P. 1
Pensininkas 2011 m. liepa - rugpjūtis

Pensininkas 2011 m. liepa - rugpjūtis

|Views: 338|Likes:
Published by pprancke
Turinys
Dėkui Jums, ištikimieji skaitytojai!
Niekad nevėlu prisiminti
Iš krikščioniškojo pasaulio
Sveikata - brangiausias turtas
Šis bei tas
Patarimai, patarimai, patarimai
Patarlės - išminties lobynas
Gero apetito!
Auginkime!
Skaitytojų kertelė
Linksmiau
http://javlb.org
Turinys
Dėkui Jums, ištikimieji skaitytojai!
Niekad nevėlu prisiminti
Iš krikščioniškojo pasaulio
Sveikata - brangiausias turtas
Šis bei tas
Patarimai, patarimai, patarimai
Patarlės - išminties lobynas
Gero apetito!
Auginkime!
Skaitytojų kertelė
Linksmiau
http://javlb.org

More info:

Published by: pprancke on Sep 10, 2011
Copyright:Attribution Non-commercial

Availability:

Read on Scribd mobile: iPhone, iPad and Android.
download as PDF, TXT or read online from Scribd
See more
See less

09/10/2011

pdf

text

original

PENSININKAS

2011 m. liepa - rugpjCltis

PENSININKAS
Leidzia JAV Lietuviu Bendruomenes Socialiniu reikalu taryba Lithuanian Human Services Council of the USA, INC 2711 West 71st Street, Chicago, Illinois 60629 Telefonas: 773-476-2655 Redaguoja Danute Bindokiene 7155 South Homan Ave., Chicago, IL 60629 El-pastas: dbindokas@netzero.net Administruoja Danguole Ilginyte 2711 West 7pt Street, Chicago, IL 60629 Telefonas 773-476-2655

Prenumerata metams: Jungtinese Amerikos Valstijose - 15 (JAV) dol.
Kanadoje ir kitur uzsienyje - 25 (JAV) dol. Atskiro nurnerio kaina - 1.50 (JAV) dol. Prenumeratos cekius rasyti administracijos adresu. Zumalas yra dvimenesinis

Turinys
.k . . iki ... .., D e U1 J urns, Ish. 1mIeJI sk· aitytojau
v

Niekad nevelu prisiminti I s kriksci iskoi . 1 sC10nls Oj O pasau 1· 10 Sveikata - brangiausias turtas Sis bei tas . Pa tari anmai,. pa tari anmai, pa tari anrnat. Patarles - isminties lobynas Gero apetito! Auginkime! Skaitytoju kertele Linksmiau
v

.3 4 .7 9 14 . 17 21 23 26 28 30

2011 rn. liepa - rugpjutis

Dekui Jums, istikimieji skaitytojai!
Skaitytojai laukia "Pensininko" (kaip jie patys daznuose laiskeliuose pasisako) ir kartais nusiskundzia, kad zurnalas juos lanka tik sesiskart per metus. Redaktore labiausiai laukia tu maloniu laiskeliuku, kad galetu jais pasidalinti su kitais "Skaitytojl! kerteleje". IS tikruju yra labai malonu bendrauti - nors netiesiogiai - su skaitanciais .Pensininka", 0 jl! yra kone kiekvienoje Amerikos valstijoje, Kanadoje, Australijoje, Lietuvoje. Zurnalo skaitytoju deka nepazistamos vietoves tampa savos, o niekad negirdetos pavardes - pazistamomis, nes visa tai mus visus jungia i bendra seima. Kiekvienas laiskelis, kiekviena nauja ar atnaujinta prenumerata, kiekviena auka stiprina redakcijos ir leideju pasiryzima zurnala leisti, tobulinti, padaryti kuo idornesni ir patrauklesni. Zinoma, tobulinimui ribu juk nera - jeigu skaitytojai pasisakytu, ka dar noretu "Pensininko" puslapiuose skaityti, redakcija mielai jiems pasitarnautu Gal kas tvirtintu, kad visgi "Pensininkas" nera ypatingai svarbus zurnalas, nes isleidziamas tik kas du menesius, medziaga jame nera jau tokia aktuali, 0 skaitytojai - daugiausia vyresnio amziaus zmones. Manome, kaip tik atvirksciai: kiekvienas lietuviskas periodinis leidinys ideda savo dali j rnusu tautos kultiiros kraicio skrynia. "Pensininkas" taip pat jau nuejes ne vieno desimtmecio kelia, tad reikia padekoti JAV LB Krasto valdybai, kad ryztasi nenutraukti tolimesniu laidu. Prabego maloniosios vasaros sventes - Jonines, Amerikos Nepriklausomybes svente, Lietuvos Valstybes diena, Dariaus ir Gireno, deja, nelairningo, skrydzio sukaktis; daugelio uzmarstin - iki kitu metu +spejo nuslinkti skaudieji vasaros pradzios prisiminimai: tragiskieji 1940-1941 m. birzelio ivykiai. Prasminga, kad ir siemet uzsienio lietuviai, kartu su tevyneje gyvenanciais tautieciais, iskilmingai Liepos 6-qjq giedojo Tautos himna. Lietuvos himno zodziai ir melodija sujunge placiai po visa planeta issisklaidziusius lietuvius, sustiprindama tevynes meile ir tarpusavio rys], Siemer vasara negailestinga: karsciai, audros. Vyresniesiems toks oro nepastovumas ypac sunkus ir sveikatai pavojingas. Todd linkime visiems pasisaugoti, nepervargti, bet ir neapsniisti! Tik, vartojant Dievo duotas galias ir talentus, galime biiti visaverciais zmonemis. 0 musu skaitytojai - ir apskritai lietuviai - yra talentingi, darbstiis, sumaniis ir optimistiski. Dekojame Jums, "Pensininko" skaitytojai uz parama, gerus zodzius ir prenumeratos pratesirna, Pasilikite ir toliau musu skaitytoju seimoje, ijq itraukdami savo artimuosius, draugus, pazistamus,

Danute Bindokiene

-3-

Niekad nevelu prisiminti
Nors siq metu birzelio menuo jau nuslinko praeitin, skaudieji to menesio ivykiai, pries kiek daugiau kaip septynis desimtmecius sukrete Iietuviu tauta ir is pagrindu pakeite daugelio likima, dar neisbleso (ir niekada neisbles) miisu tautieciu atmintyje. Tai parodo ir gausiis renginiai, skirti prisiminti tragiskuosius 1940-1941 m. birzelio ivykius - pirmaja sovietu okupacijq. ir prasidejusiu tremimu i Sibira siauba. Lietuvoje po nepriklausomybes atkiirimo birzelio 14-oji vadinama Gedulo ir vilties diena; uzsienyjc gyvenantys lietuviai, isvyti is savo tevynes antrosios sovietu okupacijos gresmes, birzeliui net suteike Baisiojo epiteta ir su didziu skausmu jo viduryje prisimindavo okupanto istremtuosius, nukankintuosius, nuzudytus savo tautiecius. Gaila, kad pastaraisiais metais tragiskojo birzelio ivykius prisimena daugiausia tik vyresnieji musu tautieciai, 0 jaunesnieji, ypac neseniai atvyke is Lietuvos, pagrindine sio menesio data laiko birzelio 24-cUq. - triuksmingasias, Iinksmasias Jonines. Prasminga, kad jie puoseleja miisu tautos tradicijas ir paprocius, bet turetu rasti vietos ir kitiems dalykams. Dekoj ame Liudai Stungevicienei (Hamilton, Ont., Canada), atsiuntusiai si vilnietes Aldonos Karosaites eilerasti apie anuometini birzelio siauba:

Kai ruosesi gamta atgimti, Jie veie mirt] pavasario laukais! Artejo prie mieganciu sodybu, Nulauie kryziu, sukant pro vartus, Po ratais krito ziedai pinaviju, Ginkluoti vyrai supo teviskes namus! Krete namus, sparde paliegusj senelj, Nekreipe demesio j asaras vaiku, Kaip iverys siuto, ieskodami daugiau auku.: Visus, kq rado, susikrove, Atgal skubejo tais paciais keliais, Kur lauke paruosti vagona, uikaltais langais. lr taip procesija vagonzt pajudejo, Palikus teviskes gimtus namus, o akys partizano is pamiskes lydejo, Liipoms kartojant priesaikos zodzius: "Uz motinos asaras, ui nukankintq tevq, Ui isniekintq kryziu pakeles, Ui sutryptq dariely.... " Prisieke jis, kol gyvas - ginklo nepades! Daug metu praejo nuo to baisaus birzelio. Sibire piiva kaulai isveitu, Girioje kapas partizano - be zymes, kryielio, Nesulauke saules spinduliu ... Mes is maldu nupinkime vainikq, Lai vargq dainos apdainuos, Kol plaks lietuviska sirdis kriainej, Kol bus minimas vardas Lietuvos ...
Buves ilgametis Cleveland, OH, lietuviu parapijos klebonas (dabar gyvenan-

Svito graius birzelio rytas, Blysko naktis. Biro iiedai ... Rytuos dangus kaip nudaiytas ... Tik tolumoj girdejosi garsai ...

-4-

tis Lietuvoje) kun. Gediminas Kijauskas, SJ, savo straipsnyje .Prisiminimu galia" ("Skambeki, Zodi" - Apmastymai is Vilniaus, 2011 m.) raso, kad mes - lietuviu taut a - esame istorijos iparcigoti ne tik nepamirsti sio tragiskojo musu tevynei laikotarpio, bet apie ji byloti savo vaikams, vaikaiciams, biisimoms kartoms: -Grazusis birzelio menuo mums mena ir isskirtinj Lietuvos istorijos laikotarpi. 1941 m. birzelio 14-18 d. prasidejo masiniai lietuviu tremimai j Sibira - amzino isalo zeme. Bangos tokiu tremimu kartojosi - is viso jl! buvo trylika - iki 1950 rn. Tautos naikinimas vyko per visa sovietine okupacija. Lietuva buvo dusinama ivairiais biidais; okupantas tvirtai laike savo rankoj visas susizinojimo priemones, spauda, televizija, radija, mokyklas, zmoniu judejima, darbu paskirstyma ... Kaip visa tai paveike tautos dvasia, zmoniu vertybes? Musu gyvenime vieni prisiminimai nesa dziaugsma, pasitenkinima, jie uzdega ir kviecia kilti aukstyn, aukotis. Kiti veda i nusiminima ir zmogu tiesiog gniuzdo, Ar stebesimes, kad ir po dvidesimt vieneriu atkurtos laisves metu Lietuva vis dar grumiasi su tu siaubingu desimtmeciu palikimu? Kaip mes juos prisiminsime ir sversime? Teminesime paskirus tu desimtmeciu ivykius? Palikti vieni, jie baugina ir uzkrecia siaubu. Lietuvoje pasilikusieji bei kovojantieji juose !ziurejo daugiau negu tik tamsa. Lietuviai, pereje koncentracijos stovyklas, vergiskai nesuklupo pries pavergejus ir neklupde tautos. Ju auka nebuvo veltui: nuskaidrejo tautos dvasia kentejimuose, nekaltos aukos sauke kovai... Todel Lietuvos pogrindzio "Ausra" kviete zvelgti i praeiti

ir dabarti kaip svytincia heroizmu: koks nuostabus sudvasintos aukos spindejimas! [domu, kad ir Sventrastyje mes randame panasiu isgyvenimu. Pats Viespats ragino isrinktaja tauta savo skaudzios praeities nepamirsti, Atvirksciai - apie ja nuolatos savo jaunajai kartai kalbeti. Teisingai suprasta praeitis, nors ji biltu ir labai skaudi, mumyse gimdo didvyriskumo dvasia: ji ikvepia, skatina, stiprina. Izraelitai nebijojo sunkios Egipto vergijos prisiminimu, nes visur mate Dievo artuma: .Kai tavo siinus rytoj tave paklaus ir tars - ka reiskia sitie paliepimai ... jam atsakysi: buvome Egipte faraono vergai ir Viespats mus isvede is Egipto galinga ranka" (Pak 6:20). Jei buvome atviri Viespaties artumui, negalejome nejausti, kaip Jo galinga ranka gyvai veike visoj tautoj ir itin jos kovotojuose. Jie savo Golgotoj isgyveno vienybe su Kalvarijos keliu einanciu ISganytoju. Jie tiesiog pranasiskai kartojo: .Lietuva tiki savo Prisikelimu ir sako visam pasauliui, jog nera susitaikiusi su vergija, bet priesinasi ir priesinsis, kol atgaus laisve" ("Ausra", NI'. 22). Kaip mes svarstome tevynes penkiu desimtmeciu bandyrnu kelia? Ar juose, salia tamsos ir skausmo, randame ir sviesos pr agiedruliu? AI' pastebime galingos Viespaties rankos veikima? "Kai tavo simus rytoj tave paklaus ... jam atsakysi ..." (Pak 6:20).

***
Miisu iskilioji poete Janina Degutyte eilerastyje "Judas" su didzia sirdgela ir priekaistu kreipiasi ituos, kurie sliejosi prie okupantu, kurie ne tik vykde jl! juodus darbus, bet skunde, isdavinejo savo tautieCiuskaimynus, bendradarbius, net seirnos narius.

