P. 1
cpt

cpt

|Views: 536|Likes:
Published by Inga Valaitienė

More info:

Published by: Inga Valaitienė on Sep 14, 2011
Copyright:Attribution Non-commercial

Availability:

Read on Scribd mobile: iPhone, iPad and Android.
download as DOC, PDF, TXT or read online from Scribd
See more
See less

05/22/2013

pdf

text

original

1

23. ATSKIRŲ KATEGORIJŲ BYLŲ NAGRINĖJIMO YPATUMAI Šiame skyriuje nagrinėjami: 1) bylų, kylančių iš šeimos teisinių santykių, nagrinėjimo ypatumai; 2) bylų dėl santuokos nutraukimo, pripažinimo negaliojančia, sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos), bylų dėl tėvystės (motinystės) nustatymo, bylų dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo, bylų dėl tėvų valdžios apribojimo nagrinėjimo taisyklės; 3) bylų, kylančių iš darbo teisinių santykių, nagrinėjimo ypatumai; 4) bylų dėl daikto valdymo pažeidimų nagrinėjimo ypatumai; 5) dokumentinis procesas; 6) bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo tvarka; 7) bankroto bylų nagrinėjimo ypatumai. 23.1. Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai Lietuvos Respublikos Konstitucija šeimą laiko itin svarbiu socialiniu institutu, sudarančiu visuomenės ir valstybės pagrindą, bei įpareigoja valstybę šeimą globoti ir saugoti, todėl ginant šeimos narių teises ir teisėtus interesus kartu ginamas ir viešasis interesas. Sustiprėjęs viešasis interesas, egzistuojantis šeimos teisinių santykių reguliavimo srityje, be abejo, negali likti nuošalyje ir nagrinėjant iš šių teisinių santykių kylančius ginčus bei pasireiškia padidėjusiu visos visuomenės suinteresuotumu šeimos bylų baigtimi. Tai lemia nagrinėjimo ypatumus – įstatymų leidėjas šių bylų procesui daro reikšmingas kai kurių pagrindinių civilinio proceso principų išimtis. [1] Atsižvelgiant į šeimos santykių ypatumus, LR CPK įpareigoja teismą siekti, kad šeimos bylos būtų išspręstos taikiai, nepažeidžiant įstatymų ir šeimos narių teisių. LR CK imperatyviai nustato, kad teismas turi imtis priemonių sutaikyti sutuoktinius ar kitus šeimos narius (LR CK 3.4, 3.64, 3.75 str.). LR CPK bylų, kylančių iš šeimos teisinių santykių, nagrinėjimas reglamentuojamas atsižvelgiant į LR CK trečiosios knygos nuostatas, kadangi LR CK įtvirtinta nemažai su šeimos bylomis susijusių nuostatų. LR CPK nustato, kad šeimos bylos nagrinėjamos pagal LR CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nurodo kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (LR CPK 1 str. 1 d.). Jeigu yra LR CPK ir kitų įstatymų, reguliuojančių šeimos teisinius santykius, prieštaravimų, teismas vadovaujasi LR CPK normomis, išskyrus atvejus, kai LR CPK pirmumą teikia kitiems įstatymams (LR CPK 1 str. 2 d.). Šeimos bylas teismai nagrinėja pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles su išimtimis, nurodytomis LR CPK XIX skyriuje, išskyrus atvejus, kai šeimos byla nagrinėjama ypatingąja teisena (LR CPK 375 str. 1 d.). Teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, taip pat vadovaujasi LR CK nustatytomis proceso teisės normomis (LR CPK 375 str. 2 d.). LR CPK XIX skyriuje atskirai reglamentuojamos keturių rūšių šeimos bylos: 1) santuokos nutraukimo ar pripažinimo negaliojančia, sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos) bylos; 2) tėvystės (motinystės) nustatymo bylos; 3) tėvystės (motinystės) nuginčijimo bylos; 4) tėvų valdžios ribojimo bylos. Šis šeimos bylų sąrašas nėra baigtinis. Tai gali būti išlaikymo priteisimo, išlaikymo pakeitimo dydžio ir formos pakeitimo bei jo nutraukimo (LR CK 3.194 str.), vedybų sutarties pripažinimo negaliojančia (LR CK 3.106 str.), turto padalijimo nenutraukus santuokos (LR CK 3.124 str.), vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tėvams gyvenant skyrium (LR CK 3.169, 3.174 str.), bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant (LR CK 3.175 str.), vaiko bendravimo su artimaisiais giminaičiais (LR CK 3.176 str.) bylos ir kiti ginčai, kylantys iš šeimos teisinių santykių. Nurodytos šeimos bylos nagrinėjamos pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, taikant CPK 375-380 straipsniuose nurodytas išimtis. LR CPK išskiria keletą šeimos bylų ypatumų: 1) aktyvus teismas. Teismo aktyvumas pasireiškia tuo, jog jis: • privalo imtis priemonių sutaikyti šalis, taip pat siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai. Pavyzdžiui, LR CK 3.64 straipsnis, LR CPK 384 straipsnio 3 dalis įtvirtina teismo pareigą sutaikyti sutuoktinius; • turi teisę peržengti pareikštų reikalavimų ribas, t. y. patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Pavyzdžiui, ieškinyje prašoma priteisti iš vaiko tėvo išlaikymą, nurodant konkrečią sumą per mėnesį, tačiau teismas atsižvelgdamas į tėvo materialinę padėtį gali priteisti didesnę sumą; • turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (LR CPK 160 str. 1 d. 5 p.); • savo iniciatyva gali taikyti įstatymuose nurodytą alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą, kai byloje pareikštas vienas iš įstatymuose numatytų alternatyvių reikalavimų negali būti tenkinamas; • atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, kol bus priimtas teismo sprendimas, savo iniciatyva taiko laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas LR CK 3.65 straipsnio 2 dalyje: įpareigoti, esant galimybei, vieną sutuoktinį gyventi skyrium; nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; įpareigoti vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu; priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui; areštuoti turtą, kol bus išspręstas jo priklausomybės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui klausimas, taip pat siekiant užtikrinti išlaikymo mokėjimą; areštuoti vieno sutuoktinio turtą, kurio verte būtų galima užtikrinti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą kitam sutuoktiniui; uždrausti vienam sutuoktiniui matytis su nepilnamečiais vaikais ar lankytis tam tikrose vietose. 2) ieškovas turi teisę iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos keisti ieškinio dalyką arba pagrindą, o atsakovas – pareikšti priešieškinį (LR CPK 377 str.); pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles tai galima padaryti iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo, o vėlesnis ieškinio elementų pakeitimas galimas tik jeigu tokio pakeitimo būtinumas atsirado vėliau arba jeigu gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai nevilkins bylos nagrinėjimo (LR CPK 141 str. 1 d.). Šeimos bylose teismas turi teisę atsisakyti priimti pateiktus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti anksčiau, jeigu nustato, kad jie pateikiami siekiant vilkinti procesą, tačiau įrodymus galima pateikti ir nagrinėjant bylą teisme. Pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles jie paprastai turi būti pateikiami kartu su ieškiniu ir atsiliepimu į ieškinį bei rengiantis teisminiam nagrinėjimui ir tik išimtiniais atvejais – nagrinėjant bylą teisme.

2
3) Šeimos bylose draudžiama priimti sprendimas už akių. Už neatvykimą į teismo posėdį ši procesinė priemonė netaikoma, tačiau šiose bylose galima skelbti atsakovo paiešką arba priverstinai atvesdinti į teismo posėdį (LR CPK 132 str., 384 str. 2 d., 388 str. 3 d.). 4) viešumo principo išimtys. Ginčai, kylantys dėl šeimos teisinių santykių, nagrinėjami uždarame teismo posėdyje, jeigu šito prašo bent viena šalis (LR CPK 379 str.). Tokiu būdu siekiama apsaugoti šeimos gyvenimo, nepilnamečių vaikų ir sutuoktinių gyvenimo privatumą. 5) užtikrinama galimybė vaikui teisme išdėstyti savo nuomonę. Kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei šitai neįmanoma, – per atstovą. Priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams (LR CPK 380 str. 1 d.). Vaikas nuomonę gali išreikšti žodžiu, raštu arba kitais savo pasirinktais būdais. Vaiko, kuriam yra suėję keturiolika metų, pareiškimas dėl sutikimo ar nesutikimo su ieškiniu turi būti išreikštas raštu arba įrašomas į teismo posėdžio protokolą ir vaiko pasirašomas (LR CPK 380 str. 2 d.). 6) pasirengti teisminiam bylos nagrinėjimui galima tik parengiamojo posėdžio būdu, nes šeimos bylose teismas paprastai privalo imtis priemonių, kad šalys susitaikytų (LR CPK 227 str. 1 d., 228 str. 1 d.), o pasirengti paruošiamųjų dokumentų būdu – tik išimtiniais atvejais. 7) Nagrinėjant šeimos bylas daugeliu atveju būtinas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas, pavyzdžiui, tėvų valdžios ribojimo (LR CK 3.184 str.), vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (LR CK 3.178 str.) ir kitose bylose. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija teismo įtraukiama dalyvauti procese arba įsitraukia į procesą savo iniciatyva, kad pateiktų išvadą byloje, siekdama įvykdyti jai pavestas funkcijas ginant vaikų interesus (LR CPK 49 str. 2 d., 50 str. 2 d.). Jeigu valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija į procesą savo iniciatyva neįsitraukia, visais atvejais ją turi įtraukti teismas. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija turi pateikti teismui išvadą dėl ginčo. Vaiko teisių apsaugos institucijos yra rajonų (miestų) savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybos. Kai vaiko teisių apsaugos tarnyba dalyvauja procese kaip valstybės valdymo institucija pagal CPK LR 49 straipsnio antrąją dalį išvadai pateikti, ji į bylą negali būti įtraukiama kaip tretysis ar suinteresuotas asmuo. Tačiau vaiko teisių apsaugos tarnyba gali būti ieškovu, kai pareiškia ieškinį vaiko interesais. 23.2. Santuokos nutraukimas ar pripažinimas negaliojančia, sutuoktinių gyvenimas skyrium (separacija) Santuokos nutraukimo bylos gali būti nagrinėjamos ginčo (ieškinio) teisena arba ypatingąja teisena. LR CK 3.62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad santuoka dėl vieno sutuoktinio kaltės nutraukiama ieškinio teisena. Tačiau prašymas nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (LR CK 3.51 str.) arba vieno sutuoktinio pareiškimas dėl santuokos nutraukimo (LR CK 3.55 str.) nagrinėjama ypatingąja teisena (LR CPK 381 str. 4 d.). Toliau nagrinėsime santuokos nutraukimo ar pripažinimo negaliojančia, sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos) bylų nagrinėjimą pagal LR CPK XIX skyriaus II skirsnio taisykles. Santuoka dėl vieno sutuoktinio kaltės nutraukiama ginčo teisena. Be to, ginčo teisena santuoka nutraukiama ir kai ji faktiškai iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškinys dėl santuokos nutraukimo gali būti grindžiamas viena iš šių aplinkybių: 1) santuoka faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio, t. y. atsakovo, kaltės; 2) dėl to yra kalti abu sutuoktiniai (LR CK 1.8, 1.9 str., 3.1 str. 2 d., 3.3 str., 3.4 str. 1-2 d., 3.13, 3.60-3.61 str.), tačiau atsakovas gali atsikirsti, kad dėl santuokos iširimo kaltas ieškovas. Teismu sprendimu gali nustatyti, kad dėl santuokos iširimo kaltas vienas iš sutuoktinių arba abu sutuoktiniai. Bylos dėl santuokos nutraukimo teismingos apylinkės teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Jeigu ieškovas turi kartu su juo gyvenančių nepilnamečių vaikų, ieškinys dėl santuokos nutraukimo gali būti pareiškiamas ir apylinkės teismui pagal ieškovo gyvenamąją vietą (alternatyvusis teismingumas) (LR CPK 381 str. 1 d.). Ieškinys dėl santuokos pripažinimo negaliojančia pareiškiamas pagal atsakovų ar vieno iš jų gyvenamąją vietą (LR CPK 381 str. 2 d.). Šių bylų, turinčių tarptautinį elementą, jurisdikcija gali būti nustatoma dvišalėse ir daugiašalėse tarptautinėse sutartyse. Europos Sąjungos valstybėse santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium (separacijos) ir santuokos pripažinimo negaliojančia bylų jurisdikciją nustato Tarybos 2000 m. gegužės 29 d. reglamento (EB) Nr. 1347/2000 2-8 straipsniai. Ieškinį dėl santuokos negaliojimo gali pareikšti asmenys, nurodyti LR CK 3.38-3.40 straipsniuose. LR CPK 382 straipsnis nustato, kad, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, ieškinyje turi būti nurodoma: 1) ieškovo ir atsakovo gimimo data ir vieta; 2) motyvai, dėl kurių paduodamas pareiškimas nutraukti santuoką, pripažinti ją negaliojančia ar nustatyti gyvenimą skyrium (separaciją); 3) jeigu sutuoktiniai turi vaikų, - duomenys apie vaikus (vardas, pavardė, gimimo data) ir reikalavimas nustatyti jų gyvenamąją vietą ir priteisti išlaikymą, jeigu jų gyvenamoji vieta ir išlaikymas nėra nustatyti tėvų susitarimu. Jeigu vaikų gyvenamoji vieta ir išlaikymas yra nustatyti tėvų susitarimu, kartu su ieškiniu teismui pateikiamas toks susitarimas; 4) duomenys apie bendrą sutuoktinių turtą ir reikalavimas jį padalyti, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turtą yra pasidaliję notaro patvirtinta sutartimi arba kai sutuoktiniai dalytino turto neturi, taip pat reikalavimas priteisti sutuoktiniui išlaikymą arba nuoroda, kad išlaikymo nereikalaujama arba šis nustatytas šalių susitarimu; 5) duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir nurodymas, kad ieškovas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą (LR CK 3.126 str.); 6) nurodymas, kuo pasireiškia atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo, jeigu ieškinys reiškiamas LR CK 3.60 straipsnyje nurodytu pagrindu; 7) prašymas dėl sutuoktinių pavardžių nutraukus santuoką; 8) pridedamų prie ieškinio dokumentų sąrašas. Tarp pridedamų dokumentų turi būti santuokos liudijimo originalas, vaikų gimimo liudijimų nuorašai, šalių gaunamų pajamų pažymos, išskyrus atvejus, kai ieškovas neturi galimybės pateikti šiuos dokumentus. Ieškinyje privaloma nurodyti santuokos nutraukimo motyvus, taip pat dėl kurio sutuoktinio (ar abiejų) kaltės iširo santuoka, ieškovas pateikdamas ieškinį gali nurodyti, kad jis yra kaltas dėl šeimos iširimo. Nagrinėdamas bylą teismas privalo nustatyti, dėl kurio sutuoktinio (ar abiejų) kaltės iširo santuoka. Svarbus yra ir sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimas, todėl ieškovas privalo pateikti dokumentus ar kitus leistinus įrodymus, patvirtinančius jo priklausymą abiem sutuoktiniams, jo įsigijimo teisėtumą ir jo vertę (Nekilnojamojo turto registro ar kitokių viešų registrų išduotus dokumentus, sutartis ar kitokius dokumentus, patvirtinančius turto įsigijimo teisėtumą, ir t. t.). Nurodyti bendrą turtą (jo kiekį ir vertę) ir suformuluoti reikalavimą jį padalyti yra ieškovo. Jeigu ieškinyje apskritai nėra duomenų apie bendrą sutuoktinių turtą (arba kad jo neturima) ar jis nurodomas, bet nereikalaujama jo padalyti, pripažintina, kad ieškovas neįvykdė LR CK 3.59 ir 3.62 straipsnių bei LR CPK 382 straipsnio 4 punkto reikalavimų. Tokiu atveju teismas, vadovaudamasis LR CPK 115

3
straipsnio antrąja dalimi, turi nustatyti terminą pareiškimo trūkumams pašalinti. Teismas taip pat turi nustatyti ieškovui terminą trūkumams pašalinti, jeigu iš ieškovo pateiktų dokumentų matyti, jog tam tikras turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tačiau tas turtas nėra nurodytas pareiškime kaip bendras sutuoktinių turtas. Pagal LR CK 3.119 straipsnį dalijamo turto vertė nustatoma vadovaujantis rinkos kainomis. Sutuoktiniams nesutarus dėl turto vertės ar sutuoktinių nurodytą turto vertę ginčijant jų kreditoriams, turto vertei nustatyti gali būti skiriama ekspertizė. Jeigu yra teismo tvarka dalijamas esant susituokus įgytas turtas, kreditoriai turi teisę įsitraukti į bylą kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, todėl ieškovas turi juos informuoti apie bylos iškėlimą. Kai sutuoktiniai yra pasidaliję turtą notarine tvarka ar teismo sprendimu, kreditoriai apie bylą nėra informuojami. Teismas privalo kontroliuoti ieškinio turinį, tačiau neprivalo pats aiškintis, ar sutuoktiniai turi kreditorių. Tačiau teismas privalo išsiaiškinti, ar sutuoktiniai neturi nepilnamečių vaikų, pripažintinų sutuoktinių kreditoriais. [1] Jeigu pareiškime nutraukti santuoką nėra jokių nuorodų dėl sutuoktinių kreditorių, teismas turėtų nustatyti terminą pareiškimo trūkumams pašalinti ir pareikalauti, kad pareiškime būtų nurodyta, ar sutuoktiniai turi kreditorių, o jeigu taip – duomenys apie juos. Įstatymas nustato draudimą santuokos nutraukimo bylose kelti reikalavimus, nenurodytus LR CPK 385 straipsnio pirmojoje dalyje. Ieškinyje dėl santuokos pripažinimo negaliojančia turi būti nurodyta, kokiu pagrindu prašoma pripažinti santuoką negaliojančia ir kokios santuokos sudarymo sąlygos buvo pažeistos. Ieškinys dėl santuokos nutraukimo, santuokos pripažinimo negaliojančia, gyvenimo skyrium nustatymo apmokestinamas žyminiu mokesčiu (LR CPK 80 str. 1 d. 2 p. – vienas šimtas litų) Kiti neturtinio pobūdžio reikalavimai, kurie yra išvestiniai ir neatsiejamai susiję su minėtais reikalavimais, pavyzdžiui, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, sutuoktinių pavardes nutraukus santuoką, atskirai žyminiu mokesčiu neapmokestinami. Tačiau turtiniai reikalavimai (pvz., padalinti sutuoktinių turtą) yra atskirai apmokestinami žyminiu mokesčiu, kurio dydis nustatomas pagal LR CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 85 straipsnio 1 dalies nuostatas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal LR CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovai išlaikymo priteisimo bylose yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio. Tačiau pagal LR CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatytą taisyklę, patenkinus ieškinį (visiškai ar iš dalies), bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Teismas ieškovo prašymu arba savo iniciatyva (LR CPK 144 str. 1-2 d.) gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas LR CK 3.65 straipsnio 2 dalyje. Teismas santuokos pripažinimo negaliojančia byloje siekdamas apsaugoti vieno iš sutuoktinių teisėtus interesus gali įpareigoti esant galimybei sutuoktinius gyventi skyrium, kol bus išnagrinėta jų santuokos pripažinimo negaliojančia byla (LR CK 3.43 str. 1 d.). Šeimos bylose negalima priimti sprendimo už akių, todėl be LR CK 246 straipsnyje nurodytų šalių neatvykimo į teismo posėdį padarinių, gali būti taikomi ir LR CPK 384 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti specialūs šalių neatvykimo į teismo posėdį padariniai. Kai ieškovas, gavęs šaukimą, bet neprašęs nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, be svarbių priežasčių neatvyksta į teismo posėdį, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą, o kai tai padaro atsakovas, teismas bylą nagrinėja iš esmės. Tačiau atsižvelgdamas į bylos aplinkybes teismas nutartimi gali pripažinti atsakovo atvykimą būtinu ir apie tai pranešti atsakovui. Jeigu šiuo atveju dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta nesvarbiomis, atsakovas neatvyksta į teismo posėdį, jam skiriama iki vieno tūkstančio litų bauda ir jis gali būti atvesdinamas (LR CPK 384 str. 2 d.). Teismas, atsižvelgdamas į asmeninį šeimos santykių pobūdį, gali pripažinti būtinu asmeninį šalies dalyvavimą teismo posėdyje, nes tam tikrų klausimų (galimybės susitaikyti, nustatyti sutuoktinių kaltę, vaiko gyvenamąją vietą ir pan.) negalima spręsti be pačios šalies paaiškinimų. [2] Teismas rengdamasis teisminiam nagrinėjimui privalo paskirti parengiamąjį teismo posėdį (LR CPK 227 str. 1 d., 228 str. 1 d.). Į parengiamąjį teismo posėdį teismas turėtų išsikviesti sutuoktinius ir išsiaiškinti, ar dar yra galimybių išsaugoti šeimą. Teismas vieno sutuoktinio, abiejų sutuoktinių ar savo iniciatyva gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti (LR CK 3.54 str. 2 d., LR CPK 384 str. 3 d.). Tokiu atveju byla sustabdoma (LR CK 3.54 str. 2 d., LR CPK 163 str. 9 p.). Bylos nagrinėjimas atnaujinamas praėjus nustatytam terminui bent vieno iš sutuoktinių prašymu. Įstatymas nedraudžia esant svarbių priežasčių prašyti atnaujinti bylos nagrinėjimą ir nesibaigus teismo nustatytam terminui, ir teismas, nustatęs, kad yra svarbių priežasčių, atnaujina bylos nagrinėjimą. Teismas pats savo iniciatyva, net ir pasibaigus susitaikymo terminui, negali atnaujinti bylos nagrinėjimo, o jeigu per vienus metus nuo susitaikymo termino pradžios nė vienas sutuoktinis nereikalauja nutraukti santuokos, prašymas nutraukti santuoką paliekamas nenagrinėtas (LR CK 3.54 str. 3 d., LR CPK 296 str. 1 d. 12 p.). Tokia teismo nutartis neatima iš sutuoktinių galimybės pakartotinai pateikti prašymą nutraukti santuoką (LR CPK 297 str.). Sutuoktiniams susitaikius, pripažįstama, kad ieškovas atsisakė ieškinio, ir byla yra nutraukiama (LR CPK 293 str. 4 p.), tačiau tokia nutartis neužkerta kelio iš naujo kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo. Įstatymas nustato, kad terminas susitaikyti gali būti neskiriamas, jeigu sutuoktinių taikymas gali pakenkti reikalaujančio nutraukti santuoką sutuoktinio arba sutuoktinių nepilnamečių vaikų interesams. Ši nuostata taikoma ir sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos) bylose. Sutuoktinis, kuriam iškelta santuokos nutraukimo byla, turi teisę pareikšti priešinį reikalavimą nustatyti gyvenimą skyrium (LR CK 3.74 str. 2 d.). Teismas nutraukia santuoką, kai konstatuoja, kad bendras sutuoktinių gyvenimas yra negalimas ir nėra galimybių išsaugoti šeimą (LR CPK 384 str. 6 d.). Santuokos nutraukimo priežastys gali būti labai įvairios. Įstatyme nustatytos ir kaltės prezumpcijos: sutuoktinis nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą, yra neištikimas, žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, paliko šeimą ir daugiau nei vienus metus visiškai nesirūpina ja (LR CK 3.60 str. 3 d.). Įrodžius nors vieną iš šių faktų pripažįstama, kad šeima iširo dėl atsakovo kaltės. Šios prezumpcijos yra nuginčijamos, todėl atsakovas gali įrodinėti, kad ieškovo nurodytų faktų nebuvo, o jeigu ir buvo, tai tos aplinkybės yra ginčytinos, arba įrodyti ieškovo kaltę dėl šeimos iširimo.[3]LR CK 3.49 straipsnio 2 dalis suteikia ištuokos teisę, todėl teismas, nustatęs, kad sutuoktiniai nebegyvena santuokinio gyvenimo ir nėra galimybės jį atnaujinti (LR CK 3.53 str. 1-2 d.), turi nutraukti santuoką.[4] LR CPK 384 straipsnio 7 dalis nustato, kad mirus vienai iš ginčo šalių, teismas bylą nutraukia. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. sausio 22 d. konsultacijoje teigiama, kad santuokos pasibaigimas reiškia, jog baigiasi turtiniai ir asmeniniai neturtiniai sutuoktinių tarpusavio santykiai, turtinės ir asmeninės neturtinės jų teisės ir pareigos: bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinis režimas, pareiga išlaikyti ir kita (LR CK 3.100 ir kiti straipsniai. Mirusio sutuoktinio dalis, įeinanti į bendrąją jungtinę nuosavybę, paveldima LR CK penktojoje knygoje nustatyta tvarka. Dėl nurodytų priežasčių pasitraukusio iš bylos

4
mirusio sutuoktinio teisės ir pareigos dėl santuokos pasibaigimo padarinių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir kt.) kitam asmeniui nepereina. Kai mirus asmeniui, kuris buvo bylos šalis, neleidžiama perimti teisių, bylą būtina nutraukti (CPK 293 str. 1 d. 7 p., 302 str., 326 str. 1 d. 5 p.), t. y. ji gali būti nutraukta ne tik pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje instancijoje, nes teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs. [5] Teismas santuoką pripažįsta negaliojančia, kai nustato nors vieną iš santuokos pripažinimo negaliojančia pagrindų, nurodytų LR CK 3.37 straipsnio 1 dalyje. Teismas, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, privalo išspręsti pareikštus reikalavimus nustatyti vaikų gyvenamąją vietą, priteisti vieno sutuoktinio išlaikymą ir padalinti turtą. Teismas dėl reikalavimo išlaikyti vaikus nusprendžia vadovaudamasis LR CK 3.192-3.200 straipsnių nuostatomis, o išlaikymo formą ir dydį nustato pagal LR CK 3.196 straipsnio taisykles (periodinė išmoka, konkreti suma ar tam tikro turto vaikui priteisimas). Kai tėvai prieš pateikiant ieškinį ar jau nagrinėjant bylą susitaria dėl vaikų materialinio išlaikymo (LR CK 3.193 str. 2 d.), rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje išdėstomas išlaikymo susitarimo turinys. Teismas dalydamas sutuoktinių turtą turi nurodyti viso dalytino turto (pripažinto bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe) sudėtį, vertę, konkrečiai kiekvienam sutuoktiniui priteisiamą nekilnojamąjį ar kilnojamąjį daiktą, pinigines lėšas. Teismo sprendimas padalyti konkretų bendrą sutuoktinių turtą reiškia, kad konstatuota, jog daugiau bendro turto sutuoktiniai neturėjo, todėl jie negalės pareikšti naujo ieškinio dėl turto, nenurodyto sprendime, padalijimo.[6]Kai turtas yra padalytas notarine tvarka ar teismo sprendimu, tai tik pažymima teismo sprendime. Nagrinėjant bylą šalys gali susitarti dėl turto padalijimo. Tada sutarties turinys perkeliamas į rezoliucinę teismo sprendimo dalį. Buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo klausimas sprendžiamas pagal LR CK 3.72 straipsnio nuostatas. LR CK 3.61 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Tokiu atveju teismas turi nustatyti, dėl kurio sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės santuoka iširo, nes atsižvelgdamas į tai įstatymas nustato skirtingus santuokos nutraukimo teisinius padarinius (LR CK 3.70 ir kiti straipsniai). Teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo ir atsakovo pareikštų reikalavimų (LR CPK 265 str. 2 d.), todėl reikalaujant nutraukti santuoką dėl sutuoktinio (-ių) kaltės rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje turi būti nurodyta, dėl kurio (ar abiejų sutuoktinių) kaltės santuoka nutraukiama. Atkreiptinas dėmesys, kad ateityje negali būti keičiamas tik pats sprendimas nutraukti santuoką – jis yra galutinis ir turi res judicata galią, taip pat negali būti keičiama sprendimo dalis dėl sutuoktinių turto padalijimo, tačiau pasikeitus aplinkybėms gali būti keičiama sutuoktinių sudarytos sutarties dalis dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir dalyvavimo juos auklėjant, dėl išlaikymo sutuoktiniui ir nepilnamečiams vaikams skyrimo. Pavyzdžiui, tokios aplinkybės gali būti materialinės buvusių sutuoktinių padėties pablogėjimas ar pagerėjimas, gyvenimo sąlygų pasikeitimas, nepilnamečių vaikų interesai ir kita. Santuoką nutraukus dėl vieno sutuoktinio kaltės atsiranda LR CK 3.70 straipsnyje nurodytų santuokos nutraukimo padarinių. Sutuoktinio prašymu teismas gali priteisti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio turtinę ir neturtinę žalą. Pripažindamas santuoką negaliojančia, teismas turi išspręsti vaikų ir sąžiningo sutuoktinio išlaikymo, taip pat vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimus (LR CPK 385 str. 1 d.).
[7]

Santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismas per tris darbo dienas nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką ar pripažinti ją negaliojančia įsiteisėjimo dienos privalo išsiųsti sprendimo nuorašą teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši įregistruotų santuokos nutraukimo faktą (LR CPK 385 str. 2 d.). Teismų praktikoje yra kilęs klausimas dėl bažnytinės santuokos nutraukimo, kai bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka buvo įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio ketvirtąją dalį valstybė pripažįsta bažnytinę santuokos registraciją. Įstatymas, LR CK 3.24 straipsnio antroji dalis, įtvirtindamas šią konstitucinę nuostatą, teigia, kad bažnyčios (konfesijų) nurodyta tvarka sudaryta santuoka, įtraukta į santuokų apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje LR CK 3.304 straipsnyje nustatyta tvarka, sukelia tokių pačių teisinių padarinių kaip ir santuoka, sudaryta civilinės metrikacijos skyriuje, t. y. išvardytų LR CK trečiojoje knygoje – asmenys tampa sutuoktiniai, įgyja sutuoktinių asmenines neturtines ir turtines teises ir pareigas (LR CK 3.26 str. 1 d.). Todėl bažnytinę santuoką įtraukus į apskaitą civilinės metrikacijos skyriuje prašymas dėl civilinių teisinių padarinių – santuokos pabaigos, turto padalijimo, vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos nustatymo ir kita (LR CK 3.49 str. 2 d., 3.59 str.) – nagrinėtinas teisme (LR CPK 22 str. 1 d., 381 str.). Bažnytinė santuoka teismo sprendimu nenutraukiama. Bažnytinės santuokos pabaigos klausimus sprendžia atitinkamos bažnyčios institucijos (Konstitucijos 43 str. 4 d.).[8] LR CK 3.53 straipsnio pirmoji dalis nustato, kad sprendimą nutraukti santuoką priima teismas, todėl valstybės pripažintos bažnytinės santuokos nutraukimo klausimas yra nagrinėtinas teisme, tačiau tokios santuokos nagrinėjimas teisme nereiškia, kad baigiasi bažnytinė santuoka, nes jos pasibaigimą reglamentuoja atitinkamos bažnyčios ir religinės organizacijos bažnytinė (kanonų ir kt.) teisė. Bet jeigu bažnytinė santuoka nebuvo įstatymo nustatyta tvarka įtraukta į apskaitą, teisme pareiškimas nutraukti santuoką nenagrinėtinas (LR CPK 137 str. 2 d. 1 p., 293 str. 1 p.).[9] Prašymai nustatyti sutuoktinių gyvenimą skyrium (separaciją) nagrinėjami LR CPK XIX skyriaus 1 ir 2 skirsniuose nustatyta tvarka, atsižvelgiant į LR CK 3.73-3.80 straipsniuose nurodytus ypatumus. Sutuoktinių gyvenimo skyrium byla nagrinėjama ieškinio teisena (LR CK 3.75 str. 2 d.). Tačiau jeigu abu sutuoktiniai sutaria dėl gyvenimo skyrium ir sudaro gyvenimo skyrium teisinių padarinių sutartį, jų bendras prašymas patvirtinti gyvenimą skyrium nagrinėjamas taikant analogiją ypatingąja teisena (LR CPK 3 str. 5 d., 538-541 str.).[10] Teismas privalo imtis priemonių sutaikyti sutuoktinius (LR CK 3.75 str. 2 d.), taip pat taiko laikinąsias apsaugos priemones (LR CK 3.65 str., 3.75 str. 3 d.). LR CK 3.76 straipsnio pirmoji dalis nustato, kad teismas, priimdamas sprendimą patvirtinti sutuoktinių gyvenimą skyrium, privalo nustatyti, su kuriuo iš jų lieka gyventi jų nepilnamečiai vaikai, taip pat išspręsti vaikų išlaikymo ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimo auklėjant vaikus klausimus. Kai sutuoktiniai yra sudarę gyvenimo skyrium teisinių padarinių sutartį, teismas ją patvirtina, jeigu ji neprieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės nepažeidžia nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų. Jeigu įsiteisėjus teismo sprendimui iš esmės pasikeičia aplinkybės, reikšmingos sprendžiant sutuoktinių gyvenimo skyrium klausimus, bet kuris sutuoktinis turi teisę reikalauti, kad teismas apsvarstytų ankstesnį sprendimą ir, atsižvelgdamas į iš esmės pasikeitusias aplinkybes, LR CK 3.76 straipsnio pirmojoje dalyje išvardytus klausimus išspręstų kitaip (LR CK 3.76 str. 5 d.). Teismas, priimdamas sprendimą patvirtinti sutuoktinių gyvenimą skyrium, gali priteisti išlaikymo reikalingam sutuoktiniui išlaikymą iš kito sutuoktinio, dėl kurio kaltės buvo pradėta gyventi skyrium, jeigu išlaikymo klausimai neišspręsti sutuoktinių sudarytoje sutartyje, ir nustatydamas jo dydį privalo atsižvelgti į

5
santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes ir kitas svarbias aplinkybes (LR CK 3.78 str. 1-2 d.). Priimdamas sprendimą patvirtinti sutuoktinių gyvenimą skyrium, visais atvejais teismas privalo išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus, jeigu šie neišspręsti sutuoktinių vedybų sutartyje (LR CK 3.77 str. 3 d.). Nagrinėjant tokias bylas, kai sutuoktiniai turi bendrų nepilnamečių vaikų, privalo dalyvauti valstybinė vaiko teisių apsaugos tarnyba ir pateikti išvadą, ar sprendžiant gyvenimo skyrium klausimus nebus pažeistos vaikų teisės (LR CK 3.80 str.). Gyvenimas skyrium baigiasi, jeigu sutuoktiniai vėl pradeda kartu gyventi ir bendras gyvenimas patvirtina jų ketinimą kartu gyventi nuolat. Gyvenimas skyrium baigiasi, kai teismas priima sprendimą, kuriuo patenkinamas bendras sutuoktinių prašymas patvirtinti gyvenimo skyrium pabaigą ir panaikinamas ankstesnis teismo sprendimas patvirtinti gyvenimą skyrium (LR CK 3.79 str. 1 d.). Ar gali būti atnaujinamas procesas santuokos nutraukimo byloje? LR CPK 366 straipsnio trečioji dalis nustato, kad prašymas atnaujinti procesą yra negalimas dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų santuokos nutraukimo klausimais, jeigu bent viena šalis įsiteisėjus sprendimui sudarė naują santuoką arba įregistravo partnerystę. Atsižvelgiant į šios teisės normos paskirtį – užtikrinti monogamijos šeimos teisiniuose santykiuose principo (LR CK 3.3 str. 1 d.) įgyvendinimą ir tokiuose santykiuose išvengti poligamijos, t. y. sutuoktinių arba partnerių daugeto, darytina išvada, kad LR CPK 366 straipsnio 3 dalis draudžia atnaujinti procesą ne apskritai santuokos nutraukimo bylose, o tik santuokos nutraukimo klausimu, taigi būtent dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo dalies, kuria santuoka yra nutraukta, jeigu vienas iš buvusių sutuoktinių yra sudaręs naują santuoką arba įregistravęs partnerystę. Todėl manoma, kad suinteresuotiems asmenims nedraudžiama, kai yra LR CPK 366 straipsnio 2 dalyje nurodyti pagrindai, kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą santuokos nutraukimo bylose dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo dalies, kuria buvo padalytas sutuoktinių esant susituokus įgytas turtas.[11] 23.3. Tėvystės (motinystės) nustatymas Tėvystę gali nustatyti teismas, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta (LR CK 3.146 str. 1 d.). Jei vaikas gimė susituokusiai motinai arba jo kilmė iš tėvo yra patvirtinta pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, tėvystę galima nustatyti tik nuginčijus duomenis gimimo įraše apie tėvą (LR CK 3.146 str. 2 d.). Mirusio asmens tėvystę galima nustatyti tik tuo atveju, jeigu jis yra susilaukęs palikuonių. LR CPK 387 straipsnio 2 dalis nurodo, kad ieškinį dėl tėvystės nustatymo gali pareikšti asmenys, nurodyti LR CK 3.147 straipsnyje. Teisę kreiptis dėl tėvystės nustatymo turi vyras, laikantis save vaiko tėvu. Tai galima padaryti tik kai vaikas gimė nesusituokusiai motinai, gimimo įraše nėra duomenų apie tėvą ir vaiko motina atsisako paduoti kartu su juo civilinės metrikacijos įstaigai tėvystės pripažinimo pareiškimą arba yra nuginčyti vaiko gimimo įraše nurodyti tėvo duomenys. Tokiu atveju ieškinyje, vyras, laikantis save vaiko tėvu, yra ieškovas, o vaikas ir vaiko motina yra atsakovai. Vaikas kaip atsakovas nurodomas neatsižvelgiant į tai, jis yra nepilnametis ar sulaukęs pilnametystės. Nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą yra jo motina. Vaikas nuo keturiolikos metų amžiaus dalyvauja nagrinėjant bylą ir turi pareikšti savo nuomonę dėl tėvystės nustatymo. Nepilnametis, laikantis save vaiko tėvu, jeigu nėra sudaręs santuokos ar pripažintas veiksniu, negali savarankiškai pareikšti ieškinio. Jei vaiko tėvas atsisako pripažinti tėvystę pateikdamas pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo ar vaiko tėvas mirė, ieškinį dėl tėvystės nustatymo gali pareikšti vaiko motina, vaikas, įgijęs visišką veiksnumą, vaiko globėjas (rūpintojas), valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija arba mirusio vaiko palikuonys (LR CK 3.147 str. 2 d.). Vaikas turi būti gimęs nesusituokusiai motinai arba tėvo duomenys vaiko gimimo įraše turi būti nuginčyti. Vyro mirties atveju tėvystė nustatoma tik teismo tvarka, nesvarbu, jis būdamas gyvas tėvystę ginčijo ar pripažino. Atsakovas byloje yra vyras, iš kurio siekiama nustatyti vaiko kilmę. Kai ieškinį pareiškia vaikas, įgijęs visišką veiksnumą, vaiko motina ir vyras, laikomas vaiko tėvu, nurodomi kaip atsakovai. Kai ieškinį dėl tėvystės nustatymo pareiškia vaiko globėjas (rūpintojas), valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, tai jie ir vaikas ieškinyje, kaip procesiniame dokumente, nurodomi kaip ieškovai. Ieškinį pareiškiantys mirusio asmens palikuonys yra ieškovai, o mirusiojo vaiko motina ir vyras, laikomas tėvu, ieškinyje nurodomi kaip atsakovai. [1] Ieškinys pareiškiamas apylinkės teismui pagal ieškovo arba atsakovo gyvenamąją vietą (alternatyvusis teismingumas) (LR CPK 387 str. 3 d.). Be bendrųjų procesinių dokumentų turiniui ir formai keliamų reikalavimų, ieškinyje turi būti nurodomi duomenys apie vaiką (vardas, pavardė, gimimo data, gyvenamoji vieta), kai ieškinį paduoda ne pats vaikas (LR CPK 387 str. 4 d.). Tėvystės nustatymo byloje ieškovas gali pareikšti ir reikalavimą skirti vaikui išlaikymą, nes šis reikalavimas yra tiesiogiai susijęs su pagrindiniu reikalavimu – nustatyti tėvystę. Šios kategorijos byloms būdingi tam tikri ypatumai, susiję su šalių dalyvavimu teismo posėdyje. Įstatymas nustato, kad jeigu ieškovas, gavęs šaukimą, be svarbių priežasčių neatvyksta į teismo posėdį, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą. Tačiau teismas vaiko interesais gali nuspręsti bylą nagrinėti iš esmės, nes šito reikalauja vaiko teisių ir interesų apsauga, tai tiesiogiai susiję su vaiko teise žinoti savo tėvus (LR CK 3.161 str.). Įstatyme nustatytas būtinas atsakovo dalyvavimas teismo posėdyje. Teismas išimtiniais atvejais turi teisę išnagrinėti bylą nedalyvaujant atsakovui, jeigu nėra galimybės užtikrinti jo dalyvavimą ar jo dalyvavimas neturi įtakos sprendimo priėmimui (LR CPK 388 str. 2 d.). Todėl teismas siekdamas užtikrinti atsakovo dalyvavimą teismo posėdyje gali pripažinti atsakovo dalyvavimą teismo posėdyje būtinu ir paskelbti jo paiešką per policiją (LR CPK 132 str.). Atsakovo nedalyvavimas teismo posėdyje neturi įtakos teismo sprendimo priėmimui, kai byloje yra atlikta medicinos ekspertizė ir surinkti kiti bylai reikšmingi įrodymai – tokiu atveju byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant. Be to, atsakovui, kuris gavęs šaukimą be svarbių priežasčių neatvyksta į teismo posėdį, gali būti skiriama iki vieno tūkstančio litų bauda ir jis gali būti policijos atvesdintas į teismą (LR CPK 388 str. 5 d.). Tai vienas iš išimtinių atvejų, nurodytų įstatyme, kai atsakovas remiantis teismo nutartimi gali būti priverstinai atvesdintas į teismo posėdį. Vienas iš pagrindinių įrodinėjimo proceso ypatumų yra tai, kad įstatymas nurodo, jog tėvystės nustatymo pagrindas yra eksperto išvada (LR CK 3.148 str. 1 d., 389 str.). Tėvystės nustatymo byloje teismo medicinos ekspertizės išvada yra didesnę įrodomąją galią turintis, t. y. prima facie, įrodymas. Ekspertizės išvada yra patikimiausias įrodymas nustatant vaiko kilmę iš tėvo, nes ji patvirtina arba paneigia, kad vaikas biologiniu atžvilgiu buvo pradėtas konkretaus vyro. Paprastai tėvystės nustatymo ekspertizei atlikti naudojamas DNR tyrimas. Prima facie įrodymu laikytini tik teismo paskirtos teismo medicinos ekspertizės duomenys, nes jie atsižvelgiant į patikimumą gali būti pakankamas įrodymas nesant kitų tėvystės įrodymų. Šalių iniciatyva atliktos ekspertizės išvada laikytina rašytiniu įrodymu.[2]Biologinė ekspertizė tiriant DNR gali beveik šimto procentų tikslumu atsakyti, ar atsakovas yra vaiko tėvas. Tik kai šalys atsisako ekspertizės, tėvystės nustatymo pagrindas gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas prieš vaikui gimstant, bendras vaiko auklėjimas ar

Teismas priima sprendimą nuginčyti tėvystę tik kai yra nustatyti LR CK . arba kada paaiškėjo aplinkybės. laiškai. LR CPK 389 str.152 str.). gali pareikšti jo įpėdiniai. 1 p. keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai.149 str.).). y. kai sužinojo apie ginčijamus duomenis. bet laikantis save vaiko motina ar tėvu. Vaiko teisių apsaugos institucija byloje pateikia išvadą dėl vaiko teisių augti ir tobulėti tinkamomis sąlygomis (LR CPK 49 str. t. tiek jam gimus. 138 str. Teismas priima sprendimą tenkinti ieškinį. atitinkamai pakeisdama vaiko gimimo įrašo duomenis (LR CPK 392 str. teismas toliau ypatingąja teisena nagrinėja tėvystės fakto nustatymo bylą (LR CPK 391 str. 2 d. bet ir moteriai dar netapus nėščiai. Šios kategorijos bylos negali baigtis taikos sutartimi. Negalima ginčyti vaiko gimimo įraše nurodytų tėvų ar vieno iš jų duomenų. kad duomenys neatitinka tikrovės. Asmenys. asmuo.). arba paaiškėjo aplinkybės. laikantis save vaiko tėvu. teismas atsisako priimti kaip nenagrinėtiną teisme (LR CPK 137 str. 2 d.[4] Byla taip pat nutraukiama. Galimi atvejai. leidžiančios teigti.4.). Nagrinėjant tėvystės (motinystės) ginčijimo bylas. leidžiančios teigti. Civilinės metrikacijos įstaigos atsisakymą papildyti. Teisę atsisakyti ekspertizės turi abi šalys.151 straipsnyje.152 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta vienų metų ieškinio senatimi kreiptis į teismą su ieškiniu dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo. Tad teismas turi išsiaiškinti vengimo atlikti ekspertizę priežastis ir tik tada tai laikyti tėvystės įrodymu. esančius vaiko gimimo liudijime.. kuris yra miręs. Teismas. Reikalavimas nurodyti ieškinyje sužinojimo apie ginčijamus duomenis ar aplinkybių paaiškėjimo laiką yra siejamas su LR CK 3.). parama vienas kitam.. kai įsitikina. kai teisme buvo pradėta nagrinėti byla dėl tėvystės nustatymo.). nes teismas turi ištirti visas aplinkybes. vaiko lankymas ir panašiai. ieškovas pripažįstamas vaiko tėvu. nes asmuo.151 straipsnyje. bendras turtas. miršta spėjamas vaiko tėvas. Jeigu byla buvo iškelta. ieškinyje turi būti nurodyta.149 str. Teismas taip pat nusprendžia dėl reikalavimo priteisti vaikui išlaikymą. nepilnamečio vyro. 23. tėvai ar globėjai (rūpintojai). t. ištaisyti ar pakeisti civilinės būklės akto įrašą pareiškėjas turi teisę apskųsti teismui (Civilinės metrikacijos taisyklių 121 p. t. gali būti. įrodymai.). jeigu asmuo yra įrašytas kaip vaiko tėvas. 1 p. LR CPK 397 straipsnis sako. nurodytos LR CPK 177 straipsnyje. tėvystės nuginčijimo. rengdamasis bylą nagrinėti teisme. 2 p. Jeigu kol teisme nebuvo pradėta nagrinėti tėvystės nustatymo byla. kurie patvirtina. kad atsakovas pripažino tėvystę. Ginčyti tėvystę (motinystę) teismo tvarka galima tik kai vaiko gimimo įraše duomenys apie tėvus nurodyti laikantis įstatymo nustatytų taisyklių arba kai jie privalėjo būti įrašyti kaip vaiko tėvai. Duomenys apie vaiko motiną ir tėvą iš vaiko gimimo įrašo gali būti išbraukti tik panaikinus teismo sprendimą nustatyti motinystę ir tėvystę. Jeigu tai nėra nurodyta ieškinio pareiškime. įgijęs visišką veiksnumą. y. vaiko gimimo įraše įrašyto kaip tėvo.). 2 d. 2 d. nustatytai LR CK 3.148 str. todėl ieškovas ieškinyje turi tiksliai nurodyti konkrečią dieną. Tačiau jeigu spėjamas vaiko tėvas miršta. esančius vaiko gimimo įraše. patvirtinančių atsakovo tėvystę. pakeitimo. pateiktą asmens. privalo dalyvauti valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija. 1 p. Ieškinį dėl vyro. nurodyti LR CK 3. o vaikas – ieškovo vaiku. savo iniciatyva privalo išreikalauti iš civilinės metrikacijos įstaigos pareiškimus ir kitą medžiagą. Tokie faktai gali būti dar prieš vaikui gimstant vaiko motinos ir spėjamo tėvo gyvenimas viename būste. y. rašyti tiek prieš vaikui gimstant. Motinystės nustatymui taikomos LR CPK 387-392 straipsnių nuostatos su atitinkamais pakeitimais. teismas ieškinį palieka nenagrinėtą ir išaiškina ieškovui teisę kreiptis į teismą ypatingąja teisena dėl tėvystės fakto nustatymo (LR CPK 392 str. Šalims susitarus dėl vaiko kilmės iš tėvo ginčo nebelieka. Tokiu atveju teismas atsakovą pripažįsta vaiko tėvu. kuris nėra nurodytas LR CK 3. y. taip pat paskyrus ekspertizę be svarbių priežasčių neatvyksta į ekspertizės įstaigą ar kitaip jos vengia.).). kad spėjamas vaiko tėvas yra biologinis jo tėvas. Civilinės būklės aktus esant pakankamam pagrindui ištaiso civilinės metrikacijos įstaigos Civilinės metrikacijos taisyklių nustatyta tvarka (LR CK 3. neturi teisės kreiptis į teismą. jeigu miršta vaikas.). bendros nuotraukos. pavyzdžiui.). 1 d. Be bendrųjų reikalavimų. pareiškimai dėl civilinės būklės akto ištaisymo nagrinėjami ypatingąja teisena LR CPK XXXII skyriuje nustatyta civilinės būklės aktų registravimo. papildymo. Ieškinys dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo pateikiamas atsakovo gyvenamosios vietos apylinkės teismui pagal bendrojo teritorinio teismingumo taisykles (LR CPK 395 str. kad teismas. Tėvystės (motinystės) ginčijimas Gimimo įrašo duomenis apie vaiko motiną ar tėvą galima ginčyti tik teismo tvarka (LR CK 3. kad vaiko gimimo įrašo duomenys neatitinka tikrovės. atsižvelgdamas į bylos aplinkybes. teismas nustato terminą trūkumams pašalinti (LR CPK 115 str. t. Panaikinus tokį sprendimą tėvystės (motinystės) ginčijimo byla iš naujo negali būti keliama. Kai atsakovas kreipiasi į civilinės metrikacijos įstaigą su tėvystės pripažinimo pareiškimu ir ši įregistruoja atsakovą kaip vaiko tėvą.). 1 d. patvirtinantys šeimos santykių egzistavimą dar vaikui ne tik negimus.). teismas nagrinėja tėvystės nustatymo bylą LR CPK V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka. ieškinį gali pateikti jų globėjai ar rūpintojai. vaikas. nepasibaigus ieškinio senačiai. Tokiu atveju gali būti naudojamos visos įrodinėjimo priemonės. įrašytų remiantis teismo sprendimu (LR CK 3. ištaisymo ar anuliavimo bylų nagrinėjimo tvarka. negali pareikšti ieškinio teisme. sulaukęs pilnametystės. kad ši įregistruotų tėvystės nustatymą. vaiko gimimo įraše nurodytas kaip vaiko motina ar tėvas.[3] Įrodymai. nenurodyti įstatyme.152 straipsnyje. pagal kurią ieškovas buvo įrašytas kaip vaiko tėvas (motina). o vaiką – atsakovo vaiku..). atsakovo pareikštą ekspertizės atsisakymą gali įvertinti kaip tėvystės įrodymą (LR CK 3.). Tokiu atveju bylos nagrinėjimas turi būti atidėtas ir sudaroma galimybė atsakovui nustatyti vaiko kilmę paduodant tėvystės pripažinimo pareiškimą civilinės metrikacijos įstaigai. įregistravusiai vaiko gimimą. Jeigu vaiko motina ar tėvas yra neveiksnūs ar ribotai veiksnūs. įrodymai. Ieškinio senatis tėvystės nuginčijimo bylose skaičiuotina nuo tada. susijusias su gimimo įrašais. 2 d. vaiko gimimo įraše nenurodytas kaip motina ar tėvas. dėl kurio tėvystės nustatymo buvo pradėta byla.313 str. Teismas per tris darbo dienas po teismo sprendimo nustatyti tėvystę įsiteisėjimo dienos privalo išsiųsti sprendimo nuorašą civilinės metrikacijos įstaigai. kad vaiko gimimo įrašo duomenys neatitinka tikrovės. tačiau byloje turi būti pateikta kitų įrodymų. Tačiau tėvystės (motinystės) nuginčijimas turi būti skiriamas nuo neteisingų vaiko gimimo įrašų duomenų ištaisymo. Pagal LR CPK 394 straipsnį ieškinį dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo gali paduoti asmenys. Kai ieškinį paduoda asmuo. leidžiančios teigti. kai paaiškėja aplinkybės. Speciali ieškinio senaties skaičiavimo taisyklė yra nustatyta nepilnamečiams ir neveiksniems asmenims (LR CK 3. 2 d. kuri saugo ir gina vaiko interesus šiam likus be vieno ar abiejų tėvų nuginčijus tėvystę (motinystę). jei jis neturi palikuonių (LR CPK 390 str. 1 d. o ne viena iš jų. įrašų atkūrimo. 50 str.6 išlaikymas. asmuo. 2 d. padavęs ieškinį. Tokį ieškinį. kad asmuo pripažino save vaiko tėvu. ar nepilnametis. teismas gavęs vaiko gimimo liudijimą nutraukia bylą (LR CPK 390 str. 2 d. jeigu šis byloje buvo pareikštas. kada ieškovas sužinojo apie ginčijamus duomenis. ji turi būti nutraukta (LR CPK 293 str. ir kita. arba šį klausimą išsprendžia savo iniciatyva (LR CPK 392 str. 2 d. kai atsakovas atsisako ekspertizės teismo posėdyje ar tai nurodo paruošiamajame dokumente.

