Lietuvos istoriografija

LIETUVOS ISTORIJA
v

Red. A. apoka

Vilnius Mokslas" 1 9 8 9

BBK 63.3(21.) L237

Lietuvos kultros fondas 1989

Lietuvos kultros rmjai ir skaitytojai dkoja JAV Lietuvi Bendruomenei u 50 000 doleri knygos popieriui sigyti. Kultros fondui teks pelnas (500 000 rubli) skiriamas Lietuvos paminklams atstatyti.
L I E T U V O S K U L T R O S FONDAS SPAUDOS KOMITETAS MOKSLO" L E I D Y K L A SPINDULIO" SPAUSTUV Fotografuotinis leidimas Serija leidiama nuo 1988 met

LIETUVOS ISTORIJA
RED.A.
-

A P O K A

0503020908107 L M854(08)89 ISBN 5-420-00631-6 Apipavidalinimas Mokslo" leidykla, 1989 Neskelbta

VIETIMO M I N I S T E R I J O S K N Y G LEIDIMO KOMISIJOS LEIDINYS KAUNAS 1936 M.

Ispausdinta 17.050 egz.: 13.500 prastesnio, 3.500 geresnio ir 50 numeruot kreidinio popieriaus.

Nr.

Istorikoji ms raliava paskutiniaisiais metais gerokai pa gjo. Bet ligi iol dar niekas nebuvo bands paruoti platesn ms tautos gyvenimo kelio apvalg, kuri sujungt seniausij ir naujj laik vykius. Tokio vadovlio reikal gyvai jaut tiek visuomen, tiek mokykla. Ypa dl jo sielojosi vietimo Ministerija. Pagaliau p. Viceministerio K. Masilino rpesiu buvo suburta penketas moni, sutikusi imtis to darbo ir su tarusi parayti kiekvienas apie atskir ms tautos gyvenimo laikotarp. Tuo bdu p. J. Jaktas para apie pirmj ms tautos valstybinio gyvenimo laikotarp, iki krikionikj lai k pradios, dr. Z. Ivinskis apie sekant laikotarp, iki Gediminaii dinastijos galo; man teko tsinys iki nepriklausomo sios valstybs galo; p. P. leas para apie rus valdymo lai kus, o p. P. Klimas apie nepriklausomosios valstybs atsta tym ir nepriklausomojo gyvenimo laikotarp. Suprantama, kad penki moni atskirai raytos dalys negaljo sudaryti vieningo ir darnaus veikalo. Todl reikjo jas visas suderinti, suvieno dinti ir suriti. Tas darbas buvo man patiktas. Kaip ir galima buvo laukti, i rankrai pasirod, kad kiek vieno i bendradarbi turima kiek savotika paira vis ms tautos praeit ir, be to, skirstant mediag skyrius, kiekvieno laikomasi kiek kitoniko pagrindo. Tad reikjo paalinti ne vienod atskir fakt interpretavim ir vesti vienod padali nim skyrius bei skyrelius. Kadangi, pasiskirstant darb, ne galima buvo visk smulkiai numatyti, tai paruotoje mediagoje pasirod nemaa sprag. Teko ir jas ukaiioti. Taip antai, teko dar parayti vedamj dal ir atskirus skyrius apie Ma osios Lietuvos lietuvi gyvenim ir lietuvi emigracij. Kai kur taip pat atrod reikalinga papildyti atskir bendradarbi V

Knyg Leidimo Komisijos leidinys Nr. Spaud viesos" spaustuv Kaune

raytas dalis terpti vien kit skyrel. Aiku, kad bendradar biai, ra atskiras dalis, u j turin negali bti atsakingi. Bet juos ia nurodyti, rodos, nra jokio reikalo, nes taip pat danai buvo padaryta didesni ar maesni pakeitim, papildym ar ileidim ir visuose bendradarbi raytuose skyriuose. Apskri tai, vadovl tvarkant pirmiausia buvo stengiamasi ilaikyti vien vedamj mint bei vienod atskir fakt interpretavim. Be teksto, dar buvo stengiamasi terpti vadovl kitokios aikinamosios mediagos, btent emlapi, schem ir iliustra cij. Iliustracijas parenkant buvo laikomasi nusistatymo teimti tikrai istorikus dalykus (dl to, pav., pirmj ms kunigaiki atvaizd skaitytojas ia neras) ir menikosios verts istorini paveiksl reprodukcijas. Trkstant speciali rinkini, buvo ne lengva tatai padaryti, bet pirmj nusistatym vis dlto buvo galima vykdyti. Sunkiau buvo su antruoju: nesant geresni reprodukcij, kartais tekdavo padaryti kompromis, nes nega lima buvo atsisakyti nuo kai kuri sidmtin fakt akcenta vimo ir iliustracijomis. Imantis darbo, kaip minta, buvo turima galvoje tiek visuo mens, tiek mokyklos reikalas. Abu juos suderinti buvo sun koka, todl teko iekoti ir ia kompromisinio kelio. Tuo bdu vadovlio turinys daugiau taikomas vidutiniam skaitytojui inte ligentui, o mediagos paskirstymas bei dstymas daugiau taiko mas mokyklos reikalui. Taigi, mokytojui tinkamai vadovaujant, rodos, nesunkiai gals juo pasinaudoti ir mokiniai. Nortumm pareikti vilt, kad vadovlis nors i dalies pa tenkins gyv visuomens ir mokyklos reikal, o kartu ir pad koti visiems, kurie prisidjo prie jo pasirodymo. Pirmiausia tenka padkoti p. vietimo Ministeriui prof. J. Tonknui ir Viceministeriui K. Masilinui, kurie daugiausia rpinosi renkant bendradarbius, o vliau vis laik rod dmes dirbamajam dar bui ir teik reikiamos paramos. Taip pat tenka padkoti v. Ministerijos Knyg Leidimo Komisijai u vadovlio ileidim. Negalima irgi vieai nepadkoti p. L. Kuodiui, atidiai taisiu siam vadovlio kalb, ir p. R. Pesiui, braiiusiam emlapius bei schemas. A. VI apoka

TURINYS
VEDAMOJI DALIS

1 . Tautos istorija i r jos mokymosi tikslas 2. altiniai ms praeiiai painti 3. Ms istorijos altini rinkiniai 4 . Lietuvos istorijos mokslas . . . .

Psl. 1 1 4 7

PIRMOJI DALIS. PRIEISTORINIS LAIKOTARPIS

1. Pabaltijo ir Lietuvos ems paviriaus susiformavimas . 2. mogaus atsiradimas ir seniausioji Lietuvos kr. kultra 3. Ms krato prieistorinio mogaus tautybs klausimas
ANTROJI DALIS. LIETUVA PRIE SUSIDARANT VIENINGAI VALSTYBEI

11 13 18

1. Aisi kiltys ir j gyvenamosios vietos istorini laik pradioje . . . . 2. Aisi krato geografins savybs ir kaimynai . 3 . Seniausios istorins inios apie aisius . . . . 4. Senovs aisi pragyvenimo altiniai ir kis 5 . Senovs aisi sodybos . . . . . . 6. Senovs aisi visuomenin santvarka 7. Senovs aisi religija 8. Aisi valstybinis gyvenimas seniausiais laikais (iki XIII am.) 9. Pirmieji bandymai kriktyti aisi gimines 10. Kalavijuoi, arba Livonijos, ordinas 11. Kryiuoi ordino atsikraustymas Prsus . . . 1. Vidaus ir usienio santykiai valstybei kuriantis . 2. Mis ties iauliais (1236 m.) ir kalavijuoi susiliejimas su kryiuoiais (1237 m.) 3. Mindaugo kovos dl vieningos valstybs ilaikymo .

2 0 23 24 26 30 31 34 37 39 41 43 48 50 51 VII

TREIOJI DALIS. LIETUVOS VALSTYBS KRIMO LAIKOTARPIS

4. Mindaugo kriktas ir karnavimasis Lietuvos karalium (12511253 m.) 5. Lietuvos banytins provincijos krimas (1253 m.) . 6. Mindaugo valstybs reikalai po krikto ir karnavimosi 7. emaii kovos su ordinu ir Mindaugo prisidjimas prie j . 8. Mindaugo nuudymas (1263 m.) 9. Lietuva po Mindaugo mirties 12631270 m. 10. Traidenis (1270-1282 m.)
KETVIRTOJI DALIS. LIETUVA, VALDOMA GEDIMINO GIMINS DIDIJ KUNIGAIKI

52 54 55 57 59 60 61

A. Patriarchalins monarchijos laikotarpis I. Vytenio ir Gedimino laikai 1. Lietuvos bkl po Traidenio mirties 2. Gediminaii dinastijos pradia 3. Vytenis (12951316 m.) 4. Gediminas (1316-1341 m.) 5. Gedimino karai su ordinu ir sumanymas kriktytis . 6 . Gedimino pastangos kelti krato kultr . . . . 7. Gedimino valstyb 8. Gedimino valstybs santvarka 9. Lietuvos sostins klausimas ir Vilniaus krimo legenda II. Algirdo ir Kstuio laikai 1. 2. 3. 4. 5. 6. Gedimino pdiniai Kovos su vokiei ordinu Algirdo ir Kstuio laikais Lietuvos kovos su Lenkija dl Voluins emi . . Lietuvos krikto klausimas Algirdo ir Kstuio laikais Lietuvos santykiai su rus kr. Algirdo ir Kstuio laikais Algirdo ir Kstuio valdymo charakteristika . . III. Politin kriz Lietuvoje 13771384 m. 1 . Algirdo pdinis Jogaila i r j o politika . . . 2. Jogailos paalinimas i Vilniaus ir Kstuio mirtis . 3 . Vytauto kovos s u Jogaila dl tviks . . IV. Jogailos ir Vytauto laikai 1. 2. 3. 4. Lenkija prie Jogail irenkant karalium . . Jogailos irinkimas ir karnavimas Lenkijos karalium . Lietuva, Jogailai tapus Lenkijos karalium Lietuvos kriktas (1387 m.) 102 104 108 110 . 95 97 100 79 81 90 90 91 93 63 64 65 67 68 72 74 76 76

J. Katalik Banyios organizacija ir katalikybs stiprini mas Lietuvoje 6. Antrosios Vytauto kovos su Jogaila 7. Vytautas visos Lietuvos valdovas. Astravos sutartis (1392 m.) 8. Vytauto kovos su srii kunigaikiais ir valstybs su vienijimas 9. Vytauto santykiai su vokiei ordinu ir Salyno sutartis (1398 m.) 10. Vytauto savarankikumo didjimas 11. Vytauto veikla rytuose ir Vorsklos mis (1399 m.) 12. Vorsklos mio padariniai ir j likvidavimas . 13. Vytauto kovos s u ordinu dl emaii . . . . 14. Lietuvos ir Lenkijos karas su ordinu 1410 m. 15. Karo pabaiga ir Tomo taika (1411 m.) 16. Naujas sunormavimas santyki su Lenkija Horodls aktai (1413 m.) 17. emaii kriktas (1413 m.) ir vyskupysts krimas (14171421 m.) . 18. Ginas su ordinu dl emaii ir dl j sienos . . . 19. Melno taika (1422 m.) ir emaii gino pabaiga 20. Vytauto ryt politika j o gyvenimo pabaigoj . . . 21. Vytauto pastangos sujungti ryt (pravoslav) ir katalik Banyias 22. Vytauto santykiai su Lenkija jo gyvenimo pabaigoj . 23. Lucko suvaiavimas (1429 m.), Vytauto karnacijos byla ir Vytauto mirtis 24. Vytauto asmuo ir jo valdymo reikm Lietuvai 1. Pagonikosios Lietuvos kultros lygio klausimas . 2. Karikasis senovs lietuvi kultros pobdis . 3. Lietuvos perjimas krikionikj Vakar kultr 4 . Senosios Lietuvos valstybin santvarka . . . 5 . Senosios Lietuvos socialin santvarka . . . 6 . Ekonominis senosios Lietuvos gyvenimas . . . VI. Vytauto politikos tsj laikotarpis 1. vitrigaila ir jo kovos su Lenkija (14301432 m.) . . 2. Zigmantas Kstutaitis (14321440 m.) ir jo kovos su vitrigaila 3. Banyios suvaiavimas Bazely ir banytins unijos klausimas 4. Zigmanto santykiai su Lenkija ir jo mirtis 5. Jogaila

111 113 117 117 120 121 122 123 124 126 129 131 136 137 139 141 142 143 144 148 150 152 153 159 161 165 168 169 172 173 174 IX

V. Lietuva pereigoje i pagonikj laik krikionikuosius

. . .

VIII

B. Didij kunigaiki monarchijos irimo ir pon sigaljimo laikotarpis I. Kazimiero laikai (14401492 m.) pereinamasis laikotarpis 1. Kazimiero irinkimas d. Lietuvos kunigaikiu (1440 m.) . 177 2. emaii kunigaiktysts privilegija 179 3. Kazimiero irinkimas Lenk kar. ir 1447 m. privilegija 180 4. Kazimiero karaliavimas Lenkijoje ir jo santykiai su Lietuva 181 5. Lenk karas su kryiuoi ordinu ir 1466 m. Tomo taika 183 6. Lietuvos santykiai su Maskva Kazimiero laikais . 184 7. Lietuvos vidaus santykiai Kazimiero laikais . . . 186 8. Kultrin ir ekonomin Lietuvos bkl Kazimiero laikais 187 9. Kazimiero asmuo ir jo eima 189 I I . Lietuvos ir Lenkijos artjimo laikai 1. Aleksandro (14921506 m.) irinkimas didiuoju Lietu vos kunigaikiu . . . . . . . . 2. Lietuvos santykiai su Maskva Aleksandro laikais . 3. Lietuvos santykiai su Lenkija Aleksandro laikais . 4 . Pon tarybos sigaljimas i r seimai . . . . 5. Aleksandro asmuo ir jo mirtis 6. Zigmantas II (15061548 m.) ir jo karai su Maskva . 7. Prsijos ordino sekuliarizacija (1525 m.) . 8. Zigmanto II valdymo pabaiga ir jo mona Bona . 9. Zigmantas Augustas didysis Lietuvos kunigaiktis (1544-15481572 m.) . . * 10. Zigmanto Augusto ir Barboros Radvilaits vedybos ir konfliktas dl jos su lenkais 11. Livonijos prijungimas . . . . . 12. Karai su Maskva Zigmanto Augusto laikais 13. Santykiai su Lenkija ir 1569 m. Liublino unijos aktas 14. Zigmanto Augusto valdymo pabaiga ir mirtis C. Lietuvos vidaus santykiai X V I am. 1. 2. 3. 4. I. Valstybin Lietuvos santvarka XVI am. Krato valdymo aparatas iki XVI am. antrosios puss Teism ir administracijos reforma 15641566 m. . Lietuvos statymai ir Statutas Lietuvos apsaugos organizacija XVI amiuje . . . 229 232 233 236

III. Kultriniai ir tikybiniai santykiai XVI amiuje 1. vietimas ir tautikas susipratimas 2 . Protestantizmas Lietuvoje . . 3 . Jzuitai Lietuvoje . . . . . 247 250 254

PENKTOJI DALIS. PON IR BAJORIJOS VIEPATAVIMO LAIKOTARPIS

A. Lietuvos valstybs buitis ir santvarka, imirus Gediminaiiams 1 . Liublino unijos atnetieji naujovikumai . . . . 2 . Centro valdia . . . . . 3 . Provincij valdomieji organai . . . 4. statym leidiamasis organas seimas . . 5. Kariuomen 6. Idas 7. Bajorikosios laisvs ir Lietuvos valst. vadai po unijos 1. Pirmasis tarpuvaldis (15721573 m.) 2. Pirmoji elekcija ir Henrikas Valua (15731574 m.) . 3. Tarpuvaldis ir Stepono Batoro (15761586 m.) elekcija 4. Stepono Batoro asmuo 5 . Stepono Batoro karai s u Maskva . . . . 6. Lietuvos vidaus gyvenimas Stepono Batoro laikais . 7. Vyriausiojo Lietuvos tribunolo krimas (1581 m.) . 8. Stepono Batoro valdymo reikm ir jo mirtis . C. Lietuvos ir Lenkijos bajorijos susigyvenimo laikotarpis L Valstyb Vaz dinastijos laikais (15881668 m.) a. Z i g m a n t o V a z o s l a i k a i (15881632 m.) 1. Zigmanto Vazos elekcija ir naujasis Lietuvos Statutas . 2. Zigmantas Vaza ir jo valdymas 3. 16068 m. maitas (rokoas) 4. Banytin Brastos unija (1596 m.) . . . 5. Karai su vedais dl Livonijos . . . 6. Lietuvos karo ir politikos vadai Zigmanto Vazos laikais 7. Didioji Maskvos suirut ir karai su Maskva . 8 . Zigmanto Vazos valdymo charakteristika . . . . b. V l a d i s l o v o V a z o s l a i k a i (16321648 m.) 9 . Vladislovo asmuo i r elekcija . . . . . . 10. Karas su Maskva ir Palianovos taika 11. Santykiai su vedais Vladislovo laikais . 294 298 300 301 304 309 312 315 315 317 318 XI 256 259 264 265 272 273 274 277 279 282 284 285 289 292 294

191 193 196 198 201 201 205 206 209 212 213 217 218 227

B. Periodas kovos dl valstybinio Lietuvos savarankikumo

II. Visuomenin ir ekonomin Lietuvos santvarka XVI amiuje 1. Didiosios Lietuvos kunigaiktysts luomai . . v 238 2. Valstybs kis XVI amiuje 243 3 . ems reforma XVI am. valak sistema . . . 245 X

12. Ramusis Vladislovo valdymo periodas 13. Ukraina ir kazokai

319 320 323 324 326 330 332 333 336 336 337 339 342 343 344 347 349 350

c. J o n o K a z i m i e r o l a i k a i (16481668 m.) 14. Jonas Kazimieras ir jo elekcija 15. Pradia 16541667 m . karo s u Maskva . . . . 16. Karas su vedais ir Kdaini sutartis 17. Pabaiga karo su Maskva ir Andrusavos taika (1667 m.) 18. Jono Kazimiero valdymo pabaiga ir abdikacija . II. XVII amius pereinamasis laikotarpis 1. Valstybinio Lietuvos gyvenimo pakitjimas 2. Lietuvos sienos Vaz laikais 3. Ekonominis gyvenimas Vaz laikais 4. Tikybiniai santykiai Vaz laikais 5. vietimo reikalai ir katalik mokyklos XVII am. . 6. Kitatiki mokyklos 7 . XVII am. mokyklose mokomieji dalykai . . . . 8. Kunig ruoiamosios staigos 9. Lietuvi raliavos pradia Didiojoje Lietuvoje 10. Lietuvos visuomen XVII am 11. Lietuvos ir Lenkijos valstybins santvarkos blogybs; aukso laisv" . D. Laikotarpis bendrojo sugyvenimo su Lenkija I. Valstybs pakrikimo laikai 1. Laikotarpio charakteristika s .

I Y ved antpldis ir karas su jais 16. St. Leinskio irinkimas karalium ir karo pabaiga . 17. Augusto II grimas sost 18. 1717 m. nebylys seimas" 19. Kar padariniai Lietuvos kiui ir maras (17081711 m.) 20. XVIII am. pradios kar padariniai Lietuvos valstybs gyvenimui 21. Augusto II valdymo pabaiga 22. Augustas III svetimj pastatytasis karalius . 23. Augusto III laik valstyb 24. Kotryna I I i r artoriski sustiprjimas . . . . I I . Reform bandym laikotarpis 1. Europa XVIII amiuje 2. Respublika XVIII amiuje 3. Stanislovo Augusto irinkimas ir tarpuvaldio kovos 4. artoriski reformos 5. Radomo konfed. ir artoriski ref. apkarpymas (1768 m.) 6. Baro konfed. ir pirmasis Respublikos emi padalinimas . 7. Padalinimo patvirtinimas 17731775 m. seime . 8. Valstybs perorganizavimas 17735 m. seime . . 9. Nuolatins Tarybos periodo reikm Lietuvai . . III. Kultrin ir ekonomin bkl XVIII am. gale 1. Jzuit ordino panaikinimas ir Edukacins Komisijos krimas (1773 m.) 2. Lietuvos mokykl bkl Edukacins Komisijos laikais . 3. Socialinis Lietuvos gyvenimas XVIII am. gale 4. Ekonominio gyvenimo klimas 5. Antanas Tizenhauzas, jo darbai ir nepasisekimai . . 1. Valstyb po pirmojo padalin. iki reformuojamojo seimo 2. Ketveri met (17881792) seimas 3. Ketveri met seimo reformos 4 . Reformos i r Lietuvos valstybs reikalai . . . . 5. Targovicos konfederacija (17921793 m.) . . . . 6. Antrasis Respublikos padalinimas (1793 m.) . . 7 . Valstybs santvarka p o I I padalinimo . . . . 8. Kosciukos sukilimas (1794 m.) ir nepriklausomybs galas
ETOJI DALIS. LIETUVA RUS VALDIOJE

379 380 383 383 384 387 388 390 391 395 396 398 402 404 406 409 412 414 415

355

a . D v i e j s a v i k i k a r a l i l a i k a i (16691696 m.) 2. Mykolas K. Viniaveckis (16691673 m.) ir jo elekcija 356 3 . Mykolo Viniaveckio valdymas i r mirtis . . . . 359 4. Lietuva M. Viniaveckio laikais 360 5 . Jono Sobieskio (16741696 m.) elekcija . . . . 361 6. Jono Sobieskio politiniai planai ir jo valdymas . 363 7. Lietuva Jono Sobieskio laikais 365 8. Sapieg konfliktas su Vilniaus vyskupu Bostausku . 367 b. S a k s d i n a s t i j o s l a i k a i ( 16971763 m.) 9 . Augustas I I (16971733 m.) i r j o elekcija . . . . 10. Lietuva Augusto II elekcijos metu 11. Lietuvos ir Lenkijos teisi sulyginimo statymas" (coaequatio iurium, 1697 m.) . . . . . 12. Lenk kalbos vedimas Lietuvos teismuose 13. Augustas II ir jo politiniai siekimai . . 1 . 14. Tolimesns Lietuvos bajorijos kovos su Sapiegomis ir 1700 m. Valkinink konfederacija XII 370 371 371 373 374 375

417 419 422 425 427 429 430 431 433 434 436 437 438

IV. Paskutiniai reform bandymai ir nepriklausomybs galas

A. Senj tradicij likvidavimo laikotarpis I. Lietuva pirmoje X I X am. pusje 1. D. Lietuvos kunigaiktijos emi likimas istorijos bvyje . 440 XIII

Rus vestoji tvarka Napoleono karai ir sumanymas atgaivinti d. Lietuvos k-j Unemun Prs valdioje ir Lenk karalystje . . Vilniaus universitetas ir Lietuvos vietimo reikalai X I X am. pradioje . 6. Tautikasis emaii bajor sjdis X I X am. pradioje 7 . Valstiei klausimas X I X am. pradioje . . . . 8 . 1831 m . sukilimas . . . . 9. Baudiavos panaikinimas 10. 1863 m . sukilimas . . . . . . . . . I I . Lietuvos rusinimas 1. Rus valdios pairos j Lietuv ir rusinimo politika . 2. Galutinis baudiavos panaikinimas ir valstiei bkls sutvarkymas 3. Krato valdymo reformos panaikinus baudiav 4. Unemun po 1863 m. sukilimo 5. Rusinimas per mokyklas 6 . Gimnazijos . . . 7. Mokyklos Unemunje 8. Lietuvikosios spaudos udraudimas 9. Banyios ir religinio gyvenimo suvarymas 10. Blaivybs brolijos i r j udraudimas . . . . . 11. Rus kolonizacija Lietuvoje B. Tautikasis atgimimas 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. Naujoji gadyn .> Tautikojo sjdio pradia Kova dl lietuvikosios spaudos Slaptoji periodin lietuvi spauda ir jos programa . . Kova su Lietuvos rusinimu ir pravoslavinimu . . . Tautikas susipratimas gimnazijose ir kunig seminarijose Spaudos draudimo panaikinimas (1904 m.) . . . 1905 m. revoliucija ir Didysis Vilniaus Seimas . . Lietuviai Rusijos Dmoje Tautos vietimo darbai po 1905 m Tautikojo sjdio santykiai su nutautusia bajorija . Kovos dl lietuvik pamald banyiose . . Ms kaimo bkl prie didj kar
SEPTINTOJI DALIS. NEPRIKLAUSOMOSIOS LIETUVOS GYVENIMAS

2. 3. 4. 5.

441 442 448 449 455 457 459 465 469 474 476 477 478 480 485 485 486 487 488 492 494 495 497 499 507 510 512 516 518 521 524 526 530

3. Lietuva vokiei okupacijoje 4. Lietuvi veikla Amerikoje, veicarijoje ir kitur . V Tarybos darbai okupuotoje Lietuvoje ir nepriklausomy bs paskelbimas II. Nepriklausomybs kovos 1. 2. 3. 4. 5. 6. Krato gynimo organizavimas Kovos su rusais bolevikais ir taika su jais Kovos su bermontininkais Pradia konflikto su lenkais Lenk smokslas Lietuvoje (P. O. W.) Vilniaus atgavimas, Suvalk sutartis ir gen. eligovskio smurtas 7 . Karas s u Lenkais i r byla Taut Sjungoje . . . . III. Valstybs tvarkymas 1 . Steigiamasis seimas i r konstitucija . . 2 . ems reforma . . . . . . 3 . Savosios valiutos vedimas . . . . . . . .

536 540 541

546 549 551 555 557 559 562

568 571 574

IV. Tarptautini santyki pltimas 1. stojimas Taut S-g ir Lietuvos pripainimas de jure . 2. Lietuvos Latvijos sienos nustatymas . . 3 . Klaipdos krato prijungimas . . . . . . 4. Santykiai su Lenkija paskutiniaisiais metais 5. Santykiai su v. Sostu ir Lietuvos Banyios reikalai 6. Specialins Lietuvos sutartys su kitomis valstybmis V. Lietuvos vidaus politin raida ir 1926 m. gruodio 17 d. perversmas
ATUNTOJI DALIS. ATSKIRTJ LIETUVI TAUTOS DALI LIKIMAS

576 577 578 582 585 586 588

Lietuvi tautos ploto siaurjimo istorijos bvyje I. Latvi tautos kelias 1. Latviai svetimj valdioje 2. Tautikas latvi atbudimas . . 3. Nepriklausomosios Latvi valstybs krimas . .

593 594 596 598 599 603 XV

I. Didiojo karo ir valstybs atstatymo laikotarpis 1. Lietuva didiojo karo pradioje 2. Lietuvi tremtiniai Rusijoje XIV

I I . Maoji Lietuva Vokiei valdioje 532 534 1. Kryiuoi ordino nukariavimai ir jo valstyb . 2. Ordino valstybs visuomen

3. Pavergtj aisi bkl ordino valdioje . 4. Maosios Lietuvos likimas ordinui uvus . 5. Maosios Lietuvos lietuvi bkl XVI ir XVII am. 6 . Lietuvi suvarymai XVII am. gale . . . . 7. Maosios Lietuvos lietuvi bkl XVIII am. , 8. Lietuvikumas ir lietuvi kalba M. Lietuvoje XVIII am. 9. Lietuvi vokietinimas X I X am. 10. Maosios Lietuvos lietuvi kovos dl savo teisi . 11. Kultrin M. Lietuvos lietuvi veikla ir tautiko susipra timo augimas 12. Lietuvi bkl Maojoje Lietuvoje iais laikais III. Lietuviai emigracijoje a. E m i g r a c i j o s p r a d i a ir c e n t r a i 1. Emigracijos pradia 2. Lietuviai iaurinje Amerikoje 3. Lietuviai Pietinje Amerikoje 4 . Lietuviai kituose pasaulio kratuose . . . . b. J u n g t i n i Amerikos Valstybi 1. Ekonomin J. Amerikos Valstybi lietuvi bkl . 2. Lietuvi organizavimosi pradia J. Amerikos Valstybse 3. Lietuvi draugijos J. Amerikos Valstybse . . 4 . Lietuvi spauda J . Amerikos Valstybse . . . . 5. J. Amerikos Valstybi lietuvi ryiai su Lietuva 6. Tautikasis judjimas Lietuvoje ir J. A. V. lietuviai . 7. Dabartin J. Amerikos Valstybi lietuvi bkl lietuvi ieivi bkl kratuose 1. Lietuviai Pietinje Amerikoje 2 . Lietuviai kituose n e Europos kratuose . . 3. Lietuviai ieiviai vairiose Europos valstybse . d. Lietuvi 1. Emigracijos politika 2. Lietuvi emigracijos tvarkymas Priedli paaikinimai Bibliografiniai nurodymai Atitaisytinos klaidos c. K u l t r i n

605 606 608 610 611 613 616 620 624 627

V E D A M O J I DALIS 1. Tautos istorija ir jos mokymosi tikslas Istorija yra praeities mokslas. Ji parodo, kaip monija gyveno seniau ir kuriuo bdu sukr dabartines savo gyvenimo formas. Tad istorija yra kartu ir dabarties mokslas. Parodydama, kaip susidar dabartiniai kultriniai, socialiniai ir politiniai santykiai, ji padeda ne tik juos suprasti ir vertinti, bet ir iek tiek numatyti, kaip gyveni mas plis toliau. Taigi i jos galima pasimokyti ir ateities. Yra bendroji monijos istorija ir atskirj taut istorijos. Ben droji monijos istorija nagrinja visos monijos kultros raid, taut istorijos vaizduoja atskir taut praeit. Vaizduodamas tautos pra eit, istorijos mokslas rodo, kad dabartinis jos gyvenimas nra atsi tiktinis, bet yra itisus amius jusios raidos vaisius. 2moni bdas, paproiai, paniros j vairius visuomeninius reikinius priklauso nuo t aplinkybi, kuriose tenka tautai gyventi. Todl kiekvienos tautos bdas yra savotikas. Istorija ir padeda suprasti savotiksias taut savybes. Ms tauta turi dabar daug vairi kultrini, socialini, po litini ir tautini problem, kuri vis aknys gldi praeityje. Todl Lietuvos ir lietuvi tautos istorija turi parodyti senj Lietuvos praeit, turi iaikinti, kaip susidar dabartins ms gyvenimo ap linkybs, kaip atsirado visos dabar sprendiamosios problemos. o diu, parodiusi tautos praeities gyvenimo keli, istorija turi padti suprasti ir dabart. 2. altiniai ms praeiiai painti

633 635 636 637 637 638 643 649 651 651 658

lietuviai

kituose . . 659 663 664 669 670 673 677 687

emigracijos problema

Tikrj tautos praeitj nelengva susekti. Istorijos mokslas tam dalykui turi naudotis vairiausiais altiniais. Geriausias isto rijos altinis yra lik s e n o v i n i a i r a t a i . Rato paminklai Lietuvoje gana vlyvi, nes sen senovje lietuviai savo gyvenime apseidavo be rato. Pai pirmj ra ytini ini apie lietuvius duoda svetimaliai, kuriems tekdavo susidurti su lietuviais, btent skandinavai, vokieiai, lenkai
LlCtUViM Istorija, 1

XVI

ir rusai. it istorini ini randame j k r o n i k o s e , arba m e t r a i u o s e . Tai yra savotikos senj laik istorins knygos. Paioje Lietuvoje metrai pradeda rastis tik XV am. pradioje. Bet kronik ir metrai duodamos inios yra labai nepilnos ir netikslios. Danai j raytojai papasakoja vykius tendencin gai, ikeldami savo artimuosius ir paemindami nekeniamuosius. Be to, danai tokie raytojai, neturdami tiksli ini, daug k ikraipo. Tiksliai jie aprao tik tuos vykius, kurie vyko patiems kronik autoriams begyvenant, o apie anksiau buvusius pripa sakoja visoki pasak. Kuriam nors laikotarpiui neturdami i ni, jie prasimano visoki spliojim. Istorikai, nordami atitai syti j prasimanymus ir klaidas, naudojasi d o k u m e n t a i s , kurie negali bti tendencingi, nes jie bdavo raomi kokiam nors reikalui. Lietuvoje iki Jogailos ir Vytauto laik net didiojo kuni gaikio dvare nra buv kanceliarij, todl tra tik atsitiktinai ilikusi to meto rat. I j pamintini kunigaiki susira injimai su usieniais (j ir jiems rayti laikai), sutartys su u sieniais, o nuo X I V am. pabaigos jau pradeda rastis vairi vi daus dokument: apdovanojim, privilegij, valdov sakym, praneim i provincij ir t. t. Toliau toki rat vis daugja. Nuo XV am. vidurio didiojo kunigaikio kanceliarijoje jau vedamos siuniamj ir gaunamj rat knygos, saugomi j nuoraai. Tuo bdu susidar toki dokument a r c h y v a s , inomas L i e t u v o s M e t r i k o s vardu, kurs iliko iki ms laik. Nuo XV amiaus kanceliarij ir rat saugomj stai g, arba archyv, jau pradeda rastis ir vyskupijose, prie bany i, o vliau teismuose, kitose valstybs staigose ir bajor dvaruose. Be reikalini rat, istorijos mokslui dar labai svarbi senovs k o r e s p o n d e n c i j a (laikai). Daug k apie senovs moni gyvenim pasako lik s t a t y m a i , atskir v y k i a p r a y m a i ir veikj a t s i m i n i m a i . Tiesa, atsiminim auto riai danai vykius aprao subjektyviai ir tendencingai, todl, no rint susekti ties, reikia juos lyginti savitarpy arba su dokumen tais. Be to, nuo X V I am. spaudoje pradeda rastis a t s k i r p o l e m i n i b r o i r , o nuo X V I I I am. vidurio jau pa2

sirodo ir l a i k r a i , kuriuose suminimi visi svarbiausi vykiai. Dar labai didel reikm istorikams turi vairi svarbesni vyki apraymai, pav., s e i m d i e n o r a i a i , d e r y b p r o t o k o l a i , dvar inventori sraai; sskaitos, mokesi knygos, muitini knygos ir t.t. Pagaliau dar vienas neretas ra ytinis altinis yra vairs u r a a i ant pastat, paminkl, kap ir t. t. Visais itais altiniais naudojasi istorikai. Bet labai danai dar ir t altini esti per maa. Pasitaiko klausim, kuriuos ne gali atsakyti n vienas raytinis altinis. Tada istorikai griebiasi vairi neraytini m e d i a g i n s i r d v a s i n s k u l t ros palaik. Mediagins kultros palaikai yra ilik vairs senovs mo ni vartoti daiktai, rankiai, ginklai, pastatai (pav., pilys ir pi liakalniai), kapai ir t. t. Visais tais daiktais rpinasi specialus se nien mokslas, kurs vadinasi a r c h e o l o g i j a . Archeologiniai radiniai (ikasenos) rodo, kaip mogaus kadaise gyventa, kaip jo gintasi nuo prie, su kuriais kratais turta prekybini ir kitoki santyki; laidojimo bdas, kap rengimas ir juose randami daik tai rodo net ano meto mogaus pairas pomirtin gyvenim. Tuo bdu archeologins liekanos papildo istorines inias, randa mas ratuose. Tie laikai, kurie paliko rato paminkl, vadinasi i s t o r i n i a i s l a i k a i s . Taiau yra laik, kurie nepaliko joki ray tini liudijim apie moni gyvenim. Tai p r i e i s t o r i n i a i l a i k a i . Prieistoriniams laikams pagrindinis altinis ir yra ar cheolog randamos ir tiriamos senienos, arba mediagins kult ros palaikai. Dvasins kultros palaikai yra kalba, odin kryba ir vai rs paproiai bei apeigos. K a l b a yra taip pat gana svarbus istorijos altinis. Joje atsispindi taut savitarpio santykiai. Pa vyzdiui, jei mes, neturdami kurio nors savo odio, vartojame svetim, tai reikia manyti, jog ir jo ymim daikt bsime gav i svetimos tautos. Ir prieingai, jei svetima tauta kur daikt vadina lietuviku vardu, tai ir t daikt ji bus pasiskolinusi i lietuvi. Jei kelios tautos eil daikt vadina vienos kilms odiu, tai i to daroma ivada, kad t taut kada nors bta vienos tau-

tos ir kad su tais daiktais j susipainta dar draugj tebegyve nant. Tikras ivadas ia, inoma, gali daryti tik k a l b o t y r o s specialistai. Jie labai daug padeda istorijai, nustatydami, be to, i kurios kalbos yra kil vietovardiai. Jei, pav., kuriose srityse nuo sen laik daugyb vietovardi yra lietuviki, tai aiku, kad ten gyventa lietuvi, nors dabar j ten ir nebebt. Taigi geogra finiai vardai, kuri, kaip pastebta, nepakeiia n naujieji krato gyventojai, yra labai geras krato praeities liudininkas. Nemaas istorinis altinis dar yra odin kryba, arba t a u t o s a k a (folkloras), t. y. padavimai, dainos, pasakos, burtai, prietarai ir t.t. Tiesa, eidami i kartos kart, tautosakos kriniai labai kinta (pav., juose keiiami vardai) ir tuo bdu nutolsta nuo istorins tikrovs. Taiau kritikasai tautosakos tyrinjimo meto das gali surasti istorins tiesos pagrind ir tautosakoje. T o dl istorikai naudojasi vairiais tautosakos kriniais. Kai k pa aikina ir tautoje likusios apeigos, paproiai ir prietarai. Mat, ir juos pagimd tam tikros gyvenimo slygos, tam tikri sitikinimai, tad ir jie yra senovs liudytojai. Reikia tik mokti juos suprasti. Kaip matome, istorik naudojami altiniai yra labai vai rs; jiems tenka naudotis net ir kit moksl archeologijos, kalbotyros ir t. t. daviniais. 3. Ms istorijos altini rinkiniai Istorijos mokslo naudojamosios mediagos yra labai daug ir vairios. Kad bt visiems istorikams prieinama, jau i seno ji visa grupuojama ir saugojama tam tikrose staigose. Pagal al tini ris yra steigiamos ir j saugomosios staigos: atskirai ren kami ir saugomi raytiniai paminklai, atskirai mediagins kul tros paminklai, atskirai dvasins kultros palaikai. Raytiniai altiniai saugomi ir tvarkomi tam tikrose staigose, vadinamose, a r c h y v a i s. Lietuvos istorijai svarbiausias yra buvusios didiosios Lietuvos kunigaiktijos archyvas. Lietuvos archyvas buvo pradtas organizuoti Algirdo laikais. I pradi jis buvo valstybs ide. Jame buvo saugomos vairios sutartys su usienio valstybmis ir kiti svarbs dokumentai. D. kunigaikio Kazimiero laikais archyv jau laik ir kunigaikio kanceliarijoje. I pradi ia buvo saugomi tik valdovo dovanojim ratai, 4

n vliau tam tikrose knygose buvo suraomi ne tik dova nojimai, bet ir teism sprendimai, seim nutarimai ir kiti valdios il- tai. itos nuora knygos buvo vadinamos M e t r i k a . T u o bildu visas susidars archyvas vadinamas L i e t u v o s M e t r i k a . t archyv buvo kraunama mediaga iki pat nepriklau somybs galo. Lietuv umus rusams, jis buvo ivetas R dij ir dabar yra Maskvoje. Be ito Metrikos archyvo, senojoje Lietuvos valstybje buvo dar t e i s m a r c h y v , kuriuose buvo saugomos ne tik teis m bylos, bet ir visoki sutari, testament ir kitoki piliei dokument nuoraai. Mat, tada nebuvo notar, ir visoki aktai, kad gaut juridin gali, turjo bti rayti teism knygas. Kol buvo gyva valstyb, visi tie archyvai buvo teismuose; Lie tuv umus rusams, jie buvo suveti Vilni. I j sudarytas vadinamasis C e n t r a l i n i s V i l n i a u s A r c h y v a s , kurs tebr ir dabar. Be to, i senovs dar yra likusi m i e s t a r c h y v , kur buvo saugomi miest valdyb (magistrat) ratai. Pagaliau labai daug visoki dokument yra prie b a n y i , v i e n u o l y n u o s e ir senuose d v a r u o s e . Nemaa doku ment ir iaipjau sen rat yra privai asmen rankose. Dabar visi tie dokumentai renkami ir saugomi ms valstybs archyve, nes tik kartu su kitais dokumentais jie gali turti didel reikm, tuo tarpu kiekvienas skyrium danai mums nieko nepasako. Rus valdymo metu taip pat buvo atsiradusi archyv; svar biausi i j dabar yra Vilniuje. Juose surinkti Vilniuje buvusi rus valdios staig dokumentai. Buvusios Kauno gubernijos staig archyvai dabar saugomi Kaune, vadinamajame C e n t r l i n i a m e V a l s t y b s A r c h y v e . I kit dabar Kaune esani archyv pamintini dar A r k i v y s k u p i j o s , K a u n o m i e s t o i r vairi v a l d i o s s t a i g a r c h y v a i . Be archyv, labai daug mediagos dar saugoma prie didij b i b l i o t e k , kurios visos turi i r r a n k r a i s k y r i . dabartines bibliotekas pakliva senovs kultrini staig (pav., vienuolyn, mokykl) ir privai asmen bibliotekos, kuriose rankraiai buvo saugomi nuo senovs. T u o bdu bibliotekose atsidr daugumas k r o n i k , m e t r a i , a t s i m i n i m ir k. sen ir ret rankrai. Bet bibliotekose esti nemaa ir iaip jau dokument, ypa original, kurie surenkami i privai asme5

n. Toksai rankrai skyrius yra ir mus V y t a u t o D. U n i versiteto Bibliotekoj. Svetim krat archyvai. N viena tauta neturi visos savo istorins mediagos savam krate. Daug tos mediagos visada esti saugoma kit krat archyvuose ir bibliotekose: dalis jos ten atsiduria karo metu, o kita susidaro ten savaime, valstybms bendraujant. Ir Lietuvos istorijos mediagos didel dalis yra svetur. Pav., dalis jos per karus buvo iveta vedij; Rusija daug jos ive, umusi Lietuv; unijos laikais nemaa jos pa teko Lenkij, o vlesniais laikais daug mediagos ten ive sulenkj ms dvarininkai. Pagaliau t pai dvarinink ne maa jos iveta j Pranczij, Italij ir Vokietij. Mums itin svarbs archyvai t krat, kurie praeityje turjo santyki su Lietuva. ia vis pirma reikia paminti R u s i j o s archyvus, kuriuose yra daug mediagos ne tik i Lietuvos ive tos (pav., Lietuvos Metrika), bet ir susidariusios vietoje, nes is kratas, Lietuvos kaimynas, visada turjo su Lietuva daug vi soki santyki. Nuo seniausi laik Lietuva labai daug turjo vairi santyki ir su vokiei ordinais, o vliausu vad. Prsais, todl labai daug mediagos yra ypa K a r a l i a u i a u s , D a n c i g o ir B e r l y n o archyvuose. Taip pat nuo sen laik Lietuvos valstyb turjo daug reikal su popieium, todl nemaa media gos yra ir V a t i k a n o ar c h y v e (i t laik, kai buvo rpi namasi Lietuvos kriktu, o vliau Lietuvos Banyios orga nizavimu). Bet daugiausia mediagos yra Lenkijoje, V a r u v o s ir K r o k u v o s archyvuose; ypa jos gausu i t ami, kai Lietuva gyveno susiriusi, o vliau unijoje su Lenkija. Be to, sulenkj ms dvarininkai ia perkl savo eim dokumentus. Istorini altini spausdinimas. Archivuose esantieji svar biausi altiniai, kad bt lengvai prieinami istorikams, dabar spe cialiai spausdinami. Tuo bdu atskirais leidiniais i s p a u s d i n t i i r L i e t u v o s i s t o r i j o s a l t i n i a i : kronikos su metraiais, daugyb dokument, atsiminim ir 1.1. Tik, deja, lig iol visk spausdino svetimieji, kurie, turdami savo tiksl, danai tendencingai parinkdavo altinius. Tik dabar nepriklau somoje Lietuvoje jau patys lietuviai pradeda spausdinti ms istorijos altinius. Bet ne prie vis altini (ypa Lenkijoj ir Ru sijoj) tuo tarpu dar galima prieiti.
6

Senienos. Kaip renkami ir saugomi istoriniai rasto pamink

hi

pat saugomi ir archeolog surenkami medziagme

kul-

l:;Js p a l a L i . Jie apraomi, sugrupuojami ir laikomi specialiuose muziejuose.

Vytauto D. Muziejus. Ms krato senienos irgi iblakytos po viso pasaulio mu ziejus, bet ypa daug j yra Lenkijoj, Rusijoj ir Vokietijoj. Lie tuvoje dabar kuriamas centralinis V y t a u t o D i d i o j o M u z i e j u s Kaune. Nemaa muziej yra ir provincijoj (Klai pdoj, iauliuose, Panevy, Teliuose, Kdainiuose, Biruose ir kitur). Dvasins kultros palaikai, arba tautosaka, taip pat yra ren kama, riuojama ir spausdinama. Spausdinami padavimai, dai nos, pasakos, prieodiai bei patarls, paproi ir apeig apra ymai ir t. t. Visa tai svarbu daugeliui kit moksl, bet tuo pasinaudoja ir istorikai. Pas mus t darb dabar tvaiko T a u tosakos Taryba ir T a u t o s a k o s Archyvas.

4. Lietuvos istorijos mokslas Pirmieji Lietuvos istorij pradjo mokslikai tyrinti sve timaliai rusai, lenkai ir vo kieiai. Jiems, inoma, pirmiau sia rpjo savo tikslai, o ne isto rin tiesa. Todl j sukurtas Lietuvos istorijos mokslas bu vo tendencingas. Nuo tos ten dencijos Lietuvos istorija pra dta valyti tik paskutiniais lai kais, kai j pradjo tyrinti pa tys lietuviai. Seniausieji Lietuvos isto rijos ratai prasideda Vytauto laikais. Tai pirmosios Lietuvos kronikos. XVI am. viduryje at siranda visa eil toki kronik. Motiejus Strikauskis. Keletas j duoda net itis Lie 1548-1582 ra. tuvos istorijos apvalg. Pirmo (Raiinys, pridtas prie jo Kronikos" sios j buvo raomos ta paia 1582 m. leidimo). gud kalba, kuria buvo raomi visi vidaus reikal ratai. XVI am. gale (1582 m.) pasirodo pirmoji spausdinta Lietuvos istorija, len kikai parayta (emaii vyskupo Merkelio Giedraiio globojamojo) lenko S t r i k a u s k i o . Antroje XVI a. pusje kaunietis jzuitas A. V i j k a s K o j e l a v i i u s para lotynikai Lietuvos istorij Historia Lituana" (2 t.). Tas darbas ir buvo paskutinis veikalas nepri klausomojo gyvenimo laikais. Toliau Lietuvos istorij tyrinja tik X I X a. pradioje Vilniaus universiteto profesoriai ir jo aukltiniai. Daugumas j rao lenkikai, bet i ito tarpo ieina ir pirmieji veikalai, rayti lietuvikai. Tai buvo darbai Vilniaus universiteto aukltinio S. D a u k a n t o , kuris para net kelis Lietuvos isto rijos veikalus (Darbus senovs lietuvi ir emaii", Bd senovs lietuvi", Lietuvos istorij" 2 t.). O vysk. V a l a n i u s pa rao emaii vyskupysts istorij (2 t.). I ito periodo Lietuvos istorik, raiusi lenkikai, reikia paminti Lydos bajor T. N o rb u t , kuris nuo 1835 iki 1841 m. ispausdino didiul 9 tom vei kal, pavadint Lietuvi tautos istorija". Jis buvo ininierius, o ne istorikas, todl jo veikalas nepasiymi mokslikumu. Kai 1832 m. rus valdia udar Vilniaus universitet, jo sukeltas susidomjimas Lietuvos praeitimi dar kur laik iliko. T darb ts Vilniuje susibr udaryto universiteto aukltiniai ir kiti vie sesni Lietuvos bajorai. Bet apie X I X a. vidur, ypa po antrojo lenk8

meio (1863 m.), kai rus val dia idrask visus Lietuvos bajor kultros idinius, tas d.ubas buvo apleistas. Lietuvos Istorijos tyrinjimas perjo ru ir lenk rankas. Rusai domjosi Lietuvos Istorija dl savo politikos tiksl. Jiems rpjo rodyti, kad seno vs didioji Lietuvos kunigaik tija, kuriai priklaus didiuliai rus emi plotai, buvusi rusi kos kultros takoj ar net visai rusika valstyb, kad ji tik i vardo tebuvusi lietuvika, todl Ir istorijoje jie iekojo argumen t itai savo tezei paremti. Lenkai m rpintis Lietu vos istorija, nordami sugriauti rus tezes ir rodyti, kad Lie tuva buvusi j kultros takoje, kad ji sudariusi su Lenkija vie n valstyb ir kad jos visuo-

A. Vijko Kojelaviiaus Lietuvos istorijos" I d. virelinis lapas. (Istorija spausdinta 1650 m. Dancige). men buvusi lenkika. Tiesa, lenkikai buvo raomi Lietuvos istorijos veikalai ir anksiau, t. y. Vilniaus universiteto metu; bet tada ra daugiausia i Lie tuvos kil bajorai, kurie nors ir kalbjo lenkikai, taiau labai myljo savo krat ir didiavosi jo garsia praeitim, todl sten gsi parodyti diding savo kra to praeit. O naujiesiems lenk istorikams labiausiai rpjo i garbinti kultrin Lenkijos mi sij, rodyti, kad lenkai apvie t barbarus" pagonis lietuvius. Vokieiai m Lietuvos istorij tyrinti vl savais tiks lais. Jie Lietuvos pasieny atsi rado kaip atjnai, nukariav lietuvi gimines. Todl j isto rikai stengsi ikelti savo tautos 9

Teodoras Norbutas
(17841864 m.).

nuopelnus ir pateisinti t emi ugrobim. Dabar vokieiai net stengiasi rodyti, kad jie tur istorini teisi visam Pabaltijy, o ypa Lietuvai grusiam Klaipdos krate. Dabartin Lietuvos istorijos bkl. Lig iol, kaip matm, Lie tuvos istorij ra svetimieji, kiekvieni vis savo tikslais: rusai stengsi rodyti, kad Lietuva buvusi rusika, lenkai kad ji buvusi lenkika, o vokieiai norjo rodyti, kad j ugrobtos ems priklau sanios jiems teistai ir kad jie tur teisi net didesniems plotams. Tuo bdu niekas nesirpino paiais lietuviais. Todl dabar lietuvi istorikams tenka i naujo pervertinti visus tuos svetimtaui darbus ir parodyti toki savo tautos praeit, kokia ji tikrai yra buvusi. is darbas pradtas dar visai neseniai, ir dar nedaug jo tenudirbta, ne viskas dar iaikinta. Todl turs dar kisti supratimas ir paira daugel ms praeities klausim.

PIRMOJI DALIS

Prieistorinis laikotarpis
1. Pabaltijo ir Lietuvos ems paviriaus susiformavimas em, kaip inome, i pradi yra buvusi rinti ugnin ma s. Ilgainiui, atiduodama ilim altai erdvei, ji vso ir klojosi pluta. ems pluta, nors labai jau sustorjusi, bet ir dabar dar vietomis smunka arba kyla auktyn, raukljasi. Seniau tas atsi likdavo dar daniau. Nuo to priklaus jros kaitaliojimasis su sausuma, kitaip sakant, jros ir sausumos svyravimai. Antai Lie tuvos paviriaus ems plutai svyruojant, t. y. ikylant ir nusi leidiant, jra su sausuma ia kaitaliojasi net kelis kartus. Da bartin ms krato sausuma yra atsiradusi tik po 6 jros peri od. Jos amius, skaitant metais, bus jau milijoninis. Bet per paskutinius 800.000 met ms ir didels Europos dalies paviri dar labai pakeit l e d y n a i . Anksiau ms kratuose klimatas buvo iltesnis, ir ia augo iltj krat auga lai. Bet vliau dl tam tikr prieasi klimatas m alti, ir nuo gausi vandens krituli Skandinavijoje m augti didiulis ledy nas, kurio storis siek net 2 klm. Amiams bgant, jis vis didjo ir, slinkdamas pietus, apm vis iaurs ir vidurio Europ. V liau, po keli deimi tkstani met, klimatas vl atilo, ledy nai itirpo, atsirado augal ir gyvuli; bet paskui altis pasikar tojo i naujo. I viso Europoje yra buv net keturi tokie ledyn laikotarpiai, bet pas mus, Lietuvoje, ir visam Pabaltijy tr buv vos du. Ms krato paviri galutinai suformavo tie ledynai. Pir miausia ledynas atslinkdamas ivagojo ir iraus paviri, paskui itirpdamas jis apklojo em i visur sunetomis nuosdomis ir pagaliau ems paviri galutinai aplygino tirpstani ledyn

10

11

vanduo. Dabartin ivaizd kratui dav antrasis ledynas. Tuo met itirps ledyno vanduo nutekdamas iraus didiules vagas, kurios dabar mums atrodo slniais, sudar dabartines ms upi vagas, o kai kuriose ledyno igrtose daubose, neprasimudamas srovmis, vanduo sudar gilius eerus. Lietuvoje ledyno storis buvo apie 150 metr. Kadangi ledy nai tirpo ne vienu laiku, bet tirpo palengva i piet iaur, tai paskuiausiai nuo ledo atsipalaidavo emaii kratas. Ledyno vanduo tuo tarpu tekjo j Vyslos ir Dniepro baseinus. Nemuno emupys tebebuvo po ledais: emutin jo vaga susidar vliau. Bet ir jai susidarius, ryt Lietuvos vandens dar ilgai tekjo senosio mis vagomis. Kai ledynas dar tebebuvo apklojs emaiius, jo pakratyje, apie Kaun, buvo daugyb susitelkusi vanden. I ia, dabartine Nemuno vidurupio vaga, vanduo tekjo prieingai iandieninei Nemuno tkmei j pietus. Kita srov tekjo da bartine Neries vaga, irgi prieingai iandienineei jo stkmei, taigi rytus. Ten is vanduo susiliedavo su dabartiniu Merkiu, kuris tada buvo didiausia vandens nutekamoji vaga. jj taip pat pa tekdavo ir ta srov, kuri tekjo pietus dabartine Nemuno vidur upio vaga. Visas tas vanduo patekdavo Bug, o juo Vysl. Ledams pasitraukus toliau iaur, atsirado dabartin emutinio Nemuno vaga. Kadangi i mint Kauno apylinkje buvusi vanden ita vaga pasiekti jr buvo daug ariau, tai srov ia buvo daug greitesn ir vis didjanti, o pietus ir rytus tekanios srovs silpo. Pagaliau vanduo tiek nuslgo, kad takoskyra, sky rusi tekanias i ia rytus ir j vakarus upes, buvo prarausta. Ta da pakeit savo tkm Neris. Jos ryys su Merkiu nutrko. Po kiek laiko dabartinis Nemuno vidurupis pralau Alytaus auk tum ir, pakeits tkms linkm, kartu su Merkio vandenim pri sijung prie Nemuno emupio, tekanio vakarus. Dabartinis Nemuno auktupys tada tebetekjo Dniepro basein, bet, pra laus Gardino auktum, ir jis pasuko j iaur Kauno link. Tuo bdu susiformavo dabartins centrins Lietuvos vanden vagos. Beje, Nemuno iotys tuomet buvo labai plaios, o jra ilg laik buvo daug ariau: ji siek net dabartin Til ir Jros up.

2. mogaus atsiradimas ir seniausioji Lietuvos krato kultra Pabaltijy dar prie ledyn laikotarp buvo labai iltas klima tas. ia vejo aminai aliuojantieji augalai ir gyveno keisiausi didiuliai gyviai. Jros pakraty ir dideliam dabartins jros plote, kur tada buvo sausuma, augo ypatingos veisls pu ir egli, i kuri gausing sak laiko bvyje susidar ms gintaras. Tarpledyniniame laikotarpyje ia buvo ir didij mamut. Ki tur Europoje kartu su mamutais tarpledyniniais laikotarpiais gy veno ir mogus, kurs tada vartojo prastai apdoroto akmens ran kius. Todl tas laikotarpis vadinamas s e n e s n i o j o a k m e n s a m i a u s ( p a l e o l i t o ) l a i k o t a r p i u . Lietuvoje joki i tos kultros palaik nesurasta, todl negalima teigti, kad tuo laiku ia gyveno mogus. Taiau jis galjo ir gyventi: jo kultros pa laikus galjo sunaikinti uslink ledynai. Lig iol taip pat nra surasta joki mogaus gyvenimo palaik ir pirmajam periode po ledyn, kai ms krat augalai ir gyvuliai buvo panas dabartinio Ledynuotojo vandenyno srii tundros gamt. Pirmieji mons ms krate jau neabejotinai gyveno v i d u r i n i o j o a k m e n s a m i a u s ( m e z o l i t o ) laikotarpiu, kuris tssi ma daug nuo 10.000 iki 3.000 m. pr. Krist. Klimatas tuomet jau bu vo panaus dabartin. io periodo Lietuvos gyyventojai buvo klajokliai, mito vriena ir uvimis. Jie sustodavo trumpam laikui gyventi smiltynuose, upi bei eer pakrantse ir mik aiktse. Tokiose vietose dabar utinkama j buvusi stovykl ymi su charakteringais titnago, kaulo ir rago rankiais. Vienintelis pri jaukintas gyvulys tuomet buvo uo. Apie 3.000 m. pr. Kr. moni gyvenime atsiranda nauj per main. mogus, lig tol buvs klajnas, tampa sslus, pradeda dirbti em, sti javus ir auginti naminius gyvulius. Darbo ran kiai taip pat ymiai pagerja, mogus imoksta juos dailiai nuli fuoti. is laikotarpis vadinamas n a u j u o j u a k m e n s am i u m i , arba n e o l i t u . Neolitas Lietuvoje tssi madaug iki 1.500 m. pr. Kr. T i k apie vidur antrojo tkstantmeio prie Krist Lietuv patenka patys pirmieji alvario dirbiniai. iai a l v a r i o am i a u s (madaug 1500500 m. pr. Kr.) kultrai yra charakringi vairs alvariniai kirviai, ietys ir vienas kitas papuoalas. 13

12

Lietuvos akmens amiaus dirbiniai: 14 kauliniai harpnai, 56 kauliniai durklai, 78 kauliniai kirvukai, 9 apskaldyto titnago rankis, 1012 akmens kirvukai, 1315 titnaginiai iei galai, 1617 gintariniai amuletai, 1822 gintariniai papuoalai, 23 puodas, 24 akmuo, ant kurio su kitu akmeniu trindavo pabertus grdus, savotikos girnos.

Lietuvos alvario (bronzos) amiaus dirbiniai: 1 - 1 0 kirviai, 1 1 - 1 3 kalavijai, 14, 1 9 - 2 1 iei galai, 1 5 - 2 1 papuoalai, statull, 22, 2431 kirviai.

Bc Ealvarini dirbini, tuo metu gana danai dar bdavo var fcojami akmens ir kaulo rankiai.

Naujojo akmens amiaus kirvukas su kotu, rastas Kaune.

Geleis Lietuvoje pradedama vartoti ne anksiau, kaip apie 500 m. pr. Kr. Iki ms eros pradios teturime labai maa senolioi kultros liudinink; tiktai pirmaisiais amiais po Kr. Lietu v o j e susiduriame su turtinga, graia ir savita g e l e i e s a mE i a u s kultra. I io laikotarpio turime daugyb kap,

Akmenimis apkrauti senovs kapai, atkasti Maojoje Lietuvoje.

Lietuvos Istorija, 2

17

kurie parodo ne tiktai ms sentvi mediagin kultr, bet ir j pomirtinio gyvenimo tikjim. itame periode atskiros ms kiltys jau ieina istorijos vies. 3. Ms krato prieistorinio mogaus tautybs klausimas Visi minti kultros periodai susekami tik i archeologini palaik. I j tegalima nustatyti, kaip mons gyveno, kuo ver tsi, koki turjo itaig, o i lavon laidojamo bdo galima su sekti pairas pomirtinj gyvenim; bet, kas jie tokie buvo, ku rios tautos buvo, gana sunku pasakyti.

tas, vartodavo balt taut termin. Tas geografinis terminas rei kia Baltijos pajrio tautas. Tik didieji ms kalbininkai Jaunius su Bga visas tas gimines vadino aisiais, argumentuodami tuo, kad taip jas vadina senieji viduramio ratai ir kad ten, kur jie gyveno, yra t vard pateisinani vietovardi (pav., Aistmars Prsuose). Mums nra reikalo vartoti balt termino dar ir dl to, kad juo danai paymimos ir kitos, mums visikai negiminikos tautos: lybiai, estai ir suomiai.

Iilginis kapo (III a. po Kr.) pivis. Lavonas, palaidotas i medio iskaptuotame grabe. Gale galvos puodai su maistu.

Pirmutinis ms krato gyventojus mini pirmojo amiaus galo romn raytojas T a c i t a s savo veikale Gevmania"'. Jis juos vadina aisiais (aestii, aestiorum gentes). Kadan gi Pabaltijy archeologins ikasenos nerodo jokio kultros pasikeitimo, tai reikia manyti, kad jau nuo naujojo akmens am iaus ia bus gyven tie patys aisiai. Mat, kiekviena tauta pa prastai turi sav skirting kultr, ir jeigu kur nors vyksta taut pasikeitimas, tai ten aikiai matyti ir kultros pasikeitimas. Ms krate kultros pasikeitimo archeologija neranda, nerodo taut pasikeitimo n istorini laik altiniai, taigi ratuose minimas aisi kiltis tenka laikyti lietuvi kilms kiltimis. Visos lietuvi kilms kiltys anais senovs laikais bendro vardo gal n neturjo, o kad ir turjo, tai vis tiek jis mums iandien nebe inomas. Lig iol svetimaliai, kai kalbdavo apie lietuvi kilms tau18

19

ANTROJI DALIS

Lietuva prie susidarant vieningai valstybei

1. Aisi kiltys ir j gyvenamosios vietos istorini laik pradioje Pirmosios mus pasiekusios istorins inios liudija aisius jau gyvenus tose paiose vietose, kur jie gyveno ir vlesniais, mums gerai inomais, laikais. Aisiai, kaip ir beveik visi Europos gy ventojai (germanai, slavai, romanai ir kt.), priklauso prie tos pa ios i n d o e u r o p i e i , arba a r i j , taut grups. Kada ir i kur aisiai atsikraust Pabaltij, lig iol mokslas dar nra nustats (yra tik keletas hipotezi). Bet prasidedant istoriniams laikams, jie jau gyveno Baltijos pakrantse, tarp Vyslos ir Dau guvos upi ir dar u Dauguvos, madaug iki dabartins Estijos sienos. Kalb mokslas i vis aisi iskiria tris kili grupes. Pir moji, deiniajam Vyslos emupio krante gyvenusi, vakarin kili grup paprastai vadinama prsais; nuo j iaurs rytus gyveno tos aisi kiltys, i kuri yra susiformavusi lietuvi tauta, o dar toliau gyveno tos kiltys, i kuri yra susidar dabartiniai latviai. Prusus sudar keletas kili, kuri tik vakariausios bu vo vadinamos prsais. X I I I am. ia atsikrausts vokiei kryiuoi ordinas pirmuiausia paverg prsus. Vliau nuka riautas tolimesnes aisi gimines vokieiai neskirdami irgi va dino prsais. Prs vard tuo bdu gavo visas kryiuoi paverg tas kratas, nors jo rytinje dalyje gyveno jau kitos tarms kil tys. Prs, t. y. vakarini aisi siena vakaruose buvo Vyslos up, o pietuose j siena jo pagal lenk mozr sodybas. Su lietuviais jie susisiek madaug toje vietoje, kur teka Deimenos ir Alnos ups. 20

Lietuvi kiltys, i kuri yra susiformavusi lietuvi tauta, gyveno iaur ir rytus nuo prs,madaug iki dabartins Lat vi sienos. ia dabartinje savo vietoje, Klaipdos krate ir Kur mari pakrantmis, gyveno emaiiai. Toliau nuo j, pietus, kairiajam Nemuno krante, t. y. pietinje Maosios Lietuvos da lyje, dabartiniam Suvalk krate, madaug nuo Merkins jau abiejuose Nemuno krantuose iki anapus Naugarduko, Slanimo ir Brastos gyveno s d u v i a i , arba j o t v i n g a i . { pie tus nuo emaii ir rytus nuo jotving gyveno a u k t a i i a i , kurie sudar vlesns Lietuvos valstybs branduol. Ry tins j sienos nra aikios; jie um vis Neries auktup, artjo prie Berezinos auktupio ir prie Dysnos Latviai. Dabartins Latvijos vakarinje dalyje, iaur nuo ventosios ups ir emaii, gyveno k u r i a i , kairiajame Dau guvos emupio krante i e m g a l i a i , kairiajame Dauguvos vidurupio krante, siekdami dabartines Utenos ir Zaras apskri tis, gyveno s l i a i , o iaur nuo j, t. y. deiniajam Dauguvos vidurupio krante gyveno l a t g a l i a i (taip it srii gyven tojus vadina senieji ratai). Kai X I I I am. daugumas it kil i pateko vokiei ordino valdi, tai i j vis susiformavo latvi tauta. Tik didel dalis sli pateko lietuvi valstyb, ir j vardas inyko. Bet ne visa dabartin Latvija buvo gyvenama aisi. Dabartinio Kuri ikyulio iaurinje jros pakrantje, Dauguvos iotyse ir deiniajam jos emupio krante gyveno jau net ir nearij tauta l y b i a i . Aisiams jie visikai ne gimins; kartu su estais ir suomiais jie priklauso prie neaikios kilms taut, mokslo vadinam u g r i a i s s u o m i a i s . Jie buvo si kr beveik visam pajry; aisiai jr ia siek tik siaurame iem gali gyvenamame plote, kair nuo Dauguvos ioi. Kai i tuose kratuose m lankytis vokiei pirkliai ir misijonieriai, tai pirmiausia jie susidr su lybiais. Todl dabartin Latvija va kar Europos ratuose buvo pradta vadinti L i v o n i j a . O kai ia sikr vokiei ateivi valstyb, tai Livonija buvo vadinamas visas j pavergtas kratas, lygiai taip, kaip vienos prs gimins vardu buvo pavadintas visas vokiei ordino nukariau tas vakarini aisi kratas. Kadangi vokiei ordinas buvo pa ms savo valdi ir Estij, tai ir ji buvo vadinama tuo paiu Livonijos vardu. T krat vardai pradti skirti tik X V I am., 21

o Latvija galutinai nustota vadinti Livonija tik susikrus nepri klausomai Latvijos valstybei.

2. Aisi krato geografins savybs ir kaimynai Aisi kratas. Visos aisi gimins gyveno palyginti labai nuoaliam krate, paliai Baltijos jr. Tas kratas sudaro beveik vien itisin lygum. Auktum ia yra tik rytinje Lietuvos da lyje, t. y. paiam jos pakraty, ten, i kur vienos ups pradeda tekti vakarus (Nemuno baseino ups), o kitos j rytus (Dniepro baseino ups). Yra dar kiek auktum Vilniaus srityje ir emaiiuose (Teli apskrity). iaip visas kratas yra itisa lyguma, kuri senovje buvo apaugusi didiulmis girio mis ir daug kur buvo labai pelkta. Ypatingai pelktos buvo jotving gyvenamos pietins sritys ir j iaurin dalis. Dabar tinj ms Suvalk krato lygumoj, Maojoj Lietuvoj ir didelj Prs daly buvo pilna nepereinam pelki ir giri. Gyventoj ia buvo palyginti reta. Jie gyveno tik sausesnse giri aik tse. Geriau buvo sikurti auktesnse emaitijos ir Auktaitijos lygumose, todl ia gyventoj buvo tiriau. Didiuls, gi riomis apaugusios pelks skyr auktaiius nuo Padauguvio gimini. Rytuose nuo gud juos skyr didiuls sausos girios. Senieji aisi kaimynai vakaruose buvo lenkams artimi pamarnai (u Vyslos), pietuose buvo mozrai, kuri sody bos susisiek su prs gimini ir jotving sodybomis. Dar toliau pietus jotvingai ribojosi su lenkais ir Voluins rusais. Ry tuose auktaiiai susisiek su gudais. Su tais paiais gudais ry tuose ribojosi latgaliai; iaur nuo latgali gyveno estai. Nuo jros latvius skyr lybiai. Kitas sienas sudar jra. Aisi santykiavimas su kitomis tautomis prasidjo gana vlai. Jie gyveno sunkiai engiamam krate. Jrininkyste ais iai nesivert, tolimojo pasaulio pasiirti nenuplaukdavo. Su tolimaisiais Europos pietumis, kur dar prie Krist graikai ir romnai buvo sukr aukt kultr, aisiai galjo turti tik ret, atsitiktini santyki (jie galjo parduoti romn pirkliams nebent savo graj gintar). Gyvesni aisi santykiai su kitomis tautomis prasideda vos nuo IX am. Pirmiausia jiems bus tek susidurti su vairiomis rus giminmis, ir tai tik grobiamj karo ygi metu. Tokie santykiai tssi iki X I I I am., kada susikrusi lietuvi valstyb pradjo su jau anksiau sikrusiomis lenk ir rus valstybmis varytis dl emi. 23

Vikingai. Bet prie sikuriant lenk ir rus, o vliau atei vi vokiei valstybms, aisiams dar teko susidurti su ateiviais i u jros su v i k i n g a i s , arba n o r m a n a i s. Jie buvo upld vis Europ. Bdami nepaprastai karingi, jie versi pasaul, iekodami turt ir valdios. Tuo bdu jie pasiek ir aisi gyvenamus kratus ir ia pajriuose pristeig savo ko lonij. Tuo metu pasauly geriausiai klestjo Bizantijos imperija: ji turjo didiuosius prekybos centrus ir buvo turtingiausia. Skandinavai, bdami energingiausi i iaurs Europos taut, tu rjo nuolatin upi susisiekim su Bizantija. Vienas i j svar bij upi keli Bizantij buvo Dauguva ir Dniepras (ia jiems tekdavo sausuma pereiti tiktai nedidel tarp, skiriant t upi auktupius). Ilgainiui paliai it keli atsirado viking so dyb: tai buvo sodybos moni, saugani upe keliaujanius pirklius nuo plik. Tad nemaa toki sodyb buvo ir Padauguvy. Toki sodyb pili buvo ir visam Baltijos pajry. Vietomis t sodyb palaik atrandama ir giliau aisi gyvena mame krate. Taiau itas viking sigaljimas ms kratuose buvo neilgas: X amiuje visos j sodybos buvo sugriautos. T, inoma, galjo padaryti ne kas kitas, kaip tiktai ia gyvenusios aisi gimins. Po to vikingai ia daugiau jau nebesikr, ir aisi santykiai su skandinavais nutrko. Tuo bdu pirmosios tautos, su kuriomis aisiams teko su sidurti ankstyvaisiais istoriniais laikais, buvo ateiviai skandi navai ir slavai: pietuose lenkai ir voluinieiai, o rytuose gudai. X I I I am. aisi gyvenamuosius kratus atsikraust vokieiai ir ia sukr savo valstybes. Vieni j atsikraust Padauguv (ka lavijuoiai), o kiti Pavysl (kryiuoiai). Nuo tada pradeda rastis kaskart vis daugiau istorini ini apie aisi gyve nim ir j kovas u savo nepriklausomyb. 3. Seniausios istorins inios apie aisius Aisiai gyveno labai nuoaliai nuo senj Europos centr. J kratas neturjo joki ypating turt, kurie bt trauk se nj taut pirklius. Tad labai ilgai senj kultr tautoms ais24

i kratas buvo maai teinomas, ir todl apie seniausi aisi praeit ir j gyvenim nedaug teturime ini. Romnams Pabaltijys, t. y. aisi gyvenamieji kratai jau buvo vis dlto inomi. J pirklius ituos kratus trauk jau i seno inomas ir Romoje labai brangintas Pabaltijo g i n t a r a s . Tuo bdu mes randame vien kit kart romn pamintus ir tuos kratus, i kur Rom buvo gabenamas gintaras. V liau, kai Roma nukariavo didij Europos dal, romnams natraliai kilo klausimas, kas gi gyvena u t taut, kurios yra anapus j imperijos sienos, t. y.u german ir slav. Tuomet romn ratuose pradeda rastis jau platesni aisi paminjim ir trump j gyvenimo apraym. Pirmas, kurs duoda plates ni ini apie aisius, yra I am. gale gyvens romn istorikas T a c i t a s . Savo veikale Germania", kalbdamas apie tautas, kurios yra anapus german, jis paskiria vien skyrel ir aisiams. Ten jis trumpai aprao aisi gyvenim, tikyb, btinai pami ndamas ir j gintar. Viduramio ini apie aisius pasitaiko daugely to meto kronik. Ypa danai minimi aisiai Skandinavijos kronikose ryium su got karo ygiais. IX am. pradioje Vakaruose ran dame pirm kart pamint l i e t u v i v a r d (lig tol buvo minimi tik apskritai aisiai). Pirmasis lietuvi vard yra paminjs vienas Karolio Didiojo valgas. Kurdamas savo imperij, Karolis norjo inoti, kokios tautos gyvena Europos rytuose ir kokios j jgos. Todl, kai Karolis pasiek slavus, jo agentai suinojo, kad u slav gyvena dar lietuviai. Tas prane imas yra iliks iki ms laik. Keliautojai mums paliko savo kelioni apraym, i kuri taip pat t suinome apie aisius. domiausiai minimi aisiai IX am. jrininko V u l f s t a n o pasakojime. Buvs Prsuose, jis gana smulkiai nupasakoja aisi gyvenimo bd ir paproius. Gausiau ini apie aisius pradeda rastis nuo X am. Mat. tuo metu jau visa Europa buvo krikionika, todl susirpinta ir pagoni aisi kriktu. Vis nenusisekusi X X I I I am. mi sij atgarsiai yra ilik ir ratuose. Be to, aisi kaimynijoje tuo metu jau buvo susikrusios lenk ir rus valstybs, ku rios X am. drauge su kriktu buvo gavusios ir rat. Ka dangi su tomis valstybmis aisiams labai danai tekdavo ka25

riauti, tai tiek lenkai, tiek rusai savo kronikose kaskart vis da niau pradeda minti atskiras aisi gimines: duoda vis dau giau ini apie t gimini gyvenim, santvark ir tikyb. Kai X I I I am. aisi krate atsiranda vokiei ateivi valstybs, tai ini apie aisius dar pagausja, nes j jau teikia ir vokieiai. sikrus vieningai lietuvi valstybei, istorini altini atsiranda ir paioje Lietuvoje (ir. 13 p.p.). 4. Senovs aisi pragyvenimo altiniai ir kis emdirbyst. Kaip ir visoms pasaulio tautoms, taip ir aisiams pragyvenimo altinius nulm krato gamta. Aisi kratas buvo labai mikuotas ir pelktas. Kilnotis i vienos vietos kit buvo nelengva. Net karo ygiai buvo atliekdami daugiausia iemos metu, kada ualdavo pelks, eerai ir ups. Tada bdavo ygiuo jama daniausiai upi ledu. Dl it sunki keliavimo sly g aisiai i seno buvo ssliai. em visame krate bu vo derlinga, o klimatas palankus ems kiui. Todl aisiai vertsi e m s d a r b u. Jie augino ne tik toki jav, koki mes dabar auginams, bet ir toki, kuri dabar ms kratuose nebe auginama (pav., sor). Auginosi ir pluotini augal kanapi ir lin. Ypa jie vertino linus, i -kuri audsi apdarus. Aisiai augino ir vaismedi: obeli, kriaui, slyv, vyni. Neinia tik, ar jie auginosi darovi. Greiiausiai, kad j nesiaugino, nes X I I I am. vienas vokiei kronikininkas paymi, kad pr sai, pamat kryiuoius valgant kopstus, buv labai nusteb; vienas prsas net pasaks, kad vokieiai es panas arklius ar mulus gal valgyti ols. Bet ems darbui senovje buvo dideli klii. Isiplsti girios plot ir prasidirbti (paversti dirva) buvo gana sunku, tad daugely viet ems nepakakdavo. Be to, anais laikais ms krato klimatas buvo daug drgnesnis, negu dabar, todl javai ne visada spdavo prinokti bei iditi. Prastai idivusius ja vus sunku ikulti, todl senovs aisiai javams diovinti statsi jaujas. Toki jauj Lietuvoje pasitaiko ir dabar. Pagaliau anais neramiais laikais, kai nuolat bdavo kariaujama savitarpy ir su svetimaisiais, vyrams danai tekdavo pasitraukti i nam. Tad ir ita aplinkyb labai trukd ems darbus. Todl, g r e t a e 26

ms darbo, aisiai dar turjo ir kit versl: veis gyvulius ir naudojosi paios gamtos, ypa miko, turtais. Gyvulininkyst aisi kratuose negaljo bti didelio mas to, nes ia nebuvo plai ganykl. Aisiai galjo laikyti tik ne didelius brius gyvuli, kurie ganydavosi arti sodyb( kad ne paklyst mikuose). Taiau savo reikalui jie turjo pakankamai visoki gyvuli. Pirmiausia turjo arkli, kurie buvo reika lingi ypa karo ygiams. Su eikliaisiais savo irgeliais jie pa siekdavo tolimus kratus, su jais berneliai daug myli jodavo pas mergeles. Todl irgas, artimas vyro biiulis, taip graiai apdainuotas ms dainose. Mayiai, bet nepaprastai patvars ir vikrs emaitukai tebra garss arkli tarpe dar ir iandien. Gali bt, kad senovje aisiai gr kumeli pien (taip bent liu dija kai kurie altiniai). Be arkli, aisiai dar laik karvi, ok, avi, kiauli, vit, ani, s ir t.t. Bet vis dlto msos aisiams daugiausia teikdavo mikas. Mediokl, gyvenant giriose, aisiams buvo ne pramogos

Zubras. (I seno XVI a. raiinio, pridto prie Heidensteino kelions apraymo).

27

dalykas, bet labai svarbus pragyvenimo altinis. vriena jie misdavo patys, vri kailius parduodavo usieni pirkliams. Ypa daug buvo parduodama vebr ir kiauni kaili. Kailiukai tada danai bdavo vartojami ir vietoj pinig, mainams, o vliau jais buvo mokami net mokesiai. Antai dar X V I am. Lietuvoje buvo tam tikra valstiei ris, kuri mokesius mokjo kailiu kais. Jie ir vadinosi kiaunininkais arba vebrininkais. Medio jamj vri senovje buvo daug daugiau, negu dabar. iandien jau inyk lokiai, taurai, laukiniai arkliai; reta dabar ern, elni, briedi ir kit vri; tuomet j galjai su tikti kiekvienam ingsny. Bitininkyst. Mikas aisiams duodavo ne vien kaili ir vrienos, bet daug ir kit turt. Pirmiausia rei kia paminti bites. Jos ne med sen medi drevse. Aisiai i medaus gamino garsj mid, o vak par* duodavo. Bits priklausvdavo tam, kas jas atrasda vo. Radusysis drev, tuojau kirsdavo joje savo enkl, ir niekas kitas nedrsdavo Bitininkas kopia med. paliesti bii. Kas tam nu sikalsdavo, bdavo labai iauriai baudiamas. Bits buvo labai branginamos aisi. T rodo kad ir ilik odiai: juk bit vienintel i vis gyvi, kuri m i r t a , kaip ir mogus; be to, artimam draugikumui ireikti turime od b i i u l y s t : mat, bendros bits ms protvius suartindavo, padarydavo juos draugais, b i i u l i a i s . uvininkyst, arba vejyba, taip pat buvo labai svarbi kio aka. Net vlesniaisiais laikais buvo itis kaim, kurie uvimis mokjo duokl savo ponams ar kunigaikiams. vejyba, ino ma, galjo verstis tik tie, kurie gyveno prie vanden. Prekyba. I ems, mik ir vanden aisiai negaljo gauti 28

visko, kas reikalinga mogaus gyvenimui. Todl dal savo pro dukt jie parduodavo ir pirkdavosi t preki, kuri savo krate neturjo: druskos, geleies, vairi ginkl, vilnoni audini ir t.t. Jie parduodavo savo gintar ir mik prekes: kailius, vak, o vliau dar medius, pelenus ir t.t. Ankstyvaisiais laikais, dar prie Krist ir pirmaisiais amiais po Kristaus, aisiai var prekyb net su R o m a ir G r a i k i j a ; tuose kratuose prekybai pairus, aisiai prekiavo daugiau sia su skandinavais. Netoli. Stokholmo ess Birkos mies tas tada buvo didiausias prekybos centras, su kuriuo prekiavo visos aisi gimins. Tiek Lietuvoje, tiek Skandinavijoje net iandien dar vartojamos tam tikros lazdels skaiiams ymti. Vienoj paprastos lazdels pusj piaunami randeliai, kurie rodo kam nors teikt daikt, (pav., kailiuk) skaii. Paskui lazdel skeliama pusiau taip, kad abiejose pusse likt randeli yms. Vliau, sudjus abi puses vien viet, galima matyti, kiek yra toki piovim. Tad n vienas lazdels pusininkas" ia nieko negali pakeisti. Nauj piovim gali ma padaryti, tik abi puses sudjus. Tuo bdu tokia lazdel yra tarsi savotikas kvitas, vekselis, apskritai skaiiuojamoji priemon. Se novje tokias lazdeles vartojo visi, o vietomis jos tebevartoja mos ir dabar. Jos vadinamos b i r k o m i s. Tas vardas, inoma, liko i t laik, kai lietuviai prekiavo su Birkos miestu ir, tom s lazdelmis naudodamiesi, atsiskaitydavo su jo pirkliais. Be to, gyva prekyba jo su rus kratais, o upmis buvo pasiekiami net tolimieji Rytai. Kad i tikro buvo varoma pre kyba su Bizantija ir kitais Juodosios ir net Viduremio paj rio kratais, liudija senoviniai t krat pinigai, randami Lie tuvos piliakalniuose, kapuose ir senj sodyb vietose. X I I I am-je visos iaurins Europos prekyb sum sa vo rankas vokiei miest sjunga, vadinamoji H a n z a . Vi same Baltijos pajry vokieiai buvo sikr savo miest ar bent prekyviei, kur mainsi prekmis su vietos gyventojais. Bet svarbiausias j centras buvo Gotlando saloje kurtasis V i s b y miestas. Didingi jo griuvsiai ir dabar tebeliudija garsij praeit. Paymtina, kad visbieiai" ir pirkliai" senovs lietuviams buvo vienareikms svokos. Kitoki pirkli jie, matyt, n nepaino. To dl net iki ms laik yra iliks odis v a i s b a, kurs reikia pre kyb, v a i s b n a s pirkl. 29

Dar vliau, kai Prsuose ir Latvijoje jsikr vokiei atei vi ordinai, ir laisvi likusieji lietuviai nuo jros buvo atskirti, tuomet jiems teko prekiauti arba rytuose su rusais arba pietuose su lenkais; susisiekti su Baltijos jra keliaujaniais Hanzos pirk liais buvo sunku. Pinig senovs aisiai neturjo, o naudojosi svetimaisiais pinigais arba paprastais aukso ar sidabro gabalais. Vlesniaisiais laikais buvo vartojami specials pailgi sidabro gabalai su pay mtja verte. Jie buvo vadinami m u t i n i a i s . Bet daug da niau u pinigus senovs aisiai vartojo prekyboje vairius bran giuosius kailius ir kitus daiktus, odiu, var main prekyb. Savus pinigus lietuviai pradjo kalti tik Kstuio, o ypa Vytau to laikais. Senesni lietuvik pinig nra surasta. 5. Senovs aisi sodybos Gyvendami nuolat vienoje vietoje, aisiai, inoma, statsi namus sau ir kio reikalams. Seniausiais laikais aisiai gyveno iaudais dengtose medinse trobose po vienu stogu su visais sa vo gyvuliais. Vidury trobos buvo krenama ugnis, prie kurios ali metu ildydavosi net gyvulliai. Kad troba nuo ugniakuro neusidegt, iaudinio stogo apaioje bdavo klojamos storos me di ievs (mauknos), kurios sulaikydavo kibirktis. Be gyvena mosios trobos, nuo sen senovs buvo statoma k l t i s ir p i r t i s , o kiek vliau atskirai buvo pradti statyti klojimai, dar ins ir kiti trobesiai. Sodybos buvo isisklaidiusios po vis krat po kelias ar po vien. Kur nors prasiplus kiek miko, apsigyvendavo viena eima, o vliau, dirvas prapltus, toje pa ioje vietoje j apsigyvendavo ir daugiau. Daniausiai vie noje vietoje bdavo sodybos gimini: broli, ent, svaini ir t.t. Be to, dar buvo ypating sodyb nuo prieo gintis, t. y. p i1 i . Jos buvo medins (mrini pili Lietuvoj pradeda rastis tik nuo X I V am.). Jos buvo statomos ginkliose vietose ir, be to, dar sustiprinamos, apkasamos grioviais, danai prileidiamais vandens. Pavojingesnse vietose toki pili buvo statoma itisa virtin. J virnse buvo sukraunami lauai, kurie, prieui u puolus, bdavo padegami. Tuo bdu gretim pili sargybos tuojau suinodavo gresiant pavoj; apylinks gyventojai skub30
Senovs aisi pilis sodyba. Taip madaug atrod senosios medins pilys (Latvi archeolog rekonstrukcijos fotografija).

davo slptis mik tankumynuose arba bgdavo pilis. O pilys bdavo nemaos: jose sutilpdavo kartais net po kelet tks tani moni. Pavojui prajus, mons i pili vl grdavo savo sodybas. Pilys turjo slapt ijim, kuriais buvo galima susisiekti su kitomis pilimis. Tuo bdu kartais, kai nebebdavo vilties isigelbti, pilies gula galjo i apgultos pilies slapta per sikelti gretim pil. Tie slaptieji keliai daniausiai eidavo per upes, eerus ar neiklampojamas pelkes, kur po vandeniu b davo igrindiami akmens ar rst keliai. Tie keliai bdavo tokie vingrs ir pilni klasting poski, kad jais tegaljo eiti tik pri tyrusio vadovo vedami mons; niekas svetimas negaljo jais naudotis. Tokie akmenimis grsti keliai emaii buvo vadinami k l g r i n d o m i s (klisakmuo). Ir dabar dar galima rasti Lietuvoje toki keli liekan. 6. Senovs aisi visuomenin santvarka Visuomen. Kaip vis taut, taip ir aisi pagrindinis visuo mens vienetas buvo eima. J sudar ne tik tvai su vaikais, bet ir 31

buvo smulks, tai toki vad buvo labai daug: kartais vienam susidrime su prieu j davo net po keliolika. Bet itoki susijung smulks vienetai, savo riki vadovaujami, atlikdami bendrus ygius turdavo, inoma, ir bendr vad. I pradi tokios apylinki sjungos bdavo laikins, bet palengva ryiai tarp j stiprjo, ir jungtini apylinki karo vadai tapo nuolatiniais valdovais k u n i g a i k i a i s . I pradi ir toki kuni gaiki buvo dar gana daug, bet palengva j tarpe ikilo galin gesnieji, kurie pam maesniuosius savo valdi. Antai Lietu voje X I I I am. pradioje kunigaiki dar buvo daugiau, kaip 20, bet prie amiaus vidur visa Lietuva jau priklaus vienam Mindaugui (visi kiti kunigaikiai jo klaus, o nepaklusnieji ne teko savo srii, buvo ivaryti). Visuomens sluoksniai. Ikilus didesni srii valdovams kunigaikiams, senieji apylinki vadairikiaitapo auktes niuoju visuomens sluoksniu, arba b a j o r i j a . Be j, buvo dar kit, emesni sluoksni. Pirmiausia ia pamintini l a i s v i e j i k i n i n k a i . Bajorai buvo daugiausia kariai, krato gy njai ir vald stambesnius kius. kininkai buvo ne tokie turtin gi; jie turjo mokti kunigaikiams tam tikras duokles, eiti j va dovaujami kar,saugoti ir tvirtinti pilis. Kiekvienas prasigyvens kininkas taip pat galdavo tapti bajoru. O praturtti kelias buvo atviras, nes ems ir kitoki gamtos turt buvo galima gauti kiek norint: reikjo tik pasirinkti ger viet ir sugebti pelnytis. Be laisvj kinink, dar buvo ir n e l a i s v j , kurie gyveno ant bajoro ar kunigaikio ems ir mokjo jam tam tikr mokest. Tai buvo prasiskolin kininkai. Taiau jie, apmokj skolas arba ibuv bajoro tarnyboje sutart laik, galjo isikelti ir sikurti kur tinkami. Tuo bdu tarp vis visuomens sluoksni nebuvo griet rib: kiekvienas prasigyvens valstietis galdavo tapti ba joru, o nusigyvens bajoras paprastu kininku. Jei bajoras likdavo neturtingas ir kasdien turdavo rpintis eima, tai jis nebegaldavo eiti kar, ir tapdavo paprastu kininku. Praturt js jis vl galdavo atgauti savo senj bkl. Be to, buvo dar vienas, pats emasis visuomens sluoksnis, kurs i savo bkls tegaldavo isivaduoti tik dl kit malons. Tai buvo v e r g a i . Vergais paprastai bdavo karo belaisviai ir j eimos. Jie neturjo jokios laisvs ir turjo dirbti bajoro
Lietuvos Istorija, 5

Piliakalnis Kryi Kalnas Jurgaii kaime, Mekui vals., iauli apskr. Piliakaln laikydami venta vieta, mons stato ant jo kryius, nordami ko iprayti i Dievo arba reikdami Jam padk.

gimins,bent tie, kurie gyveno kartu, tose paiose sodybose, o danai ir po vienu stogu. Kad eimos sukrimas buvo laikomas labai svarbiu vykiu, rodo iki ms laik gausiai ilikusios vai rios vedyb apeigos, paproiai, daugyb vestuvini dain ir t. t. Visa eima turjo bendr turt, kur vald, tam tikrais paveld jimo paproiais, vienas eimos narys. Jis vald ir vis eim. Greiiausiai tai buvo kuris nors senas mogus. Karo atveju va dovaudavo narsiausias ir sumaniausias karys. Toksai vadas reikale danai vadovaudavo ne tik eimai, bet ir visai giminei arba net itisai apylinkei. Be to, ne visos eimos buvo lygios turto atvilgiu. Tos, kurios gyvendavo patogesnse slygose, geriau sugebdavo tvarkyti savo k ir bdavo apsukresns, greit pralobdavo. Saugumo ir karo ygi sumetimais prie toki eim ddavosi kitos eimos. Tuo bdu turtingesni eim galvos tapdavo visos gimins ir apylinks vadais ir savotikais valdo vais. J valdioje bdavo ir pilys. Tie vadai buvo vadinami r i k i a i s ir k u n i g a i s . An laik svetimaliai juos vadin davo daugybe dar kit vard: vyresniaisiais, kilmingaisiais, kuni gaikiais, karaliais ir 1.1. Kadangi i pradi politiniai vienetai 32

33

ar kunigaikio ky. J tad darbu naudodamiesi, bajorai galjo atsiduoti vien tik karo reikalams. Be karo belaisvi, vergais ga ldavo tapti dar vairs nusikaltliai. Jei nusikaltliui bdavo dovanojama gyvyb, jis tapdavo savo valdovo vergu ir gal davo bti kam nors dovanotas ar parduotas. 7. Senovs aisi religija Visi aisiai, pagal kalbos tarm, kalbinink skirstomi tris grupes prsus, lietuvius ir latvius. Tarminiai kalbos skirtumai tarp j istorini laik pradioje dar buvo neyms. Kultros at vilgiu visi aisiai nesiskyr tarp savs. Taip pat vienoda buvo ir j religija. Bdami pagonys, jie turjo daug diev; danai vienur daugiau buvo garbinami vieni, kitur kiti dievai, bet pats religijos pobdis visur buvo vienodas: v i s i j i e g a r b i n o g a m t i r v i s u s n e s u p r a n t a m u s j o s r e i k i n i u s l a i k ne emikomis jgomis. Dievai. Kaip visoms arij tautoms, taip ir aisiams labiau siai krito akis ir juos stebino dangaus mlyn su visomis nesu prantamomis dienos ir nakties viesybmis. O kas buvo nesu prantama ir avinga, tas buvo dievu laikoma. Tuo bdu aistis su dievino pat dang ir jo knus. Pats odis d i e v a s aisiams, tur bt, reik dangaus tv, jo mlyns valdov. Jis rasit buvo svarbiausias aisi dievas. Dievais arba diev reikiniais aisiai laik taip pat saul, mnul, sietyn, aurin, aur ir net vaivorykt. iai diev eilei pridera ir griausmingasai perknas, kaip priepriea ramiam, di dingam dangaus mlyns valdovui. Dl savo spdingo apsirei kimo jis buvo laikomas vienu i galingiausi diev. Bet visi kai be jokio pagrindo danai literatroje jis yra vadinamas vyriausiuoju aisi dievu, viso pasaulio valdovu. I tikro aisi dievai vienas kito nepriklaus, kiekvienas turjo savo srit. Be gamtos reikini, savo didybe avini ar bauginani, aisiai laik dievais ir dvasiomis dar daugyb dalyk, kurie jiems paddavo ar kenkdavo. Taip antai, aisiams emdirbiams buvo labai reikmingas e m s d i e v a s arba pati sudievintoji em. Jis derliaus dievas, ems vaisi ir ied davjas. Bet kartu su ems dievu kininkai dar garbindavo daugyb dievybi 34

dvasi, kurios globojo atskiras kio sritis. Buvo net svarbes ni jav (pav., lin) globj, lauksargi, kauk, aitvar ir kitoki dievybi. Be to, buvo mik, nam, idinio ir gy /uli diev. Kiekvienam gamtos reikiny, aisi supratimu, slpsi gera ar bloga dievyb. Gyvuliai, augalai, eerai, kalnai, girios, mikai 'r atskiri mediai, - odiu, visa gamta buvo pilna dievybi. Bet buvo dievybi, ir nieko bendro neturini su gamta ir jos reikiniais. J tarpe bene ymiausios buvo l a u m s , arba mogaus likim lemianios deivs (ateinanios prie gimstan io mogaus ir valdanios jo gyvenim iki pat mirties). Reikming viet aisi religijoje turjo ugnis. Ji buvo ne tik dievyb per j mons susiinodavo su savo dievais, su inodavo j vali; ugnyje aisiai degindavo ir dievams aukas. Kai kuriose^vietose ji buvo nuolat krenama tai a m i n o j i u g n i s . Tokios vietos buvo savotikos ventovs. Ugnis buvo gerbiama ne tik ventovje, bet ir kiekvien nam idiny, kur, bent iemos metu, ji buvo nuolat krenama. Tai vadinamoji ventoji nam ugnel, arba gabija. Dl to ugnies kulto dar ir dabar pas mus ugnis tebelaikoma ypatingoj pagarboj (pav., kai kur laikoma net nuodme ulieti j kokiomis srutomis ar ne varumais). Kaip visoje gamtoje buvo pilna dievybi, taip j buvo apstu ir aisi namuose. Be nam dvasios, kuri saugojusi visus namus, ia buvo dar idinio ir kitoki diev. Be to, namuose buvo lai komi ventieji gyvuliai, ypa a l i a i . paskirt guol jie bdavo vedami su tam tikromis apeigomis ir ten buvo laikomi, kaip nam globjai. ita pagarba aliams tebra kai kur ilikusi dar ir dabar. Dar visai neseniai mik ir pamiki senose tro bose buvo laikomi aliai. Pomirtinis pasaulis. Aisiai vaizdavosi, kad mirtis tesanti tik persiklimas kit pasaul, kur mogus gyvens taip pat, kaip gyvens emje. Jei jis ia buvs valdovas ar tarnas, tai toks pat liekas ir po mirties. Aisiai man, kad mirusiam mogui bsi reikalinga turti t pai reikmeni ir ranki, kuriuos turjs iame pasauly. Todl, laidodami lavonus, jie ddavo kap vai ri daikt: pabalnot arkli, ginkl, papuoal ir kitko. Tik pat sai laidojimo bdas buvo nevienodas. Vieni mons, ypa y mesnieji, pirma buvo sudeginami ant lauo, o paskui buvo lai35

dojami j ir kartu sudeginto turto pelenai; kiti buvo laidojami su daiktais nesudeginti. Anas pomirtinis pasaulis buvo vadi namas d a u s o m i s ; jis taip pat turjo savo dvasi bei diev. Taiau aisiai tikjo, kad mirusij vls nesiskirianios nuo eim ir gyventos aplinkos: jos apsigyvenanios gyvuliuose ar mediuose, auganiuose ant j kap, ir bnanios savo eim globjos. Todl bdavo ruoiamos specialios vli garbinamo sios vents, vadinamosios v l i n s ; tuomet joms bdavo aukojamos vairios aukos. Vlms kiekvienos puotos metu e mn bdavo nuliejama grim ir numetama maisto. Dievai gyven daniausiai mediuose, ypa tie, kurie buvo susij su aplinkuma. Tai visai suprantama. Gyvendami giriose, aisiai vis gyvenim praleisdavo nuolat susidurdami su mik klaikuma ir slaptybmis. Jiems savaime turjo atrodyti, kad ten pilna visoki dvasi, kurios negalinios gyventi niekur kitur, kaip tik mediuose. Todl buvo gerbiami ir garbinami ne tik atskiri mediai, ypa imtameiai didingi uolai, bet ir itisos girios ir mikai: mat, jie buvo laikomi diev, dvasi ir vli bs tinmis. Ant medi ak aisiai kabindavo vairias aukas, i me di oimo burdavo likim. Mikuose daniausiai bdavo k renamos ir aminosios ugnys. ventovs buvo po atviru dangum, jose krenosi aminoji ugnis. Kadangi aisi tikjimu, dievai turj savo bstines aplin kumoj, tai ventovse jiems nebuvo statoma joki maldykl, o tik vienas aukuras. inoma, ten buvo ir iaipjau apeigoms reikaling rengim, taiau nebuvo joki diev stab: aisiai j neturjo. Jie turjo tik vairi apeigini statul bei stulp, ant kuri djo aukas, bet tai nebuvo dievai. Aisi ventovs buvo dvejopos: vienose buvo sukoncentruo tas diev, o kitose mirusij kultas, arba garbinimo apeigos. Prie mirusij kulto viet pridera kapins, lavon deginamosios ir v lini apeig atliekamosios vietos. Visos tos vietos bdavo da niausiai arti diev garbinamj ventovi. O itos ventovs bdavo rengiamos kur nors arti sodyb, ant atskir piliakalni. Archeologai atkasa dabar t ventovi, kurias apylinks mons daniausiai vadina savotikais a l k vardais. Alkos kaln, Alkakapi, Alk kaim pilna Lietuvoje. Buvusij ventovi vietas dar parodo ir kiti vietovardiai, pav.: Perknkalnis, vent36

kalnis, Kaukokalnis ir t.t. Taip pat su ventovmis susijusios ir tos vietos, kuri vardai turi aknin skiemen r a m-, r o m- ir r a g-; pav.: Rambynas, Romainiai, Rominta, ventaragiai, Alkaragiai, Raguva, Ragain, Ragava, Raginnai ir t.t. Kulto tarnai, arba dvasininkai. Kaip kiekviena religija, taip ir aisi, inoma, turjo speciali moni, kurie atlikdavo visas diev ir dvasi garbinamsias apeigas. Jie buvo prie ventovi, kur krov aukas ir br moni likim, vadovavo laidotuvi, v lini ir visoki veni apeigoms. Jie buvo vadinami v a i d i l o m i s , k r i v i a i s , y n i a i s ir kitokiais vardais. Bet, kaip nebuvo vieno vyriausio, visk valdanio dievo, kaip nebuvo vie nos centrins ventovs, taip nebuvo priklausomybs ryi ir tarp dvasinink. Visi jie atlikinjo vairias apeigas, tik, inoma, kai kurie i j buvo inomesni, igarsj gydymu ar brimu, juos kreipsi didesnis skaiius moni, su jais skaitsi valdovai, tad ir j ventovs buvo garsesns. Taigi pasakojimas, kad buvs kakoks vienas vyriausiasis kunigas ir viena vyriausioji ventov Romuva, yra prasimanymas viduramio raytoj, kurie, ne daug teinodami apie tikrj aisi religij, prasiman it dalyk, nusiirj katalik Banyi. ventovs vienur buvo vadi namos romuvomis, kitur alkomis, gal bt, dl skirtingo savo pobdio arba dl tarmini skirtum. 8. Aisi valstybinis gyvenimas seniausiais laikais (iki X I I I am.) I vis aisi gimini iliko nepriklausomi ir sukr savo valstyb tik vieni lietuviai, o visos kitos gimins, nespjusios su siburti, pateko svetimj valdi. Tiesa, vieninga lietuvi vals tyb susikr tik X I I I am., taiau smulkesni valstybini vienet visose giminse buvo susidariusi jau daug anksiau. Politinius vienetus kurti vert pirmiausia atskir eim santykiai, reikalas pulti arba gintis nuo prie. Norint apsiginti arba patiems pulti savo prieus, btinai reikjo pasiduoti vieno vado valdiai. Yra ini, kad sen senovje aisiams daug teko kariauti su skandi navais (danais ir dabartiniais vedais), kurie nuolat puldavo aisi kratus, o IX am. buvo nt paverg kai kurias pajrio gimines. Aisiai jau tuomet turjo savo valstybli, kuri vadai danai upuldavo ne tik ia pajryje kurtas skandinav kolo37

nijas, bet padarydavo karo ygi net skandinav kratus. Taigi jie bus turj ir laiv. X am-je visos skandinav kolonijos aisi krate buvo sunaikintos, o jie patys buvo ivyti ar iudyti (ir. 24 pusk). Apsigynus nuo skandinav, aisiams vis dlto prie nestigo. Kaip tik X am-je j kaimynystje sikr jau stipresns lenk ir rus valstybs. Tada vakariniams aisiams (Prsuose) teko nuolat kariauti su lenkais, pietiniams, t. y. jotvingams, su tais paiais lenkais ir rus Voluins kunigaikiais, o lietuviams ir latviams su stipria gud Polocko kunigaiktija. Netur dami didesns valstybs, aisiai tebedar tik pliamuosius y gius ir negaljo nieko nukariauti. Toki grobiamj ygi jie suruodavo net labai tolimus kratus. Nuo aisi puolim sunkiausia buvo gintis lenk kunigaik iams. Mat, jie vis dar nesugebjo suorganizuoti vienos valstvbs: suorganizuota ji greit vl suskildavo, ir smulks kunigaik iai ne kart bdavo priversti mokti duokl aisi giminms. Tik X I I I am. pradioje lenk kunigaikiai buvo usispyr suvaldyti aisi gimines (prsus ir jotvingus). Su prsais jie kariaudavo vieni, o prie jotvingus pasitelkdavo Voluins kunigaikius. Aisi kratai tuomet labai nukentdavo. Bet, surink jg, ais iai jiems skaudiai atkerydavo. Po ilg kov, X I I I am. pra dioje prs kili kaimynai, mozr kunigaikiai, atsikviet sau pagalb vokiei ordin (kryiuoius), kurs vliau, nuka riavs didelius aisi plotus, sukr ten savo valstyb. Voluins kunigaikiams geriau seksi kariauti su jotvingais, ir iki X I I I am. pradios jie jau buvo pam net Gardin. Nukariautose emse tada buvo kurti Naugardukas, Slanimas ir atstatyta, jotving buvusi, Gardino pilis (senasis Gardinas, tur bt, bus turjs kit vard). Tuo bdu X I I I am. pradioje, kai Mindaugas pradjo kurti Lietuvos valstyb, Voluins kunigaik tijos siena jo aukiau Gardino ir nyko kakur mikuose. Mer kin ia buvo kratutin didesnioji lietuvi pilis, nors jotving sodybos dar toli nujo pietus. iaurje, kur buvo susikrusi galinga Polocko kunigaiktija, lietuvi ir latvi giminms i karto irgi nelabai seksi. Nors jie ir atlikdavo tolimus ygius, taiau Polockas palengva savo sienas vis artino aisi krat. Kur laik Padauguvio gimins net mo38

kjo jam duokl buvo pripainusios jo valdi. Bet jau X I I am. Polocko kunigaiktija pakriko. I jos miest, kaip antai: Smolensko, Vitebsko, Minsko, ernigovo, susidar atskiros ku nigaiktijos. Tada aisiams jau lengviau buvo kariauti, ir X I I I a. pradioje jie ne tik nebemokjo joki duokli Polockui, bet net pam savo valdi kai kurias jo valdytas kunigaiktijles. O Mindaugo laikais jie paverg ir pat Polock. 9. Pirmieji bandymai kriktyti aisi gimines I vis Europos taut aisiai kriktijosi patys paskuti niai. Europos centre gyven germanai galutinai buvo pakrik tyti V I I I I X am., aisi kaimynai lenkai antroje X am. pu sje, o rusai X am. gale. Tuo bdu XI am-je pagonys liko tik aisiai ir su jais Pabaltijy gyvenusios ugri suomi tautos lybiai ir estai. Taip atsitiko dl to, kad jie gyveno labai nuo aliai ir neturjo artim ryi su vakar Europa. J kriktu Ba nyia susirpino tik po lenk krikto, t. y. X am. pabaigoj. Tik nuo tada ia pradjo lankytis misijonieriai; pirmieji misijonieriai lanksi vakarinse aisi gyvenamose srityse. Pirmasis inomas aisi apatalas buvo Prahos vyskupas v. Vaitiekus, arba Adalbertas. Jis buvo auktos kilms ekas. Nors ekai kriktijosi jau prie 100 met su virum, bet krik ionyb ten dar buvo silpna. Kai vyskupas Vaitiekus panorjo j sustiprinti, ekai sukilo, ir jis buvo priverstas pasialinti Ro m. Ten pagyvens kelerius metus benediktin vienuolyne ir negaldamas grti savo vyskupij, jis isireng misij Euro pos iaur. Atvyks pas Lenk kunigaikt Boleslov Narsj, gavo apsaug ir ivyko aisi krat. Iplauks Vysla jr, jis priplauk krant Priegliaus iotyse. Kad aisi gimins at vykusius labai neskersuot, jis atleido visus savo palydovus ir liko tik su dviem kunigais. Taiau tas nieko nepadjo: misi j onieriams ia nesisek platinti krikionybs. Todl Vaitiekus jau ryosi ivykti misij kur nors kitur. Bet vien ryt, kai visi trys misijonieriai atlaik miias, juos upuol vietiniai gyventojai ir nuud vyskup Vaitiek. Pasirod, kad misijonieriai, nieko nei nodami, buvo sustoj ventajam mike, kur negaljo engti joks svetimalis. Pagonys tuo bdu atkerijo u savo ventovs 39

eidim. Tas atsitiko 997 m. balandio 23 d. Misijonieri la vonus ipirko kunigaiktis Boleslovas. Vyskupas Vaitiekus buvo paskelbtas ventuoju, krikionybs kankiniu. Su v. Vaitie kaus mirtimi nepa sibaig pastangos kriktyti aisius. Ypa tuo rpinosi lenk kunigaik iai, kurie tikjosi, kad aisiai pakrik tyti bus ramesni, o gal net pasiduos j valdiai. Todl jie nuolat kviet misijonierius. Pagaliau pas t pat lenk kunigaikt Boles lov atvyko naujas misijonierius vo kietis Brunonas, kurs, bdamas vie nuolis, turjo JBOnifaco vard. Bo leslovas jo misi joms paadjo pa ramos. Pagaliau 1008 m. gale jis i vyko i Lenkijos aisi kriktyti net su 18 palydov. Bet ir jo misijos
i'^i ii n> misijos

Po it pirmj nepasisekusi misij, buvo dar nemaa kit, taiau j vis darbas niekais nueidavo. Aisiai vengte vengdavo misijonieri, nes jie ateidavo i Lenkijos ir Pamario, su kuri kunigaikiais aisiai nuolat kovojo. Todl dabar tie kunigaik iai pradjo vartoti prie aisius smurto jg: Pamario ir lenk kunigaikiai kariavo su Prs kiltimis; su jotvingais kariavo lenkai ir ryt Banyiai priklausanti Voluins kunigaiktija. Taip tssi iki pat X I I I am. pradios, kai, matydamies nepajgsi vieni nugalti Prs gimini, lenk kunigaikiai pasikviet pagalb vokiei ordin. Tad pirmieji aisi susidrimai su krikionikuoju pasauliu ir pirmosios j kovos dl savo religijos ir nepriklausomybs i laikymo prasidjo vakaruose. Jas gavo patirti tos kiltys, ku rios gyveno vadinamuosiuose Prsuose ir vakarinje Lietuvos dalyje (jotvingai). Gimins, gyvenusios toliau rytus ir iaur, su ita akcija susidr daug vliau. Bet netrukus ir jas pasiek ta pati i Vakar einanti banga, nes krikionybs skelbj (o kiek vliau ir kari), atsirado prieingoje pusje, t. y. dabartinje Lat vijoje, kur gyveno lybiai ir, kiek toliau nuo jros, aisi gimins. itie kratai, bdami pajryje, jau seniai buvo pastami Vakar pirkliams. Paskui juos ia keliavo ir misijonieriai. Kadangi ia ateivi krikioni kolonijos ir misijonieriai danai bdavo puo lami vietos pagoni, tai jie ia sikr speciali apsaugos organi zacij, kuri paprastai buvo vadinama kalavijuoi ordinu. itie ateiviai taip pat buvo vokieiai. Tuo bdu abiejose lietuvi paonse X I I I am. pradioje sikr vokiei ateivi valstybs, kuri tikslas buvo pakriktyti aisius ir paimti juos savo valdi. 10. Kalavijuoi, arba Livonijos, ordinas Pirmosios vokiei kolonijos Padauguvy. Nuo XI am., kai Padauguvio kratus liovsi lankytis skandinavai, ia pradjo lankytis vokiei pirkliai. Jie prekiavo su lybiais ir aisiais arba ia tik sustodavo, vykdami prekiauti rus kratus. Jau X I I a-je jie ia turjo nemaa prekyviei ir kolonij. Kartu su pirkliais pradjo lankytis ir misijonieriai, kurie ne tik rpino ia apsigy venusi ar apsistojani vokiei dvasios reikalus, bet taip pat m rpintis ir vietos gyventoj pagoni kriktu. Pirmasis pago41

v. Vaitiekaus mirtis. (Taip atvaizduota jo mirtis vienos senos Sembos banyios altoriuje).

nebuvo skmingos. Toli js aisi krat, jis 1009 metais vasario 14 d. buvo suimtas ir su visais palydovais nuudytas. Kuriose vietose jis apatalavo, neinia, tik tiek inoma, kad uvo jotving krate. Jo ir palydov lavonai taip pat buvo ipirkti to paties Boleslovo. Ir Bonifacas buvo paskelbtas ventuoju kankiniu. 40

ni kriktu susirpino misijonierius M e i n h a r d a s , kuris buvo paskirtas ir pirmuoju Livonijos vyskupu (apie 1180 m.). Bet pirmoji krikioni bendruomen Padauguvy buvo silpna, ir pagonys labai danai j inaikindavo, gyventojus iudydavo, j sodybas ir banyias sudegindavo. Todl treiasis Livonijos vyskupas, A l b e r t a s (11991229 m.), m organizuoti gin kluot savo tikinij apsaug. Kad bt lengviau gintis, jis pasta t R y g o s pil (1201 m.), kuri vliau virto visos valstybs centru ir didiausiu Livonijos miestu. Apsaugai jis m kviestis kari i Vokietijos. Danai jis pats nuvykdavo Vokietij ir atsivedavo brius kari ir riteri, kurie jam padjo ne tik saugoti esanias krikioni bendruomenes, bet ir plsti krikionyb ir stiprinti valdi. Kadangi tuo metu Europoje buvo skelbiami kryiaus karai prie turkus Palestinoje ir vyravo nuomon, kad su neti kliais pagonimis reiki kariauti, todl savanori kari atsiras davo nemaa. Bet atvykstani kari pagalba buvo laikin, nes, pabuv kiek laiko (daniausiai metus), jie grdavo atgal, ir vl reikdavo iekoti nauj kari. Kalavijuoi ordino krimas (1202 m.). Palestinoje, einant kryiaus karams su turkais, krikionims apsaugoti ir kariauti buvo steigti net keli riteri vienuoli ordinai (templinink, joanit ir vokiei, arba kryiuoi, ordinas). Vyskupas Albertas suman pana ordin steigti ir savo vysku pijoje. Jo 1202 m. kurt ordin 1204 m. popieius patvirtino ir jam suteik templinink status. Ordinas buvo pavadintas Kris taus Kari Brolija (Fratres Militiae Christi), bet dl isito ant balto j apsiausto raudono kalavijo paprastai vadinamas k a lavijuoi ordinu. Naujasis ordinas turjo bti nuolatin organizuota vokiei ir kriktyt iabuvi karin pajga. Neinyko n senas paprati mas kviesti sveius i Vokietijos; buvo pradti skelbti net specia ls kryiaus ygiai. Taiau visos akcijos centras jau buvo ordi nas. Jo pareiga buvo ginti krikionys ir padti atversti pagonys. Jis buvo pavestas vyskupui, kurs turjo valdyti krat; ordinas turjo bti tiktai jo rankis. Bet vos sikrs, ordinas pajuto savo gali ir pradjo vaduotis i vyskupo priklausomybs. Vyskupas 1 turjo nusileisti ir sutiko atiduoti jam ] 3 viso krato. Vyskupui 2 tuo bdu liko valdyti / 3 krato. Taip buvo pasidalytas jau u42

imtas kratas, taip buvo sutarta dalytis ir visa, kas dar bus nu kariauta. Kol buvo gyvas vysk. Albertas (f 1229 m.), Livonijoje nau jos vokiei valstybs valdovas buvo jis. Tada buvo nukariauti visi lybiai, latgaliai, dalis sli ir dalis est. Jam mirus, ordinas pasidar beveik tikrasis krato valdovas: jis beveik visikai nesi skait su Rygos vyskupu, kuris, sikrus kitoms Livonijos vys kupijoms, buvo pakeltas arkivyskupu. Nukariavs dabartinje Latvijoje gyvenusias aisi gimines, ordinas band plsti karo ygius ir emaii bei auktaii krat, bet ia buvo skaudiai sumutas (iauli myje 1236 m.). Pabgs, kad vienas neat silaikys, kalavijuoi ordinas susidjo su kariaujaniu tuo metu Prsuose kryiuoi ordinu. Tuo bdu Latvijoje sikrusi vo kiei valstyb susiliejo su sikrusia Prsuose, ir nuo to laiko jos abi stengsi jau bendrai kariauti su aisiais. Vadovyb ia buvo pripainta senesniam ir galingesniam vokiei kryiuoi ordinui. Bet Livonijos ordinas niekad nenustojo savarankiku mo: jis vis laik turjo atskir krato magistr ir kitus valdios organus; bendra buvo tik politika ir savitarpio pagalba. 11. Kryiuoi ordino atsikraustymas Prsus Prsuose gyvenusios aisi gimins anksiau u kitas susi dr su krikionikuoju pasauliu. O tam krikionikajam pa sauliui i pradi ia atstovavo ne kolonistai ateiviai, bet kaimy nai lenkai ir pamarnai. Po pirmj nepavykusi misij, nauji misijonieriai ia jo jau kartu su lenk ir pamarn kariuo menmis. Pirmasis misijonierius, kuriam Prsuose m sektis, buvo i gretimosios Pamars, Olyvos cisters ordino vienuolis K r i s t i j o n a s . Jis veik X I I I amiaus pradioje, t. y. prajus imtui met po v. Vaitiekaus ir v. Bonifaco mirties. Kristijonui pasi sek pakriktyti ariausia prie Vyslos gyvenanius prsus, ir 1215 m. jis jau nusive Rom kriktyti du prs kunigaikius. Tuomet popieius j paskyr Prs vyskupu. Bet jam vos grus, pagonys prsai sunaikino visas kurtas krikioni bendruome nes. Vyskupas nebeturjo nei tikinij nei prieglaudos. Tada, Livonijos vyskup pavyzdiu, ir ia pradta auktis Vakar pa43

galbos.Buvo paskelbta Vakaruose net keletas kryiaus ygi,bet i to nieko neijo, nes atvyk kryeiviai mikuose prs negal davo surasti. Prajo net keliolika met, o vysk. Kristijonui vis ne sisek: pagonys ne tik naikino jo kuriamas krikioni bendruo menes, bet dar teriojo ir Lenkijos sritis. Tada Mozr kunigaik tis Konradas, kuriam ypatingai rpjo pakriktyti prsus, vys kup Kristijon kurdino Kulmo (priklausiusio Mozrams) e ms pakratj. Naujosios sodybos ir dovanotieji turtai turjo bti veikimo baz vyskupui. pagalb jam atvykdavo briai kryeivi. Bet vos tik jie ivykdavo namo, prsai, ilind i mik, nusiaubdavo vis Kulm, Mozrus ir visus aplinkinius krikionikuosius kratus. Tada vysk. Kristijonas kartu su kunigaikiu Konradu suman ia kurti toki pat pastovi or ganizacij krikioni reikalams ginti, koki vysk. Albertas bu vo krs Livonijoj. Taigi buvo kurtas (1228 m.) vyskupo priklauss riteri ordinas, kurs pagal savo gyvenamj viet buvo vadinamas D o b r i n s o r d i n u . Bet riteri buvo ne daug, todl ir j pagalba buvo nedidel: jie vos stengdavo ap ginti savo pil. Jau Dobrins ordin steigdami, vyskupas ir kunigaiktis Kon radas susiinojo su vokiei riteri ordinu, kurs kryiaus kar metu buvo steigtas Palestinoje; ten galutinai sigaljus turkams, jo vadovyb ir daugumas broli persikl Europ ir neturjo ko veikti. Kunigaiktis Konradas j pakviet persikelti Prsus ir paimti savo rankas vietini ir aplinkini krikioni apsaug. Kai 1099 m. i turk buvo ivaduota Jeruzal, j pradjo traukti minios maldinink. Bet netrukus naujajai Jeruzals valstybei vl m grsti turk pavojus, ir maldininkams darsi labai pavojinga ten keliauti. Todl visos didesniosios valstybs ten m steigti spe cialias brolijas savo maldininkams globoti. I pradi tokios brolijos globojo ligonius ir saugojo, kad maldininkams nieko blogo neatsitikt kelyje. Bet kai prasidjo nauji karai, o ypa kai Jeruzal vl um turkai ir kai buvo pradta rpintis vl j atgauti, tokios brolijos virto kariaujanij riteri ordinais. Italai ia turjo savo joanit ordin, pranczai templinink, o treiojo kryiaus ygio metu vokieiai kr savo Marijos Mergels ordin (1190 m.). Pastarojo nariai (o taip pat ir templininkai) neiojo baltus apsiaustus su isitu juodu kryium, todl ms krate daniausiai bdavo vadinami kry iuoiais. Kitur juos paprastai vadino vokiei.arba Marijos Mergels, ordinu. Ordinas buvo vokiei imperatori bei kunigaiki remia44

mas ir labai greit pralobo. Jis sigijo daugyb turt ne tik Maojoj Azijoj, bet ir Europoj. Krikioni bkl Maojoj Azijoj buvo labai netikra, todl kryiuoi vadovyb stengsi sistiprinti Europoj. Dar prie Mozr kunigaikio Konrado pasilym ordinui, jo centras jau buvo Italijoj. Kita ordino nari dalis jau kr Vengrijoj savo atskir valstyb. Maojoj Azijoj tuo bdu buvo likusi tik nedidel ordino dalis. Vengrij ordinas buvo pakviestas kariauti su j puo laniais pagonimis kumanais. Bet Vengrijos karalius, pamats, kad or dinas ia ne jam tarnauja, bet ruoiasi sukurti savo valstyb, j ivijo (1224 m.). Kai ordinas gavo kvietim atvykti Prsus, tuo metu jis bylinjosi su Vengr karalium, nordamas atgauti i jo emes. Nebe turdamas vilties j atgauti, ordinas mielai prim kvietim. Tur damas patyrimo Vengrijoje, dabar jis jau daug geriau juridikai ap sidraud savo bkl. 1230 m. pirmieji ordino atstovai jau buvo Prs pasieny. ia jie gavo i Konrado emi su Nieavos pi laite, o patys pasista t Fogelzango pil. Ne trukus i t pirmj savo sodyb jie pradjo nuolatin kar su aisi kiltimis. Ordino centras dar ilgai liko Italijoj. Ten gyveno ir ordino virininkas, kurs vadi nosi didiuoju magistru. Prsuose buvo tik vadi namasis krato magis tras (L a n d m e i s t e r ) . O kai X I I I am. gale turkai galutinai ivijo ordin su visais krik ionimis i Maosios Azijos, tada visas ordi no dmesys nukrypo Pabaltij. Todl 1309 m. ir didysis magistras persikl Prsus. rienburgas. 45 Kryiuotis su karo apranga.

Tuo bdu ordino centras pasidar Ma

Kryiuoi ordino nukariavimai. Ordinas savo statuose tu rjo siras pareig nuolat kariauti su Kristaus vardo prieais (jam net buvo draudiama daryti taik su netikliais). Tok ad ordino broliai riteriai turjo padaryti visam gyvenimui. Be riteri, ordinas turjo ir paprast kareivi, vadinam j tarnais. Be to, ordino praomas popieius skelbdavo Vakaruose kryiaus karus, ir ordinui talk plaukdavo minios kari. I Palestinos or dinas atsine aisi krat ir kariavimo bd. Kaip ten, taip ir ia, pasitelks riteri, jis ygiuodavo j kuri nors srit, ten kariuo mens priedangoje pasistatydavo pil, ir joje palikta gula tur davo ne tik atlaikyti aisi gimini puolimus, bet ir paimti savo valdi vis apylink. 1231 m. ordinas pradjo pulti aisi kil tis. Tokiuo bdu kariaudamas, jis palengva stmsi vis gilyn rytus ir iaur. Kryiuoi statomos pilys virsdavo naujos valstybs apygard administraciniais centrais. Apie pilis buvo kurdinami i Vokietijos atkviesti kolonistai. Jie buvo pirmieji vokietybs daigai iose aisi emse. Kartu su nukariavimu eng ir krikionyst: buvo statomos banyios ir vienuo lynai, o prsai buvo varu kriktijami. Tiesa, jie dar band spir tis, taiau nesteng prie galing ordino karikj organizacij, kuriai paddavo visa Europa. Prsams dar ir dl to buvo sun kiau gintis nuo ordino, kad jie neturjo vieningos valstybs; j smulks kunigaiktliai, savitarpy nesugyvendami, negaljo sutartinai gintis nuo prieo. Todl ordinas per 50 met nukariavo visas aisi gimines tarp Vyslos ir Nemuno ir, prijs Nemun, susidr jau su vieninga Lietuvos valstybe, su kuria vl pradjo ilg kar. Tuo tarpu visos kiltys, buvusios anapus Nemuno, liko aminoje vokiei vergovje. Vis savo nukariaut krat ordinas vadino Prsais, nors prsais buvo vadinamos tik tos vakarins aisi gimins, kurios anksiau puldavo lenkus, o vliau pirmosios buvo ordino paverg tos. sikrs pirmiausia j krate, ordinas j vardu pavadino ir vis nukariaut krat. Prsai ne lengvai pasidav vokieiams: jie nuolat kovodavo, upuldavo ir degindavo ordino pilis ir vokiei kolonist sody bas. O du kartus (1243 ir 1260 m.) net buvo sukilusios visos pa vergtos j gimins. Daug kryiuoi jos tuomet iud, daug or dino pili igriov; nepajg igriauti tik pai stiprij pili. 46

Kai sukilimai aprimdavo, ordinas kiekvien kart turdavo i naujo nugalti prsus. Bet itokiais kritikais momentais jis pa siaukdavo paramos i Vokietijos ir i kit krat, ir prsai b davo nuveikiami. Ordin atkviet Prsus Mozr kunigaiktis ir vyskupas Kristijonas. Ordinas turjo bti j rankis. Taiau ijo visai ki taip. Netrukus vyskupas Kristijonas pateko prsams nelaisv, i kurios ordinas nesirpino jo ivaduoti net 5 metus. Vyskupui esant nelaisvje, ordinas pasirpino, kad ir imperatorius ir popie ius pripaint jam visus Prs ir kit pagoni nukariaujamus kratus. Ir kai vyskupas gro i nelaisvs, tai krato valdov atrado ordin. Tiesa, ordinas vis dlto sutiko uleisti vyskupams 1 / 3 vis savo emi, taiau neilgai naudojosi vyskupai ir tokia teise, kadangi netrukus vyskupais buvo skiriami vien tik ordino nariai. Tuo bdu Prs ordino valstybj nebegaljo kilti joki konflikt (Dobrins ordinas, kuris pasirod nepajgus, jau 1235 m. buvo prijungtas prie kryiuoi ordino). Su atkvietusiais ir pirmutin glob suteikusiais Mozr ku nigaikiais ordinas taip pat niekuomet nesiskait. Kunigaiktis Konradas, kaip matme, kviesdamas ordin, tarsi gausis savo politikai rank, bet ordinas, turdamas plai ryi Vakaruose ir globojamas imperatori, greitai pasidar net kunigaikio kon kurentas ir prieas. T u o bdu lenkai, kviesdami Pabaltij vo kiei ordin, pasikviet sau aminj prie. Greitai tarp j prasidjo net karai, varytyns dl emi, ir ordinas ugrob vis lenkikj Pamar.

47

T R E I O J I DALIS

Lietuvos valstybs krimo laikotarpis

1. Vidaus ir usienio santykiai valstybei kuriantis Lietuvos vidaus santvarka ir karai su kaimynais prie kuriant viening valstyb. Valstyb buvo kurta ne viena diena. Ji buvo kuriama ilgai ir palaipsniui. Valstybei susikurti padjo nuolatinis reikalas kariauti. Jau i ilos senovs buvo lietuvi eim ir apylinki sambri, kuriuos sudar gyvas reika las gintis ar k nors pulti. Toki ma, savo vadus turini, apy linki i pradi buvo labai daug. Todl gana ilgai nesusijung lietuviai buvo puolami kaimyn rus kunigaiki. X, XI-me ir net iki puss X I I am. vis laik rusai puol tiek Padauguvio aisius, tiek auktaiius. Bet nuo antros X I I am. puss ir lietuviai pradjo pulti rusus. Jie pasiekdavo labai tolimas rus sritis ir grobdavo j lobing miest turtus. X I I I amiaus pra dioje lietuviai buvo tikras rus siaubas. Kai X I I am. gale Li vonijoje sikr vokiei ateivi valstyb, lietuviai m pulti ir j. Jie pasiekdavo tolimus pajrius, o iemos metu, ledu perj lank, nusigaudavo net Sarem (Eel). Aiku, kad itoki dideli ygiai negaljo apseiti be vad. Di delius lietuvi brius ved kuris nors vienas vadas. Jis i pra dios buvo renkamas susibrusi kari. Bet po skmingo ygio toks vadas danai pasilaikydavo valdi ir taikos metu. O pasi laikyti j buvo nesunku, nes po vieno ygio paprastai bdavo ruoiamasi kitam, ir daniausiai tai ruoai vadovaudavo buvu sysis vadas. Taip palengva i daugybs buvusi kunigaiktli isiskyr maesnis j skaiius. Antai 1219 m., darant taik su 48

Voluins kunigaiktyste, Lietuvai atstovauja net 21 kunigaiktis, \H'\ jie priklauso i viso tik 5 giminms. Taigi jau tada Lietuva b u v o tik 5 kunigiki eim valdoma. Bet labai greit kuni gaiki skaiius pradjo mati. Daug j vienoje tautoje nega l j o taikiai sugyventi, ir galingesnieji pradjo alinti silpnesniuoNttis. Pagaliau M i n d a u g a s paalino visus kitus kunigaik i u s ir liko vienas valdovas visame krate. Karai valstybs jungimo laikotarpy. Kuriantis valstybei, i kelmyn lietuviams pavojingiausi buvo Voluins kunigaiktyst ir kalavijuoi ordinas. Sunku bt buv vienu metu kariauti IU abiem prieais. Todl 1219 m. susitar Lietuvos kunigaik Padar taik pietuose, jie pradjo i a i padar taik su Voluine. iauriai siaubti kalavijuoi ordino pavergtas sritis, naikinti jo p i l i s . itiems ygiams jie rado ir talkinink. Tai buvo galinga 1). Naugardo miestiei valstyb. Varydamas prekyb su vo kiei Hanzos pirkliais, Naugardas labai praturtjo ir turjo savo kolonij lybi ir est emse. Dabar daugum j buvo um kalavijuoiai. Todl Naugardas susidjo su lietuviais, tikdama sis ivyti ordin i t emi. Taiau lietuviai su naugardieiais nevieningomis jgomis nesteng paimti tvirt ordino pili. Padar du bendrus ygius, jie tik apipl krat. Taip apsivyl lietuviai laikinai met vokieius ir vl savo dmes nukreip rus kratus; su ordinu jie susitikdavo tik tuomet, kai jis juos puldavo. Bet ordinas retai tepuldavo, nes, mirus jo krjui vyskupui Albertui (-J- 1229 m.), jis visikai susilpnjo. Netrukus dar prasidjo jo nesutikimai su Rygos vyskupu; o prasidjus savitarpio vaidams, ordinas nebepajg kariauti su lietuviais. Lietuvos suvienijimas. itie karai su ordinu ir su rusais vers te vert lietuvius jungtis didesnius politinius vienetus. Tuo b du ir kunigaiki skaiius majo. Pagaliau i vis kunigaik i tarpo ikilo M i n d a u g a s , kuris, paalins kitus kunigaik ius ir net savo brolius, pasidar visos Lietuvos valdovas. Tas atsitiko, inoma, ne be kraujo praliejimo. Vieni i Mindaugo konkurent uvo kovose, o kiti buvo ivaryti i tviki ar per kelti kitur valdyti. Nra ini, kuri srii kunigaikiu buvo Mindaugas, prie paimdamas savo valdi vis Lietuv. Jis, inoma, buvo gavs valdi i tvo, kuris taip pat turjo bti galingas kunigaiktis.
Lietuvos Istorija, 4

49

Bet kuo vardu buvo Mindaugo tvas, irgi neinia. inome tik jo broli ir du brolio snus, Tautvil ir Erdvil, kurie buvo iva ryti i Lietuvos. I pradi jie buvo isisti kariauti j rus e mes, bet po skmingo ygio Mindaugas nebeleido jiems grti. Taip pat tiksliai neinoma, kada buvo galutinai suvienyta Lietuva. Bet tas turjo atsitikti dar prie 1236 m., nes tais metais Voluins kunigaiktis jau derjosi su Mindaugu, kaip su visos Lietuvos valdovu. Be to, tais paiais metais buvo pirmas di delis suvienytos Lietuvos mis su kalavijuoiais. 2. Mis ties iauliais (1236 m.) ir kalavijuoi susiliejimas su kryiuoiais (1237 m.) Mirus vysk. Albertui, kalavijuoi ordinui nekaip seksi, nes naujasis vyskupas, nordamas suvaldyti ordin, buvo pra djs su juo kov, kuri isprend tik popieiaus legatas. Ordi nas buvo silpnas, ir jam buvo sunku kariauti su stiprjania Lie tuva. Todl jis pradjo rpintis susijungti su kryiuoiais. Bet kryiuoi magistras tuo tarpu nenorjo jungtis. Jis norjo pa laukti, kada kalavijuoiai visikai nusilpns ir ne sjung silys, bet prays globos. Kryiuoiams nenorint sjungos, kalavijuoiai ryosi patys susitvarkyti. Nordami pagerinti savo bkl, jie pa pra popiei paskelbti Europoje j pagalbai pirmj kryiaus kar. Kryiaus karas buvo paskelbtas, ir Livonij atvyko daugy b Europos riteri. 1236 m. kalavijuoiai su sveiais siver Lie tuv ir iauriai nusiaub krat. Pajut susitelkusi lietuvi ka riuomen, kalavijuoiai su sveiais buvo besitraukia, bet lietuviai pastojo jiems keli. Ties i a u l i a i s vyko didelis mis, kur laimjo lietuviai. Kalavijuoi uvo visa vadovyb su paiu magistru ir daugyb svei. I visos j kariuomens, kaip rao kronikos, gr namo vos kas deimtas karys. Skaudiai pralaimj it m, likusieji kalavijuoiai pa pra kryiuoius priimti juos savo tarp. 1237 m. popie ius patvirtino j susitarim. Tuo susitarimu, kalavijuoi ordi nas buvo panaikintas, o likusieji jo nariai tapo kryiuoiais. Ka dangi j ia buvo lik nebedaug, tai i Prs buvo atsista nauj jg. Taip pat buvo atsistas ir naujas krato magistras. Jis da bar jau nebebuvo atskiro ordino magistras, bet priklaus kry50

HllOi didiojo magistro, taigi buvo kryiuoi provincijos, t. v. krato magistras (L a n d m e i s t e r). Susiliej vokiei ordi nai dabar pradjo ypatingai stengtis susisiekti ir susilieti vien valstyb. Tam tikslui jiems reikjo nukariauti emaiius. Todl n prasidjo ilga, daugiau kaip 150 m. jusi kova su lietuviais. 3. Mindaugo kovos dl vieningos valstybs ilaikymo Kas vadovavo lietuvi kariuomenei myje ties iauliais, nra ini. Bet aiku, kad tai buvo jau suvienytos Lietuvos y gis, tad jam turjoj vadovauti arba pats Mindaugas arba kuris nors i jam artim kunigaiki. Greiiausiai tai buvo artimas Mindaugo bendradarbis, emaii kunigaiktis Vykintas. Po didiojo laimjimo lietuviai norjo ivyti vokieius nors i Kuro, bet tas jiems nepavyko. Tuo tarpu patys kuriai sutiko pripainti ordino valdi. Tada lietuvi dmesys nukrypo rus emes. I totori nugalt Voluins kunigaiki lietuviai atsi m kadaise nustotas (ir. 38 psl.) lietuviksias Gardino, Nau garduko, Slanimo ir Volkovisko sritis. Tuo laiku jie pam ir Minsk. Be to, jie padar daug ygi rytus ir iaur. Lietu viai siaub D. Naugardo emes ir nuygiavo toli anapus Polocko. Kiek laiko lietuvi rankose buvo net Smolenskas. Bet ilgesn lai k jie teilaik tik Polock. Visus tuos ygius atliko ne pats Mindaugas, bet jo siuniami kunigaikiai. Jiems kariaujant ry tuose, Mindaugas rpinosi suimti savo valdi visus auktaiius ir emaiius. Isistus kariauti kunigaikius jis laik rus e mse, o j tvikes pam savo valdi. Kai ie band priein tis, jis atm i j ir duotas rus kunigaiktystes. Aiku, kad itoks Mindaugo elgesys nuskriaustus kunigaik ius padar jo prieais. Jie pradjo rpintis paalinti Mindaug ir iekojo tam tikslui sjunginink. J greit atsirado, nes augani Mindaugo galyb labai nepalankiai irjo Voluins kunigaik iai ir Livonijos ordinas. 12491250 m. sjunga prie Mindaug. Mindaugo brolnai, Tautvilas su Erdvilu, ir j dd, emaii kunigaiktis Vykintas, Mindaugo buvo isisti rus sriiis. Netrukus jie buvo paalinti ir i ten. Tada jie pabgo pas savo giminait Voluins kunigaikt Danieli (jis buvo veds Tautvilo ir Erdvilo seser). Danielius 51

ryosi padti pabgliams. Jam rpjo ne tik paremti giminaiius, bet ir sutramdyti Mindaugo galyb ir atgauti neseniai nustotas sritis. Danielius tuojau pasiunt Vykint Livonijos ordin, silydamas jam sjung. Tas mielai j prim. Pabgliai kuni gaikiai visokiais paadais ir pinigais patrauk savo pus jotvingus ir sukl emaiius, kur buvo daug Mindaugo valdia ne patenkint kunigaiktli. Tuo bdu prie Mindaug susidar galinga sjunga, kuri jo: 1) Livonijos ordinas, 2) Voluins kunigaiktyst, 3) emaiiai ir 4) jotvingai. Prie tos sjungos neprisidjo tik Prs ordinas, kuris dar nebuvo visikai atsiga vs po pirmojo (12431249 m.) prs sukilimo ir kaip tik tuo metu kariavo su lenkais. I sjunginink pirmasis pradjo ygius Danielius. Bet u ms Slanim ir Volkovisk, jis toliau nebeygiavo. Tuo tarpu Vykintas, Tautvilas ir Erdvilas su savo jgomis apsupo Min daug jo pilyje, kuri kronikos vadina V o r u t a . Jiems pagal b atjo ordinas, taiau pilies nesteng paimti, ir ordino kariuo men, nusiaubusi krat, gro atgal. Mindaug tuo bdu igelbjo jo stiprioji pilis. Bet, kur ji buvo, neinia. Greiiausiai ji bus buvusi kur nors Auktaiiuose: kai kurie mokslininkai spja tai buvus Likiav ar Kernav. Apsigindamas pilyje nuo prieo, Mindaugas dar neisigel bjo i gresianio pavojaus, nes prie sjunga greit neiiro. Vy kintas ir Tautvilas su Erdvilu buvo ia pat, Lietuvoje. O Rygos vyskupas sil ordinui, pakriktijus Tautvil, pastatyti j Min daugo vietoje. Nerasdamas kitos ieities, Mindaugas suman i ardyti sjung diplomatikomis priemonmis. Jis sugalvojo pa traukti savo pus pavojingiausi sjungos nar ordin. Ka dangi ordinas tesutiko taikintis su Mindaugu tik tuomet, kai is kriktysis, tai Mindaugas ir kriktijosi. 4. Mindaugo kriktas ir karnavimasis Lietuvos karalium (12511253 m.) Kai po Vorutos apgulos Mindaugas pasil ordinui taik, Livonijos magistras Andrius i tirlando (von Stirland) jam pa teik krikto slyg. Andrius buvo i tikro padorus ir labai maldingas riteris: jis tikrai troko Lietuvos krikto. Todl, kai Mindaugas sutiko kriktytis, jis nuoirdiai rpinosi jam padti.
52

Likiavos pilies griuvsiai.

1250 m. pabaigoje jis su briu palydov atvyko Lietuv. ia t met gale ar 1251 m. pradioje Mindaugas su visais savo arti maisiais buvo pakriktytas. Ordinas padjo jam net suvaldyti prieus. Kunigaiktis Vykintas netrukus ties Tverais buvo nu galtas; jis pats uvo myje, o Tautvilas su Erdvilu pabgo. Tuo bdu nei Auktaiiuos nei emaiiuos nebeliko didij Mindaugo prie. T i k paioje visuomenje ir smulkij kuni gaiki tarpe buvo nepasitenkinimo dl krikto ir dl susidjimo su vokieiais. Bet kadangi nepatenkintieji neturjo y mesni vad, tai dar ilgokai tas nepasitenkinimas neperjo su kilim. T i k emaiiai vis nesiliov kovoj su Livonijos vokie iais, besiverianiais j krat. Po krikto Mindaugas kartu su ordino magistru tuojau pa siunt Rom pasiuntinius pareikti itikimybs popieiui ir prayti jo globos. Kartu buvo praoma suteikti Mindaugui ka ralikj karn. Popieius su diaugsmu sutiko delegacij ir galiojo Kulmo vyskup Henrik karnuoti Mindaug karalium. Popieiaus sutikimas buvo duotas 1251 m. liepos 17 d., bet ka rnacija tevyko tik 1253 m., t. y. po 2 met. Kaip matome, Mindaugas band staiga ikelti savo sukurt valstyb ir pastatyti j, kaip lygi, greta kit Europos viepatys53

i. Bet vliau pasirod, kad itas jo bandymas dar buvo per ankstyvas. Neseniai tik sukurtos valstybs valdovo autoritetas viduje dar buvo per silpnas, todl jam nepakako jg visiems suvaldyti. 5. Lietuvos banytins provincijos krimas (1253 m.) Ta pati delegacija, kuri pra popiei karnuoti Mindaug, drauge pra kurti jo valstybje ir vyskupyst. Rygos arkivys kupas man, kad jam turinti priklausyti ir Lietuvos Banyia, nes jis buvo laikomas Pabaltijo metropolitu. Jis man, kad po pieiaus globojamoje Mindaugo valstybje jis vaidinsis tok pat vaidmen, kaip ir Livonijoje, kad ir ia jis bsis laikomas aukiausiuoju autoritetu, o Mindaugas tursis tenkintis tiktai pasauline valdia, kaip kad ordinas Livonijoje. Bet, Mindaugo praomas, popieius sak, kad naujasis vyskupas prisiekt pa klusnum tiesiog popieiui. Vyskupu buvo paskirtas tas pats ordino kunigas K r i s t i j o n a s , kuris atliko Mindaugo krikto apeigas. Taiau Rygos arkivyskupas Albertas, nepaisydamas popieiaus sakymo, prim i Kristijono priesaik savo vardu. Tik vliau, Mindaugui pasiskundus, popieius sak Neuburgo vyskupui priimti i Kristijono kit priesaik, kuria jis pasia djo klausyti tiesiogiai popieiaus. Tuo bdu Lietuvos Ba nyia juridikai buvo nepriklausoma nuo vokiei. Taiau ki taip ijo praktikoje. Mindaugas tuo tarpu dar tebeturjo daug prie. Ypa jo nenorjo klausyti emaiiai. Todl emaii dal jis net ura ordinui. Saugumo sumetimais, ordino, o gal ir paties vys kupo praomas, Mindaugas vyskupui gyvenamja vieta paskyr emaiius ir dovanojo jam ia kai kurias emes: po pus Rasei ni, Ariogalos, Betygalos, Laukuvos ir kt. srii.Tose srityse vys kupas jautsi labai nesaugiai, todl pra ordin globos; u tai jis perleido ordinui kai kurias Mindaugo jam dovanotas emes. Or dinui tai buvo labai pelninga, todl jis su dideliu noru pam glob buvus savo nar. Pas vyskup buvo nusista net keletas ordino broli su briu kari. Tuo bdu Lietuvos vyskupyst, atsikraiusi Rygos vyskupo, visgi faktikai susirio per ordin su vokieiais. Mindaugas itais vyskupo santykiais su ordinu greiiausiai buvo nepatenkintas, bet nieko negaljo daryti, nes 54

am daug teko kariauti su Voluins kunigaikiais, gudais ir totoriais, o be to, daug kas ir paioje Lietuvoje prieinosi jo valdiai. Ypa jo nenorjo klausyti emaiiai, kuri gyvenim kiosi vyskupo globjas ordinas. Nors, ordino veriamas, Mindaugas net keliais dokumentais dovanojo ordinui vis emaitij, taiau emaiiai irjo j j j, kaip savik. Nenordami pasiduoti nei vyskupui nei ordi nui, emaiiai tuo tarpu vieni kovojo su ordinu, kuriam nesisek j nukariauti. emaii krate sikrs vyskupas Kristijonas, nieko negaldamas veikti, nuo 1259 m. i ia visikai isikraust. Jo vyskupyst inyko, o jis pats baig savo gyvenim Vo kietijoj. Antroji vyskupyst Lietuvos pietuose. Po Mindaugo krik to popieius paved Kulmo vyskupui Henrikui karnuoti Min daug ir ventinti Lietuvai nauj vyskup. Bet dl Rygos arki vyskupo pretenzij utruko ir karnavimas ir naujos vysku pysts krimas. Kai Rygos arkivyskupas ventino vysk. Kris tijon, tuo pat metu Kulmo vyskupas Henrikas irgi rpinosi kurti vyskupyst. Jis tai atliko per lenk Gniezno arkivyskup. Madaug kartu su Kristijonu ia vyskupu buvo ventintas lenk domininkonas V i t a s . Mindaugas jo gyvenamajai vietai buvo paskyrs pietines Lietuvos sritis (jotving emje). Bet kadangi Vito nerm jokia karin pajga, kaip kad Kristijon, tai jis savo vyskupyst greiiausiai nebuvo n atvyks. Ir jis savo gyvenim baig kakur Vakaruose. 6. Mindaugo valstybs reikalai po krikto ir karnavimosi Karai su Voluine. Kriktijsis ir susitaikins su ordinu, Mindaugas ryosi atgauti Voluins kunigaikio Danieliaus u grobtas emes. Dabar karui vadovavo jau nebe svetimi kuni gaikiai, bet Mindaugo snus V a i v i l k a s . Danielius buvo sumutas ir priverstas taikintis (1255 m.). Sutartis buvo susti printa Mindaugo dukters ir Danieliaus snaus Svarno vedybo mis. Danieliaus snui Romanui Mindaugas dav valdyti Nau garduk, o Vaivilkas gavo Slanimo, Volkovisko ir kitus atgaut srii miestus. Tik jie turjo pripainti Mindaugo valdi. Ta paia taika buvo amnestuoti buvusieji Mindaugo prieai Taut55

Mindaugas savo pdiniu galjo vainikuoti katr nors i iunesnij sn; katr btent, neinia.
I.HUI

Karai su totoriais. Rpindamasis sutvarkyti savo valstyb, po taikos su Voluine Mindaugas dar susidr su totoriais, paMI,'.usiais tuo metu vis Rusij. Mindaugas kartu su Voluine puol totorius. U tai atsilygindami, totoriai ( 1 2 5 8 m.) su r u o didel yg Lietuv ir nusiaub vis rytin jos dal. Bet kaip greit jie upldo, taip veikiai ir atsitrauk. Dideli mi su jais nevyko, ir tas vienintelis j upldimas neturjo Lietuvai jokios reikms; tik iek tiek buvo apnaikintas kratas, bet dl to n kiek nepasikeit valstybins sienos. 7. emaii kovos su ordinu ir Mindaugo prisidjimas prie j Klaipdos krimas (1252 m.). Mindaugas tvark savo vals tyb, kariavo rytuose ir pietuose, o emaiiai kovojo su ordinu, kurs nesteng pavergti jam Mindaugo atiduot emi. Tada ordinas pasiryo bent atskirti emaiius nuo jros, kad i at-

Naugarduko pilies griuvsiai.

vilas su Erdvilu. Tautvilui tada buvo pavestas valdyti Polockas, kur jis vald ir prie mait, o apie Erdvil nuo to laiko nebe turime joki ini. Tuo bdu po taikos su Voluine Mindaugas nebeturjo dide li prie. Jis kietai vald visus auktaiius ir nukariautus rusus, bet lietuvi pakraio gimins (su lenkais ir kryiuoiais kariau jantieji jotvingai ir su Livonijos ordinu kariaujantieji emaiiai) jam nelabai norjo pasiduoti. Mindaugo snaus vainikavimas. Mindaugas svajojo kada nors kietai suimti savo valdi visas lietuvi gimines. O tuo tarpu stiprinosi viduje; rpindamasis, kad, jam mirus, net valstyb, i anksto gavo popieiaus leidim vainikuoti karalium vien i savo sn. Jis turjo tris snus, kuri du jaunesnieji, R u k l y s ir R u p e i k i s , buvo pakriktyti katalikais kartu su Mindaugu, o vyresnysis snus Vaivilkas; santykiaudamas su Voluins kunigaikiais, kriktijosi ryt Banyios apeigomis. Pagaliau po taikos su Voluine Vaivilkas ivyko j Graikij ir stojo vienuolyn. Iki tvo mirties jis nebegro Lietuv.
56

Klaipda 1535 metais. 57

plaukiani pirkli jie negalt pirktis ginkl ir kitoki preki. Be to, umus pajr, Livonijoje ir Prsuose veikianios ordino akos galt susisiekti sausuma. Tam tikslui 1252 m. Livo nijos ordinas m statyti pil toje vietoje, kur Kurmars jungiasi su Baltija. Senoji tos vietos sodyba buvo vadinama K l a i p d a ; ordinas j pavadino vokiku Nemuno vardu Memel. emaiiai tuojau suprato naujosios pilies pavojingum ir m j pulti dar tebestatom. Bet ir danais puolimais jie nesteng nei jos statybos sutrukdyti nei pastatytos pilies i griauti. Durbs mis (1260 m.) ir jo padariniai. Pasistats Klai pdos pil, Livonijos ordinas vl m pulti emaiius. Po ilg kov jis pasistat Nemuno pakrantje J u r b a r k o pil (1259 m.), kurios emaiiai taip pat nesteng igriauti. Tada prieais Jurbark emaiiai pasistat savo pil K a r u v . Ordinas ketino suruoti emaiius didel yg ir igriauti Karuv. Livonijos ordinui atjo pagalb Prs ordinas ir daug svei i Europos. Bet visai prieo kariuomenei traukiant Karuv, emaiiai njo jos ginti, o sibrov naikinti ordino valdomojo Kuro. Ordino kariuomen nusiskubino gelbti savo emi. Abiem kariuomenm susitikus prie D u r b s eero, kov lai mjo emaiiai. Reikia pastebti, kad i mio pasitrauk ordino pavergtieji kuriai, kurie ia buvo j atvesti kartu su lybiais ir latgaliais. Myje uvo visa ordino vadovyb su Livonijos ma gistru ir Prs maralka ir beveik visi broliai. Po mio, Livonijoj ir Prsuose tuojau sukilo pavergtosios kiltys. Ordinas atsidr dideliam pavojuj. Ypa labai isi plt sukilimas Prsuose, kur buvo sunaikintos beveik visos or dino pilys ir iudytos j gulos. Nesugriautos liko tik Karaliau iaus, Baigos, Elbingo ir Kulmo, t. y. paios tvirtosios pilys. Sukilusioms giminms padti ia ateidavo emaiiai, kurie ne kart pasiekdavo net Vysl. Ordinui tuomet buvo labai sun ks laikai; jis isigelbjo tik dl to, kad jo auksmus atjo pagalba i Vakar: mat, jo praomas, popieius suauk Euro pos riterius kryiaus yg prie Pabaltijo pagonis. Mindaugo prisidjimas prie emaii kov. Visoms emai i kovoms su ordinu vadovavo j kunigaiktis, Mindaugo se sernas T r e n i o t a . Po Durbs mio jisai, atvyks pas 58

Mindaug, m j kalbinti nutraukti ryius su ordinu ir bend romis vis aisi jgomis ivyti vokieius. Tada, es, pasiduosi jo valdiai ir emaiiai, ir kuriai ir visos ordino pavergtos Padauguvio kiltys. Mindaugas tuo metu buvo labai nusivyls santykiais su ordinu, nes neturjo i to jokios naudos. Tiesa, ordinas jo emi nebepuol, bet utat jo akivaizdoje verg e maiius. Todl Mindaugas prim pasilym ir, sudars s jung su D. Naugardu, 1262 m. nuygiavo Livonijos ordino em net iki Csio (Vendeno). Bet, neatvykus Naugardo ka riuomenei, jis nesteng paimti pilies ir, grs namo, daugiau su ordinu nebekariavo. Tuo tarpu Treniota su emaiiais ygiavo tolimus ygius: Prsuose jie pasiekdavo net Vysl, siaubdavo Kulmo apylinkes, o u Dauguvos pasiekdavo net Estij. Tai buvo tik siaubiamieji, o ne ukariaujamieji ygiai. Livo nijos ordinas atsigavo gana greit. Po kiek laiko atsigavo ir Prs ordinas; bet kol jis atgavo savo pirmykt bkl Pr suose, prajo net 14 met. 8. Mindaugo nuudymas (1263 m.) Mindaugas, po Durbs pralaimjimo upuols 1262 m. labai susilpnjus ordin, daugiau jo nebeliet. Tuo metu sukilu sioms ordino pavergtoms giminms kariauti tepaddavo vien emaiiai. Mindaugas po pirmo nepasisekimo m gailtis nu trauks su ordinu sutart ir vl nusigr rus kratus. 1263 m. jis isiunt savo kariuomen prie Briansko kunigaikt. Kariuomenei vadovavo Naln kunigaiktis Daumantas. Bet itas Mindaugo ygis Lietuvoje buvo palaikytas tautini rei kal apleidimu. Mindaugas jau ir anksiau buvo kaltinamas susidjs su vokieiais, taigi jo atsisakymas prisidti prie bro lik gimini kovos dl laisvs buvo palaikytas tautos idavimu. Todl emaii kunigaiktis Treniota ir i ygio grs Daumantas susimok j nuud. Kartu nuud ir abu prie jo bu vusius snus Rukl ir Rupeik. Jie tikjosi, kad, paalin Min daug, jo suorganizuotos valstybs jgomis stengs ivaduoti vi sas ordino pavergtas gimines ir apsaugos vis taut. O i tikrj, uvus Mindaugui, susvyravo net jo sukurtos valstybs pamatai.
59

Be politini sumetim, smoksle prie Mindaug daug svr ir kiti motyvai. Nema vaidmen ia vaidino spaudiam kuni gaiki reakcija, noras atgauti savo teises. Bta ia ir eimyni ni nesusipratim: mirus Mindaugo monai Mortai, jis pasiliko pas save laidotuves atvykusi jos seser, Daumantien; tad Daumant vert prisidti prie smokslo ir noras susigrinti sau mon. 9. Lietuva po Mindaugo mirties, 12631270 m. Treniota (12631265 m.). Nuudius pirmj valstybs vienytoj, Mindaug, Lietuvoje pakl galvas visi dar neinyk kunigaiktliai. N vienas i j nenorjo pasiduoti kitas kitam, visi stengsi uimti Mindaugo viet. Jo teisto pdinio nebuvo, nes abudu jaunesnieji sns buvo nuudyti kartu su tvu, o vienuolis Vaivilkas gyveno Graikijoj. Stipriausi konkurentai Mindaugo sost buvo jo udikas Treniota ir buvs Mindaugo prieas, Polocko valdovas Tautvilas. Abudu stengsi vienas kit paalinti. Pagaliau Tautvilas buvo nuudytas, ir valdi pam Treniota. Matyt, apie sost svajojo ir Daumantas, bet netrukus jis turjo bgti i savo tviks. Pabgs Pskov, jis buvo ten irinktas kunigaikiu ir, pasiymjs laimingais karais, vald Pskov dar daugiau, kaip 30 met (iki 1299 m.). Treniota band varyti toki politik, koki pats buvo sils Mindaugui. Jis stengsi paremti prie ordin sukilusias Prs ir Latvi gimines. Ir i tikro jis daug joms padjo. Bet per sekiodamas Lietuvoje buvusius krikionis ir Mindaugo bendra darbius, jis sukl j smoksl ir, neivalds visikai 2 met, buvo nuudytas. Vaivilkas (12651268 m.). Mindaugui uvus, Vaivilkas buvo Graikijoj, bet veikiai po to gro ir apsigyveno Pinske. Treniot nuudiusieji Mindaugo gimins alininkai, inoma, tuojau m galvoti apie j. Todl, atvyks su Voluins kuni gaiki duota kariuomens pagalba, jis greit siviepatavo visoj Lietuvoj. Jam, kaip kadaise Mindaugui, nenorjo pasiduoti tik emaiiai, nes ir jis djosi su Voluine, turjo santyki net su ordi nu ir atrod, kad ts savo tvo politik; todl emaiiams su juo buvo ne pakeliui.
60

Bet Vaivilkas neilgai tevald. Po trej met jis atsisak nuo sosto ir vl sugro vienuolyn. Lietuv paliko savo sesers vyrui v a r n u i. Tuo tarpu buvo svajojs gauti Lietuv val dyti Vladimiro (Voluinje) kunigaiktis Levas. Supyks ant Vaivilko u sosto atidavim varnui, Levas pasikviet j sve ius ir nuud. 2uvus paskutiniam Mindaugo snui, tiesiogini 0 palikuoni daugiau nebeliko. varnas Lietuv vald labai neilgai: vos vienerius metus pavalds, jis mir (1269 m.). Lietuva liko be dinastijos, ir nauja dinastija turjo ikilti i sav kunigaiki tarpo. Pirmasis ikilo Kernavs kunigaiktis Traidenis. 10. Traidenis (12701282 m.) Ar turjo Traidenis koki giminysts ryi su anksiau veikusiais kunigaikiais ir su Mindaugu, nr inios. 2inome tik, kad Lietuv jis vald i K e r n a v s . Jis, tur bt, norjo eiti Treniotos keliais, ne Mindaugo. Apskritai, jis buvo grynai t a u t i k o s i o s i r p a g o n i k o s i o s L i e t u v o s val d o v a s , t. y. pirmiausia jam rpjo valdyti ir ginti visas lietu viksias emes, o apie nukariavimus jis maai tesirpino. Jis nesidjo n su vienu kaimynu. Bdamas geras karys, jis pats vienas kariavo su visais prieais. Ne vien yg atliko Pr sus ir daugyb ygi padar prie Livonijos ordin. Todl j rm ir jo klaus net emaii kunigaikiai. Jam buvo pa sisek paimti savo valdi net iemgalos dal; taiau jam ne pasisek visikai nugalti ordino. Po Durbs mio sukilusias kiltis ordinas jau buvo nugaljs. Traidenis net kelis kartus skaudiai sumu Livonijos ordino kariuomen ir ne kart su savo kariuomene skersai ir iilgai ivaikiojo ordino emes, taiau nepajg sugriauti jo galing pili. Tuo bdu ordinas atsilaik, kai kur net pasist mjo Lietuvos pus. Taip antai, vien paliaub metu ordinas (1274 m.) Naujinio vietoje pastat Daugpil. Traidenis sak j esant pastatyt jo paties irdy. Bet kad ir kaip stengsi, jis visgi negaljo jo sugriauti. Traidenis sugebdavo sumuti ordino ka riuomen tik atvirame lauke: mat, lietuviai dar buvo neprat imti tvirt mro pili. 61

K E T V I R T O J I DALIS

Lietuva, valdoma Gedimino gimins didij kunigaiki A. Patriarchalins monarchijos laikotarpis

I. Vytenio ir Gedimino laikai
Kernavs piliakalnis.

1. Lietuvos bkl po Traidenio mirties Apie laikotarp po Traidenio mirties iki Vytenio siviepa tavimo (12821295 m.) yra lik labai maa ini. Senosios kro nikos mini daug ordino puolim emaiius ir Auktaiius, taip pat daug mini lietuvi ygi, taiau n viena kronika ai kiai nepasako, kas tuo metu vald Lietuv. Tas laikotarpis betgi buvo labai svarbus. Kaip tik ituo metu vokiei ordinas nuo Vyslos jau buvo prijs iki Nemuno ir n u o 1282 m. p r a d j o p u l t i lietuvius (anksiau Lietuv puldavo tik livonik jo aka). Ordinas tuojau pradjo statyti savo pilis Nemuno pakrantje. Jos turjo bti atramos punktai, ygiuojant Lietuv. Svarbiausias dabar ordino tikslas buvo nukariauti emaiius ir tuo bdu sujungti abi savo akas. Anks iau Nemun buvo pasieks i Kuro ir Livonijos ordinas. Bet dabar, po Durbs pralaimjimo, jis buvo ivytas i visos emai tijos. Jo pastatyta Jurbarko pilis buvo sugriauta; su Klaipdos pilim jis jau nebeturjo ryio. Nustojs vilties veikiai nuka riauti emaiius, jis vliau Klaipd perleido Prs kryiuo iams (1328 m.). Kryiuoiai, atslink prie Nemuno, tuojau pasistat Ragains, Jurbarko, o kiek vliau ir Skirsnemuns 63

Tuo metu kryiuoi ordinas jau buvo nugaljs sukilusias aisi kiltis vad. Prsijoj. Tada daugelis j m bgti nuo vokiei Lietuv, ir Traidenis jus mielai priimdavo. Jis juos kurdino Voluins pasieny. Tuo bdu jis norjo ten sudaryti tvirtesn atspar prie Voluins kunigaiktyst, su kuria Trai denis bloguoju gyveno (jis um net jos valdyt Drohiin). Maiausia rpesi Traidenis turjo su kaimynais gudais. Taiau swu lenkais jam tekdavo nemaai kariauti; jis pasiekdavo ne tik Mozrus, bet ir tolimj Krokuv. Mozr kunigaiktis (Boleslovas I I ) , nordamas apsisaugoti nuo Traidenio puolim, ved net jo dukter. odiu, Traidenio laikais Lietuva buvo ikilusi, kaip ga linga karin pajga. Tuo metu Lietuvos valstyb buvo grynai lietuvika ir tautika. Ji buvo daug platesn, negu Mindaugo laikais, nes Traidenio klaus ir emaiiai ir jotvingai, kurie Mindaugo laikais labai neaikiai laiksi. Traidenio laikais tau tikoji Lietuvos valstyb buvo baigta kurti. Bet galutinai j sustiprino tik tolimesnieji Traidenio pdiniai V y t e n i s ir G e d i m i n a s .
62

pilis (i pastarj netrukus turjo vl sugriauti, nes sunku buvo j atlaikyti). odiu, itam laikotarpy emaiiai atsidr tarp dviej ordino ak front, tarytum tarp dviej iaun, kurios stengsi susiiaupti ir juos praryti. Kai ordino pili tinklas buvo jau nutiestas, ilg laik jo nebepajg sunaikinti n visos Lietuvos pajgos. Bet ir e maiiuose prie ordin buvo pastatyta daugyb ginamj pili: Veliuona, Kolainiai, Bisnai ir t.t. T o s Panemuns pilys turjo saugoti Dubysos upyn. Toliau vakarus, Jros paupyje, sto vjo vadinamoji Gedimino pilis. Tuo bdu ia X I I I am. gale ir X I V am. pradioje susidar du tvirti frontai, kurie ibuvo beveik 150 met. 2. Gediminaii dinastijos pradia Apie Traidenio pdin nra ini. Bet jam mirus, toki sumiim, kaip po Mindaugo mirties, Lietuvoje jau nebebuvo. Traidenis turjo broli ir sn, tad greiiausiai po jo Lietuv vald arba jo brolis arba snus. Tik, deja, mes tiksliai nei nome nei vis jo broli nei sn vard. Po io migloto periodo pirmieji gerai inomi didieji kunigaikiai buvo Vytenis (12951316 m.) ir Gediminas (13161341 m.). Taip pat gerai inoma, kad Lietuv vald ir j tvas. Tik, deja, tiksliai neinomas j tvo vardas. Taip pat neaiku, kuriuo metu jis vald. Apskritai periode nuo Traidenio mirties iki Vytenio viepatavimo pradios yra minima keletas Lietuvos kunigaiki, bet vis dlto neaiku, kuris i j buvo Vytenio ir Gedimino tvas ir didysis kunigaiktis. Senja tradicija, didiuoju Lietuvos kunigaikiu, Vytenio ir Gedimino tvu, buvo laikomas Pukuveras, arba Liutauras. altiniai mini dar por kit vard (Butegeid, arba Budivid, ir Budikid), bet tikrasis jo vardas lig iol vis dlto tebra neinomas. Aiku, tik, kad Vytenio ir Gedimino tvas Lietuv vald ir kad jis greiiausiai buvo Traidenio gimin (jo, jo snaus ar jo brolio snus), nes tam laikotarpy valdia i vien rank kitas Lietu voje jo ramiu paveldjimo keliu joki varytyni dl sosto nebuvo. Jei sost bt ums ne teistas Traidenio paveldto jas, to nebt buv ivengta. Taigi vis vlesni Lietuvos ku64

nigaiki vadinimas Gediminaiiais nra visikai tikslus, nes ros gimins didiuoju kunigaikiu ne Gediminas buvo pirmasis. (lalimas dalykas, kad did. kunigaikiu buvo ne tik Gedimino fcivas, bet ir jo senelis. 3. Vytenis ( 1 2 9 5 - 1 3 1 6 m.) Vytenis pradjo valdyti Lietuv greiiausiai 1295 m., nes 1294 m. dar tebebuvo gyvas jo tvas. Dar prie gyvos t vo galvos Vytenis garsjo, kaip geras karo vadas. Jau tada jis su lietuvi kariuomene nuygiuodavo tolimas abiej ordino ak ir lenk emes. Daug toki ygi jis atliko ir vliau; taiau, kaip Traideniui, taip ir jam sekdavosi tik atviram lauke: n jis nesteng sunaikinti ordino nutiesto pili tinklo. Sjunga su Ryga ir Rygos arkivyskupu buvo pats domusis Vytenio politikos vaisius. Varydamas tautik politik ir kovo damas su ordinu, jis rado sjunginink pai krikioni tarpe.

Livonijoje tebejo smarkios varytyns tarp arkivyskupo ir ordino, kurs nenorjo 2/s nukariauto krato atiduoti arkivysku pui, stengdamasis pasidaryti viso krato viepaiu. Tam labai prieinosi arkivyskupas, kurs jautsi ess aukiausias autori tetas Livonijoj, ir jau labai praturtjs laisvasis Rygos miestas. Todl 1298 m. arkivyskupas ir rygieiai, kovodami su ordinu, pasikviet talk Vyten. Pirmasis ygis nusisek: ordinas buvo sumutas. Bet tais paiais metais antr m su ordinu pralaimjo sjungininkai. Taiau sudarytoji sjunga nenutrko. Arkivysku pas ir rygieiai nedar taikos su ordinu; nesijausdami es vieni pakankamai stiprs, Rygoje jie laik Vytenio atsist lietuvi gul. Toji gula ibuvo Rygoje net iki 1313 m., kada arkivysku pas ir miestieiai buvo priversti padaryti taik su ordinu ir nu traukti sjung su Vyteniu. i pirmoji Vytenio sjunga su arkivyskupu turjo didel reikm Lietuvai. Pirmiausia tai buvo vokikojo ir katalikikojo pasaulio dalies pripainimas Lietuvos valstybs. Lig tol lie tuvius buvo irima, tik kaip naikintinus pagonis: niekas Va karuose nepripaino jiems teiss turti savo valstyb. Dabar, su sidjus su arkivyskupu ir su Ryga, jau buvo galima pirtu pri kiamai rodyti pasauliui, kad ordinas neina lietuvi kriktyti, o tik j pavergti ir kad, siekdamas savo galybs, nesiskaito net su savo virininku arkivyskupu ir spaudia laisvj krikionik miest. Ir vlesnieji Lietuvos kunigaikiai labai brangino ito kias sjungas, nes jos buvo naudingos prie ordino propagand Vakaruose. itokios sjungos maino skaii kari, norini vykti ordino organizuojamus ygius prie Lietuv. Be to, ita sjunga buvo labai naudinga Lietuvai ir ekono miku atvilgiu. Ryga tada buvo labai turtingas miestas. Per j jo prekyba su visais Lietuvai priklausiusiais ir dar nepriklau siusiais Dauguvos ir Dniepro upyno miestais. Per j jo vienin telis kelias pasaul, nes, Dniepro emupy sigaljus totoriams, prekyba su pietiniais kratais visai nutrko. Dabar, padarius sjung su Rygos miestu, kelias Lietuvos prekybai buvo atviras. ia taip pat buvo vienintelis kelias ir ginklams atsigabenti i vakar Europos. Vytenio valstyb. Vytenis var visikai toki pat tautik politik, kaip ir Traidenis. Jis vis pirma kariavo su vokieiais,
66

taiau net drauge su arkivyskupu ir Ryga nepajg j sunaikinti; jis tepajg tik apginti emaiius. Rytuose jis atgavo Mindaugo valstybs sienas. Polockas, kuris jau buvo pakliuvs ordino jtak, vl buvo sugrintas Lietuvai. Jam nepasisek tik atgauti Vitebsko. Bet utat jis prijung prie Lietuvos Mindaugo dar nepasiekt P a g i r Turovo ir Pinsko kunigaiktystes. Senasis jotving kratas (t. y. vadinamoji Juodoji Rusija su Naugar duku, Slanimu ir Volkovisku), kur buvo umusi ir kolonizavusi Voluin, jau tapo nebeginijamu Lietuvos kratu. Vytenis taip pat atgavo didij dal P a l e n k s (irgi jotving emes, ku rias buvo um tie patys Voluins ir Mozr kunigaikiai), prijung prie Lietuvos jau Traidenio laikinai uimt Drohiin ir Brast. Tuo bdu savo pdiniui, broliui Gediminui, Vytenis paliko jau didel valstyb su aikiai nustatyta politikos linija. 4. Gediminas (13161341 m.) Gediminas buvo Vytenio brolis. Kitas jo brolis, Vainys, val d Polock. Gediminas nebuvo toks karingas, kaip Vytenis. Jis pats labai retai vadovavo kariuomenei: kai tekdavo kariauti, karo vadu daniausiai skirdavo Gardino srities kunigaikti Dovyd (spjama, kad jis buvs Mindaugo nuudyme dalyvavu sio, o vliau Pskov valdiusio, Daumanto snus). Gediminas i viso nemgo kariauti. Jo politikos pagrindin priemon buvo ne ginklas, bet diplomatija. Jis pirmasis band nugalti savo prieus diplomatija. Kaip Vytenis, taip ir jis palaik sjung su Rygos miestu ir su jos arkivyskupu. Per juos jis pirmasis i Lietuvos valdov m plaiai skleisti vakar Europoje inias, kad ordinas ess tik grobikas, o ne krikionybs skleidjas, kad jo grobuo nika politika trukdanti Lietuvai kriktytis. Kai jis pats ireik popieiui nor kriktytis, tai ordino vardas Europoje m lyti. Gediminui tik dl to nepasisek sugriauti pasitikjimo ordinu Va karuose, kad ten tuo metu jo kova tarp popieiaus ir imperato riaus. Popieiui stojus u Gedimin ir u Lietuv, imperatorius tyia palaik ordin. Gediminas taip pat buvo pirmasis, kuris prie kryiuoius sudar sjung su Lenkija. Jis prijung prie Lietuvos didiulius rus ir ukrainiei emi plotus. Taiau ir ia jis veik ne tiek kardu, kiek gudria politika ir daugybs savo sn bei dukter vedybomis.
67

5. Gedimino karai su ordinu ir sumanymas kriktytis Santykiai su ordinu. Gedimino viepatavimo pradia buvo rami. emaitijos pasieny kryiuoiai turjo pasistat eil tvirtovi ir ruosi slinkti tolyn. Bet pirmaisiais 6 metais, t. y. iki 1322 m., jie didelio ygio nesuruo: buvo daromi tik mai plikiki upuolimai. Livonijoje tuo tarpu ordinas tebesibylinjo su arkivyskupu, tad irgi negaljo surengti dideli ygi. Tik 1322 m., pasikviet svei i Vokietijos, kryiuoiai suruo ygi emaiius ir sugriov vien pil. Atsilygindamas u tai, Gediminas padar yg Livonij ir j didiai nusiaub. Sumanymas kriktytis. Tuo metu Rygos arkivyskupas pas popiei bylinjosi su ordinu. Gediminas stengsi palaikyti s jung su arkivyskupu. Nordamas pakenkti savo prieui, arki vyskupas pasil popieiui pasirpinti Lietuvos kriktu betar pikai, aplenkiant ordin. Popieius para Gediminui laik, silydamas kriktytis. Atsakydamas Gediminas (1323 m.) nu siunt popieiui ilg laik, kuriame aikinosi, kad jei ne gro buonika ordino politika, tai Lietuva jau bt kriktijusis. Es, jau Mindaugas kriktijsis, taiau ordino grobuoniki norai pavergti Lietuv privert j nutraukti ryius su krikionybe. Vytenis pras atsisti Lietuv kunig, bet ordinas siun ts ne kunigus, o savo kariuomen. Maa to, ordinas net suiminjs j Lietuv vykstanius kunigus. Lietuva, sako Gediminas, nekariaujanti su krikionybe: ji teginanti savo laisv. Krik ionims Lietuvoje duota visika laisv, ir joje es daug vienuoli prancikon ir domininkon; jie tur savo banyi ir laisvai skelbi krikionyb. Jis pats ess pasiruos pasiduoti popie iaus globai ir gyventi taikoje su krikionimis, jei tik pasiliaut ordino puolimai. Pagaliau jis prao atsisti pas j Rygos arki vyskup su legatais, ir jis padarysis su krikionimis taik. Laikas buvo isistas per Ryg. Miestas ir arkivyskupas remte rm it Gedimino yg, nes tikjosi tuo bdu pakenksi ordinui. Tuo tarpu ordinas kaip manydamas stengsi jam kliudyti. Bet vis dlto jam nepasisek, ir laikas pasiek po piei. Pasiek vakar Europ ir kiti Gedimino laikai, kuriais jis reik nor susitaikinti su krikionybe, pra padti pas po piei vykstantiems jo pasiuntiniams ir kviet miestieius, rite68

Kryiuoi upuolimas. Vienas kryiuotis pagrobs isinea i nelaisv vaik ( J . Kosako paveikslas).

rius ir vienuolius atvykti ir apsigyventi Lietuvoje. Ordinui itie Gedimino laikai labai nepatiko, ir jis m skelbti, kad jie es Rygos arkivyskupo fabrikuojami, kad Gediminas visikai neke69

tinas kriktytis, o tik nors sutrukdyti i Vakar einani ordinui pagalb. Bet (1324 m.) popieius vis dlto atsiunt Gediminui maloni bul, o netrukus ir legatus. Legatai sustojo Rygoje ir pa siunt savo pasiuntinius Gedimino sostin, Vilni, klausdami, ar jis tebeketins kriktytis. Gediminas tuo metu jau kitaip galvojo. Jam buvo inoma, koki agitacij buvo iplts prie j ordinas Vakaruose, jis mat, kad ir kriktijsis nedaug teturs naudos, nes ordinas vis tiek nesiliaus jo puols, kaip kad puol ir it susirainjim metu. Be to, prie sumanym kriktytis stojo visi lietuviai pagonys ir rusikosios Lietuvos valsty bs sritys. Rusikosios sritys pagrasino, kad jo nebeklau sysianios, o emaiiai adjo net susidti su ordinu ir i naikinti vis Gedimino gimin, jeigu jis kriktytsi. Todl Gediminas pareik delegatams, kad jis n neadjs kriktytis: jis tik norjs taikos su krikionimis, kad kiekvienam bt galima savikai garbinti Diev; jis savo valstybje nedraudis krikioni tikjimo. Laike jis pareiks nor bti paklusniu po pieiaus snum, nes popieius ess u j vyresnis; vyresniuosius jis laiks tvais, lygius broliais, o jaunesniuosius savo vai kais. Kadangi antrajame Gedimino laike buvo aikiai ireiktas noras kriktytis, tai Gediminas dl to apkaltino laik raius vienuol prancikon, kad jis negerai paras. Vienuolis rati ninkas, inoma, galjo suklysti, bet greiiausiai Gediminas taip aikinosi tik isisukti tenordamas. Paliaubos su ordinu. Rygos miesto ir arkivyskupo palai komas, Gediminas dar krikto bylos pradioje (1323 m.) buvo padars taik ir prekybos sutart su visomis Livonijos pajgomis, t. y. su Ryga, su arkivyskupu ir su ordinu. Atsisaks kriktytis, Gediminas vl pra taikos. Sunki Gedimino bkl legatams buvo gerai inoma (daug k jie suinojo Rygoje, o be to, Gedi minui atsisakius kriktytis, j pasiuntiniai Vilniuje rinko inias dar kelias savaites).Tikdamiesi,kad paalins klitis Gediminas vl usimanys kriktytis, jie sak ordinui nekariauti su Gediminu dar 4 metus. Saremos vyskupui buvo pavesta irti, kad ordi nas laikytsi taikos; jeigu jis j sulauyt, tai galt bti net ekskomunikuotas. Bet viltys pasirod tuios: Gediminas dau giau jau nebeketino kriktytis. Gedimino sjunga su Lenkija. 70 Ordinas i tikrj per

(uos 4 metus laiksi legat sakyt paliaub, bet tuo pat metu jis var smarki propagand prie Gedimin Vakaruose. ('icdiminas nenorjo nutraukti ryi su Vakarais ir su Ryga, ta iau ordinas visokiais bdais kliud jam palaikyti su jais santy kius: suimindavo Gedimino pasiuntinius, atimdavo jo siunia mus laikus ir stengsi nepraleisti nieko Lietuv. Todl buvo aiku, kad, pasibaigus paliaub laikui, su ordinu vl gali prasi dti karas. T numanydamas, Gediminas ir ruosi karui. Iekovodamas sjungi nink prie ordin, jis susiartino ir sudar s jung s u L e n k i j o s karalium Vladis lovu Lokietk, karia vusiu su ordinu dl lenkikojo Pamario. Sutartis buvo sudaryta 1325 m.; kad ji bt tvirtesn, Gediminas ileido u Vladislovo snaus, bsimojo Len kijos karaliaus Kazi miero Didiojo, savo dukter Aldon. Ta iau ta sjunga nedav Lietuvai jokios nau dos. Lietuviai padjo

Aldona Gediminait. (Taip ji atvaizduota vieno seno Krokuvos pastato skliaute).

lenkams kariauti vien kart su Brandenburgu, o kit kart su ordinu. Taiau lenkai neateidavo pagalb Gediminui, nors sutartis galiojo vis Gedimino gyvenim ir buvo nutraukta tik po jo mirties (1343 m.). Tuo bdu nevyko n kelis sykius paketintas bendras ordino upuolimas, nes lenkai vis nesusiruodavo. Netrukus Gediminas nustojo pai svarbij savo sjungi nink prie ordin Rygos miesto ir arkivyskupo. 1330 m. ordinas um Ryg, ir nuo to laiko jis tapo Livonijos viepa iu. Nei miestas nei arkivyskupas jau nebepajg su juo kovoti, ir Gediminas liko be sjunginink. 71

Kovos su ordinu, paliauboms pasibaigus. Pasibaigus pa liaub laikui, kryiuoiai tuojau m pulti Lietuv i Nemuno puss. Jie i ia versi emaiius. Tuo tarpu j livonik aka, apsidorojusi su arkivyskupu ir rygieiais, daugiausia puol Auktaiius ir ne kart pasiek net Ukmerg ir Vilniaus apylinkes. Bet savo valstybs sien jie ia toliau nepastmjo. Gediminas negaljo apginti tiktai savo pretenzij iemgal. Po Durbs mio iemgaliai buvo atsimet nuo ordino ir prisidj prie Lietuvos. Ir Vytenio laikais dar nebuvo aiku, kam galu tinai atiteks iemgala. Bet Gedimino laikais ordinas ten jau ga lutinai jsitvirtino. Nepajg Gediminas paalinti kryiuoi ir nuo Nemuno. Prieingai, ia ordinas paslinko net kiek ariau ir pasistat net dvi naujas pilis Marijenburg ir Bajerburg. Tuo b du Nemuno pakrant jie buvo jau um iki pat Dubysos io i. Bet giliau j krat sibrauti ordinui vis dlto nepasisek, nors ir danai jis susilaukdavo svei i Europos ir suruodavo dideli ygi: lietuviai didvyrikai gynsi savo pilyse. I ito laikotarpio yra inomas ir Piln pilies gynimas. Kunigaikio Margio vadovaujami lietuviai, kai matsi nebeapsiginsi, bemeilijo ti ugny, negu pasiduoti vokieiams (1336 m.). T a d tuojau po Traidenio nusistoj du frontai tarp lietuvi ir vokiei liko beveik nepasikeit. Padavimas sako, kad ir pats Ged iminas uvs kovoje su kryiuoiais, begindamas i sien; uvs prie Veliuonos ar Bajerburgo pilies. Taiau tikr ini apie Gedimino mirt neturime. 6. Gedimino pastangos kelti krato kultr 1323 m. Gediminas para laik ne tik popieiui, bet ir dau geliui Europos, miest. Per rygieius jis kreipsi Hanzos mies tus, tikindamas, kad nors gyventi taikoje su krikionimis, ir kviet amatininkus, pirklius, emdirbius ir riterius vykti Lie tuv; visiems adjo savo globos ir paramos sikurti. Kad nelai kyt jo usispyrliu pagonim, jis, be to, prane, kad jo valstybje jau es krikioni, vienuoli, turini ir savo banyi; jis pats pastatydins por banyi Vilniuje ir vien Naugarduke. O tuo pat laiku raytuose laikuose prancikon ir domininkon vie72
Imperatorius Liudvikas IV Bavarietis 1337 m. dovanoja ordino magistrui Ditrichui von Altenburgui Lietuv. itaip yra papuota pirmoji dovanojamojo dokumento raid L. ia stovs imperatorius ir klps magistras sudaro raid I; toliau ia pat dar matyti: udo[vicus].

nuolynams jis pra atsisti Lietuv daugiau vienuoli. Ordinas tuo tarpu Vakaruose skelb, kad visi Gedimino laikai ess me las ir kad jais jis tik nors sutrukdyti ordinui i Vakar plau kiani pagalb. Bet ne visur ordinui seksi agitacija. Hanzos miest atstov suvaiavimas Liubeke Gedimino laikus sutiko la bai palankiai. Jei jis kriktytsi, Hanzos miestai sutiko pa dengti net pus krikto ilaid. Mat, jie tikjosi, kad krikioni koje Lietuvoje gals rasti ger rink prekybai. Gediminas, inoma, itais kvietimais band pakirsti Vakar pasitikjim ordinu. Taiau tie jo kvieiamieji laikai dar rodo, kad jo turta ir kitas tikslas, btent pakelti Lietuvos kultr, L i e t u v e u r o p e i z u o t i . Atvykstantiems miestieiams jis adjo duoti laisvj miestiei teises, riterius adjo aprpinti eme ir tt. odiu, norjo sudaryti ir Lietuvoje madaug toki pat socialin santvark, kokia buvo Vakaruose. Deja, jam nepasisek:
73

ordinas j visur persekiojo. Gediminas i anksto inojo, kad Lietuv vykstani miestiei ar riteri ordinas nepraleis, todl ir laikuose jiems sil vykti per Mozrus. Taiau ir Vakarai nevertino jo pastang; vieni Hanzos miestai ia negaljo daug padti. Imperatorius ir daugumas Vokietijos kunigaiki jo prie Gedimin. Jie palaik ordin, nes is, savo rtu, palaik imperatori, kovojant su popieium. Popieius i karto labai aikiai palaik Gedimin: jam buvo malonu praplsti krikio nybs ribas, o kartu ir atsilyginti savo prieui ordinui, remian iam imperatori. Bet kai Gediminas atsisak nuo krikto, nuo jo atsitrauk ir popieius. Ordinas tuo tarpu greit apauk Ge dimin klastingu apgaviku, kurs tyia apsimets nors kriktytis, ir tuo bdu buvo sugadintas pirmasis Gedimino laik spdis. itokioj dtoj nepavyko Gedimino bandymas iebti Lietuvoje Vakar kultr; teko dar palaukti Jogailos bei Vytauto laik.

Rytins ir pietins sienos. Daugiau pasikeit prie Gedimino sienos rytuose ir pietuose. Ir ia Lietuvos sienos jau Vytenio laik.iis buvo nukeltos toli nuo lietuvikojo krato. Taiau kai ku rios sritys Vytenio laikais dar nebuvo visikai prijungtos: jos tebuvo tiktai pasidavusios Lietuvos takai. Gediminas ia glau diai sujung su savo valstybe jau Vytenio uimt Palenk, Pa gir ir gretimsias sritis, o be to, dar um didel dal Voluins, prijung po Mindaugo isivaduvus Vitebsk su gretimaisiais miestais ir pam savo tak tolimj Kijev. Kur laik Lietu vos takai buvo pasidavs net Pskovas su D. Naugardu (Pskov vald buvs Gardino kunigaiktis Dovydas, o D. Naugard Gedimino snus Narimantas). Gedimino ryt politika ir santykiai su rus kunigaikiais. Gediminas visk pasiek daugiausia savo gudria politika. Jis su gebdavo pasinaudoti kiekviena patogia proga ir tokiuo bdu laimdavo savo naudai. Rusijos ems tada buvo labai palaidos. Totori pavergta Rusija buvo suskilusi daugyb kunigaiktys i, todl nesunku buvo jas paimti savo valdi. Utat Lietuvos kunigaikiai taip toli nuygiuodavo Rusijos gilum. Ivaduodami rusus nuo totori jungo, jie buvo laikomi net krato geradariais. Rusai juo lengviau priimdavo j valdi, kad lietuviai nieko nekeisdavo vietos gyvenime. Jie palikdavo vis senj tvark, pastatydami tik savo kunigaikt. O danai b davo paliekamas net tas pats ir kunigaiktis; jis turdavo tik pri siekti itikimyb. Jei bdavo skiriamas koks nors naujas kuni gaiktis lietuvis, tai ir jis ne tik nieko nekeisdavo, bet dar pats prisitaikydavo prie vietos slyg ir net prie tikjimo. Tad nuj valdyti rus kratus, daugelis Lietuvos kunigaiki surusjo. Jungdamas savo valdioje rus emes, Gediminas, inoma, turjo susidurti su galingesniaisiais rus kunigaikiais, kurie t pat svajojo patys padaryti. Tuo metu, greta Maskvos, vis ga lingiausia buvo Tvers kunigaiktyst. Kad ji nekliudyt, Gedi minas su ja susigiminiavo, ileisdamas u Tvers kunigaikio savo dukter. Apskritai Gediminas daug pasiek gausingos savo eimos vedybomis. Taip antai, sutuoks Algird su vienturte Vitebsko kunigaikio dukteria, jis gavo Vitebsk, o sn Liu bart sutuoks su Voluins kunigaiktyte, gavo didel dal Voluins.
75

7. Gedimino valstyb Vakarins ir iaurins sienos. Vytenis buvo paliks savo bro liui Gediminui gana plai valstyb. Vakaruose siena su kry iuoiais jau buvo nusistojusi. Visas Nemuno emupys jau Vy tenio laikais buvo kryiuoi; o Gedimino laikais, pasistat Bajerburgo ir Marijenburgo pilis, kryiuoiai paslinko dar ariau. Aukiau Dubysos ioi, Lietuvos valstybei priklaus jau abi Nemuno puss (dabartiniame Suvalk krate buvo didiul giria, ir ten nebuvo pasistat pili nei kryiuoiai nei lietuviai). Gedimino laikais beveik nepasikeit siena ir su Livonijos ordino aka (ia tuo metu ordinas pasistat dar 4 naujas pilis iemga loje, kuri jau galutinai liko jo valdioje). Tai buvo jau galutinai nusistojusi siena, kuri niekuomet nebepasikeit. Ji jo madaug ta paia vieta, kur dabar eina Lietuvos siena su Latvija. Po Ge dimino Lietuvai dar daug teko kariauti su ordinu, nes jis t bt norjo uimti emaiius ir sulieti abi savo valstybes vien. Ta iau vlesniaisiais laikais sunkiausia buvo apginti tik Nemuno linij, nes tik ioj pusj ordinas tebesilaik savo senos taktikos statytis nauj pili ir tuo bdu skverbtis gilyn. I Livonijos ordinas jau tepajgdavo daryti tik siaubiamuosius ygius, nes ia sunkiau buvo sulaukti talkinink i Vakar.
74

Gedimino valstybje buvo tiek rusik emi, kad jos savo didumu jau kelis kartus virijo tikrj Lietuv. Tik negausu ten buvo gyventoj: tai buvo miliniki, giriomis apaug plotai. Gediminas jau aikiai buvo nusistats prie savo valstybs pri jungti vis Rusij. O kadangi tuo tarpu dar jos visos nebuvo ums, tai ratuose save tituluodavo L i e t u v o s ir d a u gelio rus karalium" (Rex Uthuanorum et multorum ruthenorum ) . 8. Gedimino valstybs santvarka Plaioji Gedimino valstyb nebuvo centralizuota, t. y. ne buvo vieno didiojo kunigaikio valdoma. Visa valstyb susi djo i daugybs didesni ir maesni kunigaiktysi. Kiekvie noje i j buvo atskiras kunigaiktis. Tokiuo kunigaikiu da niausiai bdavo kuris nors Gedimino snus ar giminaitis. Bet danai prijungtose rus srityse bdavo paliekami ir j senieji kunigaikiai; jie tik turjo klausyti Vilniuje esanio didiojo kunigaikio. Paios tolimosios Gedimino valstybs sritys buvo valdomos kaip tik t senj rus kunigaiki, todl j priklau somyb buvo gana silpna. Kartais jie atsisakydavo klausyti di diojo Lietuvos kunigaikio. Tokia tvarka buvo ir prie Ge dimin. Todl kai kurios sritys, prijungtos prie Lietuvos Vyte nio laikais, jau buvo atsimetusios, ir Gediminui teko i naujo jas prijungti. Taip bdavo ir vlesniaisiais laikais; pavyzdiui, kai kurios Gedimino prijungtos sritys paskum buvo vl laikinai atsimetusios, ir jas vliau teko antr kart prijungti kitiems di diesiems kunigaikiams. Tiesiogiai Gediminui priklaus tik Auktaiiai, visos pieti ns jotving ems (vadinamoji Juodoji Rusija) ir artimos gud sritys Minskas, Vitebskas, Polockas. Vilniuje sdjo pats Gediminas, Polocke jo brolis Vainys, o kitose kunigaiktys tse jo sns. emaiiai turjo kelet savo kunigaiki. Ka dangi jie nuolat kovojo su vokiei ordinu, tai mielai pripaino galingojo Gedimino valdi ir naudojosi jo parama. 9. Lietuvos sostins klausimas ir Vilniaus krimo legenda Senoji Lietuvos sostin. Beveik visos viduramiais susik rusios valstybs i pradi neturjo pastovios sostins. Admi76

nistracija tuomet buvo nepaini. Kadangi jos centras buvo val dovas, tai sostin bdavo ten, kur jisai gyvendavo. O kadangi vidurami valdovai danai kariaudavo, tai jie nuolat ygiuo davo ir pastovioje vietoje retai tegyvendavo. Todl nebuvo pastovios n j sostins. Taip buvo i pradi ir Lietuvoje. Jos kunigaikiai ikilo r pylinkini karo vad tarpo. sitvirtin kurioje nors apylinkje, jie plt savo sritis, alindami kitus, panaius kunigaikius. i noma, ikilusio kunigaikio atramos punktas visuomet bdavo jo tvik. Ten bdavo stipriausios jo pajgos, ten bdavo jo lemiamieji susitikimai su prieais ir su sukilusiais prijungtaisiais kunigaikiais. Todl j tviks pilys bdavo tarsi sostins. Taiau ten nebdavo jokio valdios aparato: kunigaiktis vald sakindamas i ten, kur jis kada bdavo. Deja, nra inios, i kuri srii buvo kil pirmieji ms ku nigaikiai, t. y. kur buvo j tviks sodybos ir pilys. inome, kad Mindaugas, prie apsuptas, usidar savo pilyje, kuri kro nikos vadina V o r u t a . Bet kur buvo toji Voruta, taip pat neaiku. Ji turjo bti kur nors Auktaiiuose. Kai kurie moks lininkai spja Mindaugo sostin buvus L i k i a v ar K e r n a v , kiti jos ieko kitur. Traidenio centrin pilis, arba sostin, buvo K e r n a v . O i kur buvo kils ir kur daniausiai gyvendavo Vytenis ir jo t vas, irgi neinome. Neinome taip pat, i kur pradjo valdyti Ge diminas. Taiau, bdamas ramus valdovas, kurs vald daugiausia diplomatija, o kariuomenei vadovauti paprastai sisdavo savo valdinius arba snus, Gediminas turjo pasirinkti sau nuola tin gyvenamj viet. Tokia nuolatin jo sostin ir buvo Vilnius. Vilnius Lietuvos sostin. Mes tikrai inome, kad 1323 m. Gediminas gyveno jau Vilniuje. Tais metais jau i Vilniaus jis ra savo garsiuosius laikus popieiui ir vakar Europos mies tams, i Vilniaus jis derjosi su Ryga ir su ordinu, pagaliau Vil niuje kitais metais jis turjo pasikalbjim su popieiaus legat pasiuntiniais dl krikto. Nuo to laiko Vilnius jau tapo nuolatine Lietuvos sostine. Bet kada Gediminas ia persikl, tiksliai ne inome. X V I am. yra uraytas padavimas, kad, mediokls metu nakvodamas ant kalno, Neries ir Vilnels santakoje, Gediminas
77

Vilniaus pilies griuvsiai.

Trak pilies griuvsiai. (A. Zametto akvarelinis pieinys 1847 m.).

sapnavs staugiant gelein vilk. Kunigas Lizdeika iaip i aikins sapn: es, Gediminas toje vietoje, kur stovjs vilkas, turs pastatyti pil, kurios garsas pasklisis po pasaul. Gedi minas taip ir padars: pastats pil ir perkls ia savo sostin Bet i tikrj yra ini, kad dabartinje Vilniaus vietoje yra buv moni sodyb jau iloje senovje, dar toli prie Gedimin. Tad Gediminas galjo ia tiktai pastatyti nauj pil ir persikelti patsai gyventi. Sostinei vieta ia buvo labai patogi, nes pro Vil ni, Nerimi ir sausuma, nuo neatmenam laik jo dideli pre kybos keliai. Be to, jis buvo paiam valstybs branduolio cen tre. Todl ia greit iaugo didelis miestas, kurs tapo aminja Lietuvos sostine. Netoli Vilniaus, sunkiai prieinamame Galvs eero pusiasaly, Gediminas pastat dar kit tvirt pil, kuri ilg laik buvo tarytum antroji Lietuvos sostin, tai T r a k a i. Jo snus Kstutis vliau pastat kit diding mro pil to paties eero saloje. Ir Vilniaus ir Trak pilys vliau buvo perstatytos. J didingi griuvsiai tebestovi dar ir iandien. 78

II. Algirdo ir Kstuio laikai

1. Gedimino pdiniai Gediminas mir apie 1341 m. Mirdamas jis paliko 7 snus. Jau anksiau visi jie buvo gav po srit. Vyriausias snus, M a n v y d a s, vald Kernav ir Slanim, N a r i m a n t a s Turov ir Pinsk, K a r i j o t a s Naugarduk ir Volkovisk, A l g i r d a s Krv ir Vitebsk, K s t u t i s buvo gavs ilg vakar pasienio ruo Trakus, Palenk, Gardin ir Brast. Jo inioje buvo ir (tada dar pusiau savarankiki) emaiiai. Tad jo bu vo valdoma visas kryiuoi ir didel dalis Lenkijos pasienio. Likusij Lenkijos pasienio dal, Voluin su Lucku, vald L i ub a r t a s . Tik pats jaunasis snus, J a u n u t i s , nebuvo gavs jokios srities, o gyveno prie tv Vilniuje. Tvui mirus, jis automatikai pasidar Vilniaus ir gretimj srii valdovu. Gedimino laikais Vilniaus kunigaikt jau buvo prasta i79

rti, kaip visos Lietuvos valdov. Taiau niekas i vyresnij broli nenorjo klausyti jauno ir silpno Jaunuio, tapusio di diuoju Lietuvos kunigaikiu. Lietuvos valstybei grs pavo jus pakrikti. O momentas buvo labai svarbus: tuo metu smar kiai padidjo ordino puolimai, ir vienam, ordino pasien valdan iam, Kstuiui bt buv sunku atsispirti. Kaip tik prie Gedimino mirt buvo mirs Mozr kuni gaiktis Boleslovas, kuris su Gedimino snum Liubartu buvo ved po Voluins kunigaiktyt ir vald po dal Voluins. Bo leslovui mirus, Liubartas versi uimti vis Voluin, bet ia pasiprieino Lenk karalius Kazimieras, kuris laik save Boles lovo pdiniu. Todl tarp Lenkijos ir Liubarto (nuo 1340 m.) kilo karas. Ir ia reikjo visos Lietuvos jg, nes vienam Liu bartui bt buv sunku atsilaikyti. Visi juto, kad Lie tuvai reikia vieno autoritetingo valdovo, kuris tvarkyt visos valstybs politik ir pajgas. Jaunutis itam reikalui netiko. T o dl du vyresnieji broliai, Algirdas ir Kstutis, susitar j paalinti ir paimti valdi savo rankas. Kstuiui i Trak buvo visai netoli Vilnius, tad jisai ir pradjo veikti. Netiktai ums Vilni, jis pasikviet Algir d ir uleido jam valdyti vis Vilniaus kunigaiktyst. Jaunu iui buvo duota Zaslaulio kunigaiktyst. is i karto nenorjo nusileisti ir pabgo Maskv, taiau ten nieko nepes, sustaikino su broliais ir gro Zaslaul. Kiti broliai noromis pripaino Vil ni Algirdui. Dar band prieintis Narimantas, kurs buvo pa bgs totorius prayti pagalbos, bet greit ir tas nusileido. Tad Vilniaus kunigaiktyst, kaip didiojo kunigaikio sritis, atiteko Algirdui, o visa kita liko, kaip buv tvo laikais. Greta Algirdo, svarbiausi vaidmen vaidino Kstutis, nes jis vald pavojingiausi ir prieo daniausiai puolam srit. Jo viso gyvenimo tikslas buvo atlaikyti kryiuoi puolimus. Al girdas ia jam visada paddavo. Apskritai abu broliai per vis savo ilg ami gyveno didiausioje santaikoje (tarp j nebuvo kilusio jokio nesusipratimo), vienas antram paddavo, abu eidavo pagalb kitiems broliams, ypa Liubartui. Todl nenuostabu, kad svetimtauiai danai nebeinojo, katras i j yra vyriausiasis Lietuvos valdovas; danai net jie abu buvo laikomi visos Lietuvos valdovais. Bet i tikro didiuoju kunigaikiu buvo Algirdas, o
80

Kstutis buvo tik jam artimiausias brolis, kurs turjo svarbiausi post valstybje. 2. Kovos su vokiei ordinu Algirdo ir Kstuio laikais Kov pradia. Algirdo ir Kstuio laikais nuolat jo kovos su kryiuoiais, bet vis be lemiamos persvaros. Daugiausia su jais teko kovoti Kstuiui, kuriam danai ia paddavo ir Al girdas. Pirm kart, kaip visos Lietuvos valdovas, Algirdas, drauge su Kstuiu, susidr su ordinu tais paiais metais, kai buvo nuo sosto paalintas Jaunutis (1345 m.). Tada kryiuo iams buvo atj pagalb daugyb vakar Europos riteri; j tarpe buvo net ek ir Vengr karaliai. Bet ordino magistras, vos pradjs yg, kakokiais sumetimais staiga gro namo (gal dl to, kad buvo pasklid ini, jog lietuviai siver Ka raliauiaus apylinkes). Tuo bdu visas ygis nujo niekais, ir sveiai ivainjo nieko neveik. Tuo tarpu Algirdas su didele kariuomene siver Livonij; nusiaubs iemgal, buvo ap guls net Ryg, taiau, nenordamas gadinti santyki su rygieiais, jos nem. Ordinas dl tokio savo ygio netvr pyk iu. Viso nepasisekimo kaltininkas, magistras, buvo paskelb tas pamiliu ir paalintas i vietos. Kov pobdis. Po ito nevykusio ygio ordinas ilg laik dideli ygi nebruose. Tuo tarpu lietuviai pulte puol kry iuoius, sugriov net kelet j pili. Ordinas jau gavo sitikinti, kad dideliu ygiu i karto vis tiek negals pavergti Lietuvos, to dl griebsi kitokios taktikos. Nedideli jo kariuomens briai i pasienini pili staiga siverdavo Lietuv ir, apipl apylin k, skubiai grdavo savo pilis. Grdami jie atsigabendavo pri pltus turtus, atsivarydavo bandas gyvuli ir atsivesdavo dau gyb belaisvi. T o k s ygis paprastai trukdavo ne ilgiau, kaip savait: mat, kryiuoiai skubdavo, kad nespt pastoti jiems kelio lietuviai. Suinoj apie kryiuoi yg, lietuviai skub davo pasislpti mikuose, i kur tykodavo upulti kryiuoius. Danai jie sunaikindavo itis grtani kryiuoi br: kry iuoi keli staiga uvert mediais, patys i vis pusi supuol juos iudydavo. Be to, u tokiuos upuolimus lietu viai kerydavo siverdami ir naikindami ordino krat. Taiau
Lietuvos Istorija, 6

81

pirmu atveju buvo naudojamasi patogiu keliu, ualus vandenims, > antru atveju buvo naudojamasi vasaros sausra. Bet be it dviej, reguliariai pasikartojani ygi, buvo ruoiama dar daufyb kit. Yra buv met, kada bdavo suruoiama net po 8-t lygi Lietuv. itie nereguliars ygiai daniausiai bdavo ruoiami tada, kai i Vakar atvykdavo svei. Tokie ygiai tuomet bdavo tarsi pramogin mediokl. Jie bdavo ikilmingai itliekami:saugiose vietose svei garbei bdavo ruoiamos puotos, kfti kurie sveiai bdavo keliami riterius ir t.t. odiu, to meto Europos riteriai buvo kvieiami, lyg kokias pramogas, kariauti IU lietuviais. O atvykdavo j apsiai, nes kai kuriuose vokiei kratuose kiekvienas garbingas riteris laik pareiga nuplauti lavo kard pagoni kraujyje. Taigi dl it svei ordino ygiai Lietuv bdavo labai dani. Antai inoma, kad nuo 1345 iki 1377 m., t. y. per t laik, kai Algirdas buvo didiuoju Lie t u v o s kunigaikiu, kryiuoiai nuo Nemuno buvo upuol Lie tuv net 70 kart, o i Livonijos upuol apie 30 kart. Atsi lygindami, lietuviai irgi puldavo kryiuoius, tik daug reiau: tuo metu vakarus jie padar 31 puolim, o Livonij tik 11. Tai i.ui dl it kautyni kariaujani valstybi sienos beveik ne sikeit. Nemuno pakrantje jo nuolatin kova dl pili. Kiekvie na alis norjo ilaikyti savo ir sunaikinti prieo pilis. Tuo bdu bent po vien kart buvo igriautos tiek vien, tiek kit visos pilys. Kariavimo bdas jau pakitjo. Kryiuoiai su Lietuva jau skaitsi, kaip su valstybe, ir karas jau nebebuvo vien skerdyns: jau buvo laikomasi tam tikros karo etikos, t. y. t kariavimo paproi, kuri buvo laikomasi vakar Europoje. O tas pasikei t daugiausia dl to meto lietuvi vado, Kstuio, nuopeln. Kstuio vaidmuo kovose. Visa kov su ordinu nata pir muiausia gul ant Kstuio pei, nes jis vald kaip tik vis Prs ordino pasien, i kur daugiausia buvo puolami lietuviai. Algirdo valdomoji Vilniaus sritis susisiek tik su livonike or dino aka. Tuo bdu Kstutis buvo Lietuvos gynjas nuo vo kiei; jis nuolat kovojo. Jis buvo labai siningas, taurus, grietai laiksi duotojo odio ir buvo gijs pagarbos net ordino riteri tarpe. Todl nuo jo laik ordinas pradeda traktuoti Lie83

Kryiuoiai grta i nelaimingo ygio. Lietuviai sunaikino paruotas maisto atsargas, ir kryiuoiai va ibadj nuo alio. ( J . Kosako pav.).

ordino puolimai vis dlto buvo daug danesni, negu lietuvi. Ordinas gebjo kasmet suruoti j Lietuv ne maiau, kaip du y gius: vienas paprastai bdavo sausio ar vasario mnesi, o antras vasaros gale, daniausiai rugpiio mnes. Mat, 82

tuvos kunigaikius, kaip valdovus valstybs, turinios teis gy vuoti. Ligi tol tiek vis Lietuv, tiek jos valdovus ordinas irjo, kaip naikintinus, moni vardo nevertus pagonis. o diu, tik nuo Kstuio ir Algirdo laik tarp ordino ir Lietuvos susidaro normals dviej kariaujanij valstybi santykiai. Kstutis buvo tikras karys, tikras savo krato gynjas. Ne atimdavo jam proto laimjimai, o drsos nepasisekimai. Po vieno ygio jis tuojau ruodavo kit. Vienam my jis buvo nu trauktas nuo irgo ir pakliuvo kryiuoiams nelaisv (1361 m.). Ordinas tuo be galo apsidiaug. Taiau Kstutis neilgai tebuvo nelaisvje. Marijenburgo pily kalinamam Kstuiui buvo duotas patarnauti kryiuoi iaukltas lietuvis Alpis, jaunystje pate ks jiems nelaisv. is ir padjo Kstuiui pabgti. Persiren gs Alpio atnetais kryiuoio drabuiais, Kstutis paspruko i Marijenburgo ir nuvyko pas savo ent, Mozr kunigaikt, o i ten gro Lietuv. Grs padkojo magistrui u ger lai kym Marijenburge ir ironikai paadjo, suiups magistr, j daug geriau laikyti. Po to jis greit vl pradjo kovas su ordinu. Kov su ordinu vieta daniausiai bdavo Nemuno pakran ts, kur buvo ordino ir lietuvi pili tinklas. Bet danai kovos ei davo ir krato gilumoje. Danai ordino kariuomen siverdavo giliai emaiius arba Auktaiius (ia pasiekdavo Ukmerg, Upyt ir Vilniaus apylinkes). Kelet kart ordinas buvo apgu ls net Vilni. Lietuviai taip pat danai siverdavo giliai ordino krat, igriaudavo ne tik Ragains, bet ir tolimesnes pilis, pasiekdavo net Karaliauiaus apylinkes. Tokiais ygiais bdavo tik sunaikinamos pilys ir apylinks; nei ordinas nei lie tuviai, siver vieni kit krato gilum ir sudegin pilis, nega ldavo ilgiau laikytis. Kariausios kovos jo Nemuno emupy, emiau Neries ta kos. ia abi puss turjo daugyb savo pili. Stipriausia lie tuvi pilis buvo Kaunas. Ji visose itose kovose suvaidino labai svarb vaidmen. Ordinas daugel kart buvo j puols, ke let kart net sugriovs. Bet sunaikintos pilies vietoje atsiras davo nauja. Strateginiu atvilgiu i vieta buvo labai svarbi. Di desnieji ygiai, kai bdavo gabenamos patrankos ir pili griauna mieji pabklai, paprastai bdavo atliekami upmis. Todl Kau no pilis saugojo keli Auktaii gilum, saugojo Neries ir Ne84

to

ip

40

ep

>p

IOC

*ni

Lietuvi ir kryiuoi kov laukas X I I I X I V am. Dalis ia paymt lietuvi pili trump laik testovjo. Kaip matyti i emlapio, kryiuoi pilys buvo statomos paprastai greta, saloje arba kitoje Nemuno pusje, prie lietuvi pilis. (Veliuona ia paymtoji Junigda, taip ji kur laik buvo vadinama XIII am.).

muno vagas. Ordinas, nordamas svarb punkt ugrobti, padar daugyb upuolim, ir jam pagaliau pasisek sunaikinti pil, ir lietuvi atramos punktas liko tik netoli Kauno Neries pakrantje buvusi Eiguli pilis. Daug kart buvo sudegintos ir ordino pilys, ypa Bajerburgas. Taiau ordinas jas vl atstatydavo. Jis taip pat atsistat kadaise sugriaut Marijenburg ir Jurbark, kur pirm kart buvo pastats Livonijos ordinas (ta senoji pilis buvo sugriauta tuojau po didiojo Durbs mio). 85

Didesni mi su ordinu buvo tik keletas. Strvos mis 1348 m. Po nelaimingai pasibaigusio kry iuoi ygio Lietuv 1345 m., kai ordino idavikas pasirod ess patsai magistras, lietuviai nusiaub ordino krat net du kar tus (1347 m.). Atsilygindamas u tuos upuolimus, ordinas 1348 m. suruo didel yg Lietuv. Veliuonos apylinkje ordino kariuomen siver emaiius ir, 8 dienas naikinusi krat, persiskyr dvi dalis. Dalis gro atgal, o kita dalis, viso 800 kari, nuklydo Auktaiius ir pasiek iemarius. Grtaniai kariuomenei pastojo keli Algirdas su Kstuiu. Mis vyko prie S t r v o s ups. Kryiuoiams pavyko pasprukti. Po to ordinas m skelbti, kad.j laimjimas buvs nepaprastai didelis, kad lietuvi uv net 10.000, o myje dalyvav 40.000! Laim jimui atminti ordinas pastat net du vienuolynus (Karaliauiuje ir Vluvoje). Bet i tikro laimjimas buvo tik ipstas: 40.000 kariuomens anais laikais neturjo ne tik Lietuva, bet n viena Europos valstyb. Be to, niekas negalt per kelias dienas tiek kariuomens n surinkti. Lietuvi galjo dalyvauti myje ne daugiau, kaip 1.000 moni. Jei tat bt buvs toks didelis laimjimas, kaip kad skelb ordinas, tai bt buvusios sunai kintos visos Lietuvos pajgos, ir kryiuoiai bt galj sumutus lietuvius persekioti, o gal net bt band kai kurias pilis uimti. Be abejo, ordinas bt nedavs atsigauti lietuviams, tuojau bt suruos nauj yg ir ums krat. I tikrj laimjimas buvo tik toks, kad kryiuoiai sugebjo pasprukti; joki didesni padarini jis neturjo. O paskelbti pasauliui apie didiausi lai mjim kryiuoiams buvo naudinga: tatai imponavo Europos riteriams ir daugiau j viliojo talk ordinui. Kauno sugriovimas 1362 m. buvo svarbus vokiei ordino laimjimas, kur jis taip pat plaiai igarsino Europoje, kaip ir Strvos m, Kauno upuolim suruo Prs ordinas, ker ydamas Kstuiui u pabgim i nelaisvs (1361 m.). Magistro sakymu, 1362 m. iem prie Kauno atvyko ir Livonijos ordino kariuomen. Kryiuoi buvo tiek daug, kad atvyk Algirdas su Kstuiu nedrso gelbti apgultos pilies: per maa jie turjo jg. Pilies gula buvo negausinga ir nepasiruousi ilgam apgu limui. Jai trko net maisto. Bet gulos vadas, Kstuio snus V a i d o t a s , atsilaik net kelet savaii. Kai jo kari teliko 86

Kauno pilies griuvsiai.

tik 36, jis band prasimuti pro apgulusi kryiuoi eiles, taiau nepajg ir pakliuvo nelaisv. Sugriov pil, kryiuoiai Kaune nepasiliko, ir lietuviai ten m statyti kit pil, pavadint N a u j u o j u K a u n u . Ji buvo jau nebe toj paioj vietoj, bet Nemuno saloj (kadangi dabar ten jokios salos nebra, tai tiksliai neinoma n jos vieta). Kitais me tais kryiuoiai nugriov dar t nebaigt pil ir jos vietoje pastat savo pil G o t e s v e r d e r . Po keleri met Kstutis j sugriov (1369 m.). Ordinas vl buvo j atstats, bet, matyda mas, kad taip giliai Lietuv siterpusios pilies nepajgs ilai kyti, patsai j sudegino. Tuo bdu kiek laiko Kauno apylin kje nebuvo jokios pilies: nei lietuvi nei ordino. Rdavos mis 1370 m. Sunaikin Kaun, kryiuoiai netru kus sugriov Panemunje visas kitas, vakarus buvusias, lietu vi pilis. Kerydami u tai, Algirdas su Kstuiu 1370 m. su ruo didel yg. Surink daug kariuomens, broliai trauk at skirais keliais. Jie buvo paketin sunaikinti Karaliaui. Algir das, persikls per Nemun, trauk per iaurines ordino emi sritis Karaliaui, o Kstutis i Palenks siver Galind ir taip pat skubjo Karaliauiaus link. Pakeliui sutinkamos ordino
87

pilys buvo paliekamos; i viso tebuvo sugriauta tik viena pilis. I to ordinas suprato broli plan ir [sak vis pili guloms sku bti gelbti Karaliauiaus. ia ordinas surinko didel kariuo men. Algirdas su Kstuiu, dar nespj susijungti, m trauk tis. Kstutis atsitrauk pirmas, o atsiliks Algirdas buvo pri verstas kautis. Mis vyko ties R d a v o s banytkaimiu. Jame u vo patsai ordino kariuo mens vadas maral ka, trys komtrai (pili bei srii virininkai) ir daugyb riteri. Taiau lietuviai vis dlto turjo atsitraukti. Ordinas ir apie m skelb pa sauliui, kaip apie di diausi savo laimjim. Taiau tatai nebuvo di delis smgis lietuviams, nes jie netrukus galjo i naujo pradti savo puolimus. Santykiai su ordinu Algirdo gyvenimo pa baigoje. Po Rdavos mio ordinas kelerius metus neruo jokio di desnio ygio. Bet 1377 m., prie pat Algirdo mirt, jis buvo pasieks net Vilni ir Trakus. Ordino kariuomen bu vo nepaprastai didel

Iutis,

o Vilniuje Algirdas pasikviet kryiuoi vadovyb, ptdare su ja sutartis, taiau kryiuoiai vis dlto nesitrauk; nepajgdami paimti pili, jie naikino miestus ir apylinkes. Tada KfStutis su snum Vytautu pradjo su jais partizanik kar. Kryiuoiai m trauktis; Vyttutas tuo tarpu buvo sunaiki ns j atgaliniam kely paruot maisto atsarg, ir j kariuome n j e kilo badas. Kstuio ir Vytauto briai puol kryiuo< u i s kur galdami, ir i didelio fcygio savo krat pasiek vos mai ibadjusios ir sualusios j kariuomens likuiai. Tai buvo paskutinis susilu rimas su ordinu Algirdui te begyvenant. Vliau, Vilniaus sost umus Jogailai, prasidjo jau kitokio pobdio santykiai. Tada ordinas jau danai tapda vo kurio nors Lietuvos kuni gaikio sjungininku, tuo b du ruodamasis galutinai pa siekti savo tiksl, t. y. ugrobti emaiius ir sulieti vien abi savo valstybes. Jogailos ir Vy tauto laikais jam tatai buvo pa Vinrichas von Kniprod, sisek nors trumpam laikui. kryiuoi ordino magistras (1351 Kstutis su Algirdu, kad ir 1382 m.). Jam valdant ordinas sunkiai kovojo, taiau ilaik pasiek aukiausi klestjimo vakaruose t pai tvo palikt laipsn. sien. Tiesa, Vytenio ir Ge dimino laikais ordino pilys Nemuno pakrantje siek tik Du bysos iotis, o Algirdo ir Kstuio laikais pasiek Ner; bet tai tebuvo kova dl Nemuno vagos, kaip patogiausio strateginio kelio: gilyn krat jie n kiek nepasistmjo. Pagaliau ir Kauno pasiekimas buvo tik laikinis kryiuoi laimjimas.

