rLrusrRUoTAs Ztnvuns

zM0Gus

ANAT

ANATOMIJA
l
/.
I

zM0cus
\]
\l \i
t.

i
1

I

i

I

.J

&
KAUNAS ,,SVIESA" 1999

UDK 6[.01(031)
An-07

ATLANTT SCIENTIFICI (;ITJN I I

ANATOMIA UMANA
Vincentc Muedra BlixaLrli, M,rf((llo N(llri CiunLi Clruppo Editoriilc, lriri nrf rsBN 8rJ-09-00Bsl 0 Cdauaiai

TURINYS
Griauiiai
Kaukole Stuburas

Autoriai Vincente Muedra Baixauli, Marccllo Ncg,r'i
ilalLl k;lbo. verli A5 fA Lt5KAUsKAITi iI. RIMANTAS KALINDRA Veftimq recenzavo doc.

Kfitinds
16

l4sta

VirSuiinds galllllds Griaudiai. Rautnenys
18

I.

Apatines galinds Kaulq jungtys. RaumeDys
Galvos ir kaklo rautrenys Krlno raLrmenys (priekinis vrizdas)

Ilaumenq sistema

20

dr

VYTAUTAS GEDRIMAS
24

Ktrno Iaumenys (uzpakalinis vaizdas) Virskinimo organq sistema Burna ir dantys

LietuviSko leidimo redaktole DANGUOLE BAR t ASI UNA

Il

ll

\4r6kinimo or8anq sistema

26

30

Vir!knimas
\4daus sekrecijos (belatakes, endokrininds) liaukos Kvepavimo organq sistema Kvdpavimas plaudiais Apytakos organq sist€ma KrauJotakd. I'.faujo ldslele. ir lirnfmr,,gi,rl Lirlfagys)es. Apytakos sistemos voztuvai
Pagrindines

Pirnoji iliustraciia: lemciamasis
ikonogafijai. Piciimas

savo stebejimais, Leonarcfus cia Vin-

Vidaus sekrecijos Liaukq sistema 34

iis nutape figurq, kudos nepapraslai svarbios liandieninei anatnnlijos
naturos buvo didele Leonardo da Vinr:io atrasta naujove anatomijos isto joje. Jiarrgineje iliustraciioje, rclniantis VilrLivijaus pastebajimais, isdestytais traktatc,,De Architectura", pavaizduot:rs idealirl proporcijq Zlrogaus kinas (pieita apie 1490 rr.).

Kvdpavimo organq

sistema

36 38

ii

Apytakos organq sistema

40

nurodo teksto iliustracii4 gretinane puslapyje. Kituose puslapiuose esaniios iliustracijos nurodonos pateikiant pfies rodykle puslapio nnrneri. An

Rodyklc (

+)

inogaus ktrno arterijos

48

Pagdndines Zmogaus ktrno venos

Shpimo organq sistema
Jutimo organai

50 52

Siapimo organq sistema Makroskopind ir mikroskopine inksto anatomija
Re8os organas Itega Klausos organai Uoslds organas

07

Anatomija: inogus / Vincente Muedra Baixauli, Marcello Negli. Kau-tlas: Sviesa, 1999- 96 p.t iliusht (lliustruolas iinynas)
Zodyn.: p.

88 90.

Iemrinu Fkle: p.

91 93.

lliushr r-kle, p.

9,1.

ISBN 5 430 0271:1 6 Sianre iinyne nlgfir-rcjnnos ivai os inogaus anatomijos kurso icnn)s. Iidestyias Tinii:rs geriau suvokti bci !simhti pacles gnusios iliustrarijos. Jis skifirmirs victulines nokykftrs aukstesnirljLl klasir! lnokiniams ir besiren tianiienrs stoti i.rukit4sias mokyklas, stuclentanrs, visicrns, kas domisi anatonlija.

Skodo organas
68

Lytejinro organai Jutimo organq fiziologija

UDK in r.01031)

Nervu sistema

70

Nervq sistema Centrines nervq sistenos anatomija Centrind neryq sistema. Galvos smegenys
Autonomine (vegetacine)nervq sistema Calviniai nervai Nugariniai nervai

Sefiia,.IliustruOtas iinyn.s"

ANATOMIJA. ZMOCUS Autoriai Vincente Muadra Baixauli, Marcello Negri Rcdaktord Ddr,qroli Bat lriiitnili l.ietlr!iikil tckst4 rinko .,Sviesos" leiclyklos kompiuLcriLl baras 1998 11 16.7,2,1 lcictyb. aps\. L Tir 6000 egz. I.eicl. Nr 1385L Akcine bendrove leidykla ,,S!icsa", Vytauto pr 25, 3000 Kiunis.
Spausclinttl ltalijoje SLrtariinc kaina

82

Lytiniai organai

B4

Nervq sistemos fiziologija Vyro lyiiniai organai Moters lytjniai organai
Zodynelis Terminq rodykle

ISBN 5-43U-02714 5

1986, t99l (jiLrnti (irrrppo Frlitori,rle. l:ircrrze ldea lnroks, ll,rrcc1,rn,r O Vcnim:rs ilieluviq krrlb,r. lcitlykl,r ..Sv es.r", l,t,-tr

O

lliustracijq rodykle

Griaudiai
Zmogaus giauiiai sudaryti ii kietri ir tvirlL! dudinitl. l,ri kino lar'l as.r.. Kieciau'i or ganai, suclaryti ii kaulinio audinio, vadinaesantys iikilimai, plie kuliq prisitvirting raiiiiai, raumenys il kt.
5) sqnarittitl paztit'lit1 ldubos a) ncgilios, pavyzdziui, tarp piritakaulinirl
sAnariq; b1 gilc.ne', prvrzdTirri,

Zmogaus griaudiai
I(aukohs snegenine dalis

mr lctulais. Jq funkcija dvejopa: apsaugo lengvai pazeidzianus organus (pvz., kau
kol6 dengia galvos smcgenis, o stuburas nuBdrn. \nleFeni-): ldiP Prt. LJiP pnsyvlr. judtiinro org,;n.ri. karlu -u rJumeninli' if sausgysldmis padeda kunui (galvai, lien.reniui ir galur6ms) judeti: pakelti rank4, pakeisti kuno padeti ir t.t.

28 kn|hi

ca,va J \
(
1

Kaukolds veidine dalis 21 ko lns PalieZuvinis kaulas Stuburas 33 kduhi

.ilbclkJulio

duobe, i kuriq isistato llaunikaulio abi kartu sudaro klubo s4na{; 6) sqnaritts (krcntzlitcs) //?pos, kurios paflilina s4narinq duobg (pvz., peties, klubo s4nadai).

Bu7 galva ir'

Palie:Lrvinis

32

Skiriamos
gruPes:

iios imogaus griauiiq

StubLrras

kaulq

Kaulq sandara. Idetas iindE su dtuskos
rugities tifpalu, kaulas greitai dekalcinuo
jasi, suminkiteja, tampa lankstus. Mat kau le yra daug jungiamojo audinio, tarpl4steli nes nredziagos (matricos), kauliniq l4steliq.

32-33 kmlni

galvos sritis
28 knulni
ber

kaukold smegenina dalis. 7 kaulai

veidine dalis. 21 taalas
palieZuvinis kaulas
stuburas.

Kaule esaniios kolageninis skaidtrlos im-

1 kaulas

preBruolo\ L.-rl,in Jru*1,'rni,. l.rrrrro

t rno

liemuo

32-33

57-58 knulni krutiDes lEsta. 25

kdrildi kr'rrldl

gaus kauluose juntiinrrojo aerdinio clau giau, jie lankstesni ir tvirii, \'ylesnio

galinis 126 ka ai

viriutines galfrnes. 64 ka ldl
apatines galfrnes. 62 kdlildt

rrnTi,ru- zrnog.ru. k.rrrlrr,'' 1..r.1.rr.6, jr rnineralrrrrq mcrlziagu, l",lil ii, L rrrl,r tf.,l\p-ni, grciiiiiu lth2t;r ir ilgiatr rrcsugyja.

Kaulq i5o1€. Kaulo paviriius nelygus. Cia yra ataugq, iiurkitumq, idubimq, iikilimq, iSsigaubimq ir pan. Tikilimai vadinami gum burais, o idubimai vagomis, duobemis. Kai kuriq ilgqjq kaulq galuose daznal susi,
daro: l\:0t10i1th:

Kaulq forma. KaLrl,ti Lrin.t ivailiq folmq: 1) ll.qieji knrrlci (jci ilgis pn!,fin(lina' charakteristika), pavyzrlliui. l,rsliliatrlis, ilaunikaulis;

ApaLinds galirnes 62, kn lnl

2)

netnisttklittrit

/catlrii (plotis il ilgis bcvcil' ,,,itrrorlas), pavyzclZiui, kaukolcs vt'idini's rl,tlics, rlubcn-

ii

yltlitii ittb.t ylokititji
126

kntlni

rutulini. c.jndfinio pa viriiaus iisigaubimas, kuris kaklu susijun gia su likusia kaulo daljmi. lbkie yra ilau nikauliai, Zastikauliai ir kiti kaulai; 2\ \ttttnplini ,lrpsi. lolmo- k.lulini- r! tnl,'4
,ruBos, lurirrii(]5 11gu sanarrrri p.rvir'-iu

kauliai ir kiti;
J\ utturpilt k,rrrl,u til;,r'. l'li'lr. r l,'ri. nr.ri daug vienoclas), pavyzr-llirri, slrrlrtrlo sl.rnl<s teliai, rieio, iillInl)s

if

kili.

pavyzdiiui, pakau!kau1io, ilaunikaulio,
Zastikaulio;

4) .iiar,t,r,"

skritlittiai skriemulio forrnos iigaubi mai. Pavyzdziui, pir!takaulirl, padikaulirt, )a-til aulio slridininiai \,,ln,rriliJi p.lvif.iJi;
3) gret<i ,.lllJriniLt pJviriiu

Kremzlis. Klcmzla's sLr(l,rfyl()s ii jrrrginmojo audinio, tarpl4sttlini's nrt,rlzi.rgtrs ir' 14stelitl, vadinanrel .rrrlrrrr( i/llis Krr'nrrlirl yra ir.riri.^e ktrtr" ri,t."' {n,'.\r,. .,||.i,, kauielyje ir kitur). Svalbios \rr'.r :;///,rr'llr's ktzarzlis, den gianr:ir)s knul rl s4r,r ri r1 rs J,lI
I

viriius, ir
I€s

knlrlry

lenia kaulq ilgejirrr4.

d ,!itno It1 /t.:li::,l\UriU l,l\tr,-

VJizdis is priekio

GRIAUCIAI

T
(2) (2) (1) (1) (1) (1)

Kaukole
Kaukold plokitiejikaulai momenkauliai I kaulai 4 kaulai smilkinkauliai
kaukoles veidines dalies kaulai ii 3onq, ausq srityje kaktos sdtis uZpakalin€je kaukolcs dalyje su pleiStakauliu sudaro kaukoles pamat4

kaulai 4 kntlai

netajsyklingieji kaktikaulis
pakaulkaulis akytkaulis plei!takaulis

Kaktikaulis. Netaisyklingos formos kaulas:
priekineje dalyje lygus, uZpakalineje - reljefinis; priekin€je daly,e sujungtas su nosies kaulais, uZpakalin6je su momenkauliais.

kino, vadinamo tulkiikuoiu balnu, ir ataugq: maZujq ir didTirlirr .p,rrnu {firnre;i yr.r kdulo vir.ulirleie prrekirrcje, (' anlrieji
apatineje dalyje).

-

Smilkinkaulis. Plokiiiasis kaukoles pamato kaulas, sudarytas iS keturiq daliq: uolines, bignines, Zvyninds ir spenines. Apatineje dalyje yra s4narine duob6, i kuriq
isirla lo dpdtinio ataugos krumplys.

Akytkaulis. Netaisyklingos ftrrnos kaukoles veidines dalies k;rulas, suclarytas i5
vidurines gulsiiosios ar.lra akytosios plokileleq, 5latmenosios, .rrsiiurrAi.rrrr i.s srr lrirmaja, ploksteles ir koretq labirintrt. Stertme-

iandikaulio

s4narine<

Pakaubkaulis. Netaisyklingos formos kau,
las, susidedantis i3 2vyno, Soniniq daliq ir dvieju .4nariniq Lrumpliu. .udaranciu r4nari su pirmuoju Laklo slanksteliu atldn-

nosios plokstel€s viliujc iikyltr kaulinis Lviulys, r6dinaln;t gaiJzio ski.rutr.r'e, prie kudo plisitvirtings kietasis srlegenq dangalas.

Akytkaulis suauga su kaktikauliu, pleiita-

kauliu, nosikauliais,

tu. Kaule esaniia didele anga vidin6

iriar ikaLrliilis, viriutiniais 2andikauliais, noragu.

kaukol6s ertme jungiasi su stuburo kanalu.

Pleistakaulis, Netaisyklingos formos kaukol6s pamato kaulas. Jo for.ma primena sparnus iiskleidusi paukiti. Sudarytas i5

Momenkaulis. Plokiiias, iigarrbtas kaukolds skliauto kaulas, susisiekiitntis su tokiu
pat prie3ingos puses kaulu bt'i su kaktikau-

liu, smilkinkauliu, pakauikauliu ir plciitakauliu.

-rrlrrrrtt. virsutiniu Zandikauliu. i kurio duobeles (alveoles) isitvirtina apa- Skrruostakaulis tiniai dantys Apatind nosies Nosikar. o uZpakalineje puseje pasibaigia Zandikaulio 3aka. ir kairiqjQ no- DeSinysis viriutinis Zandikaulis duobes. Plona kaulind plokiteld. Padeda atskirti dediniEjq sles ertmes puses. akytkauliu.t l(. po lie Zuviu. Susisiekia su kaktikauliu. sudaranti uZpakaling kaulinds nosies pertvaros da- ktno nusitesia didieii ir m. pleiitakaulio. Judddamas Zandikaulis padeda susmulkinti maist4. Jame iSkyla gomurin€s. Priekine jo dalis nasyvcsnO tai ne atauga su galva sudaro smilkinini paliezuvinio kaulo ktna5.rlyiL. Mriulinidme )andikaulyje isitvirtina viriutiniai dantys.rZiL'ji rag.rr. Tai vienintelis paslankus galvos kaulas.I Galva Kaktikaulis Galvos kaulai galva 14 kaulq viriutine 13 kaul4 dalis 6 podniai (12) nosikauliai (2) sudaro isorine nosi Momenkaulis Momenkaulis aiarikauliai (2) vidineje akiduobds srenole kriaukles (vidurin€ ir virsutine) (Z). iiais ir raumenimis. sana u sujungtas su dantys. U raides pavidalo Priekinis kaukoles vaizdas kaulas. nosies ertme. o kiLos ataugos ir Zandikaulio paviriiai aki- Staiioji alg/tkautio plokstele Noragas li. skuostakauliai (2) skruosto srityje gomurikauliai (2) sudaro uZpakaling kaulinio gomurio dali virsutiniai Zandikauliai (2). PalieZuvinis kaulas Su -t ro kaukole palieZuvini' kaul. apatinio Zandikaulio sanari.r. Noragas. U.rlis kriaukle Viriutinis Zandikaulis. Zcmiau palieiuvinio kaulo yra skyclines kremzlds ky3ulys (Adonro obtrolys). Gomurines ataugos padeda sudalyti kaulini gomuri. Kaulas yra lanko pavida1o.rr'- . akytkaulio. i kuriq duobeles (alveoles) isitvifina virsutiniai dantys 1 nepodnis noragas (1) nosies pertvara Smilkinkaulis Akytkaulis Smilkinkaulis PleiStakaulis apatinis Zandikaulis 1 kaulas apatinis Zandikaulis (7). skruostind ir kitos ataugos.t. pleistakauliu ir. Kairysis virsutinis iandikaulis Dantys / Nosikauliai. virsutinio Zandikaulio pavir. gulintis tarp kaklo r. r'. Beveik keturkampis plok3iias kaukolds veidines dalies kaulas. Apatinis iandikaulis.auntcrrq. smilkinkauliais. jame isitvirtina apatiniai Akiduobd. pasidalijusia i dvi dalis. Sudaryta i5 atitinkamq akiduobinirl kaktikaulio. Prie vainikines ataugos prisitvirtings smilkinir-ris raumuo.Siq. Sqnari- Smakro gumburai Palieiuvinis kaulas./f).

ji yra tarsi aiis. kuriq kiekvienas sujungtas su pora Sonkauliq juosmenine dalis kryZkauli uodegine dalis kryimenin€ dalis .r'rini' ataugos gumbureliq. . nchrri. - 5 juosmens slanksteliai Ji sudaro 2iedo pavidalo slanksfellai.rlartlrir'lirr ilg'* rreir si6akojusios. k-r inc. n( l -. o virSutines clalies ionuose turi du gumburelius. SkirLingos stuburo dalys paslankios nevienodai. Kaklo slirrlkstelirl skersinese ataugose yra anga. Gana paslanki yra ir iuosmenine stuburo dalis. sudamntys uodegikauli stovint ant kojq. juosmens Slanh:t el i4 ktr nni. o Sonuose dvi sket'sinis ataugos.lirdi. be to. rrur.. vadinami atldlltu ir Iiitliu slanksteliu.r rrti jdrrl'ry. taiiau priekineje dalyje daug platesne nei kitose dviejose dalyse.r)J- rini paviriiq ionkaulianrs. angos pavidalu. apie kuriq sukiojant galvq sukiojasi atlantas. Pirmieji du kaklo slanksteliai.rosnrt'ns kinq vertikaliai . nir. krrltinas sl.5 suaugg kryimens slanksteliai. jr. Did/iausia judesiq amplitud€ kaklineje stuburo dalyje. nue jo atgal iSsilenkusi la|k4. yra yPatingi: atlantas neturi kuno ir panaius ikaulinl Ziedq.iu JnllU. Skcrsints ataugos. nciisiiakojusios. juosinens slilnkstc'liq kiinas turi ma'yviau'ia. kaklo slanksteliai dalyvauja ir galvos judesiuose. per kuriq liemuo lenkiamas. Slankstelitl dri&os. labai nuoZrrlnios. ango.) naliniq pavir'5iq. Nuo lanko aukityn ir iemyn susidaro 2 poros sqllarF Skiliamieti slanksteliq poiymiai. Slanksteliq paslankumas. Tarp slanksteliq knnq yra kremzlines plokitelds. yra ovali. kaklo slarrkstcliq taip pat trikampe. Slanksteliai vieni nuo kitq skiriasi kunq dydZiu. horizontalios. su kuriomis susilieaia analogigkos (gretimq slanksteliq) ataugos. sudarantys . treterines nugos. jrrosnrens slanksteliq . lnr'i. padeda stabilizuoti slanksteliq beveik trikarnpe. kuliose isitvirtina Sonkauliaii kaklo slankstcliai tokiq idubrl netud.L. vadinamos tarpsLanksteliniais clisknis. nepaslankiai suaugg vienas su kitu ir susijungg su dubenkauliais.tod6l padeda apsaugoti krntines lEstoje esaniius organus . Jie turi masyvq krinq.3-4 suaugg slanksteliai. kaklilr€ dalis 7 kaklo slanksteliai krutinind dalis 12 kartines slanksteliq.5 kryZmens slanksteliai.rlkste liai tokio. ataugomis.llr jii lufi '. Kaklo slirll<stcliq jos yra dvi\ako-. aiinis virsudneje kano dalyje turi kauling iSauga (danti). iisitiesia ir sukamasi. Krti tines slanksteliq ktrnas sQnarines jdubas. tarp kino ir lanko yra slankstelio anga. Krutin€s slanksteliq anga ni4 ataugg!. Nuo lanko atgal nusitesia keterina qtouga.|| Stuburas stuburas 32-33 kaulai. Gyvtrnq uodegE atitinkantis uodegikaulis Siek tiek padeda apsaugoti dubens organus. ir jos sudarc tarpsla kstclinius sqnarius.tlankqieliai neluri Dei nrin(.gana masyvios. Krl]tines slanksteliai paslankfls daug maZiau . plauiius bei kraujagysles.

radinrmi ilkraLiai.B-10 krntinkaulio tiesiogiai nesiekia. I . Sonkauliai su krttines slanksteliais sudaro sqnarius. Iai. Son kauliai.I Kriitines l4sta kutines kaulai 12 krrttines slankstelitl l4sta 12 porq (24 kaulai) Sonkauliq tikrieji ionkauliai (7 poros). tiesiogiai sujungti su ktutinkauliu. nesujungtos su krutinkauliu. lr)s 2cmiJu t-5anaio. o suauga su juo tik per vienas kito kremzlg laisvieji ionkauliai (2 poros).7) ionkaulio kremzle susijungia krutinkauliu netikrieji Sonkaulial (3 su poros). (1. Sonkauliai ir krutinkaulis sudaro kratines l4sf4. kiti raumenys ionkaulius nuleidZia ir padeda iikvepti. supantiq krntin€s ertme.-. dor*arli4. Jos kremzle sujungtos su kusios poros. Tai plokiiias kritines l4stos priekyje tuoj po oda esantis kaulas. ir krufinkaulis. nios poros ionkauli2 krcmzle susijungia su krlttinkaulil!. todel vadinamos netikraisinis ionkauliais. prasidedandiq nuo 1Z-kos kr|tinis slanksteli4. ir priesingai. priekiniai jq galai pasi- baigia pilvo sienoje krntinkaulis (1) Krutillis lqstq sudaro 12 porq ploksiiqjq kaulq. Dvi ligiai. poros su knftinkauliu susijungia netiesio- viriuje esantiais Sonkauliais ir su kritinkauliu. Raumenq pakeliami. Pirmosios septy. . Sonkauliai larpsniikai nuo I iki VIII ilg€ja ir nuo IX iki XII trumpela. laisztieji Sonkauliai. jie padidina krDtines firi ir padeda lkvepti.

Aliiau dilbio. Delnas.iliecia ir su pir- muoju ionkauliu. Sudarytas V. esantis uZpakalirlusJrineie pu. iigaubtos.rzq. dvien cilcmis iisid€sdiusiq kaulq. istestos S raides formos laulas. Apatinis jo galas yra masytiesti. einant nuo stipinkaulio i alktrnkaulio ptrs9. kuri susidaro gia Soniniame mentes kampe. Abu dilbio lrulu. vidrrriniLl if gali-. galvinis. blimesneie eileje yr. Zasto griauiius sudaro vienas kaulas Zastikaulis. kitu su merlie. o apatiniu kraitu su. kablinis (B. menulis. galvinis ir kirblinrs ne5o kaulai. Esant tiek gausiai mliq kauleliq. neje peiiq lanko puseje. ieidama i Zastikaulio alkuning idubq. o !ir(uje apitli ataLtga. pritraukti ir atitfaukti nuo vidurinds plolitumo-. atnhrrje. menuls.ma iasis daugiakanpis. Rieias. pamatiniq. Virsutiniame io Bale yrd ganJ ma\yvi ataugd Piritai. PlaBtaka ii penkiq naiai paslan- Dilbio kaulai Tai Alktinkaulis. kud. ZirDis. Nykitys turi tik du lini pirStakaulius.eie i.ll- ga\ lrikampi\ Lul]ds yra lygus. kuris baigiasi Zastikaulio galvute bei skridiniu. Apatini5 2as- tikaulio galas paplatejes ir sudaro kumplj. netaisyklingos formos. trikampis. PlokSdias kaulas. Su Zastikauliu mentg jun. doien delnas (5) eiLtmLs) penki delnakauliai pamatiniai piritakauliai (5) pirBtai (14) viduriniai pidtakauliai (4) galiniai piritakauliai (5) (nykstys turi tik pamatini kaulius) ir galini pirita Petiq lankas Mentd.r(. didysi' rl. Tai ilgasis kaulas. irgi ilgasis kaulas. Vienu galu jis suiungtas su kratinkauliu. Sudarytas i! aituonirl m. esanlis luoi po od. didysis daugiakampis.kilgs dyg1v". deias (8) Zirnis. Mentd yra plonos. Jo artimasis galas yra sustorejes ir sudaro Zastikaulio galva. vesnis ir su plaitakos (rie5o) kaulais sudaro rielo s4narj.t priekjneje viriutindje kutines lqstos dalyje.rrnpi. maZasis daugia- kampis. tarpusary.pirnrntini ir ga- . niq.rrrgr. Ilgas. plastaka gali atlikti daug juclcsiq. trikampes plokitelds formos.je jungia tvirta tarpkaulini pltttt.gana plati sQnarina duobi. neleidZia rankai per daug iisitiesti per alkunes s4nari. Jos alkilne. Kartu su stipinkauliu sudaro dilbio kaulus. Kiekvienas piritas suclarytns ii trijq piritakaulill. - Zastas. Siauresnis apatinis galas artdja prie fie3o sQnario.VirSutines galunes Viriudnes peiiq lankas Zastas (1) (2) galin€s 64 kaulni raktikaulis (1) mente (1) Zastikaulis dilbls (2) pla6taka (27) alknnkaulis (1) stipinkaulis (1) laivelis. yla laivelis. Abu jie yta alktnis sqnnrio dalys.t4 delnakauli1. Stipinkaulis.leiditantj plaitakq sulenkti ir iS- Raktikaulis. o di su ment€s duobe peties sqnari. trikampis.

apatini\ . blauzdoje vrenas lanku ir sudaro pedos skliautE. ir jiedu sudato klubo sqnari. Sie kaulai laiko viso kn- kaulini Ziedq - duben!.linj pirs takaulius. y.istato ilaunikaulio galva. raiiiiu sujungta-su blauzdikauliu. Pidos kaulai. kulnakaulis. laivakaulis. Abu blauzdos kaulus jungia stipri tarpkaulind pldvd. o plonesnis.su iokikauliu (2r. Girnele. Mr- Sutinis galas.nos. netaisyklingos formos kaulas. pamatini ir galinD. iiurnos kaulai). kuris savo ruoztu vienu galu sujungtas su blauzdikauliu. vidulini ir g. Vienintelis Slaunies kaulas. t. kurjo masyvesnis galas susitungia su dlaunikauliu.i.rdi kauliais. atstoja skyo4.rdin. Prie jo priglunda girnele tvirta kaulind plokgteld. iokikaulis. Tarp ilaunikaulio apafinio galo gumburq ir blauzdikaulio susidaro kelio s4nar. lado srilyje yra 5 kaulai. Blauzdikaulis ir Seivikaulis. klubakauliui (viriuje) ir sedynkauliui (apaiioje).su ioUldul ui ic ionine. Juos sudaro iiur. Jj sudaro du dubenkauliai ir kryLkaulis. 3 pleiitukai padas pirstai . Ciurnos ir. arba galva. Visi 3ie trys kaulai sudaro tvirtq kaulas). j turi4 !. esanti kelio s4nario priekyje. kurie yra kelio s4nario dalys. 16 . kubakaulis. isitvirtina i gnzduobgi apatinis galas baigiasi gumburais. susidargs suaugus trimskaulams gaktikauliui(priekinis *usidaro gili jduba gdiduobe. Slaunikaulis. Jis leidzia koj4 sulenkti ir iitiesti. U2pakalineje puseje tarp jq lsiterpia trikampes formos kryZkaulis.14 kaulq . Kaip ir dilbyje. nykstys turi tik 2 (t.puqds yra daug plonesnis ieiuikaulis. Dubenkaulis yra porinis. sedynkaulis ir gaktikaulis (trys suauge kaulai) Slaunis (1) ilaunikaulis girnele (1) blauzda (3) blauzdikaulis (1) Seivikaulis (1) peda (26) iiurna: 7 kaulai. Abiejrl pusirl dubenkauliai pdekyje susijungia kremzle. iSsiddstg dviem eildmis. o . kolos piritq kaulai.5 pamatiniai. Tai ilgiausias Zmogaus griautiq kaulas. Kiekvienas kojos piritas irgi turi po 3 . 4 viduriniai.:tGt Ii6!4i : Apatines galunes Apatinds galunds dubenkaulis (1) 62 kaulai (po 31 kiekoienoje pusale) klubakaulis. v.pamdtinj.rmi p. saugant! sqnad nuo smirgiq.pado kaulai iisid6ste Blauzdos kaulai. pado it no svo4. Ties 5iq kaulq kinq s4auga kitu greta kito yra du ilgi kaulai: i3 vidin€s pusds blauzrlikaulis. sumudimq ir t. 5 Saliniai piistakauliai (nykitys turi tik pamatini ir galini piritakaulius) 5 padikauliai Dubuo.ys.

