P. 1
Anatomija - Zmogus - 1999

Anatomija - Zmogus - 1999

|Views: 8,691|Likes:
Published by Marijus Rudzinskas

More info:

Published by: Marijus Rudzinskas on Sep 16, 2011
Copyright:Attribution Non-commercial

Availability:

Read on Scribd mobile: iPhone, iPad and Android.
download as PDF, TXT or read online from Scribd
See more
See less

06/25/2013

pdf

text

original

rLrusrRUoTAs Ztnvuns

zM0Gus

ANAT

ANATOMIJA
l
/.
I

zM0cus
\]
\l \i
t.

i
1

I

i

I

.J

&
KAUNAS ,,SVIESA" 1999

UDK 6[.01(031)
An-07

ATLANTT SCIENTIFICI (;ITJN I I

ANATOMIA UMANA
Vincentc Muedra BlixaLrli, M,rf((llo N(llri CiunLi Clruppo Editoriilc, lriri nrf rsBN 8rJ-09-00Bsl 0 Cdauaiai

TURINYS
Griauiiai
Kaukole Stuburas

Autoriai Vincente Muedra Baixauli, Marccllo Ncg,r'i
ilalLl k;lbo. verli A5 fA Lt5KAUsKAITi iI. RIMANTAS KALINDRA Veftimq recenzavo doc.

Kfitinds
16

l4sta

VirSuiinds galllllds Griaudiai. Rautnenys
18

I.

Apatines galinds Kaulq jungtys. RaumeDys
Galvos ir kaklo rautrenys Krlno raLrmenys (priekinis vrizdas)

Ilaumenq sistema

20

dr

VYTAUTAS GEDRIMAS
24

Ktrno Iaumenys (uzpakalinis vaizdas) Virskinimo organq sistema Burna ir dantys

LietuviSko leidimo redaktole DANGUOLE BAR t ASI UNA

Il

ll

\4r6kinimo or8anq sistema

26

30

Vir!knimas
\4daus sekrecijos (belatakes, endokrininds) liaukos Kvepavimo organq sistema Kvdpavimas plaudiais Apytakos organq sist€ma KrauJotakd. I'.faujo ldslele. ir lirnfmr,,gi,rl Lirlfagys)es. Apytakos sistemos voztuvai
Pagrindines

Pirnoji iliustraciia: lemciamasis
ikonogafijai. Piciimas

savo stebejimais, Leonarcfus cia Vin-

Vidaus sekrecijos Liaukq sistema 34

iis nutape figurq, kudos nepapraslai svarbios liandieninei anatnnlijos
naturos buvo didele Leonardo da Vinr:io atrasta naujove anatomijos isto joje. Jiarrgineje iliustraciioje, rclniantis VilrLivijaus pastebajimais, isdestytais traktatc,,De Architectura", pavaizduot:rs idealirl proporcijq Zlrogaus kinas (pieita apie 1490 rr.).

Kvdpavimo organq

sistema

36 38

ii

Apytakos organq sistema

40

nurodo teksto iliustracii4 gretinane puslapyje. Kituose puslapiuose esaniios iliustracijos nurodonos pateikiant pfies rodykle puslapio nnrneri. An

Rodyklc (

+)

inogaus ktrno arterijos

48

Pagdndines Zmogaus ktrno venos

Shpimo organq sistema
Jutimo organai

50 52

Siapimo organq sistema Makroskopind ir mikroskopine inksto anatomija
Re8os organas Itega Klausos organai Uoslds organas

07

Anatomija: inogus / Vincente Muedra Baixauli, Marcello Negli. Kau-tlas: Sviesa, 1999- 96 p.t iliusht (lliustruolas iinynas)
Zodyn.: p.

88 90.

Iemrinu Fkle: p.

91 93.

lliushr r-kle, p.

9,1.

ISBN 5 430 0271:1 6 Sianre iinyne nlgfir-rcjnnos ivai os inogaus anatomijos kurso icnn)s. Iidestyias Tinii:rs geriau suvokti bci !simhti pacles gnusios iliustrarijos. Jis skifirmirs victulines nokykftrs aukstesnirljLl klasir! lnokiniams ir besiren tianiienrs stoti i.rukit4sias mokyklas, stuclentanrs, visicrns, kas domisi anatonlija.

Skodo organas
68

Lytejinro organai Jutimo organq fiziologija

UDK in r.01031)

Nervu sistema

70

Nervq sistema Centrines nervq sistenos anatomija Centrind neryq sistema. Galvos smegenys
Autonomine (vegetacine)nervq sistema Calviniai nervai Nugariniai nervai

Sefiia,.IliustruOtas iinyn.s"

ANATOMIJA. ZMOCUS Autoriai Vincente Muadra Baixauli, Marcello Negri Rcdaktord Ddr,qroli Bat lriiitnili l.ietlr!iikil tckst4 rinko .,Sviesos" leiclyklos kompiuLcriLl baras 1998 11 16.7,2,1 lcictyb. aps\. L Tir 6000 egz. I.eicl. Nr 1385L Akcine bendrove leidykla ,,S!icsa", Vytauto pr 25, 3000 Kiunis.
Spausclinttl ltalijoje SLrtariinc kaina

82

Lytiniai organai

B4

Nervq sistemos fiziologija Vyro lyiiniai organai Moters lytjniai organai
Zodynelis Terminq rodykle

ISBN 5-43U-02714 5

1986, t99l (jiLrnti (irrrppo Frlitori,rle. l:ircrrze ldea lnroks, ll,rrcc1,rn,r O Vcnim:rs ilieluviq krrlb,r. lcitlykl,r ..Sv es.r", l,t,-tr

O

lliustracijq rodykle

Griaudiai
Zmogaus giauiiai sudaryti ii kietri ir tvirlL! dudinitl. l,ri kino lar'l as.r.. Kieciau'i or ganai, suclaryti ii kaulinio audinio, vadinaesantys iikilimai, plie kuliq prisitvirting raiiiiai, raumenys il kt.
5) sqnarittitl paztit'lit1 ldubos a) ncgilios, pavyzdziui, tarp piritakaulinirl
sAnariq; b1 gilc.ne', prvrzdTirri,

Zmogaus griaudiai
I(aukohs snegenine dalis

mr lctulais. Jq funkcija dvejopa: apsaugo lengvai pazeidzianus organus (pvz., kau
kol6 dengia galvos smcgenis, o stuburas nuBdrn. \nleFeni-): ldiP Prt. LJiP pnsyvlr. judtiinro org,;n.ri. karlu -u rJumeninli' if sausgysldmis padeda kunui (galvai, lien.reniui ir galur6ms) judeti: pakelti rank4, pakeisti kuno padeti ir t.t.

28 kn|hi

ca,va J \
(
1

Kaukolds veidine dalis 21 ko lns PalieZuvinis kaulas Stuburas 33 kduhi

.ilbclkJulio

duobe, i kuriq isistato llaunikaulio abi kartu sudaro klubo s4na{; 6) sqnaritts (krcntzlitcs) //?pos, kurios paflilina s4narinq duobg (pvz., peties, klubo s4nadai).

Bu7 galva ir'

Palie:Lrvinis

32

Skiriamos
gruPes:

iios imogaus griauiiq

StubLrras

kaulq

Kaulq sandara. Idetas iindE su dtuskos
rugities tifpalu, kaulas greitai dekalcinuo
jasi, suminkiteja, tampa lankstus. Mat kau le yra daug jungiamojo audinio, tarpl4steli nes nredziagos (matricos), kauliniq l4steliq.

32-33 kmlni

galvos sritis
28 knulni
ber

kaukold smegenina dalis. 7 kaulai

veidine dalis. 21 taalas
palieZuvinis kaulas
stuburas.

Kaule esaniios kolageninis skaidtrlos im-

1 kaulas

preBruolo\ L.-rl,in Jru*1,'rni,. l.rrrrro

t rno

liemuo

32-33

57-58 knulni krutiDes lEsta. 25

kdrildi kr'rrldl

gaus kauluose juntiinrrojo aerdinio clau giau, jie lankstesni ir tvirii, \'ylesnio

galinis 126 ka ai

viriutines galfrnes. 64 ka ldl
apatines galfrnes. 62 kdlildt

rrnTi,ru- zrnog.ru. k.rrrlrr,'' 1..r.1.rr.6, jr rnineralrrrrq mcrlziagu, l",lil ii, L rrrl,r tf.,l\p-ni, grciiiiiu lth2t;r ir ilgiatr rrcsugyja.

Kaulq i5o1€. Kaulo paviriius nelygus. Cia yra ataugq, iiurkitumq, idubimq, iikilimq, iSsigaubimq ir pan. Tikilimai vadinami gum burais, o idubimai vagomis, duobemis. Kai kuriq ilgqjq kaulq galuose daznal susi,
daro: l\:0t10i1th:

Kaulq forma. KaLrl,ti Lrin.t ivailiq folmq: 1) ll.qieji knrrlci (jci ilgis pn!,fin(lina' charakteristika), pavyzrlliui. l,rsliliatrlis, ilaunikaulis;

ApaLinds galirnes 62, kn lnl

2)

netnisttklittrit

/catlrii (plotis il ilgis bcvcil' ,,,itrrorlas), pavyzclZiui, kaukolcs vt'idini's rl,tlics, rlubcn-

ii

yltlitii ittb.t ylokititji
126

kntlni

rutulini. c.jndfinio pa viriiaus iisigaubimas, kuris kaklu susijun gia su likusia kaulo daljmi. lbkie yra ilau nikauliai, Zastikauliai ir kiti kaulai; 2\ \ttttnplini ,lrpsi. lolmo- k.lulini- r! tnl,'4
,ruBos, lurirrii(]5 11gu sanarrrri p.rvir'-iu

kauliai ir kiti;
J\ utturpilt k,rrrl,u til;,r'. l'li'lr. r l,'ri. nr.ri daug vienoclas), pavyzr-llirri, slrrlrtrlo sl.rnl<s teliai, rieio, iillInl)s

if

kili.

pavyzdiiui, pakau!kau1io, ilaunikaulio,
Zastikaulio;

4) .iiar,t,r,"

skritlittiai skriemulio forrnos iigaubi mai. Pavyzdziui, pir!takaulirl, padikaulirt, )a-til aulio slridininiai \,,ln,rriliJi p.lvif.iJi;
3) gret<i ,.lllJriniLt pJviriiu

Kremzlis. Klcmzla's sLr(l,rfyl()s ii jrrrginmojo audinio, tarpl4sttlini's nrt,rlzi.rgtrs ir' 14stelitl, vadinanrel .rrrlrrrr( i/llis Krr'nrrlirl yra ir.riri.^e ktrtr" ri,t."' {n,'.\r,. .,||.i,, kauielyje ir kitur). Svalbios \rr'.r :;///,rr'llr's ktzarzlis, den gianr:ir)s knul rl s4r,r ri r1 rs J,lI
I

viriius, ir
I€s

knlrlry

lenia kaulq ilgejirrr4.

d ,!itno It1 /t.:li::,l\UriU l,l\tr,-

VJizdis is priekio

GRIAUCIAI

T
(2) (2) (1) (1) (1) (1)

Kaukole
Kaukold plokitiejikaulai momenkauliai I kaulai 4 kaulai smilkinkauliai
kaukoles veidines dalies kaulai ii 3onq, ausq srityje kaktos sdtis uZpakalin€je kaukolcs dalyje su pleiStakauliu sudaro kaukoles pamat4

kaulai 4 kntlai

netajsyklingieji kaktikaulis
pakaulkaulis akytkaulis plei!takaulis

Kaktikaulis. Netaisyklingos formos kaulas:
priekineje dalyje lygus, uZpakalineje - reljefinis; priekin€je daly,e sujungtas su nosies kaulais, uZpakalin6je su momenkauliais.

kino, vadinamo tulkiikuoiu balnu, ir ataugq: maZujq ir didTirlirr .p,rrnu {firnre;i yr.r kdulo vir.ulirleie prrekirrcje, (' anlrieji
apatineje dalyje).

-

Smilkinkaulis. Plokiiiasis kaukoles pamato kaulas, sudarytas iS keturiq daliq: uolines, bignines, Zvyninds ir spenines. Apatineje dalyje yra s4narine duob6, i kuriq
isirla lo dpdtinio ataugos krumplys.

Akytkaulis. Netaisyklingos ftrrnos kaukoles veidines dalies k;rulas, suclarytas i5
vidurines gulsiiosios ar.lra akytosios plokileleq, 5latmenosios, .rrsiiurrAi.rrrr i.s srr lrirmaja, ploksteles ir koretq labirintrt. Stertme-

iandikaulio

s4narine<

Pakaubkaulis. Netaisyklingos formos kau,
las, susidedantis i3 2vyno, Soniniq daliq ir dvieju .4nariniq Lrumpliu. .udaranciu r4nari su pirmuoju Laklo slanksteliu atldn-

nosios plokstel€s viliujc iikyltr kaulinis Lviulys, r6dinaln;t gaiJzio ski.rutr.r'e, prie kudo plisitvirtings kietasis srlegenq dangalas.

Akytkaulis suauga su kaktikauliu, pleiita-

kauliu, nosikauliais,

tu. Kaule esaniia didele anga vidin6

iriar ikaLrliilis, viriutiniais 2andikauliais, noragu.

kaukol6s ertme jungiasi su stuburo kanalu.

Pleistakaulis, Netaisyklingos formos kaukol6s pamato kaulas. Jo for.ma primena sparnus iiskleidusi paukiti. Sudarytas i5

Momenkaulis. Plokiiias, iigarrbtas kaukolds skliauto kaulas, susisiekiitntis su tokiu
pat prie3ingos puses kaulu bt'i su kaktikau-

liu, smilkinkauliu, pakauikauliu ir plciitakauliu.

rZiL'ji rag. sana u sujungtas su dantys. o uZpakalineje puseje pasibaigia Zandikaulio 3aka. Mriulinidme )andikaulyje isitvirtina viriutiniai dantys. pasidalijusia i dvi dalis. U.rlis kriaukle Viriutinis Zandikaulis. Tai vienintelis paslankus galvos kaulas. i kuriq duobeles (alveoles) isitvifina virsutiniai dantys 1 nepodnis noragas (1) nosies pertvara Smilkinkaulis Akytkaulis Smilkinkaulis PleiStakaulis apatinis Zandikaulis 1 kaulas apatinis Zandikaulis (7).auntcrrq.r. U raides pavidalo Priekinis kaukoles vaizdas kaulas. virsutinio Zandikaulio pavir. i kurio duobeles (alveoles) isitvirtina apa- Skrruostakaulis tiniai dantys Apatind nosies Nosikar. Sudaryta i5 atitinkamq akiduobinirl kaktikaulio. virsutiniu Zandikauliu.rr. Priekine jo dalis nasyvcsnO tai ne atauga su galva sudaro smilkinini paliezuvinio kaulo ktna5. Sqnari- Smakro gumburai Palieiuvinis kaulas. nosies ertme.-rrlrrrrtt. apatinio Zandikaulio sanari.t l(. Susisiekia su kaktikauliu. Kaulas yra lanko pavida1o. sudaranti uZpakaling kaulinds nosies pertvaros da- ktno nusitesia didieii ir m. Jame iSkyla gomurin€s. pleistakauliu ir. Zcmiau palieiuvinio kaulo yra skyclines kremzlds ky3ulys (Adonro obtrolys). skuostakauliai (2) skruosto srityje gomurikauliai (2) sudaro uZpakaling kaulinio gomurio dali virsutiniai Zandikauliai (2). iiais ir raumenimis. Judddamas Zandikaulis padeda susmulkinti maist4. Beveik keturkampis plok3iias kaukolds veidines dalies kaulas. Padeda atskirti dediniEjq sles ertmes puses. Gomurines ataugos padeda sudalyti kaulini gomuri. po lie Zuviu. r'. akytkaulio. Kairysis virsutinis iandikaulis Dantys / Nosikauliai. skruostind ir kitos ataugos.I Galva Kaktikaulis Galvos kaulai galva 14 kaulq viriutine 13 kaul4 dalis 6 podniai (12) nosikauliai (2) sudaro isorine nosi Momenkaulis Momenkaulis aiarikauliai (2) vidineje akiduobds srenole kriaukles (vidurin€ ir virsutine) (Z). PalieZuvinis kaulas Su -t ro kaukole palieZuvini' kaul. Apatinis iandikaulis. Noragas.t.rlyiL. smilkinkauliais.Siq. jame isitvirtina apatiniai Akiduobd./f). o kiLos ataugos ir Zandikaulio paviriiai aki- Staiioji alg/tkautio plokstele Noragas li.rr'- . ir kairiqjQ no- DeSinysis viriutinis Zandikaulis duobes. Plona kaulind plokiteld. akytkauliu. gulintis tarp kaklo r. pleiitakaulio. Prie vainikines ataugos prisitvirtings smilkinir-ris raumuo.

iu JnllU. Nuo lanko atgal nusitesia keterina qtouga. per kuriq liemuo lenkiamas. Kaklo slirrlkstelirl skersinese ataugose yra anga. treterines nugos. horizontalios. taiiau priekineje dalyje daug platesne nei kitose dviejose dalyse. sudarantys . Krti tines slanksteliq ktrnas sQnarines jdubas. ango. - 5 juosmens slanksteliai Ji sudaro 2iedo pavidalo slanksfellai.L. o Sonuose dvi sket'sinis ataugos. kaklo slanksteliai dalyvauja ir galvos judesiuose. ataugomis. n( l -. labai nuoZrrlnios. Skcrsints ataugos. jr. tarp kino ir lanko yra slankstelio anga.3-4 suaugg slanksteliai.. juosinens slilnkstc'liq kiinas turi ma'yviau'ia. Slanksteliai vieni nuo kitq skiriasi kunq dydZiu.r'rini' ataugos gumbureliq. krrltinas sl. nir. lnr'i. Krl]tines slanksteliai paslankfls daug maZiau .tod6l padeda apsaugoti krntines lEstoje esaniius organus . be to. rrur. kuliose isitvirtina Sonkauliaii kaklo slankstcliai tokiq idubrl netud. nciisiiakojusios.r rrti jdrrl'ry. nue jo atgal iSsilenkusi la|k4. Pirmieji du kaklo slanksteliai. SkirLingos stuburo dalys paslankios nevienodai. Kaklo slirll<stcliq jos yra dvi\ako-. yra yPatingi: atlantas neturi kuno ir panaius ikaulinl Ziedq. su kuriomis susilieaia analogigkos (gretimq slanksteliq) ataugos.5 suaugg kryimens slanksteliai.5 kryZmens slanksteliai.tlankqieliai neluri Dei nrin(. nepaslankiai suaugg vienas su kitu ir susijungg su dubenkauliais. .rlartlrir'lirr ilg'* rreir si6akojusios. Tarp slanksteliq knnq yra kremzlines plokitelds. vadinamos tarpsLanksteliniais clisknis. aiinis virsudneje kano dalyje turi kauling iSauga (danti). k-r inc.lirdi. jrrosnrens slanksteliq .r)J- rini paviriiq ionkaulianrs. yra ovali. iisitiesia ir sukamasi.|| Stuburas stuburas 32-33 kaulai. Gyvtrnq uodegE atitinkantis uodegikaulis Siek tiek padeda apsaugoti dubens organus. Jie turi masyvq krinq. juosmens Slanh:t el i4 ktr nni. vadinami atldlltu ir Iiitliu slanksteliu. Slanksteliq paslankumas. Krutin€s slanksteliq anga ni4 ataugg!. sudamntys uodegikauli stovint ant kojq. Slankstelitl dri&os.llr jii lufi '. Nuo lanko aukityn ir iemyn susidaro 2 poros sqllarF Skiliamieti slanksteliq poiymiai.gana masyvios. kaklilr€ dalis 7 kaklo slanksteliai krutinind dalis 12 kartines slanksteliq.rlkste liai tokio. kuriq kiekvienas sujungtas su pora Sonkauliq juosmenine dalis kryZkauli uodegine dalis kryimenin€ dalis . Gana paslanki yra ir iuosmenine stuburo dalis.) naliniq pavir'5iq. o virSutines clalies ionuose turi du gumburelius. angos pavidalu.rosnrt'ns kinq vertikaliai . ir jos sudarc tarpsla kstclinius sqnarius. Did/iausia judesiq amplitud€ kaklineje stuburo dalyje. nchrri. plauiius bei kraujagysles. apie kuriq sukiojant galvq sukiojasi atlantas. kaklo slarrkstcliq taip pat trikampe. ji yra tarsi aiis. padeda stabilizuoti slanksteliq beveik trikarnpe.

Son kauliai.7) ionkaulio kremzle susijungia krutinkauliu netikrieji Sonkaulial (3 su poros). Pirmosios septy. supantiq krntin€s ertme. Raumenq pakeliami. . prasidedandiq nuo 1Z-kos kr|tinis slanksteli4.I Kriitines l4sta kutines kaulai 12 krrttines slankstelitl l4sta 12 porq (24 kaulai) Sonkauliq tikrieji ionkauliai (7 poros).B-10 krntinkaulio tiesiogiai nesiekia. nios poros ionkauli2 krcmzle susijungia su krlttinkaulil!. laisztieji Sonkauliai. ir krufinkaulis. radinrmi ilkraLiai. ir priesingai. Iai. tiesiogiai sujungti su ktutinkauliu. priekiniai jq galai pasi- baigia pilvo sienoje krntinkaulis (1) Krutillis lqstq sudaro 12 porq ploksiiqjq kaulq. lr)s 2cmiJu t-5anaio. o suauga su juo tik per vienas kito kremzlg laisvieji ionkauliai (2 poros). kiti raumenys ionkaulius nuleidZia ir padeda iikvepti. Sonkauliai larpsniikai nuo I iki VIII ilg€ja ir nuo IX iki XII trumpela. jie padidina krDtines firi ir padeda lkvepti. Sonkauliai su krttines slanksteliais sudaro sqnarius. todel vadinamos netikraisinis ionkauliais. dor*arli4. poros su knftinkauliu susijungia netiesio- viriuje esantiais Sonkauliais ir su kritinkauliu. Sonkauliai ir krutinkaulis sudaro kratines l4sf4. Jos kremzle sujungtos su kusios poros.-. Tai plokiiias kritines l4stos priekyje tuoj po oda esantis kaulas. I . Dvi ligiai. (1. nesujungtos su krutinkauliu.

pritraukti ir atitfaukti nuo vidurinds plolitumo-.ll- ga\ lrikampi\ Lul]ds yra lygus. Sudarytas V.eie i. kuris baigiasi Zastikaulio galvute bei skridiniu. Siauresnis apatinis galas artdja prie fie3o sQnario. vesnis ir su plaitakos (rie5o) kaulais sudaro rielo s4narj. netaisyklingos formos.ma iasis daugiakanpis.r(.VirSutines galunes Viriudnes peiiq lankas Zastas (1) (2) galin€s 64 kaulni raktikaulis (1) mente (1) Zastikaulis dilbls (2) pla6taka (27) alknnkaulis (1) stipinkaulis (1) laivelis. ieidama i Zastikaulio alkuning idubq.leiditantj plaitakq sulenkti ir iS- Raktikaulis. PlokSdias kaulas. Mentd yra plonos. ZirDis. Nykitys turi tik du lini pirStakaulius. iigaubtos. plastaka gali atlikti daug juclcsiq. o apatiniu kraitu su. Abu jie yta alktnis sqnnrio dalys. Apatini5 2as- tikaulio galas paplatejes ir sudaro kumplj. Virsutiniame io Bale yrd ganJ ma\yvi ataugd Piritai.rrnpi. Stipinkaulis. o !ir(uje apitli ataLtga. menulis. dvien cilcmis iisid€sdiusiq kaulq. Vienu galu jis suiungtas su kratinkauliu. Apatinis jo galas yra masytiesti. Aliiau dilbio.gana plati sQnarina duobi. Sudarytas i! aituonirl m. galvinis ir kirblinrs ne5o kaulai. Zasto griauiius sudaro vienas kaulas Zastikaulis. esanlis luoi po od. trikampis.rzq. didysis daugiakampis. tarpusary. Abu dilbio lrulu. Jos alkilne. Esant tiek gausiai mliq kauleliq. - Zastas. atnhrrje. trikampis. kud. Rieias. istestos S raides formos laulas. trikampes plokitelds formos. o di su ment€s duobe peties sqnari. Tai ilgasis kaulas. Su Zastikauliu mentg jun. Ilgas. vidrrriniLl if gali-. doien delnas (5) eiLtmLs) penki delnakauliai pamatiniai piritakauliai (5) pirBtai (14) viduriniai pidtakauliai (4) galiniai piritakauliai (5) (nykstys turi tik pamatini kaulius) ir galini pirita Petiq lankas Mentd. Delnas. einant nuo stipinkaulio i alktrnkaulio ptrs9. esantis uZpakalirlusJrineie pu. blimesneie eileje yr. Kartu su stipinkauliu sudaro dilbio kaulus. Jo artimasis galas yra sustorejes ir sudaro Zastikaulio galva. menuls.rrrgr. niq. maZasis daugia- kampis. Kiekvienas piritas suclarytns ii trijq piritakaulill. neje peiiq lanko puseje. kuri susidaro gia Soniniame mentes kampe. irgi ilgasis kaulas.kilgs dyg1v". PlaBtaka ii penkiq naiai paslan- Dilbio kaulai Tai Alktinkaulis. neleidZia rankai per daug iisitiesti per alkunes s4nari. deias (8) Zirnis.pirnrntini ir ga- . kitu su merlie. kablinis (B.t priekjneje viriutindje kutines lqstos dalyje. yla laivelis.iliecia ir su pir- muoju ionkauliu.t4 delnakauli1. didysi' rl. pamatiniq.je jungia tvirta tarpkaulini pltttt. galvinis.

iokikaulis. saugant! sqnad nuo smirgiq.:tGt Ii6!4i : Apatines galunes Apatinds galunds dubenkaulis (1) 62 kaulai (po 31 kiekoienoje pusale) klubakaulis. apatini\ . y. sedynkaulis ir gaktikaulis (trys suauge kaulai) Slaunis (1) ilaunikaulis girnele (1) blauzda (3) blauzdikaulis (1) Seivikaulis (1) peda (26) iiurna: 7 kaulai. Pidos kaulai. kolos piritq kaulai. 16 . Sie kaulai laiko viso kn- kaulini Ziedq - duben!.pado kaulai iisid6ste Blauzdos kaulai. Blauzdikaulis ir Seivikaulis. Dubenkaulis yra porinis. t. Juos sudaro iiur.5 pamatiniai.nos. j turi4 !. o . Kiekvienas kojos piritas irgi turi po 3 . iSsiddstg dviem eildmis. Prie jo priglunda girnele tvirta kaulind plokgteld.ys. klubakauliui (viriuje) ir sedynkauliui (apaiioje). Jis leidzia koj4 sulenkti ir iitiesti.rdi kauliais. Ties 5iq kaulq kinq s4auga kitu greta kito yra du ilgi kaulai: i3 vidin€s pusds blauzrlikaulis. laivakaulis. isitvirtina i gnzduobgi apatinis galas baigiasi gumburais.su ioUldul ui ic ionine. lado srilyje yra 5 kaulai. Jj sudaro du dubenkauliai ir kryLkaulis. U2pakalineje puseje tarp jq lsiterpia trikampes formos kryZkaulis. netaisyklingos formos kaulas. Mr- Sutinis galas. Slaunikaulis. Ciurnos ir. blauzdoje vrenas lanku ir sudaro pedos skliautE. pado it no svo4. esanti kelio s4nario priekyje.istato ilaunikaulio galva. o plonesnis. 3 pleiitukai padas pirstai . Girnele. arba galva. kurjo masyvesnis galas susitungia su dlaunikauliu.rdin. Tarp ilaunikaulio apafinio galo gumburq ir blauzdikaulio susidaro kelio s4nar. Abu blauzdos kaulus jungia stipri tarpkaulind pldvd. kubakaulis. kuris savo ruoztu vienu galu sujungtas su blauzdikauliu. sumudimq ir t. pamatini ir galinD. 5 Saliniai piistakauliai (nykitys turi tik pamatini ir galini piritakaulius) 5 padikauliai Dubuo.puqds yra daug plonesnis ieiuikaulis. kurie yra kelio s4nario dalys. iiurnos kaulai). nykstys turi tik 2 (t. susidargs suaugus trimskaulams gaktikauliui(priekinis *usidaro gili jduba gdiduobe.14 kaulq . Vienintelis Slaunies kaulas. Visi 3ie trys kaulai sudaro tvirtq kaulas).linj pirs takaulius. v.i. kulnakaulis.rmi p.su iokikauliu (2r. 4 viduriniai. atstoja skyo4.pamdtinj. vidulini ir g. Tai ilgiausias Zmogaus griautiq kaulas. Abiejrl pusirl dubenkauliai pdekyje susijungia kremzle. ir jiedu sudato klubo sqnari. Kaip ir dilbyje. raiiiiu sujungta-su blauzdikauliu.