Rdavos mio paminklas. uvusiam maralkai Schindekopui pamin klinis kryius buvo pastatytas tuojau po mio; jam sugriuvus, ant t pai pa mat 1835 m. buvo is pastatytas. 1870 m. trei kart atnaujintas, jis dabar vl kitaip atrodo.

(kronikos jos priskaito net iki 12.000). Kad lengviau galt imisti, ji jo pasi dalinusi 3 grupes. Viena grup pasiek Trakus, kita apgul Vilni, o treia naikino kitas Lietuvos sritis. Trakuose Ks88

89

3. Lietuvos kovos su Lenkija dl Voluins emi Gedimino laikais santykiai su Lenkija buvo geri; su ja bu vo net padaryta sjunga prie ordin (Lenkai tada kovojo su ordinu dl Pamario). Bet karalius Kazimieras Didysis, atsisaks nuo Pamario, padar su ordinu taik. Tuo pat metu nutrko jo sjunga su Lietuva. O kai jis savo dmes atkreip rytus ir pietus, tai pasidar net Lietuvos prieas: ddamasis Voluins kunigaiki pdiniu, jis siek uimti Voluin, kurios didel dal vald Kstuio ir Algirdo brolis Liubartas. Dl Voluins ir prasidjo kovos su lenkais, jusios net kelet deimtmei. Lietuvos interesus ia gyn L i u b a r t a s . Bet kadangi tai bu vo visos valstybs interesai ir kadangi Lenkija taip pat grs Kstuio valdomajai Palenkei, tai Liubartui pagalb ateidavo ir broliai. Buvo ne kart ten nuvyks ir Algirdas, bet daniausiai nuvykdavo Kstutis. Voluin Liubartas vis dlto atlaik. O kai, Kazimierui Di diajam mirus, Lenkijoje ilgai nebuvo nuolatinio valdovo, tuo met Lietuvos sienos buvo dar toliau praplstos. Be to, sumus totorius, Algirdas pam savo valdi dar P o d o l , kuri taip pat tykojo pagrobti lenkai. 4. Lietuvos krikto klausimas Algirdo ir Kstuio laikais Einant kovoms su ordinu ir su Lenkija, vis laik buvo aktualus Lietuvos krikto klausimas. Kryiuoiai Europoje d josi oficialiais Lietuvos kriktytojais, bet i tikro jiems rpjo tik krat pavergti. N po vieno, net gana skmingo, savo ygio jie nereikalavo kriktytis, nes Lietuvos kriktas bt pakirts aknis j egzistencijai. Tada jie bt nebegalj toliau kariauti, bt nebegalj auktis i Europos kryeivi, ir abiej vokiei valstybi sujungimo klausimas bt uvs aminai. Kadangi ordinas gaudavo i Vakar paramos prie lietu vius, tai panoro jos gauti ir Kazimieras, kariaujs su lietuviais dl Voluins. Jis irgi kreipsi popiei, praydamas skelbti kryiaus ygius, o nordamas pakenkti ordinui, m rpintis ir Lietuvos kriktu. T i k pradjs kariauti su lietuviais, jis gavo Kstuio sutikim kriktytis ir tatai prane popieiui (1349 m.). Popieius paadjo Kstuiui u tai karaliaus karn. Bet Ks90

1 uio paadas buvo duotas sunkaus karo metu; i tikro jis n neketino kriktytis. Vos tik Kazimieras pasitrauk i kov lauko, Kstutis su Liubartu tuojau ivar lenk gulas i Voluins pi li, ir vl prasidjo karas. Tada Kazimieras m rpintis, kad Lietuvai pasilyt kriktytis patsai popieius ir imperatorius Ka rolis I V . Derybos dl krikto 1358 m. Imperatorius para Algirdui ir Kstuiui laikus, silydamas kriktytis. Abu kunigaik iai pasiunt pas imperatori Niurnberg vien savo eimos nar (greiiausiai Kstuio sn Patrik), kuris tikino impera tori, kad Lietuva tikrai kriktysis. Tada imperatorius isiunt Lietuv savo delegacij, Prahos arkivyskupo Ernesto vado vaujam. Ji turjo baigti derybas dl krikto. Delegacija neat vyko Lietuv, bet sustojo pakeliui pas kryiuoius. Prasid jus deryboms, Algirdas su Kstuiu, neatsisakydami kriktytis, pareikalavo, kad kryiuoi ordinas isikraustyt i Pabaltijo ir persikelt Rusijos tyrus ginti Europos nuo totori. Be to, jie pareikalavo, kad daugumas ordino uimt emi bt grintos Lietuvai, kad bt grintos visos ems anapus Ne muno iki Priegliaus ir Alnos ups, paskui visas Kuras ir visas kairysis Dauguvos krantas, o nuo Aivieksts ups intako ana pus Dauguvos esanti Latgala. Tad L i e t u v o s v a l d o v a i p a r e i k a l a v o a t i d u o t i j i e m s b e v e i k v i s u s lie tuvi gimini gyvenamuosius kratus. Aiku, kad j reikalavimas buvo teisingas. Taiau niekas negaljo priversti ordin isikelti kitur. Prieingai, jis buvo im perijos narys, ir imperatoriui bt buv nenaudinga panaikinti galing ir tuo metu klestjusi valstyb. Bet ir panorjs impera torius bt negaljs ikelti ordino, nes is bt jo neklauss. Tad ordinas pasiliko kur buvs, o Lietuva pasiliko pagonika. Tuo bdu uvo krikto klausimas. Tebegyvenant Algirdui su Kstuiu, jis jau nebebuvo daugiau keliamas. 5. Lietuvos santykiai su rus kratais Algirdo ir Kstuio laikais Gediminas laik save daugelio rus" valdovu, o Algirdas pareik: V i s a R u s i j a t u r i p r i k l a u s y t i L i e t u v a i". Algirdas, kurio valdomosios sritys buvo Lietuvos rytuose,
91

kaip tik rpinosi ryt sienomis ir santykiais su rusais, palik damas Kstuiui rpintis santykiais su ordinu ir su Lenkija. Nukariavimai pietuose. Rusija tada dar buvo nesustipr jusi: visi kunigaikiai dar tebepripaino totori valdi ir mokjo jiems duokl. Bet Rusijos iaurje jau buvo ikilusi Maskva, kuri, nustelbusi Tver, rungiomis su Lietuva rinko smulkesnes kunigaiktystes savo valdi. Todl Algirdas siaurjo turjo daug sunkum. Daug lengviau jam buvo veikti pietuose, t. y. dabartini ukrainiei srityse, kur tik totori valdia buvo stip resn, o paios kunigaiktysts buvo silpnos. Kijevas priklaus Lietuvai jau Gedimino laikais, taiau jj vis dar kios totoriai. Todl Algirdas 1362 m. suruo tas sritis yg, sumu totorius ties Mlynaisiais Vandenimis ir pam K i j e v savo valdi. Senasis kunigaiktis buvo paalintas, o jo viet pasodintas Algirdo snus Vladimiras. Netrukus i totori buvo atimta ir P o d o l , kuri jie vald patys, be jokio leninio kunigaikio. Ji buvo atiduota Karijoto Gediminaiio snums, kurie ia su kr savo atskir kunigaiktyst, ne visada paklusni didia jam Lietuvos kunigaikiui: turdami daug reikal su Lenk karaliais, jie kartais ir iems pasiduodavo. Taigi Podol, nors ir buvo lietuvi kunigaiki valdoma, taiau iki Vytauto laik sudar kaip ir atskir, Lietuvos valstybs maai tepriklausom kunigaiktyst. Nauj emi umimas iaurinje Rusijoje. Rusijoje Al girdas ts savo tvo politik. Rinkdamas savo valdi centrins Rusijos kunigaiktystes, jis irgi susidr su sustipr jusi Maskva. Nordamas turti sjunginink prie Maskv, jis ved T v e r s kunigaikio seser Julijon. Kadangi tuo metu Tver varsi su Maskva dl takos, tai Algirdui teko net kelis kartus padti savo svainiui prie Maskv. Jis buvo net kelis kartus prijs prie Maskvos vart, taiau paties miesto nepam. S m o l e n s k o kunigaiktyst taip pat buvo patekusi Lie tuvos tak dar Gedimino laikais. Algirdo laikais ji dar daugiau priklaus Lietuvos. O kai Smolenskas, susidjs su Maskva, ban d ta priklausomybe atsikratyti, Algirdas kai kuriuos jo miestus atm i Smolensko kunigaiki ir tiesiogiai prijung prie Lie tuvos. Bet po Algirdo mirties Lietuvai teliko tik vienas M s t i s92

I ,i u 1 i s ir iaurins Smolensko kunigaiktijos ems (Toropocas, Revas, Bielaja). Pats Smolenskas igyveno nepriklauso mas dar ik Vytauto. Bet utat daug geriau Algirdui seksi pietus nuo Smolensko. ia jis um visas Dniepro ir Desnos upyno kunigaiktystes B r i a n s k , T r u b e v s k , N a ug a r d , S i e v e r s k ir kt. Visos tos kunigaiktysts buvo .itduotos valdyti Algirdo snums ar brolnams.
K a r d o

Algirdo taka iaurje siek net P s k o v o ir D. N a u miest respublikas. Nors ir kliud Maskva, taiau abiejose tose respublikose, o ypa Pskove, kunigaikius da niausiai pastatydavo Algirdas (paprastai jais pastatydavo savo snus ir giminaiius). Abiejose respublikose kunigaikio val dia buvo labai silpna: jis tebuvo tik karo vadas. Taiau t miest pasirinkimas lietuvio kunigaikio rod j gerus santykius su Lietuva. Turdamas daugyb kit reikal, Algirdas negaljo viso savo dmesio skirti Rusijai. Todl ten, kur tekdavo susidurti su galinga Maskva, jam gana sunkiai sekdavosi. Bet utat jo darbo vaisiais vliau pasinaudojo Vytautas. Pravoslav metropolijos krimas. Algirdas buvo nusista ts suimti savo valdi vis Rusij. Bet jam ia daug kliud ta aplinkyb, kad jisai buvo pagonis. Tuo tarpu ikilusi Mas kvos kunigaiktyst ituo atvilgiu turjo pirmenyb. Be to, joje gyveno nuo totori i Kijevo pabgs visos Rusijos pravo slav metropolitas. Aiku, kad Maskvai susiduriant su Lietuva, metropolitas savo tikiniuosius nuteikdavo Lietuvos nenaudai. Todl Algirdas m rpintis, kad bt atgaivinta Kijevo me tropolija: tada metropolitas, bdamas jo valstybje, nebegalt jam kenkti. Pagal senj tradicij, visi rus kratai turjo pri klausyti vienam metropolitui. Nors atskiro Lietuvos pravosla v metropolito paskyrimui ypatingai prieinosi Maskva, taiau Algirdas vis dlto laimjo: Konstantinopolio patriarchas pa skyr Lietuvai atskir metropolit, kuris apsigyveno Kijeve. 6. Algirdo ir Kstuio valdymo charakteristika Nors Algirdas su Kstuiu po tvo mirties turjo nemaas kunigaiktystes, taiau didiojo kunigaikio sritis buvo likusi 93

Jaunuiui. Susitar, 1345 m. jie padar perversm ir pam vals tybs vair savo rankas. Pasidalin sritis, juodu gyveno tikrai brolikai; vienas antram paddami, sugebjo ne tiktai apsau goti tvo palikim, bet ir toli praplt valstybs ribas. Kstutis vald Trakus nuo pat jaunysts. Jam priklaus vokiei ordino pasienio sritis. Tai buvo grynai lietuvikas kra tas, ir patsai Kstutis buvo knjusi lietuvyb ir uoliausias pa gonikosios Lietuvos gynjas. ia jis neinojo joki kompromis. Taiau jis nebuvo usispyrs pa gonis fanatikas: jis niekuomet ne jaut neapykantos krikionims. Karuose su ordinu buvo taurus, ordino virinink tarpe turjo ger biiuli. Ypatingai jis gerb nar sius ir taurius riterius. Visuomet buvo nuoirdus ir atviras, tikrai buvo idealus karys riteris. Kitoks buvo Algirdas. I vi s Gedimino sn jis buvo vis gudriausias politikas. Taiau jis Kstuio antspaudas. buvo neblogas ir karys. Jaunyst Uraas: Sigillum] Kynstutte praleido rus kratuose. Prie Dux + De + Tracken. tapdamas didiuoju kunigaikiu, apie 25 m. vald Vitebsk. Jo abidvi monos buvo russ. Visi jo vaikai, gim Vitebske, buvo kriktyti ryt Bany ios apeigomis; bet tie, kurie gim Vilniuje, buvo pagonys. Ir pat sai Algirdas buvo pagonis. 1377 m. mirs, jis buvo sudegintas ant lauo Vilniuje ir palaidotas pagoni paproiais. Taiau religi niu atvilgiu jis buvo tolerantas: Vilniuje buvo ne tiktai pra voslav banyia, reikalinga jo monos dvarui, bet ir katalik banyios. Nukariautus rus kratus Algirdas dalino paprastai savo snums, kuri turjo net 12. Daugumas j, gyvendami tarp rus, surusjo. Ir daugelis vlesni, i Algirdo kilusi, kuni gaiki eim ilgai iliko pravoslavikos. Tuo tarpu visa Ks tuio eima liko grynai lietuvika (Kstuio palikuonys imir daug anksiau, negu Algirdo).

III. Politin kriz Lietuvoje 1 3 7 7 1 3 8 4 m.

1. Algirdo pdinis Jogaila ir jo politika Naujoji Lietuvos politikos linkm. 1377 m. mirdamas Alirdas savo pdiniu paskyr sn Jogail. Kstutis, gerb damas brolio atminim, Jogailai pripaino Vilni ir didiojo kunigaikio titul; jis tikjosi, kad Jogaila va rys tvo politik, klausys dds ir draugikai gy vens su jo snum Vy tautu, su kuriuo kartu augo ir draugavo. Bet pasirod, kad Jogaila ne norjo eiti tvo ir dds pdomis. To meto jaunoji kar ta, nusiirjusi ami nas kovas su ordinu, su prato, kad vargiai pa vyks ivaryti ordin i Pabaltijo, mat, kaip brangiai atseina Lietuvai tos kovos, todl buvo linkusi rasti su ordinu kok nors modus viven di, odiu, buvo lin kusi su juo dertis ir daryti visokias sutartis. Jogaila. Susidarius normaliems Biustas jo marmurins statulos antkapy, santykiams, j manymu, Krokuvos Katedroje. valstyb laimt ne vien tuo, kad liautsi karai, bet dar ir tuo, kad gaut nemaa naudos ir ekonomikame gyvenime. Mat, ordinas buvo atkirts Lietuv nuo Baltijos jros, kuria jo Hanzos varomoji prekyba; susi taikinus su ordinu, prekybos keliai pasidaryt Lietuvai daug lais vesni, prekyba pagyvt, ir kratas galt ekonomikai kilti. 95

94

Todl jaunoji karta, kuriai priklaus ir Jogaila su Vytautu, bu vo linkusi iekoti ieities i kar. Praktikai toki politik varyti pirmasis pradjo Jogaila. I Jogailos broli sukilimas. Be mint sumetim, Jogail vert artintis su kryiuoiais dar reikalas paramos prie pavoj jo valdiai. Mat, vyresnieji Jogailos broliai jautsi tur daugiau teisi tvo palikimui, negu Jogaila, ir todl nenorjo pripa inti jo valdios. Labai greit vyriausiasis brolis, Andrius, val ds Polock, atsisak klausyti Jogailos ir, pabgs Maskv, m ruoti koalicij prie Jogail. J uoliai rm Maskvos kuni gaiktis Dimitrijas, kuriam rpjo uimti Lietuvos valdomus Pavolgio miestus, ir Livonijos ordinas, kuris visada rm kiek vien neramum Lietuvoje. Prie Andriaus prisidjo dar brolis Dimitrijas, Briansko valdovas, ir pritar Kijevo valdovas Vla dimiras. Tuo bdu prie Jogail susidar stipri koalicija. Tada Jogaila susidjo su totoriais prie Maskv. Taiau Maskvos ku nigaiktis Dimitrijas, dar prie atvykstant Jogailai, sumu toto rius (Kulikovos myje 1380 m.). Jogaila gro atgal, n nepra djs karo. Tuo bdu Jogailai nepasisek pakenkti koalicijai. Tiesa, ji dar ilgai buvo neveikli, taiau neiiro ir Jogailai sudar nuolatin pavoj. Tad jam teko iekoti kitokios paramos. 1379 ir 1380 m. sutartys su ordinu. Ddamasis su totoriais prie Maskv, Jogaila drauge rpinosi susitarti ir su kryiuoiais. Kadangi ir po Algirdo mirties ordinas nesiliov puols Lietuvos, tai ir Kstutis sutiko taikintis su ordinu. Tuo bdu 1 3 7 9 m. T r a k u o s e buvo padarytos 10 met paliaubos. Jas pasira Jogaila ir Kstutis. Sutartyje ordinas pasiadjo ne pulti Palenks (pradedant Gardinu), o Lietuva turjo nepulti or dino emi, esani Palenks pasieny. Tuo bdu ita sutar tis teliet tiktai pietines Kstuio emes. Sutarties nesudar tik livonik ordino aka. Susiderti su ja buvo ypa svarbu J o gailai, nes ji buvo sukilusio Andriaus sjunginink. Jogaila m tartis su Livonijos ordinu vienas. Pagaliau 1380 m. vasa rio mnes buvo pasiraytos paliaubos, bet emaiiai ir kitos Kstuio ems i j buvo iskirtos; taigi ordinas galjo jas pulti, kaip puols. ita sutartis dar gali bti laikoma paprastu Jogailos srities apdraudimu, kaip kad prie metus buvo apdrausta dalis Kstu96

t io srii. Bet tais paiais (1380) metais Jogaila padar nauj nutart su vsu ordinu. Ji buvo padaryta slaptai, be Kstuio i nios. Kad jis nieko nesuprast, ji buvo pasirayta tyia tam reikalui suruotoje medioklje; nuo pasiraymo vietos ji va dinama D o v y d i k i s u t a r t i m i . mediokl buvo pa kviestas ir Vytautas, bet apie sutart jis greiiausiai nieko nei nojo. ioje naujoje sutartyje ne tik iskiriamos Kstuio e ms, bet ji aikiai nukreipta ir prie pat Kstut. Tuo bdu J o gaila pasidar ordino sjungininkas prie dd. Sutarty net nu matyta, k reiksi daryti, kad Kstutis apie j nieko nesuinot: joje net numatomas atvejis, kad Jogaila gals bti priverstas ygiuoti tarsi pagalb Kstuiui, bet dl to sutartis dar ne bsianti nutraukta; Jogaila neturs tiktai kautis su kryiuoiais, taiau karo veiksm srityse jam galima bti. ita Jogailos sutartis, nukreipta prie dd, buvo sudaryta ne tiek Jogailos, kiek gimini broli ir motinos Julijonos pastangomis. Kstutis po Algirdo mirties nesugyveno su Vil niaus dvaru, ir tas nesutarimas vis didjo. Kstutis negaljo paksti, kad Jogaila ileido savo seser Marij u dvarikio V a i d i l o s , kilusio i emesniojo visuomens sluoksnio. U tai Vai dila buvo pasidars klastingu Kstuio prieu ir kartu su Jogailos jaunesniaisiais broliais, ypa su Skirgaila, tikinjo Jogail, kad Kstutis trokts j paeminti, kitaip sakant, atimti i jo Vil ni. Vokiei ordinas, tikdamasis pasinaudoti ta nesantaika, vairiais bdais stengsi palaikyti it tarim, kol pagaliau pasiek savo tiksl. Jogailos susitarimas su ordinu, inoma, greit turjo ieiti aikt; tad konfliktas tarp jo ir Kstuio buvo neivengiamas. 2. Jogailos paalinimas i Vilniaus ir Kstuio mirtis Jogailos paalinimas (1381 m.). Apie Jogailos idavikik sutart Kstuiui prane vienas auktas ordino narys: matyt, ordinas trokte troko, kad Lietuvoje kuo greiiausiai sivy raut vaidai. Kstutis tuojau patikjo inia, nes jau ir pats tar Jogail. Vytautas, kartu augs ir draugavs su Jogaila, nenorjo tuo tikti. Todl, kai Kstutis ruosi nubausti Jogail, Vytautas ivyko Drohiin. Jogaila tuo metu buvo isiunts kariuomen
Lietuvos Istorija, 7 cyj

 Polock; ia buvo ir Skirgaila, paskirtas, po sukilusio Andriaus, Polocko kunigaikiu. Todl, Kstuio apsiausta, Vilniaus pi lis labai greit pasidav. Kstutis tuojau sum vis Jogailos ei m. Rads sutarties su ordinu rat, idavimo rodym tu rdamas savo rankose, jis pasiskelb atims i Jogailos sost. Taiau Vytautui utarus Jogail, Kstutis ne tiktai j paleido suimt, bet dar jam dav valdyti Vitebsk, kur vald jaunystje jo tvas Algirdas. Polock isista Jogailos kariuomen, i girdusi apie perversm, tuojau perjo Kstuio pus. Kstuio valdymas ir Jogailos alinink sukilimas. I vis savo prie Kstutis nubaud tik vien Vaidil: jis buvo pa kartas. Visi kiti Jogailos eimos nariai buvo perkelti Vitebsk. Kstut i pradi pripaino visi. Jis, maa tekreipdamas dme sio rytus, pradjo kovas su kryiuoiais. Kaip tik tuo metu, kada Kstutis buvo apguls Jurbark, atjo inia, kad prie j sukilo Jogailos brolis, Naugardo Sieversko kunigaiktis K a r i b u t a s . Kstutis tuojau pradjo derybas su kryiuoiais, bet ie tyia nenorjo nusileisti. Taiau Kstutis, mets derybas, tuojau ivyko rytus. Jam nesant namie, kilo vilniei s mokslas (1382 m.). Ypa mieste gyven vokieiai pirkliai palaik Jogail, nes jis adjo taik su ordinu; o taika su ordinu reik laisvos prekybos klestjim. Pirkliams to visikai pakako; todl jie bematant perdav miest Jogailai. Vytautas tuomet buvo medioklje. Grs jis band atsiimti Vilni, taiau prie pat miesto Jogailos buvo sumutas ir pasitrauk Gardin rinkti jg. Tuo tarpu Jogaila um ir Trakus; ia jam dar padjo atj pagalb kryiuoiai. Trakai buvo atiduoti valdyti Skirgailai. Paskutins Kstuio kovos ir mirtis. Vytautas tuojau pra ne tvui apie vykius, ir Kstutis parsiskubino atgal. Surink jg, Kstutis su Vytautu atvyko prie Trak, kur buvo ir Jogaila su Skirgaila; ia taip pat atvyko ir kryiuoi ka riuomen. Dl kain koki prieasi mio nevyko. Skir gailai pasilius ir Vytautui pritarus, Kstutis su Vytautu nu vyko pas Jogail deryb. Tas pakviet juos Vilni, kur abudu sum, nors kviesdamas Skirgaila buvo davs od, kad jiems nieko blogo neatsitiksi. Kstuio ir Vytauto kariuomen buvo 98

I-.leista, o jie patys buvo udaryti kaljime; Kstut netrukus r.vc j Krvos pil, o Vytaut paliko Vilniuje. Krvoje ika ljos 5 dienas, Kstutis buvo nuudytas.

Krvos pilies griuvsiai.

Kas buvo didiojo Lietuvos gynjo m i r t i e s k a l t i n i n k a s , tebra neaiku dar ir iandien. Be abejo, jis uvo, kaip J o gailos dvaro intryg auka, nuo dvariki rank. Bet, kiek kaltas ia buvo patsai Jogaila, sunku pasakyti. Greiiausiai tai buvo kit darbas, nes ir visuose kituose vykiuose veikdavo ne tiek J o gaila, kiek kiti jo vardu, ypaiai Skirgaila. Jogaila daniau siai tebdavo tik broli ir savo dvariki dingst. Kstut nuu dius ypa galima tarti Skirgail, nes jisai buvo pirmasis, kuris, nuvaiavs Krv, prane rads Kstut negyv. Jogaila gal tik tiek tegaljo bti kaltas, kad pasisteng paslpti udikus ir j nebaud. Kstuio lavonas i Krvos buvo atvetas Vilni ir ikil mingai palaidotas. Jis buvo sudegintas ant lauo su visais Kstu io mgtaisiais daiktais, ginklais ir gyvuliais: sakalais, unimis ir arkliais. Visuomenei buvo paskelbta, kad jis pats'nusiuds. 99

Taip tad lidnai baig savo dienas viesiausia pagonikosios Lietuvos asmenyb. Be to, tai buvo paskutinysis senosios kartos valdovas. Po jo atjo jaunesnioji karta, kuri pakreip Lietuvos valstybs likim kita vaga prisidjo prie krikionikosios Va kar kultros. Cia visos naujosios epochos centre stovi didysis Kstuio snus, Vytautas. 3. Vytauto kovos su Jogaila dl tviks Vytautas pas kryiuoius. Tvui uvus, Vytautas i Vilniaus pilies buvo irgi perkeltas j Krv. Bet jis nebuvo sunkiai kali namas. J ia galjo lankyti mona Ona, su kuria jis ir sugalvojo bd pabgti. Tam tikslui pasiaukojo j tarnait, kuri atvyk davo drauge su Ona pas Vytaut. Persirengs tarnaits drabu iais, Vytautas, sarg nepaintas, ijo su mona i pilies ir pa ruotais arkliais paspruko pas savo sesers vyr, Mozr kuni gaikt Jonu. Svainis Vytautui nesuteik jokios pagalbos: jis buvo per silpnas kariauti su Jogaila. Todl Vytautas nuvyko kryiuoius prayti pagalbos. Tie j mielai prim, nes tikjosi, kad, lai kydami pas save Vytaut, privers Jogail bti nuolaidesn. O Jogaila 1382 m. buvo sudars su kryiuoiais sutart, kuria jis atidav kryiuoiams emaiius iki Dubysos, pasiadjo 4 met bvyje kriktytis, o be to, pasiadjo be kryiuoi pritarimo su niekuo nekariauti ir nedaryti jokios taikos. Taigi Jogaila su tiko klausyti kryiuoi nurodym, t. y. prisipaino j priklauso mas. Bet itos sutarties jis vis dlto neketino laikytis. Taigi ordinas tikjosi, kad, palaikydamas Vytaut, privers Jogail laikytis savo paad. Pabglis Vytautas u param turjo priimti visas ordino slygas. Pagaliau jis turjo net pasiadti atgautoje savo tvo nijoje bti ordino vasalu (1384 m.). Ordinas pakriktijo Vytaut V y g a n d o vardu ir isiunt su didele kariuomene Lietuv. 1383 m. ruden toji kariuomen um Trakus ir apgul Vilni, taiau jo nepam. Kariuomenei atsitraukus, Skirgaila atsim ir Trakus. Vytautas, nors tuo tarpu ir nieko nelaimjo Lietu voje, vis dlto pasidar labai pavojingas Jogailai. Apsigy vens ordino pavestoje N a u j o j o M a r i j e n b u r g o pilyje 100

(prie Nemuno), jis m ruotis naujiems ygiams ir kviet ten rinktis visus savo alininkus. Visi buvusieji Kstuio ir Vytauto Artimieji plaukte plauk pas Vytaut, nes buvo labai nepaten kinti Jogaila: mat, nuudius Kstut, buvo persekiojami ir visi jo gimins bei artimieji (vieni buvo nuudyti, kiti buvo suimti ar no teko savo turt ir emi). Kai kuri vlesnij altini liudi jimu, tada buvusi nuudyta ir senut Vytauto motina, Birut, kuri, ivykdamas kariauti su Jogaila, Kstutis buvo paliks Bras tos pilyje. Taip pat buvo nuudytas Biruts brolis ir keletas giminaii. Jogailos ir Vytauto susitaikinimas (1384 m.). Pirmojo Vy tauto ygio metu jo pusje jau buvo ne vien kryiuoi kariuo men, bet ir keletas tkstani emaii. Pas Vytaut, apsigy venus Naujajam Marienburge, plauk jo alininkai i visos Lie tuvos, ir Jogaila kaskart nedrsiau jautsi. Todl jis pasil Vy tautui taikintis. Vytautas sutiko taikintis ir pripainti Jogail di diuoju kunigaikiu, jei jam bus grinta tvik, t. y. Trakai ir visos Kstuio valdytosios ems. Bet Trakus tuo tarpu vald Skirgaila. Todl, nenordamas skriausti savo artimiausiojo bendradarbio, Jogaila pra Vytaut laikinai pasitenkinti pieti nmis Kstuio srities emmis Gardino ir Brastos sritimis ir pridedama Voluins sritimi su Lucku. Trakus adjo atiduoti tada, kai atims i nepaklusnaus brolio Andriaus Polock ir per kels ten Skirgail. Vytautas sutiko. Visos itos derybos jo be ordino inios. Tik kai dl visko buvo susitarta, Vytautas su susirinkusiais pas j lietuviais ijo i savo pilies ir, ddamasis eins prie Jogail, staiga sudegino Jurbark, savo rezidencijos pil N. Marijenburg ir Naujj Bajerburg. Kryiuoiai greit suinojo apie jo idavim, tad kitos ordino pilys suskubo apsisaugoti. Vytautas, susijungs su J o gaila, jau bendromis jgomis sudegino N. Marijenverder (ties Kaunu). Ordinas dl to, inoma, netvr apmaudu. Nuvyks jam paskirt Gardin, Vytautas pasidar paprastu sritiniu kuni gaikiu ir lauk paadt Trak. Bet Jogaila savo paado netesjo, todl Vytautas dar kart turjo prayti ordin globos ir dar kart j apgauti. Jogaila, taikindamasis su Vytautu, jau svajojo apie nauj sost, t. y. apie savo valstybs prapltim. Mat, kaip tik prie susitaikinim 101

Gardinas XVI am. (Seniausias Gardino vaizdas).

su Vytautu, Lenkai jam pasil savo karalaits Jadvygos rank, o su ja ir sost. Po poros met Jogaila i tikro pasidar Lenkijos karalium. Eidamas karaliauti j Lenkij, jis neatsisak n nuo Lie tuvos. Tuo bdu kartu su Lietuva jis pradjo valdyti ir Lenkij. Prasidjo glauds Lietuvos ryiai su Lenkija. Lietuva kriktijosi ir bendromis jgomis su Lenkija sutriukino vokiei ordino ga lyb. Taigi tuojau po Jogailos ir Vytauto susitaikinimo prasidjo nauja Lietuvos istorijos gadyn. Tie mons, kurie dar prie Kstu io gyvos galvos buvo pradj iekoti keli suartti su Vakarais ir buvo pradj vairias derybas su ordinu, rado kit ieit, btent prisijung prie krikionikosios Vakar kultros per Lenkij. Tuo keliu eidama, tauta laiko bvyje susilauk kitokio pavojaus. Ks tutis gyn lietuvikum, Algirdas ypaiai valstyb, nepamirdamas ir lietuvikumo, o jaunoji karta susirpino tik valstybe ir nepastebjo, kaip utrauk varg nat lietuvi tautai, kuri m lenkti.

Tuo bdu Lietuvos valstybs krimosi laikais Lenkija buvo su skilusi; su ja tuomet Lietuvai nedaug teteko kovoti. Vladislovas I, vienydamas valstyb, susidr su kryiuoiais, kurie buvo u grob lenkikj Pamar. Kovai su ordinu jis ir buvo padars (1325 m.) sjung su Gediminu (ir. 7071 psl.). Jo snus K az i m i e r a s D i d y s i s (13331370 m.), po 10-ties met kov, susitaikino su ordinu (1343 m.), atsisaks nuo ordino ugrobtojo Pamario ir Kulmo. Jam susitaikinus su ordinu, nutrko ir sjunga su Lietuva. Tuo pat metu jisai pareik pretenzijas Voluins ir Ilaliiaus emes, kuri dal, imirus j kunigaikiams, buvo val ds bevaikis Mozr kunigaiktis Boleslovas. ia tad Kazimie ras ir susidr su Lietuva. Mat, Algirdo ir Kstuio brolis Liu bartas, kaip ir Boleslovas, buvo veds Voluins kunigaiki dukter ir vald didel dal Voluins su Lucko miestu. Boleslo vui mirus, jis tarsi turs teis gauti ir io valdytj dal. Todl jis ir pradjo kar su Kazimieru, pretenduojaniu Boleslovo valdytj krat. Liubartui padjo broliai, o ypa Kstutis su Algirdu. Kovos pasibaig Lietuvos laimjimu (ir. 90 psl.). Susitaikins su ordinu ir paliks Lenkij atskirt nuo jros, Kazimieras buvo atkreips vis savo dmes pietus ir pretendavo ne tik Halii ir Voluin, bet ir Podol. Vis dlto jis buvo priverstas palikti Lietuvai ne tik didij dal Voluins, bet ir Podol; Lenkijai liko Haliius (Galicija). Kazimieras yra vienintelis Lenk karalius, turs Didiojo vard. Jis sustiprino Lenkij ne tik usieny, bet ir viduje. Prie anksiau ikilusius ponus jis palaik miestieius ir kininkus; jo laikais ypa pakilo ekonomin krato gerov. Be to, visam krate jis pastat daugyb mrini pili. Todl lenkai tada gebjo sakyti, kad Lenkij Kazimieras rads medin, o paliks mrin. Karalius Liudvikas ir jo pdinio klausimas. Kazimieras mir bevaikis, ir po jo sostas atiteko jo sesers snui, Vengrijos karaliui Liudvikui (i d'Anjou gimins). Lenkija tuo bdu atsi dr personalinje unijoje su Vengrija. Liudvikas mir (1382 m.), taip pat nepaliks sn. Jo dukters, Marija ir Jadvyga, buvo suadtos: Marija su imperatoriaus Karolio IV snum Zig mantu (Liuksemburgieiu), o Jadvyga su Austrijos kunigaik iu Vilhelmu Habsburgu. Lenkijoje po Liudviko mirties prasi djo netvarka. Dar prie tvo gyvos galvos sostas buvo pripa103

IV. Jogailos ir Vytauto laikai

1. Lenkija prie Jogail irenkant karalium Lenk valstyb atsirado jau X am vidury. Bet X I I am. ji suskilo daugyb ma kunigaiktysi, kuri buvo net 23. Vl i naujo vis Lenkij suvienijo karalius V l a d i s l o v a s I L o k i e t k a X I V am. pradioje, kai Lietuv vald Vytenis. 102

intas dukterims, tik dabar jo ginas, katrai btent j pavesti. Be to, lenkams nepatiko n vienas i j suadtini vokiei. Po 2 met suirui sostas galutinai buvo pripaintas jaunutei Jadvy gai, tik su ta slyga, kad vyr jai irinks lenk ponai (didikai); jie norjo isirinkti sau tok karali, kurs bt naudingas Lenkijai. Kandidat buvo nemaa. Be Jadvygos suadtinio Vilhelmo, pretendavo dar nemaa sav, lenk kunigaiki. Kai kurie i j buvo band net jga sigalti. Taiau ponams t Lenkijos dali, kurios sujo su Lietuva, labai svarbu buvo gauti prijim prie Juodosios jros, t. y. gauti laisv keli Lietuvos uimtas e mes. Todl jie nusprend, kad geriausias vyras Jadvygai bt plaiosios Lietuvos valdovas Jogaila. Lenk rungtyns su Lietuva dabartins Ukrainos emse (Voluinje, Haliiuje, Podolje) ijo jiems j nenaud. Liudvikui valdant, jie prarado ir Halii, kuris atiteko Vengrijai. Taiau Lenk politikai nenorjo atsisakyti nuo vis t emi. Dabar jiems atrod, kad geriausia bt Lenkijos karalium padaryti Jogail Lietuv sulieti su Lenkija; tuo bdu ir visos tos ems tuomet turt pasidaryti savos. Taip galvojo ponai tos Lenkijos dalies, kuri susijo su ginijamomis emmis. Tai buvo ponai i pieti ns Lenkijos, arba i vadinamosios M a o s i o s L e n k i j o s . Siaurs Lenkijoje, arba D i d i o j o j e L e n k i j o j e , sost buvo sav pretendent, bet ir ia Jogaila daug kam atrod labai tinkamas karalius, nes vieno valdovo valdoma Lenkija ir Lietuva stengt nugalti pavojing Didlenki kaimyn kryiuoius. Be to, Jogailos kandidatra Lenkijai buvo maloni dar ir tuo, kad tuo atveju buvo numatyta kriktyti Lietuv: tad Lenkij viliojo perspektyvos visos Europos akyse igarsti, kaip Lietuvos krik tytojai. Tuo bdu Jogail suiuro visos Lenkijos akys. I pradi j kalbino vieni malenkiai, o vliau prisidjo ir didlenkiai. Jiems drauge susitarus, ir buvo irinktas Jogaila. 2. Jogailos irinkimas ir karnavimas Lenkijos karalium Lietuvos bkl Jogailos kandidatros metu. Kai lenkai m svarstyti Jogailos kandidatr, jo bkl buvo gana kritika. Jo vyriausias brolis Andrius, kuris tuojau po tvo mirties buvo pra104

<l<iys organizuoti sjung prie Jogail, jau buvo grs savo valdomj Polock, taiau visai neketino klausyti Jogailos. Jis buvo pasidavs Livonijos ordino akos magistrui ir vald Po lock, kaip jo vasalas. Vytautas tuo tarpu buvo pas kryiuo ius ir organizavo savo jgas, nordamas atgauti tvik, o gal net ir paalinti Jogail i Vilniaus. 1383 m. gale pas Jogail jau buvo atvyk pirmieji malenki pasiuntiniai. it nauj per spektyv akivaizdoje, Jogaila pirmiausia susitaikino su Vytautu ir grino jam dal tvo valdyt srii (ir. 101 psl.). Jogailos derybos su lenkais. 1384 m., kada Jadvyga jau buvo atvaiavusi i Vengrijos Krokuv ir buvo vainikuota Len kijos karaliene, pas Jogail atvyko speciali lenk pon delega cija. Tuomet Jogaila isiunt Lenkij savo delegacij, kuriai vadovavo Skirgaila. Toji delegacija pirmiausia susitar su len kais Krokuvoje, o vliau dar nuvyko pas Jadvygos motin Vengrij (i Krokuvos gro tiktai delegacijos pirmininkas Skir gaila). Su paia Jadvyga nebuvo ko kalbti, nes ji tebuvo dar vos 14 met mergait, buvo simyljusi savo suadtin Vilhelm ir apie Jogail nenorjo n klausyti. Kadangi turjo vykti politins jungtuvs, tad su jaunute Jadvyga niekas n neketino skaitytis. Krvos aktas. 1385 m. vasar buvo baigtos derybos. Su gro Jogailos delegacija, o su ja kartu atvyko Jadvygos motinos ir lenk pon delegacija. Jogaila su savo broliais j prim Kr vos pilyje. Tenai Jogaila patvirtino visus savo delegacijos duo tus paadus specialiu dokumentu, kuris yra inomas K r v o s a k t o vardu (1385 m. rugpiio 14 d.). Tame akte Jogaila sako, kad jis, gaudamas Jadvygos rank ir Lenkijos karn, pasiads su savo broliais ir visa Lietuva kriktytis, pasiads sumokti Vilhelmui suadtuvi sutarty numatyt 200.000 auksin pabaud u suadtuvi sulauym; priimdamas Lenkijos karn, pasi ads sujungti su ja didij Lietuvos kunigaiktyst, o kara liaudamas pasiads rpintis atgauti visas Lenkijos ir Lietuvos nustotsias emes; be to, jis pasiads paleisti visus Lietuvoje esanius lenkus belaisvius. T akt patvirtino pats Jogaila, jo broliai Skirgaila, Lengvenis, Kaributas ir Vytautas. Krvos aktas, nuo kurio prasidjo glauds Lietuvos santykiai su Lenkija, nebuvo jokia sutartis, joks unijos aktas, kaip kad danai jis vadinamas. Tai buvo tik paprastas Jogailos deryb metu duot 105

pasiadjim patvirtinimas ratu. Toks ratas buvo padarytas tiktai vienas. Lenkai vliau atsiunt rat, kuriuo jie patvirtino Jogail irin k karalium. Krvos akte Jogailos pasiadjimai taip suformuluoti, kad jis tik patvirtina savo delegicijos pareikimus Jadvygos moti nai: es, karaliens Elbietos delegatai, atvyk pas Jogail, pareik, kad jo delegacija, i Krokuvos atvykusi Vengrij, itaip kalbjusi karalienei Elbietai: Daug imperatori, karali ir vairi kunigaik i troko, geid ir stengsi su didiuoju Lietuvos kunigaikiu (Jo gaila) sudaryti artim ir amin giminysts sjung, taiau Visagalis Dievas t pasaugojo Js Karalikajai Didenybei. Tad, viesiausioji Valdove, vykdyk iganing skyrim, priimki, kaip sn, didj kunigaikt Viepat Jogail ir duoki jam mon mylimiausij savo dukter, Lenk karalien Jadvyg. I to, tikime, bus Dievui lov, sieloms iganymas, monms garb, o karalystei padidjimas. O kol visa tai vyks, didysis kunigaiktis Jogaila su visais dar nekriktytais broliais, o taip pat su giminmis, jo emse gyvenaniais didikais, didesniaisiais ir maesniaisiais bajorais trokta ir nori priimti vento sios Romos katalik Banyios tikjim. Kad ir kaip rpinosi dau gelis imperatori ir vairi kunigaiki, taiau negaljo i jo to i gauti, nes Visagalis Dievas t garb paliko Js Karalikajai Di denybei. Nordamas visa tai sustiprinti, didysis kunigaiktis Jogaila, jei tik Vengr karalien suri su juo moterysts ryiu savo dukter, Lenk karalien Jadvyg, pasiada visus savo turtus paaukoti tiek Lenkijos, tiek Lietuvos nustotosioms emms atgauti. Toliau didysis kunigaiktis Jogaila pasiada sumokti Vengr karaliens ir Austrijos kunigaikio sutarties metu sulygt pinigin sum, b tent, 200.000 auksin. Be to, d. k. Jogaila pasiada ir laiduoja savo paties lomis ir rpesiu sugrinti Lenkijos karalystei visas bet kieno atpltas ir atimtas emes. D. k. Jogaila dar pasiada gr inti laisv visiems krikionims, abiej lyi monms, kar metu Lenkijoje karo paproiu paimtiems ir ( Lietuv) atkeltiems belais viams. Kiekvienas i j gals laisvai vykti ten, kur panors. Pa galiau d. kunigaiktis Jogaila pasiada savo L i e t u v o s ir Ru sijos emes aminai s u j u n g t i su Lenk karalys t s karnos emmis". Toks tatai buvo Jogailos delegacijos pareikimas. Dabar jis, kartu su savo ia esaniais broliais, savo, esani ir nesani broli vardu pareik, kad su tais delegacijos paadais sutinks ir juos tvirtins. itas aktas tebra iliks iki ms laik, tik nutrupj jo antspaudai, kuri ia buvo 5, t. y. Jogailos, Skirgailos, Kaributo, Lengvenio ir Vytauto. Jogailos sutiktos klitys Lenk sost. Jogailos kvietimas Lenkijos sost ypaiai nepatiko vokiei ordinui. Mat, sjunga su Lenkija stiprino Lietuv, be to, tuo bdu Lenk sostas buvo 106

alimamas i vokieio kunigaikio Vilhelmo. Todl ordinas ban d sutrukdyti ituos Jogailos planus: kaip tik tuo metu, kai [ogtilai reikjo vykti Krokuv, ordinas pradjo pulti Lietuv. Vieno ygio metu kryiuoiai buvo pasiek net Vilni ir Amen, 0 kiek vliau livonik ordino aka su pasidavusiu jai Polocko kunigaikiu Andrium padar kit yg. Tuo bdu ordinas no rjo sulaikyti Jogail Lietuvoje; o tuo metu Lenkijoje galjo vis kas pasikeisti Jogailos nenaudai. Ordinas dar band patraukti j savo pus Vytaut, addamas jam padti atgauti Skirgailos tebcvaldomus Trakus, taiau Vytautas nesidav suviliojamas. Jis, m.it y t. tikjosi, Jogailai ivykus Lenkij, gauti Lietuvoje daur.i.ui takos ir todl rm jo planus. Jogaila, nepaisydamas ordino pavojaus, vis dlto isiskubino Lenkij. tusiam ordino magistrui jis nusiunt laik, kviesdamas j savo krikto tvu, bet tas, inoma, neatvyko. Buvo klii Jogailai ir paioj Lenkijoj. Pretendentas Jad vygos rank, Mozr kunigaiktis Ziemovitas, ketino smurtu u grobti nuotak. Jadvygos suadtinis Vilhelmas taip pat rpi nosi skubiai tapti Jadvygos vyru, taigi ir Lenkijos karalium. Jis buvo atvyks Krokuv, ir atrod, kad lengvai gals pasiekti savo tiksl, nes ir jaunut Jadvyga jo geid. Taiau jiems su trukd lenk ponai: Vilhelmas i Krokuvos pilies buvo ivytas; Jadvyga, norjusi pas j pabgti, buvo sulaikyta ir budriai sau goma. Visi Jogailos prieai tuo tarpu skleid gandus, kad jis ess iaurus barbaras, apaugs plaukais ir daug panaesnis vr, negu mog. Be to, jis buvo u Jadvyg bent pustreio karto vyresnis. Be abejo, kad jaunut, savo jaun suadtin mylinti mergait bijote bijojo Jogailos. Kai Jogaila isireng Lenkij, Jadvyga pasiunt savo itikim bajor Zavi apirti, kaip jis atrodo. Zavia grs j nuramino, pranes, kad Jogaila ness joks baidykl, o vyras kaip reikiant: graus, linksmas, vidutinio gio, pailgo, taisykling bruo veido ir tikrai didelio valdovo ivaizdos. Tuo bdu pagaliau visos klitys buvo nugaltos, ir Jogaila tapo Lenkijos karalium. Jogailos atvykimas Lenkij. Lenkai, gav Jogailos pasia djim patvirtinamj rat, atliko savo seime karaliaus rinkimo formalumus ir atsiunt jam special diplom. 1386 m. Jogaila at vyko Krokuv; su juo kartu atvyko ir keli jo broliai su Vy107

tautu. Krokuvoje tuojau buvo atliktas Jogailos ir kartu atvy kusi kunigaiki kriktas. Tada atnaujino tikjimo ipainim ir Vytautas, gaudamas A l e k s a n d r o vard. Jogaila prie krikto gavo V l a d i s l o v o vard. Po krikto vyko jo jung tuvs su Jadvyga ir karnacija Lenkijos karalium (kriktas buvo 1386 m. vasario 15, jungtuvs 18 d., o karnacija kovo 4 d.). 3. Lietuva, Jogailai tapus Lenkijos karalium Krvos akto prasm. Kartais yra sakoma, kad Jogaila Kr vos aktu Lietuv dovanojs Lenkijai. Be abejo, tai netiesa. I tikro jis jautsi turs vien valstyb ir dar gauns kit. Anais laikais valdovui jungtuvmis gauti valstyb buvo ne naujiena. Ir Jogaila, gaudamas nauj valstyb, galjo tik diaugtis, nes turjo pasidaryti galingesnis. Tam pritar ir jo broliai, ir Vytautas ir kiti kunigaikiai, - nes valstybs stipryb visiems lygiai rpjo. Krvos akt sura lenkai, o Jogaila su broliais j patvirtino. Akte buvo paymta, kad Lietuva prijungiama prie Lenk karalysts. Mat, anais laikais valdov grada cijoje kunigaiktis negaljo lygintis su karalium, tad kara lyst negaljo bti prijungta prie kunigaiktysts. Be to, Lenkija buvo katalikika, tad negaljo bti prijungta prie pago nikosios Lietuvos. Paiam J o g a i l a i b u v o v i s t i e k , k a t r a v a l s t y b p r i e k a t r o s b u s p r i j u n g t a . Jam buvo tik svarbu, kad abi valstybs bus jo valdomos; adda mas Lietuv prijungti prie Lenkijos, jis teturjo galvoje, kad p a s i a d a L i e t u v o s n i e k a m n e a t i d u o t i , bet, b damas Lenkijos karalium, valdyti j pats. Lietuvos valdymo klausimas. Greit pasirod, kad lenkai nori irti Lietuv, kaip j valdiai patekusi provincij, nors Lietuvos valstyb buvo kelis sykius didesn u Lenkij. Jie tuojau pareikalavo garantijos, kad Lietuva tikrai niekuomet neatsiskirs nuo Lenkijos ir visuomet priklausys j karaliui su karaliene. Tam tikslui Lenkijoje buvo palikti, kaip laidas, su J o gaila nuvyk kunigaikiai. Bet veikiai kunigaikiams reikjo grti namo, nes Polocko kunigaiktis Andrius drauge su Livo nijos ordinu ir Smolensko kunigaikiu Sviatoslavu vl pradjo kar prie Jogail. Pirmuiausia itam reikalui i Krokuvos 108

.atleisti Skirgaila su Vytautu. Ivykdami jie buvo pri versti duoti priesaika patvirtintus ratus, kad aminai bsi itikimi Lenk karaliui Jogailai su karaliene Jadvyga ir kad pa aukti tuojau atvyksi Lenkij. Kiek vliau, ivykdami i Krokuvos, tokiuos pat ratus dav ir kiti kunigaikiai. O tie, k u r i Krokuvoje tuomet nebuvo, buvo priversti tokiuos ratus atsisti i nam. Vis dlto lenkai klydo, manydami, kad Lietuv bus galima valdyti i Krokuvos. Lietuva buvo skirtinga valstyb, ir j arba turjo valdyti Vilniaus kunigaiktis, arba jos srii kunigaik iai turjo jaustis visai savarankiki. Todl, 1387 m. atvyks Lietuv, Jogaila savo vietininku Lietuvoje paskyr brol Skir gail. Nugaljimas Andriaus ir koalicijos. Jogailos valdiai vis laik nepaklusnus Polocko kunigaiktis Andrius buvo nuga ltas i Krokuvos grusi Skirgailos su Vytautu. Polock u m Skirgaila; suimtasis Andrius buvo nusistas Jogailai Krokuv. Jo sjungininkas, Smolensko kunigaiktis Sviatosla vas, uvo myje, o io snus Jurgis buvo priverstas padaryti su Lietuva sjung. Tuo bdu nuo Algirdo laik atsipalaida vs Smolenskas vl pateko Lietuvos takai, ir buvo paruotas kelias jam prijungti prie Lietuvos. Tatai atliko jau Vytautas.
DUVO

Treiasis koalicijos narys ir Andriaus suverenas, Livonijos ordinas, maai tedalyvavo kare. Nusiaubs kai kurias Lietuvos sritis, jis gro namo. Tuo bdu, taps Lenk karalium, J o gaila turjo savo rankose vis Lietuv; prie Lietuvoje jis nebeturjo. Bet kaip tik dabar pradjo brsti naujas jo konflik tas su Vytautu. Mat, Vytautui 1384 m. metant ordin buvo adta, kad i Andriaus atimtas Polockas bsis pavestas Skir gailai, o iojo valdomi Trakai bsi jam atiduoti. Taiau ir dabar, gavs Polock, Skirgaila tebevald Trakus. Todl Vytautas greit m trauktis nuo Jogailos, o Jogaila m j var yti. Pagaliau konfliktas tarp j tiek toli nujo, kad Vytautas nutar pradti kov ne tik dl Trak, bet ir dl Vilniaus, t. y. dl didiojo Lietuvos kunigaikio sosto. Sitai kovai jis vl turjo susidti su ordinu. Bet prie tai Lietuvoje vyko dideli atmain ji buvo pakriktyta.

109

4. Lietuvos kriktas (1387 m.) Lietuvos krikto klausimas. Jau seniai buvo pribrends rei kalas Lietuv padaryti krikionik. Pirmasis jos krikto ban dymas Mindaugo laikais nepasisek, nes to paties krikto proga vokiei ordinas stengsi ugrobti pagonikosios Lietuvos emi dal, btent emaiius. emaiiai betgi nepasidav; prie j pri sidjo pagonybs alininkai Auktaiiuose, ir Mindaugas, svyra vs prie j prisidti, pagaliau uvo (ir. 52, 59 psl.). Vliau buvo dar bandyta Lietuv kriktyti Gedimino ir Algirdo bei Kstuio laikais (ir. 68, 90 psl.), bet vis nepasisekdavo dl tos paios grobuonikos ordino politikos. Jogaila, Vytautas ir visa jau nesnioji karta suprato krikto reikal. Buvo aiku, kad sunku bus ilgiau ilikti neprisidjus prie krikionikosios Europos kultros. Jogaila (1382 m.), darydamas sutart su ordinu, buvo pasiadjs 4 met bvyje kriktytis, bet kadangi ordinas drau ge norjo paimti savo prieir vis Lietuv ir isiderjo sau emaiius iki Dubysos, tai Jogaila nei kriktijosi nei vykd kitus sutarties punktus. Vytautas, pabgs ordin, krikti josi, taiau politiniais sumetimais: susitaikins su Jogaila, pa miro ir krikt. Tiek jam, tiek kitiems kunigaikiams buvo ai kus krikto reikalas, taiau niekas dl jo nenorjo nustoti n ma iausio ems ploto. Nuo ordino puolim jau nebegaljo igel bti n kriktas: jis t bt stengsi uimt emaiius ir sujungt abi savo akas. Todl, Jogailai tapus Lenk karalium, atsirado puiki proga bendromis jgomis apsiginti nuo ordino ir, lenk dka visikai aplenkus ordin, eiti krikionikj Europos valstybi tarp. Kriktas. Jogaila, vesdamas Jadvyg ir tapdamas Lenk karalium, pasiadjo patsai kriktytis ir kriktyti Lietuv. Jis ir kunigaikiai, j lydj Krokuv, kriktijosi dar prie karna cij. Po karnacijos Jogaila apvainjo Lenkij ir nuvyko Lie tuv, kur turjo sutvarkyti krato valdymo reikalus ir kriktyti al. Jis vyko su briu lenk pon ir dvasinink. Lietuvoje ka talik kunig tada nebuvo, o naujai atvyk lenkai nemokjo su sikalbti su lietuviais. Jiems teko kalbti per vertjus, todl jie nesugebjo gerai iaikinti tikjimo ties. Kriktui suaukdavo apylinks mones vien viet; kad greiiau eit kriktas, mones 110

Iukstijo briais. Vienas brys buvo kriktijamas vienu, kitas kitu vardu ir t. t. Kaip krikto dovana, Jogailos vardu buvo dalinami balti vilnoniai markiniai, simbolizuoj nekaltj siel. Kadangi tais laikais lietuviai paprastai neiodavo lininius apdarus, tai daug kas jo kriktytis jau vien dl markini. Be abejo, grei tomis atliktas kriktas nieko nepakeit krate: mons liko, kaip buv, pagonys; dar prajo pora ami, ligi buvo inaikinta pa gonyb Lietuvoje. T i lengvo atliko suorganizuotoji Banyia, liet atlikus krikto apeigas ir suorganizavus Banyi, pasauliui jau buvo galima skelbti, kad Lietuva esanti krikionikas kra tas, kad ordinas, nesiliaudamas j pulti, nusikalstas. Lietuvos valdovams tas ypaiai ir rpjo. Krikto apeigos pirmiausia buvo atliktos Vilniuje, o paskui Jogaila vaindamas kriktijo visas kitas ymesnes Lietuvos vie tas. Nekriktyti liko tik emaiiaiS. Katalik Banyios organizacija ir katalikybs stiprinimas Lietuvoje
/

Vilniaus vyskupysts krimas. Pats kriktas dar nieko ne reik: be banyi ir katalik dvasinink kratas ir toliau galjo likti pagonikas. Todl tuojau po krikto Jogaila kr Vil niaus vyskupyst, pastat ka tedr ir dar 7 pirmsias para pijines banyias krate (Uk mergje, Maiiogaloje, Ne menine, Medininkuose, Kr voje, Obaliuose ir Ainoje). Vyskupui ir dvasininkams pragyventi ir banyioms i laikyti jis dav keliolika dva r. Taip pat buvo duota pir Pirmoji Vilniaus katedra, moji Lietuvos Banyiai pri pastatyta 1387 m., sudegusi 1399 m. vilegija, t. y. ratas, arba statymas, kuriuo nusakomos Banyios ir dvasinink tei ss (1387 m.). Teiss duotos tokios, kokias turjo ir Lenki jos Banyia. Jos buvo gana plaios: Banyiai dovanotosios ems buvo atleistos nuo vis prievoli valstybei, t. y. jos turjo 111

bti valdomos tokiomis pat teismis, kokiomis vald savo emes ir patsai valdovas. Tuo bdu su ia pirmja Banyios privilegija atsirado Lietuvoje banytins ems nuosavyb be joki prievo li valstybei; tuo tarpu visi bajorai ir valstieiai turjo daug prie voli. Todl vliau ikilusi bajorija ilgai rpinosi, kad ir dvasinink emms bt u dta karo prievol ir mokes iai. Taiau bajorijai vis dlto niekuomet nepasisek apdti prievolmis banytins ems. Vliau dvasininkai buvo pri versti mokti tik dal mokes i; nuo kit prievoli jie liko visada laisvi. Taigi Lietuvoje Banyia i pat pradi gavo tokias pat teises, kokias ji tu rjo beveik visoje Europoje. Antroji Vilniaus katedra, Tik kitur dl t teisi teko ilgai kovoti, o Lietuvoje jos buvo gautos be jokio vargo. Pirmoji krato privilegija. Lietuvoje iki vedant krikio nyb nebuvo joki rayt statym: viskas priklausydavo nuo valdovo valios. Ir kitose Europos valstybse tada nedaug te buvo bendr statym, bet kiekviena valstybs sritis, kiekviena staiga, kiekvienas luomas ir atskiros eimos turdavo dokumen t, kuriuose bdavo suraytos j teiss. Tai buvo vadinamosios p r i v i l e g i j o s (lex privata). Lietuvoje, vedus, krikionyb, Jogaila taip pat paskelb ratu pirmj visam kratui privilegij, kurioje buvo suraytos apsikriktijusi bajor teiss. Ta privi legija turjo sustiprinti naujai vedam katalikyb. Kadangi tuo metu Lietuvoje teko rpintis, kad katalikyb pirmaut ne tik prie naikinam pagonyb, bet ir prie ryt apeig Banyi, todl Jogailos duotoje privilegijoje visos teiss pripastamos tik katali kams, o ryt apeig krikionys net suvaromi; katalikams net draudiamos jungtuvs su jais, jei ie nepriima katalikybs. Kata lik bajorams pirm kart Lietuvoje ratu nusakomos teiss ir pareigos. O jos yra madaug tokios pat, kokias turjo ir Lenk 112 sudegusi 1530 m.

bajorai, imus tik teis dalyvauti valstybs valdyme. Privilegijoje nustatoma, kad bajorai laisvai gal valdyti savo emes ir negal I u rti joki kit prievoli, kaip tik karo tarnyb ir pili taisym bei statym. Tai buvo pirmoji privilegij, padjusi pagrindus bajorijai vliau ikilti. Taiau visomis teismis tegaljo naudotis tik katalikai. Pirmieji Lietuvos dvasininkai buvo ateiviai i Lenkijos. Jie daugumas buvo lenkai, o kiti Lenkijoje gyven ekai ir vienas kitas vokietis. I pai lietuvi dvasinink negaljo bti; tiesa, vienas kitas buvo i miestiei, taiau ir j daugumas greiiau siai kilimo buvo ne lietuviai, bet anksiau Lietuv atsikraust svetimaliai katalikai. Lietuvikai dar mokjo kai kurie i Len kijos atvyk, anksiau Lietuvoje buv misijonieriai. Bet dau gumas ir j nemokjo lietuvikai, todl negaljo bti geri apa talai. Pirmasis vyskupas buvo lenkas. I 12 pirmj Vilniaus kapitulos nari tik 4 buvo vietiniai, o 7 buvo lenkai ir 1 ekas. 6. Antrosios Vytauto kovos su Jogaila Jogailos ir Vytauto santykiai 13861389 m. Jogaila, persi kls gyventi . Krokuv, norjo patsai valdyti Lietuv. Todl i vis srii kunigaiki buvo paimtos priesaikos, kad jo klausys, kaip Lenk karaliaus. Jogailos vietininku, visiems Lietuvos rei kalams tvarkyti, buvo paskirtas Skirgaila. Vytautas i pat pra di rm Jogailos politik suartti su Lenkija, taiau, kai jam nebuvo grinti Trakai net tada, kai Skirgaila gavo Polock, jis pradjo alintis nuo Jogailos. Jogaila m juo nebepasitikti ir varyti, gaud jo siuniamus laikus ir t. t. Vytautas tuo metu ir su Skirgaila jau buvo susipyks. Tad matydamas, kad geruoju neatgaus savo tviks Trak, Vytautas m ruotis kovai. Pirmj nepaklusnumo enkl Jogailai Vytautas parod su siartindamas su Maskva. Bgdamas i totori nelaisvs, Mask vos kunigaikio snus Vosylius, apsilanks pas Vytaut Lucke, susiadjo su jo dukteria Sofija. Maskv vykstant suadtin palydjo Vytauto kariuomens brys. Jam grus Maskv, tarp Maskvos ir Vytauto jo derybos dl sjungos. Tai buvo nusi kaltimas Jogailai, nes tuo metu, kai Maskvos kunigaiktis var si su Jogaila dl takos D. Naugarde, Vytautas susidjo su jo prieu.
Lietuvos Istorija, 8

113

krato valdym kiasi svetimieji. Vytautas suman pasinaudoti lituo nepasitenkinimu ir pasidar tautikosios Lietuvos politikos v.idu. Apie j Lucke m burtis visi Jogaila nepatenkintieji ir n u o jo nukentjusieji kunigaikiai ir bajorai. Vytauto ketinimas uimti Vilni. Surinks didel nepaten kintj br, Vytautas jau m galvoti ne vien apie Trakus, bet n apie didiojo kunigaikio sost, t. y. apie Vilni. Buvo nul.uta miest ugrobti netiktai, pasinaudojant kakoki vestuvi proga. Bet apie smoksl igirdo Jogailos broliai. Vytautas, sui nojs, kad smokslas ikilo aiktn, net neband pulti miesto ir parsiskubino su savo alininkais Gardin. Kadangi u smoksl |o lauk kertas, tai, pats neturdamas pakankamai jg, po ilg deryb jis vl pasidav vokiei ordino globai (1389 m.). Vytautas antr kart ordino globoje. Ordinas, kuriam ypa rpjo kelti Lietuvoje vidaus karus, Vytautui ne kart sil paramos prie Jogail. Bet po nepavykusio smokslo Vytautas paisai papra jo globos; jis pasisil grti prie 1384 m. sutar ties, kuria ordinas turjo padti jam atgauti tvik, o jis turjo pasidaryti jo vasalu (ir. 100 psl.). Ordinas, kart jau apgautas, p.reikalavo, kad Vytautas laiduot sutart, keisdamas savo arti muosius. Vytautas sutiko ir pasiunt kaitais savo brol Zig mant su io snum Mykolu, seser Ringail ir apie 100 bajor. Vliau kait skaiius buvo dar padidintas. O kai, pra sidjus karui, Jogaila su Skirgaila ivar Vytaut i vis jo valdytj emi, pas ordin persikl ir jis pats su visa eima ir artimaisiais. Ten pas j netrukus atvyko Maskvos kunigaikio pasiuntiniai. Vosylius jau buvo taps kunigaikiu ir norjo vesti savo suadtin, Vytauto dukter Sofij. Vytautas j i leido labai ikilmingai. Dukters vedybos su galingosios Mask vos kunigaikiu Vytautui buvo svarbus laimjimas. Nors tuo tarpu jos nieko konkretaus jam nedav, vis dlto jos buvo ioks toks baubas Jogailai.
Vytautas Didysis. Vienas i seniausi Vytauto D. portret, ess Nesvyiuje.

Konfliktas su Jogaila brendo ir Lietuvoje. Kadangi Jogaila savo Vilniaus kunigaiktyst buvo atsiunts lenk kariuomens su lenk vadais, tai krate kilo didelis nepasitenkinimas, kad 114

kart Vytautui ordinas jau nebedav valdyti jokios pilies. Taiau jam buvo leista gyventi prie pat Kauno, vietoj senojo Marijenverderio pastatytoje Ritersverderio pilyje. ia jis organizavo kar su Jogaila. Karas jam i pradi nesisek: i jo buvo atimtos visos jo valdytosios sritys; Skirgaila um ir Gar din, kur Vytautas susitarimo pradioje buvo atidavs ordinui. 115

Bet ir Jogailai nelengva buvo kovoti. Vytautas su kryiuoiais pasiekdavo Vilni ir jo apylinkes ir visur rasdavo malon su tikim. Lietuviai irjo j, kaip tautikj reikal gynj, ir piktinosi, kad Jogaila prived lenk Lietuv. Jogaila negaljo pasitikti lietuvi kariais net pilyse. Taip antai, kai Vytautas su kryiuoiais apgul Gardin (1391 m.), tai miest ginti tepanorjo tiktai vieni lenkai. Bet kadangi ten j tebuvo vos 17 moni, tai lietuvikoji gula, juos udariusi vienuose namuose, miest atidav Vytautui. Tuo bdu kilo rimtas pavojus, kad vien grai dien Jogaila gali netekti net Vilniaus; santykiams atrjant, Vytautas galjo ivyti j visai i Lietuvos. Todl J o gaila m linkti taik. Jogailos ir Vytauto susitaikinimas. Po neskming kov su Vytautu, dl Jogailos vedamos politikos Lietuvoje kilo nepasi tenkinimas ir lenk tarpe. Jie m skstis, kad Lietuvoje nerei kalingai eikvojamos Lenk jgos. Buvo ikeltas sumanymas, kad geriau bt Lietuv valdyti ne tiesiog i Lenkijos, bet per vietinink, kurio klausyt visi kunigaikiai, kad tuo bdu lenkams ia nebereikt kitis. I karto tokiuo vietininku buvo numatytas Jogailos brolis Aleksandras Vygandas, bet jis staiga mir, todl galutinai buvo apsistota ties Vytautu. Jis buvo sukls vis audr, jis pats geriausiai galjo j ir numalinti. Tuo jau ir buvo pradtos derybos. Jogaila pasiunt pas Vytaut jaunut Mozr kunigaikt Henrik. Kadangi mozrai su ordinu gyveno geruoju, o, be to, Henrikas, viedamas pas Vytaut, ved jo seser Ringail, tai or dinas jo netar, ir tuo bdu buvo slapta susitarta. Vytautui ne buvo dideli klii atsimesti nuo ordino: savo mon ir daugu m artimj jis jau buvo parsikviets vairiais pretekstais pas sa ve Ritersverder; Marijenburge buvo liks tik jo brolis Zigman tas ir keletas bajor. Jogaila Vytautui sil daug daugiau, negu kad jis galjo tiktis sjungoje su ordinu, todl jis negaljo nesu tikti taikintis. Kai viskas buvo sutarta su atvykusiais naujais J o gailos pasiuntiniais, Vytautas staiga sudegino Ritersverder; sku biai nuvyks Gardin, sustiprino pil ir sudegino dar por ne toli Gardino pastatyt nauj ordino pili. itaip jis baig ant rj savo sjung su ordinu. ts ordinas nieko negaljo dau giau padaryti, kaip tik daniau pulti krat. Bet utat Vytauto 116

l.i>l|

Zigmant jis ilaik savo kaliniu dar 6 metus iki 1398 m, Salyno sutarties (ir. 120 psl.). 7. Vytautas visos Lietuvos valdovas. Astravos sutartis (1392 m.)

Atsimets nuo ordino, Vytautas susitaikino su Jogaila As travos dvare, paliai Lyd. Cia buvo sudaryta sutartis, kuria Jotfriila grino Vytautui visas jo tvo emes, paliko jam po pirmo jo grimo i ordino duotj Luck ir paved valdyti Vilni. Vy tautas u tai pasiadjo visada pripainti Jogailos vyriausij Mldi ir visada j palaikyti. Sutartis buvo patvirtinta abiej pusi atskirais dokumentais. Be Jogailos ir Vytauto, t susita rim atskirais dokumentais dar patvirtino ir j monos Jad vyga ir Ona. Tuo bdu Vytautas gavo daugiau, negu i pradi buvo tikjsis. 1382 m. pabgdamas ordin, jis buvo visko nustojs. ( iis 1384 m. Lietuv, jis gavo dal tvo palikimo, tik be jo centro Trak. Todl jis pradjo nauj kov. Dabar jis rei kalavo ne tik tvo palikimo, bet svajojo ir apie vis Lie tuv. Pagaliau jis t pasiek 1392 m. Astravos sutartimi. Tiesa, jis atgavo tiktai Trakus ir visas prie pabgant ordin valdyt sias emes, o Vilnius ir toliau buvo laikomas Jogailos sritim (Vy tautas gavo j valdyti tik, kaip Jogailos vietininkas). Bet bda mas Vilniaus srities valdovas, tuo pat jis pasidar ir visos Lie tuvos valdovu. Jis nesitenkino vietininko vaidmeniu, bet sun-.e savo rankas vis valdi, ir labai greit net patsai Jogaila nieko nebegaljo veikti Lietuvoje be Vytauto. Taip tad i Jogailos vietininko pasidars valdovu, Vytautas sukr diding Lietuvos istorijos epoch. 8. Vytauto kovos su srii kunigaikiais ir valstybs suvienijimas Senoji Lietuvos valstyb nebuvo centralizuota. Paiam di diajam kunigaikiui priklaus tik Vilniaus sritis, o visi kiti sri i kunigaikiai buvo tik jo vasalai. Jie turjo eiti kar, mo kti tam tikrus mokesius ir negaljo varyti savarankikos usie nio politikos. Bet kartais, kai didiojo kunigaikio soste sd117

davo silpnas valdovas, jie nustodavo jo klaus, nemokdavo mo kesi ir varydavo savik politik. Jogailai valdant, kai jo kovos su Kstuiu, o vliau su Vytautu, srii kunigaikiai pasijuto es savarankiki. Tad, Vytautui mus valdyti Vilni,

djosi t dars Jogailos sakytas ir, kad bt paiam maiau 111 icsi, visus paalintuosius kunigaikius siunt Jogailai. Ne imi lusniesiems sutramdyti jam nereikjo Jogailos pagalbos. Mat, jin buvo pirmasis visos Lietuvos valdovas, kurs savo tiesioginje valdioje turjo tokiuos didelius plotus. Gediminas vis Lie tuv buvo idalins snums, Algirdas turjo tik Vilniaus srit, o Vytautas i pat pradi turjo ir Vilniaus srit ir buvusias Ksin. i > emes. Todl jam pakako jg prie it savo emi pri < jungti dar kitoms kunigaiki valdomoms sritims.
l,iik,j

Pirmiausia Vytautas suvald nepaklusn jauniausij Jogai los brol v i t r i g a i l , kuris po motinos mirties savavalikai bllVO ums jos valdytj Vitebsk. vitrigaila buvo apsuptas didels Vytauto kariuomens, suimtas ir isistas Jogailai KroItUV. Vitebskui Vytautas paskyr savo vietinink. Madaug tuo pat metu tokio pat likimo sulauk ir kitas Jogailos brolis, Kaributas, kuris vald Naugard Sieversk. I Liubarto snaus, T e o d o r o , tais paiais metais (1393 m.) buvo atimtas Vladimi ras, o i Karijoto snaus, T e o d o r o , Podol. Liubartaiiui Jogaila buvo davs Kaributo valdytj srit, bet tas nesu tiko ir pabgo Vengrij. Ten pat pabgo netrukus ir Karijotaitis. ie, o taip pat vitrigaila, susidj su vokiei ordinu, band kariauti su Vytautu. Bet jiems nesisek, ir pagaliau turjo nusileisti. Ilgiausiai nenusileido vitrigaila; ia susitaikindamas, ia vl pabgdamas, jis vis laik kovojo su Vytautu, kol paga liau Vytautui mirus gavo valdyti vis Lietuv. Netrukus neteko savo srities ir K i j e v o kunigaiktis, J o gailos brolis V l a d i m i r a s . Kijevas buvo atiduotas Skirgailai; o kai is po keleri met (1397 m.) mir nunuodytas, Vytautas ir ten paskyr savo vietinink Aln kunigaikt Jon Algimantait. Tuo bdu tiesioginei Vytauto valdiai atiteko ir i, viena i stambiausij kunigaiktysi. I vis ia sumint sri i ne visikai perjo Vytauto valdi tik viena Podol: mat, ji i seno buvo glaudiai susijusi su Lenkija. Paalinus Karijotait, ji buvo padalinta 3 dalis: vakarin dalis buvo priskirta prie Len kijos, vidurin buvo atiduota valdyti, kaip lenas, artimam Vy tauto alininkui, Lenkijos didikui Spytkui i Meltyno, o Vy tauto tiesioginei valdiai atiteko tik rytin jos dalis. 119

urau:

Didysis (majestotinis) Vytauto antspaudas Sigillum Alexandri alias Witowdi Dei gratia] ducis Lith . . . alie et cetera.

daugelis j n neketino jo klausyti. Mat, kiekvienas Algirdo s nus jautsi Vilniaus sriiai turs daugiau teisi, negu Vytautas. Bet Vytautas i pat pradi parod tvirt valdovo rank, ir visi nepaklusns kunigaikiai buvo ne tik suvaldyti, bet net paalinti i savo viet; j vietose buvo pastatyti Vytauto v i e t i n i n k a i bajorai. Vytautas i vis reikalavo nuolankaus paklusnumo, bet vis 118

itais Vytauto ygiais buvo panaikintos visos stambiausios kunigaiktysts. Srii santvarka buvo palikta, kokia buvusi, tik vietoje kunigaiki jas vald Vytauto vietininkai. Tad jam teko ir visos buvusij sritini kunigaiki pajamos ir ka riuomen. Tuo bdu jis patapo turtingesnis ir galingesnis. ituo metu jam nebuvo jokios naudos rodyti nepaklusnum Jogailai. Todl odiais jis djosi ess itikimas Jogailos ir Lenkijos va salas ir ilikusiems srii kunigaikiams leido reikti itikimybs priesaikas Jogailai, taiau valdyti jis vald pats vienas: Jogaila be jo nieko negaljo padaryti Lietuvoje. Jis pasidar Jogailos s jungininkas, o ne valdinys. Jis pats i pradi titulavosi tik Tra k kunigaikiu, bet po keleri met (pirm kart 1395 m.) m tituluotis didiuoju Lietuvos kunigaikiu. 9. Vytauto santykiai su vokiei ordinu ir Salyno sutartis (1398 m.) Dusyk Vytauto apgautas, ordinas buvo labai ant jo ts ir tuojau pasiryo jam atkeryti. Vytautui grus Lietuv, ki tais metais ordino kariuomen sudegino Gardin, Merkin ir Ly d; treiais metais vokieiai buvo upuol pat Vilni, taiau pi lies nesteng paimti. Vytauto sugriaut Ritersverder jie band atstatyti, bet atjs su kariuomene Vytautas sutrukd, ir vis pa ruot mediag jie nuplukd Ragain. Tuo metu ordinui buvo jau sunkiau kariauti. Mat, po Lie tuvos krikto Jogaila ir Vytautas var gyv propagand Vaka ruose, kaltindami ordin, kad jis nors ugrobti krikionikj krat. Jie gal gale pasiek tai, kad ek karalius ir Vokiei imperatorius Vaclovas udraud ordinui kariauti su Lie tuva. Ordinui ypa rpjo gauti emaiius: jis jau nebeturjo vilties nukariauti visos Lietuvos. Tad, Vytautui sutinkant ati duoti ordinui emaiius, jam nebebuvo jokios prasms nesitaikinti. Ir Vytautui taika buvo reikalinga, nes tuo metu jis turjo daug rpesi rytuose: tuomet buvo atsiradus proga paimti savo valdi vis Rusij; todl jam reikjo turti laisvas rankas vaka ruose. Ordino silomos taikos slygos buvo gana sunkios, ta iau Vytautas niekuomet nesibaid joki slyg. Jis tikjosi, 120

llldi susitaikins su ordinu, nukariaus Rusij, o tada atsiims i iM(lino, k dabar jam turi atiduoti. 1398 m. buvo padarytas laikinis susitarimas, o kiek vliau ko ikilmingas Vytauto ir magistro susitikimas, kurio metu buvo pasirayta taikos sutartis. Susitikimas buvo S a l y n e (sala Nrinune, buvusi apie dabartin Kulautuv). Nuo pasiraymo vie ton ir sutartis vadinama Salyno sutartim. Ja Vytautas sutiko ullllti ordinui emaiius iki pat Nevio; ordinui, be to, buvo pa likta iaurin Suvalk krato dalis (anapus linijos, einanios nuo Salyno tiesiog eup, ir kairysis eups krantas). U tai oImas sutiko ne tik nepulti Lietuvos, bet net padti Vytautui i ytuose. 10. Vytauto savarankikumo didjimas Vytauto santykiai su Jogaila. Salyno sutarties sudarymo motu Vytautas juridikai buvo laikomas tik Jogailos vie tininku. Ta proga reikia pasakyti, kad tada, kai jo interesams bdavo patogu, jis noriai ddavosi Jogailos vietininku (pavyrdiui, jei kada ordinas reikalaudavo i jo ko nepriimtino, jis atsikalbindavo negals to padaryti be Jogailos inios); bet kada rrikdavo ginti savo ir Lietuvos reikalus, jis tos priklausomybs nepaisydavo. Taigi ir Salyno sutartis buvo sudaryta jo paties autoritetu: Jogaila ten n odiu neminimas. Vytautas pats, nesiklauss Jogailos, padar su ordinu taik ir net uleido ordinui didelius jam pavestos valstybs plotus. Jogaila apie t sutart inojo i anksto, taiau nenorjo jos sutrukdyti: mat, jis jau buvo apsivyls Lenk karna. Lenkijoje U labai var ponai, todl jis pats norjo, kad Lietuva ilikt tvirtoje didiojo kunigaikio valdioje. Kadangi Vytautas viNrtda saksi ess tik j o vietininkas, tai Jogaila jam nekliud. J o gaila niekuomet neketino atsisakyti nuo Lietuvos, tikjosi, kad ti ne jis pats, tai bent jo laukiamieji vaikai gaus tvirt, Vy tauto sutvarkyt Lietuv. Bet toks Vytauto eimininkavimas ne patiko lenkams ir Jadvygai. Todl i daug kart band sikiti ir suvaryti Vytaut. Vien kart ji net pareikalavo, kad Vytau tas mokt jai duokl (mat, Jogaila buvo uras monai dal e mi Vytauto valdomuose kratuose). Vytautas tok reikalavim 121

palaik eidimu. Jis prane Jadvygos reikalavim sukviestiesiems bajorams; visi atsak pasipiktinimo audra ir pareik, kad jie es laisvi ir kad niekuomet nemokj ir nemoksi Lenkijai duokls. Vytautas nusiunt Jadvygai neigiam atsakym; bajori pasiprie inimas jam buvo geras pretekstas atsisakyti nuo Jadv/gos rei kalavimo ir paiam dtis niekuo nekaltam. Vytauto apgarsinimas Salyne Lietuvos karalium. Kiek savarankikas jautsi Vytautas, parodo jau viena tik Salyno sutartis. Bet Salyne vyko dar vienas faktas, kuris liudija, kad ir Lietuvos bajorija jautsi esanti visikai nepriklausoma ir savo valdovu laik tik vien Vytaut. Per suvaiavim ordino magistras buvo ikls puot. Jos metu Lietuvos bajorai triuk mingai apgarsino Vytaut savo karalium. Jis pats i to nepadar joki ivad: viskas pasibaig paprastu puotos epizodu. Bet jau pats faktas rodo, kad, dar tebebdamas Jogailos vietininku, jis buvo tiek ikils, jog Lietuvos bajorai j vien telaik savo valdovu. Jis pats tuo tarpu tenkinosi faktikja savo galybe, n kiek nesirpindamas, kad juridikai buvo laikomas tik Jogai los vietininku. Jis dar turjo dideli plan, todl jam bt buv nenaudinga garsintis nepriklausomu nuo Jogailos, nes bt tek sueiti konflikt su juo ir su Lenkija. Jis norjo dar palaukti. 11. Vytauto veikla rytuose ir Vorsklos mis (1399 m.) Vytautas tam padar Salyno sutart su ordinu, kad galt laisvai veikti rytuose. ia, dar tebekariaudamas su sritiniais ku nigaikiais, jis buvo pams savo valdi Smolensk. Dl Smolensko jis buvo susikirts su savo entu, Maskvos kuni gaikiu Vosylium, taiau buvo ivengta karo; Smolenskas liko Lietuvos valdioj. Dabar Vytautui atsirado nauj grai per spektyv. Pas Vytaut buvo atbgs baisaus Tamerlano ivytas i savo valstybs totori chanas T o c h t a m y a s . Vytautas paadjo grinti jam sost, o Tochtamyas u tai paadjo atsisakyti nuo Rusijos ir Vytautui dar suteikti pagalbos. Tuojau buvo pradta ruotis dideliam ygiui, kuris plaiai igarsino Vytauto vard. Popieius leido paskelbti Lenkijoj kryiaus yg prie totorius, ir daugelis Lenk pon mielai sutiko prisidti prie Vytauto 122

lygio. Kariuomen buvo koncentruojama Kijeve, kur Vytautas vu.) vasar laik atvykstantiems kryeiviams paruotus stalus. Atjo pagalb ir ordino kariuomen, ir pagaliau visa didiul lltllija itrauk totori kratus. sidmtina, kad tai buvo pir mas atsitikimas, kada k r y i a u s y g i s p r i e n e t i k lius t o t o r i u s buvo v a d o v a u j a m a s L i e t u v o s v a l d o v o . Kryiuoiai irgi jo po jo vliava (o kaip dar ne seniai tokie pat kryiaus ygiai buvo ruoiami prie Lietuv!). Vytautas susitiko su totoriais prie Vorsklos ups ir skau diai pralaimjo m: uvo trys ketviriai jo kariuomens ir dau gyb kunigaiki. Pats Vytautas kartu su broliu Zigmantu vos isigelbjo, pasinaudoj nakties tamsa. 12. Vorsklos mio padariniai ir j likvidavimas Smolensko sukilimas. Nelaimingas Vorsklos mis buvo di delis smgis Vytauto ryt politikai. Pirmuiausia nuo Vytauto atsimet Smolenskas (jo vietininkas buvo umutas, ir gro se nasis Smolensko kunigaiktis Jurgis). Vytautui pasisek atsiimti Smolensk tik po keleri met, kai buvo sutvarkyti reikalai su I .enkija ir padaryta nauja taika su ordinu (1404 m.). Suruous nauj didel yg (1405 m.), Smolenskas buvo vl paimtas, ir kart ibuvo Lietuvos valdioje daugiau, kaip 100 met (iki 1514 m.). Tai buvo labai stipri ir svarbioje vietoje stovinti tvirtov, kuri saugojo visas Padnieprs sritis. Utat dl jos paskui ilg laik negaljo bti pastovios taikos su Maskva. Bet iuo tarpu karo buvo ivengta ir su Maskva ir su Pskovu, kuris dl Smo lensko taip pat buvo bepradeds kar. Naujas santyki sunormavimas su Lenkija (1401 m.). Kaip tiktai per pat Vytauto yg prie totorius mir Jogailos mona Jadvyga (gimusi j dukt mir kelios valandos dar prie motin). Jadvyga buvo tikroji jungtis, jungusi Jogail su Lenk karalyste, nes tik jos vaikai tegaljo tiktis paveldti sost. Jai mirus, Jogaila liko lyg svetimas Lenkijai. Be to, Lenkijoj buvo kils nepasitenkinimas per dideliu Vytauto savarankikumu, ir ji bijojo, kad i atsikviestojo Jogailos netursianti jokios naudos, kad Lietuva nueisianti savais keliais. Tuojau buvo ikeltas klau, simas aikiau sunormuoti Vytauto bkl. Vytautas tam nesiprie123

ino; jis ir dabar prisipaino gavs Lietuv i Jogailos, bet tuo tarpu neketino jos grinti. Po ilg deryb, 1401 m. buvo pa siektas naujas susitarimas, kurs buvo patvirtintas 4 atskirais do kumentais: atskirais dokumentais j patvirtino Vytautas, J o gaila, Lietuvos ir Lenk bajorai. Vytauto ir Lietuvos bajor dokumentai buvo parayti Vilniuj e-Jogailos dokumentas yra u vs,tad neinia,kur jis duotas;lenk bajorai savo dokument su ra Radome. Todl is susitarimas yra vadinamas V i l n i a u s R a d o m o s u s i t a r i m u . Juo buvo patvirtintas Vytauto sava rankikumas: jis buvo paskelbtas tikruoju valdovu, bet kartu bu vo garantuota, kad po jo mirties visa Lietuva tursianti grti J o gailai ir jo pdiniams, Lenk karaliams. I savo puss Lenk ba jorai pasiadjo, kad mirus Jogailai nerinksi naujo karaliaus be lietuvi ir be Vytauto inios. Tuo bdu Lietuvos savarankiku mas buvo paskelbtas tik laikinis iki gyvos Vytauto galvos. Toliau turjo bti jau viena bendra valstyb. Vytautas su tuo sutiko, nes tikjosi vliau visk pakeisti, o tuo tarpu tas jam nieko nekliud. 13. Vytauto kovos su ordinu dl emaii emaii btis ordino valdioje. Pirm kart emaiiai bu vo atiduoti ordinui Jogailos dar 1382 m. (iki Dubysos). Pabg damas ordin, Vytautas irgi atiduodavo jam emaiius (1384 ir 1390 m.). Taiau ordinas vis nepajgdavo j uimti. Po Salyno sutarties emaiiai taip pat nepasidav geruoju: juos teko jga pavergti. Ir ums krat ordinas galjo laikytis tiktai pilyse. Todl kryiuoiai pristat emaiiuose daugyb pili (vien pil net patsai Vytautas jiems padjo statyti). Ordinas band ir geruoju patraukti emaiius: sunaikint krat gabeno gy vulius, maist ir kr kius. Tuo bdu dalis emaii buvo pri viliota ir vyko Marijenburg kriktytis, nes, Vytautui remiant ordin, nebebuvo vilties isivaduoti. 14011404 m. kovos. Bet Vytautas rm ordin tik tol, kol turjo kit svarbi reikal. Kai tik jo reikalai pagerjo, jis tuo jau parod, kad neatsisako emaii. Sunormavs santykius su Lenkija, jis tuojau sumaino savo draugikum ordinui. Atsta ts Kauno ir kitas ordino pasieny sugriautas pilis, jis pradjo 124

raginti emaiius keltis pas j. Ordinas, remdamasis Salyno su tartim reikalavo, kad pabgliai emaiiai bt jam grinami. Bet sutarty buvo minimi tik nelaisvieji valstieiai, ir Vytautas tei sinosi, kad laisvieji gal kilnotis kur tinkami. O nustatyti, kas emaiiuose buvo laisvas, o kas ne, buvo labai sunku. Todl jis nepais ordino reikalavimo. Pagaliau santykiai tarp ordino ir Vytauto tiek paatrjo, kad jis parm emaiius, ir tie visus kryiuoius ivar i savo krato. Jie sugriov net Klaipd ir siver ordino emes u Nemuno. Tada ordinas nusprend pa remti i Lietuvos pabgus ir vis dar nenurimstant vitrigail. Kai is apsim laikytis Salyno sutarties, ordinas pradjo kar, nordamas paalinti Vytaut ir jo vietoje pastatyti vitrigail. Jo kariuomen buvo pasiekusi net Vilni, bet nieko nelaimjusi gro, siaubdama krat. Jogailai ir Vytautui pasiskundus, popie ius 1403 m. udraud ordinui pulti krikionikj Lietuv. Or dinas, inoma, tai nebt atsivelgs, bet Vytautas su Jogaila linko taikintis. Vytautui buvo svarbu turti laisvas rankas atsimctusiam Smolenskui atgauti. Todl 1404 m. R a c i o n e (Lenkijoje) buvo padaryta nauja taika su ordinu. emaiiai vl buvo atiduoti ordinui, bet sutartyje buvo raytas vienas Vytau tui labai naudingas nuostatas, kad jis galsis pasiimti i e maii 250 gyventoj. Tatai jam vliau labai pravert. emaii sukilimas 1409 m. Po Raciono taikos Vytautas djosi nors laikytis taikos slyg ir net pats padjo ordinui pa vergti nepasiduodanius emaiius. Bet po skmingo ygio Smolensk jis vl m iekoti progos emaiiams atsiimti. Ordi nas tuo tarpu emaiiuose statsi pilis ir msi visoki priemoni prie galim sukilim. ymesnij bajor vaikai buvo net i veti Pavysl, kaip kaitai. Ordino valdia buvo labai iauri. Lig iol laisvi buvusieji emaiiai buvo varomi prie darb ir buvo apdti dideliais mokesiais; keliai Auktaiius buvo budriai saugomi. Dl viso to emaiiai tuojau pradjo nerimauti. Jau 1407 m. jie isiuntinjo ratus Europos valdovams, sksdamiesi dl ordino iaurum ir priespaudos. Kitais metais krate jau buvo pilna Vytauto atsist moni, ir bruzdjimas jo atviryn. Tada ordinas m reikalauti, kad Vytautas atsiimt tuos savo 250 moni, kuriuos turjo gauti pagal Raciono sutart. Bet Vytautas nesiskubino ir vis ts derybas. Bijodamas sukilimo, 125

ordinas pareikalavo i emaii nauj kait; vietoj kait jis sulauk visuotinio sukilimo. Vytautas pats dar laiksi nuoaliai, bet jo pasisti bajorai veik kartu su emaiiais, ir 1409 m., pra djus nuo Skirsnemuns, buvo sudegintos visos kryiuoi pilys, o jie patys buvo ivyti i emaii. Tais paiais 1409 m. Lietuvoje buvo nederlius. Jogaila, nor damas padti Lietuvai, siunt jai jav. Taiau ordinas Ragainje juos sulaik. Tatai Vytauto santykius su ordinu visai nutrauk, ir jis, jau nebesislpdamas, nusiunt emaiius savo bajor ir pam juos savo valdi. Po to karas su ordinu jau buvo ne beivengiamas. 14. Lietuvos ir Lenkijos karas su ordinu 1410 m. Pasiruoimas karui. Ordinas i pradi man, kad jam teks kariauti su vienu Vytautu. Bet Jogaila pareik, kad jis eisis i vien su Vytautu. Nordami sulaikyti ordinui pagalb i Va kar, jie abudu isiuntinjo po vis Europ skundus, kaltindami ordin, kad jis puols Lietuv, nordamas j ugrobti, o krik ionybe visai nesirpins, kad, penkerius metus valdydamas e maiius, jis visai nesirpins j kriktu, nestats banyi ir t.t. Ordinas savo rtu isiuntinjo ratus, kaltindamas Vytaut su Jogaila, kad ie apgavikikai remia pagonis emaiius. Ordinas nesiskubino emaiius, bet pirmuiausia puol Lenkij (1409 m.). I Lenkijos jo kariuomen buvo ivyta, ir ne trukus buvo padarytos vieneri met paliaubos. Paliaub metu susitarta pavesti gin isprsti imperatoriui Vaclovui. Kitais me tais, ordino pus patrauktas, Vaclovas pripaino jam e maiius ir vis kairij Panemun iki Gardino. Jogaila su Vytau tu apkaltino Vaclov alikumu ir, prats paliaubas su ordinu iki 1410 m. v. Jono (birelio 24 d.), m ruotis dideliam ygiui. Jie band patraukti savo pus Vengr karali, imperatoriaus Vaclovo brol Zigmant, bet tas, nordamas iardyti abiej pus broli vienyb, pasil atvykusiam pas j Vytautui karnuotis Lietuvos karalium. Tada ne metas buvo pyktis su Lenkija dl tuio karaliaus titulo, tad Vytautas atmet Zigmanto pasily m. Nuostolis dl pairusi deryb buvo didelis: sjunga su savo tiksl siekianiu Zigmantu negaljo bti naudinga Lietuvai. 126

Utat Vytautui vliau pasisek padaryti paliaub sutart su livonike ordino aka, ir ji nedalyvavo netrukus vykusiame di diame Tanenbergo myje. Tanenbergo mis 1410 m. liepos 15 d. Surink savo j gas ir prisisamd Vakaruose daug kari, ypa ek, Jogaila su Vytautu sutar savo kariuomenes sujungti Lenkijoje ties ervinsku (prie Vyslos). Viskas buvo daroma taip slaptai, kad ordinas nieko nesuuod ir lauk upuolim skyrium i Lietuvos ir i Lenkijos. Todl vienas dideles savo jgas jis paliko sau goti pili nuo Lietuvos, o kitas paliko Pamary saugoti nuo Len k. Bet sjunginink planas buvo kitoks. Mis vyko ordino emje, tarp T a n e n b e r g o i r G r i u n v a l d o . Ordinas prisikviet daugyb svei ir samdytos kariuome ns i vakar Europos. I viso jis atsived prie Tanenbergo apie 12.000 kari. Lietuvi ir lenk kariuomenje galjo bti apie 1520.000 kari, bet jie buvo menkiau apginkluoti. Tad ordinas tikjosi lengvai laimti. Bet viskas ijo kitaip. Ordi nas nesugebjo sukliudyti abiem sjunginink kariuomenm su sijungti, ir liepos 15 d. jos jau buvo irikiuotos mio lauke. Ordino kariuomen, atjusi vliau, buvo ivargusi; audra ir di delis lietus paskutin nakt jai nedav net gerai pailsti. Tuo tarpu sjungininkai buvo maiau keliav ir nakvojo mike, kurs apsaugojo juos nuo audros. Lenk kariuomen miui rikiavo Zindramas i Makovii, o lietuvi kariuomen pats Vytautas. Jogaila, specialios sargybos saugomas, iklaus net kelias miias paeiliui, o Vytau tas, keisdamas pavargstanius arklius, su keliais palydovais skra jojo tarp kariuomens eili, duodamas paskutinius sakymus. Vis virininku buvo laikomas Jogaila, ir jis turjo duoti enkl miui pradti. Vytautas buvo sudarytosios karo tarybos pir mininkas, todl jisai buvo ir t i k r a s i s m i o v a d a s . M io laimjimo nuopelnas, be abejo, pirmuiausia priklauso Vy tautui. Sjunginink kariuomen buvo irikiuota trimis eilmis; lie tuviai buvo deinje, o lenkai kairje. Ordino kariai nekantravo, taiau nedrso pulti, nes bt tek kautis mike. Jie norjo, kad pirmieji pult sjungininkai. Magistras nusiunt Vytautui ir Jogailai du plikus kardus, ragindamas nesislapstyti krmuose. 127

bet greiiau pradti m. Jogaila ilgai dels, bet, Vytauto ra ginamas, pagaliau sdo ant arklio ir, ijojs ant kalvos stebti mio, dav enkl j pradti. Prasidjus miui, magistras didiausias savo rinktines j gas sunkiai arvuot kavalerij, met prie lietuvius. Po valandos karto mio lietuviai pasitrauk. Liko tik eili vidu rys ir kairiajam sparne irikiuoti lenkai. ia dar 3 valandas jo smarkios kovos. Kryiuoiai buvo jau beapsup lenkus ir bt juos sumu, bet tuo momentu Vytautas atved paskutinius savo rezervus, t. y. antrsias kariuomens eiles. Mio karty atsi rado ir pasitrauk deiniojo sparno lietuviai. Greiiausiai, jie bus tyia pasitrauk, nordami nuvilioti kryiuoius gilyn savo ei les, kad galt vliau paspausti i ono (tai buvo lietuviams ge rai pastamas, totori danai vartojamas, taktinis manevras). Tuo pasitraukimu nuo sjunginink vidurio ir kairiojo sparno buvo nutraukta daug prieo jg, kurios nespjo laiku grti ir susitvarkyti, o gr lietuviai ujo kryiuoiams i ono. Jiems 128

i upaudus,kryiuoi tar11| I Llo panika j eils i iluko. Mio vietoje krito lietuvio ietim per' H . i s patsai magistras 1 I I i i c h a s v o n J u n} \ I I I g e n a s i r daugyb rittri. Dalis kariuome|)| dar band gintis, par.lepusi u gurguoli, ta' I M I ir ji buvo sumuta. I Ik mai kryiuoi likui i i fcpaspruko, o visi kiti luvo kovos lauke arba bigdami i jo. Ordinas buvo sitikin, m laimsis ir i .inksto buvo pasiruos laimjimo puotai. Visa M i t i n g o j i jo stovykla ati Magistro Ulricho v. Jungingeno paminklas t e k o nugaltojams. Be vy prie Tanenbergo. no ir valgym, stovykloje buvo rasta daugyb pani belaisviams sukaustyti. Bet jie ati t e k o patiems vokieiams. 15. Karo pabaiga ir Torno taika (1411 m.) T pai dien po mio nei lietuviai nei lenkai toli nesivijo kryiuoi, nes reikjo pasilsti. Sjunginink kariuomen tik po keli dien teisireng Marijenburgo link. Tuo tarpu ordino Vtdovyb pams komtras H e n r i k a s v o n P l a u e n a s suskubo surinkti jg, ir sjungininkams nebepasisek paimti Marijenburgo; ypa nepasisek dl to, kad Vytautas, dl gerai neinom prieasi, netrukus su savo kariuomene gro namo. [is greiiausiai nenorjo leisti per daug laimti lenkams, nes patsai, be emaii ir Unemuns (Suvalk krato), nieko daugiau nesitikjo gauti. Jam pasitraukus, turjo atsitraukti ir Jogaila.
I u invos Istorija, 9

129

Dar kiek laiko karas tssi tarp ordino ir Lenk, bet 1411 m. pagaliau buvo pasirayta taika. Ordinui ji buvo palyginti leng va: jis turjo sumokti 100.000 kap skatik karo ilaid, gr ino kai kurias emes Lenkijai ir iki gyvos Vytauto ir Jogailos galvos atsisak nuo emaii. Bet kadangi nei Vytautas nei Jogaila niekad neketino isiadti emaii, tai byla dl j dar ilgai tssi. Tik po 11 met ir po keleto nauj kar ordinas visikai isiadjo emaii. Tanenbergo laimjimo reikm. Tanenbergo myje ordino j gos buvo sunaikintos- Nors jis dar liko gana stiprus, taiau jau ne begaljo grobti Lietuvos emi. Pralaimjimo garsas aplk vis pasaul, ir visi inojo, kad ordinas pralaimjo m ne su pagonimis, o su dviem valdovais krikionim. Niekas nebeskubjo jo gelbti, kaip kad, pavyzdiui, po katastrofiko Durbs mio (1260 m.); jau nebegalima buvo igauti i popieiaus kryiaus ygio paskelbimo. Po ito pralaimjimo ordinas nebegaljo atsilaikyti prie sujungtas lietuvi ir lenk jgas ir po truput m silpnti; atsirado nesutarim ir jo viduje, o XVI amiuje jis visai inyko. Bet per vis Vytauto viepatavimo laik jis dar tebebuvo gana stipri pajga. Tanenbergo mis nebeleido susijungti abiem ordino akom. Livonik aka, kad ir klaus to paties didiojo magistro, taiau tu rjo ir savo krato magistr, turjo ir iaip savotik skirtum ir, tsdama kalavijuoi tradicij, visada var atskir politik Todl ji nedalyvavo net Tanenbergo myje. Po io mio ji m dar labiau tolti nuo Prs ordino, ir pagaliau jos likimas nujo visai kita linkme. itas didysis mis sutriukino viso germanikojo pa saulio bang, kuri taip triukmingai versi rytus. Paverg e maiius ir um vis Pabaltij, jie bt j dar toliau, krato gi lum; taiau itas pralaimjimas visoms j pastangoms pastat ne perengiam sien. Tuo laimjimu buvo igelbtos ne tik likusios nepavergtos lietuvi ems, bet ir plats slav kratai. O laimta buvo daugiausia lietuvi. T kar suruo du lietuviai Jogaila su Vytautu. Vytautas vadovavo paiam miui, tad jisai buvo ir tik rasis nugaltojas. Vokieiai it skaud savo tautai smg tebejauia dar ir da bar. Todl kai maralas Hindenburgas nelabai toli nuo tos vietos (Tanenbergo) didiojo karo metu sumu rus armij ir tuo nulm viso fronto likim, vokieiai ir t m pavadino Tanenbergo m iu. Vokieiai lyg pasijuto atkerij rytams u an skaud smg tik po 500 met. Ir dabar jie toje vietoje daro visokias ikilmes, pastat paminkl, palaidojo mirus prezident maral Hindenburg, nors ten yra ne vien laimjimo, bet ir skaudaus pralaimjimo (prie 500 me t) vieta. 130

I > Naujas sunormavimas santyki su Lenkija Horodls C. aktai (1413 m.) Lietuvos Lenkijos santykiai iki Horodls akto keitsi net Mel kart. Pirmiausia, kai Jogaila ijo Lenkij, jis ir visi l unigaikiai pasiadjo, kad Lietuva bus su Lenkija sujungta u paties Jogailos valdoma. Kaip ji turs bti valdoma, tada IKbuvo numatyta. Vliau pasirod, kad i Krokuvos negalima valdyti Lietuvos, ir Jogaila savo vietininku paskyr brol Skirgai l (iir. 108109 psl.). O kai Skirgaila nepajg tvarkyti Lietu vos ir kai Vytautas, sukls bajorus ir kunigaikius, nepaten kintus lenk kiimusi Lietuvos vidaus reikalus, pradjo kov, Jogaila savo vietininku pastat Vytaut. Jis gavo dar pla tesnes teises, negu turjo Skirgaila ir, labai greit ikils, pasidar vUikai savarankiku valdovu. Tada lenkai, pabg jo sava rankikumo, m reikalauti i naujo sunormuoti Vytauto ir Lie tuvos santykius su Jogaila bei Lenkija. Kai Lenkijoje po Jad vygos mirties palijo Jogailos bkl, o Vytautas po nelaimingo Vorsklos mio atsidr keblioje politinje painiavoje, tai, nenordamas dar labiau paatrinti santyki su Lenkija, jis sutiko i naujo sunormuoti Lietuvos ir Lenkijos santykius. Tada atsirado vadinamieji Vilniaus ir Radomo aktai (ir. 123 psl.). Jais Vytauto savarankikumas buvo patvirtintas, jis pats buvo pripaintas visos Lietuvos valdovu, bet kartu buvo nustatyta, kad Lietuva, kaip atskira valstyb, turs gyvuoti tik iki gyvos jo galvos; jam mirus, ji turjo atitekti Jogailai ar jo pdiniams, Lenk karaliams. Vytautas su itokiais lenk reikalavimais tada sutiko, nes, turdamas daug rpesi Lietuvoje, nenorjo nei patsai su lenkais pyktis nei padaryti keblumo Jogailai, kuris ir be to jau nesugy veno su lenkais ir net buvo adjs grti Lietuv. Vytautui daug patogiau buvo dl ramybs nusileisti, juo labiau, kad jis tikjosi Lietuvos likim vliau isprsti. Pagaliau, kas bus jam mirus, apie tai jis maai tegalvojo, nes nei jis nei Jogaila dar neturjo joki pdini. Todl vlesniojo valstybs likimo klau simas daugiau rpjo ne jiems, o patiems kratams, t. y. Lietuvai ir Lenkijai. is 1401 m. susitarimas n kiek nekliud Vytautui tsti savo 131

politikos. Pripaintas didiuoju Lietuvos kunigaikiu, jis i vis dar likusi sritini kunigaiktli pareikalavo sau itikimy bs priesaikos, ir jie visi jam prisiek taip pat, kaip kad anksiau prisiekdavo Jogailai. Todl is susitarimas jam ijo net nau d. Kunigaikiai pasidar nebe Jogailos, o jo valdiniai. Tuo bdu Lietuvoje tebuvo tik vienas valdovas Vytautas. Kai lenkai, pabg jo savarankikumo, buvo pradj reikti nepasi tenkinim, jis vl dav naujus ratus, kuriais pasiadjo laikytis 1401-j met sutarties. Taiau, nepaisydamas it, kelis sykius pakartot pasiadjimo rat, jis elgsi visikai savarankikai. Patrauks savo pus daugel Lenk pon ir geruoju sugyven damas su Jogaila, jis gijo didel tak net paioj Lenkijoj. Horodls suvaiavimas ir jo aktai. sigaljs ir pasidars tikru Lietuvos valdovu, Vytautas vis dlto neketino nutraukti santyki su Jogaila ir Lenkija. Sjunga su Lenkija Lietuvai bu vo dar reikalinga, nes byla su ordinu nepasibaig net tada, kai jis buvo sumutas Tanenbergo laukuose. 1413 m. tarp Lenkios ir ordino grs karas. Ordinas ir j rmis imperatorius Zigmantas troko atskirti Lietuv nuo Lenkijos. Be to, tuo pat metu ordinas visur Europoje skelb, kad Lietuva tebesanti pagonika ir kad Lenk karalius Jogaila remias pagonis. Todl buvo sutarta dar kart visam pasauliui vieai pareikti, k a d L i e t u v a i r L e n k i j a e s a n i o s n e p e r s k i r i a m o s . Ypa tai buvo norima pabrti ordinui, kurs vis dar nenorjo atsisakyti nuo emaii. Kartu buvo su tarta parodyti pasauliui, kad Lietuva esanti k a t a l i k i k a s k r a t a s ir kad ordinas, vadindamas j pagonika, skelbis me l. Tam tikslui buvo nutarta dar kart pakartoti jau 1387 m. Jogai los privilegijose paskelbtuosius dsnius, kurie visas teises Lietu voje duoda tiktai katalikams. Buvo paskelbta, kad Lietuva esanti aminai surita su Lenkija, bet kartu patvirtintas Lietuvos fak tikai jau pasiektas visikas savarankikumas. Atskiros Lietuvos valstybs ikilimas garantuotas ir po Vytauto mirties. Len kai sutiko patenkinti lietuvi reikalavim, kad Lietuva turs savo atskir valdov ir po Vytauto mirties; bet utat jie sugalvojo nauj ryi, kurie turjo neleisti Lietuvai nutolti nuo Lenkijos, ir turint savo atskir valdov. Tam tikslui Lietuvos valstyb turjo bti perorganizuota Lenkijos pavyzdiu ir ikil Lietuvos bajorai 132

jo bti suriti su Lenk bajorais. Visa tai buvo sutarta bendrame Lietuvos ir Lenkijos valdov ir bajor suvaiavime Horodlje. 'Suvaiavimo nutarimai buvo surayti trijuose do kumentuose: vienas bendras dokumentas buvo Jogailos ir Vy tauto ir po vien dokument abiej valstybi bajor. L i e t u v o s ir L e n k i j o s v a l s t y b i n i a i santy k i a i Horodls aktais buvo sunormuoti ta prasme, kad Lietuva gals isirinkti sau atskir valdov ir po Vytauto mirties, bet tik su Lenk karaliaus inia. Lygiai taip pat lenkai pasiadjo nerinkti sau karaliaus be lietuvi ir be j valdovo inios. Be to, ten pabrta, kad abidvi valstybs esanios sujungtos ir suda ranios vien valstyb. Bet kadangi buvo du valdovai, o niekur nekalbama apie Vytauto priklausomyb Jogailai, tiktai apie pa ram, kuri Lietuva turi duoti Lenkijai ir Lenkija Lietuvai, tai liko vis tiek dvi valstybs. Tuo bdu tarp Lietuvos ir Lenkijos buvo sudarytas sjungos, o ne priklausomybs ryys. Ta sjun ga buvo brte pabrta, kad j matyt ordinas. Todl ir ijo, kad akt angoj kalbama apie Lietuvos sujungim su Lenkija, o toliau visuose aktuose Lietuva traktuojama, kaip atskira valstyb, kuri tokia pat turinti likti ir po Vytauto mirties.
Mir

Katalik bajorams suteiktos privilegijos, i vienos puss, buvo reikalingos tam, kad pabrt Lietuvos katalikikum, o i kitos puss, tai buvo lenk sumanyta gudry b Lietuvos bajorams priartinti prie savs, padaryti savo biiu liais, kad jie niekuomet nebenort skirtis nuo Lenkijos. Lenk bajorai turjo daug didesnes teises, negu Lietuvos bajorai; ten net karalius buvo nuo j priklausomas. Todl jie suman pa remti ir Lietuvos bajorus, ddamiesi j utarjais prie valdovus, ir tuo bdu pririti juos prie savs. Kadangi jie nesteng pa traukti savo pus valdovo, tad ryosi patraukti nors bajorus. L i e t u v o s b a j o r a i Vytauto laikais jau buvo gij di del reikm. Gedimino ir Algirdo bei Kstuio laikais tik ku nigaikiai turjo reikm valstybs gyvenime. Bet nuo Kstu io laik prasidjusiose kovose dl sosto kunigaikiai turjo remtis viso krato visuomene, todl ir bajor reikm m augti. Ypa j reikm iaugo, kai Vytautas panaikino visas didi sias sritines kunigaiktystes ir vietoje kunigaiki m skirti sa vo vietininkus i bajor tarpo. Be abejo, nuo to laiko visais 133

svarbesniais reikalais jis m tartis su bajorais. Bajor pritari mas jam buvo taip pat reikalingas ir siekiant savarankikumo. Dl to jis vis daugiau su jais skaitsi. Seniau visos svarbesnio sios sutartys buvo sudaromos didiojo kunigaikio drauge su broliais ir kitais sritiniais kunigaikiais; pavyzdiui, Krvos ak tas buvo patvirtintas vien kunigaiki. Taiau Vytauto laikais sudarant svarbesniuosius aktus dalyvauja jau nebe kunigaikiai, bet bajorai. Taip antai, 1401 m. Lietuvos bajorai atskiru aktu patvirtino sutart su Lenkais ir pasiadjo jos laikytis (ir. 123 4 psl.). Taigi bajorai dalyvavo ir sutari sudaryme. Todl jie visada palaik Vytaut ir, didiuodamiesi savo valdovu, 1398 m. Salyne j paskelb net savo karalium (ir. 122 psl.). Pirmsias teises bajorams dokumentaliai patvirtino Jogaila 1387 m. (ir. 112 psl.). Toji privilegija liet tik j asmens ir turto valdymo laisves. Taiau jiems nebuvo suteikta joki teisi valstybs reikal sprendime: tuose reikaluose jie galjo daly vauti tik tiek, kiek jiems leido valdovo malon, kiek jis su jais skaitsi. Ir Horodls aktais jiems nebuvo duota joki nauj teisi dalyvauti valstybs gyvenime; buvo tik patvirtintos j asmens ir turto valdymo teiss, kuriomis jie jau seniai naudo josi. Taiau iuo kartu jau buvo n u s p r s t a k u r t i L i e tuvoje t o k pat krato" v a l d o m j aparat, k o k s b u v o L e n k i j o j ; b e to, buvo garantuota, kad vi sos steigiamos valstybs urd vietos bus duodamos tik ba jorams katalikams. O tokie, lenk pavyzdiu naujai vesti, urdai turjo bti v a i v a d o s ir k a t e l i o n a . i ; jie tu rjo gauti tam tikr teisi krato valdyme ir karo atveju turjo vadovauti savo vaivadijos bajorams. Pirmieji tokie vaivad ir katelion urdai buvo steigti Vilniuje ir Trakuose. Buvo nu matyta ir daugiau j steigti, taiau iki X V I amiaus j dau giau neatsirado, todl visos kitos sritys ir toliau buvo valdomos vietinink. Tik i oro'no atgautuose emaiiuose jau nuo 1411 met buvo Vytauto ski.tas vietininkas, vadinamas lenkikuoju senino vardu. Bet i tiki> nei vaivados nei emaii seninas nuo didesnij srii vietinink niekuo nesiskyr, ir vliau visi srii vietininkai gavo t pat lenkikj vaivad vard (buvo dar vietinink didiojo kunigaikio dvaruose; jie vliau buvo vadinami seninais). 134

Lenkikj herb suteikimas Lietuvos bajorams. Lietuvos ir Lenkijos bajorams suartinti, Horodlje buvo nutarta Lietuvos bajorams suteikti lenkikus herbus. T u o laiku visur Europoje anktieji visuomens sluoksniai jau vartojo tam tikrus gimini enklus, vadindamus herbais. Jie bdavo vaizduojami ant gy venamj nam sien, ant riteri vartojamj ginkl; bet da niausiai juos vartodavo vairi dokument antspauduose. Vartojusieji vienod herb buvo laikomi giminmis, nors tarp j ir nebdavo kraujo giminysts. Tai buvo luomin giminyst. Lietuvos bajorai anksiau savo antspauduose taip pat vartodavo tam tikrus enklus, taiau tie enklai jiems neturjo tokios prasms, koki kad turjo Vakaruose. Auktesniojo vakar Eu ropos luomo tradicijos jau buvo inomos Lenkijoj. Tad ir ia sivyravo mada teikti savo gimins herb svetimiesiems. T a i buvo vadinamoji adoptacija (t. y. herb gavs svetimasis buvo priimamas gimins nariu). Nordami priartinti prie savs Lie tuvos bajorus, lenkai pasiryo jiems duoti savo herbus. Tuo bdu lenkikus herbus gavo 47 Vytauto parinktosios Lietuvos bajor eimos. Horodls akt reikm. Horodls aktais b u v o p a t v i r tinta savarankika V y t a u t o sukurtoji valstyb , bet kartu buvo padti pamatai suartti abiej valstybi ir visuomeni santvarkoms, kurios per kelis imtus met visikai susivienodino. Todl Horodls aktai turjo nepaprast reikm: jie padjo pamatus Lietuvos bajorams sulenkti. Unijos klausimas. Visi Jogailos bei Vytauto laikais sudarytieji aktai, normuoj Lietuvos ir Lenkijos santykius, lenk paprastai va dinami unij aktais. Bet i tikro toks jiems duotas pavadinimas yra neteisingas. 1385 m. Krvos sutartis tikrai turjo bti unijos pra dia, nes Jogaila ten pasiadjo kartu valdyti abidvi valstybes (unija juk yra tada, kai kelias valstybes valdo vienas valdovas). Bet pats Krvos aktas dar nebuvo tikras unijos aktas, nes jame nebuvo pa sakyta, kaip tos abidvi valstybs bus valdomos, kaip jos santykiaus; tai buvo tik unijos programa. Netrukus prasidjs Vytauto valdy mas iard sugalvot unij, ir buvo atstatyta visikai nepriklausoma Lietuvos valstyb. 1401 m. buvo patvirtinta savarankikoji Lietuvos valstyb, taiau tuo pat metu dar buvo numatyta, kad unija tursianti prasidti po Vytauto mirties. 1413 m. jau ir tatai buvo atmesta, o buvo tik paliktos Jogailos teiss Lietuvai ir padti pagrindai artimam Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimui, kuris jas suved unij tiktai po 150 met (1569 m.). 135

17. emaiiu kriktas (1413 m.) ir vyskupysts krimas (1417-1421 m.) Kriktas. Jogailos 1387 m. buvo pakriktyti tiktai Auktai iai. Po Torno taikos atgav emaiius, Vytautas su Jogaila tuojau m galvoti ir apie j krikt. Kadangi ordinas neketino atsisakyti nuo emaii, tai reikjo skubti juos pakriktyti, kad jis nebegalt Europai skardentis nes emaiiams krikiony b. Tam tikslui 1413 m. Vytautas su Jogaila patys atvyko e maiius ir, keliose vietose sunaikin pagonikas ventoves, pakriktydino pirmuosius brius. Pasirod, kad ir tada dar ne buvo lietuvikai mokani dvasinink, todl krikioni mokslo tiesas turjo aikinti emaiiams net patys valdovai. Jie kriktydino neilgai, vos vien savait. Suprantama, kad negaljo bti daug pakriktyta, taiau formaliai kriktas buvo atliktas, ir politikos sumetimais jau buvo galima sakyti, kad emaiiai es krikio nys (i tikro krikionyb ten ved tiktai vliau suorganizuotoji Banyia). emaii krikto panaudojimas prie ordin Konstancoje. Tuo metu, kai Lietuva ginijosi su ordinu dl emaii pri klausomybs, Konstancoje (veicarijoje, prie Reino ups) buvo suauktas visuotinis Banyios suvaiavimas. Ten, tarp kitko, turjo bti sprendiama ir emaii byla. Nordamas suda ryti palankesn sau spd, Vytautas nusiunt Konstanc 60 kriktyt emaii bajor, kurie patys turjo pareikti suvaia vimui skund dl ordino puolim ir iaurum. 1415 m. jie teik savo skund, kuriame nurod daugyb ordino nusikaltim, au kiani dangaus kerto. Apie kryiuoi valdymo laikus jie, tarp kitko, iaip pareik: Jie atm mus emes, palikdami mums tik maus laukelius; jie atm mums laisv. J valdioje, arba, teisingiau tariant, j prie spaudoje, mums bt reikj elgetauti, vogti ir umuinti, skurdiai misti su savo monomis ir vaikuiais. Mes stebims, kad tie (ordino) broliai dar drso save vadinti krikionybs durimis; prieingai, jie turt vadintis utvara iekantiesiems iganymo. Pairkime, kaip jie imok tikjimo tuos, kuriuos jau seniai yra nukariav. Um j emes, jie laiko juos sunkioje vergovje ir varo prie sunki dar b". .. Greta toki ordino apibdinim, ilgame skunde emaiiai dar daugybe kit pavyzdi pailiustravo ordino iaurumus. Aiku, itoks emaii krikioni pareikimas turjo ieiti ordinui ne naud. 136

emaii vyskupysts krimas. I ilgo kryiuoi ir lietu vi gino Konstancoje, Vakaruose susidar labai neigiamas sp dis apie ordin. Jogaila ir Vytautas laimjo. T rodo, pavyz diui, kad ir tas faktas, jog vis rytuose (Pskovo ir D. Naugardo emse) gyvenani katalik globa buvo pavesta jiems, o ne ordinui. Tuo pat metu suvaiavimas paved Vilniaus vyskupui Pttrui ir Lvovo vyskupui Jonui nuvykti emaiius, itirti j bkls ir suorganizuoti ten vyskupyst. Tie pasiuntiniai tris mBtlius dirbo emaiiuose ir ventino pirmj emaii vyskup Motiej. Vyskupysts centru buvo padaryti V a r n i a i . Vys kupyst buvo vadinama emaii, arba Medinink, nes Varniai buvo Medininkais vadinamoje emaii srityje. Vytautas ten pastat katedr, o visam krate 8 parapijines banyias (Vi duklje, Luokje, Kaltinnuose, Kelmje, Raseiniuose, Arioga loje, Kraiuose ir Veliuonoje). Vyskupyst galutinai buvo kur ta ir apdovanota emmis 14171421 m. Ir emaiiuose pirmieji kunigai buvo lenkai. Bet pirmasis j vyskupas Motiejus, gims Lietuvoje, buvo Lietuvos vokietis, kurs gerai mokjo ir lietuvikai. Vliau jis buvo Vilniaus vyskupu ir pasiymjo, kaip didelis Lietuvos patriotas. 18. Ginas su ordinu dl emaii ir dl j sienos Kovos dl sienos. Per Torno taik emaiiai buvo pripa inti Lietuvai iki gyvos Vytauto ir Jogailos galvos, taiau nebuvo nustatyta, kur eis siena tarp emaii ir ordino. Ordinas reika lavo, kad jam bt palikta visa Panemun iki Veliuonos, o Ne muno emupy dar didelis plotas deiniojoj Nemuno pusj ir Klaipda. Taiau Vytautas reikalavo, kad ordino ir emai i siena bt Nemunas. Tuo pat metu ir Lenkija ginijosi su ordinu dl savo sien. Prasidjo ilga byla. Vien met (1412 1413 m.) abi puss buvo susitarusios pasiduoti imperatoriaus Zigmanto atstovo, B e n e d i k t o M a k r o s , sprendimui. Tas, apvaiavs ginijamsias emaii sritis, nusprend, kad tiek Veliuona, tiek Klaipda esanios pastatytos emaii krate, ir todl turinios likti Lietuvai (Veliuona tuo metu buvo jau Vy tauto, o Klaipda ordino). tai Makros sprendimo odiai dl Klaipdos: Kartu mes ran dame, kad Klaipdos pilis yra pastatyta emaii emje. Nei ma gistras nei ordinas nieko prieingo negaljo rodyti"... 137

Sulauks tokio sprendimo, ordinas paskelb, kad nebepripasts Makros teisju, nes jis ess Vytauto papirktas. Po to ordinas tikjosi laimsis byl tuo metu (14141418 m.) vy kusiame Banyios suvaiavime Konstancoje. Taiau suvaiavi mas sienos klausimo nesprend; visais kitais klausimais ordi nas ten pralaimjo (ir. 1367 psl.). Suvaiavimas paved Vy tautui ir Jogailai iplatinti emaiiuose krikionyb. Tuo b du ir Banyia surio emaiius su Lietuva. Imperatoriaus Zigmanto sprendimas. Byla dl emaii dar nepasibaig Konstancoje. Bylos metu kelis sykius buvo net prasidjs karas tarp ordino ir Lietuvos bei Lenkijos. Pagaliau Vytautas su Jogaila sutiko, kad klausim isprst imperatorius Zigmantas. Kadangi j santykiai su Zigmantu buvo geri, todl jie tikjosi, kad jis j neapvilsis. Bet imperatorius, nor damas patenkinti ordino pusje stovini Vokietijos visuomen, pripaino emaiius ordinui. Tas buvo padaryta imperijos ku nigaiki suvaiavime V r o c l a v e (Breslau) 1420 m. Taiau ito sprendimo nepripaino Jogaila su Vytautu. Jogaila tuojau kreipsi popiei, praydamas panaikinti sprendim, o Vytau tas nutar u tai atkeryti Zigmantui. Vytautas priima ek sost. Imperatorius Zigmantas Liuksemburgietis buvo snus to paties Karolio IV, kuris Algirdui su Kstuiu buvo sils kriktytis. Kai Jogaila ved Jadvyg, Zigmantas buvo susiadjs su vyresnija jos seseria, Marija, ir jos tvo Liudviko buvo skiriamas Lenkijos karalium. Jis turjo ir alinink Lenkijoj, taiau daugumas lenk jo, kaip vokieio, nenorjo ir, pripain sost Jadvygai, sutuok j su Jogaila. Jau vien dl to Zigmantas negaljo turti geros akies Jogailai. Ga vs monos Marijos paveldt Vengr sost, jis var labai ne draugik Jogailai politik; tik retkariais politini sumeti m buvo veriamas gyventi su juo geruoju. Kadangi Vengrija su kaimyne Lenkija turjo daug prieybi, tai Zigmantas vis laik rpinosi susilpninti Lenkij ir atskirti j nuo Lietuvos. Bet tas jam vis nesisek. Po tvo mirties imperatorium tapo Zigmanto brolis, ek karalius Vaclovas, kurs betgi 1400 m. buvo paalintas nuo sosto; tada jam liko tiktai vieni ekai. 1411 m. imperatorium pasidar Zigmantas, kuris, 1419 m. mirus Vaclovui, panoro gauti ir ek 138

sost, bet ekai tam pasiprieino. Mat, ten buvo sigalj ek Itanyios reformatoriaus, H u s o , alininkai, kurie negaljo dovanoti Zigmantui dl Huso mirties. Eretikas Husas buvo paauktas Konstancos banytinio suvaiavimo teism; neisiadjs savo mokslo, jis buvo pripaintas atkakliu eretiku; todl, an laik statymais, buvo sudegintas. Kadangi jam, vykstaniam Konstanc, Zigmantas dav gelein rat, ta iau pasmerktojo vliau nebegyn, tai jis atrod tikrasis Huso mirties kaltininkas, ir todl ekai nenorjo pripainti jo savo karalium. Jie pradjo kar su Zigmantu ir sost pakviet Jogail su Vytautu. Jogaila, pabijojs susidti su eretikais, at sisak nuo sosto: mat, jis bijojo sueiti konflikt su popieium ir visu katalikikuoju pasauliu. Vytautas, nordamas atkeryti Zigmantui u neteising Vroclavo sprendim, pasilytj sost prim. Pats negaldamas vykti ekus, pasiunt ten su ka riuomene savo vietinink Jogailos brolio Kaributo sn, Zig mant. Tas ibuvo ekijos valdovu net kelerius metus, kol Vy tautas, susitaikins su imperatorium Zigmantu, j atauk. 19. Melno taika (1422 m.) ir emaii gino pabaiga Diplomatin kova dl emaii ir kai kuri Lenkijos srii jo vis laik. Pagaliau 1422 m. Jogaila su Vytautu paskelb ordinui kar ir, sujung savo kariuomenes, i Lenkijos siver jo emes. Ordinas buvo nepasiruos kariauti ir atvir kov nestojo. Jis nutar tiktai gintis pilyse. Lietuvi ir lenk kariuo mens nusiaub vis krat. Pagaliau magistras papra taikos; ji buvo padaryta netoli M e l n o e e r o , kariuomens sto vykloje, 1422 m. rugsjo 27 d. ia taika buvo galutinai isprstas ginijam teritorij klau simas. Ja Lietuvos siena su ordinu buvo nustatyta ir ilgus am ius iliko madaug ta pati, kuri vliau jo tarp Rusijos ir Vo kietijos. Vadinasi, Unemunje ji buvo nustatyta madaug to kia, kokia yra dabartin ms siena su Vokietija, o emaiiuose tokia, kokia ji buvo iki mums atgaunant Klaipdos krat. Taigi kad ir daug padjo pastang, vis dlto Vytautas neatgavo Klaipdos krato ir nepasiek Nemuno emupio. Utat likusi didioji emaii dalis buvo pripainta Lietuvai nebe iki gy vos Vytauto ir Jogailos galvos, bet aminai. 139

Melno taika buvo baigtos ilgai jusios Lietuvos kovos su vokiei ordinu. Ordinas jau nebepajg toliau kariauti. e maiiai nuo jo buvo apginti, taiau vakarin j dalis, vadinamoji Maoji Lietuva, vis dlto liko vokieiams. Po Melno taikos kryiuoiai visikai nustojo vilties sujungti abi savo dalis, ir kiekviena i jo valstybi nujo visai skirtingais keliais. I Vytauto diplomatins kovos su ordinu dl emaii sienos sidmtini keli gras epizodai, charakterizuoj jo politik ir jo asmen. Kai atgavs emaiius Vytautas atstat Veliuonos ir kitas pilis, ordino maralka prane magistrui itoki savo agento ini: Jo aki vaizdoje (bajoras) Nigaila garsiai prane susirinkusiems pilyje ka riams, kad j valdovas, kunigaiktis Vytautas, tas pilis pastats p r i e v o k i e i u s , su kuriais jis dar turs daug reikal. Dabar jis trauksis Ragain, o paskui K a r a l i a u i , nes t o s e m s k i t a d o s p r i k l a u s i u s i o s L i e t u v a i". O Vytauto bajorai tam agentui pareik: Ms kunigaiktis t u r i a t s i i m t i K a r a l i a u i , n e s t a i y r a j o t v o n i j a". Kai atvyko Makra, Vytautas tvirtino, kad Klaipda esanti emai i krate ir, Tomo sutartim, iki gyvos jo galvos turinti tekti Lietuvai (visiems, inoma, buvo aiku, kad jis nori aminai j prijungti prie Lietuvos, taiau diplomatikumas jam neleido tada apie tai kal bti). Makrai tarpininkaujant, 1413 m. sausio mn. Nemuno saloje, vadinamoje Salynu, Vytautas susitiko su ordino maralka dertis dl ipirkimo ordino belaisvi, paimt Tanenbergo myje. Tada maral ka usimin apie Veliuon ir apie Vytauto norus atsiimti dar dau giau emi. Vytautas supyks atr: Maralka, tu labai gerai inai, kad p i k t u o j u i m a ns dar n i e k a s n i e k o n e l a i m j o . Kas mans ne g e r b i a , to n e v e r t i n u n a. Savo nusistatymo a nekeiiu, ir niekas negali mans priversti. Js norite man iplti mano tvo palikim ir atimti Veliuonos pil; bet, kol js i mans tai atimsite, dar turs ne viena galva nusiristi. Mielas valdove, atsak maralka, mes tam turime labai ger rodomj dokument. Kas mums nepriklauso, mes to visai ne nortumm reikalauti. P r s a i yra taip pat mano p r o t v i em, atsak jam supyks Vytautas, ir a reikalausiu j iki pat Osos. Jie yra mano tv palikimas. Paskum ne be ironijos jis dar pri dr: O kur yra ordino tv palikimas? Maralka dar band rodinti, kad jie karo nenor ir kad tur vilties geruoju rodyti teises jiems priklausomoms emms, taiau Vytautas nutrauk pasikalbjim. 140

7.9mAiius

Vytautas kryiuoius laik atjnais grobikais, o j ginijamus ir kitas emes savo tv palikimu. domus yra jo ratas ImpH'Atoriui Zigmantui, kur jis nurodo Vroclave 1420 m. padaryto /Irmanto sprendimo neteisingum. Jis ia iaip rao: emaiius , sei ne mums, o juk tai yra ms seneli ir proseneli palikimas. juo* ir dabar mes valdome- emaiiai visada buvo ir tebra ta pati l.letuva, nes visur ia kalbama ta paia lietuvi kalba. Bet kadangi ?,pinniiai yra emesnj vietoj, negu Lietuva, tai tas kratas lietuvikai ii v.ulinamas emaii kratu, nes taip lietuvikai yra vadinama e minu.). O emaiiai Lietuv krat, esant auktesnj vietoj, Vadina Auktaiiais. Bet emaiiai visada vadinosi lietuviais, niekad ne ncsivadino emaiiais. Dl tos paios tautins vienybs mes savo n i n l . j neraome emaii, nes toji em ir jos gyventojai yra t a I t i L i e t u v a ir t i e p a t y s l i e t u v i a i . O Js Karalikoji I Hilcnyb t em priteis atiduoti... Jeigu Js Karalikoji Dide nyb norjo teisingai sprsti, reikjo gerai atminti, kad k r y i u o i a i yra a t j n a i i s v e t i m V o k i e t i j o s k r a t u , k a tl j i e u g r o b P r s u s , o d a b a r n o r i ir m u s i m ii s e m s i v a r y t i . Jei tas sprendimas nebus pakeistas, grasino Vytautas, baigdamas laik imperatoriui,kol gyvas, nebflsiu Js biiuliui"... 20. Vytauto ryt politika jo gyvenimo pabaigoj Ryt bkl kov su ordinu metu. Prasidjus kovoms NU kryiuoi ordinu, Vytautui teko vis savo dmes kreipti vakarus. Rytuose tuo metu jis laiksi labai tvirtai. jo valdi nebuvo pakliuv tiktai Pskovas su Naugardu ir Maskva; visos ems, dl kuri dar Algirdas varsi su Maskva, jau buvo pa tekusios Vytauto valdi. Nors jisai ir pralaimjo prie Vorsklos, taiau gijo didel tak totori tarpe; pagaliau net pasodino ordos sost Tochtamyo sn Soldan. Visa tai buvo pa siekta ramiu diplomatijos keliu. ygiai j rus kratus Vytauto gyvenimo pabaigoj. Bai gs ilg byl su ordinu dl emaii, Vytautas vl galjo laisvai nukreipti savo dmes rytus. Nuo pat Melno taikos jis jau m galvoti apie yg Pskov, kur teisiruo vos 1426 m. Paties Pskvo jis nepam, pasitenkindamas 1.000 rubli kon tribucija (anais laikais tai buvo milinika suma). Kitais metais atjo inia, kad mir jo entas, Maskvos kunigaiktis Vosylius, su kuriuo jam taip pat ne kart buvo tek susidurti. Vytautas tuojau iygiavo Maskv, bet jaunuio Maskvos kunigaik141

io Vosyliaus II motina, Vytauto dukt Sofija, atvykusi jo pa sitikti Smolensk, permaldavo Vytaut, ir jis tuo metu teprijung prie Lietuvos tik kelet kunigaiktysi, kurios anksiau svyravo tarp Maskvos ir Lietuvos. Be to, jis pats pasidar savo vaikaiio, Maskvos kunigaikio, globju. ito ygio metu buvo pasiekta net Tula, Kaluga ir Riazan. I tikro tai buvo ne karas, o vien kelions ygis, nes rus kunigaiktliai net ne idrso kariauti. Kur tik Vytautas jo, ten buvo sutinkamas su dovanomis ir skelbiamas globju bei tvu. Pagaliau 1428 m. Vytautas suruo paskutin savo yg tolimj D. Naugard. I jo buvo paimta net 10.000 rubli kontribucijos. 21. Vytauto pastangos sujungti ryt (pravoslav) ir katalik Banyias Lietuvai tapus katalikikai valstybei, joje greta viena kitos atsirado dvi krikioni Banyios. Jau pirmja 1387 m. Jogailos privilegija, o vliau ir 1413 m. Horodls privilegija visos teiss valstybje buvo pripaintos tik katalikams. Pravoslavams ne galima buvo gauti net auktesnij valstybs tarnyb. Taiau ir pravoslavikieji kratai reikalavo sau lygi teisi. Kad vals tyb neskilt, reikjo rasti ieit suvienodinti teises. Todl buvo pradta galvoti apie abiej krikionikj Banyi su jungim, arba apie banytin unij. Tam reikjo, kad pravosla vai pripaint popieiaus valdi ir priimt katalik dogmas. Buvo dar ir kitas motyvas siekti banytins unijos. Ne gaudami lygi teisi su katalikais, pravoslavai galjo linkti Maskv. Kadaise Algirdas, bijodamas, kad rusai neparinkt prie Maskvos, kur buvo j Banyios metropolitas, kr Lietu vai atskir metropolij Kijeve (ir. 93 psl.). Tebebuvo me tropolitas Kijeve ir Vytauto laikais. ia metropolitu tada buvo Kiprijonas, kurs ir pats buvo palankus banytinei unijai. Jam mirus, metropolitu buvo ventintas graikas Fotijas. is buvo visikai prieingas Vytauto planams ir apsigyveno Maskvoje. Tada Vytautas suauk vis savo valstybs pravoslav vysku p, dvasinink ir kunigaiki suvaiavim Naugarduke. Suva iavimas nutar nutraukti visus ryius su Fotiju ir nauju Kijevo metropolitu isirinko unijai pritariant graik vienuol C e m142

I. I ,i k . Bet nuvyks Konstantinopol pas patriarch, CemII .1 .is negavo irinkimo patvirtinimo, nes ten veik Foti(u |taka. Cemblakas net buvo ekskomunikuotas, ir todl nebega ljo valdyti metropolijos. Kaip tik tuo metu Konstancoje bu vo Banyios suvaiavimas, ir 1418 m. Vytautas, Jogailos re m i . i m a s , pasiunt ten Cemblak su kitais pravoslav dvasininI . i r . dertis dl unijos. Taiau derybos jo nesklandiai ir nel . v c joki vaisi. Kai Cemblakas, grs Lietuv, mir, Vy tautas susitaikino su Fotiju ir savo valstybs pravoslavams lei do pripainti j metropolitu. Tokiuo bdu dingo unijos projektas. Bet naujasis popieius vertino Vytauto ir Jogailos nuopel nu-, ir paskyr juos pravoslav kratuose gyvenani katalik globjais (ir. 137 psl \ Unijos projektas vl buvo ikils tik naujajam Banyios suvaiavime Bazely, kai Vytautas jau buvo mirs. Tada unijos reikalu daugiausia rpinosi vitrigaila. Bet ir tada nepasisek (vesti unijos, ir Vytauto ikeltoji unijos mintis buvo vykdyta l i k X V I amiaus gale. 22. Vytauto santykiai su Lenkija jo gyvenimo pabaigoj I vietininko pasidars savarankiku Lietuvos valdovu, Vy tautas niekad nenorjo gadinti santyki su Jogaila ir Lenkija. Bendradarbiavimo su Lenkija jis ypa buvo reikalingas, kovodainas ginklu ir diplomatija su ordinu. Jis nebuvo links nu traukti ger santyki su Jogaila ir Lenkija net po Melno tai kos, t. y. kai buvo baigta byla su ordinu. Bet kai jau nebebuvo bendros bylos su ordinu, kai nebebuvo bendro, jungianio rei kalo, tie santykiai m gesti. Sugadino juos patys lenkai. Ilgo logailos ir Vytauto valdymo metu Lenkijoje iaugo nauja po litik karta, kuri m reikti nepasitenkinim Lietuvos savaran kikumu. Jie m bijoti, kad po Jogailos mirties nenutrukt Lietuvos ryiai su Lenkija, nes senelis Jogaila, kaip ir Vytautas, buvo bevaikis. Bet pagaliau (1424 m.) Jogaila su ketvirtja sa vo mona susilauk vieno, o vliau ir kito snaus (jo 4-oji imona buvo Vytauto ipirta ir jo dvare iaugusi lietuvait, Aln kunigaiktyt Zofija). Jogaila tuojau m rpintis, kad lenkai i anksto pripaint 143

jo snums sost. Lenk bajorai, u tai isireikalav i Jogailos sau privilegij prapltimo, sutiko. Atrod, kad jau viskas bus gerai, kad, seniesiems valdovams mirus, abudu sostus gaus Jogailos sns, taip bent svajojo lenkai. Taiau visus pla nus iard staiga ikils Vytauto sumanymas karnuotis Lietu vos karalium. Dl to iiro visi geri abiej valdov ir valstybi santykiai. 23. Lucko suvaiavimas (1429 m.), Vytauto karnacijos byla ir Vytauto mirtis Lucko suvaiavimas ir karnacijos sumanymas. 1429 m. turjo vykti valdov suvaiavimas ryt Europos politikos klau simams apsvarstyti. Jis buvo suauktas Vytauto pily, Lucke. Be paties Vytauto ir Jogailos, ia atvyko Maskvos, Tvers, Riazans kunigaikiai; atvyko daugyb Vytauto priklausom rus kunigaiki; pagaliau atvyko pats imperatorius Zigman tas, popieiaus legatas ir daugelio Vokietijos miest ir kunigaik i atstov. Suvaiavimo eimininkas, Vytautas, turjo progos parodyti savo vaiingum. Tarp vis suvaiavime ikelt klausim vienas i svarbiau sij buvo sumanymas karnuoti Vytaut Lietuvos karalium. Sumanym ikl imperatorius Zigmantas. Jogaila tam pritar, bet grieiausiai pasiprieino Lenk pon taryba, kuriai vado vavo Lietuvos savarankikumo prieas, vysk. Z b i g n e v a s O 1 e s n i c k i s. Lenk ponai rodinjo, kad Vytauto karnavi mas bt prieingas Lietuvos ir Lenkijos sutartims, nes tada Lie tuva, es, galt po Vytauto isirinkti sau kit karali, o ne t, kur isirinkt po Jogailos mirties lenkai. Kai Jogaila savo suti kimo vis dlto neatauk, lenk ponai ivaiavo i Lucko. I vaiavo su jais ir Jogaila. Tuo bdu Vytauto karnacijos klau simas Lucke liko neisprstas; jis turjo bti isprstas vliau. Karnacijos byla 1430 m. Lenk ponai prispyr grus Krokuv Jogail ataukti savo duotj sutikim dl Vytauto kar nacijos. Ataukimas buvo laiku pranetas imperatoriui Zigman tui, kurs laiko nuora tuojau nusiunt Vytautui. Jame Jogaila rao, kad sutikim davs, nepasitars su savo pon taryba; pasi tars dabar mats, kad turs ataukti sutikim. Es, Vytauto ka144

Lucko suvaiavimas. Stovi imperatorius Zigmantas, nuo jo dein Vytautas su mona Julijona, o kair imperatoriaus mona, Jogailos mona Zofija ir Jogaila. (Dailininko Mackeviiaus paveikslas; originalas Karo Muziejuje).

rnacija galinti sukelti nesantaik tarp Lenkijos ir Lietuvos. Be to, idid Lietuvos bajorai, es, galt po Vytauto sau isirinkti kit karali, ir tuo bdu jis (Jogaila), o taip pat ir jo vaikai, netekt Lietuvos. itas Jogailos atsakymas labai eid Vytaut. Jam ir Lie tuvos bajorams buvo skaudiausia, kad Jogailos laike Lietu va buvo traktuojama, kaip Lenkijos priklausoma valstyb, o Vy tautas, kaip Jogailos priklausomas valdovas. Tiesa, Jogaila vliau pasiaikino, kad jo vardu Zigmantui nusisto laiko tu rinys jam nebuvs inomas, nes jis pats nemoks skaityti, o ponai para, k norj. Bet toks pasiaikinimas Vytauto ne patenkino. sieids jis nusprend karnuotis, niek neatsi velgdamas. Maa to, per savo delegacij jis pareikalavo, kad Jogaila atsakyt, ar laiks j ir Lietuvos bajorus laisvais ar ne laisvais. Jogaila atsak labai nuolaidiai: Ms brolis yra lais vas, kaip ir mes, ir mes jo nelaikome kitokiu, kaip tik ms broliu. Taip pat ir Lietuvos kunigaikius bei bajorus laikome laisvais, kaip ir ms (t. y. Lenkijos) ponus, ir lygiais su jais" . . .
Lietuvos Istorija, 10

145

Taiau tas nieko nepadjo. Vytautas, susitars u imperatorium, ruosi karnuotis. Jo pasiuntiniai pareik Jogailai ir lenkams, kad Vytautas, es, vis tiek karnuosis, nes tik karnavsis tega ls nuplauti padaryt gd ir pasirodyti i tikrj laisvas. Lenkai dar visaip band sutrukdyti Vytauto sumanym, pra Vytaut nors nesiskubinti ir buvo pasil jam teikti net Lenk karn (tuo bdu Jogailai bt tek atsisakyti nuo sosto). Taiau Vytautas visk atmet. Tada lenkai pradjo ginkluotis. Buvo paruotos betgi ir Vytauto jgos. Jis jau paskyr karnaci jos termin (rugsjo 8 d.), susikviet svei ir lauk imperatoriaus atsiuniamos adtosios karnos su karnacijos dokumentais. Bet lenkai buvo pasiry nieku bdu neleisti vykdyti karnacijos. Todl jie sum imperatoriaus pasiuntinius, ir Vytautas su sve iais j nesulauk. Taiau Vytautas net ir po to neketino nu sileisti. Imperatorius tuojau paadjo nusisti jam karn ki tais keliais, nebe per Lenkij. Buvo jau paskirta nauja kar nacijos data, bet Vytautas jos jau nebesulauk. Vytauto nirtis. Paatrjus ginui dl karnacijos, 1430 m. ruden Vilni atvyko Jogaila. Susitik abudu pusbroliai tuo jau susitar: Vytautas sutiko garantuoti, kad po jo mirties Lie tuva neatiteks niekam kitam, kaip tik Jogailos snui, o Jogaila dav savo sutikim dl karnacijos. Dabar Jogailai dar rei kjo gauti savo pon tarybos sutikim. Tuo reikalu Krokuv buvo isisti su Jogaila Vilni atvyk Lenk ponai. Bet Vy tautas pon susitarimo jau nebesulauk: j i s m i r 1 4 3 0 m. s p a l i m n . 27 d.; mir jau senelis, turdamas 80 met su virum. Mirties prieast vieni altiniai nurodo vot ant pe ties, kiti susitrenkim. Suvaiavusi karnacij svei akivaiz doje ikilmingai priimdamas Jogail su palydovais, jis nuvargo ir, raitas jodamas su sveiais i Vilniaus Trakus, nukrito nuo irgo. Susitrenks nebegaljo toliau joti, todl vaiavo monos veime. Nuvyks Trakus, atsigul ir daugiau nebekl. Vytauto kapas. Didiojo valdovo lavonas buvo laikomas 8 die nas gimtojoje pilyje; paskui jis buvo pervetas Vilni ir palaidotas katedros rsyje, po v. Mykolo Arkangelo altorium. 1530 m. ka tedrai sudegus, altorius uvo. Tada Zigmanto Augusto motina ka ralien Bona, altoriaus vietoje buvo pastaiusi marmurin paminkl; bet kai 1610 m. apdeg katedra, uvo ir is paminklas. XVII amiuje 146

kapitula ruosi atnaujinti paminkl, bet 1655 m. Vilni um ruNAI. Tuomet i katedros buvo ivetos visos brangenybs ir paslptos nuo rus. Taip pat buvo paslpti katedroje buv valdov kapai, nes bijota, kad rusai, iekodami brangenybi, j nesunaikint; jie buvo mryti rsio sienas. I tikrj rusai visus likusius kapus idrask, kaulus imt. Tik ne galjo rasti Vytauto ir kit valdov kap. U sitsusio karo metu mi r vyskupas ir daugy IK- pralot; drauge su jais uvo ir valdov kap vietos paslaptis Jie neatrasti n XVIII a. pabaigoj, perstatant katedr. Kai 1931 m. katedros rsy atsirads vanduo m plauti jos pamatus ir ji buvo pra dta remontuoti, bu vo atrasti didiojo ku nigaikio Aleksandro ir Zigmanto Augusto monos, Barboros Rad vilaits, kapai; taiau Vytauto kapas tebr nesurastas. Katedr re montuoj lenkai sten giasi tikinti, kad jo ka po n nebes, kad jis bsis rus ipltas 1655 m. ir kad Vytauto kaulai buv imtyti kartu su daugybe kit rsy buvusi kaul. Vytauto D. paminklas Vilniaus katedroje. Taiau tai tra tik sp liojimas. Yra moni net i pai lenk, kurie rodinja, kad Vytauto kapas dar turs bti nepaliestas. Beje, yra lietuvi, kurie net nujauia kapo viet, bet lenkai jiems neleidia jo iekoti. D. Malinauskas, kurs veniausiai tiki Vytauto kaulus tebesant ir kuris i padavimo numano, kur jie galt bti, surinks auk, padirbdino puik grab Vytauto kau lams sudti, bet lenkai to grabo neprim katedr, ir dabar jis saugomas Vilniaus Lietuvi Mokslo Draugijoje. O vis dlto yra daug vilties, kad Vytauto kapas kada nors bus surastas, ir jo kaulai bus padti katedroje garbingoje vietoje. 147

Vilniaus katedroje Vytauto kapo paminklo jau nebebuvo nuo 1610 m. gaisro. Tik 1853 m. grafas E. Tikeviius toje vietoje, kur turjo bti senasis v. Mykolo altorius, pastat nauj paminkl; tai marmurin lenta su atkartotu karaliens Bonos urau ir nauju prie rau. Virum jo buvo pakabintas senas Vytauto portretas. Tas pa minklas tebra dar ir dabar. 24. Vytauto asmuo ir jo valdymo reikm Lietuvai Asmuo. Vytauto iorin ivaizda yra inoma: jis buvo nedidelio gio, smulki veido bruo, judrus, temperamentin gas ir labai greitas savo veiksmuose. Buvo santrus valgyme, vyno ir kit svaigij grim visai nevartojo. Be lietuvi kalbos, dar mokjo vokikai, lotynikai, rusikai ir suprato totorikai. Mokjo jis ir rayti, bet jo rato nra lik n odio, nes visi lai kai anais laikais buvo raomi sekretori. Kaip valstybs vyras, jis yra pats ymusis i vis Lietuvos valdov; tik jis vienas tra vadinamas Didiuoju. Jo nuopel nai valstybei yra nepaprastai dideli, ir vlesni didieji Lietuvos kunigaikiai visais atvilgiais j laik sau pavyzdiu. Labai sunkiomis slygomis jis pam valdi. Per Jogail Lietuva bu vo surita su Lenkija; lenkai, suvar savo karali namie, tro ko sigalti ir Lietuvoje. Taiau Vytautas, pams Lietuv valdyti, kaip Jogailos vietininkas, labai greit pasidar tikruoju Lietuvos valdovu ir net gijo Lenkuose takos; pavyzdiui, vie no gino su ordinu metu Lenk ponai Jogailai su Vytautu pa sak: Js abudu esate ms valdovai, ir, kaip js nusprsite, taip ir tesie!" Sutvarkymas santyki su Lenkais. Vytautas mokjo paa linti vis lenk tak Lietuvos valstybs valdyme, taiau ne norjo nutraukti su jais ryi: jam, mat, buvo svarbi sjunga, ypa kovai su ordinu. ia jam reikjo didelio sugebjimo ir politiko takto, nes reikjo likti ir savarankikam ir biiulikai gyventi su Lenkais, kurie Lietuv laik j priklausoma. Vy tautas mokjo laviruoti, ir lenkai jam drso priminti priklauso myb tik jo valdymo pradioje; po Tanenbergo laimjimo jau niekas jam to nebeprimin. Tad santyki klausimas ibuvo ne judintas iki Vytauto gyvenimo galo. T i k tada, kai jis panoro Lietuvos savarankikum apdrausti karalikja karna, lenkai 148

pakl didiausi triukm. Vytautas dabar nebepabgo sueiti su jais atvir kov ir n neketino isiadti karnos; taiau jo pastangas pakirto mirtis. Jo valdymo metu Lietuva jau tiek Mitvirtjo, jog apie jos priklausomyb Lenkijai nebegaljo bti n kalbos, ir Lietuvos bajorai tuojau po jo mirties, nieko nesi klaus, paskelb savo valdovu vitrigail. Pats Jogaila, tuo metu buvs Vilniuje ar Trakuose, turjo sutikti su vykusiu faktu. Vokiei pavojaus paalinimas. Be atpalaidavimo Lietuvos iniO Lenkijos, kitas didelis Vytauto nuopelnas yra ordino nuga ljimas. Tik ia jis jau veik kartu su Jogaila. Kartu jie kriktydino Lietuv, kartu var Europoje prie ordin kart agi tacij, nurodinjo, kad ordinas grobuonikais tikslais kariaujs NU krikionikja Lietuva, kad dl jo puolim Lietuva nega ljusi anksiau kriktytis ir t.t. Pagaliau abudu sujungtomis sa vo valstybi pajgomis sutriukino ordino galyb ties Tanenbergu, kartu paskum ilgai bylinjosi su juo dl sienos ir pagaliau kartu padar Melno taik, isprendusi t byl. Vytautas apgy n nuo vokiei puolimo emaiius ir pirmas tvirtai juos pri jung prie Lietuvos valstybs. Taiau kad ir daug jis padjo pa stang, vis dlto Klaipda su platoka vakarini emaii juosta paliko ordinui. Vytautui ia nepavyko dl to, kad jis daug dmesio kreip rytus, svajodamas uimti vis Rusij. Nuo to savo tikslo jis jau buvo visikai nebetoli. Bet tas dideli savo jg ir dmesio nukreipimas rytus atitrauk j nuo artimj tautikosios Lietuvos udavini. Todl visi anksiau ordino nukariauti lietuvi ir j gimini kratai ilgus amius liko vokiei valdioje. Vytautas ia tik nustat tvirt sien ir ukirto keli vo kiei ekspansijai. O ta siena buvo madaug tokia pat, kokia bu vo ir Traidenio laikais. Gedimino ir Algirdo laikais giliai Lie tuvoje Nemuno pakrantmis kyojusios vokiei ordino pilys buvo nuluotos. Jei Vytautas bt turjs savs vert pdin, vokiei gaivalas gal bt buvs nustumtas dar toliau, ir nors dalis lietuvikj emi dar bt buvusi atgauta. Deja, tokio pdinio Vytautas neturjo. Lietuvikj Klaipd mes atga vome tik sukr nauj nepriklausomj Lietuv. Valstybs pertvarkymas. Labai dideli Vytauto nuopelnai buvo ir valstybs vidaus tvarkyme. Jis r a d o L i e t u v , s u daryt i daugybs sritini kunigaiktysi, 149

o p a l i k o j viening, v i e n o d i d i o j o kuni g a i k i o v a l d o m . Jo valdoma Lietuva, be to, stojo pasaulio valstybi tarp; su ja jau visur buvo skaitomasi. Pa gonikoji, nuo Europos atskirta ir jos ujama Lietuva tapo krik ionika valstybe, lygi su visomis kitomis. Lietuvos mons pradjo viestis, vyko mokytis Europos universitetus. Prasi djo glauds prekybos ryiai su Vakarais, ir Lietuva ymiai praturtjo. Vilnius pasidar didelis ryt Europos miestas. o diu, Vytautas padjo pamatus naujajai Lietuvai. Tik, deja, tolesni politiniai vykiai jai sutrukd tinkamai pltotis ir stiprti. K e l e t d e i m t m e i ji dar v i e n o d a i laiksi, bet vliau m silpnti, nustojo daugelio emi ir, neturdama tinkamo vado, bendradarbiaudama su Lenkija pasidav jos kultrinei takai.

V.

Lietuva pereigoje i pagonikj laik j krikionikuosius

1. Pagonikosios Lietuvos kultros lygio klausimas Skaitydami senuosius, Lietuv lieianius ratus, matome, kad juose Lietuva daniausiai laikoma tamsiu, barbariku kratu. Bet tai nenuostabu: visi tie ratai (kronikos) buvo raomi daniausiai mal ding vienuoli, kuriems visi nekrikionys atrod laukiniai barbarai. Viduramiuose daug kas nelaik pagoni net monmis. Todl ir kronikos lietuvius paprastai vadina vairiais eminamais vardais: laukiniais, tono tarnais ir t. t. Taiau tie, kurie tuomet apie Lie tuv raydavo, daniausiai jos visai nebdavo mat; jie tik bdavo girdj apie j i kit, kuriems tekdavo bti Lietuvoje arba karo y gio metu, arba su diplomatine misija arba nipinjimo tikslu. Ano meto Lietuva savo kultra, inoma, negaljo avti svetimali. Tai buvo pelktas ir mikuotas kratas, nustas medinmis pilaitmis; tuo jis, inoma, negaldavo stebinti Europos riteri, kurie buvo paprat savo kratuose ant aukt uolini kaln matyti galingas akmens pilis. Be to, susidurdami su lietuviais, jie ia pastebdavo daug to, kas jiems bdavo nesuprantama ir nepaprasta: ventuosius mikus, ami nsias ugnis, keistus diev vardus, keistas tikybines apeigas. Visa tai tlam maldingam ir prietaringam vidurami krikioniui atrod tarsi bendravimas su piktosiomis dvasiomis. Tok spd dar labiau padidindavo nelaims, kurios itikdavo riterius, puolanius Lietuv, ypa staigs lietuvi upuolimai mik gldumose. Aiku, kad 150

illrriai, gr i toki ygi, pripasakodavo vienuoliams kronikininI i m s apie paslaptingj Lietuv visoki pasak; j nuomon, be nbcjo, negaljo bti palanki lietuviams. Be to, vakar Europoje sklei diamose kronikose vokiei ordinas tyia emino lietuvius, nor damas pateisinti savo nuolatinius kruvinus ygius ir tuo bdu prisi vilioti sau talk daugiau karing Europos riteri. Kas gi nenors vykti pamatyti t laukini baisenybi", o kartu patarnauti ir krik ionybei? Tad iki pat XV amiaus Europoje tolydio buvo kalbama apie Lietuvos barbarikum, apie jos gyventoj nemonikum. Tada ui'huvo kas parodo pasauliui tikrosios Lietuvos vaizdo. Bet Lietuva i tikrj nebuvo laukin. Tiesa, joje nebuvo galing ikmens pili, o tai tik todl, kad ia nebuvo uolini kaln, kuri buvo pilna vidurinje Europoje. Bet tatai krato kultros lygio, i noma, dar nelemia. I tikro, vienintelis skirtumas, kurs skyr Lietuv nuo kaimyn, buvo tik tas, kad ji nebuvo krikionika. iaipjau navo kultra ji buvo lygi su visais savo kaimynais; tai mes dabar lirai matome i archeologini ikasen, rodani, kad lietuviai var tojo tokiuos pat ginklus ir tokiuos pat rankius, kokiuos vartojo jos kaimynai ir visa Europa. Be to, lietuviai sek net naujuosius Euro pos iradimus. Bet geriausias lietuvi kaltros rodiklis yra j nu veiktieji darbai. J e i l i e t u v i a i b t b u v b a r b a r a i , n e b t s u k r t o k i o s g a l i n g o s v a l s t y b s ; jie ne bt galj ir nuo ordino apsiginti. Jie turjo savotik kultr, gyveno savotik gyvenim; o kad nebuvo krikionys, ia buvo ne j vien kalt: ordinas jiems atne kryi ant kardo, tad jie ir negaljo jo priimti. Europa juos u tai ikoneveik ir per 150 m- ruo prie juos ygius, o jie vis dlto atsilaik. Karai su visos Europos remiamu vokiei ordinu i tikro sutrukd normali Lietuvos gyvenimo raid, sulaik krybin darb, sutrukd kultros kilim. Be to, karingieji lietuviai patys iekojo nauj e mi ir nauj jg rytuose. Kurdami diding valstyb, jie svajojo sukurti pasaulin galyb, bet tuo bdu silpnino tautos jgas, eikvo dami jas plaiuose, svetimuose rus kratuose. Ten nuklydo ir dingo daugelis energingiausi tautos sn, surusjo daugelis Lie tuvos kunigaiki ir bajor; tuose uimtuose rus plotuose j sau jel, negaldama perdirbti visos visuomens, turjo pati persidirbti. Tai buvo savotikas Lietuvos skriaudimas, ir jos vidaus kultra ne galjo kilti reikiamu greiiu. Bet utat kiek lietuviai parod suma numo, valstybins iminties ir energijos! Juk pasiekti Volg, Juo dj jr, tolimj Galicij ir i ten suskubti grti Nemuno pa krantes atremti ordino puolim reikjo ir itverms ir energijos. Tai geriausias tautos atsparumo ir neisenkanios energijos liudijimas.

151

2. Karikasis senovs lietuvi kultros pobdis Lietuviai istorijos arenoje pasirod, kaip kari ir gamtos tauta. I savo gamtos turt jie maitinosi, o karu reik savo valstybin veikl. Jie buvo veiklesni ir karingesni u visus savo kaimynus. X I I I amiuje kaimyni taut kronikos rao apie juos, kaip apie narsius karius. Kryiuoi ordino kronikininkas Dusburgas vadina juos kietasprandiais, nenugalimais, prity rusiais kariais. O Livonijos ordino kronikininkas Henrikas (va dinamas Henriku Latviu) iaip juos apibdina: Lietuviai tuose kratuose viepatavo visoms tautoms, tiek krikionikoms, tiek pagonikoms, Dl j ygi nedaug kas idrso gyventi savo namuose . .. Palik savo namus, visi slpdavosi mik tanku mynuose, taiau n tokiuo bdu negaldavo itrkti i lietuvi. Ir nuo mao lietuvi skaiiaus rusai bgo per mikus ir sodius, kaip kad bga kikiai nuo mediotoj" . . . karo ygius lietuviai jodavo raiti ir dideliais briais. J ginklai buvo panas visos Europos kari ginklus. Pagrin dinis raitelio ginklas buvo kardas, galvai ir krtinei pridengti geleiniai arvai. Arkliai buvo balnojami tokiais pat balnais ir taip pat abojami, kaip ir Vakaruose. Be to, raiteliai turjo pentinus, o j arkliai bdavo puoiami alvariniais papuoalais. Bet kadangi visus metalinius daiktus lietuviams tekdavo pirktis arba grobtis i usienio, tai ne visi j turdavo. Todl kai kar ieidavo visi vyrai, o ne vien turtingesnieji bajorai, tuomet j dalies apginklas bdavo daug prastesnis: paprasti kininkai, ne galdami sigyti vis brangij ginkl, danai ieidavo kovoti ir su paprastomis medio buomis, su mediniais iemais gele iniais smaigaliais, su kirviais ir t.t. Lietuviai turjo susidar ir savo kariavimo bd, savo taktik. Pilims griauti ia pat, mike, prisikirt medi, pasidirb davo specialias mainas taranus. Prie sien pristumdavo auk tus boktus, i kuri bdavo galima nusileisti apgultj pil. Traidenis, apguls Daugpilio pil, buvo pasidirbs akmen svai domj main. Kit kart lietuvi kariuomen per vien nakt pasidirbo tilt ir perjo plai Dauguvos up. Taigi lietuvi karo technika buvo gana aukta. Be to, jie greit perimdavo naujuosius prie ginklus. Pavyzdiui, Vakaruose iradus pa152

liaukas, kryiuoiai jas pirm kart pavartojo prie lietuvius Kstuio laikais; neprajo n met, patrank jau turjo ir Kstutis, kurs, atsilygindamas kryiuoiams, taip pat patranko mis griov j pilis. Savo kratui ginti lietuviai statsi p i l i s (ir. 30, 85 psl.). |oinis buvo nustas visas ordino pasienis; pilna j buvo ir visam krate (j liekan gausu Lietuvojtai gras piliakalniai). Visose pilyse nuolat budjo pasikeisdama tam tikra gula, kuri buvo sudaroma i t pai apylinks moni. Tuo bdu prieas niekad negaldavo i netyi uklupti pilies ir jos lengvai i griauti. Lietuvi ygiai bdavo gerai organizuoti; jie turjo puiki karo vad, todl galdavo pasiekti labai tolimus kratus. Nestigo Lietuvoje n ger d i p l o m a t . Diplomatik ga bum parod jau Mindaugas, o Gediminas, Algirdas ir Vytautas buvo tiesiog nepaprasti diplomatai: jie sugebjo kovoti net su didiai sigudrinusia ir poros imtmei praktikos turinia ordino diplomatija. Bdami pagonys, jie visgi kartais sugebdavo pakirs ti visos Europos pasitikjim ordinu, ir ne kart ordinas gaudavo i popieiaus spjim, net bdavo ekskomunikuojamas. Tas jau rodo, kad Lietuva visai nebuvo udara Europai. Jei ji diplomati kai laimdavo, tai, be abejo, kad turjo sekti vakar Europos gyvenim ir painti jos santykius. Bet dar geriau Lietuva pai no Rytus; ia jai buvo inomi visi tarptautiniai santykiai. Tik todl reikale ji sugebdavo ia rasti sau sjunginink, pasinaudoti aplinkini valstybi sunkumais ir be vargo paimti jas savo valdi. Aiku, kad visa tai nra barbar paymiai. Apsileidusi mikin tauta nebt galjusi sukurti tokios galingos valsty bs, turinios toki aiki politikos linij, taip graiai sugeban ios palenkti savo naudai visas kaimynijoj ikylanias problemas. Tad pagonikoji Lietuva turjo turti gana aukt kultr, kuri, inoma, buvo kitonika, skirtinga nuo krikionikj Vakar kultros; taiau tas jos verts nemaina. 3. Lietuvos perjimas krikionikj Vakar kultr Rato vartojimo pradia. Senoji Lietuva sukr savo galin g valstyb, taiau, nesudariusi savo rato, nepaliko mums ra ytini savo gyvenimo paminkl; todl jis mums maai ir te153

inomas. K apie j inome, inome tik i svetimj, kurie betgi Lietuvos nepaino, ra apie j daniausiai tik i kit pasakojim ir labai danai dar tyia j juodindavo. Patys lietuviai tada apseidavo i viso be jokio rato. Valstybje vidaus reikalams ratas nebuvo vartojamas net iki X I V amiaus pabaigos. O kai valstybs gyvenime pradjo vartoti rat, j pasiskolino i kit. Pirmieji Lietuvos ratai buvo vairs laikai usien ir sutartys su svetimomis valstybmis. Kai bdavo koks reikalas su Vakarais, bdavo raoma lotynikai, o kartais ir vokikai; kai bdavo koks reikalas su Rytais, bdavo raoma ryt slav var tojamja rato kalba. Slav rato kalba Lietuvoje. Nuo pat Mindaugo laik Lie tuvos valstybei teko dideli rus ems plotai. ia lietuviai su sidr su senomis valstybmis, priklausiusiomis ryt apeig Banyiai, vliau pramintai pravoslav Banyia, turjusiai savo rat (daugiausia tai buvo tikybiniai ir vairs istori niai ratai, arba kronikos)). Visi ryt slavai vartojo speciali rato kalb, kuri buvo kilusi Bulgarijoj; ta kalba buvo pradtos rayti j tikybins knygos. Pravoslavai, bijodami ikreipti savo tikjimo tiesas, visas savo tikybines knygas ra paodiui, kaip kad buvo paraytos pirmosios knygos. Todl j tikybins lite ratros kalba ilgus amius iliko n kiek nepakitusi, senovika. Ta paia religini rat kalba buvo pradti rayti ir kiti ratai, kuri jau nebevar jokie erezij pavojai; i pasaulin rat kalba pltojosi nekamosios kalbos takoj. Taiau ir ji buvo visai savotika niekas gyvas ja nekalbjo. Ji buvo vartojama visose pravoslavikose slav tautose ir romanikoj Rumunijoj. Kiekvienoj valstybj ji pltojosi skirtingai. Todl ji kitokia bu vo tuose rus kratuose, kurie pateko Lietuvos valdi, kito kia buvo Maskvos kunigaiktystje, vl kitokia buvo kitur. Ypa skirtingai ji m pltotis Lietuvoj, kai nuo X I V amiaus pa baigos ji pasidar valstybine rato kalba, kai ja buvo raoma daugumas rat ne tik valstybs, bet ir Banyios reikalams. Net Lietuvos katalik dvasininkai j vartojo greta lotyn kal bos. Lietuvoje ji pltojosi labiausiai ukrainiei, o ypa gud kalb takoje, tad danai ji yra vadinama gud rato kalba. Kultriniai lietuvi santykiai su rusais. Lietuvos valdiai patekusieji rus kratai, inoma, turjo nemaa takos ir Lie154

!nvos rato kalbai. Tos kalbos vartojimas betgi n kiek nerodo, Kid ano meto Lietuva bt buvusi aprusjusi. Viduramiuose beveik visur pasauly rato kalba skyrsi nuo nekamosios tau( I I N kalbos. monms neateidavo n galv, kad galt rayti ir IIVO nekamja kalba. Kaip Europos vakaruose buvo raoma lotynikai, taip Lietuvoje ir visuose rytuose specialia slav rato kalba. Bet nei vakar Europa nebuvo lotynika nei Lietuvn nebuvo slavika ar rusika, kaip kad paskutiniais laikais band rodinti rusai. inoma, um tokiuos didelius rus plotus, lietuviai iek tiek buvo paveikti j kultros; ypa juos paveik rus valsty bin organizacija ir visuomeniniai santykiai. Lietuviai visai ne liesdavo rastosios rus kratuose valstybins ir socialins san tvarkos, todl ji negaljo nepaveikti ir paios Lietuvos, juo labiau, kad rusikuosius kratus nusikeldavo dalis Lietuvos kunigaiki ir bajor, kurie prisigerdavo rusikosios kultros. Ir i tikro lietuviai pasiskolino i rus kai kurias valdymo for mas, sived buvusius rusikuose kratuose urdus. Net pats didiojo kunigaikio titulas yra skolintas i rus. I rus yra skolinti ir vietininkai (namiestnik), tvnai (tijun) ir kt. Bet iaipjau Lietuva nesurusjo. Visa valstyb tautiniu ir tikybiniu atvilgiu dalijosi dvi dalis: lietuvikj pagonikj, arba tik rj Lietuv, ir rusikj pravoslavikj. Kiekviena i j gy veno skirting gyvenim. Kad Lietuva i tikro nebuvo surus jusi, geriausiai rodo tas faktas, kad joje nesigaljo pravoslavija. Tikrojoje Lietuvoje pravoslavais buvo tik j atsikl rusai, o i lietuvi neinome Ryt Banyios apeigomis apsikriktijusios n vienos bajor eimos. Pravoslavais virto tik tie, kurie nusikl gyventi rusikuosius kratus, Visi lietuviai iki pat krikto iliko pagonys; po krikto jie labai greit virto katalikais, be joki svy ravim atsigrdami Vakar krikionyb. Tas jau rodo, kad, bebendraudami su savo prieais katalikais, lietuviai buvo gana gerai pain katalikikj Vakar kultr. Kultriniai lietuvi santykiai su katalikikaisiais Vakarais ypa pagyvjo susidrus su vokiei ordinu. Nuo to meto Lie tuv pradjo skverbtis ir krikionyb, atsirado vienuoli misijonieri. Gedimino laikais Vilniuje ir Naugarduke, o gal net ir ki tur buvo katalik banyi. Be to, prasidj prekybos santykiai 155

I.uitos nelaims. Neturdama tam reikaling moni i saviki tirpo, ji turjo j kviestis i svetur, daugiausia i Lenkijos. Siek tiek buvo ruoiama ir savos inteligentijos, bet ir ji daniausiai i uosi, mokslinosi Lenkijoj. Tuo bdu prasidjo su Lenkija pirmieji kultriniai ryiai, ilgainiui palengva sulenkin auk tesnj Lietuvos visuomens sluoksn. Mokytj moni paruoimo klausimas. Po krikto Lietu vai reikjo daugiau viesuomens. Bet, deja, nei Jogaila nei Vy tautas nepasirpino steigti Lietuvoje mokykl, kurios paruot mokyt moni. Tiesa, lietuviai po krikto pradjo lankyti va kar Europos universitetus. Taiau j ten studijavo dar labai nedaug. 1400 m. Jogaila atgaivino jau seniai kurt, bet suny kus Krokuvos universitet. Kadangi jis buvo Lietuvai artimiaulias, tai daugumas lietuvi ir vyko j mokytis; ypa daug lie tuvi ia studijavo teologij ir ruosi banytinei veiklai. Bet it pirmj mokyt moni vis dlto dar nepakako, ir Lietuvai dar ilgai teko skolintis inteligent i svetur.
Lydos pilies griuvsiai.

(ypa su Ryga) lietuvius jung su Vakarais. Dalis vakar Eu ropos pirkli net apsigyveno Lietuvoje; taip antai, Jogailos val dymo pradioje net Vilniaus miesto virininkas buvo pirklys vokietis Hanulonas. T o meto L i e t u v a k u l t r o s i r viesos i e k o j o ne Rytuose, bet Vakaruose. Gediminas pirmasis ketino sukultrinti Lietuv ir kvietsi amatinink, pirkli ir riteri i Vakar. Taip pat nuo jo laik korespondencijai su Vakar valdovais buvo pradta naudotis Lietuvoje gyvenusi vienuoli patarnavimais: mat, tik jie ge riausiai galjo rayti lotynikai. Bet glaudesni Lietuvos santykiai su Vakarais i tikrj pra sideda tik nuo Jogailos ir Vytauto laik; anksiau eidavo tik diplomatiniai susiinojimai, pasikeitimai laikais ir delegacijomis, o vedus krikt jau norima visai priartinti Lietuv prie vakar Europos, sulyginti j su visomis kitomis valstybmis. I pradi Lietuvai buvo sunku prisitaikyti prie Europos kul tros: ji neturjo vakarietikai paruot moni. O jie ypa bu vo reikalingi diplomatijai ir Banyiai. ia ir prasidjo lietuvi 156

Mokykl Lietuvoje ilg laik kaip ir nebuvo. Anais laikais visur pasauly mokyklas laikydavo tik banyios ir vienuolynai, krus Vilniaus vyskupyst, prie jos atsirado ir pirmoji Lietuvos mokykla. Po keleri met atsirado dar keletas mokykl prie vienuolyn ir parapijini banyi. Bet tai buvo tik pradios mokyklos; jose mok banyios reikalui truput lotynikai skai tyti ir rayti. I pradi vaikai buvo ruoiami patarnauti ba nyiose pamald metu, paskui gabesnieji, dar kiek pamokyti, b davo ventinami kunigus. Mat, i eilinio an laik kunigo ma ai tebuvo reikalaujama: pakakdavo, jei mokdavo paskaityti li turgines maldas ir atlikti banytines apeigas. Taiau it mokykl dar nepakako; iki pat X V I amiaus j buvo labai nedaug. O auktesnioji ir auktoji mokykla (akademija) Lietuvoje atsirado tik su jzuit atjimu, t. y. X V I am. antroje pusje. Tad iki tol visa viesuomen buvo ruoiama svetur. Jos daugumas moksi Lenkijoje, Krokuvos universitete. Todl ji visada jaut tam tikr kultrin giminyst su lenkais. O kadangi, trkstant savos vie suomens, jos tekdavo kviestis daniausiai i Lenkijos ir ka dangi su Lenkija vis laik buvo palaikomi politiniai ryiai, tai palengva jo ir Lietuvos viesuomens lenkjimas. 157

Prahos lietuvi kolegija. Iki jzuit paioje Lietuvoje niekas nemgino steigti auktesniosios ar auktosios mokyklos. Bet jau ne trukus po krikto buvo bandyta sudaryti slygas, kad lietuviai galt ruotis kunigus Prahos universitete. Tuojau po Lietuvos krikto buvo reikalinga jai paruoti lietuvi kunig, nes pirmieji Lietuvos kunigai lenkai, nemokdami kalbos, ne galjo apatalauti. Anais laikais steigti auktojo mokslo staig buvo nelengva, nes trko mokomojo personalo. Lenkai Lietuvos krikto metu taip pat neturjo auktosios mokyklos. Kadaise Kazimiero Di diojo kurtas universitetas buvo sunyks (j 1400 m. atgaivino Jogaila). Auktuosius teologijos mokslus lenk dvasininkai jo Prahos universitete. Todl Jogailos mona Jadvyga, susitarusi su savo kapelionu eku, nutar sudaryti slygas, kad Prahoje galt mo kytis teologijos ir lietuviai. Anais laikais prie universitet paprastai bdavo steigiami tam tikri student bendrabuiai. Juose nereikdavo nieko mokti, ir visi studentai galdavo mokytis pas ten pat gyvenanius profesorius. To kie bendrabuiai buvo vadinami k o l e g i j o m i s . Jadvyga ir su galvojo steigti Prahoje toki kolegij lietuviams. Tam reikalui buvo paskirta speciali suma pinig ir nupirkti namai; juose turjo gyventi ir mokytis teologijos 12 student lietuvi. Bet Jadvyga mir ne spjusi vykdyti savo sumanymo, o jos galiotiniai, kuriems buvo teikti pinigai, kolegij steig tik po keleri met. I pradi j ne atvyko n vieno lietuvio, nes nebuvo kas juos paskatint ten vaiuoti. Netrukus ekijoje prasidjo didels suiruts ir tarpusavio karai (ir. 1389 psl.), ir universitetas bei kolegijos sunyko. Tuo bdu lietu viai nepasinaudojo ta malone. Lietuvos rat pradia. Pagonikoji Lietuva nepaliko apie save joki rat. Pirmieji Lietuvos ratai buvo savos kronikos, atsirasdusios Vytauto laikais. Jos buvo paraytos jo rm takoje, o gal net jo paties sakymu. Jos raytos ta paia gud rato kalba, kuria buvo raomi ir visi vidaus reikal ratai. T kro nik atsirado net keletas, o viena tuojau buvo iversta ir lotyn kalb. Tai pirmosios Lietuvos istorijos. I j jau aikiai matyti didelis valstybinis susipratimas. Jose grimasi ir didiuojamasi Lietuvos praeitimi, garbinamas Vytautas ir jo darbai. Ta paia gud kanceliarine kalba buvo raytos ir vlesniosios Lietuvos kronikos. Tik X V I amiaus antrojoje pusje Lietuvoje ima rastis ir lenkik rat.

Medinink pilies griuvsiai. Buvusi didij kunigaiki vasaros rezidencija prie Vilniaus.