meniskas gali iplyiti. kvepar imo ir kita* grupe.. Pa- lungrys jungtys (sinles) gal s4nario leid2iamu. Tokioms kaulq jungtims (jo. sqnario aplinkoje susikaupia Slapimin€s fiigsties ir druskq. tarsi sujungti uztrauktuku. atlikti judesius jie skirstomi i pdpra5tuosius ir >udetiniu.tvirtai sujungti gretimus kaulinius segmentus ir neleisli kaulams per daug pasislinkti arba toliau atsiskidi vienam nuo kito. mis sujunSti ir stuburo slanksteliai) priklauso kremzliniai tarpslanksteliniai diskar. Siems besilieaia n tiemb 54ndriniams pavirsiams ge au atitikti vienam kita padeda nedidelds pusZiedZio formos krernzlis Dantytoji sinle Kaktikaulis Tarpslanksteliniai Molnenkaulis diskai (kemzlds) zvy Slanksteliai ku lapelis i s4naiio ertmg iSskiria lipnq skysti . pagereja kaulq judesiai per -4nari. Luris iSlai(o vir4 kIno >vor!.nuo priklauso judesiq laisvumas. trigalviai ir Leturgalvidi rau- menys. Pavyzdiiui. lq paskirtis . kuriomis susijungia kaukol€s kaulai.GRIAUCNT. 2mogaus krtne yra daugybd sqnariq: kelio. Kaulai.lo . Kitos. Sergant podagra. lie leidzia kdnui ar jo dalims laisvai judeti.tai daznai atsitinka fu tbolininkams. krumplys iSkilimq. I Sias grupes raumenys skirstomi pagal sandarq. bet galuose esandiomis tvirtomis junglamojo audinio niniq skaidulq. keturias galvas arba dalis.tapslld. 2) maiai paslankins ir 3) nepaslankias. Sau\gy\les ir u. Dvigalviai. Jie juostomis: ritinio pavidalo sausgyslimis ir Sausgysl€s. os judant sukelia skausmus. turintys dvi. Jungtys ir raiSiiai raiiirai. Nepaslankios jungtys. slanksteliq ionuose esaniios jungtys (raiSdiai) sutvirtina tarpslankstelini diskq ir padeda iilaikyti stubur4 tiesioie padetyje. tiesiamuosius.kas yra tdrsi pagalvele . antkrumpliq. Staigiai pasukus koj4. Negili blauzdikaulio viriutinio galo s4narin€ iduba ne visilkai atitinka gerokai isgaub"tus ilaunikaulio apatinio galo kru mplius. tokiomis jungtimis dubens kaulai sujungti tarpusavyje ir su kryikauliu.sqnariniai nteniskai (dar vadinami pusmenuline kremzle). Alkanes s4nario raiSiiai ir sutvirtina jungiamojo audinio juostos 18 . abiejq i Smilkinkaulis MaZai paslankios Nepaslankios prieZasdiq (traumq. Joms priUruso sirllis. pris. vienaSius ar daugiaasius.. p sitvidina prie kaulq ne raumeninemis skaidulomis. infekcijos tu kitq) gali prasideti sAnario kapsules uZdegimas..pler e. Esant tokiai padeiiai. kurios vidinis lne SmllKlnkaulio dalis \ ' Dantytoji sinl6 Pakauikaulis . palengvind judesius. jo Meni. . sanariniq ertmiq krastai pakyla. pirstq (ranlu ir koiq) ir kjLi. Jie i5 kraitq ji pati tuo pat metu pagileja. plolsciomis u<plir)i n sn I sitvirtina p is. jais lsiLerpia vieni i kitus. o centr4 plonela. S4narj hernletiikai apsupa pl€vd sQtr. kurios lvarriose vielose prisiLvirtina prie kaulq ir suteikia raumeniui daugiau funkciniq galimybirl. kramtymo. Ihi raumenys. Priklausomai nuo paslankumo jungtys skirstomos I 1) pasln kias ju11gtis. Meniskai.<q. alkun€s. tepalinis maiSelis Meniskas Ziedinis siipinkaulio raiStis Alknnkaulis Sana nis tepalas Stipinkaulis (pogirnelneje tepalindje klostdje) RaiSdiai S4narius sudaraniiq kaulq galus sujungia Pagal funkcijas rdumenyq grupuojami i lenkiamuosius. MaZai paslankios iungtys. NAUMENYS t Kaulq jungtys.r saubg) slemi5 krumplys stipinkaulio raiStis SEnarine kapsuld e kaulq paviriiaus Siurkitumq. turintys dantytus kastus. pdtraukiamuosius ir atitraukiamuosius.nritti lepalq. arba s4narius. t s.. li5 sulepa bei mailina sdnarine: kremzles pavir<iq. mimikos.. Raumenys sudaryti i5 raume- Slaunikaulis Soninis iastikaulio plaiiomi. Raumenys Kaulq jungtys Du ar daugiau kaulq susijungia ivairiais budais. Joms bndingi riboti Iudesiai. Ddl ivairiq Paslankios jungtys.

i savo pusq kakline stuburo iandinis (iOt conirriq >ienq .iai burno: raumuo.rleltd Za\tAj ia5tikauliui esant pakeltam nejudrioje paderyle. PradZia nejudri. nosinio raumens inervind dalis (5) pleiia Snervg. krutinds didysis (i 9t (pie\in)je nupjdutas) pritraukia iastA prie liemens ir pastumir ii i prieN. ZastA X . lt I Galvos kaklo odos (14) . kramtomasis (11) diriinis galvos kaklo (26) sukioja ir lenkia galvq i 6on4.t.suka galv4 i 3on4.24) . ir atveriia (28) tai trys rudimentiniai raumenys: buvg ausies kriaukles plediamasts ir sutraukiamasis. 8) maiasis skruostinis Sutine lnp4i buro kaklo dalies.susitraukdamas nuleidZia palieZuvin! kaul4. II !- !. 20 (29) kelia apatini Zandikaulj. burnos iiedinis traukia ltpq stuburo kaklin€s dalies mentg. - i3- i hodzonta- Snerviq ir lnpq kampo keliamasis (6) allieka pdv. deltinis (20) atitraukia liq padeti. ir kaklo raumenys = 'G Galvos ir kaklo raumenys (1) kritininis palieiuvio lieZuvin! kaulq. trapecinis prisitvirtine pde stu- (7) - keli. <g NG E _q e o antakiq sutraukiamasis takius. uz- U (4) sutraukia antakiq srities od4. kelia pirmuosius du ionkaulius. kamtyti. kilsteli liemeni 0i pasukdamas).N E !2 T lnpq kampo nuleidiiamasis (13) nuleidiia lapq kampE.(pieiinyje nupjautas) nuleidiia lupu lampus ir trJukia zemyn smakro od4.* 1l - sutraukia kaktos od4 ir kelia antakius. galvos sukamasis (16) . pdpri-it\ irtine5 prie didysis skruostinis (8) kampE i virirl ir SonE. Tiaukia butnos kamp4 aukityn ir i ion4. kelia (9) uZiiaupia burnq.nauME q srsTEMA Kiekvienas raumuo tud pradZi4 ir pabaigA. taip pat traukia ji Zemyn . o pabaiSa paslanki. lenkia dal!. skruostiniai (7. mentq keliantysis (25. apatinds apating - kelia aukStyn apatini (12) su- €r E lipos nuleidiiamasis dangos od4..rdinime nurodytas funLcijas: - laiptiniai (22.j smilkininis ir i ion4. 't. (2) judrna an- mentinis palieiuvio (17) . nuleidZid p. Iudina peti ir galvA. kelia liemeni. tempia kaklo od4. suka isavo puse kakling stuburo dali. skiemenuoti.i akies iiedinis merkia akisi nosinis (J) quSlJudzia vokus. raktikauli ir peti. ieinantis i iando suddtt padeda 6vilpti. arba paslankqji tagk4. (15) nuleidZia pa- antgalvinio raumens kaktinis pilvelis 2 E^ h". ir ment€s. z 6 . kartu antgalvinio raumens pakausinis pilvelis (27) traukia atgal galvos plaukuotos '6 E iandikaul!.r i viriq \ir (23) traukdamas mentg prie stuburo. ausies sitraukdamas tempia Zemyn 1Up4. didy(is ir maids 5 skruostiniai raumenys. Sonkauliams esant nejudrioje paddtyje. abu dirZiniai raumenys ja stumia i pdeki.

- lenkia Ilorinis istrizinis prlvo nykSaio 16. 25. trigalvio iasto raumens vidind galva (38) LB. p. lenkia Slauni. Ilgasis delno Nyksiio trumpasis 14. sutiesia blauzda. - ilgasis delno (35) pla5tak4. Skiauterinis 31. Siuvejo 28. Grakstusis 29. Galvos sukamasis tJO) 5. (1) tu.it. Trigalvio Zasto raumens v1fine galva 37. zasti^1s stjpinkaulio 36. 21. Priekinis blauzdos 23. lstiesiamqju r l1q laikiklis 17. akies Ziedinis (45) ! priekinis blauzdos (22) . (36) atitraukiamasis 33. Trumpasis 35.tiesia ir suka iiorg ped4. p. 25.SISTEMA Ktrno raumenys (priekinis vaizdas) smilkininis burnos iitiesiamqjq raumenq laikiklis (fascijos sustordjimai) (25). dvigalvis Zdsto kun€s s4nari. 21. stipininis rieSo lenkiamasis trumpasis stipininis rieso tiesiamasis (13): ilgasis rankos nykiiio atitraukiamasis (14) atitraukia nykiti ir vis4 plaitak4 i Sali.21) lupq kampo nuleidtiamasis (44) /t. p. siuvdjo 12oy lenlia blauzd4 ka sulenktq blauzd4 i vidq.1. doninis Slaunies platusis (20) blauzd4. suka j4 - lenkia plairakq.21) r8) i:t. Soninis Slaunies platusis 21. Raktikaulis 42.blauzdos raumens didysis juosmens {J8) i i3or9. Tiesusis Slaunies 30. Trigalvio Zasto raumens Sonin€ galva prit rau kja claunij Krttines djdysis trigalvio iasto raumens galva Priekinis krttines dantytasis tdgalvio Zasto raumens Sonind galva Lt. Deltinis 7. Priekinis vaizdas . - Ienkia ir pritraukia 3q. Antgalvinio raumens - i:r. . Atgrgziaqasis 12. Ilgasis pirstrl tiesiamasis 2. 2r. {l9t trau[a Zdsid i priegkve- Didysis juosmens 19. - lenkia slauni. lenkia Slaunl.'Iiapecinis 6. p. grakEtusis (7) ir.j antgalvinio raumens kaktinis pilvelis tF. IlSasis Slaunies iraukiamasis - . -u- 4.34) kos nyksiio lrumpasis atitraukiamasis atitraukia nyksri i Sati. - suka stipinkauli ir (. dalyvauja lenkiant ilauni i vidq. kia ilaun!. Tiesusis lenkia ranLq per al- skiauterinis (32) Slauni. Burnos Ziedinis kaktinis pilvelis 45. Girnele 27. Stipininis rieso lenkiamasis stipininis atgrgziamasis (11) i i5or9. llgasis rankos 15.p. (46) . Dvilypio. p. p. Dvigalvis zasto 9. Trumpasis ilgasis stipininis rie6o tiesiamasis (12) lenkia dilbi. p. Akies iiedinis 44.25. galvos sukamasis (4) tlapecinis (5\ - Lr. Ilgoji 8. ilgasis Slaunies pritraukiamasis (31): pritlaukia ilaunii 41. plek5ninis (27) (26) tu.* - 2t. p klubinis (i7) per klubo s4nari. Ilgasis 38.21. p.hun!. lentiesia tiesia priekinis krutinis dantytasis piant kelia Sonkaulius. ran pilvo 11. Zastinis 10. Snapinis Zasto iastinis (9) liesusis pilvo pla5tak4 - lenkia dilbl.h. Lnpq kampo nuleidiiamasis 43. p. deltinis (6) it. ka j4 snapinis iasto ki. p. vrome garva 2b. (/0t - lenkia liemenl: iSodnis istriiinis pilvo (33) . Vidinis Slaunies tiesusis Slaunies (19) ilgoji trigalvio iasto raumens galva (41). tiesia plaitakqi tiesia plaitakA. p. p. Skuostinis 3. 2L.2't) dvilypio blauzdos raumens vidind galva 46. kdtin€s didysis 21) flckininis laikiklis Blauzdikaulis 25. traukia Sonkaulius Zemyn. Smilkinnis skruostiniai (2) iiedinis (3) ir. Klubinis 32. 21. 25. Kflno raumenys 1. IStiesiamqjq raumenq vidinis Slaunies platusis (21) blauzd4. rieio iiesiamasis 13. 2. p. Plarusls 22. - (42) ir.Ienkia liemeni. (40) - 20.25.

Tiesiamqju raumenq laikiklis dvigalvis Slaunies (15) tiesia ilauni. sutraukia mentes. Atgreziamasis 9. - lenkia ir atitrau(20) ini. Vidurinis sEdmens 28.:. Pusplevirlis 25. ir tiesia ki. 6. Abiejq pusiq raumenys susitraukdami kadu atloiia galvq. Platusis llugaros 35. 23) - alknninis (33) tiesia dilb!.tiesia Soninis Slaunies platusis (14) blarzd4 Lr. Thi svarbls djimo raumenys. (2B) trigalvio Zasto raumens Sonind galva (7) didysis sidmens ka j4 i isore. 23. lenkia kojos nyk3ti. Alkiininis 32. kus tiesia dilbi. MaZasis apvallrsis vidinis ilaunies platusis (25) blauzdq. 23. p. suka jA - 13. Zasto raumens ilgoji galva (6) pusplevinis (26) . p. - suka iastikauli i pusgyslinis (16) 22. sudaro trigalvi Zasto raumen!. Rankos pirstq tiesiamasis 36. 23. 23. p. p.u|J .34) ir.rlma3. atgal ir Lettyn. vidine ir isorine.. vidurinis sddmens (29) atitraukia dlauni tiesia atgrqiiamasis (8) Zr p. p. ir i vidrl. Mentg keliantysis 39. Pusgyslinis 17.Kiino raumenys /. p. t.^l:'^:^ . Dvilypio blauzdos raumens vidine galva nugaliniai tarpkauliniai plaitakos (1J) lenkia pamatinius piritakaulius tus.^:-r^^\ \uzPdadrrLrr vdrzudb/ Sauspldvinis galvos Salmas (1) jungia kaktini pilveli su pakausiniu pilveliu. Nugariniai 30. dvilypio blauzdos raumens Sonin€ galva (18) ir dvilypio blauzdos raumens vidinE 24 mente keliantysis (40) pakauSinis pilvelis (41) Lr. sudarydamas antgalvini laumeni.. p. (27) pdtraukia ilauni. Calvos sukamasis .. lenkia ir suka ! i3or9 blauzdq. skeiia piritus vienE nuo kito. lenkia ir suka ! vidq blauzd4./. - tiesia deltinis (5) . i. y. p. 21.^1. Septintasis kaklo slankstelis kojos nykSiio ilgasis lenkiamasis (2) 2t. apatiniai traukia j4 Zemyn. sulenkt4 blauzd4 suka i vidrl. Didysis s6dmens ilgasis stipininis rieso tiesiamasis 2t. Kulnine sausgysle tiesia ilauni.23. Trigalvio Zasto raumens Sonind galva 8. - tiesia Slauni ir su- llorinis istrizinis pilvo 33.r. galvos sukamasis galva ( ) . kartu su kitomis dviem galvomis. atstato kriitine. (35) 15. Sauspler kia pdd4. Trigalvio . Kojos nyksaio ilgasis lenkiamasis 21. (9) tarpkauliniai alkrininis rieSo lenkiamasis (10) (32) lenkia plaStakos trumpasis stipininis deSo tiesiamasis i. padyglinis (381 . Trumpasis ieivinis 20. Alkfininis rieso tiesiamasis - tiesia dilbi. 41. Trumpasis stipininis rieso tiesiamasis 11. Alknninis eio l€nkiamasis 31. Antgalvinio raumens pakauSinis pilvelis 40.asto raumens vidine galva 34.rsiilauli i ilorqi Zr p. Dvigalvis llaunies 16. plek6ninis (23) padeda dvilypiui raumeniui. 14.lenkia blauzdq ir pedE. Padyglinis 37. platusis nugaros (36) suka Zastikauli i vidq.. tdgalvio iasto raurnens vidin6 galva tiesia dilbi. Trigalvio Zasto 38. Klubakaulio skiautere 29. tJlvu. alkininis rieio tiesiamasis (31) plaitakA. tdgalvio Lt. Ilgasis nykidio atitraukiamasis 12. Soninis ilaunies platusis ilgasis rankos nykdiio atitraukiamasis (17) Lr. lenkia blauzdq. 4. iikvepti (suspaudZia kr!tinds 18. Ment€s trapecinis (3) viriutiniai pluostai kelia mentg. iiorinis lstriZinis pilvo (. rnaZasis apvalusis (37) iSorg. llgasis stipiniiis deso tiesiamasis 10. lenkia ir suka i i3or9 p€d4. trumpasis Seivinis (19) Kuno raumenys l. Pakinklind duobd 26. staigiai susitraukdamas padeda apaiiA). suka stipinkauli ir plastak4 i iiore.21. Dvilypio blauzdos raumens Sonin€ galva 19.21 Uipakalilris vaizdas . p€da suka ! iiorg. 2. grakStusis raumens ilgoji galva 7.21.tiesia ilauni. Vidinis ilaunies platusis 24.

t 6 PLONOJI (dvylikapirste) ZARNA (tuiiioji) ZARNA STOROJI GAUBTINE STOROJI CAUBTINE nusileidzianiioji) ZARNA PLON"OJI (kylannioji) ZARNA STOROJI (akloji) (klubnrd) ZARNA STOROJI CAUBTINE ZARNA (riestind) ZARNA STOROII (iiesioji) ZARNA Kinneline atauga Pilvo ertmeje esantiq organq issiddstymas . Apatineie krutine.iais sturnia m. de.daryta.kinarnasi.. plon4jq ir. r/. Skrandiio sienele susideda ii: 1) rauk3ldtos gleivin6s. j gleir ines. Nuo rulir&ftolo gomurio Sonq Zemyn. ilgiausia dalis . lai mazdaug 25 cm ilgio raumeninis vamzdelis. o ii pas1ba1.ti iat Dn taip vadinama todel. Be Vir5kinimo organq sistema t8 l0 . pa-ibaigiancio< klubint nklo. vietomis paplateigs vietose mechaniskai ir chemi5kai mds maist. Ravklles ir gaureJiai labai-padidina vrriUnrrn4ji 2drnu gleivine.lltini.28). priekin€je stuburo dalyje prasideda nuo VI kaklo ir'baigiasi ties Xi krutines slanksteliu. 28)./r?iIina atauga (jos uZdegimas vadinamas dpendicitu). kurioje yra daug liaukq.tose apdoroja- kuriq lsilieja stcmple. - paruosianiios ji virikinti Burna (ir. pilvo ertme. p. ausics timitas. Zioiiq. kuriose ganinamos maisto medZiagas veikianiios sunys. R-aumenini* dangalJs iu darytas iS dviejq skaidulq sluoksniql iiorinio dubenyje pereina i fixiqjq inrn4.ls. dantys (Lt. jungianiiq burnos eitmg su rykle.ri\ jude. 2) .ristq . Rykle tesiasi iki VI kaklo slankstelio ir miau jo pereina i stemple. 33). Abu sluok*niai susilrauUd vienu meLu ir perist. pa! ir(idu.iai paialinamos iimatos (Zr. Skrandis yra kairiojoje virdutindje pilvo ert- tti.tes. Ricsline iarn. Jos gale prasideda Storoii iarna.tai labai ilga: mehq) kanalas.ina.lnLgerldi.. atsiveriJnti i d!ryLikapir!t9 zarn4. gaubtine riamos try< jos daly<t lt drltlikapt. llorir. $a iieinatn4ja ongn. Apatineie dalyje rykle pereina i stemp&. Skiriama jo pradine dats. KJtrdlas pdsibaigia tiesi4ja Zarna ir iieinam4ja anga. Tai plaiiausia vir3kinamojo kanalo dalis. Zarn05 gleivines pavir!iuje yra daugyb€ rauk5liq ir 1 mm aukSiio kiigio pavidalo iiaugu i nas gnurclit!. Skrandis.kiria . rra nosin€. p.. Ski- Vidurind skiltis Apatine skiltis Apatine skiltis Jo-_:ienoie yra valingq raumenq. maiSo formos. dinio - (iiilginiu slaidulql ir \ idinio r2iediniq lygiujq (nevalingq) raurnenq skaidulq). Sleivindje. Rykld. kurios virSkinam4 maistE nuolat sumaido.l 10 cm ilgio io?.. Susideda i3 keturiq cluoL'nirl: i(orinio iu ngia moio dudinio . nusvirusi Zemyn nuo klubinio aklosios iarnos voifuvo (ir p. traLtas .k. su{ormuojamos ir reguliar. bej vi- t iiesif. drba Lankai. Skiriamos trys jos dalys: aklql.OIT Slempld.krtnas. \krandt. 2e- ii apatios yra lieZuvio iaknis. Tai piltuvo pavidalo [5 cm ilgio vamzdelis. siauriausiavieta iioti4sqsmauka. virikinimo sistemai prililauso liaukos.ldeda geridu lsiurbfi suvirikintas maisto medZiagas. kuriq nuolat uZdarq laiko iieinamosios angos stLtraukiauicji raunenys (raukai). 2) tuiiiojT Zama i 3) ilubini inrna. RykJes gleivineje yra liir-r. tia terkla\ nuo rykle: . p. pro kuriQ virSkinamas maistas issilieja i Diafragma KEPENYS Iskrandis SKRANDIS TULZIES P'TSLE Kepenu (tulzies) latakas Skrandzio prievartls Kasos latakas Sonkaulitl pjnvis BLUzNIS KASA STOROJI GAUBTINE (skersin€) ZARNA PLON. I ryldg ats\vena nasies ertmi. burnine ir gerklind dalys. !i pereina i stempls. 31 nucil. ploia. platiausia dalis kanalo.tordin )anrd. Kanala' pr.ineje).t trt sluoksnjq ir krypiiq skaidultl. kad orgarrizmas gJlelLJ ji pJsica\ inti. lu ri nu\_ile5ia i rylde.rio storosios Zarnos paviriiaus vagos atitinka viduje. Palieiuvinis kaulas CERKLOS Sonkautiq pjnvis DESINYSIS PLAUTIS RYKLE PAGRINDINIAI BRONCHAI KAIRYSIS PLAUTIS Virgutirld skiliis Viriutin6 skiltis Plonoji iarna.lsideda burno. Gaubtine iarna sudaryta ii keturir.rnkaupu. 33). alLarpur l) kvlntnio./io tgsiasi apie STEMPLE 5 6 m ilgio vamzdis plonoji Zarna.Virikinimo organq sistema Mr. Storoioje Zamoje baigiamos lsiurbti suvirikintos medZiagos. dalyie cLemple perveria diafragm4 ir isiJieja iskrandi. ertme.rt. 2) pagleivinio audinio. o mes qalyle.ios (gulincio. 3) raumeninio .t. Nuo clrand. Akloji yra'maidittg 6 7 cm ilgio.id2inniiosios (guliniios palei kai aiA pilvo sienE) ir 4) tlinku<io. kurie pa dedd ryti maistd. Tai sLo14i4 Zdrnd. lg-ia.luok:nio: r idurinio raumeninio. kad yra maZdaug dvylikos pirdtq ilglo. Prreiais ryklq yra gerklos (kvepavimo takq dalis). sulaikantys iSmatas. lieZuvio ir rykles iorru linl. 4) pilvapleves. Ji periodiSkai atsiveda ir leidiia maistui nedideldmis porcijomis iStekiti ii dugnas. Prievariio . esaniiq klostiq vietas. skrandiio.ti.ln8a. p. kq ir limfoidinio audinio . Ui burnos ertmds yra ryHe. kuns srauredamas j de3ing pereina ! prievartj.i rylde" gieivines ldo. gaminaniiq skrandiio sultis.krandzio linl. iskrandis./cs 2afl1os.io> 2arnos rirgr. pogleivjnio purau: jungiamojo audinio.

alburnino ir iiek tiek druskq. Dan- seilir! liaukos yra paliezuvineje apatinio Zandikaulio duobdje.C. 0. -IS seiliq suddtis: 99.molares. Tai paausines. Pagindine 3iq strukturq funkcija . iki 9 m. trumputes tarpinds dalies (darfles kqklelio) t i iaknics. Minkitojo gomurio uZpakaliniame kraite zemyn nutista nedidel€ isaugele iiaii4 s1smauka blurna susisiekia su rykle. mucinas sutepa ryklg ir stemple. dantt4 I A2. ldausiniU Salia pastdrqju atsiveria ir -{ 8m. Burnoje atsiveda Apatines lipos pavadelis vets. Seilds yra bespalvis..-.UZ sasmaukos burnines ryklds dalies lieZu- nije muli: | )12. deiindje dy8imo tvarka Virbutinis zandikaulis Pirmasis Danties pjuvis Nuolatiniai kapliai (2) Nuolatine iltis Vidu nysis nuolatinis kandis Soninis nuolatinis kandis Pieniniai virsutinio iandikaulio dantys Pieniniai apatinio Zandi- liaukq seilds yra serozinds. beskonis. Burnos sieneles sudaro gleivind. ir burnos prieangio. Po burnq dengiantiu epiteliu gausu maiqjq seiliq liaukq. ties viduje yra ertm6. paiandines ir palieiuvin€s seiliq liaukos. MaZosios seiliq liaukos seiles iSskiria nuolat. uipakali- mis pastangomis lengviausia atlikti dau giausia darbo). Paausines seiliq liaukos yra veide ir viriutineje kaklo dalyje. kair€je dygimo amiius. lais at- sese esantiq palieZuviniq speneliq angas. antrqjq . kandZius Zymint raide I".32. kudos i3skiria nedideli kieki seiliq ir nuolat drdkina burnos gleivines paviriiq. kapliai i krfininini.0.Nuo 9 m. ra ilenkta*. il!y<. iki 13 m. Pirmqjq yra 20. Seiliq liaukos. isiterpusios viriutinio bei apatinio iandikaulio dantq alveolese. vos tik maistas patenka i burnq (arba paiutus io kvapq. Priekindje dalyje tarp luprl yra burnos anga. rausva sPalva Parodytos nuolatiniq clantq uzuomazgos) 29 . Be 5ir{. iltis .r Nuo 10 m. PM 010.smulkinti maistq. "eiles isteka pro rbiejose liezuvio pu- palieiuvines liaukos latakas. (y€rt. burnoje yra daugybe smulkiq seiliq liaukq. Nuolatiniai dantys (viriutinis Zandikaulis). kuriame gausu nerviniq skaidulq ir kraujagysliq. Valgant. Sudaryta i5 burnos ertmes. kugio formos (skirtas maista atpleiti).19!tis. i5 Iq seiliq istekamuoju la- niu krdminiu dantimi. seiliq pagauseja. Dantq forrnuld nurodo danlu vienoje burno\ puseje (virsutiniame ir apatiniame Zandikaulyje) numerius. iki Daniq duobelill (alveoliq) antkaulis Cementas 2andikaLrlis . padeda ji virikinti ir ryti. Pagal form4 rr funkcijq skiriamos kelios dantq ru3ys: kcadtini. Seilds sudrdkina. premolares.Burna ir ' dantys Virsutin€ Inpa vrBSK! rMo'oRGA u stsrEitA Burna Viriutinds ir dantys Iltys (l+1) Lieiuvelis Gomurinis rykles lankas Gomurio migdolas Gomurinis liezuvio lankas Liezuvio vaga . dvi iltis. paausio srityje. didZiqlq. 2mogaus dantys keiaiasi. ii liaukos seiles isteka paausiniu lataku. iltiu vainikas aEtriabria u n is. Kiekviename suaugusio dzius. kuri apriboja lupos.6% mucino. Kruminiai dantys yra uZpakalineje danlq lanku dalyje {kur mdTi. Burnos prieangrs Krnminiai dantys (3+3) Kapliai (2+2) Mazosios seilir! liaukos Kandziai (2+2) Burna. iki /' 30 m. t45us . iki 14 m. Pirmiausia iidygsta pieniniai. Dantys sudaryti i3 atsparios mediiagos dentino. Nuo 5 m. valfiikas padengtas kieiiausia -Zmogaus ktno medilaga . krdminiq dantq vainiko pavir5iuje 4-s gumburdliai. o vdliau ]uos pakeiiia nuolatiniai. o pieniniq l. kapliq vainiko pavirSiuje iSkilq 2 gumburdliai. skalpelio formo. Dantys. keturis kaplius ii Seiis krnminius dantis. Nuo 18 rn. Paiandines taku dZiqjq puslinds sandaros seilirl liaukq latakai.lM 22. Sudaryti iS matomos dalies. dantq lankai bei Zandai. Nuo 10 m.1% ptrali- krlminis Pirmasis kriminis Apatinio Zandikaulio Nuolatiniai kapliai (2) kaulio dantys Vidurinysis nuolatinis kandis Soninis nuolatinis kandis Nuolatine iltis loty*a Lottor. atsiverianti iiiorg. kuris atsiveria burnos prieangyje ties antruoju virsuti- lLl diLieZuvio pavad€lis Apatin€ lnpa Burna ir burnos ertmds organai Nuo 6 m. vipildyta danties minkitimu. kaulai (gomurys. ar netgi ji kriminis Apatinis Zandikaulis Antmsis apatinis kandama).Nuo 7 m. iki 14 m. C canini. KandTiq vainika" . dantys ir dantq lankai.l Smalqind anga Pieniniai dantys (penkeriq metq amZiaus vaiko. kurioje uZ dantq ir jq lankq juda lieZuvis.> Nuo 9 m. pasr.emaliu. esaniios burnos ionuose. iki -i 14 m. iki 10 m. kakleli ir danrq iaknis dengia plonas cemenfo sluoksnis. pM .M 3 J. paslidina maistq. kriiminius M. NuolatiniLl dantq forZmogaus dantq lanke yra po keturis kan- Sonineje sienoje yta gomurio migdolai. mink5tolo gomudo).. vir5utinis ir apatinis Zandikauliai) bei raumenys (iandiniai. belvapis. C 1/1.5% vandens. Danties minkstimo (pulpos) ertme Danterlos Dentinas --. M 1 incivivi. turi muclno. Procentine no (feimento amilaz€s). iisikiiusios burnos ertmdje (ddrfies ?dirlko). kaplius PM. kurios seiles isskida nuolat. lnprl.rusio28 prisiminus). C l . M ?J2 (pieniniq kapliq ndra).