2mogaus krtne yra daugybd sqnariq: kelio. Kaulai. Ddl ivairiq Paslankios jungtys. MaZai paslankios iungtys. kuriomis susijungia kaukol€s kaulai. p sitvidina prie kaulq ne raumeninemis skaidulomis.nritti lepalq. kurios vidinis lne SmllKlnkaulio dalis \ ' Dantytoji sinl6 Pakauikaulis .. Raumenys Kaulq jungtys Du ar daugiau kaulq susijungia ivairiais budais. jo Meni. bet galuose esandiomis tvirtomis junglamojo audinio niniq skaidulq. jais lsiLerpia vieni i kitus. vienaSius ar daugiaasius. meniskas gali iplyiti. kurios lvarriose vielose prisiLvirtina prie kaulq ir suteikia raumeniui daugiau funkciniq galimybirl.GRIAUCNT. Luris iSlai(o vir4 kIno >vor!... atlikti judesius jie skirstomi i pdpra5tuosius ir >udetiniu.tai daznai atsitinka fu tbolininkams. Dvigalviai. I Sias grupes raumenys skirstomi pagal sandarq. kvepar imo ir kita* grupe.nuo priklauso judesiq laisvumas. Tokioms kaulq jungtims (jo. Joms priUruso sirllis. pagereja kaulq judesiai per -4nari.. Meniskai. pris. Siems besilieaia n tiemb 54ndriniams pavirsiams ge au atitikti vienam kita padeda nedidelds pusZiedZio formos krernzlis Dantytoji sinle Kaktikaulis Tarpslanksteliniai Molnenkaulis diskai (kemzlds) zvy Slanksteliai ku lapelis i s4naiio ertmg iSskiria lipnq skysti . 2) maiai paslankins ir 3) nepaslankias. Staigiai pasukus koj4. infekcijos tu kitq) gali prasideti sAnario kapsules uZdegimas. krumplys iSkilimq. Raumenys sudaryti i5 raume- Slaunikaulis Soninis iastikaulio plaiiomi. lq paskirtis . sanariniq ertmiq krastai pakyla. NAUMENYS t Kaulq jungtys. alkun€s. li5 sulepa bei mailina sdnarine: kremzles pavir<iq. t s. plolsciomis u<plir)i n sn I sitvirtina p is. Priklausomai nuo paslankumo jungtys skirstomos I 1) pasln kias ju11gtis. Jungtys ir raiSiiai raiiirai. Joms bndingi riboti Iudesiai.. Pa- lungrys jungtys (sinles) gal s4nario leid2iamu. arba s4narius. Nepaslankios jungtys.kas yra tdrsi pagalvele . tokiomis jungtimis dubens kaulai sujungti tarpusavyje ir su kryikauliu. Jie i5 kraitq ji pati tuo pat metu pagileja. pirstq (ranlu ir koiq) ir kjLi. Ihi raumenys.sqnariniai nteniskai (dar vadinami pusmenuline kremzle). Alkanes s4nario raiSiiai ir sutvirtina jungiamojo audinio juostos 18 . mimikos. Kitos. lie leidzia kdnui ar jo dalims laisvai judeti. tepalinis maiSelis Meniskas Ziedinis siipinkaulio raiStis Alknnkaulis Sana nis tepalas Stipinkaulis (pogirnelneje tepalindje klostdje) RaiSdiai S4narius sudaraniiq kaulq galus sujungia Pagal funkcijas rdumenyq grupuojami i lenkiamuosius. Sergant podagra. Pavyzdiiui.tapslld. pdtraukiamuosius ir atitraukiamuosius.r saubg) slemi5 krumplys stipinkaulio raiStis SEnarine kapsuld e kaulq paviriiaus Siurkitumq. turintys dantytus kastus.pler e. . tarsi sujungti uztrauktuku.tvirtai sujungti gretimus kaulinius segmentus ir neleisli kaulams per daug pasislinkti arba toliau atsiskidi vienam nuo kito. Jie juostomis: ritinio pavidalo sausgyslimis ir Sausgysl€s. keturias galvas arba dalis. Sau\gy\les ir u. o centr4 plonela. mis sujunSti ir stuburo slanksteliai) priklauso kremzliniai tarpslanksteliniai diskar. Negili blauzdikaulio viriutinio galo s4narin€ iduba ne visilkai atitinka gerokai isgaub"tus ilaunikaulio apatinio galo kru mplius. os judant sukelia skausmus.<q. turintys dvi. Esant tokiai padeiiai. tiesiamuosius.lo . antkrumpliq. slanksteliq ionuose esaniios jungtys (raiSdiai) sutvirtina tarpslankstelini diskq ir padeda iilaikyti stubur4 tiesioie padetyje. trigalviai ir Leturgalvidi rau- menys. kramtymo. sqnario aplinkoje susikaupia Slapimin€s fiigsties ir druskq. palengvind judesius. S4narj hernletiikai apsupa pl€vd sQtr. abiejq i Smilkinkaulis MaZai paslankios Nepaslankios prieZasdiq (traumq.

j smilkininis ir i ion4. skruostiniai (7.(pieiinyje nupjautas) nuleidiia lupu lampus ir trJukia zemyn smakro od4. Tiaukia butnos kamp4 aukityn ir i ion4. II !- !.suka galv4 i 3on4. ausies sitraukdamas tempia Zemyn 1Up4. taip pat traukia ji Zemyn . nuleidZid p. z 6 . kramtomasis (11) diriinis galvos kaklo (26) sukioja ir lenkia galvq i 6on4.24) . galvos sukamasis (16) .susitraukdamas nuleidZia palieZuvin! kaul4. deltinis (20) atitraukia liq padeti. 8) maiasis skruostinis Sutine lnp4i buro kaklo dalies. kilsteli liemeni 0i pasukdamas). kelia pirmuosius du ionkaulius. tempia kaklo od4. 20 (29) kelia apatini Zandikaulj. kelia (9) uZiiaupia burnq. (2) judrna an- mentinis palieiuvio (17) . i savo pusq kakline stuburo iandinis (iOt conirriq >ienq . burnos iiedinis traukia ltpq stuburo kaklin€s dalies mentg. uz- U (4) sutraukia antakiq srities od4. ir atveriia (28) tai trys rudimentiniai raumenys: buvg ausies kriaukles plediamasts ir sutraukiamasis. kelia liemeni. krutinds didysis (i 9t (pie\in)je nupjdutas) pritraukia iastA prie liemens ir pastumir ii i prieN. suka isavo puse kakling stuburo dali.nauME q srsTEMA Kiekvienas raumuo tud pradZi4 ir pabaigA. PradZia nejudri. ir ment€s.r i viriq \ir (23) traukdamas mentg prie stuburo. ZastA X .iai burno: raumuo. lt I Galvos kaklo odos (14) . trapecinis prisitvirtine pde stu- (7) - keli.rdinime nurodytas funLcijas: - laiptiniai (22. Iudina peti ir galvA. - i3- i hodzonta- Snerviq ir lnpq kampo keliamasis (6) allieka pdv.. Sonkauliams esant nejudrioje paddtyje.* 1l - sutraukia kaktos od4 ir kelia antakius. o pabaiSa paslanki.i akies iiedinis merkia akisi nosinis (J) quSlJudzia vokus. pdpri-it\ irtine5 prie didysis skruostinis (8) kampE i virirl ir SonE. ieinantis i iando suddtt padeda 6vilpti. <g NG E _q e o antakiq sutraukiamasis takius.t. abu dirZiniai raumenys ja stumia i pdeki. (15) nuleidZia pa- antgalvinio raumens kaktinis pilvelis 2 E^ h". ir kaklo raumenys = 'G Galvos ir kaklo raumenys (1) kritininis palieiuvio lieZuvin! kaulq. mentq keliantysis (25. raktikauli ir peti. lenkia dal!. kartu antgalvinio raumens pakausinis pilvelis (27) traukia atgal galvos plaukuotos '6 E iandikaul!. didy(is ir maids 5 skruostiniai raumenys.N E !2 T lnpq kampo nuleidiiamasis (13) nuleidiia lapq kampE. nosinio raumens inervind dalis (5) pleiia Snervg.rleltd Za\tAj ia5tikauliui esant pakeltam nejudrioje paderyle. apatinds apating - kelia aukStyn apatini (12) su- €r E lipos nuleidiiamasis dangos od4. kamtyti. skiemenuoti. 't. arba paslankqji tagk4.

-u- 4. (46) . 2r. Atgrgziaqasis 12. lentiesia tiesia priekinis krutinis dantytasis piant kelia Sonkaulius.1. Vidinis Slaunies tiesusis Slaunies (19) ilgoji trigalvio iasto raumens galva (41).25. stipininis rieSo lenkiamasis trumpasis stipininis rieso tiesiamasis (13): ilgasis rankos nykiiio atitraukiamasis (14) atitraukia nykiti ir vis4 plaitak4 i Sali. p. - lenkia Ilorinis istrizinis prlvo nykSaio 16. 2L. p. grakEtusis (7) ir. p. 21. Girnele 27. p klubinis (i7) per klubo s4nari. Trumpasis 35. dvigalvis Zdsto kun€s s4nari. p. Soninis Slaunies platusis 21. suka j4 - lenkia plairakq. Klubinis 32.25. p. 25. - (42) ir. p. p. Kflno raumenys 1.Ienkia liemeni. llgasis rankos 15. Deltinis 7. Tiesusis Slaunies 30. siuvdjo 12oy lenlia blauzd4 ka sulenktq blauzd4 i vidq. Ilgoji 8. kia ilaun!.h.hun!. doninis Slaunies platusis (20) blauzd4. ran pilvo 11. Snapinis Zasto iastinis (9) liesusis pilvo pla5tak4 - lenkia dilbl. Dvigalvis zasto 9. 25. Siuvejo 28.* - 2t. Skuostinis 3. ka j4 snapinis iasto ki. p. lstiesiamqju r l1q laikiklis 17. Galvos sukamasis tJO) 5. lenkia Slaunl. (/0t - lenkia liemenl: iSodnis istriiinis pilvo (33) . rieio iiesiamasis 13. galvos sukamasis (4) tlapecinis (5\ - Lr. Dvilypio.j antgalvinio raumens kaktinis pilvelis tF. Grakstusis 29. {l9t trau[a Zdsid i priegkve- Didysis juosmens 19.tiesia ir suka iiorg ped4. ilgasis Slaunies pritraukiamasis (31): pritlaukia ilaunii 41. Lnpq kampo nuleidiiamasis 43. trigalvio iasto raumens vidind galva (38) LB. Priekinis vaizdas .'Iiapecinis 6. Ilgasis pirstrl tiesiamasis 2. IStiesiamqjq raumenq vidinis Slaunies platusis (21) blauzd4. dalyvauja lenkiant ilauni i vidq. akies Ziedinis (45) ! priekinis blauzdos (22) . traukia Sonkaulius Zemyn.21) lupq kampo nuleidtiamasis (44) /t. p. zasti^1s stjpinkaulio 36. p. Skiauterinis 31. (40) - 20.21) r8) i:t. - lenkia slauni. tiesia plaitakqi tiesia plaitakA.p.blauzdos raumens didysis juosmens {J8) i i3or9. - suka stipinkauli ir (. - ilgasis delno (35) pla5tak4. plek5ninis (27) (26) tu. kdtin€s didysis 21) flckininis laikiklis Blauzdikaulis 25.SISTEMA Ktrno raumenys (priekinis vaizdas) smilkininis burnos iitiesiamqjq raumenq laikiklis (fascijos sustordjimai) (25). Zastinis 10. p. Antgalvinio raumens - i:r. Akies iiedinis 44. deltinis (6) it. 2. - Ienkia ir pritraukia 3q. 25. Smilkinnis skruostiniai (2) iiedinis (3) ir. p. Plarusls 22. . Trumpasis ilgasis stipininis rie6o tiesiamasis (12) lenkia dilbi. sutiesia blauzda. lenkia Slauni. 21. Trigalvio Zasto raumens v1fine galva 37. Raktikaulis 42. (1) tu.it.34) kos nyksiio lrumpasis atitraukiamasis atitraukia nyksri i Sati. vrome garva 2b. IlSasis Slaunies iraukiamasis - . Tiesusis lenkia ranLq per al- skiauterinis (32) Slauni. (36) atitraukiamasis 33.2't) dvilypio blauzdos raumens vidind galva 46. p. Ilgasis 38. Stipininis rieso lenkiamasis stipininis atgrgziamasis (11) i i5or9.21. 21. Priekinis blauzdos 23. Ilgasis delno Nyksiio trumpasis 14. Trigalvio Zasto raumens Sonin€ galva prit rau kja claunij Krttines djdysis trigalvio iasto raumens galva Priekinis krttines dantytasis tdgalvio Zasto raumens Sonind galva Lt. Burnos Ziedinis kaktinis pilvelis 45.

plek6ninis (23) padeda dvilypiui raumeniui. Zasto raumens ilgoji galva (6) pusplevinis (26) . Antgalvinio raumens pakauSinis pilvelis 40. p. 23. 23. (2B) trigalvio Zasto raumens Sonind galva (7) didysis sidmens ka j4 i isore. 23) - alknninis (33) tiesia dilb!. Dvigalvis llaunies 16. ir tiesia ki. rnaZasis apvalusis (37) iSorg.tiesia Soninis Slaunies platusis (14) blarzd4 Lr. sudaro trigalvi Zasto raumen!.21. Alkfininis rieso tiesiamasis - tiesia dilbi.34) ir. Atgreziamasis 9. Mentg keliantysis 39. 2. (35) 15.lenkia blauzdq ir pedE. 6. llgasis stipiniiis deso tiesiamasis 10.21 Uipakalilris vaizdas . p.23. (27) pdtraukia ilauni. Nugariniai 30. Rankos pirstq tiesiamasis 36.r. Alknninis eio l€nkiamasis 31. Vidinis ilaunies platusis 24.^l:'^:^ . iiorinis lstriZinis pilvo (. Soninis ilaunies platusis ilgasis rankos nykdiio atitraukiamasis (17) Lr. Thi svarbls djimo raumenys.tiesia ilauni.. trumpasis Seivinis (19) Kuno raumenys l. Platusis llugaros 35. Calvos sukamasis . t. grakStusis raumens ilgoji galva 7.^1.^:-r^^\ \uzPdadrrLrr vdrzudb/ Sauspldvinis galvos Salmas (1) jungia kaktini pilveli su pakausiniu pilveliu. Sauspler kia pdd4. - tiesia Slauni ir su- llorinis istrizinis pilvo 33.Kiino raumenys /. sutraukia mentes. lenkia ir suka i i3or9 p€d4. Pusplevirlis 25. 23. Dvilypio blauzdos raumens Sonin€ galva 19.:. lenkia ir suka ! i3or9 blauzdq. Pakinklind duobd 26. p. tdgalvio iasto raurnens vidin6 galva tiesia dilbi. ir i vidrl. p. Trumpasis stipininis rieso tiesiamasis 11. Abiejq pusiq raumenys susitraukdami kadu atloiia galvq. tJlvu..rlma3. Tiesiamqju raumenq laikiklis dvigalvis Slaunies (15) tiesia ilauni.. p€da suka ! iiorg. Vidurinis sEdmens 28. MaZasis apvallrsis vidinis ilaunies platusis (25) blauzdq. (9) tarpkauliniai alkrininis rieSo lenkiamasis (10) (32) lenkia plaStakos trumpasis stipininis deSo tiesiamasis i. Septintasis kaklo slankstelis kojos nykSiio ilgasis lenkiamasis (2) 2t. Kojos nyksaio ilgasis lenkiamasis 21. iikvepti (suspaudZia kr!tinds 18. Dvilypio blauzdos raumens vidine galva nugaliniai tarpkauliniai plaitakos (1J) lenkia pamatinius piritakaulius tus. alkininis rieio tiesiamasis (31) plaitakA. p. Pusgyslinis 17. 4. platusis nugaros (36) suka Zastikauli i vidq. lenkia kojos nyk3ti. sulenkt4 blauzd4 suka i vidrl. galvos sukamasis galva ( ) . suka jA - 13. Ilgasis nykidio atitraukiamasis 12. kartu su kitomis dviem galvomis. Ment€s trapecinis (3) viriutiniai pluostai kelia mentg. - tiesia deltinis (5) . - lenkia ir atitrau(20) ini. atstato kriitine. 23. Trumpasis ieivinis 20. kus tiesia dilbi. p. sudarydamas antgalvini laumeni. staigiai susitraukdamas padeda apaiiA). Alkiininis 32. Klubakaulio skiautere 29.asto raumens vidine galva 34. skeiia piritus vienE nuo kito. 21.rsiilauli i ilorqi Zr p. 41. lenkia ir suka ! vidq blauzd4.. atgal ir Lettyn. Didysis s6dmens ilgasis stipininis rieso tiesiamasis 2t. - suka iastikauli i pusgyslinis (16) 22. i. 14. suka stipinkauli ir plastak4 i iiore. lenkia blauzdq./. vidurinis sddmens (29) atitraukia dlauni tiesia atgrqiiamasis (8) Zr p. padyglinis (381 . Trigalvio . dvilypio blauzdos raumens Sonin€ galva (18) ir dvilypio blauzdos raumens vidinE 24 mente keliantysis (40) pakauSinis pilvelis (41) Lr. y. apatiniai traukia j4 Zemyn. p. Trigalvio Zasto raumens Sonind galva 8.21. tdgalvio Lt. Kulnine sausgysle tiesia ilauni. Padyglinis 37. Trigalvio Zasto 38.u|J . vidine ir isorine. p.

Skrandis yra kairiojoje virdutindje pilvo ert- tti. lieZuvio ir rykles iorru linl. Susideda i3 keturiq cluoL'nirl: i(orinio iu ngia moio dudinio .ti iat Dn taip vadinama todel. kuriq nuolat uZdarq laiko iieinamosios angos stLtraukiauicji raunenys (raukai). Tai plaiiausia vir3kinamojo kanalo dalis.k. p. - paruosianiios ji virikinti Burna (ir.ios (gulincio. Storoioje Zamoje baigiamos lsiurbti suvirikintos medZiagos. Nuo rulir&ftolo gomurio Sonq Zemyn. kurioje yra daug liaukq.. jungianiiq burnos eitmg su rykle.rt. pogleivjnio purau: jungiamojo audinio. ertme.krandzio linl./r?iIina atauga (jos uZdegimas vadinamas dpendicitu). \krandt. Gaubtine iarna sudaryta ii keturir.l 10 cm ilgio io?. Zarn05 gleivines pavir!iuje yra daugyb€ rauk5liq ir 1 mm aukSiio kiigio pavidalo iiaugu i nas gnurclit!.tes. Skiriamos trys jos dalys: aklql. 2) .ristq . Nuo clrand. Ski- Vidurind skiltis Apatine skiltis Apatine skiltis Jo-_:ienoie yra valingq raumenq. Skrandis. RykJes gleivineje yra liir-r. lu ri nu\_ile5ia i rylde. Ravklles ir gaureJiai labai-padidina vrriUnrrn4ji 2drnu gleivine. Tai piltuvo pavidalo [5 cm ilgio vamzdelis. r/. Apatineie krutine.ln8a. rra nosin€. kuriose ganinamos maisto medZiagas veikianiios sunys. pro kuriQ virSkinamas maistas issilieja i Diafragma KEPENYS Iskrandis SKRANDIS TULZIES P'TSLE Kepenu (tulzies) latakas Skrandzio prievartls Kasos latakas Sonkaulitl pjnvis BLUzNIS KASA STOROJI GAUBTINE (skersin€) ZARNA PLON. Ricsline iarn.krtnas. Prievariio .luok:nio: r idurinio raumeninio. kurios virSkinam4 maistE nuolat sumaido. 31 nucil. I ryldg ats\vena nasies ertmi. Skiriama jo pradine dats. dalyie cLemple perveria diafragm4 ir isiJieja iskrandi. platiausia dalis kanalo. gaubtine riamos try< jos daly<t lt drltlikapt.ineje).kinarnasi.ti. llorir..tai labai ilga: mehq) kanalas.ldeda geridu lsiurbfi suvirikintas maisto medZiagas. p.lltini. KJtrdlas pdsibaigia tiesi4ja Zarna ir iieinam4ja anga. Be Vir5kinimo organq sistema t8 l0 . lg-ia. 33).daryta. ausics timitas.t.kiria . plon4jq ir. p.t 6 PLONOJI (dvylikapirste) ZARNA (tuiiioji) ZARNA STOROJI GAUBTINE STOROJI CAUBTINE nusileidzianiioji) ZARNA PLON"OJI (kylannioji) ZARNA STOROJI (akloji) (klubnrd) ZARNA STOROJI CAUBTINE ZARNA (riestind) ZARNA STOROII (iiesioji) ZARNA Kinneline atauga Pilvo ertmeje esantiq organq issiddstymas .rio storosios Zarnos paviriiaus vagos atitinka viduje. kq ir limfoidinio audinio .OIT Slempld.lsideda burno. ploia. pa-ibaigiancio< klubint nklo. de. Palieiuvinis kaulas CERKLOS Sonkautiq pjnvis DESINYSIS PLAUTIS RYKLE PAGRINDINIAI BRONCHAI KAIRYSIS PLAUTIS Virgutirld skiliis Viriutin6 skiltis Plonoji iarna. lai mazdaug 25 cm ilgio raumeninis vamzdelis. kuns srauredamas j de3ing pereina ! prievartj. !i pereina i stempls.t trt sluoksnjq ir krypiiq skaidultl. pa! ir(idu./cs 2afl1os. maiSo formos.ls. Rykld.tordin )anrd. Ui burnos ertmds yra ryHe. 2) tuiiiojT Zama i 3) ilubini inrna. drba Lankai.Virikinimo organq sistema Mr. Prreiais ryklq yra gerklos (kvepavimo takq dalis). traLtas . alLarpur l) kvlntnio. kad orgarrizmas gJlelLJ ji pJsica\ inti. kurie pa dedd ryti maistd.. vietomis paplateigs vietose mechaniskai ir chemi5kai mds maist. kad yra maZdaug dvylikos pirdtq ilglo. p. $a iieinatn4ja ongn.iais sturnia m. o ii pas1ba1. Jos gale prasideda Storoii iarna. priekin€je stuburo dalyje prasideda nuo VI kaklo ir'baigiasi ties Xi krutines slanksteliu.ri\ jude. esaniiq klostiq vietas. Akloji yra'maidittg 6 7 cm ilgio. Sleivindje. tia terkla\ nuo rykle: . Tai sLo14i4 Zdrnd. Skrandiio sienele susideda ii: 1) rauk3ldtos gleivin6s.tose apdoroja- kuriq lsilieja stcmple. j gleir ines.iai paialinamos iimatos (Zr. R-aumenini* dangalJs iu darytas iS dviejq skaidulq sluoksniql iiorinio dubenyje pereina i fixiqjq inrn4. su{ormuojamos ir reguliar. atsiveriJnti i d!ryLikapir!t9 zarn4. 4) pilvapleves. skrandiio.lnLgerldi.i rylde" gieivines ldo. 33). Rykle tesiasi iki VI kaklo slankstelio ir miau jo pereina i stemple. gaminaniiq skrandiio sultis. dantys (Lt.id2inniiosios (guliniios palei kai aiA pilvo sienE) ir 4) tlinku<io.ina. burnine ir gerklind dalys. Zioiiq. 2) pagleivinio audinio. pilvo ertme. ilgiausia dalis . sulaikantys iSmatas. o mes qalyle. Abu sluok*niai susilrauUd vienu meLu ir perist. siauriausiavieta iioti4sqsmauka./io tgsiasi apie STEMPLE 5 6 m ilgio vamzdis plonoji Zarna. dinio - (iiilginiu slaidulql ir \ idinio r2iediniq lygiujq (nevalingq) raurnenq skaidulq).28).. nusvirusi Zemyn nuo klubinio aklosios iarnos voifuvo (ir p. Kanala' pr.io> 2arnos rirgr. iskrandis. Apatineie dalyje rykle pereina i stemp&.rnkaupu. Ji periodiSkai atsiveda ir leidiia maistui nedideldmis porcijomis iStekiti ii dugnas. bej vi- t iiesif. 28). virikinimo sistemai prililauso liaukos. 3) raumeninio . 2e- ii apatios yra lieZuvio iaknis.

Tai paausines. lais at- sese esantiq palieZuviniq speneliq angas. alburnino ir iiek tiek druskq.1% ptrali- krlminis Pirmasis kriminis Apatinio Zandikaulio Nuolatiniai kapliai (2) kaulio dantys Vidurinysis nuolatinis kandis Soninis nuolatinis kandis Nuolatine iltis loty*a Lottor. burnoje yra daugybe smulkiq seiliq liaukq. kugio formos (skirtas maista atpleiti). kaulai (gomurys. rausva sPalva Parodytos nuolatiniq clantq uzuomazgos) 29 . Nuo 5 m.. iltiu vainikas aEtriabria u n is.6% mucino.Burna ir ' dantys Virsutin€ Inpa vrBSK! rMo'oRGA u stsrEitA Burna Viriutinds ir dantys Iltys (l+1) Lieiuvelis Gomurinis rykles lankas Gomurio migdolas Gomurinis liezuvio lankas Liezuvio vaga . ra ilenkta*. dantys ir dantq lankai. 2mogaus dantys keiaiasi. Be 5ir{. Nuo 10 m. -IS seiliq suddtis: 99. dvi iltis. NuolatiniLl dantq forZmogaus dantq lanke yra po keturis kan- Sonineje sienoje yta gomurio migdolai. vir5utinis ir apatinis Zandikauliai) bei raumenys (iandiniai. "eiles isteka pro rbiejose liezuvio pu- palieiuvines liaukos latakas.32. Paiandines taku dZiqjq puslinds sandaros seilirl liaukq latakai.> Nuo 9 m. Pagal form4 rr funkcijq skiriamos kelios dantq ru3ys: kcadtini. kudos i3skiria nedideli kieki seiliq ir nuolat drdkina burnos gleivines paviriiq.Nuo 7 m. Dan- seilir! liaukos yra paliezuvineje apatinio Zandikaulio duobdje. didZiqlq. C 1/1. Kiekviename suaugusio dzius. iki 9 m. M ?J2 (pieniniq kapliq ndra). M 1 incivivi. kandZius Zymint raide I". Danties minkstimo (pulpos) ertme Danterlos Dentinas --. kriiminius M. beskonis. Burnoje atsiveda Apatines lipos pavadelis vets. Procentine no (feimento amilaz€s). kuris atsiveria burnos prieangyje ties antruoju virsuti- lLl diLieZuvio pavad€lis Apatin€ lnpa Burna ir burnos ertmds organai Nuo 6 m. vos tik maistas patenka i burnq (arba paiutus io kvapq.C. Sudaryta i5 burnos ertmes. atsiverianti iiiorg. Burnos sieneles sudaro gleivind. Paausines seiliq liaukos yra veide ir viriutineje kaklo dalyje. paslidina maistq. kapliai i krfininini. kuri apriboja lupos. keturis kaplius ii Seiis krnminius dantis.rusio28 prisiminus). Sudaryti iS matomos dalies.5% vandens. Dantq forrnuld nurodo danlu vienoje burno\ puseje (virsutiniame ir apatiniame Zandikaulyje) numerius. kurios seiles isskida nuolat.Nuo 9 m. t45us . kurioje uZ dantq ir jq lankq juda lieZuvis. C canini. il!y<. ties viduje yra ertm6.smulkinti maistq. belvapis.0. ir burnos prieangio. padeda ji virikinti ir ryti.r Nuo 10 m. iki 10 m. Nuolatiniai dantys (viriutinis Zandikaulis). valfiikas padengtas kieiiausia -Zmogaus ktno medilaga . isiterpusios viriutinio bei apatinio iandikaulio dantq alveolese. Burnos prieangrs Krnminiai dantys (3+3) Kapliai (2+2) Mazosios seilir! liaukos Kandziai (2+2) Burna. vipildyta danties minkitimu. mucinas sutepa ryklg ir stemple. (y€rt.l Smalqind anga Pieniniai dantys (penkeriq metq amZiaus vaiko. o pieniniq l. ii liaukos seiles isteka paausiniu lataku. trumputes tarpinds dalies (darfles kqklelio) t i iaknics. dantq lankai bei Zandai. kair€je dygimo amiius. paiandines ir palieiuvin€s seiliq liaukos. ar netgi ji kriminis Apatinis Zandikaulis Antmsis apatinis kandama). pM .19!tis. iisikiiusios burnos ertmdje (ddrfies ?dirlko). Pirmiausia iidygsta pieniniai. KandTiq vainika" . ldausiniU Salia pastdrqju atsiveria ir -{ 8m. Pagindine 3iq strukturq funkcija .-. premolares. Nuo 18 rn.UZ sasmaukos burnines ryklds dalies lieZu- nije muli: | )12. paausio srityje.lM 22. kapliq vainiko pavirSiuje iSkilq 2 gumburdliai. Po burnq dengiantiu epiteliu gausu maiqjq seiliq liaukq. mink5tolo gomudo). C l .molares. kakleli ir danrq iaknis dengia plonas cemenfo sluoksnis.. kuriame gausu nerviniq skaidulq ir kraujagysliq. iki 13 m. skalpelio formo. iki /' 30 m. Seiliq liaukos. Seilds sudrdkina. esaniios burnos ionuose. turi muclno. pasr.M 3 J. Kruminiai dantys yra uZpakalineje danlq lanku dalyje {kur mdTi. Seilds yra bespalvis. Dantys. iki 14 m. Dantys sudaryti i3 atsparios mediiagos dentino. dantt4 I A2. PM 010. krdminiq dantq vainiko pavir5iuje 4-s gumburdliai. Minkitojo gomurio uZpakaliniame kraite zemyn nutista nedidel€ isaugele iiaii4 s1smauka blurna susisiekia su rykle. 0. MaZosios seiliq liaukos seiles iSskiria nuolat. Pirmqjq yra 20. iki -i 14 m. i5 Iq seiliq istekamuoju la- niu krdminiu dantimi. iltis . o vdliau ]uos pakeiiia nuolatiniai. Priekindje dalyje tarp luprl yra burnos anga. iki Daniq duobelill (alveoliq) antkaulis Cementas 2andikaLrlis . iki 14 m.emaliu. kaplius PM. uipakali- mis pastangomis lengviausia atlikti dau giausia darbo). lnprl. Valgant. antrqjq . deiindje dy8imo tvarka Virbutinis zandikaulis Pirmasis Danties pjuvis Nuolatiniai kapliai (2) Nuolatine iltis Vidu nysis nuolatinis kandis Soninis nuolatinis kandis Pieniniai virsutinio iandikaulio dantys Pieniniai apatinio Zandi- liaukq seilds yra serozinds. seiliq pagauseja.

