rLrusrRUoTAs Ztnvuns

zM0Gus

ANAT

ANATOMIJA
l
/.
I

zM0cus
\]
\l \i
t.

i
1

I

i

I

.J

&
KAUNAS ,,SVIESA" 1999

UDK 6[.01(031)
An-07

ATLANTT SCIENTIFICI (;ITJN I I

ANATOMIA UMANA
Vincentc Muedra BlixaLrli, M,rf((llo N(llri CiunLi Clruppo Editoriilc, lriri nrf rsBN 8rJ-09-00Bsl 0 Cdauaiai

TURINYS
Griauiiai
Kaukole Stuburas

Autoriai Vincente Muedra Baixauli, Marccllo Ncg,r'i
ilalLl k;lbo. verli A5 fA Lt5KAUsKAITi iI. RIMANTAS KALINDRA Veftimq recenzavo doc.

Kfitinds
16

l4sta

VirSuiinds galllllds Griaudiai. Rautnenys
18

I.

Apatines galinds Kaulq jungtys. RaumeDys
Galvos ir kaklo rautrenys Krlno raLrmenys (priekinis vrizdas)

Ilaumenq sistema

20

dr

VYTAUTAS GEDRIMAS
24

Ktrno Iaumenys (uzpakalinis vaizdas) Virskinimo organq sistema Burna ir dantys

LietuviSko leidimo redaktole DANGUOLE BAR t ASI UNA

Il

ll

\4r6kinimo or8anq sistema

26

30

Vir!knimas
\4daus sekrecijos (belatakes, endokrininds) liaukos Kvepavimo organq sistema Kvdpavimas plaudiais Apytakos organq sist€ma KrauJotakd. I'.faujo ldslele. ir lirnfmr,,gi,rl Lirlfagys)es. Apytakos sistemos voztuvai
Pagrindines

Pirnoji iliustraciia: lemciamasis
ikonogafijai. Piciimas

savo stebejimais, Leonarcfus cia Vin-

Vidaus sekrecijos Liaukq sistema 34

iis nutape figurq, kudos nepapraslai svarbios liandieninei anatnnlijos
naturos buvo didele Leonardo da Vinr:io atrasta naujove anatomijos isto joje. Jiarrgineje iliustraciioje, rclniantis VilrLivijaus pastebajimais, isdestytais traktatc,,De Architectura", pavaizduot:rs idealirl proporcijq Zlrogaus kinas (pieita apie 1490 rr.).

Kvdpavimo organq

sistema

36 38

ii

Apytakos organq sistema

40

nurodo teksto iliustracii4 gretinane puslapyje. Kituose puslapiuose esaniios iliustracijos nurodonos pateikiant pfies rodykle puslapio nnrneri. An

Rodyklc (

+)

inogaus ktrno arterijos

48

Pagdndines Zmogaus ktrno venos

Shpimo organq sistema
Jutimo organai

50 52

Siapimo organq sistema Makroskopind ir mikroskopine inksto anatomija
Re8os organas Itega Klausos organai Uoslds organas

07

Anatomija: inogus / Vincente Muedra Baixauli, Marcello Negli. Kau-tlas: Sviesa, 1999- 96 p.t iliusht (lliustruolas iinynas)
Zodyn.: p.

88 90.

Iemrinu Fkle: p.

91 93.

lliushr r-kle, p.

9,1.

ISBN 5 430 0271:1 6 Sianre iinyne nlgfir-rcjnnos ivai os inogaus anatomijos kurso icnn)s. Iidestyias Tinii:rs geriau suvokti bci !simhti pacles gnusios iliustrarijos. Jis skifirmirs victulines nokykftrs aukstesnirljLl klasir! lnokiniams ir besiren tianiienrs stoti i.rukit4sias mokyklas, stuclentanrs, visicrns, kas domisi anatonlija.

Skodo organas
68

Lytejinro organai Jutimo organq fiziologija

UDK in r.01031)

Nervu sistema

70

Nervq sistema Centrines nervq sistenos anatomija Centrind neryq sistema. Galvos smegenys
Autonomine (vegetacine)nervq sistema Calviniai nervai Nugariniai nervai

Sefiia,.IliustruOtas iinyn.s"

ANATOMIJA. ZMOCUS Autoriai Vincente Muadra Baixauli, Marcello Negri Rcdaktord Ddr,qroli Bat lriiitnili l.ietlr!iikil tckst4 rinko .,Sviesos" leiclyklos kompiuLcriLl baras 1998 11 16.7,2,1 lcictyb. aps\. L Tir 6000 egz. I.eicl. Nr 1385L Akcine bendrove leidykla ,,S!icsa", Vytauto pr 25, 3000 Kiunis.
Spausclinttl ltalijoje SLrtariinc kaina

82

Lytiniai organai

B4

Nervq sistemos fiziologija Vyro lyiiniai organai Moters lytjniai organai
Zodynelis Terminq rodykle

ISBN 5-43U-02714 5

1986, t99l (jiLrnti (irrrppo Frlitori,rle. l:ircrrze ldea lnroks, ll,rrcc1,rn,r O Vcnim:rs ilieluviq krrlb,r. lcitlykl,r ..Sv es.r", l,t,-tr

O

lliustracijq rodykle

Griaudiai
Zmogaus giauiiai sudaryti ii kietri ir tvirlL! dudinitl. l,ri kino lar'l as.r.. Kieciau'i or ganai, suclaryti ii kaulinio audinio, vadinaesantys iikilimai, plie kuliq prisitvirting raiiiiai, raumenys il kt.
5) sqnarittitl paztit'lit1 ldubos a) ncgilios, pavyzdziui, tarp piritakaulinirl
sAnariq; b1 gilc.ne', prvrzdTirri,

Zmogaus griaudiai
I(aukohs snegenine dalis

mr lctulais. Jq funkcija dvejopa: apsaugo lengvai pazeidzianus organus (pvz., kau
kol6 dengia galvos smcgenis, o stuburas nuBdrn. \nleFeni-): ldiP Prt. LJiP pnsyvlr. judtiinro org,;n.ri. karlu -u rJumeninli' if sausgysldmis padeda kunui (galvai, lien.reniui ir galur6ms) judeti: pakelti rank4, pakeisti kuno padeti ir t.t.

28 kn|hi

ca,va J \
(
1

Kaukolds veidine dalis 21 ko lns PalieZuvinis kaulas Stuburas 33 kduhi

.ilbclkJulio

duobe, i kuriq isistato llaunikaulio abi kartu sudaro klubo s4na{; 6) sqnaritts (krcntzlitcs) //?pos, kurios paflilina s4narinq duobg (pvz., peties, klubo s4nadai).

Bu7 galva ir'

Palie:Lrvinis

32

Skiriamos
gruPes:

iios imogaus griauiiq

StubLrras

kaulq

Kaulq sandara. Idetas iindE su dtuskos
rugities tifpalu, kaulas greitai dekalcinuo
jasi, suminkiteja, tampa lankstus. Mat kau le yra daug jungiamojo audinio, tarpl4steli nes nredziagos (matricos), kauliniq l4steliq.

32-33 kmlni

galvos sritis
28 knulni
ber

kaukold smegenina dalis. 7 kaulai

veidine dalis. 21 taalas
palieZuvinis kaulas
stuburas.

Kaule esaniios kolageninis skaidtrlos im-

1 kaulas

preBruolo\ L.-rl,in Jru*1,'rni,. l.rrrrro

t rno

liemuo

32-33

57-58 knulni krutiDes lEsta. 25

kdrildi kr'rrldl

gaus kauluose juntiinrrojo aerdinio clau giau, jie lankstesni ir tvirii, \'ylesnio

galinis 126 ka ai

viriutines galfrnes. 64 ka ldl
apatines galfrnes. 62 kdlildt

rrnTi,ru- zrnog.ru. k.rrrlrr,'' 1..r.1.rr.6, jr rnineralrrrrq mcrlziagu, l",lil ii, L rrrl,r tf.,l\p-ni, grciiiiiu lth2t;r ir ilgiatr rrcsugyja.

Kaulq i5o1€. Kaulo paviriius nelygus. Cia yra ataugq, iiurkitumq, idubimq, iikilimq, iSsigaubimq ir pan. Tikilimai vadinami gum burais, o idubimai vagomis, duobemis. Kai kuriq ilgqjq kaulq galuose daznal susi,
daro: l\:0t10i1th:

Kaulq forma. KaLrl,ti Lrin.t ivailiq folmq: 1) ll.qieji knrrlci (jci ilgis pn!,fin(lina' charakteristika), pavyzrlliui. l,rsliliatrlis, ilaunikaulis;

ApaLinds galirnes 62, kn lnl

2)

netnisttklittrit

/catlrii (plotis il ilgis bcvcil' ,,,itrrorlas), pavyzclZiui, kaukolcs vt'idini's rl,tlics, rlubcn-

ii

yltlitii ittb.t ylokititji
126

kntlni

rutulini. c.jndfinio pa viriiaus iisigaubimas, kuris kaklu susijun gia su likusia kaulo daljmi. lbkie yra ilau nikauliai, Zastikauliai ir kiti kaulai; 2\ \ttttnplini ,lrpsi. lolmo- k.lulini- r! tnl,'4
,ruBos, lurirrii(]5 11gu sanarrrri p.rvir'-iu

kauliai ir kiti;
J\ utturpilt k,rrrl,u til;,r'. l'li'lr. r l,'ri. nr.ri daug vienoclas), pavyzr-llirri, slrrlrtrlo sl.rnl<s teliai, rieio, iillInl)s

if

kili.

pavyzdiiui, pakau!kau1io, ilaunikaulio,
Zastikaulio;

4) .iiar,t,r,"

skritlittiai skriemulio forrnos iigaubi mai. Pavyzdziui, pir!takaulirl, padikaulirt, )a-til aulio slridininiai \,,ln,rriliJi p.lvif.iJi;
3) gret<i ,.lllJriniLt pJviriiu

Kremzlis. Klcmzla's sLr(l,rfyl()s ii jrrrginmojo audinio, tarpl4sttlini's nrt,rlzi.rgtrs ir' 14stelitl, vadinanrel .rrrlrrrr( i/llis Krr'nrrlirl yra ir.riri.^e ktrtr" ri,t."' {n,'.\r,. .,||.i,, kauielyje ir kitur). Svalbios \rr'.r :;///,rr'llr's ktzarzlis, den gianr:ir)s knul rl s4r,r ri r1 rs J,lI
I

viriius, ir
I€s

knlrlry

lenia kaulq ilgejirrr4.

d ,!itno It1 /t.:li::,l\UriU l,l\tr,-

VJizdis is priekio

GRIAUCIAI

T
(2) (2) (1) (1) (1) (1)

Kaukole
Kaukold plokitiejikaulai momenkauliai I kaulai 4 kaulai smilkinkauliai
kaukoles veidines dalies kaulai ii 3onq, ausq srityje kaktos sdtis uZpakalin€je kaukolcs dalyje su pleiStakauliu sudaro kaukoles pamat4

kaulai 4 kntlai

netajsyklingieji kaktikaulis
pakaulkaulis akytkaulis plei!takaulis

Kaktikaulis. Netaisyklingos formos kaulas:
priekineje dalyje lygus, uZpakalineje - reljefinis; priekin€je daly,e sujungtas su nosies kaulais, uZpakalin6je su momenkauliais.

kino, vadinamo tulkiikuoiu balnu, ir ataugq: maZujq ir didTirlirr .p,rrnu {firnre;i yr.r kdulo vir.ulirleie prrekirrcje, (' anlrieji
apatineje dalyje).

-

Smilkinkaulis. Plokiiiasis kaukoles pamato kaulas, sudarytas iS keturiq daliq: uolines, bignines, Zvyninds ir spenines. Apatineje dalyje yra s4narine duob6, i kuriq
isirla lo dpdtinio ataugos krumplys.

Akytkaulis. Netaisyklingos ftrrnos kaukoles veidines dalies k;rulas, suclarytas i5
vidurines gulsiiosios ar.lra akytosios plokileleq, 5latmenosios, .rrsiiurrAi.rrrr i.s srr lrirmaja, ploksteles ir koretq labirintrt. Stertme-

iandikaulio

s4narine<

Pakaubkaulis. Netaisyklingos formos kau,
las, susidedantis i3 2vyno, Soniniq daliq ir dvieju .4nariniq Lrumpliu. .udaranciu r4nari su pirmuoju Laklo slanksteliu atldn-

nosios plokstel€s viliujc iikyltr kaulinis Lviulys, r6dinaln;t gaiJzio ski.rutr.r'e, prie kudo plisitvirtings kietasis srlegenq dangalas.

Akytkaulis suauga su kaktikauliu, pleiita-

kauliu, nosikauliais,

tu. Kaule esaniia didele anga vidin6

iriar ikaLrliilis, viriutiniais 2andikauliais, noragu.

kaukol6s ertme jungiasi su stuburo kanalu.

Pleistakaulis, Netaisyklingos formos kaukol6s pamato kaulas. Jo for.ma primena sparnus iiskleidusi paukiti. Sudarytas i5

Momenkaulis. Plokiiias, iigarrbtas kaukolds skliauto kaulas, susisiekiitntis su tokiu
pat prie3ingos puses kaulu bt'i su kaktikau-

liu, smilkinkauliu, pakauikauliu ir plciitakauliu.

iiais ir raumenimis. Mriulinidme )andikaulyje isitvirtina viriutiniai dantys. Sqnari- Smakro gumburai Palieiuvinis kaulas. pasidalijusia i dvi dalis./f). apatinio Zandikaulio sanari. pleistakauliu ir.I Galva Kaktikaulis Galvos kaulai galva 14 kaulq viriutine 13 kaul4 dalis 6 podniai (12) nosikauliai (2) sudaro isorine nosi Momenkaulis Momenkaulis aiarikauliai (2) vidineje akiduobds srenole kriaukles (vidurin€ ir virsutine) (Z). po lie Zuviu. Priekine jo dalis nasyvcsnO tai ne atauga su galva sudaro smilkinini paliezuvinio kaulo ktna5.rlis kriaukle Viriutinis Zandikaulis. Judddamas Zandikaulis padeda susmulkinti maist4. smilkinkauliais. U. U raides pavidalo Priekinis kaukoles vaizdas kaulas. Noragas. PalieZuvinis kaulas Su -t ro kaukole palieZuvini' kaul.rr'- . Sudaryta i5 atitinkamq akiduobinirl kaktikaulio. Jame iSkyla gomurin€s. nosies ertme. i kurio duobeles (alveoles) isitvirtina apa- Skrruostakaulis tiniai dantys Apatind nosies Nosikar.rZiL'ji rag. gulintis tarp kaklo r. o kiLos ataugos ir Zandikaulio paviriiai aki- Staiioji alg/tkautio plokstele Noragas li. Prie vainikines ataugos prisitvirtings smilkinir-ris raumuo. Beveik keturkampis plok3iias kaukolds veidines dalies kaulas.rr. Kairysis virsutinis iandikaulis Dantys / Nosikauliai. sana u sujungtas su dantys.Siq. akytkaulio. Kaulas yra lanko pavida1o. pleiitakaulio. skruostind ir kitos ataugos. o uZpakalineje puseje pasibaigia Zandikaulio 3aka. Zcmiau palieiuvinio kaulo yra skyclines kremzlds ky3ulys (Adonro obtrolys). Susisiekia su kaktikauliu. r'. Gomurines ataugos padeda sudalyti kaulini gomuri. akytkauliu.t l(.r. Plona kaulind plokiteld.auntcrrq. virsutiniu Zandikauliu. jame isitvirtina apatiniai Akiduobd. sudaranti uZpakaling kaulinds nosies pertvaros da- ktno nusitesia didieii ir m. ir kairiqjQ no- DeSinysis viriutinis Zandikaulis duobes.t. Padeda atskirti dediniEjq sles ertmes puses. skuostakauliai (2) skruosto srityje gomurikauliai (2) sudaro uZpakaling kaulinio gomurio dali virsutiniai Zandikauliai (2). i kuriq duobeles (alveoles) isitvifina virsutiniai dantys 1 nepodnis noragas (1) nosies pertvara Smilkinkaulis Akytkaulis Smilkinkaulis PleiStakaulis apatinis Zandikaulis 1 kaulas apatinis Zandikaulis (7). Tai vienintelis paslankus galvos kaulas.-rrlrrrrtt.rlyiL. Apatinis iandikaulis. virsutinio Zandikaulio pavir.

o Sonuose dvi sket'sinis ataugos. Gyvtrnq uodegE atitinkantis uodegikaulis Siek tiek padeda apsaugoti dubens organus.r)J- rini paviriiq ionkaulianrs.llr jii lufi '. kuliose isitvirtina Sonkauliaii kaklo slankstcliai tokiq idubrl netud. labai nuoZrrlnios.5 suaugg kryimens slanksteliai. kaklo slarrkstcliq taip pat trikampe.L. kaklo slanksteliai dalyvauja ir galvos judesiuose.. Slankstelitl dri&os. sudamntys uodegikauli stovint ant kojq. Krti tines slanksteliq ktrnas sQnarines jdubas. - 5 juosmens slanksteliai Ji sudaro 2iedo pavidalo slanksfellai. sudarantys . jr. Jie turi masyvq krinq. jrrosnrens slanksteliq . per kuriq liemuo lenkiamas.rlkste liai tokio.|| Stuburas stuburas 32-33 kaulai. vadinamos tarpsLanksteliniais clisknis. nepaslankiai suaugg vienas su kitu ir susijungg su dubenkauliais.rosnrt'ns kinq vertikaliai . Gana paslanki yra ir iuosmenine stuburo dalis. iisitiesia ir sukamasi.5 kryZmens slanksteliai. n( l -.3-4 suaugg slanksteliai. horizontalios. o virSutines clalies ionuose turi du gumburelius. Tarp slanksteliq knnq yra kremzlines plokitelds. Nuo lanko aukityn ir iemyn susidaro 2 poros sqllarF Skiliamieti slanksteliq poiymiai. nciisiiakojusios. juosinens slilnkstc'liq kiinas turi ma'yviau'ia. kaklilr€ dalis 7 kaklo slanksteliai krutinind dalis 12 kartines slanksteliq. krrltinas sl. Slanksteliq paslankumas.tlankqieliai neluri Dei nrin(. yra yPatingi: atlantas neturi kuno ir panaius ikaulinl Ziedq. Krutin€s slanksteliq anga ni4 ataugg!. treterines nugos. ir jos sudarc tarpsla kstclinius sqnarius. k-r inc.r'rini' ataugos gumbureliq. kuriq kiekvienas sujungtas su pora Sonkauliq juosmenine dalis kryZkauli uodegine dalis kryimenin€ dalis .r rrti jdrrl'ry. Kaklo slirll<stcliq jos yra dvi\ako-. . taiiau priekineje dalyje daug platesne nei kitose dviejose dalyse. nir. su kuriomis susilieaia analogigkos (gretimq slanksteliq) ataugos. Krl]tines slanksteliai paslankfls daug maZiau . padeda stabilizuoti slanksteliq beveik trikarnpe. ji yra tarsi aiis. vadinami atldlltu ir Iiitliu slanksteliu. Slanksteliai vieni nuo kitq skiriasi kunq dydZiu. angos pavidalu. Nuo lanko atgal nusitesia keterina qtouga. rrur. apie kuriq sukiojant galvq sukiojasi atlantas. nchrri. ango. nue jo atgal iSsilenkusi la|k4. Skcrsints ataugos. plauiius bei kraujagysles. SkirLingos stuburo dalys paslankios nevienodai. ataugomis. lnr'i. Pirmieji du kaklo slanksteliai.) naliniq pavir'5iq.iu JnllU. Kaklo slirrlkstelirl skersinese ataugose yra anga. juosmens Slanh:t el i4 ktr nni. aiinis virsudneje kano dalyje turi kauling iSauga (danti).gana masyvios.tod6l padeda apsaugoti krntines lEstoje esaniius organus . be to. Did/iausia judesiq amplitud€ kaklineje stuburo dalyje. tarp kino ir lanko yra slankstelio anga. yra ovali.lirdi.rlartlrir'lirr ilg'* rreir si6akojusios.

Sonkauliai ir krutinkaulis sudaro kratines l4sf4.7) ionkaulio kremzle susijungia krutinkauliu netikrieji Sonkaulial (3 su poros). jie padidina krDtines firi ir padeda lkvepti. dor*arli4.B-10 krntinkaulio tiesiogiai nesiekia. ir priesingai. supantiq krntin€s ertme. kiti raumenys ionkaulius nuleidZia ir padeda iikvepti. tiesiogiai sujungti su ktutinkauliu. nesujungtos su krutinkauliu. ir krufinkaulis. priekiniai jq galai pasi- baigia pilvo sienoje krntinkaulis (1) Krutillis lqstq sudaro 12 porq ploksiiqjq kaulq. nios poros ionkauli2 krcmzle susijungia su krlttinkaulil!. lr)s 2cmiJu t-5anaio. Tai plokiiias kritines l4stos priekyje tuoj po oda esantis kaulas. . Dvi ligiai. Raumenq pakeliami. Pirmosios septy. radinrmi ilkraLiai. Sonkauliai su krttines slanksteliais sudaro sqnarius. poros su knftinkauliu susijungia netiesio- viriuje esantiais Sonkauliais ir su kritinkauliu. Sonkauliai larpsniikai nuo I iki VIII ilg€ja ir nuo IX iki XII trumpela. I . todel vadinamos netikraisinis ionkauliais.-. laisztieji Sonkauliai. (1. o suauga su juo tik per vienas kito kremzlg laisvieji ionkauliai (2 poros). Jos kremzle sujungtos su kusios poros. prasidedandiq nuo 1Z-kos kr|tinis slanksteli4.I Kriitines l4sta kutines kaulai 12 krrttines slankstelitl l4sta 12 porq (24 kaulai) Sonkauliq tikrieji ionkauliai (7 poros). Son kauliai. Iai.

