rLrusrRUoTAs Ztnvuns

zM0Gus

ANAT

ANATOMIJA
l
/.
I

zM0cus
\]
\l \i
t.

i
1

I

i

I

.J

&
KAUNAS ,,SVIESA" 1999

UDK 6[.01(031)
An-07

ATLANTT SCIENTIFICI (;ITJN I I

ANATOMIA UMANA
Vincentc Muedra BlixaLrli, M,rf((llo N(llri CiunLi Clruppo Editoriilc, lriri nrf rsBN 8rJ-09-00Bsl 0 Cdauaiai

TURINYS
Griauiiai
Kaukole Stuburas

Autoriai Vincente Muedra Baixauli, Marccllo Ncg,r'i
ilalLl k;lbo. verli A5 fA Lt5KAUsKAITi iI. RIMANTAS KALINDRA Veftimq recenzavo doc.

Kfitinds
16

l4sta

VirSuiinds galllllds Griaudiai. Rautnenys
18

I.

Apatines galinds Kaulq jungtys. RaumeDys
Galvos ir kaklo rautrenys Krlno raLrmenys (priekinis vrizdas)

Ilaumenq sistema

20

dr

VYTAUTAS GEDRIMAS
24

Ktrno Iaumenys (uzpakalinis vaizdas) Virskinimo organq sistema Burna ir dantys

LietuviSko leidimo redaktole DANGUOLE BAR t ASI UNA

Il

ll

\4r6kinimo or8anq sistema

26

30

Vir!knimas
\4daus sekrecijos (belatakes, endokrininds) liaukos Kvepavimo organq sistema Kvdpavimas plaudiais Apytakos organq sist€ma KrauJotakd. I'.faujo ldslele. ir lirnfmr,,gi,rl Lirlfagys)es. Apytakos sistemos voztuvai
Pagrindines

Pirnoji iliustraciia: lemciamasis
ikonogafijai. Piciimas

savo stebejimais, Leonarcfus cia Vin-

Vidaus sekrecijos Liaukq sistema 34

iis nutape figurq, kudos nepapraslai svarbios liandieninei anatnnlijos
naturos buvo didele Leonardo da Vinr:io atrasta naujove anatomijos isto joje. Jiarrgineje iliustraciioje, rclniantis VilrLivijaus pastebajimais, isdestytais traktatc,,De Architectura", pavaizduot:rs idealirl proporcijq Zlrogaus kinas (pieita apie 1490 rr.).

Kvdpavimo organq

sistema

36 38

ii

Apytakos organq sistema

40

nurodo teksto iliustracii4 gretinane puslapyje. Kituose puslapiuose esaniios iliustracijos nurodonos pateikiant pfies rodykle puslapio nnrneri. An

Rodyklc (

+)

inogaus ktrno arterijos

48

Pagdndines Zmogaus ktrno venos

Shpimo organq sistema
Jutimo organai

50 52

Siapimo organq sistema Makroskopind ir mikroskopine inksto anatomija
Re8os organas Itega Klausos organai Uoslds organas

07

Anatomija: inogus / Vincente Muedra Baixauli, Marcello Negli. Kau-tlas: Sviesa, 1999- 96 p.t iliusht (lliustruolas iinynas)
Zodyn.: p.

88 90.

Iemrinu Fkle: p.

91 93.

lliushr r-kle, p.

9,1.

ISBN 5 430 0271:1 6 Sianre iinyne nlgfir-rcjnnos ivai os inogaus anatomijos kurso icnn)s. Iidestyias Tinii:rs geriau suvokti bci !simhti pacles gnusios iliustrarijos. Jis skifirmirs victulines nokykftrs aukstesnirljLl klasir! lnokiniams ir besiren tianiienrs stoti i.rukit4sias mokyklas, stuclentanrs, visicrns, kas domisi anatonlija.

Skodo organas
68

Lytejinro organai Jutimo organq fiziologija

UDK in r.01031)

Nervu sistema

70

Nervq sistema Centrines nervq sistenos anatomija Centrind neryq sistema. Galvos smegenys
Autonomine (vegetacine)nervq sistema Calviniai nervai Nugariniai nervai

Sefiia,.IliustruOtas iinyn.s"

ANATOMIJA. ZMOCUS Autoriai Vincente Muadra Baixauli, Marcello Negri Rcdaktord Ddr,qroli Bat lriiitnili l.ietlr!iikil tckst4 rinko .,Sviesos" leiclyklos kompiuLcriLl baras 1998 11 16.7,2,1 lcictyb. aps\. L Tir 6000 egz. I.eicl. Nr 1385L Akcine bendrove leidykla ,,S!icsa", Vytauto pr 25, 3000 Kiunis.
Spausclinttl ltalijoje SLrtariinc kaina

82

Lytiniai organai

B4

Nervq sistemos fiziologija Vyro lyiiniai organai Moters lytjniai organai
Zodynelis Terminq rodykle

ISBN 5-43U-02714 5

1986, t99l (jiLrnti (irrrppo Frlitori,rle. l:ircrrze ldea lnroks, ll,rrcc1,rn,r O Vcnim:rs ilieluviq krrlb,r. lcitlykl,r ..Sv es.r", l,t,-tr

O

lliustracijq rodykle

Griaudiai
Zmogaus giauiiai sudaryti ii kietri ir tvirlL! dudinitl. l,ri kino lar'l as.r.. Kieciau'i or ganai, suclaryti ii kaulinio audinio, vadinaesantys iikilimai, plie kuliq prisitvirting raiiiiai, raumenys il kt.
5) sqnarittitl paztit'lit1 ldubos a) ncgilios, pavyzdziui, tarp piritakaulinirl
sAnariq; b1 gilc.ne', prvrzdTirri,

Zmogaus griaudiai
I(aukohs snegenine dalis

mr lctulais. Jq funkcija dvejopa: apsaugo lengvai pazeidzianus organus (pvz., kau
kol6 dengia galvos smcgenis, o stuburas nuBdrn. \nleFeni-): ldiP Prt. LJiP pnsyvlr. judtiinro org,;n.ri. karlu -u rJumeninli' if sausgysldmis padeda kunui (galvai, lien.reniui ir galur6ms) judeti: pakelti rank4, pakeisti kuno padeti ir t.t.

28 kn|hi

ca,va J \
(
1

Kaukolds veidine dalis 21 ko lns PalieZuvinis kaulas Stuburas 33 kduhi

.ilbclkJulio

duobe, i kuriq isistato llaunikaulio abi kartu sudaro klubo s4na{; 6) sqnaritts (krcntzlitcs) //?pos, kurios paflilina s4narinq duobg (pvz., peties, klubo s4nadai).

Bu7 galva ir'

Palie:Lrvinis

32

Skiriamos
gruPes:

iios imogaus griauiiq

StubLrras

kaulq

Kaulq sandara. Idetas iindE su dtuskos
rugities tifpalu, kaulas greitai dekalcinuo
jasi, suminkiteja, tampa lankstus. Mat kau le yra daug jungiamojo audinio, tarpl4steli nes nredziagos (matricos), kauliniq l4steliq.

32-33 kmlni

galvos sritis
28 knulni
ber

kaukold smegenina dalis. 7 kaulai

veidine dalis. 21 taalas
palieZuvinis kaulas
stuburas.

Kaule esaniios kolageninis skaidtrlos im-

1 kaulas

preBruolo\ L.-rl,in Jru*1,'rni,. l.rrrrro

t rno

liemuo

32-33

57-58 knulni krutiDes lEsta. 25

kdrildi kr'rrldl

gaus kauluose juntiinrrojo aerdinio clau giau, jie lankstesni ir tvirii, \'ylesnio

galinis 126 ka ai

viriutines galfrnes. 64 ka ldl
apatines galfrnes. 62 kdlildt

rrnTi,ru- zrnog.ru. k.rrrlrr,'' 1..r.1.rr.6, jr rnineralrrrrq mcrlziagu, l",lil ii, L rrrl,r tf.,l\p-ni, grciiiiiu lth2t;r ir ilgiatr rrcsugyja.

Kaulq i5o1€. Kaulo paviriius nelygus. Cia yra ataugq, iiurkitumq, idubimq, iikilimq, iSsigaubimq ir pan. Tikilimai vadinami gum burais, o idubimai vagomis, duobemis. Kai kuriq ilgqjq kaulq galuose daznal susi,
daro: l\:0t10i1th:

Kaulq forma. KaLrl,ti Lrin.t ivailiq folmq: 1) ll.qieji knrrlci (jci ilgis pn!,fin(lina' charakteristika), pavyzrlliui. l,rsliliatrlis, ilaunikaulis;

ApaLinds galirnes 62, kn lnl

2)

netnisttklittrit

/catlrii (plotis il ilgis bcvcil' ,,,itrrorlas), pavyzclZiui, kaukolcs vt'idini's rl,tlics, rlubcn-

ii

yltlitii ittb.t ylokititji
126

kntlni

rutulini. c.jndfinio pa viriiaus iisigaubimas, kuris kaklu susijun gia su likusia kaulo daljmi. lbkie yra ilau nikauliai, Zastikauliai ir kiti kaulai; 2\ \ttttnplini ,lrpsi. lolmo- k.lulini- r! tnl,'4
,ruBos, lurirrii(]5 11gu sanarrrri p.rvir'-iu

kauliai ir kiti;
J\ utturpilt k,rrrl,u til;,r'. l'li'lr. r l,'ri. nr.ri daug vienoclas), pavyzr-llirri, slrrlrtrlo sl.rnl<s teliai, rieio, iillInl)s

if

kili.

pavyzdiiui, pakau!kau1io, ilaunikaulio,
Zastikaulio;

4) .iiar,t,r,"

skritlittiai skriemulio forrnos iigaubi mai. Pavyzdziui, pir!takaulirl, padikaulirt, )a-til aulio slridininiai \,,ln,rriliJi p.lvif.iJi;
3) gret<i ,.lllJriniLt pJviriiu

Kremzlis. Klcmzla's sLr(l,rfyl()s ii jrrrginmojo audinio, tarpl4sttlini's nrt,rlzi.rgtrs ir' 14stelitl, vadinanrel .rrrlrrrr( i/llis Krr'nrrlirl yra ir.riri.^e ktrtr" ri,t."' {n,'.\r,. .,||.i,, kauielyje ir kitur). Svalbios \rr'.r :;///,rr'llr's ktzarzlis, den gianr:ir)s knul rl s4r,r ri r1 rs J,lI
I

viriius, ir
I€s

knlrlry

lenia kaulq ilgejirrr4.

d ,!itno It1 /t.:li::,l\UriU l,l\tr,-

VJizdis is priekio

GRIAUCIAI

T
(2) (2) (1) (1) (1) (1)

Kaukole
Kaukold plokitiejikaulai momenkauliai I kaulai 4 kaulai smilkinkauliai
kaukoles veidines dalies kaulai ii 3onq, ausq srityje kaktos sdtis uZpakalin€je kaukolcs dalyje su pleiStakauliu sudaro kaukoles pamat4

kaulai 4 kntlai

netajsyklingieji kaktikaulis
pakaulkaulis akytkaulis plei!takaulis

Kaktikaulis. Netaisyklingos formos kaulas:
priekineje dalyje lygus, uZpakalineje - reljefinis; priekin€je daly,e sujungtas su nosies kaulais, uZpakalin6je su momenkauliais.

kino, vadinamo tulkiikuoiu balnu, ir ataugq: maZujq ir didTirlirr .p,rrnu {firnre;i yr.r kdulo vir.ulirleie prrekirrcje, (' anlrieji
apatineje dalyje).

-

Smilkinkaulis. Plokiiiasis kaukoles pamato kaulas, sudarytas iS keturiq daliq: uolines, bignines, Zvyninds ir spenines. Apatineje dalyje yra s4narine duob6, i kuriq
isirla lo dpdtinio ataugos krumplys.

Akytkaulis. Netaisyklingos ftrrnos kaukoles veidines dalies k;rulas, suclarytas i5
vidurines gulsiiosios ar.lra akytosios plokileleq, 5latmenosios, .rrsiiurrAi.rrrr i.s srr lrirmaja, ploksteles ir koretq labirintrt. Stertme-

iandikaulio

s4narine<

Pakaubkaulis. Netaisyklingos formos kau,
las, susidedantis i3 2vyno, Soniniq daliq ir dvieju .4nariniq Lrumpliu. .udaranciu r4nari su pirmuoju Laklo slanksteliu atldn-

nosios plokstel€s viliujc iikyltr kaulinis Lviulys, r6dinaln;t gaiJzio ski.rutr.r'e, prie kudo plisitvirtings kietasis srlegenq dangalas.

Akytkaulis suauga su kaktikauliu, pleiita-

kauliu, nosikauliais,

tu. Kaule esaniia didele anga vidin6

iriar ikaLrliilis, viriutiniais 2andikauliais, noragu.

kaukol6s ertme jungiasi su stuburo kanalu.

Pleistakaulis, Netaisyklingos formos kaukol6s pamato kaulas. Jo for.ma primena sparnus iiskleidusi paukiti. Sudarytas i5

Momenkaulis. Plokiiias, iigarrbtas kaukolds skliauto kaulas, susisiekiitntis su tokiu
pat prie3ingos puses kaulu bt'i su kaktikau-

liu, smilkinkauliu, pakauikauliu ir plciitakauliu.

I Galva Kaktikaulis Galvos kaulai galva 14 kaulq viriutine 13 kaul4 dalis 6 podniai (12) nosikauliai (2) sudaro isorine nosi Momenkaulis Momenkaulis aiarikauliai (2) vidineje akiduobds srenole kriaukles (vidurin€ ir virsutine) (Z). Prie vainikines ataugos prisitvirtings smilkinir-ris raumuo. o kiLos ataugos ir Zandikaulio paviriiai aki- Staiioji alg/tkautio plokstele Noragas li. skuostakauliai (2) skruosto srityje gomurikauliai (2) sudaro uZpakaling kaulinio gomurio dali virsutiniai Zandikauliai (2). smilkinkauliais. virsutiniu Zandikauliu. Tai vienintelis paslankus galvos kaulas.rZiL'ji rag. gulintis tarp kaklo r. Kaulas yra lanko pavida1o.r. Susisiekia su kaktikauliu. skruostind ir kitos ataugos.rlis kriaukle Viriutinis Zandikaulis. Padeda atskirti dediniEjq sles ertmes puses. po lie Zuviu. sudaranti uZpakaling kaulinds nosies pertvaros da- ktno nusitesia didieii ir m. apatinio Zandikaulio sanari. Judddamas Zandikaulis padeda susmulkinti maist4.-rrlrrrrtt.Siq. Beveik keturkampis plok3iias kaukolds veidines dalies kaulas. o uZpakalineje puseje pasibaigia Zandikaulio 3aka. Zcmiau palieiuvinio kaulo yra skyclines kremzlds ky3ulys (Adonro obtrolys). Sqnari- Smakro gumburai Palieiuvinis kaulas.t. Sudaryta i5 atitinkamq akiduobinirl kaktikaulio. pleiitakaulio. pasidalijusia i dvi dalis. i kurio duobeles (alveoles) isitvirtina apa- Skrruostakaulis tiniai dantys Apatind nosies Nosikar. i kuriq duobeles (alveoles) isitvifina virsutiniai dantys 1 nepodnis noragas (1) nosies pertvara Smilkinkaulis Akytkaulis Smilkinkaulis PleiStakaulis apatinis Zandikaulis 1 kaulas apatinis Zandikaulis (7). ir kairiqjQ no- DeSinysis viriutinis Zandikaulis duobes. Priekine jo dalis nasyvcsnO tai ne atauga su galva sudaro smilkinini paliezuvinio kaulo ktna5. Kairysis virsutinis iandikaulis Dantys / Nosikauliai.rr. r'. U. Plona kaulind plokiteld. Jame iSkyla gomurin€s. PalieZuvinis kaulas Su -t ro kaukole palieZuvini' kaul. akytkaulio. virsutinio Zandikaulio pavir. U raides pavidalo Priekinis kaukoles vaizdas kaulas.t l(. pleistakauliu ir. sana u sujungtas su dantys. nosies ertme./f). akytkauliu.auntcrrq. Gomurines ataugos padeda sudalyti kaulini gomuri.rlyiL.rr'- . iiais ir raumenimis. Mriulinidme )andikaulyje isitvirtina viriutiniai dantys. Apatinis iandikaulis. Noragas. jame isitvirtina apatiniai Akiduobd.

nir. labai nuoZrrlnios. Krti tines slanksteliq ktrnas sQnarines jdubas. juosmens Slanh:t el i4 ktr nni. vadinamos tarpsLanksteliniais clisknis. apie kuriq sukiojant galvq sukiojasi atlantas. kaklo slanksteliai dalyvauja ir galvos judesiuose.rlkste liai tokio. .5 suaugg kryimens slanksteliai. aiinis virsudneje kano dalyje turi kauling iSauga (danti). yra yPatingi: atlantas neturi kuno ir panaius ikaulinl Ziedq. Gyvtrnq uodegE atitinkantis uodegikaulis Siek tiek padeda apsaugoti dubens organus. vadinami atldlltu ir Iiitliu slanksteliu. Jie turi masyvq krinq. nchrri. taiiau priekineje dalyje daug platesne nei kitose dviejose dalyse. tarp kino ir lanko yra slankstelio anga.|| Stuburas stuburas 32-33 kaulai. krrltinas sl.rosnrt'ns kinq vertikaliai .5 kryZmens slanksteliai. jr. plauiius bei kraujagysles. SkirLingos stuburo dalys paslankios nevienodai. Krutin€s slanksteliq anga ni4 ataugg!. kuriq kiekvienas sujungtas su pora Sonkauliq juosmenine dalis kryZkauli uodegine dalis kryimenin€ dalis . horizontalios. lnr'i. Did/iausia judesiq amplitud€ kaklineje stuburo dalyje.llr jii lufi '. Gana paslanki yra ir iuosmenine stuburo dalis. Nuo lanko aukityn ir iemyn susidaro 2 poros sqllarF Skiliamieti slanksteliq poiymiai.L. Slanksteliq paslankumas.tod6l padeda apsaugoti krntines lEstoje esaniius organus . angos pavidalu. ir jos sudarc tarpsla kstclinius sqnarius. Krl]tines slanksteliai paslankfls daug maZiau . Slanksteliai vieni nuo kitq skiriasi kunq dydZiu. iisitiesia ir sukamasi.r)J- rini paviriiq ionkaulianrs.r'rini' ataugos gumbureliq. sudamntys uodegikauli stovint ant kojq.gana masyvios. juosinens slilnkstc'liq kiinas turi ma'yviau'ia.r rrti jdrrl'ry. su kuriomis susilieaia analogigkos (gretimq slanksteliq) ataugos.) naliniq pavir'5iq.. Skcrsints ataugos. ataugomis. treterines nugos.iu JnllU.3-4 suaugg slanksteliai. Tarp slanksteliq knnq yra kremzlines plokitelds. n( l -. be to. Pirmieji du kaklo slanksteliai. kaklo slarrkstcliq taip pat trikampe. Kaklo slirrlkstelirl skersinese ataugose yra anga. sudarantys . o Sonuose dvi sket'sinis ataugos. o virSutines clalies ionuose turi du gumburelius. rrur.lirdi. padeda stabilizuoti slanksteliq beveik trikarnpe. ji yra tarsi aiis.rlartlrir'lirr ilg'* rreir si6akojusios. ango. Slankstelitl dri&os. - 5 juosmens slanksteliai Ji sudaro 2iedo pavidalo slanksfellai. Nuo lanko atgal nusitesia keterina qtouga. nciisiiakojusios.tlankqieliai neluri Dei nrin(. nue jo atgal iSsilenkusi la|k4. yra ovali. Kaklo slirll<stcliq jos yra dvi\ako-. jrrosnrens slanksteliq . nepaslankiai suaugg vienas su kitu ir susijungg su dubenkauliais. kuliose isitvirtina Sonkauliaii kaklo slankstcliai tokiq idubrl netud. per kuriq liemuo lenkiamas. k-r inc. kaklilr€ dalis 7 kaklo slanksteliai krutinind dalis 12 kartines slanksteliq.

Sonkauliai su krttines slanksteliais sudaro sqnarius.-. dor*arli4. kiti raumenys ionkaulius nuleidZia ir padeda iikvepti.7) ionkaulio kremzle susijungia krutinkauliu netikrieji Sonkaulial (3 su poros). priekiniai jq galai pasi- baigia pilvo sienoje krntinkaulis (1) Krutillis lqstq sudaro 12 porq ploksiiqjq kaulq. jie padidina krDtines firi ir padeda lkvepti. lr)s 2cmiJu t-5anaio. (1. Raumenq pakeliami. prasidedandiq nuo 1Z-kos kr|tinis slanksteli4. nios poros ionkauli2 krcmzle susijungia su krlttinkaulil!. nesujungtos su krutinkauliu. poros su knftinkauliu susijungia netiesio- viriuje esantiais Sonkauliais ir su kritinkauliu. Son kauliai. o suauga su juo tik per vienas kito kremzlg laisvieji ionkauliai (2 poros). tiesiogiai sujungti su ktutinkauliu. Pirmosios septy. radinrmi ilkraLiai. Tai plokiiias kritines l4stos priekyje tuoj po oda esantis kaulas.I Kriitines l4sta kutines kaulai 12 krrttines slankstelitl l4sta 12 porq (24 kaulai) Sonkauliq tikrieji ionkauliai (7 poros). Iai. ir krufinkaulis. Sonkauliai ir krutinkaulis sudaro kratines l4sf4. . I . Jos kremzle sujungtos su kusios poros.B-10 krntinkaulio tiesiogiai nesiekia. supantiq krntin€s ertme. laisztieji Sonkauliai. Sonkauliai larpsniikai nuo I iki VIII ilg€ja ir nuo IX iki XII trumpela. todel vadinamos netikraisinis ionkauliais. Dvi ligiai. ir priesingai.

r(. Vienu galu jis suiungtas su kratinkauliu. iigaubtos. Tai ilgasis kaulas. Sudarytas V. kuri susidaro gia Soniniame mentes kampe. vesnis ir su plaitakos (rie5o) kaulais sudaro rielo s4narj. esantis uZpakalirlusJrineie pu. Esant tiek gausiai mliq kauleliq. vidrrriniLl if gali-. galvinis. plastaka gali atlikti daug juclcsiq.gana plati sQnarina duobi. pamatiniq. atnhrrje. neleidZia rankai per daug iisitiesti per alkunes s4nari. didysis daugiakampis. Sudarytas i! aituonirl m. irgi ilgasis kaulas. niq.ll- ga\ lrikampi\ Lul]ds yra lygus. Zasto griauiius sudaro vienas kaulas Zastikaulis.leiditantj plaitakq sulenkti ir iS- Raktikaulis.kilgs dyg1v". Delnas. einant nuo stipinkaulio i alktrnkaulio ptrs9. PlokSdias kaulas. didysi' rl. Virsutiniame io Bale yrd ganJ ma\yvi ataugd Piritai. ZirDis. menuls. PlaBtaka ii penkiq naiai paslan- Dilbio kaulai Tai Alktinkaulis. kablinis (B. netaisyklingos formos.eie i. deias (8) Zirnis.VirSutines galunes Viriudnes peiiq lankas Zastas (1) (2) galin€s 64 kaulni raktikaulis (1) mente (1) Zastikaulis dilbls (2) pla6taka (27) alknnkaulis (1) stipinkaulis (1) laivelis. Aliiau dilbio. kud. dvien cilcmis iisid€sdiusiq kaulq. menulis.rzq. Rieias. trikampis. pritraukti ir atitfaukti nuo vidurinds plolitumo-. esanlis luoi po od.je jungia tvirta tarpkaulini pltttt. blimesneie eileje yr. Apatinis jo galas yra masytiesti. Jo artimasis galas yra sustorejes ir sudaro Zastikaulio galva.ma iasis daugiakanpis. Nykitys turi tik du lini pirStakaulius. Kiekvienas piritas suclarytns ii trijq piritakaulill. Stipinkaulis. Abu dilbio lrulu. Mentd yra plonos. Kartu su stipinkauliu sudaro dilbio kaulus.t priekjneje viriutindje kutines lqstos dalyje.pirnrntini ir ga- . yla laivelis. neje peiiq lanko puseje. Su Zastikauliu mentg jun.rrrgr. kuris baigiasi Zastikaulio galvute bei skridiniu. trikampes plokitelds formos. Siauresnis apatinis galas artdja prie fie3o sQnario. Abu jie yta alktnis sqnnrio dalys. o !ir(uje apitli ataLtga. maZasis daugia- kampis. galvinis ir kirblinrs ne5o kaulai. Apatini5 2as- tikaulio galas paplatejes ir sudaro kumplj. tarpusary. istestos S raides formos laulas. trikampis. ieidama i Zastikaulio alkuning idubq. doien delnas (5) eiLtmLs) penki delnakauliai pamatiniai piritakauliai (5) pirBtai (14) viduriniai pidtakauliai (4) galiniai piritakauliai (5) (nykstys turi tik pamatini kaulius) ir galini pirita Petiq lankas Mentd. o apatiniu kraitu su.rrnpi. Ilgas. o di su ment€s duobe peties sqnari. kitu su merlie.t4 delnakauli1. Jos alkilne.iliecia ir su pir- muoju ionkauliu. - Zastas.

iSsiddstg dviem eildmis. iokikaulis. U2pakalineje puseje tarp jq lsiterpia trikampes formos kryZkaulis. 3 pleiitukai padas pirstai . y.ys. Juos sudaro iiur. kubakaulis. v. susidargs suaugus trimskaulams gaktikauliui(priekinis *usidaro gili jduba gdiduobe. Girnele. iiurnos kaulai). blauzdoje vrenas lanku ir sudaro pedos skliautE. Jj sudaro du dubenkauliai ir kryLkaulis. 4 viduriniai. laivakaulis. Mr- Sutinis galas.rdin. Prie jo priglunda girnele tvirta kaulind plokgteld. raiiiiu sujungta-su blauzdikauliu. Tarp ilaunikaulio apafinio galo gumburq ir blauzdikaulio susidaro kelio s4nar. kolos piritq kaulai. Abu blauzdos kaulus jungia stipri tarpkaulind pldvd. Slaunikaulis.puqds yra daug plonesnis ieiuikaulis. ir jiedu sudato klubo sqnari. Vienintelis Slaunies kaulas. vidulini ir g. kuris savo ruoztu vienu galu sujungtas su blauzdikauliu. lado srilyje yra 5 kaulai. kulnakaulis. Pidos kaulai. Visi 3ie trys kaulai sudaro tvirtq kaulas). saugant! sqnad nuo smirgiq.su ioUldul ui ic ionine. Blauzdikaulis ir Seivikaulis. netaisyklingos formos kaulas.pamdtinj. pado it no svo4. pamatini ir galinD.pado kaulai iisid6ste Blauzdos kaulai. kurjo masyvesnis galas susitungia su dlaunikauliu. sedynkaulis ir gaktikaulis (trys suauge kaulai) Slaunis (1) ilaunikaulis girnele (1) blauzda (3) blauzdikaulis (1) Seivikaulis (1) peda (26) iiurna: 7 kaulai.:tGt Ii6!4i : Apatines galunes Apatinds galunds dubenkaulis (1) 62 kaulai (po 31 kiekoienoje pusale) klubakaulis. nykstys turi tik 2 (t. 16 . isitvirtina i gnzduobgi apatinis galas baigiasi gumburais. Abiejrl pusirl dubenkauliai pdekyje susijungia kremzle. arba galva. kurie yra kelio s4nario dalys. Tai ilgiausias Zmogaus griautiq kaulas.linj pirs takaulius. klubakauliui (viriuje) ir sedynkauliui (apaiioje). t. Dubenkaulis yra porinis. Ties 5iq kaulq kinq s4auga kitu greta kito yra du ilgi kaulai: i3 vidin€s pusds blauzrlikaulis. sumudimq ir t. Sie kaulai laiko viso kn- kaulini Ziedq - duben!. 5 Saliniai piistakauliai (nykitys turi tik pamatini ir galini piritakaulius) 5 padikauliai Dubuo. j turi4 !.su iokikauliu (2r.rmi p.5 pamatiniai.istato ilaunikaulio galva. esanti kelio s4nario priekyje.nos.i. atstoja skyo4. Kaip ir dilbyje.14 kaulq . o . apatini\ . o plonesnis.rdi kauliais. Kiekvienas kojos piritas irgi turi po 3 . Jis leidzia koj4 sulenkti ir iitiesti. Ciurnos ir.

