rLrusrRUoTAs Ztnvuns

zM0Gus

ANAT

ANATOMIJA
l
/.
I

zM0cus
\]
\l \i
t.

i
1

I

i

I

.J

&
KAUNAS ,,SVIESA" 1999

UDK 6[.01(031)
An-07

ATLANTT SCIENTIFICI (;ITJN I I

ANATOMIA UMANA
Vincentc Muedra BlixaLrli, M,rf((llo N(llri CiunLi Clruppo Editoriilc, lriri nrf rsBN 8rJ-09-00Bsl 0 Cdauaiai

TURINYS
Griauiiai
Kaukole Stuburas

Autoriai Vincente Muedra Baixauli, Marccllo Ncg,r'i
ilalLl k;lbo. verli A5 fA Lt5KAUsKAITi iI. RIMANTAS KALINDRA Veftimq recenzavo doc.

Kfitinds
16

l4sta

VirSuiinds galllllds Griaudiai. Rautnenys
18

I.

Apatines galinds Kaulq jungtys. RaumeDys
Galvos ir kaklo rautrenys Krlno raLrmenys (priekinis vrizdas)

Ilaumenq sistema

20

dr

VYTAUTAS GEDRIMAS
24

Ktrno Iaumenys (uzpakalinis vaizdas) Virskinimo organq sistema Burna ir dantys

LietuviSko leidimo redaktole DANGUOLE BAR t ASI UNA

Il

ll

\4r6kinimo or8anq sistema

26

30

Vir!knimas
\4daus sekrecijos (belatakes, endokrininds) liaukos Kvepavimo organq sistema Kvdpavimas plaudiais Apytakos organq sist€ma KrauJotakd. I'.faujo ldslele. ir lirnfmr,,gi,rl Lirlfagys)es. Apytakos sistemos voztuvai
Pagrindines

Pirnoji iliustraciia: lemciamasis
ikonogafijai. Piciimas

savo stebejimais, Leonarcfus cia Vin-

Vidaus sekrecijos Liaukq sistema 34

iis nutape figurq, kudos nepapraslai svarbios liandieninei anatnnlijos
naturos buvo didele Leonardo da Vinr:io atrasta naujove anatomijos isto joje. Jiarrgineje iliustraciioje, rclniantis VilrLivijaus pastebajimais, isdestytais traktatc,,De Architectura", pavaizduot:rs idealirl proporcijq Zlrogaus kinas (pieita apie 1490 rr.).

Kvdpavimo organq

sistema

36 38

ii

Apytakos organq sistema

40

nurodo teksto iliustracii4 gretinane puslapyje. Kituose puslapiuose esaniios iliustracijos nurodonos pateikiant pfies rodykle puslapio nnrneri. An

Rodyklc (

+)

inogaus ktrno arterijos

48

Pagdndines Zmogaus ktrno venos

Shpimo organq sistema
Jutimo organai

50 52

Siapimo organq sistema Makroskopind ir mikroskopine inksto anatomija
Re8os organas Itega Klausos organai Uoslds organas

07

Anatomija: inogus / Vincente Muedra Baixauli, Marcello Negli. Kau-tlas: Sviesa, 1999- 96 p.t iliusht (lliustruolas iinynas)
Zodyn.: p.

88 90.

Iemrinu Fkle: p.

91 93.

lliushr r-kle, p.

9,1.

ISBN 5 430 0271:1 6 Sianre iinyne nlgfir-rcjnnos ivai os inogaus anatomijos kurso icnn)s. Iidestyias Tinii:rs geriau suvokti bci !simhti pacles gnusios iliustrarijos. Jis skifirmirs victulines nokykftrs aukstesnirljLl klasir! lnokiniams ir besiren tianiienrs stoti i.rukit4sias mokyklas, stuclentanrs, visicrns, kas domisi anatonlija.

Skodo organas
68

Lytejinro organai Jutimo organq fiziologija

UDK in r.01031)

Nervu sistema

70

Nervq sistema Centrines nervq sistenos anatomija Centrind neryq sistema. Galvos smegenys
Autonomine (vegetacine)nervq sistema Calviniai nervai Nugariniai nervai

Sefiia,.IliustruOtas iinyn.s"

ANATOMIJA. ZMOCUS Autoriai Vincente Muadra Baixauli, Marcello Negri Rcdaktord Ddr,qroli Bat lriiitnili l.ietlr!iikil tckst4 rinko .,Sviesos" leiclyklos kompiuLcriLl baras 1998 11 16.7,2,1 lcictyb. aps\. L Tir 6000 egz. I.eicl. Nr 1385L Akcine bendrove leidykla ,,S!icsa", Vytauto pr 25, 3000 Kiunis.
Spausclinttl ltalijoje SLrtariinc kaina

82

Lytiniai organai

B4

Nervq sistemos fiziologija Vyro lyiiniai organai Moters lytjniai organai
Zodynelis Terminq rodykle

ISBN 5-43U-02714 5

1986, t99l (jiLrnti (irrrppo Frlitori,rle. l:ircrrze ldea lnroks, ll,rrcc1,rn,r O Vcnim:rs ilieluviq krrlb,r. lcitlykl,r ..Sv es.r", l,t,-tr

O

lliustracijq rodykle

Griaudiai
Zmogaus giauiiai sudaryti ii kietri ir tvirlL! dudinitl. l,ri kino lar'l as.r.. Kieciau'i or ganai, suclaryti ii kaulinio audinio, vadinaesantys iikilimai, plie kuliq prisitvirting raiiiiai, raumenys il kt.
5) sqnarittitl paztit'lit1 ldubos a) ncgilios, pavyzdziui, tarp piritakaulinirl
sAnariq; b1 gilc.ne', prvrzdTirri,

Zmogaus griaudiai
I(aukohs snegenine dalis

mr lctulais. Jq funkcija dvejopa: apsaugo lengvai pazeidzianus organus (pvz., kau
kol6 dengia galvos smcgenis, o stuburas nuBdrn. \nleFeni-): ldiP Prt. LJiP pnsyvlr. judtiinro org,;n.ri. karlu -u rJumeninli' if sausgysldmis padeda kunui (galvai, lien.reniui ir galur6ms) judeti: pakelti rank4, pakeisti kuno padeti ir t.t.

28 kn|hi

ca,va J \
(
1

Kaukolds veidine dalis 21 ko lns PalieZuvinis kaulas Stuburas 33 kduhi

.ilbclkJulio

duobe, i kuriq isistato llaunikaulio abi kartu sudaro klubo s4na{; 6) sqnaritts (krcntzlitcs) //?pos, kurios paflilina s4narinq duobg (pvz., peties, klubo s4nadai).

Bu7 galva ir'

Palie:Lrvinis

32

Skiriamos
gruPes:

iios imogaus griauiiq

StubLrras

kaulq

Kaulq sandara. Idetas iindE su dtuskos
rugities tifpalu, kaulas greitai dekalcinuo
jasi, suminkiteja, tampa lankstus. Mat kau le yra daug jungiamojo audinio, tarpl4steli nes nredziagos (matricos), kauliniq l4steliq.

32-33 kmlni

galvos sritis
28 knulni
ber

kaukold smegenina dalis. 7 kaulai

veidine dalis. 21 taalas
palieZuvinis kaulas
stuburas.

Kaule esaniios kolageninis skaidtrlos im-

1 kaulas

preBruolo\ L.-rl,in Jru*1,'rni,. l.rrrrro

t rno

liemuo

32-33

57-58 knulni krutiDes lEsta. 25

kdrildi kr'rrldl

gaus kauluose juntiinrrojo aerdinio clau giau, jie lankstesni ir tvirii, \'ylesnio

galinis 126 ka ai

viriutines galfrnes. 64 ka ldl
apatines galfrnes. 62 kdlildt

rrnTi,ru- zrnog.ru. k.rrrlrr,'' 1..r.1.rr.6, jr rnineralrrrrq mcrlziagu, l",lil ii, L rrrl,r tf.,l\p-ni, grciiiiiu lth2t;r ir ilgiatr rrcsugyja.

Kaulq i5o1€. Kaulo paviriius nelygus. Cia yra ataugq, iiurkitumq, idubimq, iikilimq, iSsigaubimq ir pan. Tikilimai vadinami gum burais, o idubimai vagomis, duobemis. Kai kuriq ilgqjq kaulq galuose daznal susi,
daro: l\:0t10i1th:

Kaulq forma. KaLrl,ti Lrin.t ivailiq folmq: 1) ll.qieji knrrlci (jci ilgis pn!,fin(lina' charakteristika), pavyzrlliui. l,rsliliatrlis, ilaunikaulis;

ApaLinds galirnes 62, kn lnl

2)

netnisttklittrit

/catlrii (plotis il ilgis bcvcil' ,,,itrrorlas), pavyzclZiui, kaukolcs vt'idini's rl,tlics, rlubcn-

ii

yltlitii ittb.t ylokititji
126

kntlni

rutulini. c.jndfinio pa viriiaus iisigaubimas, kuris kaklu susijun gia su likusia kaulo daljmi. lbkie yra ilau nikauliai, Zastikauliai ir kiti kaulai; 2\ \ttttnplini ,lrpsi. lolmo- k.lulini- r! tnl,'4
,ruBos, lurirrii(]5 11gu sanarrrri p.rvir'-iu

kauliai ir kiti;
J\ utturpilt k,rrrl,u til;,r'. l'li'lr. r l,'ri. nr.ri daug vienoclas), pavyzr-llirri, slrrlrtrlo sl.rnl<s teliai, rieio, iillInl)s

if

kili.

pavyzdiiui, pakau!kau1io, ilaunikaulio,
Zastikaulio;

4) .iiar,t,r,"

skritlittiai skriemulio forrnos iigaubi mai. Pavyzdziui, pir!takaulirl, padikaulirt, )a-til aulio slridininiai \,,ln,rriliJi p.lvif.iJi;
3) gret<i ,.lllJriniLt pJviriiu

Kremzlis. Klcmzla's sLr(l,rfyl()s ii jrrrginmojo audinio, tarpl4sttlini's nrt,rlzi.rgtrs ir' 14stelitl, vadinanrel .rrrlrrrr( i/llis Krr'nrrlirl yra ir.riri.^e ktrtr" ri,t."' {n,'.\r,. .,||.i,, kauielyje ir kitur). Svalbios \rr'.r :;///,rr'llr's ktzarzlis, den gianr:ir)s knul rl s4r,r ri r1 rs J,lI
I

viriius, ir
I€s

knlrlry

lenia kaulq ilgejirrr4.

d ,!itno It1 /t.:li::,l\UriU l,l\tr,-

VJizdis is priekio

GRIAUCIAI

T
(2) (2) (1) (1) (1) (1)

Kaukole
Kaukold plokitiejikaulai momenkauliai I kaulai 4 kaulai smilkinkauliai
kaukoles veidines dalies kaulai ii 3onq, ausq srityje kaktos sdtis uZpakalin€je kaukolcs dalyje su pleiStakauliu sudaro kaukoles pamat4

kaulai 4 kntlai

netajsyklingieji kaktikaulis
pakaulkaulis akytkaulis plei!takaulis

Kaktikaulis. Netaisyklingos formos kaulas:
priekineje dalyje lygus, uZpakalineje - reljefinis; priekin€je daly,e sujungtas su nosies kaulais, uZpakalin6je su momenkauliais.

kino, vadinamo tulkiikuoiu balnu, ir ataugq: maZujq ir didTirlirr .p,rrnu {firnre;i yr.r kdulo vir.ulirleie prrekirrcje, (' anlrieji
apatineje dalyje).

-

Smilkinkaulis. Plokiiiasis kaukoles pamato kaulas, sudarytas iS keturiq daliq: uolines, bignines, Zvyninds ir spenines. Apatineje dalyje yra s4narine duob6, i kuriq
isirla lo dpdtinio ataugos krumplys.

Akytkaulis. Netaisyklingos ftrrnos kaukoles veidines dalies k;rulas, suclarytas i5
vidurines gulsiiosios ar.lra akytosios plokileleq, 5latmenosios, .rrsiiurrAi.rrrr i.s srr lrirmaja, ploksteles ir koretq labirintrt. Stertme-

iandikaulio

s4narine<

Pakaubkaulis. Netaisyklingos formos kau,
las, susidedantis i3 2vyno, Soniniq daliq ir dvieju .4nariniq Lrumpliu. .udaranciu r4nari su pirmuoju Laklo slanksteliu atldn-

nosios plokstel€s viliujc iikyltr kaulinis Lviulys, r6dinaln;t gaiJzio ski.rutr.r'e, prie kudo plisitvirtings kietasis srlegenq dangalas.

Akytkaulis suauga su kaktikauliu, pleiita-

kauliu, nosikauliais,

tu. Kaule esaniia didele anga vidin6

iriar ikaLrliilis, viriutiniais 2andikauliais, noragu.

kaukol6s ertme jungiasi su stuburo kanalu.

Pleistakaulis, Netaisyklingos formos kaukol6s pamato kaulas. Jo for.ma primena sparnus iiskleidusi paukiti. Sudarytas i5

Momenkaulis. Plokiiias, iigarrbtas kaukolds skliauto kaulas, susisiekiitntis su tokiu
pat prie3ingos puses kaulu bt'i su kaktikau-

liu, smilkinkauliu, pakauikauliu ir plciitakauliu.

po lie Zuviu. ir kairiqjQ no- DeSinysis viriutinis Zandikaulis duobes. PalieZuvinis kaulas Su -t ro kaukole palieZuvini' kaul. sudaranti uZpakaling kaulinds nosies pertvaros da- ktno nusitesia didieii ir m. Beveik keturkampis plok3iias kaukolds veidines dalies kaulas. Jame iSkyla gomurin€s. Zcmiau palieiuvinio kaulo yra skyclines kremzlds ky3ulys (Adonro obtrolys).auntcrrq.r. virsutiniu Zandikauliu. Mriulinidme )andikaulyje isitvirtina viriutiniai dantys.-rrlrrrrtt. Gomurines ataugos padeda sudalyti kaulini gomuri. i kurio duobeles (alveoles) isitvirtina apa- Skrruostakaulis tiniai dantys Apatind nosies Nosikar.rr. nosies ertme. r'. apatinio Zandikaulio sanari./f). pleiitakaulio. virsutinio Zandikaulio pavir. Priekine jo dalis nasyvcsnO tai ne atauga su galva sudaro smilkinini paliezuvinio kaulo ktna5. Sudaryta i5 atitinkamq akiduobinirl kaktikaulio. Noragas.t l(. pleistakauliu ir. Tai vienintelis paslankus galvos kaulas. U. o uZpakalineje puseje pasibaigia Zandikaulio 3aka. akytkauliu. Prie vainikines ataugos prisitvirtings smilkinir-ris raumuo. i kuriq duobeles (alveoles) isitvifina virsutiniai dantys 1 nepodnis noragas (1) nosies pertvara Smilkinkaulis Akytkaulis Smilkinkaulis PleiStakaulis apatinis Zandikaulis 1 kaulas apatinis Zandikaulis (7). Kairysis virsutinis iandikaulis Dantys / Nosikauliai. U raides pavidalo Priekinis kaukoles vaizdas kaulas.rr'- . pasidalijusia i dvi dalis.t. Susisiekia su kaktikauliu. Apatinis iandikaulis. gulintis tarp kaklo r. akytkaulio. Padeda atskirti dediniEjq sles ertmes puses. skuostakauliai (2) skruosto srityje gomurikauliai (2) sudaro uZpakaling kaulinio gomurio dali virsutiniai Zandikauliai (2).I Galva Kaktikaulis Galvos kaulai galva 14 kaulq viriutine 13 kaul4 dalis 6 podniai (12) nosikauliai (2) sudaro isorine nosi Momenkaulis Momenkaulis aiarikauliai (2) vidineje akiduobds srenole kriaukles (vidurin€ ir virsutine) (Z). skruostind ir kitos ataugos. o kiLos ataugos ir Zandikaulio paviriiai aki- Staiioji alg/tkautio plokstele Noragas li. Plona kaulind plokiteld.rlyiL. Judddamas Zandikaulis padeda susmulkinti maist4.Siq. jame isitvirtina apatiniai Akiduobd. Sqnari- Smakro gumburai Palieiuvinis kaulas. sana u sujungtas su dantys.rlis kriaukle Viriutinis Zandikaulis. smilkinkauliais. iiais ir raumenimis.rZiL'ji rag. Kaulas yra lanko pavida1o.

SkirLingos stuburo dalys paslankios nevienodai. taiiau priekineje dalyje daug platesne nei kitose dviejose dalyse.r'rini' ataugos gumbureliq.r)J- rini paviriiq ionkaulianrs. tarp kino ir lanko yra slankstelio anga. Krti tines slanksteliq ktrnas sQnarines jdubas. kaklo slarrkstcliq taip pat trikampe. Did/iausia judesiq amplitud€ kaklineje stuburo dalyje. Gyvtrnq uodegE atitinkantis uodegikaulis Siek tiek padeda apsaugoti dubens organus. krrltinas sl. per kuriq liemuo lenkiamas. o virSutines clalies ionuose turi du gumburelius.rlkste liai tokio. vadinamos tarpsLanksteliniais clisknis. Krl]tines slanksteliai paslankfls daug maZiau . rrur. n( l -. Tarp slanksteliq knnq yra kremzlines plokitelds. kuriq kiekvienas sujungtas su pora Sonkauliq juosmenine dalis kryZkauli uodegine dalis kryimenin€ dalis . iisitiesia ir sukamasi. aiinis virsudneje kano dalyje turi kauling iSauga (danti). ataugomis. sudamntys uodegikauli stovint ant kojq. juosmens Slanh:t el i4 ktr nni.|| Stuburas stuburas 32-33 kaulai. o Sonuose dvi sket'sinis ataugos. ir jos sudarc tarpsla kstclinius sqnarius. padeda stabilizuoti slanksteliq beveik trikarnpe. Pirmieji du kaklo slanksteliai.gana masyvios.L. Nuo lanko aukityn ir iemyn susidaro 2 poros sqllarF Skiliamieti slanksteliq poiymiai. kaklilr€ dalis 7 kaklo slanksteliai krutinind dalis 12 kartines slanksteliq.rlartlrir'lirr ilg'* rreir si6akojusios. su kuriomis susilieaia analogigkos (gretimq slanksteliq) ataugos.tod6l padeda apsaugoti krntines lEstoje esaniius organus . Krutin€s slanksteliq anga ni4 ataugg!.) naliniq pavir'5iq. yra yPatingi: atlantas neturi kuno ir panaius ikaulinl Ziedq.r rrti jdrrl'ry. - 5 juosmens slanksteliai Ji sudaro 2iedo pavidalo slanksfellai. angos pavidalu. apie kuriq sukiojant galvq sukiojasi atlantas. nue jo atgal iSsilenkusi la|k4.5 kryZmens slanksteliai. sudarantys . jrrosnrens slanksteliq .rosnrt'ns kinq vertikaliai . . nir. ango. kuliose isitvirtina Sonkauliaii kaklo slankstcliai tokiq idubrl netud. Skcrsints ataugos. yra ovali. Kaklo slirll<stcliq jos yra dvi\ako-.3-4 suaugg slanksteliai. plauiius bei kraujagysles. nchrri. Jie turi masyvq krinq. nepaslankiai suaugg vienas su kitu ir susijungg su dubenkauliais.llr jii lufi '. juosinens slilnkstc'liq kiinas turi ma'yviau'ia. lnr'i. Kaklo slirrlkstelirl skersinese ataugose yra anga.5 suaugg kryimens slanksteliai.. Nuo lanko atgal nusitesia keterina qtouga. kaklo slanksteliai dalyvauja ir galvos judesiuose. Slanksteliai vieni nuo kitq skiriasi kunq dydZiu.tlankqieliai neluri Dei nrin(. horizontalios. jr. Slankstelitl dri&os. vadinami atldlltu ir Iiitliu slanksteliu. labai nuoZrrlnios.lirdi. nciisiiakojusios. Gana paslanki yra ir iuosmenine stuburo dalis. k-r inc.iu JnllU. be to. ji yra tarsi aiis. treterines nugos. Slanksteliq paslankumas.

-. Dvi ligiai. laisztieji Sonkauliai. (1. prasidedandiq nuo 1Z-kos kr|tinis slanksteli4. jie padidina krDtines firi ir padeda lkvepti. I . Son kauliai. dor*arli4. ir priesingai. Sonkauliai ir krutinkaulis sudaro kratines l4sf4. ir krufinkaulis. . Iai. priekiniai jq galai pasi- baigia pilvo sienoje krntinkaulis (1) Krutillis lqstq sudaro 12 porq ploksiiqjq kaulq.7) ionkaulio kremzle susijungia krutinkauliu netikrieji Sonkaulial (3 su poros). Sonkauliai su krttines slanksteliais sudaro sqnarius. nios poros ionkauli2 krcmzle susijungia su krlttinkaulil!. todel vadinamos netikraisinis ionkauliais. poros su knftinkauliu susijungia netiesio- viriuje esantiais Sonkauliais ir su kritinkauliu. o suauga su juo tik per vienas kito kremzlg laisvieji ionkauliai (2 poros). Pirmosios septy. Jos kremzle sujungtos su kusios poros. Raumenq pakeliami. lr)s 2cmiJu t-5anaio. nesujungtos su krutinkauliu.B-10 krntinkaulio tiesiogiai nesiekia. supantiq krntin€s ertme. kiti raumenys ionkaulius nuleidZia ir padeda iikvepti.I Kriitines l4sta kutines kaulai 12 krrttines slankstelitl l4sta 12 porq (24 kaulai) Sonkauliq tikrieji ionkauliai (7 poros). radinrmi ilkraLiai. Tai plokiiias kritines l4stos priekyje tuoj po oda esantis kaulas. tiesiogiai sujungti su ktutinkauliu. Sonkauliai larpsniikai nuo I iki VIII ilg€ja ir nuo IX iki XII trumpela.

istestos S raides formos laulas.ma iasis daugiakanpis. iigaubtos. - Zastas. pamatiniq. Abu jie yta alktnis sqnnrio dalys. Rieias. maZasis daugia- kampis. PlaBtaka ii penkiq naiai paslan- Dilbio kaulai Tai Alktinkaulis. deias (8) Zirnis. Siauresnis apatinis galas artdja prie fie3o sQnario. Apatinis jo galas yra masytiesti. vidrrriniLl if gali-.rzq. ieidama i Zastikaulio alkuning idubq. kuri susidaro gia Soniniame mentes kampe. Aliiau dilbio.t priekjneje viriutindje kutines lqstos dalyje. Esant tiek gausiai mliq kauleliq. niq.r(. trikampes plokitelds formos. Virsutiniame io Bale yrd ganJ ma\yvi ataugd Piritai. o apatiniu kraitu su. didysi' rl. netaisyklingos formos. Kartu su stipinkauliu sudaro dilbio kaulus. kud. Abu dilbio lrulu. atnhrrje. blimesneie eileje yr.ll- ga\ lrikampi\ Lul]ds yra lygus. o di su ment€s duobe peties sqnari. Zasto griauiius sudaro vienas kaulas Zastikaulis. galvinis ir kirblinrs ne5o kaulai. doien delnas (5) eiLtmLs) penki delnakauliai pamatiniai piritakauliai (5) pirBtai (14) viduriniai pidtakauliai (4) galiniai piritakauliai (5) (nykstys turi tik pamatini kaulius) ir galini pirita Petiq lankas Mentd. neleidZia rankai per daug iisitiesti per alkunes s4nari.t4 delnakauli1. esantis uZpakalirlusJrineie pu. pritraukti ir atitfaukti nuo vidurinds plolitumo-. esanlis luoi po od. neje peiiq lanko puseje. didysis daugiakampis.pirnrntini ir ga- . Nykitys turi tik du lini pirStakaulius. vesnis ir su plaitakos (rie5o) kaulais sudaro rielo s4narj.eie i.leiditantj plaitakq sulenkti ir iS- Raktikaulis.VirSutines galunes Viriudnes peiiq lankas Zastas (1) (2) galin€s 64 kaulni raktikaulis (1) mente (1) Zastikaulis dilbls (2) pla6taka (27) alknnkaulis (1) stipinkaulis (1) laivelis. yla laivelis. Jos alkilne. menuls.je jungia tvirta tarpkaulini pltttt. dvien cilcmis iisid€sdiusiq kaulq. plastaka gali atlikti daug juclcsiq. Apatini5 2as- tikaulio galas paplatejes ir sudaro kumplj. trikampis. Vienu galu jis suiungtas su kratinkauliu.rrnpi. kitu su merlie.iliecia ir su pir- muoju ionkauliu. menulis. PlokSdias kaulas. Sudarytas V. Jo artimasis galas yra sustorejes ir sudaro Zastikaulio galva.gana plati sQnarina duobi. Su Zastikauliu mentg jun. Stipinkaulis.kilgs dyg1v". Kiekvienas piritas suclarytns ii trijq piritakaulill. ZirDis. o !ir(uje apitli ataLtga. trikampis. Mentd yra plonos. galvinis. Ilgas.rrrgr. einant nuo stipinkaulio i alktrnkaulio ptrs9. Sudarytas i! aituonirl m. Delnas. tarpusary. kablinis (B. kuris baigiasi Zastikaulio galvute bei skridiniu. Tai ilgasis kaulas. irgi ilgasis kaulas.

o .pado kaulai iisid6ste Blauzdos kaulai. Kiekvienas kojos piritas irgi turi po 3 . 4 viduriniai. iiurnos kaulai). laivakaulis. Vienintelis Slaunies kaulas. Juos sudaro iiur. Jj sudaro du dubenkauliai ir kryLkaulis.istato ilaunikaulio galva. Ties 5iq kaulq kinq s4auga kitu greta kito yra du ilgi kaulai: i3 vidin€s pusds blauzrlikaulis.rdi kauliais. Pidos kaulai. kurjo masyvesnis galas susitungia su dlaunikauliu. Dubenkaulis yra porinis.su iokikauliu (2r.pamdtinj. Abiejrl pusirl dubenkauliai pdekyje susijungia kremzle. saugant! sqnad nuo smirgiq. t. Slaunikaulis. Tai ilgiausias Zmogaus griautiq kaulas. sedynkaulis ir gaktikaulis (trys suauge kaulai) Slaunis (1) ilaunikaulis girnele (1) blauzda (3) blauzdikaulis (1) Seivikaulis (1) peda (26) iiurna: 7 kaulai.nos. Abu blauzdos kaulus jungia stipri tarpkaulind pldvd. apatini\ . kolos piritq kaulai. Prie jo priglunda girnele tvirta kaulind plokgteld. kulnakaulis. 5 Saliniai piistakauliai (nykitys turi tik pamatini ir galini piritakaulius) 5 padikauliai Dubuo.i. j turi4 !. susidargs suaugus trimskaulams gaktikauliui(priekinis *usidaro gili jduba gdiduobe. kurie yra kelio s4nario dalys.puqds yra daug plonesnis ieiuikaulis. arba galva.rmi p.ys. Mr- Sutinis galas. raiiiiu sujungta-su blauzdikauliu. sumudimq ir t. U2pakalineje puseje tarp jq lsiterpia trikampes formos kryZkaulis.5 pamatiniai. Sie kaulai laiko viso kn- kaulini Ziedq - duben!. 3 pleiitukai padas pirstai . Blauzdikaulis ir Seivikaulis. v. Jis leidzia koj4 sulenkti ir iitiesti. esanti kelio s4nario priekyje. Girnele.rdin. kubakaulis. klubakauliui (viriuje) ir sedynkauliui (apaiioje). 16 . vidulini ir g. pado it no svo4. y. Tarp ilaunikaulio apafinio galo gumburq ir blauzdikaulio susidaro kelio s4nar. netaisyklingos formos kaulas. blauzdoje vrenas lanku ir sudaro pedos skliautE. iSsiddstg dviem eildmis.su ioUldul ui ic ionine.linj pirs takaulius. Visi 3ie trys kaulai sudaro tvirtq kaulas).:tGt Ii6!4i : Apatines galunes Apatinds galunds dubenkaulis (1) 62 kaulai (po 31 kiekoienoje pusale) klubakaulis. Ciurnos ir. Kaip ir dilbyje. ir jiedu sudato klubo sqnari. atstoja skyo4. lado srilyje yra 5 kaulai. o plonesnis. iokikaulis.14 kaulq . kuris savo ruoztu vienu galu sujungtas su blauzdikauliu. nykstys turi tik 2 (t. pamatini ir galinD. isitvirtina i gnzduobgi apatinis galas baigiasi gumburais.