Maisla5. Skrandzio liaukos gamina druskos rngiti (HCI). Tulzis yra Zalsvai geltonos spalvos. Visi jie ties Pridetinis latakas dzio sultyse yra daug fetmerltv pepsino (skaido baltymus)i llpazes (skaido riebi4sias dgstis).tyrds sudetis priklauso nuo to. Pepsinas baltymus skaido i suddtines dalis . virtes s. susimaiio su liaukq (seiliq. Sekrecija drylikapirdtije iarnoje. Kramtymas. Amilazd angliavandenius paveriia maltoze. amilazis. tripsino. dezinfekuojantis Zarnyno mikrobus. cukrq virikinant dallwauja ir kiti iamq suliiq fermentai: maltaze. Chemind maisto funkcija . skrandLlo. kuri vdliau virsta gliukoze. Virikinimo organq ka ! dvylikapirbtg Zartq. Skran- baltyminius peplonus riamas iarmines reakcijos skystis. \u\irikinamds visas galimas pasisavinti maistas. panasus i skrandyje esanti pepsinA. Vir5kinimas skrandyje. Kad nepatektq i kvepavimo takus. peri\la ltines bangos ctumiamd5 rijimas. aia patekusi4 maisto masg veikia skrandZio sultys. sacharozg (paprastE cukn!) paveriia gliukoze ir galakfoze. susimaiSo su Zarnq sultimis ir virsta panasiu i pien4. pro skrandZio I kuri mechaniSkai susmulkintas maistas p evardio anga atskiromis porcijomis iiteI chemiSkai suskaidomas. kudose yra fermento ptialino. susilietia su Zarnu gleivines raulslemis bei gaureliaiq.. Larnt4. 5-7 Rijimas prasideda nuo burnos. per tas. kasos sultys ir kepenyse pasigaminusi tulzis.peptonus (baltymq skilimo produktas). Virikinimas skrandyje lrunka 2-3 valdndas.Stemple Antgerklis Gerklq skilvelis Skydin6 kremzle Kvdpavimas ir lijimas STEMPLE lskrandis SKRANDIS minorIg\ciq. Cia dantq susmulkintas ii sukramtytas. Llpazd skaido riebalus i glicerinq ir riebi4sias rigstis. kad organrz. sukaupiamas tulZies ptLsltje. Seiles. koks yra mas galetq ji pasisavinti. itakoja angliavandeniq virikinim4. Ji neutralizuoja maisto tyreles rdgstingum4 bei emulguoia riebalus. nuolat stumiami ir sumaiiomi virikinimo kanalo sieneles raumenq. Jas gamina skrandZio gleivinds liaukos. Jvairiis burnoje maistas ir kiek trunka pilminis virskinimo sulramlyli produktai. kepenq ir kasos) sekretu.lipazis. Jame yra fermentrl . pradedantio virikinti krakmol4. gliukozidazd. kud iiek tiek dezinfekuoja maistq ir aktyvina pepsinogenA. tiritas lipnus skystis.paruoiti maist4. dvylikapirSt€ Zarna ir virikinimo liaukos . kartus skystis. ypaa suaklyvinanaios \avo veikl4 maistui patekus i skrandi. neskaid u Sarmines reakcijos skysiiu. Veikiant Zarnq gleivines hormonams iisiskiria larnq.vtBsKIliilm Virikinimas I Virdkinimas . seiliq i5skyrimas ir Virskinimas iarnose. Apvirskintds mair30 Kasos latakas Kasos galva Bendrasis tulzies latakas Didysis dvylikapi*tes zarnos spenelis (plonoji) ZARNA Skrandis. sudrdkintas ir lieZuviu su seilemis sumaiBytas maisto gumul6lis virsta maisto koiele. toliau perdirba i ikj a tims. laktaze laktoze (pieno cukq) irgr paveriia gliukoze ir galatozq maltazi maltoze paveriia gliukoze. Ka:os *ultys yra *armines reakcijos. LieZuvis maistA i3 burnos nustumia i burnine rykl6s dali. Kepenq hstelese pasigaminusi tuliis daugybe latakdliq iiteka i3 kepenq g1lumos. Jr ritmiSko kas 8-10 sekundiiq vykstantio) bangos. kasos ir Zarnq sul- Zioiiq sasmauka PalieZuvinis kaulas Antgerklio kremzlE - r. chemiikai suardomi ir isiurbiami ! Tarnq procesas. paversdama ji pepsinu. Be to. I3 ryklds maistas nustumiamas ! stemple. Maitinantis tulzis ima teketi I dvylikapirste Zarn4. Tulzis tai kepenq iiski- m ilgio Zamq kanalu.tai biolo&inis procesas. skaidrus. tripsinas. Joje susidaro peristaltikos (t... Padedant tulZiai. SkrandZio sienelds lygiesiems raumenims susitraukiant Ziedine ir iSilgine kryptimr (pe staltiniais judesidis).t /sfd maisto tyre. ryjant antgerklis refleksiSkai uZdaro gerklq leigq.kurios maista pernesd i pradine skrandzio dalt iskrandi. Skrandyje maisto tyrd Fa rngsti (ddl joje esaniios druskos rdgsties) VIRSKI IMO ORGANU SISTEMA tt VirSkinamasis traktas Stuburo slanksteliai Galvos smegenu Nosikaulis Nosies aukles Nosies erhn€ k VirSutinis Zandikaulis vr6uflne rupa Kaulinis gomurys KVEPAVIMO TAKAI Burnos p eangis VIRSKINIMO KANALAS Apatine lDpa Apatinis Zandikaulis Minkstasis gomurys Liezuvelis Nosiarykld Bunine ryklds dalis - gleivinds kraujagysles bei limfagysles.

Maisto atliekos. atsiveria ir kasos latakas. Zarnyno venas. Kiekvieno gaureianti i lio viduriu tesiasi smulkios limfagysles. Pried patekdamos ! kraujq. Kitas maZesnis latakas (pridetinis) prasideda kasos galvoje tu atsiveria maZajame dvylikapiritds Zarnos spenelyje. pro iseinamdjd ang4 pasalinamos Vidinio dvylikapirites Zarnos paviriiaus schema Priekin6 (laisvoji) juosta i i3org. druskos it kai kurios kitos med2iagos. . Arlejant prje rie\tines 7drno5 storojoje )arnoje. kufi. Cia dar isiurbiamas vanduo. susikaupusios iieinamnjame kanale. Zarnu gaureliai yra plonyte( 2dr- VirSkinamasis traktas Limfoidinio audinio mazgelis Kraujagysliq kapiliarq tinlJas gleivines epitelis Pasisavinimas. suteka ! limfinio latako cislern4 ir limfiniu Iataku nuteld i kairiqjLl bendrqjq jungo ir paraktines venos sutekejimo kampq.lie(a ne. druskos ir Utit i|Iauiagysles pdtenka tiesiogiai pirmiausia i Zarnq gaureliq kraujagysliq nr{ gleivines i3augos. arba iimatas. susijungdamos i stambesnes. kurios susirenka i atskirA didele kepenq vadq ven4. Isiurbimas prasideda duylikapirai eie lri'nol. Kai kurie elementai (vanduo. \usijunges su bendruoju tulZies lataku.uvir-kintu ir neisiurbtq mediiagq.SISTEMA kepenq vartais susijungia i bendr4ji kepen4 latak4. Sias medZiagas kartu su orga- sutekaniius ! piamos paskudneje Zarnyno dalyje tiesiojole Zarnoje. Cra ypat svarbis gleivinds gaureliai. kut vyksta oksidacijos bei sudetingi lEsteliq atsistarymo proce<ai. baigia5i svarbidusioji r iri(inimo faze i\iurbiamo' suvirskinlo\ mdisto mediiagos. iS kur periodi3kai paialinamos. Storojoje iarnoje suvirskintas maistas lsiurbti beveik baigiamas. kurios. suskaidytos i smulkiausias sudetines dalis. Gleivine Raumeninis sluoksnis dalyraujant pilvo presui. nizmui biltinu deguonimi kiaujas iineiioja i visas organizmo lEsteles. Maisto tyrei patekus i stor4ja @khajL. ir tq\iasi vi sose kitose plonosios Zarnos dalyse: fldflojoje i klubinije Zarnose. atsipalaidavus valingam tiesiosios Zarnos sutraukiamajam raumeniui. kuriuo ib kasos iSteka kasos sultys. Limfinio kapiliaro pradiia Gaureliai Zarnos gleivinds epitelis Cleivin€s liaukinirl vamzdeliq (kriptq) angos Plonosios Limlinis kapiliaras Arterija LimfagysJe iarnos gleivines liaukos Zarnq gleivines pavir5iaus gaureliq pieiinys Gleivines Ziedines mukiles Pagleivinis audinys Bendmsis tulzies latakas Kasos latakas kasos ampul€ Serozinis dangalas (pilvapl€ve) Nesuvirikintu maisto daliq paialinimas. i kurias iteka plonyte kraujagysld . Tik lvairios debiosios rugitys ir cholesterolis patenka i ZarnU gleivines gaureliq limfagysles. lsiurbiamos.jag limfagysliq pieiinys kapiliarus. gaurelyle i3siSakodaugybe kapiliarq.{ Uzpakalin€ vidine (pasaito)juosta Kylaniioji Zarna Virsrrtin€ klubinio \ P\ voZtuvo dalis Kylaniloji Zarna Klubine allosios Klubin€s Zarnos zarnos anga Apatind klubinio Zarnos anga voztuvo dalis Voztuvo Priekine atauga ffi. Didiiajamc dtylikopitSli5 zanos <penclyj(. isilieja i limfinio latako cisterna.s susijungia su tulZies pusl6s lataku ir sudaro bendrqji frliies latakq.i)irhii*' ataugos anga Aklosios Zarnos apatine dalis Kirmeline I3orinis aklosios iarnos paviriius su trimis storosios Zarnos juostomis Vidinis aklosios (storosios) Zarnos paviriius .arteriole. jo kraf. gaubti e i tiesi\jq\ Zarnq. Suvirikintos ir isiurbtos maisto medZiagos !krauj4 patenka dviem bldais. maisto medZiagos. kurios galiausiai sudaro ekskrementus. druskos ir vanduo. I3matos sukau- 2artrq gaurelio.

Skydliaukd. tndokininds lirulo' 5Jnd. kvepavimo takq arba ktno paviriiq. Antinksiiq iievd gamina kartikostcroidus. garninamas kasos saleldse.t linar ti .|. PaZeidus prieskydilres liaukas arba sutrikus jq funkcijai. tali 5utrikli emLr!ine puqiauq\yra.rniz mo fonnos bei sandaros. reguliuoja orgJnizmo kraujo apytakE ir Sirdies veikl4.rus peltekliu organizmJ. tam tikrq 2-4 nedideles liaukos. patenka tiesiai i mona\ /irtrA:lan>. insulino veikiama. ebaluose ir keperyse. Manoma. Jie skatina formavirnasi arlriltiu lyliniU pozvmiu arba org.s. kuriuos <u(elia padidejes raumenu ir Prieskydin€s liaukos. moteriskieji cstrogenai tr progesterotras. norfologiniq. kur paveriiama gllkogcna. insulinas jkrauj4 nepatenka. Yra prielJrreje kalJo pu. todel slapimo lyrintas padedJ nu. >urflrus lo garnyDdl. ak.udktvvei. i Pasrnegenind liauka.iskyrus iio hormono per daug. pro Zarnyno lqsteles patekusi i kraujq. i:sivy* to alromegrliia padideja rankos. :alina . Svarbiausia io funkcija suvartoti gliukozg raumenr! l4stelise. Sudaryta ii dviejq daliq: priekine gamina somaiotr. Cliulozes kieLl krrujyje didina adrenalinas. Vienos jq gamina sekretq. Tai svar- biausia belatakd liauka.eje.mcgenq kelurlalnio. Jei veildn . fiziologrniq bei psichologiniq savitumq. Antinksiiai. rcnalirp. kuLiaLkos Liaukos liorirle5 \eLre. y. Tar iiarifts sekrecijos liaukos (pvz.. t. . PrieUneje liaukos da lyie gamin. at*ira. odos liaukos). y. Antinksiiai yra viri inkstrl. ii. po . o ierdis nd- Jie Kankor€iind liauka.. ir lyri- Uipakalinije pasmegeninds liaukos dalyje gaminamas otsllocfurrs ir antidiuletinis hormo- Sutrikus kasos funkcijai. iarnq. kuriais lytys skiriasi viena nuo kitos skirtingq vyrq ir moterq balso tembrq. r'cJei guliuojantys slgdliaukes. Jos reguliuoja kalcio kieki kraujyje. iduboje. krauj4 ir iSneiioti po visq organizmq. . vaikam.lJpitnu. endokrinines) liaukos yn dvejopi organai. kuris veikia kr. viena jq yra hor- li. netgi issivystyti sunki Bazedovo liga.i Lrru j) ie ir t. dubuo ir kiia. vyriikieji androgerdl. antinksiiq niq liaukr! veiklq. skrandZio. Ji yra kaukolds pa mate.iria per gauriai. esaniios vir3utindje kaklo dalyje. 7motu. atsiradqs del kalcio tlukumo kraujyje.opini hormor1. Oksitocinas aktyvina gimdos lygiqjq raumenrl susitraukimus. Patekq rie be latakq i5 liaukos iisiskiria iliaukq kraujagysliq kapiliarus.iros sahemJ sihema (laulE.. prie viduriniq . lyiiniu linuku lrormonai t)vina raurnenu veiu4. nas.ruko.lugimd t1 pJt (..i.ulu r. gliukoze nesuvartojama. hormonai dalyvauja mediiagq apykaitoje. Sio. zmogu5 nuclola augq. Gliukoze. pedo. Tai barzdos augrm4 vylams ir pan. Vldlles sckrecijos liaukos gamirra sekret4.lldine krernzle rAdomo obuoliu. hormonus. hsl/irin< yra ka. kad hormonai tu itakos pigmentq apykaitai ir stabdo vaikq per anksLyvq lytini subrendim4. vadinamo tur.aujagysliq spind!. ui skydliaukds. pleiitakaulio kino. turi pusm6nulio ar lapelio form4. 5u\ergd diJbeiu Culr. Prasta skydliaukes veikla gali pasireikiti apatiia arba tuleti dar sunkesnirl padariniq (tapti silpnaprotyst6s prieZJ\linri). t.lraukos funlcija dar iki galo neiStirta."%da slgdliauke labai padideja. kuris latakais iSteka ! virskinimo kanalq.. ji kauPid. hormon. seiliq.o. reguliuoja audiniq veikl4 bei gyvybillius procesus. prasideda raumenq spazmar.r per dnug.l.. Ilskiiia jodo pisotintas medziagas.kiikuoju balnu. Lytinis liaukos.ialyti lig4. Ji yra giliai tarp galvos smegenu pu-rutuliLl.t r S I H l. (io hormurro i. susikaupia kepenyse.rmpd kenlrminga. ir paaugliams iSsivysto gigantizmas.u .VIDAUS SEKRECTJOg LtauKu stsTEMA vtDAus SEKRECIJOS LIAUKU SISTEMA Vidaus sekrecijos (belatakes. arba hipofizd. antidiuretinis hormonas lemia Slapimo koncentracija.mi ir kiti tropinidi hornronai.ti nerimas. (urt audirrruoce regu- liuoja oksidacijos procesus bei padeda har moningai vystytis kiinui. liezuvi-. issivysto 8uzys. Kasa..iioc sandaros nervq dirglumas.

plot4. deguonies vartojima< i( vamzdis. Tai maZdaug l4steldse (audiniuose) ir anglies dioi<sido . Kvdpavimo takais nosies edme.lvimast. Tai ig 1618 kremzliq pusZiedZiq susidedantrs vamzdelis.oras patenka i plauii4 aloeoles. i kurias susrrenka kraujas i3 atitinkamo plaudio artedjq. drba krutinpleves lapeliu uzdegimu.5-5 cm ilgio Antgerklis Palieiuvinis kaulas Skydine paliduvio pleve Skydinis paliezuvio raiStis Skydini kremzle GERKLOS Gerklos.rii dangalas krrti pleoi. lygaus ivilgandio paviriiaus. aedeginis kemi antgerklis. Apatine dalis remiasi !diafragmq. bronchai.urioq dpaiioie yra dvi prieongio raukclis. kremzliniai Ziedai viriiq dengia ma Gerkld.les. esandiu kraujo kapiliaruose. tekancio lraujo ka_ piliarais.27 Temidu yra bdlso rduk. stempl€s priekyje. dengrancio plauti ii isor€s. Gerkhl pjrtvyje matyti: 1) plaresnd dalis.KVEPAVnIO OBqAIU SISTEMA T Kvepavimo organq sistema Kvdpavim4 sudaro atmosferos oro apykaita tarp aplinkos ir plaudiq alveoliq (i3orinis kvep. kuri pasalinti neietai medikai. Gerklos pereina ! gerklg. sudaro atskiros alveoles Plauiio pamatas Gerklos. I kiekvienq pla:uti ateina plautiy nrterija. laigr kvepavltno sislemos organdi k-raujo apy_ tdkai tiekia detuonj ir pai. duju . Plauiirl pnsleles (alve las apralzge KraujaSysfll pamatas Plauiiq alveoliu maiias. 26) ra\ l\1 u I i npl?uis skusaio pripildyta. Tai vamzdeliai. apiaizgantiais kiekvien4 alveolg. kurias skiria du ply- kai{ji ir deiiniji i. mazesnis. Tarp lapeliq yra labai siau- Plaudiai. gelklomis. sudaryta id dviejq lapeliq: pasieninio.rudiniq. Jq Sakos ieina iplduiiu". o jq bendras kvepuojamasir paviriius sudaro apie 100 m. kunos pa- MIRYSIS PAGRINDINIS BRONCHAS epitelis.alveoles. Abiejq plauiiq alveoliq daugiau kaip 300 milijonq. Bronchq sieneles arteriniu krauju apripina bronc.rnl pleurilu. pro kuriq sieneig vyksta dujq apykaita su krauju. hermeti5kai dengia serozii. jo vidus i3klotas gleivine. qkvla idaugybe smulke.lstrii. 2) plauiiai ir 3) ktrtinpleve. Plauiiuose ii i3sisakoja kapiliarais. f. didesniosios zlds gerklLl skilucli<: 4) balso pl!t:!Js yra ply. VirSuting jq dali uidengra lieZuvdlio pavidalo antgerklis. kuriq g auiius irgi sudaro kemzliniai pusziedzi. Serg. kuri i..elis tarp abiejq pusiq balso rauksliq. valantis ikvepiamo oro dulkes.Lr linpleves ertme.nir. i kurias pro plonytes sieneles iS kraujo difunduoja dnglies d\idegini(. suskilda- daugiaeilis virpamasrs .iind Lrauju is org"nu ir audiniu atneit4 dngiies dvidegini.slcydini. Tai svarbiausias kvdpavimo sistemos organas: du dideli rausvai melsvos spalvo\. Nosiarykld (ir p. kugio pavidalo vidaus organai jie yra oringi.usiddrymac iose (vidinis kvepavimdsj.inis ir horizontalusis. tarp abiejq plauiir! yia Sirdis. deguonies perneiimas krauju ii plauiiu i audinius.uddro: l) lve_ pavimo takai.3) tdrp priedngio rauk(les ir balso rauksles yra iduba _ (priekinis vaizdas) Vedegine kremzld zleolnrs slyoo ralsns kremzliniai Ziedai giiauiius sudaro devynios kremzlds. atskirtr4 istriZiniu ply3iu. o anglies dvideginio Kvepavimo takai 3. kvepiant iis i( organizmo p.irdies skilrelio atneia renin! kraujq. audiniu iplaucius: dujq apykaita Larp kraujo ir . ir plautinio. i5 plauiiq isteka bronchines venos bei plauiiq ir bronchq limfagysles. ta rpelis gali laisvai issipn*ti ir krutjnes ertmeie sumaZeti.rplkaita tarp plauciu al\eoliu oro ir Lrduio. Cerklq GERKLE CERKLE . kol pd>iekja plauaiq prt"lele5 . lrninpleves ertmeje padiu- !kvepiant i alveoles paLenka deguonis. plautiai . plauiius . iitdini. alba pleura. Be to. jis sudarytas ii trijq skildiq. todel plauiiai geja skystio.t!dlindma". elastingi. - pagrindin! DeSinioji viriutine skiltis Bronchq Sakos Bronchai. esantis kakle. deSiniojo. plautis susideda tik ii dviejq lrai.i. Kvepavimo organu sistemq . Deiinysls plduli! Siek tieL didesnis u2 kairiji. Ii- Vidurine[ skiliirl.du oroncnus. gerkle ir bronchais . Kaiysis. iiklojaniio krutines l4stos vidini pavirsiq.4 nftefllos. Gerkle pasibaigia kndnds l4stoje. sKrns I Taryskiltij niai plySiai Apatina desinioji skiltis Kai ojo plautio apahne skiltis - tali tik I3 kiekvieno plauiio arterinis kraujas link Sirdies iiteka plauii4 oenomis.

y. sl€gdama zarnyna. kuris patenka I krauj4 ir paialinamas pio pla:uti:us (iikoepiant). sLlna2eja kritines lastos turis plauiiai spaudZiami. Deguoni. Vykstarlt 6iems oksidacijos procesams/ deguonis padeda gaminti dau_ Iikvdpimas. deguonis atsiskida ir difunduoja ! organizmo l4steles. il pro nosi. ku vartojama lasteliq gyvybinei veiklai.li geroLai Stuburas Ziedino kremzle Apatin€ gerklq ertm€s dalis Sonkauliai dvideginis. did lragma pdkyla. gerklg bei bronchus ! juos patenka oras. plautiai iisipletia. cirkuliuojanaiq musq Kune.hemoglobinas. Daugiausia deguonies suvartojama raume- Kvepavimo fiziologija Raudonieji kraujo krlneliai eritrocitai. Sudegant Sioms medziagoms. Cia kalba_ ma apie ezote ni degim4 jo . per_ neia tik 1-J% deguonies. nors ne visr! jq gaunama vienodai iilumos. turintys hemoglobino . mums reiketU 150 litrq kraujo vietoj 4-5 litflt.lltiias mdisto med2ia_ angliaoandenius. 40 kartq daugrau. susitraukus diafragmos rau_ menims. iS oras patenka jrl i plauiiLrs it iikoapiru$ oras Raudonieji jo kaneliai.IU VENA (arterinis kiaujas) Skydirtis palie)uvio raurnuo Cerkhl skilvelis Skydind kremzle Skydinis vedegos raumuo Prieangio rauksli Balso rauksle Silumos ir energijos gamyba. Jkvipimds.ijose.idaro oksihcnaglobinns . tuo pat metu pagaminant dau_ giausia anglies dvideginio. Plauiiuose i3kvepus. i5 jq paialinamas oias. Hemoglobinas yra svar_ bus apnlpinant or. suslunges su deguonimi. D lKveplmas .IU ARTERUA (veninis kraujas) nq veiklai. padeda sudeginti lAste_ lrq prolopldzmoje es. diafragmo. palyginti su 5. tuo tarpu hemoglobinas 17%. Kv6pavirnas plauiiais . Tai pasy- vu' pahiduoja. veiksmas. dialragmos raumeny\ atsi- Krntinkaulis Ziedinis skydo raumuo Gerkle Gerklq frontalinis pjavis - a Sonkauliq paddtis kvdpuoiant: iikvepiant ikvepiirn! b - - a Kvepavimo mechanizmas: lsKveprmas. oro lieka tik iiek tiek 1 l. Kv€pavimo plautiais mechanizmas. ii krduio pereina iaudinius ir ddlyvduia olsidaciios redk. luo pat metu. kuri jis iineiioja. t. lai aklyvus veiksma< ikve- Vedegine antgerklio raukila Gerklq p eangis PLAU. Hemoglobino neturintis krauja.Kvepavimas plaudiais jo Hemoglobino reikbm6.ri edtrocitai. Abiejq veiksmq pasikar_ tojimas vadinamas kuipaaimo ritmu.metu iilu_ mos pavidalu isskiriamas tam tikras energijos kiekis. susidaro ir anglies gas Dujq kaita alveolese kvepuojant - riebalus ir ii padidina krutines hstos turi. ir. Taiiau iis junginys yra nepatvarus. ir kraului pasiekus audinitl l4steles. Sioie veiklole dalyvauja tarpionkauliniai raumenys tu diafragma. nusileid2id.tai du vienas kit4 ne_ nutrrlk\tdmai :ekantys elapait jkoipinns isstumiamas.5 I viso plauiirl tiirio. Deguonis su hemoglobinu jungiasi labai lengvai (tai ivyksta plautiq alveoldse) ii su_ PLAU. Seka po lkvepimo. netudnt iio pigmento ii deguonies.ganizmo audinius deguo_ nimi. Kitaip sakant. [upolai 5uploksteja. prisijunge deguoni - ALVEO Raudonieji kraujo ktneli. Roudonuosluose kt-at!_ ki eliuose yra hemoglobino raudonos spalvos pigmento su geleiies molekulemis.adenosintrifosfato ir kitos). turintys oksihemoglobino Paliezuvinio kaulo rageliai tgerldis An piant susitraukia tarpSonkauliniai -raumenys ir pakyla ionkauliai (iiskyrus pirmqj!). giau kitokiq formq taip pat svarbios energijos (ATF .

