1

23. ATSKIR KATEGORIJ BYL NAGRINJIMO YPATUMAI iame skyriuje nagrinjami: 1) byl, kylani i eimos teisini santyki, nagrinjimo ypatumai; 2) byl dl santuokos nutraukimo, pripainimo negaliojania, sutuoktini gyvenimo skyrium (separacijos), byl dl tvysts (motinysts) nustatymo, byl dl tvysts (motinysts) nuginijimo, byl dl tv valdios apribojimo nagrinjimo taisykls; 3) byl, kylani i darbo teisini santyki, nagrinjimo ypatumai; 4) byl dl daikto valdymo paeidim nagrinjimo ypatumai; 5) dokumentinis procesas; 6) byl dl teismo sakymo idavimo nagrinjimo tvarka; 7) bankroto byl nagrinjimo ypatumai. 23.1. eimos byl nagrinjimo ypatumai Lietuvos Respublikos Konstitucija eim laiko itin svarbiu socialiniu institutu, sudaraniu visuomens ir valstybs pagrind, bei pareigoja valstyb eim globoti ir saugoti, todl ginant eimos nari teises ir teistus interesus kartu ginamas ir vieasis interesas. Sustiprjs vieasis interesas, egzistuojantis eimos teisini santyki reguliavimo srityje, be abejo, negali likti nuoalyje ir nagrinjant i i teisini santyki kylanius ginus bei pasireikia padidjusiu visos visuomens suinteresuotumu eimos byl baigtimi. Tai lemia nagrinjimo ypatumus statym leidjas i byl procesui daro reikmingas kai kuri pagrindini civilinio proceso princip iimtis. [1] Atsivelgiant eimos santyki ypatumus, LR CPK pareigoja teism siekti, kad eimos bylos bt isprstos taikiai, nepaeidiant statym ir eimos nari teisi. LR CK imperatyviai nustato, kad teismas turi imtis priemoni sutaikyti sutuoktinius ar kitus eimos narius (LR CK 3.4, 3.64, 3.75 str.). LR CPK byl, kylani i eimos teisini santyki, nagrinjimas reglamentuojamas atsivelgiant LR CK treiosios knygos nuostatas, kadangi LR CK tvirtinta nemaai su eimos bylomis susijusi nuostat. LR CPK nustato, kad eimos bylos nagrinjamos pagal LR CPK taisykles, iskyrus iimtis, kurias nurodo kiti Lietuvos Respublikos statymai (LR CPK 1 str. 1 d.). Jeigu yra LR CPK ir kit statym, reguliuojani eimos teisinius santykius, prietaravim, teismas vadovaujasi LR CPK normomis, iskyrus atvejus, kai LR CPK pirmum teikia kitiems statymams (LR CPK 1 str. 2 d.). eimos bylas teismai nagrinja pagal bendrsias gino teisenos taisykles su iimtimis, nurodytomis LR CPK XIX skyriuje, iskyrus atvejus, kai eimos byla nagrinjama ypatingja teisena (LR CPK 375 str. 1 d.). Teismas, nagrindamas eimos bylas, taip pat vadovaujasi LR CK nustatytomis proceso teiss normomis (LR CPK 375 str. 2 d.). LR CPK XIX skyriuje atskirai reglamentuojamos keturi ri eimos bylos: 1) santuokos nutraukimo ar pripainimo negaliojania, sutuoktini gyvenimo skyrium (separacijos) bylos; 2) tvysts (motinysts) nustatymo bylos; 3) tvysts (motinysts) nuginijimo bylos; 4) tv valdios ribojimo bylos. is eimos byl sraas nra baigtinis. Tai gali bti ilaikymo priteisimo, ilaikymo pakeitimo dydio ir formos pakeitimo bei jo nutraukimo (LR CK 3.194 str.), vedyb sutarties pripainimo negaliojania (LR CK 3.106 str.), turto padalijimo nenutraukus santuokos (LR CK 3.124 str.), vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tvams gyvenant skyrium (LR CK 3.169, 3.174 str.), bendravimo su vaiku ir dalyvavimo j aukljant (LR CK 3.175 str.), vaiko bendravimo su artimaisiais giminaiiais (LR CK 3.176 str.) bylos ir kiti ginai, kylantys i eimos teisini santyki. Nurodytos eimos bylos nagrinjamos pagal bendrsias gino teisenos taisykles, taikant CPK 375-380 straipsniuose nurodytas iimtis. LR CPK iskiria kelet eimos byl ypatum: 1) aktyvus teismas. Teismo aktyvumas pasireikia tuo, jog jis: privalo imtis priemoni sutaikyti alis, taip pat siekti, kad bt apsaugotos vaik teiss ir interesai. Pavyzdiui, LR CK 3.64 straipsnis, LR CPK 384 straipsnio 3 dalis tvirtina teismo pareig sutaikyti sutuoktinius; turi teis perengti pareikt reikalavim ribas, t. y. patenkinti daugiau reikalavim, negu j buvo pareikta, taip pat priimti sprendim dl reikalavim, kurie nebuvo pareikti, taiau yra tiesiogiai susij su pareikto iekinio dalyku ir pagrindu. Pavyzdiui, iekinyje praoma priteisti i vaiko tvo ilaikym, nurodant konkrei sum per mnes, taiau teismas atsivelgdamas tvo materialin padt gali priteisti didesn sum; turi teis savo iniciatyva rinkti rodymus, kuriais alys nesiremia, jeigu tai yra btina siekiant teisingai isprsti byl (LR CPK 160 str. 1 d. 5 p.); savo iniciatyva gali taikyti statymuose nurodyt alternatyv asmens (ar vaiko) teisi ar teist interes gynimo bd, kai byloje pareiktas vienas i statymuose numatyt alternatyvi reikalavim negali bti tenkinamas; atsivelgdamas sutuoktini vaik, taip pat vieno sutuoktinio interesus, kol bus priimtas teismo sprendimas, savo iniciatyva taiko laikinsias apsaugos priemones, nurodytas LR CK 3.65 straipsnio 2 dalyje: pareigoti, esant galimybei, vien sutuoktin gyventi skyrium; nustatyti nepilnamei vaik gyvenamj viet su vienu i tv; pareigoti vien sutuoktin netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu; priteisti i vieno sutuoktinio laikin ilaikym nepilnameiams vaikams ar kitam sutuoktiniui; aretuoti turt, kol bus isprstas jo priklausomybs nuosavybs teise vienam sutuoktiniui klausimas, taip pat siekiant utikrinti ilaikymo mokjim; aretuoti vieno sutuoktinio turt, kurio verte bt galima utikrinti bylinjimosi ilaid atlyginim kitam sutuoktiniui; udrausti vienam sutuoktiniui matytis su nepilnameiais vaikais ar lankytis tam tikrose vietose. 2) iekovas turi teis iki bylos nagrinjimo i esms pabaigos keisti iekinio dalyk arba pagrind, o atsakovas pareikti prieiekin (LR CPK 377 str.); pagal bendrsias gino teisenos taisykles tai galima padaryti iki nutarties skirti byl nagrinti teismo posdyje primimo, o vlesnis iekinio element pakeitimas galimas tik jeigu tokio pakeitimo btinumas atsirado vliau arba jeigu gautas prieingos alies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai nevilkins bylos nagrinjimo (LR CPK 141 str. 1 d.). eimos bylose teismas turi teis atsisakyti priimti pateiktus rodymus, kurie galjo bti pateikti anksiau, jeigu nustato, kad jie pateikiami siekiant vilkinti proces, taiau rodymus galima pateikti ir nagrinjant byl teisme. Pagal bendrsias gino teisenos taisykles jie paprastai turi bti pateikiami kartu su iekiniu ir atsiliepimu iekin bei rengiantis teisminiam nagrinjimui ir tik iimtiniais atvejais nagrinjant byl teisme.

2
3) eimos bylose draudiama priimti sprendimas u aki. U neatvykim teismo posd i procesin priemon netaikoma, taiau iose bylose galima skelbti atsakovo paiek arba priverstinai atvesdinti teismo posd (LR CPK 132 str., 384 str. 2 d., 388 str. 3 d.). 4) vieumo principo iimtys. Ginai, kylantys dl eimos teisini santyki, nagrinjami udarame teismo posdyje, jeigu ito prao bent viena alis (LR CPK 379 str.). Tokiu bdu siekiama apsaugoti eimos gyvenimo, nepilnamei vaik ir sutuoktini gyvenimo privatum. 5) utikrinama galimyb vaikui teisme idstyti savo nuomon. Kai sprendiamas bet kuris su vaiku susijs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pairas, turi bti iklausytas tiesiogiai, o jei itai nemanoma, per atstov. Priimant sprendim btina atsivelgti vaiko nuomon, jei tai neprietarauja paties vaiko interesams (LR CPK 380 str. 1 d.). Vaikas nuomon gali ireikti odiu, ratu arba kitais savo pasirinktais bdais. Vaiko, kuriam yra suj keturiolika met, pareikimas dl sutikimo ar nesutikimo su iekiniu turi bti ireiktas ratu arba raomas teismo posdio protokol ir vaiko pasiraomas (LR CPK 380 str. 2 d.). 6) pasirengti teisminiam bylos nagrinjimui galima tik parengiamojo posdio bdu, nes eimos bylose teismas paprastai privalo imtis priemoni, kad alys susitaikyt (LR CPK 227 str. 1 d., 228 str. 1 d.), o pasirengti paruoiamj dokument bdu tik iimtiniais atvejais. 7) Nagrinjant eimos bylas daugeliu atveju btinas valstybins vaiko teisi apsaugos institucijos dalyvavimas, pavyzdiui, tv valdios ribojimo (LR CK 3.184 str.), vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (LR CK 3.178 str.) ir kitose bylose. Valstybin vaiko teisi apsaugos institucija teismo traukiama dalyvauti procese arba sitraukia proces savo iniciatyva, kad pateikt ivad byloje, siekdama vykdyti jai pavestas funkcijas ginant vaik interesus (LR CPK 49 str. 2 d., 50 str. 2 d.). Jeigu valstybin vaiko teisi apsaugos institucija proces savo iniciatyva nesitraukia, visais atvejais j turi traukti teismas. Valstybin vaiko teisi apsaugos institucija turi pateikti teismui ivad dl gino. Vaiko teisi apsaugos institucijos yra rajon (miest) savivaldybi vaiko teisi apsaugos tarnybos. Kai vaiko teisi apsaugos tarnyba dalyvauja procese kaip valstybs valdymo institucija pagal CPK LR 49 straipsnio antrj dal ivadai pateikti, ji byl negali bti traukiama kaip tretysis ar suinteresuotas asmuo. Taiau vaiko teisi apsaugos tarnyba gali bti iekovu, kai pareikia iekin vaiko interesais. 23.2. Santuokos nutraukimas ar pripainimas negaliojania, sutuoktini gyvenimas skyrium (separacija) Santuokos nutraukimo bylos gali bti nagrinjamos gino (iekinio) teisena arba ypatingja teisena. LR CK 3.62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad santuoka dl vieno sutuoktinio kalts nutraukiama iekinio teisena. Taiau praymas nutraukti santuok abiej sutuoktini bendru sutikimu (LR CK 3.51 str.) arba vieno sutuoktinio pareikimas dl santuokos nutraukimo (LR CK 3.55 str.) nagrinjama ypatingja teisena (LR CPK 381 str. 4 d.). Toliau nagrinsime santuokos nutraukimo ar pripainimo negaliojania, sutuoktini gyvenimo skyrium (separacijos) byl nagrinjim pagal LR CPK XIX skyriaus II skirsnio taisykles. Santuoka dl vieno sutuoktinio kalts nutraukiama gino teisena. Be to, gino teisena santuoka nutraukiama ir kai ji faktikai iiro dl abiej sutuoktini kalts. Iekinys dl santuokos nutraukimo gali bti grindiamas viena i i aplinkybi: 1) santuoka faktikai iiro dl kito sutuoktinio, t. y. atsakovo, kalts; 2) dl to yra kalti abu sutuoktiniai (LR CK 1.8, 1.9 str., 3.1 str. 2 d., 3.3 str., 3.4 str. 1-2 d., 3.13, 3.60-3.61 str.), taiau atsakovas gali atsikirsti, kad dl santuokos iirimo kaltas iekovas. Teismu sprendimu gali nustatyti, kad dl santuokos iirimo kaltas vienas i sutuoktini arba abu sutuoktiniai. Bylos dl santuokos nutraukimo teismingos apylinks teismui pagal atsakovo gyvenamj viet. Jeigu iekovas turi kartu su juo gyvenani nepilnamei vaik, iekinys dl santuokos nutraukimo gali bti pareikiamas ir apylinks teismui pagal iekovo gyvenamj viet (alternatyvusis teismingumas) (LR CPK 381 str. 1 d.). Iekinys dl santuokos pripainimo negaliojania pareikiamas pagal atsakov ar vieno i j gyvenamj viet (LR CPK 381 str. 2 d.). i byl, turini tarptautin element, jurisdikcija gali bti nustatoma dvialse ir daugiaalse tarptautinse sutartyse. Europos Sjungos valstybse santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium (separacijos) ir santuokos pripainimo negaliojania byl jurisdikcij nustato Tarybos 2000 m. gegus 29 d. reglamento (EB) Nr. 1347/2000 2-8 straipsniai. Iekin dl santuokos negaliojimo gali pareikti asmenys, nurodyti LR CK 3.38-3.40 straipsniuose. LR CPK 382 straipsnis nustato, kad, be bendrj reikalavim, keliam procesini dokument turiniui ir formai, iekinyje turi bti nurodoma: 1) iekovo ir atsakovo gimimo data ir vieta; 2) motyvai, dl kuri paduodamas pareikimas nutraukti santuok, pripainti j negaliojania ar nustatyti gyvenim skyrium (separacij); 3) jeigu sutuoktiniai turi vaik, - duomenys apie vaikus (vardas, pavard, gimimo data) ir reikalavimas nustatyti j gyvenamj viet ir priteisti ilaikym, jeigu j gyvenamoji vieta ir ilaikymas nra nustatyti tv susitarimu. Jeigu vaik gyvenamoji vieta ir ilaikymas yra nustatyti tv susitarimu, kartu su iekiniu teismui pateikiamas toks susitarimas; 4) duomenys apie bendr sutuoktini turt ir reikalavimas j padalyti, iskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turt yra pasidalij notaro patvirtinta sutartimi arba kai sutuoktiniai dalytino turto neturi, taip pat reikalavimas priteisti sutuoktiniui ilaikym arba nuoroda, kad ilaikymo nereikalaujama arba is nustatytas ali susitarimu; 5) duomenys apie sutuoktini ar vieno i j kreditorius ir nurodymas, kad iekovas yra pranes jam inomiems kreditoriams apie bylos iklim (LR CK 3.126 str.); 6) nurodymas, kuo pasireikia atsakovo kalt dl santuokos iirimo, jeigu iekinys reikiamas LR CK 3.60 straipsnyje nurodytu pagrindu; 7) praymas dl sutuoktini pavardi nutraukus santuok; 8) pridedam prie iekinio dokument sraas. Tarp pridedam dokument turi bti santuokos liudijimo originalas, vaik gimimo liudijim nuoraai, ali gaunam pajam paymos, iskyrus atvejus, kai iekovas neturi galimybs pateikti iuos dokumentus. Iekinyje privaloma nurodyti santuokos nutraukimo motyvus, taip pat dl kurio sutuoktinio (ar abiej) kalts iiro santuoka, iekovas pateikdamas iekin gali nurodyti, kad jis yra kaltas dl eimos iirimo. Nagrindamas byl teismas privalo nustatyti, dl kurio sutuoktinio (ar abiej) kalts iiro santuoka. Svarbus yra ir sutuoktini bendro turto padalijimo klausimas, todl iekovas privalo pateikti dokumentus ar kitus leistinus rodymus, patvirtinanius jo priklausym abiem sutuoktiniams, jo sigijimo teistum ir jo vert (Nekilnojamojo turto registro ar kitoki vie registr iduotus dokumentus, sutartis ar kitokius dokumentus, patvirtinanius turto sigijimo teistum, ir t. t.). Nurodyti bendr turt (jo kiek ir vert) ir suformuluoti reikalavim j padalyti yra iekovo. Jeigu iekinyje apskritai nra duomen apie bendr sutuoktini turt (arba kad jo neturima) ar jis nurodomas, bet nereikalaujama jo padalyti, pripaintina, kad iekovas nevykd LR CK 3.59 ir 3.62 straipsni bei LR CPK 382 straipsnio 4 punkto reikalavim. Tokiu atveju teismas, vadovaudamasis LR CPK 115

3
straipsnio antrja dalimi, turi nustatyti termin pareikimo trkumams paalinti. Teismas taip pat turi nustatyti iekovui termin trkumams paalinti, jeigu i iekovo pateikt dokument matyti, jog tam tikras turtas yra bendroji jungtin sutuoktini nuosavyb, taiau tas turtas nra nurodytas pareikime kaip bendras sutuoktini turtas. Pagal LR CK 3.119 straipsn dalijamo turto vert nustatoma vadovaujantis rinkos kainomis. Sutuoktiniams nesutarus dl turto verts ar sutuoktini nurodyt turto vert ginijant j kreditoriams, turto vertei nustatyti gali bti skiriama ekspertiz. Jeigu yra teismo tvarka dalijamas esant susituokus gytas turtas, kreditoriai turi teis sitraukti byl kaip tretieji asmenys, pareikiantys savarankikus reikalavimus, todl iekovas turi juos informuoti apie bylos iklim. Kai sutuoktiniai yra pasidalij turt notarine tvarka ar teismo sprendimu, kreditoriai apie byl nra informuojami. Teismas privalo kontroliuoti iekinio turin, taiau neprivalo pats aikintis, ar sutuoktiniai turi kreditori. Taiau teismas privalo isiaikinti, ar sutuoktiniai neturi nepilnamei vaik, pripaintin sutuoktini kreditoriais. [1] Jeigu pareikime nutraukti santuok nra joki nuorod dl sutuoktini kreditori, teismas turt nustatyti termin pareikimo trkumams paalinti ir pareikalauti, kad pareikime bt nurodyta, ar sutuoktiniai turi kreditori, o jeigu taip duomenys apie juos. statymas nustato draudim santuokos nutraukimo bylose kelti reikalavimus, nenurodytus LR CPK 385 straipsnio pirmojoje dalyje. Iekinyje dl santuokos pripainimo negaliojania turi bti nurodyta, kokiu pagrindu praoma pripainti santuok negaliojania ir kokios santuokos sudarymo slygos buvo paeistos. Iekinys dl santuokos nutraukimo, santuokos pripainimo negaliojania, gyvenimo skyrium nustatymo apmokestinamas yminiu mokesiu (LR CPK 80 str. 1 d. 2 p. vienas imtas lit) Kiti neturtinio pobdio reikalavimai, kurie yra ivestiniai ir neatsiejamai susij su mintais reikalavimais, pavyzdiui, nustatyti nepilnamei vaik gyvenamj viet, sutuoktini pavardes nutraukus santuok, atskirai yminiu mokesiu neapmokestinami. Taiau turtiniai reikalavimai (pvz., padalinti sutuoktini turt) yra atskirai apmokestinami yminiu mokesiu, kurio dydis nustatomas pagal LR CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 85 straipsnio 1 dalies nuostatas. Atkreiptinas dmesys, kad pagal LR CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkt iekovai ilaikymo priteisimo bylose yra atleidiami nuo yminio mokesio. Taiau pagal LR CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyt taisykl, patenkinus iekin (visikai ar i dalies), bylinjimosi ilaidos, nuo kuri mokjimo iekovas buvo atleistas, iiekomos i atsakovo valstybs biudet proporcingai patenkintai iekinio reikalavim daliai. Teismas iekovo praymu arba savo iniciatyva (LR CPK 144 str. 1-2 d.) gali taikyti laikinsias apsaugos priemones, nurodytas LR CK 3.65 straipsnio 2 dalyje. Teismas santuokos pripainimo negaliojania byloje siekdamas apsaugoti vieno i sutuoktini teistus interesus gali pareigoti esant galimybei sutuoktinius gyventi skyrium, kol bus inagrinta j santuokos pripainimo negaliojania byla (LR CK 3.43 str. 1 d.). eimos bylose negalima priimti sprendimo u aki, todl be LR CK 246 straipsnyje nurodyt ali neatvykimo teismo posd padarini, gali bti taikomi ir LR CPK 384 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti specials ali neatvykimo teismo posd padariniai. Kai iekovas, gavs aukim, bet nepras nagrinti byl jam nedalyvaujant, be svarbi prieasi neatvyksta teismo posd, teismas iekin palieka nenagrint, o kai tai padaro atsakovas, teismas byl nagrinja i esms. Taiau atsivelgdamas bylos aplinkybes teismas nutartimi gali pripainti atsakovo atvykim btinu ir apie tai praneti atsakovui. Jeigu iuo atveju dl prieasi, kurias teismas pripasta nesvarbiomis, atsakovas neatvyksta teismo posd, jam skiriama iki vieno tkstanio lit bauda ir jis gali bti atvesdinamas (LR CPK 384 str. 2 d.). Teismas, atsivelgdamas asmenin eimos santyki pobd, gali pripainti btinu asmenin alies dalyvavim teismo posdyje, nes tam tikr klausim (galimybs susitaikyti, nustatyti sutuoktini kalt, vaiko gyvenamj viet ir pan.) negalima sprsti be paios alies paaikinim. [2] Teismas rengdamasis teisminiam nagrinjimui privalo paskirti parengiamj teismo posd (LR CPK 227 str. 1 d., 228 str. 1 d.). parengiamj teismo posd teismas turt isikviesti sutuoktinius ir isiaikinti, ar dar yra galimybi isaugoti eim. Teismas vieno sutuoktinio, abiej sutuoktini ar savo iniciatyva gali nustatyti ne ilgesn kaip ei mnesi termin sutuoktiniams susitaikyti (LR CK 3.54 str. 2 d., LR CPK 384 str. 3 d.). Tokiu atveju byla sustabdoma (LR CK 3.54 str. 2 d., LR CPK 163 str. 9 p.). Bylos nagrinjimas atnaujinamas prajus nustatytam terminui bent vieno i sutuoktini praymu. statymas nedraudia esant svarbi prieasi prayti atnaujinti bylos nagrinjim ir nesibaigus teismo nustatytam terminui, ir teismas, nustats, kad yra svarbi prieasi, atnaujina bylos nagrinjim. Teismas pats savo iniciatyva, net ir pasibaigus susitaikymo terminui, negali atnaujinti bylos nagrinjimo, o jeigu per vienus metus nuo susitaikymo termino pradios n vienas sutuoktinis nereikalauja nutraukti santuokos, praymas nutraukti santuok paliekamas nenagrintas (LR CK 3.54 str. 3 d., LR CPK 296 str. 1 d. 12 p.). Tokia teismo nutartis neatima i sutuoktini galimybs pakartotinai pateikti praym nutraukti santuok (LR CPK 297 str.). Sutuoktiniams susitaikius, pripastama, kad iekovas atsisak iekinio, ir byla yra nutraukiama (LR CPK 293 str. 4 p.), taiau tokia nutartis neukerta kelio i naujo kreiptis teism dl santuokos nutraukimo. statymas nustato, kad terminas susitaikyti gali bti neskiriamas, jeigu sutuoktini taikymas gali pakenkti reikalaujanio nutraukti santuok sutuoktinio arba sutuoktini nepilnamei vaik interesams. i nuostata taikoma ir sutuoktini gyvenimo skyrium (separacijos) bylose. Sutuoktinis, kuriam ikelta santuokos nutraukimo byla, turi teis pareikti priein reikalavim nustatyti gyvenim skyrium (LR CK 3.74 str. 2 d.). Teismas nutraukia santuok, kai konstatuoja, kad bendras sutuoktini gyvenimas yra negalimas ir nra galimybi isaugoti eim (LR CPK 384 str. 6 d.). Santuokos nutraukimo prieastys gali bti labai vairios. statyme nustatytos ir kalts prezumpcijos: sutuoktinis nuteisiamas u tyin nusikaltim, yra neitikimas, iauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar eimos nariais, paliko eim ir daugiau nei vienus metus visikai nesirpina ja (LR CK 3.60 str. 3 d.). rodius nors vien i i fakt pripastama, kad eima iiro dl atsakovo kalts. ios prezumpcijos yra nuginijamos, todl atsakovas gali rodinti, kad iekovo nurodyt fakt nebuvo, o jeigu ir buvo, tai tos aplinkybs yra ginytinos, arba rodyti iekovo kalt dl eimos iirimo.[3]LR CK 3.49 straipsnio 2 dalis suteikia ituokos teis, todl teismas, nustats, kad sutuoktiniai nebegyvena santuokinio gyvenimo ir nra galimybs j atnaujinti (LR CK 3.53 str. 1-2 d.), turi nutraukti santuok.[4] LR CPK 384 straipsnio 7 dalis nustato, kad mirus vienai i gino ali, teismas byl nutraukia. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus 2004 m. sausio 22 d. konsultacijoje teigiama, kad santuokos pasibaigimas reikia, jog baigiasi turtiniai ir asmeniniai neturtiniai sutuoktini tarpusavio santykiai, turtins ir asmenins neturtins j teiss ir pareigos: bendrosios jungtins sutuoktini nuosavybs teisinis reimas, pareiga ilaikyti ir kita (LR CK 3.100 ir kiti straipsniai. Mirusio sutuoktinio dalis, einanti bendrj jungtin nuosavyb, paveldima LR CK penktojoje knygoje nustatyta tvarka. Dl nurodyt prieasi pasitraukusio i bylos

4
mirusio sutuoktinio teiss ir pareigos dl santuokos pasibaigimo padarini (turto padalijimo, vaik ilaikymo ir kt.) kitam asmeniui nepereina. Kai mirus asmeniui, kuris buvo bylos alis, neleidiama perimti teisi, byl btina nutraukti (CPK 293 str. 1 d. 7 p., 302 str., 326 str. 1 d. 5 p.), t. y. ji gali bti nutraukta ne tik pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinje instancijoje, nes teismo sprendimas dar nra siteisjs. [5] Teismas santuok pripasta negaliojania, kai nustato nors vien i santuokos pripainimo negaliojania pagrind, nurodyt LR CK 3.37 straipsnio 1 dalyje. Teismas, priimdamas sprendim nutraukti santuok, privalo isprsti pareiktus reikalavimus nustatyti vaik gyvenamj viet, priteisti vieno sutuoktinio ilaikym ir padalinti turt. Teismas dl reikalavimo ilaikyti vaikus nusprendia vadovaudamasis LR CK 3.192-3.200 straipsni nuostatomis, o ilaikymo form ir dyd nustato pagal LR CK 3.196 straipsnio taisykles (periodin imoka, konkreti suma ar tam tikro turto vaikui priteisimas). Kai tvai prie pateikiant iekin ar jau nagrinjant byl susitaria dl vaik materialinio ilaikymo (LR CK 3.193 str. 2 d.), rezoliucinje teismo sprendimo dalyje idstomas ilaikymo susitarimo turinys. Teismas dalydamas sutuoktini turt turi nurodyti viso dalytino turto (pripainto bendrja jungtine sutuoktini nuosavybe) sudt, vert, konkreiai kiekvienam sutuoktiniui priteisiam nekilnojamj ar kilnojamj daikt, pinigines las. Teismo sprendimas padalyti konkret bendr sutuoktini turt reikia, kad konstatuota, jog daugiau bendro turto sutuoktiniai neturjo, todl jie negals pareikti naujo iekinio dl turto, nenurodyto sprendime, padalijimo.[6]Kai turtas yra padalytas notarine tvarka ar teismo sprendimu, tai tik paymima teismo sprendime. Nagrinjant byl alys gali susitarti dl turto padalijimo. Tada sutarties turinys perkeliamas rezoliucin teismo sprendimo dal. Buvusi sutuoktini tarpusavio ilaikymo klausimas sprendiamas pagal LR CK 3.72 straipsnio nuostatas. LR CK 3.61 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareiktas iekinys dl santuokos nutraukimo, gali prietarauti dl savo kalts ir nurodyti fakt, patvirtinani, jog santuoka iiro dl iekovo kalts. Tokiu atveju teismas turi nustatyti, dl kurio sutuoktinio ar abiej sutuoktini kalts santuoka iiro, nes atsivelgdamas tai statymas nustato skirtingus santuokos nutraukimo teisinius padarinius (LR CK 3.70 ir kiti straipsniai). Teismas turi priimti sprendim dl vis iekovo ir atsakovo pareikt reikalavim (LR CPK 265 str. 2 d.), todl reikalaujant nutraukti santuok dl sutuoktinio (-i) kalts rezoliucinje teismo sprendimo dalyje turi bti nurodyta, dl kurio (ar abiej sutuoktini) kalts santuoka nutraukiama. Atkreiptinas dmesys, kad ateityje negali bti keiiamas tik pats sprendimas nutraukti santuok jis yra galutinis ir turi res judicata gali, taip pat negali bti keiiama sprendimo dalis dl sutuoktini turto padalijimo, taiau pasikeitus aplinkybms gali bti keiiama sutuoktini sudarytos sutarties dalis dl vaik gyvenamosios vietos nustatymo ir dalyvavimo juos aukljant, dl ilaikymo sutuoktiniui ir nepilnameiams vaikams skyrimo. Pavyzdiui, tokios aplinkybs gali bti materialins buvusi sutuoktini padties pablogjimas ar pagerjimas, gyvenimo slyg pasikeitimas, nepilnamei vaik interesai ir kita. Santuok nutraukus dl vieno sutuoktinio kalts atsiranda LR CK 3.70 straipsnyje nurodyt santuokos nutraukimo padarini. Sutuoktinio praymu teismas gali priteisti i kalto dl santuokos iirimo sutuoktinio turtin ir neturtin al. Pripaindamas santuok negaliojania, teismas turi isprsti vaik ir siningo sutuoktinio ilaikymo, taip pat vaik gyvenamosios vietos nustatymo klausimus (LR CPK 385 str. 1 d.).
[7]

Santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo siteisjimo dienos. Teismas per tris darbo dienas nuo teismo sprendimo nutraukti santuok ar pripainti j negaliojania siteisjimo dienos privalo isisti sprendimo nuora teismo buvimo vietos civilins metrikacijos staigai, kad i registruot santuokos nutraukimo fakt (LR CPK 385 str. 2 d.). Teism praktikoje yra kils klausimas dl banytins santuokos nutraukimo, kai banyios (konfesij) nustatyta tvarka sudaryta santuoka buvo traukta apskait civilins metrikacijos staigoje. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio ketvirtj dal valstyb pripasta banytin santuokos registracij. statymas, LR CK 3.24 straipsnio antroji dalis, tvirtindamas i konstitucin nuostat, teigia, kad banyios (konfesij) nurodyta tvarka sudaryta santuoka, traukta santuok apskait civilins metrikacijos staigoje LR CK 3.304 straipsnyje nustatyta tvarka, sukelia toki pai teisini padarini kaip ir santuoka, sudaryta civilins metrikacijos skyriuje, t. y. ivardyt LR CK treiojoje knygoje asmenys tampa sutuoktiniai, gyja sutuoktini asmenines neturtines ir turtines teises ir pareigas (LR CK 3.26 str. 1 d.). Todl banytin santuok traukus apskait civilins metrikacijos skyriuje praymas dl civilini teisini padarini santuokos pabaigos, turto padalijimo, vaik ilaikymo, j gyvenamosios vietos nustatymo ir kita (LR CK 3.49 str. 2 d., 3.59 str.) nagrintinas teisme (LR CPK 22 str. 1 d., 381 str.). Banytin santuoka teismo sprendimu nenutraukiama. Banytins santuokos pabaigos klausimus sprendia atitinkamos banyios institucijos (Konstitucijos 43 str. 4 d.).[8] LR CK 3.53 straipsnio pirmoji dalis nustato, kad sprendim nutraukti santuok priima teismas, todl valstybs pripaintos banytins santuokos nutraukimo klausimas yra nagrintinas teisme, taiau tokios santuokos nagrinjimas teisme nereikia, kad baigiasi banytin santuoka, nes jos pasibaigim reglamentuoja atitinkamos banyios ir religins organizacijos banytin (kanon ir kt.) teis. Bet jeigu banytin santuoka nebuvo statymo nustatyta tvarka traukta apskait, teisme pareikimas nutraukti santuok nenagrintinas (LR CPK 137 str. 2 d. 1 p., 293 str. 1 p.).[9] Praymai nustatyti sutuoktini gyvenim skyrium (separacij) nagrinjami LR CPK XIX skyriaus 1 ir 2 skirsniuose nustatyta tvarka, atsivelgiant LR CK 3.73-3.80 straipsniuose nurodytus ypatumus. Sutuoktini gyvenimo skyrium byla nagrinjama iekinio teisena (LR CK 3.75 str. 2 d.). Taiau jeigu abu sutuoktiniai sutaria dl gyvenimo skyrium ir sudaro gyvenimo skyrium teisini padarini sutart, j bendras praymas patvirtinti gyvenim skyrium nagrinjamas taikant analogij ypatingja teisena (LR CPK 3 str. 5 d., 538-541 str.).[10] Teismas privalo imtis priemoni sutaikyti sutuoktinius (LR CK 3.75 str. 2 d.), taip pat taiko laikinsias apsaugos priemones (LR CK 3.65 str., 3.75 str. 3 d.). LR CK 3.76 straipsnio pirmoji dalis nustato, kad teismas, priimdamas sprendim patvirtinti sutuoktini gyvenim skyrium, privalo nustatyti, su kuriuo i j lieka gyventi j nepilnameiai vaikai, taip pat isprsti vaik ilaikymo ir skyrium gyvenanio tvo (motinos) dalyvavimo aukljant vaikus klausimus. Kai sutuoktiniai yra sudar gyvenimo skyrium teisini padarini sutart, teismas j patvirtina, jeigu ji neprietarauja vieajai tvarkai ar i esms nepaeidia nepilnamei vaik ar vieno sutuoktinio teisi ir teist interes. Jeigu siteisjus teismo sprendimui i esms pasikeiia aplinkybs, reikmingos sprendiant sutuoktini gyvenimo skyrium klausimus, bet kuris sutuoktinis turi teis reikalauti, kad teismas apsvarstyt ankstesn sprendim ir, atsivelgdamas i esms pasikeitusias aplinkybes, LR CK 3.76 straipsnio pirmojoje dalyje ivardytus klausimus isprst kitaip (LR CK 3.76 str. 5 d.). Teismas, priimdamas sprendim patvirtinti sutuoktini gyvenim skyrium, gali priteisti ilaikymo reikalingam sutuoktiniui ilaikym i kito sutuoktinio, dl kurio kalts buvo pradta gyventi skyrium, jeigu ilaikymo klausimai neisprsti sutuoktini sudarytoje sutartyje, ir nustatydamas jo dyd privalo atsivelgti

5
santuokos trukm, ilaikymo reikalingum, abiej sutuoktini turtin padt, j sveikatos bkl, ami, taip pat j darbingum, nedirbanio sutuoktinio sidarbinimo galimybes ir kitas svarbias aplinkybes (LR CK 3.78 str. 1-2 d.). Priimdamas sprendim patvirtinti sutuoktini gyvenim skyrium, visais atvejais teismas privalo isprsti sutuoktini bendro turto padalijimo klausimus, jeigu ie neisprsti sutuoktini vedyb sutartyje (LR CK 3.77 str. 3 d.). Nagrinjant tokias bylas, kai sutuoktiniai turi bendr nepilnamei vaik, privalo dalyvauti valstybin vaiko teisi apsaugos tarnyba ir pateikti ivad, ar sprendiant gyvenimo skyrium klausimus nebus paeistos vaik teiss (LR CK 3.80 str.). Gyvenimas skyrium baigiasi, jeigu sutuoktiniai vl pradeda kartu gyventi ir bendras gyvenimas patvirtina j ketinim kartu gyventi nuolat. Gyvenimas skyrium baigiasi, kai teismas priima sprendim, kuriuo patenkinamas bendras sutuoktini praymas patvirtinti gyvenimo skyrium pabaig ir panaikinamas ankstesnis teismo sprendimas patvirtinti gyvenim skyrium (LR CK 3.79 str. 1 d.). Ar gali bti atnaujinamas procesas santuokos nutraukimo byloje? LR CPK 366 straipsnio treioji dalis nustato, kad praymas atnaujinti proces yra negalimas dl siteisjusi teismo sprendim santuokos nutraukimo klausimais, jeigu bent viena alis siteisjus sprendimui sudar nauj santuok arba registravo partneryst. Atsivelgiant ios teiss normos paskirt utikrinti monogamijos eimos teisiniuose santykiuose principo (LR CK 3.3 str. 1 d.) gyvendinim ir tokiuose santykiuose ivengti poligamijos, t. y. sutuoktini arba partneri daugeto, darytina ivada, kad LR CPK 366 straipsnio 3 dalis draudia atnaujinti proces ne apskritai santuokos nutraukimo bylose, o tik santuokos nutraukimo klausimu, taigi btent dl siteisjusio teismo sprendimo dalies, kuria santuoka yra nutraukta, jeigu vienas i buvusi sutuoktini yra sudars nauj santuok arba registravs partneryst. Todl manoma, kad suinteresuotiems asmenims nedraudiama, kai yra LR CPK 366 straipsnio 2 dalyje nurodyti pagrindai, kreiptis teism su praymu atnaujinti proces santuokos nutraukimo bylose dl siteisjusio teismo sprendimo dalies, kuria buvo padalytas sutuoktini esant susituokus gytas turtas.[11] 23.3. Tvysts (motinysts) nustatymas Tvyst gali nustatyti teismas, jei vaikas gim nesusituokusiai motinai ir tvyst nepripainta (LR CK 3.146 str. 1 d.). Jei vaikas gim susituokusiai motinai arba jo kilm i tvo yra patvirtinta pareikimu dl tvysts pripainimo, tvyst galima nustatyti tik nuginijus duomenis gimimo rae apie tv (LR CK 3.146 str. 2 d.). Mirusio asmens tvyst galima nustatyti tik tuo atveju, jeigu jis yra susilauks palikuoni. LR CPK 387 straipsnio 2 dalis nurodo, kad iekin dl tvysts nustatymo gali pareikti asmenys, nurodyti LR CK 3.147 straipsnyje. Teis kreiptis dl tvysts nustatymo turi vyras, laikantis save vaiko tvu. Tai galima padaryti tik kai vaikas gim nesusituokusiai motinai, gimimo rae nra duomen apie tv ir vaiko motina atsisako paduoti kartu su juo civilins metrikacijos staigai tvysts pripainimo pareikim arba yra nuginyti vaiko gimimo rae nurodyti tvo duomenys. Tokiu atveju iekinyje, vyras, laikantis save vaiko tvu, yra iekovas, o vaikas ir vaiko motina yra atsakovai. Vaikas kaip atsakovas nurodomas neatsivelgiant tai, jis yra nepilnametis ar sulauks pilnametysts. Nepilnameio vaiko atstov pagal statym yra jo motina. Vaikas nuo keturiolikos met amiaus dalyvauja nagrinjant byl ir turi pareikti savo nuomon dl tvysts nustatymo. Nepilnametis, laikantis save vaiko tvu, jeigu nra sudars santuokos ar pripaintas veiksniu, negali savarankikai pareikti iekinio. Jei vaiko tvas atsisako pripainti tvyst pateikdamas pareikim dl tvysts pripainimo ar vaiko tvas mir, iekin dl tvysts nustatymo gali pareikti vaiko motina, vaikas, gijs visik veiksnum, vaiko globjas (rpintojas), valstybin vaiko teisi apsaugos institucija arba mirusio vaiko palikuonys (LR CK 3.147 str. 2 d.). Vaikas turi bti gims nesusituokusiai motinai arba tvo duomenys vaiko gimimo rae turi bti nuginyti. Vyro mirties atveju tvyst nustatoma tik teismo tvarka, nesvarbu, jis bdamas gyvas tvyst ginijo ar pripaino. Atsakovas byloje yra vyras, i kurio siekiama nustatyti vaiko kilm. Kai iekin pareikia vaikas, gijs visik veiksnum, vaiko motina ir vyras, laikomas vaiko tvu, nurodomi kaip atsakovai. Kai iekin dl tvysts nustatymo pareikia vaiko globjas (rpintojas), valstybin vaiko teisi apsaugos institucija, tai jie ir vaikas iekinyje, kaip procesiniame dokumente, nurodomi kaip iekovai. Iekin pareikiantys mirusio asmens palikuonys yra iekovai, o mirusiojo vaiko motina ir vyras, laikomas tvu, iekinyje nurodomi kaip atsakovai. [1] Iekinys pareikiamas apylinks teismui pagal iekovo arba atsakovo gyvenamj viet (alternatyvusis teismingumas) (LR CPK 387 str. 3 d.). Be bendrj procesini dokument turiniui ir formai keliam reikalavim, iekinyje turi bti nurodomi duomenys apie vaik (vardas, pavard, gimimo data, gyvenamoji vieta), kai iekin paduoda ne pats vaikas (LR CPK 387 str. 4 d.). Tvysts nustatymo byloje iekovas gali pareikti ir reikalavim skirti vaikui ilaikym, nes is reikalavimas yra tiesiogiai susijs su pagrindiniu reikalavimu nustatyti tvyst. ios kategorijos byloms bdingi tam tikri ypatumai, susij su ali dalyvavimu teismo posdyje. statymas nustato, kad jeigu iekovas, gavs aukim, be svarbi prieasi neatvyksta teismo posd, teismas iekin palieka nenagrint. Taiau teismas vaiko interesais gali nusprsti byl nagrinti i esms, nes ito reikalauja vaiko teisi ir interes apsauga, tai tiesiogiai susij su vaiko teise inoti savo tvus (LR CK 3.161 str.). statyme nustatytas btinas atsakovo dalyvavimas teismo posdyje. Teismas iimtiniais atvejais turi teis inagrinti byl nedalyvaujant atsakovui, jeigu nra galimybs utikrinti jo dalyvavim ar jo dalyvavimas neturi takos sprendimo primimui (LR CPK 388 str. 2 d.). Todl teismas siekdamas utikrinti atsakovo dalyvavim teismo posdyje gali pripainti atsakovo dalyvavim teismo posdyje btinu ir paskelbti jo paiek per policij (LR CPK 132 str.). Atsakovo nedalyvavimas teismo posdyje neturi takos teismo sprendimo primimui, kai byloje yra atlikta medicinos ekspertiz ir surinkti kiti bylai reikmingi rodymai tokiu atveju byla nagrinjama atsakovui nedalyvaujant. Be to, atsakovui, kuris gavs aukim be svarbi prieasi neatvyksta teismo posd, gali bti skiriama iki vieno tkstanio lit bauda ir jis gali bti policijos atvesdintas teism (LR CPK 388 str. 5 d.). Tai vienas i iimtini atvej, nurodyt statyme, kai atsakovas remiantis teismo nutartimi gali bti priverstinai atvesdintas teismo posd. Vienas i pagrindini rodinjimo proceso ypatum yra tai, kad statymas nurodo, jog tvysts nustatymo pagrindas yra eksperto ivada (LR CK 3.148 str. 1 d., 389 str.). Tvysts nustatymo byloje teismo medicinos ekspertizs ivada yra didesn rodomj gali turintis, t. y. prima facie, rodymas. Ekspertizs ivada yra patikimiausias rodymas nustatant vaiko kilm i tvo, nes ji patvirtina arba paneigia, kad vaikas biologiniu atvilgiu buvo pradtas konkretaus vyro. Paprastai tvysts nustatymo ekspertizei atlikti naudojamas DNR tyrimas. Prima facie rodymu laikytini tik teismo paskirtos teismo medicinos ekspertizs duomenys, nes jie atsivelgiant patikimum gali bti pakankamas rodymas nesant kit tvysts rodym. ali iniciatyva atliktos ekspertizs ivada laikytina raytiniu rodymu.[2]Biologin ekspertiz tiriant DNR gali beveik imto procent tikslumu atsakyti, ar atsakovas yra vaiko tvas. Tik kai alys atsisako ekspertizs, tvysts nustatymo pagrindas gali bti rodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tvyst: bendras vaiko motinos ir spjamo vaiko tvo gyvenimas prie vaikui gimstant, bendras vaiko aukljimas ar

6
ilaikymas, rodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripaino tvyst, ir kita. Tokiu atveju gali bti naudojamos visos rodinjimo priemons, nurodytos LR CPK 177 straipsnyje. Tokie faktai gali bti dar prie vaikui gimstant vaiko motinos ir spjamo tvo gyvenimas viename bste, bendras turtas, parama vienas kitam, t. y. rodymai, patvirtinantys eimos santyki egzistavim dar vaikui ne tik negimus, bet ir moteriai dar netapus niai.[3] rodymai, kad asmuo pripaino save vaiko tvu, gali bti, pavyzdiui, laikai, rayti tiek prie vaikui gimstant, tiek jam gimus, bendros nuotraukos, vaiko lankymas ir panaiai. Teis atsisakyti ekspertizs turi abi alys, o ne viena i j. Teismas, atsivelgdamas bylos aplinkybes, atsakovo pareikt ekspertizs atsisakym gali vertinti kaip tvysts rodym (LR CK 3.148 str. 2 d., LR CPK 389 str.), taiau byloje turi bti pateikta kit rodym, patvirtinani atsakovo tvyst. Galimi atvejai, kai atsakovas atsisako ekspertizs teismo posdyje ar tai nurodo paruoiamajame dokumente, taip pat paskyrus ekspertiz be svarbi prieasi neatvyksta ekspertizs staig ar kitaip jos vengia. Tad teismas turi isiaikinti vengimo atlikti ekspertiz prieastis ir tik tada tai laikyti tvysts rodymu. ios kategorijos bylos negali baigtis taikos sutartimi. alims susitarus dl vaiko kilms i tvo gino nebelieka. Tokiu atveju bylos nagrinjimas turi bti atidtas ir sudaroma galimyb atsakovui nustatyti vaiko kilm paduodant tvysts pripainimo pareikim civilins metrikacijos staigai. Kai atsakovas kreipiasi civilins metrikacijos staig su tvysts pripainimo pareikimu ir i registruoja atsakov kaip vaiko tv, teismas gavs vaiko gimimo liudijim nutraukia byl (LR CPK 390 str. 2 p.).[4] Byla taip pat nutraukiama, jeigu mirta vaikas, dl kurio tvysts nustatymo buvo pradta byla, jei jis neturi palikuoni (LR CPK 390 str. 1 p.). Teismas priima sprendim tenkinti iekin, kai sitikina, kad spjamas vaiko tvas yra biologinis jo tvas. Tokiu atveju teismas atsakov pripasta vaiko tvu, o vaik atsakovo vaiku. Kai iekin paduoda asmuo, laikantis save vaiko tvu, iekovas pripastamas vaiko tvu, o vaikas iekovo vaiku. Teismas taip pat nusprendia dl reikalavimo priteisti vaikui ilaikym, jeigu is byloje buvo pareiktas, arba klausim isprendia savo iniciatyva (LR CPK 392 str. 1 d.). Teismas per tris darbo dienas po teismo sprendimo nustatyti tvyst siteisjimo dienos privalo isisti sprendimo nuora civilins metrikacijos staigai, registravusiai vaiko gimim, kad i registruot tvysts nustatym, atitinkamai pakeisdama vaiko gimimo rao duomenis (LR CPK 392 str. 2 d.). Jeigu kol teisme nebuvo pradta nagrinti tvysts nustatymo byla, mirta spjamas vaiko tvas, teismas nagrinja tvysts nustatymo byl LR CPK V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka, t. y. teismas toliau ypatingja teisena nagrinja tvysts fakto nustatymo byl (LR CPK 391 str. 1 d.). Taiau jeigu spjamas vaiko tvas mirta, kai teisme buvo pradta nagrinti byla dl tvysts nustatymo, teismas iekin palieka nenagrint ir iaikina iekovui teis kreiptis teism ypatingja teisena dl tvysts fakto nustatymo (LR CPK 392 str. 2 d.). Motinysts nustatymui taikomos LR CPK 387-392 straipsni nuostatos su atitinkamais pakeitimais. 23.4. Tvysts (motinysts) ginijimas Gimimo rao duomenis apie vaiko motin ar tv galima ginyti tik teismo tvarka (LR CK 3.149 str. 1 d.). Taiau tvysts (motinysts) nuginijimas turi bti skiriamas nuo neteising vaiko gimimo ra duomen itaisymo. Civilins bkls aktus esant pakankamam pagrindui itaiso civilins metrikacijos staigos Civilins metrikacijos taisykli nustatyta tvarka (LR CK 3.313 str.). Civilins metrikacijos staigos atsisakym papildyti, itaisyti ar pakeisti civilins bkls akto ra pareikjas turi teis apsksti teismui (Civilins metrikacijos taisykli 121 p.), t. y. pareikimai dl civilins bkls akto itaisymo nagrinjami ypatingja teisena LR CPK XXXII skyriuje nustatyta civilins bkls akt registravimo, ra atkrimo, pakeitimo, papildymo, itaisymo ar anuliavimo byl nagrinjimo tvarka. Ginyti tvyst (motinyst) teismo tvarka galima tik kai vaiko gimimo rae duomenys apie tvus nurodyti laikantis statymo nustatyt taisykli arba kai jie privaljo bti rayti kaip vaiko tvai. Negalima ginyti vaiko gimimo rae nurodyt tv ar vieno i j duomen, rayt remiantis teismo sprendimu (LR CK 3.149 str. 2 d.). Duomenys apie vaiko motin ir tv i vaiko gimimo rao gali bti ibraukti tik panaikinus teismo sprendim nustatyti motinyst ir tvyst. Panaikinus tok sprendim tvysts (motinysts) ginijimo byla i naujo negali bti keliama. Pagal LR CPK 394 straipsn iekin dl tvysts (motinysts) nuginijimo gali paduoti asmenys, nurodyti LR CK 3.151 straipsnyje, t. y. asmuo, vaiko gimimo rae nurodytas kaip vaiko motina ar tvas, asmuo, vaiko gimimo rae nenurodytas kaip motina ar tvas, bet laikantis save vaiko motina ar tvu, nepilnameio vyro, vaiko gimimo rae rayto kaip tvo, tvai ar globjai (rpintojai), vaikas, sulauks pilnametysts, ar nepilnametis, gijs visik veiksnum. Jeigu vaiko motina ar tvas yra neveiksns ar ribotai veiksns, iekin gali pateikti j globjai ar rpintojai. Iekin dl vyro, kuris yra mirs, tvysts nuginijimo, gali pareikti jo pdiniai, jeigu asmuo yra raytas kaip vaiko tvas, nepasibaigus iekinio senaiai, nustatytai LR CK 3.152 straipsnyje. Asmenys, nenurodyti statyme, negali pareikti iekinio teisme. Tok iekin, pateikt asmens, kuris nra nurodytas LR CK 3.151 straipsnyje, teismas atsisako priimti kaip nenagrintin teisme (LR CPK 137 str. 2 d. 1 p.), nes asmuo, padavs iekin, neturi teiss kreiptis teism. Jeigu byla buvo ikelta, ji turi bti nutraukta (LR CPK 293 str. 1 p.). Iekinys dl tvysts (motinysts) nuginijimo pateikiamas atsakovo gyvenamosios vietos apylinks teismui pagal bendrojo teritorinio teismingumo taisykles (LR CPK 395 str.). Be bendrj reikalavim, keliam procesini dokument turiniui ir formai, iekinyje turi bti nurodyta, kada iekovas suinojo apie ginijamus duomenis, esanius vaiko gimimo liudijime, arba kada paaikjo aplinkybs, leidianios teigti, kad duomenys neatitinka tikrovs. Reikalavimas nurodyti iekinyje suinojimo apie ginijamus duomenis ar aplinkybi paaikjimo laik yra siejamas su LR CK 3.152 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta vien met iekinio senatimi kreiptis teism su iekiniu dl tvysts (motinysts) nuginijimo. Iekinio senatis tvysts nuginijimo bylose skaiiuotina nuo tada, kai paaikja aplinkybs, leidianios teigti, kad vaiko gimimo rao duomenys neatitinka tikrovs. Speciali iekinio senaties skaiiavimo taisykl yra nustatyta nepilnameiams ir neveiksniems asmenims (LR CK 3.152 str. 2 d.), todl iekovas iekinyje turi tiksliai nurodyti konkrei dien, kai suinojo apie ginijamus duomenis, esanius vaiko gimimo rae, arba paaikjo aplinkybs, leidianios teigti, kad vaiko gimimo rao duomenys neatitinka tikrovs. Jeigu tai nra nurodyta iekinio pareikime, teismas nustato termin trkumams paalinti (LR CPK 115 str. 2 d., 138 str.). LR CPK 397 straipsnis sako, kad teismas, rengdamasis byl nagrinti teisme, savo iniciatyva privalo ireikalauti i civilins metrikacijos staigos pareikimus ir kit mediag, pagal kuri iekovas buvo raytas kaip vaiko tvas (motina), nes teismas turi itirti visas aplinkybes, susijusias su gimimo raais. Nagrinjant tvysts (motinysts) ginijimo bylas, privalo dalyvauti valstybin vaiko teisi apsaugos institucija, kuri saugo ir gina vaiko interesus iam likus be vieno ar abiej tv nuginijus tvyst (motinyst). Vaiko teisi apsaugos institucija byloje pateikia ivad dl vaiko teisi augti ir tobulti tinkamomis slygomis (LR CPK 49 str. 2 d., 50 str. 2 d.). Teismas priima sprendim nuginyti tvyst tik kai yra nustatyti LR CK