2) laikinas ir neterminuotas tėvų valdžios ribojimas. rengdamasis nagrinėti bylą. 2 d. ji turi būti nutraukta (LR CPK 293 str. 5) nesirūpina vaikais.). su kuriuo gyvena vaikas.[3] Šiose bylose teismas savo iniciatyva gali pakeisti ieškinio pagrindą. Vieno iš vaiko tėvų ar globėjo (rūpintojo).). kad ji siekdama atlikti jai pavestas pareigas pateiktų byloje išvadą (LR CPK 49 str. neturi teisės kreiptis į teismą. 3. Jeigu tėvai kalti. Neterminuotas tėvų valdžios ribojimas galimas. nes vaiką galima atskirti nuo tėvų tik susiklosčius objektyvioms aplinkybėms.). t. taikomas tėvų valdžios ribojimas. Rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje turi būti nurodyta vaiko gimimo įrašo data. Vaikas teismo sprendimu gali būti atskiriamas nuo tėvų.). 1 p. t. y.). Tie neturtinio pobūdžio reikalavimai.[1] Kai ieškinys tenkinamas. 2 d. Šios bylos nagrinėjamos pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles su išimtimis. Riboti tėvų valdžią kitais nei įstatyme nurodytais atvejais negalima.179-3.). teismas atsisako priimti kaip nenagrinėtiną teisme (LR CPK 137 str.184 str. kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia. kai kartu egzistuoja dvi tarpusavyje susijusios aplinkybės: 1) abu tėvai ar vienas iš jų dėl susiklosčiusių aplinkybių negyvena ar negali gyventi su vaiku. o nagrinėdamas bylą teismas nustato kitas aplinkybes.. atskirai žyminiu mokesčiu neapmokestinami. turi būti nurodytas tėvų valdžios ribojimo ar vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) pagrindas.). kai priimamas sprendimas riboti abiejų tėvų valdžią. Procesiniame dokumente nurodomos aplinkybės.183 straipsnio antrąja dalimi. Tėvų valdžios ribojimas Išskiriamos dvi tėvų valdžios ribojimo rūšys: 1) vaikų ir tėvų atskyrimas. be bendrųjų reikalavimų. arba vaiko gyvenamosios vietos apylinkės teismas (alternatyvusis teismingumas) (LR CPK 401 str. teismas per tris darbo dienas nuo teismo sprendimo nuginčyti tėvystę (motinystę) įsiteisėjimo dienos privalo išsiųsti sprendimo nuorašą vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai. Jeigu vaiko teisių apsaugos tarnyba nebuvo ieškovo įtraukta į bylą kaip proceso dalyvė. [2] Teismas.). jog padėtis gali pasikeisti (LR CK 3.). taip pat tai patvirtinantys įrodymai.). Šias bylas nagrinėja vieno ar abiejų tėvų. 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia. 2d. nurodytas asmuo ar vaikų globos (rūpybos) įstaiga. peržengti pareikštų reikalavimų ribas ar taikyti alternatyvius vaiko teisių ar teisėtų interesų gynimo būdus.). ar būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones (LR CPK 404 str. 2 p.). teismas gali taikyti švelnesnę vaiko interesų apsaugos priemonę.182 straipsnyje. taikoma. 1 d. Įstatymas nustato teismo pareigą .150 str. kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų. nurodyti LR CK 3. Teismui ši išvada nėra privaloma. įrašą padariusios civilinės metrikacijos įstaigos pavadinimas.179 str. išreikalauja iš atitinkamų institucijų duomenis. 1 d.182 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse. padavęs ieškinį. 1 d. 4) daro žalingą įtaką vaikams amoraliu elgesiu. 1 p. Šios aplinkybės turi būti nurodytos atsižvelgiant į įstatyme nustatytus pagrindus. prokuroras. Šios vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonės (LR CK 3.). patvirtinančius ar paneigiančius ieškinyje (prašyme) nurodytas aplinkybes. taip pat duomenys apie asmenis. dėl kurių ieškinys gali būti patenkintas (LR CPK 405 str.65 straipsnio antrojoje dalyje nurodytos apsaugos priemonės – uždrausti vienam iš tėvų matytis su vaikais ir kitos. o jeigu byla buvo iškelta. kurių valdžią siekiama apriboti. o ieškinį dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios ribojimo gali paduoti vienas iš tėvų. Tėvų valdžią vaikams teismas turi teisę riboti tik LR CK trečiojoje knygoje nurodytais pagrindais. 1 d. Nenustatęs pagrindo riboti tėvų valdžią.). remdamasis LR CK 3. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos ir teismo iniciatyva. artimieji giminaičiai. nes asmuo. y. kurių tėvystę (motinystę) reikia išregistruoti. 3. 2 d. kad ši išregistruotų tėvystę (motinystę) (LR CPK 399 str. dėl kurių jie negali visa apimtimi šito daryti.180 str. kuris nėra nurodytas LR CK 3. keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai. pateiktą asmens. Tokį ieškinį. kai tėvai negali vykdyti savo pareigų dėl objektyvių priežasčių. negali pareikšti ieškinio teisme. Nagrinėjant bylą turėtų būti skiriama teismo medicinos ekspertizė siekiant paneigti tėvystę (motinystę).150 str. nenustatoma objektyvių aplinkybių. y. Tėvų veiksmai neturi būti kalti. [1] Prašymą atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos).). valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija. 2 d. Taigi esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus.). prašymą atskirti vaiką ir tėvus gali paduoti vaiko tėvai. vaiko artimieji giminaičiai.180 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytos tėvų valdžios ribojimo sąlygos. o būtent kai tėvai (tėvas ar motina): 1) vengia atlikti savo pareigą auklėti vaikus. numeris.180 str.180 straipsnio 1 ir 2 dalis. Šiose bylose paprastai taikomos LR CK 3.181 straipsnio 5 dalį. 4 d. kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota tokiais pagrindais. Kai tenkinamas vieno iš tėvų. Taip pat atsižvelgdamas į vaiko interesus. kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai (LR CK 3. ji turi būti vertinama siejant su kitais įrodymais. kad nevykdo pareigų vaikams. ieškinys gali būti paduotas ieškovo gyvenamosios vietos apylinkės teismui (LR CPK 401 str. teismas savo iniciatyva įtraukia ją. galima nuginčyti tik įrodžius. jeigu ieškovo nurodytu pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas. 3) žiauriai elgiasi su vaikais. kai įrodoma. teismas esant pagrindo turi steigti vaikui nuolatinę globą (rūpybą) ir nustatyti jo gyvenamąją vietą (LR CPK 407 str. 2.5. kitais atvejais taikomas laikinas tėvų valdžios ribojimas. ir įvertinti jų pobūdį. Vaiko teisių apsaugos tarnybos dalyvavimas nagrinėjant tėvų valdžios ribojimo bylą yra privalomas (LR CK 3. 50 str.150 straipsnyje nurodyti tėvystės (motinystės) nuginčijimo pagrindai. Rengdamasis nagrinėti bylą teismas.179 straipsnio 2 dalį. y. valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ar vaiko globėjas (rūpintojas). pripažintą tėvystės pripažinimo pareiškimu. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios ribojimo pagrindų taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios ribojimas.7 3. kad asmuo negali būti vaiko tėvas (LR CK 3. pateikiamomis LR CPK XIX skyriuje. Asmenys. t. su kuriuo vaikas gyvena. 1 d. pagal LR CK 3. t.). 4 d. atsižvelgdamas į ieškinio (prašymo) pagrindą. steigti vaikui nuolatinę globą (rūpybą) nėra pagrindo. Tėvų valdžios ribojimo bylose teismui suteikta teisė ieškinį patenkinti kitu nei ieškinyje nurodytu pagrindu. kuriai vaikas bus perduotas patenkinus ieškinį (LR CPK 403 str. nes ginami vaiko interesai (LR CPK 144 str. ieškinys. Numatytos dvi tėvų valdžios ribojimo rūšys – vaiko atskyrimas nuo tėvų ir laikinas arba neterminuotas tėvų valdžios ribojimas. taip pat laikinai ar neterminuotai riboti tėvų valdžią gali paduoti asmenys. turi pavesti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai pateikti išvadą dėl ginčo. tėvystė gali būti nuginčyta vaikui gimus susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos. Ieškinyje. 2) reikia nuspręsti. savo nesutikimą su ja teismas turi motyvuoti. kuriuos priėmęs sprendimą riboti tėvų valdžią ar atskirti vaiką nuo tėvų teismas turi išspręsti tuo pačiu sprendimu – steigti vaikui nuolatinę globą (rūpybą) ir nustatyti jo gyvenamąją vietą. kur turi gyventi vaikas (LR CK 3. kai teismas padaro išvadą. Vaikų globos (rūpybos) įstaiga nurodoma. y. 2 d. teismas nusprendžia. kuriomis grindžiamas reikalavimas atskirti vaiką nuo tėvų arba laikinai ar neterminuotai riboti tėvų valdžią. Vaiko atskyrimas nuo tėvų yra švelnesnė priemonė. nenurodyti įstatyme.) yra tarpusavyje susijusios. Ieškinio pareiškimas riboti tėvų valdžią apmokestinamas šimto litų žyminiu mokesčiu (LR CPK 80 str. t. LR CK 3. arba motinystę ar tėvystę.[2] 23.

darbo ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo (kuris nagrinėjamas Darbo kodekso XIX skyriaus nustatyta tvarka). išskyrus ginčus dėl žalos atlyginimo ir kitus LR CPK nurodytus ginčų atvejus. galintį suformuluoti savo nuomonę. kad ieškinys gali būti paduodamas pagal bendrojo teismingumo taisykles arba pagal vietą. kuriais šalys nesiremia. kurios kyla iš darbo teisinių santykių. Kai tėvų valdžia ribojama terminuotai.). 3 p. nurodytai ieškinyje. kad jeigu asmuo kreipėsi į teismą nesilaikydamas ginčo išankstinio nagrinėjimo ne teisme tvarkos. jeigu į šią instituciją asmuo kreipėsi ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo teismo nutarties įteikimo jam dienos. Teismo sprendimu tėvų (ar vieno iš jų) valdžia vaikams ribojama arba ieškinys atmetamas (LR CPK 406 str. Iš esmės tai reiškia darbuotojo galimybę pateikti ieškinį ne tik pagal juridinio asmens buveinės. kad tenkinti pareikštą reikalavimą ieškovo nurodytu būdu nėra pagrindo. vienas iš tėvų. o prašymą panaikinti vaiko atskyrimą nuo tėvų (tėvo ar motinos) gali paduoti tėvai. kurioje darbas yra. 4 d. kuri ir įpareigojama pasirūpinti globėjo (rūpintojo) vaikui skyrimu. Motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje turi būti tiksliai įvardyta. Bylų. kylančių iš darbo teisinių santykių. ar ta nuomonė atitinka vaiko interesus. tokiu atveju teismo sprendimu vaikas perduodamas valstybinei vaiko teisių apsaugos tarnybai. LR CPK 415 straipsnio 2 dalis nurodo. ar jis kreipėsi į darbo ginčų komisiją. teismas perduoda bylą nagrinėti ginčo teisena. LR CPK 410 straipsnio 2 dalis nustato.). Ieškinį dėl tėvų valdžios ribojimo panaikinimo gali pareikšti tėvai (tėvas ar motina). teismas turi teisę savo iniciatyva įtraukti į bylą antrąjį atsakovą. d) nustatęs. 1 d. jeigu mano. kituose norminiuose teisės aktuose. bylą nagrinėja tiesiogiai teismas. 3 d. 1 d. buvo ar turėjo būti dirbamas (alternatyvusis teismingumas). teismas įpareigoja valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją pasirūpinti vaiko gyvenimo ir išlaikymo sąlygomis (LR CPK 406 str.. 1 d. nagrinėjimo ypatumai LR CPK XX taikomas tik toms byloms. kurią baigta rengtis bylą nagrinėti teisme (LR CPK 413 str. Palyginus su šeimos bylomis įstatymas nedraudžia priimti sprendimą už akių. kylančių iš darbo teisinių santykių. o ne darbo ginčų komisijos sprendimas. jeigu ieškovo nurodytasis yra netinkamas (LR CPK 414 str. ir į ją teismas atsižvelgia spręsdamas tėvų valdžios ribojimo klausimą (LR CK 3.). Jeigu ieškinį patenkinus vaikas perduodamas asmeniui arba vaikų globos (rūpybos) įstaigai. [4] 23. spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą. LR CPK 412 straipsnio 1 dalyje nurodyta. y. 2 d. kad šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjami iš darbo teisinių santykių kylantys ginčai. kad yra pagrindo tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai riboti.). 1 d. y. tačiau jis visada turi atsižvelgti ir į tai. kad tai būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (LR CPK 414 str. kad jeigu darbo ginčo nagrinėjimo institucija buvo pripažinusi esanti nekompetentinga spręsti ginčą. matydamas. tačiau yra tiesiogiai susiję su pateikto ieškinio dalyku ir pagrindu (LR CPK 417 str. t. kurie nebuvo pareikšti. LR CPK 407 str. 3 d. LR CPK 411 straipsnio 2 dalis nustato. – savo iniciatyva taikyti įstatymų nurodytą alternatyvų darbuotojo teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (LR CPK 418 str. prokuroras (LR CK 3. Individualus darbo ginčas yra nesutarimas tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo įstatymuose. kokiu įstatyme nurodytu pagrindu yra ribojama tėvų valdžia. nei prašyta. 2 d. nustatytas terminas turi būti nurodytas rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje. Jeigu nagrinėjant tokią bylą paaiškėja.6. Ieškinio dalykas yra konkretus ieškovo materialusis teisinis reikalavimas. nagrinėja administraciniai teismai vadovaudamiesi Administracinių bylų teisenos įstatymu. t. Teismas priimdamas sprendimą riboti tėvų valdžią privalo pasirūpinti. Tėvų valdžios ribojimo panaikinimą ar tėvų valdžios ribojimo būdo pakeitimą reglamentuoja LR CK 3. Rengtis bylą nagrinėti teisme turi būti baigta ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo ieškinio priėmimo dienos (LR CPK 413 str. kurie tiesiogiai nagrinėjami teismuose. t. c) peržengti pareikštų reikalavimų ribas. 23.). Įstatyme nurodytas tėvų valdžios ribojimo panaikinimas ar tėvų valdžios ribojimo būdo pakeitimas nagrinėjamas ypatingąja teisena vadovaujantis LR CPK V dalies XXV ir XXXIX skyrių taisyklėmis. kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui. Ginčą.183 str. Darbo kodekso 302 straipsnio 3 dalyje nustatyta. bet ir pagal jo filialo buveinės vietą. kylantį iš valstybės tarnybos santykių. 4 d. patenkinti daugiau. Darbo ginčo sąvoka pateikiama Darbo kodekso 285 straipsnyje.7. artimieji vaiko giminaičiai. yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio. Tėvų valdžios ribojimo panaikinimo bylas nagrinėja vaiko gyvenamosios vietos apylinkės teismas (LR CPK 409 str. Darbo byla turi būti išnagrinėta ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo tos dienos.).). teismas taip pat gali: a) savo iniciatyva rinkti įrodymus. 3 d. kuriam asmeniui arba kuriai vaikų globos (rūpybos) institucijai vaikas perduodamas. todėl tuo pačiu sprendimu steigia vaikui nuolatinę globą (rūpybą) ir nustato jo gyvenamąją vietą (LR LR CK 3.).) arba palieka jį nenagrinėtą (kai tai paaiškėja iškėlus civilinę bylą) ir išaiškina ieškovui teisę pasinaudoti darbo ginčo išankstinio nagrinėjimo ne teisme tvarka. teismas atsisako priimti ieškinį (LR CPK 137 str. Bylų dėl daikto valdymo pažeidimų nagrinėjimo ypatumai . juos nagrinėja tik taikinimo komisijos. Teismas. Globėjo (rūpintojo) skyrimo klausimas išsprendžiamas LR CPK XXX skyriaus antrojo skirsnio nustatyta tvarka.182 str. Ar kolektyvinių darbo ginčų nagrinėjimui taikomi LR CPK nustatyti darbo bylų nagrinėjimo ypatumai? Kolektyviniams darbo ginčams Darbo kodekso 71 straipsnis nustato specialųjį priklausomumą.182 str. y. y.8 išklausyti vaiką.). taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų. Be to.).183 str. vaiko globėjas (rūpintojas). Šiuo atveju kreipimosi į darbo ginčo nagrinėjimo instituciją diena laikoma kreipimosi į teismą diena. t. 3 d.). 2 d. Teismas turi įspėti šalis apie savoteisę viršyti pareikštų reikalavimų ribas ir taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų darbuotojų teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (LR CPK 414 str. Teismas trūkstamus įrodymus turėtų išreikalauti savo iniciatyva (LR CPK 415 str. valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija. To paties straipsnio antrojoje dalyje sakoma. darbo arbitražas arba trečiųjų teismas. Jei nėra valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos sutikimo perduoti vaiką asmeniui ar vaikų globos (rūpybos) įstaigai. kad kai kuriems darbo ginčams nėra taikomas reikalavimas iš pradžių pasinaudoti ikiteismine darbo ginčų nagrinėjimo procedūra. kad darbuotojai darbo bylose dėl visų reikalavimų. nurodytiems ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje nurodoma. b) savo iniciatyva įtraukti į bylą antrą atsakovą. kuriems yra taikytas tėvų valdžios ribojimas (LR CK 3. ar ieškovas pasinaudojo privaloma ginčo ikiteisminio sprendimo tvarka.). Be CPK 159 straipsnio pirmojoje dalyje įvardytų teisių.). kad vaikas net laikinai nebūtų paliktas be priežiūros ir apsaugos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai. privalo patikrinti. kad teisminiam nagrinėjimui darbo bylose rengiamasi parengiamajame teismo posėdyje.). kuriam konkrečiai vaikui ir kurio konkrečiai iš tėvų ji ribojama. Darbo kodekso 295 straipsnio 2 dalyje nurodyti ginčai.).181 straipsnio 3 ir 4 dalys.

2) daikto aprašymas.8. Pakanka įrodyti paskutinį valdymo ir jo pažeidimo faktą. Tad valdymas yra apibrėžiamas kaip tam tikra faktinė būklė. Nustatomi tik tam tikri šio nagrinėjimo ypatumai. kurie nelaikomi valdymo pažeidimais. nei jo geros valios (LR CPK 422 str. tačiau jo nagrinėjimo specifiką lemia tai. Byla turi būti išnagrinėta ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo dienos. kad įgytų nuosavybės teisę į jį įgyjamosios senaties būdu. CIVILINIO PROCESO TEISĖ 23. nekinta ir nepriklauso nuo įregistravimo fakto. Buvęs atsakovas. kaip tam tikra faktinė būklė. Teismo įsakymo procedūra iš esmės skirta nagrinėjimui visiškai aiškių bylų. nevykdo jos. taip pat teises į jį arba trukdant valdyti daiktą. bus taikomos bendrosios ginčo teisenos taisyklės. daiktas yra kilnojamasis ar nekilnojamasis. nustato realų terminą. o pagal LR CK 4. tuo. atitinkantį visus bendruosius jam keliamus reikalavimus. Valdymo atsiradimo momentą reglamentuoja materialioji teisė. per kurį atsakovas turi pašalinti daikto valdymo pažeidimus (LR CPK 423 str. Valdymo gynimą reglamentuojančios normos yra specialiosios.). Pagal LR CK 4. Ieškinys dėl nekilnojamojo daikto valdymo pažeidimų pašalinimo paduodamas nekilnojamojo daikto buvimo vietos teismui. Tuo tarpu esant dokumentiniam procesui taip nėra – šios kategorijos bylose paprastai yra ginčas.23 straipsnio 2 dalyje sakoma. turi teisę pareikšti atitinkamą ieškinį teisme. patvirtinantys daikto valdymo faktą. kol bus išspręstas teisės į jį klausimas. Tai reiškia. kurios būtinos norint pasirinkti dokumentinį procesą (leistinumas). o ne kaip apie nuosavybės teisės turinio sudedamąją dalį. Jeigu dokumentinio proceso normos nereguliuoja kokio nors konkretaus procesinio veiksmo atlikimo tvarkos. Jeigu nekilnojamojo daikto valdymas darant pažeidimą nėra įregistruotas. manydamas. paprastai bus reiškiamas vindikacinis arba negatorinis ieškinys. kurios paskirtis yra užtikrinti greitesnį tam tikros rūšies ginčų nagrinėjimą. ar atitinkamą ieškinį bus atsisakyta tenkinti. sukeliančiais realų pavojų valdymui (LR CK 4. jog daiktas iš jo buvo paimtas klasta. Teismas.35 str.). Atsakovui pateikus prieštaravimą dėl preliminaraus sprendimo. Bylose dėl daikto valdymo pažeidimo priešieškinio pareiškimas nėra leidžiamas (LR CPK 422 str. t. [1] Asmeniui siekiant apginti pažeistą valdymą užtenka įrodyti pačios faktinės būklės egzistavimą. o dėl kilnojamojo daikto – vadovaujantis bendromis teismingumo taisyklėmis (paprastai pagal atsakovo gyvenamąją vietą ar juridinio asmens buveinės vietą). kurią buvo baigtas pasirengimas bylą nagrinėti teisme. ar valdytojas valdė nekilnojamąjį daiktą visą įgyjamosios senaties terminą. kad ginant valdymą buvo pažeista jo teisė į daiktą.22 straipsnio 1 dalyje sakoma. 1 d.). Apgindamas pažeistą valdymą teismas apibrėžia būsimo proceso šalis. Jis priklauso nuo to. kad valdymas – tai faktinis daikto turėjimas turint tikslą jį valdyti kaip savą. kad daikto valdymas laikomas teisėtu. kol įrodoma priešingai. kuriame yra pateikiami ir vertinami įrodymai. be LR CPK 135 straipsnyje išvardytų duomenų . Iš esmės valdymo gynimo tikslas yra laikinai nustatyti. jeigu pats ginčas atitinka kai kurias specialias sąlygas. o teismas nesiaiškina nei atsakovo teisės į daiktą. [1] Dokumentinis procesas vyksta pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Teismo įsakymo institutas iš esmės turi ir ginčo. Šiuo atveju kalbama apie valdymą kaip apie savarankišką daiktinę teisę. 3) registruotiniems daiktams – duomenys iš viešo registro. pas ką liks daiktas. Skirtumą lemia skirtinga šių daiktų prigimtis. y. praktiškai pripažindama savo prievolę. išskyrus LR CPK XXII skyriuje nurodytas išimtis. kad LR CPK XXI skyriuje nustatytos tik bendrųjų taisyklių išimtys. kuri iš esmės atsieta nuo tokių sąvokų kaip teisė į daiktą ir panašiai. turi būti nurodoma: 1) įrodymai. Norint pasinaudoti dokumentiniu procesu turi būti visos sąlygos: . kuriose nėra ko ginčyti materialiosios teisės atžvilgiu ir pats ginčas pasireiškia tik tuo. To paties straipsnio antrojoje dalyje nurodyti atvejai. [2] Ieškinyje. Taigi materialiojoje teisėje galioja valdymo teisėtumo prezumpcija. taikomos bendrosios bylų nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme taisyklės. Valdymo pažeidimo sąvoka suformuluota materialiojoje teisėje. 1 d.9 Procesiniai daikto valdymo pažeidimo bylų nagrinėjimo ypatumai reglamentuojami LR CPK XXI skyriuje (419-423 str. jėga arba pavogtas. Dokumentinis procesas Dokumentinis procesas – tai viena iš supaprastinto proceso formų.28 straipsnį kilnojamųjų daiktų valdymas atsiranda iš esmės nuo faktinio daikto užvaldymo. kuris bus nagrinėjamas pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo taisykles. LR CPK 421 straipsnis nustato. nesvarbu.27 straipsnio 2 dalį nekilnojamųjų daiktų valdymas atsiranda įregistravus valdymą viešame registre. Todėl nekilnojamojo daikto valdytojas turi būti ginamas. nes ieškovas nėra valdytojas pagal LR CK ketvirtosios knygos II dalies IV skyriaus nuostatas? Valdymo įregistravimo faktas turi įtakos tik sprendžiant. LR CK 4. skelbiamas teismo posėdis. reikalavimas net neturi būti pagrįstas įrodymais – teismas visiškai nesigilina į šalių ginčo esmę.). 2 d. valdymas yra įregistruotas ar ne. kad visi ieškovo reikalavimai gali būti pagrįsti rašytiniais įrodymais. Skirtingai nuo teismo įsakymo išdavimo procedūros. LR CPK nurodo keletą sąlygų. Pateikiant teismui prašymą išduoti teismo įsakymą. kad rengtis teisminiam šios kategorijos bylų nagrinėjimui turi būti baigta ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo ieškinio priėmimo dienos. Ieškinio dėl kilnojamojo arba nekilnojamojo daikto valdymo gynimo dalykas yra reikalavimas pašalinti pažeidimą ir atkurti iki jo buvusią faktinę būklę. Valdymo pažeidimas gali pasireikšti grasinimais. Tačiau neteisėtas valdymas nėra ginamas. kad šalis. Atsakovas tokiame procese gali grįsti savo atsikirtimus valdymo neteisėtumu. Tuo tarpu pats valdymas. Ieškovas privalo pateikti teismui ieškinį. ir ypatingosios teisenos bei vykdymo proceso bruožų. Jeigu tokių išimčių nėra. Jeigu turi būti ginamas savininko pažeistas valdymas. LR CK 4. priimdamas sprendimą ieškinį patenkinti. dokumentinio proceso atveju kalbama apie įprasto ginčo nagrinėjimą ginčo teisena. Valdymas gali būti pažeistas paimant ar mėginant paimti daiktą ar jo dalį.

Preliminarus sprendimas priimamas tik jeigu yra pagrindo tenkinti visus ieškinyje pareikštus reikalavimus. 4) atsakovo gyvenamoji vieta arba jo buveinė nėra užsienyje (LR CPK 424 str. tačiau ne mažesnis kaip dvidešimt litų. jog pagal pateiktus įrodymus yra pagrindas ieškinį tenkinti. kuri yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių. Jeigu ne visi ieškovo reikalavimai yra pagrįsti rašytiniais įrodymais. kurį prašoma nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. [4] Jeigu priėmus preliminarų teismo sprendimą paaiškėja.). principo pažeidimą. 2) dokumentinio proceso tvarka ieškinys gali būti nagrinėjamas tik jeigu visi jame nurodyti reikalavimai yra pagrindžiami leistinais rašytiniais įrodymais. mokamas žyminis mokestis yra lygus pusei tos sumos. kaip ir dokumentinio proceso tąsa. ieškinys laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui. jog atsakovo gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir dėl šios priežasties jam negalima įteikti sprendimo. Minėti procesiniai dokumentai atsakovui negali būti įteikiami nei viešo paskelbimo būdu. priklauso nuo to.). Dokumentiniame procese negalima pakeisti ieškinio dalyko ir pagrindo. kad preliminaraus sprendimo likimas. 4 d. vadovaudamasis LR CPK 138 straipsniu. Tokiu atveju ieškovui nustatomas terminas trūkstamam žyminiam mokesčiui primokėti. [3] Teismas.). dokumentinis procesas iš esmės baigiasi. Žyminį mokestį primokėjus. kad preliminarus sprendimo neskundžiamas nei apeliacine. Preliminarus sprendimas negali būti skubiai vykdomas. taip pat reikalavimai priteisti kilnojamąjį daiktą. Ieškovui preliminaraus sprendimo nuorašas išsiunčiamas ne vėliau kaip per tris dienas po šio sprendimo įsiteisėjimo. ne vėliau kaip kitą darbo dieną jo nuorašą kartu su ieškiniu ir jo priedų nuorašais išsiunčia atsakovui (LR CPK 429 str. teismas dokumentinio proceso tvarka nagrinėja tinkamai pareikštus reikalavimus. tačiau jie ne visi pagrįsti leistinais rašytiniais įrodymais. Visas dokumentinis procesas gali būti skirstomas į du etapus: 1) procesas iki preliminarus sprendimo ir 2) procesas priėmus preliminarų sprendimą. Neprimokėjus ieškinys laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Ieškinyje turi būti ir aiškus ieškovo prašymas nagrinėti bylą dokumentinio proceso tvarka.). ir 2) ar įvykdyti LR CPK 425 straipsnio reikalavimai. nei atsakovo. Tokia nuostata egzistuoja todėl. LR CPK XXII skyriaus nustatyta tvarka pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus (LR CPK 111 str.). nes teismas priima nutartį nagrinėti bylą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir nustato terminą primokėti trūkstamą žyminį (LR CPK 428 str. Ieškovui neprimokėjus žyminio mokesčio. Ieškinys dokumentinio proceso atveju pareiškiamas pagal bendrąsias teismingumo taisykles (LR CPK 424 Spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą. gali paskirti terminą trūkumams pašalinti.).). Kol atsakovo nuomonė dėl preliminaraus sprendimo ir pareikšto ieškinio byloje nėra aiški. sujungiami keli savarankiški reikalavimai. susiję su nekilnojamojo daikto nuomos sutartimis. kurią reikėtų mokėti už ieškinio nagrinėjimą teisme bendrąja ginčo teisena. Preliminarus sprendimas priimamas rašytinio proceso tvarka.). t.). 8 d. o kitus reikalavimus išskiria į atskirą bylą ir nagrinėja pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles(LR CPK 424 str. vertybinius popierius ar reikalavimai.). paduodamą dokumentinio proceso tvarka. atsakovas pareiškia ar nepareiškia prieštaravimų. nurodyti ir pridėti visi rašytiniai įrodymai. 1 d. jei atsakovas per įstatymo nustatytą terminą nepareiškus prieštaravimų (LR CPK 428 str. teismas. teismas privalo patikrinti dvi grupes sąlygų: 1) ar nėra LR CPK 137 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų pagrindų.). 7 d. byla perduodama nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. 3) tinkamai surašytas ieškinys ir jame esantis ieškovo prašymas nagrinėti bylą dokumentinio proceso tvarka (LR CPK 425 str. 1 d. Iš esmės visi dokumentinio proceso privalumai. Ieškovas savo reikalavimus šiuo atveju gali grįsti tik rašytiniais įrodymais – kitos įrodinėjimo priemonės neleidžiamos. LR CPK 428 straipsnio 8 dalis nustato. Tad teismas šiame procese (tiksliau kalbant. LR CPK 425 straipsnio 3 dalyje nurodyta. būdingi pirmajam etapui. nei kasacine tvarka.). nuomininko iškeldinimu (LR CPK 424 str. darbo santykių.10 1) dokumentinio proceso būdu gali būti nagrinėjami visi ieškovo piniginiai reikalavimai (atsirandantys iš sutarties. Dokumentinio proceso atsisakymą reglamentuoja LR CPK 426 straipsnis: ieškovas turi teisę atsisakyti dokumentinio proceso iki preliminarus sprendimo priėmimo. pirminiu jo etapu – prieš pateikiant prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo) gali tirti tik rašytinius įrodymus. Ši sąlyga sudaro galimybes taikyti rašytinį procesą ir priimti preliminarų sprendimą nedalyvaujant teismo posėdyje ginčo šalims. nekviečiant į teismo posėdį nei ieškovo. delikto. garantuojantys greitą bylos išnagrinėjimą. bet koks šio sprendimo vykdymas reikštų šalies teisės būti išklausytos. 3 d. Jeigu ieškinyje. kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus (LR CPK 425 str. nei kuratoriui. 2 d. išlaikymo priteisimo ir kt. Preliminarus sprendimas įsiteisėja. 1 d. padidinti ieškinio reikalavimus bei pareikšti priešieškinį. priima preliminarų sprendimą (LR CPK 428 str. keliamus ieškinio turiniui (LR CPK 135 str. y. kad bylą būtų galima nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles (LR CPK 424 str. Žyminį mokestį primokėjus byla perduodama nagrinėti pagal ginčo teisenos taisykles. ieškinio ir jo priedų nuorašų.) ir reikalavimus. nes atsakovo prieštaravimas yra labai . [5] Teismas. kuriems esant teismas atsisako priimti ieškinį. Nesant minėto pagrindo. priėmęs preliminarų sprendimą. kad už ieškinį. įpareigodamas ieškovą pagrįsti savo reikalavimus leistinais rašytiniais įrodymais arba primokėti trūkstamą žyminį mokestį. nustatęs. teismas nutartimi turi panaikinti preliminarų sprendimą ir nustatyti ieškovui terminą trūkstamam žyminiam mokesčiui primokėti.

prieštaravimams pateikti. o dėl kitos dalies reikalavimų pareiškia prieštaravimus. Pasirengimo bylai nagrinėti etapas pagal dokumentinio proceso taisykles yra trumpesnis nei bylą nagrinėjant pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Gautą ieškovo atsiliepimą teismas ne vėliau kaip kitą dieną išsiunčia atsakovui ir skiria bylą nagrinėti teismo posėdyje. 2. kad bet kuris piniginis reikalavimas (atsirandantis iš sutarties. Vienpakopė teismo įsakymo išdavimo sistema yra kiek operatyvesnė. 238. Prieštaravimas turi būti pagrįstas ir motyvuotas. 2003. Ten pat. Pagal LR CPK 430 straipsnio 1 dalį atsakovui neužtenka pateikti tik formalaus prieštaravimo (skirtingai nuo teismo įsakymo išdavimo procedūros). P. Išnagrinėjęs bylą. kai pagal įstatymus ar teismo nutartimi asmuo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra visiškai ar iš dalies atleistas arba kada žyminio mokesčio sumokėjimo terminas atidėtas. jame turi būti nurodyti nesutikimo su preliminariu sprendimu motyvai ir įrodymai. 262. Per nustatytą terminą negavęs ieškovo atsiliepimo. Nr. tiek kasacinį skundą. lygus ketvirtadaliui tos sumos. išskyrus atvejus. P. 234. 9 d. kad už pareiškimą išduoti teismo įsakymą mokamas žyminis mokestis. nuo kurio priklauso atsakovo teisės būti išklausyto įgyvendinimas ir dokumentinio proceso tąsa. Vokietijoje) ir vienpakopę (kai kreditoriaus prašymu iš karto yra išduodamas teismo įsakymas ir tik tada skolininkui siūloma pareikšti prieštaravimus. teismas taip pat skiria bylą nagrinėti teismo posėdyje. bet ne pareiga. gali būti skundžiama paduodant atskirąjį skundą. Galima išskirti dvi teismo įsakymo išdavimo procedūros sistemas: dvipakopę (kai iš pradžių skolininkui siunčiamas atitinkamas pranešimas su pasiūlymu pateikti prieštaravimus.). kai teismas gavo ieškovo atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus arba baigėsi terminas atsiliepimui pateikti (LR CPK 430 str. jeigu prieštaravimai nepareiškiami. 2) preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. LR CPK 431 straipsnio 1 dalyje numatyta. Ten pat. kuriais šis grindžia savo prieštaravimus. ar jis atitinka įstatymo numatytus reikalavimus. Teismas šiuo atveju tikrina tik formalų pateikto pareiškimo aspektą. Atsakovui pareiškus prieštaravimus ir teismui juos priėmus. T. tačiau ne mažesnis negu dešimt litų. tokia sistema yra Austrijoje ir Lietuvoje). t. teismas atsisako priimti (LR CPK 430 str. Laužikas E. darbo santykių. delikto. 240. Teismo posėdis turi būti skiriamas ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo tos dienos. bet ir savo reikalavimams pagrįsti gali pateikti naujų įrodymų ar motyvų. Šalims dokumentiniame procese sudarius taikos sutartį ir teismui ją patvirtinus. Jeigu atsakovas per dvidešimt dienų nuo preliminaraus sprendimo priėmimo teismo sprendimą įvykdo ir teismui tai patvirtinančius dokumentus. Pateikti prieštaravimus yra atsakovo teisė. 19. išlaikymo priteisimo ir kiti). byla nagrinėjama pagal dokumentinio proceso taisykles ir ieškovo reikalavimų pagrįstumo klausimas išsprendžiamas priimant galutinį sprendimą. Nekrošius V. 430 str. Jeigu atsakovas teismo sprendimą įvykdo iš dalies. kuris yra skaičiuojamas nuo sprendimo jam įteikimo dienos (sprendimas turėtų būti įteikiamas pagal LR CPK 124 str. 3) preliminarų sprendimą pakeisti.). Ieškovas atsiliepime ne tik vertina atsakovo argumentus. kuriuo gali: 1) preliminarų sprendimą palikti nepakeistą. Prieštaravimo forma turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus. ne vėliau kaip kitą dieną išsiunčia jų nuorašą ieškovui ir šis per keturiolika dienų nuo prieštaravimų išsiuntimo iš teismo dienos turi teisę teismui pateikti atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus (atsiliepimo nepateikimas nesuteikia atsakovui teisės reikalauti priimti sprendimą už akių (LR CPK 430 str. ir paskui. 4 d.).). 1 d. teismas nutartimi panaikina preliminarų sprendimą ir bylą (LR CPK 430 str. Prieštaravimus. prasideda antrasis dokumentinio proceso etapas. teismas rengiasi nagrinėti bylą tik raštu ir neprivalo priimti LR CPK 232 straipsnyje nurodytos nutarties. [6] Preliminariame sprendime teismas nustato atsakovui dvidešimties dienų terminą. kuria atsisakoma priimti pateiktus prieštaravimus. – Vilnius: Justitia. išduodamas teismo įsakymas.). 2005. Šiuo atveju ieškovui grąžinamas jo sumokėtas žyminis mokestis. nes teismui nereikia dukart siųsti skolininkui procesinių dokumentų. P. Mikelėnas V.9. Civilinio proceso teisė.. Teismų praktika. P. [1] LR CPK 434 straipsnio 1 dalis nustato. 233. dėl kurių šalys praktiškai nesiginčija..). Ten pat. 5 d. Galutinis sprendimas turi atitikti LR CPK 270 straipsnio reikalavimus. priėmęs atsakovo prieštaravimus. Teismas. y. P. y. Bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo tvarka Teismo įsakymo institutu siekiama supaprastinti ir pagreitinti teismo procesą sprendžiant sąlygiškai aiškias bylas.. . Teisminis nagrinėjimas vyksta pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Teismo nutartis. 239. pavyzdžiui. Atsakovo prieštaravimai gali būti grindžiami visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (LR CPK 177 str. Nepateikus prieštaravimų preliminarus sprendimas įsiteisės ir juo remiantis bus išduotas vykdomasis raštas. 3 d. taip pat reikalavimas priteisti kilnojamąjį daiktą gali būti nagrinėjamas išduodant teismo įsakymą. teismas byloje priima galutinį sprendimą. tokia sistema galioja. kuriais tie motyvai grindžiami. Dėl svarbių priežasčių praleistas terminas prieštaravimams pateikti gali būti teismo atnaujinamas pagal LR CPK 78 straipsniu. t. kurią reikėtų mokėti už ieškinio nagrinėjimą teisme ginčo teisena. P. jeigu jis nesutinka su pareikštais reikalavimais. pareiškiamus praleidus dvidešimties dienų terminą arba neatitinkančius nustatytų reikalavimų. Supaprastinimas pasiekiamas neskelbiant teismo posėdžio (procesas vyksta raštu) ir nenaudojant įprastos procesinių dokumentų įteikimo bei pateiktų reikalavimų pagrįstumo tikrinimo procedūros. 23. nes mažiau procesinių dokumentų.11 svarbus dokumentinio proceso elementas. Byloje priimtas galutinis sprendimas įsiteisėja ir gali būti skundžiamas tiek paduodant apeliacinį. ta pačia teismo nutartimi preliminarus sprendimas panaikinamas. Ten pat.

vadovaudamasis LR CPK 435 straipsnio 3 dalimi. o skolininkas reikalauja ją įvykdyti. jog juo remiantis nėra išduodamas vykdomasis raštas. teismo įsakymas įsiteisės. nes pagal LR CPK 587 straipsnio 2 punktą teismo įsakymas yra išduodamas kaip savarankiškas vykdomasis dokumentas. keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai. 1-2 d. keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai. 2 d. kuriais kreditorius grindžia savo reikalavimą. t. kai teismas atsisako priimti pareiškimą išduoti teismo įsakymą: l) pareiškimas neatitinka bendrųjų reikalavimų. Tolesnė proceso eiga priklauso nuo skolininko prieštaravimų. t. atsižvelgdamas į pareiškimo trūkumų pobūdį. kad neįvykdžius 1 punkte paminėtų reikalavimų. Paduoti pakartotinį pareiškimą kreditorius gali tik tuo atveju. Jeigu teismas taiko laikinąsias apsaugos priemones.) arba bylą nutraukia (pvz.). teismas taip pat turi teisę nuspręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių. jo priėmimo klausimas gali būti išspręstas teisėjo rezoliucija. teismas. vadovaudamasis LR CPK 435 straipsnio antrosios dalies 1 punktu turėtų atsisakyti priimti pareiškimą. Išduodamas teismo įsakymą. Pagal LR CPK 437 straipsnį ne vėliau kaip kitą dieną po teismo įsakymo išdavimo teismas skolininkui išsiunčia kreditoriaus pareiškimo išduoti teismo įsakymą ir teismo įsakymo nuorašus. pareiškimą palieka nenagrinėtą (pvz. Teismo įsakymas taip pat turi atitikti visus vykdomajam dokumentui keliamus reikalavimus (LR CPK 648 str. o prieštaravimus pareiškia tik dėl likusios kreditoriaus reikalavimų dalies. tačiau tai neužkerta kelio ištaisius trūkumus įstatymų nustatyta tvarka pateikti naują pareiškimą arba pareikšti ieškinį teisme pagal ginčo teisenos taisykles. Dėl nepatenkintos reikalavimų dalies kreditorius gali pareikšti ieškinį. turto registro tvarkytojui ar kitam vykdytojui. 3) yra LR CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės. tą pačią dieną jo nuorašas išsiunčiamas antstoliui. kad LR CPK XXIII skyriaus nustatyta tvarka pareiškimas nenagrinėjamas. LR CPK 433 straipsnis reikalauja nurodyti tik faktinį pareiškimo pagrindą. kad teismas kreditoriaus reikalavimu nagrinės pareiškimą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Jeigu kreditoriaus pareiškimas atitinka šiame skyriuje nustatytus reikalavimus. LR CPK 433 straipsnyje nustatyti papildomi reikalavimai pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo turiniui. jeigu ne – teismo įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas.12 LR CPK 431 straipsnio 2 dalyje nurodyta. nereikalauja pridėti prie pareiškimo įrodymų. 4) informacija apie tai. ir apie tai. Pareiškimo priėmimo arba civilinės bylos iškėlimo klausimas reglamentuojamas LR CPK 435 straipsnyje. kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo skolininkas pagal Civilinį kodeksą privalo mokėti palūkanas bei įstatymuose ar sutartyje numatytus delspinigius. y.).). kad jis prieštarauja išduotam įsakymui.[2] Jei šios formos nesilaikoma. todėl LR CPK 111 straipsnio antrosios dalies 4 punktas neturėtų būti taikomas[3] 2) pareiškimas neatitinka LR CPK 431 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų leistinumo reikalavimų. Teismas neturi teisės tikrinti paties prieštaravimo pagrįstumą. išduoda kreditoriui teismo įsakymą ir išsprendžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkui klausimą. kuris turi būti įvardytas prašyme išduoti teismo įsakymą (LR CPK 433 str. jeigu jis yra išduotas. Laikinąsias apsaugos priemones teismas taikys tik motyvuotu kreditoriaus prašymu. 4) skolininko gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos. sudariusios pagrindą atsisakyti priimti ankstesnį pareiškimą. 3) informacija apie tai. formaliai nurodyti. Pranešime nurodoma: 1) siūlymas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo pranešimo skolininkui įteikimo dienos sumokėti kreditoriui priteistas sumas (įskaitant delspinigius bei bylinėjimosi išlaidas). 2 p. išdavus teismo įsakymą. Jeigu pareiškimas neatitinka leistinumo reikalavimų (LR CPK 431 str. tiesiog pats prieštaravimo faktas lemia tolesnę proceso eigą.. byla bus nagrinėjama toliau. o tai reiškia. 2 d. o kreditorius reikalauja įvykdyti dalį prievolės. Prieštaravimai turi atitikti bendruosius reikalavimus. ir LR CPK 433 straipsnyje nurodytų reikalavimų. taip pat atitinkamą pranešimą. Bendrieji procesiniams dokumentams keliami reikalavimai įvardijami LR CPK 111 straipsnyje. 2 d. teismas nedelsdamas. Atkreiptinas dėmesys. LR CPK 435 straipsnio 2 dalis nurodo atvejus. teismas atsisako priimti pareiškimą išduoti teismo įsakymą (LR CPK 435 str. LR CPK 435 str. 5 p. kad skirtingai nei pateikiant ieškinį. 2) informacija. Jeigu prieštaravimas bus pareikštas. už kurią reikalaujama sumokėti. 4) pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas. nei kasacinį skundus. nei apeliacinį. Iš esmės skolininkui užtenka paties prieštaravimo fakto. Priimtas byloje teismo įsakymas neskundžiamas paduodant nei atskirąjį. taip pat jei yra pašalintos kitos kliūtys. Teismo nutartis atsisakyti priimti pareiškimą yra galutinė ir neskundžiama. LR CPK 433 straipsnio trečiojoje dalyje sakoma. jei ankstesnis pareiškimas neatitiko formalių šios rūšies procesinių dokumentų turiniui ir formai keliamų reikalavimų. y. Skolininko prieštaravimai dėl paduoto pareiškimo (ar jo dalies) pateikiami teismo įsakymą išdavusiam teismui (LR CPK 439 str. Išsprendęs pareiškimo priėmimo klausimą. teismas pagal šio skyriaus taisykles priima naują įsakymą dėl skolininko neginčijamos reikalavimų dalies priteisimo.). Šiuo požiūriu LR CPK 433 straipsnis yra specialioji norma.). bet jų dalį pripažįsta. ne vėliau kaip kitą dieną.). 4 p. šiuo atveju nebūtina nurodyti įrodymų. 2) yra neįmanoma prievolę įvykdyti dalimis. kad priimdamas teismo įsakymą teismas netikrino kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo. jeigu: 1) pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo momentu kreditorius nėra įvykdęs jam priklausančios prievolės (ar jos dalies). teismas. kuriais remiantis grindžiamas pareikštas reikalavimas.. Teismo įsakymo turiniui keliami reikalavimai nurodyti LR CPK 436 straipsnio 2 dalyje. 1 d. jei skolininkas pareikš prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto pareiškimo. grąžinti priteistą daiktą ir apie teismo įsakymo įvykdymą raštu pranešti teismui arba pareikšti prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto reikalavimo. 1 d. Siekiant kiek galima labiau supaprastinti teismo įsakymo išdavimo procedūrą. 3) skolininkas gyvena užsienyje arba užsienyje yra skolininko buveinė. Jeigu aptarti pagrindai paaiškėja jau iškėlus civilinę bylą. taip pat panaikina teismo įsakymą.[4] Jeigu skolininkas dalį pagal teismo įsakymą priteistų reikalavimų kreditoriui įvykdo arba nors ir neįvykdo. išskyrus reikalavimą nurodyti prieštaravimų pagrindą. . Kreditoriaus pareiškimo priėmimo klausimas išsprendžiamas ne vėliau kaip kitą dieną nuo jo pateikimo teismui dienos. 1 p. kad procesinių dokumentų (tarp jų ir prašymo išduoti teismo įsakymą) formas tvirtina teisingumo ministras. LR CPK 435 str. jeigu prievolė buvo neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius 2003 m. y. [3] Įstatymas nustato supaprastintą teismo sprendimo formą (įžanginė ir rezoliucinė dalys. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas be materialinio teisinio reglamentavimo. kitų teisės aktų. kreditoriaus pareiškimas laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi jam grąžinamas. intelektinės nuosavybės. konkurencijos bylas bei kitas bylas. 4) likviduojamos įmonės likvidatorius. Įmonių bankroto įstatymo 5 str. bylos sudėtingumą. jeigu dėl to yra bent vienos šalies prašymas. o visų kreditorių interesus. restruktūrizavimo. tai kokiu būdu vyks pasirengimas bylos nagrinėjimui (t. kreditorių teises ir interesus. bet ne pareigą nagrinėti bylą taikant LR CPK 441 straipsnio taisykles. šeimos. Civilinio proceso teisės doktrinoje teigiama.). konsultacijoje paaiškino. Kreditorius gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo ne anksčiau. proceso šalių suinteresuotumą byla. bus ar nebus pasirengimo nagrinėjimui teisme stadija. taikomos išimtinai bankroto bylų iškėlimui ir nagrinėjimui. Pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei gali pateikti Įmonių bankroto įstatymo 5 straipsnyje nurodyti asmenys: 1) kreditorius (kreditoriai). 4 p.10. kylančias iš privatinių teisinių santykių.[2] Bankrotas – tai nemokios įmonės būsena. įtvirtina ir nemažai procesinių teisinių nuostatų.). o teismo įsakymas ir taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinami. Kartu LR CPK numato. 2) savininkas (savininkai). žodinio ar rašytinio proceso tvarka bus nagrinėjama byla. nustatyto įstatymų. t. Jei ginčo vertė nesiekia šios ribos. Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo pateikiamas vietovės. 8 d. 3 d. [2] LR CPK 441 straipsnyje kalbama apie teismo teisę spręsti dėl bylos nagrinėjimo formos ir tvarkos. teismas ne vėliau kaip per tris dienas privalo pranešti kreditoriui. trumpi motyvai). Iš trumpų teismo motyvų bylos šalims turi būti aišku. LR CPK 440 straipsnis numato galimybę skirti nesąžiningai pareiškusiam aiškiai nepagrįstą reikalavimą kreditoriui iki vieno tūkstančio litų baudą. Tačiau byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka. praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus. Pavyzdžiui.11. kad pagal LR CPK 441 straipsnį sąvoka „forma“ reiškia žodinį ar rašytinį bylos nagrinėjimą (LR CPK 153 str. Jeigu per keturiolika dienų ieškinys nepareiškiamas.. kurios taikytinos nagrinėjant bankroto bylas teismuose. teisėjas remiasi ne tik ginčo turtinės vertės kriterijumi. 23. supaprastinto proceso taisyklės galėtų būti taikomos ir ginčams dėl nedidelių nepiniginių reikalavimų. kai išaiškėja. nemokios įmonės būsena. kurioje yra įmonės buveinė. Šios išimtys – tai Įmonių bankroto įstatymo nustatytos papildomos teisminio proceso taisyklės. priteisimo nagrinėjamos pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. nes įpareigoja įmonės kreditorių suteikti įmonei laikotarpį jos įsipareigojimams bei prievolėms įvykdyti. Bankroto procesas – teismo arba ne teismo tvarka vykdomų įmonės bankroto procedūrų visuma (Įmonių bankroto įstatymo 2 str. taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti arba. o sąvoka „tvarka“ – kaip procesiniu atžvilgiu bus nagrinėjamas konkretus ginčas dėl nedidelės sumos priteisimo. neviršijančių vieno tūkstančio litų. kurią peržengus LR CPK 44 straipsnio taisyklės nebegali būti taikomos. 1-2 d. tai spręsdamas. Motyvų turi būti tiek. apygardos teismui (LR CPK 27 str. LR CPK 441 straipsnis nustato teisėjo teisę. o jeigu ji būtų. [1] Tūkstančio litų suma rodo tik aukštutinę ribą. Ginčų dėl nedidelių sumų nagrinėjimo ypatumai Bylos dėl pinigų sumų. teismas nutartimi panaikina teismo įsakymą ir bylą nutraukia (LR CPK 439 str.). Bankroto bylų nagrinėjimo ypatumai LR CPK 1 straipsnio 1 dalis nustato kodekso taikymą nagrinėjant civilines. jog kai kurių rūšių bylų nagrinėjimo ypatumus gali nustatyti kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Tai netrukdo kreditoriui pareikšti ieškinį bendra tvarka (LR CPK 439 str. Kai kreditorius ir skolininkas išdavus teismo įsakymą sudaro taikos sutartį ir teismas ją patvirtina. nebegalinčio tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. išskyrus LR CPK 441 straipsnyje numatytas išimtis. ta pačia teismo nutartimi teismo įsakymas panaikinamas (LR CPK 439 str. ar taikyti supaprastinto proceso taisykles. kuo remdamasis teismas priėjo vienokios ar kitokios išvados. Ši nutartis gali būti skundžiama paduodant atskirąjį skundą. y.13 Gavęs skolininko prieštaravimus. Taip pat užkertamas kelias nesąžiningam įmonės bankroto proceso inicijavimui. žinančių apie sunkią skolininko finansinę padėtį. Taigi. y. kai terminas nenustatytas. t. Įmonių bankroto įstatymo 6 straipsnio 3 dalis numatyta išimtis. kiek jų neišvengiamai būtina teismo sprendimui pagrįsti. darbo. Šios nuostatos paskirtis – bankroto procesų nepagrįsto inicijavimo prevencija.).). paruošiamųjų dokumentų ar parengiamojo posėdžio būdu arba nutartimi bylai nagrinėti skiriamas teismo posėdis). Prieš kreipdamiesi į teismą kreditoriai apie savo ketinimą privalo raštu informuoti įmonės vadovą ir nustatyti ne trumpesnį kaip 30 dienų terminą įsipareigojimams įvykdyti. išskyrus tam tikras išimtis. kad nepaisant LR CPK 441 straipsnio 1 dalies lingvistinę išraišką („pinigų sumų“).[1] Bankroto instituto paskirtis yra apsaugoti pirmiausia nemokaus skolininko. bet įvertina ir kitas su byla susijusias aplinkybes.). teismas gali pats spręsti. tuo tikslu išviešinant nemokaus skolininko turimas skolas ir finansines galimybes joms padengti bei sudarant sąlygas visiems esantiems kreditoriams patenkinti savo reikalavimus iš bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto. kad kreditorius neprivalo informuoti įmonę apie ketinimą inicijuoti jos bankroto procesą ir neprivalo suteikti papildomą laikotarpį įsipareigojimams .). [4] 23. Jeigu skolininkas per prieštaravimui pateikti skirtą terminą įvykdo teismo įsakymą ir pateikia teismui tai patvirtinančius dokumentus. bankroto.[3] Bankroto byla iškeliama ir nagrinėjama LR CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka. kaip praėjus trims mėnesiams po termino. kad šis ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos turi teisę pateikti ieškinį ir primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. kai įmonei teisme yra iškelta bankroto byla arba kreditoriai įmonėje vykdo bankroto procedūras ne teismo tvarka. kad likviduojama įmonė negalės įvykdyti visų savo įsipareigojimų kreditoriams. 5 p. o bylos nagrinėjimas nutraukiamas (LR CPK 293 str. 7 d. 3) įmonės administracijos vadovas. Bankroto procedūra siekiama patenkinti ne pavienių kreditorių. 6 d.

likvidatorių ir kitus atsakingus įmonės darbuotojus (ir tuos kurie buvo atleisti per 12 mėnesių iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo dienos). 4 d. pavėluotą mokėjimą. paskelbusios kreditoriams apie tai. teismas gali priimti sprendimą areštuoti dalį įmonės turto. delspinigių) už visas įmonės prievoles. 3) įmonė laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių. per kurį kreditoriai turi pareikšti savo reikalavimus.). 3) pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas daro pakankamai pagrįstą prielaidą. kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti. pareikalauti papildomų dokumentų. Teismui priėmus nutartį nutraukti bylą. negrąžina kreditų ir nevykdo kitų sandoriais prisiimtų turtinių įsipareigojimų. suteikia labai plačias galimybes ir teises teismui surinkti visą reikalingą informaciją apie skolininką ir jo finansinę būklę. kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų. kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė daugiau kaip tris mėnesius vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą. informuoja apie iškeltą bylą suinteresuotus asmenys ir institucijas (tai gali pavesti įmonės administratoriui). Įmonė įgyja bankrutuojančios įmonės statusą. Bankroto bylos iškėlimo stadija baigiasi teismui priėmus nutartį dėl bankroto iškėlimo ar atsisakymo iškelti bankroto bylą. susijusių su darbo santykiais. išskyrus Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 10 ir 12 dalyse numatytus atvejus. kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų (Įmonių bankroto įstatymo 9 str. jeigu yra bent viena iš Įmonių bankroto įstatymo 4 straipsnyje nurodytų sąlygų: 1) įmonė laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų. Todėl teismas turi teisę išimtiniais atvejais pratęsti minėtą terminą dar iki 1 mėnesio (Įmonių bankroto įstatymo 9 str. tame tarpe palūkanas. kai teismo antstolis atliko priverstinio skolos išieškojimo veiksmus. ir dėl šios priežasties antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus. įmonė tęsia savo veiklą. 5) įmonė neturi turto ar pajamų. duomenų. kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą. per kurį teismas turi išnagrinėti pateiktą pareiškimą. Įmonių bankroto įstatymas numato ne ilgesnį kaip vieno mėnesio terminą. administracijos vadovas ar savininkas privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. jeigu teismas nustatė. Siekdamas užtikrinti. 4) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams). Įmonių bankroto įstatymo 9 str. per kurį valdymo organai turi perduoti įmonės turtą bei dokumentaciją įmonės administratoriui. Pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo galima. pateikti visus bankroto bylai nagrinėti ir įmonės turto įvertinimui reikalingus dokumentus. objektyviai įvertinti įmonės turtą bei nustatyti kitas bylai reikšmingas aplinkybes.). 2) įmonei iškelta restruktūrizavimo byla.14 įvykdyti. bet gali būti kliūtis visapusiškai tinkamai atlikti įmonės auditą. įsipareigojimų ir pan. tačiau jam nepavyko išieškoti skolos ir jis grąžino vykdomuosius dokumentus įmonės kreditoriui. iš kurių galėjo būti išieškomos skolos. Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatyta. kad pareiškimo nagrinėjimo metu bei bankroto bylos nagrinėjimo metu nebūtu švaistomas įmonės turtas. Jis gali įpareigoti savininką. Šis termino ribojimas padeda išvengti bankroto proceso vilkinimo. kad įmonės. dėl svarbių priežasčių pavėlavęs pareikšti savo reikalavimus. kad ji negali ar neketina vykdyti įsipareigojimų. 2) įmonė laiku nemoka už gautas prekes. tai kreditorius remdamasis šiuo pagrindu gali pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. finansininką. Bankroto byla nutraukiama teismo nutartimi esant bent vienai iš įmonių bankroto įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nurodytai aplinkybei: a) visi kreditoriai atsisako savo reikalavimų ir teismas priima nutartį priimti atsisakymus. atliktus darbus (paslaugas). Bankroto byla iškeliama. kad turintys teisę kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo asmenys kreipėsi į teismą. kurie leistų spręsti apie įmonės nemokumą. vyr. Teismas turi nustatyti ne ilgesni nei 15 dienų terminą. 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams). Taip pat nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą draudžiama išieškoti skolas iš įmonės teismine ar ne ginčo tvarka. Laikotarpis. dar nereiškia. Įmonės bankroto byla gali pasibaigti: 1) bankroto bylos nutraukimu. uždrausti įmonei vykdyti tam tikrus sandorius bei prisiimti tam tikro pobūdžio naujus įsipareigojimus ar sandorius. nutraukiamas palūkanų ir netesybų (baudų. vykdyti visas finansines prievoles. kurios nebuvo įvykdytos iki bankroto bylos iškėlimo. turi galimybę juos pareikšti ir praėjus nustatytam terminui. 5 d. tarp jų už išmokų. Tačiau pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 9 dalį įmonės kreditorius. išsiaiškinti faktines aplinkybes dėl įmonės finansinės padėties (turimo turto vertės. administracijos vadovą. mokesčius ir kitus privalomuosius mokėjimus. kad bankroto byla bus iškelta. nustato laikotarpį iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus. Jeigu to nepadaro administracijos vadovas ar savininkas. .). yra pakankamai trumpas – ne trumpesnis nei 30 dienų ir ne ilgesnis kaip 45 dienos po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. informacijos bei atsakingų įmonės darbuotojų ir valdymo organų narių paaiškinimų. reikalavimus. sąskaitoje esančias pinigines lėšas bei duoti pavedimą bankui sustabdyti mokėjimų vykdymą iš į šią įmonės sąskaitą įplauksiančių piniginių lėšų. Tačiau tai. 4) LR LR CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais. kuris (kurie) kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.) ir priimti sprendimą dėl bankroto bylos iškėlimo ar neiškėlimo. areštuoja įmonės nekilnojamąjį ir kitą ilgalaikį materialųjį turtą. valdybos narius. Nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos įmonės valdymo organų įgalinimai pereina įmonės administratoriui. Teismas priimdamas nutartį iškelti bankroto bylą privalo remtis visais per įstatyme nurodytą terminą įmanomais surinkti įrodymais. baudas. skaičiavimas. Priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą teismas paskiria įmonės administratorių. o kreditorius per 1 mėnesį pateikė teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. 2 d. jeigu: 1) įmonė iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus (kreditorių). kviesti juos ir kreditorius atvykti į teismą ir duoti paaiškinimus (Įmonių bankroto įstatymo 9 str. Teismas atsisako kelti bankroto bylą.