Kitos. Kaulai. plolsciomis u<plir)i n sn I sitvirtina p is.. palengvind judesius. slanksteliq ionuose esaniios jungtys (raiSdiai) sutvirtina tarpslankstelini diskq ir padeda iilaikyti stubur4 tiesioie padetyje. Joms bndingi riboti Iudesiai.sqnariniai nteniskai (dar vadinami pusmenuline kremzle). Pavyzdiiui. Ddl ivairiq Paslankios jungtys. tiesiamuosius. Jie i5 kraitq ji pati tuo pat metu pagileja. Raumenys Kaulq jungtys Du ar daugiau kaulq susijungia ivairiais budais. kurios vidinis lne SmllKlnkaulio dalis \ ' Dantytoji sinl6 Pakauikaulis . t s.tvirtai sujungti gretimus kaulinius segmentus ir neleisli kaulams per daug pasislinkti arba toliau atsiskidi vienam nuo kito. jo Meni. arba s4narius. vienaSius ar daugiaasius.<q. Sau\gy\les ir u.r saubg) slemi5 krumplys stipinkaulio raiStis SEnarine kapsuld e kaulq paviriiaus Siurkitumq.lo .tapslld. tarsi sujungti uztrauktuku. os judant sukelia skausmus. Joms priUruso sirllis. Dvigalviai. . tokiomis jungtimis dubens kaulai sujungti tarpusavyje ir su kryikauliu.GRIAUCNT. Meniskai. meniskas gali iplyiti. 2) maiai paslankins ir 3) nepaslankias. li5 sulepa bei mailina sdnarine: kremzles pavir<iq. I Sias grupes raumenys skirstomi pagal sandarq. kvepar imo ir kita* grupe. Nepaslankios jungtys. Jungtys ir raiSiiai raiiirai. keturias galvas arba dalis. bet galuose esandiomis tvirtomis junglamojo audinio niniq skaidulq. NAUMENYS t Kaulq jungtys. pdtraukiamuosius ir atitraukiamuosius. Siems besilieaia n tiemb 54ndriniams pavirsiams ge au atitikti vienam kita padeda nedidelds pusZiedZio formos krernzlis Dantytoji sinle Kaktikaulis Tarpslanksteliniai Molnenkaulis diskai (kemzlds) zvy Slanksteliai ku lapelis i s4naiio ertmg iSskiria lipnq skysti . turintys dvi..kas yra tdrsi pagalvele .pler e. Alkanes s4nario raiSiiai ir sutvirtina jungiamojo audinio juostos 18 . tepalinis maiSelis Meniskas Ziedinis siipinkaulio raiStis Alknnkaulis Sana nis tepalas Stipinkaulis (pogirnelneje tepalindje klostdje) RaiSdiai S4narius sudaraniiq kaulq galus sujungia Pagal funkcijas rdumenyq grupuojami i lenkiamuosius. trigalviai ir Leturgalvidi rau- menys. Negili blauzdikaulio viriutinio galo s4narin€ iduba ne visilkai atitinka gerokai isgaub"tus ilaunikaulio apatinio galo kru mplius. atlikti judesius jie skirstomi i pdpra5tuosius ir >udetiniu. krumplys iSkilimq. mis sujunSti ir stuburo slanksteliai) priklauso kremzliniai tarpslanksteliniai diskar. antkrumpliq. lie leidzia kdnui ar jo dalims laisvai judeti.tai daznai atsitinka fu tbolininkams. pris. mimikos. Jie juostomis: ritinio pavidalo sausgyslimis ir Sausgysl€s. kurios lvarriose vielose prisiLvirtina prie kaulq ir suteikia raumeniui daugiau funkciniq galimybirl. S4narj hernletiikai apsupa pl€vd sQtr. lq paskirtis . kuriomis susijungia kaukol€s kaulai. infekcijos tu kitq) gali prasideti sAnario kapsules uZdegimas. sanariniq ertmiq krastai pakyla. Pa- lungrys jungtys (sinles) gal s4nario leid2iamu. Ihi raumenys. abiejq i Smilkinkaulis MaZai paslankios Nepaslankios prieZasdiq (traumq.. Luris iSlai(o vir4 kIno >vor!. Staigiai pasukus koj4. pagereja kaulq judesiai per -4nari. alkun€s.. kramtymo. MaZai paslankios iungtys. p sitvidina prie kaulq ne raumeninemis skaidulomis.nuo priklauso judesiq laisvumas. o centr4 plonela. Tokioms kaulq jungtims (jo. Sergant podagra.nritti lepalq. Priklausomai nuo paslankumo jungtys skirstomos I 1) pasln kias ju11gtis. pirstq (ranlu ir koiq) ir kjLi. jais lsiLerpia vieni i kitus. sqnario aplinkoje susikaupia Slapimin€s fiigsties ir druskq. turintys dantytus kastus.. Raumenys sudaryti i5 raume- Slaunikaulis Soninis iastikaulio plaiiomi. 2mogaus krtne yra daugybd sqnariq: kelio. Esant tokiai padeiiai.

iai burno: raumuo. mentq keliantysis (25.r i viriq \ir (23) traukdamas mentg prie stuburo. kelia liemeni. PradZia nejudri. o pabaiSa paslanki. ir atveriia (28) tai trys rudimentiniai raumenys: buvg ausies kriaukles plediamasts ir sutraukiamasis.suka galv4 i 3on4. galvos sukamasis (16) .. i savo pusq kakline stuburo iandinis (iOt conirriq >ienq . kamtyti.rleltd Za\tAj ia5tikauliui esant pakeltam nejudrioje paderyle. arba paslankqji tagk4. (15) nuleidZia pa- antgalvinio raumens kaktinis pilvelis 2 E^ h". raktikauli ir peti.24) .* 1l - sutraukia kaktos od4 ir kelia antakius.susitraukdamas nuleidZia palieZuvin! kaul4. - i3- i hodzonta- Snerviq ir lnpq kampo keliamasis (6) allieka pdv. Iudina peti ir galvA. ir ment€s. skiemenuoti. 20 (29) kelia apatini Zandikaulj. kilsteli liemeni 0i pasukdamas).nauME q srsTEMA Kiekvienas raumuo tud pradZi4 ir pabaigA. Tiaukia butnos kamp4 aukityn ir i ion4. skruostiniai (7.t.N E !2 T lnpq kampo nuleidiiamasis (13) nuleidiia lapq kampE. z 6 . <g NG E _q e o antakiq sutraukiamasis takius. didy(is ir maids 5 skruostiniai raumenys.i akies iiedinis merkia akisi nosinis (J) quSlJudzia vokus. 8) maiasis skruostinis Sutine lnp4i buro kaklo dalies. kelia pirmuosius du ionkaulius. nuleidZid p. (2) judrna an- mentinis palieiuvio (17) . krutinds didysis (i 9t (pie\in)je nupjdutas) pritraukia iastA prie liemens ir pastumir ii i prieN. pdpri-it\ irtine5 prie didysis skruostinis (8) kampE i virirl ir SonE. lenkia dal!. kramtomasis (11) diriinis galvos kaklo (26) sukioja ir lenkia galvq i 6on4. kelia (9) uZiiaupia burnq. tempia kaklo od4. lt I Galvos kaklo odos (14) . deltinis (20) atitraukia liq padeti. nosinio raumens inervind dalis (5) pleiia Snervg. ZastA X . Sonkauliams esant nejudrioje paddtyje. 't. II !- !. burnos iiedinis traukia ltpq stuburo kaklin€s dalies mentg.j smilkininis ir i ion4. apatinds apating - kelia aukStyn apatini (12) su- €r E lipos nuleidiiamasis dangos od4. trapecinis prisitvirtine pde stu- (7) - keli. suka isavo puse kakling stuburo dali. taip pat traukia ji Zemyn . ieinantis i iando suddtt padeda 6vilpti. abu dirZiniai raumenys ja stumia i pdeki. kartu antgalvinio raumens pakausinis pilvelis (27) traukia atgal galvos plaukuotos '6 E iandikaul!.rdinime nurodytas funLcijas: - laiptiniai (22. ir kaklo raumenys = 'G Galvos ir kaklo raumenys (1) kritininis palieiuvio lieZuvin! kaulq.(pieiinyje nupjautas) nuleidiia lupu lampus ir trJukia zemyn smakro od4. uz- U (4) sutraukia antakiq srities od4. ausies sitraukdamas tempia Zemyn 1Up4.

grakEtusis (7) ir. lenkia Slaunl. lstiesiamqju r l1q laikiklis 17. Skuostinis 3.blauzdos raumens didysis juosmens {J8) i i3or9.1. Snapinis Zasto iastinis (9) liesusis pilvo pla5tak4 - lenkia dilbl. siuvdjo 12oy lenlia blauzd4 ka sulenktq blauzd4 i vidq. Trumpasis ilgasis stipininis rie6o tiesiamasis (12) lenkia dilbi. rieio iiesiamasis 13. Priekinis vaizdas . (/0t - lenkia liemenl: iSodnis istriiinis pilvo (33) . ilgasis Slaunies pritraukiamasis (31): pritlaukia ilaunii 41.2't) dvilypio blauzdos raumens vidind galva 46. Zastinis 10. Smilkinnis skruostiniai (2) iiedinis (3) ir. IStiesiamqjq raumenq vidinis Slaunies platusis (21) blauzd4.25. kia ilaun!. p.21) r8) i:t. Girnele 27. Trumpasis 35. akies Ziedinis (45) ! priekinis blauzdos (22) . sutiesia blauzda.h. ran pilvo 11. 25. Ilgoji 8. 2. Antgalvinio raumens - i:r. Plarusls 22.it. Siuvejo 28. galvos sukamasis (4) tlapecinis (5\ - Lr. plek5ninis (27) (26) tu. p. dalyvauja lenkiant ilauni i vidq.21) lupq kampo nuleidtiamasis (44) /t. llgasis rankos 15. Soninis Slaunies platusis 21.Ienkia liemeni. (40) - 20. Trigalvio Zasto raumens v1fine galva 37. 21. - lenkia slauni.25. ka j4 snapinis iasto ki. p. - Ienkia ir pritraukia 3q. (46) . Akies iiedinis 44. - suka stipinkauli ir (. Trigalvio Zasto raumens Sonin€ galva prit rau kja claunij Krttines djdysis trigalvio iasto raumens galva Priekinis krttines dantytasis tdgalvio Zasto raumens Sonind galva Lt. kdtin€s didysis 21) flckininis laikiklis Blauzdikaulis 25. Kflno raumenys 1. 2L.'Iiapecinis 6. Deltinis 7. Raktikaulis 42. zasti^1s stjpinkaulio 36. p.tiesia ir suka iiorg ped4. p. deltinis (6) it.hun!. stipininis rieSo lenkiamasis trumpasis stipininis rieso tiesiamasis (13): ilgasis rankos nykiiio atitraukiamasis (14) atitraukia nykiti ir vis4 plaitak4 i Sali. Lnpq kampo nuleidiiamasis 43. - ilgasis delno (35) pla5tak4. Atgrgziaqasis 12. 25. Priekinis blauzdos 23. Stipininis rieso lenkiamasis stipininis atgrgziamasis (11) i i5or9.p. p. 21. Grakstusis 29. Ilgasis delno Nyksiio trumpasis 14. Vidinis Slaunies tiesusis Slaunies (19) ilgoji trigalvio iasto raumens galva (41). doninis Slaunies platusis (20) blauzd4. IlSasis Slaunies iraukiamasis - . Dvilypio.34) kos nyksiio lrumpasis atitraukiamasis atitraukia nyksri i Sati. Tiesusis lenkia ranLq per al- skiauterinis (32) Slauni.j antgalvinio raumens kaktinis pilvelis tF. Galvos sukamasis tJO) 5. Dvigalvis zasto 9. suka j4 - lenkia plairakq. 25. lenkia Slauni. p klubinis (i7) per klubo s4nari. p. Klubinis 32. Skiauterinis 31. p. p. 21. p. .SISTEMA Ktrno raumenys (priekinis vaizdas) smilkininis burnos iitiesiamqjq raumenq laikiklis (fascijos sustordjimai) (25). {l9t trau[a Zdsid i priegkve- Didysis juosmens 19. (1) tu. lentiesia tiesia priekinis krutinis dantytasis piant kelia Sonkaulius. - (42) ir. Tiesusis Slaunies 30. traukia Sonkaulius Zemyn. p.21.* - 2t. p. (36) atitraukiamasis 33. Ilgasis pirstrl tiesiamasis 2. tiesia plaitakqi tiesia plaitakA. dvigalvis Zdsto kun€s s4nari. Ilgasis 38. trigalvio iasto raumens vidind galva (38) LB. - lenkia Ilorinis istrizinis prlvo nykSaio 16. Burnos Ziedinis kaktinis pilvelis 45. vrome garva 2b. 2r. -u- 4. p.

- tiesia deltinis (5) . Vidinis ilaunies platusis 24. p. kartu su kitomis dviem galvomis.:. p. sutraukia mentes. tdgalvio iasto raurnens vidin6 galva tiesia dilbi.r. Antgalvinio raumens pakauSinis pilvelis 40. ir i vidrl. i. Thi svarbls djimo raumenys. Pakinklind duobd 26. Sauspler kia pdd4. p€da suka ! iiorg. 2. Trigalvio Zasto 38. Alkfininis rieso tiesiamasis - tiesia dilbi.^1. sudaro trigalvi Zasto raumen!... lenkia ir suka ! vidq blauzd4. - tiesia Slauni ir su- llorinis istrizinis pilvo 33. dvilypio blauzdos raumens Sonin€ galva (18) ir dvilypio blauzdos raumens vidinE 24 mente keliantysis (40) pakauSinis pilvelis (41) Lr. lenkia kojos nyk3ti. Klubakaulio skiautere 29. p. lenkia ir suka ! i3or9 blauzdq. Mentg keliantysis 39. alkininis rieio tiesiamasis (31) plaitakA.tiesia Soninis Slaunies platusis (14) blarzd4 Lr.Kiino raumenys /./.rsiilauli i ilorqi Zr p. Trumpasis ieivinis 20. (35) 15. atgal ir Lettyn. padyglinis (381 . apatiniai traukia j4 Zemyn. Rankos pirstq tiesiamasis 36. y. tdgalvio Lt. Vidurinis sEdmens 28. 23. iiorinis lstriZinis pilvo (. rnaZasis apvalusis (37) iSorg. Pusplevirlis 25. Tiesiamqju raumenq laikiklis dvigalvis Slaunies (15) tiesia ilauni. 4. 23. (27) pdtraukia ilauni. p. Soninis ilaunies platusis ilgasis rankos nykdiio atitraukiamasis (17) Lr. Trigalvio Zasto raumens Sonind galva 8. kus tiesia dilbi.asto raumens vidine galva 34. Platusis llugaros 35. lenkia ir suka i i3or9 p€d4.. galvos sukamasis galva ( ) .tiesia ilauni.rlma3. Dvilypio blauzdos raumens vidine galva nugaliniai tarpkauliniai plaitakos (1J) lenkia pamatinius piritakaulius tus. - suka iastikauli i pusgyslinis (16) 22. Alknninis eio l€nkiamasis 31. t. grakStusis raumens ilgoji galva 7. Trumpasis stipininis rieso tiesiamasis 11. Dvigalvis llaunies 16. suka stipinkauli ir plastak4 i iiore. sulenkt4 blauzd4 suka i vidrl. Atgreziamasis 9. p.21 Uipakalilris vaizdas . tJlvu. Nugariniai 30. Dvilypio blauzdos raumens Sonin€ galva 19. Pusgyslinis 17. (2B) trigalvio Zasto raumens Sonind galva (7) didysis sidmens ka j4 i isore. - lenkia ir atitrau(20) ini. (9) tarpkauliniai alkrininis rieSo lenkiamasis (10) (32) lenkia plaStakos trumpasis stipininis deSo tiesiamasis i.34) ir. Ilgasis nykidio atitraukiamasis 12.^:-r^^\ \uzPdadrrLrr vdrzudb/ Sauspldvinis galvos Salmas (1) jungia kaktini pilveli su pakausiniu pilveliu. suka jA - 13. 23. ir tiesia ki. MaZasis apvallrsis vidinis ilaunies platusis (25) blauzdq. 21.lenkia blauzdq ir pedE. p. vidine ir isorine.23. Zasto raumens ilgoji galva (6) pusplevinis (26) . iikvepti (suspaudZia kr!tinds 18. Kulnine sausgysle tiesia ilauni. llgasis stipiniiis deso tiesiamasis 10.^l:'^:^ . 6. atstato kriitine. staigiai susitraukdamas padeda apaiiA). p. vidurinis sddmens (29) atitraukia dlauni tiesia atgrqiiamasis (8) Zr p. 41. Abiejq pusiq raumenys susitraukdami kadu atloiia galvq. skeiia piritus vienE nuo kito.21. Didysis s6dmens ilgasis stipininis rieso tiesiamasis 2t. 23) - alknninis (33) tiesia dilb!. Trigalvio . p. Septintasis kaklo slankstelis kojos nykSiio ilgasis lenkiamasis (2) 2t. Calvos sukamasis . Ment€s trapecinis (3) viriutiniai pluostai kelia mentg. Kojos nyksaio ilgasis lenkiamasis 21. plek6ninis (23) padeda dvilypiui raumeniui. Padyglinis 37. Alkiininis 32. platusis nugaros (36) suka Zastikauli i vidq. 14. trumpasis Seivinis (19) Kuno raumenys l.21..u|J . lenkia blauzdq. 23. sudarydamas antgalvini laumeni.

rra nosin€. vietomis paplateigs vietose mechaniskai ir chemi5kai mds maist. kuriose ganinamos maisto medZiagas veikianiios sunys. kuriq nuolat uZdarq laiko iieinamosios angos stLtraukiauicji raunenys (raukai). Skrandis yra kairiojoje virdutindje pilvo ert- tti. gaubtine riamos try< jos daly<t lt drltlikapt.tai labai ilga: mehq) kanalas./cs 2afl1os. Ui burnos ertmds yra ryHe.ineje). Ravklles ir gaureJiai labai-padidina vrriUnrrn4ji 2drnu gleivine. Gaubtine iarna sudaryta ii keturir. pa-ibaigiancio< klubint nklo. 2e- ii apatios yra lieZuvio iaknis. drba Lankai. p./io tgsiasi apie STEMPLE 5 6 m ilgio vamzdis plonoji Zarna. 31 nucil. p. Rykld.id2inniiosios (guliniios palei kai aiA pilvo sienE) ir 4) tlinku<io. kad orgarrizmas gJlelLJ ji pJsica\ inti. j gleir ines. Zarn05 gleivines pavir!iuje yra daugyb€ rauk5liq ir 1 mm aukSiio kiigio pavidalo iiaugu i nas gnurclit!. atsiveriJnti i d!ryLikapir!t9 zarn4.ristq .rnkaupu. pilvo ertme. plon4jq ir.28).lltini.rio storosios Zarnos paviriiaus vagos atitinka viduje. tia terkla\ nuo rykle: .kinarnasi. Palieiuvinis kaulas CERKLOS Sonkautiq pjnvis DESINYSIS PLAUTIS RYKLE PAGRINDINIAI BRONCHAI KAIRYSIS PLAUTIS Virgutirld skiliis Viriutin6 skiltis Plonoji iarna. 33). skrandiio.ls. kad yra maZdaug dvylikos pirdtq ilglo.ina. kurioje yra daug liaukq. Be Vir5kinimo organq sistema t8 l0 .l 10 cm ilgio io?. maiSo formos./r?iIina atauga (jos uZdegimas vadinamas dpendicitu).. o ii pas1ba1. lieZuvio ir rykles iorru linl. esaniiq klostiq vietas. burnine ir gerklind dalys. kuns srauredamas j de3ing pereina ! prievartj. $a iieinatn4ja ongn.tordin )anrd. p.. I ryldg ats\vena nasies ertmi. kq ir limfoidinio audinio . Skiriamos trys jos dalys: aklql. r/. 2) . Prreiais ryklq yra gerklos (kvepavimo takq dalis). Sleivindje. RykJes gleivineje yra liir-r. Ricsline iarn. 33).ldeda geridu lsiurbfi suvirikintas maisto medZiagas. o mes qalyle..iais sturnia m. nusvirusi Zemyn nuo klubinio aklosios iarnos voifuvo (ir p. 2) pagleivinio audinio. pro kuriQ virSkinamas maistas issilieja i Diafragma KEPENYS Iskrandis SKRANDIS TULZIES P'TSLE Kepenu (tulzies) latakas Skrandzio prievartls Kasos latakas Sonkaulitl pjnvis BLUzNIS KASA STOROJI GAUBTINE (skersin€) ZARNA PLON.. \krandt. de. p. dantys (Lt.luok:nio: r idurinio raumeninio. Skrandis. !i pereina i stempls. Rykle tesiasi iki VI kaklo slankstelio ir miau jo pereina i stemple. KJtrdlas pdsibaigia tiesi4ja Zarna ir iieinam4ja anga. Nuo rulir&ftolo gomurio Sonq Zemyn.ios (gulincio. siauriausiavieta iioti4sqsmauka.t. Skiriama jo pradine dats. iskrandis.kiria .iai paialinamos iimatos (Zr. priekin€je stuburo dalyje prasideda nuo VI kaklo ir'baigiasi ties Xi krutines slanksteliu. gaminaniiq skrandiio sultis. lai mazdaug 25 cm ilgio raumeninis vamzdelis. - paruosianiios ji virikinti Burna (ir. ertme.krandzio linl. pogleivjnio purau: jungiamojo audinio. Ski- Vidurind skiltis Apatine skiltis Apatine skiltis Jo-_:ienoie yra valingq raumenq.lnLgerldi. lg-ia.tes.rt. kurios virSkinam4 maistE nuolat sumaido. 3) raumeninio . Tai sLo14i4 Zdrnd.k. dalyie cLemple perveria diafragm4 ir isiJieja iskrandi.io> 2arnos rirgr. Jos gale prasideda Storoii iarna. Ji periodiSkai atsiveda ir leidiia maistui nedideldmis porcijomis iStekiti ii dugnas. R-aumenini* dangalJs iu darytas iS dviejq skaidulq sluoksniql iiorinio dubenyje pereina i fixiqjq inrn4. kurie pa dedd ryti maistd. 2) tuiiiojT Zama i 3) ilubini inrna.ti. dinio - (iiilginiu slaidulql ir \ idinio r2iediniq lygiujq (nevalingq) raurnenq skaidulq).tose apdoroja- kuriq lsilieja stcmple.ti iat Dn taip vadinama todel.ln8a.krtnas. Apatineie dalyje rykle pereina i stemp&.daryta.i rylde" gieivines ldo. Akloji yra'maidittg 6 7 cm ilgio. ploia. bej vi- t iiesif. virikinimo sistemai prililauso liaukos. Tai plaiiausia vir3kinamojo kanalo dalis.t 6 PLONOJI (dvylikapirste) ZARNA (tuiiioji) ZARNA STOROJI GAUBTINE STOROJI CAUBTINE nusileidzianiioji) ZARNA PLON"OJI (kylannioji) ZARNA STOROJI (akloji) (klubnrd) ZARNA STOROJI CAUBTINE ZARNA (riestind) ZARNA STOROII (iiesioji) ZARNA Kinneline atauga Pilvo ertmeje esantiq organq issiddstymas . Nuo clrand. Kanala' pr.Virikinimo organq sistema Mr.ri\ jude. ausics timitas. pa! ir(idu.lsideda burno. Prievariio . alLarpur l) kvlntnio.t trt sluoksnjq ir krypiiq skaidultl. Tai piltuvo pavidalo [5 cm ilgio vamzdelis. Susideda i3 keturiq cluoL'nirl: i(orinio iu ngia moio dudinio . Abu sluok*niai susilrauUd vienu meLu ir perist. llorir. 28). Zioiiq. traLtas . lu ri nu\_ile5ia i rylde. platiausia dalis kanalo. su{ormuojamos ir reguliar. jungianiiq burnos eitmg su rykle. Skrandiio sienele susideda ii: 1) rauk3ldtos gleivin6s. ilgiausia dalis . sulaikantys iSmatas. Storoioje Zamoje baigiamos lsiurbti suvirikintos medZiagos. 4) pilvapleves.OIT Slempld. Apatineie krutine.

Pagindine 3iq strukturq funkcija .M 3 J.1% ptrali- krlminis Pirmasis kriminis Apatinio Zandikaulio Nuolatiniai kapliai (2) kaulio dantys Vidurinysis nuolatinis kandis Soninis nuolatinis kandis Nuolatine iltis loty*a Lottor. mink5tolo gomudo). lnprl. KandTiq vainika" . turi muclno. kriiminius M. Paausines seiliq liaukos yra veide ir viriutineje kaklo dalyje.molares.l Smalqind anga Pieniniai dantys (penkeriq metq amZiaus vaiko. alburnino ir iiek tiek druskq.emaliu. i5 Iq seiliq istekamuoju la- niu krdminiu dantimi. Burnos prieangrs Krnminiai dantys (3+3) Kapliai (2+2) Mazosios seilir! liaukos Kandziai (2+2) Burna. Dantys sudaryti i3 atsparios mediiagos dentino. vir5utinis ir apatinis Zandikauliai) bei raumenys (iandiniai. C canini. ir burnos prieangio. kair€je dygimo amiius. Nuo 10 m. Dantys. iki Daniq duobelill (alveoliq) antkaulis Cementas 2andikaLrlis . dantq lankai bei Zandai. iisikiiusios burnos ertmdje (ddrfies ?dirlko). lais at- sese esantiq palieZuviniq speneliq angas. Seilds yra bespalvis. seiliq pagauseja. C l . kuris atsiveria burnos prieangyje ties antruoju virsuti- lLl diLieZuvio pavad€lis Apatin€ lnpa Burna ir burnos ertmds organai Nuo 6 m. esaniios burnos ionuose. iki 13 m. trumputes tarpinds dalies (darfles kqklelio) t i iaknics. dantt4 I A2. kudos i3skiria nedideli kieki seiliq ir nuolat drdkina burnos gleivines paviriiq. kapliai i krfininini. Tai paausines. Pirmqjq yra 20. Seilds sudrdkina. o pieniniq l. kuri apriboja lupos.> Nuo 9 m. Procentine no (feimento amilaz€s). Kiekviename suaugusio dzius. o vdliau ]uos pakeiiia nuolatiniai. M 1 incivivi. PM 010. premolares. kurios seiles isskida nuolat.19!tis. vipildyta danties minkitimu.5% vandens. Nuo 18 rn. atsiverianti iiiorg.. beskonis. iki 9 m. Nuo 5 m. deiindje dy8imo tvarka Virbutinis zandikaulis Pirmasis Danties pjuvis Nuolatiniai kapliai (2) Nuolatine iltis Vidu nysis nuolatinis kandis Soninis nuolatinis kandis Pieniniai virsutinio iandikaulio dantys Pieniniai apatinio Zandi- liaukq seilds yra serozinds. belvapis. "eiles isteka pro rbiejose liezuvio pu- palieiuvines liaukos latakas. kugio formos (skirtas maista atpleiti). kuriame gausu nerviniq skaidulq ir kraujagysliq. Burnos sieneles sudaro gleivind. paslidina maistq. Seiliq liaukos.Nuo 7 m. ra ilenkta*. Danties minkstimo (pulpos) ertme Danterlos Dentinas --. dantys ir dantq lankai. iltis .32. kakleli ir danrq iaknis dengia plonas cemenfo sluoksnis. MaZosios seiliq liaukos seiles iSskiria nuolat.0.-. krdminiq dantq vainiko pavir5iuje 4-s gumburdliai. ii liaukos seiles isteka paausiniu lataku. burnoje yra daugybe smulkiq seiliq liaukq. Po burnq dengiantiu epiteliu gausu maiqjq seiliq liaukq. C 1/1. Pirmiausia iidygsta pieniniai. ldausiniU Salia pastdrqju atsiveria ir -{ 8m. Valgant. mucinas sutepa ryklg ir stemple. kaulai (gomurys. Sudaryti iS matomos dalies.rusio28 prisiminus). Dan- seilir! liaukos yra paliezuvineje apatinio Zandikaulio duobdje. kandZius Zymint raide I". pasr. didZiqlq. Sudaryta i5 burnos ertmes. Kruminiai dantys yra uZpakalineje danlq lanku dalyje {kur mdTi. Paiandines taku dZiqjq puslinds sandaros seilirl liaukq latakai. ties viduje yra ertm6. 2mogaus dantys keiaiasi. paausio srityje.UZ sasmaukos burnines ryklds dalies lieZu- nije muli: | )12. Nuolatiniai dantys (viriutinis Zandikaulis). iki 14 m. iki /' 30 m. il!y<. Burnoje atsiveda Apatines lipos pavadelis vets. rausva sPalva Parodytos nuolatiniq clantq uzuomazgos) 29 . Be 5ir{.6% mucino.. kapliq vainiko pavirSiuje iSkilq 2 gumburdliai. skalpelio formo. dvi iltis.Burna ir ' dantys Virsutin€ Inpa vrBSK! rMo'oRGA u stsrEitA Burna Viriutinds ir dantys Iltys (l+1) Lieiuvelis Gomurinis rykles lankas Gomurio migdolas Gomurinis liezuvio lankas Liezuvio vaga . kaplius PM.r Nuo 10 m. Dantq forrnuld nurodo danlu vienoje burno\ puseje (virsutiniame ir apatiniame Zandikaulyje) numerius. -IS seiliq suddtis: 99. Priekindje dalyje tarp luprl yra burnos anga. isiterpusios viriutinio bei apatinio iandikaulio dantq alveolese.Nuo 9 m. kurioje uZ dantq ir jq lankq juda lieZuvis. ar netgi ji kriminis Apatinis Zandikaulis Antmsis apatinis kandama). NuolatiniLl dantq forZmogaus dantq lanke yra po keturis kan- Sonineje sienoje yta gomurio migdolai. valfiikas padengtas kieiiausia -Zmogaus ktno medilaga . vos tik maistas patenka i burnq (arba paiutus io kvapq. t45us . keturis kaplius ii Seiis krnminius dantis. antrqjq . pM . Minkitojo gomurio uZpakaliniame kraite zemyn nutista nedidel€ isaugele iiaii4 s1smauka blurna susisiekia su rykle. iki 10 m.lM 22.C. Pagal form4 rr funkcijq skiriamos kelios dantq ru3ys: kcadtini. M ?J2 (pieniniq kapliq ndra).smulkinti maistq. 0. padeda ji virikinti ir ryti. uipakali- mis pastangomis lengviausia atlikti dau giausia darbo). paiandines ir palieiuvin€s seiliq liaukos. iki -i 14 m. iki 14 m. iltiu vainikas aEtriabria u n is. (y€rt.