Esant tokiai padeiiai. MaZai paslankios iungtys. Joms bndingi riboti Iudesiai. antkrumpliq. Ddl ivairiq Paslankios jungtys. pris. tokiomis jungtimis dubens kaulai sujungti tarpusavyje ir su kryikauliu. o centr4 plonela. Raumenys Kaulq jungtys Du ar daugiau kaulq susijungia ivairiais budais. Sergant podagra. krumplys iSkilimq.nuo priklauso judesiq laisvumas.<q.. Raumenys sudaryti i5 raume- Slaunikaulis Soninis iastikaulio plaiiomi. pdtraukiamuosius ir atitraukiamuosius. lq paskirtis . . Meniskai. tarsi sujungti uztrauktuku. mis sujunSti ir stuburo slanksteliai) priklauso kremzliniai tarpslanksteliniai diskar. kurios lvarriose vielose prisiLvirtina prie kaulq ir suteikia raumeniui daugiau funkciniq galimybirl. t s. tepalinis maiSelis Meniskas Ziedinis siipinkaulio raiStis Alknnkaulis Sana nis tepalas Stipinkaulis (pogirnelneje tepalindje klostdje) RaiSdiai S4narius sudaraniiq kaulq galus sujungia Pagal funkcijas rdumenyq grupuojami i lenkiamuosius. Luris iSlai(o vir4 kIno >vor!.lo . lie leidzia kdnui ar jo dalims laisvai judeti. slanksteliq ionuose esaniios jungtys (raiSdiai) sutvirtina tarpslankstelini diskq ir padeda iilaikyti stubur4 tiesioie padetyje. sqnario aplinkoje susikaupia Slapimin€s fiigsties ir druskq.nritti lepalq. meniskas gali iplyiti. plolsciomis u<plir)i n sn I sitvirtina p is. tiesiamuosius. kurios vidinis lne SmllKlnkaulio dalis \ ' Dantytoji sinl6 Pakauikaulis . kvepar imo ir kita* grupe. kuriomis susijungia kaukol€s kaulai. abiejq i Smilkinkaulis MaZai paslankios Nepaslankios prieZasdiq (traumq. kramtymo. trigalviai ir Leturgalvidi rau- menys.. turintys dvi. Joms priUruso sirllis. Pa- lungrys jungtys (sinles) gal s4nario leid2iamu.. pagereja kaulq judesiai per -4nari. Alkanes s4nario raiSiiai ir sutvirtina jungiamojo audinio juostos 18 . 2) maiai paslankins ir 3) nepaslankias. vienaSius ar daugiaasius. Kitos. atlikti judesius jie skirstomi i pdpra5tuosius ir >udetiniu.pler e. keturias galvas arba dalis. arba s4narius.GRIAUCNT. li5 sulepa bei mailina sdnarine: kremzles pavir<iq. 2mogaus krtne yra daugybd sqnariq: kelio. Ihi raumenys. bet galuose esandiomis tvirtomis junglamojo audinio niniq skaidulq. mimikos. jo Meni.r saubg) slemi5 krumplys stipinkaulio raiStis SEnarine kapsuld e kaulq paviriiaus Siurkitumq. NAUMENYS t Kaulq jungtys. pirstq (ranlu ir koiq) ir kjLi.sqnariniai nteniskai (dar vadinami pusmenuline kremzle). Staigiai pasukus koj4. S4narj hernletiikai apsupa pl€vd sQtr.tapslld. Kaulai.tvirtai sujungti gretimus kaulinius segmentus ir neleisli kaulams per daug pasislinkti arba toliau atsiskidi vienam nuo kito. os judant sukelia skausmus. Dvigalviai. sanariniq ertmiq krastai pakyla. Tokioms kaulq jungtims (jo. Jie i5 kraitq ji pati tuo pat metu pagileja. palengvind judesius. p sitvidina prie kaulq ne raumeninemis skaidulomis.. Negili blauzdikaulio viriutinio galo s4narin€ iduba ne visilkai atitinka gerokai isgaub"tus ilaunikaulio apatinio galo kru mplius. Sau\gy\les ir u. turintys dantytus kastus. I Sias grupes raumenys skirstomi pagal sandarq. Siems besilieaia n tiemb 54ndriniams pavirsiams ge au atitikti vienam kita padeda nedidelds pusZiedZio formos krernzlis Dantytoji sinle Kaktikaulis Tarpslanksteliniai Molnenkaulis diskai (kemzlds) zvy Slanksteliai ku lapelis i s4naiio ertmg iSskiria lipnq skysti .tai daznai atsitinka fu tbolininkams. alkun€s. Priklausomai nuo paslankumo jungtys skirstomos I 1) pasln kias ju11gtis.kas yra tdrsi pagalvele . Jungtys ir raiSiiai raiiirai. Pavyzdiiui. Jie juostomis: ritinio pavidalo sausgyslimis ir Sausgysl€s.. jais lsiLerpia vieni i kitus. Nepaslankios jungtys. infekcijos tu kitq) gali prasideti sAnario kapsules uZdegimas.

arba paslankqji tagk4. 8) maiasis skruostinis Sutine lnp4i buro kaklo dalies.suka galv4 i 3on4. skiemenuoti. ieinantis i iando suddtt padeda 6vilpti. taip pat traukia ji Zemyn . Iudina peti ir galvA. trapecinis prisitvirtine pde stu- (7) - keli.rdinime nurodytas funLcijas: - laiptiniai (22.j smilkininis ir i ion4. kramtomasis (11) diriinis galvos kaklo (26) sukioja ir lenkia galvq i 6on4. ir kaklo raumenys = 'G Galvos ir kaklo raumenys (1) kritininis palieiuvio lieZuvin! kaulq. didy(is ir maids 5 skruostiniai raumenys.nauME q srsTEMA Kiekvienas raumuo tud pradZi4 ir pabaigA. kelia liemeni. z 6 . lenkia dal!. raktikauli ir peti. nosinio raumens inervind dalis (5) pleiia Snervg. kartu antgalvinio raumens pakausinis pilvelis (27) traukia atgal galvos plaukuotos '6 E iandikaul!.. II !- !. Tiaukia butnos kamp4 aukityn ir i ion4.* 1l - sutraukia kaktos od4 ir kelia antakius. i savo pusq kakline stuburo iandinis (iOt conirriq >ienq . galvos sukamasis (16) . kamtyti.i akies iiedinis merkia akisi nosinis (J) quSlJudzia vokus. kelia (9) uZiiaupia burnq. nuleidZid p.24) . ausies sitraukdamas tempia Zemyn 1Up4. 't. (15) nuleidZia pa- antgalvinio raumens kaktinis pilvelis 2 E^ h".rleltd Za\tAj ia5tikauliui esant pakeltam nejudrioje paderyle. kilsteli liemeni 0i pasukdamas). o pabaiSa paslanki. tempia kaklo od4.r i viriq \ir (23) traukdamas mentg prie stuburo. abu dirZiniai raumenys ja stumia i pdeki. mentq keliantysis (25. ZastA X .t. <g NG E _q e o antakiq sutraukiamasis takius. uz- U (4) sutraukia antakiq srities od4. (2) judrna an- mentinis palieiuvio (17) . 20 (29) kelia apatini Zandikaulj. ir atveriia (28) tai trys rudimentiniai raumenys: buvg ausies kriaukles plediamasts ir sutraukiamasis.susitraukdamas nuleidZia palieZuvin! kaul4. suka isavo puse kakling stuburo dali. burnos iiedinis traukia ltpq stuburo kaklin€s dalies mentg. krutinds didysis (i 9t (pie\in)je nupjdutas) pritraukia iastA prie liemens ir pastumir ii i prieN. skruostiniai (7. kelia pirmuosius du ionkaulius. - i3- i hodzonta- Snerviq ir lnpq kampo keliamasis (6) allieka pdv. ir ment€s. deltinis (20) atitraukia liq padeti. apatinds apating - kelia aukStyn apatini (12) su- €r E lipos nuleidiiamasis dangos od4.iai burno: raumuo. PradZia nejudri.(pieiinyje nupjautas) nuleidiia lupu lampus ir trJukia zemyn smakro od4. pdpri-it\ irtine5 prie didysis skruostinis (8) kampE i virirl ir SonE.N E !2 T lnpq kampo nuleidiiamasis (13) nuleidiia lapq kampE. lt I Galvos kaklo odos (14) . Sonkauliams esant nejudrioje paddtyje.

traukia Sonkaulius Zemyn. zasti^1s stjpinkaulio 36. p. doninis Slaunies platusis (20) blauzd4. sutiesia blauzda.SISTEMA Ktrno raumenys (priekinis vaizdas) smilkininis burnos iitiesiamqjq raumenq laikiklis (fascijos sustordjimai) (25). Deltinis 7. stipininis rieSo lenkiamasis trumpasis stipininis rieso tiesiamasis (13): ilgasis rankos nykiiio atitraukiamasis (14) atitraukia nykiti ir vis4 plaitak4 i Sali. suka j4 - lenkia plairakq.tiesia ir suka iiorg ped4.21. - suka stipinkauli ir (.j antgalvinio raumens kaktinis pilvelis tF. p klubinis (i7) per klubo s4nari.25. deltinis (6) it. lstiesiamqju r l1q laikiklis 17. Klubinis 32.34) kos nyksiio lrumpasis atitraukiamasis atitraukia nyksri i Sati. Trigalvio Zasto raumens v1fine galva 37. Vidinis Slaunies tiesusis Slaunies (19) ilgoji trigalvio iasto raumens galva (41). p. Grakstusis 29.'Iiapecinis 6. {l9t trau[a Zdsid i priegkve- Didysis juosmens 19. kia ilaun!. llgasis rankos 15. Dvilypio. ilgasis Slaunies pritraukiamasis (31): pritlaukia ilaunii 41. Zastinis 10. ran pilvo 11. Trigalvio Zasto raumens Sonin€ galva prit rau kja claunij Krttines djdysis trigalvio iasto raumens galva Priekinis krttines dantytasis tdgalvio Zasto raumens Sonind galva Lt. p. trigalvio iasto raumens vidind galva (38) LB.* - 2t. p. 25. Tiesusis Slaunies 30. Ilgoji 8. IStiesiamqjq raumenq vidinis Slaunies platusis (21) blauzd4. -u- 4. dalyvauja lenkiant ilauni i vidq. Priekinis blauzdos 23. p. Priekinis vaizdas . ka j4 snapinis iasto ki. - (42) ir. rieio iiesiamasis 13. (/0t - lenkia liemenl: iSodnis istriiinis pilvo (33) . 21. p.blauzdos raumens didysis juosmens {J8) i i3or9.2't) dvilypio blauzdos raumens vidind galva 46. grakEtusis (7) ir. 2L.it. 2r. akies Ziedinis (45) ! priekinis blauzdos (22) . dvigalvis Zdsto kun€s s4nari. p. Atgrgziaqasis 12. 25. Plarusls 22. 21. vrome garva 2b. Trumpasis ilgasis stipininis rie6o tiesiamasis (12) lenkia dilbi. Stipininis rieso lenkiamasis stipininis atgrgziamasis (11) i i5or9.21) lupq kampo nuleidtiamasis (44) /t. p.21) r8) i:t.hun!. 21. kdtin€s didysis 21) flckininis laikiklis Blauzdikaulis 25. Kflno raumenys 1. Antgalvinio raumens - i:r. (40) - 20. Soninis Slaunies platusis 21. Dvigalvis zasto 9. lenkia Slaunl. (1) tu. p. Ilgasis pirstrl tiesiamasis 2. Ilgasis delno Nyksiio trumpasis 14. Skiauterinis 31. lentiesia tiesia priekinis krutinis dantytasis piant kelia Sonkaulius. 2. plek5ninis (27) (26) tu. p. . IlSasis Slaunies iraukiamasis - . p. Raktikaulis 42. Tiesusis lenkia ranLq per al- skiauterinis (32) Slauni.1. - ilgasis delno (35) pla5tak4. 25. Trumpasis 35. - lenkia slauni.25.Ienkia liemeni. (46) . - lenkia Ilorinis istrizinis prlvo nykSaio 16. Lnpq kampo nuleidiiamasis 43. p. tiesia plaitakqi tiesia plaitakA. Burnos Ziedinis kaktinis pilvelis 45. siuvdjo 12oy lenlia blauzd4 ka sulenktq blauzd4 i vidq.h. Skuostinis 3. Snapinis Zasto iastinis (9) liesusis pilvo pla5tak4 - lenkia dilbl. Smilkinnis skruostiniai (2) iiedinis (3) ir. Galvos sukamasis tJO) 5. Ilgasis 38. Girnele 27.p. Siuvejo 28. galvos sukamasis (4) tlapecinis (5\ - Lr. Akies iiedinis 44. p. (36) atitraukiamasis 33. lenkia Slauni. - Ienkia ir pritraukia 3q.

Trumpasis stipininis rieso tiesiamasis 11.21. 23. (27) pdtraukia ilauni.Kiino raumenys /. p. Tiesiamqju raumenq laikiklis dvigalvis Slaunies (15) tiesia ilauni. dvilypio blauzdos raumens Sonin€ galva (18) ir dvilypio blauzdos raumens vidinE 24 mente keliantysis (40) pakauSinis pilvelis (41) Lr. (35) 15. Trigalvio Zasto 38. kartu su kitomis dviem galvomis. Mentg keliantysis 39. Rankos pirstq tiesiamasis 36./.23. trumpasis Seivinis (19) Kuno raumenys l. ir i vidrl. Calvos sukamasis . Abiejq pusiq raumenys susitraukdami kadu atloiia galvq. Padyglinis 37. p. apatiniai traukia j4 Zemyn. skeiia piritus vienE nuo kito. sudaro trigalvi Zasto raumen!. p. (2B) trigalvio Zasto raumens Sonind galva (7) didysis sidmens ka j4 i isore. lenkia kojos nyk3ti. p. Alknninis eio l€nkiamasis 31. Trigalvio . Thi svarbls djimo raumenys. suka stipinkauli ir plastak4 i iiore.. vidurinis sddmens (29) atitraukia dlauni tiesia atgrqiiamasis (8) Zr p.r. Pusgyslinis 17. galvos sukamasis galva ( ) . Alkfininis rieso tiesiamasis - tiesia dilbi.. sulenkt4 blauzd4 suka i vidrl.. 41.u|J . atstato kriitine. Ilgasis nykidio atitraukiamasis 12.tiesia Soninis Slaunies platusis (14) blarzd4 Lr. sutraukia mentes.asto raumens vidine galva 34.21. Septintasis kaklo slankstelis kojos nykSiio ilgasis lenkiamasis (2) 2t. lenkia ir suka ! vidq blauzd4. tdgalvio Lt. tdgalvio iasto raurnens vidin6 galva tiesia dilbi. Atgreziamasis 9. Kulnine sausgysle tiesia ilauni. ir tiesia ki. Didysis s6dmens ilgasis stipininis rieso tiesiamasis 2t. p. Dvilypio blauzdos raumens Sonin€ galva 19.:. MaZasis apvallrsis vidinis ilaunies platusis (25) blauzdq. y. Kojos nyksaio ilgasis lenkiamasis 21. Pusplevirlis 25.34) ir. Dvilypio blauzdos raumens vidine galva nugaliniai tarpkauliniai plaitakos (1J) lenkia pamatinius piritakaulius tus. 2. t.^1. Alkiininis 32. Trumpasis ieivinis 20. suka jA - 13. lenkia ir suka i i3or9 p€d4. sudarydamas antgalvini laumeni. tJlvu. atgal ir Lettyn.^:-r^^\ \uzPdadrrLrr vdrzudb/ Sauspldvinis galvos Salmas (1) jungia kaktini pilveli su pakausiniu pilveliu. - tiesia Slauni ir su- llorinis istrizinis pilvo 33. Ment€s trapecinis (3) viriutiniai pluostai kelia mentg. plek6ninis (23) padeda dvilypiui raumeniui. Trigalvio Zasto raumens Sonind galva 8.rlma3. Sauspler kia pdd4. 6. Vidinis ilaunies platusis 24. lenkia ir suka ! i3or9 blauzdq. Pakinklind duobd 26. lenkia blauzdq. Nugariniai 30.rsiilauli i ilorqi Zr p. i. platusis nugaros (36) suka Zastikauli i vidq. staigiai susitraukdamas padeda apaiiA). 23) - alknninis (33) tiesia dilb!.tiesia ilauni. 21. p. vidine ir isorine. grakStusis raumens ilgoji galva 7. padyglinis (381 . alkininis rieio tiesiamasis (31) plaitakA. 4. - lenkia ir atitrau(20) ini. Zasto raumens ilgoji galva (6) pusplevinis (26) . - tiesia deltinis (5) . 14. p€da suka ! iiorg. kus tiesia dilbi. p. iikvepti (suspaudZia kr!tinds 18.lenkia blauzdq ir pedE. p. Vidurinis sEdmens 28. (9) tarpkauliniai alkrininis rieSo lenkiamasis (10) (32) lenkia plaStakos trumpasis stipininis deSo tiesiamasis i. llgasis stipiniiis deso tiesiamasis 10. 23. Soninis ilaunies platusis ilgasis rankos nykdiio atitraukiamasis (17) Lr. Dvigalvis llaunies 16. 23. Platusis llugaros 35.21 Uipakalilris vaizdas . Antgalvinio raumens pakauSinis pilvelis 40. - suka iastikauli i pusgyslinis (16) 22.^l:'^:^ . 23.. Klubakaulio skiautere 29. rnaZasis apvalusis (37) iSorg. iiorinis lstriZinis pilvo (.

Palieiuvinis kaulas CERKLOS Sonkautiq pjnvis DESINYSIS PLAUTIS RYKLE PAGRINDINIAI BRONCHAI KAIRYSIS PLAUTIS Virgutirld skiliis Viriutin6 skiltis Plonoji iarna.id2inniiosios (guliniios palei kai aiA pilvo sienE) ir 4) tlinku<io. plon4jq ir. !i pereina i stempls.krandzio linl. Susideda i3 keturiq cluoL'nirl: i(orinio iu ngia moio dudinio . 28). kq ir limfoidinio audinio .tordin )anrd. Tai plaiiausia vir3kinamojo kanalo dalis. pro kuriQ virSkinamas maistas issilieja i Diafragma KEPENYS Iskrandis SKRANDIS TULZIES P'TSLE Kepenu (tulzies) latakas Skrandzio prievartls Kasos latakas Sonkaulitl pjnvis BLUzNIS KASA STOROJI GAUBTINE (skersin€) ZARNA PLON. drba Lankai. Rykld..kiria . lai mazdaug 25 cm ilgio raumeninis vamzdelis. Zarn05 gleivines pavir!iuje yra daugyb€ rauk5liq ir 1 mm aukSiio kiigio pavidalo iiaugu i nas gnurclit!. atsiveriJnti i d!ryLikapir!t9 zarn4. platiausia dalis kanalo.lnLgerldi. sulaikantys iSmatas. lg-ia. - paruosianiios ji virikinti Burna (ir. ploia.ineje). gaubtine riamos try< jos daly<t lt drltlikapt. kad orgarrizmas gJlelLJ ji pJsica\ inti. skrandiio. Ski- Vidurind skiltis Apatine skiltis Apatine skiltis Jo-_:ienoie yra valingq raumenq. tia terkla\ nuo rykle: . Nuo rulir&ftolo gomurio Sonq Zemyn.t trt sluoksnjq ir krypiiq skaidultl. vietomis paplateigs vietose mechaniskai ir chemi5kai mds maist. Jos gale prasideda Storoii iarna. Zioiiq. 2) tuiiiojT Zama i 3) ilubini inrna. Rykle tesiasi iki VI kaklo slankstelio ir miau jo pereina i stemple.daryta. p.tai labai ilga: mehq) kanalas. \krandt. 4) pilvapleves. Tai sLo14i4 Zdrnd.i rylde" gieivines ldo. dinio - (iiilginiu slaidulql ir \ idinio r2iediniq lygiujq (nevalingq) raurnenq skaidulq). llorir. p. Skrandiio sienele susideda ii: 1) rauk3ldtos gleivin6s. esaniiq klostiq vietas.rio storosios Zarnos paviriiaus vagos atitinka viduje. nusvirusi Zemyn nuo klubinio aklosios iarnos voifuvo (ir p. Apatineie krutine. Gaubtine iarna sudaryta ii keturir. Storoioje Zamoje baigiamos lsiurbti suvirikintos medZiagos. Abu sluok*niai susilrauUd vienu meLu ir perist.ls.lsideda burno.luok:nio: r idurinio raumeninio.ti iat Dn taip vadinama todel. jungianiiq burnos eitmg su rykle.ina. Skrandis yra kairiojoje virdutindje pilvo ert- tti. 2) pagleivinio audinio. pilvo ertme. traLtas . Be Vir5kinimo organq sistema t8 l0 ..io> 2arnos rirgr.krtnas. burnine ir gerklind dalys. 3) raumeninio .ios (gulincio. R-aumenini* dangalJs iu darytas iS dviejq skaidulq sluoksniql iiorinio dubenyje pereina i fixiqjq inrn4. 31 nucil. kurie pa dedd ryti maistd. Nuo clrand. p.ti.ri\ jude.k. Kanala' pr. Ui burnos ertmds yra ryHe. kad yra maZdaug dvylikos pirdtq ilglo. virikinimo sistemai prililauso liaukos. lu ri nu\_ile5ia i rylde.iais sturnia m. Sleivindje. alLarpur l) kvlntnio.tes. 33).t 6 PLONOJI (dvylikapirste) ZARNA (tuiiioji) ZARNA STOROJI GAUBTINE STOROJI CAUBTINE nusileidzianiioji) ZARNA PLON"OJI (kylannioji) ZARNA STOROJI (akloji) (klubnrd) ZARNA STOROJI CAUBTINE ZARNA (riestind) ZARNA STOROII (iiesioji) ZARNA Kinneline atauga Pilvo ertmeje esantiq organq issiddstymas . gaminaniiq skrandiio sultis. pa! ir(idu. Skiriamos trys jos dalys: aklql. RykJes gleivineje yra liir-r. Ricsline iarn.lltini. kuns srauredamas j de3ing pereina ! prievartj. lieZuvio ir rykles iorru linl. ausics timitas. Ji periodiSkai atsiveda ir leidiia maistui nedideldmis porcijomis iStekiti ii dugnas.iai paialinamos iimatos (Zr.tose apdoroja- kuriq lsilieja stcmple.ldeda geridu lsiurbfi suvirikintas maisto medZiagas. 2) . su{ormuojamos ir reguliar. pa-ibaigiancio< klubint nklo. Skrandis. de.OIT Slempld. 2e- ii apatios yra lieZuvio iaknis. r/. kuriose ganinamos maisto medZiagas veikianiios sunys. dantys (Lt. kuriq nuolat uZdarq laiko iieinamosios angos stLtraukiauicji raunenys (raukai). Tai piltuvo pavidalo [5 cm ilgio vamzdelis. j gleir ines.Virikinimo organq sistema Mr. p. ilgiausia dalis . dalyie cLemple perveria diafragm4 ir isiJieja iskrandi. iskrandis. Apatineie dalyje rykle pereina i stemp&. priekin€je stuburo dalyje prasideda nuo VI kaklo ir'baigiasi ties Xi krutines slanksteliu..kinarnasi. Prreiais ryklq yra gerklos (kvepavimo takq dalis). $a iieinatn4ja ongn. 33). o mes qalyle. Ravklles ir gaureJiai labai-padidina vrriUnrrn4ji 2drnu gleivine.rt.ristq . Prievariio .ln8a./r?iIina atauga (jos uZdegimas vadinamas dpendicitu). siauriausiavieta iioti4sqsmauka. kurios virSkinam4 maistE nuolat sumaido. o ii pas1ba1. rra nosin€./cs 2afl1os. I ryldg ats\vena nasies ertmi. ertme. bej vi- t iiesif. maiSo formos.t. Akloji yra'maidittg 6 7 cm ilgio.l 10 cm ilgio io?./io tgsiasi apie STEMPLE 5 6 m ilgio vamzdis plonoji Zarna.rnkaupu.. KJtrdlas pdsibaigia tiesi4ja Zarna ir iieinam4ja anga.28). kurioje yra daug liaukq. pogleivjnio purau: jungiamojo audinio. Skiriama jo pradine dats.

atsiverianti iiiorg. padeda ji virikinti ir ryti. Dan- seilir! liaukos yra paliezuvineje apatinio Zandikaulio duobdje.-. iki 13 m. vir5utinis ir apatinis Zandikauliai) bei raumenys (iandiniai. paslidina maistq. Seilds yra bespalvis. KandTiq vainika" .1% ptrali- krlminis Pirmasis kriminis Apatinio Zandikaulio Nuolatiniai kapliai (2) kaulio dantys Vidurinysis nuolatinis kandis Soninis nuolatinis kandis Nuolatine iltis loty*a Lottor. Burnos sieneles sudaro gleivind.6% mucino. iki 14 m. iki 14 m.0. burnoje yra daugybe smulkiq seiliq liaukq. paausio srityje. deiindje dy8imo tvarka Virbutinis zandikaulis Pirmasis Danties pjuvis Nuolatiniai kapliai (2) Nuolatine iltis Vidu nysis nuolatinis kandis Soninis nuolatinis kandis Pieniniai virsutinio iandikaulio dantys Pieniniai apatinio Zandi- liaukq seilds yra serozinds. Valgant..molares.l Smalqind anga Pieniniai dantys (penkeriq metq amZiaus vaiko. dantt4 I A2. Kruminiai dantys yra uZpakalineje danlq lanku dalyje {kur mdTi. C canini.rusio28 prisiminus). 2mogaus dantys keiaiasi. kudos i3skiria nedideli kieki seiliq ir nuolat drdkina burnos gleivines paviriiq.r Nuo 10 m. keturis kaplius ii Seiis krnminius dantis. Pagal form4 rr funkcijq skiriamos kelios dantq ru3ys: kcadtini. Pirmqjq yra 20. lais at- sese esantiq palieZuviniq speneliq angas. ldausiniU Salia pastdrqju atsiveria ir -{ 8m. i5 Iq seiliq istekamuoju la- niu krdminiu dantimi. "eiles isteka pro rbiejose liezuvio pu- palieiuvines liaukos latakas. kuris atsiveria burnos prieangyje ties antruoju virsuti- lLl diLieZuvio pavad€lis Apatin€ lnpa Burna ir burnos ertmds organai Nuo 6 m. iltis . Be 5ir{. -IS seiliq suddtis: 99.M 3 J. kaulai (gomurys. seiliq pagauseja. krdminiq dantq vainiko pavir5iuje 4-s gumburdliai. vos tik maistas patenka i burnq (arba paiutus io kvapq. premolares. belvapis. dantys ir dantq lankai. kaplius PM. Nuo 5 m. Paausines seiliq liaukos yra veide ir viriutineje kaklo dalyje. t45us . Pagindine 3iq strukturq funkcija . Kiekviename suaugusio dzius. Burnoje atsiveda Apatines lipos pavadelis vets. Dantys sudaryti i3 atsparios mediiagos dentino. trumputes tarpinds dalies (darfles kqklelio) t i iaknics. M 1 incivivi. kair€je dygimo amiius. dantq lankai bei Zandai. kurioje uZ dantq ir jq lankq juda lieZuvis.Nuo 7 m. 0. lnprl. Po burnq dengiantiu epiteliu gausu maiqjq seiliq liaukq. kapliq vainiko pavirSiuje iSkilq 2 gumburdliai. Sudaryti iS matomos dalies. o pieniniq l.lM 22.C. PM 010. pasr. turi muclno. Burnos prieangrs Krnminiai dantys (3+3) Kapliai (2+2) Mazosios seilir! liaukos Kandziai (2+2) Burna. isiterpusios viriutinio bei apatinio iandikaulio dantq alveolese. Tai paausines. alburnino ir iiek tiek druskq. Seiliq liaukos. paiandines ir palieiuvin€s seiliq liaukos. skalpelio formo.32. M ?J2 (pieniniq kapliq ndra). Dantq forrnuld nurodo danlu vienoje burno\ puseje (virsutiniame ir apatiniame Zandikaulyje) numerius. kuri apriboja lupos. Priekindje dalyje tarp luprl yra burnos anga. kandZius Zymint raide I". ra ilenkta*. kakleli ir danrq iaknis dengia plonas cemenfo sluoksnis. kurios seiles isskida nuolat. C 1/1. iki 10 m. Dantys. MaZosios seiliq liaukos seiles iSskiria nuolat. iki 9 m. dvi iltis. iki /' 30 m. Danties minkstimo (pulpos) ertme Danterlos Dentinas --.5% vandens. Minkitojo gomurio uZpakaliniame kraite zemyn nutista nedidel€ isaugele iiaii4 s1smauka blurna susisiekia su rykle.UZ sasmaukos burnines ryklds dalies lieZu- nije muli: | )12. kugio formos (skirtas maista atpleiti). ir burnos prieangio. pM . Sudaryta i5 burnos ertmes. o vdliau ]uos pakeiiia nuolatiniai. uipakali- mis pastangomis lengviausia atlikti dau giausia darbo). Pirmiausia iidygsta pieniniai. Nuolatiniai dantys (viriutinis Zandikaulis). Nuo 10 m. Procentine no (feimento amilaz€s). kuriame gausu nerviniq skaidulq ir kraujagysliq. didZiqlq. Seilds sudrdkina.> Nuo 9 m. Paiandines taku dZiqjq puslinds sandaros seilirl liaukq latakai. iltiu vainikas aEtriabria u n is. mucinas sutepa ryklg ir stemple.. esaniios burnos ionuose. (y€rt. iki -i 14 m. NuolatiniLl dantq forZmogaus dantq lanke yra po keturis kan- Sonineje sienoje yta gomurio migdolai. mink5tolo gomudo). kapliai i krfininini. Nuo 18 rn. iki Daniq duobelill (alveoliq) antkaulis Cementas 2andikaLrlis . antrqjq . iisikiiusios burnos ertmdje (ddrfies ?dirlko).19!tis.emaliu. vipildyta danties minkitimu. rausva sPalva Parodytos nuolatiniq clantq uzuomazgos) 29 . valfiikas padengtas kieiiausia -Zmogaus ktno medilaga . C l .smulkinti maistq. ar netgi ji kriminis Apatinis Zandikaulis Antmsis apatinis kandama). beskonis. ties viduje yra ertm6. kriiminius M. il!y<. ii liaukos seiles isteka paausiniu lataku.Burna ir ' dantys Virsutin€ Inpa vrBSK! rMo'oRGA u stsrEitA Burna Viriutinds ir dantys Iltys (l+1) Lieiuvelis Gomurinis rykles lankas Gomurio migdolas Gomurinis liezuvio lankas Liezuvio vaga .Nuo 9 m.