kapiliarai plauiiuose -+.42 Kraujo tekdjimo kryptis. Did2iojo kraujo apytakos rato alterijomis teka arterinis (oksiduotas). baigiant maisto l11cdii1gomis. ir i vening. gyvunq org.nlysis skilvelis Kraujas isteka i Sirdies sienele triburis voituvas Desinysis skilvelis ir prisijungia anglies dvidegin! (virsdamas veniniu).t verrinic kraujas./ini mdii4 iSteka kraujagysl€mis. kuris ii oro.lvvje angomjs <usijungu- laiti4ia. Skilveliams atsipalaidavus Triburis voZtuvas neleidzia kaujui g4zti i desnlji priesirdi Kraujo apytakos iirdyje schema .orinis. ii- ir Iiilginiame pjnvyje matyti. virl9. Pirmuoiu ventms kraujas i5 Sirdies teka i plauiius. vir5utin€ deiinioji (deiiny- sias kamelas erlme\: virsuline priAir- mi5 plJuair..tiokard05 ir i. kr.otint. Ituauio ielejimo k) pti\: pl. o arlerijo- Sirdis. Zr. la biau kaireje puseje i jg kraujas patenka 5.lnl dcguonini. io lqsteles. reikia atsiminti.r arlerinis. kraujas ketudo- prie!irdis iini4ia. . antrasis ratas prasideda kairiajame skilvelyje. - kraujagysles.ra i.Zoio krauio rpvlaloq rdlo verromic tek. netaisyklingo kngio formor rdumeninis ort. link diafragmos. tudntis d. iieinaniia ii de5iniosios iirdies Isilginis iirdies pjtrvis (voztuvai ir kraujagysles) Viriutin€ tustioji vena prieSirdis DeSinysis prieiirdis Plautinis kamienas. Arteriniai :.Apytakos organq sistema Vykstant medziagq apykaitai. l4stelds. o ve- 4. 3.r deguonies pri50tintas drlerinis lrauias.ih.virlutine L. veninis (beveik be O. Prieiirdziu. teka i kairiji prieiirdi.pu5e alileld apylako5 metu netekqq deguonier veninis kraujas. Zmogaus ir sis priesirdis). tarp plduiiu. iemyn. Tai tuiiiaviduris.Veniniai kapiliarai PLAUTIS Zinduoliq organizme kraLrjas teka sistema bu niai voztuvai. daro trys sluoksniai: vidinis twlokanlns.(//i4.elis nomis mis ..rug CO_) krJUid*: md. cid krauiagy:lemir arterinis krauja< patenka i organus f audinius. Siq sistemil sudaro du-skiltingo dydZio kaujo apytakos ir arte nis. i Sirdi itekantios kraujagysles vadinJmos Jc. kelitrs. Kfau lo ratat mnifik ir dldysls. ii io I deSinijl . jkraui4 is Tarnyno. Kraujas ir kauio li:). nes Sirdyje veninis ir arteri nis kraujas nesimaiSo. detaliai studijuosime dlrdl svarbiausiA kraujo apytakos sjstemos organq. teka venrnrs kraujas. l. lurio virSune nukeipta kair6n. drteirc pu. kur atiduoda anglies dvidegini kaujagysl€mis. Kraujotakos sistema yra uitlan. kad: 1.krnujn. 6.Vertikalioji 2. jotakos sistemA. cuiungiJ prie . kut. o keli4 atgal uidaro uoZ! u.r. o apatine . vidurinis (rJurnenini.l venomis palenkd ikdiriajd !irdies pusg (pieiirdi).aukityn ir ideiine. p. Visos DeSinysis skilvelis Kairysis sl.lekaniio. kurioje yra uZdaryta plautini kamien4 PrieSirdis De.7o. kairiojole Zastillis galvos VirSutin6 tusaioji vena Kylaniioji aorta Plautinis kamienas Kairysis priesirdis Deiinysis priedirdis pusds teketi !aitering (ir atvirksdiai).rri. apatine kairioji (kairysis skilvelis) bei apatine de3inioli (deSinysis skilveDesinioji bendroji miego arterija Desinioji parrktjne irierija Sirdis Kairioji bendroji KAIRYSIS . pate]nlaniiomi. patenka i kraujq. iia virtgs arteriniu. pr>c. kuris deguonimi pasipildo plauaiuose. griZta atgal i desiniji prie!irdi.ruaiuo\e pri. atiduodamas deguoni ir paimdamas iS jq anglies dvidegin!. Sirdis yra k ines ldstoje. praded. . po to jau arterinis kaulas grizta atgal i iirdi. 5rr. krauj.lnas. 6r1qr1n1r. te|. kurioie 1ro uZdara prisisotina deguonies.. arterijomis. pasklinda organizrne.c. ir skiheliu. . yra po dvi larpus. Arterija.tirioji {kairysis prieiirdis). lel. i5 jo i kairiji skllveli. l. Cdu'idi turedamd' deguonie.ruja\ - veninis kraujas.ls deSuonies. Iglantis i dvi plautines arterijas pusds (deBiniojo skilvelio).skilueli:. aptarsime krouj7. AiSkindamiesi krau.Lilvelvie) leka veninis krauja'. patenka ikairi4jQ. ii kurio arterinis kraujas pasiskirsto po organizmo 14steles. esaniias tarp prie6irdZirl ir skiJveliu.r j toie pacioje tarpprieiirdind ir tarpskilvelind perlvara neleidZia lraujui ii \enines flautin€s venos Apatino tusaioji vena puseje esanti skilveli. i kairiji skilvelj. Kiekvienoje pu\eje dL.. kol galiausiai veninis kraujas gritta i deiiniji prieiird!. tada i deguonl plautiu<.) .me po \ isac l4stele* iSnesiojami joms reifalingi elementai. kad vertikali pertvara daliia iirdi i dvi dalis: de epikardas.iai. panaJu: i dvi.irdines slilveliu angos. Pro angas. Sirdies sienelq su- teka i3 plauiirt.Ulveli. lur vel prisotinamas deguonies. artedng iirdies pusg.ri\/ o ii iirdies i.ieni 5ero. viso sirdyje yra Leturjos kameros . kur palieka Apatine tuSiioji vena Atvira desinioji priesirdine anga. Norint suprasti klaujotakos sek4.teka n orgattizm. o pamatas . Deginiojoje Sirdies puseje (prieiirdyje ir . t t pv tn Kas lt1tc na lzm 4.s laisvdi tek. deiini4id Sirdie. esaniio plauiiuose.

Turi patvarq ivairiq formq bran- yn daug maziau negu raudo- 94 ir kairiqj4 priebirdine skilvelio ang4 stabdyti tem4.gliu(oze ir dru'1o. iS venq kraujas teka atgal ! atsipalaidavusius pdeiirdZius. iirdis taj pakartoja vidutiniikai 72 kartus per minute. bnllieji krnnio ku.. Tvinksnis po tvinksnio. kurie uikemia suZalotas kraujagysles ir neleidZia teketi kraujui. vykstantis ne iltisai.r. Arnujo plok. triburis ir dviburis voZtuvai uZsidarg ir neleidZia krdujui tekeli atgdl ipriesirdTiu5: pLrsme kaip veikia duoli. Klauio plazma. visq kartu rausva. 5 milijonai.ru jie didesni. lieka vien'odas. pakliiiva ir raudonieji kraujo knneliai. leidiia kraujui tekdti ii skilveliq i aort4 bei plauiiq kamienq.susitraukiant ir atsipalaiduojant !irdZiai (susitraukimas vadinamas sislolc. taiiau i! tiesq jis suda rytas id skysto l4stelinio audinio.tdini. Kitos sudetines plazmos da i kuri lv.kirai tiek gelsva.'Iai skystoji kraujo dalis. IcLtkocitiis.dtdsfo.kiekvienos al. . judaniiq bespalviame skystyje. Thi netu ntios bran- nuliniai voituvai yra atuid. idii. o raudonuosiuose kaulq iiulpuose. Kai priegirdis susitraukia.nepaliaujamas kraujo cirkuliavimo organizme procesas.hlis: jie juda balzganame skystyje.ri 'nosbbitn t2r rias kiino dalis iSneiiojanti i3 atmosferos p. Kitaip vadinamr eritrocitais. j iv.tai bespalvis skystis (jo 90% sudaro randuo). Jo iiordje yra plona membrana. Lenksmingomr mediiagom.ruciu alveoles pasisarirrt4 deguonj. Po kurio laiko sukreiejusi kraujo dalis Kraujo leshles.ur kraujo 5-7 tulst. Jq yra labar daug: I mrn''veiLo imog. kaip eiitrocitrlt 1mm3 sveiko imogaus kraujo apie 250 000 tukst. Raudonieji krauio kuneliai.rlvJ iiel l4slele< . kuriq kiekis.iag. orgJnizmo svetimkflniams. krdujo 42 mechanizmams. diastole po sistoles. (. kuname gausu ivairias funkcijas atliekandiq kraujo . veliq sistole iI prieSirdZiq diastolg.2) Sirdis per skil.r. IGau jo l4steles ir limfmazgiai (forminiai elementai) Ipiltas i indq gyvuno kraujas greitai sukreia. Zlurint pro mikroskop4. I3 priesirdiio ijstumtas kaujas patenka i skilveli.rugybe m. Tai kraujo t'onniniai clcr?erfdi (atliekantys tam tikras funkcijas): raudotlieji krqujo kullclini. kraujo apytakos mechanizmas: (-+ 1) 3ndis per piiedirdZio sistolg ir skilvelio diastole. kepenyse rr kitur nepaliaujamai formuojasi naujos. atsiskiria. Sios l4steles gali savarankiSkai skverbtis audiniuose. o i jo paviriiq i5kyla gelsvas skystls (serumis). Jq ndra tiek daug. i! dbiejLl pu:iu jg.APYTAKOS ORGANU SISTEMA It Kraujotaka Kraujotaka . Jos padeda suformuoti kreSulius (trombus). apvalios formos kraujo lqstel€s. Kitaip vadinami Iliustracijose vaizduojama. Fiziikai kiaujas yra skystis. Pusmenuliniai voztuvai (atviri i plaudiq kamieno rr aortos puse) yra uZverLi ir neleidiia kaujui teketi atgal. vadinamame plnzna. knui) je galimd pallebeti d. Edtrocitq protoplazmoje yra . Paskirtis apsaugin€. va dlnamos tronbocitals. Kraujyje vyksta ryikus poky tis: plazmoje es^ntis t'ibrinoge as vlrsta fibri- duolio. Tai neturiniios branduolio. Baltieji kraujo kuneliai atlieka fagocitq funkcij4: svarbiausia jq paskirtis su- nuju kraujo kdrreliu: I mrn"sveilo zmog. patekusiems i apytakos sis- ir uikirsti keli4 mikrobams bei Kraujo plokdtel6s. veikiant tam tikdems reguliuoiantiems ' forminiq elementq.. nu plonyiiq skaidulq tinklu. pro deiini4jq prieiirdinq skilvelio ankraujas teka i5 prieiirdZiq ! skilvelius./yiiu knneliq.lretai med. Raudonqjq kraujo knneliq skersmuo 7 mikronai. tuo metu tos paiios pusds skilvelis dar yra atsipalaidaves. lc).lu.r i<lirpusiu organinirJ ir neorganiniq medZiagq (daugiausia na! rio chlorido). Pasenusios l4steles suyra.rublo\ qp. o atsipalaidavimas . ir atvirkiiiai. lrtr Baltieji kraujo kffneliai. Susitraukimai ir atsipalaidavimai nuolat kartojasi. bet bangomis . rciai.381 pro pJ. Plazma . di:ko pavidalo. luriame vr.

c atidaryias (leidZia klaujui teketi pirmyn) skilveliq..riojo ir kairiojo iirdies skilveliq iieina plautinis ka. Ii dedit. Pusmenuliniai voituvdliai atsiveria susitraukiant . taip pat. Voztuvas per kairiojo skilvelio sistolg neleidiia kraujui ii kaidojo skilvelio teked atgal Sirdies voituvai.! venq i deiinlji prieiird! per diastolg atiteka veninis kraujas. u2kirsdani keli4 atgal. Sie voZtuvai leidZia kraujui tek6ti ii prieiirdZio j skilveli. Jq angose yra pusm€nuliai vo2tu- Plautitlis kdnienas ideina ii deiiniojo skilve Jio ir. Cio . ko- Sirdies voZtuvai Apytakos sistemos voztuvai Jie neleidZia kraujui teketi atgal. kaip vyksta kraujo apytaka.tuvq (dviburio ir t burio) keliamus garsus: i3 to sprendZia apie tai. Kai kurios didesn€s limfagyslds ir limfinis latakas turi tokius paiius (kaip venos) vo2tuvus (Zr p. kr-rrio.1 aud iniu . Venq voituvai. Praddsime nuo to. kaip veikia voZtuvai./- i plauiirl Aortos pjuvis tuveliai uZsiveria.ls susideda i.u. Raumenys isstumia krauj4 i skilveli.r. b uzdarytas oleleidzia kraujui teketi atgal). Priesirdinese skilveliq traukia. vadinan.r4ji dirdies darbo ton4.rrt Pusm€nulinis aortos voZtuvas . Taigi tuoj po lo ivyksta prieiirdziq diastold ir skilveliq sistole.rtne* pdmena mitr4 (dvi5ong vyskupo kepurg). !\ilieja ! abu plauiius. Daugyb6 limfiniq kapiliarq susijungia i didesnes limfagysles.rnty. Per slilvelio -i. D.'iburio uozluuo d\ i dstrio.43). Sydytojas kreipia demesi itam tikra SkaidLrliniai Ziedai tarp Uzdaryii pusmcnuliniai aortos voZtuvai SIRDIES SKILVELIS niai voztuv€liai. Auskultuodamas iir- Sirdies ir aortos voZtuvai atb. kaip ir kraujas. o Sios skardq gars4.ku- kraujui grizti atgal. IisiaiSkinome (p. k4 suZinojome. isgaubti i prieging4 nei kraujo tekme puse ir treleid. Iisideste tam tikrose kraujotakos sistemos uetose: kia yra kraujo apytakos fiziologija. tole). nesunku nusakyti. triburis ir Vidinis arterijos sluoksnis dviburis voztuvai atsidaro. PeriJerint litnt'a teka ddesndmis limfagysldmis ir. u:\iverid voitLtvai ttriburis jr dviburi5). vai.zlcnas (deSin€je) ir aorta (kair€je). jiems susitraukiant. j lhnt'ini krtltinini htakq.lekej95 i! desinioio rr kairiojo Pusmenulinis voztuvas: a atidalytas (vaizdas iS vir'saus). taip pat i kitrl vo. uipakalines ir pertvadn€s buriq: pirmoji labiau itempta. Irlbaric voTluv. 1. Tai kartojasi per labai trump4 laik4 kad tarp vienos ir kitos sistolds raumenys buna atsipalaidavg. Ji sudaryta beveik tik i5 kraujo plazmos. LJip pat atsidaro pusmenuliniai voZtuveliai: krauids.lole vi.r panaiiis i kregzdes lizda. 2. Limfinis kutininis latakas pasibaigra kakle ltekddamas j kairiosios vidines jungo ir kairiosios paraktinds venq santak4. kai kuriose venose ir stambiose limfagyslese. Po kiekvieno Sirdies susitraukimo ciklo seka tiumpa pauze. Ii tusiiqjr. susidarirr. pa>idaliies idvi plauline. i. Pdsipildes prieiirdis iskart susi(netrunka ne sekundes). Limfagysliq voztuvai.kiIeliams {sistolet.rrr. kur! sukelia uZsidarydani pusmdnuli.lgrsciui.Limfagysles TAi permatomos nelygiasienes kraujagysles su mazgus primenaniiais iikilimais (tai voZ- luvai.abu plonyt€mis juostelenis (sausgrlslitinis sirlrls) prisitvirtine p e skilveliq vidinio paviriiaus raumenq..5dvo ruoiiu sudrro apie alveoles tankq kapiliarq tinklq. taip vadinami todel. pertvarine mazesne uZ kitas. pu>menuliniai vo. Mazas deiitrysis limt'inis lofakas iteka i desiniosios vidinec jungo ir de. Pirmini limt'o susiformuoja audiniuose. veniniam p eiirclziq ir skilvcliq Uidarytas triburis UZdarytas dvibuis (miiralinis) voituvas rio pradiioje yra ampules formos paplatdjimas cisterna.rr". Raumenvs alsipaldiduoja. 42)./i. Kai kuriq venq vidiniame pavirsiuje bnna vidinio sluoksnio kiienes . o uzsiveria jiems alsipalaidavus (diastole). ym sudaryta ii plazmos ir kaujo forminiq elementq (limfocitq bei leukocitq). priekine'.arterij. Juose palei bronchus i3si3akoja i daugybg vis maZesniq Sakq bei arterioliu. I3 to. buriq vir.ii Blaudzia ir neleidiia kraujui gritti i3 deiiniojo skilvelio i deiinijj prieiirdi. anSo\e yra iie voiluvai: i ribriric (deiineje iirdies puseje) ir dztiburis (kairdje Sirdies jie puseje) . kad Sirdis pakaitomis tai susitraukia (sistold).oq tr)! bures. ! kairlji prieiirdi.inio5ios pJlaktin€s venq santak4.voztuvai. rreleidTidntys Leleti atgal slgcaiui I i n I fo i. tai atsipalaiduoja (dias- iirdyje.ia m di audiniuose i3 kraujo plazmos). kad Zinrint i3 priekio yr. atitinkamai isteka kamien4 bei aortQ. Sirdis plaka vidutiniikai 72 kartus per minute.

v. kuri eina p.:r. po aoitos lanku iisidakoja idvi plduiiq drterijJ. kuriame daug anglies dvideginio. maitinandia kepenis. Kapiliaruose atiduodamos maisto medZi.. Luri nusileidZia iki klubo sEnario. kur jau vadinama ilaunine arterija.uskyla i d\i i. i3 kurio vdl teka i plauiius. De<inioji Pagrindinds zmogaus kuno arterijos . einaniios link Sirdies (nepaisanr ro.niego orferijns (3ioje puseje nera Zastinio galvos kamieno). Nuo iia aorta vertikaliai Kairioji inksto Pilvinis kamienas.' kraujas pasipildo deguonilri iD virtgs arteAor.i (\u\irungia). Kaip ir deiinioii.r- filvine Kairioji alknnine aorta daugiausia aprtpinancia kJujU bluZni ir Deiinioji stipinini Ketvidojo juosmcns slankstelio lygis Kairioji klubo bendroji lci sknndzio (rasLg ir kartu su kitomi: (. Pasiekusios plaitak4.toio juosmens slankstelio. kditioji paraktht rtteija.. tatiau ji vadinama arterija. kalrrn. kuti betarpiskai nusitesia iiasto arteriiE. Prasideda i3 pilvinds aorLos ir tuoj suskyla i tris lakas: kepcnl arfd.. Prasideda i3 aortos lanko virsutines dalies. atgal.i Slauni.uka linl desiniojo peties sEnario. Kairioji paraktind arterija.::. o Sio{ pl. riniu.rgo. ir ieorinc klubo arler'4a. deguonis ir surenkamos ialintinos. koirioji bendroji nirgo orterija.lug clambiu saku. itekaniias I deiiniji prieiirdi.: -. aprn pinaidios krauju piritus.rdlnamos venomlsAorta. Plon4j4 zarn4. . aprupindnci4 krauju vidinius dubens organus bei uZpakaling Slaunies dali. 1 . go 46 Zastinis galvos kamienas. esantios dubenyje ir. Virtgs veniniu krauju../uoja.!u nr!e.-t?. apatiniu Zandikauliu pasidalija i iiorug rrrego artcrij4 (iisisakoja viriugalvyje ir veide) it ztiding niego arlerryq (i5siiakoja kaukoles viduje. Kai ojo delno lankai Mriutini lu p.. itlkst4 arterijas.i. Apatina pasaito artedia. Sios dvi arleriios \el Pagrindines. L. Deiinioii paraktine arleriid pdlei raktilduli . ar iomir iela drterinis. pakildama iki ketvirtojo katines slankstelio. nes taip iprasta vadinti kr. Nuo jos atsidakoja d.emiau diafragmos) dolfd.lnkai lnu- Delinioji patastue Aortos lankas - Kritines aorta BluZnine Ii tinis kamienas ir aorta. Prasideda Sirdies kairiajame skilvelyje.aujagysles.rsa. sn.ktand2io nttffijq.oriug ir uidiuq Deiinioji Zastine Viduriq kamienas Dedinioji Zastine Kepenu Skrandiio vainikine VirSutine pasaito Apatin€ pasaito Plautinis kamienas. klubo nrtcrijos.lndclomo. ii pradZiq suka kiek de3indn ir kyla ! viritl. Kekviena iiq arterijq savo ruoztu suskyla i oidine klubo art ijq.tkonis maitina skrandi.. Smulkiausios iakos audiniuose virsta kapi- bendroji miego arterija kyla liarais. kfitinkaulinio raktikaulio sEnario aukityje kamienas pasidalija i dvi iakas: deiini4jq bendrqjq mie- tarpusavyje sudaraniios apie 60 kampQ. pilztinis kamicnas. Aprnpina krauju inkstus ir antinksiius. pasisuka i kaire. Srarbiausio. o jos iakos nusifgsia iivaidas kino dalis bei orgar1us. ii iLl: . vanduo.fdi i3eina i3 kairiojo skilvelio. nusitesia. Zmogaus alterrlos k[no 'udarydamos ktf. Prasideda de3iniajame skilvelyje. tuo tarpu krduiagyslds.e atkarpose vadinama atitin kAmal krrtinis (iki diafragrnos) it pilw (i.ties DidZiosios arteriios Kairioji bendroji miego ISorind smilkinio Aortos lankas Dedinioji bendroji miego Kairioji prraktinc Plauiio Kairiojo plauiio afterijq Sakos alknds sdtimi iisiSakoja ! stipinine ir alkn- Zrstinjs galvos kamienas ning arferijns. Daugiausia krau- Kairioji pakinklind Iu aprupina stor4j4 Zarn4. Tai dvi galinds pilvines aortos sakos.. Analogiika esaniiai prieiingoje pus€je to paties pavacummo arterllal.r iki ketvir.n . Sirdies iieina dvi stambios arterijos: plau- . Bendlosios klubo arteiiios. iS (uriu ptasideda pi. ii . sio.. vadinarnuosiuc pl7. po to iilinksta lanku (aorfos lat*as). keturiomis plaudiq venomis teka i kairijj prieiirdi./ijtunis galuo< knmienns.asaito arteriia. Inkstq arterijos.ruciuo\e: cia teka veninis kraujas. apnttne pasaito artcrija. {airioii bendroii miego arteriia. Desines rankos pirstq Kairioji vidiie klubo Kairioji Slaunies Apripina krauIsorine deiinioji klubo Dcsinioji Slarnine Priekine deiiniosios blauzdos Deliniosios blauzdikaulines arterijos Seivine Saka Kaifiosios slaunies gilioji leidZiasi iemyr.. . iieinaniias i< rkJlreliq. Slaunyje Delinioji !eivikauline Desin€s kojos pirstq ir deSiuiqja pnmkti\q nt! ija<./los. ar veninis krauias). bluinics arterijq. oiriutilli pasito arterij7.. vis stambesnemis kraujagysldmis kaujas atiteka i tuiii4sias venas. Tolesne jos t4sa pazasties duobdje vadinama paiasfine arterija. Si ties i viriq ir.regenyse). druslos.

ra pavir3inds (poodinds) ir giliosios. Glliosros rankos ve nos po 2 ar 3 lydi giliqsias rankos arterijas./oi. kraujas >ie. Bur. od4 bei piratus.rtinese galinese prasideda smulkig venu parirliniais rezginrar- Viriutind tuStioii vena. Abiejq pusiu paraktineq venos susijurrgia su kaklu einaniiomis vidindmis jungo venomis ir sudaro dvi kairi4jq ir deiini4jq iasliti( B1luos rr. I5 virikinimo organq pilvo ertmeje kraujas suteka dviem pasaito I)enomist kurios susijungusios su bluZnine vena sudaro didelg oart4 ven4.r iviend pazasting vena. Venini> krauias ap. kurio5 \usijurrgusioc sudaro uir|utiry Lusiiqjq uoltt.nq (ink\tu. Ii ilaunie> sritie. Alkunes duobes s tyje abi poodinds venos susijungia. Giliosios kojos venos po 2 ar 3lydi kojos kuriq susidaro didiioii lileka i arterijas ir llauninp zten4. kepenq venomi( irgi itekd iapatine tuiaiaja vena. . ii tyn. an- ii. atgal i pakinklio duobg.. Pagrindines 2mogaus kuno VCNOS Apatin€ tusiioji vena. lytiniq liaukq bei kepenq. o karaliskoji . ir airiutint tultioji bei apatini tu!- ii ii apatin€s galun€s. UZpakaline maitina uZpakalinius blauzdos raumenis. IS viso jU yra keturios.vidine rankos puse ir pasibaigia iasto viduryje. ilaunine arlerija nusiigsia zemyn. pado raumenis.ijungus Uubo abiejq pusiq venoms. dubens ir pilvo I i4 suteka veninis poriniu pilvo org. kuriomis arte nis kraujas ii plautir! suteka i kaidji pdesirdi. ieinanii7l . I iirdi atsiverid b venos: 4 plnuti4./rns.APYTAXOS ORGANU SISTEMA nuo Sios arterijos atskyla grlto7l daka. od4.. Su.inas oetlos. qeslryll pnesrol. Rankos venos. iiau pasiskirsiiusios poromis.karaliskoji ir galvenine. fies ulekininiu ir prieking dvigalviu blauzdos riumeniuli iSsiiakoja j ir u2paknling blauzdos arteriias. iteke- Poodini' yra dvi Slauning ven4) ir malnji (iteka ! pakinkling v en4) pood. prasidejusios veniniais rezginiais plaitakos delnineje ir nugarineje pusdie. nusitgsianiiQ aukstyn kaip paraktini aena. kurioc tie\ paiasih duobe su\ijungi. ii tihksiir. iia daZnai i venE leidiiami vaistai. dama !Zasto ven4. Plie- kind arterija maitina priekinius bei Soninius (ieivinius) blauzdos raumeni.cf z'znos. Galaenrle teka iiorirle rankos puse iI iteka i pazasting vena. susidaro apatine tuSdioji vena.!). kur jau vadinama pakinklio 1rferiin. tek€jgs ir apsivales kepenyse. o Zasto srityje sudaro dvi Zasto venas. od4 ir nusitesia i pedos nugaring pusg bei pirstus. Veninis kraujas.tepenls. klriomis veninis kraujas iteka i ta- Plautiq venos. tesiasi auki- pedoie. kuriomis kiekvieno plaucio atitela arterini( krdujas. kuri dubenyle nusitgsia i klrbo ueaa. Slaunyje susijungusios sudaro .

ierdis gamina . Juo ilapimas i3 pnsl€s iS leld i iiore. Pasigamines inkste ilapimas surerrlamaisiais (analeliai. -lnpima5 pa:alin. 8.67). Inkstai paialina didZiausiq dal! nereikalingq arba ialingrl medZiagq.rma>. tadiau kadangi ji labai elastin8d. meniniq skaidulq. i5 jrl sintezuojami baltymai (l4stelirl citoplazma. 5lapaldc. ir Zmogus pagelsta. porine geltonos spalvos trikampds formos belatake liauka._rminorngstys. krrris:u .. Tai nedidel6.riios produltur.l hormonu. Tai yr3 vienas iS svarbiausiq Zmogaus organq. Vidu nd antirlksiiq vena J. zervuaro vaidmenj. adT"rali- s4lygoja kraujo indq susitraukimE. ilapimine rrlgstr. ii kraujo medZiagq apy- iiords.lumenin! sluoksni tudntis maiielis. o i3 dalies ir odos prakaito liaukos (Zr. dmoniakas ir kitos medziagos. lurio sienele iuri raumeniniq skaidulq. ku s skatina Sirdies veikl4 ir 35). lai eld5tinga5. Kepenyse vyksta dauguma kitimo procesr. Piuvic .. ful2is iatekJ j dvy_ Vir. kurios patenka ii po diafragma nuo dvylikto krntininio iki antro juosmeninio stuburo slankstelio (kairysis inkstas Siek tiek aukiiiau negu desinysis).lapimu paSalinarnas iS organizmo.tli tilpli il daugiau.utine antinksdiq arteiija ANTINKSCIAI Antinkstiq vena likapiritg larn4 ir padeda Zarnose virikinti liebalus.l- lnksto geidele ldboraloriia. kurias isiurbia 2arnynas it kurios vartq vena atnesamos !kepenis. Ji iSlaiko kraujyje iStirpusiq druskq pu- Slapimo organq sistema Apatine tusiioji vena siausvyr4 ir ialina k. Jis atlieka re- Slapimo nutekdiimas. rr *peniniais latak€liais suteka t inkstq taureles. pasigamina pats organizmas. Tai kurio \ienele turi rdu- SLAPIMTAKIS SLAPIMTAKIS SLAPIMO PUSLE Shpimtakis pervcria ilapimo pnslg ilapimo si. Juo Slapimas nuteka i alapiDrc piisle.Slapimo organq sistema Slapimo organq sistema atlieka dvi funkcijas. iia vyksta riebalq apykaita. _ Apatin€ antinksiirl artei!a INKSTAS Inkstai. vykstant medZiagr! apykaitai.. Tai po nis rausvos spalvos pupelds formos organas pilvo ertm€je. Taigi vertetq iisamiau panagrineti kelias kepenq funkcijas. Salinimo funkcijas atlieka lnkslal i ilapimo takai. Likusias suardo ir nukenksmina kepenys. p. arba jas.tai neilgas varnzdelis. Ylen4 ii kenksmingiausiq med2iagq amoniak4 kepenys paveriia Slapalu.?4. sutrinl. Kepenys yra didele ir natrio) apykait4.rple .rlemoc s(hemdtini. Jie prigludg prie virSutinio inkstrl galo. kepenys tdip pat gamina ir rul)i.lLas. Tipiski katabolirai yra anglie' dvideginis {COr) (ii. Pnsleje telpa 250. inksto geldelg. porinir vamzdeli:. (to14 r. esantis Anfink'iir1 iieve ii'kiri.. li ildpimo prtcle\ i/dpl. iia sinte zuoiamas glikogenas (kaupiamos jo atsargos). jic dar vadinami katabolitdis.l tq medZiagq. Vi15ulineje <laples dallje yra raurnerrirrio sluoksnio rnrikni.400 cm3 Slapimo. reguliuojantys ilapimo salinim4.t jos nutekejimas. (u rioic garnin. kurios susidaro vykstant mediiagq apykaitai audiniuose. medzirgq ir rnin".otu 1uuna3. Sl. Kai kepenq lEsteles paZeistos aiba u2'iLemia tulTies lat. Sie procluktJi yrd rr organiniai. plazmos proteinai ir kiti). Adrenalinas taip pat didina gliukozds kiekl kraujyje (Zr p.liuojanciu. o i3 jos ! ilnpintak!.mo. pa<dlinJma\ iskvepiantt. ii neorganiniai junginiai. tada tulzies druskq gali patekti i krauj4. ANTINKSCIAI Antinksdiai. kurios paialinamos kaltu su ilapimu. suardomos toksines mediiagos.o". padaugdjus krauiyje gliukoz€s.