-5-

JUDAS
Kodel tu pardavei mane ui trisdesimt sidabriniu?

Argi mes nevalgem is vienos riekes? Argi mes negerem is vieno qsocio? ...Kunigaiksciai ir baudziauninkai. knygnesiai ir osvencimu numeriai parduoti, parduoti, parduoti ... Kadel tu pardavei mane ui trisdesimt sidabriniu? Argi tavo sirdis juoda kaip derva? Ar geluoniai gyvaciu tavo liipose dega? Ar tavo rankos saltesnes ui amzinq ledq? ...Ir stovi tu, panasus j zmogu, veltui geisdamas prisiglausti prie liipu, ugnies ir zemes ... ...Ir krenta iodziai; tamsiis kaip zeme ir sunkiis kaip zeme: kodel tu pardavei uz trisdesimt sidabriniu - save?

Prie gelezinkelio

darbu, Sibire.

-6-

Is kriksctontskojo pasaulio
GEROS SIRDIES DZIAUGSMAI Savo kel ionese nuolat sutinkame zmoniu, kurie mums parodo gera sirdi. lie pasirenge istiesti kitiems pagalbos ranka. lie atviri kitu nipesciams, mielai skuba padeti, kai to reikia. Su dziaugsmu dalinasi savo istekliais, savo gabumais bei dovanomis. Visad suranda laiko ateiti talkon, kai reikia atsiliepti issiikiams del visu bendros geroves. Bet tas gerasirdiskumas nesustoja tik prie jl! paciu - jis nubanguoja ir uzdega kitus. Todd tokio nusiteikimo zmones brangina kiekviena seima, organizacija, mokykla. Sakome, tokie zmones turi auksine sirdi.jiems tiesiog igimra skleisti gemma bei juo dalintis. "Pats rojus biltu blankus ir be dziaugsmo, - sako Thomas Moore, - jei juo nebiitu dalinamasi". IS tiesu paties zmogaus pilnutiniam brendimui bei atsiskleidimui biitina dalintis tiek savo psichinem, tiek ir dvasinem gerybem. Nepasidalintas gyvenimas nebenesa vaisiu, daznai veda mirtin. Pagalvokime apie asmeni, kuris atsisako dalintis savo sirdimi. Ar gyvyby nesanti kimo dalis nepasidarys blanki, bedvase, kai ji nebebus maitinama kito asmens gaivumu bei sviesa? Visi jauciame, kaip sykstuolis pasidaro nemegstamas ir paniekos vertas. Tiek jis pats, tiek ir jo pinigai mus atstumia. Kasdieniniame savo surmuly lengvai pamirstame didzias savo dovanas. Ir kas dar blogiau - net nejauciame uz sias dovanas dekingumo. Dekingumas ir dalinimasis eina kartu, tik jl! jungtis sias dvi mintis islaiko tinkamoj aukstumoj. Kelione, kurioje tik priimame, bet nesidaliname su kitais, yra uzdara ir prazutinga, 0 kai tik isileidziame savo sirdin dalinimosi sviesos, su ja ateina pripazinimas, dziaugsmas bei dekingumas, Be dalinimosi nemokame ivertinti to, kas mums duota. lei nesidaliname, tampame nesuvaldomais siurbliais, kurie nei vertina, nei dziaugiasi tuo, kas jiems duodama. Geros sirdies dziaugsmu tikraja versmy atrandame pacioj kfirinijoje. Kurejas, sutveres visata, savo dalinimasi bei dosnurna zmogui apvainikavo viska virsijancia dovana: "Dievas taip pamilo pasauli, jog atidave savo viengimj Sunu, kad kiekvienas, kuris ii tiki, nepraziitu, bet turetu amzinqji gyvenima" (In 3: 16). Dangiskasis Tevas, dalindamasis su mumis didziausia dovana - savo Siinumi, tuo mus pakelia i nauja egzistencijos plotme: "Ziurekite, kokia meile apdovanojo 1l1US Tevas - mes vadinames Dievo vaikai ir esame" (1 Jn 3: 1). Sekdami dangiskojo Tevo pavyzdziu ir dalindamiesi su kitais savo dovanomis, mes jas tuo paciu tarsi apsvieciam ir jams suteikiam tikraja verte. Gediminas Kijauskas, SJ Vilnius

-7-

PESIMIZMAS, OPTIMIZMAS IR VILTIS
Y ra labai svarbu tureti vilti, mes negalime tiketi, jeigu neturime vilties. Tikejimas be vilties yra bevertis. Viltis yra ne tik dorybe; viltis taip pat yra abstrakti. Viltis neturi egzistencijos. Druska egzistuoja, cukrus egzistuoja; jus egzistuojate, mes egzistuojame, bet viltis neegzistuoja. Ji egzistuoja tik zmoguje. Todel, kai kalbame apie viltj, turime kalbeti apie zmogu. Pavyzdziui, prisiminkime sena, serganti zmogu. Jis kencia didelius skausmus, tokius, kokius kencia daug zmoniu pasaulyje ir kentejo Evangelijose. Sis sergantis zmogus gali pasirinkti, ka jis nori daryti. Jis gali sakyti: -Manjau nera vilties, esu ligonis ir niekam tikes, esu per senas, viskas manyje jau susidevejo
Ir

Rytoj jau viskas bus praeje, man nereikia pagalbos. Jis optimistas; jis neisejo !gatve, kai pro jo namus praejo Kristus. Ir optimistai, ir pesimistai yra zmones be vilties; jq centras yra jie patys: jie pasilieka vieni, jie neiseina is saves, kiti jiems nereikalingi, Evangelijos apie juos nekalba. Bet Evangelijose daug pasakojimu apie zmones, Kurie kencia skausma; apie aklus ir luosus, kurie nesasi savo mirusiuosius kartu su savmu. Jie isejo is savo namu, jie isejo is savo sleptuviu; jie isejo, arba buvo priversti iseiti, nes jie turejo vilti, lie buvo pakankamai nuolankus ir todel galejo tai padaryti. Greiciausiai jie viska dare, kad kaip nors pabegtu nuo savo likimo, taciau jie atsimuse i siena ir suprato, kad pabegti yra neimanoma. Ir j ie ta tikrove atpazino, jie nuejo pas ka nors, jie nepasiliko vieni, jie prase, kad kas nors jiems padetu, jie melde pagalbos, ir jie turejo vilti. Jie su kuo nors bendravo, kuo nors pasitikcjo, o tai ir yra viltis pasitiketi ir viltis kuo nors kitu,

man jau niekas nepades, Sis zmogus yra pesimistas, ir todel jis neisejo igatve, kai pro jo namus praejo Kristus. Taciau sis sergantis zrnogus gali ir kitaip pasielgti; kentedamas didelius skausmus, jis gali sakyti: -Jau ir pirmiau taip buvo; as zinau, kad sitai praets, cia nieko rimto. Viskas bus gerai.

-8-

pasitiketi ir viltis kitu zmogumi. Ne savanaudiskas optirnizrnas, ne savanaudiskas pesimizmas, bet nuolankus, pasitikintis ir viltingas bendravimas su kuo nors kitu. Ir stai kodel viltis daugeliui is miisu yra toks sunkus dalykas. Esame per daug savimi tikri, mes norime pasitiketi tik savimi, mes esame optimistai, ir is to optimizmo nebus

per daug pagalbos. Mes esame pesimistai, ir is to pesimizmo nebus per daug pagalbos. Retai, labai retai esarne is tikruju viltingi, nors gerai zinome, kiek daug galimybiu yra viltyje galimybe eiti ! Kristu, galimybe priarteti prie Dievo Silnaus, dangaus ir zemes Kurejo.

Joseph Donders, OFM IS anglu kalbos verte Nijole Kersnauskaite
"Skambeki, Zodi", Apmastyrnai is Vilniaus, 2011111.

Sveikata - brangiausias turtas
ISSIPLETUSIOS KOJV KRAUJAGYSLES
Daugiau kaip 40 proc. moteru, suI aukusiu 50 metu amziaus, ir daugiau kaip 75 proc., perzengusiu 70 metu slenkstj, turi kojose issipletusias kraujagysles-venas (angl. vericose veins). Koju venu paskirtis yra pumpuoti sumazejusio deguonies krauja atgal ! sirdi. Venos aprupintos voztuveliais, kurie privercia krauja teketi tik viena kryptimi ir nesilieti atgal, nepaisant, kad jis turi teketi "pries kalna". Zmogui senstant, kartais tie voztuveliai susilpneja ir pradeda gestio Senstant susilpneja ne vien kraujo indai, bet taip pat koju raurnenys, padedantys krauja varyti aukstyn j sirdi. Prie sios negeroves atsiradimo gali prisideti paveldejimas, didelis antsvoris ir darbas, kuomet reikia ilgai stoveti vietoje. Kai kraujas pakankamai stipriai nespaudziamas sirdies link, jis gali susikaupti venose po oda - tuomet venos daugiau ar maziau issiplecia. Issipletusios venos paprastai yra triju nlsiu: labai storos - verikozines/mazgines (vericose), vidutinio dydzio (reticular) ir plonosios ( spider veins), primenancios voratinklio siiilclius. Jeigu venos labai issiplecia (jos panasios i susisukusias virves), prasideda ivairus koju negalavirnai: skausrnas, deginimas, spaudimas, kartais silpnumas ar sunkumas, ypac ilgiau pastovejus. Nakties metu dar prisideda raumenu skausmas. Koju oda aplink issipletusias venas issauseja, niezti, atsiveria net zaizdos. Retais atvejais venos gali tiek issiplesti, kad sprogsta ir kraujas issilieja po oda. Vidutinio dydzio (reticular) issipletusios kraujagysles paprastai yra melsvos (kartais tarytum violetines spalvos), jos plonesnes kaip "vericose", bet taip pat primena susivijusias virveles. Sios venos dazniausiai pasitaiko uzpakalineje kojos dalyje, ypac aplink kelius ir daznai issisa-

-9-

koja i dar smulkesnes (spider) voratinklines venas. Pastarosios yra raudonos ar melynos spalvos, plonytes, neissokusios i pavirsiu ir panasios i voratinkli (del to ir toks pavadinimas ). Nebent issipletusiu venu simptomai labai astrus, skausmingi, nebiitina griebtis j4 gydymo,juo labiau operacijos biidu. Sedint pakelus kojas aukstyn, daugiau judantl vaiksciojant, kad pageretu kraujo apytaka, stengiantis per ilgai nesedeti (sedint nesukryziuoti koju), 0 ypac nestoveti, gali tuos simptomus sumazinti, Galima taip pat aveti specialiomis kojinemis (compression stockings), kurios suspaudzia kojos raumenis ir palengvina skausma, Jeigu tos paprastos priemones nepadeda, verta pasikalbeti su savo gydytoju. ATSARGIAI SU PUPTJ DAIGAIS

peliu daigu maistingosiomis savybemis? Patariama laikytis siu taisykliu: 1. visuomet pirkti daigus is patikirnu augintoju (nors ne visuomet ir jie gali isvengti problemu, kaip parode Vokietijos atvejis ); 2. sios bakterijos labiausiai pavojingos nescioms moterims ir visiems, turintiems susilpnejusia imunine sistema; 3. daigus gerai isvirti - karstis bakterij as sunaikina; 4. plaunant ir nusausinant daigus bakteriju kiekis sumazeja, bet neisnyksta; 5. j eigu valgoma restorane ar perkami paruosti sumustiniai, visuomet patikrinti, ar ijuos (ypac salotas) nera prideta pupeliu daigu, VERTA ATSIMINTI SIUOS SKAICIUS Kiekvienas suauges zmogus turetu bent apytikriai zinoti savo sveikatos stovi. Tai patikrinti pades sie skaiciai: 1. normalus kraujospudis yra 120/80 arba dar zemesnis; 2. cholesterolis - gerasis - turetu biiti zemesnis negu 200 mgldl; 3. blogasis cholesterolis - HDL - turetu nevirsyti 100 mg/dl; 4. juosmens dydis moterims: maziau kaip 35 coliai; vyrams maziau kaip 40 coliu. Per daug riebalu, susitelkusiu aplink juosmeni, gali buti sirdies ligu priezastimi. Norint pamatuoti savo juosmens dydi, apsijuosti matuokle (tape measure) aplink juosmeni, siek tiek virs klubu ir iskvepti ora; 5. tabako vartojimas arba uzsibuvimas patalpoje su nikanciais turi biiti 0; 6. kasdienine manksta - 30 min.; 7. esant ramioj padetyje (resting), sirdies plakimo daznis neturetu bilti daugiau

Neseniai Vokietijoje per 3 tiikst, zmoniu susargdino (keletas net mire) vadinamosios .Europietiskos E. coli" bakterijos. Pagaliau buvo istirta, kad bakterijomis zmones apsikrete nuo pupu daigu, kurie paprastai valgomi zali. Tam tikra pupeliu rusis (mung beans) buvo daiginama (pupeIes daiginamos vandenyje) viename iikyje ir daigai siuntinejami ne tik po visa Vokietija, bet ir kai kurias kitas salis. Susekus uzkretu saltini, epidemija buvo sustabdyta. Taciau per pastaruosius 15 metu Amerikoje taip pat pasitaike per 30 atveju, kai zrnoncs susirgo nuo zaliu ar nepakankamai isvirtu pupeliu daigu. Kadangi tie daigai labai maistingi ir kone kiekvienoje didesneje maisto parduotuveje parduodami, daugelis (taip pat restoranai) juos deda i salotas arba val go su ivairiais uzpilais. Kaip apsisaugoti nuo uzkretirnu E. coli bakterijomis ir visgi pasinaudoti pu-

-10-

kaip 90 duziu. Jeigu plakimas daznesnis kaip 90 diiziu per minute, rizika gauti sirdies sutrikima labai padideja.