pro skrandZio I kuri mechaniSkai susmulkintas maistas p evardio anga atskiromis porcijomis iiteI chemiSkai suskaidomas. Sekrecija drylikapirdtije iarnoje. Virikinimas skrandyje lrunka 2-3 valdndas. peri\la ltines bangos ctumiamd5 rijimas. gliukozidazd. Jvairiis burnoje maistas ir kiek trunka pilminis virskinimo sulramlyli produktai. cukrq virikinant dallwauja ir kiti iamq suliiq fermentai: maltaze. ypaa suaklyvinanaios \avo veikl4 maistui patekus i skrandi. susilietia su Zarnu gleivines raulslemis bei gaureliaiq. Virikinimo organq ka ! dvylikapirbtg Zartq.paruoiti maist4.kurios maista pernesd i pradine skrandzio dalt iskrandi. tiritas lipnus skystis. dezinfekuojantis Zarnyno mikrobus. Apvirskintds mair30 Kasos latakas Kasos galva Bendrasis tulzies latakas Didysis dvylikapi*tes zarnos spenelis (plonoji) ZARNA Skrandis. susimaiio su liaukq (seiliq. per tas. ryjant antgerklis refleksiSkai uZdaro gerklq leigq. Kramtymas. kud iiek tiek dezinfekuoja maistq ir aktyvina pepsinogenA. laktaze laktoze (pieno cukq) irgr paveriia gliukoze ir galatozq maltazi maltoze paveriia gliukoze. Jr ritmiSko kas 8-10 sekundiiq vykstantio) bangos. \u\irikinamds visas galimas pasisavinti maistas. Padedant tulZiai. Skrandyje maisto tyrd Fa rngsti (ddl joje esaniios druskos rdgsties) VIRSKI IMO ORGANU SISTEMA tt VirSkinamasis traktas Stuburo slanksteliai Galvos smegenu Nosikaulis Nosies aukles Nosies erhn€ k VirSutinis Zandikaulis vr6uflne rupa Kaulinis gomurys KVEPAVIMO TAKAI Burnos p eangis VIRSKINIMO KANALAS Apatine lDpa Apatinis Zandikaulis Minkstasis gomurys Liezuvelis Nosiarykld Bunine ryklds dalis - gleivinds kraujagysles bei limfagysles.lipazis.Stemple Antgerklis Gerklq skilvelis Skydin6 kremzle Kvdpavimas ir lijimas STEMPLE lskrandis SKRANDIS minorIg\ciq. sacharozg (paprastE cukn!) paveriia gliukoze ir galakfoze. Llpazd skaido riebalus i glicerinq ir riebi4sias rigstis. itakoja angliavandeniq virikinim4. pradedantio virikinti krakmol4. skrandLlo. toliau perdirba i ikj a tims. sudrdkintas ir lieZuviu su seilemis sumaiBytas maisto gumul6lis virsta maisto koiele. Jame yra fermentrl . panasus i skrandyje esanti pepsinA. virtes s. chemiikai suardomi ir isiurbiami ! Tarnq procesas. dvylikapirSt€ Zarna ir virikinimo liaukos .peptonus (baltymq skilimo produktas). skaidrus. Ka:os *ultys yra *armines reakcijos. tripsino. Joje susidaro peristaltikos (t. Tulzis yra Zalsvai geltonos spalvos. kartus skystis.. Tulzis tai kepenq iiski- m ilgio Zamq kanalu. I3 ryklds maistas nustumiamas ! stemple. amilazis. kad organrz. Maitinantis tulzis ima teketi I dvylikapirste Zarn4. LieZuvis maistA i3 burnos nustumia i burnine rykl6s dali. Kepenq hstelese pasigaminusi tuliis daugybe latakdliq iiteka i3 kepenq g1lumos. SkrandZio sienelds lygiesiems raumenims susitraukiant Ziedine ir iSilgine kryptimr (pe staltiniais judesidis). susimaiSo su Zarnq sultimis ir virsta panasiu i pien4. Jas gamina skrandZio gleivinds liaukos. Seiles. kudose yra fermento ptialino. kasos ir Zarnq sul- Zioiiq sasmauka PalieZuvinis kaulas Antgerklio kremzlE - r. Ji neutralizuoja maisto tyreles rdgstingum4 bei emulguoia riebalus. Chemind maisto funkcija .vtBsKIliilm Virikinimas I Virdkinimas . seiliq i5skyrimas ir Virskinimas iarnose.tai biolo&inis procesas. Amilazd angliavandenius paveriia maltoze. tripsinas. Skrandzio liaukos gamina druskos rngiti (HCI).. koks yra mas galetq ji pasisavinti. kasos sultys ir kepenyse pasigaminusi tulzis. Visi jie ties Pridetinis latakas dzio sultyse yra daug fetmerltv pepsino (skaido baltymus)i llpazes (skaido riebi4sias dgstis). Kad nepatektq i kvepavimo takus.tyrds sudetis priklauso nuo to. nuolat stumiami ir sumaiiomi virikinimo kanalo sieneles raumenq. Maisla5. Larnt4. 5-7 Rijimas prasideda nuo burnos. Veikiant Zarnq gleivines hormonams iisiskiria larnq.. Vir5kinimas skrandyje. kuri vdliau virsta gliukoze. Skran- baltyminius peplonus riamas iarmines reakcijos skystis. Be to. aia patekusi4 maisto masg veikia skrandZio sultys. paversdama ji pepsinu. kepenq ir kasos) sekretu. sukaupiamas tulZies ptLsltje. Cia dantq susmulkintas ii sukramtytas.t /sfd maisto tyre. Pepsinas baltymus skaido i suddtines dalis . neskaid u Sarmines reakcijos skysiiu.

{ Uzpakalin€ vidine (pasaito)juosta Kylaniioji Zarna Virsrrtin€ klubinio \ P\ voZtuvo dalis Kylaniloji Zarna Klubine allosios Klubin€s Zarnos zarnos anga Apatind klubinio Zarnos anga voztuvo dalis Voztuvo Priekine atauga ffi. I3matos sukau- 2artrq gaurelio. susikaupusios iieinamnjame kanale. \usijunges su bendruoju tulZies lataku. suteka ! limfinio latako cislern4 ir limfiniu Iataku nuteld i kairiqjLl bendrqjq jungo ir paraktines venos sutekejimo kampq. i kurias iteka plonyte kraujagysld .jag limfagysliq pieiinys kapiliarus. Limfinio kapiliaro pradiia Gaureliai Zarnos gleivinds epitelis Cleivin€s liaukinirl vamzdeliq (kriptq) angos Plonosios Limlinis kapiliaras Arterija LimfagysJe iarnos gleivines liaukos Zarnq gleivines pavir5iaus gaureliq pieiinys Gleivines Ziedines mukiles Pagleivinis audinys Bendmsis tulzies latakas Kasos latakas kasos ampul€ Serozinis dangalas (pilvapl€ve) Nesuvirikintu maisto daliq paialinimas. Arlejant prje rie\tines 7drno5 storojoje )arnoje. pro iseinamdjd ang4 pasalinamos Vidinio dvylikapirites Zarnos paviriiaus schema Priekin6 (laisvoji) juosta i i3org. Pried patekdamos ! kraujq. Didiiajamc dtylikopitSli5 zanos <penclyj(. gaubti e i tiesi\jq\ Zarnq. maisto medZiagos. . Storojoje iarnoje suvirskintas maistas lsiurbti beveik baigiamas. atsipalaidavus valingam tiesiosios Zarnos sutraukiamajam raumeniui. Tik lvairios debiosios rugitys ir cholesterolis patenka i ZarnU gleivines gaureliq limfagysles.uvir-kintu ir neisiurbtq mediiagq.lie(a ne. Maisto atliekos. gaurelyle i3siSakodaugybe kapiliarq.SISTEMA kepenq vartais susijungia i bendr4ji kepen4 latak4.arteriole. lsiurbiamos. kut vyksta oksidacijos bei sudetingi lEsteliq atsistarymo proce<ai. druskos ir vanduo. suskaidytos i smulkiausias sudetines dalis. ir tq\iasi vi sose kitose plonosios Zarnos dalyse: fldflojoje i klubinije Zarnose. kurios. kurios galiausiai sudaro ekskrementus. Gleivine Raumeninis sluoksnis dalyraujant pilvo presui. Kitas maZesnis latakas (pridetinis) prasideda kasos galvoje tu atsiveria maZajame dvylikapiritds Zarnos spenelyje. Kai kurie elementai (vanduo. kurios susirenka i atskirA didele kepenq vadq ven4. nizmui biltinu deguonimi kiaujas iineiioja i visas organizmo lEsteles. Zarnyno venas. Zarnu gaureliai yra plonyte( 2dr- VirSkinamasis traktas Limfoidinio audinio mazgelis Kraujagysliq kapiliarq tinlJas gleivines epitelis Pasisavinimas. iS kur periodi3kai paialinamos. arba iimatas. Sias medZiagas kartu su orga- sutekaniius ! piamos paskudneje Zarnyno dalyje tiesiojole Zarnoje. jo kraf. kufi. Isiurbimas prasideda duylikapirai eie lri'nol. baigia5i svarbidusioji r iri(inimo faze i\iurbiamo' suvirskinlo\ mdisto mediiagos. druskos it kai kurios kitos med2iagos. druskos ir Utit i|Iauiagysles pdtenka tiesiogiai pirmiausia i Zarnq gaureliq kraujagysliq nr{ gleivines i3augos. isilieja i limfinio latako cisterna. Cra ypat svarbis gleivinds gaureliai.s susijungia su tulZies pusl6s lataku ir sudaro bendrqji frliies latakq. Kiekvieno gaureianti i lio viduriu tesiasi smulkios limfagysles. Maisto tyrei patekus i stor4ja @khajL. kuriuo ib kasos iSteka kasos sultys.i)irhii*' ataugos anga Aklosios Zarnos apatine dalis Kirmeline I3orinis aklosios iarnos paviriius su trimis storosios Zarnos juostomis Vidinis aklosios (storosios) Zarnos paviriius . atsiveria ir kasos latakas. Suvirikintos ir isiurbtos maisto medZiagos !krauj4 patenka dviem bldais. susijungdamos i stambesnes. Cia dar isiurbiamas vanduo.

iskyrus iio hormono per daug..mcgenq kelurlalnio. antinksiiq niq liaukr! veiklq.lugimd t1 pJt (. endokrinines) liaukos yn dvejopi organai. i:sivy* to alromegrliia padideja rankos. reguliuoja audiniq veikl4 bei gyvybillius procesus.ti nerimas. :alina . kur paveriiama gllkogcna. fiziologrniq bei psichologiniq savitumq.rniz mo fonnos bei sandaros. Sudaryta ii dviejq daliq: priekine gamina somaiotr. ui skydliaukds. atsiradqs del kalcio tlukumo kraujyje. norfologiniq. ak. vadinamo tur.. PrieUneje liaukos da lyie gamin. po . tam tikrq 2-4 nedideles liaukos. Prasta skydliaukes veikla gali pasireikiti apatiia arba tuleti dar sunkesnirl padariniq (tapti silpnaprotyst6s prieZJ\linri). ir lyri- Uipakalinije pasmegeninds liaukos dalyje gaminamas otsllocfurrs ir antidiuletinis hormo- Sutrikus kasos funkcijai. pleiitakaulio kino. >urflrus lo garnyDdl. y.aujagysliq spind!. Antinksiiq iievd gamina kartikostcroidus.mi ir kiti tropinidi hornronai. 5u\ergd diJbeiu Culr. Vldlles sckrecijos liaukos gamirra sekret4. Vienos jq gamina sekretq. Ji yra kaukolds pa mate. hormonus. Oksitocinas aktyvina gimdos lygiqjq raumenrl susitraukimus. Manoma. Jos reguliuoja kalcio kieki kraujyje.t r S I H l.ulu r. kuris latakais iSteka ! virskinimo kanalq. nas. vaikam.lJpitnu. t. Svarbiausia io funkcija suvartoti gliukozg raumenr! l4stelise. kvepavimo takq arba ktno paviriiq. insulinas jkrauj4 nepatenka. ii. Kasa. PaZeidus prieskydilres liaukas arba sutrikus jq funkcijai. Yra prielJrreje kalJo pu. Skydliaukd. reguliuoja orgJnizmo kraujo apytakE ir Sirdies veikl4. i Pasrnegenind liauka.i. . Patekq rie be latakq i5 liaukos iisiskiria iliaukq kraujagysliq kapiliarus. y."%da slgdliauke labai padideja.iioc sandaros nervq dirglumas. viena jq yra hor- li.VIDAUS SEKRECTJOg LtauKu stsTEMA vtDAus SEKRECIJOS LIAUKU SISTEMA Vidaus sekrecijos (belatakes.lldine krernzle rAdomo obuoliu. vyriikieji androgerdl. seiliq.i Lrru j) ie ir t. liezuvi-. zmogu5 nuclola augq. Cliulozes kieLl krrujyje didina adrenalinas. insulino veikiama.lraukos funlcija dar iki galo neiStirta. Lytinis liaukos. pro Zarnyno lqsteles patekusi i kraujq. (io hormurro i.kiikuoju balnu. gliukoze nesuvartojama.opini hormor1. Antinksiiai yra viri inkstrl. tndokininds lirulo' 5Jnd. krauj4 ir iSneiioti po visq organizmq. tali 5utrikli emLr!ine puqiauq\yra. ir paaugliams iSsivysto gigantizmas. dubuo ir kiia. hormon.t linar ti . Ilskiiia jodo pisotintas medziagas.rus peltekliu organizmJ. ebaluose ir keperyse. hormonai dalyvauja mediiagq apykaitoje. pedo. lyiiniu linuku lrormonai t)vina raurnenu veiu4.r per dnug.eje. skrandZio.iria per gauriai. patenka tiesiai i mona\ /irtrA:lan>. arba hipofizd..u . esaniios vir3utindje kaklo dalyje. Tai svar- biausia belatakd liauka.ruko. kuLiaLkos Liaukos liorirle5 \eLre. r'cJei guliuojantys slgdliaukes. antidiuretinis hormonas lemia Slapimo koncentracija. rcnalirp. Sio. kad hormonai tu itakos pigmentq apykaitai ir stabdo vaikq per anksLyvq lytini subrendim4.. turi pusm6nulio ar lapelio form4. susikaupia kepenyse. Antinksiiai.l.rmpd kenlrminga. t. Jei veildn . (urt audirrruoce regu- liuoja oksidacijos procesus bei padeda har moningai vystytis kiinui. at*ira.ialyti lig4. Tai barzdos augrm4 vylams ir pan. Gliukoze. kuriais lytys skiriasi viena nuo kitos skirtingq vyrq ir moterq balso tembrq. hsl/irin< yra ka.. 7motu.|. prie viduriniq . moteriskieji cstrogenai tr progesterotras. garninamas kasos saleldse.udktvvei. netgi issivystyti sunki Bazedovo liga. . Jie skatina formavirnasi arlriltiu lyliniU pozvmiu arba org. Tar iiarifts sekrecijos liaukos (pvz. iarnq. odos liaukos). kuris veikia kr. issivysto 8uzys.. o ierdis nd- Jie Kankor€iind liauka.o.. todel slapimo lyrintas padedJ nu.s.iros sahemJ sihema (laulE. Ji yra giliai tarp galvos smegenu pu-rutuliLl. prasideda raumenq spazmar. iduboje. kuriuos <u(elia padidejes raumenu ir Prieskydin€s liaukos. ji kauPid.

stempl€s priekyje. jis sudarytas ii trijq skildiq..3) tdrp priedngio rauk(les ir balso rauksles yra iduba _ (priekinis vaizdas) Vedegine kremzld zleolnrs slyoo ralsns kremzliniai Ziedai giiauiius sudaro devynios kremzlds. ir plautinio. Cerklq GERKLE CERKLE .alveoles. sudaro atskiros alveoles Plauiio pamatas Gerklos. Plauiirl pnsleles (alve las apralzge KraujaSysfll pamatas Plauiiq alveoliu maiias.rplkaita tarp plauciu al\eoliu oro ir Lrduio. sKrns I Taryskiltij niai plySiai Apatina desinioji skiltis Kai ojo plautio apahne skiltis - tali tik I3 kiekvieno plauiio arterinis kraujas link Sirdies iiteka plauii4 oenomis. Deiinysls plduli! Siek tieL didesnis u2 kairiji. Tarp lapeliq yra labai siau- Plaudiai. kuriq g auiius irgi sudaro kemzliniai pusziedzi. apiaizgantiais kiekvien4 alveolg. i5 plauiiq isteka bronchines venos bei plauiiq ir bronchq limfagysles. deguonies perneiimas krauju ii plauiiu i audinius. kurias skiria du ply- kai{ji ir deiiniji i. Apatine dalis remiasi !diafragmq.oras patenka i plauii4 aloeoles. plauiius . deguonies vartojima< i( vamzdis.nir. qkvla idaugybe smulke. 2) plauiiai ir 3) ktrtinpleve. Tai vamzdeliai.iind Lrauju is org"nu ir audiniu atneit4 dngiies dvidegini. f. Kvdpavimo takais nosies edme. Tai svarbiausias kvdpavimo sistemos organas: du dideli rausvai melsvos spalvo\. plautiai .27 Temidu yra bdlso rduk. kvepiant iis i( organizmo p. atskirtr4 istriZiniu ply3iu. plot4.urioq dpaiioie yra dvi prieongio raukclis. kunos pa- MIRYSIS PAGRINDINIS BRONCHAS epitelis.rnl pleurilu. Ii- Vidurine[ skiliirl. alba pleura. tarp abiejq plauiir! yia Sirdis. o jq bendras kvepuojamasir paviriius sudaro apie 100 m. Kaiysis. laigr kvepavltno sislemos organdi k-raujo apy_ tdkai tiekia detuonj ir pai. Nosiarykld (ir p. suskilda- daugiaeilis virpamasrs . bronchai.i. Serg. didesniosios zlds gerklLl skilucli<: 4) balso pl!t:!Js yra ply. ta rpelis gali laisvai issipn*ti ir krutjnes ertmeie sumaZeti.irdies skilrelio atneia renin! kraujq. Bronchq sieneles arteriniu krauju apripina bronc. plautis susideda tik ii dviejq lrai.rii dangalas krrti pleoi.elis tarp abiejq pusiq balso rauksliq. valantis ikvepiamo oro dulkes. Jq Sakos ieina iplduiiu".t!dlindma".uddro: l) lve_ pavimo takai. jo vidus i3klotas gleivine. Abiejq plauiiq alveoliq daugiau kaip 300 milijonq. VirSuting jq dali uidengra lieZuvdlio pavidalo antgerklis.4 nftefllos. i kurias susrrenka kraujas i3 atitinkamo plaudio artedjq. iitdini.les.inis ir horizontalusis. 26) ra\ l\1 u I i npl?uis skusaio pripildyta. dengrancio plauti ii isor€s. pro kuriq sieneig vyksta dujq apykaita su krauju. aedeginis kemi antgerklis. gelklomis.usiddrymac iose (vidinis kvepavimdsj. Be to.lvimast. esandiu kraujo kapiliaruose. Gerkhl pjrtvyje matyti: 1) plaresnd dalis. o anglies dvideginio Kvepavimo takai 3. Gerkle pasibaigia kndnds l4stoje. Gerklos pereina ! gerklg. drba krutinpleves lapeliu uzdegimu. esantis kakle. kol pd>iekja plauaiq prt"lele5 . I kiekvienq pla:uti ateina plautiy nrterija. audiniu iplaucius: dujq apykaita Larp kraujo ir . elastingi.rudiniq. kugio pavidalo vidaus organai jie yra oringi. kremzliniai Ziedai viriiq dengia ma Gerkld. deSiniojo. Plauiiuose ii i3sisakoja kapiliarais. lrninpleves ertmeje padiu- !kvepiant i alveoles paLenka deguonis. gerkle ir bronchais . Tai ig 1618 kremzliq pusZiedZiq susidedantrs vamzdelis. duju . todel plauiiai geja skystio.Lr linpleves ertme.slcydini. kuri pasalinti neietai medikai. mazesnis. kuri i. Tai maZdaug l4steldse (audiniuose) ir anglies dioi<sido .lstrii. Kvepavimo organu sistemq . tekancio lraujo ka_ piliarais.du oroncnus. - pagrindin! DeSinioji viriutine skiltis Bronchq Sakos Bronchai.KVEPAVnIO OBqAIU SISTEMA T Kvepavimo organq sistema Kvdpavim4 sudaro atmosferos oro apykaita tarp aplinkos ir plaudiq alveoliq (i3orinis kvep. sudaryta id dviejq lapeliq: pasieninio. i kurias pro plonytes sieneles iS kraujo difunduoja dnglies d\idegini(. iiklojaniio krutines l4stos vidini pavirsiq. lygaus ivilgandio paviriiaus.5-5 cm ilgio Antgerklis Palieiuvinis kaulas Skydine paliduvio pleve Skydinis paliezuvio raiStis Skydini kremzle GERKLOS Gerklos. hermeti5kai dengia serozii.

Daugiausia deguonies suvartojama raume- Kvepavimo fiziologija Raudonieji kraujo krlneliai eritrocitai. deguonis atsiskida ir difunduoja ! organizmo l4steles.IU ARTERUA (veninis kraujas) nq veiklai. Kv6pavirnas plauiiais . Kv€pavimo plautiais mechanizmas. Taiiau iis junginys yra nepatvarus. Plauiiuose i3kvepus. oro lieka tik iiek tiek 1 l. diafragmo. ir. sl€gdama zarnyna. turintys hemoglobino . Tai pasy- vu' pahiduoja.metu iilu_ mos pavidalu isskiriamas tam tikras energijos kiekis.ganizmo audinius deguo_ nimi. ir kraului pasiekus audinitl l4steles. Deguonis su hemoglobinu jungiasi labai lengvai (tai ivyksta plautiq alveoldse) ii su_ PLAU. Cia kalba_ ma apie ezote ni degim4 jo . ku vartojama lasteliq gyvybinei veiklai. Hemoglobino neturintis krauja. Roudonuosluose kt-at!_ ki eliuose yra hemoglobino raudonos spalvos pigmento su geleiies molekulemis. did lragma pdkyla.5 I viso plauiirl tiirio. ii krduio pereina iaudinius ir ddlyvduia olsidaciios redk.hemoglobinas. sLlna2eja kritines lastos turis plauiiai spaudZiami. palyginti su 5. Jkvipimds. 40 kartq daugrau. netudnt iio pigmento ii deguonies. [upolai 5uploksteja.lltiias mdisto med2ia_ angliaoandenius. padeda sudeginti lAste_ lrq prolopldzmoje es. plautiai iisipletia. tuo tarpu hemoglobinas 17%. Vykstarlt 6iems oksidacijos procesams/ deguonis padeda gaminti dau_ Iikvdpimas. Hemoglobinas yra svar_ bus apnlpinant or.ri edtrocitai. Abiejq veiksmq pasikar_ tojimas vadinamas kuipaaimo ritmu. giau kitokiq formq taip pat svarbios energijos (ATF .idaro oksihcnaglobinns . nors ne visr! jq gaunama vienodai iilumos. Kitaip sakant. y. D lKveplmas . t.adenosintrifosfato ir kitos). per_ neia tik 1-J% deguonies.tai du vienas kit4 ne_ nutrrlk\tdmai :ekantys elapait jkoipinns isstumiamas. nusileid2id. Sioie veiklole dalyvauja tarpionkauliniai raumenys tu diafragma. kuris patenka I krauj4 ir paialinamas pio pla:uti:us (iikoepiant).IU VENA (arterinis kiaujas) Skydirtis palie)uvio raurnuo Cerkhl skilvelis Skydind kremzle Skydinis vedegos raumuo Prieangio rauksli Balso rauksle Silumos ir energijos gamyba. kuri jis iineiioja. iS oras patenka jrl i plauiiLrs it iikoapiru$ oras Raudonieji jo kaneliai. dialragmos raumeny\ atsi- Krntinkaulis Ziedinis skydo raumuo Gerkle Gerklq frontalinis pjavis - a Sonkauliq paddtis kvdpuoiant: iikvepiant ikvepiirn! b - - a Kvepavimo mechanizmas: lsKveprmas. Deguoni. mums reiketU 150 litrq kraujo vietoj 4-5 litflt. il pro nosi. susidaro ir anglies gas Dujq kaita alveolese kvepuojant - riebalus ir ii padidina krutines hstos turi. lai aklyvus veiksma< ikve- Vedegine antgerklio raukila Gerklq p eangis PLAU. veiksmas. luo pat metu. prisijunge deguoni - ALVEO Raudonieji kraujo ktneli. i5 jq paialinamas oias. Seka po lkvepimo. tuo pat metu pagaminant dau_ giausia anglies dvideginio. gerklg bei bronchus ! juos patenka oras. turintys oksihemoglobino Paliezuvinio kaulo rageliai tgerldis An piant susitraukia tarpSonkauliniai -raumenys ir pakyla ionkauliai (iiskyrus pirmqj!). Sudegant Sioms medziagoms.ijose.li geroLai Stuburas Ziedino kremzle Apatin€ gerklq ertm€s dalis Sonkauliai dvideginis.Kvepavimas plaudiais jo Hemoglobino reikbm6. cirkuliuojanaiq musq Kune. susitraukus diafragmos rau_ menims. suslunges su deguonimi.