4. Senosios Lietuvos valstybin santvarka Valstybs teritorija ir jos valdymas. Lietuvos valstybs bran duolys buvo Auktaiiai; i ia Lietuvos valstyb spariai m plstis rytus. Daugyb rytuose esani rus kunigaiktys i buvo jungiamos prie Lietuvos. I pradi Lietuvos sie nos buvo pleiamos karu. Vliau daugelis rus kuni gaiktysi buvo prijungtos vairiomis sutartimis ar paimtos Lietuvos kunigaiki globon; jos tik turjo mokti didiajam kunigaikiui duokl ir eiti jo sakymu kar. Kai kuriose ku nigaiktystse kur laik buvo paliekami net tie patys, senieji rus kunigaikiai. Bet daniausiai didesnieji kunigaikiai buvo pa alinami ir j kunigaiktysts buvo pavedamos valdyti didiojo kunigaikio snums ar broliams; senieji rus kunigaikiai ilgiau iliko tik smulkiosiose kunigaiktystse (ir. 76 psl.). Atskir kunigaiktysi Lietuvos valstybje buvo gana daug; pavyzdiui, kiekvienas i 7 Gedimino sn, o daugumas i 12 Algirdo sn gavo valdyti po atskir kunigaiktyst. Vie nos j buvo tikrojoje Lietuvoje, o kitos jos uimtose rusi159

158

kose emse. Tuo bdu visa valstybs valdymo sistema virto sritini kunigaiktysi sistema. Taip buvo iki Vytauto laik. Didiojo kunigaikio valdia valstybje buvo suvaryta. Valstyb buvo laikoma ne jo vieno, bet visos jo eimos nuosa vybe, todl visi eimos nariai turjo teis joje gauti savo dal. Taip pat visi eimos nariai, turdami savo sritis, vaidino tam tikr vaidmen ir valstybs politikoje. Todl visi svarbesnieji ygiai didiojo kunigaikio buvo atliekami tik pasitarus su broliais; sutartys su kitomis valstybmis taip pat buvo daromos visos ei mos vardu. Bet vis dlto visi turjo klausyti didiojo kunigaik io. I nepaklusniojo jis galjo atimti valdomj srit ir duoti jam kit arba ir visai neduoti. iaipjau, iskyrus eim, didiojo kunigaikio valdios nevar niekas: jis buvo visos valstybs savininkas ir valdovas. Taiau, kol kurioje nors srityje buvo koks kunigaiktis, tol didysis kunigaiktis turjo reikal tik su juo, ne su jo valdiniais; ie buvo visikoje savo srities kunigaik io valdioje. Sosto paveldjimas. Didiojo kunigaikio sostui pavel dti nebuvo susidariusios tradicijos. pdin pasirinkdavo pats tvas. Juo bdavo pasirenkamas ne btinai vyriausiasis snus; pav., po Gedimino mirties Vilni m valdyti jauniausiasis jo snus, Jaunutis; j pakeit Algirdas irgi ne vis vyriau siasis i broli. Pagaliau Algirdo paskirtas pdinis, Jogaila, buvo vienas i vidutinij jo sn. Srii suskirstymas buvo nevienodas: kai kurie kunigaikiai vald labai dideles sritis, o kai kurie vald vos po vien ar po dvi pilis su maomis apylinkmis. Didiausia buvo Vilniaus sritis, kuri vald patsai didysis kunigaiktis. Jai, be didels dalies Auktaii, dar priklaus dideli Gud plotai. Nuo Gedimino laik taip pat gana didel buvo Kstuio valdytoji Trak sritis. Kiekvienas i kunigaiki savo srityje vl savo rtu skirst emes snums. O tie ne btinai turdavo gauti itisin ems plot: kartais jie gaudavo por ar kelias pilis, kuri ems plotai ir nesueidavo. Dideli srii, turini net po kelias kunigaik tystes, buvo ir paimtose rus emse; tokios, pavyzdiui, buvo Polocko, Smolensko, Naugardo Sieversko, Kijevo ir kitos kuni gaiktysts. Srii naikinim ir valstybs centralizavim pradjo Vytau160

l.i*>

(iir. 117120 psl.). Daugumas didij sritini kunigaiki t'uj buvo panaikintos. Vietoj kunigaiki srityse buvo paskir ti vietininkai; vliau tie vietininkai virto vaivadomis, o buvusios kunigaiktysts vaivadijomis. Vytautas patsai vald VilllllUl ir Trak sritis (kitos ems buvo valdomos jo vietinink). I rti buvo dideli plotai, kuri be speciali urd nebuvo galima lldyti. Todl 1413 m. i t srii buvo sudarytos dvi pirmosios ^ilvadijos. Kadangi jos buvo per didels, tai vliau i j dar bllVO iskirtos kelios kitos vaivadijos; bet tas atsitiko daug vliau, jau po Vytauto. 5. Senosios Lietuvos socialin santvarka Visuomens sluoksniai. Socialin nelygyb Lietuvoje, kaip u visuose kratuose, prasidjo labai anksti. Visuomen buvo susiskirsiusi sluoksnius, turinius nelygias pareigas ir nelygias teises. I j vliau isipltojo udari luomai. Po valdaniosios ku nigaiki eimos, jo smulkesnieji k u n i g a i k t l i a i , kurie \H valstybs krimosi laik buvo ilik savo maytse sritelse. tokie, pavyzdiui, buvo Aln, Giedraii, Svyrio kunigaiki ui ir kt. Jau Vytauto laikais jie niekuo nesiskyr nuo turtinges nij bajor. Vliau su jais susilygino ir daugelis kunigaiki, i kuri Vytautas atm sritis. I j ir turtingj bajor kilo artimesnieji didiojo kunigaikio bendradarbiai, jo diplomatai, karo vadai, srii vietininkai ir patarjai; nuo XV amiaus, lenk pavyzdiu, jie buvo pradti vadinti p o n a i s . Be j, buvo dar emesnysis bajorijos sluoksnis, kurio svarbiausias darbas ir pa reiga buvo eiti kar. Dar emiau u juos stovjo vairios vals tiei rys. Taiau visi tie sluoksniai dar nebuvo udari, dar nebuvo luomai: perjimas i vieno sluoksnio kit tebebuvo dar atviras. Praturtjs valstietis, pradjs eiti kario pareigas, galjo virsti bajoru, o ikils bajoras galjo pasidaryti artimu didiojo kunigaikio padjju ir eiti vadinamj pon tarp. Galjo bti ir prieingas kelias: nuskurds didikas (ponas) savaime virsdavo eiliniu bajoru, o nuskurds bajoras paprastu vals tieiu. Bajorai i seno vald tam tikrus ems plotus, pavelddami juos i tv. I t emi jie turjo eiti didiojo kunigaikio kaI.lctuvos Istorija, 11

161

riuomen. J valdomoji em i tv pereidavo vaikams, ta iau jos tikruoju savininku vis dlto buvo laikomas kunigaiktis. O jam buvo svarbu, kad privatin bajor em visada likt ran kose t moni, kurie galt atlikti karo tarnyb. Todl ems savininkai, perleisdami em kitiems, turdavo gauti kunigaikio sutikim. Tokio pat sutikimo reikdavo ir em parduodant ar dovanojant, o taip pat ir j perleidiant vedyb keliu. Jei lik davo vienos tik dukterys, tai kunigaiktis rpindavosi ileisti jas u toki vyr, kurie galt atlikti karo tarnyb. Tad iuo atveju bajor privatins nuosavybs laisv buvo suvaryta; visais kitais atvejais bajorija savo turtui turjo visik laisv. Negaljo jie laisvai elgtis tik su ta eme, kuri jiems duodavo kunigaiktis valdyti iki gyvos j galvos ar iki pasikeis jo malon: ta em galjo bti atimta ir kitam atiduota kiekvienu momentu arba i jus kunigaikio skirtajam laikui. Bet faktikai ir ta em, pa tekusi kurios nors eimos rankas, i jos jau retai kada be ieidavo. Jei imirdavo kuri nors bajor eima be pdini, tai j tur tai ir dvarai atitekdavo kunigaikiui, ir jis savo valia atiduodavo juos kam nors kitam (tai vadinamoji kaduko teis). Karin prievol bajorijai nebuvo lengva: kasmet vien ar ke let kart tekdavo eiti kar paiam su savo ginklais, su savu arkliu ir su savo maistu. O jei kuris nors bajoras bdavo tur tingesnis, tai turdavo patsai atsivesti ir ilaikyti dar kelet gink luot savo tarn. Bajoras, kurs neatlikdavo karins prievols, netekdavo ems, o jei karins prievols neatlikdavo neturtingas bajorlis, tai jis turdavo eiti valstieio pareigas. Be karo tarny bos, bajorai turjo dar ir kit pareig; jie turjo statyti naujas ir taisyti senas pilis; be to, j pareiga buvo ir saugoti pilis. D i desnieji bajorai visus tuos darbus, inoma, atlikdavo per savo tarnus, o neturtingieji patys. Be to, bajorija dar turjo ilai kyti pravaiuojanius kunigaikio pasiuntinius, parpinti jiems arkli, veim. Jie turjo ilaikyti ir kelionje pas juos sustojant kunigaikt su visu jo dvaru. Smulkesnioji bajorija dar turjo daugyb pareig, pagal kurias ji buvo skirstoma daugel ri. Lietuvos bajorijos pareigos valstybei priklausydavo nuo j val domosios ems. Taigi ir pas mus buvo madaug tokia pat santvarka, kaip Vakaruose vadinamasis f e o d a l i z m a s . Tik Lietuvos f eoda162

lizinas buvo kiek kitoks: jis skyrsi nuo vakar Europos feodalizmo nc tiek bajorijos, kiek sritini kunigaiki teismis. Lietuvos sriimcs kunigaiktysts buvo laikomos ne tiek jas gavusio kunigaikEo nuosava valstybe, kiek administracine apygarda. Todl jos DUVO nepastovios: kunigaikiai galjo bti kilnojami i vienos vie los kit, j sritys galjo bti karpomos, mainamos ir didinamos. Tuo tarpu Vakaruose vasal valstybs buvo pastovios ir nelieiamos; |os buvo kunigaiki gaunamos i tv, o ne i suvereno malons. Lietuvos feodalizmas, kaip matome, nebuvo galutinai isipltojs. Valstieiai buvo emesnysis ir gausingiausias Lietuvos visuo mens sluoksnis. J sudar krato kininkai, darbininkai. Jie buvo taip pat nevienodi. XV amiaus pradioje, t. y. Vytauto laikais, daugumas valstiei Lietuvoje dar buvo l a i s v i e j i k i n i n k a i . Jie mokjo tam tikr nustatyt mokest, duokles, jo kai kurias pareigas ir beveik nesiskyr nuo emesniosios bajo rijos; jei kurie praddavo eiti karin tarnyb, tai virsdavo net tikraisiais bajorais. Bet jau tada, ypa pon ir turtingesnij ba jor emse, buvo valstiei, kurie buvo pririti prie pavestojo ems ploto ir turjo nustatytas pareigas; tokie valstieiai vadi nosi n e l a i s v a i s i a i s . Tais laikais Lietuvoje dar tebevyravo natralinis kis. Pinig tuomet buvo labai maa, todl jo main prekyba. U parduo damus produktus bdavo gaunamos prastesns preks (daniau siai brangs kailiai), u kurias jau i kit bdavo perkami reika lingieji daiktai. Mat, buvo nelengva rasti mog, kurs turt nori mj preki ir nort gauti pirkjo turimj produkt. Todl nu manu, kad kai kurios preks turjo atstoti pinigus. O nesant pi nig arba labai maa j esant, valstieiai ir mokesius mokjo savo kio produktais: javais, ienu, gyvuliais, kiauiniais ir t. t. Vlesniais laikais ir vietoj galvij buvo mokami mokesiai, va dinami m e z l i a v o m i s ; visa, kas dvar buvo suneama produktais, vadinosi d u o k l m i s . alia emdirbysts, svarbios kio akos tada dar buvo bi tininkyst, mediokl ir vejyba; tais verslais vertsi mons, gy ven mikuose ir prie vandens. Kiekvienas i j mokjo mo kesius savo verslo produktais. Tie, kurie mokjo medum ir vaku, buvo vadinami b i t i n i n k a i s , kurie mokjo kiauni ir vebr kailiukais k i a u n i n i n k a i s ir v e b r i n i n k a i s , kurie uvimis u v i n i n k a i s . Kadangi kunigaiktis kai o 163

reikalui prival arkli, tai krate buvo daug irgyn. Kai kur buvo auginama imtai arkli; pavyzdiui, netoli Kauno buvo 800 arkli irgynas. Arkliams priirti ir erti buvo spe cials valstieiai, vadinami a r k l i n i n k a i s . Be to, buvo spe ciali ris amatinink, kurie dirbo kunigaikiui ar ponui reika lingus veimus ir ratus (tai vadinamieji r a t i n i n k a i) ir t. t. Bet, greta vis rinkliav kio produktais ir amatinink ga miniais, kai kuri srii valstieiai jau labai anksti taip pat mo kjo ir vadinamj s i d a b r i n (sidabrin duokl, t. y. mo kest sidabriniais pinigais). I pradi Lietuvoje sav pinig ne buvo i viso; buvo vartojami svetimieji: rus mutiniai, sidabro lazdels, vliau ordino pinigai ir pagaliau Prahos skatikai. Savi pinigai buvo pradti kalti greiiausiai tik Algirdo ir Kstuio lai kais, taiau daugiau j buvo kalama Vytauto ir vlesniaisiais laikais. Be vairi rinkliav ir mokesi, valstieiai dar buvo ver iami statyti pilis, tiltus, tiesti kelius ir 1.1. Anais laikais dar nie kas nesisteng daug ems dirbti, nes tuomet jav eksporto ne buvo, ir todl nebt buv kur dti jav. Todl nei bajor nei di diojo kunigaikio dvaruose (vadinamuosiuose domenuose) valstieiams dar nereikjo daug dirbti. Ypa lengva valstiei bkl buvo didiojo kunigaikio dvaruose. Kunigaikiai vald savo emes ir teis jose gyvenanius mones per savo v i e t i n i n k u s ir dvar prievaizdus, vadinamus t v n a i s ; o ie i valstiei galjo reikalauti tik toki prievoli, kokios buvo kunigaikio nustatytos. Tuo tarpu bajorai stengsi kuo dau giausia inaudoti savo valstieius. Vergai buvo emiausias visuomens sluoksnis, kurs neturjo joki teisi, o buvo tik darbo jga. Jie atsirado i karo belais vi ir prasiskolinusi ar mirti nuteist ir pasigailt valstiei. Visi verg vaikai taip pat virsdavo vergais. Jie galjo bti kam dovanojami ar parduodami; taiau tokios verg prekybos, kokia kad buvo Rytuose, kur juos vedavo parduoti specialias rin kas, Lietuvoje nebuvo. Jie buvo tik nelaisvi dvaro bernai, ku rie dirbo em ir kitus darbus. Jei kuriam i j pasisekdavo gauti ems plot ir j dirbti u tam tikr mokest ir pareigas, tai danai tokio vergyst pamirdavo, ir toks vergas tapdavo pa prastu valstieiu. 164

6. Ekonorriinis senosios Lietuvos gyvenimas Gyventoj skaiius. Ano meto Lietuvos valstybs gyven toj skaiius nra inomas. Taiau jis negaljo bti labai dide lis, nes dar X V I amiuje didiuliai Lietuvos valstybei tek ru sikj emi plotai buvo dykumos. Nors teritorijos atvilgiu ru sikosios ems bent 10 kart buvo didesns u tikrj Lietuv, taiau gyventoj ten buvo vis dlto ne daugiau, kaip kad tikro joje Lietuvoje. O ir ia j buvo ne kain kiek, nes ir Lietuva dau gely viet buvo apaugusi didiulmis, maai tegyvenamomis gi riomis. Antai itisa didiul giria buvo kryiuoi pasienis, t. y. visas dabartinis Suvalk kratas, didesniosios Taurags, Kre tingos ir Teli apskrii dalys. Antra tokia pat didiul giria buvo Livonijos pasienis (iaurin Lietuvos dalis). Be to, didiu li giri buvo pilna ir visam krate. Todl apskaiiuojama, kad X I V amiaus pradioje tikrojoje Lietuvoje gyventoj galjo bti tik apie 300.000400.000 (46 mons 1 kv. klm.). kis. Pagrindin Lietuvos kio aka buvo emdirbyst. Bet ji gana sunkiai klestjo: j trukd nuolatiniai kryiuoi u puolimai, kuri kartais bdavo bent po 45 ar net po daugiau per vienerius metus. Ir patys emdirbysts pabklai buvo dar menki: em daniausiai bdavo ariama mediniu arklu (be gele inio norago) ir akjama akotu medio kamienu (taiau nereikia manyti, kad taip buvo dirbama tik Lietuvoje; taip pat dar ilgai dirbo net Vakaruose). Vaismainio ir lauk trimo lietuviai dar neinojo. Vienoje vietoje tol sdavo, kol augdavo; kai ia nebe augdavo, met t plot, sdavo kitur: ems tuomet buvo kiek reikiant. Kadangi jav eksporto tuomet nebuvo, tai, alia em dirbysts, dar didel reikm Lietuvos kiui turjo gyvuli au ginimas, mediokl, bitininkyst ir vejyba. Mat, t versl pro duktus buvo galima parduoti ir u gautuosius pinigus pirktis Lietuvoje nesani preki. Prekyba. Seniausiais laikais lietuviai prekiavo su skandina vais ir su rusais; upmis buvo pasiekiama net Juodoji jra, to limi vakarins Azijos kratai ir Viduremio pajris. Bet toto riams umus Dniepro iotis, prekyba su tais kratais sumajo. Kiek vliau Maoji Azija pateko Turk valdi; prekybos cent rai, kurie grupavosi Viduremio jroje, tada pamau visai Euro165

pai nustojo savo reikms, ir iaurje m kurtis nauji prekybos centrai. Itin gyva pasidar prekyba iaurs ir Baltijos jrose; ia sigaljo vokikj miest pirkli sjunga, vadinamoji H a nz a. Nuo to tad laiko ( X I I I amiaus) ir Lietuvos prekyba m krypti Baltijos jr. Hanzos pirkli prekybos centras Bal tijos jroje buvo V i s b y miestas Gotlando saloje; iaurje prie Hanzos prisidjo D. Naugardas (ir. 2830 psl.). Lietuvai buvo sunku prekiauti su Hanzos pirkliais, nes vis pajr ir abiej didij upi iotis buvo um kryiuoiai. Bet vis dlto X I I I ir X I V amiuje Lietuvai pats svarbusis pre kybos punktas buvo Rygos miestas. Nemuno iotys buvo ap gultos kryiuoi, kurie stengsi visaip trukdyti Lietuvos pre kyb. Prijimas prie Rygos Dauguvos upe taip pat buvo ga na sunkus, ia irgi trukd tie patys kryiuoiai, vis dlto ia buvo kiek lengviau: mat, Ryga buvo laisvas miestas, kuris, no rdamas pasipelnyti, buvo sukalbamesnis. Be to, ia kryiuo iams buvo prieingas Rygos arkivyskupas, kuris, kovodamas su ordinu drauge su rygieiais, ne kart eidavo ivien su Lie tuva (Vytenio ir Gedimino laikais, ir. 65, 68 psl.). Arkivys kupo ir rygiei dka danai bdavo sudaromos Lietuvos pre kybos sutartys net su ordinu. Vytauto laikais, aprimus karams su kryiuoiais, atgijo pre kyba Nemunu. Usimezg gyvi ryiai su ordino prekybos cent raisKaraliauium ir Dancigu. Tuo metu ryt Lietuvos, t. y. ru sikj emi prekyba daugiausia jo Dauguva, o tikrosios Lie tuvos ir jai artimj srii Nemunu. Todl prie Dauguvos ikilo didelis prekybos centras P o l o c k a s , o prie Nemuno K a u n a s . Abiejuose tuose centruose Hanza veikiai steig savo agentras (vadinamsias pirkli kontoras). Ypa svarbus centras buvo Kaunas: mat, prekybai labai patogi jo vieta dvie j dideli upi santakas. Lietuvos prekyb varant ordinui, ugrobusiam upi iotis, didel dalis piet Lietuvos preki m plaukti per Lenkij, kai su ia prasidjo Lietuvos santykiai. Per Lenkij ypa buvo pa togu gabentis reikaling ginkl, kuri ordinas niekuomet nepra leisdavo. Tuomet Vytautas tyia m spausti Lietuv atvyks tanius vokiei pirklius ir proteguoti lenk pirklius. Tuo bdu, nors ir neilgam, svarbus prekybos centras Lietuvai tapo K r o 166

I n v a. Pasibaigus karams su ordinu, vokiei pirkliai vl siga ljo Lietuvoje ir nukonkuravo lenk pirklius; ateityje per LenI jo preks tik i t Lietuvos dali, kurioms lengviau buvo pasiekti Vyslos intak Bug (Bugu Lietuvos preks eidavo Vysl, o ia Dancig). Prekybos klestjimas. Lietuvos prekyba labiausiai pagy veno V y t a u t o l a i k a i s . Jis, bdamas geras krato eimi ninkas, labai vertino prekyb, inodamas, kad ji turtina krat. O be to, pajamos i prekybos papildydavo jo neisenkant id. Prekyb jis rm visokiais bdais; su svetimais kratais dar pre kybos sutartis. Ypa jis protegavo savo pirklius ir ustodavo |uos, svetur nuskriaustus. Jei kur nors Lietuvos pirkliai bdavo nuskriausti ar bdavo atimtos i j preks, jis sakydavo sulai kyti Lietuv atgabentas t krat prekes, kur tatai atsitikdavo. Pirkliai j laik savo globju ir apipildavo j dovanomis. Dar ilgai po jo mirties pirkliai jo laikus vadino aukso laikais. Eksportuojamos ir importuojamos preks. Seniausioji Lietu vos e k s p o r t o prek buvo v a k a s , garsus Rygos, Ka raliauiaus ir Dancigo rinkose. Be to, dar labai daug buvo eksportuojama vairi k a i l i (kiauni, vebr, voveri, lapi ir t.t.). Taip pat gana pelninga eksporto prek buvo m e d i s ; bu vo gabenami neapdirbti rstai ir apdirbta mediaga: sienojai, len tos (daniausiai laiv statybai), kartys (buriniams stiebams) ir t.t. Iveami buvo pelenai, anglys, derva. Vakas, kailiai, medis ir jo vairs gaminiai buvo pagrindins Lietuvos eksportins preks (jav tada Vakarai nei i Lietuvos nei i kit artimj krat nepirko). I m p o r t u o j a m o s Lietuv buvo tokios preks, kuri ji pati neturjo, pirmuiausia d r u s k a ir vairs meta l, ypa g e l e i e s , dirbiniai: ginklai, kirviai, dalgiai, peiliai, kio padargai, vairs papuoalai ir 1.1. Be to, dar buvo impor tuojami v i l n o n i a i a u d e k l a i (j patys lietuviai dar tada beveik neaud), silks, pipirai ir vairios kitos reikmens. Miestai. Visais laikais prekyba ir amatai koncentravosi mies tuose. Vakaruose miestai turjo tam tikras teises ir valdsi pa tys. Lietuvoje miestams ikilti nebuvo ger slyg, nes kratas buvo nuolat kar naikinamas ir buvo trukdoma prekyba. Todl tik Vytauto laikais daugiau ikilo Vilnius, Trakai, Brasta, Gardi167

nas, Kaunas. Kai kuriems j buvo duotos savivaldybs (vadina mosios Magdeburgo teiss). Taiau tai buvo tik pati miest kili mo pradia; jie sigaljo daug vliau. Pirmas Magdeburgo teises gavo Vilnius (1387 m.), vliau Brasta (1390 m.), Gardinas (1391 m.), o dar vliau Kaunas ir kt. miestai. ydai visur vadurami Europoje buvo pinig skolintojai, nelyginant ms laik bankininkai. Be to, jie vertsi vietine pre kyba, ypa prekiaudami brangenybmis: mat, beskolindami pini gus, gaudavo laid brangenybi, ir tuo bdu prato jomis pre kiauti. Daug kur Europoje jie buvo smarkiai persekiojami, i varomi, j turtas bdavo atimamas. Bet Vytautas suprato, kad ekonomikam Lietuvos kilimui reikalingi ir piniguoiai, kurie reikale teikt kredito. Todl atvykusi yd jis ne tik nespaud, bet dar jiems dav privilegij, suteik jiems savivaldyb, leido laisvai ipainti savo tikjim, apdraud j gyvyb ir turt (u ydo nuudym buvo paskirtos tokios pat bausms, kaip ir u bajoro nuudym). Tuo bdu nuo Vytauto laik Lietuvoje dau giau atsirado yd, kurie palengva sum savo rankas pinigus. Vytauto laikais buvo tik trys yd bendruomens, Brastoje, Gardine ir Trakuose, vliau j atsirado visame krate. Pa grindinis yd verslas i pradi buvo pinig skolinimas u vai rius laidus, o paskui prekyba. Vliau jie ypatingai daug pel nydavo i muit; sumokj didiajam kunigaikiui sutart su m, jie gaudavo metams ar ilgesniam laikui teis rinkti i pirkli nustatytus muitus. Be to, jie daug pelno gaudavo ir i kit versl. Tuo bdu yd tarpe atsirado dideli piniguoi.

nordamas paverti i jo Lietuvos sost. Daug kart jis buvo nubgs pas imperatori ir pas vokiei ordin prayti paramos, d.MIK kart buvo pakliuvs Vytauto rankas ir kaljo. Tik pa skutinius 10 met prie Vytauto mirt vitrigaila aprimo ir, Jo gailos ilaikomas, gyveno ernigove. vitrigailos konfliktas su Lenkija. Irinktas didiuoju Lie tuvos kunigaikiu, vitrigaila tuojau pasirod eisis Vytauto pdomis, tad apie Lietuvos priklausomyb Lenkijai negaljo bti n kalbos. Vos gavs sost, jis tuojau papra imperatori .ilsiisti jam Vytautui adtj karn. Taigi buvo aiku, kad jis nesugyvens su Lenkija. Ir tikrai, tuojau kilo su ja konfliktas dl Podols emi. Mat, lenkai, kurie nuolat svajojo gauti sau vis Podol ir kurie prie Vytauto visgi nedrso kelti ito klausi mo, jam mirus tuojau klastingai sum Lietuvos vietinink Po dolje, Daugird, ir um pilis. vitrigaila, t suinojs, parei kalavo grinti Podol ir pastat sargyb prie Vilniuje vieinio logailos ir jo palydov. Jogaila nors ir sak savo ponams gr inti Podol, bet tie nepaklaus. Tada gin teko sprsti karu. Karas su Lenkija. Lenkams negrinant Podols, vitrigaila tuojau umezg ryius su abiem vokiei ordino akom (1431 m.). S k i r s n e m u n j e buvo padaryta su ordinu sjunga, kuri or dinui buvo ypatingai maloni, nes ia jam mkteljo viltis revi duoti Melno taikos slygas. ia sutartim vitrigaila sutiko ati duoti kryiuoiams Palang ir trejet myli pajrio ruoo. vit rigaila, be to, dar susiartino su imperatorium Zigmantu. Taiau jis kariavo labai nevykusiai: pradjo kariauti vienas ir, po pirm nepasisekusi ygi, padar 2 met paliaubas, kaip tik tuo metu, kai Lenkij puol jo sjungininkai kryiuoiai. Taiau, dar nepasibaigus paliauboms, lenk palaikoma Lietuvos pon grup, padariusi smoksl, paalino vitrigail ir jo vietoje pastat Vy tauto brol Zigmant. 2. Zigmantas Kstutaitis (14321440 m.) ir jo kovos su vitrigaila 1432 m. perversmas. Perversm suruo buvusieji Vytauto padjjai, nepatenkinti vitrigailos politika. Mat, jis ne tik kad nesugebjo varyti Vytauto politikos, bet dar buvo ir iaurus, 169

VI. Vytauto politikos tsj laikotarpis

1. vitrigaila ir jo kovos su Lenkija (14301432 m.) vitrigaila. Vytautui mirus, Lietuvos bajorija savo didiuoju kunigaikiu paskelb jauniausij Jogailos brol, vitrigail. J o gaila (tuo metu jisai buvo Lietuvoje), kurs tikjosi, kad po Vy tauto mirties Lietuva jam sugr, noromis nenoromis turjo su tikti su vykusiu faktu. vitrigaila nuo pat jaunysts buvo didelis nenuorama. Vos tik Vytautas pradjo valdyti Lietuv, jis tuoj m su juo kovoti, 168

su niekuo nesiskaits kartuolis. Be to, buvusiems Vytauto ben dradarbiams labiausiai nepatiko tas, kad apie vitrigail susi spiet daugyb nauj moni, su kuriais jis susiartino dar gyvendamas rus kratuose. Smokslininkams padjo, o gal net paskutinio smoksl suruoti, Lenkija. Kaip smokslas buvo ruoiamas, tiksli ini neturime, tik inome, kad tada nema ai pasidarbavo vienas atvyks Lenk ponas Zaremba. vitrigaila buvo smokslinink upultas tuo metu, kai, vyk damas derybas su Jogaila, nakvojo sustojs A m e n o j e . Taiau smokslas ne visai pasisek: vitrigaila suskubo pasprukti j Polock ir paimti j savo valdi Polocko, Vitebsko, Smolensko, Naugardo Sieversko, ernigovo ir Kijevo sritis; tuo bdu Zig mantui, paskelbtam didiuoju kunigaikiu, be tikrosios Lietu vos, liko tiktai Palenks, Pagirio ir Minsko ems. Zigmanto ryiai su Lenkija. Valstybei pasidalinus pusiau, buvo aiku, kad gin turs isprsti ginklas. vitrigaila ne tik kad nenutrauk ryi su savo sjungininku ordinu, bet dar pa dar nauj sjung su Maskva ir Tver. Tad Zigmantui nebeliko kito sjungininko, kaip tik Len kija, kuri jam padjo net ruo iant smoksl. Jogailos atstovai tuojau po perversmo atvyko Gardin, ir Zigmantas sudar su jais sutart, kuria pripaino savo virininku Lenk karali Jogai l; mirdamas jis adjo Lietuv Zigmanto Kstutaiio antspaudas, palikti Jogailai arba jo pdi prisegtas prie 1436 met dokumento. niams. Vadinasi b u v o s u d a r y t a m a d a u g p a n a i s u t a r t i s , k o k i 1401 m . b u v o p a d a r s i r V y t a u t a s . Zigmantas dabar sutiko su visais Lenk reikalavimais, nes kovai su vitrigaila jam bti nai buvo reikalinga Lenkijos parama. Dl to jis ir vliau dar ne kart dav Lenkams panai pasiadjim. Bajorijos privilegijos. vitrigailos pajgos dar buvo gana didels. jo pus linko beveik visa rusikj emi bajorija ir visi Lenkijos prieai. Todl Zigmantas, nordamas patraukti 170

avo pus bajorij, dav jai nauj privilegij (1434 m.), kuria ir Lietuvoje buvo vesta teis, neleidianti n vieno bajoro suimti bc teismo sprendimo (tai vadinamoji neminem captivabimus nisi jure vidum" privilegija). Be to, bajor pravoslav teiss buvo sulygintos su bajor katalik teismis; pravoslavams be liko tik vienas suvarymas: jie negaljo bti tiktai auktaisiais urdais. Ukmergs mis (1435 m.). vitrigaila daug kart puol Zigmant ir kart net pasiek Vilni ir Trakus, taiau vis nieko nelaimdavo. 1435 m. jis sukviet visus savo sjungininkus Livonijos ordin, totorius, rus kunigaikius ir isiruo didel yg. Bet, pasiekus ventj, netoli Ukmergs (ties Pa baisku), jam pastojo keli Zigmanto snaus M y k o l o vedama lietuvi ir pagalb atjusi lenk kariuomen. M pralai mjo vitrigaila. Jame uvo patsai Livonijos magistras su dau gybe riteri, uvo Kaributo snus Zigmantas (kadaise buvs Vytauto vietininku ekijoje, dabar palaiks vitrigail), uvo daugyb rus kunigaiki; be to, daugelis pateko nelaisv. Paiam vitrigailai pavyko pabgti Vitebsk ir surinkti nauj kariuomen, taiau su ja jis vis dlto nebegaljo prieintis. Ne trukus Zigmantui pasidav Polockas, Smolenskas, Vitebskas ir Naugardas Sieverskas; vitrigailai liko tik pietins sritys Ki jevas ir Voluin su Lucku. Pagaliau istumtas ir i t srii (1438 m.), jis ivyko usienius ir atgal gro tik uvus Zigman tui (1440 m.). Tada gauti didiojo kunigaikio sosto jam vl nepasisek, ir savo gyvenim jis baig Voluin j e (Lucke). (it paskutini vyki metu Jogaila jau nebegyveno: jis mir dar prie Ukmergs m 1434 m.). Ukmergs mio laimjimas ne vien sustiprino Zigmanto valdi, bet dar turjo didel reikm ir Lietuvos santykiams su ordinu. Kas buvo Tanenbergo mis Prs kryiuoiams, tas livonikei ordino akai buvo Ukmergs mis: jo galyb uvo galutinai, ir jis jau niekad nebeatsigavo tiek, kad galt pradti su Lietuva nauj kar; po to jis gyveno tik rpindamasis savo vidaus reikalais ir, po 100 su virum met visikai sunyks, tu rjo pasiduoti Lietuvos globai. Po ito mio ne tik Livonijos, bet ir Prs kryiuoiai buvo priversti padaryti taik su Zigman tu, o su vitrigaila nutraukti visas sutartis. Tuo bdu Lietuva ga171

lutinai baig ilgas kovas su vokieiais. Tiesa, Lenkija vliau su Prs ordinu pradjo dar nauj kar, kuris padar ordin Len kijos vasalu, taiau Lietuva tame kare jau nebedalyvavo, nors buvo valdoma to paties valdovo Kazimiero. 3. Banyios suvaiavimas Bazely ir banytins unijos klausimas vitrigailos ir Zigmanto kovos metu Bazely (veicarijoj) vyko visuotinis Banyios suvaiavimas, arba konsiliumas. Ja me, tarp kitko, buvo ikeltas ir banytins unijos klausimas, ku ris jau buvo sprstas Konstancos suvaiavime. Anuomet bany tine unija rpinosi Vytautas, taiau jam tatai nepasisek (ir. 142143 psl.). Nordamas patraukti savo pus Banyios suvaiavim, tuo pat susirpino vitrigaila. Jis net buvo pasiun ts j suvaiavim unijos alinink, ryt apeig Banyios metro polit Herasim. Taiau^ vitrigailai t darb sutrukd Zigman tas ir lenkai. vitrigailos didelis prieas (Zigmanto alininkas), Vilniaus vyskupas Motiejus slapta prikalbjo Smolenske gyve nant Herasim sukelti mait ir pavesti Zigmanto valdiai vis Smolensko em: tuomet, es, unijos reikalais imsisis rpintis Zigmantas. Bet Herasimo smokslas buvo susektas, ir jis, vit rigailos sakymu, buvo sudegintas ant lauo, o Smolenskas liko, kaip buvs, vitrigailos valdioje. Herasimui mirus, dingo ir unijos klausimas. Netrukus, pralaimjs m ties Ukmerge, vitrigaila jau nebegaljo rpintis tuo klausimu, o Zigmantas taip pat turjo daug kit rpesi, ir Banyi unija jau niekas nebe sirpino Lietuvoje. Taiau patsai unijos klausimas nemir. Juo m rpintis kiti kratai. Bazelio suvaiavimas, prasidjs 1431 m., tssi iki 1449 m., t. y. daug ilgiau, negu gyveno Zigmantas (f 1440 m.). Tuo tarpu Bizantijos imperija jau merdjo, ir turkai jau grs Konstantinopoliui. Imperatorius, nordamas gauti Vakar para mos prie turkus, taip pat pasil Bazelio suvaiavimui sujungti Banyias. Taiau galutinai dl unijos buvo susitarta kiek v liau Florencijoje. Tas susitarimas buvo paskelbtas Konstantino poly 1452 m., tik jau nebebuvo laiko jam vykdyti: po puss met (1453 m.) Konstantinopol um turkai, imperija lugo, o su ja lugo ir unija. Turk sultonas unijos alinink patriarch 172

pakeit kitu; Maskvos kunigaiktis unijos alinink metropolit taip pat paalino. Tuo bdu po kiek laiko unijos alininkai vi sai inyko. Tas klausimas vl ikilo tik X V I amiaus antrojoje pusje (ir. 301 psl.). 4. Zigmanto santykiai su Lenkija ir jo mirtis Santykiai su Lenkija. Zigmantas gavo sost su Lenk pa galba; tie patys Lenkai jam padjo ir vitrigail nugalti. Todl i pradi jis tenkino visus j reikalavimus ir ne kart dav pa kartotini rat, kad bsis jiems itikimas. itaip jis pasiadjo ir Jogailai ir jo snui Vladislovui. Be to, jis buvo priverstas pasi adti, kad mirdamas vis Lietuv paveis Lenk karaliui. Tuo bdu buvo panaikintas 1413 m. Horodls susitarimas, kad Lie tuva visada tursianti savo atskir valdov, ir buvo sugrta prie 1401 m. sutarties. Lenkai net privert Zigmant duoti pa ad, kad, pavesdamas savo ponams pilis, jis tursis juos pri saikdinti, jog t pili po jo mirties neatiduosi niekam kitam, o tik Lenk karaliui. Visus tuos pasiadjimo ratus Zigmantas dav tik dl to, kad bijojo nustoti Lenk paramos prie vitrigail. O kai vitrigaila buvo nugaltas, ir Zigmantas pradjo eiti tuo paiu keliu, kuriuo jo ir jo prieas. Jis tuojau susiartino su Lenk prieu impe ratorium Albrechtu (Zigmanto pdiniu). Laike imperatoriui jis rao, kad Lietuvos priklausomyb Lenk karaliams esanti tik pra simanymas: kiek tik mons gal atsiminti, Lietuva niekad nebu vusi jokios kitos valstybs valdioje. Jis pats Lietuvos kuni gaiktyst gavs ne i Lenk karaliaus, bet i Dievo: jis pavel djs j po savo brolio. Zigmantas pradjo iekoti sjunginink prie Lenkij ir ruosi panaikinti savo duotus priklausomybs pasiadjimus. Taiau staigi mirtis jam neleido pasiekti savo tikslo. Santy kiuose su Lenkija Zigmantas taip pat siek visiko savaran kikumo. Nuo vitrigailos jis skyrsi tik tuo, kad is abso liuiai nenorjo pripainti Lenkijos karaliaus priklausomybs, o Zigmantas, kai buvo naudinga, t priklausomyb pripaino, lauk damas tinkamo momento ja nusikratyti. Tuo bdu Zigmantas jo visikai savo brolio Vytauto pdomis. 173

Zigmanto nuudymas 1440 m. Zigmantas, ruosis atgauti visik Lietuvos nepriklausomyb, staiga buvo nuudytas savo paties pon. gyvenimo pabaig jis, rpindamasis, kad jo pdi niu bt pripaintas snus Mykolas, buvo pasidars iaurus ir persekiojo visus sau prieingus ponus: nemaa j buvo nuudyta, nemaa sukita j kaljimus. Zigmanto santykiai su ponais labai paatrjo. Pagaliau Lietuvos pon grup, nordama su trukdyti Zigmanto planus, suruo smoksl ir j nuud. Taiau tikroji smokslo prieastis ir smokslinink tikslai lig iol tebra neiaikinti. Nors Zigmantas ir uvo, besiruodamas kovai dl Lietuvos savarankikumo, taiau jo siekiamasis tikslas drauge su juo ne uvo. Tiesa, ponai, bijodami kerto u tvo mirt, jo snaus Mykolo nesileido sost ir valstybs vair pam savo rankas, betgi visai neketino pasiduoti Lenkijos karaliui Vladislovui. Jie pasikviet Lietuv antrj Jogailos sn, jaunut K a z i m i e r , ir padar j nepriklausomos Lietuvos valdovu. Tuo bdu Lie tuva gro Jogailos giminei, bet ne Lenkijos karaliams. Nauji ryiai su Lenkais prasidjo tik tada, kai Kazimieras buvo irink tas ir j karalium, taigi tiktai po 7 met. 4. Jogaila Jogaila ir Kstutis. Jogaila pradjo valdyti, kaip teistas tvo pdinis. Bet kadangi jis susidjo su vokiei ordinu, tai Kstutis j paalino nuo sosto; vliau, padars smoksl, Jo gaila vl atgavo Vilni. Kstutis, Jogailos suimtas, buvo nuudytas. Bet, ar dl Kstuio mirties buvo kaltas Jogaila, iandien sunku pa sakyti. Aiku tik, kad Kstutis buvo nuudytas Jogailos artim mo ni sakymu, nes vliau jis nenubaud n vieno kaltininko; kaltininkai buvo nuslpti, ir buvo skelbiama, kad Kstutis patsai nusiuds. Jogaila ir Vytautas. Jogailai teko vliau kovoti su Vytautu, ie kaniu tvo palikimo. Tuo pat metu jis gavo Lenk karaliaus sost. Pirm kart jis susitaikino su Vytautu, kai tik atsirado proga engti Lenk sost, o antr kart, kai Lietuvoje negaljo suvaldyti Vy tauto sukelto nepasitenkinimo lenk kiimusi lietuvi reikalus. Tada jis ryosi pavesti Lietuv Vytautui, kuris turjo valdyti, kaip jo vietininkas. Bet Vytautas nesitenkino vietininko role; pams savo rankas valdi, pasidar visikai savarankiku valdovu, nors politiniais sumetimais vis laik saksi pripasts Jogailos vyriau sij valdi. 174

Jogaila ir Lenkija. Imdamas Lenk sost, Jogaila visai neketino padovanoti Lietuvos Lenkijai; jis tik pasiadjo patsai valdyti Lie tuv jr niekam jos neatiduoti, nes svajojo j kartu su Lenkija palikti savo vaikams. Vadinasi, neatsiaddamas Lietuvos, jis rpinosi ne Lenkija, bet savo ir savo dinastijos reikalais. Jogailos eima ir jos teiss Lietuvai. Jogaila ilgai neturjo joki vili sukurti savo dinastijos. Su pirmja mona, Jadvyga, jis susilau k tik vienos dukters, kuri mir vos gimusi. Su antrja mona sulauk taip pat tik vienos dukters, bet ir ta mir dar neitekjusi. Treioji |o mona buvo bevaik; tik su ketvirtja jis susilauk dviej sn. i ketvirtoji Jogailos mona buvo lietuvait, Aln kunigaikio dukt (j ipiro Jogailai Vytautas). Tad Jogaila susilauk sn, jau bda mas senelis (Vladislovas gim 1424 m., o Kazimieras 1427 m.). Vargais negalais Jogailai vis dlto pasisek igauti Lenk sutikim, kad po jo mirties sostas bus pripaintas jo snums. U tai jis turjo duoti lenk bajorams nauj privilegij. Nepasisek Jogailai tik Lie tuvoje. ia, Vytautui valdant, lietuvi savarankikumas ir valstybin smon jau buvo tiek subrendusi, kad po Vytauto mirties Lietuvos bajorija, nebenordama pripainti savo valdovu Lenk karaliaus, di diuoju kunigaikiu paskelb vitrigail. Tuo bdu patsai Jogaila ir jo sns buvo aplenkti. Tiesa, jis dar tikjosi atgauti Lietuv, kai buvo paalintas vitrigaila ir kai Zigmantas, iekodamas Lenk pa ramos, pasiadjo sost mirdamas palikti jam arba jo snums. Bet Jogaila mir anksiau u Zigmant (1434 m.), ir bylos pabaigos ne begaljo matyti. Tuo tarpu netrukus sustiprjs Zigmantas ryosi su lauyti savo pasiadjimus ir m rpintis, kad sostas atitekt ne Jogailos snums, bet jo snui Mykolui. Jam betgi nepavyko to pa siekti: jis uvo nesutvarks reikal. Bet ir po to Lietuvos bajorija neketino pripainti ankstyvesnij pasiadjim Lenkijai. Kadangi bajorijai nebuvo priimtino kandidato sost i savo kunigaiki tarpo, tai ji isirinko savo valdovu jaunl Jogailos sn, Kazimier. Taiau j isirinko, kaip savo atskir valdov, visikai nepriklausom nuo vyresniojo jo brolio, Lenk karaliaus Vladislovo. Lietuvos sava rankikumo sargyba, kuria anksiau rpinosi didieji kunigaikiai (Vytautas, vitrigaila, Zigmantas), dabar atiteko bajorijai. Kazimie ras tuo tarpu tebuvo tik 13 met vaikas, ir negaljo patsai valdyti. Todl valdios vair pam savo rankas didesnieji bajorai. Nuo to meto ir prasidjo Lietuvos didik sigaljimas. Jogailos reikm Lietuvai. Lenkai Jogail laiko vienu didij savo valdov, nes per j jie susiartino su Lietuva, kurios padedami isprend sunk klausim savo santyki su vokieiais, o vliau, jos padedami, var didels valstybs politik. Be to, Lenkijai Jogaila pa liko savo dinastij, kuri, pradedant nuo Kazimiero, vald j kartu su Lietuva dar beveik pusantro amiaus. Tos dinastijos valdov valdoma, Lenkija galjo stoti varytynes su galingais imperatoriais 175

Habsburgais dl Vengrijos ir ekijos. odiu, Jogailos dinastijos metu Lenkija klestte klestjo. Tuo tarpu Lietuvai patsai Jogaila nepaliko nieko atmintino. Tiesa, jo dka Lietuva tapo krikionika ir priartjo prie vakar Europos; jam valdant Lenkij, bendromis Lietuvos ir Lenkijos jgomis buvo sutriukintas pavojingiausias Lie tuvos prieas kryiuoi ordinas. Taiau visi tie nuopelnai neat sveria vienos didels blogybs: Jogailos umegzti ryiai su Lenkija ilgainiui visikai nutautino Lietuvos bajorij ir sulenkino dideli jos plot gyventojus. Tiesa, ne jis pats buvo viso to kaltininkas, taiau jam lemta buvo valdyti to vykio pradioje, taigi jo buvo pravertos durys nutautti. Nei jis nei kas kitas nepasirpino sudaryti slyg, kurios bt atitolinusios it blogyb. Jogailos asmuo. Jogaila kad ir nebuvo didel asmenyb, taiau gerai orientavosi politikos problemose. Jam ypa trko energijos ir rytumo. Todl beveik viskas buvo daroma ne jo paties, bet jam artim moni. Kol jis buvo Lietuvoj, daugiausia veik jo broliai (ypa

Skirgaila), o kai buvo Lenkijoj ponai. Ypatingai suvarytas Jo gaila buvo Lenkijoj, kur ponai turjo teis kitis visus valstybs rei kalus. Dl tos prieasties jis buvo didiai nusivyls Lenkija, ir jam dar labiau trko energijos dideliems darbams. iaip jis buvo malonus ir ramus mogus. Kriktijsis tapo labai maldingas. Labai mgo medioti ir tuo tikslu danai atvykdavo Lietuvos girias. Lietuv jis labai myljo: ji nuolat trauk jo ird, todl jis danai pagyvendavo Lietuvoj; mgo Lietuvos mo nes: jo Krokuvos dvare daugelis tarn buvo lietuviai. Trauk j ir Lietuvos gamta; mgo klausytis jos mik oimo ir pauki iul bjimo. Jis ir mir persialds, pro atvir lang beklausydamas lak tingalos (bet tai buvo ne Lietuvoj, o Lenkijoj). Mir turdamas apie 85 m. amiaus; buvo palaidotas Krokuvoj. Jo vyresnysis snus, Vladislovas, tada teturjo vos 10 met. Po 10 m. jis uvo Vengrijoj, ir lenkai pasikviet sost jo brol, didj Lietuvos kunigaikt Kazi mier. Nuo to laiko iki pat Jogailos gimins galo jau beveik visada lenkai savo karaliais rinkdavosi tuos pat asmenis, kuriuos lietuviai i sirinkdavo savo didiaisiais kunigaikiais.

B. Didij kunigaiki monarchijos irimo ir pon sigaljimo laikotarpis

I. Kazimiero laikai ( 1 4 4 0 1 4 9 2 m.) pereinamasis laikotarpis

1. Kazimiero irinkimas didiuoju Lietuvos kunigaikiu (1440 m.) Irinkimas. Zigmantui uvus, natraliu kandidatu Lie tuvos sost tapo jo snus Mykolas; Mykolo alininkai tuojau ir um emutin Vilniaus pil, Trakus ir Brast. emaiiai taip pat palaik jo pus. Taiau daugumas didik, bijodami ker to u tvo mirt, buvo nusistat prie j. Nors tuo pat metu pa reik savo pretenzijas sost ir vitrigaila, bet galinges nieji Lietuvos didikai, susirink Alnus, didiuoju ku nigaikiu irinko jaunl Jogailos sn, Kazimier. Jis buvo ikviestas Vilni ir ia paskelbtas didiuoju Lietuvos kuni gaikiu. vitrigailos ir Mykolo alininkai turjo nusileisti, vieni geruoju, o kiti, priversti ginklu. Kadangi Kazimieras te turjo vos 13 m. amiaus, tai jo vardu krat vald skirtieji paLietuvos Istorija, 12

J o g a i l o s antkapis K r o k u v o s Vavelio katedroje.

176

177

tarjai, kuriems vadovavo imintingasai politikas J o n a s G o tautas. Santykiai su Lenkija renkant Kazimier. Lenkij tuomet vald vyresnysis Jogailos snus Vladislovas; Lenk pastan gomis irinktas Vengr karalium (po imperato riaus Albrechto mirties), jis tuo metu ruosi Vengrij. Lietuvi kvie iamam Kazimierui len kai 4eido vykti Lietu v, bet tik kaip Vladis lovo vietininkui. Mat, remdamiesi Zigmanto duotais ratais, jie rei kalavo, kad Lietuva da bar nebeturt savo at skiro didiojo kuni gaikio, o priklausyt Vladislovui. Vis dlto ijo kitaip: nepaisyda mi Kazimier atlydjusi lenk pon protest, lietuviai paskelb j savo valdovu, sudrask Len k karaliams duotus saKazimieras, , . .

Nors Lenkija ir Vladislovas su ituo lietuvi ygiu ir ne sutiko, taiau Lietuva be jokio ryio su Lenkija igyveno net 7 metus. Vladislovui 1444 m. uvus, po trej met deryb, len kai isirinko t pat Kazimier ir savo karalium. O t 7 met bvyje Lietuva buvo net pradjusi su Lenkijos lenininku, Mo zr kunigaikiu, kar dl Drohiino, kur is po Zigmanto mirties buvo ums. Kazimiero konkurent likimas. Mykolas, nusilenks Kazimie rui, adjo bti jam paklusnus; jis tik pra, kad jam bt palikti Trakai ir kad bt nubausti tvo umujai. Taiau netrukus jis band suruoti prie Kazimier smoksl, kuriam nepavykus, pa bgo Maskv. Ten jis ir mir nunuodytas (1452 m.). Tai buvo paskutin Kstuio gimins atala. Mirdamas jis pra, kad jo kaulai bt palaidoti Vilniuje; tas jo praymas buvo vykdytas. Tais paiais 1452 m. baig savo ami kitas Kazimiero konku rentas, buvs Lietuvos valdovas vitrigaila, kuris paskutines savo gyvenimo dienas praleido Voluinje. Jis taip pat buvo palaidotas Vilniaus katedroje. Mirdamas jis sak pili komendantams ati duoti Lietuvai visas savo valdytsias emes. Kadangi lenkai troko sau t emi, tai dl j tarp Lietuvos ir Lenkijos prasidjo ilga byla. 2. emaii kunigaiktysts privilegija Nesutikimai, kil po Zigmanto mirties, teturjo tam tikr padarini tik emaiiams: konkurent kov metu jie igavo i Kazimiero privilegij, kuri apdraud visas j teises ir visiems laikams laidavo jiems savotik vidaus tvarkymsi. emaiiai vis laik Lietuvos valstybje buvo ypatingoje bklje. Mindaugui valstyb kuriant, jie laiksi visikai nuoa liai. Gedimino ir Algirdo bei Kstuio laikais jie priklaus di diajam kunigaikiui, taiau tvarksi savarankikai. Jogailos ir Vytauto laikais jie buvo kelis sykius dovanoti ordinui, bet 1409 m. buvo galutinai atvaduoti ir, kaip atskira provincija, prijungti prie didiosios kunigaiktysts. Jie gavo atskir savo krato valdytoj, vadinam seninu. Jiems buvo sudaryta ir atskira vyskupyst. Naujoji Vytauto vesta tvarka emaii valstie iams atrod sunki, ir 1418 m. jie padar sukilim, nordami atgauti sensias laisves. Bet Vytautas numalino sukilim (tuo met buvo nuudyta 60 sukilimo vad). Nuo to laiko emaiiuo se buvo visikai ramu. Tik, renkant Kazimier, jie atsimin 179

1440-1492 m. d. Lietuvos kunigaiktis, nuo v o ankstyvesnij pasi1447 m. ir Lenk karalius. adjim dokumentus ir

vien ryt, nieko nepra ne Lenk ponams, Vil niaus katedroje ant Kazimiero galvos udjo didiojo kuni gaikio kepur, t. y. atliko valdovo pakeliamsias apeigas. Vilni atvyk lenk ponai tuo metu dar tebemiegojo, ir apie vyk jiems prane tik Vilniaus banyi varp gaudesys ir ikilmi triukmas. Kazimier paskelbus didiuoju Lietuvos kunigaikiu, ryys su Lenkija buvo nutrauktas. Nebeturdami ko Lietuvoje beveikti, ivaiavo i Vilniaus ir Kazimier atlydj lenk ponai. 178

(J. Mateikos pieinys).

savo laisves ir, nesiskaitydami su visa Lietuva, savo valdovu pripaino Mykol. Juos teko jga numalinti; bet vis dlto Kazimieras buvo priverstas duoti j laisves laiduojani privi legij. Ta privilegija patvirtino visas Vytauto laikais j tu rtsias teises ir garantavo, kad savo krato senin jie patys sau rinksis, o didysis kunigaiktis j tik tvirtins. Be to, Kazi mieras paadjo, kad emaitijoje daugiau nebebus kuriama n vieno didiojo kunigaikio dvaro (mat, nauji dvarai visada buvo tam tikra nata gyventojams). Pagaliau jiems buvo leista laisvai medioti ir klauti ten pat, kur ir anksiau mediodavo ir klaudavo. i privilegija emaii kratui buvo pagrindin; vliau ji daug kart buvo tvirtinama. Nuo jos davimo laik emaitija vadinama kunigaiktyste, ir didieji Lietuvos kunigaikiai visada j mini savo titule (pal. Vytauto laik imperatoriui, 141 psl.). 3. Kazimiero irinkimas Lenk karalium ir 1447 m. privilegija Kazimiero irinkimas Lenk karalium. Kazimiero valdiai Lietuvoje jau sigaljus, 1444 m. atjo inia, kad jo brolis, Len k ir Vengr karalius Vladislovas, uvo myje su turkais (jis uvo prie Varnos miesto, todl paprastai vadinamas Var nieiu). Lenk ponai tuojau pakviet sost Kazimier. Bet kadangi Lietuva su Lenkija tada turjo daug gin, tai lietu viai nenorjo Kazimiero ileisti ir jo vardu atsak lenk po nams, kad reiki dar palaukti, nes Vladislovas dar gals atsirasti (mat, jis buvo dings, ir apie jo mirt tikr ini nebuvo). Bet kai lenkai pagrasino, jog sost atiduosi Mozr kunigaikiui Boleslovui, tai lietuviai pagaliau nusileido: Boleslovas buvo Ka zimiero konkurento, Mykolo, gimin, todl, taps Lenkijos ka ralium, galjo paremti Mykolo pretenzijas Lietuvos sost. Lie tuviai sutiko Kazimier ileisti Lenkij, bet ireikalavo i jo privilegij, kuri apdraud Lietuvos interesus ir praplt bajori jos teises. 1447 m. privilegija. Kadangi tuo metu tarp Lietuvos ir Len kijos dar tebejo ginas dl Podols ir Voluins, tai lietuviai it privilegij ra punkt, kuriuo Kazimieras pasiadjo i laikyti Lietuv tose paiose ribose, kokias ji turjo Vytauto lai180

kais. Tai reik, kad Podol su Voluine turi likti Lietuvai. Be t c >, nordami apsidrausti nuo lenk takos, lietuviai privilera nuostat, kad didysis kunigaiktis negals duoti Lieluvoje nei urd nei emi jokiam svetimaliui. Mat, lietuviai lljojo, kad gyvendamas Krokuvoje Kazimieras nepradt link skirti Lietuvoje urdais ir dovanoti jiems ia dvar. Nors ir daug kart lenkai band sugriauti t privilegijos nuostat, taiau jis iliko iki pat valstybs galo. Tuo bdu privilegija vis laik saugojo Lietuvos valstyb nuo lenk kiimosi. Ta privilegija, be to, dar turjo labai didel socialin reikm. J isirpindama, bajorija nepamiro n savs. Nuo to laiko visi bajor dvaruose gyven valstieiai liko visikoje savo pon val dioje. Didysis kunigaiktis pasiadjo nesiuntinti j dvarus joki savo teisj ir atleido bajor valstieius nuo vis pareig valstybei. Jau Zigmantas bajor valstieius buvo atleids (1434 m.) nuo mokesi javais; dabar jie, be to, buvo atleisti ir nuo pastoi, nuo pili statymo ir remontavimo, nuo pareigos piauti didiojo kunigaikio dvar pievas ir pagaliau nuo piniginio mokesio (sidabrins). Taiau bajor valstiei bkl dl to nepalengvjo, nes, vietoj buvusi pareig ir mokesi didiajam kunigaikiui, jie buvo apkrauti didesnmis pareigomis savo dva r savininkams bajorams. Bajorija, trokdama pelno, kaskart vis labiau, spaud savo valstieius. Todl laisvieji valstieiai i bajor dvar mielai klsi didiojo kunigaikio emes. No rdama pastoti tam keli, bajorija ireikalavo, kad it pri vilegij bt raytas nuostatas, draudis didiajam kunigaik iui priimti pabgusius bajor valstieius. Taigi privilegija pa djo pamat visuotinei baudiavai: bajor valstieiai liko visi koje savo pon valdioje; jie nebeturjo joki pareig didia jam kunigaikiui (valstybei), o vien tik ponams ir niekur ne begaljo isikelti i j emi. 4. Kazimiero karaliavimas Lenkijoje ir jo santykiai su Lietuva Ileisdami Kazimier Lenkij, lietuviai buvo gav lenk sutikim, kad visa Podol ir Voluin bus pripaintos Lietuvai. Kazimieras t paadjo savo privilegijoje ir priesaikoje. Bet kai jis nuvyko Lenkij, lenkai pareikalavo sau t emi. 181

O kadangi lietuviai neketino atsisakyti nuo savo teisi, tai ginas dl t emi jo itisus 6 metus. Todl Kazimiero valdymo pradia Lenkijoje buvo itin sunki: lenkai reikalavo patvirtinti j privilegijas ir pripainti ginijamsias emes Lenkijai, o lietuviai tuo atveju grasino, jog susidsi su Maskva ir totoriais, ir reikalavo, kad Kazimieras paskirt Lietuvai valdyti atskir didj kunigaikt. Kazimieras negaljo to padaryti, nes tada galjo visikai netekti Lietuvos. Buvo suaukta nemaa bendr seim, taiau jie, nieko neisprend, pasibaigdavo gana triukmingai, ir abi puss, nepatenkintos Kazimieru, grasino j paalinti. Savo seimuose lenkai iplsdavo atvykstanius Lie tuvos delegatus, o kart juos net sumu. Lietuviai irgi atsi kirsdavo atriais odiais ir demonstratyviai ivaiuodavo na mo. Kartais lietuviams Lenkijoje bdavo pavojinga net pasi rodyti, ir vien seim (Paravoj) jie sutiko nuvaiuoti tik tada, kai Kazimieras pats atvyko nuo pat sienos j palydti (1451 m.). Tame pat seime dalis Lietuvos pon, pasipiktinusi lenkais, gr ino jiems herbus, 1413 m. gautus i lenk. Vis t laik ginijamoji Voluin buvo valdoma vitrigailos, o Podol buvo valdoma Lenk. vitrigaila mirdamas (1452 m.) testamentu Voluin paliko Lietuvai, taiau lenkai ne tik neketino atiduoti Lietuvai Podols, bet dar ruosi ginklu ugrobti ir Vo luin. Kazimieras itam gine palaik lietuvius, todl lenkai ruosi j u tai paalinti ir pradti su Lietuva kar. itokioj dtoj karalius 1453 m. buvo priverstas Petrakavos seime patvirtinti lenk pri vilegijas, bet emi jiems prisiek grinti tik tas, kurios n e t e i s i n g a i esanios kit ugrobtos. Lenkai vis laik reikalavo, kad jiems bt atiduota visa Padol ir Voluin, taiau lietu viai nenusileido. Kad dl to nekilo karo tarp Lietuvos Len kijos, tai buvo Kazimiero nuopelnas: jis savo altu elgesiu ir atsargumu jo iveng. Kazimiero bkl pamau Lenkijoje m stiprti, o didiausias jo prieas kardinolas Z. Olesnickis, kuris vadovavo visai prie Kazimier ir Lietuv nukreiptai ak cijai, pagaliau visikai nustojo takos. Tai buvo tas pats Olesnickis, kuris daugiausia prieinosi Vy tauto karnavimui ir kuris vadovavo Lenkijos politikai jau nuo Jo gailos valdymo pabaigos. Labiausiai jis ikilo, bdamas regent va das karaliaujant maajam Vladislovui. Vladislovui esant Vengrijoj ir 182

po jo mirties, Olesnickis taip pat vald Lenkij. Taiau jis nesuge bjo paimti savo tak Kazimiero. Olesnickis mir 1455 m., pasku tinius 10 m. gyvendamas nuoaliai. 5. Lenk karas su kryiuoi ordinu ir 1466 m. Torno taika 13 met karas. Kazimiero laikais ordinas jau buvo visikai susilpnjs, todl n nebegalvojo apie bet kok kar. Taiau kar sukl jo paties valdini sukilimas. Mat, ordino valsty bje, be jo, buvo dar ir kit socialini pajg, btent vyskup, valdiusi daugyb emi, pasaulini riteri bajor, pagaliau ir turting miestiei. Miestieiams ordinas labiausiai nepatiko tuo, kad jis buvo sums savo rankas vis prekyb; o visi kiti buvo nepatenkinti ordinu dl to, kad jis vienas vald kra t. Todl 1454 m. ir prasidjo miestiei ir bajorijos sukilimas. Per 4 savaites sukilli pus perjo 56 miestai ir pilys. ino dami, kad vieni neatsilaikys, sukilliai pasidav Lenk karaliui Kazimierui. Tuo bdu prasidjo karas, kurs Lenkijai buvo nelengvas, nes tssi net 13 met. Pagaliau ordinas buvo nu galtas. 1466 m. Torne buvo pasirayta taika, kuria ordinas pasidar Lenkijos vasalu ir perleido jai daug emi. Lenkija atgavo savo Pamar, Dancig ir buvusiam aisi krate (Elbing, Marijenburg ir vis Varmijos vyskupyst. Smarkiai apkarpytas, liks Lenkijos vasalu, ordinas savo sostin per kl Karaliaui. Nuo to laiko Karaliauius buvo sostin ne tik iki panaikinant ordin, bet ir sikrus vadinamajai Prs kunigaiktijai. O Lenkijai Torno taika tekusios ems ibuvo jos valdioje iki valstybs padalinimo (1772 m.). Lietuva 13 m. karo metu. Kariaudama sunk kar su ordi nu, Lenkija kviet prisidti prie jo ir Lietuv. Taiau Lietuvos po litikos vadai, einant ginams su lenkais dl Voluins ir Podols, nepanorjo su jais dtis. Prieingai, jie galvojo atsiimti i j vis Podol, o kai kurie net galvojo paalinti nuo savo sosto Ka zimier. Tai buvo lietuvi klaida: jie ne tik neatgavo Podols, bet dar praleido puiki prog reviduoti Melno taikai. Susid jusi su Lenkais, Lietuva, be abejo, bt pasiekusi bent Vytauto svajotj sien, t. y. Nemun, o gal net bt atgavusi anapus Nemuno esanias lietuviksias emes. Gal tik Lietuvos neprisidjimas ir igelbjo ordin. Nors ir merddamas, ordinas 183

betgi dar igyveno daugiau, kaip 50 met. Atitekusi Branden burgo hercogams, jo valstyb iaugo j pavojing kaimyn ir to liau germanizavo pavergtuosius Maosios Lietuvos lietuvius. 6. Lietuvos santykiai su Maskva Kazimiero laikais Maskvos ikilimas. Kai Lietuva X I I I am. pradjo rinkti rus emes, visos j kunigaiktysts priklaus totori. Kipako, arba vadinamosios Auksins, Ordos chanai (i Sarajaus) rinkdavo i j mokesius ir skirdavo jiems kunigaikius, kuri vienas buvo laikomas didiuoju. Dl io kunigaikio titulo varsi Vladimiro, Tvers ir Maskvos kunigaikiai. Chanas t titul atiduodavo tam, kuris geriau jam siteikdavo ir daugiau sumokdavo pinig. Taiau nuo X I V am. pradios didiojo kunigaikio titulas ilaikomas jau tik vien Maskvos kunigaik i. Chan padedami, jie sum savo rankas visas Lietuvos kunigaikiams nepatekusias rus kunigaiktystes. itas Mask vos ikilimas prasidjo nuo kunigaikio Jono Kalitos laik (13281340 m.). Ketvirtasis jo pdinis, Dimitrijas, idrso net stoti kov su totoriais, kuriuos (1380 m.) smarkiai sumu Dono paupy (todl jis ir vadinamas Donieiu). Tikroji Mask vos galyb betgi prasidjo nuo Jono III-jo (14621505 m.), kuris ne tik kad sum savo valdi visas aplinkines kuni gaiktystes, bet pradjo pulti net ir Lietuv. Nuo jo laik pra sidjo Lietuvos nepasisekimai ir traukimasis atgal nuo Maskvos. Tuo metu totori Auksin Orda suskilo, ir Krime atsi rado kitas Perekopo chanatas (Perekopu vadinosi j sosti ns pilis). Jonas I I I su naujuoju chanu padar sjung ir su naikino Auksin Ord. Tuo bdu Maskva atsipalaidavo nuo totori (1480 m.), ir vienintelis galingas jos konkurentas liko Lietuva. Jonas I I I buvo veds paskutinio Bizantijos imperatoriaus dukteri Zofij. Bizantijos imperija jau buvo lugusi, ir J o nas I I I pasijuto ess teistas savo monos tv sosto pdinis. Jis perm Bizantijos imperatori herb dvigalv erel ir nu sistat suimti savo valdi visas rusiksias emes. Tuomet Maskvoje ir susidar teorija, kuri skelb, jog Maskva turinti bti toks pat pravoslavikojo pasaulio centras, koks anksiau buvo 184

Konstantinopolis, nes Maskvoje sds imperijos pdinis. Tuob u d u Maskv dar labiau suiuro vis rus akys, ir Lietuvai, kurioje pravoslavams nebuvo jokio moralinio autoriteto, vis Niinkiau buvo kovoti su Maskva. Lietuvos kovos su Maskva. Pirmieji Lietuvos susidrimai BU Maskva Kazimiero laikais prasidjo tada, kai Maskva pri gaud Kazimiero konkurent Mykol ir kitus Kazimiero prie ininkus. Pirmieji Lietuvos ygiai buvo gana skmingi: ji u kariavo net kelet pasienio srii. Bet visikai kitaip virto, kai Kazimieras ivyko Lenkij. Ten bdamas, jis pats nebegaljo rpintis tolimj ryt reikalais, tuo tarpu Lietuvos didikai daugiausia dmesio kreip konflikt su Lenkija dl Voluins ir Podols. O tuomet buvo pasitaikiusi kaip tik gera proga nu galti Maskvai, nes jos kunigaikio Vosyliaus sukil prieai .auksi Lietuvos paramos, addami pripainti Kazimiero vy riausij valdi. Taiau neparemti jie pralaimjo, ir Kazi mierui teko padaryti su Maskva aminj taik (1449 m.), vadinasi, teko pripainti Maskv esant visikai lygi su Lietuva. Maa to, Kazimieras net pasidalino su Maskva takos sritimis: Maskvos takoje buvo palikti Pskovas su D. Naugardu, o Lie tuvos takoje Tver. Riazanei buvo palikta teis paiai pasirinkti sau glob. Taigi 1 4 4 9 m. s u t a r t i s b u v o pirmasis didelis Maskvos laimjimas Lietu v o s n e n a u d i . Nuo to laiko Maskva nuolat kyla, o Lietuva pralaimi. ' Pirmieji Maskvos laimjimai liet tik Lietuvos tak, o to limesnieji jau ir emes. Kazimier tuo laiku nuo Maskvos reikal atitrauk 13-kametis Lenk karas su vokiei ordinu, o vliaususirpinimas gauti ek ir Vengr sostus savo snums. Paioje Lietuvoje tuo metu jo pon rungtyns dl valdios ir buvo daromi vairs smokslai prie Kazimier. Tad Maskva galjo laisvai veikti. Pirmiausia ji privert savo valdiai pasi duoti Lietuvos sjungininkus Tver ir vliau Moaisk. Psko vas jai buvo palankus; o D. Naugard Jonas I I I po antrojo ygio (pirmasis buvo 1471 m., antrasis 1479 m.) prijung prie Maskvos. Tuo bdu uvo galingoji D. Naugardo respublika. Beje, po pirmojo ygio D. Naugardas pra Lietuv paramos, bet Lenki jos reikalais usims Kazimieras t jo auksm neatsiliep. 185.

Netrukus buvo visikai panaikinta ir Maskvai nepaklusni Tve rs kunigaiktyst. Kazimieras band utarti pabgus Tvers kunigaikt, taiau Jonas I I I vien odi neklaus. Sudars sjung su Krimo chanu, jis jautsi gana stiprus; maa to, jis ragino chan pulti Lietuv. Todl totoriai ne kart nusiaub Kijevo apylinkes. Patsai Jonas I I I Kazimiero laikais karo su Lietuva nepradjo, nes ir be to turjo pakankamai darbo; ta iau, augant jo galybei, Maskvos pasieny esanios Lietuvai pa klusnios, btent Ugros ir Okos paupi, kunigaiktysts jau m svyruoti tarp Lietuvos ir Maskvos. Tuo bdu Lietuvos galyb rytuose palijo. 7. Lietuvos vidaus santykiai Kazimiero laikais Atskiro Lietuvos kunigaikio klausimas buvo ikils tuo jau, kai tik Kazimieras isikl Lenkij. Bet einant kartoms lietuvi lenk kovoms dl Voluins ir Podols, Kazimieras, skir damas atskir Lietuvos valdov, bt rizikavs visikai netekti Lietuvos, juo labiau, kad Lietuvos kunigaikiu bt tek skirti Mykol, bandius net smokslu ugrobti sost. Taiau Kazimieras nesutiko skirti Lietuvai atskiro valdovo ir po My kolo mirties (1452 m.), kada Lietuvos ponai ikl kandidatu Algirdo palikuon, Kijevo kunigaikt Siman (Olelkos, arba Aleksandro, sn). Lietuviai, silydami Siman (1461 m.), tei k Kazimierui slyg arba j skirti arba paiam persikelti gy venti Lietuv, taiau Kazimieras nei iaip nei taip nepadar. Jis norjo valdyti Lietuv i Lenkijos, bet nenorjo kitis Lie tuvai rpim Maskvos eimininkavim Rusijoje. Todl nepasi tenkinimas juo Lietuvoje nuolat augo. Net tie patys ponai, kurie j dar ma buvo ikl Lietuvos kunigaikiu, pasidar jo prieais; o buvs Kazimiero globjas Jonas Gotautas (f 1488) pasidar opozicijos vadu jau bylos su lenkais metu. 1481 m. smokslas prie Kazimier. Prie viso krato ne pasitenkinimo Kazimieru dar prisidjo ir kunigaiki pasiprie inimas. Mat, Kazimieras, Vytauto pavyzdiu, m naikinti likusias sritines kunigaiktystes. Todl 1481 m. prie Kazimier susidar smokslas, kuriam vadovavo kunigaikiai buvusiojo kandidato Lietuvos valdovus, Simano, brolis Mykolas Olel186

kaitis, vienas Alnikis ir Bielskis. Bet smokslas buvo su noktas, ir jo vadai buvo nubausti mirtimi. Sritini kunigaiktysi naikinimas. Vytauto laikais sriti ni kunigaiktysi buvo lik nebedaug. Nuo jo laik vis krat vald patsai didysis kunigaiktis per savo vietininkus. Bet Kazimiero valdia i pradi buvo silpna, ir jis buvo pri verstas kai kurioms sritims duoti daugiau savarankikumo. Pir miausia tokia privilegija buvo duota emaiiams (ir. 179 psl.), o vliau Smolenskui. Smolenske buvo sigaljs Lengvenio Algirdaiio snus Jurgis. Nors jis ir buvo jga paalintas, ta iau Smolenskui teko duoti privilegij, garantuojani jam dal savarankikumo. Blogiau Kazimierui ijo su Kijevu. Ten si galjo Vytauto paalinto Vladimiro Algirdaiio snus Aleksan dras (Olelka), ir Kazimieras buvo priverstas Kijev palikti ne tik jam, bet ir jo snui Simanui. Kazimieras stengsi vis krat suimti savo valdi. Jis nealino kunigaiki jga, kaip kad dar Vytautas, bet, kuriam nors j mirus, nebeduodavo kunigaiktysts pdiniams. Taip an tai, mirus Kijevo kunigaikiui Simanui (f 1471 m.) jis Kijevo nebeatidav jo broliui Mykolui, o paskyr ia savo vietinink. Taip pat jis dar ir su kitomis maesnmis kunigaiktystmis. Tuo bdu jo valdymo pabaig atskiros kunigaiktysts liko tik Kopiliuje, Slucke, Pinske, keletas j liko ernigovo krate ir Maskvos pasieny. Taiau jose esanias pilis vald didiojo kunigaikio vietininkai, todl jos nebegaljo bti pavojingos valstybs vieningumui. Taigi Kazimiero buvo baigtas Vytauto pradtasai valstybs centralizavimo darbas. 8. Kultrin ir ekonomin Lietuvos bkl Kazimiero laikais Kultrin bkl. Didiuoju Lietuvos kunigaikiu Kazi mieras ibuvo net 52 m. Neskaitant trump vidaus kov jo sigaljimo metu ir keleto ygi rus sritis, visas jo valdymo laikotarpis pasiymjo ramumu. Tiesa, totoriai danai nusiaub davo Kijevo apylinkes, taiau paios Lietuvos niekas nepaliet. Todl normaliai kratui pltotis ir kilti slygos buvo palankios. Bet vis dlto labai maai buvo rpintasi savo kultros klimu. Jo laikais Lietuvoje atsirado daugiau pradios mokykl, Vilniuje 187

buvo steigta net vidurin mokykla, bet auktesniosios mokyklos nebuvo. Tuo bdu lietuviai turjo vykti mokytis svetur; dau gelis vyko vakar Europos universitetus, bet vis dlto dau giausia moksi Krokuvoje; ia ypa daug moksi bsimj kunig. Sav kunig dar nepakako vis dar daug j tekdavo kviestis i Lenkijos. Taigi nors ir blogi buvo politiniai santy kiai su Lenkija, taiau Lietuvos dvasininkai nesulietuvjo. Be to, Kazimierui gyvenant Krokuvoje ir su Lenk dvaru danai atvykstant Lietuv, su lenkais artjo ir Lietuvos bajorija; dau gelis Lietuvos didik ved monas lenkes. Tuo bdu ms bajorijos ryiai su lenk ponais darsi vis glaudesni, nors savo valstybinius reikalus jie dar gana atkakliai tebegyn. Ekonomin bkl ramiaisiais Kazimiero laikais Lietuvoje pagerjo, daugelis didik labai praturtjo, krate buvo statoma daug stipri mro pili ir rm; taip pat buvo pastatyta ne maa net iki ms laik ilikusi banyi. Taiau valstiei bkl ne tik nepagerjo, bet dar pablogjo (ypa bajorijos dva ruose). Po 1447 m. privilegijos palengva prasidjo tikroji bau diava (ir. 180 psl.): i savo viet nebegal isikelti valstie iai buvo apkraunami vis didesniais mokesiais ir darbais. Gyventoj krate tebebuvo dar nedaug. Kazimiero laikais Lietuva pajgdavo pastatyti 40.000 kariuomens, o tris sykius u j maesn Lenkija net 60.000. Tad gyventoj Lietuvoje turjo bti bent 3 ar 4 kartus reiau, negu Lenkijoje. Kaip Vy tauto (ir. 165 psl.), taip ir Kazimiero laikais tankiau buvo gyvenama tik tikrojoj Lietuvoj, Palenkj, Voluinj ir Podo ls Braclavo srityje (visa kita Podol priklaus Lenkijai). O rytins Lietuvos ems, iskyrus didesnij miest apy linkes, buvo beveik negyvenamos. Taiau pajam i Lie tuvos Kazimieras gaudavo ne maiau, kaip ir i Lenkijos kara lysts emi, nes joje buvo daugyb didiojo kunigaikio dvar (domen). Pinigines pajamas jis gaudavo i muit ir teismo mokesi, o peln i savo dvar gaudavo daugiausia natra: grdais, kailiais, medum, galvijais ir t. t. Pinigini mo kesi u em tada dar labai maai temokdavo.

9. Kazimiero asmuo ir jo eima Asmuo. Kazimieras buvo santrus ir kieto bdo mogus. I iesa, jis nepasiymjo grietumu, bet savo tiksl sieke kant ini ir patvariai. Neturjo joki diding politini plan;

Kazimiero vaik aukltojas istorikas J. Dlugoas ir karalaiiai. ( F . Cynko paveikslas).

jis, galima sakyti, tebuvo tik geras kininkas ir rpestingas eimos tvas. Savo valstybje stengsi visk suimti savo rankas, o usienio politikoj ypa stengsi savo snus aprpinti sostais. ia jam daugiausia teko turti reikal su Vengrais ir ekais, kuri sostus jam pasisek pasodinti sn Vladislov. Valdyti Kazimierui buvo nelengva. Lenkijoje i seim jam da nai tekdavo igirsti gana griet odi, bet, juos kantriai i klauss, jis vis tiek darydavo savikai. Lietuvoj jam pasisek su griauti atsigavusi kunigaiki gali, bet utat ikilo nepalan189

188

kus didikai, kurie, jam esant Lenkijoje, tvark visus Lietuvos valstybs reikalus. Tik per paskutinius trejus jo gyvenimo me tus jam Lietuvoje atstovavo snus Aleksandras. Besirpinda mas savo dinastiniais reikalais, jis danai apleisdavo Lietuvos reikalus. Todl Kazimieras Lietuvoje nebuvo populiarus. eima. Kazimieras mir 65 m. amiaus, paliks gausing eim Is viso jis turjo 6 snus ir 5 dukteris. Jis buvo kelis kartus veds bet vis jo vaik motina buvo austr Elbieta Habsburgait Visos

jo dukterys buvo itekjusios u Vokietijos kunigaiki. Viena i 11 f itekjo u Hohencolerno; jos snus buvo paskutinysis kryiuoi magistras ir pirmasis pasaulinis Prs kunigaiktis. Kazimiero snus Vladislovas buvo ek ir Vengr karalius; kitas jo snus, Jonas Albrechtas, buvo tvo pdinis Lenk karalius, o snus Alek sandras didysis Lietuvos kunigaiktis. Jonui Albrechtui mirus, Aleksandras buvo irinktas ir Lenk karalium. Snus Fridrikas buvo Krokuvos vyskupas, Gniezno arkivyskupas ir primas, o Zigmantas buvo Lietuvos ir Lenkijos valdovas ir paskutinio, abi valstybes val diusio, Gediminaiio Zigmanto Augusto tvas. Pagaliau dar vienas Kazimiero snus, taip pat Kazimieras, pripaintas ventuoju. Didysis kunigaiktis Kazimieras mir Gardine, es, Jonui Al brechtui ir Aleksandrui testamentu padalins Lietuv ir Lenkij. Bet i tikro to testamento niekas i istorik niekur nra mats. v. Kazimieras gim 1458 m. I pradi jis dalyvavo politikos gyvenime ir, teturdamas vos 13 met, buvo net kandidatas Vengri jos sost. 1471 m. tvas j buvo isiunts Vengrij sosto uimti, bet ygis pasibaig nelaimingai, ir Kazimieras gro tuiomis. Paaugs jis visikai pasitrauk nuo usienio politikos. Atsidavs maldoms, jis tik rm katalik Banyi. Buvo labai maldingas ir didelis asketas. 1479 m. atvyko Vilni, kur ibuvo iki pat mirties. Mir 1484 m. Po jo mirties tvas pradjo statyti prie katedros koplyi, kur turjo bti palaidotas jo knas; taiau koplyi baig statyti tik jo brolis Zigmantas. 1521 m. Kazimieras buvo paskelbtas palaimin tuoju, o 1602 m. ventuoju.

II. Lietuvos ir Lenkijos artjimo' laikai

1. Aleksandro (14921506 m.) irinkimas didiuoju Lietuvos kunigaikiu Kazimiero laikais Lietuvos santykiai su Lenkija buvo la bai tempti. Irenkant j didiuoju Lietuvos kunigaikiu, ryys su Lenkija buvo visikai nutrauktas; jis buvo atnaujintas tik Kazimierui tapus ir Lenk karalium. Bet ir po to lietuviai nuo lat reikalavo, kad Lietuvai bt paskirtas atskiras valdovas; o kai Kazimieras su tuo nenorjo sutikti, buvo kils net smokslas j paalinti nuo Lietuvos sosto. Lietuva nebuvo patenkinta bendru valdovu iki pat Kazi miero mirties. Todl per paskutinius trejus savo gyvenimo me tus (14901492 m.) Kazimieras savo vietininku Lietuvoje laik sn Aleksandr. is neturjo jokio juridinio titulo, bet, kaip 191

v. Kazimieras prie banyios dur. mons ryt pastebi v. Kazimier besimeldiant dar prie udar banyios dur. (Viulkovskio paveikslas).

190

valdovo snus, buvo faktikas jo atstovas ir vadovavo visam valstybs gyvenimui. Kazimierui 1492 m. mirus Gardine, Lie tuvos ponai tuojau suauk seim ir savo didiuoju kunigaik iu irinko Aleksandr. Lenkams jie prane, kad Kazimieras mirdamas paliks testa ment, kuriuo Lietuvai valdovu paskyrs Alek sandr, o Lenkijai jo vyresnj brol Jon Al brecht. Es, jie vykd velionies vali ir tur vilt, kad j vykdysi ir lenkai. Lenkai iuo lietuvi ings niu buvo labai nepaten kinti, nes vl norjo bend ro valdovo. Taiau nebu vo kitos ieities, ir savo karalium jie irinko lie tuvi silomj Jon Al brecht. Tuo bdu Lie tuva vl atsiskyr nuo Lenkijos. Jonas Albrech tas titulavosi ir didiuo ju Lietuvos kunigaikiu, Aleksandras, kaip kad seniau titulavosi 14921506 m. d. Lietuvos kunigaiktis, o nuo 1501 m. ir Lenk karalius. Jogaila ir jo snus Vla dislovas, nors i tikrj jis Lietuvoje neturjo jokios valdios, ir abi valstybes rio tik tradicin sjunga. Bet Aleksandro viepatavimo pradioje Lie tuva, pradjusi sunk kar su Maskva, m iekoti Lenk para mos. Lenkai i savo puss m reikalauti atnaujinti senus su sivienijimo dokumentus. Todl ryys su Lenkija vl buvo atnaujintas. O kai mir Jonas Albrechtas ir Lenkai savo kara lium isirinko Aleksandr, tai abi valstybs vl atsidr vieno valdovo valdioje. Nuo to meto jos jau vis laik, iki pat vals tybs pabaigos, buvo valdomos vieno valdovo. Tad A l e k sandras buvo paskutinis Lietuvos valdovas, j v a l d s a t s k i r a i nuo L e n k i j o s . 192

2. Lietuvos santykiai su Maskva Aleksandro laikais 1494 m. taika. Kazimierui viepataujant, Maskvos kuni gaiktis Jonas I I I veng karo su Lietuva, bet po Kazimiero mir ties jis um nemaa Lietuvai paklusni pakraio kunigaik ty M i. Aleksandras su man t pavojing prie e nulenkti giminyste, todl pasipiro jo dukteM.n Alenai. Bet Jonas I I I sutiko leisti dukter tik padarius taik. Po ilg deryb 1494 m. pagaliau buvo padaryta taika; bu vo sutarta, kad abi vals tybs pasilaiko sau tai, I ,i buvo valdiusios tai kos sudarymo metu. Ta> I I u pasiliko neaiku, k, u n kurios sritys i tik iu U.i priklauso: mat, palienio kunigaikiai bu vo beveik nepriklauso mi. Dl tos prieasties Aleksandro antspaudas, vliau kiekvienu momenlu tarp abiej valstybi lengvai galjo kilti ne tik konflikt, bet u kar. Karai i tikro greit ir prasidjo. Aleksandro ir Elenos vedybos vyko tuojau po taikos, bot pasirod, kad jos n kiek nepagerino Lietuvos santyki su M.iskva. Prieingai, jos net sukl nauj nesusipratim ir da v progos Jonui I I I rasti nauj priekabi. Kunigaiktien Eleii.i tapo abiej pusi politini sumetim auka. Pirmiausia jos irvas pareikalavo, kad ji likt pravoslav; su ja Vilni buvo p.siustas didokas skaiius Maskvos bajor ir pravoslav dva sinink, kurie ia turjo nipinti ir teikti inias Maskvai. Jai paiai tvas grietai nurod, kaip ji turi laikytis Vilniuje,kokiuos santykius turi palaikyti su katalikais ir t.t. Tuo bdu i padai\ tosios (1494 m.) taikos neijo nieko gero: Jonas I I I ir toliau palaik ryius su Lietuvos prieu, Krimo chanu Mengli-Girju,
I Ii luvos I s t o r i j a , 13 193

ir kurst j pulti Lietuv. Jis pats nuolat kaltino Aleksandr, kad is nestats Vilniuje Elenai reikalingos cerkvs, kad spau dias pravoslavus ir t.t. Pagaliau 1499 m., prisidengdamas pra voslav gynimu, jis net pradjo kar su Lietuva. Karas su Maskva. 1499 m. Aleksandro broliai, Lenk ka ralius Jonas Albrechtas ir ek bei Vengr karalius Vladislo vas, padar sjung kariauti su Turkais. Prie jos turjo pri sidti ir Aleksandras. Jonas I I I , matydamas, kad Lenkija, su sirpinusi karu su Turkais, negals duoti Lietuvai pagalbos, nutar pulti Lietuv. Lietuvos sjungininkai buvo tik Livo nijos ordino magistras Valteris P l e t e n b e r g a s ir Uvolgio totori chanas ach-Achmetas. Karas faktikai prasidjo 1499 m., nors buvo paskelbtas tik 1500 m. J Lietuva pralaimjo, nes Aleksandras nesugebjo laiku surinkti kariuomens. Maskvos pasieny surinkta kariuomen, vedama kunigaikio Konstanti no Ostrogikio, buvo sumuta ties V e d r o a, ir pats vadas pateko j nelaisv. I karto geriau seksi tik Pletenbergui. Jis net du kartus iblak daug didesn Maskvos kariuomen, ta iau, negaudamas i Aleksandro paramos, negaljo spirtis prie Maskv. Nieko nelaimjo n kitas Aleksandro sjungininkas, Uvolgio chanas ach-Achmetas. Jis su savo kariuomene buvo atjs Naugardo Sieversko krat, taiau gausinga jo kariuo men, negaudama i Aleksandro paramos, pritrkusi maisto

ir Maskvos sjunginink, Krimo totori, nuolat puolama, m nykti. Pagaliau ji atsitrauk Kijev. I ia didioji SachAchmeto kariuomens dalis pasidav Krimo chanui, o patsai Bach-Achmetas pradjo su turkais derybas. U tai jis buvo suimtas ir baig savo gyvenim Kauno pilies kaljime. Tuo bdu, dl Aleksandro nerangumo, visos sjunginink pastangos nujo niekais. 1503 m. paliaubos. Per kar su Maskva mir Lenk kara lius Jonas Albrechtas. Aleksandras tuojau m rpintis, kad jam tekt Lenk karna; Lietuvos ponai irgi tuo rpinosi, nes tikjosi tada gausi lenk paramos karui su Maskva. Alek sandras i tikro gavo karn, taiau Lenkija nieko nepadjo Lietuvai. Besirpinant karaliaus karna apleisti karo reikalai dar labiau pablogjo. Maskvos kariuomen net tris kartus buvo apgulusi Smolensk, um Or ir apdegino Vitebsk. Alek sandras pradjo derybas dl taikos. Taiau aminosios taikos jam nepasisek padaryti; buvo pasiraytos tik 6 met paliaubos. Maskvai buvo paliktas ernigovas, Naugardas Sieverskas, Starodubas ir Okos paupiai. Taigi Maskvos sienos jau siek Dniep r. Abi puss pasiadjo neliesti viena antrai pripaint e mi ir laisvai praleisti per savo emes kitos valstybs pasiun tinius ir pirklius. (Livonijos ordino atstovai nebuvo sileisti taikos derybas: Aleksandras turjo mesti savo sjunginink). Bet ir padarius taik, santykiai su Maskva n kiek ne pagerjo. Kaip ir prie kar, Jonas I I I nuolat kidavosi Lietu vos vidaus reikalus, tarsi gindamas pravoslavus. Jo pasiun tiniai vainjo pas Elen pasiteirauti apie jos sveikat" ir nuo lat nipinjo. Aleksandras buvo priverstas pasirayti sutart, kad Elenai negalima priimti katalikybs, net jeigu ji ir pati pano rt. Buvo aiku, kad netrukus su Maskva vl teks kariauti. Nebuvo taikos n su totoriais, kuriuos Jonas I I I visada pa laik ir kurst prie Lietuv. Aleksandro ir jo pdini viepa tavimo" metu totoriai siaubte siaub Lietuvos ir Lenk valdomj Ukrain (Kijevo, Podols, Voluins ir Galicijos emes). Alek sandro mirties metais (1506) jie buvo pasiek net Naugarduk ir Lyd; bet pagaliau ties K l e c k u juos sumu mylimasis Aleksandro didikas, Glinskis. Aleksandras kaip tik tada mir, ir apie t laimjim jau nebesuinojo. 195

Ostrogo pilies griuvsiai. Kunigaiki Ostrogiki tvik.

194

Totoriai. Vytautas pirmasis mokjo naudotis totori savitarpio nesantaika ir pasinaudoti jais savo tikslams. Naudojosi jais ir Kazi mieras. Krimo ordos chanas Hadi-Girjas buvo itikimas Lietuvos sjungininkas. Bet nuo 1466 m. ms valdyti Mengli-Girjas, usi gavs, kad Kazimieras umezg ryius su didiausiu jo prieu Uvolgio ordos chanu Achmetu, perjo Jono III pus. Mat, Jo nas III buvo taip pat Achmeto prieas, o be to, apsim jam daugiau mokti u sjung. Po to prasidjo baiss Krimo totori puolimai; ypa jie puol Kijevo, Podols ir Galicijos sritis. Aleksandras ir jo broliai, Lenk ir ek bei Vengr karaliai (Jonas Albrechtas ir Vladislovas), buvo sutar bendrai kariauti su turkais; buvo numa tyta uimti Dunojaus ir Dniestro ioi sritis (Kilij, Belgrad) ir iardyti plik lizd Krimo ord. Jonas Albrechtas buvo suruos yg j Moldavij, taiau jis nepavyko: beveik visa Lenk kariuomen uvo Bukovinos mikuose. Tuomet totoriai m dar smarkiau pulti ir plti pietines Lietuvos ir Lenk valdomsias sritis. Taip truko daugiau, kaip imtmet. Taigi pietinms Lietuvos ir Lenkijos sritims pavojingiausias kaimynas buvo totoriai. 3. Lietuvos santykiai su Lenkija Aleksandro laikais 1499 m. aktas. Kazimiero laikais Lietuva gyveno visikai savarankikai; be valdovo asmens, jos niekas daugiau nerio su Lenkija. Senj susitarim dokumentai nebeturjo jokios reik ms. Todl, Kazimierui mirus, lietuviai, nieko nesak lenkams, isirinko savo valdovu Aleksandr. Jam valdant Lietuv, o jo broliui Jonui Albrechtui Lenkij, abi valstybes rio tik j bro liki santykiai. Bet Lietuvos ir Lenkijos santyki aikesnis sutvarkymas rpjo visiems Kazimiero snums, nes jie visi jautsi tur teisi Lietuvai. Tad, nordami susitarti dl Lietuvos valdymo ir sutvarkyti Lietuvos santykius su Len kija, 1495 m. broliai suvaiavo pas Aleksandr Vilni. Bet i pasitarim nieko neijo, ir Lietuvos Lenkijos santykiai liko nesunormuoti. Tiktai kai po keleri met Lenkijai m grsti sunkus karas su totoriais, lenkai, nordami gauti Lietuvos pa ramos, pasil lietuviams sutvarkyti santykius nauju susitari mu. Lietuvai tuo paiu metu irgi rpjo gauti Lenkijos para mos prie Maskv. Todl 1499 m. buvo sudarytas naujas ak tas, kuriuo norta Lietuvos Lenkijos santykius kitaip su tvarkyti. Juo buvo patvirtinta Lietuvos ir Lenkijos sjunga, o be to, dar buvo sutarta, kad n viena valstyb be antrosios vals tybs inios negali rinktis sau valdovo. Vadinasi, buvo suda196

ryta dviej nepriklausom valstybi sjunga ir sutartis dl valdovo. Aleksandro irinkimas Lenk karalium ir 1501 m. aktas. Naujasis 1499 m. Lietuvi Lenk susitarimas n vienai pusei nedav reikalingos paramos. Lietuviai pradtj kar su Maskva turjo vieni kariauti. Tad jie buvo nepatenkinti tuo susitarimu ir m siekti naujo susitarimo su Lenkija. Kaip tik tuo metu pasitaik proga vl sujungti abi valstybes vieno valdovo ran koje, nes 1501 m. mir Lenk karalius Jonas Albrechtas. Len kai nutar savo karalium irinkti Aleksandr; lietuviai tam ne tik nesiprieino, bet dar ir patys tuo rpinosi. Lenk elekcin seim Petrakavoj, remdamiesi 1499 m. su sitarimu, atsiunt savo delegatus Lietuvos ponai ir patsai Alek sandras. Lietuvos delegatai kartai rm Aleksandro kandida tr. Lenk reikalaujami, jie sutiko pasirayti nauj akt, normuojant Lietuvos ir Lenkijos santykius; juo turjo vykti tikroji valstybi unija. Nauj susitarim patvirtino trys doku mentai: tame paiame Petrakavos seime lenkai ir lietuvi de legatai susikeit dokumentais, o kiek vliau Melnike t susita rim atskiru dokumentu patvirtino Aleksandras. iuo susita rimu buvo norima kurti viena jungtin valstyb, k u r i t u r t bendr seim, bendrai vienoje vietoje rinktj valdov, bendr apsaug ir bendrus pinigus. Akte yra sakoma: . . . Kad bt viena tauta, viena visuomen, viena brolija (fraternitas) ir bendri seimai, o tam vienam knui viena galva, vienas karalius, kuris paskirtu laiku ir paskirtoje vietoje bus vis elekcij atvykusij bendrai renkamas..." Bet kaip tu rjo bti atliekami tie bendrieji seimai ir bendroji elekcija, tuo tarpu nebuvo pasakyta; tai turjo bti vliau nustatyta. 1501 m. susitarimo likimas. Kadangi naujasis susitarimas buvo patvirtintas Melnike, tai jis paprastai yra vadinamas M e l n i k o a k t u . Aleksandro ir Lietuvos pon delegatai buvo priadj lenkams, kad susitarim patvirtins visos Lie tuvos seimas. Bet seimas jo nepatvirtino; jis susirinko labai vlai (vos 1505 m.) ir apie t susitarim n nekalbjo. Mat, visa Lietu va pasirod jam prieinga, juo labiau, kad nelaimingai pasibai gs karas su Maskva rod, jog i Lenk vis tiek negalima gauti 197

pagalbos; tad nebuvo jokios naudos dtis unij su Lenkija. Be to, tas susitarimas nepatiko n valdaniajai Gediminaii eimai; Aleksandro brolis, ek karalius Vladislovas, savo ir jaunesniojo brolio Zigmanto vardu net pareik protest dl to susitarimo. Nors lietuviai jau nuo vitrigailos laik rinkosi sau kunigaikius, taiau Jogailos palikuonys man, kad bent Lietuva jiems turinti tekti paveldtinai; o tuo susitarimu buvo norima jvesti elekcij, taigi visai nebuvo atsivelgiama j j tei ses. Tuo bdu is susitarimas pasiliko tik popieriuje: Lietuva ir Lenkija, kaip ir anksiau, liko atskiros valstybs, tik vieno valdovo valdomos (personalin unija). Bet vis dlto, kai po 50 m. vl ikilo Lietuvos ir Lenkijos santyki sunormavimo klausimas, lenkai it susitarim padar deryb pagrindu. Ir vlesns Liublino unijos pagrindiniai dsniai buvo irgi pa imti i to paties Melniko akto. 4. Pon tarybos sigaljimas ir seimai Tarybos atsiradimas. Kazimiero ir Aleksandro laikais nutrko senasis Lietuvos ryys su Lenkija. Lietuva savo viduje dar tebebuvo visikai savarankika valstyb; savo i vaizda ji betgi jau artjo prie Lenkijos: Lenkijoje ponija buvo sigaljusi dar prie Jogailos laikus, Lietuvoje ji sigaljo ypa povytautiniais laikais; Lenkijoje prie karaliaus buvo pon taryba, vadinama senatu, panai d i d i o j o k u n i g a i k i o , arba p o n t a r y b a atsirado ir Lietuvoje. Bajorijos reikm pradjo kilti Vytauto laikais (ir. 133 psl.). Jau tada didysis kunigaiktis svarbesniaisiais klausimais visada atsiklausdavo savo bajor nuomons. vitrigailos, o ypa Zigmanto laikais j reikm dar labiau padidjo, nes tik nuo j paramos priklausydavo, kam teks didiojo kunigaik io sostas; todl nebuvo galima su jais nesiskaityti. Bet ypa tingai bajorija ikilo prie Kazimiero, kur ponai irinko val dovu ir, jam tebesant maam, patys u j vald. Jam ivykus Lenkij, valdia pasiliko pon rankose. Todl tuo laiku at sirado nuolatin grup auktesnij valstybs urd, kurie sprsdavo visus valstybs reikalus. Tai ir buvo vadinamoji didiojo kunigaikio taryba. 198

Tarybos valdios ribos ilgai buvo nenustatytos ir neai kios. I pradi ji nebuvo laikoma net pastovia institucija (staiga). Didysis kunigaiktis su didesniaisiais ponais tarsi tik tam, kad kratas uoliau remt jo politik. pasitarim jis kviesdavo tuos, kuriuos norjo. Kartais tardavosi tik su tais, kurie tuo metu buvo arti jo, o kartais suaukdavo ir platesni pasitarim. Bet palengva nusistojo pasitarimus kvieiam moni ris: buvo aukiami v y s k u p a i , dar ilik k u n i g a i k i a i ir a u k t e s n i s i a s pareigas valsty b j e e i n d i d i k a i . Tuo bdu tarybos sudtis pasidar pastovi, tik neaikios pasiliko jos valdios (kompetencijos) ribos. Kazimiero viepatavimo metu taryba taip sutvirtjo, jog, irinkusi Aleksandr, pareikalavo, kad jis nustatyt jos kompe tencijos ribas. Aleksandras tatai padar savo 1492 m. privilegi joje, kurioje jis pirmiausia pasiadjo tartis su taryba, s i s d a m a s u s i e n i u s p a s i u n t i n i u s . B e to, jis prilei do taryb prie valstybs f i n a n s t v a r k y m o . Ligi tol valstybs dvarai buvo laikomi didiojo kunigaikio nuosavybe, tad jis visikai laisvai juose eimininkavo: kiek nordamas ga ldavo leisti pinig tiek savo, tiek valstybs reikalams. Dabar didysis kunigaiktis pasiadjo, nepasitars su taryba, n e b e d a r y t i j o k i i l a i d . B e to, jis pasiadjo, nepasita rs su taryba, nebedalinti niekam valstybini viet. Taryboje buvo suteikta laisv kiekvienam v i s i k a i l a i s v a i k a l b t i ; didysis kunigaiktis pasiadjo nebausti net t, kuri patarimas bt ir nemalonus jam. Vis dlto ia privilegija ta ryba tebebuvo tik patariamasis organas: jos sprendimai nega ljo varyti didiojo kunigaikio; iklauss tarybos nuomons, jis galjo ir visikai prieingai pasielgti. Bet su tarybos nuomo ne sutiks, jis jau nebegaljo savo sutikimo ataukti; tuo atvilgiu jis jau buvo tarybos suvarytas. O nebetrukus atjo ir tie lai kai, kada didysis kunigaiktis jau btinai turjo skaitytis su ta rybos nuomone. Tuo bdu 1492 m. Aleksandro privilegija padjo pamatus politinei Lietuvos bajor galybei. Ankstyvesnmis (1387, 1413, 1434, 1447 m.) privilegijomis buvo apdrausta j asmens ir tur to laisv (ir. 112, 132, 170 180 psl.), o dabar jiems buvo pa tvirtinta j pai uimtoji vieta valstybs valdyme. Nuo to 199

laiko valstybs vairas kaskart vis labiau perjo japon rankas. Netrukus jie pasidar tikrieji Lietuvos valdovai. Seimai. sigaljus tarybai, atsirado ir seimai. Mat, bdavo reikal, kuri nebdavo galima sprsti be plai bajorijos ma si inios. Visos bajorijos pritarimas ypa buvo reikalingas tada, kai po d. kunigaikio mirties krat valdydavo taryba. Tad seimai pirmiausia bdavo reikalingi renkant nauj didj kuni gaikt. Bajorijos nuomon ir jos pritarimas dar bdavo svar bs, sprendiant klausim santyki su Lenkija: tuo tarpu, kai Lenkija remdavosi senaisiais dokumentais, Lietuva turjo rem tis savo visuomens balsu. Kazimierui 1447 m. privilegija at leidus visus bajor valstieius nuo bet koki mokesi valsty bei, kar metu itutjs valstybs idas pareikalavo apdti mo kesiais bajorij. O t buvo galima padaryti tik jai paiai sutinkant. Taigi tam sutikimui gauti ir reikdavo aukti seim. Pagaliau reikdavo atsiklausti seimo ir pradedant kar, nes kiek vienas karas buvo susijs su ilaidomis. Tuo bdu bajorijos seimai, i pradi aukiami retai, juo toliau, juo bdavo daniau aukiami: mat, pajutusi savo reikm, bajorija nebenorjo sutikti, kad be jos inios bt kas nors valstybje daroma. tokiuos seimus atvykdavo visa pon taryba, visi auktes nieji valstybs urdai ir kas tik nors i bajor. Bet kadangi danai seim suvaiuodavo tik artimj srii bajorija, o i tolimesnij srii kartais niekas neatvaiuodavo, tai jo pa prot, kad vis srii urdai atvykdami atsivet bent po kelet savo srities bajorijos atstov. Taigi joki seimo rinkim ne buvo. Centro valdia pati pasirinkdavo mones, su kuriais no rdavo pasitarti; o jei kas nordavo k patsai pareikti, gal davo atvykti seim ir nekviestas. Bet ilgainiui provincijos atstov parinkimui vietos bajorija kaskart vis daugiau skirdavo reikms. Paprastai atstovais seim bdavo kvieiami takin gesni bajorai; taiau bdavo atsitikim, kad susirinkusi bajori ja ir rinkdavo atstovus. Pagaliau X V I am. vidury (1566 m.), kai visas kratas buvo padalintas pavietus (apskritis), ir paviet seimeliai m rinkti atstovus. Juo toliau, juo seimas darsi vis takingesnis. O nuo X V I am. vidurio be jo jau nebebdavo sprendiamas joks svarbesnis reikalas. Taiau seimas negaljo nei ko nutarti nei leisti statym; 200

jis tik galjo pareikti savo nuomon ar ko nors prayti; o k tai atsakydavo didysis kunigaiktis, tas ir tapdavo statymu. Bet i tikrj su seimo nuomone nebuvo galima nesiskaityti, nes nepatenkinta bajorija galjo iautis: neiti kar, nemokti mokesi ir t. t. Tad d. kunigaiktis bajorijos pageidavim da niausiai klausydavo. 5. Aleksandro asmuo ir jo mirtis Aleksandras buvo kaulingas ir petingas, taiau be joki gabum vyras. Mgo gerai igerti ir pavalgyti. Bet jisai nemgo net tokios tradicins valdov pramogos, kaip kad mediokl; medioti pagaliau jam trko ir vikrumo. Buvo labai ilaidus ir ieikvojo ne tik visus savo turtus, bet ir praskolino daugyb valstybini dvar. Aleksandras mir 1506 m. ir buvo palaidotas Vilniaus katedroje, nes lenkai, nenordami didinti laidotuvi ilaid, jo kno neve Kro kuv, savo karali kapus (1931 m. pradjus kasinti Vilniaus ka tedros rs, jo kapas buvo surastas). Tai vienintelis i Lenkijos ka rali, kuris daug daugiau savo gyvenimo praleido Lietuvoje ir joje buvo palaidotas. Lietuvoje jis daugiausia gyveno dl to, kad Lenki joje nenorjo gyventi jo mona. Mat, kaip pravoslavs, lenkai nesu tiko jos karnuoti karaliene, o pereiti katalikyb jai draud tvas. 6. Zigmantas II (Senasis, 15061548 m.) ir jo karai su Maskva Zigmanto elekcija. Ir Jonas Albrechtas ir Aleksandras mi r bevaikiai. I gausingos Kazimiero eimos teliko tik vienas, jauniausiasis snus Zigmantas. Jis tuo tarpu gyveno Silezijoje, kur i brolio, ek karaliaus Vladislovo, buvo gavs valdyti kelet ma kunigaiktysi. 1501 m. renkamas Lenk ka ralium Aleksandras buvo patvirtins dokument, kuriuo po jo mirties Lietuva ir Lenkija turjo bendrai irinkti sau nauj valdov, bet mirdamas testamentu jis skyr Lietuvos sost bro liui Zigmantui, o apie Lenk sost nieko nekalbjo. Zig mantas, suinojs apie sunki brolio lig, skubjo Lietuv, bet rado j jau mirus. Lietuvos ponai tuojau paskelb j di diuoju kunigaikiu ir pasil lenkams isirinkti j ir savo ka ralium. ie ir irinko, nes bijojo, kad nenutrkt ryys su Lietuva. 201

Glinskio maitas. Alek sandro laikais Lietuvos po n tarpe kaskart vis labiau m sigalti rus kilms bajorai. Aukiausiai i j buvo ikils totori kilms surusjs kunigaiktis M. G l i n s k i s . Jis buvo ar timas Aleksandro patar jas, gavs i jo nemaa e mi. Jis irgi gana daug prisidjo prie Zigmanto i rinkimo. Taiau jau paio je Zigmanto valdymo pra dioje jis pamat, kad ne beturs tokios takos, ko ki kad turjo Aleksandro laikais. Be to, Lietuvos po nai, jo prieai, nordami j
Zigmantas II (Senasis), praudyti, grasino jam i1506-1548 m. d. Lietuvos kunigaiktis ir Kelti byl tarsi uz AleksanLenk karalius (taip jis atvaizduotas Krokuvos katedroje esaniam antkapy). dro nuudym. Visa tai matydamas, jis suman u

grobti kuo daugiausia Lie tuvos emi ir pasiduoti Maskvos kunigaikiui Vosyliui I I I (15051535 m.). Taiau jis kiek apsivyl: Maskvos pasienio sritys prie jo maito neprisidjo; jam tepasisek uimti tik Mozyri ir Turov, o upultieji Sluckas ir Minskas jam nepasidav. Pirmasis karas su Maskva (15078 m.). Tuo pat metu betgi pradjo kar su Lietuva Glinskio pasikviestas Vosylius I I I , kuris skelbsi eins vaduoti spaudiamj pravoslav. Kar tu su Glinskiu jis apgul daugel Lietuvos miest ir artinosi prie svarbiausiojo strateginio punkto, sauganio Dniepro auktup, prie Smolensko. Bet tuo tarpu atvyks Lietuvos hetmonas kunigaiktis K o n s t a n t i n a s O s t r o g i k i s ties O r a sumu prie ir privert j trauktis. 1509 m. su Maskva buvo padaryta aminoji taika 1503 m. paliaub slygomis (ir. 195 psl.). Tuo bdu Maskva nieko nelaimjo. Glinskis ir jo a202

lininkai neteko savo emi Lietuvoje. Jis pats apsigyveno Maskvoje. Pasidars artimu Vosyliaus I I I patarju ir ileids u jo savo dukter, jis buvo svarbiausias nauj kar su Lietuva organizatorius. Vliau, paketins iduoti ir Maskv, Glinskis savo gyvenim baig kaljime, kur mir badu (1534 m.). Antrasis karas su Maskva Lietuvai buvo daug nelaiminges nis. Glinskio rpesiu, kart Maskvai pasisek gauti daug paramos i imperatoriaus Maksimilijono. Mat, imperatorius norjo susilpninti Zigmant, kurs ypatingai rpinosi, kad Habsburgai negaut jo brolio Vladislovo valdomosios Vengrijos bei ekijos. Imperatorius Maskv nusiunt daugyb karo spe cialist ininieri ir artilerist. Kad Lenkija neit pagalb Lie tuvai, prie j buvo sukelta Moldavija ir kryiuoi magistras, (jam imperatorius udraud prisiekti Zigmantui vasalyst; ta tai magistras turjo padaryti pagal 1466 m. T o m o sutart, ir. 183 psl.). Karas prasidjo 1512 m. Visos Maskvos jgos buvo nu kreiptos Smolensk. Jis buvo net 3 sykius apgultas ir pagaliau, Glinskiui suklus viduje smoksl, buvo paimtas (1514 m.). Netrukus po to atvyks K. Ostrogikis smarkiai sumu Mas kvos kariuomen ties O r a . Turdamas 30.000 kariuomens, jis sumu prieo 80.000 kariuomens; i j 30.000 krito karo lauke, o pats vadas su 1.500 bajor ir daugybe kari pateko nelaisv. Laimjimas buvo didiausias, Maskvos jgos buvo sunaikintos, taiau lietuviams jau nebepasisek atsiimti Smolens ko tvirtovs, nors karas po to dar truko 8 metus. Pagaliau 1522 m. buvo padarytos 11 m. paliaubos. Smolenskas buvo paliktas Maskvai; jis gro Lietuvai tik madaug po 100 met (t. y. 1611 m.). Be to, Maskvai liko Homelis, ernigovas ir Starodubas. Treiasis karas su Maskva (15341537 m.). Ankstyves nieji karai pasibaigdavo Lietuvai nelaimingai ypa dl to, kad bajorija nenorjo kariauti ir nenorjo mokti karui reikaling mokesi. Tad kol bdavo surenkama kariuomen, Maskva suspdavo uimti nemaa Lietuvos pili. Paskui nebegaldavo nieko padti n dideli laimjimai, nes po j maskvieiai usi darydavo pilyse ir vengdavo atvir mi; o paimti pil, naudojantis to meto karo technika, buvo gana sunku. Pir203

7. Prsijos ordino sekuliarizacija (1525 m.) Nuo to laiko, kai Lietuva kriktijosi ir Europos buvo pri painta katalikika valstybe, kryiuoi ordinas buvo nebepaleisinamas. Aplinkui jau visi kratai buvo katalikiki, todl krikionybs gynjas ordinas pasidar nebereikalingas. Be to, ir jo valstybs viduje atsirado reikini, kurie j griov. Valstyb buvo valdoma ordino nari, kurie, bdami ateiviai i tolimj Vokietijos krat ir, be to, dar vienuoliai, neturjo joki ryi su vietos gyventojais. Neprileisdami prie valdios vutos bajor ir miestiei, jie nustat juos prie save. Dl to ir vyko 1454 m. krato sukilimas, kurs pasibaig tuo, kad 1466 m. dalis ordino emi buvo prijungta prie Lenkijos, o jis pats pasi dar Lenk karaliaus vasalu (ir. 183 psl.). Pirmieji 5 magisIrai vykd sutart, taiau nenustojo vilties isilaisvinti. Or dinui atrod, kad bus ga lima isilaisvinti, irinkus magistru Vokietijos kunigaikt, kuris savo jgomis galt spirtis prie Lenkij, lokiais sumetimais ir bu vo irinktas magistru (1511 m.) Ansbacho Hohencolern eimos narys, kara liaus Zigmanto sesernas (Kazimiero dukters snus) Albrechtas. Buvo tikimasi, kad jis sugebs geriau su sitarti su Lenkija jau vien dl savo giminysts su ka Albrechtas Hohencolernas, ralium. Taiau visi mgini mai nenusisek, ir ordinui paskutinis kryiuoi magistras ir pirmasis Prsijos kunigaiktis (f 1568 m.) teko pradti su Lenkais ka r. Karas ordinui nesisek, ir teko padaryti paliaubas, nieko ne laimjus. Tuo tarpu ordino valstybje buvo labai neramu: visi reikalavo ordino reformos. Ypa didelis nepasitenkinimas ordi nu jo i to, kad krate buvo smarkiai sigaljs naujai pradtas skelbti Liuterio mokslas. Juo buvo pasek net kai kurie vyskupai. Tada magistras Albrechtas patsai umezg ryius su Liuteriu. 205

Mis ties Ora. (Senas neinomojo autoriaus paveikslas).

muosius du karus Zigmanto laikais pradjo Maskva, bet treij Lietuva. Kai 1533 m. mir Vosylius I I I , Maskvos kunigaikiu tapo Jonas IV iaurusis. Kadangi jis tuomet buvo dar maas, tai buvo sudaryta regencija. Su ja Maskvos kuni gaiktystje prasidjo vidaus neramumai, kuriais Lietuva tik josi pasinaudoti, juo labiau, kad Zigmantas buvo pa trauks savo pus Krimo totorius, apsims jiems kasmet mokti po 15.000 dukat, ir Maskvai nuolat grs i j puss pavojus. Bet ir dabar karas vis dlto nesisek. Nors l bu vo pakankamai surinkta, taiau bajorija njo kar, ir visi di deli pasiryimai nujo niekais. 1537 m. su Maskva buvo pa darytos 7 met paliaubos, kurios vliau buvo pratstos, ir Zig manto II laikais naujo karo jau nebekilo. Siena su Maskva da bar maai tepasikeit. Lietuvai nepasisek atgauti nei Smolensko nei Sieversko emi; ji atgavo tik Homel, bet utat kitose sri tyse t uleido Maskvai.

204

Liuteris jam patar mesti vienuolio apdarus, vesti mon ir pasiskelbti kunigaikiu. Gavs dds, karaliaus Zigmanto, su tikim, jis visa tai vykd ir 1525 m. Krokuvoje ikilmingai prisiek Zigmantui, kaip Prs kunigaiktis. Nuo to laiko ordino valstyb tapo pasauline kunigaiktyste. Daugumas ordino broli taip pat perjo liuteranizm ir virto dvari ninkais. Tik maa j dalis tepanorjo likti itikimi katalikybei ir isikraust Vokietij, kur ordinas turjo daugyb turting savo skyri. Ten ordinas iliko iki 1809 m., kada j panaikino Napoleo nas; o Austrijoje pertvarkytas jis iliko net iki ms laik. Tuo bdu buvusi katalikybs atrama rytuose, ordino valstyb, pirmoji prim protestantizm ir atsisak nuo katalikybs. 1618 m. mirus Albrechto snui, Prsai atiteko jo giminaiiams, Brandenburgo elektoriams. Vliau i t dviej jungtini kunigaiktysi iaugo galinga Prs karalyst (nuo 1701 m.), kuri pagaliau atsistojo visos Vokietijos prieaky. 8. Zigmanto II valdymo pabaiga ir jo mona Bona Zigmantas valdovas. Zigmantas, dar bdamas Silezijoje, ja*u pasirod geras valdytojas; ten jis ved ger tvark ir sutvark k. Lietuvoje jis taip pat parod daug energijos ir sumanumo. Ilaidaus Aleksandro apgriautas kis buvo sutvar kytas, daugelis jo skolint dvar buvo ipirkta ir buvo vesta pavyzding ki. k jam teko kreipti daugiau dmesio, nes ilg kar metu ypa daug reikjo pinig kariuomenei. Kadangi bajorija nenorjo eiti kar, tai jos vietoje buvo ves t a s a m d y t i n k a r i u o m e n . Taiau bajorija nenorjo mokti net tos kariuomens ilaikymui reikaling mokesi. Todl didiausi ilaid dal teko padengti paiam didiajam kunigaikiui. Apskritai Zigmanto laikais gyvenimas Lietuvoje labai pa gerjo; ypa padaugjo mokykl. Bet kunigaikio valdia nuo lat silpnjo. Lenk pavyzdiu einanti bajorija kaskart vis dau giau reikalavo sau teisi ir nuolat maino sau pareigas. Be kovojant su vairiausiais sunkumais tiek Lietuvoje, tiek Lenki joje, Zigmanto energija pagaliau iseko. Savo gyvenimo pa baigoje jis jau nebeturjo joki plan. Iekodamas ramybs, net atsisak nuo pretenzij ekij bei Vengrij po j valdovo, brolio Vladislovo, mirties ir uleido jas Habsburgams. 206

Paskutins Zigmanto II dienos. (f 1548 m. balandio 1 d.; Abramaviiaus paveikslas).

Karalien Bona. Kai Zigmantas jau buvo palautas sunkios valdymo natos, valstybje didiausi tak gijo gobi intri gant jo antroji mona, Milano ir Bario kunigaiktyt B on a S f o r z a. Bona atsine i Italijos sitikinimus, kad val dovas turs siekti valdios, nesiskaitydamas su jokiomis prie monmis (Machiavellio mokslas). Lenkijoje ji gijo didel val di ir eimininkavo savo vyro vardu. Be valdios, ji dar go207

bejosi ir turt. Tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje ji savo pinigais m ipirkinti anksiau Aleksandro u skolas keistuosius dva rus ir tuo bdu gijo daugyb turt: jos valdioje buvo itisos teritorijos. Tuo tarpu energijos neteks ir sunkios ligos kan kinamas, Zigmantas kaskart vis labiau m pasiduoti favorit apsuptos monos takai. Paskutiniais gyvenimo metais visai nebebuvo girdt Zigmanto. Usieny jau daug kas man, kad jis mirs; pavyzdiui, Turk sultonas buvo atsiunts net uuo jaut, o Maskvos kunigaiktis savo pasiuntiniams, siuniamiems Krokuv, instrukcijose raydavo: Jei karalius mirs, pa reikti uuojaut". Zigmantas mir 1548 m., sulauks 81 m. amiaus. Zigmanto II asmuo. Zigmantas buvo augalotas ir tvirtas vyras; sako j galdavus perlauti pasag ir pertraukti storok kanapin virv. Jo sveikata pairo tik gyvenimo pabaig. Jaunyst praleido

I . H i . ) su kryiuoi ordinu ir daug kart su totoriais. Karo betgi jis ntmgo ir buvo links visk sprsti taikiu bdu. Visi j gerb ir l.nkc' teisingu vyru. Tik jo antrosios vedybos buvo vienas nelaimin giausi jo gyvenimo vyki. Mirdamas paliko vien sn, Zigmant August, ir 3 dukteris. 9. Zigmantas Augustas didysis Lietuvos kunigaiktis ( 1 5 4 4 - 1 5 4 8 - 1 5 7 2 m.) Irinkimas. Vienintelis Zigmanto II snus gim 1520 m. Motina Bona pradjo rpintis patikrinti jam sost, kai dar jis tebebuvo kdikis. Pir miausia buvo rpinama si Lietuvos sostu: mat, irinktj Lietuvos sos t, nenordami nutrauk ti ryi su Lietuva, pa prastai ir Lenkai irink davo savo karalium. To dl Bonos rpesiu dar 1522 m. Zigmantas Au gustas buvo pripaintas Lietuvos sosto paveld toju. 1529 m. Bonai vi sokiomis intrygomis pa lenkus savo pus didi kus, o tvui sutikus pa tvirtinti pirmj Lietuvos statut, dar labiau prapltus bajorijos teises, Zigmantas Augustas, Lietuvos seimas Zig1522 m. pripaintas Lietuvos sosto pdi mant August paskel niu, 1529 m. formaliai paskelbtas d. Lie b didiuoju kunigaik tuvos kunigaikiu, 1530 m. karnuotas iu, o netrukus j kar Lenk karalium; 15441572 m. d. Lietu navo savo karalium ir vos kunigaiktis, o nuo 1548 m. ir Lenk lenkai (1530 m.). Tad karalius. jau tuomet buvo aiku, kad po tvo jis bus valdovas abiejose valstybse.

Zigmanto II antkapis Krokuvos katedroje.

Vengrijoje, ekijoje ir Silezijoje, kur susipaino su tenykia vals tybs santvarka ir gerai vedamu kiu. Visuomet buvo ramus, ltos eisenos ir nekalbus. iaipjau mgo juok ir smoj. Buvo altas, rimtas ir atsargus. Jam teko kariauti net tris ilgus karus su Maskva, 208

I I t t u v o s I s t o r i j a , 14

209

Zigmanto Augusto aukljimas. Motina ital Zigmant August aukljo apsupusi italais humanistais- Jis imoko kalbti lotynikai, italikai ir vokikai. Taiau, augdamas moralikai pakrikusiame mo tinos dvare, labai lepinamas, iaugo be charakterio. Motinos dvare anksti priprato prie palaid pasilinksminim, itvirkavimo ir negijo joki tvirt princip. Matydamas netikus jo aukljim, buvo susi-

kilavusi daugiau atsiriboti nuo Lenkijos. Ji skundsi, kad didysis kunigaiktis per maai gyvens Lietuvoje. Tas buvo pareikta Zigmantui II per speciali Lietuvos seimo nusist delegacij (1538 m.). Todl 1543 m. kilo mintis jau 23 m. turiniam pdiniui pavesti valdyti Lietuv; tvas turjo pa silikti tik prieir. Lietuvos ponams ta mintis patiko, nes jie norjo turti Vilniuje valdovo dvar ir apsisaugoti nuo lenk kiimosi Lietuvos reikalus. Mat, didiajam kunigaikiui gy venant Krokuvoje, lenkai, j veikdami, galjo kitis Lietuvos reikalus. Tuo bdu 1544 m. Zigmantas Augustas apsigyveno Vilniuje, kaip didysis Lietuvos kunigaiktis, ir jam atiteko visa valdia Lietuvoj; tvas pasiliko tik ido ir usienio reikalus. Po tvo mirties 1548 m. jis be joki rinkim savaime tapo abiej valstybi valdovu. Zigmantas Augustas ir Vilnius. Bdamas humanistik palin kim, Zigmantas Augustas tuojau kr Vilniuje puik dvar: prie pilies kalno buvo baigti, tvo pradti statyti, puiks renesanso stiliaus didij kunigaiki rmai, kurie vliau apleisti apgriuvo ir, Lie-

Zigmanto Augusto jaunyst. Jaunutis karalaitis motinos Bonos dvaro dam tarpe. ( J . Simlerio paveikslas).

rpins net Lenk senatas, taiau niekaip neman paveikti Bonos. Apskritai Zigmantas Augustas buvo gana imintingas, taiau svy ruoklis, minktas, nepaslankus, nedarbtus, visk atidliojs kitai dienai ir dl to pramintas Rytdiena". Zigmantas Augustas tvo vietininkas Lietuvoje (1544 1548 m.). Irinktas didiuoju kunigaikiu, Zigmantas Au gustas teturjo vos 8 m. Bet tas jo irinkimas reik tik t, kad po tvo mirties jis savaime taps valdovu, kad nebereiks nauj rinkim, o tuo tarpu vis tiek vald tvas. Bet tuo metu Lietuvoje iaugo Alberto Gotauto vadovaujama partija, rei210

Dalis Vilniaus didij kunigaiki rm griuvsi. (Smugleviiaus pieinys).

211

tuv umus rusams, buvo visikai nugriauti. Tada ir ponai prisi stat Vilniuje daugyb rm. Tais laikais Vilnius pasidar vienas graiausi ryt Europos miest. Jame tada buvo pilna ital staty binink ir mokslinink humanist. Zigmantas Augustas ia buvo surinks daug meno turt ir didel bibliotek, kuri vliau pado vanojo jzuit kolegijai. Mgsts prabang ir bdamas ilaidus, Z. Augustas, begyvendamas Vilniuje, prisidar daugyb skol, i kuri jam sunku buvo ibristi ir po tvo mirties. Vilnius, kur jis praleido graiausi savo jaunyst, kur pergyveno pirm ir paskutin savo gyvenime meil graiajai Barborai Radvilaitei, ir vliau liko mgiamiausias Zigmanto Augusto miestas; ia jis danai atvaiuo davo i Krokuvos ir pagyvendavo. 10. Zigmanto Augusto ir Barboros Radvilaits vedybos ir konfliktas dl jos su lenkais sikurdamas Vilniuje, Zigmantas Augustas jau buvo veds. Bet jo mona Habsburgait netrukus mir. Tuo metu, greta didiojo kunigaikio rm, buvusiuose Radvil rmuose, gyveno jauna grai nal Barbora Radvilait Gotautien. Mirus monai, Z. Au gustas veikiai susiartino su ja ir kartai simyljo. I kuni gaiki rm iki Radvil r m per sod Z. Augustas liep taisyti dengt prijim, kur abu simyljusieji susitikdavo. Vie n kart Barboros brolis M i k a l o j u s, vadinamas R ud u o j u , ir jos pusbrolis M i k a l o j u s , vadinamas J u o d u o j u , atvyko pasimatymo metu ir pareikalavo, kad Z. Au gustas vest Barbor, nes, es, plintanios kalbos eminanios j eimos garb. Zigmantas Augustas su tuo sutiko, ir tuo jau, pakvietus kunig, slapta ko Barbora Radvilait. W J^gtuvs Jose dalyvavo naitis Ksgail. Nors Radvilos tada jau buvo galingiausia Lietuvos pon eima, taiau buvo aiku, kad jungtuvms prieinsis tiek Zigmanto Augusto tvas, karalius, tiek Lenk ir Lietuvos ponai, nes niekam negaljo patikti valdovo susigiminiavimas su pon eima. Todl i pradios 212
(f 1551 m.).
t l k p a t y S R a d v l I o s i r

apie jungtuves nieko nebuvo skelbiama. Zigmantas Augustas, nu vyks Krokuv, pareik tvui, jog nors vesti Barbor. Bet tvas, o ypa motina, pasirod nesukalbami. Grdamas Vilni, jis ne pasak tvams tiesos, ir tvas, netrukus mirs, nebesuinojo apie s naus vedybas. Barbora tuo tarpu gyveno Radvil dvare, Dubingiuose. (lavs ini apie tvo mirt, Zigmantas tuojau sak tarybos ponams a f lydti mon Vilni. ia ji buvo ikilmingai sutikta ir pripainta didija kunigaiktiene. Reikjo dar gauti Lenkijos sutikim. Prie Marbor betgi grieiausiai buvo nusistaiusi karalien Bona. Snui su liarbora atvykstant Lenkij, ji pasialino su dukterimis Mozrus. Jos kurstomi, lenkai grieiausiai reikalavo, kad Z. Augustas persi skirt su Barbora, nes vedybos esanios nelygios. Bet, iaip bdamas silpnavalis, Zigmantas Augustas kart parod didel atkaklum: Jis n neketino isiadti mylimosios monos- seimo ir senato reikalavimus persiskirti jis atsak, jog ess suritas visomis bany tinmis apeigos ir neturs tokios sins, kad galt ardyti t ry. Greit pasirod, jog senatas ir seimas perdjo, laikydami jungtuves karalikosios eimos paeminimu: usienio valdovai dl to neparod lokio nepasitenkinimo. Tad po dvej met lenkai pagaliau nusi leido, ir 1550 m. Barbora buvo ikilmingai Krokuvoje karnuota Lenkijos karaliene. Taiau ji ir jos eima neilgai tesidiaug karna; Zigmantas Augustas ir ji pati vis svajojo nuvykti Lietuv ir pasi rodyti visoje karalikoje didybje, bet jau nebebuvo kada: sunkios, neinomos ligos pakirsta, ji mir 1551 m. Karalien Bona vis dar tebebuvo didiausias jos prieas. Kai prie pat Barboros mirt Bona pareik nor pripainti j savo maria, Zigmantas Augustas stengsi jos nieku bdu neprileisti prie monos: bijojo, kad motina jos nenu nuodyt. Mirdama Barbora pareik nor, kad j palaidot ne Lenkijoje, kur tiek daug ikentjo, bet Lietuvoje. Zigmantas Au gustas atlydjo jos kn Vilni, pats vis keli arba jodamas arba eidamas psias. Ji buvo palaidota katedros rsy, greta pirmosios Z. Augusto monos Elbietos. 1931 m. pradjus katedros remont, buvo atrasti ir jos kaulai. Zigmantui Augustui Barboros mirtis padar didiausi spd. Savo gyvenamj kambari sienas jis liep juodai imuti; visas d varas paskendo gedule. Jis pats niekad neumiro mylimosios mo nos. Nors vliau ir ved Habsburgait, taiau eimos laims jau nebesulauk: gyvenimo pabaigoje net persiskyr su mona. J vis gyvenim lydjo mylimosios Barboros atminimas. 11. Livonijos prijungimas Livonijos bkl X V I amiuje. Livonijos valstyb nebuvo vienalyt; joje i tikrj buvo net 6 atskiros jungtins valsty bs: 4 vyskupysts, ordinas ir Rygos miestas. I pradi ir 213

JU

go

ordinas priklaus Rygos arkivyskupui, bet X I V amiuje (Ge dimino laikais, ir. 71 psl.) jis nusikrat ta priklausomybe. Vyskup valdia toliau dar labiau susilpnjo; j vasalai riteriai bajorai ir miestai pagaliau sukr organizacijas su po litinmis teismis ir su savo seimais. Taiau ordinas nesudar savarankikos valstybs: nuo 1237 m. jis buvo t pai kry iuoi ordino aka (ir. 5051 psl.), bet, turdamas skirtingas slygas, jis i tikrj gyveno atskirai ir var savarankik po litik. Todl kryiuoi ordino virtimas pasauline kunigaik tyste jokios reikms neturjo livonikei jo akai. Visgi nuo to laiko ir ia pradta galvoti apie ordino panaikinim. Tik ia tuo atvilgiu buvo sunkiau, nes kaip tik tuo metu Livonijos valstybi emes pradjo smarkiai pulti Maskva, kuri norjo pasiekti jr. Livonijos valstybs vadams reikjo ne tik ap sisaugoti nuo Maskvos, bet ir isprsti banytins valstybs pa naikinimo klausim, nes krate labai spariai plito protestantiz mas. Taiau, nesant vieno valdovo, buvo sunku dl to susitarti ir sunku apsiginti nuo Maskvos; tad btinai reikjo auktis pagalb kaimyn Lietuv. Livonijos pasidavimas Zigmantui Augustui. Reformacija Livonijoje pirmiausia atsirado miestuose. Ji plito labai greitai, ir banytins ordino ir vyskup valstybs pamatai m brakti. Apie X V I amiaus vidur krato diduma jau buvo protestantika; taiau dar tebebuvo, kad ir pakrikusi, senoji ka talik Banyios sukurtoji organizacija, ir ordino magistras vis dar spyrsi. Tuo tarpu Zigmantas Augustas, matydamas irstan i ordino valstyb, ryosi j paimti savo valdi, nes kitaip ji galjo atitekti Maskvai. Tuo metu Rygoje buvo umutas Lietuvos pasiuntinys; tad kaip tik pasitaik gera proga sikiti Livonijos reikalus. Zigmantas Augustas, surinks didel lie tuvi ir lenk kariuomen, isiruo yg ir sustojo P a s v a l y . Magistras Frstenbergas buvo pasirys ginti ordino nepriklau somyb, taiau nebeturjo jg. Tuo tarpu jo pagalbininkas, Daugpilio komtras G o t a r d a s K e t l e r i s , vadovavo tai partijai, kuri norjo dtis su Lietuva ir Lenkija prie Maskv. Ketleris stengsi prijungti ordin prie Lietuvos. Jis norjo pasekti Prs ordino magistro pdomis pasidaryti Lietuvai priklausomos lenins Livonijos kunigaikiu. Jo partija lai214

Livonijos ordino magistras Frstenbergas Pasvaly atsiprao Zigmant August 1557 m. rugsjo 14 d. (Ano meto paveikslas).

njo, ir Pasvaly tarp ordino ir Lietuvos buvo sudaryta puolimo ir gynimosi sutartis (1557 m.). Bet Livonijos klausimas tuo bdu dar nebuvo isprstas. 1554 m. ordinas buvo sudars 15 mt. paliaub sutart su Maskva, kuria pasiadjo nesidti su Lietuva. Todl caras J o nas IV Pasvalio sutart palaik 1554 m. sutarties sulauymu i ordino puss ir tuojau paskelb Livonijai kar. Tuo tarpu pasenusio ir atsisakyti priversto Frstenbergo viet buvo pastatytas K e t l e r i s . Pakrikusi ordino valstyb negaljo viena apsiginti nuo Maskvos. Magistro ir Rygos arkivyskupo pasiun tiniai atvyko Lietuv, praydami pagalbos. 1559 m. Lietuvos seime Vilniuje buvo pasirayta nauja sutartis, kuria Zigmantas Augustas apsim ginti Livonij; jam u tai buvo atiduotos 5 ordino ir 2 arkivyskupo pilys, kurias po karo ie galjo isi pirkti, magistras u 600.000, o arkivyskupas u 100.000 auk sin. Maskvos kariuomen tuo tarpu skersai ir iilgai ygiavo po vis Livonij; j tik sulaik atvykusi Lietuvos kariuomene. 215

Livonijos prijungimas prie Lietuvos valstybs. Vykdyti su tarties Livonij buvo pasistas galingiausios to meto Lietu vos didin eimos narys ir sumaniausias politikas kancleris M i k a l o j u s R a d v i l a , vadinamas J u o d u o j u . Jis gi jo vis livoniei pasitikjim ir prikalbjo juos visikai susi jungti su Lietuva. Taiau, atvyk Vilni, Livonijos delegatai pareik Zigmantui Augustui, kad nor susijungti ne su viena Lietuva, bet kartu ir su Lenkija, nes tikjosi, kad tik abidvi valstybs gals juos apginti nuo Maskvos. Po ilg deryb buvo sudaryta sutartis (1561 m.), kuria Livonija pasidav Zigmantui Augustui, kaip didiajam Lietuvos kunigaikiui; nustatyti ry su Lenkija buvo palikta vlesniam laikui. Visai Livonijai bu vo pripainta tikjimo laisv (mat, ji buvo protestantika) ir plati savivaldyb, o i Kuro ir iemgalos buvo sudaryta ku nigaiktyst su sostine Jelgavoje (Mintaujoje), kuri buvo pa vesta vasalo teismis valdyti Ketleriui, ligi pasibaigs jo gimin. itos sutarties nepripaino tik Rygos miestas; jis liko nepri klausomos iki 1582 m., kada j nukariavo Steponas Batoras. Tuo pat metu Maskva turjo ugrobusi Tart (Dorpato) vys kupyst, vedai Talino (Revelio) miest su apylinkmis, o Danai buvusias Kuro vyskupysts emes, vadinamj Pilten, ir Saremos (Eelio) vyskupyst. Bet didiausioji Livonijos dalis teko Lietuvai. Livonijos administratorium 1561 m. buvo paskirtas Kuro kunigaiktis Ketleris. Taiau jis negaljo suvaldyti krato, ir 1566 m . valdytoju buvo paskirtas J o n a s J e r o n i m a s K a t k e v i i u s . Jam pasisek prikalbti livonieius visai susijungti su Lietuva. Tuo bdu tais pat 1566 m. Gardino seime buvo su daryta nauja sutartis, kuria Livonija pasidar Lietuvos provin cija su kunigaiktysts titulu. Ji gavo teis savo atstovus lygiai su visomis Lietuvos provincijomis sisti Lietuvos seim. Len kai be galo buvo pasipiktin dl ito lietuvi laimjimo; jie nuo lat reikalavo, kad Livonija lygia dalia ir jiems priklausyt. T o dl 1569 m. Liublino seime sudarant Lietuvos Lenkijos unij, buvo galutinai paskelbta, kad Livonija lygiai priklausanti abiem valstybm. Taip buvo iki pat abiej valstybi galo. T i k didij Udauguvio Livonijos dal, jau karali Vaz laikais ( X V I I a.), ugrob vedai; Kuro kunigaiktyst vis laik buvo 216

Lietuvos ir Lenkijos lenas; ji buvo panaikinta, tik 1795 m. pa tekusi Rus valdi. 12. Karai su Maskva Zigmanto Augusto laikais Naujasis Maskvos kunigaiktis J o n a s IV, vad. i a u r i u o j u (15331584 m.), pasirod ess gabus valdovas. Kaip ir jo pirmatakai, siekdamas sujungti savo valdioje visas rusi ksias emes, jis pirmasis pasivadino M a s k v o s c a r u . Lietuva ito titulo jam nepripaino ir tebetitulavo j Maskvos kunigaikiu. Dl to ir taip jau pains Lietuvos santykiai su Maskva pasidar dar painesni, ir derybos buvo sunkios. Bet karo su Maskva nebuvo iki Lietuvai stojant ginti Livonijos; iki tol vis buvo pratsiamos dar Zigmanto II laikais (1537 m.) padarytos paliaubos (ir. 204 psl.). Kai Livonija Pasvaly padar su Lietuva sutart (1557 m.), jonas IV tuojau paskelb Livonijai kar; 1559 m. Livonijai pasiI lavus Zigmantui Augustui, Lietuva stojo jos ginti. 1560 m. pra sidjs karas dl Livonijos nesisek ir utrauk dideli nelaimi visai Lietuvai. Pritrkus karui pinig, Zigmantas Augustas riipinosi j pasiskolinti, taiau niekur negavo. Tuo laiku (1562 m.) pasibaig anksiau su Maskva padarytos paliaubos (ligi tol caras paios Lietuvos nepuol, nors i ir kariavo su juo Livo nijoje), ir milinika jos kariuomen siver pai Lietuv ir ugrob Polock (1563 m.). Tuo bdu Maskva jau prisiarti no prie etnografini Lietuvos emi. Bet toliau eiti jai jau nebesisek: hetmonas M i k a l o j u s R a d v i l a , vadinamas R u d u o j u (Juodojo pusbrolis), smarkiai sumu caro kariuo men ties U l a (1564 m. pradioje; 4.000 lietuvi sumu apie 10.000 maskviei; kita Maskvos armija, suinojusi apie pirmo s i o s pralaimjim, pabgo be kovos, palikdama didel grob). Taiau lietuviai nebepajg nei Polocko atsiimti nei ivaryti caro kariuomens i rytins Livonijos dalies, nes bajorija atsi lik ir kariauti ir mokesius mokti. Zigmanto Augusto viepatavimo pabaigoje caras jau nebepuol Lietuvos, nes tikjosi, kad, mirus bevaikiui karaliui, abiej jungtini valstybi ar bent Lietuvos sostas atiteks jam paiam arba jo snui, ir 1571 m. vl buvo padarytos 3 mt. paliaubos. 217

Nuolatinis pavojus karo su Maskva vert lietuvius nesialinti per daug nuo Lenkijos ir sudaryti su ja nauj sjungos su tart. Dl to pagaliau ir vyko abiej valstybi unija. 13. Santykiai su Lenkija ir 1569 m. Liublino unijos aktas Lietuvos Lenkijos santyki klausimas iki kar dl Livoni jos. Lietuvos Lenkijos santykiai nebuvo sutvarkyti nei Aleksan dro nei Zigmanto II laikais. Aleksandr renkant Lenk kara lium 1501 m. padarytieji aktai (ir. 197 psl.), Lietuvos nepa tvirtinti, negaliojo. Lietuviai nesilaik n j reikalavimo turti vien bendr valdov ir bendrai j rinkti. Tad Aleksandrui mi rus, jie atskirai sau isirinko Zigmant II ir pasil j isirinkti ir lenkams; ie tatai ir padar. Zigmanto II rpesiu, 1529 m. lietuviai vl be lenk inios paskelb savo didiuoju kunigaik iu Zigmant August. Kad nenutrkt ryys su Lietuva, len kai tuojau irinko j ir savo karalium, vis laik svajodami vi sikai sujungti Lietuv su Lenkija. O lietuviai tenorjo sjun gos su Lenkija tik dl tolydio einanio karo su Maskva. iaipjau Lietuva vien met net reikalavo i Zigmanto II ka rnuoti Zigmant August Lietuvos karalium, kad lenkai ne begalt kalbti apie Lietuvos prijungim prie Lenkijos, o tik apie santykius tarp dviej lygi karalysi. Lietuvos bajorija, rinkdama savo nauj didj kunigaikt, visada i jo isireikalaudavo sau koki nors nauj teisi. Taip pat buvo ir Zigmant August renkant. Kai 1522 m. bajorija paadjo j irinkti didiuoju Lietuvos kunigaikiu, jo tvas sutiko patvirtinti numatyt ruoti s t a t u t , kuris turjo ap imti visas krato teises. A l b e r t o G o t a u t o vadovau jamas, tas darbas iki 1529 m. buvo baigtas, ir Zigmantas I I , atsilygindamas u savo snaus irinkim, patvirtino statut. Vi sas statutas buvo taip sutvarkytas, kad rod Lietuv esant vi sikai savarankik valstyb; apie ry su Lenkija jame ne buvo n odio. j buvo traukti ir senieji nuostatai, kad Lietuvos urdais negal bti skiriami jokie svetimaliai. Len kams tas kaip tik labiausiai nepatiko, ir jie norjo rodyti, kad pagal senuosius aktus jie negal bti laikomi svetimaliais. Lie tuviai, nuolat reikalingi Lenk paramos, nenorjo visikai nu218

traukti ryi su lenkais, todl neveng su jais deryb. Taiau senuosius aktus laikydami sau negarbingais ir negaliojaniais, jie reikalavo pradti derybas, visikai neatsiirint ankstyves niuosius dokumentus. Tad, prasidjus karams su Maskva dl Livonijos, lietuviai su itokiu nusistaytmu jo derybas, ku rios vis dlto pasibaig unijos akto sudarymu. Lietuvos ir Lenkijos artjimo veiksniai. Svarbiausia ap linkyb, kuri neleido Lietuvai nutolti nuo Lenkijos, buvo Mask vos pavojus ir Lenk paramos viltis. Be to, glaudiam susiar tinimui su Lenkija ir uni. jos sudarymui jau buvo ir padedamj aplinky bi: to meto Lietuvos didikai, bendraudami su lenkais, jau buvo aplen kj, su jais susigiminia v, todl jiems buvo ne lengva nutraukti ryius su lenkais. Apie savos tautikosios kultros k lim retai kas tegalvo jo. Vidutinioji bajorija taip pat jau buvo gana aplenkjusi. O be to, ms bajorij visuomet viliote viliojo didels lenk bajor laisvs. Tuo tarpu lenkai t bt troko gyti teisi si kurti Lietuvoje: juos ypa viliojo turtingoji Mikalojus Radvila Juodasis, Ukraina Lenkijos pa Lietuvos krato maralka (nuo 1542 m.), kraty. Tad, kai Lietu kancleris (nuo 1550 m.) ir Vilniaus vai va praydavo lenkus pa vada (nuo 1551 m.); 15611562 m. ramos prie Maskv, jie Livonijos vietininkas (f 1565 m.). visuomet keldavo unijos klausim. Derybos dl unijos 15634 m. lenk seime Varuvoje. Kai 1562 m. caras Jonas IV pradjo pulti Lietuvos emes, unijos 219

klausimas pasidar ypa opus. Bajorija nebenorjo kariauti; tikdama, kad jai pads Lenkija, reikalavo su ja unijos. Todl 1563 m. Lenk seim Varuvoje Z. Augustas pakviet ir Lie tuvos delegacij dertis dl unijos. Kai prasidjo derybos, len kai reikalavo tik vykdyti senesnij akt nuostatus, o lietuviai pateik visikai nauj projekt, kuriuo turjo likti bendras kar tu renkamasis karalius ir bendra usienio politika; visais kitais atvilgiais valstybs turjo bti savarankikos. Po ilg deryb tebuvo susitarta tik kai kuriais klausimais ir buvo suraytas spe cialus to susitarimo aktas (neisprsti klausimai buvo atidti vlesniam laikui). Taiau lietuvi delegacijos pirmininkas M ik a l o j u s R a d v i l a J u o d a s i s tada pareik, kad jis abe jojs, ar tam aktui pritarsis kratas. I tikro jis nebuvo pa tvirtintas, ir todl, kai vliau buvo suauktas Liubline specialus unijai seimas, teko i naujo pradti derybas. Varuvos seime derybos utruko gana ilgai nuo 1563 m. lap kriio 21 d. iki 1564 m. vasario 22 d. (lietuviams ivaiavus, lenk seimas dar posdiavo iki kovo 23 d.). Ginai buvo itin karti. Lenkams reikalaujant sutvarkyti santykius pagal senuosius aktus, pa keiiant tik kai kuriuos j punktus, lietuviai kaip manydami spyrsi, reikalaudami dertis visikai i naujo, nepaisant senj akt, ka dangi jie jau nebegalioja. Ypa grietai lietuviai m ginti savo teises, gav ini apie laimjim ties Ula. Jie reikalavo sau visiko savarankikumo, sutikdami tik su bendru valdovu. Jie sutiko atva iuoti ir bendrus seimus, bet tik tada, kai tatai bus reikalinga paiai Lietuvai, ir nieku bdu nenorjo isiadti savo atskir seim. Bendram seime jie reikalavo sau irgi garbing viet, nes Vilnius yra lygus su Krokuva, o Trakai su Poznane". Karali sutiko rinkti bendrai, bet tik ne Lenkijos centre, o paiame pasieny, ir reikalavo, kad lietuvi ir lenk rinkj bt po lygiai. Dl to suirz, lenkai reikalavo, kad gin isprst karalius savo nuoira. Bet lietuvi delegacijos pirmininkas Mikalojus Radvila Juodasis pareik, kad karalius neturs teiss sprsti j likimo, ir jis pats greiiau eisis nudeginti savo rank, negu pasiraysis koki nors savo krato skriaud. Toliau jis pasak: Taip pat protestuoju prie neteisyb, kuri mums bt padaryta. Jei tas vyks, mes iekosim paramos ir d sims pirmiausia su valdovais krikionimis, o paskui net su pagoni mis" . . . Tai buvo spjimas lenkams, norintiems atplti kai kurias Lietuvos emes (Palenk, Voluin ir Lietuvai likus Podols Braclav), dl kuri abi valstybs rungsi X I V ir XV am. Tuo bdu Lie tuva grasino susitaikinti ir susijungti ne tik su Maskva, bet ir su Lenkijai baisiais totoriais. Bet vis dlto, lenk spiriamas, Z220

Augustas vieai pareik, jog jis atsisaks nuo savo paveldjamj leisiu Lietuvos sostui: po jo abi valstybs galsianios laisvai rinkti sau valdov. Lenkai u tai jam padkojo, o lietuviai pareik, jog tai gals sprsti tik Lietuvos seimas, o jie netur tam galiojim. Tuo tarpu karas su Maskva tebejo. Lietuvos bajorija, susirin kusi ties Vitebsku, uuot kariavusi, m seimuoti ir nutar prayti karali, kad kuo greiiausiai bt vykdyta unija: ji tikjosi tuo b du gausianti Lenk paramos. Bajorija kartu nusiunt ir suprojektuo tas unijos slygas, kurios buvo labai artimos lenk reikalavimams. itas bajorijos reikalavimas atjo seim per pat gin kart ir pa sunkino Lietuvos delegat bkl. Jie daugeliu atvilgi turjo nu sileisti: atsisak nuo reikalavimo atlikti atskiras irinkto didiojo kunigaikio pakeliamsias ceremonijas Vilniuje, sutiko su bendrais pinigais ir net sutiko leisti lenkams sigyti Lietuvoje dvar, tik nieku bdu nesutiko atsisakyti nuo savo atskiro seimo. Jie reikalavo, kad bendri seimai bt aukiami paiame pasienyje ir sprst tik abudu kratus lieianius klausimus. Nesusitariant tuo klausimu, jis buvo atidtas bendram, specialiai unijos reikalui suauktam, seimui. Tuo metu buvo suraytas specialus aktas, kur buvo traukti visi i sprstieji klausimai, o neisprstieji turjo bti sprendiami specia liam seime. itas nebaigto sprsti klausimo nuklimas kit seim, an laik proiu, buvo vadinamas r e c e s u (nuo lotynikojo odio vecedere). O kadangi is aktas buvo sudarytas Varuvoj, tai jis vadinamas V a r u v o s r e c e s u . Prie bendrj seim buvo suauktas dar atskiras Lietuvos sei mas, taiau jame unijos klausimas n kiek nepasistmjo. Bendrasis unijos seimas buvo suauktas vos 1568 m. gale, o i tikro susirinko tik 1569 m. sausio 10 d.1564 m. i Varuvos ivaiuodamas, Lietuvos delegacijos pirmininkas Radvila pasisak abejojs, ar kratas su tiksis su Lenk reikalavimais ir su receso nuostatais. Ir i tikro, Lietuvos delegacija, atvykusi 1569 m. seim, vl sil naujus unijos projektus ir vl reikalavo i naujo pradti derybas. 1569 m. Liublino seimo ivakarse. Unijos klausim vert baigti jau minti veiksniai, btent b a j o r i j o s n o r a s g a u t i Lenk paramos ir jos noras gauti lygias su l e n k b a j o r a i s t e i s e s . Pastarasis bajorijos reikalavimas buvo patenkintas 1566 m. seime: Lietuvos bajorijai buvo duo tos visos Lenkijos bajor turimosios teiss; visas kratas buvo galutinai padalintas vaivadijas ir pavietus, o juose buvo steigti paios bajorijos teismai (ligi tol visus teisdavo didiojo kunigaikio skirtieji urdai) ir kurti seimeliai, kuriuose turjo bti renkami pavieto teisjai, urdai ir seimo atstovai. Tuo bdu visi bajorai per savo atstovus galjo dalyvauti valstybs 221

valdyme. Visa tai buvo patvirtinta naujai perredaguotoje ant rojoje statuto laidoje. Po it reform Lietuvos valstybs aparatas pasidar jau toks pat, koks jis buvo ir Lenkijoje, ir Lietuvos bajorijos tei ss buvo visikai sulygintos su Lenkijos bajor teismis. Su vienodinus valstybes, i vienos puss, unijos klausimas turjo palengvti, nes dvi vienodai organizuotas valstybes yra lengviau sujungti; i kitos puss, gavus visas teises, sumajo Lietuvos bajorijos noras susijungti su Lenkija, nes unija tuo atvilgiu jau nebegaljo nieko naujo duoti. Bet vis dlto pasiliko svar biausias unij traukis veiksnys nebaigtas karas su Maskva. Dl to bajorija ir toliau reikalavo isprsti unijos klausim ir suaukti tam reikalui special seim, kurs pagaliau susirinko 1569 m. sausio 10 d. Liublino seimo eiga ir unijos aktas. Kaip Varuvos seime (15634 m.), taip ir Liubline lenkai reikalavo visiko abiej vals tybi sujungimo, o lietuviai atsive savo projektus, reikalaudami, kad abidvi valstybs pasilikt savarankikos. Po ilgok deryb, per kurias vien kitiems buvo pasakyta daug kari odi, lietuviai staiga nutrauk derybas ir ivaiavo i Liublino (kovo 1 d.). Bet itas j ingsnis nepasibaig geruoju: jiems ivaia vus, lenkai ireikalavo i karaliaus rat, kuriais Palenk, Voluin, Braclavo ir Kijevo ems buvo prijungiamos prie Lenkijos Lenkai jau seniai geid t emi ir tvirtino, kad jos kadaise priklausiusios Lenkijai (i tikro dl Palenks ir Voluins kadaise tarp lietuvi ir lenk jo ginai, bet kitos sritys niekad nie ko bendro nebuvo turjusios su lenkais). Prijungtj emi urdai ir didesnieji ponai kiekvienas skyrium buvo prisaikdinti Lenk karaliui; nenorini j prisiekti vietoj karalius paskyr kitus urdus. Tuo tarpu Lietuv gr ponai ileido visam kratui sakymus ruotis karui. Taiau, negaldami sukelti Maskvos kar suvargintos bajorijos, jie nutar grti atgal Liublin deryb. Gr seim, lietuviai dar ilgai kovojo, stengdamiesi i siderti sau palankesnes slygas, ir reikalavo grinti atpltsias emes, taiau, karaliui palaikant lenkus, buvo priversti nusileisti. Tuo bdu jie sutiko, kad karalius bt bendrai renkamas, ir atsisak nuo reikalavimo, kad jis dar atskirai bt Vilniuje pa 222

keliamas didiuoju Lietuvos kunigaikiu: Krokuvoje karnuodamasis, karalius tuo paiu turjo pasidaryti ir didiuoju Lie tuvos kunigaikiu. Lietuviai atsisak ir nuo atskir savo sei m: buvo palikti tik bendrieji seimai ir bendras abiej valstybi senatas. Jie sutiko ir su bendrais pinigais. Taiau visa kita pasiliko, kaip buvo: liko atskiri visi Lietuvos ministeriai, atskiras valdios aparatas, atskiras idas, atskira kariuomen ir t.t. Visa tai liepos 1 d. buvo patvirtinta trimis unijos aktais dviem abiej valstybi luom ir vienu karaliaus aktu. Unijos akt primus, seimo darbai tssi dar iki rugpiio 12 d. Dabar Lietuvos ir Lenk atstovai jau kartu sdjo. Bu vo sprendiami kiti, unijos akto nesureguliuoti, klausimai. Pir miausia buvo nustatyta bsimo bendrojo senato sudtis. I s e n a t p a t e k o visi vyskupai ir auktieji urdai (vaivados, katelionai, ministeriai), t. y. visi tie urdai, kurie jau anksiau Lenkijoje yra buv senato nariais. Bet senat nepateko dalis didiojo kunigaikio tarybos nari jo dvaro auktieji digni toriai, koki Lenkijoje i viso nebuvo arba kurie ten nebuvo senatoriais. Bet jie dl to nekl triukmo; tik ilgai spyrsi, reikalaudami sau vietos senate, Lietuvos pon taryboje buvusieji kunigaikiai. Bet kadangi Lietuvos ponai buvo jiems prie ingi, tai jie vis dlto nepateko senat. Be to, dar buvo nu statyta bendrj s e i m v i e t a , kuria buvo paskirta Var uva. Jei dl kuri nors prieasi atstovai ten negalt susirinkti, tuomet karalius gals aukti seimus kitur, bet tik Lenkijoj. Nemaa dar gin sukl ir L i v o n i j o s k l a u s i m a s . Lietuviai j laik prijungta prie Lietuvos, o Lenkai tvirtino, kad ji prisiekusi karaliui, todl ir jiems priklausanti. Po ilg gin buvo sutarta, kad Livonija ir Kuro kunigaiktija bus laikomos priklausanios lygiai abiem valstybm. Pagaliau lenkams labai rpjo ikovoti sau teis L i e t u y O j e r s i g y t i d v a r ir g a u t i u r d . Kadangi Lie tuvos statute buvo nuostat, tatai draudiani, todl unijos akt jie trauk paragraf, reikalaujant visus tuos nuostatus panaikinti. Savo statuto antrja laida buvo nebepatenkinti ir patys lietuviai, apie jo pataisym jau buvo kalbama ir ankstyvesniuose Lietuvos seimuose, todl dl paties statuto pataisymo klausimo lietuviai n nesispyr. Statutui pataisyti buvo 223

sudaryta speciali komisija. Vliau ji buvo pakeista kita komi sija, taiau 1588 m. paruota treioji statuto laida vis dlto nepanaikino lenkams nepatikusi nuostat. Tiesa, 1588 m. jiems buvo leista sigyti Lietuvoje dvar, betgi jiems niekad nebuvo leista gauti Lietuvoje urd. Liublino seimo scenos. aukiant seim, Lietuvos atstovai pir miausia susivaiavo atskirai pasitarti. Jie ilgai tarsi dl savo po zicijos ir sutiko vaiuoti Liublin tik tada, kai Zigmantas jiems dav rat, garantuojant, kad ten niekas j neversis sudaryti jiems nepriimtinos unijos: jei nesusitarsi, galsi laisvai, niekieno nekliu domi, ivaiuoti; be j nieko nebsi daroma. Deja, Z. Augustas it savo garantij sulau. Lietuvi vadai seime buvo Mik. Rad vila Rudasis (Juodasis jau buvo mirs 1565 m.), emaii seninas Jonas Jeronimas Katkeviius ir vicekancleris Eustachijas Valaviius. Seime, deryb pradioje, lietuviai rmsi savo naujuoju statutu, kuriuo karalius pasiadjo isaugoti Lietuvos sien nelieiamyb, aukti jos seimus ir neduoti jokiems svetimaliams urd Lietuvoje. Be to, jie rmsi ir tuos paius dsnius tvirtinaniomis senosiomis privilegijomis. Tuo tarpu lenkai sil dertis, pamus pagrindui se nuosius abiej valstybi sutari aktus. Besiginijant Krokuvos vysk. Padnievskis pareik, kad Lietuv Lenkijos karnai dovanojs Jo gaila, ir ji buvusi atskirai valdoma tik i lenk karali malons; ji buvusi duodama didiesiems kunigaikiams tik iki gyvos j galvos. Tada Katkeviius ironikai atkirto: Jei mes jums dovanoti, tai kam jums dar dertis dl unijos?" O Radvila dar grieiau parei k: Niekas negaljo ms dovanoti,nes mes esame laisvi mons... Ponams lenkams Lietuva dovanodavo un skalik, irgeli emai tuk, bet ne mus, laisvus ir garbingus mones. Tad kiekvien, kurs nort mane pavergti, a laikyiau tironu, o ne savo viepaiu". Po pirm susidrim lietuviai pareikalavo, kad lenkai savo pa silymus pateikt ratu. Gav juos, po trij dien lietuviai atne len kams savo projekt; lietuvi projektu, bendrai rinktas karalius tu rs bti atskirai pakeliamas Vilniuje didiuoju kunigaikiu; kol nebsis pakeltas, tol negalsis turti Lietuvoje valdios. Bendras turs bti gynimasis nuo prie ir bendri seimai, bet juose tur bti sprendiami tik abi valstybes lieia reikalai. Seimai tur rinktis pakai tomis Lietuvoj ir Lenkijoj. Savitiems reikalams abiejose valsty bse tur bti atskiri seimai. Urdai Lietuvoje tur bti duodami tik lietuviams, bet sigyti dvar tur bti leidiama tiek lenkams Lie tuvoje, tiek lietuviams Lenkijoje. Piniginis vienetas turs bti vie nodas, bet Lietuvos idas tvarkomas Lietuvos idininko. Tikslios sienos tarp abiej valstybi turinios bti nustatytos specialios ko misijos. 224

Tuo metu Lenk valstyb stengsi susigrinti sau visus bajori| kuriuo nors bdu pasisavintus dvarus ir atiminjo visas emes, kurioms bajorai neturjo nuosavybs dokument. ita politika buvo vadinama statym vykdymu, arba i lotyniko e g z e k u c i j a . Lietuvoje daugyb valstybs dvar buvo taip pat patek bajorijos Ir pon rankas, ypa Aleksandro laikais, nes jis juos dalino be atodairos, ir todl jiems niekas neturjo nuosavybs dokument. Tad ir itam unijos projekte ir vlesniuose ginuose su lenkais lietuviai reikalavo, kad karalius duot garantij, jog Lietuvoje nebu sianti vykdoma vadinamoji e g z e k u c i j a . Lenkai itokiu lietuvi silomu projektu pasipiktino. Jie rei kalavo deryb pagrindui 1501 m. Melniko ir 1564 m. Varuvos receso akt. Bet lietuviai sak, kad 1501 m. akt Lietuva neprisiekusi, p 15634 m. seime jos delegatai neturj neribot giliojim. Tuo bdu vl prajo kelios dienos. Pagaliau karalius sak lietuviams vasario 28 d. ateiti lenk seim ir kartu posdiauti. Bet t dien susirinks lenk seimas nieku bdu negaljo sulaukti lietuvi: mat, nakt j ivaiuota i Liublino. Trys pasilik Lietuvos senatoriai, prane, kad Lietuva dl unijos daugiau nebesidersianti, taip pat ivaiavo (buvo paliktas tik vienas vicekancleris Valaviius). Tada lenkai pradjo grobti Lietuvos provincijas. Atvyk ivaiavusij lietuvi delegatai savo ivaiavim i seimo pateisino karaliaus prie seim duotuoju ratu; es, jie buv atvyk tik dl unijos, bet, ma tydami, kad dl jos nesusikalbsi, jie nebeturj k veikti, ir i vaiav. Nors jie ir protestavo prie Lietuvos emi grobim, ta iau tas nieko nepadjo: ugrobtj provincij atstovai buvo saikdinami. Tai matydami, birelio 6 d. pagaliau sugro Lietuvos ponai ir seimeli naujai irinkti atstovai, kurie tuojau pareikalavo ataukti karaliaus ratus, kuriais Lenkijai buvo prijungtos Lietuvos provin cijos, ir paalinti i Lenk senato ir seimo ugrobtj emi atstovus, jau posdiavusios kartu su lenkais. Lenkams nenusileidiant, vl prasidjo derybos. Dabar lietuviams buvo jau daug sunkiau spirtis, j grimas dar paauktino lenk ton. Netek didiuli, tirtai gyvenam emi, Lietuvos atstovai jautsi daug silpnesni, ir nebe galjo rytis atvirai kovai su Lenkija. Todl dabar lietuviai dau giausia pasitikjo karalium ir net maldavo j nesiaurinti savo tvi ks teisi. Derybos buvo gana sunkios. Lietuviams vadovavo Kat keviius su Valaviium, nes senelis M. Radvila dabar jau nebeatvyko. Karalius nuolat lanksi ir pas vienus ir pas kitus, iekodamas kompromis. Cia jis parod nemaa politinio takto ir pasiaukojimo. Kelis sykius t deryb metu jis buvo net susirgs i nuovargio. Taiau, bdamas sitikins unijos naudingumu, jis vis dlto daugiau rm lenk reikalavimus. Pagaliau atjo lemiamoji birelio 27 d. Katkeviius pasak.kart ir grauding kalb, maldaudamas karali neskriausti Lietuvos. J baigdamas, didysis Livonijos gynjas net
Lietuvos Istorija, 15

225

apsiaarojo, o visi Lietuvos atstovai suklaup. Scena sugraudino net karali ir lenkus: beveik visi verk. Taiau tas nieko nepadjo. Karalius ir lenkai ramino, kad jie nor tik gero ir kad unija ieisianti tik naud Lietuvai. Gav karaliaus atsakym, lietuviai tarsi dar 3 valandas ir t pai dien prane, jog sutink su visais lenk paruotojo akto nuostatais. Po to prasidjo priesaika, padkos pa maldos, o liepos 1 d. buvo patvirtinti patys aktai. Liublino unijos akto reikm, is aktas buvo pirmasis, kur galima pavadinti unijos aktu. Jis sukr savotik dviej valsty bi jungin, kokio ligi tol dar nebuvo; iki tol abiej pusi bu vo pripainti tik 1413 m. ir Zigmanto Kstutaiio aktai, o visi kiti (1499, 1501, 1564 m.) aktai buvo lietuvi nepatvirtinti. Zig manto Kstutaiio aktai n kiek nepakeit buvusios santvarkos; tai buvo tik sutikimas laikytis pateikt slyg u param prie vitrigail. Todl, pavojui prajus, niekas su tais aktais nebesiskait. Jau buvo nustojs savo reikms ir 1413 m. aktas, nes Lietuva, nepaisydama jo nuostat, rinkosi sau valdovus, visikai neatsiklausdama lenk. Tiesa, nuo Kazimiero laik lenkai m rinktis sau karaliais visada tuos paius asmenis, kuriuos isirinkdavo Lietuva sau didiaisiais kunigaikiais. Tuo bdu iliko personalins valstybi unijos ryys: abi valstybs buvo vieno valdovo valdomos. Taiau t r y p a l a i k ne a k t a i , bet Lenkijos, o kartais ir Lietuvos noras jo nenu traukti. Dabar jau buvo susitarta kartu rinkti valdov ir tu rti bendr seim. Tai buvo lenk reikalavimas, kurio lietuviai gal irgi bt nesilaik, kaip kad nesilaik daugelio ankstyvesni susitarim. Bet po trej met, mirus bevaikiui Z. Augustui, nebebuvo ko rinkti valdovu. Maskvos pavojus lietuviams ne leido rinktis sau atskiro valdovo, tad noromis nenoromis jie tur davo rinktis t pat valdov, kur rinkdavosi ir lenkai. Taiau dar ilgai lietuviai savo didj kunigaikt rinkdavosi atskirai nuo lenk. Taip pat, nepaisydami unijos akto nuostat, jie dar ilgai aukdavo ir savo atskirus seimus. Lietuvos nesuliejo su Lenkija n pats aktas: liko visikai atskira valstybs teritorija, atskira jos valdia, atskira kariuo men, atskiras idas, atskiros teiss. Visa tai leido Lietuvai ir toliau gyventi visikai savarankikai. Seimai buvo bendri, bet juose kiekviena valstyb svarst savo reikalus ir leido sau rei226

kalingus statymus. Nors unijos aktas ir leido, taiau lenkai Lietuvoje dar ilgai negaljo sigyti dvar, o valstybini urd jie niekuomet negaljo gauti Lietuvoje. Unijos aktas, sulied.unas valstybes, paliko daug sprag, kurias dar labiau padi dino lietuvi noras savarankikai gyventi ir savos valstybins tradicijos. T u o bdu valstybin Lietuvos organizacija ir to liau iliko visikai savarankika. Taiau Lietuva palengva ar tjo prie Lenkijos: Lietuvos bajorija nuolat lenkjo ir kartu su lenk bajorija kovojo dl savo luomini teisi prapltimo; palengva taip pat buvo vienodanami ilik skirtumai ir vals tybinje organizacijoje. Tuo bdu X V I I I am. gale, kai abiej valstybi bajor visuomens jau buvo susiliejusios, buvo ban dyta galutinai sujungti ir valstybes, bet jau nebepavyko, nes kaip tik tada abi valstybs uvo, ir j ems buvo ugrobtos kai myn (ir. 433434 psl.).

14. Zigmanto Augusto valdymo pabaiga ir mirtis Liubline darant unij karas su Maskva tebebuvo dar ne baigtas. Lietuviai tikjosi po unijos gauti Lenk paramos, ta iau jos negavo. Jie vieni jau nebegaljo kariauti. O kadangi Maskva liovsi puolus Lietuv, tai karas savaime aprimo. Pa galiau 1571 m. buvo padarytos paliaubos, kuriomis Polockas ir Livonijos dalis buvo palikta Maskvai. Karas tuo bdu lai kinai pasibaig. Visi lauk anksti pasenusio Zigmanto Au gusto mirties. Visi kaimynai valdovai ruosi po jo mirties engti Lietuvos ir Lenkijos sostus, o ypa tuo rpinosi Aus tr Habsburgai ir caras Jonas I V . Kaip tik dl to caras ir nebekariavo su Lietuva: jis nenorjo tuo bdu jai sipykti; prie ingai, Zigmantui Augustui mirus, grasindamas karu galjo rei kalauti sosto sau arba snui. Pagaliau 1572 m. (liepos 7 d . ) mir Zigmantas Augustas. Mir savo mgiamajame Kniine, Palenkj. Jam tada dar te buvo tik 52 m., taiau jis jau buvo visikai pasens, silpnas senelis. Po jo mirties neliko joki vyrik pdini (liko tik seserys, kuri viena Ona tebebuvo netekjusi), tad turjo prasidti laisvai renkamj valdov periodas. Sost valdiusi 227

Zigmanto Augusto antkapis Krokuvos katedroje.

Zigmantas Augustas lidi mirusios Barboros. (Gersono paveikslas).

Gedimino eimos aka pasibaig. Tiesa, dar buvo gyv daug Gedimino gimins kunigaiki, bet jie jau seniai buvo nutol nuo sosto, nusigyven, ir todl nebetiko kandidatais valdovus. Zigmantas Augustas jaunystje buvo energingas vyras. Taiau jis labai pasikeit po monos Barboros mirties: nuolat jos lidjo, neiojo juodus apdarus, gyveno juodai imutuose kambariuose. Barborai mirus, jis ved pirmosios monos seser Habsburgait, ta iau su ja negyveno; ji ivaiavo Vien. Negaudamas persisky rimo, jis nebegaljo vesti. Gyveno atsiskyrs, visoki dvaro patai kn apsupamas danai keiiamomis favoritmis. D i p l o m a t a s jis buvo neblogas. Mokjo laukti patogaus mo mento, gerai paino savo valdinius, mokjo pastebti moni silpnu mus ir jais pasinaudoti. Jam trko tik drsos ir energijos kovoti su pasitaikaniais sunkumais. Jo laikais Lenkijoje ir Lietuvoje jo kova tarp p r o t e s t a n t ir k a t a l i k . Jis pats buvo svyruo js katalikas, taiau nenorjo pyktis su galingaisiais katalik dvasi ninkais, todl nerm protestant. Jis ir pats buvo links pereiti 228

protestantizm, kad galt gauti persiskyrim su mona, bet dl tos paios prieasties nesiryo. Buvo labai ilaidus ir duodavosi i naudojamas visokiems intrigantams. Todl jam nuolat trko pini g; bet i tv gautas brangenybes jis vis dlto isaugojo. Z. Augusto laikai Lietuvoje buvo labai reikmingi. Jo laikais vyko ne tik persivertimas i upldusio protestantizmo atgal ka talikyb, ne tik pradjo kilti vietimas (jzuitai m kurti mokyklas), bet vyko daug pakitim tiek valstybs santvarkoje, tiek visuomenje, tiek kyje: buvo vykdyta valak reforma, bajorija gavo lenkikus savivaldybs organus ir teismus, pagaliau buvo sudaryta unija su Lenkija. Vis tai buvo svarbs faktai, kurie vlesniajai Lietuvos istorijai turjo labai didel reikm.

C. Lietuvos vidaus santykiai XVI amiuje

I. Valstybin Lietuvos santvarka XVI amiuje
1. Krato valdymo aparatas iki X V I am. antrosios puss Didysis kunigaiktis ir jo valdia. Po Vytauto mirties Lie tuvos valdovai visada bdavo renkami. Bet kadangi, pradedant 229

Kazimieru, Lietuvos valdovais visada bdavo irenkami Jogai los palikuonys, tai Kazimiero eima jautsi turinti sosto paveldjamj teisi. Pagal sen paprot, Lietuvoje valdovas buvo laikomas visos valstybs eimininku, todl jo valdymas buvo pa naus dideli ems plot savininko valdym. Jis ne tiktai patsai vald daugyb didiuli dvar, i kuri pajam padeng davo valstybs ilaidas, bet buvo ir viso krato savininkas. Todl visi ems valdytojai turjo jam atlikti tam tikras pa reigas: bajorai eidavo kar, valstieiai mokdavo tam tikrus mokesius ir atlikdavo darbus. Vieni bajorai vald e mes i senovs, kitiems emi duodavo kunigaiktis, taiau vis pareigos buvo vienodos. Vieni emes gaudavo aminai, kiti iki savo ar vaik gyvos galvos, o dar kiti iki norjo didysis kunigaiktis. Visa tai jis galjo daryti laisvai; taiau valstybs politikoje j var sigaljusi p o n t a r y b a ir s e i m a i (ir. 198201 psl.). Provincij valdymas. Savo dvarams administruoti ir tvar kai srityse palaikyti didysis kunigaiktis skirdavo tam tikrus urdus, kurie buvo vadinami v i e t i n i n k a i s . J buvo vai ri. Vieni buvo paskirti buvusi sritini kunigaiki vietose ir vald dideles sritis, kiti buvo paskirti didiojo kunigaikio dvaruose (domenuose) ir vald tik nedidelius valsius dvar apylinkse; jie turdavo priirti k ir u tai gaudavo 1I% vis dvaro pajam. Taiau vietininkai nebuvo vien tik ki prievaizdai: jie vald ne tik dvarus, bet j inioje buvo ir tose srityse esanios pilys, kurias jie turjo taisyti ir laikyti paruotas karui. Be to, jie sprsdavo ne tik dvaro valstiei, bet ir apylinks bajor bylas. Taigi vietininkai jo trejopas pareigas: 1) didiojo ku nigaikio t u r t o v a l d y t o j o , 2 ) p i l i e s k o m e n d a n to ir 3) t e i s j o. J buvo visoje valstybje, ir jie buvo svar biausi urdai. T i k dvar administracijai ir valstieiams val dyti jie turjo sau padjj: tvn, pristov, imtinink ir t.t. Taip buvo valdomas visas kratas. Tik Vilniaus ir Trak sritys nuo 1413 m. turjo savo virininkus, vadinamus ne vieti ninkais, bet v a i v a d o m i s . Tai buvo lenkikojo tipo urdai, kurie vesdavo savo srities bajorij kar ir turdavo kitoki, 230

vietinink panai, pareig. Jiems karo reikaluose ir teismuose tarsi padjjai buvo k a t e l i o n a i . (Bet tose dviejose di diulse vaivadijose buvo taip pat ir vietinink, valdani di diojo kunigaikio dvarus su maesnmis apylinkmis). Vieti ninko neturjo ir emaitija. ia nuo Vytauto laik buvo krato virininkas, vadinamas s e n i n u . Jis buvo lygus su vaiva domis. Vliau emaitijai buvo paskirtas ir katelionas (1566 m.). Kadangi Vilniaus ir Trak vaivadijos buvo labai didels, tai i j ( X V I a.) buvo iskirtos kai kurios sritys, gavusios savo atski rus vaivadas. Taip antai, i Vilniaus vaivadijos buvo iskir ta Naugarduko, o i Trak Brastos vaivadija. Madaug tuo pat metu didij srii (buvusij atskir kunigaiktys i) vietininkai gavo irgi lenkikuosius vaivad vardus, o ma esnieji vietininkai, t. y. tie, kurie vald paprastus dvarus ir ne didelius valsius, buvo pradti vadinti s e n i n a i s . Didiojo kunigaikio rm urdai. Didysis kunigaiktis, valdydamas krat per vietininkus ir vaivadas bei seninus, pats negaljo atlikti vis reikal. Todl jau nuo sen laik jo rmuose buvo eil moni, turini tam tikr pareig, btent ministeri. Didiojo kunigaikio rm saugumui, tvarkai ir ikilmi cere monijoms priirti buvo m a r a l k o s , vairiausiems didiojo kunigaikio kanceliarijos reikalams vesti buvo k a n c l e r i a i ir j pavaduotojai v i c e k a n c l e r i a i (nuo 1566 m.); pini giniams reikalams tvarkyti buvo i d i n i n k a i , o kariuomenei vadovauti h e t m o n a i . Hetmon buvo du: k r a t o h e t m o n a s vadovaudavo kar susirinkusiai bajorijai, o k i e m o h e t m o n a s , atsirads nuo 1521 m., vadovaudavo samdytajai kariuomenei (vliau kiemo hetmonas buvo pradtas vadinti lauko hetmonu). Be i, vliau ypating reikm gavusi ministeri, dar buvo nemaa smulkesni urd: kambarini, stalinink, duonos raikytoj, arklinink, vyriausij virj, taurinink ir t. t. V liau vis t urd vardai virto savotikais garbs titulais, tie urdai gaudavo pareigas tiktai ikilmse (ir tai ne visi).

231

2. Teism ir administracijos reforma 15641566 m. Teismai buvo nevienodi: jie buvo atskiri kiekvienam luo mui. Valstieiai anksiau turjo savo teismus, kurie palengva inyko, ir valstiei teisjais pasidar tie, kurie vald dvar; taigi valdovo dvaruose teis vietininkai, o bajor dvaruose bajorai. Dvasininkai, miestieiai ir ydai turjo savo atskirus teismus, o bajorai nuo seno priklaus didiojo kunigaikio teismui. Bet kadangi pats didysis kunigaiktis negaljo i sprsti vis byl, tai paprastai ir bajorus teisdavo jo paskirti ur dai vietininkai, seninai, vaivados. i sprendimus buvo galima apsksti paiam didiajam kunigaikiui. Bet ir tokiais atvejais bylas paprastai sprsdavo ne jis vienas: kai kurias i j jis sprsdavo kartu su taryba, o kitas viena taryba. Apskri tai teism srity buvo painiava, ir bylos i vieno teismo eidavo kit be jokios tvarkos; be to, jos labai ilgai usiguldavo. Dl to bajorija seimuose nuolat kl teism klausim, reikalaudama reformos. Teism reforma 1564 m. Lietuvos bajorijai labiausiai ne patiko, kad teismai priklauso didiojo kunigaikio skirtiems urdams. Ji reikalavo, kad Lietuvoje bt vesti tokie pat pai bajor teismai, kokie buvo Lenkijoje. Pagaliau 1564 met sei me didysis kunigaiktis su tuo bajorijos reikalavimu sutiko, ir buvo pradti steigti nauji bajorijos teismai; jie galutinai buvo sutvarkyti tiktai 1566 m. Naujieji teismai buvo trejopi. Pirmiausia buvo kurti pa i bajor renkamieji teismai, vadinami e m s t e i s m a i s . Jiems buvo pavestos sprsti visos bylos dl turto, t. y. vadinamo sios civilins bylos. Tik bylos dl ems rib (ei) buvo pa vestos atskiram p a k a m o r s teismui. Kiekviename dabar naujai sudarytame paviete buvo vienas didiojo kunigaikio skiriamas urdas pakamor, kuris visas tokias bylas sprs davo vietoje. Pagaliau baudiamosios (kriminalins) bylos buvo pavestos sprsti treiam, vadinamajam p i l i e s t e i s m u i . Pilies teismai priklaus seninams, kuri buvo palikta nebe tiek daug, kaip kad anksiau, o tik po vien kiekvienam paviete. Tuo bdu visi kiti vietininkai, didiojo kunigaikio dvar val232

d y tojai, nebeteko teiss teisti bajorus; vliau jie paprastai buvo vadinami l a i k y t o j a i s (tenutarii). Pilies teismas priklaus vaivadai arba didiojo kunigaikio skirtajam seninui. Daniausiai teisdavo ne patys seninai, o j paskirti vietininkai ir teisjai. Sprendimams rayti ir teismo kny goms vesti buvo senino arba vaivados skiriamas pilies rati ninkas". Pakamor teis patsai; jis irgi buvo skiriamas didiojo kunigaikio. Renkamas buvo tik ems teismas; jis susidjo i teisjo, teisjo pavaduotojo ir ratininko, kuriems rinkti buvo aukiamas pavieto bajor seimelis. Krato padalinimas pavietus ir vaivadijas. Visas kra tas jau anksiau buvo padalintas vaivadijas, ir dideli srii, buvusij kunigaiktysi, vietininkai jau buvo gav vaivad vard dar X V I am. pradioje. vedant naujuosius teismus, buvo sudaryti teisminiai p a v i e t a i . Kai kurie i j sutapo su vaivadijomis, bet i kai kuri dideli vaivadij buvo iskirti net keli pavietai; pav., i Vilniaus vaivadijos buvo iskirta Amenos, Lydos, Ukmergs ir Breslaujos, o i Trak vaiva dijos Gardino, Kauno ir Upyts pavietai. Pilies teismai pavietuose priklaus seninams, o vaivadijose vaivadoms. Tad administracijos urdai ir teismai buvo sujungti. Toks krato padalinimas vaivadijas ir pavietus ibuvo iki valstybs pabaigos. Seimeliai. 2ems teismams rinkti buvo vesti viso pavieto arba vaivadijos bajor suvaiavimai, vadinami s e i m e l i a i s . Seimeliuose bajorija apsvarstydavo savo reikalus, isirinkdavo teism ir kitus urdus. Taip pat seimeliuose buvo renkami at stovai seim ir suraomos jiems instrukcijos. Vliau seimeliai buvo aukiami vienam kuriam reikalui, ir kiekvienas i j turjo atskirus vardus: p r i e s e i m i n i u o s e s e i m e l i u o s e b davo renkami atstovai seim; r e l i a c i n i u o s e atstovai, gr i seimo, padarydavo praneimus apie seimo darbus; e l e k c i n i u o s e bdavo renkami pavieto arba vaivadijos ur dai, ir t. t. 3. Lietuvos statymai ir Statutas Pirmieji Lietuvos statymai buvo nerayti. Gyvenimas bu vo tvarkomas p a p r o i t e i s e , kurios laiksi tiek valdo233

vai, tiek gyventojai. Didiojo kunigaikio valdia buvo abso liutika, ir daugely atvej jis galdavo elgtis kaip tinkamas. Kai bajorija pradjo gauti kaskart vis daugiau reikms, ji m rei kalauti, kad teiss bt suraytos. Tatai buvo daroma tam tikruose dokumentuose, vadinamuose privilegijomis. Kartais tokiuose dokumentuose bdavo suraomos tam tikros viso krato bajorijos teiss, kartais tik vienos kurios srities, o kartais juose bdavo suraomos net atskir eim ar asmen teiss. Jei dokumentas liesdavo vis krat, jis bdavo vadina mas k r a t o p r i v i l e g i j a , jei tik vien srit p r o v i n c i j o s p r i v i l e g i j a . Be to, dar bdavo privilegij, duo dam Banyiai, miestams, ydams ir t. t. Tiktai nebuvo joki privilegij valstieiams, nes jie buvo laikomi priklausaniais kunigaikiui, bajorams arba dvasininkams, vadinasi, tam, kam priklaus dvarai. Pagaliau t privilegij prisirinko gana daug; be to, jos bdavo nevienodos, daug kuo skirdavosi viena nuo kitos. Tad teismams bdavo labai sunku susivaikyti vi soje toje painiavoje. Dl to atsirado reikalas visas veikianisias teises kodifikuoti, t. y. suvesti vien sisteming statym rin kin, veikiant visame krate. Toks kodeksas pasirod 1529 m. L i e t u v o s S t a t u t o vardu. Mediagos ruoiamajam Statutui buvo nemaa. Antai dar 1387 m. Jogaila, kriktydamas Lietuv, buvo davs dvi krato privilegijas, kuri viena apibr bajorijos, o kita katalik Banyios ir kata likikosios bajorijos teises (ir. 111 psl.). Nauj teisini norm dav 1413 m. Jogailos ir Vytauto privilegija, suteikta Horodlje (ir. 131 psl.), ir Zigmanto Kstutaiio 1434 m. privilegija (ir. 170 psl.). Dar daugiau padar teisini atmain 1447 m. didioji Kazimiero privilegija (ir. 180 psl.). Pirmasis bandymas staty mus kodifikuoti buvo padarytas 1468 m., ileidus vadinamj K az i m i e r o T e i s y n . Taiau jis teapm tik kai kuriuos baudia mosios teiss ir teismo proceso dalykus. Po jo, 1492 ir 1506 m. dar buvo paskelbtos dvi krato privilegijos, kuriomis buvo sunormuotos pon tarybos teiss dalyvauti valstybs valdyme. Buvo nemaa ir provincij privilegij, o 1522 m. u Zigmanto Augusto irinkim didiuoju kunigaikiu jo tvas Zigmantas II paadjo ileisti sta tut, kuriame turjo bti surinktos visos krate veikianiosios tei ss. Tas laukiamasis statutas ir buvo paskelbtas 1529 m. I-sis Lietuvos Statutas visas krate veikianisias teises su ved vien gerai apgalvot sistem. Visas Statutas padalintas 234

j 13 skyri, o ie 282 straipsnius. Kiekvienas skyrius lieia kur nors atskir dalyk: vienas valdov ir nusikaltimus prie j, kitas valstybs gynim, treias bajor ems teises, ketvirtas paveldjimo teises, penktas vairiausius krimina linius nusikaltimus, ir t. t. Statutas, paruotas vadovaujant kancleriui Albertui Go tautui, buvo taisomas keli komisij. Jame surinktos teiss pa imtos i privilegij ir gyvenime veikusij paproi. Tuo jis ir reikmingas, nes yra visikai lietuvikas. Tiesa, jame yra nemaa bajorijos teisi, pasiskolint i lenk ir i rus, taiau jos visos pritaikytos Lietuvos gyvenimui. Jis daug kuo pra lenk tuo metu Lietuvos kaimyn turtus teisi rinkinius. Len kai nuo Kazimiero Didiojo laik, t. y. nuo X I V am., turjo savo teisi rinkin, vadinamj Vislicos Kodeks, taiau Lietu vos Statutas j toli pranea savo sistemingumu. Vislicos Ko dekse mechanikai sukrautos vairios privilegijos ir statymai, o Lietuvos Statute yra savotika sistema, atsakiusi to meto tei si mokslo reikalavimams. Naujos Statuto laidos. Ileidus pirmj Statut, veikiai pa sirod, kad jis reikalingas patais. Nauj5s Statuto laidos klau simas buvo keliamas net keliuose seimuose. Seim pataisytas, jis buvo nutartas vesti 1564 m., taiau tuo tarpu su Maskva jusio karo reikalai tatai sutrukd, ir jis tebuvo paskelb tas tik 1 5 6 6 m. j jau buvo traukti ir visi naujovikumai, atsirad dl tuo metu padarytos paviet ir teism reformos. i a n t r o j i l a i d a buvo jau daug platesn ir sistematizacijos atvilgiu daug paangesn. Kaip tik tuo metu Lietu voje vyko didels atmainos teisiniuose santykiuose: bajorija kaskart vis daugiau gavo teisi, darsi vieninteliu luomu, tu riniu visas teises, ir kr nauj, panai Lenkijos, valstybin santvark. Todl netrukus pasirod, kad ir antroji Statuto laida dar reikalinga patais. Apie naujj laid buvo pradta rpin tis dar tais paiais 1566 m., taiau ji, t r e i a ir p a s k u t i n l a i d a , teijo vos 1588 m. Visos trys Statuto laidos buvo paraytos to meto Lietuvoje vartojama gud rato kalba. Vliau jos buvo iverstos lotyn ir lenk kalbas. Pirmosios dvi laidos buvo rankratins; jos niekad nebuvo ispausdintos (tik dabar jos yra ispausdintos 235

mokslo reikalams). Tik treioji laida buvo ispausdinta i pra di gud kalba, o vliau daug kart perspausdinta lenkikai. Statuto reikm yra nepaprastai didel. Pirmiausia jis yra geras visuomenins ir valstybins to meto Lietuvos kultros rodiklis, nes yra visos teisinio Lietuvos gyvenimo raidos rezul tatas. Be to, jis turjo nepaprast reikm tolimesniam Lietu vos valstybs gyvenimui. Mat, tuo metu buvo labai aktualus klausimas, kaip apsisaugoti nuo lenk takos Lietuvos vidaus gyvenime, nes lenkai i Lenkijoj gyvenanio didiojo kuni gaikio stengsi igauti sau teisi ir viet Lietuvoje. Todl, ileisdami Lenkij savo kunigaikt Kazimier, lietuviai irei kalavo, kad jis savo 1447 m. privilegijoje pasiadt neduoti jokiam svetimaliui viet ir dvar Lietuvoje ir saugoti, kad nesusiaurt Lietuvos sienos. Tatai buvo traukta ir visas tris Statuto laidas. Kadangi Lietuvos Statutas galiojo ne tiktai iki nepriklausomybs pabaigos, bet dar ilgai ir Lietuv umus rusams (iki 1840 m.), tai jis isaugojo Lietuv lietuviams: jo dka svetimaliai negaljo sigyti dvar Lietuvoje. 4. Lietuvos apsaugos organizacija X V I amiuje. Bajor karin prievol. Pirmoji krato gynja nuo sen senovs buvo bajorija. Jos pagrindin pareiga buvo kariauti. Buvo net toks statymas, kuriuo i bajoro, neinanio kar, turjo bti atimta em. Duodamas bajorams nauj emi, didysis kunigaiktis visada reikalaudavo, kad jie eit kar. Bajorai turjo eiti kariauti ne tik patys, bet ir su savo tar nais. Juo kuris bajoras buvo turtingesnis, daugiau turjo ems, juo daugiau turjo vestis kar tarn. Buvo sudaryti sraai, kiek kuris bajoras turi statyti ginkluot kari. Paprastai nuo 58-ni bajoro valdom valstiei sodyb (vliau valak) turjo bti duodamas vienas karys. Neturtingas bajoras turdavo eiti kariauti pats vienas, o patys neturtingieji bajorai pastaty davo vien kar bent keliese susidj. Samdyta kariuomen. Karo prievol bajorams buvo labai nemaloni, tad juo toliau, juo labiau jie pradjo jos vengti. O be to, ne kokie i bajor buvo ir kariai: nedrausmingi, danai, susirink kar, praddavo svarstyti valstybs reikalus, tartis, 236

|uip ivengti karo, ir sisdavo didiajam kunigaikiui vairiau . M / reikalavim. Dl to pamau bajor kariuomen buvo keifiama samdyta kariuomene. Zigmanto I I , vadinamo Senuoju, laikais jau daug daugiau buvo pradta samdyti kariuomens; pagaliau buvo kariaujama vien tik su samdyta kariuomene, o ba jorijos buvo aukiamasi tik ypatingai sunkiais laikais, kai sam dyta jai kariuomenei reikdavo pagalbos. Tuo metu ir visoje Europoje kariuomen buvo samdyta. Lietuvoje ji atsirado ne i karto. Pirmieji samdiniai kareiviai buvo svetimaliai; jie buvo pradti samdyt Vytauto laikais. Samdytini, ypa ek, buvo jau garsiame Tanenbergo m ryje. Neinyko jie ir vliau. Ypa jie buvo reikalingi specia l i o m s kariuomens rims, pavyzdiui, artilerijai, nes auktiniai bajorai sudarydavo vien kavalerij. Taikos metu samdi niai buvo reikalingi pili guloms. Tuo bdu buvo pradtos laikyti nuolatins samdytosios kariuomens dalys, kurios b davo hetmon inioje. Kariuomenei samdyti bdavo skiriamos tam tikros sumos pinig. Pinigai bdavo teikiami karininkams, kurie kiekvienas susamdydavo sau pavest dal. Toliau algas kareiviams mo kdavo idas. Kiekvien met ketvirt kareiviai gaudavo po 56 auksinus. O idas tam reikalui pinig surinkdavo i valstybs dvar. Zigmanto Augusto laikais buvo nustatyta, kad visi, gaunantieji valdyti valstybs dvarus, t. y. seninai ir laikytojai, turi atiduoti kariuomens reikalams 1U seninijos dvar pajam (tas mokestis buvo vadinamas k v a r t a ) . Ramiu laiku t mokes i pakakdavo, o karo metu, kai daugiau reikdavo samdyti kariuomens, bdavo udedami specials mokesiai. Kareiviui, mokant vidutinikai po 5 auksinus u met ketvirt, per metus bdavo sumokama 20 auksin, arba 600 skatik (vieno skatiko vert tada buvo lygi madaug 5 litams, t. y. u skatik buvo galima nupirkti madaug tiek pat, kiek dabar u 5 litus). Kariuo mens Zigmanto II laikais Lietuvoje buvo ilaikoma apie 5.000, taigi jai bdavo imokama apie 3 milijonus skatik, arba 15 milijon lit (i tos algos kareiviai turdavo ir pragyventi). Be to, valstybei dar atsjo artilerija ir kitos karo reikmens. odiu, kariuomenei b davo ileidiama didiausia vis valstybs pajam dalis.

237

II. Visuomenin ir ekonomin Lietuvos santvarka XVI amiuje

1. Didiosios Lietuvos kunigaiktysts luomai Bajorai buvo aukiausiasis luomas, turjs daugiausia tei si ir maiausia pareig. I vis pareig jiems buvo likusi tiktai vienintel karo prievol. Kai pagaliau inyko ir i prievol, bajorai beturjo tik teises, o pareig joki. Mokesius jie mokdavo tik tada, kai juos patys seime usiddavo. Taiau bajor luomo sudtis buvo labai marga, nelygu j turtas. Daugiausia reikms ir teisi turjo didturiai po nai, kurie jo didiojo kunigaikio taryb ir turjo visas svar biausias vietas valstybje. Palengva kai kurie i j nepaprastai praturtjo, ir savo didiuliuose dvaruose jautsi, kaip kokie ku nigaikiai, nes jiems priklaus ne tik valstieiai, bet ir j e mse gyven smulkbajoriai. Prie ito pon sluoksnio prisi jung ir visi senieji kunigaikiai, netek savo srii ir pasidar paprastais emvaldiais. Kai kurie i j tiek nusmuko, jog ne bepajg net isilaikyti pon tarpe ir susiliejo su paprastaisiais bajorais. Ilgiausiai isilaik savo srityje Slucko kunigaikiai, kurie betgi X V I am, gale imir, ir j ems su paskutine j gimins dukteria atiteko galingiausiajai to meto pon eimai, btent Radviloms. Greta turting pon ir vidutins bajorijos, buvo dar vi sikai neturting bajor, kurie sudar pereinamj sluoksn tarp bajor ir valstiei. Nuo valstiei jie skyrsi tik tuo, kad. jiems nereikjo eiti darb ir mokti valstiei mokamj mo kesi; jie bdavo teisiami ne turtingesnij bajor teism, o didiojo kunigaikio vietinink ar senin, eidavo kar arba atlikdavo pasiuntini ir laikanei pareigas. Praturtj, jie ga ldavo tapti pilnateisiais bajorais. Danai keli tokie neturtingi bajorai susidj statydavo vien kar. Kartais koks nors i toki bajor, gyvendamas tarp valstiei ar kur nors nuoaliai, nei davo joki pareig, jo bajoryst bdavo pamirtama, ir pagaliau i jo bdavo reikalaujama valstiei pareig. Ne kiekvienam i j pasisekdavo rodyti savo bajoryst, ir dalis j virsdavo vals tieiais. 238

Paauktas kar, kiekvienas bajoras turdavo stoti po savo pavieto vliava, kuri nedavo pavieto v l i a v i n i n k a s . Jis nuvesdavo pavieto bajorij pas vaivad, o is j pavesdavo hetmono iniai. Bet ponai ir kare turdavo privilegij. Kadangi j emi bdavo daugely paviet, tai savo statomj kari jie nesisdavo po pavieto vliava, o sudarydavo savo atskirus, pri vilegijuotus pulkus. Valstieiai buvo gausingiausias visuomens sluoksnis, ne turs betgi joki politiniu, teisi. Valstybje jie turjo tik parei gas, o i jos negaudavo nieko. Be to, XV ir X V I am. pablo gjo ir ekonomin j bkl. Iki tol vieni buvo laisvi, kiti pririti prie ems, o treti vergai. Bet itam laikotarpy j bkl m vienodti: laisvieji neteko savo laisvs, o vergai, ku rie anksiau buvo beemiai dvaro bernai, gavo po plot ems ir virto paprastais priritaisiais valstieiais baudiauninkais. Tuo bdu visi valstieiai susilygino (ir. 245 psl.). Dar X V , o daug kur ir X V I am., buvo daug laisvj valstiei, kurie i savo gyvenamj viet galjo laisvai kitur persikelti. Vieni i j tiktai mokjo tam tikras pinigines ar natralines duokles, o kiti, be to, dar eidavo dvarui dirbti. Bet X V I amiuje jie visi suvienodjo, visi virto lygiais bau diauninkais. Valstiei bkl didiojo kunigaikio dvaruose buvo daug geresn, negu bajor dvaruose. Todl i bajor dvar daugelis j bgdavo didiojo kunigaikio dvarus, o kai kurie net bgdavo ir usienius. 1447 m. privilegija didysis kunigaiktis Kazimieras pasiadjo toki pabgli valstiei nebepriimti savo dvarus (ir. 181 psl.). Remdamiesi ta privilegija, bajorai susigrindavo pabgusius savo valstieius. Ta pati privilegija pripaino bajorams teis ir teisti savo valstieius. Todl ji pa djo p a g r i n d b a u d i a v a i . Nors ir labai spaudiami, taiau valstieiai jau nebegaljo isikelti i savo pono dvaro; nebeturjo n kam pasisksti, nes visas j bylas sprend pats ponas. Dvasininkai buvo toks pat privilegijuotas luomas, kaip ir bajorai. Nuo X V I am. bajorija ireikalavo, kad visos auk tesniosios dvasinink vietos bt skiriamos tiktai bajorams. Tiesa, t viet faktikai negaudavo nebajorai ir anksiau, taiau, 239

primus statym, nebajorams patekti auktesnisias dvasi nink vietas jau nebebuvo jokios vilties. Nebajorai galjo bti tik paprastais vikarais, bet klebonais, kurie su parapija gaudavo ir ems, jau turjo bti bajorai. Banyiai X V I am. jau priklaus daugyb dvar. Vieni j buvo gauti, kaip fundacija kuriant banyias, kiti buvo pa likti testamentais. 1387 m. Jogailos duota privilegija visos ba nytins ems buvo atleistos nuo bet koki pareig valsty bei; visas j pelnas eidavo banyioms ir dvasininkams. T o dl bajorija m reikalauti, kad karo prievol ir mokesiai ne aplenkt n dvasinink emi. Bet kadangi kunigams kariauti draudia kanonai, tai nuo karins prievols jie vis dlto apsi gyn; nuo banytini dvar bdavo imami tam tikri mokesiai tik karo reikalams. Tiek bajorijos, tiek dvasinink mokesiai buvo ne nuolatiniai, o kiekvien kart atskirai udedami. Be to, dva sininkai mokdavo mokesius tarsi i savo geros valios, o ne i pareigos, todl j mokesiai bdavo vadinami aukomis (sub sidium charitativum). Apskritai dvasinink taka buvo didel. Visi vyskupai buvo tarybos nariai, o vliau senatoriai. J vis vietos buvo garbingesns u pasaulini senatori vietas. Be to, buvo ke letas urd, kuriuos visada gaudavo dvasininkai (po vien sek retori ir po vien referendori visada bdavo i dvasinink). Taiau seimeliuose ir seimuose dvasininkai nedalyvavo. Tikyb santykiai. Lietuvoje valstybin tikyba buvo katalik, todl tik katalik dvasininkai teturjo visas teises. Lietuvos valsty bs ribose buvo daug ir pravoslav, kuri dvasininkai betgi neturjo joki politini teisi. 1387 ir 1413 m. privilegijos pravoslavams ne leido gauti valstybini viet. Zigmanto Kstutaiio privilegija suly gino civilines pravoslav teises su katalik teismis, taiau valstybini viet jie vis tiek negaljo gauti. Tik Zigmantas Augustas 1551 m. pri vilegija visikai sulygino pravoslavus bajorus su katalikais. Bet vliau jie vl buvo spaudiami, ir daugelis m virsti katalikais. Miestieiai. Didesnij miest gyventojai gavo teises sa varankikai tvarkytis. Tos j savivaldybi teiss buvo vadi namos m a g d e b u r g i n m i s m i e s t t e i s m i s , arba tiesiog m a g d e b u r g . i j o m i s . Tokias teises tur miestai pa tys rinkdavo savo virininkus ir teisjus (nepriklaus bajor teismams). 240
I IItUVOS I s t o r i j a , 16

Vilnius XVI am. (Ano meto pieinys planas).

Lietuvoje nebuvo ger slyg miestams klestti. Prekyb ir amatus bajorai laik eminaniais verslais. Jais galjo verstis lik miestieiai; jeigu bajoras praddavo verstis ituo miestie io darbu, jis netekdavo bajorysts. Todl Lietuvos miestuose em koncentruotis svetimtauiai, ypa vokieiai ir ydai. Visi miestieiai pagal verslus buvo susiorganizav c e c h u s . Tie cechai buvo irgi tam tikri savivaldybs organai, kurie rpinosi vienos profesijos reikalais. Buvo atskiri stali, kurpi, msi nink, aludari ir daugyb kit cech. Kas nepriklaus prie atitinkamo cecho, tas neturjo teiss verstis tuo verslu. ydai buvo ne tik atskira tauta, bet ir visai atskiras visuo mens sluoksnis, kuris turjo savotikas teises, savivaldybes ir s . i v o teismus. J savivaldybiniai organai buvo vadinami k abalais. 241

Kada Lietuvoje atsirado yd, tikrai neinom. Bet pir mieji j kahalai atsirado jau Vytauto laikais. Vytautas pir masis dav privilegijas atskir miest ydams; jiems buvo duo tos savivaldybs. Pagrindinis j verslas buvo p i n i g s k o l i n i m a s . Tuo bdu jie buvo pirmieji Lietuvos bankininkai, kurie skolindavo pinigus u tam tikrus laidus. Laidais jie ga ldavo imti visokius daiktus ir nejudamj turt (dvarus, na mus), iskyrus kruvinus rbus, aikiai rodanius plim, ir banytines brangenybes. keistuosius daiktus, jei savininkai j neisipirkdavo, ydai galdavo pardavinti. Tais laikais jie pa naiai vertsi ir vakar Europoje, i kur ir atsikraust Lietuv. Kai kurie ydai Lietuvoje greit pralobo ir tapo dideliais pi niguoiais. Ypa daug pelno jie gaudavo i nuomojam mui tini, u kurias didiajam kunigaikiui sumokdavo tam tikr sum pinig, o paskui patys i pirkli imdavo muitus. Tuo pat metu jie pradjo verstis prekyba, nenustodami, ino ma, vertsi pinig skolinimu. Kai kurie apsukrs ydai ga vo net didiojo kunigaikio pasitikjim; taip antai, Zigmanto II laikais vienas kriktytas ydas Abraomas Juozapaviius buvo net Lietuvos idininku, t. y. ministeriu. sigalj ydai igaudavo kaskart vis nauj savo privile gij patvirtinim. Taiau Aleksandro laikais vien met jiems buvo uj sunks laikai. Jiems tuomet buvo siskolin daug ba jor ir net patsai didysis kunigaiktis. O tuo metu kaip tik buvo prasidjs yd persekiojimas Vakaruose; i Ispanijos (1492 m.) jie buvo net ivaryti. Tad, rasit sekdamas tuo pavyz diu, Aleksandras 1495 m. tam tikru sakymu ivar ydus i Lietuvos; j turtus didysis kunigaiktis sau konfiskavo. Bet netrukus jiems vl buvo leista grti atgal ir net buvo sugr inti turtai. X V I am. pradioje Lietuvoje buvo jau keletas yd bend ruomeni, bet ypa j padaugjo Zigmanto II laikais. Mat, tuo metu ydai buvo ivaryti i ekijos, ir daugelis j atbgo Lenkij, o i ten persikl Lietuv. Miestuose ydai turjo gyventi tam tikruose, jiems skir tuose kvartaluose, vadinamuose g e t o m i s (ghetto). Vaka rais, po tam tikros valandos, jie nebegaldavo net ieiti i savo kvartalo. Taip tada buvo visoje Europoje. Senuose miestuose 242

(n ms Vilniuje) dar ir dabar galima matyti t yd kvartal palaik. Be to, kaip visur, taip ir Lietuvoje, jie turjo neioti skirtingus apdarus ir geltonas kepuraites. Valstybei ydai mokjo pagalvin mokest; joki kit pa reig jie neturjo. 1503 m. jie buvo apsim ilaikyti 1.000 ka ri, bet vliau jiems pasisek t pareig pakeisti metiniu 1.000 auksin mokesiu (apie 20.000 lit, kuri perkamoji vert tada buvo apie 150.000 lit). Kai yd atsirado visame krate, valdia atskiroms j ben druomenms band skirti virininkus; taiau X V I I am. siga ljo pai yd seimai. Seimai irinkdavo vien visai Lietuvai yd mokesi rinkj ir gyn yd reikalus prie valdi. o diu, jie buvo vis yd bendruomeni centras. Tie yd seimai daniausiai rinkdavosi Brastoje, nes ten buvo seniausioji yd bendruomen. Totoriai sudar taip pat atskir visuomens sluoksn su savo teismis. J atsirado Lietuvoje Vytauto laikais. Daugelis j buvo karo belaisviai ar politini prie persekiojami pabgliai; kitus atviliojo Lietuv geresnio gyvenimo perspektyvos. Jie, kad ir neturjo savo atskir savivaldybi, bet utat turjo dides nes teises, negu valstieiai, ir nepriklaus bajorams. Ir jie turjo eiti kar.

2. Valstybs kis X V I amiuje ems kis. emdirbyst ir giri eksploatavimas Lietuvoje buvo pagrindinis pajam altinis nuo sen senovs. X V I am. Lietuvos ky vyko daug permain. Mat, X V I amiaus pra dioje atsirado jav pareikalavimas eksportui. O kadangi pra sidjusiems sunkiems karams su Maskva reikjo pinig, tad didysis kunigaiktis taip pradjo tvarkyti savo k, kad kuo daugiausia gaut pinig. Ligi tol visos pajamos i dvar suplaukdavo natralijomis, t. y. ems kio produktais. dva rus sunedavo kiauini, s, vri kaili, suvedavo grd, suvarydavo galvij ir t.t. Visus tuos produktus bdavo sunku paversti pinigai; todl Zigmanto II laikais buvo stengiamasi natralij duokles pakeisti piniginmis: vietoj produkt buvo vedami mokesiai. Tie mokesiai i pradi buvo vadinami 243

tais paiais duokli vardais, kurias jie astojo; tuo bdu atsi rado vebriniai, kiauniniai, tinkliniai ir kitoki pinigliai", t. y. mokesiai. Be to, Zigmantas II rpinosi sutvarkyti pat dvar k. Buvo didinami ariamosios ems plotai, stengiamasi intensyviau kininkauti ir vesti geresnius padargus. Paties didiojo kuni gaikio vardu buvo ileista nemaa aplinkrai, kuriuose buvo mokoma kininkauti. O jo snus Zigmantas Augustas nujo dar toliau, padars pagrindin ems reform, t. y. veds valak sistem. Prekyba. X V I amiaus pradioje Lietuvai pasidar palan kios prekybos slygos. 1453 m. turkai um Konstantinopol ir pakirto Viduremio jrose klestjusi prekyb su Rytais. Tuomet Europos prekybos centrai pradjo keltis kitus kratus (kaip tik tuo metu buvo pradta iekoti nauj keli turtingj Indij ir buvo atrasta daug nauj emi). Tarp kitko, tada su klestjo prekyba ir Baltijos jroje. I ia preks buvo veamos tolimuosius Vakarus. Todl ir Lietuvai buvo lengviau parduoti savo prekes. Kai 1466 m. Lenkija gavo Dancig (ir. 183 psl.), jis pasi dar svarbiausias Lenkijos ems produkt eksporto centras. Lietuva kad ir neturjo savo uosto, taiau ir ji stengsi ekspor tuoti savo javus. Ji vedavo savo prekes Nemunu; i Nemuno kelias jo per jo ak Gilij; pasiekus Kurmares, toliau bdavo plaukiama Deimena pro Labguv Priegli, juo pro Kara liaui Aistmares, i ia Nogatu Vysl, pagaliau Dancig. Iki XV am. galo Lietuvos e k s p o r t o p r e k s da niausiai bdavo miko mediaga, kailiai, vakas, o javai beveik visikai nebuvo eksportuojami. X V I amiuje, greta t senj preki, kaskart vis labiau m augti jav eksportas. Paprastai b davo eksportuojama Dancig ar Karaliaui. Lietuvoje didiau sias prekybos centras buvo Kaunas. Ir Lietuvos prekyba buvo vokiei pirkli rankose; tuo metu Kaune jie turjo didel savo organizacij buvo sum savo rankas beveik vis prekyb. Prekyba jo ne tik Nemunu, bet ir Dauguva, kur prekybos centras buvo Polockas; be to, buvo prekiaujama ir su ryt kratais. Prekyba daugiausia jo upmis, taiau ji eidavo ir sau sumos keliais. Prie t keli ir valstybs pasieny buvo daugyb 244

muitini, kur i pirkli buvo renkami muitai (jie buvo vienas didiausi valstybs pajam altini). 3. ems reforma X V I am. valak sistema Trilaukis ems apdirbimas. Ekonomin paanga Europoje jo i vakar rytus. Lenkij ir Lietuv ji atjo i Vokie tijos, o i ji pateko i tolimesnij krat. Lenkijoje X I I I am. buvo kurta daug vokiei kolonist. Jie buvo kurdinami kai mais; kiekvienas kaimas gaudavo po tris laukus, o kiekviena eimapo plot ems kiekviename lauke. Viename lauke sdavo iemkenius, kitame vasaroj, o trei laikydavo pdymu iem keniams sti. Viduryje lauk, abiejose kelio pusse, buvo sta tomos kaimo trobos. Toksai kis turjo takos ir Lietuvai. Pirmiausia tokie kaimai su trilaukiais buvo vesti Lenkijos kaimynijoje Pa lenkj. Tuo tarpu visose kitose Lietuvos srityse vyravo kito nikas kis. ia valstieiai gyveno po vien ar po kelis; prasidirbdavo ems kur giriose ir sdavo, kaip manydavo. Daniau siai sdavo kasmet toj paioj dirvoj, jos visai netrdami; o kai toj vietoj niekas nebeaugdavo, palikdavo j dirvonuoti ir sdavo kitur. Taiau X V I amiuje ir visoje Lietuvoje buvo vesta tri laukio sistema. Pastangos sutvarkyti k. X V I amiuje vakaruose Lietuva kar jau nebeturjo. Pasibaigus karams su vokiei ordinu, atsi dar prekybos keliai Baltijos jr, kur m klestti prekyba. Rytuose j karai su Maskva reikalavo daug pinig, todl rei kjo rpintis, kad bt daugiau k parduoti. Didiausi ems plotai priklaus didiajam kunigaikiui, todl jam pirmiausia teko susirpinti, kad bt pertvarkytas kis ir kad jis duot daugiau pajam. Vis pirma reikjo taip sutvarkyti k, kad valstieiai galt mokti pinigais, o ne kio produktais. Ta kryptimi jau Zigmantas II buvo ileids kelet instrukcij (1514 ir 1529 m.), taiau j rezultatai buvo menki. Kunigaikio vietininkai taikydami tas instrukcijas, nesiskait su vietos sly gomis, todl mokesiai pasidar nebepakeliami, ir daugelis vals tiei net ibgiojo. ms valdyti Lietuv Zigmantas Augustas tuojau pasirpino sutvarkyti t reikal. Naujomis instrukci245

jomis jis atitais sensias klaidas ir sak, udedant mokesius, irti valstiei turtingumo. Maa to, 1557 m. jis paskelb statym, visikai pertvarkant ems k ir vedant valak sistem. Valak sistema. kiai Lietuvoje buvo netvarkyti nuo sen senovs. Valstiei em buvo imtyta vairiausiais sklypeliais. Taip pat buvo imtyta ir bajor em; daug kur j laukai sikidavo didiojo kunigaikio emes. Naujuoju statymu buvo sakyta visas emes atskirti, o valstieius apgyvendinti kaimuose. Anksiau jie turjo po labai nelygiai ems ir mo kesius mokjo ne nuo ems ploto, o nuo sodybos ir nuo dmo", t. y. nuo gyvenamj nam. Dabar buvo nustatyta visiems duoti po vienod ems kiek po vadinamj valak. Darant reform, pirmiausia reikjo atlikti didelis parengia masis darbas atskirti didiojo kunigaikio emes nuo priva tini savinink emi. Kunigaiktis reikalavo, kad bajorai do kumentaliai rodyt teises savo valdomajai emei; kurie negaljo rodyti, t ems buvo prijungiamos prie kunigaikio dvar. O i kai kuri net buvo reikalaujama bajorysts rodym. Ba jorai dl to buvo labai nepatenkinti visa reforma, nes daugeliui emi jie neturjo dokument; kiti negaljo rodyti net bajo rysts. Jie rm savo teises valdymo senumu ir liudinink paro dymais. Dl to susidar daugyb byl. Pagaliau didiojo kunigaikio ems buvo sujungtos didiulius plotus su ai kiomis ribomis; kieno, didiojo kunigaikio emes siterpusi, em buvo atimta, tiems buvo duodama ems kitur. Visa em buvo imatuota ir nustatytos aikios eios. Bajor ems buvo atskirtos ir nuo dvasinink emi. Bany ioms, kurios neturjo ems, buvo jos duota po 2 valakus (tatai buvo laikoma atlyginimu u deimtin, kuri tada buvo panaikinta). Miest ems irgi buvo atskirtos. Imatavus em, geriausiose vietose buvo steigiami dvarai ir palivarkai, o aplink juos buvo duodama po valak valstie iams. J em buvo padalinta trilaukiais, o jie patys apgy vendinti kaimuose. U t dirbam em jie mokjo dvarui piniginius mokesius (duokls kio produktais pamau visikai inyko). Be to, valstieiai, kaip ir anksiau, turjo eiti dvarui dirbti. 246

Kadangi dvaro bernai vergai, kurie anksiau apdirbdavo dvaro em, per brangiai atseidavo, tai jie i dvar buvo ikelti ir apgyvendinti kaimuose. Valstieiams duodamieji valakai ne buvo visikai lygs: kur em bdavo geresn, valakai bdavo maesni, o kur em bdavo prastesn, didesni. Valakas kai kur buvo 3033 marg, o kai kur siek net 44 margus. Su ia reforma valakas pasidar kio vienetas: nuo jo buvo imami mokesiai, nuo jo buvo einamos ir pareigos. Pati reforma i pradi buvo padaryta tik vakarinje valstybs da lyje, t. y. tikrojoje Lietuvoje, bet greit ji buvo atlikta ir rusikose srityse. I pradi j vykd tiktai didysis kunigaiktis vien savo emse, bet greit juo pasek ir bajorai. Tuo bdu X V I am. vidury pradtas gyvenimas kaimais Lietuvoje kai kur iliko iki ms laik. Tik Unemunje (Suvalk krate) kaimai isiskirst vienkiemiais X I X am., o kitur jie dar nebaig skirstytis n dabar. Girios. Madaug tuo pat metu, kai buvo imatuota em, buvo padaryta ir didiojo kunigaikio giri revizija. Buvo ivestos j sienos ir patikrintos naudojimosi teiss. Anksiau girios buvo prii rimos vaivad ir senin, o dabar joms buvo paskirti specials mons. Anksiau pats mikas neduodavo jokios naudos. Bet XVI am. pradioje jau buvo galima j eksportuoti. Kur laik buvo vesta medi iveimo monopolija. Bajorai galjo iveti tik savo pai apdirbt mik; todl jie nedaug jo teivedavo. Daugiausia mi ko ivedavo usien valstybs idas. Mikas buvo plukdomas Karaliaui arba Dancig. Daugiausia buvo iveama ul bo sams, lent laivams, kari laiv stiebams ir rst, o be to, dar buvo eksportuojama, kaip ir seniau, derva, degutas ir pelenai. Ypa daug buvo eksportuojama i emaii ir Unemuns (Suvalk krato) giri, nes jos buvo ariau prekybos rink.