7
3.150 straipsnyje nurodyti tvysts (motinysts) nuginijimo pagrindai, t. y. tvyst gali bti nuginyta vaikui gimus susituokusiems tvams arba neprajus daugiau kaip trims imtams dien po santuokos pabaigos, kai rodoma, kad asmuo negali bti vaiko tvas (LR CK 3.150 str. 1 d.), arba motinyst ar tvyst, pripaint tvysts pripainimo pareikimu, galima nuginyti tik rodius, kad vaiko motina ar tvas nra biologiniai tvai (LR CK 3.150 str. 2 d.). Nagrinjant byl turt bti skiriama teismo medicinos ekspertiz siekiant paneigti tvyst (motinyst).[1] Kai iekinys tenkinamas, teismas per tris darbo dienas nuo teismo sprendimo nuginyti tvyst (motinyst) siteisjimo dienos privalo isisti sprendimo nuora vaiko gimim registravusiai civilins metrikacijos staigai, kad i iregistruot tvyst (motinyst) (LR CPK 399 str.). Rezoliucinje teismo sprendimo dalyje turi bti nurodyta vaiko gimimo rao data, numeris, ra padariusios civilins metrikacijos staigos pavadinimas, taip pat duomenys apie asmenis, kuri tvyst (motinyst) reikia iregistruoti.[2] 23.5. Tv valdios ribojimas Iskiriamos dvi tv valdios ribojimo rys: 1) vaik ir tv atskyrimas; 2) laikinas ir neterminuotas tv valdios ribojimas. Vaikas teismo sprendimu gali bti atskiriamas nuo tv, kai kartu egzistuoja dvi tarpusavyje susijusios aplinkybs: 1) abu tvai ar vienas i j dl susiklosiusi aplinkybi negyvena ar negali gyventi su vaiku; 2) reikia nusprsti, kur turi gyventi vaikas (LR CK 3.179 str. 1 d.). Tv veiksmai neturi bti kalti, nes vaik galima atskirti nuo tv tik susiklosius objektyvioms aplinkybms. Jeigu tvai kalti, kad nevykdo pareig vaikams, t. y. nenustatoma objektyvi aplinkybi, dl kuri jie negali visa apimtimi ito daryti, taikomas tv valdios ribojimas. LR CK 3.180 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytos tv valdios ribojimo slygos, t. y. kad tv valdia gali bti laikinai ar neterminuotai apribota tokiais pagrindais, o btent kai tvai (tvas ar motina): 1) vengia atlikti savo pareig auklti vaikus; 2) piktnaudiauja tv valdia; 3) iauriai elgiasi su vaikais; 4) daro aling tak vaikams amoraliu elgesiu; 5) nesirpina vaikais. Nustaius bent vien i i tv valdios ribojimo pagrind taikomas laikinas ar neterminuotas tv valdios ribojimas. Neterminuotas tv valdios ribojimas galimas, kai teismas padaro ivad, kad tvai (tvas ar motina) daro ypating al vaiko raidai ar visikai juo nesirpina ir nra duomen, jog padtis gali pasikeisti (LR CK 3.180 str. 2 d.), kitais atvejais taikomas laikinas tv valdios ribojimas. Taigi esminis dalykas ribojant tv valdi yra nustatyti tv veiksmus, kuriais dl j kalts negyvendinama arba gyvendinama prieingai vaiko interesams tv valdia, ir vertinti j pobd. [1] Praym atskirti vaik nuo tv (tvo ar motinos), taip pat laikinai ar neterminuotai riboti tv valdi gali paduoti asmenys, nurodyti LR CK 3.182 straipsnyje, t. y. praym atskirti vaik ir tvus gali paduoti vaiko tvai, artimieji giminaiiai, valstybin vaiko teisi apsaugos institucija, prokuroras, o iekin dl laikino ar neterminuoto tv valdios ribojimo gali paduoti vienas i tv, vaiko artimieji giminaiiai, valstybin vaiko teisi apsaugos institucija ar vaiko globjas (rpintojas). Asmenys, nenurodyti statyme, negali pareikti iekinio teisme. Tok iekin, pateikt asmens, kuris nra nurodytas LR CK 3.182 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse, teismas atsisako priimti kaip nenagrintin teisme (LR CPK 137 str. 2 d. 1 p.), nes asmuo, padavs iekin, neturi teiss kreiptis teism, o jeigu byla buvo ikelta, ji turi bti nutraukta (LR CPK 293 str. 1 p.). ios bylos nagrinjamos pagal bendrsias gino teisenos taisykles su iimtimis, pateikiamomis LR CPK XIX skyriuje. ias bylas nagrinja vieno ar abiej tv, kuri valdi siekiama apriboti, arba vaiko gyvenamosios vietos apylinks teismas (alternatyvusis teismingumas) (LR CPK 401 str. 1 d.). Vieno i vaiko tv ar globjo (rpintojo), su kuriuo gyvena vaikas, iekinys gali bti paduotas iekovo gyvenamosios vietos apylinks teismui (LR CPK 401 str. 2 d.). Tv valdi vaikams teismas turi teis riboti tik LR CK treiojoje knygoje nurodytais pagrindais, t. y. pagal LR CK 3.179 straipsnio 2 dal, 3.180 straipsnio 1 ir 2 dalis, 3.181 straipsnio 5 dal. Riboti tv valdi kitais nei statyme nurodytais atvejais negalima. Iekinyje, be bendrj reikalavim, keliam procesini dokument turiniui ir formai, turi bti nurodytas tv valdios ribojimo ar vaiko atskyrimo nuo tv (tvo ar motinos) pagrindas, taip pat tai patvirtinantys rodymai, nurodytas asmuo ar vaik globos (rpybos) staiga, kuriai vaikas bus perduotas patenkinus iekin (LR CPK 403 str.). Vaik globos (rpybos) staiga nurodoma, kai priimamas sprendimas riboti abiej tv valdi, teismas esant pagrindo turi steigti vaikui nuolatin glob (rpyb) ir nustatyti jo gyvenamj viet (LR CPK 407 str.). Kai tenkinamas vieno i tv, su kuriuo vaikas gyvena, iekinys, steigti vaikui nuolatin glob (rpyb) nra pagrindo. Procesiniame dokumente nurodomos aplinkybs, kuriomis grindiamas reikalavimas atskirti vaik nuo tv arba laikinai ar neterminuotai riboti tv valdi. ios aplinkybs turi bti nurodytos atsivelgiant statyme nustatytus pagrindus. Iekinio pareikimas riboti tv valdi apmokestinamas imto lit yminiu mokesiu (LR CPK 80 str. 1 d. 2 p.). Tie neturtinio pobdio reikalavimai, kuriuos prims sprendim riboti tv valdi ar atskirti vaik nuo tv teismas turi isprsti tuo paiu sprendimu steigti vaikui nuolatin glob (rpyb) ir nustatyti jo gyvenamj viet, atskirai yminiu mokesiu neapmokestinami. [2] Teismas, rengdamasis nagrinti byl, turi pavesti valstybinei vaiko teisi apsaugos institucijai pateikti ivad dl gino. Vaiko teisi apsaugos tarnybos dalyvavimas nagrinjant tv valdios ribojimo byl yra privalomas (LR CK 3.184 str. 1 d.). Jeigu vaiko teisi apsaugos tarnyba nebuvo iekovo traukta byl kaip proceso dalyv, teismas savo iniciatyva traukia j, kad ji siekdama atlikti jai pavestas pareigas pateikt byloje ivad (LR CPK 49 str. 2, 4 d., 50 str. 2 d.). Teismui i ivada nra privaloma, ji turi bti vertinama siejant su kitais rodymais, savo nesutikim su ja teismas turi motyvuoti. Rengdamasis nagrinti byl teismas, atsivelgdamas iekinio (praymo) pagrind, ireikalauja i atitinkam institucij duomenis, patvirtinanius ar paneigianius iekinyje (prayme) nurodytas aplinkybes. Taip pat atsivelgdamas vaiko interesus, teismas nusprendia, ar btina taikyti laikinsias apsaugos priemones (LR CPK 404 str. 4 d.). iose bylose paprastai taikomos LR CK 3.65 straipsnio antrojoje dalyje nurodytos apsaugos priemons udrausti vienam i tv matytis su vaikais ir kitos. Laikinosios apsaugos priemons gali bti taikomos ir teismo iniciatyva, nes ginami vaiko interesai (LR CPK 144 str. 2d.). Tv valdios ribojimo bylose teismui suteikta teis iekin patenkinti kitu nei iekinyje nurodytu pagrindu, jeigu iekovo nurodytu pagrindu iekinys negali bti tenkinamas, o nagrindamas byl teismas nustato kitas aplinkybes, dl kuri iekinys gali bti patenkintas (LR CPK 405 str.). Numatytos dvi tv valdios ribojimo rys vaiko atskyrimas nuo tv ir laikinas arba neterminuotas tv valdios ribojimas. ios vaiko teisi ir interes apsaugos priemons (LR CK 3.179-3.180 str.) yra tarpusavyje susijusios. Vaiko atskyrimas nuo tv yra velnesn priemon, taikoma, kai tvai negali vykdyti savo pareig dl objektyvi prieasi. Nenustats pagrindo riboti tv valdi, teismas gali taikyti velnesn vaiko interes apsaugos priemon, remdamasis LR CK 3.183 straipsnio antrja dalimi.[3] iose bylose teismas savo iniciatyva gali pakeisti iekinio pagrind, perengti pareikt reikalavim ribas ar taikyti alternatyvius vaiko teisi ar teist interes gynimo bdus. statymas nustato teismo pareig

8
iklausyti vaik, galint suformuluoti savo nuomon, ir j teismas atsivelgia sprsdamas tv valdios ribojimo klausim (LR CK 3.183 str. 4 d.), taiau jis visada turi atsivelgti ir tai, ar ta nuomon atitinka vaiko interesus. Teismo sprendimu tv (ar vieno i j) valdia vaikams ribojama arba iekinys atmetamas (LR CPK 406 str. 1 d.). Motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje turi bti tiksliai vardyta, kokiu statyme nurodytu pagrindu yra ribojama tv valdia, kuriam konkreiai vaikui ir kurio konkreiai i tv ji ribojama. Kai tv valdia ribojama terminuotai, nustatytas terminas turi bti nurodytas rezoliucinje teismo sprendimo dalyje. Jeigu iekin patenkinus vaikas perduodamas asmeniui arba vaik globos (rpybos) staigai, nurodytiems iekinyje arba valstybins vaiko teisi apsaugos institucijos ivadoje, rezoliucinje teismo sprendimo dalyje nurodoma, kuriam asmeniui arba kuriai vaik globos (rpybos) institucijai vaikas perduodamas. Jei nra valstybins vaiko teisi apsaugos institucijos sutikimo perduoti vaik asmeniui ar vaik globos (rpybos) staigai, nurodytai iekinyje, teismas pareigoja valstybin vaiko teisi apsaugos institucij pasirpinti vaiko gyvenimo ir ilaikymo slygomis (LR CPK 406 str. 3 d.), t. y. tokiu atveju teismo sprendimu vaikas perduodamas valstybinei vaiko teisi apsaugos tarnybai, kuri ir pareigojama pasirpinti globjo (rpintojo) vaikui skyrimu. Globjo (rpintojo) skyrimo klausimas isprendiamas LR CPK XXX skyriaus antrojo skirsnio nustatyta tvarka. Teismas priimdamas sprendim riboti tv valdi privalo pasirpinti, kad vaikas net laikinai nebt paliktas be prieiros ir apsaugos, todl tuo paiu sprendimu steigia vaikui nuolatin glob (rpyb) ir nustato jo gyvenamj viet (LR LR CK 3.183 str. 4 d., LR CPK 407 str.). Tv valdios ribojimo panaikinim ar tv valdios ribojimo bdo pakeitim reglamentuoja LR CK 3.181 straipsnio 3 ir 4 dalys. statyme nurodytas tv valdios ribojimo panaikinimas ar tv valdios ribojimo bdo pakeitimas nagrinjamas ypatingja teisena vadovaujantis LR CPK V dalies XXV ir XXXIX skyri taisyklmis. Jeigu nagrinjant toki byl paaikja, kad yra pagrindo tv valdi laikinai ar neterminuotai riboti, teismas perduoda byl nagrinti gino teisena. Iekin dl tv valdios ribojimo panaikinimo gali pareikti tvai (tvas ar motina), kuriems yra taikytas tv valdios ribojimas (LR CK 3.182 str. 3 d.), o praym panaikinti vaiko atskyrim nuo tv (tvo ar motinos) gali paduoti tvai, vienas i tv, vaiko globjas (rpintojas), artimieji vaiko giminaiiai, valstybin vaiko teisi apsaugos institucija, prokuroras (LR CK 3.182 str. 2 d.). Tv valdios ribojimo panaikinimo bylas nagrinja vaiko gyvenamosios vietos apylinks teismas (LR CPK 409 str.). [4] 23.6. Byl, kylani i darbo teisini santyki, nagrinjimo ypatumai LR CPK XX taikomas tik toms byloms, kurios kyla i darbo teisini santyki. Gin, kylant i valstybs tarnybos santyki, nagrinja administraciniai teismai vadovaudamiesi Administracini byl teisenos statymu. Darbo gino svoka pateikiama Darbo kodekso 285 straipsnyje. Individualus darbo ginas yra nesutarimas tarp darbuotojo ir darbdavio dl darbo statymuose, kituose norminiuose teiss aktuose, darbo ar kolektyvinje sutartyje nustatyt teisi ir pareig gyvendinimo (kuris nagrinjamas Darbo kodekso XIX skyriaus nustatyta tvarka). LR CPK 410 straipsnio 2 dalis nustato, kad iame skyriuje nustatyta tvarka nagrinjami i darbo teisini santyki kylantys ginai, iskyrus ginus dl alos atlyginimo ir kitus LR CPK nurodytus gin atvejus. Ar kolektyvini darbo gin nagrinjimui taikomi LR CPK nustatyti darbo byl nagrinjimo ypatumai? Kolektyviniams darbo ginams Darbo kodekso 71 straipsnis nustato specialj priklausomum, t. y. juos nagrinja tik taikinimo komisijos, darbo arbitraas arba treij teismas. Atkreiptinas dmesys ir tai, kad kai kuriems darbo ginams nra taikomas reikalavimas i pradi pasinaudoti ikiteismine darbo gin nagrinjimo procedra. Darbo kodekso 295 straipsnio 2 dalyje nurodyti ginai, kurie tiesiogiai nagrinjami teismuose. LR CPK 411 straipsnio 2 dalis nustato, kad iekinys gali bti paduodamas pagal bendrojo teismingumo taisykles arba pagal viet, kurioje darbas yra, buvo ar turjo bti dirbamas (alternatyvusis teismingumas). I esms tai reikia darbuotojo galimyb pateikti iekin ne tik pagal juridinio asmens buveins, bet ir pagal jo filialo buveins viet. Teismas, sprsdamas iekinio primimo klausim, privalo patikrinti, ar iekovas pasinaudojo privaloma gino ikiteisminio sprendimo tvarka, t. y. ar jis kreipsi darbo gin komisij. LR CPK 412 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo kreipsi teism nesilaikydamas gino iankstinio nagrinjimo ne teisme tvarkos, teismas atsisako priimti iekin (LR CPK 137 str. 2 d. 3 p.) arba palieka j nenagrint (kai tai paaikja iklus civilin byl) ir iaikina iekovui teis pasinaudoti darbo gino iankstinio nagrinjimo ne teisme tvarka. iuo atveju kreipimosi darbo gino nagrinjimo institucij diena laikoma kreipimosi teism diena, jeigu i institucij asmuo kreipsi ne vliau kaip per keturiolika dien nuo teismo nutarties teikimo jam dienos. To paties straipsnio antrojoje dalyje sakoma, kad jeigu darbo gino nagrinjimo institucija buvo pripainusi esanti nekompetentinga sprsti gin, byl nagrinja tiesiogiai teismas. Iekinio dalykas yra konkretus iekovo materialusis teisinis reikalavimas, o ne darbo gin komisijos sprendimas. Darbo kodekso 302 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbuotojai darbo bylose dl vis reikalavim, kylani i darbo teisini santyki, yra atleidiami nuo yminio mokesio. LR CPK 415 straipsnio 2 dalis nurodo, kad teisminiam nagrinjimui darbo bylose rengiamasi parengiamajame teismo posdyje. Rengtis byl nagrinti teisme turi bti baigta ne vliau kaip per trisdeimt dien nuo iekinio primimo dienos (LR CPK 413 str. 1 d.). Palyginus su eimos bylomis statymas nedraudia priimti sprendim u aki. Teismas trkstamus rodymus turt ireikalauti savo iniciatyva (LR CPK 415 str. 1 d.). Be to, matydamas, kad iekinys pareiktas netinkamam atsakovui, teismas turi teis savo iniciatyva traukti byl antrj atsakov. Teismas turi spti alis apie savoteis viryti pareikt reikalavim ribas ir taikyti statymuose numatyt alternatyv darbuotoj teisi ar teist interes gynimo bd (LR CPK 414 str. 3 d.). Be CPK 159 straipsnio pirmojoje dalyje vardyt teisi, teismas taip pat gali: a) savo iniciatyva rinkti rodymus, kuriais alys nesiremia, jeigu mano, kad tai btina siekiant teisingai isprsti byl (LR CPK 414 str. 1 d.); b) savo iniciatyva traukti byl antr atsakov, jeigu iekovo nurodytasis yra netinkamas (LR CPK 414 str. 2 d.); c) perengti pareikt reikalavim ribas, t. y. patenkinti daugiau, nei prayta, taip pat priimti sprendim dl reikalavim, kurie nebuvo pareikti, taiau yra tiesiogiai susij su pateikto iekinio dalyku ir pagrindu (LR CPK 417 str.); d) nustats, kad tenkinti pareikt reikalavim iekovo nurodytu bdu nra pagrindo, savo iniciatyva taikyti statym nurodyt alternatyv darbuotojo teisi ar teist interes gynimo bd (LR CPK 418 str.). Darbo byla turi bti inagrinta ne vliau kaip per trisdeimt dien nuo tos dienos, kuri baigta rengtis byl nagrinti teisme (LR CPK 413 str. 3 d.). 23.7. Byl dl daikto valdymo paeidim nagrinjimo ypatumai

9
Procesiniai daikto valdymo paeidimo byl nagrinjimo ypatumai reglamentuojami LR CPK XXI skyriuje (419-423 str.). Valdymo paeidimo svoka suformuluota materialiojoje teisje. Valdymas gali bti paeistas paimant ar mginant paimti daikt ar jo dal, taip pat teises j arba trukdant valdyti daikt. Valdymo paeidimas gali pasireikti grasinimais, sukelianiais real pavoj valdymui (LR CK 4.35 str. 1 d.). To paties straipsnio antrojoje dalyje nurodyti atvejai, kurie nelaikomi valdymo paeidimais. LR CK 4.22 straipsnio 1 dalyje sakoma, kad valdymas tai faktinis daikto turjimas turint tiksl j valdyti kaip sav. Tad valdymas yra apibriamas kaip tam tikra faktin bkl, kuri i esms atsieta nuo toki svok kaip teis daikt ir panaiai. iuo atveju kalbama apie valdym kaip apie savarankik daiktin teis, o ne kaip apie nuosavybs teiss turinio sudedamj dal. Jeigu turi bti ginamas savininko paeistas valdymas, paprastai bus reikiamas vindikacinis arba negatorinis iekinys, kuris bus nagrinjamas pagal bendrsias byl nagrinjimo taisykles. [1] Asmeniui siekiant apginti paeist valdym utenka rodyti paios faktins bkls egzistavim. Pakanka rodyti paskutin valdymo ir jo paeidimo fakt, o teismas nesiaikina nei atsakovo teiss daikt, nei jo geros valios (LR CPK 422 str. 1 d. I esms valdymo gynimo tikslas yra laikinai nustatyti, pas k liks daiktas, kol bus isprstas teiss j klausimas. Apgindamas paeist valdym teismas apibria bsimo proceso alis. Buvs atsakovas, manydamas, kad ginant valdym buvo paeista jo teis daikt, turi teis pareikti atitinkam iekin teisme. LR CK 4.23 straipsnio 2 dalyje sakoma, kad daikto valdymas laikomas teistu, kol rodoma prieingai. Taigi materialiojoje teisje galioja valdymo teistumo prezumpcija. Taiau neteistas valdymas nra ginamas. Atsakovas tokiame procese gali grsti savo atsikirtimus valdymo neteistumu, t. y. tuo, jog daiktas i jo buvo paimtas klasta, jga arba pavogtas. Valdymo gynim reglamentuojanios normos yra specialiosios. Tai reikia, kad LR CPK XXI skyriuje nustatytos tik bendrj taisykli iimtys. Jeigu toki iimi nra, taikomos bendrosios byl nagrinjimo pirmosios instancijos teisme taisykls. Iekinio dl kilnojamojo arba nekilnojamojo daikto valdymo gynimo dalykas yra reikalavimas paalinti paeidim ir atkurti iki jo buvusi faktin bkl. Bylose dl daikto valdymo paeidimo prieiekinio pareikimas nra leidiamas (LR CPK 422 str. 2 d.). Iekinys dl nekilnojamojo daikto valdymo paeidim paalinimo paduodamas nekilnojamojo daikto buvimo vietos teismui, o dl kilnojamojo daikto vadovaujantis bendromis teismingumo taisyklmis (paprastai pagal atsakovo gyvenamj viet ar juridinio asmens buveins viet). Skirtum lemia skirtinga i daikt prigimtis. Valdymo atsiradimo moment reglamentuoja materialioji teis. Jis priklauso nuo to, daiktas yra kilnojamasis ar nekilnojamasis. Pagal LR CK 4.28 straipsn kilnojamj daikt valdymas atsiranda i esms nuo faktinio daikto uvaldymo, o pagal LR CK 4.27 straipsnio 2 dal nekilnojamj daikt valdymas atsiranda registravus valdym vieame registre. Jeigu nekilnojamojo daikto valdymas darant paeidim nra registruotas, ar atitinkam iekin bus atsisakyta tenkinti, nes iekovas nra valdytojas pagal LR CK ketvirtosios knygos II dalies IV skyriaus nuostatas? Valdymo registravimo faktas turi takos tik sprendiant, ar valdytojas vald nekilnojamj daikt vis gyjamosios senaties termin, kad gyt nuosavybs teis j gyjamosios senaties bdu. Tuo tarpu pats valdymas, kaip tam tikra faktin bkl, nekinta ir nepriklauso nuo registravimo fakto. Todl nekilnojamojo daikto valdytojas turi bti ginamas, nesvarbu, valdymas yra registruotas ar ne. [2] Iekinyje, be LR CPK 135 straipsnyje ivardyt duomen , turi bti nurodoma: 1) rodymai, patvirtinantys daikto valdymo fakt; 2) daikto apraymas; 3) registruotiniems daiktams duomenys i vieo registro. LR CPK 421 straipsnis nustato, kad rengtis teisminiam ios kategorijos byl nagrinjimui turi bti baigta ne vliau kaip per trisdeimt dien nuo iekinio primimo dienos. Byla turi bti inagrinta ne vliau kaip per trisdeimt dien nuo dienos, kuri buvo baigtas pasirengimas byl nagrinti teisme. Teismas, priimdamas sprendim iekin patenkinti, nustato real termin, per kur atsakovas turi paalinti daikto valdymo paeidimus (LR CPK 423 str.). CIVILINIO PROCESO TEIS

23.8. Dokumentinis procesas Dokumentinis procesas tai viena i supaprastinto proceso form, kurios paskirtis yra utikrinti greitesn tam tikros ries gin nagrinjim. Skirtingai nuo teismo sakymo idavimo procedros, dokumentinio proceso atveju kalbama apie prasto gino nagrinjim gino teisena. Nustatomi tik tam tikri io nagrinjimo ypatumai, jeigu pats ginas atitinka kai kurias specialias slygas. Iekovas privalo pateikti teismui iekin, atitinkant visus bendruosius jam keliamus reikalavimus. Atsakovui pateikus prietaravim dl preliminaraus sprendimo, skelbiamas teismo posdis, kuriame yra pateikiami ir vertinami rodymai. Teismo sakymo institutas i esms turi ir gino, ir ypatingosios teisenos bei vykdymo proceso bruo. Pateikiant teismui praym iduoti teismo sakym, reikalavimas net neturi bti pagrstas rodymais teismas visikai nesigilina ali gino esm. Teismo sakymo procedra i esms skirta nagrinjimui visikai aiki byl, kuriose nra ko ginyti materialiosios teiss atvilgiu ir pats ginas pasireikia tik tuo, kad alis, praktikai pripaindama savo prievol, nevykdo jos. Tuo tarpu esant dokumentiniam procesui taip nra ios kategorijos bylose paprastai yra ginas, taiau jo nagrinjimo specifik lemia tai, kad visi iekovo reikalavimai gali bti pagrsti raytiniais rodymais. [1] Dokumentinis procesas vyksta pagal bendrsias gino teisenos taisykles, iskyrus LR CPK XXII skyriuje nurodytas iimtis. Jeigu dokumentinio proceso normos nereguliuoja kokio nors konkretaus procesinio veiksmo atlikimo tvarkos, bus taikomos bendrosios gino teisenos taisykls. LR CPK nurodo kelet slyg, kurios btinos norint pasirinkti dokumentin proces (leistinumas). Norint pasinaudoti dokumentiniu procesu turi bti visos slygos:

10
1) dokumentinio proceso bdu gali bti nagrinjami visi iekovo piniginiai reikalavimai (atsirandantys i sutarties, delikto, darbo santyki, ilaikymo priteisimo ir kt.), taip pat reikalavimai priteisti kilnojamj daikt, vertybinius popierius ar reikalavimai, susij su nekilnojamojo daikto nuomos sutartimis, nuomininko ikeldinimu (LR CPK 424 str. 1 d.); 2) dokumentinio proceso tvarka iekinys gali bti nagrinjamas tik jeigu visi jame nurodyti reikalavimai yra pagrindiami leistinais raytiniais rodymais. Tad teismas iame procese (tiksliau kalbant, pirminiu jo etapu prie pateikiant prietaravimus dl preliminaraus sprendimo) gali tirti tik raytinius rodymus. i slyga sudaro galimybes taikyti raytin proces ir priimti preliminar sprendim nedalyvaujant teismo posdyje gino alims; 3) tinkamai suraytas iekinys ir jame esantis iekovo praymas nagrinti byl dokumentinio proceso tvarka (LR CPK 425 str. 1 d.); 4) atsakovo gyvenamoji vieta arba jo buvein nra usienyje (LR CPK 424 str. 4 d.). LR CPK XXII skyriaus nustatyta tvarka pateikiamas iekinys turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus (LR CPK 111 str.) ir reikalavimus, keliamus iekinio turiniui (LR CPK 135 str.). Iekinyje turi bti ir aikus iekovo praymas nagrinti byl dokumentinio proceso tvarka, nurodyti ir pridti visi raytiniai rodymai, kuriais iekovas grindia savo reikalavimus (LR CPK 425 str.). Iekovas savo reikalavimus iuo atveju gali grsti tik raytiniais rodymais kitos rodinjimo priemons neleidiamos. LR CPK 425 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad u iekin, paduodam dokumentinio proceso tvarka, mokamas yminis mokestis yra lygus pusei tos sumos, kuri reikt mokti u iekinio nagrinjim teisme bendrja gino teisena, taiau ne maesnis kaip dvideimt lit. Iekinys dokumentinio proceso atveju pareikiamas pagal bendrsias teismingumo taisykles (LR CPK 424 Sprsdamas iekinio primimo klausim, teismas privalo patikrinti dvi grupes slyg: 1) ar nra LR CPK 137 straipsnio antrojoje dalyje nurodyt pagrind, kuriems esant teismas atsisako priimti iekin, ir 2) ar vykdyti LR CPK 425 straipsnio reikalavimai. Jeigu ne visi iekovo reikalavimai yra pagrsti raytiniais rodymais, teismas, vadovaudamasis LR CPK 138 straipsniu, gali paskirti termin trkumams paalinti, pareigodamas iekov pagrsti savo reikalavimus leistinais raytiniais rodymais arba primokti trkstam ymin mokest, kad byl bt galima nagrinti pagal bendrsias gino teisenos taisykles (LR CPK 424 str. 2 d.). Jeigu iekinyje, kur praoma nagrinti dokumentinio proceso tvarka, sujungiami keli savarankiki reikalavimai, taiau jie ne visi pagrsti leistinais raytiniais rodymais, teismas dokumentinio proceso tvarka nagrinja tinkamai pareiktus reikalavimus, o kitus reikalavimus iskiria atskir byl ir nagrinja pagal bendrsias gino teisenos taisykles(LR CPK 424 str. 3 d.). Dokumentiniame procese negalima pakeisti iekinio dalyko ir pagrindo, padidinti iekinio reikalavimus bei pareikti prieiekin. Dokumentinio proceso atsisakym reglamentuoja LR CPK 426 straipsnis: iekovas turi teis atsisakyti dokumentinio proceso iki preliminarus sprendimo primimo. Tokiu atveju iekovui nustatomas terminas trkstamam yminiam mokesiui primokti. Neprimokjus iekinys laikomas nepaduotu ir grinamas j padavusiam asmeniui. ymin mokest primokjus, byla perduodama nagrinti pagal bendrsias gino teisenos taisykles. Visas dokumentinis procesas gali bti skirstomas du etapus: 1) procesas iki preliminarus sprendimo ir 2) procesas primus preliminar sprendim. I esms visi dokumentinio proceso privalumai, garantuojantys greit bylos inagrinjim, bdingi pirmajam etapui. [3] Teismas, nustats, jog pagal pateiktus rodymus yra pagrindas iekin tenkinti, priima preliminar sprendim (LR CPK 428 str. 1 d.). Preliminarus sprendimas priimamas tik jeigu yra pagrindo tenkinti visus iekinyje pareiktus reikalavimus. Nesant minto pagrindo, dokumentinis procesas i esms baigiasi, nes teismas priima nutart nagrinti byl pagal bendrsias gino teisenos taisykles ir nustato termin primokti trkstam ymin (LR CPK 428 str. 7 d.). Preliminarus sprendimas priimamas raytinio proceso tvarka, t. y. nekvieiant teismo posd nei iekovo, nei atsakovo. LR CPK 428 straipsnio 8 dalis nustato, kad preliminarus sprendimo neskundiamas nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Preliminarus sprendimas siteisja, jei atsakovas per statymo nustatyt termin nepareikus prietaravim (LR CPK 428 str. 8 d.). Preliminarus sprendimas negali bti skubiai vykdomas. Tokia nuostata egzistuoja todl, kad preliminaraus sprendimo likimas, kaip ir dokumentinio proceso tsa, priklauso nuo to, atsakovas pareikia ar nepareikia prietaravim. Kol atsakovo nuomon dl preliminaraus sprendimo ir pareikto iekinio byloje nra aiki, bet koks io sprendimo vykdymas reikt alies teiss bti iklausytos, kuri yra viena i pagrindini mogaus teisi, principo paeidim. [4] Jeigu primus preliminar teismo sprendim paaikja, jog atsakovo gyvenamoji ir darbo vietos yra neinomos ir dl ios prieasties jam negalima teikti sprendimo, iekinio ir jo pried nuora, teismas nutartimi turi panaikinti preliminar sprendim ir nustatyti iekovui termin trkstamam yminiam mokesiui primokti. Iekovui neprimokjus yminio mokesio, iekinys laikomas nepaduotu ir grinamas j padavusiam asmeniui. ymin mokest primokjus byla perduodama nagrinti pagal gino teisenos taisykles. [5] Teismas, prims preliminar sprendim, ne vliau kaip kit darbo dien jo nuora kartu su iekiniu ir jo pried nuoraais isiunia atsakovui (LR CPK 429 str.). Iekovui preliminaraus sprendimo nuoraas isiuniamas ne vliau kaip per tris dienas po io sprendimo siteisjimo. Minti procesiniai dokumentai atsakovui negali bti teikiami nei vieo paskelbimo bdu, nei kuratoriui, nes atsakovo prietaravimas yra labai

11
svarbus dokumentinio proceso elementas, nuo kurio priklauso atsakovo teiss bti iklausyto gyvendinimas ir dokumentinio proceso tsa. [6] Preliminariame sprendime teismas nustato atsakovui dvideimties dien termin, kuris yra skaiiuojamas nuo sprendimo jam teikimo dienos (sprendimas turt bti teikiamas pagal LR CPK 124 str.), prietaravimams pateikti. Pateikti prietaravimus yra atsakovo teis, bet ne pareiga. Nepateikus prietaravim preliminarus sprendimas siteiss ir juo remiantis bus iduotas vykdomasis ratas. Pagal LR CPK 430 straipsnio 1 dal atsakovui neutenka pateikti tik formalaus prietaravimo (skirtingai nuo teismo sakymo idavimo procedros). Prietaravimas turi bti pagrstas ir motyvuotas, t. y. jame turi bti nurodyti nesutikimo su preliminariu sprendimu motyvai ir rodymai, kuriais tie motyvai grindiami. Prietaravimo forma turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus. Atsakovo prietaravimai gali bti grindiami visomis leistinomis rodinjimo priemonmis (LR CPK 177 str., 430 str. 1 d.). Prietaravimus, pareikiamus praleidus dvideimties dien termin arba neatitinkanius nustatyt reikalavim, teismas atsisako priimti (LR CPK 430 str. 5 d.). Teismo nutartis, kuria atsisakoma priimti pateiktus prietaravimus, gali bti skundiama paduodant atskirj skund. Dl svarbi prieasi praleistas terminas prietaravimams pateikti gali bti teismo atnaujinamas pagal LR CPK 78 straipsniu. Jeigu atsakovas per dvideimt dien nuo preliminaraus sprendimo primimo teismo sprendim vykdo ir teismui tai patvirtinanius dokumentus, teismas nutartimi panaikina preliminar sprendim ir byl (LR CPK 430 str. 9 d.). iuo atveju iekovui grinamas jo sumoktas yminis mokestis. Jeigu atsakovas teismo sprendim vykdo i dalies, o dl kitos dalies reikalavim pareikia prietaravimus, byla nagrinjama pagal dokumentinio proceso taisykles ir iekovo reikalavim pagrstumo klausimas isprendiamas priimant galutin sprendim. alims dokumentiniame procese sudarius taikos sutart ir teismui j patvirtinus, ta paia teismo nutartimi preliminarus sprendimas panaikinamas. Atsakovui pareikus prietaravimus ir teismui juos primus, prasideda antrasis dokumentinio proceso etapas. Teismas, prims atsakovo prietaravimus, ne vliau kaip kit dien isiunia j nuora iekovui ir is per keturiolika dien nuo prietaravim isiuntimo i teismo dienos turi teis teismui pateikti atsiliepim atsakovo prietaravimus (atsiliepimo nepateikimas nesuteikia atsakovui teiss reikalauti priimti sprendim u aki (LR CPK 430 str. 4 d.). Iekovas atsiliepime ne tik vertina atsakovo argumentus, kuriais is grindia savo prietaravimus, bet ir savo reikalavimams pagrsti gali pateikti nauj rodym ar motyv. Gaut iekovo atsiliepim teismas ne vliau kaip kit dien isiunia atsakovui ir skiria byl nagrinti teismo posdyje. Per nustatyt termin negavs iekovo atsiliepimo, teismas taip pat skiria byl nagrinti teismo posdyje. Pasirengimo bylai nagrinti etapas pagal dokumentinio proceso taisykles yra trumpesnis nei byl nagrinjant pagal bendrsias gino teisenos taisykles, nes maiau procesini dokument, teismas rengiasi nagrinti byl tik ratu ir neprivalo priimti LR CPK 232 straipsnyje nurodytos nutarties. Teismo posdis turi bti skiriamas ne vliau kaip per trisdeimt dien nuo tos dienos, kai teismas gavo iekovo atsiliepim atsakovo prietaravimus arba baigsi terminas atsiliepimui pateikti (LR CPK 430 str. 3 d.). Teisminis nagrinjimas vyksta pagal bendrsias gino teisenos taisykles. Inagrinjs byl, teismas byloje priima galutin sprendim, kuriuo gali: 1) preliminar sprendim palikti nepakeist; 2) preliminar sprendim panaikinti ir iekin atmesti; 3) preliminar sprendim pakeisti. Galutinis sprendimas turi atitikti LR CPK 270 straipsnio reikalavimus. Byloje priimtas galutinis sprendimas siteisja ir gali bti skundiamas tiek paduodant apeliacin, tiek kasacin skund. Ten pat. P. 233. Ten pat. P. 234. Ten pat. P. 238. Ten pat. P. 239. Teism praktika. 2003, Nr. 19. P. 262. Lauikas E., Mikelnas V., Nekroius V. Civilinio proceso teis. T. 2. Vilnius: Justitia, 2005. P. 240. 23.9. Byl dl teismo sakymo idavimo nagrinjimo tvarka Teismo sakymo institutu siekiama supaprastinti ir pagreitinti teismo proces sprendiant slygikai aikias bylas, dl kuri alys praktikai nesiginija. Supaprastinimas pasiekiamas neskelbiant teismo posdio (procesas vyksta ratu) ir nenaudojant prastos procesini dokument teikimo bei pateikt reikalavim pagrstumo tikrinimo procedros. Teismas iuo atveju tikrina tik formal pateikto pareikimo aspekt, t. y. ar jis atitinka statymo numatytus reikalavimus. Galima iskirti dvi teismo sakymo idavimo procedros sistemas: dvipakop (kai i pradi skolininkui siuniamas atitinkamas praneimas su pasilymu pateikti prietaravimus, jeigu jis nesutinka su pareiktais reikalavimais, ir paskui, jeigu prietaravimai nepareikiami, iduodamas teismo sakymas; tokia sistema galioja, pavyzdiui, Vokietijoje) ir vienpakop (kai kreditoriaus praymu i karto yra iduodamas teismo sakymas ir tik tada skolininkui siloma pareikti prietaravimus; tokia sistema yra Austrijoje ir Lietuvoje). Vienpakop teismo sakymo idavimo sistema yra kiek operatyvesn, nes teismui nereikia dukart sisti skolininkui procesini dokument. [1] LR CPK 434 straipsnio 1 dalis nustato, kad u pareikim iduoti teismo sakym mokamas yminis mokestis, lygus ketvirtadaliui tos sumos, kuri reikt mokti u iekinio nagrinjim teisme gino teisena, taiau ne maesnis negu deimt lit, iskyrus atvejus, kai pagal statymus ar teismo nutartimi asmuo nuo yminio mokesio sumokjimo yra visikai ar i dalies atleistas arba kada yminio mokesio sumokjimo terminas atidtas. LR CPK 431 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bet kuris piniginis reikalavimas (atsirandantis i sutarties, delikto, darbo santyki, ilaikymo priteisimo ir kiti), taip pat reikalavimas priteisti kilnojamj daikt gali bti nagrinjamas iduodant teismo sakym.

12
LR CPK 431 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad LR CPK XXIII skyriaus nustatyta tvarka pareikimas nenagrinjamas, jeigu: 1) pareikimo dl teismo sakymo idavimo momentu kreditorius nra vykds jam priklausanios prievols (ar jos dalies), u kuri reikalaujama sumokti, o skolininkas reikalauja j vykdyti; 2) yra nemanoma prievol vykdyti dalimis, o kreditorius reikalauja vykdyti dal prievols; 3) skolininkas gyvena usienyje arba usienyje yra skolininko buvein; 4) skolininko gyvenamoji ir darbo vietos yra neinomos. Jeigu pareikimas neatitinka leistinumo reikalavim (LR CPK 431 str. 1-2 d.), teismas atsisako priimti pareikim iduoti teismo sakym (LR CPK 435 str. 2 d. 2 p.). LR CPK 433 straipsnyje nustatyti papildomi reikalavimai pareikimo dl teismo sakymo idavimo turiniui. Atkreiptinas dmesys, kad skirtingai nei pateikiant iekin, iuo atveju nebtina nurodyti rodym, kuriais remiantis grindiamas pareiktas reikalavimas. Siekiant kiek galima labiau supaprastinti teismo sakymo idavimo procedr, LR CPK 433 straipsnio treiojoje dalyje sakoma, kad procesini dokument (tarp j ir praymo iduoti teismo sakym) formas tvirtina teisingumo ministras.[2] Jei ios formos nesilaikoma, teismas, vadovaudamasis LR CPK 435 straipsnio antrosios dalies 1 punktu turt atsisakyti priimti pareikim. Pareikimo primimo arba civilins bylos iklimo klausimas reglamentuojamas LR CPK 435 straipsnyje. Kreditoriaus pareikimo primimo klausimas isprendiamas ne vliau kaip kit dien nuo jo pateikimo teismui dienos. Jeigu kreditoriaus pareikimas atitinka iame skyriuje nustatytus reikalavimus, jo primimo klausimas gali bti isprstas teisjo rezoliucija. LR CPK 435 straipsnio 2 dalis nurodo atvejus, kai teismas atsisako priimti pareikim iduoti teismo sakym: l) pareikimas neatitinka bendrj reikalavim, keliam procesini dokument turiniui ir formai, ir LR CPK 433 straipsnyje nurodyt reikalavim. Bendrieji procesiniams dokumentams keliami reikalavimai vardijami LR CPK 111 straipsnyje. LR CPK 433 straipsnis reikalauja nurodyti tik faktin pareikimo pagrind, t. y. nereikalauja pridti prie pareikimo rodym, kuriais kreditorius grindia savo reikalavim. iuo poiriu LR CPK 433 straipsnis yra specialioji norma, todl LR CPK 111 straipsnio antrosios dalies 4 punktas neturt bti taikomas[3] 2) pareikimas neatitinka LR CPK 431 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyt leistinumo reikalavim; 3) yra LR CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybs; 4) pareikimas yra aikiai nepagrstas. Teismo nutartis atsisakyti priimti pareikim yra galutin ir neskundiama, taiau tai neukerta kelio itaisius trkumus statym nustatyta tvarka pateikti nauj pareikim arba pareikti iekin teisme pagal gino teisenos taisykles. Paduoti pakartotin pareikim kreditorius gali tik tuo atveju, jei ankstesnis pareikimas neatitiko formali ios ries procesini dokument turiniui ir formai keliam reikalavim, taip pat jei yra paalintos kitos klitys, sudariusios pagrind atsisakyti priimti ankstesn pareikim. Jeigu aptarti pagrindai paaikja jau iklus civilin byl, teismas, vadovaudamasis LR CPK 435 straipsnio 3 dalimi, atsivelgdamas pareikimo trkum pobd, pareikim palieka nenagrint (pvz., LR CPK 435 str. 2 d. 1 p.) arba byl nutraukia (pvz., LR CPK 435 str. 2 d. 4 p.), taip pat panaikina teismo sakym, jeigu jis yra iduotas. Isprends pareikimo primimo klausim, teismas nedelsdamas, ne vliau kaip kit dien, iduoda kreditoriui teismo sakym ir isprendia laikinj apsaugos priemoni taikymo skolininkui klausim. Teismo sakymo turiniui keliami reikalavimai nurodyti LR CPK 436 straipsnio 2 dalyje. Teismo sakymas taip pat turi atitikti visus vykdomajam dokumentui keliamus reikalavimus (LR CPK 648 str.), nes pagal LR CPK 587 straipsnio 2 punkt teismo sakymas yra iduodamas kaip savarankikas vykdomasis dokumentas, o tai reikia, jog juo remiantis nra iduodamas vykdomasis ratas. Iduodamas teismo sakym, teismas taip pat turi teis nusprsti dl laikinj apsaugos priemoni. Laikinsias apsaugos priemones teismas taikys tik motyvuotu kreditoriaus praymu, kuris turi bti vardytas prayme iduoti teismo sakym (LR CPK 433 str. 1 d. 5 p.). Jeigu teismas taiko laikinsias apsaugos priemones, idavus teismo sakym, t pai dien jo nuoraas isiuniamas antstoliui, turto registro tvarkytojui ar kitam vykdytojui. Priimtas byloje teismo sakymas neskundiamas paduodant nei atskirj, nei apeliacin, nei kasacin skundus. Tolesn proceso eiga priklauso nuo skolininko prietaravim. Jeigu prietaravimas bus pareiktas, byla bus nagrinjama toliau, jeigu ne teismo sakymas siteiss ir bus vykdomas. Pagal LR CPK 437 straipsn ne vliau kaip kit dien po teismo sakymo idavimo teismas skolininkui isiunia kreditoriaus pareikimo iduoti teismo sakym ir teismo sakymo nuoraus, taip pat atitinkam praneim. Praneime nurodoma: 1) silymas ne vliau kaip per dvideimt dien nuo praneimo skolininkui teikimo dienos sumokti kreditoriui priteistas sumas (skaitant delspinigius bei bylinjimosi ilaidas), grinti priteist daikt ir apie teismo sakymo vykdym ratu praneti teismui arba pareikti prietaravimus dl kreditoriaus pateikto reikalavimo; 2) informacija, kad nevykdius 1 punkte pamint reikalavim, teismo sakymas siteiss; 3) informacija apie tai, kad teismas kreditoriaus reikalavimu nagrins pareikim pagal bendrsias gino teisenos taisykles, jei skolininkas pareik prietaravimus dl kreditoriaus pateikto pareikimo, ir apie tai, kad nuo bylos iklimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiko vykdymo skolininkas pagal Civilin kodeks privalo mokti palkanas bei statymuose ar sutartyje numatytus delspinigius, jeigu prievol buvo nevykdyta ar vykdyta netinkamai; 4) informacija apie tai, kad priimdamas teismo sakym teismas netikrino kreditoriaus pareikto reikalavimo pagrstumo. Skolininko prietaravimai dl paduoto pareikimo (ar jo dalies) pateikiami teismo sakym idavusiam teismui (LR CPK 439 str. 1 d.). Prietaravimai turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesini dokument turiniui ir formai, iskyrus reikalavim nurodyti prietaravim pagrind. I esms skolininkui utenka paties prietaravimo fakto, t. y. formaliai nurodyti, kad jis prietarauja iduotam sakymui. Teismas neturi teiss tikrinti paties prietaravimo pagrstum, tiesiog pats prietaravimo faktas lemia tolesn proceso eig.[4] Jeigu skolininkas dal pagal teismo sakym priteist reikalavim kreditoriui vykdo arba nors ir nevykdo, bet j dal pripasta, o prietaravimus pareikia tik dl likusios kreditoriaus reikalavim dalies, teismas pagal io skyriaus taisykles priima nauj sakym dl skolininko neginijamos reikalavim dalies priteisimo. Dl nepatenkintos reikalavim dalies kreditorius gali pareikti iekin.