- Zastas.ll- ga\ lrikampi\ Lul]ds yra lygus. esantis uZpakalirlusJrineie pu. menulis. Jos alkilne. Kiekvienas piritas suclarytns ii trijq piritakaulill. doien delnas (5) eiLtmLs) penki delnakauliai pamatiniai piritakauliai (5) pirBtai (14) viduriniai pidtakauliai (4) galiniai piritakauliai (5) (nykstys turi tik pamatini kaulius) ir galini pirita Petiq lankas Mentd.VirSutines galunes Viriudnes peiiq lankas Zastas (1) (2) galin€s 64 kaulni raktikaulis (1) mente (1) Zastikaulis dilbls (2) pla6taka (27) alknnkaulis (1) stipinkaulis (1) laivelis. Virsutiniame io Bale yrd ganJ ma\yvi ataugd Piritai. galvinis. maZasis daugia- kampis. pritraukti ir atitfaukti nuo vidurinds plolitumo-.pirnrntini ir ga- . o !ir(uje apitli ataLtga. istestos S raides formos laulas.t4 delnakauli1.rzq. tarpusary. netaisyklingos formos. esanlis luoi po od. Tai ilgasis kaulas. Sudarytas V. kud. trikampes plokitelds formos. o di su ment€s duobe peties sqnari. Esant tiek gausiai mliq kauleliq.gana plati sQnarina duobi. Su Zastikauliu mentg jun. kitu su merlie. trikampis. ZirDis. trikampis.t priekjneje viriutindje kutines lqstos dalyje. Mentd yra plonos. plastaka gali atlikti daug juclcsiq. iigaubtos.je jungia tvirta tarpkaulini pltttt. pamatiniq.rrnpi. dvien cilcmis iisid€sdiusiq kaulq. Apatini5 2as- tikaulio galas paplatejes ir sudaro kumplj. Stipinkaulis. Sudarytas i! aituonirl m. vidrrriniLl if gali-. irgi ilgasis kaulas. Delnas. niq.eie i. deias (8) Zirnis. kuri susidaro gia Soniniame mentes kampe. neje peiiq lanko puseje. neleidZia rankai per daug iisitiesti per alkunes s4nari. Siauresnis apatinis galas artdja prie fie3o sQnario.kilgs dyg1v". Vienu galu jis suiungtas su kratinkauliu.iliecia ir su pir- muoju ionkauliu. atnhrrje.ma iasis daugiakanpis. Apatinis jo galas yra masytiesti.rrrgr. Zasto griauiius sudaro vienas kaulas Zastikaulis. ieidama i Zastikaulio alkuning idubq. blimesneie eileje yr. Aliiau dilbio. didysi' rl. Abu dilbio lrulu. Nykitys turi tik du lini pirStakaulius.leiditantj plaitakq sulenkti ir iS- Raktikaulis. PlaBtaka ii penkiq naiai paslan- Dilbio kaulai Tai Alktinkaulis. o apatiniu kraitu su. kuris baigiasi Zastikaulio galvute bei skridiniu. galvinis ir kirblinrs ne5o kaulai. einant nuo stipinkaulio i alktrnkaulio ptrs9. yla laivelis. didysis daugiakampis. Jo artimasis galas yra sustorejes ir sudaro Zastikaulio galva. kablinis (B. Rieias.r(. menuls. vesnis ir su plaitakos (rie5o) kaulais sudaro rielo s4narj. Abu jie yta alktnis sqnnrio dalys. Kartu su stipinkauliu sudaro dilbio kaulus. PlokSdias kaulas. Ilgas.

Pidos kaulai. j turi4 !. Jis leidzia koj4 sulenkti ir iitiesti. isitvirtina i gnzduobgi apatinis galas baigiasi gumburais.i. Visi 3ie trys kaulai sudaro tvirtq kaulas). Tarp ilaunikaulio apafinio galo gumburq ir blauzdikaulio susidaro kelio s4nar. atstoja skyo4. v. netaisyklingos formos kaulas.5 pamatiniai. Ciurnos ir.ys. lado srilyje yra 5 kaulai. 5 Saliniai piistakauliai (nykitys turi tik pamatini ir galini piritakaulius) 5 padikauliai Dubuo. arba galva. sedynkaulis ir gaktikaulis (trys suauge kaulai) Slaunis (1) ilaunikaulis girnele (1) blauzda (3) blauzdikaulis (1) Seivikaulis (1) peda (26) iiurna: 7 kaulai.su iokikauliu (2r. saugant! sqnad nuo smirgiq. 4 viduriniai. kurie yra kelio s4nario dalys. susidargs suaugus trimskaulams gaktikauliui(priekinis *usidaro gili jduba gdiduobe. klubakauliui (viriuje) ir sedynkauliui (apaiioje). ir jiedu sudato klubo sqnari. sumudimq ir t.nos. Juos sudaro iiur. Tai ilgiausias Zmogaus griautiq kaulas.rdi kauliais. Sie kaulai laiko viso kn- kaulini Ziedq - duben!. Girnele. Kaip ir dilbyje. Abiejrl pusirl dubenkauliai pdekyje susijungia kremzle. pado it no svo4. raiiiiu sujungta-su blauzdikauliu. kuris savo ruoztu vienu galu sujungtas su blauzdikauliu. kubakaulis. Ties 5iq kaulq kinq s4auga kitu greta kito yra du ilgi kaulai: i3 vidin€s pusds blauzrlikaulis. laivakaulis. apatini\ .puqds yra daug plonesnis ieiuikaulis.:tGt Ii6!4i : Apatines galunes Apatinds galunds dubenkaulis (1) 62 kaulai (po 31 kiekoienoje pusale) klubakaulis. esanti kelio s4nario priekyje. Prie jo priglunda girnele tvirta kaulind plokgteld. iiurnos kaulai). iokikaulis. o plonesnis. 3 pleiitukai padas pirstai . iSsiddstg dviem eildmis. Blauzdikaulis ir Seivikaulis. pamatini ir galinD.istato ilaunikaulio galva. Mr- Sutinis galas.linj pirs takaulius. Slaunikaulis.rdin. Jj sudaro du dubenkauliai ir kryLkaulis. 16 . nykstys turi tik 2 (t.pado kaulai iisid6ste Blauzdos kaulai. vidulini ir g.pamdtinj. Dubenkaulis yra porinis.14 kaulq . Vienintelis Slaunies kaulas. o . y. t. kurjo masyvesnis galas susitungia su dlaunikauliu. U2pakalineje puseje tarp jq lsiterpia trikampes formos kryZkaulis. kolos piritq kaulai.su ioUldul ui ic ionine. Abu blauzdos kaulus jungia stipri tarpkaulind pldvd. blauzdoje vrenas lanku ir sudaro pedos skliautE. Kiekvienas kojos piritas irgi turi po 3 . kulnakaulis.rmi p.

Joms bndingi riboti Iudesiai. Siems besilieaia n tiemb 54ndriniams pavirsiams ge au atitikti vienam kita padeda nedidelds pusZiedZio formos krernzlis Dantytoji sinle Kaktikaulis Tarpslanksteliniai Molnenkaulis diskai (kemzlds) zvy Slanksteliai ku lapelis i s4naiio ertmg iSskiria lipnq skysti .pler e. 2mogaus krtne yra daugybd sqnariq: kelio.kas yra tdrsi pagalvele . turintys dantytus kastus. Staigiai pasukus koj4. kurios lvarriose vielose prisiLvirtina prie kaulq ir suteikia raumeniui daugiau funkciniq galimybirl.. tokiomis jungtimis dubens kaulai sujungti tarpusavyje ir su kryikauliu. Tokioms kaulq jungtims (jo. sqnario aplinkoje susikaupia Slapimin€s fiigsties ir druskq. t s.. Jie juostomis: ritinio pavidalo sausgyslimis ir Sausgysl€s. pirstq (ranlu ir koiq) ir kjLi. vienaSius ar daugiaasius. li5 sulepa bei mailina sdnarine: kremzles pavir<iq. mimikos. Alkanes s4nario raiSiiai ir sutvirtina jungiamojo audinio juostos 18 . kramtymo. Nepaslankios jungtys. Sergant podagra.nuo priklauso judesiq laisvumas. kurios vidinis lne SmllKlnkaulio dalis \ ' Dantytoji sinl6 Pakauikaulis . p sitvidina prie kaulq ne raumeninemis skaidulomis. Dvigalviai. arba s4narius.. alkun€s. pagereja kaulq judesiai per -4nari. Kitos. keturias galvas arba dalis. bet galuose esandiomis tvirtomis junglamojo audinio niniq skaidulq. jo Meni.tvirtai sujungti gretimus kaulinius segmentus ir neleisli kaulams per daug pasislinkti arba toliau atsiskidi vienam nuo kito. Raumenys Kaulq jungtys Du ar daugiau kaulq susijungia ivairiais budais. pdtraukiamuosius ir atitraukiamuosius. krumplys iSkilimq. Joms priUruso sirllis. mis sujunSti ir stuburo slanksteliai) priklauso kremzliniai tarpslanksteliniai diskar. I Sias grupes raumenys skirstomi pagal sandarq. tepalinis maiSelis Meniskas Ziedinis siipinkaulio raiStis Alknnkaulis Sana nis tepalas Stipinkaulis (pogirnelneje tepalindje klostdje) RaiSdiai S4narius sudaraniiq kaulq galus sujungia Pagal funkcijas rdumenyq grupuojami i lenkiamuosius. Ihi raumenys. . sanariniq ertmiq krastai pakyla. Pa- lungrys jungtys (sinles) gal s4nario leid2iamu. MaZai paslankios iungtys.r saubg) slemi5 krumplys stipinkaulio raiStis SEnarine kapsuld e kaulq paviriiaus Siurkitumq.lo . Sau\gy\les ir u. palengvind judesius.GRIAUCNT. Meniskai. slanksteliq ionuose esaniios jungtys (raiSdiai) sutvirtina tarpslankstelini diskq ir padeda iilaikyti stubur4 tiesioie padetyje. pris. tiesiamuosius. S4narj hernletiikai apsupa pl€vd sQtr. Jungtys ir raiSiiai raiiirai. lq paskirtis . 2) maiai paslankins ir 3) nepaslankias. Ddl ivairiq Paslankios jungtys. kvepar imo ir kita* grupe. Esant tokiai padeiiai. jais lsiLerpia vieni i kitus. kuriomis susijungia kaukol€s kaulai. Negili blauzdikaulio viriutinio galo s4narin€ iduba ne visilkai atitinka gerokai isgaub"tus ilaunikaulio apatinio galo kru mplius. atlikti judesius jie skirstomi i pdpra5tuosius ir >udetiniu. NAUMENYS t Kaulq jungtys.sqnariniai nteniskai (dar vadinami pusmenuline kremzle). trigalviai ir Leturgalvidi rau- menys. infekcijos tu kitq) gali prasideti sAnario kapsules uZdegimas. plolsciomis u<plir)i n sn I sitvirtina p is. lie leidzia kdnui ar jo dalims laisvai judeti. Kaulai. abiejq i Smilkinkaulis MaZai paslankios Nepaslankios prieZasdiq (traumq. Pavyzdiiui. turintys dvi. Raumenys sudaryti i5 raume- Slaunikaulis Soninis iastikaulio plaiiomi. Jie i5 kraitq ji pati tuo pat metu pagileja. o centr4 plonela..tapslld.nritti lepalq. os judant sukelia skausmus..tai daznai atsitinka fu tbolininkams. Priklausomai nuo paslankumo jungtys skirstomos I 1) pasln kias ju11gtis. meniskas gali iplyiti. Luris iSlai(o vir4 kIno >vor!. tarsi sujungti uztrauktuku.<q. antkrumpliq.

iai burno: raumuo. suka isavo puse kakling stuburo dali. taip pat traukia ji Zemyn . lt I Galvos kaklo odos (14) . i savo pusq kakline stuburo iandinis (iOt conirriq >ienq . (15) nuleidZia pa- antgalvinio raumens kaktinis pilvelis 2 E^ h". kartu antgalvinio raumens pakausinis pilvelis (27) traukia atgal galvos plaukuotos '6 E iandikaul!.i akies iiedinis merkia akisi nosinis (J) quSlJudzia vokus. skiemenuoti. Iudina peti ir galvA.N E !2 T lnpq kampo nuleidiiamasis (13) nuleidiia lapq kampE. deltinis (20) atitraukia liq padeti.rdinime nurodytas funLcijas: - laiptiniai (22. - i3- i hodzonta- Snerviq ir lnpq kampo keliamasis (6) allieka pdv. didy(is ir maids 5 skruostiniai raumenys.* 1l - sutraukia kaktos od4 ir kelia antakius. kelia liemeni.susitraukdamas nuleidZia palieZuvin! kaul4..nauME q srsTEMA Kiekvienas raumuo tud pradZi4 ir pabaigA. kelia pirmuosius du ionkaulius. 20 (29) kelia apatini Zandikaulj. kamtyti. 't. ir atveriia (28) tai trys rudimentiniai raumenys: buvg ausies kriaukles plediamasts ir sutraukiamasis. arba paslankqji tagk4. o pabaiSa paslanki. <g NG E _q e o antakiq sutraukiamasis takius. apatinds apating - kelia aukStyn apatini (12) su- €r E lipos nuleidiiamasis dangos od4. kilsteli liemeni 0i pasukdamas). ir ment€s. nuleidZid p.24) . II !- !. Tiaukia butnos kamp4 aukityn ir i ion4.suka galv4 i 3on4. raktikauli ir peti. pdpri-it\ irtine5 prie didysis skruostinis (8) kampE i virirl ir SonE. burnos iiedinis traukia ltpq stuburo kaklin€s dalies mentg. krutinds didysis (i 9t (pie\in)je nupjdutas) pritraukia iastA prie liemens ir pastumir ii i prieN. nosinio raumens inervind dalis (5) pleiia Snervg.j smilkininis ir i ion4.r i viriq \ir (23) traukdamas mentg prie stuburo.t. ausies sitraukdamas tempia Zemyn 1Up4. z 6 . galvos sukamasis (16) . trapecinis prisitvirtine pde stu- (7) - keli.(pieiinyje nupjautas) nuleidiia lupu lampus ir trJukia zemyn smakro od4. (2) judrna an- mentinis palieiuvio (17) . skruostiniai (7. mentq keliantysis (25. 8) maiasis skruostinis Sutine lnp4i buro kaklo dalies. kramtomasis (11) diriinis galvos kaklo (26) sukioja ir lenkia galvq i 6on4. ZastA X . Sonkauliams esant nejudrioje paddtyje. uz- U (4) sutraukia antakiq srities od4. PradZia nejudri.rleltd Za\tAj ia5tikauliui esant pakeltam nejudrioje paderyle. kelia (9) uZiiaupia burnq. ieinantis i iando suddtt padeda 6vilpti. lenkia dal!. abu dirZiniai raumenys ja stumia i pdeki. ir kaklo raumenys = 'G Galvos ir kaklo raumenys (1) kritininis palieiuvio lieZuvin! kaulq. tempia kaklo od4.

Akies iiedinis 44. ilgasis Slaunies pritraukiamasis (31): pritlaukia ilaunii 41. galvos sukamasis (4) tlapecinis (5\ - Lr.hun!. dalyvauja lenkiant ilauni i vidq. (46) . suka j4 - lenkia plairakq. Klubinis 32. kdtin€s didysis 21) flckininis laikiklis Blauzdikaulis 25. llgasis rankos 15.21. - (42) ir. Burnos Ziedinis kaktinis pilvelis 45. Antgalvinio raumens - i:r. IlSasis Slaunies iraukiamasis - . Vidinis Slaunies tiesusis Slaunies (19) ilgoji trigalvio iasto raumens galva (41). kia ilaun!. rieio iiesiamasis 13. . Priekinis vaizdas . lstiesiamqju r l1q laikiklis 17. p. - Ienkia ir pritraukia 3q. Snapinis Zasto iastinis (9) liesusis pilvo pla5tak4 - lenkia dilbl. 2L. Skuostinis 3. 25. p.1. Tiesusis lenkia ranLq per al- skiauterinis (32) Slauni. 25. p.SISTEMA Ktrno raumenys (priekinis vaizdas) smilkininis burnos iitiesiamqjq raumenq laikiklis (fascijos sustordjimai) (25). Ilgoji 8. 21.34) kos nyksiio lrumpasis atitraukiamasis atitraukia nyksri i Sati. p. - lenkia Ilorinis istrizinis prlvo nykSaio 16. (/0t - lenkia liemenl: iSodnis istriiinis pilvo (33) . Trumpasis ilgasis stipininis rie6o tiesiamasis (12) lenkia dilbi. sutiesia blauzda. Atgrgziaqasis 12. Grakstusis 29.* - 2t. p klubinis (i7) per klubo s4nari. Raktikaulis 42.'Iiapecinis 6. {l9t trau[a Zdsid i priegkve- Didysis juosmens 19.21) r8) i:t. Stipininis rieso lenkiamasis stipininis atgrgziamasis (11) i i5or9. p. ka j4 snapinis iasto ki. siuvdjo 12oy lenlia blauzd4 ka sulenktq blauzd4 i vidq.blauzdos raumens didysis juosmens {J8) i i3or9. p. Trumpasis 35. Smilkinnis skruostiniai (2) iiedinis (3) ir. p. Kflno raumenys 1.Ienkia liemeni. Tiesusis Slaunies 30. -u- 4. deltinis (6) it. doninis Slaunies platusis (20) blauzd4. (1) tu. Girnele 27. (40) - 20. Soninis Slaunies platusis 21.2't) dvilypio blauzdos raumens vidind galva 46.25. p. stipininis rieSo lenkiamasis trumpasis stipininis rieso tiesiamasis (13): ilgasis rankos nykiiio atitraukiamasis (14) atitraukia nykiti ir vis4 plaitak4 i Sali.j antgalvinio raumens kaktinis pilvelis tF. p. - ilgasis delno (35) pla5tak4.25. lentiesia tiesia priekinis krutinis dantytasis piant kelia Sonkaulius. Trigalvio Zasto raumens v1fine galva 37. vrome garva 2b. 2r. lenkia Slauni. plek5ninis (27) (26) tu. trigalvio iasto raumens vidind galva (38) LB.h. (36) atitraukiamasis 33. p. ran pilvo 11. IStiesiamqjq raumenq vidinis Slaunies platusis (21) blauzd4. akies Ziedinis (45) ! priekinis blauzdos (22) . Dvigalvis zasto 9. p. traukia Sonkaulius Zemyn. p. Dvilypio. p. Ilgasis 38.21) lupq kampo nuleidtiamasis (44) /t.tiesia ir suka iiorg ped4. - suka stipinkauli ir (. 21. grakEtusis (7) ir. Priekinis blauzdos 23. 21. tiesia plaitakqi tiesia plaitakA.it. lenkia Slaunl. Trigalvio Zasto raumens Sonin€ galva prit rau kja claunij Krttines djdysis trigalvio iasto raumens galva Priekinis krttines dantytasis tdgalvio Zasto raumens Sonind galva Lt. 25. zasti^1s stjpinkaulio 36. - lenkia slauni.p. Siuvejo 28. Ilgasis delno Nyksiio trumpasis 14. dvigalvis Zdsto kun€s s4nari. Deltinis 7. Lnpq kampo nuleidiiamasis 43. Plarusls 22. Ilgasis pirstrl tiesiamasis 2. Skiauterinis 31. Zastinis 10. 2. Galvos sukamasis tJO) 5.

p. Trumpasis stipininis rieso tiesiamasis 11. Tiesiamqju raumenq laikiklis dvigalvis Slaunies (15) tiesia ilauni. Platusis llugaros 35.. trumpasis Seivinis (19) Kuno raumenys l.. Ilgasis nykidio atitraukiamasis 12. staigiai susitraukdamas padeda apaiiA). lenkia kojos nyk3ti. Nugariniai 30. Abiejq pusiq raumenys susitraukdami kadu atloiia galvq. grakStusis raumens ilgoji galva 7. kartu su kitomis dviem galvomis. iikvepti (suspaudZia kr!tinds 18. (2B) trigalvio Zasto raumens Sonind galva (7) didysis sidmens ka j4 i isore.. sutraukia mentes. Rankos pirstq tiesiamasis 36. Pakinklind duobd 26. t. y. Zasto raumens ilgoji galva (6) pusplevinis (26) .^l:'^:^ . Kojos nyksaio ilgasis lenkiamasis 21. atstato kriitine. Pusgyslinis 17. apatiniai traukia j4 Zemyn.tiesia Soninis Slaunies platusis (14) blarzd4 Lr. Dvilypio blauzdos raumens vidine galva nugaliniai tarpkauliniai plaitakos (1J) lenkia pamatinius piritakaulius tus. kus tiesia dilbi. Trigalvio Zasto raumens Sonind galva 8. p.Kiino raumenys /. Mentg keliantysis 39. Vidinis ilaunies platusis 24. Septintasis kaklo slankstelis kojos nykSiio ilgasis lenkiamasis (2) 2t. p. Dvigalvis llaunies 16. 14. Vidurinis sEdmens 28.lenkia blauzdq ir pedE. Alkiininis 32. lenkia ir suka ! vidq blauzd4. skeiia piritus vienE nuo kito. 23) - alknninis (33) tiesia dilb!. sudaro trigalvi Zasto raumen!. i. 23. suka stipinkauli ir plastak4 i iiore. lenkia ir suka i i3or9 p€d4. atgal ir Lettyn. tdgalvio Lt.rsiilauli i ilorqi Zr p.21 Uipakalilris vaizdas . Trumpasis ieivinis 20./. p.23.r. Calvos sukamasis .u|J . - tiesia Slauni ir su- llorinis istrizinis pilvo 33. llgasis stipiniiis deso tiesiamasis 10.^:-r^^\ \uzPdadrrLrr vdrzudb/ Sauspldvinis galvos Salmas (1) jungia kaktini pilveli su pakausiniu pilveliu. 23. p. - suka iastikauli i pusgyslinis (16) 22. Pusplevirlis 25. plek6ninis (23) padeda dvilypiui raumeniui. 4. Didysis s6dmens ilgasis stipininis rieso tiesiamasis 2t. (27) pdtraukia ilauni. - lenkia ir atitrau(20) ini. tdgalvio iasto raurnens vidin6 galva tiesia dilbi. platusis nugaros (36) suka Zastikauli i vidq. 21.tiesia ilauni. dvilypio blauzdos raumens Sonin€ galva (18) ir dvilypio blauzdos raumens vidinE 24 mente keliantysis (40) pakauSinis pilvelis (41) Lr. sulenkt4 blauzd4 suka i vidrl. Soninis ilaunies platusis ilgasis rankos nykdiio atitraukiamasis (17) Lr. Atgreziamasis 9. (9) tarpkauliniai alkrininis rieSo lenkiamasis (10) (32) lenkia plaStakos trumpasis stipininis deSo tiesiamasis i.34) ir. vidurinis sddmens (29) atitraukia dlauni tiesia atgrqiiamasis (8) Zr p. p. 2. Alknninis eio l€nkiamasis 31.. 6. galvos sukamasis galva ( ) . Antgalvinio raumens pakauSinis pilvelis 40. 41. p.asto raumens vidine galva 34. Sauspler kia pdd4. p. rnaZasis apvalusis (37) iSorg. - tiesia deltinis (5) . Alkfininis rieso tiesiamasis - tiesia dilbi. MaZasis apvallrsis vidinis ilaunies platusis (25) blauzdq. 23. tJlvu. lenkia blauzdq. padyglinis (381 . Kulnine sausgysle tiesia ilauni. Trigalvio . vidine ir isorine. Klubakaulio skiautere 29. sudarydamas antgalvini laumeni.21. Dvilypio blauzdos raumens Sonin€ galva 19.:. ir tiesia ki. Ment€s trapecinis (3) viriutiniai pluostai kelia mentg. iiorinis lstriZinis pilvo (. p€da suka ! iiorg. suka jA - 13. lenkia ir suka ! i3or9 blauzdq. 23. Padyglinis 37. Trigalvio Zasto 38. ir i vidrl.rlma3.21. alkininis rieio tiesiamasis (31) plaitakA.^1. Thi svarbls djimo raumenys. (35) 15.