III. Kultriniai ir tikybiniai santykiai XVI amiuje

1. vietimas ir tautikas susipratimas vietimas. Nuo Vytauto laik prie banyi ir vienuolyn Lietuvoje m rastis mokykl. XV am. gale ir X V I am. pra dioje j dar daugiau atsirado. Bet vis tai buvo tiktai pradios mokyklos. Tik Vilniuje prie v. Jono banyios buvo auktes nioji teiss mokykla. iaip, kas nordavo gauti auktesniojo ir 247

auktojo mokslo, turdavo vykti j usien. Tie, kurie ruosi dvasi ninkais, paprastai vykdavo mokytis Krokuvos universitet, o visi kiti vykdavo vakar Europos universitetus: Vokietij, Italij ir Pranczij. Kadangi tolimuosius kratus tegaljo vykti mokytis tik turtingj bajor vaikai, todl mokyt mo ni buvo nedaug. Vis dlto didikai buvo visi baig auktuosius mokslus. Raliava. XV ir X V I am. Lietuvos bajorija jau buvo pasidavusi lenk takai. Lenkino j artimi politiniai santykiai su Lenkija, lenkino didiojo kunigaikio dvaras ir lenkai dvasi ninkai. Bet tuo pat metu Lietuvos bajorija nuolat kovojo su Lenkijos noru pasinaudoti Lietuva savo reikalams ir paversti j savo provincija. Tos kovos sustiprino Lietuvos bajorijos tau tikj smon. Nenordami pasirodyti menkesni u lenkus, Lietuvos bajorai igalvojo teorij, l i e t u v i a i e s k i l i s e n o v s r o m n , taigi jie es kilnesni u savo kaimynus. Savo istorija lietuviai pradjo domtis Vytauto laikais. Jau tada atsirado pirmosios Lietuvos kronikos, kurios stengsi ikelti Lietuvos valdovus ir valstyb. Tuo pat metu daugelis lietuvi pramoko lotynikai, susipaino su Romos imperijos istorija ir pastebjo, kad daugelis lietuvikj odi skamba panaiai lotynikuosius. I to jie padar ivad, kad lietuviai ir romnai seniau bsi kalbj viena kalba; taigi lietuviai, j nuomone, bsi kil i romn. Lenkai tada didiuodamiesi pabrdavo, kad jie atne Lie tuvai vakar Europos kultr, o bajorijai dav savo herbus. Tuo tarpu Lietuvos istorikai m teigti, kad lenkai herbus pasi savin i ek, o ie savo rtu i romn; tuo bdu jie padar ivad, kad i romn kil lietuviai es kilnesni u len kus. Tai romnikajai kilmei paremti ir buvo sudaryta itisa teorija. Es, istorijoje inomas romn karvedys Publijas Libonas, savo prie persekiojamas, i Italijos atbgs Lietuv ir ia sukrs valstyb. Jo vardas ia buvs ikreiptas Pale mon. Tas atsitik I-II amiuje po Kristaus. Kadangi pirmieji Lietuvos kunigaikiai yra inomi tik i X I I I am., tai tos teori jos autoriai igalvojo nemaa kunigaiki vard, kurie u pild t didel sprag ( I I X I I am.), ir visus Lietuvos kunigaikius kildino i to Palemono. 248

Toji teorija greiiausiai atsirado dar Vytauto laikais, bet buvo urayta kelet deimi met vliau. Ano meto mo nms ji atrod visikai patikima, nes tada Europoje visur buvo prasta save kildinti i romn arba graik. Net Lietuvai labai nepalanks lenk istorikai tikjo ta teorija ir j savo veikaluose atpasakojo, n kiek neabejodami. X V I amiuje atsirado daugiau Lietuvos kronik, kuriose, kaip ir Vytauto laikais raytose, ikeliami Lietuvos valdovai ir valstyb. Jose taip pat pirmuiausia atpasakojama lietuvi Romos kilimo teorija. Kai X V I amiaus antrojoje pusje buvo pradtos derybos dl sutvarkymo santyki su lenkais, ie, istorikais duome nimis ir dokumentais pasiremdami, rodinjo, kad tarp abiej valstybi jau seniai esanti padaryta unija ir kad Lietuva prie Lenkijos jau esanti prijungta. Tada lietuviai taip pat istorijos duomenimis griov j teigimus. Tuo bdu tie ginai paskatino susidomjim garbinga Lietuvos praeitimi, ir tais laikais dar daugiau atsirado istorini rat. Kadangi jais ypaiai rpinosi Lie tuvos didikai, todl t istorij (kronik) autoriai savo veikaluose stengdavosi Lietuvos didik kilm ivesti i Lietuvos kuni gaiki. Ikilus unijos klausimui, Lenkijoje atsirado publicistik rat, kuriuose Lietuva buvo eminama, vaizduojama, kaip ned kinga, maitaujanti lenk globojama valstyb. Vienas i ymiau sij toki lenk publicist buvo Oechovskis. Lietuvos didikai, vadovaujami M. Radvilos Juodojo, suorganizavo mokslintus lietuvius, kurie paskelb atsakym Oechovskiui (1564 m.) kny gutje, pavadintoje Lenko pasikalbjimu su lietuviu". Ten jie rodinja Oechovskio tvirtinim neteisingum, gina Lietuvos valstybs garb ir jos teises gyventi savarankikai. Jie nuro dinja, kad Lietuvos vargai prasidj tik susidjus su Lenkija, ir visos blogybs valstybinis pakrikimas, tarpusavio nesantaika ateinanios tik i Lenkijos; anksiau Lietuvoje to nebuv, to dl dtis unij su tokia valstybe Lietuvai nes jokio reikalo. odiu, pirmoji Lietuvos raliava buvo istorin ir turjo publicistik charakter. Kalb vartojimas. Lietuvoje vidaus reikalams jau nuo X I V am. galo buvo vartojama gud rato kalba. I pradi, greta 249

jos, dar buvo pradta vartoti lotyn kalba, taiau ji nesigaljo. Didikai tuo tarpu kaskart vis daugiau prato lenk kalb, taiau valstybs reikalams ji dar nebuvo niekur vartojama iki pat X V I am. vidurio; tik nuo to laiko m rastis vienas kitas ratas, raytas lenkikai. Tuo pat metu m kilti reakcija prie gud rato kalb, nes panai kalba buvo vartojama ir didiausio Lietuvos prieo Maskvos. Lietuvi bajor tarpe pasigirsdavo bals, reikalaujani grti prie savo kalbos. Bet ta savoji kalba turjo bti ne lietuvi, o lotyn, kuri, to meto bajor supratimu, buvusi seniausioji lietuvi kalba. Be to, pasigirsdavo bals, reika laujani kurti lotynik auktesnij mokykl. Kad galima bt rayti ir lietuvikai, to meto monms, matyti, neatjo n galv. Jie norjo tiktai pasirinkti vien i esam rato kalb, kuri jiems atrod sava. Taiau judjimas dl lotyn kalbos veikiai aprimo. Plaiosios bajor mass lotyn kalbos nemokjo, nes nebuvo mokykl, kuriose jie bt galj imokti, ir gyvenimas nujo savo vaga. Dar ilgai buvo vartojama ta pati gud kalba, o po unijos kaskart vis labiau m sigalti lenk kalba. Tuo pat metu visi publicistiki ginai jau jo lenk kalba; lenkikais ratais kovojo ir katalikai su tuo metu ikilusiu protestantizmu. Bendrieji valstybiniai reikalai, dalyvavimas po 1569 m. unijos atsiradusiuose bendruose seimuose vert bajorij dar daugiau mokytis lenkikai, ir pagaliau visur sigaljo lenk kalba. Lietuvikieji ratai buvo pradti leisti tiktai tikybos reika lams. Bet kadangi protestantizmo sukeltas sjdis veikiai aprimo, tai lietuvikieji ratai negreit tesigaljo. 2. Protestantizmas Lietuvoje Katalik Banyios bkl prie reformacij. X V I amiuje krikionyb Lietuvoje dar tebebuvo silpna, dar daug kur tebe buvo ilikusi pagonyb. Banyi tebebuvo dar reta, o be to, dvasininkai daniausiai bdavo lenkai, negalj susikalbti su monmis. Lietuvi kunig buvo labai maa, nes Lietuvoje ne buvo mokykl, kuriose jie bt galj ruotis. Be to, dar reikia priminti blog dvasinink skyrimo paprot, buvus tuomet visoje Europoje, btent klebonus skirdavo tas, kas pastatydavo ir 250

aprpindavo banyi, o vyskupus ir kanauninkus didysis kunigaiktis. Vyskup paskyrim tvirtindavo popieius, o ku nig vyskupas. Kadangi daugumas Lietuvos parapij buvo kurtos didiojo kunigaikio, tai ir daugum klebon skyr didysis kunigaiktis. Tuo b du Lenkijoje gyvens didysis kunigaiktis daugum bany tini viet Lietuvoje atiduo davo lenkams. Tik vyskupai bdavo skiriami i lietuvi tarpo, nes Lietuvos statymai draud svetimaliams uimti vyskup vietas. statymai taip pat draud uimti sve timaliams ir kanaunink vie tas, taiau didysis kunigaik tis to nepais, aikindamasis, kad i lietuvi tarpo nes kandidat. Danai kanau ninkais ir klebonais bdavo Treioji Vilniaus katedra, skiriami net nekunigai; paperstatyta 1538 m', vyzdiui, 1570 m. i 9 Vil niaus kapitulos kanaunink vos vienas tebuvo su ventimais; be to, tik tas vienas tebuvo lietuvis, o visi kiti buvo lenkai. Tais laikais banytines vietas buvo irima, kaip pel ning pragyvenimo altin, ir jos bdavo atiduodamos tam, kas kuriuo nors bdu nusipelnydavo didiajam kunigaikiui. Tuo bdu dvasininkus sibraudavo daug moni, kurie nieko bendro neturdavo su Banyia, o tiktai nordavo pasipelnyti. Tie kunigai, kurie atkildavo i Lenkijos, taip pat maai tesirpin davo tikybos reikalais. Liaudies tikybinius reikalus tada apr pindavo i jos paios kil vikarai, kurie neturdavo jokio mokslo, temokdavo tik paskaityti liturgines maldas ir atlikti banytines apeigas. Bet danai nebdavo n j. Be abejo, itaip organi zuota Banyia negaljo pakelti visuomens religingumo. Dvasi ninkai buvo ne Kristaus mokslo skelbjai, o vien socialinis sluoks nis, turs turt ir tam tikr teisi. Todl liaudis daug kur tebebu vo pagonika, o auktesnysis visuomens sluoksnis bematant pe251

rjo protestantizm, kuris ir Vakaruose buvo kils, kaip reakcija prie itoki Banyios organizacij. Protestantizmo plitimas. Protestantizmas labai greitai pa siek Lietuv. 1525 m. Lietuvos paonje prim protestantizm kryiuoi ordino magistras ir daugumas broli. Be to, daug didi k vaik, ivaiav mokytis j Vokietijos universitetus, usikrsdavo protestant mokslu, kur j parsivedavo kartu ir Lietuv; ia, esant tokiai lidnai Banyios bklei, jam buvo labai patogi dirva plisti. Tuo bdu palengva visos didik eimos ivirto i protestantizm. Miestuose protestantizmas plito per vokieius, kurie, ia gyvendami, nenutraukdavo ryi su savo tvyne. Kol buvo gyvas Zigmantas II Senasis, niekas nedrso Lie tuvoje atvirai skelbti protestantizmo. 1538 m. Abraomas Kul vietis buvo atidars Vilniuje savo protestantikj mokykl, taiau veikiai buvo priverstas j udars pasialinti. Bet Zig manto Augusto laikais virto kitaip: tuomet protestant buvo pilnas Vilnius; j mokslas buvo skelbiamas net i didiojo kuni gaikio koplyios. { protestantizm linko ir patsai Zigmantas Augustas: mat, protestantizmas jam bt leids persiskirti su nekeniama mona ir vesti kit. Jo bibliotekoje buvo daugyb protestantik knyg. Tik vyskup spiriamas, jis dar laiksi katalikybs. Bet utat visi slaptieji protestantai jo laikais pakl galvas. Lietuvoje protestant galva ir uoliausias protestantizmo skleidjas pasidar artimiausias Zigmanto Augusto patarjas M i k a l o j u s R a d v i l a J u o d a s i s . Tam tikslui jis nau dojo vis savo valdi ir turt. Lukikiuose (Vilniaus prie miesty) jis pastat kalvin banyi ir trauk j visus vilnie ius. Savo dvaruose, kuri buvo pilna Lietuva, jis paalino katalik kunigus, pakeisdamas juos kalvinais. Panaiai elgsi ir jo pusbrolis M. Radvila Rudasis ir daug kit didik: Katke viiai, Valaviiai, Glebaviiai, Kikos ir kiti. Tuo pat metu protestantizmas labai uoliai buvo platinamas ir Maojoje Lietuvoje. Ten buvo pradta rpintis liaudim, ku riai buvo spausdinamos lietuvikos protestantikos knygos. Jas ra Rapagelionis, Kulvietis, Mavydas, Bretknas ir daug kit lietuvi; daugelis j buvo kil i Didiosios Lietuvos, kur irgi buvo skleid protestantizm. Bet vis dlto svarbiausi protestan252

tizmo skleidjai Lietuvoje buvo didikai. Visas j gyvenimas buvo susijs su Lenkija, kur tuo pat metu irgi buvo labai paplits pro testantizmas; todl, platindami naujj moksl, jie neumezg joki ryi su Maosios Lietuvos protestantais, bet jo ivien su lenkais. Jie kvietsi Lietuv lenk protestant pamoksli nink, ir visos pamaldos i pradi buvo atliekamos vien len kikai. Patsai M. Radvila Juodasis kr Brastoje spaustuv, kur buvo spausdinamos lenkikos protestant knygos ir buvo lenkikai ispausdinta Biblija. Lietuvikai protestantizmas tebuvo skelbiamas moni, atjusi i Maosios Lietuvos; bet tas jud jimas buvo labai silpnas ir trumpas. J labai greit nustelb lenkikoji protestant akcija. Lietuvos protestantai suskato lietuvikai sakyti pamokslus ir spausdinti lietuvikuosius ratus tik tada, kai to griebsi atsigav katalikai. Protestantizmo atoslgis. Protestantizmo antpldis Lietu voje vis dlto tebuvo laikinio pobdio. Tuo pat metu Vaka ruose prie j kilo reakcija; katalik Banyia pradjo su juo kov. Tuo metu kai kurie Lietuvos didik protestant sns, mokydamiesi Lietuvos ir usienio katalikikose mokyklose, grdavo namo katalikai. Taip atvirto katalikyb Radvilos Juodojo sns, o vliau Katkeviiai. T galingj eim atvirtimas buvo didel parama katalikybei. Radvilos Juodojo kurtas protestantiksias banyias jo sns vert katalikikas, o protestantiksias knygas degino. Didiausias protestantizmo rmjas dar liko M. Radvila Rudasis, o vliau jo sns Bir Radvilos. Be to, labai daug pakenk protestantizmui vairi jo sekt savitarpio nesutikimai. Lietuvos didik tarpe labiausiai buvo sigaljs kalvinizmas, o miestuose ir kai kur vidutins bajo rijos tarpe liuteranizmas. Taiau buvo nemaa ir kit sekt; visos jos tarp savs ginijosi, vienos kitass smerkdamos. Tie ginai eidavo danai ruoiamuose disputuose. Tatai pakirto pasitikjim protestantizmu. Utat kai atsikraust Lietuv jzuitai pradjo varyti smarki akcij u katalikyb, katalik Banyia palengva atsigavo, ir visuomen sugro prie jos.

253

3. Jzuitai Lietuvoje Jzuit ordinas buvo pati jaunoji vienuoli organizacija, 1540 m. kurta kovai su plintaniu protestantizmu. Jzuitai greit igarsjo savo veiklumu ir paplito visoje Europoje. Ypa jie garsjo savo mokyklomis ir pamokslais, taiau jie veik ir kito kiais bdais. Ypatingai jie stengdavosi tapti valdov ir didin ipaini klausytojais ir kapelionais. Bdami valdov rmuose, jie nuolat ragino juos veikti katalik Banyios naudai. Apskri tai j veikimas visur buvo skmingas. Todl ir visi kovotojai su protestantizmu juos kvietsi savo krat. Jzuit Lenkij atkviet garsus katali kybs gynjas Varmi jos vyskupas St. Hozijas (1564 m.). Jie buvo kurdinti Varmijos vys kupysts centre Braunsberge, o i ten paplito po vis Lenkij. 1569 m. Lietuv j parsi kviet Vilniaus vys kupas Protasevi i u s. Jie gavo Vilniuje namus, v. Jono bany i ir kelet dvar. ia jie pradjo savo darb, greit paplisdami po vis Lietuv. \ emaiius j atsikviet uolusis katali kybs stiprintojas vysk. Merkelis Gied r a i t is.

Lietuvos mokyklos. Vliau jie steig ir Vilniaus aka demij. Jzuitai ypatingai rpinosi kolegijas surinkti didik ir bajor vaikus. Tam tikslui vyskupas Protaseviius net buvo ileids speciali paraginim. Mokinius jzuitai aukljo tvirtoje katalikikoje dvasioje. Kai j mokyklos igarsjo, jas pradjo leisti savo vaikus net protestantai. Tuo bdu daugum protes tant vaik jzuitai patrauk katalikyb. I t pai savo mokini jie iskirdavo gabesniuosius ir juos patraukdavo ordino narius. ie buvo leidiami auktsias usienio mo kyklas ir, gerai imokslinti, grdavo namo dirbti mokyklose, misijose ir t.t. Be mokykl, katalikikai aukljani jaunj kart, jzuitai dar kovojo su protestantais ir kitokiais bdais. Jie ruodavo tikybinius disputus, kuriuose savo mokslikumu nugaldavo protestant teologus. Kai protestantai pradjo vengti disput, jie tokiuos disputus rengdavo vieni; vienas j narys stodavo ginti protestantizmo, idstydamas protestant argumentus, o kitas, gins katalikyb, sugriaudavo tuos argumentus. Be to, jie stengsi patraukti visuomen banyi graiomis ikilmin gomis pamaldomis, visokiomis procesijomis ir ikilmmis. Pa mau jzuitai gavo visuomens simpatij: j mokyklos buvo pilnos mokini, jie patys tapo takingiausij didik kapelionais ir artimaisiais j patarjais. Didikai vienas po kito m grti katalikyb, ir protestantizmas palengva silpo. Be to, vienas i didiausi jzuit nuopeln buvo tas, kad jie pirmieji susirpino liaudimi. Jie skelb katalikyb dar pago nikiems daugelio Lietuvos, ypa emaii, viet gyventojams. Kad skmingiau eit darbas, jie sakydavo pamokslus lietuvikai, o vliau net pradjo spausdinti lietuvikas knygas. Kaip visoje Europoje, taip ir Lietuvoje, jzuitai sukr savo epoch ne tik tikybiniam gyvenime, bet ir visose kultrinio gyvenimo srityse, o ypa vietime. Dar ir iandien j palikim galime painti i gausi barokini banyi. odiu, jie sukr itis barokin epoch tiek Europoje, tiek Lietuvoje.

Vysk. Valerijonas Protaseviius, 15541556 rri. Lucko, o 15561580 m. Vilniaus vyskupas.

Kaip visur, taip ir Lietuvoje, pirmas jzuit darbas buvo steigti mokyklos. Pradios mokykl jie nesteig, o tik auktes nisias, vadinamas k o l e g i j o m i s , ir akademijas. 1570 m. Vilniuje j buvo steigta pirmoji kolegija; netrukus kolegij atsirado ir visame krate. Tai buvo pirmosios auktesniosios 254

255

P E N K T O J I DALIS

Pon ir bajorijos viepatavimo laikotarpis A. Lietuvos valstybs buitis ir santvarka, imirus Gediminaiiams
1. Liublino unijos atnetieji naujovikumai Valdovo klausimas. Iki 1569 m. ir faktikai ir juridikai Lietuva buvo visikai nepriklausoma valstyb. Senieji aktai, kuriais ji buvo surita su Lenkija, jau nebegaliojo. Ties sakant, j niekad nebuvo laikytasi. T i k intereso veriamos, abi vals tybs nenorjo visikai nutraukti ryio ir rinkdavosi sau bendrus valdovus. Pirmiausia kur nors Gediminait isirinkdavo sau valdovu Lietuva, o paskui j isirinkdavo ir Lenkija. Tuo bdu, be joki sutari, tarp abiej valstybi faktikai buvo p e r s o nalin unija. Taip tad buvo, kol buvo neimirusi Gediminaii dinas tija Jogailos palikuonys, kuri teiss sostams buvo pripa stamos i tradicijos (n vienoje valstybje nebuvo paveldjamojo statymo). Taiau, kai paskutinysis tos dinastijos valdovas, Zigmantas Augustas, baig savo gyvenim be jokio pdinio, abi valstybs savo sumetimais galjo isirinkti sau atskirus val dovus, kurie galjo bti vienas kitam net prieingi i skir ting krat galjo atsineti ir skirtingus politinius siekimus. Tuo bdu abi valstybs galjo nueiti visikai skirtingais keliais. Kad bt galima to ivengti, darant unij daugiausia dmesio 256

ir buvo kreipiama susitarim dl bendro valdovo. Abidvi puss sutiko turti bendr valdov; jos skyrsi tik dl forma lum, i kuri turjo ieiti, ar jos liks tik personalinje unijoje ar pereis realin. Savotikos personalins unijos reikalavo lie tuviai. Btent jie reikalavo, kad kartu renkant valdov bt skaitomasi su dviem sostais, o lenkai reikalavo, kad bt skai tomasi tik su vienu dviej jungtini valstybi sostu. D a r a n t unij, l a i m j o lenkai, t a i a u gyvenime lietu v i a i l a i k s i s a v o n u s i s t a t y m o . Pirmuosius tris val dovus lietuviai rinkosi visikai atskirai. Jie nerinko sau atskiro valdovo tik todl, kad, bijodami pavojaus i Maskvos puss, nenorjo nutraukti ryio su Lenkija. Taigi t pat valdov, kur isirinkdavo sau lenkai, pateik tam tikras slygas, isirinkdavo taip pat ir lietuviai. Tuo bdu pasikeit tiktai rols: anksiau lietuvi isirinktj valdov rinkdavosi ir lenkai, dabar priein gai lenk isirinktj valdov rinkdavosi ir lietuviai. Liublino unijos dsniai. Unijos akto 3-me ireikta visa jo autori lenk idja: Didioji Lietuvos kunigaiktyst ir Lenk karalyst yra vienas nedalomas ir vienalytis knas, o taip pat ne skirtinga, bet viena bendra valstyb, kuri i dviej valstybi ir dviej taut sujo ir susijung vien visuomen". Toliau sakoma, kad taip sujungtos valstybs tursianios vien bendr valdov, kuris bsis bendrai renkamas Lietuvoje ir ka rnuojamas Krokuvoje ( 4 ) . Lietuvoje jau nebetursi bti atskir didiojo kunigaikio pakeliamj apeig ( 5 ) . Toks naujai irinktasai valdovas abiej valstybi turimsias teises tursis patvirtinti vienu bendru ratu, o ne skyrium ( 7 ) . T o liau dar nustatoma, kad abi jungtins valstybs tursianios bendrus seimus ( 8 ) , kurie visada rinksisi Lenkijoje ( 16; sudarius unij, tas pats Liublino seimas nutar, kad seimai turs rinktis Varuvoje). Kitais unijos akto paragrafais nusta toma, kad tursianti bti bendra abiej valstybi usienio poli tika ( 11) ir bendras piniginis vienetas ( 12). Pagaliau veda mas dar vienas lenkams pats svarbusis nuostatas, reikalaujs panaikinti visus Lietuvos statymus (statuto dsnius), drau dianius lenkams sigyti Lietuvoje dvar. Tokie buvo unijos akto nuostatai, traukti j, lenkams reikalaujant. Lietuviams reikalaujant, Lietuvai buvo paliktas
I i c l u v o s I s t o r i j a , 17

257

nepaliestas visas valdios aparatas ( 10 ir 17). Tuo bdu jai liko atskiri savi ministeriai, savi valstybiniai kancleri saugo mieji antspaudai, be kuri valdovas negaljo ileisti jokio Lie tuvai skiriamo rato; liko savi provincij valdomieji organai ir valstybs urdai, liko savas idas, sava kariuomen ir sava teritorija su aikiai nustatyta siena su Lenkija; liko taip pat savos skirtingos Lietuvos teiss, statymai ir teismai. Tuo bdu a k t o p r a d i o j e a k c e n t u o j a m a s v a l s t y b i su jungimas vien vienalyt kn jau buvo iardytas pai to paties akto nuostat. O be to, savotikos Lietuvos valstybins tradicijos ir nenoras susijungti su Lenkija ilgainiui dar daugiau pridar sprag unijoj. Kai kurie akto nuostatai gyvenimo praktikoje buvo pa keisti lietuvi naudai, o kiti buvo visikai nevykdomi. Taip antai, akte nustatytas monetos suvienodinimas niekuomet n nebuvo i tikrj vykdytas; iki pat valstybs galo Lietuvos pinigai buvo brangesni u Lenkijos, nors ir vienodai vadinosi: l i e t u v i k a s i s a u k s i n a s buvo lygus l x / 4 lenkikojo auksino, o lietuvikoji kapa (60) skatik buvo lygi 75 lenki kiesiems skatikams. Lenkai taip pat negavo teiss laisvai sigyti Lietuvoje dvar. Vliau jiems buvo leista sigyti dvar tik ve dybomis. O valstybini urd jie niekuomet negaljo gauti Lietuvoje, nes unijos akte reikalaujamieji pakeisti statuto nuo statai niekad nebuvo pakeisti. Tuo bdu i visos unijos liko tik b e n d r a s v a l d o v a s i r b e n d r i s e i m a i . Bet i r ia bendrumas nebuvo didelis, nes valdov lietuviai irjo, kaip savo didj kunigaikt, ir i pradi net atskirai j rinkdavosi; nuo savo atskir seim lietuviai taip pat negreit atsisak. Be to, ir bendrieji seimai nebuvo vieningi. Juose lietuviai ir lenkai tarsi atskirai: mat, vieni ir kiti turjo skirtingus reikalus ir skirtingas teises, tai ir seimuose leidiami naujieji statymai turjo bti atskirai paruoiami. Seime buvo drauge svarstomi tik bendrieji reikalai. statym priimant tebuvo kartu balsuojama. Tuo bdu jungtins valstybs tik viena kit priirjo, kad viena nepriimt nieko nenaudingo kitai. Apskritai, Liublino aktu abi valstybs nebuvo sulietos vien, nors tas valstybi junginys ir buvo vadinamas a b i e j taut respublika". 258

2. Centro valdia Karalius. Valstybs valdovas Lietuvoje turjo didiojo kunigaikio titul; bet kadangi jis visada bdavo ir Lenk ka ralius, tai ir Lietuvoje jis paprastai bdavo vadinamas karalium. Mat, karaliaus titulas yra auktesnis, todl vien tik mandagumas neleido jo vadinti didiuoju kunigaikiu. Tiek Lietuvoj, tiek Lenkijoj vykdomoji valdia priklaus karaliui. Jis turjo bti bendrai renkamas V o l o s k a i m o l a u k e , netoli Varuvos, dalyvaujant visiems abiej valstybi bajorams. Bet elekcij, inoma, susirinkdavo ne visi, o tik arti mj srii ir, be to, tik turtingesnieji bajorai. I tolimosios Lietu vos paprastai atvykdavo tik senatoriai ir tuo pat metu aukiamojo seimo atstovai. Jie visada sustodavo Varuvos priemiestyje, Pragoj, deiniajam Vyslos krante, ir laikydavosi vieningai. Tad i tikrj bdavo renkama ne bendrai, o buvo du rinkjai Lenkija ir Lietuva. Danai lietuviai laikydavosi savo kandidato ir, nepripaindami lenk irinktojo, ivaiuodavo namo nieko

259

neirinkc. Tik vliau suauktame Lietuvos seime bdavo taria masi, kas daryti, ir paprastai seimas sutikdavo pripainti lenk irinktj valdov, pateikdamas jam tam tikras slygas. Liublino aktu irinktasis karalius turjo bti karnuojamas Krokuvoje, o atskir didiojo kunigaikio pakeliamj apeig Vilniuje jau nebegaljo bti. Taiau buvo reikalaujama, kad per karnacij ir per priesaik btinai dalyvaut ir lietuviai, ypa Lietuvos ministeriai. Jei kada per priesaik lietuvi nebdavo, tai karalius vliau turdavo jiems pakartoti priesaik. Karaliaus reziduojamoji vieta nebuvo statymais nustatyta, bet daniausiai jis gyvendavo Lenkijoje. Dl to lietuviai jautsi nuskriausti ir danai reikalavo, kad bent tredal laiko karalius gyvent Lietuvoje: mat, buvo laikoma, kad Lietuva sudaranti 3 / 3 visos jungtins valstybs. Ministeriai. Karaliaus valdia nebuvo neribota. Vis pirma jo veikim var seimas. Karaliui perengus seimo vali, bajorija galjo jo nebeklausyti ir nebemokti mokesi, kuri niekas be seimo negaljo jai udti. Paskum karali dar var specials auktieji urdai ministeriai. Tai buvo mar alkos, kancleriai, hetmonai ir idininkai. M a r a l k Lietuvoje ir Lenkijoje buvo po du: buvo didieji, arba krato, maralkos ir j pavaduotojai kiemo mar alkos. Maralk valdios enklas buvo lazda. Juos laikydavo pir maisiais valstybs urdais, kuri pareiga bdavo rpintis karaliaus saugumu ir tvarka jo reziduojamoje ar sustojamoje vietoje. Tam reikalui jie turjo savo valdioje net dal kariuomens, o u kriminalinius nusikaltimus karaliaus gyvenamoje vietoje jie turjo teis bausti net mirtimi. Ms laikais jiems madaug atsako didij valstybi policijos ministeriai, tik ie neturi teisiamosios galios. K a n c l e r i kiekvienoje valstybje buvo taip pat po du: buvo didysis, arba krato, kancleris ir vicekancleris. Kancleris turjo savo inioje didj, o vicekancleris maj antspaud. Kiekvieno antspaudo vert buvo lygi: kai nebdavo kanclerio, ratus antspauduodavo vicekancleris. Tik labai ikilmingiems aktams btinai bdavo kvieiamas kancleris su didiuoju ant spaudu. Be antspaudo negaljo bti siuniamas joks karaliaus oficialinis ratas nei usien nei viduje. Kadangi kancleriai 260

antspauduodavo visus usien siuniamus ratus, tai jie ir ved visus usienio reikalus. Tuo bdu jie buvo kaip ir usieni reikal ministeriai. Be to, jie antspauduodavo visus karaliaus jsakymus, urd paskyrimo dokumentus, seim aukimo ir kitokius universalus. Todl jie dar jo madaug vidaus reikal nnisteri pareigas. Jei koks karaliaus ratas bdavo nesude rinamas su statymais, jie galdavo jo neantspauduoti. Be to, kancleriai vadovavo vadinamiesiems valdovo rm teismams. Tad jie i dalies buvo ir teisingu mo ministeriai, ypa tai ga lima pasakyti apie Lietuvos kancler, kuris iki pat X V I I amiaus galo tvirtindavo teis m sprendimus, kai kalti ninkas bdavo nubaudiamas itrmimu (banitia), garbs atmimu (infamia) ir mirtimi (Lenkijoje toks teismo spren dimas nebuvo reikalingas kanclerio patvirtinimo). H e t m o n a i vadovavo kariuomenei. Kiekvienoje val stybje j buvo taip pat po du didysis ir lauko hetmonas. I pradi didysis hetmonas vadovavo kar einaniai Jurgis Radvila, Bir Radvil akos tvas, 1510 ginkluotai bajorijai, o lauko 1514m.Kijevo vaivada; 15221527 m hetmonas, i pradi vadinTrak, o 15271541 m. Vilniaus ka sis kiemo hetmonu, vadovavo telionas; 15211531 m. lauko (kiemo) samdytajai kariuomenei. Bet hetmonas, 15311541 m. d. hetmonas. nuo X V I I amiaus bajorija beveik visikai nebedalyvavo karuose, palikusi t pareig sam dytai kariuomenei. Nuo to laiko didysis hetmonas jau r pinosi visos kariuomens reikalais: jos ilaikymu, apginklavimu, samdymu, o karo atvejais jis jai ir vadovavo. Tuo bdu jis buvo krato apsaugos ministeris, o drauge ir kariuomens vadas. Lauko hetmonas buvo jo padjjas, vadovavo jam pavestai ka riuomens daliai ir, nesant didiojo hetmono, eidavo jo pareigas. 261

Kadangi karin valdia visada esti labai svarbi, o hetmonas kariuomen galjo tvarkyti niekieno nevaromas, ir niekas jo nusikaltusio negaldavo paalinti iki mirties, tai ta ministerija buvo pati takingoji ir visada tekdavo didesniesiems ponams. Taiau ilg laik hetmonai nebuvo laikomi senatoriais. O kad jie galt dalyvauti senate, paprastai jie dar turdavo vaivados arba kateliono urd. T i k 1768 metais ileistuoju statymu jie buvo padaryti senatoriais. I d i n i n k a i tvark id, rinko mokesius, mokjo algas ir priirjo pinig kalim. J krato ir kiemo idinink taip pat buvo po du Lietuvoje ir Lenkijoje. Valstybs id tvark krato idininkas, o kiemo idininkas tvark valdovo id, t. y. pajamas, skirtas valdovo reikalams. Krato idininkui mirus, kiemo idininkas taip pat perimdavo tvarkyti ir valstybs id, kol bdavo paskirtas naujas krato idininkas. Kiemo idininkai, kaip ir abudu hetmonai, taip pat nebuvo senatoriai. Jie buvo pripainti tikrais ministeriais ir senatoriais tiktai 1775 m. Rm urdai. Be ministeri, karaliaus rmuose dar buvo daugyb visoki urd ir iaipjau tituluot valstybs moni. Vieni i j turjo tam tikras pareigas valstybs valdyme, o kiti buvo tik titulais pasipuo d i g n i t o r i a i , didin karaliaus palydov skaii vairiose ikilmse (ir. 231 psl.). I ymesni rm urd vis pirma pamintini s e k r e t o r i a i . Kiekvienoje valstybje j buvo po du po dvasin ir po pasaulin. Jie turjo valdovo kanceliarijos (ne valstybs) antspaudus ir antspauduodavo smulkesniuosius ratus. Tuo bdu jie lyg ir pavaduodavo kanclerius. Be to, dar buvo po dvasin ir po pasaulin r e f e r e n d o r i , kurie rinkdavo skun dus ir pateikdavo juos valdovui. Jie taip pat vadovavo ir kanc leri prieiroje esaniam aukiausiajam miestiei teismui. Buvo dar p a k a m o r s , kuri prieiroje buvo valdovo gy venamieji kambariai; buvo daugyb maesni urd ir joki pareig neturini dignitori: stalinink, taurinink, vliavi nink, kardinink, arklinink ir t.t. Vis j buvo po vien Lie tuvoje ir po vien Lenkijoje. Valstybs urd galia. Visi urdai buvo skinami karaliaus. takingiausias vietas karalius paprastai atiduodavo patiems ga lingiesiems ponams. Jiems vietos paprastai bdavo dovanos, 262

u kurias jie palaikydavo karaliaus politik. Auktosios vals tybins vietos nebuvo atlyginamos iki pat X V I I I amiaus, bet kandidat jas niekad netrkdavo, nes jos duodavo ne tik ta kos valstybje, bet ir valstybs dvar, vadinamj s e n i u n i j . I jiems duodam valdyti dvar danas ne tik pa dengdavo valstybs pareigas einant padarytas ilaidas, bet ir nemaus turtus susikraudavo. Visi urdai buvo duodami iki gyvos galvos, ir n vieno ministerio ar iaipjau urdo niekas negaljo nei paalinti nei paeminti, nebent tik paauktinti. Atimti urd galdavo tik u valstybs idavim ar iaip u didelius nusikaltimus, pavyz diui, jei kas bdavo nuteisiamas itrmimu (banitia) arba garbs atmimu (infamia). Be to, kiekvienas ministeris ir urdas savo srity galjo veikti niekieno nevaromas, nes nebuvo jokios kon trols; juos galjo tik seimas kontroliuoti. Todl didieji mag natai, gav auktuosius urdus, galjo eimininkauti kaip tinkami. Ypa lengva buvo su niekuo nesiskaityti hetmonams, kurie tu rjo savo valdioje kariuomen; be j karalius nieko negaljo veikti su kariuomene. Dl tos prieasties suvaryta karaliaus valdia vis silpnjo, o didik galyb vis kilo. Lietuvos ir Lenkijos urd santykiai. Nebuvo n vieno auktesnio urdo, kuris bt buvs Lenkijoje, o nebt buvs Lietuvoje, arba prieingai. Sudarant unij, tiesa, kai kuri Lenkijoje esani urd Lietuvoje dar nebuvo, bet greit j atsi rado ir Lietuvoj; jie ia gavo tokias pat teises, kaip ir Lenkijoj. B e to, n e b u v o n e i m i n i s t e r i o n e i i a i p j a u u r d o , kuris turt kokios nors valdios a b i e j o s e v a l s t y b s e . Lietuvos reikalais visada rpinosi tik jos urdai. Lenk hetmonai negaljo vadovauti Lietuvos kariuomenei, Lenk kancleriai negaljo antspauduoti jokio Lietuvai skirto rato ir t.t. Taip pat neturjo jokios valdios Lenkijoje n Lie tuvos urdai. Net karaliaus rm valdininkai, jam vaiuojant Lietuv, savo pareigas jo tik iki Lietuvos sienos, o prie sienos juos pakeisdavo tokie pat Lietuvos valdininkai. Be to, buvo statymas, draudis lenkams duoti Lietuvoje kok nors urd. Lenkijoje tokio statymo nebuvo, bet praktikai lietuviai ten taip pat joki auktesni viet negaudavo. Kaip matome, ir po unijos abiejose valstybse valdia buvo tik savo piliei rankose. 263

Santykiai su usieniu ir reprezentacija. Liublino unijos aktu buvo nustatyta, kad abi valstybs turs bendr usienio politik. Bet i tikro ir ia kiekviena valstyb pirmuiausia rpinosi tiktai savo reikalais. Usienio politika buvo vienodinama tik paties karaliaus, nes visi santykiai su usieniu buvo atliekami jo vardu. Taiau su Lietuvos kaimynais visus reikalus atlikdavo Lietuvos ministeriai, o su Lenkijos kaimynais Lenk ministeriai. Lie tuva daugiausia turdavo reikal su sau artimiausia Maskva. Visus ratus j Maskv antspauduodavo Lietuvos kancleriai, o i Maskvos gaunami ratai ir su ja padarytos sutartys bdavo teikiamos Lietuvos kancleriams ir saugomos Lietuvos valstybs archyve (metrikoje). Jei kokia delegacija vykdavo usien, tai ji paprastai b davo mira i lietuvi ir i lenk. Visose derybose su usie nio valstybmis delegacijos irgi bdavo sudaromos miros. Jeigu derybos eidavo su Lietuvos kaimynu, tai delegacijoje lie tuvi bdavo bent vienu daugiau, o taip pat ir jos pirmininkas bdavo lietuvis; bet jeigu derybos eidavo su Lenkijos kaimynu, tai delegacijoje daugiau nari bdavo lenk, pirmininkas tada irgi bdavo lenkas. Kai atvykdavo kokia nors delegacija ar usienio valdovo atstov, tai j primime taip pat dalyvaudavo drauge lietuviai su lenkais. . 3. Provincij valdomieji organai Visa valstyb buvo padalinta vaivadijas ir pavietus. Vai vadijos prieaky stovjo v a i v a d a ir k a t e l i o n a s . Jie abudu vadovavo vaivadijos bajorijai, einaniai kar. Kai bajo rija m alintis karo, kai j pavadavo samdytoji kariuomen, tada katelionai nebeturjo beveik joki pareig, o vaivados priirjo prekyb, pilies teismus ir teis savo vaivadijoje ydus. Taiau tiek vaivados, tiek katelionai visada liko senatoriais. Dana vaivadija buvo dar suskaldyta pavietus (ir. 233 psl.). Juose vyriausiuoju urdu buvo s e n i n a s , kuris, val dydamas tam tikrus valstybs dvarus, buvo ir pavietinio pilies teismo pirmininkas. Po jo jo p a k a m o r , sprends ems rib bylas, ir v l i a v i n i n k a s , kurs, bajorijai einant kar, nedavo pavieto vliav. Toliau jo pilies ir ems teismo tei264

njai, ratininkai, visoki smulkesni teismo ir mokesi rinkimo urdai ir daugyb dignitori be joki pareig. J kiekvienas pavietas turjo toki pat, kaip ir visa valstyb: ia buvo ir stalinink, ir taurinink, ir ark linink, ir kardinink ir daugy b kit. Lietuvos valstybs teritorija po unijos buvo labai suma jusi, nes didiuliai Palenks, Voluins, Braclavo ir Kijevo emi plotai atiteko Lenkijai. Lietuviai veltui reikalavo, kad lenkai tas emes jiems grint. Dl atski r pasienio srii su lenkais nuo lat jo ginai; ginams sprsti bdavo sudaromos specialios ko misijos. Lietuviai savo valstybs emes rpestingai saugojo ir nie kam geruoju j n pdos neu leido. Pasienio stulpas, L i v o n i j a buvo valdoma Lietuvos Lenkijos ir Prs kuni abiej jungtini valstybi; mo gaiktijos sien susijimo vietoje pastatytas 1545 m. Viruj parao kesiai i jos vienais metais ei lentos matyti Lietuvos Vytis ir davo Lietuvos, o kitais metais Lenkijos erelis. Lenkijos id. 4. statym leidiamasis organas seimas Seimas, jo kompetencija ir sudtis. Prie Liublino unij tiek Lietuva, tiek Lenkija turjo atskirus seimus. Taiau Lietuvos seimas neturjo tokios galios, koki turjo Lenkijos seimas. Lenkijoje nuo 1505 m. veik privilegija, kuria karalius buvo pasiadjs nevesti n i e k o n a u j o " be senato ir bajorijos atstov sutikimo (dl to ta privilegija ir vadinama nihil novi" nieko naujo"). Tuo bdu statym leidimas Lenkijoje pri klaus karaliui, senatui ir paviet atstovams. Jie visi sudar s e i m , todl buvo sakoma, kad seimas susideds i trij luom". Kai po unijos buvo vesti bendrieji seimai, tai ir j sudtis ir kompetencija liko tokia pat, kokia kad buvo Lenki265

joje. Juose pirmasis luomas" liko, koks buvs, o senatas ir atstov luomai" buvo papildyti Lietuvos senatoriais ir atstovais. s e n a t jo visi vyskupai, vaivados, katelionai ir ministeriai. Tik hetmonai ir kiemo idininkai iki X V I I I am. ant rosios puss nebuvo laikomi senatoriais. Seime visiems sena toriams vietos buvo nustatytos pagal kilnum: pirmuiausia jo visi Lenkijos ir Lietuvos vyskupai, paskui vaivados, tarp kuri buvo Krokuvos, Vilniaus ir Trak katelionai ir emaii seninas. emiausias vietas seime turjo katelionai. Ministeriai jame sdjo visikai atskirai. Tokia pat tvarka senatoriai ir kalbdavo, pareikdami savo nuomones. A t s t o v r m u s sudar vis vaivadij ir paviet sei meli rinktieji atstovai. Kiekvienas seimelis paprastai j rink davo po du; tik kai kurios didesns vaivadijos rinkdavo ir po daugiau, pavyzdiui, emaii seninija X V I I I am. gale pradjo rinkti net po 6 atstovus. Apskritai tiek senatori, tiek

Atstov

i Lenkijos buvo daug daugiau, negu i Lietuvos; lie 1 tuviai seime nesudar n / 3 . Seimo eiga. Buvo nustatyta, kad seimai turi rinktis kas dveji metai. Tai buvo vadinamieji o r d i n a r i n i a i s e i m a i , kuri darbas trukdavo eet savaii. Be to, reikalui esant, galjo bti aukiami ir vadinamieji e k s t r a o r d i n a r i n i a i seimai, kuriems buvo skiriamos dvi savaits. Bet tiek vien, tiek kit seim laikas, paiam seimui sutinkant, galjo bti ir pratstas. Prie seim karalius paskirdavo seimeliams dat ir prane davo, kas seime bus svarstoma. Seimeliai, irink seimo atstovus, duodavo jiems raytsias i n s t r u k c i j a s , kuriose paym davo, kaip jie turi laikytis karaliaus keliamj klausim atvilgiu ir ko turi reikalauti. Atstovai negaldavo perengti duotj instrukcij. Kadangi seime viskas turjo bti sprendiama vienu balsu, tai vairios instrukcijos labai var jo darbus. Ypa danai bdavo nesutikim dl mokesi apdjimo; pavyzdiui, kartais visi sutikdavo dl apdedamj mokesi, tik viena ar dvi vaivadijos nesutikdavo, ir niekas negaldavo j priversti sutikti su bendru nusistatymu. Tokiuo atveju nesutinkanij vaivadij atstovai pareikdavo, jog jie klausim paliek sprsti broliams", t. y. savo seimeliui. T dalyk turdavo isprsti tuojau po seimo vyksta vadinamieji r e l i a c i n i a i seimeliai. Bet danai seimeliai dl to pareikdavo savo nesutikim, ir i toki vaivadij nebdavo galima irinkti mokesi. Valstybs gyvenime, be abejo, tai buvo didel blogyb. Kiekvienas seimas prasiddavo pamaldomis ir pamokslu. Po to atstovai susirinkdavo savo rmus ir isirinkdavo pirmi nink, vadinam m a r a l k a , arba direktorium. Toliau buvo tikrinamas atstov irinkimo teistumas. Ta procedra buvo vadinama r u g o m i s. Po to senatas ir atstovai sueidavo vien sal (tatai buvo tikroji seimo darb pradia). ia senatas sussdavo prieaky, o atstovai sussdavo vaivadijomis tokia pat eile, kokia sddavo j atstovaujam vaivadij senatoriai. Pradioje visi eidavo pabuiuoti soste sdiniajam karaliui rankos, o po to kancleris arba vicekancleris pareikdavo kara liaus pasilymus, t. y. pakartodavo ir papildydavo seimeliams pranetus svarstyti klausimus. T atlikus, senatas eidavo savo 267

rmus ir posdiaudavo, vadovaujant karaliui, o atstovai pos diaudavo, vadovaujant maralkai. Jei bdavo reikalo, abeji rmai vl susitikdavo arba susiinodavo per delegacijas, o seim baigiant vl susirinkdavo vien sal, kur bdavo perskaitomi apsvarstytieji statymai. ia niekam neprieta raujant, jie bdavo lai komi priimtais, o kam nors prieinantis ir savo protesto neatsiimant, atmestais. Pagaliau sei mas bdavo baigiamas atsisveikinimu su kara lium, ir vl visi bu iuodavo jam rank. Generaliniai seime liai. Sudarant Liublino unij, Lenkijoje, be sei meli, dar bdavo daro mi dviej jos provincij Didlenki ir Malenki atskiri astov su vaiavimai, vadinami g e n e r a l i n i a i s sei Senato sals planas. m e l i a i s . Mat, anksTaip sussdavo senatoriai ir atstovai bendruose iau Lenkija buvo susiposdiuose. d j u s i i d v i e j y a l s t y _ bi, ir ito dvilypio savarankikumo yms dar tebebuvo neinykusios. Tie generaliniai seimeliai neinyko n vedus bend r su lietuviais seim. Ir Lietuvoje prie kiekvien bendrj seim taip pat buvo pradti daryti tokie pat seim vyks tani atstov ir senatori suvaiavimai. I pradi jie vyk davo Volkoviske, o vliau Slanime. ia bdavo apsvarstomi i karaliaus gauti pasilymai, suderinamos instruk cijos ir nusistatoma, kaip turi laikytis seime visi Lietuvos atstovai ir senatoriai. Kadangi Lietuva visada turjo daug skir ting reikal, tai itie suvaiavimai jai buvo labai svarbs, ir 268

Lietuva irjo juos, kaip savo seimus. Nors lenkai, ir dami Lietuv, kaip treij Respublikos provincij, Lietuvos seimel irgi vadino provincijos seimeliu, taiau j i s l a b a i s k y r s i n u o L e n k i j o s p r o v i n c i j s e i m e l i . Mat, Lietuva turjo atskir valstybin organizacij, atskiras teises bei statymus; visi tie skirtingi Lietuvos reikalai ir bdavo apsvarstomi jos suvaiavimuose. Juose bdavo paruoiami ir Lietuvai reikalingi statymai. Provincij sesijos". X V I I I am. vidury itie atskiri gene raliniai seimeliai inyko. Vaivadij seimeliai darsi kaskart vis netvarkingesni ir labai danai iirdavo. Tada karalius, vietoj iirusij seimeli, skirdavo naujus; taiau, kol jie vykdavo, prisiartindavo ir seimo metas, ir nebebdavo laiko atskirai suva iuoti. Be to, t atskir suvaiavim nebenordavo n bajorija, nes, juos vykdami, atstovai savo misijoje turdavo ilgiau u trukti, todl jiems daugiau reikdavo imokti ir pinig (mat, atstovus turjo ilaikyti pati vaivadija i specialaus mokesio, vadinamo e i m i n i u ) . Bet, inykus atskiriems suvaiavimams, vis tiek reikdavo atskirai aptarti savo reikalus. O tai jau b davo atliekama seimo vietoje. Ten atskirai darydavo savo pos dius abidvi Lenkijos provincijos ir Lietuva. Tie posdiai buvo vadinami p r o v i n c i j s e s i j o m i s " (sesijomis tada va dindavo ir kiekvienos dienos seimo posd; dabar sesijomis va dinamas visas parlamento veikimo metas tarp dviej atostog arba iaip tarp dviej pertrauk). Tos sesijos" atlikdavo t pat darb, kur anksiau atlikdavo generaliniai seimeliai. Lenkai ten paprastai susitardavo dl mokesi ir kit bajorijai rpim klausim, o lietuviai, be to, paruodavo ir visus sau reikalingus statymus, kurie vliau bendram seimui buvo pateikiami tik pa tvirtinti. Ten lietuviai taip pat sprsdavo, kaip laikytis prie len kus vienu ar kitu klausimu. Kadangi tarp Lenkijos provincij ne buvo jokio valstybinio skirtumo, tai jos danai posdiaudavo ir kartu arba net visikai nedarydavo atskir posdi, o visk sprsdavo bendrajam seime. Taiau Lietuvos atstovai savo atskirus posdius visada darydavo, ir pas juos kartais ateidavo net patsai karalius. Tuo bdu bendrasis seimas i tikro buvo dvilypis, kur a t s k i r a i t a r d a v o s i l i e t u v i a i , a t s k i rai l e n k a i , o k a r t u s u j t i k savo n u t a r i m u s 269

s u v i e n o d i n d a v o ir priirdavo, kad viena pus nenutart nieko prieingo kitai. Atskiri seimai. Labai danai bendrojo seimo nepakakdavo. Tuojau po Liublino unijos abi valstybs turjo labai daug skir ting reikal, kurie kartais visai neliesdavo antrosios valstybs. Todl buvo nemaa atsitikim, kad, neatsivelgdamas unijos akto nuostatus, net pats karalius suaukdavo atskirus seimus. Ypa danai bdavo aukiami atskiri Lietuvos seimai, einant karui su Maskva (mat, jis neliet Lenkijos). Bet dar daniau atskirus Lietuvos seimus aukdavo patys Lietuvos ponai tarpuvaldiuose (karali nebuvimo metu). Taip antai, po Zigmanto Augusto ir po vlesnij karali mirties visada susirinkdavo atskiri Lietuvos seimai ir atskirai sprsdavo, k rinkti. tuo pat metu lenk aukiamus seimus jie nevaiuodavo, derdamiesi su jais tik per delegatus. Bet X V I I amiuje, kai, pradedant Vladis lovu Vaza, lietuviai m rinkti karalius bendrai su lenkais, tie atskiri Lietuvos seimai m nykti. Jie dar kelet kart buvo suaukti ir vliau, kai Lietuv upuldavo koks prieas (pav., 16545 m., j upuolus Maskvai su vedais), bet pagaliau jie visikai inyko. Lietuvos ir Lenkijos santykiai bendrajam seime. Be atskir atstov posdi, Lietuvos teiss seime dar buvo apdraustos ir kitokiu bdu. Pirmiausia buvo nustatyta, kad seimo mar alkos turi bti renkami pakaitomis i malenki, didlenki ir lietuvi. Tuo bdu k i e k v i e n o t r e i o s e i m o m a r a l k a b d a v o l i e t u v i s . Be to, seimo pradioje karaliaus vardu darant pasilymus, Lenk kancleriai pranedavo visa, kas lies davo Lenkij, o Lietuvos kancleriai, kas liesdavo Lietuv. Jei kartais seimo pradioje Lietuvos kancleri nebdavo, tai vietoje j praneim padarydavo Lietuvos maralka arba kuris kitas Lietuvos ministeris, tik ne lenkas. Seime kancleriai dar turdavo praneti, kam naujai yra duoti kokie urdai. Ir ia Lenkijos kancleris visada pranedavo tik apie Lenkijos, o Lie tuvos kancleris apie Lietuvos urdus. Tuo bdu ir seime v i s u s Lietuvos reikalus atlikdavo tik jos minis t e r i a i. Seim vieta. Liublino seimas seim vieta paskyr Varuv arba kur nors kit Lenkijos miest. Taiau lietuviai vis laik 270

reikalavo, kad seimai bt aukiami ir Lietuvoje ar bent pa sienyje. Kelet kart jie vis dlto pasiek tai, kad seimas prie statymus buvo suauktas Lietuvoje, o 1673 m. buvo pakeistas ir patsai seim vietos statymas; naujasis statymas nustat, kad k a s t r e i a s s e i m a s , kurio maralka esti lietuvis, r i n k t s i L i e t u v o j e G a r d i n e . B e to, tas pats statymas pripaino pirmenyb Lietuvos ministeriams, kai seimas bdavo Lietuvoje. Seim rys. Be ordinarini seim, kas dveji metai aukiam, ir be ekstraordinarini seim, pagal reikal aukiam, dar buvo seim, vadinam pagal j paskirt. Taip antai, vadinamieji k o n v o k a c i n i a i seimai bdavo aukiami mirus karaliui. Juos auk davo Banyios galva, Gniezno arkivyskupas, vadinamas p r i m , kurs tarpuvaldyje bdavo laikomas valstybs galva interrex. Tas seimas turjo susitarti dl karaliaus rinkimo datos ir dl kit su elekcija susijusi klausim. Taip pat jis sprsdavo einamuosius valstybs reikalus, taiau joki statym neleido, nes statymai ga jo bti leidiami tik karaliaus vardu. Po konvokacinio seimo, jo nustatytu laiku, taip pat primas aukdavo e 1 e k c i n seim, kuriame bdavo sprendiami visi karaliaus rinkimo formalumai ir suraomos jam pateikiamos slygos. Paius karaliaus rinkimus atlikdavo visa susirinkusi bajorija; seimas tik atlikdavo visus for malumus. Pagaliau tarpuvald pabaigdavo k a r n a c i n i s s e i m a s, kuris visada bdavo aukiamas Krokuvoje, nes ten vyk davo karnacija. Konfederaciniai seimai. Visuose seimuose bdavo reikalau jama, kad viskas bt sprendiama vienu balsu. Atstovai buvo savo vaivadijos ar pavieto galiotiniai; tad, jei dl koki nors dalyk vaivadija nesutikdavo (ji instrukcijomis pareigodavo savo atstovus to nusistatymo laikytis), to nusistatymo tur davo laikytis ir atstovai. Todl atstovo pasiprieinimas bdavo laikomas vaivadijos ar pavieto pasiprieinimu, ir niekas nega ldavo jo priversti kitaip pasielgti. ita pasiprieinimo teis ilgainiui buvo pradta ir blogam naudotis. Danai vienas ar keli papirkti atstovai pareikdavo protest prie viso seimo nu tarim, ir visas seimas turdavo nusileisti. Pasiprieinimo teis vis buvo labai branginama, nes visi savo laisvs pagrindu laik dsn: Be mans nieko negali bti sprendiama apie mane" (nihil de me, sine me). Tatai vadinosi liberurn veto, t. y. laisvojo pasiprieinimo teis. Dl jos daugyb seim turjo isiskirstyti, 271

nieko nenuveik. Kadangi seimo iirimas danai grsdavo vals tybei dideliais pavojais, tai prie t blogyb bdavo nukreipti vadinamieji k o n f e d e r a c i n i a i s e i m a i . Atstovai juos bdavo renkami paprasta tvarka, tik suvaiav, pasilius kara liui ar kam nors kitam, jie pasiraydavo tam tikr pasiadjimo akt, kad numatomus klausimus sprsi bals dauguma. Tuo bdu itokiam seime veto teis jau nebeveik. Seimo aktai. Visi seimo nutarimai, vadlnsi k o n s t i t u c i j o m i s , buvo statymai. Po seimo paprastai jie bdavo ispaus dinami ir praneami visam kratui. Vliau, XVIII amiuje, visos konstitucijos buvo surinktos ir ispausdintos specialiuose rinki niuose, vadinamuose Volumina Legum. J tada buvo i viso i spausdinta 8 tomai. Krokuvos Moksl Akademija mokslo reika lams 1889 m. ispausdino dar vien tom, kuriame buvo surinktos paskutini seim konstitucijos. Dabar dar tebra nesurinktos ir neispausdintos tik paties paskutinio (1793 m.) seimo konstitucijos. Konstitucijos Lietuvai ir Lenkijai bdavo raomos atskirai. Jei kuri konstitucija bdavo bendrai priimama, tai prie jos bdavo pastaba. Kartais viena valstyb vliau priimdavo ir kitos valstybes konstitucij, tik visada su tam tikru, specialiai seimo patvirtintu, nutarimu; be jo n viena lenk priimtoji konstitucija negaliodavo Lietuvoje, o lietuvi priimtoji Lenkijoje. Bdavo atsitikim, kad seimas dl koki nors prieasi tu rdavo pertraukti savo darbus. Tatai buvo vadinama seimo limit. Po to vl susirinks seimas tsdavo toliau savo darbus. 5. Kariuomen Krato ginti i seno bdavo aukiama bajorija. Bet jau X V I amiuje ji labai nenoriai eidavo kar, todl kaskart vis dau giau tekdavo naudotis samdyta kariuomene. Karalius galjo bajorij aukti kar tik seimui nutarus; be seimo nutarimo karalius j aukdavo labai retai, tik itikus staigiam pavojui. Kiekvienas toksai aukimas buvo vadinamas v i s u o t i n i u b a j o r i j o s s t o j i m u . Visi bajorai, kas sveikas gals, turjo ne tik patys eiti, bet dar ir vestis tam tikr skaii tarn. Jei kas neidavo, galdavo netekti ems. Jau minjome, kad bajorija labai nenoriai eidavo kar. Be to, tokia bajor kariuomen buvo ir netinkama karui: susirinkusi ji daugiau mgo seimuoti ir linksmintis, negu kariauti. Todl X V I I amiuje bajorija jau visai nebeaukiama kar: j pakeiia samdytoji kariuomen. 272

Kariuomen paprastai bdavo samdoma tik karo metui, bet, jei bdavo l, tai ji likdavo ir taikos metu. J samdydavo ne tik savo krate, bet ir svetur. Kiekvienas karys gaudavo alg, i kurios turdavo ir pragyventi. Todl kareiviai labai danai plikaudavo, juo labiau, kad danai jiems ilgai nemokdavo algos. Kai nemokdavo algos, jie paprastai visi atsisakydavo klausyti savo vad, isirinkdavo savus virininkus ir tol pli kaudavo, kol gaudavo alg. Toks j susibrimas vadinosi k a r i u o m e n s k o n f e d e r a c i j a . Kariuomen daugiau sia buvo raita. Stepono Batoro laikais buvo atsirad ir psti nink, imam i karaliaus ir banytini dvar valstiei; j imdavo po vien nuo 20 kiem. Bet kadangi dvar ponai ne norjo j duoti, tai netrukus tokie rinktiniai pstininkai turjo inykti. Lietuva ir Lenkija visada turjo atskiras k a r i u o m e n e s , vadovaujamas sav hetmon. J a s i l a i k y d a v o k i e k v i e n a v a l s t y b p a t i i savo pajam ir mokesi. Kiekvienos valstybs kariuomen nuolat s t o v j o t i k s a v o v a l s t y b j e ; kitai valstybei pagalb j i ga ldavo eiti tik karo metu ir, be to, tiktai seimui nutarus. Taiau i r bendrai kovodama, j i buvo v a d o v a u j a m a t i k s a v o h e t m o n . Labai danai Lietuvos ir Lenkijos kariuomen savitarpy nesutikdavo; bdavo ir toki atsitikim, kad jos, tur damos prie save bendr prie, vos nesusikaudavo. 6. Idas Valstybs ir valdovo idas. Kiekviena valstyb turjo ir visikai atskirus savo idus, i kuri padengdavo visas savo ilaidas. Atskiri valstybs idai buvo valdomi krato idinink, O atskiri valdovo idai buvo valdomi kiemo idinink. Anksiau tie du idai nebuvo atskirti; jie galutinai buvo at skirti tik 1590 m. Valdovo, arba kiemo, ido pajamos jo ne vien karaliaus ir jo eimos reikalams: i jo nemaai tekdavo ir vals tybs reikalams, pavyzdiui, svetim pasiuntinybi primimui, sav pasiuntinybi isiuntimui ir t.t. j pinigai suplaukdavo i vis karalikj dvar, i muit ir i kitoki nuolatini al tini. Svarbiausias krato, arba valstybs, ido pajam altinis
Lietuvos Istorija, 18

273

buvo seimo udedami mokesiai. Jie daniausiai bdavo ude dami karo reikalams. Bet ilgainiui tie abudu idai beveik su siliejo. karaliaus id pagaliau patekdavo tik tos pajamos, kurios bdavo skiriamos jo asmenikiems reikalams, o kurios bdavo skiriamos valstybei, eidavo krato id. Valstybs dvarai buvo pagrindinis nuolatini pajam al tinis. Daugumas j, idalinam valdyti bajorams, vadinosi s eni n i j o m i s. Seninij buvo dvejop p i l i e s s e n i n i j ir t e n u t . Pilies seninij paviete ir vaivadijoje buvo po vien; pilies seninas turjo savo valdioje pilies teism ir policines teises. Tenutomis (i lotyniko odio tenere laikyti; lenkikai tenuta vadinosi dzierawa) vadinosi paprasti dvarai, kuri valdytojai krato valdyme nedalyvaudavo. Jos, kaip ir seninijos, bdavo duodamos iki gyvos galvos ir buvo tik bajor pasipelnymo altinis. Todl bajorija jas paprastai vadindavo nusipelnusij duona" (panis bene merentium). Kitos ries valstybs dvarai buvo vadinami k a r a l i k o s i o m i s e k o n o m i j o m i s . Jos buvo paliktos karaliui pra gyventi. Jas valdydavo ar inuomodavo patsai karalius; j pa jamas jis galdavo sunaudoti kaip tinkamas. Mokesiai. I vis seninij valstybs naudai buvo imama 1 U pelno dalis, vadinama k v a r t a (uarta). Ji buvo skiria ma kariuomenei ilaikyti. Be to, taip pat kariuomens reika lams i vis valstybini ir banytini dvar buvo imamas mo kestis, vadinamas h i b e r n a (iemos mokestis). Mat, anks iau tie dvarai turdavo duoti maist ir paar kariuomenei ie mos metu, o nuo 1649 m. ta prievol buvo pakeista piniginiu mokesiu, gavusiu tok vard (hiberna). Visi mokesiai, be vairiausi vidaus ir usienio muit, buvo nenuolatiniai: juos paskirdavo seimas tik vieneriems ar keleriems metams. Taiau j buvo daugyb ri. Vien kart buvo daugiau udedama vien mokesi, kit kart kit. 7. Bajorikosios laisvs ir Lietuvos valstybs vadai po unijos Laisvs. Valdant Gediminaiiams, pamau augo Lietuvos bajorijos teiss. Vytauto laikais bajorija pradeda dalyvauti vals tybs gyvenime, o po jo mirties i bajorijos isiskyrusi didik grup jau ima sprsti valstybs likim. Taip antai, didikai pa274
f

kelia didiuoju kunigaikiu vitrigail, o netrukus jie patys j paalina ir jo vietoje pastato Zigmant. Zigmantui mus kietai valdyti, didik grup j nuudo. Toliau taip pat didikai pasodina sost jaunut Jogailos sn Kazimier. Ka dangi jis pats tuo tarpu dar per jaunas, tai u j valdo patys didikai, ir tuo bdu j reikm dar labiau iauga. Pon tary ba (ir. 198 psl.) pasidaro valstybine institucija, kuri faktikai laiko savo rankose vis valdi. Kylant didik galiai, visos bajorijos reikm vis dlto netaip spariai augo. Bajorija drauge su didikais gavo tik plaias luomines teises, taiau plai politini teisi ji negreit tesu silauk. Tiesa, nuo XV am. pabaigos atsiradusiuose sei muose dalyvauja ir bajorija, bet jos reikm ten dar labai nedidel: bajorija, kaip atskiras sluoksnis, dar nebuvo pri paintas, todl nelabai tegaljo ginti seime savo interesus. seim bajorai atvykdavo ne kaip atstovai, sisti tam tikro luomo ar apylinks, bet kaip paprasti asmens, todl jie ia taikydavosi prie didik, nuo kuri jie danai priklausydavo ekonomikai. Kitaip tuo tarpu buvo Lenkijoje. Ten bajorija (lkta) jau turjo plaias politines teises, savivaldybes ir savus teismus. Dl to Lietuvos bajorija Lenkij laik sau siektinu pavyzdiu. Pa galiau 1566 m. Lietuvos bajorija daugeliu atvilgi susilygino su Lenk bajorija: ji taip pat gavo savus teismus, teis sisti seim rinktuosius atstovus, kuriems jau buvo galima pavesti ginti rpimuosius reikalus. Tuo bdu Lietuvos bajorija dar prie Liublino unij beveik susilygino teismis su Lenkijos lkta. Taiau senoji didik galia Lietuvoje dar nebuvo sugriauta n po paviet bei seimeli reformos: visur tebevadovavo didi kai. Bet atsiradus bendriems su lenkais seimams, bajorijos reikm padidjo. Naujoje santvarkoje ir bendruose seimuose buvo laikomasi vis lenk teisi, tradicij ir paproi. Lenki joje veiks 1505 m. privilegijos dsnis nihil novi buvo pritai kytas ir Lietuvos bajorijai. Ji taip pat gavo visas kitas lenk teises ir pradjo gyventi lenk lktos vieojo gyvenimo papro iais, jautsi krato valdov. Palengva Lietuvoje taip pat atsirado ir ginkluot bajorijos susibrim, vadinam k o n f e d e r a c i j o m i s , sigaljo sitikinimas, kad galima prieintis net valdovui, jei jis nevykdo renkant duot pasiadjim, ir t.t. 275

odiu, Lietuvos bajorija m gyventi t pat gyvenim, kur gyveno lenk lkta. Tuo bdu bajorijoje atsirado sitikinimas, kad ji su Lenkijos lkta sudaro vien bendr luom. O ta bendrumo smon ir bendruose seimuose vedama bendra kova dl savo luomini interes buvo didiausias Lietuvos bajo rijos galutinio sulenkjimo veiksnys. Luominje valstybje, kur joks kitas luomas, be bajor, neturjo net pilietini teisi, Lietuvos bajorija ir Lenkijos lkta savaime jautsi esanti viena visuomen. Tuo bdu palengva sigaljo ir valstybinio vienin gumo jausmas, nors i pradi savi Lietuvos valstybs reikalai dar buvo labai uoliai ginami. Bet ir iaugus bajorijos reikmei, didin galia vis dlto nesumajo. Tik dabar jie valstybs vair vald ne kaip pon tarybos nariai, bet kaip bajorijos vadai. Suburti apie save ba jorij jiems buvo nesunku: ia jiems padjo j miliniki turtai ir senoji tradicija, kad jie yra valstybinio Lietuvos savarankikumo saugotojai. O kadangi valstybinis savarankikumas ne tik ne buvo prieingas bajorijos luominms teisms, bet, apsaugodamas nuo lenk konkurencijos, jas dar didino, tai bajorija ir i inte reso sek paskui didinus. Vadovaujaniosios Lietuvos didin eimos. Pirmoji ne paprast reikm gijusi Lietuvos didin eima buvo G o t a u t a i . Jie ypaiai ikilo nuo Jono Gotauto laik, kurs vadovavo Lietuvos didinams, renkant didiuoju kunigaik iu Kazimier. Jis buvo taip pat ir tikrasis Lietuvos valdytojas, kol Kazimieras iaugo i vaiko amiaus. Kazimierui persiklus Lenkij ir pradjus vesti savarankik politik, jis perjo opo zicij ir vadovavo Lietuvai kovojant su Lenkija dl Voluins ir Podols (ir. 181 psl.). Gotaut eimos reikm nesuma jo n po Jono Gotauto mirties. Taiau Zigmanto II laikais Gotaut eima pasibaig imir. Tada ikilo greta j sto vjusios, taip pat senos, giminikos didik R a d v i l ir A st i k eimos. Aukiausiai ikilo Radvilos. Astikai nepajg j nukonkuruoti ( X V I am. gale jie imir), ir Zigmanto Augusto laikais vadovaujamoji rol priklaus Radviloms. Su jais, jau tada ir kiek vliau, band konkuruoti gud kilimo K a t k e v i i a i , kurie betgi, negaldami prilygti Radviloms turtingumu, nepaver i j takos. Be vadovaujaniosios didin eimos Lietuva 276

niekad neapsjo. Tatai visai suprantama: g y v e n a n t sava rankikoje valstybje, visuomens dmesys juk turjo kur nors krypti; j i s n e g a l j o k r y p t i L e n k i j o j e g y v e nant ir dar i svetur a t j u s valdov, kuriam abi v a l s t y b s b u v o l y g i o s , t o d l k r y p o g a l i n g i a u s i j L i e t u v o s e i m . Tuo bdu tokios ei mos galvos darsi tarsi Lietuvos nevainikuotais kunigaikiais.

B. Periodas kovos dl valstybinio Lietuvos savarankikumo

1. Pirmasis tarpuvaldis (15721573 m.) Tarpuvaldio tvarka. Su Zigmantu Augustu pasibaig Lie tuv ir .Lenkij valdiusios Gedimino eimos aka; liko tik ne tekjusi Zigmanto Augusto sesuo, Ona, ir tolimi jo gimins. Liublino unijos aktu, valdov reikjo rinkti bendrai su lenkais. Taiau rinkimo tvarka dar ne buvo nustatyta: nebuvo aiku, nei kas turi rinkti, nei kur nei kada. Nebuvo taip pat nustaty ta, kas turi bti laikomas valsty bs galva tarpuvaldio (kara liaus nebuvimo) metu. Dl to veikiai kilo nesantaika ir prasi djo partij kovos. L e n k i j o j buvo dvi prie ingos partijos. Viena i j, kuri daugiausia alinink tur jo Didlenkiuose, tarpuvaldyje valstybs galva norjo laikyti aukiausij Banyios dignito ri, Gniezno arkivyskup prim Uchansk, o kita tuo me tu norjo pripainti valdi pir majam Lenkijos ministeriui maralkai Firljui. ioje parti-

Zigmanto Augusto sesuo Ona, f 1596 m. (biustas i antkapio, esanio Krokuvos katedroje).

277

joje daugiausia buvo malenki ir protestant, nes Firljas buvo ne tiktai takingiausias Malenki ponas, bet ir kalvinas. L i e t u v a , vadovaujama J. J. Katkeviiaus ir M. Radvilos, laiksi nuoaliai. Ji dabar buvo susirpinusi pataisyti Liublino unijos akt, ireikalauti i Lenk grinti Liublino seime nuo Lietuvos atpltsias emes ir gauti i j paramos prie Maskv. Po ilg deryb, kuri metu vyko daug atskir lietuvi ir lenk seim ir kuri metu daug kart buvo susikeista pasiunti niais, galutinai laimjo didlenki primo partija. Gniezno arki vyskupui vadovaujant, Varuvoje buvo suauktas seimas, kurs turjo nustatyti elekcijos tvark ir paruoti kai kuriuos staty m pataisymus, kurie naujojo karaliaus turjo bti patvirtinti. itoksai seimas, vliau visada aukiamas po karaliaus mir ties, buvo vadinamas k o n v o k a c i n i u s e i m u , arba tiesiog konvokacija. Kadangi visi teismai veikdavo karaliaus vardu, tai buvo nutarta tarpuvaldyje sudaryti atskirus teismus, vadina mus k a p t u r i n i a i s t e i s m a i s . Jie bdavo renkami paios bajorijos i savo tarpo ir nuo io laiko bdavo sudaromi kiek vienam tarpuvaldiui. Tame seime, be to, galutinai visiems laikams buvo pripainta, kad karaliui mirus aukiausioji valdia priklausanti primui (dl to jis dar buvo vadinamas intevvex). Taip pat visiems laikams buvo nustatyta karaliaus elekcijos tvar ka: buvo nutarta, kad elekcija turinti vykti l a u k e t a r p V a r u v o s i r V o l o s k a i m o ; o elekcijoj dalyvauti i r balsuoti gals kiekvienas bajoras (taigi buvo sakoma, kad elek cija bajorai vykst viritim). Varuvos konfederacija. Konvokaciniam seime laimjo katalikai. Taiau buvo galingi ir protestantai. Jie seimo metu susitar ginti savo teises ir tam tikslui paruo special akt, kuriame pripastama visika tikyb laisv, garantuojama, kad n i e k a s dl t i k j i m o n e b s i s p e r s e k i o j a m a s . itas susitarimas buvo pavadintas konfederacija, kuri nuo akto suraymo vietos paprastai vadinama V a r u v o s k o n f e d e r a c i j a (konfederacija tais laikais buvo vadinamas bajorijos susitelkimas ir susitarimas ginti bet kokiuos savo reikalus net ginklu). Varuvos konfederacijoj nekatalikai susitar ginti savo teises nuo galim persekiojim. Jei karalius bt irinktas kar tas katalikas, tai tikrai buvo galima laukti nekatalik persekio278

jim, nes kaip tik tuo metu visoje Europoje jo iauri kova tarp protestant ir katalik (kaip tik tuo metu sklido visoki gand apie pragarsjusias, vos prie 5 mn. vykusias hugenot sker dynes Paryiuje v. Baltramiejaus nakt 1572 m. rugpiio 24 d.). itas konfederacijos aktas buvo pateiktas seimui, ir seimas j patvirtino. J pasira visi pasaulininkai ir net vienas vysku pas. Vliau jis buvo tvirtina mas kiekvieno naujojo karaliaus. Tuo bdu is V a r u v o s konfedaracij os aktas pasidar pamatiniu protestant ir vis nekatalik tikjimo lais vs statymu. Tame konfedera cijos akte kalbama ne apie vie n kuri nors tikyb, bet apskri tai, kad s k i r i a s i t i k j i mu (dissidentes de religione) vieni kit nepersekiosi. Dl to nuo to laiko visi nekatalikai tiek Lenkijoje, tiek Lietuvoje buvo pradti vadinti vienu bendru J. F. Commendoni, d i s i d e n t vardu. Kadangi nuncijas, turjs didel tak katali konfederacijos aktas buvo suda k kovose su protestantais Zigman rytas vien lenk, tai i pradi to Augusto valdymo gale ir pirmojo tarpuvaldio metu. jis teturjo juridin gali tiktai Lenkijoje, bet vliau, trauktas Lietuvos Statut, pradjo veikti ir Lietuvoje. 2. Pirmoji elekcija ir Henrikas Valua (15731574 m.) Lietuviai konvokacijoj nedalyvavo: nepatenkinti lenkais, jie norjo pakeisti neseniai padarytos unijos slygas ir atsiimti lenk ugrobtas emes; taiau visikai nutraukti ryi su lenkais nesi ryo, nes kaip tik tada grs naujas sunkus karas su Maskva, ir jie tikjosi gauti Lenk paramos. Primui aukiant konvokacin seim, Varuv jie nusiunt tik savo delegacij, reika laudami patogesns vietos elekcijai. Bet pagaliau jie lenkams 279

nusileido ir balandio mnes atvyko suaukt elekcin seim. Kandidat sost buvo nemaa. Lietuvos didinai (Kat keviiai ir Radvilos) rpinosi irinkti imperatoriaus Maksimili jono II sn Ernest, o smulkbajoriai buvo link rinkti Mask vos car Jon IV iaurj, tuo bdu tikdamiesi ivengti sun kaus karo su juo. Savo kandidatr stat ir Zigmanto Augusto sesers, Kotrynos, vyras ved karalius Jonas, taiau labiau siai rpinosi gauti sost Prancz karaliaus Karolio IX brolis H e n r i k a s V a l u a (Valois). Laimjo is pastarasis, nes jo reikalavimai buvo maiausi ir jis sutiko su visomis slygomis. Irinkus lenkams, taip pat j paskelb savo didiuoju kunigaik iu ir lietuviai. Tik jie paskelb Henriko irinkim skyrium nuo lenk ir apie tai prane jam Paryi per atskir savo delegacij, nors, pagal Liublino unijos akt, viskas turjo bti daroma bendrai su lenkais. Naujojo karaliaus aktai. ioje pirmojoje elekcijoje buvo nustatyti visi formalumai, taikomi ir vliau renkamiems kara liams. Pirmiausia buvo suraytas karaliaus vardu tam tikras ratas, vliau vadinamas H e n r i k o a r t i k u l a i s . Tai yra tarytum karaliaus sutartis su j renkania bajorija. Jame kara lius pirmuiausia pasiada niekad nesiekti padaryti sost pavel dimuoju ir garantuoja, kad po jo mirties bajorija galsianti pati laisvai isirinkti sau nauj karali; paskui patvirtinama Varuvos disident konfederacija, garantuojama, kad seimai bsi au kiami ne reiau, kaip kas 2 metai, kad karalius saugosis krato sienas, kad be seimo nutarimo neauksis kar visos bajorijos, o karo nepradsis ir taikos nedarysis be senato nutarimo. o diu, tai yra suglausta valstybs konstitucija, kuri vliau b davo patvirtinama vis naujj karali ir iliko iki Lietuvos ir Lenkijos nepriklausomybs pabaigos. Be vadinamj Henriko artikul, naujajam karaliui dar buvo pateiktos slygos, lieianios j pat. Jos buvo suraytos kitam rate, vadinamam pacta conventa. Toksai aktas (pacta conventa) vliau bdavo pateikiamas kiekvienam naujam kara liui, ir kiekvienam valdovui teikiamosios slygos bent kiek skirdavosi. Taip antai, Henrikas sipareigojo nuolat laikyti prie savs 16 senatori patarj, gyventi santarvje su 280

Pranczija, apmokti Zigmanto Augusto skolas, karo atveju sa vo pinigais pasamdyti kariuomens, steigti laivyn, ir t.t. Tie abudu aktai buvo ne kas kita, o tik bajorijos sutartis su kara lium. Karaliui prisiimt slyg nevykdant, Henriko artikulai leido jo neklausyti (tas punktas paprastai vadinamas de non praestanda oboedientia apie atsisakym nuo paklusnuo). Henrikas per savo atstov elekciniam seime sutiko su viso mis slygomis. Lenk ir lietuvi delegacijoms atvaiavus Pa ryi, pats Henrikas ir jo brolis Karolis IX stengsi kai kuriuos punktus pakeisti, bet, delegacijoms nenusilei dus, su viskuo sutiko ir prisiek. Tarp kitko, jis pasiadjo vesti Zig manto Augusto seser On, nors jam tebebuvo tik 23 m., o jai 55 m. Atvyks ir vainikavsis Krokuvoje, jis savo pa ad nepais, vedybas su Ona vis atidliojo ir svajojo valdyti taip, kaip buvo valdoma Pranczi ja, t. y. absoliutikai. Dl to Lenkijoje, o i dalies ir Lietuvoje, pra djo kilti nepasitenkini Henrikas Valois, mas. Taiau tas neri 15731574 m. d. Lietuvos kunigaiktis ir mas greit pasibaig. PaLenk karalius (vliau Pranczijos karalius karaliavs vos 5 m Henrikas III). nesius, Henrikas sui nojo, kad mir jo brolis Karolis I X ; slapta, niekam nieko nesaks, jis ivyko Pranczij ir sdo sost (jis ten karaliavo Henriko I I I vardu, kurs inomas, kaip vienas i blogiausi Pran czijos karali). Kai reikalaujamas jis atgal nebegro, tai buvo paskelbtas naujas tarpuvaldis (1574 m.), ir buvo pradta ruo tis kito karaliaus rinkimams. 281

3. Tarpuvaldis ir Stepono Batoro (15761586 m.) elekcija Stp. Batoro elekcija ir Lietuva. Dar tebekaraliaujant Hen rikui, lietuviai svajojo jo padedami pakeisti Liublino unijos nuo status ir susigrinti sau Lenk ugrobtsias e mes. Henrikui pab gus, jie neskubjo pa skelbti j j netekus sosto; maa to, jie stabd nuo to ygio ir lenkus. Ta iau kai pasibaig Hen rikui grti paskirtas lai kas, pagaliau sutiko ir lie tuviai rinkti nauj kara li. Jiems tik rpjo rasti sau tinkamiausi kandi dat. Lietuvos ponams tinkamiausias atrod kuris nors i imperato riaus Maksimilijono s n arba ir jis pats. Dau giausia lietuvi simpati jos turjo tas pats impe ratoriaus snus Ernes Steponas Batoras, tas, kur buvo norima irinkti jau 1573 m. Ka 15761586 m. d. Lietuvos kunigaiktis ir Lenk karalius. (S. Vitkeviiaus pieinys). dangi Lenkijos bajorija labai nemgo vokiei Habsburg, tai Lietuvos ponai net buvo pasil impe ratoriui atsisti Ernest su briu kariuomens Lietuv, kur jis bt pakeltas didiuoju kunigaikiu be lenk. Lietuviai tikino imperatori, kad po to j isirinksi savo karalium ir lenkai. Tik u tai jisai i anksto turjo pasiadti grinti Lietuvai atpltsias emes, pakeisti unijos akt ir atgaivinti atskirus Lie tuvos seimus. Bet imperatorius pabijojo, kad tuo bdu Lietuva visai nepersiskirt su Lenkija ,ir nuo to pasilymo atsisak, tikda masis, kad jo snus bus bendrai irinktas abiej valstybi. Ta282

iau ijo kitaip. Elekciniam seime lietuviai ir dalis lenk di din nutar rinkti karalium pat imperatori Maksimilijon, taiau kita dalis lenk didin ir daugumas bajorijos pareik prie j protest ir karalium paskelb Turk sultono rekomen duojam S e p t y n p i l i o (Vengrijoje) kunigaikt S t e p o n B a t o r , kurs turjo vesti kunigaiktyt On. Batoras taip pat prisiek laikytis H e n r i k o a r t i k u l ir pacta conventa punkt. O paia conventa akte jam buvo raytos ito kios slygos: jis pasiada atkariauti Maskvos uimtsias emes (tas liet Lietuv) ir gyventi taikoje su turkais ir totoriais; kovai su Maskva pasiada panaudoti ir savo kunigaiktysts kariuomen; prie atvykdamas savo naujj valstyb pasiada atsisti valstybs reikalams 200.000 auksin, o vliau ipirkti totoriams patekusius belaisvius; savo pinigais pasamdyti 1.000 raiteli ir 500 pstinink, vesti kunigaiktyt On, patvirtinti visas sensias teises, ir t. t. Stp. Batoro siviepatavimas. Nors didel Lenkijos didponi dalis ir buvo nusistaiusi prie Bator, bet j palaik daugumas bajorijos, todl siviepatauti Lenkijoje jam buvo nesunku. Tad veikiai, atvyks Krokuv, jis karnavosi ir ved kunigaiktyt On. Kadangi netrukus mir jo konlturentas im peratorius Maksimilijonas, tai j bematant pripaino visa Lenki ja; nepripaino jo tiktai vienintelis pirkli valdomas Dancigo miestas, kurs betgi buvo ginklu priverstas jam nusilenkti. L i e t u v a i pradi visai nepripaino Batoro savo val dovu. Lietuviai protestavo, kad jis buvo irinktas, jiems ne dalyvaujant. Kol Batoras siviepatavo, lenkai suauk net ke let seim, taiau lietuviai n viename i j nedalyvavo; suauk savo atskir seim Gardine, jie sil lenkams panaikinti rinki mus, t. y. nelaikyti irinktu nei Batoro nei imperatoriaus Mak similijono I I , ir aukti nauj seim. Nedalyvavo lietuviai n Batoro karnaciniame seime. Atvykusi speciali lietuvi de legacija pareik griet protest paiam karaliui ir rei kalavo, kad jis n e s i v a d i n t d i d i u o j u L i e t u v o s k u n i g a i k i u . Tik, kai Batoras priadjo lietuviams saugoti visas j teises, antrasis Lietuvos seimas nutar j pripainti savo valdovu, nes tuo tarpu grs karas su Maskvos caru Jonu I V . Taiau lietuviai pateik jam tam tikras slygas; pirmuiausia jie reikalavo, kad jis atsisakyt Lietuvos ido naudai nuo vis 283

Zigmanto Augusto seseriai Onai palikt privatini dvar. T o liau lietuviai reikalavo, kad bendrieji seimai rinktsi pakaito mis Lietuvoje ir Lenkijoje, o ne vien tik Lenkijoje; kad Lietuvos kariuomens vadais nebt skiriami nei lenkai nei kiti svetim aliai, o vien tik lietuviai; kad Lietuvai bt pridta tiek nauj emi, kiek buvo nuo jos atplta ir priskirta Lenkijai 1569 m. Liublino seime. Kai Stp. Batoras graiai adjo atsivelgti vi sus Lietuvos reikalavimus ir kai prisiek saugoti visas jos teises, tai delegacija visos Lietuvos vardu paskelb, jog pripastanti j savo, didiuoju kunigaikiu (tai vyko 1576 m. birelio 29 d., t. y. prajus 7 mn. ir 13 d. nuo to laiko, kai jis buvo lenk irinktas, ir 2 mn. ir 24 d., kai buvo karnuotas karalium). Nors Batoras vis savo karaliavim buvo palankus Lietuvai, taiau vis Lietuvos reikalavim nevykd. 4. Stepono Batoro asmuo 1576 m. Steponas Batoras turjo 43 m. amiaus. Jis buvo silpnokos sveikatos ir danai sirguliavo. iaipjau buvo mo gus protingas, didels energijos, moks valdyti ir turs dideli politini sumanym. siviepatavs Lenkijoje ir Lietuvoje, jis svajojo ivaduoti savo tvyn Vengrij, kuri tuo metu buvo suskaldyta tarp turk ir austr. Jis mokjo ir sugebjo valdyti net toki netvarking valstyb, kokia tuo metu buvo Lenkija (didin valdoma Lietuva tuo metu dar buvo daug tvarkinges n; susitars su didinais, karalius j galjo labai graiai tvarkyti). Kart 1576 m., kai Lenk seimas atsisakinjo duoti karo rei kalui mokesi ir reikalavo i Batoro Zigmanto Augusto turt apyskaitos, jis pasak: Gimiau ne arklidje, o laisvje. Prie atvykstant pas jus, valgio ir apdaro man pakako. Todl myliu ir saugau savo laisv. Dievo valia tapau ios valstybs karalium, atvykau js kvieiamas, ir js man udjote ant galvos karn. Taigi esu tikras js karalius, o ne koks nors nulipdytas ar nutep liotas. N o r i u p a t s a i v a l d y t i i r s a k i n t i , tad nepa ksiu, kad kas nors man sakint. Saugokit savo laisves, bet ne bkit mano ir senatori aukltojais pedagogais. Bkit laisvi sar gais, bet tik tokiais, kurie laisvi nenaudoja piktam".

tvirt rank pams valstybs vair, Steponas Batoras, b damas, be to, dar geras karo vadas, padar daug gero tiek Lie tuvai, tiek Lenkijai. Tik, deja, neilgai jam teko valdyti vos 10 met. 5. Stepono Batoro karai su Maskva Santykiai su Maskva iki 1579 m. Batorui ateinant sost, tarp Lietuvos ir Maskvos tebebuvo neisprstas ginas dl Li vonijos (ir. 217 psl.). 1571 m. tarp j buvo pasiraytos 3 me t paliaubos, ir abi puss inojo, kad toliau neivengs karo, nes caras Jonas IV t bt norjo gauti sau patog ijim Baltijos jr, t. y. uimti didij dal Livonijos. Lietuva, o i dalies ir Lenkija, ias neseniai sigytas emes norjo apginti. 1575 m. pasibaigus paliaub laikui, caras dar nepradjo karo, nes vis dar tikjosi, kad jis pats arba jo snus Teodoras gaus Lietuvos ir Lenkijos sostus. Lietuvos bajorija gal bt ir su tikusi j rinkti, taiau didikai buvo grietai prie j nusistat: mat, bijojo gauti tok savo iaurumu igarsjus valdov. Jie tik dl to derjosi su juo dl sosto, kad norjo j sulaikyti nuo karo. Caras tuo tarpu sugalvojo lengvesn bd Livonijai gyti. Livonija tada buvo suskaldyta tarp keli valstybi: vien dal vald Lietuva su Lenkija, kit vedija, trei Danija, o ketvirt buvo ugrobs caras. Jau 1570 m. caras suman padti vis Livonij pavergti Danijos dal valdaniam karalaiiui M a g n u s u i, kuris, gavs Livonijos karaliaus titul, bt caro va salas. Taip susitars su Magnusu, caras pradjo kariauti su vedais, o 1575 m. caro kariuomen siver ir Lietuvos Len kijos valdomsias sritis. Lietuvos kariuomens ia buvo labai nedaug (o lenk visikai nebuvo), tad jai buvo labai sunku gintis. Kadangi tada buvo tarpuvaldis, ir caras vis dar tikjosi sosto, tai karas laikinai aptilo. Caras vieai Lietuvos Lenkijos sost rm imperatoriaus kandidatr, bet slaptai veik vien savo naudai ir planavo net Lietuvos Lenkijos pasidalinim: jam turjo tekti Lietuva, o imperatoriui Lenkija. Kai karalium buvo irinktas Stp. Batoras, caras jautsi labai eistas: jam buvo pikta, kad Lenkija, o vliau ir Lietuva, bemeilijo priimti sau val dovu mayt kunigaiktl, Turk sultono vasal, o ne j, dide ls valstybs valdov. 285

284

Buvo aiku, kad karas Livonijoje turs labai greit vl pra sidti. Tuo tarpu Livonijos bkl buvo labai kritika: kratas, nuolatini kar labai nuvargintas, nesulaukdamas taikos, pra djo bruzdti prie Lietuvi ir Lenk valdi; atsirado nemaa Magnuso alinink, ir 1577 m. Magnusas net buvo karnuotas Livonijos karalium. Caro ir Magnuso kariuomen tuomet m vien miest po kito, o Lietuvos kariuomens vadas Jonas J. Katkeviius teturjo vos apie 4.600 kari (j tarpe lenk te buvo vos 300), todl negaljo spirtis. Neprisiaukdamas pa galbos, jis net atsisak nuo savo pareig, ir vyriausiuoju vadu buvo paskirtas Vilniaus vaivada Mikalojus Radvila Rudasis, kuriam padjo snus, lauko hetmonas Kristupas, pramintas Perknu. Tuo tarpu Steponas Batoras negaljo pradti karo, nes buvo usims Lenkijos reikalais ir nebuvo dar pasiruos. Todl jis pradjo su caru derybas. Caras jo pasiuntinius prim labai nemandagiai, pyko, kam karalius nepripasts jam Polocko, Smolensko ir Livonijos kunigaikio titul, o tuos titulus patsai vartojs, piktinosi, kad Stp. Batoras laike j vadins broliu (jau nuo seno buvo toks paprotys, kad valdovai vienas kit vadin davo broliu; taiau caras, pykdamas ant Stp. Batoro u pavert sost, nenorjo pripainti jo sau lygiu, laikydamas j paprastu kunigaiktliu, buvusiu net kit vasalu . . . ) . Buvo aiku, kad vis tiek teks kariauti, todl derybos buvo pradtos vien tik tam, kad bt galima laimti laiko. 1579 m. ygis ir Polocko atgavimas. Karalius Stp. Batoras labai atsidjs ruosi karui. Lenkai i pradi nesutiko apsidti mokesiais karo reikalui: jie bemeilijo eiti patys kariauti. Taiau lietuviai nenorjo sileisti savo krat ginkluotos lenk bajo rijos, todl reikalavo, kad jie duot samdytos kariuomens. Nenorjo bajor kariuomens n karalius, nes tokia kariuomen visada buvo labai nedisciplinuota, nepaklusni, karikai nemo kyta, ir su ja bdavo sunku kariauti. Pagaliau laimjo lietuviai ir karalius; lenkai irgi sutiko apsidti mokesiais. Lietuva noriai pasiadjo duoti 10.000 kari. Tuo bdu surinkus pinig, prisisamdius Vengrijoje ir Vokietijoje kareivi, prisipirkus ir prisi gaminus ginkl (tada Vilniuje buvo steigta patrank liejykla), 286

1 5 7 9 m. vasar pats karalius i Vilniaus iygiavo prie caro kariuomen, kuri buvo suspiesta Pskove. Livonijoje tuo metu jau buvo pagerj reikalai: karalium paskelbtas Magnusas jau buvo paties caro paalintas, o kratas, matydamas, kad ruoiamasi rimtam karui, jau nebelinko caro pus, ir Lietuvos kariuo menei be didelio vargo pasi sek atsiimti nemaa miest. Taiau, nenordamas kariauti nualintoje Livonijoje, karalius su vyriausiomis jgomis i Vil niaus iygiavo Polock, kur po 3 savaii apgulties pam (tuo bdu nuo 1563 m. Mas kvos valdioje ibuvs Poloc kas sugro Lietuvai ir liko jos iki pirmojo padalinimo). 1580 m. ygis. Su Po locko pamimu karas dar ne pasibaig, o pinigai jau buvo isek. Todl karalius tuojau gro Vilni ir suauk tuo reikalu Varuvoje seim. Len kai ir itam seime nenorjo duoti daugiau mokesi, ta iau karaliui vis dlto pa sisek juos palenkti. Po Var-

Kristupas I Radvila Perknas, Mikalojaus R. Rudojo snus, nuo 1572 m. kiemo hetmonas (jis pirma sis nuo 1579 m. pradjo va dintis lauko hetmonu), nuo 1579 m. Trak katelionas ir vicekancleris, nuo 1584 m. Vilniaus vaivada, o nuo 1589 m. didysis hetmonas; di delis kalvin globjas (f 1603 m.).

uvos seimo atvyks Vil ni, jis ia suauk vien l i e t u v i s e i m , kur pad kojs jiems u uol dalyvavim kare, susitar, kaip toliau veikti. Buvo suorganizuota dar didesn kariuomen (lietuviai dabar dav net 12.700 kari; kiek kart buvo lenk kari, tikrai neinoma). Atjus 1 5 8 0 m. vasarai, karalius vl iygiavo kar. Caras tuo metu vis sil taik, tik i pradi labai sunkio mis slygomis: reikalavo palikti jam vis Livonij ir net gr inti pirmojo ygio metu uimtus miestus. Bet kai Stp. Batoras, nepaisydamas jo laik ir silom deryb, vl iygiavo kar 287

ir prane, kad caro pasiuntinius jis gals priimti savo stovy kloje, caras pasidar nuolaidesnis ir daug mandagesnis: jis jau nebesipldo, kaip kad anksiau, ir savo pasiuntiniams sak labai velniai elgtis. Bet kadangi nuo pagrindini savo reikalavim jis vis dlto neatsisak, tai sujungtos Lietuvi ir Lenk kariuo mens dabar pam labai svarbi caro D i d i j L u k tvirtov ir daug aplinkini miest. ygis Pskov ir 1582 m. paliaubos. Jau 1580 m. ygio metu lietuviai, matydami, kad karo sunkumus tenka neti beveik jiems vieniems, kalbinjo karali daryti taik, net nepamus Didij Luk tvirtovs, jei tik caras pasilyt priimtinesnes slygas. Tuo tarpu caras dar tikjosi atsigauti ir pradjo iekoti paramos svetur, vildamasis, kad siki usienio valdovai ir sulaikys Stp. Bator. Kai 1581 m., igavs i seimo nauj kre dit, Stp. Batoras ivyko treij yg, caras staiga atauk visus savo anksiau padarytus nusileidimus ir savo laikuose vl m visaip niekinti ir plsti Stp. Bator; jis tikjosi, kad Batoras bus priverstas nutraukti kov: mat, kaip tik tuo metu popieius, kuriam u karo sulaikym caras buvo pasia djs priimti katalikyb, atsiunt savo tarpinink inom diplomat jzuit P o s e v i n ir ragino Bator baigti ka r. Kai Stp. Batoras su svarbiausiomis jgomis apgul Psko v, o maesni jo kariuomens briai naikino tolimsias ru s emes, Posevinui tarpininkaujant, prasidjo derybos. Ka ralius linko taikintis, nes ujusi iema labai trukd kariauti, be to, kariuomen buvo ivargusi, joje prasidjo ligos, o Pskovo tvirtov buvo gerai sustiprinta ir sunkiai paimama. Todl po ilg deryb, 1582 m. sausio 15 d. buvo pasirayta 10 met karo paliaubos. Sutartyje caras atsisak nuo Livonijos, Polocko ir Velio; jam buvo grinti tik Didieji Lukai. Apsidiaugs paly ginti gera taika, caras apie perjim katalikyb nebenorjo n kalbti; Maskvoje suruos vie tikybin disput su Posevinu, jis pats visaip ijuok net pat popiei. Maskvos susilpnjimas. itomis paliaubomis pasibaig ilgai trauksi karai su Maskva dl Livonijos. Livonija nuo Maskvos buvo apginta, bet netrukus dl jos prasidjo net 60 met truk karai su vedija. Caras Jonas IV, gal bt, dary damas ias paliaubas, ir galvojo vl kada nors pradti kar 288

su Lietuva, taiau jam jau nebeteko kariauti, nes netrukus (1584 m.) jis mir. Po jo, 15 met buvo caru jokiems dideliems ygiams netiks jo silpnaprotis snus Teodoras, su kurio mirtim pasibaig Kalitos dinastija. Maskvoje tuomet prasidjo per versm periodas ujo vadinamoji didioji suirut (smuta). Dl to po Jono IV iauriojo dar ilgai i Maskvos puss nebuvo jokio pavojaus Lietuvai. Prieingai, suiruts metu Maskva buvo nebe puolanioji, bet puolamoji. Tuo metu Lietuva dar daugiau atsim i jos emi. 6. Lietuvos vidaus gyvenimas Stepono Batoro laikais Tikybiniai santykiai. Nors Stepono Batoro tvynje, Veng rijoje, buvo paplits protestantizmas, taiau jis pats buvo iauk ltas katalikikai. Kad ir uaugs tikybini kov metu, jis vis dlto buvo ne fanatikas, bet didelis tolerantas. Reikalui esant, jis mokjo sudrausti tiek protestantus, tiek katalikus. Dl jo tolerancijos, renkant karalium, j palaik beveik visi protes tantai; dl to kai kas i pradi j net laik palinkusiu protes tantizm. Taiau valdydamas jis visur rm katalik Banyi, o ypa uoliausius to meto kovotojus su protestantizmu j zuitus. Kita vertus, jis vis dlto pripaino tikjimo laisv ir protestantams ir uoliai saugojo 1573 met Varuvos konfede racijos akto nuostatus, nors Lenkijos katalik Banyios sinodas buvo ikeiks visus tos konfederacijos gynjus. Tuo metu protestantizmas Lietuvoje buvo labai sigaljs. Didikai beveik visi buvo kalvinai, o miestuose buvo sigalj liuterionys; tik didel dalis smulkbajori tuomet tebuvo katalikai, (liaudies nusistatymo niekas tada nepais: kok kunig savo banyioj pastatydavo ponas, tokio tikjimo turdavo bti ir bau diauninkai). Labai maa tuomet buvo belik katalik kunig, o dar maiau j mokjo lietuvikai. Todl Vilniaus vyskupas Protaseviius, nordamas paruoti kunig i savo moni tarpo ir rpindamasis kovoti su protestantais, atsikviet Vilni j zuit; jie ia kr pirm auktesnij mokykl Lietuvoje, vadi nam kolegija (ir. 254 psl.). Maa to, vyskupas Protaseviius, nesigaildamas savo turt, rpinosi kurti Vilniuje ir auktj mokykl. Tatai jis irgi paved padaryti tiems patiems jzuitams. J z u i t a i , kurie labai nepalankiomis slygomis pradjo
I ietuvos I s t o r i j a , 19

289

savo darb Lietuvoje, dabar jau buvo labai sustiprj. Ypa didel j taka buvo Vilniuje; ia jie ruo vieus disputus (ginus) su protestant teologais ir visose banyiose turjo savo pamokslinink. Lietuvos didikai, jzuitams atvykstant Vilni, beveik visi buvo protestantai, bet netrukus didel j dalis vl sugro katalikyb. katalikyb sugro net didiausiojo pro testant veikjo, Mikalojaus Radvilos Juodojo, eima. Pats apsukrusis ir takingasis to meto Lietuvos politikos veikjas, emaii seninas ir Livonijos valdytojas Jonas Jeronimas Kat keviius, ne tik patsai met kalvinizm, bet taip pat ir savo sn Jon Karol, bsimj Vilniaus vaivad, hetmon, ge nialj karo vad, atidav auklti jzuitams. Radvil eimos buvo dvi akos. Vienos centras buvo Birai ir Kdainiai, o kitos Nesvyius ir Olyka (Voluinje). Vlesnij biriei Radvil tvas buvo M i k a l o j u s R u d a s i s , o nesvyiei M i k a l o j u s J u o d a s i s . Birieiai Radvilos vis laik liko kalvinai, o nesvyieiai, pradedant Mikalojaus Juodojo snu mis, buvo katalikai. ios eimos palikuonys igyveno iki ms laik, o birieiai visi imir dar XVII amiuje. Vilniaus akademijos krimas (1579 m.). Jzuit kolegija, i pradi nesuradusi mokini, dabar buvo pilnintel: mokini skaiius joje pasiek 700. Tuo bdu jau buvo pakankamai kandidat auktajai mokyklai, kuri buvo labai reikalinga, nes daugelis jaunimo turjo vykti toliau mokytis usienio univer sitetus. Daugelis vyko Vokietij; bet kadangi ten universitetai buvo protestantiki, tai danai jie i ten grdavo protestantai. Tais laikais bdavo labai paprastas reikinys, kad jaunystje buv protestantai, patek jzuit mokyklas, pasidarydavo ka talikais, ivyk Vokietijos universitetus, vl atvirsdavo pro testantizm, o gr namo po kiek laiko vl pereidavo kata likyb. Todl katalik dvasininkams ir jzuitams buvo labai svarbu kurti savo auktj mokykl, kad kuo maiausia vykt mokytis svetur ir kad vietoje bt galima paruoti didiai rei kaling katalik viesuoli su auktuoju mokslu. Jzuitams jau nebebuvo sunku kurti auktj mokykl: jai kandidat jau buvo pakankamai paruota, profesori i t pai vilniki jzuit irgi buvo tinkam; jie jau turjo nemaa turt ir daug galing globj. Jais ypatingai rpinosi vysk. Protaseviius ir jo koadjutorius, pai jzuit katalikyb at290

verstas vyskupas J u r g i s R a d v i l a (Mik. Juodojo snus). Juos rm ir daug kit atverst didik, o ypa dievobaimingoji Zigmanto Augusto sesuo Ona (ta pati, kuri buvo numatyta mona karaliui Henrikui ir kuri ved Stp. Batoras). Jzuitams rod palankum ir patsai karalius Stp. Batoras; jis tikjosi, kad apsukrs, gerai organizuoti, per mokyklas, banyias ir kitokiais bdais veiki jzuitai gals bti gera jo valdiai parama ir pads suvaldyti padrik bajor visuomen. Todl kai 1578 m. Vilniaus jzuitai per vysk. Protasevii ir J. Radvil papra j leisti kurti Vilniuje akademij, Stp. Batoras labai mielai sutiko ir dav privilegijos rat, kur jis antr kart ikilmingai patvirtino atvyks Lietuv (1579 m.). Netrukus akademijos krim pa tvirtino ir popieius. Privilegij jzuitams karalius dav bdamas Lenkijoje. Kai 1579 m., eidamas kar su Maskva, jis atvyko Vilni, tai per jo primim jzuitai, tarpininkaujant vyskupams ir katalikams didi nams, papra patvirtinti j ikilmingu aktu. Karalius tatai padar, grs i karo ygio. Kadangi viskas, kas buvo daroma Banyios, prival dar ir popieiaus patvirtinimo, tai reikjo, kad popieius patvirtint ir Vilniaus akademijos krim. Tais paiais 1579 m. Grigalius XIII j patvirtino ir dav jai tokias pat teises, kokias turjo visi kiti Europos katalikikieji universitetai ir akademijos. Klii akademijai kurti atsirado paioje Lietuvoje. Jos k rimui kartai prieinosi Lietuvos didikai protestantai. Abudu kancleriai Radvila ir Valaviius net buvo atsisak prispausti privilegijoje valstybin antspaud. Galingasis Radvila nenusileido. Bet Valaviius, karaliaus pagrasintas, kad i jo bsis atimtas vice kanclerio urdas, nusileido ir prispaud antspaud. Pirmuoju akademijos rektorium buvo paskirtas mozras, ir tada jau inomas, o vliau dar labiau pragarsjs teologas, raytojas ir pamokslininkas P e t r a s S k a r g a . Akademiia greit ikilo ir ilg laik buvo centralin Lietuvos vietimo staiga. I pradi joje buvo tik du fakultetai teologijos ir filo sofijos. 1644 m. i vicekanclerio Kazimiero Sapiegos fundacijos buvo steigtas ir teisi fakultetas; tuo bdu iki pilno universiteto tetrko tik medicinos fakulteto. X V I I I am. gale buvo pradta dstyti ir medicina. Akademija tada buvo pavadinta Vyriausija Lietuvos Mokykla. 1803 m., jau rus caro sakymu, ji buvo paversta universitetu, kuris galutinai buvo udarytas 1832 m. 291

sprsti apeliacines bylas. Tatai atlikdavo ne jis pats, o maralka ir abu kancleriai, kurie darydavo sprendimus didiojo kuni gaikio vardu. itoksai teismas veik labai ltai, ir bylos igu ldavo jame nesprstos net deimtimis met. Todl bajorija seimuose ir seimeliuose nuolat reikalavo, kad vyriausiasis teismas bt kitaip sutvarkytas ir kad spariau veikt. Be to, ji reika lavo, kad didysis kunigaiktis atsisakyt ir nuo apeliacini teism, kaip kad atsisak nuo emesnij, ir palikt juos bajo rijai. Gana ilg laik bajorija ia nieko nelaimjo. Bet pagaliau, kai Steponas Batoras, ruodamasis kar prie Maskv (1578 m.), atsisak nuo savo teism ir kr paios bajorijos renkam t r i b u n o l Lenkijoje, tai netrukus tas pats buvo padaryta ir Lietuvoje. V y r i a u s i o j o L i e t u v o s t r i b u n o l o reikalas buvo svarstytas net keliuose atskiruose Lietuvos seimuose, ir galu tinai jis buvo kurtas 1581 m. Su maais pakeitimais jis toks pat iliko iki pat nepriklausomybs pabaigos. Tribunolo teis jais buvo vis seimeli renkami bajorijos atstovai. Jie visada b davo renkami specialiai aukiamame Grabnyi seimely (apie va sario 2 d.) ir darbuodavos tribunole vienus metus. Kiekvienas seimelis rinko po 2 atstovus, vadinamus d e p u t a t a i s ; tad i viso tribunolo nari buvo 46. I pradi buvo numatyta kurti atskir tribunol ir emaiiams, bet 1588 m. emaiiai prisijung prie to paties tribunolo ir rinkdavo j 3 savo de putatus. Taigi nuo to laiko jau buvo 49 tribunolo nariai. Tri bunolo posdiaujamomis vietomis buvo paskirti ie miestai: Vilnius, Trakai, Naugardukas ir Minskas. Bet Trakuose jis netrukus nustojo rinktis. Tikrosios Lietuvos bylas sprsdavo Vilniuje, o gudikj srii Naugarduke ir Minske. X V I I I am. jis m rinktis tik Vilniuje ir Gardine. Tribunole pirmininkaudavo i t pai deputat renkamas pirmininkas, vadinamas t r i b u n o l o m a r a l k a . Bylos b davo sprendiamos bals dauguma. O bajorijos byloms su dvasininkais bdavo sudaromas m i r a s i s t e i s m a s , arba d v a s i k a s i s t r i b u n o l a s , kur eidavo 4 vyskupij kapitul skiriami kunigai ir 6 tribunolo deputatai.

v. Jono banyia ir jzuit akademijos (vliau Vilniaus universiteto) kiemas.

7. Vyriausiojo Lietuvos tribunolo krimas (1581 m.) Lietuvoje nuo senovs visi teismai priklaus didiajam kunigaikiui. 1564 m. buvo steigti emesnieji bajorijos teismai kiekviename paviete ir vaivadijoje (ir. 232 psl.), taiau vyriau siuoju teisju pasiliko didysis kunigaiktis, kuriam tekdavo 292

293

8. Stepono Batoro valdymo reikm ir jo mirtis Steponas Batoras buvo paskutinysis garbingas Lietuvos valdovas. Jis buvo svetimalis, lietuviai i pradi jo neno rjo net pripainti, bet vliau jis labai susiartino su Lietuva. Jo nuopelnai dideli. Vis pirma jo karo ygi dka buvo gar bingai paalintas beveik imt met Lietuv vargins Maskvos pavojus. Jo nuopelnas buvo ir akademijos krimas. Be to, jis rpinosi ir ekonominiais krato reikalais; jo laikais net buvo kils sumanymas kurti Vilniuje valstybs bank. Jis niekad nespaud lietuvi lenk naudai. Nepaisydamas Liublino unijos nuostat, jis danai aukdavo atskirus Lietuvos seimus ir visada skaitsi su Lietuva, kaip su atskira valstybe. Stp. Batoras mgo Lietuvoje medioti ir gyventi; daniausiai gyvendavo Gardine, kur atnaujino senj pil (i dalies jis ia gyvendavo dl to, kad nereikt gyventi kartu su savo sena mona Ona). Savo paties atnaujintoje Gardino pilyje jis ir mir 1586 m. gruodio 12 d. Mir sunkiai sirgdamas (to meto gydytojai jo ligos nesuprato, tad n mes jos neinome). Itisus paskutinius savo gyvenimo metus jis igyveno Gardine ir ruosi dideliems ygiams: svajojo pa imti savo tak arba net ukariauti Maskv ir tada bendromis jgomis ivyti i Europos turkus. Taiau mirtis visk sugriov.

ir hetmonas Jonas Zamoiskis. elekcijos seim 1587 m. Zamoiskis ir jo prieininkai suvaiavo su dideliais kariuomens briais. Elekcijos laukas atrod, kaip dviej prie karo sto vykla. Lietuviai irgi atvaiavo Varuv, taiau elekcija njo: jie reikalavo, kad pirma lenkai savitarpyje susitaikint ir paa lint kariuomen. Pirmasis kandidatas sost dabar buvo imperatoriaus Ru dolfo brolis Maksimilijonas, kur rm ir Lietuvos didikai. Antrasis kandidatas bu vo Maskvos caras Teo doras; palaik daugu mas Lietuvos bajorijos. Treiasis kandidatas buvo ved karalaitis Zigmantas, dl kurio i rinkimo labiausiai rpi nosi Stp. Batoro nal Ona: mat, jisai buvo jos sesers Kotrynos snus. Vis mnes seimas ne galjo susitarti dl kan didat. Pagaliau abi lenk partijos isirinko sau po atskir karali: Zamoiskio partija pa skelb irinktu Zigman t Vaz, o jos prieai Zigmantas Vaza, Maksimilijon. Lietuviai 15881632 m. d. Lietuvos kunigaiktis pareik, jog nesutink ir Lenk karalius. nei su vieno nei su antro irinkimu, ir ivaiavo namo. Tuo tarpu Lenkijoj laimjo Za moiskis. Bdamas hetmonas, vadovaudamas Lenkijos kariuo menei, jis atvykstanio Maksimilijono neleido Krokuv Tuo bdu buvo karnuotas atvyks Zigmantas. Maksimilijonas dar band kariauti, bet karnacinio seimo metu Silezijoj (ties Byina) pralaimjo m, pateko Zamoiskiui nelaisv ir buvo priverstas atsisakyti nuo sosto. 295

C. Lietuvos ir Lenkijos bajorijos susigyvenimo laikotarpis

I. Valstyb Vaz dinastijos laikais ( 1 5 8 8 1 6 6 8 m.)
a. Zigmanto Vazos laikai (15871632 m.) 1. Zigmanto Vazos elekcija ir naujasis Lietuvos Statutas Elekcija. Steponas Batoras svajojo savo sost palikti bro lnui Andriui, bet netiktai mirs nesuspjo tam tikslui paruoti dirvos. Jam mirus, visi, kurie buvo nepatenkinti tvirta jo ranka, tuojau pakl galvas ir ruosi atsiskaityti su jo bendradarbiais. Ypa buvo puolamas jo pirmasis padjjas, Lenkijos kancleris 294

Lietuvi reikalavimai. Lietuvos gyvenimui tuo metu vado vavo R a d v i l o s ir K a t k e v i i a i . Jie buvo aiks Maksi milijono alininkai, bet daugumas bajorijos linko caro Teodoro pusn, nes, Stp. Batorui mirus, paliaubos su Maskva buvo nu trkusios ir grs naujas karas. Todl, nesutardami savo tarpe, lietuviai nesikio Lenkijoje vykstanias kovas ir, protestuo dami prie abu lenk irinktuosius karalius, nenuvyko net Zigmanto karnacin seim (1588 m.). Jie tenai tiktai pasiunt delegacij su tam tikrais reikalavimais. Atvykusi de legacija pareik, kad Lie tuva nepripastanti Zig manto savo didiuoju ku nigaikiu, nes jis ess be j irinktas; j Lietuva pripainsianti tik tada, kai bsi vykdyti ie trys rei kalavimai: 1) Livonija, kuri buvo valdoma lietuvi ir lenk bendrai, turinti bti pripainta tik vienai Lietu vai. Jei lenkai to nenort, tai Lietuvai turinios bti grintos 1569 m. seime atpltosios ems. 2) Tu rinios bti patvirtintos pa i lietuvi neseniai pada rytos 15 met paliaubos su Leonas Sapiega, Maskva. 3) Turinti bti be 15851589 m. vicekancleris, 15891625 m. joki pakeitim patvirtinta kancleris, 16251633 m. didysis hetmonas, pai lietuvi paruota nau 16231633 m. Vilniaus vaivada. joji Lietuvos Statuto laida. Lenkai greit sutiko patvirtinti paliaubas su Maskva, bet dl Livonijos ir Statuto vis prieinosi. T deryb metu Maksimi lijono kariuomen tebebuvo Lenkijoje, ir jam laimjus m, Zigmanto bkl bt buvusi labai sunki; tad buvo labai svarbu gauti Lietuvos pripainim. Todl, kai Lietuvos delegacija pareikalavo arba tuojau vykdyti jos reikalavimus, arba ji 296

ivaiuosianti, lenkai nusileido ir leido karaliui patvirtinti S t a t u t ; Livonijos klausimu nusileido patys lietuviai: buvo sutarta, kad Livonija bsianti valdoma bendrai ir kad ten visos urd vietos bsianios duodamos pakaitomis lietuviams ir len kams (mirus lenkui, vieta bsianti atiduota lietuviui, ir priein gai mirus lietuviui, vieta bsianti atiduota lenkui). Taip i tikro ir buvo iki pat nepriklausomybs galo. Tuomet delegacija vi sos Lietuvos vardu parei k, jog pripastanti Zig mant savo didiuoju ku nigaikiu, o jis prisiek, jog saugosis visas Lietu vos teises. Netrukus po to i karo lauko atjo inia, kad Zamoiskis laimjs, o Maksi milijonas pateks nelais v. Tai igird, lenkai labai gailjosi nusileid lietu viams ir kaltino lietuvius, kad ie, grasindami iva iuoti, jau inoj apie m io laimjim; es, jie t suinoj per savus specia lius kurjerius. inoma, tie lenk kaltinimai jo vien tik i apmaudo. III Statuto laida. Len kai, suinoj apie Byinos mio laimjim, nebesu tiko patvirtinto Lietuvos Statuto ( I I I laidos) traukti seimo konstitucijas. Bet kadangi jis buvo patvirtin tas karaliaus bei didiojo Lietuvos kunigaikio, tai vis tiek niekas negaljo drausti lietuviams juo naudotis. Netrukus jis buvo ispausdintas senja, Lietuvoje rato reikalams visur vartojama 297

gud kalba. Vliau jis buvo iverstas ir lenk kalb ir dar daug kart spausdintas. Daugiau jau niekad nebekeiiamas, jis galiojo Lietuvoje ne tik iki nepriklausomybs galo, bet dar kur laik ir umus Lietuv rusams. T i k 1 8 4 0 m. jis buvo panai kintas, ir Lietuvoje buvo vesti rus statymai. Pirmosios dvi Lietuvos Statuto laidos buvo paruotos skubotai, todl jau i pat pradi pasirod reikalingos patais (apie tai buvo nuolat kalbama). Buvo sudarytos net kelios tam reikalui komi sijos, taiau jos vis nebaigdavo darbo. 1569 m. Liublino unijos akt lenkai,ra paragraf, reikalaujant taip pakeisti Lietuvos Statut, kad jis nebedraust lenkams sigyti Lietuvoje dvar ir gauti ten viet, bet lietuviai neketino ta prasme keisti Statuto. Sudarytoji komisija pakriko, darbo nebaigusi, ir Statuto kei timas buvo svarstomas paios bajorijos seimeliuose, o seimeli tuo reikalu pageidavimus derino ir Statut redagavo Lietuvos valstybs kanceliarija. ia daugiausia nusipeln tuometinis vicekancleris L e o n a s S a p i e g a . Jis vadovavo ir mintai delegacijai Zig manto Vazos karnaciniam seime ir ypa jo nuopelnu Statutas buvo patvirtintas. Taip pat jis pirmasis ir ispausdino 1588 m. Statut (I ir II, t. y. 1529 ir 1566 m. Statutai anais laikais nebuvo i spausdinti). Lietuvi priimtasis Statutas visikai nesiskait su Liublino aktu ir lenk reikalavimais: ir toliau buvo draudiama lenkams Lietu voje gauti viet ir net pirkti dvar. Tad suprantama, kodl len kai juo buvo taip nepatenkinti, kad nenorjo leisti jo patvirtinti ir reikalavo pakeisti. 2. Zigmantas Vaza ir jo valdymas Zigmantas Vaza gavo sost teturdamas vos 21 m. Jis buvo ved karaliaus Jono I I I ir Zigmanto Augusto sesers Kotrynos vienintelis snus. Jo tvas, dar bdamas Suomijos didiuoju kunigaikiu, brolio Eriko buvo suimtas ir net 4 m. ilaikytas kaljime. Kaljime gim ir Zigmantas. Vliau ved ponai paalino Erik ir sost atidav Jonui. Zigmantas nuo pat jaunysts buvo aukljamas taip, kad tikt Lietuvos ir Lenkijos sostus: mat, tvai j laik Zigmanto Augusto pdiniu. Kaip b simasis Lenkijos karalius, jis buvo imokytas ir lenk kalbos. Karta katalik motina j iaukljo uoliu kataliku, nors tvas, kaip ir visi vedai, buvo liuterionis. Jo aukltojai daugiausia 298
Jonas III Vaza su mona ir vaikuiu Zigmantu kaljime. (Simlerio paveikslas).

buvo vokieiai jzuitai. Dl to jis gavo daug simpatij vokie iams; savo dvare visada laik nemaa vokiei. Buvo labai usidars ir tylus. Joki gabum neturdamas, jis betgi turjo didi nuomon apie save ir svajojo valdyti absoliutikai. Savo poelgiuose su niekuo nesiskait, visada viskam prieinos, teklau sydamas tik savo artimj patarj. Valstybs netvarka jam labai nepatiko, bet krato suvaldyti nemokjo: tik visus su erzino ir susilauk net sukilimo. Bdamas kartas katalikas, religijos srityje jis svajojo inaikinti protestantus ir sugrinti katalikyb pravoslavus, taiau per 44 valdymo metus maai k tuo reikalu tepadar (tik prisidirbo sau prie: visi nekatalikai tapo didiausi jo prieai). Politikos srityje jis svajojo sukurti galing imperij, kuri, be Lietuvos ir Lenkijos, dar turjo eiti ir vedija su Rusija, bet ir tas jo sumanymas niekais ijo. 299

Jo valdymo laikotarpis buvo labai audringas ir valstybei nelai mingas: 3. 16061608 m. maitas (rokoas) Zigmanto tvas vedijoje buvo nepopuliarus, todl bijojo, kad po jo mirties, vietoj Zigmanto, nepaskelbt karalium jo brolio (Zigmanto dds) Karolio, Sudermanlandijos kunigaik io. Todl jis kalbino Zigmant grti vedij. Po pasimatymo su tvu Taline (Revely) Zigmantas jau buvo pasiruos grti ir rengsi Lietuvos ir Lenkijos sost atiduoti buvusio savo kon kurento, Maksimilijono, broliui Ernestui. Be to, jis pra j sesers Onos rankos; netrukus j ir ved. Apie tas derybas su inojo jo prieai ir pakl triukm. Karalius, patrauktas seimo teisman (1592 m.), visko isigyn. Tuo metu mir Zigmanto tvas. Nuvyks vedij, Zigman tas karnavosi jos karalium. Grs vl palaik artimus ryius su Lenkijoje nemgstamais Habsburgais. Kai, mirus pirmajai monai Onai, jis ketino vesti jos seser, jo politiniai prieai apkaltino j sulauius pacta conventa punktus ir pakl mait. Be politikos prie, prie maitinink prisidjo ir religiniai prie ai visi protestantai. Maito vadu buvo Krokuvos vaivada Zebidovskis. I lietuvi prie jo prisidjo J o n u a s R a d v i l a (Kristupo Perkno snus). is buvo kartas kalvinas; jausdamasis karaliaus dl tikjimo skriaudiamas, jis norjo jam atkeryti. Karalius buvo kaltinamas absoliutizmo siekimu, kad be senato inios veds On Habsburgait, kad neprijungis prie Livonijos ved valdomos Estijos, kuri pagal pacta conventa punktus buvo pasiadjs prijungti; pagaliau jis buvo kaltina mas, kad pradjs kar su dde, paverusiu i jo vedijos sost. Maitas utruko per 2 metus (16061608). Lenkijoje vir nuo latinis vidaus karas. Lietuvoje buvo ramiau, tik maitininkas J. Radvila su savo kariuomene nuolat vykdavo Lenkij. Taiau padedant itikimiems hetmonams (Lenk Zolkievskiui ir Lie tuvos J. K. Katkeviiui), maitas pagaliau buvo numalintas. Maitininkai buvo kelis sykius sumuti; bet kadangi j ali nink buvo daug, tai jie ir nugalti nenukentjo. 1609 m. seime 300

maitininkams buvo paskelbta amnestija, o karalius, i savo puss, turjo atsisakyti nuo absoliutizmo siekim. Pasirod, kad bajorija labai jautriai saugo savo laisves. Sukilimas prie karali buvo statym numatytas: apie gali myb atsisakyti nuo paklusnumo karaliui, jei jis sulauyt elekcijos metu duotus pasiadjimus, kalbjo vadinamj H e nr i k o a r t i k u l punktas de non praestande aboedientia; da bar karalius tuo ir buvo kaltinamas. Vliau bajorijai su ginklu rankose susiburti buvo paprastas dalykas: tuo pasiymjo visos k o n f e d e r a c i j o s , kuri buvo labai daug. Jei toks susibrimas, arba konfederacija, bdavo nukreiptas prie karali, tai jis bdavo vadinamas rokou. itas maitas nuo vado vardo yra vadinamas Z e b i d o v s k i o r o k o u . 4. Banytin Brastos unija (1596 m.) Zigmanto tikybin politika. Zigmantas Vaza buvo kartas katalikas. Visi jo artimieji patarjai taip pat buvo katalikai, daugiausia jzuitai. Didiausia jo svajon buvo sunaikinti pro testantizm ir kitas religijas, o savo valstybse tepalikti tik vien katalik tikjim. Renkamas karalium jis prisiek laikytis 1573 met Varuvos konfederacijos, kuri garantavo, kad dl tik jimo niekas nebus persekiojamas. Tiesa, persekioti ir jis nepersekiojo n vieno tikjimo, taiau visus nekatalikus sten gsi nustumti upakal, neduodamas jiems joki auktesni viet. Taip antai, kai jis pradjo karaliauti, senate disidentai (nekatalikai) sudar daugum, o jo viepatavimo gale j ten bebuvo lik vos keletas (liko tik patys didieji ponai, kuriems neduoti senatori viet buvo pavojinga). Todl nenuostabu, kad Zigmanto valdymo pradioje, kai buvo ikeltas sumany mas ryt Banyi sujungti su vakar Banyia, Zigmantas labai nudiugo ir uoliai rm t sumanym. Ryt Banyia ir unijos klausimas. Ryt Banyia, kuri dabar vadiname pravoslav Banyia, tada ito vardo neturjo; ji tada buvo vadinama r y t a p e i g , arba g r a i k , Ba nyia. Nuo Romos Banyios ji buvo galutinai atskilusi XI am. Nuo to laiko popieius veltui nuolat rpinosi vl sujungti Bany ias. Lietuvoje ir Lenkijoje ryt Banyios pasekj buvo daug, ir ia jau Vytauto ir Jogailos laikais buvo pradta rpintis juos 301

atversti katalikais (ir. 142, 172 psl.). Tas reikalas buvo pamirtas tik nuo Aleksandro laik. Zigmanto Vazos valdymo pradioje tuo pradjo rpintis patys pravoslavai. J dvasininkai tuo metu buvo labai pakrik ir neirjo savo pareig, o katalik dvasi ninkai, kovoje su protestantizmu laikydamiesi Tridento Bany ios suvaiavimo nutarim, jau buvo kaip reikiant susitvark. Todl pravoslav tikintieji, t matydami, susibr tikybines brolijas ir pradjo reikalauti savo dvasinink reform. Brolijas palaik Konstantinopolio patriarchas ir metropolitai. Taiau brolij kontrol labai nepatiko emesniesiems dvasininkams, o ypa vyskupams. Dl to tarp brolij ir vyskup kilo konfliktas. Vyskupai nebenorjo klausyti brolijas remianio patriarcho ir patys m galvoti apie pasidavim popieiui. Katalik dvasi ninkai ir valdia it vyskup sumanym labai mielai rm. Kaip tik tuo metu (1589 m.) Maskvos caras Borisas Godunovas buvo krs nauj pravoslav patriarchat Maskvoje. Jis rpinosi, kad iam naujajam patriarchui priklausyt Kijevo metropolitas, kuriuo tuomet buvo R a g o z a. is buvo susi pyks su Konstantinopolio patriarchu Jeremiju: mat, Jeremijas reikalavo i jo per didelio mokesio u ventim. Todl Ragoza galjo atsisakyti klauss Jeremijo ir pasiduoti Maskvos patriarchui. Tuo bdu Lietuvos ir Lenkijos pravoslavai galjo lengvai pakliti caro paskirto patriarcho glob. Valstybs valdia, t matydama, galjo tik pageidauti, kad jie pasiduot popieiui. Todl pravoslav vyskupai buvo ypatingai skati nami it yg: jiems buvo paadtos lygios teiss su katalik vyskupais, net buvo adta juos sileisti senat. Unijos paskelbimas Brastos sinode (1596 m.). Unijos su ka talikais mint i pradi rm visi ymesnieji pravoslavai. D i diausi jos alininkai buvo Vladimiro vyskupas H i p a t a s P oc i e j u s ir Lucko vyskupas K i r i l a s T e r l e c k i s ; jais pasek ir metropolitas R a g o z a . Vliau prisidjo ir kiti vyskupai. Pociejus su Terleckiu, 1595 m. nuvyk Rom ir gav popie iaus Klemenso V I I I visik pritarim, vis Lietuvos ir Lenkijos pravoslav vardu padar banytin unij. Jiems buvo paliktos visos rytietikos apeigos; i savo puss jie pripaino popieiaus valdi ir katalikiksias dogmas. Ateinaniais 1 5 9 6 m. Brastoje buvo suauktas pravoslav sinodas, kur unija turjo bti vieai 302

paskelbta. Bet ia vyko skilimas: didiausias pravoslav ponas Ostrogo kunigaiktis Konstantinas II stojo prie unij ir, pasi kviets i usienio pravoslav teolog, sudar ten pat, Brastoje, kit atskir sinod. N viena pus nenusileido ir viena kit ikeikusios, isiskirst. Daugumas vyskup tapo unitais, o liau dis ir emesnieji dvasininkai liko, kaip buv, pravoslavai. Tikybins kovos dl unijos ir jos likimas. Buvo manoma, kad karaliaus skiriami unit vyskupai ir bazilijon vienuoliai palengva visus atvers unij, taiau ijo kitaip. Greta unit vyskup, pravoslavai pasistat savus, ir kiekvienoje vyskupijoje atsirado po du vyskupus. Prasidjo iauri pravoslav ir unit kova dl banyi, vienuolyn ir j turt. iauriausia kova jo miestuose, kur veik pravoslav brolijos. Labai danai ten vykdavo net kruvin susirmim. T kov metu sukil Vi tebsko miestieiai pravoslavai (1623 m.) nuud net Polocko unit arkivyskup J u o z a p a t K u n c e v i i (jis vliau buvo paskelbtas unit ventuoju). Per ilgas kovas pravoslavai isilaik ir gyveno kartu su unitais. Unitai vis dlto negavo adto teisi sulyginimo su katalikais. Tiesa, jie buvo prote guojami prie pravoslavus, bet visgi laikomi emesniais u kata likus. Dl to daugelis jautsi apsivyl ir kaip reikiant nekovojo dl unijos.

Medalis, 1839 m. ileistas unijos panaikinimui paminti.

303

Unit kova su pravoslavais vliau dav progos Maskvos carams sileisti Lietuvos ir Lenkijos vidaus reikalus. Mat, jie djosi pravoslav tikjimo gynjais. Lenkijoje it unit kova su pravoslavais iugd ger dirv Ukrainos valstiei sukili mams, inomiems k a z o k k a r vardu. Gal gale nei Lietuvoje nei Lenkijoje nelaimjo nei unitai nei pravoslavai. Kai rusai um krat, tai unija buvo smurtu inaikinta. Unitai iliko tik tose Lenkijos dalyse, kurios po padalinimo buvo patekusios Austrijai, t. y. Galicijoje. 5. Karai su vedais dl Livonijos Zigmanto netekimas ved sosto. Zigmantas buvo vien turtis ved karaliaus Jono snus. Tvui mirus, 1593 m. jis nuvyko vedij ir karnavosi jos karalium. Igyvens ten metus, jis gro Krokuv, o savo valdi vedijoj paliko ddei, Sudermanlandijos kunigaikiui Karoliui. Tas tuojau m r pintis paverti sost i brolno. Tam tikslui m kurstyti liuterionis vedus prie karali Zigmant. Jis pats suauk vedijos seim, kuris nutar visikai udrausti vedijoj kata likyb. Tuojau buvo pradtos udarinti katalik banyios ir vienuolynai. Zigmanto alininkai, kad ir nekatalikai, perse kiojami turjo bgti. Tada Zigmantas, gavs i seimo pinig, 1598 m. pasisamd 5.000 kariuomens ir ivyko vedij. Bet ten jam nepasisek jis pralaimjo m. Po to Karolis suauk vedijos seim ir paskelb Zigmant detronizuotu; sostas turjo atitekti Zigmanto snui Vladislovui, bet ir tai su slyga, jei is bus aukljamas vedijoje ir bus liuterionis. Visa vedija buvo Karolio valdioje. Zigmantui liko tiktai Suomija ir Estija. Bet netrukus Karolis um ir jas. Tuomet Zigmantui teko pasi rinkti: arba atsakyti nuo tv sosto arba kariauti. Jis pasi ryo kariauti. Kar pradia (1600 m.). Gaudamas Lietuvos Lenkijos sost, Zigmantas buvo pasiadjs ved valdom Estij prijungti prie Lietuvos ir Lenkijos bendrai valdomosios Livonijos. Taiau ligi iol jis to nebuvo padars.Todl, kai dabar reikjo kariauti dl jo sosto vedijoje, seimas buvo nusistats prie kar. Zigmantas, nordamas gauti seimo paramos, tam tikru diplomu (1600 m.), 304

kaip ved karalius, Estij prijung prie Lietuvos ir Lenkijos. Taiau seimas buvo nusistats prie kar ir nedav pinig. Karalius vis tiek sak Livonijoje stovinios kariuomens (jos ten buvo labai maa) vadams pulti vedus Estijoje. Bet karas nesisek. Kad ir kaip spyrsi Lietuvos hetmonas Kristupas Radvila Perknas, taiau Karolis um beveik vis Livonij. Radvilai pasisek apginti tik Ryg ir Dauguvos iotis saugani Daugavgryv (Dnamnde). Tuo bdu k a r a s , p r a s i d j s dl Z i g m a n t o v e d s o s t o , v i r t o k a r u dl Li v o n i j o s ir utruko net 60 met. Jo metu vl daugiausia teko nukentti Lietuvai. Karoliui siverus Livonij, 1601 m. seimas jau paskyr karui l. Lietuviams atjo pagalb ir patsai karalius su 14.600 lenk kariuomens. Vyriau siuoju vadu buvo paskirtas lenk hetmonas Zamoiskis. Radvila, supyks, kad vado vyb pavesta lenkui, ivyko namo, o Lietuvos kariuomens vadovyb pam jos lauko het monas Jonas Karolis K a t k e v i i u s . Dabar ved jgos buvo silpnesns, todl veikiai buvo atvaduota beveik visa Li vonija. Karolis ivyko vedij rinkti nauj jg. Taiau, ne pasiekusi galutinio laimjimo, neatlyginta Lietuvos Lenkijos kariuomen pakriko, ir lenkai gro namo. Livonijos saugoti liko vienas Katkeviius. Nors Jonas Karolis Katkeviius, jo kariuomen buvo maa neat Jono Jeronimo K. (f 1579 m.) s nus, 15991616 m. emaii se lyginta ir nuolat kelianti mai ninas, 16001605 m. lauko hetmo tus, taiau Katkeviiaus karo nas, 16051621 m. did. hetmonas. genijo ir pasiaukojimo dka 16161621 m. Vilniaus vaivada. karas vis dlto seksi. Kariuo mens atlyginimui jis ileido beveik visus savo turtus. Suman ir rpesting savo vad kariuomen tiesiog dievino, todl su
Lietuvos Istorija, 20

305

mayte jos saujele jis dar stebuklus. Jis pam net Tartus (Dorpat). Bet vis didiausias jo laimjimas buvo 1605 m. rugsjo 2 7 d . m y j e t i e s S a l a s p i l i u (Kirchholmu). Salaspilio mis (1605 m.). Ilgai rinks jgas, 1605 m. rugpiio mn. pradioje atplauk Estij ir Karolis su didele ka riuomene. Katkeviius su mayte kariuomens saujele tuo tarpu buvo ties Tartais. Jo kariuomen buvo ivargusi, ibad jusi, neatlyginta, taiau dievinanti savo vad. Jos buvo tiek maa, kad nepakako net pili guloms. Karalius atsisdavo tik paad, bet neatsiunt nei pinig nei kariuomens. Todl Kat keviius pradjo trauktis ir me deginti paliekamas pilis. Csy (Vendene) jis apsikas ir pasiryo ut bt kautis, bet Karolis, j aplenkdamas, trauk prie apgultos jau Rygos. Katkeviius pasiryo visos ved armijos neprileisti prie Rygos ir pastojo jai keli ties S a l a s p i l i u (vokikai tuomet vadinamu Kirch holmu, arti Rygos). Kadangi jis teturjo vos apie 3.800 ka riuomens, tai Karolis norjo sisti prie j tik dal savo kariuo mens, taiau Katkeviiaus karo genij past generolai j pri kalbjo nerizikuoti ir pulti su visomis jgomis. Karolis, paklauss t patarim, taip ir padar puol su visa savo 14.000 armija. Katkeviius um patogi pozicij tarp kalv. Prie m su visais kariais iklauss mii ir juos padrsins, jis ryosi lai mti ir igelbti Ryg arba ti su visa savo kariuomene. Jo pozicija buvo tokia patogi, kad vedai prisiartin jo net nepa stebjo; manydami, kad jis pabgo, ruosi jau vytis, tik staiga aptiko jo stovykl. Katkeviius, pasirys vienu smgiu laimti, nutar pulti su visa kariuomene, nes nebuvo i ko palikti rezerv. Vietoje rezerv vedams apgauti pamikje buvo pastatytos kareivi ikamos, o u keli kilometr buvo nusisti keli b reliai, kurie turjo pasirodyti mio metu, kad vedai juos pa laikyt ateinania parama. Kad vedai nesusekt tikros bkls, Katkeviius patsai pradjo m. Maas brelis, ukabins ve dus, nuviliojo juos pakaln, kur buvo numatyta patogi vieta kautis; tuomet Katkeviius su visomis jgomis puol prie ir j visikai sutriukino. 2uvo daug ved generol ir Karolio entas, kiti pateko nelaisv; patsai Karolis vos spjo pasprukti laivus ir su kariuomens likuiais ivyko atgal vedij. Kat keviiui teko 60 vliav, 20 patrank ir keli tkstaniai kari.
306

Salaspilio (Kirchholmo) mis. ( J . Kosako paveikslas).

Umut buvo 9.000 ved. atvaduota.

Ryga buvo igelbta, Livonija

Katkeviiaus pasitraukimas i Livonijos. ved to meto kariuomen buvo pavyzdinga. Todl itoks Katkeviiaus tak tikos genij parods laimjimas nustebino vis Europ. Jis gavo sveikinim i popieiaus, imperatoriaus, Angl karaliaus ir Turk sultono. Taiau laimjimu nebuvo pasinaudota, nes kaip tik tuo metu krate vir opozicijos kova su karalium ir netrukus kilo Zebidovskio rokoas (ir. 300 psl.). Katkeviius jokios paramos negavo n dabar. Neatlyginta kariuomen pakriko, ibgiojo namus, o jis pats karaliaus buvo pakviestas padt suvaldyti rokoinink. Paskum prasidjo karas su Maskva, o dar vliau kilo lenk karas su turkais, kur Katkeviius irgi da lyvavo. Tad Livonijos reikalais jis tegaljo rpintis tik protar307

piais; jos, gynimu tuomet daugiausia rpinosi Lietuvos lauko hetmonas Kristupas II Radvila (Kristupo Perkno snus). Karas su Gustavu Adolfu ir Altmarko paliaubos (1629 m.). Karolis, pralaimjs Salaspilio m, pats nebereng naujo ygio. Tuo tarpu jis vainikavosi vedijos karalium (1607 m.), pasivadins Karoliu I X . Po jo mirties karalium buvo paskelbtas jaunutis jo snus G u s t a v a s A d o l f a s . Taigi apie Zig manto ar jo snaus Vladislovo teises nebebuvo n kalbos. Tame laikotarpy daug kart su vedais buvo daromos paliaubos, ir karas buvo aprims. Bt kai Zigmantas, neatsiaddamas sosto, m agituoti vedijoje savo naudai, tai Gustavas Adolfas 1617 m. isiruo j yg prie Zigmant. Karas jo su pertrau komis iki 1626 m. Kariauti teko vienai Lietuvai, nes Lenkija tuo metu kariavo su Maskva ir totoriais; lietuviai dar ir lenkams tu rjo padti. Livonijoje kariuomens buvo labai maa, ir ta pati buvo neatlyginta ir suvargus. Didiulei ved kariuomenei buvo nemanoma prieintis, ir 1621 m. Gustavas Adolfas u m R y g . Gustavas Adolfas, ums beveik vis Livo-

nij, turdamas daug reikal namie, nebenorjo kariauti. Taiau karalius Zigmantas, nenordamas atsisakyti nuo sosto, vis nedar taikos. Lietuviai vieni negaljo jo priversti taikintis. Tada Gustavas Adolfas persikl kariauti Lenkij ir um jos priklausom Prsij. Kai Zigmantas nesutiko taikintis n tada, tai Lietuvos ponai patys padar paliaubas su vedais (1627 m.). Karalius ir lenkai u tai labai pyko ant j ir kaltino idavikikumu. Todl 4 mnesi paliaub laikui pasibaigus, karas vl prasidjo, taiau dideli mi jau nebebuvo. Nors di diausios ved jgos tada buvo Prsijoje, bet Lietuvos itek liai buvo isek, ir ji, negaldama surinkti didesns kariuome ns, nieko negaljo atsiimti i ved. Pagaliau simai Pran czij, kuri norjo Gustav Adolf traukti einant Vokie tijoje 30 met kar, ir 1 6 2 9 m. A l t m a r k e buvo padarytos 6 metams paliaubos. Visa Livonija, anapus Dauguvos, su Ryga buvo palikta vedams. Prsijoje (ji, kaip Lenkijos lenas, buvo valdoma Brandenburgo elektoriaus) 6 metams buvo palikti ve dams kai kurie uostai, j tarpe ir K l a i p d a . Tuo bdu ka ras laikinai buvo baigtas. Zigmantas mir, paliaub laikui ne pasibaigus, ir karas vl atsinaujino tik prie jo sn. 6. Lietuvos karo ir politikos vadai Zigmanto Vazos laikais Lietuva tuo metu turjo savo atskirus reikalus ir atskirai jais rpinosi. I karaliaus lietuviai praydavo tik paramos, o i lenk talkos; i savo puss, lietuviai ir jiems reikale paddavo. Lie tuvos reikalais rpinosi jos didinai. Tik, deja, tada j tarpe nebuvo sutikimo: jie patys tarpusavy varsi dl viet ir takos, pykosi ir vieni prie kitus auksi karaliaus ir lenk. Galingiausia ir turtingiausia tuomet buvo R a d v i l eima. Radvil viena eima buvo katalikai (nesvyieiai), o kita kalvinai (birieiai). Nesvyieiai turjo auktas vietas, bet nepasiymjo didele energija ir valdingumu. Birieiai usimutinai versi valdyti vis Lietuv, bet, kaip kalvinams, jiems labai trukd karalius: jis jiems neduodavo aukt viet, proteguodavo prie juos katalikus K a t k e v i i u s ir i vidutini pon ikilus L e o n S a p i e g . Zigmanto Augusto laikais visam Lietuvos gyvenimui vadovavo pusbroliai Radvilos M i k a l o j u s J u o d a s i s (nesvyietis) ir M i k a l o j u s R u d a s i s (birietis). Liublino unijos suda rymo metu M. Juodasis jau buvo mirs (i* 1565 m.); greta M. Ru dojo (*j* 1584 m.) tuomet stovjo emaii seninas ir Livonijos 309

XVII am. patrankos Gustavo Adolfo parodoje Stokholme 1932 m. Pirmoji (graiausioji) yra nulieta Nesvyiaus Radvil liejykloje 1602 m. Ant jos yra Radvil herbas ir atitinkamas uraas. vedai ive j i Bir 1625 m.

308

gubernatorius J o n a s J e r o n i m a s K a t k e v i i u s ( f 1579 m.), tas pats, kuris Liublino seime daugiausia kalbjo Lietuvos vardu. ita senoji karta imir Stp. Batoro laikais. J vietoje stojo j sns. Mikalojus Juodasis paliko 4 snus, kurie visi perjo katalikyb. Vienas i j Jurgis (7 1600 m.) buvo Vilniaus vyskupu (po Protaseviiaus) ir Livonijos gubernatorium, o vliau Krokuvos vyskupu ir kardinolu; be to, jis buvo net kandidatas popieius. I kit broli ymesnis buvo vyriausiasis M i k a l o j u s K r i s t u p a s , vadinamas N a l a i t l i u ( f 1616 m.). Jis turjo vien po kito iuos urdus: kiemo maralkyst, krato maralkyst, Trak katelionij, Trak vaivadij ir Vilniaus vai vadij. Tiek jis, tiek kiti jo broliai pasiymjo daugiau maldin gumu, negu valstybine veikla, ir buvo nustelbti biriei Mika lojaus Radvilos Rudojo sn. I i pragarsjo inomas Lietuvos kalvin galva, hetmonas K r i s t u p a s , vadinamas P e r k n u (f 1603 m.). Tai Batoro laik Lietuvos kariuomens vadas, o vliau aminas Zigmanto Vazos prieas. Be to, jis pradjo ginti Livo nij nuo ved. Kai 1601 m. Livonijoje vyriausij vadovyb karalius paved ne jam, o talkon atvykusi lenk hetmonui Zamoiskiui, jis pasitrauk visikai i karo srities ir daugiau j j ne begro. Jo snus, taip pat K r i s t u p a s II (f 1640 m.), buvo i karto lauko, o vliau didysis hetmonas; kitas snus, J o n u a s (f 1620 m.), yra inomas rokoininkas. Tiek tvas, tiek sns buvo karti kalvinai, vadinasi, Zigmanto Vazos prieai. Rokoininkas Jonuas ilgai negaljo gauti jokio auktesnio urdo ir tik prie pat mirt buvo gavs Vilniaus katelionij. Taiau abudu su broliu Kristupu, o taip pat su giminmis Nesvyiaus Radvilom buvo Lietuvoje tokia galyb, su kuria karalius negaljo nesiskaityti. To dl karalius protegavo j konkurentus katalikus. Daugiausia buvo proteguojami K a t k e v i i a i . J o n u i J e r o n i m u i K. (+ 1579 m.) mirus, jo viet um snus J o n a s K a r o l i s . I pradi jis gavo emaii seninij ir lauko hetmono buo, o vliau (1605 m.) didiojo hetmono buo ir Vilniaus vaivadij (1616 m.). Tai didysis Livonijos gynjas, nepaprast gabum vadas. Be Livoni jos kar, jis dar pasiymjo karuose su Maskva, su turkais ir toto riais. Kai 1621 m. Lenkij upuol didiul 300.000 turk kariuo men, surinkus 40.000 lenk ir lietuvi, buvo jam pavesta vado vyb. Jis pastojo turkams keli Dniestro paupy, ties C h o c i m u. Gerai sutvarkyta stovykla atsilaik, ir turkai pasitrauk. Bet tuo momentu nei turk nei savoji kariuomen neinojo, kad didysis vadas jau buvo mirs. Mat, visi inojo, kiek jo vardas reikia, to dl, jam mirus, visi sakymai tebebuvo duodami jo vardu; buvo pavojinga paskelbti apie jo mirt: kariuomenje bt kilusi panika, o turkai bt sidrsin. ia tenka pastebti, kad is didysis Li-

vonijos gynjas mir tik viena diena vliau, kai Radvila, i niekur nesulauks paramos, turjo leisti vedams uimti Ryg, kuri jau niekad nebegro Respublikai. Su Radvilomis Katkeviiai nesugyveno, ir vien met j san tykiai tiek pablogjo, kad tarp j vos nevyko kautvni (1606 m.): abiej pusi rmai Vilniuje buvo paversti tvirtovmis, buvo jau pa statytos patrankos, ir tereikjo tik kibirkties. Mat, Katkeviiai, nepai sydami anksiau padarytos sutarties, buvo suman neduoti Jonuui Radvilai (rokoininkui) j globojamos metus sujusios Slucko kunigaiktyts Zofijos; j Radvilos ir norjo jga pasiimti. Bet Katkeviiai pagaliau nusileido, ir kautyni nebevyko. Aiku, kad vis t didin varytyni bei kov metu tai viena, tai kita pus auksi pagalb karali ar lenkus, o visa tai jo Lietuvos valstybinio vieningumo nenaudai: mezgsi tarp abiej valstybi pon savitarpiniai ryiai, krsi bendros partijos. 311

310

Be Radvil ir Katkevii, itam laikotarpy ikilo dar vienas mogus i vidutins ponijos tarpo, btent L e o n a s S a p i e g a . Tai buvo ne karys, o valstybininkas diplomatas. Stp. Batoro lai kais jis gavo vicekancleryst, o Zigmanto Vazos valdymo pradioje gavo kancleryst; 1623 m. kancleryst uleids A l b e r t u i St. R a d v i l a i (i Nesvyiaus akos), gavo didiojo hetmono ir Vil niaus vaivados urdus. Savo karjeros pradioje jis buvo Radvil aukltinis, j dvarikis ir gimin (buvo veds Kristupo Radvilos Perkno dukter Elbiet). Bet ikils ir jis pasidar j konku rentas. Mirus Katkeviiui, hetmono ir Vilniaus vaivados urdus verte versi Kristupas II Radvila. Karalius, nenordamas atiduoti t viet protestantui Radvilai, i pradi nedav j niekam, bet pagaliau atidav jas tada jau 68 m. seneliui L. Sapiegai. Niekuo met su karo reikalais nesusidrs, Sapiega nelabai tiko hetmonu, bet kadangi jis buvo autoritetingiausias to meto Lietuvos ponas, tai jo paskyrimas galjo duoti maiausia progos skstis Radvilai. Paskutiniai Zigmanto Vazos laik karai su vedais jo jau Sapiegai hetmonaujant. Jo buvo padarytos ir separatins 1627 metais paliaubos su vedais, dl kuri lenkai taip irdo. Bet ir hetmonaudamas jis liko tik diplomatu, o kariuomenei vadovavo jo snus Stanislovas. L. Sapiega mir 1633 m. Po jo hetmono ir Vilniaus vaivados urdai atiteko Kristupui II Radvilai (Kristupo Perkno snui).

uvo, o Marina su tvu ir daugyb lenk buvo suimti. Caru buvo paskelbtas bajoras V a s y l i u s u i s k i s . Taiau Maskvoj nebuvo ramybs n dabar. Krate prasidjo nauji su kilimai, ir atsirado antras apsimetlis Dimitrijas. Visi gerai i nojo, kad jis apgavikas, bet vis dlto atsirado ir j remiani. Vieni j rm dl to, kad neapkent uiskio, o kiti u pinigus. Lietuvoje tada tik k buvo aprims karas su vedais, o Lenki joje jo vidaus karas, vadinamasis Zebidovskio rokoas. Kai 1608 m. pasibaig rokoas, darbo netek, plikauti prat ka reivi briai nuvyko padti tam apsimetliui Dimitrijui I I . Tuo bdu susidar net kelios i toki lenk ir lietuvi bri sudarytos kariuomens. O kadangi caras uiskis buvo padars sutart su vedais, tai karalius Zigmantas ir j laik savo prieu; todl 1609 m. Zigmantas paskelb Maskvai kar. Karas su Maskva. Dvejus metus karaliaus kariuomen i stovjo apgulusi S m o l e n s k ir 1611 m. j vis dlto pam. Tuo tarpu lenk hetmono olkievskio sumut uisk Maskvos bajorai paalino nuo sosto ir caru paadjo irinkti Zigmanto s n Vladislov. Lenk ir lietuvi kariuomens briai um Maskv ir m valdyti karalaiio Vladislovo vardu. Apsime tlis Dimitrijas, pasitraukus nuo jo samdytiems lenkams ir lietu viams, pasialino nuo Maskvos ir netrukus uvo. Bet karalius Zigmantas nesutiko savo snaus leisti Maskv: jis u sigeid pats bti Maskvos caru. Maskvai jo pretenzijos buvo labai nemalonios, nes jis buvo inomas, kaip labai netolerantingas katalikas. Deryboms ilgai utrukus, palaid kariuomens bri alinamas kratas sukilo. Maskvos gulai buvo sunku i silaikyti. Jos nebeigelbjo n karaliaus atsistas Katkeviius. O kai jos gelbti isiruo patsai karalius Zigmantas su didesnmis jgomis, jau buvo per vl: gula buvo priversta i bado pa siduoti. Caru buvo irinktas metropolito Filareto, Teodoro Romanovo, snus Mykolas (1613 m.). Su juo prasidjo nau joji Maskvos, o vliau visos Rusijos" car dinastija, kuri i gyvavo iki 1917 m. revoliucijos (i tikrj Romanov vyrikoji linija imir jau X V I I I amiuje, taiau carai tebesivadino Roma novais iki pat galo). Vladislovo ygis ir Divilino paliaubos. Zigmantas Vaza, besiverdamas car sost, ne tik patsai jo negavo, bet dar pa313

7. Didioji Maskvos suirut ir karai su Maskva Maskvos suirut. Caro Jono IV iauriojo snus Teodo ras buvo silpnos sveikatos ir silpno proto. Jam tebegyvenant, vis valdi turjo energingas ir sumanus bajoras (taip Mas kvoje buvo vadinami didinai), jo monos brolis B o r i s a s G o d u n o v a s . Teodoro jaunutis brolis D i m i t r i j a s bu vo nuudytas, o Teodoras mir bevaikis, ir po jo caru pasiskelb Godunovas (1597 m.). Po 6 met Lenkijoje atsirado kakoks jaunikaitis, kuris saksi ess caraitis Dimitrijas: es, jis pab gs, o vietoj jo buvs nuudytas kas kitas. J rm kai kurie Lenkijos ponai, o Sandomiero vaivada Mnikas (Mniszek) net pasiskubino ileisti u jo savo dukter Marin. Karalius Zigmantas taip pat j maloniai prim. Lenk pon padedamas, jis 1605 m. um Maskv. Godunovas kaip tik tuo metu staiga mir, o jo snus buvo nunuodytas. Tam tariamajam Dimitrijui umus sost, tuojau atvyko Marina, ir vyko vestuvs. Bet netrukus kilo maitas, apsimetlis (samozvancas) Dimitrijas 312

8. Zigmanto Vazos valdymo charakteristika Zigmantas mir 1632 m., ikaraliavs net 44 m. Jo valdy mas nei Lietuvai nei Lenkijai nieko gero nedav. Bdamas di delis savimyla, usispyrlis ir turdamas daugyb visoki dideli plan, kuri nemokjo siekti, jis utrauk savo valsty bms tik daug vargo. Visas jo valdymo periodas pilnas sun ki kar. Dl jo nesugebjimo Lietuva ir Lenkija neteko be veik visos bendrai valdytosios Livonijos; dl jo svajons su kurti vien didiul valstyb, jo snus negavo Maskvos sosto. Tik dl Maskvos nusilpimo tepavyko atgauti didelius emi plotus. Kaip tik Zigmanto laikais tiek Lenkijoje, tiek Lietuvoje si galjo vliau dar labiau sivyravusi vidaus netvarka. Didi nams bekovojant su usispyrliu karalium ir tarpusavy, siga ljo vadinamoji a u k s o l a i s v " : kas tik buvo galin gas, galjo nieko neklausyti ir elgtis kaip tinkamas. Jo nevy kusiai padaryta banytin unija sukirino ryt apeig tikiniuo sius (unitus su pravoslavais) ir paruo dirv vlesnms aud roms ir Maskvos sikiimui. Jo grietai palaikomi katalikai si galjo, bet utat tarp katalik ir protestant pon eim kas kart vis labiau augo nesantaika, kelianti netvark. O visa tai ard valstybs vidaus ramyb, griov jos pamatus. b . V l a d i s l o v o V a z o s l a i k a i (16321648 m.) 9. Vladislovo asmuo ir elekcija Zigmantas Vaza mirdamas paliko 5 snus ir 2 dukteris. Nuo pat valdymo pradios tvas buvo pradjs rpintis, kad Lietuvos ir Lenkijos sostai atitekt vienam i jo sn. Tas klausimas jam ypa parpo valdymo pabaig, kai lugo viltys atgauti vedijos sost: mat, irinkus Lietuvos Lenkijos valdovu k kit, visa jo eima bt likusi visikai neaprpinta. Dl to po Altmarko (1629 m.) paliaub svarbiausias Zigmanto rpes tis buvo laiduoti vyriausiam snui Vladislovui sost. Ir anks iau jis ne kart rpinosi, kad Vladislovas bt karnuotas ka ralium dar prie gyvos jo galvos, taiau daugumas pon visada 315

Smolenskas XVII amiuje. (Senas raiinys).

kenk ir savo snui. Taiau karalaitis Vladislovas, turdamas Maskvos bajor pasirayt jo irinkimo rat, titulavosi caru ir 1617 m. ygiavo uimti Maskvos; kariuomenei vadovavo Kat keviius. Maskva buvo pasiekta, taiau jos paimti nepavyko, ir 1618 m. D i v i l i n o kaime (prie Maskvos) buvo padarytos 16 met paliaubos. Maskva btinai reikalavo, kad Vladislovas nebesivadint .caru, bet tas neatsisak nuo titulo. itas klau simas tuo bdu ir liko neisprstas, bet sien klausimas ir kiti reikalai buvo sutvarkyti. Paliaub sutartis Lietuvai ir Lenkijai buvo naudinga: ja Lietuvai buvo patvirtinta 1611 m. atgauta S m o l e n s k o s r i t i s , kuri Maskvos valdioje buvo nuo 1514 m. (ir. 204 psl.), o prie Lenkijos buvo priskirti ernigovas ir Naugardukas Sieverskas. 314

bdavo prie tai nusistat. Mat, Zigmantas, siekdamas abso liutizmo ir spausdamas nekatalikus, buvo sigijs daug prie, todl Vladislovo karnavimui bdavo prieinamasi vien tik i opozicijos tvui. Tuo tarpu patsai Vladislovas krate buvo labai mgiamas. Tvas visose ikilmse j laikydavo greta savs, ir bajorija buvo pratusi laikyti j natraliu pdiniu. Be to, tvas j buvo trauks ir valstybs valdomj darb. Ne kart jis vadovavo karo y giuose ir atliko nemaa kit valstybini darb. Tvui mirtant, jis buvo jau subrends vyras turjo 36 m. amiaus. Savo taktu ir gabumais jis nusipeln vis pa garb. O kadangi jis palaik draugikus san tykius su visais tvo skriaudiamaisiais, tai j palaik ir visa opozicija, tikdamasi, kad po tvo mirties snus atitaisys jiems skriaudas. Todl tvui mirus jokio kito kandidato nebuvo. Visas tarpuvaldis buvo labai trumpas ir ramus. Pati elekcija utruko vos V2 Vladislovas Vaza, valandos, nes Vladislovo 16321648 m. d. Lietuvos kunigaiktis ir Lenk karalius. prie nebuvo. Tai buvo i viso p i r m o j i i r p a s k u t i n i o j i t o k i a t r u m p a i r rami elekcija. Lietuva dabar dalyvavo ir konvokaciniam, ir elekciniam, ir karnaciniam seime ir pirm kart, renkant karali, nepateik len kams joki savo reikalavim. Mat, abi to meto Lietuvos par tijos velionies karaliaus proteguoti katalikai ir jo neapksti protestantai palaik Vladislov. Katalikai Vladislov pa laik dl artim ryi su tvu ir visa jo eima, o protestantai dl 316

to, kad jis jiems paadjo atitaisyti savo tvo padarytas skriau das; taip antai, protestant vadui Kristupui II Radvilai Vla dislovas paadjo po senelio Leono Sapiegos mirties jo valdom Vilniaus vaivadij ir didiojo hetmono urd. Visiems nekatalikams, be to, buvo garantuota visika tikjimo laisv. Vla dislovas savo paadus i tikrj vykd: nekatalik jis niekad nespaud ir visus laisvuosius urdus tuojau idalino kaip tik tiems, kuriuos spaud jo tvas. Netrukus, mirus Leonui Sapie gai, pirmieji urdai Lietuvoje i tikro atiteko Kristupui Radvi lai. Nuo to laiko, iki galutinai imir (1655 m.), birieiai Rad vilos vl tapo vadovaujanija Lietuvos didin eima.

10. Karas su Maskva ir Polianovos taika Divilino paliaub sutartis (1618 m.) Maskvai buvo labai negarbinga, nes ji turjo uleisti Lietuvai ir Lenkijai nemaa emi. Todl caras vis lauk progos atsigriebti. Paliaubos baigsi 1633 m. vasar, ir Maskva ruosi naujam karui. Kai 1632 m. atjo inia, kad mir karalius Zigmantas, caras Myko las, nelaukdamas paliaub galo, didiul savo kariuomen i siunt uimti Lietuvos Smolensko. Mat, jis tikjosi, kad tarpu valdis ilgai utruks, kad jo metu, kaip paprastai, krate kils ne ramum. Taiau caras apsivyl, nes tarpuvaldis buvo labai ra mus ir trumpas (Maskvos puolimas dar labiau vert paskubinti elekcija), ir naujasis karalius veikiai galjo iygiuoti kar. Maskvos kariuomenei i karto seksi. Jai kelio pastoti ijo Lietuvos lauko hetmonas Kr. Radvila, kurs betgi, labai maa teturdamas kariuomens, negaljo jos sulaikyti. Greit caro kariuomen atsidr prie Smolensko, kur igelbjo tiktai tvirtos sienos: beveik itisus metus jis isilaik apgultas, kol pagaliau patsai karalius Vladislovas atjo jo ivaduoti. Prie 100.000 caro kariuomens jis teatsived vos 15.000 lietuvi ir lenk. Taiau sumani manevr dka Smolenskas buvo igel btas: caro kariuomen buvo apsupta ir priversta pasiduoti (ji buvo paleista tik padjusi ginklus). Carui nebeliko kitos i eities, kaip tiktai taikintis. Po IV2 mn. deryb P o l i a n o v o s kaime (tarp Viazmos ir Dorogobuo) buvo padaryta am317

inoji taika. Ja caras atsisak nuo vis jau Divilino paliaub sutartimi perleist emi, atsisak nuo pretenzij j Livonij ir sutiko sumokti 200.000 rubli karo ilaid, o Vladislovas u tai pripaino ji caru ir atsisak nuo vis pretenzij j Maskvos sost. Jis taip pat pasiadjo grinti t Maskvos bajor rat, kuriuo (1610 m.) buvo patvirtintas jo irinkimas caru. Vla dislovas karo metu parod dideli vado gabum, ir jo populia rumas krate dar labiau pakilo. Dabar nustatyta siena su Mas kva ibuvo iki naujojo 1654 m. karo, sukelto kazok sukilim. 11. Santykiai su vedais vedijos sosto klausimas. Vos padarius taik su Mask va, teko rpintis santykiais su vedija. 1629 m. padarytos Altmarko paliaubos baigsi 1635 m., tad reikjo arba ruo tis naujam karui arba rpintis pratsti paliaubas. Nors ren kamas karalium Vladislovas ir buvo pasiadjs nebesirpin ti vedijos sostu, taiau i tikrj nuo jo neatsisak. 1632 m. ruden ties Liucenu (Vo kietijoje) uvo ved kara lius Gustavas Adolfas. Vla dislovas ketino vesti jo nal mon, bet jo prieai vedi Kristupas II Radvila, joje sosto paveldtoja pa Kristupo I Perkno snus, 1615 skelb jaunut Gustavo Adol 1635 m. lauko hetmonas, 16351640 m. fo dukter Kristin. Vladislo did. hetmonas, 16331640 m. Vilniaus vas pasiryo vesti j, taiau vaivada; didelis kalvin globjas. vedijos ponai ir tam pasi prieino. Tada jis nusprend, paliauboms pasibaigus, pradti kar su vedais. Ir i tikro 1635 m. jis pats su lenk kariuo mene pradjo pulti vedus Prsijoje, o Lietuvos hetmonas Kris tupas Radvila taip pat skmingai puol juos Livonijoje.
318

tumdorfo paliaubos (1635 m.). Tuo metu Vokietijoje tebe jo vadinamasis 30 met karas. Protestant alininkams, jusiems prie imperatori, buvo labai svarbu, kad tarp Lietuvos Lenkijos ir vedijos bt taika, kad vedija neatitraukt savo jg i Vokietijos. Dl to tumdorfe (Prsijoje, netoli Marijenburgo) tarp Lietuvos Lenkijos ir vedijos prasidjo derybos; jas at vyko Pranczijos, Anglijos ir Olandijos atstovai rpintis taika. Karalius Vladislovas, nieku bdu nenordamas atsisakyti nuo ved sosto, geid kariauti. Tiesa, jis buvo surinks didel ka riuomen, taiau imperatorius ir Ispanijos karalius, kuriems r pjo, kad tarp ved ir Lietuvos Lenkijos kilt karas, jo tin kamai neparm. Be to, lenk bajorija reikalavo taikos ir gra sino neduoti karui l; jai pakako ir to, kad vedai adjo pasitraukti i Prsijos miest, j valdom nuo 1629 m.: jiems r pjo tik, kad palengvt prekyba ir kad jie galt lengviau par duoti savo kio produktus. Karali palaik tik Lietuva, kuriai rpjo atgauti Livonij. Po ilg deryb Lenkijos ponai prie karaliaus vali padar 26 m. paliaubas. Jomis Vladislovo tei ss ved sostui buvo paliktos neiprstos, vedai pasitraukia i Prsijos, bet jiems paliekama visa Livonija. Tuo tarpu Rad vila Livonijoj buvo ivars vedus i visos Csio (Vendeno) vaivadijos; jis tebekariavo su jais net po paliaub, bet vliau visk turjo grinti vedams. Karalius dl itokios sutarties netvr apmaudu, taiau buvo priverstas j pasirayti; jis dar tikjosi, kad seime jai pasiprieins lietuviai ir kad ji nebus rati fikuota. Lietuva ne tik nieko negavo i tos sutarties, bet dar buvo priversta grinti vedams net tai, k buvo nukariavusi Livonijoje. Todl jos atstovai seime kl protest, taiau len kai juos nuramino, addami kitur atsilyginti, ir sutartis buvo ratifikuota. Tuo bdu su vedais turjo bti ilga taika, bet 1655 m., nebelaukdami paliaub galo, jie vl pradjo kar.

12. Ramusis Vladislovo valdymo periodas Padarius taik su Maskva ir vedais, Lietuva joki nesu sipratim nebeturjo. Karalius Vladislovas buvo sumans ruoti didel koalicij prie turkus, bet jo planams pasiprieino senatas ir seimas. Turdamas dl to daug nemalonum ir dide319

li nuostoli, karalius nebekr joki dideli plan. I vis pusi varomas, jis puol apatij ir leido gyvenimui eiti savo vaga. Beje, jis dar band sutaikinti protestantus su katalikais, bet tam reikalui suauktas suvaiavimas (1645 m.) nieko nepa siek. Tuo bdu krate ir toliau jo, kaip j, nuolatiniai kivir ai dl tikybos, ponai rungsi tarp savs, kovojo dl viet, o seimai daniausiai bdavo netvarkingi ir danai iirdavo, nieko nenutar. Bet kadangi tuomet nebebuvo su niekuo kar, tai kratas po Zigmanto laik suirui ir vidujini vaid m atsi gauti savaime, be joki reform, be joki pastang krato ge rovei pakelti. Joki reform n nebuvo galima padaryti, nes karalius, bdamas suvarytas, nieko negaljo veikti, o seimas, vis laik bdamas pakriks, nieko svarbesnio negaljo nutarti. Po 13 rami met, paiam Vladislovo gyvenimo gale, Len kij, o i dalies ir Lietuv, sukrt audringas kazok sukilimas, veds Lietuv su Lenkija naujus sunkius karus su Maskva ir vedija. 13. Ukraina ir kazokai Ukraina. Dabar vadinamoji Ukraina X I I I amiuje buvo bai siai nuteriota upldusi totori ord. Pietinje jos dalyje gy ventojai buvo visikai inyk: vieni ibgiojo, o kitus totoriai pa m vergij ir pardavinjo. Tik kai tas kratas pateko Lietuvos, o vliau (1569 m.) Lenkijos valdi, jame vl palengva pradjo rastis gyventoj. Didieji Lietuvos kunigaikiai ir Lenk kara liai tuius jos emi plotus dalino bajorams arba kr ten se ninijas. Valstieiai ten buvo kvieiami gyventi lengvesnmis slygomis, negu gyveno kitur: ilg laik, kartais net iki 40 met, jie ten ibdavo laisvi, tiktai po sutarto laiko i j pareikalau davo toki pat pareig, kaip ir kitur. prat bti laisvi, valstie iai sunkiai davsi baudiauninkais paveriami, todl ten nuo lat bdavo visoki neramum. Valstieiai nekent bajor ne tik kaip skriaudj, bet ir kaip katalik (mat, valstieiai ten buvo pravoslavai). Todl, pradjus vykdyti banytin unij, santykiai tarp bajorijos ir valstiei dar labiau paatrjo, nes valstieiams atrod, kad bajorija juos nori atitraukti nuo tikrojo Dievo. Dl it prieybi kiekvienas tose emse neramumas 320

grs dideliu vis valstiei sukilimu; o neramum ten danai sukeldavo k a z o k a i . Kazokai. Buvusi dykum kolonizacija jo palengva, nes Juodosios jros pakrantse gyven totoriai nesiliov upul dinti to krato. Ypa dl to buvo pavojinga gyventi tos dy kumos pakraiuose. Todl net X V I I amiaus pradioje Dnie pro emupys dar tebebuvo negyvenamas: gyvenamosios sodybos baigsi kiek emiau Kijevo. Toliau nuolatini gyvenamj so dyb nebebuvo, ir ten rinkdavosi briai visoki pabgli. Daugumas j buvo nuo pon pabg valstieiai, o kiti vi sok nuo bausmi pabg nusikaltliai ir iaip avantiristai. Vyriausioji j stovykla Padnieprje buvo vadinama S i e, o jie patys k a z o k a i s (kazokas totorikai reikia valkat, bastn). Jie gyveno i mediokls ir plim; savo drsi vad vedami, nuolat puldavo totorius, o valtimis nuplaukdavo turk pasienius ir ne kart apipldavo net Konstantinopolio priemiesius. Jie save laik prieakiniais krikionikojo pa saulio sargais ir puol totorius ar turkus, visikai nepaisydami, ar ie tuo metu su krikionimis kariavo ar gyveno taikoje. U j puolimus totoriai danai atkerydavo Kijevo ir Podols sritims. Pastangos sutvarkyti kazokus ir kazok sukilimai. Da rant taik tiek totoriai, tiek turkai visada reikalaudavo i Len k karali ir didij Lietuvos kunigaiki, kad suvaldyt kazokus. Todl jau Zigmanto Augusto laikais rpintasi juos sutvarkyti. Po Liublino unijos visos dabartins Ukrainos ems buvo priskirtos prie Lenkijos, ir nuo to laiko nuolatinio rpesio su kazokais turjo vieni lenkai. Buvo galvota juos paversti pasienio kariuomene, duoti jiems vad ir mokti algas. Steponas Batoras buvo sudars i j 500 raiteli vliav. Zig manto Vazos laikais (1590 m.) kazokai buvo surayti vadina muosius r e g e s t r u s , o kiti priversti usiimti ramiu ems darbu. Bet karo metu bdavo suorganizuojama daug didesn kazok kariuomen. Taip antai, jie buvo paaukti kariauti ir prie Maskv ir prie vedus. Daugumas laisv pamgusi ka zok bemeilijo likti kariais, o ne baudiauninkais; todl visi tie, kurie nepatekdavo regestrus, visuomet bdavo nusiteik maiLletuvos Istorija, 21

321

tui. Nelabai diaugsi ir regestriniai, nebegaldami kada pano rj pulti totori. Todl dl menkos prieasties jie labai danai sukildavo, prie j bematant prisiddavo gyven kazokik gy venim ir visi savo pon nekenia valstieiai, ir kiekvienu mo mentu tose srityse grs visuotinis liaudies maitas prie bajo rij. Toki didesni ir maesni sukilim buvo nemaa. T srii ponai savo dvaruose laik itisus kariuomens pulkus, taiau ne visada apsigindavo patys, ir labai danai tekdavo y giuoti prie kazokus Lenkijos hetmonams. Nugalti kazokai nutildavo, dalis j paklidavo regestrus, daugumas turdavo eiti dirbti ems, o dalis bgdavo tolim ir nepasiekiam Si. Bet po kiek laiko ir vl dl kokios nors prieasties prasiddavo naujas sukilimas. Bagdono Chmelnickio sukilimas. Vladislovo laikais ka zok sukilim buvo net keletas. Paskutinysis buvo iau riai numalintas 16371638 m. Po to buvo palikta 6.000 regestrini kazok. 10 met prajo ramiai. Bet tuo laiku pra djo brsti n mjas sukilimas, kur sukl buvs kazok kariuo mens ratininkas B a g d o n a s C h m e l n i c k i s . Nuskriaus tas vieno lenk bajoro, suviliojusio ir atmusio i jo mon.

sumuusio sn ir ivijusio j pat i kio, Chmelnickis band iekoti teisybs pas karali ir seime, bet, jos nerads, pabgo Si. Ten jis sukl visus kazokus, prie kuri prisidjo daugumas rami valstiei; dar pasikviets pagalb totri, 1648 m. dvie juose miuose ties Gel tonaisiais Vandenimis ir Korsne jis sunaikino vis Lenk kariuomen; nelaisv pakliuvo net abu hetmonai. Kazokams kelias Lenkij buvo atviras. Kaip tik tokiuo kritiku momentu Mer kinje mir karalius Vla dislovas. Kadangi visa kariuomen buvo sunai kinta, tai konvokacinis seimas paauk kar vis Lenkijos bajorij. Jos susirinko apie 200 tkst.; taiau susitikusi su Chmelnickio kazo kais ir totoriais, ji ib giojo be mio. Tai vy ko prie pat naujojo kajonas Kazimieras,
raliaus elekcij, ir kazok byl jau teko baigti 16481668 m. d. Lietuvos kunigaiktis ir Lenk karalius.

Jonui Kazimierui. c . J o n o K a z i m i e r o l a i k a i (16481668 m.) 14. Jonas Kazimieras ir jo elekcija Vladislovas pdini nepaliko. Bet kadangi kratas jau buvo apsiprats su Vaz eima ir j irjo, kaip sav di nastij, tai niekas apie kitus kandidatus n negalvojo. Rei kjo tik isprsti gin tarp dviej sosto troktani Vladislovo broli Karolio ir Jono Kazimiero. Abu jie ligi tol nebuvo 323

niekuo pasiymjs; bet vis dlto Jonas Kazimieras turjo dau giau simpatij; be to, u j pasisak ir Chmelnickis. Todl jis ir buvo irinktas. Jono Kazimiero valdymo laikai Lietuvai ir Lenkijai buvo sunkiausi. Jis neturjo joki valstybini gabum; vis savo viepatavimo laik jis daugiausia rpinosi asmenikais reikalais. Neturjo joki dideli plan ir vis laik ibuvo visikoje savo monos takoje. Jo mona buvo velionies karaliaus Vladislovo nal, prancz M a r i j a L i u d v i k a . Energinga intrigant, karalikuosiuose rmuose ji daugiau reik, negu pats karalius. Negaldamas isinarplioti i to chaoso, kur j trauk idykusi ponija ir monos intrygos, Jonas Kazimieras pagaliau net atsi sak nuo sosto. 15. Pradia 16541667 m. karo su Maskva Kazok pasidavimas Maskvai. Jonui Kazimierui nesisek tvarkyti kazok reikalo. Lenki joje jie pasiekdavo net tolimj Lvov, o Lietuvoje net Pinsk ir Mozyri. Kelet toki upuo lim Lietuva pati atrm ir net padjo lenkams. Pagaliau 1651 m. kazokai buvo sumuti, ir Chmel nickis pasiadjo palikti vos 20.000 regestrini, nors prie por met jam buvo leista j laikyti net 40.000. Todl buvo sunku laukti ramybs, nes buvo nemanoma laisvuosius kazokus paversti bau diauninkais. Chmelnickis tuo P U nesitenkino gindamas ka zok teises ir pravoslavij, bet jau svajojo sukurti atskir Ukrainos valstyb. Tam tikslui jis buvo pasidavs turk sultono globai. Taiau netrukus jis atsimet nuo turk ir pasidav Maskvos carui Aleksiejui (1653 m.), kuris sutiko kazok kariuomens palikti net 60.000, o j hetmonu pa skyr Chmelnick. Bagdonas Chmelnickis. 324
t a r

Pradia karo su Maskva. Caro sutikimas priimti savo glob kazokus reik Polianovos taikos sulauym. 1654 m. viena caro kariuomen m vertis Lietuv, o kita su kazokais Lenkij. Gintis buvo nemanoma: Lietuvos kariuomen buvo nedidel, o, be to, nesutar jos vadai (tuomet didiuoju hetmonu buvo Jonuas Radvila, o lauko hetmonu jo prieas Gansiauskas); jie veik atskirai, ir nepajg sulaikyti rus. Prieas m vien miest po kito. T i k Smolensko tvirtos sienos sulaik rusus net 4 mnesius, o kiti miestai Polockas, Vitebskas, Mogilevas, Mozyrius greit pasidav. Karalius Jonas Kazi mieras atvyko Lietuvos gelbti. Nordamas gauti karui jg ir sutaikinti ponus, jis auk Lietuvos bajorij suvaiuoti Gar din; bet jos atvyko labai maa, ir karalius ivyko Lenkij, nieko nenuveiks. Lietuva buvo palikta savo paios likimui. iemos aliai buvo sulaik Maskvos kariuomen, bet 1655 m. ji vl m ygiuoti Lietuvos gilum; Lietuvos hetmonai netu-

Jono Kazimiero

elekcija.

( J . Kosako paveikslas).

325

rjo jg jai sulaikyti. Radvila su 5.000 kariuomens paliko net Vilni ir pasitrauk Kdainius; jis tik spjo isiveti i Vilniaus id ir sudeginti tilt per Ner. Rusai um miest be kovos. Tai buvo pirmas atsitikimas Lietuvos istorijoje, kad prieas um jos sostin (nuo kryiuoi laik ji nebuvo net pulta). Miestas buvo turtingas ir graus. Nieko to nemat savo tvy nje, rusai m baisiausiai j plti ir naikinti; visos brangeny bs buvo gabenamos Maskv. Ten buvo iveti net pon rm baldai. Be to, miest baisiausiai naikino pakrik karei viai: buvo iplti net banyi ir vienuolyn rsiai, imtyti juose esantieji kaulai ir inetos grabuose rastos brangenybs. it plim metu mieste kilo gaisras, kurs truko net 17 dien ir sunaikino visk, kas dar buvo lik neiplta. Po karo Vil niaus nebegalima buvo n painti. (ito rus antpldio metu kakur buvo paslptas ir ligi iol nerandamas Vytauto grabas, r. 146148 psl.). Netrukus rusai taip pat um Gardin ir Kaun. Neu imta liko tik emaitija, Auktaitijos iaur ir Brastos sritis. Hetmonas Radvila su nedidele Lietuvos kariuomene sustojo Kdainiuose, lauko hetmonas Gansiauskas emaitijoje. Be j, dar turjo savo paties pinigais surinktos kariuomens Vi tebsko vaivada Povilas Sapiega, kuris veik atskirai ir nuo rus trauksi Lenkijos link. Caras tuo tarpu pats atvyko Vilni ir reikalavo i likusios bajorijos prisiekti, kad pripains j di diuoju Lietuvos kunigaikiu. Jis jau buvo pradjs net ofi cialiai vartoti didiojo Lietuvos kunigaikio titul. Tik 1656 m., kai jam buvo duota vilties po Jono Kazimiero gauti visos Respublikos sost, su juo buvo padarytos paliaubos, kurio mis jam buvo paliktos visos uimtosios ems (tuo laiku rus neuimtsias Lietuvos sritis jau buvo um vedai).

Adolfo dukt Kristina, kuriai buvo pripaintas sostas, susipy kusi su savo ponais, atsisak nuo sosto. Sostas atiteko K a r o l i u i X G u s t a v u i , Gustavo Adolfo sesers ir Vokietijos Cveibriukeno kunigaikio snui. Jis buvo aukljamas vedi joje ir sost turjo gauti kartu su Kristinos ranka. Dabar j gavo be jos. Jaunutis karalius troko pasiymti kare, norjo pasiplti ir dar kart parodyti pasauliui ved ginklo garb. Kaip tik tuo laiku Stokholm atvyko itremtas Lenkijos vice kancleris Radziejovskis, kuris vis laik tikinjo Karol Gus tav, kad Jon Kazimier tiktai karu tegalima priversti atsisakyti nuo ved karaliaus titulo ir kad kariauti su juo bt labai leng va. Be to, jam sil sjung Chmelnickis. Taigi, tikdamasis lengvai laimsis, Karolis X Gustavas 1655 m. vasar staiga su dviem armijom per Prsij siver Lenkij, o treia jo armija buvo organizuojama Livonijoj ir, generolo Gardio (Magnus de la Gardie) vadovaujama, turjo siverti Lietuv. Lenkijoje vedams pasisek: paaukta Lenkijos bajorija pasi dav be mio (ties Uiste, liepos 25 d.). vedai netrukus um didij dal Lenkijos; kit dal teriojo rusai su kazokais, o ka ralius Jonas Kazimieras pabgo Austrijos Silezij. Kdaini sutartis. Pirmieji Karolio X pasisekimai Lenki joje vyko tuo metu, kai caro kariuomen artinosi prie Vilniaus ir pagaliau j um. Lietuva buvo palikta savo paios likimui. Nei i karaliaus nei i lenk ji negaljo gauti jokios paramos. Jos apsauga turjo rpintis patys Lietuvos ponai, o vis pirma hetmonas Jonuas Radvila. Caro kariuomenei dar tebesiartinant prie Vilniaus, jis kartu su savo pusbroliu Boguslovu ir Vilniaus vyskupu Tikeviium kreipsi ved kariuomens va d, generol Gard, silydamas sjung prie rusus ir prayda mas paramos. Gardys sutiko. Vliau, rusams umus Vilni, visi Lietuvos ponai pakriko, daugumas ibgo Prsus, ir tartis su Gardiu teko beveik vienam Jonuui Radvilai, nes ir Boguslovas pabgo Palenk, o i ten Prsus. I anksto pasisaks bsis sjungininku, Gardys su kariuomene eng Lietuv. Jam at jus Kdainius, buvo sukviesta bajorija, kuri pasira sjungos su vedija akt. Tuo aktu buvo n u t r a u k i a m a u n i j a su L e n k i j a ir umezgami tokie pat ryiai su v e d i j a . Jonas Kazimieras, nedavs Lietuvai jokios para327

16. Karas su vedais ir Kdaini sutartis Karo pradia. tumdorfe padaryt paliaub laikas baigsi 1661 m. Bet vedijoje tuo tarpu vyko permain. Gustavo 326

mos, tuo aktu paalinamas nuo sosto ir didiuoju Lietuvos ku nigaikiu skelbiamas ved karalius Karolis X Gustavas, ve dai u tai turjo padti atsiimti Maskvos caro ukariautas emes. Su tart pasira pirmiausia Jonuas Radvila, paskui emaii vyskupas Pariauskas, Vilniaus vys kupo galiotinis kanau ninkas Bialozoras, lauko hetmonas Gansiauskas ir per 1.000 bajorijos. Bet vedai neverti no unijos su Lietuva. J karalius Kdaini akt nieko neatsak, o ved kariuomen m eimi ninkauti Lietuvoje ne kaip sjunginink, bet kaip okupant kariuo men. ved karininkai Jonuas Radvila, po pavietus rinko mokes Kristupo II snus, 16461654 m. lauko ius ir visk tvark, n hetmonas, 16541655 m. did. hetmonas, neatsivelgdami bajo 16461653 m. emaii seninas, rijos reikalavimus. Ba16531655 m. Vilniaus vaivada. rija skundsi, iekojo pagalbos pas hetmon Radvil, bet ir tas nieko negaljo padaryti; vedai su juo maai tesiskait, o bajorija vis kalt vert ant jo. Jo kariuomens dalis sukilo ir, j pametusi, nujo Lenkij iekoti karaliaus Jono Kazimiero. ved karo pabaiga ir Olivos taika (1660 m.). Lenkijoj vedams pradjo nebesisekti. Pasipiktins plimais, prie juos sukilo visas kratas, ne tik bajorija, bet ir valstieiai. Gene rolas Gardys su kariuomene buvo ikviestas i Lietuvos Len kij. Lietuvoje liko tik maos ved jgos. Tuo tarpu ir Lietuvos bajorija kaskart vis labiau m bruzdti prie vedus. Pagaliau ir ia kilo smarkus partizanikas karas; maesni ved breliai 328

buvo naikinami. Radvil apauk idaviku, jo prieai rinko jgas. Prie j stojo ir lauko hetmonas Gansiauskas, kuris pa siskelb Kdaini sutart pasiras priverstas. Bet vis labiau siai troko praudyti Radvil Vitebsko vaivada P. Sapiega. Jau anksiau savo surinkt ka riuomen jis dabar padidino, nusprends pirmiausia sunai kinti Radvil, is tuo tarpu jau buvo ivyks i Lietuvos ir usidars Tikocino pily. Pa lenkj. Netekusiam turt, su maa kariuomene (vedai bu vo toli) Radvilai nebema noma buvo apsiginti. 1656 m. naujj met ivakarse Sa piega pam Tikocin, atrads ten Radvil tik k mirus. Radvilai mirus, niekas jau nebegyn unijos su vedais, ir j likuiai greit buvo ivyti i Povilas Sapiega, Lietuvos. 16461656 m. Vitebsko vaivada, Kovos su vedais Lenki 16561657 m. karaliui itikimos Lie joje jo dar gana ilgai. Paga tuvos kariuomens regimentorius, o liau jie buvo ivyti ir i Len 16581665 m. didysis hetmonas. kijos, ir 1660 m. mirus Karo liui X Gustavui, tais paiais metais O I i v o j e su vedais buvo padaryta aminosios taikos sutartis. Jonas Kazimieras sutiko atsisakyti nuo ved karaliaus titulo, o vedija sutiko grinti Lietuvai Lenkijai dal Livonijos (iki Aivieksts ups ir Lubano eero), t. y. Latgal. I jos buvo sudaryta vadinamoji Livonijos vaivadija. Tuo bdu karas su vedija buvo baigtas. Taikos slygos, tiesa, nebuvo naudingos Lietuvai, taiau geresni nebuvo galima pasiekti, nes tuo metu dar tebebuvo nebaigtas karas su Maskvos caru.
16561665 m. Vilniaus vaivada,

329

Susidrimas su vedais pamikje. (Brandto paveikslas).

17. Pabaiga karo su Maskva ir Andrusavos taika (1667 m.) Kaip matm, 1656 m. buvo padarytos paliaubos su Maskva. Paliaub metu jo derybos dl caro snaus pripainimo Jono Kazimiero pdiniu. Kadangi tas sumanymas tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje turjo daug prie, tai derybos jo tik dl karo baims. Bet kai, Maskvos globa apsivyls, B. Chmelnickio pdinis Vihovskis su kazokais pasidav (1658 m.) J o nui Kazimierui, karas su Maskva vl prasidjo. Maskvos ka riuomen prie pat Vilniaus sumu ir net pam nelaisv Lie tuvos lauko hetmon Gansiausk. Vliau betgi karas pakrypo Maskvos nenaudai. Tiesa, lenkai Ukrainoje negaljo sistip rinti net ir po keli laimt mi, nes buvo prasidj nuo latiniai kazok maitai (j hetmonai, danai nuveriami, kai taliojosi ir djosi tai su lenkais, tai su Maskva); bet Lietuvoje caro kariuomenei tikrai m nebesisekti. 1660 m. Lietuv ir Lenkij Maskvos suruotas didiulis ygis nepasisek jos ka riuomen buvo sumuta. Kitais metais Lietuv atvyko su len k kariuomene pats karalius padti hetmonui Sapiegai; tada buvo atsiimtas Gardinas. Mogilevas ir Vilnius. 330

Kariauti su Maskva buvo sunku, nes nuteriotas kratas ne pajg net kariuomenei atlyginti. Todl didioji Lietuvos ir Lenkijos kariuomens dalis susibr konfederacij ir atsisak klausyti vad ir karaliaus, kol bus sumokta alga. Lenkijoje tuo tarpu jo tiesiog vidaus karas. Prie karali ir jo politik su ginklu rankoje sukilo Lenkijos hetmonas Liubomirskis. Lie tuvos konfederat kariuomen net nuud savo lauko het mon Gansiausk, ketinus iardyti konfederacij. Kariuomen nurimo tik tada, kai jai buvo priadta i Lenkijos ido sumo kti 9.300.000 auksin, o i Lietuvos ido 4 milijonus auksin. Taiau karas tebejo ir konfederacij metu, tik, inoma, labai sunkiai. Bet kai kazokai pasidav turk sultonui, tarp Maskvos ir Respublikos nebebuvo didiausio gino objekto Be to, ir Maskvai atsirado pavojus i turk puss. Todl ir caras pradjo linkti taik. Po ilg deryb 1667 m. A d r u s a v o s kaime ( iaur nuo Mstislaulio) buvo pasirayta taika. Ja caras sutiko grinti Lietuvai dar neatsiimt Polock su Vi tebsku, bet utat jis sau pasiliko Smolensko vaivadij, Starodubo paviet ir kai kurias Vitebsko vaivadijos dalis. Lenkija uleido Maskvai dal Ukrainos vis kairj Dniepro krant. Be to, abi puss pasiadjo bendrai suvaldyti kazokus, irti, k?d jie nebepult totori su turkais ir tuo nesukelt karo. Gar sioji Si turjo pasilikti abiej valstybi inioje. Kadangi ito karo metu caras skelbsi ess Respublikoje spaudiam pravoslav gynjas, tai sutart taip pat buvo ra yta, kad Respublikoje nebsi spaudiami pravoslavai, o caro valstybje katalikai. Be to, kaip atlyginim bajorijai u dvarus, dabar su tomis sritimis Maskvai atitenkanius ir Maskvos ka riams idalintus, caras apsim sumokti 1 milijon auksin, arba 200.000 rubli. Ne visos itos sutarties slygos buvo caro vykdytos. Ilgai pati sutartis ibuvo nepatvirtinta. Galutins derybos ir ami noji taika tomis paiomis slygomis tevyko tik 1686 m. Taiau dabar nustatytoji siena su Maskva ibuvo nepakitus iki pat pirmojo Respublikos padalinimo (1772 m.). Andrusavos taika, patvirtinta 1686 metais derybose, pir mininkaujant Gimultovskiui, ir dl to vliau vadinama Gimultovskio traktatu, turjo labai didel reikm vlyvesniems santy331

kiams su Maskva. Joje raytas pasiadjimas suteikti laisv Res publikos pravoslavams dav juridin pretekst carams kitis Res publikos vidaus reikalus, dedantis pravoslav gynjais. Po itos taikos, be to, atsirado nauja bajorijos grup, vadinama tremtiniais, arba i lotyniko e g z u l i a n t a i s (exules). Tai buvo pabgliai i Maskvai atitekusi ir jau niekuomet Respubli kai nebegrusi emi. Lenkijoj j buvo i ernigovo vaivadijos, o Lietuvoje i Smolensko vaivadijos ir i Starodubo pavieto. Ka dangi vis laik nebuvo atsisakyta nuo pretenzij tas emes, tai karaliai ir toliau tebesititulavo Smolensko ir ernigovo kunigaik iais. Buvo skiriami ir t emi senatoriai. Todl Lietuvoje vis laik tebebuvo Smolensko vyskupas, vaivada ir katelionas. Buvo aukiami ir t emi bajorijos seimeliai, kurie, kaip ir anksiau, rinkdavo atstovus seim ir tribunol. Buvo taip pat vaivadijos pilies ir ems teismai ir j kanceliarijos. Bet kadangi visa Smo lensko vaivadija ir visas Starodubo pavietas atiteko Maskvai, tai seimeliai negaljo rinktis buvusiose savo ribose. Todl t srii seimelio vieta buvo paskirtas Vilnius. Vliau smolenskiei sei melis buvo perkeltas A 1 y t , o starodubiei i e m a r i u s . Kadangi egzuliant dvarai buvo caro konfiskuoti ir idalinti sa vikiams, tai egzuliantams pragyventi buvo idalintos kai kurios seninijos; i pradi jos buvo duotos jiems laikinai valdyti, o vliau buvo atiduotos visikon nuosavybn. 18. Jono Kazimiero valdymo pabaiga ir abdikacija I Jono Kazimiero buvo menkas karalius: jis neturjo nei gabum nei noro valstyb tvarkyti. Jam labiausiai rpjo savo paties asmeniniai reikalai. Kiek jis buvo tik savimi susirpins, matome ir i to, kad ved antpldi metu, kai jam paiam te ko bgti usienj, jis kartu veiojosi savo aukso d, nieko ne paaukodamas i jos kariuomens organizavimui. Todl ir jo valdymas buvo labai nelaimingas: valstyb buvo perdm nuteriota prie kariuomeni, dvarai iplti, miestai sunaikinti. Vis kar met paioje bajorijoje ir pon tarpe vir vaidai, ir karalius nepajg sutvarkyti valstybs. Seimai vienas po kito pradjo irti, o jei ir neiirdavo, tai juose vis tiek nieko svar besnio negalima bdavo nutarti, nes kiekvienas svarbesnis klau simas sukeldavo kieno nors pasiprieinim, ir bdavo pasinau dojama liberum veto teise; itaip iiro net 4 seimai. Karalius d^l vis nelaimi ir netvarkos labai sielojosi. Vaik jis neturjo, o visi jo broliai buvo mir, tad buvo aiku, kad po 332

jo mirties bus daug kandidat sost; taigi galjo prasidti vidaus karas. Todl jis ikl mint, kad naujas karalius bt irinktas jam dar tebegyvenant. it mint jam labiausiai piro mona Marija Liudvika, kuri, bdama prancz, labai rpinosi, kad Respublikos sostas tekt prancz princui Kondei (Cond). monos takoje Jonas Kazimieras pradjo veikti to prancz kandidato naudai. Bet prie buvo stipri opozicija, susiriusi su Habsburgais. Opozicija turjo savo kandidat ir tikjosi, kad po karaliaus mirties j bus lengviau irinkti, todl ji apskri tai buvo nusistaiusi prie elekcij. Kiek kart karalius sei muose ikeldavo pdinio klausim, tiek kart seimai t klausim atmesdavo. ios atkaklios kovos metu net kilo Lenkijos hetmono Liubomirskio maitas. Pasmerktas u kariuomens kurs tym prie karali, Liubomirskis pakl mait, sumu karaliaus kariuomen (1665 m.), ir karalius turjo nusileisti. Netrukus po to mir karaliaus mona. Patsai karalius, apsivyls ir nepajg damas sutvarkyti valstybs, atsisak nuo sosto (1668 m.) ir i vaiavo Pranczij; ten jis ir mir 1672 m. Atsisakiusiam nuo sosto karaliui pragyventi buvo paskirta i Lenkijos ido kasmet po 100.000, o i Lietuvos ido po 50.000 auksin. Graudinga buvo 1668 m. seimo scena, kai karalius teik atsisa kymo akt ir pasak paskutin kalb. Verk ir jis pats ir visas seimas. Savo kalboje jis saksi ess senatvs prislgtas, kar ir vidaus netvarkos nuvargintas. Todl jis grins karn, kad ji bt atiduota daugiau jg turiniam naujajam karaliui. Jis bajo rijai dav suprasti, kad reikia panaikinti vis netvark, nes kitaip valstyb sulauks lidno galo.

II. XVII amius pereinamasis laikotarpis

1. Valstybinio Lietuvos gyvenimo pakitjimas Lietuvos ir Lenkijos valstybi susigyvenimas. Trys Vaz* eimos karaliai vald i viso 80 met (Zigmantas vienas ikaraliavo net 44 metus). Anksiau Lietuva jautsi visikai atskira valstyb: labai danai bdavo aukiami visai atskiri jos sei mai, sau didj kunigaikt ji rinkdavosi atskirai, o u pripa333

inim lenk irinktojo karaliaus pateikdavo tam tikras slygas (ir. Stp. Batoro ir Zigmanto Vazos elekcij apraymus). Bet per ilg Zigmanto Vazos viepatavim Lietuvos bajo rija suartjo su lenkais, ir Vladislovas jau buvo irinktas kartu lenk ir lietuvi. Tad jis buvo pirmasis bendrai lietuvi ir lenk irinktas valdovas. Po to ir visi kiti valdovai jau visada bdavo bendrai renkami. Vaz karaliavimo metu m nykti ir atskiri Lietuvos sei mai: jie kaskart vis reiau bdavo aukiami. Tai atsitiko dl to, kad, gyvenant vieno karaliaus valdioje, lietuviams atsirasdavo vis daugiau bendr reikal su lenkais. Tuos reikalus reikdavo atlikti kartu, tad kartu reikdavo dl j ir tartis.Todl pasipriei nimas lenkams, kuris buvo toks rykus tuojau po Liublino uni jos, palengva m vis nykti. Lietuvos ir Lenkijos bajorij susigyvenimas. Lietuvos po nija ir auktesnioji bajorija buvo jau aplenkjusi. Nors ji tarp savs kalbjosi lenkikai, bet vis dlto jautsi lietuvika ir gyn Lietuvos reikalus. Dabar lietuvikoji smon pradjo gesti. O tam ypatingai daug padjo Zigmanto Vazos charakteris. Jis vis laik siek absoliutizmo, tuo tarpu Lietuva, o ypa Lenkija, buvo laisvos bajor respublikos. Bajorija laik save visagalia: kiekvienas bajoras tarsi gals bti irinktas net karalium, o karalius buvo laikomas tik bajorijos pasikviestuoju valdovu. Jis turdavo tik tiek valdios, kiek bajorija jam duoda vo jo irinkimo metu sudaromja sutartimi pacta conventa. Tad kai Zigmantas Vaza, o vliau i dalies ir jo sns m siekti absoliutizmo, tai Lietuvos ir Lenkijos bajorija tam drauge pasi prieino. Dl to kova su karalium jo ne tik seimuose, kur ji perjo net sukilim prie karali (ir. apie Zebidovskio roko, 300 pusi.), bet apie tai buvo kalbama ir seimeliuose ir bajorijos suvaiavimuose, apie tai pagaliau buvo raoma ir kny gose. Visur buvo kalbte kalbama apie karaliaus nor pri spausti taut" (tauta" ia reik tiktai Lietuvos ir Lenkijos bajorij). Kadangi visos laisvs, kuriomis naudojosi ir Lietu vos bajorija, atsirado Lenkijoje ir tik i jos atjo Lietuv, tai jo? buvo vadinamos lenkikomis, arba l e n k t a u t o s l a i s m i s. Tuo bdu ir Lietuvos bajorija, kalbdama apie save, 334

kaip visuomen, kovojani su karalium dl savo teisi, laik save lenk tautos" monmis. Rpinimasis Lietuvos valstybs reikalais. Taigi luominiais interesais Lietuvos bajorai m vadintis lenkais. Bet iaip jau visais kitais atvilgiais jie laike save lietuviais; todl ir jungtin valstyb buvo vadinama a b i e j t a u t r e sp u b 1 i k a". Savo valstybinio savarankikumo Lietuva nie kad neisiadjo ir j labai budriai saugojo: ji ilaik savo atskir valdi, nuolat reikalavo, kad seimai bt aukiami vien kart Lietuvoje, o kit kart Lenkijoje, kad karalius taip pat kur laik gyvent Lietuvoje. odiu, ji vis laik kovojo, kad Lietuva gaut toki pat reikm jungtinje valstybje, ko ki turjo Lenkija. Lenkai jokias valstybines vietas Lietuvoje nebuvo sileidiami. Nors, kaip minta, jie daug kart reika lavo jiems prieingus Lietuvos Statuto nuostatus panaikinti, bet lietuviai to nepadar ir kariausiai prieinosi kiekvienam lenk bandymui gauti viet Lietuvoje. Taip antai, Zigmantui Va zai paskyrus Vilniaus vyskupu lenk Maciejevsk, Lietuvos se natoriai ir bajorija tam grieiausiai pasiprieino. Karaliaus paskirtim (nominuotam) vyskupui dar reikdavo popieiaus pa tvirtinimo. To patvirtinimo praomasis ratas turdavo bti ant spauduotas Lietuvos antspaudu. Taiau iuo atveju Lietuvos kancleris L. Sapiega atsisak prispausti antspaud. Karaliui usi spyrus ir Maciejevskiui btinai veriantis Vilni, Lietuvos po nai pareik, kad jeigu jis idrst atvaiuoti, tai jie pastatyt kariuomen ir jo nesileist n miest. Tuo metu Krokuvos vyskupu buvo paskirtas buvs Vilniaus vyskupas Jurgis Rad vila. Lenkai rodinjo, kad, jeigu lietuvis vyskupas ess si leistas Krokuv, tai lenkas turs bti sileistas Vilni. Ta iau lietuviai nieku bdu nenusileido. Byla trauksi 8 metus (15921600 m.), ir pagaliau Vilniaus vyskupu buvo paskirtas lietuvis Voina. Toki atsitikim buvo ir daugiau. Lietuvos bajorija jautsi su Lenkijos bajorija sudaranti vien luom, vie n bajor visuomen, arba, kaip tada sakydavo, vien taut", taiau Lietuva rpinosi ji pati: pati j gyn nuo prie, pati, kartais net nesiklausdama lenk, dar atskiras sutartis, 1655 m., kaip matm, buvo net pasiryusi visikai skirtis su Lenkija.