13
Gavs skolininko prietaravimus, teismas ne vliau kaip per tris dienas privalo praneti kreditoriui, kad is ne vliau kaip per keturiolika dien nuo teismo praneimo teikimo dienos turi teis pateikti iekin ir primokti trkstam yminio mokesio dal. Jeigu per keturiolika dien iekinys nepareikiamas, kreditoriaus pareikimas laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi jam grinamas, o teismo sakymas ir taikytos laikinosios apsaugos priemons panaikinami. i nutartis gali bti skundiama paduodant atskirj skund. Tai netrukdo kreditoriui pareikti iekin bendra tvarka (LR CPK 439 str. 6 d.). Jeigu skolininkas per prietaravimui pateikti skirt termin vykdo teismo sakym ir pateikia teismui tai patvirtinanius dokumentus, teismas nutartimi panaikina teismo sakym ir byl nutraukia (LR CPK 439 str. 7 d.). Kai kreditorius ir skolininkas idavus teismo sakym sudaro taikos sutart ir teismas j patvirtina, ta paia teismo nutartimi teismo sakymas panaikinamas (LR CPK 439 str. 8 d.), o bylos nagrinjimas nutraukiamas (LR CPK 293 str. 5 p.). LR CPK 440 straipsnis numato galimyb skirti nesiningai pareikusiam aikiai nepagrst reikalavim kreditoriui iki vieno tkstanio lit baud. 23.10. Gin dl nedideli sum nagrinjimo ypatumai Bylos dl pinig sum, nevirijani vieno tkstanio lit, priteisimo nagrinjamos pagal bendrsias gino teisenos taisykles, iskyrus LR CPK 441 straipsnyje numatytas iimtis. Civilinio proceso teiss doktrinoje teigiama, kad nepaisant LR CPK 441 straipsnio 1 dalies lingvistin iraik (pinig sum), supaprastinto proceso taisykls galt bti taikomos ir ginams dl nedideli nepinigini reikalavim. [1] Tkstanio lit suma rodo tik auktutin rib, kuri perengus LR CPK 44 straipsnio taisykls nebegali bti taikomos. Jei gino vert nesiekia ios ribos, tai sprsdamas, ar taikyti supaprastinto proceso taisykles, teisjas remiasi ne tik gino turtins verts kriterijumi, bet vertina ir kitas su byla susijusias aplinkybes, t. y. bylos sudtingum, proceso ali suinteresuotum byla. [2] LR CPK 441 straipsnyje kalbama apie teismo teis sprsti dl bylos nagrinjimo formos ir tvarkos. Taigi, LR CPK 441 straipsnis nustato teisjo teis, bet ne pareig nagrinti byl taikant LR CPK 441 straipsnio taisykles. Pavyzdiui, teismas gali pats sprsti, odinio ar raytinio proceso tvarka bus nagrinjama byla. Taiau byla nagrinjama odinio proceso tvarka, jeigu dl to yra bent vienos alies praymas. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyrius 2003 m. konsultacijoje paaikino, kad pagal LR CPK 441 straipsn svoka forma reikia odin ar raytin bylos nagrinjim (LR CPK 153 str.), o svoka tvarka kaip procesiniu atvilgiu bus nagrinjamas konkretus ginas dl nedidels sumos priteisimo, t. y. bus ar nebus pasirengimo nagrinjimui teisme stadija, o jeigu ji bt, tai kokiu bdu vyks pasirengimas bylos nagrinjimui (t. y. paruoiamj dokument ar parengiamojo posdio bdu arba nutartimi bylai nagrinti skiriamas teismo posdis). [3] statymas nustato supaprastint teismo sprendimo form (angin ir rezoliucin dalys, trumpi motyvai). Motyv turi bti tiek, kiek j neivengiamai btina teismo sprendimui pagrsti. I trump teismo motyv bylos alims turi bti aiku, kuo remdamasis teismas prijo vienokios ar kitokios ivados. [4] 23.11. Bankroto byl nagrinjimo ypatumai LR CPK 1 straipsnio 1 dalis nustato kodekso taikym nagrinjant civilines, darbo, eimos, intelektins nuosavybs, bankroto, restruktrizavimo, konkurencijos bylas bei kitas bylas, kylanias i privatini teisini santyki. Kartu LR CPK numato, jog kai kuri ri byl nagrinjimo ypatumus gali nustatyti kiti Lietuvos Respublikos statymai. Lietuvos Respublikos moni bankroto statymas be materialinio teisinio reglamentavimo, tvirtina ir nemaai procesini teisini nuostat, kurios taikytinos nagrinjant bankroto bylas teismuose.[1] Bankroto instituto paskirtis yra apsaugoti pirmiausia nemokaus skolininko, nebegalinio tinkamai vykdyti savo sipareigojimus, kreditori teises ir interesus. Bankroto procedra siekiama patenkinti ne pavieni kreditori, inani apie sunki skolininko finansin padt, o vis kreditori interesus, tuo tikslu ivieinant nemokaus skolininko turimas skolas ir finansines galimybes joms padengti bei sudarant slygas visiems esantiems kreditoriams patenkinti savo reikalavimus i bankrutuojaniai monei priklausanio turto.[2] Bankrotas tai nemokios mons bsena, nemokios mons bsena, kai monei teisme yra ikelta bankroto byla arba kreditoriai monje vykdo bankroto procedras ne teismo tvarka. Bankroto procesas teismo arba ne teismo tvarka vykdom mons bankroto procedr visuma (moni bankroto statymo 2 str. 1-2 d.).[3] Bankroto byla ikeliama ir nagrinjama LR CPK nustatyta gino teisenos tvarka, iskyrus tam tikras iimtis. ios iimtys tai moni bankroto statymo nustatytos papildomos teisminio proceso taisykls, taikomos iimtinai bankroto byl iklimui ir nagrinjimui. Pareikimas dl bankroto bylos iklimo pateikiamas vietovs, kurioje yra mons buvein, apygardos teismui (LR CPK 27 str. 4 p., moni bankroto statymo 5 str. 3 d.). Pareikim dl bankroto bylos iklimo monei gali pateikti moni bankroto statymo 5 straipsnyje nurodyti asmenys: 1) kreditorius (kreditoriai); 2) savininkas (savininkai); 3) mons administracijos vadovas; 4) likviduojamos mons likvidatorius, kai iaikja, kad likviduojama mon negals vykdyti vis savo sipareigojim kreditoriams. Kreditorius gali pateikti pareikim teismui dl bankroto bylos iklimo ne anksiau, kaip prajus trims mnesiams po termino, nustatyto statym, kit teiss akt, taip pat kreditoriaus ir mons sutartyse mons sipareigojimams vykdyti arba, kai terminas nenustatytas, prajus tokiam pat terminui po kreditoriaus reikalavimo vykdyti sipareigojimus. Prie kreipdamiesi teism kreditoriai apie savo ketinim privalo ratu informuoti mons vadov ir nustatyti ne trumpesn kaip 30 dien termin sipareigojimams vykdyti. ios nuostatos paskirtis bankroto proces nepagrsto inicijavimo prevencija, nes pareigoja mons kreditori suteikti monei laikotarp jos sipareigojimams bei prievolms vykdyti. Taip pat ukertamas kelias nesiningam mons bankroto proceso inicijavimui. moni bankroto statymo 6 straipsnio 3 dalis numatyta iimtis, kad kreditorius neprivalo informuoti mon apie ketinim inicijuoti jos bankroto proces ir neprivalo suteikti papildom laikotarp sipareigojimams

14
vykdyti, kai teismo antstolis atliko priverstinio skolos iiekojimo veiksmus, taiau jam nepavyko iiekoti skolos ir jis grino vykdomuosius dokumentus mons kreditoriui, o kreditorius per 1 mnes pateik teismui pareikim dl bankroto bylos iklimo. moni bankroto statymo 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad mons, paskelbusios kreditoriams apie tai, kad ji negali ar neketina vykdyti sipareigojim, administracijos vadovas ar savininkas privalo pateikti pareikim teismui dl bankroto bylos iklimo. Jeigu to nepadaro administracijos vadovas ar savininkas, tai kreditorius remdamasis iuo pagrindu gali pateikti teismui pareikim dl bankroto bylos iklimo. Pateikti pareikim teismui dl bankroto bylos monei iklimo galima, jeigu yra bent viena i moni bankroto statymo 4 straipsnyje nurodyt slyg: 1) mon laiku nemoka darbo umokesio ir su darbo santykiais susijusi imok; 2) mon laiku nemoka u gautas prekes, atliktus darbus (paslaugas), negrina kredit ir nevykdo kit sandoriais prisiimt turtini sipareigojim; 3) mon laiku nemoka statym nustatyt mokesi, kit privalomj mok ir (arba) priteist sum; 4) mon vieai paskelb arba kitaip prane kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti sipareigojim; 5) mon neturi turto ar pajam, i kuri galjo bti iiekomos skolos, ir dl ios prieasties antstolis grino kreditoriui vykdomuosius dokumentus. Taiau tai, kad turintys teis kreiptis dl bankroto bylos iklimo asmenys kreipsi teism, dar nereikia, kad bankroto byla bus ikelta. Bankroto byla ikeliama, jeigu teismas nustat, kad yra bent viena i i slyg: 1) mon yra nemoki arba mon daugiau kaip tris mnesius vluoja imokti darbuotojui (darbuotojams) atlyginim; 2) mon vieai paskelb arba kitaip prane kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo sipareigojim (moni bankroto statymo 9 str. 5 d.). Teismas priimdamas nutart ikelti bankroto byl privalo remtis visais per statyme nurodyt termin manomais surinkti rodymais, kurie leist sprsti apie mons nemokum. moni bankroto statymo 9 str. suteikia labai plaias galimybes ir teises teismui surinkti vis reikaling informacij apie skolinink ir jo finansin bkl. Jis gali pareigoti savinink, valdybos narius, administracijos vadov, vyr. finansinink, likvidatori ir kitus atsakingus mons darbuotojus (ir tuos kurie buvo atleisti per 12 mnesi iki pareikimo dl bankroto bylos iklimo pateikimo dienos), pateikti visus bankroto bylai nagrinti ir mons turto vertinimui reikalingus dokumentus, kviesti juos ir kreditorius atvykti teism ir duoti paaikinimus (moni bankroto statymo 9 str. 2 d.). Siekdamas utikrinti, kad pareikimo nagrinjimo metu bei bankroto bylos nagrinjimo metu nebtu vaistomas mons turtas, teismas gali priimti sprendim aretuoti dal mons turto, sskaitoje esanias pinigines las bei duoti pavedim bankui sustabdyti mokjim vykdym i i mons sskait plauksiani pinigini l, udrausti monei vykdyti tam tikrus sandorius bei prisiimti tam tikro pobdio naujus sipareigojimus ar sandorius. moni bankroto statymas numato ne ilgesn kaip vieno mnesio termin, per kur teismas turi inagrinti pateikt pareikim, pareikalauti papildom dokument, duomen, informacijos bei atsaking mons darbuotoj ir valdymo organ nari paaikinim, isiaikinti faktines aplinkybes dl mons finansins padties (turimo turto verts, sipareigojim ir pan.) ir priimti sprendim dl bankroto bylos iklimo ar neiklimo. is termino ribojimas padeda ivengti bankroto proceso vilkinimo, bet gali bti klitis visapusikai tinkamai atlikti mons audit, objektyviai vertinti mons turt bei nustatyti kitas bylai reikmingas aplinkybes. Todl teismas turi teis iimtiniais atvejais pratsti mint termin dar iki 1 mnesio (moni bankroto statymo 9 str. 4 d.). Bankroto bylos iklimo stadija baigiasi teismui primus nutart dl bankroto iklimo ar atsisakymo ikelti bankroto byl. Teismas atsisako kelti bankroto byl, jeigu: 1) mon iki teismo nutarties ikelti bankroto byl primimo patenkina kreditoriaus (kreditori), kuris (kurie) kreipsi teism dl bankroto bylos iklimo, reikalavimus; 2) monei ikelta restruktrizavimo byla. 3) pareikimo ikelti bankroto byl nagrinjimo metu teismas daro pakankamai pagrst prielaid, kad mon neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo ilaidoms apmokti, iskyrus moni bankroto statymo 10 straipsnio 10 ir 12 dalyse numatytus atvejus. 4) LR LR CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais; siteisjus teismo nutariai ikelti monei bankroto byl, nutraukiamas palkan ir netesyb (baud, delspinigi) u visas mons prievoles, tarp j u imok, susijusi su darbo santykiais, pavluot mokjim, skaiiavimas. Prims nutart ikelti bankroto byl teismas paskiria mons administratori, aretuoja mons nekilnojamj ir kit ilgalaik materialj turt, informuoja apie ikelt byl suinteresuotus asmenys ir institucijas (tai gali pavesti mons administratoriui), nustato laikotarp iki kada kreditoriai turi teis pareikti savo reikalavimus. Laikotarpis, per kur kreditoriai turi pareikti savo reikalavimus, yra pakankamai trumpas ne trumpesnis nei 30 dien ir ne ilgesnis kaip 45 dienos po teismo nutarties ikelti bankroto byl siteisjimo dienos. Taiau pagal moni bankroto statymo 10 straipsnio 9 dal mons kreditorius, dl svarbi prieasi pavlavs pareikti savo reikalavimus, turi galimyb juos pareikti ir prajus nustatytam terminui. Nuo teismo nutarties ikelti bankroto byl siteisjimo dienos mons valdymo organ galinimai pereina mons administratoriui. Teismas turi nustatyti ne ilgesni nei 15 dien termin, per kur valdymo organai turi perduoti mons turt bei dokumentacij mons administratoriui. mon gyja bankrutuojanios mons status. Taip pat nuo teismo nutarties ikelti bankroto byl draudiama iiekoti skolas i mons teismine ar ne gino tvarka, vykdyti visas finansines prievoles, kurios nebuvo vykdytos iki bankroto bylos iklimo, tame tarpe palkanas, baudas, mokesius ir kitus privalomuosius mokjimus. mons bankroto byla gali pasibaigti: 1) bankroto bylos nutraukimu. Teismui primus nutart nutraukti byl, mon tsia savo veikl. Bankroto byla nutraukiama teismo nutartimi esant bent vienai i moni bankroto statymo 27 straipsnio 1 dalyje nurodytai aplinkybei: a) visi kreditoriai atsisako savo reikalavim ir teismas priima nutart priimti atsisakymus;

15
b) bankrutuojanti mon atsiskaito su visais kreditoriais (kreditoriumi) ir administratorius teismui pateikia tai rodanius dokumentus; c) pasiraoma taikos sutartis ir teismas j patvirtina. Taikos sutartis kreditori ir mons susitarimas tsti mons veikl, kai mon prisiima tam tikrus sipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidti, sumainti ar j atsisakyti (moni bankroto statymo 2 str.11 d.). Pasilym sudaryti taikos sutart gali pateikti kreditoriai, administratorius, mons savininkas (savininkai). Taikos sutartis gali bti sudaroma bet kuriuo bankroto proceso metu iki nutarties likviduoti mon dl bankroto siteisjimo dienos (moni bankroto statymo 28 str.1 d.). Taikos sutart turi patvirtinti teismas, o bankroto byl nagrinjant ne teismo tvarka tam, kad nebtu paeistos kreditori teiss, taikos sutart tvirtina notaras. Taikos sutarties slygos negali paeisti interes t kreditori, kurie nedalyvauja ioje sutartyje t. y. slygos tiems kreditoriams, kurie nra sutarties alys negali bti blogesns, nei t, kurie pasirao taikos sutart. Todl moni bankroto statymo 29 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad tuo atveju, jeigu taikos sutartyje numatytos slygos paeidia kieno nors teises ir interesus arba prietarauja statymams, teismas taikos sutarties netvirtina. siteisjus teismo nutariai dl taikos sutarties patvirtinimo, mons bankroto byla nutraukiama. 2) mons restruktrizavimu; 3) mons likvidavimu. Teismas pripasta mon bankrutavusia ir priima nutart mon likviduoti, jei per tris mnesius nuo nutarties patvirtinti kreditori reikalavimus siteisjimo dienosnebuvo priimta nutartis dl taikos sutarties sudarymo ir jei teismas io termino neprats (moni bankroto statymo 30 str. 2 d.). Nuo nutarties siteisjimo dienos mon gyja bankrutavusios mons status. Teismas, pripains mon bankrutavusia ir prims nutart likviduoti j dl bankroto, patvirtina kiekvieno kreditoriaus patikslint reikalavim sum, likvidavimo tvark, kitus likvidavimo procedrai vykdyti btinus pavedimus ir nurodymus (moni bankroto statymo 30 str. 3 d.). ia statymo nuostata siekiama, kad kreditori reikalavimai btu patenkinti kuo greiiau, kad likviduojant bankrutavusi mon nebt paeisti kreditori, darbuotoj, treij asmen interesai. Ne vliau kaip per 5 dienas nuo teismo nutarties likviduoti mon administratorius privalo pateikti duomenys apie bankrutavusi mon bei paskelbti iuos duomenys Valstybs ini priede Informaciniai praneimai. mons turtas ir reikalavimo teiss pagal mons skolininko prievoles turi bti vertinti ir parduodami. Nekilnojamas ir keistas turtas parduodamas i varytyni. Kito turto pardavimo tvark nustato kreditori susirinkimas. Kreditori susirinkimas taip pat sprendia kaip panaudoti antrosiose (pakartotinse) varytynse neparduot nekilnojamj turt bei keist turt. Nepardavus viso mons turto ir neatsiskaiius pilnai su visais mons kreditoriais per 24 mnesius nuo bankrutavusios mons likvidavimo pradios, laikoma, kad mons likvidavimo procedra yra baigta. iam laikotarpiui pasibaigus teismas priima sprendim dl mons pabaigos, o liks neparduotas ir niekam nereikalingas turtas kreditori sprendimu nuraomas. Nuraytas nekilnojamasis turtas perduodamas savivaldybei, kurios teritorijoje jis yra, nuosavybn. Administratoriui pateikus likvidavimo balans, likusio turto grinimo, nuraymo arba perdavimo aktus ir Aplinkos ministerijos regioninio departamento paym, taip pat paym, patvirtinani, jog yra visikai baigtas imok i Garantinio fondo imokjimas bankrutavusios mons darbuotojams, teismas priima sprendim dl mons pabaigos. mon gali bti iregistruota ne anksiau kaip prajus 1 mnesiui nuo teismo nutarties likviduoti mon dl bankroto siteisjimo dienos. Atkreiptinas dmesys, kad moni bankroto statymo 13(1) straipsnis teisina supaprastint bankroto proces. moni restruktrizavimo proceso pradios, eigos ir pabaigos ypatumus nustato moni restruktrizavimo statymas.[4] 24. CIVILINI BYL NAGRINJIMAS YPATINGOSIOS TEISENOS TVARKA ioje temoje aptariama ypatingosios teisenos esm ir reikm, atribojamos gino ir ypatingosios teisenos, apibdinami ypatingosios teisenos byl nagrinjimo modeliai, analizuojami byl priskyrimo nagrinti ypatingosios teisenos tvarka kriterijai, aptariami pagrindiniai byl nagrinjimo ypatingosios teisenos tvarka principai (oficialumo, tardomojo proceso, raytinio proceso, tiesioginio dalyvavimo ir vieumo ribojimo) ir procesiniai ypatumai (draudimas priimti sprendim u aki, raytinis procesas ir kt.), analizuojamas teismo vaidmuo nagrinjant ypatingosios teisenos bylas. 24.1. Ypatingosios teisenos esm ir reikm 24.2. Ypatingosios teisenos principai 24.3. Ypatingosios teisenos byl nagrinjimo pagrindiniai bruoai 24.4. Atskir ypatingosios teisenos byl procesiniai ypatumai Kontroliniai klausimai Rato darb temos Praktin uduotis Rekomenduojama papildoma literatra 24.1. Ypatingosios teisenos esm ir reikm Lietuvoje kaip ir daugelio kit Europos valstybi civiliniame procese dviej savarankik teisen gino (iekinins) ir ypatingosios egzistavim nulm romn civilins teiss recepcija. Dviej teisen buvimas lm j atribojimo problem. Bandant pagrsti dviej teisen skirtumus, civilinio proceso teiss teorijoje egzistuoja kelios teorijos tiksl, dalyko, pozityvizmo. Tiksl teorija grindiama keliamais skirtingais teisen tikslais. Gino teisenos tikslas paalinti subjektins materialins teiss paeidimo padarinius, o ypatingosios utikrinti tinkam tam tikr materialini teisini santyki forminim, siekiant ivengti subjektins materialins teiss paeidimo. Dalyko teorija gino teisen nuo ypatingosios atriboja pagal gino dl teiss buvimo ar nebuvimo kriterij. Pozityvizmo teorijoje nra keliamas udavinys apibdinti ypatingosios teisenos esm, kadangi, nustatant bylos nagrinjimo tvark, vienintelis kriterijus yra tikslingumas. Atsivelgiant viej interes ir civilinio proceso tikslus (proceso operatyvum ir

16
paprastum), bylos yra priskiriamos vienai ar kitai teisenai.[1] Taiau jau dvideimtojo amiaus pradioje vyravo nuomon, jog objektyvaus kriterijaus, atribojanio gino teisen nuo ypatingosios, nra. Tam tikros kategorijos byl priskyrimas vienai ar kitai teisenai yra paremtas tikslingumu bei statymo leidjo valia.[2] LR CPK 442 straipsnyje nurodoma, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas nagrinja tokias bylas: 1) dl juridin reikm turini fakt nustatymo; 2) dl fizinio asmens paskelbimo mirusiu ar neinia kur esaniu; 3) dl fizinio asmens pripainimo neveiksniu, ribotai veiksniu ir nepilnameio pripainimo veiksniu (emancipuotu); 4) dl vaikinimo; 5) dl globos ir rpybos; 6) dl antstoli ir notar veiksm apskundimo; 7) dl civilins bkls akt registravimo, ra atkrimo, pakeitimo, papildymo, itaisymo ar anuliavimo; 8) dl teisi pagal paprastus pareiktinius vertybinius dokumentus atkrimo (aukiamoji teisena); 9) dl daiktini teisi, iskyrus bylas, nagrinjamas pagal gino teisenos taisykles; 10) dl eimos teisini santyki, iskyrus bylas, nagrinjamas gino teisenos tvarka pagal LR CPK IV dalies XIX skyri; 11) dl hipotekos (kilnojamo turto keitimo) teisini santyki; 12) dl prarastos teismo ar vykdomosios bylos atkrimo; 13) dl praleisto statym numatyto termino atnaujinimo; 14) dl teismo leidim idavimo, pareikim ar fakt patvirtinimo, turto administravimo, paveldjimo procedr taikymo (palikimo administratoriaus skyrimo, turto aprao sudarymo, testamento paskelbimo ir pan.) bei kitas bylas, kurios pagal Civilin kodeks ir kitus statymus nagrinjamos supaprastinto proceso tvarka. Ianalizavus dabartin ypatingosios teisenos reglamentacij LR CPK ir teiss mokslinink darbus, galima daryti ivad, kad lemiam reikm, atribojant gino teisena nagrintinas bylas nuo ypatingosios teisenos byl, turi: 1) byl pobdis. Faktai, kuriuos nustato ir patvirtina teismas, nagrindamas ias bylas, yra ypa svarbs, nes jie lemia teisini santyki atsiradim, pasikeitim ar pasibaigim, t. y. yra siekiama sukurti slygas tinkamai gyvendinti materialin teis (teismas netiesiogiai dalyvauja sudarant tam tikrus sandorius: pvz., hipotekos registravimas; teismo leidimo idavimas; veiksnumo suteikimas, apribojimas ar atmimas). iose bylose, be privataus intereso, egzistuoja dar ir vieasis interesas, kad slyg ir fakt, kuriais remiantis turs bti priimamas sprendimas, egzistavimas bt kruopiai patikrintas nepriklausomos institucijos, turinios tam visus galiojimus. Akivaizdu, kad kai kurios ypatingosios teisenos bylos galt bti sprendiamos vykdomosios valdios institucij (pvz., asmens pripainimas neinia kur esaniu; veiksnumo suteikimas; hipotekos registravimas), taiau atsivelgiant j svarbum bei tai, kad teismo procesas vis dlto geriausiai pritaikytas nustatyti neakivaizdius faktus, i klausim sprendimas yra perduotas teismams; 2) tikslingumas geresn asmen privai interes apsauga (globos ar rpybos nustatymas neveiksniems ar ribotai veiksniems pilnameiams asmenims, asmens pripainimas mirusiu). iuo motyvu bt galima pagrsti ir nebaigtinio byl, nagrintin ypatingosios teisenos tvarka, srao tvirtinim LR CPK.[3] LR CPK nustatytas inkvizicinis (tardomasis, tiriamasis) ypatingosios teisenos byl nagrinjimo modelis. is modelis grindiamas oficialumo, vieumo, aktyvaus teismo principais. Prieingai gino teisenoje galiojaniam dispozityvumo principui, ypatingojoje teisenoje tvirtinamas oficialumo principas. io principo veikimas pasireikia tuo, kad procesas ypatingojoje teisenoje pradedamas tiek suinteresuotam asmeniui padavus pareikim, tiek ir teismo iniciatyva. Pavyzdiui, LR CPK 443 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad byl nagrinjimas pradedamas gavus pareikjo pareikim, o 505 straipsnio 1 dalyje tvirtinta teismo pareiga, primus sprendim pripainti pilnamet asmen neveiksniu ar ribotai veiksniu, savo iniciatyva pradti bylos dl globos ar rpybos iam asmeniui nustatymo, globjo ar rpintojo paskyrimo nagrinjim ir pan. LR CPK 443 straipsnio 8 dalyje tvirtinta bendra pareiga teismui imtis vis btin priemoni, kad bt visapusikai iaikintos bylos aplinkybs; kituose straipsniuose numatytos specialios teismo pareigos dl konkrei rodym ireikalavimo ar kitoki veiksm atlikimo, pavyzdiui, LR CPK 483 straipsnyje numatyta teismo, nagrinjanio vaikinimo byl, pareiga ireikalauti atitinkamus duomenis apie vaikinamojo vaiko kilm; LR CPK 491 straipsnio 2 dalyje numatyta teismo pareiga imtis vis btin priemoni, kad bt apsaugotos globos ar rpybos reikaling asmen teiss ir interesai ir pan. Bandant paaikinti inkvizicinio (tardomojo, tiriamojo) principo tvirtinim ypatingojoje teisenoje, pravartu bt pasiremti germanikosios koncepcijos atstov motyvu, jog rungimosi ir dispozityvumo principai priverst teisj kapituliuoti ali atvilgiu, o viej interes gyvendinti, galima sakyti, bt nemanoma.[4] Nagrindamas byl ypatingosios teisenos tvarka, teismas privalo patikrinti visas aplinkybes, galinias turti takos sprendimui. Teismas, neapsiribodamas byloje pateikta mediaga ir nepriklausomai nuo gino dl teiss buvimo, isiaikina visas, jo nuomone, esmines bylos aplinkybes bei atsako pateikt klausim. Inkvizicinis (tardomasis) principas draudia teismui priimti sprendim u aki. Toks draudimas tvirtinamas LR CPK 443 straipsnio 9 dalyje. Teismas privalo atsivelgti dalyvaujanio byloje asmens pateiktus rodymus, neatsivelgiant tai, dalyvauja jis nagrinjant byl ar ne. LR CPK 443 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad dalyvaujani asmen neatvykimas teismo posd nekliudo teismui inagrinti byl, iskyrus tuos atvejus, kai statymas numato privalom dalyvaujani asmen dalyvavim teismo posdyje (pvz., LR CPK 477 str. 3 d. tvirtintas reikalavimas btinai dalyvauti visiems dalyvaujantiems asmenims byloje dl nepilnameio pripainimo veiksniu; LR CPK 484 str. 4 d. bylose dl vaikinimo numatytas btinas pareikj, valstybins vaikinimo institucijos ir valstybins vaiko teisi apsaugos institucijos atstov dalyvavimas ir kt.).[5] odikumo principo taikymas ypatingojoje teisenoje yra apribotas. LR CPK 443 straipsnio 5 dalyje tvirtinta bendra norma, nustatanti, kad bylos nagrinjamos raytinio proceso tvarka, iskyrus atvejus, kai kodeksas nurodo kitaip. odinis bylos nagrinjimas yra tvirtintas byl dl asmens pripainimo neveiksniu, nepilnameio pripainimo veiksniu, vaikinimo ir kai kuriose kitose bylose. Be to, LR CPK 443 straipsnio 5 dalyje tvirtinta teismo teis nusprsti, kada konkreti byla bus nagrinjama odinio proceso tvarka. Ypatingojoje teisenoje vieumo principas taip pat ribojamas. Pavyzdiui, LR CPK 484 straipsnio 1 dalyje tvirtinta imperatyvi norma, kuri numato vaikinimo byl nagrinjim udarame teismo posdyje. Nurodyti LR CPK tvirtinti principai lemia aktyv teismo vaidmen procese. Paliekama teis teisjui paiam nusprsti, koki bylos nagrinjimo form pasirinkti (odiu ar ratu), teisjo nesaisto dalyvaujani byloje asmen pateikti rodymai, jis turi teis ir pareig pats rinkti rodymus. iuo atveju teismas i esms elgsis kaip vykdomosios valdios atstovas, nagrinjantis visas, jo nuomone, svarbias bylos aplinkybes. i teismui numatyta funkcija ypatingojoje teisenoje paaikina klasikini civilinio proceso princip (dispozityvumo, rungimosi ir pan.) taikymo ypatingojoje teisenoje ribojim.[6]

17
Normos, reglamentuojanios ypatingj teisen, skirtos nagrinti visikai kitokios prigimties byloms, kuriose daniausiai nra gino dl teiss, o teismui paprastai reikia formaliai patikrinti, ar konkreiu atveju yra statymo nustatytos slygos priimti vienok ar kitok sprendim. Gali kilti klausimas, kodl i teisena yra vadinama ypatingja, o ne ne gino. Gino dl teiss buvimas ar nebuvimas yra ne vienintelis ia teisena nagrintin byl bruoas. Lemiami dalykai yra tikslingumas ir statym leidjo apsisprendimas. Priskirta nagrinti ypatingja teisena, byla ia tvarka bus nagrinjama, nesvarbu, ar yra ginas. Tad apibrus j kaip ne gino teisen, bt visikai be reikalo susiaurinta ios teisenos taikymo sritis. Tuo tarpu svoka ypatingoji teisena rodo, kad tai yra speciali tam tikr kategorij byl nagrinjimo tvarka. Lietuvoje ypatingosios teisenos byloms taikomas srao principas, kuris reikia, kad tik bylos, kurias statym leidjas nurodo sakmiai, yra nagrintinos ypatingja teisena. LR CPK is sraas yra 442 straipsnyje. LR CPK nepateikia isamaus byl, nagrintin ypatingja teisena, srao. LR CPK 442 straipsnio 14 punkte sakoma, kad ypatingja teisena teismas taip pat nagrinja kitas bylas, kurios pagal LR CK ir kitus statymus nagrinjamos supaprastinto proceso tvarka. Nors sraas ir nra isamus, taiau apribotas tam tikromis statymuose nurodytomis slygomis: pirma, galime kalbti tik apie t kategorij bylas, kurios nurodytos LR CK ar kituose statymuose, ir, antra, statyme turi bti nustatyta, kad ios bylos nagrinjamos supaprastinto proceso tvarka.[7] LR CPK 443 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinja pagal io Kodekso taisykles, su iimtimis ir papildymais, kuriuos nustato io Kodekso V dalis ir kiti statymai. Taikyti gino teisenos normas ypatingosios teisenos atveju teismas turt, jeigu: 1) LR CPK V dalis nedaro atitinkam iimi; 2) gino teisenos norm taikymas neprietarauja ypatingosios teisenos esmei. Atsivelgiant nurodytus kriterijus, teorijoje paprastai skiriamos trij ri gino teisenos normos: a) normos, kurios apskritai negali bti taikomos nagrinjant byl ypatingja teisena, nes jos reglamentuoja tipini gino teisenai institut funkcionavim (pvz., normos, reglamentuojanios bendrininkavimo, treij asmen ar prieiekinio pareikimo teisinius santykius); b) normos, kurios nagrinjant bylas ypatingja teisena gali bti taikomos tik i dalies, t. y. atsivelgiant ypatingosios teisenos esm. Todl gali atsitikti taip, kad atitinkamos nuostatos ypatingosios teisenos atveju bus aikinamos kiek kitaip nei nagrinjant byl gino teisena. iai kategorijai, pavyzdiui, bt galima priskirti normas, reglamentuojanias bylos nagrinjimo atidjim ar sustabdym; c) normos, kurios visa apimtimi taikomos teismui nagrinjant bylas ypatingja teisena, nes viena teisena iuo atveju nesiskiria nuo kitos. iai grupei bt galima priskirti bendrsias nuostatas, reglamentuojanias tam tikrus procesinius veiksmus (procesini dokument teikim, procesini dokument svok, procesinius terminus, teismo posdius). Esminis bruoas, lms savarankikos ypatingosios teisenos susiformavim, ypatingas vieasis interesas, kad tam tikr slyg egzistavimas prie priimant vienok ar kitok sprendim bt patikrintas itin kruopiai, o teismo teiss nebt varomos i teisini santyki dalyvi valios. Toki srii kasdieniame gyvenime yra gana daug (pvz., tv valdios ribojimas, vie registr tvarkymas, paveldjimo teiss liudijim idavimas ir pan.), todl atsivelgiant j svarb vienos buvo pavestos gyvendinti valstybs administraciniam aparatui, kitos teismo valdiai. Btent vieasis interesas lm savarankiko proceso, gana prieingo gino teisenai, susiformavim. Paprastai minimi i teisen apibdinantys bruoai gino nebuvimas, tardomojo (inkvizicinio) proceso principo galiojimas, proceso lankstumas, teismo sprendimo absoliutumas (t. y. galiojimas visiems, o ne tik konkreioms gino alims). Sprendiant gino ir ypatingosios teisenos atribojimo problemas civilinio proceso teorijoje iuo klausimu buvo sukurta nemaai vairiausi teorij (tiksl, dalyko, priemoni ir pozityvistin), i kuri labiausiai paplitusi pozityvistin teorija. ios teorijos atstovai nekelia sau tikslo apibdinti ypatingosios teisenos esm. J nuomone, ypatingja teisena yra nagrinjamos bylos, kurias valstyb tikslingumo sumetimais (atsivelgdama viej interes, bylos inagrinjimo greitumo ir proceso paprastumo poreik) statyme priskyr prie ypatingosios teisenos byl. Tad vienintelis motyvas nustatant bylos nagrinjimo tvark yra tikslingumas, todl aikaus vienos teisenos atribojimo nuo kitos kriterijaus nra ir negali bti. Taigi tais atvejais, kai valstybje egzistuoja vieasis interesas, kad tam tikroje byloje teisjas vadovautsi tardomojo proceso principu, kad turt teis neatsivelgdamas vieno ar kito asmens vali pradti byl ir kiek galima greiiau j inagrinti bei pagaliau kad nebt saistomas tik bylos dalyvi argument, statymai nustato tokias bylas nagrinti ypatingja teisena.[8] 24.2. Ypatingosios teisenos principai Esminiai ypatingosios ir gino teisenos skirtumai civilinio proceso teiss moksle paprastai atskleidiami nagrinjant proceso principus, kurie daniausiai yra visikai prieingi. Gino teisenoje taikomi dispozityvumo, rungimosi, odinio proceso, tiesioginio dalyvavimo ir vieumo principai, o ypatingojoje oficialumo, tardomojo proceso, raytinio proceso, tiesioginio dalyvavimo ir vieumo ribojimo principai.[1] Oficialumo principas. Procesas ypatingosios teisenos byloje gali bti pradedamas tiek pareikjo, tiek teismo iniciatyva (pvz., LR CPK 505 str.), jeigu yra tam statymo nustatytos slygos. Oficialumo principas paprastai yra ribojamas tik statym nurodytais atvejais (pvz., ituokos byla bendru abiej sutuoktini sutikimu gali bti pradta tik sutuoktini pareikimu). Be to, byloje dalyvaujantys asmenys negali savo valia pakeisti statym leidjo nustatyt gino ir ypatingosios teisenos kompetencijos rib. statymas, o ne byloje dalyvaujantys asmenys sprendia, kokia teisena bus nagrinjama konkreti byla. Teismo pareiga yra nustatyti, kuria galima teisena turi bti nagrinjama konkreti byla. Tardomojo (tiriamojo) proceso principas. Nagrindamas byl ypatingja teisena, teismas privalo patikrinti visas aplinkybes, galinias turti takos sprendimo teistumui ir pagrstumui, neapsiribodamas vien proceso dalyvi pateikta mediaga. Atsivelgiant io principo galiojim, paprastai ypatingosios teisenos atveju nra leidiama priimti sprendimo u aki. odinio proceso ir vieumo principai. Ypatingojoje teisenoje ie principai ribojami. Sprendimai ia gali bti priimami be odinio bylos nagrinjimo i esms ir tik iimtiniais atvejais statymai nustato privalom odin proces (pvz., nagrinjant bylas, kylanias i eimos teisini santyki). sakmaus odinio proceso principo nebuvimas nereikia, kad teismas negali skirti odinio bylos nagrinjimo. Teismas pats sprendia, kuri i bylos nagrinjimo form konkreiu atveju yra priimtinesn. T pat galima pasakyti ir apie vieumo princip. Tiesioginio dalyvavimo principas. is principas nagrinjant byl ypatingja teisena galioja tik ribotai, nes dalyvaujani byloje asmen neatvykimas teismo posd nekliudo teismui inagrinti byl, iskyrus tuos atvejus, kai j dalyvavimas yra privalomas.

18
Atkreiptinas dmesys, kad ypatingojoje teisenoje nra ali, nes pati byla i esms nra dvial. LR CPK 443 straipsnis nustato, kad ia byloje dalyvaujantys asmenys yra pareikjas ir suinteresuoti asmenys. [1] Ten pat. P. 377-379. 24.3. Ypatingosios teisenos byl nagrinjimo pagrindiniai bruoai Pirmiausia tikslinga iskirti pagrindinius gino ir ypatingosios teisenos santyki bruous:[1] 1) teismas visas civilines bylas nagrinja gino teisena, iskyrus atvejus, kai statymas nustato kitaip. Taigi gino teisena yra pagrindin ir jos iimtys gali bti nustatytos tik statyme. Kilus abejonei dl to, kuria teisena turi bti nagrinjama byla, pirmumas turi bti teikiamas gino teisenai. Pirmumas gino teisenai turt bti teikiamas ir kai pareikus iekin teisme vienas i reikalavim arba dalis reikalavimo yra nagrintina ypatingja teisena. iuo atveju teismas neturt iskirti to reikalavimo atskir byl, nes tai prietaraut civilinio proceso tikslams (proceso koncentruotumas). Vadovaudamasis gino teisenos pirmumo principu teismas turt visus reikalavimus inagrinti viename procese. iuo atveju skirtingiems reikalavimams bus taikomi skirtingi teisjo aktyvumo standartai, nes sprsdamas dl tos reikalavimo dalies, kuriai taikytinos ypatingosios teisenos normos, teismas vadovausis tardomojo proceso principu; 2)alims draudiama sutartimi pakeisti statym leidjo nustatytas ypatingosios teisenos ribas. ali sudaryta sutartis yra niekin, jei joje nustatyta, kad byla, nagrintina ypatingja teisena, yra perduodama nagrinti gino teisena arba atvirkiai. statym leidjas, o ne alys sprendia, kokios bylos turi bti nagrinjamos ypatingja teisena. Rib tarp gino ir ypatingosios teisenos apsauga yra teismo pareiga, kuri jis vykdo ex officio. Iskirtini dviej ri ypatingosios teisenos byl nagrinjimo procesiniai ypatumai: bendrieji (bdingi vis ypatingosios teisenos byl nagrinjimui) ir specialieji (bdingi tik tam tikros kategorijos byl nagrinjimui).[2] emiau aptariami tik bendrieji ypatingosios teisenos byl nagrinjimo procesiniai ypatumai, nurodyti LR CPK 443 straipsnyje. Ypatingosios teisenos norm bruoai. Ypatingosios teisenos normos yra iimtins. LR CPK 443 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinja pagal bendrsias civilini byl nagrinjimo taisykles su iimtimis ir papildymais, kuriuos nustato LR CPK V dalis ir kiti Lietuvos Respublikos statymai. LR CPK 1 straipsnio 1 dalis numato, kad statymai gali nustatyti kitokias nei LR CPK ypatingosios teisenos byl nagrinjimo taisykles. Taigi sprendiant, kokia turi bti konkreios bylos nagrinjimo tvarka, gali kilti norm konkurencijos klausimas, kai reikia atsakyti, ar galima konkreiu atveju taikyti bendrj proceso norm, o jeigu taip, tai kokia apimtimi ir kuri proceso norm taikyti, kai konkretaus procesinio veiksmo turin reglamentuoja tiek LR CPK V dalis, tiek tam tikras statymas. Jeigu nra specialiosios normos, reglamentuojanios konkret veiksm, taikomos bendrosios civilini byl nagrinjimo taisykls. Jas aikindamas ir taikydamas teismas privalo atsivelgti ypatingosios teisenos esm. Pavyzdiui, konkreioje byloje, jeigu joje nra suinteresuot asmen, o tik pareikjas, nebus atsiliepimo pareikt pareikim. Kitais atvejais ypatingja teisena nagrinjamose bylose teismas turi vadovautis LR CPK 225 straipsnio nuostatomis, pagal kurias suinteresuotiems asmenims reikia isisti praneim dl atsiliepimo pateikt pareikim pateikimo. Labiausiai bendrj civilini byl nagrinjimo taisykli turin veikia tardomojo proceso ir oficialumo principai bei j lemiamos visikai kitokios teismo aktyvumo ribos ypatingosios teisenos bylose. Esant dviej specialij norm (atitinkamos LR CPK ir tam tikro statymo) konkurencijai, vadovaujantis LR CPK 1 straipsniu, bus taikoma btent tam tikrame statyme nustatyta proceso taisykl.[3] Byloje dalyvaujantys asmenys. Vienas i pagrindini ypatingosios teisenos bruo yra tas, kad ia nra gino ali. Nevartojamos iekovo, atsakovo ir treij asmen svokos. LR CPK 37 straipsnio 2 dalis numato, kad byloje dalyvaujantys asmenys, be ali, yra ir pareikjai bei suinteresuoti asmenys ypatingosios teisenos bylose. Byloje dalyvaujantys asmenys ypatingojoje teisenoje yra pareikjai, suinteresuoti asmenys, j atstovai ir kuratorius, jeigu jis byloje paskirtas. Pareikjas yra asmuo, kurio praymu ar pareikimu remiantis pradedama nagrinti konkreti byla. LR CPK 443 straipsnio 3 dalyje pateikiama suinteresuoto asmens svoka: suinteresuotas asmuo ypatingosios teisenos byloje yra kiekvienas asmuo, su kurio teismis ir pareigomis yra susijusi nagrinjama byla. Pareikjo ir suinteresuoto asmens svokos nra tapaios, nes ne kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teis paduoti pareikim (praym) teismui. Danai statymas pateikia baigtin galim pareikj sra, pavyzdiui praym pripainti asmen neveiksniu turi teis paduoti jo sutuoktinis, tvai, pilnameiai vaikai, globos (rpybos) institucija arba prokuroras. Kitas skirtumas yra tas, kad ne visada pareikjas turi materialj teisin suinteresuotum bylos baigtimi. Prokuroras arba globos (rpybos institucija) pateikdami atitinkam praym (pareikim) teismui vykdo tam tikr vieojo pobdio funkcij ir byloje priimtas sprendimas neturs takos j materialiosioms teisms ir pareigoms. Suinteresuot asmen skaiius ypatingosios teisenos byloje priklauso nuo to, kiek asmen gali turti materialj teisin suinteresuotum bylos baigtimi. Tai priklauso nuo bylos pobdio ir konkrei aplinkybi. Proceso dalyvi (pareikj ir suinteresuot asmen) interesai byloje, skirtingai nuo gino teisenos, neturi bti prieingi, atvirkiai jie gali sutapti. Suinteresuoti asmenys gali sitraukti bylos nagrinjim prie teismui ieinant sprendim primimo kambar. Suinteresuotas asmuo konkrei byl gali sitraukti tiek savo iniciatyva, tiek bti trauktas teismo iniciatyva. Suinteresuotus asmenis savo pareikime (prayme) turi nurodyti pareikjas. Be to, LR CPK, remiantis oficialumo ir tardomojo proceso principais ypatingosios teisenos bylose, nustato teismo teis ex officio traukti asmen dalyvauti byloje kaip suinteresuot asmen. LR CPK 443 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu paaikja, jog nagrinjama byla susijusi su atitinkamo asmens teismis ir pareigomis, teismas aukia j dalyvauti byloje kaip suinteresuot asmen. Suinteresuoti asmenys paprastai sitraukia jau prasidjus proces pareikdami teismui atitinkam raytin praym, kuris turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus (LR CPK 111 str.). Jame taip pat turi bti nurodyta, kuo pasireikia asmens teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi, ir pateikti tai patvirtinantys rodymai. Jeigu asmuo nori sitraukti byl odiniame teismo posdyje, praymas gali bti pareikiamas odiu ir raomas teismo posdio protokol. Teismas, priimdamas sprendim traukti konkret asmen byl, taip pat privalo patikrinti, ar jis nra teisikai suinteresuotas bylos baigtimi. Nustats, kad siekiantis sitraukti byl asmuo nra teisikai suinteresuotas bylos baigtimi, teismas atsisako tenkinti jo praym. Atsisakymas traukti asmen proces yra forminamas raytine nutartimi, kuri gali bti skundiama paduodant atskirj skund.

19
Ar ypatingosios teisenos bylose galimas kuratoriaus paskyrimas? LR CPK 443 straipsnis io proceso dalyvio atvilgiu nedaro joki iimi, i esms kuratoriaus dalyvavimas ypatingosios teisenos bylose yra galimas vadovaujantis LR CPK 39 straipsniu.[4] Procesiniai dalyvaujani byloje asmen dokumentai (praymas, pareikimas, skundas). LR CPK 443 straipsnio 4 dalis (LR CPK 5 straipsnio 4 dalis) nustato, kad ypatingosios teisenos bylose paduodami pareikimai ir praymai, o ne iekinys. iame straipsnyje pateiktas alies procesini dokument, kuriais remiantis gali bti pradedama byla, sraas nra isamus. Kai kuri kategorij ypatingosios teisenos bylose yra paduodamas skundas (LR CPK 510 str. 2 d.). Kyla klausimas, kodl ypatingojoje teisenoje naudojamos pareikimo, praymo arba skundo, bet ne iekinio svokos? Ypatingosios teisenos byl tikslas paprastai yra ne paeistos materialiosios subjektins teiss gynimas (yra iimi), o tinkamas tam tikr materialiosios teiss norm gyvendinimas, j administravimas, siekiant tvirtinti tam tikras asmens materialisias subjektines teises. Ypatingosios teisenos prigimtis lemia praymo turinio ypatumus. Praymas, kaip ir kiekvienas procesinis dokumentas, turi atitikti LR CPK 111 straipsnyje nustatytus bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus ir specialiuosius reikalavimus, jeigu tokie keliami konkrei kategorij byloms. Kadangi ypatingosios teisenos bylose negalima priimti sprendimo u aki, pareikime pareikjas neturi idstyti savo nuomons dl sprendimo u aki primimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas arba parengiamasis procesinis dokumentas. Ypatingosios teisenos bylose nra iekinio sumos, todl pareikime ji taip pat nenurodoma. Be to, oficialumo principas lemia, kad tam tikros kategorijos ypatingosios teisenos bylos gali bti pradtos ir teismo, o ne pareikjo iniciatyva. LR CPK 459 straipsnio 1 dalis nustato, kad fizinio asmens pripainimo mirusiu ar neinia kur esaniu byl gali atnaujinti ir teismas savo iniciatyva, priimdamas tuo klausimu atitinkam nutart. LR CPK 505 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, prims sprendim pripainti pilnamet asmen neveiksniu, privalo savo iniciatyva pradti globos ar rpybos jam steigimo, globjo ar rpintojo skyrimo bylos nagrinjim. Mintais atvejais ypatingosios teisenos byla bus pradta remiantis ne pareikimu, o teismo nutartimi ar sprendimu (LR CPK 505 str.). Jeigu ypatingosios teisenos byla pradedama teismo iniciatyva, atitinkamoje nutartyje (teismo sprendime) teismas turt nurodyti, kurie asmenys yra traukiami proces kaip suinteresuoti asmenys, ir proceso dalyk.[5] Ypatingosios teisenos byl teismingumo klausimai. Ypatingojoje teisenoje bendrasis teritorinis teismingumas yra prieingas palyginus su gino teisena. Vadovaujantis LR CPK 443 straipsnio 10 dalimi pareikimai paduodami ne atsakovo gyvenamosios ar juridinio asmens buveins vietos apylinks teismui, bet pareikjo gyvenamosios vietos ar juridinio asmens buveins apylinks teismui, iskyrus LR CPK V dalyje daromas iimtis. statyme minimos iimtys yra nurodytos LR CPK 445 straipsnyje, 449 straipsnio 1 dalyje, 454 straipsnio 1 dalyje, 459 straipsnio 2 dalyje, 462 straipsnio 1 dalyje, 480 straipsnio 1 dalyje, 497 straipsnio 4 dalyje, 510 straipsnio 2 dalyje, 517 straipsnio 2 dalyje, 526 straipsnio 2 dalyje, 530, 534 straipsniuose, 543 straipsnio 2 dalyje, 576 straipsnio 2 dalyje. Nagrinjant ypatingosios teisenos byl teismingum atkreiptinas dmesys ir rinio (dalykinio) teismingumo ypatumus. Ypatingojoje teisenoje nereikiami iekiniai, todl ia nra iekinio sumos svokos, taigi nra aktuali ir LR CPK 27 straipsnio 1 punkte nurodyta imto tkstani lit iekinio sumos riba, kai virijus i rib bylos tampa teismingos apygardos teismams kaip pirmajai instancijai. Taigi apygardos teismams kaip pirmosios instancijos teismams ypatingosios teisenos bylos teismingos tik kai tai imperatyviai nurodyta statyme. Apygardos teismas kaip pirmosios instancijos teismas veiks ir kai nagrinjant byl gino teisena kyla klausimas, nagrintinas ypatingja teisena. Jeigu i slyg nra, visas ypatingosios teisenos bylas kaip pirmoji instancija nagrinja apylinks teismai.[6] Teismo iniciatyvos klausimai ypatingojoje teisenoje. Ypatingosios teisenos bylose taikomas tardomojo (tiriamojo) proceso principas. LR CPK 443 straipsnio 8 dalis nustato, jog nagrinjantis byl teismas turi imtis vis btin priemoni, kad bt visapusikai iaikintos bylos aplinkybs. Nagrindamas byl ypatingja teisena teismas privalo nustatyti materialij ties. Jeigu materialiajai tiesai nustatyti rodym byloje nepakanka ir j nemanoma surinkti, teismas tiesiog netenkins atitinkamo praymo. Teismas iuo atveju, nagrindamas faktin bylos aspekt, nra saistomas byloje dalyvaujani asmen pateiktais rodymais. Ypatingosios teisenos atveju praktikai nemanoma taikyti ir iekinio pripainimo instituto. Teismas jau rengdamasis teisminiam nagrinjimui turt isireikalauti, jo nuomone, btinus rodymus. Tai jokiu bdu nereikia, kad teismas turt darbuotis u byloje dalyvaujanius asmenis. Teismo aktyvumas iuo atveju reikia tai, kad jis turi pareikalauti pateikti atitinkamus rodymus, skirtingai nei esant gino teisenai, gali nurodyti, kokius konkreiai rodymus btina pateikti, o jeigu byloje dalyvaujantys asmenys negali ito padaryti arba nesupranta, ko i j yra praoma, ireikalauti juos savo iniciatyva. Su pareiga nustatyti materialij ties tiesiogiai yra susijs ir LR CPK 443 straipsnio 9 dalyje nustatytas draudimas ypatingosios teisenos bylose priimti sprendim u aki. Kokie pareikjo ar suinteresuot asmen neatvykimo teismo posd padariniai? LR CPK 443 straipsnio 5 dalis nustato taisykl, kad byloje dalyvaujani asmen neatvykimas teismo posd nekliudo teismui inagrinti bylos, iskyrus atvejus, kai LR CPK nurodo, jog i asmen dalyvavimas teismo posdyje yra privalomas (pvz., LR CPK 467 str. 2 d.). Matydamas galimyb inagrinti byl i esms nesant kurio nors i byloje dalyvaujani asmen, teismas tai ir turt padaryti, kitaip bylos nagrinjim reikt atidti arba pareikiam palikti nenagrint taikant LR CPK 246 straipsnio 1 dalies normos analogij. Jeigu teismui pripainus asmens atvykim btinu is be svarbi prieasi neatvyksta teismo posd, teismas, be speciali teisi, nustatyt LR CPK V dalyje (pvz., 467 str. 2 d.), taip pat turi teis skirti LR CPK 162 straipsnio 6 dalyje nurodyt baud.[7] Bylinjimosi ilaidos ypatingojoje teisenoje. Ypatingosios teisenos bylose byloje dalyvaujantiems asmenims j ilaidos neatlyginamos (LR CPK 443 str. 6 d. Visos su konkretaus asmens procesiniu veiksmu susijusios ilaidos tenka tam asmeniui. is principas atitinka pai ypatingosios teisenos byl esm nra prieing interes, administruojamos materialiosios teiss normos. LR CPK numato kelet mintos taisykls iimi. Teismo ilaidos gali bti padalijamos, jeigu: 1) byloje dalyvaujani asmen suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas (tai jokiu bdu nereikia, kad j interesai yra prieingi); arba 2) byloje dalyvaujani asmen interesai yra prieingi (pvz., kai nagrinjant byl kyla ginas dl teiss arba skundiami antstoli ar notar veiksmai).