Pozityvizmo teorijoje nėra keliamas uždavinys apibūdinti ypatingosios teisenos esmę. o bankroto bylą nagrinėjant ne teismo tvarka tam.[4] 24. kad įmonės likvidavimo procedūra yra baigta. Nurašytas nekilnojamasis turtas perduodamas savivaldybei. pripažinęs įmonę bankrutavusia ir priėmęs nutartį likviduoti ją dėl bankroto.). kad likviduojant bankrutavusią įmonę nebūtų pažeisti kreditorių. nurašymo arba perdavimo aktus ir Aplinkos ministerijos regioninio departamento pažymą. analizuojami bylų priskyrimo nagrinėti ypatingosios teisenos tvarka kriterijai. Atsižvelgiant į viešąjį interesą ir civilinio proceso tikslus (proceso operatyvumą ir . 3 d.). tiesioginio dalyvavimo ir viešumo ribojimo) ir procesiniai ypatumai (draudimas priimti sprendimą už akių. siekiant išvengti subjektinės materialinės teisės pažeidimo. Taikos sutartis gali būti sudaroma bet kuriuo bankroto proceso metu iki nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos (Įmonių bankroto įstatymo 28 str. Įmonės turtas ir reikalavimo teisės pagal įmonės skolininko prievoles turi būti įvertinti ir parduodami. Teismas.). kurie nedalyvauja šioje sutartyje t. kadangi. kad kreditorių reikalavimai būtu patenkinti kuo greičiau. Įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl taikos sutarties patvirtinimo. y. 2) įmonės restruktūrizavimu. rašytinio proceso. Pasiūlymą sudaryti taikos sutartį gali pateikti kreditoriai. Taikos sutartį turi patvirtinti teismas.1. kad nebūtu pažeistos kreditorių teisės. administratorius. Šiam laikotarpiui pasibaigus teismas priima sprendimą dėl įmonės pabaigos. kurie nėra sutarties šalys negali būti blogesnės. Ne vėliau kaip per 5 dienas nuo teismo nutarties likviduoti įmonę administratorius privalo pateikti duomenys apie bankrutavusią įmonę bei paskelbti šiuos duomenys „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“. teismas priima sprendimą dėl įmonės pabaigos. teismas taikos sutarties netvirtina. kurie pasirašo taikos sutartį. o likęs neparduotas ir niekam nereikalingas turtas kreditorių sprendimu nurašomas. o ypatingosios – užtikrinti tinkamą tam tikrų materialinių teisinių santykių įforminimą.1 d. laikoma. Ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo pagrindiniai bruožai 24. tardomojo proceso. pozityvizmo. nei tų. taip pat pažymą. Įmonių restruktūrizavimo proceso pradžios. 2 d.). Įmonė gali būti išregistruota ne anksčiau kaip praėjus 1 mėnesiui nuo teismo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos. Taikos sutartis – kreditorių ir įmonės susitarimas tęsti įmonės veiklą. kad tuo atveju. Dalyko teorija ginčo teiseną nuo ypatingosios atriboja pagal ginčo dėl teisės buvimo ar nebuvimo kriterijų. kurios teritorijoje jis yra. Ypatingosios teisenos principai 24. Taikos sutarties sąlygos negali pažeisti interesų tų kreditorių. nustatant bylos nagrinėjimo tvarką. 3) įmonės likvidavimu. Ypatingosios teisenos esmė ir reikšmė 24. kai įmonė prisiima tam tikrus įsipareigojimus. Todėl Įmonių bankroto įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje yra numatyta.2. atribojamos ginčo ir ypatingosios teisenos. aptariami pagrindiniai bylų nagrinėjimo ypatingosios teisenos tvarka principai (oficialumo. Atskirų ypatingosios teisenos bylų procesiniai ypatumai Kontroliniai klausimai Rašto darbų temos Praktinė užduotis Rekomenduojama papildoma literatūra 24. Kito turto pardavimo tvarką nustato kreditorių susirinkimas. trečiųjų asmenų interesai. Tikslų teorija grindžiama keliamais skirtingais teisenų tikslais. dalyko. CIVILINIŲ BYLŲ NAGRINĖJIMAS YPATINGOSIOS TEISENOS TVARKA Šioje temoje aptariama ypatingosios teisenos esmė ir reikšmė. Nekilnojamas ir įkeistas turtas parduodamas iš varžytynių. sumažinti ar jų atsisakyti (Įmonių bankroto įstatymo 2 str. patvirtinančią. Nuo nutarties įsiteisėjimo dienos įmonė įgyja bankrutavusios įmonės statusą. patvirtina kiekvieno kreditoriaus patikslintų reikalavimų sumą. Šia įstatymo nuostata siekiama. jeigu taikos sutartyje numatytos sąlygos pažeidžia kieno nors teises ir interesus arba prieštarauja įstatymams. Nepardavus viso įmonės turto ir neatsiskaičius pilnai su visais įmonės kreditoriais per 24 mėnesius nuo bankrutavusios įmonės likvidavimo pradžios. Bandant pagrįsti dviejų teisenų skirtumus. Administratoriui pateikus likvidavimo balansą. Kreditorių susirinkimas taip pat sprendžia kaip panaudoti antrosiose (pakartotinėse) varžytynėse neparduotą nekilnojamąjį turtą bei įkeistą turtą.3.4. Ypatingosios teisenos esmė ir reikšmė Lietuvoje kaip ir daugelio kitų Europos valstybių civiliniame procese dviejų savarankiškų teisenų – ginčo (ieškininės) ir ypatingosios – egzistavimą nulėmė romėnų civilinės teisės recepcija. jog yra visiškai baigtas išmokų iš Garantinio fondo išmokėjimas bankrutavusios įmonės darbuotojams. darbuotojų. apibūdinami ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo modeliai. Dviejų teisenų buvimas lėmė jų atribojimo problemą. jei per tris mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienosnebuvo priimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo ir jei teismas šio termino nepratęsė (Įmonių bankroto įstatymo 30 str. eigos ir pabaigos ypatumus nustato Įmonių restruktūrizavimo įstatymas. įmonės savininkas (savininkai). rašytinis procesas ir kt. likvidavimo tvarką. analizuojamas teismo vaidmuo nagrinėjant ypatingosios teisenos bylas. civilinio proceso teisės teorijoje egzistuoja kelios teorijos – tikslų.15 b) bankrutuojanti įmonė atsiskaito su visais kreditoriais (kreditoriumi) ir administratorius teismui pateikia tai įrodančius dokumentus. kad Įmonių bankroto įstatymo 13(1) straipsnis įteisina supaprastintą bankroto procesą. likusio turto grąžinimo. sąlygos tiems kreditoriams.11 d. nuosavybėn. vienintelis kriterijus yra tikslingumas. kitus likvidavimo procedūrai vykdyti būtinus pavedimus ir nurodymus (Įmonių bankroto įstatymo 30 str. taikos sutartį tvirtina notaras. įmonės bankroto byla nutraukiama. Atkreiptinas dėmesys.). Teismas pripažįsta įmonę bankrutavusia ir priima nutartį įmonę likviduoti.1. Ginčo teisenos tikslas – pašalinti subjektinės materialinės teisės pažeidimo padarinius. 24. o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti. c) pasirašoma taikos sutartis ir teismas ją patvirtina.

o 505 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo pareiga. Ypatingojoje teisenoje viešumo principas taip pat ribojamas. valstybinės įvaikinimo institucijos ir valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovų dalyvavimas ir kt. Toks draudimas įtvirtinamas LR CPK 443 straipsnio 9 dalyje. kad ypatingosios teisenos tvarka teismas nagrinėja tokias bylas: 1) dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Išanalizavus dabartinę ypatingosios teisenos reglamentaciją LR CPK ir teisės mokslininkų darbus. 11) dėl hipotekos (kilnojamo turto įkeitimo) teisinių santykių. pareiškimų ar faktų patvirtinimo. pakeitimo. nagrinėjančio įvaikinimo bylą. dalyvauja jis nagrinėjant bylą ar ne. Bandant paaiškinti inkvizicinio (tardomojo.[3] LR CPK nustatytas inkvizicinis (tardomasis. įvaikinimo ir kai kuriose kitose bylose.. ypatingojoje teisenoje įtvirtinamas oficialumo principas.[4] Nagrinėdamas bylą ypatingosios teisenos tvarka. Nurodyti LR CPK įtvirtinti principai lemia aktyvų teismo vaidmenį procese. kad dalyvaujančių asmenų neatvykimas į teismo posėdį nekliudo teismui išnagrinėti bylą. LR CPK 491 straipsnio 2 dalyje numatyta teismo pareiga imtis visų būtinų priemonių. Paliekama teisė teisėjui pačiam nuspręsti. turi: 1) bylų pobūdis. hipotekos registravimas). įtvirtintas reikalavimas būtinai dalyvauti visiems dalyvaujantiems asmenims byloje dėl nepilnamečio pripažinimo veiksniu. jo nuomone. kai įstatymas numato privalomą dalyvaujančių asmenų dalyvavimą teismo posėdyje (pvz. tiriamojo) principo įtvirtinimą ypatingojoje teisenoje. Ši teismui numatyta funkcija ypatingojoje teisenoje paaiškina klasikinių civilinio proceso principų (dispozityvumo. 13) dėl praleisto įstatymų numatyto termino atnaujinimo. tiek ir teismo iniciatyva. pavyzdžiui. jo nuomone. kokią bylos nagrinėjimo formą pasirinkti (žodžiu ar raštu). Teismas. LR CPK 477 str. Šio principo veikimas pasireiškia tuo. kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. LR CPK 443 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta bendra pareiga teismui imtis visų būtinų priemonių. kuriuos nustato ir patvirtina teismas. nagrinėdamas šias bylas. kuri numato įvaikinimo bylų nagrinėjimą uždarame teismo posėdyje. Inkvizicinis (tardomasis) principas draudžia teismui priimti sprendimą už akių. asmens pripažinimas mirusiu). yra ypač svarbūs. 7) dėl civilinės būklės aktų registravimo. tiriamasis) ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo modelis. LR CPK 443 straipsnio 4 dalyje nustatyta. neapsiribodamas byloje pateikta medžiaga ir nepriklausomai nuo ginčo dėl teisės buvimo. 2) tikslingumas – geresnė asmenų privačių interesų apsauga (globos ar rūpybos nustatymas neveiksniems ar ribotai veiksniems pilnamečiams asmenims.) taikymo ypatingojoje teisenoje ribojimą. nagrinėtinų ypatingosios teisenos tvarka.. Tam tikros kategorijos bylų priskyrimas vienai ar kitai teisenai yra paremtas tikslingumu bei įstatymo leidėjo valia. 5) dėl globos ir rūpybos. teisėjo nesaisto dalyvaujančių byloje asmenų pateikti įrodymai. Be to. viešumo. savo iniciatyva pradėti bylos dėl globos ar rūpybos šiam asmeniui nustatymo. Šis modelis grindžiamas oficialumo. LR CPK 484 str. yra siekiama sukurti sąlygas tinkamai įgyvendinti materialinę teisę (teismas netiesiogiai dalyvauja sudarant tam tikrus sandorius: pvz. galinčias turėti įtakos sprendimui. kad lemiamą reikšmę. išskyrus tuos atvejus. galima sakyti. išskyrus bylas. Pavyzdžiui. globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą ir pan. asmens pripažinimas nežinia kur esančiu. turto administravimo. pravartu būtų pasiremti germaniškosios koncepcijos atstovų motyvu. galima daryti išvadą. bylose dėl įvaikinimo numatytas būtinas pareiškėjų. papildymo. šių klausimų sprendimas yra perduotas teismams. 8) dėl teisių pagal paprastus pareikštinius vertybinius dokumentus atkūrimo (šaukiamoji teisena). bylos yra priskiriamos vienai ar kitai teisenai. Pavyzdžiui. o viešąjį interesą įgyvendinti. jis turi teisę ir pareigą pats rinkti įrodymus. Šiose bylose. LR CPK 443 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė nuspręsti. nagrinėjamas ginčo teisenos tvarka pagal LR CPK IV dalies XIX skyrių. kad būtų apsaugotos globos ar rūpybos reikalingų asmenų teisės ir interesai ir pan. 4 d. jog objektyvaus kriterijaus. veiksnumo suteikimas. teismas privalo patikrinti visas aplinkybes. ribotai veiksniu ir nepilnamečio pripažinimo veiksniu (emancipuotu). kad teismo procesas vis dėlto geriausiai pritaikytas nustatyti neakivaizdžius faktus.) bei kitas bylas. LR CPK 483 straipsnyje numatyta teismo. teismo leidimo išdavimas.[2] LR CPK 442 straipsnyje nurodoma. nustatanti. nepilnamečio pripažinimo veiksniu. kad bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka. 12) dėl prarastos teismo ar vykdomosios bylos atkūrimo. y. Šiuo motyvu būtų galima pagrįsti ir nebaigtinio bylų. kad kai kurios ypatingosios teisenos bylos galėtų būti sprendžiamos vykdomosios valdžios institucijų (pvz. sąrašo įtvirtinimą LR CPK. 6) dėl antstolių ir notarų veiksmų apskundimo. išskyrus atvejus. Akivaizdu. kuriais remiantis turės būti priimamas sprendimas. neatsižvelgiant į tai. kad procesas ypatingojoje teisenoje pradedamas tiek suinteresuotam asmeniui padavus pareiškimą. nėra. 3 d. LR CPK 443 straipsnio 5 dalyje nustatyta. svarbias bylos aplinkybes. būtų neįmanoma.16 paprastumą).[1] Tačiau jau dvidešimtojo amžiaus pradžioje vyravo nuomonė. atribojant ginčo teisena nagrinėtinas bylas nuo ypatingosios teisenos bylų. veiksnumo suteikimas.[6] . Žodinis bylos nagrinėjimas yra įtvirtintas bylų dėl asmens pripažinimo neveiksniu. išskyrus bylas. kituose straipsniuose numatytos specialios teismo pareigos dėl konkrečių įrodymų išreikalavimo ar kitokių veiksmų atlikimo. kai kodeksas nurodo kitaip. 14) dėl teismo leidimų išdavimo. LR CPK 484 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvi norma. apribojimas ar atėmimas). įrašų atkūrimo. jog rungimosi ir dispozityvumo principai priverstų teisėją kapituliuoti šalių atžvilgiu. kad bylų nagrinėjimas pradedamas gavus pareiškėjo pareiškimą. nes jie lemia teisinių santykių atsiradimą. priėmus sprendimą pripažinti pilnametį asmenį neveiksniu ar ribotai veiksniu. paveldėjimo procedūrų taikymo (palikimo administratoriaus skyrimo. Faktai. pasikeitimą ar pasibaigimą. 3) dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu. 9) dėl daiktinių teisių. 10) dėl šeimos teisinių santykių. kad sąlygų ir faktų. Šiuo atveju teismas iš esmės elgsis kaip vykdomosios valdžios atstovas. kurios pagal Civilinį kodeksą ir kitus įstatymus nagrinėjamos supaprastinto proceso tvarka. pareiga išreikalauti atitinkamus duomenis apie įvaikinamojo vaiko kilmę. rungimosi ir pan. be privataus intereso. nagrinėjantis visas. t. nagrinėjamas pagal ginčo teisenos taisykles. turinčios tam visus įgaliojimus. turto aprašo sudarymo.). hipotekos registravimas.[5] Žodiškumo principo taikymas ypatingojoje teisenoje yra apribotas.. egzistuoja dar ir viešasis interesas. 4) dėl įvaikinimo. tačiau atsižvelgiant į jų svarbumą bei į tai. kada konkreti byla bus nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Priešingai ginčo teisenoje galiojančiam dispozityvumo principui. egzistavimas būtų kruopščiai patikrintas nepriklausomos institucijos. ištaisymo ar anuliavimo. LR CPK 443 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta bendra norma. atribojančio ginčo teiseną nuo ypatingosios. esmines bylos aplinkybes bei atsako į pateiktą klausimą. aktyvaus teismo principais. testamento paskelbimo ir pan. 2) dėl fizinio asmens paskelbimo mirusiu ar nežinia kur esančiu. išsiaiškina visas. Teismas privalo atsižvelgti į dalyvaujančio byloje asmens pateiktus įrodymus.

tėvų valdžios ribojimas. kad ypatingąja teisena teismas taip pat nagrinėja kitas bylas. kurie dažniausiai yra visiškai priešingi. Lemiami dalykai yra tikslingumas ir įstatymų leidėjo apsisprendimas. iš kurių labiausiai paplitusi pozityvistinė teorija. kitos – teismo valdžiai. paprastai ypatingosios teisenos atveju nėra leidžiama priimti sprendimo už akių. teismo sprendimo absoliutumas (t. galime kalbėti tik apie tų kategorijų bylas.. dalyko. kurios pagal LR CK ir kitus įstatymus nagrinėjamos supaprastinto proceso tvarka. Be to. o ne tik konkrečioms ginčo šalims). kuriose dažniausiai nėra ginčo dėl teisės. galiojimas visiems. gana priešingo ginčo teisenai. tiesioginio dalyvavimo ir viešumo principai. Tad vienintelis motyvas nustatant bylos nagrinėjimo tvarką yra tikslingumas. Oficialumo principas paprastai yra ribojamas tik įstatymų nurodytais atvejais (pvz. teismas privalo patikrinti visas aplinkybes. Būtent viešasis interesas lėmė savarankiško proceso. ypatingąja teisena yra nagrinėjamos bylos. todėl aiškaus vienos teisenos atribojimo nuo kitos kriterijaus nėra ir negali būti. t. tardomojo (inkvizicinio) proceso principo galiojimas. o ypatingojoje – oficialumo. LR CPK šis sąrašas yra 442 straipsnyje.. Ypatingosios teisenos principai Esminiai ypatingosios ir ginčo teisenos skirtumai civilinio proceso teisės moksle paprastai atskleidžiami nagrinėjant proceso principus. kurios nagrinėjant bylas ypatingąja teisena gali būti taikomos tik iš dalies. procesinių dokumentų sąvoką. kodėl ši teisena yra vadinama „ypatingąja“. antra. kuriuos nustato šio Kodekso V dalis ir kiti įstatymai. neapsiribodamas vien proceso dalyvių pateikta medžiaga. Procesas ypatingosios teisenos byloje gali būti pradedamas tiek pareiškėjo. reglamentuojančias tam tikrus procesinius veiksmus (procesinių dokumentų įteikimą. teorijoje paprastai skiriamos trijų rūšių ginčo teisenos normos: a) normos. Tad apibrėžus ją kaip ne ginčo teiseną. LR CPK nepateikia išsamaus bylų. kuria galima teisena turi būti nagrinėjama konkreti byla. Paprastai minimi šią teiseną apibūdinantys bruožai – ginčo nebuvimas. kurios visa apimtimi taikomos teismui nagrinėjant bylas ypatingąja teisena. sąrašo. Teismas pats sprendžia. lėmęs savarankiškos ypatingosios teisenos susiformavimą. LR CPK 442 straipsnio 14 punkte sakoma.17 Normos. įstatymai nustato tokias bylas nagrinėti ypatingąja teisena. o teismui paprastai reikia formaliai patikrinti. kad ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal šio Kodekso taisykles. Jų nuomone. kad tam tikroje byloje teisėjas vadovautųsi tardomojo proceso principu. ištuokos byla bendru abiejų sutuoktinių sutikimu gali būti pradėta tik sutuoktinių pareiškimu). Tardomojo (tiriamojo) proceso principas. Nors sąrašas ir nėra išsamus. Tokių sričių kasdieniame gyvenime yra gana daug (pvz. o teismo teisės nebūtų varžomos šių teisinių santykių dalyvių valios. Esminis bruožas. susiformavimą. būtų visiškai be reikalo susiaurinta šios teisenos taikymo sritis. kuri iš bylos nagrinėjimo formų konkrečiu atveju yra priimtinesnė. Taigi tais atvejais. kad atitinkamos nuostatos ypatingosios teisenos atveju bus aiškinamos kiek kitaip nei nagrinėjant bylą ginčo teisena. Tuo tarpu sąvoka „ypatingoji teisena“ rodo. 2) ginčo teisenos normų taikymas neprieštarauja ypatingosios teisenos esmei. todėl atsižvelgiant į jų svarbą vienos buvo pavestos įgyvendinti valstybės administraciniam aparatui. Šis principas nagrinėjant bylą ypatingąja teisena galioja tik ribotai. Sprendžiant ginčo ir ypatingosios teisenos atribojimo problemas civilinio proceso teorijoje šiuo klausimu buvo sukurta nemažai įvairiausių teorijų (tikslų.. Atsižvelgiant į nurodytus kriterijus. nes dalyvaujančių byloje asmenų neatvykimas į teismo posėdį nekliudo teismui išnagrinėti bylą. Šiai kategorijai. tardomojo proceso. rašytinio proceso. bylos išnagrinėjimo greitumo ir proceso paprastumo poreikį) įstatyme priskyrė prie ypatingosios teisenos bylų. pavyzdžiui. Tą patį galima pasakyti ir apie viešumo principą. y. Ypatingojoje teisenoje šie principai ribojami. Šiai grupei būtų galima priskirti bendrąsias nuostatas.2. kad teismas negali skirti žodinio bylos nagrinėjimo. Taikyti ginčo teisenos normas ypatingosios teisenos atveju teismas turėtų. c) normos. y. trečiųjų asmenų ar priešieškinio pareiškimo teisinius santykius). ar konkrečiu atveju yra įstatymo nustatytos sąlygos priimti vienokį ar kitokį sprendimą.). yra nagrinėtinos ypatingąja teisena. kad turėtų teisę neatsižvelgdamas į vieno ar kito asmens valią pradėti bylą ir kiek galima greičiau ją išnagrinėti bei pagaliau kad nebūtų saistomas tik bylos dalyvių argumentų. galinčias turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. procesinius terminus. kurias įstatymų leidėjas nurodo įsakmiai.). nagrinėtinų ypatingąja teisena. nes viena teisena šiuo atveju nesiskiria nuo kitos. reglamentuojančios bendrininkavimo. su išimtimis ir papildymais. Atsižvelgiant į šio principo galiojimą. o ne „ne ginčo“. reglamentuojančios ypatingąją teiseną.[8] 24.. nes jos reglamentuoja tipinių ginčo teisenai institutų funkcionavimą (pvz. normos. Ginčo teisenoje taikomi dispozityvumo. skirtos nagrinėti visiškai kitokios prigimties byloms. viešų registrų tvarkymas.[7] LR CPK 443 straipsnio 1 dalyje nustatyta. Įsakmaus žodinio proceso principo nebuvimas nereiškia. ir. tačiau apribotas tam tikromis įstatymuose nurodytomis sąlygomis: pirma. kuris reiškia. nesvarbu. kad tai yra speciali tam tikrų kategorijų bylų nagrinėjimo tvarka. rungimosi. Sprendimai čia gali būti priimami be žodinio bylos nagrinėjimo iš esmės ir tik išimtiniais atvejais įstatymai nustato privalomą žodinį procesą (pvz. kai valstybėje egzistuoja viešasis interesas. kad tik bylos. kurias valstybė tikslingumo sumetimais (atsižvelgdama į viešąjį interesą. reglamentuojančias bylos nagrinėjimo atidėjimą ar sustabdymą. Nagrinėdamas bylą ypatingąja teisena. žodinio proceso. byloje dalyvaujantys asmenys negali savo valia pakeisti įstatymų leidėjo nustatytų ginčo ir ypatingosios teisenos kompetencijos ribų. išskyrus tuos atvejus. Teismo pareiga yra nustatyti. o ne byloje dalyvaujantys asmenys sprendžia. Gali kilti klausimas. kad šios bylos nagrinėjamos supaprastinto proceso tvarka. Lietuvoje ypatingosios teisenos byloms taikomas sąrašo principas. Šios teorijos atstovai nekelia sau tikslo apibūdinti ypatingosios teisenos esmę. . įstatyme turi būti nustatyta. tiek teismo iniciatyva (pvz. jeigu yra tam įstatymo nustatytos sąlygos. teismo posėdžius). jeigu: 1) LR CPK V dalis nedaro atitinkamų išimčių. byla šia tvarka bus nagrinėjama. Priskirta nagrinėti ypatingąja teisena. Įstatymas. priemonių ir pozityvistinė). ar yra ginčas. tiesioginio dalyvavimo ir viešumo ribojimo principai. kurios apskritai negali būti taikomos nagrinėjant bylą ypatingąja teisena. proceso lankstumas. kokia teisena bus nagrinėjama konkreti byla. kad tam tikrų sąlygų egzistavimas prieš priimant vienokį ar kitokį sprendimą būtų patikrintas itin kruopščiai.. Tiesioginio dalyvavimo principas. Žodinio proceso ir viešumo principai. kurios nurodytos LR CK ar kituose įstatymuose. būtų galima priskirti normas. – ypatingas viešasis interesas. paveldėjimo teisės liudijimų išdavimas ir pan. LR CPK 505 str. nagrinėjant bylas.[1] Oficialumo principas. Ginčo dėl teisės buvimas ar nebuvimas yra ne vienintelis šia teisena nagrinėtinų bylų bruožas. atsižvelgiant į ypatingosios teisenos esmę. b) normos. kai jų dalyvavimas yra privalomas. kylančias iš šeimos teisinių santykių). Todėl gali atsitikti taip.

taikomos bendrosios civilinių bylų nagrinėjimo taisyklės. Pareiškėjo ir suinteresuoto asmens sąvokos nėra tapačios. Kitas skirtumas yra tas. atsakovo ir trečiųjų asmenų sąvokos. Vienas iš pagrindinių ypatingosios teisenos bruožų yra tas. jei joje nustatyta. teismas šaukia jį dalyvauti byloje kaip suinteresuotą asmenį. nes ne kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę paduoti pareiškimą (prašymą) teismui. Pareiškėjas yra asmuo. Nustatęs. ir pateikti tai patvirtinantys įrodymai. jog nagrinėjama byla susijusi su atitinkamo asmens teisėmis ir pareigomis. Jeigu asmuo nori įsitraukti į bylą žodiniame teismo posėdyje. nes spręsdamas dėl tos reikalavimo dalies. nustato teismo teisę ex officio įtraukti asmenį dalyvauti byloje kaip suinteresuotą asmenį. kad įstatymai gali nustatyti kitokias nei LR CPK ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo taisykles. LR CPK. 2)šalims draudžiama sutartimi pakeisti įstatymų leidėjo nustatytas ypatingosios teisenos ribas. nes pati byla iš esmės nėra dvišalė. o jeigu taip. kai konkretaus procesinio veiksmo turinį reglamentuoja tiek LR CPK V dalis. nebus atsiliepimo į pareikštą pareiškimą. Įstatymų leidėjas. Atsisakymas įtraukti asmenį į procesą yra įforminamas rašytine nutartimi. Jame taip pat turi būti nurodyta. priimdamas sprendimą įtraukti konkretų asmenį į bylą. Pirmumas ginčo teisenai turėtų būti teikiamas ir kai pareiškus ieškinį teisme vienas iš reikalavimų arba dalis reikalavimo yra nagrinėtina ypatingąja teisena. kad čia byloje dalyvaujantys asmenys yra pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys. Suinteresuoti asmenys gali įsitraukti į bylos nagrinėjimą prieš teismui išeinant į sprendimų priėmimo kambarį. kad jeigu paaiškėja. nurodyti LR CPK 443 straipsnyje. LR CPK 443 straipsnio 1 dalyje nustatyta. Šiuo atveju teismas neturėtų išskirti to reikalavimo į atskirą bylą. Ypatingosios teisenos normų bruožai. be šalių. Prokuroras arba globos (rūpybos institucija) pateikdami atitinkamą prašymą (pareiškimą) teismui vykdo tam tikrą viešojo pobūdžio funkciją ir byloje priimtas sprendimas neturės įtakos jų materialiosioms teisėms ir pareigoms. o tik pareiškėjas.[2] Žemiau aptariami tik bendrieji ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo procesiniai ypatumai. reglamentuojančios konkretų veiksmą. kad siekiantis įsitraukti į bylą asmuo nėra teisiškai suinteresuotas bylos baigtimi. kuria teisena turi būti nagrinėjama byla. Dažnai įstatymas pateikia baigtinį galimų pareiškėjų sąrašą. taip pat privalo patikrinti. kuriai taikytinos ypatingosios teisenos normos. su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. prašymas gali būti pareiškiamas žodžiu ir įrašomas į teismo posėdžio protokolą. remiantis oficialumo ir tardomojo proceso principais ypatingosios teisenos bylose. Suinteresuotų asmenų skaičius ypatingosios teisenos byloje priklauso nuo to. Šiuo atveju skirtingiems reikalavimams bus taikomi skirtingi teisėjo aktyvumo standartai. Teismas. išskyrus atvejus. gali kilti normų konkurencijos klausimas. pilnamečiai vaikai.[3] Byloje dalyvaujantys asmenys. vadovaujantis LR CPK 1 straipsniu. [1] Ten pat. P. kai įstatymas nustato kitaip. kad byloje dalyvaujantys asmenys. teismas vadovausis tardomojo proceso principu. suinteresuoti asmenys. pirmumas turi būti teikiamas ginčo teisenai. 24. LR CPK 443 straipsnio 3 dalis nustato. nes tai prieštarautų civilinio proceso tikslams (proceso koncentruotumas). atvirkščiai – jie gali sutapti. Jeigu nėra specialiosios normos. Ribų tarp ginčo ir ypatingosios teisenos apsauga yra teismo pareiga. Ypatingosios teisenos normos yra išimtinės. Vadovaudamasis ginčo teisenos pirmumo principu teismas turėtų visus reikalavimus išnagrinėti viename procese. Proceso dalyvių (pareiškėjų ir suinteresuotų asmenų) interesai byloje. tėvai. jų atstovai ir kuratorius. Kitais atvejais ypatingąja teisena nagrinėjamose bylose teismas turi vadovautis LR CPK 225 straipsnio nuostatomis. nagrinėtina ypatingąja teisena. kokios bylos turi būti nagrinėjamos ypatingąja teisena. pagal kurias suinteresuotiems asmenims reikia išsiųsti pranešimą dėl atsiliepimo į pateiktą pareiškimą pateikimo. Išskirtini dviejų rūšių ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo procesiniai ypatumai: bendrieji (būdingi visų ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimui) ir specialieji (būdingi tik tam tikros kategorijos bylų nagrinėjimui). skirtingai nuo ginčo teisenos. LR CPK 443 straipsnis nustato. Labiausiai bendrųjų civilinių bylų nagrinėjimo taisyklių turinį veikia tardomojo proceso ir oficialumo principai bei jų lemiamos visiškai kitokios teismo aktyvumo ribos ypatingosios teisenos bylose. kuris turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus (LR CPK 111 str. kiek asmenų gali turėti materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Pavyzdžiui. kokia turi būti konkrečios bylos nagrinėjimo tvarka. . pavyzdžiui prašymą pripažinti asmenį neveiksniu turi teisę paduoti jo sutuoktinis. Taigi ginčo teisena yra pagrindinė ir jos išimtys gali būti nustatytos tik įstatyme. kuri gali būti skundžiama paduodant atskirąjį skundą. Kilus abejonei dėl to.). ar galima konkrečiu atveju taikyti bendrąją proceso normą. LR CPK 1 straipsnio 1 dalis numato. bus taikoma būtent tam tikrame įstatyme nustatyta proceso taisyklė. Taigi sprendžiant. kuo pasireiškia asmens teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi. kad byla.18 Atkreiptinas dėmesys. Byloje dalyvaujantys asmenys ypatingojoje teisenoje yra pareiškėjai. neturi būti priešingi. jeigu joje nėra suinteresuotų asmenų. Tai priklauso nuo bylos pobūdžio ir konkrečių aplinkybių. globos (rūpybos) institucija arba prokuroras. konkrečioje byloje. o ne šalys sprendžia. teismas atsisako tenkinti jo prašymą. kuriuos nustato LR CPK V dalis ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Suinteresuotus asmenis savo pareiškime (prašyme) turi nurodyti pareiškėjas. yra ir pareiškėjai bei suinteresuoti asmenys ypatingosios teisenos bylose. kad ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal bendrąsias civilinių bylų nagrinėjimo taisykles su išimtimis ir papildymais. Ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo pagrindiniai bruožai Pirmiausia tikslinga išskirti pagrindinius ginčo ir ypatingosios teisenos santykių bruožus:[1] 1) teismas visas civilines bylas nagrinėja ginčo teisena. Jas aiškindamas ir taikydamas teismas privalo atsižvelgti į ypatingosios teisenos esmę. yra perduodama nagrinėti ginčo teisena arba atvirkščiai. Suinteresuoti asmenys paprastai įsitraukia į jau prasidėjusį procesą pareikšdami teismui atitinkamą rašytinį prašymą. kurio prašymu ar pareiškimu remiantis pradedama nagrinėti konkreti byla. jeigu jis byloje paskirtas. tiek būti įtrauktas teismo iniciatyva. LR CPK 443 straipsnio 3 dalyje pateikiama suinteresuoto asmens sąvoka: suinteresuotas asmuo ypatingosios teisenos byloje yra kiekvienas asmuo.3. kad ypatingojoje teisenoje nėra šalių. Esant dviejų specialiųjų normų (atitinkamos LR CPK ir tam tikro įstatymo) konkurencijai. Be to. ar jis nėra teisiškai suinteresuotas bylos baigtimi. kai reikia atsakyti. kad čia nėra ginčo šalių. kad ne visada pareiškėjas turi materialųjų teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. kurią jis vykdo ex officio. Suinteresuotas asmuo į konkrečią bylą gali įsitraukti tiek savo iniciatyva. Šalių sudaryta sutartis yra niekinė. tiek tam tikras įstatymas. tai kokia apimtimi ir kurią proceso normą taikyti. 377-379. LR CPK 37 straipsnio 2 dalis numato. Nevartojamos ieškovo.

kad jų interesai yra priešingi). jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas arba parengiamasis procesinis dokumentas. kodėl ypatingojoje teisenoje naudojamos pareiškimo. kai nagrinėjant bylą kyla ginčas dėl teisės arba skundžiami antstolių ar notarų veiksmai). skirtingai nei esant ginčo teisenai. 467 str.). pareiškime pareiškėjas neturi išdėstyti savo nuomonės dėl sprendimo už akių priėmimo. Minėtais atvejais ypatingosios teisenos byla bus pradėta remiantis ne pareiškimu. jų administravimas. kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. 2 d. kuriais remiantis gali būti pradedama byla. kad fizinio asmens pripažinimo mirusiu ar nežinia kur esančiu bylą gali atnaujinti ir teismas savo iniciatyva. Teismas šiuo atveju. arba 2) byloje dalyvaujančių asmenų interesai yra priešingi (pvz. Jeigu ypatingosios teisenos byla pradedama teismo iniciatyva. 534 straipsniuose. Vadovaujantis LR CPK 443 straipsnio 10 dalimi pareiškimai paduodami ne atsakovo gyvenamosios ar juridinio asmens buveinės vietos apylinkės teismui. 497 straipsnio 4 dalyje.. iš esmės kuratoriaus dalyvavimas ypatingosios teisenos bylose yra galimas vadovaujantis LR CPK 39 straipsniu. bet ne ieškinio sąvokos? Ypatingosios teisenos bylų tikslas paprastai yra ne pažeistos materialiosios subjektinės teisės gynimas (yra išimčių). taip pat turi teisę skirti LR CPK 162 straipsnio 6 dalyje nurodytą baudą. administruojamos materialiosios teisės normos. privalo savo iniciatyva pradėti globos ar rūpybos jam steigimo. Kai kurių kategorijų ypatingosios teisenos bylose yra paduodamas skundas (LR CPK 510 str. jeigu tokie keliami konkrečių kategorijų byloms.). Be to. Ypatingojoje teisenoje bendrasis teritorinis teismingumas yra priešingas palyginus su ginčo teisena. LR CPK 505 straipsnio 1 dalyje nustatyta. Su pareiga nustatyti materialiąją tiesą tiesiogiai yra susijęs ir LR CPK 443 straipsnio 9 dalyje nustatytas draudimas ypatingosios teisenos bylose priimti sprendimą už akių.[7] Bylinėjimosi išlaidos ypatingojoje teisenoje. Ypatingosios teisenos bylose byloje dalyvaujantiems asmenims jų išlaidos neatlyginamos (LR CPK 443 str. prašymo arba skundo. – išreikalauti juos savo iniciatyva. 480 straipsnio 1 dalyje. kitaip bylos nagrinėjimą reikėtų atidėti arba pareiškiamą palikti nenagrinėtą taikant LR CPK 246 straipsnio 1 dalies normos analogiją. Ypatingosios teisenos bylose taikomas tardomojo (tiriamojo) proceso principas. kad tam tikros kategorijos ypatingosios teisenos bylos gali būti pradėtos ir teismo.. Teismas jau rengdamasis teisminiam nagrinėjimui turėtų išsireikalauti. Tai jokiu būdu nereiškia. Ypatingosios teisenos bylose nėra ieškinio sumos. jo nuomone. LR CPK numato keletą minėtos taisyklės išimčių. Teismo išlaidos gali būti padalijamos. o ne ieškinys.[5] Ypatingosios teisenos bylų teismingumo klausimai. atitinkamoje nutartyje (teismo sprendime) teismas turėtų nurodyti. jog nagrinėjantis bylą teismas turi imtis visų būtinų priemonių. Taigi apygardos teismams kaip pirmosios instancijos teismams ypatingosios teisenos bylos teismingos tik kai tai imperatyviai nurodyta įstatyme.[4] Procesiniai dalyvaujančių byloje asmenų dokumentai (prašymas.[6] Teismo iniciatyvos klausimai ypatingojoje teisenoje.). 530. Visos su konkretaus asmens procesiniu veiksmu susijusios išlaidos tenka tam asmeniui. Jeigu teismui pripažinus asmens atvykimą būtinu šis be svarbių priežasčių neatvyksta į teismo posėdį. Įstatyme minimos išimtys yra nurodytos LR CPK 445 straipsnyje. teismas. Šiame straipsnyje pateiktas šalies procesinių dokumentų. Prašymas. 576 straipsnio 2 dalyje. 2 d. LR CPK 443 straipsnio 8 dalis nustato. visas ypatingosios teisenos bylas kaip pirmoji instancija nagrinėja apylinkės teismai. pareiškimas. Nagrinėjant ypatingosios teisenos bylų teismingumą atkreiptinas dėmesys ir į rūšinio (dalykinio) teismingumo ypatumus. Jeigu materialiajai tiesai nustatyti įrodymų byloje nepakanka ir jų neįmanoma surinkti. nagrinėdamas faktinį bylos aspektą. todėl pareiškime ji taip pat nenurodoma. LR CPK 459 straipsnio 1 dalis nustato. priėmęs sprendimą pripažinti pilnametį asmenį neveiksniu. bet pareiškėjo gyvenamosios vietos ar juridinio asmens buveinės apylinkės teismui. teismas tiesiog netenkins atitinkamo prašymo. 543 straipsnio 2 dalyje. nagrinėtinas ypatingąja teisena. ko iš jų yra prašoma. Ypatingojoje teisenoje nereiškiami ieškiniai. kad ypatingosios teisenos bylose paduodami pareiškimai ir prašymai. o tinkamas tam tikrų materialiosios teisės normų įgyvendinimas. būtinus įrodymus. 510 straipsnio 2 dalyje. jeigu: 1) byloje dalyvaujančių asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas (tai jokiu būdu nereiškia. 2 d. kurie asmenys yra įtraukiami į procesą kaip suinteresuoti asmenys. Kokie pareiškėjo ar suinteresuotų asmenų neatvykimo į teismo posėdį padariniai? LR CPK 443 straipsnio 5 dalis nustato taisyklę. 454 straipsnio 1 dalyje. teismas tai ir turėtų padaryti. siekiant įtvirtinti tam tikras asmens materialiąsias subjektines teises. kad teismas. 517 straipsnio 2 dalyje. 526 straipsnio 2 dalyje. kai viršijus šią ribą bylos tampa teismingos apygardos teismams kaip pirmajai instancijai. oficialumo principas lemia. Kyla klausimas. išskyrus LR CPK V dalyje daromas išimtis. Kadangi ypatingosios teisenos bylose negalima priimti sprendimo už akių. globėjo ar rūpintojo skyrimo bylos nagrinėjimą. o ne pareiškėjo iniciatyva. 6 d. taigi nėra aktuali ir LR CPK 27 straipsnio 1 punkte nurodyta šimto tūkstančių litų ieškinio sumos riba. nėra saistomas byloje dalyvaujančių asmenų pateiktais įrodymais. Šis principas atitinka pačią ypatingosios teisenos bylų esmę – nėra priešingų interesų. 459 straipsnio 2 dalyje. LR CPK 443 straipsnio 4 dalis (LR CPK 5 straipsnio 4 dalis) nustato. kokius konkrečiai įrodymus būtina pateikti. be specialių teisių. kai LR CPK nurodo.. todėl čia nėra ieškinio sumos sąvokos. Nagrinėdamas bylą ypatingąja teisena teismas privalo nustatyti materialiąją tiesą. Jeigu šių sąlygų nėra. sąrašas nėra išsamus. o jeigu byloje dalyvaujantys asmenys negali šito padaryti arba nesupranta. turi atitikti LR CPK 111 straipsnyje nustatytus bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus ir specialiuosius reikalavimus. gali nurodyti. ir proceso dalyką. išskyrus atvejus. nustatytų LR CPK V dalyje (pvz. Ypatingosios teisenos atveju praktiškai neįmanoma taikyti ir ieškinio pripažinimo instituto. kad teismas turėtų darbuotis už byloje dalyvaujančius asmenis. kad jis turi pareikalauti pateikti atitinkamus įrodymus. priimdamas tuo klausimu atitinkamą nutartį. LR CPK 467 str. kaip ir kiekvienas procesinis dokumentas. Ypatingosios teisenos prigimtis lemia prašymo turinio ypatumus. Matydamas galimybę išnagrinėti bylą iš esmės nesant kurio nors iš byloje dalyvaujančių asmenų. .). Teismo aktyvumas šiuo atveju reiškia tai.19 Ar ypatingosios teisenos bylose galimas kuratoriaus paskyrimas? LR CPK 443 straipsnis šio proceso dalyvio atžvilgiu nedaro jokių išimčių. jog šių asmenų dalyvavimas teismo posėdyje yra privalomas (pvz. o teismo nutartimi ar sprendimu (LR CPK 505 str. 462 straipsnio 1 dalyje. 449 straipsnio 1 dalyje. skundas). kad byloje dalyvaujančių asmenų neatvykimas į teismo posėdį nekliudo teismui išnagrinėti bylos. Apygardos teismas kaip pirmosios instancijos teismas veiks ir kai nagrinėjant bylą ginčo teisena kyla klausimas.

mirties įregistravimo fakto nustatymo ar kitų civilinės būklės aktų. Konkrečiau juridinę reikšmę turinčius faktus apibrėžia LR CPK 444 str. tačiau neprilygsta tų institucijų išduodamiems dokumentams (LR CPK 448 str. Šie ypatumai sujsiję su tuo. pareikšto pareiškimo nuorašą ir nustatyti terminą atsiliepimui į jį pareikšti. Būtina sąlyga juridiniam faktui ypatingosios teisenos tvarka nustatyti yra negalėjimas kitokia tvarka gauti reikiamų dokumentų.). Iš to seka. kitokios aplinkybės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino. Pasirengimas teisminiam ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimui. Pareiškime dėl asmens paskelbimo mirusiu. Bylos dėl asmens paskelbimo mirusiu. kad teisę nustatantys dokumentai. dėl kurių atsiranda. pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda. gali iš karto priimti nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje. papildomai turi būti nurodomi duomenys. kad pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų arba kad negalima prarastų dokumentų atkurti (LR CPK 447 str. taikomas pasirengimo nagrinėti bylą teisme paruošiamaisiais dokumentais būdas. žemės ar miško valdymo nuosavybės teise. Jei teismas pripažįsta faktą esant nustatytą. 2 d. asmenų veiksmai ar neveikimas. lapkričio 26 d. arba nusprendęs pats išsireikalauti būtinus įrodymus. Turinčių juridinę reikšmę faktų sąrašas. turi teisę iš karto priimti nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje. 3 punktuose esančiomis nuostatomis. 2 d. kad byla yra parengta nagrinėti teisme.). ar gimimo liudijime nurodytais vardu. kuriam tikslui šis faktas nustatytas.). nurodytos sąlygos. Jeigu be pareiškėjo kitų suinteresuotų asmenų nėra. 6) dėl nelaimingo atsitikimo fakto nustatymo. nes teismas šios kategorijos bylose neturi teisės priimti sprendimo už akių. 3) dėl gimimo. pripažinimo nežinia kur esančiu bei šių bylų atnaujinimas. 8) dėl palikimo priėmimo. jeigu įstatymai nenumato kitokios jų nustatymo tvarkos (LR CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Šiuo atveju taikytinos ir atitinkamos LR CPK nuostatos. kuris turi būti įregistruotas civilinės metrikacijos įstaigoje arba įformintas kitose institucijose. yra ir kitų suinteresuotų asmenų. partnerystės. 1 d. 5) dėl pastato. pateiktas LR CPK 444 straipsnio 2 dalyje. jis turi sprendime nurodyti. taip pat turi nurodyti įrodymus. nutarimo Nr. o esant LR CPK 228 str. ir civilinės metrikacijos įstaigų išduodamus liudijimus. Jei juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba jei nėra juos patvirtinančių dokumentų. be bendrųjų reikalavimų keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai. kai juos nustačius pareiškėjai įgis tam tikrą subjektinę teisę. y. patvirtinančiame jo tapatybę.“[8]. patvirtinantį asmens tapatybę. Todėl kyla keli klausimai: ar būtina reikalauti pateikti atsiliepimą į pareikštą prašymą ir ar būtinas pasirengimas nagrinėti bylą paruošiamųjų dokumentų būdu arba parengiamajame posėdyje? Atsakymas į šiuos klausimus priklauso nuo to. Ypatingosios teisenos atveju nė vienos iš pasirengimo formų gali nebūti dėl galiojančio tardomojo proceso principo. [9] 24. taip pat palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo. išskyrus asmens dokumentą. kreditorius ir pan. kad pareiškus atsiliepimą padėtis yra pakankamai aiški. nurodyti dokumente. teismas iš karto gali skirti parengiamąjį teismo posėdį arba skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje. 2) dėl asmens išlaikymo fakto nustatymo. patvirtinančių tuos faktus. kurio vardas. be pareiškėjo. nustatymo. nesutampa su to asmens dokumente. palikimo priėmimo ir palikimo atsiradimo vietos faktų nustatymo. yra pagrindas šį faktą ten įregistruoti arba įforminti. atsižvelgiant į suinteresuotumą bylos baigtimi arba į tai.). 2 „Dėl teisminės praktikos turinčių juridinę reikšmę faktų nustatymo bylose“). įvaikinimo. priklauso asmeniui. t. 9) dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. o tik tam tikrai įstatymų apibrėžtai situacijai. [1] Pareiškime dėl bylos iškėlimo turi būti nurodoma: kuriam tikslui reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. kad paprastai ypatingosios teisenos atveju nėra byloje dalyvaujančių asmenų priešingų interesų.). neišsamus. Juridiniai faktai – įvairūs įvykiai. Atskirų ypatingosios teisenos bylų procesiniai ypatumai Bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. 4) dėl fakto. kuriais remiantis faktas pripažintas nustatytu.20 Esant šioms išimtims bylinėjimosi išlaidos yra padalijamos proporcingai. Šie faktai yra juridiniai ne bet kada ir ne kiekvieno asmens atžvilgiu. įrodymai. Kai yra LR CPK 227 str. Pagal LR CPK 445 straipsnį asmuo gali kreiptis dėl juridinio fakto nustatymo tik prieš tai nustatyta tvarka kreipęsis dėl prarasto dokumento gavimo ar atkūrimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenumo 1993 m. patvirtinantys juridinę reikšmę turintį faktą. pagal kurias suinteresuotiems asmenims reikia išsiųsti pranešimą dėl atsiliepimo į pareikštą pareiškimą pateikimo. pavardė ar tėvo vardas. LR CPK XXVI skyrius „Bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo“ nenumato kas gali kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. teismas gavęs suinteresuotų asmenų atsiliepimus į pareiškimą arba pasibaigus nustatytam atsiliepimų pateikimo terminui ir nusprendęs. Įsiteisėjęs teismo sprendimas nustatyti faktą. Teismas nagrinėja bylas dėl tokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo: 1) dėl giminystės santykių nustatymo. pagal kurias į teismą gali kreiptis kiekvienas suinteresuotas asmuo (LR CPK 5 str. Pareiškimai šiose bylose paduodami atitinkamai pastato. su pareiškimu kreipiamasi į šio asmens paskutinės žinomos gyvenamosios . arba kai negalima atstatyti prarastų dokumentų. pavarde ar tėvo vardu. priežastys. matydamas. Teismai nagrinėja bylas ir dėl kitokių turinčių juridinę reikšmę faktų nustatymo. 7) dėl asmens mirties tam tikru laiku ir tam tikromis aplinkybėmis fakto nustatymo. Dėl to įstatymas ir numato galimybę suinteresuotam asmeniui tokiais atvejais kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą. žemės ar miško buvimo vietos. jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos. dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų. reglamentuojančios asmens atleidimą nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo ir panašiai. asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. numatyti LR CPK 450 str. kad čia taikomos ginčo teisenos normos. ar konkrečioje byloje. kad „ypatingąja teisena nagrinėjamose bylose teismas turi vadovautis LR CPK 225 straipsnio 2. o jeigu fizinio asmens gyvenamoji vieta nežinoma ir ją nustatyti neįmanoma. 1 d. Pareiškimą teismui dėl fizinio asmens paskelbimo mirusiu gali paduoti kiekvienas suinteresuotas asmuo (asmens sutuoktinis.) ar prokuroras (LR CPK 449 str. taip pat patvirtinantys. žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. nurodytoms sąlygoms turi būti skiriamas parengiamasis teismo posėdis. kieno interesas byloje buvo patenkintas (esant priešingiems interesams). Ypatingojoje teisenoje pasirengimas teisminiam nagrinėjimui turi tam tikrų ypatumų. išskyrus bylas dėl pastato.4. Teismas. Jeigu minėtuose straipsniuose nurodytų sąlygų nėra. Minėtame teismo pranešime nenurodoma apie atsiliepimo nepateikimo pasekmes. patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. jeigu civilinės metrikacijos įstaigos atsisako įregistruoti mirtį. pasikeičia ar pasibaigia subjektinės teisės ar pareigos. Bylos dėl fizinio asmens paskelbimo mirusiu yra teismingos dingusio fizinio asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismui. palikimo turto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos apylinkės teismui (LR CPK 446 str. 1 d. santuokos sudarymo ar nutraukimo. Bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo pareiškimai paduodami pareiškėjo gyvenamosios vietos apylinkės teismui.