335

2. Lietuvos sienos Vaz laikais Ilgai truk karai su Maskva dl Livonijos pasibaig Lie tuvos ir Lenkijos laimjimu: Stepono Batoro laikais buvo atgautas Polockas ir visa Livonija (ir. 285289 psl.). Zigmanto Vazos laikais, iam pradjus kar dl vedijos sosto, Livonija buvo prarasta: ji net iki Dauguvos ups atiteko vedijai (ir. 304, 328 psl.). Zigmanto Vazos laikais, kai Maskvoje siaut di dioji suirut, buvo atgautas Smolenskas (ir. 313 p s l ) , ta iau Jono Kazimiero laikais Andrusavos sutartimi (ir. 330 psl.) jis vl buvo atiduotas Maskvai, ir sienos su ja liko beveik tokios pat, kokios buvo Stp. Batoro laikais. T i k labai suma jo Lietuvos ir Lenkijos bendrai valdomoji Livonija: didioji jos dalis su Ryga liko vedijai; tumdorfo taika (ir. 318 psl.) tebuvo atgauta tik viena Latgala. Taigi tie visi sunks karai su Maskva ir vedija baigsi Lietuvos nenaudai. 3. Ekonominis gyvenimas Vaz laikais Krato nualinimas karo metu. Beveik visas trij Vaz val dymo periodas buvo pilnas sunki kar. Kiek maiau j buvo tik Vladislovo laikais, bet Jono Kazimiero laikais visa Lietuva buvo nuteriota Maskvos ir ved kariuomeni. Jos ia visk pl, nes tik i plim turjo pragyventi. Daugelis brangeny bi buvo iveta j Maskv ir vedij. Rusai i Vilniaus Maskv ive net brangius pon rm baldus, o vedai vesi Stokholm net akademijos bibliotek ir daugyb kit kult ros turt. Biblioteka pakeliui i j buvo atimta ir grinta, bet vis dlto daug kas buvo iveta, o kai kas tenai tebra dar ir iandien. Todl suprantama, kad po vis kar krato kis buvo labai sunaikintas ir negreit tegaljo atsigauti. Miestai buvo apiplti ir sudeginti (1655 m. rusams umus Vilni, gais ras jame siaut net 17 dien). Dvarai taip pat buvo sunaikinti ir sudeginti, o j valstieiai ibgioj. Daugelis valstiei stojo kariuomen, o kiti pabgo nuo karo baisenybi net u sienius. Maras. Tuo metu (nuo 1618 m.) vidurinje Europoje jo iaurus vadinamasis 30 met karas. Kaip paprastai kar metu, ten kilo baisios epidemijos. Maras 1652 m. pasiek ir Lie336

tuv. Nespjus jam atlyti, Lietuv upldo rusai su vedais (16541655 m.). Tuomet maras, vl atsinaujins, dar labiau plito. Taigi, be paties karo, gyventojus naikinte naikino ir li gos. kis taip sunyko, jog po kar valstyb jau nebegaljo irinkti n mokesi; daug srii kelerius metu teko atleisti arba nuo vis arba nuo dalies mokesi. Prekyba kar metu nuskurdo. Prieams naikinant miestus, pirkliai ibgiojo. To meto Lietuvos miestuose beveik visi pirkliai buvo vokieiai, kurie, prieams upldus, daugumas i bgo Prsij, ypa Karaliaui. Vaz laikais, be to, dar pablogjo ir slygos prekybai. To meto prekyba beveik iimtinai jo upmis, nes prekes buvo leng viausia veioti vandeniu. Nemuno iotys buvo Prs kunigaikio valdomos. Kadangi jis buvo Lenkijos karaliaus lenininkas, tai negaljo labai varyti Lietuvos prekybos. ia prekyba buvo daugiau suvaryta tik 16291635 m., kai Prs pakrants miestus, o j tarpe ir Klaipd, vald vedai. Tada net buvo kilusi mintis kurti ventosios uost. Po kar prekyba Nemunu dar labiau pasunkjo, nes Prs kunigaiktis, atsipa laidavs nuo lenins priklausomybs (1660 m.), muit tvarkyme jau nebepriklaus karaliaus. Tas pats atsitiko ir kitam Lietuvos prekybos keliui, ju siam Dauguvos upe per Ryg. Kai 1621 m. Ryga atiteko ve dams, laisvajai prekybai usidar ir is kelias. Dl vis it prieasi sugriautam Lietuvos kiui buvo sunku atsigauti. 4. Tikybiniai santykiai Vaz laikais Tikybiniai santykiai; katalikai ir protestantai. X V I am iuje upldusi protestantizmo banga ijudino i pamat kata likyb Lietuvoje. Beveik visos didij pon eimos buvo ivir tusios protestantais.Bet jau to pat amiaus gale atvykusi jzuit pastangomis katalikyb m atsigauti, ir daugelis didij pon eim sugro atgal katalikyb (ir. 253, 290 psl.). O fanatikojo kataliko karaliaus Zigmanto laikais katalikyb galutinai laimjo. Karalius Stp. Batoras palaik jzuitus, taiau nespaud n protestant. Zigmanto Vazos artimieji patarjai buvo jzuitai arba karti katalikai; protestant jis ne tik prie
Lietuvos Istorija, 22

337

savs neprisileido, bet net stengsi jiems neduoti joki auk tesni viet valstybje. Todl daugelis protestant jo laikais perjo katalikyb. Lietuvoje protestant idinys buvo galingieji birieiai Radvilos. Karalius negaljo j visikai nustumti, nes jie buvo perdaug turtingi ir galingi. Vie nas i j eimos visada bdavo protestant galva; i pradi Mikalojus Rudasis, paskui jo snus Kristupas Perknas 1603 m.), po jo jo snus Jonuas (rokoininkas f 1620 m.), vliaukitas snus Kristu pas (f 1640 m.) ir pagaliau io snus Jonuas, tas pats, kurs 1655 m. padar sutart su vedais. Taiau protestantizmas galjo klestti tik j dvaruose: katalik pon emes jis nepa tekdavo. Miestuose, ypa Vil niuje, kur mirai gyveno katali Ketvirtoji Vilniaus katedra, kai su protestantais, kildavo vi perstatyta 1632 m. soki nesusipratim ir mu tyni. Daniausiai mutyni atsitikdavo veni metu, per procesijas, kada ypatingai vieni kitus gebdavo eisti. Taip pat nemaa rieten ir mutyni bdavo ir per ikilmingas lai dotuves. Protestantai buvo silpnesni, todl jie daugiau ir nu kentdavo. Pavyzdiui, 1611 m. per Dievo Kno procesij vie nas protestantas, Ostijos garbinim ivadins stabmeldyste, buvo minios apkultas, suimtas, o vliau pasmerktas mirti ir nu kankintas. Vilniuje liuterionys ir kalvinai turjo po banyi. 1639 m. tyia ar netyia i kalvin banyios ventoriaus ka kas ov pro lang prancikoni vienuolyno banyi. Mieste tuojau kilo triukmas: kalvinai buvo apkaltinti iniekin ba nyi, ir minia u tai apgriov j banyi. Paskui prasidjo ilga byla, ir gal gale seimo sprendimu kalvin banyia Vil niuje buvo nugriauta. Kita kalvin banyia buvo pastatyta u miesto (1640 m.). Ta naujoji irgi ne kart buvo upulta, bet 338

ia nuo teismo vien kart nukentjo ir katalikai: 1686 m. du akademijos studentai buvo net myriop nuteisti. Apskritai karali Vaz laikais jau visikai paaikjo, kad protestantizmas Lietuvoje inyks. Ypa jo bkl pasunkjo, kai imir protestantikoji Radvil aka. Protestantizmo gy nj nebeliko; o be galing gynj ano meto slygomis protes tantizmui laikytis buvo nemanoma. Todl iki ms laik Lie tuvoje protestant iliko tik maos salels apie buvusius Rad vil centrus. Nors ir nebuvo statym, varani kitas tikybas, taiau katalikikoji bajorijos dauguma jautsi galinti savo tikjimo pirmavim apginti ir be statym: mat, katalik buvo daugumas ne tik seimuose, bet ir tribunoluose ir visuose valdios orga nuose. Kitatikius varani statym atsirado tik X V I I am. pa baigoje ir X V I I I amiuje. Kai kurios sektos (pavyzdiui, arijonys) buvo ivarytos i krato. Pagaliau buvo ileistas staty mas, kuriuo senat ir seim galjo patekti tiktai katalikai. Katalikai pasirod stipresni ne tik valdioje: jie taip pat sugebjo suimti savo rankas vis kultrin gyvenim, vis vie tim ir mokyklas. 5. vietimo reikalai ir katalik mokyklos X V I I am. Jzuit mokyklos. Prasidjus reformacijai, protestantizmas sigaljo visuose Vokietijos universitetuose. Mokslas vidurinje Europoje nusida protestantizmu. kov su juo stojo jzuitai, kurie norjo sugrinti moksl katalikybei. Visur, kur tik leido valdia, jie m steigti savo mokyklas, praddami nuo vidu rini mokykl, vadinamj k o l e g i j ; vliau stambesniuose centruose buvo kuriamos auktosios mokyklos, vadinamosios a k a d e m i j o s , kurios prilygo universitetams. Tam pa iam reikalui jzuitai buvo atkviesti ir Lietuv. ia jie pir miausia Vilniuje kr savo kolegij, o vliau ir akademij. Nesitenkindami Vilnium, jie labai greit savo mokykl tinkl iplt po vis krat (ir. 289291 psl.). Prie jzuit atsikraustym Lietuvoje tebuvo tik p r a d i o s m o k y k l . J buvo visose didesnse parapijose ir vienuoly nuose. Jzuitai tuojau m steigti visam krate k o l e g i j a s . Tuo339

jau po laimingj Stepono Batoro kar su Maskva, kai buvo atsi imtas Polockas ir sistiprinta Livonijoje, jzuit kolegijos buvo kurtos ir Polocke, ir Rygoje ir Tartuose (Dorpate). Mat, reikjo stiprios katalikybs atramos tuose nekatalikikuose kratuose. Tuo metu Mikalojus Kristupas Radvila, vad. Nalaitlis, kr j zuit kolegij buvusiam kalvin centre Nesvyiuje (1582 m.). Vliau dar labiau paplito jzuit bstins ir mokyklos. Jos kar tais bdavo kuriamos karaliaus lomis. Bet daniausiai jzuit atsikviesdavo savo centrinius dvarus didinai, kurie paskirdavo ir turt mokyklai ilaikyti. Kartais jzuit pasikviesdavo ir vie tos klebonas ar bent keli susidj bajorai. Kolegijos daniausiai ne i karto bdavo kuriamos. I pradi kas nors paskirdavo l apsigyventi tik keletui jzuit, vliau kas nors priddavo l mo kyklos pradiai, kiti priddavo l auktesniajai mokyklai, ir t. t. Tuo bdu kolegijos iaugdavo palaipsniui. Pilnai kolegijai ilai kyti l pakakdavo tik i pai didij pon fundacij. Tuo bdu atsirado jzuit kolegijos K r a i u o s e (didiojo hetmono Jono Karolio Katkeviiaus fundacija), G a r d i n e (Smolensko vyskupo Isaikovskio ir kt. fundacija). O r o j e (karaliaus Zig manto fundacija), S m o l e n s k e (klebono Lempickio ir kt. fun dacija), K a u n e (broli Vijk Kojelavii fundacija), M i n s k e (kanclerio Martyno Oginskio ir K. Bostausko fundacija), N a u g a r d u k e (sudtin fundacija), B o b r u i s k e (Triznos fun dacija), P i n s k e (kanclerio Albr. St. Radvilos fundacija), Pa i a u j e (bajoro Beinarto f-ja), S l u c k e (sudtin f-ja), V i t e b s k e (Smolensko vaivados A. Gansiausko f-ja), o d i s k i u o s e (Minkevii f-ja), B r a s t o j e (vicekanclerio L. K. Sa piegos f-ja). Be to, jzuitai turjo sikr ir maesni mokykl Varniuose, Lauksodyje, eduvoje, Mstislauly, Slanime, Mogileve, Ilktoje, Daugpily, Jelgavoj ir kitur. Pijar mokyklos. Prisisteig kolegij ir turdami savo akademij Vilniuje, jzuitai beveik vis Lietuvos vietim su m savo rankas. Jie nesteig tik pradios mokykl. Pradios mokslas ir toliau buvo gaunamas parapij, didin dvar, miest ir vienuolyn mokyklose. Jzuitai savo kolegijas pri imdavo jau pramokusius rayti ir skaityti. Tiesa, kur-ne-kur jie steigdavo ir pradios mokykl (kur turdavo kelet savo moni, bet neturdavo pakankamai l kolegijai kurti). Bet galima sakyti, kad tik vidurinis ir auktasis mokslas Lietuvoje tebuvo jzuit rankose. Pradios mokslu, be parapij kunig, dar rpinosi i ordin vienuoliai: domininkonai, karmelitai, ber nardinai, prancikonai, augustinijonai ir kt. J vienuolyn Lie340

tuvoje buvo jau gana daug. Be to, X V I I I am. ir Lietuv atsikraust specialiai jaunuomens aukljimu rpinsis p i j a r ordinas (pijarai kurdavo vadinamsias dievobaimingsias mokyklas, lotynikai scholae piae; dl to jie ir buvo vadinami pijarais). Jie turjo ne vien pradini mokykl, bet ir toki pat kolegij, kaip ir jzuitai. Jzuitai mokydami pirmuiausia stengsi iauklti gerus katalikus ir paklusnius Banyios snus. Jie mok beveik tik to, kas buvo reikalinga to meto katalik Banyios mokslui gyti. Pijarai daugiau rpinosi paiu mokslu ir praktikojo gyvenimo reikalais. Ypa dl to jie ir buvo pakviesti. Mat, vie sesnieji mons norjo, kad mokykl teikiamasai mokslas bt platesnis, pritaikytas ir kitiems gyvenimo reikalams, ne vien Banyiai. Taiau pijarams buvo sunku sigalti: jzuit mo kykl tinklas buvo jau iplstas, visuomen buvo j takoje, o patys jzuitai nenorjo uleisti savo pozicij. Anais laikais visi, ar kas dirbo kok nors visuomenik darb, ar mok ar vertsi prekyba, amatais ar kuo nors kitu, gaudavo tam tikras privilegijas, turjusias statymo gali ir leidusias tik jiems vieniems tuo verstis. Toki leidim privile gij gaudavo ir jzuitai kiekvienai savo mokyklai. Todl jie tarsi vieni tetur teis mokyti; utat jie trukdydavo pijarams kurti mokyklas tose vietose, kur bdavo j mokyklos. Jei vis dlto, nepaisydamas j pasiprieinimo, koks nors didinas duodavo pijarams l kurti mokyklai, tai jzuit mokykla atkakliai ko vodavo su naujja mokykla: agituodavo bajorij neleisti j vaik, tikindavo, kad pijar mokslas ess niekam vertas, bylindavosi su jais dl teiss mokyti, ir t.t. O tarp abiej mo kykl mokini danai atsitikdavo toki pat kivir, koki b davo tarp j ir protestant mokykl mokini. Jei pijarai kurdavo savo mokykl ten, kur jzuit mokyklos dar nebuvo, tai ie btinai ten skubindavosi kurti ir savj. inoma, t rungtyni metu abi puss stengdavosi kuo ge riausiai tvarkyti savo mokyklas; i to galjo ieiti tik didesn nauda. Taip antai, jzuitai, nusiirj pijams, savo mokyklas labiau pritaik gyvenimui; ilgainiui jose buvo pradta mokyti ir gamtos moksl, mokyklose atsirado ir laboratorij. O kadangi j341

zuitai turjo puiki organizacij ir daugyb turt, koki pijarai niekad neturjo, tai labai greit jie sugebjo tinkamai pakelti ir savo mokyklas. Pijar atnetsias mintis, kurioms pritar vi suomen, jzuitai labai greit pasisavino ir pradjo mokyti nau jovikai. Ypa dl ito jzuit prisitaikymo prie naujj reika lavim, j mokyklos nenustojo klestjusios, ir pijar mokyklos nebegaljo su jomis konkuruoti (pijar mokykl buvo daug ma iau, negu jzuit). Pijarai, kaip ir jzuitai, steig savo mokyklas i atskir didi n ir bajorijos fundacij. Pijarai, niekuo daugiau neusiimdami, kaip tik mokymu, gyveno tik ten, kur buvo j mokykl, o jzui tai stengsi visur apsigyventi. Pijar mokyklos vienur pilnos kolegijos, kitur emesniosios mokyklos buvo kurtos iose vie tose: Vilniuje, Geranainyse, Dambravicoje, Blotnoje, Naujajam Dolske, ucine, Panevy, Verenavoj, Ukmergje, Raseiniuose, Valeranavoj, Vitebske, elviuose ir dar vienur kitur. 6. Kitatiki mokyklos Be katalik, vietimu dar rpinosi ir kitatikiai. Jie dau giausia rpinosi tikybos reikalais, ir j mokyklos taip pat dau giausia buvo pritaikytos banytiniams reikalams. Kelet mokykl turjo p r a v o s l a v a i (Vilniuje, Polocke, Minske). Jie irgi mok vienuolynuose. Daug geriau buvo sutvarkytas u n i t vietimas. Vilniuje ie turjo net sav, popieiaus i laikom, kunig seminarij; mokymu daugiausia usim j b az i 1 i j o n ordinas, kurs turjo Lietuvoje net kelet deimi savo vienuolyn. J vienuolyn buvo net emaiiuose (Padu bysy), nors ten nei pravoslav nei unit nebuvo i viso. Visur prie j vienuolyn buvo bent pradios mokykl, o kai kur net ir auktesnij. Katalikams paios pavojingosios buvo p r o t e s t a n t mokyklos. Jos buvo steigiamos protestant didik, o kai kur ir miestiei. Bet jau X V I I amiuje jos m nykti, didesnio vaidmens nesuvaidinusios. Beveik visur, kur tik bdavo j, bdavo ir katalik mokykl, kurios nustelb protestantiksias. Tad X V I I amiuje katalikikosios mokyklos Lietuvoje nustelb kit tikyb mokyklas; o katalikikj mokykl tarpe 342

vyravo jzuit mokyklos. itaip buvo iki 1773 m., kada buvo panaikintas jzuit ordinas. Protestant mokyklos buvo kurtos Vilniuje, Brastoje, Nesvy iuje, Semetyiuose, iluvoje, Biruose, Kdainiuose, Slucke, o pra dios mokykl buvo beveik kiekvienoj j parapijoj. I vis i mokykl i pradi ymiausioji buvo vilnik. Po protes tant susidrim su katalikais, 1640 m. ji buvo panaikinta kartu su kalvin banyia. Tada praydo protestant Radvil centruose esanios Kdaini ir Slucko mokyklos, kurioms atiteko daugumas Vilniaus mokyklos turt. Ypa garsjo Kdaini mokykla: mat, Radvil pastangomis Kdainiai buvo daromi protestant kultros centru. ia net buvo steigta spaustuv, kurioje buvo spausdina mos religinio turinio knygos. Bet is protestantizmo centras neil gai tegyvavo. Po Jonuo Radvilos mirties Kdainiai nebeturjo pono. Jonuo dukt buvo itekjusi u dds Boguslovo Radvilos (Dubingi ir Slucko pono). iam mirus 1669 m., pasibaig protes tant Radvil gimin, kurios dvarai, perj per daugel rank, pa galiau atiteko katalikams Nesvyiaus Radviloms. Kultrins pro testant staigos pradjo nykti, ir ved antpldio metu sunyku sios j mokyklos vliau jau nebeatsigavo. Kdainiuose teliko tik magistrato ilaikoma silpna mokykll. Tokios pat mokyklls liko Biruose ir Slucke. 7. X V I I am. mokyklose mokomieji dalykai Kad ir vairi buvo mokykl steigj ir laikytoj, taiau mokymas jose visose buvo beveik vienodas. Taip antai, visur pradios mokyklose buvo mokoma skaityti, rayti, katekizmo, ministrantros, o kai kur dar ir skaiiuoti. Banyios reikalui lotyn kalbos buvo mokoma net pradios mokyklose. Skaityti mok lenkikai, o kai kur ir lietuvikai. Auktesnse mokyk lose, t. y. kolegijose, niekur nemok lietuvikai. ia dstomoji kalba buvo lotyn; mokiniai turdavo imokti lotynikai kalbti ir rayti. Lotynikai buvo raomos eils, sakomos kalbos, ruoiami disputai ir t. t. Kolegijoje mokslas buvo suskirstytas 5 klases ir jo 5 metus. Be lotyn kalbos, ia mok dar graik (vliau kai kur dar mok vokiei, prancz ir ital kalb). Taip pat ieidavo filosofijos, o kai kur net teologijos kurs. Daugumas mokini gyveno kolegijose ir itis dien i bdavo mokytoj prieiroje. Ypatingai buvo irima, kad mokiniai atlikt religin praktik, lankyt miias ir kitas pa343

maldas. Jzuit kolegijose mokiniai ruodavo religinio turinio vaidinimus ir disputus. Kolegijose visur buvo religini mo kini brolij. Pijarai tuo atvilgiu buvo ne tokie uols. Utat j dis putai bdavo visuomeninmis temomis. J mokiniai vaidin davo seimel, rinkdavo atsto vus tribunol ir t. t. odiu, ia mokiniai buvo ruoiami gyvenimui, kuris j lauk i jus i mokyklos. Vilniaus akademijoje bu vo mokoma madaug t pat dalyk, kaip ir kolegijose, tik kiek giliau, nuodugniau. Aka demijoje buvo trys fakultetai filosofijos, teologijos ir tei si. Geriausiai laiksi pirmieji du, o teisi fakultete daugiau dmesio buvo kreipiama tik banytin, arba kanon, teis, kurios mok net 3 profesoriai
(civilins >.
t e i s s

tas. Taiau ir jiems joki ypating reikalavim nebdavo: j isimokslinimas bdavo toks pat, kaip ir vis pasaulinink. Be to, labai danai auktsias banytines vietas klebonijas, kanonijas ar net vyskupijas jie gaudavo dar bdami vaikai, o teologijos mokslus vliau ieidavo. Daug kam bdavo lengva gauti tokias vietas, nes jas dalindavo valdovas arba ponai. O kadangi vyskupystes, kapitulas ir daugel parapij buvo kr ir ilaikydavo valdovai, tai jiems priklausydavo ir t viet dali nimas. Ir didinai savo dvaruose buvo kr nemaa parapij, todl jiems priklaus klebon skyrimas. Be abejo, kad itokiu bdu skiriami dvasininkai labai danai nepasiymdavo savo vertybe, nes daugumas i j tapdavo dvasininkais tik dl pelningumo. Todl nenuostabu, kad upldus protestantizmo bangai, j palinko net daugelis auktj dvasinink. Vilniaus kunig seminarijos. Protestantizmo skaudiai pa liesta, katalik Banyia, stodama su juo kov, persiorgani zavo Tridento banytiniam suvaiavime (15451563 m.). Tada, tarp kitko, buvo susirpinta ir geresniu dvasinink paruoimu; vyskupijoms buvo sakyta kurti kunig seminarijas. Lietuvoje pirmas tuo susirpino Vilniaus vyskupas Protaseviius. Prie savo paties atkviest jzuit kolegijos jis kr klierik burs (bendrabut), o jo pdinis vysk. Jurgis Radvila 1582 m. kr visikai atskir kunig seminarij (joje turjo bti 12 klierik). Tiek Protaseviiaus bursai, tiek seminarijai vadovavo j zuitai. Taiau n viena i t staig kaip reikiant neisiplt: viena, jzuitai daugiau dmesio kreip savo pai mokyklas, o antra, ioms staigoms nepakako uraytj turt, todl jose buvo ilaikoma vos po kelet klierik. Pagaliau nelabai jas jo ir jaunimas, nes visi bemeilijo pakliti akademij. Todl seminarijos negaljo paruoti reikalingo skaiiaus kunig, ir ku nigai daugumas buvo ruoiami senovikai arba atvykdavo i Lenkijos, nes j labai trko. Parapijos bdavo be kunig arba turdavo kunig, visai nemokani lietuvikai ir negalini susi kalbti su monmis. Todl 15951597 m. Vilniaus vyskupij vi zitavs nuncijo atsistas pralotas Komuliejus (Comuleus) sak kasmet i vyskupijos pajam pridti klierik bursai po 3.000, o seminarijai po 10.000 auksin. itokiu bdu turjo bti i laikoma ir mokoma apie 1520 klierik. Bent daugumas j 345

Motiejus Kazimieras Sarbievskis (Sarbievius), Vilniaus ir Krai jzuit mokykl protesonus, ymus poetas (t 1640 m.).

V Q S

y i e

nasj. 8. Kunig ruoiamosios staigos Kunig ruoimas ir skyrimas. Visos mokyklos anuomet tar navo Banyios reikalams, nors j aukltiniai ne kiekvienas b tinai turdavo ieiti kunigu. Iki X V I am. antrosios puss beveik niekur pasauly speciali kunig ruoiamj staig nebuvo: visur kunigais buvo ventinami mons, ij i t pai banytini mokykl. emesnioji kunigija daniausiai bdavo labai maai temokyta. Norint bti kunigu, pakakdavo kiek pramokti loty nikai skaityti ir imokti banytines apeigas. Danai jaunuolis pasiruodavo kunigu vienuolyno ar parapijinj mokykloj arba ir privaiai, pas kur kunig. Auktesniojo mokslo gydavo tik turtingieji, kurie gaudavo auktesnes Banyios dignitori vie344

turjo bti lietuviai, kad, vsti kunigais, galt sakyti lietu vikus pamokslus ir susikalbti su monmis. Taiau dar ir po to seminarijos ilgai skurdo ir iki pat X V I I I am. galo negaljo paruoti reikalingo skaiiaus kunig. Ypa jos sunyko po Maskvos ir ved antpldio (16541667 m.). Taigi dar ilgai kuniguose bdavo moni, vairiose mo kyklose arba privaiai pasiruousi; danai vikarais tapdavo net vargonininkai. Kunig ruoimas emaii vyskupijoje irgi buvo nesu tvarkytas. Vyskupas Petkeviius ir jo pdinis Merkelis Gied raitis paaukojo pinig ir prie jzuit mokykl Vilniuje pastat emaiiams klierikams speciali burs. I t pinig turjo bti nuolat ilaikoma ir mokoma 12 klierik (8 bajoraiiai ir 4 valstie iai). Bet ita fundacija greit iseko, ir kunigai emaiiams buvo pra dti ruoti prie Krai jzuit kolegijos. Ten tam tikslui buvo pasta tyta speciali seminarija; mokymas joje buvo pa vestas jzuitams. Bet ir ia seminarija vis laik skurdo. Kur laik i jzuit ji buvo atimta, perkelta Varnius ir pavesta pijarams, bet vliau ji vl buvo gr inta jzuitams. Tik 1773 panaikinus jzuit ordin, seminarija buvo Vysk. Merkelis Giedraitis, pavesta kunigams misi15761609 m. emaii vyskupas, uolus katalikybs gynjas ir didelis lietuvis jonieriams, kuriuos jau patriotas. X I X am. vidury pakeit pasauliniai kunigai. N emaii seminarija negaljo paruoti reikalingo skai346

iaus kunig nei X V I I nei X V I I I amiuje: kunigai ir toliau ruosi kaip manydami. O kadangi jie tuo bdu negaljo kaip reikiant pasiruoti, tai ir tikjimo reikalai Lietuvoje buvo labai apleisti. 9. Lietuvi raliavos pradia Didiojoje Lietuvoje Lietuvi kalbos vartojimas. Valstybs reikalams Lietuvoje buvo vartojama senoji gud, lotyn, o nuo X V I a. kaskart vis la biau m vartoti lenk kalb. Lietuvi kalba buvo tik ne kamoji kalba. Mokyklose jos irgi ilgai nemok, nes nebuvo joki lietuvik knyg. T i k prasidjus katalik kovai su protestantizmu, buvo grieb tasi ir lietuvi kalbos, imta reikalauti, kad ir kunigai mo kt lietuvikai, kad bent galt parapijonims lietuvi kai paskaityti Evangelij i traukas, kad galt lietuvi kai bent katekizmo pamo kyti. Tam tikslui buvo pra dtos spausdinti reikiamos lietuvikos knygos, o pra dios mokyklose pradta mo kyti skaityti i lietuvik ka tekizm.
Katalikikoji spauda. PirDaukos postil,

mieji lietuviksias knygas ti kybos reikalams pradjo spausdinti pro'testantai Maojoje Lietu voje. Prasidjus katalik reakcijai prie protestantizm, Lietuvos ponija greit buvo atversta katalikyb. Taiau liaudis tebebuvo tamsi ir dar beveik pagonika. Norint j pamokyti tikjimo ties, reikjo paruoti daugiau lietuvi kunig ir parpinti rei kaling lietuvik knyg, o pirmuiausia katekizm. Kadangi neapviesta kunigija negaldavo sakyti pamoksl, tai visur tada 347

buvo madoje specialios knygos, i kuri kunigas paskaitydavo tikintiesiems. Tai buvo vadinamosios p o s t i l s , kuriose buvo Evangelij itrauk arba atpasakojim. Tad reikjo toki pos til ileisti ir lietuvikai. Pirmasis lietuvikomis katalikikomis knygomis susirpino didysis emaii katalikybs gaivintojas vysk. M e r k e l i s G i e d r a i t i s . Vyskupo raginamas kanau ninkas M i k a l o j u s D a u k a 1595 m. jo lomis ileido ka tekizmo vertim, o 1599 m. postils vertim. Be to, lietuvi komis knygomis susirpino ir jzuitai. Jzuitas K o n s t a n t i n a s S i r v y d a s 1629 m. ileido pamoksl rinkin. Netrukus jis para net lotynik lenkik lietuvik odyn ir lietuvi kal bos gramatik lotynikai. Tatai turjo padti ne paiam kalbos mokslui, bet tiems, kurie gamino religin literatr. Be Sir vydo, atsirado jzuit tarpe ir daugiau lietuvikai raanij. Vieni toliau rpinosi Evangelij bei pamoksl mediagos ir katekizm leidimu, o kiti dar rpino ir lietuvik giesmyn. odiu, buvo spausdinama visa tai, kas reikalinga lietuviams banyioje ir apskritai religinje praktikoje. Taiau itas r pestis greitai pasibaig. Nugaljus protestantizm ir liaud su paindinus su tikjimo dalykais, katalik Banyios akcija liau dies tarpe vl apmir, ir po X V I I am. vidurio jau ilgai lietuvi raliavoje nebepasirod nieko naujo, tiktai buvo perspausdinjami ir perdirbinjami tie patys seni dalykai; lietuvi kalba ne paprastai buvo darkoma: tokios kalbos, kaip Daukos ir Sir vydo, jau nebematyti. Taip tad tssi iki pat X I X amiaus. Protestantikoji spauda. Be katalik, X V I am. gale pra djo spausdinti lietuviksias knygas savo tikybos reikalams ir kalvinai. I pradi ir j kunigai daniausiai bdavo lenkai, lenk kalba bdavo atliekamos visos pamaldos, lenkikai buvo mokoma ir j mokyklose (jie irgi nekreip dmesio liaud). Religin kova jo tik pon ir bajor tarpe, nes liaudis turjo bti tokios pat tikybos, kokios buvo ir j ponai. Mikalojaus Radvilos Juodojo rpesiu Brastoje buvo net lenkikai ispaus dinta Biblija protestantams. T i k dabar, kai katalikai m rpintis liaudim, ileido jai lietuvik ventaknygi, pradjo lietuvikai sakyti pamokslus, susirpino liaudimi ir kalvinai. Religinje literatroje jie sek katalikais; taip antai, pasiro dius Daukos katekizmui, po 3 met ir jie ileido savo pro348

testantikj katekizm (1598 m.); 1599 m. pasirodius Daukos postilei, protestantai 1600 m. ileido savj. Tom dviem kny gom buvo aprpinti gyvieji protestant reikalai, ir per 50 met jie nieko daugiau nebeileido. T i k kai apie 1652 m. hetmonas Jonuas Radvila Kdainiuose kr speciali lietuvikoms knygoms spaustuv, ia buvo ispausdinta maldaknygi, giesmi rinkinys, katekizmas ir nauja postil. Spaustuv te veik vos por met: greiiausiai, ji sudeg (1654 m.). Netrukus Maskvos ir ved karai sunaikino vis kdainiki Radvil galyb, ir nebebuvo kas taisyt spaustuv. Todl vlesniai siais laikais lietuvik protestantikj knyg spausdinimas jo labai ltai; daniausiai bdavo ileidiamos tik naujos mint knyg laidos. T i k 1660 m. Lietuvos protestant rpesiu Angli joje buvo ispausdinta didel dalis lietuvikai iverstos Bibli jos. Kai tas vertimas buvo pripaintas nevykusiu, protes tant sinodo rpesiu buvo paruotas kitas. Senasis Testa mentas buvo ispausdintas Karaliauiuje 1701 m., o Naujasis 1727 m. Vliau Biblijos leidimai buvo dar kelis kartus pa kartoti. Tuo tarpu katalikai lietuvikojo v. Rato (tik Naujojo Testamento) vertimo tesulauk tik 1816 m. i vysk. Juozapo Giedraiio. 10. Lietuvos visuomen X V I I amiuje Valstieiai ir miestieiai. Trys buvo tuo metu Lietuvoje luomai (tiek pat j buvo tada ir visose kitose valstybse). Pats emasis, be joki pilietini teisi luomas buvo v a l s t i e i a i . Jie buvo visikoje ems savinink valdioje. Antrasis luomas buvo m i e s t i e i a i . Joki politini teisi jie taip pat ne turjo ir valstybs gyvenime nedalyvavo. Kad ir patys tvarksi miestuose, kad ir turjo savo teismus, taiau ir juos labai var bajorija; miest reikalus kaskart vis daugiau pradjo kitis se ninai. Miestieiai skurdo ir ekonomikai, nes bajorija sei muose isileisdavo statym, kurie leido jai prekiauti be joki muit, tuo tarpu miestieiai turjo juos mokti. Todl pa iai bajorijai savo prekes iveant ir i usienio atsiveant, mies tieiai negaljo su ja konkuruoti, nes, mokdami muitus, jie turdavo brangiau savo prekes pardavinti; pagaliau, paiai ba349

jorijai apsirpinant prekmis, nebebdavo n pirkj. Tas pats buvo ir amat atvilgiu. Stambesnioji bajorija savo dvaruose turjo amatinink, kurie pagamindavo jai visa reikalinga, todl miest amatinink cechai savaime turjo nykti, nes nebuvo kas perka j gaminius. Bajorija buvo visagalis luomas. Vieni bajorai teturjo vi sas teises, jie vieni tebuvo laikomi pilieiais. Jie vieni turjo teis atvykti karali rinkimus, jie rinko savo atstovus seim, kurs leido statymus; jie turjo savo aukiausij teism tribunol, kurs irgi bdavo renkamas seimeliuose i t pai bajor. Bajorija jautsi tikra, niekieno nevaroma valsty bs eiminink: valstyb buvo jos vienos. Oficialiai visi bajorai buvo lygs: kunigaikio ar grafo titulas nedav joki pirmeny bi, statymai net draud taip tituluotis; kai tekdavo bal suoti (seimely), tai ir paskutinio vyoto bajorlio ir didi no balsai bdavo lygs. Bet i tikro bajorlis visada bal suodavo taip, kaip jam liepdavo koks didinas. Visa smul kioji bajorija buvo priklausoma didin: ji valg j duon ir tik per juos tegaljo gauti koki auktesn viet. Tad i tikro valstyb buvo valdoma didin oligarch. Tiesa, kar tais jiems band pasiprieinti vidutinioji bajorija, taiau seime liuose jai nemanoma buvo spirtis prie didinus: didinai i savo ir valdomj valstybini dvar atsivedavo seimel daugyb p l i k b a j o r i , kurie galjo visk nubalsuoti. Rei kalui esant, ie pavartodavo net kard, ivaikydami savo pono prieus. 11. Lietuvos ir Lenkijos valstybins santvarkos blogybs; aukso laisv" Karalius. Jungtin Lietuvi Lenk valstyb buvo vadinama R e s p u b l i k a . Visa valdia joje priklaus bajorijai: be jos niekas nieko negaljo padaryti. Karalius buvo laikomas pa kviestuoju ir valdaniu pagal prisiimtas ir prisiektas slygas, kaip pagal sutart. Jam nevykdant slyg, buvo galima jo ne klausyti. Ir i tikro silpnesni karali laikais kai kurie ponai, subr savo alininkus, kl maitus, skelbdamiesi karaliaus var omj bajorijos laisvi gynjais (pav., Zebidovskio, Liubo350

mirskio rokoai, ir. 300, 333 psl.). Bet ir iaipjau karalius buvo labai suvarytas. Pirmiausia jis nieko svarbesnio negaljo atlikti be senato, o maesniems reikalams prie jo visada buvo s e n a t o r i a i r e z i d e n t a i (senatus ad latus). Be to, j var ministeriai, kuri jis negaljo priversti elgtis pagal savo nor; j nebuvo galima n paalinti, nes jie visi buvo skiriami iki gyvos galvos. Seimas. Ministeriams karalius galdavo dar asmenikai padaryti takos. Taiau daug sunkiau bdavo susikalbti su visagaliu seimu, kurs tik vienas tegaljo leisti statymus, skelbti kar, o svarbiausia, tik jis tegaljo udti mokesius. Nuolatini mokesi nebuvo; jie bdavo skiriami kiekvienam ikylaniam reikalui atskirai, o bajorija kiekvien kart vis prie inosi. Priimti seime konstitucij bdavo labai sunku, nes kiek vien kart bdavo reikalingas v i s s e i m o n a r i s u t i k i m a s . Vaivadij ir paviet atstovai, atvykdami seim, at sivedavo rinkj duotas i n s t r u k c i j a s , kuri btinai tu rdavo laikytis. Danai instrukcijose bdavo reikalaujama prie intis naujiems mokesiams, ir pavieto ar vaivadijos atstovai tuomet neleisdavo udti mokesi. Kitiems sutinkant su mo kesiais, jie t klausim palikdavo sprsti savo seimeliui. O seimeliai ne visada nusileisdavo. Tuo bdu danai atsitikdavo, kad vienos sritys mokesius mokdavo, o kitos ne. Mokan iosios tuo atveju kitame seime nebenordavo mokti, kol mo kesius sumoks nemokaniosios sritys. Taigi ieidavo didiau si painiav, kurios trukdavo deimtimis met. Niekas nega ljo tokios usispyrls srities priverst nusileisti, nes buvo lai koma, kad niekas negals bajorui udti jokios pareigos, jei jis pats jos neprisiims. O prisiimti koki pareig jis galjo tik savo srities seimely. Tuo bdu pavietai ir vaivadijos buvo tarytum atskiros valstybs, kurios visk sprsdavo savo seime liuose, o bendrasis seimas buvo tik t valstybli kongresas, kur j atstovai derino savo nuomones dl bendr politikos reikal. Liberum veto" ir seim irimas. Jei kurio nors pavieto at stovai dl ko nors prieindavosi, tai turdavo nusileisti visas seimas. Visur reikjo visuotinio sutikimo. Vienam atstovui 351

Seimo vaizdas. iame sename raiiny vaizduojamas 1619 m. seimas.

savo pavieto vardu itarus veto draudiu, visas seimas tu rdavo nusileisti. O itas veto buvo pradtas vartoti ne tik sri i, bet ir privai asmen arba net ir svetim valstybi su metimais. Jei kam nors reikdavo iardyti seim, tas, neturda mas seime biiulio, visada galdavo k nors pasamdyti, kurs t veto itardavo (mat, krate visada buvo pilna karaliaus prie, varanisi partij ir nesugyvenani didin). Jei ne vienam, tai kitam tlo seimo nutarimai galdavo atrodyti nepriimtini, todl seimui nuolat grs pavojus iirti. Ir i tikro kaskart vis daniau pradjo irti seimai, juo labiau, kad kam nors protestuojant vienu klausimu, tuo pat atkrisdavo ir visi, net jau priimti nutarimai. Taip antai, Jono Kazimiero laikais iiro net 4 seimai. O X V I I I amiuje ta seim liga taip sivyravo, jog net itisus deimtmeius seime ninieko nenutardavo. Veikiant veto teisei, negaljo bti padaryta joki r e f o r352

m , nes visada atsirasdavo vadinamosios a u k s o l a i s v s " alinink ir garbintoj. Taigi kiekvienas bandymas daryti ko ki nors reform reik seimo iirim. Vienas kitas viesesnis protas skundsi dl auganios netvarkos, bet bajorijos daugu mas ita aukso laisve" diaugsi ir didiavosi: es, pilieiai, t. y. bajorija, niekur nesanti tokia laisva ir niekur taip savo likimo pati nesprendianti, kaip Respublikoje. Didin galia. Pati bajorija i tikro nevald: vald ir ard seimus didinai. Tik kai reikdavo vieai itarti veto, di dinas to nedarydavo patsai, o pasisdavo jo priklausom bajor, kur paremdavo kiti to paties didino alininkai ir tar nai. Didinai X V I I am-je, ypa nuo Zigmanto Vazos laik, pasidar lyg kokie karaliukai. Mat, Zigmantas Vaza visada laik prie savs daug svetimali, ir karaliaus rmai dl to pasidar nebepopuliars. Anksiau bajor jaunuomen vyk davo aukltis karaliaus rmus. Bet nuo Zigmanto Vazos laik ji jau m burtis apie didin dvarus, kuriuose didinai bu vo puikiausiai sitais, turjo savo rm ministeri, o j mo nos rm poni (freilin) i vidutiniosios bajorijos tarpo. Jie var savo politik, prieinosi karaliui, pesi tarp savs. 2odiu, buvo panaus vaizdas, kaip viduramiais feodalinje Europoje (kunigaiki rol ia vaidino didinai). Valsty bje buvo didiausia netvarka. Galingieji didinai nieko ne klaus, seimai kaskart vis daniau iro, o bajorija, nors ir jaut neapykant didinams, taiau brangino savo laisv. Nie kas nesirpino perorganizuoti valstybs. Laisvs ideologai mat netvark, taiau veto teis laik venta: es, tai vis bajorikj laisvi perlas, saugotinas, kaip akies llyt. Kiek vliau jo mad posakis: R e s p u b l i k a l a i k o s i n e t v a r k a " (t. y. netvarkos dka): es, laisva bajor Respublika esanti netvarkinga, utat niekam ir nepavojinga, todl jos niekas nepulsis; taigi bajorija galinti diaugtis savo laisve ir niekuo nesirpinti. Nors gyvenimas labai greit parod ito sitikini mo klaidingum, taiau, kol buvo paabota isikerojusi savavalia ir reformuota valstybs santvarka, prajo daugiau, kaip pusantro amiaus; o vienas itisas amius skendjo visikoje anarchijoje.

Lietuvos Istorija, 23

353

Vaz karaliavimo laikai yra netvarkos sigaljimo laikotarpis: seimai kaskart vis daniau m irti, liberum veto jo kasdienin gyvenimo praktik. Danai girdime, kad liberum veto teise pirm kart pasinaudojs ir seim iards Upyts atstovas iinskas (Sicinskis) 1652 m. Tatai netiesa: daug kart seimai iiro ir prie 1652 m. Nuo 1536 m., kada iiro pirmasis Lenkijos seimas, iki 1569 m. Liublino seimo, kada prasidjo bendrieji lietuvi lenk seimai, Lenkijoje i viso iiro 7 seimai. O po Liublino unijos iki 1652 m., kada seim iard iinskas, iiro dar 13 bendrj sei m. Tiesa, anksiau seimai daugiausia iirdavo, protestuojant di desnei atstov grupei, keletui deimi ar bent keliolikai seimo at stov, o 1652 m. seimas iiro, protestuojant tiktai vienam iinskui. Bet vis dlto tai nebuvo pirmas toks atsitikimas. Antai vienas atstovas band sukliudyti viso seimo darb dar 1596 m., o 1639 m. vienas Krokuvos atstovas, Liubomirskis, seim ir iard. Taigi t paprot vienam atstovui iardyti seim ved ne iinskas, bet Liu bomirskis. Abiem atvejais aplinkybs buvo labai panaios. Seimas turdavo tstis ne ilgiau, kaip 6 savaites. Pasibaigus tam laikui, posdiauti buvo galima tik visiems atstovams sutikus. Ir tai 1639 m. Liubomirskis, o 1652 m. iinskas pasisak nesutink pratsti seimui laiko, ir seimai isiskirst. Tik 1639 m. visi seimo atstovai lengvai isiskirst, o 1652 m. dalis atstov labai norjo tsti seim ir iekojo pasislpusio iinsko, kad is ataukt savo veto: mat, tuomet buvo sunks kazok kar laikai, ir be seimo grs didelis pavojus (ypa Lenkijai). Bet negalima naiviai manyti, kad iinskas arba kas kitas bt galjs kada nors iardyti seim vienas: vienam tekdavo tik itarti veto, ir kiti tuojau j paremdavo, ddamies bajor laisvi gynjais. Be to, it gynj turdavo bti nemaa, j tarpe turdavo bti nors vienas galingas didinas: kitaip veto nuskambdavo veltui. Ne kart jis veltui ir nuskam bjo: seimas dirbo sau, kaip dirbs. Ne kart ant veto i tarusio galvos suvytruodavo kit bajor kardai, ir is turdavo sprukti lauk i sals. Bdavo atsitikim, kad net kelet protestuo jani imesdavo lauk, o seimas dirbdavo sau toliau, skelbdamas konstitucijas, kaip vienu balsu priimtas. odiu, niekad vienam atstovui i tikro nepasisek iardyti seimo. Atstovo veto teis buvo tik teorijoje; praktikoje ji galiodavo tik tada, kai j remdavo koks didinas su visais savo alininkais. Neturdamas tokios paramos, niekas nedrsdavo itarti veto, o itars gaudavo labai apsivilti.

D. Laikotarpis bendrojo sugyvenimo su Lenkija

I. Valstybs pakrikimo laikai
1. Laikotarpio charakteristika Lietuva ir Lenkija. Ilgas 3 Vaz karaliavimo periodas visikai suartino Lietuv su Lenkija. Abiej valstybi bajorijos, bendrai gindamos savo teises nuo karaliaus pasiksinim, susigyveno ir pra djo jaustis sudar vien visuomen. Lietuvos bajorija ir didikai savo valstybines teises vis dlto saugojo, nordami pasilaikyti Lie tuv tik sau, ir lenk nesileido. Taiau ilg kar metu jie pradjo jaustis tur bendr su Lenkija usienio politik. Todl pamau m nykti savarankika Lietuvos politika. Lietuviai stengsi ilai kyti savarankikum tik viduje, saugodami atskir valstybs orga nizacij: patys rpinosi Lietuvos reikalais, patys padengdavo visas savo valstybs ilaidas, patys rpinosi sau reikalingais statymais, patys uimdavo visas valstybines vietas (urdus). Taiau karali jau pradjo rinkti bendrai su lenkais. Pirmieji 3 karaliai dar buvo rinkti atskirai. Stp. Batoro ir Zigmanto Vazos lietuviai i pradi net nepripaino savo didiaisiais kunigaikiais. Bet Vladislovas Vaza jau buvo bendrai irinktas. Po jo L i e t u v a j a u n i e kad n e b e s i l nei savo a t s k i r o k a n d i d a t o nei a t s k i r n a u j a m k a r a l i u i s l y g . Elekcijoje jie da lyvaudavo bendrai ir sudarydavo tik atskir partij, kuri visada bdavo susiriusi su viena ar kita lenk partija. Lietuvai vis dar tebevadovavo viena kuri didik eima, kuri betgi vis Lietuv jau suridavo su sau artim Lenkijos pon partijomis. Vadovaujaniosios Lietuvos pon eimos. Birieiai Radvilos, iki XVII am. puss vadovav Lietuvos gyvenimui, imir. Po ne nusisekusios Kdaini sutarties su vedais, hetmonas Jonuas Rad vila mir (1655 m.), paliks vienturt dukter, kuri itekjo u tvo pusbrolio ir artimo jo draugo, Boguslovo Radvilos. ved kar metu jis irgi palaik sjung su vedais. Karo metu jis gyveno pas savo giminait Brandenburgo ir Prs kunigaikt; po karo nebe gro Lietuv, bet pasiliko gyventi Karaliauiuje, kaip Fridriko Vilhelmo patarjas ir Prsijos valdytojas. io dka jis atgavo vi sus, po ved karo konfiskuotus, savo ir monos paveldtuosius dvarus, bet, negyvendamas Lietuvoje, negaljo ia turti didels takos. Jis mir 1669 m., paliks jaunut dukrel, kuri itekjo u Brandenburgo hercogo snaus Liudviko, o iam mirus, u Neuburgo kunigaikio. Tuo bdu didiuli biriei Radvil turt savininku pasidar Vokietijos kunigaiktis, kuris netiko vadovauti Lietuvos gyvenimui. Todl Lietuvoje po Radvil ikilo kitos di355

354

dik eimos. Pirmuiausia ikilo P a c a i , kuriuos pakeit S ap i e g o s. Jonui Kazimierui atsisakant nuo sosto, Lietuvoje va dovavo jau Pacai. Vienas i j, Mykolas, buvo hetmonas ir Vil niaus vaivada, kitas, Kristupas, kancleris, treias, Steponas, Vilniaus vyskupas, ketvirtas, Kazimieras, emaii vyskupas, o penktas, Petras, emaii seninas. Jie kad ir nebuvo labai turtingi, taiau, turdami tiek taking viet ir daugyb valsty bini dvar, pajg nustelbti visus kitus ponus. Labiausiai i j pasiymjo hetmonas ir kancleris, nes j urdai buvo takingiausi. O kadangi itam periode ypatingai praydo aukso laisv" ir vals tybje visk svr atskiri ponai ir j partijos, tai Pac, o vliau Sapieg viepatavimas Lietuvoje buvo neribotas: jie dar, k tik norjo. Svetim valstybi papirkinjimai. itam laikotarpiui labai cha rakteringas dar vienas bruoas, btent svetim valstybi kiimasis Respublikos vidaus reikalus ir papirkinjimas. Europoje tuomet buvo laikotarpis po 30 m. karo, kada Austrija su Pranczija ypa tingai varsi dl pirmenybs. Katalikikoji Pranczija, valdoma kar dinolo Rieljs (Richelieu), 30 m. kare stojo protestant pus, nor dama sunaikinti Austrijos imperatoriaus galyb. Nors karas ir pasi baig imperatoriaus pralaimjimu, taiau jo galyb dar nebuvo visi kai sunaikinta. Todl Pranczijos ir Austrijos varytyns tuo dar ne pasibaig. Dabar Pranczija djosi prie Austrij net su turkais ir kaip manydama stengsi paimti savo tak Respublik. Ji r pinosi, kad Respublika su turkais gyvent taikoje, kad su jais kariaut viena Austrija. Imperatorius, savo rtu, stengsi patraukti Respublik savo pus. Sit varytyni metu abi puss leido di diausias sumas, nordamos papirkti ir patraukti savo pus visa galius Lenkijos ir Lietuvos didikus, stengdamosi pirti Res publikos sost savo kandidatus. Kitos Europos valstybs grupa vosi apie Austrij ir Pranczij ir veik vienos ar kitos naudai. Tuo bdu atskiri Lietuvos didinai umezg artimus santykius su usienio rmais, didiuodamiesi, kad su jais skaitosi net karaliai, kad duoda jiems pinig savo alininkams verbuoti. Jie pradjo jaustis es svetim karali sjungininkai, o i tikrj tapo j sam dytais agentais. Krate tolydio augo anarchija. sigaljs pinig mimas i usienio neinyko iki pat Respublikos gyvenimo pabaigos. a . D v i e j s a v i k i k a r a l i l a i k a i (16691696 m ) 2. Mykolas Kaributas Viniaveckis (16691673 m.) ir jo elekcija Atsisakius nuo sosto paskutiniam Vazai, nebeliko eimos, kuri bt buvusi surita su Respublikos sost tradicija. Todl 356

varytyns dl sosto gavo tokias pat formas, kaip ir pirmj 3 elekcij metu. Jonas Kazimieras atsisak nuo sosto, nordamas j uleisti Prancz kandidatui princui Kondei (Cond). Jo kandidatr palaik ir didieji Lietuvos Lenkijos ponai. Taiau krate buvo dar gana stipri partija, palai kiusi Habsburg kandi dat. Tarpuvaldis buvo gana ilgas, partij kova labai grieta. Persvara jau rodsi bsianti Pranczi jos kandidato pusje, ta iau elekcijoje nelaimjo n vienas t didij par tij kandidatas. Audringaisiais Jono Kazimiero laikais didik savavalia ir nevarios intrygos buvo pasiekusios aukiausi laipsn. Vidutiniosios bajorijos masse buvo kils didelis nepasi tenkinimas jais. Todl Mykolas K. Viniaveckis, elekcijos lauke nesusita 16691674 m. d. Lietuvos kunigaiktis ir riant didikams, atsive Lenk karalius. dusiems gausingas ka riuomenes, bajorija tik piktinosi, nerimavo ir keik ponus senatorius. Seimas utruko net l 1 ^ mn. Vis laik senate einant ginams dl kandidato, bajorija neturjo n ko veikti. Todl ji pasipiktinusi kart net ivaik posdiaujant senat; susirmimo metu buvo ir auk. Pagaliau atsirado moni, kurie suman pasinaudoti ituo bajorijos nepasitenki nimu ir irinkti karali, aplenkiant didikus. To sumanymo prie aky stovjo Lenkijos vicekancleris Olovskis. Jam metus k, visai netiktai karalium buvo paskelbtas Mykolas Kaributas Vi niaveckis. Lenkijos bajorijai jo vardas buvo priimtinas ir arti mas, nes jis nepriklaus prie nekeniamj didik buvo s nus Jeremijo Viniaveckio, B. Chmelnickio laikais pasiym357

jusio bajorijos gynjo nuo sukilusi kazok. Tuo tarpu jis buvo labai nusigyvens ir gyveno tik i kit malons, nes kar metu buvo uv visi tvo turtai. Didikai band it elekcij sutruk dyti, taiau bajorija djo galv u savo irinktj karali. Pac vadovaujamoji Lietuva irgi pasisak u j, ir tuo bdu Viniaveckis tapo karalium. Viniaveckiai buvo kil i Algirdo snaus Kaributo, kurio krikionikas vardas buvo Dimitrijas. Lik gyventi Ukrainoje, jie surusjo ir iuo metu jautsi Lenkijos pilieiai, nes visa Ukraina nuo 1569 m. priklaus Lenkijai. ia jie turjo milinik dvar. Mykolo tvas Jeremijas kazok mait metu buvo turtingiausias Ukrainos ponas ir didiausias kazok prieas. Jis su kazokais kariavo net pats vienas, savo jgomis. -Dl to jo dvarai buvo su naikinti, apiplti, ir snus Mykolas nieko nebeturjo. Sako, jis net turjs pasiskolinti pinig seim atvaiuoti. Apie karaliavim jis, inoma, n svajote nesvajojo, ir irinkimas jam paiam buvo labai netiktas. Lietuviai Mykolo elekcijoje nebuvo visikai vieningi. Kaip paprastai, lenkai elekcij susirinko visi (viritim), o lietuviai atsiunt tik atstovus. Galin gieji P a c a i savo pusje tu rjo beveik visus Lietuvos atstovus, o prie juos buvo Radvil galybs likuiai, ku riems vadovavo i Karaliau iaus seim atvyks Boguslovas Radvila. Pacai su Radvila negaljo remti vieno kandi dato. Radvila, kaip Branden burgo elektoriaus ministeris, oficialiai rm imperatoriaus ir elektoriaus peram Neuburgo princ, bet kartu stat ir savo kandidatr. Elekcijos metu Boguslovas Radvila, princas Kond atskiru bajorijos nutarimu buvo ibrauktas | kandidat. Jo alininkais buv Pacai, be abejo, nega ljo pereiti Radvilos remiamo Neuburgieio pus, todl, 358 paskutinysis i Dubingi Radvil (f 1669 m.).

kiek pasvyrav, jie pagaliau parm Viniaveck. Vliau jie liko artimiausiais Viniaveckio patarjais ir rmjais. U j pei tuomet jau stovjo visa Lietuva, nes, grdamas i elekcinio seimo, Boguslavas Radvila mir (netoli Karaliauiaus), ir galing konkurent Pacams daugiau jau nebeliko Lietuvoje. Pac eimos prieaky, taigi ir visos Lietuvos politikos vadu, buvo kancleris Kristupas Pacas, tas pats, kuris pastat gra j Paaislio vienuolyn paliai Kaun (jo brolis hetmonas My kolas pastat taip pat graiausi Vilniuje barokin v. Petro ir Povilo banyi Antakalny). 3. Mykolo Viniaveckio valdymas ir mirtis Naujajam karaliui, kuris neturjo nei turt nei plai ryi, kur visi didikai laik u save maesniu ir tapusiu karalium tik per nesusipratim, buvo nelengva karaliauti. Pranczijos kan didato partija tuojau pradjo ruotis j paalinti. Jo parama buvo tik Pac vadovaujamoji Lietuva ir Lenkijos bajor par tija. Kadangi jo didieji prieai buvo susiri su Pranczija, tai jis pats tuojau umezg ryius su Austr Habsburgais ir i j eimos net ved mon. Kartu su jo viepatavimu Lenkijoje prasidjo sunkus ka ras su Turkais, kuriems pasidav ir kazok hetmonas Doroenko. Lenkams, netvarkingai kariaujantiems, karas labai ne sisek: turkai um stipriausi Podols tvirtov Kameniec ir versi Lvovo apylinkes. kar paaukta bajorija susikonfederavo ir ruosi kariauti ne su turkais, o su karaliaus prieu, galingiausiu pranczikosios partijos didiku, Lenkijos hetmonu Sobieskiu. Sobieskiui tuo tarpu pasisek sumuti turkus, atimti i j apie 10.000 belaisvi ir dal emi. Jo kariuomen palaik savo vad, ir Lenkijoje grs vidaus karas. Tik abiem pusm nusileidus, buvo ivengta konflikto. Pranczikoji partija pa galiau apie karaliaus paalinim jau nebegalvojo, nes mir jos kandidatas (1672 m.); ji dabar tik galvojo, kaip sunaikinti ba jor partij, kuri kelet pranczikosios partijos moni, kaltin dama idavimu, buvo patraukusi seimo teism ir pasmerkusi itremti. Partij kov metu krate nebuvo jokios tvarkos, sei mai nuolat iro. 359

Stiprjant lenk bajor partijai, drauge augo ir hetmono Sobieskio populiarumas. Ypa j, kaip ger vad, palaik kariuomen ir Lenkijos pietini srii bajorija, kuri jis apgyn nuo turk. 1672 m. kilus naujam karui su Turkija, atrod, kad jau turs prasidti vidaus karas: mat, prie hetmon Sobieski, kariaujanti su turkais, bajorija vl pastat savo kariuomen, o Sobieskio kariuomen pasisak guldysianti galv u savo het mon. Susirmimas atrod neivengiamas, taiau suauktas (1673 m.) seimas nuramino partijas, ir buvo pradta ruotis nau jam turk puolimui atremti. Pasibaigus karui, partijos, be abejo, vl bt susikirtusios; tik netikta karaliaus mirtis abiej partij dmes nukreip naujj elekcij. 4. Lietuva M. Viniaveckio laikais Lenk partij kovos ir Lietuva. Vis Vinia veckio valdymo laik Lenkijoje virte vir par tij kovos, dl kuri pirm kart istorijoje buvo nutrauktas net karnacinis seimas, o taip pat nemaa iiro ir kit seim. Lietuvai vado vaujantieji Pacai stovjo karaliaus pusje ir labai nesugyveno su abiem pranczikosios partijos vadais prim ir Len kijos hetmonu Sobieskiu. Kar su turkais metu, sunkiu Lenkijai, Lietuva stengsi laikytis Kristupas Pacas, nuoaliai. Hetmonas Pa 16561658 m. vicekancleris, cas atsisakinjo eiti len 16581684 m. kancleris. kams pagalb, teisin damasis, kad Lietuvos kariuomen neturinti teiss perengti Len kijos sienos. Pagaliau po ilg gin nuvyks karo lauk, jis 360

vis dlto nesutiko sutartinai veikti su savo prieu Sobieskiu nieku bdu nepasidav jo vadovybei. Bendrieji seimai Lietuvoje. Naudodamiesi sunkia Len kijos bkle, Lietuvos atstovai 16 7 3 m. seime ireika lavo i lenk priimti statym, k a d k a s t r e i a s seimas, kurio maralka esti lietuvis, bt a u k i a m a s L i e t u v o j e ( G a r d i n e ) . Kadangi 1569 m . unijos aktai leido aukti seimus tik Lenkijoje, tad lenkai dl ito labai spyrsi, taiau buvo priversti nusileisti, nes lie tuviai kitaip nesutiko jiems duoti paramos. Mat, lenkai, ruo damiesi surinkti prie turkus 60.000 kari, reikalavo, kad Lie tuva tam tikslui sudaryt 30.000 kari. Lietuviai tada pareik, kad jie sudarysi tik 6.000 kari ir tik savo sienoms saugoti, o Lenkij jos neleisi, jei lenkai nesutiksi, kad seimai bt aukiami ir Lietuvoje. Kai lenkai pagaliau nusileido, tai lie tuviai sutiko sudaryti 12.000 kari ir padti lenkams kovoje su turkais. Tuo bdu priimtas statymas, kad kas treias sei mas turi bti aukiamas Lietuvoje, buvo vykdomas iki pat Respublikos galo. Iimi buvo padaryta tik didiausios netvarkos laikais X V I I I am-je, kai iirdavo beveik visi seimai. Tuo bdu Gardinas pasidar tarytum antrj Lietuvos sostine. Visikai savarankikas Lietuvos laikymasis Viniaveckio lai kais priklaus nuo Pac, kurie nenorjo bendrauti su didiaisiais savo partiniais prieais lenkais, o ypa su hetmonu Sobieskiu. So bieskio populiarumo didjimas ir pasisekimai karuose su turkais jiems buvo itin nemalons, ir dl to jie niekad nenorjo padti jam kariauti. Mirus karaliui Viniaveckiui, buvo daug pavojaus, kad igarsjs turk nugaltojas gali bti lenk paskelbtas karalium, todl Pacai tuojau pradjo stengtis jam trukdyti patekti sost. Taiau jiems nepasisek: Sobiesk vis dlto lenkai irinko. Paga liau buvo priversti j pripainti ir Pacai, o su jais ir visa Lietuva. 5. Jono Sobieskio (16741696 m.) elekcija Kaip ir ankstyvesnio j e elekcijoje, taip ir kart buvo du stipriausi kandidatai sost vl Pranczijos princas Kond (nebe tas pats) ir Austrijos remiamas Lotaringijos kunigaiktis Karolis. Pacai su Lietuva palaik Lotaringiet, kuris bt veds Mykolo nal Eleonor. Didieji Lenkijos ponai su paiu het361

monu Sobieskiu palaik Prancz kandidat. Kai pasirod, jog nebus galima irinkti Konds, prie kurio kandidatr jau keliolika met kovojo bajorija (Jono Kazimiero ir Mykolo lai kais), tuomet pranczikoji partija pastat kandidatu savo vad hetmon Sobiesk. Igar sjs Lenkijos gynjas nuo turk, atvyks elekcin seim tiesiog i karo lauko, buvo labai palan kiai lenk bajorijos su tiktas. Pacai, bijodami jo kandidatros, buvo pra dj prie j veikti dar tarpuvaldio pradioje. Elekcinio seimo pradioje j vadovaujami lietuviai reikalavo atmesti piasto" kandidatr (piastu tada buvo vadinamas kiekvie nas kandidatas i savi ki). Kai lenkai to rei kalavimo neprim, lietuv i Pleisk, jog nepri-

6. Jono Sobieskio politiniai planai ir jo valdymas Sobieskio ryiai su Pranczija. Sobieskio politika buvo dvilyp. Kaip guds karys ir kartas katalikas, jis pirmuiau sia svajojo nugalti turkus ir paalinti j pavoj krikionika jai Europai; ia jam reikjo dtis su Austr Habsburgais. I kitos puss, per partij ir per savo mon prancz Marij Ka zimier (kuri, tapusi karaliene, svajojo ikelti savo gimines Pran czijoje), jis buvo susiris su Pranczija, kuri vis laik rpinosi prie turkus palikti vien Austrij. Todl po pirm kar, Pranczijai tarpininkaujant, su turkais buvo padaryta taika. Be to, Sobieskis padar sutart su Pranczija ir vedija prie Brandenburgo elektori ir imperatori ir pradjo ruotis karui prie elektori. Karo ilaidas buvo pasiadjs padengti Liud vikas X I V ; nukariauta Prsija Sobieskiui turjo likti, kaip jo eimos kunigaiktija (jam tat buvo labai svarbu, nes, paliks snums kunigaiktij, jis tikrai bt galjs tiktis, kad Len kijos ir Lietuvos sostas jiems atiteks). Taiau is planas nepa sisek: seimas karaliaus neparm. Nepasisek Prsijoje n ve dams. Sobieskio prieas hetmonas Pacas neleido j kariuomenei laisvai pereiti per emaiius (1678 m.). Nedaug teturdamas ka riuomens, jis negaljo visikai neleisti ved, bet vis laik dar klii ir, ved pulkus apstats Lietuvos kariuomene, lydjo per visus emaiius, irdamas, kad jie eit siauru ruou, neisukt i kelio ir neplt. Taip pat Lietuvos kariuomen juos lydjo, kai jie gro kar pralaimj (1679 m.). Susiartinimas su Austrija. Prsijoje kariavo tiktai vieni vedai ir u Pranczijos pinigus pasamdyta kariuomen, nuo kuri Fridrikas Vilhelmas (vadinamas didiuoju elektorium) lengvai apsigyn. Po nepavykusio bandymo Prsijoje, Sobies kis vl atsigr turkus ir susidjo su Austrija. Mat, viduje prie pranczikj politik vis didjo opozicija, o be to, prie Pranczij j m kurstyti ir mona: ji buvo usigavusi ant Liudviko X I V , kad tas nesutiko jos tvo padaryti kunigaikiu. Sobieskis kartai myljo savo mon ir visada buvo jos takoje. Todl jis m artintis su Austrija, juo labiau, kad imperatorius adjo padti jo snui Jokbui nukariauti Moldavij, paadjo ileisti u Jokbo savo dukter ir, tvui mirus, paremti jo kan363

Jonas Sobieskis, 16741696 m. d. Lietuvos kunigaiktis ir Lenk karalius.

painsi piasto savo valdovu, nors lenkai j ir irinkt. Lenkams irin kus Sobiesk, lietuviai pareik protest ir, sustoj kitoje Vyslos pusje, elekcijos lauk nejo. Taiau lietuvi tarpe buvo ir Sobieskio alinink: j palaik jo sesers vyras, Lietuvos lauko hetmonas ir vicekancleris M. K. Radvila, Sapiegos ir kiti Pac prieai. Jie atsiskyr nuo lietuvi daugumos ir prisidjo prie lenk. Po kiek laiko tuomet nusileido ir Pacai, ir So bieskis buvo vis pripaintas. Taiau Pacai vis dlto liko am ini jo prieai.

362

didatr sost. Bet nepasisek n ia. Padarius sjung su Austrija, turkai upuol i ir pasiek net Vien. Kritikuoju momentu Sobieskis atskubjo imperatoriui pagalb; Viena buvo igelbta (1683 m.), ir turkai buvo ivaryti net i dalies Vengrijos. Bet gal gale Sobieskis vis dlto apsivyl ir ia. Mat, imperatorius tesirpino tik savo reikalais: Moldavij jis nu kariavo pats sau; Jokbui adt dukter ileido u Bavarijos elektoriaus Maksimilijono. Vliau jis ipiro Jokbui savo mo nos seser, Neuburgo princes Jadvyg, taiau n po to impe ratorius tinkamai neparm savo svainio: tvui mirus, jis sosto negavo. Sobieskio politini plan iirimas. Visos karaliaus J. Sobies kio pastangos nujo niekais. Prie Pranczijos jis nebegro, nors Liudvikas X I V , vykds jo monos reikalavimus tvui, tuo bdu j vl patrauk savo pus. Planuota koalicija prie Turkus ne vyko. Sjunga su imperatorium nedav jokios naudos (impera torius tiktai diaugsi, kad Sobieskis atitrauk nuo jo dal Tur k jg). Ruodamasis koalicijai prie Turkus, Sobieskis padar a m i n j t a i k s u M a s k v a . Buvo patvirtinta (1686 m.) Andrusavos sutartis su didelmis nuolaidomis Maskvai, taiau caras prie karo su Turkais neprisidjo. Daug dirbs, daug ka riavs, Jonas Sobieskis mir 1696 m., nieko nepasieks. Visas kratas buvo nepatenkintas jo pastangomis tvirtai valdyti, nie kad nenorjo duoti pinig jo planams vykdyti, o savavaliauti prat didikai visur jam prieinosi. Jie laik j sau lygiu ponu: mat, visi atsimin partin bendradarbiavim ir kovas, kai So bieskis dar tebebuvo hetmonu, ir todl nenorjo jam pripa inti karalikosios didybs. Utat jis pasisteng nustumti visus tuos, kurie buvo jam prieingai nusistat, ir padjo ikilti bu vusiems savo draugams; bet ikil, ir tie pasirod es jo prieai. Jis rpinosi kaip manydamas laiduoti sost vyriausiajam savo snui Jokbui, taiau tam grieiausiai prieinosi didikai, kurie jautsi patys tur ne maiau teisi sostui. Nesantaika Sobieskio eimoje. gyvenimo pabaig Sobies kis susilauk nesantaikos net savo eimoje. Jo mona Marija Kazimiera be galo nekent snaus Jokbo monos. Jok bas, kartai gindamas savo mon, dl jos susipyks su motina, 364

ketino net ivaiuoti i savo krato. Tvo nusivylimas buvo neapsakomas. Visa jo viltis dar buvo karaliaujant sukrauti turtai ir giminyst su imperatorium. Taiau, jam mirus, visa tai pasirod be verts: imperatorius Jokbo neparm, o turtai ne buvo sunaudoti jo kandidatrai sost, nes dl j m var ytis sns ir gobi motina. Motina buvo didiausia snaus kandidatros sost prieinink ir agitavo u Pranczijos prin c. Taiau karalium buvo irinktas Saksonijos elektorius Fri drikas Augustas. 7. Lietuva Jono Sobieskio laikais Sobieskis vis savo karaliavimo laik buvo susirpins Len kijos reikalais. Jo valdymo pradioje Lietuvoje visam kam vadovavo dideli jo prieai Pacai. Jie visi nuolat prieinosi karaliui. Seime lenkai su karalium priversdavo ir Lietuvos ka riuomen ateiti pagalb prie turkus, taiau hetmonas Pacas jeigu ir nuvykdavo, tai visada veikdavo savarankikai, neklau sydamas karaliaus, ir daniausiai ivengdavo didesni mi. Bet ne kart hetmonas Pacas visikai atsisak vykti prie turkus, paprastai remdamasis tuo, kad pagal statymus Lietuvos kariuomen tegalinti ieiti u savo valstybs sien, tik seimui sakius. Kliudydavo Pacai karaliui ir visuose kituose reika luose. Kaip matm, jie nenorjo leisti pereiti vedams per e maitij Prsus, nors ie jo, kaip karaliaus sjungininkai. Taip pat jie buvo grieti karaliaus prieai ir seimuose. Todl Sobies kis rpinosi kaip manydamas ikelti Lietuvoje kitas di dik eimas. Tuo bdu, jam padedant, ia pagaliau ikilo S ap i e g o s. Vienas i j, Benediktas, gavo Lietuvos idininko, o jo brolis J. Kazimieras didiojo hetmono urd. Pacai vienas po kito pagaliau imir, ir j turtieji urdai atiteko kitiems. Taiau ikil Sapiegos pasidar tokie pat nesukalbami, kokie buvo ir Pacai: seimuose jie taip pat jo prie karaliaus pa silymus, kovojo su jo pastangomis palikti sost snui, o het monas Sapiega taip pat nenorjo klausyti karaliaus ir karuose. Net (1683 m.) vykstant vaduoti Vienos, Sapiega nesiskubino su Lietuvos kariuomene ir atvyko tik po didiojo mio.

365

Kiek su karalium nebesiskait sustiprj jo buvusieji favori tai, galima matyti, pav., i 1688 met Gardino seimo atidarymo. Karalius Sobieskis, nordamas, kad bajorija prast jo sn Jo kb laikyti jo pavadutoju ir pdiniu, jam pavesdavo kariuome ns vadovyb, duodavo atlikti kitoki valstybini darb ir visuose ikilminguose aktuose laikydavo j greta savs. Seimo atidarymo metu, kada vien sal sueidavo seimas ir senatas, jis taip pat pasi sodindavo sn alia savs. Ir tai Gardino seimo pradioje, ka raliui einant sal, hetmonas Sapiega, pamats greta sosto krsl snui, nuspyr j koja al, tardamas: Greta karaliaus pritinka stovti, o ne sdti". Karalius galingajam didikui nieko negaljo padaryti: seime jam reikjo bti labai atsargiam, nes kiekvienas konfliktas galjo iardyti seim. Bet dar aikiau Sapieg prieingumas karaliui pasirod byloje dl Radvilaits turt ir jos rankos. Boguslovo Radvilos (f 1669 m.) dukt, likusi mayt, augo globojama Brandenburgo elektoriaus Berlyne. Jos paveldtieji turtai buvo miliniki 185 dvar kompleksai! Todl, kai tik ji sujo metus, atsirado daugyb kon kurent dl jos rankos. Vienas i t konkurent buvo ir karaliaus snus Jokbas. Tvo testamente jaunuts kunigaiktyts glob jais, be elektoriaus, buvo dar paskirti Nesvyiaus Radvilos ir kiti tolimesni gimins. Bet elektorius, visikai nepaisydamas kit glo bj, sutuok aukltin su savo snum Liudviku (1681 m.). Seime dl to pasigirdo bals, reikalaujani visus kunigaiktyts dvarus konfiskuoti. Pamato tam buvo, nes statymai draud svetimaliams Lietuvoje sigyti dvar; be to, Statute buvo nuostatas, kuriuo nalaits, ijusios u vyro be ddi ir gimini sutikimo, nustoja paveldjamj teisi. Bet elektorius paadjo karaliui sumokti 40.000 taleri, ir byla buvo numarinta. Po 6 met ta pati kuni gaiktyt tapo nale, ir vl prasidjo varytyns dl jos rankos. Pirmasis konkurentas vl buvo karalaitis Jokbas; be jo, dar pir osi vienas i Radvil, vienas i Sapieg ir keletas vokiei kuni gaiki. Karalaitis Jokbas net pats atvyko Berlyn ir igavo i jaunos nals ratu pasiadjim, kad ji iteksianti tik u jo, o jei itekt u kito, tai nustot vis savo dvar. Bet vos Jokbas parvyko namo ir m ruotis vestuvms, ji slapta itekjo u Neuburgo princo Karolio Pilypo i Heidelbergo (1688 m.). Taip apgautas, karalius t pat met seime pasil, kad jos dvarai bt konfiskuoti valstybs naudai. Bet tam pasiprieino Sapiegos. Jie buvo gav i Karolio Neuburgieio 60.000 taleri ir paad, kad visi tie dvarai bus pavesti jiems globoti. Be to, jie svajojo pigiai juos nupirkti. Todl su visa savo vadovaujamja Lietuva jie pa reik, jog neleisi skriausti nalaits ir jos teises ginsi net ginklu. Karalius turjo nusileisti. Tuo bdu uvo viltis, kad jo snus pa sidarys turtingiausiu ponu, ir dl to negalima buvo net atkeryti. 366

Tie dvarai tuo bdu ir liko Neuburgo kunigaikiams. Sa piegos buvo ketin juos nupirkti ir net buvo padar upirkimo akt, bet tam pasiprieino Nesvyiaus Radvilos, kurie jautsi jiems tur daugiau teisi. Vis dlto niekas t dvar nenupirko, ir j glo bju liko hetmonas Sapiega (jo mona Glebaviit buvo vienos Radvilaits dukt). U dvar globojim jis gaudavo kasmet po 40.000 auksin. O pareigos jam buvo nedidels tik nieko kito neleisti tuos dvarus. Taiau dl to jis susipyko ne tik su ka-

Paskutins Bir Radvilaits medalis, nukaltas jai turint 8 metus.

ralium, bet ir su Nesvyiaus Radvilomis; o tatai vlesniam Sapieg eimos likimui turjo daug reikms. Vis t turt savinink Rad vilait mir 1695 m., vl palikusi vos 2 met dukrel, kuri itekjo u Zulbacho kunigaikio ir paliko taip pat vien dukter; ios paveldtuosius dvarus vliau (XVIII am. vidury) nupirko vienas i Nesvyiaus Radvil. Tuo bdu biriei Radvil dvarai atiteko nesvyieiams, dar labiau padidindami jau ir be to didelius j turtus. 8. Sapieg konfliktas su Vilniaus vyskupu Bostausku Sapiegos sigalj eimininkavo Lietuvoje, su niekuo ne siskaitydami. Jie buvo visagaliai: hetmonas savo rankose turjo kariuomen, o jo brolis idininkas vald visas krato pajamas. Suvaldyti j niekas negaljo, nes kiekvien seim buvo galima lengvai iardyti. Taiau seimai ir be to iirdavo (Sobieskio laikais i 11 seim iiro net 6; 16881696 m. laikotarpy iiro visi seimai). Lietuvoje betgi buvo grup didik, kurie nepanor jo bti Sapieg nustelbti, kurie dl to djosi su karalium ir sten gsi jiems pakenkti. Tik ilgai niekas neidrso atvirai kovoti su 367

Sapiegomis. Pirmasis stojo su jais kov artimas karaliaus, o ypa karaliens vedamai politikai vysk. B o s t a u s k a s . Hetmonas Sapiega pastat vyskupo dvaruose kariuomens. Kadangi pagal statymus banytiniuose dvaruose nebuvo galima laikyti kariuomens (j pagal statymus galima buvo laikyti tik valstybiniuose dvaruose), tai vyskupas pradjo byl. Byla tssi labai ilgai, ir dl jos iiro ne vienas seimas. Sprend j karalius, sprend senatas, primas ir popieiaus nuncijas. Pa galiau byla pateko Rom. Taiau hetmonas vis nenusileido; bylos metu jis dar daugiau pastat kariuomens banytiniuose dvaruose. Vyskupas u tai j net ekskomunikavo, udrauds tikintiesiems su juo ir jo alininkais bendrauti. Bet hetmonas t pai ekskomunikos dien tyia suruo Vilniuje triukming bali, ir niekas neidrso neatvykti. Vyskupas udraud dva sininkams, Sapiegoms dalyvaujant, laikyti pamaldas, bet ka dangi beveik visi Vilniaus vienuolynai gyveno i j auk, todl, nedrsdami nusikalsti Sapiegoms, neklaus vyskupo. Hetmo nas, kuris niekad nebuvo labai maldingas, tuo metu tyia kas dien atvykdavo vienuolyn banyias mii klausyti. Vyskupo spiriami, vienuoliai aikinosi gal jo neklausyti, nes jiems vir ininkai es tik j ordin generolai. Pasidar didel painiava. Visam krate virte vir agitacija, i abiej pusi pasipyl daugyb pamflet. Sapiegos visikai nepais vyskupo ir jo dvasinink agitacijos, seimely triuk maujani bajorij suvaldydavo su kariuomene, bet vis dlto byla veik ne j naudai: visi, nepatenkinti Sapiegomis, m kelti prie juos galvas, ir seimeliai kaskart vis darsi triukmingesni, danai juose net kraujas pasipildavo. O kai 1696 m. mir karalius Sobieskis, tai emaiiuose ir Lietuvos rytuose (Polocko, Vitebsko, Minsko srityse) prasidjo atviras judjimas prie Sapiegas. Oginskis ir keletas kit bajor, suorganizav bajo rijos brius, m naikinti emaitijoje esanius Sapieg dvarus. Hetmono atsista kariuomen juos isklaid, taiau jie nenu rimo ir vliau dar labiau iplt savo akcij. T a r p u v a l d i s didikams visada bdavo be galo svar bus. Tad ir dabar Sapiegoms buvo itin svarbu elekcin seim kaip galint daugiau vesti sau paklusni atstov. Elekcijoje jiems rpjo stoti vieningos Lietuvos prieaky, kad tuo bdu galt

Sapieg rmai Antakalny (dabar ligonin).

daugiau nusverti renkant karali ir kad naujasis karalius turt labiau su jais skaitytis. O Lietuvoje jau buvo prasidjusi atvira kova prie juos ir dar tebebuvo nebaigta byla su vyskupu. T o dl hetmonas pasiskubino susitaikinti nors su dvasininkais; 1696 m. gale buvo pasirayta su vyskupo galiotiniais taika (pats vyskupas tos paios bylos reikalu tada buvo ivyks Rom). Pasiraytja taika vyskupas turjo ataukti ekskomunik, o het monas ivesti i banytini dvar kariuomen. Daugiau kon flikt tarp hetmono ir vyskupo nebebuvo, ir vlesnse bajo rijos kovose su Sapiegomis vyskupas jau nebedalyvavo; jis net stengsi sutaikinti kovojanius. Deja, bajorija jau buvo sukelta, ir Sapieg prieai, vedami Oginskio, kaip tik stengsi pasinaudoti prie juos tarpuvaldiu. Nors ir nelengva buvo sunaikinti Sapieg galyb, taiau bajorijai pradjo sektis. Po trej met Sapiegos buvo visikai nugalti.

Lietuvos Istorija, 24

369

368

b. S a k s

dinastijos laikai

( 1 6 9 7 - 1 7 6 3 m.)

9. Augustas II ( 1 6 9 7 - 1 7 3 3 m.) ir jo elekcija Elekcija po Jono Sobieskio buvo viena i nevariausi vi soje Respublikos istorijoje: joje visk lm papirkimai. I daugybs kandidat (j buvo net 18) stipriausi atrod Prancz princas Kontys (de Conti) ir Au str remiamas velionies karaliaus snus Jokbas. Bet Jokbas buvo nepo puliarus. Be to, jo ei moje jo kivirai dl tvo palikimo pasidalinimo, ir prie ji veik net pati motina. Todl stipriausia atrod Prancz partija. Liudviko X I V atstovas atsive milinik sum, ir daugumas didik buvo jo papirkti. Bet jis per anksti ivaist pinigus; kai jo pinigin jau buvo Fridrikas Augustas II, tuia, plaiai atskleid 1 6 9 7 - 1 7 0 6 ir 1709-1733 m. d. Lietuvos savj Saks elektoriaus kunigaiktis ir Lenk karalius, 1694-1733 Fridriko Augusto atsto m. Saksonijos elektorius (kurfiurstas). vas. Tuomet daugumas, ypa i karalaiio Jokbo partijos, perjo Augusto pus. Be to, j parm ne tik Maskvos caro, bet ir nuo Jokbo atsimetusio imperatoriaus atstovas. T u o bdu didel dalis ba jorijos paskelb karalium Fridrik August. Pranczikoji par tija taiau atskirai paskelb irinktu princ Kontj. Bet Augus tas jau su paruota kariuomene atskubjo Krokuv ir ia ka rnavosi. Kontys irgi atplauk Dancig. Jo alininkai sudar konfederacij jam paremti. Taiau sunku buvo spirtis prie tvirt Augusto saks kariuomen, ir Kontys sugro Pran370

cuzij, o jo alininkai, gav i Augusto dovan ir maloni pa ad, nusileido ir pripaino j karalium. 10. Lietuva Augusto II elekcijos metu Lietuvoje tarpuvaldio metu tarp Sapieg ir j prie te bejo smarkios varytyns. Sapiegoms jau nebepavykdavo vi s savo atstov vesti seimus, ir j prieai, lenk remiami, darydavo seimuose jiems daug nemalonum. Gav 100.000 taleri, Sapiegos palaik Pranczijos kandidat; j prieai pa laik August. Kai po elekcijos hetmonas Sapiega ruosi su visa kariuomene eiti prie Dancigo padti princui Koniui, jo prieas Oginskis su draugais (Kripinais, Zaranka, Pociejum, Katilu) stengsi patraukti savo pus dal kariuomens; maa to, su br bajorij, jie naikino Sapieg dvarus emaitijoj. Mat, jie tikjosi, kad naujasis karalius Augustas juos parems prie savo paties prieus. Bet tuo tarpu Sapiegos, pereidami Augusto pusn, ireikalavo i jo rat, kuriuo buvo sakoma Oginskiui ir jo draugams nurimti ir isiskirstyti. Karalius t rat dav nenuoirdiai: Sapieg galybs sunaikinimas ir jam buvo pagei daujamas. Todl, suinojs tikrj karaliaus nor, Oginskis vl atnaujino savo ygius prie Sapiegas. emaiiuose ir Guduose vl pradjo bruzdti bajorija ir naikinti Sapieg dvarus. Kal tindama Sapiegas savavalia, bajorija reikalavo net atimti i j vis valdi, visus urdus. Kol hetmonas tebeturjo savo ran kose Lietuvos kariuomen, jam pavykdavo sutramdyti bajorijos brius, tai vienoje, tai kitoje vietoje siauianius: susidr su kariuomen, jie bematant isisklaidydavo. Bet kai hetmonas su kariuomene buvo ikviestas Lenkij kariauti su turkais, tai Sapieg prieai galjo Lietuvoje eimininkauti kaip tinkami ir prie grtant hetmon jau stoti su didelmis pajgomis. 11. Lietuvos ir Lenkijos teisi sulyginimo" statymas (coaeuatio iurium, 1697 m.) Visa valstybin santvarka, galutinai perorganizuota Lietuvoje Zigmanto Augusto laikais, buvo lenkika. Taip plt i Lenkijos buvo imtos ir bajor laisvs. Pagrindiniai Lietuvos valdios aparato bruoai buvo tokie pat, kaip Lenkijoje, tik kai kuriais
371

atvilgiais jie iek tiek skyrsi. Taip antai, kai kuri Lietuvos ministeri teiss buvo platesns u Lenkijos ministeri teises; pav., Lietuvoje hetmonas galjo laikyti kariuomen kur tinka mas, o Lenkijoje jis turjo j laikyti tiktai seimo nurodytose srityse. Lietuvos idininkas visas krato pajamas paimdavo savo rankas, o Lenkijoje pajamos buvo laikomos paviet kasose, i kur jas hetmonas paimdavo kariuomens reikalams; be to, jis tik tam tikru seimo nutarimu tegaldavo gauti tuos pinigus. Toliau, Lietuvoje jokio teismo sprendimas nubausti k nors infamija ar banicija (vis teisi atmimu ar itrmimu) tol ne galiodavo, kol j patvirtindavo kancleris; Lenkijoje ito nereikjo. Sapieg prieai, nesiliaudami su jais kovoj, pagaliau m reikalauti susiaurinti teises t ministeri, kuriais buvo Sapiegos, btent hetmono ir idininko. Mat, abu broliai, turdami savo rankose krato kariuomen ir id, dar, k norjo. Buvo pa leistas kis suvaryti hetmono teis i vienos vietos kit kiloti kariuomen ir suvaryti idininko teis savo nuoira valdyti pinigus. Ta paia proga dar buvo reikalaujama susiau rinti kanclerio teises, atimant i jo teismo sprendim prieir. Visa tai jo L i e t u v o s i r L e n k i j o s t e i s i s u l y g i n i m o (coaeuatio iurium) kiu, nes tuo buvo norima su vienodinti Lietuvos ir Lenkijos ministeri teises. Kancler itas teisi susiaurinimas ne taip skaudiai liet. Juo tada buvs Sapieg prieas D. Radvila bemeilijo atsisakyti nuo t savo teisi, kad tik bt suvaryti Sapiegos. Kancle riui nesiprieinant, vieni Sapiegos nepajg apginti ministeri teisi, ir coaeuatio iurium statymas buvo priimtas elekciniame seime (1697 m.). Taiau Sapiegos, nenordami isia dti savo galybs, n neketino laikytis ito statymo. Taip antai, seimas paskyr kariuomenei stovyklas Gardino, Alytaus ir Pinsko apylinkse, bet hetmonas j laik visam krate. Idi ninkas taip pat tebereikalavo, kad mokesi rinkjai ir toliau pinigus teikt jam paiam. Todl Sapieg prieams buvo dar daugiau pagrindo kelti prie juos bajorij: buvo aukte aukia ma, kad Sapiegos lau tik k priimt statym, kad jie savavaliauj. Todl visa tolimesn kova su Sapiegomis jo io sta tymo apsaugos kiais. 372

12. Lenk kalbos vedimas Lietuvos teismuose Tame paiame 1697 m. coaeuatio iurium statyme buvo dar pasakyta, kad visi Lietuvos teism sprendimai tur bti raomi nebe senja kanceliarine gud kalba, bet lenk kalba. Lietuvoje iki Jogailos Vytauto laik nebuvo joki rat vidaus reikalams: visi dovanojimai ir teismo sprendimai bdavo atliekami odiu arba ymimi kokiais nors kitais enklais. Ratas buvo reika lingas tik susiinoti su usieniu. Jogaila su Vytautu pirmieji pradjo vartoti rat ir vidaus reikalams, vesdami j savo kanceliarijose. Di diojo kunigaikio ratai buvo raomi lotynikai ir gudikai (raant usienius, buvo vartojamos dar ir kitos kalbos). Veikiai vidaus reikalams sigaljo gud rato kalba, nes ji jau buvo vartojama Lie tuvai tekusiose rus srityse ir lengviau buvo rasti moni, j mo kani. Taiau ta gud kalba jau nebekalbjo n viena slav tauta. Nors ji, kilusi i senosios banytins slav kalbos, ir buvo vartojama visose rus kunigaiktijose, Lenkijos valdomoje Galicijoje ir Rumu nijoje, taiau niekur ta kalba niekas nebekalbjo. Be abejo, kad ji buvo artima visoms slav kalboms. Pagaliau ji ir ratuose buvo nevienoda, nes kiekvienam krate ji savotikai pltojosi, gaudama daug vietos gyventoj vartojam odi. Taigi ja raytuose Lietuvos ratuose daug yra ir lietuvik odi. Dl to Maskvoje Lietuvos rat kalb net vadino lietuvi kalba. O lietuvikoji kalba valstybs reikalams buvo vartojama tik vlesniais laikais, be to, labai retai (pav., XVIII am-je kartais lietuvikai bdavo skelbiamos valstiei pa reigos: mat, ie kitos kalbos nesuprato; dar XVI a. danai lietu vikai bdavo skelbiami teism sprendimai). Nenuostabu, kad tuomet nebuvo raoma lietuvikai. Ir vi sose kitose valstybse prajo nemaa laiko, kol ratai buvo pra dti rayti nekamja kalba. Pav., Lenkijoje nuo pirmj lotynik rat pasirodymo ligi lenkik sigaljimo prajo net 400 met. Be to, Lenkijos teismuose sprendimai tebebuvo raomi lotynikai iki pat nepriklausomybs galo, t. y. ir tada, kai Lietuvoje jie jau buvo raomi lenkikai. Lietuvoje juo sunkiau buvo susidaryti valstybinei kalbai, nes nekamoji kalba buvo ne viena. Tikrojoje Lietuvoje buvo ne kama lietuvikai, guduose gudikai, bet ratai visur buvo raomi ta paia prastine gud kalba. Greta jos, dar buvo vartojama lotyn kalba, o nuo XVI am. vidurio pradta var toti ir lenk kalba. Kadangi didiojo kunigaikio dvaras tada jau buvo lenkikas, ir patsai kunigaiktis daniausiai gyvendavo Lenkijoje, tai su juo reikal tur didinai palengva imoko lenk kalb ir pradjo j vartoti net savo tarpe. Vliau, kai buvo vesti 373

bendrieji seimai ir kai atsirado daugiau bendr reikal su lenkais, lenk kalbos pramoko ir vidutinioji bajorija. Tuo bdu palengva Lietuvoje m rastis ir lenkik rat; XVII a. gale lenkikai jau buvo raomi beveik visi dokumentai, bet teism knygos dar tebebuvo vedamos^ gud kalba. Lenkikai kalbaniai bajorijai tas atrod jau nebenaturalu, ir todl ituo 1697 m. coaeuatio iurium statymu teis muose buvo panaikinta gud kalba. Nuo tada visi oficials ratai pradti rayti vien tik lenkikai. Tik Banyia dar ilgai tebevartojo lotyn kalb. Vilniaus kapitula savo aktus pradjo rayti lenkikai tik nuo 1783 m., nors kitus ratus daug anksiau ra lenkikai. Coaeuatio iurium statymas buvo naujas Lietuvos ir Lenkijos suartjimo rodymas. Po Liublino unijos tarp abiej valstybi sa vaime palengva jo dar buvusi skirtum susilyginimas ir valdios organ susivienodinimas. Unijos akto metu Lietuvoje dar nebuvo kai kuri urd, kuri buvo Lenkijoj. Taiau jie pamau vliau atsi rado. Pav., referendoriai Lietuvoje atsirado tik Batoro laikais; su lenk refendoriais jie buvo sulyginti 1635 m., t. y. Vladislovo Va zos laikais. Dabar tai buvo panaikinti dar lik ministeri kompe tencij skirtumai. Po ito statymo, iki pat XVIII am. antrosios puss, kada buvo pradtos didiosios Respublikos reformos, jau nieko daugiau nebedaryta Lietuvos ir Lenkijos suartinimui: nors abiej valstybi organizacijos buvo atskiros, taiau jos jau buvo visikai vienodos. Tuo bdu varydamos bendr usienio politik, abi valstybs igyveno viena greta kitos beveik iki pat savo pabai gos. Kadangi bajorijos jau buvo tiek susigyvenusios, jog jautsi sudaranios vien visuomen, tai i pirmo vilgsnio atrod, jog tai tarsi viena valstyb. 13. Augustas II ir jo politiniai siekimai Augustas II buvo stambaus sudjimo, tvirtas vyras. Todl savo gimtinje jis buvo vadinamas T v i r t u o j u (Der Starke). I jaunums buvo pilnas didybs manijos ir svajojo sukurti galing, absoliutikai valdom valstyb. Visame kame jis no rjo sekti Liudviku X I V , taiau mayt Saksonija netiko tam tikslui. Todl mets protestantizm, jis perjo katalikyb ir isirpino sau Lietuvos Lenkijos sostus. Gavs didiul jung tin valstyb, svajojo vesti tvirt valdi ir sukurti galing ryt Europos imperij. Suvaldyti idykusius didinus ir jo kios valdios nepripastani bajorij jam turjo padti saks kariuomen. Kadangi pagal pacta conventa jis negaljo prie savs laikyti tos kariuomens, tai jis sugalvojo j pasilikti, 374

apsiimdamas atkariauti turk uimtas Podols sritis. Bet karas su turkais greitai pasibaig: Austrijos sumuti, jie tas e mes atidav be dideli kov. Padarius su jais taik (1698 m.), saks kariuomen reikjo isisti. Bet karalius Augustas, neno rdamas likti be savo kariuomens, vl rado ieit. Tuo pat metu Maskvos caras Petras I Didysis ruosi pra siverti Baltijos jr. Tam tikslui reikjo ivyti vedus, val danius vis pajr nuo Rygos iki Estijos. Augustas irgi pasi ryo prie jo prisidti; Petrui paliks Estij, jis svajojo nusikariauti sau Livonij (Videm). ia jis ketino susikurti savo nuo sav kunigaiktij. Tuomet, i vienos puss, turdamas savo ka riuomen Videmje, t. y. Lietuvos pasieny, o i kitos puss, nuo Lenkijos netolimoje Saksonijoje, jis bt galjs lengviau suvaldyti ir didikus ir bajorij ir pasiekti absoliutikos val dios. Tam tikslui, dar turk karo metu, jis padar slapt sutart su Petru I prie vedus. Todl karui su turkais pasibaigus, jis saks kariuomens namo negrino, bet isiunt j ariau Livonijos Lietuv. I ia ji vliau pradjo pulti vedus. ved karalius K a r o l i s X I I , ivijs j i Livonijos, siver i pradi Lietuv, o paskui ir Lenkij. Tuo bdu prasidjo didelis vadinamasis i a u r s k a r a s . Augustui buvo geras pretekstas sisti kariuomen Lie tuv: jis saksi nors sutvarkyti Lietuv, kur, hetmonui Sapie gai grus i karo su turkais, susirinkus bajorija ruosi pradti su juo vidaus kar. 14. Tolimesns Lietuvos bajorijos kovos su Sapiegomis ir 1700 m. Valkinink konfederacija Gardino paliaubos. Kai Podolje jo karas su turkais, te nai su kariuomene buvo ivyks ir hetmonas Sapiega. Jo prie ai tuo tarpu sigaljo Lietuvoje, apnaikino Sapieg dvarus ir, sutelk bajorij, sutiko grtant hetmon paliai Gardin (1698 m.). Livonijos link karaliaus siuniama saks kariuomen tuo metu irgi pasiek Gardin. Jo generolas Flemingas pasidar tarpininku tarp bajorijos ir Sapieg. Sapieg pus buvo tvirtesn. Taiau karalius nenorjo leisti jiems nugalti bajorijos, nes jis 375

norjo, sutramds Sapiegas, patsai valdyti Lietuv. Todl Flemingas palaik bajorijos pus ir privert Sapiegas pada ryti sau nenauding taik. Hetmonas pasiadjo d a l k a r i u o m e n s p a l e i s t i , o likusij laikyti seimo nurodytose vietose. Bajorija i savo puss turjo atsisakyti reikalavusi atimti i Sapieg visus urdus. Todl abi puss isiskirst nepaten kintos, ir kiekvienu momentu vl reikjo laukti naujo susir mimo. Sapiegos atleist kariuomen pasisamd savo pai pini gais ir n neketino nusileisti. Jiems tik vieno tereikjo pasiekti, kad karaliaus kariuomen neberemt bajorijos; netrukus jie to ir pasiek. Sapieg susiartinimas su karalium. Po itos taikos karaliaus kariuomen buvo isista emaitij, kur jai buvo tarsi pavestas pastatyti ventosios uostas (prie Palangos), bet i tikro ji ten turjo laukti patogaus momento siverti Livonij. Ten be bdama, ji didiai sipyko emaii bajorijai, ir visa Lietuva kartu su Lenkais m reikalauti, kad karalius j grint atgal Saksonij. Sapiegos betgi m remti karaliaus sumanyt kar su vedais. Dl to karalius palinko j pus ir net paved jiems dar daugiau pasamdyti kariuomens. Tada Sapiegos vl pradjo drsiai eimininkauti Lietuvoje, su niekuo nebesiskaitydami; j prie kurstoma bajorija ir vl m bruzdti. Valkinink konfederacija ir Sapieg pralaimjimas (1700 m.). Sapiegoms visus jga tramdant, vis dlto 1700 m. visam krate atsirado daugyb j dvarus pliani bri, kurie pagaliau susi spiet Lydos ir Amenos apylinkse, o i ten atjo prie V a l k i n i n k . ia jau buvo sutraukta visa Sapieg kariuomen ir dalis jiems itikimos bajorijos. Taiau Sapieg prie jgos buvo didesns: prie Sapiegas buvo susirinkusi beveik visos Lietuvos bajorija ir visi didinai. Jie kiekvienas irgi atsived samdytos kariuomens savo dvar milicijos. Bajorija sudar konfederacij ir pasiadjo tol nesiskirstyti, kol bus sunaikinti Sapiegos. Konfederacijos maralka buvo irinktas Katilas, o regimentorium (karo vadu) Mykolas Viniaveckis. Vilniaus vyskupui Bostauskui tarpininkaujant, dar buvo mginta tar tis, taiau, n vienai pusei nenusileidiant, teko pagaliau kautis. Vis dien utrukusios kautyns pasibaig Sapieg pralaimjimu. J kariuomenei vadovavs hetmono snus Mykolas (visi kiti 376

Sapiegos, vos prasidjus kautynms, pabgo j Vilni) va karop buvo apsuptas ir turjo pasiduoti. Viniaveckis j nu sive Valkininkus, kur kit ryt siutusi bajor minia, nepai sydama Viniaveckio pasiprieinimo, j kardais sukapojo (kartu buvo sukapoti dar du belaisviai). Kiek bajorija deg neapykanta Sapiegoms, rodo Valkinink vy kiai ir belaisvi sukapojimas. Kai Mykolas Sapiega pasidav, bajo rijos regimentorius, grins jam kard, nusive j savo karietoje Valkininkus (kautyns vyko iaur nuo Valkinink, Leipnuose). ia jis udar belaisv prancikon vienuolyno celje, greta savs. Tuo tarpu bajor minia lauke siuto. Per nakt miestely girtuoklia vusi ir siautjusi, ryt minia apsupo vienuolyn, reikalaudama be laisviui mirties. Jaunojo Sapiegos praomas, Viniaveckis ijo jos nuraminti bet ant didin tusi minia nenorjo jo n klausyti; buvo girdti bals: Jie visi lygs! Tarp savs susitars, o vargai bajorai j fantazij turs apmokti savo gyvybe ir turtu... Kur mano brolis? ! . . . " Kiti minjo Leipun laukuose uvusius snus, tvus ir kitus gimines. Nebebuvo jokios vilties. Nieko nepadjo n pakviestas bajorijai artimesnis Katilas; Oginskis n nepasirod. Atvy kusio vyskupo Bostausko pastangos irgi nujo niekais: bajorai kardais sukapojo jo kariet, kiti ikink nusived arklius, o jis pats, maiau girt padedamas, vos spjo pasprukti nuoalesn viet. Ka dangi vienuolynas buvo udarytas, tai keletas bajor usirit praard stog ir, lind vidun, atidar duris. Minia pagaliau atsidr prie belaisvio cel, kuri ustojo Viniaveckis. Kur laik pasto vjusi, minia staiga nustm Viniaveck al ir siverusi m ka poti belaisv kardais. Apsvaigus isits j kiem ir ten baig savo kruvin darb . . . Taip uvo jaunas, daug grai vili turjs didikas, impera toriaus tarnyboje pasiymjs generolas. uvo dl to, kad buvo Sapiega, nors pats bajorijai buvo kuo maiausiai nusikalts. Pasku tiniame susirmime jis kaip tik buvo links taikintis, nesutiko tik jo dd idininkas ir tvas hetmonas. Tuojau po to iauraus darbo ta pati bajorija ukapojo kardais bandius pabgti belaisv Voin ir j gynus Kuravii. J vis lavonai itisas 3 dienas iguljo kieme, nes, bijodami bti tarti Sa pieg biiuliais, niekas nedrso atiduoti jiems paskutins paslaugos. Tik ketvirt dien vyskupo Bostausko ir Viniavecki rpesi jie buvo palaidoti. Visa tai labai charakteringa to meto bajorijos nuotaikai ir jos veikimo bdui. itoki kruvin vaizd atsitikdavo danuose bajorijos susibrimuose, o ypa seimeliuose. 377

Valkinink konfederacijos nutarimas. Po it kruvin vy ki Sapiegos pabgo i Vilniaus Lenkij. Ten jie m iekoti paramos pas karali ir seime. Lietuvos bajorija tuo tarpu pa siryo juos visikai sunaikinti. Ten pat, Valkininkuose, visus Sapiegas ji paskelb krato idavikais, j dvarus konfiskuotais, j turtus urdus atimtais. odiu, viskas i j buvo atimta; pagaliau ir pavojinga buvo jiems k nors palikti, kad atsigav neatkeryt. Bajorija tuojau sudar savo valdi; kariuomen 2 metam paved Viniaveckiui, o Katilui su Oginskiu dav teis per tuos 2 metus skirti ir rinkti mokesius. Sapieg byla ir j pasidavimas Karoliui X I I . Tuo tarpu buvo pradti naikinti Sapieg dvarai. Taiau bajorija suprato, kad jai tik tada pasiseks sunaikinti Sapiegas ir vykdyti savo siekimus, kai j parems karalius ir kai seime laims byl. Tam tikslui tuojau buvo nusista pas karali delegacija, kuri turjo prayti paimti bajorij savo glob ir patvirtinti jos nutarimus. Nordami tuo reikalu laimti, ymesnieji bajorijos vadai net buvo pasira Augusto reikalaujam rat, kuriuo jie v i s o s Lietuvos vardu atsiadjo savo teisi rink t i s v a l d o v u s i r p a s k e l b j a b s o l i u t i k a i val daniu didiuoju Lietuvos kunigaikiu su p a v e l d j a m j a t e i s e . Bet tas ratas pasipiktinusio 1701 m. Varuvos seimo buvo vieai sudegintas, ir pagaliau jo visi isigyn. Byla dar ilgai buvo neiprsta. Karalius Sapieg nerm, bet ir neatstm. Jis laik juos prie savs, kaip baub Lietuvos bajorijai, kad ji per daug neididt. Negaudami niekur pa ramos ir matydami naikinamus savo dvarus, Sapiegos pasidav tuo metu Lietuv engianio Karolio X I I globai. ia dar verta plaiau paminti Lietuvos bajorijos rat, skelbiant karali August absoliutiku didiuoju Lietuvos kuni gaikiu su paveldjamja teise. tai charakteringa jo itrauka: , , . . . Isiadame vis savo beveri lenkik didiosios Lietuvos kunigaiktijos, Lenk karali ir didij Lietuvos kunigaiki ms protviams duot laisvi. Atmetame laisv prieinimosi od (t. y. liberum veto) ir apie valstyb galvojimo laisv. Valdi ir jos dis pozicij taip pat pavedame ir teikiame ms absoliutikajam ir aukiausiajam viepaiui, viesiausiajam Lietuvos kunigaikiui, kaip kadaise j turjo paveldjamieji Lietuvos kunigaikiai. Gediminai, 378

Algirdai, Jogailos viepatavo absoliutikai. Aminai isiadame lais vojo Lenk karaliaus ir didiojo Lietuvos kunigaikio rinkimo tei si su visais j punktais, klauzulmis ir paragrafais . . . " Toliau jie pasiada laikytis savo valdovo duot statym; o kas drst tam vis kam prieintis, tok, kaip maitinink, be jokio teismo ir statymo baus ms paveldjamasis monarchas, viesausiais kunigaiktis Fridrikas Augustas, neatsivelgdamas luom, lyt ir padt, savo, kaip aukiausiojo ir aminojo didiosios Lietuvos kunigaiktijos viepaties teise ir autoritetu . . . " Tas ratas pasiraytas vis ymesnij Sapieg prie, bajorijos vad (Viniaveckio, Oginskio, Katilo, Radvilos, Pociejaus ir kt.). Jis datuotas Valkininkuose 1700 m. lapkriio 24 d., t. y. t pai dien, kai buvo padarytas nutarimas, skelbis Sapiegas idavikais; bet i tikro jis buvo suraytas vliau, ir paraai surinkti atskirai. 17012 m. Varuvos seime vis dlto niekas neidrso jo ginti. Neprisipaino jo n karalius, ir tuo bdu jis be jokio pasiprieinimo buvo Varu vos aiktje budelio sudegintas. Jis neturjo joki padarini; bet vis dlto tatai rodo, kad ir iuo metu Lietuva aminojo ryio su Lenkija dar nebrangino: jos bajorijos vadams sutinkant, karalius ruosi Lietuv valdyti kitokiomis teismis, negu Lenkij. Ir jei ne ved antpldis, tai, be abejo, karalius, remdamasis ituo ratu, su savo saks kariuomens pagalba bt bands pradti valdyti Lietuv absoliutikai. Taiau ved antpldis atne visai kitonik rpesi. 15. ved antpldis ir karas su jais Karo pradia. Kai Augustas II su Petru I padar sutart atimti i ved Baltijos pajr, tuo metu ved karalium buvo jaunutis Karolis X I I ; jam tebuvo vos 18 met amiaus. Augus tas II su Petru I, be to, trauk sjung Danij ir Brandenbur go kunigaikt. Tuo bdu vedija buvo i vis pusi apsupta, ir niekas negaljo tiktis, kad jaunutis Karolis X I I sugebs prie visus prieus atsispirti. Jis buvo itroks karo laur, svajojo tik apie didius laimjimus, taiau buvo prastas politikas: net neinojo, k veikt, jei nukariaut ir vis pasaul. Jam buvo svarbu tiktai pats karas. Ir i tikro Karolis X I I pasirod ge nialus ir drsus karo vadas. I vis pusi apsuptas, jis pasiryo nugalti prieus vien po kito. Staiga vienu puolimu jis su vald Danij, o padars ia taik, ties Narva (Estijoje) visikai sunaikino caro kariuomen. Po to jis atsigr Augusto ka riuomen, apgulusi Ryg. Ivijs j i Livonijos, pasiskelb 379

eins paalinti Augusto nuo sosto ir per Lietuv trauk Lenkij. Lietuva karo pradioje. Lietuvoje tuo tarpu (po Valkinin k konfederacijos) eimininkavo Sapieg prieai. Livonijoje su vedais kariavo tik saks ka riuomen, kurios Augustas kaskart vis daugiau gabenosi i Saksonijos. Seimas ir sena tas vis laik rpinosi i vengti karo, ir todl nesiunt prie vedus valstybs ka riuomens. Tad Karoliui X I I i pradi nebuvo pagrindo vertis j Lietuv ir Lenkij. Bet ia jam padjo Sapieg byla. Nerasdami paramos nei seime nei pas karali, jie u mezg ryius su vedais, ir Karolis X I I nusiunt j e maitij savo kariuomens apKarolis XII, saugoti bajorijos pliam Sapieg dvar. Bajorijai ir vals tybs kariuomenei vadovaujs Viniaveckis puol ved kariuomen. Tada Karolis X I I , pasi skelbs ess puolamas, su visa savo kariuomene um emaitij, Kaun, Vilni (1702 m.) ir nuygiavo Lenkij, ketindamas Au gusto vietoje pastatyti kit karali. Sapiegos tuo tarpu gro Lie tuv, hetmonas gavo dal ved kariuomens ir liko Vilniuje. Vi niaveckis, Oginskis ir kiti Sapieg prieai su savo kariuomens briais tuo tarpu tebebuvo krate. Su ta kariuomene ir suor ganizuotais bajorijos briais (konfederacijomis) jie puol ve dus ir Sapiegas. Iki pat karo pabaigos vieni kitus naikino, teriojo krat, galutinai nelaimdami nei vieni nei kiti. 16. Stanislovo Leinskio irinkimas karalium ir karo pabaiga St. Leinskio irinkimas. Atjs Lenkij, Karolis X I I sumu Augusto kariuomen, ir Augustas gana ilgai jau ne380 16971718 m. ved karalius

bedrso stoti vie m. Jis klajojo po krat, organi zuodamas jgas, o Karolis tolydio reikalavo, kad primas aukt seim ir paskelbt August netekus sosto. Lietuva ir Lenkija buvo naikinamos, pliamos, nes tiek sava, tiek prieo kariuomen turjo pragyventi i vietos gyventoj. Krate kilo ne apykanta ne tik prie ve dus, bet ir prie August. Todl visuotinio sukilimo prie vedus, kaip 1656 m., nebegaljo bti. Pagaliau 1704 m. Karolis privert suaukti elekcin seim, ku ris, apstatytas ved ka riuomene, paskelb kara lium Poznans vaivad Stanislov Leins k . Augustas tada atnau jino sutart su Petru I ir, atjus jo kariuomenei, pra djo nauj kar su vedais, taiau Karolis X I I vienu ygiu ivijo August net Stanislovas Leinskis, u Lenkijos sien, ir is 17061079 m. d. Lietuvos kunigaiktis ir Lenk karalius; 1733 m. buvo irinktas pabgo Saksonij. Karolio X I I ygis ( t 1766 m.). Saksonij ir Altrandtato taika (1706 m.). Tuo tarpu caras Petras I skmingai kariavo su vedais Estijoje, um Narv, Tartus ir Nevos paupy pradjo statyti bsimj Rusijos sostin P e t r a p i l (dabartin Le ningrad). I ia, susitars su Augustu, jis atvyko Lietuv ir u m Vilni. Viena jo armija atjo Brast, bet stipriausios jo pajgos stovjo Kijeve. Brast atvyko ir Augustas. Karolis X I I staiga sumu Augusto kariuomen; caro kariuomen i Brastos pati pasitrauk. Sumans suduoti Augustui smg skaudiausioje vietoje, Karolis nuygiavo Saksonij. Pabgs visko netekti, Augustas Altrandtate (Saksonijoje) padar su Karoliu taik, atsiadjo Respublikos sosto ir pripaino karalium Leinsk (1706 m.). 381
antr kart, bet sost nepateko

Karolio X I I ygis Rusij ir Poltavos mis. Karolis X I I buvo padars su respublika Olivos sutarties slygomis (ir. 328 psl.) taik tuojau po Leinskio karnacijos. Todl jam dabar beliko tiktai vienas prieas caras Petras Didysis, kuris tuo tarpu su kariuomene buvo jau Lenkijoje ir skelbsi ess lenkikj laisvi gynjas, visikai nesiskaitydamas su Leinskiu. Visa Lenkija buvo rus uimta; Lietuvoje dar tebe buvo ved kariuomen, Sapiegos ir, Augustui atsisakius nuo sosto, prie j prisidjs Viniaveckis su Zavios vadovaujama bajorijos konfederacija, palankia Leinskiui. Prie juos te beveik Oginskio ir kit briai. Tuo tarpu 1707 m. pradioje gro i Saksonijos Karolis X I I , ir rusai pradjo trauktis. Trauk damiesi jie visk naikino, gabenosi Rusij turtus ir belaisvius, o ko negaljo isiveti, t degino. Karolis X I I svajojo pasiekti Maskv ir paalinti nuo sosto Petr I. Kadangi jam buvo pa adjs sjung kairje Dniepro pusje caro valdom kazok hetmonas M a z e f a, tai jis ygiavo Ukrain. J lydjo caras, apsiauts su kariuomene i vis pusi; miestai nepasidav, bet Karolis X I I vyko, palikdamas juos upakaly nepaimtus. Pakeliui caras visk naikino, ir ved kariuomenei trko net maisto. Todl Karolis skubjo pas Mazef, tikdamasis visko gauti, pailsti ir sutriukinti caro kariuomen. Ta iau caras, suinojs apie Mazefos smoksl, isklaid jo jgas, ir Mazefa prisijung prie ved tik su mau kariuomens b reliu. Pasieks P o l t a v , Karolis pamat, kad geresni s lyg nebegalima tiktis, ir todl pasiryo laimti arba ti Mis pasibaig ved pralaimjimu. Sueistas Karolis X I I isigelbjo pabgs Turkus, o jo kariuomens viena dalis uvo, kita pateko nelaisv (1709 m.). Karo pabaiga. Karolis X I I dar tikjosi atsigauti, sukls prie car turkus. I tikro jam pasisek: 1711 m. ties Prutu caras vos neuvo su visa savo kariuomene; tik papirks sul tono ministerius, isigelbjo ir padar gana palanki sau tai k. Taip pat papirkimais jis iveng nauj turk puolim, ir Karolis pagaliau buvo priverstas isidanginti i Turkijos. Su mau palydov breliu jis gro per Vokietij vedij, kur jo jau seniai lauk nauji rpesiai. Po it nenauding kar, 382

prie vedij brsi nauja koalicija. Naujo karo metu jis ir uvo (1718 m.), imdamas Norvegijoje Fridrichshals tvirtov. 17. Augusto II grimas sost Karoliui X I I pralaimjus Poltavos m, Augustas II pa siskelb grts, nes buvs smurtu priverstas atsisakyti nuo sosto. Tuo tarpu caro kariuomen um beveik vis Lietuv ir Lenkij, o Leinskis pabgo usien. Caras ia eimininkavo, kaip namie. Taiau bajorija nenorjo nusileisti Augustui. Ji reikalavo, kad visus ginus isprst seimas ir kad caras ati traukt savo kariuomen. 1710 m. suauktas seimas, gsdina mas netoli stovinios caro kariuomens, buvo priverstas priimti visus Augusto ir caro reikalavimus; seimui buvo tik paadta paalinti rus kariuomen. Taiau po seimo rus kariuomen nebuvo ivesta. Augustas II sil carui pasidalinti Respublik (t jis ne kart buvo sils ir anksiau) ir eimininkavo, su niekuo nesiskaitydamas. Net jo saks kariuomenei buvo atlyginama ido pinigais. Caro ka riuomen pagaliau pasitrauk i Lenkijos, taiau pasiliko Lie tuvoje. Lietuvoje liko dalis ir saks kariuomens, kuri visk pl, naikino. Mat, Augustas tyia leido kariuomenei savavaliauti, nordamas tuo bdu sukelti bajorij, kad, j numali ns, galt padiktuoti naujos absoliutikosios santvarkos sly gas. Bajorija i tikro sukilo ir (17141715 m.) pradjo kurti konfederacijas. Taiau Augustui nepasisek jo* suvaldyti ir pa diktuoti jai savo slyg, nes simai caras, pasiskelbs gi ns bajorijos laisves. Taikos slygas bajorijai padiktavo ne Augustas, o caro generolas Dolgorukis. 18. 1717 m. nebylys seimas" Seimas ir taikos slygos. Suaukus seim, kuris turjo su kilusi bajorij sutaikinti su karalium, generolas Dolgorukis jame padiktavo i anksto tam tikroje taryboje nustatytas sly gas. Jei kuri pus j nepriimt, prie t jis pagrasino ia pat stovinia caro armija. Visi buvo labai nepatenkinti, taiau prie jg teko nusilenkti. Nors iaipjau visi seimai bdavo labai audringi, atstovai juose mgdavo daug kalbti, ir po ilg kalb 383

maiiuose - apie /s. Kaimuose, kur anksiau bdavo apie 100 gy ventoj, teliko vietomis vos 23, kai kur nieko neliko, ir sodyb vietoje l mikas. Pav., 1712 m. praneime apie Alytaus karaliaus ekonomijos dvarus tai kas pasakyta: Ekonomija, nukentjusi nuo maro, svetimos kariuomens ir saviki, o ypa nuo kunigaikio M. Viniaveckio kariuomens, palikusi visikai be gyventoj. Eko nomijos dirvos, kur anksiau bdavo sjami kvieiai, apaugo ne tik piktolmis, bet ir krmais. Kur anksiau buvo plats kaimai, dabar
tik locus ubi Troia fuit".

(A.

Bado metais. Grotgero paveikslas).

dr. Paliai Vilni buvo sugauti 8 plikai, kurie, nuud ir su valg savo monas ir vaikus, upuldami udydavo praeivius ir misdavo j lavonais. Mieste kasdien nuo bado ir maro mirdavo deim tys ir imtai moni. J lavon buvo pilna gatvse, ventoriuose, patiltse ir ant rm laipt. Nebdavo galima j spti n laidoti. Laidojo daugiausia v. R o k o v i e n u o l i a i e r e m i t a i , kuri daugumas irgi buvo ibgioj. Yra lik ini apie vien vienuol, kuris kasdien palaidodavs po kelet deimi lavon. Vien kart, jam veant laidoti 6070 gatvse surinkt lavon, ved kareiviai atm jo arkl, bet netrukus gyventojai jam kit parpin, ir jis galjs tsti darb. Nuo 170S m. liepos mn. iki 1709 m. Velyk jis palaidojs 22.862 lavonus. Maras siaut kartu su raupais, dczinterija, influenca ir kt. li gomis. Jis nesiliov n ateinaniais metais. Taip antai, 1710 m. vie name tik Vilniuje mir apie 20.000 krikioni ir 4.000 yd. Tas pats buvo ir visame krate. Maras buvo pasieks ir Maj Lietuv; pav., Klaipdoje 1710 m. mir 1.883 mons, o visoje Ma. Lietu voje apie 150.000. Ir ten atsirado dykum, kur vliau lietuvi gyventoj tarp buvo atgabenta kolonist i Vokietijos. 1711 m. ma ras aprimo, bet galutinai pasibaig vos 1717 m. Krato sunykimas. Apskritai Lietuvoje nuo vis t baisenybi inyko ne maiau, kaip Va gyventoj, o kai kuriose srityse, pav., 2e386

slapta kakur nuvetos, o kur vienas Dievas teino, nes, nesant moni, niekas j nesaugojo . . . " Kiti karaliaus komisarai, tais pa iais metais atvyk Brastos ekonomij, rao: ...Nerasta n ma iausio daiktelio. Nerasta net nei paties dvaro nei palivarko, kurie danai apie Brast stoviniavusios Lietuvos kariuomens buvo su griauti ir sukrenti sulig paskutiniu pagaliu". Apie Gardino eko nomijos dvar iaip raoma: ia buvo dvaras, kur gyveno paseninis. J sudegino ganydami arklius, idykaudami Maskvos ka reiviai, o kitus trobesius maskoliai ir kiti kareiviai iard sukreno"Tok pat nyk vaizd matome i praneim ir kitose Lietuvos srityse: didiausi plotai pavirt dykuma, daugyb dvar ir kaim sulyginti su eme, laukai apl miku, galvijai iplti svetim ir sav karei vi, gyventojai imir nuo lig ir bado, daugyb ibgioj nuo pli kaujani bri usien arba stoj kariuomen, daugelis ivaryti tolimus Rusijos kratus. 20. X V I I I am. pradios kar padariniai Lietuvos valstybs gyvenimui Viepataujanij didin eim inykimas. Iki didiojo ved, arba vadinamojo iaurs, karo Lietuvoje vadovaujamj rol visada turjo kuri nors viena didin eima. Po it vis smyi tokios eimos jau nebebuvo. Sapieg galyb buvo sugriauta Valkinink konfederacijos. Upldus vedams, jie pasidav Karolio X I I globai; irinkus karalium Leinsk, jie buvo io pusje. O grus sost Augustui, jie, inoma, buvo jo nemalonje. Taiau po nauj vidaus kov padarius santaik, kuri patvirtino 1717 m. nebylys seimas", buvo paskelbta visuotin amnestija, ir tiek Sapiegos, tiek kiti buv karaliaus prieai galjo ramiai gyventi. Buvo umirti ir senieji nesutikimai su bajorija. Taiau Sapieg galia jau buvo sunaikinta; j dva rai buvo sunyk, apiplti ir praskolinti. Mirus hetmonui Sa piegai, jo sns, negaldami imokti skol, visus tvo dvarus 387

Valstiei lnos nugriautos ir nakia

atidav skolininkams; jiems atliko tiktai motinos pasoginiai dva rai. Tap neturtingi, Sapiegos jau nebesteng atgauti savo ga lybs. J vietoje betgi neikilo n viena kita eima, ir i k i Respublikos nepriklausomybs pabaigos Lietuvoje nebebuvo n vienos vadovaujan i o s i o s e i m o s . Buvo nemaa gangreit vienodo turtin gumo eim, kurios tolydio rungsi tarp savs, kovojo dl, val dios ir turt, taiau nebepajg viena kitos nustelbti. Tiesa, vis turtingiausi buvo dabar Radvilos, bet j tarpe nebeatsirado n vieno energingo, plataus masto politiko. Valsty bs gyvenimas jo nebevaldomas, verdant smulkioms didin ir j partij kovoms. 21. Augusto II valdymo pabaiga Augusto II asmuo ir jo plan nepasisekimas. Augustas II buvo didelis betvarkis, mogus labai nerpestingas, mgsts ne blaivas pramogas ir nepadorias linksmybes. To savo bdo jis nepamet net sunkiausiais laikais, kai buvo Karolio X I I gainio jamas i vienos vietos kit. Jis ir tuomet i caro gautus karo reikalams pinigus vaist savo favoritms ir girtoms pramogoms. Taiau iki pat gyvenimo pabaigos jis nemet savo minties ab soliutikai siviepatauti Respublikoje. Po nebylio seimo" pri verstas idanginti saks kariuomen, jis buvo besigriebis kito ki priemoni savo svajonms vykdyti, bet ia vl jam sutruk d caras Petras. Nepaisydamas 1717 m. savo duot paad, caras vis dl to neived kariuomens i Respublikos, ir jo generolai m nuolat kitis kiekvien valstybs reikal. Tada Augustas ban d susitarti prie car su Austrija ir Anglija. Atsakydamas tai, caras padar su Prsija sutart kartu saugoti, kad Augusto II planai nepavykt. Nuo to laiko (1719 m.) Rus ir Prs bend ra Respublikos vidaus prieira truko iki pat valstybs pabaigos (panaios Rus ir Prs sutartys buvo dar daug syki pakar totos). Valstybinis pakrikimas. Augustui nelengva bt buv su sidoroti viduje ir be caro kiimosi. Mat, valstybs gyvenimas po 388

Augustas II pramogauja Drezdene. Jupiterio vent" 1818 m. (Senas raiinys).

vis smyi buvo taip pakriks, kad jau niekas juo nebesirpino: kiekvienas irjo tik savo naudos, tenordamas pralobti, o pralobs paauti. Be to, kiantis svetimiesiems, ir visikai ne beliko jokios tvarkos. Po nebylio seimo" Augustas suau k dar 18 seim, bet 13 i j iiro, o kiti kad ir neiiro, taiau nieko svarbesnio juose nebuvo nutarta. Augusto II pdinio klausimas. Matydamasis nebegalsis pasiekti absoliutikosios valdios, Augustas kaip manydamas m rpintis laiduoti sost savo snui. Mat, jis baiminosi, kad negrt tuo tarpu Lotaringijoje gyvens Leinskis. Nenordama Respublikos sosto palikti Saksonijos elektoriams, Leinsk rm Pranczija. Nordamas su juo susiartinti, Liudvikas XV net ved Leinskio dukter. Rpindamasis patraukti savo pus kaimynes valstybes, Augustas ikl net Respublikos pasidalinimo plan. Jis suti ko joms duoti po dal valstybs, kad tik likusioji dalis bt pa389

likta jo snui. Bet ia vl sutrukd caras Petras, kurs nenorjo niekam leisti i to pasipelnyti: mat, Rusijai buvo daug patogiau, kad jos takoje esanti Respublika likt sveika. Tuo bdu 1733 m. Augustas mir neisprends to klausimo. Augusto II valdymo reikm. Augusto II valdymo peri odas tiek Lietuvai, tiek Lenkijai buvo vien nelaimi virtin. Ap link Respublik ikilo naujos galybs, o ji vis smuko. Tuo me tu ikilo Maskvos caras, kurs, ilgai kariavs su vedais, N i t a t o sutartimi (1721 m.) pasiliko sau vis ved valdytj Li vonij su Estija ir jau grs Kurui. Tuo pat metu caras pa siskelb v i s o s R u s i j o s i m p e r a t o r i u m . Taip pat it kar metu sustiprjs Brandenburgo elektorius vainikavosi Prs karalium (1701 m.), ir Augustas pirmasis j pripaino. O ta naujoji karalyst veikiai, greta Rusijos, pasidar pavojingiausiuoju Respublikos prieu. 22. Augustas III svetimj pastatytasis karalius Augustui II mirus, daugumas bajorijos panoro grinti i tremtj karali Leinsk, kurio kandidatr rm Pranczija. Taiau svarbiausias tuo reikalu balsas priklaus kaimynms valstybms Rusijai, Austrijai ir Prsijai. O jos specialia su tartimi buvo siadjusios neleisti sost nei Augusto II snaus, Fridriko Augusto, nei Leinskio. Fridrikas Augustas, pray damas Austrijos paramos, pasiadjo jai nereikti pretenzij imperatoriaus Karolio VI palikim (mat, Fridriko Augusto mo na buvo i eimos Austrijos imperatoriaus, mirtant nepalikusio vyriki pdini). Praydamas Rusijos paramos, jis paadjo, gavs sost, vasalin Respublikos Kur atiduoti cariens Onos mylimajam Bironui. Todl tos abidvi kaimyns valstybs, ne paisydamos savitarpio sutarties, palaik Fridrik August. Kai susirinks elekcinis seimas paskelb karalium atvykus Leinsk, atjusi didiul cariens Onos kariuomen j ivijo. Apsuptas rus kariuomens, negausingas antrasis elekcinis seimas paskelb karalium Fridrik August, kuris karnavosi Augusto I I I vardu (jis buvo irinktas 1733 m. spali 5 d., o karnavosi 1734 m. sausio 20 d.). 390

Tuo tarpu Leinskis, laukdamas Pranczijos pa ramos, sustojo Dancige. Taiau, labai maa jos te sulauks, gavo bgti Ka raliaui. Tuo viskas dar nepa sibaig. Krate iki pat 1735 m. jo karas tarp abiej kandidat, bet Le inskio pus laikanioms konfederacijoms buvo sunku kariauti prie rus ir saks kariuomen. Pran czija pagaliau visikai atsisak nuo savo kandi dato, Leinskis gavo iki gyvos galvos valdyti Lo taringij ir Bar, kaip Augustas III,
17331763 m. d. Lietuvos kunigaiktis, Lenk karalius ir Saks elektorius. Pranczijos len. Ten jis ir baig savo gyvenim.

1736 m. suauktas vadina masis pacifikacinis (krato raminamasis) seimas August I I I pri paino karalium ir tuo bdu likvidavo visus ginus dl jo i rinkimo teistumo. 23. Augusto III (17331763 m.) laik valstyb Augusto III asmuo. Augustas I I I karaliavo beveik 30 met. Visas tas periodas yra didiausio vidaus pakrikimo metas. Augustas I I I buvo visikai netiks valdovas. Nebuvo toks palaidnas, kaip tvas, buvo geras, ramus gausingos ei mos galva, taiau neturjo nei savo tvo energijos nei iniciatyvos. Didiausias jo tikslas buvo lobis ir graus gyve nimas. Jaunystje jis buvo vis mylimas grauolis, bet vliau taip nutuko, kad vos galjo pajudti. An laik papratimu, ir jis mgo medioti, taiau, negaldamas pajoti, mediodavo tik paleidiamus sugautus vris, audydamas juos i specialiai 391

paruotos palapins arba i rm balkono. Jei kada nebdavo sugaut vri, jis audydavo tyia paleidiamus unis. Vals tybs reikalais nesirpino visk tvark jo artimas ministeris, saksas B r h l i s. Karalius tik atvykdavo j seim, idalindavo Brhlio nurodytiems monms tarnybas (urdus) ir vl usiimdavo savo nekaltomis pramogomis arba vaiuodavo Saksonij, kur daniausiai ir gyvendavo. Didik partijos ir j ko vos. Tuo tarpu krate virte vi r kova tarp didik. Juos pa pirkinjo vairios svetimos valstybs, ir jie grupavosi partijas. Stengdamiesi nukon kuruoti kits kit ir gauti kuo daugiausia valstybini dvar (seninij) ir urd, jie norjo siteikti visagaliui Brhliui, mokdami jam milinikas su mas pinig. Tai bdavo tie pa tys pinigai, kuriuos jie gau davo i Rus, Austr, Pranc z ar kit valstybi. m i Rus pinigus ir Brhlis ir net pats karalius. Todl aiku, kad negaljo bti valstybje tvarkos. Buvo girdti bals, Henrikas Brhlis, reikalaujani reform su Augusto III visagalis ministeris stiprinti valstyb. Daugiausia ( f 1763 m.). apie tai svajojo galingoji Len kijos didik P o t o c k i eima ir abiejose valstybse sigalj a r t o r i s k i a i su savo giminmis Poniatauskais ir kt. artoriski partija tada dar buvo vadinama f a m i 1 i j a": mat, visi jos galvos buvo gimins. Potockiai svajojo daryti reformas, padedami Prancz, o artoriskiai Rus. Abeji rpinosi sustiprinti valstyb; taiau abejiem buvo svarbiausia, kad taip reformuotoje valstybje valdia bt j rankose. Todl jie niekad negaljo tarp savs susitarti ir visada vieni kitiems trukd. Jei tik viena partija matydavo, kad kita gali 392

k nors seime laimti, tuojau ta iardydavo seim. Todl per vis ilg Augusto I I I karaliavimo met, neskaitant iaip taip pavykusio 1736 m. seimo, kuris likvidavo tarpuvaldyje kilusius kivirus, n v i e n a s s e i m a s g r a i a i n e p a s i b a i g _ v s iro. Tuo bdu nebuvo priimta n vieno naujo statymo, nebuvo udta joki nauj mokesi, nors senj pajam jau seniai nebepakako. Bajorija diaugsi, kad nereikia mokti joki mokesi, kad ji gali laisvai tarp savs petis ir puotauti. Tada ir sigaljo inomas prie odis: Valdant karaliui saksui, gerk, valgyk ir atsileisk sagt" (Za kvola Sasa, jedz, pij i popuszczaj pasa"). Reform klausimas ir santykiai su usieniu. Augusto I I I laikais kai mynijoje jo karai. I pradi Rusija ir Aus trija kariavo su Tur kais, paskui Austrija kariavo su Prsais, o vliau prie tuos paius Prsus (Fridrik Did j) kariavo, ivien su Austrija,Rusija, Pran czija ir Saksonija. Kai kaimyns valstybs bu vo itaip usimusios, patogus buvo momen tas susitvarkyti viduje, XVIII am. bajoro tipas. (Norblino pieinys). padidinti kariuomen. Tam buvo nemaa pri tariani ir paios bajorijos tarpe, taiau ji nenorjo usidti joki mokesi; o be pinig negalima buvo nieko padaryti. Bajorija, gindama savo kieninius reikalus, filosofavo, kad, girdi, geriau es pasilikti be kariuomens: Respublika laikantisi 393

netvarkos dka (Polska nievzdem stoi); kol ji bsianti silpna, tol bsianti nepavojinga savo kaimynams, ir jos niekas neliesis. O tuo tarpu su Respublika niekas nebesiskait; visi i rjo j j, kaip j pasipelnymo altini, kaip tikr grob. Jei nie kas tuo tarpu dar neidrso pasisavinti kurio nors jos ploto, tai tik dl to, kad bt neleidusios kitos valstybs. Svetim vals tybi kariuomens ygiuodavo per Lenkij ir Lietuv, kaip per savo krat, nesipraydamos jokio leidimo. ia jas atsisdavo net iemoti ar iaip pailsti. Tuo bdu jos ia ir maitindavosi: kratas bdavo pliamas, naikinamas. Kilus vadinamajam 7 met karui (17561763 m.), ypatingai nukentjo Lietuva, per kuri perjo net kelios Prsij ygiavusios Rus armijos. Ru sai pl i gyventoj maist, rinko rekrtus; Lenkijoje taipgi rinko rekrtus Fridriko Didiojo kariuomen. Kai per septy neri met kar Prs kariuomen um Drezden, kur buvo karaliaus perkelta Lenkijos ir Lietuvos pinig kalykla, Fri drikas D. m kalti netikrus pinigus ir gabeno juos Lenkij ir Lietuv. Kratas buvo apipiltas netikrais pinigais, j vert nukrito, ir usienio pirkliai j nebem. Ir vis dlto net itokioje bklje didikai negaljo tarp savs susitarti. Kiekvienas tik stengsi susibiiuliauti su Rusais ar Prsais, kad tie neplt jo dvar, o plt kit. Didikai po vis XVIII a. pradios suirui vis dlto atsigavo; jie atkuto daugiausia i kit valstybi gaunamais pinigais. Kiekvienas i j jautsi ess karaliukas, gyveno karalikai sirengtuose dvaruose ir versi nustelbti kitus. Valstybs gyvenimo centru pasidar nebe karaliaus rmai, bet didik dvarai. ia buvo kuriami visi poli tiniai planai, i ia jo derybos su usieniu, ia lankydavosi arba nuolat gyvendavo usienio valstybi agentai. Lenkijoje tokiuos y mius dvarus turjo artoriskiai Pulavuose, Potockiai Tuline, Branickis Balstogje. Lietuvoje puikiausias dvaras buvo Radvil Nesvyiuje; vliau ikilo Oginski dvaras Slanime. Be to, buvo nemaa, iems maai kuo tenusileidiani, maesni pon dvar. Kiekvieno pono svajon buvo nustelbti kitus. Tam buvo grie biamasi vairiausi priemoni. Su karalium arba su jo ministeriu Brhliu buvo skaitomasi tik tiek, kiek nuo jo priklaus viet ir valstybs dvar dalinimas. iaip ponai visk sprend patys. Atsi rado net toki, kurie, laikydami savo didiules kariuomenes, atsisak mokti mokesius, djosi nepriklausomais valdovais, ir niekas nega ljo j suvaldyti. Valstyb kariuomens nebegaljo net tiek ilaikyti, 394

kiek leido Rusija, sauganti 1717 m. seimo nutarim. Tlo pono ka riuomens skaiius buvo daug didesnis, negu visos valstybs. Seimai jau buvo nebepavojingi, nes jie visada iirdavo, nieko nenuveik. Todl ponai daugiausia rpinosi suimti j savo rankas teismus, o ypa t r i b u n o l . Mat, tribunolas buvo liks vienin tel staiga, kuri galjo padaryti ponams nemalonum pasmerkti j savavali. O isipainioti i tribunolo sprendimo visada bdavo nelengva, nes pasmerktojo pono prieai visada lengviau galjo visuo menje prie j agituoti. Tribunolo narius renk seimeliai bdavo triukmingiausi, nes visi norjo irinkti savikius. Taip pat visiems rpjo, kad savikis bt irinktas tribunolo maralka. Todl tiek seimeliuose renkant tribunolo narius, tiek tribunolo darbo pradioje renkant maralkas, bdavo kruvin susirmim, ir labai danai b davo pavartojama net kariuomen; kartais kuri nors pus pasiauk davo net Rus kariuomens pagalbos. artoriskiai. Pro galingiausias eimas kaskart vis labiau m prasikiti Rus alininkai artoriskiai. Vienas j brolis buvo Rus vaivada Lenkijoje, o kitas buvo Lietuvos kancleris. Jie turjo daug alinink tiek Lenkijoje, tiek Lietuvoje ir stengsi abiejose valstybse suimti savo rankas valdi. Lenkijoje prie juos kovojo Potockiai ir hetmonas Branickis, kuris buvo artoriski gimin, bet perjo Potocki pusn tik dl to, kad ten buvo laikomas partijos vadas, tuo tarpu savo giminje jam bt teks tik antraeilis vaidmuo. Lietuvoje prie artoriskius veik, ddamasis su Potockiais ir Branickiu, turtingiausias Lietuvos ponas, bet menkas politikas, hetmonas Radvila su visais savo giminmis ir alininkais. Bet Augusto III karaliavimo gale partij kovose persvara jau aikiai linko arto riski pus. Ypa jiems padjo artimi ryiai su Petrapilio rmais. 24. Kotryna II ir artoriski sustiprjimas Nuo Petro pradto kiimosi Respublikos reikalus Ru sija jau niekuomet nebeatsisak. Po Petro Didiojo car sost i eils vald net kelios moterys. Augusto I I I val dymo gale Rusij vald carien Elbieta, o jos mirties nekantriai lauk sosto pdinis Petras ( I I I ) . Tuo metu artoriskiai pasiun t Petrapil savo sesers sn S t a n i s l o v A u g u s t P o n i a t a u s k . Gavs Saksonijos atstovo titul, is greit su siartino su sosto pdinio rmais, o su jo mona Kotryna sujo net labai intimius santykius. Poniatauskui grus namo, ne trukus mir carien Elbieta, caras Petras I I I buvo paalintas nuo sosto ir nuudytas, ir vis valdi pam Kotryna II (ji buvo ne rus, bet Anhalt-Cerbsto kunigaiktyt vokietait). Ga395

Fridrikas Mykolas artoriskis, familijos" galva; 17201722 m. Lietuvos pastalininkis, 17221724 m. Vilniaus kate lionas, 17241752 m. Lietuvos vicekancleris, 1 7 5 2 - 1 7 7 5 m. kancleris.

vusi sost, ji tuojau ai kiai paadjo savo pa ram artoriskiams, o savo buvusiam mylima jam Poniatauskui Respublikos sost. Nuo to laiko ar toriskiai, bdami sitiki n savo laimjimu, jau drsiai pradjo siekti savo tikslo. Nesiskaity dami su niekuo, jie m ruotis paalinti Au gust I I I nuo sosto; bet kaip tik tuo momentu jis mir (1763 m.), tad beliko tik isirinkti savo gimins karali, galuti nai nugalti prieus ir, vykdius savo sugalvo tas valstybs reformas, pasidaryti vieninteliais viepaiais. Turint Kot rynos param, tatai at likti nebebuvo sunku.

II. Reform bandym laikotarpis

1. Europa X V I I I amiuje Valstybs. Po XVII am. suirui ir audring 30 met kar, Europoje ujo grieto absoliutizmo periodas. Tai linkmei vadovavo Pranczija. Ten kieta ministerio kardinolo R i el j s (Rischelieu, f 1642 m.) ranka, ugniauusi feodalizm, sukr centralizuot karalyst. Jo pdinis, taip pat kardinolas, Mazarini (f 1661 m.) j galutinai sukonsolidavo, ir didiausi klestjimo laikotarp ji pa siek k a r a l i a u s s a u l s " L i u d v i k o X I V laikais (1643 1715 m.). Centralizuota, militarikai galinga, su puoniais karaliaus rmais Pranczija pasidar vis Europos valdov sekimo objektu. 396

Netrukus tas pats ir visur sivyravo: visur buvo vesta kieta abso litikoji valdia su galingomis armijomis. pirmj Europos galybi tarp stojo puikiai organizuota Prsija, kurios dalis kadaise buvo net Lenk karaliaus lenas; dabar ji pasidar vienu pavojingiausi Respublikos kaimyn. Pirmojo ved antpldio metu Prsij valds Brandenburgo elektorius isi vadavo i lenins priklausomybs (tas faktas buvo patvirtintas 1660 m. Olivos taikos traktatu). Antrojo ved antpldio metu elektorius F r i d r i k a s V i l h e l m a s 1701 m. karnavosi Prs karalium. Jo pdinis F r i d r i k a s II D i d y s i s (17401786 m.), skmingai apgyns ikilusi Prsij nuo nepripastani jai vietos savo tarpe senj galybi Austrijos, Pranczijos, Rusijos ir j sjungininki, nustebino visus ir pastat Prsij pai pirmj valstybi tarpe. Prsijos armija gijo nenugalimosios vard. Tuo pat metu plaiais usimojimais igarsjo taip pat absoliu tikoji M a r i j o s T e r e z i j o s (17401780 m.) ir J u o z a p o II (17651790 m.; i pradi, iki 1780 m., jis buvo motinos bendravaldis) Austrija. Senoji rytietiko tipo valstyb, Rusija, Europos valstybi tarp buvo pradjusi vertis jau nuo J o n o IV i a u r i o j o l a i k (15331584 m.), o ypa paeng tuo keliu, siviepatavus naujajai R o m a n o v dinastijai. Energingasis P e t r a s I D i d y s i s (16821725 m.) grietomis priemonmis pakirto jos rytietikos san tvarkos aknis ir ived j europjamj keli. Kartu jis atsuko Europ jos politin veid ir eile skming kar pasiek tai, kad Rusija taip pat eng pirmaeili Europos galybi tarp. Nuo Petro laik su ja jau buvo skaitomasi, jos jau n e b e a p l e n k , s p r e n d i a n t k o k s v a r b e s n E u r o p o s p o l i t i k o s k l a u s i m . Vi sos valstybs rungsi, stengdamosios j patraukti savo pus. O K o t r y n o s II (17621796 m.) laikais Rusija jau pradjo vado vauti ne tik ryt Europos politikai, bet m kitis net centro ir va kar Europos konfliktus, ir jos odis ten nusverdavo. tai kaip tik ta sustiprjusioji Rusija nuo Petro I Didiojo laik sutartinai su Prsija pasidaro padrikos Respublikos globja. vieiamoji literatra ir viesusis absoliutizmas. Tuo pat metu, kai visur Europoje kilo absoliutizmas ir krsi militarikai galin gos valstybs, remianiosi feodalizmo laikotarp igyvenusia aristo kratija, Pranczijoje m stiprti treiasis luomas miestieiai pi niguoiai, arba buruazija; i jo isiskyr viesusis sluoksnis, kur mes iandien vadintumm inteligentija. XVIII a. tas sluoksnis su kr visas sensias tradicijas paneigus judjim, savotik kultros gyvenimo period, kuris vadinamas v i e t i m o p e r i o d u . Die nos dievaiiu pasidar mokslo mogus, filosofas, raytojas. Pradjo klestti literatra, pasipyl mokslo veikalai. Jie dabar mums atrodo 397

menkaveriai, nepasiym gilumu, o tik drsi, visk neigiani i vad dialektika, bet to meto mogui tai buvo viskas. Mokslas ir literatra siskverb ir auktj luom, aristokrat saliomis, siskverb net karaliaus rmus. Montesquieu (f 1755 m.), Rousseau (f 1778 m.), Voltaire (f 1778 m.), D'Alembcrt (f 1783 m.), Diderot (f 1784 m.) ir eil kit autori pasidar epochos dievaiiais. Diderot suorganizuota e n c i k l o p e d i j a , apie kuri buvo suburtos visos ymiausios to meto pajgos, kr nauj pasauliir. Buvo per kainojamos visos senosios vertybs: jos buvo paneigiamos, i visko buvo sumaniai juokiamasi.' Eil autori usim visuomens san tvarkos, valstybs ir kio klausimais. Visi tuo domjosi, visi apie tai tekalbjo. Vietoj senj aristokratijos turnyr, o kartais net vietoj mediokli, salionuose buvo ruoiami pasikalbjimai ir disputai. I Pranczijos ta pati srov paplito po vis Europ. Ja usi krt Europos valdovai. Jie palaik ryius su igarsjusiais litera tais ir mokslininkais, patys usim literatra ir mokslu, savo sosti nse kr moksl akademijas (Berlyne, Petrapily, Drezdene, Stok holme ir kt.) ir naujus universitetus. Taip antai, Fridrikas Didysis savo dvare laik Volter, pats ra poezijos ir net mokslo veikalus. Kotryna II taip pat kviet Rusij igarsjusius raytojus ir pati ra. Prie j dar prisidjo Austrijos Juozapas II. Susiavjs vie iamja literatra, jis dar reformas, visk, net Banyi, pajungda mas valstybs valdiai (jozefinizmas). Dl it reikini visas perio das vadinamas v i e s i o j o a b s o l i u t i z m o laikotarpiu.

2. Respublika XVIII amiuje Valstyb ir visuomen. Tuo pat metu, kai visur Europoje i augo galingos absoliutikosios monarchijos su didiulmis nuolati nmis armijomis, Respublika gyveno visiko pakrikimo laikus. A rm i j o s ji beveik jokios neturjo. 1717 m. Lenkijai buvo nustatyta 18.000 kariuomens, o Lietuvai 6.000, bet i tikro jos nebuvo n pu ss to skaiiaus, nes nebuvo pinig jai ilaikyti. Kitur visas gyvenimas buvo paklusnus valstybs valdiai, mo narchui, o Respublikoje karalius neturjo jokios valdios. Nebuvo i viso jokios centro valdios, su kuria kas nors bt skaitsis. Teo rikai ia vis valdi turjo patys pilieiai, t. y. bajorija, bet i tikro ji ninieko negaljo. Ji buvo susibrusi apie tarpusavy kovo janius didikus, kuriems nesutariant ir n vienai partijai nesigalint, seimai irte iro, ir krate neliko jokios valdios; tuo bdu svetimj papirkimams ir didik savavaliai kelias buvo laisvas. Visuomens mass gyvenimo klausimais n nesirpino. Dar patvirkusio girtuoklio karaliaus Augusto II laikais didikai, o nuo j ir bajorija, imoko tik puotauti ir girtauti. Ikilo girtuoklia398

vimo kultas: didikai ir bajorija savo eimos brangenybi tarpe turjo su vairiomis ikilmmis susijusi tauri; jei i j kada nors buvo grs koks karalius, tai taurs buvo laikomos, kaip ypatingos vente nybs, pagarbioje vietoje. Kai kurie didikai toki tauri parodymui sveiams buvo igalvoj net special ceremonial. Bajorijos tarpe garsjo ypa tie, kurie galjo d a u g i a u s i a i g e r t i ir nepasi gerti. Per kiekvien puot eimininko pareiga buvo irti, kad n vienas sveias negalt ieiti namo, tarn nepalaikomas. Nebuvo jokio kultrinio intereso, joki kultrini pramog. Seimeliai. Politinis gyvenimas jo seimeliuose. ia buvo spren diama, kuris didikas yra galingesnis ir kurio laukia nemalonumai i seimo ar tribunolo puss. Todl didikai stengsi patraukti savo pus daugum bajorijos. O j patraukti tebuvo galima tik protek cijomis ir nuolatinmis puotomis savo dvaruose. seimelius tam paiam tikslui buvo suveamos i okolic mass p l i k b a j o r i , nes ir jie turjo lyg su didikais bals ir, svarbiausia, turjo prie ono bajorikj enkl kard, kur kiekvienu momentu galdavo vartoti savo pono ar to, kuris gerai umokdavo, nuomonei paremti. seimelius toki plikbajori atsigabendavo visi didikai, ir todl seimeliai buvo nuolatini mutyni vieta. Seimelio vaizdai, aprayti daugelio ano meto moni, tiesiog iurps. Kiekvienas didikas ir stipresnis bajoras nusisdavo okolicas veim ir atgabendavo kelet deimi ar kelet imt plikba jori. Jiems i anksto bdavo paadama po kok auksin ar du ir, be to, duodamas visikas ilaikymas seimelio metu. Todl jie va iuodavo triukmingai garbindami juos veant didik. Atveti jie tuojau bdavo sutalpinami i anksto pasamdytose smuklse ir iaipjau patalpose. Taip pat i anksto didiko atgabentos virtuvs pa gamindavo jiems valgyti, nes nuskur plikbajoriai visada bdavo alkani ir tikrai soiai pavalgydavo tik seimelio metu. Tuojau prasi ddavo j valgydinimas ir girdymas. ia pat didiko agentai, o kar tais net ir jis pats, visiems duodavo instrukcij, kaip turi seimely elgtis, ko laikytis ir kieno nurodym klausyti. Visas brys igridavo miestel, lyddamas savo vad, einant padaryti vizit sau lygiems ponams. Danai didel dalis suvirsdavo patvorius isimiegoti, o likusieji kartais pakeliui sutikdavo savo vado prie, einant su tokiuo pat briu; odis po odio susipedavo, isitraukdavo kardus ir puldavo vieni kitus. Ir, irk, vienas pasi gesdavo ausies ar nosies, kitas ncbevaldydavo rankos, o kai kurie net ir gyvybs netekdavo. Paties seimelio metu mutyns kardais taip pat bdavo paprastas dalykas. Reikdavo tik vadams susikirsti, kam nors tarti eidiam od, eistojo palydovai tuojau iup davo kardus, ir udyns bdavo neivengiamos. Vis seimelio laik nesiliaudavo girtuokliavimas; ypatingai jis sismagindavo, seimelio darbams pasibaigus. Mat, prie darbus di399

dik agentai stengdavosi neleisti plikbajoriams pasigerti, nes tuomet jie nieko negalt padti. Bet, seimeliui pasibaigus, plikbajoriai bdavo taip vaiinami, kad ilgai atsimint. Todl po seimelio ateinani nakt j bdavo pilna pusgyvi ne tik visose palpse, bet ir visuose patvoriuose. Danas ten sualdavo ir gal gaudavo, o dar daniau juos pusgyvius apdorodavo visoki vagys ar blaivesni draugai. Ryt danas pasigesdavo kardo, kepurs, varko, bat ar ko kito. Tada nukentjusieji puldavo prayti savo pono pagalbos. O is, jau i anksto inodamas, kad taip bus, turdavo atsives veimus apne iot ir krautuvse pripirkt vairiausi rb, kuriuos bematant i dalindavo. Jei kam nepakakdavo rb, tam imokdavo pinigais ar, kaip ypating malon, kartais duodavo kok nors savo daikt. Bet jei taip nukentjusi vadas seimely nieko nelaimdavo arba bdavo prieingos partijos priverstas pabgti, tai nieko negaudavo n nuken tj. Jiems tekdavo laukti kito seimelio ir tiktis savo pon apginti. Po seimelio ponas plikbajoriams dar padalindavo po truput pinig. Todl, seimeliui pasibaigus, girtuokliavimas trukdavo dar kelet dien. namus tas i j greiiau grdavo, kuris greiiau prasigerdavo ir greiiau isipagiriodavo. Veti j niekas namo jau nebevedavo, nes ponui bdavo nebesvarbu, kada jie gr. Seimai. Aikus dalykas, kad priveti plikbajori seimelius tegaldavo tik didikai, nuo kuri tuo bdu priklausydavo ir seimeli rezultatai. Tad vidutin bajorija turdavo glaustis prie didik, nes kitaip galdavo labai nukentti. Tuo bdu seim bdavo irenkami tokie atstovai, koki nordavo didikai; jiems ir instrukcijos bdavo duodamos tokios, koki nordavo tie patys didikai. Vienuose pavie tuose bdavo takingesnis vienas didikas, kituose kitas; todl kai j atstovai suvaiuodavo seim, inoma, negaldavo tarp savs susikalbti. Visada atsirasdavo, kas pasakydavo veto", ir seimas turdavo iirti. O visa ta santvarka vis dlto bdavo vadinama tik rja laisve. Bajorijos mass j brangino, stropiai irjo, kad ji nebt pakeista, nes tik tokioje santvarkoje kiekvienas jautsi turs didel vert ir gals pasipelnyti. Kiekvienas bijojo, kad kitokioje santvarkoje su juo niekas nebesiskaitys. Bajorijos vietimas XVIII am. buvo labai emas. Visos mo kyklos buvo jzuit ir pijar rankose. Mokymas buvo vien tiktai formalinis; buvo tik gaudomos senj laik imini mintys, visi kai nepritaikytos gyvenimui. Kaip ir XVII a., taip ir dabar tebebuvo mokoma pirmiausia klasini kalb, eilrai krimo, ikalbos. Mo kiniai imokdavo rayti eilraius, sakyti kalbas, pilnas tui o di, ir viskas, tiek eilraiai, tiek kalbos, bdavo skiriamos vien galingj garbei. Mat, visa valstybs santvarka maesniuosius vert pataikauti, liauioti prie galinguosius. Ir didik vietimas taip pat buvo labai emas. Kiekvienas di diko snus paprastai vykdavo usienius, kur retai kada studijuo400

davo, o vien tik trindavosi po vakar Europos kunigaiki ir aristo kratijos salionus. Toksai ponaitis grdavo, nieko neimoks, pilnas didybs, paniekos visam tam, kas sava. odiu, didik jaunuomen parsivedavo Vakar mad, bet jokio turinio. vieiamojo periodo literatros idjos Respublik atjo XVIII am. antrojoje pusje, taiau viso gyvenimo jos ia nepaverg. Valstybs reform klausimas. viesesnij asmen pasitaikydavo tik vienas kitas. Suprasdami visas savo krato visuomens santvar kos blogybes, jie m iekoti ieities. Vieni band silyti aptvarkyti gyvenim, paliekant nepaliestus pagrindinius a u k s o l a i s v s " principus, o kiti net sil panaikinti pagrindin blogyb liberum veto. Atsirado tais klausimais ir knyg. I vis autori buvo y miausias piaras K o n a r s k i s (17001773 m.), kuris 4 tom savo veikale Apie skming seimavim" pirtu prikiamai rod, kad i sigelbti ir panaikinti netvark bus galima tik panaikinus liberum veto. Taiau tamsios bajorijos mass buvo grieiausiai nusistaiu sios prie reformas ir kiekvien reformos pasilym laik pasiksi nimu ant laisvs, o kiekvien reformos silytoj bajorijos prieu. Todl visi reform silomieji ratai buvo anonimiki. Kai kurie autoriai, pabg bajorijos neapykantos, jau ispausdintas savo kny gutes ipirkdavo ir sunaikindavo. Partijos ir reform klausimas. itokioje bklje dl valdios kovojanios artoriski ir Potocki partijos gerai suprato reform reikal, bet kiekviena tuo tarpu apie tai nekalbjo. Kiekviena sva jojo pirma visk suimti savo rankas, o tik paskui imtis reform. Mat, jei kuri i j bt bandiusi silyti reformas, tai prieingoji partija, joms net pritardama, vis tiek bt stojusi opozicij ir savo prieus paskelbusi bajorijos prieais ir laisvi idavikais. Tad buvo aiku, kad reformuoti k nors gals viena partija, nesiskaitydama su bajorijos masi nuotaika, tik tada, kai turs savo rankose vis val di ir kai turs usienio paramos. Taip pat buvo aiku, kad be usienio paramos nebus galima vis tiek atsilaikyti prie kitos partijos kurstom bajorij. Ir kai, mirus Augustui III, artoriskiai Rus padedami pasidar vieninteliais viepaiais, tik tada buvo galima imtis reform. Jie tas reformas ir pradjo. Socialini reform klausimas. Paios bajorijos matoma didiau sia negerov Respublikoje buvo centro ir visos valstybs valdios aparato pakrikimas. Apie tai buvo daugiausia ir kalbama. Ir kai XVIII a. vidury ia pradjo plisti vieiamosios literatros ratai, tai daugiausia buvo domimasi tais autoriais, kurie ra apie valstyb (Rousseau, Mably ir kt.). Lengviausia buvo reformuoti valstyb, nes jos reform bajorija maiausiai tegaljo pajusti. Reformuota so cialin santvark palengvinti miestiei, o ypa valstiei bkl buvo pavojinga, nes tat tiesiogiai paliest kiekvien bajor ir tuo bdu sukelt j didiausi pasiprieinim. Bajorija, mat, savo iLietuvos Istorija, 26

401

imtin padt laik nepalieiamu ventu dalyku; pavyzdiui, kai Zamoiskis savo paruotam statym kodekse pasil duoti valstie iams laisv, tai bajorija atmet net nesvarsius vis projekt (1780 m.), o j pat apauk bajorijos idaviku. Pasitaikydavo tik, kad vienas kitas ponas atleisdavo nuo baudiavos savo valstieius. iaipjau valstiei bkls pagerinimui nebuvo nieko padaryta net paskutiniaisiais Respublikos gyvenimo metais vykusiame reforminiame seime, kada daug gero buvo padaryta miestams ir kada buvo perorganizuotas visas valstybs aparatas. Tad suprantama, kodl ir artoriskiai, imdamiesi reform, tegalvojo tik apie valdios refor mas: socialinio gyvenimo jie visikai neliet. 3. Stanislovo Augusto irinkimas ir tarpuvaldio kovos Kandidatai. Augustui I I I mirus, kandidat sost atsirado nemaa. Pirmiausia tai buvo jo vyresnysis snus, kuris betgi greit mir, ir stipriau siais kandidatais liko keletas saviki pon. Atrod, jog daugiausia ans turi Adomas artoriskis (Rus vaivados Augusto snus). Bet taip pat daug alinink tu rjo ivien su Potockiais ir Radvilomis ei ns Lenk hetmonas B r a n i c k i s. arto riskiai, inoma, rpinosi pastatyti karalium savo eimos nar. Be Ad. ar toriskio, j kandidatu dar buvo M. artoriskio entas, vlesnis Lietu vos hetmonas M. Ogin skis. Stanislovas Augustas Poniatauskas, Kotryna II tuojau po Augusto I I I mir ties umezg santykius su Prs Fridriku II ir jam pasil bendromis jgomis paLenk karalius (f 1798 m.). 17641795 m. d. Lietuvos kunigaiktis ir

remti Poniatausko kandidatr. Mat, jis, maiausia turda mas ans, gavs sost u visk turt bti dkingas j pasta iusiems; be to, neturdamas stiprios paramos krate, visada turt remtis tik savo protektoriais. Taip ir vyko. Tarp Ru sijos ir Prsijos buvo atnaujinta jau daug kart daryta sutartis, kuria abi valstybs pasiadjo remti Poniatausko kandidatr ir irti, kad Respublikoje nebt padaryta joki reform. Taip pat jos sipareigojo priversti seim, kad kitatiki, t. y. pravosla v ir protestant teiss bt sulygintos su katalik teismis. Nuo to meto Rusija ir Prsija pradjo nuolat glaudiai bendradarbiauti, kidamosi Respublikos vidaus reikalus. Rus kariuomenei parmus, karalium buvo irinktas Sta nislovas Augustas. artoriski prieai buvo ivyti i krato. Radvila ibuvo itremtas net 3 metus; visi jo turtai tuo tarpu buvo konfiskuoti. Tap visagaliais, artoriskiai dabar galjo pradti savo reformas.

St. Augusto elekcija 1764 m. (Beloto paveikslas).

402

403

artoriski prieai ir j nugaljimas. artoriskiai, numany dami, kad be Rusijos paramos nepajgs apsidirbti su savo prieais, sutiko su Poniatausko kandidatra. Jis buvo j sesers snus, j pai iaukltas ir be j krate neturs jokios reikms. Todl jie tikjosi, kad valdia vis tiek liks j rankose. Nugalti prieing partij buvo nesunku, nes jau konvokacinio seimo metu visa valdia perjo j rankas. Didiausi pasiprieinim parod tik Lenk hetmonas B r a n i c k i s ir Vilniaus vaivada K a r o l i s R a d v i l a (mirusio hetmono snus); kai seimas buvo apsuptas artoriski milicijos ir rus kariuomens, jie ivyko i Varuvos pasiruo pra dti kar, taiau veikiai rus kariuomens pajgomis jie buvo ivyti i krato. Branickis netrukus susitaikino su savo giminmis (jo mona buvo St. Augusto sesuo) ir sugro. Radvila betgi nenusileido. Jis buvo gana pavojingas, nes turjo daugyb turt ir Lietuvos bajorijos tarpe buvo labai populiarus ir mylimas. T meil jis buvo gijs savo paprastumu ir aminai gir tuokliaudamas su bajorija. Jis neturjo jokio imokslinimo, ir bajorija irjo j, kaip sav mog. O jo dosnumas, vaiin gumas, prieinamumas, alia jo milijonini turt ir Radvilos vardo, labai daug reik. Vis dlto artoriskiai nepabgo ir jo paalinti. Lietuvoje buvo padaryta konfederacija, kuri paskelb j bajorijos i daviku, o jo turtus konfiskavo. Rus kariuomens ivytas Mol davij, jis vis dlto nenusileido ir, vienas klajodamas po Europ, iekojo paramos prie naujj karali, artoriskius ir Rusij. Ten jis ibuvo, kleisdamas isivetas brangenybes, net 3 metus (pagaliau j sugrino ant artoriski supykusi Kotryna). Bdamas didelis girtuoklis nutrktgalvis, jis betgi nebuvo kvailas, taiau, nuolat gir taudamas, niekad nesugebjo gyti politik pasitikjimo; be to, jam sunku buvo gauti kokios nors paramos dar ir dl to, kad niekas neidrso stoti prie Rusij. Tuo tarpu jo turtai buvo naikinami, o krate eimininkavo artoriskiai. 4. artoriski reformos artoriskiai turjo dideli plan: jie svajojo panaikinti ne tvark ir pakelti Respublikos presti kit valstybi tarpe. Tam tikslui jie pirmiausia pasirpino bent kiek sutvarkyti valstyb viduje. To jie siek dar konvokaciniam seime. I vis j re form didiausia naujenyb buvo valdios aparato pertvarkymas ir seimo darb sutvarkymas. Pirmiausia buvo kurta kiekvienoj jungtinj valstybj po dvi komisijas ido ir karo. Visos teiss, kurias turjo idininkai, buvo pavestos ido komisijai, o hetmon turtosios teiss atiteko karo komisijai. Hetmonams 404

liko tik kariuomens vadovyb, t. y. jie liko vien kariuomens vadais, o visas kariuomens aprpinimas ir jos surinkimas ati teko komisijai. Komisijos kiekvieno ordinarinio seimo turjo bti u n karnos naujos. Jose visada turjo bti po 4 senatorius ir po 12 bajor, o pirmininkavimas jose priklaus ministeriams," t. y. karo komi sijose hetmonams, o ido komisijose idininkams. Visi komisij nutarimai turjo bti atliekami bals dauguma. Antroji artoriski svarbi reforma liet s e i m . Jie sva jojo net panaikinti liberum veto, bet kadangi tam pasi prieino Rus ir Prs atsto vai, tai tuo tarpu veto buvo paliktas. Utat buvo priimtas seimo darb statutas. Lig iol seimo darbai eidavo be jokios tvarkos, ir jie da niausiai iirdavo, atstovams ne susitariant irinkti net maral kos. Todl dabar buvo nusta tyta, kad maralka turi bti renkamas bals dauguma. T o liau buvo nustatyta, kad nega lima vis reikal svarstyti kar tu, bet numatyta darb tvarka. Irinkus maralk, pirmiausia turjo bti svarstoma ido ko M. Repninas, misijos apyskaita, paskui ka 17641769 m. Rusijos ambasado rius, 17941799 m. pirmasis Rus raliaus pasilymai; treioje vie generalgubernatorius Lietuvoje. toje turjo bti svarstomi sei meli pageidavimai, surayti instrukcijose, ir paiam gale visoki privats praymai. Kadangi anksiau daug seim iirdavo dl to, kad atstovai seimeliuose bdavo saikdinami grietai lai kytis instrukcij, tai itokios priesaikos dabar buvo udraustos. Be to, netiesiogiai buvo apribotas ir liberum veto. Priimant seimo tvarkos statym, veto panaikinimui pasiprieino Rus atstovas R e p n i n a s . Bet neprityrus atstov artoriskiai ap405

gavo, sudarydami ido komisijos statym ra, kad seime visi ido reikalai turi bti sprendiami bals dauguma. Visos itos reformos turjo atsiliepti Respublikos gyvenime labai teigiamai, bet jos tuo tarpu tebuvo tik popieriuje. Krate daugyb artoriski prie lauk progos sukilti prie juos ir tuo tarpu bijojo tik Kotrynos ambasadoriaus Repnino, kuris savo valiai paremti turjo ia pat stipri kariuomen ir tuo tarpu pa laik artoriskius. Taigi viskas priklaus nuo Rusijos; kai i panoro, tai ir reformos buvo apkarpytos. 5. Radomo konfederacija ir artoriski reform apkarpymas (1768 m.) artoriski konfliktas su Rusija. artoriskius, daranius reformas, Rusija rm: ji nenorjo, kad per didele netvarka naudotsi kiti kaimynai (Prsija ir Austrija), ir tikjosi, kad susitvarks kratas liks jos vienos takoje, nes vis laik bus reikalingas jos paramos. Tam tikslui Kotryna pasil Respu blikai sudaryti su ja gynimosi ir puolimo sutart; tuo atveju ji paadjo leisti padidinti Respublikos kariuomen net iki 50.000. Bet artoriskiai nenorjo pasidaryti Rusijos aisleliu. Jie ir karalius svajojo, kad susitvarkiusi Respublika galsianti vesti savarankik usienio politik. Todl jie atmet sutarties pa silym; tuo bdu dabar kilo pavojus, kad Rusija pasistengs jiems pakenkti viduje. Prie 1766 m. seim Rusija kartu su Prsija pareikalavo sulyginti R e s p u b l i k o j e k i t a t i k i teises su katalik. Kadangi fanatikoji bajorija buvo grieiausiai prie tai nusistaiusi, tai ir artoriskiai, kurie anksiau it reikala vim rm, stojo irgi prie kitatiki teisi sulyginim. Jie man, kad tuo bdu patrauks savo pus vis bajorij. Bet ijo kitaip: bajorijos tas nesuavjo, ir artoriski prie skaiius nesumajo, o Rusija dl to pasiryo juos ir j valdom karali pamokyti. Kai 1766 m. seime nebuvo priimtas pasilymas sulyginti ki tatiki teises, Repninas pasirpino, kad nebt priimtas n ka raliaus ir artoriski remiamas silymas visus ekonominius rei kalus seime sprsti bals dauguma. O nordama vykdyti di406

sident teisi sulyginim, Kotryna leido Repninui sukelti prie karali ir artoriskius vis nepatenkint bajorij. Radomo konfederacija. 1767 m. Repninui kurstant, visuose pavietuose m kurtis prie karali ir artoriskius nukreiptos konfederacijos. Visi diaugsi galsi atsikratyti nekeniamo karaliaus ir numesti artoriski jung. Konfederacijos centru buvo numatytas R a d o m a s, o jos prieaky buvo pastatytas Rus i emigracijos atauktasis K. Radvila. Jam buvo grinti visi dvarai. Rus reikalams jis geriausiai tiko: kito tokio mo gaus, kuris bt tiek kentjs nuo artoriski, nebuvo. U sugrinim jis buvo dkingas tik Kotrynai, todl sutiko, kad prie jo bt prikomandiruotas rus pulkininkas Karas, su ku riuo jis kiekvienu reikalu galt pasitarti. Degdamas neapykan ta artoriskiams ir karaliui, jis svajojo juos sunaikinti, o j tur
tus pasiimti sau u visas skriauKarolis St. Radvila, das, patirtas per 3 itrmimo 17621764 ir 17681790 m. Vilniaus

metus. Taiau ir jis ir visi konvaivada, federatai labai apsivyl: Rado me rus kariuomens apsupti, jie buvo priversti pasirayti konfe deracijos akt, kuriuo kviet prisidti prie konfederacijos ir kara li, pripaino lygias teises kitatikiams, o Kotryn II pra priimti pareig" saugoti Respublikos konstitucij, arba, kaip j tada vadino, k a r d i n a l i n e s t e i s e s ; be to, i Rusijos buvo paprayta g a r a n t i j o s , kad n viena i t teisi nebus pa keista. Noroms nenoroms konfederatai turjo pasirayti akt. Tada konfederacija i Radomo buvo perkelta Varuv, kur gyveno patsai Repninas. Varuvos konfederacinis seimas (1768 m.) turjo patvirtinti visk, ko reikalavo Repninas. Staikas, iurktus Repninas labai 407

grietai elgsi, nes tikrai neturjo su kuo skaitytis: karalius buvo jo valdovs pastatytas; pats karalius ir daugyb didik per j gaudavo i Kotrynos pinig. Tuo bdu Repninas juos irjo, kaip savo cariens samdinius, o save laik jos galiotiniu. Kiek vien, kuris drso kalbti prie jo silym, jis pldo biauriausiais odiais, grasino bausmmis, neleidimu gauti jokio urdo. Grieiausi Repnino prieai buvo Krokuvos vyskupas Soltykas, Kijevo vysk. Zaluskis ir Lenkijos lauko hetmonas evuskis su snum. Tad vien nakt Repinas sak savo kariams juos suimti; jie buvo isisti Rusijos gilum ir net 5 metus ibuvo Kalugoje. Seimui, norjusiam juos utarti, jis atsak, jog taip pasielgsis su kiekvienu cariens prieu. Seimas buvo priverstas vykdyti visus jo reikalavimus. Tuo bdu Rusijai buvo pripainta teis irti, kad nebt pakeistos kardinalins teiss, arba, kaip tada buvo sakoma, jai buvo pripainta g ar a n t i j a. Tos kardinalins teiss buvo suraytos atskirame statyme. Tuo bdu buvo paliktas nepaliestas libetum veto, ga rantuota, kad karaliai bus tik renkami, kad kitatikiai turs lygias teises su katalikais, ir t.t. artoriski pradtos reformos nujo vjais, o blogiausia buvo tai, kad Rusijai buvo pripainta teis p r i i r t i R e s p u b l i k o s v i d a u s g y v e n i m . Anksiau ji kiosi tik jgos teise, o dabar jai buvo duotas juridinis pagrindas, kuriuo ji naudojosi jau iki pat Respubli kos galo. Karaliaus ryiai su Rusija. Karalius ir artoriskiai liko ne paliesti, tik buvo sugriauta j galyb. Anksiau Rusija visk dar per artoriskius, nuo iol Repninas ir jo pdiniai dar vis k patys. Jie pasidar tikraisiais valdovais, o karalius tik vyk d j vali. Paalinti karali, kaip troko konfederacij einanti bajorija, Rusijai nebuvo jokio reikalo: kito karaliaus, kuris tiek priklausyt nuo jos ir tiek lenktsi prie j, negalima buvo rasti. Jis tik buvo pamokytas: jam buvo parodyta, kad, neklausyda mas Rusijos, gali visko nustoti. Tuo tarpu jis i tikro troko pakelti savo valstybs gerov. Buvo gana apsiviets ir suprato valstybs reikalus, tik neturjo energijos valdyti, neturjo va lios, buvo per daug usims savo asmeniniais malonumais, li teratra, menu. Matydamas Rusijos galyb, jis man, kad jai prieintis neprotinga. Tikdamas senja Kotrynos meile, jis vy408

lsi, kad ji leis jam tvarkyti savo valstyb. Tad ir ito seimo (1768 m.) metu jis nedrso prieintis Repninui, visur prie j tik lanks tsi, jam pataikavo, o Kotryn tik maldavo neardyti valstybs. Kai pagaliau seimas pasibaig, jis, neketindamas prieintis, ruo si valdyti valstyb, darniai sugyvendamas su Repninu; ar toriskiai buvo nustumti upakal. Bet i t pai moni, kurie 1767 m. brsi paalinti kara li, ikilo pasiprieinimas iauriajai Repnino priespaudai. Ka dangi karalius laiksi Rusijos, tai ir prasideds judjimas buvo nukreiptas drauge ir prie j. is judjimas prasidjo dar ne pasibaigus Repnino komanduojamam seimui, tais paiais 1768 m. Baro miestely. 6. Baro konfederacija ir pirmasis Respublikos emi padalinimas Konfederacijos krimasis. Anksiau Rusija vis djosi ba jorijos laisvi gynja ir, kidamasi Respublikos reikalus, sa ksi ginanti jos laisv. Radomo konfederacijos ir 1768 m. seimo metu Repninas jau perdaug aikiai ijo i toki biiulik rib: panieka, su kuria jis irjo seim, prievarta, jam prieinanisi dvar sunaikinimas ir senatori itrmimas Rusijos gilum buvo jau visai nepanas biiulik glob veiksmai. T o dl, dar nepasibaigus 1768 m. seimui, dalis Lenk bajorijos, su sirinkusi B a r o miestely (Podolje), susimet konfederacij kovoti su Rusijos priespauda ir u sensias bajor laisves. Labai greit judjimas apm vis Lenkij ir Lietuv. Visur bajorija m burtis ir dtis prie konfederat. Konfederatai ir j kovos. Konfederatai nors daugumas bu vo karaliaus prieai, taiau i karto nesiskelb prie j kovoja. Jie jo tik prie karaliaus ir artoriski siekiamas reformas. T o dl visi, kas palaik reformas, negaljo prie j dtis, nors ir pik tinosi rusais. Karalius buvo sitikins, kad su rusais kovoti nemanoma, kad tegalima daryti tik tai, k jie leidia. Todl jis, pasitars su senatu, pradjo su konfederatais derybas, o kar tu nusiunt prie juos savo ir rus kariuomen. Konfederat ymiausios jgos buvo iblakytos, vadai persikl usien, bet visame krate liko atskiri partizan briai. Be to, konfede ratams pasisek gauti paramos: tuo tarpu Rusijai paskelb kar 409

Turkija; konfederatams padti apsim Pranczija, juos pa laik ir Austrija. odiu, j pusn stojo visi Rusijos prieai ir konkurentai. Pranczija net dav pinig ir atsiunt karui va dovauti karinink; j vyriau siasis buvo vliau Prancz re voliucijos metu labai pasiym js generolas Diumurj (Dumouriez). Netvarkingas partiza nikas kovas jis band perorga nizuoti reguliar kar, bet jam nepasisek, nes patys konfedera t vadai tarp savs nesutiko, jie visi norjo bti pirmaisiais ir nenorjo pasiduoti kieno nors valdiai. Karalius tuo tarpu jau buvo beketins irgi prisidti prie kon federat (jo kariuomen prie Simanas Kasakauskas, juos jau nebekariavo). Bet kaip vienas energingiausi Lietuvos tik tuo metu konfederatai pasi konfederat vad, vliau Tarskelb nepripast Stanislovo govicos konfederatas ir paskuti Augusto ir kovoja u jo paali nysis Lietuvos didysis hetmonas ( 1 7 9 3 - 1 7 9 4 m.). nim. Jie man, kad Respublikos sost paskelbus laisvu, j pusn stos visos valstybs, kurios i sost nors pasodinti savo kandi dat. Bet ijo kitaip. sost daug konkurent nebuvo. Maa to, Europos valdovus konfederatai nuteik net prie save, pasi ksindami ant karaliaus laisvs. Vien nakt konfederat brys Varuvos gatvje suiupo vaiuojant karali ir gabeno j savo stovyklas. Tik tamsi nakt jiems paklydus ir pakrikus, karaliui pasisek grti Varuv. Tai buvo karalikosios didybs ei dimas, kuriam n vienas Europos valdovas negaljo pritarti. O be to, kaip tik tuo metu ir tarptautin politika pakrypo konfe derat nenaudai. Pirmasis Respublikos padalinimas (1772 m.). Turkijai karas su Rusija nesisek: Rusija um Moldavij su Va lakija. Taiau Austrija, nenordama leisti Rusijai pasilikti t 410

emi, jau ruosi sikiti kar. Tuo tarpu Prs Fridri kas Didysis ikl mint, kad Rusija tas emes grint Turki jai, gaudama u tai atlyginim i Respublikos emi. U lei dim uimti dal Lietuvos ir Lenkijos emi jis reikalavo ir sau dalies. Kotryna bemeilijo palikti Respublik neliest, negu leisti pasinaudoti Prsijai. Bet tuo atveju prie j galjo stoti Austrija drauge su Prsija. Todl po ilg deryb ji pagaliau su tiko su pasidalinimo mintim. Tam kur laik prieinosi tiktai Ma rija Terezija, kuri net padar puolimo bei gynimosi sutart su Tur kija, kviesdama ir Pranczij pagalb prie Respublikos pa dalinim. Bet Pranczijoje jau buvo pasikeit ministeriai; nau jasis usieni ministeris veng konflikt ir Austrijos silymui bu vo abejingas. Tad Austrija, nenordama viena kariauti prie Rusij ir Prsij, sutiko su padalinimu; ji tik pareikalavo ir sau dalies. Tuo bdu 1772 m. rugpiio 5 d. buvo pasiraytas vis 3 valstybi traktatas; juo kiekvienai buvo numatyta tam tikra dalis, kurias jos tuojau po to ir okupavo. Rusija um rytin didiosios Lietuvos kunigaiktijos dal iki Dauguvos ir Dniepro. Tuo bdu R u s i j a i t e k o Lat gala, iaurin dalis Polocko vaivadijos su paiu miestu, beveik visos Vitebsko ir Mstislaulio vaivadijos ir dalis Minsko vaivadi jos. A u s t r i j a um dal Malenki ir Galicijos, o P r s i j a Lenkijos Pavysl ir Varmijos vyskupyst. Lenkijai Prsijoj buvo paliktas tik laisvasis Dancigo miestas ir kyliu j sikis Tornas. Tuo bdu Prs karaliaus valdomas Brandenburgas buvo sulietas vien valstyb su Prsija. I vis t trij vals tybi daugiausia pasinaudojo Prsija. Sujungus savo valsty b vien plot ir j ymiai padidinus, buvo pagaliau vykdytas Prs karali siekimas ikelti savo valstyb pirmaeili Europos galybi tarp. Konfederacijos galas. siverusios sjungininki valstybi kariuomens savo dalis um be jokio pasiprieinimo. Konfe deratai pakriko, j vadovyb, iki tol gyvenusi Austrijoj, i ten turjo isikelti ir, jau niekur neberasdama paramos, turjo grti ir nusileisti. Ir iuo metu didiausi atsparum parod tas pats Radvil. Apgautas Repinino Radomo konfederacijos metu, jis prisidjo 411

I ir II padalinimui paminti Kotrynos II ileistas medalis. Vienoje jo pusje yra Kotrynos atvaizdas, o kitoje car herbas dvigalvis erelis ir Rusijos ugrobt emi emlapis. Ant erelio skyde Lietuvos Vytis. Viruje uraas, kad esanios susigrintos atpltosios ems.

prie Baro konfederacijos, bet, neilgai laiksis Lietuvoje, vl i vyko j usien ir usim daugiausia diplomatija. Jis ilgai ne gro, net visiems nusileidus, vis svajodamas prie Rusij su kelti Pranczij ir Turkij. Bet jam nesisek: ibuvs emigra cijoj net kelerius metus, turjo pagaliau grti ir susitaikinti su karalium (1777 m.). 7. Padalinimo patvirtinimas 17731775 m. seime Rusijai, Prsijai ir Austrijai umus sau pasiskirtas sritis ir likvidavus konfederatus, reikjo dar sutvarkyti santykius su paia Respublika. Reikjo gauti i jos padalinimo patvirtinim ir padaryti su ja taikos sutart. Tuo tarpu Respublikoje visi buvo apkvaiinti padalinimo ir neinojo, k veikti. Karalius i pradi dar band rasti sjun ginink kitose valstybse ir gintis, taiau niekas nedrso kariauti prie 3-j toki galing valstybi sjung. Todl, joms reikalau jant, karalius suauk seim (1773 m.). Krate visur buvo pilna svetimos kariuomens, ir seim prilindo daugiausia visoki svetimj papirkt atstov; doresnieji bajorai seimo alinosi (daugelis, ir irinkti atstovais, ne atvaiavo seim). Rus ir Prs atstov pastangomis seimas 412

buvo sukonfederuotas, nes buvo bijomasi, kad kas nors jo ne iardyt. Jam vadovavo vieni parsidavliai, daugiausia Rusi jos papirkti. Visiems darbams vadovavo naujas Kotrynos II atstovas takelbergas. Kad darbas lengviau eit, t. y. kad leng viau bt suvaldyti atstovus, visas seimas nedirbo: visus reika lus svarst tik i seimo nari ir senatori sudaryta 30 moni delegacija, o seimas, protarpiais susirinkdamas, tik patvirtinda vo jos priimtus statymus. itaip buvo patvirtintas padalinimas, perorganizuotas visas valstybs aparatas ir naujosios santvarkos nelieiamybs g a r a n t i j a pripainta visoms trims padalinimo dalyvms valstybms. Tuo bdu toliau Respublikoje nieko nebegaljo bti pakeista, dl ko nebt gautas t trij valstybi sutikimas. 1768 metais garantija buvo pripainta vienai Rusijai; dabar garantijos idja buvo taip pat jos ikelta, bet nebegalima buvo aplenkiu ir sjungininki. Vliau betgi vl vis glob pasim viena Rusija, kuri dar ilgai laik Lietuvoje ir Lenkijoje

Scena i 17731775 m. seimo pradios. Protestuodamas prie seimo sukonfederavim ir Rus skiriam maralk Poninsk, ragindamas normalia tvarka isirinkti maralk ir pradti seim, Naugarduko atstovas T. Reitanas,. atsiguls ant slenksio, neleidia atstovams ieiti i sals. (Mateikos paveikslas).

413

savo kariuomen: garantija jai dar buvo pripainta atskiru aktu. Su ja Respublikos reikalais artimai bendradarbiavo tiktai Prsija; Austrija ia kiosi kuo maiausiai, nes buvo usimusi savo reikalais ir savo sjungininki eimininkavim irjo la bai nepalankiai. 8. Valstybs perorganizavimas 17731775 m. seime Kardinalins teiss. Per 5-ius konfederacini kar metus visa valdia iiro. 1768 m. seimo patvirtintos konstitucijos nespjo sigalioti gyvenime. Todl itam padalinamajam seime kilo rei kalas Respublikos gyvenim geriau sutvarkyti. Karalius ir da bar nusileido Kotrynai; kaip malon, gavo i jos teis padaryti kai kuri administracini pagerinim. Taiau visi anarchijos pradmenys pasiliko. Buvo patvirtintos 1768 m. vad. k a r d i n a l i n s t e i s s , kuri garantu vl tapo Rusija ir jos s jungininks. Jose buvo pakeistas tik vienas kitatikius (disi dentus) liets punktas: j teiss buvo suvarytos, ir seim galjo pakliti tik 3 disident atstovai, t. y. po 1 i Lietuvos, Didlenki ir Malenki; j senatori negaljo bti n vieno; j naujai pastatytose banyiose buvo udrausta skambinti varpais. Buvo palikta ir liberum veto, ir karali elekcija ir bajorijos teis neklausyti karaliaus, nevykdant pacta conventa punkt. Bet kariuomens skaii buvo leista padidinti iki 30.000 (nuo 1717 m. Respublika turjo teis laikyti tik 24.000 kariuomens). Tuo pat metu buvo suorganizuotas lig iol nebuvs centralins val dios organas, pavadintas Nuolatine Taryba. Nuolatin Taryba. Rusija norjo Respublik pasilaikyti savo takoje. Bet ji i praktikos inojo, kad suvaldyti padrik valstyb, kurioje kiekviena jos prieinink valstyb galjo su kelti bajorij, yra labai sunku ir daug atseina. Todl ji nu sprend suorganizuoti tvirtesn centro valdi, kuri geriau val dyt ir kartu varyt karali, neleist jam niekad i Rusijos takos isprsti. itoks organas turjo bti N u o l a t i n T a r y b a . Rusija tikjosi galsianti j laikyti savo takoje, prii rdama jos nari parinkim, o per j tikjosi valdysianti vis krat. Po ilg deryb Nuolatin Taryba buvo sudaryta. I tikro ji vis laik liko Rusijos ambasadoriaus takoje, nes jis 414

stropiai priirjo jos nari parinkim. Vis dlto per keliolika savo veikimo met Taryba daug k padar. Ji buvo pirmoji centro valdia. N u o l a t i n T a r y b a susidjo i 18 senatori ir 18 at stov; 2 / 3 j turjo bti lenkai ir 1 / 3 lietuviai. Kiekvienas or dinarinis seimas (jis susirinkdavo kas 2 metai) pus tarybos na ri turdavo pakeisti naujais arba perrinkti i naujo. Visa taryba buvo padalinta 5 departamentus (j kiekvienas ved atskirus reikalus) karo, ido, usienio, policijos, arba administracijos, ir teisingumo. Buvo paliktos taip pat artoriski steigtos karo ir ido komisijos, kaip vykdomieji organai; Nuolatin Taryba vis veikim turjo tik priirti, aikinti statymus ir sprst kylanius konfliktus. Ji buvo bendra Lietuvai ir Lenkijai, o anos komisijos ir kiti organai liko, kaip buv, atskiri. Tuo bdu Nuo latin Taryba t atskir organ veikim tik priirjo, j derino, o atskiri Lietuvos ir Lenkijos valdios aparatai (komisijos, teis mai, ministeriai) vykd statymus gyvenime. Karaliaus valdia buvo labai susiaurinta: jis pasidar tik Nuolatins Tarybos pirmininku ir turjo pasirainti visus Tarybos bals dauguma priimtus nutarimus; valstybs dvar ir viet dalinimas i jo buvo atimtas: urdus turdavo atiduoti visada vienam i 3 Nuolatins Tarybos pasilom kandidat. Bet vis dlto tatai karaliui neijo blogan. Jis palengva pam Taryb savo tak, o svarbiausia, kad, vedus Nuo latin Taryb, itis eil met nebebuvo joki smyi. Kaip ir anksiau, karalius stengsi vis laik veikti, taikydamasis prie Kotrynos II ir jos ambasadoriaus noro. Be to, jis palengva su gebjo patraukti savo pus didij dal bajorijos. Vis pre tenzijas sutaikinti jam buvo nelengva; bet, stengdamasis bti tei singas, nepamirdamas n vieno praanio, jis gavo daugiau pasitikjimo ir tapo i tikro mylimas. Pirmoje valdymo pusje jis buvo nekeniamas ir niekinamas, o Nuolatins Tarybos veikimo metu pasidar visiems artimas, savas. Todl ir valdios apkarpymas jam neijo bloga. 9. Nuolatins Tarybos periodo reikm Lietuvai Nuolatin Taryba igyvavo 14 met (iki 1789 m.). Ji turjo didel reikm ir Lietuvai. Iki tol Lietuva ir Lenkija buvo 415

visikai atskiros valstybs, kurios turjo visikai atskirai orga nizuot savo valdi. Bendr jos turjo tik valdov ir retai tesusirenkant seim, kurie abiej valstybi artjimui jau buvo labai dideli veiksniai. Tiesa, Nuolitin Taryba n vienoje vals tybje nieko nevald; ji tik priirjo atskir valstybi valdi veikim, t. y. perm madaug karaliaus turtsias teises. Bet jau tas vienas dalykas, kad Taryboje buvo net 2 / 3 lenk ir tik 1 / 3 lietuvi, rodo, kad joje visada daugiau galjo lenkai, ir, jei Lietuva bt pradjusi koki nors savarankik politik, jie bt galj kliudyti. Be to, daug reik pats faktas, kad Nuo latinje Taryboje sdjo lietuviai kartu su lenkais, kad tiek lenkai, tiek lietuviai irjo Taryb, kaip j sav valdios organ, kad stengsi pasidaryti jos nariais arba jos nariams pasigerinti. Todl pati Taryba dar labiau artino jau gana glaud Lietuvos ir Lenkijos bajorijos susigyvenim, kuris Stanislovo Augusto laikais ir be Tarybos buvo gerokai paengs. Lietuvos ir Lenkijos didikai ypatingai m bendrauti, kai jo didiausios j varytyns dl valdios karali Saks laikais. Tada besivarydami didikai brsi partijas, nepaisydami, kad nepriklauso tai paiai valstybei; buvo svarbu tik gauti daugiau sjunginink ir nugalti savo konkurent. Stanislovo Augusto laikais pon varytyns toki griet form jau nebegaudavo, nes dabar karalius kaskart vis labiau m varyti savo politik. Taiau tuo pat metu ne tik didikus, bet ir vis abiej valstybi bajorij artino jau kiti reikalai. Pirmiausia visi bendrai kovojo prie karali (todl Radomo konfederacijai net Lenkijoje va dovavo lietuvis Radvila). Be to, Baro konfederacijos metu vl abiej valstybi bajorija bendrai kovojo su Rus priespauda. Visa tai, inoma, j dar labiau artino. Vienodos abiem valsty bm problemos ir vienodi pavojai abiej krat bajorijai m atrodyti vienu bendru pavojum. Todl bajorija dar labiau pra djo jaustis sudaranti ne tik vien visuomen, bet net ir vien valstyb. Be Nuolatins Tarybos, kaip tik to pat padalinamojo seimo metu buvo kurtas dar vienas bendras Lietuvai ir Lenkijai orga nas. Tai buvo vadinamoji E d u k a c i n K o m i s i j a , kuri perm kaip tik tuo metu panaikinto jzuit ordino mokyklas ir m rpintis visu vietimu. 416

III. Kultrin ir ekonomin bkl XVIII am. gale

1. Jzuit ordino panaikinimas ir Edukacins Komisijos krimas (1773 m.) Edukacin Komisija. Kaip tik tuo metu, kai susirinko 1773 m. seimas, atjo popieiaus bul, kuria jis udar vis pulte puolam jzuit ordin. Tiek Lietuvoj, tiek Lenkijoj daugumas mokykl, o taip pat ir Vilniaus akademija buvo kaip tik jzuit ilaikomos. Todl tuojau kilo klausimas, k daryti su liekan iais didiuliais j turtais ir kam pavesti mokyklas. Buvo nu tarta visus jzuit turtus sunaudoti vietimo reikalams ir steigti vadinamj E d u k a c i n K o m i s i j , kuri rpintsi mo kyklomis. Ji tuojau turjo perimti savo ini visas buvusias jzuit mokyklas ir j turt pajamas. Taip pat jai buvo pavesta

Jzuit akademijos antspaudas (XVIII am.) ir rektoriaus valdios enklas. Antspaudo viduryje Vytis, kurio skyde vietoje dvigubo kryiaus yra vadinamoji Jzaus monograma (I H S). Aplink Vyt dar 8 kiti herbai: viruje popieiaus Grigaliaus XIII, jo kairje Zigmanto Augusto, dei nje St. Batoro; emiau kairje Vaz, o deinje Poniatausk; paioje apaioje vysk. Protaseviiaus, jo kairje Radvil, o deinje Sapieg. Rektoriaus lazda (sidabrin) pradta vartoti Vaz laikais. Jos viruje esanio Vyties skyde yra tas pats I H S enklas.
Lietuvos Istorija, 27

417

vis kit mokykl prieira. Komisija buvo kurta bendra Lie tuvai ir Lenkijai. Komisija turjo rpintis tik paiu mokymu, vadovliais ir pinig sunaudojimu. Visi buvusieji jzuit dvarai, seimo nu tarimu, buvo inuomoti neribotam laikui bajorams i 4 ^ 2 % nuo kainotos dvaro verts. itam darbui atlikti Lietuvoje ir Len kijoje buvo sudaryta po atskir D a l o m j K o m i s i j . Pinigai, gaunami i Lietuvoje bu vusi jzuit dvar, pir muiausia jo Lietuvos mokykl reikalams. Bet kadangi Lietuvoje jzuit turt buvo daug daugiau, negu Lenkijoj, tai ir pa jam Lietuvoje buvo dau giau. Lenkijos moky kloms sav pajam nepa kankant, joms bdavo pridedama dalis Lietuvos Vysk. Ignas Masalskis, pajam. Todl Lietuvos
17621794 m. Vilniaus vyskupas, pirmasis Edukacins Komisijos pirmininkas. bajorija nuolat reikalavo nuo pyko ir mokykl

kursu buvo 21, tad i viso buvo 25 mokyklos. Pradios mo kyklos buvo kuriamos prie vis parapij, o joms reikalingiems mokytojams paruoti Vilniuje buvo steigta mokytoj seminarija Be t, paios Edukacins Komisijos ilaikom moky kl, dar buvo likusi ir tebe veik nemaa vienuolyn mo kykl; tebebuvo dar keletas ir protestant mokykl. Sta nislovas Augustas, renkamas karalium pasiadjs, netru kus kr kadet korpus Varuvoje. Ten irgi moksi daugelis Lietuvos bajoraii karininkais. ios mokyklos ilaikymui Lietuvos idas duodavo Va l, todl Lie- V y r i a u s i o s i o s Lietuvos Mokyklos tuvos bajorija buvo nepatenantspaudas, kinta ir nuolat reikalavo, kad u tuos pinigus ir Lietuvai bt steigta tokia pat mokykla Vil niuje. Tik Radvilos savo Nesvyiaus dvare steig maesn kadet mokykl daugiausia savo reikalams. Be to, dar buvo kurta kadet mokykll Gardine. Taiau varuvik kadet mokykla visiems buvo pavyzdiu, ir visi ymesnieji bajoraiiai vyko tenai mokytis. 2. Lietuvos mokykl bkl Edukacins Komisijos laikais Jzuit turtai, ypa Lietuvoje, buvo nepaprastai dideli. Visus j turtus suraius, pasirod, kad metins pajamos i j Lietuvoje siek 522.847, o Lenkijoje 383.819 auksin. Be to, jzuitai turjo daug iskolint kapital; Lietuvoje j buvo iskolinta 2.438.339, o Lenkijoje net 4.753.877 auks. Tiek u inuomotus dvarus, tiek u kapitalus Edukacinei Komisijai buvo mokama 4 / 2 % Greit pasirod, kad Dalomosios Komisijos su tais turtais daro bizn dvarus labai pigiai dalina savo artimiesiems, o pinigus tie siog vagia. Todl 1776 m. tos komisijos buvo panaikintos, ir visi turtai pavesti Edukacinei Komisijai. Bet pinig grobstymas nesi liov: danai j pritrkdavo net mokykloms, ir jos pradjo skursti. Mokykl prieira dabar buvo pavesta V y r i a u s i a j a i L i e]

atliekamas sumas skirti Lietuvos kariuomenei, o ne Lenkijos mokykloms. Taiau itas klausimas vis laik liko neisprstas. Naujoji mokykl sistema. Edukacin Komisija perorgani zavo vis mokykl tinkl. Pirmiausia Lietuvoje ir Lenkijoje buvo padaryta po vien vyriausij mokykl, kuriai priklaus vis kit krato mokykl prieira. Tokia V y r i a u s i j a L i e t u v o s M o k y k l a buvo pavadinta buvusi jzuit Vil niaus akademija. Toliau visas kratas buvo padalintas apygar domis, o ios apygardlmis. Lietuvoje toki apygard su 7 met mokyklomis buvo 4, o apygardlini mokykl su 6 met 418

419

t u v o s M o k y k l a i . Ji buvo suskirstyta dvi kolegijas. Va dinamoje m o r a l i n i m o k s l k o l e g i j o j e buvo mokoma filosofijos, teologijos ir teiss moksl. F i z i n j e k o l e g i j o j e buvo mokoma gamtos moksl, matematikos ir medicinos. Tuo bdu V. Mokykloje buvo dstomi visi to meto universitetiniai mokslai. Daugumas dalyk tebebuvo dstoma lotynikai, tik kai kurie daly kailenkikai (galutinai lenk kalba ia buvo vesta tik 1816 m., t. y. jau universiteto laikais). Visam krate, be to, buvo sudarytos 4 apygardos, kuri kiekvie noje buvo po vien 6 klasi a p y g a r d i n ir po kelet triklasi a p y g a r d l i n i mokykl. Apygardinse mokyklose mokslas buvo ieinamas per 7 m. (V kl. tekdavo bti 2 m.); apygardlinse mokyklose visos klass buvo dvimets, todl mokslas jose trukdavo tik 6 metus. I G a r d i n o apygardoj apygardlini mokykl buvo iose vie tose: Vilniuje, Volkoviske, Viniove, Pastoviuose, Lydoje, Merkinje, ir ucine; II N a u g a r d u k o apygardoje j buvo Minske, Cholopieniiuose, Nesvyiuje, Slucke, Bobruiske, Berezviee ir Lukose. III B r a s t o s apygardoje t pat mokykl buvo Pinske, Bialoje, Dombrovicoje, Liubeave ir uravicuose. IV K r a i apygar doje buvo Kaune, Kretingoje, Panevy, Raseiniuose ir Ukmergje Ne visos tos mokyklos buvo ilaikomos Edukacins Komisijos dalis j tebebuvo ilaikoma vienuolyn. Ypa daug mokykl tebe turjo pijarai. Edukacin Komisija n vienos vienuolyn mokyklos neperm savo ini, nors mokym jose vis dlto priirjo. Pradios mokyklos ir toliau liko prie vienuolyn ir parapij, tik dabar j buvo daug daugiau pristeigta. Naujovika mokykl linkm. Mokykl reformatoriai buvo kupini vieiamosios prancz literatros idj, ir j sukurtoji mokykla buvo jau liberalika. Kai naujoji mokykla iaukljo jaunj kart, i jau nebegaljo susikalbti su senja. Tuo bdu bajor visuomen kultrikai suskilo. Valstybs atvilgiu senoji karta buvo kon servatyvi ir bajorikj laisvi garbintoja, o jaunoji karta ididiai siek reform. Tad paskutiniaisiais Respublikos gyvenimo metais padarytosios reformos buvo j a u n o s i o s k a r t o s darbas. Edukacins Komisijos idja buvo tikrai vykusi: tai buvo i viso pirmas atsitikimas Europoj, kad vietim pam savo ini pati valstyb. I to bt galj ieiti nemaa naudos, jei mons, kurie stovjo prie to darbo, bt buv singesni. Bet to meto bajorija ir didikai buvo prat visur, kur tik prikidavo savo pirtus, pasipel nyti. Utat daugumas mokykloms skirt pinig davo visoki agent kiense, ir mokyklos pradjo skursti. ymesnieji mokykl krjai. I moni, kurie rpinosi Lietuvos mokyklomis, ymiausias buvo vicekancleris J o k i m a s C h r e pt a v i i u s . Tai viesiausioji XVIII am. pabaigos Lietuvos asme420

nyb, mogus moralikai nesusiters, doras, teisingas, darbtus, nepaprastai mokslintas ir didelis knyg mgjas. Edukacins Komi sijos krimas buvo jo sumanymas. Vliau, tvarkant Lietuvos mo kyklas, jis buvo viso to darbo siela. Ne maiau nuopeln i pradi turjo ir Vilniaus vyskupas M a s a l s k i s . Tai buvo labai mokslintas, didios iminties, bet menkos morals vyras. Todl ir jo reikm nevienoda. I vienos puss, jis buvo gobus turt graibstytojas, kuris daug sunau dojo visuomens pinigo; taip pat jis buvo ir vienas i daugelio rus parsidavli. Bet i kitos puss, jis buvo didelis mokslo ir meno globjas. Jo pastangomis buvo pastatyta ir dabar tebestovinti graioji Vilniaus katedra ir di dingi vyskup rmai Verkiuose (dabar j jau nebra). Jis buvo ir pirmasis Edukacins Komisijos pirmininkas. Ypa didelis jo nuopelnas buvo tas, kad visose plaios Vilniaus vyskupijos para pijose buvo steigtos pradios mokyklos (bdamas vyskupas, jis sak visiems savo kunigams steigti mokyklas, o vliau per dekanus jas priirjo). Taiau, Jokimas Chreptaviius, netvarkingai gyvendamas, jis pri 17731793 m. vicekancleris, 1793 trkdavo pinig, ir sunaudojo 1795 m. kancleris; Edukacins Ko savo reikalams dal mokykl l. misijos iniciatorius ir Lietuvos mo Po keleri met padaryta revizija kykl globjas (t 1812 m.). atideng 300.000 auksin ieik vojim (didel tos sumos dal buvo ieikvoj vyskupo agentai, taiau u visk teko jam atsa kyti). Dl to jis buvo paalintas i komisijos pirmininko vietos. Pirmininku tuomet tapo karaliaus brolis primas. Masalskis liko komisijos nariu, bet sieids jau nebesirpino mokyklomis, ir jo vyskupijoje graiai klestjusios pradios mokyklos vl sunyko. O tat reik, kad jos sunyko beveik visoje Lietuvoje, nes Vilniaus vysku pija tada apm vis didij kunigaiktij, iskyrus emaiius.

421

3. Socialinis Lietuvos gyvenimas X V I I I am. gale Reform kryptis. Stanislovo Augusto laikais valstybs gy venime pradjo rodytis gerjimo ymi buvo padaryta reform. Tiesa, pirmosios artoriski reformos buvo tuojau apgriautos. Jas apgriov Rusija, kuri karskart vis labiau m kitis Respublikos vidaus reikalus. Jos ambasadorius ia pasidar visagalis; beveik nuolat Lenkijoje ar Lietuvoje buvo Rus kariuomens dali. O visa tai pirtu prikiamai rod bajo rijai, jog senasis posakis, kad Respublika laikantisi netvarka, yra neteisingas; tatai vert j susirpinti, kaip susitvarkyti, kad bt galima paalinti t priespaud. Be to, i Vakar atju sios vieiamosios literatros takoj, o ypaiai po mokykl re formos, visuomens vietimas pakilo. Atsirado net laikrai; buvo spausdinama daugyb visuomens santvarkos nagrinja mj ir reform silomj rat. Pakilo net ekonominis gy venimas. Taiau visas tas judjimas liet tiktai bajorij; pla ij visuomens sluoksni bkl beveik nepasikeit. Miestai. Miestieiais ir valstieiais tuo tarpu niekas nesi rpino, tik spaud, kad jie sumokt daugiau mokesi. Miestai buvo net dar labiau suvaryti. 1768 m. visi miestai buvo pavesti senin prieirai, o 1776 m. seimas i vis maesnij Lietuvos miest atm savivaldybes. Tuo bdu miestieiai pasidar tokie pat beteisiai, kaip ir valstieiai. Jie tik tuo tesiskyr nuo vals tiei, kad njo baudiavos, o mokjo mokesius. iaip, kaip ir valstieiai, jie priklaus pono. Jei jie priklausydavo karali kojo dvaro, tai j teisju ir valdovu bdavo seninas, o jei priklausydavo privatinio dvaro, tai j teisju ir valdovu bdavo jo savininkas (savivaldybs, arba vadinamosios magdeburgins, teiss buvo paliktos tiktai Vilniui, Trakams, Kaunui, Lydai, Naugardukui, Volkoviskui, Pinskui, Minskui, Mozyriui, Brastai ir Gardinui). Miestuose gyven y d a i taip pat skurdo; beveik vienin teliu j verslu pasidar smukli laikymas. Daugelis j isikl kaimus, kur nuomojo bajor pastatytas smukles. Valstieiai dar labiau skurdo. Blogiausia, kad jie visikai neturjo joki teisi. Privatiniuose bajor dvaruose jie buvo visikoje pono valdioje, ir ponas juos inaudojo, kiek tik ga422

Valstieio sodyba XVIII am. gale. (Norblino braiinys. darytas 1777 m.).

jo. Pasisksti nebuvo kam. Kiek geriau buvo b a n y t i n i u o s e i r v a l s t y b i n i u o s e d v a r u o s e , nes ten vals tiei teiss buvo suraytos tam tikruose aktuose, vadinamuo siuose inventoriuose. Mat, tenai reikdavo inoti, kokias pa reigas eina valstieiai: kai tekdavo tuos dvarus perduoti nau jam ponui arba kai tam tikra komisija tikrindavo dvaro pa jamas, reikdavo inoti, kiek i j imti mokesio (V4 vis karalikj dvar seninij ir tenut pajam bdavo atiduodama kariuomens reikalams). Kokios pareigos b davo paymtos tuose inventoriuose, tokias valstieiai tur davo ir eiti tiems dvarams. Jei kartais koks seninas nenor davo to laikytis, reikalaudavo daugiau, tai valstieiai galjo skstis. inoma, valstieiams sksti pon jo paties draugams ar giminms buvo gana sunku, ir daniausiai jie nieko nelai mdavo; prieingai, kartais bdavo net jie patys apkaltinami maito klimu ir, pakvietus kariuomen, skaudiai nubaudiami. Bet vis dlto perdaug toli nukrypti nuo inventoriuose paymt pareig, daug daugiau reikalauti i valstiei bdavo nepatogu. Baudiavos panaikinimo klausimas. Apie baudiavos pa naikinim bajorijos daugumas nenorjo n girdti. Po I pada linimo buvo ketinta paruoti vis Respublikos statym ko deks; darbas buvo pavestas vienam mokslintam Lenkijos 423

ponui Zamoiskiui. Jis dirbo kelerius metus, pasitardamas su visais mokytesniais monmis. Vienas artimiausij jo bendradarbi buvo Lietuvos vicekancleris Jokimas Chreptaviius. Kodeksas (statutas) 1780 m. buvo pateiktas seimui pa tvirtinti. Jame buvo nuostat, palengvinani valstiei bkl ir paimani juos statymo globon. Kadangi projektas buvo i anksto ispausdintas, tai bajorija aukte auk ant jo dar seimeliuose, o atstovai, susirink seim, atmet j net ne svarst. A t m e t j s v a r b i a u s i a d l v a l s t i e i a m s d u o d a m j p a l e n g v i n i m . Muikus nori padaryti bajorais, o mus muikais", auk bajorija. (Lietuvos bajo rija to kodekso vedimui prieinosi dar ir dl to, kad jis buvo skiriamas abiem jungtinm valstybm: Lietuva nenorjo isia dti savo statuto, t. y. savo atskir teisi). Baudiavos naikinimas atskiruose dvaruose. Taiau iuo metu vienas kitas i viesesnij bajor ir didin suprato, kad valstiei vergov ne tik nemonika, bet ir nenau dinga patiems dvarininkams. Todl kai kurie i j patys savo iniciatyva ilaisvino valstieius, sau pasilikdami tik em. Su tokiais laisvaisiais valstieiais jie dar sutartis, pagal kurias vals tieiai apsim dirbti pono em ir mokti jam tam tikr mokest arba duoti tam tikr dal derliaus (pav., vicekancleris C h r e p t av i i u s m i vis savo atleis tj valstiei 13 derliaus). At leistiesiems valstieiams parei g buvo paliktos tiktai talkos, dvaro sargyba ir vainjimas Kanauninkas Povilas Bostauskas, dvaro reikalais. Lietuvos refedidelis valstiei globjas, Paulovo rendorius kanauninkas Povilas dvaro valstiei savivaldybs Bostauskas visus savo krjas (f 1827 m.). Merkins dvaro (prie Turgeli, netoli Vilniaus) valstieius atleido vien u pinigin mokest ir net dav jiems savivaldyb. I dalies atleido nuo baidiavos kai 424

kuri savo dvar valstieius ir Vilniaus vyskupas M a s a l s k i s . Bet vis dlto toki pon buvo labai maa. Kiti nenorjo sekti ir net labai tuo piktinosi: mat, j dvar valstieiai, matydami, kad kitur geriau gyventi, nerimo, bgdavo nuo savo pon ir slapta apsigyvendavo kur nors tokiam dvare, kur nebebdavo baudia vos. I tikro tie, kurie buvo panaikin baudiavas, daug daugiau laimjo, nes j dvarus pribgdavo valstiei net i usienio. Bdavo taip pat atsitikim, kad valstieiai kai kur net su kildavo. Ypa garsus buvo 1769 m. iauli ekonomijos vals tiei sukilimas. Tai buvo nerams tik k prasidjusios Baro konfederacijos laikai. Tuo pat metu buvo sukil Ukrainos valstieiai ir ipiov daugyb bajorijos ir j tarn. iaulikiai buvo norj net susidti su jais ir bendrai kovoti, bet atvykusi kariuomen labai iauriai numalino j sukilim. 4. Ekonominio gyvenimo klimas kis X V I I I am. vidury. Ypatingai buvo sunyks kis po didiojo ved karo, X V I I I am. pradioje (ir. 384 psl.). Nelabai jis teatsipeikjo ir vidaus smyi pilname Saks val dymo periode. Pagaliau jis vl buvo suardytas per vidaus karus, konfederacijas ir rus kariuomens nuolatin lankymsi Stanis lovo Augusto valdymo pirmoje pusje. Tuo metu pirmiausia krat naikino tarpuvaldio kovos, vliau Radomo konfedera cijos metu, savo prieus persekiojanti rus kariuomen; pa galiau visas kratas buvo nuteriotas Baro konfederacijos metu: tada visk pl ir naikino ne tik briai konfederat ir rus kariuomen, bet ir daugyb plik gauj (jos danai djosi kovojaniais konfederatais, bet i tikro teusim tik plimais). Valstybs pajamos per 17731775 m. padalinamj seim, kai krate eimininkavo visoki rus parsidavliai, taip pat buvo visikai sunaikintos: daugumas valstybs dvar buvo j i grobstyta (seimas t patvirtino), be to, jie igrobst ir visus ide buvusius pinigus. Seimas prim eil konstitucij, kuriomis Rusams pasidarbav didikai u nuopelnus kratui" buvo apdovanoti milinikomis sumomis pinig. O kadangi ide pinig tada nebuvo, tai jiems buvo keisti valstybiniai dvarai, ligi bus sumoktos dovanotosios pinig sumos. O kadangi 425

pinig niekad nebebuvo, tai daugelis t dvar tuo bdu ir liko j rankose. Dl vis t prieasi krato kis labai sunyko, valstybs idas aminai itutjo. Pastangos k pakelti prasidjo po padalinimo. Tuo m rpintis tiek karalius, tiek valdia, tiek atskiri mons. Tuo reikalu ne tiktai buvo kalbama ir spaudoje raoma (buvo pra dti leisti net specials kio reikalams skiriami urnalai), bet ir praktikai veikiama. Daug buvo rpinamasi k e l i ir kit susisiekimo priemoni pagerinimu. Pirmiausia buvo pagerinti visi senieji viekeliai ir pradti tiesti nauji. ia didiausias darbas buvo sutvarkymas susisiekimo per nepereinam pelkt Pagir. Vietos bajorijos rpesiu buvo ivesti du magistraliniai vie keliai i Pinsko Slanim ir i Pinsko j Voluin (ia dau giausia pasidarbavo Pinsko bajoras T. Butrimaviius ir hetmonas Oginskis). Buvo ivesta ir daug trumpesni keli, pasta tyta daugyb tilt, kad nebereikt per upes kilotis keltais. Tuo pat metu daug dmesio buvo kreipiama ir vandens kelius. Buvo valoma nuo akmen Nemuno ir Neries vagos. Bet didiausias darbas, atliktas ioje srityje, buvo ikastas 7^2 myli ilgumo kanalas, kuris jungia ar su Jaselda. Tuo bdu Ne munas buvo sujungtas su Dniepru, ir i Baltijos jros Juo dj jau buvo galima patekti vandens keliu. Kanalas atsjo apie 12 milijon auksin. J ikas savo lomis hetmonas O g i n s k i s (todl jis ir iandien dar tebevadinamas Oginskio kanalu). Karaliaus lomis buvo ikastas kitas kanalas, kuris jungia Pripets intak Pin su Bugo intaku Muchavcu. Tuo bdu i Juodosios jros Baltij atsirado dar vienas kelias, btent DnieprasVysla. Tuo metu buvo pradta ir daugiau darb, kurie liko nebaigti. Pramons miestuose nebuvo jokios, nes miestieiai buvo per daug prispausti ir neturtingi. Pasitaikydavo vienas kitas turtingesnis miestietis, bet ir tai tik didiuosiuose miestuose; pagaliau ie buvo arba pirkliai arba bankininkai, taiau n vieno i j nebuvo pramonininko. Miestieiai rpinosi tik kratui reikaling preki atgabenimu i usienio. Dirbtuves steigti pra djo ne miestieiai, bet didikai, nes tik jie turjo pakankamai reikalingo kapitalo. Lietuvoje i didik savo dvaruose steig 426

fabrikus Radvilos, Sapiegos, Oginskiai, Chreptaviius. Bet di diausi usimojim ioje srityje parod Tizenhauzas. Pirmosios dirbtuvs Lietuvoje buvo steigtos dar XVIII am. pirmoje pusje. Tai buvo Onos Sangukaits Radviliens (kanclerio Karolio Stanislovo f 1719 m. nals) dirbtuvs. I jos dirb tuvi dirbini ypa igarsjo veidrodiai ir kt. stikliniai daiktai, akmens dirbiniai (pav., raalins, tabokins, vairios stalo reikmens), keramika ir gobelinai. Be to, Nesvyiuje buvo kilim dirbtuv, o visam krate ypatingai garsjo hetmono Mykolo Kazimiero Radvilos 1758 m. Slucke steigta juost dirbtuv (juostos to meto rbams buvo btinas dalykas). Neioti graij Slucko juost buvo garb. Dirbtuvs meistras ten buvo i Konstantinopolio atvyks armnas. Jo vadovybje dirbo 30 moni su 24 staklmis. Taip pat tuo metu buvo inomos ir Radvil laikomos medio apdirbimo dirbtuvs. Be to, Sapiegos turjo dideles audyklas, Oginskiai kilim dirbtuves, o vicekancleris Chreptaviius 1790 m. kr pirmj Lietuvoje metalo liejykl (anksiau buvo tik ginkl ir varp liejykl). Beveik visos tos dirbtuvs buvo kurtos gud srityse. Tikro joje Lietuvoje i pramons, galima sakyt, tebuvo tik kiekvieno turtingesnio bajoro laikomas bravoras. Labai danai bajorai versdavo valstieius pirkti tam tikr kiek degtins, kaip kad, pav., vert eiti baudiav ar mokti mokesius. Kadangi visas auktesnysis sluoksnis buvo usikrts vakar Europos madomis, tai i usienio reikjo veti labai daug preki, ir prekybos balansas bdavo pasyvus. Tad, nordamas sumainti im port ir paremti savj pramon, 1776 m. seimas ileido gyventoj ilaid normuojamj statym (lex sumptuaria). Juo visiems mies tieiams ir bajorijai buvo udrausta taisytis usienio mediagomis, ponams buvo sakyta savo tarnus taisyti kuo pigiausiai, o vis vai vadij bajorijai sakyta neioti tam tikros spalvos vietins mediagos mundierius. 1778 ir 1780 m. seimuose tas statymas buvo pakartotas ir praplstas, taiau niekuomet nebuvo nustatyta, kas ir kaip turi priirti jo vykdym. Todl ir toliau visi dvjo, k norjo, o i to statymo buvo vykdytas tik vienas sakymas, liets vaivadij uniformas. Tuo bdu bajorija pasidar uniformuota, lyg atskir pulk kariai. Bet ir mundieri mediaga labai danai bdavo usie nin. Taip pat danai i usienio bdavo perkama mediaga ir kareivi mundiruotei. 5. Antanas Tizenhauzas, jo darbai ir nepasisekimai Tizenhauzas buvo gana turtingas ponas, Lietuvos kiemo idininkas ir artimas karaliaus biiulis. Kai karalius jam pigiai 427

inuomojo visas Lietuvos ekonomijas (karaliaus pragyvenimui skirtuosius valstybinius dvarus), jis suman pasidaryti pramo nininku ir pagaminti visko, ko tik buvo rei kalinga Lietuvai. Veikiai jis steig net 25 fabri kus. Jo nuosavam Pasto vi dvare buvo steigtos tik drobs ir popieriaus dirbtuvs, o visos kitos dirbtuvs buvo karaliaus ekonomijose. Taip antai, iauliuose buvo steigta drobs dirbtuv, pora dirbtuvi buvo steigta Brastoje ir jos apylin kje; taiau daugumas dirbtuvi buvo sukon centruota Gardine. Mat, Tizenhauzas buvo u simojs padaryti Gar din didiuliu pramons Antanas Tizenhauzas, centru ir buvo ia pa 17651785 m. kiemo idininkas. stats net 2 pramons priemiesius, i kuri ypa buvo garsi G o r o d n i c a . Dirbtuvms specialist buvo pakviesta i usienio, o ateiiai jie buvo ruoiami i valstiei tarpo. Tam tikslui jiems buvo steigta ir speciali bendrojo lavinimo mokykla, kur buvo su rinkta 300 berniuk ir 100 mergaii. Tose dirbtuvse buvo ga minamos vairiausios gyvenimo reikmens adatos, segtukai, kojins, skrybls, vairios mediagos, kilimai, kortos, pakink tai, karietos ir t.t. Visoms toms dirbtuvms rengti reikjo dideli sum; dirbtuvs betgi m duoti nuostoli, ir Tizenhauzas turjo bankrotuoti. Tizenhauzas buvo ne vien pramonininkas, bet ir politikas. Karaliaus palaikomas, jis labai greit pasidar pirmja asmenybe Lietuvoje. ia jis eimininkavo, nesiskaitydamas su niekuo. Net daugum seimeli jis sugebjo paimti savo rankas. Visa, k 428

Gorodnica 1789 m. Gardino priemiestis, kur iTizenhauzas buvo rengs fabrik. (Sena gravira').

karalius dar Lietuvoje, jo per jo rankas. Todl daugelis juo buvo nepatenkinti, o kai 1780 m. seime pasirod, kad jis yra ieikvojs net ido pinig, jo prieai privert karali nuo jo nusitolinti. Ekonomijos i jo buvo atimtos ir inuomotos kitam. Ilgai utrukusi byla ir kaltinimas ieikvojus apie 800.000 auk sin j visikai sunaikino. Jis mir, tebeturdamas kiemo idi ninko titul, bet jau nebeidamas joki pareig. Jo kurti fabrikai visai sunyko, nes patys negaljo isilaikyti, o j palaikyti niekas nesirpino.