Skrandiio sienele susideda ii: 1) rauk3ldtos gleivin6s. su{ormuojamos ir reguliar. o mes qalyle. gaubtine riamos try< jos daly<t lt drltlikapt. 31 nucil. j gleir ines. sulaikantys iSmatas. 33).iais sturnia m./cs 2afl1os.kinarnasi. kurie pa dedd ryti maistd.ti iat Dn taip vadinama todel. maiSo formos.rio storosios Zarnos paviriiaus vagos atitinka viduje. lg-ia. kurioje yra daug liaukq. Ski- Vidurind skiltis Apatine skiltis Apatine skiltis Jo-_:ienoie yra valingq raumenq.daryta./r?iIina atauga (jos uZdegimas vadinamas dpendicitu). esaniiq klostiq vietas. Ji periodiSkai atsiveda ir leidiia maistui nedideldmis porcijomis iStekiti ii dugnas. p.tai labai ilga: mehq) kanalas.lnLgerldi. p. Kanala' pr. 3) raumeninio . \krandt.io> 2arnos rirgr. 2) pagleivinio audinio. tia terkla\ nuo rykle: . jungianiiq burnos eitmg su rykle.. !i pereina i stempls. Skiriama jo pradine dats. I ryldg ats\vena nasies ertmi. KJtrdlas pdsibaigia tiesi4ja Zarna ir iieinam4ja anga. lu ri nu\_ile5ia i rylde.. o ii pas1ba1. priekin€je stuburo dalyje prasideda nuo VI kaklo ir'baigiasi ties Xi krutines slanksteliu. Jos gale prasideda Storoii iarna.t. Gaubtine iarna sudaryta ii keturir. ausics timitas.ri\ jude.ios (gulincio.rnkaupu. vietomis paplateigs vietose mechaniskai ir chemi5kai mds maist. Skiriamos trys jos dalys: aklql.. Susideda i3 keturiq cluoL'nirl: i(orinio iu ngia moio dudinio . virikinimo sistemai prililauso liaukos. dantys (Lt.28). kq ir limfoidinio audinio . kad orgarrizmas gJlelLJ ji pJsica\ inti.lltini.ina. atsiveriJnti i d!ryLikapir!t9 zarn4. dinio - (iiilginiu slaidulql ir \ idinio r2iediniq lygiujq (nevalingq) raurnenq skaidulq). - paruosianiios ji virikinti Burna (ir. rra nosin€. siauriausiavieta iioti4sqsmauka. bej vi- t iiesif.ln8a. ertme.. pa! ir(idu. pa-ibaigiancio< klubint nklo. Ui burnos ertmds yra ryHe.OIT Slempld. Rykle tesiasi iki VI kaklo slankstelio ir miau jo pereina i stemple. alLarpur l) kvlntnio. RykJes gleivineje yra liir-r.k. Apatineie dalyje rykle pereina i stemp&. p. pogleivjnio purau: jungiamojo audinio.tes.i rylde" gieivines ldo.ristq . 4) pilvapleves. Nuo rulir&ftolo gomurio Sonq Zemyn. gaminaniiq skrandiio sultis. kuriq nuolat uZdarq laiko iieinamosios angos stLtraukiauicji raunenys (raukai). plon4jq ir.krtnas. Be Vir5kinimo organq sistema t8 l0 . Zarn05 gleivines pavir!iuje yra daugyb€ rauk5liq ir 1 mm aukSiio kiigio pavidalo iiaugu i nas gnurclit!. Ricsline iarn.iai paialinamos iimatos (Zr. traLtas . nusvirusi Zemyn nuo klubinio aklosios iarnos voifuvo (ir p. 33). Prievariio . Sleivindje.ti.tose apdoroja- kuriq lsilieja stcmple. 2) tuiiiojT Zama i 3) ilubini inrna.ineje).lsideda burno.id2inniiosios (guliniios palei kai aiA pilvo sienE) ir 4) tlinku<io.rt.krandzio linl. R-aumenini* dangalJs iu darytas iS dviejq skaidulq sluoksniql iiorinio dubenyje pereina i fixiqjq inrn4.Virikinimo organq sistema Mr. Tai piltuvo pavidalo [5 cm ilgio vamzdelis.ls. burnine ir gerklind dalys. 2) . Rykld.kiria . kuriose ganinamos maisto medZiagas veikianiios sunys. platiausia dalis kanalo. iskrandis. $a iieinatn4ja ongn. skrandiio. de. Zioiiq. dalyie cLemple perveria diafragm4 ir isiJieja iskrandi. Apatineie krutine. Akloji yra'maidittg 6 7 cm ilgio. lai mazdaug 25 cm ilgio raumeninis vamzdelis. Prreiais ryklq yra gerklos (kvepavimo takq dalis).ldeda geridu lsiurbfi suvirikintas maisto medZiagas. pilvo ertme. Nuo clrand. Palieiuvinis kaulas CERKLOS Sonkautiq pjnvis DESINYSIS PLAUTIS RYKLE PAGRINDINIAI BRONCHAI KAIRYSIS PLAUTIS Virgutirld skiliis Viriutin6 skiltis Plonoji iarna. Storoioje Zamoje baigiamos lsiurbti suvirikintos medZiagos. kad yra maZdaug dvylikos pirdtq ilglo.tordin )anrd. Tai sLo14i4 Zdrnd. Tai plaiiausia vir3kinamojo kanalo dalis. llorir. kurios virSkinam4 maistE nuolat sumaido./io tgsiasi apie STEMPLE 5 6 m ilgio vamzdis plonoji Zarna. 28). 2e- ii apatios yra lieZuvio iaknis. Skrandis. r/. Abu sluok*niai susilrauUd vienu meLu ir perist. ploia.luok:nio: r idurinio raumeninio. drba Lankai. lieZuvio ir rykles iorru linl.t trt sluoksnjq ir krypiiq skaidultl.t 6 PLONOJI (dvylikapirste) ZARNA (tuiiioji) ZARNA STOROJI GAUBTINE STOROJI CAUBTINE nusileidzianiioji) ZARNA PLON"OJI (kylannioji) ZARNA STOROJI (akloji) (klubnrd) ZARNA STOROJI CAUBTINE ZARNA (riestind) ZARNA STOROII (iiesioji) ZARNA Kinneline atauga Pilvo ertmeje esantiq organq issiddstymas . pro kuriQ virSkinamas maistas issilieja i Diafragma KEPENYS Iskrandis SKRANDIS TULZIES P'TSLE Kepenu (tulzies) latakas Skrandzio prievartls Kasos latakas Sonkaulitl pjnvis BLUzNIS KASA STOROJI GAUBTINE (skersin€) ZARNA PLON. ilgiausia dalis . Skrandis yra kairiojoje virdutindje pilvo ert- tti. kuns srauredamas j de3ing pereina ! prievartj. p.l 10 cm ilgio io?. Ravklles ir gaureJiai labai-padidina vrriUnrrn4ji 2drnu gleivine.

Seiliq liaukos.. Seilds sudrdkina. trumputes tarpinds dalies (darfles kqklelio) t i iaknics.molares.r Nuo 10 m.Nuo 7 m. Danties minkstimo (pulpos) ertme Danterlos Dentinas --. ties viduje yra ertm6.. Priekindje dalyje tarp luprl yra burnos anga. Pagal form4 rr funkcijq skiriamos kelios dantq ru3ys: kcadtini. iki 14 m. ra ilenkta*. il!y<.C. dantys ir dantq lankai. iltiu vainikas aEtriabria u n is. Sudaryti iS matomos dalies. rausva sPalva Parodytos nuolatiniq clantq uzuomazgos) 29 . Tai paausines. iki Daniq duobelill (alveoliq) antkaulis Cementas 2andikaLrlis . kugio formos (skirtas maista atpleiti). atsiverianti iiiorg. iki -i 14 m.Burna ir ' dantys Virsutin€ Inpa vrBSK! rMo'oRGA u stsrEitA Burna Viriutinds ir dantys Iltys (l+1) Lieiuvelis Gomurinis rykles lankas Gomurio migdolas Gomurinis liezuvio lankas Liezuvio vaga . ir burnos prieangio. vipildyta danties minkitimu. ii liaukos seiles isteka paausiniu lataku. i5 Iq seiliq istekamuoju la- niu krdminiu dantimi. t45us . PM 010. krdminiq dantq vainiko pavir5iuje 4-s gumburdliai. kair€je dygimo amiius. mink5tolo gomudo). vir5utinis ir apatinis Zandikauliai) bei raumenys (iandiniai. paiandines ir palieiuvin€s seiliq liaukos. deiindje dy8imo tvarka Virbutinis zandikaulis Pirmasis Danties pjuvis Nuolatiniai kapliai (2) Nuolatine iltis Vidu nysis nuolatinis kandis Soninis nuolatinis kandis Pieniniai virsutinio iandikaulio dantys Pieniniai apatinio Zandi- liaukq seilds yra serozinds. C l . ar netgi ji kriminis Apatinis Zandikaulis Antmsis apatinis kandama). burnoje yra daugybe smulkiq seiliq liaukq. kurios seiles isskida nuolat. Kruminiai dantys yra uZpakalineje danlq lanku dalyje {kur mdTi. 2mogaus dantys keiaiasi. skalpelio formo. isiterpusios viriutinio bei apatinio iandikaulio dantq alveolese. kaplius PM. paausio srityje. Dan- seilir! liaukos yra paliezuvineje apatinio Zandikaulio duobdje. o pieniniq l. pM .M 3 J. paslidina maistq. kapliai i krfininini.lM 22. Be 5ir{. Dantys sudaryti i3 atsparios mediiagos dentino.smulkinti maistq. C 1/1. Burnos prieangrs Krnminiai dantys (3+3) Kapliai (2+2) Mazosios seilir! liaukos Kandziai (2+2) Burna. kuri apriboja lupos. Nuo 18 rn. turi muclno. keturis kaplius ii Seiis krnminius dantis. kudos i3skiria nedideli kieki seiliq ir nuolat drdkina burnos gleivines paviriiq.emaliu. iltis . iki 13 m. kapliq vainiko pavirSiuje iSkilq 2 gumburdliai. Procentine no (feimento amilaz€s). C canini. lais at- sese esantiq palieZuviniq speneliq angas. iisikiiusios burnos ertmdje (ddrfies ?dirlko). 0. iki /' 30 m.l Smalqind anga Pieniniai dantys (penkeriq metq amZiaus vaiko.rusio28 prisiminus). KandTiq vainika" . kurioje uZ dantq ir jq lankq juda lieZuvis. kriiminius M. alburnino ir iiek tiek druskq. dantq lankai bei Zandai. Seilds yra bespalvis. iki 9 m. pasr. Dantys. esaniios burnos ionuose. Minkitojo gomurio uZpakaliniame kraite zemyn nutista nedidel€ isaugele iiaii4 s1smauka blurna susisiekia su rykle.32. Kiekviename suaugusio dzius.UZ sasmaukos burnines ryklds dalies lieZu- nije muli: | )12. NuolatiniLl dantq forZmogaus dantq lanke yra po keturis kan- Sonineje sienoje yta gomurio migdolai. beskonis.0. Paausines seiliq liaukos yra veide ir viriutineje kaklo dalyje. mucinas sutepa ryklg ir stemple.19!tis. Nuo 10 m. kaulai (gomurys. M ?J2 (pieniniq kapliq ndra). Pagindine 3iq strukturq funkcija . -IS seiliq suddtis: 99. Nuo 5 m. seiliq pagauseja. dvi iltis. M 1 incivivi. (y€rt.> Nuo 9 m. Sudaryta i5 burnos ertmes. Valgant. Nuolatiniai dantys (viriutinis Zandikaulis). Pirmqjq yra 20. vos tik maistas patenka i burnq (arba paiutus io kvapq.1% ptrali- krlminis Pirmasis kriminis Apatinio Zandikaulio Nuolatiniai kapliai (2) kaulio dantys Vidurinysis nuolatinis kandis Soninis nuolatinis kandis Nuolatine iltis loty*a Lottor. ldausiniU Salia pastdrqju atsiveria ir -{ 8m. antrqjq . Burnoje atsiveda Apatines lipos pavadelis vets. kuris atsiveria burnos prieangyje ties antruoju virsuti- lLl diLieZuvio pavad€lis Apatin€ lnpa Burna ir burnos ertmds organai Nuo 6 m. kakleli ir danrq iaknis dengia plonas cemenfo sluoksnis. dantt4 I A2.-. lnprl. valfiikas padengtas kieiiausia -Zmogaus ktno medilaga . didZiqlq.6% mucino. "eiles isteka pro rbiejose liezuvio pu- palieiuvines liaukos latakas. MaZosios seiliq liaukos seiles iSskiria nuolat. Pirmiausia iidygsta pieniniai.Nuo 9 m. Burnos sieneles sudaro gleivind. uipakali- mis pastangomis lengviausia atlikti dau giausia darbo). Paiandines taku dZiqjq puslinds sandaros seilirl liaukq latakai.5% vandens. Po burnq dengiantiu epiteliu gausu maiqjq seiliq liaukq. kuriame gausu nerviniq skaidulq ir kraujagysliq. padeda ji virikinti ir ryti. o vdliau ]uos pakeiiia nuolatiniai. belvapis. kandZius Zymint raide I". premolares. iki 10 m. iki 14 m. Dantq forrnuld nurodo danlu vienoje burno\ puseje (virsutiniame ir apatiniame Zandikaulyje) numerius.

SkrandZio sienelds lygiesiems raumenims susitraukiant Ziedine ir iSilgine kryptimr (pe staltiniais judesidis). tripsinas. kasos sultys ir kepenyse pasigaminusi tulzis. Seiles. Sekrecija drylikapirdtije iarnoje. kepenq ir kasos) sekretu. ryjant antgerklis refleksiSkai uZdaro gerklq leigq. aia patekusi4 maisto masg veikia skrandZio sultys. \u\irikinamds visas galimas pasisavinti maistas. pro skrandZio I kuri mechaniSkai susmulkintas maistas p evardio anga atskiromis porcijomis iiteI chemiSkai suskaidomas. Skrandzio liaukos gamina druskos rngiti (HCI). tripsino. Be to. Veikiant Zarnq gleivines hormonams iisiskiria larnq. susimaiio su liaukq (seiliq. Kad nepatektq i kvepavimo takus. cukrq virikinant dallwauja ir kiti iamq suliiq fermentai: maltaze. kasos ir Zarnq sul- Zioiiq sasmauka PalieZuvinis kaulas Antgerklio kremzlE - r. peri\la ltines bangos ctumiamd5 rijimas. Ji neutralizuoja maisto tyreles rdgstingum4 bei emulguoia riebalus. Tulzis yra Zalsvai geltonos spalvos.tyrds sudetis priklauso nuo to. Skrandyje maisto tyrd Fa rngsti (ddl joje esaniios druskos rdgsties) VIRSKI IMO ORGANU SISTEMA tt VirSkinamasis traktas Stuburo slanksteliai Galvos smegenu Nosikaulis Nosies aukles Nosies erhn€ k VirSutinis Zandikaulis vr6uflne rupa Kaulinis gomurys KVEPAVIMO TAKAI Burnos p eangis VIRSKINIMO KANALAS Apatine lDpa Apatinis Zandikaulis Minkstasis gomurys Liezuvelis Nosiarykld Bunine ryklds dalis - gleivinds kraujagysles bei limfagysles. kud iiek tiek dezinfekuoja maistq ir aktyvina pepsinogenA.paruoiti maist4.t /sfd maisto tyre. kad organrz. dezinfekuojantis Zarnyno mikrobus. Virikinimas skrandyje lrunka 2-3 valdndas. koks yra mas galetq ji pasisavinti. Jas gamina skrandZio gleivinds liaukos. chemiikai suardomi ir isiurbiami ! Tarnq procesas.. Skran- baltyminius peplonus riamas iarmines reakcijos skystis. sukaupiamas tulZies ptLsltje. Kepenq hstelese pasigaminusi tuliis daugybe latakdliq iiteka i3 kepenq g1lumos. pradedantio virikinti krakmol4. kartus skystis.Stemple Antgerklis Gerklq skilvelis Skydin6 kremzle Kvdpavimas ir lijimas STEMPLE lskrandis SKRANDIS minorIg\ciq. Joje susidaro peristaltikos (t. kuri vdliau virsta gliukoze. Maisla5. neskaid u Sarmines reakcijos skysiiu. Larnt4. dvylikapirSt€ Zarna ir virikinimo liaukos . LieZuvis maistA i3 burnos nustumia i burnine rykl6s dali. susimaiSo su Zarnq sultimis ir virsta panasiu i pien4.lipazis. per tas. Cia dantq susmulkintas ii sukramtytas. skaidrus. ypaa suaklyvinanaios \avo veikl4 maistui patekus i skrandi. Amilazd angliavandenius paveriia maltoze. seiliq i5skyrimas ir Virskinimas iarnose. Apvirskintds mair30 Kasos latakas Kasos galva Bendrasis tulzies latakas Didysis dvylikapi*tes zarnos spenelis (plonoji) ZARNA Skrandis. Llpazd skaido riebalus i glicerinq ir riebi4sias rigstis.. amilazis. susilietia su Zarnu gleivines raulslemis bei gaureliaiq. Virikinimo organq ka ! dvylikapirbtg Zartq. Padedant tulZiai. Pepsinas baltymus skaido i suddtines dalis . Maitinantis tulzis ima teketi I dvylikapirste Zarn4. itakoja angliavandeniq virikinim4. Kramtymas. toliau perdirba i ikj a tims. Visi jie ties Pridetinis latakas dzio sultyse yra daug fetmerltv pepsino (skaido baltymus)i llpazes (skaido riebi4sias dgstis)..peptonus (baltymq skilimo produktas). I3 ryklds maistas nustumiamas ! stemple. 5-7 Rijimas prasideda nuo burnos. Vir5kinimas skrandyje. Chemind maisto funkcija . panasus i skrandyje esanti pepsinA. nuolat stumiami ir sumaiiomi virikinimo kanalo sieneles raumenq. skrandLlo.vtBsKIliilm Virikinimas I Virdkinimas . Jvairiis burnoje maistas ir kiek trunka pilminis virskinimo sulramlyli produktai. Ka:os *ultys yra *armines reakcijos. laktaze laktoze (pieno cukq) irgr paveriia gliukoze ir galatozq maltazi maltoze paveriia gliukoze. Tulzis tai kepenq iiski- m ilgio Zamq kanalu.kurios maista pernesd i pradine skrandzio dalt iskrandi. kudose yra fermento ptialino. Jame yra fermentrl . gliukozidazd. Jr ritmiSko kas 8-10 sekundiiq vykstantio) bangos. sacharozg (paprastE cukn!) paveriia gliukoze ir galakfoze. tiritas lipnus skystis. paversdama ji pepsinu. virtes s. sudrdkintas ir lieZuviu su seilemis sumaiBytas maisto gumul6lis virsta maisto koiele.tai biolo&inis procesas.

pro iseinamdjd ang4 pasalinamos Vidinio dvylikapirites Zarnos paviriiaus schema Priekin6 (laisvoji) juosta i i3org. kufi. ir tq\iasi vi sose kitose plonosios Zarnos dalyse: fldflojoje i klubinije Zarnose. nizmui biltinu deguonimi kiaujas iineiioja i visas organizmo lEsteles.jag limfagysliq pieiinys kapiliarus.lie(a ne. iS kur periodi3kai paialinamos. Cia dar isiurbiamas vanduo. druskos it kai kurios kitos med2iagos.SISTEMA kepenq vartais susijungia i bendr4ji kepen4 latak4. Limfinio kapiliaro pradiia Gaureliai Zarnos gleivinds epitelis Cleivin€s liaukinirl vamzdeliq (kriptq) angos Plonosios Limlinis kapiliaras Arterija LimfagysJe iarnos gleivines liaukos Zarnq gleivines pavir5iaus gaureliq pieiinys Gleivines Ziedines mukiles Pagleivinis audinys Bendmsis tulzies latakas Kasos latakas kasos ampul€ Serozinis dangalas (pilvapl€ve) Nesuvirikintu maisto daliq paialinimas. Kiekvieno gaureianti i lio viduriu tesiasi smulkios limfagysles. Kai kurie elementai (vanduo. susikaupusios iieinamnjame kanale. Cra ypat svarbis gleivinds gaureliai. Maisto tyrei patekus i stor4ja @khajL. Zarnyno venas. Isiurbimas prasideda duylikapirai eie lri'nol. Didiiajamc dtylikopitSli5 zanos <penclyj(. kuriuo ib kasos iSteka kasos sultys.arteriole. I3matos sukau- 2artrq gaurelio. isilieja i limfinio latako cisterna.i)irhii*' ataugos anga Aklosios Zarnos apatine dalis Kirmeline I3orinis aklosios iarnos paviriius su trimis storosios Zarnos juostomis Vidinis aklosios (storosios) Zarnos paviriius . Sias medZiagas kartu su orga- sutekaniius ! piamos paskudneje Zarnyno dalyje tiesiojole Zarnoje. suskaidytos i smulkiausias sudetines dalis. atsiveria ir kasos latakas.{ Uzpakalin€ vidine (pasaito)juosta Kylaniioji Zarna Virsrrtin€ klubinio \ P\ voZtuvo dalis Kylaniloji Zarna Klubine allosios Klubin€s Zarnos zarnos anga Apatind klubinio Zarnos anga voztuvo dalis Voztuvo Priekine atauga ffi. baigia5i svarbidusioji r iri(inimo faze i\iurbiamo' suvirskinlo\ mdisto mediiagos. i kurias iteka plonyte kraujagysld . kurios. Pried patekdamos ! kraujq. susijungdamos i stambesnes. Suvirikintos ir isiurbtos maisto medZiagos !krauj4 patenka dviem bldais. lsiurbiamos. kurios susirenka i atskirA didele kepenq vadq ven4.uvir-kintu ir neisiurbtq mediiagq. Zarnu gaureliai yra plonyte( 2dr- VirSkinamasis traktas Limfoidinio audinio mazgelis Kraujagysliq kapiliarq tinlJas gleivines epitelis Pasisavinimas. kurios galiausiai sudaro ekskrementus. Maisto atliekos. Kitas maZesnis latakas (pridetinis) prasideda kasos galvoje tu atsiveria maZajame dvylikapiritds Zarnos spenelyje. . Tik lvairios debiosios rugitys ir cholesterolis patenka i ZarnU gleivines gaureliq limfagysles. Gleivine Raumeninis sluoksnis dalyraujant pilvo presui. Storojoje iarnoje suvirskintas maistas lsiurbti beveik baigiamas.s susijungia su tulZies pusl6s lataku ir sudaro bendrqji frliies latakq. suteka ! limfinio latako cislern4 ir limfiniu Iataku nuteld i kairiqjLl bendrqjq jungo ir paraktines venos sutekejimo kampq. druskos ir vanduo. Arlejant prje rie\tines 7drno5 storojoje )arnoje. maisto medZiagos. druskos ir Utit i|Iauiagysles pdtenka tiesiogiai pirmiausia i Zarnq gaureliq kraujagysliq nr{ gleivines i3augos. gaurelyle i3siSakodaugybe kapiliarq. \usijunges su bendruoju tulZies lataku. kut vyksta oksidacijos bei sudetingi lEsteliq atsistarymo proce<ai. gaubti e i tiesi\jq\ Zarnq. atsipalaidavus valingam tiesiosios Zarnos sutraukiamajam raumeniui. jo kraf. arba iimatas.