NESKAICIUOKIME

GIMTADIENIT)

Zmones, ypac vyresni, per daug sielojasi, kai gimtadienis prikabina dar vienus metus, visai uzmirsdami, kad isgyventu metu skaicius yra tik - skaicius! Daug svarbiau, kaip zmogusjauciasi, kaip jis save mato, kokios jo paziuros j gyvenima: ar jis tik egzistuoja, diisaudamas del vis gausejanciu metu slinkties, ar gyvena pilnutini (pagal turimas salygas ir sveikatos stovi) gyvenima, Zinovai pataria: 1. Niekada nera per velu ka nors nauja ismokti ar atrasti. Vietiniai knygynai, vyresniuju centrai, muziejai, parkai, kartais net mokyklos, siiilo ivairius kursus, uzsiemimus, kurie vyresniesiems dazniausiai nieko nekainuoja arba kainuoja labai mazai, 2. Neatsisakykite bendravimo su kitais zmoncmis, nes tai sudaro proga pasidalinti mintimis, pasidziaugti, net pasiskusti, pasijuokti. Vyresniuju centrai, parapijos, miestu parkai turi susiburimus, i kuriuos kiekvienas gali nueiti ir dalyvauti. Jeigu sveikata leidzia, pasisiulykite padeti ligonineje, skaitykloje, neturtingu zmoniu valgykloje ir pan. 3. Nebijokite kompiuterio! Internetas ir elektroninis pastas gali suteikti malonu, naudinga ir idomu uzsiemima, tik, zinoma, bendravimas elektroniniu biidu niekuomet nesudarys tokio malonumo (ar naudos), kaip susitikimas ir buvimas su gyvais zmonemis. 4. Pasiziurekite i veidrodi ir neissigaskite, pamate rauksliu, rauksleliu isvagota veida, baltus plaukus (arba pakausi visai be plauku), Veido raukslese juk ira-

-11-

sytas visas zrnogaus gyvenimas: patirtys, dziaugsmai, juokas, rupesciai, Iiiidesys. Argi noretumete savo praeities atsisakyti? Tada gyvenimas biitu tik tuscias sraiges kiautas, numestas patvoryje. Suprantama, kiekvienas nori kaip galima geriau atrodyti - ir sau, ir kitiems. Jeigu Iaikysites sveikos mitybos, pakankamai issimiegosite, nevengsite mankstos, atrodysite puikiai. Kad veido oda nebutu sausa (vyresniesiems tai daznai pasitaikanti problema), vartokite svelnesni muila (kudikiams prausti muilai paprastai yra labai svelnus) ir vesesni vandeni, patepkite veida ir rankas drekinanciu kremu (moisturizer). Pasirinkite sukuosena (nesvarbu, kokia plauku spalva ir kiek tu plauku like), kuri geriausiai tinka prie veido. Visuomet devekite svariai, tvarkingai, kaip Iietuviu liaudies patarle sako: jauna puosia jaunyste, 0 sene}- tvarkinga apranga. Viena senyvo amziaus lietuve papasakojo toki savo gyvenimo ivyki, kuri verta cia pakartoti, isidemeti ir susimastyti: "As vise} gyvenima buvau judri, energinga visur dalyvavau, ir visur suspejau. Ypac megau dainuoti chore ir sokti tautinius sokius. Net sulaukusi pensijos amziaus neatsisakiau savo pornegiu. Jauciausi visiems reikalinga, populiari, visur laukiama. Pries porarnetu sunkiai susirgau. Gydytojai neteike per daug vilciu pasveikti. Visgi ilgainiui pavyko liga iveikti, bet kiek tai man kainavo! Nebegaliu vaikscioti (vartoju vaikstuka arba kede su ratukais), plaukai labai isretej 0 ir pabalo, veidas susirauksIejo kaip suvytes obuolys. Tiesiog negaliu i save pasiziureti ... Uzsidariau tarp keturiu sienu: niekur neinu, niekur nedalyvauju, nes nenoriu, kad ! mane pazistami zvclgtu su pasibaisejimu ir uzuojauta. Turiu moterisky, kuri man padeda, kartais atvaziuoja

vaikai - siaip taip stumiu liudnas dienas ir laukiu, kuomet Viespats pasisauks pas save. Mano pagalbininke vis ragino kur nors iseiti - tai j rengini, tai bent j parduotuve, bet as nesiryzau. Pagaliau siemet, artejant Liepos 4-ajai, Lietuvos Valstybes dienai, mann pagalbininke grieztai pasake, kad ji vaziuosianti j lietuviu susibiirima ir kartu su visais giedos Lietuvos himna - as galinti sedcti namie ir diisauti arba vaziuoti kartu. Staiga pasiryzau: kaip bus, taip - vaziuosiu! Nuvaziave radome apie simta linksmai nusiteikusiu tautieciu, Muzike, turejusi akompanuoti giedant himna, dar nebuvo atvykusi. (Rodos, rcikejo pradeti giedoti tam tikra val anda, kad susiderintu su kitu vietoviu lietuviais.) Kai mane j sale pagalbininke iveze su kede, keli buve artimi pazistami tuoj pamate ir begte pribego artyn. Apkabino, klausinejo, kaip laikausi, kur buvau taip ilgai dingusi, dziaugesi, kad prie himno giedojimo prisides mann stiprus balsas. Niekas, atrodo, net neatkreipe demesi, kad as taip baisiai atrodau, kad negaliu vaikscioti ... Pajutau tarytum kazkokia nasta nuo peciu nuslinko, 0 kai pagaliau visi kartu uztraukeme .Lietuva, tevyne musu ...", pasijutau nebe viena. Tuo metu supratau, kad tik as pati esu atsakinga uz save, kad uzdarame narve sedejimas ir saves gailejimasis zudo tik mann pacios siela (ir kiina, kaip tvirtino gydytojai). Dabar laukiu rudens ir zadu, kiek tik jegos leis, visur dalyvauti na, tai kas, kad nebegalesiu sokti ar stoveti choro eilese, as tebeturiu tvirtas rankas ir galiu daug kur padeti, prisideti, galiu biiti naudinga savo bendruomenei!"

IR LIGONINEJE NESAUGU
Kazkaip nelogiska, kad asmuo, patekes j Iigonine, kur jam teikiama viso-

-12-

keriopa medicinos pagalba, apsikrecia pavojingomis, kartais nesunaikinamomis net stipriausiais antibiotikais, bakterijomis. o visgi rnazdaug vienas is 10 ligoniu Iigonineje gauna tokiu bakteriju, kurios ilgai kamuoja, net grizus j namus. Pripazistama, kad pacientas dazniausiai apkreciamas del ligonines personalo aplaidumo - nepakankamai sterilizuotu instrumentu, neisvalytos ivairios aparatiiros, neplaunamu ranku, Tad ka pacientas turetu daryti, kad ligonine, uzuot gydziusi, netaptu dar gausesniu sveikatos sutrikimu saltiniu? Vienas Johns Hopkins Iigonines gydytojas siulo pacientams daugiau kreipti j gydytojl! ar kito ligonines personalo atliekamas procediiras ir pasinipinti, kad visi tie asmenys laikytusi grieztu higienos taisykliu. Zinoma, cia galbut lengviau pasakyti, kaip padaryti, nes retas ligonis teisdris prim inti aplink ji besisukinejantiems ligonines darbuotojams, kad nusiplautu rankas, devetu plastmasines pirstines, uzsidetu ant bumos ir nosies apsaugines kaukes; paklausti, ar vartojami aparatai bei kiti instrumentai yra tinkamai sterilizuoti. Be abejo, sveikatos prieziuros darbuotojams tokie priminimai ir klausimai nelabai patiks, deja, tai vienintelis tikras budas isvengti uzkretimo pavoj ingomis bakterij omis. Vis delto kai kurios ligonines pacios ivede sias taisykles ir tuojau sulauke labai teigiamu rezultatu. Pvz., kaip skelbia "The New England Journal of Medicine" (2006 m.), 103-ose Michigan valstijos ligoninese, vartojant sias pagrindines apsaugos taisykles, uzkretimai nuo vidutiniskai pasitaikanciu 2.7 atveju nukrito iki nulio! Net po treju metu uzkretimu skaicius siose ligoninese nepakito. Jau 40-ies valstiju ligonines isijunge j sias ligoniu apsaugos program as

ir sulauke graziu rezultatu. Tad, patekes ! Iigonine, kiekvienas pacientas turi teise ir pareiga pasinipinti savo saugumu nuo uzkretimu. Jeigu pacientas pats nepajegia (ar nedrista) to padaryti, jo artimieji gali tai atlikti.

KRITIMO BAIME
Yra visiskai normalu vyresniesiems bijoti kritimo - krintant Iuzy kaulai paprastai ilgiau ir sunkiau gyja, 0, luzus klubo kaulams, gresia pavojus likti amzinu invalidu. Taciau si kritimo baime turi ir labai neigiama puse: irodyta, kad bairne kaip tik gali biiti kritimo priezastimil Australijoje atlikti tyrimai su 500 vyru ir moteru, suIaukusiu 70-90 metu amziaus, parode, kad asmenys (nepaisant jq sveikatos stovio), kurie nepaprastai saugojosi ir bijojo kristi, krisdavo daug dazniau uz taip labai nebijancius. Nors atsargumas vaikstant ar kaip kitaip judant yra nepaprastai svarbus, visgi perdeta baime zmogu stabdo nuo paprasciausiu veiksmu - mankstos, vaisciojimo, lipimo laiptais, pasilenkimo ir pan., 0 tie veiksmai kaip tik stiprina raumenis ir kauIus, saugodami nuo pusiausvyros netekimo ir parvirtimo.

ODOS VEZIO ZENKLAI
Vasara daugiau laiko praleidziame gamtoje, apsviesti skaisciu saules spinduliu, Nors tie spinduliai pakelia miisu nuotaika, padeda organizmui gaminti vitamina D ir apskritai gerina savij auta, bet gal i buti ir pavojingos odos vezio ligos priezastimi. Visi zinome, kad butina apsisaugoti, visa drabuziais nepadengta oda istepant kremu, kurio sudetyje yra pavojinguosius UVA ir UVB saules spindulius sulaikanciu medziagu, Patariama tarp 10 val. ryto ir 4 val. po pietu

vengti saules spinduliu, pabiiti pavesyje, galva pridengti skrybele, 0 akis apsaugoti tamsiais akiniais, kuriu stiklai nepraleidzia UV spinduliu, Jeigu kas Iabai prakaituoja arba maudosi ezere, baseine, upeje, reikia dazniau oda apsauginiu kremu patepti. Beje, kai kurie receptiniai ir net be receptu gaunami vaistai (ypac antibiotikai) padidina odos jautruma saules sviesai ir suteikia daugiau galimybiu saudziai nudegti. Jei neaisku, kurie vaistai tai daro, pasiteirauti pas gydytoja arba vaistininka, Taip pat butina daznai visa savo oda patikrinti: ar nepasikeite apgamu (moles) isvaizda, ar neatsirado nauju, neiprastai atrodanciu pakilimu, demiu? Patariama ypac demes] atkreipti !rausvus arba juodus apgamus, bet taip pat i sviesiau ar tamsiau rudus. Jeigu apgamas atrodo "zvynuotas" ir palyginti greitai keicia savo forma, nedelsiant patekti pas odos ligu specialista ir pasitikrinti - tai gali buti vezio zenklas. Pats pavojingiausias odos vezys yra melanoma, bet ir jis pagydomas, jei pacioje pradzioje aptinkamas. Tikrinant oda, nereikia pamirsti ir vadinamuju "pasleptl! vietu" - pazastu, kirksniu, koju padu, po krutimis, po galvos plaukais ir pan. Nepaisant, kad siu vietu oda retai temato saules sviesa, bet odos vezio liga gali atsirasti bet kurioje kiino pavirsiaus vietoje.