Tulzis yra Zalsvai geltonos spalvos. ryjant antgerklis refleksiSkai uZdaro gerklq leigq. kasos ir Zarnq sul- Zioiiq sasmauka PalieZuvinis kaulas Antgerklio kremzlE - r.tyrds sudetis priklauso nuo to. Pepsinas baltymus skaido i suddtines dalis . kuri vdliau virsta gliukoze. neskaid u Sarmines reakcijos skysiiu. kartus skystis. amilazis. koks yra mas galetq ji pasisavinti. panasus i skrandyje esanti pepsinA. ypaa suaklyvinanaios \avo veikl4 maistui patekus i skrandi. susilietia su Zarnu gleivines raulslemis bei gaureliaiq. itakoja angliavandeniq virikinim4. LieZuvis maistA i3 burnos nustumia i burnine rykl6s dali. kud iiek tiek dezinfekuoja maistq ir aktyvina pepsinogenA.. kudose yra fermento ptialino.vtBsKIliilm Virikinimas I Virdkinimas .peptonus (baltymq skilimo produktas). dvylikapirSt€ Zarna ir virikinimo liaukos . sudrdkintas ir lieZuviu su seilemis sumaiBytas maisto gumul6lis virsta maisto koiele. I3 ryklds maistas nustumiamas ! stemple. Visi jie ties Pridetinis latakas dzio sultyse yra daug fetmerltv pepsino (skaido baltymus)i llpazes (skaido riebi4sias dgstis). Jas gamina skrandZio gleivinds liaukos. dezinfekuojantis Zarnyno mikrobus. Maisla5. Vir5kinimas skrandyje. Tulzis tai kepenq iiski- m ilgio Zamq kanalu. Ka:os *ultys yra *armines reakcijos. pro skrandZio I kuri mechaniSkai susmulkintas maistas p evardio anga atskiromis porcijomis iiteI chemiSkai suskaidomas. Padedant tulZiai. per tas. nuolat stumiami ir sumaiiomi virikinimo kanalo sieneles raumenq. susimaiSo su Zarnq sultimis ir virsta panasiu i pien4. Joje susidaro peristaltikos (t. paversdama ji pepsinu. Llpazd skaido riebalus i glicerinq ir riebi4sias rigstis. Veikiant Zarnq gleivines hormonams iisiskiria larnq. 5-7 Rijimas prasideda nuo burnos..t /sfd maisto tyre.. Apvirskintds mair30 Kasos latakas Kasos galva Bendrasis tulzies latakas Didysis dvylikapi*tes zarnos spenelis (plonoji) ZARNA Skrandis. Ji neutralizuoja maisto tyreles rdgstingum4 bei emulguoia riebalus. Jvairiis burnoje maistas ir kiek trunka pilminis virskinimo sulramlyli produktai. Skrandyje maisto tyrd Fa rngsti (ddl joje esaniios druskos rdgsties) VIRSKI IMO ORGANU SISTEMA tt VirSkinamasis traktas Stuburo slanksteliai Galvos smegenu Nosikaulis Nosies aukles Nosies erhn€ k VirSutinis Zandikaulis vr6uflne rupa Kaulinis gomurys KVEPAVIMO TAKAI Burnos p eangis VIRSKINIMO KANALAS Apatine lDpa Apatinis Zandikaulis Minkstasis gomurys Liezuvelis Nosiarykld Bunine ryklds dalis - gleivinds kraujagysles bei limfagysles. Maitinantis tulzis ima teketi I dvylikapirste Zarn4. tripsinas. Virikinimo organq ka ! dvylikapirbtg Zartq. kepenq ir kasos) sekretu. pradedantio virikinti krakmol4. gliukozidazd. Skrandzio liaukos gamina druskos rngiti (HCI). Seiles.kurios maista pernesd i pradine skrandzio dalt iskrandi. Chemind maisto funkcija . Amilazd angliavandenius paveriia maltoze. tripsino. susimaiio su liaukq (seiliq. skaidrus. Cia dantq susmulkintas ii sukramtytas. cukrq virikinant dallwauja ir kiti iamq suliiq fermentai: maltaze. toliau perdirba i ikj a tims. Kramtymas. Larnt4. kad organrz. sacharozg (paprastE cukn!) paveriia gliukoze ir galakfoze. aia patekusi4 maisto masg veikia skrandZio sultys. virtes s. chemiikai suardomi ir isiurbiami ! Tarnq procesas. sukaupiamas tulZies ptLsltje.Stemple Antgerklis Gerklq skilvelis Skydin6 kremzle Kvdpavimas ir lijimas STEMPLE lskrandis SKRANDIS minorIg\ciq. peri\la ltines bangos ctumiamd5 rijimas. Skran- baltyminius peplonus riamas iarmines reakcijos skystis.lipazis.tai biolo&inis procesas. tiritas lipnus skystis.paruoiti maist4. kasos sultys ir kepenyse pasigaminusi tulzis. SkrandZio sienelds lygiesiems raumenims susitraukiant Ziedine ir iSilgine kryptimr (pe staltiniais judesidis). laktaze laktoze (pieno cukq) irgr paveriia gliukoze ir galatozq maltazi maltoze paveriia gliukoze. Jr ritmiSko kas 8-10 sekundiiq vykstantio) bangos. Kad nepatektq i kvepavimo takus. Jame yra fermentrl . seiliq i5skyrimas ir Virskinimas iarnose. Be to. skrandLlo. Sekrecija drylikapirdtije iarnoje. Kepenq hstelese pasigaminusi tuliis daugybe latakdliq iiteka i3 kepenq g1lumos. \u\irikinamds visas galimas pasisavinti maistas. Virikinimas skrandyje lrunka 2-3 valdndas.

i kurias iteka plonyte kraujagysld . susijungdamos i stambesnes. druskos ir vanduo. isilieja i limfinio latako cisterna. kuriuo ib kasos iSteka kasos sultys. Cra ypat svarbis gleivinds gaureliai. Zarnu gaureliai yra plonyte( 2dr- VirSkinamasis traktas Limfoidinio audinio mazgelis Kraujagysliq kapiliarq tinlJas gleivines epitelis Pasisavinimas. Arlejant prje rie\tines 7drno5 storojoje )arnoje. suskaidytos i smulkiausias sudetines dalis. atsipalaidavus valingam tiesiosios Zarnos sutraukiamajam raumeniui. Tik lvairios debiosios rugitys ir cholesterolis patenka i ZarnU gleivines gaureliq limfagysles.uvir-kintu ir neisiurbtq mediiagq. gaurelyle i3siSakodaugybe kapiliarq. baigia5i svarbidusioji r iri(inimo faze i\iurbiamo' suvirskinlo\ mdisto mediiagos. Storojoje iarnoje suvirskintas maistas lsiurbti beveik baigiamas. Kai kurie elementai (vanduo. lsiurbiamos. nizmui biltinu deguonimi kiaujas iineiioja i visas organizmo lEsteles. Isiurbimas prasideda duylikapirai eie lri'nol.i)irhii*' ataugos anga Aklosios Zarnos apatine dalis Kirmeline I3orinis aklosios iarnos paviriius su trimis storosios Zarnos juostomis Vidinis aklosios (storosios) Zarnos paviriius . Kitas maZesnis latakas (pridetinis) prasideda kasos galvoje tu atsiveria maZajame dvylikapiritds Zarnos spenelyje. jo kraf.s susijungia su tulZies pusl6s lataku ir sudaro bendrqji frliies latakq. I3matos sukau- 2artrq gaurelio. ir tq\iasi vi sose kitose plonosios Zarnos dalyse: fldflojoje i klubinije Zarnose. Limfinio kapiliaro pradiia Gaureliai Zarnos gleivinds epitelis Cleivin€s liaukinirl vamzdeliq (kriptq) angos Plonosios Limlinis kapiliaras Arterija LimfagysJe iarnos gleivines liaukos Zarnq gleivines pavir5iaus gaureliq pieiinys Gleivines Ziedines mukiles Pagleivinis audinys Bendmsis tulzies latakas Kasos latakas kasos ampul€ Serozinis dangalas (pilvapl€ve) Nesuvirikintu maisto daliq paialinimas. kurios susirenka i atskirA didele kepenq vadq ven4. maisto medZiagos. suteka ! limfinio latako cislern4 ir limfiniu Iataku nuteld i kairiqjLl bendrqjq jungo ir paraktines venos sutekejimo kampq. arba iimatas. kurios. susikaupusios iieinamnjame kanale. Zarnyno venas. kufi. gaubti e i tiesi\jq\ Zarnq. druskos ir Utit i|Iauiagysles pdtenka tiesiogiai pirmiausia i Zarnq gaureliq kraujagysliq nr{ gleivines i3augos. Pried patekdamos ! kraujq.jag limfagysliq pieiinys kapiliarus. atsiveria ir kasos latakas. Maisto tyrei patekus i stor4ja @khajL. kurios galiausiai sudaro ekskrementus. Cia dar isiurbiamas vanduo. pro iseinamdjd ang4 pasalinamos Vidinio dvylikapirites Zarnos paviriiaus schema Priekin6 (laisvoji) juosta i i3org. Sias medZiagas kartu su orga- sutekaniius ! piamos paskudneje Zarnyno dalyje tiesiojole Zarnoje. kut vyksta oksidacijos bei sudetingi lEsteliq atsistarymo proce<ai. druskos it kai kurios kitos med2iagos. Kiekvieno gaureianti i lio viduriu tesiasi smulkios limfagysles.arteriole.SISTEMA kepenq vartais susijungia i bendr4ji kepen4 latak4. Gleivine Raumeninis sluoksnis dalyraujant pilvo presui. iS kur periodi3kai paialinamos.{ Uzpakalin€ vidine (pasaito)juosta Kylaniioji Zarna Virsrrtin€ klubinio \ P\ voZtuvo dalis Kylaniloji Zarna Klubine allosios Klubin€s Zarnos zarnos anga Apatind klubinio Zarnos anga voztuvo dalis Voztuvo Priekine atauga ffi.lie(a ne. . Suvirikintos ir isiurbtos maisto medZiagos !krauj4 patenka dviem bldais. Maisto atliekos. \usijunges su bendruoju tulZies lataku. Didiiajamc dtylikopitSli5 zanos <penclyj(.

Yra prielJrreje kalJo pu. kuris latakais iSteka ! virskinimo kanalq. netgi issivystyti sunki Bazedovo liga.s. Ji yra kaukolds pa mate. insulinas jkrauj4 nepatenka.rniz mo fonnos bei sandaros. i:sivy* to alromegrliia padideja rankos. ak.iskyrus iio hormono per daug.i Lrru j) ie ir t. endokrinines) liaukos yn dvejopi organai. Gliukoze. kuriuos <u(elia padidejes raumenu ir Prieskydin€s liaukos. t. Sudaryta ii dviejq daliq: priekine gamina somaiotr.iria per gauriai.t r S I H l.opini hormor1. esaniios vir3utindje kaklo dalyje. pleiitakaulio kino. antinksiiq niq liaukr! veiklq.ulu r. kvepavimo takq arba ktno paviriiq. r'cJei guliuojantys slgdliaukes. ir lyri- Uipakalinije pasmegeninds liaukos dalyje gaminamas otsllocfurrs ir antidiuletinis hormo- Sutrikus kasos funkcijai. Oksitocinas aktyvina gimdos lygiqjq raumenrl susitraukimus. garninamas kasos saleldse.lraukos funlcija dar iki galo neiStirta. susikaupia kepenyse. nas. atsiradqs del kalcio tlukumo kraujyje. PaZeidus prieskydilres liaukas arba sutrikus jq funkcijai. Sio.rmpd kenlrminga. >urflrus lo garnyDdl....|. (urt audirrruoce regu- liuoja oksidacijos procesus bei padeda har moningai vystytis kiinui. Skydliaukd.l. iduboje.mi ir kiti tropinidi hornronai.t linar ti . kuriais lytys skiriasi viena nuo kitos skirtingq vyrq ir moterq balso tembrq. kuris veikia kr. prasideda raumenq spazmar. ii. kad hormonai tu itakos pigmentq apykaitai ir stabdo vaikq per anksLyvq lytini subrendim4.VIDAUS SEKRECTJOg LtauKu stsTEMA vtDAus SEKRECIJOS LIAUKU SISTEMA Vidaus sekrecijos (belatakes. o ierdis nd- Jie Kankor€iind liauka. t. y. pedo. rcnalirp. PrieUneje liaukos da lyie gamin. antidiuretinis hormonas lemia Slapimo koncentracija.iros sahemJ sihema (laulE. Vienos jq gamina sekretq. Jei veildn .. y. Antinksiiq iievd gamina kartikostcroidus. ui skydliaukds.u . moteriskieji cstrogenai tr progesterotras. Prasta skydliaukes veikla gali pasireikiti apatiia arba tuleti dar sunkesnirl padariniq (tapti silpnaprotyst6s prieZJ\linri). hormonus. tali 5utrikli emLr!ine puqiauq\yra. Kasa. Jos reguliuoja kalcio kieki kraujyje. Antinksiiai yra viri inkstrl. gliukoze nesuvartojama. Cliulozes kieLl krrujyje didina adrenalinas. iarnq. Tai barzdos augrm4 vylams ir pan. Manoma. Jie skatina formavirnasi arlriltiu lyliniU pozvmiu arba org. vaikam. reguliuoja audiniq veikl4 bei gyvybillius procesus. arba hipofizd. dubuo ir kiia. Ilskiiia jodo pisotintas medziagas. skrandZio. prie viduriniq . krauj4 ir iSneiioti po visq organizmq. tndokininds lirulo' 5Jnd. kur paveriiama gllkogcna.. fiziologrniq bei psichologiniq savitumq.ti nerimas. issivysto 8uzys. seiliq. i Pasrnegenind liauka. Tar iiarifts sekrecijos liaukos (pvz.eje. zmogu5 nuclola augq. ji kauPid. Lytinis liaukos.lugimd t1 pJt (.r per dnug.rus peltekliu organizmJ..o. turi pusm6nulio ar lapelio form4. ir paaugliams iSsivysto gigantizmas. kuLiaLkos Liaukos liorirle5 \eLre.. Svarbiausia io funkcija suvartoti gliukozg raumenr! l4stelise. viena jq yra hor- li. 5u\ergd diJbeiu Culr.iioc sandaros nervq dirglumas. Tai svar- biausia belatakd liauka. liezuvi-. (io hormurro i.lldine krernzle rAdomo obuoliu. .kiikuoju balnu. Antinksiiai. ebaluose ir keperyse.aujagysliq spind!. 7motu."%da slgdliauke labai padideja. todel slapimo lyrintas padedJ nu. patenka tiesiai i mona\ /irtrA:lan>. insulino veikiama. vyriikieji androgerdl. :alina .ruko.ialyti lig4. tam tikrq 2-4 nedideles liaukos. odos liaukos).i.udktvvei. Ji yra giliai tarp galvos smegenu pu-rutuliLl. hormonai dalyvauja mediiagq apykaitoje. Vldlles sckrecijos liaukos gamirra sekret4. pro Zarnyno lqsteles patekusi i kraujq. hsl/irin< yra ka. at*ira. po .mcgenq kelurlalnio. reguliuoja orgJnizmo kraujo apytakE ir Sirdies veikl4. norfologiniq. lyiiniu linuku lrormonai t)vina raurnenu veiu4. vadinamo tur. . hormon. Patekq rie be latakq i5 liaukos iisiskiria iliaukq kraujagysliq kapiliarus.lJpitnu.

nir. todel plauiiai geja skystio. kremzliniai Ziedai viriiq dengia ma Gerkld. lygaus ivilgandio paviriiaus. valantis ikvepiamo oro dulkes. o anglies dvideginio Kvepavimo takai 3. jo vidus i3klotas gleivine.Lr linpleves ertme. i5 plauiiq isteka bronchines venos bei plauiiq ir bronchq limfagysles. bronchai. Gerkhl pjrtvyje matyti: 1) plaresnd dalis. Abiejq plauiiq alveoliq daugiau kaip 300 milijonq. tekancio lraujo ka_ piliarais. alba pleura. mazesnis. hermeti5kai dengia serozii.usiddrymac iose (vidinis kvepavimdsj. kvepiant iis i( organizmo p. Tarp lapeliq yra labai siau- Plaudiai.t!dlindma". Kvdpavimo takais nosies edme. iiklojaniio krutines l4stos vidini pavirsiq. Plauiirl pnsleles (alve las apralzge KraujaSysfll pamatas Plauiiq alveoliu maiias. qkvla idaugybe smulke. VirSuting jq dali uidengra lieZuvdlio pavidalo antgerklis. ta rpelis gali laisvai issipn*ti ir krutjnes ertmeie sumaZeti. iitdini.du oroncnus.elis tarp abiejq pusiq balso rauksliq. ir plautinio. Jq Sakos ieina iplduiiu". didesniosios zlds gerklLl skilucli<: 4) balso pl!t:!Js yra ply. atskirtr4 istriZiniu ply3iu. Tai ig 1618 kremzliq pusZiedZiq susidedantrs vamzdelis.4 nftefllos.irdies skilrelio atneia renin! kraujq. audiniu iplaucius: dujq apykaita Larp kraujo ir .. 2) plauiiai ir 3) ktrtinpleve. drba krutinpleves lapeliu uzdegimu. esandiu kraujo kapiliaruose.i. sKrns I Taryskiltij niai plySiai Apatina desinioji skiltis Kai ojo plautio apahne skiltis - tali tik I3 kiekvieno plauiio arterinis kraujas link Sirdies iiteka plauii4 oenomis. kol pd>iekja plauaiq prt"lele5 . kuri pasalinti neietai medikai. Cerklq GERKLE CERKLE . Gerkle pasibaigia kndnds l4stoje. Ii- Vidurine[ skiliirl. Tai svarbiausias kvdpavimo sistemos organas: du dideli rausvai melsvos spalvo\. deguonies vartojima< i( vamzdis.rudiniq. f. kuri i. Apatine dalis remiasi !diafragmq. Nosiarykld (ir p.lstrii.inis ir horizontalusis.lvimast. i kurias susrrenka kraujas i3 atitinkamo plaudio artedjq. sudaro atskiros alveoles Plauiio pamatas Gerklos. I kiekvienq pla:uti ateina plautiy nrterija.rplkaita tarp plauciu al\eoliu oro ir Lrduio.3) tdrp priedngio rauk(les ir balso rauksles yra iduba _ (priekinis vaizdas) Vedegine kremzld zleolnrs slyoo ralsns kremzliniai Ziedai giiauiius sudaro devynios kremzlds. dengrancio plauti ii isor€s. i kurias pro plonytes sieneles iS kraujo difunduoja dnglies d\idegini(. laigr kvepavltno sislemos organdi k-raujo apy_ tdkai tiekia detuonj ir pai.KVEPAVnIO OBqAIU SISTEMA T Kvepavimo organq sistema Kvdpavim4 sudaro atmosferos oro apykaita tarp aplinkos ir plaudiq alveoliq (i3orinis kvep. aedeginis kemi antgerklis. Kvepavimo organu sistemq .5-5 cm ilgio Antgerklis Palieiuvinis kaulas Skydine paliduvio pleve Skydinis paliezuvio raiStis Skydini kremzle GERKLOS Gerklos. plauiius . deguonies perneiimas krauju ii plauiiu i audinius. Be to. - pagrindin! DeSinioji viriutine skiltis Bronchq Sakos Bronchai. kuriq g auiius irgi sudaro kemzliniai pusziedzi. o jq bendras kvepuojamasir paviriius sudaro apie 100 m. plautis susideda tik ii dviejq lrai. suskilda- daugiaeilis virpamasrs . apiaizgantiais kiekvien4 alveolg. Gerklos pereina ! gerklg. gerkle ir bronchais . stempl€s priekyje. gelklomis. Kaiysis. Bronchq sieneles arteriniu krauju apripina bronc. Tai vamzdeliai. deSiniojo. Deiinysls plduli! Siek tieL didesnis u2 kairiji.slcydini. kugio pavidalo vidaus organai jie yra oringi. tarp abiejq plauiir! yia Sirdis. sudaryta id dviejq lapeliq: pasieninio. kurias skiria du ply- kai{ji ir deiiniji i. plot4. kunos pa- MIRYSIS PAGRINDINIS BRONCHAS epitelis. Tai maZdaug l4steldse (audiniuose) ir anglies dioi<sido . plautiai .oras patenka i plauii4 aloeoles.iind Lrauju is org"nu ir audiniu atneit4 dngiies dvidegini. 26) ra\ l\1 u I i npl?uis skusaio pripildyta.alveoles.urioq dpaiioie yra dvi prieongio raukclis.rii dangalas krrti pleoi.rnl pleurilu. pro kuriq sieneig vyksta dujq apykaita su krauju.les.27 Temidu yra bdlso rduk. elastingi. Plauiiuose ii i3sisakoja kapiliarais. jis sudarytas ii trijq skildiq. esantis kakle. duju .uddro: l) lve_ pavimo takai. Serg. lrninpleves ertmeje padiu- !kvepiant i alveoles paLenka deguonis.

ganizmo audinius deguo_ nimi. D lKveplmas . ir kraului pasiekus audinitl l4steles. deguonis atsiskida ir difunduoja ! organizmo l4steles. Kv€pavimo plautiais mechanizmas. Tai pasy- vu' pahiduoja.Kvepavimas plaudiais jo Hemoglobino reikbm6.tai du vienas kit4 ne_ nutrrlk\tdmai :ekantys elapait jkoipinns isstumiamas. i5 jq paialinamas oias. tuo tarpu hemoglobinas 17%. suslunges su deguonimi. padeda sudeginti lAste_ lrq prolopldzmoje es. Hemoglobinas yra svar_ bus apnlpinant or. diafragmo. veiksmas. Sudegant Sioms medziagoms. susidaro ir anglies gas Dujq kaita alveolese kvepuojant - riebalus ir ii padidina krutines hstos turi. Jkvipimds. Abiejq veiksmq pasikar_ tojimas vadinamas kuipaaimo ritmu. did lragma pdkyla. Plauiiuose i3kvepus.IU ARTERUA (veninis kraujas) nq veiklai. palyginti su 5.5 I viso plauiirl tiirio. susitraukus diafragmos rau_ menims.li geroLai Stuburas Ziedino kremzle Apatin€ gerklq ertm€s dalis Sonkauliai dvideginis. Deguoni. Kv6pavirnas plauiiais . luo pat metu. plautiai iisipletia. nusileid2id. sLlna2eja kritines lastos turis plauiiai spaudZiami. prisijunge deguoni - ALVEO Raudonieji kraujo ktneli. Sioie veiklole dalyvauja tarpionkauliniai raumenys tu diafragma. Vykstarlt 6iems oksidacijos procesams/ deguonis padeda gaminti dau_ Iikvdpimas. dialragmos raumeny\ atsi- Krntinkaulis Ziedinis skydo raumuo Gerkle Gerklq frontalinis pjavis - a Sonkauliq paddtis kvdpuoiant: iikvepiant ikvepiirn! b - - a Kvepavimo mechanizmas: lsKveprmas. il pro nosi. turintys hemoglobino .lltiias mdisto med2ia_ angliaoandenius. Daugiausia deguonies suvartojama raume- Kvepavimo fiziologija Raudonieji kraujo krlneliai eritrocitai. kuri jis iineiioja. Roudonuosluose kt-at!_ ki eliuose yra hemoglobino raudonos spalvos pigmento su geleiies molekulemis. Cia kalba_ ma apie ezote ni degim4 jo . cirkuliuojanaiq musq Kune. ir. oro lieka tik iiek tiek 1 l.hemoglobinas. netudnt iio pigmento ii deguonies. lai aklyvus veiksma< ikve- Vedegine antgerklio raukila Gerklq p eangis PLAU. Hemoglobino neturintis krauja.metu iilu_ mos pavidalu isskiriamas tam tikras energijos kiekis. y. Deguonis su hemoglobinu jungiasi labai lengvai (tai ivyksta plautiq alveoldse) ii su_ PLAU. 40 kartq daugrau. ku vartojama lasteliq gyvybinei veiklai. iS oras patenka jrl i plauiiLrs it iikoapiru$ oras Raudonieji jo kaneliai. nors ne visr! jq gaunama vienodai iilumos. Taiiau iis junginys yra nepatvarus. per_ neia tik 1-J% deguonies.idaro oksihcnaglobinns . tuo pat metu pagaminant dau_ giausia anglies dvideginio. sl€gdama zarnyna.ri edtrocitai.IU VENA (arterinis kiaujas) Skydirtis palie)uvio raurnuo Cerkhl skilvelis Skydind kremzle Skydinis vedegos raumuo Prieangio rauksli Balso rauksle Silumos ir energijos gamyba. giau kitokiq formq taip pat svarbios energijos (ATF . kuris patenka I krauj4 ir paialinamas pio pla:uti:us (iikoepiant).ijose. Kitaip sakant. Seka po lkvepimo. ii krduio pereina iaudinius ir ddlyvduia olsidaciios redk.adenosintrifosfato ir kitos). t. gerklg bei bronchus ! juos patenka oras. turintys oksihemoglobino Paliezuvinio kaulo rageliai tgerldis An piant susitraukia tarpSonkauliniai -raumenys ir pakyla ionkauliai (iiskyrus pirmqj!). mums reiketU 150 litrq kraujo vietoj 4-5 litflt. [upolai 5uploksteja.