20
Esant ioms iimtims bylinjimosi ilaidos yra padalijamos proporcingai, t. y. atsivelgiant suinteresuotum bylos baigtimi arba tai, kieno interesas byloje buvo patenkintas (esant prieingiems interesams). iuo atveju taikytinos ir atitinkamos LR CPK nuostatos, reglamentuojanios asmens atleidim nuo yminio mokesio dalies mokjimo ir panaiai. Pasirengimas teisminiam ypatingosios teisenos byl nagrinjimui. Ypatingojoje teisenoje pasirengimas teisminiam nagrinjimui turi tam tikr ypatum. ie ypatumai sujsij su tuo, kad paprastai ypatingosios teisenos atveju nra byloje dalyvaujani asmen prieing interes. Todl kyla keli klausimai: ar btina reikalauti pateikti atsiliepim pareikt praym ir ar btinas pasirengimas nagrinti byl paruoiamj dokument bdu arba parengiamajame posdyje? Atsakymas iuos klausimus priklauso nuo to, ar konkreioje byloje, be pareikjo, yra ir kit suinteresuot asmen. Lietuvos Aukiausiasis Teismas iaikino, kad ypatingja teisena nagrinjamose bylose teismas turi vadovautis LR CPK 225 straipsnio 2, 3 punktuose esaniomis nuostatomis, pagal kurias suinteresuotiems asmenims reikia isisti praneim dl atsiliepimo pareikt pareikim pateikimo, pareikto pareikimo nuora ir nustatyti termin atsiliepimui j pareikti. Mintame teismo praneime nenurodoma apie atsiliepimo nepateikimo pasekmes, nes teismas ios kategorijos bylose neturi teiss priimti sprendimo u aki. Kai yra LR CPK 227 str. 1 d. nurodytos slygos, taikomas pasirengimo nagrinti byl teisme paruoiamaisiais dokumentais bdas, o esant LR CPK 228 str. 1 d. nurodytoms slygoms turi bti skiriamas parengiamasis teismo posdis. Jeigu mintuose straipsniuose nurodyt slyg nra, teismas gavs suinteresuot asmen atsiliepimus pareikim arba pasibaigus nustatytam atsiliepim pateikimo terminui ir nusprends, kad byla yra parengta nagrinti teisme, turi teis i karto priimti nutart skirti byl nagrinti teismo posdyje.[8]. Jeigu be pareikjo kit suinteresuot asmen nra, teismas i karto gali skirti parengiamj teismo posd arba skirti byl nagrinti teismo posdyje. Ypatingosios teisenos atveju n vienos i pasirengimo form gali nebti dl galiojanio tardomojo proceso principo. Teismas, matydamas, kad pareikus atsiliepim padtis yra pakankamai aiki, arba nusprends pats isireikalauti btinus rodymus, gali i karto priimti nutart skirti byl nagrinti teismo posdyje. [9] 24.4. Atskir ypatingosios teisenos byl procesiniai ypatumai Bylos dl juridin reikm turini fakt nustatymo. Juridiniai faktai vairs vykiai, asmen veiksmai ar neveikimas, kitokios aplinkybs, dl kuri atsiranda, pasikeiia ar nutrksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeiia ar pasibaigia subjektins teiss ar pareigos. Jei juridiniai faktai nra akivaizds arba jei nra juos patvirtinani dokument, asmuo negali gyti atitinkam subjektini teisi arba gyvendinti jau esamos subjektins teiss. Dl to statymas ir numato galimyb suinteresuotam asmeniui tokiais atvejais kreiptis teism su praymu nustatyti fakt. Konkreiau juridin reikm turinius faktus apibria LR CPK 444 str. 2 d. Teismas nagrinja bylas dl toki juridin reikm turini fakt nustatymo: 1) dl giminysts santyki nustatymo; 2) dl asmens ilaikymo fakto nustatymo; 3) dl gimimo, vaikinimo, santuokos sudarymo ar nutraukimo, partnerysts, mirties registravimo fakto nustatymo ar kit civilins bkls akt; 4) dl fakto, kad teis nustatantys dokumentai, iskyrus asmens dokument, patvirtinant asmens tapatyb, ir civilins metrikacijos staig iduodamus liudijimus, priklauso asmeniui, kurio vardas, pavard ar tvo vardas, nurodyti dokumente, nesutampa su to asmens dokumente, patvirtinaniame jo tapatyb, ar gimimo liudijime nurodytais vardu, pavarde ar tvo vardu, nustatymo; 5) dl pastato, ems ar miko valdymo nuosavybs teise fakto nustatymo; 6) dl nelaimingo atsitikimo fakto nustatymo; 7) dl asmens mirties tam tikru laiku ir tam tikromis aplinkybmis fakto nustatymo, jeigu civilins metrikacijos staigos atsisako registruoti mirt; 8) dl palikimo primimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo; 9) dl kitoki juridin reikm turini fakt nustatymo, jeigu statymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos. Turini juridin reikm fakt sraas, pateiktas LR CPK 444 straipsnio 2 dalyje, neisamus. Teismai nagrinja bylas ir dl kitoki turini juridin reikm fakt nustatymo, jeigu statymai nenumato kitokios j nustatymo tvarkos (LR CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Btina slyga juridiniam faktui ypatingosios teisenos tvarka nustatyti yra negaljimas kitokia tvarka gauti reikiam dokument, patvirtinani tuos faktus, arba kai negalima atstatyti prarast dokument. ie faktai yra juridiniai ne bet kada ir ne kiekvieno asmens atvilgiu, o tik tam tikrai statym apibrtai situacijai, kai juos nustaius pareikjai gis tam tikr subjektin teis. Pagal LR CPK 445 straipsn asmuo gali kreiptis dl juridinio fakto nustatymo tik prie tai nustatyta tvarka kreipsis dl prarasto dokumento gavimo ar atkrimo (Lietuvos Aukiausiojo Teismo plenumo 1993 m. lapkriio 26 d. nutarimo Nr. 2 Dl teismins praktikos turini juridin reikm fakt nustatymo bylose). [1] Pareikime dl bylos iklimo turi bti nurodoma: kuriam tikslui reikia nustatyti juridin reikm turint fakt; prieastys, dl kuri negalima gauti ar atkurti dokument, patvirtinani juridin reikm turint fakt; rodymai, patvirtinantys juridin reikm turint fakt, taip pat patvirtinantys, kad pareikjas negali gauti reikiam dokument arba kad negalima prarast dokument atkurti (LR CPK 447 str.). LR CPK XXVI skyrius Bylos dl juridin reikm turini fakt nustatymo nenumato kas gali kreiptis teism dl juridin reikm turini fakt nustatymo. I to seka, kad ia taikomos gino teisenos normos, pagal kurias teism gali kreiptis kiekvienas suinteresuotas asmuo (LR CPK 5 str. 1 d.). Bylose dl juridin reikm turini fakt nustatymo pareikimai paduodami pareikjo gyvenamosios vietos apylinks teismui, iskyrus bylas dl pastato, ems ar miko valdymo nuosavybs teise, palikimo primimo ir palikimo atsiradimo vietos fakt nustatymo. Pareikimai iose bylose paduodami atitinkamai pastato, ems ar miko buvimo vietos, palikimo turto ar pagrindins jo dalies buvimo vietos apylinks teismui (LR CPK 446 str.). Jei teismas pripasta fakt esant nustatyt, jis turi sprendime nurodyti, kuriam tikslui is faktas nustatytas, taip pat turi nurodyti rodymus, kuriais remiantis faktas pripaintas nustatytu. siteisjs teismo sprendimas nustatyti fakt, kuris turi bti registruotas civilins metrikacijos staigoje arba formintas kitose institucijose, yra pagrindas fakt ten registruoti arba forminti, taiau neprilygsta t institucij iduodamiems dokumentams (LR CPK 448 str.). Bylos dl asmens paskelbimo mirusiu, pripainimo neinia kur esaniu bei i byl atnaujinimas. Pareikime dl asmens paskelbimo mirusiu, be bendrj reikalavim keliam procesini dokument turiniui ir formai, papildomai turi bti nurodomi duomenys, numatyti LR CPK 450 str. Pareikim teismui dl fizinio asmens paskelbimo mirusiu gali paduoti kiekvienas suinteresuotas asmuo (asmens sutuoktinis, kreditorius ir pan.) ar prokuroras (LR CPK 449 str. 2 d.). Bylos dl fizinio asmens paskelbimo mirusiu yra teismingos dingusio fizinio asmens gyvenamosios vietos apylinks teismui, o jeigu fizinio asmens gyvenamoji vieta neinoma ir j nustatyti nemanoma, su pareikimu kreipiamasi io asmens paskutins inomos gyvenamosios

21
vietos apylinks teism. Jei dl to paties vykio dingo ne vienas, o du ar daugiau fizini asmen, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar io teismo Civilini byl skyriaus pirmininkas gali paskirti vien teism, kuriam iimtinai bus teismingos su iuo vykiu susijusios bylos (LR CPK 449 str. 1 d.). Taip pat LR CPK numato terminus, duotus kreiptis teism, dl fizinio asmens paskelbimo mirusiu. Pvz., pareikimas gali bti paduotas ne anksiau kaip likus eiems mnesiams iki termino, kuriam sujus, dings fizinis asmuo gali bti paskelbtas mirusiu, pabaigos (LR CPK 449 str. 3 d.). rodinjimo dalykas ios ries bylose yra LR CK 2.31 str. nurodytos aplinkybs. Mirusiu asmuo gali bti paskelbtas, tik jeigu trejus metus jo nuolatinje gyvenamojoje vietoje nra ini apie jo buvimo viet (LR CK 2.31 str. 1 d.). teism dl asmens paskelbimo mirusiu galima kreiptis ne anksiau, kaip prajus 30 mnesi nuo to laiko, kai apie asmen negaunama joki ini. Tais atvejais, kai negalima nustatyti dienos, kuri gauti apie nesantj paskutiniai duomenys, neinia kur buvimo pradia laikoma ateinani met sausio pirmoji diena (LR CK 2.28 str. 2 d.). Taiau, jeigu galima fizin asmen pripainti mirusiu sujus eiems mnesiams nuo vykio, kuris duoda pagrindo manyti, kad dings fizinis asmuo mir, pareikimas dl fizinio asmens paskelbimo mirusiu gali bti paduotas ne anksiau kaip likus trims mnesiams iki termino, kuriam sujus dings fizinis asmuo gali bti paskelbtas mirusiu, pabaigos (LR CPK 449 str. 3 d.). Tai traktuojama kaip bendros taisykls iimtis, t.y. jei asmuo dingo be inios tam tikromis ekstremaliomis aplinkybmis, kurios sudar mirties grsm arba duoda pagrindo manyti, kad jis tikrai uvo (lktuvo, laivo katastrofa, ems drebjimas, potvynis, gamybin avarija ar pan.), tai asmens mirties prezumpcij galima taikyti, kai apie j nra joki ini eis mnesius po i aplinkybi. Tai reikia, kad teism dl asmens paskelbimo mirusiu galima kreiptis ne anksiau, kaip prajus trims mnesiams nuo to laiko, kai apie asmen, dingus anksiau mintomis aplinkybmis, negaunama joki ini. Pasitaiko atvej, kai byl dl fizinio asmens pripainimo mirusiu reikia atnaujinti. Fizinio asmens paskelbimas mirusiu reikia jo mirties prezumpcijos patvirtinim. Taiau i prezumpcija gali bti nuginijama, jeigu paskelbtas mirusiu asmuo grta arba paaikja jo buvimo vieta. Tokiu atveju pareikim dl bylos, kurioje nusprsta fizin asmen paskelbti mirusiu ar pripainti neinia kur esaniu, atnaujinimo gali paduoti kiekvienas suinteresuotas asmuo ar prokuroras. Teismas nutartimi gali atnaujinti bylos nagrinjim ir savo iniciatyva (LR CPK 459 str. 1 d. Jeigu fizinis asmuo, kuris teismo sprendimu paskelbtas mirusiu ar pripaintas neinia kur esaniu, pats atvyksta teism ir patvirtina savo tapatyb, teismas raytinio proceso tvarka nutartimi nedelsdamas panaikina sprendim. Fizinio asmens paskelbimas mirusiu reikia jo mirties prezumpcijos patvirtinim. Taiau i prezumpcija gali bti nuginijama, jeigu paskelbtas mirusiu asmuo grta arba paaikja jo buvimo vieta. Bylose dl asmens pripainimo neinia kur esaniu pareikimui keliami papildomi reikalavimai yra nustatyti LR CPK 455 str. Pareikjas paduoda pareikim neinia kur esanio asmens gyvenamosios vietos apylinks teismui, o jei gyvenamoji vieta neinoma ir jos nustatyti nemanoma, tai tokiu atveju pareikimas paduodamas paskutins inomos to asmens gyvenamosios vietos apylinks teismui (LR CPK 454 str. 1 d.). Pareikim dl fizinio asmens pripainimo neinia kur esaniu gali paduoti asmenys, kuri teisms ar pareigoms is pripainimas gali turti takos. Suinteresuotu asmeniu gali bti dingusio asmens sutuoktinis, partneris, artimieji giminaiiai, kreditoriai, darbdavys ir kiti, taip pat ir prokuroras (LR CPK 454 str. 2 d.). Kaip ir bylose dl asmens paskelbimo mirusiu, taip ir bylose dl asmens pripainimo neinia kur esaniu, kreipiantis teism yra svarbu laikytis statyme nustatyt termin. Pareikimas dl asmens pripainimo neinia kur esaniu gali bti paduotas ne anksiau kaip likus trims mnesiams iki termino, kuriam sujus tas fizinis asmuo gali bti pripaintas neinia kur esaniu, pabaigos (LR CPK 454 str. 3 d.). LR CK 2.28 str. 1 dalyje numatyta, kad teismas asmen gali pripainti neinia kur esaniu, jeigu jo gyvenamojoje vietoje vienerius metus nra duomen kur jis yra. I to seka, kad teism dl asmens pripainimo neinia kur esaniu galima kreiptis ne anksiau, kaip prajus devyniems mnesiams nuo to laiko, kai apie asmen negaunama joki ini. Pagrindas pripainti asmen neinia kur esaniu yra, jei asmens nuolat vienerius metus nra jo paskutinje gyvenamojoje vietoje ir kai nra duomen, kur tas asmuo yra (LR CK 2.28 str.). Teismo sprendimas pripainti asmen neinia kur esaniu negyja jam prejudicialumo ir nepaneigiamumo savybs. Jei asmuo, pripaintas neinia kur esaniu, atsiranda, atvyksta savo ankstesn gyvenamj viet, gaunama ini kur jis yra ir panaiai, tai tuomet, remdamasis LR CK 2.30 straipsnio 1 dalimi ir LR CPK 461 straipsnio 1 dalimi, teismas nauju sprendimu panaikina ankstesn sprendim pripainti asmen neinia kur esaniu suinteresuoto asmens, prokuroro, paties atsiradusio asmens praymu, arba teismas savo iniciatyva (LR CPK 459 str. 1 d., 461 str. 3 d.). LR CPK 459 str. taip pat numato bylos dl fizinio asmens pripainimo neinia kur esaniu atnaujinim. Pareikim teismui tuo tikslu gali paduoti kiekvienas suinteresuotas asmuo, prokuroras, teismas nutartimi gali atnaujinti bylos nagrinjim ir savo iniciatyva. Pareikimas paduodamas tam apylinks teismui, kuris prim sprendim fizin asmen pripainti neinia kur esaniu. Teismo sprendimas bylose dl fizinio asmens paskelbimo mirusiu ar neinia kur esaniu atnaujinimo priklauso nuo konkrei aplinkybi, kuriomis remiantis byla atnaujinama: a) jeigu ityrus rodymus paaikja pripainto neinia kur esanio fizinio asmens buvimo vieta, teismas nutartimi panaikina savo sprendim paskelbti fizin asmen pripainti neinia kur esaniu ir nustatyt asmens turto administravim, jeigu ityrus rodymus nepaaikja pripainto neinia kur esanio fizinio asmens buvimo vieta, sprendimas paliekamas galioti; b) jeigu fizinis asmuo, kuris teismo sprendimu pripaintas neinia kur esaniu, pats atvyksta teism ir patvirtina savo tapatyb, teismas raytinio proceso tvarka nutartimi nedelsdamas panaikina sprendim (LR CPK 461 str. 1, 3 d.). Byl dl asmens pripainimo neinia kur esaniu ar paskelbimo mirusiu negalima painioti su juridin reikm turinio fakto nustatymo bylomis dl mirties fakto tam tikru laiku ir tam tikromis aplinkybmis (LR CPK 444 str. 7 p.). Pastaruoju atveju yra patikim rodym, patvirtinani ne tik asmens mirties fakt, bet ir jos dat bei aplinkybes. i dviej kategorij bylose mirties data nustatoma skirtingai: paskelbto mirusiu asmens mirties data laikoma teismo sprendimo siteisjimo data, o nustaius mirties fakt, asmens mirties data laikoma nurodytoji rezoliucinje teismo sprendimo dalyje. Bylos dl fizinio asmens pripainimo neveiksniu arba ribotai veiksniu ir nepilnameio pripainimo veiksniu (emancipuotu). ios kategorijos bylose pareikim dl fizinio asmens pripainimo neveiksniu ar ribotai veiksniu gali paduoti ribotas asmen ratas, nes fizinio asmens pripainimas veiksniu ar ribotai veiksniu sukelia jam labai reikming teisini padarini. Asmens veiksnumas suprantamas kaip, galjimas savo veiksmais gyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Veiksnumas atsiranda asmeniui sulaukus pilnametysts, t. y. 18 met (LR CK 2.5 str. 1 d.). Neveiksniu gali bti pripaintas tik toks asmuo, kuris serga psichikos liga ar silpnaprotyste ir jei dl tos psichikos ligos ar tam tikros silpnaprotysts formos jis negali suprasti savo veiksm reikms ar j valdyti. Asmens silpnaprotysts arba psichins ligos faktas gali bti rodytas tik teismo psichiatrins ekspertizs aktu, kuriame

22
pateiktoje eksperto ivadoje, be kita ko, turi bti atsakyta ir klausim, ar asmuo sugeba suprast savo veiksm reikm ir juos valdyti. Tik teismas remdamasis teismo psichiatrins ekspertizs ivadomis, gali pripainti asmen neveiksniu. Taigi dl asmens pripainimo neveiksniu, kaip ir dl pripainimo ribotai veiksniu, pareikim gali paduoti: a) asmens, kur praoma pripainti neveiksniu, sutuoktinis; b) asmens, kur praoma pripainti neveiksniu, tvai, pilnameiai vaikai; c) globos (rpybos) institucija; d) prokuroras (LR CK 2.10 str. 4 d. ir LR CPK 463 str. 1 d.). statymas tvirtina galimyb pareikim padavusiam asmeniui iki bylos nagrinjimo ubaigimo reikalavim pripainti asmen neveiksniu pakeisti reikalavimu pripainti t asmen ribotai veiksniu (LR CPK 463 str. 3 d.). Pareikime, be privalom reikalavim, turi bti nurodytos aplinkybs, numatomos LR CPK 465 str. Pareikimas paduodamas asmens, kur prao pripainti neveiksniu, gyvenamosios vietos apylinks teismui (LR CPK 462 str. 1 d.). Teismas, inagrinjs byl ir prims sprendim pripainti asmen neveiksniu, sprendime taip pat privalo nustatyti ir asmens glob bei skirti iam asmeniui globj (LR CK 3.242str. 1 d.). Teismo paskirtas globjas yra savo globotinio atstovas pagal statym ir gina jo teises ir interesus be specialaus pavedimo. Praym, pripainti asmen neveiksniu, teismas gali atmesti tik inagrinjs byl (LR CPK 468 str. 1 d.). Jei teismas nustato, kad nra pagrindo fizin asmen pripainti neveiksniu, taiau yra pagrindas fizinio asmens veiksnum apriboti, gali priimti sprendim fizin asmen pripainti ribotai veiksniu (LR CPK 468 str. 2 d.). Teismo sprendimas pripainti asmen neveiksniu negyja iimtinumo pobdio. Pripaintam neveiksniam asmeniui pasveikus arba labai pagerjus jo sveikatai, pastarojo globjas, eimos nariai, globos ir rpybos staiga bei psichiatrin gydymo staiga gali kreiptis teism su pareikimu ir prayti pripainti j veiksniu. Teismas, remdamasis teismo psichiatrijos ekspertizs ivada, gali panaikinti pirmiau priimt savo sprendim ir pripainti pasveikusj veiksniu, taip pat gali nepanaikinti pirmiau priimto sprendimo ir asmen palikti pripaintu neveiksniu, bei teismas gali pripainim neveiksniu pakeisti pripainim ribotai veiksniu. Teismas iimtiniais atvejais turi teis asmen pripainti ne tik neveiksniu, bet ir ribotai veiksniu, t.y. apriboti jo veiksnum. Pripaintas ribotai veiksniu asmuo taip pat negali savarankikai gyvendinti savo teisi. Jam gyvendinti savo teises padeda teismo paskirtas rpintojas. Teismas gali pripainti asmen ribotai veiksniu, jeigu jis piktnaudiauja alkoholiniais grimais, narkotikais, narkotinmis ar toksinmis mediagomis (LR CK 2.11 str. 1 d.). Piktnaudiavimas suprantamas, kaip nuolatinis, pastovus, neprotingas, besaikis alkoholio, narkotik ar toksini mediag vartojimas, kuris daro mog nuo j priklausom. Aplinkybs, rodanios, kad asmuo piktnaudiauja alkoholiniais grimais, narkotikais, narkotinmis ar toksinmis mediagomis turi bti papildomai idstomos pareikime (LR CPK 470 str.). Asmuo, teismo sprendimu pripaintas ribotai veiksniu, savarankikai gali sudaryti tik smulkius buitinius sandorius. Sandorius dl turto disponavimo, atsiimti darbo umokest, pensij ar kit ri pajamas ir disponuoti jomis gali tik turdamas rpintojo sutikim. Teismas, inagrinjs byl, gali atmesti praym pripainti asmen ribotai veiksniu. Teismas bylos nagrinjimo metu nustats, kad asmuo dl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksm reikms ar j valdyti, priima sprendim asmen pripainti neveiksniu (LR CPK 473 str. 1, 2 d.). Jei pripaintas ribotai veiksniu asmuo, po kurio laiko nustoja piktnaudiauti alkoholiniais grimais, narkotikais, narkotinmis ar toksinmis mediagomis, tokiu atveju teismas pagal suinteresuot asmen pareikim priima sprendim, kuriuo panaikina asmens veiksnumo apribojim (LR CPK 474 str., LR CK 2.11 str. 4 d .). Pripainto ribotai veiksniu asmens arba jo sutuoktinio, tv, pilnamei vaik praymu, esant ivardyt subjekt pareikimui, teismas gali priimti nauj sprendim ankstesniam sprendimui panaikinti. Bna atvej kai yra pakankamas pagrindas leisti nepilnameiui savarankikai gyvendinti visas civilines teises ir vykdyti civilines pareigas. Tokiu atveju, teismas remdamasis LR CK 2.9 str. 1 d., savo sprendimu asmen gali pripainti visikai veiksniu t.y. emancipuotu nuo 16 met (paprastai visik veiksnum asmuo gyja sulauks 18 met). Kad nepilnamet bt galima pripainti veiksniu yra btinos tokios LR CK 2.9 str. numatytos slygos: nepilnametis turi bti sulauks 16 met; yra jo sutikimas; yra pakankamas pagrindas leisti nepilnameiui savarankikai gyvendinti visas civilines teises ar vykdyti pareigas. Dl nepilnameio pripainimo veiksniu nepilnameio gyvenamosios vietos apylinks teismui pareikim gali paduoti pats nepilnametis, jo tvai arba globos (rpybos) institucija (LR CPK 462 str. 2 d., 463 str. 5 d.). LR CPK 475 str. numato papildomus reikalavimus pareikimui dl nepilnameio pripainimo emancipuotu. Inagrinjs byl, teismas gali pripainti nepilnamet veiksniu. Taiau pripaintas veiksniu nepilnametis gali ir nesugebti savarankikai gyvendinti vis savo civilini teisi, vykdyti pareig ir savo veiksmais gali daryti al savo ar kit asmen teisms ar teistiems interesams. Tokiu atveju atsiranda pagrindas panaikinti tok visiko veiksnumo pripainim (LR CPK 479 str., LR CK 2.9 str. 2 d.). vaikinimo bylos. vaikinimo veiksm galima apibrti kaip tam tikr teiss akt, kuriuo vaikas ir vaikintojai gyja vaikui ir biologiniams tvams bdingas ir statymo nustatytas teises ir pareigas bei su kuriuo kartu baigiasi visos statymo nustatytos vaik ir jo biologinius tvus siejanios teiss ir pareigos. LR CK 3.209 str. 2, 3, 4, ir 6 d. apibria, kokius vaikus galima vaikinti, o kokius draudiama. Taigi vaikinti leidiama tik ne jaunesn kaip trij mnesi nepilnamet vaik. is vaikas turi bti raytas vaikinam vaik apskait, iskyrus atvejus, kai vaikinamas sutuoktinio vaikas arba kai vaikinamas vaikas, gyvenantis vaikintojo eimoje. Kreiptis teism su pareikimu dl vaikinimo gali tie asmenys, kurie turi teis vaikinti. Pareikimas dl vaikinimo paduodamas apylinks teismui pagal pareikim paduodanio asmens arba vaikinamo vaiko gyvenamj viet. Pareikimas paduodamas Vilniaus apygardos teismui, jeigu pareikim dl vaikinimo paduoda: a) Lietuvos Respublikos pilietis, nuolat gyvenantis usienyje; b) usienio valstybs pilietis; c) asmuo be pilietybs; d) asmuo, turintis ir Lietuvos Respublikos, ir usienio valstybs pilietyb (LR CPK 480 str.). Tarpvalstybinio vaikinimo atveju yra taikomos 1993 m. gegus 29 d. Hagos konvencijos dl vaik apsaugos ir bendradarbiavimo tarpvalstybinio vaikinimo srityje normos. Pareikime dl vaikinimo papildomai turi bti nurodomi duomenys, numatyti LR CPK 481 straipsnyje. Prie pareikimo vaikinti pridedama: 1) vaikintoj ir, jeigu yra galimyb, vaikinamojo sveikatos bkls paymos, iduotos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka; 2) jeigu yra galimyb, teismo nutartis, patvirtinanti vaiko tv, o jei vaiko tvai yra nepilnameiai ar neveiksns, j tv arba globj (rpintoj) sutikimas vaikinti, iskyrus atvejus, kai tvai yra neinomi ar mir, jeigu tvams neterminuotai apribota tv valdia arba jeigu tvai pripainti neveiksniais arba paskelbti mirusiais (LR CK 3.214 str.); 3) jeigu yra galimyb ir vaikas turi statym nustatyta tvarka paskirt globj (rpintoj), iskyrus valstybin globos institucij, teismo nutartis, patvirtinti globjo (rpintojo) sutikim vaikinti; 4) jeigu vaikinti prao vienas i sutuoktini, notaro patvirtintas kito sutuoktinio raytinis sutikimas vaikinti, iskyrus tuos atvejus, kai

23
teismas yra prims sprendim dl sutuoktini gyvenimo skyrium arba jei sutuoktinis yra paskelbtas neinia kur esantis ar pripaintas neveiksniu (LR CK 3.216 str. 2 d.); 5) duomenys, kad vaikintojas yra raytas norinij vaikinti sra ir kad vaikinamasis yra raytas vaikinamj sra; 6) valstybins vaikinimo institucijos atestuoto socialinio darbuotojo ivada dl pasirengimo vaikinti (LR CPK 482 str. 1 d.). Usienio valstybs pilieiai ar asmenys be pilietybs, paduodami pareikim vaikinti, pateikia savo valstybs statym nustatyta tvarka formintus dokumentus, duomenis, kad usienio valstyb pripains konkretaus vaiko vaikinim, kad vaikui yra iduotas ar bus iduotas oficialus leidimas vaiuoti t al ir nuolat joje gyventi. Prie i dokument turi bti pridti j vertimai lietuvi kalb, patvirtinti statym nustatyta tvarka. Dokumentai turi bti legalizuoti, iskyrus statym ar tarptautini sutari numatytus atvejus. vaikinimas galimas tik vaiko interesais (LR CK 3.209 str. 1 d.). Vaiko interesai tai pirmiausia statymuose numatytos vaiko teiss ir galimyb ias teises gyvendinti konkreioje situacijoje. statyme yra numatyta galimyb perkelti vaik eim iki vaikinimo norint sitikinti ar vaikinimas atitiks vaiko interesus (LR CK 3.222 str.). Vaiko interes neatitiks materialine nauda grstas vaikinimas ar kai tviai neturi slyg ir dl koki nors prieasi negali gyvendinti tv valdios arba nra tam pasireng. Vaikas gali bti vaikintas tik jo sutikimu, ireiktu tam tikra forma: 1) kai vaikinamas deimties met sulauks vaikas, btinas jo raytinis sutikimas, be kurio vaikinti vaiko negalima (LR CK 3.215 str. 1 d.). Sutikim vaikas duoda teismui, kuris turi isiaikinti, ar vaikas sutinka: a) bti vaikintas ir bti vaikintojo vaikis; b) vaikintojai bt pripainti jo tvais, o jis vaikintoj vaiku; c) kad bt pakeistas jo vardas, pavard. Teismui leidus, teismo posdyje dalyvaujantis pedagogas ar (ir) psichologas bei dalyvaujantys byloje asmenys gali uduoti vaikui klausim (LR CPK 485 str. 1, 6 d.); 2) kai vaikinamas deimties met nesulauks vaikas, jei jis sugeba ireikti savo nuomon, turi bti iklausytas teisme, ir teismas, priimdamas sprendim, turi atsivelgti vaiko nor, jei jis neprietarauja jo paties interesams (LR CK 3.215 str. 2 d.). Vaiko nuomon gali bti ireikta odine, raytine forma ar kitais jo pasirinktais bdais. Nustatyti, ar vaikas sugeba ireikti savo nuomon, ir ireiktai vaiko nuomonei iaikinti gali bti kvieiamas ekspertas psichologas (LR CPK 485 str. 2, 3 d.). Teismas privalo vaikinamajam iaikinti sutikimo davimo bei vaikinimo pasekmes. Teismas atsisako priimti vaikinamojo sutikim bti vaikintam, jeigu yra pagrindas manyti, kad is sutikimas buvo igautas prievartos ar apgauls bdu arba siekiant gauti neteist finansin naud (LR CPK 485 str. 7 d.). Taip pat vaikinimui btinas ir vaiko tv teismo patvirtintas raytinis sutikimas. Jei vaikinamo vaiko tvai yra nepilnameiai asmenys ar neveiksns, btinas j tv arba globj (rpintoj) raytinis sutikimas, patvirtintas teismo. Jei vaikinamas vaikas turi statym nustatyta tvarka paskirt globj (rpintoj) (iskyrus valstybin globos institucij), btinas globjo (rpintojo) raytinis sutikimas, patvirtintas teismo (LR CK 3.212 str. 1, 2 d.). Svarbu yra tai, kad sutikimas vaikinti yra nagrinjamas odinio proceso tvarka (LR CPK 488 str. 4 d.). Teismas privalo sutikim duodaniam asmeniui iaikinti tokio sutikimo davimo bei vaikinimo pasekmes. Kaip ir tvirtindamas sutikim, teismas nutartyje privalo iaikinti vaikinimo pasekmes ir teis ataukti duot sutikim (LR CPK 488 str. 5, 6 d.). Sutikimo vaikinti ataukimo galimyb tvirtinta LR CPK 489 str. Taigi, inagrinjs byl dl vaikinimo, teismas gali priimti sprendim leisti vaik vaikinti. iuo teismo sprendimu vaikintojai pripastami vaiko tvais, o vaikintieji vaikintoj vaikais. Jei teismo nutartimi vaikas buvo perkeltas eim iki vaikinimo, tai vaikinus vaik vaikintojai laikomi vaiko tvais pagal statym nuo nutarties perkelti vaik eim siteisjimo. Teismas tai paymi savo sprendime (LR CPK 487 str. 1, 2 d. ). Globos ir rpybos bylos. Globos (rpybos) tikslas yra apsaugoti ir apginti neveiksnaus (ribotai veiksnaus) fizinio asmens teises ir interesus (LR CK 3.238 straipsnio 1 dalis, 3.239 straipsnio 1 dalis). Skiriama nepilnamei globa ir rpyba (LR CK treiosios knygos VII dalies XVIII skyrius) ir pilnamei asmen globa ir rpyba (LR CK treiosios knygos VII dalies XIX skyrius). Globa gali bti nustatoma nepilnameiui iki 14 m. amiaus arba pilnameiui, kuris teismo pripaintas neveiksniu; rpyba gali bti nustatoma nepilnameiui nuo 14 iki 18 m. amiaus arba pilnameiui, kuris teismo pripaintas ribotai veiksniu. LR CK 3.352 straipsnio 1 dalis nustato tokias vaiko globos (rpybos) ris: laikinj vaiko glob (rpyb) ir nuolatin vaiko glob (rpyb). Laikinoji globa (rpyba) steigiama tais atvejais, kai vaikas laikinai lieka be tv prieiros, t.y. kai vaiko: a) tvai arba turimas vienintelis i tv yra ding ir j iekoma (kol teismas tvus pripains neinia kur esaniais arba paskelbs mirusiais); b) tvai arba turimas vienintelis i tv laikinai negali rpintis vaiku dl abiej tv ar vieno i j ligos, sumimo, bausms atlikimo ar kit svarbi prieasi; c) tvai arba turimas vienintelis i tv nesirpina, nesidomi vaiku, jo nepriiri, netinkamai auklja, naudoja fizin ar psichologin smurt ir dl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui (kol teismo tvarka vaikas bus atskirtas nuo tv) (LR CK 3.254 str.). Vaiko laikinoji globa (rpyba) nustatoma nuo praymo registravimo dienos rajono (miesto) savivaldybje jos valdybos (mero) sprendimu (potvarkiu) pagal valstybins vaiko teisi apsaugos institucijos teikim (LR CK 3.262 str. 1 d.). Tada vaiko globjas (rpintojas) skiriamas rajono (miesto) savivaldybs valdybos (mero) sprendimu (potvarkiu) pagal to rajono (miesto) valstybins vaiko teisi apsaugos institucijos teikim (LR CK 3.264 str. 1 d.). Pareikime papildomai turi bti nurodomi duomenys, numatyti LR CPK 498 str. ir 499 str. Nuolatin globa (rpyba) steigiama tais atvejais, kai vaikas lieka be tv globos ne dl laikin, trumpalaiki, bet dl svarbi, ilgalaiki prieasi arba yra visikai neteks tv globos. LR CK 3.257 str. numato tokius atvejus, t.y. kai vaiko: 1) abu tvai arba turtas vienintelis i tv yra mirs; 2) abu tvai arba turtas vienintelis i tv teismo paskelbtas mirusiu arba pripaintas neinia kur esaniu; 3) vaikas statym nustatyta tvarka atskirtas nuo tv; 4) tvysts ar artimo giminysts ryiai nuo vaiko radimo dienos nenustatyti per tris mnesius; 5) tvai arba turimas vienintelis i tv nustatyta tvarka pripaintas neveiksniu. Vaiko nuolatin globa (rpyba) nustatoma teismo nutartimi pagal rajono (miesto) valstybins vaiko teisi apsaugos institucijos arba prokuroro pareikim (LR CK 3.263 str.). Tokiu atveju vaiko globjas (rpintojas) skiriamas teismo nutartimi pagal rajono (miesto) valstybins vaiko teisi apsaugos institucijos pareikim (LR CK 3.264 str. 3 d.). Taigi vaiko nuolatin globa (rpyba) yra nustatoma ir skiriama teismo tvarka (LR CK 3.242 str. 1 d.). Pareikim dl vaiko nuolatins globos (rpybos) nustatymo ar skyrimo gali paduoti valstybin vaiko teisi apsaugos institucija arba prokuroras pagal vaiko, kuriam praoma nustatyti nuolatin glob ar rpyb ir (ar) skirti globj ar rpintoj, gyvenamj viet, o jeigu tokios nra pagal io vaiko buvimo viet (LR CPK 497 str. 1, 2, 4 d.). Vaiko globa (rpyba) skiriama tik esant visoms slygoms, susijusioms su vaiko interesais, globos (rpybos) tikslais, udaviniais ir pasekmmis, globj (rpintoj) asmeninmis savybmis. Taigi vaiko globa (rpyba) galima tik vaiko interesais. io principo gyvendinimas steigiant glob (rpyb) gali bti dvejopas: parenkama globos forma ir asmuo skiriamas globju (rpintoju). Ir vienu, ir kitu atveju btina vadovautis tik vaiko

24
interesais, nustatyti, kokia aplinka jam priimtinesn, turint omenyje jo sveikat, raid ami, nuomon ir kitas svarbias aplinkybes. Skiriant vaiko glob (rpyb) negalima iskirti broli ir seser, iskyrus atvejus, kai tai paeidia vaiko interesus (LR CPK 249 str. 1 d. 4 p.). Vaiko globos (rpybos) paskyrimas turi atitikti statymo nustatytus tikslus, t.y. utikrinti vaiko aukljim ir prieir aplinkoje, kurioje jis galt saugiai, tinkamai augti, vystytis ir tobulti (LR CK 3.248 str. 1 d.). Globjo (rpintojo) paskyrimui btina vaiko teisi apsaugos tarnybos arba jos galiot socialini partneri ivada dl vaiko bsimo globjo (rpintojo) kompetencijos (LR CK 3.270 str.). Vaiko globa (rpyba) gali bti skiriama vaikams, kuriems nustatyta globa (rpyba). Globa nustatoma vaikams, kurie neturi keturiolikos met. Rpyba vaikams nuo 14 iki 18 met (LR CK 3.251 str.). Vaikus, kuriems reikalinga globa (rpyba), nustato valstybin vaiko teisi apsaugos institucija. i institucija, gavusi informacij apie vaik, kuriam reikalinga globa (rpyba), jam bt paskirta per 3 dienas (LR CK 3.250 str. 2 d.). Taip pat yra btina iskirti vaiko, kuriam skiriama globa (rpyba) nuomon. Vaikas, kuris sugeba ireikti savo nuomon ir suformuluoti savo pairas, dl nuolatins globos ar rpybos nustatymo ir (ar) globjo ar rpintojo skyrimo turi bti iklausytas teismo posdyje. Vaiko nuomon gali bti ireikta odiu, ratu ar kitais jo pasirinktais bdais. Teismui leidus, teismo posdyje dalyvaujantis pedagogas ar (ir) psichologas bei dalyvaujantys byloje asmenys gali uduoti vaikui klausim. Iimtiniais atvejais teismo nuoira vaiko nuomons iklausymo laikui teismo nutartimi gali bti paalinamas i teismo posdi sals kuris nors dalyvaujantis byloje asmuo. Kai tas asmuo grta posdi sal, jam turi bti praneama vaiko ireikta nuomon (LR CPK 503 str. 1, 3, 4 d.). Taip pat teismas privalo iaikinti vaikui globos ar rpybos nustatymo ir globjo ar rpintojo paskyrimo pasekmes. Priimdamas sprendim, teismas turi atsivelgti vaiko nuomon, jeigu ji neprietarauja paties vaiko interesams (LR CPK 503 str. 5 d.). Inagrinjus byl dl vaiko globos (rpybos) paskyrimo, teismo nutartimi vaikui gali bti skiriamas globjas (rpintojas). Teismas pagal globos ir rpybos institucijos praym ar savo iniciatyva, jeigu vaikas turi nekilnojamj ar kilnojamj daikt, kuriems reikalinga nuolatin prieira (mon, em, pastatas ir kt.), nutartimi gali paskirti io turto administratori. iuo administratoriumi gali bti skiriamas globjas (rpintojas), taip pat ir kitas asmuo (LR CPK 493 str. 1 d.). Teismo paskirtas vaiko turto administratorius priiri vaiko turim turt. Bylose dl pilnamei asmen globos ir rpybos globa steigiama dl to, kad neveiksnus fizinis asmuo negali savarankikai gyvendinti savo teisi. Tokiu atveju tai jam padeda padaryti teismo paskirtas globjas. Rpyba steigiama pilnameiam fiziniam asmeniui, kurio veiksnumas teismo tvarka yra apribotas dl piktnaudiavimo alkoholiniais grimais, narkotikais, narkotinmis ir toksinmis mediagomis. Toks asmuo negali savarankikai gyvendinti savo teisi, todl jam tai padaryti padeda teismo paskirtas rpintojas. Galimas atvejis, kai rpyba skiriama veiksniam asmeniui, kuris dl sveikatos bkls negali savarankikai gyvendinti savo teisi ar vykdyti pareig (LR CK 3.279 str., CPK 509 str.). Jeigu pareikim paduoda veiksnus asmuo, tuomet turi bti nurodyti rpybos nustatymo reikalingumo motyvai ir rpintojo paskyrimo reikalingumo motyvai (LR CPK 509 str. 3 d.). Kai pareikim paduoda globos ir rpybos institucija, be bendrj reikalavim, turi bti nurodyti duomenys apie veiksn asmen, kuriam praoma nustatyti rpyb ir paskirti rpintoj bei rpybos nustatymo ir rpintojo paskyrimo reikalingumo pagrindimas. Prie pareikimo turi bti pridedama globos ir rpybos institucijos ivada (LR CPK 509 str. 4 d.). Teismas, prims sprendim pripainti pilnamet asmen neveiksniu ar ribotai veiksniu, privalo savo iniciatyva: 1) pradti bylos dl globos ar rpybos iam asmeniui nustatymo, globjo ar rpintojo paskirimo nagrinjimo; 2) nustatyti asmen, esaniam gydymo, aukljimo ar globos ir rpybos institucijoje, glob ar rpyb; 3) nustatyti asmeniui, nesaniam gydymo, aukljimo ar globos ir rpybos institucijoje, glob ar rpyb ir paskirti globj ar rpintoj (LR CPK 505 str.). Teismas, prims sprendim pripainti pilnamet asmen neveiksniu ar ribotai veiksniu, t pai dien nutartimi paveda globos ir rpybos institucijai per 10 dien pateikti teismui duomenis, btinus bylai inagrinti. Globos ir rpybos institucija ratu pateikia teismui ivad, kurioje nurodo: duomenis apie asmens, dl kurio nagrinjama byla, buvimo viet ir globjo ar rpintojo paskirimo reikalingum; jeigu reikia skirti globjo ar rpintojo, pateikiama globjo ar rpintojo kandidatra; jeigu pateikiama globjo ar rpintojo kadindatra, pridedamas raytinis io asmens sutikimas ir sveikatos bkls payma, iduota sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka; kai neveiksnus ar ribotai veiksnus asmuo turi nekilnojamj ar kilnojamj daikt, kuriems reikalinga nuolatin prieira (mon, em, pastatas ir kt.), globos ir rpybos institucijos rate tai turi bti nurodoma bei rekomenduojama paskirti io turto administratori (LR CPK 506 str. 2 d.). Teismas, tenkindamas pareikim dl nuolatins globos ar rpybos nustatymo, nutartyje nurodo duomenis apie globotin ar rpintin, o tenkindamas pareikim dl globjo ar rpintojo paskyrimo, papildomai nurodo duomenis apie globj ar rpintoj (LR CPK 508 str. 2 d.). O tais atvejais, kai neveiksnus ar ribotai veiksnus asmuo turi nekilnojamj ar kilnojamj daikt, kuriems reikalinga nuolatin prieira, teismas gali paskirti io turto administratori (LR CPK 508 str. 3 d.). Rpyba gali bti steigiama ir veiksniam asmeniui, kuris negali savarankikai gyvendinti savo teisi ar atlikti pareig dl sveikatos bkls (LR CK 3.279 str. 1 d., LR CPK 509 str.). Tokia sveikatos bkl, kai btina prieira ar slauga, gali bti ligos ar garbaus amiaus pasekm. teism su pareikimu dl rpybos skyrimo veiksniam asmeniui gali kreiptis: a) pats veiksnus asmuo; b) globos ir rpybos institucijos; c) prokuroras (LR CPK 509 str. 1 d.). Jie pareikim paduoda apylinks teismui pagal asmens, kuriam reikalinga rpyba, gyvenamj viet, o jeigu tokios vietos nra pagal asmens buvimo viet (LR CPK 509 str. 2 d.). Tenkindamas pareikim, teismas nutartyje nurodo duomenis apie rpintin ir rpintoj (LR CPK 509 str. 8 d.). Bylos dl antstoli ir notar veiksm apskundimo. Antstolis, atlikdamas pareigas turi neviryti savo kompetencijos rib ir prieingai, nei alys civiliniuose santykiuose, turi laikytis principo, leidianio daryti tai, kas tiesiogiai nurodoma statymu. Antstoliai atlieka vykdymo veiksmus dl: teismo ir arbitrao sprendim, nutari, nutarim ir sakym civilinse bylose ir bylose dl administracini teisini santyki; teismo nuosprendi, nutari ir nutarim baudiamosiose bylose (tiek, kiek jie susij su turtinio pobdio iiekojimais); teismo nutarim administracinse bylose (tiek, kiek jie susij su turtinio pobdio iiekojimais); teismo patvirtint taikos sutari usienio teism ir arbitra sprendim (jei tai numatyta tarptautinse sutartyse ir statymuose); institucij ir pareign nutarim administracini teiss paeidim bylose (tiek, kiek jie susij su turtinio pobdio iiekojimais); kit institucij ir pareign sprendim (kai tarptautinmis sutartimis ir statymais nustatytas j vykdymas civilinio proceso tvarka) (LR CPK 584 str.). Atlikdami i dokument vykdymo veiksmus, antstoliai negali viryti jiems suteikt galiojim. Tais atvejais,

25
kai antstoliai procesinius veiksmus atlieka paeisdami reikalavim ar darydami kitus teiss paeidimus, taip pat tais atvejais, kai jie atsisako atlikti procesinius veiksmus, galima kreiptis teism dl i veiksm apskundimo (LR CPK 510 str. 1 d.). teism su skundu dl antstoli veiksm gali kreiptis kiekvienas suinteresuotas asmuo, siekdamas, kad bt apginta paeista ar ginijama teis arba statym saugomas interesas (LR CPK 5 str. 1 d.). Skundas pateikiamas tam apylinks teismui, kurio veiklos teritorijoje veikia antstolis. Tokie skundai neapmokestinami yminiu mokesiu (LR CPK 510 str. 2 d.). Skundo dl antstoli veiksm nepadavimas neatima teiss kreiptis teism dl antstolio neteistais veiksmais padarytos alos atlyginimo (LR CPK 510 str. 4 d.). Patenkins skund, teismas antstolio veiksm panaikina arba antstol pareigoja veiksm atlikti (LR CPK 513 str. 1 d.). Teismo priimta nutartis gali bti apskundiama atskiruoju skundu. Lietuvos Respublikos notariato statymo 26 str. numato veiksmus, kuriuos atlieka notarai. Notarinius veiksmus gali atlikti notarai, o Notariato statymo nustatytus veiksmus taip pat ir konsuliniai pareignai bei seninai. Notaras privalo utikrinti, kad civiliniuose santykiuose nebt neteist sandori. Jeigu teismas panaikina ar pripasta negaliojaniu notaro patvirtint sandor, tai yra prielaida svarstymui, kad notaras ne visk atliko, nes objektyviai statymo paeidimas konstatuotas. Notaras atlieka teisinio pobdio veikl, teikia teisines paslaugas, todl jas turi suteikti tinkamai. Tinkamas teisini paslaug suteikimas apima reikalavimus tai daryti kruopiai, atidiai ir teisikai kvalifikuotai. Teisins paslaugos atlikimas reikalauja vykdyti teisin fakt vertinim. Vadinasi, faktai turi bti nustatyti ir tinkamai kvalifikuoti. Jeigu notaras (ar kiti notarinius veiksmus atliekantys asmenys), atlikdamas notarinius veiksmus, paeidia statymus ar nesilaiko duotos priesaikos, galima kreiptis teism apskundiant tiek atlikt notarin veiksm, tiek atsisakym j atlikti (LR CPK 511 str. 1 d.). teism su skundu gali kreiptis kiekvienas suinteresuotas asmuo, siekdamas, kad bt apginta paeista ar ginijama jo teis arba teistas interesas (LR CPK 5 str. 1 d.). Skundas dl notaro veiksm (arba atsisakymo juos atlikti) pateikiamas notaro darbo vietos apylinks teismui (LR CPK 511 str. 2 d.). Skundas dl konsulinio pareigno atlikt notarini veiksm arba atsisakymo juos atlikti pateikiamas teismui pagal Lietuvos Respublikos usienio reikal ministerijos buvein. Skundai yminiu mokesiu neapmokestinami (LR CPK 510 str. 2 d.). Skundo nepadavimas neatima teiss kreiptis teism dl notaro (kito asmens, kuriam statymai suteikia teis atlikti notarinius veiksmus) neteistais veiksmais padarytos alos atlyginimo (LR CPK 511 str. 3 d.). Skundas gali bti paduodamas ne vliau kaip per 10 dien nuo tos dienos, kuri skund pateikiantis asmuo suinojo arba turjo suinoti apie skundiamo veiksmo atlikim arba atsisakym j atlikti, bet ne vliau kaip per 30 dien nuo skundiamo veiksmo atlikimo (LR CPK 512 str.). LR CPK 512 straipsnyje nustatytas deimties dien skund dl antstoli ar notarini veiksm padavimo terminas, kuris skaiiuotinas nuo tos dienos, kuri skund pateikiantis asmuo suinojo ar turjo suinoti apie skundiamo veiksmo atlikim arba atsisakym j atlikti, nra naikinamasis, todl asmeniui, termin praleidusiam dl prieasi, kurias teismas pripasta svarbiomis, LR CPK 78 straipsnyje nustatyta tvarka praleistas terminas gali bti atnaujintas. Tuo tarpu pasibaigus LR CPK 512 straipsnyje nustatytam trisdeimties dien terminui suinteresuotas asmuo netenka teiss paduoti teismui skund dl antstoli ar notarini veiksm. Jeigu nuo skundiamo antstolio ar notarinio veiksmo atlikimo prajo daugiau kaip trisdeimt dien, sksti teismui tok veiksm jau negalima. Skundas, paduotas teismui praleidus trisdeimties dien termin, yra nenagrintinas teisme, todl skund teismas turi atsisakyti priimti (LR CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 443 straipsnio 1 dalis). Patenkins skund, teismas notaro veiksm panaikina arba pareigoja notar veiksm atlikti (LR CPK 513 str. 1 d.). Teismo priimta nutartis gali bti apskundiama atskiruoju skundu. Bylos dl civilins bkls akt registravimo, ra atkrimo, pakeitimo, papildymo, itaisymo ar anuliavimo. Civilins bkls aktus bt galima apibdinti kaip svarbiausius mogaus gyvenimo vykius ir veiksmus, lemianius asmens civilin teisin status. ie aktai laikomi juridiniais faktais, kurie sukuria, pakeiia ar nutraukia civilinius teisinius santykius. Dl j svarbos civiliniams teisiniams santykiams statymas nustato privalom i civilins bkls akt registracij: asmens gimimo; asmens mirties; santuokos sudarymo; santuokos nutraukimo; vaikinimo; tvysts (motinysts) pripainimo ir nustatymo; vardo ir pavards pakeitimo; asmens lyties pakeitimo; partnerysts (LR CK 2.18 str.). i akt registravimo tvark, akt ra keitimo, papildymo ir itaisymo tvark reglamentuoja LR CK ir Civilins metrikacijos taisykls. Tais atvejais, kai civilins metrikacijos staiga atsisako civilins bkls akt registruoti ar akto ra atkurti, papildyti, pakeisti, itaisyti ar anuliuoti arba jeigu ie klausimai civilins metrikacijos staigose nenagrintini, asmuo su pareikimu dl civilins bkls akt registravimo, akt rao atkrimo, papildymo, pakeitimo, itaisymo ar anuliavimo gali kreiptis teism. Pareikim teismui turi teis paduoti kiekvienas asmuo, jeigu civilins bkls akt registravimas, akt ra atkrimas, papildymas, pakeitimas, itaisymas ar anuliavimas yra tiesiogiai susij su pareikim padavusiu asmeniu ir kiti suinteresuotieji asmenys, jeigu civilins bkls akto neregistravus, akto rao neatkrus, nepapildius, nepakeitus, neitaisius ar neanuliavus bus paeistos i asmen teiss ar statym saugomi interesai arba jeigu dl to jiems atsiras tam tikros pareigos. Pareikimas paduodamas pareikjo gyvenamosios vietos apylinks teismui (LR CPK 514 str. 1, 4 d.). Pareikime turi bti nurodytas pagrindas civilins bkls akt registruoti, akto ra atkurti, papildyti, pakeisti, itaisyti ar anuliuoti, taip pat turi bti nurodyta, kada ir kuri civilins metrikacijos staiga tai padaryti atsisak bei turi bti pateikti ias aplinkybes patvirtinantys rodymai (LR CPK 514 str. 3 d.). teism asmuo gali kreiptis tik tada, jeigu civilins metrikacijos staiga atsisak civilins bkls akt registruoti ar akto ra atkurti, papildyti, pakeisti, itaisyti ar anuliuoti arba jeigu ie klausimai civilins metrikacijos staigose nenagrintini (LR CPK 514 str. 2 d.). siteisjs teismo sprendimas registruoti civilins bkls akt, akto ra atkurti, papildyti, pakeisti, itaisyti ar anuliuoti yra pagrindas civilins metrikacijos staigai atitinkam ra daryti, atkurti, papildyti, pakeisti, itaisyti ar anuliuoti (LR CPK 516 str. 1 d.). Bylos dl teisi pagal prarastus pareiktinius vertybinius dokumentus atkrimo (aukiamoji teisena). Vertybiniai popieriai tai serijomis ileidiamos finansavimo priemons, patvirtinanios dalyvavim akciniame kapitale arba (ir) teiss, kylanios i kreditini santyki bei suteikianios teis gauti dividendus, palkanas ar kitas pajamas. Finansiniai instrumentai, patvirtinantys teis ar pareig pirkti (parduoti) iame apibrime nurodytas finansavimo priemones, taip pat yra vertybiniai popieriai. Tai numato Lietuvos Respublikos vertybini popieri vieosios apyvartos statymas. Asmuo, prarads vertybin dokument, gali prayti teism pripainti dokument negaliojaniu ir atkurti teises pagal prarast pareiktin vertybin dokument (LR CPK 517 str. 1 d.). Su pareikimu teim gali kreiptis asmuo, prarads vertybin dokument. Jis pareikim turi paduoti t dokument idavusio asmens gyvenamosios vietos ar buveins vietos apylinks teismui (LR CPK 517 str.). Pareikime papildomai nurodoma prarasto pareiktinio vertybinio dokumento skiriamieji poymiai, jo turjimo fakto rodymai,

26
idavusio t dokument asmens vardas, pavard ar pavadinimas, bei aplinkybs, kuriomis dokumentas prarastas (LR CPK 517 str. 3 d.). Prims pareikim teismas priima nutart paskelbti pareikjo lomis skelbim vietiniame laikratyje. iame skelbime siloma dokumento, apie kurio praradim pareikta turtojui, per tris mnesius nuo paskelbimo dienos paduoti teismui pareikim dl savo teisi t dokument ir kartu pateikti dokumento original. Kartu su nutartimi paskelbti skelbim vietiniame laikratyje teismas priima nutart udrausti pagal t dokument imokti pinigus ar iduoti vertybinius popierius, daiktus ir j isiunia dokument idavusiai organizacijai (LR CPK 518 str. 1-3 d.). Jeigu teismas gauna dokumento turtojo pareikim prie sueinant trij mnesi terminui nuo paskelbimo dienos, teismas nutartimi palieka praradusio dokument asmens paduot pareikim nenagrint ir nustato termin, per kur idavusiai dokument organizacijai udraudiama imokti pagal j pinigus arba iduoti vertybinius popierius, daiktus. Tas terminas neturi bti ilgesnis kaip du mnesiai. Kartu teismas iaikina pareikjui jo teis bendra tvarka pareikti dokumento turtojui iekin dl to dokumento ireikalavimo, o dokumento turtojui jo teis iiekoti i pareikjo nuostolius dl laikinj apsaugos priemoni taikymo (LR CPK 520 str.). Jeigu pasibaigus trij mnesi terminui nuo paskelbimo dienos i dokumento turtojo negautas pareikimas ir dokumento originalas, teismas skiria byl nagrinti (LR CPK 251 str.). Jeigu pareikjo pareikimas patenkinamas, teismas priima sprendim prarast dokument pripainti negaliojaniu. Teismo sprendimas taip pat yra ir pagrindas imokti pareikjui pinigus, iduoti vertybinius popierius, daiktus arba vietoj pripainto negaliojanio dokumento iduoti nauj dokument. Jeigu dokumento turtojas dl koki nors prieasi nepareikia apie savo teises t dokument, siteisjus teismo sprendimui pripainti dokument negaliojaniu, jis gali pareikti asmeniui, kurio naudai priimtas teismo sprendimas, iekin dl nepagrsto praturtjimo ar turto gavimo (LR CPK 522, 523 str.). Bylos dl daiktini teisi, iskyrus bylas, nagrinjamas pagal gino teisenos taisykles. Tai bylos dl valdymo fakto patvirtinimo nuosavybs teiss pagal gyjamj senat fakto nustatymo, daikto pripainimo beeimininkiu. Daikto valdymas laikomas faktinis daikto turjimas turint tiksl valdyti ji kaip sav (LR CK 4.22 str. 1 d.). Valdymo fakto patvirtinimas sukelia svarbias teisines pasekmes, t.y. asmuo, pripaintas teistu daikto valdytoju, gyja teis ginti savo valdymo teis nuo vis teiss paeidim (LR CK 4.34 str. 1 d.), taip pat pagal gyjamj senat gyja nuosavybs teis teistai valdom daikt (LR CK 4.68 str.). Kreiptis teism dl valdymo fakto patvirtinimo galima tik tais atvejais, kai pareikjas negali kitokia tvarka gauti t fakt patvirtinanio reikiam dokument arba kai negalima atkurti prarast dokument (LR CPK 526 str. 3 d.). Dl valdymo fakto patvirtinimo pareikim gali paduoti suinteresuotas asmuo savo gyvenamosios vietos, o jeigu pareikjas yra juridinis asmuo buveins apylinks teism. Pareikimas dl nekilnojamojo daikto paduodamas nekilnojamojo daikto buvimo vietos apylinks teismui (LR CPK 526 str.). Pareikime dl valdymo fakto patvirtinimo papildomai turi bti nurodyti duomenys, nustatyti LR CPK 527 straipsnyje. Teismas, prims pareikim gali priimti nutart pareikjo lomis paskelbti vietiniame ir viename i pagrindini Lietuvos Respublikos dienrai apie bylos dl valdymo fakto patvirtinimo iklim (LR CPK 528 str.). Bylose dl valdymo fakto nustatymo teismas gali priimti vien i i sprendim: valdymo fakt pareikjui patvirtinti ar pareikjo praym atmesti (LR CPK 529 str.). Jeigu pareikjui valdymo faktas patvirtinamas, jis gyja visas daikto valdytojo teises ir pareigas. Jeigu pareikjo praymas atmetamas, ios pasekms neatsiranda. Dl nuosavybs teiss gijimo pagal gyjamj senat fakto nustatymo pareikim gali paduoti daikto valdytojas (LR CK 4.68 str.). Jis kreipiasi savo gyvenamosios vietos, o jeigu pareikjas yra juridinis asmuo jo buveins apylinks teism. Dl nekilnojamojo daikto pareikimas paduodamas nekilnojamojo daikto buvimo vietos apylinks teismui (LR CPK 530 str.). Bylose dl nuosavybs teiss gijimo pagal gyjamj senat fakto nustatymo teismas gali priimti sprendim nustatyti nuosavybs teiss pagal gyjamj senat fakt arba pareikjo pareikim atmesti (LR CPK 533 str. 2 d.). Jeigu pareikjui nuosavybs teiss gijimo pagal gyjamj senat faktas nustatomas, jis gyja visas daikto valdytojo teises ir pareigas. Jeigu pareikjo praymas atmestas, ios pasekms neatsiranda. Bylose dl daikto pripainimo beeimininkiu, beeimininkis yra toks daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas neinomas. Beeimininkiu daiktu nelaikomas siningai gytas ir teistai valdomas daiktas, nors daikto valdytojas gyjamja senatimi dar nra gijs nuosavybs teiss daikt. Kilnojamaisiais beeimininkiais daiktais gali bti gyvnai, negyvi kilnojamieji daiktai, kurie niekam dar nepriklaus arba kuri savininkas atsisak, arba kuriuos pamet ar paslp (radinys), tarp j ir lobis (LR CK 4.57 str.). Pagal LR CK 4.58 straipsnio 1 dal beeimininkis daiktas teismo sprendimu gali bti perduotas nuosavybn tik valstybei ar savivaldybei. Dl daikto pripainimo beeimininkiu pareikim gali paduoti finans, kontrols institucija arba savivaldybs institucija daikto buvimo vietos apylinks teismui (LR CPK 534 str.). Pareikime papildomai nurodomi duomenys, numatyti LR CPK 535 ir 536 straipsniuose. Pareikimas paduodamas sujus vieniems metams nuo dienos, kuri daiktas trauktas apskait, jeigu statymu nenustatyta kitaip (LR CK 4.58 str. 1 d.). Bylose dl daikto pripainimo beeimininkiu gali bti priimamas vienas i i sprendim: a) pripains, kad daiktas neturi savininko, siningo gijjo ar teisto valdytojo arba kad jis neinomas, priima sprendim pripainti daikt beeimininkiu ir perduoti j valstybs ar savivaldybs nuosavybn; b) pareikjo pareikim atmesti (LR CPK 537 str.). Bylos dl eimos teisini santyki, iskyrus bylas, nagrinjamas gino teisenos tvarka pagal CPK IV dalies XIX skyri. eimos bylos apima santuokos nutraukimo ar pripainimo negaliojania bylas, gyvenim skyrium (seperacij) (LR CPK 381-386 str.), tvysts (motinysts) nustatym (LR CPK 387-393 str.), tvysts (motinysts) nuginijim (LR CPK 394-399 str.), tv valdios apribojim (LR CPK 400-409 str.). ios bylos kildinamos i LR LR CK treiosios knygos nuostat. Dauguma i i byl yra nagrinjamos gino teisena. Tai santuokos nutraukimas dl sutuoktinio kalts (LR CK 3.60 str.), tvysts (motinysts) nuginijimas (LR CK 3.149 str.), vaiko gyvenamosios vietos nustatymas (LR CK 3.174 str.), vaikinimas (LR CK 3.209-3.228 str.) ir visi kiti ali ginai, kil i eimos teisini santyki. Pagrindinis eimos byl priskyrimo gino ar ypatingajai teisenai kriterijus tai gino buvimas ar nebuvimas. LR CPK XXXV skyrius numato bylos nagrinjimo ypatumus santuokos nutraukimo abiej sutuoktini bendru sutikimu ar vieno sutuoktinio praymu. iose bylose reikalavim pagrindas yra LR CK 3.50 str., 3.51 str., 3.55 str. Nesant gino galutinis rezultatas pasiekiamas ymiai greiiau ir paprasiau. ioje situacijoje teismas atidiai inagrinja byl LR CK 3.57 str. aspektu, tai yra, patikrina, ar nra klii pareikimui tenkinti. Pareikjas, nordamas santuok nutraukti, dl to, kad sutuoktinis neveiksnus, neinia kur esantis,