KVEPALl) GALlA
Aromatu (kvepalu) terapija gerai zinoma net medicinos pasauliui, tik dar nera galutinai istirta, ar tam tikri kvapai tikrai padeda ivairiu sveikatos bei nuotaikos pakitimu atvejais, ar jie veikia daugiau psichologiskai: jei zmogus yra isitikines, kad tie kvapai jam pades, pajunta pagerejima. Aromatu specialistai siiilo pameginti

-13-

siuos kvapnius aliejus ar apskritai kvepalus, pritaikant juos savo nuotaikos svyravimams ar eiliniams negalavimams. Beje, aromatiniu alieju galima pirkti sveikatos reikmenu (Health) arba specialiai kvapu terapijai skirtose parduotuvese. 1. Kai labai skauda galva, skausmas sumazeja, istrynus kakta ir smilkinius kvapniuju alieju misiniu: 20 Iasi] rozmarinu (rosemary), 10 lasu ramuneliu (camomile), 50 lasu abrikosu kauliuku aliejaus. 2. Nuo galvos skausmo pades ir vonia, jei ! vandeni ilasinsite po 2 rozmariniu ir roziu (rose) aliejaus lasus. 3. Persisaldzius verta issimaudyti vonioje, ! vandeni ilasinus 2 lasus eukaliptu aliejaus.

4. Nuovargi pasalina pakalnuciu (lily-of-the-valley), mirtu (mirtle) ir roziu aliejaus kvapas. 5. Neapykantos ar pykcio pades atsikratyti ramuneles, melisos (bee balm, lemon balm) ir jazminai. 6. Liudesi issklaido roziu ir jazminu kvapas. 7. Ncryztingumas ir abejingumas pranyks, pasinaudojus baziliku (basil), pipirmeciu (peppermint) kvapu. 8. Droviems zmonems naudingas gvazdiku (carnati on), j azminu ir melisu kvapas. 9. Kovojant su panika ar isterija, reiketu pasinaudoti ramuneliu, jazminu ir pakalnuciu kvapu.

Sis bei tas
LIETUVIAI UZSIPELNO PAGARB~ IR PRIPAZINIM~ .Iilrate Statkute de Rosales - nors
gyvenanti Pietu Amerikoje, Venesueloje, paz!stama daugeliui ir kitu zemynu, lietuviams, ypac is jos knygos "Goths and BaIts: The Missing Link of European History" (isleido Vyduno fondas 2006 m.). Ji yra mokslininke - baltu praeities tyrinetoja, zurnaliste, 1996 m. Pietu Amerikos zumalistu organizacijos isrinkta metu asmenybe, daug metu redagavusi zurnala "Zeta", bendradarbiavusi kitoje Venesuelos spaudoje. S.m. pradzioje isleido nauj q knyga .Europos saknys ir mes, lietuviai". Ta proga lankesi Lietuvoje, kur jai Vilniaus pedagoginiame universitete buvo suteiktas garbes daktaro vardas (honoris causa). Jau anksciau Jurate Statkute de Rosales buvo apdovanota Lietuvos Didziojo kunigaikscio Gedimino ordino Riterio kryziumi, 0 taip pat auksciausiais Venesuelos ir Caracas miesto ordinais.

"

***
S.m. liepos men. Turkijoje vykusioje tarptautineje silumos ir mases mainu konferencijoje buvo pagerbtas prof. Romualdas Viskanta. Jis taip pat buvo sios konferencijos garbes pirmininku ir skaite viena pagrindiniu paskaitu. Prof. R. Viskanta pasaulini pripazinima pelne savo darbstumu ir sumanumu - jo inasas ypac pripazistamas silumos mainu mokslo pritaikymui, pagrindiniu desniu tobulinimui ir gairiu tolirnesniu tyrinejimu formulavimui. Jis pats, ir kartu su kitais autoriais, yra paskel-

-14-

bes simtus moksliniu straipsniu, 2005 m. isleides stambu veikala apie spinduliavima degimo sistemose. R. Viskantai yra suteiktas Garbes daktaro vardas "Technischen Universitaet" Miunchene ir taip pat Purdue University (Indiana valstijoje). Savo moksliniais darbais prof. Viskanta daug prisidejo prie Purdue University pirrnavimo tarp JAV inzinerijos aukstuju mokyklu, Taciau prof. Viskanta yra gerai zinomas ir lietuviskoje veikloje - bendradarbiaves musu spaudoje, redagaves skautu skyriu "Drauge", dalyvaves Vydiino fondo vadovybejc.

is svetimu saliu grizti atgal i tevyne gretos, deja, labai retos. Simpoziumo paraleliniu sekciju poscdziuose kalbeta ivairiomis temomis: humanistikos, lituanistinio svietimo, socialiniu mokslu, ateities energetikosc siuolaikiniu technologiju, biomokslu, medicinos, kiirybiniu industriju ir kt.

ATSISVEIKINO LABDAROS ORGANIZACIJA
"Lithuanian Mercy Lift" siemet ne tik svente 20 metu veiklos sukakti, bet uzverte paskutini tos veiklos puslapi. Nors organizacija gyvavo ir veikc Cikagoje (ir apylinkese), visos jos pastangos buvo nukreiptos i pagalba Lietuvai: "Mercy Lift" nuo pat Lietuvos nepriklausomybes atkiirimo nenutriikstama srove siunte labdaros siuntas, kupinus medicinos reikmenu ir vaistu talpintuvus, rinko pinigus ir stengesi padeti sergantiems savo tautieciams Lietuvoje. "Lithuanian Mercy Lift" pagalbos verte yra apie 126,6 mIn. doleriu! Darbu uzbaigimo svente ivyko Vilniaus Rotuseje liepos 1 d.

***
yra ne karta pasirodes Iietuviu renginiuose, ypac "Saulutes", Lietuvos Vaiku globos burelio surengtuose labdaros koncertuose, lis jau keleta metu studijuoja garsiojoje luilliard School of Music mokykloje ir pasizymi ypatingu talentu. Siemet geguzes men. pianistui Edvinui Minkstimui buvo suteiktas sios muzikos mokyklos menu daktaro laipsnis (Doctor of Musical Arts). Beje, E. Minkstimas jau ilga laika garsiojoje lulliard mokykloje buvo vienintelis doktorantas is Baltijos valstybiu.

Pianistas Edvinas Minkstimas

GAUSUS KNYGl) DERLIUS
Buvo laikai, kai po Antrojo pasaulinio karo siame zemyne atsidure lietuviai nekantriai laukdavo - ir sulaukdavo - pasirodant naujos grozines literatures knygos, kurias gausiai kure musu rasytojai ir leido savosios leidyklos. Lietuvai atkurus nepriklausomybe ir placiai atsiverus durims i tevyne, knygu leidyba sioje puseje Atlanto tarytum sustingo - visa grozines literatiiros alki nesunkiai galejo patenkinti knygos, siunciamos is Lietuvos. Kai kas net pradejo nuogastauti, kad niekad nebesulauksime spaustuves dazais tebekvepiancios knygos, gimusios Amerikoje, Kanadoje ar kitame, toli nuo tevynes esanciame, kraste, 0 visgi isimciu pasitaiko,

XV PASAULIO LIETUVIl) MOKSLO IR KURYBOS SIMPOZIUMAS
2011 m. liepos men. Lietuvoje - Kaune ir Vilniuje - ivyko XV Pasaulio lietuviu mokslo ir kurybos simpoziumas, sutraukes dalyviu is penkiolikos pasaulio saliu, Simpoziume daug kalbeta apie emigracijos keliamus issiikius. Apie tai juk kalbeta ir anksciau vykusiuose PLMKS, bet, kaip zinome, jokiu apciuopiamu sprendimu nepadaryta: emigracijos anphidzio is Lietuvos srautas ne tik nesumazejo, bet vis gauseja, 0 norinciu

-15 -

ypac pastaruoju metu, tik, deja, nemaza dalis tq naujuju leidiniu yra anglu kalba. Zinoma, tai nebiitinai neigiamas reiskinys, nes juk seniai reikejo isprausti lietuvio autoriaus knygos koja tarp amerikietisku Ieidiniu duru, Dabar, atrodo, galime tai ivyko ir galbiit net verta pasididziuoti, Praejusiais metais Cleveland, OH, gyvenantis rasytojas Algis Ruksenas isleido anglu kalba romana "Devil' s Eye" (" Velnio akis"). Tai nebe pinna sio autoriaus knyga anglu kalba. Anksciau isleistos: "Day of Shame" ("Gedos diena") apie jureivio Simo Kudirkos pabegima is sovietu laivo ir amerikieciu nutarimaji grazinti sovietams; veliau - "Are You Laughing, Comrade?", "A Summit Meeting in Hell".

V. Volerto gerbejai,

nes jis, nepaisant vis begulanciu metu nastos, neprarades savo smaikstaus zodzio, sklandaus pasakojimo stiliaus, astraus izvalgumo i aprasomu perosonazu psichologija, V. Volertas dar toli grazu nepadejes savo talento i uzmarsties skrynias, daznai ivairiomis temomis paraso straipsniu .Drauge".

***
S.m. kovo men. pasirodziusi Rutos Sepetys knyga "Between Shades of Gray" (isleido Philomel Books leidyklos "The Penguin Group" skyrius, leidziantis knygas jaunesniems skaitytojams) dvi savaites is eiles pateko i "New York Times" perkarniausiu knygu desimtuka.

***
S.m. sausio men. Society of St. Paul leidykla, Alba House, isleido Teologijos daktaro, kun. Gedimino Jankiino knyga "The Dictatorship of Relativism: Pope Benedict XVI's Response". G. Jankiinas studijavo St. Mary of the Lake seminarijoje, Illinois valstijoje, kunigu isventintas Lietuvoje 2003 m. Studijuodamas JAV, vasaras praleisdavo Dainavoje, ateitininku stovykloje, darbavosi Svc. Mergeles Marijos Gimimo lietuviu parapijos sielovadoje (Marquette Parke). St. Mary of the Lake seminarija kun. Jankimas baige, apgynes disertacija "Moving Beyond the Dictatorship of Relativism: Cardinal Joseph Ratzinger's Livelong Concern with the Phenomenon of Relativism". Si disertacija yra jo minetos knygos pagrindas.

***
Nors Nijoles Jankutes (Uzubalienes) naujausia knyga isleista Lietuvoje .Baltijos kopijos" leidykloje Vilniuje, bet visgi Nijole siuo metu gyvena Australijoje, 0 pries tai - daugeli metu buvo veikli cikagiete. Jos knyga "Pasnekesiai su kukabura" yra ir idorni, ir nuotaikinga, parasyta iprastu autorei, lengvu, su hum oro priemaisa stiliumi.

VISUR SKAMBEJO LIETUVOS HIMNAS
Liepos 6-qjq diena, Lietuvai svenciant, po nepriklausomybes ivedimo ikurta Valstybes diena, Amerikos lietuviai rinkosi giedoti Lietuvos himna. Vieni giedojo lietuviu telkiniu patalpose, kiti privaciuose namuose, dar kiti savo gyvenamojo miesto aikstese, bet is visu liipq ir sirdziu ta diena galingai skambejo Lietuvos himno zodziai, sujungdami visus lietuvius i viena, nedalorna lietuviska seima - Iietuviu tautos zaliuojancia saka,

***
20 10m. Llaisve fondo Lietuvos filialas isleido Vytauto Volerto romana "Varniukai". Knyga turetu paskaityti visi rasytojo

-16-

patarimai, patarimai, patarimai
KAI SUTRINKA ELEKTROS TIEKIMAS Daznai net nepagalvojame, koki svarbu vaidmeni miisu kasdienybe]e vaidina elektra. Elektros srove mes sildome ir vesiname savo namus, skalbiame ir dzioviname skalbinius, verdame, kepame, apsvieciame namus, matome vaizdus TV ekrane, girdime muzika is radijo aparato; elektros deka veikia musu kompiuteriai, telefonai, ivairiis irankiai ir t.t. Staigiai nutriikus elektros tiekimui, is tikruju suprantame, kiek milsu gyvenime atsiranda nepatogumu ir net pavoju. 0 tas elektros tiekimas gali nutrukti ir del gamtos (audru, perkunijos, vetru, ledu padengtu laidu ir pan.), tiek paciu zmoniu sukeltu priezasciu. Si vasara yra ypac karsta, audringa, tad ir elektros tiekimas ne karta nutriiksta - net ilgesniam laikui, kai viesulai islauzo medzius, isvercia elektros stulpus ar kaip kitaip paveikia elektros tiekimas nutriiksta vos kelias valandas ar dar trumpiau, ypatingu bedu nesunku isvengti, bet ilgesnis sroves netekimas jau sudaro nemazai problernu. 1. ViS4 pinna, audrai praiizus ir "nusinesus" elektros tiekima, birtinas atsargumas: jeigu isversti medziai ar nuluzusios j4 sakos nutrauke elektros laidus, jokiu budu neiti artyn, nes laidai tebera "gyvi" ir gali nutrenkti. Apie tai reikia pranesti savo elektros tiekejams (kiekvienoje elektros saskaitoje yra ir telefono numeris, kuriuo galima su elektros tiekejais susisiekti). Nulauztais ar isverstais medziais, kurie augo "valdiskoje zemeje" paprastai pasirupina miesto ar miestelio savivaldybes istaigos, suzalotus ar isverstus medzius privacioje zemejc, turi sutvarkyti pats jos savininkas. 2. Kai neveikia bute sviesos, saugiau yra pasinaudoti baterijomis veikianciais zibintuvais (battery-operated lights) negu zvakernis, nes nuo neatsargiai pastatytu ar baigianciu degti zvakiu gali kilti gaisras. Jeigu butas apsvieciamas zvakemis, j4 nestatyti arti degamu daiktu (uzuolaidu, lovos uztiesalu, popieriu, net mediniu daiktu) ir jokiu budu nepalikti zibanci4 zvakiu, einant gulti arba ilgesniam laikui iseinant is kambario. Jeigu pasinaudojama generatoriumi (dabar jie labai mada), nevaryti jo viduje, nes benzinu veikiantis variklis gamina anglies dvidegini (carbon monoxide) ir nuo jo galima uztroksti. Net leidziant generatoriu lauke, pasisaugoti, kad jis nestovetu prie atviru buto langu ar ventiliacijos angu, nes pavojingos dujos gali pro jas patekti i vidu. 3. 0 kaip su maisto pilnais saldytuvais ar saldikliais? Kiek ilgai maistas gali islikti nesugedes? Patariama kiek galima reciau varstyti saldytuvo ar saldiklio duris, taip pat patikrinti saldytuvo vidaus temperatura - jeiguji pakyla auksciau nei 40 laipsniu F, maistas saugiai saldytuve issilaikys tik apie dvi valandas. Jeigu, vel isijungus elektrai, mesos ar kitu susaldytu produktu viduje dar jauciami ledo krisleliai, galima tuos produktus palikti saldiklyje. Jei produktai visiskai atsile, patariama juos nedelsiant isvirti ar iskepti, arba visiskai ismesti, Maista galima kiek ilgiau islaikyti saugiai, sukrovus inesiojamus saldytuvelius (coolers) ir pridejus ledo.