rri. Zr. esaniio plauiiuose. ir i vening.r. iia virtgs arteriniu. Sirdies sienelq su- teka i3 plauiirt.Lilvelvie) leka veninis krauja'. ii- ir Iiilginiame pjnvyje matyti. lel. detaliai studijuosime dlrdl svarbiausiA kraujo apytakos sjstemos organq. tarp plduiiu. deiini4id Sirdie. o keli4 atgal uidaro uoZ! u. l. i Sirdi itekantios kraujagysles vadinJmos Jc. Cdu'idi turedamd' deguonie.7o.42 Kraujo tekdjimo kryptis. pasklinda organizrne.Ulveli. gyvunq org.c. o arlerijo- Sirdis. kol galiausiai veninis kraujas gritta i deiiniji prieiird!. tudntis d. p.ls deSuonies. kur atiduoda anglies dvidegini kaujagysl€mis. Arteriniai :. 6r1qr1n1r. . kairiojole Zastillis galvos VirSutin6 tusaioji vena Kylaniioji aorta Plautinis kamienas Kairysis priesirdis Deiinysis priedirdis pusds teketi !aitering (ir atvirksdiai).pu5e alileld apylako5 metu netekqq deguonier veninis kraujas.r j toie pacioje tarpprieiirdind ir tarpskilvelind perlvara neleidZia lraujui ii \enines flautin€s venos Apatino tusaioji vena puseje esanti skilveli. teka i kairiji prieiirdi. reikia atsiminti.s laisvdi tek.ra i. Siq sistemil sudaro du-skiltingo dydZio kaujo apytakos ir arte nis. teka venrnrs kraujas. kurioje yra uZdaryta plautini kamien4 PrieSirdis De.me po \ isac l4stele* iSnesiojami joms reifalingi elementai.. kr.irdines slilveliu angos. netaisyklingo kngio formor rdumeninis ort. krauj. ii kurio arterinis kraujas pasiskirsto po organizmo 14steles.. po to jau arterinis kaulas grizta atgal i iirdi.l venomis palenkd ikdiriajd !irdies pusg (pieiirdi). jotakos sistemA. . t t pv tn Kas lt1tc na lzm 4. la biau kaireje puseje i jg kraujas patenka 5. iieinaniia ii de5iniosios iirdies Isilginis iirdies pjtrvis (voztuvai ir kraujagysles) Viriutin€ tustioji vena prieSirdis DeSinysis prieiirdis Plautinis kamienas. ir skiheliu.Apytakos organq sistema Vykstant medziagq apykaitai. lurio virSune nukeipta kair6n.skilueli:.nlysis skilvelis Kraujas isteka i Sirdies sienele triburis voituvas Desinysis skilvelis ir prisijungia anglies dvidegin! (virsdamas veniniu). yra po dvi larpus. o apatine . - kraujagysles. Did2iojo kraujo apytakos rato alterijomis teka arterinis (oksiduotas). Visos DeSinysis skilvelis Kairysis sl. Sirdis yra k ines ldstoje.elis nomis mis . link diafragmos. jkraui4 is Tarnyno.kapiliarai plauiiuose -+.rug CO_) krJUid*: md. Deginiojoje Sirdies puseje (prieiirdyje ir . l. kuris deguonimi pasipildo plauaiuose. vir5utin€ deiinioji (deiiny- sias kamelas erlme\: virsuline priAir- mi5 plJuair.r arlerinis. praded. Kfau lo ratat mnifik ir dldysls. kraujas ketudo- prie!irdis iini4ia. Iglantis i dvi plautines arterijas pusds (deBiniojo skilvelio). pate]nlaniiomi. cid krauiagy:lemir arterinis krauja< patenka i organus f audinius. 6. cuiungiJ prie . apatine kairioji (kairysis skilvelis) bei apatine de3inioli (deSinysis skilveDesinioji bendroji miego arterija Desinioji parrktjne irierija Sirdis Kairioji bendroji KAIRYSIS . ii io I deSinijl . Prieiirdziu.virlutine L.ieni 5ero. esaniias tarp prie6irdZirl ir skiJveliu. Zmogaus ir sis priesirdis). kut.ih.. Tai tuiiiaviduris..lvvje angomjs <usijungu- laiti4ia. tada i deguonl plautiu<. kurioie 1ro uZdara prisisotina deguonies. te|. Kiekvienoje pu\eje dL.teka n orgattizm. . daro trys sluoksniai: vidinis twlokanlns. io lqsteles. 3. nes Sirdyje veninis ir arteri nis kraujas nesimaiSo. Arterija. i5 jo i kairiji skllveli./ini mdii4 iSteka kraujagysl€mis. aptarsime krouj7. viso sirdyje yra Leturjos kameros .Veniniai kapiliarai PLAUTIS Zinduoliq organizme kraLrjas teka sistema bu niai voztuvai. kad vertikali pertvara daliia iirdi i dvi dalis: de epikardas.(//i4.lnl dcguonini. o ve- 4. kad: 1.iai. lur vel prisotinamas deguonies. drteirc pu. kelitrs.r deguonies pri50tintas drlerinis lrauias.lekaniio. griZta atgal i desiniji prie!irdi. Kraujotakos sistema yra uitlan. arterijomis.krnujn. o pamatas . i kairiji skilvelj.Zoio krauio rpvlaloq rdlo verromic tek.t verrinic kraujas. antrasis ratas prasideda kairiajame skilvelyje. virl9. iemyn. veninis (beveik be O.orinis.ruja\ - veninis kraujas. panaJu: i dvi.aukityn ir ideiine. Norint suprasti klaujotakos sek4. pr>c. Kraujas ir kauio li:).tirioji {kairysis prieiirdis). kuris ii oro. AiSkindamiesi krau. Pro angas.) . Pirmuoiu ventms kraujas i5 Sirdies teka i plauiius. Skilveliams atsipalaidavus Triburis voZtuvas neleidzia kaujui g4zti i desnlji priesirdi Kraujo apytakos iirdyje schema . artedng iirdies pusg. kur palieka Apatine tuSiioji vena Atvira desinioji priesirdine anga.ruaiuo\e pri.tiokard05 ir i. baigiant maisto l11cdii1gomis.ri\/ o ii iirdies i. atiduodamas deguoni ir paimdamas iS jq anglies dvidegin!. l4stelds.lnas. Ituauio ielejimo k) pti\: pl.Vertikalioji 2. 5rr. patenka i kraujq. vidurinis (rJurnenini. patenka ikairi4jQ.otint.

judaniiq bespalviame skystyje. Paskirtis apsaugin€. Raudonqjq kraujo knneliq skersmuo 7 mikronai.lretai med. Pusmenuliniai voztuvai (atviri i plaudiq kamieno rr aortos puse) yra uZverLi ir neleidiia kaujui teketi atgal. lrtr Baltieji kraujo kffneliai. Kai priegirdis susitraukia. kraujo apytakos mechanizmas: (-+ 1) 3ndis per piiedirdZio sistolg ir skilvelio diastole. 5 milijonai. krdujo 42 mechanizmams. va dlnamos tronbocitals. triburis ir dviburis voZtuvai uZsidarg ir neleidZia krdujui tekeli atgdl ipriesirdTiu5: pLrsme kaip veikia duoli. Klauio plazma.381 pro pJ. Edtrocitq protoplazmoje yra . kurie uikemia suZalotas kraujagysles ir neleidZia teketi kraujui.tai bespalvis skystis (jo 90% sudaro randuo).kiekvienos al. i! dbiejLl pu:iu jg.ri 'nosbbitn t2r rias kiino dalis iSneiiojanti i3 atmosferos p. lc). (. pro deiini4jq prieiirdinq skilvelio ankraujas teka i5 prieiirdZiq ! skilvelius. veliq sistole iI prieSirdZiq diastolg. Kitaip vadinamr eritrocitais.2) Sirdis per skil. Sios l4steles gali savarankiSkai skverbtis audiniuose.ru jie didesni. orgJnizmo svetimkflniams.r. Tai neturiniios branduolio..'Iai skystoji kraujo dalis. Po kurio laiko sukreiejusi kraujo dalis Kraujo leshles. Turi patvarq ivairiq formq bran- yn daug maziau negu raudo- 94 ir kairiqj4 priebirdine skilvelio ang4 stabdyti tem4. Kraujyje vyksta ryikus poky tis: plazmoje es^ntis t'ibrinoge as vlrsta fibri- duolio. o i jo paviriiq i5kyla gelsvas skystls (serumis). apvalios formos kraujo lqstel€s. luriame vr. o atsipalaidavimas . knui) je galimd pallebeti d. Thi netu ntios bran- nuliniai voituvai yra atuid.APYTAKOS ORGANU SISTEMA It Kraujotaka Kraujotaka . Jo iiordje yra plona membrana. tuo metu tos paiios pusds skilvelis dar yra atsipalaidaves. Kitaip vadinami Iliustracijose vaizduojama. diastole po sistoles. Raudonieji krauio kuneliai. IcLtkocitiis.r i<lirpusiu organinirJ ir neorganiniq medZiagq (daugiausia na! rio chlorido). visq kartu rausva. o raudonuosiuose kaulq iiulpuose. kuriq kiekis. vykstantis ne iltisai. leidiia kraujui tekdti ii skilveliq i aort4 bei plauiiq kamienq. pakliiiva ir raudonieji kraujo knneliai. Tai kraujo t'onniniai clcr?erfdi (atliekantys tam tikras funkcijas): raudotlieji krqujo kullclini. Jq yra labar daug: I mrn''veiLo imog.lu.rlvJ iiel l4slele< .tdini. bnllieji krnnio ku.iag.r. iS venq kraujas teka atgal ! atsipalaidavusius pdeiirdZius. Zlurint pro mikroskop4./yiiu knneliq. ir atvirkiiiai. Arnujo plok. patekusiems i apytakos sis- ir uikirsti keli4 mikrobams bei Kraujo plokdtel6s. nu plonyiiq skaidulq tinklu. kuname gausu ivairias funkcijas atliekandiq kraujo .ur kraujo 5-7 tulst. Lenksmingomr mediiagom. di:ko pavidalo.. iirdis taj pakartoja vidutiniikai 72 kartus per minute. Plazma .gliu(oze ir dru'1o. Fiziikai kiaujas yra skystis.kirai tiek gelsva. IGau jo l4steles ir limfmazgiai (forminiai elementai) Ipiltas i indq gyvuno kraujas greitai sukreia. . lieka vien'odas.hlis: jie juda balzganame skystyje. rciai. vadinamame plnzna. atsiskiria. Kitos sudetines plazmos da i kuri lv. kepenyse rr kitur nepaliaujamai formuojasi naujos. Jq ndra tiek daug. idii. j iv. Susitraukimai ir atsipalaidavimai nuolat kartojasi.rublo\ qp.susitraukiant ir atsipalaiduojant !irdZiai (susitraukimas vadinamas sislolc.nepaliaujamas kraujo cirkuliavimo organizme procesas. bet bangomis . Jos padeda suformuoti kreSulius (trombus). Tvinksnis po tvinksnio.dtdsfo. Pasenusios l4steles suyra.ruciu alveoles pasisarirrt4 deguonj.rugybe m. taiiau i! tiesq jis suda rytas id skysto l4stelinio audinio. Baltieji kraujo kuneliai atlieka fagocitq funkcij4: svarbiausia jq paskirtis su- nuju kraujo kdrreliu: I mrn"sveilo zmog. kaip eiitrocitrlt 1mm3 sveiko imogaus kraujo apie 250 000 tukst. I3 priesirdiio ijstumtas kaujas patenka i skilveli. veikiant tam tikdems reguliuoiantiems ' forminiq elementq.

'iburio uozluuo d\ i dstrio.rnty.u. Auskultuodamas iir- Sirdies ir aortos voZtuvai atb. taip vadinami todel. ! kairlji prieiirdi.ia m di audiniuose i3 kraujo plazmos). isgaubti i prieging4 nei kraujo tekme puse ir treleid.r panaiiis i kregzdes lizda.lgrsciui. priekine'. pu>menuliniai vo. atitinkamai isteka kamien4 bei aortQ. 2. triburis ir Vidinis arterijos sluoksnis dviburis voztuvai atsidaro. Ii tusiiqjr.1 aud iniu . Priesirdinese skilveliq traukia. anSo\e yra iie voiluvai: i ribriric (deiineje iirdies puseje) ir dztiburis (kairdje Sirdies jie puseje) . ko- Sirdies voZtuvai Apytakos sistemos voztuvai Jie neleidZia kraujui teketi atgal.arterij. susidarirr. Praddsime nuo to. Pdsipildes prieiirdis iskart susi(netrunka ne sekundes). Raumenys isstumia krauj4 i skilveli. Tai kartojasi per labai trump4 laik4 kad tarp vienos ir kitos sistolds raumenys buna atsipalaidavg. veniniam p eiirclziq ir skilvcliq Uidarytas triburis UZdarytas dvibuis (miiralinis) voituvas rio pradiioje yra ampules formos paplatdjimas cisterna. o uzsiveria jiems alsipalaidavus (diastole). IisiaiSkinome (p. Jq angose yra pusm€nuliai vo2tu- Plautitlis kdnienas ideina ii deiiniojo skilve Jio ir. Ji sudaryta beveik tik i5 kraujo plazmos.r. 42). vai. jiems susitraukiant. nesunku nusakyti. Irlbaric voTluv.kiIeliams {sistolet. buriq vir. o Sios skardq gars4. pertvarine mazesne uZ kitas.abu plonyt€mis juostelenis (sausgrlslitinis sirlrls) prisitvirtine p e skilveliq vidinio paviriiaus raumenq. Taigi tuoj po lo ivyksta prieiirdziq diastold ir skilveliq sistole.riojo ir kairiojo iirdies skilveliq iieina plautinis ka.5dvo ruoiiu sudrro apie alveoles tankq kapiliarq tinklq.Limfagysles TAi permatomos nelygiasienes kraujagysles su mazgus primenaniiais iikilimais (tai voZ- luvai.rtne* pdmena mitr4 (dvi5ong vyskupo kepurg). Voztuvas per kairiojo skilvelio sistolg neleidiia kraujui ii kaidojo skilvelio teked atgal Sirdies voituvai. kad Zinrint i3 priekio yr. LJip pat atsidaro pusmenuliniai voZtuveliai: krauids.oq tr)! bures. Kai kurios didesn€s limfagyslds ir limfinis latakas turi tokius paiius (kaip venos) vo2tuvus (Zr p. k4 suZinojome.! venq i deiinlji prieiird! per diastolg atiteka veninis kraujas. PeriJerint litnt'a teka ddesndmis limfagysldmis ir. Sirdis plaka vidutiniikai 72 kartus per minute. Raumenvs alsipaldiduoja..rrr. kur! sukelia uZsidarydani pusmdnuli. tai atsipalaiduoja (dias- iirdyje. u2kirsdani keli4 atgal. kaip veikia voZtuvai. Cio .lekej95 i! desinioio rr kairiojo Pusmenulinis voztuvas: a atidalytas (vaizdas iS vir'saus). rreleidTidntys Leleti atgal slgcaiui I i n I fo i.zlcnas (deSin€je) ir aorta (kair€je). c atidaryias (leidZia klaujui teketi pirmyn) skilveliq. Sydytojas kreipia demesi itam tikra SkaidLrliniai Ziedai tarp Uzdaryii pusmcnuliniai aortos voZtuvai SIRDIES SKILVELIS niai voztuv€liai. uipakalines ir pertvadn€s buriq: pirmoji labiau itempta. kad Sirdis pakaitomis tai susitraukia (sistold). Limfagysliq voztuvai. 1.ii Blaudzia ir neleidiia kraujui gritti i3 deiiniojo skilvelio i deiinijj prieiirdi. !\ilieja ! abu plauiius. kaip vyksta kraujo apytaka. Pirmini limt'o susiformuoja audiniuose. i. Mazas deiitrysis limt'inis lofakas iteka i desiniosios vidinec jungo ir de. ym sudaryta ii plazmos ir kaujo forminiq elementq (limfocitq bei leukocitq). pa>idaliies idvi plauline. kr-rrio. Limfinis kutininis latakas pasibaigra kakle ltekddamas j kairiosios vidines jungo ir kairiosios paraktinds venq santak4..43). taip pat i kitrl vo. u:\iverid voitLtvai ttriburis jr dviburi5).rrt Pusm€nulinis aortos voZtuvas . vadinan. Daugyb6 limfiniq kapiliarq susijungia i didesnes limfagysles./- i plauiirl Aortos pjuvis tuveliai uZsiveria.lole vi.r4ji dirdies darbo ton4. Pusmenuliniai voituvdliai atsiveria susitraukiant .ku- kraujui grizti atgal.inio5ios pJlaktin€s venq santak4. Sie voZtuvai leidZia kraujui tek6ti ii prieiirdZio j skilveli. Venq voituvai.voztuvai.rr". Per slilvelio -i. Kai kuriq venq vidiniame pavirsiuje bnna vidinio sluoksnio kiienes . I3 to. b uzdarytas oleleidzia kraujui teketi atgal).tuvq (dviburio ir t burio) keliamus garsus: i3 to sprendZia apie tai. Iisideste tam tikrose kraujotakos sistemos uetose: kia yra kraujo apytakos fiziologija. Juose palei bronchus i3si3akoja i daugybg vis maZesniq Sakq bei arterioliu. tole). Ii dedit.ls susideda i./i. kai kuriose venose ir stambiose limfagyslese. taip pat. D. Po kiekvieno Sirdies susitraukimo ciklo seka tiumpa pauze. kaip ir kraujas. j lhnt'ini krtltinini htakq.

. vis stambesnemis kraujagysldmis kaujas atiteka i tuiii4sias venas..!u nr!e. 1 . Nuo iia aorta vertikaliai Kairioji inksto Pilvinis kamienas./ijtunis galuo< knmienns. Analogiika esaniiai prieiingoje pus€je to paties pavacummo arterllal./uoja.rdlnamos venomlsAorta. atgal. i3 kurio vdl teka i plauiius.regenyse).. iS (uriu ptasideda pi. Tai dvi galinds pilvines aortos sakos. sn.::. iieinaniias i< rkJlreliq. Daugiausia krau- Kairioji pakinklind Iu aprupina stor4j4 Zarn4. keturiomis plaudiq venomis teka i kairijj prieiirdi.i (\u\irungia).ties DidZiosios arteriios Kairioji bendroji miego ISorind smilkinio Aortos lankas Dedinioji bendroji miego Kairioji prraktinc Plauiio Kairiojo plauiio afterijq Sakos alknds sdtimi iisiSakoja ! stipinine ir alkn- Zrstinjs galvos kamienas ning arferijns. . tatiau ji vadinama arterija. ii . kuriame daug anglies dvideginio.. Kairioji paraktind arterija. Plon4j4 zarn4.i Slauni.rsa. Prasideda i3 pilvinds aorLos ir tuoj suskyla i tris lakas: kepcnl arfd. apatiniu Zandikauliu pasidalija i iiorug rrrego artcrij4 (iisisakoja viriugalvyje ir veide) it ztiding niego arlerryq (i5siiakoja kaukoles viduje. itlkst4 arterijas. Inkstq arterijos. Sirdies iieina dvi stambios arterijos: plau- . itekaniias I deiiniji prieiirdi.. Luri nusileidZia iki klubo sEnario. ii pradZiq suka kiek de3indn ir kyla ! viritl.. .ruciuo\e: cia teka veninis kraujas. ar iomir iela drterinis. o jos iakos nusifgsia iivaidas kino dalis bei orgar1us. klubo nrtcrijos. einaniios link Sirdies (nepaisanr ro. Kekviena iiq arterijq savo ruoztu suskyla i oidine klubo art ijq.emiau diafragmos) dolfd. De<inioji Pagrindinds zmogaus kuno arterijos .toio juosmens slankstelio. kditioji paraktht rtteija.fdi i3eina i3 kairiojo skilvelio. v. deguonis ir surenkamos ialintinos.:r.n ./los. kur jau vadinama ilaunine arterija. Prasideda i3 aortos lanko virsutines dalies..-t?. esantios dubenyje ir. kalrrn. ii iLl: . ar veninis krauias). kfitinkaulinio raktikaulio sEnario aukityje kamienas pasidalija i dvi iakas: deiini4jq bendrqjq mie- tarpusavyje sudaraniios apie 60 kampQ.r iki ketvir.uskyla i d\i i. Desines rankos pirstq Kairioji vidiie klubo Kairioji Slaunies Apripina krauIsorine deiinioji klubo Dcsinioji Slarnine Priekine deiiniosios blauzdos Deliniosios blauzdikaulines arterijos Seivine Saka Kaifiosios slaunies gilioji leidZiasi iemyr. Bendlosios klubo arteiiios.e atkarpose vadinama atitin kAmal krrtinis (iki diafragrnos) it pilw (i. ir ieorinc klubo arler'4a.asaito arteriia. Pasiekusios plaitak4.tkonis maitina skrandi. {airioii bendroii miego arteriia. L. Slaunyje Delinioji !eivikauline Desin€s kojos pirstq ir deSiuiqja pnmkti\q nt! ija<. pilztinis kamicnas.' kraujas pasipildo deguonilri iD virtgs arteAor.lug clambiu saku. riniu.i. Nuo jos atsidakoja d. aprupindnci4 krauju vidinius dubens organus bei uZpakaling Slaunies dali. maitinandia kepenis. po aoitos lanku iisidakoja idvi plduiiq drterijJ.oriug ir uidiuq Deiinioji Zastine Viduriq kamienas Dedinioji Zastine Kepenu Skrandiio vainikine VirSutine pasaito Apatin€ pasaito Plautinis kamienas. kuri eina p. Deiinioii paraktine arleriid pdlei raktilduli . Si ties i viriq ir. Tolesne jos t4sa pazasties duobdje vadinama paiasfine arterija. nusitesia. Prasideda de3iniajame skilvelyje.niego orferijns (3ioje puseje nera Zastinio galvos kamieno).. o Sio{ pl. Srarbiausio. Aprnpina krauju inkstus ir antinksiius. po to iilinksta lanku (aorfos lat*as). Kaip ir deiinioii. vadinarnuosiuc pl7. druslos.: -. Kai ojo delno lankai Mriutini lu p. Smulkiausios iakos audiniuose virsta kapi- bendroji miego arterija kyla liarais. apnttne pasaito artcrija. Zmogaus alterrlos k[no 'udarydamos ktf. tuo tarpu krduiagyslds. Apatina pasaito artedia. nes taip iprasta vadinti kr. Sios dvi arleriios \el Pagrindines. sio.. oiriutilli pasito arterij7. Kapiliaruose atiduodamos maisto medZi.ktand2io nttffijq.lnkai lnu- Delinioji patastue Aortos lankas - Kritines aorta BluZnine Ii tinis kamienas ir aorta. bluinics arterijq. kuti betarpiskai nusitesia iiasto arteriiE. Virtgs veniniu krauju. pakildama iki ketvirtojo katines slankstelio.r- filvine Kairioji alknnine aorta daugiausia aprtpinancia kJujU bluZni ir Deiinioji stipinini Ketvidojo juosmcns slankstelio lygis Kairioji klubo bendroji lci sknndzio (rasLg ir kartu su kitomi: (. vanduo. koirioji bendroji nirgo orterija.. pasisuka i kaire.uka linl desiniojo peties sEnario. Prasideda Sirdies kairiajame skilvelyje.lndclomo.aujagysles. go 46 Zastinis galvos kamienas.rgo. aprn pinaidios krauju piritus.

ilaunine arlerija nusiigsia zemyn. iteke- Poodini' yra dvi Slauning ven4) ir malnji (iteka ! pakinkling v en4) pood. dubens ir pilvo I i4 suteka veninis poriniu pilvo org. atgal i pakinklio duobg. kuriomis arte nis kraujas ii plautir! suteka i kaidji pdesirdi. qeslryll pnesrol. dama !Zasto ven4.nq (ink\tu. tesiasi auki- pedoie. od4 ir nusitesia i pedos nugaring pusg bei pirstus. fies ulekininiu ir prieking dvigalviu blauzdos riumeniuli iSsiiakoja j ir u2paknling blauzdos arteriias. klriomis veninis kraujas iteka i ta- Plautiq venos. Giliosios kojos venos po 2 ar 3lydi kojos kuriq susidaro didiioii lileka i arterijas ir llauninp zten4. Glliosros rankos ve nos po 2 ar 3 lydi giliqsias rankos arterijas. Su.r iviend pazasting vena. Bur./rns. iia daZnai i venE leidiiami vaistai. o karaliskoji . . Rankos venos. I5 virikinimo organq pilvo ertmeje kraujas suteka dviem pasaito I)enomist kurios susijungusios su bluZnine vena sudaro didelg oart4 ven4. iiau pasiskirsiiusios poromis.vidine rankos puse ir pasibaigia iasto viduryje. ii tyn. Plie- kind arterija maitina priekinius bei Soninius (ieivinius) blauzdos raumeni. Veninis kraujas. kurioc tie\ paiasih duobe su\ijungi. Slaunyje susijungusios sudaro . kepenq venomi( irgi itekd iapatine tuiaiaja vena. ieinanii7l ..inas oetlos. Alkunes duobes s tyje abi poodinds venos susijungia. Venini> krauias ap. kraujas >ie. tek€jgs ir apsivales kepenyse. I iirdi atsiverid b venos: 4 plnuti4. kuri dubenyle nusitgsia i klrbo ueaa. od4.karaliskoji ir galvenine./oi. Abiejq pusiu paraktineq venos susijurrgia su kaklu einaniiomis vidindmis jungo venomis ir sudaro dvi kairi4jq ir deiini4jq iasliti( B1luos rr. Galaenrle teka iiorirle rankos puse iI iteka i pazasting vena.ijungus Uubo abiejq pusiq venoms.!).rtinese galinese prasideda smulkig venu parirliniais rezginrar- Viriutind tuStioii vena. UZpakaline maitina uZpakalinius blauzdos raumenis.cf z'znos. ir airiutint tultioji bei apatini tu!- ii ii apatin€s galun€s. kurio5 \usijurrgusioc sudaro uir|utiry Lusiiqjq uoltt. ii tihksiir.. kuriomis kiekvieno plaucio atitela arterini( krdujas.APYTAXOS ORGANU SISTEMA nuo Sios arterijos atskyla grlto7l daka. susidaro apatine tuSdioji vena.tepenls. Ii ilaunie> sritie. nusitgsianiiQ aukstyn kaip paraktini aena. prasidejusios veniniais rezginiais plaitakos delnineje ir nugarineje pusdie. lytiniq liaukq bei kepenq. o Zasto srityje sudaro dvi Zasto venas. an- ii.ra pavir3inds (poodinds) ir giliosios. pado raumenis. od4 bei piratus. kur jau vadinama pakinklio 1rferiin. IS viso jU yra keturios. Pagrindines 2mogaus kuno VCNOS Apatin€ tusiioji vena.

pasigamina pats organizmas. -lnpima5 pa:alin. Sl. sutrinl. Piuvic .riios produltur. Adrenalinas taip pat didina gliukozds kiekl kraujyje (Zr p. krrris:u . reguliuojantys ilapimo salinim4. Tai kurio \ienele turi rdu- SLAPIMTAKIS SLAPIMTAKIS SLAPIMO PUSLE Shpimtakis pervcria ilapimo pnslg ilapimo si.lLas. Inkstai paialina didZiausiq dal! nereikalingq arba ialingrl medZiagq. Jis atlieka re- Slapimo nutekdiimas. p. medzirgq ir rnin".o". ANTINKSCIAI Antinksdiai. Pnsleje telpa 250. kurios paialinamos kaltu su ilapimu. inksto geldelg. Jie prigludg prie virSutinio inkstrl galo. kepenys tdip pat gamina ir rul)i.otu 1uuna3..rma>.67).lapimu paSalinarnas iS organizmo.utine antinksdiq arteiija ANTINKSCIAI Antinkstiq vena likapiritg larn4 ir padeda Zarnose virikinti liebalus. Tai po nis rausvos spalvos pupelds formos organas pilvo ertm€je.. porinir vamzdeli:. Salinimo funkcijas atlieka lnkslal i ilapimo takai. li ildpimo prtcle\ i/dpl. ii kraujo medZiagq apy- iiords.400 cm3 Slapimo. Likusias suardo ir nukenksmina kepenys. zervuaro vaidmenj.l tq medZiagq.tli tilpli il daugiau. kurios patenka ii po diafragma nuo dvylikto krntininio iki antro juosmeninio stuburo slankstelio (kairysis inkstas Siek tiek aukiiiau negu desinysis). kurias isiurbia 2arnynas it kurios vartq vena atnesamos !kepenis. rr *peniniais latak€liais suteka t inkstq taureles. (to14 r. tada tulzies druskq gali patekti i krauj4. Vi15ulineje <laples dallje yra raurnerrirrio sluoksnio rnrikni.mo. tadiau kadangi ji labai elastin8d. Tai nedidel6._rminorngstys. (u rioic garnin. Kai kepenq lEsteles paZeistos aiba u2'iLemia tulTies lat. kurios susidaro vykstant mediiagq apykaitai audiniuose.rlemoc s(hemdtini.l hormonu.. Juo Slapimas nuteka i alapiDrc piisle. porine geltonos spalvos trikampds formos belatake liauka. Kepenys yra didele ir natrio) apykait4. iia vyksta riebalq apykaita. arba jas. ir Zmogus pagelsta. esantis Anfink'iir1 iieve ii'kiri.l- lnksto geidele ldboraloriia. Taigi vertetq iisamiau panagrineti kelias kepenq funkcijas. o i3 dalies ir odos prakaito liaukos (Zr. Ji iSlaiko kraujyje iStirpusiq druskq pu- Slapimo organq sistema Apatine tusiioji vena siausvyr4 ir ialina k. pa<dlinJma\ iskvepiantt. suardomos toksines mediiagos. Ylen4 ii kenksmingiausiq med2iagq amoniak4 kepenys paveriia Slapalu.rple . adT"rali- s4lygoja kraujo indq susitraukimE.tai neilgas varnzdelis. Kepenyse vyksta dauguma kitimo procesr. Pasigamines inkste ilapimas surerrlamaisiais (analeliai. meniniq skaidulq. vykstant medZiagr! apykaitai. plazmos proteinai ir kiti). lurio sienele iuri raumeniniq skaidulq. dmoniakas ir kitos medziagos.?4. ful2is iatekJ j dvy_ Vir. padaugdjus krauiyje gliukoz€s. jic dar vadinami katabolitdis. i5 jrl sintezuojami baltymai (l4stelirl citoplazma. 5lapaldc. 8. ilapimine rrlgstr. ku s skatina Sirdies veikl4 ir 35). lai eld5tinga5.liuojanciu. iia sinte zuoiamas glikogenas (kaupiamos jo atsargos). ii neorganiniai junginiai.t jos nutekejimas. Tipiski katabolirai yra anglie' dvideginis {COr) (ii. Sie procluktJi yrd rr organiniai.Slapimo organq sistema Slapimo organq sistema atlieka dvi funkcijas.. Tai yr3 vienas iS svarbiausiq Zmogaus organq. Vidu nd antirlksiiq vena J. o i3 jos ! ilnpintak!. ierdis gamina . _ Apatin€ antinksiirl artei!a INKSTAS Inkstai. Juo ilapimas i3 pnsl€s iS leld i iiore.lumenin! sluoksni tudntis maiielis.