27
atlieka bausm u netyin nusikaltim, privalo pateikti rodymus apie toki fakt buvim. Todl, gali tekti pirma teismo keliu rodyti sutuoktinio neveiksnum, kad yra neinia kur, o po to tik atsirast pagrindas tokiu bdu nutraukti santuok. Taigi, kaip minta, ios kategorijos byloms priskiriamos bylos dl santuokos nutraukimo abiej sutuoktini bendru sutikimu (LR CK 3.51 str.) ar vieno sutuoktinio praymu (LR CK 3.55 str.). Praymas nutraukti santuok abiej sutuoktini bendru sutikimu paduodamas vieno i sutuoktini gyvenamosios vietos apylinks teismui (LR CPK 538 str.2 d.). Prayme papildomai turi bti nurodyti duomenys, numatyti LR CPK 539 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Teismas, gavs sutuoktini praym nutraukti santuok, pirmiausiai privalo imtis priemoni jiems sutaikyti. Vieno sutuoktinio praymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesn kaip ei mnesi termin sutuoktiniams sutaikyti. Tokiu atveju santuokos nutraukimo byla sustabdoma. Byla atnaujinama prajus teismo nustatytam terminui vieno i sutuoktini praymu. Jeigu per vienerius metus nuo susitaikymo termino pradios n vienas sutuoktini nereikalauja nutraukti santuokos, praymas dl santuokos nutraukimo paliekamas nenagrintas. Taiau jeigu sutuoktiniai daugiau nei vienerius metus kartu bendrai negyvena arba termino sutaikyti nustatymas i esms prietaraut vieno sutuoktinio ar j vaik interesams, taip pat kai abu sutuoktiniai reikalauja nagrinti byl i esms, terminas susitaikyti nenustatomas (LR CK 3.54 str., LR CPK 540 str. 3 d.). Santuokos nutraukimas bendru sutuoktini sutikimu yra galimas esant tokioms slygoms: nuo santuokos sudarymo yra praj daugiau nei vieneri metai; abu sutuoktiniai yra sudar sutart dl santuokos nutraukimo pasekmi, kurioje sutuoktiniai yra aptar savo nepilnamei vaik ir vienas kito ilaikymo, nepilnamei vaik gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos aukljant klausimus bei kitas savo turtines teises ir pareigas; abu sutuoktiniai yra visikai veiksns (LR CK 3.51 str.). Teismas priima sprendim santuok nutraukti, jeigu sitikina, kad santuoka faktikai iiro. Skiriamas santuokos pripainimas iirusia ir jos preziumavimas iirusia. Santuoka pripastama iirusia, jeigu sutuoktiniai kartu negyvena ir negalima tiktis, kad jie vl prads gyventi kartu (LR CK 3.53 str. 1 d.). Preziumuojama, kad santuoka faktikai iiro, jeigu daugiau nei metus sutuoktiniai netvarko bendro kio ir negyvena sutuoktini gyvenimo (LR CK 3.53 str. 2 d.). Priimdamas sprendim nutraukti santuok abiej sutuoktini bendru sutikimu, teismas patvirtina sutuoktini pateikt sutart dl santuokos nutraukimo pasekmi, jeigu i sutartis atitinka statym reikalavimus (LR CPK 540 str. 1d.). Sutuoktiniams kyla santuokos nutraukimo teisins pasekms, kurias jie bendru sutarimu nustat santuokos nutraukimo sutartyje (patvirtintoje teismo sprendimu). Santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo j nutraukti siteisjimo dienos. Teismas per tris darbo dienas po teismo sprendimo nutraukti santuoka siteisjimo dienos isiunia sprendimo nuora teismo buvimo vietos civilins metrikacijos staigai, kad i registruot santuokos nutraukimo fakt (LR CPK 541 str. 3 d.). Praymas dl santuokos nutraukimo vieno sutuoktinio praymu paduodamas sutuoktinio, kuris kreipiasi, gyvenamosios vietos apylinks teismui. Prayme be bendrj procesini dokument formai ir turiniui keliam reikalavim papildomai nurodomi duomenys, numatyti LR CPK 539 str. Neveiksnaus sutuoktinio interesais praym dl santuokos nutraukimo gali paduoti jo globjas, prokuroras arba globos ir rpybos institucija (LR CPK 538 str. 3, 4 d.). Paskutiniu atveju taikinimo priemons nra taikomos (LR CK 3.57 str. 2 d.). Santuokos nutraukimas vieno sutuoktinio praymu yra galimas esant bent vienai i i slyg: sutuoktiniai gyvena skyrium (separacija) daugiau nei vienerius metus; vienas sutuoktinis po santuokos sudarymo pripaintas neveiksniu; vienas sutuoktinis teismo sprendimu pripaintas neinia kur esaniu; vienas sutuoktinis atlieka laisvs atmimo bausm ilgiau nei vienerius metus u netyin nusikaltim (LR CK 3.55 str. 1d.). Visais iais atvejais svarbiausia yra tai, kad sutuoktinis, norintis nutraukti santuok, nekaltina kito sutuoktinio dl santuokos iirimo. Priimdamas sprendim nutraukti santuok vieno sutuoktinio praymu, teismas taip pat privalo isprsti klausimus dl: sutuoktini nepilnamei vaik gyvenamosios vietos ir j ilaikymo; vieno sutuoktinio ilaikymo; sutuoktini bendro turto padalijimo (iskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktini susitarimu, patvirtintu notaro, arba yra siteisjs teismo sprendimas dl bendro turto padalijimo) (LR CPK 541 str. 2 d.). Santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo j nutraukti siteisjimo dienos. Teismas per tris darbo dienas po teismo sprendimo nutraukti santuok siteisjimo dienos isiunia sprendimo nuora teismo buvimo vietos civilins metrikacijos staigai, kad i registruot santuokos nutraukimo fakt (LR CPK 541 str. 3 d.). Hipotekos teisini santyki bylos. sigaliojus naujam LR CPK, procesinius hipotekos ir nekilnojamojo turto keitimo klausimus reglamentuoja LR CPK V dalies XXXVI skyriaus nuostatos. Nuo to momento Hipotekos ir Kilnojamojo turto keitimo statymas neteko teisins galios. Hipoteka suprantama kaip esamo ar bsimo skolinio sipareigojimo vykdim utikrinantis nekilnojamojo daikto keitimas kai keistas daiktas neperduodamas kreditoriui. Hipoteka gali bti utikrinamas pagrindinio reikalavimo vykdymas, i io reikalavimo atsirandani palkan, netesyb bei teismo ilaid susijusi su hipotekos vykdymu, iiekojimas (LR CK 4.174 str. 1 d.). keitimas tai esamo ar bsimo skolinio sipareigojimo vykdim utikrinantis kilnojamojo daikto ar turtini teisi keitimas, kai keitimo objektas perduodamas kreditoriui, treiajam asmeniui ar paliekamas kaito davjui. keitimu gali bti utikrintas bet kurios pinigins prievols vykdymas (LR CK 4.200 str. 1 d.). Hipotekos teisjai nagrinja praymus dl: a) hipotekos ar keitimo registravimo; b) hipotekos ar keitimo pakeitimo registravimo, iregistravimo; c) hipotekos ar keitimo baigimo registravimo, iregistravimo; d) hipotekos ar keitimo perleidimo registravimo, iregistravimo; e) hipotekos registre esani duomen pakeitimo; f) priverstinio skolos iiekojimo; g) kit i hipotekos ar keitimo atsirandani teisini santyki (iskyrus, kai LR CPK XXXVI skyriuje ar kituose statymuose numatyta kitaip) (LR CPK 542 str.). Hipotekos skyriui reikia pateikti teisingumo ministro nustatytos formos hipotekos ar keitimo lakt ir kitus Vyriausybs patvirtintuose hipotekos registro nuostatuose nurodytus dokumentus (LR CPK 546 str. 1 d.). LR CPK 543 str. numato praym dl hipotekos ar keitimo teismingum. Paduoti praymai (pareikimai) turi bti inagrinti ne vliau kaip per tris darbo dienas nuo j pateikimo hipotekos skyriui dienos, iskyrus atvejus, kai yra numatyti kiti j inagrinjimo terminai (LR CPK 545 str.). Hipotekos teisjas, inagrinjs praym registruoti sutartin ar priverstin hipotek ar keitim, gali priimti vien i i nutari: praym atmesti; paskirti termin klitims paalinti; praym patenkinti. Inagrinjs praym dl priverstinio skolos iiekojimo, gali priimti nutart aretuoti keist daikt. Hipotekos teisjas, inagrinjs pakartotin praym dl priverstinio skolos iiekojimo, gali priimti vien i i nutari: u skol keist daikt parduoti i varytini arba perduoti keist daikt kreditoriui administruoti. Hipotekos teisjas, inagrinjs praym dl keisto daikto pardavimo i varytni, gali priimti nutart u skol keist daikt parduoti i varytini. Inagrinjs praym dl keisto daikto perdavimo kreditoriui administruoti, gali priimti nutart perduoti daikt

28
administruoti hipotekos kreditoriui. Hipotekos teisjas, inagrinjs pareikimus dl keisto daikto aretavimo ir perdavimo kreditoriui, dl reikalavim, atsirandani i keistos teiss perdavimo kreditoriui, dl teiss tvarkyti kaito davjo banko sskait perdavimo kreditoriui, priima nutart dl jame idstyt reikalavim tenkinimo. Hipotekos skyrius, inagrinjs kaito davjo ir skolininko ratik reikalavim dl hipotekos ar keitimo pabaigimo, iregistruoja hipotek ar keitim i hipotekos registro gavs hipotekos ar keitimo lakt, kuriame paymta, kad visi hipotekos ar keitimo sutarties reikalavimai yra vykdyti arba yra hipotekos ar keitimo pabaigos pagrindai. Hipotekos teisjas, inagrinjs pareikim sumainti keist daikt skaii, pakeisti keist daikt kitu n karto nekeistu daiktu (iskyrus atvejus, kai priverstin hipoteka ar keitimas atsirado statym pagrindu), taip pat baigti priverstin hipotek ar keitim, gali patenkinti iuos reikalavimus. Hipotekos skyrius, gavs kreditoriaus praym baigti hipotek ar keitim, panaikina hipotekos ar keitimo rat. Hipotekos teisjas, gavs suinteresuoto asmens (keisto daikto savininko ar skolininko) praym su reikalavimu baigti hipotek, oficialiame leidinyje Valstybs inios spja kreditori, kad is per eis mnesius gali pareikti apie savo hipotekines teises. Jeigu per nurodyt termin kreditorius neatsiliepia, hipotekos teisjo nutartimi hipoteka baigiama, hipotekos laktas pripastamas negaliojaniu ir kreditorius praranda reikalavimo teis. Bylos dl prarastos teismo ar vykdomosios bylos atkrimo. teism dl prarastos teismo ar vykdomosios bylos atkrimo su pareikimu gali kreiptis byloje dalyvav asmenys, byl vykds teismo antstolis ir teismas byl gali pradti savo iniciatyva (iskyrus atvejus, kai byla prarasta dl stichins nelaims; iuo atveju teismas gali j atkurti tik pagal pareikim). Pareikimas dl prarastos teismo bylos atkrimo paduodamas nagrinjusiam t byl pirmosios instancijos teismui, o pareikimas dl prarastos vykdomosios bylos atkrimo vykdymo vietos apylinks teismui (LR CPK 570 str. 13 d.). Pareikimas dl prarastos teismo bylos, kurios nagrinjimas nebuvo baigtas siteisjusiu teismo sprendimu (nutartimi), gali bti paduotas per trejus metus nuo bylos praradimo ar suinojimo apie praradim dienos. Pareikimas dl prarastos vykdomosios bylos atkrimo gali bti paduotas per trejus metus nuo bylos praradimo ar suinojimo apie praradim dienos. Pareikimas dl prarastos teismo bylos, kurios nagrinjimas buvo baigtas siteisjusiu teismo sprendimu (nutartimi), atkrimo gali bti paduotas per deimt met nuo bylos praradimo dienos ar suinojimo apie praradim dienos (LR CPK 570 str. 4 d.). Pareikime dl prarastos teismo ar vykdomosios bylos atkrimo papildomai turi bti nurodyti duomenys, numatyti LR CPK 571 straipsnyje. Teismas byloje dl prarastos teismo ar vykdomosios bylos atkrimo gali priimti sprendim atkurti vis prarast byl ar jos dal, kuri teismo nuomone reikia atkurti arba palikti pareikim nenagrint. Bylos dl praleisto statym nustatyto termino atnaujinimo. Terminas yra juridikai reikmingas faktas, susijs su tam tikr teisi ir pareig atsiradimu, pasikeitimu ar pabaiga. Terminai gali bti atnaujinamieji, gyjamieji ar naikinamieji (LR CK 1.117 str. 4-6 d.). Pareikimas dl praleisto statym nustatyto termino atnaujinimo paduodamas tam apylinks teismui, kurio veiklos teritorijoje turi bti atliktas teisin reikm turinti veiksmas. Prie pareikimo dl praleisto statym nustatyto termino atnaujinimo termino papildomai turi bti pridti rodymai, patvirtinantys aplinkybes, sudaranias pagrind terminui atnaujinti (LR CPK 576 str. 1-2 d.). Teismas byloje dl praleisto statym nustatyto termino atnaujinimo gali priimti vien i i nutari: a) patenkinti pareikim (iuo atveju praomas atnaujinti terminas yra atnaujinamas); b) atmesti pareikim jo netenkinant. i teismo nutartis gali bti apsksta atskiruoju skundu (LR CPK 578 str. 2 d.). Bylos dl teismo leidim idavimo ar fakt patvirtinimo, turto administravimo, paveldjimo procedr taikymo ir kitos bylos, kurios pagal Civilin kodeks bei kitus statymus nagrintinos supaprastinto proceso tvarka. Nuo 2003 m. sausio 1 d. sigaliojus 2002 m. CPK, praym dl teismo leidim idavimo nagrinjimo tvark reglamentuoja LR CPK XXXIX skyrius. statym pakeitimai slygojo tai, kad teismas nebeliko vien gin sprendimo institucija. alia savo pagrindins funkcijos gin sprendimo teismas pradjo atlikti ir apsaugines funkcijas, nesusijusias su gin dl teiss sprendimu, taiau reikmingas asmen teisi apsaugai (leidim idavimas, fakt ir pareikim patvirtinimas, turto administravimo kontrol, paveldjimo procedr taikymas ir panaiai). Teismas asmen teisi apsaugos srityje perm dal funkcij, kurias atlikdavo vairios valstybs ir savivaldybs institucijos (staigos). Ypa svarbus teismo vaidmuo tenka apsaugant vaik, neveiksni ir ribotai veiksni asmen, sutuoktini teises. Btent i asmen teisi apsauga utikrinama teismo leidimais statymo numatytiems teisiniams veiksmams atlikti. Bylas dl teismo leidim idavimo teismai nagrinja supaprastinto proceso tvarka. Praym dl teismo leidim idavimo nagrinjimo ypatumus nustato statymas (LR CPK 443 straipsnio 1 dalis, 579582 straipsniai). Praymai dl klausim, nagrintin supaprastinto proceso tvarka, paduodami pareikjo gyvenamosios vietos ar buveins apylinks teismui (LR CPK 580 str. 1 d.), iskyrus iuos atvejus, kai praymas dl paveldjimo procedr taikymo paduodamas palikimo atsiradimo vietos apylinks teismui (LR CPK 580 str. 2 d.); bei kai praymas dl turto administravimo paduodamas nekilnojamojo daikto buvimo vietos teismui, o dl kilnojamojo daikto pareikjo gyvenamosios vietos ar buveins apylinks teismui (LR CPK 580 str. 3 d.). Prie praymo dl klausim, nagrintin supaprastinto proceso tvarka, papildomai turi bti pridti rodymai, reikmingi sprendiant klausim dl leidimo idavimo, pareikimo ar fakto patvirtinimo bei kit klausim, nagrinjam supaprastinto proceso tvarka (LR CPK 581 str.). Praymai dl teismo leidimo idavimo yminiu mokesiu neapmokestinami (LR CPK 83 str. 1 d. 13 p.). Praymus teismas inagrinja ne vliau kaip per penkias dienas nuo j primimo dienos (LR CPK 582 str. 2 d.). Praymas dl teismo leidimo idavimo paprastai nagrinjamas raytinio proceso tvarka. odinis procesas skiriamas, kai reikia apklausti pareikjus bei suinteresuotus asmenis, iklausyti vaik ar valstybs ar savivaldybs institucijos atstov paaikinimus dl ios institucijos duotos ivados, apklausti liudytojus ir pan. Praymas odinio proceso tvarka nagrinjamas kvieiant j byloje dalyvaujanius asmenis (LR CPK 153 straipsnio 1 dalis). Teismo nutartis iduoti leidim, patvirtinti pareikim ar faktus apeliacine tvarka neskundiama ir siteisja nuo primimo dienos, taiau teismo atsisakymas iduoti leidim, patvirtinti pareikim ar fakt, neatima i pareikjo teiss, pasikeitus aplinkybms, pakartotinai kreiptis teism dl leidimo idavimo, pareikimo ar fakto patvirtinimo. Dl kitose supaprastinta tvarka inagrintose bylose priimt nutari kasacija negalima (LR CPK 582 str. 6 d.). 25. VYKDYMO PROCESAS is nuotolini studij modulio skyrius skirtas isamiai aptarti pagrindinius baigiamosios civilinio proceso stadijos vykdymo proceso, klausimus. Skyriuje atskleidiama vykdymo proceso samprata, jo teisin prigimtis, vykdymo proceso dalyviai, j teiss ir pareigos vykdymo procese. Analizuojamos bendrosios vykdymo veiksm atlikimo taisykls, atskir priverstinio vykdymo priemoni taikymo ypatumai. Aptarimai aktuals ali ir kit vykdymo procese dalyvaujani asmen teisi gynimo klausimai,

29
antstoli procesins veiklos kontrols realizavimo, nepiniginio pobdio teismo sprendim vykdymo, usienio teism sprendim vykdymo ypatumai. 25.1. Vykdymo procesas savarankika civilinio proceso stadija 25.2. Vykdytini teism ir kit institucij iduoti dokumentai 25.3. Vykdomieji dokumentai vykdymo veiksm atlikimo pagrindas, vykdomj dokument rys ir j teisin reikm 25.4. Antstolis vykdymo procese ir jo teisinis statusas, antstoli galiojimai, j atliekami procesiniai veiksmai, procesins teiss ir pareigos, faktini aplinkybi konstatavimas, procesini dokument teikimas 25.5. Vykdymo proceso dalyviai, alys vykdymo procese, j procesins teiss ir pareigos, taikos sutartis ir teisi permimas vykdymo procese 25.6. Bendrosios vykdymo veiksm atlikimo taisykls, vykdymo vieta, laikas, terminai ir vykdymo ilaidos 25.7. Priverstinio vykdymo priemons 25.8. Vykdymo veiksm sustabdymas ir atidjimas, vykdomj dokument grinimas iiekotojui, vykdomosios bylos nutraukimas 25.9. Vykdomj rat idavimo tvarka, vykdomj dokument pateikimo ir primimo vykdyti tvarka, raginimas vykdyti sprendim 25.10. Iiekojimo i skolininko turto bendrosios taisykls, turto aretas, aretuoto turto kainojimas, realizavimo bdai ir tvarka 25.11. Atskir turto ri areto ir realizavimo ypatumai 25.12. Iiekojimo nukreipimas skolininko darbo umokest ir kitas pajamas, ilaikymo vaikams periodinmis imokomis iiekojimo ypatumai 25.13. Iiekojimo i juridini asmen turto ypatumai 25.14. Iiekot sum paskirstymo tarp iiekotoj ir imokjimo iiekotojams tvarka, reikalavim patenkinimo eil 25.15. Nepiniginio pobdio teismo sprendim vykdymo ypatumai 25.16. Usienio teism sprendim vykdymo ypatumai 25.17. Iiekotojo, skolininko ir kit asmen teisi ir teist interes gynimas vykdymo procese 25.18. Sprendim vykdymo atgrimas Kontroliniai klausimai Rato darb temos Praktin uduotis Rekomenduojama papildoma literatra 25.1. Vykdymo procesas savarankika civilinio proceso stadija Civilinio proceso egzistavimo btinum lemia jau pati civilins materialins subjektins teiss struktra. J sudaro trys elementai: teis atlikti tam tikrus veiksmus, teis reikalauti, kad bt atlikti tam tikri veiksmai, ir teis reikalauti teismins gynybos, jeigu nra atliekami reikalaujami veiksmai[1]. Valstyb prisimusi pareig utikrinti materialini subjektini teisi gynim, tai gyvendina, utikrindama kiekvienam teiss subjektui teismin jo paeist teisi ir interes gynyb bei teismo proceso metu priimto teismo sprendimo vykdym prievarta. iuolaikinje visuomenje tiek savigyna, tiek savigalba gyvendinant ar atkuriant paeistas subjektines teises (yra iimi) draudiama. Pagal LR CK 1.139 straipsn panaudoti savigyn ginant savo civilines teises leidiama tik kodekso numatytais atvejais. Savigynos bdai ir priemons turi atitikti teiss paeidimo pobd ir kiekvienu konkreiu atveju neperengti savigynos rib. Kaip teisingai nurodo vokiei procesualistai, priverstinis teismo sprendim vykdymas yra btinas kiekvienos isivysiusios valstybs teiss sistemos, paremtos savigynos draudimu, institutas[2]. Vykdymo proceso metu realiai atkuriama ginijama ar paeista materialin subjektin teis arba statym saugomas interesas. Bet, ar kils btinyb pasinaudoti tomis procesins prievartos priemonmis, priklauso ir nuo paties priimto teismo sprendimo turinio. gyvendinami visi teismo sprendimai, nes visi teismo sprendimai ir daro tam tikr tak teisiniams ali santykiams[3]. gyvendinimo svoka platesn, nei vykdymo svoka. Vykdymo proces reguliuojanios normos daugelyje valstybi yra inkorporuotos civilinio proceso kodeksus, kai kuriose vykdymo proceso normos numatytos ir specialiuose statymuose arba net kodifikuotos atskirus teiss altinius. Lietuvoje vykdymo proces reglamentuoja LR CPK VI dalis, i norm taikymo tvark (LR CPK 583 straipsnio 1 dalis) nustato Sprendim vykdymo instrukcija[4]. Rusijos Federacijoje be civilinio proceso norm, vykdymo proces reglamentuoja ir Federalinis vykdymo proceso statymas, Vokietijoje - Varytini statymas (vok. Gesetz ber die Zwangsversteigerung und die Zwangsverwaltung ), Teismo antstoli kodeksas (vok. Gerichtsvollzieherordnug )[5], Pranczijoje Teismo santvarkos kodeksas (pranc. Code de organisation judiciaire)[6] ir kt. Civilinio proceso teiss doktrinoje civilinio proceso ribos paprastai apibriamos teisminiu procesu ir io proceso metu priimto teismo sprendimo vykdymu, inoma, jei toks yra btinas. Nagrinjant civilinio proceso esms klausimus tiek plaija (kuomet civilinio proceso reguliavimo ribas traukiamas ne tik teisminis procesas, bet ir toki neteismini institucij kaip arbitrao ir notar veikla bei kiti teisi ir interes gynimo bdai)[7], tiek siaurja prasme, teismo sprendim vykdymas nurodomas kaip baigiamoji teisingumo vykdymo dalis. Galima teigti, kad teismo sprendim vykdymas yra specifin, baigiamoji teisingumo vykdymo dalis. Net jeigu teigti, kad sprendim vykdymas nra teisingumo vykdymas, nes j vykdo ne tik teismas, vis tiek akivaizdu, kad tai yra civilinio proceso dalis, nes sudtinga bt atskirti pat teisingumo vykdymo akt nuo io akto realaus gyvendinimo[8]. Danai teisinje literatroje pabriama, jog civilinis procesas nesibaigia teismo sprendimo primimu, ir net po sprendimo primimo tam tikrais atvejais yra btinas prievartos aparato panaudojimas siekiant vykdyti priimt teismo sprendim. Pranczijos civilinio proceso tyrintoj nuomone, vykdymo procesas neatskiriama civilinio proceso dalis - tik realizavus teismo sprendim gyvendinama paeist ar ginijam teisi ar statym saugom interes gynyba[9]. Taiau tuo paiu nurodoma vykdymo proceso specifika, o tam tikrais atvejais net ir jo autonomikumas. Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, tiek Lietuvos Aukiausiojo Teismo

30
nuomone civilinis procesas nesibaigia vien teismo sprendimo primimu ar bylos inagrinjimu, o teisingumas gali bti vykdytas ir pasiekti savo tiksl tik tada, kai bus teistai, operatyviai ir veiksmingai vykdytas teismo sprendimas[10]. Egzistuoja keletas koncepcij, apibriani vykdymo proceso teisin prigimt ir jo viet teiss sistemoje. Skirtingos vykdymo proceso teisins prigimties koncepcijos grindiamos teisinio reguliavimo dalyko, metodo ir princip bei io proceso metu susiklostani teisini santyki ypatumais. Viena i vyraujani vykdymo proceso teisins prigimties koncepcij, pripastanti vykdymo proces baigiamja civilinio proceso stadija, tuo paiu laikant j vienu i civilinio proceso teiss institut. Prieingos nuomons laikosi procesualistai teigiantys, jog vykdymo proces reguliuojanios teiss normos sudaro savarankik teiss ak vykdymo teis, ir autoriai, kurie mano, kad vykdymo proces reguliuojanios teiss normos yra administracins teiss dalimi. ios koncepcijos grindiamos vykdymo proces reguliuojani norm metodo, subjekt ypatumais. Vykdymo proces esant baigiamja civilinio proceso stadija patvirtina ir civilinio proceso teisinio reguliavimo dalykas, teisinio reguliavimo metodo, princip ir tiksl tiek civiliniame procese, tiek baigiamojoje jo stadijoje vykdymo procese vienov. Valstyb teismo sprendimo vykdymo funkcijas gali pavesti atlikti specialioms institucijoms, veikianioms prie teism, arba privatiems profesines paslaugas teikiantiems asmenims, arba ias funkcijas pavedant atlikti paiam teismui. Nuo to, kam yra pavesta atlikti teismo sprendim vykdymo funkcijas, priklauso ir teismo sprendim vykdymo modelis. Vykdymo procesas tai teismo ar valstyb s suteiktus valdingus galinimus turin i subjekt , vykdymo proceso ali ir kit asmen veikla priverstinai civilinio proceso nustatyta tvarka vykdant teismo ir kit institucij sprendimus . 25.2. Vykdytini teism ir kit institucij iduoti dokumentai Dokumentai, kuri pagrindu iduodami vykdomieji ratai ir atliekami priverstinio vykdymo veiksmai vadinami vykdytinais dokumentais. Vykdymo proceso tvarka vykdomi ne tik teismo priimti sprendimai ar kiti procesiniai dokumentai, bet ir kit institucij iduoti vykdytini dokumentai. Tai vienas i iskirtini vykdymo proceso kaip baigiamosios civilinio proceso stadijos bruo. Vykdymo procesas gali prasidti ne tik teismui primus sprendim, t. y. procesui byloje prajus prie tai einanias stadijas: civilins bylos iklimo, pasirengimo bei teisminio nagrinjimo ir galbt bylos nagrinjimo apeliacine ar kasacine tvarka, bet ir apskritai nebuvus jokio bylos nagrinjimo teisme, pavyzdiui, institucij ir pareign nutarim administracini teiss paeidim bylose tiek, kiek jie susij su turtinio pobdio iiekojimais, vykdymas (LR CPK 587 str. 3 p.). Civilinio proceso tvarka ie dokumentai vykdomi todl, kad tiek administraciniame procese, tiek arbitrae ir kt. institucij iduotiems vykdytiniems dokumentams vykdyti nra sukurti specials procesai, kuri pagalba bt galima priverstinai vykdyti i institucij priimtus sprendimus. Vykdytin dokument sra pateikia LR CPK 584 straipsnis, kuriame nustatyta, jog vykdytinais dokumentais laikomi: 1) teism ir arbitra sprendimai, nutartys, nutarimai ir sakymai civilinse, taip pat administracini teisini santyki bylose; 2) teism nuosprendiai, nutartys ir nutarimai baudiamosiose bylose tiek, kiek jie susij su turtinio iiekojimais; 3) teism nutarimai administracinse bylose tiek, kiek jie susij su turtinio pobdio iiekojimais; 4) teismo patvirtintos taikos sutartys; 5) usienio teism ir arbitra sprendimai tarptautini sutari ir statym nustatytais atvejais; 6) institucij ir pareign nutarimai administracini teiss paeidim bylose tiek, kiek jie susij su turtinio pobdio iiekojimais; 7) kiti institucij ir pareign sprendimai, kai tarptautinse sutartyse ar statymuose nustatytas j vykdymas civilinio proceso tvarka. Analogikos nuostatos yra numatytos ir kit ali statymuose. Pagal Rusijos Federacijos 1997-06-21 Federalinio vykdymo proceso statymo 1 straipsn vykdomi ne tik bendrosios kompetencijos ir arbitraini teism aktai, bet ir kit organ aktai, kuriems vykdant statym suteiktus galiojimus suteikta teis pareigoti pilieius, organizacijas perduoti pinigines las, kit turt, atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo toki veiksm atlikimo. Rusijos civilinio proceso teiss doktrinoje skiriami jurisdikciniai (iduodami teism) ir nejurisdikciniai aktai[1]. Nejurisdikcini sprendim (taikos sutari, notarini akt ir kt.) vykdym pagal civilinio proceso nuostatas numato ir Vokietijos civilinio proceso kodeksas (toliau ZPO[2]), Pranczijos civilinio proceso kodeksas (pranc. Code de procedure civile) [3] bei Austrijos vykdymo kodeksas[4]. 25.3. Vykdomieji dokumentai vykdymo veiksm atlikimo pagrindas, vykdomj dokument rys ir j teisin reikm Vykdymo veiksmai atliekami vykdomj dokument pagrindu. Pagal LR CPK 586 straipsnio 2 dal be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudiama. Vykdomj dokument sra pateikia LR CPK 587 straipsnis, pagal kur vykdomieji dokumentai yra: 1) vykdomieji ratai, iduoti teismo sprendim, nuosprendi, nutarim, nutari pagrindu; 2) teismo sakymai; 3) institucij ir pareign nutarimai administracini teiss paeidim bylose tiek, kiek jie susij su turtinio pobdio iiekojimais; 4) kiti institucij ir ir pareign sprendimai, kuri vykdym civilinio proceso tvarka nustato statymai. I iame straipsnyje pateikto srao matyti, jog kai kuriais atvejais vykdytinas dokumentas kartu yra ir vykdomasis dokumentas, pavyzdiui, teismo sakymas, teismo nutartis dl laikinj apsaugos priemoni taikymo[1]. Daniausiai vykdymo veiksm atlikimo pagrindu yra vykdomasis ratas, iduotas teismo sprendim, nuosprendi ir nutari pagrindu. 25.4. Antstolis vykdymo procese ir jo teisinis statusas, antstoli galiojimai, j atliekami procesiniai veiksmai, procesins teiss ir pareigos, faktini aplinkybi konstatavimas, procesini dokument teikimas Priklausomai nuo to, kam valstyb yra delegavusi teismo sprendim ir nejurisdikcini akt vykdymo funkcijas skiriami trys priverstinio teismo sprendim vykdymo modeliai: vieas, privatus ir mirus[1]. Vykdymo modelis priverstinio teismo sprendim vykdymo organizavimas, sprendim vykdymo funkcijas perduodant privaiam asmeniui arba valstybs institucijai, pareignui. Vieojo modelio atveju priverstinio sprendim vykdymo funkcijas atlikti pavesta iimtinai valstybs tarnautojams, vykdymo procese atliekant vykdymo veiksmus jokia privati iniciatyva pasireikti negali, t. y. vykdymo proceso alys neturi pasirinkimo teiss atliekant tam tikrus vykdymo veiksmus. Toks igrynintas modelis, kada visus vykdymo veiksmus, net ir nesant iiekotojo iniciatyvos galjo atlikti valstybs tarnautojai teismo antstoliai, teismo vykdytojai, egzistavo buvusioje TSRS. Privataus priverstinio vykdymo modelio atveju sprendim vykdymo funkcijos yra perduotos privatiems asmenims antstoliams. Antstoliui tokiu atveju paprastai suteikiamas laisvo profesines paslaugas teikianio asmens statusas. Btent tokia sistema iuo metu

31
Pranczijos pavyzdiu tvirtinta ir Lietuvoje. Esminiai io modelio bruoai: antstolio profesines paslaugas teikianio asmens, statusas, antstolio turtin atsakomyb prie vykdymo proceso alis ar treiuosius asmenis u vykdymo proceso metu padaryt al, vykdymo veiksm atlikimo ilaid finansavimas vykdymo proceso ali lomis ir kt. Treiojo arba miraus modelio atveju, vykdymo procese priverstinius vykdymo veiksmus pavesta atlikti teismo antstoliams, valstybs tarnautojams, taiau dal vykdymo veiksm gali atlikti ir kiti asmenys paiekos, turto vertinimo bei saugojimo agentros, iiekotojo advokatai ir pan.[2]. Kai kuriose valstybse teismo sprendim vykdymas yra pavestas patiems teismams. Danijoje apygardos teismas be byl nagrinjimo pirmja instancija, atlieka ir administracines funkcijas, veikdamas kaip ems registro tvarkytojas, vykdymo proceso institucija ir kt.[3]. Analogika tradicija, kai teismo sprendimus vykdo pats teismas, susiklost ir Ispanijoje. Pagal Ispanijos Konstitucijos 117.3 straipsn teismin valdia bet kokia forma gyvendinama tik teism ir tribunol, o teismins valdios turin pagal t pat straipsn sudaro ne tik teisingumo vykdymas, bet ir teismo akt vykdymas[4]. Pagal Ispanijos statymus tam tikrus vykdymo veiksmus, pavyzdiui, iiekojim i keisto turto, gali atlikti ir ne teismins institucijos. Toki ne teismini institucij veikla vykdymo procese turi bti priirima teismo, pastarajam tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuojant visus vykdymo veiksmus. Pagrindinis vykdymo proceso dalyvis yra antstolis, kuriam valstyb suteikia vykdomj dokument vykdymo, faktini aplinkybi konstatavimo, dokument perdavimo ir kitas statym nustatytas funkcijas. Pagrindiniai antstolio teisin status reglamentuojantys aktai - LR Antstoli statymas[5] ir LR CPK. Atskirus antstoli veiklos klausimus reglamentuoja ir kiti teiss aktai. Pagal LR CPK 585 straipsnio 1 dal antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turim informacij apie skolininko turtin padt, susipainti su sprendimams vykdyti btinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksm, galini trukdyti vykdyti sprendimus, iskyrus statym nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi bti vykdyti per antstolio nustatyt termin. Antstoliui valdingi galinimai suteikti tik vykdant funkcijas, antstolio reikalavimai, nesusij su sprendim vykdymu, pvz., teikiant tarpininkavimo ar kt. paslaugas, kitiems asmenims privalomi tiek, kiek tai numatyta statymu. Atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis neturi viryti jam suteikt galinim. Asmenims, nevykdantiems antstolio reikalavim teismas gali skirti iki 1000 Lt baud, vykdymo klitims paalinti kviesti policij. U trukdym antstoliui vykdyti teismo sprendim numatyta ir baudiamoji atsakomyb. Pagal LR BK 231 straipsn greta atsakomybs u kitus nusikaltimus ir baudiamuosius nusiengimus teisingumui numatyta baudiamoji atsakomyb ir u trukdym teisjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigno, advokato ar antstolio veiklai. U tokias veikas gali bti taikomi vieieji darbai, bauda, aretas, laisvs apribojimas arba laisvs atmimas. Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstoli veiklos teistumo, kooperacijos ir demokratikumo, taip pat civilinio proceso principais. Antstolis privalo siningai atlikti profesines pareigas, neatskleisti profesins veiklos metu jam paaikjusi asmeninio gyvenimo aplinkybi, saugoti komercines ir kitas statym saugomas paslaptis. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis vis teist priemoni tinkamai apginti iiekotojo interesus, nepaeisdamas kit vykdymo proceso dalyvi teisi bei teist interes. Pagal LR Antstoli statymo 3 straipsnio 2 dal atlikdami savo funkcijas, antstoliai yra nepriklausomi ir savo veikloje vadovaujasi LR Konstitucija, LR tarptautinmis sutartimis, LR Antstoli statymu bei kitais statymais, kitais teiss aktais, Antstoli profesins etikos kodeksu. Pagal LR Antstoli statymo 21 straipsn skiriamos antstolio funkcijos ir kita veikla (antstolio teikiamos paslaugos). Pagal LR Antstoli statymo 21 straipsnio 2 dal antstolis teiss akt nustatyta tvarka gali teikti ias paslaugas: 1) saugoti (administruoti) turt vykdymo procese;2) konstatuoti faktines aplinkybes, perduoti ir teikti dokumentus Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims nesant teismo pavedimo; 3) teisines konsultacijas, iskyrus atstovavim teismuose bei atstovavim santykiuose su treiaisiais asmenimis;4) aukciono tvarka realizuoti keist kilnojamj turt;5) tarpininkauti vykdant turtines prievoles. Visais atvejais antstolio vykdomoje veikloje pirmenyb turi bti teikiama funkcij atlikimui, paslaugas jis gali teikti tik, jei tai netrukdo funkcij atlikimui. Valdingi galinimai utikrinant teisingumo vykdym antstoliui suteikti tik vykdant funkcijas, kurios gyvendinamos procesine forma. Antstolis teikdamas paslaugas toki valding galinim neturi ir veikia tik kaip laisvas profesines paslaugas teikiantis asmuo. Antstoliui vykdymo procese numatyta eil procesini teisi ir pareig. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis vis teist priemoni, kad sprendimas bt kuo greiiau ir realiai vykdytas, ir aktyviai padti alims ginti j teises bei statym saugomus interesus (LR CPK 634 str. 2 d.). Antstolis savo funkcijas atlieka atlygintinai. Pagal LR CPK 610 straipsn visas vykdymo ilaidas apmoka iiekotojas. vykdius sprendim, ios ilaidos iiekomos i skolininko. Atleidimo nuo vykdymo ilaid mokjimo tvark nustato Sprendim vykdymo instrukcija (LR CPK 609 straipsnio 2 dalis ). Vykdydamas savo funkcijas, antstolis turi teis neatlygintinai gauti informacij i Valstybins mokesi inspekcijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo staig, kadastr ir registr bei kit fizini ir juridini asmen, tarp j i bank ir kit kredito bei finans staig reikalingus duomenis, nepaisant j pateikimo formos ir bdo, dokument nuoraus, kompiuterini laikmen duomenis ar j kopijas apie skolininko turt, las, pajamas, ilaidas ir veikl bei kitus duomenis, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti (LR Antstoli statymo 22 straipsnis). Antstolis negali reikalauti pateikti mint informacij, reikaling jo paslaug teikimui. Tam tikrus procesinius vykdymo veiksmus gali atlikti ir antstolio padjjas. Pagal LR Antstoli statymo 30 straipsn antstolio padjjas turi teis antstolio vardu ir jo raytiniu galiojimu perduoti ir teikti dokumentus, atlikti procesinius veiksmus, iskyrus faktini aplinkybi konstatavim, vykdomosios bylos iklim ar sustabdym, vykdomojo dokumento grinim, turto realizavim, iiekot pinigini l paskirstym iiekotojams, vykdymo ilaid skaiiavim. Atlikdamas procesinius vykdymo veiksmus, antstolio padjjas turi nurodyti, kad jis veikia antstolio vardu ir paymti apie tai, kad jis turi tokiems veiksmams atlikti antstolio iduot raytin galiojim. Antstolis vykdydamas teismo sprendimus turi bti nealikas. Iiekotojas, skolininkas turi bti tikri, jog antstolis neturi asmeninio suinteresuotumo konkreioje vykdomojoje byloje ir atlieka vykdymo veiksmus veikdamas tik pagal statym. Antstolio nealikumas aikintinas sistemikai su LR antstoli statymo 3 straipsnyje tvirtintu principu, jog vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis vis teist priemoni tinkamai apginti iiekotojo interesus, nepaeisdamas kit vykdymo

32
proceso dalyvi teisi bei teist interes. Antstolis neturi tapti tik iiekotoju atstovu vykdymo procese. Vykdydamas teismo sprendimus, antstolis turi utikrinti iiekotojo ir skolininko teisi bei teist interes pusiausvyr. Antstolis gali bti nualintas tais paiais pagrindais kaip ir byl nagrinjantis teisjas (LR CPK 65 straipsnis). Esant tokiems pagrindams, antstolis turt nusialinti pats, taiau jam nenusialinus, nualinim ratu (nualinimo pareikimas) gali pareikti iiekotojas arba skolininkas, kiti asmenys antstolio nualinimo teiss neturi. Nualinimas turi bti pareikiamas prie pradedant priverstinio vykdymo veiksmus. Vliau nualinim pareikti leidiama tik tais atvejais, jeigu pareikiantis nualinim asmuo apie pagrind nualinti suino pradjus vykdymo veiksmus (LR CPK 636 straipsnio 2 dalis). Tokiu bdu siekiama ivengti galimo piktnaudiavimo, ypa skolininko, ia teise, be to, taip gyvendinamas proceso operatyvumo ir koncentruotumo principai. Jeigu antstolis nenusialina, nualinimo pareikimas ne vliau kaip kit darbo dien kartu su vykdomja byla perduodamas teisjui, kad sprst nualinimo klausim. Antstolio nualinimo klausim ne vliau kaip per tris darbo dienas turi isprsti antstolio buvimo vietos apylinks teismas. Antstolio nualinimo klausimas gali bti sprendiamas tiek raytinio, tiek odinio proceso tvarka, kvieiant ir iklausant nualinim pareikus asmen, antstol ir kitus vykdymo proceso dalyvius. Teisjas nualinimo klausim isprendia uraydamas rezoliucij nualinimo pareikime. Teismui sprendiant antstolio nualinimo klausim pasireikia teismin prieira, kuria utikrinamas vykdymo proceso teistumas. Siekiant utikrinti vykdymo proceso teistum nualinimo institutas taikomas ir vertjui bei ekspertui. J nualinimo klausimas isprendiamas ta paia tvarka kaip ir antstolio. Jie gali bti nualinami tais paiais pagrindais, kaip ir kitose civilinio proceso stadijose (LR CPK 67 straipsnis). Antstoliui pradjus priverstinio vykdymo veiksmus gali kilti tam tikr neaikum dl procesinio sprendimo vykdymo tvarkos, todl gali bti negalima atlikti vykdymo veiksm arba j atlikimas gali pasunkti. Tokiu atveju jis turi teis kreiptis procesin sprendim primus teism, kad iaikint sprendimo vykdymo tvark. Tok iaikinim vykdo procesin sprendim prims teismas. Procesinio sprendimo iaikinimo instituto tikslas - paalinti visus teismo sprendimo neaikumus, klitis tokio teismo sprendimo vykdymui. Sprendimo iaikinimas negali pakeisti aikinamo sprendimo turinio ir esms, taiau tokiu aikinimu turi bti paalinti visi neaikumai dl tokio sprendimo vykdymo. Sprendimo iaikinimas - vienas i sprendim trkum paalinimo institut. Teismo sprendimo iaikinimas galimas tik iki tokio teismo sprendimo vykdymo (LR CPK 278 straipsnio 2 dalis). Dl teismo sprendim iaikinimo iki vykdymo proceso pradios gali kreiptis dalyvaujantys byloje asmenys arba tai gali atlikti teismas savo iniciatyva (LR CPK 278 straipsnis), o prasidjus vykdymo procesui antstolis (LR CPK 589 straipsnis). Teismo nutarties, kuria iaikintas teismo sprendimas, pagrindu vykdomasis ratas negali bti iduodamas, jos vykdytinumas pasireikia kartu su pagrindinio teismo sprendimo vykdytinumu. LR CPK 589 straipsnio pagrindu negalima kreiptis kilus neaikumams dl kit institucij (ne teismo ) ar pareign iduot vykdomj dokument vykdymo. Pagrindin antstolio atliekam procesini veiksm iraikos forma antstolio patvarkymas.Vykdymo proceso metu ikylanius klausimus antstolis isprendia motyvuotu patvarkymu. Patvarkyme antstolis turi nurodyti patvarkymo suraymo dat, savo vard ir pavard, vykdomosios bylos numer, bylos alis, sprendiamo klausimo esm, motyvus, kodl priimamas vienoks ar kitoks sprendimas. Patvarkymo rezoliucinje dalyje nurodamas priimtas sprendimas ir patvarkymo apskundimo tvarka. Patvarkym antstolis pasirao ir patvirtina antstolio antspaudu. Reikiamais atvejais patvarkyme nurodomi ir kiti duomenys. Visais atvejais patvarkyme turi bti nurodyta antstolio kontoros adresas, konkretus teismas, kuriam gali bti skundiami antstolio veiksmai. Kai kuri patvarkym formos, pvz., patvarkymo aretuoti las, patvarkymo vykdyti vykdomj dokument dl skolos iiekojimo ir kt., yra patvirtintos Sprendim vykdymo instrukcija. Patvarkymo nuora antstolis turi isisti vykdymo proceso alims ir kitiems suinteresuotiems asmenims, jeigu tai numatyta LR CPK (LR CPK 625 str. 3 d., LR CPK 630 str. 2 d., LR CPK 682 str. 1 d., LR CPK 733 str. 1- 2 ir 7 d.) arba, jeigu antstolis pripasta esant reikalinga, ir kitais atvejais. Pagal LR CPK antstolio patvarkymo nuoraai siuniami tokiais atvejais: Faktini aplinkybi konstatavimas. Faktini aplinkybi konstatavimas tai smulkus antstolio objektyviai matom faktini aplinkybi apraymas faktini aplinkybi konstatavimo protokole (LR CPK 635 str. 1 d.). Konstatuojamos faktins aplinkybs papildomai gali bti fiksuojamos vaizdo ar garso raymo priemonmis, apie kuri naudojim paymima faktini aplinkybi konstatavimo protokole. Faktini aplinkybi konstatavimo protokolo forma yra patvirtinta Sprendim vykdymo instrukcija. Laikmenos, kuriose ufiksuotos faktins aplinkybs yra sudedamoji protokolo dalis. Faktini aplinkybi konstatavimo tikslas tiksliai ir objektyviai ufiksuoti tam tikras bylai reikmingas aplinkybes, smulkiai jas apraant. Konstatuodamas faktines aplinkybes antstolis turi vengti vertinim, apibendrinim, savo samprotavim ir pan. Antstolis konstatuoja faktines aplinkybes laikydamasis objektyvumo, nealikumo bei tikslumo princip. LR Antstoli statymo 21 straipsnis antstoliui nustato, jog antstolis vykdo funkcijas ir teikia paslaugas. Viena i galim antstolio paslaug faktini aplinkybi konstatavimas. Priklausomai nuo ar antstolis aplinkybes konstatuoja teismo pavedimu (vykdydamas funkcij), ar kliento praymu teikdamas paslaug, skiriasi protokolo forminimo tvarka. Konstatuoti faktines aplinkybes pagal LR CPK antstolis gali tik teismo pavedimu. iuo atveju jau turi bti prasidjs civilinis procesas. Teikiant paslaugas, faktins aplinkybs gali bti konstatuojamos kliento praymu. iuo atveju civilinis procesas gali bti neprasidjs ir jo gali i viso nebti ateityje. Konstatuodamas faktines aplinkybes teismo pavedimu faktini aplinkybi konstatavimo protokol antstolis ne vliau kaip kit darbo dien po jo suraymo persiunia pavedim davusiam teismui (LR CPK 635 str. 3 d.). Konstatuojant faktines aplinkybes fizini ar juridini asmen praymu, faktini aplinkybi konstatavimo protokolas suraomas dviem egzemplioriais. Vienas i j iduodamas asmeniui, kurio praymu buvo konstatuotos faktins aplinkybs, o antras saugomas antstolio kontoroje. Faktini aplinkybi konstatavimo protokolas elektronine forma, iskyrus vaizdo ar garso raus, ne vliau kaip kit dien nuo suraymo dienos Antstoli informacins sistemos nuostat[6] nustatyta tvarka perduodamas Antstoli informacins sistemos duomen baz. Dl faktini aplinkybi konstatavimo paslaugos antstolius danai kreipiamasi siekiant nustatyti alos padarymo fakt (vandentiekio, kanalizacijos avarijos ir pan.). Faktini aplinkybi konstatavimo protokolas laikomas oficialiu raytiniu rodymu ir turi didesn rodomj gali (LR CPK 197 str. 2 d.). Jame nurodytos aplinkybs pripastamos visikai rodytomis, kol bus paneigtos kitais byloje esaniais rodymais, iskyrus liudytoj parodymus. Draudimas panaudoti liudytoj parodymus netaikomas, jeigu tai prietaraut siningumo, teisingumo ir protingumo principams.