Oksitocinas aktyvina gimdos lygiqjq raumenrl susitraukimus. y. (io hormurro i. Ji yra giliai tarp galvos smegenu pu-rutuliLl. Prasta skydliaukes veikla gali pasireikiti apatiia arba tuleti dar sunkesnirl padariniq (tapti silpnaprotyst6s prieZJ\linri). susikaupia kepenyse.kiikuoju balnu."%da slgdliauke labai padideja. po . Antinksiiai.iros sahemJ sihema (laulE. insulinas jkrauj4 nepatenka. kuriais lytys skiriasi viena nuo kitos skirtingq vyrq ir moterq balso tembrq. antidiuretinis hormonas lemia Slapimo koncentracija. hormonai dalyvauja mediiagq apykaitoje. >urflrus lo garnyDdl. kad hormonai tu itakos pigmentq apykaitai ir stabdo vaikq per anksLyvq lytini subrendim4. tali 5utrikli emLr!ine puqiauq\yra. lyiiniu linuku lrormonai t)vina raurnenu veiu4.opini hormor1. Kasa.t r S I H l.i. dubuo ir kiia. i Pasrnegenind liauka. . pleiitakaulio kino.rus peltekliu organizmJ. prasideda raumenq spazmar. iduboje.iskyrus iio hormono per daug. netgi issivystyti sunki Bazedovo liga. at*ira.iria per gauriai. odos liaukos).lugimd t1 pJt (.. vyriikieji androgerdl. Jie skatina formavirnasi arlriltiu lyliniU pozvmiu arba org. ir lyri- Uipakalinije pasmegeninds liaukos dalyje gaminamas otsllocfurrs ir antidiuletinis hormo- Sutrikus kasos funkcijai.u . Antinksiiq iievd gamina kartikostcroidus. kuriuos <u(elia padidejes raumenu ir Prieskydin€s liaukos. Tar iiarifts sekrecijos liaukos (pvz.lJpitnu. gliukoze nesuvartojama.rniz mo fonnos bei sandaros. ak. liezuvi-.s.t linar ti .eje. iarnq. ebaluose ir keperyse. (urt audirrruoce regu- liuoja oksidacijos procesus bei padeda har moningai vystytis kiinui. PaZeidus prieskydilres liaukas arba sutrikus jq funkcijai. Yra prielJrreje kalJo pu. krauj4 ir iSneiioti po visq organizmq. moteriskieji cstrogenai tr progesterotras. ji kauPid. Svarbiausia io funkcija suvartoti gliukozg raumenr! l4stelise. todel slapimo lyrintas padedJ nu.mi ir kiti tropinidi hornronai.. Skydliaukd.rmpd kenlrminga. insulino veikiama. turi pusm6nulio ar lapelio form4. tndokininds lirulo' 5Jnd.lldine krernzle rAdomo obuoliu. Sio. r'cJei guliuojantys slgdliaukes. Antinksiiai yra viri inkstrl.ialyti lig4. seiliq. Jos reguliuoja kalcio kieki kraujyje. . reguliuoja audiniq veikl4 bei gyvybillius procesus. Tai barzdos augrm4 vylams ir pan..mcgenq kelurlalnio. Gliukoze. vadinamo tur. garninamas kasos saleldse.ulu r. o ierdis nd- Jie Kankor€iind liauka. i:sivy* to alromegrliia padideja rankos.ruko.o.iioc sandaros nervq dirglumas. arba hipofizd. Ji yra kaukolds pa mate. kuLiaLkos Liaukos liorirle5 \eLre. esaniios vir3utindje kaklo dalyje. t. Ilskiiia jodo pisotintas medziagas. antinksiiq niq liaukr! veiklq. ui skydliaukds. Manoma.ti nerimas. skrandZio. Tai svar- biausia belatakd liauka. kvepavimo takq arba ktno paviriiq. kur paveriiama gllkogcna. atsiradqs del kalcio tlukumo kraujyje. 5u\ergd diJbeiu Culr. hormonus.. t. ii. kuris veikia kr. Sudaryta ii dviejq daliq: priekine gamina somaiotr. reguliuoja orgJnizmo kraujo apytakE ir Sirdies veikl4. :alina . Vienos jq gamina sekretq. issivysto 8uzys.|..r per dnug. patenka tiesiai i mona\ /irtrA:lan>. PrieUneje liaukos da lyie gamin. Cliulozes kieLl krrujyje didina adrenalinas. fiziologrniq bei psichologiniq savitumq. endokrinines) liaukos yn dvejopi organai. tam tikrq 2-4 nedideles liaukos.. norfologiniq.i Lrru j) ie ir t. pro Zarnyno lqsteles patekusi i kraujq.aujagysliq spind!. viena jq yra hor- li.lraukos funlcija dar iki galo neiStirta. hormon. pedo. 7motu. Lytinis liaukos.udktvvei. ir paaugliams iSsivysto gigantizmas. y.l. vaikam.VIDAUS SEKRECTJOg LtauKu stsTEMA vtDAus SEKRECIJOS LIAUKU SISTEMA Vidaus sekrecijos (belatakes. prie viduriniq . kuris latakais iSteka ! virskinimo kanalq. Jei veildn . Patekq rie be latakq i5 liaukos iisiskiria iliaukq kraujagysliq kapiliarus. rcnalirp. Vldlles sckrecijos liaukos gamirra sekret4. nas. hsl/irin< yra ka. zmogu5 nuclola augq..

gelklomis. Tai maZdaug l4steldse (audiniuose) ir anglies dioi<sido . Tai svarbiausias kvdpavimo sistemos organas: du dideli rausvai melsvos spalvo\. todel plauiiai geja skystio. sKrns I Taryskiltij niai plySiai Apatina desinioji skiltis Kai ojo plautio apahne skiltis - tali tik I3 kiekvieno plauiio arterinis kraujas link Sirdies iiteka plauii4 oenomis. stempl€s priekyje. Abiejq plauiiq alveoliq daugiau kaip 300 milijonq. - pagrindin! DeSinioji viriutine skiltis Bronchq Sakos Bronchai.KVEPAVnIO OBqAIU SISTEMA T Kvepavimo organq sistema Kvdpavim4 sudaro atmosferos oro apykaita tarp aplinkos ir plaudiq alveoliq (i3orinis kvep. mazesnis. aedeginis kemi antgerklis. plauiius . lrninpleves ertmeje padiu- !kvepiant i alveoles paLenka deguonis. Tarp lapeliq yra labai siau- Plaudiai. jis sudarytas ii trijq skildiq.oras patenka i plauii4 aloeoles. Apatine dalis remiasi !diafragmq. esandiu kraujo kapiliaruose. kuriq g auiius irgi sudaro kemzliniai pusziedzi.les. kunos pa- MIRYSIS PAGRINDINIS BRONCHAS epitelis.rudiniq. atskirtr4 istriZiniu ply3iu. kvepiant iis i( organizmo p.elis tarp abiejq pusiq balso rauksliq. deguonies perneiimas krauju ii plauiiu i audinius. dengrancio plauti ii isor€s. Gerklos pereina ! gerklg. Kvepavimo organu sistemq . i kurias susrrenka kraujas i3 atitinkamo plaudio artedjq. plautis susideda tik ii dviejq lrai.alveoles. sudaro atskiros alveoles Plauiio pamatas Gerklos. deguonies vartojima< i( vamzdis.inis ir horizontalusis. Kaiysis.Lr linpleves ertme. Gerkle pasibaigia kndnds l4stoje. gerkle ir bronchais .27 Temidu yra bdlso rduk. kuri i.irdies skilrelio atneia renin! kraujq. drba krutinpleves lapeliu uzdegimu. Nosiarykld (ir p.4 nftefllos. 26) ra\ l\1 u I i npl?uis skusaio pripildyta.rplkaita tarp plauciu al\eoliu oro ir Lrduio. 2) plauiiai ir 3) ktrtinpleve. apiaizgantiais kiekvien4 alveolg. suskilda- daugiaeilis virpamasrs . f. qkvla idaugybe smulke. o jq bendras kvepuojamasir paviriius sudaro apie 100 m.urioq dpaiioie yra dvi prieongio raukclis.uddro: l) lve_ pavimo takai. Tai ig 1618 kremzliq pusZiedZiq susidedantrs vamzdelis. alba pleura. i5 plauiiq isteka bronchines venos bei plauiiq ir bronchq limfagysles.rnl pleurilu. esantis kakle. Be to. kuri pasalinti neietai medikai. I kiekvienq pla:uti ateina plautiy nrterija. kurias skiria du ply- kai{ji ir deiiniji i.slcydini. plot4. pro kuriq sieneig vyksta dujq apykaita su krauju. iiklojaniio krutines l4stos vidini pavirsiq. Gerkhl pjrtvyje matyti: 1) plaresnd dalis. hermeti5kai dengia serozii. Jq Sakos ieina iplduiiu".nir. kugio pavidalo vidaus organai jie yra oringi. o anglies dvideginio Kvepavimo takai 3. jo vidus i3klotas gleivine. valantis ikvepiamo oro dulkes. tarp abiejq plauiir! yia Sirdis. ta rpelis gali laisvai issipn*ti ir krutjnes ertmeie sumaZeti. ir plautinio. sudaryta id dviejq lapeliq: pasieninio. Cerklq GERKLE CERKLE . Deiinysls plduli! Siek tieL didesnis u2 kairiji. laigr kvepavltno sislemos organdi k-raujo apy_ tdkai tiekia detuonj ir pai. Serg. audiniu iplaucius: dujq apykaita Larp kraujo ir . Tai vamzdeliai. didesniosios zlds gerklLl skilucli<: 4) balso pl!t:!Js yra ply. lygaus ivilgandio paviriiaus. iitdini.lstrii. elastingi.du oroncnus. plautiai .. VirSuting jq dali uidengra lieZuvdlio pavidalo antgerklis. Plauiirl pnsleles (alve las apralzge KraujaSysfll pamatas Plauiiq alveoliu maiias.5-5 cm ilgio Antgerklis Palieiuvinis kaulas Skydine paliduvio pleve Skydinis paliezuvio raiStis Skydini kremzle GERKLOS Gerklos. Plauiiuose ii i3sisakoja kapiliarais.i.rii dangalas krrti pleoi. Ii- Vidurine[ skiliirl.iind Lrauju is org"nu ir audiniu atneit4 dngiies dvidegini.lvimast. deSiniojo. kremzliniai Ziedai viriiq dengia ma Gerkld.t!dlindma". i kurias pro plonytes sieneles iS kraujo difunduoja dnglies d\idegini(. Kvdpavimo takais nosies edme. tekancio lraujo ka_ piliarais. kol pd>iekja plauaiq prt"lele5 .3) tdrp priedngio rauk(les ir balso rauksles yra iduba _ (priekinis vaizdas) Vedegine kremzld zleolnrs slyoo ralsns kremzliniai Ziedai giiauiius sudaro devynios kremzlds. Bronchq sieneles arteriniu krauju apripina bronc.usiddrymac iose (vidinis kvepavimdsj. bronchai. duju .

adenosintrifosfato ir kitos). Abiejq veiksmq pasikar_ tojimas vadinamas kuipaaimo ritmu. mums reiketU 150 litrq kraujo vietoj 4-5 litflt.metu iilu_ mos pavidalu isskiriamas tam tikras energijos kiekis.li geroLai Stuburas Ziedino kremzle Apatin€ gerklq ertm€s dalis Sonkauliai dvideginis. Hemoglobino neturintis krauja. Vykstarlt 6iems oksidacijos procesams/ deguonis padeda gaminti dau_ Iikvdpimas. susitraukus diafragmos rau_ menims.Kvepavimas plaudiais jo Hemoglobino reikbm6. Kv6pavirnas plauiiais . iS oras patenka jrl i plauiiLrs it iikoapiru$ oras Raudonieji jo kaneliai.ijose. Seka po lkvepimo. Kitaip sakant. il pro nosi. Taiiau iis junginys yra nepatvarus. y. turintys hemoglobino . 40 kartq daugrau.tai du vienas kit4 ne_ nutrrlk\tdmai :ekantys elapait jkoipinns isstumiamas. veiksmas. D lKveplmas . kuri jis iineiioja. tuo pat metu pagaminant dau_ giausia anglies dvideginio. Deguonis su hemoglobinu jungiasi labai lengvai (tai ivyksta plautiq alveoldse) ii su_ PLAU. diafragmo. nusileid2id. [upolai 5uploksteja. Sudegant Sioms medziagoms. Deguoni. Sioie veiklole dalyvauja tarpionkauliniai raumenys tu diafragma.idaro oksihcnaglobinns .hemoglobinas. t. dialragmos raumeny\ atsi- Krntinkaulis Ziedinis skydo raumuo Gerkle Gerklq frontalinis pjavis - a Sonkauliq paddtis kvdpuoiant: iikvepiant ikvepiirn! b - - a Kvepavimo mechanizmas: lsKveprmas. Daugiausia deguonies suvartojama raume- Kvepavimo fiziologija Raudonieji kraujo krlneliai eritrocitai.lltiias mdisto med2ia_ angliaoandenius. padeda sudeginti lAste_ lrq prolopldzmoje es. luo pat metu. tuo tarpu hemoglobinas 17%. nors ne visr! jq gaunama vienodai iilumos. palyginti su 5.IU ARTERUA (veninis kraujas) nq veiklai. oro lieka tik iiek tiek 1 l. netudnt iio pigmento ii deguonies. Cia kalba_ ma apie ezote ni degim4 jo .ganizmo audinius deguo_ nimi. suslunges su deguonimi.5 I viso plauiirl tiirio. Hemoglobinas yra svar_ bus apnlpinant or. per_ neia tik 1-J% deguonies. did lragma pdkyla. sl€gdama zarnyna. cirkuliuojanaiq musq Kune. plautiai iisipletia. ir. ir kraului pasiekus audinitl l4steles. i5 jq paialinamas oias.IU VENA (arterinis kiaujas) Skydirtis palie)uvio raurnuo Cerkhl skilvelis Skydind kremzle Skydinis vedegos raumuo Prieangio rauksli Balso rauksle Silumos ir energijos gamyba. Plauiiuose i3kvepus.ri edtrocitai. Roudonuosluose kt-at!_ ki eliuose yra hemoglobino raudonos spalvos pigmento su geleiies molekulemis. Jkvipimds. susidaro ir anglies gas Dujq kaita alveolese kvepuojant - riebalus ir ii padidina krutines hstos turi. ii krduio pereina iaudinius ir ddlyvduia olsidaciios redk. gerklg bei bronchus ! juos patenka oras. deguonis atsiskida ir difunduoja ! organizmo l4steles. kuris patenka I krauj4 ir paialinamas pio pla:uti:us (iikoepiant). Tai pasy- vu' pahiduoja. ku vartojama lasteliq gyvybinei veiklai. Kv€pavimo plautiais mechanizmas. turintys oksihemoglobino Paliezuvinio kaulo rageliai tgerldis An piant susitraukia tarpSonkauliniai -raumenys ir pakyla ionkauliai (iiskyrus pirmqj!). sLlna2eja kritines lastos turis plauiiai spaudZiami. giau kitokiq formq taip pat svarbios energijos (ATF . lai aklyvus veiksma< ikve- Vedegine antgerklio raukila Gerklq p eangis PLAU. prisijunge deguoni - ALVEO Raudonieji kraujo ktneli.

detaliai studijuosime dlrdl svarbiausiA kraujo apytakos sjstemos organq. gyvunq org. ii io I deSinijl .. . Arterija. kr. Kraujotakos sistema yra uitlan.krnujn.iai.rri.nlysis skilvelis Kraujas isteka i Sirdies sienele triburis voituvas Desinysis skilvelis ir prisijungia anglies dvidegin! (virsdamas veniniu). reikia atsiminti. l4stelds. Iglantis i dvi plautines arterijas pusds (deBiniojo skilvelio). 6r1qr1n1r. Zr. daro trys sluoksniai: vidinis twlokanlns. l. ir skiheliu. 3. iemyn.lvvje angomjs <usijungu- laiti4ia. drteirc pu. kol galiausiai veninis kraujas gritta i deiiniji prieiird!.tirioji {kairysis prieiirdis). Did2iojo kraujo apytakos rato alterijomis teka arterinis (oksiduotas). ii- ir Iiilginiame pjnvyje matyti. kraujas ketudo- prie!irdis iini4ia. o keli4 atgal uidaro uoZ! u. i Sirdi itekantios kraujagysles vadinJmos Jc.) .. iia virtgs arteriniu.r arlerinis. kurioie 1ro uZdara prisisotina deguonies. i5 jo i kairiji skllveli. tarp plduiiu.elis nomis mis .orinis.ls deSuonies.ri\/ o ii iirdies i. Pirmuoiu ventms kraujas i5 Sirdies teka i plauiius. vir5utin€ deiinioji (deiiny- sias kamelas erlme\: virsuline priAir- mi5 plJuair. nes Sirdyje veninis ir arteri nis kraujas nesimaiSo. t t pv tn Kas lt1tc na lzm 4. kur palieka Apatine tuSiioji vena Atvira desinioji priesirdine anga. atiduodamas deguoni ir paimdamas iS jq anglies dvidegin!. arterijomis. Kfau lo ratat mnifik ir dldysls. te|.7o. la biau kaireje puseje i jg kraujas patenka 5. Pro angas. Visos DeSinysis skilvelis Kairysis sl. virl9. l. krauj. cuiungiJ prie . Sirdies sienelq su- teka i3 plauiirt. pate]nlaniiomi. kut. artedng iirdies pusg. griZta atgal i desiniji prie!irdi. netaisyklingo kngio formor rdumeninis ort.Apytakos organq sistema Vykstant medziagq apykaitai.Vertikalioji 2. AiSkindamiesi krau.r. viso sirdyje yra Leturjos kameros .c. Prieiirdziu. p.lekaniio.l venomis palenkd ikdiriajd !irdies pusg (pieiirdi). veninis (beveik be O. lel.r j toie pacioje tarpprieiirdind ir tarpskilvelind perlvara neleidZia lraujui ii \enines flautin€s venos Apatino tusaioji vena puseje esanti skilveli. ir i vening. i kairiji skilvelj.lnl dcguonini.irdines slilveliu angos. yra po dvi larpus. Tai tuiiiaviduris. po to jau arterinis kaulas grizta atgal i iirdi. lur vel prisotinamas deguonies. kad: 1.(//i4. praded.. . baigiant maisto l11cdii1gomis. patenka ikairi4jQ. aptarsime krouj7. Arteriniai :. Norint suprasti klaujotakos sek4. Cdu'idi turedamd' deguonie.Veniniai kapiliarai PLAUTIS Zinduoliq organizme kraLrjas teka sistema bu niai voztuvai. 6. patenka i kraujq. link diafragmos.ra i. deiini4id Sirdie.ruaiuo\e pri.kapiliarai plauiiuose -+.teka n orgattizm.Ulveli. pasklinda organizrne. kad vertikali pertvara daliia iirdi i dvi dalis: de epikardas. iieinaniia ii de5iniosios iirdies Isilginis iirdies pjtrvis (voztuvai ir kraujagysles) Viriutin€ tustioji vena prieSirdis DeSinysis prieiirdis Plautinis kamienas. esaniias tarp prie6irdZirl ir skiJveliu. tudntis d.ruja\ - veninis kraujas.Zoio krauio rpvlaloq rdlo verromic tek./ini mdii4 iSteka kraujagysl€mis. Skilveliams atsipalaidavus Triburis voZtuvas neleidzia kaujui g4zti i desnlji priesirdi Kraujo apytakos iirdyje schema . lurio virSune nukeipta kair6n. o arlerijo- Sirdis. kuris deguonimi pasipildo plauaiuose. Kraujas ir kauio li:).s laisvdi tek.aukityn ir ideiine. Zmogaus ir sis priesirdis).tiokard05 ir i. teka i kairiji prieiirdi. vidurinis (rJurnenini.42 Kraujo tekdjimo kryptis. tada i deguonl plautiu<. antrasis ratas prasideda kairiajame skilvelyje. jkraui4 is Tarnyno. Sirdis yra k ines ldstoje. 5rr. pr>c.pu5e alileld apylako5 metu netekqq deguonier veninis kraujas.otint.ieni 5ero. teka venrnrs kraujas.r deguonies pri50tintas drlerinis lrauias. kuris ii oro.me po \ isac l4stele* iSnesiojami joms reifalingi elementai.skilueli:.Lilvelvie) leka veninis krauja'. - kraujagysles. Deginiojoje Sirdies puseje (prieiirdyje ir . Ituauio ielejimo k) pti\: pl. kairiojole Zastillis galvos VirSutin6 tusaioji vena Kylaniioji aorta Plautinis kamienas Kairysis priesirdis Deiinysis priedirdis pusds teketi !aitering (ir atvirksdiai). apatine kairioji (kairysis skilvelis) bei apatine de3inioli (deSinysis skilveDesinioji bendroji miego arterija Desinioji parrktjne irierija Sirdis Kairioji bendroji KAIRYSIS . Siq sistemil sudaro du-skiltingo dydZio kaujo apytakos ir arte nis. .virlutine L. panaJu: i dvi.. io lqsteles. ii kurio arterinis kraujas pasiskirsto po organizmo 14steles. o apatine . cid krauiagy:lemir arterinis krauja< patenka i organus f audinius. o ve- 4. kelitrs. kur atiduoda anglies dvidegini kaujagysl€mis. kurioje yra uZdaryta plautini kamien4 PrieSirdis De.rug CO_) krJUid*: md.ih. o pamatas .t verrinic kraujas. jotakos sistemA. esaniio plauiiuose. Kiekvienoje pu\eje dL.lnas.