jeigu galima fizinį asmenį pripažinti mirusiu suėjus šešiems mėnesiams nuo įvykio. Jei asmuo.).). sprendimas paliekamas galioti. 2 d. 18 metų (LR CK 2. kurią gauti apie nesantįjį paskutiniai duomenys.). Šios kategorijos bylose pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu gali paduoti ribotas asmenų ratas. Fizinio asmens paskelbimas mirusiu reiškia jo mirties prezumpcijos patvirtinimą. Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas gali paskirti vieną teismą. dingusį anksčiau minėtomis aplinkybėmis. Tačiau. kaip praėjus trims mėnesiams nuo to laiko. dėl fizinio asmens paskelbimo mirusiu.31 str. kurioje nuspręsta fizinį asmenį paskelbti mirusiu ar pripažinti nežinia kur esančiu.21 vietos apylinkės teismą. kuris duoda pagrindo manyti. kai apie asmenį negaunama jokių žinių.28 str. Iš to seka.).28 str. Įrodinėjimo dalykas šios rūšies bylose yra LR CK 2. Jeigu fizinis asmuo. bet ir jos datą bei aplinkybes. negaunama jokių žinių. remdamasis LR CK 2. o du ar daugiau fizinių asmenų. kuriame . LR CK 2. taip pat numato bylos dėl fizinio asmens pripažinimo nežinia kur esančiu atnaujinimą. teismas nutartimi panaikina savo sprendimą paskelbti fizinį asmenį pripažinti nežinia kur esančiu ir nustatytą asmens turto administravimą.). Į teismą dėl asmens paskelbimo mirusiu galima kreiptis ne anksčiau. pareiškimas dėl fizinio asmens paskelbimo mirusiu gali būti paduotas ne anksčiau kaip likus trims mėnesiams iki termino. galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. t. atvyksta į savo ankstesnę gyvenamąją vietą. Asmens veiksnumas suprantamas kaip.). 1 d. prokuroras. nes fizinio asmens pripažinimas veiksniu ar ribotai veiksniu sukelia jam labai reikšmingų teisinių padarinių. jeigu ištyrus įrodymus nepaaiškėja pripažinto nežinia kur esančio fizinio asmens buvimo vieta. kuris priėmė sprendimą fizinį asmenį pripažinti nežinia kur esančiu.). kai apie jį nėra jokių žinių šešis mėnesius po šių aplinkybių. Neveiksniu gali būti pripažintas tik toks asmuo. patvirtinančių ne tik asmens mirties faktą. pripažintas nežinia kur esančiu. kuriam suėjus. tik jeigu trejus metus jo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje nėra žinių apie jo buvimo vietą (LR CK 2. o nustačius mirties faktą. jeigu jo gyvenamojoje vietoje vienerius metus nėra duomenų kur jis yra. kaip praėjus 30 mėnesių nuo to laiko.). kai apie asmenį. Veiksnumas atsiranda asmeniui sulaukus pilnametystės. arba teismas savo iniciatyva (LR CPK 459 str. Suinteresuotu asmeniu gali būti dingusio asmens sutuoktinis. gamybinė avarija ar pan. Bylų dėl asmens pripažinimo nežinia kur esančiu ar paskelbimo mirusiu negalima painioti su juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bylomis dėl mirties fakto tam tikru laiku ir tam tikromis aplinkybėmis (LR CPK 444 str. o jei gyvenamoji vieta nežinoma ir jos nustatyti neįmanoma. Asmens silpnaprotystės arba psichinės ligos faktas gali būti įrodytas tik teismo psichiatrinės ekspertizės aktu. teismas rašytinio proceso tvarka nutartimi nedelsdamas panaikina sprendimą. pabaigos (LR CPK 449 str. kad dingęs fizinis asmuo mirė. 1. Pareiškėjas paduoda pareiškimą nežinia kur esančio asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismui. kuriam suėjus dingęs fizinis asmuo gali būti paskelbtas mirusiu. Bylose dėl asmens pripažinimo nežinia kur esančiu pareiškimui keliami papildomi reikalavimai yra nustatyti LR CPK 455 str. pats atvyksta į teismą ir patvirtina savo tapatybę. kuris serga psichikos liga ar silpnaprotyste ir jei dėl tos psichikos ligos ar tam tikros silpnaprotystės formos jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. pareiškimas gali būti paduotas ne anksčiau kaip likus šešiems mėnesiams iki termino. laivo katastrofa. kuris teismo sprendimu pripažintas nežinia kur esančiu. 3 d.). teismas rašytinio proceso tvarka nutartimi nedelsdamas panaikina sprendimą (LR CPK 461 str. asmens mirties data laikoma nurodytoji rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje. teismas nutartimi gali atnaujinti bylos nagrinėjimą ir savo iniciatyva. LR CPK 459 str. prokuroro. 1 d. kad į teismą dėl asmens pripažinimo nežinia kur esančiu galima kreiptis ne anksčiau. taip pat ir prokuroras (LR CPK 454 str. kuriam suėjus tas fizinis asmuo gali būti pripažintas nežinia kur esančiu. žemės drebėjimas. dingęs fizinis asmuo gali būti paskelbtas mirusiu. kad į teismą dėl asmens paskelbimo mirusiu galima kreiptis ne anksčiau. 1 d. paties atsiradusio asmens prašymu. nurodytos aplinkybės. y. 7 p. Pareiškimas paduodamas tam apylinkės teismui. 1 d. kurios sudarė mirties grėsmę arba duoda pagrindo manyti. kad jis tikrai žuvo (lėktuvo. darbdavys ir kiti. kuriomis remiantis byla atnaujinama: a) jeigu ištyrus įrodymus paaiškėja pripažinto nežinia kur esančio fizinio asmens buvimo vieta.y. jeigu paskelbtas mirusiu asmuo grįžta arba paaiškėja jo buvimo vieta.).). Teismas nutartimi gali atnaujinti bylos nagrinėjimą ir savo iniciatyva (LR CPK 459 str.). pats atvyksta į teismą ir patvirtina savo tapatybę. Kaip ir bylose dėl asmens paskelbimo mirusiu. Tai reiškia.. Pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo nežinia kur esančiu gali paduoti asmenys. taip ir bylose dėl asmens pripažinimo nežinia kur esančiu. 1 d. pabaigos (LR CPK 449 str. Pastaruoju atveju yra patikimų įrodymų. kreditoriai. Tačiau ši prezumpcija gali būti nuginčijama.). Pagrindas pripažinti asmenį nežinia kur esančiu yra. 3 d.30 straipsnio 1 dalimi ir LR CPK 461 straipsnio 1 dalimi. potvynis. kreipiantis į teismą yra svarbu laikytis įstatyme nustatytų terminų. teismas nauju sprendimu panaikina ankstesnį sprendimą pripažinti asmenį nežinia kur esančiu suinteresuoto asmens. 1 dalyje numatyta. 3 d. nežinia kur buvimo pradžia laikoma ateinančių metų sausio pirmoji diena (LR CK 2. Mirusiu asmuo gali būti paskelbtas. Pareiškimą teismui tuo tikslu gali paduoti kiekvienas suinteresuotas asmuo. Šių dviejų kategorijų bylose mirties data nustatoma skirtingai: paskelbto mirusiu asmens mirties data laikoma teismo sprendimo įsiteisėjimo data.28 str. Pvz. t.. kaip praėjus devyniems mėnesiams nuo to laiko. 461 str. kai apie asmenį negaunama jokių žinių. Jei dėl to paties įvykio dingo ne vienas. duotus kreiptis į teismą. Pasitaiko atvejų. kuris teismo sprendimu paskelbtas mirusiu ar pripažintas nežinia kur esančiu. kad teismas asmenį gali pripažinti nežinia kur esančiu. Bylos dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu ir nepilnamečio pripažinimo veiksniu (emancipuotu). pabaigos (LR CPK 454 str. Tokiu atveju pareiškimą dėl bylos. kai negalima nustatyti dienos. artimieji giminaičiai.31 str. b) jeigu fizinis asmuo. Taip pat LR CPK numato terminus. Tačiau ši prezumpcija gali būti nuginčijama. atsiranda. kur tas asmuo yra (LR CK 2.). gaunama žinių kur jis yra ir panašiai. 3 d. 2 d.5 str. kuriam išimtinai bus teismingos su šiuo įvykiu susijusios bylos (LR CPK 449 str. jei asmens nuolat vienerius metus nėra jo paskutinėje gyvenamojoje vietoje ir kai nėra duomenų. kai bylą dėl fizinio asmens pripažinimo mirusiu reikia atnaujinti. tai asmens mirties prezumpciją galima taikyti. atnaujinimo gali paduoti kiekvienas suinteresuotas asmuo ar prokuroras. jei asmuo dingo be žinios tam tikromis ekstremaliomis aplinkybėmis. Fizinio asmens paskelbimas mirusiu reiškia jo mirties prezumpcijos patvirtinimą. Teismo sprendimas pripažinti asmenį nežinia kur esančiu neįgyja jam prejudicialumo ir nepaneigiamumo savybės. tai tokiu atveju pareiškimas paduodamas paskutinės žinomos to asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismui (LR CPK 454 str. Pareiškimas dėl asmens pripažinimo nežinia kur esančiu gali būti paduotas ne anksčiau kaip likus trims mėnesiams iki termino. tai tuomet. 1 d. jeigu paskelbtas mirusiu asmuo grįžta arba paaiškėja jo buvimo vieta. kurių teisėms ar pareigoms šis pripažinimas gali turėti įtakos. Tais atvejais. partneris. Tai traktuojama kaip bendros taisyklės išimtis. 3 d. Teismo sprendimas bylose dėl fizinio asmens paskelbimo mirusiu ar nežinia kur esančiu atnaujinimo priklauso nuo konkrečių aplinkybių.

tačiau yra pagrindas fizinio asmens veiksnumą apriboti. ar asmuo sugeba suprast savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. numatytos sąlygos: nepilnametis turi būti sulaukęs 16 metų. Tačiau pripažintas veiksniu nepilnametis gali ir nesugebėti savarankiškai įgyvendinti visų savo civilinių teisių. Būna atvejų kai yra pakankamas pagrindas leisti nepilnamečiui savarankiškai įgyvendinti visas civilines teises ir vykdyti civilines pareigas. Pareiškimas dėl įvaikinimo paduodamas apylinkės teismui pagal pareiškimą paduodančio asmens arba įvaikinamo vaiko gyvenamąją vietą. 2 d. teismas gali priimti naują sprendimą ankstesniam sprendimui panaikinti. Pareiškime. Teismas. Teismas išimtiniais atvejais turi teisę asmenį pripažinti ne tik neveiksniu. gegužės 29 d. Tik teismas remdamasis teismo psichiatrinės ekspertizės išvadomis. 2) jeigu yra galimybė. 1 d. narkotikais. vykdyti pareigų ir savo veiksmais gali daryti žalą savo ar kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams.). kai įvaikinamas sutuoktinio vaikas arba kai įvaikinamas vaikas.242str. kai . teismo sprendimu pripažintas ribotai veiksniu. o jei vaiko tėvai yra nepilnamečiai ar neveiksnūs. išduotos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.. jo tėvai arba globos (rūpybos) institucija (LR CPK 462 str. 2 d. yra pakankamas pagrindas leisti nepilnamečiui savarankiškai įgyvendinti visas civilines teises ar vykdyti pareigas. Tokiu atveju atsiranda pagrindas panaikinti tokį visiško veiksnumo pripažinimą (LR CPK 479 str.214 str. Hagos konvencijos dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarpvalstybinio įvaikinimo srityje normos. kad asmuo piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais. o kokius draudžiama. Tarpvalstybinio įvaikinimo atveju yra taikomos 1993 m. Kreiptis į teismą su pareiškimu dėl įvaikinimo gali tie asmenys. kuris daro žmogų nuo jų priklausomą. besaikis alkoholio.9 str. gali panaikinti pirmiau priimtą savo sprendimą ir pripažinti pasveikusįjį veiksniu. Tokiu atveju. gyvenamosios vietos apylinkės teismui (LR CPK 462 str. pastovus. narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis turi būti papildomai išdėstomos pareiškime (LR CPK 470 str.). 3. atsiimti darbo užmokestį. 1. d) asmuo. teismas remdamasis LR CK 2. numatomos LR CPK 465 str. Teismas. pripažinti asmenį neveiksniu. 1 d.y. gali pripažinti asmenį neveiksniu. apibrėžia. 4 d .). Jam įgyvendinti savo teises padeda teismo paskirtas rūpintojas. 3) jeigu yra galimybė ir vaikas turi įstatymų nustatyta tvarka paskirtą globėją (rūpintoją).). kuriuo vaikas ir įvaikintojai įgyja vaikui ir biologiniams tėvams būdingas ir įstatymo nustatytas teises ir pareigas bei su kuriuo kartu baigiasi visos įstatymo nustatytos vaiką ir jo biologinius tėvus siejančios teisės ir pareigos. 4 d. gali atmesti prašymą pripažinti asmenį ribotai veiksniu. apriboti jo veiksnumą. kad nėra pagrindo fizinį asmenį pripažinti neveiksniu.). b) asmens. 1 d. ir 6 d. išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą pripažinti asmenį neveiksniu. tėvai. Pareiškimas paduodamas Vilniaus apygardos teismui. įvaikinamojo sveikatos būklės pažymos.9 str. numato papildomus reikalavimus pareiškimui dėl nepilnamečio pripažinimo emancipuotu.. narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis. šeimos nariai. kurį prašoma pripažinti neveiksniu. išskyrus atvejus. teismas gali pripažinti nepilnametį veiksniu. 1 d. 463 str. notaro patvirtintas kito sutuoktinio rašytinis sutikimas įvaikinti. ir užsienio valstybės pilietybę (LR CPK 480 str. globos ir rūpybos įstaiga bei psichiatrinė gydymo įstaiga gali kreiptis į teismą su pareiškimu ir prašyti pripažinti jį veiksniu. kuriuo panaikina asmens veiksnumo apribojimą (LR CPK 474 str. pensiją ar kitų rūšių pajamas ir disponuoti jomis gali tik turėdamas rūpintojo sutikimą. Taigi dėl asmens pripažinimo neveiksniu. 3 d. Jei teismas nustato. remdamasis teismo psichiatrijos ekspertizės išvada. kokius vaikus galima įvaikinti.10 str. kaip nuolatinis.11 str. tokiu atveju teismas pagal suinteresuotų asmenų pareiškimą priima sprendimą. 2.). kai tėvai yra nežinomi ar mirę. pastarojo globėjas. išskyrus valstybinę globos instituciją.). išskyrus atvejus. pilnamečių vaikų prašymu. LR CPK 475 str. jeigu tėvams neterminuotai apribota tėvų valdžia arba jeigu tėvai pripažinti neveiksniais arba paskelbti mirusiais (LR CK 3. Pripažinto ribotai veiksniu asmens arba jo sutuoktinio.. Pareiškime dėl įvaikinimo papildomai turi būti nurodomi duomenys. tėvų. Pripažintam neveiksniam asmeniui pasveikus arba labai pagerėjus jo sveikatai. savo sprendimu šį asmenį gali pripažinti visiškai veiksniu t. bet ir ribotai veiksniu.9 str. pilnamečiai vaikai. ir LR CPK 463 str. Teismas bylos nagrinėjimo metu nustatęs. kurį prašo pripažinti neveiksniu. priima sprendimą asmenį pripažinti neveiksniu (LR CPK 473 str. kurie turi teisę įvaikinti. savarankiškai gali sudaryti tik smulkius buitinius sandorius. narkotikų ar toksinių medžiagų vartojimas. t. 5 d. sutuoktinis. turintis ir Lietuvos Respublikos. Pripažintas ribotai veiksniu asmuo taip pat negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių.). LR CK 2. be privalomų reikalavimų. Taigi įvaikinti leidžiama tik ne jaunesnį kaip trijų mėnesių nepilnametį vaiką. patvirtinti globėjo (rūpintojo) sutikimą įvaikinti.). po kurio laiko nustoja piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais.). 1 d. turi būti nurodytos aplinkybės. narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis (LR CK 2. patvirtinanti vaiko tėvų.).209 str. jeigu jis piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais.22 pateiktoje eksperto išvadoje. Prie pareiškimo įvaikinti pridedama: 1) įvaikintojų ir. išskyrus tuos atvejus. narkotikais. turi būti atsakyta ir į klausimą. LR CK 2. jų tėvų arba globėjų (rūpintojų) sutikimas įvaikinti.). LR CK 3. Įstatymas įtvirtina galimybę pareiškimą padavusiam asmeniui iki bylos nagrinėjimo užbaigimo reikalavimą pripažinti asmenį neveiksniu pakeisti reikalavimu pripažinti tą asmenį ribotai veiksniu (LR CPK 463 str. Teismas. kurį prašoma pripažinti neveiksniu. c) asmuo be pilietybės. 4. sprendime taip pat privalo nustatyti ir asmens globą bei skirti šiam asmeniui globėją (LR CK 3. Kad nepilnametį būtų galima pripažinti veiksniu yra būtinos tokios LR CK 2. teismo nutartis. Pareiškimas paduodamas asmens. pareiškimą gali paduoti: a) asmens. neprotingas. Aplinkybės.y. 4) jeigu įvaikinti prašo vienas iš sutuoktinių. Sandorius dėl turto disponavimo. kaip ir dėl pripažinimo ribotai veiksniu. jeigu pareiškimą dėl įvaikinimo paduoda: a) Lietuvos Respublikos pilietis. esant išvardytų subjektų pareiškimui.11 str. d) prokuroras (LR CK 2. Piktnaudžiavimas suprantamas. Teismas gali pripažinti asmenį ribotai veiksniu. bei teismas gali pripažinimą neveiksniu pakeisti į pripažinimą ribotai veiksniu. Įvaikinimo veiksmą galima apibrėžti kaip tam tikrą teisės aktą. emancipuotu nuo 16 metų (paprastai visišką veiksnumą asmuo įgyja sulaukęs 18 metų). 2 d. Prašymą. Jei pripažintas ribotai veiksniu asmuo. gyvenantis įvaikintojo šeimoje. yra jo sutikimas. be kita ko. Įvaikinimo bylos. narkotikais.. Asmuo. b) užsienio valstybės pilietis. numatyti LR CPK 481 straipsnyje. Dėl nepilnamečio pripažinimo veiksniu nepilnamečio gyvenamosios vietos apylinkės teismui pareiškimą gali paduoti pats nepilnametis. c) globos (rūpybos) institucija. rodančios. Šis vaikas turi būti įrašytas į įvaikinamų vaikų apskaitą. išnagrinėjęs bylą. Išnagrinėjęs bylą. jeigu yra galimybė. taip pat gali nepanaikinti pirmiau priimto sprendimo ir asmenį palikti pripažintu neveiksniu.). 1 d.). Teismo sprendimas pripažinti asmenį neveiksniu neįgyja išimtinumo pobūdžio. teismas gali atmesti tik išnagrinėjęs bylą (LR CPK 468 str. 2 d. teismo nutartis. nuolat gyvenantis užsienyje. kad asmuo dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Teismo paskirtas globėjas yra savo globotinio atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir interesus be specialaus pavedimo. gali priimti sprendimą fizinį asmenį pripažinti ribotai veiksniu (LR CPK 468 str.

LR CK 3.264 str. 2 d.).y.263 str. 1 d. Globos (rūpybos) tikslas yra apsaugoti ir apginti neveiksnaus (ribotai veiksnaus) fizinio asmens teises ir interesus (LR CK 3. ir 499 str. amžiaus arba pilnamečiui. 2 d. Kaip ir tvirtindamas sutikimą. trumpalaikių. Šiuo teismo sprendimu įvaikintojai pripažįstami vaiko tėvais. patvirtinti įstatymų nustatyta tvarka. 2 d. 2.352 straipsnio 1 dalis nustato tokias vaiko globos (rūpybos) rūšis: laikinąją vaiko globą (rūpybą) ir nuolatinę vaiko globą (rūpybą). gyvenamąją vietą.). kai vaiko: 1) abu tėvai arba turėtas vienintelis iš tėvų yra miręs. suėmimo. Jei teismo nutartimi vaikas buvo perkeltas į šeimą iki įvaikinimo. 1. doroviniam vystymuisi ir saugumui (kol teismo tvarka vaikas bus atskirtas nuo tėvų) (LR CK 3.264 str. Vaikas gali būti įvaikintas tik jo sutikimu. būtinas jo rašytinis sutikimas. kuris teismo pripažintas neveiksniu. 1. 2. globėjų (rūpintojų) asmeninėmis savybėmis. kai vaikas lieka be tėvų globos ne dėl laikinų. turi būti išklausytas teisme. Tokiu atveju vaiko globėjas (rūpintojas) skiriamas teismo nutartimi pagal rajono (miesto) valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos pareiškimą (LR CK 3.).). kuris turi išsiaiškinti. o jeigu tokios nėra – pagal šio vaiko buvimo vietą (LR CPK 497 str. netinkamai auklėja. Nustatyti. priimdamas sprendimą.). Taip pat įvaikinimui būtinas ir vaiko tėvų teismo patvirtintas rašytinis sutikimas.254 str. 5) duomenys. dvasiniam. teismas gali priimti sprendimą leisti vaiką įvaikinti. 5) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nustatyta tvarka pripažintas neveiksniu. pavardė. globos (rūpybos) tikslais. kad vaikui yra išduotas ar bus išduotas oficialus leidimas įvažiuoti į tą šalį ir nuolat joje gyventi. Dokumentai turi būti legalizuoti. patvirtintas teismo (LR CK 3. 1. Taigi vaiko nuolatinė globa (rūpyba) yra nustatoma ir skiriama teismo tvarka (LR CK 3. rašytine forma ar kitais jo pasirinktais būdais. numatyti LR CPK 498 str.). Skiriama nepilnamečių globa ir rūpyba (LR CK trečiosios knygos VII dalies XVIII skyrius) ir pilnamečių asmenų globa ir rūpyba (LR CK trečiosios knygos VII dalies XIX skyrius). amžiaus arba pilnamečiui. 6 d.238 straipsnio 1 dalis.242 str. t.). Vaiko interesų neatitiks materialine nauda grįstas įvaikinimas ar kai įtėviai neturi sąlygų ir dėl kokių nors priežasčių negali įgyvendinti tėvų valdžios arba nėra tam pasirengę. kai vaikas laikinai lieka be tėvų priežiūros. Taigi vaiko globa (rūpyba) galima tik vaiko interesais. protiniam. 6) valstybinės įvaikinimo institucijos atestuoto socialinio darbuotojo išvada dėl pasirengimo įvaikinti (LR CPK 482 str. 4) tėvystės ar artimo giminystės ryšiai nuo vaiko radimo dienos nenustatyti per tris mėnesius. Jei įvaikinamo vaiko tėvai yra nepilnamečiai asmenys ar neveiksnūs. duomenis.). ar vaikas sugeba išreikšti savo nuomonę. rūpyba gali būti nustatoma nepilnamečiui nuo 14 iki 18 m.257 str. b) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos. teismas nutartyje privalo išaiškinti įvaikinimo pasekmes ir teisę atšaukti duotą sutikimą (LR CPK 488 str. 3 d. kuris teismo pripažintas ribotai veiksniu.216 str. pateikia savo valstybės įstatymų nustatyta tvarka įformintus dokumentus. kad užsienio valstybė pripažins konkretaus vaiko įvaikinimą. Svarbu yra tai.). Vaiko nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma teismo nutartimi pagal rajono (miesto) valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos arba prokuroro pareiškimą (LR CK 3. 1 d. Globa gali būti nustatoma nepilnamečiui iki 14 m. o jis – įvaikintojų vaiku.).).215 str. išreikštu tam tikra forma: 1) kai įvaikinamas dešimties metų sulaukęs vaikas. bet dėl svarbių. 2 d. 1 d. Pareiškimą dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ar skyrimo gali paduoti valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija arba prokuroras pagal vaiko.). išnagrinėjęs bylą dėl įvaikinimo. teismo posėdyje dalyvaujantis pedagogas ar (ir) psichologas bei dalyvaujantys byloje asmenys gali užduoti vaikui klausimų (LR CPK 485 str. Pareiškime papildomai turi būti nurodomi duomenys. Užsienio valstybės piliečiai ar asmenys be pilietybės. Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose numatytos vaiko teisės ir galimybė šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Sutikimo įvaikinti atšaukimo galimybė įtvirtinta LR CPK 489 str. jeigu yra pagrindas manyti.). o įvaikintieji – įvaikintojų vaikais.209 str. Jei įvaikinamas vaikas turi įstatymų nustatyta tvarka paskirtą globėją (rūpintoją) (išskyrus valstybinę globos instituciją). Globos ir rūpybos bylos. 3) vaikas įstatymų nustatyta tvarka atskirtas nuo tėvų. 6 d. Teismui leidus. Prie šių dokumentų turi būti pridėti jų vertimai į lietuvių kalbą. t. Šio principo įgyvendinimas steigiant globą (rūpybą) gali būti dvejopas: parenkama globos forma ir asmuo skiriamas globėju (rūpintoju).). c) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina.y. susijusioms su vaiko interesais. 1. patvirtintas teismo. kai vaiko: a) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais). tai įvaikinus vaiką įvaikintojai laikomi vaiko tėvais pagal įstatymą nuo nutarties perkelti vaiką į šeimą įsiteisėjimo. jei jis neprieštarauja jo paties interesams (LR CK 3. 7 d. LR CK 3. naudoja fizinį ar psichologinį smurtą ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam. turi atsižvelgti į vaiko norą. ). Nuolatinė globa (rūpyba) steigiama tais atvejais.23 teismas yra priėmęs sprendimą dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium arba jei sutuoktinis yra paskelbtas nežinia kur esantis ar pripažintas neveiksniu (LR CK 3. Teismas privalo įvaikinamajam išaiškinti sutikimo davimo bei įvaikinimo pasekmes. Tada vaiko globėjas (rūpintojas) skiriamas rajono (miesto) savivaldybės valdybos (mero) sprendimu (potvarkiu) pagal to rajono (miesto) valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos teikimą (LR CK 3. Vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma nuo prašymo įregistravimo dienos rajono (miesto) savivaldybėje jos valdybos (mero) sprendimu (potvarkiu) pagal valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos teikimą (LR CK 3. uždaviniais ir pasekmėmis.). Vaiko nuomonė gali būti išreikšta žodine. numato tokius atvejus. būtinas globėjo (rūpintojo) rašytinis sutikimas. jo neprižiūri.). kad sutikimas įvaikinti yra nagrinėjamas žodinio proceso tvarka (LR CPK 488 str. išskyrus įstatymų ar tarptautinių sutarčių numatytus atvejus. 3 d. 1 d. 1 d.262 str. 2) kai įvaikinamas dešimties metų nesulaukęs vaikas. Taigi. be kurio įvaikinti vaiko negalima (LR CK 3. būtinas jų tėvų arba globėjų (rūpintojų) rašytinis sutikimas.). ar vaikas sutinka: a) būti įvaikintas ir būti įvaikintojo įvaikis. kuriam prašoma nustatyti nuolatinę globą ar rūpybą ir (ar) skirti globėją ar rūpintoją.222 str. ilgalaikių priežasčių arba yra visiškai netekęs tėvų globos. c) kad būtų pakeistas jo vardas. kad šis sutikimas buvo išgautas prievartos ar apgaulės būdu arba siekiant gauti neteisėtą finansinę naudą (LR CPK 485 str.). 4 d. 3. b) įvaikintojai būtų pripažinti jo tėvais. 1 d.). jei jis sugeba išreikšti savo nuomonę. bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių. Teismas privalo sutikimą duodančiam asmeniui išaiškinti tokio sutikimo davimo bei įvaikinimo pasekmes. ir išreikštai vaiko nuomonei išaiškinti gali būti kviečiamas ekspertas psichologas (LR CPK 485 str.215 str. kad įvaikintojas yra įrašytas į norinčiųjų įvaikinti sąrašą ir kad įvaikinamasis yra įrašytas į įvaikinamųjų sąrašą. Laikinoji globa (rūpyba) steigiama tais atvejais. nesidomi vaiku. paduodami pareiškimą įvaikinti. Sutikimą vaikas duoda teismui. 2) abu tėvai arba turėtas vienintelis iš tėvų teismo paskelbtas mirusiu arba pripažintas nežinia kur esančiu. Teismas tai pažymi savo sprendime (LR CPK 487 str. Įstatyme yra numatyta galimybė perkelti vaiką į šeimą iki įvaikinimo norint įsitikinti ar įvaikinimas atitiks vaiko interesus (LR CK 3. Ir vienu. Vaiko globa (rūpyba) skiriama tik esant visoms sąlygoms. 5. 4 d. ir teismas. Teismas atsisako priimti įvaikinamojo sutikimą būti įvaikintam. ir kitu atveju būtina vadovautis tik vaiko .239 straipsnio 1 dalis).212 str. Įvaikinimas galimas tik vaiko interesais (LR CK 3.

papildomai nurodo duomenis apie globėją ar rūpintoją (LR CPK 508 str. 4 d. pastatas ir kt. teismo nutarimų administracinėse bylose (tiek. 4 d. Skiriant vaiko globą (rūpybą) negalima išskirti brolių ir seserų. kuriems nustatyta globa (rūpyba). kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais). nuomonę ir kitas svarbias aplinkybes. auklėjimo ar globos ir rūpybos institucijoje. tenkindamas pareiškimą dėl nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo.270 str.y. išduota sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. nustato valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija. kurioje jis galėtų saugiai.). 8 d. b) globos ir rūpybos institucijos.). esančiam gydymo. 5 d. Vaikus. teismas turi atsižvelgti į vaiko nuomonę. kuriems reikalinga globa (rūpyba). Teismas.248 str. žemė.). kuriam prašoma nustatyti rūpybą ir paskirti rūpintoją bei rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo reikalingumo pagrindimas. Į teismą su pareiškimu dėl rūpybos skyrimo veiksniam asmeniui gali kreiptis: a) pats veiksnus asmuo. Antstolis. gyvenamąją vietą.). teismo nutartimi vaikui gali būti skiriamas globėjas (rūpintojas). jeigu vaikas turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų. atlikdamas pareigas turi neviršyti savo kompetencijos ribų ir priešingai. Kai pareiškimą paduoda globos ir rūpybos institucija. teismas nutartyje nurodo duomenis apie rūpintinį ir rūpintoją (LR CPK 509 str. 1 d. būtinus bylai išnagrinėti. kai neveiksnus ar ribotai veiksnus asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų. tinkamai augti. globą ar rūpybą. Tais atvejais. jeigu reikia skirti globėjo ar rūpintojo. globą ar rūpybą ir paskirti globėją ar rūpintoją (LR CPK 505 str. Teismas. 2 d. raidą amžių.. Išimtiniais atvejais teismo nuožiūra vaiko nuomonės išklausymo laikui teismo nutartimi gali būti pašalinamas iš teismo posėdžių salės kuris nors dalyvaujantis byloje asmuo. kokia aplinka jam priimtinesnė. gavusi informaciją apie vaiką. teismo nuosprendžių. priėmęs sprendimą pripažinti pilnametį asmenį neveiksniu ar ribotai veiksniu. turi laikytis principo. jeigu ji neprieštarauja paties vaiko interesams (LR CPK 503 str. 1 d. turi būti nurodyti duomenys apie veiksnų asmenį. kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais). pastatas ir kt.). nutarimų ir įsakymų civilinėse bylose ir bylose dėl administracinių teisinių santykių.). jeigu pateikiama globėjo ar rūpintojo kadindatūra.. Vaikas. Rūpyba steigiama pilnamečiam fiziniam asmeniui. leidžiančio daryti tai. 2) nustatyti asmenį. dėl kurio nagrinėjama byla. kuris sugeba išreikšti savo nuomonę ir suformuluoti savo pažiūras. priėmęs sprendimą pripažinti pilnametį asmenį neveiksniu ar ribotai veiksniu. Išnagrinėjus bylą dėl vaiko globos (rūpybos) paskyrimo. išskyrus atvejus. dėl nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo ir (ar) globėjo ar rūpintojo skyrimo turi būti išklausytas teismo posėdyje. kitų institucijų ir pareigūnų sprendimų (kai tarptautinėmis sutartimis ir įstatymais nustatytas jų vykdymas civilinio proceso tvarka) (LR CPK 584 str.). kai neveiksnus ar ribotai veiksnus asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų.). kai būtina priežiūra ar slauga. Priimdamas sprendimą. Jie pareiškimą paduoda apylinkės teismui pagal asmens. Prie pareiškimo turi būti pridedama globos ir rūpybos institucijos išvada (LR CPK 509 str.). teismo patvirtintų taikos sutarčių užsienio teismų ir arbitražų sprendimų (jei tai numatyta tarptautinėse sutartyse ir įstatymuose). nesančiam gydymo. kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra. 1. antstoliai negali viršyti jiems suteiktų įgaliojimų. institucijų ir pareigūnų nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose (tiek. nutartyje nurodo duomenis apie globotinį ar rūpintinį. tuomet turi būti nurodyti rūpybos nustatymo reikalingumo motyvai ir rūpintojo paskyrimo reikalingumo motyvai (LR CPK 509 str. Teismo paskirtas vaiko turto administratorius prižiūri vaiko turimą turtą. 3) nustatyti asmeniui. turint omenyje jo sveikatą. jam būtų paskirta per 3 dienas (LR CK 3. Antstoliai atlieka vykdymo veiksmus dėl: teismo ir arbitražo sprendimų. vystytis ir tobulėti (LR CK 3. Globa nustatoma vaikams. todėl jam tai padaryti padeda teismo paskirtas rūpintojas.). 4 p.). 1 d. Rūpyba – vaikams nuo 14 iki 18 metų (LR CK 3. kas tiesiogiai nurodoma įstatymu. pridedamas rašytinis šio asmens sutikimas ir sveikatos būklės pažyma. Toks asmuo negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių.). teismas gali paskirti šio turto administratorių (LR CPK 508 str. narkotinėmis ir toksinėmis medžiagomis. Teismui leidus. Šiuo administratoriumi gali būti skiriamas globėjas (rūpintojas). CPK 509 str.279 str. kuriam skiriama globa (rūpyba) nuomonę.). Taip pat yra būtina išskirti vaiko.279 str. kuris negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ar atlikti pareigų dėl sveikatos būklės (LR CK 3. kuriam reikalinga rūpyba. 3. 1 d. nutarčių ir nutarimų baudžiamosiose bylose (tiek.).). teismo posėdyje dalyvaujantis pedagogas ar (ir) psichologas bei dalyvaujantys byloje asmenys gali užduoti vaikui klausimų. Rūpyba gali būti steigiama ir veiksniam asmeniui. gali būti ligos ar garbaus amžiaus pasekmė. Globėjo (rūpintojo) paskyrimui būtina vaiko teisių apsaugos tarnybos arba jos įgaliotų socialinių partnerių išvada dėl vaiko būsimo globėjo (rūpintojo) kompetencijos (LR CK 3. Tokiu atveju tai jam padeda padaryti teismo paskirtas globėjas. kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais).). 1 d. Vaiko nuomonė gali būti išreikšta žodžiu. nei šalys civiliniuose santykiuose. Vaiko globa (rūpyba) gali būti skiriama vaikams. Tokia sveikatos būklė.). Teismas pagal globos ir rūpybos institucijos prašymą ar savo iniciatyva. jam turi būti pranešama vaiko išreikšta nuomonė (LR CPK 503 str. Vaiko globos (rūpybos) paskyrimas turi atitikti įstatymo nustatytus tikslus. t. žemė. Ši institucija. Taip pat teismas privalo išaiškinti vaikui globos ar rūpybos nustatymo ir globėjo ar rūpintojo paskyrimo pasekmes. Tenkindamas pareiškimą. nutarčių.).). O tais atvejais. kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra (įmonė. tą pačią dieną nutartimi paveda globos ir rūpybos institucijai per 10 dienų pateikti teismui duomenis. auklėjimo ar globos ir rūpybos institucijoje. Kai tas asmuo grįžta į posėdžių salę. kurie neturi keturiolikos metų. buvimo vietą ir globėjo ar rūpintojo paskirimo reikalingumą. Bylos dėl antstolių ir notarų veiksmų apskundimo. nustatyti. 2 d. .250 str. kurioje nurodo: duomenis apie asmens. raštu ar kitais jo pasirinktais būdais. kai tai pažeidžia vaiko interesus (LR CPK 249 str.). privalo savo iniciatyva: 1) pradėti bylos dėl globos ar rūpybos šiam asmeniui nustatymo. nutartimi gali paskirti šio turto administratorių. kai rūpyba skiriama veiksniam asmeniui. narkotikais. kurio veiksnumas teismo tvarka yra apribotas dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais. kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra (įmonė. Globos ir rūpybos institucija raštu pateikia teismui išvadą. užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje. Atlikdami šių dokumentų vykdymo veiksmus. Jeigu pareiškimą paduoda veiksnus asmuo. LR CPK 509 str. kuris dėl sveikatos būklės negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ar vykdyti pareigų (LR CK 3. Galimas atvejis. 3 d. kuriam reikalinga globa (rūpyba). c) prokuroras (LR CPK 509 str. taip pat ir kitas asmuo (LR CPK 493 str. pateikiama globėjo ar rūpintojo kandidatūra. o tenkindamas pareiškimą dėl globėjo ar rūpintojo paskyrimo. globėjo ar rūpintojo paskirimo nagrinėjimo.). o jeigu tokios vietos nėra – pagal asmens buvimo vietą (LR CPK 509 str. kad neveiksnus fizinis asmuo negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių. Bylose dėl pilnamečių asmenų globos ir rūpybos globa steigiama dėl to. Teismas. 3 d. be bendrųjų reikalavimų. globos ir rūpybos institucijos rašte tai turi būti nurodoma bei rekomenduojama paskirti šio turto administratorių (LR CPK 506 str. 2 d.24 interesais.). 2 d.251 str.

kurias teismas pripažįsta svarbiomis. patvirtinančios dalyvavimą akciniame kapitale arba (ir) teisės.). Į teismą su skundu dėl antstolių veiksmų gali kreiptis kiekvienas suinteresuotas asmuo. Patenkinęs skundą. siekdamas. 443 straipsnio 1 dalis). akto įrašą atkurti. 1 d. Jeigu nuo skundžiamo antstolio ar notarinio veiksmo atlikimo praėjo daugiau kaip trisdešimt dienų. Skundai žyminiu mokesčiu neapmokestinami (LR CPK 510 str.). asmens lyties pakeitimo. 1 d. pakeitimo. atkurti.). 1 d. tiek atsisakymą jį atlikti (LR CPK 511 str. 2 d. Jeigu teismas panaikina ar pripažįsta negaliojančiu notaro patvirtintą sandorį.).18 str. Į teismą su skundu gali kreiptis kiekvienas suinteresuotas asmuo. atlikdamas notarinius veiksmus.). ištaisyti ar anuliuoti arba jeigu šie klausimai civilinės metrikacijos įstaigose nenagrinėtini (LR CPK 514 str. Pareiškimą teismui turi teisę paduoti kiekvienas asmuo. numato veiksmus. jeigu civilinės būklės akto neįregistravus. kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti. nes objektyviai įstatymo pažeidimas konstatuotas. ištaisyti ar anuliuoti arba jeigu šie klausimai civilinės metrikacijos įstaigose nenagrinėtini. papildyti. papildymo ir ištaisymo tvarką reglamentuoja LR CK ir Civilinės metrikacijos taisyklės. Skundo nepadavimas neatima teisės kreiptis į teismą dėl notaro (kito asmens. 1 d. kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba teisėtas interesas (LR CPK 5 str. vardo ir pavardės pakeitimo. Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 26 str. ištaisymo ar anuliavimo. lemiančius asmens civilinį teisinį statusą. pakeitimo. kuriam įstatymai suteikia teisę atlikti notarinius veiksmus) neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo (LR CPK 511 str. ištaisymo ar anuliavimo gali kreiptis į teismą. 4 d. pakeitimas. Tinkamas teisinių paslaugų suteikimas apima reikalavimus tai daryti kruopščiai.). Skundas dėl konsulinio pareigūno atliktų notarinių veiksmų arba atsisakymo juos atlikti pateikiamas teismui pagal Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos buveinę. pakeisti. akto įrašo neatkūrus. 1 d. tai yra prielaida svarstymui. Tokie skundai neapmokestinami žyminiu mokesčiu (LR CPK 510 str. pakeisti. taip pat yra vertybiniai popieriai. kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymų saugomas interesas (LR CPK 5 str. Bylos dėl civilinės būklės aktų registravimo. yra nenagrinėtinas teisme. 3 d. galima kreiptis į teismą dėl šių veiksmų apskundimo (LR CPK 510 str. palūkanas ar kitas pajamas. 1 d. nepapildžius. Tai numato Lietuvos Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymas. Skundas. pakeičia ar nutraukia civilinius teisinius santykius. teismas antstolio veiksmą panaikina arba antstolį įpareigoja veiksmą atlikti (LR CPK 513 str. praradęs vertybinį dokumentą. papildyti. patvirtinantys teisę ar pareigą pirkti (parduoti) šiame apibrėžime nurodytas finansavimo priemones. atidžiai ir teisiškai kvalifikuotai. jo turėjimo fakto įrodymai.). kylančios iš kreditinių santykių bei suteikiančios teisę gauti dividendus. Vadinasi. ištaisyti ar anuliuoti yra pagrindas civilinės metrikacijos įstaigai atitinkamą įrašą daryti. ištaisyti ar anuliuoti. Skundas gali būti paduodamas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo tos dienos. aktų įrašų keitimo. asmens mirties. galima kreiptis į teismą apskundžiant tiek atliktą notarinį veiksmą. taip pat tais atvejais.). todėl šį skundą teismas turi atsisakyti priimti (LR CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas. kad notaras ne viską atliko. jeigu civilinės būklės aktų registravimas. papildymas. Teisinės paslaugos atlikimas reikalauja vykdyti teisinį faktų įvertinimą. paduotas teismui praleidus šį trisdešimties dienų terminą. Tuo tarpu pasibaigus LR CPK 512 straipsnyje nustatytam trisdešimties dienų terminui suinteresuotas asmuo netenka teisės paduoti teismui skundą dėl antstolių ar notarinių veiksmų. praradęs vertybinį dokumentą. 2 d. taip pat turi būti nurodyta. Pareiškime turi būti nurodytas pagrindas civilinės būklės aktą įregistruoti. įvaikinimo. Skundas dėl notaro veiksmų (arba atsisakymo juos atlikti) pateikiamas notaro darbo vietos apylinkės teismui (LR CPK 511 str.). Į teismą asmuo gali kreiptis tik tada. 1 d. papildyti. o Notariato įstatymo nustatytus veiksmus – taip pat ir konsuliniai pareigūnai bei seniūnai. gali prašyti teismą pripažinti šį dokumentą negaliojančiu ir atkurti teises pagal prarastą pareikštinį vertybinį dokumentą (LR CPK 517 str. LR CPK 78 straipsnyje nustatyta tvarka praleistas terminas gali būti atnaujintas. kad civiliniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių. papildyti. . 1.). kuris skaičiuotinas nuo tos dienos. 2 d. šį terminą praleidusiam dėl priežasčių. Tais atvejais. 4 d. papildymo. Su pareiškimu į teimą gali kreiptis asmuo. Finansiniai instrumentai. Pareiškimas paduodamas pareiškėjo gyvenamosios vietos apylinkės teismui (LR CPK 514 str. 3 d. kada ir kuri civilinės metrikacijos įstaiga tai padaryti atsisakė bei turi būti pateikti šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai (LR CPK 514 str. pakeisti. jeigu civilinės metrikacijos įstaiga atsisakė civilinės būklės aktą registruoti ar akto įrašą atkurti. Pareiškime papildomai nurodoma prarasto pareikštinio vertybinio dokumento skiriamieji požymiai. Šių aktų registravimo tvarką. santuokos sudarymo.).). todėl jas turi suteikti tinkamai. kuriuos atlieka notarai. aktų įrašų atkūrimas. neištaisius ar neanuliavus bus pažeistos šių asmenų teisės ar įstatymų saugomi interesai arba jeigu dėl to jiems atsiras tam tikros pareigos. siekdamas. skųsti teismui tokį veiksmą jau negalima. kai civilinės metrikacijos įstaiga atsisako civilinės būklės aktą registruoti ar akto įrašą atkurti. ištaisyti ar anuliuoti (LR CPK 516 str.). Įsiteisėjęs teismo sprendimas įregistruoti civilinės būklės aktą. aktų įrašo atkūrimo. Vertybiniai popieriai – tai serijomis išleidžiamos finansavimo priemonės. teikia teisines paslaugas. pakeisti. Dėl jų svarbos civiliniams teisiniams santykiams įstatymas nustato privalomą šių civilinės būklės aktų registraciją: asmens gimimo. partnerystės (LR CK 2. įrašų atkūrimo. LR CPK 512 straipsnyje nustatytas dešimties dienų skundų dėl antstolių ar notarinių veiksmų padavimo terminas. teismas notaro veiksmą panaikina arba įpareigoja notarą veiksmą atlikti (LR CPK 513 str.). Civilinės būklės aktus būtų galima apibūdinti kaip svarbiausius žmogaus gyvenimo įvykius ir veiksmus. pakeisti. Notaras atlieka teisinio pobūdžio veiklą.25 kai antstoliai procesinius veiksmus atlieka pažeisdami šį reikalavimą ar darydami kitus teisės pažeidimus. Teismo priimta nutartis gali būti apskundžiama atskiruoju skundu. Teismo priimta nutartis gali būti apskundžiama atskiruoju skundu. Notarinius veiksmus gali atlikti notarai. Skundas pateikiamas tam apylinkės teismui. todėl asmeniui.). Patenkinęs skundą. Bylos dėl teisių pagal prarastus pareikštinius vertybinius dokumentus atkūrimo (šaukiamoji teisena).). Jeigu notaras (ar kiti notarinius veiksmus atliekantys asmenys). pažeidžia įstatymus ar nesilaiko duotos priesaikos.). papildymo. papildyti. 1 d. kurio veiklos teritorijoje veikia antstolis. kai jie atsisako atlikti procesinius veiksmus. ištaisymas ar anuliavimas yra tiesiogiai susiję su pareiškimą padavusiu asmeniu ir kiti suinteresuotieji asmenys. santuokos nutraukimo. kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti. kurie sukuria. tėvystės (motinystės) pripažinimo ir nustatymo. Jis pareiškimą turi paduoti tą dokumentą išdavusio asmens gyvenamosios vietos ar buveinės vietos apylinkės teismui (LR CPK 517 str. akto įrašą atkurti. bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo (LR CPK 512 str. 2 d.). Šie aktai laikomi juridiniais faktais. asmuo su pareiškimu dėl civilinės būklės aktų įregistravimo. nepakeitus. faktai turi būti nustatyti ir tinkamai kvalifikuoti. Notaras privalo užtikrinti. Asmuo.). nėra naikinamasis. Skundo dėl antstolių veiksmų nepadavimas neatima teisės kreiptis į teismą dėl antstolio neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo (LR CPK 510 str.

). teismas skiria bylą nagrinėti (LR CPK 251 str. vaiko gyvenamosios vietos nustatymas (LR CK 3. tai yra. priima sprendimą pripažinti daiktą bešeimininkiu ir perduoti jį valstybės ar savivaldybės nuosavybėn. išskyrus bylas. nagrinėjamas pagal ginčo teisenos taisykles. kontrolės institucija arba savivaldybės institucija daikto buvimo vietos apylinkės teismui (LR CPK 534 str. Kartu su nutartimi paskelbti skelbimą vietiniame laikraštyje teismas priima nutartį uždrausti pagal tą dokumentą išmokėti pinigus ar išduoti vertybinius popierius. įgyja teisę ginti savo valdymo teisę nuo visų teisės pažeidimų (LR CK 4. Valdymo fakto patvirtinimas sukelia svarbias teisines pasekmes. 1 d. Kreiptis į teismą dėl valdymo fakto patvirtinimo galima tik tais atvejais. Šioje situacijoje teismas atidžiai išnagrinėja bylą LR CK 3.).149 str. Tas terminas neturi būti ilgesnis kaip du mėnesiai.68 str. Bylose dėl valdymo fakto nustatymo teismas gali priimti vieną iš šių sprendimų: valdymo faktą pareiškėjui patvirtinti ar pareiškėjo prašymą atmesti (LR CPK 529 str. Bylose dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu gali būti priimamas vienas iš šių sprendimų: a) pripažinęs. kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas. Šiame skelbime siūloma dokumento. asmuo.) ir visi kiti šalių ginčai. Kartu teismas išaiškina pareiškėjui jo teisę bendra tvarka pareikšti dokumento turėtojui ieškinį dėl to dokumento išreikalavimo. patikrina..174 str. įsiteisėjus teismo sprendimui pripažinti dokumentą negaliojančiu. įvaikinimas (LR CK 3. tėvų valdžios apribojimą (LR CPK 400-409 str. negyvi kilnojamieji daiktai. 2 d.). Teismas. 1-3 d. Bylose dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu. teismas nutartimi palieka praradusio dokumentą asmens paduotą pareiškimą nenagrinėtą ir nustato terminą. jis gali pareikšti asmeniui.22 str. per kurį išdavusiai dokumentą organizacijai uždraudžiama išmokėti pagal jį pinigus arba išduoti vertybinius popierius.51 str. šios pasekmės neatsiranda. aspektu. arba kuriuos pametė ar paslėpė (radinys). o jeigu pareiškėjas yra juridinis asmuo – į jo buveinės apylinkės teismą. t.209-3.).). 1 d. Pareiškimas paduodamas suėjus vieniems metams nuo dienos.58 straipsnio 1 dalį bešeimininkis daiktas teismo sprendimu gali būti perduotas nuosavybėn tik valstybei ar savivaldybei. Dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu pareiškimą gali paduoti finansų.).228 str. priėmęs pareiškimą gali priimti nutartį pareiškėjo lėšomis paskelbti vietiniame ir viename iš pagrindinių Lietuvos Respublikos dienraščių apie bylos dėl valdymo fakto patvirtinimo iškėlimą (LR CPK 528 str. Tai santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio kaltės (LR CK 3.).). tėvystės (motinystės) nuginčijimas (LR CK 3. Dėl valdymo fakto patvirtinimo pareiškimą gali paduoti suinteresuotas asmuo savo gyvenamosios vietos.y.). teismas priima sprendimą prarastą dokumentą pripažinti negaliojančiu. Bylos dėl daiktinių teisių. pripažintas teisėtu daikto valdytoju. kurią daiktas įtrauktas į apskaitą.). kuriomis dokumentas prarastas (LR CPK 517 str. apie kurio praradimą pareikšta turėtojui. Jeigu pareiškėjo prašymas atmetamas. Jeigu pareiškėjo prašymas atmestas. tėvystės (motinystės) nustatymą (LR CPK 387-393 str. sąžiningo įgijėjo ar teisėto valdytojo arba kad jis nežinomas. Nesant ginčo galutinis rezultatas pasiekiamas žymiai greičiau ir paprasčiau. jeigu įstatymu nenustatyta kitaip (LR CK 4. nustatyti LR CPK 527 straipsnyje.). Pareiškime papildomai nurodomi duomenys. daikto pripažinimo bešeimininkiu. ar nėra kliūčių pareiškimui tenkinti. Jeigu pareiškėjo pareiškimas patenkinamas. nors daikto valdytojas įgyjamąja senatimi dar nėra įgijęs nuosavybės teisės į daiktą. kad sutuoktinis neveiksnus. kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tą faktą patvirtinančio reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (LR CPK 526 str.26 išdavusio tą dokumentą asmens vardas. Dėl nekilnojamojo daikto pareiškimas paduodamas nekilnojamojo daikto buvimo vietos apylinkės teismui (LR CPK 530 str. Pagal LR CK 4. numatyti LR CPK 535 ir 536 straipsniuose. o jeigu pareiškėjas yra juridinis asmuo – į buveinės apylinkės teismą.). Jeigu pasibaigus trijų mėnesių terminui nuo paskelbimo dienos iš dokumento turėtojo negautas pareiškimas ir dokumento originalas. Dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo pareiškimą gali paduoti daikto valdytojas (LR CK 4. ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo (LR CPK 522.). nagrinėjamas ginčo teisenos tvarka pagal CPK IV dalies XIX skyrių. 523 str. Bešeimininkiu daiktu nelaikomas sąžiningai įgytas ir teisėtai valdomas daiktas. Jeigu teismas gauna dokumento turėtojo pareiškimą prieš sueinant trijų mėnesių terminui nuo paskelbimo dienos. išduoti vertybinius popierius.34 str. norėdamas santuoką nutraukti. Pareiškimas dėl nekilnojamojo daikto paduodamas nekilnojamojo daikto buvimo vietos apylinkės teismui (LR CPK 526 str. Jeigu pareiškėjui valdymo faktas patvirtinamas. jis įgyja visas daikto valdytojo teises ir pareigas.60 str. Jeigu dokumento turėtojas dėl kokių nors priežasčių nepareiškia apie savo teises į tą dokumentą. kurio naudai priimtas teismo sprendimas. Teismo sprendimas taip pat yra ir pagrindas išmokėti pareiškėjui pinigus.). Šios bylos kildinamos iš LR LR CK trečiosios knygos nuostatų. 3 d. kilę iš šeimos teisinių santykių. daiktus ir ją išsiunčia dokumentą išdavusiai organizacijai (LR CPK 518 str.). Tai bylos dėl valdymo fakto patvirtinimo nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. gyvenimą skyrium (seperaciją) (LR CPK 381-386 str. dėl to. Jis kreipiasi į savo gyvenamosios vietos. Bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo teismas gali priimti sprendimą nustatyti nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį faktą arba pareiškėjo pareiškimą atmesti (LR CPK 533 str. Šeimos bylos apima santuokos nutraukimo ar pripažinimo negaliojančia bylas. bei aplinkybės. šios pasekmės neatsiranda. b) pareiškėjo pareiškimą atmesti (LR CPK 537 str. Jeigu pareiškėjui nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas.57 str.). bešeimininkis yra toks daiktas.57 str. Dauguma iš šių bylų yra nagrinėjamos ginčo teisena.).68 str.).58 str.). taip pat pagal įgyjamąją senatį įgyja nuosavybės teisę į teisėtai valdomą daiktą (LR CK 4. LR CPK XXXV skyrius numato bylos nagrinėjimo ypatumus santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ar vieno sutuoktinio prašymu. Pagrindinis šeimos bylų priskyrimo ginčo ar ypatingajai teisenai kriterijus – tai ginčo buvimas ar nebuvimas.). . 3. 3. Pareiškime dėl valdymo fakto patvirtinimo papildomai turi būti nurodyti duomenys. Bylos dėl šeimos teisinių santykių. pavardė ar pavadinimas.).).). daiktus. išskyrus bylas. nežinia kur esantis. Kilnojamaisiais bešeimininkiais daiktais gali būti gyvūnai. Priėmęs pareiškimą teismas priima nutartį paskelbti pareiškėjo lėšomis skelbimą vietiniame laikraštyje. Pareiškėjas.).55 str. 1 d.). Daikto valdymas laikomas faktinis daikto turėjimas turint tikslą valdyti ji kaip savą (LR CK 4. Šiose bylose reikalavimų pagrindas yra LR CK 3. daiktus arba vietoj pripažinto negaliojančio dokumento išduoti naują dokumentą. tarp jų ir lobis (LR CK 4. kad daiktas neturi savininko. o dokumento turėtojui – jo teisę išieškoti iš pareiškėjo nuostolius dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (LR CPK 520 str. kurie niekam dar nepriklausė arba kurių savininkas atsisakė. jis įgyja visas daikto valdytojo teises ir pareigas.). per tris mėnesius nuo paskelbimo dienos paduoti teismui pareiškimą dėl savo teisių į tą dokumentą ir kartu pateikti dokumento originalą.50 str. tėvystės (motinystės) nuginčijimą (LR CPK 394-399 str.. 3 d.