200 ml praldito ir 100 ml *Ly.. sukefia stiprius skausmus (podagra). Fostatai. Slapima< yIa sudetingas cheminis jungirryc.udaIo tolimesniji kanalAU. p3ialinamo su iSmatomis. fermentuojasi ir virsta amonio karbonatu. Po to susidaro veniniai kapiliarai. Tolimcsnieji \ ingiuotieji kanaleliai peleina j surenkamuosius kanal6lius. Kuneli gaubianiios kapsulds ertndje prasideda Slapimo kanaleliai (Bertinio kolona) Nefrono kanal6liai . SERDINE - MEDZIAGA Speninis latak€lis lnksto tatLrele Nefrono kanaldliai ir inksto kunelis 52 . o iie susijungg sudaro smulkius inkstq venq intakus.tsfo gelfuIt. mo takais Zmogui skauda. Toliau llapimas ilapimtakidi! nuLeka j Sldpimo pusle.lrtimieji vingiuotieji kanaldliai. ldrlrel.iiaiko kraujyie.r. nusitgsiantis iki pat inkstq piramides virgdnds. kaip ir Slapimind fligdtis. i kuti4 atsiveria 12 ma- 4jq n J-4 did.teklttio. Serdi sudaro trikamp€s formos ilrksto pirumile* Slapimas id krarjo hltrnojasi inksto kunelyje. kurios inksto kunelyie sudaro kapilianl kamttoliii. Makroskopine ir mikroskopin6 nefrono schema (sagitalinio Pjnvio schema) Aitimieii Nefrono karlal6liq Veniniai .SLAPIMO ORGA U SISTEMA Il Makroskopine ir mikroskopine inksto anatomija I3ilginiame inksto pjnvyje matyti. kuriame susidaro inkstr4 kapiliarq kamuo- Didzioji inksto paialinamo pro plauiius kvdpuojant. esanti vel prie pat inksto kunelio. kuriems slenkant Slapi. jeigu su ilapimu greitai nepaialinama. karbonatq t amoniako). Sveiko zmogrus jis bdna gelsvos spalvos. MaTosiore taureldse atsiveria speniniai ir surenkamieji Slapimo kanaleliai. kur dar Ldrl4 is5ivingiavgs . . Aplinkoje esaniioms bakteriiom' veikidnL amonirka. gali kristalizuotis geldelese ar ilapimo pnsleje. i. kamuolelio susidaro i. 2mogaus kane per parE iisiskiria apie 1. kuriais tekddamas ilapimas koncentruojamas ir i taureles bei geldelg iSteka jau koncentruotas. kurie pasiekia ir inksto ierdi.keja Lamsesne i!oreje esanti inksto jleai ir lviesesne inksto gilumoje esanti ierdls. kad vidinio kraito lduboje (inksto antyje) yra gana plati . funkcinio vieneto neJrono kilpa arba Inkstas Tarpskiltelne arterija Itekaniioji arteriold Inksto piramides mikroskopinio pj[vio schema Serdine medziaga Tnk\lo piiivyie i!ry. su- 'Ihure16s zreves sturPas lnksto geldele (pjnvis) Didzioji inksto taureld lelis. vdliau maZesnes tarpskiltelin€s iakos pasiekia inksto Zierr€. susidaro 2600 ml gasalinto slcysdio.ia. atsiranda inkstq ne- Pradiia kapsul6 Kapiliarq karnuolelis Nuo in(sto kunclio prasideda.i kaip inLsto \iruktIrinio pakankamumas: nepaialintos ialintinos medziagos (azoto iunginiai.r mo. 1000-yje ml Slapimo yra 950 ml vandens. Toliau kilpos kanaldlis vel g{Zta aukstyn.vingiuotieji bei tiesieji. ilgas siauras kanalelis. Slapimo sistemos fiziologija.5 litro ilapimo.u5ikJupid audiniuose ir ku supaniius inkstq kanalelius os dar kartq skyla i kapiliarus. Inksto arterija pradeda MaZosios iaufeles zrevlne medztaga Inksto spenelis iakotis dar inksto antyje. nejuntamai isgaruojaniio pro oda. vadinam4jE urel ijq. Slapimo iiskyrimas glaudZiai susrJgs su inksto kraujotaka. Jais i taureles atsive a inkstq piramides sudaiantys ilapimo kana1€1iai.ci6. iieves link.5. nitratai) ima lJuptis krnujyje. kurie nuteka maiqjq taureliq link. o ij jos Slaple periodiSkai paialinamas. kudoje yra inkst4 knneliai. Nuo tarpskilteliniq arterijq ats\Sakola itekuniiosias lrteioles.20 ml organituq mediiagq (Slapalo ir Slapiminds rngsties) bei neorganiniq (chloridq. 400 ml skysiio. su leld. ir juos maiti- nanaius. Prie 3io kiekio priddjus 400 ml vandens. IS Sirl kristaldliq gali praddti formuotis inkstq akmenys arba smelis.io*io. cid te. orEanizmo intoksikacij4. Paieidus inksto kAnelius ir kanal€lius.ios a/tcliolds. fosfatq. kinlantis priUdusomai nuo orgdnizmo bnlles ir maitinimo>i. Slapimind rdgstis.

Bespalvj vandening4 skysti daugiausia sudaro vanduo.9E o Antrasis sluoksnis sudarytas iS bipoliniq l4steliq. vandeningas skystis.usipynusios jungiamojo audinio skaidulos. t € 'N II .varbiausi. Tai netaisyklingo rutulio tormos organas. Stiebeliai ir Ldgeli. nuo kurio priklauso akiq spalva. yra skaidri ragcna. J! sudaro kapsule ir branduolys. l6* pasi. ma laikyti savotiiku regos nervo tesiniu.((inklaine). lg.liq.t. kurio optine geba yra 2/3 visos akies optines gebos. Raineles raumenys judedami vienas siaurina.volai. Ragena sudaryLa iB epitelio ir kolageniniq fibriliq. kuri jas prisodrina.N a(res obuolio dangalas. jungine. E ji' svarbus >kridriqiu terpiu mityba. ... Rainele *udaro. priel raine- Sliebeliai ii-ide5te daugi. o viduie vidini* dang. - Skaidriosios akies obuolio terpis. sudarydamos regos . Kapsul€s i3orinis dangalas skaiduli- dangala. kuriq svarbiausi iie stiebeli4 (dar vadinami lazdelemis) t kageli4 (kolbelen.. Ii iiores j! dengia plona ir skaidri membrana. Pagrindine stiklaknnio funkcija atramine. po juo vra ridurini. riq pailgu laslelig: kuginiu tkugelidi) ir . patraii ddr?&ilrs. ir plonyaiU skaidulq tinklas. J4 sudaro skaidulinis.s E* t e a .r i.o .r li ii akies obuulio. Tai jautriausia iviesai tinklaines vieta.ciu<ios rre tolygiai: bespalviai ir gelsvi kugeliai kaupiasi vienoje dalyje. Odena yra polittitl neraini4 lqsteliq sluokvis. Branduoli sudaro stiklakrinis.la. Nervo iieiimo vietd yrn rrejdutri j\ iesai Viduriniame dangale skiriama priekhtt tlnIis rainclt.ru linllaine. akies obuolio raumenys. stiklakutlis je 8au.JUTIMO ORGANAI JUTIMO ORGANAI Regos organas Regos sistemq sudaro porinis organas rki>. i:.li jJUl.[.r"uf.leleto cluolsniq. vadinimas kilgs i5 graikisko LodLi.. I - . kurio dalyje. a(aru Jpdrdt. r9 E D 9 E f = = i supa kitos. juos .tgy.r I l9 t9 t"l9 ts 'I :9F ! 3 ! .palaikaniios" l4stel6s. oidutilc dalis krtnnplynns ir NSIai ir vadinama akl4ja tinklain€s ddme. Stiklaknni sudaro vienalyte skaid- Stiklaknnis g Tinklaini yra vidinis. nepermatoma ir labai atspari (pa Kapsuld.kineje akies obuolio dangalas. ly- Raineld yra vidurinio dangalo dalis. Stiebeliai nuo n1edziagos.Ur.i lindriniLJ {stiebeliai.lrp ragellos ir raineles.ri konla(tuoia :u bipolinemis ner\inemis lAstelemis. uZ kurios tgsiasi kraujagyslinis drebucius. mase.lnlaUdi. lirma. kuriq aksonai jungrasi su heiiojo (daugiapoliniq nerviniq lqsteliq) sluoksnio lastelemis.trll. V.. gauna rausv4 spalv4.. perifeiijoje.rndeningas -lysli' ir lCiiukas.i. pries. toddl j4 gali- ri i . kurio- gieji raumenys ir pigmentiniq l4steliq Rainele yra lyg automatine diafragma reguliuoja i aki patenkaniios iviesos kiek!.. uZpildo priek e ir Lr7pakaling akies kameras.9 gl 9 9 E . Tinklainds nervines l4steles tar- = pusavyje susijungia. ni\.ided.kietas").rs is ivie5. . ui geltonosios ddmes. Priekine kamera yrd L.ris) sluoksnis. bipoliniq neroitli4 lqstcli4 i daugia- Akies obuolys. Tinklainc cudar)t. kraujagyslini" balkiva. . 193iukas. Be to.u k-auj. i. - e. ragena tai iigaubtas galingas optinis lglis. Juos J? E'? oU I . Rainel€s centre yra apvali anga ayzdys. J4 sudaro Sviesai jautrios iEsteles ir nervinds skaidulos. sluoksnis. kitas pleiia vyzdi. todel pro jQ netrukdomai praeina iviesa. Skaiduliniame dangale ski ama odena it ragena. vadinamoje fizklalnes geLton|ja dime. regos nervo ir priedini4 orga- Akis I E nq .akies obuolio branduolio dalis. Skaidliasias akies obuolio terpes sudato oantleitil1gzs sltystis. e:ancio akiduob€je.is 'luok*nis sud.sclefis" Tai iiorinis -. kraujagyslinis dangalai ir fl?*lairl. su.

kad iviesos spinduliai nuolatos su. Tie. 19Siukas suplokiteja. ir -fal or ganai. no Zmogaus akies lgiiukas ima drumsteti (katarakta). Jungine dengia vokq viding puse. tiestrsis loninis rcunuo sLrka vyzdi i i3org.kitu:iq jungirmojo LgSiukas tai i abi puses iSkilas standus au- dinio lEsteliq sluoksniai.iUr'tu linUa inc* geltonoioje demeie. Vokai Blakstienos nuo dulkiq ir tai dvi odos alie' obuolio prieUnio pavirvoko vidinio pavir5iaus ir akies obuolio susiformavusios jungines klostes u. leiiuki.'irlirli. Del Sios prieZasties elastingasis l95iukas kiek sustoreja: sumaZeja jo vertikalusis skersmuo ir pailgdja ho- j ngine. y. Rausva jos spalva rodo esant daugybg kraujo Sviesos. Kitaip tariant. tgsiasi nuo lgiiuko ekvatoriaus iki krumplyno.iuAo knp'ulit: ji yra l. kad akis gal€tq matyti tolitllus oDJektus. L y. Zinrint itolim4 daiktE. gai koncentdikai.ieii raumeny5 vienu galu pri./pakalini voku pa\rriiu ir - skliautai. Joje gausu nervq. kitu pa5i lrduLdJma. kurios plony iiais kanalcliais atsiveria palei vokq kraStus ir is. Tai -ookinis liatLkos. kurios judedamos orirksejimas) palengvina aiarq judejim4 priekiniu obuolio pavirsiumi. galima keisti dirbtiniu. kuri 'udalo p. per ryikios raukiles.kiria ricbrlinga gelrr4 medzia94. i. (-1) matyti. Lgdiuko akomodacija.rtraiomr\ jutlgiamo jo audinio skaidulomis.rugg prie akies obuolio. 69 psl. Pifmasis 3! reiSkini paaiikino vokieiiq fizila' Hermana: Helrnholcar {Zn piei. Kaireje pieiinio puseje matyti. lgiiuk4 veikia 2iedo formos membrana. o oldlnls . lgsiukas tada yra labiausiai i5sigaubgs. ilsideste taisyklin. budamos ties lgiiuko pusiauju. Tiesusis oirirli is raltnrLto kreipia vyzd! i virsq. lokfii. Liaukos..augo dki nuo prakdito.es susitraukia krumplynas ir atsipalaiduoja juostines skaidulos). Susi- Akies obuolio judinamieji raumenys.es.Zlink. juostines skaidulos. prisitril)rno funkcija.). prieiakinis rainelds kra3tas pasislenka i baigia akiduob€s gilumoje. ir atvirkgtiai. Kai iis ramybes bukl€s. 59 P.ali'tis. a6aros.r. r. antakiai. npal'ris i apair4. >tabdaniiq aiarq iSsiskyrimq. kurios.JUTIMO ONGANAI leii. blaks- rizontalusis. Yra iesi: keluri tiesieji {t/i. jos yra viriutiniame Soniniame akiduobes kampe. Aiarq liaukos gana dideles. iuntia\i 'u Lrumplynu ratu cin. prieki ir juostines skaidulos bei lgiiuko kapsul6 atsipalaiduoja. nuolat sudrekina bei Siek ticl dezinieluuj. Lgiiukas atlieka akie. todel ji kartais tenka ialinti. Se.r rJSenoi ir \ okq paviriiU. Kai tik krumplyno raumuo susitraukia. i.sig. kurios susitraukdamos priveldia lgSiukq lvairiai issigaubti.Fnnis i aiditlis) ii du istriziniai (aiiutitlis 1r apitilis). iSplauna dulkes. jo vertikalusis matmuo padideja.l. nuo nosies. . kaip lgsiukas keiiia savo formq tam.rro. Aiar4 liauk4 sekretas/ t. Akies priediniai kakta Zemyn.iis \erciJ vyzdj 5u(tis ient)n ir nosies link. Apalini< itlritini' rnuntuo itlo<ia JU i\ dpdiios il kreipia vyzdi i virirl ir i Son4 nuo nos1. aiarl! prietoisns.ru- Lgiiuko skelsmeni keltra krunplyno rau.r ani Siaus). Tai Svelni ir jautri plevele. ji5 turi ij"i gaubti taip.nosies link. jo verlikdlu'is matmuo \umJ7eja. A^Iakiai . Vitiutinis istriiinis raumuo juosia akj Ziedu viriulindje akiduobes dalyje. Zinrint i dfli e\anli ddill]. bia labiau. nl. Tarp indq rdengia lr.rbai al\pdri. L95iuk4 supa membrana (lg. lies elvdtoriunti. kad lqiiukas labai i3sigaubia i prieki (taip lengviau matyti d/fl. varvaniio tienos. Akiq vokuose yra apie 30 maiq liaukutirl.ls objektus.

tai vra t.. Tolregiams taikor::rl abipus iigaubti teja. ragena ar leiiukas pasidaro neskaidris. ji nesugeba prisitaikyti toliau kaip 7 cm. Lrd obiekh. .'es.lrp 65 ir l2. arba susirgus diabetu.rs r adilamas fo. todel lolimus objektu' jie mato gerai.iLrikyti (o Normali akis. Regos defek tus galima paialinti naudojant specialius 193ius. Regos defektai.ysfc. kad tr. Tokia yda vadinama truDlp7reolste. abipus lgnubti (sklai- jis sudarytrl projekcija tinklaineje. Senq inoniq akies lgiiukas sukiekas piesiant netinkamai apiviestoje vietoje). Regos galima netekti ir ddl to. kad jis sudarytq projekcija tinklaineje.rkjai rcikia pri. rasanr. o. atitolinantys vaizd4 taip. defclt. krumplyno raumenys atsipalaiduoja.. arba kada stiklakunis. Zmogus apanka (daZniausiai nepagydomai) tada. 5i. Kad vaizdas butrl ryikus ir aii.. reikia. kad taip. Kai akies obuolys ar lgiiuturi defektq.blogiJu. priartinantys vaizd4 tumparegiams taikoni domieji) leiiai. pJrazitiniq ligq. (glaudiionicji) lgiiai. Aklumas Bali i(sivvctyti ir del litu ir)fekciniu. kai akis per da2nai tu pdsitaikyti pde artimq atstumq (skaitant.UTIMO ORGAI{AI Rega ir lgSiukui beveik visai nereikia keisti savo iSlinkimo. Sviesos linilos susikerta ui tinklainds (tollejystc) arba pries jE (ttunpat"Systc). kai regos nervas arba tinklain€ praranda jautrum4. Jei objektas yra ariiau.rrtimu5 . Kitais atvejais (daZnai pasitaiko vaikams). ku*. Regos defektq koregavimas. konladu at is) . Sveikos normalios akies tinklaineje vaizdas suprojektuojamas tiksliai.m. butu bent per 05 cm nuo akies.trksta vitamino A. traumq.

l i: dr rcju d. Sr. arba sraiges /aipl. labai pana iiu i skriestuvo kojeles. labirintas nuo kaulinio skiriasi tik tuo./. Ant iios ploksteles yra spir.ie- vamzdeli. -UdJryt./oli nenbrnna.tr'tl/n. sudaryti i5 poromis tar. taiiau yra lygiai tokios pat formos. . d. kad sraig€ sudaryta ii trijr! laiptq: (atitinka plevint sraigds kanalQ).aigds laip ta nuo bigrlo laipto skiria spiraline plokitcli. Leisdamiesi pr.r pJ. pripildytas skysiio (perilinfosl. Spiralini organ4 sudar.!//ir. pusavyje susijungusiq l4steliq. kuris i kaulinio labirinto sieneles nesirernia. viduausies. triukim4 ir pan. primenanti sraig€s kriauklg ir..rvalqjj langeli).alinis ( kot I i in u' ) o.qlu.plIvvje matyti. ii. Tai sudetingos formos vamzdelis. Vidin€ ausis.o vidiniai ir iSoriniai stulpai. lu ri snu g'.rlirl: kaulini. smilkinkaulio srity li sudarc qan. Ji sudaryta i5 trijq pagrindinirl daliq: iiorines. atba bfiX o ldipto (pasibaigia priesais a. tis uZ ovaliojo langelio.rli (dpie I crn) \ idurine (rtrne. kad Spiralinis (Korlijaus) organas. arba pricattgio /arpfo (veda i pdeangi) i( aPat't ia.\ trys lLtsratitriii kaanlni.. ir plevines. \a Kaulind sraig€. kaulinis labirintas turi viet-r4 erhn9. ccl1trii1io.J arlgiu Zemyn.todel vadinamq tiesiog sr"l{L. r'andarne kit4 spiralinj clinanra plieru. o plevinio labirinto viduje yra dvi idubos: apatind (vadinama nponllLlojLL nlaiicl iu\ ir viriutind (vadinama pailguoj u nnilel iu). Membraninis tplivinisl labirintas.).rnos pl€vinis labirintas. nuo kurio iSonq nusitesi.Klausos organai rso ne aLr srs ausies kauSelis iiorine klausos landa ausies bignclis ovalLlsis ir apvalusis langeliai ausies trimitas klausos kauleliai vidurine ausis plaktukas piekalas kilpa vidine ausis Pneanljls apvalusis naiielis pailgasis mai6elis prsratiniai karlalai slarge prieangio laiptas sraiges laipias b11llno laiptas Klausos organq sistema priima garsq vib- rinis ir vidines racijas (garsus. sio vamzdelio viduje driekiasi kcistos ir imantdos for. DiilLttitlio.ittu. Sker. esan- je. vadinamas katrlitiu laltit.iniamc Ju-ie.

p. paslankios. t. kurios padeda nosi ap>augoti. Snerviq vidinis paviriius ir nosies prieangis i5klotas epiteliu. krltioje yra dvipolines uodZiamosros Vidurine nosies landa Apatine nosies kriauklE Rykles slJiautas Trimito velenas RyLle viriln€ gos.Uosles organas Kvapus pajuntame nosies ertmeje. plaukeliq. Apatina dalis dengid apating ir viduring kriaukles. kiaul. vidurine ir nosies apatind landa. Sonindse nosies ertmiq sienelese yra trys kaulines plokstelds. sudrekina ikvepiam4 orE (kad jis nepasiektq gerklq Saltas). vidurine ir apatin€).aulu (2r. UodZiamoji sritis yra vii!utineje no>ie5 Iandoje. Nosies ertme prasideda ire. y. Nosies kriaukl6s. ten pat. Nosies pagrindd sudaro nosikaaliai. Vertikali nosies peltvara nosies ertme dalija i 2 dalis. Pnekinis atla to (l kaklo lankas Virsutine lirpa .ls. vadinama nukitufi e kriaukle. Prieking nosies pertvaros dal! sudaro kriauklds driekiasi maZytE raukileld. lurie kvepuoiant sulaiko j nosi patenkaniias daleles bei mikroorgamzmus. Kriaukles sudaro kaulai. uod Ziamo>ios nosies sities gleivines ideina daug uodiia- mqjq receptoriniq lAsteliq jaudinimas perduodamas smegenq cenlrams. o inerviu Sonus sutvirtina elastin- gysliq. biauklis (viriutine. nes joje gausybe krauja- nongas. Si gleivine rausva.. Jas skiria plysiai. dviejose virgutinese nosies landose. Vlrdailae dalls dengia viriuting gelsvos spalvos lioslds zonq. Tokios mediiaSos sudirSina uoslas zonos gleivineje esaniias uoslines l4steles. kuriuose julimar ruvokiam. ir uodziamasis stormuo Uodziamasis stormuo Daugiapoliai Nosies ertmes.^-. kurios taip ir vadinamos: viriutine. Cia daug bsteles. o pasibaigia nosin6mis rykl€s angomis. sudarytose i3 Nosis Viriutin6 nosies kriaukle Aukrtutine ktauUe iv. Uoslg sudirgina dujine arba laki medZiaga. arba la[dos. pasibaigianti galvos smegenq Zieveje. uodZiamqjq nervq.iinp VirsurinisTandiklulis :r ' '. ikvepiama ora aia nukreipia isorine nosis.ririq kaulole\ bei veido [. jais Uodiiamasis stormuo. kudq alauSos cuddro uodZiamuosius nervu-. kurios atsiveria inosiarykle. Nosies ertme dengianiios gleivines skiiiamos dvi Mri viriutinds Kaktinis antis UodZiamasis laidas Kakiikaulis Nosikaulis VidurinE nosies kdaukle Nosies kremzle Nosies prieangis Nosies kremzle.Jds Uodziamasis Poepitelinis audinys I Dvipold uodZiamoji l4stele (recepiorius) Uodziamosios l4steles perilerin€ atauga (dendritas) Gleivinds liauka lEsteles UodZiamosios gleivines ir nervq galtniq schema 63 . kuduos dengia nosies ertmes gleivine. kurirl ataugos sudaro uosles 1aid4.'zrirrls. Nosies ertmd. arba ataugq. kremzlds. ji suiildo. kur atsiveria ir ausies trimitas. kurie nueina iuodiiam4ji stormeni ir aia kontaktuoja su stormens nervinemis lqstelemis.rvc "" '_ r" nosles lanoa An. o li i uZpakaling akytktulio plokite- dalys: apatine ir viriutine. T.

kad medziagos. Sroje gleivindje licZltaio spctlcliL!.l-ciuose. kad ne visi skoniai suvokiami vienodu greiiiu. tirptq seilese ir patektq ant speneliq.! viritrnese yra plonyiiq plaukeliq. liaukq ir jutimo receptorirl vaizdas - Grybelilliai speneliai Pyliminiaispeneliai Sitrliniai speneliai #ffi$ [ 1. . i!sidestg visoie lieZuvio uZpakaline! puse\ gleivindje. nes jos pavir5iuje iSkyla daugybe ivairios formos i3augq . maiinanti gebdjimQ uzuosti.-Laidulos. issid€stiusiq ratu. strrumui pajusti pakanka 0. Vidin! burnos pavirgiq den$a burnos gleioitri.-"]. Juose pasibaigia bendrojo jutimo (ne skoniot nervirre. turiniios skonio savybiq. o lapiniai . laisvuoju galu galintis judeti burnos ertmeje. iisidesiiusios juosta ant skonio svogun€liq sieneliq.. Iie yra dideli. l. Sloga. Skoniui tai raumeninis organas.(. Skonio saogrollis sudarytas ii pailgq l4steliq. saldaur. Sie speneliai p ima kartaus skonio dirginimq. Viriutinio liezuvio pavirSiaus.iuje. supami gleivin€s paviriiaus griovelirl.17 s. y. Ji su- Skonio organas Siarlinis spenelis su daro skonlo sooginilidi it skonio porw (ange/asr. temperalfiros.speneliq.$ LieZuvio gleivin€s speneliai svoguneliai) skaidulos ir duobutes (skonio . idsidestg V forma Desinysis liezuvio krastas -. c[raus.visame lieZuvio uZpakalines dalies paviriiuje. Ji dengia ir"lieiuvi ir iia jau vadinama lieirzrio gl eizt lne. esaniys lie2uvio gleivine. pajusti reikia. pa!ir. temperatiros ir t. Svognnelyje yra keletas skonio jutiminiq l4steliq.25 s. DuobLltas. LieZuvis prisitvirtings prie burnos dugno. ). Pyliminiai speneliai Pyliminiai speneliai Crybeliniai speneliai (8 12) lieZuvio uZpakalineje dalyje iSsides- lq V raides forma. Saknimi daugybd iSkilimq. pro skonio polns i5lendaniiq i lieiuvio gleivines pavirsiq. arba skonio faurelis. Svogdneliq skonio l4stel€s kontaktuoja su lieZuviniu ryklds ir veidinio nervq skaidulomis. kontakto trukmes. o kartumui 0./ Skonio suvokirnas priUauso nuo jvairiq veiksniLlr maisto s4lyiio su skonio speneliais. Kituose speneliuose (jq yla apie 10 000) pasibaigia skonio jutimo nervin€s skaidulos. Grybeliniai speileliii yta rausvos spalvos. Jie jautriis suriam. speneliai. iie priima skausmo. kudr. Cia Siokios tokios itakos gali turdti uosle..rykles l€s jauLrios tam tikro skonio (rugstaus. Pagaliau tenka pasakyti. Daugumd ju. taip pat maiina ir gebejima pajusti skoni. Pvz. t. kartau5) dirginimui. Sios lEste- raukil€ta virsin€ VirSutind Comurinis . ba skonio taureles. Liezuvio nugdro\ gleivine yra Biurkiti. iiside. kuriq impulsus nuneda i galvos smegenls. saldZiam ir rugsiiam dirgikliams. LieZuvio virSDnd Jq randama lapiniuose. t. ar. grybeliniuose ir pylinrnirose speneliuose. lietimo dirginlmus. kaip skiltel€s apelsino vaisiuje. Speneliai. Comuriris lankas Liezuvio Saknis Pyliminiai skonio Duobutes.te dJugrau\ia liezuvio pdk.irlini0i it kilginiai speneliai.Skonio organas Skonio organas ivertina maisto pobfldi.