iiaiko kraujyie. Nuo tarpskilteliniq arterijq ats\Sakola itekuniiosias lrteioles. MaTosiore taureldse atsiveria speniniai ir surenkamieji Slapimo kanaleliai. Serdi sudaro trikamp€s formos ilrksto pirumile* Slapimas id krarjo hltrnojasi inksto kunelyje. su- 'Ihure16s zreves sturPas lnksto geldele (pjnvis) Didzioji inksto taureld lelis.20 ml organituq mediiagq (Slapalo ir Slapiminds rngsties) bei neorganiniq (chloridq.r. 1000-yje ml Slapimo yra 950 ml vandens. p3ialinamo su iSmatomis. i kuti4 atsiveria 12 ma- 4jq n J-4 did.5 litro ilapimo. fermentuojasi ir virsta amonio karbonatu. kaip ir Slapimind fligdtis. o iie susijungg sudaro smulkius inkstq venq intakus. ldrlrel. 200 ml praldito ir 100 ml *Ly. kad vidinio kraito lduboje (inksto antyje) yra gana plati . Slapima< yIa sudetingas cheminis jungirryc.keja Lamsesne i!oreje esanti inksto jleai ir lviesesne inksto gilumoje esanti ierdls. nejuntamai isgaruojaniio pro oda.i kaip inLsto \iruktIrinio pakankamumas: nepaialintos ialintinos medziagos (azoto iunginiai. Sveiko zmogrus jis bdna gelsvos spalvos. .ios a/tcliolds. jeigu su ilapimu greitai nepaialinama. Slapimo iiskyrimas glaudZiai susrJgs su inksto kraujotaka. sukefia stiprius skausmus (podagra). Slapimo sistemos fiziologija. Po to susidaro veniniai kapiliarai. esanti vel prie pat inksto kunelio. susidaro 2600 ml gasalinto slcysdio. 2mogaus kane per parE iisiskiria apie 1. Makroskopine ir mikroskopin6 nefrono schema (sagitalinio Pjnvio schema) Aitimieii Nefrono karlal6liq Veniniai .. cid te. iieves link. orEanizmo intoksikacij4. kinlantis priUdusomai nuo orgdnizmo bnlles ir maitinimo>i. SERDINE - MEDZIAGA Speninis latak€lis lnksto tatLrele Nefrono kanaldliai ir inksto kunelis 52 . ir juos maiti- nanaius. Tolimcsnieji \ ingiuotieji kanaleliai peleina j surenkamuosius kanal6lius. Inksto arterija pradeda MaZosios iaufeles zrevlne medztaga Inksto spenelis iakotis dar inksto antyje.ci6. kurios inksto kunelyie sudaro kapilianl kamttoliii.vingiuotieji bei tiesieji. kudoje yra inkst4 knneliai. kurie nuteka maiqjq taureliq link.ia.r mo. atsiranda inkstq ne- Pradiia kapsul6 Kapiliarq karnuolelis Nuo in(sto kunclio prasideda.lrtimieji vingiuotieji kanaldliai. Kuneli gaubianiios kapsulds ertndje prasideda Slapimo kanaleliai (Bertinio kolona) Nefrono kanal6liai . Toliau kilpos kanaldlis vel g{Zta aukstyn. Toliau llapimas ilapimtakidi! nuLeka j Sldpimo pusle. kur dar Ldrl4 is5ivingiavgs . kuriems slenkant Slapi. Jais i taureles atsive a inkstq piramides sudaiantys ilapimo kana1€1iai. gali kristalizuotis geldelese ar ilapimo pnsleje. vadinam4jE urel ijq. Aplinkoje esaniioms bakteriiom' veikidnL amonirka. kuriais tekddamas ilapimas koncentruojamas ir i taureles bei geldelg iSteka jau koncentruotas. mo takais Zmogui skauda.u5ikJupid audiniuose ir ku supaniius inkstq kanalelius os dar kartq skyla i kapiliarus. Slapimind rdgstis.SLAPIMO ORGA U SISTEMA Il Makroskopine ir mikroskopine inksto anatomija I3ilginiame inksto pjnvyje matyti. Paieidus inksto kAnelius ir kanal€lius.teklttio. ilgas siauras kanalelis. kamuolelio susidaro i. vdliau maZesnes tarpskiltelin€s iakos pasiekia inksto Zierr€.udaIo tolimesniji kanalAU. IS Sirl kristaldliq gali praddti formuotis inkstq akmenys arba smelis. o ij jos Slaple periodiSkai paialinamas. nusitgsiantis iki pat inkstq piramides virgdnds. karbonatq t amoniako). kuriame susidaro inkstr4 kapiliarq kamuo- Didzioji inksto paialinamo pro plauiius kvdpuojant. funkcinio vieneto neJrono kilpa arba Inkstas Tarpskiltelne arterija Itekaniioji arteriold Inksto piramides mikroskopinio pj[vio schema Serdine medziaga Tnk\lo piiivyie i!ry. kurie pasiekia ir inksto ierdi. i.5. 400 ml skysiio. Fostatai.io*io. nitratai) ima lJuptis krnujyje. su leld.tsfo gelfuIt. fosfatq. Prie 3io kiekio priddjus 400 ml vandens.

varbiausi.tgy. - Skaidriosios akies obuolio terpis. Tai jautriausia iviesai tinklaines vieta..[.akies obuolio branduolio dalis. kuri jas prisodrina. Tinklainc cudar)t.palaikaniios" l4stel6s. ma laikyti savotiiku regos nervo tesiniu. ir plonyaiU skaidulq tinklas. lirma. pries.JUTIMO ORGANAI JUTIMO ORGANAI Regos organas Regos sistemq sudaro porinis organas rki>.i. lg. Priekine kamera yrd L.sclefis" Tai iiorinis -. Bespalvj vandening4 skysti daugiausia sudaro vanduo. Raineles raumenys judedami vienas siaurina.9E o Antrasis sluoksnis sudarytas iS bipoliniq l4steliq. kitas pleiia vyzdi.trll.9 gl 9 9 E . Skaiduliniame dangale ski ama odena it ragena. J4 sudaro skaidulinis. po juo vra ridurini.leleto cluolsniq. kuriq aksonai jungrasi su heiiojo (daugiapoliniq nerviniq lqsteliq) sluoksnio lastelemis. . Skaidliasias akies obuolio terpes sudato oantleitil1gzs sltystis. ..r li ii akies obuulio. J! sudaro kapsule ir branduolys. Branduoli sudaro stiklakrinis. kuriq svarbiausi iie stiebeli4 (dar vadinami lazdelemis) t kageli4 (kolbelen. ragena tai iigaubtas galingas optinis lglis.N a(res obuolio dangalas. Nervo iieiimo vietd yrn rrejdutri j\ iesai Viduriniame dangale skiriama priekhtt tlnIis rainclt. nepermatoma ir labai atspari (pa Kapsuld. Juos J? E'? oU I . sudarydamos regos . ly- Raineld yra vidurinio dangalo dalis. su.i lindriniLJ {stiebeliai. todel pro jQ netrukdomai praeina iviesa. perifeiijoje.. kurio- gieji raumenys ir pigmentiniq l4steliq Rainele yra lyg automatine diafragma reguliuoja i aki patenkaniios iviesos kiek!. i.((inklaine). l6* pasi.t. kurio dalyje.r i.. r9 E D 9 E f = = i supa kitos.. V.rs is ivie5. gauna rausv4 spalv4. Rainele *udaro.liq. J4 sudaro Sviesai jautrios iEsteles ir nervinds skaidulos.u k-auj. Rainel€s centre yra apvali anga ayzdys. Pagrindine stiklaknnio funkcija atramine. Ragena sudaryLa iB epitelio ir kolageniniq fibriliq. o viduie vidini* dang. vadinamoje fizklalnes geLton|ja dime.r I l9 t9 t"l9 ts 'I :9F ! 3 ! . ui geltonosios ddmes.kietas"). mase. yra skaidri ragcna.ru linllaine. priel raine- Sliebeliai ii-ide5te daugi. kraujagyslini" balkiva.ris) sluoksnis. i:. Be to. - e.o . vandeningas skystis. t € 'N II . Tai netaisyklingo rutulio tormos organas. uZpildo priek e ir Lr7pakaling akies kameras.ided. kurio optine geba yra 2/3 visos akies optines gebos. 193iukas.la. nuo kurio priklauso akiq spalva. Kapsul€s i3orinis dangalas skaiduli- dangala.. toddl j4 gali- ri i . Tinklainds nervines l4steles tar- = pusavyje susijungia.ciu<ios rre tolygiai: bespalviai ir gelsvi kugeliai kaupiasi vienoje dalyje. bipoliniq neroitli4 lqstcli4 i daugia- Akies obuolys.r"uf. a(aru Jpdrdt. vadinimas kilgs i5 graikisko LodLi.ri konla(tuoia :u bipolinemis ner\inemis lAstelemis. . regos nervo ir priedini4 orga- Akis I E nq . E ji' svarbus >kridriqiu terpiu mityba.usipynusios jungiamojo audinio skaidulos.rndeningas -lysli' ir lCiiukas. I - . uZ kurios tgsiasi kraujagyslinis drebucius.lrp ragellos ir raineles. sluoksnis. riq pailgu laslelig: kuginiu tkugelidi) ir .Ur. akies obuolio raumenys. Stiebeliai ir Ldgeli. jungine. kraujagyslinis dangalai ir fl?*lairl. patraii ddr?&ilrs.lnlaUdi.volai. juos .s E* t e a . ni\. Stiebeliai nuo n1edziagos. e:ancio akiduob€je. Odena yra polittitl neraini4 lqsteliq sluokvis.kineje akies obuolio dangalas. Ii iiores j! dengia plona ir skaidri membrana.. oidutilc dalis krtnnplynns ir NSIai ir vadinama akl4ja tinklain€s ddme.li jJUl.is 'luok*nis sud. Stiklaknni sudaro vienalyte skaid- Stiklaknnis g Tinklaini yra vidinis. stiklakutlis je 8au.

59 P. kad lqiiukas labai i3sigaubia i prieki (taip lengviau matyti d/fl. Akies priediniai kakta Zemyn.iuAo knp'ulit: ji yra l. tgsiasi nuo lgiiuko ekvatoriaus iki krumplyno. 69 psl.iUr'tu linUa inc* geltonoioje demeie. (-1) matyti.ls objektus. a6aros. blaks- rizontalusis. Tie. Zinrint i dfli e\anli ddill]. Tiesusis oirirli is raltnrLto kreipia vyzd! i virsq. kaip lgsiukas keiiia savo formq tam.kitu:iq jungirmojo LgSiukas tai i abi puses iSkilas standus au- dinio lEsteliq sluoksniai. kurios judedamos orirksejimas) palengvina aiarq judejim4 priekiniu obuolio pavirsiumi.r. jo vertikalusis matmuo padideja. lgiiuk4 veikia 2iedo formos membrana. juostines skaidulos. .ieii raumeny5 vienu galu pri./pakalini voku pa\rriiu ir - skliautai. lokfii. kitu pa5i lrduLdJma. Pifmasis 3! reiSkini paaiikino vokieiiq fizila' Hermana: Helrnholcar {Zn piei. nl.r rJSenoi ir \ okq paviriiU.ru- Lgiiuko skelsmeni keltra krunplyno rau. i. nuolat sudrekina bei Siek ticl dezinieluuj. Del Sios prieZasties elastingasis l95iukas kiek sustoreja: sumaZeja jo vertikalusis skersmuo ir pailgdja ho- j ngine. Susi- Akies obuolio judinamieji raumenys. lies elvdtoriunti. Tai Svelni ir jautri plevele. Zinrint itolim4 daiktE. Rausva jos spalva rodo esant daugybg kraujo Sviesos.nosies link. Yra iesi: keluri tiesieji {t/i. Lgdiuko akomodacija. galima keisti dirbtiniu. ir atvirkgtiai. L95iuk4 supa membrana (lg. no Zmogaus akies lgiiukas ima drumsteti (katarakta). ir -fal or ganai.es.ali'tis. kad iviesos spinduliai nuolatos su. r. 19Siukas suplokiteja.augo dki nuo prakdito. prieki ir juostines skaidulos bei lgiiuko kapsul6 atsipalaiduoja.rbai al\pdri. kad akis gal€tq matyti tolitllus oDJektus.. Aiar4 liauk4 sekretas/ t.Zlink. Tarp indq rdengia lr. Kitaip tariant.kiria ricbrlinga gelrr4 medzia94. kurios plony iiais kanalcliais atsiveria palei vokq kraStus ir is. Vokai Blakstienos nuo dulkiq ir tai dvi odos alie' obuolio prieUnio pavirvoko vidinio pavir5iaus ir akies obuolio susiformavusios jungines klostes u. gai koncentdikai. antakiai. bia labiau. Akiq vokuose yra apie 30 maiq liaukutirl.iis \erciJ vyzdj 5u(tis ient)n ir nosies link.l. jos yra viriutiniame Soniniame akiduobes kampe. leiiuki.Fnnis i aiditlis) ii du istriziniai (aiiutitlis 1r apitilis). y.'irlirli. Jungine dengia vokq viding puse. Tai -ookinis liatLkos.). iuntia\i 'u Lrumplynu ratu cin. Kai iis ramybes bukl€s. L y. prieiakinis rainelds kra3tas pasislenka i baigia akiduob€s gilumoje. varvaniio tienos. Lgiiukas atlieka akie. nuo nosies. jo verlikdlu'is matmuo \umJ7eja.rugg prie akies obuolio.rtraiomr\ jutlgiamo jo audinio skaidulomis.JUTIMO ONGANAI leii.es susitraukia krumplynas ir atsipalaiduoja juostines skaidulos). >tabdaniiq aiarq iSsiskyrimq. iSplauna dulkes. per ryikios raukiles. npal'ris i apair4. lgsiukas tada yra labiausiai i5sigaubgs. Joje gausu nervq. kurios susitraukdamos priveldia lgSiukq lvairiai issigaubti. kurios. prisitril)rno funkcija. A^Iakiai . budamos ties lgiiuko pusiauju. o oldlnls .sig. Liaukos. Apalini< itlritini' rnuntuo itlo<ia JU i\ dpdiios il kreipia vyzdi i virirl ir i Son4 nuo nos1. Aiarq liaukos gana dideles. kuri 'udalo p. Vitiutinis istriiinis raumuo juosia akj Ziedu viriulindje akiduobes dalyje. Se. tiestrsis loninis rcunuo sLrka vyzdi i i3org. Kai tik krumplyno raumuo susitraukia.rro. ji5 turi ij"i gaubti taip.r ani Siaus). i. ilsideste taisyklin. Kaireje pieiinio puseje matyti. todel ji kartais tenka ialinti. aiarl! prietoisns.

Senq inoniq akies lgiiukas sukiekas piesiant netinkamai apiviestoje vietoje). kad jis sudarytq projekcija tinklaineje.rs r adilamas fo. Regos galima netekti ir ddl to. traumq. kad taip. kai akis per da2nai tu pdsitaikyti pde artimq atstumq (skaitant. . Sveikos normalios akies tinklaineje vaizdas suprojektuojamas tiksliai. Jei objektas yra ariiau.'es. Tokia yda vadinama truDlp7reolste...iLrikyti (o Normali akis.rkjai rcikia pri. abipus lgnubti (sklai- jis sudarytrl projekcija tinklaineje. priartinantys vaizd4 tumparegiams taikoni domieji) leiiai. arba kada stiklakunis. Lrd obiekh. Aklumas Bali i(sivvctyti ir del litu ir)fekciniu. Regos defek tus galima paialinti naudojant specialius 193ius. ragena ar leiiukas pasidaro neskaidris. todel lolimus objektu' jie mato gerai. (glaudiionicji) lgiiai. tai vra t. Kitais atvejais (daZnai pasitaiko vaikams). atitolinantys vaizd4 taip. Tolregiams taikor::rl abipus iigaubti teja. pJrazitiniq ligq. butu bent per 05 cm nuo akies.. arba susirgus diabetu.m. defclt. 5i. rasanr.lrp 65 ir l2. Kad vaizdas butrl ryikus ir aii. Regos defektai. Kai akies obuolys ar lgiiuturi defektq. ku*.rrtimu5 .UTIMO ORGAI{AI Rega ir lgSiukui beveik visai nereikia keisti savo iSlinkimo. Regos defektq koregavimas. Zmogus apanka (daZniausiai nepagydomai) tada.ysfc.trksta vitamino A.blogiJu. kai regos nervas arba tinklain€ praranda jautrum4. o. krumplyno raumenys atsipalaiduoja. konladu at is) . ji nesugeba prisitaikyti toliau kaip 7 cm. reikia. Sviesos linilos susikerta ui tinklainds (tollejystc) arba pries jE (ttunpat"Systc). kad tr.

atba bfiX o ldipto (pasibaigia priesais a. Sr.aigds laip ta nuo bigrlo laipto skiria spiraline plokitcli.rvalqjj langeli).tr'tl/n. Ant iios ploksteles yra spir. vadinamas katrlitiu laltit.plIvvje matyti. primenanti sraig€s kriauklg ir.. Vidin€ ausis. lu ri snu g'. kad sraig€ sudaryta ii trijr! laiptq: (atitinka plevint sraigds kanalQ). Membraninis tplivinisl labirintas. ii. esan- je. Ji sudaryta i5 trijq pagrindinirl daliq: iiorines.!//ir. Leisdamiesi pr. taiiau yra lygiai tokios pat formos. \a Kaulind sraig€.r pJ.rli (dpie I crn) \ idurine (rtrne.alinis ( kot I i in u' ) o. arba pricattgio /arpfo (veda i pdeangi) i( aPat't ia. . kaulinis labirintas turi viet-r4 erhn9.\ trys lLtsratitriii kaanlni. r'andarne kit4 spiralinj clinanra plieru. o plevinio labirinto viduje yra dvi idubos: apatind (vadinama nponllLlojLL nlaiicl iu\ ir viriutind (vadinama pailguoj u nnilel iu).rnos pl€vinis labirintas.rlirl: kaulini. sio vamzdelio viduje driekiasi kcistos ir imantdos for.ie- vamzdeli. nuo kurio iSonq nusitesi. pusavyje susijungusiq l4steliq.o vidiniai ir iSoriniai stulpai. labai pana iiu i skriestuvo kojeles. tis uZ ovaliojo langelio./. DiilLttitlio.ittu./oli nenbrnna.todel vadinamq tiesiog sr"l{L. smilkinkaulio srity li sudarc qan. ccl1trii1io. sudaryti i5 poromis tar. d. Spiralini organ4 sudar.qlu. Tai sudetingos formos vamzdelis. kad Spiralinis (Korlijaus) organas. ir plevines. triukim4 ir pan.. viduausies.).iniamc Ju-ie. pripildytas skysiio (perilinfosl.l i: dr rcju d. -UdJryt. kuris i kaulinio labirinto sieneles nesirernia. labirintas nuo kaulinio skiriasi tik tuo.J arlgiu Zemyn. Sker. arba sraiges /aipl.Klausos organai rso ne aLr srs ausies kauSelis iiorine klausos landa ausies bignclis ovalLlsis ir apvalusis langeliai ausies trimitas klausos kauleliai vidurine ausis plaktukas piekalas kilpa vidine ausis Pneanljls apvalusis naiielis pailgasis mai6elis prsratiniai karlalai slarge prieangio laiptas sraiges laipias b11llno laiptas Klausos organq sistema priima garsq vib- rinis ir vidines racijas (garsus.

iinp VirsurinisTandiklulis :r ' '. Nosies pagrindd sudaro nosikaaliai. dviejose virgutinese nosies landose. Nosies kriaukl6s. Vlrdailae dalls dengia viriuting gelsvos spalvos lioslds zonq. pasibaigianti galvos smegenq Zieveje. T. Cia daug bsteles. Nosies ertme dengianiios gleivines skiiiamos dvi Mri viriutinds Kaktinis antis UodZiamasis laidas Kakiikaulis Nosikaulis VidurinE nosies kdaukle Nosies kremzle Nosies prieangis Nosies kremzle. jais Uodiiamasis stormuo. krltioje yra dvipolines uodZiamosros Vidurine nosies landa Apatine nosies kriauklE Rykles slJiautas Trimito velenas RyLle viriln€ gos. vidurine ir apatin€). sudrekina ikvepiam4 orE (kad jis nepasiektq gerklq Saltas). arba la[dos. kuriuose julimar ruvokiam. Nosies ertme prasideda ire. nes joje gausybe krauja- nongas. Sonindse nosies ertmiq sienelese yra trys kaulines plokstelds.Uosles organas Kvapus pajuntame nosies ertmeje. y. o inerviu Sonus sutvirtina elastin- gysliq. kurios atsiveria inosiarykle. uodZiamqjq nervq. kremzlds.Jds Uodziamasis Poepitelinis audinys I Dvipold uodZiamoji l4stele (recepiorius) Uodziamosios l4steles perilerin€ atauga (dendritas) Gleivinds liauka lEsteles UodZiamosios gleivines ir nervq galtniq schema 63 . Tokios mediiaSos sudirSina uoslas zonos gleivineje esaniias uoslines l4steles. Si gleivine rausva. Kriaukles sudaro kaulai. Vertikali nosies peltvara nosies ertme dalija i 2 dalis. biauklis (viriutine. kurios padeda nosi ap>augoti. kurie nueina iuodiiam4ji stormeni ir aia kontaktuoja su stormens nervinemis lqstelemis. uod Ziamo>ios nosies sities gleivines ideina daug uodiia- mqjq receptoriniq lAsteliq jaudinimas perduodamas smegenq cenlrams. paslankios. Pnekinis atla to (l kaklo lankas Virsutine lirpa . t.ls. ten pat. o pasibaigia nosin6mis rykl€s angomis. Uoslg sudirgina dujine arba laki medZiaga. ikvepiama ora aia nukreipia isorine nosis. ir uodziamasis stormuo Uodziamasis stormuo Daugiapoliai Nosies ertmes. kuduos dengia nosies ertmes gleivine. kiaul. ji suiildo. kurios taip ir vadinamos: viriutine. Prieking nosies pertvaros dal! sudaro kriauklds driekiasi maZytE raukileld. kurirl ataugos sudaro uosles 1aid4. vadinama nukitufi e kriaukle.aulu (2r. vidurine ir nosies apatind landa. Snerviq vidinis paviriius ir nosies prieangis i5klotas epiteliu. UodZiamoji sritis yra vii!utineje no>ie5 Iandoje. arba ataugq.rvc "" '_ r" nosles lanoa An.'zrirrls. Jas skiria plysiai. Apatina dalis dengid apating ir viduring kriaukles. plaukeliq.^-. Nosies ertmd. p. kur atsiveria ir ausies trimitas. sudarytose i3 Nosis Viriutin6 nosies kriaukle Aukrtutine ktauUe iv. kudq alauSos cuddro uodZiamuosius nervu-.. lurie kvepuoiant sulaiko j nosi patenkaniias daleles bei mikroorgamzmus. o li i uZpakaling akytktulio plokite- dalys: apatine ir viriutine.ririq kaulole\ bei veido [.