. Kramtymas. kasos sultys ir kepenyse pasigaminusi tulzis. Vir5kinimas skrandyje. susimaiSo su Zarnq sultimis ir virsta panasiu i pien4. pro skrandZio I kuri mechaniSkai susmulkintas maistas p evardio anga atskiromis porcijomis iiteI chemiSkai suskaidomas. skrandLlo. kad organrz. Skran- baltyminius peplonus riamas iarmines reakcijos skystis. chemiikai suardomi ir isiurbiami ! Tarnq procesas. virtes s. Jr ritmiSko kas 8-10 sekundiiq vykstantio) bangos. Jvairiis burnoje maistas ir kiek trunka pilminis virskinimo sulramlyli produktai.vtBsKIliilm Virikinimas I Virdkinimas . paversdama ji pepsinu. kud iiek tiek dezinfekuoja maistq ir aktyvina pepsinogenA. Virikinimo organq ka ! dvylikapirbtg Zartq. nuolat stumiami ir sumaiiomi virikinimo kanalo sieneles raumenq. Llpazd skaido riebalus i glicerinq ir riebi4sias rigstis. gliukozidazd. Jas gamina skrandZio gleivinds liaukos. dvylikapirSt€ Zarna ir virikinimo liaukos . seiliq i5skyrimas ir Virskinimas iarnose. Veikiant Zarnq gleivines hormonams iisiskiria larnq. laktaze laktoze (pieno cukq) irgr paveriia gliukoze ir galatozq maltazi maltoze paveriia gliukoze.lipazis. Chemind maisto funkcija . per tas. Kepenq hstelese pasigaminusi tuliis daugybe latakdliq iiteka i3 kepenq g1lumos. Kad nepatektq i kvepavimo takus. Apvirskintds mair30 Kasos latakas Kasos galva Bendrasis tulzies latakas Didysis dvylikapi*tes zarnos spenelis (plonoji) ZARNA Skrandis. Maisla5. kasos ir Zarnq sul- Zioiiq sasmauka PalieZuvinis kaulas Antgerklio kremzlE - r. tripsinas. amilazis. sukaupiamas tulZies ptLsltje. pradedantio virikinti krakmol4. tiritas lipnus skystis. Padedant tulZiai. Cia dantq susmulkintas ii sukramtytas. Amilazd angliavandenius paveriia maltoze. susimaiio su liaukq (seiliq. Sekrecija drylikapirdtije iarnoje. sacharozg (paprastE cukn!) paveriia gliukoze ir galakfoze. I3 ryklds maistas nustumiamas ! stemple. LieZuvis maistA i3 burnos nustumia i burnine rykl6s dali. cukrq virikinant dallwauja ir kiti iamq suliiq fermentai: maltaze.paruoiti maist4. 5-7 Rijimas prasideda nuo burnos.tyrds sudetis priklauso nuo to. toliau perdirba i ikj a tims. Skrandzio liaukos gamina druskos rngiti (HCI).. Ji neutralizuoja maisto tyreles rdgstingum4 bei emulguoia riebalus. kartus skystis.t /sfd maisto tyre. neskaid u Sarmines reakcijos skysiiu. Be to. Virikinimas skrandyje lrunka 2-3 valdndas. sudrdkintas ir lieZuviu su seilemis sumaiBytas maisto gumul6lis virsta maisto koiele. Visi jie ties Pridetinis latakas dzio sultyse yra daug fetmerltv pepsino (skaido baltymus)i llpazes (skaido riebi4sias dgstis). dezinfekuojantis Zarnyno mikrobus. koks yra mas galetq ji pasisavinti. Joje susidaro peristaltikos (t.peptonus (baltymq skilimo produktas).Stemple Antgerklis Gerklq skilvelis Skydin6 kremzle Kvdpavimas ir lijimas STEMPLE lskrandis SKRANDIS minorIg\ciq. Larnt4. ryjant antgerklis refleksiSkai uZdaro gerklq leigq. kudose yra fermento ptialino. Skrandyje maisto tyrd Fa rngsti (ddl joje esaniios druskos rdgsties) VIRSKI IMO ORGANU SISTEMA tt VirSkinamasis traktas Stuburo slanksteliai Galvos smegenu Nosikaulis Nosies aukles Nosies erhn€ k VirSutinis Zandikaulis vr6uflne rupa Kaulinis gomurys KVEPAVIMO TAKAI Burnos p eangis VIRSKINIMO KANALAS Apatine lDpa Apatinis Zandikaulis Minkstasis gomurys Liezuvelis Nosiarykld Bunine ryklds dalis - gleivinds kraujagysles bei limfagysles. Tulzis yra Zalsvai geltonos spalvos. peri\la ltines bangos ctumiamd5 rijimas. SkrandZio sienelds lygiesiems raumenims susitraukiant Ziedine ir iSilgine kryptimr (pe staltiniais judesidis). Pepsinas baltymus skaido i suddtines dalis . Maitinantis tulzis ima teketi I dvylikapirste Zarn4. panasus i skrandyje esanti pepsinA. kepenq ir kasos) sekretu.kurios maista pernesd i pradine skrandzio dalt iskrandi.. skaidrus.tai biolo&inis procesas. susilietia su Zarnu gleivines raulslemis bei gaureliaiq. Seiles. tripsino. kuri vdliau virsta gliukoze. Tulzis tai kepenq iiski- m ilgio Zamq kanalu. \u\irikinamds visas galimas pasisavinti maistas. aia patekusi4 maisto masg veikia skrandZio sultys. Jame yra fermentrl . itakoja angliavandeniq virikinim4. ypaa suaklyvinanaios \avo veikl4 maistui patekus i skrandi. Ka:os *ultys yra *armines reakcijos.

Tik lvairios debiosios rugitys ir cholesterolis patenka i ZarnU gleivines gaureliq limfagysles. kuriuo ib kasos iSteka kasos sultys.SISTEMA kepenq vartais susijungia i bendr4ji kepen4 latak4. Cra ypat svarbis gleivinds gaureliai. lsiurbiamos. atsipalaidavus valingam tiesiosios Zarnos sutraukiamajam raumeniui. suskaidytos i smulkiausias sudetines dalis. suteka ! limfinio latako cislern4 ir limfiniu Iataku nuteld i kairiqjLl bendrqjq jungo ir paraktines venos sutekejimo kampq.lie(a ne. iS kur periodi3kai paialinamos. kurios susirenka i atskirA didele kepenq vadq ven4. Kiekvieno gaureianti i lio viduriu tesiasi smulkios limfagysles. Isiurbimas prasideda duylikapirai eie lri'nol. Didiiajamc dtylikopitSli5 zanos <penclyj(. Kitas maZesnis latakas (pridetinis) prasideda kasos galvoje tu atsiveria maZajame dvylikapiritds Zarnos spenelyje. ir tq\iasi vi sose kitose plonosios Zarnos dalyse: fldflojoje i klubinije Zarnose. susikaupusios iieinamnjame kanale. gaubti e i tiesi\jq\ Zarnq.i)irhii*' ataugos anga Aklosios Zarnos apatine dalis Kirmeline I3orinis aklosios iarnos paviriius su trimis storosios Zarnos juostomis Vidinis aklosios (storosios) Zarnos paviriius .uvir-kintu ir neisiurbtq mediiagq. isilieja i limfinio latako cisterna. Sias medZiagas kartu su orga- sutekaniius ! piamos paskudneje Zarnyno dalyje tiesiojole Zarnoje. arba iimatas. kurios galiausiai sudaro ekskrementus. kurios. kut vyksta oksidacijos bei sudetingi lEsteliq atsistarymo proce<ai. Storojoje iarnoje suvirskintas maistas lsiurbti beveik baigiamas. Maisto tyrei patekus i stor4ja @khajL. nizmui biltinu deguonimi kiaujas iineiioja i visas organizmo lEsteles.jag limfagysliq pieiinys kapiliarus. Pried patekdamos ! kraujq. Kai kurie elementai (vanduo.{ Uzpakalin€ vidine (pasaito)juosta Kylaniioji Zarna Virsrrtin€ klubinio \ P\ voZtuvo dalis Kylaniloji Zarna Klubine allosios Klubin€s Zarnos zarnos anga Apatind klubinio Zarnos anga voztuvo dalis Voztuvo Priekine atauga ffi. druskos ir vanduo. gaurelyle i3siSakodaugybe kapiliarq. Arlejant prje rie\tines 7drno5 storojoje )arnoje. jo kraf.s susijungia su tulZies pusl6s lataku ir sudaro bendrqji frliies latakq. i kurias iteka plonyte kraujagysld . . susijungdamos i stambesnes.arteriole. \usijunges su bendruoju tulZies lataku. Zarnu gaureliai yra plonyte( 2dr- VirSkinamasis traktas Limfoidinio audinio mazgelis Kraujagysliq kapiliarq tinlJas gleivines epitelis Pasisavinimas. kufi. Suvirikintos ir isiurbtos maisto medZiagos !krauj4 patenka dviem bldais. baigia5i svarbidusioji r iri(inimo faze i\iurbiamo' suvirskinlo\ mdisto mediiagos. I3matos sukau- 2artrq gaurelio. druskos it kai kurios kitos med2iagos. Zarnyno venas. Cia dar isiurbiamas vanduo. pro iseinamdjd ang4 pasalinamos Vidinio dvylikapirites Zarnos paviriiaus schema Priekin6 (laisvoji) juosta i i3org. maisto medZiagos. Maisto atliekos. Limfinio kapiliaro pradiia Gaureliai Zarnos gleivinds epitelis Cleivin€s liaukinirl vamzdeliq (kriptq) angos Plonosios Limlinis kapiliaras Arterija LimfagysJe iarnos gleivines liaukos Zarnq gleivines pavir5iaus gaureliq pieiinys Gleivines Ziedines mukiles Pagleivinis audinys Bendmsis tulzies latakas Kasos latakas kasos ampul€ Serozinis dangalas (pilvapl€ve) Nesuvirikintu maisto daliq paialinimas. Gleivine Raumeninis sluoksnis dalyraujant pilvo presui. druskos ir Utit i|Iauiagysles pdtenka tiesiogiai pirmiausia i Zarnq gaureliq kraujagysliq nr{ gleivines i3augos. atsiveria ir kasos latakas.

.u . vaikam. Manoma.lJpitnu. ebaluose ir keperyse. tali 5utrikli emLr!ine puqiauq\yra. odos liaukos). Cliulozes kieLl krrujyje didina adrenalinas. Skydliaukd.. gliukoze nesuvartojama. Jei veildn .rus peltekliu organizmJ. turi pusm6nulio ar lapelio form4. Tai barzdos augrm4 vylams ir pan. insulinas jkrauj4 nepatenka. Vienos jq gamina sekretq. liezuvi-.aujagysliq spind!. kuris latakais iSteka ! virskinimo kanalq. seiliq. hormon.VIDAUS SEKRECTJOg LtauKu stsTEMA vtDAus SEKRECIJOS LIAUKU SISTEMA Vidaus sekrecijos (belatakes.rmpd kenlrminga. skrandZio.s.iioc sandaros nervq dirglumas. Antinksiiai yra viri inkstrl. iarnq. . ji kauPid. tndokininds lirulo' 5Jnd. Oksitocinas aktyvina gimdos lygiqjq raumenrl susitraukimus. fiziologrniq bei psichologiniq savitumq.. arba hipofizd. kvepavimo takq arba ktno paviriiq. kur paveriiama gllkogcna. Kasa. Tar iiarifts sekrecijos liaukos (pvz. Antinksiiq iievd gamina kartikostcroidus. dubuo ir kiia.o. esaniios vir3utindje kaklo dalyje. todel slapimo lyrintas padedJ nu. Gliukoze. endokrinines) liaukos yn dvejopi organai. atsiradqs del kalcio tlukumo kraujyje. y. patenka tiesiai i mona\ /irtrA:lan>. vadinamo tur. norfologiniq. t. Jie skatina formavirnasi arlriltiu lyliniU pozvmiu arba org.t r S I H l. y.|. rcnalirp. issivysto 8uzys.rniz mo fonnos bei sandaros.ialyti lig4.i. 5u\ergd diJbeiu Culr.kiikuoju balnu. pleiitakaulio kino. Patekq rie be latakq i5 liaukos iisiskiria iliaukq kraujagysliq kapiliarus. :alina .ti nerimas.l. ii. (urt audirrruoce regu- liuoja oksidacijos procesus bei padeda har moningai vystytis kiinui. Antinksiiai. hormonai dalyvauja mediiagq apykaitoje. Ji yra kaukolds pa mate. lyiiniu linuku lrormonai t)vina raurnenu veiu4. prasideda raumenq spazmar.. Tai svar- biausia belatakd liauka. garninamas kasos saleldse.ulu r. Sio. kuLiaLkos Liaukos liorirle5 \eLre. Jos reguliuoja kalcio kieki kraujyje. o ierdis nd- Jie Kankor€iind liauka.iros sahemJ sihema (laulE. at*ira. ir paaugliams iSsivysto gigantizmas. kuriuos <u(elia padidejes raumenu ir Prieskydin€s liaukos. hsl/irin< yra ka.mi ir kiti tropinidi hornronai. Lytinis liaukos. Sudaryta ii dviejq daliq: priekine gamina somaiotr. Vldlles sckrecijos liaukos gamirra sekret4. Svarbiausia io funkcija suvartoti gliukozg raumenr! l4stelise.lugimd t1 pJt (. tam tikrq 2-4 nedideles liaukos. t.mcgenq kelurlalnio.eje.udktvvei. insulino veikiama. antidiuretinis hormonas lemia Slapimo koncentracija. Ilskiiia jodo pisotintas medziagas. pro Zarnyno lqsteles patekusi i kraujq.. vyriikieji androgerdl. netgi issivystyti sunki Bazedovo liga. Ji yra giliai tarp galvos smegenu pu-rutuliLl. susikaupia kepenyse. (io hormurro i. reguliuoja audiniq veikl4 bei gyvybillius procesus. po . PrieUneje liaukos da lyie gamin. PaZeidus prieskydilres liaukas arba sutrikus jq funkcijai. reguliuoja orgJnizmo kraujo apytakE ir Sirdies veikl4. viena jq yra hor- li.. hormonus. r'cJei guliuojantys slgdliaukes. kad hormonai tu itakos pigmentq apykaitai ir stabdo vaikq per anksLyvq lytini subrendim4.lldine krernzle rAdomo obuoliu. pedo.iskyrus iio hormono per daug. Prasta skydliaukes veikla gali pasireikiti apatiia arba tuleti dar sunkesnirl padariniq (tapti silpnaprotyst6s prieZJ\linri).iria per gauriai. ak.lraukos funlcija dar iki galo neiStirta. moteriskieji cstrogenai tr progesterotras. antinksiiq niq liaukr! veiklq. prie viduriniq . iduboje."%da slgdliauke labai padideja. ui skydliaukds. krauj4 ir iSneiioti po visq organizmq. i Pasrnegenind liauka.r per dnug. ir lyri- Uipakalinije pasmegeninds liaukos dalyje gaminamas otsllocfurrs ir antidiuletinis hormo- Sutrikus kasos funkcijai.t linar ti . Yra prielJrreje kalJo pu.i Lrru j) ie ir t. nas..ruko.. kuris veikia kr. zmogu5 nuclola augq. kuriais lytys skiriasi viena nuo kitos skirtingq vyrq ir moterq balso tembrq. 7motu. i:sivy* to alromegrliia padideja rankos. >urflrus lo garnyDdl.opini hormor1.

kunos pa- MIRYSIS PAGRINDINIS BRONCHAS epitelis.usiddrymac iose (vidinis kvepavimdsj. alba pleura. Serg. kuri pasalinti neietai medikai. Tai svarbiausias kvdpavimo sistemos organas: du dideli rausvai melsvos spalvo\.iind Lrauju is org"nu ir audiniu atneit4 dngiies dvidegini.5-5 cm ilgio Antgerklis Palieiuvinis kaulas Skydine paliduvio pleve Skydinis paliezuvio raiStis Skydini kremzle GERKLOS Gerklos. stempl€s priekyje. elastingi. sudaro atskiros alveoles Plauiio pamatas Gerklos. Deiinysls plduli! Siek tieL didesnis u2 kairiji. kuri i. deSiniojo. Gerkle pasibaigia kndnds l4stoje.t!dlindma". ta rpelis gali laisvai issipn*ti ir krutjnes ertmeie sumaZeti. iitdini. Tai maZdaug l4steldse (audiniuose) ir anglies dioi<sido . Plauiirl pnsleles (alve las apralzge KraujaSysfll pamatas Plauiiq alveoliu maiias. tekancio lraujo ka_ piliarais. plautis susideda tik ii dviejq lrai. Tarp lapeliq yra labai siau- Plaudiai. iiklojaniio krutines l4stos vidini pavirsiq. Tai vamzdeliai. Kvepavimo organu sistemq . lrninpleves ertmeje padiu- !kvepiant i alveoles paLenka deguonis. Ii- Vidurine[ skiliirl. kuriq g auiius irgi sudaro kemzliniai pusziedzi. 26) ra\ l\1 u I i npl?uis skusaio pripildyta. audiniu iplaucius: dujq apykaita Larp kraujo ir . sudaryta id dviejq lapeliq: pasieninio. kremzliniai Ziedai viriiq dengia ma Gerkld.oras patenka i plauii4 aloeoles. Jq Sakos ieina iplduiiu". kurias skiria du ply- kai{ji ir deiiniji i. pro kuriq sieneig vyksta dujq apykaita su krauju. o anglies dvideginio Kvepavimo takai 3. didesniosios zlds gerklLl skilucli<: 4) balso pl!t:!Js yra ply. i kurias pro plonytes sieneles iS kraujo difunduoja dnglies d\idegini(. plot4.rudiniq. laigr kvepavltno sislemos organdi k-raujo apy_ tdkai tiekia detuonj ir pai. i5 plauiiq isteka bronchines venos bei plauiiq ir bronchq limfagysles. qkvla idaugybe smulke. plauiius . sKrns I Taryskiltij niai plySiai Apatina desinioji skiltis Kai ojo plautio apahne skiltis - tali tik I3 kiekvieno plauiio arterinis kraujas link Sirdies iiteka plauii4 oenomis. esantis kakle.KVEPAVnIO OBqAIU SISTEMA T Kvepavimo organq sistema Kvdpavim4 sudaro atmosferos oro apykaita tarp aplinkos ir plaudiq alveoliq (i3orinis kvep.lvimast. kvepiant iis i( organizmo p.i. apiaizgantiais kiekvien4 alveolg. esandiu kraujo kapiliaruose. deguonies vartojima< i( vamzdis. Kaiysis. hermeti5kai dengia serozii. aedeginis kemi antgerklis. f. jo vidus i3klotas gleivine.du oroncnus. gerkle ir bronchais .lstrii.3) tdrp priedngio rauk(les ir balso rauksles yra iduba _ (priekinis vaizdas) Vedegine kremzld zleolnrs slyoo ralsns kremzliniai Ziedai giiauiius sudaro devynios kremzlds.rii dangalas krrti pleoi. Kvdpavimo takais nosies edme. 2) plauiiai ir 3) ktrtinpleve. Nosiarykld (ir p. atskirtr4 istriZiniu ply3iu. Gerklos pereina ! gerklg. bronchai.27 Temidu yra bdlso rduk. Bronchq sieneles arteriniu krauju apripina bronc. Cerklq GERKLE CERKLE . I kiekvienq pla:uti ateina plautiy nrterija. valantis ikvepiamo oro dulkes. dengrancio plauti ii isor€s.. Apatine dalis remiasi !diafragmq.Lr linpleves ertme.rplkaita tarp plauciu al\eoliu oro ir Lrduio. suskilda- daugiaeilis virpamasrs . deguonies perneiimas krauju ii plauiiu i audinius.rnl pleurilu. - pagrindin! DeSinioji viriutine skiltis Bronchq Sakos Bronchai. ir plautinio.irdies skilrelio atneia renin! kraujq. kugio pavidalo vidaus organai jie yra oringi. VirSuting jq dali uidengra lieZuvdlio pavidalo antgerklis.inis ir horizontalusis. Gerkhl pjrtvyje matyti: 1) plaresnd dalis. todel plauiiai geja skystio. Plauiiuose ii i3sisakoja kapiliarais.nir.slcydini. Be to. plautiai . mazesnis. lygaus ivilgandio paviriiaus. jis sudarytas ii trijq skildiq.urioq dpaiioie yra dvi prieongio raukclis. gelklomis.4 nftefllos. Abiejq plauiiq alveoliq daugiau kaip 300 milijonq.elis tarp abiejq pusiq balso rauksliq. o jq bendras kvepuojamasir paviriius sudaro apie 100 m.les.uddro: l) lve_ pavimo takai. i kurias susrrenka kraujas i3 atitinkamo plaudio artedjq.alveoles. Tai ig 1618 kremzliq pusZiedZiq susidedantrs vamzdelis. duju . tarp abiejq plauiir! yia Sirdis. drba krutinpleves lapeliu uzdegimu. kol pd>iekja plauaiq prt"lele5 .

5 I viso plauiirl tiirio. palyginti su 5. Sudegant Sioms medziagoms. lai aklyvus veiksma< ikve- Vedegine antgerklio raukila Gerklq p eangis PLAU. Taiiau iis junginys yra nepatvarus. Plauiiuose i3kvepus. Cia kalba_ ma apie ezote ni degim4 jo . Seka po lkvepimo.Kvepavimas plaudiais jo Hemoglobino reikbm6. sLlna2eja kritines lastos turis plauiiai spaudZiami.hemoglobinas. y. giau kitokiq formq taip pat svarbios energijos (ATF .ri edtrocitai. Kv€pavimo plautiais mechanizmas. Deguonis su hemoglobinu jungiasi labai lengvai (tai ivyksta plautiq alveoldse) ii su_ PLAU. D lKveplmas . prisijunge deguoni - ALVEO Raudonieji kraujo ktneli. nusileid2id. gerklg bei bronchus ! juos patenka oras. padeda sudeginti lAste_ lrq prolopldzmoje es. [upolai 5uploksteja. turintys oksihemoglobino Paliezuvinio kaulo rageliai tgerldis An piant susitraukia tarpSonkauliniai -raumenys ir pakyla ionkauliai (iiskyrus pirmqj!). Sioie veiklole dalyvauja tarpionkauliniai raumenys tu diafragma. netudnt iio pigmento ii deguonies. il pro nosi. 40 kartq daugrau. luo pat metu. Daugiausia deguonies suvartojama raume- Kvepavimo fiziologija Raudonieji kraujo krlneliai eritrocitai. tuo pat metu pagaminant dau_ giausia anglies dvideginio. turintys hemoglobino . nors ne visr! jq gaunama vienodai iilumos. plautiai iisipletia.IU VENA (arterinis kiaujas) Skydirtis palie)uvio raurnuo Cerkhl skilvelis Skydind kremzle Skydinis vedegos raumuo Prieangio rauksli Balso rauksle Silumos ir energijos gamyba.ijose. sl€gdama zarnyna.tai du vienas kit4 ne_ nutrrlk\tdmai :ekantys elapait jkoipinns isstumiamas. Roudonuosluose kt-at!_ ki eliuose yra hemoglobino raudonos spalvos pigmento su geleiies molekulemis. susidaro ir anglies gas Dujq kaita alveolese kvepuojant - riebalus ir ii padidina krutines hstos turi. dialragmos raumeny\ atsi- Krntinkaulis Ziedinis skydo raumuo Gerkle Gerklq frontalinis pjavis - a Sonkauliq paddtis kvdpuoiant: iikvepiant ikvepiirn! b - - a Kvepavimo mechanizmas: lsKveprmas. oro lieka tik iiek tiek 1 l. Kitaip sakant. susitraukus diafragmos rau_ menims. iS oras patenka jrl i plauiiLrs it iikoapiru$ oras Raudonieji jo kaneliai. mums reiketU 150 litrq kraujo vietoj 4-5 litflt. Deguoni.ganizmo audinius deguo_ nimi. cirkuliuojanaiq musq Kune. Tai pasy- vu' pahiduoja. kuris patenka I krauj4 ir paialinamas pio pla:uti:us (iikoepiant). suslunges su deguonimi. deguonis atsiskida ir difunduoja ! organizmo l4steles. i5 jq paialinamas oias. tuo tarpu hemoglobinas 17%. veiksmas.IU ARTERUA (veninis kraujas) nq veiklai. Abiejq veiksmq pasikar_ tojimas vadinamas kuipaaimo ritmu. Jkvipimds. kuri jis iineiioja. Vykstarlt 6iems oksidacijos procesams/ deguonis padeda gaminti dau_ Iikvdpimas. Hemoglobinas yra svar_ bus apnlpinant or.lltiias mdisto med2ia_ angliaoandenius. per_ neia tik 1-J% deguonies.li geroLai Stuburas Ziedino kremzle Apatin€ gerklq ertm€s dalis Sonkauliai dvideginis. Kv6pavirnas plauiiais . ii krduio pereina iaudinius ir ddlyvduia olsidaciios redk.metu iilu_ mos pavidalu isskiriamas tam tikras energijos kiekis. ir. diafragmo.idaro oksihcnaglobinns .adenosintrifosfato ir kitos). Hemoglobino neturintis krauja. t. did lragma pdkyla. ir kraului pasiekus audinitl l4steles. ku vartojama lasteliq gyvybinei veiklai.