IV. Paskutiniai reform bandymai ir nepriklausomybs galas

1. Valstyb po pirmojo padalinimo iki reformuojamojo seimo Rus prieira. Visos padalinime dalyvavusios valstybs kartu, o Rusija dar atskiru seimo patvirtintu aktu gavo teis kontroliuoti Respublikos vidaus gyvenim. Daugiausia ta teise m naudotis Rusija. Be jos ambasadoriaus t a k e l b e r g o sutikimo, nei karalius nei Nuolatin Taryba nieko negaljo pa429

daryti. Dar kelerius metus takelbergo inioje Lietuvoje ir Len kijoje buvo laikoma rus kariuomen. Tuo bdu krate eimi ninkavo ambasadorius. Be jo pritarimo niekas negaljo gauti net jokio ymesnio urdo. Didikai laisvai eimininkauti jau nebegaljo: turjo arba jam gerintis arba iekoti protekcijos Petra pily (kuriam nors pasisekus prieiti prie Kotrynos, takelbergas gaudavo sakym tok palaikyti). Visais svarbesniaisiais reikalais, pav., nordami gauti ymesn ministerij, didikai kreipdavosi Petrapil. Namie, palyginti su ankstyvesniaisiais laikais, daugiau galios gavo karalius, nes jis mokjo sugyventi su takelbergu ir, jam pataikaudamas, pam savo rankas Nuo latin Taryb ir vis valdi. Todl didikai vis laik tarinjo, kad karalius siekis absoliutizmo. Reform mintis. Rusijos prieira visiems padoresniems monms, o ypa patriotikai iaukltam jaunimui atrod ne pakeniama. Prie j djosi ir visi tie, kurie nepajg prisiplakti prie takelbergo ar prie paios Kotrynos I I . Jie jautsi skriau diami ir visada buvo pasiruo kovoti prie Rus tak. Ilgai vis neatsirado progos pabandyt nusikratyti Rusija, nes ji visada buvo pasiryusi kiekvien pasiprieinim ginklu numalinti. T i k kai 1787 m. Rusijai paskelb kar Turkija, o netrukus ir vedija, Rusijos rankos jau buvo suvarytos. Tada Res publika galjo laisviau atsidusti ir pabandyti padaryti reform, nesiskaitydama su Rusija. Atrod, kad t padaryti bus juo lengviau, nes, nordama gelti Respublikoje per daug eimi ninkaujaniai Rusijai, reform mint parm ir Prsija, o vliau prie Rusij ruosi stoti ir Anglija. Tad ituo patogiu mo mentu reform alininkai ir band perorganizuoti vis valstyb. Tatai buvo daroma 17881792 m. ketveri met, arba reform^ seime. 2. Ketveri met (17881792) seimas 1787 m. Kotryna Dniepru keliavo aplankyt Rusijos neseniai ukariauto Krimo. Pakeliui (Kaneve) ji susitiko su buvusiu prie 25 m. savo mylimuoju Stanislovu Augustu. To susitikimo metu buvo sutarta, kad kit met seime karalius igaus Respublikos su tikim padti Rusijai kariauti su Turkais, o Kotryna u tai a430

d j o l e i s t i padidinti Respublikos kariuomen ir bent kiek praplsti karaliaus valdi. Bet kai susirinko seimas, tai pasi rod, kad jame daugiau alinink turjo Rusijos prieai. Nepaisydamas karaliaus pa stang, seimas atmet pasilym sudaryti karin sjung su Ru sija ir, Prsijos palaikomas, msi reform. Rusija i karto protestavo, bet, neturdama atlie kam jg, buvo priversta nuty lti. Karalius, bijodamas Rusijos kerto, i pradi mgino sulai kyti reformatorius ir dl kiek vienos naujovs pra Rusijos sutikimo, bet vliau ir jis pats perjo reform partijos pus. itaip seimas veik net itisus 4 metus ir per t laik pakeit vis valstybs santvark. Taiau Ignas Potockis, i paskutini reform jis jau 17831791 m. Lietuvos kiemo mar nebespjo vykdyti, nes, baigusi alka, 1791 1793 m. krato mar karus, Rusija nusiunt Res alka; viena takingiausi reformipublik savo kariuomen ir su nio seimo vad (f 1809 m.). griov visas reformas. 3. Ketveri met seimo reformos Valdios reforma. Susirinks seimas pasirod turs labai plai usimojim. Pirmas jo darbas buvo nutarimas suorga nizuoti 100.000 kariuomens (madaug 1 / 3 to skaiiaus turjo bti suorganizuota Lietuvoje ir 2 / 3 Lenkijoje). Toliau jis pradjo kov su senja, Rus takoje esania valstybs organizacija. Pir miausia buvo p a n a i k i n t a N u o l a t i n T a r y b a . Jos vietoje buvo suorganizuota vadinamoji s t a t y m S a r g y b a , t. y. ministeri kabinetas. Joje buvo 5 ministerijos: vidaus reikal, usienio, policijos, karo ir ido. Ministeriai turjo bti karaliaus skiriami, bet atsakingi prie seim: seimui nepriimtin menister karalius turjo pakeisti. Visi ministeriai turjo bti b e n d r i L i e431

t u v a i ir L e n k i j a i . Be to, buvo steigtos trys taip pat b e n d r o s k o m i s i j o s , kaip vykdomieji vyriausiosios val dios organai, btent karo, ido ir policijos. Tai buvo paios ministerijos, per kurias turjo bti valdomas kratas. Nebuvo tik usieni ir vidaus reikal komisij; tie reikalai buvo palikti karaliui, o j ministeriai turjo tik antspaudus saugoti. i pa reiga buvo nedti antspaudo ant jokio karaliaus rato, kuris bt nesuderinamas su statymais (u tai jie turjo atsakyti). Karalius neatsak u niek. Jo teiss buvo ymiai prapls tos: jis atgavo teis laisvai d a l i n t i u r d u s , taip pat vy riausij kariuomens vadovyb ir teis skirti visus auktuosius karininkus. Be to, buvo p a n a i k i n a m a e l e k c i j a i r sostas skelbiamas paveldjamuoju. Pirmasis pavelde j amasis kara lius turjo bti Stanislovo Au gusto pdinis, Saksonijos elektorius Fridrikas Augustas (Augusto I I I ankas). Pro vincijoms administruoti visuose pavietuose buvo suorganizuo tos vadinamosios t v a r k o m o s i o s k o m i s i j o s , ku rios turjo vykdyti centrini komisij sakymus. Seimo reforma. Buvo pa daryta reform ir seimo darbui sutvarkyti. Pirmiausia buvo p a n a i k i n t a s liberum veto. Nustatyta, kad viskas seim U O S e

socialiniam gyvenime, bet vis dlto bajorai buvo palikti vienin teliais pilnateisiais pilieiais, o v a l s t i e i a i ir toliau liko beteisiai baudiauninkai. Buvo tik nustatyta, kad nebegalima bus grinti baudiav t, kurie atleisti pai dvarinink. Daugiau teisi gavo m i e s t i e i a i . Visi miestai buvo suor ganizuoti apygardomis, kurti j pai renkamieji teismai; be to, karalius vl suteik laisvj miest teises daugeliui mies teli, kurie buvo j netek. Miestai gavo teis net sisti s e im s a v o a t s t o v u s su sprendiamuoju balsu, svarstant miest reikalus. Be to, miestieiai gavo teis bti karininkais. Taiau pilnas pilieio teises jie galjo gauti tik t a p b a j o r a i s . Tas pats seimas jau nemaa turtingesni mies tiei padar bajorais; be to, buvo numatyta bsimuose sei muose dar daugiau miestiei padaryti bajorais. Savaime aiku, kad visi miestieiai tapo karti reformuojamojo seimo ir pai reform alininkai. Gegus 3 d. konstitucija. Pagrindiniai reformos principai seimo buvo surayti 1791 m. gegus 3 d. priimt konstitucij. Todl vlesnje kovoje dl reform buvo tolydio kalbama, kas eina u ar prie t konstitucij. Vis reform seimas nespjo vykdyti. Priimtoje konsti tucijoje buvo pasakyta, kad ji galsianti bti pataisyta tik po 25 met tam reikalui suaukto specialaus seimo. Bet reformuoja masis seimas dar nespjo baigti savo darbo, kai Rusija suor ganizavo reform prie konfederacij ir, davusi jai savo ka riuomens, visk sugriov. Ta konfederacija dl jos akto pa skelbimo vietos yra vadinama Targovicos konfederacija. 4. Reformos ir Lietuvos valstybs reikalai Ketveri met seimo reform pagrindinis tikslas buvo nusi kratyti Rusijos globa ir Respublik pastatyti Europos valstybi tarpe, kaip lygi su kitomis valstybmis. Tatai vienodai liet abidvi jungtines valstybes. O norint valstyb sustiprinti ir tuo bdu padidinti jos reikm usieny, reikjo sustiprinti centro valdi. ito centro valdios sustiprinimo siekiant, reikjo daug ko atsisakyti ne tik bajorijai, bet ir atskiriems jungtins vals tybs vienetams. Kadangi buvo stengiamasi visk centralizuoti,
Lietuvos Istorija, 28

.,

1787-1791 m. Lietuvos referando seimeliuose turi bti rius, 17911793 m. Lenkijos vicesprendiama bals daugumu, kancleris; ymiausias reform parO kad seimeliai bt tvarkintijos publicistas (f 1812 m.). gesni, kad susivar didikai

Hugonas Kolontajus,

..

negalt nustelbti vidutins bajorijos, prisive seimel i savo dvar plikbajori, buvo nustatyta, kad seimely gali dalyvauti tik tie, kurie turi savo e ms arba yra nuomininkai ir moka valstybei mokesius. Socialins reformos. Buvo bandyta padaryti reform ir 432

433

tai buvo ardoma ir Lietuvos savarankikoji valstybs orga nizacija. Visa centro valdia ministeriai ir komisijos buvo vesta bendra. Lietuvos atstovai seime ilgai spyriavosi, reikalaudami, kad komisijos bt atskiros, bet kadangi seimas buvo konfedera cinis, ir viskas buvo balsuojama, tai lenk dauguma privert lietuvius nusileisti. Lietuvos tik tiek buvo atsivelgta, kad seno vikai kas treias seimas buvo paliktas Lietuvoje (Gardine). Tuos dvejus metus, kada seimas turjo rinktis Lietuvoj, ia tu rjo posdiauti ir visos komisijos. Be to, buvo nustatyta, kad visuose bendruose valdios organuose p u s n a r i t u r i b t i l e n k , o k i t a p u s l i e t u v i . Kariuomen buvo palikta atskira kiekvienoje valstybje. Rekrtus rinkti Lietuvoje buvo galima tik Lietuvos, o Lenkijoje tik Lenkijos kariuo men. Idai buvo sujungti, bet Lietuvos pinig kasa buvo pa likta Lietuvoje. Tuo bdu ketveri met seimas band pabaigti unij ir Lietuv galutinai sulieti su Lenkija vien valstyb. Taiau Targovicos konfederacija, kuri jo prie visas reformas u senj santvark, sugrino ir senj Lietuvos Lenkijos valstybi atskirum. Viskas sugro senj bkl, o kai kuriais atvil giais valstybi atskirumas net dar padidjo; pav., Targovicos konfederacija net perskyr nuo 1773 m. buvusi bendr Edu kacin Komisij: vietoje vienos buvo sudarytos dvi atskiros Lietuvos ir Lenkijos komisijos. 5. Targovicos konfederacija (17921793 m.) Konfederacijos pradia. Darydamas reformas, seimas ne buvo vieningas. Dalis reform prieinink pareik protest ir ivyko usien iekoti pagalbos. Daugiausia pagalbos jie lauk i Rusijos. Bet kol buvo nebaigtas karas su Turkais, Rusija tyljo ir elgsi atsargiai. Seimui reikalaujant, Kotryna net isi gabeno Lenkijoje rengtus savo kariuomens sandlius ir nebesiunt savo kariuomens per Lenk Ukrain, nors per j buvo patogiau ygiuoti prie Turkus. Ji taip pat atauk i Var uvos nuo I padalinimo ten buvus ir labai kyrjus savo amba sadori Stakelberg. 434

Bet kai tik 1792 m. karas su Turkais buvo baigtas, Rusija vl pasiryo veikti. Tuojau visi didieji reform prieininkai buvo sukviesti Petrapil, kur buvo nutarta suorganizuoti re formoms prieing konfederacij; tam tikslui buvo isista 64.000 rus kariuomens. Opozicionieriai, atvyk Targovicos miestel (Ukrainoje, prie Sieniuchos) paskelb konfederacijos akt. Jie skelbsi ein sugrinti seimo sulauyt krato laisvi; rusai es j sjungininkai. i konfederacija lie t tiktai Lenkij. Bet tuojau po to Vilniuje buvo suorganizuota to kia pat Lietuvos konfe deracija, kuri pasiskelb prisidedanti prie Tar govicos konfederacijos. Tokiais pat kiais buvo organizuojamos konfederacijos ir pavie tuose; jos turjo perimti savo rankas valdi Karas ir Rus lai mjimas. Prasidjus ka rui, seimas pertrauk sa vo darbus ir vis gyni msi paved karaliui. Gintis buvo sunku, nes ir per 4 seimo veikimo metus nebuvo tam pa siruota. Buvo nutarta surinkti 100.000 kariuo mens, o tuo tarpu jos tebebuvo surinkta vos

Vysk. Juozas Kasakauskas, 1781 1794 m. Livonijos vyskupas, 1792 m. Lietuvos konfederacijos organizatorius.

apie 60.000, ir ta pati buvo dar nemokyta. Karo lauke buvo pastatyta vos apie 45.000 kari. Negaldama atsilaikyti prie rusus, ji m trauktis. Lietuva labai greit buvo rus uimta. Lietuvos kariuomens likuiai pasitrauk Lenkij, o vis valdi joje pam konfe435

deratai. Karalius tuo tarpu kreipsi pagalbos Prsij, su kuria seimo (1790 m.) buvo padaryta karin sutartis, taiau i atsisak padti. Mat, anksiau Prsija seim rm tik dl to, kad norjo gelti Rusijai, kuri nesutiko leisti jai uimti Dancigo ir Torno. Dabar tarp Prsijos ir Rusijos jau jo derybos, ir Prsija buvo sitikinusi, kad po ito karo teks ir jai is tas. Austrija ia negaljo padti, nes buvo sivlusi kar su Pranczijos revoliucionieriais. Tada karalius kreipsi Kotryn, silydamasis uleisti jos ankui Konstantinui sost, kad tik ji palikt seimo padarytsias reformas. Bet Kotryna nenorjo su juo n kalbti, kol neprisids prie konfederacijos. Karalius pa galiau prisidjo prie konfederacijos ir sulaik savo kariuomens veiksmus, nes nebebuvo vilties laimti. Po to visi didieji re form alininkai emigravo usien, visa valdia atiteko konfe deratams, ir tolimesnis valstybs likimas jau priklaus nuo sve timj, kurie komandavo konfederatus. 6. Antrasis Respublikos padalinimas (1793 m.) Tuo metu, kai seimo sukurtoji valstybs valdia buvo su griauta ir atiteko konfederacijai (i savo centru padar Gardin), tarp Rusijos, Prsijos ir Austrijos jo derybos dl tolimesnio Respublikos likimo. Prsija ir Austrija tada kariavo su revo liucine Pranczija. Grasydama padaryti taik su Pranczija, Prsija igavo Austrijos ir Rusijos sutikim, kad jai bt ati duotas Dancigas su Tornu ir kai kurios kitos Lenkijos sritys. Mat, Austrija bijojo likti viena prie Pranczij, o Rusija bijojo, kad, atpalaidavusi rankas ir sikiusi Respublikos reikalus, Prsija gali privirti daug kos ar net sugriauti visus laimji mus. Todl 1793 m. (sausio 23 d.) Rusija pasira dalyb su tart, kuria P r s i j a i turjo tekti dideli Lenkijos plotai, esantieji tarp abiej Prs karalysts dali. Tuo bdu prie pirmj Respublikos padalinim buvusi perskirta Prs Bran denburgo valstyb dabar turjo bti ne tik galutinai sujungta vie n plot, bet net ilygintos ir labai praplstos jos sienos. R u s i j a i pagal sutart turjo atitekti Lenkijos Ukraina, o didiosios Lie tuvos kunigaiktijos visa Minsko vaivadija ir dalis Vilniaus, Naugarduko ir Brastos vaivadij. 436

Rusija sau tenkanias emes tuo metu jau buvo umusi; Pr sija savsias irgi tuojau okupavo. Tuomet, kaip ir 1772 m., i karaliaus ir seimo tereikjo gauti tik padalinimo patvirtinim; su apkarpyta Respublika reikjo padaryti nauj taikos sutart. Tam tikslui Gardine buvo suauktas seimas. Jis dar band prie intis, bet prieintis buvo sunku: Kotrynos atstovas Ziversas (Siewers) kelet atstov aretavo, o kai kuri atstov sunaikino dvarus; pagaliau vis seim apstats kariuomene ir sal su veds rus karininkus, privert visk patvirtinti. 7. Valstybs santvarka po II padalinimo Igavus i seimo padalinimo patvirtinim, reikjo dar su tvarkyti likusios Respublikos vidaus gyvenim. Lig iol ia eimininkavo konfederatai, kurie troko visikai sunaikinti ketveri met seimo reformas ir sugriauti karaliaus valdi. Taiau Rusijai buvo patogiau, kad valstybs prieaky likt ka ralius: mat, laikant j savo takoj, lengviau priirti vis vals tybs politik; palikus bajorikj demokratij, tekt skaitytis su daugybe pon, o daugel suvaldyti visada sunkiau. Todl Rusija norjo sugrinti toki tvark, kokia buvo po I padali nimo. Taigi mintame Gardino seime (1793 m.) ir reikjo tatai padaryti. Kaip pirm padalinim patvirtinusiame seime, taip ir itame eimininkavo Kotrynos ambasadorius, Ziversas. Buvo sudaryta naujoji valstybs konstitucija, kuria buvo grinta santvarka, buvusi po I padalinimo. Buvo atgaivinta Nuolatin Taryba ir tada veikusios karo ir ido komisijos. Kaip ir seniau, jos buvo atskiros Lietuvai ir Lenkijai. Dabar buvo atskirta ir anksiau buvusi bendra Edukacin Komisija. Be to, Rusijai reikalaujant, su ja buvo padaryta puolimo bei gynimosi sutartis. Kariuo mens buvo palikta 5.000 Lietuvoje ir 10.000 Lenkijoje; likusioji jos dalis arba turjo pereiti Rus iniai arba turjo bti atleista. Bet ita naujoji santvarka neilgai tegyvavo. Po keleto m nesi vyko sukilimas, vadovaujamas Kosciukos, kuris pastat savo valdi; o netrukus po to buvo atliktas paskutinis Res publikos padalinimas. 437

8. Kosciukos sukilimas (1794 m.) ir nepriklausomybs galas Po seimo karalius ir Nuolatin Taryba i Gardino gro Varuv. ia taip pat apsigyveno ir Kotrynos ambasadorius (Igelstrom), kuris savo inioje turjo net 30.000 kariuomens. Lenkijoje dar tebebuvo ir dalis Prs kariuomens. Kadangi krate visur vir nepasitenki nimas rusais ir buvo ruoiama si prie juos sukilti, tai Rus ambasadorius reikalavo kuo greiiausiai vykdyti seimo nu tarim dl kariuomens pa likti jos tiktai 15.000. Taiau kai kurie kariuomens vadai atsisak atleisti savo dalis, skubiai praddami ginkluot pasiprieinim. Dabar daugiausia veik i emigracijos gr buvusieji reforminio seimo vadai ir kari ninkai. Sukilliai vis valdi atidav generolui K o s i u k a i (jis buvo kils i Naugar duko vaivadijos ir laik save lietuviu). Prie jo buvo suorga nizuota vadinamoji T a u t o s Taryba.

Stanislovas Augustas Gardine. (Moniukos paveikslas).

Sukilo taip pat ir Lietuva, kur karin vadovyb pam pulkininkas J a s i n s k i s . Greit Vilnius, Krokuva ir Varuva buvo ivaduoti i rus. Suki lliai stengsi traukti sukilim vis kariuomen. Veikiai prie sukilimo prisidjo ir miestieiai, kurie Varuvoje pakor kelet rusams parsidavusi pon. Vilniuje buvo nuteistas ir pakartas rus pastatytas Lietuvos hetmonas Simanas Kasakauskas. Kosciuka, nordamas sukelti valstieius, ileido atsiau kim, addamas visiems, prie sukilimo prisidjusiems, laisv (toki atsiaukim buvo ileist ir lietuvik). Bet vis dlto 438

Tadas Kosciuka, pasiymjs Amerikos nepriklauso mybs kovose generolas, Jurgio Vaingtono draugas, 1794 m. suki limo vadas, 17941796 m. Rus belaisvis (f 1817 m.).

nepavyko suorganizuoti stiprios pajgos, kuri nugalt Rus ir Prs kariuomenes. Po vieno mio sueistas Kosciuka pateko nelaisv. Netrukus po to buvo likviduotas ir visas sukilimas. Treiasis Respublikos padalinimas 1795 m. Vl um vis krat ir sunaikin sukillius, Rusija su Prsija ir Austrija, kuri, prasidjus sukilimui, taip pat okupavo dal Lenkijos, sutar pasidalinti vis valstyb. Lenkijos dabar po gabal teko visoms trims valstybms, o Lietuva beveik visa atiteko vienai Rusijai; tik visas kairysis Nemuno krantas (Unemun) atiteko Prsijai ir ibuvo jos valdioje iki Napoleono laik (ir. emlapy). Stanislovas Augustas buvo priverstas atsisakyti nuo sosto. Jam gyventi buvo paskirtas Gardinas, o Kotrynai mirus (1796 m.), jis buvo perkeltas Petrapil, kur ir mir (1798 m.). Daugelis buvusi uvusios valstybs veikj emigravo arba kartu su Kosciuka pakliuvo Rus kaljimus, ir juos paleido tik Kot rynos pdinis caras Povilas. 439

ETOJI DALIS

nigaiktij (1807 m.), prie jos buvo priskirta ir Unemun. V liau, Napoleono galybei lugus, Vienos kongrese (1815 m.) ta kunigaiktija buvo pavadinta Lenk karalyste ir pateko Ru sijos car valdi. Po 1831 m. sukilimo jos autonomin konsti tucija buvo pakeista, o po 1863 m. sukilimo buvo visikai pa naikinta. Nuo to laiko ir Unemun virto paprasta Rusijos provincija, bet tebepriklaus Varuvos, o ne Vilniaus general gubernatoriui. 2. Rus vestoji tvarka

Lietuva Rus valdioje A. Senj tradicij likvidavimo laikotarpis

I. Lietuva pirmoje X I X am. pusje
1. Didiosios Lietuvos kunigaiktijos emi likimas istorijos bvyje XV amiuje didioji Lietuvos kunigaiktija buvo pasiekusi didiausi savo teritorin isipltim. X V I am. jos sienos ymiai susiaurjo. Paskutini Gediminaii laikais dideli Lie tuvos emi plotai atiteko Maskvai, o 1569 m. Liublino seime taip pat dideli plotai buvo priskirti prie Lenkijos. Siena su Maskva dar keitsi kelet kart. St. Batoro ir Zigmanto Vazos laikais daugumas prarastj emi buvo atgauta (Polockas, Smolenskas ir kt.). Taiau, Andrusavos taika (1667 m.) nemaa dalis t emi vl sugro Maskvai (Smolenskas). Nuo to laiko siena su Rusija jau nebesikeit iki pat padalinim. X V I I am. pradioje (1629 m.) Lietuva ir Lenkija taip pat prarado beveik vis Livonij, kuri atiteko vedams; Respubli kai liko tik Latgala (vadinamoji Livonijos vaivadija) ir lenin Kuro kunigaiktija. 1721 m. ved valdytoji Livonija atiteko Rusijai. Per pirmj padalinim Rusija um Latgal, o po treiojo padalinimo jai atiteko ir Kuras. Po padalinim visos didiosios Lietuvos kunigaiktijos e ms atsidr Rus valdioje. Tik viena Unemun (Suvalk kratas) teko Prsams. Kai Napoleonas sudar Varuvos ku440

Rus valdia. Visos po treiojo padalinimo Rusijai teku sios ems i pradi buvo padalintos dvi g u b e r n i j a s V i l n i a u s ir S l a n i m o . Po kiek laiko jos buvo sujungtos vien L i e t u v o s g u b e r n i j , bet netrukus vl buvo pa dalintos net 3 V i l n i a u s , K a u n o i r G a r d i n o gu bernijas. itoks padalinimas jau liko iki pat Rus valdymo galo. Visos tos trys gubernijos i pradi ir Rus valdios buvo vadinamos L i e t u v o s g u b e r n i j o m i s . Taiau, kai pra sidjo rusinimo pastangos, rusai jas m vadinti R u s i j o s i a u r s v a k a r k r a t u . J vald Vilniaus generalgu bernatorius. Gubernija buvo administracijos vienetas, valdomas g ub e r n a t o r i a u s i r g u b e r n i j o s v a l d y b o s . Joje taip pat buvo t e i s m o r m a i , kurie priirjo emesniuosius teismus. Kiekviena gubernija buvo suskirstyta a p s k r i t i s , kuriose buvo atskiri valdininkai ir teismai. Savivaldybs. Rusai senj krato savivaldybi nepanai kino. Kaip ir anksiau, pirmuoju luomu buvo laikoma bajorija, kuriai buvo paliktos gana plaios teiss. Toliau jo m i e s t i e i a i , kurie turjo savo magistratus ir savo teismus. Zemiausiasis luomas buvo valstieiai baudiauninkai, kurie tebebuvo visikoje pon valdioje. Tik valstybini dvar valstieiams buvo steigti tam tikri teismai apskrityse ir gubernijose. B a j o r i j a i vadovavo apskrii ir gubernij m a r a l k o s . Kas treji metai bajorija galjo rinktis s e i m e l i u s Apskrities seimely ji svarstydavo savo reikalus ir irinkdavo atstovus apskrities staigas. Be to, ten bdavo renkami atsto441

vai gubernijos seimel, o is savo rtu rinkdavo gubernijos vadovyb ir atstovus visas gubernijos staigas. M i e s t i e i a i savo magistratus ir teismus taip pat rink davosi patys. Jie patys vald miesto turt, tardavosi savo rei kalais ir galjo kreiptis gubernatori (bajorai savo reikalais galjo kreiptis net car). Tik vieni valstieiai neturjo joki savivaldybs organ. Lietuvoje veikusios teiss. Umusi Lietuv, Kotryna II buvo vedusi joje ir rus teis (statymus). Bet jos pdinis Povilas I (17961801 m.), kuris ved prieing motinos linijai politik, grino Lietuvai senj jos statut, ia veikus net iki 1840 m. (tada buvo vesti rus statymai). 3. Napoleono karai ir sumanymas atgaivinti didij Lietuvos kunigaiktij Varuvos kunigaiktija ir Lietuvos bajorijos viltys. Napo leonas I, nugaljs Prsij, 1807 m. kr nepriklausom Varu vos lenk kunigaiktij. Kunigaikiu buvo paskirtas Saks karalius. Varuvos kunigaiktija kartu su Saksonija jo Na poleono protektorate esani Pareins valstybi sjung. Ji bu vo sudaryta i Lenkijos emi, tekusi Prsijai per I ir II pa dalinimus, ir i Lietuvos Unemuns, per treij padalinim taip pat tekusios Prsijai. Varuvos kunigaiktijos krimas sukl vili nusikratyti Rus valdia ir Lietuvoje. Tuo tikslu pas Napoleon Til buvo nuvykusi net slapta Lietuvos bajor delegacija. Bet i to nieko neijo, nes Napoleonas nenorjo kariauti su caru Alek sandru I (1801 1825 m.). Tilje padaryta su Aleksandru I taika (1807 m.) palaidojo Lietuvos bajor viltis. Daugelis eim, ku ri sns pasiskubino stoti Napoleono kariuomen, susikom promitavo prie Rus valdi; kai kurios i j net nukentjo. Visas kratas jau i seno buvo apdtas dideliais mokesiais, kurie buvo bent 5 kartus didesni u kit Rusijos krat mokes ius; daugelis dvar nepajg j sumokti. Taiau Rus valdia, kerydama u palankum Napoleonui, joki palengvinim kra tui nedar. Daugelis dvar, kurie nepajg sumokti mokesi, buvo paimti valdios glob. 442

Napoleono ir Aleksandro I susitikimas Nemune prie Tils (1807 m. birelio 25 d.).

Projektai atgaivinti didij Lietuvos kunigaiktij. Kai Lietuvoje buvo vartojamos skaudios valdios represijos, bajo rijos tarpe kilo sumanymas rasti modus vivendi, kuris patenkin t ir Rus valdi ir bajorij. Momentas buvo gana patogus: bu vo aikiai matyti, kad naujas karas su Napoleonu neivengiamas, todl carui buvo svarbu turti bajorij savo pusje. Visa Lenk visuomen tuo tarpu jau aikiai stojo u Napoleon ir turjo vilties, kad prie Varuvos kunigaiktijos bus prijungtos ir Ru sijos valdomos lenkikosios ems. J viltys dar labiau sustip rjo, kai Napoleonas, nugaljs Austrij, prijung prie Varuvos kunigaiktijos dal Galicijos (1809 m.). Lietuvos bajorija pasisteng ituo momentu pasinaudoti. Gausus Vilniuje suauktas bajorijos suvaiavimas nutar paiam carui idstyti sunki savo bkl. Su ta misija buvo pasistas ap sukrus diplomatas, caro pakeltas senatorium M y k o l a s K l e o f a s O g i n s k i s (buvs paskutinysis Lietuvos idi ninkas). Jo misija pasisek: mokesiai buvo palengvinti ir su443

lyginti su kit Rusijos srii mokesiais. Patsai Oginskis dl to pasidar populiariu bajorijos vadu. Jis pats tuo tarpu pradjo rpintis, kad i buvusi didiosios Lietuvos kunigaiktijos e mi bt sudaryta autonomika valstyb; tam tikslui 1811 m. tei k carui memorial ku nigaiktijos sudarymo pro jekt. Juo buvo siloma i 8 Rusijos gubernij, ku riose veik Lietuvos statu tas, sudaryti didij Lie tuvos kunigaiktij (sid mtina, kad j buvo si loma terpti ir Voluins, Podols ir Kijevo sritis, kurios nuo 1569 m. buvo Lenkijos ribose: mat, jose taip pat vis laik veik Lietuvos statutas). Ogins kis nurodinjo, kad tuo bdu kelias Nepoleono takai Lietuvoje bt u kirstas. Be to, jis sil pa likti toje kunigaiktijoje Lietuvos statut be joki apribojim ir steigti nuo Petrapilio visikai nepri Mykolas Kleofas Oginskis, klausom tribunol (mat, paskutinysis Lietuvos idininkas, Rus imperijos senatorius, d. Lietuvos kuni tada aukiausioji instan gaiktijos atgaivinimo projekto auto cija buvo Rusijos senatas). rius (f 1833 m.). Kiek vliau buvo paruoti keli numatomos kunigaiktijos konstitucijos projektai. Pagal juos visi reikalai kunigaiktijoje turjo bti atliekami lenk kalba, o visos vietos turjo bti pavedamos tiktai kunigaiktijos pilieiams; joje turjo bti savi ministeriai ir Vilniuje gyvens caro vietininkas, o Petrapily prie caro turjo bti tik atskira Lietuvos reikalams kanceliarija. Didiosios Lietuvos kunigaiktijos klausimas Napoleono ygio ivakarse. Carui Aleksandrui I Lietuvos atstatymo pro444

jektas buvo nebenaujas. Jis daug kart buvo jo svarstytas su ar timu biiuliu A d o m u a r t o r i s k i , kuris vadovavo vi sam lenk judjimui. Taiau caras niekad nieko tikro nepasaky davo Oginskiui. Per pasikalbjimus jis pareikdavo jam daugyb kompliment, bet vengdavo paad. Pagaliau Oginskis, pasitars su ymesniaisiais Lietuvos ponais, teik konkreius pasilymus ir nauj memorial. Kadangi caras, kuriam tuo metu rpjo ne ivengiamas karas su Napoleonu, nuolat klausindavo, kiek Lie tuva galt pastatyti kariuomens, tai Oginskis tame antrame memoriale ir pabr, kad be savarankikos organizacijos kra tas negals sudaryti kariuomens, juo labiau, kad krato valdia nieko nesanti padariusi patraukti bajorijai savo pus. Tuo tarpu bajorijoje plito gandai, kad caras jau sutiks at gaivinti kunigaiktij. Bet i tikro tie planai jam nerpjo. Pa galiau gal didiausia tam klitis buvo lenk klausimas. Mat, sukrus Lietuvos kunigaiktij, bt reikj ir Rusijos valdo msias Lenkijos emes priskirti prie nepriklausomos Varuvos kunigaiktijos (tatai carui bt buv labai nenaudinga); o to ne padarius, jo valdomieji lenkai irgi bt nerime. Todl Lietu vos atgaivinimo klausimas nebuvo paliestas n 1812 m. carui at silankius Vilniuje. Po triukming puot jis ivyko i Vilniaus, tik kai kuriuos ponus apdovanojs Rusijos ordinais, o atsisvei kindamas Oginskiui pareik, kad Lietuvos reikal neleidusi sutvarkyti laiko stoka. Bet tai tebuvo tik diplomatikas atsikalbjimas; juo buvo norima nesugriauti Lietuvos bajorijos vili, kad i nepult Napoleono glb, kuris tuo tarpu su savo kariuo mene stovjo Vilkaviky ir jau buvo paskelbs Rusijai kar. Lietuva Napoleono ygio metu (18121813 m.). Paskelbs kar, Napoleonas su kariuomene persikl per Nemun ties Kaunu ir greit nuygiavo Vilni. I visos Lietuvos rusai pa sitrauk be mio. Su jais isikraust ir Oginskis ir kiti Rusijos globos alininkai. Napoleono kariuomenei umus Lietuv, bajorija tuojau sujudo rpintis atgaivinti didij kunigaiktij Napoleono glo boje. Bet Napoleonui pirmuiausia rpjo, kiek Lietuva galt duoti jo armijai maisto ir kareivi. Bajorijos atsiuniamoms de legacijoms jis nieko tikro neadjo, nes dar tebebuvo neaiki karo pabaiga. Taiau jis leido Lietuvos bajorijai sudaryti lai kin savo valdi. 445

Laikins Lietuvos vyriausybs prieaky atsistojo grafas Soltanas. Toji vyriausyb turjo tvarkyti krato reikalus ir parpinti armijai maisto. Tam tikslui

tarpu be galo pl krat (jis pats, skelbdamas kar, Lietuv buvo pavadins prieo kratu i visos Rusijos jos neiskyr). Be to, netrukus uvo ir visa Napoleono galyb. Tuojau po unijos atnaujinimo ikilmi jis iygiavo i Vilniaus Maskv. Taiau jis nerado taikos n tenai. Bado ir dideli ali vejamas, gro atgal. Po iauraus mio prie Berezinos paveds kariuomen savo maralui Miuratui, per Vil ni, Kaun, Marijampol ir Varuv jis parskubjo Paryi rinkti nauj jg. Taiau jam nebuvo lemta nei savo galybs atgauti nei grti atgal Lietuv. Visa Europa sukilusi j nu galjo ir net paalino i Pranczijos. Rus valdios sugrimas. Paskui Napoleon atslinko Lietuv ir jo kariuomens likuiai. Ibadjusi ir nuskurusi ka riuomen pakeliui visk pl. Ypa nuo jos nukentjo Vilnius. Apiplusi gyventojus, ji ia paliko daug i Rusijos atsineto grobio, pilnas ligonines sergani ir sueist, o bazilijon vie nuolyne net 7.500 lavon. Pagaliau per Kaun ji pasitrauk Prsus. Laikin Lietuvos vyriausyb pasitrauk kartu su Napoleo no kariuomene ir apsistojo Drezdene. Tuo tarpu ji dar tebetikjo Napoleono vaigde ir prie likviduodamasi pareik, kad jos viltys ir itikimyb jam priklausanios iki mirties. Pasitraukus Napoleono kariuomenei, tuojau buvo sugrinta senoji Rus valdia. Kad ir buvo caro paskelbta amnestija, ta iau Napoleono alininkai tuojau buvo pradti persekioti: nepa bgusius usien isiunt Rusij, kai kuriems ikl bylas ir atm dvarus. Apskritai per vadinamj pranczmet Lietuva labai nuken tjo: apipl j Napoleono kariuomen, nepasigailjo jos n ru sai. Apskaiiuojama, kad tikrojoje Lietuvoje (to meto Vilniaus gubernijoje) turto buvo sunaikinta apie 20 milijon rubli. O taip sunaikintas kratas dar turjo maitinti didiul Rusijos ar mij, siuniam prie Napoleon. Lietuvos kunigaiktijos klausimas uvus Nepoleono imperi jai. Nugaljus Napoleon, naujas Europos pertvarkymas buvo sprendiamas V i e n o s k o n g r e s e (1815 m.). Varuvos ku nigaiktija buvo paversta L e n k k a r a l y s t e , o jos kara lium pripaintas caras. Lietuvos bajorijoje vl kilo judjimas, 447

Napoleono kariuomen keliasi per Nemun ties Kaunu.

buvo vestos rekvizicijos. Be to, Napoleono pavesta, ji pradjo formuoti ir Lietuvos kariuomen 4 pstinink ir 5 raiteli pul kus. Napoleonas tikjosi, kad bus daug daugiau sudaryta ka riuomens. Tas jo apsivylimas daug prisidjo, kad jis vis nieko aikaus nepasak dl Lietuvos ateities. Bet bajorija laikin vy riausyb irjo, kaip valstybs uuomazg, ir, entuziazmo pa gauta, m rpintis atnaujinti unijos ryius su Lenkija. Kaip tik tuo metu Varuvoje susidar bajorijos konfederacija, kuri skelbsi norinti sujungti vien kn visas buvusios Respubli kos emes ir visus kviet bendr darb. T pakvietim ypa kartai sutiko Vilniaus universiteto jaunuomen. Jos iniciatyva 1812 m. liepos 14 d. Vilniaus katedroje vyko ikilmingas pasi adjimas atnaujinti unij. Toki ikilmi vyko ir kitur. Bet viltis atgaivinti didij kunigaiktij Napoleono globoje greit m gesti. Pats Napoleonas visas pastangas irjo abe jingai. Jis nepatvirtino Varuvos konfederacijos, kuri ketino sujungti visas Respublikos emes, nes nenorjo eisti Austrijos ir, tur bt, dar tikjosi susitaikinti su Rusija. Jo kariuomen tuo 446

Caras Aleksandras I.
(18011825 m.).

sieks atgaivinti Lietuvos ku nigaiktij, surit su ta Lenk karalyste. Bet visos pastangos buvo tuios. Tiek Aleksand ras I, tiek Mikalojus I (1825 1855 m.) visada atsakydavo, kad Lietuva tesanti Rusijos provincija ir todl jos negalima prijungti prie Lenkijos. Tuo bdu skirtingai nuo visos Ru sijos gyveno tiktai ta Lietuvos dalis, kuri buvo patekusi j Len k karalyst, btent Unemun (Suvalk kratas).

4. Unemun Prs valdioje ir Lenk karalystje Unemun Prs karalystje. Prsija per treij padalinim gautsias emes pavadino N a u j a i s i a i s R y t p r s i a i s . Jos visos buvo padalintos Plocko ir Balstogs departamentus. Lietuvikoji Unemun priklaus Balstogs departamentui. Se noji santvarka ia buvo panaikinta, ir bajorai gavo tik tokias tei ses, kokias turjo Prsijos bajorija (o absoliutikai valdomoje Prsijoje bajorija jau nebedaug beturjo teisi). Valstiei bkl Prs valdioje palengvjo, nes jie buvo sulyginti su visos Prsijos valstieiais. O ten tuo tarpu kaip tik buvo palaipsniui naikinama baudiava. Kilnotis laisvai jie dar negaljo, bet jau ir ponas nebegaljo j nei parduoti nei dova noti (nebent tik su visu dvaru kam galjo parduoti ar pado vanoti). Prsijos valdia naujai gytj krat band vokietinti: tam tikslui paskyr vokieius valdininkus; be to, pradjo krat ko lonizuoti: buvusiose valstybinse ir banytinse emse kur dino daug vairi kolonist. To pat siek ir vokikos mo kyklos. Taiau per trump vokiei valdym vokietinimo pa stangos nedav didesni vaisi. 448

Vyskupyst. iaurin Unemuns dalis anksiau priklaus emaii, o pietin Vilniaus vyskupijai. Nordama atskirti j nuo Vilniaus ir emaii vyskup takos, Prsijos valdia steig atskir, tiesiog popieiaus priklausom vyskupij V i gr i u o s e (1798 m.; 1818 m. ji buvo perkelta Seinus). Pir muoju vyskupu valdia pasirinko garsj pamokslinink Prien klebon pralot Karpavii, tikdamasi, kad jis bus jai pa lankus. Taiau vyskupas stengsi ginti Banyios teises ir su valdia nesugyveno; dl to jam teko net nukentti. Unemun Varuvos kunigaiktystje ir Lenk karalystje. 1807 m. Prsija buvo Napoleono uimta. Tais paiais metais Unemun buvo priskirta prie Varuvos kunigaiktysts. Kaip visoje kunigaiktystje, taip ir Unemunje buvo vestas Na poleono kodeksas, kuriuo valstieiai buvo atleisti nuo baudia vos, tik be ems. uvus Napoleono galybei, Unemun taip pat pasiliko Lenk karalystje, kur veik Napoleono statymai; jie ia iliko ir panaikinus Lenk karalyst. Unemunje Napoleono kodek sas, inoma, labai papildytas, tebeveikia dar ir dabar. 5. Vilniaus universitetas ir Lietuvos vietimo reikalai X I X am. pradioje Universitetas ir vietimo apygarda. Um Lietuv, rusai vietimo staig nepanaikino. Visos mokyklos liko veikti, kaip veikusios. Tik Vyriausioji Lietuvos Mokykla dabar buvo pa vadinta V y r i a u s i j a V i l n i a u s M o k y k l a i r buvo paalinti kai kurie rusams neitikimi profesoriai. Netrukus bu vo padaryta nauja reforma, ir Vyriausioji Mokykla buvo pava dinta u n i v e r s i t e t u (1803 m.). Naujasis caras Aleksandras I (1801 1825 m) 1802 m. Rusi joje steig vietimo ministerij ir vis imperij padalino 6 vie timo apygardas. Vienos tokios apygardos centru buvo Vilnius; prie jos priklaus visos buvusios Lietuvos kunigaiktijos ems ir, be to, dar Voluin, Podol ir Kijevo sritis (vliau tos apy gardos ribos buvo kaitaliojamos, bet jos centras vis laik buvo Vilnius). Apygardos virininku kuratorium buvo pa skirtas caro Aleksandro jaunysts draugas ir artimas patarjas
L i e t u v o s I s t o r i j a , 29 449

A d o m a s C a r t o r i s k i s . Tuo pat metu steigtas Vilniaus universitetas taip pat priklaus apygardos kuratoriui ir turjo priirti visas apygardoje esanias emesnisias moky klas. Drauge buvo atgaivinta ir kadaise Edukacins Komisijos steigta mokytoj seminarija. Lenkikas universiteto cha rakteris. Universitete dstomoji kalba buvo lenkikoji. Kadangi daugelis profesori buvo nelenkai, tai i pradi daugelis kurs buvo skaitoma vairio mis kalbomis, ypa lotynikai ir pranczikai. Bet tiek kura torius Cartoriskis, tiek uni versiteto vadovyb buvo uols lenkai, todl veikiai visos vie tos buvo uimtos lenk, ir Vil niaus universitetas pasidar grynai lenkika staiga ir lenk kultros skleidju Lietuvoje. Martynas Odlanickis Poobutas, Taip pat artoriskio ir jo pa 17801799 m. Vyriausiosios Lietu djj rpesiu buvo sulenkin vos Mokyklos rektorius, garsus tos visos Lietuvos mokyklos; astronomas (f 1810 m . ) . jos ir baig galutinai lenkinti Lietuvos bajorij. Pastangos rusinti universitet. Napoleono antpldio metu universiteto studentija pasirod kariausia senosios Respubli kos atgaivinimo alinink. Todl po karo Rus valdia m r pintis t lenkikosios kultros centr paimti savo tak. Ka dangi karo metu universitetas buvo sunyks, daugumas studen tijos ir profesori buvo ivainje, tai po karo caras sak sutvar kyti universitet pagal sensias teises. Bet vietimo ministeris pirmiausia pasirpino apvalyti j nuo rusams nepalankaus ele mento. Profesoriai, pasirod rusams neitikimi, buvo paalinti. Buvo paalintas net universiteto rektorius, garsus mokslininkas Jonas Sniadeckis. Taiau lenkikasis universiteto charakteris 450

vis tiek nesusilpnjo. Universitetas vl senovikai susitvark ir veikiai igarsjo, kaip geriausioji lenk mokslo staiga: su juo nebegaljo lygintis nei Lenkijos nei Rusijos mokslo staigos. Tuo pat metu labai iaugo ir student skaiius: tuojau po Na poleono kar, j tebuvo vos apie 150, bet vliau iaugo iki 1.500. Toks universiteto klestjimas nepatiko rusams, ypa slavofilams, kurie kaip tik tuo metu Petrapily susiorganizavo draugij. Jie skelb, kad didiosios Lietuvos kunigaiktijos e ms n u o a m i b u v u s i o s r u s k u l t r o s t a k o j e , kad lenkai ten tes tik atjnai ir kad todl negalima jiems leisti toliau lenkinti krato. Tam tikslui jie reikalavo pa keisti vis Vilniaus apygardos vietimo sistem. Slavofil pastangos nenujo niekais. Apygardos kuratorius Cartoriskis (1824 m.) buvo priverstas pasitraukti. Jo viet u m itikimas caro tarnas N o v o s i l c e v a s . Jis tuojau pa naikino lenk kalb universiteto kanceliarijoje, ir visi ratai bu vo pradti rayti rusikai. Universiteto rektoriai, ligi tol ren kami, dabar buvo pradti skirti. Be to, jis m kontroliuoti ir profesori paskaitas. Kad per jas nebt skleidiamos valdiai nepalankios mintys, profesoriams buvo sakyta i anksto pateikti vietimo ministeriui paskait konspekt. Susirpinta ir studen tija. I paios studentijos parinktiems nipams buvo pavesti sekti jos gyvenim. Taiau visos tos priemons maai tepadjo. Tautikoji len k idja universitete ir student bajor tarpe jau buvo si galjusi, ir jos jau nebegalima buvo nuslopinti. 1831 m. suki limas parod, kad i universiteto negalima laukti itikimumo valdiai. Tuomet valdia pasiryo j visai panaikinti ir 1832 m. udar. Lietuvikumas Vilniaus universitete. Rusams uimant Lie tuv, jos bajorija jau buvo aplenkjusi. Bendroji nelaim j dar labiau suartino su lenkais. Dabar isigelbjimo ir valstybs atgaivinimo viltis tebuvo bendrai veikti su lenkais. Nepriklau somojo gyvenimo laikais nors bajorija ir didikai buvo sulenkj, taiau savo krat norjo ilaikyti savaiming. Dabar jie jautsi tur vien bendr prie, su kuriuo bendrai reikjo kovoti. Apie pasiprieinim kultrinei lenk veiklai Lietuvoje nebebuvo n kalbos. Lenkikasis universitetas ir taip pat jo priirimos len451

kikosios mokyklos lenkino dar ilikusi nesulenkjusi smul kij bajorij ir j mokyklas patenkanius valstiei vaikus. Taiau didiosios Lietuvos kunigaiktijos tradicijos dar tebe buvo gyvos, ir universitetas pasidar jos p r a e i t i e s ir j o s k r a t o t y r i n j i m o c e n t r u . Tik jis maa tekreip d mesio j krato tautikumo klausim. Tiek Lietuvos kilimo, tiek ateiviams uni versiteto nariams daugiau sia rpjo politin krato praeitis, ne jo kultra: be veik visi tar Lietuv esant neabejojamai lenkikosios kultros krat. Bet tuo paiu metu va kar Europoje i Rugio, o vliau i Rzos leidini pa intoji lietuvi tautosaka sudomino paius ymiuosius mokslininkus. Kai Lesingas, Herderis ir Goeth parod savo susidomjim lietuvi tautosaka, su ja panoro susi painti ir lenk mokslinin kai. I Krokuvos atjo Vil Adomas Jurgis artoriskis, ni praymas, kad ariau Vilniaus vietimo apygardos kuratorius lietuvi stovs universitetas (17701861 m.). patyrint j praeit ir t pranet Mokslo Mgj Draugijai Krokuvoj. Tok pra neim Krokuvoje padar Vilniaus universiteto garbs narys, uk mergikis kunigas K s. B a u a . Savo tyrinjimus jis paskelb ir atskira knyga Apie lietuvi tautos ir kalbos kilm" (1806 m.), kurioje ragina gelbti lietuvyb. Baua savo knygoje kaltina Lietuvos bajorij, kad ji nesirpi nanti savo kalba, kad nekurianti savos literatros. Es, nenor lie tuvikai kalbti net tie, kurie ir mok. Liaudis tebekalbanti lietu vikai, taiau turinti mokytis lenkikai, kad galt susikalbti su ponais. Kalti es ir dvasininkai, kurie nesimok lietuvikai, o veri 452

lietuvius mokytis lenkikai. Kad lietuvi kalba net, jis silo steigti Lietuv mylini ir lietuvi kalb mokani draugij, kuri rinkt tautosak, senienas ir rpintsi leisti liaudiai ir kunigams reikalingas lietuvikas knygas. Be to, jis rodinja, kad lietuvi pro senoliai buv Romos nukariautojai geruliai ir kad senovje jie tu rj didel literatr, kuri uvusi dl nelemt istorini aplinkybi. Bauos mintys sukl didel atgars mokslinink ir lietuvi veikj tarpe. Ypa juo buvo 'susiavjs D. P o k a , pats globojs lietuvikosios kultros palaikus savo Baubly ir ras emaitikai. T i k to meto Vilniaus universiteto garsenyb, isto rikas profesorius L e l e v e l i s , rodinjo Bauos lietuvi kildinimo i geruli nemokslikum. Lietuvi kalbos katedros klausimas universitete. ito sj dio metu, ne be sryio su Bauos darbais, ikilo projektas kurti Vilniaus universitete lietuvi kalbos katedr (1822 m.). Projekto autorius buvo universiteto bibliotekininkas K. Kantrimas. Katedros vedju buvo numatytas raseinikis mokslintas ba joras Uvainis. Taiau projektas nebuvo vykdytas. Mat, kaip tik tuo metu prasidjo rus reakcija prie lenkikj universiteto linkm, ir vadovybei nebebuvo kada galvoti apie savo darbo pltim; reikjo tik rpintis ilaikyti tai, kas pasiekta. Kantrimas savo memoriale kuratoriui artoriskiui rao, es, didesnje lietuvikj gubernij dalyje kaimieiai kalb lietuvikai. Nemaa lietuvikai kalbani es ir Lenk karalystj (t. y. Unemu nj) ir Prsuose. Tilj, Klaipdoj, i dalies ir Karaliauiuj lietuvikai es atliekami net prekybos reikalai; tose srityse lietuvikai atliekama dalis pamald ir lietuvikai mons mokomi tikybos. Toji kadaise galingos tautos kalba galinti paaikinti daugel Lietuvos, Lenkijos, Prsijos, Rusijos ir totori istorijos smulkmen. Prsuose, ypa Kara liauiaus universitete, kur esanti speciali katedra, lietuvi kalbos mo koma jau keli amiai. Be lietuvi kalbos ten negalima uimti klebon ir valdinink vietu. Ten i pareigos jos moksi dvasininkai ir tie pasaulininkai, kurie ruoiasi teisjais ir policijos valdininkais. Kad Vilniaus universitete bt dstoma lietuvi kalba, visuomen seniai pageidaujanti, o tatai, es, galima lengvai vykdyti, ir nebran giai teatseit. Lietuvikai, rao Kantrimas, turt mokytis ypa e maii,, o i dalies ir Vilniaus vyskupijos klierikai, dalis mokytoj seminarijos mokini, o, be to, i to turt naudos ir tie, kurie nor gauti vietas lietuvikose apskrityse. Kaip t memorial pairjo artoriskis, nra ini. 453

Universiteto reikm Lietuvai. Nors universitetas buvo grynai lenkikas, taiau, bdamas Lietuvos centre, jis turjo di del reikm ir Lietuvai. Lietuvos kilimo jo profesoriai ir stu dentai i tradicijos ir i savo krato meils daug dmesio kreip Lietuvos praeit. Todl kaip tik ituo metu prasidjo m o k s l i k a s L i e t u v o s i s t o r i j o s t y r i n j i m a s i r bu vo ispausdinta nemaa istorini veikal. Ir vliau, kai univer sitetas jau buvo udarytas, apie j susibrusi krato ir jo seno vs myltoj grup liko Vilniuje ir iki pat Muravjovo laik var Lietuvos tyrinjimo darb, rinko senienas, kr muziejus ir t. t. Taip pat universiteto takoje kiek vliau Lydos bajoras T. Norbutas para pirmj didiul (9 tom) Lietuvos isto rij. Universitetui suklus susidomjim Lietuvos senove, i kilo gausi lenk romantikoji literatra, kuri beveik visas temas m i Lietuvos istorijos. ia ypa pasiymjo universiteto aukltiniai Mickeviius, Kraevskis, Kondrataviius ir daugelis kit. J tad ratai, iidealizav Lietuvos senov, iaukljo Lie tuvos bajorij, kuri, ir lenkikai kalbdama, gerb ir myljo savo tvyn Lietuv, o save laik tik lenkikos kultros lietu viais. I antros puss, tie patys ratai kiek vliau labai paveik i liaudies tarpo kilusi lietuvikj inteligentij. Kovodama dl savo tautos teisi, ji labiausiai gaivinosi ta iidealizuotja seno ve. Todl ir Kudirka ms himn ra: I praeities Tavo sns te stipryb semia". Pirmieji tikri, susiprat lietuviai, buv aikioje Vilniaus uni versiteto dvasios takoje, buvo D a u k a n t a s ir V a l a n i u s , abudu Vilniaus universiteto aukltiniai. Daukantas dar tebestudentaudamas (1822 m.) para pirm savo istorin veikal Darbus senovs lietuvi ir emaii" (ispausdint vos 1929 m.). Vliau jis dar para Bd senovs lietuvi" (1845 m.) ir dviej tom Lietuvos istorij" (ispausdint tik 1893 m.). Valanius taip pat para pirm savo istorin vei kal emaii vyskupyst" (2 tomus, 1848 m.). Tai buvo pirmieji mokslo veikalai, parayti lietuvikai. Kitos Lietuvos mokyklos X I X am. pradioje. Kai rusai um Lietuv, joje tebuvo apie 80 mokykl. Dl kar, jusi paskutiniais Respublikos gyvenimo metais, daugelis mokykl inyko. Rus valdia Edukacin Komisij paliko, taiau nesi454

m ilaikyti mokykl. Tos mokyklos, kurios liko, buvo pa vestos ilaikyti vienuolynams, o pradios mokyklas ir toliau i laik parapijos. Edukacins Komisijos turtai buvo valdios per imti, bet ji ilaikym tedav tik vienai Vilniaus Vyriausiajai Mo kyklai, o vliau universitetui. Edukacin Komisija teprii rjo tik mokym. Patys rusai band steigti ir savo pradios mokykl, taiau jiems nesisek, nes jos buvo taikomos rusams pravoslavams, kuri Lietuvoje beveik nebuvo. Todl, nepaisant Rus valdios pastang, iki pat smarkios rusifikacijos pradios, kuri prasi djo po 1863 m. sukilimo, rus mokyklos Lietuvoje dides ns reikms neturjo. 6. Tautikasis emaii bajor sjdis X I X am. pradioje emaiiuose visuomen buvo kiek kitokia, negu kitose Lietu vos dalyse. ia bajorijos buvo labai daug, bet ji daugiausia buvo neturtinga ir maai kuo tesiskyr nuo valstiei; ji tik tu rjo politines teises ir galjo uimti valstybines vietas. Taiau bdami neturtingi, bajorai ia tebebuvo nenutol nuo liaudies ir tebekalbjo lietuvikai. Valstieiai ia taip pat buvo geresnje bklje; daugelis j iki pat rus valdymo pradios tebebuvo inininkai, o ne baudiauninkai. Todl jie beveik buvo lygs su smulkbajoriais. Rus valdioje vis bkl pakitjo. Bajorija tebebuvo laisva ir tebeturjo savivaldyb, bet valstybs valdymo inicia tyva i jos jau buvo atimta. Daug labiau pablogjo valstiei bkl, nes visur buvo vesta sunki baudiava. Tuo tarpu jau nuo X V I I I am. galo, veikiant Edukacins Komisijos moky kloms, vietimas emaiiuose buvo pakils. Ir neturting bajor tarpe atsirado apsivietusi moni, kurie, myldami savo kra t, m domtis viskuo, kas sava. Neumiro jie n savo kal bos; vienas kitas pradjo bandyti emaitikai rayti ir rinkti savo krato padavimus ir vairias senienas. it sjd dar labiau sustiprino susidomjimas lietuvi kumu, kur paskatino Vilniaus universitetas, ir X I X am. pra dioje pasirods visuotinis susidomjimas lietuvi kalba ir lie tuvikosios raliavos pagyvjimas Maojoje Lietuvoje (kaip tik 455

tuo metu 1818 m. Rza ileido Duonelaiio ratus, o netru kus 1825 m. ir igarsjus savo dain rinkin). emaii tautikojo ir kultrikojo judjimo centras buvo vyskupo Juozo Arnulfo G i e d r a i i o rezidencija A l s d i a i ; pats vykupas buvo kartas emaii patriotas ir uolus vietimo rmjas. Jis ileido savo lietuvikj v. Rato vertim (1816 m.), jo raginami kunigai prie banyi steig mokyklas. sitrauk t sjd, emaiiai pirmiausia susirpino kalba. D. P o k a net m rayti emaitik odyn ir tam tikslui rinko senas knygas. K. Z abitis N e z a b i t a u s k a s ileido lietuvikj knyg bi bliografij, S. Stanevi i u s lietuvik dain rin kin. Kad nebt darkoma emaii kalba, bajorai ir ku nigai pradjo spausdinti nau j maldaknygi, giesmyn ir elementori. Be to, buvo renkamos se nienos ir seni istoriniai doku mentai, o D. Poka savo Baubly tais net senien mu ziej. Jis taip pat band rayti ir Lietuvos istorij. Tuo pat metu net pradta lietuvikai kurti ir versti sve tim krini lietuvi kalb. Lietuvikai ra Poka, D. Pokos Baublys. Staneviius, Klemen 1812 m. Poka i tuiavidurio uolo t a s , V i l e n t a s i r nemaa padar 3 trobeles, kuriose buvo taisyti kit, taiau daugumas j k muziejliai; Bijotuose, paliai Skaud rini ir vertim liko rankra vil, jos dar tebestovi. iuose, neispausdinti. Visi to sjdio bajorai, kad ir myljo savo krat, kad ir rpinosi lietuvikosios kalbos grynumu, taiau neskelb joki 456

nei socialini nei tautini idj, nes lietuvikasis elementas dar nebuvo tiek susiprats, kad galt vertis i nusistojusios santvarkos form. Myldami savo krat, jie b u v o l u g u s i o s s e n o s i o s v a l s t y b s p a t r i o t a i i r kartu s u visa bajorija svajojo apie jos atgaivinim, toliau jie nesiek. Net Poka, apdainuodamas muiko vargus, n neketina jo kurs tyti, tik ragina kantriai neti savo nat. Todl veikiai nauji politiniai vykiai skaudiai rus nu malintas 1831 m. sukilimas sustabd t judjim, ir graus emaii bajorijos tautikasis sjdis apmir. Tautikasis ju djimas vl atgijo ir kart jau nebepasiliov, tik prasiverus j viej gyvenim i lietuvikojo kaimo kilusiai inteligentijai. 7. Valstiei klausimas X I X am. pradioje Valstiei bkl, Lietuvai patekus Rus valdi, ymiai pa blogjo. Rusijoje valstieiai buvo beteisiai vergai, su ku riais ponas galjo elgtis kaip tinkamas: galjo juos pardavinti, prakortuoti, panorjs katorg isisti ir vl susigrinti. Par davindavo net iskirdami vyrus nuo mon ir tvus nuo vaik. Valstieiams buvo udrausta kam nors pasisksti. Nors ir Lie tuvoje tuo metu nebuvo joki valstieius ginani statym, ta iau ia tokie nemoniki paproiai buvo retas dalykas. sivie patavus rusams, pradjo sigalti j baudiavos paproiai ir Lie tuvoje. Ypa pablogjo valstiei bkl valstybiniuose dva ruose, kuri daugumas buvo idalinta rus generolams; ie tuojau ia ved savo paproius ir jo pavyzdiu Lietuvos bajorams. Be to, buvo padidinti ir valstiei mokesiai. Anksiau buvo mokta nuo valdomosios ems ir nuo dmo", t. y. nuo sodybos, o rusai ved mokest nuo mogaus (nuo dios"). Taip pat nepaprastai valstieius vargino rekrt pareiga (vyrus paimdavo kariuomen net 25 metams). Sumanymai panaikinti baudiav. Nauja priespauda kil nesnij moni tarpe sukl uuojautos valstieiams. Vilniaus vysk. Kasakauskas ileido atsiaukim (1800 m.), kuriuo ragino bajorij parodyti daugiau monikumo ir rpintis valstieiais, nes jie, anot vyskupo, yra ms artimi ir broliai, mons vie457

Bet kai po to bajorij prislg nusivylimas ir rus kertas, kiek laiko buvo liautasi galvoti apie palengvinimus valstieiams. Baudiavos panaikinimo klausimas 1817 m. seimeliuose. Vals tiei atleidimo klausim vl ijudino 1816 m. baudiavos pa naikinimas Estijoje, o 1817 m. Kure ir Videmje, t. y. Lat vijoje be Latgalos, kurioje baudiava buvo vliau panaikinta (kartu su Lietuva ir visa Rusija). Tuo pat metu apie valstiei atleidim pradjo galvoti ir Lietuvos bajorai. Vieni j i to tikjosi pigi darbinink, kiti, labiau nuskurd, tikjosi tuo bdu atsikratyti karo nuvargintiems valstieiams reikaling pa alp ir atsikratyti valdios byl dl rekrt. Tuojau buvo pradta svarstyti, kaip vykdyti t atleidim. Ypa u bau diav panaikinim stojo Vakar idjomis susiavjusi jaunuo men. Ir i tikro 1817 met seimeliai rinkosi baudiavos pa naikinimo kiais. Ypa radikalus pasirod Ukmergs apskri ties (pavieto) seimelis. Instrukcijoje savo atstovams guberni jos seimel ukmergikiai aikiai reikalavo atleisti valstieius nuo baudiavos, tik be ems. Taiau Vilniuje gubernijos seimely dl to kilo didelis triukmas. Atsirado toki, kurie pranaavo, kad, paskelbus laisv, kratas nuvisis revoliucijos ugnimi, kaip kad buv Europos vakaruose. Ginai pagaliau iard vis sei mel, o i Petrapilio po to atjo perspjimas, kad bajorija be vy riausybs inios toki opi klausim nesvarstyt. Tas klausimas tuo ir pasibaig. Tuo tarpu valstieius pasiek inios apie laisvs sumany mus. Nesulaukdami laisvs, jie nerimo ir vis kalt met ant savo pon. Todl caras Mikalojus I (18251855 m.), eng damas sost, savo manifeste pabr, kad valstieiai savo pa reigas eit ir toliau, kaip j. Tuo bdu tas klausimas nebebuvo pajudintas iki X I X am. antrosios puss. Tik prasidjusio su kilimo metu valstieiai vl gavo vili, kad j bkl bus pa gerinta. 8. 1831 m. sukilimas Slaptosios organizacijos Lietuvoje. Kai prie bajorijos pa stangas gyti daugiau laisvi prasidjo Rus valdios reakcija ir persekiojimai, kai rusai pradjo spausti Vilniuje klestjusi 459

Rekrtas atsisveikina su savo eima. (Mainsko paveikslas).

nos su mumis prigimties, vieno tikjimo, kurie mums darbuojasi, liedami prakait". Kai 1803 m. caras laisvj artoj" statymu leido i baudiavos atleisti valstieius, tai keletas bajor tuo pasinaudojo ir mirdami testamentais atleido savo valstieius. Vienas joniklietis I g. K a r p i s atleido be ems net 7.000 valstiei; atleido ir kai kurie kiti bajorai. Tuo bdu vl atsirado valstiei ininink. Taiau neilgai laisvi ibuvo ir itie atleistieji: vieni anksiau, kiti vliau, jie vl buvo grinti baudiav, kaip gro j ir prie rusams uimant krat atlei stieji (r. 424 psl.). Ne tiktai paprastas monikumas baudiauninkams, bet ir pavyzdys, o taip pat ir i Vakar ateinanios prancz revoliu cijos idjos veik Lietuvos bajorij. Taip antai, ji mat, kad baudiava naikinama Maojoje Lietuvoje (1807 m.), kad ji buvo panaikinta Napoleono sukurtoje Varuvos kunigaiktijoje, kuri buvo patekusi ir lietuvikoji Unemun. Baudiavos panaikinim sil ir Oginskis savo bsimosios didiosios Lie tuvos kunigaiktijos projekte; apie valstiei bkls palengvi nim daug buvo kalbta ypa Napoleono ygio Rusij metu. 458

universitet, bajorijos tarpe m plisti slaptos organizacijos. Viena i stipriausij to meto organizacij buvo m a s o n a i . Tai buvo liberalika viesuomens organizacija, kuri, grdamasi vietimo ir prancz revoliucijos idjomis, norjo pakelti ekono min ir kultrin krato gerov. Tada ji dar nebuvo priebanytin, ir jos nari tarpe buvo nemaa aukt dvasinink. Lietu voje tuo tarpu sikr net kelios mason los (Vilniuje, Rasei niuose ir kt.). Bet daug veiklesns buvo slaptosios jaunimo organizacijos, kurios rus priespaudos takoje sikr Vilniaus universitete ir kitose mokyklose. Veiklesnieji universiteto studentai pir miausia kr slapt F i l o m a t (mokslo mgj) Draugij, kurios tikslas buvo l a v i n t i s i r d i r b t i v i s u o m e n e i . Draugija buvo negausinga, nes j buvo priimami tik visikai patikimi ir kuo nors pasiymj studentai (poetai, raytojai, rimtai ruoiasi mokslui ir t.t.). J tarpe buvo ir didysis poetas Mickeviius, kurio ratai jau tada susirinkusio brelio tarpe su keldavo nepaprast entuziazm. Netrukus buvo kurta F i l a r e t (doros mgj) Draugija, kuri buvo stengiamasi trauk ti daugiau nari. Ir jos tikslas buvo panaus m o k s l a s , d r a u g i k u m a s i r t v y n s m e i l . Panaiais tikslais buvo steigta ir vadinamoji S p i n d u l i n g j Draugija (Promienici), kuri buvo grynai visuomenika ir rpinosi skleisti kilnias monikumo ir patriotizmo idjas, bendraudama su pla iaisiais jaunuomens sluoksniais. Tam tikslui ji reng visokius pasilinksminimus, vakarlius ir t.t. Be to, Kdaini, Krai ir kt. mokyklose buvo sikrusi vilnikes panai organizacij, pasivadinusi J u o d a i s i a i s B r o l i a i s . Pagaliau, be mason ir jaunimo organizacij, Vilniuje vei k dar savotika, t pai tiksl organizacija N e n a u d l i D r a u g i j a (Towavzystwo Szubrawc6w). Savo idjoms skleisti ji turjo net laikrat G a t v s i n i a s " (Wiadomoci Brukowe); jame skaudiai iplakdavo savo visuomens ne rangum ir apsileidim. N viena t organizacij savo statuose neturjo politini tiksl; taiau adindamos patriotizm ir ragindamos rpintis savo krato reikalais, jos savaime kl nepasitenkinim tais, ku rie t darb trukd. Taip buvo aukljamas jaunimas, kuris pa460

siryo, kad ir maito keliu, ivaduoti savo krat i Rus jungo. T nuotaik ugd ir pats universitetas, o ypa ikalbingas ir gabus istorijos profesorius L e l e v e l i s , kurio paskait su sirinkdavo klausyti ne vien studentai, bet ir daugyb vilniei. T i k visai netiktai beplintant judjim 1823 m. iard rusai. Vienas Vilniaus gimnazijos mokinys ant lentos ura: Te gyvuoja gegus 3 d. konstitucija!" (mat, i reforminio seimo konstitucija lenk ir Lietuvos bajorijos buvo laiko ma siektinu idealu ir laisvs garantija). Tuojau po to prasi djo kratos ir aretai mokini ir student tarpe. Prof. Lelevelis turjo pasialinti Lenkij, o visi ymesnieji student vadai buvo itremti. Buvo itremtas ir patsai filaret vadas T o m a s a n a s . Taip pat buvo itremtas Rusij ir Ad. Mickeviius, kuris tuo tarpu jau buvo mokytoju Kaune, taiau su studen tais tebepalaik glaudius ryius, siuntinjo jiems savo rat ir t.t. Tuo pat metu prasidjo kratos ir kitose vietose. Dau gelis buvo aretuota ir itremta. Kraiuose tais paiais 1823 m. buvo iardyta Juodj Broli Draugija, kuri taip pat jau vie ai buvo pradjusi rodyti savo veikim. Bet itie Rus valdios persekiojimai nesustabd judjimo. Bajorija m nerimauti ir tartis, k daryti. Visi buvo pasiruo sukilti; reikjo tik kibirkties. O ji buvo lenk mesta: 1830 m. jie sukilo, nordami savo karalyst ivaduoti i Rus caro valdios ir suvienyti visas iki pirmojo padalinimo turtsias emes. Lenk sukilimas. Napoleono nugaltojai 1815 m. Vienos kongrese stengsi atstatyti Europoje senj prierevoliucin san tvark. Su revoliucijos idjomis kovoti buvo sudaryta v e n t o j i S j u n g a . Taiau revoliucijos paleisti mogaus laisvs kiai Napoleono eimininkavimo metu Europoje jau buvo su kl ir taut laisvs kius. Restauruotoji monarchija neatsilai k n Pranczijoje: 1830 m. ten vyko nauja revoliucija, o tuo jau po to sukilo ir isiskyr i bendrosios su olandais valstybs (Niderland) belgai. Kadangi Lenk karalystje tuo tarpu jau buvo iaugs grietas konfliktas tarp daugiau laisvs troktan ios lenk visuomens ir tas laisves dar labiau siaurinanios Rus valdios, tai t pai met lapkriio mnes Varuvoje vy ko sukilimas. Prancz ir Belg sukilim pasisekimas, Pran461

cz ir Angl suteiktoji belgams parama dav vilties lenkams, kad ir jiems pasiseks, kad Anglija su Pranczija parems ir juos. Taiau jie apsivyl: niekas neatjo pagalb, ir po kruvin kov Lenk karalysts autonomija buvo panaikinta. Sukilimas Lietuvoje. Atjus lenk sukilimo iniai, Vilniu je tuojau susidar specialus komitetas, kuris turjo vadovauti Lietuvos sukilimui. Bet slygos sukilti buvo labai nepalankios: jam nebuvo dar pasiruota ir nebuvo ginkl. Rus valdia dar prie sukilim gabesniuosius mones buvo itrmusi, ir visam krate neatsirado tinkamo vadovauti mogaus. V a l s t i e i s u k i l i m a s . Komitetas lauk, kad len kai tuojau atsis j Lietuv savo kariuomens, bet veltui, nes len kams nesisek. Rusams kontroliuojant kelius, buvo sunku susi siekti su Varuva. Komitetas neinojo, n k veikti. Kaip tik tuo metu m bruzdti v a l s t i e i a i , kurie pairjo sukili m, kaip savo socialin isilaisvinim. Trokdami baudiavos panaikinimo, jie pirmieji sukilo: rusams pradjus rinkti re krtus, jie vienoje kitoje vietoje pasiprieino. Ypa plaiai isiplt valstiei sukilimas Gintiliki ir Salant parapijose (Teli apskr.). Bet ia sukilliai buvo rus kariuomens i vaikyti ir pabgo Prsij. Nepaisydami to nepasisekimo, val stieiai buvo sukil ir kitose srityse. Tik vliau, kai pamat, kad ponai n negalvoja apie baudiavos panaikinim, jie pradjo bgti i sukilli eili. B a j o r i j o s s u k i l i m a s . Nors atskiri bajorai vadova vo ir valstiei bruzdjimui, taiau organizuotai jie sukilo vliau. Pirmieji nutar sukilti ir sura sukilimo akt Raseini bajorai (1831 m. kovo 25 d.). T pai dien 50 raiteli, 100 psij auli ir 400 valstiei um Raseinius. itas raseiniki pa sisekimas sujudino visus kitus. Tuojau visose apskrityse m rinktis bajorai, skelbti sukilimo aktus, pasiadjimus susijungti su Lenkija, ir labai greit sukilli rankose atsidr visa Lie tuva. Rusai liko tik Kaune ir Vilniuje. Bet toliau sukilliams jau nebesisek. Nuo Vilniaus jie buvo atmuti; jie taip pat negaljo prisimuti ir prie Palangos, kur turjo bti atgabenti Anglijoje nupirkti ginklai. Netrukus sukilliai buvo visikai iblakyti. J briai turjo isislapstyti mikuose ir, rinkdami jgas, laukti lenk paramos. 462

Kariuomens ygiai. Po kurio laiko Varuvos sukilli prieaky atsistojo M. Radvila. Jau vienas jo vardas rod Len kijos sukilli bendrum su Lietuva, ir Varuvoje tuojau susi dar i Lietuvos kilusi bajor komitetas. is komitetas suki limo vadovybei teik pa reikim, kad prie jo pri sidedanti ir Lietuva. Ta da buvo isista Lietuv kariuomens, kuriai vado vavo generolas Gelgaudas. Pirmiausia reguliarin ka riuomen ir visos sukil li pajgos buvo suburtos Vilniui pulti. Taiau puo limas nepasisek. Neteks 2.000 moni, Gelgaudas pasitrauk Raseinius. Tuo tarpu rusai atsim Ukmerg, Jonav ir iau lius. Nordami sukilli nuotaik pakelti, vadai nu sprend pulti iaulius. Ta iau ir ia nepasisekus, nuotaika dar labiau nukri to. Tada K u r n u o s e vyko paskutinis vad pa sitarimas, kur pasirod di Emilija Pliateryt, diausia tarp j nesantar heroika sukilli vad, gavusi v: vieni kitiems prikai kapitono laipsn (f 1831 m.). iojo, kiekvienas norjo vadovauti, bet nieko neveik, tiktai paradavo ir puotavo. Krato bajorija buvo labai nepatenkinta generolais. Pagaliau generolai sutar savo jgas perskirti: Chlapovskis ir Gelgaudas turjo eiti Kaun, Dembinskis Kuro pasien, o Rohlandas Palang. Bet Chlapovskis, kurio vadovybje buvo ir Gelgaudas, uuot kovojs su rusais, prie pereidamas Prsijos sien, padjo gink lus. Tuo pat metu ten buvo atygiavs ir Rohlandas; Chlapovskio kariuomenei padedant ginklus, i Rohlando brio pasi463

girdo auksmas: Klastai" ir vienas karininkas prijojs nu ov Gelgaud, laikydamas j to negarbingo ygio kaltininku. Bet po keleto dien, padjs ginklus, Prsij perjo ir Rohlando brys. Tuo bdu reguliarins kariuomens Lietuvoje teliko tik Dembinskio rinktin (apie 3.500 kari). Rusai tuo tarpu atga beno Lietuv daugiau savo kariuomens, ir Dembinskiui nebe manoma buvo kariauti. Taiau jis neketino pasiduoti. Padars tikrai didel yg, nugaljs daugyb klii, jis laimingai pra simu iki Varuvos, kur buvo ikilmingai sutiktas ir u nuo pelnus paskirtas Varuvos gubernatorium. Sukilimo numalinimas. Dembinskiui ivykus, Lietuvoje nebeliko jokios stipresns pajgos. Rus kariuomenei jau nebeteko kovoti, o tik sukillius gaudyti. Uimdama miestus ir miestelius, ji visk pl ir ud nekaltus mones. Ypa nukentjo Amena. Um miestel, rusai ipl ne tik gyven toj namus, bet ir banyi, iud apie 80 moni, o tuos, ku riuos tar dalyvavus sukilime, prisiri prie patrank nusivar Vilni. Tokiomis iauriomis priemonmis 1831 m. ruden buvo likviduotas sukilimas. Sukilimo padariniai. Sukilimas nedav niekam naudos. Lenkijos autonomin karalyst buvo panaikinta, Lietuva ir Len kija buvo nuteriotos, daug moni uvo sukilimo maiaty, o dar daugiau buvo itremta Rusijos gilum. itremtj vietas buvo priveta rus, kurie turjo pasidaryti caro valdios atrama. Nukentjo taip pat ir banyios, nes kunigai taip pat buvo prisidj prie sukilli. Buvo udaryta daugyb vienuolyn (Kaune, Paaisly, Panevy, Ukmergje, Raseiniuose, Teliuose ir kt.). Kauno buvusi jzuit banyia, Panevio ir Raseini pijar banyios buvo paverstos cerkvmis. Ukmergje, Za rasuose, Kdainiuose ir Jurbarke buvo pastatytos naujos cerk vs, o Paaislio vienuolyne apsigyveno pravoslav vyskupas archieriejus. Visa tai buvo daroma rusikajam gaivalui su stiprinti. Nebuvo aplenktos n mokyklos: Kalvarijos, Padubysio ir Kolaini mokyklos buvo udarytos, o Krai mokykla perkel ta Kaun. Udaryt mokykl vietoje veltui buvo bandomos kurti rusikos mokyklos: jos neturdavo mokini.

Daugelio sukilime dalyvavusi bajor dvarai buvo konfis kuoti. Be to, buvo konfiskuoti ir visi dvasinink dvarai (jiems buvo palikti tik mai sklypeliai ems). Dar smarkiau buvo pradti persekioti unitai, kurie veikiai visai inyko buvo varu suvaryti pravoslavij (ir. 303 psl.). Rusai nepaliko ramybje n Vilniaus u n i v e r s i t e t o . 1832 m. j udar. I pradi buvo dar paliktas me dicinos fakultetas ir dvasin akademija, bet netrukus medicinos fakultetas buvo panaikintas, o dvasin akademija buvo per kelta Petrapil. Kaip tik tuo metu Rus valdia kr savo uni versitet Kijeve, kuriam ir atiteko beveik visas Vilniaus uni versiteto turtas (biblioteka, mokslo priemons ir t.t.). Valdia, nordama ugrobtuosius kratus, suartinti su Ru sija, panaikino ir L i e t u v o s s t a t u t (1840 m.); jo vie toje ved rus statymus. Vienu odiu, po sukilimo prasidjo daug smarkesn Lietuvos rusinimo politika, kuri po naujojo (1863 m.) sukilimo pasidar dar grietesn. 9. Baudiavos panaikinimas Valstiei bkl X I X am. vidury beveik nepakitjo. Kai 1817 m. bajorija, pradjusi kalbti apie baudiavos panaikinim, buvo sudrausta, tas klausimas daugiau jau nebeikilo. Tik malindamas 1831 m. sukilim, Rus valdia adjo laisv tiems valstieiams, kurie neprisids prie sukilli, taiau tatai buvo vien tik gras paadai. Tik po sukilimo konfiskuotose ba jor ir dvasinink emse valstiei bkl ymiai pagerjo. Valdia, nordama sudaryti krate carui atsidavus visuomens sluoksn, t dvar em idalino valstieiams, tereikalaudama mokti palyginti labai ma in (bajorikj valstiei bkl buvo daug sunkesn). Tuo buvo norima atkreipti valstiei akis car, duodant jiems suprasti, kad tik i jo tegalima laukti maloni. Privatiniuose dvaruose tebuvo tik suvienodintos vals tiei prievols. Tam tikslui buvo sakyta paruoti vadinamuo sius i n v e n t o r i u s , kuriuose nuo seno buvo suraomos visos valstiei pareigos. Inventoriams suvienodinti visose gubernijose buvo steigti specials komitetai. Taiau tie inventoriai nega ljo daug padti, nes valstieiai vis tiek pasiliko beteisiai: jei
L i e t u v o s fstorija, 3 0

465

ponas didino prievoles, jie neturjo kam pasisksti. Invento riuose, pavyzdiui, buvo nustatyta, kad nuo valako turi eiti dva rui baudiav 3 dienas savaitje vyras su arkliu ir 1 dien mo teris; u kit dien darbus turjo bti atlyginama nustatyta taksa. Be to, nebuvo galima atimti valstiei valdomos ems. Ta iau dvarininkai it nuostat labai retai tesilaikydavo, ir vals tieiai buvo veriami dirbti dvare didesn skaii dien ir u tai jokio atlyginimo negaudavo. Kai m plisti gandai, kad baudiava bsianti panaikinta, daugelis pon valstiei valdo mj em prijung prie savo dvaru (mat, jo gandai, kad tai, k valstieiai vald, tursi bti jiei .s ir palikta). Rpestis panaikinti baudiav ijo i paios caro valdios, nes tik Rusija tebebuvo vienintelis Europos kratas, kur dar tebebuvo baudiava. Apie baudiavos panaikinim jau galvojo ir caras Mikalojus I, taiau jo vyriausybs dmes vis nukreip davo polit niai vykiai. Mat, tuo metu Rusijos valdia buvo uoliausia absoliutikosios Europos tvarkos saugotoja, ir todl buvo prieinga kiekvienam liberalikajam judjimui. Dl pa ramos, suteikiamos Europos valdovams kiekvieno revoliucinio judjimo metu, caras buvo net pramintas Europos an.daru". Rus valdios sluoksniuose buvo sigaljusi reakcionierikoji linkm prie visas liberaliksias sroves. O t reakcionierikum dar labiau adino 1830 ir 1848 m. revoliuciniai judjimai Europoje, o 18301831 m. ir Rus ugrobtoje Lenkijoje ir Lietuvoje. Aiku, kad siauiant reakcijai, nebuvo kada rpintis valstieiais. Valstieiais susirpinta tik po nelaimingojo Krimo karo (18531855 m.), kuris reakcionierika jai politikai sudav didel smg. Tad baudiavos panaikinimu susirpino jau naujasis caras A l e k s a n d r a s II (18551881 m.), kuris tvo politikos nepasisekimus norjo pataisyti vidaus reformomis. Dar per karnacij caras sak atsiklausti dl baudiavos panaikinimo ikilmes suvaiavusios bajorijos. Paios Ru sijos bajorija pasisak neigiamai, bet Lietuvos atstovai ai kiai pasisak u valstiei atleidim. Mat, Lietuvos bajorijos dauguma jau buvo supratusi baudiauninko darbo neproduk tyvum ir tikjosi, kad, panaikinus baudiav, atsiras pigi dar binink, su kuriais bus galima pakelti k. O kaip tik tuo metu, Anglijai panaikinus veamuosius muitus (1846 m.), buvo pra466

sidjusi didel jav paklausa eksportui.

Todl buvo labai nau

dinga gerai sutvarkyti k. Po karnacijos visi Lietuvos gubernij sei meliai, atsakydami klausim, kuriuo bdu, j nuomone, reikt pagerinti valstiei bk l. ' pareik, kad pir mja slyga jie laik baudiavos panaikinim ir kad jie patys mielai atsiad savo teisi valstieiams. Po to (1858 m.) valstiei at leidimo projektui pa ruoti visose Lietuvos gubernijose buvo suda ryti bajor komitetai, kuri -darb turjo su vienodinti centralin komisija Vilniuje. i tos komisijos sudarytas projektas buvo nusis Caras Aleksandras II tas Petrapil, kur tok (18551881 m.). pat darb dirbo speciali komisija visai Rusijai. Lietuvos komitet darbas jo ne be klii, nes bajorijos tarpe atsirado nemaa baudiavos alinink, bet gal gale visi sutiko, kad valstieius reikia paversti inininkais, t. y. mokan iais tik mokesius. Nebuvo tik sutikimo dl tolimesnio j li kimo. Bet vis dlto vienur daugumas, kitur bent dalis bajor stojo u tai, kad valstieiams turi bti leista isipirkti savo val domj em ir pasidaryti jos savininkais. Baudiavos panaikinimo manifestas buvo paruotas Petra pily ir paskelbtas 1861 m. vasario 19 d. Juo visoje Rusijos impe rijoje buvo p a n a i k i n t a b a u d i a v a , o v a l s t i e i a m s d u o t a t e i s p e r 4 9 m e t u s i s i p i r k t i em.
467

Reformai atlikti buvo sudarytos apskrityse v a l s t i e i k o m i s i j o s , apskritys padalintos apylinkes, kuri prieaky bu vo pastatyti t a i k o s t a r p i n i n k a i , o didesniesiems nesu sipratimams sprsti vis tarpinink suvaiavimai, vadinami taikos suvaiavimais. Baudiavos panaikinimo vykdymas buvo pai dvarinink rankose, nes visi taikos tarpininkai buvo renkami i j tarpo. Dvarininkai, inoma, tik savimi tesirpino. Vis reform pagal manifest ir papildomuosius sakymus (ukazus) reikjo atlikti per 2 metus (tuo laiku valstieiai dar turjo eiti baudiav). Su valstieiais turjo bti sudarytos specialios sutartys. Taiau prajo paskirtasis laikas (2 metai), o toki sutari teatsirado vos tiktai keletas. Dvarininkai, be to, nenorjo atiduoti vals tieiams geresns ems ir stengsi juos perkelti prastesnes so dybas. Daugelis dvarinink jau i anksto ivar valstieius i geresni sodyb ir paliko juos be ems. Vykdant reform taip pat turjo atsirasti beemi: mat, buvo nustatyta, kad dvarininkui turi likti ne maiau, kaip Vs visos jo turtosios e ms. Jei kur valstiei dirbama em sudar daugiau, kaip 2 /s visos pono nuosavybs, tai i dalies valstiei ji turjo bti atimta. Valstieiai tuo tarpu pradjo bktauti, kad i skelbiamo sios laisvs nieko neieis; bijodami, kad i sutari su ponais gali sulaukti nauj prievoli, m net bruzdti, ir atsisakinjo daryti sutartis. tok valstiei elges ponai irjo, kaip ne paklusnum ir galimo maito pradi. Todl jie m kviestis savo dvarus rus kareivi. Daugelis valstiei buvo skaudiai iplakti ryktmis, susodinti kaljimus arba kitur igabenti. Kareiviai, apsigyven kaimuose, itisus mnesius kankino vals tieius, naikino j turt. Vien Kauno gubernijoje toki iauri egzekucij buvo padaryta net 117. Kariuomens auksi tiek daug dvarinink, kad reikjo jos atveti net i kit gubernij. Valstieius apm siaubas: daugelis j ibgiojo, o kai kur jie net pradjo prayti, kad grint baudiav, nes toks gyve nimas atrod nebemanomas. Tuo bdu per tuos dvejus metus, paskirtus reformai, jos vykdyti nepasisek, juo labiau, kad 1863 m. vyko sukilimas prie Rus valdi. Tik sukilimo mal468

intojas Murajovas 1861 m. reform pakreip valstieiams nau dingesne linkme, ir ie nurimo. 10. 1863 met sukilimas Sukilimo ivakars. Skaudiai numalintas 1831 m. sukili mas nepanaikino vili atgaivinti nepriklausom Respublik. Lenk karalyst faktikai buvo panaikinta, bet juridikai bu vo laikoma tebesania, nes Rusija j buvo gavusi (1815 m.) Vie nos kongrese, kaip atskir politin vienet, ir bijojo j panaikinti, kad nesikit kitos valstybs kongreso dalyvs. Grietas rus reimas dar labiau kl lenk nepasitenkinim, ir vl pra sidjo bruzdjimas. Naujasis caras Aleksandras II (18551881 m.) valdymo pradioje Lenkijai dav ioki toki palengvinim, bet j buvo per maa. Varuvoje ir visame krate prasidjo pusiau tautikos, pusiau religikos manifestacijos. Jomis buvo norima sukelti patriotizm. Tos manifestacijos persimet ir Lie tuv (mat, Lietuvos bajorija vis laik sek lenkais). Rusai ni drausti tokias manifestacijas ir patriotik giesmi giedo jim' banyiose, vadus pradjo sodinti kaljim ir tremti Rusij. Manifestacijoms nesiliaujant, valdia m spausti ku nigus. Jos spiriamas, emaii vysk. V a l a n i u s net ileido savo kunigijai aplinkrat, kuriuo j perspjo, kad u patrio tik giesmi giedojim banyiose valdia nusistaiusi bausti, ir sak tokiuos giedojimus kiek galint stabdyti. Taip pat jis spjo kunigus nedalyvauti ruoiamose manifestacijose ir neduoti joms banytini vliav ir kitoki insignij. Bet nei vyskupo spjimas, nei rus vestoji karo bkl nei smarkios bausms bei aretai ir trmimai Rusij nieko negelbjo. Judjimas ypa pltsi Lenkijoje; Lietuva nuo jos irgi neatsiliko. Sukilimas Lenkijoje. Nordama nuraminti patriotikj len k judjim, Rus valdia griebsi nuosaiki priemoni. Lenki jai buvo duota net autonomija, jos reikalams tvarkyti buvo steigta i pai lenk sudaryta V a l s t y b s T a r y b a . Gu bernijose buvo steigtos taip pat rinktosios tarybos. Taiau daugumui lenk itie naujumai nepatiko, nes jie reikalavo ne priklausomybs, o ne autonomijos. Kartesnieji lenkai, pabg, kad valdios daromos reformos ir palengvinimai gali nuraminti 469

atlyginimo liksianti j nuosavyb. Taip pat buvo adama duoti po 3 margus ems visiems trobelininkams ir darbininkams (i noma, visa tai buvo adama tik prisidjusiems prie sukilimo). I tikrj tie atsiaukimai kai kur paveik. Greta bajor ir kunig, prie sukilimo prisidjo nemaa amatinink ir dvar darbinink. Kiek aliau laiksi valstieiai, nes du pereinamieji baudiavos naikinimo metai jiems pakirto pasitikjim dva rininkais. Bet kai kur, ypa emaiiuose ir Panevio apskrity, prisidjo ir valstieiai. (Lietuvoje sukilime j dalyvavo daug daugiau, negu Lenkijoje, kur jie beveik visai neprisidjo). Nors sukilimas buvo pradtas raudonj, bet prie jo pri sidjo visa bajorija, nes visiems rpjo numesti Rus jung. Apsiginklav daugiausia mediokliniais autuvais, dalgiais ir kitais menkais ginklais, sukilliai rinkosi giriose. Jiems va dovavo karininkai, bajorai ir keli kunigai (garsiausias i j buvo kunigas A. Mackeviius). I giri jie puol rusus, trukd su sisiekim, grob maisto ir ginkl transportus. Veikiai su killi rankas pateko visas kratas, taiau didesniuose miestuose tebesilaik rus kariuomen. Sukilimo malinimas. Kai sukilimas jau buvo isiplts vi soje Lietuvoje, Vilni atvyko naujas generalgubernatorius M vk o l a s M u r a v j o v a s , kuriam buvo lemta suvaidinti labai svarb vaidmen ms krato likime. Vos atvyks Vilni, jis tuojau sak suaudyti du kunigus ir vien bajor. Nor damas dar labiau nugsdinti sukillius, jis sak Vilniaus pre kyvietje (dabartinj Lukikio aiktj) pastatyti kartuves, kur sukilliai buvo kariami dienos metu, dalyvaujant monms. Tuo bdu buvo daugyb pakarta. Be to, Muravjovas visam krate sudar speciali sukilimui malinti organizacij. Apskrityse paskyr k a r o viri ninkus, sudar andar kuopas, karo lauko t e i s m u s i r t a r d o m s i a s k o m i s i j a s . Kad dar bas greiiau eit, tos staigos gavo teis savarankikai veikti. Pagaliau sukilimo malinim buvo traukti ir valstieiai. Tam tikslui buvo sudarytos v a l s t i e i s a r g y b o s , kurios tu rjo saugoti kaim smukles, kelius, mikus ir tikrinti visus pravaiuojanius ar praeinanius. Isislapsiusiems sukil470 471

liams gaudyti buvo sudaryta s k r a j o j a n t i e j i k a r i u o m e n s b r i a i . Aikus dalykas, kad silpnai ginkluoti su killi breliai prie itoki organizacij negaljo ilgai spirtis. Nordamas paspausti tuos sluoksnius, i kuri buvo dau giausia sukilli, Muravjovas apdjo dideliais mokesiais vie nuolynus, kunigus, dvarinin kus ir visus pasiturinius mo nes. Dvarai, bajor ir viens di kiai buvo apdti iki 10% j verts siekianiomis kontribucijomis. Jis nespaud tik valstiei, laikydamas juos nekaltais ir stengsi patraukti j Rus valdios pus. Nordamas paveikti suki llius, Muravjovas kreipsi Vilniaus ir emaii vyskupus, reikalaudamas paskelbti sukili mo smerkiamuosius ganytoji kus laikus. Vyskupas Valan ius, gavs patikrinim, kad ginklus met sukilliai nebsi baudiami, tok laik paskel M. Muravjovas, b, o Vilniaus vyskupas Kra1831 1835 m. Gardino guberna sinskis vis dels ileisti tok torius, 18631865 m. Vilniaus atsiaukim. U tai jis buvo generalgubernatorius (+1866 m.). itremtas Rusij. Sukilimo likvidavimas. Visos pavartotos priemons greit dav vaisi. Pirmiausia nusilenk stambesnioji bajorija. Vil niaus ir Kauno bajorai, bijodami didesns priespaudos, parei k carui itikimyb. Jais pasek ir kit gubernij bajorija. Sukilliai pradjo kovoti su itokiu bajorijos vad nuolankumu, prie toki pareikim iniciatorius ruodami atentatus. Taiau tas nieko nepadjo: sukilimas jau jo galop. Vienas narsiau si sukilli vad, K a l i n a u s k a s (raudonj mogus), ma tydamas, kad sukilimas vis tiek pralaimtas, ir nenordamas, kad dar daugiau bt auk, pats ileido atsiaukim, ragindamas vi sus pasirayti carui itikimybs adres. 472

Pagaliau rugpiio gale caras paskelb manifest, adda mas dovanoti bausm visiems, kurie, padj ginklus, gri namo. Daugelis ir gro. Tik kur-ne-kur mikuose dar pasiliko nedideli sukilli breliai. Ilgiausiai laiksi su savo briu kun. Macke viius. Nors ir sumutas ties Birais, jis dar ilgai vargino rus kariuomens brius, bet pagaliau ir jo jgos sunyko. Besireng damas persikelti per Nemun ir pabgti Prsij, jis buvo su gautas ir Kaune gruodio mnes pakartas. Jam uvus, pasi baig ir sukilimas. 1864 m. pradioje visas kratas jau buvo nurims. Sukilimo aukos.. Ano meto moni Muravjovas buvo pra mintas koriku, nes per vien pusmet, bemalindamas sukilim, savo paties apskaiiavimu, jis nuud 129 mones, katorg i siunt 972, Sibir 1.427, artimesnes Rusijos sritis 1.529, atidav kariuomen 345, aretavo 864, itrm Rusij, kur itremtiesiems buvo duota ems, 4.096. Tuo bdu i viso turjo nukentti 9.361 mogus. Bet i tikrj daug daugiau bu-

Tremtiniai kelionje i Sibir, (Grotgerio paveikslas).

vo auk. Pirmiausia ia neskaityti sukilliai, uv kautynse, neskaityti ir tie, kurie buvo suaudyti provincijoje ir apie ku riuos generalgubernatoriaus kanceliarijai nebuvo praneta. Taip pat neminimi pabgliai usienius, 1.794 m. konfiskuoti dva473

rai ir t.t. Kokie mons daugiausia nukentjo, tuo tarpu ne inia. inome tik tiek, kad i vienos emaii vyskupijos buvo itremti net 66 kunigai. Kai kur j Rusij buvo itremti itisi kaimai. Buvo ir toki viet, kur gyventojai buvo ivaryti, so dybos sudegintos, ir neliko n enklo, kad ten moni gyventa (Ibnuose, Upaliuose, Mikaiiuose). Sukilimo ir rus priespaudos reikm lietuvybei. Tuo bdu sukilimas pasibaig labai nelaimingai. Taiau, ir jam pasibaigus, krato vargai dar nepasiliov. Valdia griebsi griet rusini mo priemoni ir be jokio pasigailjimo spaud krat. Dabar nemaai teko nukentti ne tik sulenkjusiems bajorams, bet ir lietuviams inteligentams, kuri tuo metu jau pradjo rastis ir kurie m dirbti savo tautai. Taiau valdia, pasiryusi su rusinti krat, stengsi ugniauti t prasidjus lietuvi inte ligent judjim. Be to, rusinimas paliet tiesiogiai ir paius valstieius, btent j tikjim. Tuo bdu isiplt kova, kuri pagaliau buvo lietuvi laimta. Tik j kart ta kova buvo vi sikai kitokia. Ligi iol kovojo lenkikai nusistaiusi bajorija, o dabar ijo kov u savo tautines teises tikrieji lietuviai kai mieiai, kurie pagaliau ne tik atsispyr prie rusifikacij, bet ir paalino sulenkjusi bajor tak ir pagaliau sukr nepri klausomj Lietuv.

II. Lietuvos rusinimas

1. Rus valdios pairos Lietuv ir rusinimo politika Jau nuo XVI am. Maskvos kunigaikiai, o vliau carai siek sujungti savo valdioje visus rusikuosius kratus ir nuolat reik pretenzijas rusiksias didiosios Lietuvos kunigaiktijos emes, ddamiesi savo tautiei pravoslav globjais. Tarsi globodami ir gindami pravoslavus, jie pradjo kitis Lietuvos vidaus reikalus. Vliau, vairi su Lietuva ir Lenkija padaryt sutari dka (ir. apie Andrusavos taik, nebyl 1717 m. seim ir 1768 bei 1775 m. ga rantijos aktus), carai savo kiimuisi gavo ir juridin pagrind. Ket tada dar niekas nesak, kad Lietuva, kaip valstyb, neturi pagrindo gyvuoti. Tik po paskutinio padalinimo Kotryna II m skelbti, kad Lietuvos valstyb buvusi grynai rusika ir todl turjusi tekti carams, kaip visos Rusijos valdovams; vadinasi, ie atsim tik
474

savas, rusiksias emes. Tos ems, es, bent kiek aplenkintos, todl tur bti griebiamasi vis priemoni joms atrusinti. Dl tos prieasties Kotryna II uimtoje Lietuvoje i pat pradios buvo vedusi visai rusik tvark, tik jos pdiniai, gerbdami sensias Lietuvos valstybs tradicijas, grino jai dal savitumo. Kotrynos mintis apie Lietuvos rusikum laikinai buvo pamirta, bet netrukus ji vl ikilo. J ikl slavofilikasis rus judjimas. Mat, rusai, kaip galingiausia slav valstyb, siek vadovauti visam slavikajam pasauliui. ia jie susidr su auktesns kultros lenkais, kurie pretendavo visas buvusios Lenkijos ir Lietuvos emes. Tada rus slavofilai m rodinti, kad buvusioji Lietuvos valstyb buvusi grynai rusika, ir todl lenkai negal turti ia joki pretenzij. Todl kiekvien kart, kai tik lenkai ar Lietuvos bajorija imdavo reika lauti, kad prie Lenk karalysts bt prijungtos visos buvusios Res publikos ems, i Petrapilio bdavo atsakoma, kad jos esanios Rusijos provincijos, kurioms ji turinti istorini ir tautini teisi. Po kiekvieno Lietuvos bajorijos mginimo nusikratyti Rus valdia,i im davosi priemoni bajorijai suvaryti ir suteikti kratui daugiau rusi kojo charakterio. Taip buvo ir po Napoleono kar, o ypa po 1831 m. sukilimo. Tik to meto priemons buvo neskmingos: mat, tuomet daugiausia buvo griebiamasi prievartos priemoni; rusikoji kultra vis dar nebuvo neama. Pirmieji rusai kolonistai, kurdinti konfiskuotuose ir valstybiniuose dvaruose, patek j lietuvikj aplink net sulietuvdavo. I Petrapilio danai ateidavo slavofil ministeri sakym ia paremti rusikum, taiau vietos administra cijos organai nesugebdavo tatai vykdyti. Kratas tebeturjo ba jorikai lenkikj charakter, kuris pai lenk vadovaujamj mo kykl buvo palaikomas ir stiprinamas, o lietuvikoji liaudis tebeskurdo baudiavoje. Su ja niekas dar nesiskait, nes lietuvyb dar nebuvo patapusi visuomenikuoju veiksniu. Visai kitaip virto po 1863 m. sukilimo. Tuo metu slavofilikasis judjimas Rusijoje klestte klestjo. Lenkams nuolat keliant se nosios valstybs atgaivinimo klausim. Rus slavofilai dar labiau m pabrti buvusi Lietuvos emi rusikum. Atsirado net moksli k knyg, rodinjani t emi rusikum. Pagrindinis j argu mentas buvo is: es, senojoje Lietuvoje visur buvusi vartojama gud kalba, kuri jie vadino rus kalba. Jie, pavyzdiui, rodinjo, kad rusika esanti net emaitija. Su neribotais galiojimais atsis tas sukilimo malinti Muravjovas buvo giliausiai sitikins slavofilas, kurs man, kad, sugriovus sulenkjusi bajor gali, kratas tapsis grynai rusikas. Todl jis labiausiai ir persekiojo bajorij. Bet jo pradtoji rusinimo politika tuojau susidr ir su paiais lietuviais. Valdia norjo visk surusinti: staigas, mokyklas ir net banyias. Bet lietuviai nepanoro nei virsti pravoslavais nei isiadti savo kalbos, ir pirm kart stojo ginti savo tautini teisi.
475

2. Galutinis baudiavos panaikinimas ir valstiei bkls sutvarkymas Kai Muravjovas atvyko Vilni, baudiava dar nebuvo panaikinta, nes dvarininkai, nenordami uleisti valstieiams e ms, dar jiems visoki klii. Muravjovas, laikydamas ba jorus didiausiais Rus valdios prieais, tuojau nutar pasida ryti valstiei globju ir tuo bdu patraukti juos valdios pus. Todl baudiavos naikinim jis pam savo rankas. Anksiau sudarytos t i k r i n a m o s i o s k o m i s i j o s (jos sprend ba jor ir valstiei ginus) buvo panaikintos ir sudarytos naujos. Senieji t a i k o s t a r p i n i n k a i taip pat buvo pa alinti ir pakeisti daniausiai rusais. Valstieiai buvo atleisti i pon valdios, ir tuojau buvo sudarytos valsi savivaldybs, kurias numat jau 1861 m. baudiavos panaikinimo manifestas (jos jau veik ir prie Muravjov, tik buvo valdomos pon skirt viraii). Jos turjo bti Muravjovo rankis prie valdiai ne itikim bajorij. Kadangi valsiams buvo reikalingi ratinin kai, kuri i valstiei tarpo nebuvo, tai Muravjovas atgabeno j i Rusijos. Tuo bdu pams savo rankas vis ems re formos aparat ir ms vykdyti reform, jis kaip manydamas spaud bajorus ir rm valstiei reikalus. Muravjovas pirmiausia pasirpino, kad n vienas ems tu rjs valstietis nebt atleistas be ems; jei i kuri valstiei dvarininkai buvo atm em, privert j s u g r i n t i . Be to, jis s u m a i n o e m s i p e r k a m u o s i u s m o k e s i u s . Valstieiai, eidami baudiav, turjo vadinamuosius s e r v i t u t u s , t. y. teises dvaro mikuose ganyti, ienau ti, dvaro eeruose vejoti ir giriose pasikirsti malk. Ponai, atleisdami valstieius, it teisi jiems nebedav. Suinojs apie tai, Muravjovas sak tikrinamosioms komisijoms, kad u servi tutus valstieiams bt suteikta kitoki patogum, o jeigu kur nors dvarininkai nesutikt j duoti, tai kad servitut teiss bt paliktos, kaip buvusios. Tuo bdu jos daug kur ir liko, iki ga lutinai buvo likviduotos nepriklausomosios Lietuvos laikais da rant ems reform. Be valstiei, valdani em, baudiavos naikinimo metu dvaruose dar buvo b e r n ir k u m e i , kurie pagal ma476

nifest neturjs teiss gauti ems. Taiau Muravjovas rpinosi duoti ir jiems po 3 deimtines ems, nurodindamas vyriausy bei, kad dvarinink malonei paliktieji bernai ir kumeiai j bsi varomi sukilim, o gav ems, jie nuo pon nebe priklausysi ir bsi dkingi valdiai. tai atsivelgdamas, ca ras dav Muravjovui ituo reikalu savo sutikim. Muravjovas per 2 savo veikimo metus padar valstieiams ir daugiau palengvinim. Taip pat jo nuopelnas, kad iki 1865 m., kada jis buvo atauktas, Lietuvoje buvo baigta naikinti bau diava; tuo tarpu paioje Rusijoje ji dar utruko keliolika met, ir apskritai ten ems reforma valstieiams buvo daug nenaudingesn; pav., kai kuriose Rusijos srityse dalis valstiei naudotos ems i j buvo atimta ir priskirta prie dvar. Tuo tarpu Lie tuvoje tokios ems n kiek nebuvo atimta i valstiei, o tiems, kurie jos neturjo arba turjo per maa, buvo dar pridta. Dva rininkai u tai nepaprastai pyko ant Muravjovo ir skund j ca rui. Petrapily j taip pat daug kas vadino revoliucionierium (tatai buvo viena i prieasi, kad jis buvo atauktas). Taiau jis visa tai dar ne i uuojautos valstieiams, o tik nordamas juos patraukti valdios pus, padaryti i j valdios atspar ir tuo bdu sugriauti dvarinink gali. Taip jis suprato savo, kaip caro galiotinio, misij. 3. Krato valdymo reformos panaikinus baudiav Savivaldybs. Valsi savivaldybs buvo kurtos jau 1861 m. baudiavos panaikinimo statymu. Muravjovas jas pa keit ir naujai pertvark. 1861 m. kurt valsi viraiiai (starinos) ir ratininkai, kuri daugumas buvo dvarinink pastatyti, buvo atstatyti. Nauji viraii rinkimai buvo apsaugoti nuo dvarinink takos. Centro valdios skirtiems valdininkams bu vo sakyta stropiai irti, kad dvarininkai ir dvar administra cijos tarnautojai nedalyvaut valsi sueigose ir nesikit j nutarimus. Viso valstiei savivaldybi veikimo prieira buvo pavesta taikos tarpininkams su taikos teisjais. Kai X I X a. gale taikos tarpininkai ir taikos teisjai buvo pakeisti vad. emiei virininkais, ie taip pat priirjo ir valsi savivaldybes. Valsiaus ratininkai, kaip daugiau apsiviet valdininkai, savivaldybje nepaprastai daug reik. Jie buvo valdios ski477

riami. Jau Muravjovas pasirpino, kad vis valsi ratininkai bt valdiai itikimi rusai. Ir vliau valsi ratininkais beveik visada buvo skiriami rusai. Valsi sueigos taip pat isirinkdavo ir savo teismus, kurie sprend maesnes bylas. Kadangi teisjais bdavo irenkami paprasti kaimieiai, tai jie teis ne pagal statymus, bet vadova vosi paproi teise bei sine. Daugumoje Rusijos gubernij 1864 m. buvo kurtos tam tikros visiems luomams bendros savivaldybs, vad. emietijos. Jose vadovyb buvo palikta dvarininkams (bet buvo ir admi nistracijos organ prieira). Kadangi Lietuvoje beveik visi dva rininkai centro valdiai buvo neitikimi (rus dvarinink ia dar maai tebuvo), tad emietijos joje nebuvo kurtos. Apskritai kratas buvo valdomas administracijos organ, priirjusi ir valsi savivaldybes. Bajor atskira luomin korporacija buvo palikta, bet bajor teiss rinkti savus organus buvo panaikintos: apskrii bei gubernij bajor maralkas valdia skyr. Miest savivaldybs nebuvo tiek daug pakeistos, nes mies tuose neatsirado naujo teises gavusio luomo. Juose ir toliau pirkliai liko, kaip buv, padalinti gildijomis, o amatininkai cechais; vliau gavo teis rinkti m i e s t o d m ir visi kiti miestieiai, kurie turjo kokio nors nekilnojamo turto. Dma buvo renkama kas 4 metai; m i e s t o g a l v a (burmistras) bu vo valdios tvirtinamas. Teismai buvo irgi pakeisti. Senieji luominiai teismai buvo panaikinti ir buvo vesti nauji teismai, kurie sprend vis luom bylas. Zemiausieji buvo t a i k o s t e i s m a i , dl kuri spren dimo buvo galima apeliuoti t a i k o s t e i s j s u v a i a v i m . Didesnms byloms sprsti buvo steigti a p y g a r d o s t e i s m a i , kuri sprendim galima buvo apsksti t e i s m o r m a m s i r pagaliau s e n a t u i . Karin prievol. I to meto reform reikia dar paminti ir rekrt panaikinim (1875 m.); vietoj to buvo vesta visuotin 6 met karin prievol (vliau met skaiius buvo mainamas). 4. Unemun po 1863 m. sukilimo Valstieiai Unemunje nuo baudiavos buvo atleisti dar Varuvos kunigaiktijos laikais, kai ten buvo vestas Napo478

leono kodeksas, taiau jie negavo joki teisi emei. Jie buvo laikomi laisvais, bet, neturdami kur dingti, liko gyventi, kur buv, dirbdami t pai em u tam tikr mokest arba, kaip ir seniau, eidami baudiav. Todl i tikrj j bkl beveik nepasikeit. Dvarininkai juos ir toliau inaudojo (i kai kuri net atm em). Vliau valdia ileido kelet statym, kurie valstiei bkl kiek pagerino, pav., udraud dvarininkams atimti j dirbam em, bet vis dlto nuo pon j neivadavo (t padar tiktai naujoji ems reforma, padaryta po sukilimo). 1861 m. visoje Rusijoje paskelbtas baudiavos panaikinimas neliet Lenk karalysts, taigi ir Unemuns. Tik prasidjus sukilimui Rus valdia pasiryo ilaisvinti visus valstieius i pon valdios ir tuo bdu patraukti juos savo pus. Todl 1864 m. buvo ileistas statymas, kuriuo visi Lenk karalysts valstieiai buvo pripainti savo valdomosios ems savininkais be j o k i i p i r k i m . O tie, kurie tuo metu ems netu rjo, gavo bent po 3 deimtines (6 margus) i valstybini, ba nytini ir konfiskuotj dvar. Dvarininkams u em buvo atlyginta i valstybs ido. Dl tos prieasties Unemuns valstiei bkl i pat pradios buvo daug geresn, negu visoje Lietuvoje. Jie tuojau m skirstytis vienkiemius ir greit pra kuto. Be to, Unemunje niekad nebuvo vedama tokia grieta rusinimo politika, nebuvo taip persekiojama nei Banyia nei mokykla; ia nebuvo suvarytas nei ems pirkimas. I visos rus priespaudos juos lygiai teliet tiktai spaudos draudimas. I' prakutusi valstiei tarpo ia veikiai atsirado lietuvi kosios inteligentijos, ir pirmieji kovotojai u lietuvybs teises daugiausia buvo kil i Unemuns (suvalkieiai). Savivaldybs Unemunje taip pat buvo kitonikos, negu visoje Lietuvoje. Cia jos buvo vestos dar 1815 m., kai atsi rado Lenk karalyst. Kaimai buvo suskirstyti valsius, vadi namus g m i n o m i s . Bet valsi v a i t a i buvo nerenkami; vaitais ia buvo dvarininkai, kurie drauge buvo ir teisjai. Tuo bdu ia dvarininkai vl tapo valstiei valdytojais ir teisjais. Atsinaujino sfini baudiavos laikai, tik ponas dabar turjo kit titul. Su 1864 m. reforma buvo vestos ir pai valstiei savival dybs, o pon vaitavimo teiss buvo panaikintos. Dabar pir479

mj savivaldybs laipsn sudar kaimai su savo renkamaisiais a 11 y i a i s. Kaim susirinkimai svarst mokesi paskirsty m, mokykl steigim ir kitus savo reikalus. Nei dvarininkai nei j dvar tarnai bei kumeiai negaljo dalyvauti tuose susi rinkimuose. Bet antrojo laipsnio savivaldybse valsiuose (gminose) dalyvavo visi apylinks gyventojai, kurie turjo nors 3 margus ems. J susirinkim irinktuosius v a i t u s t v i r t i n o valdios atstovas (apskrities virininkas). Vals iuose taip pat buvo steigti renkamieji teismai viso valsiaus gyventoj byloms sprsti, o auktesnieji teismai buvo tokie pat, kaip ir visoje Lietuvoje ir Rusijoje, btent taikos teismai, taikos teisj suvaiavimai, apygardos teismai ir 1.1. Administracijos ryys tarp Unemuns ir visos Lietuvos. Po 1863 m. sukilimo visos Lenk karalysts autonomins stai gos buvo panaikintos. I karto ia dar buvo skiriamas caro vietininkas, bet netrukus jis buvo pakeistas Varuvos general gubernatorium. Lenkija liko paprasta Rusijos provincija, tik su savotikais savivaldybs organais. Taip buvo ir Unemunje. Tik sukilimo metu ji jau buvo pavesta Muravjovo prieirai, nes tarp jos ir visos Lietuvos sukilli buvo labai glaudus ryys. Todl ir ia visos reformos buvo padarytos Muravjovo prie iroje. Vliau Unemun priklaus Varuvoje gyvenusiam caro vietininkui, o paskui j pakeitusiam generalgubernatoriui, bet vis dlto kai kuriais bendrosios Rusijos valdios politikos atvilgiais Lietuvoje (pav., spaudos draudimo atvilgiu) ir ji buvo Vilniaus generalgubernatoriaus inioje. 5. Rusinimas per mokyklas Lietuvos mokyklos iki Muravjovo. Pirmaisiais rus val dymo deimtmeiais Lietuvoje tebeveik ta pati mokykl siste ma, kuri dar nepriklausomybs laikais buvo nustatyta Eduka cins Komisijos. Rus sudarytos vietimo apygardos pirmuoju kuratorium buvo artoriskis, kuris ypa stengsi palaikyti len kikj gaival. Taigi tada ir buvo baigta lenkinti Lietuvos bajo rija. Auktesnisias mokyklas daniausiai ilaikydavo vienuo lynai, o emesnisias parapij klebonai. Bet netrukus, prasidjus rusinimo pastangoms, apygardos kuratorium vietoj 480

artoriskio buvo paskirtas smarkus rusintojas Novosilcevas (1824 m.). Po 1831 m. sukilimo Vilniaus apygarda buvo visai udaryta, ir vietimo reikalai buvo pavesti baltarusi (Minsko) apygardai. Vliau prie Vilniaus generalgubernatoriaus vl buvo paskirtas vietimo kuratorius. Dabar buvo stengiamasi rusinti mokyklas, skiriant joms rusus mokytojus. Taiau tuo bdu buvo surusinta tiktai daugumas auktesnij mokykl (gimna zij): jose buvo pradta rusikai mokyti; kur laik ia net visai nemokyta lenkikai. Rusai taip pat band kurti ir pra dios mokyklas, paprastai prie cerkvi. Bet lietuviai jas savo vaik neleido, ir daugumas j usidar; pradios mokslas, kaip ir seniau, vl buvo gyjamas tose paiose parapijinse mo kyklose, kuriose buvo mokoma lenkikai arba lietuvikai. Kai po 1831 m. sukilimo valdia atm vienuolyn ir banyi dva rus, tai j ilaikomos mokyklos m nykti. Bet vliau, valdiai leidus ir patiems gyventojams padedant, j vl daugiau atsirado. Mokytojais jose paprastai bdavo vargonininkai ar zakristijo nai, o jas priirjo kunigai, kurie per dekanus darydavo pra neimus vyskupui. Vaikai buvo mokomi poteri, katekizmo, skaityti lietuvikai ar lenkikai ir rusikai. Ypa daug toki mokykl atsirado vysk. Valaniaus laikais, kuris sak jas steigti ne tik parapijose, bet ir didesnse filijose. Be to, jis sak, kad dekanai mokykl apyskaitas jam siuntint net du kartus per metus. Tuo bdu mokyklos vis laik buvo paties vyskupo priirimos. Kartais mokykl steigdavo ir dvarininkai, kuriuos taip pat ragino vyskupas. Buvo dar kaimuose ir toki mokykl, ku riose mok pai tv pasamdyti daraktoriai". Tokios moky klos paprastai bdavo kilnojamos: iemos metu pasamdytas mo kytojas su visa mokykla kilnodavosi i vien nam kitus, daniausiai vienoje vietoje pagyvendamas po savait. Pas kurio vaiko tv rinkdavosi vaikai, ia gyvendavo ir maitindavosi mo kytojas; be to, mokytojui buvo mokama po 1015 kapeik u kiekvien vaik. Visose privatinse mokyklose mokomieji dalykai nebuvo suvienodinti. Vienur pramokydavo tik lietuvikai skaityti ir rayti, kitur mokydavo dar lenk, rus, net lotyn kalb ir iek tiek aritmetikos; o kai kur tokios mokyklos pasiekdavo
Lietuvos Istorija, 31

481

net vidurini mokykl laipsn. Didiausioji j nauda buvo ta, kad valstiei vaikai buvo imokomi nors skaityti. Jose pa prastai mokydavosi tiktai valstiei ir neturtingj bajor vai kai. auktesnisias mokyklas (gimnazijas) iki baudiavos panaikinimo baudiaunink vaikai negaljo patekti. O jei kurie patekdavo, tai tik nusipirk ar iaip kuriuo nors bdu gij bajoro liudijim. Parapijini mokykl udarymas (1864 m.). Muravjovas, pasirys surusinti vis krat, tuojau atkreip savo akis mo kyklas. Jau jo pirmatakas buvo saks udaryti visas lenkik sias mokyklas (1862 m.). Bet kadangi parapijins mokyklos nebuvo lenkikos, tai daugumas j dar iliko. Tik 1864 m. Muravjovas ileido sakym, kuriuo visos parapijins mokyklos buvo udarytos ir j vietoje buvo pradtos steigti vien ru sikos. Tuo sakymu vienoje tik emaii vyskupijoje buvo udaryta per 150 parapijini mokykl (tuo tarpu valdios ilai kom rusikj mokykl ten buvo tuo metu vos apie 50). Rusinimas. Udarius parapijines mokyklas, liko tik valdios ilaikomos mokyklos, kuri daugumas buvo skiriamos valstybi ni dvar valstieiams. Bet ir jose tuo metu viepatavo ta pati lenkika dvasia: mokytojai daugumas jose buvo lenkai. Todl Muravjovas tuojau sak visai paalinti i mokykl lenk kalb; net tikyba negaljo bti dstoma lenkikai. Iimtis tuo tarpu buvo padaryta tik lietuvi kalbai: Muravjovo leidimu, tiktai Kauno gubernijos emaitikose apskrityse ir tose vietose, kur itisai gyvenama lietuvi emaii, katekizm buvo galima ds tyti lietuvikai (bet vliau ir tikybos lietuvikai buvo leista mokyti tik pirmaisiais mokslo metais, kai vaikai dar n kiek nesuprato rusikai). Kartu su lenk kalba i mokykl buvo paalinti visi mo kytojai nerusai. paalintj viet buvo atgabenta rus moky toj, be jokio pasiruoimo moni, daniausiai i pravo slav dvasini seminarij paalint ar istojusi klierik, i gimnazij ivaryt ar istojusi mokini, o kartais puska rininki ir vairiausi karjerist, pasaulio perjn. Aikus da lykas, kad tokie mons negaljo bti geri mokytojai, juo labiau, kad su lietuviais vaikais jie negaljo susikalbti; tad vos stengdavo pramokyti juos skaityti. Bet valdiai j sugebjimai 482

Lietuvos mokykla rusinimo laikais. (Rimos krinys).

nerpjo: gana buvo to, kad jie rusai ir kad iek tiek pramokyti. Paru6t mokytoj tada labai trko, nes baltarusi ir Lietuvos vietimo apygardoms tebuvo steigta tik viena mokytoj semi narija (1864 m.) Molodenoj, kuri, be abejo, tokiam dideliam plotui negaljo paruoti kiek reikiant mokytoj. Tik vliau (1872 m.) Panevy buvo steigta mokytoj seminarija, kuri ruodavo mokytojus visai Lietuvai (be Unemuns). Bet ir sie nemokjo lietuvikai, nes lietuvi kalbos seminarijoje temok tik protarpiais ir, be to, labai maai. 483

Pasirys surusinti mokyklas, Muravjovas nesitenkino jau esaniomis rusikomis mokyklomis, bet pasirpino, kad vietoje udaryt parapijini mokykl bt steigtos valdios moky klos. Tam tikslui buvo paskirtos net specialios sumos pinig (po P / 2 2 kapeikas ems mokesio nuo deimtins). Be to, mokykl statybai buvo duota nemokamai miko mediagos. Ir i tikro labai greit buvo steigta net keletas imt nauj pradios mokykl, kurios visos buvo grynai rusikos. Muravjovo darb ta paia linkme var jo pdinis Kaufmanas, panaikins net Muravjovo leidim dstyti lietuvikai tikyb; lietuvikai j dstyti leido tik pirmaisiais pradios mokslo metais. Visoms mokykl vadovybms buvo grietai sakyta kiekviena proga skiepyti rusikum. Paios mokyklos daniausiai bdavo pavedamos ventik (pop) globai: jie turjo irti, kad bt mokoma tik rusikai. Tas pat buvo sakyta policijos ir visiems auktesniesiems apskrii valdinin kams. Be to, mokytojai turjo platinti rusikas knygas. Ka dangi tuo metu buvo udrausti lietuviki ratai, tai mokytojai taip pat turjo priirti, kad mokiniai j neskaityt; jie turjo mokiniams duoti skaityti tik rusikomis raidmis spausdintas lietuvikas knygas. Tai buvo viena pirmj mokytojo pareig. Tv draudiami, vaikai itoki- knyg ne tik nepirkdavo, bet n veltui neimdavo. Todl mokytojams bdavo nemaa rpesio su jomis. Bijodami pasisakyti, kad j neiplatino, jie paprastai, jas sunaikin ar kam nors idalin, u jas patys umokdavo. Slaptosios mokyklos. Lietuviai, pajut, kad rusai per savo mokyklas nori juos surusinti ir supravoslavinti, m prieintis ir neleisti vaik tas mokyklas. Vyskupui Valaniui para ginus, daug kur atsirado slapt mokykl, kuriose buvo mokoma lenkikai (dvaruose) ir lietuvikai i draudiamj knyg. Bet daugiausia mok namie patys tvai arba kaimo pasamdytas mokytojas. Tik pramok lietuvikai, vaikai buvo leidiami i valdios mokyklas. Nors valdia tokias slaptas mokyklas draud ir u jas smarkiai bausdavo (pagal 1892 m. statym net iki 300 rubli arba 3 mn. kaljimo), taiau jos ibuvo vis laik iki pat mokykl pertvarkymo po 1905 m. revoliucijos, kada buvo leista mokyti ir lietuvikai.

6. Gimnazijos Po 1831 m. rusams permus savo ini auktesnisias mo kyklas, Kauno gubernijoje buvo paliktos 4 gimnazijos (Kaune, Kdainiuose, iauliuose, Panevy) ir viena progiminazija (Tel iuose). Be to, buvo dar triklasi bajor mokykl. Po 1863 m. sukilimo gimnazij i pradi buvo palikta tik dvi (Kaune ir iauliuose), bet vliau j buvo steigta daugiau. Buvusios bajor mokyklos buvo paverstos miestinmis dviklasmis mokyklomis. Gimnazijos taip pat pasidar rusinimo rankiais: viskas, net tikyba, jose turjo bti mokoma rusikai. Katalikus mokinius band versti melstis i rusik maldaknygi, varyti cerkves. Dl to vykdavo labai daug konflikt su kapelionais ir paiais mo kiniais. Ta kova ypatingai stiprino lietuvi tautikj judjim ir pasiprieinim rusams. Valdiai vis dlto nepasisek iauklti rusikai galvojanios vietins inteligentijos. 7. Mokyklos Unemunje Unemunje mokykl bkl buvo daug geresn. Rus val dia; bdama susiriusi su 1815 m. Vienos kongreso dalyviais, kurie jai paved Lenk karalyst, Unemunje neidrso griebtis tokios grietos rusinimo politikos. Be to, ten lietuviai dar ir dl to buvo maiau spaudiami, kad valdia norjo juos atitraukti nuo lenk. Pradios mokykl mokytojams paruoti tenai buvo steigta mokytoj seminarija Veiveriuose (1866 m.), kurioje buvo ds toma ir lietuvi kalba. J lank daugiausia lietuviai (tuo tarpu Panevio seminarij lank beveik vieni rusai, daniausiai dar ir nevietiniai). Gimnazij Unemunje buvo dvi Marijam polje ir Suvalkuose. Jas taip pat daugiausia lank lietuvi vai kai, ir, jose taip pat buvo mokoma lietuvi kalbos. Bet ir ia buvo stengiamasi primesti lietuviams rusiksias raides. Moky tojais ia galjo bti ir lietuviai. Vienu metu Marijampols gimnazijoje mok net trys lietuviai mokytojai (Petras Kriau inas, V. Stanikis ir J. Jasiulaitis). Btinai rusas ia turjo mokyti istorijos ir rus literatros, nes per tuos dalykus buvo tikimasi skiepyti aukltiniams rusikum. Dl it lietuviams palikt teisi tautikasis susipratimas pirmiausia ir iaugo Unemunje. 485

484

8. Lietuvikosios spaudos udraudimas Muravjovas, pagerindamas valstiei bkl ir pertvarkyda mas savivaldybes, tikjosi patrauksis rus valdios pus dau gum krato gyventoj, o surusindamas mokyklas, tikjosi atidarysis duris rusikumui. Bet tuo dar nesitenkindamas, jis pasiryo net pakeisti lietuvikj rat, kad ir maldaknygs ru sint lietuv. Kaip tik tuo metu rus slavofil tarpe buvo kils sumany mas, kad visiems slavams reikt vartoti rusiksias raides. Muravjovas ir jo bendradarbis, vietimo kuratorius Kornilovas. bdami grieti to sumanymo alininkai, sugalvojo rus raides pritaikyti ir lietuviams. Kai Jonas Jukeviius 1864 m. pasil ku ratoriui Kornilovui ispausdinti savo rusikai parayt lietuvik gramatik, jis gavo pasilym lietuvikj tekst perrayti rusi komis raidmis. Jukeviius i karto buvo besutinks tai pada ryti, taiau greit atsisak. Tuomet lietuvik rat spausdinimas rusikomis raidmis buvo pavestas Varuvos Vyriausiosios Mo kyklos lektoriui Mikuckiui. Tai buvo surusjs lenkas, ambi cingas karjeristas, siekdamas tikslo nesiskaits su jokiomis prie monmis. Ratams leisti buvo sudarytas specialus komitetas, kur, be Mikuckio, dar jo lietuvikai moks rusas Kreinskis ir du lietuviai Antanas Petkeviius ir Laurynas Ivinskis. Pir moji j ileista knyga buvo mokykloms skirtas elementorius. Tuo pat metu pradjo drausti kai kurias lietuvikas kny gas, paraytas lotynikomis raidmis. Muravjovo sudaryto komiteto narys ekskunigas Petkeviius, susipyks su vysk. Va lanium, tapo lietuvi igama, lietuvikosios spaudos budeliu. Kerydamas Valaniui, Petkeviius apibdino Muravjovui jo varom lietuvikj rat spausdinim, kaip pavojing rus valdiai; paties vyskupo ratai, es, taip pat prie valstybiki. Todl Muravjovas sak iimti i apyvartos kelet paties Va laniaus ar jo artimj bendradarbi ispausdint rat. Kaip pavojinga valdiai, tada buvo udrausta ir Valaniaus emaii vyskupyst". Taip pat buvo udraustos ir lietuvikos malda knygs, nes jose, es, keikiama rus valdia. Netrukus prasi djo persekiojimas vis lietuvikj knyg, nors j o k i o t u o r e i k a l u r a y t o s a k y m o n e b u v o . Greiiausiai tatai 486

Lietuvikos Evangelijos rusikomis raidmis.

Muravjovas bus odiu saks. Tik jo pdinis Kaufmanas 1865 m. rugsjo mn. 6 d. ileido special sakym, kuriuo u draud lietuviksias knygas lotynikomis raidmis spausdinti ir platinti. vedant rusikas raides, buvo norima atitraukti lietuvius nuo lenk ir priartinti prie rus. Bet kaip prie visas, taip ypa prie it rusinimo priemon sukilo visi lietuviai. Lietuvikos knygos buvo spausdinamos svetur ir gabenamos kontrabandos keliu Lietuv. Varginga kova su spausdos draudimu tebuvo laimta tik po 40 met. 9. Banyios ir religinio gyvenimo suvarymas Po kiekvieno neramumo nuo rus tekdavo nukentti ir Banyiai. Ypa daug ji nukentjo po 1831 m. sukilimo. Bet vis didiausia Banyios priespauda prasidjo Muravjovo lai kais. Banyias ir vienuolynus jis laik didiausiais Rus valdios prieais ir lenkybs tvirtovmis. Todl valdia pam savo 487

kontrol vis Banyios veikl. Pirmiausia buvo u d r a u s t a s t a t y t i n a u j a s i r remontuoti s e n a s b a n y i a s , udrausta ruoti p r o c e s i j a s i r v i e a i s a k y t i pa m o k s l u s . Kunig gyvenim valdia taip pat kontroliavo. Be vietos civilins valdios leidimo ne tik nebuvo galima skirti kunig, bet ir patiems kunigams i v a i u o t i i p a r a p i j o s r i b . stoti seminarij taip pat reikjo leidimo. P a m o k s l u s leido sakyti tik i spausdint ir valdios patvirtin t pamoksl rinkini. Be to, Muravjovas m tikrinti, kurios banyios buvo si vlusios sukilim. Toki buvo surasta 32, ir jos visos buvo u d a r y t o s . B e j, dar buvo u d a r y t o s 5 2 k o p l y i o s : joms buvo prikita, kad be leidimo buvusios pasta tytos. Nebuvo aplenkti n vienuolynai: juos paskelb lo tynikos lenkikos propagandos lizdais ir sukilimo aknimis". Apie 20 vienuolyn pripaino dalyvavus sukilime ir juos u dar. Likusiuosius vienuolynus visaip suvar; atm vienuo lynams skirtas pinig sumas, ir jie savaime turjo pamau usi daryti. Ukliuvo Muravjovui ir Lietuvos kaimuose bei pakelse stov k r y i a i . Es, kunigai tyia j daugyb pristat, nordami rodyti krato katalikikum ir skirtingum nuo Rusijos. Todl ir jie buvo udrausti statyti be leidimo; buvo leidiami statyti tik tokie kryiai, kurie, es, aikiai skirti religiniams reikalams, o ne lenkikajai propagandai". Bet administracijos valdininkai paprastai visk, kas katalikika, laik prievalstybika, ir danai neleisdavo statyti kryi net kapinse. emaii vyskupysts centras tuo tarpu buvo Varniai. Kad lengviau bt priirti vyskup ir kapitul, buvo sakyta vyskupui su visomis staigomis persikelti K a u n , kur buvo gubernatorius. ia gubernatoriui buvo liepta stropiai sekti, kad niekas i kapitulos nari be leidimo neivaiuot i miesto. Taip pat buvo sakyta sekti visus kunigus, atvykstanius pas vyskup. 10. Blaivybs brolijos ir j udraudimas Brolij krimas. Lietuvoje nuo seno buvo ypatingai siga ljs girtuokliavimas ne tik bajorijos, bet ir valstiei tarpe. Visi 488

dvarininkai stengsi sitaisyti savo bravorus, o smukli buvo pilna visose pakelse ir kaimuose. Jos buvo statomos dvari nink ir inuomojamos ydams. Girtyb buvo nepaprastai siga ljusi, nes dvarininkai danai verste versdavo savo valstieius gerti, reikalaudami, kad jie kasmet nupirkt tam tikr kiek deg tins. Tai buvo savotikas mokestis. X I X am. vidury popieiaus Pijo IX paraginti, viso pa saulio dvasininkai m skelbti blaivyb. Lietuvoje didiausi pasisekim ji turjo vyskupo V a l a n i a u s valdomoje e maii vyskupystje (jis vyskupavo 18501875 m.; prie jo vys kupavim, 1849 m., emaii vyskupyst buvo padidinta, prie jos buvo pirskirtos 93 Vilniaus vyskupysts parapijos Kauno, Panevio, Ukmergs, Utenos, Obeli, Zaras, Kuro ir iem galos dekanatai). Vyskupo raginama, kunigija tapo uoliausia blaivybs platintoja; ji surainjo mones blaivybs brolijas. 1858 m. pradtas darbas greit isiplt, ir daugumas tikinij pasiadjo niekad nebegerti. Vyskupo praomi, raginami, o kar tais ir spiriami, dvarininkai m udarinti smukles ir bravorus. Pasisekimas buvo toks didelis, jog kai kuriose parapijose blai vybs brolijos nariais pasidar net 97% vis gyventoj. Pajuto t ir idas, nes staiga sumajo degtins pajamos. 1859 m. idas buvo apskaiiavs i Kauno gubernijos gauti nuo degtins 948.056 rublius, o tegavo vos 53.146 rublius. Vilniaus guberni joje degtins pajamos kad ir sumajo, bet ne taip labai: ten buvo tiktasi 929.305 rubli, o gauta 336.781 rublis. Aikus dalykas, kad valdia jau vien dl to turjo atkreipti dmes blaivybs brolijas. Bet auktoji valdia nesiprieino blaivybei. Prie blaivyb jo tik tie, kurie dl jos nustojo savo pelno, ypa ydai ir j palenkti emesnieji valdininkai, kurie ir brolijose norjo atrasti politin veikl. Blaivybs brolij suvarymai. Jau i pat pradi Vilniaus generalgubernatorius ir Kauno gubernatorius buvo pradj ka bintis prie vyskupo ir kunig, drausdami blaivybs brolijas, nes tada buvo udraustos visos draugijos. Taiau vyskupas nemet savo graaus darbo. Jis aikinosi, kad brolija nesanti draugija, o vien tik religinis susibrimas. Kai administracijos organai su tuo nenorjo sutikti, tai vyskupas aikinosi, kad tai pagaliau nesanti jokia organizacija, kad Banyia tuo bdu tik mokanti 489

Paveikslas, ileistas blaivybs vedimui paminti.

kupas su tomis bylomis turjo nemaa vargo. Todl jis ragino kunigij bti atsargesn. Taiau vyskupas nesiliov kiekviena proga ragins tikinij nebegerti; ragino gyvu odiu, ragino savo vieaisiais laikais ir blaivybs skatinamaisiais ratais. Jis net buvo sumans tam tikslui leisti special laikrat P a k el e i v i n g " , bet negavo leidimo. Blaivybs prieinink patraukti, valdininkai veikdavo prie blaivyb, ddamiesi ido interes ir valdios autoriteto saugoto jais. Taiau jiems ilgai nesise k, nes centro valdia ir net pats caras buvo pagyrs blai vyb. Todl beveik visos by los dl blaivybs pasibaigda vo vyskupo laimjimu, ir ku nigai dl to nenukentdavo. Administracijai spiriant, blai vybs brolij nari surain jamosios knygos buvo nusto tos vesti, taiau blaivyb dl to n kiek nesusilpnjo. Patys parapijonys daug kur m bausti apylinks girtuoklius, o blaivybei paminti stat kryius ir paminklus. Vysku pas, susiartins su viesesniais dvarininkais, vert juos panai kinti visas smukles. Kai ku riose apskrityse tatai buvo nu tar padaryti net bajor suva iavimai. itaip buvo iki pat 1863 m. sukilimo, kada Mu Blaivybs paminklas Skapiky. ravjovas udraud visokius susibrimus. Blaivybs platinimo udraudimas. Nordamas inaikinti visas nuo rus valdios nepriklausomas organizacijas, Muravjo vas prane vyskupui Valaniui, kad kiekvienas kunigas, idrss organizuoti ar palaikyti blaivybs brolij, bsis baudiamas pir m kart 100, o antr kart 200 rubli ir bsis atiduotas karo 491

tikiniuosius dorai gyventi. Tada blaivybs prieai m kelti kunigams bylas u tai, kad jie, es, prievarta veri dtis bro lijas, kad gsdin nepriimsi gerianij mirusi j kapus, ne duosi jiems iriimo, nekriktysi j vaik, nedarysi jungtuvi ir t.t. Kadangi toki atsitikim i tikro pasitaikydavo, tai vys490

teismui: es, brolijose slaptai susiburia revoliucionieriai, iek visoki keli prieiti prie visuomens. Vyskupas buvo priverstas perspti kunigij, kad brolij nebekurt, o blaivyb skelbt tiktai banyiose, mokydami doros. Taiau rus valdininkai generalgubernatoriaus sakym m aikinti daug plaiau ir u vesdavo kunigams bylas po kiekvieno odio, pamoksle pasa kyto prie girtyb. Byl varginami, kunigai nutilo kalbj apie blaivyb, ir ji m nykti. Jos prieai pasirpino, kad bt pa skelbti valdios sakymai dl degtins prekybos; bdavo ai kinama, kad gerti ne tik galima, bet ir reiki. Tuo bdu dingo didelis tautos blaivinimo darbas; o patsai brolij panaikinimas sudav skaud smg tautos organizuotumui: po j udraudimo ilg laik Lietuvoje nebebuvo joki organizacij. Kova su girtybe buvo i naujo pradta tik 1908 m., krus Blaivybs Draugij, kuri ir dabar tebeveikia. 11. Rus kolonizacija Lietuvoje Kolonizacijos pradia. Vis rusinamj pastang vainikas turjo bti rusikojo gaivalo atgabenimas krat: per j buvo norima skiepyti rusikum lietuviams. Taiau tas darbas rusams nesisek. Nepriklausomosios valstybs laikais tikrojoje Lietuvoje rus gaivalo dar nebuvo; jis atsirado tik umus Lietuv rusams. Bet i pradi tai tebuvo tik carams nusipeln generolai, kuriems buvo idalinta daugelis buvusi valstybs dvar, o vliau ir konfiskuotieji bajor dvarai. Planinga kolonizacija, t. y. gau sing rus bri gabenimas Lietuv, konfiskuotas emes, teprasidjo tik po 1831 m. sukilimo. Bet toji kolonizacija buvo nevykusi: atgabenti rusai valstieiai skurdo, o kai kur isikraust arba sulietuvjo. Daug energingiau buvo pradta varyti kolonizacija nuo Muravjovo laik. Po 1863 m. sukilimo buvo konfiskuota apie 60.000 deimtini ems, Rusijos gilum ar Sibir buvo iga benti itisi kaimai, ir visose tose konfiskuotose emse buvo kurdinti rusai. Daugeliui nusikaltusi dvarinink buvo sakyta savo dvarus parduoti tiktai rusams. Jei kas paskirtu laiku nesuspjo parduoti, i t ems buvo atimtos ir atiduotos ru492

sams kolonistams arba isimoktinai parduotos rusams valdi ninkams. Tada ir atsirado daugelis nauj rus valdom dvar ir itis rus kaim Lietuvoje. ems pirkim vars statymas. Nordama paruoti keli rusikajam gaivalui kurtis Lietuvoje, rus valdia ileido spe cial statym, nukreipt prie bajorij, kuri buvo laikoma pa vojinga rusams. Jai buvo atimta teis pirkti em. Visos leng vatos emei pirkti buvo duotos, statymo odiais tariant, nelenk kilimo asmenims (t. y. nebajorams), o ypa pravoslav dvasininkams, sentikiams ir visikai itikimiems vietiniams valstieiams". Valstieiams lietuviams buvo leista pirkti e ms iki 60 deimtini, taiau praktikoje labai retai kas i j galjo pasinaudoti ta teise, nes vietos administracija draudim ems pirkti taik visiems k a t a l i k a m s . Leisti ems pirkti galjo tiktai gubernatoriai, rodius itikimum Rus valdiai; o tatai padaryti buvo nelengva. Kolonizacija ir kart vis dlto nesisek. I pradi Lie tuv supldo daugyb rus valstiei, nes jie ia buvo viliojami graiais paadais. Taiau jie nemokjo sikurti, buvo daug tamsesni u lietuvius ir nesugebjo tinkamai kininkauti. Dau gelis rus kolonist ibgiojo, o pasilik skurdo (valdios tei kiam paalp jiems niekad nepakakdavo). Geriau seksi tik tiems, kurie buvo kurdinti valdios idalintuose dvaruose ir elpiami specialiai kurto v a l s t i e i b a n k o (pav., Dot nuvoje). Bet ir ia, juos palaikydama, valdia ileido labai daug pinig (jie buvo surenkami i vietos moni, apdjus juos dide liais mokesiais). Kolonistams buvo teikiamos paalpos, stato mos cerkvs, mokyklos ir visur duodama pirmenyb. Pagaliau valdia pamat, kad nedidelmis grupmis imtyti po vis krat kolonistai negali isilaikyti; tad nuo 1905 m. m rpin tis juos kurdinti tik didelmis grupmis, kad, be to, jos ir prie pavoj galt geriau atsispirti, o taip pat bt ir val diai parama. Todl nuo to laiko nauj kolonij jau kaip ir nebebuvo kuriama, o tik stiprinamos esaniosios. Bet iki pat karo j vis dlto nepasisek tinkamai sustiprinti. I viso Kauno gubernijoje buvo apie 7.000 rus kolonist eim. Kadangi tuo metu sustiprjo lietuvi susipratimas ir apsivietimas, o rusai buvo tamsiausias krato gaivalas, tai jie jokios didesns takos 493

Rus kolonist tipai Lietuvoje.

lietuviams nepadar. Jie negaljo lietuviams daryti takos dar ir dl to, kad buvo kitos tautybs, kitos tikybos, valdios re miami, taigi lietuvi nemgiami mons. Bet labiausiai lietuvius stm nuo rus i tamsumas ir moralinis pakrikimas girtuokliavimas, mutyns, vagysts. Lietuviai kiekvien rus laik nedoru mogum. Tad savaime suprantama, kad toks gai valas negaljo padti rusinimui: niekas jais nepasitikjo, visi j alinosi.

B. Tautikasis atgimimas
1. Naujoji gadyn Senoji Lietuvos valstyb buvo sukurta grynai lietuviko ele mento. Sukrus valstyb, jos sienos buvo iplstos rusiksias e mes, ir palengva aikiai isiskyr luomai. Valstybs gynimu ir jos valdymu rpinosi kunigaiki vadovaujama bajorija, o liaudis buvo darbinink maitintoja. Lietuvos valdovams tapus ir Lenk kara liais, bajorijos teiss ypatingai iaugo, ir ji palengva perm savo 494

rankas vis valstybs valdym. Valstieiai ir visi kiti luomai buvo visikai paalinti nuo valstybinio gyvenimo: pilieiais, t. y. mo nmis, turiniais politines teises, liko vieni bajorai, kurie tuo pat metu prisigr svetimos lenkikosios kultros. Jie jautsi su Lenkijos lkta sudar vien taut, bet tur savo atskir valstyb, kurios savarankik organizacij jie budriai saugojo. Visikai kitaip virto X I X amiuje, patekus Rusijos valdi. Bajorijai buvo paliktos savivaldybs, kurios palengva buvo siauri namos. Bajorai, kaip ir visi kiti luomai, virto caro valdiniais, tik su platesnmis teismis. Tuo pat metu, nuo 1861 m. laisvaisiais caro valdiniais buvo padaryti ir valstieiai. Gav ioki toki savi valdyb (valsi organizacijas) ir laisv, valstieiai praturtjo, at kuto ir ijo vieum su savo kultriniais reikalavimais. Jie buvo tikri lietuviai, be jokios didesns svetimos kultros takos, todl ir j sukeltas kultrinis sjdis buvo lietuvikas. Tad l i e t u v i tautikasis sjdis glaudiai, neperskiriamai susijs su visuomenins santvarkos sudemokrat j i m u. Pasikeitus socialiniam vaizdui, pakitjo ir kultrinio gy venimo pobdis: vieum ijo i liaudies kilusi lietuvikoji inteli gentija. Prie tautikojo sjdio prisidjo labai mayt dalel ba jorijos, kuriai liuominio vieningumo su lenkais jausmas dar nebuvo nustelbs tautikosios smons. Didiausia bajorijos dalis stojo ginti kultrinio vieningumo su Lenkija, stojo u bendrsias valstybines tradicijas. Taiau gal gale laimjo lietuvikoji krato dauguma, nors dar ilgai ji buvo ekonomikai daug silpnesn u sulenkjusi bajorij ir neturjo pakankamai inteligentikj jg. Antras naujajai gadynei charakteringas bruoas yra t e r i t o r i j o s s u s i a u r j i m a s . Kalbdami apie ankstyvesni laik Lie tuv, turime galvoje jos valstybs sienas, o kalbdami apie naujj atgimusio tautikumo gadyn, teturime galvoje tiktai etnikai lie tuvikj krat. Kadangi naujasis sjdis rmsi ne valstybinmis tradicijomis, o tautikumu, tai jis tegaljo pltotis tik lietuvikose srityse. I senj laik jam brangi buvo tik to meto valstyb, kai ji tebeturjo grynai lietuvik charakter, kai dar nebuvo virtusi luomine lenkikojo tipo valstybe. Todl net dabar daug kas nuo XVI am. vidurio jau nebemato Lietuvos valstybs, nors ji ir te bebuvo. 2. Tautikojo sjdio pradia Senosios Europos valstybs neturjo tautiko charakterio. Viduramio feodalins valstybs turjo luomik charakter, o absoliutizmo laikais jos buvo neskiriamos nuo dinastij. Bet ir tada visuomens smonje jau buvo tautinio vieningumo nuo495

vokos. Taip antai, kai vis Europ pavergs Napoleonas, sek damas absoliutikomis pairomis, m karpyti Europos em lap, nesiskaitydamas su jokiomis tradicijomis, visuomenje kilo nepasitenkinimas, m brsti taut nedalomumo ir apsi sprendimo teisi idjos, m augti tautiki sjdiai. Tada pirm kart taut teiss buvo pradtos ginti ir literatroje (pirmasis jas aikiai ikl vokiei filosofas Ficht, kuris, Napoleonui pavergus Prsij, 1808 m. ileido savo veikal Reden an die deutsche Nation"). Vakaruose prasidjs tautikasis sjdis pasiek ir Lietuv ir bajorijos daugum paskatino kovoti su rusais dl savo senj valstybini teisi. T i k nedidel dalis dar nesulenkjusi emai i bajor tuomet prabilo ir lietuvikai (ir. 455 psl.). Tuo pat metu visoje Europoje kils susidomjimas liaudim ir jos kryba atkreip dmes ir lietuvi tautosak, lietuvikj kalb, ir nuo to laiko domjimasis lietuvi tautos praeitim ir jos kalba jau nebesiliov. Aplenkjusi Lietuvos bajorija tuo sjdiu nesidomjo: jai terpjo savi luominiai reikalai ir kova dl senj valstybini tradicij; prie tautikojo sjdio teprisidjo tik mayt jos dalel. Svarbiausi ito sjdio ankstyvojo periodo veikjai buvo i liaudies tarpo kil S. D a u k a n t a s (17931864 m.) ir vysk. M. V a l a n i u s (18011875 m, vyskupavo nuo 1850 m.). ia dar reikia paminti ir lietuvik kalendori lei dj, emaii bajor L a u r y n I v i n s k (18081881 m.). Be it emaii, tautikj sjd sitrauk nemaa ir auk taii. Suvalkieiai kun. A n t a n a s T a t a r (18051889 m.) ir M y k o l a s A k e l a i t i s (18281857 m.) para eili ir ileido kelet liaudiai nauding lietuvik knyg. Nepaprast reikm turjo iaulnikio Senelio slapyvardiu daug knygui ileids Valaniaus bendradarbis kun. J u o z a s D o v y d a i t i s (18251882 m.), kun. S t r a z d e l i s (17631833 m.), vysk. B a r a n a u s k a s (18351902 m.) i r kun. V i e n a i n d y s (18411892 m.), kuri dainels dar ir dabar tebedainuojamos po vis Lietuv. Tiek j lyrika, tiek klasikoji Baranausko po ema Anyki ilelis" negals bti niekad umirtos. Tuos visus ratus jau buvo kam skaityti, nes parapijins mokyklos, kuri ypa daug pristeig vysk. Valanius, daugel 496

buvo pramokiusios skaityti ir rayti. O baudiavos panaikini mas ir valstiei vaikams suteikimas teiss lankyti auktesnisias mokyklas tautikajam sjdiui atskleid dar didesnes perspek tyvas. Deja, smark sm g tam sjdiui sudav tik nepasiseks 1863 m. suki limas. Nors tautikasis sj dis ir nieko bendro netur jo su sukilimu, taiau ir jis buvo paliestas, bebaudiant bajorij ir Banyi, ru sams besistengiant sunai kinti lenk tak Lietuvoje. Rus valdia, pasiryusi surusinti vis Lietuv, u dar parapijines mokyklas, blaivybs brolijas ir u draud lietuvikj spaud lotynikomis raidmis. Tuo bdu, dar neatsikraius len k takos, prasidjo rusini mas. Besivarydami su len Vysk. Motiejus Valanius, k taka, rusai maai tesi18501875 m. emaii vyskupas (gim 1801 m., mir 1875 m.). skait su lietuviais: jie ma n, kad lietuvikum gals jga nuslopinti. Taiau lietuviai pa siryo eiti s a v o k e l i u , kratydamiesi bet kokios svetimos kultros. 3. Kova dl lietuvikosios spaudos Lietuvikos knygos rusikomis raidmis. Kai rus valdia pradjo spausdinti lietuvikas knygas rusikomis raidmis, kai kurie lietuviai veikjai i karto tam nesiprieino. Net pats auto ritetingasis to meto lietuvi veikjas, vysk. Valanius, jam pa teiktas pirmsias rusikomis raidmis spausdintas maldaknyges ir giesmynus pripaino tinkamais ir udjo savo kanonik imprimtur". Bet veikiai jis suprato, ko siekia valdia, nauI.ietuvos I s t o r i j a , 3 2

497

jose t knyg laidose supravoslavindama net katalikikas mal das. Tuomet Valanius tokias knygas paskelb esant priekatalikikas ir pradjo griet kov su visomis, rusikomis raidmis spausdintomis, knygomis: jis ragino tikiniuosius toki knyg neimti n rankas. Slaptoji lietuvi spauda. Kad lietuviai nelikt be sav rat, ie tuojau buvo pradti spausdinti Maojoje Lietuvoje. Lietu vikosios spaudos centru pasidar T i l . I ten slapta knygos buvo gabenamos ir skleidiamos po vis Lietuv. T darb pradjo vysk. Valanius su savo artimaisiais padjjais. Jis pats para daugyb knygui ir joms ileisti nesigailjo nei l nei vargo. Jo pradt darb uoliai var toliau daugelis kunig, ypa Sudargo klebonas kun. M. S e d e r e v i i u s (1829 1907 m.). Kunigija i pradi daugiausia rpinosi religinio turinio knygomis ir elementoriais, kurie buvo reikalingi vaikams mokyti. Bet i dalies jau Daukantas, pats Valanius ir jo bendra darbiai ra ir visoki pasaulinio turinio knyg. Vliau, kai prie to darbo prisidjo daugiau iaipjau inteligent, pasaulinio turinio knygos m net vyrauti (madaug nuo 1883 m.). Tilje spausdinamose knygose dar ilgai buvo ymima, kad jos spausdintos Vilniuje Zavadskio spaustuvje, vadinasi, dar pie spaudos udraudim. Ant religini knyg taip pat ilgai buvo dedama vysk. Valaniaus aprobata (impvimatuv"), nors jo jau nebebuvo gyvo. Tuo bdu buvo norima nukreipti rus akis nuo Tils. Taiau jie greit susivok. Knygneiai. Pirmieji knyg gabenimu i Tils m rpintis vysk. Valaniaus bendradarbiai, o kai j organizacija valdios buvo iardyta, daugumas knyg jo per Sudargo (aki apskr.) klebon M. S e d e r e v i i . Jam atsirado patikim talkinink i kunig, banyios tarn ir iaipjau moni tarpo. J nebau gino nei kratos, nei kaljimai nei trmimas j Sibir. Atsirado net speciali knyg platinamj draugij i kunig, banyios tarn, o vliau ir i pasaulini inteligent tarpo. Pirmoji tokia organizacija buvo sudaryta taip pat Valaniaus rpesiu. Ypa tingai knyg platinimu pasiymjo prasilavins kaimietis bir ietis J. B i e l i n i s (18461918 m.). I pradi jis buvo pa tikimas Valaniaus pasiuntinys Maj Lietuv, o vliau pats suorganizavo didel knyg platinimo tinkl su centru G a r 498

v i u o s e. U jo sugavim valdia buvo paskyrusi net didel sum pinig. Jis ne kart buvo pateks andar rankas, bet visada i j itrkdavo ar kyiais isipirkdavo. Visi knyg platinimo vadai turjo daugyb padjj, kurie slapta eidavo per sien, nunedavo rankraius ir atnedavo knyg. Jie patys arba kiti tas knygas platindavo tarp moni. Toki knygnei buvo daugyb. Knygas veiojo visoki kap lierininkai, o kartais net ydai kromelininkai, nes i j bdavo neblogo udarbio. Taiau to darbo vadai dirbo i tikro pasi aukojimo tautai. Ir pagaliau jie laimjo kov. 4. Slaptoji periodin lietuvi spauda ir jos programa Pirmieji slapti ratai. Didiausi reikm kovai dl spaudos laisvs turjo ios 18671869 m. ispausdintos Valaniaus kny guts: Broliai katalikai", Grometa apskrita", I tamsybs veda kelias teisybs", Perspjimas", nekesys kataliko su nekataliku" ir Katalik Banyios vargai". Nors jos liet tikybos klausimus, bet i tikrj buvo politins broiros. Jose pirm kart buvo surayta lietuvi politin programa prieintis ru sams, kurios buvo laikomasi iki pat naujo pasaulini inteli gent sukelto judjimo, prasidjusio su A u r a " (1883 m.). Be j, nemaa reikms dar turjo V a l a n i a u s Palangos Juz", Paaugusi moni knygel", Vaik knygel", Pasa kojimas Antano tretininko", Valaniaus bendradarbio, emai i seminarijos rektoriaus kun. J. S. D o v y d a i i o iaul nikis senelis" ir kitos. Tai buvo jau pasaulinio turinio kny guts, skiriamos suaugusiems ir vaikams pasiskaityti. Jose visose buvo stengiamasi sustiprinti katalikyb, dor, lietuvyb ir kelti pasiprieinim rusinimui. alia to, jose buvo rpinamasi ir vietimu, raginama kelti k. itaip buvo iki atsirandant Aurai". Aura". Maojoje Lietuvoje spausdinti lietuvikas knygas ir jas gabenti Lietuv pradjo kunigija. Pasauliniai inteligentai, kuri daugiau atsirado tik baudiav panaikinus, kov dl lie tuvikosios spaudos pradjo i pradi tiktai Rusijos ribose; u sienos jie persikl tik nuo 1883 m., steig Aur". 499

Maojoje Lietuvoje tuo metu jau jo keletas lietuvik laik rai. Visi jie buvo vien informacinio pobdio, ir tautikosios smons ugdymu nesirpino. Tik vienas e r n a s savo L i e tuvikojeCeitung o j e" buvo pradjs spausdintis patriotikus straipsniusapie garbin g lietuvi praeit ir apie sunk dabartin sveti mj jung. Juos ra ne tik Didiosios Lietu vos lietuviai inteligentai, ypa Dr. J. B a s a n a v i i u s , bet ir patsai redaktorius e r nas, M. J a n k u s ir lietuvi draugas vokie tis S. Z a u e r v e i n a s (autorius giesms Lie tuviai esame mes gi m"). Greit betgi pa aikjo, kad tas darbas negali bti skmingas, nes gotikomis raidmis spausdinamas laikratis Dr. Jonas Basanaviius negaljo paplisti Didio (18511927 m.). joje Lietuvoje, kur liau dis nemokjo jo skaityti. I kitos puss, Maosios Lietuvos lietuviai dar nebuvo tiek susiprat, kad bt galj jaustis su Didiosios Lietuvos lietuviais sudar vien taut, todl j tarpe Lietuvika Ceitunga" pasidar nepopuliari, ir redaktorius buvo priverstas grti prie paprast informacij, o D. Lietuvai buvo nutarta leisti atskir laikrat. Dar prie 1863 m. sukilim buvo sumanyta leisti lietuvik laikrat. Bet tada dar nebuvo pakankamai jg, o, be to, val dia nedav leidimo. Dabar inteligentijos jau buvo daugiau, ir 1882 m. Basanaviius su Zauerveinu pradjo tartis kurti lietuvi mokslo draugij, kuri leist laikrat, kaip savo organ. Taiau 500

tebuvo steigtas tik laikratis A u r a " (1883 m.). Jos suma nytojas, pirmasis redaktorius ir siela buvo Basanaviius. Bet kadangi jis tuo metu gyveno usieny, daugiausia Bulgarijoje (18841905 m.), tai laikrat tvark kiti, btent Ma. Lietuvos lietuvis M i k s a s , pa skui dr. J . l i p a s , o kai vokiei valdia privert ivaiuoti Amerik, vl Miksas. Aura" i pradi bu vo spausdinama Ragai nje, o paskui Tilje, paties Miko steigtoje spaustuvje. Auros" programa buvo parodyti lietu viams, k a s j i e b u v o praeity, kaip yra spaudiami da barty ir koki turi s u s i k u r t i sau a t e i t . Daug dme sio kreipdama praeit, Aura" norjo sua dinti tautik lietuvi savigarb ir savo krato meil. Taip pat ji kl savo kalbos meil, rod, kad ji ne tik ne menkes n u kitas kalbas, bet

Pirmojo Auros,, nr. virelinis lapas.

daug kuo net pranaesn. Kalbdama apie dabarties laikus, Aura" kl lietuviams ir j kalbai daromas skriaudas moky klose ir administracijos staigose, peik lenkinim per banyias, paliesdavo taip pat visuomeninius ir ekonominius lietuvi rei kalus, ddavo liaudiai skiriam mokslo ini apie ems k, sveikatos reikalus ir t.t. .Aura" neturjo aikios ateities programos, politini klau sim nesvarst; ji tenkinosi-tik stiprindama lietuvius tautikai 501

ir kultrikai. Didiausias jos tikslas buvo taip iauklti lietu vius, kad jie v i s a d a i r v i s u r j a u s t s i l i e t u v i a i , kad galt laisvai dirbti, gaut spaudos laisv, kad lietuvi kalba bt sileista j mokyklas, valdios staigas ir kad ji nebt istumiama i banyios. Apskritai ji stengsi nepulti labai nei rus valdios, nei sulenkjusi kunig nei dvarinink, tikda masi, kad lengviau pasieks savo teistus reikalavimus, jei vis t pajg nenustatys prie save. Bet tuo bdu Aura" nepa lenk savo pus nei vien nei kit: rusai tiek j, tiek vis slaptj spaud irjo, kaip vokiei darb prie rusus, o sulenkjusi bajorija, svajodama apie kultrin lenk hegemonij Lietuvoje, vis lietuvi sjd laik nusikaltimu brolik" taut vienybei. Auros" sustojimas (1886 m.). Auros" bendradarbiai ir leidjai buvo susispiet brel, pasivadinus Lietuvos Myl tojais. Nuo treio numerio ir laikratis buvo leidiamas j vardu. Tame brelyje buvo labai vairi moni. Auros" artimiausi leidjai ir redaktoriai buvo pasauliniai inteligentai, persim tuo metu populiariais liberalikais kiais. Keldami garbing lietuvi pagonikj praeit, jie tuo bdu kartais eis davo krikionyb ir katalik Banyi. Tas nepatiko lietuviams kunigams. Ypa nepalankiai bdavo palieiama krikionyb, redaguojant Aur" dideliam veikjui ir kartam patriotui, bet aikiam laisvamaniui dr. J. l i p u i . Todl katalikikoji visuomen nuo jos nusigr. Kaip tik tuo metu bankrotavo ir Miko spaustuv, Aurai" atsirado materialini sunkum, ir 1886 m. ji liovsi jusi. Bet lietuvi visuomen jau buvo ijudinta ir nebegaljo rimti be laikraio. Todl greit atsirado net keli lietuviki laikraiai. Varpas" (18891905 m.). Sustojus Aurai", lietuvikoji inteligentija lyg ir susvyravo. Buvo galvota vl atgaivinti vie nyb, taiau nepasisek. Kunigija pradjo leisti liaudiai ski riam v i e s ", kuri betgi negaljo patenkinti visos visuo mens reikal. Tuo pat metu Maojoje Lietuvoje jo net keli lietuviki laikraiai, kurie buvo skiriami vietos lietuviams. Amerikoje jo V i e n y b L i e t u v n i n k " ir lipo lei diamas L i e t u v i k a s B a i s a s", bet jie buvo pritaikyti lietuviams ieiviams, kuri skaiius tada Amerikoje labai augo, 502

ir Lietuvai netiko. Todl 1889 m. dr. V i n c a s K u d i r k a (18581899 m.), Varuvos ir Maskvos lietuvi student pade damas, pradjo leisti mnesin laikrat V a r p " , igyvavus iki 1905 m. Tas laikra tis turjo nepaprast reikm visam vlesniam tautikajam sjdiui. Varpas" i pradi subr visas inteligenti ksias lietuvi pajgas. Greta liberal, laisva mani, socialist, dirbo katalikai ir kunigai. Varpas" i pradi stengsi tiktai painti lie tuvius ir j gyvenim: jo program turjo nusta tyti patsai gyvenimas. Varpe" atsispindjo vi si lietuvi visuomens sluoksniai ir reikalai, vi sos gerosios ir blogosios gyvenimo puss. Tuo at vilgiu buvo ypa do mus Kudirkos vedamas Tvyns Varp" Dr. Vincas Kudirka skyrius. Nuo 1891 m. ir (18581899 m.). kininkams buvo prad tas leisti specialus mnesinis laikratis k i n i n k s". Abiej laikrai bendradarbiai ir leidjai buvo tie patys, tik Varpas" buvo skiriamas inteligentijai, o kininkas" valstieiams ki ninkams. 19011903 m. greta j abiej dar buvo leidiamos N a u j i e n o s", kurios stengsi duoti liaudiai suprantam pa siskaitym, visai neliesdamos politikos. Varpas" laiksi principo, kad l i e t u v i a i t u r i p a s i t i k t i t i k t a i savo j g o m i s ir dirbti, nelauk d a m i j o k i p o l i t i n i a t m a i n . Aura" daugiau dmesio kreip kultrinius reikalus, o Varpas" ekonomin 503

n i n k a i, kurie buvo nepatenkinti, kad Varpas" m rpintis vien tik valstiei reikalais. Tuo bdu pagaliau prie Varpo" teliko tik vieni vad. d e m o k r a t a i , i kuri isivyst lietuvi valstiei sjunga. Apvalga" (18901896 m.). Bdami didelje takoje po zityvizmo, kurs neig visoki metafizik, varpininkai krikionybe nesirpino, nors prie j ir nekovojo. Todl kunigijai, kuri tuo metu sudar lietuvikos inteligentijos didum, su Varpu" buvo

lietuvi gerov, nes tikjo, kad tauta gals greiiau isivaduoti i svetimj globos, tik ekonomikai ir kultrikai sustiprjus. Varpas" taip pat usimindavo ir apie politini Lietuvos sava rankikum, bet daugiausia jis rpinosi lietuvi valstiei gerove. Mat, visi varpininkai buvo valstiei sns, todl valstiei reikalai jiems labiausiai ir rpjo. Varpe" danai bdavo straipsni, aikinani, kad valdia turinti duoti valstieiams teisi sigyti daugiau ems, steigti kio, amat ir prekybos mokykl, skolinamj taupomj kas, vartotoj draugij (koperatyv) ir t.t. Nors valdia to ir neleido, bet vis dlto itie reikalavimai turjo toki riaud, kad liaudies tarpe kl nepasitenkinim suvarymais. Be to, Varpas" nuolat ragino kovoti su priespauda ir prieintis valdios priemonms. Varpas" kviet bendr kov su rusais ir s u l e n k j u s i Lietuvos visuomens dal, taiau dvarininkai negaljo eiti kartu su valstiei snumis, kurie gyn valstiei ekonominius reikalus; be to, jie ir dabar dar nenorjo sutikti, kad Lietuva atsiskirt nuo Lenkijos. Todl bendradarbiavimas su jais buvo nemanomas. Varpas" (ir greta jo js kininkas) sulauk spaudos ir kit laisvi, suteikt po 1905 m. revoliucijos. Nors jame i karto sutilpo visa inteligentija, bet, kaip nuo Auros", taip ir nuo jo dl t pai prieasi nutolo kunigai, turj savo atskirus laikraius. Vliau, atsiradus politinms lietuvi partijoms, varpininkai suskilo. Pirmiausia nuo j atskilo s o c i a l d e m o k r a t a i , vliau pasitrauk i r n u o s a i k i e j i t a u t i 504 ne pakeliui, ir ji tais paiais 1889 m. sisteig sau atskir laik rat e m a i i i r L i e t u v o s A p v a l g " , kuris trumpiau vadinamas Apvalga". Ji buvo skiriama daugiausia liaudiai, ir vyriausias jos kis buvo l i e t u v i t a u t o s v i e n y b s u k a t a l i k B a n y i a . Siekdama t o tikslo, ji labiausiai kovojo prie pravoslavinamj rusinim, ragino tvus neleisti savo vaik rusinti mokyklose. Apskritai Apvalga" buvo nepaprastai karinga. Varpas" vis pirma kl susipratim, o ji raginte ragino kovoti su rusi nimu, jam prieintis. I kiekvieno jos odio tryko didiausias atkaklumas, tvirtas pasitikjimas savo skelbiamomis idjomis ir laimjimu. J redagavo garsusis D d A t a n a z a s k u n . P a k a l n i k i s ( f l 9 3 3 m.). 505

Apvalga kart itaip ra: Kuriems tai paptandiams parjo galv mus rusais paversti. inoma, tie papurgalviai teisybs neiri, ji Rusijoje ir iaip jau yra ir nuskurusi ir sutrkusi, kad n su lopyti nebegali. Tai u lygias ms aukas esame skriaudiami. . Bet mes a p s i g i m m e k a t a l i k a i s , t a i i r m i r s i m e k a t a l i k a i s , nors ia maskoliai mums galvas nusukint . . . Atsi lieps tai jiems kada . . . Katinui j kregdi lizd derinantis, tie pa darai pagatavi jam akis idraskyti. Ir mes turime tiems Liuciferio tarnams atsispirti . . . " Toks laikraio tonas drsino mones nenusileisti. O Apvalga" buvo gana plaiai skaitoma, ypa emaiiuose. Vien kart ji pati ra apie save, kad rusintojai, paminjus vien Apvalgos" vard, purkia it velniai, su vstu vandeniu pakrapyti". Be to, Apvalgoje", greta tikybini ir tautini straipsni, buvo spausdinami ir visuomeniniai bei ekonominiai, nes ji sten gsi atstoti ir varpinink leidiamj kinink". Ji ileido ir kelet tikybinio ir pasaulinio turinio knygui. Tvyns Sargas" (18%1904 m.). Karingas Apvalgos" tonas, kurs buvo nukreiptas ne tik prie rusus, bet ir prie Varp" (j Apvalga" apauk
SASIUVAS PENKTAS. . ,. ' .

buvo suburtos visos geriausios lietuvi katalik pajgos. Jam taip pat labiausiai rpjo katalikyb ir lietuvyb: ia nuolat bu vo raoma apie ilaikym lietuvik pamald banyiose, aiktn keliamos rusinimo pastangos ir rus biurokrat daromos kra tui skriaudos. I veikj, susibrusi apie Tvyns Sarg", kiek vliau susidar dar viena politin grup, pasivadinusi k r i k i o n i mis demokratais. Laikrai reikm. Visi tie ir dar kiti, ia neminti, maesns svarbos laikraiai buvo spausdinami Maojoje Lietuvoje (vienas kitas ir Amerikoje) ir gabenami vysk. Valaniaus nurodytu bdu per sien. Jie buvo gabenami t pai k n y g n e i . Daugelis knygnei paklidavo andarams rankas, daugyb knyg ir laikrai davo, taiau darbas nesustojo. Apie lie tuvikus laikraius susibr visa inteligentija. Bendras spaudos darbas j jung ir kitam tautos darbui. Laikrai dka liaudis palengva m tautikai susiprasti, mokyklas lanks jaunimas per laikraius irgi sitrauk bendr darb. Tuo bdu tauta buvo ruoiama tolimesnei kovai ir galutiniam laimjimui. 5. Kova su Lietuvos rusinimu ir pravoslavinimu Prieinimasis rusams. Lietuvai rusinti valdia vartojo vai riausias priemones: spaud, mokyklas, valsi savivaldybes, kolonistus ir t.t. Kaip reikia su tuo kovoti, pirmasis pamok vysk. Valanius, o vliau slaptoji lietuvi spauda. Valanius ragino nesimokyti rusikai, su rusais rusikai nekalbti, o kal binamiems atsakyti: N e s u p r a n t u". Es, Rusij nuvyks lietuvis negals reikalauti, kad su juo kalbt lietuvikai, tad Lietuvoje niekas negals reikalauti, kad kas kalbt rusikai. Kad jaunimas nepramokt rusikai, jis ragino neleisti vaik rus mokyklas, o mokyti juos namie. Tada ir prasidjo slapto sios mokyklos ir mokymas namie, prie motinos verpsts. Kova dl banyi buvo sunkiausia, nes jos buvo labiausiai puolamos. Tam tikslui vysk. Valanius ileido net 9 slaptus atsiaukimus, kuriuose mok, kaip turi prieintis pravoslavinimui tikintieji ir kunigai. Jis ragino jokiu bdu neiti cerkves. Jei kunigams sakyt raginti mones pravoslavij, jie tur 507

bedieviku), nepatiko net kai ku riems kunigams. Dl grieto tono Apvalga" daug labiau buvo per sekiojama rus, o, be to, visikai i D fl A CJ be reikalo kirino pasaulinius lieJ\. MA) \A K7 tuvius inteligentus ir kunigij. Tuo metu dar jaunas kunigas J u o z a s MNESINIS LAIKRATIS T u m a s V a i g a n t a s , pasita rs su kitais nuosaikesniais kuni. . u k i r U . **mm u m e d * a g i < W L i e t u v i kalbinjo redaktori kun.

TVNS Y E

Pakalnik pakeisti Apvalgos" ,qqC ton, bet is nesutiko. Tada ir M N lO^b G G . EC E U nuosaikesnis, b u v o p r a d t a s leisti $q$ Tumo redaguojamas katalikikas laikratis T v y n s S a rtvums g a s", isilaiks iki spaudos drauTvyns Sargo" virelinis lapas, dimo panaiknimo. Jis laiksi ma daug t pai tiksl, koki laiksi tuo metu nustojusi eiti Apvalga", tik ra velnesniu tonu. Laikratis buvo gana vairus ir gerai vedamas, nes apie j 506

tauto-, sulaikymui pai

lot upjvielun.

veikti prieingai, nors u tai tekt ir mirti. Es, nereiki bijoti joki kani, nes Dievas visada sunaikins ir galingiausi vie pai nedorus sumanymus. Roma persekiojusi krikionyb, ir Dievas j sunaikins. Vyskupas nebaig sakyti, bet ir taip jau buvo aiku, kad Dievui nepatinks Rusijos sumanymas panai kinti Lietuvoje katalikyb, ir Jis praudysis Rusij. Rusai tuo tarpu visaip persekiojo katalikyb; neleido sta tyti nauj ir remontuoti sen banyi. Be to, m udarinti vienuolynus, o vienur kitur ir banyias. Tuo pat metu daug kur buvo statomos naujos cerkvs. Valanius mok ir ia prie intis rusams. Es, i pradi reiki graiuoju prayti vyresnyb neudaryti banyios, bet jei tatai negelbt, tuomet reiki vi siems parapijonims susirinkus ventori ir banyi jokiu bdu neleisti jos udaryti. Kiek vliau to pat mok ir Apvalga". Udarant banyias, mons daug kur ir band prieintis. Pirmas toks atsitikimas buvo T y t u v n u o s e dar Valaniaus laikais (tytuvniki pasiprieinim jis laik visiems pavyzdiu). Didesn pasiprieinim mons parod tik 1886 m., udarant K s t a i i banyi, prie kurios gyveno pasen ir ligoti kuni gai. mons susirinko ginti udaromos savo banyios. At vyk andarai su kazokais juos visus ivaik, banyios altorius igriov, kryius sulau, paveikslus ir vliavas sukapojo, suga dino net trobesius, kad nebegalima bt juose gyventi. Buvo udaryta nemaa vienuolyn ir kitur, bet labiausiai pragarsjo kruvinas udarymas moter benediktini vienuolyno ir j ba nyios Kraiuose. Krai skerdyns (1893 m.). Valdia nutar panaikinti Krai vienuolyn, banyi ir kapines (1891 m.). Vyskupas Paliulionis, gavs sakym (1892 m.) igabenti vienuoles j Kau n, kur laik dels, rpindamasis, kad sakymas bt pakeistas, bet pagaliau liep j vykdyti. Tuo tarpu mons sujudo. Buvo paduoti keli praymai utarimo ne tik carui, bet net ir usienio valdovams. Caro atsakymo nesulaukdami, mons m dien ir nakt budti banyioje, nes bijojo, kad policija jos neudaryt nesulaukusi atsakymo. Policija daug kart band ivaikyti mones, o valdios sakomi kunigai mgino ineti i banyios veniausij, taiau mons neleido. Pagaliau atvyko banyios udaryti patsai Kauno gubernatorius Klingenbergas 508

su dideliu briu policijos. Jis veltui band prikalbti mones i eiti geruoju i banyios tie nesiskirst. Rusams pavartojus jg, ventoriuje susibr pagaliais ginkluoti vyrai puol ginti muamj, ir kilo smarkios mutyns su policija. Jos tru ko iki pat ryto, ligi atvyko pareikalau tas brys kazok, ir minia iauriausiu bdu buvo isklai dyta. Kai kurie pri gr, vyti patvi nusi up, o kiti, sugaudyti prie ba nyios ir namuose, buvo suvesti prie valsiaus valdybos, skaudiai iplakti ir susodinti ka ljimus. Krai bany ios gynj teismas vyko beveik po met Vilniuje. Vi suomens pasipik tinimas valdios priemonmis buvo

Krai buv. vienuolyno banyia.

toks didelis, jog kaltinamuosius veltui apsim ginti ymiausi Rusijos advokatai. Suimtieji buvo kaltinami padar i anksto suplanuot, inteligent ir lietuvikj laikrai sukurstyt mait. Taiau advokatai, remdamiesi liudinink parodymais, rodinjo, kad dl vyki kalta pati administracija, kuri upuol nekaltus mones besimeldiant. Jie net reikalavo bausti ne kal tinamuosius, o valdininkus, kad ie daugiau nebesavavaliaut ir nebedaryt Rusijai gdos prie pasaul. Teismas taip pat velniai pairjo kaltinamuosius ir jiems paskyr maas bausmes. Be to, paiam teismui praant, caras 509

jiems dovanojo visas bausmes; buvo palikta po metus kalti tik 4 vyrams, kuriems teismas buvo paskyrs po 10 met kator gos. Tuo bdu administracija buvo aikiai sukompromituota. Krai vyki reikm tautikajam judjimui buvo nepa prastai didel. Rus iaurumas pirtu prikiamai parod prie spaudos jung, o laiminga bylos pabaiga padrsino dar grie iau kovoti su priespauda. Lietuvikoji spauda dar labiau pa plito; aukdama j kov, ji nuolat rod it dangaus kerto au kiani rus valdios nuodm Krai skerdynes. kov stojo kaskart vis platesni visuomens sluoksniai. Ypa aikiai pradjo reiktis pasiprieinimas mokyklose: mokiniai atsisaki njo kalbti rusikai maldas, eiti i cerkves ir m burtis j kuopeles. 6. Tautikas susipratimas gimnazijose ir kunig seminarijose Gimnazijose, panaikinus baudiav, lietuvi valstiei vaik m rastis kaskart vis daugiau. Tautikasis sjdis veikiai pa siek ir juos. Ypa aikiai tas sjdis pasireik Unemunje Marijampols gimnazijoje ir Veiveri seminarijoje, kur rusi namoji politika nebuvo tokia grieta. ia net buvo mokoma lie tuvi kalbos, o mokytojais galjo bti ir lietuviai. Todl jau mo kyklose susipain su lietuvi kalba ir danai lietuvi mokytoj paraginami, mokiniai augo tautikoje dvasioje. I j ijo tokie lietuvi veikjai, kaip Jonas Uupys, Petras Kriauinas ir visa eil vlesni Auros", Varpo" ir kit laikrai bendradarbi. Tautikas susipratimas brendo ir iauli gimnazijoje (silpniau augo Kauno gimnazijoj), kur buvo sunkesns slygos, nes ia net malda buvo draudiama lietuvikai kalbti. Vis dlto, kapelion skatinami, mokiniai prieindavosi pravoslavinimui, atsisakydavo net mokykl lankyti. Daugelis j nuken t j o buvo ivaryti i gimnazij; j tarpe buvo ivaryti dabar tinis prezidentas A. Smetona, ministeris pirmininkas J. Tbelis ir daugyb kit. Sunk varg ksdami, jie vykdavo baigti mokslo kur nors j Rusij, taiau nuo savo ventojo darbo neatsisa kydavo. Susipratimas dvasinse seminarijose taip pat prasidjo U nemunje, t. y. Sein seminarijoje. ia, vieno profesoriaus pa510

1 8 % m. i Jelgavos gimnazijos pavarytj mokini grup. (I kairs antrasis sdi VIII klass mokinys, pirmasis ir dabartinis Valstybs Prezidentas A. Smetona).

raginti, klierikai surinko net apie 500 liaudies dain, kuri i spausdinti betgi neleido Rus valdia. Grup klierik buvo pa ruousi lietuvi kalbos odyn, bet ir jis dl tos paios prieas ties negaljo pasirodyti. Apskritai Sein seminarijoje klierik tarpe vyravo tautika dvasia, nors daugumas profesori buvo lenkai. I ios seminarijos ij kunigai pradjo rpintis gr inti lietuvi kalb banyi. Pirmoji banyia, kuri buvo grintos lietuvikosios pamaldos, buvo Veisj. Tatai padare ia 1870 m. paskirtas klebonu Sein seminarijos aukltinis kun. P. Leonaviius. Jis taip pat pradjo mokyti lietuvikai kate kizmo ir poteri. Vliau tas pat atsitiko Naumiesty, venteery. Seirijuose, Simne, Prienuose ir kt. Lietuvikas sjdis palengva siskverb ir j emaii semi narij, kuri kartu su vyskupu Valanium 1865 m. i Varni buvo perkelta Kaun. Muravjovas, i visur istumdamas len511

k kalb, udraud j vartoti ir seminarijoje, kur iki tol buvo lenkikai dstoma homiletika (pamoksl mokslas); dabar buvo sakyta j dstyti rusikai arba lietuvikai. Nuo to laiko pro fesorius (vliau Sein vyskupas) Antanas Baranauskas ia m dstyti lietuvikai lietuvi kalb ir homiletik. Jis pats buvo geras lietuvi kalbos moktojas, jo jaunysts poezija irgi buvo klierikams gerai inoma, todl niekas kitas ia negaljo geriau sukelti susidomjimo lietuvi kalba. I jo tad mokini ijo didysis ms kalbininkas kun. K. Jaunius; jo mokinys buvo ir poetas Vienaindys. Vliau ia moksi visa eil didi veikj, kaip antai: Maironis, Jaktas, Tumas ir kt. I pradi tautikas judjimas seminarijoje buvo neorganizuotas, bet veikiai klieri kai pradjo burtis slaptas kuopeles, laik slapt lietuvik kny gynli, isirainjo laikrai ir patys juose bendradarbiavo. Dar prie atgaunant spaud Kauno seminarijoje jau buvo susi dariusi stipri lietuvybs tvirtov; i jos ij kunigai skleid lie tuvikum visam krate. I vis Lietuvos seminarij maiausia lietuvikumo tebuvo vilnikje, taiau ir ten pasitaikydavo vienas kitas susiprats lietuvis. Bet utat didel lietuvybs oaz buvo Petrapilio dva sin akademija, kuri i visos Lietuvos patekdavo daugumas gabiausi susipratusi lietuvi klierik ir kunig. Ten jie susi artindavo ir grdavo dirbti bendro tautikojo darbo. Tuo bdu jau prie spaudos atgavim buvo aikiai matyti, kur krypsta lietuvi mokslo jaunuomen: ji nenorjo eiti nei senuoju valdios draudiamu lenkikuoju keliu nei valdios si lomu rusikuoju, bet versi savit lietuvikj keli. 7. Spaudos draudimo panaikinimas (1904 m.) Slaptosios spaudos isipltimas. Per 40 spaudos draudimo met paaikjo, kad lietuvikoji spauda auga, nepaisydama jo ki persekiojim. Veltui nujo rus pastangos pirti valdios leidiamsias knygas, spausdintas rusikomis raidmis. Lietu viai t knygpalaiki nem n rankas, o slaptj knyg skai ius labai spariai augo. Nuo lietuvikos spaudos pradios ligi 1864 m., t. y. per 300 met lietuvik knyg buvo i viso i spausdinta vos 750; nuo draudimo pradios iki 1883 m., t. y. 512

iki Auros" pasirodymo buvo ispausdinta 484 knygos, o nuo 1883 m. iki 1903, neskaitant laikrai, buvo ispausdintos 1.372 knygos. J tarpe buvo nemaa knyg, nukreipt prie Rus valdi, buvo ir vien tik prie rusus ileist atsiaukim. Valdios priemons spaudai slopinti. Nuolatinis lietuvik knyg ir laikrai augimas padar valdiai daug rpesi. I pradi u slapt knyg skaitym buvo skiriamos nedidels bausms, kokias numat Rus statymai. Vliau, kai pradjo eiti laikraiai ir prasidjo griet agitacija prie valdios rusinam sias priemones, slaptj rat prieira buvo pavesta administra cijos organams. Jiems buvo duota teis bausti nusikaltusius, konfiskuoti ir deginti sugautuosius ratus. Ir i tikro, andarai labai daug sunaikino lietuvik knyg; pav., 18911893 m. vien tik sien saugantieji andarai konfiskavo 37.718 lietuvik kny g ir laikrai, o 19001902 m. net 56.182. t skaii dar neeina tos knygos, kurios buvo rastos ir konfiskuotos visoje Lietuvoje. O vis dlto, kad ir daug konfiskuodavo, taiau kur tik bdavo koks susiprats lietuvis, visur bdavo galima rasti lie tuvik knyg ar laikrai. Jos eidavo i rank rankas, kaip kokia brangenyb. Maiau j bdavo tik Sein ir Vilniaus srity se, kur buvo maiau susipratusi lietuvi (nesusiprat lietuviai, bijodami bausmi, j neskait). Nukentjusi u slapt knyg laikym ar platinim bus apie 1.000 moni. J tarpe buvo ir prast kaimiei, ir kunig ir pasaulini inteligent! . Draudimo panaikinimas. Nors u knyg platinim buvo baudiama keleriais metais kaljimo ir itrmimu Rusijos gi lum ar Sibir, taiau knyg platinimo tatai nesulaik. Priein gai, jis vis augo. Dl to teko susirpinti ir patiems valdios atstovams. Jie turjo prisipainti nebepajgi kovoti su knyg platinimu. Skundsi dl to centro valdiai generalgubernato rius, skundsi savo virininkams ir emesnieji valdininkai. Matydamies nebegal sulaikyti slaptojo knyg platinimo (o slap tosios knygos ir laikraiai sjo didel valdios neapykant), jie sil panaikinti spaudos draudim: es, galinti kilti revo liucija. Patys lietuviai taip pat rpinosi spaudos laisve. Tuo rei kalu atskiri veikjai, valsi susirinkimai, lietuvi kolonijos Rul.ietuvos Istorija, 33

513

sijoje siuntinjo valdiai ir paiam carui praymus. Kadangi spauda buvo udrausta administratyviniu bdu, o nebuvo jokio j draudianio statymo, tai lietuviai veikjai stengsi apeiti t draudim. Kai vien met Rus valdia pasidar nuolaidesn, ymiam lietuvi veikjui P. Vileiiui pasisek ispausdinti Pet rapily kelet lietuvik mokslik knygui. Bet vliau jam cenzra paprastai atsakydavo: Leidiama spausdinti, tik rusi komis raidmis". Vien kit knygut ar kok atsiaukim pa sisekdavo ispausdinti, tik cenzr apgavus arba apjus. 1900 m. in. A. Maciejauskas Petrapily ispausdino lietu vik emlap. Policija j konfiskavo. Tada Maciejauskas apsiskund teismui ir, pasieks per visas instancijas senat, byl laimjo, nes policija savo pasielgimo negaljo paremti jokiu sta tymu. Tos bylos laimjimas lietuvius paskatino dar energin giau veikti, valdia darsi vis nuolaidesn ir gal jau liovsi persekioti tikybinio turinio usieny spausdintas knygas. Neteisyb, darom lietuvi tautai, pagaliau suinojo ir rus visuomen, ir i paangij jos sluoksni vis daniau pasigirsda vo bals, raginani panaikinti spaudos draudim. Be j, rus laikraiams toki straipsni kartais pirdavo ir patys lietuviai

inteligentai. Bet vis svarbiausias tuo reikalu palankus balsas buvo Lietuvoje veikianios Rus administracijos. Ji sil todl panaikinti draudim, kad jis nepasieks tikslo lietuviai rus raidi (vad. gradankos) neprisim. Rus v a l d i a s i t i kino, kad ji veltui k o v o j a su l o t y n i k o m i s r a i d m i s , kad tatai ne tik nieko nepadjo krato rusinimui, bet dar pakenk, ir 1904 m. gegus 7 d. (sen. kalendorium ba landio 24 d.) caras paskelb lietuvikosios spaudos laisv. Gr inti lietuviams spaud valdiai buvo dar ir dl to svarbu, kad tuo metu prasidjo Rusijos karas su Japonija, ir buvo reikalinga ramyb valstybs viduje. io dekreto paskelbim paveik auktieji Rus valdios atstovai Lietuvoje. Negaldami spaudos ataukimo pasiekti per ministerius, Vilniaus generalgubernatorius Sviatopolkas Mirskis ir Kauno gubernatorius Veriovkinas sutar prikalbti tuo reikalu car mediok lje, vykusioje Baltvyi giriose. Caras, j tikintas, grs j Pet rapil paskelb t dekret. Spaudos atgavimo reikm. Tad leidimas spausdinti lie tuvikas knygas nebuvo jokia caro malon: t padaryt! j pri vert jo tarn sitikinimas, kad negalima sulauyti tautos tsparumo. Spauda ir toliau nebuvo visikai laisva: ji buvo cenz ros kontroliuojama. Bet pats faktas, kad mayt tauta apgyn savo teises prie didiul milin, kad gavo teis vieai spausdinti savo knygas ir laikraius, ymiai palengvino kov dl kit jos teisi ir palengvino slygas tolimesniam tautikosios smons ugdymui. Kova dl savo spaudos sujudino vis taut, laimjimas su stiprino pasitikjim savimi, taiau draudimo padarytoji ala buvo labai didel. Lietuviksias knygas draudiant, o lenki kj ne, dalis lietuvi visuomens, nordama katalikikai auklti savo vaikus, mok juos lenkikai skaityti, kad galt naudotis lenkikomis maldaknygmis. Ypatingai tatai buvo daroma bent kiek aplenkjusiose srityse. Tuo bdu Rus valdia, nordama atitraukti lietuvius nuo lenk takos, susilauk prieing vaisi: spaudos draudiamuoju metu Lietuva dar labiau aplenkjo. Apskritai kova dl spaudos ieikvojo nemaa lietuvi tau tos jg ir energijos, kuri normaliose slygose bt buvusi sunaudota vaisingesniam krato kultros klimui. 515

Petprapilio lietuvi choras 1899 m. 514

8. 1905 m. revoliucija ir Didysis Vilniaus Seimas Rus japon karas ir revoliucija Rusijoje. Rusijos visuo men, ypa paangioji inteligentija, jau seniai lauk valstybs santvarkos permain, sudemokratinimo. Senosios tvarkos ali ninkai visomis priemonmis gynsi, nepatenkintuosius sodino j kaljimus, trm Sibir ir aud. Bet kai 1904 m. pradioje kilo Rusijos karas su Japonija ir i tolim ryt jo vis lidnes ns inios apie rus nepasisekimus kare, nepatenkintieji, naudo damies valdios sunkumais, m reikalauti asmens, spaudos ir susirinkim laisvs, vis piliei lygybs ir parlamento. Petra pily didel minia su banytinmis vliavomis ir ventais paveiks lais atjo prie caro rm pareikti savo pageidavim, taiau ji buvo apaudyta ir ivaikyta; buvo daugyb umut ir sueist. Tatai dar labiau paskatino judjim. Tuo tarpu pralaimjusi kar su japonais valdia visikai prarado autoritet. Revoliu cionieriai agitatoriai, tuo pasinaudodami, var kart agitacij, ir kai kur jau m kilti kareivi maitai. Pagaliau visoje Rusi joje vyko visuotinis streikas (1905 m.): sustojo veik gelein keliai, tramvajai, patas, telegrafas; met darbus fabrik darbi ninkai, usidar krautuvs ir kontoros; sustreikavo net gydytojai ir vaistins. Rusijoje kils revoliucinis sjdis persimet ir Kaukaz, Lenkij, Pabaltij, neaplenkdamas n Lietuvos. Ir ia po mies tus ir kaimus vainjo agitatoriai, ragindami sukilti prie valdi ir ponus. Nusigands caras paskelb manifest, addamas su teikti visai Rusijai konstitucij, duoti asmens, spaudos ir susi rinkim laisv. Taiau caro paadai nepatenkino revoliucijos vad socialist: jie reikalavo demokratins respublikos. Tuo tarpu pavergtosios tautos reikalavo sau plaios autonomijos. Tokiuos pat reikalavimus pareik ir Lietuva. Didysis Vilniaus Seimas (1905 m.). Lietuvoje revoliucinis s jdis pasireik jau 1905 m. pradioje, i karto tik carui siunia momis peticijomis; bet kai ruden Rusijoje vyko visuotinis strei kas, ir caro valdia susvyravo, Lietuvoje taip pat buvo pra dta alinti rusus caro valdininkus ir visk imti savo rankas. Tam judjimui viena linkme pakreipti, gruodio 46 d. Vilniuje buvo suauktas visuotinis lietuvi seimas. Tuo tarpu jau gro 516

Lietuv daugumas itremt veikj, j tarpe ir 25 metus u sieny igyvens dr. Basanaviius, kurs tame suvaiavime pirmi ninkavo ir daugiausia jame pasidarbavo. Suvaiavimas buvo nepaprastai gausingas. Jame dalyvavo apie 2.000 moni i vis visuomens sluoksni ir vis politini partij, kurios kaip tik tuo metu jau buvo susiformavusios ir pradjusios veikti. Jame dalyvavo net Maosios Lietuvos atstovai. Seimas prim rezoliucij, kuria visai etnografinei L i e tuvai reikalavo a u t o n o m i j o s su v i s u o t i n i o b a l s a v i m o r e n k a m u s e i m u V i l n i u j e ; ragino mo nes n e m o k t i R u s v a l d i a i j o k i m o k e s i , u d a r i n t i d e g t i n s m o n o p o l i u s , n e l e i s t i vai k r u s i k a s m o k y l a s , n e i t i k a r i u o m e n ir n e s i k r e i p t i j o k i a s b u v u s i a s v a l d i o s staigas. B e to, j i s r e i k a l a v o , k a d m o k y k l o s e v i s i dalykai bt dstomi lietuvikai ir kad v a l s i u o s e visi r e i k a l a i t a i p pat b t atlie kami lietuvikai. Sukilimas Lietuvoje. Dar tebeinant seimui, Vilniaus gene ralgubernatorius Frez paskelb rus ir lietuvi kalbomis atsi aukim, kuriuo tikino, kad lietuvi kalba bsianti vesta visus pradios mokykl skyrius, kad mokytojais bsi ski riami ir lietuviai katalikai, be to, kad bsianti leista lietuvi kalb vartoti valsi savivaldybse vidaus reikalams ir kad vals i sekretorius (jie tuo metu buvo tikri valsi valdytojai) ga lsi rinktis patys gyventojai. Jis tik patar gyventojams pa laukti, kol visa Rusija persitvarkysianti naujais pagrindais: es, reiki palaukti, kol bsi pakeisti atitinkami statymai. Tok pat atsiaukim paskelb ir Kauno gubernatorius. Tie atsiaukimai buvo iplatinti visuose valsiuose. Taiau tuo pat metu paplit Vilniaus Seimo nutarimai padar didesn spd. Beregint visame krate prasidjo rusik mokykl ir mono poli udarinjimas, valsi sekretori, policijos ir kit valdi nink alinimas. Vilniaus Seimas buvo nutars, kad Lenk ka ralysts administracijai priklausanti Unemun (Suvalk kra tas) bt priskirt prie visos Lietuvos, ir tikrai Suvalk kratas, alindamas rus valdininkus, skelb susivienijim su visa Lie517

tuva, ir beveik visa Unemun atsisak mokti rusams mokes ius. Paioje 1905 m. pabaigoje revoliucinis sjdis pasiek aukiausi laipsn. Rus valdia tuo tarpu atsigavo, nuslopino judjim Rusijoje ir ruosi t pat padaryti ir Lietuvoje. Sukilimo malinimas. Prie malindama Lietuvoje suki lim, Rus valdia m skelbti, kad Lietuvoje, ypa emaiiuose rusai, es, skerste skerdiami. Mat, valdia tuo norjo pateisinti ruoiamas grietas malinimo priemones. Lietuv buvo atsisti kariuomens briai, vadinami b a u d i a m a i s i a i s . Kai k ne i j net patrankomis apaud miestelius ir kaimus vien tik dl to, kad ten buvo atstatytas rusas mokytojas ar valsiaus se kretorius. Ypatingai nukentjo Akmen ir agar. Lietuvikoje Unemuns dalyje buvo vesta karo bkl ir buvo sakyta per 3 dienas sugrinti senj tvark; prieingu atveju buvo grasinama piniginmis baudomis ir kaljimu. Toki pat grasinim susilauk Kauno ir Vilniaus gubernijos. Vi same krate prasidjo aretai ir trmimai Rusij. itokiu bdu buvo numalintas judjimas, dl kurio nu kentjo labai daug lietuvi inteligent ir kaimiei. Bet po to tiek visoje Rusijoje, tiek Lietuvoje buvo padaryta kai kuri pa lengvinim. Pirmiausia buvo steigta visos imperijos atstovyb, pavadinta Dma. 9. Lietuviai Rusijos Dmoje Dma. 1905 m. revoliucinio sjdio metu caras paskelb manifest, addamas leisti prie valdymo paius gyventojus ir kurti savotikus atstov rmus, pavadintus V a l s t y b s D m a . Ir i tikro kitais metais susirinko pirmoji Dma. I pradi ji pasirod labai nepalanki valdiai, ir po 72 dien buvo paleista. Antroji Dma pasirod taip pat prieinga valdiai: smarkiai j kritikuodama, ji reikalavo reform. Tada tometinis Rusijos ministeris pirmininkas Stolypinas (Kdaini dvarinin kas), kuris buvo didiausias neribotosios caro valdios alinin kas ir ramstis, ryosi tai nepaklusniai Dmai padaryti gal. Kad atsirast pretekstas, buvo iprovokuotas Dmos atstov social demokrat sukilimas; po to Dma buvo apkaltinta esanti prie valstybini gaival lizdas ir ivaikyta (1907 m. birelio mn. 518

3 d.). Taiau nedrsdama visikai panaikinti Dmos, caro val dia pakeit rinkim statym, vesdama atstov cenz, ir naujai irinkta treioji Dma pasirod daug paklusnesn valdiai. At stov daugumas buvo dvarininkai ir auktieji valdininkai, kurie rm valdi; ia pasigirsdavo net bals, kad i Dmos reikt atimti statym leidiamj gali ir palikti j tik patariamuoju organu, nes caras ess neribotas valdovas, todl tik jis vienas tegals leisti statymus. ios Dmos metu vl atgijo reakcija prie 1905 m. revoliucijos kius, ir visi Dmos nariai kitatauiai, ne patenkinti valdia ir lik opozicijoje, buvo apaukti neitikimais valdiai, kuri reiki saugotis. Opozicija treiojoje Dmoje buvo negausinga. Tai buvo vairs Rus pavergt taut atstovai ir trij partij mons: kon stituciniai demokratai, arba kadetai, socialistai ir darbo moni kuopa, arba trudovikai. Jie tik stengsi saugoti Dm ir ginti j nuo pasilym panaikinti. Progai atsitikus, jie pareikdavo savo nuomon vairiais politikos klausimais. Su jais niekas ne siskait, taiau j reikalavimus kratas vis dlto suinodavo i spaudos. Tokioje atmosferoje prajo penkeri treiosios Dmos darbo metai. Po to pagal statymus turjo bti irinkta ketvirtoji D ma. 1913 m. irinkta ketvirtoji Dma igyveno iki bolevik revoliucijos. Prasidjus karui, Dmos autoritetas pakilo: su ja daugiau m skaitytis ir caras, su ja skaitsi ir usienis, jos atsto vai pasidar takingais monmis. Kilus pirmajai (1917 m.) Rus revoliucijai, Dma net pam savo rankas vis valdi. J nu vert tik bolevikai. T u o bdu Rusijos moni atstovyb parlamentas uvo kaip tik tuo metu, kai po ilg kov jau buvo gijs didesn reikm ir pasidars tikruoju visuomens balso reikju. Lietuviai Dmoje. Prasidjus rinkimams Valstybs D m, Lietuvos visuomen dar nebuvo politikai susipratusi. Tada jau buvo net kelios politins grups, btent kairieji socialde mokratai ir lietuvi valstiei sjunga, deinieji lietuvi krik ioni demokrat partija ir apie Vilt" susispiet tautininkai, taiau jos visos tebebuvo dar generolai be armij". Jos ne turjo nei suorganizuot skyri krate nei priemoni skleisti sa vo idjoms ir siekimams. Visos tos grups vis dlto per kiek519

vienus rinkimus stengdavosi vesti Dm ir savo atstov. Ta iau tai buvo nelengva. Lietuvai buvo nustatytas atstov skai ius. Vieni j bdavo irenkami nuo lietuvi valstiei, mies tiei ir yd kurijos, kiti nuo dvarinink kurijos, treti nuo rus valdinink kurijos. Rinkimai bdavo netiesioginiai. Valsiai rinkdavo apskrities rinkjus, tie irinkdavo guber nijos rinkjus, o ie jau irinkdavo atstovus Dm. Partijoms buvo sunku vadovauti visiems tiems rinkim laipsniams. T o dl partij dmesys daugiausia bdavo kreipiamas tik auktes niuosius rinkim laipsnius, ypa gubernijose. ia jau suvaiuo davo visi suinteresuoti Lietuvos veikjai ir tardavosi, u kuriuos atstovus turi balsuoti j alininkai. Kadangi svarbiausias lietu vi atstov udavinys buvo ginti Lietuvos reikalus nuo caro valdios priespaudos, tai paprastai buvo stengiamasi rinkti to kiuos atstovus, kurie nesidt su valdi palaikaniomis rus partijomis. Tuo bdu daniausiai bdavo irenkami kairij pair mons, kurie Dmoje ddavosi su trudovikais, social demokratais arba su nuosaikiaisiais valdios prieais kadetais. Savos lietuvi frakcijos jie nesudarydavo. Eidami pirmosios Dmos rinkimus (1906 m.), lietuviai band susitarti su nutautusiais ms dvarininkais, taiau i j gavo neigiam atsakym. Tada lietuviai susidjo su ydais, su kuriais ivien jo ir visus kitus Dmos rinkimus. ydai visada paremdavo lietuvi kandidatus, o lietuviai jiems paddavo i rinkti vien atstov yd. pirmj ir antrj Dm lietuvi buvo irinkta po 7 at stovus, o treij, kai jau buvo pakeistas rinkim statymas, vos 4; i Kauno gubernijos lietuvi atstov dviem sumajo (vien viet laimjo lenkai dvarininkai ir vien rusai valdinin kai), o i Suvalk gubernijos pagal naujj statym i viso buvo renkamas tik vienas atstovas. Taip pat 4 lietuviai atstovai buvo irinkti ir ketvirtj Dm. Apskritai Rusijos Valstybs Dmai buvo sunku veikti. I ir II Dmoj, kurios nesugyveno su caro valdia ir buvo paleis tos, aiku, ir lietuviai negaljo daug ko pasiekti. III-oji Dma buvo caro valdios takoje; lietuviai, joje bdami opozicijoje, inoma, taip pat nieko negaljo laimti. Bet vis dlto lietuvi atstov reikm Dmoje buvo didel. Ligi tol apie lietuvius ir 520

Lietuv Rusijoje maa kas teinojo: ji buvo vadinama Rusijos iaurs vakar provincija. O dabar gi staiga atsirado Dmus nari, kurie ieidavo kalbti, kaip lietuvi tautos atstovai. Jie kl bals prie Lietuvos priespaud ir tuo bdu kreip visos Rusijos tautos akis savo krat. Kartais lietuviams pasisek davo suinteresuoti savo reikalais ir gauti paramos t Dmos frakcij arba t Rus pavergt taut atstov, prie kuri jie pri siddavo. Taigi Lietuvos reikalai bdavo ginami ir Dmoje. Pav., II Dmoje atstovas P. Leonas band kelti Lietuvos ems reformos klausim, reikalaudamas aprpinti eme beemius ir maaemius. Buvo ne kart keliamas net lietuvi kalbos klau simas, reikalauta vesti j Lietuvoje veikianisias staigas. Dmoje svarstant projekt leisti Lenkijos miest savivaldybse vartoti lenk kalb, lietuvi atstovo A. Bulotos pasilymu dau gumas atstov nusprend leisti prie Lenk karalysts priskir tame Suvalk krate (atuoni miest magistratuose) vartoti ne lenk, o lietuvi kalb. Pagaliau ketvirtojoje Dmoje jau buvo ruoiamasi pradti svarstyti Lietuvos autonomijos statymo pro jekt. Tas statymas buvo paruotas II-sios Dmos atstovo P. Leono; dabar i naujo j kl IV-osios Dmos atstovas M. Yas. Jam padjo visa kadet partija, prie kurios jis buvo prisiras (prie jos buvo prisiras ir P. Leonas II-joje Dmoje). Kad ne revoliucija, tai tas projektas bt buvs svarstomas 1917 m. Ms atstovai dar turjo nemaa progos remti Lietuvos reikalus ir privaiai, susitinkant su auktaisiais, Rusij val daniais asmenimis, su spaudos monmis, o taip pat ir laiko mose paskaitose. Be to, jie lengviau galdavo prieiti prie auk tj ministerij valdinink ir savo Dmos nario autoritetu pa remti kur nors reikal. itie atstov ryiai ypa daug padjo tada, kai per didj kar imtai tkstani lietuvi pabgo Ru sij ir atsidr ten be duonos ir be darbo, kai reikjo juos elpti, burti krv ir kurti savas kultros staigas. Atstovo Yo r pesiu net buvo igauta pinig ilaikyti dviem lietuvikom gim nazijom Voronee. 10. Tautos vietimo darbai po 1905 m. Spauda. 1905 m. ileisti laikiniai statymai palengvino laik rai steigim: tam tikslui nebereikjo prayti leidimo pa521

Lietuvi Laikratis", pats pirmasis lietuvikas laikratis spaud atgavus.

kako tik apie tai praneti gubernatoriui. Todl dar 1905 m. pra dioje pasirod net trys lietuviki laikraiai: L i e t u v i Laikratis", Lietuvos B i t i n i n k a s " ir Petro Vilei i o leidiamas pirmasis lietuvi dienratis V i l n i a u s 2 i n i o s". Pirmasis jo Petrapily, o antrieji du Vilniuje. T pai met pabaigoje Vilniuje pradjo eiti L i e t u v o s k i n i n k a s " , o kitais metais ten pat pradjo eiti N a u j o j i G a d y n " , Seinuose a l t i n i s " , o Kaune N e d 1 d i e n i o S k a i t y m i". Taip pat Kaupe ijo pirmasis lietuvikas mokslo urnalas D r a u g i j a", kur leido pralotas A. D a m brauskas Jaktas. Kai Vilniaus 2ini" leidj nuomons m skirtis, 1907 m. pradjo eiti gabiausio ms publicisto, A. S m e t o n o s , reda guojamoji V i l t i s " . Tai buvo stipriausias lietuvikas laikra tis, kuris, nepaisydamas partini nesantaik, kviet visus lietu vius vienyb, gyn opiuosius tautos reikalus, kovojo su Rus priespauda ir lenk pastangomis nutautinti lietuvius, ivaryti lie tuvi kalb i banyi ir 1.1. Tuo metu tautikoji veikla taip pagyvjo, kad, praslinkus 10 m. nuo spaudos atgavimo, Rusijos ribose jau jo net 25 lie tuviki laikraiai (10 Kaune, 8 Vilniuje, 3 Seinuose, 3 Rygoje, 1 2em. Naumiesty). Be to, dar buvo daug toki laikrai, ku rie tik trump laik tejo. Draugij gyvenimas. Po 1905 m. revoliucijos palengvjo ir kultrini draugij steigimas. Todl 1906 m. Kaune buvo 522

kurta v . K a z i m i e r o D r a u g i j a knygoms i r laikra iams leisti (ji leido Ned. Skaitym", i kurio vliau atsirado V i e n y b " ir D r a u g i j a " ) . Vilniuje 1907 m. buvo kurta L i e t u v i M o k s l o D r a u g i j a , kuri pasiryo tirti lietuvi taut, jos kultr ir kelti lietuvikj moksl (ji ir dabar tebra gyva ir tebeleidia savo urnal L i e t u v i T a u t ) . Tais paiais metais Vilniuje sikr L i e t u v i D a i l s D r a u g i j a ir daug kit draugij. Ypating reikm turjo trys draugijos, kurtos vietimo rei kalams, btent Vilniuje R y t a s " , Kaune S a u l " ir Mari jampolje i b u r y s". Ypa plaiai buvo usimojusi S a u1 ". Jos rpesiu buvo kurta nemaa pradios mokykl, skai tykl ir pedagoginiai kursai Kaune, i kuri ijo daug tauti kai susipratusi mokytoj ir iaip apsivietusi veikj. Kylant lietuvi tarpe kaskart vis didesniam susidomjimui prekyba ir visam krate steigiantis vartotoj bendrovms (koperatyvams). Sauls" draugija taip pat Kaune steig b u h a l t e r i j o s k u r s u s , kurie ruo tam darbui tinkamus mones. Suvarymai. Po kiek laiko Rus valdia vl suvar duot sias laisves. Gubernatori nuoirai buvo pavesti bausti nusi kalt redaktoriai, draugij steigimas buvo suvarytas. Taiau tatai jau nebesulaik isipltusio judjimo. Laikraiai nebesu stojo j, nors redaktoriai labai danai bdavo baudiami pini ginmis bausmmis ir kaljimu. Suvarius viesias draugijas, buvo pradtos steigti slaptosios. m kurtis lietuvikosios drau gijos net mokyklose ir universitetuose. Pirmoji lietuvi moksl eivi organizacija, steigta 1911 m., buvo A t e i t i s " . Tai bu vo katalikika ir tautika organizacija, kuriai priklaus beveik visa mokslus einanioji jaunuomen. Tik vliau i jaunimo, su sispietusio apie moksleivi urnal A u r i n ", atsirado socialistikosios pakraipos moksleivi aurinink organizacija. Taiau iki pat 1917 m. revoliucijos aurininkai buvo palyginti negausingi. Lietuviai inteligentai Lietuvoje negaldavo gauti darbo; da niausiai jiems tekdavo dirbti Rusijoje. Lietuvoje galdavo likti tik kunigai ir laisvj profesij inteligentai gydytojai ir advo katai. Todl lietuviai daugiausia ir rinkdavosi tas profesijas. Lik namie, jie var tautik organizacin darb. Tuo bdu pa523

mazu visomis vieosiomis ir slaptosiomis draugijomis, savomis mokyklomis, lietuvikais vakarais (su vaidinimais, dainomis ir tautikais aidimais) buvo keliama savo kalbos ir tautos meile I auta buvo ruoiama savaimingam gyvenimui ir savosios kul tros krimui. 11. Tautikojo sjdio santykiai su nutautusia bajorija Lietuviams veikjams, ugdantiems tautik susipratim, tek davo susidurti ne vien su Rus valdios priespauda, bet ir su sulenkjusios bajorijos pasiprieinimu. Jau i seno Lietuvos bajorai jautsi lietuviai, bet saksi es lenkikos kultros ir stropiai lai ksi unijos tradicij. Jie jautsi savo krato pa triotai, grjosi didinga Lietuvos praeitimi, vadi no save lietuviais, bet, bdami lenkikos kult ros, negaljo sutikti su naujuoju lietuvikuoju judjimu. Naujasis, i liaudies kils tautikasis judjimas jo gaivinti ne didiosios kunigaiktijos tradicij, apie kurias svajojo bajorija, bet savo krato tautikojo cha rakterio, jo kurti lietuvikos savaimingos Pralotas Adomas Dambrauskas Jaktas, kultros. Todl bajori inomas mokslininkas, literatros kritikas, jai buvo ne pakeliui su publicistas ir poetas (gim 1860 m.). ituo sjdiu, nes ji nenorjo atsisakyti nuo savo tradicini pair ir dtis su muikais", kurie, su darydami daugum, pasijuto es teisti krato eimininkai.
524

Todl bajorija ir visi aplenkj sluoksniai tuojau m ko voti su tautikuoju sjdiu: lietuvius veikjus apauk ovi nistais 1 i t v o m a n a i s", lenk dikais; es, t litvoman" tesanti tik saujel: reiki tik pavaryti lenkik agitacij, ir po keleto deimtmei visi lietuviai kalbsi lenkikai. Lietuviai veikjai, nepaisydami tokio nepalankaus bajorijos nusistatymo, ne kart kviet j prisidti prie bendro tautos dar bo. Tam tikslui buvo ileista net atskira A. Jakto lenkikai parayta broira L i e t u v i B a l s a s " (1902 m.), kur jaunoji bajor karta buvo kvieiama j bendr Lietuvos atgaivi nimo darb. Taiau ms bajorija daugybe straipsni ir spe cialia broira atsak: N i e k a d , n i e k a d o s". Lietuvi Balse" (Glos Litwin6w") buvo idstyta, kokiomis slygomis bt galimas bendradarbiavimas. Pirmiausia ia pa sakoma, kad lietuvi tautikojo sjdio idealas ess savos kult ros klimas. L i e t u v a t u r i n t i b t i l i e t u v i a m s , o n e L i e t u v a L e n k i j a i , kaip to nor nutaut ms bajorai. Apie unij negal bti n kalbos, nes jau pasikeitusios slygos. Lenk kultra esanti aukta, bet lietuviams ji svetima, ir todl jie norj sukurti sav kultr. Kiekvienas lietuvis turs likti lietuviu, kalbti lie tuvikai, mylti savo kalb ir krat. Lietuviai tur apsiviesti, i mokti amat, prekybos ir nesiduoti visokiems praalieiams inau dojami, tur sukurti sau geresnes gyvenimo slygas namie, o neva iuoti iekoti duonos ir laims Amerik, Afrik ar Australij. I jaunosios bajor kartos tenorima tik vieno, kad ji bt m s . I kilms ji sava, bet i dvasios svetima; tatai rodanios ir sulenkintos lietuvikosios pavards: Ginto wt, Butrym, Rymbut, Gimbut, Kup, Korejwo ir t.t. Horodls suvaiavime gautieji lenk herbai Lietuvos bajor prigimties nepakeit. Taiau, kad ms ba jorai tapt ir i dvasios lietuviais, siloma imtis lietuvi kalbos, mesti keist pair, kad mokslintam lietuviui netink savja kalba kalbti bajoro kieme, klebonijoje ir didik rmuose. Bajorija, jei norinti rodyti savo lietuvikum, turinti tarp savs ir visur kalbti lietu vikai. Bajor kilmingum lietuviai pripainsi, bajorai gausi pri derani viet tautoje, tik turj stoti po tautikosios Lietuvos vliava. Jei jie ateisi po lietuvikja vliava, lietuviai juos priimsi su isks tomis rankomis, jei nueisi po Lenkijos vliava j neprakeiksi, tik, jei bandysi veikti lenkybs naudai lietuvi tarpe, jie bsi laikomi tautos prieais, ir su jais bsi kovojama. Toji lietuvi broira, nors ir sulauk lenk spaudoje gyvo at garsio, taiau niekas su ja nesutiko. Grieiausiai neigiamai at sak Krokuvoje ileista broira, pavadinta N i e k a d , n i e525

k a d o s" (Przenigdy"). Apskritai ms bajorijos nusistatymas buvo laikytis Lenkijos ir remti lenk kalbos sigaljim Lietuvoje. Aiku, kad itokioj dtoj susikalbti su ja buvo nemanoma. Dl bendradarbiavimo su nutautusia bajorija buvo nema ai rayta ir lietuvi spaudoje, taiau prie bendro darbo teprisidjo tik mayt dalel bajor. Tuo bdu ms bajorija pa galiau visikai atskilo nuo tautos kamieno ir iki paskutini laik buvo lenkybs atspara Lietuvoje. 12. Kovos dl lietuvik pamald banyiose Lietuvos kunigijos lenkjimas. Nuo pat krikionybs ve dimo Lietuvos Banyia buvo susijusi su lenkybe. Pirmieji vys kupai ir kunigai buvo lenkai. Vliau daugumas j nors ir buvo kilimo lietuviai, taiau, bdami kil i sulenkjusios bajorijos, ij mokslus Lenkijoj, kalbjo lenkikai. Ypa buvo sulenkj auktieji dvasininkai. T i k vikarai, kurie buvo kil i valstiei arba i neturtingj bajor ir moksi savose mokyklose arba privaiai, dar mokjo lietuvikai. Upldus reformacijai, katalik Banyia buvo susirpinusi paruoti kunig, mokani susikalbti su liaudim lietuvikai; tam tikslui steigtos seminari jos ypaiai buvo skiriamos lietuviams (ir. 344 psl.). Bet kai reformacijos pavojus prajo, kai visi didikai gro katali kyb, visos reformos buvo pamirtos, ir Banyios organiza cija tapo lenkika. Net kaim kunigai danai nemokjo lie tuvikai ir su savo parapijomis negaljo susikalbti. Ypa blo gai tuo atvilgiu buvo Vilniaus vyskupijoje. Banyios sulenkjimo padariniai buvo labai lidni. Ne mokdami kalbos, kunigai negaljo imokyti moni ne tik ti kjimo ties, bet ir poteri. Kai kur mons nemokjo net per siegnoti, o kunigai negaljo net ipainties klausyti. Dievo baimingi moneliai turjo mokytis poteri lenkikai, bet, nesu prasdami odi, juos baisiai ikreipdavo, ir i j pasidarydavo tikras argonas. Kunigas Burba, kuris u lietuvikj veikl turjo ivaiuoti Amerik, yra uras itoki ikraipyt Tve Ms mald: Vina Ojca i Sina ir Duka svitago, Omen. Jzau Kristau! Oje nas, kuri jest niebik, senei imin Toje, boc volik stoja, ajee niebik, tak ir eme, 526

kleba naiaga pauedniaga daj nam dzisa i odpu naa vinia, jak i mi adpuaem svoim inavaicam, alia nas zbab oda vago lago, Omen". Tai yra biaurus gudikosios, lenkikosios ir lietuvikosios kalbos mii nys (ia lietuviki odiai tra tik tie, kuri skambesys yra panaus
slavikus odius; pav., ktory kuris, ziemia em ir t.t.).