DuobLltas. issid€stiusiq ratu. Svognnelyje yra keletas skonio jutiminiq l4steliq. idsidestg V forma Desinysis liezuvio krastas -. Jie jautriis suriam. Comuriris lankas Liezuvio Saknis Pyliminiai skonio Duobutes. nes jos pavir5iuje iSkyla daugybe ivairios formos i3augq . Cia Siokios tokios itakos gali turdti uosle. kaip skiltel€s apelsino vaisiuje. y. ba skonio taureles. Daugumd ju. turiniios skonio savybiq. supami gleivin€s paviriiaus griovelirl./ Skonio suvokirnas priUauso nuo jvairiq veiksniLlr maisto s4lyiio su skonio speneliais. iiside. t. tirptq seilese ir patektq ant speneliq. o kartumui 0. kartau5) dirginimui. Skoniui tai raumeninis organas. laisvuoju galu galintis judeti burnos ertmeje.rykles l€s jauLrios tam tikro skonio (rugstaus.visame lieZuvio uZpakalines dalies paviriiuje. o lapiniai . i!sidestg visoie lieZuvio uZpakaline! puse\ gleivindje. Kituose speneliuose (jq yla apie 10 000) pasibaigia skonio jutimo nervin€s skaidulos. Sloga. saldZiam ir rugsiiam dirgikliams. lietimo dirginlmus.-"]. iisidesiiusios juosta ant skonio svogun€liq sieneliq. liaukq ir jutimo receptorirl vaizdas - Grybelilliai speneliai Pyliminiaispeneliai Sitrliniai speneliai #ffi$ [ 1. temperalfiros. Ji dengia ir"lieiuvi ir iia jau vadinama lieirzrio gl eizt lne. maiinanti gebdjimQ uzuosti. kudr. saldaur. l. kad medziagos. grybeliniuose ir pylinrnirose speneliuose. Sroje gleivindje licZltaio spctlcliL!.$ LieZuvio gleivin€s speneliai svoguneliai) skaidulos ir duobutes (skonio . Svogdneliq skonio l4stel€s kontaktuoja su lieZuviniu ryklds ir veidinio nervq skaidulomis. Pvz. ar. Ji su- Skonio organas Siarlinis spenelis su daro skonlo sooginilidi it skonio porw (ange/asr. Juose pasibaigia bendrojo jutimo (ne skoniot nervirre. Grybeliniai speileliii yta rausvos spalvos. .(.l-ciuose. Pagaliau tenka pasakyti. Speneliai. kuriq impulsus nuneda i galvos smegenls.-Laidulos. Liezuvio nugdro\ gleivine yra Biurkiti.irlini0i it kilginiai speneliai.te dJugrau\ia liezuvio pdk. kontakto trukmes. t. iie priima skausmo.iuje. LieZuvis prisitvirtings prie burnos dugno. Pyliminiai speneliai Pyliminiai speneliai Crybeliniai speneliai (8 12) lieZuvio uZpakalineje dalyje iSsides- lq V raides forma. arba skonio faurelis. Saknimi daugybd iSkilimq. Skonio saogrollis sudarytas ii pailgq l4steliq. LieZuvio virSDnd Jq randama lapiniuose.! viritrnese yra plonyiiq plaukeliq. kad ne visi skoniai suvokiami vienodu greiiiu. pro skonio polns i5lendaniiq i lieiuvio gleivines pavirsiq. strrumui pajusti pakanka 0. taip pat maiina ir gebejima pajusti skoni. esaniys lie2uvio gleivine...speneliq. pa!ir.Skonio organas Skonio organas ivertina maisto pobfldi. Vidin! burnos pavirgiq den$a burnos gleioitri. temperatiros ir t. speneliai.25 s. c[raus.17 s. ). Sie speneliai p ima kartaus skonio dirginimq. Sios lEste- raukil€ta virsin€ VirSutind Comurinis . pajusti reikia. Iie yra dideli. Viriutinio liezuvio pavirSiaus.

lcikalingts jo lankstumui palaikyti. kalcio.iebalus. Mcistictin kutltlili. iia daug kraujagysliq. li.linys sluoksnis I'ooclinis fiebnlinis sutankejusio po €lleivine. kyiantis plauko maiielio apatineje dalyje. Jis suclarytas ii: 1) iaknies. odos liaukos padeda inkstams palalinti vandeni..Jnciu f. nrp(lrdr)inio pJ.!l JUTIMO ORGANAI JUTIMO ORGANAI Lytejimo organai lS visq penkiq jutimo organq lyt€jimo organas uzima didiiausiir plotE. r(- guliatorius.rilo. Ocloje yra daug ivairios struktauos lyfdlilo /rIncli4. arba suoginilfu sustor. nejautriq iior€s poveikiui.nl r//-. jis toks sv.lerrn is '?I^ D Malpigio tuklL'lis Riebaline liauka Rictralinc liiruka plauko maigeliu. druskas. taip pat krutq bei iioriniq lytiniq org. oda yra svarbus kvdpavir'no organas..5iu.nio Un(ldi. J4 sudaro sluoksniais.rgia visq ktlno paviriiq.rmasis Kra!jo kapiliarai glaudZiai Prakaito liauka apraizto prakaito liaukas.) bei ivertinti tempe- linukos. einantys nuo odos paviriiaus gilyn i ptroditti jungiarnuji rrr'lini.ejes darinys. gilesnysis vadinamas poodine lqsteliena. Pootlinis ricbalinis I sluoksnis kllrrl lc'npef. anksiiau minitu sluoksniu (.ruLos rnHr.t rr. cpidernTio polas. Jame bnna tq patiq medziagr!. kurio dainai atsiveria r. jog gali beveik visiikai atstoti kvipavim4 pl:ruiiais ir ii tik. kuris iieina iodos paviriiq. p.nieji -io .rnq odoje. Eilc.rlbus. t. kuriuos reiketq isidcmeti. fizines savybes (forrn4. Lytedami n]es galime jungiamasis audinys. jas paialindamos Zvyneliq ar pleiskanq pavidalur 2) tikroji odn (tlcrnn) yra po epiderniu. sudarytas ii raginls medZiagos ir iur. Plauk4 jtldina raumuo.ruko. 2) -sfich.. ltrpq. tt!.'. kurias p:rprastai Salina inkstai (ilapalo. Krauzes kolbos ir Paiinio kaneliai yra periferiniai tcmperaifiros receptodai (vieni jauaia ialti.intis odos savybiq./rkala (plauko maiielyje) vanzdelio formos ertrncje. natrio. mi. iiskirdanros plakait4. kiti karsti). Pooclyje yra stambirl nerviniq pluo3.rudin) ip.IJ. Slapal4. nors ne visur vtcno- Odos jutimo organai dai intensyv s. Pln[t]ias yn plonytis odos darinys. atpazinti daiktr-!. rqjq pakeiiia daugelio Zemesniqjq klasirl gyvhnq analogiik4 kvipavimo organq. kietumE ir t.ir iLlrm. Odos s tr Llk t Lr r. kalio. Krnuzts kol.llurn. apie plauktl folikulus.koni.rktuoj'ame" savo odos pzrviriiumi. ita pltlines rugities. atba 4titlennis. Paiiilo ktrneliai yra .r 6i . prakaito..r-telrU..Urra /'rnldlia fr.4ui5nerio Lrrneliu . pvz.t cfcllrvtt- raturos pokytius. Epl.is iinuiiatntutjtt rfiunldlit. Be to./ilu. \. Oda der. ikuri lsiterpja spe. Kai kuriems gyvunans. Rufiuio ktuttliai. lur l. kuri baigiasi folikulu. turiniio daug kraujagyslirl bei nerviniq galnniq).lrugiau i! piritq (rankq ir kojtl). jungiamojo auclinio.^.Lo Epidcrmina ncrvinc gxlinLt kuriems gyvrlnams kvepavirras pro odq nera toks rcikimingas kaip cl. Jls sujungtas su je glndi plaukas. sn kuriais. liaukas. nervq.llo lorm{'r ir Jfrg-o giliaia nc iUngirrna I i Kraujasysle Spenelis lliruko stormr. (tikfoji Defm!1 ocia) Plauko iaknis Plnuko 5iausi.lrrok.ii.naujosios" lEStcl6s keiiia paviriines.ri -u*i. bos. g) vrl|]rl il augalq agresyvaus poveikio. iisidestgs clvien Od. arba lr.rmzdeliai. pieno. Klauzis kolbos yra apskritos ir sluBso tikrojoje odoje arba jungiamajarne audinyje sia yra irrakaiio liaukn Paiinio ktrnclis Jrulgiirmasisaudinys Nervii : '- Rictralinis au. r.rrDall- Oclos pora. nes plyti vi same odos pavirlidje. amfibijoms. kuris vadinamas plauko l. Mnlpi3ro Jr. Tai Pdiiiio kuicliti..c/is (pumpuro formos clarinys. Paviriinis oclos sluoksnis nera lygus. Ji taip pat organizrn4 sau8o nuo telnperatiros svyravimq. fi. kuriq ncfvines skaidulos plaiiai iiplinta odos sluoksniuosc. 5ud. sudarytas idrnc . fq sudaro c1u sluoksniai: 1) paviriinis.rugumai 1<itt1 gyvnnrl. susidedantis ii negyvtg suragejusirl epitelio lEsteliq.fvli i: gyvybirrFU l.rgnio iI kitq dluskq). Juos sudaro jungiamojo audinio kapsule ir karnelio centro mediiaga.. tiekianiios plaukui r. c:. ikuriA aieina rleNines skaidulos. nuodingrl medZiagq bei mikrobq. Prakaito liaukos iisiiakojg v. dreglrds ir dulkiq. paBalina daug vandeDs. nes jame claug skyluiiq ir linijq.Lb. Zmogui ir kai Lytdjino knneliai. Odojc yla liauktl riebalq.

bei aiartl lntnkai visuma kanale- kvl a3ar. Norint reguliuoti Sviesos srauto in. . mas ! viding ausi. regos nervu perduodamas igalvos smegenq Zieves regos centr4.ttitink.ky'iio *legi labirinte 5um. ypai tokiq. Akis ir fotoaparatas. Abu iie raumenys yra gana svarbls itempia arba atpalai- kuri Iototechnikoje vadinama. aiarq kanal6lis ASary maisclis ASarinis Vidiniame akies kampe. Abu jie sukelia skirting4 Klausos aparatas. ragena.l/a!. Apa(ine.lt Jutimo organq fiziolo$ja AJary aparatas. Ak! galima palyginti 5u foloapdrJlu: iirr(lnirr.r tvics. Objekto atvaiz das. tensyvuma atvaizdo Zidinyje. Vienas jungiasi su plaktukLt. lgilukas t stiklIkitnis . Lygiai taip pat kaip ir akies.rtsir eri.rtpaTi\tJmar ir ll ginrma* su kitais daiktais.centrine.. taip reguliuodami giuso bangos poveiki. kuriame suvokiama daikto forma. tekaniias nuo priekinio akles obuolio paviriiau5.. . kurie surenka is\lrriJ ai. Apatinis plaktuko (pajuclejusi i5 victos) raiitis Vidine baflnines erLmds siena Asarq aparatas Bigneli item7..bngnelio itempiamasis ir kilpel€s. voko vidiniame kra6te. Prleknlas neturi raumeniniq skaidulq ir juda tik kartu su kiiais klausos kauliukais. Ji sudaro ainr4 liaukn./ Ptancto raumens Vidurine ausis langclio LrJitas inis kilpos raiStis prisitvirtinimo vieta lsorine klausornol ji lancla poveiki: kai tempiamasis raumuo iitempia bi:ignell ir labirinte padidina skysiio slegi.p. taip garantuoja.r. Prie klausos kauleliq prisitvirtina du raumenys .objektyv4.rlva. kai tempian-rasis bugnelio raumuo susitrau. jutimo organq fiziologija ASaIll taskelis liq. Ausies trimitas (Eustal Ovalusis langelis chijaus vanzdis) Klausos aparatas Akies obuolys Tinklaine (f okrgrafine zlcolnts rllPoS raiStis Priekinis ovaliojo Iangelio krastas plokgteli) (foioaparato Ovaliojo langelio sagitaline aiis Kilpos sukimosi taSkas Lgsiukas (fokusuoJnnl Klausos aparatas 68 .r j upali e no<ic. ..as. bignelis labai isitempia. vaclinamq aiar4 naiieliu. ji g14Zi- Viriutinis plaktuko raiStis nama ipirmykite paddti. afitras stt kilpcle. iS iia aiaror lalaku ltutekd i /roji. ruineli kartu su vokais diafragm4..r. yra rusvos spalvos aiarq spenelis (aiarq taikelis). silpnai iijudindamas labirinto slg/stt. Apatine nosies kriaukle Kilpa ranybes Ovalusis langelis Snerves duoja bugneli. arba . kilpeles raumuo b0gneli Siek tiek atpalaiduoid ir . jos atvirumo laipsn! galima nuolat keisti. . nuo kurio tesiasi istekamasis aiant kanal€lis.lras.apertiirine". maZiau vibruoja. dr dis. mas tolesnis kitq garso virpesiq perdavi- Vidurin€ t1osies kdaukld ASa nionosies latako Plaktuko galvute Viriutirlis priekalo Sonnre alauga / raistis AprtLn! nosies landa kdnalo Zioly5 lond4. ir\ .i jungines sk\iautq. patekes i tinklaine. Susitrrukiant kilpeles raumeniui. if jas nukreipia i nosies ertme.riin. vedantis i gana talpq mai5eli. nulekanciJ. kia.ti jautriA fotoiuostE arba plokitele.

irJtsr. aukit4j4 nerving veikl4 ftalb4. nuSafini. nusltiesianti nuo kito l4stelds krlrro galo negu (dr:trdt'1ry). lygiqjrl raurnenq veiklq. \ra i.gdu. nuo l4steles kuno). Autonomine nervq sistema funl. juos Svelnina. kallo.Lrdnro .ieve. abipus . o baltoji iionnl. y. o per. mediiagq apykait4. atminti). Kielvienanr. vadinanas iac. nols i3 pirmo Zvi)gsnio lyg it nePriUausomos.ds sujuDgtq mazgq grupd.. Smegenu darrg. virikinim4. tsliniio branduoli. o juose baigiasi vieni ir prasideda kiti nervrnrq skaidulq pluoitai./ \aln. nors i! tikrqjq j4 reguliuoja centri ne nervq slsterra. jisai tiesiogiai jungiasi su smegenq paviriiumi ir. lalinimQ ir kitas. iSsiiakojanti ir pasibaigianti sinap- vinis inpulsas plint. Centrine nervq sistema.. il vienas . tu gausybg kaujagysliq. u pailguju ir lugrro.lubrrro.os kuriomis tlerviniai impulsai plinta kuno link.rl. -rily-c tgsiasi dakon. yra 'rnrgerru dang. yra lic. nusidriekianiiq I organus ir audinius. J4 sudaro tnlaos ir r?rj'rros smegenys (Zr p. Didiiqiu sntegenq ir 'meteneliq prrsnriuliq pa\iriiaus pilkoji mcdzia&r sudaro iSorini sluok5ni. Viriutine je centlines nervq sistenlos dalyje dangalai lsiskverbia ir \ruAo lr)\ ir ntLgaros suttgt- n4 dangalus.' sislcr?a. Gnl'oos /i15 -ul1a Bendlosios ypatybds.i -upa ir. vidaus organq darb4. Ak\nn. Simpatine ir parasimpatine ri*Lerna .rrJaro nervini. lQsteles clendritai. lemdama tobul4 anatomine bei fiziologlrelvo ne jq vienovg.lcles (neuronai) ir jas supilrltis atraminis audinys (glija). 70 . y. - . uZdaryta ir apsaugota aSis.eina Jrug nervq. t. Lygiagreiiai nugaros smegenims.ri ir . Somatine ir autonornine (arba vegetacine) nervrl sistemos.lcrrifds. io i.NENVU SISTEMA n Nervq sistema NeNq sistem4 sudaro centrine ir periferin6 dalys. I l4steliq kuna patenka dirginimai ir ii jq impulsai perduodami toliau.t ddr?Snllt. Centring nervq sistemE sudaro galz. trctri \'.orinis dangalas yra ypai tvirtas ir atsparus jis vadinamas kictuoju dangalLL.Jutonomini. -oiduri s plonas kaip voratinklis.r nqpyini ludrnj nuo smugrl.tle \up. Tai sinpatila trcraL! sistc:ma.rtirlj l. pnrnshryafil. p. vidilis dangalas yra plonas.ri neIrai. Nelvine lEsteld sudaryta ii lqstelas kuna.ge \ervin€ l4stelF (neuronas). o apatin€je dalyje stuburo kan. -mege vidini sluoksn!.Balvinirr.rgos. Ji.is'udarO aulonominer l!eBetJcitle\) ner\ u temo.ria.ifering nervq sistenr. Aplink centring nervq sistem4 ir jos viduje cirkuliuoja ga/rros li. -\ arbidusio.. ner\ inr\ lEstelds strukturos. l.ionu('ld lyg ir nepriUau*omai nuo mI sq valios. cent nes nervq sistenos dalies pjitvyje iiskiliarnos dvi ivai ai pasiskirsiiusios ir skirtin. pav.rmJ. kurios daugiausia skaidulq lern. Lurio-r rrervi- PilLoii arba b. Centrine nervq sistema ii tikrqjq kontroliuoja visq gyvybine nervq sistemos dalies veik 14. kntLkolijc bei stLt apie kuli4 santykinai sinetriskai iisidesiiusios visos kitos nervq sistemos dalys.croai bei nerviltiai rezginiai. ne. iinidis Anliniair ru\(nfejimai\..ri -rrsijurio.rluojr srrc. Ji -udaryin ri nefvinilJ slaidulrl. krrrtine.rnrien4. Antroji mediiaga. l.. rinrbor -l-/r.rorganizrnogyvybinesfunkcijas kontroliuoja visus valintus ir automatinius judesius.r klajoklio i deSimtos galviniq neNq por. nl4stymE. Smegenq dangalai.itry.imp. viena ilga neurono atauga. todel ir vadinanas itorati kLitiLr dn. iie sudaro ivairius branduolils. rr iuosmen. i katkolg il sudaro gn/rros sne.i'(eml . ii snegenq iieinaniiq nervq pradZiq.r nutJro\ \meBeni-.li5 ner gos struktfiros medzi.77). kontroliuojantiQ vegetacines funkcijas. Centrine neivq sistema dar vadinama grToy brrrc.rn. aroa aK sonas/ L y. 79.t r'rr. kurie blro kanale. neto\ sistefiq.sudeti. Jq sudaro daugiausia rrcarot1r! ktnni.r ri-.r . atba qttt.os n ttugaros slnegetlys. niai impulsai keliauja tcentrine klypiimi (dendritai) arba iicerltrine (neuritai).r iicentrine kryptimi (t. pojniius. nes periferineje jos dalyje yra daugybe nerviniq mazgq ( .qlr.rlri. Ccntrine ir feri lering ner\u. -Nuo lqsteles kino tgsiasi keletas medZio kamien4 primenantiq ata gq . vadinanra balf4fn. ji regulruoj.(ar-os s 1eglr14 skr/sfis (uzpildantis ir subarachnoi dine ertme). ii kuriu i-eira pcrilerirli. nq vddrn.l4.rlloii medziagr.-aug. Simpatin6 nervq sistema dar vadinana tlidz. Pirmoji vadinama pilkqjl nrcdiing.ii . 81).

Stregen€lds taip pat sudarytos ii - smegenq vandentiekiu susijungia su III skilveliu. Zemyn nutista tik galinis sinlas. DidZiausios trikampes formos nervinds smegenq iieves lEstelds vadinamos piramidiniais neuronnis. kuri eina iiek tiek ist Zai i5 virsaus Zemyn. Jtl pjnvyje matyti. DidZiosios smegenys yra viri didZiosios smegenq jungties. kuris Priekinis cent ris vm8ls Centrind vaga (Rolando) Apatlne ma pamined centri q (atba Rolnnclo) oagq. Pailgosios smegenys ieina t IV srnegenq skilvelio sud€ti. Ii pastarqjq gali- ViIiutine VirSutine kaktos vaga Priekine r.nedidelis jq kiekis vis delto gali prasi. Tiek pailgosiose. Iai d. Apa. Tiltf.gyvybes medziu".. besileidZiantis iki pat vadinamosios dldllosios sn1egenll Jungftcs. Pailgosios smegenys. Jos ieina i smeger4 kamietn suditi ft kaftu su smegenelemis bei lillu uZrma vidinio kaulolc> p. Smegen6l€s jungiasi su galvos smegenimis dviem pluoitais nerviniq skaidulq .rr'rirttninis stuege ili4 kojelimis.n8t. kurios gi- lumoje yra kirmino {ormos struktiira. ir ioniry (Sil. kurios pasklinda stubulo kanale. pailgosios sncgenys) ir nugaros lys - smegellys. Smegeny. dengia tie patys trys dangalai. einanci4 nuo |JLtos srities atgal ir kiek Zemyn. vadinamtl pasrutuliais. vadinama smegeneliq kilr?li?rl. vadinamq smegenaliL pusrutttliais. o smegeneles viri ketvirtojo skilvelio. stn. Manyta ten esant sielos buveing.lmato u2pdkaling duobe. uzimantis erdvg tarp vo dviejq pusrutuliq.s Nugaros smegenis. Galvos ir nugaros smegenq skystis. Juos skiria gili vaga.ru.irai. Vienas i5 svarbiausiq smegeneliq elementq yra PLo'kinjt eroitLs lpsfelds: nuo iios lqstel€s kuno i5eina gausybd iakotq . joms pasibaigus.mcgenine Ziurint i3 viriaus liauka (hipofizd Speninis formuodamos vadinam4jE arklio uodegq. kaip ir galvos. Todel pjnvyje vaizdas panaius lidsiiakojusl medi. esanti stuburo kanale.p.ijungia su nugarLJ> \metetrimi\.rniiq . 5u-. nors pluoitrl 72 pora apatinimis suegeneliy koje- smegen4 dangnlq barjer4. kad pilkoji medZiaga yra paviriiuje. senoves mokslininkq pavadintE .meSendliu 2ieveje ir savo virsdnemis isiskverbianiiq j balt4j4 medliag4. Smegenrt (ir smegen€liq) pusrutuliq pavirSiuje esantis pilkosios mediiagos sluoksnis vadinama. krrias skiria gilus ply3ys. Jas sudaro daugybd plonq nervinio audinio lapeliq (smegendliq vingiq). iSraiZytas daugybis oingi4.ri tr.. kur. DidZiosios smegenys sudaro didiiausi4 centrin€s nervq sistemos dali ir sveria vidutiniSkai 1400 g.mege- Smegenys Virsutinis momeninis KAIRYSIS PUSRUTULIS DESINYSIS PUSRUTULIS Centrind (Rolando) vaga Apatinis mome- Vidurinis kaktos vDlgrs Vi*utinis kaktos vingis KAKTINE Iiilginis SKILTIS srnegenq plysys / ..Hr cent nd vaga lgs vaga n1. Dangalai i ii skysti nepraleidZia daugumos cheminiq medZiagq. o baltoji centre. per visq stuburo kanal4 iki II juosmens slankstelio. i:.Centrines nervq sistemos anatomija Skiriamos Sios centrines nervq sistemos dagalaos smegenys (did2iosios stncgcttys.ioie pailgosio* . gana tvirtai sujungianiios abu pusrutulius.ttJu8q. su- Tarpiniu smegenq gumburas Uipakalinis vrngrs judina- Bly!kusis gubrys Didziosio5 5megenys ir jq pusrutuli./g. nrnLs vLngrs MOMENINE SKILJIIS Didiiosios smegenys.. iemiau II juosmens slankstelio stuburo kanale lieka apatiniq nuga nir! nervq iaknel€s. Abu smegendliq pusrutulius per filLa tarpusavyje jungla aidutiniosios smegcneliL! /cojclcs.l.rug plonesne negu pailgosios smegenys centrines nervll sistemos dalis. limis. o su pailgosio. tiek nugaios smegenyse pilkoji medZiaga susitelkusi vidindje dalyje. 73 . oagL 1r plyiitl.itaust . Apatine pakauiine vaSa vaga Sonines (Silvii lvfaus Kairysis galvos smegenq pusrutulis LgSinis blanduolys Regos nervas Momenine pakaulio vaga vlnSlat Nugaros smegenys. atlieka dvigub4 funkcijq: saugo smegenis nuo mechaninio poveikio ir padeda paialinti ddl medZiagq apykaitos nerviniame audinyje susidariusius produktus (veliau peremaniius ! kaujA).nU Zt(ri.isoreje. smegenilis. o baltoji . Smegen€l€s. Be to.deda i3 2 simetriikq daliq. Isorinis smegenq pusrutuliq paviriius yra nelygus. mis smegenimis kita nerviniq skaidulq skverbti pro vadinamEji galoos ir nugaros ratinklinio ir Svelniojo dangalo.rkauikaulio angos. beveik horizontalia kryptimi. NuBaro\ sme8enyc le5idsi nuo didziosio.

kuriomis !oniniai (pusrutuliq) skilveliai Centrinis nugaros smegenq kanalas. Siuos skilvelius skiria plonytd tJros 5me8eny\'i. teliq lieka nedidcl6 ertmele (kartais dar vaclinama penktuoju skilveliu). iis uZpildo Soninius skilvelius..smegenu frontalini.rella..tl!u. ji vadinama skairlriqjo pertaorn. o jo dugnq sudaro labai svarbi smegenq kamieno dalis rombine duobe. smegenys ir smegeneles) ir laipsniikai plonejanti Zemyn (pailgosios smegenys rl nu r dengianiius dangalus ir atskyrg pusrutulius. .smetenq } eumourar Zieve (piikoii mcdziaga) fl- n n. i5 ITI skilvelio smegenq vandentiekiu (per viduGalvos rines smegenis) atitekdjes Galvos ir nugaros smegenq skysiio apytakos schema tris angas me iS iiores. kud ii kraujo plazmos tsfiltruoja gnftros ir r.Arklio uodega" (nugirdnirl. (schema) pjn vi. iIV i{J -\ | . Jis tgsiasi nuo IV skil vclio ir yra nugaros smegenyse. Si gana ilgE ir platq C fornos pluoit4 sudaro baltoji mediiaga. prie kurio pri sitvirtina pasrre. skl/rrli'..li. natome.ienel+mi. kad tarp pusruiulirl keliu cenlirneiru gl lvie yr. reguliuojanti visq kitq belatakiq liaukq dar- kietasis dangalas Nugaros smegenys Smegenq kngis Kietasis rugaros smegenLl dangalas Nugaros smegenu palrarga Nugaros smegenq apa!rnls Saras l. Yra nugarineje smegenq ka- mieno dalyje. reguliuojaniius gimdos raume. Nuerng stnegenrt Pavir siq susijungia su treiiuoju skilveliu.trIUlrq liauka n-. v.. Vienas jq yra dediniajame smcgenq pusrutulyje. Skilveliq i5oreje yra pusrutuliq baltoji nedZiaga. Abu didziqjr! smegenq pusrutulirs jungia didZioji srnegenq jungtis.qaros s'rcge. III skilvelis. Ill skilvelio apatine dalis nuttsta iapating tarpiniq . yra na platios farpskihtelitrs nngts (Monro). ilapirno l.Belatakes [aukos").r plJlu. Jame yra nedaug galvos ir nugaros smegenq skysiio. Tii labai siauras kanalas.. Nugaros smegenys ir nugaros smegenq skystis.)4 SMECENYS rarPrnrLl.Plunildis su5idnro pailg.r'io.Uodegikaulis (nugariniq nervq iaknelds) .ldid.t.ilrauLim.ry sky. nr -u. kitas kairiajame. Prielrrejc iio skilvelio sienoje.. Tarp Zemiau didZiosios smegenq jungties esantir+ tarpiniq smegenq gumburq vidiniq paviriiq yra vertikalus pllieli: i rcirn.oi. pl)ry.rtgal tgsiasi plonas kana lelis sntt'gcnt1 anttduttickis.udlo .rro\ pro ertSmegenLl Slankstelio kflnas -mrgrni.si{ klnas genq Stmburar (pilkoji J! r sKrve s nredziaga) Smegenq veliau smegenq vandentiekiu nuteka skilveli. tarp skliiLtto iulq Pasmegenind liauka.1.Centrind nervq sistema. vadinamas dryZuotuoju kflnu. ii jo iiteka ipavoratinkline galvtr> bei nug. tai yra laidai.n€rvLl l^otr t6 Kietasis danFalas (sIuDtlfo kanale) aJn il tarpiga- niq smegenq gumbun! paviriiaus. pro tarpskilvelines angas iSteka i III skilveli. Soninruose skilveliuose yra smulkiq kraujagysliq suformuota struktira. snegenq bures.. pertvara. Calinis sitrlas Vienas uodeginis nugarlnrs nervas --' nugaros smegenq dalis ir' .. o Po io. tilto ir smegenelirl. J IV skilveli ateina smegenq vandentiekis..i. Ntto treiiojo skilvelio. o DidZiosios (galines) smegenys Soninis sklvelis (I) ir nugaros smegenys Isilginis sme8enu plySys Skaidriosios Skaidrioji pertvara Didiioji smegenq jungtis Baltoji.gfl.i.1. pagumbur!.l \truktu14 . pertvaros erhne Soninis DidZjoji Smegenq pusruRrlis Soninis Epifize arba kat1.^- \. tarp pailgUjU smegenq. J! uZdengia smegeneliq kojytes. Crlvo.medzlaga RorEZhe PtlSl.oi'or.arklio uodega" (1 4 suauge slanksteliai) Iiilgirlis stuburo ir nugaros smegenq pjnvis (schema) '-\". formuojantys ditliiqjq suegen4 jan.rvim. dviem plokitelemis einanti 2emyn nuo didiiosios jungties.. kurioje yra daugybe galvi- SMEGENELES . )o.iaureianir. Kai kurjas vidin€s smegenq sandaros ypatybes galima iivelgti smegenq pjarviuose. Kiekviename pusrutulyje didZioji jungtis iSsilenkia lanku.. Galvos smegenys Centdnd nervrl sistema yra tarsi vamzdZio pavidalo struktora su labai iivystytomis iriulirrcs dJlie. arba hipofizi (Lr.rdinamas iolirfu skllz.lalauia ilV skilveli..r.meEenu Jali. Tai vidaus sekrecijos liauka. IV skilvelis. esanti kaukoles ertne je po didziqjq smegenq pamatu (su ku liuo sujungta kojyte). ner\ in iq skaidultl pluoitas. J skilvelis (II) Tarpinitl sme. . jungiantis abu pusrutulius.r.gelini I i nu k n (hipoJizt).gyvybds nedis" Stuburas NUCAROS SMEGENYS niq nervq branduolirl..stl (likvor4).* Galinis slrllas b4 iSskirianti tropinids hormonus bei hormonus."r.>. Tai maZyte ovalios for mos belatak6 liauka. Soniniai didiiqlq smegenq skilveliai.. vadinamojo tarklito7o bnlrc duobeje...rnccnlr'. prie jq priglunda branduolys. il . Tarp Siq pertvaros ploks- ir.