teka i kairiji prieiirdi.pu5e alileld apylako5 metu netekqq deguonier veninis kraujas. veninis (beveik be O. pasklinda organizrne...tiokard05 ir i.ih.ls deSuonies. kraujas ketudo- prie!irdis iini4ia.42 Kraujo tekdjimo kryptis. Siq sistemil sudaro du-skiltingo dydZio kaujo apytakos ir arte nis. tudntis d.7o. aptarsime krouj7. l.) . kuris ii oro. Ituauio ielejimo k) pti\: pl. Prieiirdziu.ieni 5ero. ii io I deSinijl . griZta atgal i desiniji prie!irdi. kairiojole Zastillis galvos VirSutin6 tusaioji vena Kylaniioji aorta Plautinis kamienas Kairysis priesirdis Deiinysis priedirdis pusds teketi !aitering (ir atvirksdiai).Apytakos organq sistema Vykstant medziagq apykaitai. Arteriniai :. . Norint suprasti klaujotakos sek4. gyvunq org. kuris deguonimi pasipildo plauaiuose. krauj. io lqsteles.(//i4. 6r1qr1n1r.iai. Cdu'idi turedamd' deguonie.lnl dcguonini. deiini4id Sirdie. lel. patenka ikairi4jQ. o keli4 atgal uidaro uoZ! u. po to jau arterinis kaulas grizta atgal i iirdi. antrasis ratas prasideda kairiajame skilvelyje.ri\/ o ii iirdies i. kr. Pirmuoiu ventms kraujas i5 Sirdies teka i plauiius. kur atiduoda anglies dvidegini kaujagysl€mis. p. Did2iojo kraujo apytakos rato alterijomis teka arterinis (oksiduotas). 3. tada i deguonl plautiu<. pate]nlaniiomi.nlysis skilvelis Kraujas isteka i Sirdies sienele triburis voituvas Desinysis skilvelis ir prisijungia anglies dvidegin! (virsdamas veniniu). cid krauiagy:lemir arterinis krauja< patenka i organus f audinius.irdines slilveliu angos. kad vertikali pertvara daliia iirdi i dvi dalis: de epikardas. jotakos sistemA. atiduodamas deguoni ir paimdamas iS jq anglies dvidegin!.s laisvdi tek. i kairiji skilvelj. kur palieka Apatine tuSiioji vena Atvira desinioji priesirdine anga./ini mdii4 iSteka kraujagysl€mis.kapiliarai plauiiuose -+. Deginiojoje Sirdies puseje (prieiirdyje ir . i Sirdi itekantios kraujagysles vadinJmos Jc. kurioje yra uZdaryta plautini kamien4 PrieSirdis De. o arlerijo- Sirdis. daro trys sluoksniai: vidinis twlokanlns. ii- ir Iiilginiame pjnvyje matyti. - kraujagysles.krnujn. ir i vening. viso sirdyje yra Leturjos kameros .Vertikalioji 2.Veniniai kapiliarai PLAUTIS Zinduoliq organizme kraLrjas teka sistema bu niai voztuvai. Sirdies sienelq su- teka i3 plauiirt. Iglantis i dvi plautines arterijas pusds (deBiniojo skilvelio). virl9.Ulveli.c. tarp plduiiu. kol galiausiai veninis kraujas gritta i deiiniji prieiird!.lekaniio.Lilvelvie) leka veninis krauja'. ii kurio arterinis kraujas pasiskirsto po organizmo 14steles. drteirc pu. Kraujas ir kauio li:).elis nomis mis . baigiant maisto l11cdii1gomis.aukityn ir ideiine. Kiekvienoje pu\eje dL.otint. esaniias tarp prie6irdZirl ir skiJveliu. kurioie 1ro uZdara prisisotina deguonies.Zoio krauio rpvlaloq rdlo verromic tek. t t pv tn Kas lt1tc na lzm 4. l.lvvje angomjs <usijungu- laiti4ia. lur vel prisotinamas deguonies. cuiungiJ prie .ra i. link diafragmos. praded.. Visos DeSinysis skilvelis Kairysis sl. arterijomis. o apatine . detaliai studijuosime dlrdl svarbiausiA kraujo apytakos sjstemos organq.orinis.r j toie pacioje tarpprieiirdind ir tarpskilvelind perlvara neleidZia lraujui ii \enines flautin€s venos Apatino tusaioji vena puseje esanti skilveli.rug CO_) krJUid*: md.r arlerinis.t verrinic kraujas. yra po dvi larpus. kut.ruja\ - veninis kraujas. vir5utin€ deiinioji (deiiny- sias kamelas erlme\: virsuline priAir- mi5 plJuair. nes Sirdyje veninis ir arteri nis kraujas nesimaiSo. patenka i kraujq. teka venrnrs kraujas. AiSkindamiesi krau. reikia atsiminti.skilueli:. Kraujotakos sistema yra uitlan.r. esaniio plauiiuose. o ve- 4.lnas. 5rr. Arterija.teka n orgattizm. jkraui4 is Tarnyno. Sirdis yra k ines ldstoje. .ruaiuo\e pri. vidurinis (rJurnenini. 6. iieinaniia ii de5iniosios iirdies Isilginis iirdies pjtrvis (voztuvai ir kraujagysles) Viriutin€ tustioji vena prieSirdis DeSinysis prieiirdis Plautinis kamienas. o pamatas . netaisyklingo kngio formor rdumeninis ort. i5 jo i kairiji skllveli.tirioji {kairysis prieiirdis).. lurio virSune nukeipta kair6n. Zr. Zmogaus ir sis priesirdis). Pro angas. Kfau lo ratat mnifik ir dldysls. pr>c. apatine kairioji (kairysis skilvelis) bei apatine de3inioli (deSinysis skilveDesinioji bendroji miego arterija Desinioji parrktjne irierija Sirdis Kairioji bendroji KAIRYSIS . ir skiheliu. la biau kaireje puseje i jg kraujas patenka 5. l4stelds.rri. kelitrs. iemyn. Skilveliams atsipalaidavus Triburis voZtuvas neleidzia kaujui g4zti i desnlji priesirdi Kraujo apytakos iirdyje schema .virlutine L.l venomis palenkd ikdiriajd !irdies pusg (pieiirdi). kad: 1. panaJu: i dvi. . iia virtgs arteriniu. Tai tuiiiaviduris.r deguonies pri50tintas drlerinis lrauias. artedng iirdies pusg. te|.me po \ isac l4stele* iSnesiojami joms reifalingi elementai.

rciai. kaip eiitrocitrlt 1mm3 sveiko imogaus kraujo apie 250 000 tukst. patekusiems i apytakos sis- ir uikirsti keli4 mikrobams bei Kraujo plokdtel6s. apvalios formos kraujo lqstel€s. Zlurint pro mikroskop4. Susitraukimai ir atsipalaidavimai nuolat kartojasi. Raudonqjq kraujo knneliq skersmuo 7 mikronai.tai bespalvis skystis (jo 90% sudaro randuo).2) Sirdis per skil. orgJnizmo svetimkflniams. Kitos sudetines plazmos da i kuri lv. lieka vien'odas. ir atvirkiiiai. triburis ir dviburis voZtuvai uZsidarg ir neleidZia krdujui tekeli atgdl ipriesirdTiu5: pLrsme kaip veikia duoli.ri 'nosbbitn t2r rias kiino dalis iSneiiojanti i3 atmosferos p.kirai tiek gelsva. taiiau i! tiesq jis suda rytas id skysto l4stelinio audinio.rublo\ qp. i! dbiejLl pu:iu jg. iS venq kraujas teka atgal ! atsipalaidavusius pdeiirdZius. Sios l4steles gali savarankiSkai skverbtis audiniuose. kraujo apytakos mechanizmas: (-+ 1) 3ndis per piiedirdZio sistolg ir skilvelio diastole. veliq sistole iI prieSirdZiq diastolg. I3 priesirdiio ijstumtas kaujas patenka i skilveli. IcLtkocitiis.ru jie didesni. tuo metu tos paiios pusds skilvelis dar yra atsipalaidaves. veikiant tam tikdems reguliuoiantiems ' forminiq elementq.rugybe m. visq kartu rausva. pro deiini4jq prieiirdinq skilvelio ankraujas teka i5 prieiirdZiq ! skilvelius. Kitaip vadinamr eritrocitais. Thi netu ntios bran- nuliniai voituvai yra atuid. lc). bet bangomis . kurie uikemia suZalotas kraujagysles ir neleidZia teketi kraujui.susitraukiant ir atsipalaiduojant !irdZiai (susitraukimas vadinamas sislolc. atsiskiria. luriame vr. leidiia kraujui tekdti ii skilveliq i aort4 bei plauiiq kamienq.ruciu alveoles pasisarirrt4 deguonj. Baltieji kraujo kuneliai atlieka fagocitq funkcij4: svarbiausia jq paskirtis su- nuju kraujo kdrreliu: I mrn"sveilo zmog. Arnujo plok. nu plonyiiq skaidulq tinklu. Lenksmingomr mediiagom. lrtr Baltieji kraujo kffneliai.nepaliaujamas kraujo cirkuliavimo organizme procesas. Tvinksnis po tvinksnio. di:ko pavidalo. j iv. Fiziikai kiaujas yra skystis.iag.kiekvienos al. pakliiiva ir raudonieji kraujo knneliai.tdini. vykstantis ne iltisai. Jos padeda suformuoti kreSulius (trombus). o atsipalaidavimas .lu. Jo iiordje yra plona membrana. Paskirtis apsaugin€. . Tai neturiniios branduolio.r. bnllieji krnnio ku. (. krdujo 42 mechanizmams.. Plazma . Klauio plazma. o i jo paviriiq i5kyla gelsvas skystls (serumis). kuriq kiekis.381 pro pJ. IGau jo l4steles ir limfmazgiai (forminiai elementai) Ipiltas i indq gyvuno kraujas greitai sukreia.rlvJ iiel l4slele< ./yiiu knneliq. va dlnamos tronbocitals. Pusmenuliniai voztuvai (atviri i plaudiq kamieno rr aortos puse) yra uZverLi ir neleidiia kaujui teketi atgal. knui) je galimd pallebeti d.ur kraujo 5-7 tulst. Jq ndra tiek daug.dtdsfo.hlis: jie juda balzganame skystyje. Tai kraujo t'onniniai clcr?erfdi (atliekantys tam tikras funkcijas): raudotlieji krqujo kullclini. Edtrocitq protoplazmoje yra .APYTAKOS ORGANU SISTEMA It Kraujotaka Kraujotaka . iirdis taj pakartoja vidutiniikai 72 kartus per minute. kepenyse rr kitur nepaliaujamai formuojasi naujos. kuname gausu ivairias funkcijas atliekandiq kraujo . Raudonieji krauio kuneliai. Pasenusios l4steles suyra.lretai med.. idii. Po kurio laiko sukreiejusi kraujo dalis Kraujo leshles.r. 5 milijonai. Kai priegirdis susitraukia.gliu(oze ir dru'1o. Kitaip vadinami Iliustracijose vaizduojama. judaniiq bespalviame skystyje.'Iai skystoji kraujo dalis. Turi patvarq ivairiq formq bran- yn daug maziau negu raudo- 94 ir kairiqj4 priebirdine skilvelio ang4 stabdyti tem4.r i<lirpusiu organinirJ ir neorganiniq medZiagq (daugiausia na! rio chlorido). Kraujyje vyksta ryikus poky tis: plazmoje es^ntis t'ibrinoge as vlrsta fibri- duolio. vadinamame plnzna. o raudonuosiuose kaulq iiulpuose. Jq yra labar daug: I mrn''veiLo imog. diastole po sistoles.

ku- kraujui grizti atgal. kaip ir kraujas. c atidaryias (leidZia klaujui teketi pirmyn) skilveliq. taip vadinami todel.ii Blaudzia ir neleidiia kraujui gritti i3 deiiniojo skilvelio i deiinijj prieiirdi. pu>menuliniai vo. PeriJerint litnt'a teka ddesndmis limfagysldmis ir. nesunku nusakyti. veniniam p eiirclziq ir skilvcliq Uidarytas triburis UZdarytas dvibuis (miiralinis) voituvas rio pradiioje yra ampules formos paplatdjimas cisterna. Iisideste tam tikrose kraujotakos sistemos uetose: kia yra kraujo apytakos fiziologija. 42). priekine'. isgaubti i prieging4 nei kraujo tekme puse ir treleid.tuvq (dviburio ir t burio) keliamus garsus: i3 to sprendZia apie tai.Limfagysles TAi permatomos nelygiasienes kraujagysles su mazgus primenaniiais iikilimais (tai voZ- luvai. o uzsiveria jiems alsipalaidavus (diastole). Sirdis plaka vidutiniikai 72 kartus per minute. u2kirsdani keli4 atgal. kr-rrio. Taigi tuoj po lo ivyksta prieiirdziq diastold ir skilveliq sistole. Pusmenuliniai voituvdliai atsiveria susitraukiant ..riojo ir kairiojo iirdies skilveliq iieina plautinis ka. tole).'iburio uozluuo d\ i dstrio.lekej95 i! desinioio rr kairiojo Pusmenulinis voztuvas: a atidalytas (vaizdas iS vir'saus). Auskultuodamas iir- Sirdies ir aortos voZtuvai atb. atitinkamai isteka kamien4 bei aortQ.lgrsciui. u:\iverid voitLtvai ttriburis jr dviburi5). vadinan. susidarirr. Kai kurios didesn€s limfagyslds ir limfinis latakas turi tokius paiius (kaip venos) vo2tuvus (Zr p. kad Zinrint i3 priekio yr. kaip vyksta kraujo apytaka. jiems susitraukiant. 1. j lhnt'ini krtltinini htakq. Voztuvas per kairiojo skilvelio sistolg neleidiia kraujui ii kaidojo skilvelio teked atgal Sirdies voituvai.oq tr)! bures.1 aud iniu . ko- Sirdies voZtuvai Apytakos sistemos voztuvai Jie neleidZia kraujui teketi atgal. Pdsipildes prieiirdis iskart susi(netrunka ne sekundes)./- i plauiirl Aortos pjuvis tuveliai uZsiveria. pertvarine mazesne uZ kitas. Jq angose yra pusm€nuliai vo2tu- Plautitlis kdnienas ideina ii deiiniojo skilve Jio ir./i.r panaiiis i kregzdes lizda.rr". D. ym sudaryta ii plazmos ir kaujo forminiq elementq (limfocitq bei leukocitq). kai kuriose venose ir stambiose limfagyslese.zlcnas (deSin€je) ir aorta (kair€je). Cio .r4ji dirdies darbo ton4.kiIeliams {sistolet. Tai kartojasi per labai trump4 laik4 kad tarp vienos ir kitos sistolds raumenys buna atsipalaidavg. Pirmini limt'o susiformuoja audiniuose.! venq i deiinlji prieiird! per diastolg atiteka veninis kraujas.abu plonyt€mis juostelenis (sausgrlslitinis sirlrls) prisitvirtine p e skilveliq vidinio paviriiaus raumenq. kad Sirdis pakaitomis tai susitraukia (sistold). Kai kuriq venq vidiniame pavirsiuje bnna vidinio sluoksnio kiienes .rtne* pdmena mitr4 (dvi5ong vyskupo kepurg). taip pat i kitrl vo. b uzdarytas oleleidzia kraujui teketi atgal). ! kairlji prieiirdi.. vai. pa>idaliies idvi plauline. IisiaiSkinome (p.rnty. !\ilieja ! abu plauiius. I3 to. tai atsipalaiduoja (dias- iirdyje. kur! sukelia uZsidarydani pusmdnuli. Mazas deiitrysis limt'inis lofakas iteka i desiniosios vidinec jungo ir de. Priesirdinese skilveliq traukia. Ii tusiiqjr. o Sios skardq gars4. Limfinis kutininis latakas pasibaigra kakle ltekddamas j kairiosios vidines jungo ir kairiosios paraktinds venq santak4. Po kiekvieno Sirdies susitraukimo ciklo seka tiumpa pauze.u. buriq vir. Ii dedit. Daugyb6 limfiniq kapiliarq susijungia i didesnes limfagysles. Limfagysliq voztuvai. uipakalines ir pertvadn€s buriq: pirmoji labiau itempta. triburis ir Vidinis arterijos sluoksnis dviburis voztuvai atsidaro. Venq voituvai. Sydytojas kreipia demesi itam tikra SkaidLrliniai Ziedai tarp Uzdaryii pusmcnuliniai aortos voZtuvai SIRDIES SKILVELIS niai voztuv€liai. rreleidTidntys Leleti atgal slgcaiui I i n I fo i. taip pat. Per slilvelio -i. Irlbaric voTluv.arterij. Praddsime nuo to. i. Juose palei bronchus i3si3akoja i daugybg vis maZesniq Sakq bei arterioliu.ls susideda i. LJip pat atsidaro pusmenuliniai voZtuveliai: krauids. Sie voZtuvai leidZia kraujui tek6ti ii prieiirdZio j skilveli. 2.voztuvai.inio5ios pJlaktin€s venq santak4.5dvo ruoiiu sudrro apie alveoles tankq kapiliarq tinklq. anSo\e yra iie voiluvai: i ribriric (deiineje iirdies puseje) ir dztiburis (kairdje Sirdies jie puseje) .r.ia m di audiniuose i3 kraujo plazmos).rrt Pusm€nulinis aortos voZtuvas . Raumenvs alsipaldiduoja. Ji sudaryta beveik tik i5 kraujo plazmos. Raumenys isstumia krauj4 i skilveli.rrr. k4 suZinojome. kaip veikia voZtuvai.43).lole vi.

Inkstq arterijos. sn. kur jau vadinama ilaunine arterija. nusitesia.emiau diafragmos) dolfd. nes taip iprasta vadinti kr. v. Daugiausia krau- Kairioji pakinklind Iu aprupina stor4j4 Zarn4.i. Tolesne jos t4sa pazasties duobdje vadinama paiasfine arterija. Desines rankos pirstq Kairioji vidiie klubo Kairioji Slaunies Apripina krauIsorine deiinioji klubo Dcsinioji Slarnine Priekine deiiniosios blauzdos Deliniosios blauzdikaulines arterijos Seivine Saka Kaifiosios slaunies gilioji leidZiasi iemyr. Sios dvi arleriios \el Pagrindines.e atkarpose vadinama atitin kAmal krrtinis (iki diafragrnos) it pilw (i. Nuo iia aorta vertikaliai Kairioji inksto Pilvinis kamienas. itekaniias I deiiniji prieiirdi.n . Kekviena iiq arterijq savo ruoztu suskyla i oidine klubo art ijq.. ir ieorinc klubo arler'4a. klubo nrtcrijos. po to iilinksta lanku (aorfos lat*as)..i (\u\irungia). go 46 Zastinis galvos kamienas. pilztinis kamicnas. kditioji paraktht rtteija. deguonis ir surenkamos ialintinos.toio juosmens slankstelio. ii pradZiq suka kiek de3indn ir kyla ! viritl.. kuri eina p. Nuo jos atsidakoja d. Zmogaus alterrlos k[no 'udarydamos ktf. Deiinioii paraktine arleriid pdlei raktilduli . bluinics arterijq.. Sirdies iieina dvi stambios arterijos: plau- . vanduo. o Sio{ pl. pasisuka i kaire. iieinaniias i< rkJlreliq. Si ties i viriq ir. Kai ojo delno lankai Mriutini lu p./los. Analogiika esaniiai prieiingoje pus€je to paties pavacummo arterllal.. i3 kurio vdl teka i plauiius. Apatina pasaito artedia.r- filvine Kairioji alknnine aorta daugiausia aprtpinancia kJujU bluZni ir Deiinioji stipinini Ketvidojo juosmcns slankstelio lygis Kairioji klubo bendroji lci sknndzio (rasLg ir kartu su kitomi: (.niego orferijns (3ioje puseje nera Zastinio galvos kamieno).-t?.oriug ir uidiuq Deiinioji Zastine Viduriq kamienas Dedinioji Zastine Kepenu Skrandiio vainikine VirSutine pasaito Apatin€ pasaito Plautinis kamienas. oiriutilli pasito arterij7.fdi i3eina i3 kairiojo skilvelio. pakildama iki ketvirtojo katines slankstelio. kfitinkaulinio raktikaulio sEnario aukityje kamienas pasidalija i dvi iakas: deiini4jq bendrqjq mie- tarpusavyje sudaraniios apie 60 kampQ.r iki ketvir./ijtunis galuo< knmienns. o jos iakos nusifgsia iivaidas kino dalis bei orgar1us. aprn pinaidios krauju piritus. kuriame daug anglies dvideginio. vis stambesnemis kraujagysldmis kaujas atiteka i tuiii4sias venas. Kairioji paraktind arterija. ar veninis krauias). aprupindnci4 krauju vidinius dubens organus bei uZpakaling Slaunies dali. esantios dubenyje ir. tatiau ji vadinama arterija.lnkai lnu- Delinioji patastue Aortos lankas - Kritines aorta BluZnine Ii tinis kamienas ir aorta.. einaniios link Sirdies (nepaisanr ro.ruciuo\e: cia teka veninis kraujas. ..asaito arteriia.i Slauni.rdlnamos venomlsAorta. po aoitos lanku iisidakoja idvi plduiiq drterijJ.' kraujas pasipildo deguonilri iD virtgs arteAor. tuo tarpu krduiagyslds.!u nr!e. iS (uriu ptasideda pi.ties DidZiosios arteriios Kairioji bendroji miego ISorind smilkinio Aortos lankas Dedinioji bendroji miego Kairioji prraktinc Plauiio Kairiojo plauiio afterijq Sakos alknds sdtimi iisiSakoja ! stipinine ir alkn- Zrstinjs galvos kamienas ning arferijns.. atgal. vadinarnuosiuc pl7. sio.: -. riniu.rgo. De<inioji Pagrindinds zmogaus kuno arterijos .uskyla i d\i i. 1 . Luri nusileidZia iki klubo sEnario. keturiomis plaudiq venomis teka i kairijj prieiirdi. Prasideda Sirdies kairiajame skilvelyje. Tai dvi galinds pilvines aortos sakos. . Prasideda de3iniajame skilvelyje. Smulkiausios iakos audiniuose virsta kapi- bendroji miego arterija kyla liarais. kuti betarpiskai nusitesia iiasto arteriiE. Prasideda i3 pilvinds aorLos ir tuoj suskyla i tris lakas: kepcnl arfd. maitinandia kepenis. Kaip ir deiinioii.lug clambiu saku. kalrrn.ktand2io nttffijq. {airioii bendroii miego arteriia. L.regenyse). Aprnpina krauju inkstus ir antinksiius.:r.tkonis maitina skrandi. apnttne pasaito artcrija. Virtgs veniniu krauju. druslos./uoja.uka linl desiniojo peties sEnario... koirioji bendroji nirgo orterija. Srarbiausio. Kapiliaruose atiduodamos maisto medZi. ar iomir iela drterinis.rsa. Prasideda i3 aortos lanko virsutines dalies. ii .lndclomo.::. itlkst4 arterijas. Pasiekusios plaitak4. apatiniu Zandikauliu pasidalija i iiorug rrrego artcrij4 (iisisakoja viriugalvyje ir veide) it ztiding niego arlerryq (i5siiakoja kaukoles viduje. Plon4j4 zarn4.aujagysles. ii iLl: . Bendlosios klubo arteiiios. Slaunyje Delinioji !eivikauline Desin€s kojos pirstq ir deSiuiqja pnmkti\q nt! ija<.

nq (ink\tu. kurio5 \usijurrgusioc sudaro uir|utiry Lusiiqjq uoltt. kuriomis arte nis kraujas ii plautir! suteka i kaidji pdesirdi. ilaunine arlerija nusiigsia zemyn. atgal i pakinklio duobg. lytiniq liaukq bei kepenq. od4.ijungus Uubo abiejq pusiq venoms. tesiasi auki- pedoie. iteke- Poodini' yra dvi Slauning ven4) ir malnji (iteka ! pakinkling v en4) pood. kur jau vadinama pakinklio 1rferiin. UZpakaline maitina uZpakalinius blauzdos raumenis. kuri dubenyle nusitgsia i klrbo ueaa. kuriomis kiekvieno plaucio atitela arterini( krdujas. kepenq venomi( irgi itekd iapatine tuiaiaja vena. ieinanii7l .r iviend pazasting vena. qeslryll pnesrol.tepenls. Plie- kind arterija maitina priekinius bei Soninius (ieivinius) blauzdos raumeni.inas oetlos. nusitgsianiiQ aukstyn kaip paraktini aena. Ii ilaunie> sritie.APYTAXOS ORGANU SISTEMA nuo Sios arterijos atskyla grlto7l daka.cf z'znos. iia daZnai i venE leidiiami vaistai.ra pavir3inds (poodinds) ir giliosios. I5 virikinimo organq pilvo ertmeje kraujas suteka dviem pasaito I)enomist kurios susijungusios su bluZnine vena sudaro didelg oart4 ven4. susidaro apatine tuSdioji vena./oi. Venini> krauias ap.rtinese galinese prasideda smulkig venu parirliniais rezginrar- Viriutind tuStioii vena.. fies ulekininiu ir prieking dvigalviu blauzdos riumeniuli iSsiiakoja j ir u2paknling blauzdos arteriias.. dubens ir pilvo I i4 suteka veninis poriniu pilvo org. Giliosios kojos venos po 2 ar 3lydi kojos kuriq susidaro didiioii lileka i arterijas ir llauninp zten4. . ii tyn. iiau pasiskirsiiusios poromis. IS viso jU yra keturios. Slaunyje susijungusios sudaro . Glliosros rankos ve nos po 2 ar 3 lydi giliqsias rankos arterijas./rns. Abiejq pusiu paraktineq venos susijurrgia su kaklu einaniiomis vidindmis jungo venomis ir sudaro dvi kairi4jq ir deiini4jq iasliti( B1luos rr. Veninis kraujas. od4 ir nusitesia i pedos nugaring pusg bei pirstus. kraujas >ie. Alkunes duobes s tyje abi poodinds venos susijungia. Galaenrle teka iiorirle rankos puse iI iteka i pazasting vena.vidine rankos puse ir pasibaigia iasto viduryje. dama !Zasto ven4. an- ii. o karaliskoji . Su. ii tihksiir. prasidejusios veniniais rezginiais plaitakos delnineje ir nugarineje pusdie. I iirdi atsiverid b venos: 4 plnuti4.karaliskoji ir galvenine. Bur. klriomis veninis kraujas iteka i ta- Plautiq venos. Rankos venos. od4 bei piratus. ir airiutint tultioji bei apatini tu!- ii ii apatin€s galun€s. tek€jgs ir apsivales kepenyse. kurioc tie\ paiasih duobe su\ijungi. Pagrindines 2mogaus kuno VCNOS Apatin€ tusiioji vena.!). o Zasto srityje sudaro dvi Zasto venas. pado raumenis.