33
Procesini dokument teikimas. Antstoliui yra pavesta ir procesini dokument teikimo funkcija, kai tai daroma teismo pavedimu. Dokument perdavimas ir teikimas fizini ar juridini asmen praymu antstolio teikiama paslauga (LR antstoli statymo 24 str. 2 d.). Teismo pavedimu dokumentai perduodami ir teikiami LR CPK nustatyta tvarka. U tokio teismo pavedimo vykdym Sprendim vykdymo instrukcijoje antstoliui nustatytas 30 Lt u dokumento (dokument) teikim vienam asmeniui atlyginimas. is atlyginimas sumokamas i teismo, duodanio tok pavedim l. Dokument, perduodam ir teikiam kitiems Lietuvos respublikoje esantiems fiziniams ar juridiniams asmenims fizini ar juridini asmen praymu teikimo ir perdavimo tvark nustato Dokument teikimo ir perdavimo tvarka[7]. Antstolio pavedimu dokumentus teikti (perduoti) gali antstolio padjjas. Antstolis negali tikrinti praom teikti dokument turinio ir u j neatsako. Dokumentai asmeniui gali bti teikiami (perduodami): 1) teikiant asmenikai pasiraytinai io asmens (gavjo) gyvenamojoje, darbo ar buveins vietoje (jei teikiama juridiniam asmeniui); 2) siuniant registruotu laiku nurodytu asmens (gavjo) gyvenamosios, darbo, buveins ar kitu adresu; 3) teikiant asmenikai pasiraytinai antstolio (antstoli) kontoroje. Tokiu atveju asmeniui (gavjui) ar jo galiotam atstovui pasiloma atvykti antstolio (antstoli) kontor; 4) kitu bdu, jei is perdavimo (teikimo) bdas utikrina, jog perduodamas dokumentas (visa jame esanti informacija) bus perduotas (taps inomas) gavjui. Atlyginimas u dokument perdavim ir teikim juridini ar fizini asmen praymu nustatomas antstolio ir praanio perduoti ir teikti dokument asmens susitarimu, atsivelgiant praom teikti (perduoti) dokument apimt ir j teikimo (perdavimo) bd. Antstoli procesins veiklos kontrol. Antstolio procesine veikla laikytinos visos antstolio vykdymo procese atliekamos funkcijos. Teismo vykdoma antstolio procesins veiklos kontrol pasireikia antstolio surayt vykdymo proceso dokument patikrinimu ir patvirtinimu. Antstolio procesin veikl kontroliuoja apylinks teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolis, teisjas. Tuo atveju, kai vykdymo veiksmai atliekami keli apylinks teism teritorijose, antstolio procesinius veiksmus kontroliuoja, skundus dl antstolio veiksm nagrinja apylinks teismo, kurio teritorijoje yra pirmin vykdomojo dokumento vykdymo vieta, teisjas. Pirmine vykdymo vieta yra laikoma vykdymo vieta, pagal kuri priimamas vykdyti vykdomasis dokumentas (Sprendim vykdymo instrukcijos 3 punktas). Teisjo nurodymai paalinti vykdymo proceso paeidimus antstoliui yra privalomi ir neskundiami, jeigu LR CPK nenustatyta kitaip. Kai kuriose usienio valstybse (Vokietijoje, Austrijoje, Pranczijoje) teismo sprendimus vykdani subjekt veikl kontroliuoja vykdymo teisjai. Pagal LR Teism statymo 15 straipsnio 2 dal[8] taip pat numatyta galimyb apylinks teism teisjams atlikti vykdymo teisjo funkcijas. Teisj specializacijos nustatymas, suteikiant vykdymo teisjo funkcijas atskiriems apylinki teism teisjams, leist utikrinti veiksming, operatyv ir koncentruot vykdymo procese kylani klausim sprendim, kai toki klausim sprendimas pavestas teismo kompetencijai. Vykdymo procese teismas tvirtina procesinius antstolio veiksmus ir nagrinja tokius antstolio ar kit asmen pareikimus: 1) leidimas tsti pradtus vykdymo veiksmus kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje (LR CPK 591 straipsnis). Antstolis, nordamas tsti vykdymo veiksmus kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje, jeigu tai btina siekiant skmingai vykdyti sprendim, surao motyvuot patvarkym. patvarkym tvirtina apylinks teismo, kuriame yra vykdantis sprendim antstolis, teisjas savo rezoliucija. 2) leidimas eiti skolininko gyvenamsias patalpas, jeigu antstolis jas neleidiamas (LR CPK 615 str. 2 d.). Jei antstolis gyvenamsias patalpas neleidiamas, jis jas turi teis eiti tik pateiks teismo nutart dl leidimo eiti gyvenamsias patalpas. Tokia teismo nutartis nereikalinga, jeigu vykdomas teismo sprendimas dl ikeldinimo i gyvenamj patalp arba keldinimo jas, teismo sprendimai padalyti gyvenamosiose patalpose esant turt, paalinti paeidimus naudotis gyvenamosiomis patalpomis, kiti teismo sprendimai, kuri negalima vykdyti antstoliui nejus gyvenamsias patalpas (LR CPK 615 str. 3 d.). 3) dl teisi permimo vykdymo procese (LR CPK 596 str.); 4) antstolio, vertjo ir eksperto nualinimo klausim sprendimas LR CPK 596, 598 str. nustatyta tvarka; 5) procesinio teismo sprendimo ir jo vykdymo tvarkos iaikinimas (LR CPK 598 str.); 6) skolininko kuratoriaus paskyrimas (LR CPK 601 str.); 7) skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (LR CPK 667 str.); 8) dl skolininko turto administravimo tvarkos nustatymo (LR CPK 744 str.); 9) apribojim, iiekant i fizinio asmens turto taikymo (LR CPK 663 str.); 10) dl reikalavim tenkinimo i valstybs ar savivaldybs biudeto, jeigu valstybs ar savivaldybs mon neturi turto, i kurio galima iiekoti (LR CPK 674 str.); 11) varytini akto (LR CPK 725 str.), turto perdavimo iiekotojui akto (LR CPK 702 str.) bei turto pardavimo skolininko pasilytam pirkjui akto (LR CPK 704 str. 3-4 d.) tvirtinimas; 12) dl vykdymo ilaid iiekojimo i skolininko (LR CPK 611 str.); 13) dl vykdomosios bylos nutraukimo, kai sudaroma taikos sutartis (LR CPK 595 str.0; 14) dl sankcij taikymo. Antstolis atlikdamas vykdymo veiksmus gali susidurti su tam tikromis klitimis, t. y. asmenimis, trukdaniais jam atlikti vykdymo veiksmus. Toks trukdymas gali pasireikti tiek veikimu (kliudymu), tiek neveikimu. Sankcijos gali bti taikomos tiek skolininkui, tiek tretiesiems asmenims (skolininko darbdaviui, asmeniui, atsisakiusiam bti kviestiniu ir kt.). Kalti asmenys u proceso paeidimus gali bti baudiami pinigine bauda arba aretu. Bauda, kurios dydis gali bti nuo 200 iki 2000 lit, antstolio arba vykdymo proceso ali praymu, skiriama u atsisakym vykdyti antstolio reikalavimus, tam tikr duomen nepateikim, teismo sprendimo, pareigojanio atlikti tam tikrus veiksmus arba juos nutraukti, nevykdym ir kt. (LR CPK 585 str. 2 d., 600 str. 6 d., 618 str. 1 d. ir kt.). Vykdymo procese be procesini sankcij, gali bti taikomos ir kitos civilins atsakomybs priemons: atlyginimo u priverstins pravaiktos laik iiekojimas, kai nevykdomas sprendimas grinti darbuotoj darb arba nepakeiiama atleidimo i darbo formuluot, sukliudiusi darbuotojui stoti kit darb, darbo umokesio skirtumo iiekojimas, neteistai perklus darbuotoj kit darb (LR CPK 772 straipsnis). I asmen, sutrukdiusi vykdyti iiekojim gali bti reikalaujama atlyginti nuostolius (LR CPK 617, 619 straipsniai). Ginai dl alos ir nuostoli atlyginimo nagrinjami gino teisenos

34
tvarka. Tam tikrais atvejais gali bti taikoma ir baudiamoji atsakomyb, pavyzdiui, turto saugotojui (administratoriui) u turto ieikvojim, perleidim ar paslpim, taip pat nusikalstam io turto sunaikinim ar sualojim (LR BK[9] 183, 184, 187 ir kt. straipsniai). Antstolio ir kit asmen pareikimai teismui vykdymo procese turi bti inagrinti ne vliau kaip per 7 dienas nuo j gavimo, iskyrus statyme numatytas iimtis. Dl pareikimo apylinks teismas priima nutart, o LR CPK numatytais atvejais vykdymo procese kylantys klausimai isprendiami teisjo rezoliucija. Dl teismo nutarties, kuria isprsti klausimai dl vykdomosios bylos nutraukimo, sprendimo vykdymo ilaid iiekojimo i skolininko, atsakomybs u perduoto saugoti turto praradim, dl baud skyrimo, dl skolininko dalies bendrojoje nuosavybje nustatyto, dl skolininko turto administravimo tvarkos nustatymo, ir kitais LR CPK numatytais atvejais gali bti duodamas atskirasis skundas (LR CPK 593 str. 5 d.). 25.5. Vykdymo proceso dalyviai, alys vykdymo procese, j procesins teiss ir pareigos, taikos sutartis ir teisi permimas vykdymo procese Vykdymo proceso stadijoje buvusios proceso alys iekovas ir atsakovas paprastai tampa iiekotoju ir skolininku. Iiekotojas yra asmuo, kurio naudai iduotas vykdomasis dokumentas (LR CPK 638 str. 1 d.). Skolininkas yra asmuo, kuris privalo atlikti vykdomajame dokumente nurodytus veiksmus arba susilaikyti nuo vykdomajame dokumente nurodyt veiksm atlikimo (LR CPK 642 str.). inoma, galima ir atvirktin situacija, kai buvs atsakovas taps iiekotoju, o iekovas skolininku, pavyzdiui, teismui atmetus iekovo iekin, o atsakovo naudai priteisus i iekovo bylinjimosi ilaidas arba iekin atmetus ir patenkinus atsakovo prieiekin. Iiekotojui ir skolininkui vykdymo procese yra suteikta eil procesini teisi ir pareig. Pagrindins iiekotojo teiss ir pareigos tvirtintos LR CPK 639-640 straipsniuose, skolininko LR CPK 643-644 straipsniuose. Viena i praktini vykdymo proceso problem utikrinti iiekotojo ir skolininko teisi ir pareig pusiausvyr. Todl tvirtinant iiekotojo ir skolininko procesines teises ir pareigas statymo leidjas stengsi ilaikyti j pusiausvyr, nesuteikiant nepagrsto pranaumo nei vienai i ali. Antstolis, prims vykdyti vykdomj dokument, gali ikviesti skolinink ir iiekotoj, iaikinti jiems j teises ir pareigas, iklausyti j pasilymus dl vykdomojo dokumento vykdymo ( LR CPK 654 straipsnis). Pagrindins skolininko ir iiekotojo teiss ir pareigos nurodomos ir raginime vykdyti sprendim ar silyme sumokti skol ir vykdymo ilaidas, kuris siuniamas iiekojimuose iki 200 Lt (Sprendim vykdymo instrukcijos 1-2 priedai). Pagal LR CPK 639 straipsn iiekotojas turi teis: 1) dalyvauti pats ar per savo atstovus atliekant priverstinio vykdymo veiksmus; 2) susipainti su visa vykdomosios bylos mediaga; 3) gauti paymas apie vykdymo eig; 4) sudaryti taikos sutartis; 5) ginyti turto priklausomyb ir jo kainojim; 6) apsksti antstolio veiksmus; 7) reikti praymus, nualinimus; 8) atsisakyti iiekojimo; 9) kitas LR CPK numatytas teises. LR CPK 640 straipsnyje nurodytos pagrindins iiekotojo pareigos vykdymo procese: 1) bendradarbiauti su antstoliu vykdymo proceso metu; 2) domtis vykdymo eiga; 3) nesudaryti klii antstoliui vykdyti sprendim; 4) nedelsdamas ratu praneti antstoliui apie savo gyvenamosios vietos ar buveins pasikeitim; 5) vykdyti kitas LR CPK jam numatytas pareigas. Skolininko pagrindins teiss numatytos LR CPK 642 straipsnyje. Skolininkas turi teis: 1) dalyvauti pats ar per savo atstovus atliekant vykdymo veiksmus; 2) susipainti su visa vykdomosios bylos mediaga, iskyrus dokumentus, su kuriais supaindinimas trukdo vykdyti iiekojim; 3) gauti paymas apie vykdymo eig; 4) ginyti turto priklausomyb ir jo kainojim; 5) apsksti antstolio veiksmus; 6) reikti praymus, nualinimus; 7) sudaryti taikos sutartis; 8) kitas LR CPK numatytas teises. Pagrindins skolininko pareigos tvirtintos LR CPK 644 straipsnyje: 1) nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus; 2) nedelsdamas praneti antstoliui apie savo gyvenamosios vietos ar buveins, darbo vietos pasikeitim; 3) kvieiamas atvykti pas antstol; 4) domtis vykdymo eiga; 5) vykdyti kitas LR CPK numatytas pareigas. Taikos sutartis. Iiekotojas ir skolininkas, kai ir kitose civilinio proceso stadijose, vykdymo procese turi teiss sudaryti taikos sutart. Skolininko ir iiekotojo sudaryta raytin taikos sutartis pateikiama iiekojim vykdaniam antstoliui. Gavs taikos sutart, antstolis sustabdo vykdomosios bylos vykdym ir ne vliau kaip per tris darbo dienas nuo sutarties gavimo perduoda j apylinks teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolis. Teismas toki taikos sutart patvirtina nutartimi, o vykdomj byl nutraukia. Teismo nutartis, kuria patvirtinama taikos sutartis gali bti skundiama atskiruoju skundu. Jeigu taikos sutarties slygos nevykdomos, iiekotojo raytiniu pareikimu teismas priima nutart iduoti vykdomj rat dl taikos sutarties vykdymo. Atkreiptinas dmesys, jog teismas gali atsisakyti patvirtinti taikos sutart, jeigu tai prietarauja imperatyvioms statymo nuostatoms arba vieajam interesui (LR CPK 42 str. 2 d.).

35
Teisi permimas. Materialinje teisje galimi atvejai, kada materialinio teisinio santykio alys dl vairi prieasi (reikalavimo teiss perleidimas, skolos perklimas, juridinio asmens reorganizavimas, fizinio asmens mirtis ir kt.) gali pasikeisti, t. y. vyksta materialini teisi ir pareig permimas. ali pasikeitimas materialiniame teisiniame santykyje nulemia ir ali pasikeitim procese bei jame susiklostaniuose procesiniuose teisiniuose santykiuose. Procesinis teisi permimas tai alies procesini teisi ir pareig, iai aliai pasitraukus i proceso, perjimas kitam asmeniui teisi permjui. Procesinio teisi permimo pagrindas yra teisi permimas materialiojoje teisje. Tokio instituto paskirtis utikrinti proceso koncentruotum. Materialinis ginas tarp ali yra isprstas, teisi permimas nieko nebekeiia[1], todl bt netikslinga procesinio teisi permimo klausim sprsti dar vienoje byloje. Toks teisi permimas gali vykti bet kurioje civilinio proceso stadijoje. Skolininko arba iiekotojo teisi permimo klausim pagal LR CPK 596 str. 1 d. sprendia pirmosios instancijos teismas, kuriame inagrinta byla, o jeigu vykdymas atliekamas ne teismo iduoto vykdomojo dokumento pagrindu, procesini teisi permimo klausim isprendia vykdymo vietos apylinks teismas. Tam btina taikyti materialins teiss, kurios pagrindu susiklost ginijami materialiniai teisiniai santykiai, normas. Danai nra aiku, ar apskritai galimas materialini teisi permimas, jei galimas tai kokia apimtimi jos perimamos ir pan. Kadangi i veikla susijusi su teiss taikymu, tai turi sprsti teismas. Klausim dl teisi permimo teismas sprendia nutartimi teismo posdyje kviesdamas suinteresuotus asmenis. Teismo nutartis gali bti skundiama atskiruoju skundu. Teisi permimas galimas tik pagal tuos vykdomuosius dokumentus, kai tok teisi permim numato materialins teiss normos. Paprastai negalimas toki teisi ir pareig permimas, kurios neatsiejamai susijusios su j turtoju. Pagal LR CK 6.102 str. draudiama perleisti tok reikalavim, kurio atvilgiu negalimas iiekojimas; draudiama perleisti reikalavim teisjui, prokurorui ar advokatui, kurie dl io reikalavimo ikeltoje byloje atlieka savo tarnybines pareigas; draudiama perleisti reikalavim, kuris neatsiejamai susijs su kreditoriaus asmeniu (reikalavim ilaikyti, reikalavim atlyginti al, padaryt dl sveikatos sualojimo ar gyvybs atmimo ir t. t.). Visi veiksmai, kurie buvo atlikti vykdomojoje byloje iki teisi permjo stojimo byl jam (teisi ar pareig permjui) privalomi tiek, kiek jie bt privalomi teises arba pareigas perleidusiam asmeniui. Antstolis privalo sustabdyti vykdomj byl skolininkui ar iiekotojui mirus, taip pat reorganizavus ar likvidavus juridin asmen, kuris yra skolininkas ar iiekotojas, jeigu atsivelgiant teisinius santykius yra galimas teisi ir pareig permimas (LR CPK 626 str. 1 p.). Vykdomoji byla turi bti atnaujinta siteisjus teismo nutariai, kuria nustatytas teisi ar pareig permjas. Vykdymo procese, kaip ir kitose civilinio proceso stadijose galioja valstybins klabos principas. Asmenims, nemokantiems valstybins kalbos, garantuojama teis naudotis vertjo paslaugomis. Jeigu vykdymo proceso alys nemoka lietuvi kalbos, j raytiniu praymu antstolis kvieia vertj , kad is dalyvaut atliekant vykdymo veiksmus (LR CPK 597 str.). Vykdymo procese antstolio patvarkymu turto vertei nustatyti gali bti skiriamas ekspertas. Turto vertei nustatyti kaip ekspertas kvieiamas turto vertintojas, atitinkantis LR turto ir verslo vertinimo pagrind statyme nustatytus reikalavimus (Sprendim vykdymo instrukcijos 9 p.). Vertjas ir ekspertas vykdymo procese gali bti nualinti ta paia tvarka, kaip ir antstolis. Vertjas ir ekspertas turi nusialinti, kai yra LR CPK 67 str. numatyti pagrindai. Vertjui ir ekspertui pareikto nualinimo klausim isprendia antstolis savo patvarkymu. Toks antstolio patvarkymas neskundiamas. Jeigu antstolis su vertjui ar ekspertui pareiktu nualinimu nesutinka, jis i asmen nualinimo klausim nedelsdamas perduoda sprsti apylinks teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolis. Skundas isprendiamas teisjo rezoliucija (LR CPK 598 str. 5 d.). Paprastai aretuot turt saugo asmuo, pas kur t turt aretavo. Taiau prireikus aretuotas skolininko turtas gali bti perduotas saugoti arba administruoti kitam asmeniui - turto saugotojui (administratoriui). Apie tokio asmens paskyrim paymima turto areto akte (LR CPK 678 str. 1 d. 11 p.). Turt gali saugoti ir pats antstolis arba iiekotojas. Bylose dl nusikalstama veika padarytos alos atlyginimo skolininkas ar jo giminaiiai gali bti skiriami aretuoto turto saugotojais tik iimtiniais atvejais (LR CPK 683 str. 2 d.). Turto saugotojas perduotu saugoti turtu gali naudotis, jeigu toks naudojimasis nesukelia turto sunaikinimo arba nuo to nesumaja turto vert. Saugotojui, iskyrus skolinink ir jo giminaiius, u saugojim yra mokamas atlyginimas. Turto saugotojui atlyginamos faktikai turtos saugojimo ilaidos, kartu atsivelgiant jo gaut naud. Aretuoto turto administravimas vykdomas pagal LR civilinio kodekso ketvirtosios knygos XIV skyriaus taisykles. Turto saugotojas (administratorius) u perduoto saugoti (administruoti) turto ieikvojim, perleidim ar paslpim, taip pat nusikalstam io turto sunaikinim ar sualojim baudiamas statym nustatyta tvarka. U perduoto saugoti (administruoti turto praradim, trkum ar sualojim al atlygina saugotojas statym nustatyta tvarka (LR CPK 619 str.). LR CPK 600 straipsnis nustato kviestini dalyvavimo vykdymo procese tvark. Kviestinis nra savarankikas vykdymo proceso dalyvis, jis vykdymo procese atlieka pagalbines funkcijas. Kviestini dalyvavimo tikslas padti neginijamai ufiksuoti ir patvirtinti tai, kas atliekama vykdant sprendim, kad vliau dl vykdymo veiksm atlikimo fakto, j turinio nebt gin[2]. Kviestinis gali bti kvieiamas atliekant bet kok vykdymo proceso veiksm. Kviestin antstolis, skolininkas ar iiekotojas gali kviesti odiu. Antstolis apie kviestinio dalyvavim paymi suraant dokument apie atliekam procesin veiksm (turto areto, ikeldinimo akte ir kt.). Antstolio kvieiam kviestini skaiius neribojamas, o vykdymo proceso alys turi teis kvieti ne daugiau kaip po vien kviestin (LR CPK 600 str. 2 d.). Kviesti atliekant vykdymo veiksmus kviestin yra antstolio teis, o ne pareiga. Kviestinio dalyvavimas btinas, jeigu atliekant vykdymo veiksmus skolininko bst patenkama skolininkui ar jo eimos nariams nedalyvaujant arba prie i asmen vali. iuo atveju antstolis kvieia ne maiau kaip du kviestinius. Kviestinis privalo pasirayti vykdymo atlikimo metu antstolio surayt procesin dokument. Kviestiniais negali bti nepilnameiai ir neveiksns asmenys. Taip pat kviestiniais negali bti asmenys, suinteresuoti vykdomosios bylos baigtimi. Tokiais asmenimis laikomi skolininko, iiekotojo giminaiiai, pavalds asmenys ir pan. Tokais ribojimais siekiama utikrinti kviestinio nealikum. Kviestiniais negali bti kvieiami ir kiti antstoliai ar antstoli kontor darbuotojai, kadangi jie taip pat laikomi suinteresuotais vykdomosios bylos baigtimi. Bti kviestiniu yra kiekvieno asmens pareiga. Todl asmuo, antstolio pakviestas bti kviestiniu, be svarbi prieasi atsisakyti atlikti kviestinio pareigas negali. U nepagrst atsisakym bti kviestiniu asmeniui teismas turi teis skirti iki dviej imt lit dydio pinigin baud LR CPK 616 straipsnio nustatyta tvarka. 25.6. Bendrosios vykdymo veiksm atlikimo taisykls, vykdymo vieta, laikas, terminai ir vykdymo ilaidos Vykdymo veiksmai gali bti atliekami tik vykdomojo dokumento pagrindu. Paprastai teismo sprendimai vykdomi tik jiems siteisjus, iskyrus skubaus vykdymo atvejus. Vykdymo vieta nustatoma pagal skolininko fizinio asmens gyvenamj viet, jo turto

36
buvimo viet arba jo darbo viet, pagal skolininko juridinio asmens buveins arba jo turto buvimo viet. Vykdomasis dokumentas vykdyti turi bti pateiktas antstoliui, kurio aptarnaujamoje teritorijoje yra vykdymo vieta. Antstolis vykdymo veiksmus gali atlikti tik antstolio aptarnaujamoje teritorijoje. Pagal LR Antstoli statymo 26 straipsnio 1 dal antstolio veiklos teritorija sutampa su vieno ar keli apylinks teism veiklos teritorija. Antstolio veiklos teritorij nustato teisingumo ministras. Vienoje veiklos teritorijoje gali dirbti keli antstoliai. Antstolis atlikti vykdymo veiksmus kito antstolio veiklos teritorijoje turi teis tik iimtiniais atvejais. Tokius atvejus nustato LR CPK 591 straipsnis. Pagal LR CPK 590 straipsnio 5 dal apygardos teismo pirmininkas iiekotojo praymu gali bet kur sprendim pavesti vykdyti kuriam nors kitam apygardos teritorijoje esaniam antstoliui. Antstolio veiklos teritorijos rib paeidimas ir procesini antstolio veiksm atlikimas ne jo aptarnaujamoje teritorijoje gali bti pagrindas iuos veiksmus pripainti neteistas. Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktikoje[1] nustatant antstolio veiksm, atlikt kito antstolio veiklos teritorijoje, teistum, paymimas sisteminis LR CPK 590 ir 591 straipsniuose nustatyt norm ryys. LR CPK 590 straipsnyje tvirtinta bendra taisykl, kad antstolis vykdo procesinius veiksmus jam teiss akt nustatyta tvarka priskirtoje aptarnauti teritorijoje, o LR CPK 591 straipsnyje reglamentuojama iimtin situacija, kai antstolis vykdymo veiksmus gali atlikti kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje; visos LR CPK 591 straipsnio normos savo ruotu yra tarp savs susijusios, viena kit papildanios, todl aikintinos ir taikytinos sistemikai, turint galvoje, kad: 1) antstolis tik savo aptarnaujamoje teritorijoje pradtus veiksmus gali tsti kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje; 2) tai antstoliui leidiama tik tuo atveju, jeigu tai btina siekiant skmingai vykdyti sprendim; 3) antstolio motyvuot patvarkym dl vykdymo veiksm atlikimo kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje turi patvirtinti apylinks teismo, vykdanio antstolio procesins veiklos kontrol, teisjas; 4) tik vienu atveju kai yra realus pavojus, kad iiekomas turtas gali bti paslptas antstolis gali savo aptarnaujamoje teritorijoje pradtus vykdymo veiksmus be teisjo leidimo tsti kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje aretuoti turt ir paskirti jo saugotoj; iuo atveju apie atliktus veiksmus antstolis ratu pranea teisjui ne vliau kaip kit dien. Vien is esminis statymo reikalavim (pastaba dl vykdymo vietos) paeidimas buvo pakankamas pagrindas pripainti antstolio veiksmus neteistais. Kita ne maiau svarbi aplinkyb vykdymo veiksm atlikimo laikas. Pagal LR CPK 592 straipsn antstolis vykdymo veiksmus atlieka darbo dienomis ne anksiau kaip nuo etos valandos ir ne vliau kaip iki dvideimt antros valandos. Vykdyti sprendimus nakties metu ar ne darbo dienomis leidiama tik neatidliotinais atvejais, kai skubiai nevykdius sprendimo, vliau sprendim vykdyti gali bti sunkiau ar visai nemanoma. Aplinkybi, dl kuri sprendimo vykdymas gali pasunkti ar tapti visai nemanomu sraas nepateikiamas, tai sprsti palikta antstolio nuoirai. Vokietijoje nakties laiku pripastamas paros laikas, kuris tsiasi nuo dvideimt pirmos valandos iki etos valandos (ZPO 758a (4)), Austrijoje nuo dvideimt antros valandos iki etos valandos[2]. Tokiu metu teismo vykdytojui Vokietijoje draudiama vykdymo veiksmus atlikti skolininko bute[3] be specialios teismo nutarties. Austrijoje vykdymo veiksmus nakties metu ar nedarbo dienomis vykdytojas gali atlikti tik tais atvejais, kai btina atlikti skubius vykdymo veiksmus ir vykdymo tikslas nebus pasiektas kitu bdu arba tais atvejais, kai vykdymo veiksm atlikimas dienos metu nedav joki rezultat. Pagal LR CPK 606 str. 2 d. vykdomieji ratai pagal teismo sprendimus gali bti pateikti vykdyti per deimt met nuo teismo sprendimo siteisjimo. Terminus, per kuriuos gali bti pateikti vykdyti kit pareign ar institucij nutarimai, nustato atitinkami statymai. Iiekotojui praleidus vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties termin vykdomasis procesas negali prasidti. Senaties termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti siejamas su tam tikro stabilumo utikrinimu teisiniuose santykiuose. Jei iiekotojas per statymo nustatyt termin nepateikia vykdomojo dokumento vykdyti, valstyb irgi nra suinteresuota laikyti skolinink neapibrtoje grsms bklje. Pagal LR CPK 606 straipsn galime iskirti sutrumpint ir bendrj vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties termin. Sutrumpintas vieno mnesio senaties terminas taikomas vykdomiesiems dokumentams dl grinimo darb, bendrasis senaties terminas deimt met taikomas visiems kitiems vykdomiesiems ratams, iduotiems pagal teismo sprendimus. Senaties termino eiga taikant sutrumpint vieno mnesio termin prasideda nuo pirmos dienos po sprendimo primimo, taikant bendrj senaties termin nuo teismo sprendimo siteisjimo, o skubaus vykdymo atveju is terminas skaiiuojamas nuo pirmos dienos po sprendimo primimo. Vykdomieji dokumentai dl periodini imok iiekojimo galioja per vis laikotarp, kuriam priteistos imokos, o vykdymo senaties terminas prasideda nuo kiekvienos imokos termino pasibaigimo dienos. Senaties termino vykdomajam dokumentui pateikti eiga nutraukiama pateikiant vykdomj dokument vykdyti. Senaties terminas taip pat nutraukiamas tuo atveju, kai skolininkas i dalies vykdo teismo sprendim. Po senaties termino nutraukimo senatis prasideda i naujo, o laikas, prajs iki nutraukimo, nauj senaties termin neskaiiuojamas. Vykdomosios bylos sustabdymo atveju (LR CPK 626 627 str.) vykdymo senaties termino eiga sustabdoma iki vykdomosios bylos atnaujinimo (LR CPK 76 str.). Vykdomj dokument, pagal kur visikai ar i dalies neiiekota, grinus iiekotojui, naujas senaties terminas pradedamas skaiiuoti nuo tokio dokumento grinimo dienos. Dl svarbi prieasi praleistas senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti gali bti atnaujinamas teismo nutartimi. Sujus vykdymo senaties terminui tokio vykdomojo dokumento pagrindu vykdymo teisiniai santykiai nebegali atsirasti. Tokiu atveju ir teismo sprendimas, kurio pagrindu buvo iduotas vykdomasis ratas, nebetenka ir vykdytinumo savybs, nes tokio sprendimo vykdymas nebegali bti utikrintas prievarta. Vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties termin reikia skirti nuo iekinio senaties termino, nes skiriasi i termin sukeliamos teisins pasekms, be to, vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties termino taikymas nesiejamas su skolininko valios ireikimu (praymu taikyti senaties termin). Prie ilaid, susijusi su bylos nagrinjimu, pagal LR CPK 88 str. 1 d. 4 p. priskiriamos ir ilaidos, susijusios su teismo sprendimo vykdymu. vykdius institucin antstoli sistemos reform, buvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kur visas vykdymo ilaidas dengia teismo sprendimo vykdymu suinteresuotos alys. Vykdymo veiksmai atliekami po to, kai iiekotojas apmoka j atlikim, iskyrus atvejus, kai iiekotojo ir antstolio susitarimu pagal Sprendim vykdymo instrukcij apmokjimas u vykdymo veiksm atlikim buvo atidtas ar iiekotojas buvo atleistas nuo vykdymo ilaid sumokjimo. Pagal LR CPK 610 str. vykdius sprendim, vykdymo ilaidos iiekomos i skolininko. vykdius sprendim, dl vykdymo ilaid iiekojimo antstolis nusiunia skolininkui ratik silym, kuriame nurodo ilaid dyd ir pasilo per nustatyt termin t sum pervesti antstolio depozitin sskait. Jeigu skolininkas i sum neperveda, antstolis pareikimu, nurodydamas apskaiiuotas iiekotinas sumas, kreipiasi

37
antstolio buvimo vietos apylinks teism praydamas tas sumas priteisti. Vykdymo ialios antstoliui priteisiamos teismo nutartimi, kuri gali bti skundiama atskiruoju skundu. Pagal LR CPK 609 straipsnio 1 dal vykdymo ilaidas sudaro: 1) ilaidos, susijusios su turto apira, aretu, kainojimu, perveimu, saugojimu ir realizavimu;2) atlyginimas ekspertams, vertjams ir kitiems asmenims, dalyvaujantiems vykdymo procese;3) ryi ilaidos;4) skolininko, jo turto arba vaiko paiekos ilaidos;5) antstolio kelions ir komandiruots ilaidos;6) ilaidos skelbimams visuomens informavimo priemonse, internete;7) ilaidos, susijusios su kuratoriaus paskyrimu;8) kitos su sprendim vykdymu susijusios ar LR CPK nustatyta tvarka atliekam veiksm atlikimo ilaidos. Vykdymo ilaid dyd, apmokjimo ir atleidimo nuo tvark nustato Sprendim vykdymo instrukcija. Pagal Sprendim vykdymo instrukcijos 34 punkt vykdymo ilaidos skirstomos : 1. bendrsias vykdymo ilaidas;2. vykdymo ilaidas, susijusias su atskir vykdymo veiksm atlikimu. 3. atlyginim antstoliui u vykdomojo dokumento (jo dalies) vykdym. Konkrets i vykdymo ilaid dydiai nustatyti Sprendim vykdymo instrukcijoje. Bendrj vykdymo ilaid dydis priklauso nuo iiekotinos sumos (vykdant piniginius ieikvojimus) ir vykdomojo dokumento kategorijos (daikt perdavimo, dl ikeldinimo, dl keldinimo ir kt.). Vykdymo ilaidos, susijusios su atskir vykdymo veiksm atlikimu, Sprendim vykdymo instrukcijoje yra nustatytos pagal konkreius kainius u veiksmo atlikim (kopijos, paymos, turto varytini vykdymas ir kt.). Nustatant atlyginim antstoliui u vykdomojo dokumento vykdym naudojami keli tokio atlyginimo nustatymo kriterijai: procentin iraika nuo iiekomos sumos ir minimalus antstolio atlyginimo dydis. Tuo atveju, jeigu buvo iiekota dalis iiekotinos sumos ir antstolio atlyginimas nustatomas pagal Sprendim vykdymo instrukcijoje nurodyt minimal atlyginim, antstolio atlyginimo dydis nustatomas proporcingai minimalaus atlyginimo dydiui pagal iiekotinos ir realiai iiekotos sumos santyk remiantis instrukcijoje nurodyt specialia formule. Teismo ir antstolio vykdymo procese priimami procesiniai dokumentai ir j teikimas. Teismas, vykdymo procese kylanius klausimus isprendia nutartimi ar rezoliucija. Procesinius klausimus rezoliucija teisjas gali isprsti tik LR CPK numatytais atvejais (LR CPK 290 str. 5 d.). teisjo rezoliucija neskundiama. Teismo vykdymo procese priimta nutartis skundiama atskiruoju skundu LR CPK 593 str. 5 d. ir kitais numatytais atvejais. Nutarties nuoraas isiuniamas posdyje nedalyvavusiems suinteresuotiems asmenims (LR CPK 593 str. 4 d.). Vykdymo proceso metu ikylanius klausimus antstolis isprendia motyvuotu patvarkymu. LR CPK nustatytais atvejais antstolis savo patvarkymus, jeigu yra galimyb, i karto teikia suinteresuotiems asmenims arba jiems isiunia registruotu laiku ne vliau kaip kit darbo dien (LR CPK 605 str.). Vykdymo procese procesiniai dokumentai, siuniami registruotu laiku vykdymo proceso dalyviams, laikomi teiktais prajus penkioms dienoms nuo isiuntimo dienos, iskyrus tuos atvejus, kai raginimas vykdyti sprendim spaudoje. Tais atvejais, kai neinoma skolininko buvimo vieta, skolininkas slapstosi ar dl kit objektyvi prieasi teikti jam raginim vykdyti sprendim negalima, iiekotojo praymu ir jo lomis raginimas vykdyti sprendim skelbimas vykdymo veiksm atlikimo vietos laikratyje. Raginimo paskelbimo diena laikoma raginimo teikimo diena (LR CPK 660 str.). Atstovavimas vykdymo procese. Skolinink ir iiekotoj vykdymo procese gali atstovauti j atstovai. Atstovavimas vykdymo procese skiriasi nuo atstovavimo kitose civilinio proceso stadijose. CPK 599 straipsnis nustato subjektus, kurie gali bti skolininko ir iiekotojo atstovais pagal pavedim vykdymo procese ir reikalavimus, keliamus j galinim formai. Asmenys gali dalyvauti vykdymo procese patys, arba per savo atstovus. Taiau iuo atveju atstovavimas turi ypatum. Negali bti atstovaujamas skolininkas, kuris sprendim turi vykdyti asmenikai, pavyzdiai atsiprayti. Skolinink ir iiekotoj gali atstovauti bet kuris fizinis asmuo. Skirtingai nei atstovavimui ankstesnse proceso stadijose, atstovams vykdymo procese nekeliami nei isilavinimo reikalavimai, nei reikalavimai bti advokatais, j padjjais. Atstov galinimai vykdymo procese patvirtinami iais dokumentais: 1) advokato arba advokato padjjo teiss ir pareigos bei j mastas patvirtinami raytine su klientu sudaryta sutartimi ar jos irau; 2) tais atvejais, kai juridinio asmens vardu veikia jo organas arba dalyvis, pateikiami steigimo dokumentai, bendrovs statai, individualios mons nuostatai ir pan. bei asmens irinkim ar paskyrim patvirtinantis dokumentas. Kit juridinio asmens atstov pagal pavedim teiss turi bti ireiktos statym nustatyta tvarka iduotame ir formintame galiojime arba atstovavimo sutartyje (jos irae); 3) fizini asmen iduodami galiojimai patvirtinami notarine arba notariniam patvirtinimui prilyginta tvarka. Atstovai vykdymo procese visus veiksmus atlieka atstovaujamojo vardu ir jo pavedimu. Atstovo galinimai turi bti aptarti galiojime, atstovavimo sutartyje. galiojimas atstovauti teisme suteikia asmeniui teis atlikti visus veiksmus atstovaujamojo vardu vykdomojoje byloje, iskyrus sudaryti taikos sutart, pergalioti, gauti vykdomj rat ir pateikti j vykdymui, gauti turt (LR CPK 59 straipsnis ). ie galinimai privalo specialiai bti aptarti galiojime. Specialiai aptarti teiss sudaryti taikos sutart, pergalioti, gauti vykdomj rat ir pateikti j vykdymui, gauti turt nebtina juridini asmen organams ar dalyviams, veikiantiems pagal statymus ar steigimo dokumentus, jiems suteiktas teises ir pareigas, nes tokiu atveju pripastama, jog veikia pats juridinis asmuo. statyminiai atstovai gali pavesti juos atstovauti kitiems asmenims. Valstybei teisme atstovauja Vyriausyb, statym numatytais atvejais - Vyriausybs galiota arba kita institucija. Valstybei teisme taip pat gali atstovauti atstovai pagal pavedim (LR CPK 51 str. 4 d.). Tokia paia tvarka valstyb atstovaujama ir vykdymo procese. Pinigini iiekojim bylose valstyb atstovauja Valstybin mokesi inspekcija. Pagal LR CPK 60 straipsn atstovais negali bti teisjai, iskyrus atvejus, kai jie yra atstovai pagal statym, prokurorai, iskyrus atvejus, kai jie yra atstovai pagal statym arba byloje dalyvauja kaip prokuratros galiotiniai, asmenys, kuriems nustatyta globa ar rpyba ir asmenys, kuriems toki teis riboja statymai. Atliekant vykdymo veiksmus paprastai pats skolininkas gina savo teises. Kai skolininko buvimo vieta neinoma, jam negalima praneti apie pradt priverstin iiekojim, jis pats savo teisi ginti neturi galimybs. Tais atvejais, kai skolininko buvimo vieta neinoma, taiau yra skolininko turto, iiekotojas turi teis prayti vykdymo vietos apylinks teism paskirti skolininko kuratori.

38
Iiekotojas raytin praym skirti skolininko kuratori turi paduoti antstoliui, o is ne vliau kaip per tris dienas praym su vykdomja byla perduoda apylinks teismui, kurio veiklos teritorijoje atliekami vykdymo veiksmai (LR CPK 601 str.). Skolininko kuratorius turi tokias paias procesines teises kaip ir skolininkas, iskyrus teis turti atstov. 25.7. Priverstinio vykdymo priemons Skolininkui antstolis raginimu pranea apie tai, kad yra pateiktas vykdomasis dokumentas ir kad, jei iame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatyt termin nebus vykdyti, bus pradta priverstinio vykdymo procedra. Skolininko savanorikai nevykdanio teismo sprendimo atvilgiu taikomos priverstinio vykdymo priemons. Tokios priemons pradedamos taikyti ne vliau kaip per deimt dien nuo tos dienos, kuri pasibaig terminas vykdyti sprendim. Priverstinio vykdymo priemons yra (LR CPK 624 str. 2 d.): 1) iiekojimas i skolininko l ir turto ar turtini teisi; 2) iiekojimas i skolininko turto ir pinig sum, esani pas kitus asmenis; 3) udraudimas kitiems asmenims perduoti skolininkui pinigus, turt ar vykdyti skolininkui kitas prievoles; 4) dokument, patvirtinani skolininko teises, pamimas; 5) iiekojimas i skolininko darbo umokesio, pensijos, stipendijos ar kit jo pajam; 6) tam tikr teismo sprendime nurodyt daikt pamimas i skolininko ir perdavimas iiekotojui; 7) skolininko turto administravimas ir i to gaut pajam panaudojimas iiekojimui padengti; 8) skolininko pareigojimas atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo j susilaikyti; 9) prieprieini iiekotin sum tarpusavio skaitymas; 10) kitos statym numatytos priemons. Antstolis, priverstinai vykdantis teismo sprendim, turi teis vienu metu taikyti kelias priverstinio vykdymo priemones. 25.8. Vykdymo veiksm sustabdymas ir atidjimas, vykdomj dokument grinimas iiekotojui, vykdomosios bylos nutraukimas Vykdomj dokument vykdantis antstolis LR CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvi praymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidti, vykdomj byl sustabdyti ar vykdomj dokument grinti iiekotojui. Toks antstolio patvarkymas turi bti priimtas nedelsiant po to, kai paaikja aplinkybs, dl kuri vykdymo veiksmai atidedami, vykdomoji byla sustabdoma ar vykdomasis dokumentas grinamas (LR CPK 625 str. 2 d.). Tokio patvarkymo nuoraas isiuniamas vykdymo proceso alims. Priklausomai nuo aplinkybi, sudarani vykdomosios ylos sustabdymo pagrind, skiriamas privalomas ir fakultatyvusis vykdomosios bylos sustabdymas. Privalomojo bylos sustabdymo pagrindai tvirtinti LR CPK 626 straipsnyje. Antstolis privalo sustabdyti vykdomj byl iais atvejais: 1) skolininkui ar iiekotojui mirus, taip pat reorganizavus ar likvidavus juridin asmen, kuris yra skolininkas ar iiekotojas, jeigu atsivelgiant teisinius santykius yra galimas teisi ir pareig permimas; 2) skolininkui netekus veiksnumo; 3) iklus skolininkui bankroto byl, iskyrus neturtinio pobdio bylas. iuo atveju vykdomasis dokumentas persiuniamas bankroto byl iklusiam teismui; 4) kai Lietuvos Respublikos statym nustatyta tvarka fiziniam ar juridiniam asmeniui laikinai apribojamos nuosavybs teiss ar aretuojamas turtas, jeigu ios teiss apribojamos ar turtas aretuojamas Baudiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka arba siekiant utikrinti pirmesns nei iiekotojas eils kreditoriaus reikalavimus; 5) kai skolininkui komerciniam bankui Lietuvos bankas paskiria laikinj administratori; 6) kai kaito turtojas neprisijungia prie iiekojimo, jeigu iiekoma i keisto turto; 7) gavs iiekotojo ir skolininko sudaryt taikos sutart;8) kai atnaujinamas terminas apeliaciniam skundui paduoti, jeigu pagrindas vykdomajam ratui iduoti buvo apskstasis sprendimas (iskyrus skubiai vykdytinus sprendimus). LR CPK 626 straipsnyje nustatytas privalomojo vykdomosios bylos sustabdymo pagrind sraas nra isamus. Antstolis turi sustabdyti vykdomj byl ir kitais statymuose nustatytais pagrindais (pvz., teismui atidjus ar idsius sprendimo vykdym (LR CPK 284 str. 1 d.), sustabdius kasacine tvarka skundiamo sprendimo vykdym (LR CPK 363 str.), sustabdius ar nutarties vykdym iki bus inagrinta byla dl proceso atnaujinimo (LR CPK 372 str. 2 d.) ir kt. Antstolis gali visikai ar i dalies sustabdyti vykdomj byl arba atidti vykdymo veiksmus iais atvejais: 1) kai ratu prao iiekotojas; 2) skolininkui sunkiai susirgus, jeigu liga nra chronika, - gavs dokument i gydymo staigos; 3) kai skolininkas gydosi ligoninje; 4) kai paskelbta skolininko paieka (LR CPK 620 str.); 5) kai yra ikeldinimo byla, jei skolininkas ar jo eimos narys suserga, - gavs dokument i gydymo staigos, jeigu liga ne chronika; 6) teismui ireikalavus vykdomj byl. Vykdomoji byla sustabdoma, kol po skolininko (iiekotojo) mirties ar juridinio asmens reorganizavimo (likvidavimo) atsiras jo teisi permjas, neveiksniam asmeniui bus paskirtas globjas arba inyks kitos aplinkybs, dl kuri vykdomoji byla buvo sustabdyta. Vykdomoji byla atnaujinama iiekotojo ar skolininko pareikimu arba antstolio iniciatyva. Sustabdius vykdomj byl, jokie vykdymo veiksmai neatliekami. Antstolis gali imtis tik priemoni skolininko turtui surasti bei aretuoti. Vykdomoji byla pagal LR CPK 632 straipsn laikoma baigta: 1) visikai vykdius vykdomj dokument; 2) nustatyta tvarka grinus vykdomj dokument iiekotojui; 3) nutraukus vykdomj byl; 4) persiuntus vykdomj dokument vykdyti kitam antstoliui;

39
5) vykdomj dokument isiuntus iskaitoms padaryti skolininko darboviet, mokymo staig, socialinio draudimo staig ir kt.; 6) persiuntus vykdomj dokument bankroto byl nagrinjaniam teismui. Nuo vykdomosios bylos ubaigimo pagrindo skiriasi tokiu ubaigimu sukeliami teisiniai padariniai. Vykdomj dokument grinimas iiekotojui per statym nustatyt termin netrukdo i naujo pateikti dokument vykdyti. Vykdomasis dokumentas pakartotinai gali bti pateiktas vykdyti ne anksiau kaip prajus trims mnesiams po jo grinimo iiekotojui, iskyrus tam tikras iimtis (LR CPK 631 straipsnio 3 dalis). Visikai kitas teisines pasekmes sukelia vykdomosios bylos nutraukimas. Nutraukta vykdomoji byla negali bti pradedama i naujo. Vykdomosios bylos nutraukimo pagrind baigtinis sraas tvirtintas LR CPK 629 straipsnio 1 dalyje. Vykdomoji byla nutraukiama: 1) jeigu iiekotojas atsisak iiekojimo; 2) jeigu iiekotojas ir skolininkas sudar taikos sutart; 3) jeigu mirus asmeniui, kuris buvo iiekotojas arba skolininkas, reikalavimas arba pareiga negali pereiti mirusiojo asmens teisi permjui; 4) jeigu iam iiekojimui pasibaig statym nustatytas iiekojimo senaties terminas; 5) jeigu panaikinti vykdomieji dokumentai, kurie buvo vykdymo pagrindas; 6) reorganizavus ar likvidavus juridin asmen, jeigu negalimas teisi ir pareig permimas; 7) jeigu skolininkas ir iiekotojas yra tas pats asmuo; 8) jeigu iiekotojas ir skolininkas sudar skolos padengimo sutart; 9) jeigu vykdomasis dokumentas neteistai priimtas vykdyti; 10) jeigu iiekotojas atsisak priimti paimtus i skolininko tam tikrus daiktus, nurodytus teismo sprendime. Pagal LR CPK 630 straipsnio 1 dal vykdomj byl nutraukia antstolis savo patvarkymu, iskyrus tuos atvejus, kai vykdomoji byla nutraukiama dl taikos sutarties sudarymo. Tok antstolio patvarkym tvirtina teisjas rezoliucija. Patvarkymo dl vykdomosios bylos nutraukimo nuora antstolis isiunia vykdymo proceso alims (LR CPK 630 str. 2 d.). Vykdomj byl nutraukus, visos vykdymo priemons, kuri msi antstolis, antstolio patvarkymu panaikinamos. Jeigu skolininko turtas buvo aretuotas teismo nutartimi, apie vykdomosios bylos nutraukim ir btinum panaikinti turto aret antstolis savo patvarkymu pranea turt aretavusiam teismui. Nutraukta vykdomoji byla negali bti pradedama i naujo. Nutraukus vykdomj byl, vykdomasis dokumentas su atitinkama antstolio yma grinamas j idavusiai institucijai. 25.9. Vykdomj rat idavimo tvarka, vykdomj dokument pateikimo ir primimo vykdyti tvarka, raginimas vykdyti sprendim Vykdytinam sprendimui siteisjus, iiekotojui pagal raytin pareikim pirmosios instancijos teismas iduoda vykdomj rat. Tais atvejais, kai konfiskuojamas turtas arba kai iiekomos pinig sumos valstybs biudet, kai iiekoma nusikalstama veika padaryta ala, kai iiekomas ilaikymas, alos, padarytos suluoinant ar kitaip sualojant sveikat, atlyginimas, taip pat atimant maitintojo gyvyb, teismas vykdomj rat iduoda iiekotojui ir be jo praymo (LR CPK 646 str. 1 d.). Vykdymo procese galioja dispozityvumo principas, kuris esant vieajam interesui, siekiant apsaugoti labiausiai socialiai paeidiam asmen grupes yra ribojamas, todl mintais statyme tvirtintais atvejais, vykdomasis ratas iduodamas ir be iiekotojo praymo. Skubaus vykdymo atvejais pagal iiekotojo raytin pareikim vykdomj rat ne vliau kaip kit darbo dien po sprendimo primimo iiekotojui iduoda skubiai vykdytin sprendim prims pirmosios, apeliacins instancijos ar kasacinis teismas. Vykdomasis ratas iiekotojui iduodamas pasiraytinai arba isiuniamas registruotu laiku. Prie vykdomojo rato pridedami turto areto dokument bei kit byloje esani dokument, reikaling sprendimui vykdyti, nuoraai. Apie vykdomojo rato idavim paymim byloje. Vykdomojo rato idavim statym leidjas sieja su tokiu teismo sprendimo teisins galios poymiu kaip vykdytinumas. Vykdytinumo poymis ireikiamas per valstybs garantuojam priimto teismo sprendimo vykdym prievarta. Priverstinio vykdymo tvarka vykdomi tik vykdytini teismo sprendimai. Pagal vykdytinumo poym teismo sprendimai skirstomi vykdytinus priverstinai ir tuos, kuriems toks vykdymas nereikalingas[1]. Vokiei civilinio proceso teiss doktrinoje pripastama, jog teismo sprendimai dl pripainimo (vok. Feststellungsurteil) ir dl teisini santyki pakeitimo (vok. Gestaltungsurteil) nereikalauja priverstinio vykdymo, kadangi iekovo subjektins teiss gynimo tikslas pasiekiamas juos primus[2]. Teismo sprendimu dl pripainimo yra isprendiamas klausimas dl tam tikros teiss (pavyzdiui, nuosavybs teiss nekilnojamj turt) pripainimo iekovui arba pripastama egzistuojant tam tikrus materialinius teisinius santykius (pavyzdiui, tvysts nustatymas). Teismo sprendimu dl teisini santyki modifikavimo siekiama sukurti, pakeisti ar nutraukti tam tikrus materialinius teisinius santykius. Teismui primus teismo sprendim dl pripainimo ar teisini santyki modifikavimo, atsakovui joki veiksm tam, kad vykdyti teismo sprendim, atlikti nereikia. ie teismo sprendimai teisin efekt sukelia patys savaime, be priverstinio vykdymo. Toki teismo sprendim pagrindu atliekami veiksmai, pavyzdiui, tvysts fakto, santuokos nutraukimo registravimas atitinkamose staigose, nelaikomi vykdymu. Tai pripastama ir teism praktikoje[3]. Priverstinio vykdymo paprastai nereikalauja ir teismo sprendimai, kuriais iekovo iekinys yra atmetamas, iskyrus tuos atvejus, kai atsakovas i iekovo reikalauja atlyginti jam bylinjimosi ilaidas arba tokiu teismo sprendimu priteisiamos bylinjimosi ilaidos valstybs naudai. Tokia teismo sprendimo dalis laikytina sprendimu dl priteisimo. Prieinga situacija susiklosto, kai yra priimamas teismo sprendimas dl priteisimo (vok. Leistungsurteil). Tokiu atveju civilinis procesas nesibaigia siteisjusiu teismo sprendimu, bet tiriamasis procesas, kuriame buvo nustatyta iekovo teis, turi bti pratstas vykdymo procesu, kad padt iekovui tinkamai patenkinti jo reikalavimus. Vykdomasis ratas iduodamas tik vykdytino teismo sprendimo pagrindu. Pagal LR CPK 651 straipsnio 1 dal antstolis, gavs vykdyti vykdomj dokument, per tris dienas, o skubaus vykdymo atvejais nedelsdamas, patikrina, ar nra akivaizdi klii vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradti. Jeigu yra klii vykdomj dokument priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti j vykdyti ir grina j pateikusiam asmeniui, nurodydamas grinimo prieastis. Pagal LR CPK 651 straipsnio 2 dal sprendiant ar nra akivaizdi klii priimti vykdomj dokument ir pradti vykdymo veiksmus, patikrinama:

40
1) ar vykdomj dokument pateikia vykdyti tam teis turintis asmuo? Teis pateikti vykdomj rat ar teismo sakym antstoliui vykdyti turi iiekotojas arba jo atstovas. Kitus vykdomuosius dokumentus gali pateikti vykdyti juos idavusi institucija ar pareignas, taip pat iiekotojas. 2) ar vykdytinas dokumentas vykdytinas to antstolio? Vykdymo vieta nustatoma pagal skolininko fizinio asmens gyvenamj viet, jo turto buvimo viet arba jo darbo viet, pagal skolininko juridinio asmens buveins arba jo turto buvimo viet. Vykdomasis dokumentas vykdyti turi bti pateiktas antstoliui, kurio aptarnaujamoje teritorijoje yra vykdymo vieta. Antstolis vykdymo veiksmus gali atlikti tik antstolio aptarnaujamoje teritorijoje. Antstolis atlikti vykdymo veiksmus kito antstolio veiklos teritorijoje turi teis tik iimtiniais atvejais. Tokius atvejus nustato LR CPK 591 straipsnis. Pagal LR CPK 590 straipsnio 5 dal apygardos teismo pirmininkas iiekotojo praymu gali bet kur sprendim pavesti vykdyti kuriam nors kitam apygardos teritorijoje esaniam antstoliui. Antstolio veiklos teritorijos rib paeidimas ir procesini antstolio veiksm atlikimas ne jo aptarnaujamoje teritorijoje gali bti pagrindas iuos veiksmus pripainti neteistais. 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka LR CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rato pridti reikalingi priedai (LR CPK 646 straipsnio 4 dalis)? Tiek LR CPK, tiek kit ali statymuose nustatyti reikalavimai, keliami vykdomajam dokumentui. Tokie reikalavimai vykdomajam ratui nustatyti LR CPK 648 straipsnio 1-4 dalyse, o 5 dalyje nurodoma, jog kit vykdomj dokument turin nustato kiti statymai, taiau visais atvejais tuose dokumentuose turi bti nurodyta pilnas iiekotojo bei skolininko pavadinimas ir j adresai, asmens kodas, juridinio asmens registravimo kodas, bank rekvizitai bei kokio statymo pagrindu dokumentas turi bti vykdomas LR CPK nustatyta tvarka. Prie vykdomojo rato turi bti pridti turto areto dokument bei kit byloje esani dokument, reikaling sprendimui vykdyti, nuoraai (LR CPK 646 straipsnio 4 dalis). 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino? Iiekotojui praleidus vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties termin vykdomasis procesas negali prasidti. Senaties termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti siejamas su tam tikro stabilumo utikrinimu teisiniuose santykiuose. Jei iiekotojas per statymo nustatyt termin nepateikia vykdomojo dokumento vykdyti, valstyb irgi nra suinteresuota laikyti skolinink neapibrtoje grsms bklje. Pagal LR CPK 606 straipsn galime iskirti sutrumpint ir bendrj vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties termin. Sutrumpintas vieno mnesio senaties terminas taikomas vykdomiesiems dokumentams dl grinimo darb, bendrasis senaties terminas deimt met taikomas visiems kitiems vykdomiesiems ratams, iduotiems pagal teismo sprendimus. Terminus, per kuriuos gali bti pateikti vykdyti kit pareign ar institucij nutarimai, nustato atitinkami statymai. Senaties termino eiga taikant sutrumpint vieno mnesio termin prasideda nuo pirmos dienos po sprendimo primimo, taikant bendrj senaties termin nuo teismo sprendimo siteisjimo, o skubaus vykdymo atveju is terminas skaiiuojamas nuo pirmos dienos po sprendimo primimo. Vykdomieji dokumentai dl periodini imok iiekojimo galioja per vis laikotarp, kuriam priteistos imokos, o vykdymo senaties terminas prasideda nuo kiekvienos imokos termino pasibaigimo dienos. Senaties termino vykdomajam dokumentui pateikti eiga nutraukiama pateikiant vykdomj dokument vykdyti. Senaties terminas taip pat nutraukiamas tuo atveju, kai skolininkas i dalies vykdo teismo sprendim. Po senaties termino nutraukimo senatis prasideda i naujo, o laikas, prajs iki nutraukimo, nauj senaties termin neskaiiuojamas. Vykdomosios bylos sustabdymo atveju (LR CPK 626 627 str.) vykdymo senaties termino eiga sustabdoma iki vykdomosios bylos atnaujinimo (LR CPK 76 str.). Vykdomj dokument, pagal kur visikai ar i dalies neiiekota, grinus iiekotojui, naujas senaties terminas pradedamas skaiiuoti nuo tokio dokumento grinimo dienos. Dl svarbi prieasi praleistas senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti gali bti atnaujinamas teismo nutartimi. 5) ar po iiekotojo ar skolininko mirties atsirado teisi ir pareig permimas, jeigu iiekotojui arba skolininkui mirus vykdomj dokument pateikia vykdyti pdinis? Gavs vykdomj dokument vykdymui antstolis privalo patikrinti ar pagal pateiktj vykdomj dokument galimas mirusio iiekotojo ar skolininko teisi ir pareig permimas. Teisi ir pareig permimo galimyb siejama su materialini teisini santyki prigimtimi. Nebus galimas toki teisi ir pareig permimas, kurios neatsiejamai susijusios su iiekotojo ar skolininko asmeniu, pavyzdiui, darbuotojo reikalavimas grinti darb, mirus darbuotojui, ar reikalavimas ilaikyti, mirus ilaikytiniam ir pan. Ar galimas teisi ir pareig permimas, nustatoma pagal toki teisi ir pareig atsiradim, pasikeitim bei pasibaigim nustatanias materialins teiss normas. 6) ar atsirado juridinio asmens teisi ir pareig permimas, jeigu iiekotoj arba skolinink juridin asmen likvidavus arba reorganizavus vykdomj dokument pateikia vykdyti jo teisi permjas? iuo atveju antstolis turi sitikinti ar likviduoto ar reorganizuoto juridinio asmens teises perm kitas subjektas. Juridinio asmens likvidavimo ir reorganizavimo taisykles nustato LR CK II knygos normos bei atitinkamo juridinio asmens veikl reglamentuojantis specialusis statymas. iuo tikslu gali bti patikrinami juridinio asmen registro duomenys bei iame registre esantys juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo dokumentai. 7) ar nra kitoki klii priimti vykdomj dokument vykdyti? Tokiomis klitimis gali bti pripastamos aplinkybs, dl kuri antstolis negalt vykdyti vykdomj dokument ir turt nusialinti. Diskrecijos teis nustatyti ar yra kit klii vykdomajam dokumentui priimti vykdyti suteikta antstoliui. Antstoliui, suabejojus vykdomojo rato teistumu, jis turi teis iaikinti alims teis ginyti vykdomj dokument, taiau pats atsisakyti j vykdyti, kol jis nra statym nustatyta tvarka panaikintas, teiss neturi[4]. Antstolis, nenustats nurodyt akivaizdi klii, vykdomj dokument priima ir pradeda j vykdyti. Vykdomuosius veiksmus antstolis privalo pradti: skubaus vykdymo bylose _ ne vliau kaip kit dien po vykdomojo dokumento primimo vykdyti, kitose bylose ne vliau kaip per penkias dienas nuo vykdomojo dokumento primimo vykdyti (LR CPK 653 str.). Antstolis, prims vykdomj dokument vykdyti, gali atlikti pirminius vykdymo veiksmus: ikviesti vykdymo proceso alis ir iaikinti jiems j teises, iklausyti j pasilymus dl vykdomojo dokumento vykdymo, teikti skolininkui raginim vykdyti sprendim, uklausti reikiamus asmenis dl skolininko turto ir atlikti kitus parengiamuosius veiksmus, reikalingus operatyviam ir efektyviam iiekojimui. Raginimas vykdyti sprendim yra dokumentas, kuriuo antstolis pranea skolininkui, kad jam yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad jeigu iame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatyt termin nebus vykdyti, bus pradta priverstinio vykdymo procedra (LR CPK 655 str. 1 d.). Skolininkas vykdyti sprendim raginamas vykdomj dokument pateikus vykdyti

41
pirm kart, iskyrus tuos atvejus, kai raginimas vykdyti sprendim skolininkui nesiuniamas (LR CPK 661 str. numatyti atvejai). Vykdant t pat vykdomj dokument, raginimas skolininkui pateikiamas tik vien kart, iskyrus atvejus, kai vykdomasis dokumentas buvo grintas iiekotojui jo paties praymu ir vl pateiktas vykdyti. Raginimo turinys detalizuotas LR CPK 656 straipsnyje, o raginimo forma yra patvirtinta Sprendim vykdymo instrukcija. Raginimas vykdyti sprendim skolininkui gali bti teiktas: 1) isiuniant j registruotu laiku arba teikiant skolininkui asmenikai (skolininkui pasiraant vykdomajame dokumente); 2) kai neinoma skolininko buvimo vieta, skolininkas slapstosi ar dl kit objektyvi prieasi teikti jam raginim vykdyti sprendim negalima, iiekotojo praymu ir jo lomis raginimas vykdyti sprendim skelbimas vykdymo veiksm atlikimo vietos laikratyje. Isisdamas raginim antstolis apie tai paymi vykdomajame dokumente ir nurodo raginimo isiuntimo dat. Pagal Sprendim vykdymo instrukcijos 5 punkt, jeigu raginimas vykdyti sprendim skolininkui nesiuniamas, antstolis iiekojimuose iki 200 lit siunia silym sumokti skol ir vykdymo ilaidas. Silymas siuniamas skolininkui registruotu laiku. Siuniant raginim nustatomas ir sprendimo vykdymo terminas. Jeigu vykdomajame dokumente vykdymo terminas nenustatytas, antstolis skolininkui vykdyti sprendim paskiria deimt dien, skaiiuojant nuo raginimo teikimo dienos (LR CPK 659 str. 1 d.). Kai ikeldinama i gyvenamosios patalpos, nustatomas ne trumpesnis kaip penkiolika ir ne ilgesnis kaip trisdeimt dien terminas vykdyti sprendim. Vykdant sprendimus, pareigojanius skolinink susilaikyti nuo tam tikr veiksm, terminas vykdyti sprendim neskiriamas, o nurodoma sprendim vykdyti nedelsiant nuo raginimo vykdyti sprendim teikimo dienos, jei vykdomajame dokumente nenurodyta kitaip. Raginimas vykdyti sprendim siuniamas ne visais atvejais. Pagal LR CPK 661 straipsn raginimas vykdyti sprendim skolininkui nesiuniamas tais atvejais: 1) kai statymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti vykdymo terminai. Pasibaigus nurodytam sprendimo vykdymo terminui, antstolis i karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus; 2) kai turi bti vykdomas teismo skubiai vykdyti nukreiptas sprendimas. Sprendimo skubaus vykdymo atvejais antstolis raginim vykdyti sprendim, jeigu yra galimyb, perduoda skolininkui odiu ir pasilo sprendim vykdyti nedelsiant; 3) bylose dl periodini imok iiekojimo; 4) bylose dl turto konfiskavimo; 5) vykdant preliminarius teismo sprendimus ir teismo sakymus bei hipotekos teisjo nutartis dl skolininko turto realizavimo; Isiunts skolininkui silym ar raginim sumokti skol, antstolis gali pareigoti skolinink pateikti duomenis apie turim turt (LR CPK 645 str.), o tais atvejais, kai yra pavojus, kad skolininkas gali turt paslpti, antstolis turi teis aretuoti skolininko turt. Antstolis, aretuodamas skolininko turt, priima patvarkym, kuriame nurodo aplinkybes, kad yra pavojus turt paslpti. Bylose dl sum iiekojimo nusikalstama veika padarytai alai atlyginti antstolis, teikdamas arba pasisdamas raginim, aretuoja skolininko turt nedelsiant (LR CPK 658 str. 3 d.). Pasibaigus raginime nurodytam sprendimo vykdymo terminui, per kur skolininkas neatliko raginime nurodyt veiksm, antstolis pradeda priverstinio vykdymo procedr. 25.10. Iiekojimo i skolininko turto bendrosios taisykls, turto aretas, aretuoto turto kainojimas, realizavimo bdai ir tvarka Vykdant piniginio pobdio teismo sprendimus, iiekoma i skolininko turto. Teismo sprendimu priteista pinig suma i skolininko turi bti iiekota realizuojant turt ir gauta suma, atskaiius vykdymo ir kitas ilaidas, pervesta iiekotojui. Priverstinis tokio sprendimo vykdymas paprastai prasideda nuo turto paiekos, toliau seka tokio turto aretas ir priverstinis turto realizavimas. Jeigu iiekojimas nukreipiamas nekilnojamj bei kit nustatyta tvarka registruojam turt, antstolis nustato, ar visas is turtas priklauso skolininkui, kokia yra tikroji to turto vert, taip pat ar turtas nekeistas hipotekos staigoje, ar nearetuotas ir kokie yra jam nustatyti apribojimai. Skolininko turto aretas yra priverstinis nuosavybs teiss skolininko turt arba ios teiss atskir sudtini dali - valdymo, naudojimosi ar disponavimo - laikinas udraudimas ar apribojimas. Antstolis aretuoja skolininko turt suraydamas turto areto akt. Vykdydamas teismo (teisjo) nutart aretuoti turt, antstolis sudaro aretuojamo turto apra. Turto apraas sudaromas ir tais atvejais, kai apribojamos visos nuosavybs teiss skolininko turt ar turtas perduodamas saugoti arba administruoti kitiems asmenims arba yra paimami dokumentai, patvirtinantys skolininko turtines teises, taip pat atvejais, kai apribojamos teiss turto registre neregistruojam kilnojamj turt. Antstolis negali aretuoti skolininko turto i esms daugiau, negu jo reikia iiekotinai sumai ir vykdymo ilaidoms padengti. Turto aretas sigalioja nuo turto areto akto paskelbimo skolininkui, o jeigu nra galimybs paskelbti, - nuo turto areto akto registravimo turto areto akt registre[1]. Tais atvejais, kai yra aretuojami produktai, kiti greitai gendantys daiktai, gyvnai ir jie nustatyta tvarka paimami ir nedelsiant perduodami realizuoti, turto aretas sigalioja nuo turto apraymo momento. Turto areto aktas ir turto apraas, jeigu jis yra sudarytas, teikiami iiekotojui ir skolininkui pasiraytinai. Jeigu teikti turto areto akt ar turto apra nra galimybs, jis siuniamas registruotu laiku (LR CPK 679 str.). Turto areto aktas ir turto apraas, jeigu jis yra sudaromas, nedelsiant pateikiami turto areto akt registro tvarkytojui. Ta paia tvarka registruojami turto areto akto ar aprao pakeitimai, turto areto panaikinimas. Turto areto aktas ir turto apraas nesiuniami turto areto akt registro tvarkytojui, jeigu aretuotas kilnojamasis turtas (produktai, kiti greitai gendantys daiktai, gyvnai) nustatyta tvarka paimamas ir nedelsiant perduodamas realizuoti, taip pat jeigu aretuojami asmeniniams ir nam kio poreikiams naudojami maaveriai daiktai. Aretuodamas skolininko turt, antstolis j kainoja rinkos kainomis, atsivelgdamas turto nusidvjim bei areto metu dalyvaujani iiekotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar iiekotojas prietarauja antstolio atliktam kainojimui arba jei antstoliui kyla abejoni dl turto verts, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertiz. Skolininkas ar iiekotojas, prietaravimus dl turto kainojimo gali pareikti ne vliau kaip per penkias dienas nuo turto areto dienos, o jeigu nedalyvavo aretuojant turt - ne vliau kaip per penkias dienas nuo tos dienos, kuri gavo turto areto akt. Ekspertiz turto vertei nustatyti skiriama antstolio patvarkymu, nurodant ekspert ar ekspertizs staig, kuriai pavedama atlikti ekspertiz. Patvarkymo nuoraas isiuniamas vykdymo proceso alims. Vykdymo proceso alis (alys) ne vliau kaip per penkias dienas nuo patvarkymo gavimo nustatyta tvarka gali pareikti ekspertui nualinim. U ekspertizs atlikim skolininkas ar iiekotojas turi prie skiriant ekspertiz

42
mokti antstolio depozitin sskait sumas, btinas ekspertams ir ekspertinms staigoms apmokti. Antstolis gali nuo ekspertizs ilaid mokjimo atleisti arba j mokjim atidti. Turto vert nustaius ekspertui, aretuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vert. Iiekotojui ar skolininkui pareikus motyvuotus prietaravimus dl ekspertizs ivados, j praymu antstolis savo patvarkymu gali skirti papildom ar pakartotin ekspertiz. Antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildom ar pakartotin ekspertiz neskundiamas. Turto realizavimas - tai aretuoto skolininkui ar kaito davjui nuosavybs teise priklausanio turto priverstinis pardavimas i varytyni, per mones, kurios veriasi turto prekyba ar perdirbimu, perdavimas iiekotojui ar realizavimas kita LR CPK nustatyta tvarka (LR CPK 691 str.). Aretuot turt, atsivelgiant areto pagrindus ir turto ris, statym nustatyta tvarka realizuoja antstolis, Valstybins mokesi inspekcijos staigos, vertybini popieri vieosios apyvartos tarpininkai ir prekybos mons. Turto realizavimo bdai: 1) turto pardavimas i varytyni; 2) turto pardavimas per mones, kurios veriasi turto prekyba ar perdirbimu; 3) turto perdavimas iiekotojui, jeigu turto nepavyko parduoti i varytyni; 4) vertybini popieri pardavimas vertybini popieri biroje; 5) greitai gendanio turto pardavimas antstolio nustatyta tvarka. 6) ribotos apyvartos turto realizavimas statym nustatyta tvarka. Teismo konfiskuot ar perduotin valstybei turt antstolis realizuoti perduoda Valstybins mokesi inspekcijos staigai, jeigu statymai nenustato kitaip. Vykdant teismo nuosprend, nutart ar nutarim dl turto konfiskavimo, skolininko turtas perduodamas realizuoti po to, kai yra patenkinti iki teismo nuosprendio primimo dienos pareikti nuteistojo kreditori turtiniai reikalavimai ir padengtos su tuo susijusios vykdymo ilaidos (LR CPK 755 str. 1 d.). Konfiskuoto ir perduodamo valstybei turto realizavimas vykdomas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2004-05-26 nutarimu Nr. 634 patvirtintas taisykles[2]. Jeigu turtas gali bti realizuojamas keliais bdais, turto realizavimo bdo pasirinkimo teis priklauso iiekotojui. Turto realizavimo bd iiekotojas turi pasirinkti per antstolio patvarkyme nurodyt termin. Jeigu iiekotojas per antstolio patvarkyme nustatyt termin ratu neprane antstoliui apie savo pasirinkt turto realizavimo bd, j savo patvarkymu nustato antstolis. Toks antstolio patvarkymas neskundiamas. Nekilnojamasis turtas bei kitas statym nustatyta tvarka registruojamas turtas, taip pat kitas kilnojamasis turtas, kurio vieneto vert virija imt tkstani lit, gali bti realizuojamas tik parduodant j i varytyni. Nurodytais atvejais iiekotojas neturi teiss pasirinkti turto realizavimo bdo. Iiekotojas taip pat negali pasirinkti turto realizavimo bdo, kai realizuojami vertybiniai popieriai, traukti vertybini popieri biros prekybos sraus, taurij metal (aukso, platinos, sidabro) luitai, grynuoliai, gamybins ir laboratorins paskirties pusgaminiai bei dirbiniai, brangakmeniai, taip pat juvelyriniai ir kiti dirbiniai i aukso, sidabro, platinos ir platinos grups metal bei j lauas, aretuoti produktai, kitas greitai gendantis ar galintis greitai prarasti savo prekin vert turtas, turtas, kuris iimtas i civilins apyvartos ar kurio civilin apyvarta yra apribota. Aretuoto turto realizavimas vykdymo procese panaikina visus to turto aretus (LR CPK 693 str.). LR CPK 701 straipsnyje nustatyta neparduoto i varytyni turto perdavimo iiekotojams eil, jeigu iiekojimo procese dalyvauja keli iiekotojai. Turtas iiekotojams gali bti perduodamas LR CPK 719 str. 3 d., 722 str. 3 d., 727 str. 1 ir 5 dalyse, 731 str. 1 d. nustatytais atvejais ir tvarka. Jeigu vykdant iiekojim dalyvauja keli iiekotojai, neparduot i varytyni turt pirmiausia siloma pasiimti LR CPK 754 str. nustatytos pirmesns eils iiekotojams, laikantis proporcingumo principo ir eils. Jeigu yra keli tos paios eils iiekotojai, jiems siloma paimti turt proporcingai pagal perduodamo turto vert ir kiekvieno iiekojimo dyd. Jeigu vienas iiekotojas paima perduodam daikt, jis turi sumokti kitiems iiekotojams dalis proporcingai nuo iiekotin sum (LR CPK 720 str.). skirtum iiekotojas turi sumokti prie paimdamas daikt. Jeigu pirmesns eils iiekotojai nesutinka pasiimti turto, j siloma paimti paskesns eils iiekotojams, laikantis proporcingumo principo ir eils. Tokiu atveju turtas dalinamas tarp vis pirmesns eils ir tos eils, kurios iiekotojas paima turt, iiekotoj. Iiekotojui, pareikusiam nor pasiimti turt natra, turtas perduodamas suraant Sprendim vykdymo instrukcijoje nustatytos formos akt. is aktas kartu su vykdomja byla perduodamas tvirtinti antstolio kontoros buvimo vietos apylinks teismo teisjui. Teisjas tvirtina akt LR CPK 725 str. nustatyta tvarka. Teisjo rezoliucija ar nutartimi patvirtintas turto perdavimo iiekotojui aktas yra nuosavybs teis patvirtinantis dokumentas Geriausiai parduoti savo turt gali pats turto savininkas. Todl LR CPK 704 straipsnyje numatyta galimyb i varytyni parduodamo turto savininkui paiam surasti turtui pirkj. Pirkj gali surasti pats skolininkas arba pavesti j surasti kitiems asmenims, pavyzdiui turto pardavimo tarpininkams ir pan. Teise surasti pirkj skolininkas gali pasinaudoti iki varytyni pradios. Jeigu varytyns paskelbiamos nevykusiomis ir skelbiamos antrosios varytyns skolininkas gali pasinaudoti ia teise ta paia tvarka ir tomis paiomis slygomis, kaip ir parduodant turt pirm kart rengiamose varytynse. Aretuotas turtas skolininko pasilytam pirkjui parduodamas suraant Sprendim vykdymo instrukcijoje nustatytos formos akt. is aktas tvirtinamas teisjo LR CPK 725 str. nustatyta tvarka. Jeigu skolininkas iki varytyni pradios antstolio depozitin sskait arba tiesiogiai antstoliui pagal antstolio kvit sumoka ne maesn pinig sum kaip turto areto akte nurodyta realizuojamo turto vert arba maesn sum, kurios utenka visikai padengti siskolinimams ir vykdymo ilaidoms, turto pardavimas i varytyni nutraukiamas. Tokiu atveju turto aretas panaikinamas ir turtas grinamas skolininkui. Varytyns ir j pravedimo tvarka. Varytyns - daniausiai taikomas priverstinio turto realizavimo bdas. Apie varytynes skelbiama vieai, todl tai sudaro slygas apie parduodam turt suinoti kuo platesniam asmen ratui ir parduoti turt u aukiausi kain. Varytini slygas, j vedimo tvark nustato LR CPK. Jeigu i varytyni parduodamas nekilnojamasis turtas bei kitas statym nustatyta tvarka registruotas turtas, taip pat kitas kilnojamasis turtas, kurio vieneto vert virija imt tkstani lit, apie bsimas varytynes antstolis paskelbia antstoli kontoros skelbim lentoje, turto buvimo vietos vietiniame laikratyje bei specialiame interneto tinklapyje (www.antstoliai.lt) ne vliau kaip likus vienam mnesiui iki varytyni dienos. Kitais atvejais apie bsimas varytynes antstolis paskelbia interneto tinklapyje ne

43
vliau kaip likus dvideimiai dien iki varytyni dienos. ios tvarkos btina laikytis, nes pagal LR CPK 602 str. 4 p. turto pardavimas i varytyni anksiau, negu buvo skelbimuose nurodytas pardavimo laikas, gali bti pagrindas turto pardavimo i varytyni akt teismine tvarka pripainti negaliojaniu. Visose informavimo priemonse skelbimo turinys turi bti vienodas. Turto pardavimo skelbime nurodoma informacija apie parduodam turt, jo savinink, varytynes vykdanio antstolio rekvizitai, varytyni vieta ir laikas, pradin parduodamo turto kaina ir kt. duomenys, nurodyti LR CPK 707 str. Kai parduodamas nekilnojamasis turtas, jeigu yra galimyb, skelbimas taip pat ikabinamas ant paties nekilnojamojo turto. Apie bsimas varytynes yra informuojami ir iiekotojas bei skolininkas pasiraytinai arba registruotu laiku. Suinteresuoti asmenys turi teis apirti parduodam i varytyni turt, todl antstolis turi nustatyti tvark, kuria galima susipainti su parduodamu turtu. Norintis dalyvauti varytynse asmuo privalo iki varytyni pradios pasirayti, kad nra LR CPK 709 str. numatyt klii jiems dalyvauti varytynse ir mokti antstolio depozitin sskait ar sumokti pagal antstolio kvit varytyni dalyvio mokest, kuris sudaro deimt procent pradins parduodamo turto kainos. Jeigu asmuo nupirko i turt i varytyni, moktas varytyni dalyvio mokestis skaitomas pirkimo kain. Jeigu asmuo nenupirko turto arba jeigu varytyns paskelbiamos nevykusiomis, varytyni dalyvio mokestis ne vliau kaip per tris dienas nuo varytyni pasibaigimo dienos grinamas j sumokjusiam asmeniui. Tais atvejais, kai laimjs varytynes turto pirkjas per nustatyt termin nesumoka visos sumos arba paaikja, jog jis neturjo teiss dalyvauti varytynse pinigai negrinami, o varytyni dalyvio mokestis panaudojamas LR CPK 711 str. nustatyta tvarka. Jeigu iki varytyni pradios paaikjo bet kokios aplinkybs, dl kuri antstoliui kyla abejoni dl bsim varytyni teistumo, antstolis savo patvarkymu gali varytynes ataukti. Patvarkyme antstolis turi nurodyti motyvus dl kuri jis sustabdo varytynes. Ataukus varytynes visas varytyni dalyvio mokestis grinamas j sumokjusiems asmenims. Pakartotinai varytyns skelbiamos ta paia tvarka ir tokiomis paiomis slygomis kaip ir ankstesns varytyns, kurios buvo atauktos. Varytyns vykdomos toje vietoje ir tuo laiku, kaip buvo nurodyta skelbimuose. Antstolis, prie praddamas varytynes, raytiniu patvarkymu gali ne ilgiau kaip trims valandoms atidti varytyni pradi. Toks atidjimas galimas dl vairi prieasi, kurios gali kelti abejoni vykdom varytyni teistumu: abejons dl parduodamo turto priklausomybs ir pan. Varytynes veda priverstin vykdym byloje atliekantis antstolis. Praddamas varytynes, antstolis paskelbia pradin parduodamo turto kain ir klausia: "Kas daugiau?" Pirkj silomas kainas antstolis paskelbia odiu. Jeigu didesns kainos niekas nesilo, antstolis tris kartus klausia: "Kas daugiau?" Jeigu po treiojo paskelbimo didesns kainos niekas nepasilo, antstolis paskelbia, kad turtas parduotas. Parduodant turt i varytyni, pirmasis kainos padidjimas turi sudaryti ne maiau kaip penkis procentus pradins turto pardavimo kainos, jeigu parduodamo turto pradin kaina iki penkiasdeimties tkstani lit, ne maiau kaip keturis procentus jeigu parduodamo turto pradin kaina yra nuo penkiasdeimties tkstani lit iki imto tkstani lit, ir ne maiau kaip tris procentus - jeigu parduodamo turto pradin kaina virija imt tkstani lit. Turtas laikomas parduotu tam asmeniui, kuris varytynse pasil didiausi kain. Prie baigdamas varytynes, antstolis visiems varytynse dalyvaujantiems asmenims odiu paaikina antstolio veiksm apskundimo tvark. Varytyni metu raomas varytyni protokolas. Protokol rao antstolio paskirtas ratvedys arba kitas antstolis. Varytyni protokole nurodoma visa varytyni eiga, varytyni vieta ir laikas, kada varytyns pradtos ir baigtos, antstolio vardas ir pavard, kurioje vykdomojoje byloje parduodamas turtas, kas usiregistravo dalyvauti varytynse, kas dalyvauja varytynse, kokia pradin parduodamo turto kaina, kas pasil didesn kain, kam parduotas turtas. Jeigu kam nors nebuvo leista dalyvauti varytynse, protokole turi bti paymtos antstolio nurodytos neleidimo prieastys. Taip pat protokole turi bti paymtos varytynse dalyvavusi asmen pareiktos pastabos. Protokol pasirao varytynes vykds antstolis, protokol suras asmuo, varytynse turt nupirks asmuo (jeigu jis dalyvavo varytyni metu). Protokol gali pasirayti iiekotojas, skolininkas ir kiti varytyni dalyviai. Asmuo nupirks turt varytynse vis sum u varytynse nupirkt daikt privalo sumokti per penkias dienas nuo varytyni pabaigos. Pirkjo praymu antstolis savo patvarkymu gali pratsti visos sumos sumokjimo termin iki vieno mnesio. Tokiu atveju antstolis savo patvarkyme turi nurodyti iki kokios datos jis pratsia dalies ar visos likusios pinig sumos sumokjim. Kai pirkjas sumoka vis sum, u kuri jis nupirko turt, turto pardavimo i varytyni akt antstolis ne vliau kaip kit darbo dien pateikia tvirtinti apylinks teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolis, teisjui. Tais atvejais, kai turto pirkjas per nustatyt termin nesumoka visos sumos, varytyni dalyvio mokestis proporcingai tenka skolininko siskolinimams ir iki varytyni atsiradusioms vykdymo ilaidoms padengti ir varytyns skelbiamos nevykusiomis (LR CPK 717 str. 3 p.). Antstolis savo patvarkymu varytynes paskelbia nevykusiomis LR CPK 717 straipsnyje numatytais pagrindais: 1) jeigu varytynse nedalyvavo n vienas pirkjas arba dalyvavo tik vienas pirkjas. 2) jeigu varytynse pasilyta kaina neatitinka CPK 713 straipsnio 4 dalyje nustatyt slyg. 3) jeigu pirkjas per nustatyt termin nesumoka visos sumos u varytynse pirkt turt; 4) jeigu iki teisjui patvirtinant varytyni akt paaikja, kad pirkjas neturjo teiss dalyvauti varytynse (LR CPK 709 straipsnis). 5) jeigu dl statym paeidimo teisjas atsisako tvirtinti turto pardavimo i varytyni akt. Jeigu varytyns paskelbtos nevykusiomis dl to, kad jose dalyvavo tik vienas pirkjas, nedalyvavo n vienas pirkjas arba dl to, kad varytynse kaina nebuvo padidinta, kaip numatyta LR CPK 713 str. 4 d., turtas perduodamas iiekotojui u pradin turto pardavimo i varytyni kain. Jeigu varytyns paskelbtos nevykusiomis dl to, kad pirkjas u varytynse pirkt turt per nustatyt termin nesumokjo visos sumos, taip pat dl to, jog paaikjo, kad pirkjas neturjo teiss dalyvauti varytynse, ar dl statym paeidimo teisjas atsisak tvirtinti turto pardavimo i varytyni akt, turtas silomas perduoti iiekotojui u t kain, kuria jis buvo perkamas paskelbtose nevykusiomis varytynse. Jeigu pirkjas, kuris inomai neturjo teiss dalyvauti varytynse, sumokjo vis kain u nupirkt turt, turtas nesilomas paimti pirkjui. Tokiu atveju sumokta pinig suma panaudojama siskolinimams padengti, o turtas pereina valstybs nuosavybn (LR CPK 711 str. 2 d.).

44
Asmuo, norintis pirkti turt i varytyni gali nenorti ar negalti pats ar per atstov tiesiogiai dalyvauti varytyni procese, todl toks asmuo varytynse gali dalyvauti ratu. Dalyvavimo varytynse ratu slygos ir teisins pasekms yra tos paios, kaip ir dalyvaujant varytynse prasta tvarka, iskyrus tam tikras iimtis. Asmuo, ketinantis dalyvauti varytynse ratu, turi iki varytyni pradios sumokti nustatyto dydio varytyni dalyvio mokest ir kvit pateikti antstoliui. Asmuo savo pasilym dl kainos antstoliui pateikia uklijuotame voke. Tame paiame voke varytyni dalyvis prideda rat, kuriame nurodo savo rekvizitus bei patvirtinim, kad jam nra LR CPK 709 str. nustatyt klii dalyvauti varytynse. Iki varytyni praplti vok draudiama. Iki varytyni pradios asmuo, pareiks nor ratu dalyvauti varytynse, gali atsisakyti savo ketinim. Tokiu atveju antstolis turi jam grinti varytyni dalyvio mokest. Toks atsisakymas negalimas, jei varytyns prasidjo. Vokai, kuriuose pateikiami ratu varytynse dalyvaujani asmen pasilymai, registruojami Sprendim vykdymo instrukcijos nustatyta tvarka. Pradjus varytynes, antstolis vieai atplia vok ir paskelbia pirkjo vard, pavard (pavadinim) ir jo silom pirkimo kain. Jeigu ratu pasilyta kaina atitinka nurodytus reikalavimus, ji laikoma pradine varytynse parduodamo turto kaina. Jeigu keli ratu varytynse dalyvaujantys asmenys pasil vienod kain, pirmumo teis parduodam turt turi pirmiau nustatyta tvarka uregistruotas pirkjas. Jeigu kiti varytyni dalyviai nepasilo didesns kainos, laimjusiu varytynes pripastamas asmuo, ratu pateiks pasilym dl kainos. Jeigu varytynse dalyvauja tik vienas pirkjas, pateiks savo pasilym dl kainos, varytyns paskelbiamos nevykusiomis. Taiau jeigu ne maiau kaip du pirkjai dalyvauja varytynse ratu, arba vienas pirkjas dalyvauja tiesiogiai, o kitas ratu, varytyns negali bti paskelbtos nevykusiomis. Varytynse ratu dalyvavs asmuo, laimjs varytynes, u nupirkt turt turi sumokti bendra tvarka. Antstolis surao kiekvieno i varytyni parduodamo daikto pardavimo i varytyni akt, kurio turinio reikalavimai nustatyti LR CPK 724 straipsnyje. Varytyni aktas turi bti suraomas i karto pasibaigus varytynms. Akt pasirao antstolis ir pirkjas. Prie akto pridedamas suraytas varytyni protokolas ir skelbimas apie varytynes. Kai pirkjas sumoka vis sum, u kuri jis nupirko turt, turto pardavimo i varytyni akt antstolis ne vliau kaip kit darbo dien pateikia tvirtinti apylinks teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolis, teisjui. Akt teisjas tvirtina priklausomai nuo to, ar jam nekyla abejoni dl varytyni teistumo bei, ar yra paduotas skundas dl antstolio veiksm, susijusi su varytynmis, ar ne. Jeigu teisjui kyla abejoni dl varytyni teistumo arba yra paduotas skundas dl antstolio veiksm, susijusi su varytynmis, aktas tvirtinamas nutartimi, klausim dl akto patvirtinimo inagrinjus teismo posdyje. Apie teismo posdio viet ir laik praneama antstoliui, iiekotojui, skolininkui, turt varytynse nupirkusiam asmeniui ir skundus padavusiems asmenims, taiau j neatvykimas netrukdo nagrinti byl. Tame paiame teismo posdyje inagrinjami skundai dl antstolio veiksm parduodant turt i varytyni. Jeigu tokio skundo nra ir teisjui nekyla abejoni dl varytyni teistumo, aktas tvirtinamas teisjo rezoliucija. Turto pardavimo i varytyni aktas teisjo rezoliucija gali bti tvirtinamas nuo varytyni dienos prajus ne maiau kaip dvideimiai dien. Toks terminas nustatytas dl to, kad suinteresuoti asmenys galt paduoti skund dl antstolio veiksm, susijusi su varytynmis. Teisjas, nustats esminius paeidimus (LR CPK 602 str. ir kt. ), padarytus parduodant turt i varytyni, nutartimi atsisako tvirtinti varytyni akt ir varytynes pripasta nevykusiomis. Nutarties, kuria isprstas varytyni akto patvirtinimo klausimas, nuoraas isiuniamas posdyje nedalyvavusiems asmenims. Dl ios nutarties gali bti paduotas atskirasis skundas. Nutariai, kuria patvirtintas varytyni aktas, siteisjus, laikoma, kad turtas parduotas. Teisjo rezoliucija ar nutartimi patvirtintas turto pardavimo i varytyni aktas yra nuosavybs teis patvirtinantis dokumentas. Pagal LR CPK 715 str. varytynse dalyvaujantis skolininkas turi teis nurodyti, kurie tose varytynse parduodami daiktai turt bti parduodami pirma kit. Antstolis io skolininko nurodymo privalo laikytis. Jeigu tokia skolininko teis paeista, pagal LR CPK 602 straipsnio 5 punkt turto pardavimo i varytyni aktas teismo gali bti pripaintas negaliojaniu. Paskelbs varytynes nevykusiomis, antstolis iiekotojui ratu pasilo paimti neparduot i varytyni turt LR CPK 719-720 str. nurodytomis slygomis ir nustato termin, per kur iiekotojas turi ratu antstoliui praneti apie savo sutikim paimti turt. Jeigu vykdant iiekojim dalyvauja keli iiekotojai, neparduoto i varytyni turto perdavimo iiekotojams eil nustatoma pagal LR CPK 701 str. Jeigu iiekotojas atsisako paimti jam perduodam turt arba per antstolio nustatyt termin nepranea apie savo sutikim paimti perduodam turt ar per nustatyt termin nemoka pradins parduodamo turto kainos ir jo daliai tenkani l skirtumo, ne vliau kaip po vieno mnesio nuo varytyni paskelbimo nevykusiomis antstolis skelbia antrsias varytynes (LR CPK 721 str. 1 d.). Jeigu iiekotojas atsisako paimti jam perduodam turt, tais atvejais, kai jis silomas LR CPK 719 str. 2 d. nustatyta tvarka u t kain, kuria jis buvo perkamas paskelbtose nevykusiose varytynse, arba per antstolio nustatyt termin nepranea apie savo sutikim paimti perduodam turt ar per nustatyt termin nemoka pradins parduodamo turto kainos ir jo daliai tenkani l skirtumo, ne vliau kaip po vieno mnesio nuo varytyni paskelbimo nevykusiomis antstolis skelbia pakartotines varytynes (LR CPK 721 str. 2 d.). Pareiks sutikim paimti turt, iiekotojas turi per penkias dienas mokti antstolio depozitin sskait perduodamo turto kainos ir jo daliai tenkanios l sumos, apskaiiuotos kiekvienam iiekotojui laikantis nustatytos reikalavim patenkinimo eils, skirtum. Iiekotojo praymu antstolis savo patvarkymu visos sumos sumokjimo termin gali pratsti iki vieno mnesio. Turtas iiekotojui perduodamas suraant turto perdavimo iiekotojui akt. LR CPK 722 str. 2 d. numatyta galimyb iiekotojui perimti neparduot turt u nevykusiose antrosiose varytynse skelbt pradin parduodamo turto kain. Jeigu iiekotojas atsisako perimti tok jam perduodam turt arba per antstolio nustatyt termin nepranea apie sutikim paimti perduodam turt ar per nustatyt termin nemoka pradins parduodamo turto kainos ir jo daliai tenkani l skirtumo, turtas grinamas skolininkui. Grindamas skolininkui turt, to turto aret savo patvarkymu panaikina antstolis. Jeigu turtas yra aretuotas pagal teismo nutart, antstolis savo patvarkymu grina aretuot turt skolininkui ir tuo paiu patvarkymu pasilo turto areto panaikinimo klausim isprsti tam teismui, kurio nutartimi turtas buvo aretuotas. Pakartotinai t pat turt pagal tuos paius vykdomuosius dokumentus iiekojimas gali bti nukreipiamas prajus ne maiau kaip vieneriems metams nuo turto grinimo skolininkui.

45
25.11. Atskir turto ri areto ir realizavimo ypatumai Skolininko turto realizavimo bdai, nustatyti LR CPK 694 str., priklauso nuo realizuojamo turto: bet koks nekilnojamasis turtas bei kitas statym nustatyta tvarka registruojamas turtas, taip pat kitas kilnojamasis turtas, kurio vieneto vert virija imt tkstani lit, gali bti realizuojamas tik parduodant j i varytyni. Registruojamu turtu laikomi vertybiniai popieriai, transporto priemons, laivai, orlaiviai. Iiekant i vertybini popieri, antstolis bankams, finans maklerio monms, vertybini popieri emitentams bei Lietuvos centriniam vertybini popieri depozitoriumui pasiunia patvarkym patikrinti, ar skolininko vardu yra vertybini popieri, bei sustabdyti vertybini popieri realizavim u toki sum, kokia reikalinga iiekotinai sumai ir vykdymo ilaidoms padengti (LR CPK 728 str. 1 d.). Tokie asmenys nuo antstolio patvarkymo gavimo momento sustabdo skolininko vertybini popieri realizavim tiek, kiek tai btina antstolio reikalavimui vykdyti, ir apie tai nedelsdami pranea antstoliui. Antstolis, gavs praneim apie tai, kad reikalavimas sustabdyti skolininko vertybini popieri realizavim yra vykdytas, per tris dienas iems asmenims ir skolininkui isiunia patvarkym aretuoti skolininko turt. Toks antstolio patvarkymas prilyginamas turto areto aktui. Jeigu per penkias dienas nuo praneimo apie skolininko turimus vertybinius popierius isiuntimo antstoliui dienos nurodyti asmenys negauna patvarkymo aretuoti vertybinius popierius, visi vertybini popieri realizavimo apribojimai panaikinami. Patvarkyme nurodytas asmuo aretuotus vertybinius popierius privalo saugoti iki antstolio atskiro patvarkymo. Vertybiniai popieriai, traukti vertybini popieri biros prekybos sraus, realizuojami akcij paket pardavimui biros taisyklse nustatyta tvarka (LR CPK 729 str. 1 d.). Kiti vertybiniai popieriai realizuojami varytynse bendra tvarka. Parduodant i varytyni udarj akcini bendrovi akcijas, turi bti sudaromas parduodam akcij paket skaiius taip apskaiiuojant, jog jeigu juos sigyt keli pirkjai, nebt paeistas statym nustatytas akcinink skaiius (pagal LR akcini bendrovi statymo 2 str. 4 d. udarojoje akcinje bendrovje turi bti maiau kaip 250 akcinink). Vertybinius popierius, neparduotus per vien mnes nuo j realizavimo pradios Vertybini popieri biroje, antstolis pasilo iiekotojui pasiimti u kain, nustatyt pagal paskutinio mnesio iki realizavimo pradios vidutin prekybos iais vertybiniais popieriais centrinje rinkoje kurs, laikantis iiekotoj eils (LR CPK 701 str.). Iiekotojui atsisakius paimti perduodamus vertybinius popierius arba nepraneus apie savo sutikim per antstolio nustatyt termin, arba sutikus, bet nemokjus pradins parduodam vertybini popieri kainos ir jo daliai tenkani l skirtumo, vertybini popieri realizavimas pratsiamas dar du mnesius. Tokiu atveju parduodam vertybini popieri pardavimo kaina nustatoma dvideimia procent maesn u pradin pardavimo kain. Nerealizavus vertybini popieri ir per pratst termin, juos vl siloma paimti iiekotojui u dvideimia procent sumaint pradin kain. Iiekotojui atsisakius paimti perduodamus vertybinius popierius arba nepraneus apie savo sutikim per antstolio nustatyt termin, arba nemokjus pradins parduodam vertybini popieri kainos ir jo daliai tenkani l skirtumo, t vertybini popieri aretas panaikinamas. Pakartotinai tuos paius vertybinius popierius pagal tuos paius vykdomuosius dokumentus iiekojimas gali bti nukreipiamas parjus ne maiau kaip vieneriems metams nuo areto panaikinimo dienos (LR CPK 731 str. 3 d.). Taurij metal (aukso, platinos, sidabro) luitai, grynuoliai, gamybins ir laboratorins paskirties pusgaminiai bei dirbiniai, brangakmeniai, taip pat juvelyriniai ir kiti dirbiniai i aukso, sidabro, platinos ir platinos grups metal bei j lauas realizuojami per prekybos mones, kurios veriasi io turto prekyba ( LR CPK 696 str.). Aretuoti produktai, kitas greitai gendantis ar galintis greitai prarasti savo prekin vert turtas tuojau pat paimami ir perduodami realizuoti prekybos monei. Nesant galimybs io turto realizuoti per prekybos mon, jis gali bti parduodamas antstolio patvarkyme nustatytu kitu bdu (LR CPK 697 str. 1 d.). Turtas, kuris iimtas i civilins apyvartos ar kurio civilin apyvarta yra apribota, realizuojamas teiss akt nustatyta tvarka (LR CPK 699 str.). Aretuoti produktai, kitas greitai gendantis ar galintis greitai prarasti savo prekin vert turtas paprastai realizuojamas per prekybos mon. Tokia mone gali bti bet kokia prekybos mon, kuri pagal galiojanius statymus gali verstis konkretaus aretuoto turto pardavimo. Realizavimo slygos nustatomos antstolio ir prekybos mons sutartimi. Sumos, kurias gauna mons, pardavusios perduot joms skolininko turt, atskaiius realizavimo ilaidas, per tris dienas nuo pardavimo dienos turi bti pervedamos antstolio depozitin sskait. Jeigu per prekybos mon realizuoti turto nra galimybi, jos realizuojamos antstolio nustatyta tvarka. Jeigu turtas io straipsnio pagrindu realizuojamas ne per prekybos mon, tai realizavimo tvark nustato antstolis savo patvarkymu. Apie aretuot ir realizuojam turt, turint istorin, mokslin ar menin vert, antstolis ratu pranea Kultros ministerijai (LR CPK 698 str.). Toks praneimas sudaro galimyb valstybs kultros institucijoms, besirpinanioms kultros vertybi isaugojimu, gauti informacij apie turto, turinio istorin, mokslin ar menin vert, realizavim vykdymo proceso nustatyta tvarka. Tokio praneimo pobdis tik informacinis, valstybs institucijos sigyjant turt gali dalyvauti bendra tvarka. Kai kuri daikt ir turto apyvarta yra ribota. Jie gali bti civilini teisi objektais tik statym numatytais atvejais (LR CK 1.97 str. 2 d.). Pagal LR CPK 699 straipsn turtas, kuris iimtas i civilins apyvartos ar kurio civilin apyvarta apribota, realizuojamas teiss akt nustatyta tvarka. Vienas i objekt, kuri civilin apyvarta ribojama ginklai ir audmenys. Ginkl ir audmen klasifikacij, j apyvartos bei jos kontrols teisinius pagrindus nustato LR ginkl ir audmen kontrols statymas[1]. Pagal io statymo 41 straipsnio 2-4 dalis institucija ar staiga, statyme numatytais atvejais pamusi ginklus ir primusi sprendim juos realizuoti, privalo organizuoti, kad bt nustatytas ginkl tinkamumas naudoti. Tinkami saugiai naudoti ginklai ar fabrikins gamybos audmenys realizuojami per Ginkl fond arba mones, turinias teis pardavinti toki ri ginklus, o per 10 dien nuo j realizavimo savininkams, atskaiius realizavimo ilaidas, sumokama ginklo kaina. Netinkami saugiai naudoti ginklai ir audmenys, kurie nepriimami realizuoti, neatlygintinai (iskyrus turinius istorin ar kriminalistin vert) perduodami sunaikinti Ginkl fond. Pagal LR Mediokls statymo[2] 2 str. 7 d. ribotos civilins apyvartos objektams priskiriami ir mediojamieji gyvnai. Pagal to paties statymo 3 straipsn laisvje gyvenantys mediojamieji gyvnai nuosavybs teise priklauso valstybei. Laisvje esantys mediojamieji gyvnai, kurie laikantis LR mediokls statymo ir kit teiss akt buvo pagauti arba nuauti, tampa juos pagavusio ar nuovusio mediokls plot naudotojo nuosavybe, iskyrus mediokls trofjus, kurie nuosavybs teise priklauso mediojamj gyvn sumediojusiam asmeniui. Nelaisvje laikomi mediojamieji gyvnai nuosavybs teise priklauso juos sigijusiam fiziniam arba juridiniam asmeniui. Mediojamieji gyvnai realizuojami Mediokls Lietuvos Respublikoje taisykli[3] nustatyta tvarka.

46
25.12. Iiekojimo nukreipimas skolininko darbo umokest ir kitas pajamas, ilaikymo vaikams periodinmis imokomis iiekojimo ypatumai Pinig iiekojimas negali bti nukreipiamas skolininko turt, jeigu skolininkas pateikia antstoliui rodymus, kad iiekom pinig sum galima iiekoti per eis mnesius darant LR CPK 736 straipsnyje nurodyto dydio iskaitymus i skolininko darbo umokesio, pensijos, stipendijos ar kit pajam. Tokiu atveju iiekotojo praymu antstolis gali aretuoti pradedam realizuoti skolininko turt, jei paaikja, jog darant iskaitas i skolininko darbo umokesio, pensijos, stipendijos ar kit pajam sprendimas nebus vykdytas. Tiesiogiai i skolininko darbo umokesio, pensijos, stipendijos ar kit pajam taip pat gali bti iiekomos periodins imokos, jeigu jas galima iiekoti darant LR CPK 736 straipsnyje nurodyto dydio iskaitas. Reikalavimai iiekoti ilaikym tenkinami pirmj eile (LR CPK754 str. 2 d.). Iiekojim i skolininko darbo umokesio ar kit pajam antstolis pradeda skolininko darbdaviui ar kitam imokaniam asmeniui pateikdamas vykdomj dokument. Kartu su vykdomuoju dokumentu antstolis pateikia patvarkym, nurodydamas kokius veiksmus privalo atlikti asmuo, kuriam pateikiamas vykdyti vykdomasis dokumentas, iskaitym i skolininko darbo umokesio ar kit jam prilygint imok bei davini dydis, periodikumas, kaip turi bti pasielgta su iskaitytais pinigais, darbdavio atsakomyb u antstolio reikalavimo nevykdym bei kitus sprendimo vykdymui btinus nurodymus. Siuniant vykdyti vykdomj rat dl ilaikymo periodinmis imokomis, iiekojimo siskolinimas apskaiiuojamas nurodant siskolinimo sum. Ilaikymo siskolinimo apskaiiavimo ypatumus tais atvejais, kai j suma nenustatyta, kai skolininkas tuo laikotarpiu nedirbo, nustato LR CPK 733 str. 5 d. Iskait i skolininkui priklausanios darbo umokesio ir jam prilygint imok bei davini dalies dyd nustato LR CPK 736 straipsnis. Iskait dydis diferencijuojamas priklausomai nuo vykdomojo dokumento pobdio, imok dydio. Iskait dydis apskaiiuojamas imant pagrindu skolininkui imokti priskaiiuotas sumas, atskaiius i j mokesius (privalomsias mokas). statymas nustato ir ribojimus iiekojimas i kai kuri ri pajam. I laikinojo nedarbingumo atveju mokam socialinio draudimo paalp, bedarbio paalpos iiekoti galima tiktai pagal teismo sprendim dl ilaikymo iiekojimo ir pagal teismo sprendim dl atlyginimo alos, padarytos suluoinimu ar kitaip sualojus sveikat, taip pat atmus maitintojo gyvyb (LR CPK 738 str.). Pagal LR CPK 739 str. negalima iiekoti i skolininkui priklausani vairaus pobdio kompensacini imok ir paalp. Vykdant iiekojim i skolininko darbo umokesio ir kit jam prilygint pajam, nemaai pareigojim nustatyta darbdaviams. Jie turi vesti vykdomj dokument apskait, grinti vykdomj dokument, kai skolininkas nutraukia darbo sutart arba pasibaig periodini imok mokjimas, kartu atymdamas apie vykdomojo dokumento ar jo dalies (padarytas iskaitas) vykdym ir pan. Ar teisingos iskaitos i skolininko darbo umokesio bei kit jam prilygint imok ir ar jos nusistos iiekotojui, kontroliuoja iiekotojas. Jei iiekotojas dl pateisinam prieasi negali patikrinti, ar iskaitos teisingos, jo praymu tai patikrina antstolis, kurio veiklos teritorijoje iskaitos yra daromos. Darbdavys privalo sudaryti slygas iiekotojui susipainti, ar tinkamai daromos iskaitos. Papildom prievoli nustatyta ir asmenims, privalantiems mokti vaikams ilaikym periodinmis imokomis. Toks asmuo privalo per tris dienas praneti antstoliui apie darbo ar gyvenamosios vietos pakeitim, apie papildom udarb. Be svarbi prieasi nepraneusiems nurodyt duomen kaltiems asmenims bei skolininkui antstolio ar iiekotojo pareikimu teismas gali paskirti iki vieno tkstanio lit dydio baud. Asmuo gali ir savo noru mokti ilaikym, nors toks ilaikymas ir bt priteistas teismo sprendimu. Tokiu atveju jis turi teis pateikti darbdaviui ar kitam imokas daraniam asmeniui raytin praym padaryti iskaitas. Darbdavys arba imokas imokantis asmuo pagal tok praym turi vykdyti iiekojim tokia paia tvarka kaip ir pagal vykdomj dokument. Savo praym dl iskaitymo darbuotojas gali bet kada ataukti. Tokia iiekojimo tvarka netaikoma, jeigu i skolininko darbo umokesio jau yra iskaitoma pagal kitus vykdomuosius dokumentus. Jeigu ilaikym privalantis mokti asmuo, jo nemoka ir nedirba arba ilaikymo siskolinimo negalima iiekoti darant iskaitas i darbo umokesio per 6 mnesius, iiekojimas nukreipiamas skolininko turt. 25.13. Iiekojimo i juridini asmen turto ypatumai Iiekojimas i juridini asmen turto vykdomas bendra tvarka, taiau statymas numato tam tikrus ribojimus bei iiekojimo i skolininko juridinio asmens turto eilikum. Vykdant iiekojim i juridinio asmens turto, pirmja eile iiekoma i hipotekos ir keisto turto, jeigu iiekoma hipotekos kreditoriaus ar kaito turtojo naudai. Antrja eile iiekoma i skolininkui priklausani pinig, vertybini popieri, pagamintos produkcijos (preki), taip pat i kito kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, tiesiogiai nenaudojamo ir nepritaikyto tiesiogiai naudoti gamyboje, iskyrus administracines patalpas. Treija eile iiekoma i kito turto, iskyrus i gamybai btin nekilnojamojo turto objekt, taip pat aliav ir mediag, stakli, rengim, kit pagrindini priemoni, skirt tiesiogiai gamybai, i kuri gali bti iiekoma ketvirtja eile. Likviduojant juridin asmen, iiekoma i viso jo turto, nesilaikant nurodytos eils (LR CPK 669 str.). Iiekojimai i vis ri juridini asmen ar kit organizacij, tarp j ir i usienio subjekt, vykdomi pagal bendrsias taisykles, iskyrus iimtis, nustatytas i asmen veikl reglamentuojaniuose statymuose. Priklausomai nuo to, i kokios ries juridinio asmens turto vykdomas iiekojimas, skiriasi iiekojimo vykdymas, jeigu juridinis asmuo neturi pakankamai turto (l): 1) jeigu kin bendrija neturi pakankamai l iiekomoms sumoms padengti, iiekojimas nukreipiamas solidariai jos nari turt. Iiekojimas negali bti nukreiptas solidariai vis tikrosios kins bendrijos nari turt pagal jos nari prievoles, nesusijusias su bendrijos veikla. Iiekojimas komanditins (pasitikjimo) kins bendrijos turt nukreipiamas: 1) tikrj komanditins (pasitikjimo) kins bendrijos nari vis turt solidariai; 2) nari komanditori turto dal, kuri jie perdav arba turjo perduoti komanditinei (pasitikjimo) kinei bendrijai, bet jos neperdav per sutartyje numatytus terminus. 2) jeigu j individuali (personalin) mon neturi pakankamai l iiekomoms sumoms padengti, antstolis iiekojim nukreipia kit jos turt ir savininko turt. 3) jeigu valstybs ar savivaldybs mon neturi turto, i kurio galima iiekoti, iiekotoj reikalavimai tenkinami atitinkamai i valstybs ar savivaldybs biudeto, bet ne daugiau, negu yra valstybs ar savivaldybs mons patikjimo teise valdomo turto, kur negalima nukreipti iiekojimo, vert. Reikalavim tenkinimo i valstybs ar savivaldybs biudeto klausim iiekotojo praymu isprendia teismas priimdamas nutart.