-17 -

4. Tiek elektros sutrikimo, tiek ir kitais pavoju atvejais, verta namie tureti "greitosios pagalbos deze", kurioje laikomos vandens atsargos, negendancio (sauso, konservuoto) maisto, baterij omis veikiantis radijo aparatas ir zibintuvelis su atsargininemis baterijomis, butiniausi vaistai (receptiniai ir be receptu gaunami), tvarsciai ir kiti reikmenys. 5. Niekas negyvename tik sau - nelaimes, pavojai, audros ar kitos negandos vienodai paliecia ir mus, ir artimesnius ar tolimesnius kaimynus. Jeigu tik imanorna, pasirupinkime ir tais kitais: ar jie turi maisto, vandens, gal reikia vaistu ar bent gero zodzio. Pagalba artimui tiek pat svarbi - galbut dar svarbesne - nei mtlsu paciu patogumai.

ATSARGIAI: PIKTAS SUO
Gydytojai pataria daugiau vaikscioti, daugiau laiko praleisti lauke (zinoma, kai oras palankesnis ir ne taip baisiai karsta). Vyresnieji tais patarimais pasinaudoja, bet kartais ir eilinis pasivaiksciojimas savo apylinkeje yra suristas su pavojais, kai is aplinkiniu kiemu pasprunka (arba tycia paleidziami) pikti sunes, Kasmet daugiau nei puse milijono zmoniu sioje salyje atsiduria Iigonineje del sunu uzpuolimo, neskaiciuojant tukstancius kitu, kuriu suzeidimai mazesni ir ligonines pagalba nera biitina. Nors nemaza tu apkandziotu zmoniu dali sudaro vaikai, bet nuo sunu nukencia ir vyresnieji, nes jie daug leciau juda, yra fiziskai silpnesni ir negali apsiginti. Ka daryti, jeigu staiga gatveje, net prie savo namu, susiduriama su piktu, urzgianciu, lojanciu sunimi? Patariama visu pirma stoveti ramiai, nejudant, netjeigu suo arteja (beganti zmogu suo visados vysis ir

puIs). Stengtis neziiireti suniui tiesiai iakis (tai suo palaiko issukiu). Niekad nemeginti nepazistamo suns glostyti. Jei suo miega, staigiaijo neprizadinti. Jei suo pradeda vytis, galbiit galima bent laikinai apsiginti, pakisus suniui nesama maiseli, savo megztini, striuke (ypac jeigu ji storesne) ar koki kita turima daikta, Kol suo ta daikta draskys, gal pavyks pasisalinti. Jeigu svetimas suo ikanda (net nelabai skaudziai), visu pirma reikia zaizda nuplauti su muilu ir vandeniu, po to biitinai pranesti policijai ir sveikatos apsaugos istaigoms - gal but tas suo yra apsikretes pasiutlige ar kuria kita pavojinga liga. Jei ikandimas gilus, labai kraujuoja ar kaip kitaip atrodo pavojingas, susisiekti su greitosios pagalbos skyriumi ligonineje. Net jeigu agresyvus suo yra artimiausiu kaimynu, jokiu biidu toks elgesys netoleruotinas. Pasikalbekite su kaimynu, paklauskite jo patarimo, ka daryti, kad suo nesikabinetu. Jeigu toks pokalbis neatnesa norimu vaisiu, praneskite vietinei policijai.

PATOGIOSSLEPTUVESVAGIMS
Vasaros metu pasitaiko daugiau jsiIauzimu, apiplesimu, kuriuos daznai atlieka paaugliai, neturedami ypatingo uzsiemimo, kai mokyklose nera pamoku. Zinoma, apiplesimus ivykdo ne tik paaugliai, bet ir suauge piktadariai, taciau ir vieni, ir kiti paprastai iesko kuo lengviausio ir patogiausio biido isilauzti j namus. Visi, be abejo, zinome, kad neuzrakintos durys, atviri (ypac naktj) langai, po kilimeliu pakistas atsarginis raktas ar aisktis zenklai, kad savininku nera namie, yra tarytum kvietimas "isvalyti namus" nuo visu vertingesniu daiktu. Taciau gyventoju apsaugos istaigos pataria atidziai pazvelgti j savo namus is gatves, is kiemo puses. Pats

-18-

svarbiausias demuo, padedantis apsaugoti namus nuo isilanzimu, yra tai, kad jie butu matomi ir kad kaimynai galetujuos matyti! Kiekvienas namo savininkas turetu pagalvoti, ar zeldiniai aplink nama nera patogios sleptuves vagims. Kad namo priekis (ir sonai) butu gerai matomas is gatves (kelio), panaikinti bet kokius aukstus, tankius krumoksnius nuo duru, rusio irpirmojo auksto langu. Krumai ar gyvatvores prie namo pamato neturetu biiti aukstesnes, kaip 3 pedes. Nebloga apsauga yra palangese pasodinti kriimeliai su astriais spygliais. [sitaisykite sviesas, uzsidegancias kai aplinkui kas pajuda (lights with motion detector sensors). Sodinkite medzius toliau nuo namo ir aukstutiniu langu, nes j4 sakomis vagis gali pasiekti ir antro auksto langus. Jeigu prie namo jau auga tokie medziai, verta j4 sakas arciausiai sienu apgeneti,

DAR TRUPUTIS APIE APSAUGJ\
1. Siuo metu aukso kainos ypac aukstos, tad vis dazniau pasitaiko, kad "proginiai vagys" numausto nuo pirstu auksinius ziedus, laikrodzius, nutraukia nuo kaklo zvilgancias grandineles, Del to patariama pasisaugoti: jeigu devimi auksiniai papuosalai, garveje, autobuse, parduotuveje ar siaip viesoje vietoje juos kiek galima pridengti. 2. Vyresnio amziaus moterys (kiek kartu tai tenka matyti!) daznai zygiuoja gatve, tempdamos uz dirzelio rankinuka, kuriame sukrautas visas jl! "turtas": tapatybes dokumentai (kredito korteles, "Social Security" kortele, banko saskaitu numeris, adresas, namo raktai ir pan.). Prabegdamas vagisius nesunkiai rankinuka isplesia

is rankos ir nudumia gatve. Jeigu moteris ginasi ar stipriau suspaudzia dirzeli, vagis dar jq apstumdo, apmusa. Patariama: iseinant is namu pagalvoti, ar tikrai reikia su savimi nestis visus tuos dokumentus ir kitus svarbius daiktus? Galbiit pakaktu pasiimti tik butiniausius arba isitaisyti kapseliuka su dirzeliu ir apsijuosti aplink juosmeni, paslepiant po striuke, megztinuku, net palaidinuke? Nera reikalo daiktu prikrautu rankinuku, "gundyti" vagis. Ta pat! galima pasakyti ir apie vyrus, kurie piipsancia pinigine isigruda i uzpakaline kelniu kisene, is kurios apsukrus vagis jq gali lengvai istraukti. 3. Gera apsauga yra apdainis, net per daug smalstis kaimynai, ypac vyresnio amziaus, kurie dienos metu bun a namie. lie gali pastebeti, jeigu gatveje, saligatvyje ar aplink namus slankioja nepazistami, itartini zmones, daznai stabteli automobiliai, bet niekas is j4 neislipa, Pasitaikius tokiems atvejams, reikia paskambinti policijai. 4. 0 kaip su tais mobiliaisiais (nesiojamais) telefonais? Nors vyresnieji reciau gatveje, automobilyje, parduotuveje, valgykloje negali atplesti nuo ausies telefono aparatelio, taciau ir jiems verta atsiminti, kad kiekvienas is dalies esame atsakingas uz savo sauguma: uzsiziopsojus gatveje nesunku patekti po automobilio ratais, parvirsti, atsimusti ika nors ar tapti patogia vagies auka. Svarbiausia nuolat stebeti savo aplinka, kad butume pasiruose bet kokiam netiketurnui.

VARGSAI GYVULIUKAI ...
Vasaros metu daznai isgirstame, kad gailestingos sirdies praeiviai (ar net vaziuojantys) sustabde eisma gatveje, nes antele (kartais zasis) per kelia vedesi pulka pu-

- 19-

kuotu anciuku. Yra pasitaike, kad maziems pauksteliams ir jl! mamai kelia dave net greitkeliu vaziave sunkvezimiai bei automobiliai. Deja, taip pat ne kart'! pasitaike, kad "gerasis samarietis", pasiruoses gclbeti paukstelius ar zverelius, pats buvo uzkliudytas pravaziuojancio ir mire ligonineje. Gyventoju apsaugos istaigos (vietine, valstijos ar net valstybes policija) pataria eiliniam zmogui niekuomet nesiimti uzdavinio gelbeti per kelia einanti anciu, z'!Sl! ar kokiu gyvuliuku pulkeli. Eiliniai automobiliaijuk neturi pavojaus signalo sviesu, todel sustoti viduryje kelio ir stabdyti greitai pro sal] Iekiancias masinas, autobusus, sunkvezimius yra labai pavojinga. Zinoma, labai gaila tu nekaltu padareliu, netycia patekusiu imirtina pavoju, bet toks jau miisu gyvenimas ... Verciau paskambinti mobiliu telefonu ir pranesti policijai. NAUDINGASIS ACTAS Vienas naudingiausiu (ir pigiausiu) skysciu, randamas kone kiekvienuose namuose, yra aetas (vinegar). Stai keletas patarimu, kaip pasinaudoti actu ne tik maisto gaminimui, bet ivairiems buitiniams darbams - vartoti tik balta (white) acta: a. sukietejus klijams, ilasinti kelis laselius acto, palaikyti bent per nakti, tuomet ismaisyti - klijai vel bus skysti; b. karstas aetas graziai nuvalo ir suminkstina nuo dazu sukietejusius sepetelius; c. langu stiklai ir veidrodziai bus svaruteliai ir graziai blizges, juos nuvalius vandens ir acto skiediniu (po lygi,! dali vandens ir acto); e. mineralu nuosedos puode, kavinukyje, arbatinukyje isnyks, ipylus 1 puod. acto ir pavirinus kelias minutes. Po to inda

gerai isplauti; f. isplovus kristalines vazas, perplauti vandens ir acto skiediniu (po lygia dali vandens ir acto) - vazos spindes! g. nuskintos geles vazoje ilgiau issilaikys, i vandeni ipylus 2 saukstus acto ir 2 saukstus cukraus; h. uzrudijusi varzteli bus lengva atsukti, pavilgius actu ir palaikius bent pusvalandi; i. uzsikimsus vandens nutekejimo vamzdziui virtuves kriaukleje, sumaisyti 1 puod. kepimo sodos (baking soda), 1puod. druskos ir % puod. acto, ipilti i vamzdi, po 20 min. perpilti 1 galionu verdancio vandens. LAIDOTUVIlJ PROCESIJA Kiekvienam pasitaike - ir ne viena kart'! - vaziuoti laidotuviu procesijoje, atliekant mielam pazistamam ar artimam zmogui paskutini patarnavima - palydint ! amzinojo poilsio vieta. Kadangi laidotuviu procesija nesilaiko visu eismo taisykliu, verta prisiminti keleta taisykliu, kurios uztikrins kiekvieno vairuotojo sauguma. 1.Visi keleiviai masinoje turi uzsisegti apsaugos dirzus, 2. Butina sekti priesais vaziuojancia masina taip arti, kiek yra patogu ir saugu. 3. Uzdegti masinos sviesas, bet paskutinis automobilis ilgoje masinu eileje turetu isijungti mirkciojancias sviesas (hazard lights). 4. Kai pirmutinis automobilis vaziuoja per gatviu sankryza, visos kitos masinos procesijoje turetu ta pat daryti, net tuomet, kai zalia sviesa pakeicia raudona. Laidotuviu procesijoms paprastai teikiama pirmenybe, isskyrus tais atvejais, kai susitinkamos ugniagesiu arba greitosios pagalbos

-20-

masinos, isijungusios sirenas. 5. Visiems vairuotojams privaloma laidotuviu procesija praleisti, jos neperkertant, neisijungiant !masinu eily, tuo tikintis tureti galimybe greiciau vaziuoti, nesilaikant eismo taisykliu,

6. Patariama nelenkti laidotuviu procesijos is desines, nebent toji procesija vaziuoja pacia kairiausia gatves puse. 7. Net jei sviesos yra zalios, neivaziuoti i vidurj gatves, jeigu laidotuviu procesija vaziuoja, kai sviesa yra raudona.