To paties kunigo Burbos paklausta, ar mokanti lietuvikus po terius, viena moterl atsak: Kunigli, ar ir lietuvik poteri esama? A maniau, kad tik nekti galima lietuvikai, o melstis tik lenkikai". Tokiuo bdu mons lenkjo. Prisidjus dar kitiems veiks niams, ypa dvaro takai, atsirado mir parapij: greta lietu vik, atsirado ir lenkiku argonu kalbani eim. Su tuo len kinimu per banyias buvo pradta kovoti tik isipltus tauti kajam judjimui ir atsiradus susipratusi lietuvi kunig. Jie pradjo lietuvikai mokyti mones katekizmo, lietuvikai sakyti pamokslus ir banyiose pratinti mones giedoti lietuvikas gies mes. Taiau lenkikoji Banyios vyresnyb, dvarinink ir iaip jau sulenkjusi lietuvi praoma, stengsi tokiuos kunigus a linti. 2mons juos gyn, pra palikti, o paalinti lenkus kunigus, bet vyresnyb nekreip dmesio tuos praymus, o kartais net labai akiplikai atsakydavo, silydama imokti lenkikai, arba grasindavo udaryti banyias. Ypa tuo pasiymjo Vilniaus vyskupijos vyresnyb. 1897 m. Kalvi parapijos (Trak apskr.) delegacijai, praaniai lietuvio kunigo ir lietuvik pamald, Vilniaus vyskupijos valdytojas pralotas Franckeviius atsak: Mano mieli, jei nemokate ir nesu prantate lenkikai nedidelis daiktas: nevaikiokite banyi ir ipainties. A udarysiu banyi, o parapij priskirsiu prie kitos parapijos". O tuo pat metu ten buvusiam lietuviui kun. aparui jis pasak: Jei tu dar drsi su monmis dl to kalbtis, tai a i tavs atimsiu kunigyst". Tokiuos pat atsakymus duodavo ir Vilniaus vysk. Zvieraviius. Lietuvikos pamaldos. Nepaisydami savo teisi niekini mo, lietuviai betgi nenuleido rank. Po ilg praym ir rodin jim 1901 m. lietuviams buvo atiduota Vilniuje, nors nedidel ir apleista, senut v. Mikalojaus banyia. Ypa lietuvi reikalai pagerjo Sein vyskupijoje, kai admi nistratorium po vysk. Baranausko buvo paskirtas kun. A n t a naviius (19021910 m.). Jis leido alia lenkik pamald vesti 527

tuviams reikalaujant, seminarijoje buvo pradta mokyti lietuvi kalbos; bet jos mok nelietuviai, kurie vos-ne-vos pramokydavo iaip taip skaityti. Vilniaus vyskupijoje lietuvi bkl buvo kiek pagerjusi tik po karo, kai vyskupu buvo paskirtas susi prats lietuvis patriotas J. M a t u l e v i i u s . Bet lenkams j paalinus, ia vl prasidjo lietuvi persekiojimas, kurs tebeina ten ir dabar. Kit Lietuvos vyskupij centrai sulietuvjo jau prie didj kar. Anksiausiai apsival nuo lenkikos takos Kauno vyskupi ja. Vysk. Kareviius buvo pirmasis, kuris aikiai pabr, jog ess lietuvi vyskupas ir per savo ingres nepabgo eisti gausiai susirinkusi dvarinink, prakalbdamas pirma lietuvikai, o tik paskui lenkikai. Kauno kunig seminarij galutinai sulietu vino jos rektorius poetas pralotas Maiulis Maironis. Triukmas ir mutyns banyiose. Lietuvi ikovota tei s lietuvikosioms pamaldoms, kur buvo vien tik lenkikosios, labai nepatiko sulenkjusiems lietuviams ir lenkams. Gyvu odiu ir spaudoje jie pradjo varyti smarki agitacij prie lietuvi ksias pamaldas, skelbdami visokias nesmones: es, lietuviai savo barbarika" kalba imsi banyiose garbinti Perkn, paversi jas cerkvmis ar atiduosi tuo metu privisusiems mari javitams (tokia sekta); lietuvi kalba esanti pagonika, todl su Dievu kalbtis netinkanti. vedus lietuvikas pamaldas, kai kuri parapij lenkeliai, itos agitacijos sufanatizuoti, m kelti triuk mus. Ginkluoti vzdais ir akmenimis, lietuvik pamald metu susirinkdavo . banyi ir, pradjus lietuvikai giedoti ar pa moksl sakyti, imdavo aukti, klykti. Tokie triukmai danai pasibaigdavo kruvinomis mutynmis (j bdavo daugybj pa rapij). Taiau dvasikoji vyresnyb triukmadari nedraud. Lietuviai tada kreipsi teism, ir kai kur (Giedraiiuose, J o niky) triukmadariai buvo nubausti. Bet, lenk spaudos pa drsinti ir vietos dvarinink pakurstyti, jie nenusigando. O po mutyni Naios banyioje (Vilniaus vysk.), triukmadariai net vieai paskelb lenk laikraty (Kurjer Wilefiski) rat, kuriuo pasiadjo kalb klausim banyiose sprsti tiktai k u m t i m i ir nepaisyti nei teismo nei Banyios vyresnybs grasinim. Vilniaus vyskupijos vyresnyb tokiuos skaudius vykius reaguodavo labai savotikai: pabardavo kiek triukmadarius u
Lietuvos Istorija, 34

v. Mikalojaus banyia Vilniuje. Tai vienintel Vilniaus banyia, kurioje nuo 1901 m. atliekamos lietuvikos pamaldos.

ir lietuvikas. To paties susilauk ir emaii (Kauno) vysku pija. Tik Vilniaus vyskupijoje, kur vyskupas ir kapitulos na riai buvo lenkai, tebebuvo persekiojami lietuviai. Lietuviai ku nigai ia buvo blakomi i vienos vietos kit ir keliami gu dikas ar lenkikas parapijas, o grynai lietuvikas parapijas buvo skiriami lenkai. ia bkl kiek pagerjo tik spaud atga vus, kai buvo galima laisviau kelti bals dl lietuviams darom neteisybi. Tada pagaliau ir Vilniaus vyskupijos valdytojas i leido aplinkratj, leisdamas pridedamsias lietuvikas pamaldas. Bet apskritai lietuvyb Vilniaus vyskupijoje buvo persekiojama vis laik: ia visada buvo sunku gauti lietuv kunig. Kapitula ir kunig seminarija buvo lenkikos. Lietuviui patekti semina rij buvo labai sunku: ir geriausiai ilaik stojamuosius egza minus lietuviai buvo nepriimami, prisidengiant viet stoka. Lie528

529

ventos vietos eidim, o lietuvikas pamaldas vedusius k u nigus ikeldavo, labai danai j viet paskirdama lenkus. K o v o j e dl lietuvikj pamald didel reikm turjo lie t u v i k o j i spauda, ypa V i l t i s " . Per savo mones r i n k d a m a inias, v y k i vietas sisdama specialius korespodentus, ji nie k a d nesiliov klusi aiktn lietuviams daromas banyiose ne teisybes. T o j i kova t r u k o i k i pat d i d i o j o karo, o lenk o k u p u o t o j e Lietuvos dalyje lietuviai tebepersekiojami bany iose dar ir dabar. 13. M s k a i m o b k l prie d i d j kar K a r t u su t a u t i k u o j u susipratimu jo ir ekonomins l i e t u vi bkls gerjimas. Panaikinus baudiav, valstieiai paleng va ikop i s k u r d o . 1905 m. b u v o panaikinti ems iperka m i e j i mokesiai, o kitais metais b u v o palengvintas skirstymasis vienkiemius. T a t a i dar labiau pagerino kaimiei b k l ; kis p a k i l o , b u v o pradti v a r t o t i geresni darbo r a n k i a i : medinius arklus galutinai pakeit geleiniai, atsirado s p y r u o k l i n i a k i, daugiau k u l i a m j main ir t.t. O visa tai stengdavosi p a r p i n t i savos v a r t o t o j bendrovs. Keliantis vienkiemius, m n y k t i trilauk k i o sistema; greta grd k i o m pltotis g y v u l i kis. T a i p b u v o visoje Lietuvoje, o Unemunje, k u r vienkiemiais gyveno jau i seno ir k u r veik kaimyns Maosios Lietuvos taka, kis dar didesn padar paang. Pakilo ir vietimas. Kaimiei vaikai lank m o k y k l a s , dau gelis kaimiei skait laikraius ir knygas, nemaa priklaus prie visoki k i o ir iaipjau draugij. Visa tai b u v o t a u t i k o j o lietuvi j u d j i m o nuopelnas, ir lietuvikosios sritys gerokai pra lenk k u l t r o j e aplenkjusias apylinkes. Ypa tas rykiai ma t y t i , palyginus lietuvikj kaim su greta esaniomis sulenk jusiomis bajor o k o l i c o m i s " . N o r s ie t u r i daug daugiau e ms, bet, didiuodamiesi savo k i l m i n g u m u ir i aukto irdami lietuvius kaimieius, jie netiktai tapo atsilikliais ir n u skurdliais. T i k dvarai ms kaimieiui b u v o nepasiekiami ir avjo sa vo graiais, park apsuptais rmais. Bet daugumas j b u v o jau p r a s k o l i n t i l i g i 6 0 % savo verts. T o d l susiprat lietuviai 530

veikjai b u v o susirpin, k a d jie nepatekt visokiems svetimie siems atjnams. T a m t i k s l u i b u v o suorganizuotos specialios lietuvi draugijos, k u r i o s r p i n o s i t o k i u o s praskolintus dvarus s u p i r k t i lietuviams. Lietuvikasis kaimas t u o b d u r p i n o s i tv em suimti savo rankas, taiau tos veiklos J a u ne beteko iplsti: ujo didysis karas, o po k a r o susikrusi ne p r i k l a u s o m o j i Lietuvos valstyb isprend dvar klausim, pa dariusi pagrindin ems reform.

531

SEPTINTOJI DALIS

Nepriklausomosios Lietuvos gyvenimas

I. Didiojo karo ir valstybs atstatymo laikotarpis
1. Lietuva didiojo karo pradioje Karo veiksmai Lietuvoje. Didij Europos valstybi rungtyni padarinys didysis karas i pat pradios lietuvi gy venamj krat pavert kov lauku. 1914 m. rugpiio mnes Vokietija pirmiausia visomis jgomis puol vakaruose Belgij ir Pranczij. Ryt fronte Vokiei jg menkumas leido Rusijos kariuomenei siverti Maj Lietuv ligi Karaliauiaus, sruties, Gumbins, Stalupn. Taiau veikiai vokieiai istm ru s kariuomen ir siver dabartins Lietuvos teritorij, ypa iai Suvalk krat. Miai ir kitos karo baisenybs sutrikd vis kio ir visuomens gyvenim, daug kur neleido nuvalyti lauk, o didels kariuomens sunaikino derli ir mant. Dau gelis kinink su eimomis ir beveik visa inteligentija buvo i tremti arba pasitrauk patys rytus. Niekas tada netikjo, kad karas utrukt ilgiau, kaip kelis mnesius. Pirmasis t pab gli ir tremtini etapas buvo Vilniaus krato Panemun ir patsai Vilniaus miestas. Komitetas Nukentjusiems Dl Karo elpti. Lietuvi vi suomens atstovai, matydami minias savo tautiei be pastogs ir be l, m iekoti joms pagalbos; tam tikslui jie organizavo komitetus (Rusijos vyriausyb ir visuomens organizacijos irgi tuo susirpino). Lapkriio mnes Vilniuje buvo kurtas C e n532
Centralinis Komitetas Draugijos Nukentjusiems Dl Karo elpti (Vilniuje 1915 m.).

tralinis Komitetas N uk entjus i ems D1 Karo e l p t i , kurs greitai iplt pagalbos ir paalpos teikiamj darb, tam tikslui gaudamas i Rusijos vyriausybs l ir rink damas aukas. Ilgainiui Komitetas, kaip vienintel tada pastovi ir veikli lietuvi organizacija, atliko ir didel valstybs kuriamj darb. Komiteto pirmininkas buvo Rusijos Dmos atstovas M. Yas, vicepirmininkas A. Smetona, sekretorius St. ilingas, idininkas J. Kymantas; jo nariai buvo E. Vileiien, kun. Olauskas, kun. Kukta, kun. Dogelis, dr. A. Vileiis, P. Leonas, dr. J. Basanaviius, kun. Jezukeviius, D. Malinauskas, J. Balikonis, A. muidzinaviius, J. Maiotas, A. Janulaitis ir M. Sleeviius. Partij kovoms n tuomet neaprimus, Komitete kilo gin, ir trys paskutinieji (kairij pai r) nariai i jo istojo. Kai 1915 met vasar Vokietija didelmis jgomis puol Rusij, pam Kaun, o rugsjo mnes Vilni, dalis Centralinio Komiteto nari pasiliko Vilniuje, o kita dalis pasitrauk Rusij. Tuo bdu ta pati didioji ir pastovioji lietuvi orga nizacija viena atstovavo to meto lietuvi reikalams tiek vokiei okupuotoje Lietuvoje, tiek Rusijoje. 533

Vilniuje pasilikusio Komiteto pirmininku buvo A. Smetona, o Rusijoje ir toliau pirmininkavo M. Yas. Rusij, be M. Yo, i vyko ie Komiteto nariai: St. ilingas, P. Leonas, J. Balikonis ir kun. Olauskas. Vilniaus Komitetas netrukus buvo papildytas nau jais nariais i kairij srovi St. Kairiu, A. Janulaiiu, M. Bir ika ir F. Bugailikiu. Lietuvi viltys karo pradioje. Politinius lietuvi siekimus paioj karo pradioj pareik ms atstovai Rusijos Dmoj, kur jie pasisak nor, kad Maoji ir Didioji Lietuva bt sujungtos Rusijos imperijos ribose. Labai neaikiai tuos pat siekimus tada paskelb ir Vilniaus lietuvi brys Rus vyriausybei teiktoj vieojoj deklaracijoj, kuri gavo gintarins" vard (1914 m. rugpiio mn.). Susidar taip pat ir slaptas vadinamasis Lietuvi Centras Vilniuje, kurs galvojo apie laisvos Lietuvos atstatym, tuo tarpu betgi tenkinosi varydamas lietuvi tau tos savarankikumo propagand ir keldamas aiktn lietuvi skirtingum nuo lenk. Centras pirmiausia savo darb iplt tarp Amerikos lietuvi, kurie galjo laisviau kelti Lietuvos ne priklausomybs klausim. Dar kiek vliau buvo mginta su daryti autoriteting politin organizacij i Rusijos Dmos at stov lietuvi, taiau buvusi ir tometini Dmos atstov s junga greitai iiro. Visi spariai ruosi dideliems ygiams. I elpiamj komitet veikiai iaugo organizacijos, susirpinusios lietuviais ir Lietuvos likimu tiek vokiei okupuotoje Lietuvoje, tiek Rusijoje. < 2. Lietuvi tremtiniai Rusijoje Lietuvi Komitetas, persikls Petrapil (dabartin Lenin grad), organizavo ne tik tremtini elpim, bet ir visos jaunuo mens mokym (ypaiai Voronee steigtose lietuvikose gimna zijose). Studentams buvo duodamos paalpos universitetuose ir steigiami bendrabuiai. Tuomet ir seniau iblakyti po plaij Rusij inteligentai buvo suburti tautos pajg ruoiamj darb bsimajai Lietuvai. Komitetas rpinosi per savo atstovus Skan dinavijoje ir veicarijoje ir lietuvi belaisviais Vokietijoje. Ko miteto galiotiniai, nusisti iaurs Amerik, paskatino ten lie tuvius rinkti aukas (Amerikos prezidentas Vilsonas net paskyr speciali dien rinkliavai). Komiteto atstovai isirpino ir i 534

popieiaus Benedikto XV toki pat dien rinkliavai visose pasaulio banyiose. Nors Komitetas t didj paalpos darb dirbo su tam tikra politine idja, taiau vieasis politinis darbas Rusijoje teprasi djo tik po 1917 met revoliucijos. 1917 m. lietuvi seimas Petrapily. Rusijoje 1917 met kovo mnes i visoki srovi buvo sudaryta Lietuvi Tautos 1 aryba, kuri, nordama sustiprinti savo autoritet, suauk vis Rusijoje iblakyt l i e t u v i s e i m (Petrapily 1917 m. gegus 27 d., sen. kai.). Taiau svarbiausiuoju bsimosios Lietuvos klausimu ia nebuvo vienybs: didesnioji seimo pus pasisak u visai ne priklausomos Lietuvos krim, o beveik visi kairieji atstovai pa sil Lietuvos ateit sujungti autonomijos arba federacijos pa matais su Rusijos taut demokratijomis. Nesutikimas toks bu vo grietas, kad kairioji mauma ijo ir iard seim. Tada i i r o ir bendroji T a u t o s T a r y b a . Nepriklausomybs k toliau skleid naujai sukurtoji Voronee A u k i a u s i o j i V i s o s R u s i j o s L i e t u v i T a u t o s T a r y b a , kuri su dar vairi partij atstovai, suaukti suvaiavim trij pasiy mjusi vyr Pr. Maioto, J. Jablonskio ir dr. K. Griniaus (nedalyvavo tik socialdemokratai). Greitai vyks komunist perversmas pertrauk ne tik Komiteto, bet ir ios Tarybos veikim. Tarp bolevik vyriausybs ir Vokietijos prasidjus separatins taikos deryboms (derybos prasidjo 1917 m. gale Brasto je, taika buvo pasirayta 1918 m. kovo mn.), visi lietuvi r pesiai buvo suvesti vien: kuo greiiausiai grti ir visus lie tuvius grinti Lietuv. Lietuvi kariuomens organizavimas Rusijoje. Kilus Ru sijoj revoliucijai ir pakrikus armijai, lietuviai, kaip ir dau gelis kit Rusijos taut, puol organizuoti savos kariuo mens. Rus armijoje lietuvi karinink ir kareivi buvo ne maa. Todl buvo pradta rpintis juos suburti atskiras dalis, apginkluoti ir, atsidarius frontui, grinti Lietuv. Tai bt buvusi pirmoji nepriklausomosios Lietuvos kariuomen. I tikrj lietuviams karininkams buvo pasisek suorganizuoti net kelis tokiuos lietuvikus batalijonus (Vitebske, Smolenske, Rovnoje Ukrainoje, Sibire ir kt.). Taiau tie batalijonai neilgai 535

tegyvavo. Bolevikams pamus valdi, jie buvo isklaidyti, ir daugumas lietuvi kari grio atskirai, kartu su karo pabg liais. Visi batalijonai buvo iardyti be kraujo praliejimo, isky rus tik Sibiro batalijon, kurs susilauk iauraus likimo; to batalijono subolevikjusi kareivi grup suruo smoksl: buvo aretuoti visi karininkai, o 5 karininkai ir 3 kareiviai di diausiam Sibiro speige buvo nurengti ir pusplikiai kardais su kapoti. 3. Lietuva vokiei okupacijoje Okupacijos vargai. Kai rugsjo mn. 18 d. buvo paimtas Vilnius, visa Lietuvos teritorija 1915 m. ruden rados vokiei okupuota. Grieta karo administracija, rpestis vien tik kariuo mens reikalais prislg krat ir neleido pasireikti j o kiam visuomeniniam darbui. Visi lietuviki laikraiai buvo udrausti. Vien tik vokiei tabas spausdino lietuvik laikratpalaik D a b a r t " . Tik 1917 metais buvo gautas leidimas grietoj cenzroj leisti L i e t u v o s A i d ". Ekonominis krato gyvenimas buvo suardytas vienos ap skrities izoliavimu nuo kitos ir rekvizicijomis. Javai, gyvuliai, paukiai, visa, kas tiko maistui, buvo atimama i moni, daniausiai be jokio atlyginimo. Mikai buvo kertami, neatsi velgiant jokias kultrinio kio taisykles. kiai, atlik be ei minink, buvo karo administracijos eksploatuojami. Kaimas, visokiomis prievolmis apkrautas, pasijuto lyg sugrs senus baudiavos laikus. J varginte vargino vairiausios bausms u be galini vokiei sakym nevykdym. Miestams, izoliuotiems nuo kaimo, danai trko maisto. Vilniuje 1916 met pradioje buvo tikras badas: mons mir gatvse, nes vokieiai vis maist i sodi ve Vokietij. U reikalingas prekes, kaip antai drus k ir cukr, okupantai, deimteriopai pakeldami kainas, iviliojo auks ir rusikus pinigus. Pagaliau jie m patys spausdinti po pierinius rublius ir markes, kurie vliau neturjo jokios verts. Baisus skurdas ir ligos per trejus metus naikino Lietuvos gy ventojus, likusius be jokios pagalbos prie iauri ir pasiptusi vokiei administracij. Jaunimas buvo suimtas prievartos dar bams ir buvo laikomas gyvuli vietoj. 536

vietimo draugijos, mokyklos ir koperatyvai buvo uda ryti. Karo valdia daug kur mgino steigti vokikas mokyklas, kuriose temok garbinti Vokietijos kaizer. Lietuvi kalbos teiss buvo niekinamos. Nebuvo leista net laikais susirainti lietuvikai. Utat Vilniuj buvo palaikomas lenkikumas. Daug Vokietijos lenk buvo pastatyti Lietuvoj vairiais valdininkais. Lietuvi viesuomens organizavimas ir politiniai krato siekimai. Pasilikusi Vilniuje Komiteto dalis tuoj m iekoti bd pasiprieinti itokiai okupant politikai. 1915 m. pabaigoj Komitetas buvo papildytas vis srovi atstovais, ir jo vadovyb pam A. Smetona. alia elpiamj savo udavini, Komite tas susirpino ir viesuomens brimu bendram Lietuvos ateities

Centralinis Lietuvi Komitetas vokiei okupacijos metu (Vilniuje).

kuriamajam darbui. Pirmiausia buvo imtasi lietuvikosios mo kyklos organizavimo, jai vadovli ruoimo, mokytoj kurs steigimo. Komiteto pasiuntiniai slapta pasklido po Lietuv burti t darb vis krate likusi inteligentik pajg. Buvo pa skleista nemaa slapt atsiaukim su kiais ruotis Lietuvos atstatymo darb, nepaisant iauri okupacijos slyg. Daug moni dl to nukentjo buvo susodinti kaljimus arba i veti Vokietij. Komitetas, kiek leido aplinkybs, ustodamas mones prie okupacins valdios iaurumus, nepakeliamas rekvizicijas ir vi sokias neteisybes, atstovavo ir lietuvi politiniams reikalams. 537

Pirmoji proga vieai prabilti pasitaik 1916 m. gegus mnes, Rusijos pavergtoms tautoms kreipiantis Jungtini Amerikos Valstybi prezident Vilson. Kiek vliau trys Komiteto dele gatai ivyko j Lozan (Lausanne, veicarijoje), kur t pavergt taut kongresas pareikalavo visai nepriklausomos Lietuvos atstatymo. Okupacin valdia, nepatenkinta tokiuo reikalavimu, suman pati organizuoti vietin lietuvi atstovyb, pavadint Vertrauensrat, t. y. pasitikjimo taryba, kuri tarnaut vokie i administracijai. Taiau n vienas lietuvis nesutiko eiti to ki taryb. Tuo tarpu Vokietija ir Austrija Vengrija 1916 metais lap kriio 5 dien paskelb Lenkijos valstyb atstatom i Rusijai priklausiusi emi. Naujoji Lenk Valstybs Taryba netru kus pareik savo pretenzijas Lietuv. Vilniaus lenk brys taip pat kreipsi (1917 m. gegus mn.) Vokietijos kancler, praydamas priskirti ms krat prie Lenkijos. Lietuvi veikjai tada kreipsi (liepos mn.) su savo memorandumu t pat kanc ler ir, atremdami lenk argumentus bei klaidingus tvirtinimus, ikl aiktn Lietuvos nepriklausomybs reikalavim. Buvo nurodytos etnografins sienos, pagrstos ne vien vartojamja kalba, bet ir kitais lietuvikumo poymiais. Kad itoks politinis nusistatymas gyt didesn svor, Vilniaus veikj brys nutar suaukti platesns viesuomens konferencij. Vilniaus konferencija. Okupacin valdia karo slygose ne tik nenorjo leisti koki nors rinkim, bet ir apskritai susirin kim. Vis dlto 1917 met rugpiio mn. 1 d. Vilniaus lietuvi briui pasisek suaukti negaus susirinkim i 5 vilniei ir 16 provincijos atstov. Taiau karo administracija grietai parei k, kad negalsi bti jokios kalbos apie bet kok tolesn po litin veikim, jei nebsi sutikta prisijungti prie Vokietijos. Susirinkimas, pasivadins O r g a n i z a c i n i u K o m i t e t u , nenorjo pertraukti savo politins veiklos, ir todl iek tiek atsivelg t atiaur reikalavim pareik, jog bsi ga lima glaudiau santykiauti su Vokietija. Vykdomasis Komiteto biuras (A. Smetona, J. aulys, kun. Stankeviius, M. Birika ir P. Klimas) po to isirpino leidim suaukti platesnei konferen cijai. I Organizacinio Komiteto pateikt kandidat, kurie pri klaus vairioms politinms pakraipoms ir luomams, biuras su538

dar konferencijos atstov sra, madaug po 58 atstovus i kiekvienos apskrities (i buvo tuomet sudaryta 33). I 264 kviestj atstov 1917 m. rugsjo mn. 18 d. Vilni atvaiavo 214 asmen, kurie udaromis durimis posdiavo ligi rugsjo 22 d. Biuro mginimai prie tai susisiekti su lietuviais Rusijoj ir santarvs alyse buvo vokiei sutrukdyti; visgi pai konfe rencij atvyko keletas atstov ir i usienio. Didiai pakilia nuotaika visa konferencija, Jonui Basanavi iui pirmininkaujant, pareik lietuvi tautos pasiryim atgai vinti savarankik nepriklausom Lietuvos valstyb, denmkrati-

1917 m. Vilniaus konferencijos prezidiumas ir sekretariatas.

niais principais sutvarkyt etnografinse sienose, kurias turjo aplyginti ekonominiai reikalavimai (okupacijos slygose, i noma, dar negaljo bti kalbos apie Maosios Lietuvos pri jungim). Vilniuje suauktas steigiamasis seimas turjo nusta tyti valstybs konstitucij ir santykius su kitomis valstybmis. Tautinms maumoms turjo bti laiduotos kultrins teiss. Kad okupacin valdia visgi nesutrukdyt politinio darbo, kon ferencija sutiko pareikti, kad, jeigu Vokietija pripainsianti Lietuvos valstyb ir taikos kongrese paremsianti jos reikalus, tai Lietuva, nepakenkdama savarankikai savo krybai, gal sianti sueiti tam tikrus, dar nustatysimus santykius su Vokietija. Konferencijos sudarytai programai vykdyti buvo irinkta T a r y b a i 20 asmen, prie kuri vliau turjo bti pririnkti tautini maum atstovai. 539

Lietuvos Tarybos nariai buvo ie: J. Basanaviius, (i"), S. Ba naitis ( f ) , M. Birika, K. Bizauskas, P. Dovydaitis, S. Kairys, P. Klimas, D. Malinauskas, P. Mironas, S. Narutaviius ( f ) , A. Pet rulis ( f ) , A. Smetona, J. Smilgeviius, J. Staugaitis, A. Stulginskis, J. aulys, K. aulys, J. ernas ( f ) , J. Vailokaitis, J. Vileiis. Savo pirmininku Taryba isirinko A. Smeton. 4. Lietuvi veikla Amerikoj, veicarijoj ir kitur Didioji lietuvi kolonija i a u r s A m e r i k o j nuo pat karo pradios griebsi elpti nukentjusi tvyn ir reika lavo i pradi autonomijos, o vliau ir nepriklausomybs. T darb vairios srovs organizavo skyrium, o 1918 met pradioj sukr bendr Vykdomj Komitet. Tais pat metais kovo mn. 1314 d. Naujorke buvo suauktas Amerikos lietuvi seimas, kuriame susirinko apie 1.200 delegat; jie pareikalavo i Ameri kos (tada jau kare dalyvavusios) vyriausybs pripainti nepriklau som Lietuvos valstyb. Lietuvi amerikiei delegatai vliau prisidjo prie Lietuvos delegacijos Paryiuje bendrai ginti Lie tuvos reikal taikos kongrese 1919 m. Kitas labai negausus, bet aktyvus lietuvi brys susidar neutralinje v e i c a r i j o j e . Ypaiai Amerikos lietuvi organizacij teikiamomis lomis tas brys elp lietuvius be laisvius Vokietijoje ir skleid inias apie lietuvi taut ir jos reikalaujamsias teises savarankikai tvarkytis. 1916 met kovo mn. 15 d. Berne suaukta konferencija, atsivelgdama lenk propagand, savinanisi Lietuv, paskelb Lietuvos nepri klausomybs k ir lietuvi tautos savarankikum. Tais pa iais metais birelio mn. pradioje kita konferencija buvo Lo zanoje (Lausanne); joje dalyvavo delegatai i Rusijos ir Ame rikos. ita konferencija tegvildeno propagandos organizacijos klausimus ir protestavo prie vokiei okupacijos iaurumus Lietuvoje ir krato naikinim. Antroj Lozanos konferencijoj t pai met birelio 30 liepos 4 d. dalyvavo i okupuotosios Lietuvos atvyk delegatai. Buvo nutarta politins propagandos centr padaryti veicarijoje ir ia sukurti Rusijos, Lietuvos ir Amerikos lietuvi taryb; dar bo pagrindu buvo paimtas nepriklausomybs reikalavimas. 540

Taip pat veicarijoje susidar komitetas tvarkyti popieiaus paskelbtai pasaulinei banytinei rinkliavai nukentjusios Lietu vos naudai (1917 m. pradioj). Kai Vilniaus konferencija irinko Lietuvos Taryb, Berne vl buvo suaukta naujoji konferencija (1917 m. lapkriio 2 1 0 d.), kurioj dalyvavo ir Tarybos delegatai. Konfe rencija patvirtino Vilniaus konferencijos nutarimus ir ikl rei kal bsimajai Lietuvai turti uost (Klaipd). veicarijos ko mitetai darbavosi ligi karo pabaigos. Tokiais pat udaviniais buvo susirpinta vedijoje ir Da nijoje, kur Rusijos lietuvi Komitetas nusiunt savo atstov. Dar 1915 metais spali mn. Stokholme buvo Rusijos ir veica rijos lietuvi suvaiavimas Lietuvos klausimams populiarizuoti. Vliau, 1917 m. spali mn., antroji Stokholmo konferencija pri tar Vilniaus konferencijos programai ir pripaino Lietuvos Ta ryb visos lietuvi tautos atstovybe. 5. Tarybos darbai okupuotoje Lietuvoje ir nepriklausomybs paskelbimas Derybos su vokiei valdia. Gavusi paramos ir vis lie tuvi pritarim, Lietuvos Taryba Vilniuje msi savo udavinio. Taiau okupacin valdia neleido net skelbti Vilniaus konferen cijos nutarim; ji norjo pripainti Tarybai tiktai patariamojo organo vaidmen. Tarybos reikalavimai palengvinti okupacijos reim ir rekvizicij nat taip pat pasiliko be vaisi. Vaisin gesns politins derybos su Vokietijos vyriausybe usimezg tik po Tarybos delegacijos vizito, padaryto 1917 gruodio m. 1 d. naujam kancleriui gr. Hertlingui. Tiek karo vadovyb, tiek vyriausyb ir reichstagas reikalavo, kad Lietuva eit federa cij su Vokietija, susiridama su ja militarinmis ir ekonomin mis konvencijomis. Aneksijos tendencijos dar labiau sustip rjo, kai Rusija po bolevik revoliucijos atsimet nuo santar vs valstybi ir pradjo atskirai taikos derybas Brastoje. T o kiose sunkiose slygose Taryba stengsi pasiekti, kas tik buvo galima. Ji pirmiausia pareik savo atsiskyrim nuo Rusijos ir nepriklausomos valstybs atstatym su sostine Vilnium. T savo pareikim (1917 m. gruodio 11 d.) Taryba turjo suriti 541 y

apsisprsti. Konvencij idja buvo pleiama ligi aneksijos. Tuo tarpu pats kratas tebebuvo iauriai inaudojamas, ir apie bet kok nepriklausomybs atgavim nebuvo leidiama net kalbti. Taryba pasijuto apvilta, ir savo santyki klausim su kitomis valstybmis nutar pavesti bsimam steigiamajam seimui. Vo kieiams su tuo nesutinkant, buvo dar kart kompromiso bdu sutarta gruodio 1 1 d . pareikim praneti Rusijos delegacijai tik tuo atveju, jei Vokietija tuojau pripains Lietuvos nepriklau somyb, perduos krato valdym Tarybai ir atitrauks savo ka riuomen. Vokieiai tepaadjo vykdyti pirmj reikalavim, bet ir tai tik numatyt konvencij slyga.
Lietuvos Taryba, pasiraiusi nepriklausomybs akt. I kairs dein sdi: J. Vileiis, dr. J. aulys, kun. J. Staugaitis, St. Na rutaviius, dr. J. Basanaviius, A. Smetona, kan. K. aulys, Stp. Kairys ir J. Smilgeviius; stovi: K. Bizauskas, J. Vailokaitis, D. Malinauskas, kun. VI. Mironas, M. Birika, kun. A. Petrulis, S. Banaitis, P. Klimas, A. Stulginskis, J. ernas ir Pr. Dovydaitis.

su paadais sudaryti militarin ir ekonomin sjung su Vo kietija. Tok pareikim Taryba padar 1917 m. gruodio 11 d., po sun ki deryb Kaune su kanclerio atstovu ir karo vadovybe. Jo tekstas buvo ioks: I. Lietuvos Taryba, krato ir usieni lietuvi pripa inta, kaip vienintel galiota lietuvi tautos atstovyb, pasiremdama pripaintja taut apsisprendimo teise ir 1917 met rugsjo m. 17-23 d. lietuvi konferencijos Vilniuje nutarimu, skelbia nepriklau somos Lietuvos valstybs atstatym su sostine Vilnium ir jos atpa laidavim nuo vis valstybini ryi, kurie kada nors yra buv su kitomis valstybmis. II. Tai valstybei tvarkyti ir jos reikalams ginti taikos derybose Lietuvos Taryba prao Vokiei valstyb apsaugos ir pagalbos. Atsi velgdama gyvus Lietuvos interesus, kurie reikalauja nieko netru kus sueiti artimus ir patvarius santykius su Vokiei valstybe, Lietuvos Taryba pasisako u nuolatin (amin) tvirt sjungos ry su Vokietijos valstybe; ta sjunga turt bti vykdyta ypa militarins bei susisiekimo konvencijos ir muit bei pinig sistemos ben drumo pamatais". Paadu sueiti su Vokietija j artimus santykius Vokieiai pasinaudojo net prie Rus reikalavim duoti Lietuvai laisvai 542

Nepriklausomybs paskelbimas. Tos sunkios derybos su kl nesantaik ir paioj Taryboj. Kairioji dalis atsisak dtis prie kompromiso ir istojo i Tarybos. Bet ir likusioji Tarybos dauguma greitai sitikino, kad Vokieiams terpjo gauti i Ta rybos sau argument prie Rusijos delegacij; o kai derybos su Rusais nutrko, Berlyno aneksionistai visai pamiro Lietu vos nepriklausomyb. Taryba ryosi atgaivinti savo vienyb nau ju, v i s a i s a v a r a n k i k u p a r e i k i m u , kurs patapo Lietuvos nepriklausomybs paskelbimu (1918 m. vasario 16 d.). ito paskelbimo okupacin valdia neleido ikelti vie um. Berlyno vyriausyb atsisak pripainti pagal t paskelbi m Lietuvos valstyb ir reikalavo grti prie gruodio 11 d. for muls, kuri numat artimus santykius su Vokietija. Kovo mn. 23 d. Tarybos delegacija prane Vokietijos kancleriui Hertlingui nepriklausomybs paskelbim tok, koks jis buvo padary tas vasario 16 d., taiau paymjo, kad bsimieji santykiai su Vokietija bus svarstomi gruodio 1 1 d . pagrindais. Vokietijos kaizeris Vilhelmas II t pai dien pasira pripainimo akt, suridamas t pripainim su artim santyki umezgimu su Vokietija. Karaliaus Uracho rinkimas. Lietuvos valstybs nepriklau somybs pripainimas ne tik kad nepakeit okupacijos reimo, bet j dar pablogino. Be to, pasklido gand apie Lietuvos su jungim su Prsija ar Saksonija. Vokietijos politikai svarst vairias kombinacijas. Tarybai nebuvo leista susiinoti su kra tu dl nepriklausomybs paskelbimo ikilmi; jai nebuvo su teikta jokios valdios, nebuvo net leista tvarkyti tremtini gr543

n u t a r i m a s .

Lietuvos tar

Taryba savo posdyje J

vasario ir

16 d.

1 9 1 8 a.

vienu

balsu

nu

kreiptis:

Rusijos,Vokietijos

kitu

valstybi

vyriausybes

iuo

pareikimu: Lietuvos pripaintja tautu Taryba / (Vienintel apsisprendimo 18-23 d. lietuvi ir tautos a t s t o v y b . remdamos Vilniaus konferencijos nepriklau sostine

teise

lietuvi

n u t a r i m u r u g s j o mn. som demokratiniais ir t

1917 metais,skelbia a t s t a t a n t i Lietuvos vis valstybe su

pamatais

sutvarkyt nuo

Vilniuje y r a buv

valstyb

atskirianti

valstybini

ryi,kurie

su kitomis Drauge

tautomis. Taryba pareikia.kad kitomis Lietuvos valstybs pama

Lietuvos su

tus

ir

Jos

santykius

valstybmis privalo galutinai

nustatyti budn

kiek galima g r a i i a u visu j o s gyventoj Lietuvos vyriausybei.prao

suauktas

steigiamasis seimas,demokratiniu

irinktas. Taryba pranedama pripainti apie tai valstyb.

nepriklausom Lietuvos

inimo i Rusijos. Nordama Lietuvos valstyb igelbti i tos bkls, Taryba nusprend pavesti j vienam i valdanij Vo kietijos princ, btent Viurtembergo karaliaus artimam giminai iui katalikui, kunigaikiui von Urachui, kurs, bdamas u Prsijos karali daug silpnesnis, buvo ne toks pavojingas Lie tuvos savarankikumui. Jis apsim saugoti tam tikrus konsti tucinius principus, t. y. prim lietuvi pateiktas karaliavimo s lygas. Kaip antrasis Lietuvos karalius, jis turjo vadintis Min daugu I I . 1918 m. vasar Urachas jau moksi lietuvikai. Greit jis turjo atvykti j Lietuv ir sudaryti lietuvikj karaliaus dvar. Pirmoji vyriausyb. Dalis Tarybos karaliaus Uracho irin kimo nepripaino teistu, nes vasario 16 d. rezoliucija t reikal paved steigiamajam seimui. Dl tos prieasties keturi kairij pair nariai ( M . Birika, S. Kairys, S. Narutaviius ir J. Vileiis) atsiskyr nuo kit Tarybos nari, kurie j vieton koop tavo eis naujus narius (dr. J. Alekn, E. Draugel, J. Purick, A. Voldemar ir M. Y, kurie tuomet buvo sugr i Ru sijos). Vokiei vyriausyb irgi nenorjo pripainti Uracho kvietimo, kaip prieingo nepriklausomybs pripainimo aktui: mat, kaizerio valdiai rpjo Lietuv sujungti su Prsija. Vo kietija nesutiko pripainti ir Tarybos, kaip valstybs organo. Ta nelygi kova tssi ligi Vokietijos karo pralaimjimo. Tik 1918 metais ruden paskutinysis senosios Vokietijos kancleris (Max von Baden) leido sudaryti Lietuvos vyriausyb. Tada 1918 met lapkriio mn. 5 d. Taryba paved A. Voldemarui sudaryti pirm nepriklausomosios Lietuvos kabinet, kurs pradjo veikti lapkriio 11 d., t pai dien, kai Vokieiai, pralaimj kar, turjo pasirayti preliminarines kapituliacijos slygas. T o kiuo bdu santarvs laimjimas sugriov visus vokiei planus Lietuvoje ir sudar visikai naujas slygas Lietuvos nepriklau somybei pltotis. Nors vokiei kariuomen dar tebebuvo Lie tuvoje, taiau nuo vokiei malons jau nebedaug kas bepri klaus, ir lapkriio 2 d. Taryba panaikino Uracho kvietim, t klausim palikdama sprsti steigiamajam seimui. Vyriausyb pradjo veikti, vaduodamasi vadinamaisiais laikins konstitucijos pamatiniais dsniais, kuriuos ileido Vals tybs Taryba savo sesijoj spali mnesio pabaigoj. AukiauLictuvos Istorija, 35

Lietuvos nepriklausomybs paskelbimo aktas.

544

545

siojo valdios organo kompetencija buvo atiduota Tarybos pre zidiumui, kur sudar pirmininkas (A. Smetona) ir du vicepirmi ninkai ( J . Staugaitis ir S. ilingas). Jie trise jo prezidento pa reigas. Prezidiumas savo valdi turjo vykdyti per ministeri kabinet, atsaking prie Valstybs Taryb. i pastaroji tu rjo leisti statymus ir daryti sutartis su kitomis valstybmis. Jai priklaus taip pat interpeliacij ir paklausim teis. Tie pa matiniai dsniai paved laikinei valdiai ileisti steigiamojo seimo rinkim statym, pagrst visuotinio, lygaus, tiesioginio ir slap to balsavimo pagrindais. Kiek vliau (1919 m. balandio mn. 4 d.) prezidium pakeit prezidentas, kuris Tarybos sesij pro tarpiais arba sesij pertraukomis gavo teis leisti statymus, ministeri kabineto priimtus.

II. Nepriklausomybs kovos

1. Krato gynimo organizavimas Pirmosios vyriausybs sunkenybs. Pirmasis ministeri ka binetas buvo sudarytas ne partij koalicijos, bet darbo pamatais. Jo programa buvo vieai idstyta Valstybs Tarybos posdyje, lapkriio 14 d. Vilniuje. Tada okupacin valdi buvo pamu sios savo rankas vokiei kareivi (paskelbusi revoliucij) ta rybos. Krate pairo tvarka; paiame Vilniuje m organizuotis Rusijos pavyzdiu komunistai; be to, vietiniai lenkai kviet Lenkijos Regent Taryb uimti Lietuv. Tuo tarpu naujoji vyriausyb neturjo net savo saugumui organizuotos ginkluotos jgos. Nebuvo n l. Nordamas pirmuiausia apsaugoti valstyb nuo netvarkos, kabinetas m kurti milicij ir policij, kuri ligi tol neleido organizuoti okupacin valdia. Tiek ad ministracijos aparat, tiek savivaldybi organus reikjo naujai steigti. Vokieiams nualinus sodi, ypa sunkus buvo maisto klausimas miestuose. Okupacins valdios leidiam popie rini pinig vert m kriste kristi; tuo bdu dar labiau pasun kjo mainai. Vyriausyb, nepermusi i okupant jokio ido ir negaldama tuojau sutvarkyti mokesi, turjo verstis paskola. J tuomet galjo suteikti tiktai Vokietija, nes jokia kita vais546

tyb nebuvo pripainusi Lietuvos. Visi tie rpesiai ir darbai buvo itin skubs, ir vyriausyb kartai kviet visus talk. Bolevik antpldis ir Lietuvos kariuomens krimo pra dia. Ministeri pirmininkas Voldemaras, manydamas, kad tai kingos ir demokratikos Lietuvos niekas negalsis pulti, pats tuojau ivyko usienius ivystyti diplomatins akcijos. Tuo tarpu pakrikusi Vokietija nepais j nugaljusi santarvininki reikalavimo, kad ji neatitraukt savo kariuomens i okupuot krat, ligi j pakeis vietins, nepriklausomyb paskelbusi krat, kariuomens. Tuo bdu susidar tragika bkl: at sitraukianios vokiei kariuomens kandin brovsi Rusijos ko munist armija. Lietuvos vyriausybei neturint dar savo kariuo mens, tas pavojus 1918 met pabaigoj pasidar toks didelis, kad reikjo staiga pakeisti vis program ir pirmuiausia pradti organizuoti kariuomen ginti kratui nuo naujos invazijos. Anks tyvesnis vadovaujanij vyriausybs moni sitikinimas, kad vien taikos tetroktanios, nepavojingos Lietuvos niekas nepul sis ir kad jai pakakt milicijos sienoms apsaugoti ir policijos vidaus saugumui palaikyti, pasirod visikai klaidingas. Pa vojus buvo ia pat: t bt reikjo suorganizuoti savo kariuo men. T reikal kariausiai rm Lietuv gr buv Rus kariuomens karininkai lietuviai. Jie stojo organizuoti kariuome ns pulk; be to, pasklid po krat, jie organizavo vietos par tizan brius (i kai kuri vliau ijo atskiros ms kariuomens dalys). Kariuomens organizavimo pradia laiko ma 1 9 1 8 m. l a p k r i i o m n . 23 d., nes t dien ileistas pirmasis tuo reikalu sakymas. Tada vokiei kariuomen jau trauksi i Rusijos gilumos; buvo aiku, kad ji pasitrauks ir i Lietuvos. Atsitraukiani vokiei kandin slenk bolevikai gruodio mn. gale jau siver Lietuv. Tuo tarpu ministeri pir mininkas buvo ivaiavs usien diplomatiniais reikalais. Jam nesant namie, buvo perorganizuotas kabinetas: j buvo traukta moni i vis partij. io antrojo kabineto pirmininku buvo M. Sleeviius. Kabinetas tuojau paskelb vis piliei aukim savanori pulkus ginti nepriklausomybs. Taiau bolevikai jau buvo prie pat Vilniaus, ir vyriausyb turjo persikelti Kau n; 1919 m. sausio 5-6 m. bolevikai jau um Vilni. Veikiai 548

rusams bolevikams pateko visi Lietuvos rytai. Tuo bdu ne priklausomosios Lietuvos gynimo organizavimas turjo bti pra dtas i Kauno. 2. Kovos su rusais bolevikais ir taika su jais Kovos. Pirmasis naujok aukimas nepriklausomosios Lietuvos kariuomen buvo paskelbtas tik 1919 m. kovo mn. 5 d. Visos pirmosios kariuomens dalys buvo savanori. J briai rinkosi Kaune, Alytuj, Panevy, Kdainiuose, Marijam polj ir kitose vietose, kurias dar laik vokiei kariuomen. Slygos jiems organizuotis buvo labai sunkios: visko trko, o kratas okupacijos buvo sunaikintas. Be to, dar trukd ir vo kieiai: mat, jie bijojo, kad, susiorganizavus Lietuvos kariuome nei, j ia niekas nebebijos ir ivarys. Pirmieji ms kariuo mens ginklai buvo pai savanori atsineti autuvai. iek tiek j nupirko i vokiei kareivi ir ms karininkai, ku riems buvo pavestos organizuoti dalys; paprastai juos pirkda vo gana pigiai danai u gabal laini, sr ar duonos kepall. Bet itaip, inoma, nebuvo galima apginkluoti kariuo mens. Nors kartais ir pasisekdavo kiek ginkl igauti i vo kiei kariuomens vadovybs, bet to nepakakdavo. Tuo bdu nors rus bolevik jgos buvo nedidels ir padrikos taiau j nebuvo galima sulaikyti. Sausio mn. jie um iau lius, pasiek Telius ir artinosi prie Alytaus ir Kauno. Vokie iai, saugodami savo dalis Latvijoj, vasario mnesio pradioj atmu rusus nuo Sedos ir Maeiki. Msikiai, pradj ka riauti su bolevikais, pirm m laimjo prie Kdaini, kur uvo pirmas fronto kareivis P o v i l a s L u k y s (1919 m. vasario 79 d.). Kovos jo prie Alytaus, ir kovo mnes i rus buvo atimtas Jznas, Butrimonys ir toliau, iaurj, Kreke nava. Balandio mnes msikiai nustm rusus rytus ligi Vilniaus, taiau Vilni pam i piet prasiver lenkai (ba landio 19 d.). Nuo 1919 m. gegus mn. vidurio prasidjo planingesns ms kariuomens operacijos, taiau ms jgos tada dar nebuvo didesns, kaip 56 tkstaniai durtuv, 10 patrank ir 200 kard (raiteli). Vis karo met jaunai Lietu vos kariuomenei daugeliu atvilgiu teko patirti dideli sun549

Taika su Soviet Rusija buvo pasirayta 1920 met liepos mn. 12 d. Maskvoje. Rusija pripaino Lietuvos atsiskyrim ir visik jos nepriklausomyb lietuvi gyvenamoje teritorijoje su Vilniaus sostine ir Gardinu. Lietuvos teritorijos linija rytuose buvo itaip ivesta: pradedant Dauguvos upe, ji jo ties afranovo dvaru, toliau Drujos upe, per Driviet, elvos, Oziraii eerus, Mediolos upe ir per to pat vardo eer, per Miastros eer, Bliados eero ryt onu, Naraios upe, toliau Uos ir Buchovkos upmis, per Modolen, pro Voloino miest, Voloinkos, Islos ir Berns upmis, paskum Nemunu, Svislos intaku, Laos upe, pro Induros miesteli, Induros upe, toliau pro Sidros miestel, Kamenos upe ir pagaliau Gorodniankos upe ligi Bobro ups. Sienos su Latviais ir Lenkais buvo paliktos atskiram susi tarimui su tomis alimis. Rusija apsim grinti ivet karo metu turt, archyvus, aktus, indlius, kapitalus, be to, atleido nuo valstybini skol, o karo nuostoli atlyginimo dav 100.000 hektar miko isikirsti ir tris milijonus aukso rubli (15.000.000 lit). Kiek anksiau (birelio 30 d.) buvo Mask voj pasirayta ir sutartis tremtiniams grinti Lietuv. 3. Kovos su bermontininkais Naujojo Lietuvos prieo atsiradimas. Tuo paiu laiku, kai jaunut Lietuvos kariuomen sunkiai grmsi su rusais bol evikais, kai, be to, nedraugik ygi prie mus padarydavo ir su bolevikais kariauj lenkai, Lietuvos iaurje atsirado naujas didelis pavojus. 1919 m. liepos mn. 26 d. ties Kur nais i Latvijos perjo i Lietuvos teritorij stipri jungtin vo kiei rus kariuomen, igarsjusi bermontinink vardu. i kariuomen skelbsi kovojanti prie bolevikus u seno sios Rusijos atstatym. Senosios Rusijos alininkams kovojant su bolevik valstybe, panoro pasinaudoti ir vokieiai. Pagal Ver salio taikos sutart, vokieiai turjo isikraustyti i vis uimt krat, taiau atsirado j kariuomens dali, kurios pasiryo padti senosios Rusijos generolams nugalti bolevikus ir tuo bdu pasilikti Pabaltijy. I 8-tos ir 10-tos vokiei armij likui Latvijoje buvo sudaryta tam reikalui speciali ka551

Poviio Lukio paminklas Tauin kaimo lauke (netoli Kdaini).

kum: trko ne tik aprangos ir ginkl, bet labai danai ir maisto, nes okupacijos ivarginti kininkai negaljo daug padti. Bet vis dlto jaunuts kariuomens jkartis nugaljo visus sunkumus. Kai kur, padedama vokiei, kai kur vien tik savo jgomis ms kariuomen stm atgal rusus bole vikus. Gegus menes j buvo atvaduota Ukmerg ir Panevys, o birelio mn. visas frontas buvo perkeltas prie Nemunlio ups, Kamaj ir Utenos. Kaip tik tuo metu vokieiai visikai isi dangino i Lietuvos (i Kauno isikraust liepos 11 d.), ir jau nutei Lietuvos kariuomenei teko grumtis jau paiai vienai. Ta iau karo laim nepasikeit. Rugpiio mn. pabaigoje Lietu vos kariuomen atvadavo Zarasus ir nustm prie u Daugu vos; ia 1919 m. gale Daugpilio priemiesty (Gryvoje) ms ka riuomens kautyns su rusais bolevikais buvo baigtos. 1920 m. pradioje i vienos puss latviai, o i kitos lietuvik Vil niaus krat um lenkai nustm rus bolevik kariuomen dar toliau rytus, ir Lietuva su jais jau nebesusidr. Tada tarp Lietuvos ir bolevik Rusijos, vad. Soviet Rusijos, prasidjo taikos derybos. 550

riuomen, kuri turjo eiti kariauti su bolevikais po rus vliava. Kareiviams po karo buvo adama ems ir kitoki grybi. itos kariuomens vadas buvo generolas Golcas (von dev Goltz). Jis djosi su rus generolo Judenio ka riuomene, irgi kariaujania su bolevikais Estijoj. Pagaliau va karinje Latvijoje dar susiorganizavo kakokio neaikios kil ms avantiristo Bermonto Avalovo armija. Ji buvo sudaryta i rus ir vokiei. Ji tad pirmoji ir siver Lietuv ir um

turjo pakankamai, nes jiems buvo palikti visi vokiei armi jos sandliai, o maistu ir kitomis pragyvenimo reikmenmis ap sirpindavo patys kareiviai, plsdami vietos gyventojus. Gy ventojai gynsi, kaip man, brsi partizan brius ir stengsi ivaikyti plikaujanias kareivi gaujas. Bet labai danai jie nepajgdavo apsiginti ir nukentdavo nuo bermontinink. Kaip bermontininkai pl gyventojus, galima suprasti i santarvs valstybi vliau atsistos, prancz generolo Niselio vadovaujamos, komisijos praneimo. Padariusi trump tardym, ta komisija prane, kad, tuo metu jau sumuti, ber montininkai vien apie iaulius buvo pridar itoki nuostoli: 33 mones umu, 124 sueid, sudegino 171 namus, atm 1.328 arklius, 1.644 kiaules, 1.252.569 markes pinig ir daugyb kit daikt. Bermontinink likvidavimas. Taip bermontininkai siaut tol, kol negalima buvo atitraukti Lietuvos kariuomens nuo bol evik fronto. Bet kai bolevikai buvo nuvyti u Dauguvos, kovoti su bermontininkais buvo atkelta didel dalis kariuomens (Dauguvos fronto saugoti buvo paliktos tik kai kurios dalys; taip pat dalis kariuomens buvo palikta prie lenkus, kurie buvo um Vilniaus krat). Vokietij nugaljusios santarvininks jau buvo sitikinusios, kad Bermonto pulkai yra Vokiei kariuomens dalis, ia su Golco armija likusi tik tam, kad norjo neileisti i vokiei rank i krat, ir kad jie klauso Berlyno nurodym. Todl santarvs atstovai reikalavo, kad Golco ir Bermonto armi jos kuo greiiausiai isidangint Vokietij. Tuo metu generolas Judenias buvo sumutas, estai buvo padar taik su bolevikais (1919 m. gruodio 31 d.) ir buvo apsigyn nuo bolevik sumuto Judenio kariuomens likui. Tada atjo laikas ir lietuviams bei latviams apsidirbti su plikaujaniomis gen. Golco ir Bermonto gaujomis. Pirmieji pradjo latviai. Kaip tik tuo metu, kai bermontininkai, um geleinkeli mazg Radviliky, m reikalauti teiss laisvai naudotis visais Lietuvos ir Latvijos geleinkeliais ir trukd Kaunui susisiekti su Lietu vos rytais, Angl laivyno ir est padedami, latviai puol von der Golco pulkus. Sutraukta Lietuvos kariuomen puol 553

Bermontas Avalovas (sdi vidury) ir jo karinink grup.

Kurnus. I pradi i kariuomen nerod savo prieingumo Lietuvai, kariaujaniai su bolevikais. Bet 1919 m. spali mnes, kai iaurinje Lietuvos dalyje dar nebuvo ms kariuomens, bermontininkai um iaulius, Birus, Linkuv, Radvilik ir pradjo rodyti aik nepalankum Lietuvai. Lietuvos vyriau sybs protestai nieko negelbjo. Turdami stipri pajg, ber montininkai nuginklav ivaik ten buvusias Lietuvos komen dantras ir m vieni eimininkauti. Ginkl ir amunicijos jie 552

Radvilik ir iaulius. 1919 m. lapkriio 2122 d. prie Rad vilikio vyko didels kautyns, kurias bermotininkai visi kai pralaimjo. Radviliky ir iauliuose ms kariuomen rado visko prigrstus sandlius. Buvo paimta 8 patran kos, 15 lktuv, apie 100 kulkosvydi, 10 minosvydi, de imtys tkstani artilerijos sviedini, autuv, milijonai o vini ir daugyb kitos karo mediagos. itas grobis padjo geriau apginkluoti ms kariuomen, kurios 1920 m. pradioje buvo jau 3 divizijos.

ir kad neplt gyventoj. itaip jie buvo palydti per vis emaitij, ir 1919 m. gruodio 15 d. paskutins j dalys perjo buvusi Vokietijos sien. Tuo bdu nepriklausomoji Lietuva buvo ivaduota nuo antrojo prieo. Bet liko dar tre ias prieas, kuris jau tada buvo ums visos Lietuvos tre dal. Tai buvo lenkai. 4. Pradia konflikto su Lenkais Lenk norai prijungti Lietuv prie savo valstybs. Dl senj valstybini ir kultrini ryi su Lenkija, Lietuvoje vis laik buvo stiprus sulenkjusi bajor dvarinink sluoksnis. tauti kj lietuvi judjim jis visada irjo nairomis ir svajojo apie isivadavim i rus kartu su Lenkija. Karo metu daugumas lenk dvarinink buvo pabg Rusij ir ten djosi prie lenk akcijos. Vokiei okupuotoje Lietuvoje veikiantiems lietuviams mgino kliudyti tik tie i j, kurie buvo lik susispiet Vilniuje. Jie reikalavo, kad Lietuva dtsi su tuo pat metu atstatoma Lenkija, kad Vilnius bt Lenkijos miestas. Daugelis j po karo i Rusijos nebegro Lietuv, bet vyko Lenkij, kur stojo jos kariuomen ar iaip dirbo Lenkijos atstatomj darb. Jie buvo stipriausia parama visai Lenkijos politikai, siekianiai atstatyti savo valstyb senosios Respublikos ribose. Toks j pageidavimas buvo ne kart pareiktas Vokietijos valdiai dar okupacijos laikais, to pat jie siek ir tada, kai Europos likim sprend kar laimjusioji santarv. Kadangi Lenkija nuo seno turjo didel Pranczijos palankum, tad atgimusiai Lietuvai ko va buvo labai sunki, juo labiau, kad santarvs valstybs tada dar labai nepasitikjo Lietuva ir bijojo, kad silpna ma yt valstyb sudarysianti tik geras slygas bolevizmui plisti. O i Lietuvos pabg dvarininkai aukte auk, kad muik" kuriama valstyb jau esanti bolevikika. Bet ir Lenkija tada turjo daug vargo ir neturjo progos pulti Lietuvos. Tad i pradi viskas baigdavosi tik diplomatine kova; pavojus su eiti su Lenkija ginkluot konflikt atsirado tik 1919 m. pavasar. Pirmasis Vilniaus krato okupavimas. T met balandio mnes Pilsudskio vadovaujama Lenkijos kariuomen, pasinau dodama ms kariuomens silpnumu ir josios kovomis su rusais
555

Lietuviai puola bermontininkus, sitvirtinusius Radvilikio kapinse. (Dailininko Jenerio paveikslas. Originalas Karo Muziejuje).

Bet po it laimjim bermontininkai dar nebuvo visikai sunaikinti, nes sikio generolo Niselio vadovaujama san tarvs misija. Ji pareikalavo sustabdyti kautynes ir leisti vokieiams ramiai isikraustyti Vokietij. Santarv bijojo, kad, dar nepasitraukusios, savo kariuomens puolim Vokie tija palaikysianti karo paskelbimu ir isiusianti Lietuv kelet savo kariuomens korpus. Tad karas buvo sustab dytas. Nugalti bermontininkai jau nebesiprieino ir, santarvininki spiriami, m kraustytis. Ms kariuomen ly djo juos ir irjo, kad j briai neikrypt toli i kelio 554

bolevikais, um pietin ir rytin Letuvos dal nuo Gardino iki Vilniaus (balandio 19 d.). Lietuvos delegacija taikos kon ferencijoj Paryiuje protestavo prie tok Vilsono paskelbt taikos princip sulauym, nes lenkai siver teritorij, kuri niekados nra buvusi lenkika ir nra lenk gyvenama. Dele gacija reikalavo, kad lenk kariuomen pasitraukt ir t Lietu vos dal be kraujo praliejimo uleist Lietuvos kariuomenei, kuri tada taip pat kovojo su raudonja armija. Taiau Lietuvos de legatams nebuvo leista lygiomis su lenkais dalyvauti konferen cijoje, ir todl jie negaljo apginti savo reikalavim. Prasidjus kovoms tarp lietuvi ir lenk, konferencija vis dlto pasil (gegus mn. 2 d.) sustabdyti kraujo praliejim ir susitarti geruoju bendros kovos reikalui prie bolevikus; be to, ji tikino, kad kariuomeni uimtosios pozicijos netursianios sprendia mos reikms bsimj sien nustatymui. Santarvei ypa r pjo, kad tarp valstybi, kariaujani su bolevikais, nebt vaid. Taiau lenkai ne tik kad nesustabd kovos, bet dar m vertis Lietuv Kaiiadori ir Alytaus kryptimis. Lie tuvos delegacija tada vl kreipsi konferencij, kad ji nustatyt laikin demarkacijos linij. Speciali Prancz karo. misija Lie tuvoje t linij nustat birelio mn. 18 d., vesdama j tiesiog nuo Lykos (Elko) ligi Augustavo (is miestas lenk pusje), pro Rat nyi, Varn ir Vilni paliai geleinkel (5 klm. vakarus), Vilni palikdama lenk pusj. Kadangi ta demarkacin linija teturjo tik laikins militarins reikms, tai Lietuvos vyriausyb j pri m, nors ji ir buvo kenksminga tautos interesams. Taiau lenkai jos nepais ir daugely viet prasiver toliau Lietuvos emes. Liepos mnes santarvininki kariuomeni vadas maralas Foas (Foch) nustat antr demarkacijos linij, lenkams uleisdamas Suvalkus ir platesn (1520 klm.) GardinoDaugpilio gelein kelio bar. Lenkai ir it linij sulau, uimdami Punsk, Seinus, Daugus, Butrimonis, Staklikes, iemarius, irvintus, Maltus. Veiksmai sustojo tose vietose apie 1920 met vidur. Mginimai susitarti nedav joki vaisi. Laim laikinai pa krypo ms pusn tik tada, kai lenkai sulauk nepasisekim kare su bolevikais.

Laisvoji ir prie uimtoji Lietuva 19191920 m.

5. Lenk smokslas Lietuvoje (P.O."W.) Trokdami uimti Lietuv ir per j pasiekti Baltijos jr, lenkai nesitenkino vien savo kariuomens ugrobimais, bet pra djo ruoti smoksl paioje Lietuvoje. Kai Lietuvos vyriau syb kaip manydama organizavo krato gynim ir m valdi i pasitraukiani vokiei, i Varuvos ir i uimtojo Vil niaus buvo skleidiama vairiausi meit ir agituojama dtis su Lenkija: es, Lietuvos vyriausyb esanti vokiei pastatyta ir, nesusidjusi su Lenkija, Lietuva liksianti Vokiei vergovje. itokiai agitacijai ir nipinjimui varyti buvo sukurta plaiai i kerojusi, Lenk generalinio tabo karinink i Vilniaus vado vaujama organizacija, inoma P.O.W. vardu (Polska Organizacja 557

556

Wojskowa Karikoji Lenk Organizacija). I okupuoto Vil niaus instruktuojama ir pinigais aprpinama, ta organizacija var labai plat darb: nipindama nuolat praneinjo lenkams apie Lietuvos kariuomens jgas, apie krato politin bkl ir nuo taik; atvaiuojanioms santarvs komisijoms teik vyriausyb meiianius memorandumus, i Vilniaus gabeno proklamacijas ir knygutes, skleid nepasitikjim ir verbavo sau narius ne tik sulenkjusi dvarinink, bet ir nenusimanani lietuvi tarpe. Organizacijos centras buvo Kaune; visa nepriklausomoji Lietuva buvo suskirstyta 13 apskrii, kuri kiekvienoje dar buvo po 34 tos organizacijos komendantras. Viskas, inoma, buvo daroma slaptai: kiekvienas narys turjo slapyvard, o visi svar besnieji ratai buvo raomi ifruoti (slapta, sutartine abcle). Vis Lietuv apipynusi smokslinink tinklu, P.OAV. organi zacija ruosi sukilimui; tam tikslui ypa stengsi patraukti savo pusn karininkus ir kareivius. Kai kuriuos i j jai buvo jau pasisek patraukti; kiti smokslininkai tyia stojo kariuomen karininkais ir rpinosi gauti atsakingas vietas. Pagaliau buvo nutarta 1919 m. rugpiio 2829 d. nakt suruoti sukilim. Smokslininkai tikjosi nors keletai valand paimti valdi savo rankas, o toliau turjo ateiti jau Lenk kariuomen. Buvo numatyta tuojau sudaryti savo ministeri kabinet ir pasauliui paskelbti, kad sukils kratas nuverts vokiei pastatytos Ta rybos valdi ir, nordamas likti laisvas, prisideds prie Len kijos. Jau buvo parinkti net ministeriai. Bet visas planas aitais ijo. Ms saugumo organai susek smokslininkus, t pai sukilimui skirt nakt buvo padaryta krata P.O.W. centre (Kau ne), kur buvo rastas organizacijos archyvas su nari sraais, nipinjimo, organizacijos ir kitais dokumentais. Smokslinink vadai tuojau buvo aretuoti, ir sukilimo nebevyko. Tik vienur kitur tebuvo nupiauti telefono ir telegrafo laidai. Kol saugumo organai surado ifro rakt ir iifravo smokslinink pavardes, daugelis j spjo pasprukti okupuot Vilni. Vis dlto 117 i j 1920 m. gruodio 1124 d. buvo teisti kariuomens teismo (i viso P.O.W. srauose buvo rasti suregistruoti 435 nariai). 15 i j buvo iteisinti, o kiti nuteistivieni ilgiau, kiti trumpiau kalti (6 buvo nuteisti kalti iki gyvos galvos). Tuo bdu ita plati smokslinink organizacija buvo iardyta; jos atgarsiai 558

betgi dar ilgai nesiliov. Didesni ir maesni lenk nip or ganizacij dar ne kart buvo susekta ir vliau, taiau jos jau niekad nebedrso plaiu mastu ruotis sukilimui. 6. Vilniaus atgavimas, Suvalk sutartis ir gen. eligovskio smurtas Vilniaus atgavimas. Kai lenkai savo kovose su Rusais nu jo net ligi Kijevo (1920 m. gegus mn.), mai pasikeit karo laim, ir lenkai turjo labai greitu tempu trauktis. Tada Auk iausioji Santarvininki Taryba (Conseil Supreme) pasil So viet Rusijai paliaubas, o Lenkus privert pasirayti Spa mies tely (Belgijoje) protokol, kuriuo Lenkija apsim atsitraukti u vadinamosios Kerzono (Curzono) linijos (j nustat toji Auk iausioji Taryba 1919 met gruodio 8 d.) ir Vilniaus srit ati duoti Lietuvai (liepos 10 d.). Taiau paliaub pasilymo So viet Rusija neprim, ir karas tssi lenk nenaudai. Liepos mnes lenkai bgo i Vilniaus srities, taiau nenorjo jos uleisti lietuvi kariuomenei. Prie Vievio jie net karo veiksmais sulaik ms ygiavim ir sudegino Vakos tilt. Kai liepos mn. 15 d. lietuvi pulkai eng Vilni, jie ia jau rado rusus. Kadangi tuo pat metu buvo jau baigtos taikos derybos su Soviet Ru sija ir buvo pasirayta Maskvoje taika (liepos 12 d.), kuria Soviet Rusija buvo pripainusi Lietuvai Vilni ir jo srit, tai, tam tikru susitarimu, jie trimis etapais perleido Lietuvai pirmiau lenk, o dabar j okupuot teritorij. Rugpiio mn. pabaigoj (nuo 26 d.) visos staigos jau klsi i Kauno senj Lietuvos sostin Vilni. Lenk ir rus bolevik kare Lietuva paskelb neutralitet ir rpinosi apsaugoti tik savo Maskvos sutartimi su Rusija pri paint teritorij. Tuo tarpu lenkai, prancz padedami, sutvar k savo kariuomen, atsigavo ir pradjo stumti atgal bolevikus, buvusius jau prie Varuvos. Nepaisydami Lietuvos neutrali teto pareikimo abiej kariaujani pusi atvilgiu, jie kartu puol ir lietuvi gulas, esanias Gardino ir Augustavo ruoe. Nordama ivengti susidrim kaip tik toj srity, kur sutartis su Maskva paliko sien nustatyti Lietuvos tiesioginiam susita rimu su Lenkija, ms vyriausyb ia pasil laikin demar559

kacijos linij, kuri eit per Grabov Augustav tabin. Lenkija to pasilymo neprim ir reikalavo, kad lietuvi ka riuomen pasitraukt ligi demarkacijos linijos, dar 1919 met liepos 27 d. nustatytos (tai antroji, arba Foo, linija). T savo reikalavim Lenkija rm dar Aukiausiosios Sjungininki Ta rybos nutarimu, kurs 1919 met gruodio mn. 8 d. t Augustavo SuvalkPunskoSein srit atidav Lenkijos valdymui, ligi bus galutinai ia nustatytos sienos (lordo Kerzono linija). Lietuvos vyriausyb negaljo pripainti tos sjungininki nustatytos linijos, juo labiau kaip sienos, dl kurios Lietuva net nebuvo atsiklausta. Taiau, vengdama kraujo praliejimo, Lietuvos vyriausyb sutiko dalyvauti konferencijoj, kad tiesio ginmis derybomis bt taikiai isprsti ginijami klausimai. Bet derybos Kalvarijoje (rugsjo mn.) nedav joki vaisi, ir len kai toliau versi ms teritorij; be to, jie apskund Lie tuv Taut Sjungai, kaltindami j sulauius neutralitet rus ir lenk karo atvilgiu. Suvalk derybos. Tuo pat laiku, kai Taut Sjunga nu sprend (rugsjo 20 d.) tarp Lietuvos ir Lenkijos sustabdyti karo veiksmus, nustat demarkacijos linij (Kerzono linija, 1919 gruodio 8 d.) ir pasiunt kontrols komisij, lenk kariuomen pereng t linij ir versi GardinoVarnos ruo. Rugsjo mn. 22 d. gausingos lenk jgos (dvi kavalerijos brigados ir dvi pstinink divizijos) ties Gibais (Sein srityje) pralau lietuvi front ir ujo i upakalio. O kai, besivydami bole vikus, lenkai ties Druskininkais persikl per Nemun ir ujo lietuviams i kairiojo sparno, ms kariuomens bkl dar labiau pablogjo: dalis ms kariuomens buvo visai atkirsta nuo savj. Pagaliau jo kiti nepasisekimai: spali mn. 12 d. lenkai sumu ms kariuomens dal netoli Lazdij, spali 34 d. um Varnos stot, kur pam ms arvuot traukin. Tuo bdu, umus Varn, Suvalk krate sugrupuotai ms kariuomenei buvo atkirstas tiesioginis kelias pavojuje atsi drus Vilni. Lietuvai prie tuos ygius protestuojant, Lenk vyriausyb siunt jai ultimatumus ir savo ygius aikino karo bti numais kovojant su rusais, net kaltino lietuvius bendradarbiau jant su jais. Pagaliau Lenkija vl pasil Lietuvai derybas Su560

valkuose (rugsjo mn. 29 d.). Lietuvos vyriausyb, ir kart tikdamasi geruoju susitarti, sutiko. S u v a l k d e r y b o s pasibaig susitarimu, kur abi a lys pasira 1920 met spali mn. 7 d. Ta sutartis, nesprsdama sien klausimo, nustat demarkacijos linij Suvalk kra te, kaip j buvo nustaiusi 1919 met gruodio 8 d. Aukiau sioji Santarvs Taryba (Kerzono linija); bet toliau u Nemuno vis Gardino apskrit ligi Merkins, Varnos ir Bastn
Slojl sutartis s u s t a t y t a dviem vienodai galiojanceiais egzemplioriais,

l i e t u v i u i r lenku kalbomis,

i r p a s i r a y t a Suvalkuose I92O metais s p a l i u 7d.

Suvalk sutarties paraai.

(prie LydosVilniaus geleinkelio) sutartis paliko Lenk pu sje. Linija u Bastn buvo palikta nustatyti vliau, kai rusai pasitrauks i tos srities. Kartu buvo sutarta sustabdyti visas kovas tarp Lietuvos ir Lenkijos kariuomeni ir pasikeisti be laisviais. Varnos stotyje lenkai apsim praleisti lietuvi trau kinius Vilni, tik be kariuomens ir be karo mediagos trans port. Sutarties vykdymo prieira buvo atiduota tada Suval kus atvykusiai Taut Sjungos kontrols komisijai. Pati sutartis turjo galioti, ligi visi gino klausimai tarp Lietuvos ir Lenkijos bus galutinai isprsti. eligovskio smurtas. Jau deryb metu lenk karo jgos, nepaisydamos paliaub, versi Vilniaus link, tarytum ten bt buv rus bolevik. Lenk vyriausyb apsimet nieko apie tai neinanti ir sil toliau tsti derybas Varnoj, nepabaigtiems klausimams isprsti. Spali mn. 8 d. Lenk jgos, gen. 2eliLietuvos Istorija, 36

561

govskio vedamos, puol Vilni nuo Lydos puss ir j um (9 d.), lietuviams visai to nelaukiant ir neturint ten pakankamai jg atsilaikyti (lietuvi Vilniuje tebuvo vos 3 batalijonai). Tuo bdu Suvalk sutartis, tik dvi dienos po pasiraymo, buvo su lauyta, ir tas apgauls ir smurto ygis sutrukd vis tolesn Lietuvi ir Lenk santyki tvarkym. Lenkija, nebegaldama niekuo pateisinti tokio savo elgesio, praman sukilimo" pa sak. Es, atsirads j kariuomenje generolas maitininkas e ligovskis ir savavalikai ums Vilni. Jo kariuomen (dvi pstinink ir viena raiteli divizija, kurios buvo vadinamos lie tuvi bei gud divizijomis), es, buvusi taip pat sukilusi. I tikro eligovskio kariuomen buvo taip sudaryta, kad joje bt daug vilniki ir artim srii moni: tuo bdu buvo lengviau teisintis, kad, es, tos divizijos negaljusios palikti neivaduotos savo tviks, ir nuygiavusios, nepaisydamos santarvs rei kalavim klausanios Lenk vyriausybs. I tikrj ygiavo tiktai ta sukilusioji" kariuomen, o kita lenk kariuomen, kaip priedanga, sustojo madaug Suvalk sutarties nustatytoje linijoje: reikalui esant, inoma, ji bt galjusi padti suki lliams". Toksai akiplikas prie dvi dienas pasiraytos sutarties sulauymas, inoma, turjo eisti santarvs valstybes, kuri atstovai dalyvavo ir derybose. Kad bt galima duoti formal atsakym santarvei, Vilniuje buvo sudaryta tarsi Varuvos ne priklausanti valdia. Nors toks aki dmimas daug kam buvo aikus, taiau Lenkijos diplomatai visada gyniojosi, kad j valdia nieko bendro neturinti su eligovskio ygiais. 7. Karas su Lenkais ir byla Taut Sjungoje Ms kariuomens laimjimai kare su lenkais. Um Vil ni, lenkai nesustojo, bet versi gilyn Lietuv ir net buvo prasilau prie Ukmergs (Kdaini ir Jonavos kryptimi). M s kariuomens tebebuvo palyginti nedaug, o be to, ji buvo iblakyta po pirmo netikto lenk puolimo. Taiau visa Lietuva, pasipiktinusi tokiais smurtinink ygiais, sukilo organizuotis ir gintis. Pagaliau kariuomen, sutvarkyta ir perveta rei kalingas pozicijas, narsiai atrm lenkus: lapkriio 19 d. prie 562

i r v i n t buvo paimti lenk brigados ir pulko tabai, su virum 200 belaisvi, 2 patrankos, 9 minosvydiai, 20 kulko svydi ir kt. Antras toks pats laimjimas,buvo lapkriio 21 d. prie G i e d r a i i . Po i laimjim ms kariuomen jau buvo beygiuojanti Vilni, taiau Taut Sjungos ko misija vl pasil sustabdyti kovas ir nustat tarp kariuo meni neutralin zon. Lietuvos vyriausyb, pasitikdama Tau t Sjungos bealikumu ir teisingumu, ir t pasilym prim, pabrdama, kad tatai ji daranti, tenordama palengvinti lenk kariuomenei atsitraukti i Vilniaus ir vykdyti Suvalk sutart. Byla Taut Sjungoje. Sustabdydama kar, Lietuvos vy riausyb pateik vis byl Taut Sjungai ir reikalavo reikiam sankcij prie Lenkij. Taut Sjungos Tarybos pirmininkas, drauge su Ispan ir Japon delegatais galiotas sekti t konflikt, pareik, kad Lenkija uimdama Vilni sulauiusi savo pasiad jimus, ir reikalavo, kad lenk kariuomen bt atitraukta. Taiau Lenkija nepais to reikalavimo, o T. S. Taryba, susirinkusi spa li mn. pabaigoj Briusely, pasil vis t gin isprsti ple biscitu Taut Sjungos prieiroje. Taut Sjunga norjo, kad tas moni atsiklausimas bt visai laisvas ir teisingas, todl reikalavo, kad lenk kariuomen isikraustyt i okupuoto kra to ir kad j pakeist internacionaliniai, specialiai plebiscito rei kalui sudaryti, pulkai. Bet Lenkija norjo daryti plebiscit sa vo kariuomens globoje ir savo administracijos takoje. Taut Sjungos Taryba, negaldama sutikti su tokia plebiscito ko medija, 1921 m. kovo mn. 3 d. pasil Lietuvai ir Lenkijai t klausim sprsti tiesioginmis derybomis, kurioms pirmininkau t Belg atstovas Hymansas. Derybos Hymanso vadovybje. Lietuvos vyriausyb, sutik dama pradti derybas, pareik, kad tuo savo sutikimu ji nieku bdu nepateisinanti esamos bkls Vilniaus krate nei lenk kariuomens ten buvimo; jei paios derybos utrukt, ji rezer vavo sau teis vl ikelti Vilniaus klausim. Derybos prasidjo Briuselyje 1921 met balandio 20 d. I lietuvi ir lenk delegacij padaryt grietai prieing pa reikim pirmininkas Hymansas norjo sudaryti tok kompro mis, kuriuo Lietuvai atiduodamas Vilnius ir jo sritis surit 563

Lietuv tam tikrais politiniais, kariniais ir ekonominiais ryiais su Lenkija. Tas Hymanso kompromisas, pasilytas gegus mn. 20 d., kaip diskusij pagrindas, susidjo i 15 punkt. Svarbiausieji to projekto punktai buvo ie: 1) Lietuva ir Lenkija viena antr pripasta nepri klausomomis ir suvereninmis valstybmis, turiniomis bendr in teres, veriani jas bendradarbiauti specialini konvencij nusta tytais pagrindais ir turti nuolatinio ryio organ. 2) Lietuvos siena eina Kerzono linija (Suvalk krato ruoe ta linija buvo nustatyta Suvalk sutartyje, kaip demarkacijos linija) ligi Nemuno, paskui Nemunu ligi Druskinink, nuo ia per Eeronis ligi Volios, toliau vl Nemunu ligi Berns, o nuo ia tiesiog rytus ligi Len kijos su Soviet Rusija nustatyt sien. (itas punktas teik Lie tuvai vis liepos mn. 12 d. sutarties nustatyt teritorij, padidint itisu plotu, u tos sutarties nustatyt sien tekusiu Lietuvai, bet pa maint Gardino apylinke, kuri turjo atitekti Lenkijai). 3) Lie tuva sudaro, veicarijos pavyzdiu, du kantonus Kauno ir Vil niaus su federalin sostine Vilnium. 4) Lietuvi ir lenk kalbos yra oficialins visoj Lietuvos valstybj. 5) Usieni politikos ryiui palaikyti Lietuvos ir Lenkijos vyriausybs paskiria po tris atstovus, kurie sudaro bendr taryb. i bals dauguma sprendia, kurie klausimai yra bendri, ir nustato bendro veikimo program. 6) Lie tuvos ir Lenkijos seimai proporcingai irenka dvi delegacijas i lygaus skaiiaus nari. Tos delegacijos bendrame posdyje dauguma bals sprendia bendruosius usieni politikos dalykus, kurie privalo sta tym sankcijos; juos ratifikuoja skyrium abudu seimai. 7) Abidvi valstybs sudaro karo konvencij, pagal kuri bendrojo apsigynimo atveju bt viena vadovyb ir armijos bendradarbiaut viena kitos te ritorijoje. 8) Ekonomin konvencija siekt daug toliau, negu to rei kalauja didiausio palankumo principas; bendra ekonomin taryba tvarkyt bendrus ekonominius klausimus. 9) Lenkija laisvai nau dotsi Lietuvos uostais visiems transportams, neiskiriant n karo mediagos. Lenk delegacija, vengdama bet koki priemoni, kurios keist okupacijos fakt, pareikalavo, kad derybose dalyvaut lygiomis teismis okupuotojo krato delegatai, o ligi jie gals bti irinkti, papra atidti paias derybas. ita nauja slyga prietaravo Taut S-gos Tarybos numatytai procedrai, ir Lie tuvos delegacijos negaljo bti priimta, nes okupuotasis kratas nebuvo laisvai susitvarks tokiai atstovybei sudaryti. Lenkai taip pat atsisak kalbtis dl laikins okupuotojo krato bkls, juoba, kad lietuviai reikalavo atitraukti eligovs564

kio kariuomen. Hymansas dl tos prieasties turjo nu traukti derybas ir vis klausim vl perkelti Taut S-gos Taryb. Tolimesns derybos ir Hymanso projektas. Savo posdy birelio 28 d. enevoj Taut S-gos Taryba pasil tsti derybas ta paia kryptimi, traukiant jas informacijos reikalu atstov i vairi gine suinteresuot etnini grupi. Be to, Taryba numat, kad susitarimas turs bti ratifikuotas ne tik Lietuvos ir Lenkijos seim, bet ir bsimojo Vilniaus kantono seimo. I okupuotojo krato Taryba pareikalavo ivesti visus karius, kurie nebuvo vietos kilimo, ir sudaryti vietin milicij. Lietuvos vyriausyb sutiko tsti derybas, bet tiktai sugr intosios teiss ir pasitikjimo dvasioj, kuri galjo sukurti Su valk sutarties vykdymas. Tada Hymansas dar kart pakviet delegacijas enev ir, skyrium su jomis pasitars, rugsjo mn. 3 d. pateik jau nebe diskusij baz, bet pat susitarimo projekt. isai projektas tuo skyrsi nuo pirma pasilytos diskusij bazs, kad jame nebebuvo kalbama apie Kauno, o tik apie auto nomin Vilniaus kanton. Usieni politikai derinti ia jau ne bebuvo tarybos, o tik seim delegacijos. Naujame projekte dar buvo numatytas Klaipdos priskyrimas prie Lietuvos; be to, Lietuva turjo suteikti Lenkijai laisv naudotis Nemunu ir Klai pdos uostu visiems transportams. Paties susitarimo pakeitimai turjo bti pateikti Taut S-gos Tarybai. Prie to projekto buvo pridtas protokolas, kurs, tarp kito ko, numat, kad Vilniaus kantono seimas turs pasisakyti dl to Lietuvos ir Lenkijos susitarimo. Lietuvos delegacija pareik, jog ji sutinkanti, kad bt suderinta abiej ali usieni politika, bet tik steigus tam tikslui nuolatin ir bendr sekretariat; taip pat ji sutinkanti, kad bt sudaryta bendra ekonomin taryba ir apsigynimo konvencija ir kad Vilniaus kratas Lietuvos valstybje sudaryt autonomin vienet. Taiau ji nemat jokio reikalo visoj vals tybj vesti oficialins lenk kalbos: Vilniaus seimas galjo tik savo autonominj srity leisti statymus dl kalb vartojimo. Nei Hymansas nei Taut S-gos Taryba neatsivelg tas Lietuvos delegacijos pataisas, nors jau ir patsai projekto pagrind pri mimas Lietuvai buvo didel auka. O Lenkija visai atsisak t 565

paskutin Hymanso projekt toliau svarstyti, irasdama, kad jis ess perdaug palankus Lietuvai. Taut Sjunga t projekt tada paskelb, kaip galutin savo rekomendacij (pagal pakto str. 15 p. 4 ) , geriausiai tinkani esamam konfliktui isprsti. Derybas veds E. Galvanauskas vertino t rekomendacij daugiausia dl to, kad ji Vilniaus srit vis T. S-gos nari balsais pripaino Lietuvos suverenitetui ir tuo bdu pagrindin gino klausim sprend Lietuvos naudai; todl jis sil priimti t reko mendacij ir jos suteikt teisi ribose toliau iekoti bd jai pagerinti ar pataisyti. Priimti t rekomendacij Galvanauskas sil dar ir dl to, kad buvo aiku, jog Lenkija jos nepriims. Tad Lietuva, j priimdama, viso pasaulio akyse turjo sustiprinti ne tik moralin savo pozicij, bet ir apsiginti nuo smgi atei tyje. Vieoji tautos opinija betgi su tuo nesutiko ir protestavo. Todl 1921 met gruodio 24 d. Lietuvos vyriausyb prane Taut Sjungai, kad ji gailisi negalinti priimti jos rekomenda cijos. Lenkai jos irgi neprim ir skubjo savo eimininkavim okupuotame krate sustiprinti, savikai organizuodami rinkimus j vadinam Vidurins Lietuvos" seim, kurs turjo isprsti Vilniaus krato prisijungim prie Lenkijos. Toksai seimas susirinko 1922 m. vasario 1 d.; vasario 20 d. jis nutar susijungti su Lenkija, o kovo 28 d. buvo paleistas. Nuo to momento Varuva jau nebesidrovjo Vilniaus krat vadinti Lenkijos provincija. Nauji deryb bandymai. Nors Taut Sjungos Taryba artimiausioj savo sesijoj (1922 m. sausio mn.) paymjo, kad ji negalsianti pripainti tam ginui sprsti bdo, kurs nesivaduot T. Sjungos rekomendacijomis ir neturt abiej gino ali pritarimo, taiau atsisak toliau t klausim i pamat nagrinti; ji dabar teliet tiktai paios neutralins zonos pertvar kym, jos padalinim, maum bkl ir t.t. Lietuvos vyriausyb tada pasil Lenkijai tiesiogines dery bas (1922 m. sausio mn. 27 d.), reikalaudama, kad pasitikjimo atmosferai sukurti Lenkija turinti pirma vykdyti Suvalk sutart. Kai Lenkija atsisak vykdyti t slyg, Lietuvos vyriausyb pa kviet j (1922 m. vasario 22 d.) stoti prie Hagos Teism. Taiau Lenkija ir it gino sprendimo bd atmet, bemeily dama Vilniaus konflikte laikytis jgos ir smurto metod. Lie566

Lietuvi Lenk demarkacijos linijos 1 9 1 9 - 1 9 2 0 m.

tuva, protestuodama prie tok jos nusistatym, atsisak nuo bet koki santyki su tokia kaimyne. Tuo bdu su iuo kaimynu siena tebr ligi iol udaryta.

567

III. Valstybs tvarkymas

1. Steigiamasis seimas ir konstitucija Laikin konstitucija. Kai Valstybs Taryba 1918 met lap kriio mnesio 2 d. atauk Uracho irinkim Lietuvos karalium, valdymo formos klausim ji paliko sprsti steigiamajam seimui. T pai dien V. Taryba prim Laikins konstitucijos pa matinius dsnius", kuriais ji pasim suverenins Lietuvos gali (supretna potestas). Vyriausius laikins valstybs organus su dar tada Valstybs Taryba (ji svarst ir sprend laikinius sta tymus ir sutartis su kitomis valstybmis), Valstybs Tarybos prezidiumas i prezidento ir dviej viceprezident (jis jo aukiausiojo vyriausybs organo pareigas) ir ministeri kabi netas, atsakingas prie Valstybs 'Jfaryb. Tais pat laikins konstitucijos dsniais buvo paskelbta vis piliei lygyb prie statymus, paalintos luom privilegijos, laiduotos vairios piliei laisvs ir palikti visi prie kar veik statymai, kiek jie neprietaravo itiems dsniams. Vliau mi nisteri kabinetui buvo duota teis leisti statymus Valstybs Tarybos tarpusesij metu. Taiau suirut didiojo karo pabaigoj, siverimas Lie tuv raudonosios Rus armijos, ms kariuomens pasitrauki mas i Vii niaus, ilgos okupacijos padarinys skurdas ir vairus organizaciniai sunkumai trukd valstybs tvarkomj darb. Ir administracijai perimti, ir pirmai kariuomenei bei policijai suor ganizuoti, ir tremtiniams i Rusijos grinti ir visiems kitiems vyriausybs reikalams pirmiausia reikjo rasti l. Nesant dar sutvarkyto mokesi renkamojo aparato, teko iekoti paskolos. J tuomet suteik (100 milijon marki) okupacijos metu veiks specialus emisijos bankas, vadinamas Darlehnskasse-Ost (ryt paskolos bankas), kurs su Vokietijos garantija okupacijos metu spausdino pinigus Lietuvai. ita paskola galino vyriausyb atlikti pirmuosius valstybs organizacinius darbus ir gintis nuo bolevik antpldio. 1919 m. konferencija Kaune. Tokiose nenormaliose slygose negalint rinkti steigiamojo seimo, teko jo vaidmen laikinai pa568

vesti vadinamajai konferencijai. j siunt atstovus parapij komitetai po vien, o apskrii komitetai ir miest valdybos po du. Konferencija turjo iklausyti V. Tarybos ir laikins vyriausybs praneimus, aptarti steigiamojo seimo suaukimo slygas ir dsnius, ems reform ir irinkti trkstamus V. Ta rybai narius. Tokia konferencija susirinko 1919 met pradioj Kaune. Atlikusi savo udavin, ji vl isiskirst. Valstyb tvar kyti ir toliau buvo palikta Valstybs Tarybai, prezidento pa reigas einaniam jos prezidiumui ir ministeri kabinetui. 1919 met balandio 4 d. laikins konstitucijos pamatiniai dsniai buvo pakeisti, btent, vietoj V. Tarybos prezidiumo, buvo steigtas valstybs prezidento organas. T pai dien V . Taryba irinko A . S m e t o n p i r m u o j u L i e t u v o s p r e z i d e n t u . Tada buvo taip pat kurta ir valstybs kontrol. Steigiamasis seimas. Netrukus steigiamojo seimo rinkim statymui paruoti buvo sudaryta komisija, kuri turjo savo darb atlikti ligi liepos pabaigos. statymas buvo paskelbtas 1919 met lapkriio mn. 20 d., kai dar nebuvo baigtas karas nei su bolevikais, nei su bermontininkais nei su len kais. Atstov turjo bti renkama po vien nuo 15.000 gyventoj. Juos turjo teis rinkti visi pilieiai, vyrai ir mo terys, kuriems buvo sukak 21 metai (karikiai nuo 17 met), visuotiniu, tiesioginiu, lygiu ir slaptu balsavimu, laikantis pro porcingumo sistemos". Kandidat sraus teik partijos arba kuopos. Rinkimai steigiamj seim buvo paskelbti jau 1920 met pradioje, o renkamosios dienos nustatytos balandio mn. 1415 (vliau pratsus ir 16). I 112 irinkt atstov 59 buvo krikioni demokrat bloko, 28 valstiei sjungos ir socialist liaudinink, 12 socialdemokrat ir 2 nepartiniai (dar buvo 7 yd, 3 lenk ir 1 vokiei atstovas). Susirinks gegus 15 d., steigiamasis seimas vienu balsu patvirtino Lietuvos valstybs nepriklausomybs atstatym ir tuo jau pareik, kad ji bsianti demokratin respublika. Turdamas udavin sudaryti valstybs konstitucij, steigiamasis seimas i pradi sudar nauj laikin konstitucij, kuri buvo prezidento
569

A. Smetonos paskelbta 1920 met birelio 10 dien. Prezident turjo rinkti steigiamasis sei mas, taiau, ligi jis buvo irinktas, jo pa reigas jo st. seimo pir mininkas A. Stul g i n s k i s . Lenk puo limo metu, 1920 m. spa li mnes, st. seimas pa dar pertrauk ir kr vadinamj maj seim i st. seimo pirmininko ir ei renkam nari, kurie perm einamuo sius st. seimo darbus. Konstitucija. Galu tin konstitucija buvo
steigiamojo seimo pirmininkas (1920 -1922 rugpiuio mn. 1 d. (vie ni.) ir antrasis Lietuvos prezidentas n krikioni demokra-

mikai tvarkyti savo tautins kultros reikalus (str. 73-74). Reli gijos mokymas mokyklose padarytas privalomu, o visoms tikybinms organizacijoms leista tvarkytis pagal savo kanonus ar statutus (str. 83). eimos gyvenimo pagrindu laikoma moteryst. Abiem lytim 3 suteikta teisi lygyb (str. 98). Konstitucija galjo bti pakeista tik /s vis atstov bals dauguma. Tie pakeitimai dar galjo bti perduoti 4 referendumui (str. 103), iskyrus tuos, kurie bt, padaryti /s bals. Tuojau sigaliojus konstitucijai (1922. V I I I . 6), buvo pa skelbti rinkimai pirmj seim (1922. X. 1011); jis susi rinko lapkriio mn. 13 d. ir irinko konstitucijos nustatyta tvarka prezident A l e k s a n d r S t u l g i n s k ( X I I . 21), kurs ligi tol, kaip steigiamojo seimo pirmininkas, jo prezidento pareigas. Valstyb perjo konstitucinio demokratinio parla mentarizmo period. 2. ems reforma Rus valdios valdyt emi permimas. ems valdymo ir nuosavybs santykiais msi rpintis dar laikin vyriausyb 1918 metais. Pirmiausia ji pam savo glob visus buvusius Rusijos valstybs mikus, o taip pat majorat ir net negrusi savo vietas privatini savinink mikus ir sustabd j naiki nim. Toliau vyriausyb paskelb, kad majorat ems (t.y. ems, kurios rus valdios buvo nusavintos 1835 ir 1842 metais) ir majorat turtai es neginijama valstybs nuosavyb, kuri rus valdios vairiais ms kratui prieingais tikslais buvusi pavesta valdyti atskiriems monms; todl tos ems su priklausaniais turtais turinios atitekti Lietuvos valstybei, turinios bti sunaudotos ems reformai (beemiams ir maa emiams aprpinti eme) ir vairiems kitiems bendriesiems Lietuvos valstybs reikalams. Tad laikin vyriausyb sak ems kio Ministerijai perimti majoratus ir valdyti, ligi stei giamasis seimas isprs t turt likim. Pirmasis pilietybs statymas taip pat terp vien straipsn, kuriuo em, valdoma rus vyriausybs kurdint Lietuvoj ko lonist, i j atimama ir grinama Lietuvos valstybei, o i pasi ada grinti kolonistams pinigus, kiek jie patys u t em yra sumokj. 571

Aleksandras Stulginskis, (1922-1926 m.).

"imtav.tik

1 9 2 2

met

balsais; kitos partijos

balsavo prie j ) . Konstitucija nustat Lietuvos valstybei demokratins respubli kos form (str. 1) su valstybs spalvomis geltona, alia, raudona ir valstybs enklu baltu Vyiu raudoname dugne (str. 7 ) . Pilieiams laidavo plaias teises ir laisves ir apsaugojo nuosavybs teis (str. 8-21). Tautos atstovai, renkami kas treji metai visuotiniu, lygiu, tiesioginiu ir slaptu balsavimu, proporcingja rinkim sistema, turjo sudaryti seim, kurs turjo leisti statymus, priirti vyriau sybs darbus, tvirtinti biudet, sutartis, pradti ar baigti kar ir t.t. (str. 22-39). Respublikos prezidentas renkamas irgi seimo absoliu ia bals dauguma ir taip pat trejiems metams (str. 44). Prezidentas galjo bti seimo atstatytas 2 / 3 bals. Taiau prezidentas turjo teis paleisti seim ir skelbti naujus rinkimus, tik ne vliau, kaip po 60 dien. Naujas seimas turjo perrinkti prezident (str. 52). Pre zidentas turjo teis skirti minister pirminink ir tvirtinti kitus ministerius, kurie visi solidariai turjo atsakyti seimui u politik it savo darbus. Tautinms maumoms buvo suteiktos teiss autono570

em savanoriams ir kitiems kariams. 1918 ir 1919 met pradioje kovos su raudonja armija ir su lenk siverimu privert vyriausyb iekoti priemoni savanoriams paskatinti organizuojamj kariuomen. Viena i toki priemoni buvo paadjimas ems; buvo paskelbta, kad beemiai ir maaemiai, kurie savo noru arba aukiami stos Lietuvos kariuomen ir itikimai itarnaus ligi demobilizacijos, turs pirmenyb prie visus kitus gauti ems i valstybs (kurie buvo sueisti ir nu stojo sveikatos, galjo gauti ems jau 1919 metais). Jau tada buvo nustatyta (1919 met birelio mn. 20 d. statymu), kad tam tikslui bus suvartotos ne tik valstybei priklausanios ems, bet ir privatins. Priverstinai turjo bti paimta 15% ems i t savinink, kurie jos turjo nuo 500 ligi 800 hektar, ir 30% i t, kurie turjo ems daugiau, kaip 800 hektar. Steigia majam seimui buvo paliktas isprsti atlyginimo klausimas ir slygos, kuriomis apdovanotieji eme turjo tapti jos savininkais. Tada buvo nustatyta, kad vienas karikis prie daikto turjo gauti nuo 8 ligi 20 hektar (deimtini), destis kokios ries em. Kiekvienam tokiam sikurianiam kiui valstyb dav dar paalpos medi ligi 100 kelm ir jav ligi 30 pd iemini ir 50 pd vasarini. Gautoji em negaljo bti nei kam nors parduota nei kitaip kaip perleista be vyriausybs sutikimo. Steigiamojo seimo vykdytoji ems reforma. Laikin ems reformos statym steigiamasis seimas beveik be pakeitim pa tvirtino (1920. V I I I . 3), tepridjs tik tiek, kad, aprpinus eme karikius, ems galjo gauti ir beemiai su maaemiais (ligi 20 ha), vis pirma tie i maaemi, kuri laukas prieina prie skirstomojo dvaro lauko, ir tie to paties dvaro darbininkai, kurie yra ved, turi vaik ir nuo seniau tame dvare gyvena. Salia tos maosios reformos, 1920 metais steigiamasis seimas pradjo svarstyti ir didij ems reform. Jau rugpiio 14 d. jis ileido ems reformos statym, kuriuo buvo nusavinti pri vatiniams asmenims priklausantieji mikai ir kirtimai, didesni, negu 25 ha, be to, pelks, durpynai, eerai ir ems gelmi turtai, kuri savininkai turjo daugiau, negu 70 ha ems. Ma joratai, caro dovanotieji arba palengvintomis slygomis gytieji dvarai buvo konfiskuoti be jokio atlyginimo.

D i d i o s i o s e m s r e f o r m o s s t a t y m a s buvo ileistas tik 1922 metais (kovo 29 d.). Jos tikslas buvo ne tik aprpinti eme beemius ir maaemius, bet ir pat ems val dym taip sutvarkyti, kad bt tinkamos slygos tarpti ems kiui, pirmiausia smulkiajam ir vidutiniajam kiui. Reforma, be to, dar norjo perimti valstybs nuosavyb tuos ems tur tus, kuriuos valstyb gali tikslingiau sunaudoti ir apsaugoti, negu privatiniai asmens. Be to, dar turjo bti reformos paliesta visa toji priva tini savinink em ir ems kiai, kurie vieno asmens arba ei mos bendrai valdomi sudar daugiau, kaip 80 hektar. Bermonto briuose ir lenk kariuomenje tarnavusi arba veikusi prie Lietuvos nepriklausomyb asmen em buvo visa paimta re formos reikalui. Banyi ir vienuolyn ems buvo traktuo jamos lygiomis su privatini savinink emmis. Tas nusavi nimas neliet svetimali, kurie iimties keliu galjo prie kar turti ems; taiau jie turjo per trejus metus perleisti savo emes Lietuvos pilieiams. Pirmuiausia buvo nusavinti stambesnieji ir labiausiai ap leisti dvarai. O ems t savinink, kurie turjo ne daugiau, kaip 150 ha, ir kurie patys irjo k, galjo bti nusavintos tik reformos pabaigoj. Nauju, prie kelet met padarytu ems reformos statymo pakeitimu ta 150 ha norma palikta nepaliesta. Visas tuo bdu sudarytas ems fondas" (apie 500.000 ha dabartins Lietuvos plote, imus Klaipdos krat, kur e ms reformos nebuvo) buvo idalintas beemiams, maaemiams, darbininkams, amatininkams, kininkams, kuriems 1861 me tais buvo ems atimtos ir priskirtos prie dvar, taip pat ems kio mokykloms, pavyzdiniams kiams, prieglaudoms, ligoninms, miestams, parapijoms ir t.t. U gaut nuosavybn em visi, imus karikius, turjo per 36 metus sumokti iper kamuosius mokesius, kurie buvo i pradi nustatyti rugiais pagal ems r, o paskiau litais. Taip pat buvo nustatytos slygos, kuriomis naujakuriai turjo gauti paalp ar paskol ir kuriomis j gav turjo grinti. Atlyginimo u nusavint em reformos statymas nustat daugiausia 480 auksin u dirbamosios ems hektar, o u miko hektar 120 auksin. Tie, kurie ems turjo ne 573

daugiau, kaip 200 ha, galjo u emes, nusavintas emiau 150 ha, gauti paprast rinkos kain. T o s normos, nustatytos sena vo kiei okupacijos valiuta, turjo bti atitinkamai pakeistos. Paskutiniu laiku vyriausyb dl atlyginimo m daryli sutartis su buvusiais savininkais. Ta didioji reforma, i pamat pakeitusi ems valdym Lietuvoje, apm taip pat ir kaim skirstym viensdiais ir likvidavo servitutus bei bendrsias ganyklas (tatai jau buvo daroma ir laikins vyriausybs). . 3. Savosios valiutos {vedimas Svetimi pinigai Lietuvoje. Greta ems reformos, tvarkaniosi valstybs kiui didiausi reikm turjo ir savos lietu vikos valiutos jvedimas. Karo ir pokarini suirui metu buvo ileista daugyb popierini pinig, kuri vert nuolat krito ir dar gyventojams daug nuostoli. Nuo tos negerovs igelbjo tik pastovaus savo lito vedimas. Didiojo karo pradioj, vokieiams okupavus Lietuv, senieji rus rubliai tol buvo apyvartoje, kol Vokietija nutar pati leisti okupuotam kratui popierinius pinigus, pavadinusi juos i pradi ostrubliais (arba obostrubliais), o paskiau ostmarkmis. T emi sijos operacij atliko vadinamoji Darlehnskasse-Ost. Ostrublio vert buvo lygi 2 vokikom markm (nors aukso rublio vert buvo lygi 2,16 mark.). Kai Valstybs Taryba 1918 m. pabaigoje perm valdi, ji pinig emisij ir toliau paliko Vokietijos bankui, leisdama pakeisti tiktai pat pinig pavadinim, btent mark auksinu, o pfenig skatiku (1919 m. vasario mn. 26 d. sakymas). Kai okupacijos organai 1919 met vidury ga lutinai isikraust i Lietuvos, buvo sudaryta sutartis su Vokie tija, kad ji palaikys ostmarki lygyb su vokiei marke ir keis visus suplyusius ar susineiojusius popierinius pinigus naujais enklais, ligi Lietuvos vyriausyb ileis savuosius pinigus. Tik dabar patys t pinig mainai, vietoj vokiei bank, kuri ne bebuvo Lietuvoj, turjo bti daromi Lietuvos idinei tarpinin kaujant. Senieji rus pinigai buvo i pradi (1919. II. 4) Vals tybs Tarybos udrausti vartoti, bet kiek vliau (III. 17) Finans Ministerija galjo leisti staigoms priiminti caro ir Dmos rub

lius. Tik vadinamosios kerenkos" (rus min. pirmininko Ke renskio metu ileistieji pinigai) buvo udrausti vartoti ir veti. Toks svetim pinig leidimas ir vartojimas valstybje ilgai negaljo bti keniamas, juoba, kad greitai j vert m kristi, darydama daug nuostoli krato gyventojams. Dar karo metu, 1917 m., popierini ostmarki pas mus tebuvo apyvartoje ma daug apie 125 milijonus, j vert siek apie 187 milijonus aukso lit; karo pabaigoje Lietuvoje buvo apyvartoje 290 mili jon ostmarki, ir j vert buvo 364 milijonai lit. O 1922 met rugsjo mnes popierini ostmarki apyvartoje jau buvo apie 3.500 milijon; bet, kritus vokiei marks vertei, ir j vert nukrito net ligi 17 milijon lit. Litas. Sav pinig klausim isprend 1922 met rugpiio 16 d. statymas, paskelbs nauj pinigin vienet lit (100 cent) ir pinig sistem, paremt auksu (litas = 0,150462 gram gryno aukso). Nauja pinigin valiuta buvo vesta apyvart rugsjo 25 d.; jos kursas buvo kasdien Finans Ministerijos nustatomas, lyginant su ostmarkmis. Ligi met pabaigos ji turjo istumti i apyvartos svetimas valiutas. Pati emisija (pinig leidimas) buvo pavesta dvideimiai met naujai steigtam Lietuvos Bankui, kuriam vyriausyb leido pasinaudoti reikalingu kreditu i aukso, gauto taikos sutartimi su Rusija (3 milijonai aukso rubli 15 milijon lit). Lietuvos Bankas savo pagrindin kapital (12 milijon lit) sudar i akcij, kuri daugumas priklaus vyriausybei. Pagal statym, Banko valdytoj skiria ir atleidia respublikos prezidentas, ministeri kabinetui pristaius; valdyb ir taryb renka akcininkai. Lietuvos Bankui buvo pavestos ir visos valstybs idins. Savo emisij Lietuvos Bankas jau i pat pradios visikai padeng davo aukso fondu arba aukso verts valiuta, todl ir lito verte visada buvo tikra ir pastovi (statymas reikalauja, kad ne ma 1 iau, kaip l3 esamos apyvartoje banknot sumos, bt padengta auksu). Banknot suma nuolat augo ir praoko 100 milijon lit. Lietuvos valiuta yra viena i stipriausi valiut pasauly. Kad ir vis pasaul paliet ekonominiai sunkumai, taiau lito vert dar niekad nebuvo nukritusi.

575

IV. Tarptautini santyki pltimas

1. stojimas Taut Sjung ir Lietuvos pripainimas de jure Nuo Vilniaus konferencijos (1917 m.) laik Taryba rpinosi igauti Lietuvos valstybs pripainim. Pati nepriklausomybs paskelbimo formul (1918.11.16) numat kreipimsi j Rusijos. Vokietijos ir kit valstybi vyriausybes, kad jos pripaint nepriklausom Lietuvos valstyb. Dar prie sudarant pirmj vyriausyb, tok pripainim, nors ir su rezervais, padar Vo kietija (1918 m. kovo 23 d.). Soviet Rusija tatai padar, pasi raydama taikos sutart (1920.VII.12). Kai kurios kitos valsty bs (pav., Anglija, Pranczija, Norvegija, Italija, veicarija, vedija, Danija, Olandija, Suomija, Latvija, Lenkija) i pradi tepripaino Lietuv tik de facto, t. y. nesiimdamos ginti nau jos valstybs teisi bti nepriklausomai. Taikos kongreso metu (1919 m.) Lietuvos delegacija idst (1919. I I . 16) savo teises lygiomis su Lenkija dalyvauti jo darbuose, taiau kon gresas tatai neatsivelg, rezervuodamas ia daugiausia senosios Rusijos teises sprsti vis Pabaltijo valstybi likim. Susikrus Taut Sjungai (pagal Versalio sutart, pasira yt 1919 met birelio 28 d.), Lietuvos vyriausyb kreipsi j j, praydama priimti Lietuv t nauj tarptautini santyki tvarkymo ir taikos saugojimo staig, kaip savarankik nepri klausom valstyb. Tatai buvo reikalinga dar ir dl to, kad jau nuo 1920 met rugsjo mnesio Lietuva sutiko savo ginus su Lenkija perduoti Taut S-gos Tarybai, dar nebdama jos narys. Pirmasis visuotinis Taut S-gos susirinkimas (1920. X I . 15 X I I . 18) ilgai svarst Lietuvos (o taip pat ir Latvi bei Est) praym, taiau nesiryo dar jo patenkinti; ypa nesiryo dl to, kad daugumas tuometini Taut S-gos nari dar netikjo Pabaltijo valstybi pastovumu, ar nenorjo prisiimti T. Sjungos pakto (str. 10) udedam prievoli ginti tas naujas valstybes prie kaimyn agresij ar apskritai veng ia susiriti kuo nors buvusios ar bsimos Rusijos ,atvilgiu. Tik penki valstybi atstovai (Kolumbijos, Italijos, Paragvajaus, Persijos ir Portu galijos) teidrso tada ginti Pabaltijo valstybi primim su visais i to einaniais padariniais. Daugumas kit valstybi pasil t 576

klausim atidti, ligi slygos leis j galutinai isprsti, o tuo tarpu Pabaltijo valstybms parod savo palankum, leisdamos joms dalyvauti technikose T. S-gos organizacijose, kur gali ben dradarbiauti ir nenariai. Visuotinis T. S-gos susirinkimas, be to, nusprend bsimj Pabaltijo valstybi primim T. S-g suvaryti pasiadjimais saugoti maum teises, kaip tat buvo padaryta tam tikrose sutartyse su Lenkija, ekoslovakija ir t.t. Kitame visuotiniame Taut Sjungos susirinkime (1921 m.) vis trij Pabaltijo valstybi primimo klausimas buvo teigiamai isprstas, taiau ne be sunkenybi Lietuvai. Tuo metu didio sios valstybs Latvij ir Estij jau buvo pripainusios de jure, o Lietuvai tok pripainim dar atidjo, ligi bus isprstas kon fliktas su Lenkija. Be to, Lenkijos delegatas Taut Sjungoj teik skund dl tariam lenk persekiojim Lietuvoj ir reika lavo vl atidti Lietuvos primim. Taiau daugumas delegat balsavo u primim, rasdami, kad Lietuva vykd visas sly gas, kuri reikalauja Taut S-gos paktas (u atidjim komisijoj balsavo Lenkai, Rumunai ir Jugoslavai, o prie primim Lenkai ir Rumunai). Tuo bdu nuo 1921 met rugsjo 22 d. Lietuva jo lygio mis teismis pasaulio valstybi draugij. Bet tas jimas dar neisprend juridini santyki su visa eile valstybi. De jure Lietuva tebuvo pripainta tik Vokietijos, Rusijos, veicarijos, Argentinos, Meksikos ir Latvijos bei Estijos (ias pastarsias tada jau buvo pripainusi de jure 21 valstyb). I didij santarvs valstybi pirmoji pripaino Lietuv iaurs Amerika ( V I I . 2 8 ) ; Anglija, Pranczija, Italija ir Japonija pripaino tiktai 1922 met gruodio 20 dien, pateikusios slyg, kad Lietuva pripaint Versalio sutarties nuostatus, lieianius Nemuno navigacijos reim, t. y. jo internacionalizavim. Nuo tos dienos Lietuvos valstyb umezg normalius diplomatinius santykius su visomis valstybmis, imus Lenkij, ir steig svarbesnio siose valstybse savo pasiuntinybes. 2. Lietuvos Latvijos sienos nustatymas Susikrus nepriklausomai Latvijai, i pradi jos ir Lie tuvos siena buvo laikoma buvusios Kuro gubernijos siena. Bet
Lietuvos Istorija, 37

577

kadangi ji nesutapo su etnografine lietuvi siena, tai pradioje ia pasitaikydavo nesusipratim. Visiems neaikumams likvi duoti 1921 m. buvo sudarytos specialios abiej pusi komisijos (lietuvi komisijai pirmininkavo pirmasis ir dabartinis prezi dentas A. Smetona), kurios savo konferencijose, tarpininkaujant kotui prof. Simpsonui, ived sien, nedaug tenutoldamos nuo buvusios gubernijos sienos. Tik Palangos pajris (nuo ven tosios) ir kai kurios Pakurs lietuvikos sodybos, buvusios Kuro gubernijoje, buvo priskirtos prie Lietuvos, o iemgalos pasieny prie Latvijos buvo priskirti kai kurie buvusios Kauno gubernijos kaimai. I viso i buv. Kuro gubernijos prie Lie tuvos buvo priskirti 183 kv. klm., o prie Latvijos i buv. Kauno gub. 290 kv. klm.; taigi Latvija tada gavo 107 kv. klm. dau giau, negu Lietuva. Lietuvos Latvijos siena susidar 487 klm. ilgumo. Ji visa, nuo ventosios ups (pajry) iki Lenk oku puoto Vilniaus krato (netoli Turmanto stoties), buvo nukai iota gairmis; tokia pat ji tebra ir iki iol. 3. Klaipdos krato prijungimas Maosios Lietuvos klausimas, Lietuvos valstybei kuriantis. Lietuvos valstyb i pat pradi buvo kuriama grynai tautikais pagrindais, taigi nesiekiant istorini sien, bet norint sujungti j vien valstyb visas lietuvi gyvenamsias emes. Tad valstybs krjai svajojo, kad nepriklausom Lietuv turi eiti ne tik Rus valdioje buvusi Didioji Lietuva, bet ir jau daug ami Vokiei valdoma Maoji Lietuva. Okupacijos metu ir Vilniaus konferencija ir Taryba veng aikiai kelti Maosios Lietuvos klausimo; buvo pasitenkinta bendru posakiu, kad bsimoji Lietuva turinti apimti lietuvi gyve namsias (etnografines) emes. Prieingai, lietuviai Rusijoje, Amerikoje ir kitur usieniuose nebuvo tuo atvilgiu suvaryti ir aikiai pabr savo reikalavimuose Maosios ir Didiosios Lietuvos sujungim. Taikos konferencijoje Paryiuje Lietuvos delegacija jau oficialiai ta prasme idst savo reikalavimus (1919. I I I . 24.). Klaipdos krato atskyrimas nuo Vokietijos. Taikos kon ferencija tik i dalies teatsivelg tuos lietuvi reikalavimus: 578

ji atskyr nuo Vokietijos tik ma dal emi, kuriose nuo sen senovs gyveno lietuviai. Bet kadangi tada Lietuvos liki mas formaliai dar nebuvo isprstas, tai tas atskirtas kratas, gavs Klaipdos krato vard, nebuvo prijungtas prie Lietuvos, o buvo laikinai paliktas didij valstybi inioje. Prancz vyriausyb buvo galiota laikinai administruoti t krat. At sistas ten i pradi vienas generolas (Odry), o paskiau komi saras (Petisn) nepakeit senos bkls ir paliko visus senus Prsijos valdininkus, tesukr patariamj direktorij i vie tini vokietinink; itokia direktorija, negaldama atvirai rei kalauti atskirto krato grinimo Vokietijai, stengsi sudaryti laisvj valstyb" (Freistaat). Klaipdos krato lietuvi atstovai paskelb nor prisijungti prie Didiosios Lietuvos tam tikros vietins autonomijos slygomis; kooptuoti, jie dalyvavo ir Vals tybs Tarybos darbuose. Steigiamasis seimas taip pat svarst Klaipdos krato klausim ir, atsivelgdamas ilg ten Vokie tijos viepatavim, pareik (1921.XI.il.), kad tas kratas turt bti prijungtas prie Lietuvos, kaip atskiras autonominis vienetas. Klaipdos krato klausimas buvo ikeltas ir Hymanso pro jekto svarstymuose, kuri metu paaikjo, kad krato prijun gimas prie Lietuvos galjo bti viena i to projekto primimo perspektyv. Klaipdos krato prisijungimas prie Lietuvos. 1922 met ruden, Hymanso projektui uvus, didiosios valstybs sudar komisij bsimam Klaipdos krato statutui svarstyti. Paruo iamieji darbai Paryiuje parod, kad tos komisijos sumany muose buvo ir laisvojo krato" idja. Paiame krate vokieiai var kaskart vis didesn ir grietesn propagand u t idj, nepaisydami ekonomini sunkenybi ir nuostoli. Susiprat vietos lietuviai, nenordami leisti tokiai krypiai sivyrauti, pade dami savanori brio i Lietuvos, sukilo su ginklu rankose prie vietin Klaipdos krato vyresnyb ir 1923 met sausio mn. pradioj um krat. Didiosios valstybs, kurios tuo metu buvo susidomjusios vakarins Vokietijos dalies (Ruhro srities) okupacija, sujaudin tos t vyki Klaipdoje, tar Lietuvos vyriausyb dalyvavus paties sukilimo ruoime ir pasiunt nepaprast komisij tvarkai grinti. Sukilliai tuo tarpu reikalavo, kad Prancz komisaras 579

ir gula pasialint. Lietuvos vyriausyb atrm tarimus, taiau apsim ataukti visus i Didiosios Lietuvos ijusius savano rius, pasiadjo visk padaryti ramybei ir taikai ilaikyti ir tam tikslui pasiunt i savo puss special komisar. Didiosios valstybs, arba vadinamoji Ambasadori Konferencija, buvo patenkintos j komisijos ir Lietuvos komisaro bendradarbiavimu vis vyki likvidavime ir 1923 met vasario 16 d. nutar Klai pdos krat priskirti prie Lietuvos valstybs, paiam kratui suteikiant autonomin reim. Be to, turjo bti duotas laisvas tranzitas Nemunu i lietuvi ir lenk gyvenam srii ir gr intos santarvininki administracijos ir okupacijos ilaidos. Tais principais turjo bti tarp didij valstybi ir Lie tuvos sudaryta ir pasirayta konvencija. Lietuvos vyriausyb pasiunt Paryi savo delegatus deryb su Ambasadori Kon ferencija. Derybos su didiosiomis valstybmis dl Klaipdos krato permimo buvo labai sunkios. alia punkt, dl kuri buvo susitarta, Ambasadori Konferencija norjo Klaipdos konven cijos nuostatais pralauti Lietuvos nusistatym Lenkijos atvilgiu ir patenkinti iosios reikalavimus turti laisv tranzit. 1923 met balandio mnes derybos buvo pertrauktos. Gegus 7 d. Lie tuvos vyriausyb pati paskelb autonomin Klaipdos statut, prisitaikydama prie punkt, kuriais buvo pasiekta susitarimo su Ambasadori Konferencija. i betgi protestavo prie tai, pareikdama, kad ligi nra pasirayta ir ratifikuota konvencija, pats suverenitetas Klaipdos krate tebepriklauss santarvs valstybms, ir todl visi Lietuvos vyriausybs aktai netur galios. Derybos vl buvo atnaujintos liepos mnes, taiau nedav vaisi. Ambasadori Konferencija pagaliau teik ultimatum (rugpiio 8 d.), kuriuo pareikalavo per mnes laiko pasirayti be joki patais ir rezerv konferencijos paruot projekt. Be anksiau mintos Lenkijai tranzito laisvs net karo mediagai, tame projekte dar buvo numatytas lenk atstovas Klaipdos uosto komitete ir, be bendros laisvosios zonos, dar turjo bti inuomota Lenkijai 99 metams uosto dalis. Be to, Ambasadori Konferencija reikalavo, kad Lietuva prie ratifikacij leist laisvai medius plukdyti Nemunu. Lietuvos vyriausyb atsak, kad ji negalinti to ultimatumo 580

laikyti sutinkaniu su pirmiau paskelbtomis (vasario 16 d.) sly gomis ir pasil t gin pateikti Hagos Teismui. Ambasadori Konferencija apkaltino Lietuv Taut Sjungai, kad ji savo elgesiu Klaipdoje gresianti, suardyti taik ir gerus internaciolinius santykius ir pareikalavo pritaikyti pakto 11 str. Taut Sjungos Taryba, iklausiusi Lietuvos delegato (Gal vanausko) protest prie tok Ambasadori Konferencijos skund ir praneim apie prieastis, dl kuri Lietuva negaljo priimti pasilyto projekto be patais ir be rezerv, nusprend sudaryti speciali komisij konvencijos projektui paruoti, paa linant visus nesusipratimus (1923.XII.17.). T komisij sudar pirmininkas iaurs Amerikos pilietis Devis (Novman Davis), vienas olandas ir vedas, kurie 1924 metais vasario mnes apsi lank Klaipdoje. Komisijai pavyko susitarti su Lietuvos vy riausybe, ir tas susitarimas Taut S-gos Tarybos buvo priimtas (1924.III.14), vieniems lenkams pareikus nepasitenkinim, kad nebuvo atsivelgta j interesus. Netrukus po to, 1924 met gegus mn. 8 d. komisijos nustatytas susitarimo, arba konven cijos, tekstas buvo pasiraytas Paryiuje Lietuvos ir didij valstybi galiotini. Nuo to laiko Klaipdos kratas yra negin ijama Lietuvos valstybs dalis. Jis turi savo autonomin valdi, o respublikos vyriausybei ten atstovauja prezidento skiriamas gu bernatorius. Tik ne visur tiksliai apibrtos laisvs, kuri suteik konvencija klaipdieiams Lietuvos suverenitete, dav progos nelojaliems arba prieingiems Lietuvai gaivalams trikdyti nor mal krato gyvenim ir kelti konfliktus su respublikos vyriau sybe. ia, be to, dar nemaai prisidjo Vokietija, kuri, tam tikr laik bdama Taut Sjungos narys, ne kart skund Taut Sjungai Lietuvos vyriausyb u tariam konvencijos nesilai kym; tuo tarpu ta pati Vokietija visokiais slaptais bdais kiosi Klaipdos vidaus administracijos reikalus ir kirino gyventojus prie vis eil konvencijos nuostat. Dl tos prieasties Klai pdoje maa tra ramumo ir darnaus sugyvenimo. Vokietija, svajodama vl ugrobti Klaipdos krat, tam ne turi jokio juridinio pagrindo, nes, pasiraydama Versalio su tart, ji sutiko su Klaipdos krato atskyrimu, o 1928 m. dary dama sien sutart su Lietuva, niekieno neveriama Klaipdos krat pripaino Lietuvai. 581

Ishii, angl markizas de Crewe ir Lietuvos ministeris pirmininkas ir usieni reikal ministeris Galvanauskas, susideda i penki da li. P i r m o j i pagrindin konvencija perduoda Lietuvai suvere nitet Klaipdos krate, udeda pareig atlyginti okupacijos ilaidas ir dal reparacij, nustato optacijos slygas, atleidia klaipdieius ligi 1930 met nuo karo prievols ir duoda teis Taut S-gos tarybos nariams atkreipti dmsi j konvencijos lauymus; o jei dl to ne bt sutikimo su signatarais, iems paliekama laisv pateikti gin Hagos Teismui. A n t r o j i d a l i s yra priedlis, kuris idsto au tonomini statut, btent apibria vietini organ kompetencij, nustato seimelio ir direktorijos sudarym, gubernatoriaus funkcijas, santykius tarp teismo organ, dviej kalb oficialum, finansinius atsiskaitymus ir paties statuto keitimo procedr. T r e i o j o j d a l y nustatomas Klaipdos uosto valdymas; tarp kito ko, suda roma uosto direktorija i Lietuvos vyriausybs, Klaipdos direktori jos ir Taut Sjungos atstov ir nustatoma laisvoji uosto zona. K e t v i r t o j i d a l i s lieia tranzit upe ir geleinkeliais. Pagaliau p e n k t o j e d a l y j e signatarai apsiima pripainti po ratifikacijos teistais Lietuvos vyriausybs aktus, kuriais ji palaik tvark alyje. Lietuvos seimas konvencij ratifikavo t pat met liepos m. 30 d. 4. Santykiai su Lenkij paskutiniaisiais metais Demarkacin linija. Kai 1924 m. Klaipdos klausimas tarp tautinje plotmje buvo galutinai isprstas ir tapo Lietuvos vi daus reikalu, Lietuvos valstybei teliko i sunkesni klausim su usieniu tik nebaigta Vilniaus byla su Lenkija. 1922 m. Lenkijai atsisakius eiti j tarptautin Hagos Teism ir Lietuvai dl to at sisakius su tokia kaimyne turti bet koki santyki, senoji susi taikinimo procedra uvo, taiau patsai ginas tarptautinio po bdio neprarado; jis ir toliau jo Taut Sjungoje ir greta jos esaniose institucijose. Hymanso projektui lugus, Taut S jungos taryba atauk savo kontrols komisij ir, kaip modus vivendi, pasil vietoj neutralins zonos nustatyti nauj d e m a r k a c i j o s l i n i j , kuri betgi nieku bdu neturjo pa liesti sien klausimo. Lietuva pasiprieino tokiam Taut S-gos Tarybos pasilymui, kuris keit Suvalk sutarties nustatyt de markacijos linij ir kuris tuo bdu dar nuolaid Lenkijos pa darytam smurtui. Taiau Taut S-gos Taryba nei atsivelg 582

Poincar,

Klaipdos konvencija, kuri 1924 m. gegus 8 d. pasira Pary iuje Prancz ministeris pirmininkas ir usieni reikal ministeris
ital ambasadorius Avenzzana, japon ambasadorius

griet Lietuvos protest nei prim jos pasilym pateikti Ha gos Teismui klausim dl tokios procedros teistumo (1922 1923 m.). Kilus klausimui dl Nemuno neutralizacijos ryium su Lie tuvos pripainimu de jure, Lietuvos vyriausyb vienoj i savo not Ambasadori Konferencijai Paryiuje atkreip dmes tai. kad dl to nebt sunkenybs, jei didiosios valstybs, remdamosi Versalio sutartimi (87 str.), nustatyt Lenkijos sienas. Notoje bu vo pabrta, kad, nustatant sienas, reikt atsivelgti Lenkijos pasiadjimus Lietuvos atvilgiu ir Lietuvos teises bei gyvybs interesus. Taiau Ambasadori Konferencija, visai neatsivelg dama tuos rezervus ir net neatsiklausdama Lietuvos, kuriai Versalio sutartis tiek tebuvo privaloma, kiek ji buvo jos priimta, 1923 metais kovo mn. 15 d. padar sprendim, tarytum ji bt tam Lietuvos be joki slyg galiota, ir prie Lenkijos pri skyr visas jos faktikai okupuotas Lietuvos sritis. Lietuvos vyriausyb grietai protestavo prie tok sprendim, kurs ne turjo juridinio pagrindo, ir paskelb j nesaniu ir negaliojaniu. Be to, Lietuva kreipsi Taut Sjung, kad i vykdyt savo se nesn rezoliucij (1922. I. 13), kuria ji pasisak negalsianti pri painti tokio Vilniaus gino sprendimo, kurs bt padarytas ne Tarybos rekomendacija ir be suinteresuot ali sutikimo. Ta iau Taryba nepanorjo tuo reikalu aikiai pasisakyti ir pasiten kino tiktai pranedama faktus ir nepasmerkdama neteisto Am basadori Konferencijos akto. Byla dl Lenkijos preki tranzito per Lietuv. Lenkija vliau, deryb metu dl Klaipdos konvencijos, dar ygi, kad Lietu va bt priversta umegzti su ja normalius santykius. Kadangi tatai nepavyko, tai Ambasadori Konferencija jau po Klaipdos konvencijos pasiraymo pareik nor, kad Lietuva umegzt santykius su Lenkija ir netrukdyt prekybos nei tranzito (1924. V I . 2 ) . Lietuvos vyriausyb atsak, kad tol negalsi bti kalbos apie normalius santykius, kol nebsis isprstas teritorialinis gin as, ir kad tam ginui isprsti reikalinga suaukti didij vals tybi, Lietuvos ir Lenkijos konferencij. Taiau tas pasilymas nebuvo priimtas. Kitais metais (1925 m.) Lenkija pasil Lietuvai derybas dl Nemuno atidarymo Kopenhagoje. Kadangi Klaipdos konvenci583

joje Lietuva sutiko, nepaisydama savo gino su Lenkija, atidaryti Nemun miko plukdymui, todl pasilym prim. K o p e n h a g o s derybos vliau dar buvo tsiamos L u g a n o j (veica rijoje). Bet ir ia nedav vaisi, nes Lenkija Nemuno atidarym siejo su geleinkeli susisiekimu ir net su konsularini santyki umezgimu. Tada Lietuvos vyriausyb, vykdydama savo Klaip dos konvencijos pasiadjim, pati viena ileido vadinamsias tranzitinio miko plukdymo Nemunu taisykles" (1926. I. 27). Derybos su Lenkija santykiams umegzti ir byla Hagos teisme. Lenkija tuo Lietuvos statymu nepasitenkino. Netrukus ji griebsi dar grietesni priemoni prie lietuvius Vilniaus kra te: udarinjo mokyklas, suiminjo veikjus ir kunigus, iva rinjo nuolat ten gyvenanius mones ir t.t. Buvo pavartotas net falsifikuotas laikas tariamj lenk mokytoj Lietuvos ka ljimuose, kad bt galima grasyti Lietuvai nauju smurtu. Lie tuvai pagrasyti, Vilniaus krate buvo pradti organizuoti i Lie tuvos pabgusi politini nusikaltli briai. Tam pat tikslui prie demarkacijos linijos buvo pradtos grupuoti Lenk ka riuomens dalys. Tada Lietuvos vyriausyb dl vis t perse kiojim ir grasym vl apskund Lenkij Taut Sjungai. Taut Sjungos Taryba, paiam Pilsudskiui atvykus ene v, sidmjo jo ikilmingus pareikimus, kad Lenkija pripas tanti ir gerbsianti Lietuvos nepriklausomyb ir teritorijos inte gralum, ir pasil vl tiesiogines derybas geriems santykiams umegzti. Taryba drauge pareik, kad ta rezoliucija neliesianti klausim, dl kuri vyriausybs turinios skirting nuomoni (1927. X I I . 10). Taut Sjungos rekomenduotos derybos jo Karaliauiuje, o komisijos dirbo Kaune, Varuvoje ir Berlyne. I daugelio klausim, traukt program, tebuvo isprstas tiktai klausimas dl palengvinim gyventojams abipus vadinamosios administra cijos linijos (taip buvo pavadinta senoji demarkacijos linija). Taut Sjunga, nepatenkinta tokiais menkais deryb rezultatais, paved susisiekimo ir tranzito komisijai itirti, ar Lietuva nenu siengia internacionaliniams savo pasiadjimams, trukdydama tranzit i Lenkijos. Komisija t klausim atsak teigiamai, t. y. apkaltino Lietuv. Lietuva su tuo nesutiko. Tada Taut Sjungos Taryba pateik Hagos Teismui klausim: ar galiojan584

tieji internacionaliniai pasiadjimai esamomis aplinkybmis ver ia Lietuv ir, jei taip, tai kuriomis slygomis, imtis priemoni susisiekimui arba kai kurioms jo dalims atidaryti Lentvaravo Kaiiadori geleinkelio ruoe? H a g o s T e i s m a s atsak t klausim neigiamai ir tuo bdu p a t e i s i n o L i e t u v o s n u s i s t a t y m prie Lenkijos ir tranzito komisijos tezes (1931 m.). Administracin linija ir toliau liko udaryta. Teismo spren dimas, pripains Lietuvos laikymuisi pagrind, labai sustiprino jos pozicijas; taiau lenkams laikantis ne teistumo, bet jgos princip, abiej valstybi santykiai ne kiek nepasikeit. Tokie pat santykiai tarp Lietuvos ir Lenkijos pasiliko ir iandien. 5. Santykiai su v. Sostu ir Lietuvos Banyios reikalai Nuo sen senovs Lietuvos kultriniam gyvenimui katalik Banyia turjo nepaprastai didel reikm. Iki X I X am. pa baigos auktoji Lietuvos Banyios hierarchija ir emesnioji ku nigija, su maomis iimtimis, buvo didelis lenkinimo veiksnys. Todl naujai atgimusiai Lietuvos valstybei i pat pradi buvo svarbu, kad Lietuvos Banyios reikalai bt taip sutvarkyti, kad neugaut lietuvi tautini interes. O t, inoma, buvo galima sutvarkyti tik per popiei, valdant vis katalik Banyi. Pirmieji atgimstanios Lietuvos santykiai su Vatikanu buvo umegzti dar Tarybos, Vilniuje, kai buvo susirpinta Vilniaus vyskupo paskyrimu. Vliau Lietuva turjo savo atstov Vati kane, o Vatikanas Lietuvoj. Taiau tie santykiai pasidar visai oficials tik tada, kai v. Sostas pripaino Lietuvos valstyb de jure (1922. X I . 10). Tuo metu buvo visikai nesutvarkytas Lietuvos banytins provincijos klausimas. Senosios Lietuvos valstybs laikais, nuo pat krikto, visa etnografin Lietuva priklaus Lenkijos Gniezno arkivyskupijai, o rus valdymo laikais ji buvo terpta naujai sudaryt Mogilevo arkivyskupij, kurios arkivyskupas buvo perkeltas Petrapil. Tik X I X a. pradioje kurta Vigri vysku pija priklaus tiesiog popieiaus, o vliau jos vietoje kurta Sei n vyskupija priklaus, taip pat X I X am. kurtai, Varuvos ar kivyskupijai. Rusijoje sigaljus bolevikams, Mogilevo arki585

vyskupija faktikai uvo. Tada kilo pavojus, kad bent okupuo tosios Lietuvos Banyia vl gali bti surita su Lenkijos arki vyskupijomis. Todl, umezgus oficialinius santykius su Vati kanu, pirmas vyriausybs rpestis buvo sudaryti atskir Lie tuvos banytin provincij, i kurios nebt iskirtas okupuo tasis Vilniaus kratas. Taiau Vatikanas 1925 metais sudar konkordat su Lenkija, visai neatsivelgdamas j Lietuvos teises nepabaigtame gine su Lenkija. Vyriausyb protestavo prie tok Vatikano elges, kurio negalima buvo laikyti bealiku, ir dl to santykiai su Vatikanu nutrko. 1926 met balandio 4 d. popieius savo bule Lituanorum gente" vien tiktai banytins procedros keliu, t. y. be susita rimo su valstybs vyriausybe, be konkordato, kr savaran kik banytin Lietuvos provincij ir pertvark vyskupijas fak tikose respublikos sienose (be Kauno metropolins bstins su arkivyskupu, buvo steigtos dar Teli vyskupija su Klaipdos prelatra, Panevio, Vilkavikio ir Kaiiadori vyskupijos). Tasai sutvarkymas Lietuvos vyriausybs oficialiai buvo pripa intas tik 1927 metais, kai buvo sudarytas ir ratifikuotas konkor datas (sigaliojs gruodio 10 d.). Tas konkordatas buvo pirmasis nepriklausomosios Lietuvos aktas, kuris nustat santykius su v. Sostu ir katalik Banyios laisves Lietuvoje. Konkordato taip pat buvo sunormuotas su Ba nyia susijusi katalikik organizacij veikimas. Taiau po kele ri met, simaiius politiniams momentams, tarp vyriausybs ir katalik organizacijos bei dvasinink kilo konfliktas dl konkor dato straipsni aikinimo. Konfliktas pagaliau tiek toli nujo, kad net popieiaus atstovas (nuncijas) buvo ipraytas i Lietu vos (1931 m. birelio 5 d.). Konkordatas dl to nebuvo nu trauktas, taiau mginimai susitarti dl vienodo jo aikinimo lig iol dar nepasiek teigiam rezultat, nors patsai konfliktas jau gerokai aprimo. 6. Specialins Lietuvos sutartys su kitomis valstybmis Draugingumo sutartys su Soviet Rusija. Kaip visos pa saulio valstybs, taip ir Lietuva vairiais reikalais yra padariusi daugyb sutari su kitomis valstybmis, tolimesniais ir arti586

mesniais kaimynais. Ypa daug yra padaryta prekybos sutari, nes be specialini sutari varyti prekyb su usieniu ms lai kais nebemanoma. I politini sutari pamintinos yra drau gingumo sutartys su Soviet Rusija ir 1934 m. pasiraytoji Pa baltijo valstybi sjunga. 1920 m. padarius taik su Soviet Rusija, i daug kart yra parodiusi Lietuvai palankumo ir ustojusi Lietuv jos kovose. Santykiams vis gerjant, pagaliau 1926 m. (rugsjo 28 d.) Mas kvoje buvo pasirayta vadinamoji nepuolimo sutartis, kuria abi alys pasiadjo visose aplinkybse gerbti viena antros su verenum ir teritorialin integralum bei nelieiamyb, o taip pat susilaikyti nuo bet kuri agresyvini (puolamj) veiksm. Abi alys, be to, pasiadjo neteikti paramos kitoms valstybms, kurios pult vien i j. ios sutarties pasiraymo metu Soviet vyriausyb pareik atskiram laike, kad, vadovaudamasi savo simpatijomis ir nuolatiniu noru matyti lietuvi taut nepriklau som, ji nekeiia savo nusistatymo dl teritorialinio suvereniteto Vilniaus srity, kuri buvo pripainta Lietuvai 1920 met liepos 12 dienos sutartim. Tuo bdu buvo sustiprinta Lietuvos pozi cija Vilniaus klausimu. Dviem atvejais ta sutartis buvo pratsta su mintu laiku ligi 1944 met. 1933 metais Lietuva t nepuolimo sutart papild kita su tartimi, kuri apibdino upuoliko svok. Pabaltijo valstybi sjunga. ios sjungos sumanymas buvo kils jau 1919 metais Paryiaus taikos konferencijos metu. In ternacionalins bkls nenusistojimas Pabaltijy, didij valsty bi varytyns dl takos maose valstybse ir Lenkijos konflik tas su Lietuva ilgai kliud surasti tinkam sjungai form. Visa eil konferencij tarp trij Pabaltijo valstybi (Lietuvos, Latvi jos ir Estijos) arba tarp j, Suomijos ir Lenkijos pasiliko be vai si, kol pagaliau Lietuvos vyriausybei pavyko surasti bendra darbiavimo form, kuri buvo ir Latvi ir Est priimta; pati su tartis buvo pasirayta enevoje 1934 met rugsjo mn. 12 d. Trij respublik vyriausybs ta sutartimi pasiadjo derinti ben druose klausimuose savo usieni politik ir teiktis savitarpy, savo tarptautiniuose santykiuose, politins ir diplomatins pa ramos. Tam tikslui sutarta maiausiai du kartus metuose rink tis periodines konferencijas. I bendrj klausim sutartis 587

iskyr tam tikras vadinamsias specialines problemas, dl ku ri tuo tarpu sunku bt rasti bendr nusistatym (ia rei kia turti galvoje Vilniaus problem, kurioje Latviai ir Estai nesiryta tuo tarpu atvirai stoti j Lietuvos pus). Iplsta ir sustiprinta Pabaltijo valstybi sjunga turs bti vienas i svarbij taikos stabilizacijos veiksni tame Eu ropos kampe, tarp didij valstybi Rusijos, Lenkijos ir Vokietijos. Paioms j sjung jeinanioms valstybms ji duos ir dabar jau matyti didesn svor kit pasaulio valsty bi tarpe (1936 m. Latvija, kaip Pabaltijo Sjungos narys, jau irinkta nenuolatiniu Taut Sjungos Tarybos nariu).

Pirmas paprastasis seimas, irinktas 1922 met pabaigoje, nebedav jokios partij daugumos. Net renkant prezident atsirado keblum, kurie negaljo bti paalinti, nes opozicija nenorjo pripainti prezidento rinkim teistais dl nepakan kamo skaiiaus bals. Krikionikosios grups, turdamos tik 38 atstovus i 78, mgino valdyti, tikdamosi sumedioti kelet bals i maum ar kit partij atskaln. Taiau toksai valstybs reikal tvarkymas atsitiktins daugumos dka seime ilgai negaljo tstis, ir seimas dl to buvo prie laik paleistas (1923. I I I ) . Nauji rinkimai vl dav krikionikj grupi (krikio ni demokrat, kinink sjungos ir darbo federacijos) daugu m (40 atstov i 78), kuri sugebjo ilaikyti vyriausyb per visus trejus metus. Taiau partij varytyns tuo metu dar paatrjo, ir nauji 1926 met pavasario rinkimai prajo unuo dytoj rieten atmosferoj. Kairij partij opozicija pasinau dojo tikromis ir pramanytomis vyriausybs klaidomis ir su maum ir pirm kart respublikos rinkimuose dalyvavusi klai pdiei pagalba paver i krikionikj grupi daugum seime (jos tegavo tik 30 atstov i 85). Taiau daugumos ne gavo n viena kita partija. Partij valdymo kriz. Naujajame seime iniciatyv valdiai sudaryti, kaip gausingiausi, pam valstieiai liaudininkai. Vy riausyb buvo sudaryta koalicijos pagrindais i pai valstie i liaudinink, socialdemokrat ir tautini maum atstov. Valstybs prezidentu buvo irinktas d r. K a z y s G r i n i u s , o ministeriu pirmininku buvo paskirtas valstiei liaudinink lyderis M. Sleeviius. Vyriausyb buvo sudaryta kompromiso bdu i radikali, bet skirting srovi. J palaikanti koalicija buvo perdaug marga ir dirbtinai sudaryta. Nuosaikiausi koa licijos nariai valstieiai liaudininkai buvo suvaryti so cialdemokrat, kurie turjo aiki klasin program, ir savo tiksl siekiani tautini maum. Tuo bdu niekas negaljo vykdyti savo programos, ir kiekvienu klausimu teko iekoti kompromiso. Tad vyriausybei buvo sunku veikti. Naujas seimas tuojau panaikino karo bkl ir kitus suvarymus, taiau itas liberalikas mostas pridar tik neramum: tuo pasinaudojo 589

V. Lietuvos vidaus politin raida ir 1926 m. gruodio 17 dienos perversmas

Pokarins atmosferos taka Lietuvos vidaus gyvenimui. Po karini revoliucij atmosferos takoje Lietuvai teko pergyventi dideli politini tempim ir viduje. Partikas susiskaldymas Lietuvoje jau buvo pasirods ir valstybs krimo laikotarpy, o pirmuose nepriklausomosios res publikos metuose stipriai pasireik daugiausia i Rusijos at sineta socialinio radikalizmo ir neriboto demokratizmo taka. Ir steigiamasis seimas ir kiti paprastieji seimai t radikalizm reik tiek konstitucijoje, tiek visose reformose. Katalikikosios ir socialistikosios srovs viena su kita varsi, kuri demokrati kesn ir radikalesn. Visuotinio ir lygaus balsavimo slygose tos varytyns jo ligi demagogijos ir rieten, kurios visuomen ne tiek aukljo ir organizavo, kiek demoralizavo ir skald. Pati par lamentarizmo sistema ms alyje, kur daugum sudaro ki ninkai be rykios diferenciacijos, parod, kad dirbtiniai susi skaldymai partijomis padaro vyriausyb neviening ir bejg. Krikionikj grupi valdymo metai. Dar steigiamasis seimas, susirinks 1920 metais, dav palyginti vienalyt, nors ir keliomis srovmis susikaldiusi, krikioni demokrat dau gum (59 atstovai i 112). Ji i pradi mgino sudaryti koalicij su valstieiais liaudininkais (ie betgi jau 1922 metais nuo koalici jos atskilo, kai teko svarstyti tikybos ir mokykl klausimus). Pati konstitucija buvo priimta tik krikioni demokrat balsais. 588

daugiausia komunistai prasidjo j demonstracijos ir vairs ekscesai net prie kariuomen. Tuo paiu metu nerving kra to nuotaik dar padidino pati vyriausyb. Lietuvikosios visuo mens nepasitenkinim pirmiausia sukl neproporcingas ipl timas lenkik mokykl (tai buvo nuolaida valdios blok einantiems lenk atstovams seime). Taip pat krat suerzino vyriausybs atsisakymas pripainti naujai kurt banytin provincij ir naujai paskirtus vysku pus. Konfliktas su Ba nyia dar labiau paatr jo, kai buvo atimtos ku nigams algos. Taiau dar labiau visuomens susi rpinim kl Vidaus Reikal Minis-jos nuo laidumas vairi prie valstybini gaival at vilgiu. Pagaliau tauti kosios visuomens kan tryb iseko, kai lapkri io mnes Kaune buvo atliai sutramdyta tau tikosios studentijos ei sena. Tuo tarpu, kai vi sok prievalstybiniai ir
Dr. Kazys Grinius, antisocialiniai gaivalai

dio 17 d. karinink padarytas perversmas niekam nebuvo netik ta naujiena. T perversm rm krikionikosios grups kartu su tautininkais, o visuomen jam kartai pritar. Todl viskas labai greitai ir lengvai vyko. Gruodio 17 d. anksti ryt, seimui dar nuo 16 d. vakaro tebeposdiaujant, posdis buvo pertrauktas grups karinink. Seimo atstovai i karto juos palaik isiokliais, bet, pamat gatvje ka reivius, turjo isiskirsty ti. Taip pat buvo uimtos ir visos staigos: niekur nebuvo parodyta jokio pasiprieinimo. Po to tu rjo pasitraukti ministeri kabinetas. Naujoji vyriausyb buvo suda ryta i tautinink ir krikionikj grupi bloko (krikioni de mokrat, kinink s jungos ir darbo federa cijos). Valstybs prezi dentas K. Grinius taip pat atsistatydino, o sei mas jo vietoj irinko A. S m e t o n . Viskas vl jo legaliu konstitucijos Juozas Tbelis, dabartinis Ministeris Pirmininkas keliu. Bet po kurio lai (nuo 1929 m.). ko tarp tautinink ir krikionikj grupi bloko atsirado nesutarimo, ir blokas m irti. Pagaliau krikionikosios grups atauk savo atstovus i kabineto. Dl to kilo vyriausybs konfliktas su seimu, ir seimas 1927 metais balandio mnes buvo paleistas, o nauji rin kimai nebuvo paskirti. Krat pam valdyti autoritetin prezidento A. Smetonos vyriausyb. Ji 1928 m. paskelb nauj 591

treiasis Lietuvos prezidentas (1926 m.).

triukmavo visuose pa

kampiuose, kai sidr sin komunistli briai upuldavo net j giedamam interna cionalui nesaliutuojanius karininkus, studentijos eisena, rei kianti protest prie tuos ekscesus, buvo labai iauriai raitosios policijos ivaikyta. Gruodio 17 d. perversmas. Visos mintos ir kai kurios dar nemintos prieastys sudar krate toki nuotaik, kad dau gelis jau pradjo iekoti kokios nors ieities. Todl 1926 m. gruo590

konstitucij, kuri sustiprino vykdomosios valdios gali, kr Valstybes Taryb, kaip statym ruoiamj staig, ir im valstybes prezidento rinkimus i seimo kompetencijos. Naujja konstitucija prezidentas yra visos tautos renkamas. Pati konsti tucija per 10 met nuo jos paskelbimo turi bti pateikta referen dumui. Prezidento rinkimai naujuoju bdu vyko 1930 m., o 1936 m. buvo paskelbtas naujasis seimo statymas ir irinktas pats seimas.

A T U N T O J I DALIS

Atskirtj lietuvi tautos dali likimas

Lietuvi tautos ploto siaurjimas istorijos bvyje Aisi kiltys ir j likimas. Kai prasideda pirmosios istorikos inios apie Pabaltijo kratus, aisius jau matome gyvenant visame jros pakraty tarp Vyslos ir Dauguvos, o Dauguvos vidurupy j sodybas nueinant dar toli iaur u Dauguvos. Visi aisiai buvo suskil daugyb mayi valstybli su atskirais savo kunigaik iais ir kalbjo atskiromis tarmmis. Ypa rykiai savitarpyje sky rsi trys tarmi grups: vakaruose buvo grup kili, paprastai va dinam prsais, centre gyveno emaiiai su auktaiiais ir kitos ais i kiltys, o apie Dauguv treioji kili grup, i kurios susi dar latvi tauta (ir. 20 psl.). Visos tos aisi kiltys etnikai su dar vien taut, bet kadangi jos neturjo vieningos politins orga nizacijos, tai svetimaliai, susidr su jomis ar j grupmis, laik jas atskiromis tautomis. O i tikrj jos turjo t pai tikyb, tuos paius paproius, t pai kultr ir kalbjo ta paia, tik tarmmis tesiskiriania kalba. Taiau nuo XIII am. aisi kiltis iskyr skirtingas politinis likimas. Vakarins kiltys pateko kryiuoi ordino valdi; jis nukariavo vis krat iki Nemuno, o jo emupy um dar siaur ruo deiniajame krante. Vis t krat kryiuoiai vadino Pr s i j a , nors prs tarms kiltys dar toli nesiek Nemuno. Auk taiiai su emaiiais sukr savo atskir valstyb. O aisi kiltys, gyvenusios Dauguvos pakraiais, irgi pateko j vokiei Livonijos ordino valdi, ir i j pagaliau susiformavo latvi tauta. Tuo bdu tik vieni lietuviai teturjo politines slygas gyvuoti. Prs kiltys ir vakariniai lietuviai, pakliuv vokieiams, buvo smarkiai vokietinami. Prs tarms kiltys XVI am. jau visikai inyko, ir dabar j kra tas jau beveik grynai vokikas. Tik rytinse buvusiojo ordino e mse gyven lietuviai iliko iki ms laik. Latviai, pakliuv vo kiei valdi, taip pat buvo vokietinami, bet kadangi j j krat ne buvo priveta tiek kolonist i Vokietijos, tai j suvokietinti nepa vyko. ia vokieiai buvo tik dvarininkai ir miestieiai, o liaudis liko 592
Lietuvos Istorija, 38

593

latvika. Taigi i tos liaudies ir ikilo pirmieji kovotojai dl latvi teisi savo krate, ir po didiojo karo buvo kurta nepriklausomoji Latvi valstyb. Lietuvos valstybs ploto susiaurjimas. Sukr savo valstyb, lietuviai labai greit iplt jos ribas tolimus rus kratus. Tautai savo valstybje tarpti politins slygos buvo palankios. Taiau tau tos tragedija kilo i to, kad ji nepasirpino sukurti savos lietuvikos europikos kultros. Prisijungdama prie vakar Europos gyvenimo ji prisim svetimas Vakar kultros formas; tos kultros nepervirkinusi, ji pasidav svetimai lenk takai. Dl tos prieasties nutauto beveik visas auktesnysis Lietuvos visuomens sluoksnis (bajorija) ir itisi dideli lietuvi gyvenamieji plotai (vieni sugudjo, kiti sulen kjo). Tuo bdu net ir savoje valstybje tauta turjo dideli nuo stoli. Nepasisek lietuviams ilaikyti n t didiuli uimt, rus gimini gyvenam, plot, ir palengva teko trauktis atgal. Pagaliau sikrus vieningai Rus valstybei, jos valdi pateko ir pati Lie tuva. Bendros priespaudos slegiama, Lietuvos bajorija tada dar la biau glaudsi prie lenk bajorijos. Daugiau kaip pus amiaus ba jorija kovojo dl tradicins Lietuvos atgaivinimo, t. y. reikalavo plai sien ir luomins bajor valstybs, bet po nepavykusi 1831 ir 1863 m. sukilim tatai liko tik svajon. Tiek bendroje Lietuvos Lenkijos bajor valstybje, tiek pirmj bajorijos kov su rusais metu, Lietuvos liaudis skurdo ir apie po litin ar kultrin veikl negaljo n galvoti. Su X I X am'aus antrja puse ji atbudo ir m reikalauti savo tautini teisi. Atbu dusi tikroji lietuvi tauta nebesiek istorini sien, o stojo kov dl teisi savo gyvenamose emse. Ir kai atsirado proga sukurti savo valstyb, ji buvo kuriama etnografinse ribose. Bet, deja, iki iol dar nepasisek n to pasiekti: iandienin Lietuva dar tebeturi sunk teritorialin udavin atgauti visas lietuvi gyvenamsias emes. Tuo tarpu jai yra pasisek atgauti tik Klaipdos krat, ta iau Vilniaus kratas dar tebra lenk ugrobtas. Taigi Lietuvai dar nepasisek net sujungti vis lietuvikj emi, buvusi didio sios kunigaiktijos ribose.

baig jau visa Latvija buvo vokiei valdioje. J vald sveti mieji, o latviai tapo valstieiais baudiauninkais. Bet vokiei atjn valdia nebuvo vienalyt: greta ordino ia taip pat savo atskiras sritis turjo ir vyskupai, o be to, iaugo laisvasis Rygos miestas. Kol jo kovos su Lietuva, t. y. kol ordinui pagalb ateidavo daugyb riteri i Europos, tol Latvijoje (o taip pat ir Estijoje) viepatavo ordinas. Bet po 1435 m. Ukmergs mio (ir. 171 psl.) ordinas m silpnti. Kovodamas su vyskupais ir miestais, jis visai nusilpo, ir kai X V I am. vidury jo emes pradjo pulti Maskva, magistras Ketleris nutar auktis Lietu vos pagalbos (ir. 213 psl.). Latvija Lietuvos ir Lenkijos valdioje (156116211795 m.). Tuo metu, kai Livonijos ordino valstybei ikilo Maskvos pa vojus, visose jo emse buvo smarkiai paplits protestantizmas.

I. Latvi tautos kelias

Ryga 1550 m.

1. Latviai svetimj valdioje Vokiei ordino valdioje. Latviai vokiei valdi pa teko tada, kai atskiros j mayts valstybls dar nebuvo susijun gusios stambesnius vienetus. Ordinas juos paverg ne i karto, o ir pavergti jie dar kelis sykius sukilo; bet X I I I am. pa594 Gelbdamasis nuo Maskvos, magistras Kedens nutar pasiduoti Zigmantui Augustui, o kartu pasekti Prsijos magistro pdomis _ su visu ordinu pereiti protestantizm ir sukurt, savo kuni gaiktij. Taip ir vyko: magistras Ketleris gavo , vad. Kurso ir 595

iemgalos susidedani kunigaiktij su sostine Jelgava (Min tauja). Ta kunigaiktija leninmis teismis turjo likti Ketleri eimai, ligi ji pasibaigs. Paskui ji turjo bti prijungta prie didiosios Lietuvos kunigaiktijos, kaip kad tuo metu prie jos buvo prijungta visa Livonija anapus Dauguvos ir pati Ryga. Latviai ved ir Rus valdioje (162117211795 m.). I pradi Livonija buvo prijungta prie Lietuvos, bet, Maskvos pa vojaus veriami, lietuviai buvo priversti dalintis j su lenkais.Tuo bdu buvo susitarta, kad Kuras bus abiej valstybi lenas, o ki tos Livonijos sritys bus lygiai valdomos abiej valstybi (ia net urdai buvo skiriami pakaitomis: mirus lietuviui, buvo skiriamas lenkas, ir prieingai). Taip buvo iki pirmj ved kar. 1621 m. vedai um Ryg, ir nuo to laiko didioji Livonijos dalis i buvo j valdioje itis 100 m.; Lietuvai su Lenkija liko tik Lat gala ir lenin Kuro kunigaiktija. Bet po neskmingo Karolio X I I karo su Petru I, Rusija palengva istm vedus i visos Livonijos, ir 1721 m. taikos sutartimi visos ved Livonijoj tu rtos ems atiteko Rusijai. Po pirmojo Lietuvos ir Lenkijos pa dalinimo (1772 m.) Rusijai atiteko Latgala, o po treiojo pada linimo (1795 m.) ir Kuras, kurio kunigaiktija buvo panai kinta. Tuo bdu visa Latvija, kaip ir Lietuva, pateko Rus valdi. 2. Tautikas latvi atbudimas Latvi tauta, X I I I am-je netekusi savarankikumo, ibuvo svetimj valdioje daugiau kaip 700 met. Latviai vis t laik savo tvynje buvo posniai, mons be joki teisi. Visas auktesnysis sluoksnis buvo vokikas; latvika buvo tik liaudis. X V I am-je tikybos reikalams buvo pradtos spausdinti pirmos latvikos knygos, bet iaip jokio gyvesnio kultrinio gyvenimo latviai dar ilgai neturjo (pirmoji latvika knyga yra Liuterio Maasis Katekizmas, ispausdintas 1586 m.). Savj kultr kelti jie tegaljo tik panaikinus baudiav, t. y. kai gavo laisv ir ekonomikai sustiprjo. I svetimj valdymo laik Latvijai b u v o v i e s i a u si v e d v a l d y m o l a i k a i . vedai pam ilg kar nuteriot krat, kurs betgi j valdioje labai greit atsigavo: pa596

kilo miestai, praydo prekyba, palengvjo net valstiei bkl. Toms sritims patekus j Rus valdi, latvi (o taip pat ir est) bkl labai pablogjo. Valstieiai inininkai buvo paversti bau diauninkais. Todl tuo metu pasigirdo bals, reikalaujani pa naikinti baudiav; patys valstieiai danai kl iaurius mai tus. Pagaliau 1817 m. Kure ir Videmje b u v o p a n a i k i n ta b a u d i a v a . Latgaloje ji buvo panaikinta tuo pat metu, kaip ir Lietuvoj 1861 m. Taiau latvis valstietis liko, kaip buvs, vokieio barono valdioj, nes panaikinant baudiav jam nebuvo duota ems. Todl, nors valstieiai ir buvo laisvi, ta iau turjo tartis su ponais, kad jiems duot dirbti ems. Taip jie dar ilgai buvo spaudiami ir inaudojami. Bet tuo metu vienam kitam latviui pasisekdavo [gyti mokslo, ir m rastis savos latvi inteligentijos. Ji nuo X I X am. vidurio jau stojo j griet kov su savo tautiei inaudotojais vokieiais. 1849 m. buvo ileistas statymas, kuriuo valstieiai gavo teis isipirkti i pono valdomj em. Nors tatai ir nelengva buvo valstieiams, bet vis dlto jie jau darsi laisvi kininkai. Pa galiau 1860 m. latvi valstieiai gavo teis l a i s v a i p i r k t i e m . Taip pat jiems buvo leista gyventi miestuose ir verstis prekyba. Nuo to laiko latviai m spariai kilti kultroje. Anais priespaudos laikais jie jau buvo pradj emigruoti, o neleidiant ivaiuoti, tkstaniais jo pravoslavij, iekodami Rus val dios paramos prie galinguosius baronus vokieius. Bet gav laisvs, jie liovsi pravoslavje, ir daugumas liko protestantai. Didesn dalis katalik tra tik Latgaloje, kuri ilgiausiai priklaus Lietuvai su Lenkija. Tuo pat metu, kai valstieiai atgavo visik laisv ir teises valdyti em, pirmieji latvi inteligentai pradjo kov dl kul trini tautos teisi. Tuomet buvo leidiami latviki laikraiai, kuriamos vairios organizacijos ir steigiamos mokyklos. Bet greit itam darbui pastojo keli rusai. Dviem paskutiniaisiais X I X am. deimtmeiais rusai sugriov vokiei baron val di ir ved savj. Kartu buvo griaunamas ne tik vokikumas, bet ir latvikumas. Latvi kalba buvo leista vartoti tik valsi valdybose ir teismuose; vietoj latvik mokykl buvo steigia mos rusikos. Taiau prasidjusio tautiko susipratimo jau ne begalima buvo sulaikyti. Latvi spauda buvo udrausta tiktai 597

Latgaloje, o kitur ji ir toliau laisvai pltojosi. Be to, buvo kuriamos slaptosios mokyklos, vairios organizacijos ir jau buvo pradedama galvoti apie visikai savarankik gyvenim. 3. Nepriklausomosios Latvi valstybs krimas Dabartin Latvija yra atsiradusi taip pat po didiojo karo, kaip ir Lietuva. Kai Rusijoje kilo revoliucija, beveik visa Lat vija buvo uimta vokiei, kurie svajojo paimti savo valdi vis Pabaltij. Tuo tarpu vokiei neuimtoje Latvijos dalyje su sidar Tautos Taryba, kuri kartu su Petrapilio latvi pabgli komitetu m rpintis sukurti nepriklausom Latvij. Bolevi kai, Brastoje darydami taik su vokieiais, vis Pabaltij paliko vokiei valdioje. Latvi Tautos Taryba pareik dl to pro-

syb. Kaip Lietuvai, taip ir Latvijai krimosi pradioje teko kariauti su bolevikais ir su pasilikusiomis vokiei kariuomens dalimis. Nuo j apsigynus, Latvijai nebeliko joki sunki u sienio politikos problem, ir jos gyvenimas jo normalia vaga.

II. Maoji Lietuva Vokiei valdioje

1. Kryiuoi ordino nukariavimai ir jo valstyb Nukariavimai ir sienos. Vokiei, arba kryiuoi, ordinas buvo atkviestas apie 1226 m. Pavysl kovoti su aisiais. I pra di jis sikr kairiajame Vyslos krante, o 1231 m. pirm kart persikl deinj krant, t.y. aisi krat (ir.43 psl.). Per 30 met, gaudamas paramos i Vokietijos, ordinas palengva pa sistm beveik iki pat Nemuno. Jis um vis pajr ir jau su sisiek su atslenkania i kitos puss savo livonike aka, kuri buvo pasistaiusi Klaipd ir Jurbark. Bet 1260 m. Livonijos ordinui pralaimjus m prie Durbs, sukilo visas jo pavergtas kratas. emaiiai tada sugriov Jurbark, ivar i savo krato ordin ir, susijung su sukilusiomis Padauguvio giminmis, i griov daugyb ordino pili Livonijoj; emaiiuose jie neveik tiktai Klaipdos pilies. Tuo pat metu sukilo ir visas Prsijos kryiuoi nukariautas kratas; padedant emaiiams, veikiai buvo sugriauta daugumas ordino pili. Nedaug betrko, kad ordinas bt buvs visikai ivytas i krato: jam buvo likusios tik paios stipriosios pilys (Karaliauius, Baiga, Elbingas, Dancigas, Kulmas ir Tornas). Ordinas tada pakl didiausi triukm Europoje. Buvo skel biama, kad pagonys ud ir naikin krikionis. Jo praomas po pieius tuojau m skelbti kryiaus ygius. Atvykus pagalb kryeiviams, ordinas vl atsigavo. Palengva jis atgavo ir at naujino visas savo ankstyvesnes pilis ir nukariavo nauj srii. 1283 m. kryiuoiai jau buvo sitvirtin Nemuno pakran tje ir pradjo kar su Lietuvos valstybe. Pirmasis j atsparos punktas ia buvo Ragain. Vliau jie stmsi Nemuno pakrante vis gilyn Lietuv ir t bt stengsi nukariauti emaiius. e maiiai iki pat Vytauto laik dar nebuvo visikai prijungti prie Lietuvos valstybs: jie gyveno savarankikai, tik pripaindami 599

Latvijos laisvs paminklas Rygoje.

test. Taiau Latvij, kaip ir Lietuv, igelbjo vokiei pra laimjimas vakaruose. Kai, pasira Versalio traktat, vokie iai m trauktis i Latvijos, ji buvo paskelbta nepriklausoma (1918 m. lapkriio 18 d.), ir buvo sudaryta pirmoji latvi vyriau598

didij kunigaiki vyriausij valdi ir naudodamiesi j parama. Taiau ordinui nesisek j nukariauti. Ordino ekspan sija buvo sulaikyta dar Vytenio Gedimino laikais: jo siena nu sistojo, ir ji vis laik iliko madaug tokia pat, kokia yra da bartin Lietuvos Vokietijos siena. Jo pastatytoji Klaipdos pilis buvo atkirsta, ir su ja ordinas galjo susisiekti tik jra. Todl 1328 m., t. y. Gedimino laikais, livonikiai kryiuoiai perdav j Prsijos kryiuoiams, kurie tuo tarpu jau buvo um vis pa jr iki Klaipdos ir sitvirtin Nemuno emupy. Lietuvos vaka ruose susidar itisa kryiuoi pili virtin, pradedant Klaip da, einant Nemunu iki Dubysos, o kai kuriais laikotarpiais iki Nevio ir net iki Neries intako.ia buvo ios ordino pilys: Klai pda, Ragain, Jurbarkas, Skirsnemun, Marijenburgas, Bajerburgas, daug kart statomos ir vl sugriaunamos jo pilys prie Kauno, btent Marijenverderis, Ritersverderis, Gotesverderis ir kitos (ir. 85 psl.). Ordino sitvirtinimas rytinse emse. Tos pilys buvo pir mieji ordino atramos punktai su kariuomens gulomis. Taiau dar toli upakaly j nebuvo joki ordino sodyb, joki dvar. Dar ilgai anapus Nemuno, krato viduje, paskutin vakarin or dino pilis buvo srutis. Nors visas kratas nuo Nemuno iki Alnos ups ir buvo ordino valdioje, taiau dl nuolatini lietuvi puolim jame negaljo bti nei kolonizuojami vokieiai nei ku riami ordino dvarai. Tikroji jo valstyb teprasidjo tik vaka rus nuo Alnos ir jo pajriu, toliau nuo Lietuvos, kur buvo sau giau kininkauti. Kai ordino pilys siek Nev ir Kaun, jo buvo laikomas nukariautu ir Suvalk kratas, taiau jame nebuvo n vienos or dino pilies, n vienos ordino sodybos. Ir i viso tose balotose giriose buvo labai maa gyventoj. Ordino siena su Lietuva nusistojo tik po Tanenbergo m io ir Torno taikos (ir. 129 psl.). Tada jau inyko ir nuola tiniai savitarpio puolimai; tiesa, po to dar buvo keletas kar, bet jau kitokio pobdio: tai buvo paprasti dviej valstybi karai, o ne krato teriojimas. Pagaliau 1422 m. Melno taika buvo galutinai patvirtinta siena, ir daugiau jau nebebuvo nei kar su ordinu nei sienos pakeitim. Taigi tik nuo tada ordinas galjo pradti laisvai eimininkauti ir rytinse savo nukariau600
Kryiuoi ordino pili tinklas. ia parodytos tik XV am. pilys, kada siena tarp Lietuvos ir ordino jau buvo nusistojusi, giliai Lietuv siterpusi pili Nemuno pakrantse ia jau nebra. Tarp toliausiai rytus siterpusi ir vakarini pili tinklo, matome, yra tuias plotas. Be to, ir ia parodytos kai kurios pilys buvo pastatytos jau karams besibaigiant, tai Lietuvai artimesnij pili krimo datos: Klaipda 1252 m., Ragain 1289 m., Til 1293 m., Girdava 1325 m.. Vluva ir Angcrburgas 1335 m., srutis ir Rsclis 1337 m., Lotzcnburgas apie 1340 m., Rastenburgas ir Johanisburgas 1345 m., Alcntcinas 1353 m., Ortelsburgas taip pat XIV a. vidury, Biofsburgas 1395 m., Lyka 1398 m. (miestelis prie jos pradtas kurti tik 1435 m.), ir t.t. - Kaip matome, pietus nuo Ragains, be vlyvos Lykos pilaits, nebuvo jokios ordino pilies.

tose emse, vadinasi, tik nuo tada prasidjo tikrasis voki kojo kio krimas rytus nuo Alnos ups. Ordino valstybs santvarka. Savo organizacij ordinas at sine jau gatav, susidariusi dar Palestinoje. Jo prieaky sto vjo didysis magistras (Hochmeister) su taryba. Tuo metu, kai ordinas atsikl Pabaltij, jo magistras gyveno jau Italijoje, nes beveik visas jo Palestinoje turtsias emes ir pilis jau buvo atm turkai. Ordinui dar liko nemaa vokiei imperatori ir
601

kunigaiki dovanot emi, tad didysis magistras su taryba ir persikl vien toki dovanotj em Apulij (piet Italijoj). atskiras ordino emes bdavo skiriami vadinamieji krato magistrai (Landmeister). Vienas toksai krato magistras buvo paliktas Maojoj Azijoj, o kitas buvo Vokietijoj, kur buvo daugyb iblakyt ordino dvar. Toks pats krato magistras bu vo paskirtas ir Pabaltijui. Jis buvo vadinamas Prsijos magistru. Kai 1237 m. prie kryiuoi ordino prisijung kalavijuoiai, dar buvo paskirtas Livonijos krato magistras. Vis krato magistr virininku buvo Italijoje gyvens didysis magistras. Bet X I I I am. pabaigoje jau buvo aiku, kad didiausi perspektyv ordi nas gali turti tik Pabaltijy, nes i Maosios Azijos jis buvo visikai ivytas, o kadaise jo Vengrijoje turtoji kolonija buvo atimta, ir nebebuvo vilties j atgauti. Todl 1309 m. didysis ma gistras su visa taryba atsikl j Marijenburg, ir nuo to laiko vad. Prsijos krato magistrai inyko, nes vadovyb perm patsai didysis magistras. Tuo bdu Marijenburgas pasidar ordino sostin. Centre, be magistro ir tarybos, dar buvo m a r a l k a kariuomens vadas. Visas kratas buvo padalintas apygardo mis, vad. komturijomis, kuri prieaky s t o v j o k o m t r a i ; j buvo apie 15. Krato valdovais, be ordino, dar buvo v y s k u p a i . Pats ordinas buvo pakviestas pagalb pirmajam Prs vyskupui Kristijonui, kuriam turjo ir priklausyti. Taiau jis veikiai isi vadavo i vyskupo priklausomybs. Kai Kristijonas pateko prsams j nelaisv, ordinas tuo metu pasirpino gauti popieiaus ir imperatoriaus ratus, kuriais visos teiss nukariautiems kra tams buvo pripaintos ordinui. Grs i nelaisvs vyskupas vos 1 pajg isikovoti sau teis gauti / 3 vis ordino nukariaujam emi. ia teise vyskupai naudojosi vis laik; pav., kai vliau buvo kuriamos kitos vyskupijos, tiesioginei vyskup valdiai vi suomet bdavo duodama madaug 1U visos vyskupijos ploto. Tuo bdu, greta ordino komturij, krate dar buvo vyskup val dom kunigaiktij (Kulmo, Pameds, Varmijos ir Sembos), bet ordino galybs laikais nesusipratim dl to nebekildavo, nes vyskupais bdavo skiriami tik ordino nariai. 602

2. Ordino valstybs visuomen Visuomens sluoksniai. Ordino uimtasis kratas buvo val dioje ordino broli, turini ypatingas teises. Todl pirmasis privilegijuotas luomas ia buvo o r d i n o b r o l i a i . Jie ne turjo savo eim (buvo vienuoliai), savo dvar, bet vald, kaip ordino atstovai. Jie beveik visi buvo Vokietijos bajor sns. Vieniems mirtant, ateidavo kiti. Todl su kratu buvo susijusi pati ordino organizacija, o ne mons. Kitas auktesnysis luo mas buvo atjnai v o k i e i a i b a j o r a i , kurie ia gavo dvar ir kuri pareiga buvo padti ordinui kariauti. J tarpe buvo vienas kitas senj prs bajoras, pasidavs ordinui ir jam tarnavs (jie buvo vadinami v i t i n g a i s). Ir i j, kaip ir i atsi krausiusi vokiei riteri, kai kurie stodavo ordin. Be to, dar buvo taip pat atjn v o k i e i m i e s t i e i i r v a l s t i e i . ie gyveno ordino, vyskup arba riteri bajor dva ruose, kaip laisvi kininkai, ir turjo tik mokti tam tikrus mo kesius, padti statyti pilis ir eiti kar, kaip riteri tarnai (knech tai). Didiausi krato gyventoj mas sudar senieji krato gyventojai, ordino vadinami vienu bendru vardu p r s a i s v a l s t i e i a i s . Tik maa j dalel buvo laisvieji kininkai, o daugumas jau X I I I am. buvo nelaisvieji baudiauninkai. Jie turjo dirbti ordino ar bajor em, turjo mokti mokes ius, o ygiuose turjo dalyvauti, kaip nelaisvieji tarnai. Jie buvo visikoje savo pon valdioje ir neturjo teiss niekam pasi sksti dl sunkios savo bkls, vadinasi, gyveno taip, kaip Lietuvos valstieiai gyveno tik nuo X V I am. Prsai" ir lietuviai" ordino valstybje. Toksai buvo ordi no valstybs socialinis vaizdas, kurs betgi taip atrod tik vaka ruose. Taiau rytinse valstybs emse, kur ordino valdia buvo silpna, atrod kiek kitaip. ia nebuvo nei klestjusi dvar, nei miest nei vokiei kolonist. ia tebuvo tik pili ir vienas kitas dvaras. Gyventoj buvo maa, ir tie buvo tik lietuviai. Danai ia atygiuodavo su didelmis kariuomenmis Lietuvos kunigaikiai, taiau jie nestengdavo igriauti ordino pili, ir todl vietos gyventojai negaljo nusimesti jungo. Kryiuoiai jiems neleido susiorganizuoti ir turti savo vad; jie skurdo, ver iami tarnauti ordinui. Vietomis jie dirbo ordino dvarus, bet dau603

gumas gyveno i miko. T i k karams aprimus ia buvo kuriami dvarai, ir gyventojai buvo veriami juose dirbti. Daugelis kar metu ibgojusi vietos gyventoj pradjo grti atgal savo tv paliktas sodybas ir virto ordino baudiauninkais. Anksiau ordinas vis savo krat vadino Prsija, o jos gyventojus prsais: mat, taip vadinosi paios vakariausios aisi gimins, su kuriomis jis pirmuiausia susidr. Bet vliau, pains lietuvi valstyb, ordinas pamat, kad ir jo nukariautose emse gyvena tie patys lietuviai. Todl rytinse savo valstybs emse kuriamuose naujuose dvaruose gyventojai jau buvo vadinami lietuviais. Bet klaidinga bt manyti, kad itie gy ventojai daug kuo bt skyrsi nuo anksiau pavergt vakarini. Jie buvo tie patys aisiai lietuviai, tik iek tiek skyrsi kalbos tarme. O kad ordino emse mes ir toliau vis dar matome vie nus valstieius vadinamus prsais, o kitus lietuviais, tai tas rodo ne j tautybs, bet tik teisi skirtingum. Kaip minjome, tie lietuviai, kurie buvo anksiau pavergti ir anksiau buvo terpti

vokikojo kio santvark, buvo vadinami prsais, o tie, kurie buvo vliau terpti, vadinami lietuviais, nes ordinas dabar jau inojo j tautyb. Pirmj pareigos jau buvo nusistojusios, o antrj buvo naujai nustatomos. Taiau kai kuriems ir naujai kuriamuose dvaruose buvo duodamos prs" teiss, todl ir jie buvo vadinami prsais. Tuo bdu ordino dokumentuose matome rytuose ir lietuvi ir prs, o vakaruose tik prsus, nes ten nauj dvar jau nebebuvo kuriama, ir valstiei su nau jomis teismis nebeatsirado. Todl neteisinga bt manyti, kad ordino emse lietuviai tegyveno tik toje srityje, kur veik vad. lietuvikoji valstiei teis ir kur vliau buvo provincija, va dinama Lietuva (btent Maoji Lietuva). Beje, u M. Lietuvos rib lietuvi (t. y. vad. prs) nuo X V I am. jau beveik nebesutinkame, o M. Lietuvoje lietuviai tebe gyvena dar ir dabar. Taip atsitiko dl to, kad ten labai anksti buvo priveta vokiei kolonist, ir visi lietuviai suvokietjo. Tuo tarpu Maojoje Lietuvoje ilg laik svetimieji buvo tik ponai, o kolonist daugiau buvo prigabenta tik X V I I I am.; pagaliau pati germanizacijos politika M. Lietuvoj tesustiprjo tik X I X am. gal, todl n nespjo ia suvirkinti vis lietuvi. 3. Pavergtj aisi bkl ordino valdioje Ordino valstyb X I V X V am. buvo pavyzdingiausia Eu ropoje. Ji turjo puikiai organizuot kariuomen ir buvo turtin gesn u visas kitas valstybes. Ordinas var plai prekyb, jo miestai klestjo, dvarai dav didiules pajamas. Ordinas r pinosi ir savo gyventojais: buvo kurta daugyb mokykl, vie nuolyn, ligonini i r t . t . Taiau v i s a t a i b u v o t i k v o k i e i a m s . Senieji krato gyventojai buvo beteisiai bau diauninkai. Jie net neturjo sau skirt banyi. Banyios tebuvo tik pilyse ir miestuose, kuri apylinkse gyveno vokie iai kolonistai. Vietos gyventoj kalba niekur nebuvo laikoma joki pamald. Todl kai X V I am., kilus reformacijai, buvo vedamos pamaldos vietos moni kalba, ia neatsirado j mokani kunig. Pamokslai buvo sakomi per vertjus: ku nigas sakydavo vokikai, o kaimo seninas ar kitas kuris vals tietis i greta stovinios sakyklos jo kalb atpasakodavo lietu605

Klaipda XVII am.