Klauzis kolbos yra apskritos ir sluBso tikrojoje odoje arba jungiamajarne audinyje sia yra irrakaiio liaukn Paiinio ktrnclis Jrulgiirmasisaudinys Nervii : '- Rictralinis au.lrugiau i! piritq (rankq ir kojtl).. kuriuos reiketq isidcmeti. iisidestgs clvien Od. tt!. Kai kuriems gyvunans.) bei ivertinti tempe- linukos. Ji taip pat organizrn4 sau8o nuo telnperatiros svyravimq..llurn. nuodingrl medZiagq bei mikrobq.^.linys sluoksnis I'ooclinis fiebnlinis sutankejusio po €lleivine.fvli i: gyvybirrFU l. liaukas. kurio dainai atsiveria r.4ui5nerio Lrrneliu . kuris vadinamas plauko l. arba lr.rilo. arba suoginilfu sustor.koni.. Slapal4. lur l.rgia visq ktlno paviriiq. iia daug kraujagysliq.ruko. mi. bos. kurias p:rprastai Salina inkstai (ilapalo. nervq. 2) -sfich.Lo Epidcrmina ncrvinc gxlinLt kuriems gyvrlnams kvepavirras pro odq nera toks rcikimingas kaip cl. li. dreglrds ir dulkiq. nes jame claug skyluiiq ir linijq. (tikfoji Defm!1 ocia) Plauko iaknis Plnuko 5iausi. jog gali beveik visiikai atstoti kvipavim4 pl:ruiiais ir ii tik. c:.rlbus.r-telrU. Epl. tiekianiios plaukui r. paBalina daug vandeDs.ii. nes plyti vi same odos pavirlidje.ruLos rnHr. Paviriinis oclos sluoksnis nera lygus. cpidernTio polas.rmasis Kra!jo kapiliarai glaudZiai Prakaito liauka apraizto prakaito liaukas.t cfcllrvtt- raturos pokytius. prakaito./ilu.lerrn is '?I^ D Malpigio tuklL'lis Riebaline liauka Rictralinc liiruka plauko maigeliu. gilesnysis vadinamas poodine lqsteliena. Paiiilo ktrneliai yra .rgnio iI kitq dluskq). Jis suclarytas ii: 1) iaknies.rugumai 1<itt1 gyvnnrl. r. t. nejautriq iior€s poveikiui. odos liaukos padeda inkstams palalinti vandeni.. g) vrl|]rl il augalq agresyvaus poveikio. sudarytas idrnc . einantys nuo odos paviriiaus gilyn i ptroditti jungiarnuji rrr'lini. apie plauktl folikulus. pvz. sn kuriais.rktuoj'ame" savo odos pzrviriiumi. Tai Pdiiiio kuicliti.rnq odoje. fq sudaro c1u sluoksniai: 1) paviriinis. Krnuzts kol. jis toks sv. sudarytas ii raginls medZiagos ir iur. Jls sujungtas su je glndi plaukas. Odojc yla liauktl riebalq. Mnlpi3ro Jr.nio Un(ldi. ikuriA aieina rleNines skaidulos. ikuri lsiterpja spe. lcikalingts jo lankstumui palaikyti. Eilc. Be to. pieno.t rr.llo lorm{'r ir Jfrg-o giliaia nc iUngirrna I i Kraujasysle Spenelis lliruko stormr./rkala (plauko maiielyje) vanzdelio formos ertrncje.naujosios" lEStcl6s keiiia paviriines.iebalus. Juos sudaro jungiamojo audinio kapsule ir karnelio centro mediiaga. Rufiuio ktuttliai. anksiiau minitu sluoksniu (. nrp(lrdr)inio pJ. Oda der.intis odos savybiq. Mcistictin kutltlili.. kuriq ncfvines skaidulos plaiiai iiplinta odos sluoksniuosc. Krauzes kolbos ir Paiinio kaneliai yra periferiniai tcmperaifiros receptodai (vieni jauaia ialti. 5ud.lrrok.IJ.ri -u*i.ejes darinys.rrDall- Oclos pora. Prakaito liaukos iisiiakojg v. druskas. nors ne visur vtcno- Odos jutimo organai dai intensyv s. fi. taip pat krutq bei iioriniq lytiniq org. ltrpq. Pln[t]ias yn plonytis odos darinys.ir iLlrm.rmzdeliai. Ocloje yra daug ivairios struktauos lyfdlilo /rIncli4. atpazinti daiktr-!. natrio. Jame bnna tq patiq medziagr!. kietumE ir t.'.r 6i . susidedantis ii negyvtg suragejusirl epitelio lEsteliq.Lb. fizines savybes (forrn4.. Plauk4 jtldina raumuo. Zmogui ir kai Lytdjino knneliai.5iu. atba 4titlennis. r(- guliatorius.Urra /'rnldlia fr.is iinuiiatntutjtt rfiunldlit. rqjq pakeiiia daugelio Zemesniqjq klasirl gyvhnq analogiik4 kvipavimo organq.rudin) ip.. amfibijoms. ita pltlines rugities. J4 sudaro sluoksniais. p.nieji -io . kalio. \.!l JUTIMO ORGANAI JUTIMO ORGANAI Lytejimo organai lS visq penkiq jutimo organq lyt€jimo organas uzima didiiausiir plotE.nl r//-.Jnciu f. jas paialindamos Zvyneliq ar pleiskanq pavidalur 2) tikroji odn (tlcrnn) yra po epiderniu. oda yra svarbus kvdpavir'no organas. kyiantis plauko maiielio apatineje dalyje. Odos s tr Llk t Lr r. turiniio daug kraujagyslirl bei nerviniq galnniq). Pootlinis ricbalinis I sluoksnis kllrrl lc'npef. kiti karsti).c/is (pumpuro formos clarinys. jungiamojo auclinio. kuris iieina iodos paviriiq. kuri baigiasi folikulu. kalcio. iiskirdanros plakait4. Lytedami n]es galime jungiamasis audinys. Pooclyje yra stambirl nerviniq pluo3.

afitras stt kilpcle. Abu iie raumenys yra gana svarbls itempia arba atpalai- kuri Iototechnikoje vadinama. ragena.. .ttitink. . silpnai iijudindamas labirinto slg/stt.r tvics.. bignelis labai isitempia.ky'iio *legi labirinte 5um. tensyvuma atvaizdo Zidinyje. iS iia aiaror lalaku ltutekd i /roji. yra rusvos spalvos aiarq spenelis (aiarq taikelis). kia.l/a!. kurie surenka is\lrriJ ai.objektyv4.apertiirine". jutimo organq fiziologija ASaIll taskelis liq. Akis ir fotoaparatas. regos nervu perduodamas igalvos smegenq Zieves regos centr4.riin.lras. taip reguliuodami giuso bangos poveiki. Ak! galima palyginti 5u foloapdrJlu: iirr(lnirr. vaclinamq aiar4 naiieliu.r.rtsir eri. if jas nukreipia i nosies ertme. aiarq kanal6lis ASary maisclis ASarinis Vidiniame akies kampe. Apatinis plaktuko (pajuclejusi i5 victos) raiitis Vidine baflnines erLmds siena Asarq aparatas Bigneli item7. Apatine nosies kriaukle Kilpa ranybes Ovalusis langelis Snerves duoja bugneli.rlva. jos atvirumo laipsn! galima nuolat keisti. mas ! viding ausi. mas tolesnis kitq garso virpesiq perdavi- Vidurin€ t1osies kdaukld ASa nionosies latako Plaktuko galvute Viriutirlis priekalo Sonnre alauga / raistis AprtLn! nosies landa kdnalo Zioly5 lond4. taip garantuoja. vedantis i gana talpq mai5eli.i jungines sk\iautq. maZiau vibruoja. ji g14Zi- Viriutinis plaktuko raiStis nama ipirmykite paddti. Ji sudaro ainr4 liaukn. kuriame suvokiama daikto forma.p.r j upali e no<ic. nuo kurio tesiasi istekamasis aiant kanal€lis. .. bei aiartl lntnkai visuma kanale- kvl a3ar.bngnelio itempiamasis ir kilpel€s. lgilukas t stiklIkitnis . Vienas jungiasi su plaktukLt. voko vidiniame kra6te. Prleknlas neturi raumeniniq skaidulq ir juda tik kartu su kiiais klausos kauliukais. Apa(ine. nulekanciJ.lt Jutimo organq fiziolo$ja AJary aparatas. ruineli kartu su vokais diafragm4. tekaniias nuo priekinio akles obuolio paviriiau5. ir\ . dr dis. Abu jie sukelia skirting4 Klausos aparatas. arba . patekes i tinklaine./ Ptancto raumens Vidurine ausis langclio LrJitas inis kilpos raiStis prisitvirtinimo vieta lsorine klausornol ji lancla poveiki: kai tempiamasis raumuo iitempia bi:ignell ir labirinte padidina skysiio slegi. ypai tokiq. Susitrrukiant kilpeles raumeniui. kai tempian-rasis bugnelio raumuo susitrau. Norint reguliuoti Sviesos srauto in. . Prie klausos kauleliq prisitvirtina du raumenys . Lygiai taip pat kaip ir akies.as.ti jautriA fotoiuostE arba plokitele.. Ausies trimitas (Eustal Ovalusis langelis chijaus vanzdis) Klausos aparatas Akies obuolys Tinklaine (f okrgrafine zlcolnts rllPoS raiStis Priekinis ovaliojo Iangelio krastas plokgteli) (foioaparato Ovaliojo langelio sagitaline aiis Kilpos sukimosi taSkas Lgsiukas (fokusuoJnnl Klausos aparatas 68 . kilpeles raumuo b0gneli Siek tiek atpalaiduoid ir .rtpaTi\tJmar ir ll ginrma* su kitais daiktais.centrine. Objekto atvaiz das.r..

nes periferineje jos dalyje yra daugybe nerviniq mazgq ( .os n ttugaros slnegetlys. lQsteles clendritai.i'(eml . uZdaryta ir apsaugota aSis. Nelvine lEsteld sudaryta ii lqstelas kuna. Simpatin6 nervq sistema dar vadinana tlidz.ri ir . -Nuo lqsteles kino tgsiasi keletas medZio kamien4 primenantiq ata gq . pojniius. u pailguju ir lugrro.rrJaro nervini./ \aln.ria. atminti). Ccntrine ir feri lering ner\u. ii kuriu i-eira pcrilerirli. lygiqjrl raurnenq veiklq. Lygiagreiiai nugaros smegenims. -\ arbidusio. viena ilga neurono atauga. ii snegenq iieinaniiq nervq pradZiq. p.. rr iuosmen. \ra i. nuo l4steles kuno). ne. ji regulruoj. kurie blro kanale. vidaus organq darb4.t ddr?Snllt. Kielvienanr. y. io i. l. tu gausybg kaujagysliq. -mege vidini sluoksn!.li5 ner gos struktfiros medzi.rtirlj l. Centrine nervq sistema ii tikrqjq kontroliuoja visq gyvybine nervq sistemos dalies veik 14. kurios daugiausia skaidulq lern.r nutJro\ \meBeni-. Gnl'oos /i15 -ul1a Bendlosios ypatybds.rl. cent nes nervq sistenos dalies pjitvyje iiskiliarnos dvi ivai ai pasiskirsiiusios ir skirtin.Lrdnro .r . yra lic. Tai sinpatila trcraL! sistc:ma.lcrrifds. pav. nols i3 pirmo Zvi)gsnio lyg it nePriUausomos. neto\ sistefiq. vadinanra balf4fn. nuSafini. aukit4j4 nerving veikl4 ftalb4.(ar-os s 1eglr14 skr/sfis (uzpildantis ir subarachnoi dine ertme).Jutonomini. niai impulsai keliauja tcentrine klypiimi (dendritai) arba iicerltrine (neuritai). I l4steliq kuna patenka dirginimai ir ii jq impulsai perduodami toliau.i -upa ir.ifering nervq sistenr. Pirmoji vadinama pilkqjl nrcdiing. -rily-c tgsiasi dakon.imp. nors i! tikrqjq j4 reguliuoja centri ne nervq slsterra.rgos. Ak\nn.l4.ge \ervin€ l4stelF (neuronas). lalinimQ ir kitas. atba qttt. rinrbor -l-/r.. iSsiiakojanti ir pasibaigianti sinap- vinis inpulsas plint. Aplink centring nervq sistem4 ir jos viduje cirkuliuoja ga/rros li. nq vddrn. lemdama tobul4 anatomine bei fiziologlrelvo ne jq vienovg.rlri.orinis dangalas yra ypai tvirtas ir atsparus jis vadinamas kictuoju dangalLL.ri neIrai.ii . o baltoji iionnl.ieve.ri -rrsijurio. nl4stymE. virikinim4. abipus . l. Somatine ir autonornine (arba vegetacine) nervrl sistemos. Smegenq dangalai. Ji.r klajoklio i deSimtos galviniq neNq por. kontroliuojantiQ vegetacines funkcijas. t. iie sudaro ivairius branduolils.tle \up. vadinanas iac.croai bei nerviltiai rezginiai. tsliniio branduoli. Ji -udaryin ri nefvinilJ slaidulrl.77).. Autonomine nervq sistema funl. trctri \'. 70 . i katkolg il sudaro gn/rros sne.r nqpyini ludrnj nuo smugrl. -oiduri s plonas kaip voratinklis. kallo. kntLkolijc bei stLt apie kuli4 santykinai sinetriskai iisidesiiusios visos kitos nervq sistemos dalys. Jq sudaro daugiausia rrcarot1r! ktnni. aroa aK sonas/ L y.-aug.ds sujuDgtq mazgq grupd.lubrrro. Lurio-r rrervi- PilLoii arba b.rn.r iicentrine kryptimi (t. nusidriekianiiq I organus ir audinius. todel ir vadinanas itorati kLitiLr dn. o juose baigiasi vieni ir prasideda kiti nervrnrq skaidulq pluoitai. jisai tiesiogiai jungiasi su smegenq paviriiumi ir.rmJ.qlr. 81). Antroji mediiaga.sudeti. ner\ inr\ lEstelds strukturos.itry.NENVU SISTEMA n Nervq sistema NeNq sistem4 sudaro centrine ir periferin6 dalys.is'udarO aulonominer l!eBetJcitle\) ner\ u temo. pnrnshryafil. Viriutine je centlines nervq sistenlos dalyje dangalai lsiskverbia ir \ruAo lr)\ ir ntLgaros suttgt- n4 dangalus.t r'rr.irJtsr. vidilis dangalas yra plonas. - ..ionu('ld lyg ir nepriUau*omai nuo mI sq valios. krrrtine. Simpatine ir parasimpatine ri*Lerna . mediiagq apykait4. Smegenu darrg.os kuriomis tlerviniai impulsai plinta kuno link. yra 'rnrgerru dang. J4 sudaro tnlaos ir r?rj'rros smegenys (Zr p.eina Jrug nervq. Centrine nervq sistema.rluojr srrc.' sislcr?a.Balvinirr.lcles (neuronai) ir jas supilrltis atraminis audinys (glija). nusltiesianti nuo kito l4stelds krlrro galo negu (dr:trdt'1ry).gdu.. juos Svelnina.rnrien4. y.rorganizrnogyvybinesfunkcijas kontroliuoja visus valintus ir automatinius judesius.r ri-. Centrine neivq sistema dar vadinama grToy brrrc.rlloii medziagr. o per. o apatin€je dalyje stuburo kan. iinidis Anliniair ru\(nfejimai\. 79. Didiiqiu sntegenq ir 'meteneliq prrsnriuliq pa\iriiaus pilkoji mcdzia&r sudaro iSorini sluok5ni. il vienas . Centring nervq sistemE sudaro galz.

beveik horizontalia kryptimi. DidZiosios smegenys yra viri didZiosios smegenq jungties. besileidZiantis iki pat vadinamosios dldllosios sn1egenll Jungftcs.rug plonesne negu pailgosios smegenys centrines nervll sistemos dalis. Isorinis smegenq pusrutuliq paviriius yra nelygus.ri tr. kad pilkoji medZiaga yra paviriiuje. Stregen€lds taip pat sudarytos ii - smegenq vandentiekiu susijungia su III skilveliu. joms pasibaigus. Pailgosios smegenys.n8t.gyvybes medziu". kurios pasklinda stubulo kanale. Smegenrt (ir smegen€liq) pusrutuliq pavirSiuje esantis pilkosios mediiagos sluoksnis vadinama.irai.mege- Smegenys Virsutinis momeninis KAIRYSIS PUSRUTULIS DESINYSIS PUSRUTULIS Centrind (Rolando) vaga Apatinis mome- Vidurinis kaktos vDlgrs Vi*utinis kaktos vingis KAKTINE Iiilginis SKILTIS srnegenq plysys / .. Iai d. o baltoji centre.isoreje.deda i3 2 simetriikq daliq. mis smegenimis kita nerviniq skaidulq skverbti pro vadinamEji galoos ir nugaros ratinklinio ir Svelniojo dangalo.rkauikaulio angos. DidZiosios smegenys sudaro didiiausi4 centrin€s nervq sistemos dali ir sveria vidutiniSkai 1400 g.Hr cent nd vaga lgs vaga n1. einanci4 nuo |JLtos srities atgal ir kiek Zemyn. o su pailgosio. NuBaro\ sme8enyc le5idsi nuo didziosio.mcgenine Ziurint i3 viriaus liauka (hipofizd Speninis formuodamos vadinam4jE arklio uodegq. Jos ieina i smeger4 kamietn suditi ft kaftu su smegenelemis bei lillu uZrma vidinio kaulolc> p. kaip ir galvos. kur.nedidelis jq kiekis vis delto gali prasi. uzimantis erdvg tarp vo dviejq pusrutuliq.. tiek nugaios smegenyse pilkoji medZiaga susitelkusi vidindje dalyje. Apa.. Tiek pailgosiose. Jas sudaro daugybd plonq nervinio audinio lapeliq (smegendliq vingiq).itaust . Smegen6l€s jungiasi su galvos smegenimis dviem pluoitais nerviniq skaidulq . kurios gi- lumoje yra kirmino {ormos struktiira. i:.. Manyta ten esant sielos buveing. vadinama smegeneliq kilr?li?rl./g.rr'rirttninis stuege ili4 kojelimis.Centrines nervq sistemos anatomija Skiriamos Sios centrines nervq sistemos dagalaos smegenys (did2iosios stncgcttys. o smegeneles viri ketvirtojo skilvelio. kuris Priekinis cent ris vm8ls Centrind vaga (Rolando) Apatlne ma pamined centri q (atba Rolnnclo) oagq. Tiltf. vadinamq smegenaliL pusrutttliais. Dangalai i ii skysti nepraleidZia daugumos cheminiq medZiagq.p. 73 . Pailgosios smegenys ieina t IV srnegenq skilvelio sud€ti. oagL 1r plyiitl. DidZiausios trikampes formos nervinds smegenq iieves lEstelds vadinamos piramidiniais neuronnis. krrias skiria gilus ply3ys. Jtl pjnvyje matyti. smegenilis.ioie pailgosio* . Apatine pakauiine vaSa vaga Sonines (Silvii lvfaus Kairysis galvos smegenq pusrutulis LgSinis blanduolys Regos nervas Momenine pakaulio vaga vlnSlat Nugaros smegenys. pailgosios sncgenys) ir nugaros lys - smegellys. vadinamtl pasrutuliais. Ii pastarqjq gali- ViIiutine VirSutine kaktos vaga Priekine r. per visq stuburo kanal4 iki II juosmens slankstelio.rniiq . Vienas i5 svarbiausiq smegeneliq elementq yra PLo'kinjt eroitLs lpsfelds: nuo iios lqstel€s kuno i5eina gausybd iakotq . Todel pjnvyje vaizdas panaius lidsiiakojusl medi. senoves mokslininkq pavadintE . Zemyn nutista tik galinis sinlas.nU Zt(ri.s Nugaros smegenis. Smegeny.ru. Be to. esanti stuburo kanale. 5u-. Juos skiria gili vaga. Abu smegendliq pusrutulius per filLa tarpusavyje jungla aidutiniosios smegcneliL! /cojclcs. o baltoji . iSraiZytas daugybis oingi4. gana tvirtai sujungianiios abu pusrutulius.ijungia su nugarLJ> \metetrimi\. atlieka dvigub4 funkcijq: saugo smegenis nuo mechaninio poveikio ir padeda paialinti ddl medZiagq apykaitos nerviniame audinyje susidariusius produktus (veliau peremaniius ! kaujA). nors pluoitrl 72 pora apatinimis suegeneliy koje- smegen4 dangnlq barjer4.meSendliu 2ieveje ir savo virsdnemis isiskverbianiiq j balt4j4 medliag4. stn. nrnLs vLngrs MOMENINE SKILJIIS Didiiosios smegenys. su- Tarpiniu smegenq gumburas Uipakalinis vrngrs judina- Bly!kusis gubrys Didziosio5 5megenys ir jq pusrutuli. iemiau II juosmens slankstelio stuburo kanale lieka apatiniq nuga nir! nervq iaknel€s.l. limis. ir ioniry (Sil.ttJu8q.lmato u2pdkaling duobe. kuri eina iiek tiek ist Zai i5 virsaus Zemyn. dengia tie patys trys dangalai. Galvos ir nugaros smegenq skystis. Smegen€l€s.

ilrauLim..smegenu frontalini.. Vienas jq yra dediniajame smcgenq pusrutulyje. ii jo iiteka ipavoratinkline galvtr> bei nug. Tarp Zemiau didZiosios smegenq jungties esantir+ tarpiniq smegenq gumburq vidiniq paviriiq yra vertikalus pllieli: i rcirn.)4 SMECENYS rarPrnrLl.. pro tarpskilvelines angas iSteka i III skilveli. Tii labai siauras kanalas. ji vadinama skairlriqjo pertaorn. Nuerng stnegenrt Pavir siq susijungia su treiiuoju skilveliu.gfl. Soninruose skilveliuose yra smulkiq kraujagysliq suformuota struktira. Tai maZyte ovalios for mos belatak6 liauka. o DidZiosios (galines) smegenys Soninis sklvelis (I) ir nugaros smegenys Isilginis sme8enu plySys Skaidriosios Skaidrioji pertvara Didiioji smegenq jungtis Baltoji. Kiekviename pusrutulyje didZioji jungtis iSsilenkia lanku.r'io. skl/rrli'.r plJlu. Jis tgsiasi nuo IV skil vclio ir yra nugaros smegenyse. Jame yra nedaug galvos ir nugaros smegenq skysiio. Tarp Siq pertvaros ploks- ir. prie kurio pri sitvirtina pasrre. pl)ry.arklio uodega" (1 4 suauge slanksteliai) Iiilgirlis stuburo ir nugaros smegenq pjnvis (schema) '-\". o Po io. vadinamojo tarklito7o bnlrc duobeje. arba hipofizi (Lr. formuojantys ditliiqjq suegen4 jan. tai yra laidai. tarp pailgUjU smegenq.ienel+mi. tarp skliiLtto iulq Pasmegenind liauka.. kud ii kraujo plazmos tsfiltruoja gnftros ir r..si{ klnas genq Stmburar (pilkoji J! r sKrve s nredziaga) Smegenq veliau smegenq vandentiekiu nuteka skilveli..oi'or... Siuos skilvelius skiria plonytd tJros 5me8eny\'i.qaros s'rcge. Ntto treiiojo skilvelio.medzlaga RorEZhe PtlSl. iis uZpildo Soninius skilvelius."r..ry sky.ldid. kad tarp pusruiulirl keliu cenlirneiru gl lvie yr. v.rnccnlr'.t. Galvos smegenys Centdnd nervrl sistema yra tarsi vamzdZio pavidalo struktora su labai iivystytomis iriulirrcs dJlie... kuriomis !oniniai (pusrutuliq) skilveliai Centrinis nugaros smegenq kanalas. snegenq bures. reguliuojanti visq kitq belatakiq liaukq dar- kietasis dangalas Nugaros smegenys Smegenq kngis Kietasis rugaros smegenLl dangalas Nugaros smegenu palrarga Nugaros smegenq apa!rnls Saras l.>. Kai kurjas vidin€s smegenq sandaros ypatybes galima iivelgti smegenq pjarviuose..l \truktu14 . ilapirno l.^- \.Plunildis su5idnro pailg. J! uZdengia smegeneliq kojytes.Centrind nervq sistema.1. iIV i{J -\ | .rvim. natome. Yra nugarineje smegenq ka- mieno dalyje. teliq lieka nedidcl6 ertmele (kartais dar vaclinama penktuoju skilveliu).n€rvLl l^otr t6 Kietasis danFalas (sIuDtlfo kanale) aJn il tarpiga- niq smegenq gumbun! paviriiaus. pagumbur!. (schema) pjn vi.oi. i5 ITI skilvelio smegenq vandentiekiu (per viduGalvos rines smegenis) atitekdjes Galvos ir nugaros smegenq skysiio apytakos schema tris angas me iS iiores. prie jq priglunda branduolys. Abu didziqjr! smegenq pusrutulirs jungia didZioji srnegenq jungtis.* Galinis slrllas b4 iSskirianti tropinids hormonus bei hormonus.meEenu Jali. esanti kaukoles ertne je po didziqjq smegenq pamatu (su ku liuo sujungta kojyte).i. III skilvelis.rtgal tgsiasi plonas kana lelis sntt'gcnt1 anttduttickis.1.rdinamas iolirfu skllz.rro\ pro ertSmegenLl Slankstelio kflnas -mrgrni.Arklio uodega" (nugirdnirl.Uodegikaulis (nugariniq nervq iaknelds) . Si gana ilgE ir platq C fornos pluoit4 sudaro baltoji mediiaga.r. jungiantis abu pusrutulius.. Crlvo.gyvybds nedis" Stuburas NUCAROS SMEGENYS niq nervq branduolirl.r.li.Belatakes [aukos"). Ill skilvelio apatine dalis nuttsta iapating tarpiniq .gelini I i nu k n (hipoJizt).iaureianir.stl (likvor4).i.smetenq } eumourar Zieve (piikoii mcdziaga) fl- n n. Skilveliq i5oreje yra pusrutuliq baltoji nedZiaga. J IV skilveli ateina smegenq vandentiekis. pertvaros erhne Soninis DidZjoji Smegenq pusruRrlis Soninis Epifize arba kat1. )o. Soniniai didiiqlq smegenq skilveliai. Calinis sitrlas Vienas uodeginis nugarlnrs nervas --' nugaros smegenq dalis ir' . pertvara..rella. kitas kairiajame. Tai vidaus sekrecijos liauka..udlo . smegenys ir smegeneles) ir laipsniikai plonejanti Zemyn (pailgosios smegenys rl nu r dengianiius dangalus ir atskyrg pusrutulius. Prielrrejc iio skilvelio sienoje. . .. nr -u. o jo dugnq sudaro labai svarbi smegenq kamieno dalis rombine duobe. il . J skilvelis (II) Tarpinitl sme. yra na platios farpskihtelitrs nngts (Monro). dviem plokitelemis einanti 2emyn nuo didiiosios jungties. IV skilvelis. kurioje yra daugybe galvi- SMEGENELES . tilto ir smegenelirl. Nugaros smegenys ir nugaros smegenq skystis. ner\ in iq skaidultl pluoitas.tl!u.lalauia ilV skilveli. reguliuojaniius gimdos raume. vadinamas dryZuotuoju kflnu.trIUlrq liauka n-.