PATARLES -ISMINTIES
Kas gi tos patarles, kuriomis ypac pasizymi lietuviu liaudis? Tai smulkiosios tautosakos dalis - trumpi, taiklus, samojingi posakiai, kuriais isreiskiama eiliniu zmoniu ism intis, patariama, pamokoma, 0 kartais ir pabarama ar pasiepiama. Patarlemis ir priezodziais (tarp siq dvieju "kilrineliq" nedidelis skirtumas) pasinaudojame mes visi, kartais net to nejausdami. Pvz., kiek kartu, pakeitus ka nors, ypac darbuotoja, istareme: "Nauja sluota gerai sluoja"; nepajegianciam koki sunku darba atlikti, sitilome pasikviesti talka, nes .Kur du stos, visados daugiau padarys"; 0 apie vis kvailai besielgianti sakome: "Saukstu proto neikresi" . [domu, kad ir Sventajame Raste yra knygu grupe, pavadinta "ISminties knygos". Ismintis - tai ismanymas, supratimas, kas yra gera, 0 kas bloga; kas yra tiesa, 0 kas melas; kas yra tvarka, 0 kas netvarka. Ismintis - tai noras ir gebej imas suprasti klaidas, daryti teisingas isvadas, kalbeti ir elgtis kiek galima geriau, teisingiau, zodziu - ismintingai, Kaip ir patarles su priezodziais, zmoniu ismintis kaupiama simtmeciais ir perduodama is kartos ! karta. Bet kur zmogus gali rasti isminti, kur galima ismokti suprasti? Sv. Rastas sako: "ISmintis yra Dievo dovana" (ISm 8, 17a); "Visa ismintis ateina

LOBYNAS

is Viespaties" (Sir 1, 1a); "Isminties pradzia yra nuosirdus noras mokytis" (ISm 6, 17a). Lietuviskos (ar bet kurios kitos tautos) patarlcs yra skirtos pamokyti ne vien vaikams ar jaunuoliams, bet ir suaugusiems. Ismintis, kurios moko Senojo Testamento Patarliu knyga, yra ikvepta Dievo ir apima platu Dievo ir zmogaus veiklos lanka - nuo paprastu kasdieniu reikalu iki svarbiausiu doroves ir religijos tiesu. Pvz.: "Kokia nauda is pinigu kvailo zrnogaus rankoje isminciai pirkti, jei jis proto neturi?" (Pat 17, 16); "Kvailas zmogus netroksta suprasti, 0 tetroksta pareiksti savo nuomone" (Pat 18, 2); "Nekalbek su bukaprociu, nes jis is tavo protingu zodzil! tik pasitycios" (Pat 23, 9); .Kas yra dosnus vargsui, skolina Viespaciui, - Viespats atmokes jam uz jo gera darba" (Pat 19, 17). Senojo Testamento patarliu autoriai buvo isminties, religijos mokytojai. Dvi Patarliu knygos dalys priskiriamos karaliui Saliamonui. Sv. Raste minima, kad "jis sudejo tris tukstancius patarliu, 0 jo dainu buvo tiikstantis ir penkios" (1 Kar 5, 12). Lietuviskos patarles ir priezodziai yra liaudies isrninties perliukai, taip pat perduodami is kartos ! karta. Daug lietuvisku patarliu surinkta istoriausias knygas, bet dar daug jl! neatrasta, daug sukuriama nauju - ko1 Iietuviu kalba gyvuos ir ja bus

-21-

laisvai kalbama, tol bus kuriami ir ilgesni ar trumpesni liaudies isminties ktirineliai. Galbut idomiausia, kad kai kurie pamokantys issireiskimai yra budingi visoms tautoms, kur tik gerbiamas zmogus ir vertinamas moralinis elgesys. Palyginkime lietuviskas patarles su randamomis Senojo Testamento Patarliu knygoje: Liet.: "Nekask duobes kitam, nes pats ikrisi". Patarliu knygoje: "Kas kasa duobe kitam, !j~pats ikris" (Pat 26, 27a). Liet.: "Tylejimas - auksas, kalbejimas - sidabras"; arba -" Tyla - gera byla"; Patarliu kn.: "Net kvailys yra laikomas ismintingu.jeigu tyli; protingu,jeigu laiku uzsiciaupia" (Pat 17 28). Liet.: .Kas megsta pavojus, pavojuose

ir zilva"; Patarliu kn. "Gudrus zmogus mato pavoju ir jo vengia, 0 neismanelis zengia i pavoju ir nukencia" (Pat 27, 12). Liet.: "Kas greit duoda, dvigubai duoda"; Patarliu kn.: "Nesakyk savo artimui: ateik veliau, arba: rytoj sitai gausi, - kai galijam tai duoti tuojau" (Pat 3,28). Liet.: .Pazadai -tai, ka sapne atradai". Patarliu kn.: .Kaip debesys ir vejas, kurie neatnesa lietaus, toks yra zmogus, kuris pazada devana, betjos neduoda" (Pat 20,21). Liet.: "Sotus alkano nesupranta (neatjaucia)". Patarliu kn.: "Sotus zmogus niekina medu, 0 alkanam zmogui net kartus dalykas atrodo saldus" (Pat 2, 7).
Paruosta pagal "Sutelk mus, Viespatie" intemeto religines minties Ieidineli

LIETUVA
Balys A uginas

As girdziu - tu esi
Ir misku gaudesy, Ir laukuos, Ir liisnelej skurdzio], Ir sventyklu ercioj Tavo vardq kartoja man ieme. Kai sirdy neramu Be gimtliJ'l! namu Lyg vele Pakeles Per tankmes as brendu, Tarp svajoniu ziedu Sutemu snabidesy - tu esi...

!saltini

laukuos Atsigerti lenkiuos Ir linais Melynais Zydi upej dangus Mano ieme pabus, Nes akiu zvilgesy - tu esi. Ir kai krinta rasa, Piemenaite basa Is lauku platumu Gena bandq namo Ir jos iodiiuos dainos Tam giliam ilgesy - tu esi.

-22-

qero apetito!
Siek tiek apie alieju

Paruosia Julija

gaminant margarina arba kitus riebalinius Parduotuviu Ientynose pristatyta alie- produktus. Jeigu ant ipakavimo uzrasyta, jaus buteliu: rapsu (canola), sojos pupeliu kad tai "hydrogenated" riebalai arba bent (soybean), kukuruzu, alyvuogiu (olive oil), jq daIis (partially hydrogenated), juose zemes riesutu (peanut) ir dar kitoku arba neisvengiamai yra kenksminguju medziakeliu siu augalu misinio. Kartu visas sias gu ir jq reiketu vengti. Deja, tokiu riebalu aliejaus rusis galime pavadinti vienu vardu paprastai randama ir kituose maisto pro- augalinis. Visi zinome, kad augaliniame duktuose, ypac kepiniuose - pyraguose, aliejuje nera cholesterolio, todel pataria- pyragaiciuose ir pan. Vengiant "trans fats", ma ji vartoti virimui, kepimui, darzoviu butina atidziai perskaityti produktu sudeti. 4. Kartais ipakavimo uzrasai tvirtina, uzpilams ir pan. Taciau kartais uzrasai ant aliejaus buteliu sukelia abejoniu: kuris ge- kad tai .maturalus produktas" (natural) ir del riausias, sveikiausias, 0 gal kuris tiek pat to sveikesnis, priimtinesnis. Tai daugiausia taip pat gamintoju biidas privilioti pirkejus, kenksmingas, kaip gyvuliniai riebalai? 1. Ka reiskia pavadinimas "augalinis nes is esmes neaisku, kiek tas aliejus yra aliejus" (vegetable oil)? Dazniausiai tai is "naturalus". Jeigujame nera kazkokiu dirbsojos pupeliu isspaustas aliejus. Tuo gali- tiniu chemikalu, aliejus, be abejo, natural us, ma isitikinti, pazvelgus i aliejaus sudeti - tai yra pagamintas is naturaliu augalu. 5. Ar vienu augalu aliejus sveikesnis pamatysime, kad sojos pupcles (soybean) yra irasytos pirmosiomis, bet gali biiti ir kaip kuriu kitu? Paprastai patariama vartoti kin; pri edu, pvz., rapsu (canola), kukuriizu rapsu (canola), alyvuogiu (olive oil) arba ir pan. Visgi aliejuje nera jokiu gyvuliniu zemes riesutu (peanut oil) alieju, nes juose ne tik daugiausia sirdies sveikatingumui riebalu, 0 vien tik augaliniai. 2. Jeigu taip, tai kodel ant kai kuriu naudingu medziagu, bet sie aliejai sum aaliejaus buteliu pabreziama: "No Choles- zina blogaj] cholesterol! kraujyje. Beje, terol" (nera cholestero1io)? Tai paprasciau- verta atsiminti, kad nemazai zmoniu yra sias gamintoju "triukas", skirtas privilioti alergiski zemes riesutu aliejui, tad ir Cia pirkejams, kurie baidosi cholesterolio ir reikia atsargumo. visuomet iesko produktu, jo neturincio. GraZi ir skani vasariska sriuba Atsiminkime: visi augaliniai riebalai cho1 stambiai sukapotas svogunas lesterolio neturi! 1 saukstas alyvuogiu aliejaus 3. Ar aliejuje yra pavojinguju - pri1 svaras sviezit], jaunu morku sotintuju - riebalu (trans fats)? Skystuose 1 svaras geltonu pomidoru riebaluose, tad ir aliejuje, siu kenksmingu 4 puod. sultinio arba vandens priemaisu nera, "Trans fats" atsiranda, kai 2 lauro lapeliai (bay leaves) riebalai ikaitinami, juos sutirstinant, pvz., 1 saukstelis druskos
-23 -

1/8 saukstelio maltu baltuju pipiru Alieju supilti i didele keptuve, sudeti sukapota svoguna, pakepinti, kol pasidarys permatomas (jokiu biidu neparudinti) ir suminkstes, Smulkiai sukapoti arba stambia (burokine) tarka sutarkuoti morkas, sukapoti pomidorus (nebutina isspausti seklas), sudeti ikeptuve su svogilnais, supilti sultinj arba vandeni, pasiidyti, suberti pipirus, sudeti lauro lapelius, uzdengti ir ant lengvos liepsnos pavirinti apie pusvalandi, kol darzoves bus visiskai minkstos. Nukelus nuo liepsnos, isimti lauro lapelius, truputi atvesinti, tuomet darzoves sriuboje sutrinti (galima panaudoti plaktuva arba "blender"), sriuba vel pakaitinti ir pries patiekiant istala uzbarstyti labai smulkiai sukapotais svogimeliu laiskeliais (chives). Si sriuba taip pat labai skani visiskai atsaldyta.

baziliko lapeliu (basil) 1 saukstas balzamo vinegar)

acto (balsamic

Vasariski; darzoviu salotos
3 saukstai alyvuogiu aliejaus (olive oil) 1 nedidelis, jaunas baklazanas (eggplant) * 2 nedideles, plonos cukinijos (zucchini) 1 geltonasis pipiras (yellow bell pepper)** 1 zaliasis pipiras (green bell pepper) 1 svogunas % saukstelio druskos 1/8 saukstelio maltu karciuju pipiru (black pepper) 2 skilteles cesnako 1 lauro lapelis (bay leaf) Yz saukstelio dziovinto rozmarino (rosemary) 2 sauksteliai dziovintu ciobreliu (thyme) 3 vid. dydzio pomidorai 1;4 puod. smulkiai sukapotu, sviczii;

Baklazana supjaustyti nedideliais kubeliais. Ikeptuve jpilti 1 ir Yz sauksto aliejaus, sudeti baklazana, suberti 'l4 saukstelio druskos ir, retkarciais pamaisant, pakepinti 10 min. Baklazana isimti is keptuves ir padeti atskirai. Ikeptuve ipilti 1 sauksta aliejaus, sudeti kubeliais supjaustytas cukinijas ir taip pat nedideliais gabaliukais supjaustytus pipirus, suberti likusia druska, maltus pipirus ir pakepinti 5 min. Isimti is keptuves ir padeti kartu su baklazanu. I keptuve supilti likusi alieju, sudeti perpus perpjauta ir po to plonai supjaustyta svogiina, smulkiai sukapota cesnaka, visus sausus prieskonius ir pakepinti, kol svogiinas pasidarys permatomas (neparuduos!). Sudeti smulkiai sukapotus pomidorus, pakepinti dar 10 min. Visas darzoves vel sudeti j ta pacia keptuve, uzdengti ir pavirinti ant lengvos liepsnos apie 5 minutes, kol baklazanas bus visiskai minkstas. Suberti baziliko lapelius, supilti acta, gerai sumaisyti, Salotas patiekti karstas su paskrudinta balta duona. *Pasirinkti jauna, nerauksleta zievele, neapvytusi, be minkstu idubimu baklazana, nes toks bus maziau kartus. Pries pjaustant, baklazano nenulupti - jo grazi, violetines spalvos zievele suteiks salotoms ivairumo. **Lietuvoje sie pipirai paprastai vadinami paprika.