604

vikai. Bet ordino laikais n to nebuvo, ir mons, apie 150 met igyven ordino valdioje, tebebuvo pagonys. Senieji aisiai, i pradi buv laisvi, palengva buvo pajungti ir paversti baudiauninkais. Jie neturjo teiss gauti jokios vie tos, neturjo teiss gyventi miestuose ir vokiei gyvenamuose kaimuose. Jie net negaljo bti vokiei tarnais. Savo kalba jie galjo kalbti tik namie, o vokieiams net buvo udrausta kalbti su jais nevokikai. Savaime suprantama, kad itokioje beteisi verg bklje jie labai greit suvokietjo. Bet ir suvokietj jie platesni teisi negavo. Tokio likimo sulauk vakariniai aisiai, anksiau patek j ordino santvark. Tai buvo ordino vadinami prsai. Tokie pat beteisiai buvo ir rytiniai aisiai, kuriuos pats ordinas jau vadi no lietuviais. Kai ia buvo sutvarkytas ordino kis, jie taip pat virto beteisiais baudiauninkais. ia buvo tik tiek geriau, kad nebuvo vokiei kolonist; be to, karai jau buvo pasibaig, sukilimo pavojaus nebebuvo, todl niekas j juos tartinai nebei rjo ir paliko nesuvokietintus. Tuo bdu ordino laikais tik Maoji Lietuva iveng germanizacijos. 4. Maosios Lietuvos likimas ordinui uvus Ordino galas. Po Tanenbergo mio ordinas pradjo nykti. Palengva kilo nepasitenkinimas ordino valdia net paioje jo valstybje, ir 1454 m. sukil miestai, bajorija ir vyskupai pasidav Lenk karaliui Kazimierui. Nordamas igelbti savo valsty b, ordinas dar kariavo su lenkais net 13 met, bet pagaliau turjo padaryti labai negarbing taik: 1466 m. Torno taika jis atidav Lenkijai vis Pavysl ir savo sostin Marijenburg, o magistras persikl j Karaliaui ir prisiek Lenk karaliui va salo itikimyb. Tuo pat metu galingiausias ordino emi vys kupas (Varmijos) taip pat pasidav Lenkijai. Tuo bdu ordino ems labai sumajo (ir. I emlap). Taip susilpnjs, ordinas igyvavo dar 60 met. Taiau jo valstyb nykte nyko. 1519 m. magistras Albrechtas dar band isivaduoti nuo priklausomybs Lenkijai, taiau kar pralaimjo. Tuo tarpu jo valstybje labai paplito protestantizmas. Pa galiau, Liuterio patariamas, Albrechtas pats perjo protestantiz606

m ir pasiskelb Prsijos kunigaikiu, o ordino broliai virto paprastais dvarininkais. Lenk karalius Zigmantas Senasis ta tai pripaino, ir buvusi ordino valstyb patapo Lenkijos priklau santi Prs kunigaiktija (1525 m., ir. 205 psl.). Prsijos susilieji mas su Brandenbur gu. Pirmasis Prsijos kunigaiktis mirda mas paliko nepilnaprot sn. U j val d globjai, o jam mi rus kunigaiktija ati teko jo giminaiiui, Brandenburgo elektoriui (1618 m.). Nuo to laiko ji jau buvo valdoma kartu su Brandenburgu i Ber lyno. Bet vis laik Prsai dar buvo Len kijos lenas. Tik pir mojo ved karo metu Brandenburgo elektorius Fridrikas Vilhelmas, susids su vedais, atsisak nuo valstybs. Tatai buvo patvirtinta OliPirmoji lietuvika knyga 1547 m. Mavydo katekizmas. vos taikos traktatu (1660 m.). Antrojo vedu karo pradioje elektorius Fridrikas I (1701 m.) pasiskelb Prsijos karalium. Prs karalyst tuo bdu buvo sukurta i Brandenburgo ir buvusios ordino valstybs likui. Abi tos dalys nesusisiek jos buvo perskirtos Lenkijos valdomojo Pavyslio emi. I Prs paimtas karalysts vardas jau tada rod, kad Berlyne sds karalius galvoja savo galyb plsti ne Vokietijos, o ryt link. Ir i tikro pirmojo Lietuvos Lenkijos padalinimo metu 607

Fridrikas Didysis sugebjo sujungti abi savo valstybs dalis. Per antr ir trei Lietuvos ir Lenkijos padalinim ugrobusi daug Lenkijos emi, Prs karalyst pasidar jau didel vals tyb ir po skmingo 1871 m. karo su Pranczija sujung savo valdioje vis Vokietij. Prsija liko viena i daugelio Vokie tijos valstybi, bet jos karalius tapo drauge ir visos Vokietijos valdovu su kaizerio titulu. Po didiojo karo uvus imperijai, Prsija iliko, tik nebra jos karaliaus. Tuo bdu keisto istorikojo likimo dka maa aisi kiltis prsai dav vard plaiai ordino valstybei, o vliau dar platesnei galingajai Hohencolern karalystei, ir dabar daug kas pasauly karing iaurs ryt vokiet vadina prsu, n nenuma nydami, k tas vardas reikia. 5. Maosios Lietuvos lietuvi bkl X V I ir X V I I am. Valstiei bkl ir 1525 m. sukilimas. Ir ordinui lugus lie tuviai pasiliko, kaip buv, beteisiai baudiauninkai. Vakaruose jie gyveno mirai su vokieiais, o rytinse emse beveik vieni. Kai 1466 m. dideli vakarini ordino emi plotai atiteko Len kijai, ordino valstybje lietuviai sudar didiausi gyventoj pro cent, nes Lenkams tekusiose emse gyveno daugiausia vokieiai kolonistai, lenkai ir jau nutaut prs kilties aisiai. Bet lie tuvi bkl n tada nepagerjo. Tiesa, tuo metu lietuviai jau maai bebuvo vokietinami, bet utat buvo dar labiau spaudia mi ekonomikai. Juos spaud ne tik ordinas, bet ir riteriai ba jorai, kurie po 1454 m. sukilimo prie ordin pajuto savo galy b ir svajojo gauti tokias pat teises, kokias turjo to meto Lenk bajorai. Tad ituo metu neteko laisvs beveik visi laisvieji lie tuviai ir vokieiai valstieiai. 1525 m. visi ordino emi valstie iai sukilo, bet laisvs jie vis dlto neatgavo: riteri bajor ir neseniai kunigaikiu pasiskelbusio magistro Albrechto kariuo men numalino sukilim. Kunigaiktis Albrechtas, tiesa, ketino pagerinti valstiei bkl ir net panaikinti baudiav, bet jam tatai nepasisek, ir val stiei bkl kaskart jo vis sunkyn. ituo metu teisiniai skirtu mai tarp vokiei ir lietuvi valstiei m nykti: visi buvo lygiai spaudiami. 608

Lietuvikosios raliavos pradia. Kunigaiktis Albrechtas, veds protestantizm, norjo j ir sustiprinti. O protestantizmas tada visur buvo skelbiamas moni kalba. Todl reikjo vesti lietuvikas pamaldas ir Maojoje Lietuvoje, nes ia daugumas gyventoj kalbjo tik lietuvikai. Tuo tarpu ^^^^^ ^^^^^^^^ ^ lietuvikai kalbani kunig beveik nebuvo. Pirmieji pamokslinin kai paprastai kalbdadavo per vertjus. Tai matydamas, Albrechtas savo kurtajame Kara liauiaus universitete paskyr (1546 m.) 7 stipendijas (vliau pri djo dar 5) lietuviams ruoti kunigais (i viso stipendij buvo 2 4 ) . O pradioje tikybiniams lietuvi reikalams buvo naudojamasi monmis, atjusiais i Didiosios Lietuvos. Pirmosios tikybi ns lietuvikos knygos buvo paruotos t pa i ateivi i D. Lietu vos, btent A b r a o 1570 m. Mavydo giesmynas. mo Kulvieio, Stanislovo Rapagelionio, Martyno Mavydo Vaitkno ir kit. Mavydas ileido 1547 m. pirmj lietuvik katekizm ir kai kurias giesmes, kuri dalis buvo versta Ragapelionio ir Kul vieio. Be to, jis dar ileido kelet kit reikaling tikybini knygui. Kiti jo darb ts toliau. Prasidjusi lietuvikoji raliava Maojoje Lietuvoje kles tjo iki X V I I am. vidurio. X V I I am. kratas pateko Bran609
Lietuvos Istorija, 39

denburgo elektori valdi; ie lietuvikos raliavos jau nebe rm, ir ji sunyko. Tik atskir kunig rpesiu buvo ileista viena kita senojo katekizmo ar giesmyno naujoji laida. Ku nigai daugumas buvo vokieiai, ir todl nemokjo lietuvikai. Pamokslai vl buvo sakomi per vertjus; o kur dar buvo var tojama lietuvi kalba, ten i jos pasidar biaurus argonas. Pati valdia X V I I gale vl pradjo spausti lietuvius ir versti vo kieiais. Lietuvi kalba kunigaik io kanceliarijoje. Gyventoj daugumui kitos kalbos nemo kant, X V I I amiuje valdia m vartoti lietuvi kalb ir savo kan celiarijoje. Joje buvo keli lietu vikai mokantieji ratininkai, ku rie Maosios Lietuvos visuome nei skiriamus ratus ra lietuvi kai. I X V I am. pabaigos ir X V I I am. pradios toki lie tuvik rat yra lik net kele tas. Su X V I I amium, apmirus raliavai, inyko ir lietuvikieji valdios ratai. Jie vl atgijo tik su nauju lietuvikosios raliavos pagyvjimu X V I I I am. 6. Lietuvi suvarymai X V I I am. gale X V I I am. pradioje (1618 m.) Maoji Lietuva pateko Brandenburgo elektoriams. Tuo pat metu Vokietijoje prasidjo audringi 30 met karai. Ten viskas buvo sunaikinta, ir Berlyno ponai kaip manydami inaudojo Prs kunigaiktij. Netrukus ir Prs kratas buvo ved nuteriotas. O 16551660 m. Maj Lietuv vl nuteriojo ved, lenk ir lietuvi kariuomens (ir. 326 psl.). Nors po karo (Olivos taika) Prsijos kunigaiktis buvo pripaintas nuo Lenkijos nebepriklausomu, taiau tas gy ventoj bkls n kiek nepagerino; valstiei bkl dar pablo610

gjo, nes kuriant karo sugriaut k daugumas j buvo veriami baudiauninkais. ituo metu vl buvo naujai pabriamas ordino laikais bu vs skirtumas tarp vokiei ir lietuvi valstiei. Lietuviai vl buvo laikomi emesniaisiais monmis: jiems buvo draudiama neioti tokiuos, kaip vokieiai neioja, apdarus, lietuviams tar nams buvo sakoma mokti maesnes algas, o jei kas mokdavo tokias pat, kaip vokieiams, bdavo baudiamas kaljimu. Taiau visos itos priemons negaljo inaikinti lietuvi, nes krate buvo maa vokiei. Tuo tarpu jau buvo pristeigta daug parapij, ir beveik visur pamaldos buvo arba vien tik lietuvikos arba miros. Didel lietuvi parapija buvo net Karaliau iuje. Nors lietuvik knyg spausdinimas buvo ir labai sumajs, taiau nebuvo vi sikai sustojs; taip antai, 1653 m. D. K 1 e n a s ileido net pirmj lietuvi kalbos gra matik, o 1666 m. dvi giesmi knygas, kurios jo pagrindu vlesnms lietuvi liuREGIOMONTT, terioni giesmyn laidoms. Bet X V I I I am. AbbqxA'HT** cXa- iyc UlL pradioje lietuvikumui Maojoje Lietuvoje D. Kleino 1653 m. ujo tikrai sunks laikai, nes po 1709 gramatika 1710 m. maro krat buvo priveta daugy b kolonist vokiei. Jie tad daugiausia ir suvokietino lietuvius.
Typii U fumjiai JOHANNIS REUSNER!,

7. Maosios Lietuvos lietuvi bkl X V I I I am. Maras. Didiojo iaurs karo metu Didiojoje Lietuvoje ir Lenkijoje siauts maras (ir. 384 psl.) 17091710 m. pasiek ir Maj Lietuv. ia jis siaut kiek trumpiau, bet jo auk skaiius buvo nepaprastai didelis. Apskaiiuojama, kad visoje Prs kunigaiktijoje maru mir apie 150.000 moni. Po maro visam krate liko net 10.834 visikai tuios sodybos. I j 8.411 buvo Maojoje Lietuvoje, t. y. rytinje Prs kunigaik tijos provincijoje, jau nuo 1600 m. vadinamoje Lietuva. sruties apskrity tui sodyb buvo net 4.620, Ragains 1613, Tils 1307, Klaipdos 871. 611

Kolonizacija. Marui aprimus, kratas rados apytutis, nes J imir / 3 vis gyventoj. Be to, daugelis nuo maro ibgiojo. Dabar nors daugumas ir grjo savo sodybas arba krsi i mirusi vietose, taiau kiui negaljo pakakti darbinink. T o dl Fridrikas I, kuris nuo 1701 m. jau buvo karnavsis Prs karalium, paskleid atsiaukim j Vokietijos gyventojus, kvies damas juos gyventi j savo valstyb, addamas jiems pa ramos ir visoki lengvat. Kadangi tuo metu piet Vokietijoje ir veicarijoje buvo persekiojami protestantai, tai daugelis j mielai kraustsi j Prsi j. Tuo bdu j Maj Lietuv atsikl apie 20.000 piet vokiei (zalcburgiei, vab ir veicar). Lietuvi santykiai su kolonistais. Maojo je Lietuvoje nei kaimuo se nei dvaruose anksiau nebuvo vokiei kolo nist; dabar lietuviai su sidr su jais pirm kar t. Kolonistams buvo duodamos geresns gy venimo slygos, jie ne buvo varomi j baudia v, tik turjo mokti in . Bet vis dlto pra dioje jiems buvo sun ku sikurti, nes kiui rei kalingo inventoriaus daugumas neturjo, o valdia, nors ir buvo a166 m. D. Kleino giesmynas. djusi, taiau visiems jo

bojami, jie atsigavo ir imoko kininkauti i lietuvi kinink. I karto jie buvo kurdinami, kur pakliuvo, bet vliau buvo i leistas sakymas j nemaiyti su lietuviais, kad nesulietuvt; jie turjo gyventi atskirais kaimais. Be to, jiems buvo udrausta mokytis l i e t u v i k a i k a l b t i i r l i e t u v i k a i r e n g t i s . odiu, valdia susirpino, kad jie, kurdinti lietuvikam krate, nenutaust, o bt vokietybs atrama. I visur sugraibstyti kolonistai nepasiymjo nei geru ki ninkavimu nei doru gyvenimu. Daugiausia tai buvo vairs ne rams avantiristai. Maj Lietuv jie atne daug netikusi paproi tinginiavim, girtyb, mutynes ir itvirkavim. T o dl lietuvi jie buvo laikomi blogais monmis. Utat ir didysis Maosios Lietuvos poetas, Duonelaitis (17141780 m.), skun diasi, kad kolonistai ukrt krat visokiomis nedorybmis, ir ragina lietuvius su jais nesusidti. Tuo bdu viso krato gero vs pagrindas liko, kaip buvs, lietuvikasis elementas. T i k valdia tolydio protegavo kolonistus, laik juos privilegijuotais krato gyventojais, nes jie buvo gera atrama germanizacijai. 8. Lietuvikumas ir lietuvi kalba M. Lietuvoje X V I I I am. Lietuvi kalba banyiose. Prigabenus krat kolonist, valdia pirmiausia susirpino kio reikalais, nepamirdama bet gi n vietimo, kurs ia buvo labai menkas. I pai lietuvi apsivietusi moni nebuvo, nes baudiauninkai negaljo mo kytis; o kunigai beveik visi buvo lietuvikai pramok vokieiai ( kunigus einanius baudiauninkus atleisdavo, bet toki buvo labai maa). Tuo tarpu buvo steigta apie 20 nauj parapij, bet visur pirmosios pamaldos buvo vokikos, o tik antrosios lietuvikos. Tiktai Karaliauiuje, Tilje ir Klaipdoje buvo po banyi, kur pamaldos buvo vien tik lietuvikos. Mal dingieji lietuviai danai eidavo vokikas pamaldas, nes lie tuvikos bdavo laikomos nepatogiu laiku. Jie ten nieko negal davo suprasti, bet nedaug k tesuprasdavo ir per lietuvikas pa maldas, nes kunigai kalbjo labai darkyta lietuvi kalba. Lie tuvik knyg jau beveik nebespausdino, tad kunigai vartojo savo pai nemonikai iverstus katekizmus ir maldins knygas. 613

duoti nesteng. Todl i pradi j nedaug tesikr atskirais kiais: daugumas liko dvaruose arba jo bernauti pas lietuvius kininkus. Pirmieji j savarankiki kiai buvo labai skurds, tik vliau, valdios glo612

Mokyklos. Tvarkant krato k, tuojau po kolonizacijos buvo susirpinta ir vietimu. Mokykl krate buvo jau i seno; dar daugiau j atsirado ypa nuo 1568 m., kada buvo sakyta prie kiekvienos banyios laikyti po mokykl. Vliau tuo pat rei kalu buvo ileista dar daugiau sakym, tad mokykl buvo daugely viet. Bet tai tebuvo papras tos kaimo mokyk lls, kuriose mok valstiei pirkelse, j pai ilaikomi, daniausiai kaimo siuvjai. inoma, kad jose nedaug te imokydavo. Todl dabar buvo susir pinta pertvarkyti mokyklas. Pirmasis kara liaus skirtas mo kykl priirto jas, L y s i u s, bu vo sumans visose mokyklose vesti vokiei kalb ir tuo bdu visus lie tuvius suvokietinti. Bet pai kunig tarpe kilo nepasi Kaimo mokykla Maojoje Lietuvoje. tenkinimas; jie rei (D. Chodovieckio pav.). kalavo nenaikinti . lietuvi kalbos. Mat, vokieiai kunigai pabgo dl savo viet: j, lietuvikai mo kani, buvo nedaug, todl jiems visiems buvo garantuotos vietos (po tvo jas visada gaudavo sns); lietuvi kalbai inykus, bt atsirad daugyb jiems konkurent, ir bt buv sunku isilai kyti vietose. Be to, buvo ir toki kunig, kurie palaik lietuvi kalb, gindami ventas j teises. Tuo bdu Lysiaus sumanymas 614

nepavyko. O bendrosios valdios pastangos pakelti vietim labai teigiamai atsiliep ir lietuviams. Lietuviams kunigams ruoti prie Karaliauiaus universiteto buvo steigta speciali seminarija (1725 m.). Kita tokia semi narija buvo kurta Halje (Brandenburge), bet i gyvavo neilgai (17271765 m.). Tiesa, ir tose seminarijose moksi beveik vieni vokieiai, o Halje net visikai ne Maosios Lietuvos kilimo mons, bet vis dlto jos lietuvikai pramokydavo: i j ij kunigai laikydavo pamaldas, nors ir darkyta, lietuvi kalba. Mokyklose taip pat buvo palikta lietuvi kalba. O mo kykl tuomet jau buvo gana daug pristeigta: buvo pastatyta arti 300 nauj mokykl nam, ir visur lietuvikose srityse buvo mokoma lietuvikai. Mokytojais jose daniausiai bdavo tie pa tys siuvjai; juos ilaikydavo i dalies valdia, o i dalies vaik tvai. Mokykla ibuvo lietuvika iki X I X am., kada ujo nauja vokietinamoji banga, ir lietuvi kalba i pradi buvo suvaryta, o paskui ir visai paalinta i mokykl; tik iaip taip ji dar laiksi banyiose. Naujas lietuvikosios raliavos suklestjimas. Kilus reakcijai prie vokietinamsias pastangas ir prikrus mokykl, tuojau buvo susirpinta leisti knygas, kurios nuo X V I I am. vi durio visikai nebesirod. Vl buvo i leista nauj katekizm, giesmyn ir ki toki knyg. kurtos Hals seminarijos reikalams docentas Haackas 1730 m. i leido lietuvik odyn ir gramatik, o tvas ir snus Rugiai (Pilypas ir Povi las) ileido mokslik rat, keliani lietuvi kalbos graum, ir paskelb ke let vokikai iverst lietuvi liaudies daineli. jas tuoj atkreip dmes ir jomis susiavjo to meto vokiei au toritetas Lesingas, paskui Herderis ir Goeth. O tas j susiavjimas veikiai paskatino ir kitus tirti lietuvi tautosak. Kaip tik tuo paiu metu Maojoje Lietuvoje gyveno pirmasis didis lietuvi poetas K. D u o n e l a i t i s (17141780 m.) ir nemaa kit veikj. o615

diu, X V I I I amius Maosios Lietuvos raliavos klestjimo laikai. 17261775 m. ten buvo ispausdinta apie 50 nauj knyg (aniems laikams tai buvo jau gana didelis skaiius). Bet, deja, su X V I I I am. tas raliavos sjdis apmir. Paskutiniai tos ries darbai buvo Karaliauiaus profesoriaus R z o s ; jis ileido dar trei v. Rato leidim, pirm kart paskelb Duonelaiio ratus (1818 m.) ir ileido liaudies dain rinkin (1825 m.). Ba nyios prieglobstyje raliava M. Lietuvoje jau niekad nebeatgijo. Naujas lietuvikasis sjdis, kuris truko iki pat ms laik, ten prasidjo tik X I X am., kai su germanizacijos pastangomis jau m kovoti pasauliniai lietuviai inteligentai. 9. Lietuvi vokietinimas X I X amiuje Vokietinamieji veiksniai. Maosios Lietuvos lietuvi tikra sis vokietinimas prasidjo tik X I X am. Tuo metu lietuvi kalba buvo visikai istumta i gyvenimo: ji buvo paalinta i mokykl, i teism, i vis valdios staig ir net buvo ali nama i banyi. Be to, lietuviai buvo pradti smoningai vo kietinti ir per kariuomen: paimti kariuomen jie buvo tyia iveami tolimus Vokietijos kratus, kur noromis nenoromis turjo imokti vokikai. odiu* kur tik lietuvis susidurdavo su valdios ar iaip vieosiomis staigomis, visur jis bdavo vo kietinamas. Pagaliau atsirado ir kit slyg vokietti. X V I I I am. gale buvo pradta naikinti baudiava. I karto ji buvo panaikinta tik karalikuose dvaruose, o 1807 m. ir visur kitur. Tada ir lietuviai tapo laisvaisiais monmis. Bet ivarg lietuviai bau diauninkai tebebuvo labai neturtingi; be to, jie turjo ipirkti gautsias emes, ir todl pasiliko priklausomi vokiei pon. Kadangi vokieiai ponai vadovavo visam gyvenimui, tai lietu viai turjo mokytis vokikai, kad galt su jais susikalbti. Be to, jie turjo rpintis susilyginti su proteguojamuoju valstiei kolonist sluoksniu; todl, tik panaikinus baudiav, padaugjo mirj lietuvi vokiei vedyb, atsirado mirj eim, kuriose greit bdavo pamirtama lietuvi kalba. Karalius ir lietuviai. Vokietj imas ir vokietinimas nebuvo vis laik vienodas ir X I X am., btent pirmoje to amiaus 616

pusje kartai rpinosi vokietinimu tik patys Maosios Lietuvos vokieiai, o antrojoje pusje to msi ir pati centro valdia. Paioje Maojoje Lietuvoje X I X amiaus pradioje atsi rado ymi moni nelietuvi, kurie rpinosi lietuviais ir j kal ba ir pripaino jai visik teis gyvuoti. 1800 m., savo prakal boje Milks odynui, t pareik ir garsusis Karaliauiaus filo sofas Kantas. Anot jo, valstyb esanti reikalinga toki kilni, padori moni, kaip lietuviai, todl j kultrins teiss pa laikytinos. Toki lietuvi teisi gynj buvo ir daugiau. Bet tuo pat metu net vieai laikraiuose jau buvo pradtos svarstyti priemons lietuviams suvokietinti. Pirmiausia buvo atkreiptas dmesys mokyklas ir pasilyta paalinti i j lietuvi kalb. Bet karaliai i karto nelinko it sumanym; prieingai, jie net buvo pradj globoti lietuvius. 1807 m. Prs karalius Fridrikas Vilhelmas I I I , Napoleono l ivytas i savo valstybs, kur laik gyveno Klaipdoje (mat, jam buvo liks tik Klaipdos kratas). Tuo metu jis geiiau pa ino lietuvius, j paproius, grjosi lietuvi dainomis ir diau gsi jo eimai rodomu palankumu. Todl jis vliau buvo sa ks lietuvi gyvenamose srityse skirti valdininkus i pai lie tuvi. O kadangi mokyt lietuvi tuomet nebuvo, tai karalius kr 6 stipendijas, kurios turjo bti skiriamos 6 parinktiems lietuviams teisei studijuoti, kad ie galt bti skiriami valdi ninkais. Be to, buvo sakyta juos taip mokyti, kad nesuvokiett. Taiau itas sakymas niekad nebuvo vykdytas. Tiesa, jis, atrastas archyvuose, 1844 m. buvo pakartotas ir Fridricho Vilhelmo I V ; tuomet stipendij buvo padvigubinta, t. y. j buvo paskirta net 12. Bet vis dlto n kart tasai sakymas nebuvo vykdytas, nes kaip tik tada valdios organai Maojoje Lietuvoje var smarki germanizacij. Nors tuo metu karalius leido Tils gimnazijoje mokyti lietuvi kalbos, bet netrukus ji vis dlto buvo paalinta i gimnazijos. Paalinimas lietuvi kalbos i mokykl ir staig. Karalius, nordamas sustiprinti lietuvi prisiriim prie vyriausiosios val dios, rod jiems savo palankum. Bet administracijos organai ir mokytojai, kurie nemokjo lietuvikai, tar, kad lietuvybs globojimas bt nusikaltimas vokikajai valstybei, todl kaip manydami j slopino. 617

Administracijos organai pirmiausia puol mokyklas. Dar 1802 m. buvo paruotas smulkus vokietinimo planas. J atmetus, 1814 m. tolimosios Ienos laikraty pasirod i Gumbins nu sistas anoniminis straipsnis, r e i k a l a u j s i n a i k i n t i l i e t u v i k a l b , nes jos vartojimas mokykloje trukds krato kultros paang: mokykloms, es, vien dl to negalima parinkti geresni mokytoj, kad jas reiki skirti lietuvikai mo kanius. Lietuvi tesanti tik maa saujel; j kalb palaik tik tai kunigai, kurie btinai norj savo parapijas palikti lietuvikai mokantiems snums. Tuo bdu parapijos paveldjamuoju keliu einanios i tv vaikus. Todl, es, negalima parinkti n tin kamesni kunig. Bet tuojau atsirado ir kart lietuvi kalbos gynj (prof. Rza, kunigas Ostermejeris, mokytojas Gizevijas); laikraiuose prasidjo kartas ginas, ir lietuvi kalba j kart buvo apginta. Taiau neilgam. Tais paiais 1844 metais, kai karalius Fr. Vilhelmas IV pakartojo rat dl lietuviams skiriam j stipendij ir leido Tils gimnazijoje dstyti lietuvi kalb, Gumbins apygardos mokykl tvarkytojas ileido sakym vi sikai imesti lietuvi kalb i mokykl. Tik Tils gimnazijos lietuvi kalbos mokytojo, didelio lietuvi biiulio, mozro Gizevijo rpesiu, tas sakymas, prieingas karaliaus nusistaty mui, buvo i dalies atauktas: karalius sak lietuvi kalb gim nazijoje palikti. Bet pradios mokyklas ji jau nebebuvo gr inta; tik kai kur jose dar buvo laikinai paliktos lietuvikos ti kybos pamokos. Naujais (1865, 1872 ir 1873 m.), jau paties vie timo ministerio, sakymais, l i e t u v i k a l b a b u v o i m e s t a i m o k y k l v i s o j e M a o j o j e L i e t u v oj e. lietuvi skund 1874 m. ministeris nesislpdamas atsak, kad v a l d i a i tikro esanti n u s i s t a i u s i i n a i k i n t i l i e t u v i k a l b . Ir tikrai 1876 m. buvo ileistas net spe cialus statymas, kuriuo vienintele valstybine kalba buvo pa skelbta vokiei kalba. Tiesa, atskiru karaliaus (kaizerio) ratu vietos moni kalba buvo leista vartoti mokyklose ir stai gose dar 20 met, bet tatai pasiliko tiktai popieriuje, nes niekas i vokiei valdinink jos jau nebesisteng imokti. Lietuvi kalba dar liko daugely banyi ir eimose, bet labai rgreit ji m nykti ir tenai: pirmoji karta dar liko lietuvika, antroji jau mokjo vokikai, o treioji daniausiai jau nebemokjo lietu618

vikai. Panai Maosios Lietuvos bkl anapus Nemuno tebra dar ir dabar. Centro valdios vokietinamoji politika. Kaip matme, Ma oji Lietuva buvo galutinai apvokietinta, kai vietos vokiei

Lietuvi gyvenamosios sritys Maojoje Lietuvoje pagal vokiei davinius. Tamsiausiam plote, pagal 1897 m. surainjimo davinius, lietuvi buvo 5 0 % su virum. viesesniam plote, apriestam takais, banyiose tada dar tebebuvo lietuvikos pamaldos; o stambia linija apibrtam plote lietuvikos pamaldos dar tebebuvo 1719 m.

619

pastangas parm centro valdia. Pirmoje X I X amiaus pusje Berlyno valdia vietos administracijos organ darb neparm: karalius buvo patenkintas lietuvi paklusnumu, ir todl atsid kodamas net rpinosi lietuvybs ilaikymu. Lietuvybs gynjai, praydami neskriausti lietuvi, visada rmsi ta j itikimybe valdiai. Centro valdia, nordama palaikyti it lietuvi prisi riim, leido jiems Karaliauiuje net lietuvik laikrat K e 1 e iv " (nuo 1849 iki 1880 m.). J redagavo didelis lietuvi kalbos inovas, Karaliauiaus lietuvi seminarijos profesorius K u r a i t i s . Vienintelis Keleivio" tikslas buvo i s a u g o t i l i e tuvi itikimyb valdiai ir valdaniajam s l u o k s n i u i . Jo tad dka vliau, renkant parlament, lietu viai paprastai balsuodavo u vokieius dvarininkus. Taigi is lietuvikas laikratis marino lietuvi tautik susipratim, kvp jiems pasitikjim valdia, ekonomikai stipriu vokiei sluoks niu, ir susiprat, lietuvi statomi kandidatai nebegaudavo bals. Bet nuo X I X am. vidurio ir centro valdia m remti ger manizacij. Ypatingai itokia politika buvo vedama nuo vad. geleinio Prsijos kanclerio, B i s m a r k o , laik, ypa nuo tada, kai, po 1871 m. karo su Prsija, Prs valdioje buvo su vienyta visa Vokietija. Tada buvo galutinai nusprsta suvokie tinti visas Vokietijos ribose esanias tautas, tada buvo ileisti ir visi minti lietuviams skauds statymai bei sakymai. 10. Maosios Lietuvos lietuvi kovos dl savo teisi Lietuvi kalbos ir tautosakos tyrinjimai prasidjo kaip tik anais paiais sunkiaisiais lietuviams laikais. I lietuvi tyrin toj pats ymusis buvo Keleivio" redaktorius K u r a i t i s (-f- 1884 m.). Tai puikios lietuvi kalbos gramatikos, odyno ir daugelio kit rat autorius. Nors jis ir buvo lietuvis, bet u savo tautiei teises nekovojo. Kaip ir jo vedamas laikratis, jis buvo visikai itikimas valdiai ir dirbo tik savo mgiamj kalbininko darb. Kitas didelis lietuvi kalbos garbintojas bu vo net ne lietuvis, o tikras vokietis Z a u e r v e i n a s (f 1904 m.). Jis ne tiktai tyr lietuvi kalb, bet ir kovojo u lietuvi teises. Jis ra daugely anuomet jau jusi lietuvi laikrai, keldamas tautos susipratim. Nors jis buvo ir svetimtautis, 620

taiau mums paliko garsij savo giesm Lietuviai esame mes gim". Jo didiausias nuopelnas buvo tas, kad spaudiamj lietuvi vargus atkreip savo ak didysis Bismarko prieas, Vo kietijos katalik parlamentins partijos vadinamojo centro vadas W i n d t h o r s t a s ir utar lietuvius. Madaug tuo pat metu (1879 m.) buvo kurta vokiei mokslinink draugija Litauische Literarische Gesellschaft, kurios tikslas buvo ty rinti nykstani lietuvi kultr ir j kalb. Savo tyrinjim rezultatams skelbti ji sikr special urnal. Draugija savo sta tuto 1 sira itok darbo tiksl: S u r i n k t i ir i s a u g o ti m o k s l u i visus kalbos, istorijos, tautosakos ir panaius duomenis, lieianius Lietuv ir lietuvius". Taigi ji nesirpino kelti lietuvybs, o vien tik rinkti ir saugoti mokslo reikalui lie tuvikosios kultros palaikus. Mat, vokieiai jau man, kad lietuvi tauta imirtanti, todl skubjo rinkti jos kultros lie kanas. Nors didel daugyb Maosios Lietuvos lietuvi i tikro nutauto, bet vis dlto pai lietuvi tarpe atsirado susi pratusi inteligent, kurie kovojo dl savo tautos, rpinosi lie tuvi tautiku susipratimu, djosi prie tautikojo judjimo Di diojoje Lietuvoje, o sukrus nepriklausomj valstyb, m r pintis, kad bt prie jos prijungta nors maiausiai suvokietinta Maosios Lietuvos dalis Klaipdos kratas. Kaip matome, pagaliau tatai ir vyko. Lietuvi rpesiai atgauti savo kalbos teises mokyklose rei ksi ramiu bdu ir neijo i praym rib. Lietuviai, bdami nuo seno paklusns savo valdovams, reik nuolankum kiek viena proga ir dabar: karaliaus eimos veni proga nuolat nu vykdavo Berlyn lietuvi delegacijos su itikimybs pareiki mais. Ileidus lietuvi kalbos draudiamj statym, jie m kla benti Berlyno valdios staig ir net valdov rm duris, nurodi ndami, kad lietuvi kalbos udraudimas labai neigiamai atsiliep sis tautos religijai ir moralei. Kai atskir asmen ir delegacij rpesiai nieko negelbjo, jie 1879 m. para kaizeriui peticij ir surinko po ja net 16.400 para. Po dvej met buvo gautas atsakymas ir leidimas pirmuosiuose dviejuose pradios moky klos skyriuose mokyti tikybos, ventojo Rato ir banytini giesmi ir lietuvikai. Bet kadangi mokyklose nebuvo lietuvi kai mokani mokytoj, tai ne visur buvo vykdytas net itas 621

leidimas. Tada lietuviai vl kreipsi kaizer su nauja peticija (1882 m.), bet kart jau nebegavo net atsakymo. To nepai sydami, jie siunt dar kelias naujas peticijas; 1982 m. buvo su rinkta 19.000 para, o 1895 m. net 27.000. Bet 1892 m. pe ticij vl nebuvo gauta atsakymo, o 1895 m. delegacija, nuve usi peticij, net negavo audiencijos pas kaizer; j prim tik ministeris. Jis paadjo itirti reikal, patsai nuvyks viet. Bet 1897 m. jis prane, kad kaizeris peticijos nepatenkins, nes valdios surinktais duomenimis lietuviai nes skriaudiami. Ta da Tilje suauktas lietuvi susirinkimas pareik protest prie neteisingas informacijas ir pra geriau itirti reikal. Pagaliau ministeris pats atvaiavo M. Lietuv. Jis truput paguod, truput paadjo, ir tuo pasibaig jo atsilankymas. Lietuviai veltui dar kelet kart siunt peticijas: valdia nei grino mo kyklas j praomj kalb, nei dav 1844 m. lietuviams paskirt 12 stipendij nei patenkino kitus j praomuosius dalykus. Maosios Lietuvos lietuviai parlamentinje kovoje. Parla mentas (Landtag) Prs karalystje buvo steigtas 1848 m., o 1871 m. vyko pirmieji rinkimai visos vokiei imperijos par lament (Reichstag). Maoji Lietuva buvo padalinta 4 rin kim apygardas, kurios turjo irinkti po 2 atstovus karalysts ir po 1 atstov imperijos parlament. Pirmuosius keliasdeimt met lietuviai maa tekreip dmesio rinkimus, ir atstovais vi sada bdavo irenkami vokieiai (j buvo dvi partijos, btent senj tradicij alininkai konservatoriai ir liberalai). Pr sijos parlament rinkimai buvo taip sutvarkyti, kad lietuviams juose buvo sunku dalyvauti, nes i rinkj buvo reikalaujama tam tikro cenzo. Pagaliau parlamentin santvarka lietuviams buvo ir svetima: jie jautsi es itikimi savo karaliaus valdiniai, jokios politins kovos neprival. Tad veltui Kuraiio Ke leivis" aukdavo lietuvius uoliai dalyvauti rinkimuose. Jie dau giau jais susidomjo tik tada, kai buvo vesti imperijos parla mento rinkimai, kurie buvo visuotiniai ir tiesioginiai. Taiau pirmieji lietuviai kandidatai gaudavo labai maa bals, nes dau gumas valstiei tebebalsavo u vokiei konservatori kandida tus. Mat, konservatoriai buvo daugiausia dvarininkai ir valdi ninkai, t. y. mons, kurie reprezentavo lietuvi kaimiei prast itikimyb karaliui ir senajai tvarkai. Kadangi tuo pat metu 622

buvo raomos peticijos dl lietuvi kalbos grinimo moky klas, tai konservatoriai, nordami sipirkti lietuvi malon, d josi pritaria tiems lietuvi rpesiams, o i tikro parlamente lie tuvi reikal neutardavo n vienu odiu. Bet tuo metu jau pradjo rastis vis daugiau lietuvi inteli gent, musi rpintis t bt irinkti parlament savo atstov, kurie galt utarti lietuvi reikalus. Kova buvo sunki, nes kaimiei mass i tradicijos linko prie vokiei konserva tori, kurie djosi tikraisiais krato reikal gynjais. ie lie tuvius veikjus skelb esant tuos paius liberalus, kurie es ne itikimi karaliui, blogi patriotai ir ypa dl to netink atstovauti emdirbiams, kad, bdami miestieiai, reikalauj panaikinti pro tekcinius muitus; juos panaikinus, es, uplsi kio produktai i Rusijos, ir emdirbyst Maojoj Lietuvoj bsianti sugriauta. Be ito liberalizmo, lietuviai, es, dar tur ir kit blogybi: jie, es, susidj su lenkais ir Maj Lietuv nor sujungti su Di dija, t. y. nor j atiduoti Rusijai. O tautikai nesusipratu sioms kaimiei masms tatai atrod didel blogyb. Vadovau jantieji M. Lietuvos veikjai i tikro tada turjo artim ryi su atgimstaniaisiais lietuviais Rus valdioje (jie padjo spaus dinti Rus valdios udraustas lietuvikas knygas), taiau jie ituo vieai nesigarsino. Prieingai, nordami irinkti savo kan didatus, lietuviai veikjai djosi tokiais pat konservatorais, tik adjo ginti lietuvi tautikuosius reikalus. Po ilgos kovos jie vis dlto laimjo. Geriausiai seksi Klaipdos apygardoje. ia 1898 m. buvo irinktas pirmas atstovas imperijos parlament Tils pirk lys J o n a s S m a l a k y s . Kai, mandatui nepasibaigus, 1901 m jis mir, i Klaipdos jo vietoje buvo irinktas kitas lietuvis M a i u l i s . Bet is pasirod ess vokiei draugas ir, susi djs su konservatoriais, lietuvi neutar n vienu odiu. 1903 m. Klaipdos apygardoje vl lietuviams pasisek irinkti savo kandidat karalysts parlament kunig dr. G a i g a l a i t . 1908 m. ir 1913 m. jis buvo irinktas antr ir trei kart ir i buvo atstovu iki pat didiojo karo pabaigos. Tuo pat metu 1913 m. i Tils apygardos lietuviams pasisek irinkti savo kandidat dvarinink d r. V i l i S t e p u t a i t (vokiei okupacijos metu jis kur laik redagavo lietuviams skirt laik623

rat Dabart"). Daugiau lietuvi atstov nebebuvo n vie nam parlamente. Ne kak galjo padaryti ir tie. Nors retkar iais jie ir primindavo parlamente lietuvi reikalus, taiau tas nepagerino bkls: Maoji Lietuva ir toliau buvo vokietinama. Kad po didiojo karo dar buvo igelbtas ir sujungtas su ne priklausomja Lietuva Klaipdos kratas, tai buvo nuopelnas kultrinio vietos lietuvi veikimo, gaivinusio tautik smon ir subrusio jgas. 11. Kultrin M. Lietuvos lietuvi veikla ir tautiko susipratimo augimas Tuo metu, kai valdia nusistat visikai inaikinti lietuvi kalb, o vokieiai mokslininkai kr draugij naikinamosios tautos palaikams surinkti, jau buvo prasidjs ir pai lietuvi susipratimas. Jis tada jau reiksi ne vien peticijomis valdiai ir kova dl savo atstov parlament, bet ir kultrine veikla. Kas kart vis daugiau m rastis laikrai, atsirado pasiaukojusi veikj, ir m kurtis lietuvikos draugijos. Laikraiai. Pirmasis lietuvikas laikratis Maojoje Lie tuvoje buvo tikybinio turinio. Tai buvo 1832 m. pradtas leisti misij laikratis N u s i d a v i m a i a p i e E v a n g e l i j o s p r a s i p l a t i n i m t a r p y d i r p a g o n i " . Daugiau takos betgi visuomenei turjo 18491880 m. su valdios pa rama prof. Kuraiio leistasai Keleivis". Jis buvo leidiamas tam tikslui, kad ukirst keli tuo metu lietuvi tarpe plintan ioms, Prs karalystje sigaljusioms revoliucinms idjoms; todl jis palaik prsikj patriotizm ir monarchizm. Vliau atsirado dar daugiau lietuvik laikrai; vieni i j gyvavo ilgiau, kiti trumpiau. J tarpe buvo ir toki, kurie jau stojo ant grynai tautiko pagrindo, gyn tautikus lietuvi reikalus, o nuo 1878 m. e r n o redaguojamoji L i e t u v i k a C e i t u n g a" net m skelbti bendrum su Didiosios Lietuvos lietuviais (mat, joje buvo pradj rayti ir vlesnieji A u r o s" bendradar biai). Bet prie radikalj jos tautikum kilo nepasitenkinimas, ir redaktorius vl pavert j paprastu informaciniu laikraiu be jokios ideologijos. Tokio pat likimo susilauk ir kit laikra i panas bandymai. Tuo bdu iki pat paskutinij laik 624

Pirmasis lietuvikas laikratis - Nusidavimai apie Evangelijos prasiplatinim tarp yd ir pagoni". (1832 m. pradtas leisti Tilje, tais paiais metais perkeltas j Karaliaui; sustojo tik didiojo karo metu).

Maojoje Lietuvoje negaljo pasirodyti laikratis su aikia tau tikja ideologija. Tautikoji veikla turjo apsiriboti siaurut mis draugijomis, maais artim moni breliais ir j ryiais su D. Lietuvos veikjais. Draugijos. Jau nuo pat X I X a. pradios visame krate bu vo daug religini draugij. Jos buvo gana stipri lietuvybs at spara, nes stropiai saugojo lietuviksias pamaldas, lietu viksias giesmes ir vartojo susirinkimuose savo kalb; taiau jos buvo grynai religikos, laiksi grieto paklusnumo dvasikai ir pasaulinei vyresnybei ir tautik kov laik nusikaltimu. Is j galima buvo gauti paramos tik peticijoms, tik ko nors nuolankiai praant.
Lietuvos Istorija, 40

625

Susipratusi veikj grup pradjo kurti kitos ries orga nizacijas, kurios padt palaikyti ir ginti lietuvyb. Pirmoji tokia organizacija buvo 1885 m. Tilje kurta B i r u t s" draugija. Tuo tarpu, kai vokiei Literat Draugija turjo tiksl konservuoti lietuvikosios kultros krinius mokslo reikalams, Biruts" tikslas buvo s t i p r i n t i l i e t u v i k u m i r k e l ti t a u t i k s m o n . Jos sumanytojai buvo Basanavi ius, lipas, Zauerveinas, M. Jankus, V. Bruois, Miksas ir nemaa kit M. Lietuvos veikj. I karto draugija gyvavo gana sunkiai, bet, vsdama savo deimtmet, ji suorganizavo didel dain vent ir kr L i e t u v i G i e d o t o j D r a u g i j , kuri Vydno (Storastos) vadovaujama tebegy-

krimo tautikoji Maosios Lietuvos lietuvi smon nedaug tepraskaidrjo. Klaipdos kratui prisijungus, tautikas susipra timas tenai stiprja, bet anapus Nemuno daugyb lietuvi eim ir toliau labai vokietinamos; nepasiduoda germanizacijai tik nedidel dalis susipratusi lietuvi. odiu, itisus amius slgs vokiei jungas nepajg nu tautinti Maosios Lietuvos iki pat paskutini laik. Tiesa, lie tuvikasis odis ten nebuvo niekad udraustas: ten visada buvo galima spausdinti knygas (beje, ten lietuviai iki pat ms laik jas spausdino ne lotyniku, bet gotiku riftu). Taiau nutau tinimas ten jo kitokiu keliu. Ypa iauri pasidar germaniza cija paskutiniais metais. Anksiau ten galdavo net prisiglausti Didiosios Lietuvos veikjai: spaudos draudimo laikais ten buvo spausdinama daugumas lietuvik knyg, skirt Didiajai Lietuvai; ten buvo kurtos net specialios lietuvikoms kny goms spaustuvs (Miko, Jagomasto spaustuvs Tilje, Jankaus Bitnuose). Dabar klaipdikiams lietuviams prasidjo nauja veiklos gadyn. Tik lik vokiei valdioje unemunieiai lietuviai kenia skaudi priespaud ir nemonik germanizacij. 12. Lietuvi bkl Maojoje Lietuvoje iais laikais Pokariniai Vokietijos tikslai ir Lietuva. Pralaimjusi kar, Vokietija 1919 m. Versalio taikos traktatu buvo labai suvaryta. Daugelis valstybi atgavo vienos didesnius, kitos maesnius Vokietijos seniau uimt emi plotus. Be to, Vokietija turjo mokti milinikas sumas karo nuostoliams padengti (reparaci jas). Jos vidaus santvarkai priirti buvo paskirta valstybi nugaltoj kontrol; buvo apribotas jos kariuomens skaiius ir suvarytas ginklavimasis. Taiau per keliolika pokarini met Vokietija jau spjo atsigauti. Gyvendama ekonominius sunkumus, ji pirmuiausia svajoja atgauti kolonijas ir gal bt net plstis ryt Europos link, kur tariasi rasianti savo didiulei pramonei almen ir vietos savo gyventoj pertekliui kurdinti. Tad Lietuva rytuose yra 627

Maosios Lietuvos lietuvaits liaudies meno parodoje, Tilje, 1934 m.

vuoja ir dabar. 1904 m. dr. Gaigalaiio buvo kurta Klaipdoje tikybine lietuvi draugija, vardu S a n d a r a " , kuri irgi tebe gyvuoja, jungdama viso krato lietuvius. Buvo dar kurta ir maesni draugij. Taiau iki pat nepriklausomosios Lietuvos 626

viena i t valstybi, su kuria itokiai Vokietijos ekspansijai pirmiausia tekt susidurti. O Lietuvos atgautasai Klaipdos kratas dar labiau jaudina kai kuriuos Vokietijos visuomens sluoksnius. Visa akcija prie Lietuv Vokietijoje varoma, lyg usistojant u tariamai spaudiamus Klaipdos krato vokieius. Vokietija, 19234 m. einant deryboms dl Klaipdos kra to prijungimo prie Lietuvos, tam prijungimui aktyviai nesiprie ino. Dabar Vokietijos politika jau visikai kitokia. Versalio traktato nuostatai Vokietijos jau ymiai sugriauti: ji jau liovsi mokjusi reparacijas, sulau nuostatus, apribojanius jos ka riuomens skaii ir ginklavimsi, sulau taip pat Lokarno su tart, kuria buvo sipareigojusi Pareinje (Pranczijos ir Belgijos pasieny) nelaikyti kariuomens ir nedaryti joki karini ren gim. Bet ligi iol dar tebra nesugriauti tie Versalio traktato punktai, kurie nustat valstybi sienas. Galimas dalykas, kad Vokietija stengsis pralauti ir tuos nuostatus. Apie sienos su Lietuva revizij Vokietijos valdia oficialiai dar nieko nekalba, bet utat labai garsiai apie tai aukia valdiai artimos ir jos remiamos organizacijos. Es, Klaipdos kratas neteisingai atiduotas Lietuvai jis ess vokikas; lietuviai ten persekioj vokieius, nesilaik konvencijos nuostat ir t.t. Tiesa, prie Klaipdos vokikum labai aikiai liudija tas faktas, kad dar daug lietuvi gyvena Vokietijos valdomoje Ma osios Lietuvos dalyje, anapus Nemuno. Todl vokieiai m labai rpintis inaikinti lietuvyb anapus Nemuno ir remti vo kikum Klaipdos krate. U Nemuno lietuvyb be galo per sekiojama: lietuviai veikjai suvaryti, danai visoki demon strantai idauo jiems langus, o juos paius sumua. Ypa daug tenka nukentti Tilje gyvenaniam raytojui filosofui Vydnui, kuris vadovauja vietos lietuviams. Be to, vokieiai kaip manydami stengiasi Maajai Lietu vai suteikti vokik ivaizd. Todl ten persekiojama ne tik lietuvi kalba, bet ir visa, kas yra susij su Lietuvos ir lietuvio vardu. Taip antai, nuo ami ilik lietuviki viet vardai kei iami vokikais, ir t. t. Karaliauius ir artimesnieji miestai yra pasidar agitacijos centrais prie Lietuv. Rytprsius i visos Vokietijos daromos jaunimo ekskursijos; ia taip pat organi628

zuojamos vairios vents ir kursai, kuri metu stengiamasi kalti vokiei jaunimui, kad j tautos udavinys valdyti Rytus. Pastangos paneigti lietu vikj M. Lietuvos praeit. Darant Versalio taikos sutart, Lietuvos atstovai, reikalaudami sau Klaipdos krato, nurodi njo, kad jis ir visa Maoji Lie tuva nuo ami buv lietuvi ki ir kad vokieiai ten es at jnai. Tai yra tokia aiki tiesa, kurios neneig net patys vo kiei mokslininkai. Lietuvos atstovai tada ir rmsi vokiei mokslinink ivadomis, kurios prie kar buvo vieningos. Ta iau pamat, kad tie j moksli nink darbai panaudojami prie juos paius, vokieiai dabar su sigrieb jau k kita rodinti. Jie Vydnas (Vilius Storasta). dabar sako, kad seniau tarp Vyslos ir senosios Vokietijos Rusijos sienos gyvenusi atskira prs tauta. Kad vokieiai ia yra atjnai, jie negali paneigti, ir todl jie tatai nutyli, o tik rodinja, kad Maosios Lietuvos senieji gyventojai buv prsai, ne lie tuviai, ir kad todl Lietuva toms emms, t. y. ir Klaipdos kra tui, negalinti turti joki teisi. Es, tik per karus su Lietuva Maosios Lietuvos gyventojai prsai ibgioj, ir tuiuose ordino valdomuose plotuose buv kurdinti ateiviai i Lietuvos. Taigi jie es tik sveiai, atj prayti ordin darbo ir duonos. Savaime aiku, kad tai tra tik dabartinei vokiei politikai pri taikyta tez, kurios neteisingum jau rodo ir netiktas jos atsiradimas. Tiesa, kad vokiei ordino, o vliau Prsijos kunigaiki emes nubgdavo lietuvi valstiei, tik niekad jie ten nebgo masmis ir niekad jie ten negaljo sudaryti gyven toj daugumos. Anais laikais visur valstieiai bgiodavo i vie nos valstybs kit; tad j ne tik atbgdavo i Lietuvos Pr sij, bet ir i Prsijos Lietuv. 629

Lietuvyb Klaipdos krate lig iol iliko tvirtesn, negu bet kurioje kitoje Maosios Lietuvos dalyje. Daugumas krato gyventoj ia tebra lietuviai ir lietuvikai tebekalba, taiau j tautikas susipratimas vis dlto nra stiprus. Lietuvi inteli gent ia tebra nedaug, nes vietiniai kinikai nebuvo prat leisti savo vaik moksl, tad ir dabar dar maa j teleidia. Krato dvarininkai ir miestieiai daugumas yra suvokietj arba i Vokietijos atsikraust vokieiai. Konservatyvs vietos kinin kai nuo priekarini laik yra prat irti turtingesniuosius, kaip savo vadus, todl ir dabar pasiduoda j takai. Tuo tarpu tie vokieiai vadai yra susiri su Vokietija, klauso i ten ateinani nurodym, i Vokietijos gaunamais pinigais sten giasi visokiais bdais palaikyti vokietyb ir svajoja sulaukti progos atplti tam lietuvikam kratui nuo Lietuvos. Klaipdos krat prijungus prie Lietuvos (1923 m.), daugu mas ten buvusi vokiei valdinink, paskatinti i Vokietijos, negro j, bet liko vietoje gyventi. U tai, kad jie negro, Vokietijos valdia jiems net mokjo priedus prie algos. Tiems patiems vokietybs palaikymo tikslams buvo panaudojamos ir tos didels sumos, kurias Vokietijos valdia mokjo daugeliui gyventoj, kaip atlyginim u nuostolius, patirtus karo metu. Taiau, kai tik kuris nors i toki pensinink pasirodydavo vokieiams nepalankus, tuojau tokiam nebemokdavo pinig. Be to, i Vokietijos gautais pinigais buvo suorganizuotos eko nomins draugijos, kurios duodavo kininkams paskol, supir kindavo i j gyvulius ir kitus kio produktus. T o s organi zacijos ekonomikai spaud susipratusius lietuvius kininkus, neduodamos jiems paskol, nepirkdamos i j kio produkt ir t.t. Tuo bdu visi maai tesusiprat lietuviai kininkai d josi prie vokik draugij. Taiau per rinkimus krato seimel vokieiai itomis prie monmis dar nesitenkindavo: kiekvien rinkim metu kratas dar bdavo upilamas pinigais, o kartu bdavo paskleidiami gandai, kad netrukus ateisianti vokiei kariuomen, ir visiems, kurie per rinkimus pasirodysi vokieiams nepalanks, bsi riestai. Tatai bdavo skleidiama ne tik paiam Klaipdos kra te, bet t pat kartojo ir visa Vokiei (o ypa Karaliauius) spauda ir radio stotys; o 1935 m. seimelio rinkim ivakarse 630

labai atvirai Lietuvai pagrasino net patsai Vokietijos vyriausy bs ir valstybs galva Hitleris. Jo ta proga reichstage pasa kytoji kalba buvo pakartotinai ploktelmis transliuojama per radio. Aiku, daug kas jos klaussi ir Klaipdos krate, ir visa tai veik gyventoj mases. itokio spaudimo dka krato sei mel visada irenkama daugumas vokikj sra atstov. Taip antai, pastaruoju metu i 29 seimelio atstov viet lietu vikieji sraai telaimjo vos 5. Krat valdanios direktorijos, itokio seimelio sudaromos, danai klauso tik nurodym i Vo kietijos ir varo t pat vokietinamj darb, kaip ir vokikosios organizacijos. Nepaisydamos konvencijos, reikalaujanios, kad Klaipdos krato administracijoje bt lygiomis vartojamos dvi valstybins kalbos lietuvi ir vokiei, iki pat pasku-

Vyriausiasis Maosios Lietuvos Gelbjimo Komitetas, kuris paruo Klaipdos krato sukilim ir 1923 m. sausio 9 d. paskelb manifest j gyventojus.

tinij laik direktorijos visikai nereikalaudavo i vokiei val dinink imokti lietuvikai; daugumas mokykl mok tik vo kikai, ilgai nebuvo mokoma lietuvi kalbos net Klaipdos mo kytoj seminarijoje, i kurios ieina pradios mokykl mo kytojai. 631

Klaipdos kratas, perduotas Lietuvai, pagal konvencij, tvarkosi autonomikai, o centro valdiai ten atstovauja guber natorius, kurio pareiga priirti, kad bt vykdoma konven cija, kad nebt nusikalstama Lietuvos valstybs konstitucijai ir kad nebt eidiamas Lietuvos valstybs suverenumas. Mat, Klaipdos kratas yra Lietuvos valstybs dalis (kaip ir kiekviena kita jos provincija), tiktai decentralizuota, vadinasi, turinti savotik valdymosi aparat, savotik platesn savivaldyb. Taiau itokiomis slygomis gubernatoriui visuomet buvo gana sunku Klaipdos krate ginti valstybs interesus. Pagaliau Klai pdos vokietininkai tiek sidrsino, kad net m rengtis sukili mui. Tada jau nebegalima buvo ilgiau belaukti, ir teko juos sudrausti, nors dl to ir buvo usitraukta Vokietijos rstyb: ji tuojau m spausti Lietuv ekonomikai, atsisak pirkti Lie tuvos prekes, m daryti klii Lietuvos preki tranzitui kitas valstybes, net m trukdyti lietuvi tranzitin pervaiavim per Vokietij. O visa tai atsitiko tik dl to, kad lietuviai pagaliau pasiryo nebeleisti vokietininkams griauti valstybs pamat savo respublikoje ir ruoti sukilimo Klaipdos krate. Kai 1931 m. direktorijos pirmininkas Betcheris ir du seimelio nariai, nuvyk Berlyn, m tartis su Vokietijos vyriausybe, to jau buvo per daug. Tada gubernatorius pirm kart atleido direktorij be seimelio sutikimo. Dl to konfliktas su Vokietija pasiek aukiausi laipsn. Vokietijai reikalaujant, konvencijos signatarai (j pasiraiusios didiosios valstybs) ikl principin klausim: ar gali gubernatorius i viso atleisti direktorij? Byla buvo svarstoma Taut Sjungoje, o i ten ji pateko Tarptautin Hagos Tribunol, kur pasibaig Lietuvos laimjimu (1932 m.). is laimjimas labai sustiprino pasaulio akyse Lietuvos valstybs teises Klaipdos kratui. Taiau i Vokietijos ragi nami vokietininkai vis nerimo; pagaliau, iplt krate pusiau karikas organizacijas, jie m ruotis sukilimui. I Vokietijos nurodomos ir pinigais remiamos organizacijos (j buvo pora) veikiai sustiprjo. T organizacij vadai Neumanas ir Sasas abudu tarp savs lenktyniavo dl takos vokietinink tarpe, taiau nepajg vienas kito nukonkuruoti. J vadovaujamos organizacijos paraleliai ruosi tam paiam tikslui, ligi pagaliau j veikimui buvo padarytas galas. Susekus daug inkriminuo632

jamosios (nusikaltimo rodomosios) mediagos, visi svarbesnieji organizacij vadai buvo aretuoti: jiems buvo ikelta byla u valstybs idavim. Daugelis j teismo buvo pripainti kaltais ir nubausti kalti. Keletas j, nuud tart neitikimu savo draug, buvo nuteisti mirti, taiau valstybs prezidentas savo malons aktu jiems bausm pakeit kaljimu. Bylos metu surinktoji mediaga aikiai parod visus vokie tinink idavikikus darbus ir j i Vokietijos gaunam pa ram. Apie tai buvo plaiai raoma viso pasaulio spaudoje, nes bylos metu Kaun buvo privaiav daugyb usienio urnalist. Tuo tarpu vokiei spauda vis laik auk apie tariamus j tau tiei persekiojimus. Po bylos santykiai su Vokietija dar labiau paatrjo. Nordama suspausti Lietuv ekonomikai, Vokietija visikai liovsi pirkusi Lietuvos gaminius ir net m daryti kli i Lietuvos preki tranzitui per Vokietij. Taiau n itos prie mons negaljo priversti Lietuvos atsisakyti nuo savo teisi. Vietoje nustot Vokietijos rink buvo surastos kitos; ypatingai pagyvjo prakybos ryiai su Anglija. Tik 1936 m., padarius nauj prekybos sutart, Lietuvos prekyba su Vokietija i dalies vl atsinaujino. Lig iol betgi nematyti visiko ramumo Klaipdos krate. Klaipdos krato gyventojai, itisus amius gyven atskirti nuo Didiosios Lietuvos, be abejo, dar ne visi spjo susiprasti es vie nos lietuvi tautos sns. Taiau jau matyti pragiedruli: j tarpe jau kuriasi lietuvikj organizacij, ryiai tarp Didiosios ir Maosios Lietuvos gyvja vieni kitus ima geriau painti ir suprasti. O tam susipratimui pagreitinti yra sikrusi speciali Lietuvos Vakar Sjunga, kuri tuo ypatingai rpinasi.

III. Lietuviai emigracijoje

a. Emigracijos pradia ir centrai

1. Emigracijos pradia Nra pasauly n vienos tautos, kurios visi nariai gyvent prie vieno daikto; visada atsiranda dalis, kuri ivyksta iekoti 633

geresni gyvenimo slyg svetur. Vieni ivyksta tik kuriam lai kui udarbiauti, o kiti jau niekuomet nebegrta savo krat. Savo tv emje dabar lietuvi tegyvena apie 3 mi lijonus (apie 1 milijon j yra neivaduotose Lietuvos emse), o ivykusi svetimus kratus yra apie 1 milijon. Tik maa j dalis tra artimuose Europos kratuose; daugumas yra ikeliav tolimus ujrius, ypa Amerik. Kada lietuviai pradjo kel tis svetimus kratus, sunku susekti. Pirmieji lietuviai ieiviai atsirado jau labai seniai; dar pagonikaisiais laikais jau vienas kitas lietuvis nusikraust gyventi j vakar Europ. Bet tai tebuvo tik atskiri asmens ar atskiros eimos. Vliau, kai buvo vesta baudiava, bgo iekoti geresni gyvenimo slyg valstieiai, o kai X V I X V I I am. prasidjo tikybins kovos, bgo svetur vairs sektantai, kuriems Lietuvoje kartais bdavo draudiama savaip tikti. Rusams umus Lietuv, ypa po ne pavykusi sukilim pabgdavo Vakarus nemaa ir bajor. Bet visi tokie ieiviai lietuviai nesusiburdavo draug: jie vykdavo vairiausius kratus, tlas i j grdavo atgal, o kiti daniausiai susiliedavo su vietos gyventojais ir nutausdavo. Visai ki taip virto, kai antroje X I X am. pusje prasidjo gausi valstiei emigracija. Panaikinus baudiav, visi galjo vykti, kur tik kam pa tinka. Kadangi gyvenimas namie tuomet buvo labai vargingas, tad daugelis baudsi iekoti geresni slyg svetur. Kaip tik tada pasklido inia apie geresn gyvenim Amerikoje, ir dau gumas m plaukti tenai. Pirmieji ten vyko unemunieiai (su valkieiai), kurie anksiau buvo atleisti nuo baudiavos. Ne trukus ten pradjo vaiuoti valstieiai ir i visos Lietuvos, ypatingai po 1867 ir 1868 m. nederliaus, po kurio prasidjo ba das. Nuo to laiko lietuvi skaiius Amerikoje m augte augti. Vieni ten vyko, slapstydamiesi nuo kariuomens, kiti, slpda miesi nuo rus persekiojim u platinim lietuvik knyg ir t. t., taiau daugumas ten iekojo geresnio gyvenimo. Tai buvo daniausiai beemiai ir maaemiai. Neretai sisdavo savo s nus svetur udarbiauti ir pasiturintieji kininkai. Kai kurie i j vaiuodavo Rusijos miestus arba kaimyn Ryg, kai kurie patekdavo kitus kratus, bet daugumas vis dlto vyko iau rin Amerik, t. y. Jungtines Amerikos Valstybes, o i dalies 634

Kanad. Tuo bdu jau prie didj kar lietuvi buvo papli tusi po vis pasaul; bet gausiau susibrusi tebuvo tik iau rinje Amerikoje. Naujoji pokarin emigracijos banga daugel lietuvi nublok Pietin Amerik. 2. Lietuviai iaurinje Amerikoje Kiek lietuvi dabar yra iaurinje Amerikoje, sunku tiksliai nustatyti: kiek ivykdavo i Lietuvos, niekas nekotroliavo, kiek atvykdavo Amerik, i pradi taip pat nebuvo ymima. Iki 1899 m. visus vaiuojanius lietuvius Amerikoje ymdavo rusais. Nuo 1899 m. lietuviai ir latviai buvo skyrium ymimi, taiau daugelis nesusipratusi lietuvi ir tuomet dar buvo y mimi lenkais arba rusais. Tuo bdu tiksliai negalima nustatyti, kiek j atvyko net po 1899 m. Nuo 1921 m. vaiavimas J. Amerikos Valstybes yra suvarytas, ir dabar ten maa beatvyksta i Lietuvos. Bet utat prie didj kar ten yra ivyk bent po kelet i kiekvieno ms kaimo. Reta lietuvi eima neturi ten gimini ar pastam. Visus duomenis sumus, ap skaiiuojama, kad visose Jungtinse Amerikos Valstybse dabar gyvena apie 700.000800.000 lietuvi. Dalis j yra atvyk i Lietuvos, o kita dalis yra gim ten pat, Amerikoje. Daugumas lietuvi Amerikoje gyvena miestuose; ems dar-

bu j veriasi tik maa dalel. Kai kuriuose miestuose lietuvi gana apstu bent po 10.000 (Wovcestery, Mass.; Clevelande, Ohio), kitur po 15.000 (Filadelfijoj, Detroite, Pittsburge), Naujorke (New Jork) j yra apie 30.000, o ikagoje (Chicago) net apie 100.000, t. y. beveik tiek pat, kiek ir Kaune. Be to, kai kuriose Amerikos srityse yra maesni miest bei miesteli, kur lietuvi yra arti puss vis gyventoj. Todl tokiuose mies tuose danai lietuviai patenka net savivaldybs organus. Taip antai, 1923 m. Westwileje (Illinois tate) renkant burmistr net nebuvo kito kandidato, kaip tik du lietuviai. Taiau ne visose J. Amerikos Valstybi srityse lietuvi yra vienodai. Daugiausia j yra Pensilvanijos ir Ilinojaus valsty bse (tatuose), trikampyje tarp Bostono, Baltimors ir ika gos miest. 3. Lietuviai Pietinje Amerikoje Iki didiojo karo beveik visi lietuviai ieiviai vaiuodavo j iaurin Amerik ir j Rusijos miestus. Po karo daugumas i eivi grjo i Rusijos kartu su karo pabgliais. Pirmaisiais ne priklausomybs metais daugelis gro ir i Amerikos. Nemaa j apsigyveno Lietuvoje, bet kiti vl sugro atgal Amerik. Pasunkjus gyvenimui, nuo 1921 m. J. Amerikos Valstybs labai suvar vaiavim. O kaip tik tuo metu, aprimus Lietuvos vi daus gyvenimui, atsirado laisv rank, norini rasti darbo svetur. Negaldami vaiuoti J. Amerikos Valstybes, daugu mas keliavo Kanad, i kur tikjosi slapta sigauti J. Amerikos Valstybes, o kiti isibaud piet Amerikos kratus. Ypatingai daug lietuvi atvyko Brazilij. Kadangi Pietinje Amerikoje dar tebra daug neinaudotos ems, tai tenykts valstybs m masinti save mones. Taip antai, 1925 m. Brazilijos parla mentas nutar atlyginti laiv bendrovms visas emigrant per veamsias ilaidas. Bendrovs tuojau kr savo agentras vi suose kratuose ir per kelerius metus nugabeno Brazilij 100.000 su virum europiei (mat, daug atsirado norini veltui va iuoti). J tarpe buvo ir keliolika tkstani lietuvi. Be laiv bendrovi nuvetj, atvyko dar daug lietuvi ir savo lomis, ir dabar Brazilijoje lietuvi bus apie 50.000, nors prie deimt met j ten labai maa tebuvo. 636

Tuo pat metu, kai augo emigracija Brazilij, daug lietuvi vaiavo ir A r g e n t i n , U r u g v a j ir kitus Pietins Amerikos kratus. Tuo bdu Argentinoje lietuvi dabar skai toma apie 30.000, Urugvajuje apie 10.000 (kitur maiau). Piet Amerikoje lietuviai irgi labai neisisklaid; jie ia su sibr apie kai kuriuos didiuosius miestus, kur klimatas pa lankesnis (mat, didiosios P. Amerikos dalies klimatas tropikas, lietuvi sveikatai netinkamas). Didiausias lietuvi centras Bra zilijoje yra Sao Paulo miestas ir jo apylinks, Argentinoje Buenos Airs ir Rosario miestai. 4. Lietuviai kituose pasaulio kratuose J. Amerikos Valstybse ir Piet Amerikoje lietuvi emi grant yra daugiausia. Bet j yra ir kitose alyse. Taip antai, jau nuo seno apie 10.000 lietuvi yra Kanadoje, apie 2.000 Af rikoje (daugiausia Piet Afrikoje), apie 1.000 Australijoje, apie 20.000 Anglijoje ir kotijoje. Nemaa j yra ir Latvijoje (Ry goje, Jelgavoje, Liepojoje), yra nuo sen laik likusi Rusijoje, yra po truput ir visose kitose alyse. I viso svetur gyvenani lietuvi yra apie 1 milijon. Tie, kurie yra isiblak po pasaul maais breliais, savo istorijos negaljo turti, bet utat gau singi Amerikos lietuviai ieiviai turi savo praeit. Be to, jie turjo didel tak ir paiai Lietuvai. b. Jungtini Amerikos Valstybi lietuviai

1. Ekonomin J. Amerikos Valstybi lietuvi bkl Lietuvos ieiviai buvo paprasti kaimo mons darbininkai ir smulks amatininkai. vaiuodami Amerik, jie turjo pa rodyti 3050 doleri. Tai buvo valdios reikalaujamas laidas, kad ateivis turs i ko gyventi pradioje, kol susiras sau darbo (daugiau pinig retas kuris i j nusivedavo). Tad lie tuviai Amerikoje turdavo pradt gyventi i penki pirt. Tik kiek usidirb, kai kurie imdavosi laisv versl: kas steig krautuves, kas smukles bei valgyklas, kas vertsi vairiais ama tais. Bet daugumas vis dlto tapdavo paprastais darbininkais 637

angli kasyklose ir vairiose dirbtuvse. Lietuviai gausiai apsi gyveno prie angli kasykl ir pramons centr. Vietomis jie uima itisus miest kvartalus. Ten jie turi vairiausi savo moni ir amatinink. Visi reikalai tenkinami sav moni- yra lietuvik krautuvi, kepykl, smukli, siuvj, kurpi, kirpj ir t.t. Lietuviai taip pat steigia savas akcines bendroves. Vienos j veriasi statyba stato lietuviams namus, kitos duoda pasko las ir t.t. odiu, Amerikos lietuviai stengiasi visus savo reikalus patys apsirpinti. Kai kurie i j yra praturtj ir turi nemaa net nekilnojamojo turto, kai kurie ten pat, Amerikoje, yra ij auktj moksl ir veriasi gydytojo, advokato, ininieriaus ar kitokia praktika. Apskritai ieiviai Amerik ive daug lietuvik jg, nes vaiuodavo paprastai vyrai ir moterys paiam savo tvirtume. Ive jie nemaa ir pinig. Apskaiiuojama, kad Amerik vaiav lietuviai valdios organams yra parod apie 4 milijonus doleri. Kai kurie ieiviai pinig turjo daugiau, negu buvo reikalinga parodyti. Tad pinig i Lietuvos Amerik buvo veta daug daugiau. Jei prie ivetj pinig dar pridsime ke lions ilaidas ir Lietuvos ieivi iauginimo ilaidas, tai ms piniginiai nuostoliai Amerikos naudai bus labai dideli. Apskai iuojama, kad paiai Lietuvai iauginimas ir kurdinimas Ameri kos lietuvi yra atsjs apie 5 milijardus lit. Taiau ieiviai yra dav Lietuvai ir daug naudos. 2. Lietuvi organizavimosi pradia J. Amerikos Valstybse Amerikos lietuvi santykiai su lenkais. Daugumas pirmj lietuvi ieivi nemokjo nei skaityti nei rayti. Todl i j ne buvo galima laukti tautiko susipratimo. Atvykdami jie inojosi es katalikai, atvyk i Polsios". Kadangi pirmieji ieiviai buvo kil i Unemuns, tai beveik tatai ir buvo teisinga, nes U nemun tebebuvo Lenk karalysts" ribose. Svetur lietuviai, be abejo, lengviau sueidavo su lenkais katalikais, negu su kitais svetimtauiais; lietuviai eidavo lenk banyias, nes ir Lie tuvoje daug kur buvo paprat girdti lenkikas pamaldas. Ne trukus buvo kurta bendr lietuvi lenk parapij su bendrais kunigais lenkais arba lietuviais. 638

Pirmosios organizacijos. Lietuvi visuomeninis judjimas J. Amerikos Valstybse i pradi taip pat buvo glaudiai susijs su lenkais; danai lietuviai arba j draugijls djosi su Tau tikja Lenk Sjunga, kuri buvo skelbiama esanti abiej taut organizacija. Atsirado draugij, kuri jau vieni vardai rod prisiliejim prie lenk, pavyzdiui: Unija Lubelska, Lietuvikai Lenkika Paelpin Draugyst arba K r o l a W l a d y s l a w a J a g i e l l y D r a u g y s t . Buvo draugij, turjusi grynai lietuvikus vardus, bet lenkikai raytus status, kuriuose bdavo akcentuojamas brolikas su gyvenimas" su lenkais. Arba tai vl koks keistas vienos drau gijos v a r d a s : T o w a r z y s t w o P o l s k i e B r a t n i e j P o m o c y S w i t e g o J e r z e g o , P a t r o n L i t w y (ven to Jurgio, Lietuvos Patrono, Brolikosios Paramos Lenk Drau gija). Lietuvikoji spauda Amerikoje atsirado 1874 m. Taiau ir ji buvo toje paioje lenk brolybs dvasioje. Joje labai retai tepasitaikydavo atresnis odis prie lenkus. Bet ilgainiui vis daugiau kildavo konflikt su lenkais. Lietuviai bendrosioms pa rapijoms rpinosi gauti lietuvi kunig, lenkai tam prieinosi. Bdavo atsitikim, kad lietuvis kunigas bdavo ivaromas i klebonijos, neleidiamas net banyi. Pagaliau banyiose kildavo net mutyni su lenkais. odiu, ir ia kartojosi tie patys reikiniai, kaip ir daugely banyi Lietuvoje. Per lietu vikas pamaldas lenkai pakeldavo triukm, stengdavosi lietu vius ivaryti i banyios, ir danai tekdavo auktis policijos

pagalbos. Taiau lietuvi nusistatymas ginti savo teises n kiek nemajo; j dar labiau paskatino tautikasis Amerikos lietu vi judjimas, ypa pagyvjs su 1883 m. atsiradusia Aura". Kaip tik tuo metu (1884 m.) atvyko J. Amerikos Valstybes i Lietuvos pabgs Prsus, o i ia Prs valdios itremtas aurininkas J. l i p a s . Jis pasidar viso tautikojo lietuvi judjimo vadas. I pradi jis m dirbti ia atrastoje lietuvi spaudoje kartu su veikjais, palaikiusiais ryius su lenkais. Bet 1885 m. jau m leisti savo laikrat L i e t u v i k j B a 1 s ", kur jam tekdavo beveik vienam ir prirayti, ir ispausdinti ir iplatinti. Per 4 metus, padedamas Lietuvoje ir Rusijoje gy venani lietuvi inteligent, savo laikratyje jis kl lietuvi susipratim, ragino paius lietuvius tvarkyti savo gyvenim, o nesiglausti prie lenk. T pat jis skelb ir gyvu odiu savo prakalbose. Sunku jam buvo veikti, nes reikjo kartu usidirbti ir duonos. Pagaliau, ms studijuoti gydy tojo mokslus, jis turjo net sustabdyti savo laik rat (1889 m.) Bet daug jau tada buvo jo nu veikta. Lietuvik parapij krimas. lipas ir tada jau buvo kartas laisva manis. Dani grieti i sireikimai prie Bany i ir kunigus labai ken k jo veikimui. Dalis lietuvi visuomens ven g bendrauti su bedie viu. Bet jam lietuvyb vis dlto buvo svarbesn u laisvamanyb. Netu Aurininkas dr. Jonas lipas Amerikoje. rdamas toki pat atsi djusi lietuvybs platintoj Amerikos lietuvi kunig tarpe, jis pasikviet kart patriot kunig A. B u r b (1889 m.), kuris jau 640

buvo pasiymjs lietuvi teisi gynimu Vilniaus vyskupijoje. Kunigas Burba, eidamas ivien su laisvamaniu lipu, Amerikos lietuvi tautikam susipratimui turjo nepaprastai daug reikms. Jis buvo gyvasis ryys tarp katalik ir laisvamani, susibrusi apie lip. Kai atvyko J. Amerikos Valstybes kun. Burba, ten lietu vik parapij dar nebuvo; buvo tik bendros lenk lietuvi pa rapijos. Lietuvi kunig lenkai jas nesileisdavo. Jiems ne sunku bdavo tatai padaryti, nes visos parapijos buvo kurtos j vardu, ir banytin vyresnyb juos palaik lietuvi kunig tokias parapijas neskirdavo. Apsigyvens Plymute, kun. Burba ved lietuvikas pamal das. Lenkai pradjo kelti banyioje triukm ir mutynes; pats kunigas Burba net buvo ivarytas i klebonijos. Tada lietuviai nutar kurti Plymute visikai nauj parapij. Tai buvo p i r moji lietuvi p a r a p i j a A m e r i k o j e (1889 m.). Vliau j m rastis kaskart vis daugiau. Lietuviams pasisek per imti kai kurias mirsias parapijas, bet daugumas j vis dlto liko len kams, nes j vardu bu vo kurtos. Tuo bdu uvo daug lietuvi dt pinig. Lietuviai, kurdami savo parapijas, nesu skubo tuojau kurti sa vo kapini. Vos krus pirmj lietuvi parapi j, mir lietuvio Jono Kudirkos dvi dukrels. Jos buvo palaidotos bendrose su lenkais ka pinse, kur ir anksiau , i t - .i. buvo laidojami lietuviai.
Lietuvos Istorija, 41

, , , Kun. Aleksandras Burba, (1855 1898 m) 641

Suinoj tatai, lenkai ikas mergaii grabus ir imet u kapini tvoros (u tai kultringieji patriotai", inoma, buvo suimti ir pateko kaljim). Paplitusi inia apie it biaur darb be galo sujaudino lietuvius, ir dar labiau pagyvjo skyrimasis nuo lenk ir lietuvikj parapij krimas. Deja, lietuvi atsiskyrimas nuo lenk retai kur pasibaigdavo be triukmo ir be mutyni; pasi taikydavo net umut. Dabar J. Amerikos Valstybse jau yra apie 150 lietuvik parapij, kurios turi 60 milijon doleri turto ir ilaiko 70 su virum lietuvik mokykl. Apskritai sava parapija Amerikoje pasidar lietuvikojo gyvenimo centru. Lietuvikj parapij steigimo nuopelnas priklauso sutartiniam lipo ir Burbos veikimui. Juos abudu j bendr darb suved tik tautos meil. iaip abu buvo visikai prieing nusistatym: vienas buvo kartas laisvamanis, kiekviena pasitaikiusia proga puols ku nigus, o kitas buvo energingas, niekam nenusileidis kunigas. Ir vis dlto jie gana ilgai veik bendrai: kartu vainjo po lietuvikas kolonijas, kartu vaikiojo j susirinkimus, kur ragino lietuvius skirtis nuo lenk. Kunigui Burbai daug kas prikidavo jo drau gyst su lipu; jis visiems atsakydavo, kad lipo bedievysts ne reiki paisyti, bet, jei jis k gera pasaks, nereiki atmesti. Vien kart Burba ra: P. lipas savo asmenikomis pairomis nra katalikas, bet jeigu jis, kaipo lietuvis, k naudingo lietuvystei pa rao, o tas veikalas nesiprieina ms tikjimui, tai su diaugsmu turime priimti ir jam dkoti: tautikuose dalykuose turi bti visuo menika pavalga, o ne asmenika". Pasauliir prieingumas gal gale vis dlto padar tai, kad j draugyst pairo: jie m vis daniau ginytis, ir Burba pagaliau lipui para atsisveikinamj laik: Norjau ir su bedieviais turti modus vivendi tautikuose dalykuose dl labo savo vargs tanios tvyns. Teisyb, buvai kiek sustojs vent tikjim u kabinti, o tai ir vl atgijo Tavo bedievysts apatalavimas . . . O k besakyti, kiek a turjau nukentti priekait i savo vientaui dl draugavimo su Tavimi. Jau mudviej draugysts ryiai per trko, nes ir pati lietuvyst ir katalikyst tai daryti veria. Gerai man vienas inteligentas sak, kai ketinau vaiuoti Amerik: geriau, girdi, vanduo su ugnimi susitaikins, negu Tu su lipu. Likie sveikas, tegul Tau Dievas padeda". Taiau po ito laiko dar pra jo itis pora met, ligi j biiulyst galutinai iiro.

3. Lietuvi draugijos J. Amerikos Valstybse Savialpos organizacijos. Lietuviai, atvyk Amerik, i pradi turdavo daug vargo: kartais kai kurie negaudavo tuojau darbo, kitus upuldavo ligos ir kitokios nelaims, o nebdavo kas padeda. Todl, kur gyvendavo didesns lietuvi grups, tam tikslui buvo pradtos steigti savialpos draugijos. Jos pa ddavo vargo itiktiems lietuviams ligos ar nedarbo metu, o kartais elpdavo ir moksl einant jaunim (ne vienas lietuvis t draugij pinigais baig net auktuosius mokslus). Jos pa prastai turdavo kurio nors Lietuvoje plaiai garbinamo ven tojo, Lietuvos kunigaikio ar inomojo veikjo vard (v. Ka zimiero, v. Jurgio, Gedimino, Vytauto, Daukanto, Kudirkos ir t. t ) .

v. Jurgio Kareivi Draugija Baltimorje.

Tautikosios lietuvi organizacijos. I pradios lietuvi draugijos neturjo grynai tautiko charakterio; tik lietuviams ski riantis nuo lenk m rastis organizacij, kurioms rpjo kelti lietuvi tautik susipratim. I pradi tos draugijos neturjo jokio tarpusavio sryio, jokio bendrojo centro, o kai kurios net buvo susiriusios su Amerikos lenk sjunga. T i k lietu643

642

viams pradjus skirtis nuo lenk, buvo imta rpintis sujungti visus lietuvius vien organizacij. Pirmutinis it reikal i kl dr. lipas. 1885 m. jo rpesiu buvo kurtas S u s i v i e n i j i m a s V i s L i e t u v i n i n k A m e r i k o j e . T o Su sivienijimo tikslas buvo pagelbti kitiems pakelti savo tautyst". Taiau jis greitai uvo. Jo vietoje lietuvi kunig pastangomis tuojau buvo kurtas kitas S u s i v i e n i j i m a s V i s Draugysi Katalikik Lietuvik Ameri k o j e . io Susivienijimo statuose buvo raytas toksai reika lavimas: Konas lietuvininkas, prigulintis ing susivienijim, pri valo ulaikyti savo nacij, priduot pagelb savo broliui nelai mje bvaniam, vest dievobaiming gyvenim ir davinti ger priklod (t. y. pavyzd) nog savs, taipgi naujai pribuvusiam broliui i Lietuvos duoti pagelb". itas Susivienijimas, kaip matyti ir i jo tikslo, i pradi maai tesirpino tautikosios smons adinimu. Jis ypatingai rpinosi sujungti visus lietuvius katalikus vien organizacij, nelaimje juos suelpti ir kelti j dor. I pradi ir jis gyveno geruoju su lenkais. Bet, kai Susivienijimo vadovyb 1890 m. pam kunigas Burba, jis pasidar grynai tautika organizacija, tolima nuo lenk. S u s i v i e n i j i m a s Vis^ D r a u g y s i K a t a l i kik Lietuvik Amerikoje vliau buvo pa vadintas Susivienijimu Lietuvi Amerikoje, taiau jo vadovyb pasiliko katalikikose rankose. Kun. Burbai pasitraukus (1893 m.), jo vadovyb perm kun. J. i linskas, kuris redagavo ir Susivienijimo organ T v y n " (18961902 m.). Tuo pat metu dr. J. lipo veikimo takoje jame susidar Susivienijimo vadovybei prieingas brelis, kuris nuolat buvo jai opozicijoje ir pagaliau 1901 m. suskald Susivie nijim. Tuo bdu atsirado du Susivienijimai: S u s i v i e n i j i mas L i e t u v i A m e r i k o j e ir S u s i v i e n i j i m a s L i e t u v i R y m o K a t a l i k A m e r i k o j e . Abi tos organizacijos ir iandien tebegyvuoja. Susivienijimas Lietuvi Rymo Katalik A m e r i k o j e i pradi teturjo vos 704 narius, o dabar turi 300 su virum kuop ir 20.000 nari. Turto jis turi apie 1.200.000 doleri. Jo organas anksiau buvo v a i g d " ir D r a u644

g a s", nuo 1917 met tapo G a r s a s " . Susivienijimo pirmi ninku paprastai renkamas kunigas. Susivienijimas daro kon gresus. B e to, jis yra krs A m e r i k o s L i e t u v i K a t a l i k F e d e r a c i j , kuri jungia visas katalikiksias Ame rikos lietuvi organizacijas ir ypatingai rpinasi vietimu ir mo kykl steigimu. Tos Federacijos rpesiu Amerikoje jau steigta labai daug katalikikj organizacij. Taip antai, Federacijos kurta (1899 m.) M o t i n l " , kuri, jos remiama, elpia lie tuvius moksleivius ir duoda stipendijas 100-ui student Amerikos ir Europos universitetuose. 1912 m. F-ja suauk ikagoje pirmj lietuvi moksleivi suvaiavim ir kr A m e r i k o s L i e t u v i R . K a t a l i k M o k s l e i v i S u s i v i e n i j i m (to Susivienijimo nariai, nuo savo organo G i e d r o s", buvo vadi nami giedrininkais). Karo metu ta organizacija pakriko; jos sky riai atskirose vietose dar tebeveikia, bet pats centras inyko. Ne maa katalik jaunimo Federacija suorganizavo ir Lietuvos V y i S j u n g o j e (tai madaug, kaip Lietuvoje pavasarinin kai); ji turi apie 100 kuop ir leidia savo laikrat V y t " . Bet daugiausia Katalik Federacijos rpesio buvo ski riama lietuvikj parapij ir mokykl steigimui. Parapij skai ius nepaprastai greit iaugo. 1889 m. buvo kurta pirmoji lie tuvikoji parapija; 1907 m. j buvo jau 41, 1915 m. 95, 1925 m. apie 120, o dabar j yra apie 150 (jose yra apie 200 lietuvi kunig). Tam tikslui reikjo nemaa ir kapitalo. Apskaiiuoja ma, kad banyi ir klebonij pastatymas lietuviams yra atsjs apie 60 milijon doleri. Amerikoje vis tautini banyi tur tas yra uraomas vyskup vardu. Dl to kartais esti ir nesu sipratim. Taip antai, kai kur lietuvi laisvamani ir grietesnij tautinink takoje Amerikoje yra atsiradusi katalik hierar chijos (vyskup) nepriklausom banyi, vadinamj tautini banyi. Bet j nedaug tra vos 6. Amerikoje yra ir lietuvi kunig sjunga, kuri veltui ilg laik rpinosi gauti atskir lietuv vyskup. Kitas, pats svar busis jos rpestis yra mokykl steigimas. Mat, lig iol sav parapijini mokykl teturi vos pus lietuvikj parapij. Tuo paiu reikalu ypatingai rpinasi ir Katalik Federacija. Fede racijos rpesiu mokym traukti vienuoliai, ypa marijonai ir v. Kazimiero seserys vienuols. Mokytoj darb taip pat 645

dirba vienuols prancikons. Bet ne visos vienuols dirba mokyklose; didel j dalis dirba vairiose prieglaudose ir ligo ninse. Lietuvi mokykl 1919 m. Amerikoje buvo apie 30, o dabar j yra 72; j daugum ilaiko parapijos (i viso ia lietuvi mokyklose mokosi apie 12.000 mokini). Visos jos yra prade damosios, tik vienuols kazimieriets ilaiko 2 auktesnisias mergaii mokyklas, vad. akademijas (jose mokosi apie 200 lietuvaii), o vienuoliai marijonai dvi berniuk kolegijas. Taiau visos mokyklos sunkiai veriasi, nes tvai daniausiai bemeilija leisti savo vaikus angliksias valdios mokyklas. Ir lietuvikose mokyklose daugumas dalyk yra dstoma anglikai, nes, jei bt mokoma vien lietuvikai, nesusiprat tvai visikai neleist j jas savo vaik.

nimas ir labdaryb yra svarbiausi katalikikj Amerikos lie tuvi organizacij darbai. J veikimas todl toks skmingas, kad jos turi didiul param banyi ir jas ilaikani parapij (ios savaime sudaro organizacij). S u s i v i e n i j i m a s L i e t u v i A m e r i k o j e , kaip matme, yra antroji didiul Amerikos lietuvi organizacija. I pradi tas Susivienijimas teturjo vos 616 nari, o dabar turi arti 20.000. J sukr tie veikjai, kurie buvo susigrupav apie dr. J. lip ir buvo nepatenkinti pirmojo Susivienijimo kata likikja vadovybe. Bet is Susivienijimas buvo toks pat ne vieningas, kaip ir pati dr. J. lipo veikla. Dr. lipas vis gyvenim kovojo dl dviej dalyk: dl tautos teisi bei su sipratimo ir dl laisvamanybs. Todl apie j susibr grietes nieji tautininkai ir laisvamaniai. Bet itos dvi savybs ne vi suose vienodai sutapo. Todl ir Susivienijimas nebuvo vienaly tis: jame susibr tautikos, liberalikos, socialistikos ir net ko munistikos srovs. Visos jos ligi iol tarp savs tebesivaro, todl Susivienijimo veikim vis laik trukdo vidaus nesantarv. Susivienijimo Lietuvi Amerikoje veikla yra siauresn, negu Susivienijimo Lietuvi Rymo Katalik Amerikoje, kuris savo veikimui turi didel Banyios param, o be to, pagrindin or ganizacin vienet parapij. Todl Susivienijimas Lietuvi Amerikoje neturi nei mokykl nei labdarybs staig, o tenkinasi siauresne kultrine veikla. Jis leidia tik vairias knygas, laik raius ir dalyvauja politikoje. Susivienijimo Lietuvi Amerikoje neramiausias elementas buvo komunistai. Jie kelis kartus mgino paimti savo rankas Susivienijimo vadovyb, taiau jiems tatai nepavyko. Pagaliau po triukmingo 1930 m. ikagoje vykusio Susivienijimo seimo jie sikr atskir organizacij A m e r i k o s L i e t u v i D a r b i n i n k S u s i v i e n i j i m . Tuo bdu Amerikoje atsirado treias lietuvi Susivienijimas. Kaip ir anie du, taip ir is rpinasi paalpomis nedarbo metu, parama ligoje ir gy vybs draudimu, o kultrinje ir ypa politinje veikloje laikosi bendros komunist linijos. Kitos organizacijos. Be i trij Susivienijim, J. Amerikos Valstybse bus dar apie 2.000 vairiausi smulki lietuvi kj organizacij. Tai vietins smulkios draugijos, kurios da647

Marijanopolio lietuvi kolegijos rmai.

Lietuvi vaikams, einantiems j valdios mokyklas, yra t pai vienuoli vedami lietuvi kalbos ir tikybos kursai. Juos vaikai lanko etadieniais ir sekmadieniais arba atostog metu. Paalpos, jaunimo aukljimas, vietimas, knyg spausdi646

niausiai turi tiksl remti savo tautieius nelaimje ar bendrai va ryti kok nors versl (bizn). Yra ir kultrini organizacij, pav., T v y n s M y l t o j D r a u g y s t (knygoms leisti), jaunimo organizacija L i e t u v o s V y i a i ir kt. Be to, ne maa yra profesini organizacij: kunig, gydytoj, mechanik, vargoninink ir kt. sjung. I viso organizuot lietuvi J. Amerikos Valstybse bus apie 200.000 (apie 40.000 Susivieniji muose ir apie 160.000 smulkesnse organizacijose). Seniau itoki lietuvikj organizacij ia buvo daug dau giau; dabar daugumas smulki savialpos organizacij jau i nyko. I dalies tas atsitiko dl to, kad smulkij draugij dar b perm dirbti stambiosios, bet svarbiausia dl to, kad, prie vietos slyg prisitaik ir suamerikj, lietuviai kaskart vis labiau netenka tautikosios vienybs jausmo. Inyko ir daugelio organizacij turtosios puonios uniformos bei enklai. Prie

reiviai buvo mokomi, turjo savo uniform ir pasirodydavo vairiuose paraduose ir veni ikilmse. Bet dabar jau nieko to nebr. 4. Lietuvi spauda J. Amerikos Valstybse Lietuvikosios spaudos pradia. Amerikoje lietuviams i pradi buvo labai sunku kultrikai dirbti, nes ten vykdavo paprasti nemokyti kaimieiai, kuri daugumas nemokjo nei skaityti nei rayti. Bet jau 1874 m. atsirado vienas lietuvikai pramoks lenkas Tvarauskas, kuris suman leisti lietuvik laik rat. Pirmas jo bandymas nepavyko L i e t u v i k a G az i e t a" jo labai trumpai, bet vliau jis pradjo leisti savait rat U n i j ". i kur laik (18845 m.) redagavo Amerik atvyks dr. J. lipas. Taiau, nesutikdamas su lenkams pa lankia Unijos" linija, lipas j met ir pats m leisti L i e t u v i k B a l s " . Netrukus pradjo eiti Vienyb Lietuvi nink" ir vargonininko Bakausko Tamoausko redaguojamoji S a u l " , kurios tebeina ir dabar.

Amerikos lietuvi kari uniformos dr. Al. M. Rakaus muziejuje.

kelet deimi met Amerikos lietuviai buvo pradj organi zuoti ir savo kariuomen, kuri ketino reikalui esant perkelti Lietuv. Jos buvo organizuojamos net kelios divizijos; ka648

5. J. Amerikos Valstybi lietuvi ryiai su Lietuva Lietuviai ieiviai paiai Lietuvai, i vienos puss, daro nuo stol, nes iauginti jauni vyrai ir moterys ivea svetur ne tik nemaa pinig, bet ir darbo jg, kurios galt bti sunau dotos vietoje, savo krato gerovei kelti. Bet i antros puss, i eiviai daug ir gero padar Lietuvai ir tuo bdu atlygino nuosto lius. Emigracija juoba save pateisino, kad, Lietuvoje siauiant svetimj priespaudai, ieivi jgos savo krato gerovei kelti negaljo bti sunaudotos, ir jos bt turjusios namie skursti. Amerikoje ieiviai usidirbo pinig, suelp namie likusius savo gimines, o kai kurie gro atgal savo gimtj krat ir sitais geresn gyvenim. Apskritai beveik visi ieiviai ivykdami tikisi usidirb grti atgal, taiau grta palyginti nedaug. Apytikriai prie kar namo grdavo apie 2 0 % vis ieivi; grdavo paprastai ibuv Amerikoje keliolika met. Karo metu tik retas tegaljo grti, bet utat po karo, 19191921 m., ypatingai padidjo grtan i j skaiius: tada gro apie 20.000 ieivi. Daugumas j apsigyveno Lietuvoje, bet taip pat didel dalis, apsivyl Lie tuvos gyvenimu, vokiei marks kritimo metu, netek savo kapital arba bankrotav savo kurtose monse, gro atgal Amerik. Dabar maa ieivi begrta Lietuv: vieni nepasi tiki sugebsi manomai verstis Lietuvoje, kiti, palijus ekonomi niam Amerikos gyvenimui,patyr daug nuostoli, ir todl laukia, kada pasitaisys j reikalai. Taip pat labai didel dalis ieivi yra suamerikj; Amerikoje gim aug, Lietuvos net nemat, jie n neketina skirtis su prastine aplinka. Amerikos ieivi pinigin parama savo giminms, be abejo, gana didel. Tlas stambesnis kis Lietuvoje atsirado tiktai Ame rikos doleri dka. Bet nepalyginti daugiau nusipeln ieiviai, remdami kiekvien tautik darb ir tautiksias organizacijas Lietuvoje. 6. Tautikasis judjimas Lietuvoje ir J. Amerikos Valstybi lietuviai Spaudos draudimo laikai. Amerikoje lietuvi daugiau atsi rado tiktai spaud udraudus. Iki atsiskiriant nuo lenk lietu650
651

viai ieiviai nesirpino tautikais savo reikalais. Bet pradjus kurtis grynai tautikoms ieivi organizacijoms, Amerikos lie tuvi tarpe rasdavo paramos kiekvienas Lietuvos reikalas. Jau 1890 m. Amerikos lietuvi spaudoje buvo ikeltas su manymas leisti anglik laikrat, kuris aikint pasauliui lie tuvi skriaudas. Trkstant jg, tas sumanymas nebuvo vyk dytas, taiau Amerikos lietuviai veikjai stengsi kitais bdais supaindinti kitatauius su lietuvi reikalais, btent prie Rus

toks skyrius buvo suorganizuotas draugijos bendrai su Lietuvos inteligentais. Jame buvo parodyta lietuvika trobel, lietuvik rat rinkinys; diagramomis, prieraais ir specialiais leidiniais bu vo parodyta sunki lietuvi priespauda. Visa tai prm kart ikl Prancz ir iaip vakar Europos visuomenje lietuvi vard, lietuvi spaudos udraudim ir lietuvi kov dl savo spaudos teiss. vairios lietuvikos organizacijos rpinosi padauginti lietu vi inteligent skaii, duodamos moksleiviams stipendijas. Pro testai prie Rus valdi ia buvo reikiami iki pat spaudos drau dimo panaikinimo. Laikotarpis nuo spaudos leidimo iki didiojo karo. Kilus 1905 m. revoliucijai Rusijoje, Amerikos lietuviai tuojau steig Lietuvos judjimui remti komitet. Tuojau ia atsirado daugy b visoki sumanym. Buvo net pradta kalbti apie lietuvi universiteto krim Vilniuje. Buvo remiamos visos Lietuvoje veikianios organizacijos: socialistikos Amerikos grups rm Lietuvos socialistus, katalikai katalikiksias organizacijas. Susivienijimas Lietuvi Amerikoje 1902 m., o Susivienijimas Lietuvi R. Katalik Amerikoje 1907 m. steig Tautos Fond, kur kiekvienas narys mokjo po 5 centus per metus tautos reikalams. Papildomi kitomis plaukomis, Fondai rm Lie tuvoje veikianias organizacijas, ypa Saul", Ryt", ibur", Lietuvos Mokslo Draugij ir Dails Draugij. 1911 m. Sauls" draugijos atstovai kun. K. Alauskas ir kun. J. Tumas, atvyk Amerik, surinko 19.000 doleri. I j Kaune buvo pastatyti didiuliai Sauls" rmai, kurie pasidar tautikojo vietimo i diniu. Tais paiais metais J. Gabrys Paryiuje steig Lietuvi Informacij Biur, kuris taip pat buvo ilaikomas amerikiei pinigais. 1913 m. Amerik atvyko dr. J. Basanaviius ir M. Yas, kurie surinko apie 25.000 doleri Tautos Namams Vil niuje statyti. D. karo metu dalis t pinig uvo i Vilniaus i vetuose bankuose, o i kitos dalies 19151922 m. Lietuvi Mokslo Draugija leido tik k sikrusioms lietuvikoms mo kykloms vadovlius. Tuo pat metu Amerikos lietuviai m rpintis, kad jie ir oficialiai bt iskirti i kit taut. Prie 1910 m. J. Amerikos 653

Lietuvos" antrat. (Lietuva" jo 18921920 m.).

priespaud Lietuvoje bdavo ruoiami mitingai; juose pasakytos kalbos (kun. Burbos, dr. J. lipo), anglikai ispausdintos, b davo siuntinjamos visam pasauliui. Bdavo organizuojamos tau tikos lietuvi vents su ikilmmis, kuri tikslas buvo ne tik a dinti paius lietuvius, bet ir parodyti Lietuvos skriaudas pasau liui. 1894 m. visose lietuvi kolonijose dl Krai skeldyni vy ko protestai, gedulingi j minjimai, ir viso to atgarsis pasiek ne tik Amerikos, bet ir Europos taut spaud. Buvo ileista ke letas net svetimtaui parayt knygui, nuvieiani sunki Lietuvos priespaud; jos buvo isiuntintos visiems Rusijos ministeriams, senatoriams ir laikrai redakcijoms. Ne kart Rus administracijos organams buvo siuntinjami protestai dl lietuvi persekiojimo. Be to, Amerikos lietuvi organizacijos kaip manydamos, daniausiai pinigais, rm Lietuvoje veikianius inteligentus ir j organizacijas. Pav., 1898 m. Amerikoje buvo padaryta rinklia va serganiam Kudirkai suelpti. Jau 1894 m. trij lietuvi klierik, vliau ymi veikj kunig,A. Kaupo, A. Miluko ir J. ilinskopastangomis buvo kurta Ivinskio Draugija, kurios tikslas buvo rpintis, kad 1900 m. pasaulinje Paryiaus parodoje bt ir lietuvi skyrius; 652

Valstybi gyventoj surainjim lietuvi delegacija, apsilan kiusi pas prezident, pasiek tai, kad prezidento sakymu buvo vesta ir lietuvi rubrika. Nuo to laiko per surainjimus Ame rikos lietuviai jau nebebuvo priskiriami prie vairi kit taut, o buvo ymimi lietuviais (tik ne visi pasisakydavo es lietuviai). Rpesiai Lietuvos reikalais didiojo karo metu. Kilus di diajam karui ir Lietuv okupavus vokieiams, Amerikos lietu viai ypatingai sujudo padti nuo karo nukentjusiems lietuviams ir irpinti Lietuvai geresn ateit. Jau 1914 m. Filadelfijoje vy ko bendras lietuvi ir ukrainiei mitingas, kuris reikalavo i vyti maskolius Azij ir palikti Lietuv lietuviams, o Ukrain ukrainieiams". Sujudo visos organizacijos, taiau jau anksiau tarp j pasireikusi nesantarv neleido joms sutartinai veikti: katalikai, tautininkai ir socialistai nepajg tarp savs susitarti. Buvo bandyta suaukti vis lietuvi organizacij atstovus bendrj seim, taiau ijo du seimai katalik ikagoje, o tautinink ir socialist Brukline (Brooklyn). ikagos seimas nutar reikalauti Lietuvai autonomijos, o be to, reikalauti, kad lietuvi atstovai bt leisti bsimsias taikos derybas. Buvo irinktas net delegatas t kongres J. Gabrys, kurio Infor macij Biurui Paryiuje (1915 m. jis buvo perkeltas veica rij) buvo pavesta informuoti apie lietuvi reikalus Europos spaud; o Amerikos spaudai informuoti buvo kurtas to biuro skyrius Vaingtone. Be to, ikagos seimas nutar kurti T a u t o s F o n d nuo karo nukentjusiems lietuviams elpti ir autonomijai igauti. Taip pat buvo nutarta suorganizuoti i vis didij organizacij atstov Amerikos Lietuvi Tautos Taryb. Antrasis (Bruklino) seimas, socialist balsais atmets rei kalavim skirtis nuo Rusijos, kr L i e t u v o s e l p i m o F o n d , kurs pateko socialist rankas. Tuomet tautininkai, nutar skyrium organizuotis, kr tautikj lietuvi pirmeivi partij, kuri vliau virto Amerikos Lietuvi Tautine Sandara ir steig L i e t u v o s G e l b j i m o F o n d . Tuo bdu at sirado trys lietuvi Fondai, i kuri socialistikasis niekad ne dirbo kartu su kitais dviem ir rinko aukas tik nukentjusiems nuo karo elpti, o katalik ir tautinink Fondai kartais veikdavo ir ivien: mat, j abiej tikslai buvo vienodi elpti nukent jusius ir rpintis autonomija. 654

katalik 1916 m. suorganizuot T a u t o s T a r y b tau tininkai njo: jie suorganizavo savo A m e r i k o s L i e t u v i T a u t i n T a r y b . Prie t Taryb veikimo, siekianio auto nomijos, socialistai visai neprisidjo. Kiekvienas Fondas rinko aukas Lietuvai. Taip antai, ka talik Tautos Fondas yra surinks 1 / 2 milijono su virum do leri, tautinink Lietuvos Gelbjimo Fondas surinko apie 15.000 doleri, socialist Lietuvos elpimo Fondas irgi apie tiek pat; kur laik katalik ir tautinink bendras, o vliau vien tauti nink sudaromas A m e r i k o s L i e t u v i C e n t r o K o m i t e t a s (nukentjusiems nuo karo elpti) buvo surinks apie 250.000 doleri (viena rinkliava dav 230.000 doleri). Nuo tautinink atsiskyr katalikai kr L i e t u v o s A u t o n o m i j o s F o n d , kuris surinko apie 75.000 doleri. Be nuolatini Fond rinkliav, Amerikoje taip pat buvo su organizuota visam pasauly popieiaus paskelbtoji lietuvi

Lietuvi dienos Amerikoje (1916 m. lapkriio 1 d.) auk rinkikai Filadelfijoje.

dienos" rinkliava. Amerikiei Paalpa Nuo Karo Nukentju siems Lietuviams (kun. Miluko rpesiu kurtoji organizacija), jos garbs pirmininkui, Naujorko kardinolui Farley, padedant, 655

daugumoje Amerikos vyskupysi padar banyiose rinkliavas, kurios taip pat dav dideles sumas. Visi surinktieji pinigai buvo naudojami nukentjusiems nuo karo elpti (Rusijoje ir Lietuvoje), propagandai ir pai ame rikiei bei Lietuvos veikj politiniam darbui. Vliau dalis pi nig buvo atiduota kurianiosi Lietuvos diplomatams ir vai rioms delegacijoms, kuri to meto vyriausyb nepajg ilaikyti. J. Amerikos Valstybi lietuvi rpesiai dl Lietuvos laisvs. I pradi Amerikos lietuviai tereikalavo Lietuvai tik autonomijos. Jie siuntinjo savo delegacijas pas J. Amerikos Valstybi prezident, tuo pat rpinosi savuose ir anglikuose laikraiuose. Kai 1917 m. ruden Amerikos laikraiai pra ne, kad Lietuvi Taryba Rusijoje reikalaujanti visikos nepriklausomybs Lietuvai, tik tuomet apie j, o ne apie autono mij m kalbti ir visi Amerikos lietuviai, iskyrus socialistus (kai kurios grups to pradjo reikalauti jau 1916 m.). Kai visam pasauly paplito garsas, kad karas kariaujamas dl taut apsisprendimo ir laisvs teisi, tuomet, J. Amerikos Valsty bms stojant kar, apie 30.000 lietuvi stojo Amerikos kariuomen ir jautsi kariauj dl savo tautos laisvs. 1918 m. katalikai ir tautininkai suauk Naujorke treij lietuvi seim, kuriame dalyvavo apie 1.200 lietuvikj organi zacij atstov. Seimas nutar reikalauti, kad Amerikos vyriausy b pripaint Lietuvai nepriklausomyb, kuri Tautos Taryba Vilniuje jau buvo paskelbusi prie mnes (seimas vyko kovo 13 d., bet Amerikoje tuo metu dar niekas neinojo to vykio). Seimas irinko i katalikikosios Tautos Tarybos ir i tautinin k Amerikos Lietuvi Tautos Tarybos atstov vykdomj ko mitet ir gegus 3 d. nusiunt pas prezident Vilson abiej Taryb delegacij. Prezidentas delegacijai paadjo paremti Lie tuvos nepriklausomyb. sikrs vykdomasis Taryb komitetas (i 2 tautinink ir 3 katalik atstov) pradjo veikti Vaingtone; jis djosi su pirmojo ekoslovak prezidento T. Masariko kur tja Viduriniosios Europos Sjung, reikalaujania pavergtoms tautoms laisvs. Amerikos lietuvi takoje, pasigirdo Lietuvai nepriklausomybs reikalaujani bals net J. Amerikos Valsty bi senate; tam reikalavimui pritar net keletas ymiausij Amerikos politik. 656

Amerikos lietuviai savo surinktaisiais pinigais padjo ms vyriausybei suorganizuoti pirmsias atstovybes; j delegatai taip pat atvyko Versalio taikos konferencij ir padjo Lietu vos vyriausybs delegatams. Jie siuntinjo plaius memoran dumus J. Amerikos Valstybi ir kitoms vyriausybms ir var plai propagand. Tam tikslui irgi ijo daug pinig (pav., vien tik iplatinti Amerikos angl laikraiuose tkstaniams straipsni apie Lietuv buvo ileista 60.000 doleri). Taip pat Amerikos lietuviai padjo igauti i J. Amerikos Valstybi vyriausybs Lietuvai paskol produktais ir ginklais, o Ameri kos Paalpos Valdyboje jie igavo Lietuvai 1.000.000 doleri paskol. 1919 m. Lietuvos vyriausyb isiunt Amerik fi nansin misij Lietuvos paskolos laktams platinti, amerikie iai lietuviai nupirko bon u 1.800.000 doleri. itoji ir anksty vesn amerikiei lietuvi parama nepaprastai daug padjo ku rianiosi Lietuvos vyriausybei apsiginti nuo vis puolim ir sutvarkyti karo sugriaut krato k. Be amerikiei paramos ms valstybei pradioje bt buv labai sunku isiversti bt tek bristi iki aus skolas. Amerikos lietuvi parama Lietuvos pripainimo igavime. Amerikos lietuviai ne tik daug padjo Lietuvos valstybei su kurti, bet ir jos pripainimui igauti. 1919 m., abiej Taryb vykdomojo komiteto sumanymu, buvo pradti rinkti paraai u Lietuvos valstybs pripainim. 1921 m. J. Amerikos Valsty bi prezidentui buvo teiktos 138-nios para knygos, vadinamos Milijonu para". To pat buvo siekiama spaudoje, mitingais, delegacijomis, ir pagaliau 1922 m., po nauj Amerikos lietuvi ir Lietuvos diplomat ygi, J. Amerikos Valstybs pripaino Lietuv de jure. Po jos netrukus t pat padar ir kitos didio sios valstybs. Nepriklausomajai Lietuvai kovojant sunkias kovas su savo prieais, Amerikos lietuviai taip pat padjo kiek galdami. Len kams sulauius Suvalk sutart ir ugrobus Vilni, Amerikos lietuviai sukl itis protest bang, var plai propagand prie lenkus per Amerikos spaud, atskirais leidiniais, atviru kais, plakatais, ruo mitingus, siuntinjo pas J. Amerikos Vals tybi valdi delegacijas pareikti protestui prie lenk smurt ir prayti, kad verst lenkus grinti Vilni Lietuvai.
Lietuvos Istorija, 42

657

Milijonas para (138 knygos), 1921 m. gegus 31 d. teikt Amerikos prezidentui, praant pripainti Lietuva de jure.

7. Dabartin J. Amerikos Valstybi lietuvi bkl Didiojo karo metu kils sjdis Lietuvai pagelbti pa sibaig 1922 m., kai nepriklausomosios Lietuvos gyvenimas jo normalesnes ves. Bet ir toliau Amerikos lietuviai sa vo spaudoj atidiai sek Lietuvos gyvenim ir kiekvienu sun kesniu momentu reik jai savo param. Jie ir dabar gy vai reaguoja j Vilniaus byl, j lenk persekiojimus oku puotame krate, o taip pat ir j Klaipdos reikalus: tuojau rengia mitingus ir prao J. Amerikos Valstybi valdi pa laikyti teistus Lietuvos reikalavimus. Lietuvos politins srovs, ypa kultrins organizacijos, Amerikos lietuvi tarpe randa gy v atgars ir gauna j paramos; maa tra Lietuvoje organizacij, kurios bt nesikreipusios Amerikos lietuvius paramos. Daugumo organizacij atstovai yra buv Amerikoje, aplank lietuvi kolonijas ir surink nemaa pinig. Tokie atsilankymai jiems net griso, ir pagaliau i j net pasigirdo nepasitenkinimo 658

bals: es, juos tik tada tesikreipiama, kai norima pasipini gauti. Paskutiniu laiku toki pinigaunamj delegacij Ame rik jau nebesiuniama; kartais tiktai nuvyksta vienas kitas or ganizacijos atstovas su prakalbomis umegzti glaudesni idji ni ryi. J. Amerikos V. lietuvi parama ekonomikam Lietuvos k rimui. Pirmaisiai nepriklausomybs metais Amerikos lietu viai buvo pasiry padti pakelti ekonomin Lietuvos gerov, ypa prekyb ir pramon. Tuo reikalu dar 1916 m. Brukline vyko katalik ir tautinink organizacij atstov suvaiavimas karo sunaikintos Lietuvos krimo reikalams apsvarstyti. Jis steig L i e t u v o s A t s t a t y m o B e n d r o v ; t a bendro v msi organizuoti vairi ak bendroves, kurios po karo turjo persikelti Lietuv. Ir i tikro buvo suorganizuota nema a amatinink, pramoninink ir prekybinink bendrovi, ku ri dalis po karo buvo perkelta Lietuv. Be to, savo kapitalu ji parm ne vien bendrov, savarankikai susiorganizavusi Lietuvoje. Apskaiiuojama, kad Amerikos lietuviai prekybos ir pramons mones Lietuvoje djo apie 2 milijonus doleri. Bet daugumas t amerikiei bendrovi steigt moni Lietu voje veikiai bankrotavo, i dalies dl j vedj nesugebji mo prisitaikyti prie amerikieiams neprast Lietuvos gyvenimo slyg, o i dalies dl vokiei marks kritimo ir dl nuosto li, susijusi su lito vedimu. Kai kurios bendrovi mons vis dlto prigijo ir neblogai veriasi (pav., Drobs" audini bend rov, Amerikos Lietuvi Akcin Bendrov ir kt.). Be bendrovi, panaaus nepasisekimo sulauk ir daugumas atskir amerikiei lietuvi steigt moni Lietuvoje. Todl daugelis j parsku bjo atgal Amerik, apsivyl Lietuva. Igird apie tuos ne pasisekimus, Amerikos lietuviai apstojo grti su savo kapita lais Lietuv. c. Kultrin lietuvi ieivi kratuose bkl kituose

1. Lietuviai Pietinje Amerikoje Piet Amerikos lietuvi veikimo sunkumai. Po iaurs Amerikos, daugiausia lietuvi yra Pietinje Amerikoje, kur 659

pirmieji lietuviai pateko jau prie keliasdeimt met. Bet i pradi j ten buvo labai nedaug jie nesudar jokios didesns kolonijos. Isisklaid po plaiuosius kratus, jie negaljo tu rti jokio savo kultrinio gyvenimo, ir daugumas j jau nutauto susiliejo su vietos gyventojais. Ten gimusieji labai danai jau nebemoka lietuvikai: j lietuvikj kilim terodo tik pavards. Bet gryni lietuviai tebra visi tie emigrantai, kurie atvyko jau i nepriklausomosios Lietuvos. O toki ten dabar yra apie 100.000. Piet Amerikoje lietuviai yra isisklaid po visus rytinius jos pakraius, ypa po Brazilij, Argentin ir Urugvaj. Po kariniai ieiviai, ia atvyk, nerado joki lietuvikj organiza cij, joki staig, kurios bt juos globojusios ir padjusios sikurti, todl gyvenimo pradia jiems ia buvo labai sunki. Bet kadangi tkstaniai lietuvi susibr apie didesniuosius miestus, tai, danai susitikdami ir jausdami bendr varg, jie jaut reikal organizuotis. Taiau daugumas ieivi ir Piet Amerikoje i pradi buvo paprasti kaimieiai, kurie nesugebjo dirbti organizuojamojo darbo. Netrukus betgi atsirado ir inte ligent, deja, daniausiai visoki nuo teismo pabgusi i eikvotoj ar politini nusikaltli (rimt lietuvi inteligent ir dabar ten dar nedaug). Tokie tad inteligentai ten pradjo organi zuojamj darb. I pradi lietuviai darbininkai organizacijas ir atsiradusius laikraius irjo su didele viltimi. Taiau vei kiai nusivyl, nes pasirod, kad pirmieji lietuvi utarjais pa siskelb veikjai (ypa Brazilijoje) buvo su vietos imigracijos bendrovmis susidj makleriai, iek pasipelnymo. Be to, t pai organizatori buvo agituojama Brazilijoje steigti lietuvi emdirbi kolonij ir tam tikslui pirkti ems. Bet ir ia greitai pasirod, kad j silomose vietose lietuviams nemanoma sikurti. T u o bdu uvo daugyb santaup, sudt upirkimus, ir lie tuviai ieiviai m irti lietuviksias organizacijas su dideliu nepasitikjimu. Todl pirmj nesining veikj darbas la bai pakenk vlesnms organizuojamosioms pastangoms. ia dar prisidjo daugelis i Lietuvos pabgusi komunist: dl j nuo vietos valdios neretai tekdavo nukentti ir visiems lie tuviams. Taiau paskutiniu laiku svarbesniuose lietuvi gyvenamuo se centruose krus Lietuvos konsulatus ir visai Piet Amerikai 660

atstovyb Buenos Airs mieste, organizuojamasis darbas gero kai paeng. Atstovo ir konsul pastangomis siningi lietuviai veikjai gauna vis daugiau pasitikjimo, ir kultrinis lietuvi veikimas pamau pleiasi. Kultrin lietuvi bkl Brazilijoje. Brazilijoje didiausia lietuvi kolonija ir kultrinis centras yra Sao Paulo miestas, Sao Paulo estadoje (valstybje). Lietuvikoji spauda, pirmasis laik ratis (Brazilijos Lietuvis"), ia atsirado 1927 m. Tiesa, jis jo neilgai, bet tuojau jo vietoj atsirado nauj lietuvik laik rai. Kartu su spauda m pltotis ir lietuvi organizacinis gy venimas, kur ilg laik trukd tiktai vairs biznieriai ir komu nistai. Tad 1929 m. Sao Paul atvykusiam pirmajam Lietuvos konsului teko sunkus udavinys lietuvi veikim apvalyti nuo visoki inaudotoj ir kenksmingo komunist darbo. Be to, jam teko paremti organizacijas, spaud, mokykl krim, pa rapijos organizavim. Jau nuo 1928 m. Sao Paule parapijos organizavimu rpinosi kunigas Valaitis, bet jam tas darbas ne labai tesisek, nes daugumas lietuvi ia skurdiai gyveno, o be to, t darb trukd komunistai. Lietuvi kultrinis veikimas Sao Paulo mieste ir visoje Brazilijoje tebra dar nesutvarkytas, nors ir kiek paeng priek. Jau 1931 m. ia susikr L i e t u v i S j u n g a B r a z i l i j o j e . J i m leisti savaitrat L i e t u v B r a z i l i j o j e", kurs vliau buvo pavadintas L i e t u v i u". Bet vis dlto ne visos lietuvikos organizacijos prie tos sjungos yra prisid jusios: dalis dar tebra komunist ir kratutini socialist takoje ir kovoja prie tautik lietuvi sjd, leidia savo laikraius. Konsulato, kun. Valaiio ir kit veikj rpesiu yra kur tos net 4 lietuvi mokyklos (jose yra apie 400 mokini), kuri 3 turi net pasistaiusios nuosavus rmus. Dal tam reikalui pinig sudjo patys vietos lietuviai, bet nemaa paramos buvo gauta i konsulato ir i Draugijos Usienio Lietuviams Remti. Mokyklose mokoma pagal Lietuvos mokykl program; vado vliai taip pat gaunami i Lietuvos. Tuo bdu mokykl klau simas ia jau yra js tinkamas ves. Be to, Sao Paule jau su organizuota lietuvikoji parapija ir pastatyta banyia (paven tinta 1936 m. vasario 16 d.). 661

Kultrin lietuvi bkl Argentinoje. Argentinoje lietu viams organizuotis slygos buvo ramesns, nes ia nebuvo emi gracijos bendrovi, kurios, atveusios lietuvius, juos ir toliau bt inaudojusios. ia, be to, dar priekariniais laikais buvo smulki lietuvi savialpos organizacij, nes didesnis lietuvi skaiius Argentin atvyko dar X I X am. gale. Taiau tauti kajam lietuvi sjdiui Argentinoje trko inteligent, ir todl jis tebra gana silpnas, nors konsulatas ia buvo [steigtas net keleriais metais anksiau, negu Brazilijoje.

Lie.uviai bedarbiai Buenos Airs uosto krmuose 1933 m.

Iki 1930 m. tautikas lietuvi veikimas Argentinoje buvo visikai silpnas. Tiesa, ia buvo keletas organizacij, taiau n viena i j neturjo savo laikraio, todl negaljo tinkamai veikti. Tuo tarpu komunistikas gaivalas buvo sigaljs visoje Argentinoje ir plaiai veik lietuvi tarpe. T i k 1930 m. vietin Lietuvi Katalik v. Kazimiero draugija m leisti savaitrat v y t u r " , su kurio pasirodymu pagyvjo ir visas tautikas veikimas. 1931 m. Lietuvos valdiai remiant, Buenos Airs mieste 662

buvo kurtas keli organizacij centras, pavadintas L i e t u v i N a m a i s . Taiau yra organizacij, kurios alinasi Lietuvi Nam ir tuo bdu skaldo tautikj veikim Argentinoje. Taigi i vienos puss stovi L i e t u v i N a m a i su savo organu vyturiu", o i kitos puss K u l t r o s " organizacija (artima Lietuvos liaudininkams) su savo organu A r g e n t in o s L i e t u v i B a l s u " ir socialist sjunga (i iki 1931 m. leido A r g e n t i n o s N a u j i e n a s " ) . Banyios reikalai Argentinoje geresni, nes ia yra keletas lietuvi kunig. Bet utat lietuvikj mokykl klausimas tebra dar nesutvarkytas: j tra tik dvi, kuriose mokosi apie 100 mo kini. Be Buenos Airs, Argentinoje yra dar keletas kit lietuvi centr, taiau kultrinis judjimas juose dar silpnesnis. Svar biausia to prieastis tai sutarimo ir vienos organizacijos stoka. Kultrin lietuvi bkl Urugvajuje. I vis Piet Ame rikos lietuvi kolonij bene sklandiausiai eina tautikas darbas Urugvajaus sostinj, Montevideoj. Nors ia taip pat veik ko munistai ir i Lietuvos pabg plekaitininkai, vis dlto ia vyrauja kun. T. Radiaus suorganizuotos katalikikos tautikos organizacijos. Jo rpesiu buvo kurta lietuvi katalik bend ruomen, nemaa kit organizacij ir lietuvikoji 3 skyri mo kykla (joje yra apie 100 mokini). Visos tautikos organiza cijos to paties kun. Radiaus buvo suburtos vien centr, pavadint U r u g v a j a u s L i e t u v i K l u b u . Tatai viso tautikojo lietuvi veikimo branduolys. Jame yra net informa cij biuras, kuris atlieka konsularinius reikalus su Buenos Airs atstovybe ir duoda lietuviams ieiviams patarim. Be to, Klubas turi lietuvik bibliotek. Jis buvo pradjs leisti ir dvisavaitin Urugvajaus Aid", tik vliau j sujung su Buenos Airs vyturiu". 2. Lietuviai kituose ne Europos kratuose Kanadoje. Kanad pirmieji lietuviai atvyko madaug tuo pat laiku, kaip ir J. Amerikos Valstybes, tik ia j vyko daug maiau. Dabar Kanadoje yra apie 10.000 lietuvi. Dau gumas yra atvyk jau i nepriklausomosios Lietuvos, kai buvo suvarytas vaiavimas J. Amerikos Valstybes. Jie ia dau663

giausia dirba isisklaid kiuose, todl joki ymesni orga nizacij neturi. Yra tik Amerikos Lietuvi Susivienijimo kuop, o Kanados sostinje, Montrealy, yra lietuvikoji banyia. Lie tuvikas laikratis ia tra tiktai komunist Darbinink 2odis". Afrikoje daugely viet yra po kelet lietuvi eim, bet didesnis j skaiius yra susibrs tik Piet Afrikos Unijoje. ia yra apie 500 lietuvi ir net apie 65.000 Lietuvos yd (dau gelis j gana turtingi). Patys lietuviai vis dlto yra isisklaid; tik Johanesburge jie turi vien nedidel organizacij Piet Afrikos Lietuvi Draugij. Azijoje lietuvi yra palyginti nedaug (tik Palestinoje yra 10.000 su virum Lietuvos yd). Keletas deimi lietuvi yra Persijoje, kur jie pabgo i Kaukazo ir Turkestano, pabg rus revoliucijos baisybi. Kadangi jie ten isiblak po vis krat, todl negali sudaryti jokios savo organizacijos. Taip pat po karo nemaa lietuvi atvyko ir Kinij. Daugumas j yra anchajuje ir naujai steigtos Manduko valstybs sosti nje, Harbine. Tai daugiausia rus revoliucijos smyio atsi tiktinai nublokti beveik vieni vyrai. Organizavimasis j tarpe vos teprasideda ir sunkiai eina. Su Kinija Lietuva neturi joki santyki, o Manduko ji dar nra pripainusi valstybe, todl ten nra n Lietuvos atstovybi, kurios galt padti ieiviams. Rusai emigrantai ten labai stengiasi lietuvius laikyti savo takoje; lenkai irgi to pat siekia. Yra dar po kelet lietuvi visuose Azijos kratuose ir artimose salose, bet j ryys su Lietuva dar silpnesnis. Australijoje. Australij pirmieji lietuviai atvyko dar X I X am. pabaigoje. Dabar Australijoje ir gretimose salose gyvena apie 2.000 lietuvi, nors gyventoj surainjimo daviniai terodo j 250 be trupuio (mat, daugelis lietuvi priraomi prie kit tautybi). Yra ten ir viena lietuvi draugija, kuri turi apie 100 nari ir klub (Sidnjuje). Kultrinis lietuvi ieivi gyvenimas Australijoje silpnas. 3. Lietuviai ieiviai vairiose Europos valstybse Anglijoje. Lietuviai Anglij m vykti tais pat laikais, kaip ir Amerik. Dalis emigrant, vykstani Amerik, pakeliui 664

pristig l, likdavo Anglijoje. Pirmiausia jie apsigyvendavo didiuosiuose uostuose (Londone, Liverpuly, Manestery ir kt.), o i ten keliaudavo daugiausia kotij. Jau prie kar koti joj lietuvi buvo apie 8.000, o Anglijoj apie 4.000. Karo metu nemaa lietuvi i ia buvo igabenta Rusij, kaip jos pilieiai. Utat dabar D. Britanijoje lietuvi tra apie 10.000 (7.000 ko tijoj ir apie 3.000 Anglijoj). Gyvena jie ia isiskirst tarp angl, todl slygos tautikai veiklai j tarpe nepatogios. Taiau dar 1905 m. buvo kurta pirmoji lietuvi parapija Londone, o vliau kita atsirado Mosende (kotijoje). Lietuvikos draugijos taip pat buvo organizuojamos, taiau, trkstant inteligentijos, tas darbas nelabai seksi. Bet vis dlto dabar kotijoje ir Angli joje veikia keliolika draugij ir eina keli lietuviki laikraiai, i kuri ymiausias yra katalikikasis I e i v i D r a u g a s " (nuo 1914 m. tebeeins kotijoje). Lietuvik mokykl nra nei Anglijoje nei kotijoje, tik kai kur kunigai yra isirpin teis ateiti mokyklas lietuvi vaikams lietuvikai dstyti tikybos. Lietuviai kitose Vakar valstybse. Europoje beveik visur galima atrasti lietuvi. Po Anglijos, j kiek daugiau yra Pranczijoje ir Vokietijoje. Pranczij ypa daug lietuvi atvyko po didiojo karo, kai ten jo karo sunaikinto krato tvarkymas ir i visur buvo kvieiami darbininkai. Daugelis tada darbus ivykusi lietuvi sugro atgal, bet dalis ten pasiliko ir iki iol tebegyvena. Kai kur jie turi ir sav organizacij, taiau j veikimas tuo tarpu gana silpnas. Vokietijoje lietuvi yra ne vien jos valdomoje Mao joje Lietuvoje, bet ir tolimoje Pareinje, ypa Esseno, Dortmundo ir Dseldorfo miestuose. Tai vis ieiviai i M. ir D. Lietuvos, nuvyk udarbiauti t srii kasyklas ar fabrikus. iokio tokio tautiko judjimo yra tik Dortmunde; ia nuo 1921 m. gyvuoja lietuvi draugija. Apskritai tiek Vokietijoj, tiek Pranczijoj, tiek kituose kratuose lietuviai ieiviai didesns paramos susilaukia tik i ms mokslo jaunimo, nuvykstanio studijuoti usien, ir vienur kitur veikiani Lietuvos biiuli draugij. Lietuviai Soviet Rusijoje. Prie didj kar Rusij vyk davo udarbiauti gana daug lietuvi. Bet daugiausia j ten atsi rado pabgusi nuo karo baisenybi. Tiesa, didel dalis j 665

po karo buvo grinta Lietuv, taiau dalis vis dlto liko. Vieni liko dl to, kad ten i seno buvo sigyven, turjo turto, kiti dl to, kad turjo tarnybas ar buvo komunist veikjai, o treti liko dl to, kad gyveno vairiuose ukampiuose, kur j negaljo surasti jokia tremtini grinamoji organizacija. Tai buvo daugiausia Rus valdios tremtiniai valstieiai, igabenti i Lietuvos ir kurdinti Sibire ar kitose tolimose Rusijos srityse. Apskritai imant, dabar lietuvi Soviet Rusijoje yra apie 50.000. Deja, vos pus j bekalba lietuvikai: kiti, ilgai gyvendami rus tarpe, surusjo. Kadangi S.S.S.R -je visas gyvenimas yra grietai valdios kontroliuojamas, tai ir lietuviai ten jokios savarankikos veiklos negali parodyti. Ten, kur lietuvi gyvena gausiau, yra lietu vik kolektyvini ki, vadinam kolchozais. Vienur jie grynai lietuviki, kitur miri su latviais ir lenkais. Sav tautik organizacij lietuviai ten negali turti: ten tra tik valdios pa laikom lietuvik komunistik organizacij (lietuvi komu nist partijos organizacija su savo skyriais, komunistiko jau nimo organizacija, kominterno lietuvi sekcija ir daugyb kit komunistik organizacij). Joms visoms vadovauja lietuvi komunist partijos centro komitetas. inoma, t vis organi zacij pagrindinis tikslas yra ne lietuvybs palaikymas, bet pa laikymas komunizmo S.S.S.R-os lietuvi tarpe. Be to, jie turi artim ryi su Lietuvos komunistais; ne vienas i Lietuvos pabgs komunistas randa sau prieglaud ir darbo tose organi zacijose. Tose srityse, kur gyvena daugiau lietuvi, yra lietuvik mokykl, kuri programa, be lietuvi kalbos, niekuo nesiskiria nuo kit S.S.S.R. mokykl programos. Apsivietusiems lietu viams veikjams paruoti ilaikoma ne viena vidurin mokykla, o Maskvos universitete lietuvi sektorius, i kurio ieina ko munist veikj lietuvi. Bet vis aukiausia lietuvi mokslo staiga yra lietuvi sektorius Minsko akademijoj. ia kartais lietuvikai spausdinamos net mokslo knygos. Lietuvika spauda S.S.S.R-je negausi: eina du komunistiki laikraiai, leidiami mokykloms vadovliai ir agitacin litera tra. Minsko radiofone yra lietuvikas pusvalandis, kuriame 666

duodama daugiausia agitacins mediagos, o kartais ir literatros dalyk. Apskritai tautika S.S.S.R-os lietuvi bkl gana lidna: ten spariai eina j nutautimas, nes jie atskirti nuo savo tautos ka mieno ir aukljami tautikumui prieingoje komunistikoje dvasioje. Ten varomoji lietuvika kultrin veikla tra tiktai priemon komunizmui skleisti ir agituoti prie tautik nepri klausomj Lietuv. T o s veiklos atgarsis pasiekia ir Lietuvos komunistus, kurie taip pat eina prie tautikj Lietuvos kultr. Lietuviai Pabaltijo kratuose. Suomijoje ir Estijoje dabar nedaug tra lietuvi, taiau prie kar j ten buvo daugiau. Ypa daug lietuvi student, daugiausia medik, studijuodavo Tart universitete, Estijoje. Tuose kratuose lietuvi tarnavo vairiose rus valdios staigose, bet po karo daugumas j gro Lietuv. Dabar Suomijoje yra L i e t u v i S u o m i D r a u g i j a , o Estijoje L i e t u v i D r a u g i j a E s t i j o j e . Kadangi lietuvi ten nedaug tra (Suomijoje vos apie imt, o Estijoje keletas imt), tai j veikla negali isiplsti. Jie tik pa laiko ry su Lietuva. Nepalyginti daugiau lietuvi yra kaimynje Latvijoje. Prie kar visoje Latvijoje lietuvi buvo 50.000 su virum, bet dabar j ten gerokai sumajo. Latvija, bdama Rus valdioje, buvo maiau spaudiama, negu Lietuva, todl ten bgo nuo priespaudos daugelis lietuvi. Bet ypa daug j ten m plaukti X I X pabaigoje, kai, ia i vedus geleinkeli tinkl, Ryga ir Liepoja pasidar svarbiais prekybos ir pramons uostais. Tada daugyb lietuvi ten jo udarbiauti. Be paprast darbinink, Rygoje, Liepojoje ir Jelgalvoje (Mintaujoje) tuomet apsigyveno nemaa ir lietuvi inte ligent, kurie ten ir pradjo kultrin veikl. Tuo metu, kai Lietuvoje bet koks lietuvikas veikimas buvo persekiojamas, Latvijoje lietuviai galjo ir vieai suorganizuoti vien kit drau gij, dar susirinkimus, ruo lietuvikus vaidinimus. Prasidjus tautikam judjimui Lietuvoje, Latvijos lietuviai kaip manydami j rm, bendradarbiavo lietuvikuose laikraiuose ir padjo juos platinti. Atgavus spaudos laisv, Rygoje buvo leidiami net keli lietuviki laikraiai (ymiausias i j buvo R y g o s G a r s s " ) , veik keletas kultrini ir ekonomini organizacij. 667

Taiau didiojo karo metu Latvijos pramon pairo, daugumas lietuvi gro namo, ir Latvijos lietuvi kultrin veikla su silpnjo. Po karo susikr nepriklausoma Latvi valstyb. Vedant Lietuvos Latvijos sien, prie Latvijos buvo prijungti kai kurie lietuviki valsiai (ypa Alkstos apskr.), o kai kur vienas kitas latvikas valsius ar jo dalis atiteko Lietuvai. 1921 m. siena tarp Lietuvos ir Latvijos buvo ivesta madaug buvusios Kuro gu bernijos riba, bet buvo padaryta ma pakeitim vienur Lietuvos, kitur Latvijos naudai (Latvija i buvusios Kauno gubernijos gavo 290 kv. km., o Lietuva i Kuro gub. vos 83 kv. km., ir. 577 psl.). Dabar Latvijoje lietuvi yra madaug apie 30.000. Didel j dalis tuo bdu yra Lietuvos pasieny, kiti gyvena didesnmis ar maesnmis grupmis isiblak po vis krat ir miestuose. Bet miestuose j dabar jau daug maiau, negu buvo prie kar. Lietuvi inteligentijos skaiius taip pat labai sumajs. Vien lietuvi kunig prie kar Latvijoje buvo apie 100, o dabar tra vos apie 40. Tie likusieji kunigai kiek galdami dirba kultrin darb savo tautiei tarpe. Paskutiniu metu jau ima rastis ir mokslus baigusi Latvijos lietuvi. T u o bdu tautikas darbas engia pirmyn. iuo metu Latvijos lietuviai turi 16 vairi orga nizacij, Latvijos Lietuvi Sjung, 2 laikraius, 11 pradios mokykl (i j 4 Rygoje), 7 lietuvikus skyrius prie latvik mokykl, 1 gimnazij ir apie 40 student Rygos universitete. Taiau darb trukdo ne tik paaliniai veiksniai, bet ir nesan taika pai lietuvi tarpe. Trksta ir lietuvik mokykl; tad, kur lietuvi vaik yra nedaug, jie visi eina latvikas mokyklas. Ne tik per mokyklas, bet ir kitokiais bdais dalis lietuvi sulatvja. Pagaliau nemaa nesusipratusi lietuvi pavilioja ir lenkai. Nors Latvijoje lietuvi kunig yra beveik pakankamai, bet jie daniausiai yra skiriami nelietuvikas sritis arba turi pasi traukti Lietuv, o parapijas, kur net daugumas yra lietuviai, skiriami latviai kunigai, kurie danai visikai nemoka lietuvikai. Tuo bdu pats didysis lietuvikumo palaikymo veiksnys banyia veikia lietuvi nenaudai. Apskritai stoka lietuvik mokykl ir savos inteligentijos, miros vedybos ir banyi sulatvinimas labai maina lietuvi skaii Latvijoje. 668

d.

Lietuvi emigracijos 1. Emigracijos politika

problema

mons svetimus kratus paprastai vaiuoja dl to, kad ten gali daugiau usidirbti ir geriau, negu savo tvikje, gyventi. Taigi emigracijos dydis priklauso nuo pragyvenimo altini savo krate. Lygindami ms ir kit Europos krat gyventoj skaii ir j uimam ems plot, matome, kad pas mus gyventoj nra per daug tirta. Taip antai, Belgijoje vienam kvadratiniam kilometrui tenka 260 gyventoj, Anglijoje 255, Olandijoje 215, Vokieti joje 130, Latvijoje 29, Estijoje 24, Suomijoje vos 10, o Lie tuvoje 40. I to matyti, kad Lietuvoje daug daugiau galt su tilpti gyventoj, ir tuo bdu daug kam netekt iekoti duonos svetur. Bet antra vertus, nereikia pamirti, kad gyventoj tanku mas priklauso nuo krato gamtos turt, nuo j eksploatacijos inten syvumo ir nuo krate pagaminam almen apdirbamosios pra mons. Kadangi Lietuvos gamtos turtai nra dideli, tai ji, inoma, negali pasiekti kit krat gyventoj tirtumo laipsnio. Be to, kikas Lietuvos gyvenimas tebra neisivysts, todl gyventoj prieauglis Lietuvoje pralenkia pragyvenimo altini augim. Tad daliai lietuvi neivengiamai tenka emigruoti kitus kratus. O jie emigruoja i dalies net ir tuos kratus, kur gyventoj yra daug tiriau (pav., Anglij); tatai kaip tik rodo, kad gyventoj tir tumas priklauso nuo kio intensyvumo. Emigracijos neivengia n viena tauta. Bet visos didiosios Europos tautos jau seniai pradjo tvarkyti savo emigracij: jos stengiasi visus ieivius sukoncentruoti kit kontinent tuiuose ar apytuiuose plotuose, vadinamosiose kolonijose, kurios tampa antrja tvyne. Tuo tarpu lietuvi emigracija jo savaime, be jokios prieiros; utat lietuviai ieiviai niekur nesukr sav kolonij, o prisiliejo prie kit ir dirbo kit naudai ir garbei. Daugumas j susibr J. Amerikos Valstybse, kur betgi lietuviams ieiviams jau gresia rimtas pavojus nutausti. Tuo bdu uv, jie sudaryt tautai didel nuostol: kitoms tautoms pleiantis, lietuviai silpnt; be to, nutaut emigrantai neduot savo tvynei jokios naudos, nors ji juos iaugino, nors i jos jie isive nemaa ir kapitalo. Tuo tarpu ilik lietuviai ieiviai daugeliu atvilgi bt parama savo tautai. Jei seniau Amerikos lietuviai daug padjo Lietuvai kovoje dl savo kultrini teisi, nepriklausomybs ir suelp j materialiai, tai ir toliau susiprat ms ieiviai galt padti savo tautai. Taigi emigracija yra natralus dalykas, tik ji taip turt bti tvarkoma, kad ms ieiviai nevirst kitoms tautoms turtus krau669

naniais darbininkais, paprasta darbo jga, bet kad prisidt prie savo tautos dvasini ir materialini vertybi krybos. 2. Lietuvi emigracijos tvarkymas Pagaliau ir Lietuvoje susirpinta savo emigracijos reikalais: stengiamasi palaikyti kultrinius ryius su anksiau ivykusiais iei viais ir globoti naujai vykstanius. Pirmasis emigracijos statymas buvo ileistas dar 1920 m., bet pasirod, kad jame buvo nemaa sprag, o be to, jis ilgainiui atsiliko nuo gyvenimo reikalavim. Todl, pavyzdiui, 19261929 m., emigracijos bendrovms gabenant ms tautieius vairius kratus, daugiausia Piet Amerik, daugelis vaiavusi buvo labai inaudojami ir nuvaiav pakliuvo j sunkias gyvenimo slygas, veltui nuvetieji turjo atidirbti kelions ilaidas. Kad ateityje nebebt tokio inaudojimo, 1929 m. buvo ileistas nau jas statymas, kuris vykstanius apsaugo ne tik nuo inaudojim, bet ir nuo kelionje galim nelaimi, pav., apdraudia vaikus nuo tv mirties, reikalauja, kad viet nuvyks emigrantas, jei bt dl kuri nors prieasi nesileistas, bt atgal parvetas. Emigra cijos bendrovs, nesilaikanios to statymo, negali veikti Lietuvoje. O visai emigracijai priirti prie Vidaus Reikal Ministerijos yra steigta speciali referentra. Vyriausyb ne tiktai rpinasi apsaugoti vykstanius ieivius, bet taip pat rpinasi ir jau anksiau ivykusiais. T darb atlieka Lie tuvos atstovybs ir konsulatai: remia savo ieivius vairiais ne laimingais atsitikimais, kartais net grina skurstanius valdios pinigais Lietuv, gina savo piliei teises svetimuose kratuose ir teikia jiems patarim. Per tas paias atstovybes ir konsulatus palai komos tautikos ieivi organizacijos, spauda, mokyklos, padedamos ruoti vairios vents ir t.t. odiu, rpinamasi palaikyti ir remti visk, kas gali pagerinti emigrant bv, pakelti j tautik susi pratim ir igarsinti Lietuv. Taiau vienos vyriausybs rpesio ia dar nepakanka. Kad / 3 svetur ivykusi lietuvi nepasimirt kas es, ir tolimuose kra tuose bdami jaustsi tos paios tautos nariai, kad nenutrkt j ryiai su savo tvyne, reikia, kad visa tauta jais rpintsi ir palai kyt su jais artim ry. Tam tikslui 1932 m. sikr D r a u g i j a U s i e n i o L i e t u v i a m s R e m t i ( D U L R ) . Draugijos tik slas remti usieny gyvenanius lietuvius kultrikai, o kiek galint ir materialiai. Rpindamasi, kad kratas palaikyt su ieiviais kuo artimiausi ry, draugija padeda Lietuv atvykstanioms ieivi ekskursijoms, suartina panaias usienio lietuvi ir Lietuvos orga nizacijas, padeda susitikti sportininkams ir pasirodyti menininkams. Be to, ji rpinasi padti usienio lietuviams, atvykstantiems studi juoti Lietuvos mokyklas, skatina susirainjim tarp atskir ux

Pirm

ojo

pasaulio

lietuv

(Kongresas vyko 1935 m. rugpmcio 1 1 - 1 7 d. K a u (Kongres i y ^ U e t u v i S a ,ung).

Stengdamasi pakelti usienio lietuvi vietim, DULR rpinasi lietuvik mokykl steigimu, parpina ieivi mokykloms mokytoj, siunia ieivi bibliotekoms knyg ir vadovli. Kadangi pagrindin slyga suaugusiems nenutausti yra savos lietuvikos organizacijos ir spauda, tai DULR kiek galdama sten giasi palaikyti visas tautikas ir ekonomikas usienio lietuvi drau gijas ir spaud. Tam tikslui ji skiria nemaa pinig ir remia usienio lietuvi spaud ratais. Nepaprastai didel reikm usienio lietu viams turi sava lietuvikoji banyia, lietuvikosios pamaldos. Todl DULR rpinasi, kad bent visuose didesniuose usienio lietuvi centruose bt lietuvi kunig, kurie galt laikyti lietuvikas pa maldas arba net suorganizuot savas lietuvikas parapijas. Ji taip pat rpinasi, kad lietuviai turt ir sav lietuvik maldaknygi. Ten, kur lietuviai jau seniai sikr ir j gyvenimas jau nusi671

670

stojs, DULR rpi tik palaikyti j tautik smon ir ry su Lietuva (pavyzdiui, J. Amerikos Valstybse ir kai kuriose kolonijose Europoje Anglijoje, Latvijoje ir kt.). Bet yra krat, kur lietuviai dar neseniai nuvyko, kur jie dar nespjo tinkamai sikurti, kur dau gelis ivargusi ieivi prao Lietuvos konsulatus grinti juos namo. Ypatingai daug lietuvi vargsta Piet Amerikoje; ia labiausiai ir reikalinga jiems parama. ia daug reikia l ne tik organizacijoms, mokykloms ir spaudai, bet taip pat ir ekonominiam gyvenimui pakelti. Piet Amerika dar tebra dideli galimybi kratas, dar dideli ems plotai tebra neinaudoti, ir daugely viet bt galima kurti grynai lietuvik kolonij, koki kad turi kitos tautos. Taiau ne visos Piet Amerikos sritys tinka europieiams gyventi. Taigi dar reikia rasti toki viet, kur lietuviams kurtis bt patogios klimato slygos, kuri dar nebt kit taut uimta ir kuri bent ateity turt dideli ekonomini perspektyv. Tam tikslui reikia nemaai tyrinti, gerai painti krat ir nemaa kapitalo lietuvikajai kolonijai kurti. Jau prie kelerius metus P. Amerikos lietuvi tarpe buvo kilusi ta idja, buvo net pradta darbas; bet simaiius vairiems makleriams, tas sumanymas dav ieiviams tik didelius nuostolius, nes upirktos ems pasirod netinkamos. Taigi DULR msi ir ito tiriamojo darbo.

672

II. Lietuvos pinigai: kapos (13), Vytauto laik (410), Aleksandro (11 13), Zigmanto II (1415).

PRIEDLI

PAAIKINIMAI

I Kryiuoi kariuomens dali vliavos (128129 psl:). Tancnbcrgo my lietuviams ir lenkams teko 51 kryiuoi kariuome ns vliava. Jogaila jas visas nugabeno Krokuv, Vavclio pil. Prie to rinkinio vliau dar buvo pridtos kitos 5 vliavos, paimtos kituose m iuose. Dabar jos jau yra uvusios. Iki ms laik yra lik tik XV am. gale daryti j pieiniai, kuriuos parpino lenk istorikas Dlugoas, ray damas apie Tancnbergo m. tai kieno yra buvusios tos vliavos: 1) magistro Ulricho v. Jungingeno didioji vliava, 2) magistro Ulricho v. Jungingeno maoji vl., 3) maralkos Fridriko Valenrodo, 4) Olesnicos kunigaikio Konrado Baltojo, 5) samdini v. Jurgio v., 6) Kulmo miesto, 7) ordino idininko Tomo Moerheimo, 8) Pameds vys kupo, 9) Grudzionco komturijos ir miesto, 10) Baigos komturijos ir miesto, 11) nzs (Kovalevo) komturijos ir miesto, 12) Karaliauiaus miesto, 13) Althauzo komturijos, 14) Sembos vyskupo, 15) Tucholos komturijos ir mies to, 16) didiojo komtro Konrado v. Lichtenteino, 17) Nesavos komturi jos, 18) Vestfalijoje samdyt kari, 19) Rogosnos miesto ir vaito, 20) El bingo komturijos ir miesto, 21) Engelsburgo komturijos ir miesto, 22) Brodnicos (trasburgo) komturijos ir miesto, 23) Kulmo vyskupo, 24) Brateno pilies ir Neumarko miesto vaito, 25) Braunsbergo miesto, 26) Vo kietijoje samdyt kari, 27) veicarijoje samdyt kari, 28) Elbingo miesto ir komturijos antroji vliava, 29) ulavos miesto ir vaito, 30) Elbingo mies tiei, 31) lochavos komturijos ir miesto, 32) Bartenteino miesto, 33) Osterodes komturijos ir miesto, 34) Ortelsburgo komturijos ir miesto, 35) Ragains miesto ir kumturijos, 36) Karaliauiaus miestiei, 37) Pareins kratuose samdyt kari, 38) Diravos vaito ir miesto, 39) Melzako miesto, 40) Meisene samdyt kari, 41) Brandenburgo komtro M. v. Zalcbacho, 42) tetino kunigaikio Kazimiero, 43) Kulmo ems kari, 44) Dancigo miesto ir komturijos, 45) Dancigo komturijos, 46) Varmijos vyskupijos bei Heilsbergo miesto, 47) vitco komtro Henriko v. Plaucno ar Mykolo Kuchmeisterio (paimta ties Koronovu), 48) Tomo miesto, 49) Dancigo senosios komturijos ir pilies, 50) Gnicvkovos komturijos, pilies ir miesto, 51) Heiligcnbeilio miesto, 52) Braunveigo kunigaikio, 5356) Livonijos magistro (paimtos 1431 m.). II Lietuvos pinigai 13 Seniausieji Lietuvos sidabro pinigai kapos, lietos i sidabro tam tikrose formose. J randama vairi ilg ir perpus trumpesni
Lietuvos Istorija, 43

673

(kartais perkirst per pus), su vairiais enklais ir be joki enkl, su kirtimais ir be kirtim, sunkesni ir lengvesni. Apie jas nra joki ra ytini ini (j vardas, kaip spjama, kils i odio kapoti, altiniuose yra minimas), tad visokios ivados gali bti daromos tik i radini. Grei iausiai jas liedavo ne vien d. kunigaikio idas, bet ir privats mons, kurie kartais jose ddavo savo enklus ar inicialus. kirtimai, greiiau siai, buvo daromi norint patikrinti sidabro kokyb norint sitikinti, ar ir j viduje yra tas pats metalas. Panas pinigai taip pat buvo vartojami Rusuose, kur jie buvo vadinami grivinomis ir rubliais. Arabai tokiuos pi nigus vadino dirhemomis. Kaltiniai pinigai Lietuvoje atsirado tik X I V X V am. svartoje. Iki Zigmanto Augusto laik buvo kalami tik sidabriniai pinigai. Zigmantas Augustas pradjo kalti ir auksinius, o Jono Kazimiero laikais buvo pra dti kalti ir variniai pinigai. Pirmieji popieriniai pinigai buvo ileisti tik Kosciukos sukilimo metu. Lentelse duodamieji pavyzdiai: 410 Vytauto laik pinigliai (dokumentuose minimi jau 1387 m.; 10 pinigli = 1 skatikui; vliau, XVI am., jie buvo sulyginti su denarais); 5 pusskatikis (= 5 pinigliams) ; 6 ir 7 dvidenariai ( 2 / 5 skatiko) ; 8 Kijevo kunig. Vladimiro pinigas; 9 Naugardo Sieversko kunig. Kaributo pinigas (abu kalti prie 1393 m., nes tais metais jie buvo Vytauto paalinti i savo kunigaiktij). Po Vytauto, iki Aleksandro laik, Lietuvoje pinigai vl nebebuvo kalami. Buvo vartojami svetimi pinigai (daugiausia Prahos skatikai). Alekandro pinigai: 11 piniglis; 12 pusskatikis; 13 skatikas (skatikai, nevykusiai nukalti, nebuvo leidiami apyvart). Zigmanto II pinigai: 14 pusskatikis; 15 skatikas. Zigmanto II laikais kalykla buvo Vilniuje, ir kai kuriuose piniguose po Vytimi yra raid V". Lietuvos piniguose Zigmantas II savo Lenk karaliaus titulo nemini, tik didiojo Liet. kunigaikio. Kalyklai vadovavo inomo kardinolo, Hozijo, tvas Ulrichas, bet piniguose jo vardo nra, Zigmanto Augusto pinigai: 16 obolis, arba pusdenaris yra lygus denaro dydiui, bet sidabro kokyb perpus prastesn); naras; 18 dvidenaris; 19 pusskatikis; 20 skatikas; 21 ( = 3 skatikai); 22 ketvirtokas ( = 4 skatikai); 23 etokas ( = 6 (jo dydis 17 de treiokas skatikai);

kuris pirmasis Lietuvos piniguose pradjo dti ir savo, kaip kaljo, herb. Auksiniams pinigams kalti buvo atskira kalykla. Kadangi Lietuvos pinigai 1 buvo U brangesni, negu tokie pat Lenkijos pinigai, tai Zigm. Augustas no rjo juos suvienodinti; apie 1565 m. jis Tikocine kurtoje kalykloje pradjo kalti lenkikos verts pinigus, bet, kilus nepasitenkinimui, turjo t darb mesti ir kalykl udaryti. Be lentelje matom (1625 nr.), Z. Augusto laikais dar buvo kalami lenkikos verts skatikai, dviskatikiai, pustaleriai ir portugalai ( = 1 0 dukat, auksiniai). Be to, i Ispan karaliaus Pilypo II gavs dal motinos palikimo, Z. Augustas Ispanijos pustalerius ir talerius pa leido apyvart, kontrasignavs juos savo monograma (S. A.) ir 1564 m. data. Stepono Batoro pinigai: 26 ilingas (solidus = 6 denarams, 1 / 3 ska tiko; jo vert taiau nebuvo pastovi); 27 skatikas; 28 treiokas (3 ska tikai); 29 Lietuvoje kontrasignuotas Frizijos taleris. Apskritai St. Batoro laikais Vilniuje buvo kalamos visos pinig rys, pradedant smulkiausiais (denarais) ir baigiant stambiausiais (dukatais). Tad lentelje dar nra denaro, etoko, talerio ir dukato. Visuose St. Batoro piniguose yra paraas: Mo neta magni ducatus Lithuaniae"; Batoras jau mini ir Lenk karaliaus titul, o be to, visada greta Vyties, toje paioje pinigo pusje, yra ir Lenkijos erelis. Be to, nuo Batoro laik kalyklos prieira priklaus krato idinin kams, kurie piniguose pradjo kalti ir savo herbus. Be idinink, neretai savo enklus piniguose kaldavo ir kiti kalyklos urdai. Zigmanto Vazos pinigai: 30 ilingas; 31 ir 32 skatikai; 33 tre iokas; 34 portugalas (= 10 dukat). Vis ilg Zigmanto karaliavimo met nuolat veikusi Vilniaus kalykla ileido daugyb visokios verts pinig. Be lentelje matom (3034 nr.), dar buvo kalami dvidenariai, pusantraskatikiai, dukatai, tridukaiai, keturdukaiai ir pusportugaliai (portugalai ir pusportugaliai gavo vard nuo Portugal karaliaus Emanuelio 14951521 m. pradt kalti stambi, 10 dukat verts, aukso pinig, kurie vliau buvo kalami visoje Europoje). Vilniaus kalyklos valdytojais Zigmanto Vazos lai kais buvo daugelis idinink ir kitoki urd, ir visi jie piniguose ddavo savo enklus. Jono Kazimiero pinigai: 35 ilingas; 36 treiokas; 37 etokas; 38 orfa ( = 1 8 skatik); 39 pusdukatis (auksinis); 40 dukatas. Jono Kazimiero laikais lietuvik pinig buvo kalama apsiai. Be Vilniaus ka lyklos, jo laikais dar veik kalyklos Brastoje ir Kaune, o be to, kur met lietuviki pinigai buvo kalami ir Lenkijoje Ujazdove ir Olivoje. Visos kalyklos ir j vedjai piniguose djo savo enklus, dl to jie yra labai vairs. vairs jie buvo ir pagal vert. Be matom lentelje (3540 nr.), dar buvo kalami variniai ilingai (tai buvo i viso pirmieji lietuviki vario pinigai), skatikai, pusantraskatikiai ir auksinai. Jono Sobieskio yra inomas tik vienintelis pinigas etokas (41 nr.). Augusto II pinigai: 42 treiokas; 43 etokas. Jo laikais kalykla Lietuvoje veik labai trumpai (17061707 m.), ir ne Vilniuje, bet Gardine. Vlesniaisiais laikais nauji lietuviki pinigai jau nebebuvo kalami.

24 taleris, arba puskapis ( = 30 skatik; tai didiausias sidabro pinigas); 25 dukatas (auksinis pinigas, auksinas, kur vliau dar vadino raudo nuoju; jis turjo 31h gram 23V2 karat aukso; jo vert i karto buvo lygi 30 skatik, bet XVI a. gale u j jau buvo mokama 2 auks., t. y. 60 skt., Zigmanto Vazos laikais 4 auks., Jono Kazimiero 6 auks., o Stanislovo Augusto 18 auks.). Zigmanto Augusto laikais Lietuvoje pinig buvo nukalta labai daug ir vairi. Lenkijoje jo laikais nebuvo jokios kalyklos (kalykla buvo tik vad. karalikuosiuose Prsuose); visuose jo piniguose yra paraas: Moneta magni ducatus Lithuaniae". Vilniaus ka lyklos priirtoju 15451555 m. buvo rm idininkas Jonas Liutomirskis. 15551562 m. ji buvo inuomota yd bendrovei, o vliau j ved G. Taria,

674

675

IIIVII. Dokument pavyzdiai III. Onos Vytautiens ratas Jadvygai Jogailienei (raytas Astravo j e 1392 m. rugpiio 5 d.). Tai yra dokumentas, kuriuo kunigaiktien Ona laidavo Jadvygai, kad Vytautas nesulauys Astravoje priimt taikos slyg. Kitu tos paios dienos ratu kunig. Ona t pat laidavo Jogailai. Yra liks ir Vytauto pasiadjimo dokumentas Jadvygai. Tuo pat metu Vytauto Jo gailai duotas dokumentas yra uvs. Lygia dalimi nra joki ini apie J o gailos dokument. (Apie sutart ir. 117 psl. Visi ilik dokumentai yra atspausdinti: St. Kutrzeba i Wl. Semkowicz, Akta unji NNr. 2931; be to, ir.: Codex ep. Vitoldi, 30, 959 psl. ir Cod. ep. saec. XV, 16 psl.). IV. Vytauto, Skirgailos, Vladimiro ir Teodoro Algirdaii ratas Jogailai (raytas Krokuvoje 1394 m. vasario 18 d.). Vyriausiasis Jogailos brolis, Andrius, kuris ilgai kovojo su Jogaila, nordamas atimti i jo didiojo kunigaikio sost, 1387 m. buvo nugaltas (ir. 109 psl.) ir, kaip belaisvis, ivetas Krokuv. Ten jis belaisviu ibuvo iki 1394 m. Tik tada, Vytautui, Skirgailai, Kijevo kunig. Vladimirui ir Ratnos kunigaikiui Teodorui laidavus, Andrius buvo paleistas. Tai kaip tik ir yra tas laiduojamasis doku mentas. I keturi prie jo prisegt antspaud, kaip matome, yra liks tik vienas, Skirgailos antspaudas, o kiti jau nutrupj. (Dok. yra atspausdintas Cod. ep. Vit. Nr. 109, 3536 psl.). V. Vytauto ratas ordino magistrui (raytas Vilniuje 1414 m. sausio 2 d.). Tai dokumentas, kuriuo Vytautas laiduoja, kad per 1414 m. Velykas Jogaila i tikro atvyksis pasimatym su naujuoju ordino magistrui Kuchmeisteriu (buvusiu emaii valdytoju). Dokumentas buvo duotas magistro pasiunti niams, atvykusiems Vilni, kur tuo metu viejo ir Jogaila. Prie jo buvo prisegti 6 antspaudai: 1) Vytauto, 2) Mozr kunigaikio Boleslovo, 3) Lenkijos vicekanclerio Donino, 4) Vilniaus vaivados Alberto Manvydo), 5) Lenkijos maralkos Bartuo ir 6) Zavios Juodojo (rate minimas dar Lietuvos maralkos Rumbaudo antspaudas, bet jis kakodl nebuvo prisegtas. Dokumentas i Rygos arkivyskupo transumpto yra atspausdintas Cod. ep. Vit, Nr. 561, 111m psl.). VI. vitrigailos ratas Bazelio banytiniam suvaiavimui (raytas Vi tebske, 1433 m. kovo 22 d.). Nordamas patraukti savo pusn Banyios suvaiavim, ddamasis su ordinu prie bendros akcijos prie Lenkij ir addamas paremti Banyi unij (ir. 172 psl.), vitrigaila 1433 m. kovo 22 d. Bazel pasiunt savo sekretori Jon Perling, kuriam teik nuveti dokument, galiojant ordino atstov suvaiavime, Andri Pfafendorf, vesti ir jo reikalus. (Dokumentas dar niekur nespausdintas. Reg. ir. Napiersky, Index I, Nr. 1346; Danillowicz, Skarbiec, II Nr. 1659). VII. Lietuvos Metrikos ra fragmentas. Tai yra Zigmanto II 1540 m. sausio 13 d. pon tarybai raytas laikas, kuriame jis duoda instrukcij, kaip skirtieji komisarai (emaii vyskupas ir seninas) turi itirti ir kartu su Livonijos magistro atstovais ivesti Lietuvos Livonijos sien. (ir. Litovskaja Metrika, . III, t. 1; Russk. Ist. Bibl. X X X , 6061 skiltis).

BIBLIOGRAFINIAI N U R O D Y M A I ia nurodomi tik geresnieji darbai, taiau be jokios atodairos jais visais taip pat negalima naudotis: mat, daugeliu klausim nra ger studij, todl tenka nurodyti tokias, kokios yra. Lietuvi kalba nurodomi ir smulks darbeliai, nes daugelis tik juos ir tegals gauti. Liet. Enciklopedijoje i spausdinti straipsniai ia neminimi, bet j taip pat nereikia pamirti. Lite ratra nurodoma atskiriems klausimams bei chronologiniams laikotarpiams. Suprantama, kad kai kurie veikalai tokio padalinimo rmus negali tilpti, bet, dl trumpumo, ir jie vien kart teminimi. Bendrieji veikalai. Vis Lietuvos istorij apimani veikal nra i viso. Yra tik keletas sintetik veikal, nuvieiani atskirus periodus: M. Liubavski, Oerk istorii litovsko-russkago gosudarstva do liublinskoj unii vkliuitelno (1910; dal to veikalo liet. kalb yra iverts Sondeckis); H. Paszkiewicz, Jagiellonowie a Moskwa, I Litwa a Moskwa w XIII i X I V wieku (1933); I . Kolankowski, Dzieje w. Ks. Litewskiego za Jagiellonw, I, 13771499 (1930); J. Jaroszewicz, Obraz Litwy pod wzgledem jej cywilizacyi, IIII ( 1 8 4 4 ) ; T. Narbutt, Dzieje st. narodu Litewskiego, IIX (18351841); A. Janulaitis, Lietuvos visuomens ir teiss istorija (1916; pa rayta sekant St. Kutvzebos Historja ustroju Polski w zarysie, II Litwa). Be to, daug mediagos galima rasti kaimyni taut istorijose: M. Bobrzyfiski, Dzieje Polski w zarysie, III (1880, 1881); J. Szujski, Dzieje Polski IIV (1894, II laida); J. Caro, Geschichte Polens, IIVI (18401869); Historya polityczna Polsk, I, II (1920, 1923, Encykloped. Polska, t. V, dzial V I ) ; V. Smolenski, Lenk t. ist. (1925; Kasakaiio vert.); T. Korzon, Dzieje wojen i wojskowosci w Polsce, IIII (1923); A. Brckner, Dzieje kultury Polskiej, IIII (19301931); M. Gruevski, Istorija Ukraini Rusi, IIX (19071930); S. M. Solovjev, Ist. Rosii (29 t., II laida 6 knygose); V. Kliuevski, Kurs russkoj ist., IVI (1918); 5. T. Platonow, Lekcii po russk. ist. (yra 9 laidos); L. Arbusow, Grundriss d. Geschichte Liw-, Est- und Kur lands (1889; yra dar 3 Iaidos); Th. Schiemann, Russland, Polen und Livland bis ins 17. Jahrh., I, II (18851887); E. Seraphim, Geschichte von Livland, III (1901); A. Schwabe, Grundriss der Agrargcschichte Lettlands (1928); J . Voigt, Geschichte Preussens (iki 1525 m.), I--IX (1N27 IHY)); Ch. Krolmann, Politische Geschichte des dt. Ordens i n Prcusscn ( l ' M ' i ) ; K. Lohmeyer, Gesch. von Ost- und Wcstprcussrn. I (lM)N; iki IUI m.) I. Prieistoriniai laikai. susidarymas (idinys, 1934, . P.iktick.is, I i . i i i v . - . / m. < . X I X t.); /'. 'I'.u .t-..nh.,. lietuviu
(M

vii.i.iir.

n,Ihm

676

logijos mediaga (1929); B. Nerman, Die Verbindungen zwischen Skandi navien und d. Ostbaltikum in d. jngeren Eisenzeit (1929); A. Spicin, Litovskija drevnosti (Tauta ir odis, I I I ) ; C. Engel, Einfhrung in d. vor geschichtliche Kultur d. Memellandes (1931); W. Gaerte, Urgeschichte Ostpreussens (1929); V. Nageviius, Ms pajrio m. kultra VIIIXIII a. (Senov I ) ; L. Krzywicki, mud staroytna (1906; liet. vert. emaii senov", 1928) ; /. Radziukynas, Suvalk r. piliakalniai (1909) ; Pr. adeikis, Kasinjimai Apuolje (Suvaiavimo darbai, 1933, I ) ; Tarasenka, Apeiginiai L. piliakalniai (idinys, 1935); ;. Puzinas, Vorgeschichtsforschung u. Nationalbewustsein in L. (1935; liet. parafr.: Archeolog. tyrinjimai Liet.", Se nov I ) ; Poledinio Liet. gyventojo kultra ( N . Rom. 1935, Nr. 1 2 1 3 ) ; Latvijas Archailogija (1926, red. F. Balodis); A. Tallgren, Zur Archologie Eestis, III (19211925); H. Moora, Die Vorzeit Estlands (1932). II. Aisi gyvenamosios vietos. A. Bielenstein, Die Grenzen d. lett. Volksstammes (1892); M. Toeppen, Historisch-comparative Geographie v. Preussen (1858) ; A. Sjrgren, ber die Wohnsitze u. die Verhltnisse der Jatwgen (1859); A. Salys, Geschichte d. emaitischen Sprachgebiets (T. ir ., V I ) ; K. Bga, Upi vard studijos ir aisi bei slavn senov (T. ir ., I ) ; Aisi praeitis viet vard viesoje (T. ir ., I I ) ; Liet. kalbos odynas (vadas; I, II sas.); M. Vasmer, Die Ostgrenzen d. Baltischen Stmme (1932) ;P. Pakarklis, Klaipdos srities gyventoj tautyb prie vokiei ordino atjim (Ms inynas, 1933); V. Prymantas, Ne kuriai, bet emaiiai (Salio studijos rec, Vairas 1933) ; E. turms, Kursas aizvestures problemas (Izglit. M. Mgneraksts, 1934). III. Senovs lietuvi kultriniai bei visuomeniniai santykiai. P. Klimas, Liet. senobs bruoai ( 1 9 1 9 ) ; H. Lowmianski, Studja nad pocztkami spoieczenstwa i panstwa lit., I, II (1931, 1932)*; W. Kamieniecki, Geneza panstwa lit. (Przegl. hist., 1915, X I X ) ; Fr. Bujak, O stosunkach plemion lit. z. germanskiemi (Sprawozd. A. U. 1923, I ) ; A. Mierzynski, Zrodla do mitolog. lit., I, II (1892, 1896); H. Bertuleit, Das Religionswesen d. alten Preussen mit litauischdettischen Parallelen (Sitzungsb. d. Altertumsges. Prussia, 1924); P. Schmidt, Die Mytologie der Letten (Die Letten, 1930) ; A. Brckner, Sta roytna Litwa (1904) ; K. Bga, Mediaga . . . mitologijai, I, II (1908, 1909) ; IV. Kryiuoi ordino sikrimas Pabaltijy. M. Oeler, Geschichte d. Deutschen Ritter-Ordens ( 1 9 0 8 ) ; A. E. Ewald, Die Eroberung Preussens durch d. D., I - I V (1884); E. Caspar, H. S a l z a . , . (1924); E. Maschke, Der d. Orden u. die Preussen (1928); A. apoka, Vokiei r. ordinas iki atsikraustymo Prsus (idinys 1931); ek k. Pemislo II ygiai j Prsus . . . (Praeitis, III). V. Mindaugo laikai. St. Zajaczkowski, Studja nad dziejami mudzi wieku XIII (1925); /. Totoraitis, Die Litauer unter d. K. Mindowe (1905; liet. sutrump.: Mindaugas Lietuvos karalius", 1932); /. Stakauskas, Lietuva ir vakar Europa XIII a. (1934) ; J. Latkowski, Mendog krol lit. (1892) ; S. Suiedlis, Kautyns ties iauliais 1236 m. (Athenaeum, VI ir atsp.); Z. Ivinskis, Sauls iauli kautyns . . . (Karo Arch., VII ir atsp.); W.

Ktrynski, O dokumentach Mendoga (1907) ; Ph. Klymenko, Die Urkunden Mindowes fr d. livl. Orden (Altpr. Forsch. VI, 1929); W. Ktrzynski, Najdawniejsza stolica litewska (Kw. hist. 1907); W poszukiwaniu grodu Men doga (Przegl. hist. 1909); E. Volter, Gorod Mendovga (Izv. otd. russk. jazyka i slov. imper. akad. nauk, 1910, X I V ) ; P. Btnas, Mindaugo sostins pd sak iekojimas (idinys, 1935, Nr. 2; Gimtasis Kratas, 1935, Nr. 3 4 ) ; K. ebrys, Mindaugo sostin (Draugija, 1909). VI. Gedimino laikai. /. Puzyna, Kim byl i jak si nazywal Pukuwer (At. Wil. X, 1935); K. Chodynicki, Geneza dynastji Gedimin (Kw. hist., 1926) ; St. Zajaczkowski, Przyczynki do hipotezy o pochodzeniu d. G. ze mudzi (At. Wil., 1927) ; P. leas, Ar Gediminaiiai yra kil i emaii (Athenaeum, V I ) , A. Kuinskas, Gedimino d. kilm (M. in., 1934); Jak tas, Vokiei ord. ir Lietuva Vytenio ir Gedimino metu (Senov, I, I I ) ; V. Vasilievskij, Obraenije Gedimin v katoliestvo (urnal Min. Nar. Pr., t. 169, 1871; liet. J. Bagdono vert.: Gedimino kriktas", viet. Darbas, 1922; atsp.) ; A. Prochaska, O prawdziwosci listw Gedymina (Rozpr. Akad. Um., wydz. hist.-filosof., 32 t. 1895); K. Forstreuter, Die Bekehrung Gedimins (Altpr. Forsch., V, 1928); St. Zajaczkowski, Przymierze polsko-lit. 1325 r. (Kw. hist. 1926); V. B. Antonovi, Monografii po ist. zapadnoj i jugozapadnoj Rossii (1885; dalis iversta liet.: Vytenis ir Gediminas", 1921); /. Wolff, Rod Gedimin (1886); K. Stadnicki, Synowie Gedymina I, II (1853, I t. 2 leid. 1881); - Olgierd i Kiejstut (1870). VII. Algirdo ir Kstuio laikai. R. Krumbholtz, Samaiten u. d. D. Orden bis zum Frieden am Melno-See (1880) F. Boldt, Der D. Orden und Litauen 13701386 (Altpr. Monatschrift, 1873, atsp.); K. Hecht, Die Schlacht bei Rudau (Oberl. Geschichtsbl. 19141917); A. Kuinskas, Kstuio kovos su vok. ord. (Athenaeum, I V ) ; V. Birika, Kryiuoi keliai Lietuv X I V am., I dalis (Praeitis I ) ; A. Janulaitis, Kstutis Marienburgo kaljime (Pra eitis, I) ; P. leas, Kauno pilies igriovimas 1362 m. (idinys, 1932, Nr. 10); Ko bgo Kstuio snus i Lietuvos (id. 1932, Nr. 12) ; K. Chodynicki Prby zaprowadzenia chrzescianstwa na Litwie (Przegl. hist., 1914) ; W. Abra ham, Powstanie organizacyi kociola lacinskiego na Rusi (1904); /. Fijalek, Biskupstwa greckie w ziemiach ruskich (Kw. hist., 1896, 1897); P. leas, Bandymai apkriktyti Lietuv Algirdo ir Kstuio laikais (Tiesos Kelias, 1932, Nr. 1 2 ) ; H. Paszkiewicz, Polityka ruska Kazimierza W. (1925); 7. P. Filevi, Borba Poli i Litvy-Rusi za Galicko-Volynskoe nasledije (1890); St. Smolka, Kiejstut i Jagiello (1888) ; A. Prochaska, Upadek Kiejstuta (Kw. hist. 1909); lg. Jonynas, Kstutis (Liet. Aidas, 1932); D. L. Kun. Kstutis (1932); A. Kuinskas, Kstuio mirtis (At., I I I ) ; P. leas, Kstuio Seim (MOl in., 1933); K. Stadnicki, Bracia Wl. Jagielly (1870). VIII. Jogailos ir Vytauto laikai. St. Smolka, Rok 1386 (IHH6); / Ko neczny, Jagiello i Witold (1888); O. Halecki, Dzicjc imli | . i K k l l o n s l t k | , I, II (1919); A. Prochaska, Dziejc Witolda (1914); - Krol Wl. |l|lllto, I, II (1908); J. Pfitzner, Grossfrst Witold v. 1 .t U > i I I M I I . I I I M ( l ' M O , Iki l 11 1 A. Borbaev, Vitovt i jego politika do (klunvalil hllvy > "

678

Posliednija 20 liet kniacnija (1891); Ig. Jonynas, Vytauto eima (Praeitis, I I ) ; Jogaila (id. 1936 m., eil str.) ; Vytauto enklas (Vairas, 1930, Nr. 36) ; Jogaila (1935, red. A. apoka); Vytautas D. (1930, red. P. leas). IX. Liet. christianizacija. W. Abraham, Polska a chrzest Litvvy (Polska i Litwa w dziejowym stosunku, 1914); /. Fijalek, Uchrzecijanienie Litwy przez Polske (ten pat) ; /. Kurczewski, Opowiadania o dziejach chrzescianstwa na Litwie i Rusi (1914); Biskupstwo Wilciiskie (1913); M. Ruginien, emaii vysk. jkr. (Athen., VII) ; H. Bele, Polen und die r. Kurie 1414 1418 (1914) ; Pr. Penkauskas, Vytauto d. nuopelnai dvasins kultros srityje (Athen., I ) ; M. Wolonczewskis, emaitju viskupiste, I, II (1848). X. Santykiai su kryiuoi ord. Vytauto laikais. K. Heini, Frst Witold v. L. in seinem Verhltnis z. dt. Orden 13821401 (1925) ; K. Heveker, Die Schlacht bei Tannenberg (1906); W. Czermak, Grunwald (1910); Velykis, Grunvaldas (Karo Arch. I I ) ; P. Nieborowski, Der dt. Orden und Polen in der Zeit des grossen Konfliktes (1924); Z. Ivinskis, Kovos bruoai dl emaii ir j sien (Athen., V I ) ; A. Janulaitis, emaiiai ir banytinis seimas Konstancoje (Praeitis I I ) ; Fr. Piekosinski, Gocie polscy na soborze Konstancyjskim (1899); A. Prochaska, Na soborze w Konstancji (1898); J. Bblavy, Liet. ek santykiai Vytauto D. laikais ( 1 9 3 0 ) ; Pr. Penkauskas, Vytautas D. ir Gekijos politika (idinys, 1930 Nr. 4 7 ) . X I . Santykiai su Lenkija Vytauto laikais. St. Kutrzeba, Unia Polski z Litwa (Polska i Litwa, 1914); A. Lewicki, Ueber das Staatsrechtliche Ver hltnis Litauens zu Polen unter Jagiello und Witold (Altpr. Monatschr., 1894) ; W. Semkowicz, Braterstwo szlachty polskiej z bojarstwem lit. w unii horod. 1413 (ten pat) ; . Balzer, Unia horodelska (1913); Nowsze pogldy na istot prawopanstwowego stosunku Polski i Litwy w Jagiellonskim redniowieezu (Sprawozdania Towarzystwa N. we Lwowk, 1921); /. Adamus, Panstwo Lit. w latach 13861398 (Ksicga pamiatkowa I statutu, 1935); H. Lowmianski, Uwagi w sprawie podloa spoleeznego i gospodarezego unji jagiellonskiej (ten pat) ; A. Prochaska, Ostatnie lata Witolda (1882) ; A. Sarnes, Witold u. Polen 14271430 (Altpr. Monatschr. 1893); D. Alseika, Vy tauto D. sumanymas vainikuotis (1924); Lietuvos unija su Lenkija Jog. ir Vyt. laikais (1927). X I I . Lietuvos vidaus santykiai X I V X V am. O. Halecki, Litwa, Ru i mud jako ezsei skladowe W. Ks. Lit. (Rozpr. Ak. Um. 1916); /. Jakubowski, Opis ksicstwa trockiego z r. 1387 (Przegl. hist. 1907); Zemskije privilei V. Kn. Lit. (urnal Min. N. Prosv. 1903); M. Liubavskij, Oblasnoje dielenije i miestnoje upravlenije Lit.-russk. gosudarstva (1892); Lit.russkij sejm (1901); W. Kamieniecki, Wplywy zakonne na ustrj litewski (Przegl. hist. 1925); Rozwj wlasnosci na Litwie (Rozpr. Akad. Um. 1914); M. Dovnar-Zapolski, Gosudarstvennoe choziajstvo v. kn. lit. pri J a gelonach (1901); K. Avionis, Die Enstehung u. Entwicklung d. lit. Adels bis 1385 (1932); Z. Ivinskis, Geschichte des Bauernstandes in Litauen, bis z. XVI Jh. (1933; liet. parafr.: Lietuvos valstiei luomo susiformavimas ir

raida", Athen., 1931, 1) ; Lietuvos prekyba su Prsais, I (1934) ; J. Remeika. Der Handel auf der Memel bis 1430 (T. ir ., V ) . XIII. vitrigailos ir Zigmanto Kst. laikai. A. Lewicki, Powstanie widrigielly (1892); J. Puzyna, Switrigail v. Litauen (1914); B. Barvinski, igimont Keistutevi (1905); O. Odloilik, Husyci na brzegu Baltyku w 1435 r. (Rocznik Gdanski, VII, 1933); O. Halecki, Ostatnie lata Swidrygiclly (1915); J. Matuzas, Ukmergs mis (Vairas, 1935, Nr. 910) ; P. leas, ventosios mis (Karo Arch. V I I ) ; K. Chodynicki, Geneza i rozwj podania o zabstwie Zygmunta K. (At. Wik, 1928); M. Kopystianski, Michal Zygmuntowicz (Kw. hist. X X ) ; Pr. Penkauskas, Bazelio susirinkimas ir Lietuvos sosto reikalas Vytautui mirus (atsp. i Tiesos K., 1926); A. Lewicki, Przymierze Zygmunta W. ks. Lit. z kr. Albrechtem II ( 1 8 9 8 ) . XIV. Kazimiero Zigmanto Augusto laikai. Fr. Pape, Polska i Litwa na przelomie rednich wiekw (1904) ; Studya i szkice z czasw Kazimierza Jagiellonczyka (1907) ; F. Koneczny, Litwa a Moskwa w latach 1449 1492 (1929); W. Bialowiejska, Stosunki Litwy z Moskwa 14921499 (At. Wil. V I I ) ; J. Natanson Leski, Dzieje granicy wschodniej Rzeczypospolitej, I Granica Moskiewska (1922); L. Finkel, Elekcya Zygmunta I (1910); Zivier, Die zwei letzten Jagiellonen (1915); A. Danysz, wychowaniu Zygm. Augusta (Rozpr. Akad. Urn. 1915); I . Kolankowski, Zygmunt Aug. wielki ks. Litwy do r. 1548 (1913); St. Karwowski, Wcielienia Inflant (1873); 5. Su iedlis, Livonijos prijungimas prie Lietuvos (Athen. 1933). XV. Visuomeniniai santykiai ir valstybs santvarka XVI a. F. I. Leontovi, Oerki istorii lit.-russk. prava ( 1 8 9 4 ) ; N. A. Maksimeiko, Sejmy lit.-russk. gosud. do Liublinskoj unii (1902); L Malinovskij, Rada V. Kn. Lit. (1904) ; F. I. Leontovi, Krestjane jugo-zapadnoj Rusi po litovskomu pravu (Kijevskija Univ. Izvest. 1863); Bojare i sluilyje lidi (ten pat, 1907); Krestjanski dvor v lit.-russkom gosud. (urnal M. N. Pr., 1897) ; F. M. Vladimirskj-Budanov, Formy krest, zemlevladenija v. Lit.-R. gosud. XVI v. (Kijevskij Sbornik, 1892); Pomiestja L.-R. gosud. (tenija v 1st. Ob. Nestora L., I I I ) ; A. Rimka, Lietuvos visuomens kio bruoai ligi Liublino unijos (1924); Lietuvos prekybos santykiai ligi unijos su lenkais (1928); Veriga-Darevskis, Liet. mokesiai XVXVI a. (1929); K. Jablonskis, XVI a. belaisviai kaimynai Lietuvoje (Praeitis I ) ; Apie vergus D. L. K. (ten pat) ; mogus, Baudiava Lietuvoje (1900) ; 5. A. Beradskij, Litovskije evrei (1883); A. Janulaitis, ydai Lietuvoje (1923); M. F. Vladimirskij-Budanov, Niemeckoje pravo v Pole i Litvie (1866) ; F. I. Leontovi, Oblasnoe upravlenie v v. kn. lit. do i poslie Liublinskoj unii (Jurid. zapiski, 1908, 1909); Ig. Jonynas, Pirmasis Lietuvos statutas (Vairas, 1930, Nr. 2 ) ; Ksicga pa miatkowa... I statutu lit. (1935); J. J. Lappo, Litovskij statut 1588 g., I, II (1934, 1936); Lit. R. poviet i ego scjmik (1911); T. Korzon, Oig.ini/.u .i wojska Litwy w okreste jagiellonskim (Rocznik Tow. Prz. N.uik Wilm. 1909); V. Pieta, Agrarnaja reforma Sigismund August.. I, II I !*!<>. I'M/) XVI. vietimas ir tikybiniai s.intyki.u XVI ...n 1 . bnwiak, I wychowania i szkl w Polscc. II, III (1903) , M. Halm-.l . 1 .1. m|.t W.l. rt I i

680

681

(1862); . , Kur senovs liet. mokslo iekojo (idinys, 1935, Nr. 10, 1 1 ) ; /. Lukaszewicz, Dzieje wyznania helweckiego w Litwie (1842); /. Bukowski, Dzieje reformacyi w Polsce (1883); J. Puryckis, Die Glaubenspal tung in Litauen (1919); Protestantizmo Lietuvoje lugimo prieastys (Draugija, 1913); N. Liubovi, Istorija reformacii v Polie (1890); Naalo katolieskoj reakcii i upadok reform, v Polie ( 1 8 8 3 ) ; Th. Wotschke, Ge schichte der Rerformation in Polen (1911); . Vlker, Der Protestantismus in Polen (1910); A. Dambrauskas, Pradia ir isipltojimas protcst. Lietu voje XVI a. (Draugija, 1909). XVII. Santykiai su Lenkija XVI am. M. V. Dovnar-Zapolskij, Polskolitovskija unii na sejmach do 1569 g. (1897); V. I. Pieta, Lit.-polskija unii i otnoenije k nim lit.-russk. liachty (Sbornik statej, posvia. Kliuevskomu, 1909); A. Mosbach, Pocztki unii lubelskiej (1872); J. Jakubovski, Studya nad stosunkami narodowosciowemi na Litwie przed uni lubelsk (1912; du liet. vertimai 1921); A. Voldemaras, Nacionalnaja borba v Velikom Kn. Lit. (Izviest. otd. russk. jazyka i slovesn. Imp. Ak. N., XIV, kn. 3 ) ; O. Halecki, Unia lubelska (1916); Przylczenie Podlasia, Wolynia i Kijowszczyzny do Korony w r. 1569 (1915) ; A. apoka, Lietuvi lenk santykiai po Vytauto iki 1569 m. (Nauj. Rom., 1931, Nr. 3 8 ) ; J. Zmuidzinas, Teisin Liublino unijos bkl (Vairas, 1931, NN 68, 11). XVIII. Valstybin santvarka po Liublino unijos. I. I. Lappo, Lietuva ir Lenkija po 1569 m. L. unijos (1932); S. A. Beradskij, Lit. statut i polsk. konstitucii ( 1 8 9 3 ) ; S. L. Ptaicki, K istorii lit. prava poslie III statuta (1893); F. I. Leontovi, Spornyje voprosy po ist. R.-Lit. prava ( 1 8 9 3 ) ; A. apoka, Senosios Lietuvos valstybs santvarkos bruoai (atsp. i idinio, 1935, Nr. 12); W. Konopczynski, Liberum veto (1918); O. Balzer, Z zagadnien ustrojowych Polski (1915); St. Kutrzeba, Sklad sejmu polskiego (Przegl. hist. 1906); Sejm walny (1919); A. Rembowski, Rokosz i konfederacija w d. prawie polskiem (1893). X I X . St. Batoro laikai. I. I. Lappo, Velikoje kn. Lit. za vremia ot zakliuenija Liublinskoj unii do smerti St. Batorija (1901); A. Traevskij, Pols koje bezkorolevije po prekraeniju din. Jagellonov (1869); H. bersberger, sterreich u. Russland ( 1 9 0 6 ) ; A. apoka, Pirmasis bandymas pataisyti 1569 m. unij (N. Rom., 1932, Nr. 1 2 ) ; W. Zakrzewski, Stefan Batory (1887); V. Novodvorski, Borba za Livoniju (1904); /. Natanson-Leski, Epoka St. Batorego w dziejach granicy wschodniej Rzeczypospol. (1930); T. Bednarski, Geneza Akademji Wilenskiej (Ksicga pamiatkowa universit. W., 1929); A. Ja nulaitis, Vyriausias Lietuvos tribunolas ( 1 9 2 7 ) ; I. I. Lappo, I Vyriausiojo Liet. Tribunolo istorijos ( 1 9 3 2 ) ; I vyr. Lietuvos suvaiavim istorijos XVI a. (1932). X X . Vaz laikai. /. U. Niemcewicz, Dzieje panow. Zygmunta III, IIII (1860); A. Rembowski, Rokosz Zebrzydowskiego (1893); K. Tyszkowski, Odglosy rokoszowe na Litwie (At. Wil. I, 1923); E. Likowski, Unia Brzeska (1896); Dzieje kosciola unickiego na Litwie i Rusi w X V I I I X I X w. (1906); A. Szelagowski, Walka o Baltyk (1904); G. Forsten, Bal-

tijskij vopros v X V I i XVIII stol., I, II (1893); A. Sliwinski, J . K. Chodkiewicz (1929); Balinas, Pirmasis ved karas ir Kirchholmo kova (Karo Arch. I) ; V. Birika, D. Lietuvos hetmonas J. K. Katkeviius (Ms in. 1921, Nr. 3 ) ; XVXVIII a. Lietuvos kariuomens vadai (ten pat, 1922, NN 67) ; A. Hyrschberg, Dymitr Samozwaniec (1898); I. L Lappo, Ban dymas pavesti lenkui Vilniaus vyskupo katedr XVI a. pabaigoje (Praeitis, I ) ; A. apoka, Leonas Sapiega kaip Liet. politikas (idinys, 1933, Nr. 1 0 ) ; K. Szajnocha, Dva lata dziejw naszych (1900); L. Kubala, Jerzy Ossolinski, I, II (1883); A. Szelagowski, Rozklad Rzeczy i Polska za panowania Wladyslawa IV ( 1 9 0 7 ) ; M. Gruevski, Istorja u. kozaestva do sojedinenija z moskovskim hosudarstvom (1913); P. A. Kuli, Odpadenije Malorosii od Poli (1890); L. Kubala, Wojna Moskiewska (1910); Wojna Szwecka (1913); Pierwsze liberum veto (Szkice hist. II) ; A. apoka, Sicinskis (vie sos Keliai, 1931); W. Czermak, Jan Kazimierz, prba charakterystyki (Kwart. hist., 1889); Z czasw Jana Kazimierza ( 1 8 9 3 ) ; E. Kotlubaj, ycie Janusza Radzwilla (1859); P. Gronskis, Instrumentum Lituanicae deditionis 1655 (T. ir ., I I ) ; W. Konopczynski i K. Lepszy, Akta ugody kiejdanskiej 1655 r. (At. Wil., X ) ; /. K. Plebanski, Jan Kazimierz Waza i Marja Gonzaga (1862); W. Czermak, Prba naprawy Rzeczypospolitej za Jana Kazimierza (1891). X X I . Visuomeniniai santykiai ir vietimas X V I I am. A. Szelagowski, Pienidz i przewrt cen w XVI i XVII w. w Polsce (1902); /. Rutkowski, Przebudowa wsi w Polsce po wojnach z polowy XVII w. (Kw. hist., 1916) ; Z. Ivinskis, Senosios Lietuvos kis (Vairas, 1934, Nr. 7 ) ; E. Starczewski, Moznowladsrwo polsze III (1914, 1916); St. Zalski, Jezuici w Polsce, IIV ( 1 9 0 8 ) ; J. Lukaszewicz, Histya szkl w Koronie i w W. Ks. Lit., IIV (18491851); J. Bielinski, Uniwersytet Wilehski, IIII (1899) ; J. Poplatek, Zarys dziejw Seminarijum Papieskiego w Wilnie 15851773 (At. Wil., V I I ) ; L. Abromowicz, Cztery wieki drukarstwa w Wilnie (1925); /. Gvildys, Lie tuvos vietimas praeityje (Liet. Mok. 1929); V. Sobieski, Nienawisc wyznaniowa tlumw za rzadw Zygmanta III (1902) ; M. Birika, I ms kultros ir literatros istorijos ( 1 9 3 1 ) ; V. Birika, Lietuvik knyg istorijos bruo ai (1930); Lietuvi knyg augimo etapai (1930). X X I I . Valstybs pakrikimo ir reform bandym laikai. T. Korzon, Dola i niedola Jana Sobieskiego IIII; W. Semkowicz, Udzial wojsk litewskich Sobieskiego w kampanii r. 1683 (At. Wil. I X ) ; J. Narbut, Dzieje wewnetrze narodu lit. za Sobieskiego i Augusta II ( 1 8 4 2 ) ; L. Powidaj, Woja domowa Sapiehw z szlacht litewska (Przegl. Polski, 1872); T. Sierz putowski, Pierwsza prba reformy polit. w Polsce (1905); E. Tyszkicwicz, Listy o Szwecji, I, II (1846); M. Handelsman, Zamach stanu Augusta II (Stud., hist., 1911); Z. Helcel, O dwukrotncm zamyeiu L. K. Kadzwillwny (1857); A. apoka, Ginas dl Radvilaits rankos (N. Rom, 1931, Nr. 6 ) ; Bajor konfederacijos (ten pat, Nr. 9 ) ; K. J.wochowski, l>.u|< panow.uii.t Augusta II (1856, 1874); W. Konopczynski, Polska a S/w.,,.. (I->.'I), V Haake, August der Starke (1902); S. Askewuy, l>wa itultCll I. II ( I N I ) W. Konopczynski, Polska w dobll w..|i.v llldmlolltnilj, I. II (190f( 1911) I

682

K. Waliszewski, Potoccy i Czartoryscy (1877) ; W. T. Kisielewski, Reforma ks. Czartoryskich (1880); /. J. Kraszewski, Polska w czasie 3 rozbior6\v (18731875); A. Kraushar, Ks. Repnin i Polska, I, II (1897); W. Konopczynski, Geneza i ustanowienie Rady Nieustajcej ( 1 9 1 7 ) ; S. Solovjev, Isto rija padenija Poli (1862). XXIII. Vidaus santykiai XVIII am. pabaigoje. T. Korzon, Wewnetrzne dzieje Polski za St. Augusta, IIV (18971898(; Zabko-Potapowicz, Praca najemna i najemnik w rolnictwie na W. Ks. Lit. (1929) ; St. Koscialowski, Ze studj6w nad dziejami ekonomji krolewskich na Litwie (Rocznik Tow. Przyj. N. w Wilnie, V ) ; A. Janulaitis, Valstiei sukilimas XVIII a. Lietuvoje (1910); W. Smolefiski, Przewr6t umystowy w Polsce wieku XVIII (1923); T. Wierzbowski, Szkoly parafialne w Polsce i na Litwie, 17731794 (1921). X X I V . Padalinim laikotarpis. Br. Dembinski, Polska na przelomie (1913); 5. Askenazy, Przymierze polsko-pruskie (1900); W. Kalinka, Sejm czteroletni, I, II (1895); W. Smolenski, Ostatni rok sejmu wielkiego (1897) ; Sprawa stosunku Litwy do Polski na sejmie wielkim (Stud, hist., 1925) ; A. apoka, Atsakingieji Liet. politikos vadai reform seimo metu (Senov, I I ) ; O. Balzer, Konstytucya 3 maj (1 laid 1891); W. Smolenski, Konfederacja targowicka (1903); D. llovajskij, Grodnenski sejm 1793 goda (1870) ; H. Mocicki, Dzieje porozbiorowe Litwy; Gen. Jasinski i powstanie kosciuszkowskie (1917); T. Korzon, Kosciuszko; M. Birika, Lietuvos sukilimas 1794 m. (1919). X X V . Lietuva X I X a. pradioje. H. Mocicki, Pod znakiem oria i pogoni (1923); Pod briem car6w (1924); /. Iwaszkiewicz, Litwa w r. 1812 (1912); Svilas, Napoleono karas Lietuvoje (Karo Arch. IV); /. Balinas, Napoleonas ir Vilnius (M. in. 1931); A. Janulaitis, Unemun po Prsais (1928) ; P. Augustaitis, Vygri ir Sein vyskupija (Vadovas, 1909; tuo paiu klausimu / Basanaviius ir J. Grinius ra Liet. Tautoje, I, 3 d., o J. Toto raitis, Tiesos Kely, 1926. Nr. 7-8). X X V I . Kultriniai santykiai X I X am. pradioje. Z. Jablonowska-Erdmanowa, Oswiecenie i romantyzm w strowarzyszeniach mlodziey wilenskiej (1931); J. Bielinski, Szubrawcy w Wilnie (1910); St. Malachowski-Lempicki, Wolnomularstwo na ziemiach dawnego W. Ks. Lit. ( 1 9 3 0 ) ; St. Pigon, Z dawnego Wilna (1929); Ksiga pamiatkowa . . . 350 rocznicy zaloi. uniw. Wil. (1929); A. Janulaitis, Juodieji broliai Kraiuose (Praeitis I ) ; ZabitisNezabitauskas (Tauta ir ., V, VI, atsp. 1931) ; M. Brensztejn, Dionizy Paszkiewicz (1934); V. Macinas (eil straipsni 1936 m. Vaire). XXVII. 1 8 3 1 m. sukilimas. A. Z., Wojna na Litwie w r. 1831 (1913); H. Mocicki, Powstanie 1831 r. na Litwie (1931); 5. Rabinowiczowna, Wilno w powst. 183031 r. (1932) ; A. Janulaitis, Valstieiai ir 1831 m. revoliucija Lietuvoje (Liet. Tauta, I, 4 d.); Kunigai ir 1831 m. rev. Liet. (M. in., 1921, atsp. 1823); P. Purens, 1831 m. sukilimas Lietuvoje (1931). XXVIII. Baudiavos panaikinimas ir 1 6 3 3 m. sukilimas. P. Klimas, Lietuvos ems valdymo istorija (1919, 1920) ; P. Ruseckas, Baudiava (1936); A. Kornilow, Krestjanskaja reforma (1905); St. Matulaitis, 1863 metai (1934);

W. Przyborowski, Dzieje 1863 r., I-IV (1919) ; St. Zielinski, Bitwy i potyczki 1 8 6 3 - 1 8 6 4 r. ( 1 8 1 3 ) ; A. Janulaitis, 1 8 6 3 - 4 m. sukilimas Liet. (M. Z. I ) ; Spausdintieji ir nespausdintieji 18634 m. sukil. ratai (Karo Arch., I) ; V. Steponaitis, Mediaga 18634 m. sukil. ist. (ten pat, II; be to, ir. kituose K. Arch. t.). X X I X . Rusifikacija ir atgimimas. A. Stankewic, Ruskija posclenija kovenskoj gubernii (Vii. Vremennik, IV, 1909) ; W. Schmidt, Geneza prywatnej rosyjskiej wlasnosci ziemskiej w b. gub. Wilenskiej, grodz. i minskiej (1923); M. Rmer, Litwa. Studyum o odradzeniu narodu lit. (1908) ; P. leas, Mu ravjovo veikimas Lietuvoje (Athen., 1933, Nr. 1) ; K. Gieczys, Bractwo trzezwosci w diecezji mudzkiej (1935) ; A. Alekna, Vysk. Valanius (1924) ; /. Matusas, Blaivybs brolijos Liet. (Tieoss Kel., 1928, Nr. 4) ; Kunig kova su rus valdia dl tikybos ir gimtosios kalbos dstymo mokykloje (ten pat, 1930, Nr. 5) ; Apie lotynik raidi draudim (Athen, 1933, IV) ; Lietuvi rusinimas per Kauno gubernijos pradios mokyklas (spausdinama) ; V. Birika, Kaip buvo udrausta ir atkovota liet. spauda (1934) ; I ms laikrai praeities ( 1 9 3 2 ) ; J. Totoraitis, Lietuvos atgijimas; A. Rimka, Liet. tautos atgimimo socialiniai pagrindai ir Auszros" Varpo" gadyns socialekonominiai ratai (Teisi F. Darbai, VI) ; P. alius, Auszros" ir Szwiesos" ekonomika (ten pat); K. akenis, Auszra" ir jos gadyn (1933); P. Ruseckas, Knygneys, I, II; Spaudos draudimo gadyn ( 1 9 2 9 ) ; Did. Vilniaus Seimas (1930) ; V. Mykolaitis, Naujoji lietuvi literatra, I (1936) ; J. S-lius, I Didiojo Vilniaus seimo istorijos (1925) ; Pr. Klimaitis, Didysis Vilniaus seimas (id. 1931, N.N. 1, 2, 4 ) ; A. Rimka, Lietuvos kis prie d. kar (1918); Statistins inios apie Lietuv ligi karui (1919). X X X . Vokiei okupacija ir valstybs atstatymas. B. Colliander, Die Beziehungen zwischen Litauen und Deutschland wrend d. Okupation 19151918 (1935) ; Litwa za rzadw ks. Isenburga (1919) ; P. Klimas, Lie tuvos valstybs krimas, 19151918 (1918) ; Werdegang des Litauischen Staates (1918; yra ir prancz kalba); Ms kovos dl Vilniaus (1923); Vygandas, 10 met nepriklausomos Lietuvos (1928 m., Vasario 16 d.) ; Pir masis Nepr. Liet. deimtmetis (1928) ; Waligra, Kaip eligovskis um Wilniu (atsp. i M. in. Nr. 79; bibliogr. nurod. apie kar su lenkais ir. M. in. 1931, N.N. 7 8 7 9 ; taip pat kariki spaudoje M. inyne, Karo Arch., Karde, atskir dali istorijose yra daug straipsni apie kovas su bolevikais ir bermontininkais) ; H. Chambon, La Lithuanie pendant la Con frence de la paix (1931) ; J. Urbys, Mediaga Vilniaus gino diplomatinei istorijai (atsp. i M. in., 1932) ; L. Natkeviius, Aspect politique et juridique du Diferend Polono-Lituanien (1930); niukta, P . O . W , veikimas Lietuvoje (Policija, 1925, NN 2 4 ) ; M. alius, Lenk smokslas Liet. (1921); J. Rai nys, P. O. W. Lietuvoje (1936). X X X I . Maosios Liet. istorija. Weber, Prcusscn vor 500 Jahren (1878); Vydnas, 700 Jahre deutsch-litauisclu-n I t r z i r l i i m u a i ( I W . ) ; A. llt'Zcenbeigen, Die litauisch-prcuss. Grenze (Altpr. Mou,, 1N82); Trautmann, Die Altpr. Personennamen (1925); d GcniH.s, Altpr. O r M i . i m c n (1823); P. 6HS

684

Karge, Die Litauerfrage in Altpr. (1925) ; G. Heinrich-Mortensen, Beitrge zu den Nationalitten und Siedlungsverhltnissen von Pr. Litauen ( 1 9 2 7 ) ; lg. Jonynas, I Maosios Lietuvos istorijos (Vasario 16-oji, 1933); Klaipda 19231933; mediaga paskaitoms (1933, L. auli S. leid.); V. Vileiis, Tautiniai santykiai Ma. Lietuvoje ligi d. karo (1935); P. Pakarklis, Maoji Lietuva vokiei mokslo viesoje (1935) ; F. C. Karp, Bertrgc zur ltesten Gesch. d. Memellands und Pr.-Litauens (1935); M. Rmer, Litwini w Prusiech ksicych (Swiat Slow. 1911, atsp.); /. A. Sembricki Geschichte... Memel (1926); Geschichte des Kr. Heydekrug (1920); A. Bruois, Maoji Lietuva. Jos ami vykiai (1929); Ma. Lietuvos mokyklos . . . (1935, red. V. Vileiis); Ma, Liet. politikos veidrodis (1923) ; Kovo 20 d. Ma. Liet. prisiglaudimui paminti (1921) ; Ig. Skrupskelis, Kult rinis Prs liet. gyvenimas XVIII a. (Athen. III, 1932); R. Valsanokas, Klai pdos problema (1932); P. leas, Klaipdos miesto istor. bruoai (M. in. 1933); M. Urbien, Klaipdos krato istorijos paratje (1934). X X X I I . Emigracija. Pasaulio Lietuviai (1935, red. P. Ruseckas); Ir. Jonas, Lietuviai Amerikoje (1899); A. Kaupas, Am. liet. mokyklos (1914) ; V. K. Rakauskas, Susivienijimo liet. A. istorija (1916) ; T. ilinskas, Ame rikos Lietuva (1913); K. Gineitis, Amerika ir Amerikos liet. (1925); K. Paktas, Baltijos respublik politin geografija (1929) ; A. Milukas, Amerikos liet. kronika (1929).

ATLTAISYTINOS KLAIDOS Ispausdinta: Pusi.: 12 1 0 iandienincci jo stkmei 20io Prusus 22 Sduviai Sliai Kernav 26n valgyti 2 9 " daikt, 309 mutiniais 36i Kadangi 43o Olyvos 451 Marienbur gas 46a (1243 ir 1260 m.) 55" turjoj 1 55 prieai Turi bti: iandieninei jos tkmei Prsus Sduviai Sliai Kernav pavalgyti daikt kapomis Kadangi, Olivos Marijcnburgas (1242 - 1249 ir 1260 _ 1274 m.) turjo prieai Ispausdinta: Pusi.: 1 7 2 1 3 vitrigaila 174 7 sutrukdyti 174io 4. Jogaila I8I14 labiau, 186 2 Tvers 187is (f 1471 m.) 1 9 9 1 4 privilegijoje, kurioje 203 1 3 magistras, 205 4 todl 2 1 8 1 0 Tad 225is posdiavu sios 4 226 naud 2454 vietininkai 2 4 8 1 5 teorij, 258i respublika Turi bti: ir vitrigaila sutrikdyti 5. Jogaila labiau Tvers ( f 1471 m.), privilegija, kuria magistras todl Tad, posdiavusius naud vietininkai, teorij, kad Respublika

Pusi.: Voluin 67 Palenk 75 X2 j tviks pilys bda vo tarsi sos tins. pilies: 87a Naugard, 93 Sieversk 93i2 Aiku, kad Taiau 986 101 1 4 Marienburge 112ii vedus, 11919 valdytj sutartim 125 2 didelis 1262 ikilimas 132 6 emaiius, 137 7 Pskvo 1415 142 1 4 katalikikai valstybei nenutrukt 143T motina 146a paskutinio 170 5 Vadinasi 1709 371 io kariuomen Todl 374 7 viepaties 379 9 respublika 382 2 jis 383 1 aplenkt 4137 4207 singesni Reform 422 2 kryptis referando432s rius daugumu 432s Sieniuchos) 435 ankui 436 438i7 Kosciukai 440i2 Taiau, 451io pavesti 460 1 7 susirinkusio 463io heroika universite 465 to, 465i5 malindamas sudaryta 472 1 i3 nekaltais kuri spren478o
7 7 4 7 2

Pusl.: Voluin Palenk jo tviks pilis bdavo tarsi sostin. ministeriai, 269io buvo teis 271a 272 1 9 valstybes 275 9 netaip paklusnuo 281 pilies (1574 m) 281 2 Naugard Sie kur, 2879 versk, 291 -i valstybin Aiku, kad. 303 4 ir Taiau, atsakyti 304s Marijcnburge 3057 maa vedus 31018 Radvilom valdytj Naugardu 314 2 sutartim, kas nedidelis pasiymjs 324 1 ilikimas 32911 pily. emaiius 334io visagalia Pskovo tautos 3342 katalikika vals 335i8 paskirtim tybe 340i3 Ilktoje nenutrkt 346 raginamas motina, sudar 355 8 paskatino 361lG laikymasis Vadinasi, dim galima kariuomene buvo ap Todl, sksti viepaties, spausdintis 500 6 Respublika lietuvis 501 5 Karolis griet 513 9 aplenkti 513i9 Jos siningesni tometinis Reform sjdis 5187 522 1 1 Skaitymai 526i4 tapo referendorius 534i7 tometini antai 536s dauguma atveju 543 8 Seniuchos), 556i4 Vilni vaikaiiui 60110 nebuvo Kosciukai ibgojusi 604 3 Taiau Ragapclionis 609s pavesta 166 m. 6124 susirenkanio 15 Todl 614 herojika ir gal bt 627 3 universiteto 638 4 moni* 65117 metu, malindama 652io skeldyni. sudaryti pradta 6724 nekaltais, dl kuri spren261
10

ministeriai; bdavo teise valstybs ne taip paklusnumo (1575 m.) kur, valstybin ir, atsisakyti maa, Radvilomis Naugardas pasiymj Pily. visagale tautos, paskirtam Alkstoje raginamas, sudaranios laikymasis dimo galima bu vo apeliuoti spausdinti veikjas grieta Knygos tuometinis Skaitymas liko tuometini antai: atveju Vilni, ilgai nebuvo ibgiojusi Rapagelionis 1666 m. Todl ir, gal bt, moni: metu skerdyni pradtas

686

Li237 Lietuvos istorija: Liaud. vietimo m-jos knyg leidimo komis, leid. / Red. A. apoka. Fotografuot. leid. V.: Mokslas, 1 9 8 9 . 6 9 6 p.: iliustr.-|-ml.
Fotografuot. leid.: Kaunas, 1936 m. ISBN 5-420-00631-6
A. a p o k o s r e d a g u o t a . L i e t u v o s i s t o r i j a " , ileista 19.36 m., buvo skirta p l a i a j a i v i s u o m e n e i ir imi kyklai. Moksliniu o b j e k t y v u m u , logiku r a y m o bildu, altini i s t o r i o g r a f i j o s analize, ai kia i i r e i k t a lietuvi t a u t i n e pozicija ji p r a n o k o visus iki tol ileistus L i e t u v o s istorijos veikalus ir netgi d a b a r , toli p a e n g u s ms istorijos t y r i n j i m a m s , t e b r a populiari.

0503020908107 L M854(08)89 Neskelbta BBK 63.3(21.) MBBK 9 ( T L )

. . . 1 9 8 8 . . . . , 1 9 8 9 . .

Mokslinis leidinys. S e r i j a . L i e t u v o s i s t o r i o g r a f i j a " L I E T U V O S I S T O R I J A . Red. A . a p o k a . F o t o g r a f u o tinis leidinys. R e d a k t o r i u s A. A n t a n a v i i u s . Dailinink V. K u r a i t . Menin r e d a k t o r V. K u r a i l . T e c h n i n r e d a k t o r E . Volkien. K o r e k t o r I . V a l a u s k i e n

HB

3234

P a s i r a y t a spausdinti 1 9 8 8 . 1 2 . 0 5 . F o r m a t a s 6 0 X 9 0 ' / i 6 - P o p i e r i u s ofsetinis. G a r n i t r a bodoni. 10 punkt. Ofsetin s p a u d a . 4 4 . 5 sl. sp. L. 2 I. dklo. 9 9 . 6 2 5 sl. spalv. a t s p . . 4 1 . 8 5 apsk. leid. I. 1.45 I. dklo. T i r a a s 1 0 0 0 0 0 e g z . U s a k y m a s 3 5 1 . K a i n a 9 , 5 0 rb. L e i d y k l a . M o k s l a s " . 2 3 2 0 5 0 Vilnius. v a i g d i 2 3 . S p a u d ^Spindulio spaustuv. 2 3 3 0 0 0 Kaunas. Gedimino 10