Preziumuojama. netesybų bei teismo išlaidų susijusių su hipotekos vykdymu. numato prašymų dėl hipotekos ar įkeitimo teismingumą. Santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos. privalo pateikti įrodymus apie tokių faktų buvimą. Paskutiniu atveju taikinimo priemonės nėra taikomos (LR CK 3. sutuoktinių bendro turto padalijimo (išskyrus atvejus. 1d. išregistravimo.). Teismas priima sprendimą santuoką nutraukti. 2 d. jeigu daugiau nei metus sutuoktiniai netvarko bendro ūkio ir negyvena sutuoktinių gyvenimo (LR CK 3. gali priimti nutartį areštuoti įkeistą daiktą. vienas sutuoktinis teismo sprendimu pripažintas nežinia kur esančiu. 3 d. Priimdamas sprendimą nutraukti santuoką vieno sutuoktinio prašymu. prašymą patenkinti. išregistravimo. c) hipotekos ar įkeitimo baigimo įregistravimo. gavęs sutuoktinių prašymą nutraukti santuoką. kad santuoka faktiškai iširo. prokuroras arba globos ir rūpybos institucija (LR CPK 538 str. 1d. Prašyme be bendrųjų procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamų reikalavimų papildomai nurodomi duomenys. Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams sutaikyti.27 atlieka bausmę už netyčinį nusikaltimą.).51 str. LR CPK 543 str. Taigi. numatyti LR CPK 539 straipsnio 1 ir 2 dalyse.174 str.). kai LR CPK XXXVI skyriuje ar kituose įstatymuose numatyta kitaip) (LR CPK 542 str. Sutuoktiniams kyla santuokos nutraukimo teisinės pasekmės. Tokiu atveju santuokos nutraukimo byla sustabdoma. f) priverstinio skolos išieškojimo. kad yra nežinia kur. kurias jie bendru sutarimu nustatė santuokos nutraukimo sutartyje (patvirtintoje teismo sprendimu). abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs (LR CK 3. Įkeitimu gali būti užtikrintas bet kurios piniginės prievolės įvykdymas (LR CK 4. abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.). kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu.200 str. g) kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių (išskyrus. kurioje sutuoktiniai yra aptarę savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo. Byla atnaujinama praėjus teismo nustatytam terminui vieno iš sutuoktinių prašymu. 1 d.). Teismas. gali priimti nutartį už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytinių. jeigu sutuoktiniai kartu negyvena ir negalima tikėtis. taip pat kai abu sutuoktiniai reikalauja nagrinėti bylą iš esmės. išskyrus atvejus.51 str. Hipotekos teisėjai nagrinėja prašymus dėl: a) hipotekos ar įkeitimo įregistravimo. nekaltina kito sutuoktinio dėl santuokos iširimo. išnagrinėjęs prašymą dėl įkeisto daikto pardavimo iš varžytnių. e) hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo. Priimdamas sprendimą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Skiriamas santuokos pripažinimas iširusia ir jos preziumavimas iširusia. Santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos.).). Prašymas nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu paduodamas vieno iš sutuoktinių gyvenamosios vietos apylinkės teismui (LR CPK 538 str. 4 d.). Prašymas dėl santuokos nutraukimo vieno sutuoktinio prašymu paduodamas sutuoktinio. Prašyme papildomai turi būti nurodyti duomenys. 3 d. gali priimti vieną iš šių nutarčių: už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytinių arba perduoti įkeistą daiktą kreditoriui administruoti. 3 d. trečiajam asmeniui ar paliekamas įkaito davėjui.). 1 d. gali tekti pirma teismo keliu įrodyti sutuoktinio neveiksnumą. Santuoka pripažįstama iširusia. Teismas per tris darbo dienas po teismo sprendimo nutraukti santuoka įsiteisėjimo dienos išsiunčia sprendimo nuorašą teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai. paskirti terminą kliūtims pašalinti. LR CPK 540 str. norintis nutraukti santuoką. vienas sutuoktinis po santuokos sudarymo pripažintas neveiksniu.53 str. Hipotekos teisėjas. pirmiausiai privalo imtis priemonių jiems sutaikyti.2 d.). kaip minėta. išregistravimo. nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus bei kitas savo turtines teises ir pareigas. vienas sutuoktinis atlieka laisvės atėmimo bausmę ilgiau nei vienerius metus už netyčinį nusikaltimą (LR CK 3. Paduoti prašymai (pareiškimai) turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jų pateikimo hipotekos skyriui dienos. Išnagrinėjęs prašymą dėl įkeisto daikto perdavimo kreditoriui administruoti. Įsigaliojus naujam LR CPK. Hipotekos teisėjas. Išnagrinėjęs prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo. vieno sutuoktinio išlaikymo.55 str.55 str. gyvenamosios vietos apylinkės teismui. iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų. kuris kreipiasi. 1 d. kad ši įregistruotų santuokos nutraukimo faktą (LR CPK 541 str. Hipotekos teisinių santykių bylos. d) hipotekos ar įkeitimo perleidimo įregistravimo. jeigu ši sutartis atitinka įstatymų reikalavimus (LR CPK 540 str. Tačiau jeigu sutuoktiniai daugiau nei vienerius metus kartu bendrai negyvena arba termino sutaikyti nustatymas iš esmės prieštarautų vieno sutuoktinio ar jų vaikų interesams. numatyti LR CPK 539 str. kai yra numatyti kiti jų išnagrinėjimo terminai (LR CPK 545 str. 2 d. Hipotekos teisėjas.).).). kad sutuoktinis.57 str. išnagrinėjęs prašymą įregistruoti sutartinę ar priverstinę hipoteką ar įkeitimą. teismas patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. kad ši įregistruotų santuokos nutraukimo faktą (LR CPK 541 str. jeigu įsitikina.). kai įkeitimo objektas perduodamas kreditoriui. procesinius hipotekos ir nekilnojamojo turto įkeitimo klausimus reglamentuoja LR CPK V dalies XXXVI skyriaus nuostatos. patvirtintu notaro. Neveiksnaus sutuoktinio interesais prašymą dėl santuokos nutraukimo gali paduoti jo globėjas. Santuokos nutraukimas bendru sutuoktinių sutikimu yra galimas esant tokioms sąlygoms: nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai.). kad jie vėl pradės gyventi kartu (LR CK 3. 1 d. 2 d. Teismas per tris darbo dienas po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos išsiunčia sprendimo nuorašą teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai.).53 str.). gali priimti nutartį perduoti šį daiktą . išnagrinėjęs pakartotinį prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Hipoteka gali būti užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas. Nuo to momento Hipotekos ir Kilnojamojo turto įkeitimo įstatymas neteko teisinės galios. Jeigu per vienerius metus nuo susitaikymo termino pradžios nė vienas sutuoktinių nereikalauja nutraukti santuokos. Santuokos nutraukimas vieno sutuoktinio prašymu yra galimas esant bent vienai iš šių sąlygų: sutuoktiniai gyvena skyrium (separacija) daugiau nei vienerius metus. 3. b) hipotekos ar įkeitimo pakeitimo įregistravimo. gali priimti vieną iš šių nutarčių: prašymą atmesti. Visais šiais atvejais svarbiausia yra tai. arba yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl bendro turto padalijimo) (LR CPK 541 str. šios kategorijos byloms priskiriamos bylos dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (LR CK 3.). išieškojimas (LR CK 4.. o po to tik atsirastų pagrindas tokiu būdu nutraukti santuoką. Įkeitimas – tai esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdimą užtikrinantis kilnojamojo daikto ar turtinių teisių įkeitimas. Hipotekos skyriui reikia pateikti teisingumo ministro nustatytos formos hipotekos ar įkeitimo lakštą ir kitus Vyriausybės patvirtintuose hipotekos registro nuostatuose nurodytus dokumentus (LR CPK 546 str.54 str. Hipoteka suprantama kaip esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdimą užtikrinantis nekilnojamojo daikto įkeitimas kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui. terminas susitaikyti nenustatomas (LR CK 3. kad santuoka faktiškai iširo. Todėl. prašymas dėl santuokos nutraukimo paliekamas nenagrinėtas. teismas taip pat privalo išspręsti klausimus dėl: sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo.) ar vieno sutuoktinio prašymu (LR CK 3.

turto administravimo. jo teisinė prigimtis. kai reikia apklausti pareiškėjus bei suinteresuotus asmenis. gavęs suinteresuoto asmens (įkeisto daikto savininko ar skolininko) prašymą su reikalavimu baigti hipoteką. paveldėjimo procedūrų taikymas ir panašiai). faktų ir pareiškimų patvirtinimas. CPK. Nuo 2003 m. kuriame pažymėta. neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų.). tačiau teismo atsisakymas išduoti leidimą. Ypač svarbus teismo vaidmuo tenka apsaugant vaikų. išskyrus šiuos atvejus. pakartotinai kreiptis į teismą dėl leidimo išdavimo. klausimus. hipotekos lakštas pripažįstamas negaliojančiu ir kreditorius praranda reikalavimo teisę. Dėl kitose supaprastinta tvarka išnagrinėtose bylose priimtų nutarčių kasacija negalima (LR CPK 582 str.). 1-2 d. 1 d. patvirtinantys aplinkybes. Pareiškimas dėl prarastos teismo bylos. sausio 1 d. VYKDYMO PROCESAS Šis nuotolinių studijų modulio skyrius skirtas išsamiai aptarti pagrindinius baigiamosios civilinio proceso stadijos – vykdymo proceso. numatyti LR CPK 571 straipsnyje. išklausyti vaiką ar valstybės ar savivaldybės institucijos atstovų paaiškinimus dėl šios institucijos duotos išvados. Prie pareiškimo dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo termino papildomai turi būti pridėti įrodymai. nesusijusias su ginčų dėl teisės sprendimu. 4-6 d. apklausti liudytojus ir pan.117 str. 13 p. Ši teismo nutartis gali būti apskųsta atskiruoju skundu (LR CPK 578 str. Prašymai dėl teismo leidimo išdavimo žyminiu mokesčiu neapmokestinami (LR CPK 83 str. 1–3 d. Terminai gali būti atnaujinamieji. dėl reikalavimų. paveldėjimo procedūrų taikymo ir kitos bylos. hipotekos teisėjo nutartimi hipoteka baigiama.). 2 d. Prie prašymo dėl klausimų. kad šis per šešis mėnesius gali pareikšti apie savo hipotekines teises. 2 d. Analizuojamos bendrosios vykdymo veiksmų atlikimo taisyklės. kurios nagrinėjimas nebuvo baigtas įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi). 2 d. Jeigu per nurodytą terminą kreditorius neatsiliepia. Pareiškimas dėl prarastos vykdomosios bylos atkūrimo gali būti paduotas per trejus metus nuo bylos praradimo ar sužinojimo apie praradimą dienos. jų teisės ir pareigos vykdymo procese. įgyjamieji ar naikinamieji (LR CK 1. Įstatymų pakeitimai sąlygojo tai. . 6 d. Bylas dėl teismo leidimų išdavimo teismai nagrinėja supaprastinto proceso tvarka. nagrinėtinų supaprastinto proceso tvarka. įsigaliojus 2002 m. Terminas yra juridiškai reikšmingas faktas. Žodinis procesas skiriamas. kad visi hipotekos ar įkeitimo sutarties reikalavimai yra įvykdyti arba yra hipotekos ar įkeitimo pabaigos pagrindai. išnagrinėjęs pareiškimus dėl įkeisto daikto areštavimo ir perdavimo kreditoriui. pasikeitimu ar pabaiga. pareiškimo ar fakto patvirtinimo. 4 d. kurio veiklos teritorijoje turi būti atliktas teisinę reikšmę turinti veiksmas.). atskirų priverstinio vykdymo priemonių taikymo ypatumai. panaikina hipotekos ar įkeitimo raštą. prašymų dėl teismo leidimų išdavimo nagrinėjimo tvarką reglamentuoja LR CPK XXXIX skyrius. Pareiškimas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo paduodamas tam apylinkės teismui.). gali patenkinti šiuos reikalavimus. 3 d. kai priverstinė hipoteka ar įkeitimas atsirado įstatymų pagrindu). paduodami pareiškėjo gyvenamosios vietos ar buveinės apylinkės teismui (LR CPK 580 str. vykdymo proceso dalyviai. pasikeitus aplinkybėms. Pareiškimas dėl prarastos teismo bylos. susijęs su tam tikrų teisių ir pareigų atsiradimu. išnagrinėjęs įkaito davėjo ir skolininko raštišką reikalavimą dėl hipotekos ar įkeitimo pabaigimo. kai prašymas dėl paveldėjimo procedūrų taikymo paduodamas palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismui (LR CPK 580 str. papildomai turi būti pridėti įrodymai. Bylos dėl teismo leidimų išdavimo ar faktų patvirtinimo. kurios nagrinėjimas buvo baigtas įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi). Hipotekos skyrius. priima nutartį dėl jame išdėstytų reikalavimų tenkinimo. oficialiame leidinyje „Valstybės žinios” įspėja kreditorių. 1 d. dėl teisės tvarkyti įkaito davėjo banko sąskaitą perdavimo kreditoriui. Prašymų dėl teismo leidimų išdavimo nagrinėjimo ypatumus nustato įstatymas (LR CPK 443 straipsnio 1 dalis.28 administruoti hipotekos kreditoriui. tačiau reikšmingas asmenų teisių apsaugai (leidimų išdavimas. bylą vykdęs teismo antstolis ir teismas bylą gali pradėti savo iniciatyva (išskyrus atvejus.). Šalia savo pagrindinės funkcijos – ginčų sprendimo – teismas pradėjo atlikti ir apsaugines funkcijas. šiuo atveju teismas gali ją atkurti tik pagal pareiškimą). Prašymas dėl teismo leidimo išdavimo paprastai nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Hipotekos teisėjas. reikšmingi sprendžiant klausimą dėl leidimo išdavimo. Hipotekos teisėjas. atkūrimo gali būti paduotas per dešimt metų nuo bylos praradimo dienos ar sužinojimo apie praradimą dienos (LR CPK 570 str. gali būti paduotas per trejus metus nuo bylos praradimo ar sužinojimo apie praradimą dienos. kurios pagal Civilinį kodeksą bei kitus įstatymus nagrinėtinos supaprastinto proceso tvarka. o dėl kilnojamojo daikto – pareiškėjo gyvenamosios vietos ar buveinės apylinkės teismui (LR CPK 580 str. sudarančias pagrindą terminui atnaujinti (LR CPK 576 str.).). sutuoktinių teises. pakeisti įkeistą daiktą kitu nė karto neįkeistu daiktu (išskyrus atvejus. Teismo nutartis išduoti leidimą. Skyriuje atskleidžiama vykdymo proceso samprata. neatima iš pareiškėjo teisės. 25. Prašymas žodinio proceso tvarka nagrinėjamas kviečiant į jį byloje dalyvaujančius asmenis (LR CPK 153 straipsnio 1 dalis).). Prašymus teismas išnagrinėja ne vėliau kaip per penkias dienas nuo jų priėmimo dienos (LR CPK 582 str. išregistruoja hipoteką ar įkeitimą iš hipotekos registro gavęs hipotekos ar įkeitimo lakštą.). Bylos dėl prarastos teismo ar vykdomosios bylos atkūrimo. atsirandančių iš įkeistos teisės perdavimo kreditoriui. Bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo. nagrinėjamą supaprastinto proceso tvarka (LR CPK 581 str. Hipotekos teisėjas. patvirtinti pareiškimą ar faktą. Teismas byloje dėl prarastos teismo ar vykdomosios bylos atkūrimo gali priimti sprendimą atkurti visą prarastą bylą ar jos dalį. kurią teismo nuomone reikia atkurti arba palikti pareiškimą nenagrinėtą. kad teismas nebeliko vien ginčų sprendimo institucija. Prašymai dėl klausimų. nagrinėtinų supaprastinto proceso tvarka. b) atmesti pareiškimą jo netenkinant. Būtent šių asmenų teisių apsauga užtikrinama teismo leidimais įstatymo numatytiems teisiniams veiksmams atlikti. kurias atlikdavo įvairios valstybės ir savivaldybės institucijos (įstaigos). pareiškimo ar fakto patvirtinimo bei kitą klausimą.). 579–582 straipsniai). Teismas byloje dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo gali priimti vieną iš šių nutarčių: a) patenkinti pareiškimą (šiuo atveju prašomas atnaujinti terminas yra atnaujinamas). Hipotekos skyrius. Pareiškime dėl prarastos teismo ar vykdomosios bylos atkūrimo papildomai turi būti nurodyti duomenys. išnagrinėjęs pareiškimą sumažinti įkeistų daiktų skaičių. taip pat baigti priverstinę hipoteką ar įkeitimą. gavęs kreditoriaus prašymą baigti hipoteką ar įkeitimą.). o pareiškimas dėl prarastos vykdomosios bylos atkūrimo – vykdymo vietos apylinkės teismui (LR CPK 570 str. Aptarimai aktualūs šalių ir kitų vykdymo procese dalyvaujančių asmenų teisių gynimo klausimai. patvirtinti pareiškimą ar faktus apeliacine tvarka neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Teismas asmenų teisių apsaugos srityje perėmė dalį funkcijų. kai byla prarasta dėl stichinės nelaimės. Į teismą dėl prarastos teismo ar vykdomosios bylos atkūrimo su pareiškimu gali kreiptis byloje dalyvavę asmenys. bei kai prašymas dėl turto administravimo paduodamas nekilnojamojo daikto buvimo vietos teismui. turto administravimo kontrolė. Pareiškimas dėl prarastos teismo bylos atkūrimo paduodamas nagrinėjusiam tą bylą pirmosios instancijos teismui.

Net jeigu teigti. teisė reikalauti. Vykdymo proceso metu realiai atkuriama ginčijama ar pažeista materialinė subjektinė teisė arba įstatymų saugomas interesas. kai kuriose vykdymo proceso normos numatytos ir specialiuose įstatymuose arba net kodifikuotos į atskirus teisės šaltinius. antstolių įgaliojimai. Savigynos būdai ir priemonės turi atitikti teisės pažeidimo pobūdį ir kiekvienu konkrečiu atveju neperžengti savigynos ribų.139 straipsnį panaudoti savigyną ginant savo civilines teises leidžiama tik kodekso numatytais atvejais. vykdymo procesas neatskiriama civilinio proceso dalis . Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo. kad teismo sprendimų vykdymas yra specifinė. kad būtų atlikti tam tikri veiksmai. ar kils būtinybė pasinaudoti tomis procesinės prievartos priemonėmis.13.7. Pagal LR CK 1. Antstolis vykdymo procese ir jo teisinis statusas. jų procesinės teisės ir pareigos. šių normų taikymo tvarką (LR CPK 583 straipsnio 1 dalis) nustato Sprendimų vykdymo instrukcija[4]. Išieškotojo. areštuoto turto įkainojimas.12.1. išlaikymo vaikams periodinėmis išmokomis išieškojimo ypatumai 25. paremtos savigynos draudimu. Įgyvendinimo sąvoka platesnė. Prancūzijos civilinio proceso tyrinėtojų nuomone. Code de ľorganisation judiciaire)[6] ir kt.15. Šiuolaikinėje visuomenėje tiek savigyna. Užsienio teismų sprendimų vykdymo ypatumai 25.16.Varžytinių įstatymas (vok. faktinių aplinkybių konstatavimas.2. nes jį vykdo ne tik teismas. Atskirų turto rūšių arešto ir realizavimo ypatumai 25. Įgyvendinami visi teismo sprendimai. Gesetz über die Zwangsversteigerung und die Zwangsverwaltung ). priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra būtinas kiekvienos išsivysčiusios valstybės teisės sistemos. Bet.10. 25. Vykdytini teismų ir kitų institucijų išduoti dokumentai 25. jog civilinis procesas nesibaigia teismo sprendimo priėmimu. baigiamoji teisingumo vykdymo dalis. nepiniginio pobūdžio teismo sprendimų vykdymo. Vokietijoje . vykdymo vieta. Vykdymo procesas – savarankiška civilinio proceso stadija Civilinio proceso egzistavimo būtinumą lemia jau pati civilinės materialinės subjektinės teisės struktūra. Vykdymo procesas – savarankiška civilinio proceso stadija 25. taikos sutartis ir teisių perėmimas vykdymo procese 25. priklauso ir nuo paties priimto teismo sprendimo turinio. Priverstinio vykdymo priemonės 25. Tačiau tuo pačiu nurodoma vykdymo proceso specifika. Ją sudaro trys elementai: teisė atlikti tam tikrus veiksmus. jeigu nėra atliekami reikalaujami veiksmai[1]. jų atliekami procesiniai veiksmai. nei vykdymo sąvoka.5. ir net po sprendimo priėmimo tam tikrais atvejais yra būtinas prievartos aparato panaudojimas siekiant įvykdyti priimtą teismo sprendimą. Vykdymo proceso dalyviai. tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo . žinoma. teismo sprendimų vykdymas nurodomas kaip baigiamoji teisingumo vykdymo dalis. vykdomųjų dokumentų rūšys ir jų teisinė reikšmė 25. vykdomųjų dokumentų grąžinimas išieškotojui. vykdymo procesą reglamentuoja ir Federalinis vykdymo proceso įstatymas. tiek savigalba įgyvendinant ar atkuriant pažeistas subjektines teises (yra išimčių) draudžiama. laikas. tiek siaurąja prasme. Išieškojimo iš skolininko turto bendrosios taisyklės.17. reikalavimų patenkinimo eilė 25. Kaip teisingai nurodo vokiečių procesualistai.18. raginimas įvykdyti sprendimą 25. Lietuvoje vykdymo procesą reglamentuoja LR CPK VI dalis. tai įgyvendina. Nepiniginio pobūdžio teismo sprendimų vykdymo ypatumai 25. užsienio teismų sprendimų vykdymo ypatumai. Nagrinėjant civilinio proceso esmės klausimus tiek plačiąja (kuomet į civilinio proceso reguliavimo ribas įtraukiamas ne tik teisminis procesas. realizavimo būdai ir tvarka 25.11. Gerichtsvollzieherordnug )[5]. vykdomosios bylos nutraukimas 25. Teismo antstolių kodeksas (vok. Išieškojimo iš juridinių asmenų turto ypatumai 25. nes sudėtinga būtų atskirti patį teisingumo vykdymo aktą nuo šio akto realaus įgyvendinimo“[8]. turto areštas. Išieškotų sumų paskirstymo tarp išieškotojų ir išmokėjimo išieškotojams tvarka. šalys vykdymo procese. Valstybė prisiėmusi pareigą užtikrinti materialinių subjektinių teisių gynimą. skolininko ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų gynimas vykdymo procese 25. vykdomųjų dokumentų pateikimo ir priėmimo vykdyti tvarka. institutas[2]. Rusijos Federacijoje be civilinio proceso normų.3. procesinės teisės ir pareigos. procesinių dokumentų įteikimas 25. Sprendimų įvykdymo atgręžimas Kontroliniai klausimai Rašto darbų temos Praktinė užduotis Rekomenduojama papildoma literatūra 25.1. ir teisė reikalauti teisminės gynybos. Civilinio proceso teisės doktrinoje civilinio proceso ribos paprastai apibrėžiamos teisminiu procesu ir šio proceso metu priimto teismo sprendimo įvykdymu. terminai ir vykdymo išlaidos 25. kad tai yra civilinio proceso dalis. vis tiek akivaizdu. Dažnai teisinėje literatūroje pabrėžiama.6. nes visi teismo sprendimai ir daro tam tikrą įtaką teisiniams šalių santykiams[3]. Vykdymo procesą reguliuojančios normos daugelyje valstybių yra inkorporuotos į civilinio proceso kodeksus.4.14.29 antstolių procesinės veiklos kontrolės realizavimo. „Galima teigti. Vykdomieji dokumentai – vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas. Prancūzijoje – Teismo santvarkos kodeksas (pranc. o tam tikrais atvejais net ir jo autonomiškumas.8. užtikrindama kiekvienam teisės subjektui teisminę jo pažeistų teisių ir interesų gynybą bei teismo proceso metu priimto teismo sprendimo įvykdymą prievarta. Vykdymo veiksmų sustabdymas ir atidėjimas. jei toks yra būtinas. Bendrosios vykdymo veiksmų atlikimo taisyklės. Išieškojimo nukreipimas į skolininko darbo užmokestį ir kitas pajamas. kad sprendimų vykdymas nėra teisingumo vykdymas. bet ir tokių neteisminių institucijų kaip arbitražo ir notarų veikla bei kiti teisių ir interesų gynimo būdai)[7].9.tik realizavus teismo sprendimą įgyvendinama pažeistų ar ginčijamų teisių ar įstatymų saugomų interesų gynyba[9]. Vykdomųjų raštų išdavimo tvarka.

tiek arbitraže ir kt. Dažniausiai vykdymo veiksmų atlikimo pagrindu yra vykdomasis raštas. jog vykdymo procesą reguliuojančios teisės normos sudaro savarankišką teisės šaką – vykdymo teisę. jų atliekami procesiniai veiksmai. teismo vykdytojai. pasirengimo bei teisminio nagrinėjimo ir galbūt bylos nagrinėjimo apeliacine ar kasacine tvarka. kurių vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai. tiek baigiamojoje jo stadijoje – vykdymo procese vienovė.3. privatus ir mišrus[1]. nutarčių pagrindu. Vykdymo procesas gali prasidėti ne tik teismui priėmus sprendimą. 6) institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek. atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo tokių veiksmų atlikimo. 4) kiti institucijų ir ir pareigūnų sprendimai. Nejurisdikcinių sprendimų (taikos sutarčių. kai tarptautinėse sutartyse ar įstatymuose nustatytas jų vykdymas civilinio proceso tvarka. y. 3 p. kai bus teisėtai. kada visus vykdymo veiksmus. arba privatiems profesines paslaugas teikiantiems asmenims. Tai vienas iš išskirtinių vykdymo proceso kaip baigiamosios civilinio proceso stadijos bruožų. institucijų ir pareigūnų nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose tiek. kuriame nustatyta. Privataus priverstinio vykdymo modelio atveju sprendimų vykdymo funkcijos yra perduotos privatiems asmenims – antstoliams. Šios koncepcijos grindžiamos vykdymo procesą reguliuojančių normų metodo. Nuo to. kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais. Vykdytinų dokumentų sąrašą pateikia LR CPK 584 straipsnis. Toks išgrynintas modelis. Antstoliui tokiu atveju paprastai suteikiamas laisvo profesines paslaugas teikiančio asmens statusas. Analogiškos nuostatos yra numatytos ir kitų šalių įstatymuose. 3) institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek. kad tiek administraciniame procese. t.2. pagal kurį vykdomieji dokumentai yra: 1) vykdomieji raštai. tuo pačiu laikant jį vienu iš civilinio proceso teisės institutų. išduoti teismo sprendimų. subjektų ypatumais. Civilinio proceso tvarka šie dokumentai vykdomi todėl. 2) teismų nuosprendžiai. Pagal Rusijos Federacijos 1997-06-21 Federalinio vykdymo proceso įstatymo 1 straipsnį vykdomi ne tik bendrosios kompetencijos ir arbitražinių teismų aktai. Prancūzijos civilinio proceso kodeksas (pranc. Vykdytini teismų ir kitų institucijų išduoti dokumentai Dokumentai. vykdymo procese atliekant vykdymo veiksmus jokia privati iniciatyva pasireikšti negali. pavyzdžiui. 2) teismo įsakymai. net ir nesant išieškotojo iniciatyvos galėjo atlikti valstybės tarnautojai – teismo antstoliai. Priešingos nuomonės laikosi procesualistai teigiantys. notarinių aktų ir kt. principų ir tikslų tiek civiliniame procese. 25. 7) kiti institucijų ir pareigūnų sprendimai. kurie mano. Antstolis vykdymo procese ir jo teisinis statusas. kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais. procesinės teisės ir pareigos. Iš šiame straipsnyje pateikto sąrašo matyti. arba šias funkcijas pavedant atlikti pačiam teismui. kuriems vykdant įstatymų suteiktus įgaliojimus suteikta teisė įpareigoti piliečius. 25. procesinių dokumentų įteikimas Priklausomai nuo to. nuosprendžių ir nutarčių pagrindu. nutartys. vykdomųjų dokumentų rūšys ir jų teisinė reikšmė Vykdymo veiksmai atliekami vykdomųjų dokumentų pagrindu. operatyviai ir veiksmingai įvykdytas teismo sprendimas[10]. Viena iš vyraujančių vykdymo proceso teisinės prigimties koncepcijų. teismo įsakymas. Vykdymo proceso tvarka vykdomi ne tik teismo priimti sprendimai ar kiti procesiniai dokumentai. vykdymo proceso šalys neturi pasirinkimo teisės atliekant tam tikrus vykdymo veiksmus. institucijų išduotiems vykdytiniems dokumentams vykdyti nėra sukurti specialūs procesai. Vykdymo procesas – tai teismo ar valstyb ės suteiktus valdingus įgalinimus turin či ų subjekt ų. priklauso ir teismo sprendimų vykdymo modelis.30 nuomone civilinis procesas nesibaigia vien teismo sprendimo priėmimu ar bylos išnagrinėjimu.4. išduotas teismo sprendimų. Vykdomieji dokumentai – vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas. Rusijos civilinio proceso teisės doktrinoje skiriami jurisdikciniai (išduodami teismų) ir nejurisdikciniai aktai[1]. kiek jie susiję su turtinio išieškojimais. kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais. veikiančioms prie teismų. Viešojo modelio atveju priverstinio sprendimų vykdymo funkcijas atlikti pavesta išimtinai valstybės tarnautojams. pripažįstanti vykdymo procesą baigiamąja civilinio proceso stadija. nutarimų. bet ir kitų institucijų išduoti vykdytini dokumentai. sprendimų vykdymo funkcijas perduodant privačiam asmeniui arba valstybės institucijai.) vykdymą pagal civilinio proceso nuostatas numato ir Vokietijos civilinio proceso kodeksas (toliau – ZPO[2]). nuosprendžių. Valstybė teismo sprendimo vykdymo funkcijas gali pavesti atlikti specialioms institucijoms. kam yra pavesta atlikti teismo sprendimų vykdymo funkcijas. teisinio reguliavimo metodo. 25. metodo ir principų bei šio proceso metu susiklostančių teisinių santykių ypatumais. taip pat administracinių teisinių santykių bylose. Code de procedure civile) [3] bei Austrijos vykdymo kodeksas[4]. ir autoriai. vykdymas (LR CPK 587 str. 5) užsienio teismų ir arbitražų sprendimai – tarptautinių sutarčių ir įstatymų nustatytais atvejais. Vykdymo modelis – priverstinio teismo sprendimų vykdymo organizavimas. egzistavo buvusioje TSRS. kad vykdymo procesą reguliuojančios teisės normos yra administracinės teisės dalimi. 4) teismo patvirtintos taikos sutartys. nutartys ir nutarimai baudžiamosiose bylose tiek. bet ir kitų organų aktai. kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais.). jog vykdytinais dokumentais laikomi: 1) teismų ir arbitražų sprendimai. bet ir apskritai nebuvus jokio bylos nagrinėjimo teisme. kam valstybė yra delegavusi teismo sprendimų ir nejurisdikcinių aktų vykdymo funkcijas skiriami trys priverstinio teismo sprendimų vykdymo modeliai: viešas. teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo[1]. Pagal LR CPK 586 straipsnio 2 dalį be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama. pavyzdžiui. jog kai kuriais atvejais vykdytinas dokumentas kartu yra ir vykdomasis dokumentas. t. kitą turtą. vykdymo proceso šali ų ir kit ų asmen ų veikla priverstinai civilinio proceso nustatyta tvarka vykdant teismo ir kit ų institucij ų sprendimus . y. procesui byloje praėjus prieš tai einančias stadijas: civilinės bylos iškėlimo. 3) teismų nutarimai administracinėse bylose tiek. pareigūnui. kurių pagrindu išduodami vykdomieji raštai ir atliekami priverstinio vykdymo veiksmai vadinami vykdytinais dokumentais. o teisingumas gali būti įvykdytas ir pasiekti savo tikslą tik tada. Vykdomųjų dokumentų sąrašą pateikia LR CPK 587 straipsnis. Skirtingos vykdymo proceso teisinės prigimties koncepcijos grindžiamos teisinio reguliavimo dalyko. apibrėžiančių vykdymo proceso teisinę prigimtį ir jo vietą teisės sistemoje. Egzistuoja keletas koncepcijų. Būtent tokia sistema šiuo metu . organizacijas perduoti pinigines lėšas. nutarimai ir įsakymai civilinėse. kurių pagalba būtų galima priverstinai įvykdyti šių institucijų priimtus sprendimus. antstolių įgaliojimai. faktinių aplinkybių konstatavimas. Vykdymo procesą esant baigiamąja civilinio proceso stadija patvirtina ir civilinio proceso teisinio reguliavimo dalykas.

Antstolis vykdydamas teismo sprendimus turi būti nešališkas.[2]. Tokių ne teisminių institucijų veikla vykdymo procese turi būti prižiūrima teismo. Pagal LR CPK 610 straipsnį visas vykdymo išlaidas apmoka išieškotojas. reikalingus antstolio funkcijoms atlikti (LR Antstolių įstatymo 22 straipsnis). susiklostė ir Ispanijoje. Pagrindinis vykdymo proceso dalyvis yra antstolis. vykdomosios bylos iškėlimą ar sustabdymą. 3) teisines konsultacijas. išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.31 Prancūzijos pavyzdžiu įtvirtinta ir Lietuvoje. faktinių aplinkybių konstatavimo. Tam tikrus procesinius vykdymo veiksmus gali atlikti ir antstolio padėjėjas. kiek tai numatyta įstatymu. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių. Antstolių profesinės etikos kodeksu. privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Vykdydamas savo funkcijas. tačiau dalį vykdymo veiksmų gali atlikti ir kiti asmenys – paieškos. išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis. kitiems asmenims privalomi tiek. LR tarptautinėmis sutartimis. turto vertinimo bei saugojimo agentūros. susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų. paslaugas. areštas. kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas. išskyrus faktinių aplinkybių konstatavimą. advokato ar antstolio veiklai. prokuroro. išieškotojo advokatai ir pan. tarp jų iš bankų ir kitų kredito bei finansų įstaigų reikalingus duomenis. antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus. Antstolis privalo sąžiningai atlikti profesines pareigas.. jog vykdydamas vykdomuosius dokumentus. atlikti procesinius veiksmus. Pagal LR BK 231 straipsnį greta atsakomybės už kitus nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus teisingumui numatyta baudžiamoji atsakomybė ir už trukdymą teisėjo.3 straipsnį teisminė valdžia bet kokia forma įgyvendinama tik teismų ir tribunolų. Pagal LR Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalį atlikdami savo funkcijas. atlikdami savo funkcijas. vykdymo procese priverstinius vykdymo veiksmus pavesta atlikti teismo antstoliams. 2 d. vykdomojo dokumento grąžinimą. išskyrus atstovavimą teismuose bei atstovavimą santykiuose su trečiaisiais asmenimis. pvz. pavyzdžiui. Atleidimo nuo vykdymo išlaidų mokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (LR CPK 609 straipsnio 2 dalis ). Išieškotojas. Antstolis savo funkcijas atlieka atlygintinai. atlieka ir administracines funkcijas. gali atlikti ir ne teisminės institucijos. neatskleisti profesinės veiklos metu jam paaiškėjusių asmeninio gyvenimo aplinkybių. šios išlaidos išieškomos iš skolininko. kompiuterinių laikmenų duomenis ar jų kopijas apie skolininko turtą. pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį. saugoti komercines ir kitas įstatymų saugomas paslaptis. antstoliai yra nepriklausomi ir savo veikloje vadovaujasi LR Konstitucija. galinčių trukdyti vykdyti sprendimus. Analogiška tradicija.). Antstolis negali reikalauti pateikti minėtą informaciją. Pagal Ispanijos Konstitucijos 117. antstolio reikalavimai.LR Antstolių įstatymas[5] ir LR CPK. vykdymo proceso institucija ir kt. teikiant tarpininkavimo ar kt. Antstoliui valdingi įgalinimai suteikti tik vykdant funkcijas. Esminiai šio modelio bruožai: antstolio – profesines paslaugas teikiančio asmens. statusas. perduoti ir įteikti dokumentus Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims nesant teismo pavedimo. nepaisant jų pateikimo formos ir būdo. Įvykdžius sprendimą. nepažeisdamas kitų vykdymo . Visais atvejais antstolio vykdomoje veikloje pirmenybė turi būti teikiama funkcijų atlikimui. kad jis veikia antstolio vardu ir pažymėti apie tai.[3]. nesusiję su sprendimų vykdymu. skolininkas turi būti tikri. Kai kuriose valstybėse teismo sprendimų vykdymas yra pavestas patiems teismams. veikdamas kaip žemės registro tvarkytojas. vykdymo kliūtims pašalinti kviesti policiją. paslaugas jis gali teikti tik. Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų. ikiteisminio tyrimo pareigūno.2) konstatuoti faktines aplinkybes. Atskirus antstolių veiklos klausimus reglamentuoja ir kiti teisės aktai. kurios įgyvendinamos procesine forma. Pagal LR Antstolių įstatymo 21 straipsnio 2 dalį antstolis teisės aktų nustatyta tvarka gali teikti šias paslaugas: 1) saugoti (administruoti) turtą vykdymo procese. Antstolis teikdamas paslaugas tokių valdingų įgalinimų neturi ir veikia tik kaip laisvas profesines paslaugas teikiantis asmuo. Pagal LR Antstolių įstatymo 21 straipsnį skiriamos antstolio funkcijos ir kita veikla (antstolio teikiamos paslaugos). bauda. Atlikdamas vykdymo veiksmus. antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus. nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Už trukdymą antstoliui vykdyti teismo sprendimą numatyta ir baudžiamoji atsakomybė. antstolio turtinė atsakomybė prieš vykdymo proceso šalis ar trečiuosius asmenis už vykdymo proceso metu padarytą žalą. reikalingą jo paslaugų teikimui. Pagal LR Antstolių įstatymo 30 straipsnį antstolio padėjėjas turi teisę antstolio vardu ir jo rašytiniu įgaliojimu perduoti ir įteikti dokumentus. Trečiojo arba mišraus modelio atveju. pastarajam tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuojant visus vykdymo veiksmus. antstolis turi teisę neatlygintinai gauti informaciją iš Valstybinės mokesčių inspekcijos. Atlikdamas procesinius vykdymo veiksmus. ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (LR CPK 634 str. išieškojimą iš įkeisto turto. dokumentų nuorašus. Pagrindiniai antstolio teisinį statusą reglamentuojantys aktai . Antstoliai. kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo. vykdymo išlaidų skaičiavimą. Valdingi įgalinimai užtikrinant teisingumo vykdymą antstoliui suteikti tik vykdant funkcijas. turto realizavimą. Danijoje apygardos teismas be bylų nagrinėjimo pirmąja instancija. Antstolio nešališkumas aiškintinas sistemiškai su LR antstolių įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintu principu. kad jis turi tokiems veiksmams atlikti antstolio išduotą rašytinį įgaliojimą.4) aukciono tvarka realizuoti įkeistą kilnojamąjį turtą. antstolio padėjėjas turi nurodyti. dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. valstybės tarnautojams. vykdymo veiksmų atlikimo išlaidų finansavimas vykdymo proceso šalių lėšomis ir kt. LR Antstolių įstatymu bei kitais įstatymais. o teisminės valdžios turinį pagal tą patį straipsnį sudaro ne tik teisingumo vykdymas. Už tokias veikas gali būti taikomi viešieji darbai. jog antstolis neturi asmeninio suinteresuotumo konkrečioje vykdomojoje byloje ir atlieka vykdymo veiksmus veikdamas tik pagal įstatymą. Pagal Ispanijos įstatymus tam tikrus vykdymo veiksmus. nevykdantiems antstolio reikalavimų teismas gali skirti iki 1000 Lt baudą. kai teismo sprendimus vykdo pats teismas.5) tarpininkauti vykdant turtines prievoles. kadastrų ir registrų bei kitų fizinių ir juridinių asmenų. lėšas. Pagal LR CPK 585 straipsnio 1 dalį antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus. pajamas. jei tai netrukdo funkcijų atlikimui. bet ir teismo aktų vykdymas[4]. privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo. laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas. išieškotų piniginių lėšų paskirstymą išieškotojams. kitais teisės aktais. Antstoliui vykdymo procese numatyta eilė procesinių teisių ir pareigų. Asmenims. taip pat civilinio proceso principais. antstolis neturi viršyti jam suteiktų įgalinimų. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus. kooperacijos ir demokratiškumo.

Antstolis neturi tapti tik išieškotoju atstovu vykdymo procese. kad išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką. Teismui sprendžiant antstolio nušalinimo klausimą pasireiškia teisminė priežiūra. sprendžiamo klausimo esmę. šia teise. apie kurių naudojimą pažymima faktinių aplinkybių konstatavimo protokole..pašalinti visus teismo sprendimo neaiškumus. pvz. motyvus. Faktinių aplinkybių konstatavimo tikslas tiksliai ir objektyviai užfiksuoti tam tikras bylai reikšmingas aplinkybes. kanalizacijos avarijos ir pan. Patvarkymo nuorašą antstolis turi išsiųsti vykdymo proceso šalims ir kitiems suinteresuotiems asmenims. Teismo nutarties. Dėl faktinių aplinkybių konstatavimo paslaugos į antstolius dažnai kreipiamasi siekiant nustatyti žalos padarymo faktą (vandentiekio. be to. išskyrus vaizdo ar garso įrašus.). Tokiu atveju jis turi teisę kreiptis į procesinį sprendimą priėmusį teismą. ar kliento prašymu teikdamas paslaugą. todėl gali būti negalima atlikti vykdymo veiksmų arba jų atlikimas gali pasunkėti. Viena iš galimų antstolio paslaugų – faktinių aplinkybių konstatavimas. Kai kurių patvarkymų formos. Šiuo atveju jau turi būti prasidėjęs civilinis procesas. Antstolis gali būti nušalintas tais pačiais pagrindais kaip ir bylą nagrinėjantis teisėjas (LR CPK 65 straipsnis). pagrindu vykdomasis raštas negali būti išduodamas. jog antstolis vykdo funkcijas ir teikia paslaugas. tačiau jam nenusišalinus. Pagal LR CPK antstolio patvarkymo nuorašai siunčiami tokiais atvejais: Faktinių aplinkybių konstatavimas. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo forma yra patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija. Antstolio nušalinimo klausimas gali būti sprendžiamas tiek rašytinio.. savo vardą ir pavardę. Nušalinimas turi būti pareiškiamas prieš pradedant priverstinio vykdymo veiksmus. Priklausomai nuo ar antstolis aplinkybes konstatuoja teismo pavedimu (vykdydamas funkciją). savo samprotavimų ir pan. LR CPK 589 straipsnio pagrindu negalima kreiptis kilus neaiškumams dėl kitų institucijų (ne teismo ) ar pareigūnų išduotų vykdomųjų dokumentų vykdymo. 1 d. kviečiant ir išklausant nušalinimą pareiškusį asmenį. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas elektronine forma. Konstatuojant faktines aplinkybes fizinių ar juridinių asmenų prašymu. nešališkumo bei tikslumo principų. jeigu pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužino pradėjus vykdymo veiksmus (LR CPK 636 straipsnio 2 dalis). Jame nurodytos aplinkybės pripažįstamos visiškai įrodytomis. tiek žodinio proceso tvarka. Konstatuojamos faktinės aplinkybės papildomai gali būti fiksuojamos vaizdo ar garso įrašymo priemonėmis. kuria užtikrinamas vykdymo proceso teisėtumas.32 proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. smulkiai jas aprašant. Konstatuodamas faktines aplinkybes antstolis turi vengti vertinimų. patvarkymo areštuoti lėšas. Patvarkymą antstolis pasirašo ir patvirtina antstolio antspaudu. Teikiant paslaugas.). Siekiant užtikrinti vykdymo proceso teisėtumą nušalinimo institutas taikomas ir vertėjui bei ekspertui. tačiau tokiu aiškinimu turi būti pašalinti visi neaiškumai dėl tokio sprendimo vykdymo. 3 d. jos vykdytinumas pasireiškia kartu su pagrindinio teismo sprendimo vykdytinumu. Sprendimo išaiškinimas negali pakeisti aiškinamo sprendimo turinio ir esmės. vykdomosios bylos numerį. Visais atvejais patvarkyme turi būti nurodyta antstolio kontoros adresas. apibendrinimų. Konstatuoti faktines aplinkybes pagal LR CPK antstolis gali tik teismo pavedimu. LR Antstolių įstatymo 21 straipsnis antstoliui nustato. Antstolis konstatuoja faktines aplinkybes laikydamasis objektyvumo. kuriose užfiksuotos faktinės aplinkybės yra sudedamoji protokolo dalis.). kad spręstų nušalinimo klausimą. taip įgyvendinamas proceso operatyvumo ir koncentruotumo principai. Tokiu būdu siekiama išvengti galimo piktnaudžiavimo. 3 d. o antras saugomas antstolio kontoroje. konkretus teismas. Procesinio sprendimo išaiškinimo instituto tikslas .. kol bus paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais.vienas iš sprendimų trūkumų pašalinimo institutų. nušalinimą raštu (nušalinimo pareiškimas) gali pareikšti išieškotojas arba skolininkas. jeigu antstolis pripažįsta esant reikalinga.). kiti asmenys antstolio nušalinimo teisės neturi. Vėliau nušalinimą pareikšti leidžiama tik tais atvejais.2 ir 7 d. faktinės aplinkybės gali būti konstatuojamos kliento prašymu. LR CPK 733 str. Draudimas panaudoti liudytojų parodymus netaikomas. nušalinimo pareiškimas ne vėliau kaip kitą darbo dieną kartu su vykdomąja byla perduodamas teisėjui. teisingumo ir protingumo principams. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas surašomas dviem egzemplioriais. antstolį ir kitus vykdymo proceso dalyvius. jeigu tai numatyta LR CPK (LR CPK 625 str. Šiuo atveju civilinis procesas gali būti neprasidėjęs ir jo gali iš viso nebūti ateityje.. Vienas iš jų išduodamas asmeniui. kliūtis tokio teismo sprendimo vykdymui. 1 d. kaip ir kitose civilinio proceso stadijose (LR CPK 67 straipsnis). LR CPK 682 str. Pagrindinė antstolio atliekamų procesinių veiksmų išraiškos forma – antstolio patvarkymas. Patvarkymo rezoliucinėje dalyje nurodamas priimtas sprendimas ir patvarkymo apskundimo tvarka. patvarkymo vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo ir kt. Jeigu antstolis nenusišalina. antstolis turėtų nusišalinti pats. Faktinių aplinkybių konstatavimas –tai smulkus antstolio objektyviai matomų faktinių aplinkybių aprašymas faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (LR CPK 635 str. kurio prašymu buvo konstatuotos faktinės aplinkybės. Esant tokiems pagrindams. Sprendimo išaiškinimas . Antstolio nušalinimo klausimą ne vėliau kaip per tris darbo dienas turi išspręsti antstolio buvimo vietos apylinkės teismas. jeigu tai prieštarautų sąžiningumo. Tokį išaiškinimą vykdo procesinį sprendimą priėmęs teismas. Jų nušalinimo klausimas išsprendžiamas ta pačia tvarka kaip ir antstolio. Konstatuodamas faktines aplinkybes teismo pavedimu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą antstolis ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo surašymo persiunčia pavedimą davusiam teismui (LR CPK 635 str. 2 d.Vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu. kuria išaiškintas teismo sprendimas.. kodėl priimamas vienoks ar kitoks sprendimas. Teismo sprendimo išaiškinimas galimas tik iki tokio teismo sprendimo įvykdymo (LR CPK 278 straipsnio 2 dalis). Dėl teismo sprendimų išaiškinimo iki vykdymo proceso pradžios gali kreiptis dalyvaujantys byloje asmenys arba tai gali atlikti teismas savo iniciatyva (LR CPK 278 straipsnis). Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomąją galią (LR CPK 197 str. Vykdydamas teismo sprendimus. 1. Antstoliui pradėjus priverstinio vykdymo veiksmus gali kilti tam tikrų neaiškumų dėl procesinio sprendimo vykdymo tvarkos. Teisėjas nušalinimo klausimą išsprendžia užrašydamas rezoliuciją nušalinimo pareiškime. o prasidėjus vykdymo procesui – antstolis (LR CPK 589 straipsnis). išskyrus liudytojų parodymus. skiriasi protokolo įforminimo tvarka.) arba. Laikmenos. bylos šalis. ypač skolininko. ir kitais atvejais. kuriam gali būti skundžiami antstolio veiksmai. LR CPK 630 str. 2 d. Reikiamais atvejais patvarkyme nurodomi ir kiti duomenys. . Patvarkyme antstolis turi nurodyti patvarkymo surašymo datą. Jie gali būti nušalinami tais pačiais pagrindais. yra patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcija. ne vėliau kaip kitą dieną nuo surašymo dienos Antstolių informacinės sistemos nuostatų[6] nustatyta tvarka perduodamas į Antstolių informacinės sistemos duomenų bazę. antstolis turi užtikrinti išieškotojo ir skolininko teisių bei teisėtų interesų pusiausvyrą.