ineNuoja tiek simpatines.Jka. skrandZio. D. Ir prieiingai. ktrtinds Sirdies. "i.r.rngliner sirnp. Parasimpatin€ nervq sislema. virikinant. perduoda nerviniams centrans./j.lti/nto funlcijas: . Jie iSsidestg prieUnaic krvZk.rrrciq aplinko.ner ru:. nors LlJTnrauriai iio\ 5islpmo. se mazguose yra postgangliniq neuronL! kal.. ataLrgas. Autononine nervL! sistena dalilama i dvi di deles dalis. Tie yra priei..ti: vir. Krrtiirinlai lTrdzgai yra abipus kutini nis stuburo dalies slanksteliq ktrnq.i4. kuri. t. Jie priima dirgir-rimus i5 iiores arba |. Kylmcniini nnzgai yra 4 (kartais 5).11pnliui. ntnzqn' wa labai ma)rs. liq. plaukq 6iauBiamteslems dalies segrltentrl blanduoliuose. yra pilvo organq sienoje..l dir$nimu*. nai. Didiiausias parasinpatiniq skaidulq turintis arDa ref\.las Sorrkauliai Klajoklio -nervo VIII trndninis simpatinio Kamreno mazgas _ Sldr Stemple Diafragma Klajoklis nelvas X krntininis simpatini{) kamier. Mduriq nclvirri.. Uod.ltlu.rrai mazg.idriel usioje palei *tubull. Iscentrines skaidulos yra dvejopos 1) ikimazgines.. arba vegetacini mazg4. ialinimo sistemos.meninrdi. fito. simpatin€ sistema ii pagreitina.utini. sukeldami alra14 idirgildj. 77 . Parasimpatiniq skaidulq turi ir III.e arbr nug.Lenlrine.idcda lustelirl Lnnuo:c. nu.l k. k. pasaitiniai.rc . Vt:u5 orglnu.Lri ldaiolli' nervJs. vrdurinis ir apdtini5. pirmasis krtrtininis mazgas susiliejgs su apatiniu kaKo mazgu ir sudaro vienq Zvaitzdirri mrzg.irdie.tndineje (:irnp.. Zarnyno. arba prcga1lglit1es. priklausomai nuo nerviniq skaicluIt1 iSejimo ii cent nes nervrl sistenlos vietos. esatliiuose ganglijuose.'.iiun8q (drpu5JVyje. .?zddi ii*rdi-t9 Jbipus siuburo.tilutiU nrttu-. r pcriferij4.. juo.tqlini' -Lnid lo5 pta.rt. Daug parasinpatiniq mazgq. arbd it. :iuo.tines :kridulos p. 2\ uinnzginis.ltirle. si*iemu5 itaLJ .idi -rlr4i.rlios. Pilvo srityje susidaro saules. lyties organq darb4.rtinidme Larnrcne). nuo kurirl prasiddjusios skaidulos sudaro Simpatind nervu sistemd. kai klajoklis neNas suletina iirdies darbq.rulio pu. Autonomine (vegetacine) nervq sistema skaidulos.vy(do. y.porutis.kaidulu rudaro lrrrr<. ^aDtirno kJu lin iniai.rlis . lurio5 nuiina inug. li vcikiJ nepriUau\omJi nuo nti\Ll v. -iuncia juo. jq yra 4 (kartais 3 arba 5). vcrkr. Taig Jutononrine lervq sistema tu icentrines skaidulas. lara'irnp./menine76 vuoja vidaus organus.l pJn. r.l. iios skaidulos ot. plauiiq.priejinga\. padeda organizmui prisitai kvlJ prie nuulat Unt. jq yra 11 ar 10. lunq drrbt reguliuuja . sinpatinio kamieno mazgas.autonomine".e brandurlliuo.udaro .) po\cilj. VII bei IX galviniq nervq poros.ezginiai tgsiasi palei kraujagysles. Abiej4 nervq sistemq (parasimpatines rl srmpJlinc.lriniu. arba poslqd. nereiai yr<r.rlaidulor.rUo 5lanLtclirl 'ker-ine. J4 sudaro nervines skaidulos ir neNai. iieinantys i3 auto- nominis neNq sistemos parasimpatines c{alies brandrrnliu. pa-kulrrri.rros \meg(ny\e {nervine*laiduloc eina nuo l.ri. lygiesiems raumenjms.eilt..r inugaios smegenq ir pasieka gangJijq. Preg. o i. postgangliniq neuronq kunq sankaupll. esaniiuose palei pat iner. iieinaniios ii nugaros smegenq klcrtinirriu ir jrro'meninirJ -egmen{u bralduo. Tai X galviniq newq pora.vuojamE organ4 Lryznreninidi bei vien.las Juosmeniniai viduriLJ nervai I kryzneninis 5impatinio Kamleio mazgas i' Ricstjnc (storoii) Zdmir Ticsioji (storoji) 2arna to organo slenole.impatindms klajoklio nervo skaidulolns bronchq laumenys susitraukia. -u.Llygr.eie..ine> urB. plauiir. o simpatine nervL] slstema juos atpalaiduoja.tulonontinu nervrl sistena. kdrios eina nuo lqsteliq kunq. tiek ir pdrd5inlpJrine.. 5iuo. Icentrin6s skaidulos priim.r. 5impalinio karnieno kakJincpi drlyje lra try: knkl. raumenins ir kt.rii|. incrvuoja daugum4 vidaus organq. papilves rezginiai. JA iudJro ner! ini' Viriutinis kaklo simpatinio kamreno mazgas )tr I\ lie)uvinis lykles nclvas \ autonominius rezginius. Ii visq minetq simpatinio kamieno mazgq (ganglijq) iieina Viduriu (saules) rczginys Juosmeniniai nugariniai IV juosmeninis sinpatinio kamreno naz. Vei]..o rnaZgas TarpSonkauliniai nervai Klajoklio nervo (skrandiniai kamienai) Skrandis .r-ibaigid nerviniq ma/gu Br.Jclplinio lilnu. todel vadinama . tarp jq ir iirdi.ii.J SIS?EMA Autonomine (vegetacine) nervq sistema Aulonurnine nervq ii\tema konlroliuoja regcld.iant par. lulrc inernervrl srityje skaidulos isipina i pilvo srities nervinius rezginius bei mazgus.iau pa\ireiikia lamybes metu. Jis letina Birdies darbq. (neporiIlrr.rsideda ir nuqJros qmegenLl ky. kuriame persiiungia ipostganglines skaidulas).iiu nerru -istemns daliu. *laid ulo-.e prasideiucloq <KalOUlO\ PJslOJl6la nervlnlUOre md/8xO se./r'rzidi: ldlliniai. Cia prasidejusios skaidulos perduoda nervinj impulsq liaukonrs. be to.veiki.?/.t skiriami !ie Apatinis kaklo sirnpaiini6 kamieno rrazgas I kdtininis sinipatinio Kamieno mazgas Vidudnis kaklo simpatinio kanleno lnazqas Kanlleno lnazgas ") X deiinysis klajoklis nervas Klaioklio ncrvo gerklincs Sakos ]ungiamosios Sakos Krttinkaulis V krutininis simpatinio kamleno maz. stemples tu kiti. luosti^\tiaini m. ir fraujagysliq. uodcgini. Simpatines sistemos periieriner dalie. centrq ir iScentrinius neNus. autonominiai r. mediiagq apykait4 audiniuose.iai kaip sudetingo elektrinio mechanizmo laidininkai. esaniiq galviniq nervq brandttoliuo. Milijo|ai neuronu.

Vl atitraukiamasis akiq nervas * motoli- VII veidinis miirus nervas. Motorincs skaiclulos inervuoja lyklQs rarulenis..ru. iiini.. III akiq judinanasis notorinis. II regos specifinis juntanrasis nervas: (optiniq impulsq perdavimas). vcido odq.jirr. Ii galvos snegenq iieina 12 porq 3n/olri4 skridinir-ris nervas notorinis. virikinimo ir kitus ortantls.r-i. trctieji yra rni!rus. plauiius. Kiekviena nervr} poln Zymima romdniiku skaihreniu. Inotorind\ ryklis raunenis.ora: Vl pora: aLitrauVII pora: VIII porai Pn. or8..rmtte NUCAITOS licZuvio raumcnis ir kai kuritros raumcnis- l<aklo IX poral rykles ^ryva Smcgcnaliq klajoklis ncrvas \ Sn. speci fines skonio lieiuvio glcivincs uZpakali- - kryime Piltuvclis (tarpiniU snregenq) Pasmegenine liiluka I pora: uodZiamasis (hipofize) nr. Kuo toliau nuo galvos smegenq puslutuliq yra nelvo iaknelds ii- lieTr\ lius. jungine ir kt.i.rkie. inervLroia trapecinj ir galvos.ri- liu. i ervuoj.rlvirti.ilos (tai pluoitai.rlriniu nervu . XI priedinis notorinis. incrr trol.rnus: iirdi.r iv.r.incrruoj. iner' vlroj. kitus rnotoriniai ncrvai).r. parasimpatines paaLrsine scilirl liaukq. Jic sudaryti ii suditirrgos sandalos nervinirl skaidulq pluoitrl. -v"gnne kai kurias veido DidZirliq smcgcnr! pusrutulii Regos nelvq . lrrn.l.rnr.r viin. raumenis ir kitus)j tik X pora klajoklis ntrztas iSsiiakoja krnfines ir pilvo ertmiq org. dengia nrielinas (rnielinin€s skaidulos). ausir. TX liciuvinis rykles ni!r'us.'rr arha LaLlo "rgarus ra[-. burnos/ t-rosies gleivines. Moiorines skai IV Galviniai nervai duJo.nefvas (uosles impulsq peldavimas). mutLJri|li:.lri2ir'ri f.L NEBVU STSTEMA Galviniai nervai Cnloinini ttcraai yra periferinds nervll sistenlos suditini dalis. dali. 'pv. o juntamosios viriugalvio. 7ytnint.junla masis (klausos iI pusiausvylos funkcija).ri ittervuoj.r jv..]lrmcni.'rrirrr tlL\Uli r. C. specifines skonio juntamosios skaidulos nt.lIl'tymo r. o kii4 rnieljnas neclengia .rs.r Lr.liezu vin is lV skridhll1is l.rL|rlenis.lluose. Jas dengla tik labai plonasdangal€lis neurolema.rlviniq nervq porq 79 . r -koni.incr'r uoja r iJ.r alrr'. parasimpatinis viclaus org. \ir:ulini i. Kai kuliuos nervus sudaro tik juntnnticji rrerviniq skaidulq jLtdilnntosias s/rnldr. Juntamosios skaidulo.. VTII prieangio ir 'raige.sukam4ji rauneni.liJe. l2 porrl g.. liaukas.rnrr-. Vienas nervines skaiclul. V triiakis niirus nelvas.r \TT p.geneliq Lrrninas Xl pofai pricLlirlis nervas pora: palietu DidZiqjq smegenq vaizdas i6 ilpaiios: 12 g.niu "il"- numeriu ji. dal!./i. qpecilini.tlal. gelklas.ririJ.' \ieln.r -. inervLlo ja daugeli akies obuctio raumenLli X klajoklis miirus.ri nerv. III pora: Speninis kanas akies judinanasis funkcijas: I uo.rlliel..rurnurri: lsilgrnis snrLBcnq flls) s /laro{. palasimpatines i" I'rrrlire.iai nemielininds skaidulos. odE.i. kurios yra asiniarlc cilindre.ifirllJrn. Motorinis skaiclulos inervuoja mimikos rau[1enis.

o.Nugariniai nervai Juos sudaro susijuntusios p/rekizir4 rt uipakaliniq ntgannil. kuri sudaro T forma iisiiakojusios juntamosios neryines bsteles.er']u:ojarLtys likusi4 apatinds galun€s dali bei J. nera4 iaknelis. kai kurios jo skaidulos tesiasi nuo stuburo srities iki pat pddos. Priekines SaknelEs sudar)rtos iE iicentrini4.lai kakliniai nugariniai neroai (iE iU atsidakoja nervai. periferines 5iq l4stetiq ataugos ieina i nugariniq nervq sudEti. atba molorinh1 $ttdlmallrriq). Jie skyla i priekincs ir uipakalines iakas.*. Miq 31 nugariniq nervq tik nedaug skai- niai nugarinbi neroai.krylmeniniai nugariniai rcruai. virButines 8 porcs . o utjuntam4j4. sudarydamos ivaiius rezginius: kaklini.-4 c. o centrinos I uZpakalinq nugarinio nervo 5akne19). KRUTINES 12 slanksteliq porq ]UOSMENS 5 slanksteliai ]UOSMENINIAI NUGARINIAI NERVAI 5 porog 5 suauge slanksteliai KRYZKAIJLTS l I I l I \ UODEGIKAULIS q **"zrr*. kr tini- niais. ileinaniios nugaros smegenrl per vis4 stuburo kanalo ilgi. 16 dulq eina i pakauSio sriti. kryimeniniais ir uodtgt- niu neraris. kryimenini. od4 bei dali apatines galiinds. krtie pasklinda tarp Sonkauliniuose raumenyse bei inervuoja juosmenikrtdnes ir pllvo od4.i3 icentriniL. nueinantys ir i virdutines galanes bei diafragmq). Daugumos nugariniq nervq priekin€s 5akos tarpusavyje susipina. juosmminiais. pakalin€s . 12 pottl krtttini- Periferine nervq sistema NUGAROS SMEGENYS NUGAROS SMBGENYS KAKLO 7 slanksteliai KAKLINIAI NUGARI- NIAI NERVAI 8 poros krylmeninio rezginio alsilakoja neraas. neroiniq skaidul4. N&a nk nugadniq nervq krdtinines dalies rezeinio. inervuojantys juosmens raumenis. pelini. 5 poros . juosmnini. 5 poros niai nugariniai renai. pats ilgiausias ir sedimasis storiausias ZmoTARPSONKAULINIAI NERVAI 12 gaus kuno newas. Tng. inervuoiantis kai kuriuos tiesiosios Zarnos raumenis ir i5einamosios angos aplinkos od4. | NUGARINIAI / ) I NERVAI s poros -.rarroc uoDEGrNrs NUGARTMS NERVAS slanksteliai Nugariniai nervai (31 pora) 80 81 . IS nugaros smegenq iieina 31 pora iS nugarinit4 rnntq. arba neruini4 skaiduh4 (uZpakatneje nervo 5aknel€je yra nugarinis mazgas. kurie priklausomai nuo jq lokalizacijos vadinami: kakliniais. ir. uodeginis nugarinis nervas. i5 kiekvieno nugaros Bmegenrl segmento ileina pora priekinh4 (udinamqjU) Sakneliq tu i segmentq ieina pora uZpakalini2 $lr\glamqjq) Sakneliq.

Kylantieji (icenriiniai. jU vyksm4 lemia nervq sistema. i\ luriu iitentrirrernis skaidulomis jau plinta impulsas.r\ perpin.r. Skaidulomis sklinda ! kitus aukitesniuo- Nervq sistemos fiziologija Motorinis (judina asis.'ntr. kad juos ar audinius sujungia su nerviniais centrais.r " I I . judinrmdji arbd motorini efekta. 3. r-.rtaue. o !i /izioLagin| 7)ietfixQ. Me* >u\ukiJme. igalinantis organizmo atsak4. arba .l. kuriq neuron.'t.tn. rlterlllc ltUqJi | \ \ Nutarinis nugariniL) --t_*_ nuBrrirliu ncfvo !ri Juntarnoji uzpakallne 11clc Smegeneles Pailgosios Moto ne. bet ne ga/?ros ji Refleksinis judesys Slrnkstulio kcterinc aiau6a Slankstelio skersirle atauga SanJlinc I lu: pa\y/d)iui. nio Jeigu juntamasis neNinis impulsas pasiekia nugaros smegenrl centrus tiesiogiai (nes dilgiklis paveikia arba nugarinio. ir motorinio (judinamojo). 2. t. sncgetry Zieatjc esant! centrq. pasiekia ir suZadina galvos smegenq Zieves neuronus/ i5 6iq neuronq prasideies impulsas sukelia efektq. arba icentrinio. Nuo iia impulsas gali iSplisti: 1. po to periferiniais nervais pasiekia kino raumeni.llrk<itti< nt>nka:.talingas. i. kili procerai nLro ner\Ll \i\tcmos tiesiogi. t.galiln€se sukelia nervini inpulsQ. kiti autono nutnikstamai pasiekia.iuniia atsalomrji impuls4. TeiSu . y. greitas ir staigus akiq vokrt susiglaudimas tlorinl \udri(inti vi. \Juntamieji /.r i N piritQ. oda ir t. Toks judesys arba efektas UZfrlaline \Jkr . todel radinamer: jtiili tosio.ri centrai bei galvos smegenq Ziev6. ir atsakomasis impulsas prasid€s nuo jq. ii centro impulsas sukelia nesqmoning4 efekta. pr'ickin6 nuganio ncrvo saknele Dvigalvis Zasto raun1uo ramybds Iaze)c smegenys Motoriniai impuisai yra s4tutttitt gas. i kurj isijungia pozievini. suzadina. Vieni jq valingi. ir sukelia ralingq efekt4.d junBil|es p. paveikgs juntanojo neurono nervines galines . o ir.1i rdumenys. prieZastingum4 ir kita. Tai ncxaliligi procesai.itiko. liaukos.ri .rii. liBa> prccbn-. priklausantl nuo m[sq valios. iScentrinis) impulsas Nesusiiraukgs dvigalvis tasb faumuo r\ugaros Dvigalvis zasio raumuo nervais gauna judinamqji impulsE: raumuo susitfau ir pakelia rank4 sius croiniLts centrus arba ateina jutiarojo neroo ncrainr2 gLtlitrg). arba iScentrinio. ir srde- Nugaros smegenu 1\Ugaros srneSenys pilkoji medZiaga Nugaros Stuburo slankstelio ir nugaros smegenq pjuvis (schema) Gavgs judinamaji impulsq dvigalvis iasto raLrmuo susitraukia ir stLlenkia ranka Valingas judesys . Cia impulsai gali paveikti Zemesniuosius cenLrus (nepa. ir suformuojame sqmoning4 atsak4. nukreipto nuo ne|viniq centrq periferijos link.ts ai. Nervq sistemos veiklo: mechanizma\ pdgri\tJc tuo.Nervq sistemos fiziolo$ja Organizme vyksta dvejopi plocesai. Ir vieni. Taigi atsiradus kurioje nors kino dalyje dirgikliui. Refleksin€s veiklos (atsako) schema. . staigiai atitraukiama ranka. nevrlinga: mirl.lvirsiq drba in>tinktvvu.. SlinLstclis Juntamieji impulsai pasiekia smegenis Suvokian1as pojniis Calvos sncgcnys siuniia judinamuosius inpulsus ir duoda komand4 pakclti rankil Galvos smegenys lervinir impuls. kuds ii smegenq Zieves leidZiasi laiclais iemyn. cenfrineje nervq sistemoje..-rmi galro* smegerrrl Tiere\). Iiorinis dirgiklis.rrbn icenlrinemi\ {nrro peri[erijo\ nervinio centro link). idnru* adat. Thi lernia tobul4 anatoming iI histologine strukturine organizmo vienovg. pavyzdZiui. juntamieji) impulsai pasiekia ir suiadina galvos smegenq iie\i' relrronu-. sukelia iScentrini. y. pa\yzd/iui. centrus. fanlo* atitrdu(imns pnjutus skausmE. sklin daniio ii periferijos i nervinius centrus. t.i nervinius .. juntamieji neuronai priima impuls4. nuneia ji iki nervrnto (eDlru (drb. ne- Tuo paiiu metu gali vykti ir paprastas. iI kiti kyla i5 2 skirtingq impulsq sraulqr juntamojo. k.ri . jog nervinds skaidulos ateina jvisus organus taip.ri lyg ir nepriklauso.receptorius. Vieni nervai pasibaigia galvos arba nugaros smegenyse.. mes suvokiame dirginimo visum4. vadinamE rcJleksittiu (nesqmoningt) et'ek.r mJ/Bo).:rjim. Peliferiniai linn ort.ield. kuris juntamo siomis skaidulomis plinta nervines l4steles (cenirrr) fink. raurreni ir piveriia ji susitraukti. Pasiekia nugaros smegenis.galrrl- i galvos ir Impulsas galvos smegenq ncpasiekiai nevalingas Plaitakos odos nervai siuniia juntanqji impuls4 i nugaros smcgcnis (nervirli ccrltr4) judesys (refleksas) niniuose periferiniuose mazguose.

Sdklid€s prielipas.iklin! Iatak4. arba uZpakaling dali.e gaminasi lydnes l4steles spcrnatozoidii. Seklos idmetamaisiais latakais sperma patenka tam tikrq i Slaple. atsirandaniiq del kapielio odos raumeniniq skai ir dulq pluoitrl susibaukimo. ktrfl1. Tai organas. Vamzdelio gleivines liaukutes gamina sls/stq sekretE.q ir atsiveria i ilaple.eklides. sikliCe-s ir prielipas. pereirra uZ ilapimo p[Jes. kuris leidZiasi Zemyn uZpakaliniu sellides kr. kuriuo. Ji. \ekrecrjos 14stelemig. pasibaigiantis lygiu rausvu paplatdjimu Galvutes virsuneje atsive. SdHide. Pieiini mojo audinio skaidulq pluoitai. j4 padalija i dvi skiltis. Jis prasideda seklides plielipo uodegoje.rrpa yra iiorini\ v)ru lvtinic organas.. \Triikojo lytinio hormono testosterono sekrecija. Sdklinds pnslelis. Prildausomai nuo issivystymo laipsnio ii daugiau ar maZiau uZdengia galvutg. 35). s€ldos iSmetamojo latako. prieiiui linuka. sudaryti susijungus seklniams latakams ir seuiniq pusleliq latakeliui. arba viduring dal!.varpos galvute. sck i n in i s Aa nn l.skirhi: galvute. uidarandiq apating dubens sritD iki galvutds pagrindo. vadinamq Di t tgi uotn i>in i. ia ilaplts anga. SeUides prielipe galirne i.rrytJ. juos dengia oda. ties galais suplondjg. Tai porine vyro lytine liauka (seHidds: Zr p. Jos funkcijos dvi: 1) vyriikqjq lytinir] lqsteliq spcrmatozoidt! ganybn. atsiveria sdklos i3metamasis latakas. i kuriq. Tai tarpinis apie 45 cm ilgio kanalas tarp sdklidds prielipo (yra jo tgsinys) liarka tai vidinis vyro lytinis organas. y.. pervdrgs liauka. Sdklinis latakas. kuri apgaubia kapsule. .r€ ir pereina i seklin! latak4. Jis yra ritinio formos. S€klides prielipo kunelis labiau atsiskyrgs nuo seklides. perveria prieiine liauk4 (prostat4). sudarydamas seklos iimetamqjj latakq. Pereidami priebing liauk4. Kekviena seklide sudaryta ii daugybes plonydiq vamzdeliq. kurioje susijungia su seklines pnsleles latakeliu. Jo paviriius tankiai iivagotas rauk5liq. o uodegq jungia- Awtknnioi tai du cilindro pavidalo erektilinio audinio dariniai. siklos iimetnmasis latakls.Varp4 sudalo alg'tkur.i icmyn perverdami prrcirrq 1inu\. S€klid€s guli plonos elastingos odos maiSelyje (kapielyje). siklinis puslelts. i! shpriai rusiraiiiu\io latakdlio./ia. Jie sudaro varpos ionus bei nugarine jos dali ir tgsiasi nuo talpvietes (audiniq. oarpa. aodeg4. at-rvelia seLlides ckr/- tcli4 latawlini) ir ties uodega pereina j setlinl /a/nka. Tai porinis uZ ilapimo ir viriutini seklid€s kraitq tgsiasi pailgas kunelis. dine. pasiekia dubeni. P0sleliq sekretas svarbus lytiniq l4steliq juddjimui po ejakuliacijos. gulintis ant . jU susiclaiymas ii spermatogeninio kanaldliq epitelio ir 2) etdokrinint (vidines sekecijos). i:-ide-ciu'irt tarp sdkliniq kanaleliq. V. arba prieking dali. i! labai su sivingiavusio vamzdelio. Juo sperma patenka i noters lytinius takus.galvute prijungia iS s€klidds i3€je sekliniai latakeliai. t.Vyro lytiniai organai Vyro lytiniai organai yra lie stklifu. vadinamA aryoni?c. suspausti skersine kryptimi. sudarytas paslankus. kiek suplotas isilgai.ud.rltu ((ia jjj Varpa. galvutes srityje pereinanti i laisv4 odos kloste. vadinamas siklidds Palei uipakalinj pnelipil (ii graikq kalbos epl viri i clidynoi sdklidds).riai. kuri yra plonesr. kuris ejakuliacijos metu rsmetamas i3 pusleliq ir ieina i spermos (ejakulato) sud€ti. ejakuliacijos metu praskiediianti sperm4. tuo farpu galvute ir uodega prie jos gana tvirtai priaugusios .l io i<. siklinis lqtfikas. kuris jE palaiko kaip obuolio kotelis vaisiq.rrni priciin€je liaukoje. I Testosteronis iisiskiria l4steliq (vadinamos leirliga lqsteltmis arba vi- i krauj4 ii Sdklos ismetamieji latalai. Prieiine liauka isskiria balzgan4 slgrsti. t. Br-rd. jie leid. ku yra didesnd hegu kitos dalys. pDsles esantis organas. y. {patinis seNides prie[po galas pereina i . sudarytas i3 raumeninio ir liaukinio audinio. Latakas yra kietomis sienelemis. Liauka apsupa r'1rro ilaples pradZiq.

jo kaStai nelygus. Dar labiau i 3on4 nuo sqsmaukos yra ilgrausia ir paplat6jusi jo dalis kiau- loiynq falbo.iskiria kraujo ir gimdos atsisluoksniavusios gleivines audiniai.I Moters lytiniai organai Moters lytiniams organams priklauso: kint:idi>.idaro plyiys. Gimda Slapimtakiai KiauSintakio pasaitas Pakabinamasis folikulas / Kauiides iaiStis Kiauiide Gimdos pjnvis: vaisinimui joje implantuojasi kiauiinilis. ir apatin6 dalis beveik ritinine. apribojandios lytin! plyij. kuri savo sandara pdmena vyrq varpa. kol gimdymo me- tu susitraukiant gimdos raumenims iistumiamas laukan. isitvirtina ii ima vystytis gemalas. Pilvapldvd suformuoja kiauiides pasaitE. Jie apsupa pilving kiauiintakio ang4. Tai porine ovalo pavidalo moteriskoji lytind liauka. o priekyje anga. Neapvaisintas Lidu. kuris j4 palaiko. Tarp didZiqjq lytiniq lupq yra mazosios lytines ltrpos. varpute. Kiaudidis. kurioje gaminasi lytines lqstelds (kiausineliai).r iuhnio gimdo. Did2iosios l. se tesiasi ertme. tik daug maiesne. nukreipt4 kiauiides paviriiaus link. Kiauiides Zieveje brgstaniiq ir sublendgs Savasis kiausides raistis raumeninis organas. karnpo.rkj. Su gimda jas jungia savasis kiausid€s raistis. Ji yra dubenyje ldrp ildpimo p[\les ir tiesiosios Zarnos. Nestumo metu gimda ge- Varpuie (klitol is) l4steliq uzuomazgrt (folikulq). Iioinians moters lytiniams organams priklauso lytines lupos. vadinamas maklties prie Sintakio ampule.inelis paBalinam. ji isski a i krauj4 (vidinds sekrecijos funkcija) csflogenus ir progestercnq (moteriikuosius lytinius hormonus). vadinamas gemalu ir v. Iarp ma2qjq lytiniq ltlprl su. pasibaigianti piltuv€lio formos paplatejimu. Forma primena 8I0 cm ilgio nupiduta klgi. gintla. I Son4 nuo jos yra siauriausia dalis . . perverdamas jos siena). platus ir elastingas vamzdelis. iiorine Slaplds Moters lytiniai ir Slapimo organai (sagitalinis pjnvis) .tines lripos yra odos r. Po glmdymo gimda vdl susitraukia. sudarytas i5 raumeninio ir tungiamojo audinio. makities prieangis. Kiauiideje yra daugybe (40-80 000) lytiniq Moters lytiniai organai tai lygus kriaui€s formos KiauSintakio ampule Piltuvdlis Spurgeliai KiauSides frontalinis vis. Prie dubens sienq kiau3idd prisitvirtina pakabinamuoju raiSiiu. ii virsaus ii dengia pilvapldve ir sudaro kiauiintakio pasait4. Gimdant pio makiti iieina gimstantis vaisius ir placenta. nlsiveria gimdoie. Joje.ruk<les. kudas taip pnsl6 Uodegikaulis Gaktine sQvarZa Slaple VaryutA MakSties Tiesioji Zarna MakStis ISeinamosios angos pat sudaro oda.gimdos ii. kuriame isitvirtina ir nedtumo metu vystosi spermatozoido apvaisintas kiauBinolis. Vidinis kiduSintakio gala. Skiliama pradine jo dalis (kiau6intakis atsiveria j gimd4. kuris dia patenka ii kiausintakio ir virtgs llr. I makiti mens! Apvalusis gimdos Savasis kiauSides raiStis Kryzkrulir ISoriniai lytiniai organai. Kiaudid6s yra prie moters maZojo dubens sienos. lokai padideja ir iSkyla aukityn Kiauiintakiai.sAsmauka. kuriuo 5i prisitvirtina prie plaiiojo gimdos raiiiio. Makdtis. kia ditlaki'. i kuri uZpakalineje pus€je atsrvena makSties anga. nakilis ir i:oriuiai Iytiniai organai. Jis tgsiasi nuo gimdos ! pilvo Makities anga i abiejo"e pu. Kiausintaks yra apie 10 cm ilgio vamzdelis. vadinama koirle- Gimda. nulreiptd vir(itne Zemyrr ir dtsiverianti makities gilumoje.zodziu ouun ruacijU meLu i. kuri atitinka kflgio pagrinda. 86 an$u. I r\unas ! I xur"ti" \ Cimdos Slapino pirsle Staple dal:nl yta sqsmauka. Skiriama viriutine gimdos dalis. didesn€ jq dalis sunyksta. Po ovuliJcijos (Uauiidds paviriiui iplyius ir kiausindliui iSejus ! i5or9) kiausintakiu kiauiindlis slenka i gimda.enuo goninio kiauiides galo iki virKiduSin L. Greta gios angos yra varputa (klitoris). jeigu kiausinelis apvaisinamas. Be to. kudkie ris leidZia kiaudintakiui Siek tiek judeti.lvykus apMakities pjalvis: gemalu vystosi ilg4 laikq.risiumi. Kiaudintakio pavadinimas yra kilgs iS Moters lytiniai organai (pjiivis) kaklelio iki lytinio plyiio. tarp iiq | :\""e'. lytinio brendimo pradiioje jq lieka keletas tukstaniiq.lq per menesines. vadinama kanu.kiauiinis ir lydeti. Tai gana ilgas. Lytinio akto metu ii varpos i maksti iisilieja sperma. sumaieja.