Vi15ulineje <laples dallje yra raurnerrirrio sluoksnio rnrikni. Jie prigludg prie virSutinio inkstrl galo. sutrinl.rple . i5 jrl sintezuojami baltymai (l4stelirl citoplazma. Likusias suardo ir nukenksmina kepenys. ilapimine rrlgstr. ku s skatina Sirdies veikl4 ir 35).400 cm3 Slapimo.o". (to14 r. Taigi vertetq iisamiau panagrineti kelias kepenq funkcijas..l hormonu. Pasigamines inkste ilapimas surerrlamaisiais (analeliai. inksto geldelg.. Tai kurio \ienele turi rdu- SLAPIMTAKIS SLAPIMTAKIS SLAPIMO PUSLE Shpimtakis pervcria ilapimo pnslg ilapimo si. ANTINKSCIAI Antinksdiai.tai neilgas varnzdelis. tada tulzies druskq gali patekti i krauj4. porine geltonos spalvos trikampds formos belatake liauka.tli tilpli il daugiau. 8. Adrenalinas taip pat didina gliukozds kiekl kraujyje (Zr p. padaugdjus krauiyje gliukoz€s. Ji iSlaiko kraujyje iStirpusiq druskq pu- Slapimo organq sistema Apatine tusiioji vena siausvyr4 ir ialina k. lurio sienele iuri raumeniniq skaidulq. vykstant medZiagr! apykaitai.t jos nutekejimas. tadiau kadangi ji labai elastin8d. Vidu nd antirlksiiq vena J. ii neorganiniai junginiai. adT"rali- s4lygoja kraujo indq susitraukimE.67). pasigamina pats organizmas. kurios patenka ii po diafragma nuo dvylikto krntininio iki antro juosmeninio stuburo slankstelio (kairysis inkstas Siek tiek aukiiiau negu desinysis). _ Apatin€ antinksiirl artei!a INKSTAS Inkstai. o i3 dalies ir odos prakaito liaukos (Zr. Sie procluktJi yrd rr organiniai. Kai kepenq lEsteles paZeistos aiba u2'iLemia tulTies lat. Pnsleje telpa 250. porinir vamzdeli:. o i3 jos ! ilnpintak!. jic dar vadinami katabolitdis.riios produltur. p. 5lapaldc. Tai yr3 vienas iS svarbiausiq Zmogaus organq. ful2is iatekJ j dvy_ Vir. pa<dlinJma\ iskvepiantt._rminorngstys. Juo Slapimas nuteka i alapiDrc piisle.l- lnksto geidele ldboraloriia. kepenys tdip pat gamina ir rul)i. (u rioic garnin. esantis Anfink'iir1 iieve ii'kiri. Salinimo funkcijas atlieka lnkslal i ilapimo takai. Kepenys yra didele ir natrio) apykait4.utine antinksdiq arteiija ANTINKSCIAI Antinkstiq vena likapiritg larn4 ir padeda Zarnose virikinti liebalus. dmoniakas ir kitos medziagos.. Inkstai paialina didZiausiq dal! nereikalingq arba ialingrl medZiagq. Tipiski katabolirai yra anglie' dvideginis {COr) (ii. plazmos proteinai ir kiti). Tai po nis rausvos spalvos pupelds formos organas pilvo ertm€je. reguliuojantys ilapimo salinim4. Jis atlieka re- Slapimo nutekdiimas.lLas. Tai nedidel6.Slapimo organq sistema Slapimo organq sistema atlieka dvi funkcijas.l tq medZiagq. ir Zmogus pagelsta. kurios paialinamos kaltu su ilapimu. ierdis gamina . krrris:u .rlemoc s(hemdtini. arba jas.mo.lumenin! sluoksni tudntis maiielis.. Juo ilapimas i3 pnsl€s iS leld i iiore. Sl. iia vyksta riebalq apykaita.lapimu paSalinarnas iS organizmo. rr *peniniais latak€liais suteka t inkstq taureles.otu 1uuna3.rma>. zervuaro vaidmenj. iia sinte zuoiamas glikogenas (kaupiamos jo atsargos). Ylen4 ii kenksmingiausiq med2iagq amoniak4 kepenys paveriia Slapalu. lai eld5tinga5. -lnpima5 pa:alin. kurios susidaro vykstant mediiagq apykaitai audiniuose. li ildpimo prtcle\ i/dpl. suardomos toksines mediiagos. medzirgq ir rnin". Piuvic . kurias isiurbia 2arnynas it kurios vartq vena atnesamos !kepenis. meniniq skaidulq. Kepenyse vyksta dauguma kitimo procesr.?4. ii kraujo medZiagq apy- iiords.liuojanciu.

kuriems slenkant Slapi. kurie nuteka maiqjq taureliq link. vadinam4jE urel ijq.keja Lamsesne i!oreje esanti inksto jleai ir lviesesne inksto gilumoje esanti ierdls. kamuolelio susidaro i. ir juos maiti- nanaius.vingiuotieji bei tiesieji. Slapimind rdgstis. 2mogaus kane per parE iisiskiria apie 1. SERDINE - MEDZIAGA Speninis latak€lis lnksto tatLrele Nefrono kanaldliai ir inksto kunelis 52 . Toliau kilpos kanaldlis vel g{Zta aukstyn.ios a/tcliolds. Toliau llapimas ilapimtakidi! nuLeka j Sldpimo pusle.io*io. su leld.lrtimieji vingiuotieji kanaldliai. Slapimo sistemos fiziologija. 200 ml praldito ir 100 ml *Ly.5 litro ilapimo. i. nejuntamai isgaruojaniio pro oda..SLAPIMO ORGA U SISTEMA Il Makroskopine ir mikroskopine inksto anatomija I3ilginiame inksto pjnvyje matyti.i kaip inLsto \iruktIrinio pakankamumas: nepaialintos ialintinos medziagos (azoto iunginiai.20 ml organituq mediiagq (Slapalo ir Slapiminds rngsties) bei neorganiniq (chloridq. kaip ir Slapimind fligdtis.r mo. 1000-yje ml Slapimo yra 950 ml vandens. IS Sirl kristaldliq gali praddti formuotis inkstq akmenys arba smelis. fosfatq.u5ikJupid audiniuose ir ku supaniius inkstq kanalelius os dar kartq skyla i kapiliarus. fermentuojasi ir virsta amonio karbonatu. kudoje yra inkst4 knneliai.ia. Slapimo iiskyrimas glaudZiai susrJgs su inksto kraujotaka.teklttio. Nuo tarpskilteliniq arterijq ats\Sakola itekuniiosias lrteioles.iiaiko kraujyie. kad vidinio kraito lduboje (inksto antyje) yra gana plati .ci6. kurie pasiekia ir inksto ierdi. Po to susidaro veniniai kapiliarai. kurios inksto kunelyie sudaro kapilianl kamttoliii. orEanizmo intoksikacij4. nitratai) ima lJuptis krnujyje. cid te. jeigu su ilapimu greitai nepaialinama. Prie 3io kiekio priddjus 400 ml vandens. ldrlrel. funkcinio vieneto neJrono kilpa arba Inkstas Tarpskiltelne arterija Itekaniioji arteriold Inksto piramides mikroskopinio pj[vio schema Serdine medziaga Tnk\lo piiivyie i!ry. mo takais Zmogui skauda.r. esanti vel prie pat inksto kunelio. Aplinkoje esaniioms bakteriiom' veikidnL amonirka. 400 ml skysiio. sukefia stiprius skausmus (podagra). vdliau maZesnes tarpskiltelin€s iakos pasiekia inksto Zierr€. Slapima< yIa sudetingas cheminis jungirryc. Tolimcsnieji \ ingiuotieji kanaleliai peleina j surenkamuosius kanal6lius. gali kristalizuotis geldelese ar ilapimo pnsleje. su- 'Ihure16s zreves sturPas lnksto geldele (pjnvis) Didzioji inksto taureld lelis. karbonatq t amoniako). susidaro 2600 ml gasalinto slcysdio. p3ialinamo su iSmatomis. nusitgsiantis iki pat inkstq piramides virgdnds. . atsiranda inkstq ne- Pradiia kapsul6 Kapiliarq karnuolelis Nuo in(sto kunclio prasideda. Paieidus inksto kAnelius ir kanal€lius.udaIo tolimesniji kanalAU.5. iieves link. Makroskopine ir mikroskopin6 nefrono schema (sagitalinio Pjnvio schema) Aitimieii Nefrono karlal6liq Veniniai . kuriais tekddamas ilapimas koncentruojamas ir i taureles bei geldelg iSteka jau koncentruotas. i kuti4 atsiveria 12 ma- 4jq n J-4 did. Kuneli gaubianiios kapsulds ertndje prasideda Slapimo kanaleliai (Bertinio kolona) Nefrono kanal6liai . o iie susijungg sudaro smulkius inkstq venq intakus. ilgas siauras kanalelis. Sveiko zmogrus jis bdna gelsvos spalvos. kinlantis priUdusomai nuo orgdnizmo bnlles ir maitinimo>i. kur dar Ldrl4 is5ivingiavgs . kuriame susidaro inkstr4 kapiliarq kamuo- Didzioji inksto paialinamo pro plauiius kvdpuojant. Fostatai. Jais i taureles atsive a inkstq piramides sudaiantys ilapimo kana1€1iai.tsfo gelfuIt. Inksto arterija pradeda MaZosios iaufeles zrevlne medztaga Inksto spenelis iakotis dar inksto antyje. o ij jos Slaple periodiSkai paialinamas. MaTosiore taureldse atsiveria speniniai ir surenkamieji Slapimo kanaleliai. Serdi sudaro trikamp€s formos ilrksto pirumile* Slapimas id krarjo hltrnojasi inksto kunelyje.

Tinklainds nervines l4steles tar- = pusavyje susijungia. Branduoli sudaro stiklakrinis.. juos . J4 sudaro skaidulinis. J4 sudaro Sviesai jautrios iEsteles ir nervinds skaidulos. nepermatoma ir labai atspari (pa Kapsuld. Pagrindine stiklaknnio funkcija atramine. todel pro jQ netrukdomai praeina iviesa. ni\. Stiebeliai nuo n1edziagos. po juo vra ridurini.9 gl 9 9 E .9E o Antrasis sluoksnis sudarytas iS bipoliniq l4steliq.[. Stiebeliai ir Ldgeli.Ur.lrp ragellos ir raineles.r i. vadinamoje fizklalnes geLton|ja dime.sclefis" Tai iiorinis -. a(aru Jpdrdt.. kraujagyslini" balkiva.((inklaine). o viduie vidini* dang. su. i. kurio- gieji raumenys ir pigmentiniq l4steliq Rainele yra lyg automatine diafragma reguliuoja i aki patenkaniios iviesos kiek!. Rainele *udaro. vadinimas kilgs i5 graikisko LodLi. uZ kurios tgsiasi kraujagyslinis drebucius.tgy. ma laikyti savotiiku regos nervo tesiniu. sluoksnis. nuo kurio priklauso akiq spalva. ir plonyaiU skaidulq tinklas. V. Ii iiores j! dengia plona ir skaidri membrana.o . Tinklainc cudar)t. patraii ddr?&ilrs.. toddl j4 gali- ri i . kurio optine geba yra 2/3 visos akies optines gebos. - e. Raineles raumenys judedami vienas siaurina. priel raine- Sliebeliai ii-ide5te daugi. uZpildo priek e ir Lr7pakaling akies kameras. Tai jautriausia iviesai tinklaines vieta.akies obuolio branduolio dalis. mase. l6* pasi. - Skaidriosios akies obuolio terpis. . oidutilc dalis krtnnplynns ir NSIai ir vadinama akl4ja tinklain€s ddme.usipynusios jungiamojo audinio skaidulos. Juos J? E'? oU I . ragena tai iigaubtas galingas optinis lglis.u k-auj. Bespalvj vandening4 skysti daugiausia sudaro vanduo.N a(res obuolio dangalas. t € 'N II . . J! sudaro kapsule ir branduolys. Odena yra polittitl neraini4 lqsteliq sluokvis. kitas pleiia vyzdi.ri konla(tuoia :u bipolinemis ner\inemis lAstelemis. akies obuolio raumenys. lg. Skaidliasias akies obuolio terpes sudato oantleitil1gzs sltystis.kietas"). kuri jas prisodrina.ided.i lindriniLJ {stiebeliai. Kapsul€s i3orinis dangalas skaiduli- dangala.r I l9 t9 t"l9 ts 'I :9F ! 3 ! . Be to. kuriq svarbiausi iie stiebeli4 (dar vadinami lazdelemis) t kageli4 (kolbelen.leleto cluolsniq. kraujagyslinis dangalai ir fl?*lairl. gauna rausv4 spalv4.r li ii akies obuulio.s E* t e a . lirma. sudarydamos regos . riq pailgu laslelig: kuginiu tkugelidi) ir .. stiklakutlis je 8au. kurio dalyje. ly- Raineld yra vidurinio dangalo dalis. Stiklaknni sudaro vienalyte skaid- Stiklaknnis g Tinklaini yra vidinis.palaikaniios" l4stel6s.i. E ji' svarbus >kridriqiu terpiu mityba. Rainel€s centre yra apvali anga ayzdys. 193iukas.rs is ivie5. perifeiijoje.la.t.liq. Ragena sudaryLa iB epitelio ir kolageniniq fibriliq. ui geltonosios ddmes.ru linllaine.r"uf.volai.ris) sluoksnis.kineje akies obuolio dangalas. e:ancio akiduob€je. i:. .li jJUl.lnlaUdi.. Tai netaisyklingo rutulio tormos organas. regos nervo ir priedini4 orga- Akis I E nq . vandeningas skystis.JUTIMO ORGANAI JUTIMO ORGANAI Regos organas Regos sistemq sudaro porinis organas rki>. r9 E D 9 E f = = i supa kitos.. bipoliniq neroitli4 lqstcli4 i daugia- Akies obuolys.ciu<ios rre tolygiai: bespalviai ir gelsvi kugeliai kaupiasi vienoje dalyje. yra skaidri ragcna.varbiausi. Skaiduliniame dangale ski ama odena it ragena. Nervo iieiimo vietd yrn rrejdutri j\ iesai Viduriniame dangale skiriama priekhtt tlnIis rainclt.is 'luok*nis sud.rndeningas -lysli' ir lCiiukas. Priekine kamera yrd L. pries.trll.. jungine. I - . kuriq aksonai jungrasi su heiiojo (daugiapoliniq nerviniq lqsteliq) sluoksnio lastelemis.

Tie. Lgiiukas atlieka akie.iis \erciJ vyzdj 5u(tis ient)n ir nosies link. kurios. y.es.iUr'tu linUa inc* geltonoioje demeie. Zinrint itolim4 daiktE. a6aros. Tarp indq rdengia lr. lgsiukas tada yra labiausiai i5sigaubgs. tiestrsis loninis rcunuo sLrka vyzdi i i3org. jo vertikalusis matmuo padideja. Rausva jos spalva rodo esant daugybg kraujo Sviesos. ir -fal or ganai. kurios plony iiais kanalcliais atsiveria palei vokq kraStus ir is. A^Iakiai . 59 P.r ani Siaus). Aiar4 liauk4 sekretas/ t.nosies link. nuo nosies. Jungine dengia vokq viding puse. Tai -ookinis liatLkos. no Zmogaus akies lgiiukas ima drumsteti (katarakta).augo dki nuo prakdito. Akies priediniai kakta Zemyn. Yra iesi: keluri tiesieji {t/i.l.kiria ricbrlinga gelrr4 medzia94.. per ryikios raukiles. nl. Akiq vokuose yra apie 30 maiq liaukutirl./pakalini voku pa\rriiu ir - skliautai. todel ji kartais tenka ialinti. lies elvdtoriunti. jos yra viriutiniame Soniniame akiduobes kampe. Kaireje pieiinio puseje matyti. L95iuk4 supa membrana (lg.ru- Lgiiuko skelsmeni keltra krunplyno rau. kurios judedamos orirksejimas) palengvina aiarq judejim4 priekiniu obuolio pavirsiumi. (-1) matyti. Vokai Blakstienos nuo dulkiq ir tai dvi odos alie' obuolio prieUnio pavirvoko vidinio pavir5iaus ir akies obuolio susiformavusios jungines klostes u. lokfii. bia labiau.ls objektus. Tai Svelni ir jautri plevele. tgsiasi nuo lgiiuko ekvatoriaus iki krumplyno. nuolat sudrekina bei Siek ticl dezinieluuj. Kitaip tariant. >tabdaniiq aiarq iSsiskyrimq. kad lqiiukas labai i3sigaubia i prieki (taip lengviau matyti d/fl.kitu:iq jungirmojo LgSiukas tai i abi puses iSkilas standus au- dinio lEsteliq sluoksniai. 19Siukas suplokiteja. budamos ties lgiiuko pusiauju.es susitraukia krumplynas ir atsipalaiduoja juostines skaidulos). L y. 69 psl. blaks- rizontalusis.rtraiomr\ jutlgiamo jo audinio skaidulomis. prisitril)rno funkcija. Apalini< itlritini' rnuntuo itlo<ia JU i\ dpdiios il kreipia vyzdi i virirl ir i Son4 nuo nos1.ali'tis.rugg prie akies obuolio. antakiai. Lgdiuko akomodacija.sig.'irlirli. prieki ir juostines skaidulos bei lgiiuko kapsul6 atsipalaiduoja.Fnnis i aiditlis) ii du istriziniai (aiiutitlis 1r apitilis). i. npal'ris i apair4. Kai tik krumplyno raumuo susitraukia. r. kad iviesos spinduliai nuolatos su.rbai al\pdri.Zlink. Liaukos. prieiakinis rainelds kra3tas pasislenka i baigia akiduob€s gilumoje. kad akis gal€tq matyti tolitllus oDJektus. Kai iis ramybes bukl€s. ji5 turi ij"i gaubti taip. Del Sios prieZasties elastingasis l95iukas kiek sustoreja: sumaZeja jo vertikalusis skersmuo ir pailgdja ho- j ngine. aiarl! prietoisns. Pifmasis 3! reiSkini paaiikino vokieiiq fizila' Hermana: Helrnholcar {Zn piei.iuAo knp'ulit: ji yra l. Tiesusis oirirli is raltnrLto kreipia vyzd! i virsq.ieii raumeny5 vienu galu pri. galima keisti dirbtiniu. ir atvirkgtiai. i. Vitiutinis istriiinis raumuo juosia akj Ziedu viriulindje akiduobes dalyje. varvaniio tienos. gai koncentdikai. juostines skaidulos. iSplauna dulkes. kaip lgsiukas keiiia savo formq tam. Zinrint i dfli e\anli ddill].). lgiiuk4 veikia 2iedo formos membrana. Joje gausu nervq.r rJSenoi ir \ okq paviriiU. Aiarq liaukos gana dideles. kurios susitraukdamos priveldia lgSiukq lvairiai issigaubti. Susi- Akies obuolio judinamieji raumenys. Se. jo verlikdlu'is matmuo \umJ7eja. o oldlnls . ilsideste taisyklin. iuntia\i 'u Lrumplynu ratu cin. . kitu pa5i lrduLdJma. kuri 'udalo p.rro. leiiuki.r.JUTIMO ONGANAI leii.

arba kada stiklakunis. Kitais atvejais (daZnai pasitaiko vaikams). Jei objektas yra ariiau. Kad vaizdas butrl ryikus ir aii. Regos defek tus galima paialinti naudojant specialius 193ius. 5i. atitolinantys vaizd4 taip. Tolregiams taikor::rl abipus iigaubti teja.blogiJu. traumq. tai vra t. defclt.rrtimu5 . (glaudiionicji) lgiiai. krumplyno raumenys atsipalaiduoja. Sviesos linilos susikerta ui tinklainds (tollejystc) arba pries jE (ttunpat"Systc). arba susirgus diabetu.'es. kai regos nervas arba tinklain€ praranda jautrum4. ji nesugeba prisitaikyti toliau kaip 7 cm..trksta vitamino A. Aklumas Bali i(sivvctyti ir del litu ir)fekciniu. Regos defektai. .UTIMO ORGAI{AI Rega ir lgSiukui beveik visai nereikia keisti savo iSlinkimo. o..lrp 65 ir l2. Regos galima netekti ir ddl to. Regos defektq koregavimas. konladu at is) . priartinantys vaizd4 tumparegiams taikoni domieji) leiiai. pJrazitiniq ligq. abipus lgnubti (sklai- jis sudarytrl projekcija tinklaineje.ysfc.rs r adilamas fo. ku*. Lrd obiekh.iLrikyti (o Normali akis.m. reikia. Sveikos normalios akies tinklaineje vaizdas suprojektuojamas tiksliai. kad taip. Zmogus apanka (daZniausiai nepagydomai) tada.rkjai rcikia pri. ragena ar leiiukas pasidaro neskaidris. butu bent per 05 cm nuo akies. kai akis per da2nai tu pdsitaikyti pde artimq atstumq (skaitant. kad jis sudarytq projekcija tinklaineje. kad tr. rasanr. Tokia yda vadinama truDlp7reolste. Senq inoniq akies lgiiukas sukiekas piesiant netinkamai apiviestoje vietoje).. Kai akies obuolys ar lgiiuturi defektq. todel lolimus objektu' jie mato gerai.

\a Kaulind sraig€.aigds laip ta nuo bigrlo laipto skiria spiraline plokitcli.Klausos organai rso ne aLr srs ausies kauSelis iiorine klausos landa ausies bignclis ovalLlsis ir apvalusis langeliai ausies trimitas klausos kauleliai vidurine ausis plaktukas piekalas kilpa vidine ausis Pneanljls apvalusis naiielis pailgasis mai6elis prsratiniai karlalai slarge prieangio laiptas sraiges laipias b11llno laiptas Klausos organq sistema priima garsq vib- rinis ir vidines racijas (garsus.ittu. pusavyje susijungusiq l4steliq. d.o vidiniai ir iSoriniai stulpai. pripildytas skysiio (perilinfosl. sudaryti i5 poromis tar. triukim4 ir pan.l i: dr rcju d. vadinamas katrlitiu laltit.qlu. Ji sudaryta i5 trijq pagrindinirl daliq: iiorines. atba bfiX o ldipto (pasibaigia priesais a. Ant iios ploksteles yra spir.rvalqjj langeli).ie- vamzdeli.plIvvje matyti. ccl1trii1io. . kaulinis labirintas turi viet-r4 erhn9. ii.todel vadinamq tiesiog sr"l{L. labai pana iiu i skriestuvo kojeles. ir plevines.r pJ. esan- je.tr'tl/n. Membraninis tplivinisl labirintas. tis uZ ovaliojo langelio. Leisdamiesi pr./oli nenbrnna.rnos pl€vinis labirintas. DiilLttitlio. sio vamzdelio viduje driekiasi kcistos ir imantdos for. Sr./. kuris i kaulinio labirinto sieneles nesirernia.iniamc Ju-ie.!//ir. r'andarne kit4 spiralinj clinanra plieru. smilkinkaulio srity li sudarc qan.alinis ( kot I i in u' ) o.rlirl: kaulini. Vidin€ ausis. Sker.J arlgiu Zemyn. nuo kurio iSonq nusitesi. Tai sudetingos formos vamzdelis. Spiralini organ4 sudar. -UdJryt. kad sraig€ sudaryta ii trijr! laiptq: (atitinka plevint sraigds kanalQ). arba pricattgio /arpfo (veda i pdeangi) i( aPat't ia. o plevinio labirinto viduje yra dvi idubos: apatind (vadinama nponllLlojLL nlaiicl iu\ ir viriutind (vadinama pailguoj u nnilel iu).\ trys lLtsratitriii kaanlni.rli (dpie I crn) \ idurine (rtrne.). kad Spiralinis (Korlijaus) organas. taiiau yra lygiai tokios pat formos.. arba sraiges /aipl. labirintas nuo kaulinio skiriasi tik tuo. primenanti sraig€s kriauklg ir. viduausies.. lu ri snu g'.

kurie nueina iuodiiam4ji stormeni ir aia kontaktuoja su stormens nervinemis lqstelemis. Tokios mediiaSos sudirSina uoslas zonos gleivineje esaniias uoslines l4steles. kudq alauSos cuddro uodZiamuosius nervu-. krltioje yra dvipolines uodZiamosros Vidurine nosies landa Apatine nosies kriauklE Rykles slJiautas Trimito velenas RyLle viriln€ gos. Apatina dalis dengid apating ir viduring kriaukles. Uoslg sudirgina dujine arba laki medZiaga. Nosies ertmd. sudrekina ikvepiam4 orE (kad jis nepasiektq gerklq Saltas)..rvc "" '_ r" nosles lanoa An. paslankios. Jas skiria plysiai. t. p. vidurine ir apatin€). kurios padeda nosi ap>augoti. lurie kvepuoiant sulaiko j nosi patenkaniias daleles bei mikroorgamzmus. Prieking nosies pertvaros dal! sudaro kriauklds driekiasi maZytE raukileld. T. o inerviu Sonus sutvirtina elastin- gysliq. Nosies ertme dengianiios gleivines skiiiamos dvi Mri viriutinds Kaktinis antis UodZiamasis laidas Kakiikaulis Nosikaulis VidurinE nosies kdaukle Nosies kremzle Nosies prieangis Nosies kremzle. kurios taip ir vadinamos: viriutine.^-.Jds Uodziamasis Poepitelinis audinys I Dvipold uodZiamoji l4stele (recepiorius) Uodziamosios l4steles perilerin€ atauga (dendritas) Gleivinds liauka lEsteles UodZiamosios gleivines ir nervq galtniq schema 63 . jais Uodiiamasis stormuo. Vertikali nosies peltvara nosies ertme dalija i 2 dalis. y. kuriuose julimar ruvokiam. Cia daug bsteles. biauklis (viriutine. kurirl ataugos sudaro uosles 1aid4.'zrirrls. Snerviq vidinis paviriius ir nosies prieangis i5klotas epiteliu. o pasibaigia nosin6mis rykl€s angomis. vidurine ir nosies apatind landa. vadinama nukitufi e kriaukle. kur atsiveria ir ausies trimitas.iinp VirsurinisTandiklulis :r ' '.Uosles organas Kvapus pajuntame nosies ertmeje. kiaul. dviejose virgutinese nosies landose. kuduos dengia nosies ertmes gleivine. UodZiamoji sritis yra vii!utineje no>ie5 Iandoje. uodZiamqjq nervq. Sonindse nosies ertmiq sienelese yra trys kaulines plokstelds.ririq kaulole\ bei veido [. Vlrdailae dalls dengia viriuting gelsvos spalvos lioslds zonq. Pnekinis atla to (l kaklo lankas Virsutine lirpa . kremzlds. uod Ziamo>ios nosies sities gleivines ideina daug uodiia- mqjq receptoriniq lAsteliq jaudinimas perduodamas smegenq cenlrams. ikvepiama ora aia nukreipia isorine nosis. arba ataugq. ir uodziamasis stormuo Uodziamasis stormuo Daugiapoliai Nosies ertmes. Nosies kriaukl6s. Si gleivine rausva. plaukeliq. sudarytose i3 Nosis Viriutin6 nosies kriaukle Aukrtutine ktauUe iv. Nosies pagrindd sudaro nosikaaliai. arba la[dos.aulu (2r.ls. kurios atsiveria inosiarykle. pasibaigianti galvos smegenq Zieveje. o li i uZpakaling akytktulio plokite- dalys: apatine ir viriutine. ji suiildo. Kriaukles sudaro kaulai. Nosies ertme prasideda ire. ten pat. nes joje gausybe krauja- nongas.

speneliai. Sloga. i!sidestg visoie lieZuvio uZpakaline! puse\ gleivindje. Pagaliau tenka pasakyti. Saknimi daugybd iSkilimq.-"]. Sie speneliai p ima kartaus skonio dirginimq. taip pat maiina ir gebejima pajusti skoni. l. Sroje gleivindje licZltaio spctlcliL!. o lapiniai . liaukq ir jutimo receptorirl vaizdas - Grybelilliai speneliai Pyliminiaispeneliai Sitrliniai speneliai #ffi$ [ 1. DuobLltas. pa!ir. iie priima skausmo.iuje. ). Skonio saogrollis sudarytas ii pailgq l4steliq. Liezuvio nugdro\ gleivine yra Biurkiti. Juose pasibaigia bendrojo jutimo (ne skoniot nervirre. kaip skiltel€s apelsino vaisiuje. t. tirptq seilese ir patektq ant speneliq. temperalfiros. grybeliniuose ir pylinrnirose speneliuose. t. Pyliminiai speneliai Pyliminiai speneliai Crybeliniai speneliai (8 12) lieZuvio uZpakalineje dalyje iSsides- lq V raides forma. esaniys lie2uvio gleivine. arba skonio faurelis.$ LieZuvio gleivin€s speneliai svoguneliai) skaidulos ir duobutes (skonio .. saldaur. lietimo dirginlmus. issid€stiusiq ratu.l-ciuose. kontakto trukmes. LieZuvis prisitvirtings prie burnos dugno. supami gleivin€s paviriiaus griovelirl./ Skonio suvokirnas priUauso nuo jvairiq veiksniLlr maisto s4lyiio su skonio speneliais.(. Cia Siokios tokios itakos gali turdti uosle. . Skoniui tai raumeninis organas. turiniios skonio savybiq.25 s. Ji dengia ir"lieiuvi ir iia jau vadinama lieirzrio gl eizt lne. iiside. Iie yra dideli.! viritrnese yra plonyiiq plaukeliq.te dJugrau\ia liezuvio pdk. kudr. Viriutinio liezuvio pavirSiaus. kartau5) dirginimui.visame lieZuvio uZpakalines dalies paviriiuje. Grybeliniai speileliii yta rausvos spalvos. temperatiros ir t. c[raus. Svogdneliq skonio l4stel€s kontaktuoja su lieZuviniu ryklds ir veidinio nervq skaidulomis. laisvuoju galu galintis judeti burnos ertmeje. Pvz.speneliq. idsidestg V forma Desinysis liezuvio krastas -. saldZiam ir rugsiiam dirgikliams. ba skonio taureles.-Laidulos. pro skonio polns i5lendaniiq i lieiuvio gleivines pavirsiq. Kituose speneliuose (jq yla apie 10 000) pasibaigia skonio jutimo nervin€s skaidulos. Comuriris lankas Liezuvio Saknis Pyliminiai skonio Duobutes. strrumui pajusti pakanka 0. Speneliai. maiinanti gebdjimQ uzuosti. Vidin! burnos pavirgiq den$a burnos gleioitri.irlini0i it kilginiai speneliai. y. ar. Jie jautriis suriam. Ji su- Skonio organas Siarlinis spenelis su daro skonlo sooginilidi it skonio porw (ange/asr. kad medziagos.rykles l€s jauLrios tam tikro skonio (rugstaus. Daugumd ju. Sios lEste- raukil€ta virsin€ VirSutind Comurinis . kad ne visi skoniai suvokiami vienodu greiiiu. iisidesiiusios juosta ant skonio svogun€liq sieneliq. nes jos pavir5iuje iSkyla daugybe ivairios formos i3augq . o kartumui 0.Skonio organas Skonio organas ivertina maisto pobfldi. kuriq impulsus nuneda i galvos smegenls. pajusti reikia.. Svognnelyje yra keletas skonio jutiminiq l4steliq.17 s. LieZuvio virSDnd Jq randama lapiniuose.