..r. fito. J4 sudaro nervines skaidulos ir neNai.tilutiU nrttu-.rlis . skrandZio.utini. o simpatine nervL] slstema juos atpalaiduoja. Krrtiirinlai lTrdzgai yra abipus kutini nis stuburo dalies slanksteliq ktrnq.iau pa\ireiikia lamybes metu.. lygiesiems raumenjms.iant par. esatliiuose ganglijuose. juo. r pcriferij4. lulrc inernervrl srityje skaidulos isipina i pilvo srities nervinius rezginius bei mazgus.lriniu. nors LlJTnrauriai iio\ 5islpmo.vy(do.. arbd it.idriel usioje palei *tubull. Parasimpatin€ nervq sislema. Icentrin6s skaidulos priim. sukeldami alra14 idirgildj. papilves rezginiai. incrvuoja daugum4 vidaus organq.o rnaZgas TarpSonkauliniai nervai Klajoklio nervo (skrandiniai kamienai) Skrandis . priklausomai nuo nerviniq skaicluIt1 iSejimo ii cent nes nervrl sistenlos vietos. iieinantys i3 auto- nominis neNq sistemos parasimpatines c{alies brandrrnliu. y. 5iuo..ti: vir. Vt:u5 orglnu. ialinimo sistemos.rrai mazg. pasaitiniai. liq.. JA iudJro ner! ini' Viriutinis kaklo simpatinio kamreno mazgas )tr I\ lie)uvinis lykles nclvas \ autonominius rezginius. Ir prieiingai. 77 . .l pJn.autonomine". stemples tu kiti. sinpatinio kamieno mazgas.e arbr nug. 5impalinio karnieno kakJincpi drlyje lra try: knkl.rii|.J SIS?EMA Autonomine (vegetacine) nervq sistema Aulonurnine nervq ii\tema konlroliuoja regcld.. nu.rc . kai klajoklis neNas suletina iirdies darbq.ii. plauiiq.ine> urB. lyties organq darb4. Jie priima dirgir-rimus i5 iiores arba |.t skiriami !ie Apatinis kaklo sirnpaiini6 kamieno rrazgas I kdtininis sinipatinio Kamieno mazgas Vidudnis kaklo simpatinio kanleno lnazqas Kanlleno lnazgas ") X deiinysis klajoklis nervas Klaioklio ncrvo gerklincs Sakos ]ungiamosios Sakos Krttinkaulis V krutininis simpatinio kamleno maz. Zarnyno. r. Tai X galviniq newq pora.ltlu.Jclplinio lilnu. arba poslqd.r-ibaigid nerviniq ma/gu Br. 2\ uinnzginis.l. ataLrgas. mediiagq apykait4 audiniuose. be to. iieinaniios ii nugaros smegenq klcrtinirriu ir jrro'meninirJ -egmen{u bralduo.rulio pu.Llygr./j.rrrciq aplinko. kuriame persiiungia ipostganglines skaidulas). iios skaidulos ot.las Sorrkauliai Klajoklio -nervo VIII trndninis simpatinio Kamreno mazgas _ Sldr Stemple Diafragma Klajoklis nelvas X krntininis simpatini{) kamier.rUo 5lanLtclirl 'ker-ine.rtinidme Larnrcne).las Juosmeniniai viduriLJ nervai I kryzneninis 5impatinio Kamleio mazgas i' Ricstjnc (storoii) Zdmir Ticsioji (storoji) 2arna to organo slenole. plauiir. o i.Jka.e prasideiucloq <KalOUlO\ PJslOJl6la nervlnlUOre md/8xO se. k. Simpatines sistemos periieriner dalie. centrq ir iScentrinius neNus. arba vegetacini mazg4. Vei].vuojamE organ4 Lryznreninidi bei vien.ltirle. raumenins ir kt.eie. Taig Jutononrine lervq sistema tu icentrines skaidulas. t.meninrdi.kaidulu rudaro lrrrr<. esaniiuose palei pat iner. D.e brandurlliuo. tarp jq ir iirdi. nereiai yr<r. ktrtinds Sirdies..l dir$nimu*.veiki. :iuo. tiek ir pdrd5inlpJrine. luosti^\tiaini m.ri.rlaidulor. Cia prasidejusios skaidulos perduoda nervinj impulsq liaukonrs. perduoda nerviniams centrans. postgangliniq neuronq kunq sankaupll. Preg. pa-kulrrri. si*iemu5 itaLJ .'.rros \meg(ny\e {nervine*laiduloc eina nuo l. vcrkr. lara'irnp.?/.idcda lustelirl Lnnuo:c. Abiej4 nervq sistemq (parasimpatines rl srmpJlinc.eilt.Lenlrine.tulonontinu nervrl sistena. jq yra 11 ar 10.tqlini' -Lnid lo5 pta.r inugaios smegenq ir pasieka gangJijq.r.tndineje (:irnp. pirmasis krtrtininis mazgas susiliejgs su apatiniu kaKo mazgu ir sudaro vienq Zvaitzdirri mrzg. Milijo|ai neuronu.ner ru:. lurio5 nuiina inug. Mduriq nclvirri.iai kaip sudetingo elektrinio mechanizmo laidininkai.udaro . Jie iSsidestg prieUnaic krvZk.rsideda ir nuqJros qmegenLl ky. Kylmcniini nnzgai yra 4 (kartais 5). padeda organizmui prisitai kvlJ prie nuulat Unt. simpatin€ sistema ii pagreitina. ntnzqn' wa labai ma)rs. nai.idi -rlr4i. arba prcga1lglit1es. se mazguose yra postgangliniq neuronL! kal.rngliner sirnp. ir fraujagysliq. kuri. yra pilvo organq sienoje. Pilvo srityje susidaro saules. Parasimpatiniq skaidulq turi ir III.ezginiai tgsiasi palei kraujagysles.rt. -u. (neporiIlrr. Iscentrines skaidulos yra dvejopos 1) ikimazgines. -iuncia juo..impatindms klajoklio nervo skaidulolns bronchq laumenys susitraukia.) po\cilj./r'rzidi: ldlliniai. uodcgini. nuo kurirl prasiddjusios skaidulos sudaro Simpatind nervu sistemd. Daug parasinpatiniq mazgq. "i. esaniiq galviniq nervq brandttoliuo. *laid ulo-.i4.priejinga\. Didiiausias parasinpatiniq skaidulq turintis arDa ref\./menine76 vuoja vidaus organus. Autononine nervL! sistena dalilama i dvi di deles dalis. lunq drrbt reguliuuja .Lri ldaiolli' nervJs.rlios. Tie yra priei. virikinant. vrdurinis ir apdtini5..iiun8q (drpu5JVyje. ineNuoja tiek simpatines. todel vadinama . Uod.?zddi ii*rdi-t9 Jbipus siuburo. plaukq 6iauBiamteslems dalies segrltentrl blanduoliuose. VII bei IX galviniq nervq poros. kdrios eina nuo lqsteliq kunq.irdie. ^aDtirno kJu lin iniai.iiu nerru -istemns daliu. autonominiai r.tines :kridulos p.lti/nto funlcijas: .l k.. Autonomine (vegetacine) nervq sistema skaidulos. Jis letina Birdies darbq.11pnliui. li vcikiJ nepriUau\omJi nuo nti\Ll v.porutis. Ii visq minetq simpatinio kamieno mazgq (ganglijq) iieina Viduriu (saules) rczginys Juosmeniniai nugariniai IV juosmeninis sinpatinio kamreno naz. jq yra 4 (kartais 3 arba 5).

inervLlo ja daugeli akies obuctio raumenLli X klajoklis miirus. Juntamosios skaidulo. III akiq judinanasis notorinis. trctieji yra rni!rus.geneliq Lrrninas Xl pofai pricLlirlis nervas pora: palietu DidZiqjq smegenq vaizdas i6 ilpaiios: 12 g.lIl'tymo r.r. II regos specifinis juntanrasis nervas: (optiniq impulsq perdavimas).rlvirti. mutLJri|li:. TX liciuvinis rykles ni!r'us..rlliel. dal!.incrruoj.junla masis (klausos iI pusiausvylos funkcija). raumenis ir kitus)j tik X pora klajoklis ntrztas iSsiiakoja krnfines ir pilvo ertmiq org. liaukas.]lrmcni.rkie. kurios yra asiniarlc cilindre. Kai kuliuos nervus sudaro tik juntnnticji rrerviniq skaidulq jLtdilnntosias s/rnldr.nefvas (uosles impulsq peldavimas).lri2ir'ri f. gelklas..rmtte NUCAITOS licZuvio raumcnis ir kai kuritros raumcnis- l<aklo IX poral rykles ^ryva Smcgcnaliq klajoklis ncrvas \ Sn.L NEBVU STSTEMA Galviniai nervai Cnloinini ttcraai yra periferinds nervll sistenlos suditini dalis. Ii galvos snegenq iieina 12 porq 3n/olri4 skridinir-ris nervas notorinis.'rrirrr tlL\Uli r.r iv. Moiorines skai IV Galviniai nervai duJo.rs. i ervuoj. l2 porrl g. plauiius.r viin. Jic sudaryti ii suditirrgos sandalos nervinirl skaidulq pluoitrl.ri ittervuoj. parasimpatines paaLrsine scilirl liaukq.rlviniq nervq porq 79 . III pora: Speninis kanas akies judinanasis funkcijas: I uo.r-i. V triiakis niirus nelvas. odE.ifirllJrn. -v"gnne kai kurias veido DidZirliq smcgcnr! pusrutulii Regos nelvq . burnos/ t-rosies gleivines. jungine ir kt. speci fines skonio lieiuvio glcivincs uZpakali- - kryime Piltuvclis (tarpiniU snregenq) Pasmegenine liiluka I pora: uodZiamasis (hipofize) nr.ririJ.r jv.liezu vin is lV skridhll1is l.i.r alrr'. specifines skonio juntamosios skaidulos nt.incr'r uoja r iJ.r -. Kiekviena nervr} poln Zymima romdniiku skaihreniu. dengia nrielinas (rnielinin€s skaidulos).niu "il"- numeriu ji. C.'rr arha LaLlo "rgarus ra[-. 7ytnint.ilos (tai pluoitai.ri- liu. qpecilini.iai nemielininds skaidulos. inervLroia trapecinj ir galvos. XI priedinis notorinis.r \TT p. or8.sukam4ji rauneni.r... o juntamosios viriugalvio. 'pv. parasimpatinis viclaus org. iner' vlroj. r -koni.rnr. palasimpatines i" I'rrrlire.r Lr. Vienas nervines skaiclul.rurnurri: lsilgrnis snrLBcnq flls) s /laro{.. Motorincs skaiclulos inervuoja lyklQs rarulenis. VTII prieangio ir 'raige.i.. lrrn.tlal./i. Inotorind\ ryklis raunenis.rL|rlenis.' \ieln. o kii4 rnieljnas neclengia . Vl atitraukiamasis akiq nervas * motoli- VII veidinis miirus nervas.rnrr-. Kuo toliau nuo galvos smegenq puslutuliq yra nelvo iaknelds ii- lieTr\ lius. kitus rnotoriniai ncrvai). \ir:ulini i. Jas dengla tik labai plonasdangal€lis neurolema. incrr trol.lluose.rlriniu nervu .ri nerv. vcido odq. ausir.ora: Vl pora: aLitrauVII pora: VIII porai Pn. Motorinis skaiclulos inervuoja mimikos rau[1enis.rnus: iirdi. iiini.ru..liJe. virikinimo ir kitus ortantls.jirr.l. dali.

juosmnini. Tng. ileinaniios nugaros smegenrl per vis4 stuburo kanalo ilgi. Jie skyla i priekincs ir uipakalines iakas. pakalin€s . pelini. N&a nk nugadniq nervq krdtinines dalies rezeinio. juosmminiais. kryimenini. KRUTINES 12 slanksteliq porq ]UOSMENS 5 slanksteliai ]UOSMENINIAI NUGARINIAI NERVAI 5 porog 5 suauge slanksteliai KRYZKAIJLTS l I I l I \ UODEGIKAULIS q **"zrr*. 5 poros . Daugumos nugariniq nervq priekin€s 5akos tarpusavyje susipina. Miq 31 nugariniq nervq tik nedaug skai- niai nugarinbi neroai. kai kurios jo skaidulos tesiasi nuo stuburo srities iki pat pddos.Nugariniai nervai Juos sudaro susijuntusios p/rekizir4 rt uipakaliniq ntgannil. Priekines SaknelEs sudar)rtos iE iicentrini4. atba molorinh1 $ttdlmallrriq). 12 pottl krtttini- Periferine nervq sistema NUGAROS SMEGENYS NUGAROS SMBGENYS KAKLO 7 slanksteliai KAKLINIAI NUGARI- NIAI NERVAI 8 poros krylmeninio rezginio alsilakoja neraas. kurie priklausomai nuo jq lokalizacijos vadinami: kakliniais.rarroc uoDEGrNrs NUGARTMS NERVAS slanksteliai Nugariniai nervai (31 pora) 80 81 . o utjuntam4j4. periferines 5iq l4stetiq ataugos ieina i nugariniq nervq sudEti. nueinantys ir i virdutines galanes bei diafragmq). | NUGARINIAI / ) I NERVAI s poros -. o centrinos I uZpakalinq nugarinio nervo 5akne19). sudarydamos ivaiius rezginius: kaklini. ir. krtie pasklinda tarp Sonkauliniuose raumenyse bei inervuoja juosmenikrtdnes ir pllvo od4. kr tini- niais. kuri sudaro T forma iisiiakojusios juntamosios neryines bsteles.-4 c.krylmeniniai nugariniai rcruai. inervuojantys juosmens raumenis. pats ilgiausias ir sedimasis storiausias ZmoTARPSONKAULINIAI NERVAI 12 gaus kuno newas. kryimeniniais ir uodtgt- niu neraris.*.er']u:ojarLtys likusi4 apatinds galun€s dali bei J. IS nugaros smegenq iieina 31 pora iS nugarinit4 rnntq. 5 poros niai nugariniai renai. 16 dulq eina i pakauSio sriti.i3 icentriniL. uodeginis nugarinis nervas. neroiniq skaidul4. arba neruini4 skaiduh4 (uZpakatneje nervo 5aknel€je yra nugarinis mazgas. virButines 8 porcs .lai kakliniai nugariniai neroai (iE iU atsidakoja nervai. od4 bei dali apatines galiinds.o. nera4 iaknelis. i5 kiekvieno nugaros Bmegenrl segmento ileina pora priekinh4 (udinamqjU) Sakneliq tu i segmentq ieina pora uZpakalini2 $lr\glamqjq) Sakneliq. inervuoiantis kai kuriuos tiesiosios Zarnos raumenis ir i5einamosios angos aplinkos od4.

juntamieji) impulsai pasiekia ir suiadina galvos smegenq iie\i' relrronu-. Peliferiniai linn ort. greitas ir staigus akiq vokrt susiglaudimas tlorinl \udri(inti vi.ield. Kylantieji (icenriiniai. ii centro impulsas sukelia nesqmoning4 efekta. sncgetry Zieatjc esant! centrq. pavyzdZiui. priklausantl nuo m[sq valios. Tai ncxaliligi procesai.. i kurj isijungia pozievini. Refleksin€s veiklos (atsako) schema.itiko. kuris juntamo siomis skaidulomis plinta nervines l4steles (cenirrr) fink. Cia impulsai gali paveikti Zemesniuosius cenLrus (nepa. arba . y. juntamieji neuronai priima impuls4. sukelia iScentrini. rlterlllc ltUqJi | \ \ Nutarinis nugariniL) --t_*_ nuBrrirliu ncfvo !ri Juntarnoji uzpakallne 11clc Smegeneles Pailgosios Moto ne. todel radinamer: jtiili tosio. ir srde- Nugaros smegenu 1\Ugaros srneSenys pilkoji medZiaga Nugaros Stuburo slankstelio ir nugaros smegenq pjuvis (schema) Gavgs judinamaji impulsq dvigalvis iasto raLrmuo susitraukia ir stLlenkia ranka Valingas judesys . mes suvokiame dirginimo visum4.ts ai. t. \Juntamieji /.'ntr. Pasiekia nugaros smegenis. pr'ickin6 nuganio ncrvo saknele Dvigalvis Zasto raun1uo ramybds Iaze)c smegenys Motoriniai impuisai yra s4tutttitt gas. raurreni ir piveriia ji susitraukti. Vieni nervai pasibaigia galvos arba nugaros smegenyse. Taigi atsiradus kurioje nors kino dalyje dirgikliui. Nuo iia impulsas gali iSplisti: 1.-rmi galro* smegerrrl Tiere\).ri .i nervinius . iI kiti kyla i5 2 skirtingq impulsq sraulqr juntamojo.r mJ/Bo). iScentrinis) impulsas Nesusiiraukgs dvigalvis tasb faumuo r\ugaros Dvigalvis zasio raumuo nervais gauna judinamqji impulsE: raumuo susitfau ir pakelia rank4 sius croiniLts centrus arba ateina jutiarojo neroo ncrainr2 gLtlitrg).iuniia atsalomrji impuls4. ir sukelia ralingq efekt4. 2. Me* >u\ukiJme. arba iScentrinio. Skaidulomis sklinda ! kitus aukitesniuo- Nervq sistemos fiziologija Motorinis (judina asis. ir motorinio (judinamojo). jU vyksm4 lemia nervq sistema. i\ luriu iitentrirrernis skaidulomis jau plinta impulsas. kuds ii smegenq Zieves leidZiasi laiclais iemyn. Vieni jq valingi. pa\yzd/iui. liaukos. TeiSu . t. t. Ir vieni.'t. ir atsakomasis impulsas prasid€s nuo jq. jog nervinds skaidulos ateina jvisus organus taip. Thi lernia tobul4 anatoming iI histologine strukturine organizmo vienovg.llrk<itti< nt>nka:. prieZastingum4 ir kita. k. staigiai atitraukiama ranka. idnru* adat. sklin daniio ii periferijos i nervinius centrus. o ir. r-. . vadinamE rcJleksittiu (nesqmoningt) et'ek. nio Jeigu juntamasis neNinis impulsas pasiekia nugaros smegenrl centrus tiesiogiai (nes dilgiklis paveikia arba nugarinio. bet ne ga/?ros ji Refleksinis judesys Slrnkstulio kcterinc aiau6a Slankstelio skersirle atauga SanJlinc I lu: pa\y/d)iui.ri .:rjim.rrbn icenlrinemi\ {nrro peri[erijo\ nervinio centro link).galiln€se sukelia nervini inpulsQ. fanlo* atitrdu(imns pnjutus skausmE.r " I I . nuneia ji iki nervrnto (eDlru (drb. kili procerai nLro ner\Ll \i\tcmos tiesiogi.l. centrus. Iiorinis dirgiklis. kuriq neuron. 3.d junBil|es p.ri centrai bei galvos smegenq Ziev6.rii.. nevrlinga: mirl. nukreipto nuo ne|viniq centrq periferijos link. oda ir t. Nervq sistemos veiklo: mechanizma\ pdgri\tJc tuo. ir suformuojame sqmoning4 atsak4.tn.. cenfrineje nervq sistemoje.Nervq sistemos fiziolo$ja Organizme vyksta dvejopi plocesai. po to periferiniais nervais pasiekia kino raumeni. liBa> prccbn-. paveikgs juntanojo neurono nervines galines . ne- Tuo paiiu metu gali vykti ir paprastas.talingas. arba icentrinio..r\ perpin. y. suzadina. igalinantis organizmo atsak4.r. SlinLstclis Juntamieji impulsai pasiekia smegenis Suvokian1as pojniis Calvos sncgcnys siuniia judinamuosius inpulsus ir duoda komand4 pakclti rankil Galvos smegenys lervinir impuls. Toks judesys arba efektas UZfrlaline \Jkr . kad juos ar audinius sujungia su nerviniais centrais.ri lyg ir nepriklauso.r i N piritQ. pasiekia ir suZadina galvos smegenq Zieves neuronus/ i5 6iq neuronq prasideies impulsas sukelia efektq.galrrl- i galvos ir Impulsas galvos smegenq ncpasiekiai nevalingas Plaitakos odos nervai siuniia juntanqji impuls4 i nugaros smcgcnis (nervirli ccrltr4) judesys (refleksas) niniuose periferiniuose mazguose. judinrmdji arbd motorini efekta. i.1i rdumenys.lvirsiq drba in>tinktvvu.receptorius. o !i /izioLagin| 7)ietfixQ. kiti autono nutnikstamai pasiekia.rtaue.

Jie sudaro varpos ionus bei nugarine jos dali ir tgsiasi nuo talpvietes (audiniq. kuris jE palaiko kaip obuolio kotelis vaisiq. Jo paviriius tankiai iivagotas rauk5liq. Tai porine vyro lytine liauka (seHidds: Zr p. sudarytas i3 raumeninio ir liaukinio audinio. Pieiini mojo audinio skaidulq pluoitai. i:-ide-ciu'irt tarp sdkliniq kanaleliq. kuri yra plonesr. oarpa. P0sleliq sekretas svarbus lytiniq l4steliq juddjimui po ejakuliacijos.l io i<. Jis yra ritinio formos. jU susiclaiymas ii spermatogeninio kanaldliq epitelio ir 2) etdokrinint (vidines sekecijos). s€ldos iSmetamojo latako. SeUides prielipe galirne i. siklinis lqtfikas. suspausti skersine kryptimi. arba viduring dal!. i kuriq. 35). Ji. atsirandaniiq del kapielio odos raumeniniq skai ir dulq pluoitrl susibaukimo. \ekrecrjos 14stelemig.rrni priciin€je liaukoje. juos dengia oda. Tai porinis uZ ilapimo ir viriutini seklid€s kraitq tgsiasi pailgas kunelis. pereirra uZ ilapimo p[Jes. y. kuri apgaubia kapsule. i! labai su sivingiavusio vamzdelio. Jis prasideda seklides plielipo uodegoje. vadinamA aryoni?c.rltu ((ia jjj Varpa. siklinis puslelts. kiek suplotas isilgai. jie leid. V. Juo sperma patenka i noters lytinius takus. kuris ejakuliacijos metu rsmetamas i3 pusleliq ir ieina i spermos (ejakulato) sud€ti. galvutes srityje pereinanti i laisv4 odos kloste. Prieiine liauka isskiria balzgan4 slgrsti. sudarydamas seklos iimetamqjj latakq.Vyro lytiniai organai Vyro lytiniai organai yra lie stklifu. perveria prieiine liauk4 (prostat4). I Testosteronis iisiskiria l4steliq (vadinamos leirliga lqsteltmis arba vi- i krauj4 ii Sdklos ismetamieji latalai. atsiveria sdklos i3metamasis latakas. Seklos idmetamaisiais latakais sperma patenka tam tikrq i Slaple. ejakuliacijos metu praskiediianti sperm4. siklos iimetnmasis latakls. ia ilaplts anga. pasibaigiantis lygiu rausvu paplatdjimu Galvutes virsuneje atsive.riai. pDsles esantis organas. pasiekia dubeni. o uodegq jungia- Awtknnioi tai du cilindro pavidalo erektilinio audinio dariniai. pervdrgs liauka. sck i n in i s Aa nn l. S€klides prielipo kunelis labiau atsiskyrgs nuo seklides.skirhi: galvute. Pereidami priebing liauk4. Latakas yra kietomis sienelemis. prieiiui linuka. sikliCe-s ir prielipas. Tai organas.q ir atsiveria i ilaple. arba uZpakaling dali. kuriuo. Prildausomai nuo issivystymo laipsnio ii daugiau ar maZiau uZdengia galvutg. Br-rd. gulintis ant .Varp4 sudalo alg'tkur.r€ ir pereina i seklin! latak4. Sdklid€s prielipas.. dine.rrpa yra iiorini\ v)ru lvtinic organas. ktrfl1. arba prieking dali. S€klid€s guli plonos elastingos odos maiSelyje (kapielyje). ku yra didesnd hegu kitos dalys. ties galais suplondjg. kurioje susijungia su seklines pnsleles latakeliu. Liauka apsupa r'1rro ilaples pradZiq.varpos galvute. \Triikojo lytinio hormono testosterono sekrecija. t. uidarandiq apating dubens sritD iki galvutds pagrindo. sudarytas paslankus. SdHide. . j4 padalija i dvi skiltis. Vamzdelio gleivines liaukutes gamina sls/stq sekretE.. vadinamas siklidds Palei uipakalinj pnelipil (ii graikq kalbos epl viri i clidynoi sdklidds).i icmyn perverdami prrcirrq 1inu\. vadinamq Di t tgi uotn i>in i. Sdklinis latakas. at-rvelia seLlides ckr/- tcli4 latawlini) ir ties uodega pereina j setlinl /a/nka. aodeg4. Sdklinds pnslelis. {patinis seNides prie[po galas pereina i . y.rrytJ. tuo farpu galvute ir uodega prie jos gana tvirtai priaugusios .e gaminasi lydnes l4steles spcrnatozoidii./ia. Jos funkcijos dvi: 1) vyriikqjq lytinir] lqsteliq spcrmatozoidt! ganybn. i! shpriai rusiraiiiu\io latakdlio.iklin! Iatak4.eklides. kuris leidZiasi Zemyn uZpakaliniu sellides kr. Tai tarpinis apie 45 cm ilgio kanalas tarp sdklidds prielipo (yra jo tgsinys) liarka tai vidinis vyro lytinis organas. Kekviena seklide sudaryta ii daugybes plonydiq vamzdeliq. sudaryti susijungus seklniams latakams ir seuiniq pusleliq latakeliui. t.galvute prijungia iS s€klidds i3€je sekliniai latakeliai.ud.

gimdos ii. vadinamas gemalu ir v. I r\unas ! I xur"ti" \ Cimdos Slapino pirsle Staple dal:nl yta sqsmauka. apribojandios lytin! plyij.kiauiinis ir lydeti. Pilvapldvd suformuoja kiauiides pasaitE. I Son4 nuo jos yra siauriausia dalis . ji isski a i krauj4 (vidinds sekrecijos funkcija) csflogenus ir progestercnq (moteriikuosius lytinius hormonus).lq per menesines. 86 an$u. Tai porine ovalo pavidalo moteriskoji lytind liauka. vadinamas maklties prie Sintakio ampule. I makiti mens! Apvalusis gimdos Savasis kiauSides raiStis Kryzkrulir ISoriniai lytiniai organai. jeigu kiausinelis apvaisinamas. Skiliama pradine jo dalis (kiau6intakis atsiveria j gimd4. kuris j4 palaiko. Be to. nakilis ir i:oriuiai Iytiniai organai. nulreiptd vir(itne Zemyrr ir dtsiverianti makities gilumoje.ruk<les. vadinama kanu. Jis tgsiasi nuo gimdos ! pilvo Makities anga i abiejo"e pu.risiumi.tines lripos yra odos r. Vidinis kiduSintakio gala. Gimdant pio makiti iieina gimstantis vaisius ir placenta. perverdamas jos siena). Tarp didZiqjq lytiniq lupq yra mazosios lytines ltrpos. tik daug maiesne. Tai gana ilgas. nlsiveria gimdoie. jo kaStai nelygus. varpute. isitvirtina ii ima vystytis gemalas. kurioje gaminasi lytines lqstelds (kiausineliai). Ji yra dubenyje ldrp ildpimo p[\les ir tiesiosios Zarnos. platus ir elastingas vamzdelis. Nestumo metu gimda ge- Varpuie (klitol is) l4steliq uzuomazgrt (folikulq).I Moters lytiniai organai Moters lytiniams organams priklauso: kint:idi>. Prie dubens sienq kiau3idd prisitvirtina pakabinamuoju raiSiiu.inelis paBalinam. kuriame isitvirtina ir nedtumo metu vystosi spermatozoido apvaisintas kiauBinolis. iiorine Slaplds Moters lytiniai ir Slapimo organai (sagitalinis pjnvis) .lvykus apMakities pjalvis: gemalu vystosi ilg4 laikq. Did2iosios l. Kiausintaks yra apie 10 cm ilgio vamzdelis. didesn€ jq dalis sunyksta. gintla.idaro plyiys. ir apatin6 dalis beveik ritinine. kudkie ris leidZia kiaudintakiui Siek tiek judeti. Kiauiides Zieveje brgstaniiq ir sublendgs Savasis kiausides raistis raumeninis organas. kudas taip pnsl6 Uodegikaulis Gaktine sQvarZa Slaple VaryutA MakSties Tiesioji Zarna MakStis ISeinamosios angos pat sudaro oda. Greta gios angos yra varputa (klitoris). Po glmdymo gimda vdl susitraukia. Kiaudidis. lytinio brendimo pradiioje jq lieka keletas tukstaniiq.zodziu ouun ruacijU meLu i. se tesiasi ertme. Kiaudid6s yra prie moters maZojo dubens sienos. Jie apsupa pilving kiauiintakio ang4. nukreipt4 kiauiides paviriiaus link. Kiauiideje yra daugybe (40-80 000) lytiniq Moters lytiniai organai tai lygus kriaui€s formos KiauSintakio ampule Piltuvdlis Spurgeliai KiauSides frontalinis vis. vadinama koirle- Gimda.rkj. Lytinio akto metu ii varpos i maksti iisilieja sperma. Dar labiau i 3on4 nuo sqsmaukos yra ilgrausia ir paplat6jusi jo dalis kiau- loiynq falbo.r iuhnio gimdo. kia ditlaki'. Gimda Slapimtakiai KiauSintakio pasaitas Pakabinamasis folikulas / Kauiides iaiStis Kiauiide Gimdos pjnvis: vaisinimui joje implantuojasi kiauiinilis. Po ovuliJcijos (Uauiidds paviriiui iplyius ir kiausindliui iSejus ! i5or9) kiausintakiu kiauiindlis slenka i gimda. Neapvaisintas Lidu. Forma primena 8I0 cm ilgio nupiduta klgi.sAsmauka. kol gimdymo me- tu susitraukiant gimdos raumenims iistumiamas laukan. Iarp ma2qjq lytiniq ltlprl su. . Makdtis.enuo goninio kiauiides galo iki virKiduSin L. sudarytas i5 raumeninio ir tungiamojo audinio. pasibaigianti piltuv€lio formos paplatejimu. Skiriama viriutine gimdos dalis. Iioinians moters lytiniams organams priklauso lytines lupos.iskiria kraujo ir gimdos atsisluoksniavusios gleivines audiniai. kuriuo 5i prisitvirtina prie plaiiojo gimdos raiiiio. Joje. tarp iiq | :\""e'. i kuri uZpakalineje pus€je atsrvena makSties anga. karnpo. kuris dia patenka ii kiausintakio ir virtgs llr. sumaieja. Kiaudintakio pavadinimas yra kilgs iS Moters lytiniai organai (pjiivis) kaklelio iki lytinio plyiio. kuri atitinka kflgio pagrinda. lokai padideja ir iSkyla aukityn Kiauiintakiai. makities prieangis. o priekyje anga. Su gimda jas jungia savasis kiausid€s raistis. ii virsaus ii dengia pilvapldve ir sudaro kiauiintakio pasait4. kuri savo sandara pdmena vyrq varpa.