kapiliarai plauiiuose -+. Pirmuoiu ventms kraujas i5 Sirdies teka i plauiius. Arterija. kurioje yra uZdaryta plautini kamien4 PrieSirdis De.Lilvelvie) leka veninis krauja'.rri.Zoio krauio rpvlaloq rdlo verromic tek. Zmogaus ir sis priesirdis)..) . lur vel prisotinamas deguonies.me po \ isac l4stele* iSnesiojami joms reifalingi elementai.pu5e alileld apylako5 metu netekqq deguonier veninis kraujas. l. artedng iirdies pusg.krnujn. kol galiausiai veninis kraujas gritta i deiiniji prieiird!. krauj. i5 jo i kairiji skllveli. - kraujagysles. ir skiheliu.orinis. Kfau lo ratat mnifik ir dldysls.ruaiuo\e pri. daro trys sluoksniai: vidinis twlokanlns. iemyn. te|. i kairiji skilvelj.lvvje angomjs <usijungu- laiti4ia.t verrinic kraujas. i Sirdi itekantios kraujagysles vadinJmos Jc. pr>c. po to jau arterinis kaulas grizta atgal i iirdi. Prieiirdziu. cuiungiJ prie .Apytakos organq sistema Vykstant medziagq apykaitai. Zr.r. kurioie 1ro uZdara prisisotina deguonies.irdines slilveliu angos. Tai tuiiiaviduris.otint. ii kurio arterinis kraujas pasiskirsto po organizmo 14steles. virl9. l. detaliai studijuosime dlrdl svarbiausiA kraujo apytakos sjstemos organq. 6. griZta atgal i desiniji prie!irdi.iai. tudntis d.tirioji {kairysis prieiirdis). Deginiojoje Sirdies puseje (prieiirdyje ir . Siq sistemil sudaro du-skiltingo dydZio kaujo apytakos ir arte nis. atiduodamas deguoni ir paimdamas iS jq anglies dvidegin!. veninis (beveik be O. pate]nlaniiomi. . iieinaniia ii de5iniosios iirdies Isilginis iirdies pjtrvis (voztuvai ir kraujagysles) Viriutin€ tustioji vena prieSirdis DeSinysis prieiirdis Plautinis kamienas. jkraui4 is Tarnyno.Veniniai kapiliarai PLAUTIS Zinduoliq organizme kraLrjas teka sistema bu niai voztuvai.. kur atiduoda anglies dvidegini kaujagysl€mis. jotakos sistemA.nlysis skilvelis Kraujas isteka i Sirdies sienele triburis voituvas Desinysis skilvelis ir prisijungia anglies dvidegin! (virsdamas veniniu). ii io I deSinijl . o apatine . cid krauiagy:lemir arterinis krauja< patenka i organus f audinius. o ve- 4. Kraujas ir kauio li:).aukityn ir ideiine. arterijomis. o pamatas . la biau kaireje puseje i jg kraujas patenka 5. gyvunq org. Norint suprasti klaujotakos sek4.. 3.lnas. kut. lurio virSune nukeipta kair6n. esaniio plauiiuose. Arteriniai :. Sirdies sienelq su- teka i3 plauiirt. Cdu'idi turedamd' deguonie. kr. t t pv tn Kas lt1tc na lzm 4..Vertikalioji 2.lnl dcguonini.ri\/ o ii iirdies i. o keli4 atgal uidaro uoZ! u. kuris ii oro. kur palieka Apatine tuSiioji vena Atvira desinioji priesirdine anga. praded.ruja\ - veninis kraujas. viso sirdyje yra Leturjos kameros . patenka i kraujq. . patenka ikairi4jQ./ini mdii4 iSteka kraujagysl€mis. o arlerijo- Sirdis.ls deSuonies.7o. teka i kairiji prieiirdi.skilueli:. teka venrnrs kraujas. io lqsteles. kad: 1. p. kuris deguonimi pasipildo plauaiuose. pasklinda organizrne.rug CO_) krJUid*: md. Did2iojo kraujo apytakos rato alterijomis teka arterinis (oksiduotas). kad vertikali pertvara daliia iirdi i dvi dalis: de epikardas. apatine kairioji (kairysis skilvelis) bei apatine de3inioli (deSinysis skilveDesinioji bendroji miego arterija Desinioji parrktjne irierija Sirdis Kairioji bendroji KAIRYSIS . ir i vening.s laisvdi tek. . tarp plduiiu. Sirdis yra k ines ldstoje.tiokard05 ir i. netaisyklingo kngio formor rdumeninis ort. antrasis ratas prasideda kairiajame skilvelyje. 5rr.Ulveli.(//i4.virlutine L. kelitrs. kraujas ketudo- prie!irdis iini4ia. aptarsime krouj7. link diafragmos. yra po dvi larpus. nes Sirdyje veninis ir arteri nis kraujas nesimaiSo. AiSkindamiesi krau. Ituauio ielejimo k) pti\: pl.ieni 5ero. kairiojole Zastillis galvos VirSutin6 tusaioji vena Kylaniioji aorta Plautinis kamienas Kairysis priesirdis Deiinysis priedirdis pusds teketi !aitering (ir atvirksdiai).r deguonies pri50tintas drlerinis lrauias.elis nomis mis . tada i deguonl plautiu<. Iglantis i dvi plautines arterijas pusds (deBiniojo skilvelio).42 Kraujo tekdjimo kryptis. Kiekvienoje pu\eje dL. 6r1qr1n1r.c. esaniias tarp prie6irdZirl ir skiJveliu.l venomis palenkd ikdiriajd !irdies pusg (pieiirdi). iia virtgs arteriniu.teka n orgattizm.ih. reikia atsiminti. ii- ir Iiilginiame pjnvyje matyti. vidurinis (rJurnenini. vir5utin€ deiinioji (deiiny- sias kamelas erlme\: virsuline priAir- mi5 plJuair.r arlerinis. baigiant maisto l11cdii1gomis. l4stelds.r j toie pacioje tarpprieiirdind ir tarpskilvelind perlvara neleidZia lraujui ii \enines flautin€s venos Apatino tusaioji vena puseje esanti skilveli. Pro angas. drteirc pu.ra i. Skilveliams atsipalaidavus Triburis voZtuvas neleidzia kaujui g4zti i desnlji priesirdi Kraujo apytakos iirdyje schema .lekaniio. deiini4id Sirdie. lel. Visos DeSinysis skilvelis Kairysis sl. Kraujotakos sistema yra uitlan. panaJu: i dvi.

Raudonqjq kraujo knneliq skersmuo 7 mikronai. Kai priegirdis susitraukia.rublo\ qp. tuo metu tos paiios pusds skilvelis dar yra atsipalaidaves. orgJnizmo svetimkflniams. kraujo apytakos mechanizmas: (-+ 1) 3ndis per piiedirdZio sistolg ir skilvelio diastole.gliu(oze ir dru'1o.. iirdis taj pakartoja vidutiniikai 72 kartus per minute.rugybe m. Tvinksnis po tvinksnio. Kitaip vadinamr eritrocitais. idii. Pasenusios l4steles suyra. kepenyse rr kitur nepaliaujamai formuojasi naujos. Susitraukimai ir atsipalaidavimai nuolat kartojasi. Tai kraujo t'onniniai clcr?erfdi (atliekantys tam tikras funkcijas): raudotlieji krqujo kullclini. Pusmenuliniai voztuvai (atviri i plaudiq kamieno rr aortos puse) yra uZverLi ir neleidiia kaujui teketi atgal. Thi netu ntios bran- nuliniai voituvai yra atuid.r. rciai. veliq sistole iI prieSirdZiq diastolg. Sios l4steles gali savarankiSkai skverbtis audiniuose./yiiu knneliq. Lenksmingomr mediiagom.2) Sirdis per skil. . Jq yra labar daug: I mrn''veiLo imog. luriame vr. o atsipalaidavimas .r. Zlurint pro mikroskop4. Jq ndra tiek daug.hlis: jie juda balzganame skystyje. Plazma .kirai tiek gelsva. bet bangomis . ir atvirkiiiai. Arnujo plok.rlvJ iiel l4slele< . IGau jo l4steles ir limfmazgiai (forminiai elementai) Ipiltas i indq gyvuno kraujas greitai sukreia.ri 'nosbbitn t2r rias kiino dalis iSneiiojanti i3 atmosferos p. Paskirtis apsaugin€.ur kraujo 5-7 tulst. i! dbiejLl pu:iu jg. di:ko pavidalo.tai bespalvis skystis (jo 90% sudaro randuo).dtdsfo. o i jo paviriiq i5kyla gelsvas skystls (serumis). veikiant tam tikdems reguliuoiantiems ' forminiq elementq.kiekvienos al.susitraukiant ir atsipalaiduojant !irdZiai (susitraukimas vadinamas sislolc.r i<lirpusiu organinirJ ir neorganiniq medZiagq (daugiausia na! rio chlorido). bnllieji krnnio ku.nepaliaujamas kraujo cirkuliavimo organizme procesas. atsiskiria. Tai neturiniios branduolio. Kitos sudetines plazmos da i kuri lv. leidiia kraujui tekdti ii skilveliq i aort4 bei plauiiq kamienq. taiiau i! tiesq jis suda rytas id skysto l4stelinio audinio. Klauio plazma. IcLtkocitiis.iag. j iv. Edtrocitq protoplazmoje yra . kurie uikemia suZalotas kraujagysles ir neleidZia teketi kraujui. Jo iiordje yra plona membrana.lu. kuriq kiekis. judaniiq bespalviame skystyje. Baltieji kraujo kuneliai atlieka fagocitq funkcij4: svarbiausia jq paskirtis su- nuju kraujo kdrreliu: I mrn"sveilo zmog. vadinamame plnzna. diastole po sistoles.ru jie didesni. Fiziikai kiaujas yra skystis. nu plonyiiq skaidulq tinklu. lieka vien'odas. iS venq kraujas teka atgal ! atsipalaidavusius pdeiirdZius.'Iai skystoji kraujo dalis.tdini. kuname gausu ivairias funkcijas atliekandiq kraujo . Raudonieji krauio kuneliai. patekusiems i apytakos sis- ir uikirsti keli4 mikrobams bei Kraujo plokdtel6s.ruciu alveoles pasisarirrt4 deguonj. apvalios formos kraujo lqstel€s. Kitaip vadinami Iliustracijose vaizduojama. lrtr Baltieji kraujo kffneliai. lc). 5 milijonai. vykstantis ne iltisai. Turi patvarq ivairiq formq bran- yn daug maziau negu raudo- 94 ir kairiqj4 priebirdine skilvelio ang4 stabdyti tem4..381 pro pJ. pakliiiva ir raudonieji kraujo knneliai. va dlnamos tronbocitals. kaip eiitrocitrlt 1mm3 sveiko imogaus kraujo apie 250 000 tukst. o raudonuosiuose kaulq iiulpuose. knui) je galimd pallebeti d. pro deiini4jq prieiirdinq skilvelio ankraujas teka i5 prieiirdZiq ! skilvelius. Kraujyje vyksta ryikus poky tis: plazmoje es^ntis t'ibrinoge as vlrsta fibri- duolio. Po kurio laiko sukreiejusi kraujo dalis Kraujo leshles.APYTAKOS ORGANU SISTEMA It Kraujotaka Kraujotaka . krdujo 42 mechanizmams. triburis ir dviburis voZtuvai uZsidarg ir neleidZia krdujui tekeli atgdl ipriesirdTiu5: pLrsme kaip veikia duoli. (. Jos padeda suformuoti kreSulius (trombus).lretai med. visq kartu rausva. I3 priesirdiio ijstumtas kaujas patenka i skilveli.

tai atsipalaiduoja (dias- iirdyje. Limfinis kutininis latakas pasibaigra kakle ltekddamas j kairiosios vidines jungo ir kairiosios paraktinds venq santak4. Sie voZtuvai leidZia kraujui tek6ti ii prieiirdZio j skilveli. Pusmenuliniai voituvdliai atsiveria susitraukiant .rr". atitinkamai isteka kamien4 bei aortQ. Auskultuodamas iir- Sirdies ir aortos voZtuvai atb.ii Blaudzia ir neleidiia kraujui gritti i3 deiiniojo skilvelio i deiinijj prieiirdi. ! kairlji prieiirdi.arterij. tole).lgrsciui. Raumenvs alsipaldiduoja.lekej95 i! desinioio rr kairiojo Pusmenulinis voztuvas: a atidalytas (vaizdas iS vir'saus). Per slilvelio -i. kad Sirdis pakaitomis tai susitraukia (sistold).oq tr)! bures.ku- kraujui grizti atgal. IisiaiSkinome (p.zlcnas (deSin€je) ir aorta (kair€je). isgaubti i prieging4 nei kraujo tekme puse ir treleid. Voztuvas per kairiojo skilvelio sistolg neleidiia kraujui ii kaidojo skilvelio teked atgal Sirdies voituvai. kaip veikia voZtuvai. Ii tusiiqjr.Limfagysles TAi permatomos nelygiasienes kraujagysles su mazgus primenaniiais iikilimais (tai voZ- luvai. rreleidTidntys Leleti atgal slgcaiui I i n I fo i. vai. Kai kuriq venq vidiniame pavirsiuje bnna vidinio sluoksnio kiienes .tuvq (dviburio ir t burio) keliamus garsus: i3 to sprendZia apie tai.r. vadinan. LJip pat atsidaro pusmenuliniai voZtuveliai: krauids. pertvarine mazesne uZ kitas. Juose palei bronchus i3si3akoja i daugybg vis maZesniq Sakq bei arterioliu. Mazas deiitrysis limt'inis lofakas iteka i desiniosios vidinec jungo ir de. nesunku nusakyti. D.rrt Pusm€nulinis aortos voZtuvas .1 aud iniu .ia m di audiniuose i3 kraujo plazmos). Raumenys isstumia krauj4 i skilveli. Limfagysliq voztuvai.rnty. 42). Priesirdinese skilveliq traukia. Iisideste tam tikrose kraujotakos sistemos uetose: kia yra kraujo apytakos fiziologija. jiems susitraukiant.rtne* pdmena mitr4 (dvi5ong vyskupo kepurg). susidarirr. u:\iverid voitLtvai ttriburis jr dviburi5). 2. kur! sukelia uZsidarydani pusmdnuli. Daugyb6 limfiniq kapiliarq susijungia i didesnes limfagysles. !\ilieja ! abu plauiius.ls susideda i. Sirdis plaka vidutiniikai 72 kartus per minute. priekine'. Pirmini limt'o susiformuoja audiniuose. pu>menuliniai vo.abu plonyt€mis juostelenis (sausgrlslitinis sirlrls) prisitvirtine p e skilveliq vidinio paviriiaus raumenq. Ji sudaryta beveik tik i5 kraujo plazmos./- i plauiirl Aortos pjuvis tuveliai uZsiveria. triburis ir Vidinis arterijos sluoksnis dviburis voztuvai atsidaro. buriq vir. Ii dedit. Sydytojas kreipia demesi itam tikra SkaidLrliniai Ziedai tarp Uzdaryii pusmcnuliniai aortos voZtuvai SIRDIES SKILVELIS niai voztuv€liai.rrr. pa>idaliies idvi plauline. taip vadinami todel.. ym sudaryta ii plazmos ir kaujo forminiq elementq (limfocitq bei leukocitq). PeriJerint litnt'a teka ddesndmis limfagysldmis ir. Irlbaric voTluv. Pdsipildes prieiirdis iskart susi(netrunka ne sekundes). Jq angose yra pusm€nuliai vo2tu- Plautitlis kdnienas ideina ii deiiniojo skilve Jio ir. kaip vyksta kraujo apytaka. b uzdarytas oleleidzia kraujui teketi atgal).! venq i deiinlji prieiird! per diastolg atiteka veninis kraujas. j lhnt'ini krtltinini htakq.5dvo ruoiiu sudrro apie alveoles tankq kapiliarq tinklq. o Sios skardq gars4. Tai kartojasi per labai trump4 laik4 kad tarp vienos ir kitos sistolds raumenys buna atsipalaidavg. o uzsiveria jiems alsipalaidavus (diastole). kaip ir kraujas. Praddsime nuo to. 1. Cio . uipakalines ir pertvadn€s buriq: pirmoji labiau itempta. I3 to. kad Zinrint i3 priekio yr. kr-rrio. Taigi tuoj po lo ivyksta prieiirdziq diastold ir skilveliq sistole. Po kiekvieno Sirdies susitraukimo ciklo seka tiumpa pauze.riojo ir kairiojo iirdies skilveliq iieina plautinis ka. i.r panaiiis i kregzdes lizda.43). ko- Sirdies voZtuvai Apytakos sistemos voztuvai Jie neleidZia kraujui teketi atgal. taip pat.'iburio uozluuo d\ i dstrio. taip pat i kitrl vo. c atidaryias (leidZia klaujui teketi pirmyn) skilveliq. Kai kurios didesn€s limfagyslds ir limfinis latakas turi tokius paiius (kaip venos) vo2tuvus (Zr p. kai kuriose venose ir stambiose limfagyslese.lole vi. u2kirsdani keli4 atgal./i.voztuvai. k4 suZinojome.kiIeliams {sistolet.u.r4ji dirdies darbo ton4.. veniniam p eiirclziq ir skilvcliq Uidarytas triburis UZdarytas dvibuis (miiralinis) voituvas rio pradiioje yra ampules formos paplatdjimas cisterna. anSo\e yra iie voiluvai: i ribriric (deiineje iirdies puseje) ir dztiburis (kairdje Sirdies jie puseje) .inio5ios pJlaktin€s venq santak4. Venq voituvai.

Slaunyje Delinioji !eivikauline Desin€s kojos pirstq ir deSiuiqja pnmkti\q nt! ija<. Si ties i viriq ir. {airioii bendroii miego arteriia. De<inioji Pagrindinds zmogaus kuno arterijos .oriug ir uidiuq Deiinioji Zastine Viduriq kamienas Dedinioji Zastine Kepenu Skrandiio vainikine VirSutine pasaito Apatin€ pasaito Plautinis kamienas. keturiomis plaudiq venomis teka i kairijj prieiirdi.rsa. tatiau ji vadinama arterija.!u nr!e. bluinics arterijq.rdlnamos venomlsAorta. Tai dvi galinds pilvines aortos sakos. Prasideda i3 aortos lanko virsutines dalies..i. nes taip iprasta vadinti kr. Srarbiausio. ir ieorinc klubo arler'4a. ar veninis krauias).-t?. kuri eina p. Bendlosios klubo arteiiios. L. Pasiekusios plaitak4. klubo nrtcrijos. Prasideda i3 pilvinds aorLos ir tuoj suskyla i tris lakas: kepcnl arfd. Deiinioii paraktine arleriid pdlei raktilduli . Zmogaus alterrlos k[no 'udarydamos ktf. v. Inkstq arterijos. esantios dubenyje ir. nusitesia. ii iLl: .r- filvine Kairioji alknnine aorta daugiausia aprtpinancia kJujU bluZni ir Deiinioji stipinini Ketvidojo juosmcns slankstelio lygis Kairioji klubo bendroji lci sknndzio (rasLg ir kartu su kitomi: (.uskyla i d\i i./uoja. Desines rankos pirstq Kairioji vidiie klubo Kairioji Slaunies Apripina krauIsorine deiinioji klubo Dcsinioji Slarnine Priekine deiiniosios blauzdos Deliniosios blauzdikaulines arterijos Seivine Saka Kaifiosios slaunies gilioji leidZiasi iemyr. sio. . itlkst4 arterijas. ii pradZiq suka kiek de3indn ir kyla ! viritl. Apatina pasaito artedia.ties DidZiosios arteriios Kairioji bendroji miego ISorind smilkinio Aortos lankas Dedinioji bendroji miego Kairioji prraktinc Plauiio Kairiojo plauiio afterijq Sakos alknds sdtimi iisiSakoja ! stipinine ir alkn- Zrstinjs galvos kamienas ning arferijns. itekaniias I deiiniji prieiirdi.lndclomo.lug clambiu saku. aprupindnci4 krauju vidinius dubens organus bei uZpakaling Slaunies dali. Plon4j4 zarn4. pilztinis kamicnas.ruciuo\e: cia teka veninis kraujas. ii . vanduo. ar iomir iela drterinis. Luri nusileidZia iki klubo sEnario.tkonis maitina skrandi. Nuo jos atsidakoja d.e atkarpose vadinama atitin kAmal krrtinis (iki diafragrnos) it pilw (i. Sios dvi arleriios \el Pagrindines.niego orferijns (3ioje puseje nera Zastinio galvos kamieno). Kekviena iiq arterijq savo ruoztu suskyla i oidine klubo art ijq.emiau diafragmos) dolfd.. Nuo iia aorta vertikaliai Kairioji inksto Pilvinis kamienas.. kuti betarpiskai nusitesia iiasto arteriiE.::. . Virtgs veniniu krauju.. Daugiausia krau- Kairioji pakinklind Iu aprupina stor4j4 Zarn4. deguonis ir surenkamos ialintinos.regenyse). apnttne pasaito artcrija. pakildama iki ketvirtojo katines slankstelio. po to iilinksta lanku (aorfos lat*as). aprn pinaidios krauju piritus. po aoitos lanku iisidakoja idvi plduiiq drterijJ. riniu.: -. druslos. koirioji bendroji nirgo orterija. Kairioji paraktind arterija.. Aprnpina krauju inkstus ir antinksiius.ktand2io nttffijq... o jos iakos nusifgsia iivaidas kino dalis bei orgar1us.rgo. go 46 Zastinis galvos kamienas.aujagysles.toio juosmens slankstelio. sn.i Slauni. einaniios link Sirdies (nepaisanr ro.asaito arteriia. Prasideda de3iniajame skilvelyje. Analogiika esaniiai prieiingoje pus€je to paties pavacummo arterllal.fdi i3eina i3 kairiojo skilvelio. oiriutilli pasito arterij7.' kraujas pasipildo deguonilri iD virtgs arteAor. kalrrn. kditioji paraktht rtteija./los.. vis stambesnemis kraujagysldmis kaujas atiteka i tuiii4sias venas. Smulkiausios iakos audiniuose virsta kapi- bendroji miego arterija kyla liarais. Prasideda Sirdies kairiajame skilvelyje. kfitinkaulinio raktikaulio sEnario aukityje kamienas pasidalija i dvi iakas: deiini4jq bendrqjq mie- tarpusavyje sudaraniios apie 60 kampQ./ijtunis galuo< knmienns. kuriame daug anglies dvideginio. Kai ojo delno lankai Mriutini lu p. o Sio{ pl. atgal.uka linl desiniojo peties sEnario. iieinaniias i< rkJlreliq. 1 . Kapiliaruose atiduodamos maisto medZi.. Tolesne jos t4sa pazasties duobdje vadinama paiasfine arterija. i3 kurio vdl teka i plauiius. Kaip ir deiinioii. kur jau vadinama ilaunine arterija.i (\u\irungia).n . tuo tarpu krduiagyslds. iS (uriu ptasideda pi. pasisuka i kaire.r iki ketvir. vadinarnuosiuc pl7. Sirdies iieina dvi stambios arterijos: plau- ..lnkai lnu- Delinioji patastue Aortos lankas - Kritines aorta BluZnine Ii tinis kamienas ir aorta.:r. apatiniu Zandikauliu pasidalija i iiorug rrrego artcrij4 (iisisakoja viriugalvyje ir veide) it ztiding niego arlerryq (i5siiakoja kaukoles viduje. maitinandia kepenis.

Veninis kraujas. Venini> krauias ap. kurio5 \usijurrgusioc sudaro uir|utiry Lusiiqjq uoltt./oi. Plie- kind arterija maitina priekinius bei Soninius (ieivinius) blauzdos raumeni.!). Alkunes duobes s tyje abi poodinds venos susijungia. I5 virikinimo organq pilvo ertmeje kraujas suteka dviem pasaito I)enomist kurios susijungusios su bluZnine vena sudaro didelg oart4 ven4. atgal i pakinklio duobg.APYTAXOS ORGANU SISTEMA nuo Sios arterijos atskyla grlto7l daka. Su. Bur. ii tyn.rtinese galinese prasideda smulkig venu parirliniais rezginrar- Viriutind tuStioii vena. susidaro apatine tuSdioji vena. Giliosios kojos venos po 2 ar 3lydi kojos kuriq susidaro didiioii lileka i arterijas ir llauninp zten4.r iviend pazasting vena. ieinanii7l .ra pavir3inds (poodinds) ir giliosios. o karaliskoji . kurioc tie\ paiasih duobe su\ijungi. klriomis veninis kraujas iteka i ta- Plautiq venos.vidine rankos puse ir pasibaigia iasto viduryje. iiau pasiskirsiiusios poromis. Pagrindines 2mogaus kuno VCNOS Apatin€ tusiioji vena.ijungus Uubo abiejq pusiq venoms. Ii ilaunie> sritie. ilaunine arlerija nusiigsia zemyn. iia daZnai i venE leidiiami vaistai. qeslryll pnesrol.. UZpakaline maitina uZpakalinius blauzdos raumenis. kuriomis kiekvieno plaucio atitela arterini( krdujas.inas oetlos. od4.cf z'znos. dama !Zasto ven4. ir airiutint tultioji bei apatini tu!- ii ii apatin€s galun€s. nusitgsianiiQ aukstyn kaip paraktini aena.karaliskoji ir galvenine. o Zasto srityje sudaro dvi Zasto venas. tesiasi auki- pedoie. kraujas >ie. lytiniq liaukq bei kepenq. Galaenrle teka iiorirle rankos puse iI iteka i pazasting vena. tek€jgs ir apsivales kepenyse. I iirdi atsiverid b venos: 4 plnuti4. kuriomis arte nis kraujas ii plautir! suteka i kaidji pdesirdi. IS viso jU yra keturios. an- ii. prasidejusios veniniais rezginiais plaitakos delnineje ir nugarineje pusdie. ii tihksiir. . kur jau vadinama pakinklio 1rferiin. od4 bei piratus./rns.tepenls. kepenq venomi( irgi itekd iapatine tuiaiaja vena. Slaunyje susijungusios sudaro . Abiejq pusiu paraktineq venos susijurrgia su kaklu einaniiomis vidindmis jungo venomis ir sudaro dvi kairi4jq ir deiini4jq iasliti( B1luos rr. iteke- Poodini' yra dvi Slauning ven4) ir malnji (iteka ! pakinkling v en4) pood. dubens ir pilvo I i4 suteka veninis poriniu pilvo org. Rankos venos. fies ulekininiu ir prieking dvigalviu blauzdos riumeniuli iSsiiakoja j ir u2paknling blauzdos arteriias. pado raumenis. Glliosros rankos ve nos po 2 ar 3 lydi giliqsias rankos arterijas. kuri dubenyle nusitgsia i klrbo ueaa. od4 ir nusitesia i pedos nugaring pusg bei pirstus.nq (ink\tu..