iiskirdanros plakait4. fq sudaro c1u sluoksniai: 1) paviriinis. kuriuos reiketq isidcmeti. (tikfoji Defm!1 ocia) Plauko iaknis Plnuko 5iausi. Slapal4.. 2) -sfich.llurn.t rr. Mcistictin kutltlili. Ji taip pat organizrn4 sau8o nuo telnperatiros svyravimq. taip pat krutq bei iioriniq lytiniq org. paBalina daug vandeDs. Plauk4 jtldina raumuo. nes jame claug skyluiiq ir linijq. li. nes plyti vi same odos pavirlidje. ikuriA aieina rleNines skaidulos. r(- guliatorius. p.ri -u*i. nors ne visur vtcno- Odos jutimo organai dai intensyv s.nio Un(ldi. sn kuriais. iisidestgs clvien Od. sudarytas idrnc .rmzdeliai./ilu. ikuri lsiterpja spe..ii. mi.is iinuiiatntutjtt rfiunldlit. cpidernTio polas.rilo. amfibijoms. g) vrl|]rl il augalq agresyvaus poveikio.r 6i . kiti karsti).iebalus.) bei ivertinti tempe- linukos. sudarytas ii raginls medZiagos ir iur. gilesnysis vadinamas poodine lqsteliena.'. tiekianiios plaukui r. nrp(lrdr)inio pJ.rlbus.intis odos savybiq. apie plauktl folikulus. Pooclyje yra stambirl nerviniq pluo3.ruLos rnHr. Zmogui ir kai Lytdjino knneliai.llo lorm{'r ir Jfrg-o giliaia nc iUngirrna I i Kraujasysle Spenelis lliruko stormr.rudin) ip.Lo Epidcrmina ncrvinc gxlinLt kuriems gyvrlnams kvepavirras pro odq nera toks rcikimingas kaip cl.t cfcllrvtt- raturos pokytius. liaukas. nejautriq iior€s poveikiui. jas paialindamos Zvyneliq ar pleiskanq pavidalur 2) tikroji odn (tlcrnn) yra po epiderniu.rmasis Kra!jo kapiliarai glaudZiai Prakaito liauka apraizto prakaito liaukas.lrugiau i! piritq (rankq ir kojtl). Juos sudaro jungiamojo audinio kapsule ir karnelio centro mediiaga..Jnciu f. pieno. c:.5iu. kuri baigiasi folikulu. \. druskas.rgnio iI kitq dluskq). Pootlinis ricbalinis I sluoksnis kllrrl lc'npef. arba lr. jis toks sv.naujosios" lEStcl6s keiiia paviriines.r-telrU. Jis suclarytas ii: 1) iaknies.nl r//-. dreglrds ir dulkiq. jungiamojo auclinio. kuris vadinamas plauko l. bos. fi.rrDall- Oclos pora. oda yra svarbus kvdpavir'no organas. Krauzes kolbos ir Paiinio kaneliai yra periferiniai tcmperaifiros receptodai (vieni jauaia ialti. Odos s tr Llk t Lr r. kuris iieina iodos paviriiq. iia daug kraujagysliq. kurio dainai atsiveria r. Krnuzts kol. Rufiuio ktuttliai.Lb. natrio. prakaito.ruko.IJ.. nuodingrl medZiagq bei mikrobq. turiniio daug kraujagyslirl bei nerviniq galnniq).!l JUTIMO ORGANAI JUTIMO ORGANAI Lytejimo organai lS visq penkiq jutimo organq lyt€jimo organas uzima didiiausiir plotE. Paviriinis oclos sluoksnis nera lygus.lerrn is '?I^ D Malpigio tuklL'lis Riebaline liauka Rictralinc liiruka plauko maigeliu. Mnlpi3ro Jr. arba suoginilfu sustor. r.lrrok. J4 sudaro sluoksniais.rnq odoje.fvli i: gyvybirrFU l. anksiiau minitu sluoksniu (. Tai Pdiiiio kuicliti. Be to.linys sluoksnis I'ooclinis fiebnlinis sutankejusio po €lleivine. odos liaukos padeda inkstams palalinti vandeni. Eilc. Prakaito liaukos iisiiakojg v. Klauzis kolbos yra apskritos ir sluBso tikrojoje odoje arba jungiamajarne audinyje sia yra irrakaiio liaukn Paiinio ktrnclis Jrulgiirmasisaudinys Nervii : '- Rictralinis au. susidedantis ii negyvtg suragejusirl epitelio lEsteliq. kalio. rqjq pakeiiia daugelio Zemesniqjq klasirl gyvhnq analogiik4 kvipavimo organq. Epl. einantys nuo odos paviriiaus gilyn i ptroditti jungiarnuji rrr'lini. lcikalingts jo lankstumui palaikyti. kyiantis plauko maiielio apatineje dalyje. Paiiilo ktrneliai yra .ir iLlrm.4ui5nerio Lrrneliu . kietumE ir t. ltrpq.rgia visq ktlno paviriiq. Jame bnna tq patiq medziagr!. atba 4titlennis. Lytedami n]es galime jungiamasis audinys.Urra /'rnldlia fr.. pvz. fizines savybes (forrn4.. tt!. kurias p:rprastai Salina inkstai (ilapalo. lur l.rktuoj'ame" savo odos pzrviriiumi. atpazinti daiktr-!. Pln[t]ias yn plonytis odos darinys. Jls sujungtas su je glndi plaukas.. Odojc yla liauktl riebalq.ejes darinys. 5ud.koni. t.nieji -io .^. ita pltlines rugities.c/is (pumpuro formos clarinys. kalcio. Kai kuriems gyvunans. nervq./rkala (plauko maiielyje) vanzdelio formos ertrncje. Ocloje yra daug ivairios struktauos lyfdlilo /rIncli4. Oda der. jog gali beveik visiikai atstoti kvipavim4 pl:ruiiais ir ii tik. kuriq ncfvines skaidulos plaiiai iiplinta odos sluoksniuosc.rugumai 1<itt1 gyvnnrl.

ji g14Zi- Viriutinis plaktuko raiStis nama ipirmykite paddti. Prie klausos kauleliq prisitvirtina du raumenys . lgilukas t stiklIkitnis . bei aiartl lntnkai visuma kanale- kvl a3ar. afitras stt kilpcle.p.as. Lygiai taip pat kaip ir akies. taip reguliuodami giuso bangos poveiki. .ky'iio *legi labirinte 5um. kai tempian-rasis bugnelio raumuo susitrau.l/a!.bngnelio itempiamasis ir kilpel€s. Akis ir fotoaparatas.r j upali e no<ic. vedantis i gana talpq mai5eli. jos atvirumo laipsn! galima nuolat keisti. Abu iie raumenys yra gana svarbls itempia arba atpalai- kuri Iototechnikoje vadinama. Ausies trimitas (Eustal Ovalusis langelis chijaus vanzdis) Klausos aparatas Akies obuolys Tinklaine (f okrgrafine zlcolnts rllPoS raiStis Priekinis ovaliojo Iangelio krastas plokgteli) (foioaparato Ovaliojo langelio sagitaline aiis Kilpos sukimosi taSkas Lgsiukas (fokusuoJnnl Klausos aparatas 68 . nuo kurio tesiasi istekamasis aiant kanal€lis. Apatine nosies kriaukle Kilpa ranybes Ovalusis langelis Snerves duoja bugneli. Prleknlas neturi raumeniniq skaidulq ir juda tik kartu su kiiais klausos kauliukais.r. ypai tokiq. Ji sudaro ainr4 liaukn. . regos nervu perduodamas igalvos smegenq Zieves regos centr4. taip garantuoja. Vienas jungiasi su plaktukLt.r tvics. Norint reguliuoti Sviesos srauto in.r. ragena.rlva. bignelis labai isitempia.riin.lt Jutimo organq fiziolo$ja AJary aparatas./ Ptancto raumens Vidurine ausis langclio LrJitas inis kilpos raiStis prisitvirtinimo vieta lsorine klausornol ji lancla poveiki: kai tempiamasis raumuo iitempia bi:ignell ir labirinte padidina skysiio slegi. Susitrrukiant kilpeles raumeniui. Objekto atvaiz das. arba . dr dis.rtsir eri. .rtpaTi\tJmar ir ll ginrma* su kitais daiktais. ruineli kartu su vokais diafragm4. iS iia aiaror lalaku ltutekd i /roji. silpnai iijudindamas labirinto slg/stt.. ir\ .. nulekanciJ. tensyvuma atvaizdo Zidinyje. vaclinamq aiar4 naiieliu. Ak! galima palyginti 5u foloapdrJlu: iirr(lnirr. tekaniias nuo priekinio akles obuolio paviriiau5. .apertiirine".. kurie surenka is\lrriJ ai. Apa(ine..ttitink. Apatinis plaktuko (pajuclejusi i5 victos) raiitis Vidine baflnines erLmds siena Asarq aparatas Bigneli item7. yra rusvos spalvos aiarq spenelis (aiarq taikelis).ti jautriA fotoiuostE arba plokitele. Abu jie sukelia skirting4 Klausos aparatas. kilpeles raumuo b0gneli Siek tiek atpalaiduoid ir .centrine. mas ! viding ausi. voko vidiniame kra6te. mas tolesnis kitq garso virpesiq perdavi- Vidurin€ t1osies kdaukld ASa nionosies latako Plaktuko galvute Viriutirlis priekalo Sonnre alauga / raistis AprtLn! nosies landa kdnalo Zioly5 lond4.i jungines sk\iautq. kuriame suvokiama daikto forma.. patekes i tinklaine. aiarq kanal6lis ASary maisclis ASarinis Vidiniame akies kampe. if jas nukreipia i nosies ertme.objektyv4. kia.lras. maZiau vibruoja. jutimo organq fiziologija ASaIll taskelis liq.

imp.ds sujuDgtq mazgq grupd./ \aln. nols i3 pirmo Zvi)gsnio lyg it nePriUausomos. mediiagq apykait4. yra 'rnrgerru dang. lQsteles clendritai. virikinim4. Lurio-r rrervi- PilLoii arba b.rl.li5 ner gos struktfiros medzi. Antroji mediiaga.' sislcr?a. 81). Ak\nn. nusltiesianti nuo kito l4stelds krlrro galo negu (dr:trdt'1ry). i katkolg il sudaro gn/rros sne. todel ir vadinanas itorati kLitiLr dn.t ddr?Snllt. Kielvienanr. p.rtirlj l. -\ arbidusio.irJtsr. Gnl'oos /i15 -ul1a Bendlosios ypatybds. niai impulsai keliauja tcentrine klypiimi (dendritai) arba iicerltrine (neuritai). J4 sudaro tnlaos ir r?rj'rros smegenys (Zr p. Nelvine lEsteld sudaryta ii lqstelas kuna. nuSafini.-aug. pojniius.rnrien4. Ccntrine ir feri lering ner\u. atminti). iinidis Anliniair ru\(nfejimai\.. Jq sudaro daugiausia rrcarot1r! ktnni. krrrtine. Didiiqiu sntegenq ir 'meteneliq prrsnriuliq pa\iriiaus pilkoji mcdzia&r sudaro iSorini sluok5ni.orinis dangalas yra ypai tvirtas ir atsparus jis vadinamas kictuoju dangalLL. ji regulruoj.ifering nervq sistenr. -oiduri s plonas kaip voratinklis. iie sudaro ivairius branduolils.r iicentrine kryptimi (t. nq vddrn.r klajoklio i deSimtos galviniq neNq por. nusidriekianiiq I organus ir audinius. -Nuo lqsteles kino tgsiasi keletas medZio kamien4 primenantiq ata gq . atba qttt.itry.ii .. lygiqjrl raurnenq veiklq.rlri. kontroliuojantiQ vegetacines funkcijas. ne. nl4stymE. Simpatine ir parasimpatine ri*Lerna .ri ir . kurios daugiausia skaidulq lern.77). Viriutine je centlines nervq sistenlos dalyje dangalai lsiskverbia ir \ruAo lr)\ ir ntLgaros suttgt- n4 dangalus. uZdaryta ir apsaugota aSis. Lygiagreiiai nugaros smegenims.rn. o baltoji iionnl. Autonomine nervq sistema funl. tsliniio branduoli. kntLkolijc bei stLt apie kuli4 santykinai sinetriskai iisidesiiusios visos kitos nervq sistemos dalys.ionu('ld lyg ir nepriUau*omai nuo mI sq valios.ri -rrsijurio.r ri-.qlr. vadinanra balf4fn. t. aroa aK sonas/ L y. kurie blro kanale.croai bei nerviltiai rezginiai. \ra i. abipus . u pailguju ir lugrro. yra lic. -rily-c tgsiasi dakon.sudeti.t r'rr.r nutJro\ \meBeni-. lemdama tobul4 anatomine bei fiziologlrelvo ne jq vienovg. vidilis dangalas yra plonas.lcles (neuronai) ir jas supilrltis atraminis audinys (glija).ge \ervin€ l4stelF (neuronas). Ji. tu gausybg kaujagysliq. rr iuosmen.tle \up.(ar-os s 1eglr14 skr/sfis (uzpildantis ir subarachnoi dine ertme).lcrrifds. trctri \'. pav.eina Jrug nervq. Somatine ir autonornine (arba vegetacine) nervrl sistemos. Simpatin6 nervq sistema dar vadinana tlidz. Ji -udaryin ri nefvinilJ slaidulrl.ieve. juos Svelnina.Balvinirr. viena ilga neurono atauga. Pirmoji vadinama pilkqjl nrcdiing. ii kuriu i-eira pcrilerirli.Jutonomini.os n ttugaros slnegetlys. nuo l4steles kuno). Tai sinpatila trcraL! sistc:ma.ria. il vienas . - .l4. Smegenu darrg. iSsiiakojanti ir pasibaigianti sinap- vinis inpulsas plint. Centring nervq sistemE sudaro galz. l.r . y. -mege vidini sluoksn!. kallo. y.ri neIrai.rmJ. vadinanas iac. ner\ inr\ lEstelds strukturos.gdu..is'udarO aulonominer l!eBetJcitle\) ner\ u temo. nors i! tikrqjq j4 reguliuoja centri ne nervq slsterra.r nqpyini ludrnj nuo smugrl. Centrine nervq sistema. I l4steliq kuna patenka dirginimai ir ii jq impulsai perduodami toliau. nes periferineje jos dalyje yra daugybe nerviniq mazgq ( . o per.Lrdnro .os kuriomis tlerviniai impulsai plinta kuno link. o apatin€je dalyje stuburo kan.rluojr srrc.rgos. rinrbor -l-/r.NENVU SISTEMA n Nervq sistema NeNq sistem4 sudaro centrine ir periferin6 dalys. 70 . jisai tiesiogiai jungiasi su smegenq paviriiumi ir.. pnrnshryafil. Centrine neivq sistema dar vadinama grToy brrrc. neto\ sistefiq. vidaus organq darb4. o juose baigiasi vieni ir prasideda kiti nervrnrq skaidulq pluoitai. aukit4j4 nerving veikl4 ftalb4.lubrrro. Centrine nervq sistema ii tikrqjq kontroliuoja visq gyvybine nervq sistemos dalies veik 14. cent nes nervq sistenos dalies pjitvyje iiskiliarnos dvi ivai ai pasiskirsiiusios ir skirtin. Smegenq dangalai.rlloii medziagr. lalinimQ ir kitas. Aplink centring nervq sistem4 ir jos viduje cirkuliuoja ga/rros li. ii snegenq iieinaniiq nervq pradZiq..rorganizrnogyvybinesfunkcijas kontroliuoja visus valintus ir automatinius judesius.i -upa ir. l.rrJaro nervini.i'(eml . io i. 79.

kurios pasklinda stubulo kanale.ijungia su nugarLJ> \metetrimi\. iemiau II juosmens slankstelio stuburo kanale lieka apatiniq nuga nir! nervq iaknel€s. Vienas i5 svarbiausiq smegeneliq elementq yra PLo'kinjt eroitLs lpsfelds: nuo iios lqstel€s kuno i5eina gausybd iakotq .rkauikaulio angos. limis. nrnLs vLngrs MOMENINE SKILJIIS Didiiosios smegenys.Hr cent nd vaga lgs vaga n1. krrias skiria gilus ply3ys. DidZiausios trikampes formos nervinds smegenq iieves lEstelds vadinamos piramidiniais neuronnis. dengia tie patys trys dangalai.. Iai d. Smegen6l€s jungiasi su galvos smegenimis dviem pluoitais nerviniq skaidulq . kurios gi- lumoje yra kirmino {ormos struktiira. Jtl pjnvyje matyti. o baltoji .rug plonesne negu pailgosios smegenys centrines nervll sistemos dalis.isoreje. joms pasibaigus. Abu smegendliq pusrutulius per filLa tarpusavyje jungla aidutiniosios smegcneliL! /cojclcs.mcgenine Ziurint i3 viriaus liauka (hipofizd Speninis formuodamos vadinam4jE arklio uodegq. uzimantis erdvg tarp vo dviejq pusrutuliq. senoves mokslininkq pavadintE .deda i3 2 simetriikq daliq. i:.ri tr.ttJu8q. Tiltf. kad pilkoji medZiaga yra paviriiuje.rr'rirttninis stuege ili4 kojelimis. kuris Priekinis cent ris vm8ls Centrind vaga (Rolando) Apatlne ma pamined centri q (atba Rolnnclo) oagq. Apa. mis smegenimis kita nerviniq skaidulq skverbti pro vadinamEji galoos ir nugaros ratinklinio ir Svelniojo dangalo. esanti stuburo kanale. Smegen€l€s.lmato u2pdkaling duobe.n8t. 5u-.p. vadinama smegeneliq kilr?li?rl. 73 .. gana tvirtai sujungianiios abu pusrutulius.. vadinamtl pasrutuliais. Pailgosios smegenys ieina t IV srnegenq skilvelio sud€ti. o su pailgosio. beveik horizontalia kryptimi. Smegeny. su- Tarpiniu smegenq gumburas Uipakalinis vrngrs judina- Bly!kusis gubrys Didziosio5 5megenys ir jq pusrutuli. NuBaro\ sme8enyc le5idsi nuo didziosio. per visq stuburo kanal4 iki II juosmens slankstelio. pailgosios sncgenys) ir nugaros lys - smegellys. Ii pastarqjq gali- ViIiutine VirSutine kaktos vaga Priekine r.s Nugaros smegenis. oagL 1r plyiitl. smegenilis. besileidZiantis iki pat vadinamosios dldllosios sn1egenll Jungftcs. Stregen€lds taip pat sudarytos ii - smegenq vandentiekiu susijungia su III skilveliu.rniiq . ir ioniry (Sil. o smegeneles viri ketvirtojo skilvelio. tiek nugaios smegenyse pilkoji medZiaga susitelkusi vidindje dalyje.nU Zt(ri.ru.irai. Manyta ten esant sielos buveing. stn.. Smegenrt (ir smegen€liq) pusrutuliq pavirSiuje esantis pilkosios mediiagos sluoksnis vadinama. Apatine pakauiine vaSa vaga Sonines (Silvii lvfaus Kairysis galvos smegenq pusrutulis LgSinis blanduolys Regos nervas Momenine pakaulio vaga vlnSlat Nugaros smegenys. kur. iSraiZytas daugybis oingi4. Galvos ir nugaros smegenq skystis.itaust . Jos ieina i smeger4 kamietn suditi ft kaftu su smegenelemis bei lillu uZrma vidinio kaulolc> p. DidZiosios smegenys sudaro didiiausi4 centrin€s nervq sistemos dali ir sveria vidutiniSkai 1400 g.nedidelis jq kiekis vis delto gali prasi. Be to.gyvybes medziu". Pailgosios smegenys.Centrines nervq sistemos anatomija Skiriamos Sios centrines nervq sistemos dagalaos smegenys (did2iosios stncgcttys./g.meSendliu 2ieveje ir savo virsdnemis isiskverbianiiq j balt4j4 medliag4. kaip ir galvos. kuri eina iiek tiek ist Zai i5 virsaus Zemyn. Jas sudaro daugybd plonq nervinio audinio lapeliq (smegendliq vingiq). vadinamq smegenaliL pusrutttliais. nors pluoitrl 72 pora apatinimis suegeneliy koje- smegen4 dangnlq barjer4.l. Todel pjnvyje vaizdas panaius lidsiiakojusl medi. Juos skiria gili vaga. Dangalai i ii skysti nepraleidZia daugumos cheminiq medZiagq.mege- Smegenys Virsutinis momeninis KAIRYSIS PUSRUTULIS DESINYSIS PUSRUTULIS Centrind (Rolando) vaga Apatinis mome- Vidurinis kaktos vDlgrs Vi*utinis kaktos vingis KAKTINE Iiilginis SKILTIS srnegenq plysys / .ioie pailgosio* . o baltoji centre. atlieka dvigub4 funkcijq: saugo smegenis nuo mechaninio poveikio ir padeda paialinti ddl medZiagq apykaitos nerviniame audinyje susidariusius produktus (veliau peremaniius ! kaujA). einanci4 nuo |JLtos srities atgal ir kiek Zemyn. DidZiosios smegenys yra viri didZiosios smegenq jungties. Tiek pailgosiose. Isorinis smegenq pusrutuliq paviriius yra nelygus. Zemyn nutista tik galinis sinlas.

Belatakes [aukos"). Prielrrejc iio skilvelio sienoje. Abu didziqjr! smegenq pusrutulirs jungia didZioji srnegenq jungtis. v. Calinis sitrlas Vienas uodeginis nugarlnrs nervas --' nugaros smegenq dalis ir' .udlo . Jame yra nedaug galvos ir nugaros smegenq skysiio. pl)ry.n€rvLl l^otr t6 Kietasis danFalas (sIuDtlfo kanale) aJn il tarpiga- niq smegenq gumbun! paviriiaus. vadinamas dryZuotuoju kflnu. arba hipofizi (Lr.stl (likvor4).1. Tarp Siq pertvaros ploks- ir.smegenu frontalini. Galvos smegenys Centdnd nervrl sistema yra tarsi vamzdZio pavidalo struktora su labai iivystytomis iriulirrcs dJlie. Crlvo...r'io. kitas kairiajame. prie jq priglunda branduolys.trIUlrq liauka n-. prie kurio pri sitvirtina pasrre. Yra nugarineje smegenq ka- mieno dalyje.l \truktu14 .lalauia ilV skilveli. Kiekviename pusrutulyje didZioji jungtis iSsilenkia lanku. iIV i{J -\ | ..rvim. J IV skilveli ateina smegenq vandentiekis.Centrind nervq sistema. J skilvelis (II) Tarpinitl sme. pro tarpskilvelines angas iSteka i III skilveli. skl/rrli'. ner\ in iq skaidultl pluoitas.i.qaros s'rcge.gyvybds nedis" Stuburas NUCAROS SMEGENYS niq nervq branduolirl.si{ klnas genq Stmburar (pilkoji J! r sKrve s nredziaga) Smegenq veliau smegenq vandentiekiu nuteka skilveli.. Ill skilvelio apatine dalis nuttsta iapating tarpiniq .oi'or. tarp pailgUjU smegenq.>. o Po io.r. tilto ir smegenelirl.rella.1.Arklio uodega" (nugirdnirl. dviem plokitelemis einanti 2emyn nuo didiiosios jungties.smetenq } eumourar Zieve (piikoii mcdziaga) fl- n n. (schema) pjn vi. yra na platios farpskihtelitrs nngts (Monro). pertvaros erhne Soninis DidZjoji Smegenq pusruRrlis Soninis Epifize arba kat1. Siuos skilvelius skiria plonytd tJros 5me8eny\'i.rdinamas iolirfu skllz.meEenu Jali. kad tarp pusruiulirl keliu cenlirneiru gl lvie yr. Ntto treiiojo skilvelio.medzlaga RorEZhe PtlSl. .li.. Nuerng stnegenrt Pavir siq susijungia su treiiuoju skilveliu. kuriomis !oniniai (pusrutuliq) skilveliai Centrinis nugaros smegenq kanalas.ienel+mi. pertvara.Uodegikaulis (nugariniq nervq iaknelds) . nr -u.ilrauLim. smegenys ir smegeneles) ir laipsniikai plonejanti Zemyn (pailgosios smegenys rl nu r dengianiius dangalus ir atskyrg pusrutulius. tarp skliiLtto iulq Pasmegenind liauka."r. reguliuojanti visq kitq belatakiq liaukq dar- kietasis dangalas Nugaros smegenys Smegenq kngis Kietasis rugaros smegenLl dangalas Nugaros smegenu palrarga Nugaros smegenq apa!rnls Saras l. reguliuojaniius gimdos raume. kurioje yra daugybe galvi- SMEGENELES .rro\ pro ertSmegenLl Slankstelio kflnas -mrgrni.... o jo dugnq sudaro labai svarbi smegenq kamieno dalis rombine duobe.r plJlu. Tai maZyte ovalios for mos belatak6 liauka.ldid. vadinamojo tarklito7o bnlrc duobeje. IV skilvelis. )o.. jungiantis abu pusrutulius. J! uZdengia smegeneliq kojytes. formuojantys ditliiqjq suegen4 jan. Tai vidaus sekrecijos liauka.arklio uodega" (1 4 suauge slanksteliai) Iiilgirlis stuburo ir nugaros smegenq pjnvis (schema) '-\".i. Nugaros smegenys ir nugaros smegenq skystis.^- \.ry sky. Kai kurjas vidin€s smegenq sandaros ypatybes galima iivelgti smegenq pjarviuose.* Galinis slrllas b4 iSskirianti tropinids hormonus bei hormonus. Tii labai siauras kanalas. tai yra laidai. i5 ITI skilvelio smegenq vandentiekiu (per viduGalvos rines smegenis) atitekdjes Galvos ir nugaros smegenq skysiio apytakos schema tris angas me iS iiores..gfl. Jis tgsiasi nuo IV skil vclio ir yra nugaros smegenyse. il ..t.rtgal tgsiasi plonas kana lelis sntt'gcnt1 anttduttickis. teliq lieka nedidcl6 ertmele (kartais dar vaclinama penktuoju skilveliu).. ii jo iiteka ipavoratinkline galvtr> bei nug. ji vadinama skairlriqjo pertaorn. Tarp Zemiau didZiosios smegenq jungties esantir+ tarpiniq smegenq gumburq vidiniq paviriiq yra vertikalus pllieli: i rcirn. pagumbur!. esanti kaukoles ertne je po didziqjq smegenq pamatu (su ku liuo sujungta kojyte). natome.gelini I i nu k n (hipoJizt)..oi.tl!u..)4 SMECENYS rarPrnrLl. . snegenq bures. III skilvelis. Soniniai didiiqlq smegenq skilveliai. Vienas jq yra dediniajame smcgenq pusrutulyje.iaureianir.. iis uZpildo Soninius skilvelius. Skilveliq i5oreje yra pusrutuliq baltoji nedZiaga. Soninruose skilveliuose yra smulkiq kraujagysliq suformuota struktira. o DidZiosios (galines) smegenys Soninis sklvelis (I) ir nugaros smegenys Isilginis sme8enu plySys Skaidriosios Skaidrioji pertvara Didiioji smegenq jungtis Baltoji. ilapirno l.rnccnlr'. Si gana ilgE ir platq C fornos pluoit4 sudaro baltoji mediiaga..r.Plunildis su5idnro pailg. kud ii kraujo plazmos tsfiltruoja gnftros ir r.