47
25.14. Iiekot sum paskirstymo tarp iiekotoj ir imokjimo iiekotojams tvarka, reikalavim patenkinimo eil Iiekotos i skolininko sumos tam tikrais atvejais gali neutekti vykdymo ir juo susijusioms ilaidoms bei visiems reikalavimams pagal vykdomuosius dokumentus patenkinti. Tokiais atvejais, atskaiius iiekotojui grintinas ir kitas vykdymo ilaidas, likusi suma paskirstoma pagal LR CPK 754-755 straipsniuose nustatyt eil. I sum, antstolio iiekot i skolininko, pirmiausia apmokamos iiekojimo vykdymo ilaidos, o i likusi sum patenkinami iiekotoj reikalavimai. Suma, kuri lieka patenkinus visus reikalavimus, grinama skolininkui (LR CPK 758 str. 1 d.). inoma keletas iiekot sum paskirstymo iiekotojams modeli: prioriteto (vok. Priorittsprincip) arba prior tempore potior jure (pirmesnis laike, pirmesnis ir teisje), ir proporcingumo principas, kuris reikia, kad kai iiekotos sumos neutenka visiems vienos eils reikalavimams visikai patenkinti, jie tenkinami proporcingai kiekvienam iiekotojui priklausaniai sumai[1] (is principas taikomas Lietuvoje, LR CPK 753 str.) LR CPK 753 str. 2 d. nustatyta iiekot l paskirstymo pagal iiekojimo eilikum, paskirstymo tvarka. Paskesns eils reikalavimai patenkinami po to, kai visikai patenkinti pirmesns eils reikalavimai. Jeigu iiekotos sumos neutenka visiems vienos eils reikalavimams visikai patenkinti, jie patenkinami proporcingai kiekvienam iiekotojui priklausaniai sumai. LR CPK 754 str. nustatyta reikalavim patenkinimo eil, kuri taikoma tais atvejais, kada iiekotos i skolininko sumos neutenka vykdymo ir su juo susijusioms ilaidoms bei visiems reikalavimams pagal vykdomuosius dokumentus patenkinti. Hipotekos kreditoriaus ir kaito turtojo reikalavimai i keisto turto patenkinami be eils. Visikai patenkinus hipotekos kreditoriaus ir kaito turtojo reikalavimus i keisto turto, pirmj eile tenkinami reikalavimai iiekoti ilaikym ir reikalavimai atlyginti al, padaryt suluoinimu ar kitokiu sveikatos sualojimu, taip pat atsiradusi dl maitintojo netekimo. Antrja eile patenkinami darbuotoj piniginiai reikalavimai, atsirandantys i darbo teisini santyki. Treija eile patenkinami visi kiti reikalavimai. LR CPK nustatyta ir teismo nuosprendio, nutarties ar nutarimo dl turto konfiskavimo eil. Vykdant teismo nuosprend, nutart ar nutarim dl turto konfiskavimo, skolininko turtas perduodamas realizuoti po to, kai yra patenkinti iki teismo nuosprendio primimo dienos pareikti nuteistojo kreditori turtiniai reikalavimai ir padengtos su tuo susijusios vykdymo ilaidos. i nuostata taikoma tais atvejais, kai teismas nuosprendyje, nutartyje ar nutarime nenurod konkrei daikt, kurie turi bti konfiskuoti. Jeigu nuosprendyje, nutartyje ar nutarime yra ivardyti daiktai, kurie turi bti konfiskuoti, nuteistojo kreditori turtiniai reikalavimai turi bti tenkinami iiekant i kito nuteistojo asmens turto. I konfiskuot daikt iiekoma tik tada, kai nra kito turto, i kurio gali bti iiekoma, arba kai jo neutenka. Antstolis tais atvejais, kai yra keli iiekotojai ir j reikalavimams visikai patenkinti neutenka iiekotos i skolininko sumos, parengia pinig paskirstymo iiekotojams patvarkym ir pateikia j tvirtinti teisjui. Patvarkymas parengiamas laikantis nustatytos iiekojim tenkinimo eils ir proporcingumo principo. Kadangi i sum, iiekot i skolininko, pirmiausia apmokamos iiekojimo vykdymo ilaidos (LR CPK 609 str.), antstolis turi pateikti teisjui tvirtinti iiekotojams imoktin sum paskirstym, jau atms vykdymo ilaidas. Iiekot l paskirstymo patvarkymas tvirtinamas teisjo rezoliucija. LR CPK 757 straipsnyje nustatyta speciali pajam, gaunam i aretuoto nekilnojamojo turto, paskirstymo tvarka. I aretuoto nekilnojamo turto gaunamos pajamos paskirstomos tokia tvarka: 1) saugotojo ilaidoms; 2) pastato eksploatavimo ilaidoms; 3) mokesiams u nekilnojamj turt; 4) nekilnojamo daikto draudimo mokoms. Likusios pajamos skiriamos skolininko siskolinimas padengti, paskirstant jas LR CPK 753-755 straipsniuose nustatyta tvarka. Iiekotos sumos imokamos iiekotojams tokia tvarka: iiekotos sumos dalinamos dvi dalis: vykdymo ilaidoms padengti reikalingos sumos ir iiekotojams imoktinos sumos. I sum, iiekot i skolininko, pirmiausia apmokamos iiekojimo vykdymo ilaidos, o i likusi sum patenkinami iiekotoj reikalavimai. Suma, kuri lieka patenkinus visus reikalavimus, grinama skolininkui. Tuo atveju, jeigu iiekot sum nepakanka visiems iiekotoj reikalavimams patenkinti, jos dalinamos pagal LR CPK 753 straipsnyje nustatyt reikalavim patenkinimo eils tvark. Be to, pinig imokjimo iiekotojams tvarka skiriasi priklausomai nuo to, kas yra iiekotojas. Jeigu iiekotojas yra valstyb, tai sumos, kurios turi bti skaitytos valstybs pajamas, gali bti tiesiogiai mokamos atitinkam valstybs biudeto sskait banko staigose. Tais atvejais, kai iiekotojais yra kiti asmenys, iiekotas i skolininko sumas antstolis pirmiausia skaito antstolio depozitin sskait. Ubaigus iiekojimo proces, iiekotos sumos nedelsiant imokamos, isiuniamos arba pervedamos iiekotojui. Sumos, gautos pardavus turt i varytyni, iiekotojui imokamos tik siteisjus nutariai, kuria patvirtinamas varytini aktas. Jei varytyni aktas tvirtinamas teisjo rezoliucija, iiekotojams iiekotos pinig sumos gali bti imoktos i karto teisjui patvirtinus varytyni akt. Iiekojimo procesas laikomas ubaigtu, kada pilnai vykdytas vykdomasis dokumentas. Jeigu iiekot pinig neutenka visiems siskolinimams ir vykdymo ilaidoms padengti, iiekotojui pinigai turi bti imokti teisjui patvirtinus antstolio paskaiiavim iiekotoms sumoms paskirstyti. Analogika tvarka antstolio patvarkymu skolininkui turi bti grinama suma, kuri lieka patenkinus visus reikalavimus. Pagal LR CPK 759 str. bet kuris iiekotojas, turintis vykdomj dokument dl iiekojimo i to paties skolininko, gali prisijungti prie iiekojimo. Prisijungdamas prie iiekojimo iiekotojas turi pateikti iiekojim vykdaniam antstoliui pareikim, apie prisijungim prie iiekojimo. Kartu turi bti pateiktas vykdomasis dokumentas. Priklausomai nuo to ar iiekot sum pakanka visiems iiekotojams, skiriasi galimas prisijungimo prie iiekojimo laikas. Jeigu iiekot sum utenka visiems iiekotojams, prie iiekojimo galima prisijungti, kol antstolis grina iiekotas sumas skolininkui. Jeigu iiekot sum nepakanka visiems iiekotojams, prisijungti prie iiekojimo galima tik iki to momento, kai teisjas patvirtina antstolio patvarkym dl iiekot l paskirstymo iiekotojams. Prisijungs prie iiekojimo, iiekotojas turi visas procesines iiekotojo teises. Nuo prisijungimo prie iiekojimo momento, iiekotojas gali dalyvauti atliekant visus procesinius veiksmus, taiau jis negali reikalauti i naujo atlikti procesinius veiksmus, kurie buvo atlikti iki jo prisijungimo prie iiekojimo. 25.15. Nepiniginio pobdio teismo sprendim vykdymo ypatumai

48
Vykdymo procese visi vykdomi sprendimai, priklausomai nuo j pobdio skiriami piniginio ir nepiniginio pobdio sprendimus. Sprendimai, kuri pagrindu iiekomos pinigins los laikomi piniginio pobdio sprendimais. Nepiniginio pobdio sprendimais laikomi visi kiti vykdytini sprendimai (dl turto perdavimo natra, ikeldinimo, pareigojim atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo j susilaikyti, grinimo darb ir kt.). Nepiniginio pobdio teismo sprendimai vykdomi laikantis bendrj vykdymo nuostat, atsivelgiant LR CPK LVII skyriuje nurodytas iimtis. Viena i nepiniginio pobdio vykdom sprendim kategorij vaik perdavimas iiekotojui. Vykdydamas teismo sprendim dl vaik perdavimo, antstolis vykdymo veiksmus atlieka dalyvaujant asmeniui, kuriam perduodamas vaikas, ir valstybins vaiko teisi apsaugos institucijos atstovui. Atsivelgiant tai, kad vaiko perdavimas susijs su vaiko emociniais igyvenimais, vykdant tokio pobdio sprendimus ribotai taikytinas atstovavimo institutas ir fizinis asmuo, kuriam perduodamas vaikas (iiekotojas), turt dalyvauti pats asmenikai. Atstovavimo institutas taikytinas tais atvejais, kai vaikas turi bti perduotas juridiniams asmeniui (vaik globos staigai). Asmeniui, kuriam teismas nusprend perduoti vaik vengiant su antstoliu atvykti paimti vaik, antstolis gali sprsti klausim dl vykdomojo rato grinimo iiekotojui (LR CPK 631 str. 5 d.). Vykdydamas sprendim dl vaiko perdavimo antstolis kartu su iiekotoju ir valstybins vaiko teisi apsaugos institucijos atstovu gali eiti asmens, i kurio turi bti paimtas vaikas (skolininko), gyvenamsias patalpas, be gyvenamojoje patalpoje gyvenani asmen sutikimo ir be teismo nutarties, nes tokio sprendimo vykdymas negalimas nejus skolininko gyvenamsias patalpas (LR CPK 615 str. 3 d.). Jeigu atliekant vykdymo veiksmus skolininko bst patenkama skolininkui ar jo eimos nariams nedalyvaujant arba prie i asmen vali btinas kviestini dalyvavimas. Jeigu vaiko, kuris teismo sprendimu turi bti perduotas kitam asmeniui, buvimo vieta neinoma, antstolis privalo paskelbti vaiko paiek per policij (LR CPK 620 str. 2 d.). Vykdant sprendimus dl vaiko perdavimo iiekotojui turi bti utikrinta vaiko teisi apsauga. Pagal Vaiko teisi konvencijos 3 straipsnio 1 dal imantis bet koki vaik lieiani veiksm, nesvarbu, ar tai daryt valstybins ar privaios staigos, usiimanios socialiniu aprpinimu, teismai, administracijos ar statym leidimo organai, svarbiausia - vaiko interesai. Vykdant sprendim prie vaik negali bti naudojama nei fizin, nei psichologin prievarta. Vykdydamas sprendim dl vaiko perdavimo antstolis turi surayti protokol apie vaiko perdavim. LR CPK 765 str. reglamentuoja teismo sprendime nurodyt daikt perdavimo iiekotojui procedr. iuo atveju iiekojimo tikslas ne daikto pamimas su tikslu j realizuoti, bet pats daikto pamimas ir perdavimas iiekotojui. Kai iiekotojui yra priteisti tam tikri teismo sprendime nurodyti daiktai, antstolis paima tuos daiktus i skolininko ir perduoda iiekotojui. Tarp skolininko ir iiekotojo gali kilti ginas dl perduodam daikt tapatumo, tinkamumo naudoti, komplektikumo. Iiekotojas gali atsisakyti paimti i antstolio daiktus dl daikt kokybs ar kiekio trkum, nekomplektikumo, kad perduodami ne tie daiktai, kurie yra priteisti ir pan. Jeigu negalima perduoti daikt dl to, kad jie yra suged, nekomplektiniai ir pan., antstolis surao akt, kad negalima sprendimo vykdyti, o vykdomasis ratas grinamas iiekotojui, kartu iaikinant jo teis kreiptis teism dl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo. Jeigu sprendime nurodyt daikt nra, antstolis surao tai patvirtinant akt ir vykdomj dokument grina iiekotojui. Paimdamas sprendime nurodytus daiktus bei juos perduodamas iiekotojui antstolis surao turto pamimo ir turto perdavimo aktus. Nepiniginio pobdio sprendimams priskiriami ir sprendimai dl keldinimo bei ikeldinimo. Ikeldinimas vykdomas LR CPK 768769 str. nustatyta tvarka. Ikeldinamo asmens turt turi pasiimti pats ikeldinamasis. Jeigu ikeldinimo metu ikeldinamas asmuo nedalyvauja arba atsisako pasiimti ikeldinam turt, to turto apsaug turi utikrinti antstolis. Tokiais atvejais antstolis aprao ir kainoja ikeldinamo asmens patalpoje esant turt. Ikeldinamo asmens turtas apraomas dalyvaujant ikeldinamajam. Jeigu paties ikeldinamojo nra, turtas apraomas dalyvaujant kuriam nors i pilnamei jo eimos nari, o jeigu ir i nra, dalyvaujant teismo ar antstolio paskirtam turto saugotojui (administratoriui). Ikeldinamo juridinio asmens turtas apraomas dalyvaujant ikeldinamo juridinio asmens atstovui ar atsakingam darbuotojui. Turto kainojimas atliekamas LR CPK 681 str. nustatyta tvarka. Apraytas turtas kartu su aprao nuorau perduodamas saugoti asmeniui, paskirtam turto saugotoju. Aprao nuoraas isiuniamas ar kitaip perduodamas skolininkui. Turt gali saugoti ir pats antstolis. Ikeldintam asmeniui pareikus nor pasiimti ikeldinimo metu antstolio ikeldint ir perduot saugoti turt, toks turtas jam perduodamas antstolio patvarkymu. Visas su turto saugojimu susijusias ilaidas atlygina ikeldinamas asmuo (skolininkas). Jeigu skolininkas per tris mnesius nuo turto perdavimo saugotojui dienos nepasiima savo turto, gali bti pradedama turto realizavimo procedra. Turtas realizuojamas bendra tvarka, o gautos pajamos, atskaiius vykdymo ilaidas, perduodamos skolininkui. Priverstiniu keldinimu siekiama sudaryti iiekotojui galimyb netrukdomai patekti patalp. Apie keldinimo laik prie penkias dienas ratu praneama skolininkui ir iiekotojui. Paprastai keldinama dalyvaujant skolininkui ir iiekotojui. Faktikai, keldinti asmen gyvenamj patalp keldinamajam (iiekotojui) nedalyvaujant, nemanoma. Todl keldinamojo asmens dalyvavimas vykdant keldinim btinas. Taiau antstolis gali iaikinti skolininkui jo pareig netrukdyti keldinamajam asmeniui naudotis patalpa. Jeigu skolininkas paklsta antstolio reikalavimui, laikoma, kad skolininkas vykd sprendim gera valia. Jeigu skolininkas slepiasi arba nevykdo antstolio reikalavimo leisti iiekotoj patalp, antstolis pagalb kvieiasi policij ir keldina iiekotoj priverstine tvarka. Fiziniai asmenys gali bti ikeldinami pagal prokuroro sankcij (LR CPK 768 str.) ir pagal teismo sprendim (LR CPK 769 str.). Asmuo gali bti ikeldintas pagal prokuroro sankcij: 1) jeigu dl stichini nelaimi, gaisro ar techninio susidvjimo valstybs, savivaldybi ar juridini asmen gyvenamoji patalpa gresia sugriti arba tampa netinkama gyventi (LR CK 6.615 str.); 2) fiziniai asmenys, gyvenantys viebuiuose ilgiau, negu buvo susitarta, arba nesumokj u gyvenim viebutyje, arba paeid naudojimosi jais tvark (LR CK 6.626 str. 3 d.). Ikeldinant i gresiani sugriti arba tapusi netinkamomis gyventi patalp, suteikiama kita tinkama gyventi gyvenamoji patalpa. i patalp suteikia pastato, kuriame yra gresianti sugriti arba netinkama gyventi gyvenamoji patalpa, savininkas. Sankcija dl ikeldinimo vykdoma per septynias dienas nuo jos teikimo i gyvenamosios patalpos ikeldinamiems asmenims dienos. Ikeldinamieji asmenys paraginami, jeigu yra galimyb, isikelti nedelsiant. Neatidliotinais atvejais ikeldinama nedelsiant. Neatidliotinais atvejais laikytini atvejai, kada ikeldinama i gresiani sugriti patalp, kai gyvenimas tose patalpose kelia grsm moni sveikatai ar gyvybei. Antstolis negali vykdyti ikeldinimo i gresianios sugriti ar tapusios netinkama gyventi gyvenamosios patalpos, jeigu ikeldinamiesiems asmenims realiai nesuteikta kita gyvenamoji patalpa. Apie suteiktos kitos gyvenamosios patalpos tinkamum gyventi sprendia prokuroras, sankcionuojantis ikeldinim. Jeigu ikeldinamieji asmenys atsisako leisti antstol gyvenamj patalp, kuri jie yra um, kitokiais veiksmais trukdo ikeldinti,

49
ikeldinama padedant policijai. Jeigu yra pateisinam prieasi, teismas, davs sankcij ikeldinti prokuroras, taip pat auktesnysis prokuroras pagal suinteresuot asmen ar antstolio pareikim turi teis atidti ikeldinim. Priverstinis ikeldinimas i gyvenamj ir negyvenamj patalp vykdomas tik ikeldinamiesiems asmenims atsisakius isikelti i uimam patalp gera valia. Skolininku (ikeldinamuoju asmeniu) gali bti tiek fizinis, tiek juridinis asmuo. Pagal teismo sprendim i gyvenamj patalp turi bti ikeldinami tik vykdomajame rate nurodyti asmenys su jiems priklausaniu turtu. Asmenys, o ikeldinant i negyvenamj patalp turtas, nenurodyti vykdomajame rate negali bti ikeldinti. Apie ikeldinimo laik ne vliau kaip prie penkias dienas ratu praneama skolininkui. Jeigu nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos ikeldinami nepilnameiai vaikai, apie ikeldinimo laik ir viet antstolis ne vliau kaip prie penkias dienas iki ikeldinimo dienos ratu pranea valstybinei vaiko teisi apsaugos institucijai. Tokiu atveju vaiko teisi apsaugos institucija turt pasirpinti, kad vaikai bt apgyvendinti kitoje gyvenamojoje patalpoje. Ikeldinimas paprastai vykdomas esant ikeldinamajam. Taiau ikeldinamojo asmens nebuvimas vykdant ikeldinim nra klitis atlikti vykdymo veiksmus. Tais atvejais, kai ikeldinamasis slepiasi arba nevykdo antstolio raginimo isikelti i patalpos, antstolis ikeldina j priverstine tvarka. Apie priverstin ikeldinim antstolis surao Sprendim vykdymo instrukcijoje nustatytos formos ikeldinimo protokol. LR CPK 770 str. nustato byl dl garbs ir orumo sprendim vykdymo ypatumus, kurie taikomi vykdant teismo sprendimus, pareigojanius paneigti tikrovs neatitinkanius duomenis, eminanius asmens garb. Pagal LR CK 2.24 str. 7 p., jeigu nevykdomas teismo sprendimas, pareigojantis paneigti tikrovs neatitinkanius duomenis, eminanius asmens garb ir orum, teismas nutartimi gali iiekoti i atsakovo baud u kiekvien teismo sprendimo nevykdymo dien. Paskleist ini paneigimo bd esant galimybei teismas nustato atsivelgdamas bylos aplinkybes bei iekovo praym. ini paneigimo bdas turi atitikti j paskleidimo bd. Baudos dyd nustato teismas. Ji yra iiekoma iekovo naudai, nepaisant neturtins alos atlyginimo. Bauda gali bti paskirta, jeigu skolininkas nevykd arba nepilnai vykd teismo sprendim dl paneigimo tikrovs neatitinkani duomen. LR CPK 771 str. nustato sprendim, pareigojani skolinink atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, vykdymo ypatumus, iskyrus tokius sprendimus, kuri vykdymo ypatumai aptarti atskirai. Jeigu nevykdytas sprendimas, pareigojantis skolinink atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar l perdavimu, antstolis apie tai surao Sprendim vykdymo instrukcijoje nustatytos formos akt. Priklausomai nuo to, ar tik pats asmenikai skolininkas gali vykdyti sprendim, skiriasi tokio sprendimo nevykdymo teisins pasekms. LR CPK 771 str. 2-3 d. numatyti antstolio veiksmai taikomi tais atvejais, kada sprendim pareigojant atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar l perdavimu, galima vykdyti be paties skolininko. Taiau jeigu sprendim gali vykdyti tik asmenikai pats skolininkas, taikomos to paties straipsnio 5 dalyje numatytos pasekms. Jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo nevykdymo pasekms, numatytos LR CPK 273 str., antstolio nustatyta tvarka suraytas aktas perduodamas vykdymo vietos apylinks teismui, o is priima nutart taikyti sprendime nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikr veiksm. Sprendimo vykdymo vietos apylinks teismas nutartimi leidia iekovui atlikti tuos veiksmus arba imtis priemoni jiems nutraukti atsakovo lomis ir kartu iiekoti i atsakovo reikiamas ilaidas. Ta paia nutartimi teismas gali isprsti klausim dl sprendimo vykdymui reikiam l iiekojimo, jeigu nagrinjant klausim dl sprendimo nevykdymo paaikja, kad iiekotojas neturi l sprendimui vykdyti. Jeigu iiekotojas turi l, jis gali savo lomis vykdyti sprendim, o paskui jas iiekoti i skolininko. Jeigu sprendime nenurodytos sprendimo nevykdymo pasekms, antstolio suraytas aktas perduodamas sprendim primusiam teismui, kuris isprendia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausim. Jeigu per teismo nustatyt termin nevykdytas sprendimas, pareigojs skolinink atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, antstolis turi surayti nustatytos formos akt. Surayt akt antstolis perduoda vykdymo vietos apylinks teismui. Sprendimo nevykdymo klausimas isprendiamas teismo posdyje. Apie posdio laik ir viet praneama iiekotojui ir skolininkui, taiau j neatvykimas nekliudo inagrinti klausim. Teismas, nustats, kad skolininkas sprendimo nevykd, gali jam skirti iki vieno tkstanio lit dydio baud iiekotojo naudai ir nustatyti nauj termin sprendimui vykdyti. Jeigu skolininkas antr kart ir daugiau kart paeidia sprendimui vykdyti nustatytus terminus, teismas vl pritaiko sankcijas skolininkui. Baudos sumokjimas skolininko neatleidia nuo pareigos atlikti arba nutraukti teismo sprendime numatytus veiksmus. Kai sprendimo, pareigojanio atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar l perdavimu, nevykdo juridinis asmuo, sankcijos taikomos juridinio asmens vadovui arba kitam u sprendimo vykdym atsakingam asmeniui. LR CPK 772 str. nustato sprendim grinti darb ir pakeisti atleidimo i darbo formuluot nevykdymo pasekmes. Laikoma, kad darbdavys nevykd teismo sprendimo, jeigu jis per teismo sprendime nustatyt termin arba per antstolio raginime vykdyti sprendim nustatyt termin nevykd arba nepilnai vykd teismo sprendime nurodytus veiksmus. Tais atvejais, kai darbdavys nevykdo teismo sprendimo grinti darb neteistai atleist ar neteistai perkelt kit darb darbuotoj arba pakeisti atleidimo i darbo formuluot, jeigu ta formuluot sukliud darbuotojui stoti kit darb, teismas iiekotojo praymu priima nutart iiekoti darbuotojui atlyginim u priverstins pravaiktos laik arba imokti neteistai perkeltam kit darb darbuotojui darbo umokesio skirtum u vis laik nuo sprendimo primimo dienos iki jo vykdymo dienos. Iiekotojas dl atlyginimo u priverstins pravaiktos laik turi kreiptis pirmosios instancijos teism, kuris isprend gin dl grinimo darb arba dl atleidimo i darbo formuluots pakeitimo, paduodamas pareikim. Iiekotojas privalo rodyti, kad atleidimo i darbo formuluot sukliud darbuotojui stoti kit darb. 25.16. Usienio teism sprendim vykdymo ypatumai Civilinio proceso tvarka gali bti vykdomi ir kit valstybi iduoti vykdomieji dokumentai, taiau jie turi bti pripainti ir turi bti leista juos vykdyti Lietuvos Respublikoje. Tokia speciali procedra (exequatur) netaikoma kai kuriems Europos Sjungos valstybi nari teismo sprendimams, patvirtintoms taikos sutartims ir autentikiems dokumentams. Usienio teism ir arbitra sprendimai Lietuvos Respublikoje vykdomi bendra tvarka, jeigu LR CPK nenustatyta kitaip. Vykdomuosius ratus pagal pripaintus ir leistus vykdyti Lietuvos Respublikoje usienio teism ir arbitra sprendimus iduoda Lietuvos apeliacinis teismas ir isiunia iiekotojui, jeigu prayme pripainti sprendim iiekotojas nurodo, kad sprendimo pripainimas reikalingas jo vykdymui Lietuvos Respublikoje (LR CPK 774 str.). Prie vykdyti perduodamo vykdomojo rato pridedama nutarties, kuria usienio teismo ar arbitrao sprendimas pripaintas ir leista j vykdyti LR, nuoraas, usienio teismo sprendimo nuoraas ir vertimas lietuvi kalb, jeigu tai nustatyta tarptautinje sutartyje. Piniginio pobdio iiekojimai vykdomi litais pagal sprendimo primimo dien Lietuvos banko

50
nustatyt oficial lito ir atitinkamos usienio valiutos kurs (LR CPK 776 str.). usienio teism ir arbitra sprendim vykdymas gali bti atidtas ar idstytas. Tokius klausimus sprendia Lietuvos apeliacinis teismas. Tam tikromis ypatybmis vykdant usienio teism ir arbitra sprendimus pasiymi skolininko paieka, kuri gali bti paskelbta tik esant atitinkamam iiekotojo praymui (LR CPK 779 str.). Jeigu skolininkas ivyksta gyventi i Lietuvos arba jei neinoma skolininko gyvenamoji vieta, vykdomoji byla ubaigiama, o vykdomasis ratas grinamas Lietuvos apeliaciniam teismui ir saugomas byloje dl usienio teismo ar arbitrao sprendimo pripainimo. Grindamas vykdomj rat Lietuvos apeliaciniam teismui, antstolis apie tai pranea iiekotojui. Iiekotojas turi teis kreiptis Lietuvos apeliacin teism dl vykdomojo rato pakartotinio pateikimo vykdyti (LR CPK). 2004 m. balandio 21 d. buvo priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 805/2004[1], sukuriantis neginytin reikalavim Europos vykdomj rat. is Reglamentas Lietuvoje sigaliojo nuo 2005-10-21[2]. Reglamentu siekta sukurti laisv vis Europos Sjungos valstybi teismo sprendim, teismo patvirtint taikos sutari ir autentik dokument, nustatant jiems minimalius reikalavimus, judjim, netaikant usienio teism sprendim pripainimo procedros ir nereikalaujant gauti leidim vykdyti usienio teismo sprendim[3]. Europos vykdomasis ratas - vykdomasis dokumentas, iduodamas teismo sprendim, teismo patvirtint taikos sutari ir autentik dokument (notar daromi vykdomieji raai) pagrindu. Europos vykdomasis ratas turi bti iverstas lietuvi kalb. Jis vykdomas pagal tas paias taisykles, kaip ir Lietuvos teism priimti sprendimai. Pagal Reglament Europos vykdomasis ratas gali bti iduotas tik neginytinose bylose. Reikalavimas laikomas neginijamu nepriklausomai nuo to, ar byla dl jo sprendiama pagal specialias i byl kategorijai skirtas nacionalines taisykles (pavyzdiui, sumarinio proceso tvarka (byl dl teismo sakymo idavimo procesas ir kt.), ar pagal bendrsias civilinio proceso taisykles. Neginytinomis bylomis laikytinos bylos, kuriose atsakovas pripasta iekin, taip pat bylos, kurios baigiamos teismo patvirtinta taikos sutartimi. Neginytinomis bylomis laikytinos bylos dl teismo sakymo idavimo, taip pat dokumentinio proceso tvarka inagrintos bylos bei bylos, kuriose priimtas sprendimas u aki[4]. Reglamentas taikomas civilinms, komercinms bylos bei teismo sprendimams dl bylinjimosi ilaid atlyginimo[5]. Europos vykdomasis ratas negali bti iduotas skubiai vykdytino teismo sprendimo pagrindu[6]. Teismo vaidmuo vykdant Europos vykdomj rat pasireikia keliais aspektais. Asmuo, kreipdamasis teism iekinyje gali nurodyti, jog jis sieks Europos vykdomojo rato idavimo. Teismo informavimas apie tai, jog ketinama siekti Europos vykdomojo rato idavimo, nra Europos vykdomojo rato idavimui btina slyga. Informacija apie ketinim ateityje siekti Europos vykdomojo rato idavimo teismui reikalinga tik tam, kad procesas vykt laikantis Reglamente numatyt minimali proceso reikalavim, kurie yra btini tam, jog pasibaigus procesui dl sprendimo byloje (ali taikos sutarties) bt galimas Europos vykdomojo rato idavimas[7]. Europos vykdomj rat idavusio teismo kompetencijai pavesta sprsti klausimus dl jo itaisymo ir panaikinimo (Reglamento 10 straipsnis). Iimtin kompetencija sprsti klausimus dl skolininko atsisakymo vykdyti Europos vykdomj rat (Reglamento 21 straipsnis) suteikta nacionaliniams teismams. Lietuvoje tokia kompetencija, kaip ir pripastant bei leidiant vykdyti usienio teism sprendimus, suteikta Lietuvos Apeliaciniam teismui. Kadangi Europos vykdomasis ratas vykdomas ta paia tvarka, kaip ir Lietuvos Respublikos teismo sprendimai, kitus klausimus sprsti pavesta apylinks teismo kompetencijai. 25.17. Iiekotojo, skolininko ir kit asmen teisi ir teist interes gynimas vykdymo procese Vykdant teismo sprendimus valdingi galinimai yra suteikti antstoliui, vienam i pagrindini vykdymo proceso subjekt. statymu nustatytos ir skirtingos tokio teismo sprendimus vykdanio subjekto veiklos kontrols formos. Teismas kontrols funkcijas vykdymo procese realizuoja ne tik vykdydamas antstolio procesins veiklos kontrol (patikrinami ir patvirtinami LR CPK nurodyti antstolio surayti vykdymo proceso dokumentai), bet ir kitomis procesinmis formomis, gindamas iiekotojo, skolininko ir kit asmen teises. Viena i vykdymo proceso teistum laiduojani garantij, tai teiss sksti antstolio procesinius veiksmus arba atsisakym juos atlikti, suteikimas vykdymo proceso dalyviams. Pagal LR CPK 639 ir 643 straipsnius tokia teis suteikta iiekotojui ir skolininkui. Kaip nurodo H. Kiuper paprastai iiekotojai skundia antstolio neveikim, o skolininkas tam tikr veiksm atlikim[1]. Skundus dl antstoli veiksm nagrinja apylinks teismas. Skundai dl antstolio veiksm nagrinjami ypatingosios teisenos tvarka (LR CPK 510 513 straipsniai). Teis sksti antstolio veiksmus suteikta ne vien vykdymo proceso alims: iiekotojui ir skolininkui, skund dl antstolio veiksm gali paduoti ir kiti asmenys (pavyzdiui, kaito davjas, varytynse dalyvaujantys asmenys, skolininko darbdavys, vykdantis antstolio patvarkym dl iskait i darbo umokesio ir kt.), dalyvaujantys vykdymo procese, kuri teises arba teistus interesus vykdymo procese paeidia antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus arba atsisakydamas juos atlikti. Gali bti skundiami ne tik patvarkymo forma ireikti antstolio veiksmai, bet ir bet kurie kiti veiksmai ar neveikimas. Gali bti apsksti tik tie antstolio veiksmai ar neveikimas, kurie sukelia teisines pasekmes. Kiti veiksmai, pavyzdiui, antstolio veiksm atlikimas skolininkui nepriimtinu laiku ar bdu, taiau statym nustatyta tvarka, nesuteikia teiss skolininkui sksti tokius veiksmus, nes jie nesukelia joki teisini pasekmi[2]. Antstolis pagal LR Antstoli statymo 16 straipsn atsako ne tik u savo, bet ir savo darbuotoj veiksmais padaryt al. Todl, jeigu ginijam veiksm atlikt antstolio padjjas, kurio darbdavys yra antstolis, remiantis minta statymo nuostata skundas paduodamas dl antstolio veiksm. Jei tokius veiksmus atliko antstolio atstovas, skundas paduodamas dl atstovo veiksm, nes jis veikia kaip savarankikas subjektas. Skundas negali bti paduotas dl toki antstolio veiksm, kuri atlikim sankcionuoja teisjas. Tokiu atveju teismo nutartis, kuria patvirtintas antstolio patvarkymas, gali bti skundiama auktesns instancijos teismui bendra tvarka, o teismo rezoliucija neskundiama. Skundas dl antstolio veiksm ar jo neveikimo yminiu mokesiu neapmokestinamas. Skund nagrinjimui taikomos specialiosios teismingumo taisykls skundas paduodamas tam apylinks teismui, kurio teritorijoje veikia antstolis. Antstolio veikimo vieta nustatoma pagal vykdomojo dokumento vykdymo viet. Tam tikr problem kyla, kai vykdymo veiksmai atliekami keli apylinks teism veiklos teritorijose, tokiu atveju skundus dl antstolio veiksm nagrinja apylinks teismo, kurio teritorijoje yra pirmin vykdomojo dokumento vykdymo vieta, teisjas. Pirmine vykdymo vieta yra laikoma vykdymo vieta, pagal kuri priimamas vykdyti vykdomasis dokumentas[3]. Skundams dl antstolio veiksm arba atsisakymo juos atlikti nustatytas deimties dien padavimo terminas, skaiiuojamas nuo tos dienos, kuri skund pateikiantis asmuo suinojo arba turjo suinoti apie skundiamo veiksmo atlikim arba atsisakym j atlikti (LR CPK 512 straipsnis). Dl svarbi prieasi praleistas deimties dien terminas skundui paduoti gali bti atnaujinamas pagal

51
bendrsias termin atnaujinimo taisykles. Skundas negali bti paduotas vliau kaip per trisdeimt dien nuo skundiamo veiksmo atlikimo (LR CPK 512 straipsnis). Skundas, paduotas teismui praleidus trisdeimties dien termin, yra nenagrintinas teisme, todl skund teismas turi atsisakyti priimti (LR CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, LR 443 straipsnio 1 dalis). Tai reikia, kad sujus trisdeimties dien terminui inyksta pati teis sksti antstolio veiksmus. Skundo nepadavimas neatima teiss kreiptis teism dl antstolio neteistais veiksmais padarytos alos atlyginimo. Tokiu atveju iekovas turs rodyti antstolio civilins atsakomybs atsiradimo slygas. Tokio pobdio bylos nagrinjamos gino teisenos tvarka. Paprastai skundo padavimas vykdymo veiksm nesustabdo, taiau teismas, jeigu pripasta tai esant reikalinga, vykdymo veiksmus turi teis sustabdyti raytinio proceso tvarka (LR CPK 510 straipsnio 3 dalis). statymas nenustato joki specialij skundo dl antstolio veiksm ar atsisakymo juos atlikti turinio reikalavim. Skundo turinyje be bendrj procesini dokument reikalavim, turti bti nurodytas skundiamas veiksmas arba atsisakymas j atlikti bei tai pagrindianios aplinkybs. Tokioje byloje suinteresuotu asmeniu trauktinas dalyvauti ne tik antstolis, kurio veiksmai ar atsisakymas, skundiami, bet ir kita vykdymo proceso alis (iiekotojas arba skolininkas), kurie taip pat laikytini suinteresuotais asmenimis LR CPK 443 straipsnio 3 dalies prasme[4]. Teismas, inagrinjs skund dl antstolio veiksm ar atsisakymo juos atlikti, priima nutart, kuria, jeigu skundas tenkinamas, panaikina neteistu antstolio veiksmu sukeltas teisines pasekmes, pavyzdiui, turto aret, arba konstatuoja atsisakymo atlikti tam tikrus veiksmus neteistum ir pareigoja tokius veiksmus atlikti. Tokia teismo nutartis siteisja per septynias dienas. Teismo nutartis gali bti apsksta atskiruoju skundu. Iiekotojo, skolininko ir kit asmen teisi gynimas vykdymo procese gali bti realizuojamas teismui nagrinjant i asmen iekinius. Lyginant su skund dl antstoli veiksm arba atsisakymo juos atlikti nagrinjimu, is teisi gynimo bdas universalus, nes subjekt, turini teis reikti iekinius, ratas neapsiriboja tik vykdymo procese dalyvaujaniais asmenimis. Tai vienintelis bdas vykdymo procese savo teises apginti kitiems asmenims. Pagal LR CPK 603 straipsn kiti asmenys vykdymo procese gali pareikti iekin dl civilins teiss, jeigu jis yra susijs su turto, i kurio iiekoma, priklausymu bei iekinius dl areto turtui panaikinimo. Kitais asmenimis vykdymo procese pripaintini bet kurie kiti asmenys, nedalyvaujantys vykdymo procese, kuri interesai susij su priverstinio vykdymo objektu (turtu). Treij asmen teisi gynimo pareikiant iekin institutas inomas ir kit valstybi civilinio proceso teisei[5]. Vykdant iiekojim gali bti aretuotas ir kitam asmeniui priklausantis turtas arba toks turtas gali bti iiekojimo objektu. Taip atsitikti gali dl to, kad skolininkas laikinai valdo treiajam asmeniui priklausant kilnojamj turt, arba dl kit prieasi. Teismo sprendimus vykdantis subjektas aretuodamas turt, esant pas skolinink neprivalo tikrinti tokio turto priklausomybs. iuo atveju turto priklausomyb skolininkui preziumuojama. Turt realizavus vykdymo proceso nustatyta tvarka taikoma turto gijjo siningumo prezumpcija. LR CK 4.96 straipsnyje numatyti atvejai, kada turt galima ireikalauti i siningo gijjo. To paties straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad io straipsnio taisykls netaikomos, kai daiktas perduotas ar kitaip perleistas teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. Taiau kai kurie autoriai mano, kad turto gijjo siningumo prezumpcija gali bti nuginyta, rodius, kad, pavyzdiui, toks asmuo negaljo dalyvauti varytinse, t. y. patenka asmen, kuriems pagal LR CPK 709 straipsn draudiama dalyvauti varytinse[6]. Vokiei civilinio proceso teiss doktrinoje pripastama, kad tokiu atveju tretysis asmuo gali reikalauti nuostoli atlyginimo, bet ne daikto grinimo[7]. Pagal LR CPK 603 straipsnio prasm turto gijjo siningumo prezumpcija gali bti nuginyta, nes jokie apribojimai turto ireikalavimui nenustatyti. Tai rodinjama civilinje byloje, nagrinjamoje pagal gino teisenos taisykles. Savo teises vykdymo procese ginti iekinio pareikimu gali ne tik tretieji asmenys, bet ir iiekotojas bei skolininkas. Kartais tiek skolininkas, tiek iiekotojas gali pasinaudoti ir abiem savo teisi gynimo bdais: pateikti skund ir iekin. Teismo nutartimi pripainus antstolio veiksmus neteistais, ja bt galima pasinaudoti sprendiant gin gino teisenos tvarka (prejudiciniai faktai) [8]. Tokiu atveju gino teisenos tvarka nagrinjamoje byloje nebereikia rodinti antstolio veiksm neteistumo. Iiekotojas ir skolininkas vykdymo procese gali pareikti vairaus pobdio iekinius: dl varytini pripainimo negaliojaniomis, iekin dl antstolio veiksmais padarytos alos atlyginimo ir pan. Visi iekiniai vykdymo procese nagrinjami pagal bendrsias gino teisenos taisykles ir vykdymo proces reglamentuojanias teiss normas. Vykdymo procese kai kuriais atvejais (LR CPK 603 straipsnis) nustatytas galimas civilins bylos dl areto turtui panaikinimo arba teiss priklausymo subjekt ratas atsakovais tokioje byloje traukiami iiekotojas ir skolininkas, o turt realizavus taip pat ir asmenims, tok turt gijusiems, jei turtas konfiskuotas atsakovais traukiami asmenys, kuri turtas aretuotas, ir valstybin mokesi inspekcija. Iekinius dl areto turtui panaikinimo gali pareikti ir nepriklausanio skolininkui turto savininkas, ir teistas tokio turto valdytojas. Iekiniai pareikiami pagal bendrsias teismingumo taisykles. Skirtingai nei skund dl antstolio veiksm padavimo atveju, tokie iekiniai apmokestinami yminiu mokesiu bendra tvarka. Gino teisenos tvarka taip pat nagrinjami iekiniai, susij su antstolio teikiamomis paslaugomis. 25.18. Sprendim vykdymo atgrimas vykdius teismo sprendim, gali paaikti, kad sprendimas buvo neteistas, t. y. toks teismo sprendimas panaikinamas apeliacine arba kasacine tvarka ir byla nutraukiama, pareikimas paliekamas nenagrintas arba priimamas naujas sprendimas, kuriuo iekinys atmetamas. Tokiu atveju bt paeidiamos atsakovo teiss arba statymo saugomi interesai. Siekiant atkurti teisingum, btina taikyti sprendim vykdymo atgrimo institut. io instituto paskirtis atkurti ankstesn (pirmin, buvusi iki teismo sprendimo vykdymo) ali materialini teisini santyki padt. LR CPK 760 straipsnio 1 dalyje sprendim vykdymo atgrimas apibriamas kaip grinimas atsakovui visko, kas i jo buvo iiekota iekovo naudai pagal panaikint jau vykdyt sprendim. LR CPK XVIII skyriuje, reglamentuojaniame proceso atnaujinim, taip pat pateikiamas sprendimo vykdymo atgrimo apibrimas panaikinus arba pakeitus sprendim arba nutart, jeigu jie jau buvo vykdyti arba pradti vykdyti, vienos i ali praymu teismas pareigoja gino alis grinti tai, k jos yra gavusios vykdydamos sprendim (LR CPK 373 straipsnis). I i LR CPK pateikiam sprendim vykdymo atgrimo apibrim aiku, kad sprendimo panaikinimo pagrindas gali bti bylos inagrinjimas ir apeliacine, ir kasacine tvarka, taip pat taikant proceso atnaujinimo institut ir naujo sprendimo arba nutarties, keiiani vykdytj teismo sprendim, primimas. Sprendim vykdymo atgrimo instituto taikymo pagrindai tvirtinti LR CPK 760 straipsnyje. Jais pripastami: 1) vykdyto sprendimo panaikinimas ir naujo sprendimo iekin atmesti primimas;

52
2) vykdyto sprendimo panaikinimas ir nutarties nutraukti byl primimas; 3) vykdyto sprendimo panaikinimas ir nutarties palikti iekin nenagrint primimas. Sprendim vykdymo atgrimo taikymo instituto objektas panaikinti vykdyti teismo sprendimai. Daniausiai tai bna sprendimai turtinio, taiau gali bti ir neturtinio pobdio bylose. Kai kuriose neturtinio pobdio bylose sprendimo vykdymo atgrimas apskritai nemanomas, pavyzdiui, bylose dl garbs ir orumo, taip pat bylose, kuriose priimtas sprendimas pareigoja skolinink atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto arba pinig perdavimu. Pagal iuo metu galiojanio LR CPK sprendim vykdymo atgrimo instituto teisin reglamentavim, sprendim vykdymo atgrimo instituto taikymas neribojamas[1], iskyrus bylas dl ilaikymo periodinmis imokomis iiekojimo, kuriose sprendimo vykdym leidiama atgrti tais atvejais, kai panaikintas sprendimas buvo pagrstas iekovo pateiktais melagingais duomenimis arba suklastotais dokumentais (LR CPK 762 straipsnio 3 dalis). is vykdymo atgrimo ribojimas taikytinas ir sprendimams, priimtiems atnaujinus proces. Toks ribojimas grindiamas siekiu apsaugoti paeidiamiausias asmen grupes nepilnameius, nedarbingus ir paramos reikalingus asmenis (LR CK 3.47, 3.196, 3.205 straipsniai), kuriems mokamos periodins imokos daniausiai utikrina tik minimal pragyvenimo lyg. is ribojimas nra absoliutus. Sprendimo vykdymo atgrimas tokio pobdio bylose galimas, jeigu nustatoma vadinamoji iekovo bloga valia, kaip tai apibdinama teism praktikoje siekimas inomai neteistai prisiteisti jam nepriklausanias las[2]. Iekovo nesiningumas gali pasireikti melaging duomen bei suklastot dokument pateikimu. Tokie duomenys arba dokumentai turi bti pagrindas palankiam iekovui teismo sprendimui priimti. Taikant sprendim vykdymo atgrim, turi bti remiamasi ir materialins teiss normomis. Proceso teiss norm paskirtis utikrinti materialins teiss norm gyvendinim, j realizavim (apsaugin civilinio proceso funkcija), todl pagrstas ir i norm subsidiarus taikymas sprendiant klausimus, susijusius su teismo sprendimu nustatytu materialini teisini santyki atkrimu, ali grinimu iki panaikintojo teismo sprendimo buvusi padt. Sprendiant iuos klausimus, turt bti remiamasi ir tokiais civilins teiss principais kaip draudimas piktnaudiauti savo teise, civilini teisi gyvendinimo principais teisingumo, siningumo ir protingumo. Svarbu ir tai, kad statymas negina civilini teisi tais atvejais, kai jos gyvendinamos prietaraujant j paskiriai, vieajai tvarkai, geriems paproiams arba visuomens morals principams (LR CK 1.137 straipsnio 5 dalis). Naujo sprendimo primimas apeliaciniame procese takos turi tik tokio teismo sprendimo, kuris buvo vykdytas taikant skubaus sprendim vykdymo institut, atgrtiniam vykdymui. Skubiai vykdytini teismo sprendimai pasiymi tam tikromis ypatybmis ne tik nukreipiant juos vykdyti, bet ir taikant sprendim vykdymo atgrimo institut. Skiriamas privalomasis ir fakultatyvusis skubus vykdymas. Btent pastarasis taikomas teismo iniciatyva arba dalyvaujani byloje asmen praymu atsivelgiant LR CPK 283 straipsnyje tvirtintus pagrindus. Teismas, leisdamas skubiai vykdyti sprendim bylose, kurios nenurodytos LR CPK 283 straipsnio 1 dalies 13 punktuose, jeigu dl ypating aplinkybi udelsimas vykdyti sprendim gali padaryti iiekotojui didel al arba gali apskritai pasidaryti negalima arba labai sunku sprendim vykdyti, privalo pareikalauti, kad iekovas utikrint sprendim vykdymo atgrim tuo atveju, kai vykdytas teismo sprendimas bus panaikintas. Toks sprendim vykdymo atgrimo utikrinimas taikomas tik skubaus vykdymo atveju. Be to, statymas numato galimyb atsakovui reikalauti iiekotojo atlyginti nuostolius, padarytus skubiai vykdant teismo sprendim, kuris vliau buvo panaikintas, jeigu skubiai vykdyti buvo leista iiekotojo praymu (LR CPK 760 straipsnio 2 dalis). Atlyginti nuostolius atsakovas gali reikalauti tik tais atvejais, kai sprendimas nukreiptas skubiai vykdyti iiekotojo (iekovo) praymu, o ne teismo iniciatyva. Nuostoliais laikytinos atsakovo turtos ilaidos vykdant panaikintj sprendim bei negautos pajamos, kurias jis bt gavs, jei teismo sprendimas nebt vykdomas skubiai. i nuostoli atlyginimas siejamas btent su ali grinimu ankstesn padt, nuostoli atlyginimo klausimas turt bti sprendiamas kartu su sprendimo vykdymo atgrimu, taiau toks reikalavimas galt bti reikiamas ir kitoje byloje, nagrinjamoje gino teisenos tvarka, atsakovui rodinjant nuostolius, atsiradusius skubiai vykdant teismo sprendim bendraisiais pagrindais. Sprendimo vykdymo atgrimas daniausiai siejamas su visko, kas buvo pagal panaikint sprendim iiekota i atsakovo iekovo naudai, grinimu atsakovui. Gali bti ir taip, kad turto negalima grinti. Ypa dana tokia situacija taikant proceso atnaujinim tais atvejais, kai sprendimas vykdytas net prie kelet met. Be to, i situacija galima ir tais atvejais, kai statymas apskritai draudia ireikalauti turt i siningo treiojo asmens (LR CK 4.96 straipsnis), kuriam buvo perleistas teismo sprendimo vykdymo metu gautas turtas. Tokiu atveju, kai turto negalima grinti, teismas savo sprendime arba nutartyje numato, kad turi bti atlyginta io turto vert, o kai turtas realizuotas, suma, gauta j realizavus (LR CPK 760 straipsnio 3 dalis). Sprendimo vykdymo atgrimo klausim privalo isprsti teismas savo iniciatyva, inagrinjs byl apeliacine arba kasacine tvarka. Jis galutinai isprendia gin dl teiss arba nutraukia byl, arba palieka iekin nenagrint. Tai gali padaryti teismas, kuriam byla perduota i naujo nagrinti, priimdamas nauj sprendim ar nutart, ir taip baigdamas byl (LR CPK 762 straipsnio 1 dalis ir 761 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso principai tokiu atveju reikalauja kuo greiiau grinti alis ankstesn, buvusi iki panaikinto teismo sprendimo vykdymo, padt. Visi klausimai, susij su grintino turto verts nustatymu, turt bti isprsti teismo, taikanio sprendim vykdymo atgrim, sprendime arba nutartyje. Nagrinjant byl apeliacine arba kasacine tvarka, gali nepakakti duomen, kuriais remiantis bt galima isprsti sprendimo vykdymo atgrimo klausim. Tokiu atveju is klausimas apeliacins instancijos arba kasacinio teismo nutartimi perduodamas sprsti pirmosios instancijos teismui. Jeigu apeliacine arba kasacine tvarka byl nagrinjs teismas arba teismas, kuriam byla perduota i naujo nagrinti, neisprend sprendimo vykdymo atgrimo klausimo, atsakovas turi teis kreiptis pirmosios instancijos teism (tais atvejais, kai byla buvo nagrinjama apeliacine arba kasacine tvarka) arba teism, nagrinjus byl i naujo. Toks atsakovo pareikimas dl sprendimo vykdymo atgrimo gali bti paduotas per vienerius metus nuo teismo sprendimo arba nutarties, kuriais neisprstas sprendimo vykdymo atgrimas, siteisjimo dienos (LR CPK 761 straipsnio 2 dalis, 762 straipsnio 2 dalis). Atsakovo dl svarbi prieasi praleistas vieneri met terminas, kuris nelaikytinas naikinamuoju, galt bti atkurtas remiantis bendrosiomis praleist termin atnaujinimo taisyklmis. Atsakovo pareikimas dl sprendim vykdymo atgrimo klausimo isprendimo yminiu mokesiu neapmokestinamas ir nagrinjamas odinio proceso tvarka teismo posdyje, praneus apie j byloje dalyvaujantiems asmenims. i asmen neatvykimas tok teismo posd nra klitis teismui isprsti sprendimo vykdymo atgrimo klausim (LR CPK 761 straipsnis). Sprendimo vykdymo atgrimas isprendiamas teismo nutartimi, kuri atskiruoju skundu gali bti skundiama apeliacine tvarka. Akivaizdu, kad sksti bus galima tik pirmosios instancijos teismo nutartis. Jeigu sprendimo vykdymo atgrimo klausimas bus isprstas byl

53
nagrinjant apeliacine arba kasacine tvarka, tokio skundo atsakovas pateikti negals (LR CPK 334 straipsnio 1 dalis), taiau motyvai dl teismo sprendimo vykdymo atgrimo taikymo teistumo ir pagrstumo apeliacins instancijos teismo nutartyje gali bti traukti kasacin skund. Kasacinio teismo nutartis dl sprendim vykdymo atgrimo bus galutin ir neskundiama (LR CPK 362 straipsnis).