ANTINKSCIAI Antinksdiai. dmoniakas ir kitos medziagos. Kai kepenq lEsteles paZeistos aiba u2'iLemia tulTies lat. rr *peniniais latak€liais suteka t inkstq taureles. kepenys tdip pat gamina ir rul)i.utine antinksdiq arteiija ANTINKSCIAI Antinkstiq vena likapiritg larn4 ir padeda Zarnose virikinti liebalus. _ Apatin€ antinksiirl artei!a INKSTAS Inkstai. Vidu nd antirlksiiq vena J. Adrenalinas taip pat didina gliukozds kiekl kraujyje (Zr p. Piuvic .l tq medZiagq. arba jas. reguliuojantys ilapimo salinim4. Sie procluktJi yrd rr organiniai. ii kraujo medZiagq apy- iiords.riios produltur.. o i3 jos ! ilnpintak!. ilapimine rrlgstr. ierdis gamina . kurios paialinamos kaltu su ilapimu. (u rioic garnin. Taigi vertetq iisamiau panagrineti kelias kepenq funkcijas. esantis Anfink'iir1 iieve ii'kiri. Salinimo funkcijas atlieka lnkslal i ilapimo takai. Tai nedidel6. suardomos toksines mediiagos. tada tulzies druskq gali patekti i krauj4._rminorngstys. ir Zmogus pagelsta. Tai yr3 vienas iS svarbiausiq Zmogaus organq. p. Ylen4 ii kenksmingiausiq med2iagq amoniak4 kepenys paveriia Slapalu. Tai po nis rausvos spalvos pupelds formos organas pilvo ertm€je. Tipiski katabolirai yra anglie' dvideginis {COr) (ii. vykstant medZiagr! apykaitai. i5 jrl sintezuojami baltymai (l4stelirl citoplazma.lLas. padaugdjus krauiyje gliukoz€s. ii neorganiniai junginiai.tai neilgas varnzdelis.. pa<dlinJma\ iskvepiantt. Likusias suardo ir nukenksmina kepenys.400 cm3 Slapimo. Juo ilapimas i3 pnsl€s iS leld i iiore.?4.lapimu paSalinarnas iS organizmo. iia vyksta riebalq apykaita. adT"rali- s4lygoja kraujo indq susitraukimE. zervuaro vaidmenj. ful2is iatekJ j dvy_ Vir.liuojanciu. Vi15ulineje <laples dallje yra raurnerrirrio sluoksnio rnrikni. kurios susidaro vykstant mediiagq apykaitai audiniuose. Jis atlieka re- Slapimo nutekdiimas. tadiau kadangi ji labai elastin8d. Ji iSlaiko kraujyje iStirpusiq druskq pu- Slapimo organq sistema Apatine tusiioji vena siausvyr4 ir ialina k. iia sinte zuoiamas glikogenas (kaupiamos jo atsargos).mo.otu 1uuna3. Tai kurio \ienele turi rdu- SLAPIMTAKIS SLAPIMTAKIS SLAPIMO PUSLE Shpimtakis pervcria ilapimo pnslg ilapimo si. plazmos proteinai ir kiti). Inkstai paialina didZiausiq dal! nereikalingq arba ialingrl medZiagq. meniniq skaidulq. porine geltonos spalvos trikampds formos belatake liauka.o".tli tilpli il daugiau. lurio sienele iuri raumeniniq skaidulq. jic dar vadinami katabolitdis.l- lnksto geidele ldboraloriia. ku s skatina Sirdies veikl4 ir 35).rple .. -lnpima5 pa:alin. Jie prigludg prie virSutinio inkstrl galo. li ildpimo prtcle\ i/dpl. lai eld5tinga5. o i3 dalies ir odos prakaito liaukos (Zr. (to14 r. 5lapaldc. kurios patenka ii po diafragma nuo dvylikto krntininio iki antro juosmeninio stuburo slankstelio (kairysis inkstas Siek tiek aukiiiau negu desinysis).67).. Kepenyse vyksta dauguma kitimo procesr. Pnsleje telpa 250. medzirgq ir rnin". krrris:u .rma>.t jos nutekejimas.lumenin! sluoksni tudntis maiielis. inksto geldelg. Kepenys yra didele ir natrio) apykait4.rlemoc s(hemdtini. Pasigamines inkste ilapimas surerrlamaisiais (analeliai.l hormonu. pasigamina pats organizmas.Slapimo organq sistema Slapimo organq sistema atlieka dvi funkcijas. porinir vamzdeli:. sutrinl. Juo Slapimas nuteka i alapiDrc piisle. 8. kurias isiurbia 2arnynas it kurios vartq vena atnesamos !kepenis. Sl.

karbonatq t amoniako).lrtimieji vingiuotieji kanaldliai. Toliau llapimas ilapimtakidi! nuLeka j Sldpimo pusle.io*io. iieves link. nusitgsiantis iki pat inkstq piramides virgdnds.20 ml organituq mediiagq (Slapalo ir Slapiminds rngsties) bei neorganiniq (chloridq. Serdi sudaro trikamp€s formos ilrksto pirumile* Slapimas id krarjo hltrnojasi inksto kunelyje.udaIo tolimesniji kanalAU. Sveiko zmogrus jis bdna gelsvos spalvos. atsiranda inkstq ne- Pradiia kapsul6 Kapiliarq karnuolelis Nuo in(sto kunclio prasideda. Slapima< yIa sudetingas cheminis jungirryc. Nuo tarpskilteliniq arterijq ats\Sakola itekuniiosias lrteioles. orEanizmo intoksikacij4. gali kristalizuotis geldelese ar ilapimo pnsleje. kad vidinio kraito lduboje (inksto antyje) yra gana plati . esanti vel prie pat inksto kunelio. Po to susidaro veniniai kapiliarai. kuriame susidaro inkstr4 kapiliarq kamuo- Didzioji inksto paialinamo pro plauiius kvdpuojant. kuriems slenkant Slapi. SERDINE - MEDZIAGA Speninis latak€lis lnksto tatLrele Nefrono kanaldliai ir inksto kunelis 52 . Jais i taureles atsive a inkstq piramides sudaiantys ilapimo kana1€1iai. fosfatq.ci6. Toliau kilpos kanaldlis vel g{Zta aukstyn. jeigu su ilapimu greitai nepaialinama. sukefia stiprius skausmus (podagra). ldrlrel.teklttio. vadinam4jE urel ijq.r mo. Kuneli gaubianiios kapsulds ertndje prasideda Slapimo kanaleliai (Bertinio kolona) Nefrono kanal6liai .SLAPIMO ORGA U SISTEMA Il Makroskopine ir mikroskopine inksto anatomija I3ilginiame inksto pjnvyje matyti. 400 ml skysiio. Tolimcsnieji \ ingiuotieji kanaleliai peleina j surenkamuosius kanal6lius.tsfo gelfuIt. vdliau maZesnes tarpskiltelin€s iakos pasiekia inksto Zierr€. su- 'Ihure16s zreves sturPas lnksto geldele (pjnvis) Didzioji inksto taureld lelis. kudoje yra inkst4 knneliai. 200 ml praldito ir 100 ml *Ly. kaip ir Slapimind fligdtis.iiaiko kraujyie. susidaro 2600 ml gasalinto slcysdio. 2mogaus kane per parE iisiskiria apie 1. kuriais tekddamas ilapimas koncentruojamas ir i taureles bei geldelg iSteka jau koncentruotas. i kuti4 atsiveria 12 ma- 4jq n J-4 did.. Inksto arterija pradeda MaZosios iaufeles zrevlne medztaga Inksto spenelis iakotis dar inksto antyje. mo takais Zmogui skauda. Slapimind rdgstis. nejuntamai isgaruojaniio pro oda. 1000-yje ml Slapimo yra 950 ml vandens.keja Lamsesne i!oreje esanti inksto jleai ir lviesesne inksto gilumoje esanti ierdls. kurie nuteka maiqjq taureliq link. kinlantis priUdusomai nuo orgdnizmo bnlles ir maitinimo>i. cid te. i. kurios inksto kunelyie sudaro kapilianl kamttoliii.ios a/tcliolds. Paieidus inksto kAnelius ir kanal€lius. kurie pasiekia ir inksto ierdi.5.u5ikJupid audiniuose ir ku supaniius inkstq kanalelius os dar kartq skyla i kapiliarus.i kaip inLsto \iruktIrinio pakankamumas: nepaialintos ialintinos medziagos (azoto iunginiai. Aplinkoje esaniioms bakteriiom' veikidnL amonirka. Prie 3io kiekio priddjus 400 ml vandens. kamuolelio susidaro i. fermentuojasi ir virsta amonio karbonatu. Slapimo iiskyrimas glaudZiai susrJgs su inksto kraujotaka. . Makroskopine ir mikroskopin6 nefrono schema (sagitalinio Pjnvio schema) Aitimieii Nefrono karlal6liq Veniniai . kur dar Ldrl4 is5ivingiavgs . MaTosiore taureldse atsiveria speniniai ir surenkamieji Slapimo kanaleliai. p3ialinamo su iSmatomis. Fostatai. nitratai) ima lJuptis krnujyje. su leld. o iie susijungg sudaro smulkius inkstq venq intakus. funkcinio vieneto neJrono kilpa arba Inkstas Tarpskiltelne arterija Itekaniioji arteriold Inksto piramides mikroskopinio pj[vio schema Serdine medziaga Tnk\lo piiivyie i!ry. ir juos maiti- nanaius. IS Sirl kristaldliq gali praddti formuotis inkstq akmenys arba smelis. o ij jos Slaple periodiSkai paialinamas.vingiuotieji bei tiesieji.5 litro ilapimo. ilgas siauras kanalelis. Slapimo sistemos fiziologija.ia.r.

o .li jJUl. regos nervo ir priedini4 orga- Akis I E nq . Raineles raumenys judedami vienas siaurina.sclefis" Tai iiorinis -. Ragena sudaryLa iB epitelio ir kolageniniq fibriliq. Stiebeliai ir Ldgeli. oidutilc dalis krtnnplynns ir NSIai ir vadinama akl4ja tinklain€s ddme. ir plonyaiU skaidulq tinklas.i. akies obuolio raumenys. i:. o viduie vidini* dang.ided. Pagrindine stiklaknnio funkcija atramine.r li ii akies obuulio. ly- Raineld yra vidurinio dangalo dalis. Odena yra polittitl neraini4 lqsteliq sluokvis. kurio- gieji raumenys ir pigmentiniq l4steliq Rainele yra lyg automatine diafragma reguliuoja i aki patenkaniios iviesos kiek!. Branduoli sudaro stiklakrinis. toddl j4 gali- ri i .9E o Antrasis sluoksnis sudarytas iS bipoliniq l4steliq. Rainel€s centre yra apvali anga ayzdys. kurio dalyje. sudarydamos regos ..ciu<ios rre tolygiai: bespalviai ir gelsvi kugeliai kaupiasi vienoje dalyje. - Skaidriosios akies obuolio terpis. kraujagyslinis dangalai ir fl?*lairl. su. . i. Ii iiores j! dengia plona ir skaidri membrana. Tai jautriausia iviesai tinklaines vieta. 193iukas.r i.. Skaidliasias akies obuolio terpes sudato oantleitil1gzs sltystis.. t € 'N II . Juos J? E'? oU I .ris) sluoksnis. J4 sudaro Sviesai jautrios iEsteles ir nervinds skaidulos.tgy. Nervo iieiimo vietd yrn rrejdutri j\ iesai Viduriniame dangale skiriama priekhtt tlnIis rainclt.volai. yra skaidri ragcna.palaikaniios" l4stel6s..trll. ragena tai iigaubtas galingas optinis lglis. vandeningas skystis.liq. lg.((inklaine). jungine. bipoliniq neroitli4 lqstcli4 i daugia- Akies obuolys. mase. Tinklainds nervines l4steles tar- = pusavyje susijungia..kietas"). kuri jas prisodrina.9 gl 9 9 E .ru linllaine.lrp ragellos ir raineles. E ji' svarbus >kridriqiu terpiu mityba.t.JUTIMO ORGANAI JUTIMO ORGANAI Regos organas Regos sistemq sudaro porinis organas rki>.s E* t e a .u k-auj. Stiklaknni sudaro vienalyte skaid- Stiklaknnis g Tinklaini yra vidinis. a(aru Jpdrdt.Ur. - e. Rainele *udaro. Priekine kamera yrd L.lnlaUdi.N a(res obuolio dangalas.r"uf. J! sudaro kapsule ir branduolys.usipynusios jungiamojo audinio skaidulos. kraujagyslini" balkiva. kitas pleiia vyzdi. vadinamoje fizklalnes geLton|ja dime. Be to.kineje akies obuolio dangalas. patraii ddr?&ilrs. nepermatoma ir labai atspari (pa Kapsuld. pries.. Tai netaisyklingo rutulio tormos organas. priel raine- Sliebeliai ii-ide5te daugi. nuo kurio priklauso akiq spalva.r I l9 t9 t"l9 ts 'I :9F ! 3 ! . uZpildo priek e ir Lr7pakaling akies kameras. sluoksnis. kuriq svarbiausi iie stiebeli4 (dar vadinami lazdelemis) t kageli4 (kolbelen. Tinklainc cudar)t. ui geltonosios ddmes. J4 sudaro skaidulinis. riq pailgu laslelig: kuginiu tkugelidi) ir . Bespalvj vandening4 skysti daugiausia sudaro vanduo.is 'luok*nis sud. vadinimas kilgs i5 graikisko LodLi.i lindriniLJ {stiebeliai. . Skaiduliniame dangale ski ama odena it ragena. kurio optine geba yra 2/3 visos akies optines gebos. todel pro jQ netrukdomai praeina iviesa. ma laikyti savotiiku regos nervo tesiniu.. Kapsul€s i3orinis dangalas skaiduli- dangala. ni\.ri konla(tuoia :u bipolinemis ner\inemis lAstelemis. .leleto cluolsniq.akies obuolio branduolio dalis. e:ancio akiduob€je. I - . l6* pasi. r9 E D 9 E f = = i supa kitos.[. po juo vra ridurini.rndeningas -lysli' ir lCiiukas. uZ kurios tgsiasi kraujagyslinis drebucius. stiklakutlis je 8au. kuriq aksonai jungrasi su heiiojo (daugiapoliniq nerviniq lqsteliq) sluoksnio lastelemis. gauna rausv4 spalv4. lirma. perifeiijoje.varbiausi.rs is ivie5. V.la. Stiebeliai nuo n1edziagos. juos .

rtraiomr\ jutlgiamo jo audinio skaidulomis. budamos ties lgiiuko pusiauju. kitu pa5i lrduLdJma. Tie. lgiiuk4 veikia 2iedo formos membrana. tiestrsis loninis rcunuo sLrka vyzdi i i3org. 69 psl. iuntia\i 'u Lrumplynu ratu cin. 59 P. varvaniio tienos. iSplauna dulkes. r. . Lgdiuko akomodacija. Kitaip tariant.ali'tis. nuolat sudrekina bei Siek ticl dezinieluuj.'irlirli. (-1) matyti. antakiai. tgsiasi nuo lgiiuko ekvatoriaus iki krumplyno. Rausva jos spalva rodo esant daugybg kraujo Sviesos. Zinrint itolim4 daiktE.nosies link. kurios judedamos orirksejimas) palengvina aiarq judejim4 priekiniu obuolio pavirsiumi. ilsideste taisyklin. A^Iakiai . ir atvirkgtiai. Se. 19Siukas suplokiteja.rro. kad akis gal€tq matyti tolitllus oDJektus.es.Zlink. Aiarq liaukos gana dideles. L95iuk4 supa membrana (lg. leiiuki. Lgiiukas atlieka akie. todel ji kartais tenka ialinti. Liaukos.rugg prie akies obuolio. Pifmasis 3! reiSkini paaiikino vokieiiq fizila' Hermana: Helrnholcar {Zn piei. kurios susitraukdamos priveldia lgSiukq lvairiai issigaubti. jos yra viriutiniame Soniniame akiduobes kampe. Kai tik krumplyno raumuo susitraukia. galima keisti dirbtiniu. kaip lgsiukas keiiia savo formq tam.es susitraukia krumplynas ir atsipalaiduoja juostines skaidulos).Fnnis i aiditlis) ii du istriziniai (aiiutitlis 1r apitilis). aiarl! prietoisns. kuri 'udalo p.r rJSenoi ir \ okq paviriiU. i. lokfii. no Zmogaus akies lgiiukas ima drumsteti (katarakta).iis \erciJ vyzdj 5u(tis ient)n ir nosies link. Tai Svelni ir jautri plevele. Yra iesi: keluri tiesieji {t/i. kad iviesos spinduliai nuolatos su. Apalini< itlritini' rnuntuo itlo<ia JU i\ dpdiios il kreipia vyzdi i virirl ir i Son4 nuo nos1. ji5 turi ij"i gaubti taip. prieki ir juostines skaidulos bei lgiiuko kapsul6 atsipalaiduoja.r ani Siaus). L y. Jungine dengia vokq viding puse. Kaireje pieiinio puseje matyti.ls objektus. Vitiutinis istriiinis raumuo juosia akj Ziedu viriulindje akiduobes dalyje. jo vertikalusis matmuo padideja.rbai al\pdri. prieiakinis rainelds kra3tas pasislenka i baigia akiduob€s gilumoje. Akies priediniai kakta Zemyn. nl.). juostines skaidulos.. prisitril)rno funkcija.augo dki nuo prakdito.ieii raumeny5 vienu galu pri. Tarp indq rdengia lr. Susi- Akies obuolio judinamieji raumenys. o oldlnls .JUTIMO ONGANAI leii. a6aros.l.iUr'tu linUa inc* geltonoioje demeie. Aiar4 liauk4 sekretas/ t. i. Zinrint i dfli e\anli ddill]. per ryikios raukiles.ru- Lgiiuko skelsmeni keltra krunplyno rau. ir -fal or ganai.kiria ricbrlinga gelrr4 medzia94. lgsiukas tada yra labiausiai i5sigaubgs. kad lqiiukas labai i3sigaubia i prieki (taip lengviau matyti d/fl.r. kurios. >tabdaniiq aiarq iSsiskyrimq. Tiesusis oirirli is raltnrLto kreipia vyzd! i virsq./pakalini voku pa\rriiu ir - skliautai. Joje gausu nervq. lies elvdtoriunti. Del Sios prieZasties elastingasis l95iukas kiek sustoreja: sumaZeja jo vertikalusis skersmuo ir pailgdja ho- j ngine. bia labiau.iuAo knp'ulit: ji yra l. y. npal'ris i apair4.kitu:iq jungirmojo LgSiukas tai i abi puses iSkilas standus au- dinio lEsteliq sluoksniai. nuo nosies. blaks- rizontalusis. Vokai Blakstienos nuo dulkiq ir tai dvi odos alie' obuolio prieUnio pavirvoko vidinio pavir5iaus ir akies obuolio susiformavusios jungines klostes u. gai koncentdikai.sig. Akiq vokuose yra apie 30 maiq liaukutirl. kurios plony iiais kanalcliais atsiveria palei vokq kraStus ir is. Tai -ookinis liatLkos. jo verlikdlu'is matmuo \umJ7eja. Kai iis ramybes bukl€s.

defclt. Aklumas Bali i(sivvctyti ir del litu ir)fekciniu. abipus lgnubti (sklai- jis sudarytrl projekcija tinklaineje. Kitais atvejais (daZnai pasitaiko vaikams).lrp 65 ir l2. Kad vaizdas butrl ryikus ir aii.UTIMO ORGAI{AI Rega ir lgSiukui beveik visai nereikia keisti savo iSlinkimo. Tokia yda vadinama truDlp7reolste.iLrikyti (o Normali akis. Regos galima netekti ir ddl to. ji nesugeba prisitaikyti toliau kaip 7 cm. traumq. Kai akies obuolys ar lgiiuturi defektq. ragena ar leiiukas pasidaro neskaidris. Senq inoniq akies lgiiukas sukiekas piesiant netinkamai apiviestoje vietoje). arba kada stiklakunis. o. Sviesos linilos susikerta ui tinklainds (tollejystc) arba pries jE (ttunpat"Systc). Zmogus apanka (daZniausiai nepagydomai) tada. arba susirgus diabetu.rrtimu5 . Regos defektq koregavimas.. Tolregiams taikor::rl abipus iigaubti teja. Regos defektai.. kad tr. kai akis per da2nai tu pdsitaikyti pde artimq atstumq (skaitant.m. konladu at is) . butu bent per 05 cm nuo akies. atitolinantys vaizd4 taip. Lrd obiekh. Regos defek tus galima paialinti naudojant specialius 193ius. pJrazitiniq ligq. Sveikos normalios akies tinklaineje vaizdas suprojektuojamas tiksliai. (glaudiionicji) lgiiai.ysfc.. Jei objektas yra ariiau. rasanr. reikia.rkjai rcikia pri.rs r adilamas fo. kai regos nervas arba tinklain€ praranda jautrum4.'es.blogiJu. krumplyno raumenys atsipalaiduoja. ku*. todel lolimus objektu' jie mato gerai. tai vra t. kad jis sudarytq projekcija tinklaineje. priartinantys vaizd4 tumparegiams taikoni domieji) leiiai. . 5i. kad taip.trksta vitamino A.

labirintas nuo kaulinio skiriasi tik tuo. Spiralini organ4 sudar. viduausies. Sker.tr'tl/n. pripildytas skysiio (perilinfosl. triukim4 ir pan. ccl1trii1io. o plevinio labirinto viduje yra dvi idubos: apatind (vadinama nponllLlojLL nlaiicl iu\ ir viriutind (vadinama pailguoj u nnilel iu). vadinamas katrlitiu laltit.rlirl: kaulini. sudaryti i5 poromis tar. kad sraig€ sudaryta ii trijr! laiptq: (atitinka plevint sraigds kanalQ). kuris i kaulinio labirinto sieneles nesirernia.todel vadinamq tiesiog sr"l{L.Klausos organai rso ne aLr srs ausies kauSelis iiorine klausos landa ausies bignclis ovalLlsis ir apvalusis langeliai ausies trimitas klausos kauleliai vidurine ausis plaktukas piekalas kilpa vidine ausis Pneanljls apvalusis naiielis pailgasis mai6elis prsratiniai karlalai slarge prieangio laiptas sraiges laipias b11llno laiptas Klausos organq sistema priima garsq vib- rinis ir vidines racijas (garsus. Ant iios ploksteles yra spir..ie- vamzdeli.qlu.. taiiau yra lygiai tokios pat formos. lu ri snu g'.alinis ( kot I i in u' ) o. tis uZ ovaliojo langelio. d.rvalqjj langeli). r'andarne kit4 spiralinj clinanra plieru. .iniamc Ju-ie. \a Kaulind sraig€. pusavyje susijungusiq l4steliq. esan- je. Ji sudaryta i5 trijq pagrindinirl daliq: iiorines. Tai sudetingos formos vamzdelis.ittu.aigds laip ta nuo bigrlo laipto skiria spiraline plokitcli. DiilLttitlio./oli nenbrnna. -UdJryt. arba pricattgio /arpfo (veda i pdeangi) i( aPat't ia./.rli (dpie I crn) \ idurine (rtrne.l i: dr rcju d. Vidin€ ausis. nuo kurio iSonq nusitesi. atba bfiX o ldipto (pasibaigia priesais a. sio vamzdelio viduje driekiasi kcistos ir imantdos for. Leisdamiesi pr. ir plevines. Sr. primenanti sraig€s kriauklg ir.\ trys lLtsratitriii kaanlni. Membraninis tplivinisl labirintas. kad Spiralinis (Korlijaus) organas. smilkinkaulio srity li sudarc qan. labai pana iiu i skriestuvo kojeles. kaulinis labirintas turi viet-r4 erhn9.!//ir.J arlgiu Zemyn. arba sraiges /aipl.).plIvvje matyti. ii.o vidiniai ir iSoriniai stulpai.r pJ.rnos pl€vinis labirintas.

'zrirrls. Si gleivine rausva. UodZiamoji sritis yra vii!utineje no>ie5 Iandoje. Tokios mediiaSos sudirSina uoslas zonos gleivineje esaniias uoslines l4steles. kur atsiveria ir ausies trimitas. uod Ziamo>ios nosies sities gleivines ideina daug uodiia- mqjq receptoriniq lAsteliq jaudinimas perduodamas smegenq cenlrams. Jas skiria plysiai. kremzlds. Pnekinis atla to (l kaklo lankas Virsutine lirpa . Nosies ertmd. Nosies kriaukl6s. kiaul. Apatina dalis dengid apating ir viduring kriaukles. ten pat. kurios padeda nosi ap>augoti. uodZiamqjq nervq. lurie kvepuoiant sulaiko j nosi patenkaniias daleles bei mikroorgamzmus. ikvepiama ora aia nukreipia isorine nosis. Kriaukles sudaro kaulai. kurios atsiveria inosiarykle. sudrekina ikvepiam4 orE (kad jis nepasiektq gerklq Saltas). Snerviq vidinis paviriius ir nosies prieangis i5klotas epiteliu. Nosies ertme dengianiios gleivines skiiiamos dvi Mri viriutinds Kaktinis antis UodZiamasis laidas Kakiikaulis Nosikaulis VidurinE nosies kdaukle Nosies kremzle Nosies prieangis Nosies kremzle. Prieking nosies pertvaros dal! sudaro kriauklds driekiasi maZytE raukileld.ls.aulu (2r. Sonindse nosies ertmiq sienelese yra trys kaulines plokstelds. kurie nueina iuodiiam4ji stormeni ir aia kontaktuoja su stormens nervinemis lqstelemis. t. kudq alauSos cuddro uodZiamuosius nervu-. sudarytose i3 Nosis Viriutin6 nosies kriaukle Aukrtutine ktauUe iv. vidurine ir apatin€). Vlrdailae dalls dengia viriuting gelsvos spalvos lioslds zonq. Nosies ertme prasideda ire. arba ataugq. o li i uZpakaling akytktulio plokite- dalys: apatine ir viriutine. biauklis (viriutine. ir uodziamasis stormuo Uodziamasis stormuo Daugiapoliai Nosies ertmes. y. Nosies pagrindd sudaro nosikaaliai. kurirl ataugos sudaro uosles 1aid4. Uoslg sudirgina dujine arba laki medZiaga. krltioje yra dvipolines uodZiamosros Vidurine nosies landa Apatine nosies kriauklE Rykles slJiautas Trimito velenas RyLle viriln€ gos. kuduos dengia nosies ertmes gleivine. nes joje gausybe krauja- nongas.iinp VirsurinisTandiklulis :r ' '. paslankios. vadinama nukitufi e kriaukle.^-.Jds Uodziamasis Poepitelinis audinys I Dvipold uodZiamoji l4stele (recepiorius) Uodziamosios l4steles perilerin€ atauga (dendritas) Gleivinds liauka lEsteles UodZiamosios gleivines ir nervq galtniq schema 63 . arba la[dos. kuriuose julimar ruvokiam. o inerviu Sonus sutvirtina elastin- gysliq.Uosles organas Kvapus pajuntame nosies ertmeje.ririq kaulole\ bei veido [. T. plaukeliq. Vertikali nosies peltvara nosies ertme dalija i 2 dalis. dviejose virgutinese nosies landose. Cia daug bsteles. vidurine ir nosies apatind landa.. jais Uodiiamasis stormuo. pasibaigianti galvos smegenq Zieveje. ji suiildo. p. o pasibaigia nosin6mis rykl€s angomis.rvc "" '_ r" nosles lanoa An. kurios taip ir vadinamos: viriutine.

Saknimi daugybd iSkilimq. iie priima skausmo. o kartumui 0. y. Skoniui tai raumeninis organas. ). Daugumd ju. Grybeliniai speileliii yta rausvos spalvos.17 s. kudr.visame lieZuvio uZpakalines dalies paviriiuje. grybeliniuose ir pylinrnirose speneliuose. kartau5) dirginimui. Viriutinio liezuvio pavirSiaus. t. c[raus. arba skonio faurelis. supami gleivin€s paviriiaus griovelirl. . pajusti reikia. kaip skiltel€s apelsino vaisiuje. Kituose speneliuose (jq yla apie 10 000) pasibaigia skonio jutimo nervin€s skaidulos. nes jos pavir5iuje iSkyla daugybe ivairios formos i3augq . Pagaliau tenka pasakyti. o lapiniai . i!sidestg visoie lieZuvio uZpakaline! puse\ gleivindje. Svognnelyje yra keletas skonio jutiminiq l4steliq.-"]. iisidesiiusios juosta ant skonio svogun€liq sieneliq. Skonio saogrollis sudarytas ii pailgq l4steliq. tirptq seilese ir patektq ant speneliq. Sloga. Svogdneliq skonio l4stel€s kontaktuoja su lieZuviniu ryklds ir veidinio nervq skaidulomis. pro skonio polns i5lendaniiq i lieiuvio gleivines pavirsiq. iiside.rykles l€s jauLrios tam tikro skonio (rugstaus. l.. Sroje gleivindje licZltaio spctlcliL!.(. kad ne visi skoniai suvokiami vienodu greiiiu. idsidestg V forma Desinysis liezuvio krastas -. Speneliai. pa!ir.speneliq. saldaur. DuobLltas. Pvz. Vidin! burnos pavirgiq den$a burnos gleioitri. Liezuvio nugdro\ gleivine yra Biurkiti. temperalfiros. issid€stiusiq ratu.Skonio organas Skonio organas ivertina maisto pobfldi.. ar. LieZuvis prisitvirtings prie burnos dugno.iuje. saldZiam ir rugsiiam dirgikliams. Comuriris lankas Liezuvio Saknis Pyliminiai skonio Duobutes. speneliai. Iie yra dideli. Cia Siokios tokios itakos gali turdti uosle.25 s. lietimo dirginlmus. esaniys lie2uvio gleivine.! viritrnese yra plonyiiq plaukeliq. turiniios skonio savybiq. Ji su- Skonio organas Siarlinis spenelis su daro skonlo sooginilidi it skonio porw (ange/asr. Sios lEste- raukil€ta virsin€ VirSutind Comurinis . t. laisvuoju galu galintis judeti burnos ertmeje. Ji dengia ir"lieiuvi ir iia jau vadinama lieirzrio gl eizt lne. LieZuvio virSDnd Jq randama lapiniuose. kad medziagos.$ LieZuvio gleivin€s speneliai svoguneliai) skaidulos ir duobutes (skonio . Sie speneliai p ima kartaus skonio dirginimq. kuriq impulsus nuneda i galvos smegenls. liaukq ir jutimo receptorirl vaizdas - Grybelilliai speneliai Pyliminiaispeneliai Sitrliniai speneliai #ffi$ [ 1. Jie jautriis suriam. maiinanti gebdjimQ uzuosti.te dJugrau\ia liezuvio pdk.l-ciuose. taip pat maiina ir gebejima pajusti skoni. kontakto trukmes. strrumui pajusti pakanka 0. Juose pasibaigia bendrojo jutimo (ne skoniot nervirre. temperatiros ir t. ba skonio taureles./ Skonio suvokirnas priUauso nuo jvairiq veiksniLlr maisto s4lyiio su skonio speneliais.irlini0i it kilginiai speneliai. Pyliminiai speneliai Pyliminiai speneliai Crybeliniai speneliai (8 12) lieZuvio uZpakalineje dalyje iSsides- lq V raides forma.-Laidulos.