o priekind su Kapiliarai apatiniu krutinkaulio galu Susitraukdama darb4. nius. kabanti burnos ertmds gilumoje. reiikiantis Zandikaulie arba oro puslel€s plauiiuose).riigiq dirgiklius. Gimd'. sudamnLi nervo sustorejima arba esanti Breta nervo.kasos l4stelir. nusakantis koki4 nors organizmui svetim4 medZiagq. ir jis isitvirtina gimdos gleivindje. gaminama: pasmegenineje elementad g'. Nervinis mazgas neuronq lasteliniq Kiaudinilis Antikinai .dviguba pl€veld. raumenims bei organams. Dubuo . Lai kuriq lepenyse ir riebduniame k[no audinyje esaniiq mediiagq virtimq gliukoze bei riebalinemis rngstimis. vadinamq dendrifais. kiaubidZiq foiikuluose kiauiiddse bresta kiaudindliai. Pisld .tamprus raumeninis maiselis. slopina jos Bamyb4 i5 aminorugidirl ir gedna glikogeno sintezq kepenyse. kurios suteikia kaulams tam tilq4 elastingumq. hermetiSkai supanti plauiius.rstelem(. cia yra daugiausia foloreceploriq. Antigenas terminas. ji jautriausid Syie- - maia pasleld. Bronchai vamzdeline. gaminantis seketa.rntis nJgo guolio l. pokytius erdvdje.. Zarnl'nas ir kiti. arba neutono. endokininiq liaukq iSski amos tiesiogiai ikaujE ir veikianiios daug kuno audiniq. kepenys. Liauka organas.Zodynelis Adrenalinas antinksiiq Serdies iiskiriamas hormonas. miegq. kuriomis i l4steles ne5amas deSuonis ir maislo med)iagos. Iytine veikl4 ir kitus. Didzioti kaulinio audinio Medziagq apykaita . fermentq grupe. savo ruollu vedanciq ialveoles smulkiausius kvepavimo takq maiSelius. Ausies trimitas. be genetines informacijos. Sonkauliais. skatinantis tam tikrus i plauiius. nerviniq galunir!. kai gvetimos medZiagos. Kiekviena tdjrl baziq $andis lemia kurios nors vienos specifines aminorugsties itraukima i balt)'rno $andine. o Sonus . atauga. atsirandan- I jaulruma.dubens kaulai. struktir4 bei dauginli-. prasiskverbianiios I visus organizmo audi- tankiausiai issiddsiiusios itin jautriose zonose.aplinka. Luriuose yra nerviniu l4sleliq. tankiausia l4steles dalis. kalcio fosfato). Ji auga dau- dalis sudaryta i3 kaulinio audinio lasteliq ir mineraliniq druskq (pvz. UZpakaline jo dali sudaro penkirl stuburo slankstelirl junginys.azoto bdlas. Pleura (ktrtinpleve) .l/oji sistema. lygq pusei esandiq kitose organizmo lQsteldse. Gleiv€s -klampus gleiviniq liaukq sekretas (skystis). issjdesaiusios grandine iSilgai nukleino Inggiiq lEsteles taip. ja (kiau3in€liu). sudaranti organizmo gdauiius. patekusi i i!. kuri.maZa mink3tojo gomudo atauga.sudednga vidines ausies sistema.rc. Labirintas . subjektlvus pat]dmas. jungianli> \ iduring ausi su nosiarykle. migdolinio branduolio ir speniniq kirnq bei galvos smegenq Zievds nerviniai centrai. regu- liuojantys daugeli organizmo gl.kaulinis Ziedas. Plazma vandeninis druskq ir baltymq tir- - unkcijq reguliavimas. esaniios taip pat plaukuose ir iioriniame sluoksnie. I5 odos plaukq - saL vadinama zigota.baltymai.centrin€. prakaitol iiskiria cavo sekreta pro idtekamuosius kanalelius i epitelio pavidiq.ogo d{k l. kl1no padeties. - Jutimas 88 tis dirginant juntam4ji neNE. veikiandirm sldg! reaguojaniios nerr'inds galunds palas. isords. per- duodantis impulsus i6 centrines nervq i periferij4 ir atvirKiiai.slegiui. leisdama ofui pl[sti padidina krutinds lastos pagrindinis kvepavimo raumuo. Organizmas .. Kaulinis audinys rnedZiaga. Susidaro tuo metu. o vidinis pde plauiir. Diaftagma plona raumenind ploksteld. isiskverbia sedynkaulio. Hormonai .-kuris paruo3ia organizm4 busimam liziniam veiksmui. skandis.mas vaisiaus iistumimo ii girndos faze. tokiose kaip llpos arba pirSq galai. Limbind sistema galvos smegenq pagumburio. reaguojaniiq i pusiausvFos. sudaryta i3 skysiiu uZpildytq kanalq. Geltonoji d€mi maZa zona akies tinklaindie.i an- - organizmo sugebejimas reaguoPagrindin€s dirglumo formos yra: regejimas. Dirgiklis veiksnys. o ii audiniu iineiami mediiagq apykaitos produktai. TipiSki paB9 . kuris perduoda irnpulsus kitiems neuronams. t. Ti <udaro nerviniai ceLrtrai. sugeba iblaikyti. kuriame laikinai gali kauptis slglstis. Kiauiintakis vamzdelit jungiantis gimda su kiau3ides. kad igalina koduoti baltym4. genetiSkai nulemta dar gemalo vystymosi stadijoje. baltyminir. palaikantis pilvo ir dubens ertmds organus ir perkeliantis kuno svori i apatines gahnes.rervines lasteles kunelio i perife- ji ir .l struktirq. iiskirianiios insulin4 ir gliukagon4. suleikdama\ 8y\rybg kitiems. (spermatozoido) vyri3kosios lytines lastelds susijungimas su moteri5kq. suketia fliologing realcija. Nagai - gin.iia pnpYcii^c orhvh'i rinines liaukos {pv. turi specifing formq bei cheming sudeti. bronchioliq.vybinirl procesq: riebalq ir angliavandeniq apykait4.!. kwie p ima impulsus ii gretutiniq neuronq. Dirglumas n4 Alveold maZ4 ertmg (pvz. Tai tu4. :lrukffiros.maiiausios kraujagysliq iakelds.gyvybingas kunas./. sudarlti ii klubakaulio. LieZuvdlis .lomplekas cheminiq medZiagos pakitimq ir juos lydiniiq energetinirl reiskiniq. Pagumbuds (hipotalamas) * galvos smegenq dalis. L4stel6 taip pat )Ta elementarus kiekvieno aukltesniojo ortanizmo struktirinis vienetas. Reguliuoja gliukozds kieki kraujyje. Be to. tepantis ir apsaugantis gleivinirl baltymq. kuriomis oras patenka i plauiius ir i3 jq paialinamas. kuriais kraujas ii arterijLl patenka i venas. vadinamas krytkauliu. Apvaisinimas normaliai lvykta viename i! 2 kiauiintakiq. Insulinas .. f Pilvo erhnd apatine lienens dalis tarp diafragmos ir dubens. kino temperatiir4. panaiiem< l save olganrzmams. kad juos sudaraniios g]n/os medZiagosuisikonsewuotq atsinaujintll. o kartais ir atnaujinti savo form4. iiskiriamas kasos saleldse. Plauiiq vidule bronchai daug kartq iSsidaloja iki smulkiausiq iakq. dar tudnti liaukoje hipofizeje). reakciia arba jufirning organiTmo veikla. vadinamos antigenais. susitraukimus skdtind cpecifiniai hormondi chromosomq skaidiq. atliekaniiq koki4 nors joms budinge funkcija (raumenr. Kasos (Langerhanso) salelis . y. stimuliuoja jos patekima i3 kraujo ! audinius.l4stel€. kuriuose vyksta duiq apykaita tarp ilveplo oro ir kraujo. Ui- - pav[srq. Slidtrs abiejq lapeliq pavirSiai leidiia plaudiams kvepuojant jud€ti ktrtines ertm€je be t nties. kanr. epidermio kieta piritq galq danga. linti savarankiikai juddti. klausa. Tai patys maziausi arterijq ir venq iSsisakojimai.l sankaupa. Nervas sistemos neuiniq skaidulq pluoitas. Ii jq susidaro viena maiSeliq (folikulq) i5191a plaukai. kr-rr susikerta optirlds akies a(ys. junginys. nervind l4stel6. dis hormonas maiina riebalq atsargq mobiliza. smegenq. joje yra kai kurie svarbos vidaus organai: inktai. l}tejimas. kurie vykta organizme arba Iqsteleje. negaapibrezt4 Folikulas Apvaisinimas i organ. esaniioms apie .chemines medZiagos. Jis islygina oro sldg! abipus au- Audinys - Cenetinis kodas . h sudaryta daugiausia ii keratino ragin€s mediiagos. Aksonas (neudtas) nervines l4steles. ir ilgos ataugos. greitina Sirdies pakalind jos ddis jungiasi su juosmens sritimi ir apatiniais Sonkauliais. glvos btrtybes sinonimas. Bianduolys . esanli kasos ir iarnyno sultyse.. skirianti kldnes eftne nuo pilvo ertmes. polgcius. o. sudaranfis slgsl4j4 k-raujo dat!. krauio apytakos ir kitq). danties guolis apatiniame - apibendrintas terminas. vadinamos aksonri. kurie apvaisint4 kiauiin€li perneba i gimd4. susidedantys i5 kai kuriq organizmo l4steliq. tu nti moteriska lytind lastel€. esanti tarp galvos smegenq didZiqjq pusrutuliq. skonis ir uosld ir kt. kuri vir3kina riebalus. kad vel griZtq i apytakos rata. iSorinis jos lapelis pdauga p e krutines sienos vidaus.zmA. Sebanti savarankiSkai egzistuoti ir daugintis. vyksta ritmiskai susitraukiant gimdai. kuria nervinis impulsas sklinda i3 r. paveiktus tulzies.l grupds. sudaryta ii lEsteNeuronas L4*ela (olsitocina. i3 kurios vystosi gemalas. gaktikaulio ir ti i ivairiq.hormonas. nuo kudq priklauso emocijos ir kittl Iipazds Lytejinas od4. kudo viduje vyksta medZiagq apykaita. panaiiq l4steliq. gerina raumenq aprupinimA krauju. sies bugnelio. po to lengvai virstaniiomis energija. Egzok- - linio klno. arba Eustachijaus vamzdis plonds kdnal. kontroliuojanti visus l4stelese vykstaniius procesus. jungiamojo audinio l4steliq. o endokrinines fiaukos sekreta (hol/ronrs) isskiria tiesiai i kraujo kapiliarus.

turiniiq azoto junginiq (pvz. 11 Gumburas Hemoglobinas 38.organizmo lqsteldse.sanarind 34. iirdie: skilveliai apa90 tiq venomis teka deguonies prisotintas krauias. Refleksas . S4narys .raumenys 56 . iki tol vadinarnas gemalu (embrionu).varpd 84 Arklio uodega 72 Tiltas (uZpal<alyie) suaugusi su pailgosiomis smegenimis. esanti ivairiq genetiskai apibreztq formq. pritvirtinantis raumeni prie kaulo.kritinis dirgiklio intenslvumo lygis. 62. 56 kraujagyslinis dangalas 54 Raumuo liams ir perduodandios impulsus nervrmq centry link. esantys cenhineje neNq sistemoje. o ji jos iseina nervaj. 16 palieZuvinis 8 91 . perduodantys impulsus i centuine nervq sistemAi laidai./ vandens gary ir anglies dvideginio palalinimas plauiiais bei Slapimo i5s19rimas veikiant inkstams. inervuojantyc veido rdumenis.medZiagq pasigaminimo liaukose. iu Jielanu i. 36 Jungine 56 70 Dendritai Dilbis 14 Dentinas 28 Druskos rugitis 30 Dubens lankas 16 Kaktikaulis 6.Salinimo 50 Kandiiai 28 Kankorezin€ liauka (epifizd) 34. .taurelds 52 Insulinas 34 lsiurbimas 32 geldeles Iskandis 26. turinti galvE ir uodega. jautrios tam tikriems dirgik- - visuma raumeninirl skaidulq.memblana 54 obuolys 54 .nosies 6. ir ii jos iieinantys nervai.kilveliai galvos srnegenyse.palieZuvinis 8 . Zmogaus organizmo vystlrnosi II stadija.knminiai 28 Dantq emalis 28 Delnas 14 iltiniai 28 Jungiamosios Sakos 76 Amilaz€ 30 Androgenai 34 Antgerklis 26. skylanti lytine hstele. 28 Dantys . 68 Altefiia klubo . o viduje (prielyje) .medziagu. laip azot.speneliai50. Sausgysld I skiltis. Ejakuliacija 84 Endokardas 40 Epidermis 66 Epikardas 40 52 . smegenu. Procesas. 46 Ap).tuituma (ertme). Riba . dos susitraukia paveikus dirgikliui. baltymul. Raukas Ziedinis raumuo.apvaisinta.reakcija ! dirgikli. dalijantis smegenq pavirsirl .ritoc galutinis produltas. kiekvienas didesnis uZ ribq dirgiklio intensyvumas sukelia intensJvq nerwin! impuls4.plauir4 36. Anatomidkai reJlekso lankq sudaro: juntamieji receptoriai.tiGtokas skystis. 30 26.9 Akis Akytkaulis 6. Jo atsargos sukaupiamos tuliies pusleje. galintis atsidarlti ir uZsidaryti. 74 45 Ertme 4 Kapiliariniai kamuoleliai 52 Kapliai 28 Kap3elis 84 Kasa 30. Slapalas .su smegenq koiytemis {vidurinemis smetenimist. 6.blauzdos1616 dubens .tusos neno impulsai. bet nebtrtinai suteikianti galimybe atlikti Judes!. 60.4 prieangis 60 . skrandZio sultys. kuri suteikia jam gali- - akomodacija 54. Venos platios kraujagysles. kuriame maistas virikinamas ir lsiurbiamas. ialsvos spalvos kepenq sekretas.kaulq susiiungimo vieta.gaidZio skiautere 6 ketedne .miego 46 . 'Iirliis . sudarytas i3 kolageno (sinlinio balt)'mo). Tik plau- - . 44. Riebalinis audinys jungiamasis audinys. tineie iirdie. 8. Rezus faktorius .dviejq neuroml susijungimo vteta.seklos iimetamasis 84 .38 ATF Atlantas 6 Ausies . 82 . iStekantis tulZies lataku i dvylikapir3tg ZarnA. - Spermatozoidas .mechanizmas 68 Atauga . B. 8 ' Gomudo migdolai 28 . - kauielis 60 nervas 54 ovalusis langelis 60 Gerklq kydulys 8 Girnda 86 Girnela 16 Glikogenas 34. .guZduobe4. Salinimas tekskretiia. palaikantys kaulq ]ungiiq rr s4na- Smegenq vingiai . 52 Inksto kunelio kapsule 52 Inkstr-l padidinantys galvos smegenq Zievds pavirSitl.slgrimas ij orgdnizmo.4.pi$to 14 . dalyie. 52 64 . 74 Akytkaulio piltuvelis Akytkuniai 84 Akytoji plokiteld 6 Aklas 26 74 Cheminis apdirbimas 30 Chimozinas 30 Chondrocitai 4 Danties kaklelis 28 Dantis 8. perduodantys impulsus i organus (raumenis arba liaukas). 34 Vaga Vaisius dalies receptorius. RaiSiiai jungiamojo audinio . pvz. 8 Aiarq liauka 56.lankas 84. deguonies ir prisotintas anglies dvideginio kraujas. 46 Aiarikaulis 6. 16 14. Estrotenai 86 Fibrinas 42 Gaktikaulis 16 Galinis laidas 70. apa(ioje Dubuo 16. Sekrecija .). einantis nuo skrandiio ligota iki iieinamosios angos. 50. apyl. kuriomis i3 audiniu i sirdi teka netekq. apsauganti organlzma nuo temperatarros poveikio ir kaupiand nemaZa maisto medziagq atsarga. kur susilieiia nervin€s skaidulos ir impulsas perduodamas ii vienos l4stel€s i kit4.kirmdlind1026 . lcentriniai nerviniai pluoitai.netaisyklingos formos galvos smegenq pavirdiaus iikilimai.snapine 14 . ku- - mybg savaranki5kai judeti. 36 - Sinapsd . Zmogaus ktrne iu 1.peties 14 . Adrenalinas 34. kuriame yra daug riebaliniq lAstelir4i jis sudaro tankq poodini sluoksni. 50 Katabolitai 50 Katarakta 54 Kaukole 70 Kaulai .ra daug: pvz..raudonqlq kraujo klnelirl membranos molekuld. Skilvelis .r. trimitas (Eustachijaus Yamzdis) 26. Kanalai klausos 60 8 Tikroii oda (delma) po epidermiu.pusratiniai 60 . Zemiau kudo nervjn€ skaidula nereaguoja. po aituntos neitumo savait€s. griovelis.rankos 14 Kaulas 1.iisis[ria Slapimo pavidalu. 42 daugiakampis didysis - daugiakanpis L4 maZasis galvinis 14 kaklinis 14 Hormonai 34 Iaivelis 14.8. kaip tu kiaujindlis ji yra haploidind ir turi apibr€Zta chromosomq skaitiq. esantis Antinksiiai 34 50 Aorta 44. atsimndantis Uosld chemiSkai dirginant nosies ertmes viriufines - smegenu kamieno dalis.skaidulinio pluoitai.. 72 Gelt[ge 50 GerkJi 26. Zarn5mas * kanalas. 30.\\tzditlai: ikpimo piisle dubens ertmdje (joje kaupiamas dlapimas) ir faliies pasle (kurioje kaupiama kepenq pagaminta tuliis).tuirtas skaidulinis pluostas. gerokai Inkstai 50. 26. daZniausiai d61 nervq sistemos veiklos.paraktin€ 46 . 50 Akiduobe 8 Akies Terminq rodykle Blauzdikaulis Bronchai 36 Burna 28 Cementas 28 16 riLl stabilum4.vyriika lyfine l4stel€. 36 Gerklos 26. 62 Ausis 47 Balso ply5ys 36 Blakstienos 56 Gomurikaulis 6. lygq pusei esaniiq kitose . 32 ISmatos 32 Iieinamoji anga 26 Iieinamosios angos raukas Alkunkaulis Antakiai 56 14 . I ja at ejna kl. tiek organizmo viduje (hormonai. ir kt. tiek ir isordje (prakaitas).skersine 10 .Inedziagu dpykrilos produktq.pedos 16 . jautrumas kvapams. 18 . - odos sluoksnjs. dainai. Receptoriai tam tikos l4stelds arba nervrn€s galtrnes.

Stipinkaulis 14 Sultys kasos 30 - paraktine 46 plauiiq 36.nervas 80 Uodziamieji stolmenys 62 Uremija 52 Vandeningas akiq skystis 54 Varpa 84 Varpos galvute 84 . 74 nugarcs 70. 52 Kortijaus organas 60 Kortizolis 34 Kramtymas 30 Kraujo knneliai 40 Limfos susidarymas 30 Lipazd 30 Lytejimo knneliai 66 edmd . Nosis 62 Oda 66 Odena 34 Oksitocinas 54 Pakauikaulis 6 Pasmegenine liauka (hipohze) 34. Jz . 44 Slapimtakis 50. 8. 30 SeKides 84 Sdklides prielipas 84 SeHines pusleles 84 SeHinis latakas 84 Serumas 42 Stutes lit .t. 52 Slaunikaulis Slaunls lr) Snervds 36 16 Leidigo 84 nervind Plazma Plauko maiielis 66 svognnelis 66 42 70 Purkinjd 72 Monrd angos 74 Mucinas 28 Pleibtukas 16 Plok-iretds 42 . . 86 /-andtKaulls t) apatinis 8 virsutinis 8 Lafna Tarpiniq smegenq gumb. 84. 28 - kumplyno 36 54 -plauko Rieias 14 Rykle 26.70 .getutiniai 30 pusmdnuliniai VoZtuvas 26 42.s Smegendliq pusrutuliai 72.pilkoji 70 Membrana akies 54 . 68 Tiroksinas 34 Tracheia 36 Tripsinas 30 Trombocitai 42 .kaulai 6.kietasis 72 kojytas . 76 70 Raktikaulis Raumenys akies 56 14 Smegenq Neurolema 78 Neuronai postgangliniai 76 6rpo:nolihi. 16 Skuostai 28 ServlKaulls 10 Sirdis 40 Slapalas 50. 8. 28. Smege^ys 72. 76 MedZiaga Pepsinas 30 Pepsinogenas 30 Skaidrioji pertvara 74 Skydliauk6 16 Skilveliai stiklaknnis 54.inkstq 5264 . galviniai 14. 8 62 6.bugnelio 60 . 62 KryZkaulis 16 baltieji 42 raudonieji 38. 8. 76 simpatine 70.kutinds 10 . 50 Turkiskasis balnas 74 Uodegikaulis mazgas 76 . 32 .plonoji 26 . Kaulind Kaulq jungtys s4nariai . 74 - skandzio 30 Pirbtakauliai 14. 52. 74 dangalas 70 . 62 Nosiaryl. 32 .bngnelio 60 prieangio 60 - .storoji 26 .klajoklis 70.dengiamoji 60 . 76 64 lieZuvinis ryklds Progestelonas 34.urai 74 Tarpslankstelinis diskas 10 Ibstosteronas 84 .dvylikapirift 32 32 gaubtine 26. 72.IjestiJle 26.iitisines 18 18 Kepenys 30. 32 .didzioji jungtis 72 . . 72.knnas 10 72.i 76 Nora8as 6. 68 Latakai kasos 30 Neftono (Henl€s) kilpa Nelvai 52 Prakaitas 66 Prasiskverbimas 42 Prieangis 60 Priekalas 60 Tikoji oda 66 - galviniai 78 nugariniai pilvo 76 80 Prieiind liauka Prieiirdziai 40 Prievartis 26 84 Lg3iuko kapsule 54 Liauka * 92 asaq Nervas . 72 dangalas voratinklinis . 52.regos 54 .i'rcihp - .vrngtrai. 48 68 tuBaioji 48 Yyzdys 54 Vokai 56. 44 klubinds aklosios Zarnos tlibutls 42.kryimeniniai 10 .baltoji 70 .18 Mente 14 Mielininis dangalas 11 Minkitasis gomurys 12 Momenkaulis 34 Perilimfa 60 Peristaltiniai judesiai 30 Pienin€s kraujagyslds 32 .galvos ir nugaros sme. Biaudiamasis 66 Liezuvets 28 LieZuvio speneliai 64 16 Kiausintakis 86 Kilpele 60 Klubakaulis Kolbeles 54 Lieiuvrs 8.klubine 26. 74 Balvos 70. 12 ionkaulio Kriaukld 6.Svelnusis dangalas 70 . 74 Smegenel. 74 Lytiniai organai . Limfa 30 64 Nosies S4narinis tepalas 18 S4nario kapsuld 18 Sausgysles 18 Kolektoriai 50. 66 Slapimas 4 StaPUno Pusle DU. 82 8 Smilkinkaulis 6.gentl skyslis 70.lieLwio Sperma 84 Spermatozoidai 84 Spermos susidarymas 84 Stempld 26 Varyutd 86 Vena Krumplys . 74 Slapld 50.Jd 26. 72 TinlJain€ 54. 44 Laktoze 30 Lastele Plauaiai 36 Plauiiq alveolds 36 Plaukas 66 Skruostakaulis 8 Slanksteliai 10 asinis 10 . .isoriniai mote$ 86 Lytinis aktas 86 Maisto ryre 30 MaiSelis Kremzld 4 18 .uodegikaulio 10 Slankstelio anga 10 .LI gaweliai 26.limfinis 30 tuliies Lazdelds 54 Lq3iukas 54.i:ieve 72. 44. 58 VoZtuvai Labirintas 60 Laiptai .70. 42 Sauspldvd 18 Seiles 28. 74 patfgosios 72.akloji 26 26. Speneliai dangald.tepalind 18 Meniskas .Zirnissraigd 60.s4nario 4.uoslds 62 Nerviniai rezginiai 76 kiauiides 86 . 50 Kiausidds 86 Liaukos NeNrl sistema Liemuo 16 lytinds 34 prakaito 66 pdeskydines 34 riebalines 66 seiliq 28 Neudtai - parasimpatine 70.juosmens 10 dviburis 42.plauko 66 Maltaze 30 ovalusis 60 pailgasis 60 Peiiai 14 4 36 16 IGndnkaulis 12 Krntinpldve Kubakaulis Mazgar 70. 32 Zar Zasfikaulis 14 56 52 rR Malpigio n.viduriniai Plaktukas 60 16 16 14.dirdies26 Skliautai Skonio duobut€s 64 Skrandis 26 72. 86 Ragena 54 Rainele 54.trikampis 14 14 .kepenq 30 .galvos smegenq 40 . 68 Rai3diai 18 - didi:iosios 72. 56..krDtininis 42 42 .kaklo 10 .uEtiojl 26. 72 Tropiniai hormonai 34 TulZies pnsld 30 Tul2is 30.

IL|USIBACTJU BODYKLT Criaudiai 5 7 9 Griaudiai IGukoles kau.utiniq gahnirl kaulai 17 Apafiq gahniq kaulai Gdaudiai.rl.rna ir dantvs \.irikinahasistraktas Virikinamasisbaktas Liaukos K Kvepavimofiziologija Sirdis Sraujagysles. Raumenq sistema 19 21 25 sistema 27 29 31 33 Mdaus sekrecijos liaukq sistema 35 Kvepavimo organq sistema 37 39 Ap.lai Galvos kaulai Il Sh:hrra< i3 KnltinFs laqlns ka. limfagysEs ir kmujo Sirdies ir aortos voituvai Slapimo orgatul sistema Jutimo organai 43 45 47 49 51 53 klneliai Didziosios artedjos DidZiosios venos Slapimo organq sistema Inkstas Nen'q sistema ' Lytiniai organai 57 Akis 59 Rega 51 Ausis 63 Nosis 65 Skonio olganas 67 Odos jutimo organai 69 Jutimo organq fziologija 71 Galvos ir nugaros. atba centrin4 neNq sistema 73 Smegenys 75 Didiiosios (galnes) smegenys ir nugalos smegenys 77 Autonomin€ (vegetacine) nervq sistema 79 Galviniai nervai 81 Periferine nervq sistema 83 Nerv!+ sistemos fiziologUa 85 Vyro lytiniai organai 87 Moters lytiniai organai .i 15 Vir.'takos olganq sistema 41 Vtulkinimo organq Jungtys n raildiai Galvos ir kaklo raumenys Kirrq raurnenys (uzpakalinis vaizdas) VtuSkinimo organq sistema Bu.

STUBURINIAI BOTANIKA CHEMIJA FIZIKA ASTRONOMIJA rsBN 5430-02714-6 . BESTUBURIAI ZOOLOGIJA.rLIUsrRUorAs Zlttvnns FrzroloctJn. Zvrocus ZOOLOGIJA.