Tokiu atveju asmeniui (gavėjui) ar jo įgaliotam atstovui pasiūloma atvykti į antstolio (antstolių) kontorą. 5) procesinio teismo sprendimo ir jo vykdymo tvarkos išaiškinimas (LR CPK 598 str. teismo sprendimai padalyti gyvenamosiose patalpose esantį turtą. ir kt. Vykdymo procese teismas tvirtina procesinius antstolio veiksmus ir nagrinėja tokius antstolio ar kitų asmenų pareiškimus: 1) leidimas tęsti pradėtus vykdymo veiksmus kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje (LR CPK 591 straipsnis). 2 d.33 Procesinių dokumentų įteikimas. 598 str. operatyvų ir koncentruotą vykdymo procese kylančių klausimų sprendimą. Jei antstolis į gyvenamąsias patalpas neįleidžiamas. duodančio tokį pavedimą lėšų. 3) dėl teisių perėmimo vykdymo procese (LR CPK 596 str. Sankcijos gali būti taikomos tiek skolininkui.) tvirtinimas. 619 straipsniai).). buveinės ar kitu adresu. Vykdymo procese be procesinių sankcijų. 7) skolininko turto. Antstolių procesinės veiklos kontrolė. tiek neveikimu. 14) dėl sankcijų taikymo. kai tai daroma teismo pavedimu. jeigu LR CPK nenustatyta kitaip. jeigu valstybės ar savivaldybės įmonė neturi turto.). 3-4 d.). teismo sprendimo. kuriame yra vykdantis sprendimą antstolis. turto perdavimo išieškotojui akto (LR CPK 702 str. kurio veiklos teritorijoje yra antstolis. Antstolio procesine veikla laikytinos visos antstolio vykdymo procese atliekamos funkcijos. kai tokių klausimų sprendimas pavestas teismo kompetencijai.) bei turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto (LR CPK 704 str. jog perduodamas dokumentas (visa jame esanti informacija) bus perduotas (taps žinomas) gavėjui. antstolio procesinius veiksmus kontroliuoja. Dokumentų. suteikiant vykdymo teisėjo funkcijas atskiriems apylinkių teismų teisėjams. Atlyginimas už dokumentų perdavimą ir įteikimą juridinių ar fizinių asmenų prašymu nustatomas antstolio ir prašančio perduoti ir įteikti dokumentą asmens susitarimu. Kalti asmenys už proceso pažeidimus gali būti baudžiami pinigine bauda arba areštu. y. kiti teismo sprendimai.). 6 d. nevykdymą ir kt. kurios dydis gali būti nuo 200 iki 2000 litų. nustatyta tvarka. darbo. įpareigojančio atlikti tam tikrus veiksmus arba juos nutraukti.).). Už tokio teismo pavedimo vykdymą Sprendimų vykdymo instrukcijoje antstoliui nustatytas 30 Lt už dokumento (dokumentų) įteikimą vienam asmeniui atlyginimas. antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu. 13) dėl vykdomosios bylos nutraukimo.). Antstoliui yra pavesta ir procesinių dokumentų įteikimo funkcija. jeigu vykdomas teismo sprendimas dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų arba įkeldinimo į jas. 618 str. Šį patvarkymą tvirtina apylinkės teismo. teisėjas savo rezoliucija. t. Toks trukdymas gali pasireikšti tiek veikimu (kliudymu). kuris yra bendras su kitais asmenimis. 1 d. 6) skolininko kuratoriaus paskyrimas (LR CPK 601 str. jeigu tai būtina siekiant sėkmingai įvykdyti sprendimą. tam tikrų duomenų nepateikimą. vertėjo ir eksperto nušalinimo klausimų sprendimas LR CPK 596. Dokumentai asmeniui gali būti įteikiami (perduodami): 1) įteikiant asmeniškai pasirašytinai šio asmens (gavėjo) gyvenamojoje. išieškant iš fizinio asmens turto taikymo (LR CPK 663 str. gali būti taikomos ir kitos civilinės atsakomybės priemonės: atlyginimo už priverstinės pravaikštos laiką išieškojimas. Dokumentų perdavimas ir įteikimas fizinių ar juridinių asmenų prašymu – antstolio teikiama paslauga (LR antstolių įstatymo 24 str.). neteisėtai perkėlus darbuotoją į kitą darbą (LR CPK 772 straipsnis). 3) įteikiant asmeniškai pasirašytinai antstolio (antstolių) kontoroje. jis į jas turi teisę įeiti tik pateikęs teismo nutartį dėl leidimo įeiti į gyvenamąsias patalpas. Teismo vykdoma antstolio procesinės veiklos kontrolė pasireiškia antstolio surašytų vykdymo proceso dokumentų patikrinimu ir patvirtinimu. asmeniui.. skundus dėl antstolio veiksmų nagrinėja apylinkės teismo. pagal kurią priimamas vykdyti vykdomasis dokumentas (Sprendimų vykdymo instrukcijos 3 punktas). Prancūzijoje) teismo sprendimus vykdančių subjektų veiklą kontroliuoja vykdymo teisėjai. 12) dėl vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko (LR CPK 611 str. 11) varžytinių akto (LR CPK 725 str. asmenimis. trukdančiais jam atlikti vykdymo veiksmus. Pirmine vykdymo vieta yra laikoma vykdymo vieta. pašalinti pažeidimus naudotis gyvenamosiomis patalpomis. skiriama už atsisakymą vykdyti antstolio reikalavimus. 2 d. Austrijoje.0. Antstolis negali tikrinti prašomų įteikti dokumentų turinio ir už jį neatsako. tiek tretiesiems asmenims (skolininko darbdaviui. kurių negalima įvykdyti antstoliui neįėjus į gyvenamąsias patalpas (LR CPK 615 str. surašo motyvuotą patvarkymą. sukliudžiusi darbuotojui stoti į kitą darbą. 4) kitu būdu. teisėjas. jeigu antstolis į jas neįleidžiamas (LR CPK 615 str. 600 str. 2) siunčiant registruotu laišku nurodytu asmens (gavėjo) gyvenamosios. Ginčai dėl žalos ir nuostolių atlyginimo nagrinėjami ginčo teisenos . darbo ar buveinės vietoje (jei įteikiama juridiniam asmeniui). Šis atlyginimas sumokamas iš teismo. 10) dėl reikalavimų tenkinimo iš valstybės ar savivaldybės biudžeto. 2) leidimas įeiti į skolininko gyvenamąsias patalpas. leistų užtikrinti veiksmingą. Antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo. kai sudaroma taikos sutartis (LR CPK 595 str. Bauda. Iš asmenų. 4) antstolio. 8) dėl skolininko turto administravimo tvarkos nustatymo (LR CPK 744 str. Tokia teismo nutartis nereikalinga.). Tuo atveju. kai nevykdomas sprendimas grąžinti darbuotoją į darbą arba nepakeičiama atleidimo iš darbo formuluotė. Teisėjo nurodymai pašalinti vykdymo proceso pažeidimus antstoliui yra privalomi ir neskundžiami. norėdamas tęsti vykdymo veiksmus kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje. darbo užmokesčio skirtumo išieškojimas. 2 d. kai vykdymo veiksmai atliekami kelių apylinkės teismų teritorijose. jei šis perdavimo (įteikimo) būdas užtikrina. Antstolis atlikdamas vykdymo veiksmus gali susidurti su tam tikromis kliūtimis. 9) apribojimų. (LR CPK 585 str. Kai kuriose užsienio valstybėse (Vokietijoje. atsižvelgiant į prašomų įteikti (perduoti) dokumentų apimtį ir jų įteikimo (perdavimo) būdą. Teisėjų specializacijos nustatymas.).).). Pagal LR Teismų įstatymo 15 straipsnio 2 dalį[8] taip pat numatyta galimybė apylinkės teismų teisėjams atlikti vykdymo teisėjo funkcijas.. 3 d. perduodamų ir įteikiamų kitiems Lietuvos respublikoje esantiems fiziniams ar juridiniams asmenims fizinių ar juridinių asmenų prašymu įteikimo ir perdavimo tvarką nustato Dokumentų įteikimo ir perdavimo tvarka[7]. kurio teritorijoje yra pirminė vykdomojo dokumento vykdymo vieta. Teismo pavedimu dokumentai perduodami ir įteikiami LR CPK nustatyta tvarka. Antstolio pavedimu dokumentus įteikti (perduoti) gali antstolio padėjėjas. iš kurio galima išieškoti (LR CPK 674 str. sutrukdžiusių įvykdyti išieškojimą gali būti reikalaujama atlyginti nuostolius (LR CPK 617.).). teisėjas. dalies nustatymo (LR CPK 667 str. atsisakiusiam būti kviestiniu ir kt. Antstolis.

Pagal LR CPK 639 straipsnį išieškotojas turi teisę: 1) dalyvauti pats ar per savo atstovus atliekant priverstinio vykdymo veiksmus. su kuriais supažindinimas trukdo vykdyti išieškojimą. vykdymo procese turi teisęs sudaryti taikos sutartį.). ir kitais LR CPK numatytais atvejais gali būti duodamas atskirasis skundas (LR CPK 593 str. kurio naudai išduotas vykdomasis dokumentas (LR CPK 638 str. 2) domėtis vykdymo eiga. kai ir kitose civilinio proceso stadijose. 25. išaiškinti jiems jų teises ir pareigas. dėl skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje nustatyto. jog teismas gali atsisakyti patvirtinti taikos sutartį. o atsakovo naudai priteisus iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas arba ieškinį atmetus ir patenkinus atsakovo priešieškinį. Teismas tokią taikos sutartį patvirtina nutartimi. 2) susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga. gali iškviesti skolininką ir išieškotoją. perleidimą ar paslėpimą. o vykdomąją bylą nutraukia. 4) domėtis vykdymo eiga. LR CPK 640 straipsnyje nurodytos pagrindinės išieškotojo pareigos vykdymo procese: 1) bendradarbiauti su antstoliu vykdymo proceso metu. Todėl įtvirtinant išieškotojo ir skolininko procesines teises ir pareigas įstatymo leidėjas stengėsi išlaikyti jų pusiausvyrą. nušalinimus. Dėl teismo nutarties. kuria patvirtinama taikos sutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Pagrindinės skolininko ir išieškotojo teisės ir pareigos nurodomos ir raginime įvykdyti sprendimą ar siūlyme sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas. dėl skolininko turto administravimo tvarkos nustatymo. Taikos sutartis. darbo vietos pasikeitimą. išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Jeigu taikos sutarties sąlygos nevykdomos. 3) gauti pažymas apie vykdymo eigą. Išieškotojas yra asmuo. Skolininko pagrindinės teisės numatytos LR CPK 642 straipsnyje. 5) vykdyti kitas LR CPK numatytas pareigas. 6) reikšti prašymus. Skolininko ir išieškotojo sudaryta rašytinė taikos sutartis pateikiama išieškojimą vykdančiam antstoliui. 4) ginčyti turto priklausomybę ir jo įkainojimą. straipsniai). išieškotojo rašytiniu pareiškimu teismas priima nutartį išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties vykdymo. nušalinimus. priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą. . šalys vykdymo procese. Antstolis. 7) reikšti prašymus. 4) sudaryti taikos sutartis. pavyzdžiui. kurio veiklos teritorijoje yra antstolis. 2) susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga.5. antstolis sustabdo vykdomosios bylos vykdymą ir ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sutarties gavimo perduoda ją apylinkės teismui. pavyzdžiui. Gavęs taikos sutartį.34 tvarka. 8) atsisakyti išieškojimo. kuris privalo atlikti vykdomajame dokumente nurodytus veiksmus arba susilaikyti nuo vykdomajame dokumente nurodytų veiksmų atlikimo (LR CPK 642 str. dėl baudų skyrimo. 5) apskųsti antstolio veiksmus. Tam tikrais atvejais gali būti taikoma ir baudžiamoji atsakomybė. 1 d. 2 d. 3) nesudaryti kliūčių antstoliui vykdyti sprendimą. Atkreiptinas dėmesys. taip pat nusikalstamą šio turto sunaikinimą ar sužalojimą (LR BK[9] 183. 4) nedelsdamas raštu pranešti antstoliui apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės pasikeitimą. 184. išskyrus dokumentus. Viena iš praktinių vykdymo proceso problemų – užtikrinti išieškotojo ir skolininko teisių ir pareigų pusiausvyrą. atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą. nesuteikiant nepagrįsto pranašumo nei vienai iš šalių. 6) apskųsti antstolio veiksmus. Antstolio ir kitų asmenų pareiškimai teismui vykdymo procese turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 7 dienas nuo jų gavimo. 5 d.). o ieškovas – skolininku. Vykdymo proceso dalyviai. Žinoma. kai buvęs atsakovas taps išieškotoju. Skolininkas turi teisę: 1) dalyvauti pats ar per savo atstovus atliekant vykdymo veiksmus. Išieškotojas ir skolininkas. Pagrindinės skolininko pareigos įtvirtintos LR CPK 644 straipsnyje: 1) nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus. Teismo nutartis. galima ir atvirkštinė situacija. 7) sudaryti taikos sutartis. 3) kviečiamas atvykti pas antstolį. skolininko – LR CPK 643-644 straipsniuose.). 8) kitas LR CPK numatytas teises. jų procesinės teisės ir pareigos. 187 ir kt. išklausyti jų pasiūlymus dėl vykdomojo dokumento įvykdymo ( LR CPK 654 straipsnis). 5) vykdyti kitas LR CPK jam numatytas pareigas. o LR CPK numatytais atvejais vykdymo procese kylantys klausimai išsprendžiami teisėjo rezoliucija. jeigu tai prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms arba viešajam interesui (LR CPK 42 str. Pagrindinės išieškotojo teisės ir pareigos įtvirtintos LR CPK 639-640 straipsniuose. Dėl pareiškimo apylinkės teismas priima nutartį. 2) nedelsdamas pranešti antstoliui apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės. turto saugotojui (administratoriui) už turto išeikvojimą. 3) gauti pažymas apie vykdymo eigą. 9) kitas LR CPK numatytas teises.). Išieškotojui ir skolininkui vykdymo procese yra suteikta eilė procesinių teisių ir pareigų. Skolininkas yra asmuo. taikos sutartis ir teisių perėmimas vykdymo procese Vykdymo proceso stadijoje buvusios proceso šalys – ieškovas ir atsakovas paprastai tampa išieškotoju ir skolininku. kuria išspręsti klausimai dėl vykdomosios bylos nutraukimo. kuris siunčiamas išieškojimuose iki 200 Lt (Sprendimų vykdymo instrukcijos 1-2 priedai). sprendimo vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko. 5) ginčyti turto priklausomybę ir jo įkainojimą. teismui atmetus ieškovo ieškinį.

fizinio asmens mirtis ir kt. išskyrus skubaus vykdymo atvejus. jų turinio nebūtų ginčų[2]. 1 d. Antstolis apie kviestinio dalyvavimą pažymi surašant dokumentą apie atliekamą procesinį veiksmą (turto arešto. Materialinis ginčas tarp šalių yra išspręstas. pavaldūs asmenys ir pan. Pagal LR CK 6. y. Jeigu antstolis su vertėjui ar ekspertui pareikštu nušalinimu nesutinka. Areštuoto turto administravimas vykdomas pagal LR civilinio kodekso ketvirtosios knygos XIV skyriaus taisykles. skolos perkėlimas. Kviestinis gali būti kviečiamas atliekant bet kokį vykdymo proceso veiksmą. Už perduoto saugoti (administruoti turto praradimą. jo turto . kadangi jie taip pat laikomi suinteresuotais vykdomosios bylos baigtimi. Teismo nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu. kuria nustatytas teisių ar pareigų perėmėjas. kada materialinio teisinio santykio šalys dėl įvairių priežasčių (reikalavimo teisės perleidimas. kaip ir antstolis. Kviestinio dalyvavimas būtinas. draudžiama perleisti reikalavimą. perėjimas kitam asmeniui – teisių perėmėjui. garantuojama teisė naudotis vertėjo paslaugomis. 2 d. taip pat nusikalstamą šio turto sunaikinimą ar sužalojimą baudžiamas įstatymų nustatyta tvarka. o vykdymo proceso šalys turi teisę kvieti ne daugiau kaip po vieną kviestinį (LR CPK 600 str. kuriame išnagrinėta byla. Kviestinis privalo pasirašyti vykdymo atlikimo metu antstolio surašytą procesinį dokumentą. procesinių teisių perėmimo klausimą išsprendžia vykdymo vietos apylinkės teismas. Kviestiniais negali būti kviečiami ir kiti antstoliai ar antstolių kontorų darbuotojai. kurie buvo atlikti vykdomojoje byloje iki teisių perėmėjo įstojimo į bylą jam (teisių ar pareigų perėmėjui) privalomi tiek. Toks antstolio patvarkymas neskundžiamas. Tokais ribojimais siekiama užtikrinti kviestinio nešališkumą. perleidimą ar paslėpimą. Klausimą dėl teisių perėmimo teismas sprendžia nutartimi teismo posėdyje kviesdamas suinteresuotus asmenis. 1 p. suinteresuoti vykdomosios bylos baigtimi. Saugotojui. juridinio asmens reorganizavimas. draudžiama perleisti reikalavimą teisėjui. Tokio instituto paskirtis – užtikrinti proceso koncentruotumą. jeigu atliekant vykdymo veiksmus į skolininko būstą patenkama skolininkui ar jo šeimos nariams nedalyvaujant arba prieš šių asmenų valią. jis šių asmenų nušalinimo klausimą nedelsdamas perduoda spręsti apylinkės teismui. Visi veiksmai.102 str. Šalių pasikeitimas materialiniame teisiniame santykyje nulemia ir šalių pasikeitimą procese bei jame susiklostančiuose procesiniuose teisiniuose santykiuose. LR CPK 600 straipsnis nustato kviestinių dalyvavimo vykdymo procese tvarką. kai yra LR CPK 67 str.6. kuris yra skolininkas ar išieškotojas. šiai šaliai pasitraukus iš proceso. jis vykdymo procese atlieka pagalbines funkcijas.). kaip ir kitose civilinio proceso stadijose galioja valstybinės klabos principas. Turto vertei nustatyti kaip ekspertas kviečiamas turto vertintojas. Tam būtina taikyti materialinės teisės. Už nepagrįstą atsisakymą būti kviestiniu asmeniui teismas turi teisę skirti iki dviejų šimtų litų dydžio piniginę baudą LR CPK 616 straipsnio nustatyta tvarka. taip pat reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį. Tačiau prireikus areštuotas skolininko turtas gali būti perduotas saugoti arba administruoti kitam asmeniui . prokurorui ar advokatui. 2 d. be svarbių priežasčių atsisakyti atlikti kviestinio pareigas negali. Skundas išsprendžiamas teisėjo rezoliucija (LR CPK 598 str. Kadangi ši veikla susijusi su teisės taikymu. Tokiais asmenimis laikomi skolininko. Kviestinį antstolis. Kviestinis nėra savarankiškas vykdymo proceso dalyvis. išieškotojo giminaičiai. Antstolio kviečiamų kviestinių skaičius neribojamas.). nemokantiems valstybinės kalbos. antstolio pakviestas būti kviestiniu. Turto saugotojas (administratorius) už perduoto saugoti (administruoti) turto išeikvojimą. 11 p. kartu atsižvelgiant į jo gautą naudą. Paprastai teismo sprendimai vykdomi tik jiems įsiteisėjus. vykdymo vieta. draudžiama perleisti tokį reikalavimą. todėl būtų netikslinga procesinio teisių perėmimo klausimą spręsti dar vienoje byloje. kurio veiklos teritorijoje yra antstolis. 25. Turto saugotojas perduotu saugoti turtu gali naudotis. skolininkas ar išieškotojas gali kviesti žodžiu. normas. Asmenims. Paprastai negalimas tokių teisių ir pareigų perėmimas. Toks teisių perėmimas gali vykti bet kurioje civilinio proceso stadijoje. terminai ir vykdymo išlaidos Vykdymo veiksmai gali būti atliekami tik vykdomojo dokumento pagrindu.35 Teisių perėmimas. Apie tokio asmens paskyrimą pažymima turto arešto akte (LR CPK 678 str. jų rašytiniu prašymu antstolis kviečia vertėją . iškeldinimo akte ir kt. Skolininko arba išieškotojo teisių perėmimo klausimą pagal LR CPK 596 str. Turto saugotojui atlyginamos faktiškai turėtos saugojimo išlaidos. kad šis dalyvautų atliekant vykdymo veiksmus (LR CPK 597 str. o jeigu vykdymas atliekamas ne teismo išduoto vykdomojo dokumento pagrindu. Kviestiniais negali būti nepilnamečiai ir neveiksnūs asmenys. Būti kviestiniu yra kiekvieno asmens pareiga.). t.). Vykdymo procese antstolio patvarkymu turto vertei nustatyti gali būti skiriamas ekspertas. tai turi spręsti teismas. kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas. numatyti pagrindai. t. Vykdymo vieta nustatoma pagal skolininko fizinio asmens gyvenamąją vietą. 5 d. Vertėjui ir ekspertui pareikšto nušalinimo klausimą išsprendžia antstolis savo patvarkymu. Teisių perėmimas galimas tik pagal tuos vykdomuosius dokumentus. Antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą skolininkui ar išieškotojui mirus. Vertėjas ir ekspertas vykdymo procese gali būti nušalinti ta pačia tvarka.). teisių perėmimas nieko nebekeičia[1]. Todėl asmuo. Kviestinių dalyvavimo tikslas – padėti neginčijamai užfiksuoti ir patvirtinti tai.).). Paprastai areštuotą turtą saugo asmuo. sprendžia pirmosios instancijos teismas. jeigu atsižvelgiant į teisinius santykius yra galimas teisių ir pareigų perėmimas (LR CPK 626 str. kiek jie būtų privalomi teises arba pareigas perleidusiam asmeniui.). Dažnai nėra aišku. ar apskritai galimas materialinių teisių perėmimas. Materialinėje teisėje galimi atvejai. pas kurį tą turtą areštavo. Vykdymo procese. laikas.). kurios pagrindu susiklostė ginčijami materialiniai teisiniai santykiai. Šiuo atveju antstolis kviečia ne mažiau kaip du kviestinius. Taip pat kviestiniais negali būti asmenys. Vertėjas ir ekspertas turi nusišalinti. padarytą dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo ir t. Kviesti atliekant vykdymo veiksmus kviestinį yra antstolio teisė. 1 d. išskyrus skolininką ir jo giminaičius. o ne pareiga. jeigu toks naudojimasis nesukelia turto sunaikinimo arba nuo to nesumažėja turto vertė. kas atliekama vykdant sprendimą. kurie dėl šio reikalavimo iškeltoje byloje atlieka savo tarnybines pareigas. kurios neatsiejamai susijusios su jų turėtoju. Vykdomoji byla turi būti atnaujinta įsiteisėjus teismo nutarčiai. Jeigu vykdymo proceso šalys nemoka lietuvių kalbos.). Bendrosios vykdymo veiksmų atlikimo taisyklės. Procesinis teisių perėmimas – tai šalies procesinių teisių ir pareigų. įvyksta materialinių teisių ir pareigų perėmimas. reikalavimą atlyginti žalą. už saugojimą yra mokamas atlyginimas.) gali pasikeisti. trūkumą ar sužalojimą žalą atlygina saugotojas įstatymų nustatyta tvarka (LR CPK 619 str. kai tokį teisių perėmimą numato materialinės teisės normos. jei galimas tai kokia apimtimi jos perimamos ir pan. atitinkantis LR turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus (Sprendimų vykdymo instrukcijos 9 p. kad vėliau dėl vykdymo veiksmų atlikimo fakto. Bylose dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo skolininkas ar jo giminaičiai gali būti skiriami areštuoto turto saugotojais tik išimtiniais atvejais (LR CPK 683 str. Turtą gali saugoti ir pats antstolis arba išieškotojas. Procesinio teisių perėmimo pagrindas yra teisių perėmimas materialiojoje teisėje.turto saugotojui (administratoriui). kuris neatsiejamai susijęs su kreditoriaus asmeniu (reikalavimą išlaikyti.

Terminus. Vykdomieji dokumentai dėl periodinių išmokų išieškojimo galioja per visą laikotarpį. Vienoje veiklos teritorijoje gali dirbti keli antstoliai. kai skolininkas iš dalies įvykdo teismo sprendimą. Vien šis esminis įstatymo reikalavimų (pastaba – dėl vykdymo vietos) pažeidimas buvo pakankamas pagrindas pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais. LR CPK 590 straipsnyje įtvirtinta bendra taisyklė. teisėjas. išskyrus atvejus. susijusių su bylos nagrinėjimu. nurodydamas apskaičiuotas išieškotinas sumas. Po senaties termino nutraukimo senatis prasideda iš naujo. Vokietijoje nakties laiku pripažįstamas paros laikas. Tokiu metu teismo vykdytojui Vokietijoje draudžiama vykdymo veiksmus atlikti skolininko bute[3] be specialios teismo nutarties. 4 p. o skubaus vykdymo atveju šis terminas skaičiuojamas nuo pirmos dienos po sprendimo priėmimo. į naują senaties terminą neįskaičiuojamas. kad: 1) antstolis tik savo aptarnaujamoje teritorijoje pradėtus veiksmus gali tęsti kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje. susijusios su teismo sprendimo vykdymu. kuris tęsiasi nuo dvidešimt pirmos valandos iki šeštos valandos (ZPO § 758a (4)). 1 d. Senaties termino vykdomajam dokumentui pateikti eiga nutraukiama pateikiant vykdomąjį dokumentą vykdyti. Vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminą reikia skirti nuo ieškinio senaties termino. dėl vykdymo išlaidų išieškojimo antstolis nusiunčia skolininkui raštišką siūlymą. Pagal LR CPK 606 str. naujas senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo tokio dokumento grąžinimo dienos. grąžinus išieškotojui. o laikas. nustato atitinkami įstatymai. viena kitą papildančios. 4) tik vienu atveju – kai yra realus pavojus. 3) antstolio motyvuotą patvarkymą dėl vykdymo veiksmų atlikimo kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje turi patvirtinti apylinkės teismo. Antstolio veiklos teritorijos ribų pažeidimas ir procesinių antstolio veiksmų atlikimas ne jo aptarnaujamoje teritorijoje gali būti pagrindas šiuos veiksmus pripažinti neteisėtas. valstybė irgi nėra suinteresuota laikyti skolininką neapibrėžtoje grėsmės būklėje. Senaties termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti siejamas su tam tikro stabilumo užtikrinimu teisiniuose santykiuose. kuriame nurodo išlaidų dydį ir pasiūlo per nustatytą terminą tą sumą pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. nebetenka ir vykdytinumo savybės. vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties termino taikymas nesiejamas su skolininko valios išreiškimu (prašymu taikyti senaties terminą). kurio pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas.). Antstolis atlikti vykdymo veiksmus kito antstolio veiklos teritorijoje turi teisę tik išimtiniais atvejais. Pagal LR Antstolių įstatymo 26 straipsnio 1 dalį antstolio veiklos teritorija sutampa su vieno ar kelių apylinkės teismų veiklos teritorija. vykdančio antstolio procesinės veiklos kontrolę. Jei išieškotojas per įstatymo nustatytą terminą nepateikia vykdomojo dokumento vykdyti. Vykdomąjį dokumentą. kai skubiai neįvykdžius sprendimo. kai būtina atlikti skubius vykdymo veiksmus ir vykdymo tikslas nebus pasiektas kitu būdu arba tais atvejais. Austrijoje – nuo dvidešimt antros valandos iki šeštos valandos[2]. Senaties terminas taip pat nutraukiamas tuo atveju. kad išieškomas turtas gali būti paslėptas – antstolis gali savo aptarnaujamoje teritorijoje pradėtus vykdymo veiksmus be teisėjo leidimo tęsti kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje – areštuoti turtą ir paskirti jo saugotoją. Austrijoje vykdymo veiksmus nakties metu ar nedarbo dienomis vykdytojas gali atlikti tik tais atvejais. pagal LR CPK 88 str. kai antstolis vykdymo veiksmus gali atlikti kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje. atliktų kito antstolio veiklos teritorijoje. Antstolis vykdymo veiksmus gali atlikti tik antstolio aptarnaujamoje teritorijoje. Jeigu skolininkas šių sumų neperveda. Pagal LR CPK 610 str. Dėl svarbių priežasčių praleistas senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti gali būti atnaujinamas teismo nutartimi. Vykdyti sprendimus nakties metu ar ne darbo dienomis leidžiama tik neatidėliotinais atvejais. vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko.) vykdymo senaties termino eiga sustabdoma iki vykdomosios bylos atnaujinimo (LR CPK 76 str. antstolis pareiškimu. Pagal LR CPK 606 straipsnį galime išskirti sutrumpintą ir bendrąjį vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminą. vėliau šį sprendimą vykdyti gali būti sunkiau ar visai neįmanoma. kad antstolis vykdo procesinius veiksmus jam teisės aktų nustatyta tvarka priskirtoje aptarnauti teritorijoje.36 buvimo vietą arba jo darbo vietą. o vykdymo senaties terminas prasideda nuo kiekvienos išmokos termino pasibaigimo dienos. 2) tai antstoliui leidžiama tik tuo atveju. Sutrumpintas vieno mėnesio senaties terminas taikomas vykdomiesiems dokumentams dėl grąžinimo į darbą. Pagal LR CPK 590 straipsnio 5 dalį apygardos teismo pirmininkas išieškotojo prašymu gali bet kurį sprendimą pavesti vykdyti kuriam nors kitam apygardos teritorijoje esančiam antstoliui. vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per dešimt metų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. o LR CPK 591 straipsnyje reglamentuojama išimtinė situacija. pagal kurį visas vykdymo išlaidas dengia teismo sprendimo vykdymu suinteresuotos šalys. kurio aptarnaujamoje teritorijoje yra vykdymo vieta. Įvykdžius institucinę antstolių sistemos reformą. tai spręsti palikta antstolio nuožiūrai. Senaties termino eiga taikant sutrumpintą vieno mėnesio terminą prasideda nuo pirmos dienos po sprendimo priėmimo. per kuriuos gali būti pateikti vykdyti kitų pareigūnų ar institucijų nutarimai. Prie išlaidų. nes skiriasi šių terminų sukeliamos teisinės pasekmės. praėjęs iki nutraukimo. Vykdymo veiksmai atliekami po to. Vykdomosios bylos sustabdymo atveju (LR CPK 626 – 627 str. taikant bendrąjį senaties terminą – nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. pagal skolininko juridinio asmens buveinės arba jo turto buvimo vietą. visos LR CPK 591 straipsnio normos savo ruožtu yra tarp savęs susijusios. dėl kurių sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar tapti visai neįmanomu sąrašas nepateikiamas. buvo nustatytas toks teisinis reguliavimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje[1] nustatant antstolio veiksmų. Suėjus vykdymo senaties terminui tokio vykdomojo dokumento pagrindu vykdymo teisiniai santykiai nebegali atsirasti. Įvykdžius sprendimą. bendrasis senaties terminas – dešimt metų taikomas visiems kitiems vykdomiesiems raštams. kai išieškotojo ir antstolio susitarimu pagal Sprendimų vykdymo instrukciją apmokėjimas už vykdymo veiksmų atlikimą buvo atidėtas ar išieškotojas buvo atleistas nuo vykdymo išlaidų sumokėjimo. šiuo atveju apie atliktus veiksmus antstolis raštu praneša teisėjui ne vėliau kaip kitą dieną. išduotiems pagal teismo sprendimus. kreipiasi į . Pagal LR CPK 592 straipsnį antstolis vykdymo veiksmus atlieka darbo dienomis ne anksčiau kaip nuo šeštos valandos ir ne vėliau kaip iki dvidešimt antros valandos. jeigu tai būtina siekiant sėkmingai įvykdyti sprendimą. Antstolio veiklos teritoriją nustato teisingumo ministras. Vykdomasis dokumentas vykdyti turi būti pateiktas antstoliui. kuriam priteistos išmokos. Kita ne mažiau svarbi aplinkybė – vykdymo veiksmų atlikimo laikas. be to. įvykdžius sprendimą. Tokiu atveju ir teismo sprendimas. nes tokio sprendimo vykdymas nebegali būti užtikrintas prievarta. kai vykdymo veiksmų atlikimas dienos metu nedavė jokių rezultatų. todėl aiškintinos ir taikytinos sistemiškai. 2 d. pažymimas sisteminis LR CPK 590 ir 591 straipsniuose nustatytų normų ryšys. pagal kurį visiškai ar iš dalies neišieškota. teisėtumą. Aplinkybių. turint galvoje. priskiriamos ir išlaidos. kai išieškotojas apmoka jų atlikimą. Tokius atvejus nustato LR CPK 591 straipsnis. Išieškotojui praleidus vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminą vykdomasis procesas negali prasidėti.

Sprendimų vykdymo instrukcijoje yra nustatytos pagal konkrečius įkainius už veiksmo atlikimą (kopijos. jeigu buvo išieškota dalis išieškotinos sumos ir antstolio atlyginimas nustatomas pagal Sprendimų vykdymo instrukcijoje nurodytą minimalų atlyginimą. 3. dalyvaujantiems vykdymo procese. Raginimo paskelbimo diena laikoma raginimo įteikimo diena (LR CPK 660 str. kurie gali būti skolininko ir išieškotojo atstovais pagal pavedimą vykdymo procese ir reikalavimus. areštu. kuris sprendimą turi įvykdyti asmeniškai. Vykdymo išlaidų dydį. susijusios su turto apžiūra. Įgaliojimas atstovauti teisme suteikia asmeniui teisę atlikti visus veiksmus atstovaujamojo vardu vykdomojoje byloje. Tuo atveju. Vykdymo išlaidos. Tais atvejais. dėl iškeldinimo.). išskyrus tuos atvejus. Nutarties nuorašas išsiunčiamas posėdyje nedalyvavusiems suinteresuotiems asmenims (LR CPK 593 str. tačiau yra skolininko turto. atstovavimo sutartyje. Bendrųjų vykdymo išlaidų dydis priklauso nuo išieškotinos sumos (vykdant piniginius išeikvojimus) ir vykdomojo dokumento kategorijos (daiktų perdavimo. Įstatyminiai atstovai gali pavesti juos atstovauti kitiems asmenims. kai nežinoma skolininko buvimo vieta. LR CPK nustatytais atvejais antstolis savo patvarkymus. 5 d. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 34 punktą vykdymo išlaidos skirstomos į: 1. Vykdymo išalios antstoliui priteisiamos teismo nutartimi. gauti turtą nebūtina juridinių asmenų organams ar dalyviams. keliamus jų įgalinimų formai. 2) tais atvejais.). jų padėjėjais. skolininkas slapstosi ar dėl kitų objektyvių priežasčių įteikti jam raginimą įvykdyti sprendimą negalima. individualios įmonės nuostatai ir pan. Atstovavimas vykdymo procese skiriasi nuo atstovavimo kitose civilinio proceso stadijose. Skirtingai nei atstovavimui ankstesnėse proceso stadijose. Tačiau šiuo atveju atstovavimas turi ypatumą. Atstovo įgalinimai turi būti aptarti įgaliojime. Asmenys gali dalyvauti vykdymo procese patys.37 antstolio buvimo vietos apylinkės teismą prašydamas tas sumas priteisti. laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos. Valstybei teisme atstovauja Vyriausybė. Konkretūs šių vykdymo išlaidų dydžiai nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcijoje. vykdymo procese kylančius klausimus išsprendžia nutartimi ar rezoliucija. Vykdymo procese procesiniai dokumentai.5) antstolio kelionės ir komandiruotės išlaidos. susijusios su kuratoriaus paskyrimu.).). Negali būti atstovaujamas skolininkas. išskyrus sudaryti taikos sutartį. gauti turtą (LR CPK 59 straipsnis ). Vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu.Vyriausybės įgaliota arba kita institucija. bendrovės įstatai. įkainojimu. teisėjo rezoliucija neskundžiama.2) atlyginimas ekspertams. gauti vykdomąjį raštą ir pateikti jį vykdymui. kai jie yra atstovai pagal įstatymą arba byloje dalyvauja kaip prokuratūros įgaliotiniai.). išskyrus atvejus. pavyzdžiai atsiprašyti. Teismo vykdymo procese priimta nutartis skundžiama atskiruoju skundu LR CPK 593 str. kuriems tokią teisę riboja įstatymai. Skolininką ir išieškotoją vykdymo procese gali atstovauti jų atstovai. jo turto arba vaiko paieškos išlaidos. kuriems nustatyta globa ar rūpyba ir asmenys. internete. Tais atvejais. pateikiami steigimo dokumentai.7) išlaidos.2. Pagal LR CPK 60 straipsnį atstovais negali būti teisėjai.). vertėjams ir kitiems asmenims. ir kitais numatytais atvejais. Specialiai aptarti teisės sudaryti taikos sutartį. išieškotojas turi teisę prašyti vykdymo vietos apylinkės teismą paskirti skolininko kuratorių. Procesinius klausimus rezoliucija teisėjas gali išspręsti tik LR CPK numatytais atvejais (LR CPK 290 str. įstatymų numatytais atvejais . atstovams vykdymo procese nekeliami nei išsilavinimo reikalavimai. perįgalioti. susijusias su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu. Kai skolininko buvimo vieta nežinoma. susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu. pažymos. 4 d. jiems suteiktas teises ir pareigas. kai skolininko buvimo vieta nežinoma. . bendrąsias vykdymo išlaidas. pervežimu. iš karto įteikia suinteresuotiems asmenims arba jiems išsiunčia registruotu laišku ne vėliau kaip kitą darbo dieną (LR CPK 605 str. CPK 599 straipsnis nustato subjektus. jam negalima pranešti apie pradėtą priverstinį išieškojimą.3) ryšių išlaidos. jeigu yra galimybė. Teismas. siunčiami registruotu laišku vykdymo proceso dalyviams. 5 d. 3) fizinių asmenų išduodami įgaliojimai patvirtinami notarine arba notariniam patvirtinimui prilyginta tvarka. perįgalioti. kuri gali būti skundžiama atskiruoju skundu. asmenys. jog veikia pats juridinis asmuo. veikiantiems pagal įstatymus ar steigimo dokumentus. nes tokiu atveju pripažįstama. Atstovavimas vykdymo procese. kai raginimas įvykdyti sprendimą spaudoje.4) skolininko. Atstovai vykdymo procese visus veiksmus atlieka atstovaujamojo vardu ir jo pavedimu. kai juridinio asmens vardu veikia jo organas arba dalyvis. gauti vykdomąjį raštą ir pateikti jį vykdymui. 4 d. prokurorai. atlyginimą antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą. Teismo ir antstolio vykdymo procese priimami procesiniai dokumentai ir jų įteikimas. saugojimu ir realizavimu. nei reikalavimai būti advokatais. Šie įgalinimai privalo specialiai būti aptarti įgaliojime. išskyrus atvejus. Kitų juridinio asmens atstovų pagal pavedimą teisės turi būti išreikštos įstatymų nustatyta tvarka išduotame ir įformintame įgaliojime arba atstovavimo sutartyje (jos išraše). apmokėjimo ir atleidimo nuo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija. vykdymo išlaidas. Piniginių išieškojimų bylose valstybę atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija. Valstybei teisme taip pat gali atstovauti atstovai pagal pavedimą (LR CPK 51 str. Atstovų įgalinimai vykdymo procese patvirtinami šiais dokumentais: 1) advokato arba advokato padėjėjo teisės ir pareigos bei jų mastas patvirtinami rašytine su klientu sudaryta sutartimi ar jos išrašu. Skolininką ir išieškotoją gali atstovauti bet kuris fizinis asmuo.6) išlaidos skelbimams visuomenės informavimo priemonėse. Pagal LR CPK 609 straipsnio 1 dalį vykdymo išlaidas sudaro: 1) išlaidos.8) kitos su sprendimų vykdymu susijusios ar LR CPK nustatyta tvarka atliekamų veiksmų atlikimo išlaidos. turto varžytinių vykdymas ir kt. antstolio atlyginimo dydis nustatomas proporcingai minimalaus atlyginimo dydžiui pagal išieškotinos ir realiai išieškotos sumos santykį remiantis instrukcijoje nurodytą specialia formule. kai jie yra atstovai pagal įstatymą.). išieškotojo prašymu ir jo lėšomis raginimas įvykdyti sprendimą skelbimas vykdymo veiksmų atlikimo vietos laikraštyje. Tokia pačia tvarka valstybė atstovaujama ir vykdymo procese. dėl įkeldinimo ir kt. arba per savo atstovus. jis pats savo teisių ginti neturi galimybės. bei asmens išrinkimą ar paskyrimą patvirtinantis dokumentas. Atliekant vykdymo veiksmus paprastai pats skolininkas gina savo teises. Nustatant atlyginimą antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą naudojami keli tokio atlyginimo nustatymo kriterijai: procentinė išraiška nuo išieškomos sumos ir minimalus antstolio atlyginimo dydis.

7. sustabdžius kasacine tvarka skundžiamo sprendimo vykdymą (LR CPK 363 str. Antstolis. Priverstinio vykdymo priemonės Skolininkui antstolis raginimu praneša apie tai.). dėl kurių vykdomoji byla buvo sustabdyta. Skolininko savanoriškai nevykdančio teismo sprendimo atžvilgiu taikomos priverstinio vykdymo priemonės. turtą ar vykdyti skolininkui kitas prievoles. teismui atidėjus ar išdėsčius sprendimo vykdymą (LR CPK 284 str. jeigu išieškoma iš įkeisto turto. išskyrus neturtinio pobūdžio bylas.). jeigu šios teisės apribojamos ar turtas areštuojamas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka arba siekiant užtikrinti pirmesnės nei išieškotojas eilės kreditoriaus reikalavimus. Antstolis turi sustabdyti vykdomąją bylą ir kitais įstatymuose nustatytais pagrindais (pvz. 2 d. Šiuo atveju vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto bylą iškėlusiam teismui. priverstinai vykdantis teismo sprendimą. 3) nutraukus vykdomąją bylą. kad yra pateiktas vykdomasis dokumentas ir kad. 3) iškėlus skolininkui bankroto bylą. vykdomųjų dokumentų grąžinimas išieškotojui.): 1) išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių. Vykdymo veiksmų sustabdymas ir atidėjimas. 1 d. Antstolis gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus šiais atvejais: 1) kai raštu prašo išieškotojas. jei šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti. Priklausomai nuo aplinkybių. kurio veiklos teritorijoje atliekami vykdymo veiksmai (LR CPK 601 str. turi teisę vienu metu taikyti kelias priverstinio vykdymo priemones. 3) uždraudimas kitiems asmenims perduoti skolininkui pinigus. taip pat reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį. patvirtinančių skolininko teises. Vykdomoji byla atnaujinama išieškotojo ar skolininko pareiškimu arba antstolio iniciatyva. Priverstinio vykdymo priemonės yra (LR CPK 624 str. jokie vykdymo veiksmai neatliekami. Vykdomoji byla pagal LR CPK 632 straipsnį laikoma baigta: 1) visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą. 2) išieškojimas iš skolininko turto ir pinigų sumų. Privalomojo bylos sustabdymo pagrindai įtvirtinti LR CPK 626 straipsnyje. Tokio patvarkymo nuorašas išsiunčiamas vykdymo proceso šalims. 6) kai įkaito turėtojas neprisijungia prie išieškojimo. jeigu pagrindas vykdomajam raštui išduoti buvo apskųstasis sprendimas (išskyrus skubiai vykdytinus sprendimus). kol po skolininko (išieškotojo) mirties ar juridinio asmens reorganizavimo (likvidavimo) atsiras jo teisių perėmėjas. stipendijos ar kitų jo pajamų. 5) kai yra iškeldinimo byla. pensijos.). jeigu atsižvelgiant į teisinius santykius yra galimas teisių ir pareigų perėmimas.. vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. 3) kai skolininkas gydosi ligoninėje. 2) nustatyta tvarka grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojui. 8) skolininko įpareigojimas atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo jų susilaikyti.). Antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą šiais atvejais: 1) skolininkui ar išieškotojui mirus. Skolininko kuratorius turi tokias pačias procesines teises kaip ir skolininkas. 6) teismui išreikalavus vykdomąją bylą. bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra. LR CPK 626 straipsnyje nustatytas privalomojo vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų sąrašas nėra išsamus. 4) kai paskelbta skolininko paieška (LR CPK 620 str. jeigu liga ne chroniška. kai paaiškėja aplinkybės. . 2 d. sustabdžius ar nutarties vykdymą iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo (LR CPK 372 str.gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos. 4) kai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka fiziniam ar juridiniam asmeniui laikinai apribojamos nuosavybės teisės ar areštuojamas turtas.) ir kt.8. paėmimas. kuris yra skolininkas ar išieškotojas.). 4) dokumentų. 2) skolininkui sunkiai susirgus. Antstolis gali imtis tik priemonių skolininko turtui surasti bei areštuoti. . 10) kitos įstatymų numatytos priemonės. jei skolininkas ar jo šeimos narys suserga. skiriamas privalomas ir fakultatyvusis vykdomosios bylos sustabdymas. o šis ne vėliau kaip per tris dienas prašymą su vykdomąja byla perduoda apylinkės teismui.gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos. 9) priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymas. 5) išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio. dėl kurių vykdymo veiksmai atidedami. 25. kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą. Vykdomoji byla sustabdoma. 4) persiuntus vykdomąjį dokumentą vykdyti kitam antstoliui. 2 d. 6) tam tikrų teismo sprendime nurodytų daiktų paėmimas iš skolininko ir perdavimas išieškotojui. 7) gavęs išieškotojo ir skolininko sudarytą taikos sutartį. 5) kai skolininkui komerciniam bankui Lietuvos bankas paskiria laikinąjį administratorių.38 Išieškotojas rašytinį prašymą skirti skolininko kuratorių turi paduoti antstoliui. esančių pas kitus asmenis. 7) skolininko turto administravimas ir iš to gautų pajamų panaudojimas išieškojimui padengti. Sustabdžius vykdomąją bylą. jeigu liga nėra chroniška. neveiksniam asmeniui bus paskirtas globėjas arba išnyks kitos aplinkybės. sudarančių vykdomosios ylos sustabdymo pagrindą. 2) skolininkui netekus veiksnumo. vykdomosios bylos nutraukimas Vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis LR CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti. 25.8) kai atnaujinamas terminas apeliaciniam skundui paduoti. . vykdomoji byla sustabdoma ar vykdomasis dokumentas grąžinamas (LR CPK 625 str. Tokios priemonės pradedamos taikyti ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos. išskyrus teisę turėti atstovą. Toks antstolio patvarkymas turi būti priimtas nedelsiant po to.

Feststellungsurteil) ir dėl teisinių santykių pakeitimo (vok. kai išieškoma nusikalstama veika padaryta žala. kurie buvo vykdymo pagrindas.. atsakovui jokių veiksmų tam. Vykdomųjų dokumentų grąžinimas išieškotojui per įstatymų nustatytą terminą netrukdo iš naujo pateikti šį dokumentą vykdyti. Nutraukus vykdomąją bylą. patikrina. Vykdomąją bylą nutraukus. bet tiriamasis procesas. patikrinama: . Nuo vykdomosios bylos užbaigimo pagrindo skiriasi tokiu užbaigimu sukeliami teisiniai padariniai. jog teismo sprendimai dėl pripažinimo (vok. Priverstinio vykdymo paprastai nereikalauja ir teismo sprendimai. kai vykdomoji byla nutraukiama dėl taikos sutarties sudarymo. 2) jeigu išieškotojas ir skolininkas sudarė taikos sutartį. nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą) pripažinimo ieškovui arba pripažįstama egzistuojant tam tikrus materialinius teisinius santykius (pavyzdžiui. visos vykdymo priemonės. nelaikomi vykdymu. 6) persiuntus vykdomąjį dokumentą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. pavyzdžiui. kai atsakovas iš ieškovo reikalauja atlyginti jam bylinėjimosi išlaidas arba tokiu teismo sprendimu priteisiamos bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai. antstolio patvarkymu panaikinamos. kad padėtų ieškovui tinkamai patenkinti jo reikalavimus. kai išieškomas išlaikymas. gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą. atlyginimas. išskyrus tam tikras išimtis (LR CPK 631 straipsnio 3 dalis). Vykdomojo rašto išdavimą įstatymų leidėjas sieja su tokiu teismo sprendimo teisinės galios požymiu kaip vykdytinumas. Nutraukta vykdomoji byla negali būti pradedama iš naujo. o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas. Tokia teismo sprendimo dalis laikytina sprendimu dėl priteisimo. Pagal LR CPK 651 straipsnio 1 dalį antstolis. kadangi ieškovo subjektinės teisės gynimo tikslas pasiekiamas juos priėmus[2]. Jeigu skolininko turtas buvo areštuotas teismo nutartimi. 3) jeigu mirus asmeniui. teismas vykdomąjį raštą išduoda išieškotojui ir be jo prašymo (LR CPK 646 str. kuris buvo išieškotojas arba skolininkas. pakeisti ar nutraukti tam tikrus materialinius teisinius santykius. santuokos nutraukimo įregistravimas atitinkamose įstaigose. 4) jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. 10) jeigu išieškotojas atsisakė priimti paimtus iš skolininko tam tikrus daiktus. kurių ėmėsi antstolis. 1 d. Vykdymo procese galioja dispozityvumo principas. Tai pripažįstama ir teismų praktikoje[3]. tėvystės fakto. Pagal vykdytinumo požymį teismo sprendimai skirstomi į vykdytinus priverstinai ir tuos. Vykdomoji byla nutraukiama: 1) jeigu išieškotojas atsisakė išieškojimo. Šie teismo sprendimai teisinį efektą sukelia patys savaime. reikalavimas arba pareiga negali pereiti mirusiojo asmens teisių perėmėjui. Prie vykdomojo rašto pridedami turto arešto dokumentų bei kitų byloje esančių dokumentų. 25. Tokį antstolio patvarkymą tvirtina teisėjas rezoliucija. apie vykdomosios bylos nutraukimą ir būtinumą panaikinti turto areštą antstolis savo patvarkymu praneša turtą areštavusiam teismui. kuriais ieškovo ieškinys yra atmetamas. Vykdomasis raštas išduodamas tik vykdytino teismo sprendimo pagrindu. Vykdomasis raštas išieškotojui išduodamas pasirašytinai arba išsiunčiamas registruotu laišku. Nutraukta vykdomoji byla negali būti pradedama iš naujo. kuriems toks vykdymas nereikalingas[1]. vykdomasis raštas išduodamas ir be išieškotojo prašymo. Pagal LR CPK 630 straipsnio 1 dalį vykdomąją bylą nutraukia antstolis savo patvarkymu.). Vykdomųjų raštų išdavimo tvarka. išskyrus tuos atvejus. Leistungsurteil). vykdomasis dokumentas su atitinkama antstolio žyma grąžinamas jį išdavusiai institucijai. 6) reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti. Tais atvejais. Gestaltungsurteil) nereikalauja priverstinio vykdymo.). kad įvykdyti teismo sprendimą. raginimas įvykdyti sprendimą Vykdytinam sprendimui įsiteisėjus. Visiškai kitas teisines pasekmes sukelia vykdomosios bylos nutraukimas. be priverstinio vykdymo. Skubaus vykdymo atvejais pagal išieškotojo rašytinį pareiškimą vykdomąjį raštą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo priėmimo išieškotojui išduoda skubiai vykdytiną sprendimą priėmęs pirmosios. padarytos suluošinant ar kitaip sužalojant sveikatą. mokymo įstaigą. kai konfiskuojamas turtas arba kai išieškomos pinigų sumos į valstybės biudžetą. Vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų baigtinis sąrašas įtvirtintas LR CPK 629 straipsnio 1 dalyje. nuorašai. reikalingų sprendimui įvykdyti. išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. turi būti pratęstas vykdymo procesu. Tokiu atveju civilinis procesas nesibaigia įsiteisėjusiu teismo sprendimu. vykdomųjų dokumentų pateikimo ir priėmimo vykdyti tvarka. per tris dienas. Apie vykdomojo rašto išdavimą pažymimą byloje. Pagal LR CPK 651 straipsnio 2 dalį sprendžiant ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus. 5) jeigu panaikinti vykdomieji dokumentai.39 5) vykdomąjį dokumentą išsiuntus išskaitoms padaryti į skolininko darbovietę. 9) jeigu vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti. kuris esant viešajam interesui. 2 d. kai yra priimamas teismo sprendimas dėl priteisimo (vok. ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Vokiečių civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstama. apeliacinės instancijos ar kasacinis teismas. Priešinga situacija susiklosto. išskyrus tuos atvejus. tėvystės nustatymas). 7) jeigu skolininkas ir išieškotojas yra tas pats asmuo. antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui. siekiant apsaugoti labiausiai socialiai pažeidžiamų asmenų grupes yra ribojamas. Teismo sprendimu dėl teisinių santykių modifikavimo siekiama sukurti. nurodydamas grąžinimo priežastis. Tokių teismo sprendimų pagrindu atliekami veiksmai. kuriame buvo nustatyta ieškovo teisė. Patvarkymo dėl vykdomosios bylos nutraukimo nuorašą antstolis išsiunčia vykdymo proceso šalims (LR CPK 630 str. socialinio draudimo įstaigą ir kt. Vykdytinumo požymis išreiškiamas per valstybės garantuojamą priimto teismo sprendimo įvykdymą prievarta. žalos. taip pat atimant maitintojo gyvybę. Vykdomasis dokumentas pakartotinai gali būti pateiktas vykdyti ne anksčiau kaip praėjus trims mėnesiams po jo grąžinimo išieškotojui.9. Teismo sprendimu dėl pripažinimo yra išsprendžiamas klausimas dėl tam tikros teisės (pavyzdžiui. todėl minėtais įstatyme įtvirtintais atvejais. 8) jeigu išieškotojas ir skolininkas sudarė skolos padengimo sutartį. nurodytus teismo sprendime. atlikti nereikia. Teismui priėmus teismo sprendimą dėl pripažinimo ar teisinių santykių modifikavimo. Priverstinio vykdymo tvarka vykdomi tik vykdytini teismo sprendimai. jeigu negalimas teisių ir pareigų perėmimas.