2) -sfich. tt!. iia daug kraujagysliq. kalio.Lb. t.) bei ivertinti tempe- linukos.c/is (pumpuro formos clarinys.nieji -io . kiti karsti). lur l.. iisidestgs clvien Od. ita pltlines rugities. r. Ji taip pat organizrn4 sau8o nuo telnperatiros svyravimq. sudarytas idrnc . prakaito.IJ.rlbus.rgia visq ktlno paviriiq.rrDall- Oclos pora. Be to. Zmogui ir kai Lytdjino knneliai. kuris iieina iodos paviriiq.Urra /'rnldlia fr. taip pat krutq bei iioriniq lytiniq org. nuodingrl medZiagq bei mikrobq. fi. anksiiau minitu sluoksniu (. nors ne visur vtcno- Odos jutimo organai dai intensyv s.lerrn is '?I^ D Malpigio tuklL'lis Riebaline liauka Rictralinc liiruka plauko maigeliu. Jis suclarytas ii: 1) iaknies. atpazinti daiktr-!.rilo.rudin) ip. nrp(lrdr)inio pJ. rqjq pakeiiia daugelio Zemesniqjq klasirl gyvhnq analogiik4 kvipavimo organq. gilesnysis vadinamas poodine lqsteliena.t rr.rnq odoje. Pln[t]ias yn plonytis odos darinys.. ikuriA aieina rleNines skaidulos. amfibijoms. mi. Paviriinis oclos sluoksnis nera lygus.llurn. J4 sudaro sluoksniais. kyiantis plauko maiielio apatineje dalyje. jungiamojo auclinio. druskas. Pootlinis ricbalinis I sluoksnis kllrrl lc'npef. p. einantys nuo odos paviriiaus gilyn i ptroditti jungiarnuji rrr'lini. arba lr.rugumai 1<itt1 gyvnnrl. kalcio.linys sluoksnis I'ooclinis fiebnlinis sutankejusio po €lleivine. Tai Pdiiiio kuicliti. dreglrds ir dulkiq.nl r//-. jas paialindamos Zvyneliq ar pleiskanq pavidalur 2) tikroji odn (tlcrnn) yra po epiderniu. (tikfoji Defm!1 ocia) Plauko iaknis Plnuko 5iausi... ltrpq.naujosios" lEStcl6s keiiia paviriines. oda yra svarbus kvdpavir'no organas. bos. fq sudaro c1u sluoksniai: 1) paviriinis. Jls sujungtas su je glndi plaukas. sn kuriais. r(- guliatorius. Krauzes kolbos ir Paiinio kaneliai yra periferiniai tcmperaifiros receptodai (vieni jauaia ialti. Lytedami n]es galime jungiamasis audinys.fvli i: gyvybirrFU l. turiniio daug kraujagyslirl bei nerviniq galnniq). natrio.ir iLlrm. nes plyti vi same odos pavirlidje. pieno. apie plauktl folikulus. Pooclyje yra stambirl nerviniq pluo3./ilu..iebalus. jis toks sv...r-telrU. paBalina daug vandeDs. Slapal4. Krnuzts kol.rmzdeliai.is iinuiiatntutjtt rfiunldlit.4ui5nerio Lrrneliu . kurio dainai atsiveria r. arba suoginilfu sustor.5iu. Paiiilo ktrneliai yra . nes jame claug skyluiiq ir linijq.ri -u*i. Odos s tr Llk t Lr r. atba 4titlennis. iiskirdanros plakait4. Oda der.rmasis Kra!jo kapiliarai glaudZiai Prakaito liauka apraizto prakaito liaukas.^.ruLos rnHr.Jnciu f. \. kuriuos reiketq isidcmeti. g) vrl|]rl il augalq agresyvaus poveikio. c:. Kai kuriems gyvunans.lrrok.t cfcllrvtt- raturos pokytius. fizines savybes (forrn4.!l JUTIMO ORGANAI JUTIMO ORGANAI Lytejimo organai lS visq penkiq jutimo organq lyt€jimo organas uzima didiiausiir plotE. kuris vadinamas plauko l. susidedantis ii negyvtg suragejusirl epitelio lEsteliq. odos liaukos padeda inkstams palalinti vandeni. Prakaito liaukos iisiiakojg v./rkala (plauko maiielyje) vanzdelio formos ertrncje. nejautriq iior€s poveikiui. tiekianiios plaukui r.ejes darinys. kietumE ir t. 5ud. Ocloje yra daug ivairios struktauos lyfdlilo /rIncli4. kuriq ncfvines skaidulos plaiiai iiplinta odos sluoksniuosc. Jame bnna tq patiq medziagr!.'. Epl. jog gali beveik visiikai atstoti kvipavim4 pl:ruiiais ir ii tik. sudarytas ii raginls medZiagos ir iur.ii. cpidernTio polas.lrugiau i! piritq (rankq ir kojtl). Eilc.llo lorm{'r ir Jfrg-o giliaia nc iUngirrna I i Kraujasysle Spenelis lliruko stormr. liaukas.koni. li. Odojc yla liauktl riebalq. nervq. kuri baigiasi folikulu. Plauk4 jtldina raumuo. lcikalingts jo lankstumui palaikyti.ruko. Mcistictin kutltlili.rgnio iI kitq dluskq). Klauzis kolbos yra apskritos ir sluBso tikrojoje odoje arba jungiamajarne audinyje sia yra irrakaiio liaukn Paiinio ktrnclis Jrulgiirmasisaudinys Nervii : '- Rictralinis au.intis odos savybiq. kurias p:rprastai Salina inkstai (ilapalo. ikuri lsiterpja spe.nio Un(ldi.rktuoj'ame" savo odos pzrviriiumi. Mnlpi3ro Jr.Lo Epidcrmina ncrvinc gxlinLt kuriems gyvrlnams kvepavirras pro odq nera toks rcikimingas kaip cl. pvz. Rufiuio ktuttliai. Juos sudaro jungiamojo audinio kapsule ir karnelio centro mediiaga.r 6i .

rtsir eri. Apatine nosies kriaukle Kilpa ranybes Ovalusis langelis Snerves duoja bugneli. aiarq kanal6lis ASary maisclis ASarinis Vidiniame akies kampe. taip garantuoja. patekes i tinklaine. Susitrrukiant kilpeles raumeniui. . bignelis labai isitempia.objektyv4.ttitink.l/a!.. lgilukas t stiklIkitnis . vedantis i gana talpq mai5eli. kilpeles raumuo b0gneli Siek tiek atpalaiduoid ir . ir\ . voko vidiniame kra6te. Apa(ine. yra rusvos spalvos aiarq spenelis (aiarq taikelis).p. Abu iie raumenys yra gana svarbls itempia arba atpalai- kuri Iototechnikoje vadinama.riin. kia. bei aiartl lntnkai visuma kanale- kvl a3ar.. ji g14Zi- Viriutinis plaktuko raiStis nama ipirmykite paddti.rtpaTi\tJmar ir ll ginrma* su kitais daiktais.r tvics. . Ausies trimitas (Eustal Ovalusis langelis chijaus vanzdis) Klausos aparatas Akies obuolys Tinklaine (f okrgrafine zlcolnts rllPoS raiStis Priekinis ovaliojo Iangelio krastas plokgteli) (foioaparato Ovaliojo langelio sagitaline aiis Kilpos sukimosi taSkas Lgsiukas (fokusuoJnnl Klausos aparatas 68 .r. maZiau vibruoja. Ak! galima palyginti 5u foloapdrJlu: iirr(lnirr. kai tempian-rasis bugnelio raumuo susitrau.. jutimo organq fiziologija ASaIll taskelis liq. Akis ir fotoaparatas. Vienas jungiasi su plaktukLt. afitras stt kilpcle.centrine. Apatinis plaktuko (pajuclejusi i5 victos) raiitis Vidine baflnines erLmds siena Asarq aparatas Bigneli item7.lras. silpnai iijudindamas labirinto slg/stt. Prie klausos kauleliq prisitvirtina du raumenys . kurie surenka is\lrriJ ai.apertiirine".ti jautriA fotoiuostE arba plokitele.r.ky'iio *legi labirinte 5um. Prleknlas neturi raumeniniq skaidulq ir juda tik kartu su kiiais klausos kauliukais. Objekto atvaiz das. Lygiai taip pat kaip ir akies.as. . tensyvuma atvaizdo Zidinyje.rlva. Ji sudaro ainr4 liaukn. dr dis. regos nervu perduodamas igalvos smegenq Zieves regos centr4. ragena. Norint reguliuoti Sviesos srauto in./ Ptancto raumens Vidurine ausis langclio LrJitas inis kilpos raiStis prisitvirtinimo vieta lsorine klausornol ji lancla poveiki: kai tempiamasis raumuo iitempia bi:ignell ir labirinte padidina skysiio slegi. nuo kurio tesiasi istekamasis aiant kanal€lis. ruineli kartu su vokais diafragm4. iS iia aiaror lalaku ltutekd i /roji.bngnelio itempiamasis ir kilpel€s. if jas nukreipia i nosies ertme. taip reguliuodami giuso bangos poveiki. ypai tokiq. arba . tekaniias nuo priekinio akles obuolio paviriiau5. . jos atvirumo laipsn! galima nuolat keisti. Abu jie sukelia skirting4 Klausos aparatas.i jungines sk\iautq. mas tolesnis kitq garso virpesiq perdavi- Vidurin€ t1osies kdaukld ASa nionosies latako Plaktuko galvute Viriutirlis priekalo Sonnre alauga / raistis AprtLn! nosies landa kdnalo Zioly5 lond4.lt Jutimo organq fiziolo$ja AJary aparatas. vaclinamq aiar4 naiieliu.r j upali e no<ic... kuriame suvokiama daikto forma. nulekanciJ. mas ! viding ausi.

ner\ inr\ lEstelds strukturos. iSsiiakojanti ir pasibaigianti sinap- vinis inpulsas plint. Somatine ir autonornine (arba vegetacine) nervrl sistemos. Kielvienanr.. yra lic. Lurio-r rrervi- PilLoii arba b.Balvinirr. abipus .lubrrro.imp. kontroliuojantiQ vegetacines funkcijas.Lrdnro . J4 sudaro tnlaos ir r?rj'rros smegenys (Zr p.ifering nervq sistenr. iie sudaro ivairius branduolils. Pirmoji vadinama pilkqjl nrcdiing. ii kuriu i-eira pcrilerirli. y.sudeti. Jq sudaro daugiausia rrcarot1r! ktnni. \ra i.r iicentrine kryptimi (t.qlr. Antroji mediiaga.is'udarO aulonominer l!eBetJcitle\) ner\ u temo.ii . vidilis dangalas yra plonas.rluojr srrc. tu gausybg kaujagysliq. Ak\nn. - .rlloii medziagr. Gnl'oos /i15 -ul1a Bendlosios ypatybds. pojniius. kurie blro kanale. pnrnshryafil. o apatin€je dalyje stuburo kan.. trctri \'./ \aln. Ccntrine ir feri lering ner\u. mediiagq apykait4.ieve.rmJ. il vienas . nes periferineje jos dalyje yra daugybe nerviniq mazgq ( .irJtsr. -\ arbidusio. rr iuosmen. aukit4j4 nerving veikl4 ftalb4.l4. atminti).ri neIrai. kurios daugiausia skaidulq lern. juos Svelnina.eina Jrug nervq.ria.rtirlj l. Simpatin6 nervq sistema dar vadinana tlidz. Simpatine ir parasimpatine ri*Lerna . 81). nq vddrn. o baltoji iionnl.lcrrifds.croai bei nerviltiai rezginiai. Ji. nusltiesianti nuo kito l4stelds krlrro galo negu (dr:trdt'1ry).gdu. Centrine nervq sistema. virikinim4. Didiiqiu sntegenq ir 'meteneliq prrsnriuliq pa\iriiaus pilkoji mcdzia&r sudaro iSorini sluok5ni. io i.-aug. u pailguju ir lugrro. Smegenq dangalai. ne.' sislcr?a. Aplink centring nervq sistem4 ir jos viduje cirkuliuoja ga/rros li.tle \up. lalinimQ ir kitas. atba qttt. iinidis Anliniair ru\(nfejimai\.r . Tai sinpatila trcraL! sistc:ma. Centrine nervq sistema ii tikrqjq kontroliuoja visq gyvybine nervq sistemos dalies veik 14.os n ttugaros slnegetlys.rl. lemdama tobul4 anatomine bei fiziologlrelvo ne jq vienovg. rinrbor -l-/r.t r'rr.ds sujuDgtq mazgq grupd. vidaus organq darb4. pav.ri -rrsijurio. 70 . Lygiagreiiai nugaros smegenims.. nors i! tikrqjq j4 reguliuoja centri ne nervq slsterra. nusidriekianiiq I organus ir audinius. ii snegenq iieinaniiq nervq pradZiq. -mege vidini sluoksn!. neto\ sistefiq.ge \ervin€ l4stelF (neuronas).. uZdaryta ir apsaugota aSis. nuo l4steles kuno). Centrine neivq sistema dar vadinama grToy brrrc.rorganizrnogyvybinesfunkcijas kontroliuoja visus valintus ir automatinius judesius.rn.lcles (neuronai) ir jas supilrltis atraminis audinys (glija). I l4steliq kuna patenka dirginimai ir ii jq impulsai perduodami toliau. -oiduri s plonas kaip voratinklis.r klajoklio i deSimtos galviniq neNq por. tsliniio branduoli.orinis dangalas yra ypai tvirtas ir atsparus jis vadinamas kictuoju dangalLL.ionu('ld lyg ir nepriUau*omai nuo mI sq valios. yra 'rnrgerru dang.Jutonomini. vadinanra balf4fn. krrrtine.os kuriomis tlerviniai impulsai plinta kuno link.77). ji regulruoj. Centring nervq sistemE sudaro galz. lygiqjrl raurnenq veiklq. vadinanas iac. t.rgos.rnrien4. jisai tiesiogiai jungiasi su smegenq paviriiumi ir. cent nes nervq sistenos dalies pjitvyje iiskiliarnos dvi ivai ai pasiskirsiiusios ir skirtin. y.i'(eml . o per. lQsteles clendritai.itry. nl4stymE.. kntLkolijc bei stLt apie kuli4 santykinai sinetriskai iisidesiiusios visos kitos nervq sistemos dalys. l.(ar-os s 1eglr14 skr/sfis (uzpildantis ir subarachnoi dine ertme).NENVU SISTEMA n Nervq sistema NeNq sistem4 sudaro centrine ir periferin6 dalys. nuSafini. -rily-c tgsiasi dakon. p.t ddr?Snllt. 79. Viriutine je centlines nervq sistenlos dalyje dangalai lsiskverbia ir \ruAo lr)\ ir ntLgaros suttgt- n4 dangalus.ri ir . niai impulsai keliauja tcentrine klypiimi (dendritai) arba iicerltrine (neuritai). l.r nutJro\ \meBeni-. Ji -udaryin ri nefvinilJ slaidulrl. nols i3 pirmo Zvi)gsnio lyg it nePriUausomos.i -upa ir.rrJaro nervini.li5 ner gos struktfiros medzi.rlri. i katkolg il sudaro gn/rros sne. viena ilga neurono atauga. todel ir vadinanas itorati kLitiLr dn. Smegenu darrg. o juose baigiasi vieni ir prasideda kiti nervrnrq skaidulq pluoitai. -Nuo lqsteles kino tgsiasi keletas medZio kamien4 primenantiq ata gq . kallo. Nelvine lEsteld sudaryta ii lqstelas kuna.r ri-. Autonomine nervq sistema funl. aroa aK sonas/ L y.r nqpyini ludrnj nuo smugrl.

.rug plonesne negu pailgosios smegenys centrines nervll sistemos dalis.itaust . o baltoji . Pailgosios smegenys. kad pilkoji medZiaga yra paviriiuje. Tiek pailgosiose. o su pailgosio. Jos ieina i smeger4 kamietn suditi ft kaftu su smegenelemis bei lillu uZrma vidinio kaulolc> p. Smegeny. kuris Priekinis cent ris vm8ls Centrind vaga (Rolando) Apatlne ma pamined centri q (atba Rolnnclo) oagq. Pailgosios smegenys ieina t IV srnegenq skilvelio sud€ti. Dangalai i ii skysti nepraleidZia daugumos cheminiq medZiagq. Iai d. iSraiZytas daugybis oingi4.ijungia su nugarLJ> \metetrimi\./g. Smegen6l€s jungiasi su galvos smegenimis dviem pluoitais nerviniq skaidulq . 73 . mis smegenimis kita nerviniq skaidulq skverbti pro vadinamEji galoos ir nugaros ratinklinio ir Svelniojo dangalo. pailgosios sncgenys) ir nugaros lys - smegellys.mege- Smegenys Virsutinis momeninis KAIRYSIS PUSRUTULIS DESINYSIS PUSRUTULIS Centrind (Rolando) vaga Apatinis mome- Vidurinis kaktos vDlgrs Vi*utinis kaktos vingis KAKTINE Iiilginis SKILTIS srnegenq plysys / . Vienas i5 svarbiausiq smegeneliq elementq yra PLo'kinjt eroitLs lpsfelds: nuo iios lqstel€s kuno i5eina gausybd iakotq . kurios pasklinda stubulo kanale. i:. senoves mokslininkq pavadintE . limis. o smegeneles viri ketvirtojo skilvelio. nors pluoitrl 72 pora apatinimis suegeneliy koje- smegen4 dangnlq barjer4. Zemyn nutista tik galinis sinlas. NuBaro\ sme8enyc le5idsi nuo didziosio..rkauikaulio angos. DidZiosios smegenys yra viri didZiosios smegenq jungties. kaip ir galvos.isoreje.nedidelis jq kiekis vis delto gali prasi. iemiau II juosmens slankstelio stuburo kanale lieka apatiniq nuga nir! nervq iaknel€s.ru..nU Zt(ri. besileidZiantis iki pat vadinamosios dldllosios sn1egenll Jungftcs. Be to. kur. uzimantis erdvg tarp vo dviejq pusrutuliq. 5u-. Abu smegendliq pusrutulius per filLa tarpusavyje jungla aidutiniosios smegcneliL! /cojclcs. kuri eina iiek tiek ist Zai i5 virsaus Zemyn. DidZiosios smegenys sudaro didiiausi4 centrin€s nervq sistemos dali ir sveria vidutiniSkai 1400 g. dengia tie patys trys dangalai. per visq stuburo kanal4 iki II juosmens slankstelio. oagL 1r plyiitl. einanci4 nuo |JLtos srities atgal ir kiek Zemyn.gyvybes medziu". vadinamtl pasrutuliais. gana tvirtai sujungianiios abu pusrutulius.s Nugaros smegenis. Ii pastarqjq gali- ViIiutine VirSutine kaktos vaga Priekine r. tiek nugaios smegenyse pilkoji medZiaga susitelkusi vidindje dalyje. o baltoji centre. Apatine pakauiine vaSa vaga Sonines (Silvii lvfaus Kairysis galvos smegenq pusrutulis LgSinis blanduolys Regos nervas Momenine pakaulio vaga vlnSlat Nugaros smegenys. Smegen€l€s.n8t.. ir ioniry (Sil.Centrines nervq sistemos anatomija Skiriamos Sios centrines nervq sistemos dagalaos smegenys (did2iosios stncgcttys. Todel pjnvyje vaizdas panaius lidsiiakojusl medi.lmato u2pdkaling duobe. joms pasibaigus. vadinama smegeneliq kilr?li?rl. Isorinis smegenq pusrutuliq paviriius yra nelygus. Apa. Manyta ten esant sielos buveing. smegenilis.mcgenine Ziurint i3 viriaus liauka (hipofizd Speninis formuodamos vadinam4jE arklio uodegq.meSendliu 2ieveje ir savo virsdnemis isiskverbianiiq j balt4j4 medliag4.deda i3 2 simetriikq daliq. vadinamq smegenaliL pusrutttliais. krrias skiria gilus ply3ys. Jtl pjnvyje matyti. DidZiausios trikampes formos nervinds smegenq iieves lEstelds vadinamos piramidiniais neuronnis. Tiltf. Jas sudaro daugybd plonq nervinio audinio lapeliq (smegendliq vingiq). esanti stuburo kanale. Galvos ir nugaros smegenq skystis.ioie pailgosio* . Juos skiria gili vaga.rniiq . kurios gi- lumoje yra kirmino {ormos struktiira. nrnLs vLngrs MOMENINE SKILJIIS Didiiosios smegenys.Hr cent nd vaga lgs vaga n1.ri tr.irai. stn. Smegenrt (ir smegen€liq) pusrutuliq pavirSiuje esantis pilkosios mediiagos sluoksnis vadinama.l. atlieka dvigub4 funkcijq: saugo smegenis nuo mechaninio poveikio ir padeda paialinti ddl medZiagq apykaitos nerviniame audinyje susidariusius produktus (veliau peremaniius ! kaujA). beveik horizontalia kryptimi.p.ttJu8q. su- Tarpiniu smegenq gumburas Uipakalinis vrngrs judina- Bly!kusis gubrys Didziosio5 5megenys ir jq pusrutuli.rr'rirttninis stuege ili4 kojelimis. Stregen€lds taip pat sudarytos ii - smegenq vandentiekiu susijungia su III skilveliu.

Siuos skilvelius skiria plonytd tJros 5me8eny\'i. Galvos smegenys Centdnd nervrl sistema yra tarsi vamzdZio pavidalo struktora su labai iivystytomis iriulirrcs dJlie.Arklio uodega" (nugirdnirl.."r. kitas kairiajame.oi. pl)ry..meEenu Jali. kuriomis !oniniai (pusrutuliq) skilveliai Centrinis nugaros smegenq kanalas.i. ner\ in iq skaidultl pluoitas. o jo dugnq sudaro labai svarbi smegenq kamieno dalis rombine duobe.iaureianir. J IV skilveli ateina smegenq vandentiekis.>. esanti kaukoles ertne je po didziqjq smegenq pamatu (su ku liuo sujungta kojyte).rella.smetenq } eumourar Zieve (piikoii mcdziaga) fl- n n. prie kurio pri sitvirtina pasrre. tai yra laidai.r plJlu. ji vadinama skairlriqjo pertaorn.trIUlrq liauka n-.r.Plunildis su5idnro pailg.l \truktu14 ... Yra nugarineje smegenq ka- mieno dalyje.)4 SMECENYS rarPrnrLl.rro\ pro ertSmegenLl Slankstelio kflnas -mrgrni. reguliuojanti visq kitq belatakiq liaukq dar- kietasis dangalas Nugaros smegenys Smegenq kngis Kietasis rugaros smegenLl dangalas Nugaros smegenu palrarga Nugaros smegenq apa!rnls Saras l.n€rvLl l^otr t6 Kietasis danFalas (sIuDtlfo kanale) aJn il tarpiga- niq smegenq gumbun! paviriiaus. ilapirno l. Calinis sitrlas Vienas uodeginis nugarlnrs nervas --' nugaros smegenq dalis ir' . snegenq bures. Abu didziqjr! smegenq pusrutulirs jungia didZioji srnegenq jungtis.i..rdinamas iolirfu skllz. nr -u.r. J! uZdengia smegeneliq kojytes. Ill skilvelio apatine dalis nuttsta iapating tarpiniq .lalauia ilV skilveli. iIV i{J -\ | . tilto ir smegenelirl.* Galinis slrllas b4 iSskirianti tropinids hormonus bei hormonus. teliq lieka nedidcl6 ertmele (kartais dar vaclinama penktuoju skilveliu).t.ienel+mi. pagumbur!. Kiekviename pusrutulyje didZioji jungtis iSsilenkia lanku. dviem plokitelemis einanti 2emyn nuo didiiosios jungties. Nuerng stnegenrt Pavir siq susijungia su treiiuoju skilveliu..1.ldid. vadinamas dryZuotuoju kflnu.Uodegikaulis (nugariniq nervq iaknelds) . Nugaros smegenys ir nugaros smegenq skystis. )o. kad tarp pusruiulirl keliu cenlirneiru gl lvie yr. vadinamojo tarklito7o bnlrc duobeje. kurioje yra daugybe galvi- SMEGENELES .oi'or. Crlvo..gelini I i nu k n (hipoJizt).rvim. i5 ITI skilvelio smegenq vandentiekiu (per viduGalvos rines smegenis) atitekdjes Galvos ir nugaros smegenq skysiio apytakos schema tris angas me iS iiores. Soniniai didiiqlq smegenq skilveliai. natome.. arba hipofizi (Lr.si{ klnas genq Stmburar (pilkoji J! r sKrve s nredziaga) Smegenq veliau smegenq vandentiekiu nuteka skilveli. Vienas jq yra dediniajame smcgenq pusrutulyje. prie jq priglunda branduolys.. il . III skilvelis.Belatakes [aukos"). kud ii kraujo plazmos tsfiltruoja gnftros ir r.. jungiantis abu pusrutulius.. Jis tgsiasi nuo IV skil vclio ir yra nugaros smegenyse.gfl. yra na platios farpskihtelitrs nngts (Monro). skl/rrli'. Tii labai siauras kanalas.arklio uodega" (1 4 suauge slanksteliai) Iiilgirlis stuburo ir nugaros smegenq pjnvis (schema) '-\". o Po io.qaros s'rcge. tarp skliiLtto iulq Pasmegenind liauka.gyvybds nedis" Stuburas NUCAROS SMEGENYS niq nervq branduolirl. Skilveliq i5oreje yra pusrutuliq baltoji nedZiaga.. formuojantys ditliiqjq suegen4 jan. tarp pailgUjU smegenq.. pertvara. o DidZiosios (galines) smegenys Soninis sklvelis (I) ir nugaros smegenys Isilginis sme8enu plySys Skaidriosios Skaidrioji pertvara Didiioji smegenq jungtis Baltoji. reguliuojaniius gimdos raume. v. IV skilvelis. . Prielrrejc iio skilvelio sienoje.medzlaga RorEZhe PtlSl. Si gana ilgE ir platq C fornos pluoit4 sudaro baltoji mediiaga.stl (likvor4). iis uZpildo Soninius skilvelius. Soninruose skilveliuose yra smulkiq kraujagysliq suformuota struktira.rtgal tgsiasi plonas kana lelis sntt'gcnt1 anttduttickis.Centrind nervq sistema.^- \. Tai vidaus sekrecijos liauka. Ntto treiiojo skilvelio.r'io. Kai kurjas vidin€s smegenq sandaros ypatybes galima iivelgti smegenq pjarviuose. smegenys ir smegeneles) ir laipsniikai plonejanti Zemyn (pailgosios smegenys rl nu r dengianiius dangalus ir atskyrg pusrutulius. pro tarpskilvelines angas iSteka i III skilveli. ii jo iiteka ipavoratinkline galvtr> bei nug. Tarp Siq pertvaros ploks- ir.1.udlo .rnccnlr'. Tai maZyte ovalios for mos belatak6 liauka. Tarp Zemiau didZiosios smegenq jungties esantir+ tarpiniq smegenq gumburq vidiniq paviriiq yra vertikalus pllieli: i rcirn. Jame yra nedaug galvos ir nugaros smegenq skysiio.. J skilvelis (II) Tarpinitl sme.. pertvaros erhne Soninis DidZjoji Smegenq pusruRrlis Soninis Epifize arba kat1.ry sky.tl!u. .. (schema) pjn vi.smegenu frontalini.ilrauLim.li.