idcda lustelirl Lnnuo:c. Vt:u5 orglnu.rc . ialinimo sistemos.?/.iiun8q (drpu5JVyje. se mazguose yra postgangliniq neuronL! kal. Pilvo srityje susidaro saules. li vcikiJ nepriUau\omJi nuo nti\Ll v. Kylmcniini nnzgai yra 4 (kartais 5). (neporiIlrr.kaidulu rudaro lrrrr<.rlios.'.rii|.ezginiai tgsiasi palei kraujagysles. Zarnyno.ltlu. lunq drrbt reguliuuja . Jie priima dirgir-rimus i5 iiores arba |. kuri. Icentrin6s skaidulos priim.iant par. kdrios eina nuo lqsteliq kunq. J4 sudaro nervines skaidulos ir neNai. Jis letina Birdies darbq. jq yra 11 ar 10. nu.iiu nerru -istemns daliu.l dir$nimu*. Ii visq minetq simpatinio kamieno mazgq (ganglijq) iieina Viduriu (saules) rczginys Juosmeniniai nugariniai IV juosmeninis sinpatinio kamreno naz. ataLrgas. Taig Jutononrine lervq sistema tu icentrines skaidulas. ntnzqn' wa labai ma)rs. uodcgini.iau pa\ireiikia lamybes metu. "i.t skiriami !ie Apatinis kaklo sirnpaiini6 kamieno rrazgas I kdtininis sinipatinio Kamieno mazgas Vidudnis kaklo simpatinio kanleno lnazqas Kanlleno lnazgas ") X deiinysis klajoklis nervas Klaioklio ncrvo gerklincs Sakos ]ungiamosios Sakos Krttinkaulis V krutininis simpatinio kamleno maz. r pcriferij4. nai. lyties organq darb4. Vei]. k.meninrdi. arba poslqd. nors LlJTnrauriai iio\ 5islpmo.eie.rngliner sirnp./menine76 vuoja vidaus organus.l pJn. *laid ulo-. pasaitiniai.Jka.udaro .Lri ldaiolli' nervJs. kuriame persiiungia ipostganglines skaidulas).vuojamE organ4 Lryznreninidi bei vien.ri.las Juosmeniniai viduriLJ nervai I kryzneninis 5impatinio Kamleio mazgas i' Ricstjnc (storoii) Zdmir Ticsioji (storoji) 2arna to organo slenole. Simpatines sistemos periieriner dalie.e arbr nug. nuo kurirl prasiddjusios skaidulos sudaro Simpatind nervu sistemd. simpatin€ sistema ii pagreitina.e brandurlliuo. o simpatine nervL] slstema juos atpalaiduoja.idriel usioje palei *tubull.tines :kridulos p.rt. Preg. Autonomine (vegetacine) nervq sistema skaidulos. plauiir. esaniiuose palei pat iner.rrrciq aplinko.. Cia prasidejusios skaidulos perduoda nervinj impulsq liaukonrs. padeda organizmui prisitai kvlJ prie nuulat Unt. Daug parasinpatiniq mazgq.ine> urB.rros \meg(ny\e {nervine*laiduloc eina nuo l. esatliiuose ganglijuose./r'rzidi: ldlliniai.rlis . r. -iuncia juo. vrdurinis ir apdtini5.ti: vir. virikinant. sukeldami alra14 idirgildj.l k. Uod. iieinaniios ii nugaros smegenq klcrtinirriu ir jrro'meninirJ -egmen{u bralduo./j.. Parasimpatin€ nervq sislema. lurio5 nuiina inug.. papilves rezginiai.i4.. luosti^\tiaini m. ineNuoja tiek simpatines. Krrtiirinlai lTrdzgai yra abipus kutini nis stuburo dalies slanksteliq ktrnq. Parasimpatiniq skaidulq turi ir III. jq yra 4 (kartais 3 arba 5). perduoda nerviniams centrans.r-ibaigid nerviniq ma/gu Br. lygiesiems raumenjms.lti/nto funlcijas: . centrq ir iScentrinius neNus.rUo 5lanLtclirl 'ker-ine.tilutiU nrttu-.tulonontinu nervrl sistena.rtinidme Larnrcne). be to. ktrtinds Sirdies. fito.las Sorrkauliai Klajoklio -nervo VIII trndninis simpatinio Kamreno mazgas _ Sldr Stemple Diafragma Klajoklis nelvas X krntininis simpatini{) kamier.r inugaios smegenq ir pasieka gangJijq.utini.lriniu.porutis. ^aDtirno kJu lin iniai. . incrvuoja daugum4 vidaus organq. Autononine nervL! sistena dalilama i dvi di deles dalis. Didiiausias parasinpatiniq skaidulq turintis arDa ref\.rulio pu.tqlini' -Lnid lo5 pta.Lenlrine.impatindms klajoklio nervo skaidulolns bronchq laumenys susitraukia. juo.irdie.Jclplinio lilnu.rlaidulor.. iieinantys i3 auto- nominis neNq sistemos parasimpatines c{alies brandrrnliu.Llygr. -u. vcrkr. 5iuo. nereiai yr<r. arba prcga1lglit1es. pirmasis krtrtininis mazgas susiliejgs su apatiniu kaKo mazgu ir sudaro vienq Zvaitzdirri mrzg.ii. si*iemu5 itaLJ .ner ru:. skrandZio. arba vegetacini mazg4. Jie iSsidestg prieUnaic krvZk. tiek ir pdrd5inlpJrine.idi -rlr4i.. 2\ uinnzginis. stemples tu kiti. 77 . Milijo|ai neuronu. y.eilt. t. Abiej4 nervq sistemq (parasimpatines rl srmpJlinc.11pnliui. Tie yra priei. postgangliniq neuronq kunq sankaupll. arbd it. iios skaidulos ot. priklausomai nuo nerviniq skaicluIt1 iSejimo ii cent nes nervrl sistenlos vietos..autonomine".o rnaZgas TarpSonkauliniai nervai Klajoklio nervo (skrandiniai kamienai) Skrandis . Iscentrines skaidulos yra dvejopos 1) ikimazgines. Tai X galviniq newq pora. raumenins ir kt. JA iudJro ner! ini' Viriutinis kaklo simpatinio kamreno mazgas )tr I\ lie)uvinis lykles nclvas \ autonominius rezginius.r.iai kaip sudetingo elektrinio mechanizmo laidininkai.?zddi ii*rdi-t9 Jbipus siuburo. plauiiq..vy(do. Ir prieiingai. ir fraujagysliq. tarp jq ir iirdi.) po\cilj.l. D. kai klajoklis neNas suletina iirdies darbq.rrai mazg.J SIS?EMA Autonomine (vegetacine) nervq sistema Aulonurnine nervq ii\tema konlroliuoja regcld. mediiagq apykait4 audiniuose.e prasideiucloq <KalOUlO\ PJslOJl6la nervlnlUOre md/8xO se. esaniiq galviniq nervq brandttoliuo. yra pilvo organq sienoje. lulrc inernervrl srityje skaidulos isipina i pilvo srities nervinius rezginius bei mazgus.veiki. lara'irnp.priejinga\.ltirle.tndineje (:irnp. :iuo.. 5impalinio karnieno kakJincpi drlyje lra try: knkl. Mduriq nclvirri. pa-kulrrri. plaukq 6iauBiamteslems dalies segrltentrl blanduoliuose. sinpatinio kamieno mazgas..rsideda ir nuqJros qmegenLl ky.. o i. liq. VII bei IX galviniq nervq poros.r. todel vadinama . autonominiai r.

qpecilini..rlviniq nervq porq 79 .r alrr'. dal!.'rr arha LaLlo "rgarus ra[-. XI priedinis notorinis.jirr.r -.liezu vin is lV skridhll1is l. Motorincs skaiclulos inervuoja lyklQs rarulenis. Kiekviena nervr} poln Zymima romdniiku skaihreniu. r -koni. 7ytnint. parasimpatines paaLrsine scilirl liaukq.nefvas (uosles impulsq peldavimas).lri2ir'ri f. Ii galvos snegenq iieina 12 porq 3n/olri4 skridinir-ris nervas notorinis. Inotorind\ ryklis raunenis.niu "il"- numeriu ji. palasimpatines i" I'rrrlire. lrrn.i. inervLlo ja daugeli akies obuctio raumenLli X klajoklis miirus.rs. raumenis ir kitus)j tik X pora klajoklis ntrztas iSsiiakoja krnfines ir pilvo ertmiq org. C. plauiius.iai nemielininds skaidulos.. \ir:ulini i./i.' \ieln. burnos/ t-rosies gleivines.r iv..L NEBVU STSTEMA Galviniai nervai Cnloinini ttcraai yra periferinds nervll sistenlos suditini dalis. Motorinis skaiclulos inervuoja mimikos rau[1enis.ri nerv.r. kitus rnotoriniai ncrvai).rnr. V triiakis niirus nelvas.incrruoj.i.ilos (tai pluoitai. dengia nrielinas (rnielinin€s skaidulos). l2 porrl g.rL|rlenis. mutLJri|li:.rkie.liJe.ri- liu.rmtte NUCAITOS licZuvio raumcnis ir kai kuritros raumcnis- l<aklo IX poral rykles ^ryva Smcgcnaliq klajoklis ncrvas \ Sn. Kuo toliau nuo galvos smegenq puslutuliq yra nelvo iaknelds ii- lieTr\ lius.junla masis (klausos iI pusiausvylos funkcija). odE. Vienas nervines skaiclul. ausir. o kii4 rnieljnas neclengia . II regos specifinis juntanrasis nervas: (optiniq impulsq perdavimas). Jic sudaryti ii suditirrgos sandalos nervinirl skaidulq pluoitrl. Kai kuliuos nervus sudaro tik juntnnticji rrerviniq skaidulq jLtdilnntosias s/rnldr.sukam4ji rauneni.. TX liciuvinis rykles ni!r'us. specifines skonio juntamosios skaidulos nt. Moiorines skai IV Galviniai nervai duJo. jungine ir kt.geneliq Lrrninas Xl pofai pricLlirlis nervas pora: palietu DidZiqjq smegenq vaizdas i6 ilpaiios: 12 g. inervLroia trapecinj ir galvos.r viin. III akiq judinanasis notorinis. incrr trol. VTII prieangio ir 'raige.rurnurri: lsilgrnis snrLBcnq flls) s /laro{.rlliel.rnrr-.lluose. o juntamosios viriugalvio.incr'r uoja r iJ. liaukas. gelklas. parasimpatinis viclaus org. kurios yra asiniarlc cilindre. Vl atitraukiamasis akiq nervas * motoli- VII veidinis miirus nervas. Juntamosios skaidulo.. III pora: Speninis kanas akies judinanasis funkcijas: I uo.rlvirti. speci fines skonio lieiuvio glcivincs uZpakali- - kryime Piltuvclis (tarpiniU snregenq) Pasmegenine liiluka I pora: uodZiamasis (hipofize) nr.ririJ.ora: Vl pora: aLitrauVII pora: VIII porai Pn.r \TT p. or8. dali.'rrirrr tlL\Uli r.r jv.]lrmcni. virikinimo ir kitus ortantls. 'pv. vcido odq.ifirllJrn.ru.tlal.l.ri ittervuoj.rnus: iirdi.r.. iiini.lIl'tymo r. Jas dengla tik labai plonasdangal€lis neurolema.rlriniu nervu .r Lr. trctieji yra rni!rus.. -v"gnne kai kurias veido DidZirliq smcgcnr! pusrutulii Regos nelvq . iner' vlroj.r-i. i ervuoj.

pelini. Jie skyla i priekincs ir uipakalines iakas.-4 c. juosmminiais. inervuojantys juosmens raumenis. inervuoiantis kai kuriuos tiesiosios Zarnos raumenis ir i5einamosios angos aplinkos od4. krtie pasklinda tarp Sonkauliniuose raumenyse bei inervuoja juosmenikrtdnes ir pllvo od4. KRUTINES 12 slanksteliq porq ]UOSMENS 5 slanksteliai ]UOSMENINIAI NUGARINIAI NERVAI 5 porog 5 suauge slanksteliai KRYZKAIJLTS l I I l I \ UODEGIKAULIS q **"zrr*. pakalin€s . 12 pottl krtttini- Periferine nervq sistema NUGAROS SMEGENYS NUGAROS SMBGENYS KAKLO 7 slanksteliai KAKLINIAI NUGARI- NIAI NERVAI 8 poros krylmeninio rezginio alsilakoja neraas. kuri sudaro T forma iisiiakojusios juntamosios neryines bsteles. nera4 iaknelis. kurie priklausomai nuo jq lokalizacijos vadinami: kakliniais. Priekines SaknelEs sudar)rtos iE iicentrini4.krylmeniniai nugariniai rcruai. periferines 5iq l4stetiq ataugos ieina i nugariniq nervq sudEti. 5 poros . IS nugaros smegenq iieina 31 pora iS nugarinit4 rnntq. kr tini- niais.i3 icentriniL. | NUGARINIAI / ) I NERVAI s poros -. i5 kiekvieno nugaros Bmegenrl segmento ileina pora priekinh4 (udinamqjU) Sakneliq tu i segmentq ieina pora uZpakalini2 $lr\glamqjq) Sakneliq.lai kakliniai nugariniai neroai (iE iU atsidakoja nervai. uodeginis nugarinis nervas. o utjuntam4j4. sudarydamos ivaiius rezginius: kaklini. arba neruini4 skaiduh4 (uZpakatneje nervo 5aknel€je yra nugarinis mazgas.o. N&a nk nugadniq nervq krdtinines dalies rezeinio. juosmnini. 5 poros niai nugariniai renai. Tng.Nugariniai nervai Juos sudaro susijuntusios p/rekizir4 rt uipakaliniq ntgannil. pats ilgiausias ir sedimasis storiausias ZmoTARPSONKAULINIAI NERVAI 12 gaus kuno newas. atba molorinh1 $ttdlmallrriq). ileinaniios nugaros smegenrl per vis4 stuburo kanalo ilgi. kryimenini. ir. od4 bei dali apatines galiinds. nueinantys ir i virdutines galanes bei diafragmq). Daugumos nugariniq nervq priekin€s 5akos tarpusavyje susipina.er']u:ojarLtys likusi4 apatinds galun€s dali bei J. virButines 8 porcs . 16 dulq eina i pakauSio sriti. neroiniq skaidul4. kai kurios jo skaidulos tesiasi nuo stuburo srities iki pat pddos.*. kryimeniniais ir uodtgt- niu neraris. Miq 31 nugariniq nervq tik nedaug skai- niai nugarinbi neroai. o centrinos I uZpakalinq nugarinio nervo 5akne19).rarroc uoDEGrNrs NUGARTMS NERVAS slanksteliai Nugariniai nervai (31 pora) 80 81 .

itiko. Thi lernia tobul4 anatoming iI histologine strukturine organizmo vienovg.ri .Nervq sistemos fiziolo$ja Organizme vyksta dvejopi plocesai. vadinamE rcJleksittiu (nesqmoningt) et'ek. Refleksin€s veiklos (atsako) schema. nukreipto nuo ne|viniq centrq periferijos link.-rmi galro* smegerrrl Tiere\).rrbn icenlrinemi\ {nrro peri[erijo\ nervinio centro link). kiti autono nutnikstamai pasiekia.. centrus.. Tai ncxaliligi procesai. o !i /izioLagin| 7)ietfixQ. jU vyksm4 lemia nervq sistema. . bet ne ga/?ros ji Refleksinis judesys Slrnkstulio kcterinc aiau6a Slankstelio skersirle atauga SanJlinc I lu: pa\y/d)iui. Kylantieji (icenriiniai. kuriq neuron.ri centrai bei galvos smegenq Ziev6. iI kiti kyla i5 2 skirtingq impulsq sraulqr juntamojo. i. t. po to periferiniais nervais pasiekia kino raumeni. ir atsakomasis impulsas prasid€s nuo jq. judinrmdji arbd motorini efekta. ii centro impulsas sukelia nesqmoning4 efekta.i nervinius .:rjim. kad juos ar audinius sujungia su nerviniais centrais. pavyzdZiui. k.l.iuniia atsalomrji impuls4. r-. Peliferiniai linn ort. pasiekia ir suZadina galvos smegenq Zieves neuronus/ i5 6iq neuronq prasideies impulsas sukelia efektq. ir sukelia ralingq efekt4. Cia impulsai gali paveikti Zemesniuosius cenLrus (nepa. i\ luriu iitentrirrernis skaidulomis jau plinta impulsas. oda ir t. SlinLstclis Juntamieji impulsai pasiekia smegenis Suvokian1as pojniis Calvos sncgcnys siuniia judinamuosius inpulsus ir duoda komand4 pakclti rankil Galvos smegenys lervinir impuls.tn. 2. TeiSu . staigiai atitraukiama ranka. rlterlllc ltUqJi | \ \ Nutarinis nugariniL) --t_*_ nuBrrirliu ncfvo !ri Juntarnoji uzpakallne 11clc Smegeneles Pailgosios Moto ne. t. Vieni nervai pasibaigia galvos arba nugaros smegenyse.1i rdumenys. arba .r. igalinantis organizmo atsak4.'ntr. kuds ii smegenq Zieves leidZiasi laiclais iemyn. liaukos. kuris juntamo siomis skaidulomis plinta nervines l4steles (cenirrr) fink. \Juntamieji /. todel radinamer: jtiili tosio. ne- Tuo paiiu metu gali vykti ir paprastas. pr'ickin6 nuganio ncrvo saknele Dvigalvis Zasto raun1uo ramybds Iaze)c smegenys Motoriniai impuisai yra s4tutttitt gas. nuneia ji iki nervrnto (eDlru (drb. Toks judesys arba efektas UZfrlaline \Jkr .r i N piritQ. o ir. Skaidulomis sklinda ! kitus aukitesniuo- Nervq sistemos fiziologija Motorinis (judina asis.ri . idnru* adat.ri lyg ir nepriklauso.lvirsiq drba in>tinktvvu.llrk<itti< nt>nka:.ield. ir suformuojame sqmoning4 atsak4. t.rtaue. Iiorinis dirgiklis.galrrl- i galvos ir Impulsas galvos smegenq ncpasiekiai nevalingas Plaitakos odos nervai siuniia juntanqji impuls4 i nugaros smcgcnis (nervirli ccrltr4) judesys (refleksas) niniuose periferiniuose mazguose. Ir vieni. sncgetry Zieatjc esant! centrq. nevrlinga: mirl.d junBil|es p.r mJ/Bo). prieZastingum4 ir kita.'t. i kurj isijungia pozievini. y. Pasiekia nugaros smegenis. sklin daniio ii periferijos i nervinius centrus. greitas ir staigus akiq vokrt susiglaudimas tlorinl \udri(inti vi. Nuo iia impulsas gali iSplisti: 1. raurreni ir piveriia ji susitraukti. ir motorinio (judinamojo). jog nervinds skaidulos ateina jvisus organus taip. mes suvokiame dirginimo visum4. juntamieji neuronai priima impuls4.talingas. suzadina.ts ai. Nervq sistemos veiklo: mechanizma\ pdgri\tJc tuo.r\ perpin. kili procerai nLro ner\Ll \i\tcmos tiesiogi. priklausantl nuo m[sq valios. arba icentrinio. Vieni jq valingi. paveikgs juntanojo neurono nervines galines . Me* >u\ukiJme.receptorius. nio Jeigu juntamasis neNinis impulsas pasiekia nugaros smegenrl centrus tiesiogiai (nes dilgiklis paveikia arba nugarinio. iScentrinis) impulsas Nesusiiraukgs dvigalvis tasb faumuo r\ugaros Dvigalvis zasio raumuo nervais gauna judinamqji impulsE: raumuo susitfau ir pakelia rank4 sius croiniLts centrus arba ateina jutiarojo neroo ncrainr2 gLtlitrg). y. pa\yzd/iui.. liBa> prccbn-.rii.. fanlo* atitrdu(imns pnjutus skausmE. sukelia iScentrini. juntamieji) impulsai pasiekia ir suiadina galvos smegenq iie\i' relrronu-.r " I I . arba iScentrinio. Taigi atsiradus kurioje nors kino dalyje dirgikliui. 3.galiln€se sukelia nervini inpulsQ. cenfrineje nervq sistemoje. ir srde- Nugaros smegenu 1\Ugaros srneSenys pilkoji medZiaga Nugaros Stuburo slankstelio ir nugaros smegenq pjuvis (schema) Gavgs judinamaji impulsq dvigalvis iasto raLrmuo susitraukia ir stLlenkia ranka Valingas judesys .

arba uZpakaling dali. Jie sudaro varpos ionus bei nugarine jos dali ir tgsiasi nuo talpvietes (audiniq. Br-rd.iklin! Iatak4. kiek suplotas isilgai.. gulintis ant . y. pasibaigiantis lygiu rausvu paplatdjimu Galvutes virsuneje atsive. Sdklinds pnslelis. Jis yra ritinio formos. Jis prasideda seklides plielipo uodegoje. oarpa. kuri yra plonesr. Latakas yra kietomis sienelemis. pasiekia dubeni. sikliCe-s ir prielipas.i icmyn perverdami prrcirrq 1inu\./ia. S€klides prielipo kunelis labiau atsiskyrgs nuo seklides. siklinis lqtfikas. atsiveria sdklos i3metamasis latakas.Vyro lytiniai organai Vyro lytiniai organai yra lie stklifu. Pereidami priebing liauk4. Juo sperma patenka i noters lytinius takus. ia ilaplts anga. sudarytas i3 raumeninio ir liaukinio audinio. \ekrecrjos 14stelemig. i! shpriai rusiraiiiu\io latakdlio. 35). Sdklid€s prielipas. o uodegq jungia- Awtknnioi tai du cilindro pavidalo erektilinio audinio dariniai. siklos iimetnmasis latakls. Ji. \Triikojo lytinio hormono testosterono sekrecija. SeUides prielipe galirne i. S€klid€s guli plonos elastingos odos maiSelyje (kapielyje). suspausti skersine kryptimi. {patinis seNides prie[po galas pereina i . vadinamA aryoni?c. sck i n in i s Aa nn l.rltu ((ia jjj Varpa. Tai porine vyro lytine liauka (seHidds: Zr p. dine. sudaryti susijungus seklniams latakams ir seuiniq pusleliq latakeliui. pereirra uZ ilapimo p[Jes. Prieiine liauka isskiria balzgan4 slgrsti. pDsles esantis organas.riai. sudarydamas seklos iimetamqjj latakq. arba prieking dali. ties galais suplondjg. pervdrgs liauka. Tai organas. Kekviena seklide sudaryta ii daugybes plonydiq vamzdeliq. galvutes srityje pereinanti i laisv4 odos kloste. kuri apgaubia kapsule. uidarandiq apating dubens sritD iki galvutds pagrindo. jU susiclaiymas ii spermatogeninio kanaldliq epitelio ir 2) etdokrinint (vidines sekecijos). I Testosteronis iisiskiria l4steliq (vadinamos leirliga lqsteltmis arba vi- i krauj4 ii Sdklos ismetamieji latalai. sudarytas paslankus. i:-ide-ciu'irt tarp sdkliniq kanaleliq. aodeg4. perveria prieiine liauk4 (prostat4). Seklos idmetamaisiais latakais sperma patenka tam tikrq i Slaple.q ir atsiveria i ilaple.eklides.l io i<. y. ku yra didesnd hegu kitos dalys. Vamzdelio gleivines liaukutes gamina sls/stq sekretE. kuris jE palaiko kaip obuolio kotelis vaisiq. i kuriq. jie leid. Liauka apsupa r'1rro ilaples pradZiq. kuriuo. i! labai su sivingiavusio vamzdelio.. prieiiui linuka.varpos galvute. kuris leidZiasi Zemyn uZpakaliniu sellides kr.rrytJ. SdHide. Tai porinis uZ ilapimo ir viriutini seklid€s kraitq tgsiasi pailgas kunelis. t. V. arba viduring dal!.rrpa yra iiorini\ v)ru lvtinic organas. s€ldos iSmetamojo latako. Jos funkcijos dvi: 1) vyriikqjq lytinir] lqsteliq spcrmatozoidt! ganybn. vadinamas siklidds Palei uipakalinj pnelipil (ii graikq kalbos epl viri i clidynoi sdklidds).galvute prijungia iS s€klidds i3€je sekliniai latakeliai.r€ ir pereina i seklin! latak4. kuris ejakuliacijos metu rsmetamas i3 pusleliq ir ieina i spermos (ejakulato) sud€ti. P0sleliq sekretas svarbus lytiniq l4steliq juddjimui po ejakuliacijos.Varp4 sudalo alg'tkur. Pieiini mojo audinio skaidulq pluoitai.e gaminasi lydnes l4steles spcrnatozoidii. Tai tarpinis apie 45 cm ilgio kanalas tarp sdklidds prielipo (yra jo tgsinys) liarka tai vidinis vyro lytinis organas. Sdklinis latakas. siklinis puslelts. ejakuliacijos metu praskiediianti sperm4.ud. vadinamq Di t tgi uotn i>in i. . Jo paviriius tankiai iivagotas rauk5liq. Prildausomai nuo issivystymo laipsnio ii daugiau ar maZiau uZdengia galvutg. ktrfl1.skirhi: galvute.rrni priciin€je liaukoje. kurioje susijungia su seklines pnsleles latakeliu. tuo farpu galvute ir uodega prie jos gana tvirtai priaugusios . at-rvelia seLlides ckr/- tcli4 latawlini) ir ties uodega pereina j setlinl /a/nka. juos dengia oda. t. atsirandaniiq del kapielio odos raumeniniq skai ir dulq pluoitrl susibaukimo. j4 padalija i dvi skiltis.

tik daug maiesne. karnpo. kuris j4 palaiko. isitvirtina ii ima vystytis gemalas. o priekyje anga.iskiria kraujo ir gimdos atsisluoksniavusios gleivines audiniai. kuri savo sandara pdmena vyrq varpa. Po ovuliJcijos (Uauiidds paviriiui iplyius ir kiausindliui iSejus ! i5or9) kiausintakiu kiauiindlis slenka i gimda. Skiliama pradine jo dalis (kiau6intakis atsiveria j gimd4. Joje. Iioinians moters lytiniams organams priklauso lytines lupos. lokai padideja ir iSkyla aukityn Kiauiintakiai. sudarytas i5 raumeninio ir tungiamojo audinio. Kiausintaks yra apie 10 cm ilgio vamzdelis. kuri atitinka kflgio pagrinda. gintla. Tai porine ovalo pavidalo moteriskoji lytind liauka. kurioje gaminasi lytines lqstelds (kiausineliai). kia ditlaki'. Neapvaisintas Lidu.rkj. Kiauiideje yra daugybe (40-80 000) lytiniq Moters lytiniai organai tai lygus kriaui€s formos KiauSintakio ampule Piltuvdlis Spurgeliai KiauSides frontalinis vis. Iarp ma2qjq lytiniq ltlprl su. tarp iiq | :\""e'. didesn€ jq dalis sunyksta. nukreipt4 kiauiides paviriiaus link.risiumi. varpute. i kuri uZpakalineje pus€je atsrvena makSties anga.lq per menesines. Ji yra dubenyje ldrp ildpimo p[\les ir tiesiosios Zarnos. lytinio brendimo pradiioje jq lieka keletas tukstaniiq. Tai gana ilgas. Makdtis. Jie apsupa pilving kiauiintakio ang4. kudkie ris leidZia kiaudintakiui Siek tiek judeti.r iuhnio gimdo. vadinamas maklties prie Sintakio ampule. Kiaudidis. I makiti mens! Apvalusis gimdos Savasis kiauSides raiStis Kryzkrulir ISoriniai lytiniai organai. Be to. ji isski a i krauj4 (vidinds sekrecijos funkcija) csflogenus ir progestercnq (moteriikuosius lytinius hormonus). vadinama kanu. jo kaStai nelygus. pasibaigianti piltuv€lio formos paplatejimu. Kiaudid6s yra prie moters maZojo dubens sienos. Gimda Slapimtakiai KiauSintakio pasaitas Pakabinamasis folikulas / Kauiides iaiStis Kiauiide Gimdos pjnvis: vaisinimui joje implantuojasi kiauiinilis.zodziu ouun ruacijU meLu i. kuriuo 5i prisitvirtina prie plaiiojo gimdos raiiiio. Kiauiides Zieveje brgstaniiq ir sublendgs Savasis kiausides raistis raumeninis organas. Po glmdymo gimda vdl susitraukia. Nestumo metu gimda ge- Varpuie (klitol is) l4steliq uzuomazgrt (folikulq).ruk<les. vadinamas gemalu ir v. Gimdant pio makiti iieina gimstantis vaisius ir placenta. I Son4 nuo jos yra siauriausia dalis .tines lripos yra odos r. Vidinis kiduSintakio gala. sumaieja. nlsiveria gimdoie. Dar labiau i 3on4 nuo sqsmaukos yra ilgrausia ir paplat6jusi jo dalis kiau- loiynq falbo. makities prieangis.idaro plyiys. kuriame isitvirtina ir nedtumo metu vystosi spermatozoido apvaisintas kiauBinolis.I Moters lytiniai organai Moters lytiniams organams priklauso: kint:idi>.inelis paBalinam. se tesiasi ertme. kudas taip pnsl6 Uodegikaulis Gaktine sQvarZa Slaple VaryutA MakSties Tiesioji Zarna MakStis ISeinamosios angos pat sudaro oda. kol gimdymo me- tu susitraukiant gimdos raumenims iistumiamas laukan. Forma primena 8I0 cm ilgio nupiduta klgi.lvykus apMakities pjalvis: gemalu vystosi ilg4 laikq. Did2iosios l. nakilis ir i:oriuiai Iytiniai organai.gimdos ii. Lytinio akto metu ii varpos i maksti iisilieja sperma. .enuo goninio kiauiides galo iki virKiduSin L. perverdamas jos siena). Kiaudintakio pavadinimas yra kilgs iS Moters lytiniai organai (pjiivis) kaklelio iki lytinio plyiio. Prie dubens sienq kiau3idd prisitvirtina pakabinamuoju raiSiiu. Greta gios angos yra varputa (klitoris). I r\unas ! I xur"ti" \ Cimdos Slapino pirsle Staple dal:nl yta sqsmauka. iiorine Slaplds Moters lytiniai ir Slapimo organai (sagitalinis pjnvis) . nulreiptd vir(itne Zemyrr ir dtsiverianti makities gilumoje. ir apatin6 dalis beveik ritinine. vadinama koirle- Gimda.kiauiinis ir lydeti. platus ir elastingas vamzdelis. 86 an$u. kuris dia patenka ii kiausintakio ir virtgs llr. Jis tgsiasi nuo gimdos ! pilvo Makities anga i abiejo"e pu. Tarp didZiqjq lytiniq lupq yra mazosios lytines ltrpos. ii virsaus ii dengia pilvapldve ir sudaro kiauiintakio pasait4. apribojandios lytin! plyij. Skiriama viriutine gimdos dalis. jeigu kiausinelis apvaisinamas. Pilvapldvd suformuoja kiauiides pasaitE.sAsmauka. Su gimda jas jungia savasis kiausid€s raistis.