Ar megstate

agurkus?

Manoma, kad agurkai yra vieni seniausiu maistui vartojamu augalu, zinomi pries daugiau kaip 6,000 metu! Agurku

-24-

tevyne yra Indija - iki siol Indijoje auga laukiniai augurkai, kurie vejasi i medzius kaip vijokles. Agurkai taip pat maistingi: juose yra 95-96 proc. vandens, vitaminu A, B 1, B2, karotino, mazesniais kiekiais mineralu - kalio, fosforo, kalcio, natrio, magnio, gelezies, bet labai nedaug kaloriju. Be to, agurkai pasizymi vidurius laisvinanciomis, slapima varanciomis savybemis, gerina apetita ir salina organizmo cholesterolio pertekliu. Dazniausiai maistui vartojami zali (jvairiose salotose) arba rauginti agurkai, nors juos galima ir virti. Lietuvoje vasara kaime sveciai buvo vaisinami svieziais agurkais su medumi, bet ir mes, ypac vasara, kai gausu svieziu agurkeliu, galime pasivaisinti siuo ir kitais skanestais.

vandenyje. Isgriebti is vandens ir atsaldyti. Agurkus nulupti, supjaustyti kubeliais, pomidorus supjaustyti skiltelemis. Svoguna smu1kiai sukapoti. Viska sumaisyti su grietine, majonezu ir susmu1kintais krapais.

Agurkq salotos su krienais
2 agurkai 3 pomidorai 1 skiltele cesnako 4 saukstai alvyuogiu aliejaus 1 saukstas obuoliu acto (apple cider vinegar) 1;2 saukstelio stipriu krienu 1;2 saukstelio druskos 1/8 saukstelio maltu pipiru 1/8 saukstelio cukraus. Agurkus ir pomidorus supjaustyti griezineliais. Sudeti j stiklini dubeni eilemis (eilute agurku, eilute pomidoru). Alieju, acta, krienus, smulkiai sukapotus cesnakus, cukru, druska, maltus pipirus sumaisyti ir tuo padazu uzpilti darzoves.

is

Agurkai su medumi
3 nedideli agurkai 1 saukstas medaus 1 saukstelis citrinu sulciu Agurkus nulupti, supjaustyti griczineliais arba kubeliais, sumaisyti medu su citrinu sultimis, uzpilti ant agurku ir ismaisyti.

Agurkq ir obuoliq salotos
4 nedideli agurkai 2 rugstus obuoliai 3 saukstai majonezo 1 saukstas citrinu sulciu 1;2 saukstelio druskos 1/16 saukstelio cinamono 1116 saukstelio tarkuotos citrinos zieveles Nulupti agurkus ir obuolius. Supjaustyti kubeliais. Majoneza sumaisyti su citrinos sultimis, druska, cinamonu, citrinos zievele, uzpilti ant agurku-obuoliu misinio, gerai sumaisyti, Papuosti krapu arba pertrazoliu sakelemis.

Agurkai su ziediniais kopustais
2 agurkai 1 nedidele galvute ziedinio kopiisto (cauliflower) 1 pomidoras 1 nedidelis svogilnas 2 saukstai rugscios grietines 2 saukstai majonezo 1;2 saukstelio druskos 1/8 saukstelio maltu pipiru 1 saukstas susmulkintu krapu Ziedinj kopusta supjaustyti ziedineliais ir 5 min. palaikyti verdanciamc

- 25-

J1_ uginkjme !
KADA PERSODINTI AGUONAS? Klausimas. Labai man patinka rytietiskos aguonos, taciau atejo laikas jas isskirstyti ir persodinti, nes pradejo uzimti per daug vietos mana mazame darzelyje. Kada geriausias laikas j as persodinti, 0 gal palaukti pavasario? Atsakymas. Rytietiskos (rytines) aguonos, angl. "Oriental Poppies", lot. Papaver orientale, paprastai zydi pavasario pabaigoje (rnazdaug geguzes men.). Tai tikra darzelio puosmena, nes jq didziuliai, skaisciai raudoni ar kitu spalvu ziedai, rodos, nustelbia visas kitas geles, kuriomis pavasari prazysta rniisu darzcliai. Deja, perzydejusios aguonos praranda visa savo groz], nes lapai apvysta, pagelsta, 0 ilgainiui visiskai nudziusta, Jeigu aguonu kerai nepersodinami, jq nepatrauklius kerus galima "uzmaskuoti" vasarinemis ar daugiametemis gelemis, Vasaros pabaigoje - mazdaug rugpjucio men. - aguonos "miega". Kaip tik tuo metu pats geriausias laikas jas persodinti ir galbut kerus padalinti. Apskritai, aguonos nemegsta "keisti vieta", todel jas persodinti nelengva. Kartais, jei pazeidziamos saknys, trunka kone metus, kol keras vel atsigauna ir pradeda graziai zydeti, Jeigu jau butinai norite persodinti, palaukite, kol aguonu lapai nudzius, tuomet juos nukirpkite iki pat zemes, kera atsargiai (kiek galima daugiau su zcmc.) iskaskite ir pemeskite i paruosta duobe.

Paruosia Zalianykstis

Aguonos megsta daug saules sviesos, todel naujoji vieta neturetu skendeti pavesyje. Norint kera padalinti, reikia astriu peiliu perrezti per puse (ar i daugiau daliu), atsargiai nurinkti suzeistas sakneles, po to kerelius pasodinti atskirai, gerai palaistyti ir saugoti, kad neisdziutu. Mazdaug rugsejo pradzioje is zemes pasirodys nauji lapeliai ir keras iki pirmuju salnu sustipres. NORIU PERSODINTI ALYVAS

Kausimas. Kai pries keleta metu kieme sodinome alyvu krtimus, jie buvo nedideli ir labai tiko parinktai vietai. Dabar jau issikeroje, placiasakiai, Tiesa, pavasari labai graziai zydejo, bet nutareme persodinti ikiemo pasalius, kur alyvoms (ir mums) bus patogiau. Ar dabar ne per anksti persodinti? Atsakymas. lei jau turejote tiek kantrybes, palaukite dar pora menesiu, tuo uztikrinsite, kad alyvu krumeliai per daug nuo persodinimo nenukentes ir prigis naujoje vietoje. Daznai pasitaiko, kad, sodindami kriimelius ar medzius , nepagalvojame, kaip jie atrodys, kai uzaugs. Geriausias pavyzdys - mazes eglaites ar kiti spygliuociai, pasodinti prie namo, labai graziai atrodo ir puosia namo priekj, kol neauksti, sakes placiai neissikerojusios. Taciau ne viena sodintoja, be abejo, nustebino, kaip greitai tie "mazuciukai" medeliai tapo dideliais, vesliais, dengianciais namo langus, siekianciais

-26-

stoga, medziais. Tokius "neapsiziurejimus", sodinant eglaites, gal ime kiekvienas pastebeti, pravaziuodami miesto ar priemiescio gatve. Tiek alyvas, tiek kitus krumelius, geriausiai persodinti anksti pavasari, kai tik kiek susyla zeme, taciau galima sodinti ir ruden] - pradedant rugsejo pabaiga, baigiant lapkriciu, kol zeme neisala. Pries persodinant, iskasti duobe naujoje vietoje, po to augala palaistyti, kad zeme geriau priliptu prie saknu. Sakas tvirtai suristi - tai pades lengviau prieiti prie saknu. Pinna iskasti viena PUSy, po to kita, atsargiai kruma iskelti is zemes (jokiu budu netraukti uz saku), padeti ant plastmasinio patiesalo ir nunesti i nauja vieta, pasodinant tame paciame gylyje, kaip knimas anksciau augo. Zemy aplink saknis gerai suspausti - jei reikia, uzpilti daugiau zemiu, daznai palaistyti, kol saknys vel jsikabins i zerne.

ZALIANYKSTIS NEZINO, K;\ ATSAKYTI
Vienas mana meilenis pernai kazkuo sirgo - raudona gysla staciai kota ir lapus tarsi kraujas ejo. Svogunelis taip pat turejo raudonu demiu. Ziedkotis suskilo isi lgai, Gal del neteisingo laistymo? Kitas klausimas - ar meilenis zydi kiekvienais metais? Turbiit pernai per mazai tresiau, 0 gal todel, kad ne visus buvau isnesus laukan, ne visus ir persodinau, nes skaiciau, kad 3-4 metus palikti nepersodinus (,The Plant Book" by Bill Henkin and Maria Vermiglio). Atsakymas. Gaila, Jusu laiskiukas man pateko kiek per velai - kvieciu savo skaitytojus rasyti tiesiai Zalianvksciui ,

Klausimas.

"Pensininko" redaktores adresu! Bet vargiai buciau galejes atsakyti del tu ,kraujo demit!", nes tikrai pinna karta su tokiu atveju susiduriau. Be abejo, tai kokiu parazitu darbas, ypac tos demes ant svogunclio, taciau, nemacius augalo, sunku speti. Gal kas is skaitytoju daugiau zinotu apie Cia minima meilenio liga? Zalianykstis butu labai dekingas, jei parasytumete. Kaip siame skyrelyje buvo rasoma anksciau, sveiki ir gerai per vasara islaikyti meilenio (amarylis) svoguneliai turetu kasmet zydeti, bet zinau atveju, kai jie metus praleido be jokio pumpurelio ar ziedelio. Galiu tik pakartoti: meileniui perzydejus, nupjauti apdziuvusi zieda, o kai ziedkotis prades vysti, nupjauti ji iki svogiinelio virsaus, Visa vasara meilen! laistyti ir rnazdaug kas 2-3 savaites patresti (galima laikyti kambaryje, 110rs lauke geriau). Kai lapai prades gelsti, kas paprastai atsitinka ankstyva rudeni, juos visus nupjauti, paliekant apie 2 colius 11UO svogunclio virsaus. Galima tuo metu isimti svoguneli is zemes, nuvalyti ir laikyti vesioje vietoje maziausiai 6 savaites. Jeigu meilenis paliekamas tame paciame vazone, nelaistyti, kad zerne visiskai isdziUtll, po to vazona su svoguneliu padeti vesiojc vietoje (pvz., rusyjc) ir palaikyti apic 6 savaites. Beje, niekad nepadekite svogimeliu i saldytuva, jeigu jame laikomi obuoliai - meilenio svoguneliai taps nevaisingi ir nezydes! Po mazdaug 6 savaiciu poilsio, me ilenio svogiinelius pasodinti ! zeme. Jeigu jie "ilsejosi" vazone, pastatyti sviesioje vietoje, laistyti, kad zeme nei sdzifrtu, Truks mazdaug 8 savaites, kol is svogunelio pasirodys ziedkotis.