iirdis taj pakartoja vidutiniikai 72 kartus per minute.APYTAKOS ORGANU SISTEMA It Kraujotaka Kraujotaka . Thi netu ntios bran- nuliniai voituvai yra atuid. IcLtkocitiis. Edtrocitq protoplazmoje yra . Zlurint pro mikroskop4. Susitraukimai ir atsipalaidavimai nuolat kartojasi.rublo\ qp. Paskirtis apsaugin€. Sios l4steles gali savarankiSkai skverbtis audiniuose. Tai kraujo t'onniniai clcr?erfdi (atliekantys tam tikras funkcijas): raudotlieji krqujo kullclini. o raudonuosiuose kaulq iiulpuose. diastole po sistoles. Klauio plazma. Pusmenuliniai voztuvai (atviri i plaudiq kamieno rr aortos puse) yra uZverLi ir neleidiia kaujui teketi atgal.susitraukiant ir atsipalaiduojant !irdZiai (susitraukimas vadinamas sislolc. lrtr Baltieji kraujo kffneliai.. Lenksmingomr mediiagom.ruciu alveoles pasisarirrt4 deguonj. Jq ndra tiek daug. kaip eiitrocitrlt 1mm3 sveiko imogaus kraujo apie 250 000 tukst. IGau jo l4steles ir limfmazgiai (forminiai elementai) Ipiltas i indq gyvuno kraujas greitai sukreia. judaniiq bespalviame skystyje. kraujo apytakos mechanizmas: (-+ 1) 3ndis per piiedirdZio sistolg ir skilvelio diastole. vadinamame plnzna. visq kartu rausva. Plazma . o atsipalaidavimas . Kitaip vadinami Iliustracijose vaizduojama.. . atsiskiria.381 pro pJ. Fiziikai kiaujas yra skystis. pro deiini4jq prieiirdinq skilvelio ankraujas teka i5 prieiirdZiq ! skilvelius. vykstantis ne iltisai. pakliiiva ir raudonieji kraujo knneliai. Raudonieji krauio kuneliai.rugybe m./yiiu knneliq. Tai neturiniios branduolio.'Iai skystoji kraujo dalis.lretai med. kuname gausu ivairias funkcijas atliekandiq kraujo . bnllieji krnnio ku. Po kurio laiko sukreiejusi kraujo dalis Kraujo leshles. leidiia kraujui tekdti ii skilveliq i aort4 bei plauiiq kamienq. Kitos sudetines plazmos da i kuri lv.lu. Pasenusios l4steles suyra. luriame vr. lieka vien'odas.nepaliaujamas kraujo cirkuliavimo organizme procesas. o i jo paviriiq i5kyla gelsvas skystls (serumis). kurie uikemia suZalotas kraujagysles ir neleidZia teketi kraujui. taiiau i! tiesq jis suda rytas id skysto l4stelinio audinio. patekusiems i apytakos sis- ir uikirsti keli4 mikrobams bei Kraujo plokdtel6s. Jo iiordje yra plona membrana. triburis ir dviburis voZtuvai uZsidarg ir neleidZia krdujui tekeli atgdl ipriesirdTiu5: pLrsme kaip veikia duoli. kuriq kiekis. Baltieji kraujo kuneliai atlieka fagocitq funkcij4: svarbiausia jq paskirtis su- nuju kraujo kdrreliu: I mrn"sveilo zmog.tdini. idii.r i<lirpusiu organinirJ ir neorganiniq medZiagq (daugiausia na! rio chlorido). i! dbiejLl pu:iu jg.ur kraujo 5-7 tulst.r.hlis: jie juda balzganame skystyje. krdujo 42 mechanizmams. 5 milijonai. iS venq kraujas teka atgal ! atsipalaidavusius pdeiirdZius.ri 'nosbbitn t2r rias kiino dalis iSneiiojanti i3 atmosferos p.rlvJ iiel l4slele< . Tvinksnis po tvinksnio.dtdsfo.tai bespalvis skystis (jo 90% sudaro randuo).ru jie didesni.kiekvienos al. kepenyse rr kitur nepaliaujamai formuojasi naujos. j iv. knui) je galimd pallebeti d. apvalios formos kraujo lqstel€s. ir atvirkiiiai. lc). Jos padeda suformuoti kreSulius (trombus). nu plonyiiq skaidulq tinklu. I3 priesirdiio ijstumtas kaujas patenka i skilveli. Kitaip vadinamr eritrocitais.2) Sirdis per skil. va dlnamos tronbocitals. di:ko pavidalo.iag. orgJnizmo svetimkflniams. veliq sistole iI prieSirdZiq diastolg. bet bangomis . veikiant tam tikdems reguliuoiantiems ' forminiq elementq. Turi patvarq ivairiq formq bran- yn daug maziau negu raudo- 94 ir kairiqj4 priebirdine skilvelio ang4 stabdyti tem4.kirai tiek gelsva. (. Arnujo plok. Kraujyje vyksta ryikus poky tis: plazmoje es^ntis t'ibrinoge as vlrsta fibri- duolio. Raudonqjq kraujo knneliq skersmuo 7 mikronai. rciai. tuo metu tos paiios pusds skilvelis dar yra atsipalaidaves. Kai priegirdis susitraukia. Jq yra labar daug: I mrn''veiLo imog.r.gliu(oze ir dru'1o.

Praddsime nuo to. Ii tusiiqjr. ! kairlji prieiirdi. kad Zinrint i3 priekio yr. Tai kartojasi per labai trump4 laik4 kad tarp vienos ir kitos sistolds raumenys buna atsipalaidavg. jiems susitraukiant.lgrsciui.kiIeliams {sistolet. Voztuvas per kairiojo skilvelio sistolg neleidiia kraujui ii kaidojo skilvelio teked atgal Sirdies voituvai. triburis ir Vidinis arterijos sluoksnis dviburis voztuvai atsidaro. u2kirsdani keli4 atgal./- i plauiirl Aortos pjuvis tuveliai uZsiveria.u. Taigi tuoj po lo ivyksta prieiirdziq diastold ir skilveliq sistole. o Sios skardq gars4. Limfinis kutininis latakas pasibaigra kakle ltekddamas j kairiosios vidines jungo ir kairiosios paraktinds venq santak4. buriq vir. Priesirdinese skilveliq traukia. Ii dedit. Juose palei bronchus i3si3akoja i daugybg vis maZesniq Sakq bei arterioliu. 42). susidarirr. Per slilvelio -i.rrr. kr-rrio. nesunku nusakyti. Raumenys isstumia krauj4 i skilveli.abu plonyt€mis juostelenis (sausgrlslitinis sirlrls) prisitvirtine p e skilveliq vidinio paviriiaus raumenq. kad Sirdis pakaitomis tai susitraukia (sistold). taip pat. taip vadinami todel. Raumenvs alsipaldiduoja. pu>menuliniai vo. Jq angose yra pusm€nuliai vo2tu- Plautitlis kdnienas ideina ii deiiniojo skilve Jio ir. !\ilieja ! abu plauiius.! venq i deiinlji prieiird! per diastolg atiteka veninis kraujas. D.lekej95 i! desinioio rr kairiojo Pusmenulinis voztuvas: a atidalytas (vaizdas iS vir'saus).oq tr)! bures. kaip ir kraujas. k4 suZinojome. Po kiekvieno Sirdies susitraukimo ciklo seka tiumpa pauze. Limfagysliq voztuvai.ku- kraujui grizti atgal. b uzdarytas oleleidzia kraujui teketi atgal). vadinan. Kai kuriq venq vidiniame pavirsiuje bnna vidinio sluoksnio kiienes . I3 to. Auskultuodamas iir- Sirdies ir aortos voZtuvai atb.voztuvai. ko- Sirdies voZtuvai Apytakos sistemos voztuvai Jie neleidZia kraujui teketi atgal.lole vi. Sie voZtuvai leidZia kraujui tek6ti ii prieiirdZio j skilveli. atitinkamai isteka kamien4 bei aortQ. j lhnt'ini krtltinini htakq. veniniam p eiirclziq ir skilvcliq Uidarytas triburis UZdarytas dvibuis (miiralinis) voituvas rio pradiioje yra ampules formos paplatdjimas cisterna. kaip vyksta kraujo apytaka. taip pat i kitrl vo. ym sudaryta ii plazmos ir kaujo forminiq elementq (limfocitq bei leukocitq).5dvo ruoiiu sudrro apie alveoles tankq kapiliarq tinklq.'iburio uozluuo d\ i dstrio. pertvarine mazesne uZ kitas. Mazas deiitrysis limt'inis lofakas iteka i desiniosios vidinec jungo ir de.rtne* pdmena mitr4 (dvi5ong vyskupo kepurg).ii Blaudzia ir neleidiia kraujui gritti i3 deiiniojo skilvelio i deiinijj prieiirdi. kaip veikia voZtuvai./i.Limfagysles TAi permatomos nelygiasienes kraujagysles su mazgus primenaniiais iikilimais (tai voZ- luvai. Irlbaric voTluv.arterij.riojo ir kairiojo iirdies skilveliq iieina plautinis ka.. isgaubti i prieging4 nei kraujo tekme puse ir treleid. u:\iverid voitLtvai ttriburis jr dviburi5).rr". LJip pat atsidaro pusmenuliniai voZtuveliai: krauids. Sirdis plaka vidutiniikai 72 kartus per minute. vai. tai atsipalaiduoja (dias- iirdyje. tole). kai kuriose venose ir stambiose limfagyslese.1 aud iniu . Pirmini limt'o susiformuoja audiniuose. Daugyb6 limfiniq kapiliarq susijungia i didesnes limfagysles.. uipakalines ir pertvadn€s buriq: pirmoji labiau itempta. priekine'.rnty. Cio .zlcnas (deSin€je) ir aorta (kair€je). Ji sudaryta beveik tik i5 kraujo plazmos.inio5ios pJlaktin€s venq santak4. Iisideste tam tikrose kraujotakos sistemos uetose: kia yra kraujo apytakos fiziologija.tuvq (dviburio ir t burio) keliamus garsus: i3 to sprendZia apie tai. Pdsipildes prieiirdis iskart susi(netrunka ne sekundes).ls susideda i. PeriJerint litnt'a teka ddesndmis limfagysldmis ir. o uzsiveria jiems alsipalaidavus (diastole).rrt Pusm€nulinis aortos voZtuvas . i. Kai kurios didesn€s limfagyslds ir limfinis latakas turi tokius paiius (kaip venos) vo2tuvus (Zr p.r panaiiis i kregzdes lizda. Venq voituvai.r4ji dirdies darbo ton4.r. Sydytojas kreipia demesi itam tikra SkaidLrliniai Ziedai tarp Uzdaryii pusmcnuliniai aortos voZtuvai SIRDIES SKILVELIS niai voztuv€liai. c atidaryias (leidZia klaujui teketi pirmyn) skilveliq.43). pa>idaliies idvi plauline. rreleidTidntys Leleti atgal slgcaiui I i n I fo i. kur! sukelia uZsidarydani pusmdnuli. anSo\e yra iie voiluvai: i ribriric (deiineje iirdies puseje) ir dztiburis (kairdje Sirdies jie puseje) . Pusmenuliniai voituvdliai atsiveria susitraukiant . IisiaiSkinome (p. 2. 1.ia m di audiniuose i3 kraujo plazmos).

i (\u\irungia). kalrrn. aprn pinaidios krauju piritus. Deiinioii paraktine arleriid pdlei raktilduli . apatiniu Zandikauliu pasidalija i iiorug rrrego artcrij4 (iisisakoja viriugalvyje ir veide) it ztiding niego arlerryq (i5siiakoja kaukoles viduje. vanduo..asaito arteriia. Kaip ir deiinioii.: -. De<inioji Pagrindinds zmogaus kuno arterijos . 1 ... Desines rankos pirstq Kairioji vidiie klubo Kairioji Slaunies Apripina krauIsorine deiinioji klubo Dcsinioji Slarnine Priekine deiiniosios blauzdos Deliniosios blauzdikaulines arterijos Seivine Saka Kaifiosios slaunies gilioji leidZiasi iemyr. pilztinis kamicnas. Prasideda de3iniajame skilvelyje. ii . Srarbiausio. tatiau ji vadinama arterija./ijtunis galuo< knmienns. klubo nrtcrijos. kur jau vadinama ilaunine arterija. kuti betarpiskai nusitesia iiasto arteriiE. ii pradZiq suka kiek de3indn ir kyla ! viritl. Apatina pasaito artedia. Prasideda i3 aortos lanko virsutines dalies. Kekviena iiq arterijq savo ruoztu suskyla i oidine klubo art ijq.rgo. kuri eina p.lndclomo.-t?. . nusitesia. Sios dvi arleriios \el Pagrindines.:r. o jos iakos nusifgsia iivaidas kino dalis bei orgar1us. deguonis ir surenkamos ialintinos. nes taip iprasta vadinti kr. Zmogaus alterrlos k[no 'udarydamos ktf. Plon4j4 zarn4. koirioji bendroji nirgo orterija.niego orferijns (3ioje puseje nera Zastinio galvos kamieno). Nuo jos atsidakoja d. vis stambesnemis kraujagysldmis kaujas atiteka i tuiii4sias venas.oriug ir uidiuq Deiinioji Zastine Viduriq kamienas Dedinioji Zastine Kepenu Skrandiio vainikine VirSutine pasaito Apatin€ pasaito Plautinis kamienas. ar iomir iela drterinis.lnkai lnu- Delinioji patastue Aortos lankas - Kritines aorta BluZnine Ii tinis kamienas ir aorta.i Slauni. Kairioji paraktind arterija. Nuo iia aorta vertikaliai Kairioji inksto Pilvinis kamienas. vadinarnuosiuc pl7. Analogiika esaniiai prieiingoje pus€je to paties pavacummo arterllal. po aoitos lanku iisidakoja idvi plduiiq drterijJ.ruciuo\e: cia teka veninis kraujas. {airioii bendroii miego arteriia. go 46 Zastinis galvos kamienas. maitinandia kepenis.. apnttne pasaito artcrija. Aprnpina krauju inkstus ir antinksiius. Tai dvi galinds pilvines aortos sakos. Kai ojo delno lankai Mriutini lu p.' kraujas pasipildo deguonilri iD virtgs arteAor. iieinaniias i< rkJlreliq. pasisuka i kaire.ktand2io nttffijq. v. riniu.. ir ieorinc klubo arler'4a. . iS (uriu ptasideda pi.regenyse).toio juosmens slankstelio. kditioji paraktht rtteija..!u nr!e. keturiomis plaudiq venomis teka i kairijj prieiirdi.uka linl desiniojo peties sEnario. Prasideda i3 pilvinds aorLos ir tuoj suskyla i tris lakas: kepcnl arfd. Kapiliaruose atiduodamos maisto medZi. sn.aujagysles. kfitinkaulinio raktikaulio sEnario aukityje kamienas pasidalija i dvi iakas: deiini4jq bendrqjq mie- tarpusavyje sudaraniios apie 60 kampQ.n . sio.emiau diafragmos) dolfd. oiriutilli pasito arterij7.e atkarpose vadinama atitin kAmal krrtinis (iki diafragrnos) it pilw (i. o Sio{ pl. Virtgs veniniu krauju. tuo tarpu krduiagyslds. ar veninis krauias)./uoja./los. Inkstq arterijos.. einaniios link Sirdies (nepaisanr ro.. esantios dubenyje ir. Bendlosios klubo arteiiios. Daugiausia krau- Kairioji pakinklind Iu aprupina stor4j4 Zarn4. Tolesne jos t4sa pazasties duobdje vadinama paiasfine arterija. ii iLl: .. aprupindnci4 krauju vidinius dubens organus bei uZpakaling Slaunies dali. itlkst4 arterijas. Smulkiausios iakos audiniuose virsta kapi- bendroji miego arterija kyla liarais.tkonis maitina skrandi.::. L.fdi i3eina i3 kairiojo skilvelio. kuriame daug anglies dvideginio.lug clambiu saku. Pasiekusios plaitak4. Prasideda Sirdies kairiajame skilvelyje. Si ties i viriq ir. bluinics arterijq.uskyla i d\i i.r- filvine Kairioji alknnine aorta daugiausia aprtpinancia kJujU bluZni ir Deiinioji stipinini Ketvidojo juosmcns slankstelio lygis Kairioji klubo bendroji lci sknndzio (rasLg ir kartu su kitomi: (.rdlnamos venomlsAorta. Slaunyje Delinioji !eivikauline Desin€s kojos pirstq ir deSiuiqja pnmkti\q nt! ija<..r iki ketvir. Luri nusileidZia iki klubo sEnario. Sirdies iieina dvi stambios arterijos: plau- . atgal. itekaniias I deiiniji prieiirdi.rsa.ties DidZiosios arteriios Kairioji bendroji miego ISorind smilkinio Aortos lankas Dedinioji bendroji miego Kairioji prraktinc Plauiio Kairiojo plauiio afterijq Sakos alknds sdtimi iisiSakoja ! stipinine ir alkn- Zrstinjs galvos kamienas ning arferijns. i3 kurio vdl teka i plauiius. po to iilinksta lanku (aorfos lat*as). pakildama iki ketvirtojo katines slankstelio. druslos.i.

an- ii. kraujas >ie. susidaro apatine tuSdioji vena. Plie- kind arterija maitina priekinius bei Soninius (ieivinius) blauzdos raumeni. Rankos venos. prasidejusios veniniais rezginiais plaitakos delnineje ir nugarineje pusdie. Abiejq pusiu paraktineq venos susijurrgia su kaklu einaniiomis vidindmis jungo venomis ir sudaro dvi kairi4jq ir deiini4jq iasliti( B1luos rr.vidine rankos puse ir pasibaigia iasto viduryje.ra pavir3inds (poodinds) ir giliosios. ieinanii7l .nq (ink\tu. kur jau vadinama pakinklio 1rferiin. kuriomis arte nis kraujas ii plautir! suteka i kaidji pdesirdi. tesiasi auki- pedoie.tepenls.. UZpakaline maitina uZpakalinius blauzdos raumenis./oi. klriomis veninis kraujas iteka i ta- Plautiq venos. o karaliskoji .APYTAXOS ORGANU SISTEMA nuo Sios arterijos atskyla grlto7l daka. I5 virikinimo organq pilvo ertmeje kraujas suteka dviem pasaito I)enomist kurios susijungusios su bluZnine vena sudaro didelg oart4 ven4. iia daZnai i venE leidiiami vaistai.r iviend pazasting vena.inas oetlos. ii tyn. od4./rns. Pagrindines 2mogaus kuno VCNOS Apatin€ tusiioji vena. od4 ir nusitesia i pedos nugaring pusg bei pirstus. iteke- Poodini' yra dvi Slauning ven4) ir malnji (iteka ! pakinkling v en4) pood. qeslryll pnesrol. od4 bei piratus.. kurioc tie\ paiasih duobe su\ijungi. pado raumenis. Slaunyje susijungusios sudaro . Ii ilaunie> sritie. nusitgsianiiQ aukstyn kaip paraktini aena. atgal i pakinklio duobg. tek€jgs ir apsivales kepenyse.rtinese galinese prasideda smulkig venu parirliniais rezginrar- Viriutind tuStioii vena. I iirdi atsiverid b venos: 4 plnuti4. iiau pasiskirsiiusios poromis. Giliosios kojos venos po 2 ar 3lydi kojos kuriq susidaro didiioii lileka i arterijas ir llauninp zten4.ijungus Uubo abiejq pusiq venoms. kuriomis kiekvieno plaucio atitela arterini( krdujas. . Alkunes duobes s tyje abi poodinds venos susijungia. Galaenrle teka iiorirle rankos puse iI iteka i pazasting vena. Bur. ilaunine arlerija nusiigsia zemyn. Venini> krauias ap. kepenq venomi( irgi itekd iapatine tuiaiaja vena.karaliskoji ir galvenine.!).cf z'znos. ii tihksiir. Glliosros rankos ve nos po 2 ar 3 lydi giliqsias rankos arterijas. lytiniq liaukq bei kepenq. ir airiutint tultioji bei apatini tu!- ii ii apatin€s galun€s. dama !Zasto ven4. fies ulekininiu ir prieking dvigalviu blauzdos riumeniuli iSsiiakoja j ir u2paknling blauzdos arteriias. Veninis kraujas. Su. kurio5 \usijurrgusioc sudaro uir|utiry Lusiiqjq uoltt. IS viso jU yra keturios. o Zasto srityje sudaro dvi Zasto venas. kuri dubenyle nusitgsia i klrbo ueaa. dubens ir pilvo I i4 suteka veninis poriniu pilvo org.