40 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo? Teisę pateikti vykdomąjį raštą ar teismo įsakymą antstoliui vykdyti turi išieškotojas arba jo atstovas. Antstoliui. darbuotojo reikalavimas grąžinti į darbą. taip pat išieškotojas. Dėl svarbių priežasčių praleistas senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti gali būti atnaujinamas teismo nutartimi. Vykdomieji dokumentai dėl periodinių išmokų išieškojimo galioja per visą laikotarpį. Senaties termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti siejamas su tam tikro stabilumo užtikrinimu teisiniuose santykiuose. Terminus. Antstolis atlikti vykdymo veiksmus kito antstolio veiklos teritorijoje turi teisę tik išimtiniais atvejais.). jeigu išieškotojui arba skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti įpėdinis? Gavęs vykdomąjį dokumentą vykdymui antstolis privalo patikrinti ar pagal pateiktąjį vykdomąjį dokumentą galimas mirusio išieškotojo ar skolininko teisių ir pareigų perėmimas. Antstolis. Diskrecijos teisė nustatyti ar yra kitų kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti suteikta antstoliui. užklausti reikiamus asmenis dėl skolininko turto ir atlikti kitus parengiamuosius veiksmus. reikalingų sprendimui įvykdyti. Teisių ir pareigų perėmimo galimybė siejama su materialinių teisinių santykių prigimtimi. Skolininkas įvykdyti sprendimą raginamas vykdomąjį dokumentą pateikus vykdyti . bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (LR CPK 655 str. Tokius atvejus nustato LR CPK 591 straipsnis. kai skolininkas iš dalies įvykdo teismo sprendimą. kuriuo antstolis praneša skolininkui. jo turto buvimo vietą arba jo darbo vietą. per kuriuos gali būti pateikti vykdyti kitų pareigūnų ar institucijų nutarimai. kurios neatsiejamai susijusios su išieškotojo ar skolininko asmeniu. Senaties termino vykdomajam dokumentui pateikti eiga nutraukiama pateikiant vykdomąjį dokumentą vykdyti. 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino? Išieškotojui praleidus vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminą vykdomasis procesas negali prasidėti. 7) ar nėra kitokių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti? Tokiomis kliūtimis gali būti pripažįstamos aplinkybės. Šiuo tikslu gali būti patikrinami juridinio asmenų registro duomenys bei šiame registre esantys juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo dokumentai. tiek kitų šalių įstatymuose nustatyti reikalavimai. vykdomąjį dokumentą priima ir pradeda jį vykdyti. nustatoma pagal tokių teisių ir pareigų atsiradimą. Ar galimas teisių ir pareigų perėmimas. reikalingus operatyviam ir efektyviam išieškojimui. mirus išlaikytiniam ir pan. kol jis nėra įstatymų nustatyta tvarka panaikintas. tačiau pats atsisakyti jį vykdyti. Vykdomosios bylos sustabdymo atveju (LR CPK 626 – 627 str. tačiau visais atvejais tuose dokumentuose turi būti nurodyta pilnas išieškotojo bei skolininko pavadinimas ir jų adresai. nuorašai (LR CPK 646 straipsnio 4 dalis).). Antstolis. bankų rekvizitai bei kokio įstatymo pagrindu dokumentas turi būti vykdomas LR CPK nustatyta tvarka. o skubaus vykdymo atveju šis terminas skaičiuojamas nuo pirmos dienos po sprendimo priėmimo. išklausyti jų pasiūlymus dėl vykdomojo dokumento įvykdymo. 6) ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas. Tokie reikalavimai vykdomajam raštui nustatyti LR CPK 648 straipsnio 1-4 dalyse. bendrasis senaties terminas – dešimt metų taikomas visiems kitiems vykdomiesiems raštams. praėjęs iki nutraukimo. o 5 dalyje nurodoma. suabejojus vykdomojo rašto teisėtumu. pasikeitimą bei pasibaigimą nustatančias materialinės teisės normas. Raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas. Vykdomasis dokumentas vykdyti turi būti pateiktas antstoliui. pagal kurį visiškai ar iš dalies neišieškota. Po senaties termino nutraukimo senatis prasideda iš naujo. keliami vykdomajam dokumentui. ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (LR CPK 646 straipsnio 4 dalis)? Tiek LR CPK. dėl kurių antstolis negalėtų vykdyti vykdomųjų dokumentų ir turėtų nusišalinti. naujas senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo tokio dokumento grąžinimo dienos. asmens kodas. į naują senaties terminą neįskaičiuojamas. Senaties termino eiga taikant sutrumpintą vieno mėnesio terminą prasideda nuo pirmos dienos po sprendimo priėmimo. valstybė irgi nėra suinteresuota laikyti skolininką neapibrėžtoje grėsmės būklėje. pavyzdžiui. kuriam priteistos išmokos. kitose bylose – ne vėliau kaip per penkias dienas nuo vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti (LR CPK 653 str. mirus darbuotojui.). 5) ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas. jog kitų vykdomųjų dokumentų turinį nustato kiti įstatymai. įteikti skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą. o vykdymo senaties terminas prasideda nuo kiekvienos išmokos termino pasibaigimo dienos.) vykdymo senaties termino eiga sustabdoma iki vykdomosios bylos atnaujinimo (LR CPK 76 str. Vykdomuosius veiksmus antstolis privalo pradėti: skubaus vykdymo bylose _ ne vėliau kaip kitą dieną po vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti. o laikas. Prie vykdomojo rašto turi būti pridėti turto arešto dokumentų bei kitų byloje esančių dokumentų. teisės neturi[4]. nenustatęs nurodytų akivaizdžių kliūčių. Nebus galimas tokių teisių ir pareigų perėmimas. 1 d. kurio aptarnaujamoje teritorijoje yra vykdymo vieta. grąžinus išieškotojui. 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka LR CPK 648 straipsnio reikalavimus. priėmęs vykdomąjį dokumentą vykdyti. Senaties terminas taip pat nutraukiamas tuo atveju. gali atlikti pirminius vykdymo veiksmus: iškviesti vykdymo proceso šalis ir išaiškinti jiems jų teises. jeigu išieškotoją arba skolininką juridinį asmenį likvidavus arba reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas? Šiuo atveju antstolis turi įsitikinti ar likviduoto ar reorganizuoto juridinio asmens teises perėmė kitas subjektas. jis turi teisę išaiškinti šalims teisę ginčyti vykdomąjį dokumentą. pagal skolininko juridinio asmens buveinės arba jo turto buvimo vietą. Antstolio veiklos teritorijos ribų pažeidimas ir procesinių antstolio veiksmų atlikimas ne jo aptarnaujamoje teritorijoje gali būti pagrindas šiuos veiksmus pripažinti neteisėtais. ar reikalavimas išlaikyti. Sutrumpintas vieno mėnesio senaties terminas taikomas vykdomiesiems dokumentams dėl grąžinimo į darbą. nustato atitinkami įstatymai. kad jam yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti. Pagal LR CPK 590 straipsnio 5 dalį apygardos teismo pirmininkas išieškotojo prašymu gali bet kurį sprendimą pavesti vykdyti kuriam nors kitam apygardos teritorijoje esančiam antstoliui. Vykdomąjį dokumentą. Kitus vykdomuosius dokumentus gali pateikti vykdyti juos išdavusi institucija ar pareigūnas. Jei išieškotojas per įstatymo nustatytą terminą nepateikia vykdomojo dokumento vykdyti. išduotiems pagal teismo sprendimus. 2) ar vykdytinas dokumentas vykdytinas to antstolio? Vykdymo vieta nustatoma pagal skolininko fizinio asmens gyvenamąją vietą. juridinio asmens registravimo kodas. Juridinio asmens likvidavimo ir reorganizavimo taisykles nustato LR CK II knygos normos bei atitinkamo juridinio asmens veiklą reglamentuojantis specialusis įstatymas. Pagal LR CPK 606 straipsnį galime išskirti sutrumpintą ir bendrąjį vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminą. Antstolis vykdymo veiksmus gali atlikti tik antstolio aptarnaujamoje teritorijoje. taikant bendrąjį senaties terminą – nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.

skaičiuojant nuo raginimo įteikimo dienos (LR CPK 659 str. terminas įvykdyti sprendimą neskiriamas. išieškotojo prašymu ir jo lėšomis raginimas įvykdyti sprendimą skelbimas vykdymo veiksmų atlikimo vietos laikraštyje. išskyrus atvejus. Turto arešto aktas ir turto aprašas. ar visas šis turtas priklauso skolininkui. gyvūnai ir jie nustatyta tvarka paimami ir nedelsiant perduodami realizuoti. išskyrus tuos atvejus. Bylose dėl sumų išieškojimo nusikalstama veika padarytai žalai atlyginti antstolis. jeigu areštuotas kilnojamasis turtas (produktai. Areštuodamas skolininko turtą. Priverstinis tokio sprendimo vykdymas paprastai prasideda nuo turto paieškos. kiti greitai gendantys daiktai. kai yra pavojus. Pagal LR CPK 661 straipsnį raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas tais atvejais: 1) kai įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai. taip pat ar turtas neįkeistas hipotekos įstaigoje.nuo turto arešto akto įregistravimo turto arešto aktų registre[1]. kuriai pavedama atlikti ekspertizę. areštuodamas skolininko turtą.ne vėliau kaip per penkias dienas nuo tos dienos. o jeigu nedalyvavo areštuojant turtą . Ekspertizė turto vertei nustatyti skiriama antstolio patvarkymu. toliau seka tokio turto areštas ir priverstinis turto realizavimas. 3 d. antstolis skolininkui įvykdyti sprendimą paskiria dešimt dienų. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 5 punktą. kuriame nurodo aplinkybes. 4) bylose dėl turto konfiskavimo. įteikdamas arba pasiųsdamas raginimą. 2) kai nežinoma skolininko buvimo vieta. Sprendimo skubaus vykdymo atvejais antstolis raginimą įvykdyti sprendimą. Teismo sprendimu priteista pinigų suma iš skolininko turi būti išieškota realizuojant turtą ir gauta suma. turto arešto panaikinimas. antstolis turi teisę areštuoti skolininko turtą. įpareigojančius skolininką susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų. 1 d. Siūlymas siunčiamas skolininkui registruotu laišku. antstolis sudaro areštuojamo turto aprašą. taip pat jeigu areštuojami asmeniniams ir namų ūkio poreikiams naudojami mažaverčiai daiktai. kiti greitai gendantys daiktai. kai yra areštuojami produktai. kokia yra tikroji to turto vertė.laikinas uždraudimas ar apribojimas. patvirtinantys skolininko turtines teises. Vykdant sprendimus. Už ekspertizės atlikimą skolininkas ar išieškotojas turi prieš skiriant ekspertizę . išieškoma iš skolininko turto. Vykdant tą patį vykdomąjį dokumentą. Jeigu išieškojimas nukreipiamas į nekilnojamąjį bei kitą nustatyta tvarka registruojamą turtą. Turto areštas įsigalioja nuo turto arešto akto paskelbimo skolininkui. areštuoto turto įkainojimas. jei vykdomajame dokumente nenurodyta kitaip. prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per penkias dienas nuo turto arešto dienos. jeigu yra galimybė. Kai iškeldinama iš gyvenamosios patalpos. o jeigu nėra galimybės paskelbti. jis siunčiamas registruotu laišku (LR CPK 679 str. priima patvarkymą. perduoda skolininkui žodžiu ir pasiūlo sprendimą vykdyti nedelsiant. kai apribojamos teisės į turto registre neregistruojamą kilnojamąjį turtą. 2) kai turi būti vykdomas teismo skubiai vykdyti nukreiptas sprendimas. raginimas skolininkui pateikiamas tik vieną kartą.). Vykdymo proceso šalis (šalys) ne vėliau kaip per penkias dienas nuo patvarkymo gavimo nustatyta tvarka gali pareikšti ekspertui nušalinimą. Jeigu vykdomajame dokumente įvykdymo terminas nenustatytas. kai vykdomasis dokumentas buvo grąžintas išieškotojui jo paties prašymu ir vėl pateiktas vykdyti. Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių . turto areštas įsigalioja nuo turto aprašymo momento. per kurį skolininkas neatliko raginime nurodytų veiksmų. o raginimo forma yra patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija.valdymo. antstolis jį įkainoja rinkos kainomis. Raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui gali būti įteiktas: 1) išsiunčiant jį registruotu laišku arba įteikiant skolininkui asmeniškai (skolininkui pasirašant vykdomajame dokumente). areštuoja skolininko turtą nedelsiant (LR CPK 658 str. Antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau. Turto arešto aktas ir turto aprašas nesiunčiami turto arešto aktų registro tvarkytojui.41 pirmą kartą. antstolis nustato. o nurodoma sprendimą vykdyti nedelsiant nuo raginimo vykdyti sprendimą įteikimo dienos. kai apribojamos visos nuosavybės teisės į skolininko turtą ar turtas perduodamas saugoti arba administruoti kitiems asmenims arba yra paimami dokumentai. Antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą. įteikiami išieškotojui ir skolininkui pasirašytinai. Turto aprašas sudaromas ir tais atvejais. Pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui. kad skolininkas gali turtą paslėpti. Ta pačia tvarka registruojami turto arešto akto ar aprašo pakeitimai. Jeigu įteikti turto arešto aktą ar turto aprašą nėra galimybės. Siunčiant raginimą nustatomas ir sprendimo įvykdymo terminas. atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. ar neareštuotas ir kokie yra jam nustatyti apribojimai. Turto arešto aktas ir turto aprašas. Skolininkas ar išieškotojas. Išieškojimo iš skolininko turto bendrosios taisyklės. turto areštas. antstolis išieškojimuose iki 200 litų siunčia siūlymą sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas. Išsiųsdamas raginimą antstolis apie tai pažymi vykdomajame dokumente ir nurodo raginimo išsiuntimo datą. Antstolis. 5) vykdant preliminarius teismo sprendimus ir teismo įsakymus bei hipotekos teisėjo nutartis dėl skolininko turto realizavimo. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės.). jeigu jis yra sudarytas. pervesta išieškotojui. 25. kurią gavo turto arešto aktą.).). Išsiuntęs skolininkui siūlymą ar raginimą sumokėti skolą. antstolis pradeda priverstinio vykdymo procedūrą. Raginimo turinys detalizuotas LR CPK 656 straipsnyje. Tais atvejais. o tais atvejais. skolininkas slapstosi ar dėl kitų objektyvių priežasčių įteikti jam raginimą įvykdyti sprendimą negalima. numatyti atvejai). antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. realizavimo būdai ir tvarka Vykdant piniginio pobūdžio teismo sprendimus. kad yra pavojus turtą paslėpti. Patvarkymo nuorašas išsiunčiamas vykdymo proceso šalims. jeigu jis yra sudaromas. nustatomas ne trumpesnis kaip penkiolika ir ne ilgesnis kaip trisdešimt dienų terminas įvykdyti sprendimą. atskaičius vykdymo ir kitas išlaidas. nedelsiant pateikiami turto arešto aktų registro tvarkytojui. antstolis iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus.10. kai raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas (LR CPK 661 str. nurodant ekspertą ar ekspertizės įstaigą. 3) bylose dėl periodinių išmokų išieškojimo. Vykdydamas teismo (teisėjo) nutartį areštuoti turtą. gyvūnai) nustatyta tvarka paimamas ir nedelsiant perduodamas realizuoti. naudojimosi ar disponavimo . antstolis gali įpareigoti skolininką pateikti duomenis apie turimą turtą (LR CPK 645 str. Raginimas įvykdyti sprendimą siunčiamas ne visais atvejais. . Pasibaigus raginime nurodytam sprendimo įvykdymo terminui. taip pat atvejais. jeigu raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas. negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti.

kuris išimtas iš civilinės apyvartos ar kurio civilinė apyvarta yra apribota. Antstolis gali nuo ekspertizės išlaidų mokėjimo atleisti arba jų mokėjimą atidėti. 1 d. kitas greitai gendantis ar galintis greitai prarasti savo prekinę vertę turtas. kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms. pavyzdžiui turto pardavimo tarpininkams ir pan. Jeigu išieškotojas per antstolio patvarkyme nustatytą terminą raštu nepranešė antstoliui apie savo pasirinktą turto realizavimo būdą. 731 str. 4) vertybinių popierių pardavimas vertybinių popierių biržoje. nustatytos pirmesnės eilės išieškotojams. areštuoti produktai. Jeigu skolininkas iki varžytynių pradžios į antstolio depozitinę sąskaitą arba tiesiogiai antstoliui pagal antstolio kvitą sumoka ne mažesnę pinigų sumą kaip turto arešto akte nurodyta realizuojamo turto vertė arba mažesnę sumą. kurio vieneto vertė viršija šimtą tūkstančių litų. Teismo konfiskuotą ar perduotiną valstybei turtą antstolis realizuoti perduoda Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigai.).antstoliai. nustatyta tvarka. jiems siūloma paimti turtą proporcingai pagal perduodamo turto vertę ir kiekvieno išieškojimo dydį. nutartį ar nutarimą dėl turto konfiskavimo. kai yra patenkinti iki teismo nuosprendžio priėmimo dienos pareikšti nuteistojo kreditorių turtiniai reikalavimai ir padengtos su tuo susijusios vykdymo išlaidos (LR CPK 755 str.tai areštuoto skolininkui ar įkaito davėjui nuosavybės teise priklausančio turto priverstinis pardavimas iš varžytynių. Išieškotojui. jis turi sumokėti kitiems išieškotojams dalis proporcingai nuo išieškotinų sumų (LR CPK 720 str. taip pat kitas kilnojamasis turtas. 3 d. Teisėjo rezoliucija ar nutartimi patvirtintas turto perdavimo išieškotojui aktas yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas Geriausiai parduoti savo turtą gali pats turto savininkas. areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė.dažniausiai taikomas priverstinio turto realizavimo būdas. LR CPK 701 straipsnyje nustatyta neparduoto iš varžytynių turto perdavimo išieškotojams eilė. sidabro. kurios išieškotojas paima turtą. atsižvelgiant į arešto pagrindus ir turto rūšis. 2) turto pardavimas per įmones. Jeigu turtas gali būti realizuojamas keliais būdais. būtinas ekspertams ir ekspertinėms įstaigoms apmokėti. kaip ir parduodant turtą pirmą kartą rengiamose varžytynėse. kurio vieneto vertė viršija šimtą tūkstančių litų. jeigu išieškojimo procese dalyvauja keli išieškotojai. taip pat kitas kilnojamasis turtas. nustatytais atvejais ir tvarka. įtraukti į vertybinių popierių biržos prekybos sąrašus.). pareiškusiam norą pasiimti turtą natūra.lt) ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki varžytynių dienos. skolininko turtas perduodamas realizuoti po to. perdavimas išieškotojui ar realizavimas kita LR CPK nustatyta tvarka (LR CPK 691 str. 634 patvirtintas taisykles[2].. jį siūloma paimti paskesnės eilės išieškotojams. įstatymų nustatyta tvarka realizuoja antstolis. Todėl LR CPK 704 straipsnyje numatyta galimybė iš varžytynių parduodamo turto savininkui pačiam surasti turtui pirkėją. 727 str.). laikantis proporcingumo principo ir eilės. Toks antstolio patvarkymas neskundžiamas. Areštuoto turto realizavimas vykdymo procese panaikina visus to turto areštus (LR CPK 693 str. 6) ribotos apyvartos turto realizavimas įstatymų nustatyta tvarka. vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkai ir prekybos įmonės. per įmones. Išieškotojui ar skolininkui pareiškus motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados. tauriųjų metalų (aukso. jų prašymu antstolis savo patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. turto pardavimas iš varžytynių nutraukiamas. kurios verčiasi turto prekyba ar perdirbimu. Kitais atvejais apie būsimas varžytynes antstolis paskelbia interneto tinklapyje ne . Pirkėją gali surasti pats skolininkas arba pavesti jį surasti kitiems asmenims. 1 d. kai realizuojami vertybiniai popieriai. Turtas išieškotojams gali būti perduodamas LR CPK 719 str. jeigu įstatymai nenustato kitaip. turto realizavimo būdo pasirinkimo teisė priklauso išieškotojui. brangakmeniai. Tokiu atveju turto areštas panaikinamas ir turtas grąžinamas skolininkui. Jeigu iš varžytynių parduodamas nekilnojamasis turtas bei kitas įstatymų nustatyta tvarka registruotas turtas. 722 str. todėl tai sudaro sąlygas apie parduodamą turtą sužinoti kuo platesniam asmenų ratui ir parduoti turtą už aukščiausią kainą. 5) greitai gendančio turto pardavimas antstolio nustatyta tvarka. Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigos. 3) turto perdavimas išieškotojui. Turto realizavimo būdą išieškotojas turi pasirinkti per antstolio patvarkyme nurodytą terminą. Jeigu varžytynės paskelbiamos neįvykusiomis ir skelbiamos antrosios varžytynės skolininkas gali pasinaudoti šia teise ta pačia tvarka ir tomis pačiomis sąlygomis. 3 d. taip pat juvelyriniai ir kiti dirbiniai iš aukso. sidabro) luitai. Turto realizavimo būdai: 1) turto pardavimas iš varžytynių. Išieškotojas taip pat negali pasirinkti turto realizavimo būdo. Teise surasti pirkėją skolininkas gali pasinaudoti iki varžytynių pradžios. jų vedimo tvarką nustato LR CPK. Varžytinių sąlygas. kurios verčiasi turto prekyba ar perdirbimu. Šį skirtumą išieškotojas turi sumokėti prieš paimdamas daiktą. Areštuotą turtą. Jeigu vienas išieškotojas paima perduodamą daiktą. platinos. išieškotojų.. Varžytynės . Areštuotas turtas skolininko pasiūlytam pirkėjui parduodamas surašant Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Šis aktas tvirtinamas teisėjo LR CPK 725 str. platinos ir platinos grupės metalų bei jų laužas. 1 ir 5 dalyse. Apie varžytynes skelbiama viešai. laikantis proporcingumo principo ir eilės.42 įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas. Nekilnojamasis turtas bei kitas įstatymų nustatyta tvarka registruojamas turtas. Jeigu vykdant išieškojimą dalyvauja keli išieškotojai. grynuoliai. Teisėjas tvirtina aktą LR CPK 725 str. Turto realizavimas .). Varžytynės ir jų pravedimo tvarka. turto buvimo vietos vietiniame laikraštyje bei specialiame interneto tinklapyje (www. Tokiu atveju turtas dalinamas tarp visų pirmesnės eilės ir tos eilės. turtas. gamybinės ir laboratorinės paskirties pusgaminiai bei dirbiniai. jeigu turto nepavyko parduoti iš varžytynių. Jeigu pirmesnės eilės išieškotojai nesutinka pasiimti turto. Jeigu yra keli tos pačios eilės išieškotojai. Nurodytais atvejais išieškotojas neturi teisės pasirinkti turto realizavimo būdo. Turto vertę nustačius ekspertui. Vykdant teismo nuosprendį. turtas perduodamas surašant Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. jį savo patvarkymu nustato antstolis. gali būti realizuojamas tik parduodant jį iš varžytynių. Konfiskuoto ir perduodamo valstybei turto realizavimas vykdomas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. neparduotą iš varžytynių turtą pirmiausia siūloma pasiimti LR CPK 754 str. Šis aktas kartu su vykdomąja byla perduodamas tvirtinti antstolio kontoros buvimo vietos apylinkės teismo teisėjui. apie būsimas varžytynes antstolis paskelbia antstolių kontoros skelbimų lentoje. Antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę neskundžiamas. nustatyta tvarka.

Varžytynių metu rašomas varžytynių protokolas. skolininkas ir kiti varžytynių dalyviai. Varžytynių protokole nurodoma visa varžytynių eiga. kas dalyvauja varžytynėse. jog jis neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse pinigai negrąžinami. 4) jeigu iki teisėjui patvirtinant varžytynių aktą paaiškėja. Norintis dalyvauti varžytynėse asmuo privalo iki varžytynių pradžios pasirašyti. kuris sudaro dešimt procentų pradinės parduodamo turto kainos. varžytynėse turtą nupirkęs asmuo (jeigu jis dalyvavo varžytynių metu). kai laimėjęs varžytynes turto pirkėjas per nustatytą terminą nesumoka visos sumos arba paaiškėja. taip pat dėl to. antstolio vardas ir pavardė. kuria jis buvo perkamas paskelbtose neįvykusiomis varžytynėse. kaip numatyta LR CPK 713 str. ir ne mažiau kaip tris procentus . Jeigu pirkėjas. antstolis paskelbia. Suinteresuoti asmenys turi teisę apžiūrėti parduodamą iš varžytynių turtą. Tais atvejais. teisėjui. Antstolis. . Pakartotinai varžytynės skelbiamos ta pačia tvarka ir tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir ankstesnės varžytynės. dėl kurių antstoliui kyla abejonių dėl būsimų varžytynių teisėtumo. protokole turi būti pažymėtos antstolio nurodytos neleidimo priežastys. už kurią jis nupirko turtą. nustatyta tvarka. turtas siūlomas perduoti išieškotojui už tą kainą. 3) jeigu pirkėjas per nustatytą terminą nesumoka visos sumos už varžytynėse pirktą turtą. kad pirkėjas už varžytynėse pirktą turtą per nustatytą terminą nesumokėjo visos sumos.. kuris varžytynėse pasiūlė didžiausią kainą. rašytiniu patvarkymu gali ne ilgiau kaip trims valandoms atidėti varžytynių pradžią. kurios buvo atšauktos. Šios tvarkos būtina laikytis.). ar dėl įstatymų pažeidimo teisėjas atsisakė tvirtinti turto pardavimo iš varžytynių aktą.). pirmasis kainos padidėjimas turi sudaryti ne mažiau kaip penkis procentus pradinės turto pardavimo kainos. Pirkėjo prašymu antstolis savo patvarkymu gali pratęsti visos sumos sumokėjimo terminą iki vieno mėnesio. Jeigu varžytynės paskelbtos neįvykusiomis dėl to. Apie būsimas varžytynes yra informuojami ir išieškotojas bei skolininkas pasirašytinai arba registruotu laišku. sumokėjo visą kainą už nupirktą turtą. Protokolą rašo antstolio paskirtas raštvedys arba kitas antstolis. 4 p. jeigu parduodamo turto pradinė kaina iki penkiasdešimties tūkstančių litų. kad pirkėjas neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse. turtas perduodamas išieškotojui už pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą. kurioje vykdomojoje byloje parduodamas turtas. kada varžytynės pradėtos ir baigtos. Antstolis savo patvarkymu varžytynes paskelbia neįvykusiomis LR CPK 717 straipsnyje numatytais pagrindais: 1) jeigu varžytynėse nedalyvavo nė vienas pirkėjas arba dalyvavo tik vienas pirkėjas. Taip pat protokole turi būti pažymėtos varžytynėse dalyvavusių asmenų pareikštos pastabos. jo savininką. jeigu yra galimybė. Turtas laikomas parduotu tam asmeniui. negu buvo skelbimuose nurodytas pardavimo laikas. Toks atidėjimas galimas dėl įvairių priežasčių. duomenys. o varžytynių dalyvio mokestis panaudojamas LR CPK 711 str. prieš pradėdamas varžytynes. 4 d. Atšaukus varžytynes visas varžytynių dalyvio mokestis grąžinamas jį sumokėjusiems asmenims. kam parduotas turtas. kuria galima susipažinti su parduodamu turtu. Jeigu asmuo nupirko iš turtą iš varžytynių. varžytynių vieta ir laikas. nurodyti LR CPK 707 str. skelbimas taip pat iškabinamas ant paties nekilnojamojo turto. antstolis savo patvarkymu gali varžytynes atšaukti. įmokėtas varžytynių dalyvio mokestis įskaitomas į pirkimo kainą. antstolis visiems varžytynėse dalyvaujantiems asmenims žodžiu paaiškina antstolio veiksmų apskundimo tvarką. todėl antstolis turi nustatyti tvarką. 5) jeigu dėl įstatymų pažeidimo teisėjas atsisako tvirtinti turto pardavimo iš varžytynių aktą.43 vėliau kaip likus dvidešimčiai dienų iki varžytynių dienos.jeigu parduodamo turto pradinė kaina viršija šimtą tūkstančių litų. Pradėdamas varžytynes. varžytynių dalyvio mokestis ne vėliau kaip per tris dienas nuo varžytynių pasibaigimo dienos grąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui. kad nėra LR CPK 709 str. kurios gali kelti abejonių vykdomų varžytynių teisėtumu: abejonės dėl parduodamo turto priklausomybės ir pan. Tais atvejais. kad turtas parduotas. kurio veiklos teritorijoje yra antstolis. nedalyvavo nė vienas pirkėjas arba dėl to. antstolis tris kartus klausia: "Kas daugiau?" Jeigu po trečiojo paskelbimo didesnės kainos niekas nepasiūlo. turtas nesiūlomas paimti pirkėjui. Jeigu kam nors nebuvo leista dalyvauti varžytynėse. turto pardavimas iš varžytynių anksčiau. Parduodant turtą iš varžytynių. Kai pirkėjas sumoka visą sumą. nes pagal LR CPK 602 str. varžytynes vykdančio antstolio rekvizitai. kad pirkėjas neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse (LR CPK 709 straipsnis). pradinė parduodamo turto kaina ir kt. turto pardavimo iš varžytynių aktą antstolis ne vėliau kaip kitą darbo dieną pateikia tvirtinti apylinkės teismo. kas pasiūlė didesnę kainą. kokia pradinė parduodamo turto kaina. Tokiu atveju antstolis savo patvarkyme turi nurodyti iki kokios datos jis pratęsia dalies ar visos likusios pinigų sumos sumokėjimą. Protokolą gali pasirašyti išieškotojas. protokolą surašęs asmuo. kad jose dalyvavo tik vienas pirkėjas. 2) jeigu varžytynėse pasiūlyta kaina neatitinka CPK 713 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų. varžytynių dalyvio mokestis proporcingai tenka skolininko įsiskolinimams ir iki varžytynių atsiradusioms vykdymo išlaidoms padengti ir varžytynės skelbiamos neįvykusiomis (LR CPK 717 str. Protokolą pasirašo varžytynes vykdęs antstolis. kuris žinomai neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse. Varžytynės vykdomos toje vietoje ir tuo laiku. varžytynių vieta ir laikas. Patvarkyme antstolis turi nurodyti motyvus dėl kurių jis sustabdo varžytynes. numatytų kliūčių jiems dalyvauti varžytynėse ir įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą ar sumokėti pagal antstolio kvitą varžytynių dalyvio mokestį. kad varžytynėse kaina nebuvo padidinta. Tokiu atveju sumokėta pinigų suma panaudojama įsiskolinimams padengti. Jeigu didesnės kainos niekas nesiūlo. Turto pardavimo skelbime nurodoma informacija apie parduodamą turtą. o turtas pereina valstybės nuosavybėn (LR CPK 711 str. 3 p. ne mažiau kaip keturis procentus – jeigu parduodamo turto pradinė kaina yra nuo penkiasdešimties tūkstančių litų iki šimto tūkstančių litų. kas užsiregistravo dalyvauti varžytynėse. gali būti pagrindas turto pardavimo iš varžytynių aktą teismine tvarka pripažinti negaliojančiu. Asmuo nupirkęs turtą varžytynėse visą sumą už varžytynėse nupirktą daiktą privalo sumokėti per penkias dienas nuo varžytynių pabaigos. kaip buvo nurodyta skelbimuose. kai turto pirkėjas per nustatytą terminą nesumoka visos sumos. Prieš baigdamas varžytynes. jog paaiškėjo. Kai parduodamas nekilnojamasis turtas. Varžytynes veda priverstinį vykdymą byloje atliekantis antstolis. Visose informavimo priemonėse skelbimo turinys turi būti vienodas. Jeigu iki varžytynių pradžios paaiškėjo bet kokios aplinkybės. Jeigu varžytynės paskelbtos neįvykusiomis dėl to. Jeigu asmuo nenupirko turto arba jeigu varžytynės paskelbiamos neįvykusiomis. 2 d. antstolis paskelbia pradinę parduodamo turto kainą ir klausia: "Kas daugiau?" Pirkėjų siūlomas kainas antstolis paskelbia žodžiu.

Tokiu atveju antstolis turi jam grąžinti varžytynių dalyvio mokestį. o kitas raštu. Jeigu raštu pasiūlyta kaina atitinka nurodytus reikalavimus. raštu pateikęs pasiūlymą dėl kainos. kurio nutartimi turtas buvo areštuotas. Turtas išieškotojui perduodamas surašant turto perdavimo išieškotojui aktą.). to turto areštą savo patvarkymu panaikina antstolis. Pradėjus varžytynes. padarytus parduodant turtą iš varžytynių. laimėjęs varžytynes. Paskelbęs varžytynes neįvykusiomis. ji laikoma pradine varžytynėse parduodamo turto kaina. Toks terminas nustatytas dėl to. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešama antstoliui. Pareiškęs sutikimą paimti turtą. pagal LR CPK 602 straipsnio 5 punktą turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo gali būti pripažintas negaliojančiu. pavardę (pavadinimą) ir jo siūlomą pirkimo kainą. gali atsisakyti savo ketinimų. ). Asmuo. jei varžytynės prasidėjo. tais atvejais. Dalyvavimo varžytynėse raštu sąlygos ir teisinės pasekmės yra tos pačios. Nutarties. įsiteisėjus. Teisėjo rezoliucija ar nutartimi patvirtintas turto pardavimo iš varžytynių aktas yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas. aktas tvirtinamas nutartimi. ar jam nekyla abejonių dėl varžytynių teisėtumo bei. neparduoto iš varžytynių turto perdavimo išieškotojams eilė nustatoma pagal LR CPK 701 str. Pagal LR CPK 715 str. registruojami Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatyta tvarka. Jeigu teisėjui kyla abejonių dėl varžytynių teisėtumo arba yra paduotas skundas dėl antstolio veiksmų. nustatęs esminius pažeidimus (LR CPK 602 str. norintis pirkti turtą iš varžytynių gali nenorėti ar negalėti pats ar per atstovą tiesiogiai dalyvauti varžytynių procese. Iki varžytynių pradžios asmuo. klausimą dėl akto patvirtinimo išnagrinėjus teismo posėdyje. Jeigu keli raštu varžytynėse dalyvaujantys asmenys pasiūlė vienodą kainą. Varžytynėse raštu dalyvavęs asmuo. varžytynės negali būti paskelbtos neįvykusiomis. kuria patvirtintas varžytynių aktas. varžytynės paskelbiamos neįvykusiomis. Išieškotojo prašymu antstolis savo patvarkymu visos sumos sumokėjimo terminą gali pratęsti iki vieno mėnesio. nurodytomis sąlygomis ir nustato terminą. Pakartotinai į tą patį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus išieškojimas gali būti nukreipiamas praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo turto grąžinimo skolininkui. Aktą teisėjas tvirtina priklausomai nuo to. kad turtas parduotas. Turto pardavimo iš varžytynių aktas teisėjo rezoliucija gali būti tvirtinamas nuo varžytynių dienos praėjus ne mažiau kaip dvidešimčiai dienų. ir kt. Jeigu tokia skolininko teisė pažeista. pateikęs savo pasiūlymą dėl kainos. Kai pirkėjas sumoka visą sumą. kuriuose pateikiami raštu varžytynėse dalyvaujančių asmenų pasiūlymai. kaip ir dalyvaujant varžytynėse įprasta tvarka. kurio veiklos teritorijoje yra antstolis. Dėl šios nutarties gali būti paduotas atskirasis skundas. numatyta galimybė išieškotojui perimti neparduotą turtą už neįvykusiose antrosiose varžytynėse skelbtą pradinę parduodamo turto kainą. Nutarčiai. kuria jis buvo perkamas paskelbtose neįvykusiose varžytynėse. antstolis viešai atplėšia voką ir paskelbia pirkėjo vardą. Jeigu turtas yra areštuotas pagal teismo nutartį. išieškotojui. nuorašas išsiunčiamas posėdyje nedalyvavusiems asmenims. Antstolis šio skolininko nurodymo privalo laikytis. Tame pačiame voke varžytynių dalyvis prideda raštą. už kurią jis nupirko turtą. Jeigu kiti varžytynių dalyviai nepasiūlo didesnės kainos. todėl toks asmuo varžytynėse gali dalyvauti raštu. Prie akto pridedamas surašytas varžytynių protokolas ir skelbimas apie varžytynes. Jeigu varžytynėse dalyvauja tik vienas pirkėjas. išieškotojas turi per penkias dienas įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą perduodamo turto kainos ir jo daliai tenkančios lėšų sumos. nustatytų kliūčių dalyvauti varžytynėse.44 Asmuo.). turto pardavimo iš varžytynių aktą antstolis ne vėliau kaip kitą darbo dieną pateikia tvirtinti apylinkės teismo. aktas tvirtinamas teisėjo rezoliucija. pareiškęs norą raštu dalyvauti varžytynėse. Vokai. ne vėliau kaip po vieno mėnesio nuo varžytynių paskelbimo neįvykusiomis antstolis skelbia antrąsias varžytynes (LR CPK 721 str. turtas grąžinamas skolininkui. susijusių su varžytynėmis. laimėjusiu varžytynes pripažįstamas asmuo. 2 d. per kurį išieškotojas turi raštu antstoliui pranešti apie savo sutikimą paimti turtą. ne vėliau kaip po vieno mėnesio nuo varžytynių paskelbimo neįvykusiomis antstolis skelbia pakartotines varžytynes (LR CPK 721 str. tačiau jų neatvykimas netrukdo nagrinėti bylą. Tame pačiame teismo posėdyje išnagrinėjami skundai dėl antstolio veiksmų parduodant turtą iš varžytynių. susijusių su varžytynėmis. Jeigu išieškotojas atsisako paimti jam perduodamą turtą arba per antstolio nustatytą terminą nepraneša apie savo sutikimą paimti perduodamą turtą ar per nustatytą terminą neįmoka pradinės parduodamo turto kainos ir jo daliai tenkančių lėšų skirtumo. arba per antstolio nustatytą terminą nepraneša apie savo sutikimą paimti perduodamą turtą ar per nustatytą terminą neįmoka pradinės parduodamo turto kainos ir jo daliai tenkančių lėšų skirtumo. laikoma. susijusių su varžytynėmis. Jeigu tokio skundo nėra ir teisėjui nekyla abejonių dėl varžytynių teisėtumo. Tačiau jeigu ne mažiau kaip du pirkėjai dalyvauja varžytynėse raštu. Jeigu išieškotojas atsisako paimti jam perduodamą turtą. Iki varžytynių praplėšti voką draudžiama. varžytynėse dalyvaujantis skolininkas turi teisę nurodyti. Asmuo savo pasiūlymą dėl kainos antstoliui pateikia užklijuotame voke. ketinantis dalyvauti varžytynėse raštu. ar yra paduotas skundas dėl antstolio veiksmų. ar ne. skolininkui. kuriame nurodo savo rekvizitus bei patvirtinimą. Jeigu išieškotojas atsisako perimti tokį jam perduodamą turtą arba per antstolio nustatytą terminą nepraneša apie sutikimą paimti perduodamą turtą ar per nustatytą terminą neįmoka pradinės parduodamo turto kainos ir jo daliai tenkančių lėšų skirtumo. arba vienas pirkėjas dalyvauja tiesiogiai. kai jis siūlomas LR CPK 719 str. Teisėjas. kurio turinio reikalavimai nustatyti LR CPK 724 straipsnyje. skirtumą. teisėjui. kuria išspręstas varžytynių akto patvirtinimo klausimas. už nupirktą turtą turi sumokėti bendra tvarka. pirmumo teisę į parduodamą turtą turi pirmiau nustatyta tvarka užregistruotas pirkėjas. 2 d. Antstolis surašo kiekvieno iš varžytynių parduodamo daikto pardavimo iš varžytynių aktą. LR CPK 722 str. . 2 d. kurie tose varžytynėse parduodami daiktai turėtų būti parduodami pirma kitų. Toks atsisakymas negalimas. antstolis savo patvarkymu grąžina areštuotą turtą skolininkui ir tuo pačiu patvarkymu pasiūlo turto arešto panaikinimo klausimą išspręsti tam teismui. nustatyta tvarka už tą kainą. kad jam nėra LR CPK 709 str. antstolis išieškotojui raštu pasiūlo paimti neparduotą iš varžytynių turtą LR CPK 719-720 str. apskaičiuotos kiekvienam išieškotojui laikantis nustatytos reikalavimų patenkinimo eilės. Varžytynių aktas turi būti surašomas iš karto pasibaigus varžytynėms. Aktą pasirašo antstolis ir pirkėjas. Grąžindamas skolininkui turtą. išskyrus tam tikras išimtis. Jeigu vykdant išieškojimą dalyvauja keli išieškotojai. turi iki varžytynių pradžios sumokėti nustatyto dydžio varžytynių dalyvio mokestį ir kvitą pateikti antstoliui. nutartimi atsisako tvirtinti varžytynių aktą ir varžytynes pripažįsta neįvykusiomis. 1 d. turtą varžytynėse nupirkusiam asmeniui ir skundus padavusiems asmenims. kad suinteresuoti asmenys galėtų paduoti skundą dėl antstolio veiksmų.

Pagal LR CPK 699 straipsnį turtas. Jeigu per prekybos įmonę realizuoti turto nėra galimybių. mokslinę ar meninę vertę.97 str. tų vertybinių popierių areštas panaikinamas. Registruojamu turtu laikomi vertybiniai popieriai. Išieškotojui atsisakius paimti perduodamus vertybinius popierius arba nepranešus apie savo sutikimą per antstolio nustatytą terminą. realizuojamas teisės aktų nustatyta tvarka. gauti informaciją apie turto.). Areštuoti produktai. ir apie tai nedelsdami praneša antstoliui. visi vertybinių popierių realizavimo apribojimai panaikinami. ar skolininko vardu yra vertybinių popierių. Vertybinius popierius.).). nebūtų pažeistas įstatymų nustatytas akcininkų skaičius (pagal LR akcinių bendrovių įstatymo 2 str. jog jeigu juos įsigytų keli pirkėjai. bet neįmokėjus pradinės parduodamų vertybinių popierių kainos ir jo daliai tenkančių lėšų skirtumo. sumokama ginklo kaina. Nelaisvėje laikomi medžiojamieji gyvūnai nuosavybės teise priklauso juos įsigijusiam fiziniam arba juridiniam asmeniui. uždarojoje akcinėje bendrovėje turi būti mažiau kaip 250 akcininkų).). laikantis išieškotojų eilės (LR CPK 701 str. Jeigu turtas šio straipsnio pagrindu realizuojamas ne per prekybos įmonę. .). finansų maklerio įmonėms. neparduotus per vieną mėnesį nuo jų realizavimo pradžios Vertybinių popierių biržoje. Antstolis. Toks antstolio patvarkymas prilyginamas turto arešto aktui. transporto priemonės. platinos. sidabro) luitai. Nesant galimybės šio turto realizuoti per prekybos įmonę. valstybės institucijos įsigyjant šį turtą gali dalyvauti bendra tvarka. brangakmeniai. per tris dienas šiems asmenims ir skolininkui išsiunčia patvarkymą areštuoti skolininko turtą. Kiti vertybiniai popieriai realizuojami varžytynėse bendra tvarka. Apie areštuotą ir realizuojamą turtą. Turtas. vertybinių popierių realizavimas pratęsiamas dar du mėnesius. nustatyti LR CPK 694 str. arba neįmokėjus pradinės parduodamų vertybinių popierių kainos ir jo daliai tenkančių lėšų skirtumo. atskaičius realizavimo išlaidas. kurie nepriimami realizuoti. išskyrus medžioklės trofėjus. Patvarkyme nurodytas asmuo areštuotus vertybinius popierius privalo saugoti iki antstolio atskiro patvarkymo. privalo organizuoti. Sumos. Ginklų ir šaudmenų klasifikaciją. Vertybiniai popieriai. mokslinę ar meninę vertę. antstolis pasiūlo išieškotojui pasiimti už kainą. kuris išimtas iš civilinės apyvartos ar kurio civilinė apyvarta yra apribota. 1 d. kurio vieneto vertė viršija šimtą tūkstančių litų. arba sutikus. Pagal LR Medžioklės įstatymo[2] 2 str.). atskaičius realizavimo išlaidas.11.45 25. antstolis bankams. Tokia įmone gali būti bet kokia prekybos įmonė. taip pat juvelyriniai ir kiti dirbiniai iš aukso. Kai kurių daiktų ir turto apyvarta yra ribota. Pagal šio įstatymo 41 straipsnio 2-4 dalis institucija ar įstaiga. gali būti realizuojamas tik parduodant jį iš varžytynių. kitas greitai gendantis ar galintis greitai prarasti savo prekinę vertę turtas paprastai realizuojamas per prekybos įmonę. Pagal to paties įstatymo 3 straipsnį laisvėje gyvenantys medžiojamieji gyvūnai nuosavybės teise priklauso valstybei. realizuojamas teisės aktų nustatyta tvarka (LR CPK 699 str. įtraukti į vertybinių popierių biržos prekybos sąrašus. turinčio istorinę. kurios verčiasi šio turto prekyba ( LR CPK 696 str. jų apyvartos bei jos kontrolės teisinius pagrindus nustato LR ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas[1]. Laisvėje esantys medžiojamieji gyvūnai. Medžiojamieji gyvūnai realizuojami Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklių[3] nustatyta tvarka.). ribotos civilinės apyvartos objektams priskiriami ir medžiojamieji gyvūnai. Tinkami saugiai naudoti ginklai ar fabrikinės gamybos šaudmenys realizuojami per Ginklų fondą arba įmones. nustatytą pagal paskutinio mėnesio iki realizavimo pradžios vidutinį prekybos šiais vertybiniais popieriais centrinėje rinkoje kursą. kokia reikalinga išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti (LR CPK 728 str.. platinos ir platinos grupės metalų bei jų laužas realizuojami per prekybos įmones. Areštuoti produktai. per tris dienas nuo pardavimo dienos turi būti pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą. gavęs pranešimą apie tai. Pakartotinai į tuos pačius vertybinius popierius pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus išieškojimas gali būti nukreipiamas parėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo arešto panaikinimo dienos (LR CPK 731 str. Išieškant iš vertybinių popierių. Tokiu atveju parduodamų vertybinių popierių pardavimo kaina nustatoma dvidešimčia procentų mažesnė už pradinę pardavimo kainą. Nerealizavus vertybinių popierių ir per pratęstą terminą. Jie gali būti civilinių teisių objektais tik įstatymų numatytais atvejais (LR CK 1. tai realizavimo tvarką nustato antstolis savo patvarkymu. kurie laikantis LR medžioklės įstatymo ir kitų teisės aktų buvo pagauti arba nušauti. Vienas iš objektų. gamybinės ir laboratorinės paskirties pusgaminiai bei dirbiniai. Netinkami saugiai naudoti ginklai ir šaudmenys. Parduodant iš varžytynių uždarųjų akcinių bendrovių akcijas. antstolis raštu praneša Kultūros ministerijai (LR CPK 698 str.). bei sustabdyti vertybinių popierių realizavimą už tokią sumą. Tokie asmenys nuo antstolio patvarkymo gavimo momento sustabdo skolininko vertybinių popierių realizavimą tiek. orlaiviai. 1 d. 4 d. turi būti sudaromas parduodamų akcijų paketų skaičius taip apskaičiuojant. Realizavimo sąlygos nustatomos antstolio ir prekybos įmonės sutartimi. Tauriųjų metalų (aukso. jos realizuojamos antstolio nustatyta tvarka. turinčias teisę pardavinėti tokių rūšių ginklus. kiek tai būtina antstolio reikalavimui įvykdyti. neatlygintinai (išskyrus turinčius istorinę ar kriminalistinę vertę) perduodami sunaikinti į Ginklų fondą. jis gali būti parduodamas antstolio patvarkyme nustatytu kitu būdu (LR CPK 697 str. kurie nuosavybės teise priklauso medžiojamąjį gyvūną sumedžiojusiam asmeniui. kitas greitai gendantis ar galintis greitai prarasti savo prekinę vertę turtas tuojau pat paimami ir perduodami realizuoti prekybos įmonei. kurias gauna įmonės. kad būtų nustatytas ginklų tinkamumas naudoti. taip pat kitas kilnojamasis turtas. o per 10 dienų nuo jų realizavimo savininkams. Jeigu per penkias dienas nuo pranešimo apie skolininko turimus vertybinius popierius išsiuntimo antstoliui dienos nurodyti asmenys negauna patvarkymo areštuoti vertybinius popierius. kuris išimtas iš civilinės apyvartos ar kurio civilinė apyvarta apribota. juos vėl siūloma paimti išieškotojui už dvidešimčia procentų sumažintą pradinę kainą. 3 d. besirūpinančioms kultūros vertybių išsaugojimu. kuri pagal galiojančius įstatymus gali verstis konkretaus areštuoto turto pardavimo. įstatyme numatytais atvejais paėmusi ginklus ir priėmusi sprendimą juos realizuoti. vertybinių popierių emitentams bei Lietuvos centriniam vertybinių popierių depozitoriumui pasiunčia patvarkymą patikrinti. turintį istorinę. realizavimą vykdymo proceso nustatyta tvarka. priklauso nuo realizuojamo turto: bet koks nekilnojamasis turtas bei kitas įstatymų nustatyta tvarka registruojamas turtas. kad reikalavimas sustabdyti skolininko vertybinių popierių realizavimą yra įvykdytas. Tokio pranešimo pobūdis tik informacinis. kurių civilinė apyvarta ribojama – ginklai ir šaudmenys. pardavusios perduotą joms skolininko turtą. realizuojami akcijų paketų pardavimui biržos taisyklėse nustatyta tvarka (LR CPK 729 str. Išieškotojui atsisakius paimti perduodamus vertybinius popierius arba nepranešus apie savo sutikimą per antstolio nustatytą terminą. tampa juos pagavusio ar nušovusio medžioklės plotų naudotojo nuosavybe. Atskirų turto rūšių arešto ir realizavimo ypatumai Skolininko turto realizavimo būdai. 7 d. laivai. 1 d.). Toks pranešimas sudaro galimybę valstybės kultūros institucijoms. grynuoliai. sidabro. 2 d.