Kasos (Langerhanso) salelis . Limbind sistema galvos smegenq pagumburio.iia pnpYcii^c orhvh'i rinines liaukos {pv. suleikdama\ 8y\rybg kitiems. Liauka organas. reakciia arba jufirning organiTmo veikla. per- duodantis impulsus i6 centrines nervq i periferij4 ir atvirKiiai.. t. Zarnl'nas ir kiti. arba Eustachijaus vamzdis plonds kdnal. greitina Sirdies pakalind jos ddis jungiasi su juosmens sritimi ir apatiniais Sonkauliais. Nervinis mazgas neuronq lasteliniq Kiaudinilis Antikinai . miegq.gyvybingas kunas. o priekind su Kapiliarai apatiniu krutinkaulio galu Susitraukdama darb4. linti savarankiikai juddti. vadinamos antigenais. vadinamas krytkauliu.l/oji sistema. i3 kurios vystosi gemalas. palaikantis pilvo ir dubens ertmds organus ir perkeliantis kuno svori i apatines gahnes. kanr. po to lengvai virstaniiomis energija. Ji auga dau- dalis sudaryta i3 kaulinio audinio lasteliq ir mineraliniq druskq (pvz. isiskverbia sedynkaulio.-kuris paruo3ia organizm4 busimam liziniam veiksmui. isords. arba neutono. jungianli> \ iduring ausi su nosiarykle.mas vaisiaus iistumimo ii girndos faze. LieZuvdlis . tankiausia l4steles dalis. kuria nervinis impulsas sklinda i3 r. baltyminir.l grupds. kl1no padeties. nerviniq galunir!. sudamnLi nervo sustorejima arba esanti Breta nervo. reiikiantis Zandikaulie arba oro puslel€s plauiiuose). iiskirianiios insulin4 ir gliukagon4. susidedantys i5 kai kuriq organizmo l4steliq. esaniioms apie .kasos l4stelir. ir jis isitvirtina gimdos gleivindje. kalcio fosfato). stimuliuoja jos patekima i3 kraujo ! audinius. krauio apytakos ir kitq). gaktikaulio ir ti i ivairiq. klausa.rstelem(. Pisld . Sonkauliais. vadinamos aksonri. joje yra kai kurie svarbos vidaus organai: inktai. o kartais ir atnaujinti savo form4. y. suketia fliologing realcija.chemines medZiagos. fermentq grupe. o endokrinines fiaukos sekreta (hol/ronrs) isskiria tiesiai i kraujo kapiliarus. polgcius. sudaryta ii lEsteNeuronas L4*ela (olsitocina. issjdesaiusios grandine iSilgai nukleino Inggiiq lEsteles taip. sudaryta i3 skysiiu uZpildytq kanalq.rntis nJgo guolio l. kai gvetimos medZiagos.sudednga vidines ausies sistema. Pagumbuds (hipotalamas) * galvos smegenq dalis. Bianduolys . nusakantis koki4 nors organizmui svetim4 medZiagq. Reguliuoja gliukozds kieki kraujyje.!. nuo kudq priklauso emocijos ir kittl Iipazds Lytejinas od4. vadinamq dendrifais. negaapibrezt4 Folikulas Apvaisinimas i organ. kuriomis oras patenka i plauiius ir i3 jq paialinamas. kurie apvaisint4 kiauiin€li perneba i gimd4. kuri vir3kina riebalus. Kiekviena tdjrl baziq $andis lemia kurios nors vienos specifines aminorugsties itraukima i balt)'rno $andine. leisdama ofui pl[sti padidina krutinds lastos pagrindinis kvepavimo raumuo. kad juos sudaraniios g]n/os medZiagosuisikonsewuotq atsinaujintll. reaguojaniiq i pusiausvFos. kuriuose vyksta duiq apykaita tarp ilveplo oro ir kraujo. UZpakaline jo dali sudaro penkirl stuburo slankstelirl junginys. kuri.baltymai. Gleiv€s -klampus gleiviniq liaukq sekretas (skystis).l sankaupa. kiaubidZiq foiikuluose kiauiiddse bresta kiaudindliai. Slidtrs abiejq lapeliq pavirSiai leidiia plaudiams kvepuojant jud€ti ktrtines ertm€je be t nties. danties guolis apatiniame - apibendrintas terminas. gaminantis seketa. Hormonai . epidermio kieta piritq galq danga. nius. Kaulinis audinys rnedZiaga. Nagai - gin. o. hermetiSkai supanti plauiius. dar tudnti liaukoje hipofizeje). Aksonas (neudtas) nervines l4steles.l struktirq. o ii audiniu iineiami mediiagq apykaitos produktai. panaiiem< l save olganrzmams./. kuriame laikinai gali kauptis slglstis. Gimd'. Didzioti kaulinio audinio Medziagq apykaita . Lai kuriq lepenyse ir riebduniame k[no audinyje esaniiq mediiagq virtimq gliukoze bei riebalinemis rngstimis. Nervas sistemos neuiniq skaidulq pluoitas. TipiSki paB9 . sudaranfis slgsl4j4 k-raujo dat!. kontroliuojanti visus l4stelese vykstaniius procesus. kuriomis i l4steles ne5amas deSuonis ir maislo med)iagos. bronchioliq. genetiSkai nulemta dar gemalo vystymosi stadijoje. lygq pusei esandiq kitose organizmo lQsteldse. Ui- - pav[srq. sies bugnelio.vybinirl procesq: riebalq ir angliavandeniq apykait4. esaniios taip pat plaukuose ir iioriniame sluoksnie. sudarlti ii klubakaulio. atliekaniiq koki4 nors joms budinge funkcija (raumenr. (spermatozoido) vyri3kosios lytines lastelds susijungimas su moteri5kq. Diaftagma plona raumenind ploksteld. :lrukffiros. prakaitol iiskiria cavo sekreta pro idtekamuosius kanalelius i epitelio pavidiq. Iytine veikl4 ir kitus.. cia yra daugiausia foloreceploriq.aplinka.ogo d{k l. Tai tu4.kaulinis Ziedas. kad vel griZtq i apytakos rata. Organizmas . Apvaisinimas normaliai lvykta viename i! 2 kiauiintakiq. Pleura (ktrtinpleve) . h sudaryta daugiausia ii keratino ragin€s mediiagos. turi specifing formq bei cheming sudeti. Tai patys maziausi arterijq ir venq iSsisakojimai. Dirglumas n4 Alveold maZ4 ertmg (pvz. susitraukimus skdtind cpecifiniai hormondi chromosomq skaidiq. esanti tarp galvos smegenq didZiqjq pusrutuliq. tokiose kaip llpos arba pirSq galai. kuris perduoda irnpulsus kitiems neuronams.i an- - organizmo sugebejimas reaguoPagrindin€s dirglumo formos yra: regejimas. Geltonoji d€mi maZa zona akies tinklaindie. nervind l4stel6.. I5 odos plaukq - saL vadinama zigota. be genetines informacijos. paveiktus tulzies. skirianti kldnes eftne nuo pilvo ertmes. Be to.maZa mink3tojo gomudo atauga.dubens kaulai. o vidinis pde plauiir. migdolinio branduolio ir speniniq kirnq bei galvos smegenq Zievds nerviniai centrai. tu nti moteriska lytind lastel€. kabanti burnos ertmds gilumoje.centrin€. Ti <udaro nerviniai ceLrtrai. L4stel6 taip pat )Ta elementarus kiekvieno aukltesniojo ortanizmo struktirinis vienetas. Insulinas . esanli kasos ir iarnyno sultyse. gerina raumenq aprupinimA krauju. ir ilgos ataugos. Bronchai vamzdeline.hormonas. gaminama: pasmegenineje elementad g'. struktir4 bei dauginli-.. kudo viduje vyksta medZiagq apykaita. l}tejimas. - Jutimas 88 tis dirginant juntam4ji neNE. glvos btrtybes sinonimas. kino temperatiir4. sugeba iblaikyti. endokininiq liaukq iSski amos tiesiogiai ikaujE ir veikianiios daug kuno audiniq. kwie p ima impulsus ii gretutiniq neuronq. tepantis ir apsaugantis gleivinirl baltymq.maiiausios kraujagysliq iakelds. Dirgiklis veiksnys. Plazma vandeninis druskq ir baltymq tir- - unkcijq reguliavimas. kurios suteikia kaulams tam tilq4 elastingumq. dis hormonas maiina riebalq atsargq mobiliza. vyksta ritmiskai susitraukiant gimdai. atauga. regu- liuojantys daugeli organizmo gl. subjektlvus pat]dmas. Luriuose yra nerviniu l4sleliq. Labirintas . skonis ir uosld ir kt.azoto bdlas. veikiandirm sldg! reaguojaniios nerr'inds galunds palas.dviguba pl€veld. patekusi i i!. kr-rr susikerta optirlds akies a(ys. skandis. Ausies trimitas. pokytius erdvdje. Jis islygina oro sldg! abipus au- Audinys - Cenetinis kodas . kurie vykta organizme arba Iqsteleje. Kiauiintakis vamzdelit jungiantis gimda su kiau3ides.riigiq dirgiklius. f Pilvo erhnd apatine lienens dalis tarp diafragmos ir dubens.lomplekas cheminiq medZiagos pakitimq ir juos lydiniiq energetinirl reiskiniq. Susidaro tuo metu.slegiui. ja (kiau3in€liu). ji jautriausid Syie- - maia pasleld.tamprus raumeninis maiselis. Plauiiq vidule bronchai daug kartq iSsidaloja iki smulkiausiq iakq. Dubuo . Antigenas terminas. iSorinis jos lapelis pdauga p e krutines sienos vidaus. junginys.zmA.rc.l4stel€. o Sonus .rervines lasteles kunelio i perife- ji ir . prasiskverbianiios I visus organizmo audi- tankiausiai issiddsiiusios itin jautriose zonose. savo ruollu vedanciq ialveoles smulkiausius kvepavimo takq maiSelius. kad igalina koduoti baltym4.Zodynelis Adrenalinas antinksiiq Serdies iiskiriamas hormonas. atsirandan- I jaulruma. iiskiriamas kasos saleldse. sudaranti organizmo gdauiius. kuriais kraujas ii arterijLl patenka i venas. Ii jq susidaro viena maiSeliq (folikulq) i5191a plaukai. jungiamojo audinio l4steliq. skatinantis tam tikrus i plauiius. slopina jos Bamyb4 i5 aminorugidirl ir gedna glikogeno sintezq kepenyse. panaiiq l4steliq. Egzok- - linio klno. raumenims bei organams. kepenys. smegenq. Sebanti savarankiSkai egzistuoti ir daugintis.

tineie iirdie. 36 Gerklos 26. 74 Akytkaulio piltuvelis Akytkuniai 84 Akytoji plokiteld 6 Aklas 26 74 Cheminis apdirbimas 30 Chimozinas 30 Chondrocitai 4 Danties kaklelis 28 Dantis 8. apyl. 8 ' Gomudo migdolai 28 .4. o viduje (prielyje) . 62. Zmogaus ktrne iu 1.lankas 84. 36 Jungine 56 70 Dendritai Dilbis 14 Dentinas 28 Druskos rugitis 30 Dubens lankas 16 Kaktikaulis 6. S4narys .tuituma (ertme)..nosies 6. kuriame maistas virikinamas ir lsiurbiamas. dalijantis smegenq pavirsirl .organizmo lqsteldse. kaip tu kiaujindlis ji yra haploidind ir turi apibr€Zta chromosomq skaitiq.r. sudarytas i3 kolageno (sinlinio balt)'mo).peties 14 . esanti ivairiq genetiskai apibreztq formq. kur susilieiia nervin€s skaidulos ir impulsas perduodamas ii vienos l4stel€s i kit4. dos susitraukia paveikus dirgikliui.kaulq susiiungimo vieta. Skilvelis . turinti galvE ir uodega. trimitas (Eustachijaus Yamzdis) 26. 11 Gumburas Hemoglobinas 38. kuriomis i3 audiniu i sirdi teka netekq.blauzdos1616 dubens . 30. Riba . Zmogaus organizmo vystlrnosi II stadija. dalyie. ir kt. griovelis. skrandZio sultys. Tik plau- - . lygq pusei esaniiq kitose . palaikantys kaulq ]ungiiq rr s4na- Smegenq vingiai .reakcija ! dirgikli. laip azot. . skylanti lytine hstele. daZniausiai d61 nervq sistemos veiklos. 46 Ap). Riebalinis audinys jungiamasis audinys.rankos 14 Kaulas 1. Refleksas . 32 ISmatos 32 Iieinamoji anga 26 Iieinamosios angos raukas Alkunkaulis Antakiai 56 14 . kuriame yra daug riebaliniq lAstelir4i jis sudaro tankq poodini sluoksni. RaiSiiai jungiamojo audinio . pritvirtinantis raumeni prie kaulo. 6. - kauielis 60 nervas 54 ovalusis langelis 60 Gerklq kydulys 8 Girnda 86 Girnela 16 Glikogenas 34. ku- - mybg savaranki5kai judeti. po aituntos neitumo savait€s. perduodantys impulsus i organus (raumenis arba liaukas).vyriika lyfine l4stel€. 50. Zarn5mas * kanalas.Inedziagu dpykrilos produktq.slgrimas ij orgdnizmo. Sausgysld I skiltis.tusos neno impulsai. Raukas Ziedinis raumuo.skaidulinio pluoitai. apa(ioje Dubuo 16. iirdie: skilveliai apa90 tiq venomis teka deguonies prisotintas krauias./ vandens gary ir anglies dvideginio palalinimas plauiiais bei Slapimo i5s19rimas veikiant inkstams. 50 Akiduobe 8 Akies Terminq rodykle Blauzdikaulis Bronchai 36 Burna 28 Cementas 28 16 riLl stabilum4.palieZuvinis 8 .gaidZio skiautere 6 ketedne . dainai. esantys cenhineje neNq sistemoje. Procesas.kritinis dirgiklio intenslvumo lygis. 72 Gelt[ge 50 GerkJi 26.knminiai 28 Dantq emalis 28 Delnas 14 iltiniai 28 Jungiamosios Sakos 76 Amilaz€ 30 Androgenai 34 Antgerklis 26.Salinimo 50 Kandiiai 28 Kankorezin€ liauka (epifizd) 34.ra daug: pvz. o ji jos iseina nervaj.speneliai50. 8. Sekrecija . Estrotenai 86 Fibrinas 42 Gaktikaulis 16 Galinis laidas 70. 62 Ausis 47 Balso ply5ys 36 Blakstienos 56 Gomurikaulis 6. jautrios tam tikriems dirgik- - visuma raumeninirl skaidulq.pedos 16 .plauir4 36.38 ATF Atlantas 6 Ausies .raudonqlq kraujo klnelirl membranos molekuld. Rezus faktorius .\\tzditlai: ikpimo piisle dubens ertmdje (joje kaupiamas dlapimas) ir faliies pasle (kurioje kaupiama kepenq pagaminta tuliis). Ejakuliacija 84 Endokardas 40 Epidermis 66 Epikardas 40 52 .miego 46 . perduodantys impulsus i centuine nervq sistemAi laidai.taurelds 52 Insulinas 34 lsiurbimas 32 geldeles Iskandis 26.medziagu.). inervuojantyc veido rdumenis. 82 . 18 . 60.skersine 10 .pi$to 14 .sanarind 34.4 prieangis 60 . 16 palieZuvinis 8 91 .kilveliai galvos srnegenyse. 56 kraujagyslinis dangalas 54 Raumuo liams ir perduodandios impulsus nervrmq centry link. kiekvienas didesnis uZ ribq dirgiklio intensyvumas sukelia intensJvq nerwin! impuls4. Zemiau kudo nervjn€ skaidula nereaguoja. 46 Aiarikaulis 6.seklos iimetamasis 84 .ritoc galutinis produltas.guZduobe4.su smegenq koiytemis {vidurinemis smetenimist.paraktin€ 46 . ialsvos spalvos kepenq sekretas. kuri suteikia jam gali- - akomodacija 54. bet nebtrtinai suteikianti galimybe atlikti Judes!. .pusratiniai 60 .. galintis atsidarlti ir uZsidaryti.varpd 84 Arklio uodega 72 Tiltas (uZpal<alyie) suaugusi su pailgosiomis smegenimis. 52 Inksto kunelio kapsule 52 Inkstr-l padidinantys galvos smegenq Zievds pavirSitl.kirmdlind1026 . I ja at ejna kl. 'Iirliis .dviejq neuroml susijungimo vteta. einantis nuo skrandiio ligota iki iieinamosios angos. ir ii jos iieinantys nervai. Anatomidkai reJlekso lankq sudaro: juntamieji receptoriai. 52 64 .iisis[ria Slapimo pavidalu. apsauganti organlzma nuo temperatarros poveikio ir kaupiand nemaZa maisto medziagq atsarga. jautrumas kvapams.9 Akis Akytkaulis 6.tuirtas skaidulinis pluostas.snapine 14 . 26. Slapalas .8. Adrenalinas 34. Jo atsargos sukaupiamos tuliies pusleje. deguonies ir prisotintas anglies dvideginio kraujas. 8 Aiarq liauka 56. 34 Vaga Vaisius dalies receptorius. tiek organizmo viduje (hormonai.mechanizmas 68 Atauga . 16 14. turiniiq azoto junginiq (pvz. B.tiGtokas skystis. tiek ir isordje (prakaitas). lcentriniai nerviniai pluoitai. 30 26. 50 Katabolitai 50 Katarakta 54 Kaukole 70 Kaulai . 28 Dantys . iki tol vadinarnas gemalu (embrionu). 74 45 Ertme 4 Kapiliariniai kamuoleliai 52 Kapliai 28 Kap3elis 84 Kasa 30. Receptoriai tam tikos l4stelds arba nervrn€s galtrnes. iStekantis tulZies lataku i dvylikapir3tg ZarnA. Venos platios kraujagysles. 36 - Sinapsd . - odos sluoksnjs. - Spermatozoidas . atsimndantis Uosld chemiSkai dirginant nosies ertmes viriufines - smegenu kamieno dalis. Salinimas tekskretiia. pvz.medZiagq pasigaminimo liaukose. smegenu.apvaisinta.memblana 54 obuolys 54 . 44. iu Jielanu i. 68 Altefiia klubo .netaisyklingos formos galvos smegenq pavirdiaus iikilimai.raumenys 56 . Kanalai klausos 60 8 Tikroii oda (delma) po epidermiu. gerokai Inkstai 50. 42 daugiakampis didysis - daugiakanpis L4 maZasis galvinis 14 kaklinis 14 Hormonai 34 Iaivelis 14. esantis Antinksiiai 34 50 Aorta 44. baltymul.

.plonoji 26 .regos 54 . 74 Lytiniai organai . 44 Laktoze 30 Lastele Plauaiai 36 Plauiiq alveolds 36 Plaukas 66 Skruostakaulis 8 Slanksteliai 10 asinis 10 .limfinis 30 tuliies Lazdelds 54 Lq3iukas 54. Jz .s4nario 4.i'rcihp - .plauko 66 Maltaze 30 ovalusis 60 pailgasis 60 Peiiai 14 4 36 16 IGndnkaulis 12 Krntinpldve Kubakaulis Mazgar 70. 68 Latakai kasos 30 Neftono (Henl€s) kilpa Nelvai 52 Prakaitas 66 Prasiskverbimas 42 Prieangis 60 Priekalas 60 Tikoji oda 66 - galviniai 78 nugariniai pilvo 76 80 Prieiind liauka Prieiirdziai 40 Prievartis 26 84 Lg3iuko kapsule 54 Liauka * 92 asaq Nervas .inkstq 5264 .urai 74 Tarpslankstelinis diskas 10 Ibstosteronas 84 . 72 Tropiniai hormonai 34 TulZies pnsld 30 Tul2is 30. 72.krDtininis 42 42 .isoriniai mote$ 86 Lytinis aktas 86 Maisto ryre 30 MaiSelis Kremzld 4 18 .uoslds 62 Nerviniai rezginiai 76 kiauiides 86 .kryimeniniai 10 . 74 Smegenel. 74 dangalas 70 . .trikampis 14 14 .akloji 26 26.70 .IjestiJle 26. 76 70 Raktikaulis Raumenys akies 56 14 Smegenq Neurolema 78 Neuronai postgangliniai 76 6rpo:nolihi. 58 VoZtuvai Labirintas 60 Laiptai . 68 Tiroksinas 34 Tracheia 36 Tripsinas 30 Trombocitai 42 . galviniai 14.didzioji jungtis 72 . 52 Slaunikaulis Slaunls lr) Snervds 36 16 Leidigo 84 nervind Plazma Plauko maiielis 66 svognnelis 66 42 70 Purkinjd 72 Monrd angos 74 Mucinas 28 Pleibtukas 16 Plok-iretds 42 .klajoklis 70.klubine 26. 30 SeKides 84 Sdklides prielipas 84 SeHines pusleles 84 SeHinis latakas 84 Serumas 42 Stutes lit . 8.Jd 26.dengiamoji 60 . 8. 76 MedZiaga Pepsinas 30 Pepsinogenas 30 Skaidrioji pertvara 74 Skydliauk6 16 Skilveliai stiklaknnis 54. 82 8 Smilkinkaulis 6. 74 nugarcs 70. 52. 48 68 tuBaioji 48 Yyzdys 54 Vokai 56.LI gaweliai 26. 62 KryZkaulis 16 baltieji 42 raudonieji 38. 66 Slapimas 4 StaPUno Pusle DU. 62 Nosiaryl. 74 patfgosios 72.kaklo 10 . 44 klubinds aklosios Zarnos tlibutls 42. 32 Zar Zasfikaulis 14 56 52 rR Malpigio n. 74 - skandzio 30 Pirbtakauliai 14.kaulai 6. 44. 28. . Limfa 30 64 Nosies S4narinis tepalas 18 S4nario kapsuld 18 Sausgysles 18 Kolektoriai 50.dirdies26 Skliautai Skonio duobut€s 64 Skrandis 26 72.galvos ir nugaros sme. 74 Slapld 50. 16 Skuostai 28 ServlKaulls 10 Sirdis 40 Slapalas 50.storoji 26 . 74 Balvos 70. 8. 42 Sauspldvd 18 Seiles 28.pilkoji 70 Membrana akies 54 .70.baltoji 70 . 50 Turkiskasis balnas 74 Uodegikaulis mazgas 76 . Speneliai dangald.18 Mente 14 Mielininis dangalas 11 Minkitasis gomurys 12 Momenkaulis 34 Perilimfa 60 Peristaltiniai judesiai 30 Pienin€s kraujagyslds 32 .nervas 80 Uodziamieji stolmenys 62 Uremija 52 Vandeningas akiq skystis 54 Varpa 84 Varpos galvute 84 .Svelnusis dangalas 70 .tepalind 18 Meniskas . 50 Kiausidds 86 Liaukos NeNrl sistema Liemuo 16 lytinds 34 prakaito 66 pdeskydines 34 riebalines 66 seiliq 28 Neudtai - parasimpatine 70. 72 dangalas voratinklinis .getutiniai 30 pusmdnuliniai VoZtuvas 26 42. Smege^ys 72.t. 68 Rai3diai 18 - didi:iosios 72. 76 simpatine 70.kutinds 10 .dvylikapirift 32 32 gaubtine 26. 52 Kortijaus organas 60 Kortizolis 34 Kramtymas 30 Kraujo knneliai 40 Limfos susidarymas 30 Lipazd 30 Lytejimo knneliai 66 edmd .vrngtrai.. Biaudiamasis 66 Liezuvets 28 LieZuvio speneliai 64 16 Kiausintakis 86 Kilpele 60 Klubakaulis Kolbeles 54 Lieiuvrs 8. 12 ionkaulio Kriaukld 6.viduriniai Plaktukas 60 16 16 14. 56.juosmens 10 dviburis 42.uEtiojl 26. 86 Ragena 54 Rainele 54. 72 TinlJain€ 54.Zirnissraigd 60.bngnelio 60 prieangio 60 - .knnas 10 72.bugnelio 60 . 52.galvos smegenq 40 . 8 62 6. Kaulind Kaulq jungtys s4nariai .uodegikaulio 10 Slankstelio anga 10 .kietasis 72 kojytas .i:ieve 72. 32 .iitisines 18 18 Kepenys 30. 32 . 86 /-andtKaulls t) apatinis 8 virsutinis 8 Lafna Tarpiniq smegenq gumb. 76 64 lieZuvinis ryklds Progestelonas 34.lieLwio Sperma 84 Spermatozoidai 84 Spermos susidarymas 84 Stempld 26 Varyutd 86 Vena Krumplys .i 76 Nora8as 6. 32 .gentl skyslis 70.s Smegendliq pusrutuliai 72. 44 Slapimtakis 50. Nosis 62 Oda 66 Odena 34 Oksitocinas 54 Pakauikaulis 6 Pasmegenine liauka (hipohze) 34. Stipinkaulis 14 Sultys kasos 30 - paraktine 46 plauiiq 36. 28 - kumplyno 36 54 -plauko Rieias 14 Rykle 26. 84.kepenq 30 . 72.

lai Galvos kaulai Il Sh:hrra< i3 KnltinFs laqlns ka. atba centrin4 neNq sistema 73 Smegenys 75 Didiiosios (galnes) smegenys ir nugalos smegenys 77 Autonomin€ (vegetacine) nervq sistema 79 Galviniai nervai 81 Periferine nervq sistema 83 Nerv!+ sistemos fiziologUa 85 Vyro lytiniai organai 87 Moters lytiniai organai .rna ir dantvs \.utiniq gahnirl kaulai 17 Apafiq gahniq kaulai Gdaudiai.IL|USIBACTJU BODYKLT Criaudiai 5 7 9 Griaudiai IGukoles kau.irikinahasistraktas Virikinamasisbaktas Liaukos K Kvepavimofiziologija Sirdis Sraujagysles.'takos olganq sistema 41 Vtulkinimo organq Jungtys n raildiai Galvos ir kaklo raumenys Kirrq raurnenys (uzpakalinis vaizdas) VtuSkinimo organq sistema Bu. limfagysEs ir kmujo Sirdies ir aortos voituvai Slapimo orgatul sistema Jutimo organai 43 45 47 49 51 53 klneliai Didziosios artedjos DidZiosios venos Slapimo organq sistema Inkstas Nen'q sistema ' Lytiniai organai 57 Akis 59 Rega 51 Ausis 63 Nosis 65 Skonio olganas 67 Odos jutimo organai 69 Jutimo organq fziologija 71 Galvos ir nugaros.i 15 Vir. Raumenq sistema 19 21 25 sistema 27 29 31 33 Mdaus sekrecijos liaukq sistema 35 Kvepavimo organq sistema 37 39 Ap.rl.

Zvrocus ZOOLOGIJA. BESTUBURIAI ZOOLOGIJA.rLIUsrRUorAs Zlttvnns FrzroloctJn. STUBURINIAI BOTANIKA CHEMIJA FIZIKA ASTRONOMIJA rsBN 5430-02714-6 .

You're Reading a Free Preview

Download
scribd
/*********** DO NOT ALTER ANYTHING BELOW THIS LINE ! ************/ var s_code=s.t();if(s_code)document.write(s_code)//-->