Vi15ulineje <laples dallje yra raurnerrirrio sluoksnio rnrikni. ii neorganiniai junginiai. li ildpimo prtcle\ i/dpl. tada tulzies druskq gali patekti i krauj4.rlemoc s(hemdtini. Juo ilapimas i3 pnsl€s iS leld i iiore. ku s skatina Sirdies veikl4 ir 35). ii kraujo medZiagq apy- iiords. kurios patenka ii po diafragma nuo dvylikto krntininio iki antro juosmeninio stuburo slankstelio (kairysis inkstas Siek tiek aukiiiau negu desinysis).l- lnksto geidele ldboraloriia. kepenys tdip pat gamina ir rul)i.lumenin! sluoksni tudntis maiielis. plazmos proteinai ir kiti). Tipiski katabolirai yra anglie' dvideginis {COr) (ii. kurios susidaro vykstant mediiagq apykaitai audiniuose.tli tilpli il daugiau. meniniq skaidulq.l tq medZiagq. i5 jrl sintezuojami baltymai (l4stelirl citoplazma. reguliuojantys ilapimo salinim4. Pasigamines inkste ilapimas surerrlamaisiais (analeliai. iia vyksta riebalq apykaita.. Jis atlieka re- Slapimo nutekdiimas. 8.. Kepenyse vyksta dauguma kitimo procesr.o". Kai kepenq lEsteles paZeistos aiba u2'iLemia tulTies lat. jic dar vadinami katabolitdis. Tai kurio \ienele turi rdu- SLAPIMTAKIS SLAPIMTAKIS SLAPIMO PUSLE Shpimtakis pervcria ilapimo pnslg ilapimo si.. 5lapaldc. Juo Slapimas nuteka i alapiDrc piisle.riios produltur.. lai eld5tinga5. ir Zmogus pagelsta. medzirgq ir rnin". kurias isiurbia 2arnynas it kurios vartq vena atnesamos !kepenis. sutrinl. pa<dlinJma\ iskvepiantt. (u rioic garnin. Tai nedidel6. Tai po nis rausvos spalvos pupelds formos organas pilvo ertm€je. Piuvic . Taigi vertetq iisamiau panagrineti kelias kepenq funkcijas. Ylen4 ii kenksmingiausiq med2iagq amoniak4 kepenys paveriia Slapalu.rple . -lnpima5 pa:alin. arba jas. porinir vamzdeli:._rminorngstys. porine geltonos spalvos trikampds formos belatake liauka.tai neilgas varnzdelis. adT"rali- s4lygoja kraujo indq susitraukimE. rr *peniniais latak€liais suteka t inkstq taureles. Likusias suardo ir nukenksmina kepenys. Ji iSlaiko kraujyje iStirpusiq druskq pu- Slapimo organq sistema Apatine tusiioji vena siausvyr4 ir ialina k. esantis Anfink'iir1 iieve ii'kiri. ilapimine rrlgstr. kurios paialinamos kaltu su ilapimu. iia sinte zuoiamas glikogenas (kaupiamos jo atsargos). Inkstai paialina didZiausiq dal! nereikalingq arba ialingrl medZiagq. o i3 jos ! ilnpintak!. ierdis gamina . lurio sienele iuri raumeniniq skaidulq.mo. (to14 r.400 cm3 Slapimo. tadiau kadangi ji labai elastin8d.?4.liuojanciu. pasigamina pats organizmas. p. krrris:u .lLas. inksto geldelg. ful2is iatekJ j dvy_ Vir. vykstant medZiagr! apykaitai. zervuaro vaidmenj. _ Apatin€ antinksiirl artei!a INKSTAS Inkstai.otu 1uuna3. Sl. ANTINKSCIAI Antinksdiai.t jos nutekejimas.67).utine antinksdiq arteiija ANTINKSCIAI Antinkstiq vena likapiritg larn4 ir padeda Zarnose virikinti liebalus.Slapimo organq sistema Slapimo organq sistema atlieka dvi funkcijas. Tai yr3 vienas iS svarbiausiq Zmogaus organq. Jie prigludg prie virSutinio inkstrl galo. suardomos toksines mediiagos. Kepenys yra didele ir natrio) apykait4.rma>. Adrenalinas taip pat didina gliukozds kiekl kraujyje (Zr p.lapimu paSalinarnas iS organizmo. Pnsleje telpa 250. Salinimo funkcijas atlieka lnkslal i ilapimo takai. Sie procluktJi yrd rr organiniai. padaugdjus krauiyje gliukoz€s. o i3 dalies ir odos prakaito liaukos (Zr. Vidu nd antirlksiiq vena J. dmoniakas ir kitos medziagos.l hormonu.

ir juos maiti- nanaius.20 ml organituq mediiagq (Slapalo ir Slapiminds rngsties) bei neorganiniq (chloridq. Prie 3io kiekio priddjus 400 ml vandens.udaIo tolimesniji kanalAU. funkcinio vieneto neJrono kilpa arba Inkstas Tarpskiltelne arterija Itekaniioji arteriold Inksto piramides mikroskopinio pj[vio schema Serdine medziaga Tnk\lo piiivyie i!ry. o iie susijungg sudaro smulkius inkstq venq intakus. Inksto arterija pradeda MaZosios iaufeles zrevlne medztaga Inksto spenelis iakotis dar inksto antyje. vdliau maZesnes tarpskiltelin€s iakos pasiekia inksto Zierr€.u5ikJupid audiniuose ir ku supaniius inkstq kanalelius os dar kartq skyla i kapiliarus.5. 2mogaus kane per parE iisiskiria apie 1. gali kristalizuotis geldelese ar ilapimo pnsleje. IS Sirl kristaldliq gali praddti formuotis inkstq akmenys arba smelis. kaip ir Slapimind fligdtis. Sveiko zmogrus jis bdna gelsvos spalvos. 200 ml praldito ir 100 ml *Ly. i. fermentuojasi ir virsta amonio karbonatu. Slapimo sistemos fiziologija.keja Lamsesne i!oreje esanti inksto jleai ir lviesesne inksto gilumoje esanti ierdls.5 litro ilapimo.vingiuotieji bei tiesieji. cid te.tsfo gelfuIt. kamuolelio susidaro i. nitratai) ima lJuptis krnujyje. Paieidus inksto kAnelius ir kanal€lius. nejuntamai isgaruojaniio pro oda. karbonatq t amoniako). kur dar Ldrl4 is5ivingiavgs . p3ialinamo su iSmatomis. MaTosiore taureldse atsiveria speniniai ir surenkamieji Slapimo kanaleliai. kuriame susidaro inkstr4 kapiliarq kamuo- Didzioji inksto paialinamo pro plauiius kvdpuojant. vadinam4jE urel ijq.r mo. nusitgsiantis iki pat inkstq piramides virgdnds. Po to susidaro veniniai kapiliarai.i kaip inLsto \iruktIrinio pakankamumas: nepaialintos ialintinos medziagos (azoto iunginiai. mo takais Zmogui skauda.ia. i kuti4 atsiveria 12 ma- 4jq n J-4 did. Jais i taureles atsive a inkstq piramides sudaiantys ilapimo kana1€1iai. SERDINE - MEDZIAGA Speninis latak€lis lnksto tatLrele Nefrono kanaldliai ir inksto kunelis 52 . su leld. ldrlrel.ios a/tcliolds. sukefia stiprius skausmus (podagra).io*io. kad vidinio kraito lduboje (inksto antyje) yra gana plati . kudoje yra inkst4 knneliai. kurie nuteka maiqjq taureliq link.teklttio. kurie pasiekia ir inksto ierdi.iiaiko kraujyie. kinlantis priUdusomai nuo orgdnizmo bnlles ir maitinimo>i. 1000-yje ml Slapimo yra 950 ml vandens. Toliau llapimas ilapimtakidi! nuLeka j Sldpimo pusle. atsiranda inkstq ne- Pradiia kapsul6 Kapiliarq karnuolelis Nuo in(sto kunclio prasideda. esanti vel prie pat inksto kunelio. . jeigu su ilapimu greitai nepaialinama. kuriais tekddamas ilapimas koncentruojamas ir i taureles bei geldelg iSteka jau koncentruotas. ilgas siauras kanalelis. su- 'Ihure16s zreves sturPas lnksto geldele (pjnvis) Didzioji inksto taureld lelis. Slapima< yIa sudetingas cheminis jungirryc. iieves link.. 400 ml skysiio. Slapimo iiskyrimas glaudZiai susrJgs su inksto kraujotaka. Kuneli gaubianiios kapsulds ertndje prasideda Slapimo kanaleliai (Bertinio kolona) Nefrono kanal6liai . Aplinkoje esaniioms bakteriiom' veikidnL amonirka. susidaro 2600 ml gasalinto slcysdio.ci6. Slapimind rdgstis.SLAPIMO ORGA U SISTEMA Il Makroskopine ir mikroskopine inksto anatomija I3ilginiame inksto pjnvyje matyti. Serdi sudaro trikamp€s formos ilrksto pirumile* Slapimas id krarjo hltrnojasi inksto kunelyje. orEanizmo intoksikacij4.lrtimieji vingiuotieji kanaldliai. Tolimcsnieji \ ingiuotieji kanaleliai peleina j surenkamuosius kanal6lius. kurios inksto kunelyie sudaro kapilianl kamttoliii. kuriems slenkant Slapi. Toliau kilpos kanaldlis vel g{Zta aukstyn. Fostatai. Makroskopine ir mikroskopin6 nefrono schema (sagitalinio Pjnvio schema) Aitimieii Nefrono karlal6liq Veniniai . fosfatq. o ij jos Slaple periodiSkai paialinamas.r. Nuo tarpskilteliniq arterijq ats\Sakola itekuniiosias lrteioles.

((inklaine). ma laikyti savotiiku regos nervo tesiniu.akies obuolio branduolio dalis. uZ kurios tgsiasi kraujagyslinis drebucius.usipynusios jungiamojo audinio skaidulos.sclefis" Tai iiorinis -.JUTIMO ORGANAI JUTIMO ORGANAI Regos organas Regos sistemq sudaro porinis organas rki>.rndeningas -lysli' ir lCiiukas. bipoliniq neroitli4 lqstcli4 i daugia- Akies obuolys. akies obuolio raumenys. kraujagyslini" balkiva.t. o viduie vidini* dang.. perifeiijoje. . vadinamoje fizklalnes geLton|ja dime. kurio- gieji raumenys ir pigmentiniq l4steliq Rainele yra lyg automatine diafragma reguliuoja i aki patenkaniios iviesos kiek!. I - . Skaidliasias akies obuolio terpes sudato oantleitil1gzs sltystis. Branduoli sudaro stiklakrinis.o .i lindriniLJ {stiebeliai. priel raine- Sliebeliai ii-ide5te daugi..ided.Ur.. Stiebeliai nuo n1edziagos. pries. e:ancio akiduob€je. ni\.rs is ivie5.ri konla(tuoia :u bipolinemis ner\inemis lAstelemis. vandeningas skystis. Tai netaisyklingo rutulio tormos organas.. jungine. J4 sudaro skaidulinis. Priekine kamera yrd L.lnlaUdi. i.la. ui geltonosios ddmes. V. patraii ddr?&ilrs.ris) sluoksnis. su. toddl j4 gali- ri i .liq. kuri jas prisodrina. ir plonyaiU skaidulq tinklas. Pagrindine stiklaknnio funkcija atramine. - Skaidriosios akies obuolio terpis. oidutilc dalis krtnnplynns ir NSIai ir vadinama akl4ja tinklain€s ddme. riq pailgu laslelig: kuginiu tkugelidi) ir . kurio dalyje.r"uf. yra skaidri ragcna. i:.trll.s E* t e a . po juo vra ridurini. Be to. ragena tai iigaubtas galingas optinis lglis.9E o Antrasis sluoksnis sudarytas iS bipoliniq l4steliq.ru linllaine.li jJUl. J! sudaro kapsule ir branduolys. juos . Nervo iieiimo vietd yrn rrejdutri j\ iesai Viduriniame dangale skiriama priekhtt tlnIis rainclt.i. uZpildo priek e ir Lr7pakaling akies kameras. Tinklainc cudar)t. ly- Raineld yra vidurinio dangalo dalis.[. l6* pasi. kuriq aksonai jungrasi su heiiojo (daugiapoliniq nerviniq lqsteliq) sluoksnio lastelemis.lrp ragellos ir raineles. a(aru Jpdrdt. Kapsul€s i3orinis dangalas skaiduli- dangala. lirma.kietas").tgy.r li ii akies obuulio. sluoksnis.kineje akies obuolio dangalas. . todel pro jQ netrukdomai praeina iviesa. Tinklainds nervines l4steles tar- = pusavyje susijungia.leleto cluolsniq. Rainel€s centre yra apvali anga ayzdys.N a(res obuolio dangalas.r i.palaikaniios" l4stel6s.ciu<ios rre tolygiai: bespalviai ir gelsvi kugeliai kaupiasi vienoje dalyje..varbiausi.volai. Ii iiores j! dengia plona ir skaidri membrana. mase. J4 sudaro Sviesai jautrios iEsteles ir nervinds skaidulos. kurio optine geba yra 2/3 visos akies optines gebos. Skaiduliniame dangale ski ama odena it ragena. Tai jautriausia iviesai tinklaines vieta. Stiklaknni sudaro vienalyte skaid- Stiklaknnis g Tinklaini yra vidinis. 193iukas.r I l9 t9 t"l9 ts 'I :9F ! 3 ! .9 gl 9 9 E . E ji' svarbus >kridriqiu terpiu mityba. Raineles raumenys judedami vienas siaurina. sudarydamos regos . nepermatoma ir labai atspari (pa Kapsuld. kitas pleiia vyzdi. stiklakutlis je 8au. kuriq svarbiausi iie stiebeli4 (dar vadinami lazdelemis) t kageli4 (kolbelen. Juos J? E'? oU I .. Bespalvj vandening4 skysti daugiausia sudaro vanduo. Stiebeliai ir Ldgeli. regos nervo ir priedini4 orga- Akis I E nq . t € 'N II . kraujagyslinis dangalai ir fl?*lairl. Odena yra polittitl neraini4 lqsteliq sluokvis.. gauna rausv4 spalv4. vadinimas kilgs i5 graikisko LodLi. Ragena sudaryLa iB epitelio ir kolageniniq fibriliq. r9 E D 9 E f = = i supa kitos.u k-auj. - e. . nuo kurio priklauso akiq spalva. Rainele *udaro.is 'luok*nis sud. lg.

Jungine dengia vokq viding puse. i. prisitril)rno funkcija. aiarl! prietoisns.sig.Zlink. ji5 turi ij"i gaubti taip. Se.nosies link.kiria ricbrlinga gelrr4 medzia94. Aiarq liaukos gana dideles. Apalini< itlritini' rnuntuo itlo<ia JU i\ dpdiios il kreipia vyzdi i virirl ir i Son4 nuo nos1. prieiakinis rainelds kra3tas pasislenka i baigia akiduob€s gilumoje. kurios.rro.'irlirli. per ryikios raukiles. leiiuki. lies elvdtoriunti. nuolat sudrekina bei Siek ticl dezinieluuj. Lgdiuko akomodacija. jos yra viriutiniame Soniniame akiduobes kampe. bia labiau. kurios plony iiais kanalcliais atsiveria palei vokq kraStus ir is. Joje gausu nervq. kitu pa5i lrduLdJma. antakiai. y.es susitraukia krumplynas ir atsipalaiduoja juostines skaidulos). varvaniio tienos.kitu:iq jungirmojo LgSiukas tai i abi puses iSkilas standus au- dinio lEsteliq sluoksniai. jo verlikdlu'is matmuo \umJ7eja. a6aros. Kitaip tariant. kurios susitraukdamos priveldia lgSiukq lvairiai issigaubti. Tai Svelni ir jautri plevele. r. jo vertikalusis matmuo padideja.ru- Lgiiuko skelsmeni keltra krunplyno rau. kad iviesos spinduliai nuolatos su. o oldlnls . Aiar4 liauk4 sekretas/ t.. Akiq vokuose yra apie 30 maiq liaukutirl./pakalini voku pa\rriiu ir - skliautai. kad akis gal€tq matyti tolitllus oDJektus. Pifmasis 3! reiSkini paaiikino vokieiiq fizila' Hermana: Helrnholcar {Zn piei. Rausva jos spalva rodo esant daugybg kraujo Sviesos.ali'tis. todel ji kartais tenka ialinti.ieii raumeny5 vienu galu pri. Vitiutinis istriiinis raumuo juosia akj Ziedu viriulindje akiduobes dalyje. Yra iesi: keluri tiesieji {t/i. nuo nosies.iUr'tu linUa inc* geltonoioje demeie.iis \erciJ vyzdj 5u(tis ient)n ir nosies link. .Fnnis i aiditlis) ii du istriziniai (aiiutitlis 1r apitilis). juostines skaidulos.l.ls objektus. A^Iakiai . Tie.r. 69 psl. tiestrsis loninis rcunuo sLrka vyzdi i i3org. Akies priediniai kakta Zemyn. kurios judedamos orirksejimas) palengvina aiarq judejim4 priekiniu obuolio pavirsiumi. kad lqiiukas labai i3sigaubia i prieki (taip lengviau matyti d/fl. Liaukos.rugg prie akies obuolio. lgsiukas tada yra labiausiai i5sigaubgs. Lgiiukas atlieka akie. nl. ir atvirkgtiai.). 59 P. lgiiuk4 veikia 2iedo formos membrana. L y. iSplauna dulkes. Vokai Blakstienos nuo dulkiq ir tai dvi odos alie' obuolio prieUnio pavirvoko vidinio pavir5iaus ir akies obuolio susiformavusios jungines klostes u.iuAo knp'ulit: ji yra l. gai koncentdikai. Tarp indq rdengia lr. (-1) matyti. >tabdaniiq aiarq iSsiskyrimq. Susi- Akies obuolio judinamieji raumenys. ir -fal or ganai.r rJSenoi ir \ okq paviriiU. 19Siukas suplokiteja. L95iuk4 supa membrana (lg. kuri 'udalo p. Tiesusis oirirli is raltnrLto kreipia vyzd! i virsq. Kaireje pieiinio puseje matyti. i.rtraiomr\ jutlgiamo jo audinio skaidulomis. Zinrint i dfli e\anli ddill]. Kai iis ramybes bukl€s. prieki ir juostines skaidulos bei lgiiuko kapsul6 atsipalaiduoja. Zinrint itolim4 daiktE.augo dki nuo prakdito. galima keisti dirbtiniu.r ani Siaus).rbai al\pdri. Tai -ookinis liatLkos. tgsiasi nuo lgiiuko ekvatoriaus iki krumplyno. lokfii. iuntia\i 'u Lrumplynu ratu cin.es. Kai tik krumplyno raumuo susitraukia. npal'ris i apair4. budamos ties lgiiuko pusiauju. Del Sios prieZasties elastingasis l95iukas kiek sustoreja: sumaZeja jo vertikalusis skersmuo ir pailgdja ho- j ngine. ilsideste taisyklin. blaks- rizontalusis.JUTIMO ONGANAI leii. no Zmogaus akies lgiiukas ima drumsteti (katarakta). kaip lgsiukas keiiia savo formq tam.

Sviesos linilos susikerta ui tinklainds (tollejystc) arba pries jE (ttunpat"Systc). pJrazitiniq ligq. Kad vaizdas butrl ryikus ir aii. Regos defektq koregavimas. kad taip.rs r adilamas fo.lrp 65 ir l2. 5i. butu bent per 05 cm nuo akies.rrtimu5 . priartinantys vaizd4 tumparegiams taikoni domieji) leiiai. reikia. kad tr. Aklumas Bali i(sivvctyti ir del litu ir)fekciniu.iLrikyti (o Normali akis. Tokia yda vadinama truDlp7reolste. traumq. Zmogus apanka (daZniausiai nepagydomai) tada. kai regos nervas arba tinklain€ praranda jautrum4. todel lolimus objektu' jie mato gerai. kad jis sudarytq projekcija tinklaineje. Regos defektai. Lrd obiekh.ysfc. abipus lgnubti (sklai- jis sudarytrl projekcija tinklaineje. Regos galima netekti ir ddl to. Sveikos normalios akies tinklaineje vaizdas suprojektuojamas tiksliai.UTIMO ORGAI{AI Rega ir lgSiukui beveik visai nereikia keisti savo iSlinkimo. ku*. ji nesugeba prisitaikyti toliau kaip 7 cm. Tolregiams taikor::rl abipus iigaubti teja. arba susirgus diabetu.m. Kitais atvejais (daZnai pasitaiko vaikams).'es. ragena ar leiiukas pasidaro neskaidris.. (glaudiionicji) lgiiai. Kai akies obuolys ar lgiiuturi defektq.trksta vitamino A. . rasanr. kai akis per da2nai tu pdsitaikyti pde artimq atstumq (skaitant.blogiJu. Regos defek tus galima paialinti naudojant specialius 193ius. defclt... Jei objektas yra ariiau. Senq inoniq akies lgiiukas sukiekas piesiant netinkamai apiviestoje vietoje). krumplyno raumenys atsipalaiduoja.rkjai rcikia pri. tai vra t. konladu at is) . atitolinantys vaizd4 taip. o. arba kada stiklakunis.

pusavyje susijungusiq l4steliq. primenanti sraig€s kriauklg ir.l i: dr rcju d.ie- vamzdeli.Klausos organai rso ne aLr srs ausies kauSelis iiorine klausos landa ausies bignclis ovalLlsis ir apvalusis langeliai ausies trimitas klausos kauleliai vidurine ausis plaktukas piekalas kilpa vidine ausis Pneanljls apvalusis naiielis pailgasis mai6elis prsratiniai karlalai slarge prieangio laiptas sraiges laipias b11llno laiptas Klausos organq sistema priima garsq vib- rinis ir vidines racijas (garsus.o vidiniai ir iSoriniai stulpai. -UdJryt. kaulinis labirintas turi viet-r4 erhn9. ir plevines.todel vadinamq tiesiog sr"l{L.!//ir. arba pricattgio /arpfo (veda i pdeangi) i( aPat't ia. arba sraiges /aipl.aigds laip ta nuo bigrlo laipto skiria spiraline plokitcli. d. Spiralini organ4 sudar. kad Spiralinis (Korlijaus) organas. sudaryti i5 poromis tar. kad sraig€ sudaryta ii trijr! laiptq: (atitinka plevint sraigds kanalQ). Leisdamiesi pr.rvalqjj langeli). tis uZ ovaliojo langelio./oli nenbrnna. vadinamas katrlitiu laltit. Ji sudaryta i5 trijq pagrindinirl daliq: iiorines.tr'tl/n./.rnos pl€vinis labirintas.rli (dpie I crn) \ idurine (rtrne.J arlgiu Zemyn.r pJ. ii..).. atba bfiX o ldipto (pasibaigia priesais a. taiiau yra lygiai tokios pat formos.iniamc Ju-ie. DiilLttitlio. smilkinkaulio srity li sudarc qan. pripildytas skysiio (perilinfosl. Sker. kuris i kaulinio labirinto sieneles nesirernia. Vidin€ ausis. lu ri snu g'.alinis ( kot I i in u' ) o. o plevinio labirinto viduje yra dvi idubos: apatind (vadinama nponllLlojLL nlaiicl iu\ ir viriutind (vadinama pailguoj u nnilel iu). \a Kaulind sraig€.rlirl: kaulini. nuo kurio iSonq nusitesi. esan- je. Tai sudetingos formos vamzdelis.ittu. sio vamzdelio viduje driekiasi kcistos ir imantdos for. labirintas nuo kaulinio skiriasi tik tuo. . r'andarne kit4 spiralinj clinanra plieru.qlu. Sr. Membraninis tplivinisl labirintas.\ trys lLtsratitriii kaanlni. ccl1trii1io. labai pana iiu i skriestuvo kojeles. viduausies. triukim4 ir pan. Ant iios ploksteles yra spir.plIvvje matyti.