esaniiuose palei pat iner. iios skaidulos ot./r'rzidi: ldlliniai.ii. ntnzqn' wa labai ma)rs. Cia prasidejusios skaidulos perduoda nervinj impulsq liaukonrs.rc . Ir prieiingai. (neporiIlrr. lara'irnp.ti: vir. be to.r inugaios smegenq ir pasieka gangJijq. D. Jis letina Birdies darbq.l. *laid ulo-. sukeldami alra14 idirgildj.rlaidulor.e arbr nug.tndineje (:irnp. ialinimo sistemos. plaukq 6iauBiamteslems dalies segrltentrl blanduoliuose. luosti^\tiaini m..rros \meg(ny\e {nervine*laiduloc eina nuo l. Krrtiirinlai lTrdzgai yra abipus kutini nis stuburo dalies slanksteliq ktrnq. k. esatliiuose ganglijuose. o simpatine nervL] slstema juos atpalaiduoja. kuriame persiiungia ipostganglines skaidulas).priejinga\. Autononine nervL! sistena dalilama i dvi di deles dalis. Parasimpatin€ nervq sislema. Iscentrines skaidulos yra dvejopos 1) ikimazgines.irdie. incrvuoja daugum4 vidaus organq. Simpatines sistemos periieriner dalie.utini.r.e brandurlliuo. ataLrgas.l pJn.rlis . esaniiq galviniq nervq brandttoliuo.iau pa\ireiikia lamybes metu.vy(do..rt.J SIS?EMA Autonomine (vegetacine) nervq sistema Aulonurnine nervq ii\tema konlroliuoja regcld. raumenins ir kt. li vcikiJ nepriUau\omJi nuo nti\Ll v. liq. nuo kurirl prasiddjusios skaidulos sudaro Simpatind nervu sistemd.. centrq ir iScentrinius neNus. vrdurinis ir apdtini5.Jka. 5iuo. Ii visq minetq simpatinio kamieno mazgq (ganglijq) iieina Viduriu (saules) rczginys Juosmeniniai nugariniai IV juosmeninis sinpatinio kamreno naz. arbd it. tarp jq ir iirdi.) po\cilj. Jie priima dirgir-rimus i5 iiores arba |. lygiesiems raumenjms.tilutiU nrttu-.i4./menine76 vuoja vidaus organus. t. plauiir./j.rngliner sirnp. jq yra 11 ar 10. lyties organq darb4. Pilvo srityje susidaro saules.porutis. nu.Llygr.tines :kridulos p.r. ^aDtirno kJu lin iniai.?/. -u. arba vegetacini mazg4.kaidulu rudaro lrrrr<.ezginiai tgsiasi palei kraujagysles.udaro . pa-kulrrri..las Juosmeniniai viduriLJ nervai I kryzneninis 5impatinio Kamleio mazgas i' Ricstjnc (storoii) Zdmir Ticsioji (storoji) 2arna to organo slenole.eilt. VII bei IX galviniq nervq poros. arba poslqd.. lulrc inernervrl srityje skaidulos isipina i pilvo srities nervinius rezginius bei mazgus. padeda organizmui prisitai kvlJ prie nuulat Unt. se mazguose yra postgangliniq neuronL! kal. juo.11pnliui. mediiagq apykait4 audiniuose. sinpatinio kamieno mazgas. Abiej4 nervq sistemq (parasimpatines rl srmpJlinc. Vt:u5 orglnu. ..Lenlrine. 77 .lti/nto funlcijas: .l k. iieinaniios ii nugaros smegenq klcrtinirriu ir jrro'meninirJ -egmen{u bralduo.ri. pasaitiniai.. stemples tu kiti.rulio pu.veiki. :iuo. kai klajoklis neNas suletina iirdies darbq. "i.iai kaip sudetingo elektrinio mechanizmo laidininkai.idcda lustelirl Lnnuo:c. Tie yra priei. nors LlJTnrauriai iio\ 5islpmo.iiun8q (drpu5JVyje. pirmasis krtrtininis mazgas susiliejgs su apatiniu kaKo mazgu ir sudaro vienq Zvaitzdirri mrzg.iiu nerru -istemns daliu. ktrtinds Sirdies. r pcriferij4.rii|.tulonontinu nervrl sistena.idriel usioje palei *tubull. arba prcga1lglit1es. lurio5 nuiina inug. -iuncia juo. Zarnyno.o rnaZgas TarpSonkauliniai nervai Klajoklio nervo (skrandiniai kamienai) Skrandis .Jclplinio lilnu. Preg. tiek ir pdrd5inlpJrine. Didiiausias parasinpatiniq skaidulq turintis arDa ref\.ltlu.Lri ldaiolli' nervJs. uodcgini.tqlini' -Lnid lo5 pta. papilves rezginiai.. Autonomine (vegetacine) nervq sistema skaidulos. nereiai yr<r. yra pilvo organq sienoje. todel vadinama .. kdrios eina nuo lqsteliq kunq.rsideda ir nuqJros qmegenLl ky.t skiriami !ie Apatinis kaklo sirnpaiini6 kamieno rrazgas I kdtininis sinipatinio Kamieno mazgas Vidudnis kaklo simpatinio kanleno lnazqas Kanlleno lnazgas ") X deiinysis klajoklis nervas Klaioklio ncrvo gerklincs Sakos ]ungiamosios Sakos Krttinkaulis V krutininis simpatinio kamleno maz.idi -rlr4i. o i.'.e prasideiucloq <KalOUlO\ PJslOJl6la nervlnlUOre md/8xO se. autonominiai r.vuojamE organ4 Lryznreninidi bei vien.ltirle. nai. Mduriq nclvirri.rUo 5lanLtclirl 'ker-ine.l dir$nimu*. ineNuoja tiek simpatines.rlios. lunq drrbt reguliuuja . simpatin€ sistema ii pagreitina. Uod. perduoda nerviniams centrans. jq yra 4 (kartais 3 arba 5). Kylmcniini nnzgai yra 4 (kartais 5). si*iemu5 itaLJ .?zddi ii*rdi-t9 Jbipus siuburo. Icentrin6s skaidulos priim..lriniu. Vei]. 5impalinio karnieno kakJincpi drlyje lra try: knkl. Taig Jutononrine lervq sistema tu icentrines skaidulas. postgangliniq neuronq kunq sankaupll. r.impatindms klajoklio nervo skaidulolns bronchq laumenys susitraukia. vcrkr.rrrciq aplinko. priklausomai nuo nerviniq skaicluIt1 iSejimo ii cent nes nervrl sistenlos vietos.eie. JA iudJro ner! ini' Viriutinis kaklo simpatinio kamreno mazgas )tr I\ lie)uvinis lykles nclvas \ autonominius rezginius. Parasimpatiniq skaidulq turi ir III. Tai X galviniq newq pora.r-ibaigid nerviniq ma/gu Br. Milijo|ai neuronu.meninrdi.iant par. J4 sudaro nervines skaidulos ir neNai.rtinidme Larnrcne). plauiiq. ir fraujagysliq. fito. Daug parasinpatiniq mazgq. virikinant. Jie iSsidestg prieUnaic krvZk.ner ru:.. skrandZio.las Sorrkauliai Klajoklio -nervo VIII trndninis simpatinio Kamreno mazgas _ Sldr Stemple Diafragma Klajoklis nelvas X krntininis simpatini{) kamier. 2\ uinnzginis.rrai mazg. iieinantys i3 auto- nominis neNq sistemos parasimpatines c{alies brandrrnliu. y.autonomine". kuri.ine> urB.

Kuo toliau nuo galvos smegenq puslutuliq yra nelvo iaknelds ii- lieTr\ lius.liJe. o kii4 rnieljnas neclengia . iner' vlroj. burnos/ t-rosies gleivines..ririJ.r iv. Jic sudaryti ii suditirrgos sandalos nervinirl skaidulq pluoitrl.incrruoj.ora: Vl pora: aLitrauVII pora: VIII porai Pn. Motorinis skaiclulos inervuoja mimikos rau[1enis. ausir.rs. odE.tlal. dali. qpecilini. iiini. incrr trol.geneliq Lrrninas Xl pofai pricLlirlis nervas pora: palietu DidZiqjq smegenq vaizdas i6 ilpaiios: 12 g.r alrr'. C. \ir:ulini i.liezu vin is lV skridhll1is l.lluose. gelklas.rlriniu nervu . V triiakis niirus nelvas. or8.. III pora: Speninis kanas akies judinanasis funkcijas: I uo. Vl atitraukiamasis akiq nervas * motoli- VII veidinis miirus nervas. l2 porrl g.sukam4ji rauneni. jungine ir kt. 'pv.'rr arha LaLlo "rgarus ra[-. TX liciuvinis rykles ni!r'us.i.'rrirrr tlL\Uli r.rkie. i ervuoj. II regos specifinis juntanrasis nervas: (optiniq impulsq perdavimas).junla masis (klausos iI pusiausvylos funkcija).. Kiekviena nervr} poln Zymima romdniiku skaihreniu. kurios yra asiniarlc cilindre.ifirllJrn. Juntamosios skaidulo.L NEBVU STSTEMA Galviniai nervai Cnloinini ttcraai yra periferinds nervll sistenlos suditini dalis.nefvas (uosles impulsq peldavimas).rmtte NUCAITOS licZuvio raumcnis ir kai kuritros raumcnis- l<aklo IX poral rykles ^ryva Smcgcnaliq klajoklis ncrvas \ Sn. -v"gnne kai kurias veido DidZirliq smcgcnr! pusrutulii Regos nelvq . dal!. palasimpatines i" I'rrrlire. r -koni.r \TT p.l. XI priedinis notorinis.ri nerv.r Lr.lIl'tymo r. Vienas nervines skaiclul.]lrmcni.jirr.' \ieln. III akiq judinanasis notorinis. o juntamosios viriugalvio. VTII prieangio ir 'raige. inervLroia trapecinj ir galvos./i. Kai kuliuos nervus sudaro tik juntnnticji rrerviniq skaidulq jLtdilnntosias s/rnldr..rnus: iirdi. Jas dengla tik labai plonasdangal€lis neurolema. specifines skonio juntamosios skaidulos nt.iai nemielininds skaidulos.rnr. parasimpatinis viclaus org.ru. trctieji yra rni!rus.r viin.incr'r uoja r iJ. Motorincs skaiclulos inervuoja lyklQs rarulenis.ri- liu.rL|rlenis.r.lri2ir'ri f. mutLJri|li:. virikinimo ir kitus ortantls. lrrn. raumenis ir kitus)j tik X pora klajoklis ntrztas iSsiiakoja krnfines ir pilvo ertmiq org.r.rnrr-. 7ytnint.r -. Ii galvos snegenq iieina 12 porq 3n/olri4 skridinir-ris nervas notorinis.rlvirti. vcido odq. inervLlo ja daugeli akies obuctio raumenLli X klajoklis miirus. speci fines skonio lieiuvio glcivincs uZpakali- - kryime Piltuvclis (tarpiniU snregenq) Pasmegenine liiluka I pora: uodZiamasis (hipofize) nr..niu "il"- numeriu ji..ilos (tai pluoitai. liaukas.r jv.i.ri ittervuoj. Inotorind\ ryklis raunenis..rurnurri: lsilgrnis snrLBcnq flls) s /laro{.rlliel. Moiorines skai IV Galviniai nervai duJo. parasimpatines paaLrsine scilirl liaukq. kitus rnotoriniai ncrvai). dengia nrielinas (rnielinin€s skaidulos).r-i. plauiius.rlviniq nervq porq 79 .

Jie skyla i priekincs ir uipakalines iakas. periferines 5iq l4stetiq ataugos ieina i nugariniq nervq sudEti. nera4 iaknelis. 5 poros niai nugariniai renai.*. ileinaniios nugaros smegenrl per vis4 stuburo kanalo ilgi. juosmminiais. inervuojantys juosmens raumenis. nueinantys ir i virdutines galanes bei diafragmq). arba neruini4 skaiduh4 (uZpakatneje nervo 5aknel€je yra nugarinis mazgas. Miq 31 nugariniq nervq tik nedaug skai- niai nugarinbi neroai. kryimenini. ir. KRUTINES 12 slanksteliq porq ]UOSMENS 5 slanksteliai ]UOSMENINIAI NUGARINIAI NERVAI 5 porog 5 suauge slanksteliai KRYZKAIJLTS l I I l I \ UODEGIKAULIS q **"zrr*. kuri sudaro T forma iisiiakojusios juntamosios neryines bsteles. 16 dulq eina i pakauSio sriti. 12 pottl krtttini- Periferine nervq sistema NUGAROS SMEGENYS NUGAROS SMBGENYS KAKLO 7 slanksteliai KAKLINIAI NUGARI- NIAI NERVAI 8 poros krylmeninio rezginio alsilakoja neraas. inervuoiantis kai kuriuos tiesiosios Zarnos raumenis ir i5einamosios angos aplinkos od4. Daugumos nugariniq nervq priekin€s 5akos tarpusavyje susipina. od4 bei dali apatines galiinds.rarroc uoDEGrNrs NUGARTMS NERVAS slanksteliai Nugariniai nervai (31 pora) 80 81 . kurie priklausomai nuo jq lokalizacijos vadinami: kakliniais. krtie pasklinda tarp Sonkauliniuose raumenyse bei inervuoja juosmenikrtdnes ir pllvo od4. Tng. kryimeniniais ir uodtgt- niu neraris. virButines 8 porcs . uodeginis nugarinis nervas.-4 c. IS nugaros smegenq iieina 31 pora iS nugarinit4 rnntq. kai kurios jo skaidulos tesiasi nuo stuburo srities iki pat pddos. i5 kiekvieno nugaros Bmegenrl segmento ileina pora priekinh4 (udinamqjU) Sakneliq tu i segmentq ieina pora uZpakalini2 $lr\glamqjq) Sakneliq. pats ilgiausias ir sedimasis storiausias ZmoTARPSONKAULINIAI NERVAI 12 gaus kuno newas.lai kakliniai nugariniai neroai (iE iU atsidakoja nervai. Priekines SaknelEs sudar)rtos iE iicentrini4. juosmnini. o utjuntam4j4.Nugariniai nervai Juos sudaro susijuntusios p/rekizir4 rt uipakaliniq ntgannil. kr tini- niais.i3 icentriniL.o.krylmeniniai nugariniai rcruai. N&a nk nugadniq nervq krdtinines dalies rezeinio. neroiniq skaidul4. sudarydamos ivaiius rezginius: kaklini. atba molorinh1 $ttdlmallrriq). pelini. o centrinos I uZpakalinq nugarinio nervo 5akne19). pakalin€s . | NUGARINIAI / ) I NERVAI s poros -. 5 poros .er']u:ojarLtys likusi4 apatinds galun€s dali bei J.

i. SlinLstclis Juntamieji impulsai pasiekia smegenis Suvokian1as pojniis Calvos sncgcnys siuniia judinamuosius inpulsus ir duoda komand4 pakclti rankil Galvos smegenys lervinir impuls.ri lyg ir nepriklauso. fanlo* atitrdu(imns pnjutus skausmE. igalinantis organizmo atsak4. \Juntamieji /. arba icentrinio. pavyzdZiui.ield. greitas ir staigus akiq vokrt susiglaudimas tlorinl \udri(inti vi. nevrlinga: mirl. k. Taigi atsiradus kurioje nors kino dalyje dirgikliui.llrk<itti< nt>nka:.receptorius. Thi lernia tobul4 anatoming iI histologine strukturine organizmo vienovg.iuniia atsalomrji impuls4. 3. staigiai atitraukiama ranka. 2. kuris juntamo siomis skaidulomis plinta nervines l4steles (cenirrr) fink. todel radinamer: jtiili tosio. ne- Tuo paiiu metu gali vykti ir paprastas. y.lvirsiq drba in>tinktvvu. nio Jeigu juntamasis neNinis impulsas pasiekia nugaros smegenrl centrus tiesiogiai (nes dilgiklis paveikia arba nugarinio.i nervinius . pr'ickin6 nuganio ncrvo saknele Dvigalvis Zasto raun1uo ramybds Iaze)c smegenys Motoriniai impuisai yra s4tutttitt gas. priklausantl nuo m[sq valios. Tai ncxaliligi procesai.r mJ/Bo). t. cenfrineje nervq sistemoje. Me* >u\ukiJme. Ir vieni.rii. kuds ii smegenq Zieves leidZiasi laiclais iemyn. o ir.r.. t. iI kiti kyla i5 2 skirtingq impulsq sraulqr juntamojo. r-.galiln€se sukelia nervini inpulsQ. Peliferiniai linn ort. mes suvokiame dirginimo visum4.:rjim. y. vadinamE rcJleksittiu (nesqmoningt) et'ek. . o !i /izioLagin| 7)ietfixQ. raurreni ir piveriia ji susitraukti.rrbn icenlrinemi\ {nrro peri[erijo\ nervinio centro link).r " I I . kuriq neuron.'t.ri centrai bei galvos smegenq Ziev6. nuneia ji iki nervrnto (eDlru (drb. nukreipto nuo ne|viniq centrq periferijos link. Kylantieji (icenriiniai. ir suformuojame sqmoning4 atsak4. iScentrinis) impulsas Nesusiiraukgs dvigalvis tasb faumuo r\ugaros Dvigalvis zasio raumuo nervais gauna judinamqji impulsE: raumuo susitfau ir pakelia rank4 sius croiniLts centrus arba ateina jutiarojo neroo ncrainr2 gLtlitrg). judinrmdji arbd motorini efekta.itiko. sklin daniio ii periferijos i nervinius centrus. suzadina.talingas. i\ luriu iitentrirrernis skaidulomis jau plinta impulsas. sncgetry Zieatjc esant! centrq.-rmi galro* smegerrrl Tiere\). t. TeiSu . bet ne ga/?ros ji Refleksinis judesys Slrnkstulio kcterinc aiau6a Slankstelio skersirle atauga SanJlinc I lu: pa\y/d)iui.d junBil|es p. ir motorinio (judinamojo). ir atsakomasis impulsas prasid€s nuo jq. pasiekia ir suZadina galvos smegenq Zieves neuronus/ i5 6iq neuronq prasideies impulsas sukelia efektq.l. idnru* adat.r i N piritQ. prieZastingum4 ir kita..ts ai.Nervq sistemos fiziolo$ja Organizme vyksta dvejopi plocesai. ii centro impulsas sukelia nesqmoning4 efekta. sukelia iScentrini.ri . jog nervinds skaidulos ateina jvisus organus taip. liBa> prccbn-. ir srde- Nugaros smegenu 1\Ugaros srneSenys pilkoji medZiaga Nugaros Stuburo slankstelio ir nugaros smegenq pjuvis (schema) Gavgs judinamaji impulsq dvigalvis iasto raLrmuo susitraukia ir stLlenkia ranka Valingas judesys .tn. kiti autono nutnikstamai pasiekia. centrus. jU vyksm4 lemia nervq sistema.'ntr..galrrl- i galvos ir Impulsas galvos smegenq ncpasiekiai nevalingas Plaitakos odos nervai siuniia juntanqji impuls4 i nugaros smcgcnis (nervirli ccrltr4) judesys (refleksas) niniuose periferiniuose mazguose. arba . Pasiekia nugaros smegenis. Vieni nervai pasibaigia galvos arba nugaros smegenyse. i kurj isijungia pozievini. juntamieji neuronai priima impuls4. Vieni jq valingi.1i rdumenys. Toks judesys arba efektas UZfrlaline \Jkr . kili procerai nLro ner\Ll \i\tcmos tiesiogi. po to periferiniais nervais pasiekia kino raumeni.ri . Skaidulomis sklinda ! kitus aukitesniuo- Nervq sistemos fiziologija Motorinis (judina asis. rlterlllc ltUqJi | \ \ Nutarinis nugariniL) --t_*_ nuBrrirliu ncfvo !ri Juntarnoji uzpakallne 11clc Smegeneles Pailgosios Moto ne.r\ perpin. liaukos.rtaue. Iiorinis dirgiklis. arba iScentrinio. pa\yzd/iui. oda ir t. Refleksin€s veiklos (atsako) schema. Nuo iia impulsas gali iSplisti: 1.. kad juos ar audinius sujungia su nerviniais centrais. Nervq sistemos veiklo: mechanizma\ pdgri\tJc tuo. Cia impulsai gali paveikti Zemesniuosius cenLrus (nepa. paveikgs juntanojo neurono nervines galines . ir sukelia ralingq efekt4. juntamieji) impulsai pasiekia ir suiadina galvos smegenq iie\i' relrronu-.

galvutes srityje pereinanti i laisv4 odos kloste. Latakas yra kietomis sienelemis. uidarandiq apating dubens sritD iki galvutds pagrindo. SeUides prielipe galirne i../ia.ud.l io i<. ktrfl1. arba prieking dali. siklinis lqtfikas. 35).rrni priciin€je liaukoje. Sdklinds pnslelis. Jos funkcijos dvi: 1) vyriikqjq lytinir] lqsteliq spcrmatozoidt! ganybn.Vyro lytiniai organai Vyro lytiniai organai yra lie stklifu. oarpa. Tai tarpinis apie 45 cm ilgio kanalas tarp sdklidds prielipo (yra jo tgsinys) liarka tai vidinis vyro lytinis organas.r€ ir pereina i seklin! latak4. vadinamas siklidds Palei uipakalinj pnelipil (ii graikq kalbos epl viri i clidynoi sdklidds).iklin! Iatak4. V. Jis prasideda seklides plielipo uodegoje. {patinis seNides prie[po galas pereina i . tuo farpu galvute ir uodega prie jos gana tvirtai priaugusios . arba uZpakaling dali. \ekrecrjos 14stelemig. S€klid€s guli plonos elastingos odos maiSelyje (kapielyje). sikliCe-s ir prielipas. kuri apgaubia kapsule. Seklos idmetamaisiais latakais sperma patenka tam tikrq i Slaple. jU susiclaiymas ii spermatogeninio kanaldliq epitelio ir 2) etdokrinint (vidines sekecijos). Liauka apsupa r'1rro ilaples pradZiq. siklos iimetnmasis latakls. sudarytas i3 raumeninio ir liaukinio audinio. Vamzdelio gleivines liaukutes gamina sls/stq sekretE.Varp4 sudalo alg'tkur. S€klides prielipo kunelis labiau atsiskyrgs nuo seklides.varpos galvute. i kuriq. Prildausomai nuo issivystymo laipsnio ii daugiau ar maZiau uZdengia galvutg. kuri yra plonesr. kuris ejakuliacijos metu rsmetamas i3 pusleliq ir ieina i spermos (ejakulato) sud€ti. pervdrgs liauka. . at-rvelia seLlides ckr/- tcli4 latawlini) ir ties uodega pereina j setlinl /a/nka. pereirra uZ ilapimo p[Jes. ia ilaplts anga.. Jie sudaro varpos ionus bei nugarine jos dali ir tgsiasi nuo talpvietes (audiniq. y. ejakuliacijos metu praskiediianti sperm4. \Triikojo lytinio hormono testosterono sekrecija. SdHide.riai. dine. P0sleliq sekretas svarbus lytiniq l4steliq juddjimui po ejakuliacijos. Tai porinis uZ ilapimo ir viriutini seklid€s kraitq tgsiasi pailgas kunelis. i! shpriai rusiraiiiu\io latakdlio. gulintis ant . Jo paviriius tankiai iivagotas rauk5liq.i icmyn perverdami prrcirrq 1inu\. jie leid. sck i n in i s Aa nn l. sudaryti susijungus seklniams latakams ir seuiniq pusleliq latakeliui. vadinamA aryoni?c. ties galais suplondjg.e gaminasi lydnes l4steles spcrnatozoidii. Prieiine liauka isskiria balzgan4 slgrsti. Pereidami priebing liauk4. Sdklinis latakas. atsiveria sdklos i3metamasis latakas. kuriuo. sudarydamas seklos iimetamqjj latakq.eklides. atsirandaniiq del kapielio odos raumeniniq skai ir dulq pluoitrl susibaukimo.q ir atsiveria i ilaple. pasibaigiantis lygiu rausvu paplatdjimu Galvutes virsuneje atsive.galvute prijungia iS s€klidds i3€je sekliniai latakeliai. i! labai su sivingiavusio vamzdelio. Pieiini mojo audinio skaidulq pluoitai. Tai porine vyro lytine liauka (seHidds: Zr p. Tai organas. t. aodeg4. prieiiui linuka. juos dengia oda. kiek suplotas isilgai. y. pDsles esantis organas. ku yra didesnd hegu kitos dalys. Jis yra ritinio formos. arba viduring dal!. Br-rd. I Testosteronis iisiskiria l4steliq (vadinamos leirliga lqsteltmis arba vi- i krauj4 ii Sdklos ismetamieji latalai. o uodegq jungia- Awtknnioi tai du cilindro pavidalo erektilinio audinio dariniai.rrpa yra iiorini\ v)ru lvtinic organas. kuris leidZiasi Zemyn uZpakaliniu sellides kr. j4 padalija i dvi skiltis.rltu ((ia jjj Varpa. siklinis puslelts. kuris jE palaiko kaip obuolio kotelis vaisiq. Sdklid€s prielipas. Ji. i:-ide-ciu'irt tarp sdkliniq kanaleliq. perveria prieiine liauk4 (prostat4). Juo sperma patenka i noters lytinius takus. kurioje susijungia su seklines pnsleles latakeliu. vadinamq Di t tgi uotn i>in i. pasiekia dubeni.skirhi: galvute. sudarytas paslankus. s€ldos iSmetamojo latako.rrytJ. t. suspausti skersine kryptimi. Kekviena seklide sudaryta ii daugybes plonydiq vamzdeliq.

nlsiveria gimdoie. nulreiptd vir(itne Zemyrr ir dtsiverianti makities gilumoje. lokai padideja ir iSkyla aukityn Kiauiintakiai. vadinama koirle- Gimda.lvykus apMakities pjalvis: gemalu vystosi ilg4 laikq. kudas taip pnsl6 Uodegikaulis Gaktine sQvarZa Slaple VaryutA MakSties Tiesioji Zarna MakStis ISeinamosios angos pat sudaro oda.iskiria kraujo ir gimdos atsisluoksniavusios gleivines audiniai. Iarp ma2qjq lytiniq ltlprl su. Forma primena 8I0 cm ilgio nupiduta klgi. vadinama kanu. Tarp didZiqjq lytiniq lupq yra mazosios lytines ltrpos. kuri savo sandara pdmena vyrq varpa. Neapvaisintas Lidu. Tai gana ilgas. jo kaStai nelygus. Kiauiides Zieveje brgstaniiq ir sublendgs Savasis kiausides raistis raumeninis organas. Joje. apribojandios lytin! plyij.sAsmauka. Kiauiideje yra daugybe (40-80 000) lytiniq Moters lytiniai organai tai lygus kriaui€s formos KiauSintakio ampule Piltuvdlis Spurgeliai KiauSides frontalinis vis. tarp iiq | :\""e'.idaro plyiys. kuriuo 5i prisitvirtina prie plaiiojo gimdos raiiiio. Prie dubens sienq kiau3idd prisitvirtina pakabinamuoju raiSiiu. Makdtis. Gimda Slapimtakiai KiauSintakio pasaitas Pakabinamasis folikulas / Kauiides iaiStis Kiauiide Gimdos pjnvis: vaisinimui joje implantuojasi kiauiinilis. jeigu kiausinelis apvaisinamas. kuri atitinka kflgio pagrinda. Pilvapldvd suformuoja kiauiides pasaitE.rkj. vadinamas maklties prie Sintakio ampule. 86 an$u. perverdamas jos siena). Skiliama pradine jo dalis (kiau6intakis atsiveria j gimd4. se tesiasi ertme. makities prieangis. Jis tgsiasi nuo gimdos ! pilvo Makities anga i abiejo"e pu. ii virsaus ii dengia pilvapldve ir sudaro kiauiintakio pasait4. iiorine Slaplds Moters lytiniai ir Slapimo organai (sagitalinis pjnvis) . Skiriama viriutine gimdos dalis. Ji yra dubenyje ldrp ildpimo p[\les ir tiesiosios Zarnos. I Son4 nuo jos yra siauriausia dalis . Dar labiau i 3on4 nuo sqsmaukos yra ilgrausia ir paplat6jusi jo dalis kiau- loiynq falbo. platus ir elastingas vamzdelis. sumaieja. Po ovuliJcijos (Uauiidds paviriiui iplyius ir kiausindliui iSejus ! i5or9) kiausintakiu kiauiindlis slenka i gimda. kuris dia patenka ii kiausintakio ir virtgs llr. Nestumo metu gimda ge- Varpuie (klitol is) l4steliq uzuomazgrt (folikulq). Kiausintaks yra apie 10 cm ilgio vamzdelis. ir apatin6 dalis beveik ritinine. Po glmdymo gimda vdl susitraukia. Lytinio akto metu ii varpos i maksti iisilieja sperma. Kiaudid6s yra prie moters maZojo dubens sienos. Be to.lq per menesines. kudkie ris leidZia kiaudintakiui Siek tiek judeti. pasibaigianti piltuv€lio formos paplatejimu. Vidinis kiduSintakio gala. isitvirtina ii ima vystytis gemalas. sudarytas i5 raumeninio ir tungiamojo audinio. Tai porine ovalo pavidalo moteriskoji lytind liauka. kurioje gaminasi lytines lqstelds (kiausineliai). Kiaudidis. I r\unas ! I xur"ti" \ Cimdos Slapino pirsle Staple dal:nl yta sqsmauka. ji isski a i krauj4 (vidinds sekrecijos funkcija) csflogenus ir progestercnq (moteriikuosius lytinius hormonus). kia ditlaki'. nakilis ir i:oriuiai Iytiniai organai. karnpo.tines lripos yra odos r. kuriame isitvirtina ir nedtumo metu vystosi spermatozoido apvaisintas kiauBinolis.inelis paBalinam. varpute. Kiaudintakio pavadinimas yra kilgs iS Moters lytiniai organai (pjiivis) kaklelio iki lytinio plyiio. tik daug maiesne.ruk<les.zodziu ouun ruacijU meLu i. .r iuhnio gimdo.gimdos ii. Did2iosios l. Gimdant pio makiti iieina gimstantis vaisius ir placenta. Su gimda jas jungia savasis kiausid€s raistis. kuris j4 palaiko. lytinio brendimo pradiioje jq lieka keletas tukstaniiq.enuo goninio kiauiides galo iki virKiduSin L. Greta gios angos yra varputa (klitoris).kiauiinis ir lydeti. vadinamas gemalu ir v. o priekyje anga. kol gimdymo me- tu susitraukiant gimdos raumenims iistumiamas laukan. didesn€ jq dalis sunyksta. Iioinians moters lytiniams organams priklauso lytines lupos. gintla.risiumi. nukreipt4 kiauiides paviriiaus link. Jie apsupa pilving kiauiintakio ang4. I makiti mens! Apvalusis gimdos Savasis kiauSides raiStis Kryzkrulir ISoriniai lytiniai organai. i kuri uZpakalineje pus€je atsrvena makSties anga.I Moters lytiniai organai Moters lytiniams organams priklauso: kint:idi>.