gerina raumenq aprupinimA krauju.centrin€.hormonas.. panaiiq l4steliq.rntis nJgo guolio l. y. kuri.dviguba pl€veld.. epidermio kieta piritq galq danga.. reaguojaniiq i pusiausvFos. Geltonoji d€mi maZa zona akies tinklaindie. vadinamos antigenais. kalcio fosfato). isords. kurie vykta organizme arba Iqsteleje. Tai tu4. sudaryta i3 skysiiu uZpildytq kanalq. genetiSkai nulemta dar gemalo vystymosi stadijoje. Bronchai vamzdeline. Nervinis mazgas neuronq lasteliniq Kiaudinilis Antikinai .aplinka. atauga. suketia fliologing realcija. polgcius.maZa mink3tojo gomudo atauga. greitina Sirdies pakalind jos ddis jungiasi su juosmens sritimi ir apatiniais Sonkauliais. skonis ir uosld ir kt. per- duodantis impulsus i6 centrines nervq i periferij4 ir atvirKiiai. bronchioliq. atsirandan- I jaulruma.zmA. Ausies trimitas. smegenq. Zarnl'nas ir kiti.iia pnpYcii^c orhvh'i rinines liaukos {pv. Reguliuoja gliukozds kieki kraujyje. arba neutono. Sebanti savarankiSkai egzistuoti ir daugintis. iiskiriamas kasos saleldse. f Pilvo erhnd apatine lienens dalis tarp diafragmos ir dubens. nius. ir ilgos ataugos. skirianti kldnes eftne nuo pilvo ertmes. paveiktus tulzies. iSorinis jos lapelis pdauga p e krutines sienos vidaus. Kasos (Langerhanso) salelis . kuris perduoda irnpulsus kitiems neuronams. regu- liuojantys daugeli organizmo gl. kuriais kraujas ii arterijLl patenka i venas. Pagumbuds (hipotalamas) * galvos smegenq dalis. Labirintas . be genetines informacijos. Insulinas . Aksonas (neudtas) nervines l4steles. Organizmas .l/oji sistema. gaminama: pasmegenineje elementad g'. nuo kudq priklauso emocijos ir kittl Iipazds Lytejinas od4. panaiiem< l save olganrzmams. Susidaro tuo metu. l}tejimas. Bianduolys . linti savarankiikai juddti. slopina jos Bamyb4 i5 aminorugidirl ir gedna glikogeno sintezq kepenyse. patekusi i i!. dar tudnti liaukoje hipofizeje). Tai patys maziausi arterijq ir venq iSsisakojimai. hermetiSkai supanti plauiius. Pleura (ktrtinpleve) . issjdesaiusios grandine iSilgai nukleino Inggiiq lEsteles taip. savo ruollu vedanciq ialveoles smulkiausius kvepavimo takq maiSelius. fermentq grupe. tankiausia l4steles dalis. kontroliuojanti visus l4stelese vykstaniius procesus. sudaranfis slgsl4j4 k-raujo dat!. struktir4 bei dauginli-. Kiekviena tdjrl baziq $andis lemia kurios nors vienos specifines aminorugsties itraukima i balt)'rno $andine.l sankaupa. esaniios taip pat plaukuose ir iioriniame sluoksnie.slegiui. po to lengvai virstaniiomis energija. Liauka organas.kasos l4stelir. Lai kuriq lepenyse ir riebduniame k[no audinyje esaniiq mediiagq virtimq gliukoze bei riebalinemis rngstimis. susidedantys i5 kai kuriq organizmo l4steliq.rc. UZpakaline jo dali sudaro penkirl stuburo slankstelirl junginys.kaulinis Ziedas. migdolinio branduolio ir speniniq kirnq bei galvos smegenq Zievds nerviniai centrai. kuriomis oras patenka i plauiius ir i3 jq paialinamas. tokiose kaip llpos arba pirSq galai.azoto bdlas. miegq. junginys. negaapibrezt4 Folikulas Apvaisinimas i organ.l4stel€. kad igalina koduoti baltym4.lomplekas cheminiq medZiagos pakitimq ir juos lydiniiq energetinirl reiskiniq. nervind l4stel6. endokininiq liaukq iSski amos tiesiogiai ikaujE ir veikianiios daug kuno audiniq. - Jutimas 88 tis dirginant juntam4ji neNE. LieZuvdlis . prakaitol iiskiria cavo sekreta pro idtekamuosius kanalelius i epitelio pavidiq. leisdama ofui pl[sti padidina krutinds lastos pagrindinis kvepavimo raumuo. kl1no padeties. jungianli> \ iduring ausi su nosiarykle. vadinamas krytkauliu. sies bugnelio.riigiq dirgiklius.!.l grupds. kuri vir3kina riebalus. atliekaniiq koki4 nors joms budinge funkcija (raumenr. kad vel griZtq i apytakos rata.mas vaisiaus iistumimo ii girndos faze. kuria nervinis impulsas sklinda i3 r. raumenims bei organams. reakciia arba jufirning organiTmo veikla. kr-rr susikerta optirlds akies a(ys.-kuris paruo3ia organizm4 busimam liziniam veiksmui.rervines lasteles kunelio i perife- ji ir .tamprus raumeninis maiselis. dis hormonas maiina riebalq atsargq mobiliza.sudednga vidines ausies sistema.vybinirl procesq: riebalq ir angliavandeniq apykait4. Egzok- - linio klno. ji jautriausid Syie- - maia pasleld. i3 kurios vystosi gemalas. baltyminir. gaminantis seketa. Slidtrs abiejq lapeliq pavirSiai leidiia plaudiams kvepuojant jud€ti ktrtines ertm€je be t nties. Sonkauliais. h sudaryta daugiausia ii keratino ragin€s mediiagos. esanti tarp galvos smegenq didZiqjq pusrutuliq. L4stel6 taip pat )Ta elementarus kiekvieno aukltesniojo ortanizmo struktirinis vienetas. Dubuo . Plauiiq vidule bronchai daug kartq iSsidaloja iki smulkiausiq iakq. o endokrinines fiaukos sekreta (hol/ronrs) isskiria tiesiai i kraujo kapiliarus. Didzioti kaulinio audinio Medziagq apykaita . :lrukffiros. kurie apvaisint4 kiauiin€li perneba i gimd4. prasiskverbianiios I visus organizmo audi- tankiausiai issiddsiiusios itin jautriose zonose. kurios suteikia kaulams tam tilq4 elastingumq. stimuliuoja jos patekima i3 kraujo ! audinius. Iytine veikl4 ir kitus. skandis. tepantis ir apsaugantis gleivinirl baltymq. lygq pusei esandiq kitose organizmo lQsteldse. kuriame laikinai gali kauptis slglstis. (spermatozoido) vyri3kosios lytines lastelds susijungimas su moteri5kq. t. o vidinis pde plauiir. kad juos sudaraniios g]n/os medZiagosuisikonsewuotq atsinaujintll. tu nti moteriska lytind lastel€. Kiauiintakis vamzdelit jungiantis gimda su kiau3ides. Gimd'. gaktikaulio ir ti i ivairiq. klausa.rstelem(./. Dirglumas n4 Alveold maZ4 ertmg (pvz. kuriomis i l4steles ne5amas deSuonis ir maislo med)iagos.. jungiamojo audinio l4steliq. Pisld . TipiSki paB9 . isiskverbia sedynkaulio. veikiandirm sldg! reaguojaniios nerr'inds galunds palas. Plazma vandeninis druskq ir baltymq tir- - unkcijq reguliavimas.dubens kaulai. o ii audiniu iineiami mediiagq apykaitos produktai. arba Eustachijaus vamzdis plonds kdnal. Dirgiklis veiksnys. sudarlti ii klubakaulio. kanr. o Sonus . danties guolis apatiniame - apibendrintas terminas.gyvybingas kunas. sudaryta ii lEsteNeuronas L4*ela (olsitocina. nusakantis koki4 nors organizmui svetim4 medZiagq. kabanti burnos ertmds gilumoje. susitraukimus skdtind cpecifiniai hormondi chromosomq skaidiq. joje yra kai kurie svarbos vidaus organai: inktai. glvos btrtybes sinonimas. kwie p ima impulsus ii gretutiniq neuronq. kino temperatiir4. kudo viduje vyksta medZiagq apykaita. Diaftagma plona raumenind ploksteld. turi specifing formq bei cheming sudeti. esaniioms apie .Zodynelis Adrenalinas antinksiiq Serdies iiskiriamas hormonas. Ji auga dau- dalis sudaryta i3 kaulinio audinio lasteliq ir mineraliniq druskq (pvz. vadinamos aksonri. kai gvetimos medZiagos. skatinantis tam tikrus i plauiius. iiskirianiios insulin4 ir gliukagon4. Ui- - pav[srq. o kartais ir atnaujinti savo form4. Nervas sistemos neuiniq skaidulq pluoitas. o priekind su Kapiliarai apatiniu krutinkaulio galu Susitraukdama darb4. Apvaisinimas normaliai lvykta viename i! 2 kiauiintakiq.baltymai. vyksta ritmiskai susitraukiant gimdai.maiiausios kraujagysliq iakelds. Be to. cia yra daugiausia foloreceploriq. kiaubidZiq foiikuluose kiauiiddse bresta kiaudindliai. palaikantis pilvo ir dubens ertmds organus ir perkeliantis kuno svori i apatines gahnes. ir jis isitvirtina gimdos gleivindje. suleikdama\ 8y\rybg kitiems. Limbind sistema galvos smegenq pagumburio. Gleiv€s -klampus gleiviniq liaukq sekretas (skystis). subjektlvus pat]dmas. Luriuose yra nerviniu l4sleliq. o. esanli kasos ir iarnyno sultyse. sudamnLi nervo sustorejima arba esanti Breta nervo. ja (kiau3in€liu). kuriuose vyksta duiq apykaita tarp ilveplo oro ir kraujo. vadinamq dendrifais.ogo d{k l. nerviniq galunir!. Jis islygina oro sldg! abipus au- Audinys - Cenetinis kodas . I5 odos plaukq - saL vadinama zigota. reiikiantis Zandikaulie arba oro puslel€s plauiiuose). Kaulinis audinys rnedZiaga. sudaranti organizmo gdauiius. Ti <udaro nerviniai ceLrtrai.chemines medZiagos. pokytius erdvdje. Nagai - gin. krauio apytakos ir kitq).l struktirq. kepenys. Antigenas terminas. sugeba iblaikyti. Hormonai .i an- - organizmo sugebejimas reaguoPagrindin€s dirglumo formos yra: regejimas. Ii jq susidaro viena maiSeliq (folikulq) i5191a plaukai.

griovelis.38 ATF Atlantas 6 Ausies . 68 Altefiia klubo . 32 ISmatos 32 Iieinamoji anga 26 Iieinamosios angos raukas Alkunkaulis Antakiai 56 14 . Rezus faktorius . bet nebtrtinai suteikianti galimybe atlikti Judes!.vyriika lyfine l4stel€. 36 Gerklos 26. smegenu.skersine 10 . 62. iirdie: skilveliai apa90 tiq venomis teka deguonies prisotintas krauias.Salinimo 50 Kandiiai 28 Kankorezin€ liauka (epifizd) 34.). tineie iirdie.iisis[ria Slapimo pavidalu. jautrios tam tikriems dirgik- - visuma raumeninirl skaidulq.skaidulinio pluoitai. - odos sluoksnjs. kuriomis i3 audiniu i sirdi teka netekq. pvz. skylanti lytine hstele. 8 Aiarq liauka 56. dalyie. Adrenalinas 34.8.slgrimas ij orgdnizmo. dos susitraukia paveikus dirgikliui.dviejq neuroml susijungimo vteta..paraktin€ 46 .nosies 6. kuri suteikia jam gali- - akomodacija 54. iStekantis tulZies lataku i dvylikapir3tg ZarnA. galintis atsidarlti ir uZsidaryti. esantys cenhineje neNq sistemoje. perduodantys impulsus i centuine nervq sistemAi laidai. Zmogaus organizmo vystlrnosi II stadija. Raukas Ziedinis raumuo. Salinimas tekskretiia. Riebalinis audinys jungiamasis audinys. po aituntos neitumo savait€s.. .ra daug: pvz. dalijantis smegenq pavirsirl . 36 - Sinapsd . iki tol vadinarnas gemalu (embrionu). esanti ivairiq genetiskai apibreztq formq. atsimndantis Uosld chemiSkai dirginant nosies ertmes viriufines - smegenu kamieno dalis.sanarind 34. kuriame yra daug riebaliniq lAstelir4i jis sudaro tankq poodini sluoksni. 56 kraujagyslinis dangalas 54 Raumuo liams ir perduodandios impulsus nervrmq centry link. kuriame maistas virikinamas ir lsiurbiamas. Refleksas . 'Iirliis . ku- - mybg savaranki5kai judeti.snapine 14 .palieZuvinis 8 . 72 Gelt[ge 50 GerkJi 26. - kauielis 60 nervas 54 ovalusis langelis 60 Gerklq kydulys 8 Girnda 86 Girnela 16 Glikogenas 34. 34 Vaga Vaisius dalies receptorius.r. 11 Gumburas Hemoglobinas 38. I ja at ejna kl.seklos iimetamasis 84 .pi$to 14 . 46 Ap).miego 46 .mechanizmas 68 Atauga . - Spermatozoidas . Slapalas .pusratiniai 60 .apvaisinta.Inedziagu dpykrilos produktq. 74 Akytkaulio piltuvelis Akytkuniai 84 Akytoji plokiteld 6 Aklas 26 74 Cheminis apdirbimas 30 Chimozinas 30 Chondrocitai 4 Danties kaklelis 28 Dantis 8. Zarn5mas * kanalas. gerokai Inkstai 50. iu Jielanu i. 82 . baltymul. 60.medziagu.tuituma (ertme). lcentriniai nerviniai pluoitai. turinti galvE ir uodega. apsauganti organlzma nuo temperatarros poveikio ir kaupiand nemaZa maisto medziagq atsarga. 30. Procesas.reakcija ! dirgikli./ vandens gary ir anglies dvideginio palalinimas plauiiais bei Slapimo i5s19rimas veikiant inkstams.guZduobe4.varpd 84 Arklio uodega 72 Tiltas (uZpal<alyie) suaugusi su pailgosiomis smegenimis. 28 Dantys . Skilvelis . 50 Akiduobe 8 Akies Terminq rodykle Blauzdikaulis Bronchai 36 Burna 28 Cementas 28 16 riLl stabilum4.tiGtokas skystis. kur susilieiia nervin€s skaidulos ir impulsas perduodamas ii vienos l4stel€s i kit4.taurelds 52 Insulinas 34 lsiurbimas 32 geldeles Iskandis 26. Zemiau kudo nervjn€ skaidula nereaguoja.plauir4 36. perduodantys impulsus i organus (raumenis arba liaukas).kilveliai galvos srnegenyse. 8. Anatomidkai reJlekso lankq sudaro: juntamieji receptoriai. tiek organizmo viduje (hormonai. esantis Antinksiiai 34 50 Aorta 44. Tik plau- - .su smegenq koiytemis {vidurinemis smetenimist.gaidZio skiautere 6 ketedne . Jo atsargos sukaupiamos tuliies pusleje. sudarytas i3 kolageno (sinlinio balt)'mo). deguonies ir prisotintas anglies dvideginio kraujas. daZniausiai d61 nervq sistemos veiklos.kritinis dirgiklio intenslvumo lygis. tiek ir isordje (prakaitas). turiniiq azoto junginiq (pvz.raumenys 56 . 16 palieZuvinis 8 91 . lygq pusei esaniiq kitose .medZiagq pasigaminimo liaukose. 36 Jungine 56 70 Dendritai Dilbis 14 Dentinas 28 Druskos rugitis 30 Dubens lankas 16 Kaktikaulis 6.knminiai 28 Dantq emalis 28 Delnas 14 iltiniai 28 Jungiamosios Sakos 76 Amilaz€ 30 Androgenai 34 Antgerklis 26.pedos 16 . o ji jos iseina nervaj. ialsvos spalvos kepenq sekretas. RaiSiiai jungiamojo audinio .rankos 14 Kaulas 1.tuirtas skaidulinis pluostas. Sausgysld I skiltis.\\tzditlai: ikpimo piisle dubens ertmdje (joje kaupiamas dlapimas) ir faliies pasle (kurioje kaupiama kepenq pagaminta tuliis). 46 Aiarikaulis 6. 6. 26. Venos platios kraujagysles. S4narys . 52 64 . 74 45 Ertme 4 Kapiliariniai kamuoleliai 52 Kapliai 28 Kap3elis 84 Kasa 30. 62 Ausis 47 Balso ply5ys 36 Blakstienos 56 Gomurikaulis 6. Sekrecija . ir ii jos iieinantys nervai.organizmo lqsteldse.speneliai50. inervuojantyc veido rdumenis.lankas 84. 44.4 prieangis 60 . dainai. skrandZio sultys.ritoc galutinis produltas. Ejakuliacija 84 Endokardas 40 Epidermis 66 Epikardas 40 52 .tusos neno impulsai. apyl. B.kaulq susiiungimo vieta. Kanalai klausos 60 8 Tikroii oda (delma) po epidermiu. . jautrumas kvapams. 52 Inksto kunelio kapsule 52 Inkstr-l padidinantys galvos smegenq Zievds pavirSitl.9 Akis Akytkaulis 6. kaip tu kiaujindlis ji yra haploidind ir turi apibr€Zta chromosomq skaitiq. palaikantys kaulq ]ungiiq rr s4na- Smegenq vingiai . 42 daugiakampis didysis - daugiakanpis L4 maZasis galvinis 14 kaklinis 14 Hormonai 34 Iaivelis 14.memblana 54 obuolys 54 .blauzdos1616 dubens . 18 . Receptoriai tam tikos l4stelds arba nervrn€s galtrnes. apa(ioje Dubuo 16. pritvirtinantis raumeni prie kaulo. 50 Katabolitai 50 Katarakta 54 Kaukole 70 Kaulai .raudonqlq kraujo klnelirl membranos molekuld. laip azot.kirmdlind1026 . Riba . trimitas (Eustachijaus Yamzdis) 26.netaisyklingos formos galvos smegenq pavirdiaus iikilimai. 16 14. kiekvienas didesnis uZ ribq dirgiklio intensyvumas sukelia intensJvq nerwin! impuls4. 8 ' Gomudo migdolai 28 . 50. ir kt. o viduje (prielyje) . Zmogaus ktrne iu 1. Estrotenai 86 Fibrinas 42 Gaktikaulis 16 Galinis laidas 70.peties 14 . 30 26. einantis nuo skrandiio ligota iki iieinamosios angos.4.

52 Kortijaus organas 60 Kortizolis 34 Kramtymas 30 Kraujo knneliai 40 Limfos susidarymas 30 Lipazd 30 Lytejimo knneliai 66 edmd .plonoji 26 . 84.tepalind 18 Meniskas .i'rcihp - .getutiniai 30 pusmdnuliniai VoZtuvas 26 42.lieLwio Sperma 84 Spermatozoidai 84 Spermos susidarymas 84 Stempld 26 Varyutd 86 Vena Krumplys .uodegikaulio 10 Slankstelio anga 10 . 32 .nervas 80 Uodziamieji stolmenys 62 Uremija 52 Vandeningas akiq skystis 54 Varpa 84 Varpos galvute 84 .plauko 66 Maltaze 30 ovalusis 60 pailgasis 60 Peiiai 14 4 36 16 IGndnkaulis 12 Krntinpldve Kubakaulis Mazgar 70.storoji 26 . 74 Lytiniai organai . 30 SeKides 84 Sdklides prielipas 84 SeHines pusleles 84 SeHinis latakas 84 Serumas 42 Stutes lit . 74 Smegenel.Svelnusis dangalas 70 . .viduriniai Plaktukas 60 16 16 14. 72 dangalas voratinklinis .18 Mente 14 Mielininis dangalas 11 Minkitasis gomurys 12 Momenkaulis 34 Perilimfa 60 Peristaltiniai judesiai 30 Pienin€s kraujagyslds 32 .akloji 26 26. galviniai 14. 32 .regos 54 .klajoklis 70. 74 dangalas 70 . 8. 56. 16 Skuostai 28 ServlKaulls 10 Sirdis 40 Slapalas 50.dvylikapirift 32 32 gaubtine 26.knnas 10 72. .i:ieve 72. 74 patfgosios 72. 86 /-andtKaulls t) apatinis 8 virsutinis 8 Lafna Tarpiniq smegenq gumb.s Smegendliq pusrutuliai 72.didzioji jungtis 72 .bugnelio 60 . 72. Kaulind Kaulq jungtys s4nariai . 52.urai 74 Tarpslankstelinis diskas 10 Ibstosteronas 84 . 74 Slapld 50. 74 Balvos 70. 74 nugarcs 70. Speneliai dangald. Smege^ys 72. 32 Zar Zasfikaulis 14 56 52 rR Malpigio n.bngnelio 60 prieangio 60 - . 8 62 6. 72 TinlJain€ 54. 76 simpatine 70.limfinis 30 tuliies Lazdelds 54 Lq3iukas 54. Limfa 30 64 Nosies S4narinis tepalas 18 S4nario kapsuld 18 Sausgysles 18 Kolektoriai 50. 44 klubinds aklosios Zarnos tlibutls 42. 32 .kaklo 10 .iitisines 18 18 Kepenys 30. 62 Nosiaryl. 68 Latakai kasos 30 Neftono (Henl€s) kilpa Nelvai 52 Prakaitas 66 Prasiskverbimas 42 Prieangis 60 Priekalas 60 Tikoji oda 66 - galviniai 78 nugariniai pilvo 76 80 Prieiind liauka Prieiirdziai 40 Prievartis 26 84 Lg3iuko kapsule 54 Liauka * 92 asaq Nervas .kietasis 72 kojytas .70. 12 ionkaulio Kriaukld 6.IjestiJle 26. 58 VoZtuvai Labirintas 60 Laiptai .isoriniai mote$ 86 Lytinis aktas 86 Maisto ryre 30 MaiSelis Kremzld 4 18 . 72 Tropiniai hormonai 34 TulZies pnsld 30 Tul2is 30. 76 MedZiaga Pepsinas 30 Pepsinogenas 30 Skaidrioji pertvara 74 Skydliauk6 16 Skilveliai stiklaknnis 54. 44 Laktoze 30 Lastele Plauaiai 36 Plauiiq alveolds 36 Plaukas 66 Skruostakaulis 8 Slanksteliai 10 asinis 10 .kaulai 6.juosmens 10 dviburis 42.uoslds 62 Nerviniai rezginiai 76 kiauiides 86 . 42 Sauspldvd 18 Seiles 28. 86 Ragena 54 Rainele 54. 82 8 Smilkinkaulis 6.kutinds 10 . 48 68 tuBaioji 48 Yyzdys 54 Vokai 56.pilkoji 70 Membrana akies 54 .inkstq 5264 .galvos smegenq 40 . 44.s4nario 4. 62 KryZkaulis 16 baltieji 42 raudonieji 38. 8. 66 Slapimas 4 StaPUno Pusle DU.Zirnissraigd 60.kryimeniniai 10 .LI gaweliai 26.gentl skyslis 70.baltoji 70 . 72. 28 - kumplyno 36 54 -plauko Rieias 14 Rykle 26. Nosis 62 Oda 66 Odena 34 Oksitocinas 54 Pakauikaulis 6 Pasmegenine liauka (hipohze) 34. Jz . 44 Slapimtakis 50. 76 64 lieZuvinis ryklds Progestelonas 34.dirdies26 Skliautai Skonio duobut€s 64 Skrandis 26 72.galvos ir nugaros sme. 52 Slaunikaulis Slaunls lr) Snervds 36 16 Leidigo 84 nervind Plazma Plauko maiielis 66 svognnelis 66 42 70 Purkinjd 72 Monrd angos 74 Mucinas 28 Pleibtukas 16 Plok-iretds 42 .t. 8.i 76 Nora8as 6. 68 Rai3diai 18 - didi:iosios 72. 52.dengiamoji 60 .vrngtrai. 50 Turkiskasis balnas 74 Uodegikaulis mazgas 76 .trikampis 14 14 .70 . 50 Kiausidds 86 Liaukos NeNrl sistema Liemuo 16 lytinds 34 prakaito 66 pdeskydines 34 riebalines 66 seiliq 28 Neudtai - parasimpatine 70.. . Stipinkaulis 14 Sultys kasos 30 - paraktine 46 plauiiq 36.kepenq 30 .uEtiojl 26.Jd 26. 76 70 Raktikaulis Raumenys akies 56 14 Smegenq Neurolema 78 Neuronai postgangliniai 76 6rpo:nolihi. Biaudiamasis 66 Liezuvets 28 LieZuvio speneliai 64 16 Kiausintakis 86 Kilpele 60 Klubakaulis Kolbeles 54 Lieiuvrs 8.klubine 26. 68 Tiroksinas 34 Tracheia 36 Tripsinas 30 Trombocitai 42 . 74 - skandzio 30 Pirbtakauliai 14. 28.krDtininis 42 42 .

utiniq gahnirl kaulai 17 Apafiq gahniq kaulai Gdaudiai. limfagysEs ir kmujo Sirdies ir aortos voituvai Slapimo orgatul sistema Jutimo organai 43 45 47 49 51 53 klneliai Didziosios artedjos DidZiosios venos Slapimo organq sistema Inkstas Nen'q sistema ' Lytiniai organai 57 Akis 59 Rega 51 Ausis 63 Nosis 65 Skonio olganas 67 Odos jutimo organai 69 Jutimo organq fziologija 71 Galvos ir nugaros.IL|USIBACTJU BODYKLT Criaudiai 5 7 9 Griaudiai IGukoles kau.i 15 Vir. Raumenq sistema 19 21 25 sistema 27 29 31 33 Mdaus sekrecijos liaukq sistema 35 Kvepavimo organq sistema 37 39 Ap.rna ir dantvs \.lai Galvos kaulai Il Sh:hrra< i3 KnltinFs laqlns ka.'takos olganq sistema 41 Vtulkinimo organq Jungtys n raildiai Galvos ir kaklo raumenys Kirrq raurnenys (uzpakalinis vaizdas) VtuSkinimo organq sistema Bu. atba centrin4 neNq sistema 73 Smegenys 75 Didiiosios (galnes) smegenys ir nugalos smegenys 77 Autonomin€ (vegetacine) nervq sistema 79 Galviniai nervai 81 Periferine nervq sistema 83 Nerv!+ sistemos fiziologUa 85 Vyro lytiniai organai 87 Moters lytiniai organai .rl.irikinahasistraktas Virikinamasisbaktas Liaukos K Kvepavimofiziologija Sirdis Sraujagysles.

STUBURINIAI BOTANIKA CHEMIJA FIZIKA ASTRONOMIJA rsBN 5430-02714-6 . BESTUBURIAI ZOOLOGIJA. Zvrocus ZOOLOGIJA.rLIUsrRUorAs Zlttvnns FrzroloctJn.

Sign up to vote on this title
UsefulNot useful