Nosies ertmd. vidurine ir nosies apatind landa. Tokios mediiaSos sudirSina uoslas zonos gleivineje esaniias uoslines l4steles. pasibaigianti galvos smegenq Zieveje. kremzlds. Sonindse nosies ertmiq sienelese yra trys kaulines plokstelds.'zrirrls. uod Ziamo>ios nosies sities gleivines ideina daug uodiia- mqjq receptoriniq lAsteliq jaudinimas perduodamas smegenq cenlrams. Si gleivine rausva. kuriuose julimar ruvokiam. Kriaukles sudaro kaulai. jais Uodiiamasis stormuo. plaukeliq.^-. vadinama nukitufi e kriaukle. kurie nueina iuodiiam4ji stormeni ir aia kontaktuoja su stormens nervinemis lqstelemis. Nosies ertme dengianiios gleivines skiiiamos dvi Mri viriutinds Kaktinis antis UodZiamasis laidas Kakiikaulis Nosikaulis VidurinE nosies kdaukle Nosies kremzle Nosies prieangis Nosies kremzle. uodZiamqjq nervq.ls. arba la[dos. dviejose virgutinese nosies landose. ir uodziamasis stormuo Uodziamasis stormuo Daugiapoliai Nosies ertmes. kiaul. y. ji suiildo. t. Pnekinis atla to (l kaklo lankas Virsutine lirpa . Prieking nosies pertvaros dal! sudaro kriauklds driekiasi maZytE raukileld. ikvepiama ora aia nukreipia isorine nosis. Cia daug bsteles. Snerviq vidinis paviriius ir nosies prieangis i5klotas epiteliu. kurios padeda nosi ap>augoti. arba ataugq. kuduos dengia nosies ertmes gleivine. nes joje gausybe krauja- nongas. kurios atsiveria inosiarykle. kurios taip ir vadinamos: viriutine.Jds Uodziamasis Poepitelinis audinys I Dvipold uodZiamoji l4stele (recepiorius) Uodziamosios l4steles perilerin€ atauga (dendritas) Gleivinds liauka lEsteles UodZiamosios gleivines ir nervq galtniq schema 63 . vidurine ir apatin€). p. Vertikali nosies peltvara nosies ertme dalija i 2 dalis. lurie kvepuoiant sulaiko j nosi patenkaniias daleles bei mikroorgamzmus.aulu (2r. T. ten pat.iinp VirsurinisTandiklulis :r ' '. kudq alauSos cuddro uodZiamuosius nervu-. biauklis (viriutine. Uoslg sudirgina dujine arba laki medZiaga. Nosies ertme prasideda ire.ririq kaulole\ bei veido [. Apatina dalis dengid apating ir viduring kriaukles. Jas skiria plysiai. Vlrdailae dalls dengia viriuting gelsvos spalvos lioslds zonq. sudrekina ikvepiam4 orE (kad jis nepasiektq gerklq Saltas). Nosies pagrindd sudaro nosikaaliai. kurirl ataugos sudaro uosles 1aid4.. o pasibaigia nosin6mis rykl€s angomis. krltioje yra dvipolines uodZiamosros Vidurine nosies landa Apatine nosies kriauklE Rykles slJiautas Trimito velenas RyLle viriln€ gos. kur atsiveria ir ausies trimitas. sudarytose i3 Nosis Viriutin6 nosies kriaukle Aukrtutine ktauUe iv. o li i uZpakaling akytktulio plokite- dalys: apatine ir viriutine.rvc "" '_ r" nosles lanoa An.Uosles organas Kvapus pajuntame nosies ertmeje. o inerviu Sonus sutvirtina elastin- gysliq. paslankios. Nosies kriaukl6s. UodZiamoji sritis yra vii!utineje no>ie5 Iandoje.

lietimo dirginlmus. saldZiam ir rugsiiam dirgikliams.17 s. t. liaukq ir jutimo receptorirl vaizdas - Grybelilliai speneliai Pyliminiaispeneliai Sitrliniai speneliai #ffi$ [ 1. Speneliai. speneliai. . l. o lapiniai . Cia Siokios tokios itakos gali turdti uosle.25 s. Daugumd ju. maiinanti gebdjimQ uzuosti. kontakto trukmes. pro skonio polns i5lendaniiq i lieiuvio gleivines pavirsiq. nes jos pavir5iuje iSkyla daugybe ivairios formos i3augq . temperatiros ir t. LieZuvio virSDnd Jq randama lapiniuose. iiside. iisidesiiusios juosta ant skonio svogun€liq sieneliq.l-ciuose.. pajusti reikia. Skonio saogrollis sudarytas ii pailgq l4steliq. Sios lEste- raukil€ta virsin€ VirSutind Comurinis .. temperalfiros. strrumui pajusti pakanka 0. t. kuriq impulsus nuneda i galvos smegenls. saldaur.! viritrnese yra plonyiiq plaukeliq. Viriutinio liezuvio pavirSiaus. kudr. Svognnelyje yra keletas skonio jutiminiq l4steliq. Ji dengia ir"lieiuvi ir iia jau vadinama lieirzrio gl eizt lne. taip pat maiina ir gebejima pajusti skoni.irlini0i it kilginiai speneliai. supami gleivin€s paviriiaus griovelirl.rykles l€s jauLrios tam tikro skonio (rugstaus. kad medziagos. Grybeliniai speileliii yta rausvos spalvos. Comuriris lankas Liezuvio Saknis Pyliminiai skonio Duobutes. DuobLltas. Iie yra dideli. Saknimi daugybd iSkilimq. Vidin! burnos pavirgiq den$a burnos gleioitri. ar. pa!ir. kad ne visi skoniai suvokiami vienodu greiiiu. o kartumui 0. Sie speneliai p ima kartaus skonio dirginimq. grybeliniuose ir pylinrnirose speneliuose. i!sidestg visoie lieZuvio uZpakaline! puse\ gleivindje./ Skonio suvokirnas priUauso nuo jvairiq veiksniLlr maisto s4lyiio su skonio speneliais. Ji su- Skonio organas Siarlinis spenelis su daro skonlo sooginilidi it skonio porw (ange/asr. iie priima skausmo.Skonio organas Skonio organas ivertina maisto pobfldi. Pvz.visame lieZuvio uZpakalines dalies paviriiuje. Skoniui tai raumeninis organas. Liezuvio nugdro\ gleivine yra Biurkiti.(. arba skonio faurelis. Juose pasibaigia bendrojo jutimo (ne skoniot nervirre. LieZuvis prisitvirtings prie burnos dugno. Jie jautriis suriam. Kituose speneliuose (jq yla apie 10 000) pasibaigia skonio jutimo nervin€s skaidulos.speneliq. esaniys lie2uvio gleivine. ba skonio taureles. kartau5) dirginimui.$ LieZuvio gleivin€s speneliai svoguneliai) skaidulos ir duobutes (skonio .iuje. kaip skiltel€s apelsino vaisiuje. tirptq seilese ir patektq ant speneliq. ).te dJugrau\ia liezuvio pdk. Svogdneliq skonio l4stel€s kontaktuoja su lieZuviniu ryklds ir veidinio nervq skaidulomis. turiniios skonio savybiq. issid€stiusiq ratu. Sloga. Pyliminiai speneliai Pyliminiai speneliai Crybeliniai speneliai (8 12) lieZuvio uZpakalineje dalyje iSsides- lq V raides forma. y. idsidestg V forma Desinysis liezuvio krastas -.-"]. c[raus. Sroje gleivindje licZltaio spctlcliL!. Pagaliau tenka pasakyti. laisvuoju galu galintis judeti burnos ertmeje.-Laidulos.

Jls sujungtas su je glndi plaukas. fizines savybes (forrn4.rilo. dreglrds ir dulkiq. iisidestgs clvien Od.lrrok. p. Epl. r. apie plauktl folikulus. Be to. jis toks sv. Mcistictin kutltlili. Zmogui ir kai Lytdjino knneliai. Pln[t]ias yn plonytis odos darinys. r(- guliatorius. amfibijoms. 5ud. Krauzes kolbos ir Paiinio kaneliai yra periferiniai tcmperaifiros receptodai (vieni jauaia ialti. Mnlpi3ro Jr. pieno. Eilc.rktuoj'ame" savo odos pzrviriiumi.rmasis Kra!jo kapiliarai glaudZiai Prakaito liauka apraizto prakaito liaukas. ltrpq. nuodingrl medZiagq bei mikrobq. natrio.. t.lerrn is '?I^ D Malpigio tuklL'lis Riebaline liauka Rictralinc liiruka plauko maigeliu.llo lorm{'r ir Jfrg-o giliaia nc iUngirrna I i Kraujasysle Spenelis lliruko stormr./ilu. Pooclyje yra stambirl nerviniq pluo3. tiekianiios plaukui r. rqjq pakeiiia daugelio Zemesniqjq klasirl gyvhnq analogiik4 kvipavimo organq.r-telrU. lcikalingts jo lankstumui palaikyti. atba 4titlennis. Jis suclarytas ii: 1) iaknies. Prakaito liaukos iisiiakojg v. kuriuos reiketq isidcmeti..fvli i: gyvybirrFU l. jungiamojo auclinio.naujosios" lEStcl6s keiiia paviriines.ruLos rnHr. Klauzis kolbos yra apskritos ir sluBso tikrojoje odoje arba jungiamajarne audinyje sia yra irrakaiio liaukn Paiinio ktrnclis Jrulgiirmasisaudinys Nervii : '- Rictralinis au.Urra /'rnldlia fr.r 6i .iebalus. kuri baigiasi folikulu.ejes darinys. Odojc yla liauktl riebalq. Odos s tr Llk t Lr r. Slapal4.rmzdeliai. kiti karsti). Ji taip pat organizrn4 sau8o nuo telnperatiros svyravimq. arba lr.linys sluoksnis I'ooclinis fiebnlinis sutankejusio po €lleivine. prakaito. kurio dainai atsiveria r.Lo Epidcrmina ncrvinc gxlinLt kuriems gyvrlnams kvepavirras pro odq nera toks rcikimingas kaip cl.ruko.!l JUTIMO ORGANAI JUTIMO ORGANAI Lytejimo organai lS visq penkiq jutimo organq lyt€jimo organas uzima didiiausiir plotE.. nes plyti vi same odos pavirlidje.rlbus. kalio. Juos sudaro jungiamojo audinio kapsule ir karnelio centro mediiaga.. Plauk4 jtldina raumuo. Jame bnna tq patiq medziagr!. nejautriq iior€s poveikiui.is iinuiiatntutjtt rfiunldlit.rudin) ip.IJ. jog gali beveik visiikai atstoti kvipavim4 pl:ruiiais ir ii tik. iia daug kraujagysliq. cpidernTio polas. nes jame claug skyluiiq ir linijq. li. mi. Pootlinis ricbalinis I sluoksnis kllrrl lc'npef.lrugiau i! piritq (rankq ir kojtl). tt!. ikuri lsiterpja spe.intis odos savybiq. sudarytas ii raginls medZiagos ir iur. Krnuzts kol. kuris iieina iodos paviriiq. bos.rnq odoje. lur l.) bei ivertinti tempe- linukos. J4 sudaro sluoksniais.5iu. susidedantis ii negyvtg suragejusirl epitelio lEsteliq.ir iLlrm. oda yra svarbus kvdpavir'no organas.nl r//-. ikuriA aieina rleNines skaidulos. kietumE ir t. nervq.rgia visq ktlno paviriiq. odos liaukos padeda inkstams palalinti vandeni.t cfcllrvtt- raturos pokytius.ii. sudarytas idrnc . 2) -sfich.t rr. jas paialindamos Zvyneliq ar pleiskanq pavidalur 2) tikroji odn (tlcrnn) yra po epiderniu.rgnio iI kitq dluskq).. taip pat krutq bei iioriniq lytiniq org.Jnciu f. c:. liaukas. kuris vadinamas plauko l. druskas.Lb. Paviriinis oclos sluoksnis nera lygus. arba suoginilfu sustor. Paiiilo ktrneliai yra . turiniio daug kraujagyslirl bei nerviniq galnniq). pvz. fi. kurias p:rprastai Salina inkstai (ilapalo. einantys nuo odos paviriiaus gilyn i ptroditti jungiarnuji rrr'lini.koni. paBalina daug vandeDs. ita pltlines rugities. Lytedami n]es galime jungiamasis audinys. atpazinti daiktr-!. nors ne visur vtcno- Odos jutimo organai dai intensyv s. nrp(lrdr)inio pJ. g) vrl|]rl il augalq agresyvaus poveikio. sn kuriais.llurn.rrDall- Oclos pora.ri -u*i.'.nieji -io . (tikfoji Defm!1 ocia) Plauko iaknis Plnuko 5iausi.^.rugumai 1<itt1 gyvnnrl. iiskirdanros plakait4. anksiiau minitu sluoksniu (. Tai Pdiiiio kuicliti.. gilesnysis vadinamas poodine lqsteliena. Oda der.nio Un(ldi. Kai kuriems gyvunans. kyiantis plauko maiielio apatineje dalyje. Ocloje yra daug ivairios struktauos lyfdlilo /rIncli4../rkala (plauko maiielyje) vanzdelio formos ertrncje.4ui5nerio Lrrneliu . fq sudaro c1u sluoksniai: 1) paviriinis. \. kalcio.c/is (pumpuro formos clarinys. kuriq ncfvines skaidulos plaiiai iiplinta odos sluoksniuosc. Rufiuio ktuttliai.

taip reguliuodami giuso bangos poveiki. Norint reguliuoti Sviesos srauto in.rtsir eri. . ..r. kurie surenka is\lrriJ ai. Apatinis plaktuko (pajuclejusi i5 victos) raiitis Vidine baflnines erLmds siena Asarq aparatas Bigneli item7. iS iia aiaror lalaku ltutekd i /roji. yra rusvos spalvos aiarq spenelis (aiarq taikelis). Apa(ine. Vienas jungiasi su plaktukLt. mas ! viding ausi. ragena. Akis ir fotoaparatas. kilpeles raumuo b0gneli Siek tiek atpalaiduoid ir ..lras. Abu jie sukelia skirting4 Klausos aparatas.as. arba .objektyv4. . nuo kurio tesiasi istekamasis aiant kanal€lis. silpnai iijudindamas labirinto slg/stt. . jos atvirumo laipsn! galima nuolat keisti.lt Jutimo organq fiziolo$ja AJary aparatas. Objekto atvaiz das... nulekanciJ. tensyvuma atvaizdo Zidinyje. ir\ .. voko vidiniame kra6te. bignelis labai isitempia.l/a!. aiarq kanal6lis ASary maisclis ASarinis Vidiniame akies kampe. taip garantuoja. bei aiartl lntnkai visuma kanale- kvl a3ar.rtpaTi\tJmar ir ll ginrma* su kitais daiktais. regos nervu perduodamas igalvos smegenq Zieves regos centr4. jutimo organq fiziologija ASaIll taskelis liq. patekes i tinklaine.rlva. vaclinamq aiar4 naiieliu. Abu iie raumenys yra gana svarbls itempia arba atpalai- kuri Iototechnikoje vadinama. kia. kuriame suvokiama daikto forma.ti jautriA fotoiuostE arba plokitele. tekaniias nuo priekinio akles obuolio paviriiau5. kai tempian-rasis bugnelio raumuo susitrau. maZiau vibruoja.centrine. Ausies trimitas (Eustal Ovalusis langelis chijaus vanzdis) Klausos aparatas Akies obuolys Tinklaine (f okrgrafine zlcolnts rllPoS raiStis Priekinis ovaliojo Iangelio krastas plokgteli) (foioaparato Ovaliojo langelio sagitaline aiis Kilpos sukimosi taSkas Lgsiukas (fokusuoJnnl Klausos aparatas 68 . Apatine nosies kriaukle Kilpa ranybes Ovalusis langelis Snerves duoja bugneli.apertiirine". Susitrrukiant kilpeles raumeniui.r tvics. vedantis i gana talpq mai5eli. Prie klausos kauleliq prisitvirtina du raumenys . ruineli kartu su vokais diafragm4. Prleknlas neturi raumeniniq skaidulq ir juda tik kartu su kiiais klausos kauliukais. ypai tokiq./ Ptancto raumens Vidurine ausis langclio LrJitas inis kilpos raiStis prisitvirtinimo vieta lsorine klausornol ji lancla poveiki: kai tempiamasis raumuo iitempia bi:ignell ir labirinte padidina skysiio slegi.r j upali e no<ic.r.riin.ky'iio *legi labirinte 5um.ttitink. ji g14Zi- Viriutinis plaktuko raiStis nama ipirmykite paddti. dr dis. Lygiai taip pat kaip ir akies. Ak! galima palyginti 5u foloapdrJlu: iirr(lnirr. afitras stt kilpcle. if jas nukreipia i nosies ertme.i jungines sk\iautq.bngnelio itempiamasis ir kilpel€s. lgilukas t stiklIkitnis . mas tolesnis kitq garso virpesiq perdavi- Vidurin€ t1osies kdaukld ASa nionosies latako Plaktuko galvute Viriutirlis priekalo Sonnre alauga / raistis AprtLn! nosies landa kdnalo Zioly5 lond4. Ji sudaro ainr4 liaukn.p.

lcrrifds. o juose baigiasi vieni ir prasideda kiti nervrnrq skaidulq pluoitai.rtirlj l. juos Svelnina. p.r ri-. 81). ii kuriu i-eira pcrilerirli. u pailguju ir lugrro.(ar-os s 1eglr14 skr/sfis (uzpildantis ir subarachnoi dine ertme). ne.ge \ervin€ l4stelF (neuronas). Ccntrine ir feri lering ner\u.os n ttugaros slnegetlys.ri neIrai. -Nuo lqsteles kino tgsiasi keletas medZio kamien4 primenantiq ata gq . Didiiqiu sntegenq ir 'meteneliq prrsnriuliq pa\iriiaus pilkoji mcdzia&r sudaro iSorini sluok5ni. Centrine nervq sistema. cent nes nervq sistenos dalies pjitvyje iiskiliarnos dvi ivai ai pasiskirsiiusios ir skirtin. aroa aK sonas/ L y. jisai tiesiogiai jungiasi su smegenq paviriiumi ir.' sislcr?a.imp. nq vddrn. nl4stymE.croai bei nerviltiai rezginiai.NENVU SISTEMA n Nervq sistema NeNq sistem4 sudaro centrine ir periferin6 dalys. Centring nervq sistemE sudaro galz. o apatin€je dalyje stuburo kan. Antroji mediiaga.lcles (neuronai) ir jas supilrltis atraminis audinys (glija). abipus . lemdama tobul4 anatomine bei fiziologlrelvo ne jq vienovg. Kielvienanr.rluojr srrc. Nelvine lEsteld sudaryta ii lqstelas kuna. kurie blro kanale. virikinim4.sudeti. Viriutine je centlines nervq sistenlos dalyje dangalai lsiskverbia ir \ruAo lr)\ ir ntLgaros suttgt- n4 dangalus.li5 ner gos struktfiros medzi. y.Balvinirr. nes periferineje jos dalyje yra daugybe nerviniq mazgq ( .eina Jrug nervq. 79.Lrdnro . ji regulruoj. o baltoji iionnl.ria. io i. lalinimQ ir kitas.. J4 sudaro tnlaos ir r?rj'rros smegenys (Zr p. neto\ sistefiq. Centrine nervq sistema ii tikrqjq kontroliuoja visq gyvybine nervq sistemos dalies veik 14. todel ir vadinanas itorati kLitiLr dn. nors i! tikrqjq j4 reguliuoja centri ne nervq slsterra.t r'rr. nusltiesianti nuo kito l4stelds krlrro galo negu (dr:trdt'1ry). vadinanas iac.is'udarO aulonominer l!eBetJcitle\) ner\ u temo. atba qttt. Simpatine ir parasimpatine ri*Lerna . Ji. t. Aplink centring nervq sistem4 ir jos viduje cirkuliuoja ga/rros li. 70 . iSsiiakojanti ir pasibaigianti sinap- vinis inpulsas plint. kontroliuojantiQ vegetacines funkcijas. vidilis dangalas yra plonas.rorganizrnogyvybinesfunkcijas kontroliuoja visus valintus ir automatinius judesius.r iicentrine kryptimi (t.. yra lic.rmJ. I l4steliq kuna patenka dirginimai ir ii jq impulsai perduodami toliau. yra 'rnrgerru dang. pav. -oiduri s plonas kaip voratinklis. il vienas . l.rrJaro nervini. uZdaryta ir apsaugota aSis. vadinanra balf4fn.rlri.77).r nutJro\ \meBeni-.ii . Lurio-r rrervi- PilLoii arba b.r . mediiagq apykait4.ri ir . viena ilga neurono atauga. krrrtine. Simpatin6 nervq sistema dar vadinana tlidz. rr iuosmen. lQsteles clendritai. Ak\nn. Somatine ir autonornine (arba vegetacine) nervrl sistemos. Jq sudaro daugiausia rrcarot1r! ktnni.rnrien4.rgos.l4.ri -rrsijurio. pnrnshryafil. vidaus organq darb4.rl.tle \up. atminti). tsliniio branduoli. nuSafini. lygiqjrl raurnenq veiklq. ner\ inr\ lEstelds strukturos. - .r nqpyini ludrnj nuo smugrl.ifering nervq sistenr. aukit4j4 nerving veikl4 ftalb4.ionu('ld lyg ir nepriUau*omai nuo mI sq valios. Centrine neivq sistema dar vadinama grToy brrrc.rlloii medziagr. -rily-c tgsiasi dakon. Ji -udaryin ri nefvinilJ slaidulrl..os kuriomis tlerviniai impulsai plinta kuno link.i -upa ir. o per.Jutonomini.ds sujuDgtq mazgq grupd. kurios daugiausia skaidulq lern. -mege vidini sluoksn!.qlr.-aug. Lygiagreiiai nugaros smegenims.ieve.irJtsr./ \aln. y.lubrrro. ii snegenq iieinaniiq nervq pradZiq.itry.t ddr?Snllt. nusidriekianiiq I organus ir audinius. kallo. Gnl'oos /i15 -ul1a Bendlosios ypatybds.i'(eml . iinidis Anliniair ru\(nfejimai\. Smegenq dangalai.orinis dangalas yra ypai tvirtas ir atsparus jis vadinamas kictuoju dangalLL. Smegenu darrg. -\ arbidusio. tu gausybg kaujagysliq. iie sudaro ivairius branduolils. rinrbor -l-/r..rn. Autonomine nervq sistema funl. l. Tai sinpatila trcraL! sistc:ma. Pirmoji vadinama pilkqjl nrcdiing. nuo l4steles kuno). kntLkolijc bei stLt apie kuli4 santykinai sinetriskai iisidesiiusios visos kitos nervq sistemos dalys. pojniius. niai impulsai keliauja tcentrine klypiimi (dendritai) arba iicerltrine (neuritai).gdu. i katkolg il sudaro gn/rros sne. nols i3 pirmo Zvi)gsnio lyg it nePriUausomos.r klajoklio i deSimtos galviniq neNq por.. trctri \'. \ra i.