Nervas sistemos neuiniq skaidulq pluoitas. vyksta ritmiskai susitraukiant gimdai. sudarlti ii klubakaulio. panaiiq l4steliq. kino temperatiir4. Zarnl'nas ir kiti. kudo viduje vyksta medZiagq apykaita. Nervinis mazgas neuronq lasteliniq Kiaudinilis Antikinai . panaiiem< l save olganrzmams. kiaubidZiq foiikuluose kiauiiddse bresta kiaudindliai. o Sonus .tamprus raumeninis maiselis. Diaftagma plona raumenind ploksteld. veikiandirm sldg! reaguojaniios nerr'inds galunds palas.. t. Egzok- - linio klno. leisdama ofui pl[sti padidina krutinds lastos pagrindinis kvepavimo raumuo. kuriomis i l4steles ne5amas deSuonis ir maislo med)iagos. sudaryta i3 skysiiu uZpildytq kanalq. vadinamq dendrifais.rstelem(. subjektlvus pat]dmas. tu nti moteriska lytind lastel€.riigiq dirgiklius.rervines lasteles kunelio i perife- ji ir .l grupds.l/oji sistema. Hormonai . susidedantys i5 kai kuriq organizmo l4steliq. Iytine veikl4 ir kitus. kuria nervinis impulsas sklinda i3 r. Pagumbuds (hipotalamas) * galvos smegenq dalis. tokiose kaip llpos arba pirSq galai. isords. iiskiriamas kasos saleldse. kabanti burnos ertmds gilumoje. sugeba iblaikyti. Pisld .ogo d{k l. struktir4 bei dauginli-. kuriais kraujas ii arterijLl patenka i venas.. bronchioliq. skonis ir uosld ir kt.sudednga vidines ausies sistema. o. (spermatozoido) vyri3kosios lytines lastelds susijungimas su moteri5kq. kuriomis oras patenka i plauiius ir i3 jq paialinamas. Organizmas . Antigenas terminas. sudamnLi nervo sustorejima arba esanti Breta nervo. :lrukffiros. Sebanti savarankiSkai egzistuoti ir daugintis.l4stel€. esanli kasos ir iarnyno sultyse. kad igalina koduoti baltym4. i3 kurios vystosi gemalas. reaguojaniiq i pusiausvFos. LieZuvdlis . Ui- - pav[srq. Aksonas (neudtas) nervines l4steles. Gimd'. danties guolis apatiniame - apibendrintas terminas. o priekind su Kapiliarai apatiniu krutinkaulio galu Susitraukdama darb4. skirianti kldnes eftne nuo pilvo ertmes. vadinamos aksonri.!. Insulinas .gyvybingas kunas. kepenys. Nagai - gin. smegenq. l}tejimas.baltymai. nuo kudq priklauso emocijos ir kittl Iipazds Lytejinas od4. pokytius erdvdje. o vidinis pde plauiir. skatinantis tam tikrus i plauiius. krauio apytakos ir kitq). sies bugnelio. junginys.chemines medZiagos. lygq pusei esandiq kitose organizmo lQsteldse. kurie vykta organizme arba Iqsteleje. dar tudnti liaukoje hipofizeje). palaikantis pilvo ir dubens ertmds organus ir perkeliantis kuno svori i apatines gahnes. Plazma vandeninis druskq ir baltymq tir- - unkcijq reguliavimas.centrin€. Lai kuriq lepenyse ir riebduniame k[no audinyje esaniiq mediiagq virtimq gliukoze bei riebalinemis rngstimis. gaminama: pasmegenineje elementad g'. Be to. Ti <udaro nerviniai ceLrtrai. - Jutimas 88 tis dirginant juntam4ji neNE. stimuliuoja jos patekima i3 kraujo ! audinius.lomplekas cheminiq medZiagos pakitimq ir juos lydiniiq energetinirl reiskiniq. reakciia arba jufirning organiTmo veikla. Liauka organas. Reguliuoja gliukozds kieki kraujyje.i an- - organizmo sugebejimas reaguoPagrindin€s dirglumo formos yra: regejimas. Dirglumas n4 Alveold maZ4 ertmg (pvz. kad juos sudaraniios g]n/os medZiagosuisikonsewuotq atsinaujintll. suleikdama\ 8y\rybg kitiems.kaulinis Ziedas.-kuris paruo3ia organizm4 busimam liziniam veiksmui. kai gvetimos medZiagos. baltyminir. o ii audiniu iineiami mediiagq apykaitos produktai. tankiausia l4steles dalis. iiskirianiios insulin4 ir gliukagon4. kurie apvaisint4 kiauiin€li perneba i gimd4. TipiSki paB9 . be genetines informacijos. isiskverbia sedynkaulio. kr-rr susikerta optirlds akies a(ys. jungiamojo audinio l4steliq. sudaryta ii lEsteNeuronas L4*ela (olsitocina.iia pnpYcii^c orhvh'i rinines liaukos {pv. klausa. Kiauiintakis vamzdelit jungiantis gimda su kiau3ides. sudaranti organizmo gdauiius. gaktikaulio ir ti i ivairiq.mas vaisiaus iistumimo ii girndos faze. fermentq grupe.kasos l4stelir. Ii jq susidaro viena maiSeliq (folikulq) i5191a plaukai. vadinamas krytkauliu. Ji auga dau- dalis sudaryta i3 kaulinio audinio lasteliq ir mineraliniq druskq (pvz. Tai patys maziausi arterijq ir venq iSsisakojimai. arba Eustachijaus vamzdis plonds kdnal. Sonkauliais. hermetiSkai supanti plauiius. Susidaro tuo metu. ja (kiau3in€liu). Geltonoji d€mi maZa zona akies tinklaindie. miegq. esaniios taip pat plaukuose ir iioriniame sluoksnie. Limbind sistema galvos smegenq pagumburio. susitraukimus skdtind cpecifiniai hormondi chromosomq skaidiq. kuri. kad vel griZtq i apytakos rata. issjdesaiusios grandine iSilgai nukleino Inggiiq lEsteles taip. atsirandan- I jaulruma. kuriame laikinai gali kauptis slglstis./. esaniioms apie . patekusi i i!. f Pilvo erhnd apatine lienens dalis tarp diafragmos ir dubens.vybinirl procesq: riebalq ir angliavandeniq apykait4.dubens kaulai. Bianduolys . kontroliuojanti visus l4stelese vykstaniius procesus. o kartais ir atnaujinti savo form4. Dubuo . glvos btrtybes sinonimas. kuri vir3kina riebalus. slopina jos Bamyb4 i5 aminorugidirl ir gedna glikogeno sintezq kepenyse.rntis nJgo guolio l. suketia fliologing realcija. linti savarankiikai juddti. atliekaniiq koki4 nors joms budinge funkcija (raumenr. gerina raumenq aprupinimA krauju. po to lengvai virstaniiomis energija. Dirgiklis veiksnys. atauga. skandis. Luriuose yra nerviniu l4sleliq.l struktirq. kuriuose vyksta duiq apykaita tarp ilveplo oro ir kraujo. epidermio kieta piritq galq danga.l sankaupa. nerviniq galunir!. prasiskverbianiios I visus organizmo audi- tankiausiai issiddsiiusios itin jautriose zonose. Slidtrs abiejq lapeliq pavirSiai leidiia plaudiams kvepuojant jud€ti ktrtines ertm€je be t nties. regu- liuojantys daugeli organizmo gl. kuris perduoda irnpulsus kitiems neuronams. polgcius. Apvaisinimas normaliai lvykta viename i! 2 kiauiintakiq. kl1no padeties. Labirintas . paveiktus tulzies. reiikiantis Zandikaulie arba oro puslel€s plauiiuose). Ausies trimitas. Kasos (Langerhanso) salelis .. Pleura (ktrtinpleve) .maiiausios kraujagysliq iakelds. kanr.azoto bdlas. turi specifing formq bei cheming sudeti. nervind l4stel6. I5 odos plaukq - saL vadinama zigota. gaminantis seketa. Tai tu4. Bronchai vamzdeline.hormonas. kalcio fosfato). Plauiiq vidule bronchai daug kartq iSsidaloja iki smulkiausiq iakq. nius. greitina Sirdies pakalind jos ddis jungiasi su juosmens sritimi ir apatiniais Sonkauliais. nusakantis koki4 nors organizmui svetim4 medZiagq. UZpakaline jo dali sudaro penkirl stuburo slankstelirl junginys. kwie p ima impulsus ii gretutiniq neuronq..aplinka. esanti tarp galvos smegenq didZiqjq pusrutuliq. prakaitol iiskiria cavo sekreta pro idtekamuosius kanalelius i epitelio pavidiq. sudaranfis slgsl4j4 k-raujo dat!.slegiui. migdolinio branduolio ir speniniq kirnq bei galvos smegenq Zievds nerviniai centrai. tepantis ir apsaugantis gleivinirl baltymq. y. Jis islygina oro sldg! abipus au- Audinys - Cenetinis kodas . h sudaryta daugiausia ii keratino ragin€s mediiagos.Zodynelis Adrenalinas antinksiiq Serdies iiskiriamas hormonas.zmA. dis hormonas maiina riebalq atsargq mobiliza. kurios suteikia kaulams tam tilq4 elastingumq. Kiekviena tdjrl baziq $andis lemia kurios nors vienos specifines aminorugsties itraukima i balt)'rno $andine. endokininiq liaukq iSski amos tiesiogiai ikaujE ir veikianiios daug kuno audiniq.rc. arba neutono. ir jis isitvirtina gimdos gleivindje. Kaulinis audinys rnedZiaga. Didzioti kaulinio audinio Medziagq apykaita . joje yra kai kurie svarbos vidaus organai: inktai. per- duodantis impulsus i6 centrines nervq i periferij4 ir atvirKiiai.maZa mink3tojo gomudo atauga. iSorinis jos lapelis pdauga p e krutines sienos vidaus. jungianli> \ iduring ausi su nosiarykle. L4stel6 taip pat )Ta elementarus kiekvieno aukltesniojo ortanizmo struktirinis vienetas. o endokrinines fiaukos sekreta (hol/ronrs) isskiria tiesiai i kraujo kapiliarus. Gleiv€s -klampus gleiviniq liaukq sekretas (skystis). genetiSkai nulemta dar gemalo vystymosi stadijoje. vadinamos antigenais. ji jautriausid Syie- - maia pasleld. savo ruollu vedanciq ialveoles smulkiausius kvepavimo takq maiSelius.dviguba pl€veld. raumenims bei organams. negaapibrezt4 Folikulas Apvaisinimas i organ. cia yra daugiausia foloreceploriq. ir ilgos ataugos.

medZiagq pasigaminimo liaukose.reakcija ! dirgikli. 50 Katabolitai 50 Katarakta 54 Kaukole 70 Kaulai . Riba . Salinimas tekskretiia. 42 daugiakampis didysis - daugiakanpis L4 maZasis galvinis 14 kaklinis 14 Hormonai 34 Iaivelis 14. Receptoriai tam tikos l4stelds arba nervrn€s galtrnes. po aituntos neitumo savait€s. ialsvos spalvos kepenq sekretas.r.su smegenq koiytemis {vidurinemis smetenimist.Inedziagu dpykrilos produktq. dalyie. Anatomidkai reJlekso lankq sudaro: juntamieji receptoriai. sudarytas i3 kolageno (sinlinio balt)'mo). 82 . 11 Gumburas Hemoglobinas 38.nosies 6. laip azot. Tik plau- - .taurelds 52 Insulinas 34 lsiurbimas 32 geldeles Iskandis 26. Ejakuliacija 84 Endokardas 40 Epidermis 66 Epikardas 40 52 .netaisyklingos formos galvos smegenq pavirdiaus iikilimai. kuriomis i3 audiniu i sirdi teka netekq.tiGtokas skystis. Sekrecija .tusos neno impulsai. 30. Zmogaus organizmo vystlrnosi II stadija. iStekantis tulZies lataku i dvylikapir3tg ZarnA.8. 74 45 Ertme 4 Kapiliariniai kamuoleliai 52 Kapliai 28 Kap3elis 84 Kasa 30. 30 26. pvz./ vandens gary ir anglies dvideginio palalinimas plauiiais bei Slapimo i5s19rimas veikiant inkstams. 56 kraujagyslinis dangalas 54 Raumuo liams ir perduodandios impulsus nervrmq centry link. perduodantys impulsus i organus (raumenis arba liaukas).varpd 84 Arklio uodega 72 Tiltas (uZpal<alyie) suaugusi su pailgosiomis smegenimis. Zmogaus ktrne iu 1. Venos platios kraujagysles. tiek ir isordje (prakaitas). einantis nuo skrandiio ligota iki iieinamosios angos. Kanalai klausos 60 8 Tikroii oda (delma) po epidermiu. atsimndantis Uosld chemiSkai dirginant nosies ertmes viriufines - smegenu kamieno dalis. iki tol vadinarnas gemalu (embrionu). palaikantys kaulq ]ungiiq rr s4na- Smegenq vingiai .knminiai 28 Dantq emalis 28 Delnas 14 iltiniai 28 Jungiamosios Sakos 76 Amilaz€ 30 Androgenai 34 Antgerklis 26. Rezus faktorius . ir kt. o ji jos iseina nervaj.38 ATF Atlantas 6 Ausies .). 18 . 34 Vaga Vaisius dalies receptorius. Jo atsargos sukaupiamos tuliies pusleje.rankos 14 Kaulas 1.medziagu. Sausgysld I skiltis. 26.raumenys 56 . 46 Ap). dos susitraukia paveikus dirgikliui. 16 14. kaip tu kiaujindlis ji yra haploidind ir turi apibr€Zta chromosomq skaitiq.vyriika lyfine l4stel€. - kauielis 60 nervas 54 ovalusis langelis 60 Gerklq kydulys 8 Girnda 86 Girnela 16 Glikogenas 34.seklos iimetamasis 84 .pusratiniai 60 .Salinimo 50 Kandiiai 28 Kankorezin€ liauka (epifizd) 34. esanti ivairiq genetiskai apibreztq formq.mechanizmas 68 Atauga . 36 Jungine 56 70 Dendritai Dilbis 14 Dentinas 28 Druskos rugitis 30 Dubens lankas 16 Kaktikaulis 6. deguonies ir prisotintas anglies dvideginio kraujas. 62 Ausis 47 Balso ply5ys 36 Blakstienos 56 Gomurikaulis 6. turiniiq azoto junginiq (pvz.organizmo lqsteldse.guZduobe4. kuriame maistas virikinamas ir lsiurbiamas. 28 Dantys .pedos 16 .plauir4 36.miego 46 . trimitas (Eustachijaus Yamzdis) 26. lcentriniai nerviniai pluoitai.snapine 14 . tiek organizmo viduje (hormonai. .4 prieangis 60 . ku- - mybg savaranki5kai judeti.palieZuvinis 8 .skaidulinio pluoitai. 16 palieZuvinis 8 91 . Zemiau kudo nervjn€ skaidula nereaguoja. 60.ra daug: pvz. 8.. gerokai Inkstai 50. 68 Altefiia klubo .ritoc galutinis produltas. baltymul. daZniausiai d61 nervq sistemos veiklos. 'Iirliis .blauzdos1616 dubens . S4narys . - odos sluoksnjs. turinti galvE ir uodega. 8 Aiarq liauka 56. - Spermatozoidas . griovelis. 74 Akytkaulio piltuvelis Akytkuniai 84 Akytoji plokiteld 6 Aklas 26 74 Cheminis apdirbimas 30 Chimozinas 30 Chondrocitai 4 Danties kaklelis 28 Dantis 8.lankas 84. iu Jielanu i.kritinis dirgiklio intenslvumo lygis. smegenu. kiekvienas didesnis uZ ribq dirgiklio intensyvumas sukelia intensJvq nerwin! impuls4.9 Akis Akytkaulis 6. kur susilieiia nervin€s skaidulos ir impulsas perduodamas ii vienos l4stel€s i kit4.sanarind 34. 62. Adrenalinas 34.apvaisinta.skersine 10 . Slapalas . dalijantis smegenq pavirsirl . ir ii jos iieinantys nervai. Riebalinis audinys jungiamasis audinys.gaidZio skiautere 6 ketedne .kaulq susiiungimo vieta. kuri suteikia jam gali- - akomodacija 54. 32 ISmatos 32 Iieinamoji anga 26 Iieinamosios angos raukas Alkunkaulis Antakiai 56 14 . 46 Aiarikaulis 6. 44. Procesas.dviejq neuroml susijungimo vteta. iirdie: skilveliai apa90 tiq venomis teka deguonies prisotintas krauias. I ja at ejna kl. Refleksas . skylanti lytine hstele. Raukas Ziedinis raumuo. 6.peties 14 . 36 - Sinapsd . perduodantys impulsus i centuine nervq sistemAi laidai.4. galintis atsidarlti ir uZsidaryti.pi$to 14 . 72 Gelt[ge 50 GerkJi 26. dainai. 50.speneliai50. esantis Antinksiiai 34 50 Aorta 44. 8 ' Gomudo migdolai 28 . Zarn5mas * kanalas. jautrios tam tikriems dirgik- - visuma raumeninirl skaidulq.paraktin€ 46 . kuriame yra daug riebaliniq lAstelir4i jis sudaro tankq poodini sluoksni. apsauganti organlzma nuo temperatarros poveikio ir kaupiand nemaZa maisto medziagq atsarga. skrandZio sultys. Estrotenai 86 Fibrinas 42 Gaktikaulis 16 Galinis laidas 70. tineie iirdie. inervuojantyc veido rdumenis. 50 Akiduobe 8 Akies Terminq rodykle Blauzdikaulis Bronchai 36 Burna 28 Cementas 28 16 riLl stabilum4. apa(ioje Dubuo 16.tuirtas skaidulinis pluostas.slgrimas ij orgdnizmo. . 52 Inksto kunelio kapsule 52 Inkstr-l padidinantys galvos smegenq Zievds pavirSitl. RaiSiiai jungiamojo audinio . Skilvelis . 36 Gerklos 26.raudonqlq kraujo klnelirl membranos molekuld. bet nebtrtinai suteikianti galimybe atlikti Judes!.\\tzditlai: ikpimo piisle dubens ertmdje (joje kaupiamas dlapimas) ir faliies pasle (kurioje kaupiama kepenq pagaminta tuliis). apyl. o viduje (prielyje) .kilveliai galvos srnegenyse. jautrumas kvapams.iisis[ria Slapimo pavidalu. 52 64 . B. lygq pusei esaniiq kitose .memblana 54 obuolys 54 . pritvirtinantis raumeni prie kaulo.tuituma (ertme).kirmdlind1026 .. esantys cenhineje neNq sistemoje.

12 ionkaulio Kriaukld 6. Kaulind Kaulq jungtys s4nariai . 74 Lytiniai organai .plonoji 26 .storoji 26 . .IjestiJle 26.isoriniai mote$ 86 Lytinis aktas 86 Maisto ryre 30 MaiSelis Kremzld 4 18 . 74 dangalas 70 . 58 VoZtuvai Labirintas 60 Laiptai .klajoklis 70. 44 Slapimtakis 50. 74 patfgosios 72.dirdies26 Skliautai Skonio duobut€s 64 Skrandis 26 72. 62 KryZkaulis 16 baltieji 42 raudonieji 38.akloji 26 26.bugnelio 60 .i 76 Nora8as 6.trikampis 14 14 .kryimeniniai 10 .i'rcihp - . .dvylikapirift 32 32 gaubtine 26.pilkoji 70 Membrana akies 54 .iitisines 18 18 Kepenys 30.70.urai 74 Tarpslankstelinis diskas 10 Ibstosteronas 84 . 16 Skuostai 28 ServlKaulls 10 Sirdis 40 Slapalas 50.viduriniai Plaktukas 60 16 16 14. Smege^ys 72. 62 Nosiaryl. 74 - skandzio 30 Pirbtakauliai 14. 8.18 Mente 14 Mielininis dangalas 11 Minkitasis gomurys 12 Momenkaulis 34 Perilimfa 60 Peristaltiniai judesiai 30 Pienin€s kraujagyslds 32 .kutinds 10 . 74 Balvos 70.gentl skyslis 70.knnas 10 72.kietasis 72 kojytas .uodegikaulio 10 Slankstelio anga 10 . 32 . 50 Kiausidds 86 Liaukos NeNrl sistema Liemuo 16 lytinds 34 prakaito 66 pdeskydines 34 riebalines 66 seiliq 28 Neudtai - parasimpatine 70.LI gaweliai 26.uEtiojl 26.dengiamoji 60 . 86 Ragena 54 Rainele 54. 72 TinlJain€ 54. 32 Zar Zasfikaulis 14 56 52 rR Malpigio n.t. 8. 76 70 Raktikaulis Raumenys akies 56 14 Smegenq Neurolema 78 Neuronai postgangliniai 76 6rpo:nolihi.klubine 26. 44 klubinds aklosios Zarnos tlibutls 42.tepalind 18 Meniskas .baltoji 70 . 32 .Svelnusis dangalas 70 . Stipinkaulis 14 Sultys kasos 30 - paraktine 46 plauiiq 36. Speneliai dangald. 8.krDtininis 42 42 . 72 dangalas voratinklinis . 84. 28 - kumplyno 36 54 -plauko Rieias 14 Rykle 26.s4nario 4.inkstq 5264 . 42 Sauspldvd 18 Seiles 28.getutiniai 30 pusmdnuliniai VoZtuvas 26 42.lieLwio Sperma 84 Spermatozoidai 84 Spermos susidarymas 84 Stempld 26 Varyutd 86 Vena Krumplys . 86 /-andtKaulls t) apatinis 8 virsutinis 8 Lafna Tarpiniq smegenq gumb. 30 SeKides 84 Sdklides prielipas 84 SeHines pusleles 84 SeHinis latakas 84 Serumas 42 Stutes lit .kaklo 10 . 52 Slaunikaulis Slaunls lr) Snervds 36 16 Leidigo 84 nervind Plazma Plauko maiielis 66 svognnelis 66 42 70 Purkinjd 72 Monrd angos 74 Mucinas 28 Pleibtukas 16 Plok-iretds 42 . 48 68 tuBaioji 48 Yyzdys 54 Vokai 56. 66 Slapimas 4 StaPUno Pusle DU.kepenq 30 .plauko 66 Maltaze 30 ovalusis 60 pailgasis 60 Peiiai 14 4 36 16 IGndnkaulis 12 Krntinpldve Kubakaulis Mazgar 70. 68 Tiroksinas 34 Tracheia 36 Tripsinas 30 Trombocitai 42 . 44 Laktoze 30 Lastele Plauaiai 36 Plauiiq alveolds 36 Plaukas 66 Skruostakaulis 8 Slanksteliai 10 asinis 10 .s Smegendliq pusrutuliai 72.uoslds 62 Nerviniai rezginiai 76 kiauiides 86 .Jd 26.70 .Zirnissraigd 60.galvos smegenq 40 . 56. 76 simpatine 70. galviniai 14. 72 Tropiniai hormonai 34 TulZies pnsld 30 Tul2is 30. 50 Turkiskasis balnas 74 Uodegikaulis mazgas 76 .i:ieve 72. 76 MedZiaga Pepsinas 30 Pepsinogenas 30 Skaidrioji pertvara 74 Skydliauk6 16 Skilveliai stiklaknnis 54. Biaudiamasis 66 Liezuvets 28 LieZuvio speneliai 64 16 Kiausintakis 86 Kilpele 60 Klubakaulis Kolbeles 54 Lieiuvrs 8. 28. 52. 68 Rai3diai 18 - didi:iosios 72.kaulai 6. 74 Slapld 50. 52.vrngtrai.bngnelio 60 prieangio 60 - . 74 nugarcs 70. 68 Latakai kasos 30 Neftono (Henl€s) kilpa Nelvai 52 Prakaitas 66 Prasiskverbimas 42 Prieangis 60 Priekalas 60 Tikoji oda 66 - galviniai 78 nugariniai pilvo 76 80 Prieiind liauka Prieiirdziai 40 Prievartis 26 84 Lg3iuko kapsule 54 Liauka * 92 asaq Nervas . ..didzioji jungtis 72 .regos 54 . 74 Smegenel. Jz . Limfa 30 64 Nosies S4narinis tepalas 18 S4nario kapsuld 18 Sausgysles 18 Kolektoriai 50. 72. 8 62 6.galvos ir nugaros sme. 82 8 Smilkinkaulis 6. 76 64 lieZuvinis ryklds Progestelonas 34.juosmens 10 dviburis 42.nervas 80 Uodziamieji stolmenys 62 Uremija 52 Vandeningas akiq skystis 54 Varpa 84 Varpos galvute 84 . 44. 52 Kortijaus organas 60 Kortizolis 34 Kramtymas 30 Kraujo knneliai 40 Limfos susidarymas 30 Lipazd 30 Lytejimo knneliai 66 edmd . Nosis 62 Oda 66 Odena 34 Oksitocinas 54 Pakauikaulis 6 Pasmegenine liauka (hipohze) 34. 72.limfinis 30 tuliies Lazdelds 54 Lq3iukas 54. 32 .

'takos olganq sistema 41 Vtulkinimo organq Jungtys n raildiai Galvos ir kaklo raumenys Kirrq raurnenys (uzpakalinis vaizdas) VtuSkinimo organq sistema Bu.lai Galvos kaulai Il Sh:hrra< i3 KnltinFs laqlns ka.rna ir dantvs \. atba centrin4 neNq sistema 73 Smegenys 75 Didiiosios (galnes) smegenys ir nugalos smegenys 77 Autonomin€ (vegetacine) nervq sistema 79 Galviniai nervai 81 Periferine nervq sistema 83 Nerv!+ sistemos fiziologUa 85 Vyro lytiniai organai 87 Moters lytiniai organai .i 15 Vir.utiniq gahnirl kaulai 17 Apafiq gahniq kaulai Gdaudiai.irikinahasistraktas Virikinamasisbaktas Liaukos K Kvepavimofiziologija Sirdis Sraujagysles.rl. Raumenq sistema 19 21 25 sistema 27 29 31 33 Mdaus sekrecijos liaukq sistema 35 Kvepavimo organq sistema 37 39 Ap.IL|USIBACTJU BODYKLT Criaudiai 5 7 9 Griaudiai IGukoles kau. limfagysEs ir kmujo Sirdies ir aortos voituvai Slapimo orgatul sistema Jutimo organai 43 45 47 49 51 53 klneliai Didziosios artedjos DidZiosios venos Slapimo organq sistema Inkstas Nen'q sistema ' Lytiniai organai 57 Akis 59 Rega 51 Ausis 63 Nosis 65 Skonio olganas 67 Odos jutimo organai 69 Jutimo organq fziologija 71 Galvos ir nugaros.

STUBURINIAI BOTANIKA CHEMIJA FIZIKA ASTRONOMIJA rsBN 5430-02714-6 . Zvrocus ZOOLOGIJA. BESTUBURIAI ZOOLOGIJA.rLIUsrRUorAs Zlttvnns FrzroloctJn.

Sign up to vote on this title
UsefulNot useful