-27 -

DVYLIKMECIO SJ\LYCIAI SU ISTORINE LIETUVOS KUNIGAIKSTYSTE FAUSTAS STROLIA IS Lietuvos istorijos zinome, kad viduramziais vienu metu jungtine Lenkijos karalyste ir Lietuvos kunigaikstyste valde Saksonijos kurfiurstai Augustas II ir jo siinus Augustas III. Pirmasis j4 dar buvo vadinamas Augustu Stipriuoju. Bet jis vertinamas ne vien pagal savo fizine jega, Abudu - tevas ir sunus - pasizymejo demesiu kulturai, meno galerijoms, pastate keleta karalisku nimu. Virs kiekvieno tokio pastato duru jie pasinipino imontuoti cementini skyda, kuriame reljefiskai pavaizduotas Lenkijos Erelis ir Lietuvos Vytis. Tas skydas padalintas i keturias dalis: virsutinesc dviejose kaireje yra erelis, desineje vytis, 0 apatinese atvirksciai: kaireje vytis ir desineje erelis. Taip pat virs duru buvo imurytas karaliaus vardas: Augustus III, ir 1754-ieji statybos metai. Pries dvejus metus, besilankant Dresdene, bandziau ta skyda nufotografuoti, bet jis buvo per aukstai ir mano fotoaparatas nepasieke. Karaliui su savo svita lankantis baznycioje, nereikejo iseiti laukan, nes pili ir baznycia junge stogu dengtas uzdaras pcrejimas, kuris, pradarius baznycios duris, vede tiesiai ikaraliskaja Ioze. Tame karaliskame dvare buve daug tustybes ir nesaikingo puotavimo. Todel gidai, vedzioje mus po tuos riimus, nevenge j4 pasiepti, Pagal gidu pasakojimus, Augustas III labai megdaves rnedzioti, bet

Monsinjoras Kazimieras Senkus

buvo toks nutukes, kad nebegalejo valdyti koju. Medziotojai prigaudydavo zvereliu ir gyvus pristatydavo i pili, kad karalius pilies kieme galetu nuo savo balkono juos "medzioti" ... Nors abu saksai valde Lenkija-Lietuva, si4 valstybiu gerove mazai rupinosi. Tik sios jungtines karalystes zmoniu uzdirbti pinigai buvo reikalingi j4 puotoms ir didziulems asmeninems islaidoms, Kadangi keleta metu po didziojo subombardavimo 1945 m. man su tevais ir broliukais teko gyventi Dresdeno mieste, atmintin istrigo nuostabi lietuviu Tautos svente, kuria, tuo metu kun. Kazimierui Senkui esant Saksonijos Iietuviu kapelio-

-28-

nu, minejorne toje karaliskoje katedroje su Rugsejo astuntajai skirtomis Iietuviskomis misiornis. Misiu pabaigoj, musu teveliui uzgrojus Lietuvos himna, gausiai i tas misias susirinke lietuvai su dideliu entuziazmu ji giedojo. Kadangi svente nepasitaike sekmadieni, tai vokieciai netrukde, nes nezinojo, ka mes giedojorne, 0 miisiskiai buvo vieningi ir niekas neisdave. Tai turbilt ir buvo vienintelis Lietuvos kunigaikstystes laikais pastatytos sventoves rysys su lietuviu tauta. Paminejes kun. Scnku, noriu jam pareiksti dekinguma, nes jis, man lankant Popieziskajj Baznytines muzikos instituta Romoje, daug padejo suprasti grigalinio choralo svarba baznytinejc liturgijoje. Si4 metu pradzioje besilankydamas Kaune, visai netycia Pal. Jurgio Matulaicio parapijos saleje pataikiau i Kauno vyru choro "Perkuno", neseniai sventusio 50 metu chorines veiklos sukakti, koncerta, pagerbiant prel, Kazimiera Senku jo 15 metu i Lietuva sugrizimo proga. Koncerte dalyvavo trejetas Lietuvos vyskupu su Kauno arkivyskupu metropolitu Sigitu Tamkeviciumi. Romualdo Misiukeviciaus vadovaujamas choras pries tai giedojo Sv. Kazimiero sventei skirtas iskilmingas misias. As irgi norejau pasveikinti prelata jubiliejaus proga. Dvasininkams patarnavusi sesele Albina mane padrasino prieiti prie j4 stalo ir po pasveikinimo kartu pasivaisinti, Didziausia, nors netiesiogine, kun. Senkaus pagalba patyriau tuoj po karo, kai DP stovyklose buvau pakviestas kataliku pamaldose prie vargonu vadovauti liturginiams giedojimams. Tuo metu dar buvau jaunuolis ir jokio patyrimo neturejau, l

pagalba atejo kun. K. Senkaus tais sunkiais pabegeliu stovyklu laikais sudarytas giesmynas su gaidomis. Su pagarba reikia stebetis, kaip kun. Senkus, karo is tevynes isblokstiems lietuviams pasklidus po stovyklas Vokietijoje, pasisvcnte surasti tose stovyklose isikurusius lietuvius vargonininkus, is visu surinkti, kur kas ka turejo atsivezes su savimi, visa ta medziaga surusiuoti ir isspansdinti giesmyne. Juk reikejo surasti ir spaustuve, ir gauti leideja ... Giedanti baznycia buvo mano pagrindinis ramstis tais sunkiais laikais, gyvenant stovyklose. Iki siu dienu mons. Kazimieras Senkus isliko vienas veikliausiu Iietuviskos baznytines muzikos puoscletoju. lis pats sukiire nemazai giesmiu, sudare nauj q giesmyna, pavadinta "Garbe Dievui". 1995 m. Vilkaviskio vyskupijos kurija isleido jo paruosta "Liturgini giesmyna"; 2005 m. Kaune pasirode jo sudarytas "Naujasis liturginis giesmynas", 0 2006 m. to giesmyno ir vargonu versija. Su jo naujausiu giesmynu "Gyvenimas, mirtis, amzinybe" (2010 m.) buvome supazindinti s.m. Sv. Kazimiero sventes popieteje, Monsinj oro darbstumas maloniai stebina. Pagal XXI amziuje isspausdinta Mildos Mekisienes straipsni, jis kiles is gausios devyniu vaiku seimos, Iabai kulturingas, paprastas, kuklus, dosnus ir demesingas artimui. Straipsnyje paminetas monsinjoro 2002 m. svestas kunigystes 60-metis. 0 2007 m. geguzes 30 d. jis svente 65 metu kunigystes jubilieju, Ir toliau nuolankiai linkiu mons. Kazimierui Senkui, tam lietuviskos baznytines muzikos apastalui, sveikatos, stiprybes ir svelniu saules spinduliu, sugrizus brangion tevynen Lietuvon.

-29-

LINKSMIAU
SENATVE
Antanas Gustaitis

Paruosia Plunksna Grauzyte

Laikas zydeti, laikas nuvysti, Laikas jaunystei, ziedui geliu. Dziaugsmas ir laime - vien apgavyste, Kai reikia tarti: nebegaliu ... Plikas perukas, ausys apiele, Linksta ir kojos, ir ketera, Meldziasi siela j merguzele, o merguzeles jau nebera. Sqla prie IUPlf zodiiai mirtingi, Gundancio sapno nepabaigi, Netgi buciuotis nori ir tingi, Ir apsimqstes vel uimiegi. Laikas ispusto sirdi skyletq, Laikas sukeicia sostu vietas: Sunes salone valgo omletq, Tujen - ant slenkscio grauzi plutas ...

Vargonininkas tik linktelejo galva ir nuejo i savo vieta, Pamaldu metu klebonas kreipesi i susirinkusius: -Broliai ir seserys, rniisu parapija atsidure ant bedos slenkscio: stogo sutaisymas kainuos dvigubai daugiau, kaip buvo numatyta. Jei kas galetu pasizadeti paaukoti sirntine, labai prasau atsistoti. Tuo pat metu vargonininkas uzgroj 0 Amerikos himna ir visi pamaldu dalyviai bematant atsistojo. Vien,! sekmadieni parapijos klebonas, ilipes i sakykla, tare: -As jums siandien galiu pranesti gera ir bloga naujiena, Geroji naujiena yra tai, kad mes pagaliau turime pakankamai pinigu uzbaigti pradetus parapijos gerinimo projektus. Blogoji naujiena - pinigai tebcra jusu kiscnese ... Viena moteriske nuejo i pasta, pasiruosusi savo broliui pasiusti Sventaji Rasta, ipakuota grazioje dezuteje. -Ar toj e deze] e kas nors gali suhizti? - paklause pasto tarnautoj as. -Tik Desimt Dievo [sakyrnu, - atsake moteriske. Du seni pazistami, susitike "Seklycioje", keiciasi naujienomis. Pinnasis sako: -Zinai, biciuli, mana zmona angelas! -Tu laimingas, brolau! - atsako antrasis. - Mano zmona dar tebera gyva.

***
Parapijos klebonas, susinipines prakiurusiu baznycios stogu ir ieskodamas zodziu, kaip paprasyti parapijieciu aukoti daugiau pinigu, buvo nelabai patenkintas, kai naujas vargonininkas, atvykes pavaduoti susirgusi parapijos chorvedi paklause: -Kokia giesme as tureciau pagroti? -As neturiu laiko dabar apie giesmes galvoti. Stai pamokslo santrauka, pagrok ka nors, kai as pabaigsiu kalbeti apie parapijos finansus.

-30-

MUS4 rernejal
Pirmaj] 2011 m. pusmet] pareme "Pensininko" leidyba savo auka: 100 dol. paaukojo N .N. is Illinois valstijos. 85 dol. - Marija Krisciiinas, Burlington, IA. 70 dol. - Roze Somkaite, S. Orange, NJ. 60 dol. - Nemira Sumskis, Chicago, IL. Po 50 dol. aukojo: Benigna Butler, Chicago, IL; Prakseda Stirbys, New Britain, CT; Algirdas Suvaizdis, Berwyn, IL. 40 dol. - Wanda Ramonas, Warwick, RI. Po 35 dol.: Irena Gelazius, Hickory Hills, IL; Alfonsa Paziura, Oak Park, CA; Aldona Simonaitiene, Rockford, IL; Nijole Stelmokas, Orland Park, IL; A. ir V. Valaviciai, Chicago, IL. Po 25 dol. aukojo: Vytas Bandziulis, Madison, WI; Valentina Gudis, Chicago, IL; Vita Kemezys, Fairview Hts, IL; Izabela Naujalis, Cicero, IL; Teodoras Rotcas, Fairfield, East NSW 2165, Australia; Nijole Uzubalis, Engadine NSW 2233, Australia; Birute Vilimaitiene, Woodridge, IL. Po 20 dol.: Ona Adomaitis, Sunny Hills, FL; Apolonia Andrasiiinas, Orland Park, IL; Jadvyga Giedraitiene, St. Pete Beach, FL; Josephine Jakubenas, Los Angeles, CA; Irena Jankauskas, Germantown, MD; Birute Lintakas, Oak Lawn, IL; Dana Pascoe, Santa Monica, CA; Alg. ir Genute Rudziai, Livonia, MI; Adele Rysavy, Jackson Heights, NY; Leo and Stefany Venckus, Palatine, IL. Po 15 dol. paaukojo: Juozas Blazys, Holliston, MA; Aldona Druktenis, So. Pasadena, FL; Danute Geldiene, Whitmore Lake, MI; RimaA. Gudaitis, Ormond Beach, FL; Elena Jasaitiene, St. Petersburg, FL; Terese Maruskevicius, Chicago, IL; Emilija Pakalniskiene, Naperville, IL; Elena Sakas-Sluder, Centennial, CO; Janina Salniene, Lemont, IL. Po 10 dol.: Marija Arstikiene, North Riverside, IL; Jean Banys, Lyons, IL; Eugenija Barsketis, Downers Grove, IL; Regina Cermaka, Issaquah, WA; Veronika Gavelis, So. Boston, MA; Mary Gineitis, Cambridge, MA; A. Girnius, West Roxbury, MA; Irena Jansonas, Osterville, MA; Donata Karuza, Oak Lawn, IL; 1. Kuprenas, Springfield, IL; Mrs. G. Maciiinas, Philadelphia, PA; Kazys Majauskas, Chicago, IL; Juozas Mikulis, Westchester, IL; Elena Olsauskas, Berwyn, IL; Janina Racevicius, North Riverside, IL; Janina Radvenis, Los Angeles, CA; Ona Rakauskiene, Melrose Park, IL; Grazina Reskevicius, Omaha, NE; Juze Sakevicius, Chicago, IL; Stase Siaueiuniene, Cicero, IL; A.D. Silbajoris, Ormond Beach, FL; Pranas Simkus, Quincy, MA; Valentina Stephan, Portland, OR; Janina Zdanys, Newington, CT; Vale Zubavicius, Sunny Hills, FL; K. Zygas, Grand Rapids, MT. Po 5 dol. aukojo: Kestutis Bileris, Richmond Hill, NY; Maria Braskiene, Worcester, MA; Regina Ceil ius, Woodhaven, NY; Brone Ciunkiene, Warren, MI; Saliomeja Dauliene, Chicago, IL; Grazina Ercius, Little Neck, NY; Anne Ernst, Hortonville, WI; leva Gliozeris, Chicago, IL; Emilija Kantas, Chicago, IL; Onute Kaselis, St. Petersburg, FL; Angele Katelyte-Lawler, Chicago, IL; A.B. Kuras, Lockport, IL; Regina Medernach, Gulfport, FL; Donna Mieliulis, Chicago, IL; Stase Miliauskas, Lemont, IL; Brone Narbutaitis, Darien, IL; Ray Norvaisas, Aurora, IL; Irena Paliulis, Darien, IL; A. Petraitis, St. Pete Beach, FL: Jadvyga Reivytis, Lombard, IL; Albina Savickas, Willow Springs, IL; Paula Skeivelas, S. Catherines, Ont. Canada; Stella Snekutis, Boston, MA; Liuda Stungevicius, Hamilton, OnL Canada; Vladas Vasikauskas, st. Petersburg, FL; Juozas Vizgirda, Putnam, IL; Elvyra Zemaitis, Cleveland, OH; Walter Zidziunas, Bethlehem, PA. Esame nuosirdziausiai dekingi ui aukas! Tik dosniuju aukotoju deka .Pensininko" uitikrinta. Aciu visiems! leidyba bus

LITHUANIAN HUMAN SERVICES COUNCIL OF THE USA, INC. 2711 West 71st Street

Chicago, Illinois, 60629 10/112009 Pranas Pranckevicius 1284 Camelot Ln. Lemont, IL 60439

NONPROFIT ORG. U.S. POSTAGE PAID CHICAGO, ILLINOIS PERMIT NO. 2277

...: ::::

::-

...:

::::

You're Reading a Free Preview

Download
scribd
/*********** DO NOT ALTER ANYTHING BELOW THIS LINE ! ************/ var s_code=s.t();if(s_code)document.write(s_code)//-->