Išieškojimo nukreipimas į skolininko darbo užmokestį ir kitas pajamas. Asmuo gali ir savo noru mokėti išlaikymą. Tokia išieškojimo tvarka netaikoma. nurodydamas kokius veiksmus privalo atlikti asmuo. pagamintos produkcijos (prekių). jo nemoka ir nedirba arba išlaikymo įsiskolinimo negalima išieškoti darant išskaitas iš darbo užmokesčio per 6 mėnesius. jo prašymu tai patikrina antstolis. Savo prašymą dėl išskaitymo darbuotojas gali bet kada atšaukti. taip pat iš kito kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. staklių. Išskaitų dydis apskaičiuojamas imant pagrindu skolininkui išmokėti priskaičiuotas sumas. išskaitymų iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų bei davinių dydis. nustato LR CPK 733 str. bedarbio pašalpos išieškoti galima tiktai pagal teismo sprendimą dėl išlaikymo išieškojimo ir pagal teismo sprendimą dėl atlyginimo žalos. Įstatymas nustato ir ribojimus išieškojimas iš kai kurių rūšių pajamų. Pagal LR CPK 739 str. grąžinti vykdomąjį dokumentą. Išieškojimas negali būti nukreiptas solidariai į visų tikrosios ūkinės bendrijos narių turtą pagal jos narių prievoles. išieškojimas nukreipiamas į skolininko turtą. 2) jeigu j individuali (personalinė) įmonė neturi pakankamai lėšų išieškomoms sumoms padengti. Tokiu atveju jis turi teisę pateikti darbdaviui ar kitam išmokas darančiam asmeniui rašytinį prašymą padaryti išskaitas. apie papildomą uždarbį. tarp jų ir iš užsienio subjektų. skirtų tiesiogiai gamybai. Tiesiogiai iš skolininko darbo užmokesčio. išieškotojų reikalavimai tenkinami atitinkamai iš valstybės ar savivaldybės biudžeto. Priklausomai nuo to. kurią jie perdavė arba turėjo perduoti komanditinei (pasitikėjimo) ūkinei bendrijai. Siunčiant vykdyti vykdomąjį raštą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis. tačiau įstatymas numato tam tikrus ribojimus bei išieškojimo iš skolininko juridinio asmens turto eiliškumą. Darbdavys privalo sudaryti sąlygas išieškotojui susipažinti. Likviduojant juridinį asmenį. jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus. kuriam pateikiamas vykdyti vykdomasis dokumentas. jeigu iš skolininko darbo užmokesčio jau yra išskaitoma pagal kitus vykdomuosius dokumentus. išskyrus iš gamybai būtinų nekilnojamojo turto objektų.46 25. kitų pagrindinių priemonių. Išieškojimas į komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos turtą nukreipiamas: 1) į tikrųjų komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos narių visą turtą solidariai. kaip turi būti pasielgta su išskaitytais pinigais. atskaičius iš jų mokesčius (privalomąsias įmokas). Išskaitų iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies dydį nustato LR CPK 736 straipsnis. išieškojimas nukreipiamas solidariai į jos narių turtą. Ar teisingos išskaitos iš skolininko darbo užmokesčio bei kitų jam prilygintų išmokų ir ar jos nusiųstos išieškotojui.). nemažai įpareigojimų nustatyta darbdaviams. 25. 3) jeigu valstybės ar savivaldybės įmonė neturi turto.12. kurio veiklos teritorijoje išskaitos yra daromos. jei paaiškėja. išskyrus administracines patalpas. jeigu juridinis asmuo neturi pakankamai turto (lėšų): 1) jeigu ūkinė bendrija neturi pakankamai lėšų išieškomoms sumoms padengti.). privalantiems mokėti vaikams išlaikymą periodinėmis išmokomis. Jie turi vesti vykdomųjų dokumentų apskaitą. vertė. iš kurio galima išieškoti. stipendijos ar kitų pajamų sprendimas nebus įvykdytas. 2) į narių komanditorių turto dalį. bet jos neperdavė per sutartyje numatytus terminus. nesusijusias su bendrijos veikla. Jei išieškotojas dėl pateisinamų priežasčių negali patikrinti. išlaikymo vaikams periodinėmis išmokomis išieškojimo ypatumai Pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą. Išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų antstolis pradeda skolininko darbdaviui ar kitam išmokančiam asmeniui pateikdamas vykdomąjį dokumentą. kai skolininkas tuo laikotarpiu nedirbo. ar išskaitos teisingos. nors toks išlaikymas ir būtų priteistas teismo sprendimu. kai skolininkas nutraukia darbo sutartį arba pasibaigė periodinių išmokų mokėjimas. skiriasi išieškojimo vykdymas. pensijos. jeigu jas galima išieškoti darant LR CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas. vykdomi pagal bendrąsias taisykles. negu yra valstybės ar savivaldybės įmonės patikėjimo teise valdomo turto. negalima išieškoti iš skolininkui priklausančių įvairaus pobūdžio kompensacinių išmokų ir pašalpų. Reikalavimų tenkinimo iš valstybės ar savivaldybės biudžeto klausimą išieškotojo prašymu išsprendžia teismas priimdamas nutartį. Tokiu atveju išieškotojo prašymu antstolis gali areštuoti pradedamą realizuoti skolininko turtą. Išieškojimo iš juridinių asmenų turto ypatumai Išieškojimas iš juridinių asmenų turto vykdomas bendra tvarka. ar tinkamai daromos išskaitos. 5 d. Kartu su vykdomuoju dokumentu antstolis pateikia patvarkymą. padarytos suluošinimu ar kitaip sužalojus sveikatą. Vykdant išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų pajamų. įrengimų. 2 d. kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant LR CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio.). Jeigu išlaikymą privalantis mokėti asmuo. kartu atžymėdamas apie vykdomojo dokumento ar jo dalies (padarytas išskaitas) įvykdymą ir pan. Trečiąja eile išieškoma iš kito turto. kai jų suma nenustatyta. Darbdavys arba išmokas išmokantis asmuo pagal tokį prašymą turi vykdyti išieškojimą tokia pačia tvarka kaip ir pagal vykdomąjį dokumentą. Išskaitų dydis diferencijuojamas priklausomai nuo vykdomojo dokumento pobūdžio. išieškoma iš viso jo turto. Išieškojimai iš visų rūšių juridinių asmenų ar kitų organizacijų. Be svarbių priežasčių nepranešusiems nurodytų duomenų kaltiems asmenims bei skolininkui antstolio ar išieškotojo pareiškimu teismas gali paskirti iki vieno tūkstančio litų dydžio baudą. nustatytas šių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. Išlaikymo įsiskolinimo apskaičiavimo ypatumus tais atvejais. Antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų. iš kokios rūšies juridinio asmens turto vykdomas išieškojimas. tiesiogiai nenaudojamo ir nepritaikyto tiesiogiai naudoti gamyboje. išieškojimo įsiskolinimas apskaičiuojamas nurodant įsiskolinimo sumą. Toks asmuo privalo per tris dienas pranešti antstoliui apie darbo ar gyvenamosios vietos pakeitimą. vertybinių popierių. jog darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio. stipendijos ar kitų pajamų. Reikalavimai išieškoti išlaikymą tenkinami pirmąją eile (LR CPK754 str. pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto. iš kurių gali būti išieškoma ketvirtąja eile.13. Vykdant išieškojimą iš juridinio asmens turto. . nesilaikant nurodytos eilės (LR CPK 669 str. į kurį negalima nukreipti išieškojimo. stipendijos ar kitų pajamų taip pat gali būti išieškomos periodinės išmokos. kontroliuoja išieškotojas. pensijos. Iš laikinojo nedarbingumo atveju mokamų socialinio draudimo pašalpų. išmokų dydžio. periodiškumas. antstolis išieškojimą nukreipia į kitą jos turtą ir savininko turtą. darbdavio atsakomybę už antstolio reikalavimo nevykdymą bei kitus sprendimo vykdymui būtinus nurodymus. jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai. išskyrus išimtis. taip pat atėmus maitintojo gyvybę (LR CPK 738 str. pensijos. taip pat žaliavų ir medžiagų. Papildomų prievolių nustatyta ir asmenims. bet ne daugiau.

turintis vykdomąjį dokumentą dėl išieškojimo iš to paties skolininko. LR CPK 754 str. Antstolis tais atvejais. Suma. Ši nuostata taikoma tais atvejais. kurie turi būti konfiskuoti. išieškotas iš skolininko sumas antstolis pirmiausia įskaito į antstolio depozitinę sąskaitą. paskirstant jas LR CPK 753-755 straipsniuose nustatyta tvarka. Nepiniginio pobūdžio teismo sprendimų vykdymo ypatumai . kuri lieka patenkinus visus reikalavimus. Hipotekos kreditoriaus ir įkaito turėtojo reikalavimai iš įkeisto turto patenkinami be eilės. kai išieškotojais yra kiti asmenys. kuris reiškia. Iš areštuoto nekilnojamo turto gaunamos pajamos paskirstomos tokia tvarka: 1) saugotojo išlaidoms. Likusios pajamos skiriamos skolininko įsiskolinimas padengti. 2) pastato eksploatavimo išlaidoms. Iš sumų. antstolio išieškotų iš skolininko. prie išieškojimo galima prisijungti. Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas tvirtinamas teisėjo rezoliucija. Paskesnės eilės reikalavimai patenkinami po to. kai visiškai patenkinti pirmesnės eilės reikalavimai. 4) nekilnojamo daikto draudimo įmokoms. kad kai išieškotos sumos neužtenka visiems vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti. apie prisijungimą prie išieškojimo. išieškotų iš skolininko.) LR CPK 753 str. o iš likusių sumų patenkinami išieškotojų reikalavimai. Išieškotų sumų paskirstymo tarp išieškotojų ir išmokėjimo išieškotojams tvarka. Iš sumų. skiriasi galimas prisijungimo prie išieškojimo laikas. kada išieškotos iš skolininko sumos neužtenka vykdymo ir su juo susijusioms išlaidoms bei visiems reikalavimams pagal vykdomuosius dokumentus patenkinti. pirmąją eile tenkinami reikalavimai išieškoti išlaikymą ir reikalavimai atlyginti žalą. kuria patvirtinamas varžytinių aktas. Nuo prisijungimo prie išieškojimo momento. grąžinama skolininkui. gaunamų iš areštuoto nekilnojamojo turto. parengia pinigų paskirstymo išieškotojams patvarkymą ir pateikia jį tvirtinti teisėjui. išieškotojas turi visas procesines išieškotojo teises. jeigu išieškotų sumų nepakanka visiems išieškotojų reikalavimams patenkinti. Prioritätsprincip) arba prior tempore potior jure (pirmesnis laike. taip pat atsiradusią dėl maitintojo netekimo. Jeigu nuosprendyje. pirmesnis ir teisėje). LR CPK nustatyta ir teismo nuosprendžio. Jeigu išieškotų sumų užtenka visiems išieškotojams. Pagal LR CPK 759 str. kuri lieka patenkinus visus reikalavimus. paskirstymo tvarka. nutartyje ar nutarime nenurodė konkrečių daiktų. Suma. arba kai jo neužtenka. jau atėmęs vykdymo išlaidas. bet kuris išieškotojas. pirmiausia apmokamos išieškojimo vykdymo išlaidos. 25. iš kurio gali būti išieškoma. nuteistojo kreditorių turtiniai reikalavimai turi būti tenkinami išieškant iš kito nuteistojo asmens turto. nutartyje ar nutarime yra išvardyti daiktai. Užbaigus išieškojimo procesą. išsiunčiamos arba pervedamos išieškotojui. prisijungti prie išieškojimo galima tik iki to momento. Tuo atveju. Priklausomai nuo to ar išieškotų sumų pakanka visiems išieškotojams. nutartį ar nutarimą dėl turto konfiskavimo. kuri lieka patenkinus visus reikalavimus.14. pirmiausia apmokamos išieškojimo vykdymo išlaidos (LR CPK 609 str. nustatyta išieškotų lėšų paskirstymo pagal išieškojimo eiliškumą. išieškotojui išmokamos tik įsiteisėjus nutarčiai. likusi suma paskirstoma pagal LR CPK 754-755 straipsniuose nustatytą eilę. 2 d. tai sumos. kada pilnai įvykdytas vykdomasis dokumentas. išieškotojas gali dalyvauti atliekant visus procesinius veiksmus. jie tenkinami proporcingai kiekvienam išieškotojui priklausančiai sumai[1] (šis principas taikomas Lietuvoje. išieškotų iš skolininko. Prisijungęs prie išieškojimo. išieškotojams išieškotos pinigų sumos gali būti išmokėtos iš karto teisėjui patvirtinus varžytynių aktą. Jeigu išieškotos sumos neužtenka visiems vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti. Visiškai patenkinus hipotekos kreditoriaus ir įkaito turėtojo reikalavimus iš įkeisto turto. Analogiška tvarka antstolio patvarkymu skolininkui turi būti grąžinama suma. Išieškotos sumos išmokamos išieškotojams tokia tvarka: išieškotos sumos dalinamos į dvi dalis: vykdymo išlaidoms padengti reikalingos sumos ir išieškotojams išmokėtinos sumos. Antrąja eile patenkinami darbuotojų piniginiai reikalavimai. ir proporcingumo principas. Iš konfiskuotų daiktų išieškoma tik tada. 1 d. išieškotojui pinigai turi būti išmokėti teisėjui patvirtinus antstolio paskaičiavimą išieškotoms sumoms paskirstyti. grąžinama skolininkui (LR CPK 758 str. LR CPK 753 str. Trečiąja eile patenkinami visi kiti reikalavimai. kai yra keli išieškotojai ir jų reikalavimams visiškai patenkinti neužtenka išieškotos iš skolininko sumos. jie patenkinami proporcingai kiekvienam išieškotojui priklausančiai sumai. Kadangi iš sumų. nustatyta reikalavimų patenkinimo eilė. Prisijungdamas prie išieškojimo išieškotojas turi pateikti išieškojimą vykdančiam antstoliui pareiškimą. kuri taikoma tais atvejais. antstolis turi pateikti teisėjui tvirtinti išieškotojams išmokėtinų sumų paskirstymą. kurie buvo atlikti iki jo prisijungimo prie išieškojimo. kurios turi būti įskaitytos į valstybės pajamas. 3) mokesčiams už nekilnojamąjį turtą. Jei varžytynių aktas tvirtinamas teisėjo rezoliucija. gautos pardavus turtą iš varžytynių. gali prisijungti prie išieškojimo. kai yra patenkinti iki teismo nuosprendžio priėmimo dienos pareikšti nuteistojo kreditorių turtiniai reikalavimai ir padengtos su tuo susijusios vykdymo išlaidos. pinigų išmokėjimo išieškotojams tvarka skiriasi priklausomai nuo to. skolininko turtas perduodamas realizuoti po to. kurie turi būti konfiskuoti. Tokiais atvejais. Jeigu išieškotų sumų nepakanka visiems išieškotojams.). Vykdant teismo nuosprendį. Jeigu išieškotojas yra valstybė. padarytą suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu. Išieškojimo procesas laikomas užbaigtu. reikalavimų patenkinimo eilė Išieškotos iš skolininko sumos tam tikrais atvejais gali neužtekti vykdymo ir juo susijusioms išlaidoms bei visiems reikalavimams pagal vykdomuosius dokumentus patenkinti. gali būti tiesiogiai įmokamos į atitinkamą valstybės biudžeto sąskaitą banko įstaigose. Tais atvejais. Jeigu išieškotų pinigų neužtenka visiems įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms padengti. o iš likusių sumų patenkinami išieškotojų reikalavimai. kol antstolis grąžina išieškotas sumas skolininkui. tačiau jis negali reikalauti iš naujo atlikti procesinius veiksmus. nutarties ar nutarimo dėl turto konfiskavimo eilė. kai teismas nuosprendyje. Žinoma keletas išieškotų sumų paskirstymo išieškotojams modelių: prioriteto (vok. Be to. Sumos. Patvarkymas parengiamas laikantis nustatytos išieškojimų tenkinimo eilės ir proporcingumo principo. LR CPK 757 straipsnyje nustatyta speciali pajamų.15. kas yra išieškotojas. kai teisėjas patvirtina antstolio patvarkymą dėl išieškotų lėšų paskirstymo išieškotojams. atskaičius išieškotojui grąžintinas ir kitas vykdymo išlaidas. jos dalinamos pagal LR CPK 753 straipsnyje nustatytą reikalavimų patenkinimo eilės tvarką.). Kartu turi būti pateiktas vykdomasis dokumentas. pirmiausia apmokamos išieškojimo vykdymo išlaidos.47 25. išieškotos sumos nedelsiant išmokamos. atsirandantys iš darbo teisinių santykių. paskirstymo tvarka. kai nėra kito turto.

). Nepiniginio pobūdžio sprendimais laikomi visi kiti vykdytini sprendimai (dėl turto perdavimo natūra. iškeldinimo. Neatidėliotinais atvejais laikytini atvejai. sankcionuojantis iškeldinimą. Asmeniui. Iškeldintam asmeniui pareiškus norą pasiimti iškeldinimo metu antstolio iškeldintą ir perduotą saugoti turtą. Jeigu paties iškeldinamojo nėra. užsiimančios socialiniu aprūpinimu. o vykdomasis raštas grąžinamas išieškotojui. priklausomai nuo jų pobūdžio skiriami į piniginio ir nepiniginio pobūdžio sprendimus. Apie įkeldinimo laiką prieš penkias dienas raštu pranešama skolininkui ir išieškotojui. Jeigu negalima perduoti daiktų dėl to. Fiziniai asmenys gali būti iškeldinami pagal prokuroro sankciją (LR CPK 768 str. Nepiniginio pobūdžio sprendimams priskiriami ir sprendimai dėl įkeldinimo bei iškeldinimo. Tokiais atvejais antstolis aprašo ir įkainoja iškeldinamo asmens patalpoje esantį turtą. Šiuo atveju išieškojimo tikslas ne daikto paėmimas su tikslu jį realizuoti. antstolis privalo paskelbti vaiko paiešką per policiją (LR CPK 620 str.vaiko interesai. Tarp skolininko ir išieškotojo gali kilti ginčas dėl perduodamų daiktų tapatumo. turėtų dalyvauti pats asmeniškai. Apie suteiktos kitos gyvenamosios patalpos tinkamumą gyventi sprendžia prokuroras.615 str. Viena iš nepiniginio pobūdžio vykdomų sprendimų kategorijų – vaikų perdavimas išieškotojui. administracijos ar įstatymų leidimo organai. bet pats daikto paėmimas ir perdavimas išieškotojui. kurią jie yra užėmę. gali būti pradedama turto realizavimo procedūra. Jeigu vaiko. Tačiau antstolis gali išaiškinti skolininkui jo pareigą netrukdyti įkeldinamajam asmeniui naudotis patalpa. Pagal Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalį imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų. Atsižvelgiant į tai. kuris teismo sprendimu turi būti perduotas kitam asmeniui. o jeigu ir šių nėra. nustatyta tvarka. buvimo vieta nežinoma. Kai išieškotojui yra priteisti tam tikri teismo sprendime nurodyti daiktai. Priverstiniu įkeldinimu siekiama sudaryti išieškotojui galimybę netrukdomai patekti į patalpą. Neatidėliotinais atvejais iškeldinama nedelsiant. kuriam perduodamas vaikas (išieškotojas). Visas su turto saugojimu susijusias išlaidas atlygina iškeldinamas asmuo (skolininkas). gyvenamąsias patalpas. arba nesumokėję už gyvenimą viešbutyje. Turto įkainojimas atliekamas LR CPK 681 str.).48 Vykdymo procese visi vykdomi sprendimai. Vykdydamas sprendimą dėl vaiko perdavimo antstolis kartu su išieškotoju ir valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovu gali įeiti į asmens. Iškeldinimas vykdomas LR CPK 768769 str. Jeigu skolininkas slepiasi arba nevykdo antstolio reikalavimo įleisti išieškotoją į patalpą. Jeigu atliekant vykdymo veiksmus į skolininko būstą patenkama skolininkui ar jo šeimos nariams nedalyvaujant arba prieš šių asmenų valią būtinas kviestinių dalyvavimas.). antstolis surašo tai patvirtinantį aktą ir vykdomąjį dokumentą grąžina išieškotojui. savivaldybių ar juridinių asmenų gyvenamoji patalpa gresia sugriūti arba tampa netinkama gyventi (LR CK 6. . kad jie yra sugedę. Jeigu iškeldinimo metu iškeldinamas asmuo nedalyvauja arba atsisako pasiimti iškeldinamą turtą. ir valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovui. turtas aprašomas dalyvaujant kuriam nors iš pilnamečių jo šeimos narių. nesvarbu. įpareigojimų atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo jų susilaikyti. Iškeldinamo asmens turtą turi pasiimti pats iškeldinamasis. vykdant tokio pobūdžio sprendimus ribotai taikytinas atstovavimo institutas ir fizinis asmuo.) ir pagal teismo sprendimą (LR CPK 769 str. be gyvenamojoje patalpoje gyvenančių asmenų sutikimo ir be teismo nutarties. nes tokio sprendimo vykdymas negalimas neįėjus į skolininko gyvenamąsias patalpas (LR CPK 615 str. Paimdamas sprendime nurodytus daiktus bei juos perduodamas išieškotojui antstolis surašo turto paėmimo ir turto perdavimo aktus. kuriam perduodamas vaikas. Atstovavimo institutas taikytinas tais atvejais. toks turtas jam perduodamas antstolio patvarkymu. suteikiama kita tinkama gyventi gyvenamoji patalpa. teismai. kuriam teismas nusprendė perduoti vaiką vengiant su antstoliu atvykti paimti vaiką. antstolis vykdymo veiksmus atlieka dalyvaujant asmeniui. Sprendimai. Turtas realizuojamas bendra tvarka. nekomplektiškumo. Iškeldinamieji asmenys paraginami. kad vaiko perdavimas susijęs su vaiko emociniais išgyvenimais.). nei psichologinė prievarta. o gautos pajamos. kai gyvenimas tose patalpose kelia grėsmę žmonių sveikatai ar gyvybei. 2) fiziniai asmenys. to turto apsaugą turi užtikrinti antstolis. antstolis į pagalbą kviečiasi policiją ir įkeldina išieškotoją priverstine tvarka. arba pažeidę naudojimosi jais tvarką (LR CK 6. atskaičius vykdymo išlaidas. atsižvelgiant į LR CPK LVII skyriuje nurodytas išimtis.626 str. kad negalima sprendimo įvykdyti. tinkamumo naudoti. paskirtam turto saugotoju. svarbiausia . Asmuo gali būti iškeldintas pagal prokuroro sankciją: 1) jeigu dėl stichinių nelaimių.. Nepiniginio pobūdžio teismo sprendimai vykdomi laikantis bendrųjų vykdymo nuostatų. Faktiškai. nustatyta tvarka. Antstolis negali vykdyti iškeldinimo iš gresiančios sugriūti ar tapusios netinkama gyventi gyvenamosios patalpos. 5 d. Vykdydamas teismo sprendimą dėl vaikų perdavimo. Šią patalpą suteikia pastato. Aprašytas turtas kartu su aprašo nuorašu perduodamas saugoti asmeniui. Iškeldinant iš gresiančių sugriūti arba tapusių netinkamomis gyventi patalpų. Vykdydamas sprendimą dėl vaiko perdavimo antstolis turi surašyti protokolą apie vaiko perdavimą. kai vaikas turi būti perduotas juridiniams asmeniui (vaikų globos įstaigai). kartu išaiškinant jo teisę kreiptis į teismą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo. kad perduodami ne tie daiktai. kurių pagrindu išieškomos piniginės lėšos laikomi piniginio pobūdžio sprendimais. nekomplektiniai ir pan. Sankcija dėl iškeldinimo įvykdoma per septynias dienas nuo jos įteikimo iš gyvenamosios patalpos iškeldinamiems asmenims dienos. jeigu yra galimybė. kad skolininkas įvykdė sprendimą gera valia. išsikelti nedelsiant. ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos. Aprašo nuorašas išsiunčiamas ar kitaip perduodamas skolininkui. komplektiškumo. gaisro ar techninio susidėvėjimo valstybės. 2 d. Jeigu iškeldinamieji asmenys atsisako įleisti antstolį į gyvenamąją patalpą. perduodamos skolininkui. Jeigu skolininkas per tris mėnesius nuo turto perdavimo saugotojui dienos nepasiima savo turto. antstolis paima tuos daiktus iš skolininko ir perduoda išieškotojui. Iškeldinamo asmens turtas aprašomas dalyvaujant iškeldinamajam. LR CPK 765 str. antstolis gali spręsti klausimą dėl vykdomojo rašto grąžinimo išieškotojui (LR CPK 631 str. 3 d. antstolis surašo aktą. neįmanoma. – dalyvaujant teismo ar antstolio paskirtam turto saugotojui (administratoriui). 3 d. Paprastai įkeldinama dalyvaujant skolininkui ir išieškotojui.). Jeigu skolininkas paklūsta antstolio reikalavimui.). Vykdant sprendimą prieš vaiką negali būti naudojama nei fizinė. Jeigu sprendime nurodytų daiktų nėra. negu buvo susitarta. reglamentuoja teismo sprendime nurodytų daiktų perdavimo išieškotojui procedūrą. kada iškeldinama iš gresiančių sugriūti patalpų. įkeldinti asmenį į gyvenamąją patalpą įkeldinamajam (išieškotojui) nedalyvaujant.). Išieškotojas gali atsisakyti paimti iš antstolio daiktus dėl daiktų kokybės ar kiekio trūkumų. laikoma. Todėl įkeldinamojo asmens dalyvavimas vykdant įkeldinimą būtinas. kuriame yra gresianti sugriūti arba netinkama gyventi gyvenamoji patalpa. grąžinimo į darbą ir kt. jeigu iškeldinamiesiems asmenims realiai nesuteikta kita gyvenamoji patalpa. kitokiais veiksmais trukdo iškeldinti. Iškeldinamo juridinio asmens turtas aprašomas dalyvaujant iškeldinamo juridinio asmens atstovui ar atsakingam darbuotojui. iš kurio turi būti paimtas vaikas (skolininko). gyvenantys viešbučiuose ilgiau. Vykdant sprendimus dėl vaiko perdavimo išieškotojui turi būti užtikrinta vaiko teisių apsauga. kurie yra priteisti ir pan. Turtą gali saugoti ir pats antstolis. savininkas.

nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu. Jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas. Skolininku (iškeldinamuoju asmeniu) gali būti tiek fizinis. įpareigojąs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus. antstolio surašytas aktas perduodamas sprendimą priėmusiam teismui. nustato sprendimų grąžinti į darbą ir pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę neįvykdymo pasekmes. kad sprendimo pripažinimas reikalingas jo vykdymui Lietuvos Respublikoje (LR CPK 774 str. Išieškotojas dėl atlyginimo už priverstinės pravaikštos laiką turi kreiptis į pirmosios instancijos teismą. nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu. Jeigu yra pateisinamų priežasčių.24 str. Jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės. kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų. o iškeldinant iš negyvenamųjų patalpų – turtas. užsienio teismo sprendimo nuorašas ir vertimas į lietuvių kalbą. antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Priverstinis iškeldinimas iš gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų vykdomas tik iškeldinamiesiems asmenims atsisakius išsikelti iš užimamų patalpų gera valia.16. jeigu LR CPK nenustatyta kitaip. numatyti antstolio veiksmai taikomi tais atvejais. skiriasi tokio sprendimo neįvykdymo teisinės pasekmės. teismas išieškotojo prašymu priima nutartį išieškoti darbuotojui atlyginimą už priverstinės pravaikštos laiką arba išmokėti neteisėtai perkeltam į kitą darbą darbuotojui darbo užmokesčio skirtumą už visą laiką nuo sprendimo priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos. paduodamas pareiškimą. Laikoma. taikomos to paties straipsnio 5 dalyje numatytos pasekmės. kada sprendimą įpareigojantį atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus. tiek juridinis asmuo. teismas. kai iškeldinamasis slepiasi arba nevykdo antstolio raginimo išsikelti iš patalpos. nuorašas. nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu. tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą. Tačiau iškeldinamojo asmens nebuvimas vykdant iškeldinimą nėra kliūtis atlikti vykdymo veiksmus. įpareigojantis paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis. LR CPK 771 str. gali jam skirti iki vieno tūkstančio litų dydžio baudą išieškotojo naudai ir nustatyti naują terminą sprendimui įvykdyti. kuria užsienio teismo ar arbitražo sprendimas pripažintas ir leista jį vykdyti LR. Priklausomai nuo to. kurie taikomi vykdant teismo sprendimus. nepaisant neturtinės žalos atlyginimo.). jeigu skolininkas neįvykdė arba nepilnai įvykdė teismo sprendimą dėl paneigimo tikrovės neatitinkančių duomenų. Baudos sumokėjimas skolininko neatleidžia nuo pareigos atlikti arba nutraukti teismo sprendime numatytus veiksmus. žeminančius asmens garbę. Paskleistų žinių paneigimo būdą esant galimybei teismas nustato atsižvelgdamas į bylos aplinkybes bei ieškovo prašymą. Teismas. žeminančius asmens garbę ir orumą. Kai sprendimo. Sprendimo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. jeigu nevykdomas teismo sprendimas. LR CPK 771 str. nustatęs. o šis priima nutartį taikyti sprendime nurodytas pasekmes. Apie posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui. įvykdymo ypatumus. kurių vykdymo ypatumai aptarti atskirai. Asmenys. Jeigu sprendime nenurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės. 2-3 d. jeigu jis per teismo sprendime nustatytą terminą arba per antstolio raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą neįvykdė arba nepilnai įvykdė teismo sprendime nurodytus veiksmus. neįvykdo juridinis asmuo. Tokiu atveju vaiko teisių apsaugos institucija turėtų pasirūpinti. antstolio nustatyta tvarka surašytas aktas perduodamas vykdymo vietos apylinkės teismui. Užsienio teismų sprendimų vykdymo ypatumai Civilinio proceso tvarka gali būti vykdomi ir kitų valstybių išduoti vykdomieji dokumentai.. Jeigu išieškotojas turi lėšų.. įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus. išskyrus tokius sprendimus. davęs sankciją iškeldinti prokuroras. kad išieškotojas neturi lėšų sprendimui įvykdyti. Tais atvejais.49 iškeldinama padedant policijai. LR CPK 772 str. Apie iškeldinimo laiką ne vėliau kaip prieš penkias dienas raštu pranešama skolininkui. nenurodyti vykdomajame rašte negali būti iškeldinti. Jeigu neįvykdytas sprendimas. patvirtintoms taikos sutartims ir autentiškiems dokumentams. antstolis iškeldina jį priverstine tvarka. Surašytą aktą antstolis perduoda vykdymo vietos apylinkės teismui. Jeigu nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos iškeldinami nepilnamečiai vaikai. Piniginio pobūdžio išieškojimai vykdomi litais pagal sprendimo priėmimo dieną Lietuvos banko . įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus. Ta pačia nutartimi teismas gali išspręsti klausimą dėl sprendimo vykdymui reikiamų lėšų išieškojimo. Vykdomuosius raštus pagal pripažintus ir leistus vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio teismų ir arbitražų sprendimus išduoda Lietuvos apeliacinis teismas ir išsiunčia išieškotojui. nustato bylų dėl garbės ir orumo sprendimų vykdymo ypatumus. kad skolininkas sprendimo neįvykdė. kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas. Tokia speciali procedūra (exequatur) netaikoma kai kuriems Europos Sąjungos valstybių narių teismo sprendimams. 7 p. galima įvykdyti be paties skolininko. kuris išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą. kad vaikai būtų apgyvendinti kitoje gyvenamojoje patalpoje. Pagal LR CK 2. Iškeldinimas paprastai vykdomas esant iškeldinamajam. Bauda gali būti paskirta. Baudos dydį nustato teismas. Ji yra išieškoma ieškovo naudai. tačiau jie turi būti pripažinti ir turi būti leista juos vykdyti Lietuvos Respublikoje. o paskui jas išieškoti iš skolininko. teismas nutartimi gali išieškoti iš atsakovo baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną. jeigu prašyme pripažinti sprendimą išieškotojas nurodo. Tais atvejais. įpareigojančius paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis. jeigu tai nustatyta tarptautinėje sutartyje. numatytos LR CPK 273 str. kad darbdavys neįvykdė teismo sprendimo. jis gali savo lėšomis įvykdyti sprendimą. teismas vėl pritaiko sankcijas skolininkui. taip pat aukštesnysis prokuroras pagal suinteresuotų asmenų ar antstolio pareiškimą turi teisę atidėti iškeldinimą. jeigu nagrinėjant klausimą dėl sprendimo neįvykdymo paaiškėja. Jeigu skolininkas antrą kartą ir daugiau kartų pažeidžia sprendimui įvykdyti nustatytus terminus. Žinių paneigimo būdas turi atitikti jų paskleidimo būdą. ar tik pats asmeniškai skolininkas gali įvykdyti sprendimą. kuris išsprendė ginčą dėl grąžinimo į darbą arba dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo. antstolis turi surašyti nustatytos formos aktą. Prie vykdyti perduodamo vykdomojo rašto pridedama nutarties. sankcijos taikomos juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui. jeigu ta formuluotė sukliudė darbuotojui stoti į kitą darbą. Tačiau jeigu sprendimą gali įvykdyti tik asmeniškai pats skolininkas. apie iškeldinimo laiką ir vietą antstolis ne vėliau kaip prieš penkias dienas iki iškeldinimo dienos raštu praneša valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. įpareigojančio atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus. Užsienio teismų ir arbitražų sprendimai Lietuvos Respublikoje vykdomi bendra tvarka. 25. kad atleidimo iš darbo formuluotė sukliudė darbuotojui stoti į kitą darbą. kai darbdavys neįvykdo teismo sprendimo grąžinti į darbą neteisėtai atleistą ar neteisėtai perkeltą į kitą darbą darbuotoją arba pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę. Pagal teismo sprendimą iš gyvenamųjų patalpų turi būti iškeldinami tik vykdomajame rašte nurodyti asmenys su jiems priklausančiu turtu. Sprendimo vykdymo vietos apylinkės teismas nutartimi leidžia ieškovui atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas. LR CPK 770 str. Apie priverstinį iškeldinimą antstolis surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos iškeldinimo protokolą. nustato sprendimų. Išieškotojas privalo įrodyti.

Gali būti apskųsti tik tie antstolio veiksmai ar neveikimas. dalyvaujantys vykdymo procese. skolininko darbdavys. skolininko ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų gynimas vykdymo procese Vykdant teismo sprendimus valdingi įgalinimai yra suteikti antstoliui. antstolio veiksmų atlikimas skolininkui nepriimtinu laiku ar būdu. kad procesas vyktų laikantis Reglamente numatytų minimalių proceso reikalavimų. kreipdamasis į teismą ieškinyje gali nurodyti. Teismo vaidmuo vykdant Europos vykdomąjį raštą pasireiškia keliais aspektais. bet ir kitomis procesinėmis formomis. o teismo rezoliucija neskundžiama. Pirmine vykdymo vieta yra laikoma vykdymo vieta. kitus klausimus spręsti pavesta apylinkės teismo kompetencijai. taip pat bylos. Viena iš vykdymo proceso teisėtumą laiduojančių garantijų. nes jis veikia kaip savarankiškas subjektas. kaip ir Lietuvos Respublikos teismo sprendimai. Kadangi Europos vykdomasis raštas vykdomas ta pačia tvarka. Gali būti skundžiami ne tik patvarkymo forma išreikšti antstolio veiksmai. skolininko ir kitų asmenų teises. ar byla dėl jo sprendžiama pagal specialias šių bylų kategorijai skirtas nacionalines taisykles (pavyzdžiui. Europos vykdomasis raštas negali būti išduotas skubiai vykdytino teismo sprendimo pagrindu[6]. vykdomoji byla užbaigiama. remiantis minėta įstatymo nuostata skundas paduodamas dėl antstolio veiksmų. kurio teritorijoje yra pirminė vykdomojo dokumento vykdymo vieta. tokiu atveju skundus dėl antstolio veiksmų nagrinėja apylinkės teismo. taip pat dokumentinio proceso tvarka išnagrinėtos bylos bei bylos. užsienio teismų ir arbitražų sprendimų vykdymas gali būti atidėtas ar išdėstytas. jog pasibaigus procesui dėl sprendimo byloje (šalių taikos sutarties) būtų galimas Europos vykdomojo rašto išdavimas[7]. Tokiu atveju teismo nutartis. Įstatymu nustatytos ir skirtingos tokio teismo sprendimus vykdančio subjekto veiklos kontrolės formos. Šis Reglamentas Lietuvoje įsigaliojo nuo 2005-10-21[2]. judėjimą. kuria patvirtintas antstolio patvarkymas. o vykdomasis raštas grąžinamas Lietuvos apeliaciniam teismui ir saugomas byloje dėl užsienio teismo ar arbitražo sprendimo pripažinimo. teismo patvirtintų taikos sutarčių ir autentiškų dokumentų. Lietuvoje tokia kompetencija.). o skolininkas tam tikrų veiksmų atlikimą[1]. jog ketinama siekti Europos vykdomojo rašto išdavimo. ar pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles. bet ir bet kurie kiti veiksmai ar neveikimas.vykdomasis dokumentas. Pagal šį Reglamentą Europos vykdomasis raštas gali būti išduotas tik neginčytinose bylose. netaikant užsienio teismų sprendimų pripažinimo procedūros ir nereikalaujant gauti leidimą vykdyti užsienio teismo sprendimą[3]. Jeigu skolininkas išvyksta gyventi iš Lietuvos arba jei nežinoma skolininko gyvenamoji vieta. Europos vykdomasis raštas turi būti išverstas į lietuvių kalbą. Skundams dėl antstolio veiksmų arba atsisakymo juos atlikti nustatytas dešimties dienų padavimo terminas. Skundas negali būti paduotas dėl tokių antstolio veiksmų. nesuteikia teisės skolininkui skųsti tokius veiksmus. kuriose priimtas sprendimas už akių[4]. Neginčytinomis bylomis laikytinos bylos dėl teismo įsakymo išdavimo. Antstolis pagal LR Antstolių įstatymo 16 straipsnį atsako ne tik už savo. pagal kurią priimamas vykdyti vykdomasis dokumentas[3]. Skundai dėl antstolio veiksmų nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka (LR CPK 510 – 513 straipsniai). vienam iš pagrindinių vykdymo proceso subjektų. skundas paduodamas dėl atstovo veiksmų. suteikimas vykdymo proceso dalyviams. komercinėms bylos bei teismo sprendimams dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo[5]. jeigu ginčijamą veiksmą atliktų antstolio padėjėjas. kurių atlikimą sankcionuoja teisėjas. kurių teises arba teisėtus interesus vykdymo procese pažeidžia antstolis.50 nustatytą oficialų lito ir atitinkamos užsienio valiutos kursą (LR CPK 776 str. bet ir savo darbuotojų veiksmais padarytą žalą. teisėjas. Tokius klausimus sprendžia Lietuvos apeliacinis teismas. Reglamentas taikomas civilinėms. Išieškotojas turi teisę kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą dėl vykdomojo rašto pakartotinio pateikimo vykdyti (LR CPK). suteikta Lietuvos Apeliaciniam teismui. Išimtinė kompetencija spręsti klausimus dėl skolininko atsisakymo vykdyti Europos vykdomąjį raštą (Reglamento 21 straipsnis) suteikta nacionaliniams teismams. Pagal LR CPK 639 ir 643 straipsnius tokia teisė suteikta išieškotojui ir skolininkui. Informacija apie ketinimą ateityje siekti Europos vykdomojo rašto išdavimo teismui reikalinga tik tam. varžytynėse dalyvaujantys asmenys. teismo patvirtintų taikos sutarčių ir autentiškų dokumentų (notarų daromi vykdomieji įrašai) pagrindu. 25. vykdantis antstolio patvarkymą dėl išskaitų iš darbo užmokesčio ir kt. kaip ir pripažįstant bei leidžiant vykdyti užsienio teismų sprendimus. Kaip nurodo H. kuriose atsakovas pripažįsta ieškinį.). Tam tikromis ypatybėmis vykdant užsienio teismų ir arbitražų sprendimus pasižymi skolininko paieška. Antstolio veikimo vieta nustatoma pagal vykdomojo dokumento vykdymo vietą. balandžio 21 d. kurio teritorijoje veikia antstolis. kurie sukelia teisines pasekmes.). įkaito davėjas. atlikdamas vykdymo veiksmus arba atsisakydamas juos atlikti. tačiau įstatymų nustatyta tvarka. Skundus dėl antstolių veiksmų nagrinėja apylinkės teismas. Teismo informavimas apie tai. sukuriantis neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą. Kiuper paprastai išieškotojai skundžia antstolio neveikimą. Teisė skųsti antstolio veiksmus suteikta ne vien vykdymo proceso šalims: išieškotojui ir skolininkui. kai vykdymo veiksmai atliekami kelių apylinkės teismų veiklos teritorijose.). Europos vykdomąjį raštą išdavusio teismo kompetencijai pavesta spręsti klausimus dėl jo ištaisymo ir panaikinimo (Reglamento 10 straipsnis). 805/2004[1]. Reglamentu siekta sukurti laisvą visų Europos Sąjungos valstybių teismo sprendimų. Jei tokius veiksmus atliko antstolio atstovas. buvo priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti (LR CPK 512 straipsnis). gindamas išieškotojo. Kiti veiksmai. Dėl svarbių priežasčių praleistas dešimties dienų terminas skundui paduoti gali būti atnaujinamas pagal . kurios baigiamos teismo patvirtinta taikos sutartimi. kurio darbdavys yra antstolis.17. tai teisės skųsti antstolio procesinius veiksmus arba atsisakymą juos atlikti. Skundų nagrinėjimui taikomos specialiosios teismingumo taisyklės – skundas paduodamas tam apylinkės teismui. Išieškotojo. skaičiuojamas nuo tos dienos. Reikalavimas laikomas neginčijamu nepriklausomai nuo to. nėra Europos vykdomojo rašto išdavimui būtina sąlyga. Tam tikrų problemų kyla. gali būti skundžiama aukštesnės instancijos teismui bendra tvarka. kaip ir Lietuvos teismų priimti sprendimai. pavyzdžiui. kuri gali būti paskelbta tik esant atitinkamam išieškotojo prašymui (LR CPK 779 str. nustatant jiems minimalius reikalavimus. Jis vykdomas pagal tas pačias taisykles. Skundas dėl antstolio veiksmų ar jo neveikimo žyminiu mokesčiu neapmokestinamas. išduodamas teismo sprendimų. 2004 m. Teismas kontrolės funkcijas vykdymo procese realizuoja ne tik vykdydamas antstolio procesinės veiklos kontrolę (patikrinami ir patvirtinami LR CPK nurodyti antstolio surašyti vykdymo proceso dokumentai). skundą dėl antstolio veiksmų gali paduoti ir kiti asmenys (pavyzdžiui. Grąžindamas vykdomąjį raštą Lietuvos apeliaciniam teismui. kurie yra būtini tam. jog jis sieks Europos vykdomojo rašto išdavimo. antstolis apie tai praneša išieškotojui. Todėl. sumarinio proceso tvarka (bylų dėl teismo įsakymo išdavimo procesas ir kt. Asmuo. nes jie nesukelia jokių teisinių pasekmių[2]. Neginčytinomis bylomis laikytinos bylos. Europos vykdomasis raštas .

Skundo nepadavimas neatima teisės kreiptis į teismą dėl antstolio neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Ieškinius dėl arešto turtui panaikinimo gali pareikšti ir nepriklausančio skolininkui turto savininkas. arba dėl kitų priežasčių. Trečiųjų asmenų teisių gynimo pareiškiant ieškinį institutas žinomas ir kitų valstybių civilinio proceso teisei[5]. būtina taikyti sprendimų įvykdymo atgręžimo institutą. Turtą realizavus vykdymo proceso nustatyta tvarka taikoma turto įgijėjo sąžiningumo prezumpcija. Pagal LR CPK 603 straipsnio prasmę turto įgijėjo sąžiningumo prezumpcija gali būti nuginčyta. išnagrinėjęs skundą dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti. Tokio pobūdžio bylos nagrinėjamos ginčo teisenos tvarka. Išieškotojas ir skolininkas vykdymo procese gali pareikšti įvairaus pobūdžio ieškinius: dėl varžytinių pripažinimo negaliojančiomis. tokį turtą įgijusiems. priima nutartį. Lyginant su skundų dėl antstolių veiksmų arba atsisakymo juos atlikti nagrinėjimu. kad tokiu atveju tretysis asmuo gali reikalauti nuostolių atlyginimo. pavyzdžiui. Šiuo atveju turto priklausomybė skolininkui preziumuojama. kad suėjus trisdešimties dienų terminui išnyksta pati teisė skųsti antstolio veiksmus. kuria.51 bendrąsias terminų atnaujinimo taisykles. Siekiant atkurti teisingumą. panaikina neteisėtu antstolio veiksmu sukeltas teisines pasekmes. kurių turtas areštuotas. Vokiečių civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstama. jei turtas konfiskuotas – atsakovais traukiami asmenys. kad turto įgijėjo sąžiningumo prezumpcija gali būti nuginčyta. Teismo nutartimi pripažinus antstolio veiksmus neteisėtais. nedalyvaujantys vykdymo procese.96 straipsnyje numatyti atvejai. ja būtų galima pasinaudoti sprendžiant ginčą ginčo teisenos tvarka (prejudiciniai faktai) [8]. kad šio straipsnio taisyklės netaikomos. ir valstybinė mokesčių inspekcija. 25. Teismo sprendimus vykdantis subjektas areštuodamas turtą. Tokioje byloje suinteresuotu asmeniu trauktinas dalyvauti ne tik antstolis. patenka į asmenų. kurio veiksmai ar atsisakymas. o turtą realizavus taip pat ir asmenims. Tokiu atveju ginčo teisenos tvarka nagrinėjamoje byloje nebereikia įrodinėti antstolio veiksmų neteisėtumo. nes subjektų. Vykdant išieškojimą gali būti areštuotas ir kitam asmeniui priklausantis turtas arba toks turtas gali būti išieškojimo objektu. Iš šių LR CPK pateikiamų sprendimų įvykdymo atgręžimo apibrėžimų aišku. ką jos yra gavusios vykdydamos sprendimą (LR CPK 373 straipsnis). ir teisėtas tokio turto valdytojas. arba konstatuoja atsisakymo atlikti tam tikrus veiksmus neteisėtumą ir įpareigoja tokius veiksmus atlikti. toks teismo sprendimas panaikinamas apeliacine arba kasacine tvarka ir byla nutraukiama. gali paaiškėti. kad sprendimas buvo neteisėtas. y. priėmimas. yra nenagrinėtinas teisme. Ieškiniai pareiškiami pagal bendrąsias teismingumo taisykles. jeigu pripažįsta tai esant reikalinga. ieškinį dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo ir pan. nagrinėjamoje pagal ginčo teisenos taisykles. pavyzdžiui. tačiau teismas. LR CK 4. ratas neapsiriboja tik vykdymo procese dalyvaujančiais asmenimis. y. pareiškimas paliekamas nenagrinėtas arba priimamas naujas sprendimas. Tokiu atveju ieškovas turės įrodyti antstolio civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas. bet ir išieškotojas bei skolininkas. nes jokie apribojimai turto išreikalavimui nenustatyti. Skirtingai nei skundų dėl antstolio veiksmų padavimo atveju. Taip atsitikti gali dėl to. Skundo turinyje be bendrųjų procesinių dokumentų reikalavimų. Jais pripažįstami: 1) įvykdyto sprendimo panaikinimas ir naujo sprendimo ieškinį atmesti priėmimas. Tokia teismo nutartis įsiteisėja per septynias dienas. . taip pat taikant proceso atnaujinimo institutą ir naujo sprendimo arba nutarties. kai daiktas perduotas ar kitaip perleistas teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. Tai vienintelis būdas vykdymo procese savo teises apginti kitiems asmenims. Teismo nutartis gali būti apskųsta atskiruoju skundu. Sprendimų įvykdymo atgręžimo instituto taikymo pagrindai įtvirtinti LR CPK 760 straipsnyje. kad. bet ir kita vykdymo proceso šalis (išieškotojas arba skolininkas). Teismas. Sprendimų įvykdymo atgręžimas Įvykdžius teismo sprendimą. tokie ieškiniai apmokestinami žyminiu mokesčiu bendra tvarka. šis teisių gynimo būdas – universalus. kad sprendimo panaikinimo pagrindas gali būti bylos išnagrinėjimas ir apeliacine. ir kasacine tvarka. įrodžius. priklausymu bei ieškinius dėl arešto turtui panaikinimo. Įstatymas nenustato jokių specialiųjų skundo dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti turinio reikalavimų. jeigu skundas tenkinamas. t. Tai įrodinėjama civilinėje byloje. Savo teises vykdymo procese ginti ieškinio pareiškimu gali ne tik tretieji asmenys. jeigu jis yra susijęs su turto. tiek išieškotojas gali pasinaudoti ir abiem savo teisių gynimo būdais: pateikti skundą ir ieškinį. Šio instituto paskirtis – atkurti ankstesnę (pirminę. buvusią iki teismo sprendimo įvykdymo) šalių materialinių teisinių santykių padėtį. Pagal LR CPK 603 straipsnį kiti asmenys vykdymo procese gali pareikšti ieškinį dėl civilinės teisės. Visi ieškiniai vykdymo procese nagrinėjami pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas. kad skolininkas laikinai valdo trečiajam asmeniui priklausantį kilnojamąjį turtą. bet ne daikto grąžinimo[7]. To paties straipsnio 4 dalyje nurodoma. paduotas teismui praleidus šį trisdešimties dienų terminą. turinčių teisę reikšti ieškinius. LR CPK XVIII skyriuje.18. LR 443 straipsnio 1 dalis). iš kurio išieškoma. kurie taip pat laikytini suinteresuotais asmenimis LR CPK 443 straipsnio 3 dalies prasme[4]. Ginčo teisenos tvarka taip pat nagrinėjami ieškiniai. Tačiau kai kurie autoriai mano. esantį pas skolininką neprivalo tikrinti tokio turto priklausomybės. skundžiami. keičiančių įvykdytąjį teismo sprendimą. vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka (LR CPK 510 straipsnio 3 dalis). toks asmuo negalėjo dalyvauti varžytinėse. LR CPK 760 straipsnio 1 dalyje sprendimų įvykdymo atgręžimas apibrėžiamas kaip grąžinimas atsakovui visko. Tokiu atveju būtų pažeidžiamos atsakovo teisės arba įstatymo saugomi interesai. kurių interesai susiję su priverstinio vykdymo objektu (turtu). Skundas negali būti paduotas vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo (LR CPK 512 straipsnis). jeigu jie jau buvo įvykdyti arba pradėti vykdyti. turto areštą. kas iš jo buvo išieškota ieškovo naudai pagal panaikintą jau įvykdytą sprendimą. skolininko ir kitų asmenų teisių gynimas vykdymo procese gali būti realizuojamas teismui nagrinėjant šių asmenų ieškinius. kuriuo ieškinys atmetamas. Paprastai skundo padavimas vykdymo veiksmų nesustabdo. t. taip pat pateikiamas sprendimo įvykdymo atgręžimo apibrėžimas – panaikinus arba pakeitus sprendimą arba nutartį. Išieškotojo. Skundas. Vykdymo procese kai kuriais atvejais (LR CPK 603 straipsnis) nustatytas galimas civilinės bylos dėl arešto turtui panaikinimo arba teisės priklausymo subjektų ratas – atsakovais tokioje byloje traukiami išieškotojas ir skolininkas. reglamentuojančiame proceso atnaujinimą. Kartais tiek skolininkas. todėl šį skundą teismas turi atsisakyti priimti (LR CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas. vienos iš šalių prašymu teismas įpareigoja ginčo šalis grąžinti tai. Tai reiškia. kada turtą galima išreikalauti iš sąžiningo įgijėjo. susiję su antstolio teikiamomis paslaugomis. Kitais asmenimis vykdymo procese pripažintini bet kurie kiti asmenys. turėti būti nurodytas skundžiamas veiksmas arba atsisakymas jį atlikti bei tai pagrindžiančios aplinkybės. kuriems pagal LR CPK 709 straipsnį draudžiama dalyvauti varžytinėse[6].

Ypač dažna tokia situacija taikant proceso atnaujinimą tais atvejais. Būtent pastarasis taikomas teismo iniciatyva arba dalyvaujančių byloje asmenų prašymu atsižvelgiant į LR CPK 283 straipsnyje įtvirtintus pagrindus. tačiau gali būti ir neturtinio pobūdžio bylose. kai įvykdytas teismo sprendimas bus panaikintas. kuriose priimtas sprendimas įpareigoja skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus. kas buvo pagal panaikintą sprendimą išieškota iš atsakovo ieškovo naudai. 762 straipsnio 2 dalis). Jeigu apeliacine arba kasacine tvarka bylą nagrinėjęs teismas arba teismas. Tokiu atveju šis klausimas apeliacinės instancijos arba kasacinio teismo nutartimi perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui. 3. Atsakovo pareiškimas dėl sprendimų įvykdymo atgręžimo klausimo išsprendimo žyminiu mokesčiu neapmokestinamas ir nagrinėjamas žodinio proceso tvarka teismo posėdyje. Skiriamas privalomasis ir fakultatyvusis skubus vykdymas. bylose dėl garbės ir orumo. susiję su grąžintino turto vertės nustatymu. kad skųsti bus galima tik pirmosios instancijos teismo nutartis. tačiau toks reikalavimas galėtų būti reiškiamas ir kitoje byloje. kurios nenurodytos LR CPK 283 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose. civilinių teisių įgyvendinimo principais – teisingumo. kuriems mokamos periodinės išmokos dažniausiai užtikrina tik minimalų pragyvenimo lygį. jeigu skubiai vykdyti buvo leista išieškotojo prašymu (LR CPK 760 straipsnio 2 dalis). kuris nelaikytinas naikinamuoju. pranešus apie jį byloje dalyvaujantiems asmenims. grąžinimu atsakovui. Toks atsakovo pareiškimas dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo gali būti paduotas per vienerius metus nuo teismo sprendimo arba nutarties. neišsprendė sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimo. 3. Toks sprendimų įvykdymo atgręžimo užtikrinimas taikomas tik skubaus vykdymo atveju. išskyrus bylas dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis išieškojimo. taip pat bylose. Tai gali padaryti teismas. geriems papročiams arba visuomenės moralės principams (LR CK 1. atgręžtiniam įvykdymui. kai sprendimas įvykdytas net prieš keletą metų. ir taip baigdamas bylą (LR CPK 762 straipsnio 1 dalis ir 761 straipsnio 1 dalis). atsiradusius skubiai vykdant teismo sprendimą bendraisiais pagrindais. kuris vėliau buvo panaikintas. taikančio sprendimų įvykdymo atgręžimą. Skubiai vykdytini teismo sprendimai pasižymi tam tikromis ypatybėmis ne tik nukreipiant juos vykdyti. kurias jis būtų gavęs. buvusią iki panaikinto teismo sprendimo įvykdymo. jeigu dėl ypatingų aplinkybių uždelsimas įvykdyti sprendimą gali padaryti išieškotojui didelę žalą arba gali apskritai pasidaryti negalima arba labai sunku sprendimą įvykdyti. padarytus skubiai vykdant teismo sprendimą. todėl pagrįstas ir šių normų subsidiarus taikymas sprendžiant klausimus. Ieškovo nesąžiningumas gali pasireikšti melagingų duomenų bei suklastotų dokumentų pateikimu. Atlyginti nuostolius atsakovas gali reikalauti tik tais atvejais. nedarbingus ir paramos reikalingus asmenis (LR CK 3. arba palieka ieškinį nenagrinėtą. Civilinio proceso principai tokiu atveju reikalauja kuo greičiau grąžinti šalis į ankstesnę. Gali būti ir taip. įsiteisėjimo dienos (LR CPK 761 straipsnio 2 dalis. Sprendžiant šiuos klausimus. kuriam byla perduota iš naujo nagrinėti. kai panaikintas sprendimas buvo pagrįstas ieškovo pateiktais melagingais duomenimis arba suklastotais dokumentais (LR CPK 762 straipsnio 3 dalis). Be to. nesusijusius su turto arba pinigų perdavimu. įstatymas numato galimybę atsakovui reikalauti išieškotojo atlyginti nuostolius. sprendime arba nutartyje. Šis įvykdymo atgręžimo ribojimas taikytinas ir sprendimams. turėtų būti remiamasi ir tokiais civilinės teisės principais kaip draudimas piktnaudžiauti savo teise. kai sprendimas nukreiptas skubiai vykdyti išieškotojo (ieškovo) prašymu. Naujo sprendimo priėmimas apeliaciniame procese įtakos turi tik tokio teismo sprendimo. kuriam buvo perleistas teismo sprendimo vykdymo metu gautas turtas. o ne teismo iniciatyva. Be to. turi būti remiamasi ir materialinės teisės normomis. Šių asmenų neatvykimas į tokį teismo posėdį nėra kliūtis teismui išspręsti sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą (LR CPK 761 straipsnis).47.196. šalių grąžinimu į iki panaikintojo teismo sprendimo buvusią padėtį. susijusius su teismo sprendimu nustatytu materialinių teisinių santykių atkūrimu. kai byla buvo nagrinėjama apeliacine arba kasacine tvarka) arba į teismą. kuri atskiruoju skundu gali būti skundžiama apeliacine tvarka. kad turi būti atlyginta šio turto vertė. – suma. Sprendimo įvykdymo atgręžimas išsprendžiamas teismo nutartimi. kad įstatymas negina civilinių teisių tais atvejais. Kai kuriose neturtinio pobūdžio bylose sprendimo įvykdymo atgręžimas apskritai neįmanomas.137 straipsnio 5 dalis). pavyzdžiui. kuriam byla perduota iš naujo nagrinėti. o kai turtas realizuotas. Tokiu atveju. kuriais remiantis būtų galima išspręsti sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą. Šis ribojimas nėra absoliutus. nagrinėjamoje ginčo teisenos tvarka. Tokie duomenys arba dokumentai turi būti pagrindas palankiam ieškovui teismo sprendimui priimti. Sprendimo įvykdymo atgręžimas dažniausiai siejamas su visko. kad turto negalima grąžinti. leisdamas skubiai vykdyti sprendimą bylose. galėtų būti atkurtas remiantis bendrosiomis praleistų terminų atnaujinimo taisyklėmis. gauta jį realizavus (LR CPK 760 straipsnio 3 dalis). jų realizavimą (apsauginė civilinio proceso funkcija). priimtiems atnaujinus procesą. atsakovui įrodinėjant nuostolius. kad ieškovas užtikrintų sprendimų įvykdymo atgręžimą tuo atveju. bet ir taikant sprendimų įvykdymo atgręžimo institutą. gali nepakakti duomenų. kuris buvo įvykdytas taikant skubaus sprendimų vykdymo institutą. privalo pareikalauti. kuriais neišspręstas sprendimo įvykdymo atgręžimas. Sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą privalo išspręsti teismas savo iniciatyva. Svarbu ir tai. sąžiningumo ir protingumo. Pagal šiuo metu galiojančio LR CPK sprendimų įvykdymo atgręžimo instituto teisinį reglamentavimą.96 straipsnis). Akivaizdu. kai jos įgyvendinamos prieštaraujant jų paskirčiai. išnagrinėjęs bylą apeliacine arba kasacine tvarka. Atsakovo dėl svarbių priežasčių praleistas vienerių metų terminas. sprendimų įvykdymo atgręžimo instituto taikymas neribojamas[1]. Toks ribojimas grindžiamas siekiu apsaugoti pažeidžiamiausias asmenų grupes – nepilnamečius. jei teismo sprendimas nebūtų vykdomas skubiai. Jeigu sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimas bus išspręstas bylą . 3) įvykdyto sprendimo panaikinimas ir nutarties palikti ieškinį nenagrinėtą priėmimas. Sprendimų įvykdymo atgręžimo taikymo instituto objektas – panaikinti įvykdyti teismo sprendimai. Nuostoliais laikytinos atsakovo turėtos išlaidos vykdant panaikintąjį sprendimą bei negautos pajamos. ši situacija galima ir tais atvejais. atsakovas turi teisę kreiptis į pirmosios instancijos teismą (tais atvejais.52 2) įvykdyto sprendimo panaikinimas ir nutarties nutraukti bylą priėmimas. Šių nuostolių atlyginimas siejamas būtent su šalių grąžinimu į ankstesnę padėtį. Nagrinėjant bylą apeliacine arba kasacine tvarka. Sprendimo įvykdymo atgręžimas tokio pobūdžio bylose galimas. jeigu nustatoma vadinamoji ieškovo bloga valia. priimdamas naują sprendimą ar nutartį. kai turto negalima grąžinti. Jis galutinai išsprendžia ginčą dėl teisės arba nutraukia bylą. Teismas. kuriose sprendimo įvykdymą leidžiama atgręžti tais atvejais. viešajai tvarkai. Visi klausimai. Proceso teisės normų paskirtis – užtikrinti materialinės teisės normų įgyvendinimą. nuostolių atlyginimo klausimas turėtų būti sprendžiamas kartu su sprendimo įvykdymo atgręžimu. kaip tai apibūdinama teismų praktikoje „siekimas žinomai neteisėtai prisiteisti jam nepriklausančias lėšas“[2].205 straipsniai). padėtį. turėtų būti išspręsti teismo. Taikant sprendimų įvykdymo atgręžimą. Dažniausiai tai būna sprendimai turtinio. nagrinėjusį bylą iš naujo. kai įstatymas apskritai draudžia išreikalauti turtą iš sąžiningo trečiojo asmens (LR CK 4. teismas savo sprendime arba nutartyje numato.

tačiau motyvai dėl teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo taikymo teisėtumo ir pagrįstumo apeliacinės instancijos teismo nutartyje gali būti įtraukti į kasacinį skundą. . tokio skundo atsakovas pateikti negalės (LR CPK 334 straipsnio 1 dalis).53 nagrinėjant apeliacine arba kasacine tvarka. Kasacinio teismo nutartis dėl sprendimų įvykdymo atgręžimo bus galutinė ir neskundžiama (LR CPK 362 straipsnis).

You're Reading a Free Preview

Download
scribd
/*********** DO NOT ALTER ANYTHING BELOW THIS LINE ! ************/ var s_code=s.t();if(s_code)document.write(s_code)//-->