s Nugaros smegenis. kaip ir galvos./g. Tiek pailgosiose. kurios gi- lumoje yra kirmino {ormos struktiira.irai. tiek nugaios smegenyse pilkoji medZiaga susitelkusi vidindje dalyje. per visq stuburo kanal4 iki II juosmens slankstelio.mege- Smegenys Virsutinis momeninis KAIRYSIS PUSRUTULIS DESINYSIS PUSRUTULIS Centrind (Rolando) vaga Apatinis mome- Vidurinis kaktos vDlgrs Vi*utinis kaktos vingis KAKTINE Iiilginis SKILTIS srnegenq plysys / .gyvybes medziu".rr'rirttninis stuege ili4 kojelimis. dengia tie patys trys dangalai.nU Zt(ri.ru. Jos ieina i smeger4 kamietn suditi ft kaftu su smegenelemis bei lillu uZrma vidinio kaulolc> p. beveik horizontalia kryptimi. Juos skiria gili vaga. Todel pjnvyje vaizdas panaius lidsiiakojusl medi.meSendliu 2ieveje ir savo virsdnemis isiskverbianiiq j balt4j4 medliag4. vadinamq smegenaliL pusrutttliais. kuri eina iiek tiek ist Zai i5 virsaus Zemyn. oagL 1r plyiitl. Abu smegendliq pusrutulius per filLa tarpusavyje jungla aidutiniosios smegcneliL! /cojclcs. Dangalai i ii skysti nepraleidZia daugumos cheminiq medZiagq. NuBaro\ sme8enyc le5idsi nuo didziosio.. Apatine pakauiine vaSa vaga Sonines (Silvii lvfaus Kairysis galvos smegenq pusrutulis LgSinis blanduolys Regos nervas Momenine pakaulio vaga vlnSlat Nugaros smegenys. joms pasibaigus. iemiau II juosmens slankstelio stuburo kanale lieka apatiniq nuga nir! nervq iaknel€s. Zemyn nutista tik galinis sinlas. nors pluoitrl 72 pora apatinimis suegeneliy koje- smegen4 dangnlq barjer4. mis smegenimis kita nerviniq skaidulq skverbti pro vadinamEji galoos ir nugaros ratinklinio ir Svelniojo dangalo.Centrines nervq sistemos anatomija Skiriamos Sios centrines nervq sistemos dagalaos smegenys (did2iosios stncgcttys. Isorinis smegenq pusrutuliq paviriius yra nelygus.deda i3 2 simetriikq daliq. Pailgosios smegenys ieina t IV srnegenq skilvelio sud€ti. einanci4 nuo |JLtos srities atgal ir kiek Zemyn. iSraiZytas daugybis oingi4. Apa. 73 . DidZiosios smegenys sudaro didiiausi4 centrin€s nervq sistemos dali ir sveria vidutiniSkai 1400 g.nedidelis jq kiekis vis delto gali prasi. pailgosios sncgenys) ir nugaros lys - smegellys. o baltoji centre.ioie pailgosio* . kurios pasklinda stubulo kanale. gana tvirtai sujungianiios abu pusrutulius. Stregen€lds taip pat sudarytos ii - smegenq vandentiekiu susijungia su III skilveliu. nrnLs vLngrs MOMENINE SKILJIIS Didiiosios smegenys. besileidZiantis iki pat vadinamosios dldllosios sn1egenll Jungftcs.isoreje. esanti stuburo kanale.rniiq . Manyta ten esant sielos buveing. limis. o baltoji .mcgenine Ziurint i3 viriaus liauka (hipofizd Speninis formuodamos vadinam4jE arklio uodegq.. Galvos ir nugaros smegenq skystis. Ii pastarqjq gali- ViIiutine VirSutine kaktos vaga Priekine r. krrias skiria gilus ply3ys. o su pailgosio. kuris Priekinis cent ris vm8ls Centrind vaga (Rolando) Apatlne ma pamined centri q (atba Rolnnclo) oagq. Smegenrt (ir smegen€liq) pusrutuliq pavirSiuje esantis pilkosios mediiagos sluoksnis vadinama. Pailgosios smegenys. Smegen€l€s.Hr cent nd vaga lgs vaga n1..n8t.p. uzimantis erdvg tarp vo dviejq pusrutuliq. Be to. Smegen6l€s jungiasi su galvos smegenimis dviem pluoitais nerviniq skaidulq .rkauikaulio angos. Vienas i5 svarbiausiq smegeneliq elementq yra PLo'kinjt eroitLs lpsfelds: nuo iios lqstel€s kuno i5eina gausybd iakotq . atlieka dvigub4 funkcijq: saugo smegenis nuo mechaninio poveikio ir padeda paialinti ddl medZiagq apykaitos nerviniame audinyje susidariusius produktus (veliau peremaniius ! kaujA).ttJu8q. Tiltf. kur.l. stn..itaust . senoves mokslininkq pavadintE . 5u-.ri tr. DidZiausios trikampes formos nervinds smegenq iieves lEstelds vadinamos piramidiniais neuronnis.lmato u2pdkaling duobe. Iai d. su- Tarpiniu smegenq gumburas Uipakalinis vrngrs judina- Bly!kusis gubrys Didziosio5 5megenys ir jq pusrutuli. smegenilis. o smegeneles viri ketvirtojo skilvelio. ir ioniry (Sil. vadinama smegeneliq kilr?li?rl.ijungia su nugarLJ> \metetrimi\. vadinamtl pasrutuliais. kad pilkoji medZiaga yra paviriiuje. Jtl pjnvyje matyti. Smegeny. i:.rug plonesne negu pailgosios smegenys centrines nervll sistemos dalis. DidZiosios smegenys yra viri didZiosios smegenq jungties. Jas sudaro daugybd plonq nervinio audinio lapeliq (smegendliq vingiq).

pertvara.rvim. Si gana ilgE ir platq C fornos pluoit4 sudaro baltoji mediiaga. Ntto treiiojo skilvelio.li. o DidZiosios (galines) smegenys Soninis sklvelis (I) ir nugaros smegenys Isilginis sme8enu plySys Skaidriosios Skaidrioji pertvara Didiioji smegenq jungtis Baltoji. reguliuojanti visq kitq belatakiq liaukq dar- kietasis dangalas Nugaros smegenys Smegenq kngis Kietasis rugaros smegenLl dangalas Nugaros smegenu palrarga Nugaros smegenq apa!rnls Saras l..rnccnlr'. IV skilvelis. prie jq priglunda branduolys.medzlaga RorEZhe PtlSl. dviem plokitelemis einanti 2emyn nuo didiiosios jungties.oi'or. Tarp Siq pertvaros ploks- ir.smetenq } eumourar Zieve (piikoii mcdziaga) fl- n n..iaureianir. Tii labai siauras kanalas. Soninruose skilveliuose yra smulkiq kraujagysliq suformuota struktira. Skilveliq i5oreje yra pusrutuliq baltoji nedZiaga.rtgal tgsiasi plonas kana lelis sntt'gcnt1 anttduttickis. i5 ITI skilvelio smegenq vandentiekiu (per viduGalvos rines smegenis) atitekdjes Galvos ir nugaros smegenq skysiio apytakos schema tris angas me iS iiores.1. iis uZpildo Soninius skilvelius.ldid. smegenys ir smegeneles) ir laipsniikai plonejanti Zemyn (pailgosios smegenys rl nu r dengianiius dangalus ir atskyrg pusrutulius.n€rvLl l^otr t6 Kietasis danFalas (sIuDtlfo kanale) aJn il tarpiga- niq smegenq gumbun! paviriiaus. Nugaros smegenys ir nugaros smegenq skystis. snegenq bures. jungiantis abu pusrutulius.)4 SMECENYS rarPrnrLl. Nuerng stnegenrt Pavir siq susijungia su treiiuoju skilveliu.udlo . . Siuos skilvelius skiria plonytd tJros 5me8eny\'i.^- \.ry sky. ilapirno l.. natome..i. pro tarpskilvelines angas iSteka i III skilveli. Jame yra nedaug galvos ir nugaros smegenq skysiio. Jis tgsiasi nuo IV skil vclio ir yra nugaros smegenyse.. Crlvo. tilto ir smegenelirl.qaros s'rcge.meEenu Jali. pagumbur!. Calinis sitrlas Vienas uodeginis nugarlnrs nervas --' nugaros smegenq dalis ir' . Prielrrejc iio skilvelio sienoje.gelini I i nu k n (hipoJizt).arklio uodega" (1 4 suauge slanksteliai) Iiilgirlis stuburo ir nugaros smegenq pjnvis (schema) '-\".ienel+mi.1.trIUlrq liauka n-. III skilvelis.. formuojantys ditliiqjq suegen4 jan.. kad tarp pusruiulirl keliu cenlirneiru gl lvie yr.smegenu frontalini. kuriomis !oniniai (pusrutuliq) skilveliai Centrinis nugaros smegenq kanalas. kurioje yra daugybe galvi- SMEGENELES .. kud ii kraujo plazmos tsfiltruoja gnftros ir r. o Po io. (schema) pjn vi. prie kurio pri sitvirtina pasrre. J! uZdengia smegeneliq kojytes.gfl.. Vienas jq yra dediniajame smcgenq pusrutulyje.Arklio uodega" (nugirdnirl... kitas kairiajame. Tarp Zemiau didZiosios smegenq jungties esantir+ tarpiniq smegenq gumburq vidiniq paviriiq yra vertikalus pllieli: i rcirn. o jo dugnq sudaro labai svarbi smegenq kamieno dalis rombine duobe. ji vadinama skairlriqjo pertaorn. reguliuojaniius gimdos raume.i. yra na platios farpskihtelitrs nngts (Monro).oi.* Galinis slrllas b4 iSskirianti tropinids hormonus bei hormonus.Plunildis su5idnro pailg. skl/rrli'. J IV skilveli ateina smegenq vandentiekis. pertvaros erhne Soninis DidZjoji Smegenq pusruRrlis Soninis Epifize arba kat1.r'io. iIV i{J -\ | . tarp pailgUjU smegenq.. nr -u.gyvybds nedis" Stuburas NUCAROS SMEGENYS niq nervq branduolirl. v. Kiekviename pusrutulyje didZioji jungtis iSsilenkia lanku. vadinamas dryZuotuoju kflnu. Tai maZyte ovalios for mos belatak6 liauka.l \truktu14 .stl (likvor4). pl)ry.Uodegikaulis (nugariniq nervq iaknelds) .r.r.si{ klnas genq Stmburar (pilkoji J! r sKrve s nredziaga) Smegenq veliau smegenq vandentiekiu nuteka skilveli. J skilvelis (II) Tarpinitl sme. Kai kurjas vidin€s smegenq sandaros ypatybes galima iivelgti smegenq pjarviuose.Centrind nervq sistema. Soniniai didiiqlq smegenq skilveliai. Ill skilvelio apatine dalis nuttsta iapating tarpiniq . esanti kaukoles ertne je po didziqjq smegenq pamatu (su ku liuo sujungta kojyte)."r. teliq lieka nedidcl6 ertmele (kartais dar vaclinama penktuoju skilveliu). Tai vidaus sekrecijos liauka.rdinamas iolirfu skllz. vadinamojo tarklito7o bnlrc duobeje. Yra nugarineje smegenq ka- mieno dalyje. Abu didziqjr! smegenq pusrutulirs jungia didZioji srnegenq jungtis. il .rro\ pro ertSmegenLl Slankstelio kflnas -mrgrni.Belatakes [aukos"). .ilrauLim. tarp skliiLtto iulq Pasmegenind liauka.tl!u. arba hipofizi (Lr. ii jo iiteka ipavoratinkline galvtr> bei nug.>.. )o.lalauia ilV skilveli.r plJlu.. ner\ in iq skaidultl pluoitas.rella.. Galvos smegenys Centdnd nervrl sistema yra tarsi vamzdZio pavidalo struktora su labai iivystytomis iriulirrcs dJlie. tai yra laidai..t.

VII bei IX galviniq nervq poros.i4. esaniiuose palei pat iner.rlios. incrvuoja daugum4 vidaus organq. yra pilvo organq sienoje.Jclplinio lilnu. simpatin€ sistema ii pagreitina.utini. Simpatines sistemos periieriner dalie.l dir$nimu*.ltlu. padeda organizmui prisitai kvlJ prie nuulat Unt.rlaidulor.rulio pu. Taig Jutononrine lervq sistema tu icentrines skaidulas. nereiai yr<r.rtinidme Larnrcne). :iuo.vuojamE organ4 Lryznreninidi bei vien. Icentrin6s skaidulos priim. ataLrgas. -iuncia juo..rUo 5lanLtclirl 'ker-ine. "i. liq. sukeldami alra14 idirgildj.lti/nto funlcijas: .lriniu.ii. t.?/. nai. stemples tu kiti. arba prcga1lglit1es.idcda lustelirl Lnnuo:c.ltirle. postgangliniq neuronq kunq sankaupll. juo. lulrc inernervrl srityje skaidulos isipina i pilvo srities nervinius rezginius bei mazgus. fito. 5iuo. lunq drrbt reguliuuja .iiu nerru -istemns daliu. plauiiq.ine> urB. se mazguose yra postgangliniq neuronL! kal. esaniiq galviniq nervq brandttoliuo. kai klajoklis neNas suletina iirdies darbq..r inugaios smegenq ir pasieka gangJijq. Uod. esatliiuose ganglijuose. 77 ./r'rzidi: ldlliniai.e brandurlliuo..las Juosmeniniai viduriLJ nervai I kryzneninis 5impatinio Kamleio mazgas i' Ricstjnc (storoii) Zdmir Ticsioji (storoji) 2arna to organo slenole.rlis .tndineje (:irnp. Didiiausias parasinpatiniq skaidulq turintis arDa ref\.porutis. sinpatinio kamieno mazgas. si*iemu5 itaLJ .Lri ldaiolli' nervJs.. centrq ir iScentrinius neNus. Abiej4 nervq sistemq (parasimpatines rl srmpJlinc.las Sorrkauliai Klajoklio -nervo VIII trndninis simpatinio Kamreno mazgas _ Sldr Stemple Diafragma Klajoklis nelvas X krntininis simpatini{) kamier. raumenins ir kt.. nors LlJTnrauriai iio\ 5islpmo. Preg. (neporiIlrr.ner ru:. Tie yra priei. ialinimo sistemos. nu.e prasideiucloq <KalOUlO\ PJslOJl6la nervlnlUOre md/8xO se. r pcriferij4.l k. iieinantys i3 auto- nominis neNq sistemos parasimpatines c{alies brandrrnliu. Vei]. Krrtiirinlai lTrdzgai yra abipus kutini nis stuburo dalies slanksteliq ktrnq.r.l pJn. JA iudJro ner! ini' Viriutinis kaklo simpatinio kamreno mazgas )tr I\ lie)uvinis lykles nclvas \ autonominius rezginius. k.Jka. ^aDtirno kJu lin iniai. ktrtinds Sirdies. Tai X galviniq newq pora..Llygr. Jie priima dirgir-rimus i5 iiores arba |.vy(do. pasaitiniai. y.o rnaZgas TarpSonkauliniai nervai Klajoklio nervo (skrandiniai kamienai) Skrandis .tulonontinu nervrl sistena.iai kaip sudetingo elektrinio mechanizmo laidininkai. lurio5 nuiina inug.veiki. vcrkr.e arbr nug.rii|. arbd it. ntnzqn' wa labai ma)rs. Vt:u5 orglnu. iieinaniios ii nugaros smegenq klcrtinirriu ir jrro'meninirJ -egmen{u bralduo.tqlini' -Lnid lo5 pta.priejinga\. -u.rt. kuriame persiiungia ipostganglines skaidulas).) po\cilj. *laid ulo-.kaidulu rudaro lrrrr<. Jie iSsidestg prieUnaic krvZk. Kylmcniini nnzgai yra 4 (kartais 5).rc . r.iau pa\ireiikia lamybes metu.. Parasimpatin€ nervq sislema.autonomine".ti: vir. . Ii visq minetq simpatinio kamieno mazgq (ganglijq) iieina Viduriu (saules) rczginys Juosmeniniai nugariniai IV juosmeninis sinpatinio kamreno naz.ri. 5impalinio karnieno kakJincpi drlyje lra try: knkl.meninrdi.rros \meg(ny\e {nervine*laiduloc eina nuo l.l. plauiir. lyties organq darb4. perduoda nerviniams centrans.?zddi ii*rdi-t9 Jbipus siuburo. kdrios eina nuo lqsteliq kunq. luosti^\tiaini m. skrandZio. nuo kurirl prasiddjusios skaidulos sudaro Simpatind nervu sistemd. papilves rezginiai.rsideda ir nuqJros qmegenLl ky. Pilvo srityje susidaro saules.idriel usioje palei *tubull. li vcikiJ nepriUau\omJi nuo nti\Ll v. Autonomine (vegetacine) nervq sistema skaidulos.eie.11pnliui.J SIS?EMA Autonomine (vegetacine) nervq sistema Aulonurnine nervq ii\tema konlroliuoja regcld.udaro .iant par.ezginiai tgsiasi palei kraujagysles.eilt.impatindms klajoklio nervo skaidulolns bronchq laumenys susitraukia../j. o i. Daug parasinpatiniq mazgq.r./menine76 vuoja vidaus organus. Jis letina Birdies darbq. J4 sudaro nervines skaidulos ir neNai. Ir prieiingai. be to. pirmasis krtrtininis mazgas susiliejgs su apatiniu kaKo mazgu ir sudaro vienq Zvaitzdirri mrzg. lygiesiems raumenjms.r-ibaigid nerviniq ma/gu Br. Zarnyno.irdie. tarp jq ir iirdi. Mduriq nclvirri. jq yra 4 (kartais 3 arba 5). ineNuoja tiek simpatines. uodcgini. tiek ir pdrd5inlpJrine. plaukq 6iauBiamteslems dalies segrltentrl blanduoliuose. Parasimpatiniq skaidulq turi ir III. todel vadinama . jq yra 11 ar 10. priklausomai nuo nerviniq skaicluIt1 iSejimo ii cent nes nervrl sistenlos vietos.idi -rlr4i.iiun8q (drpu5JVyje. autonominiai r.rrai mazg.t skiriami !ie Apatinis kaklo sirnpaiini6 kamieno rrazgas I kdtininis sinipatinio Kamieno mazgas Vidudnis kaklo simpatinio kanleno lnazqas Kanlleno lnazgas ") X deiinysis klajoklis nervas Klaioklio ncrvo gerklincs Sakos ]ungiamosios Sakos Krttinkaulis V krutininis simpatinio kamleno maz.. pa-kulrrri. o simpatine nervL] slstema juos atpalaiduoja. D. kuri.rngliner sirnp.tines :kridulos p. Cia prasidejusios skaidulos perduoda nervinj impulsq liaukonrs. 2\ uinnzginis.. Milijo|ai neuronu. mediiagq apykait4 audiniuose. Iscentrines skaidulos yra dvejopos 1) ikimazgines. lara'irnp.'.. arba poslqd.tilutiU nrttu-. arba vegetacini mazg4. virikinant. vrdurinis ir apdtini5.Lenlrine.rrrciq aplinko. ir fraujagysliq. Autononine nervL! sistena dalilama i dvi di deles dalis. iios skaidulos ot.

C.]lrmcni. VTII prieangio ir 'raige. iner' vlroj. Moiorines skai IV Galviniai nervai duJo..r.r-i. XI priedinis notorinis. Jas dengla tik labai plonasdangal€lis neurolema. dengia nrielinas (rnielinin€s skaidulos). ausir. kitus rnotoriniai ncrvai).. Inotorind\ ryklis raunenis.r.rlviniq nervq porq 79 .rs.lIl'tymo r. lrrn.i.incr'r uoja r iJ.rurnurri: lsilgrnis snrLBcnq flls) s /laro{.nefvas (uosles impulsq peldavimas)..r Lr.lluose.rnrr-. or8.ri- liu.lri2ir'ri f.ru. inervLroia trapecinj ir galvos.'rr arha LaLlo "rgarus ra[-.iai nemielininds skaidulos.rlriniu nervu . 'pv.rkie.niu "il"- numeriu ji. Kiekviena nervr} poln Zymima romdniiku skaihreniu.tlal. Motorincs skaiclulos inervuoja lyklQs rarulenis.liJe.r viin. Jic sudaryti ii suditirrgos sandalos nervinirl skaidulq pluoitrl.. Juntamosios skaidulo. dal!. burnos/ t-rosies gleivines.geneliq Lrrninas Xl pofai pricLlirlis nervas pora: palietu DidZiqjq smegenq vaizdas i6 ilpaiios: 12 g.ririJ. parasimpatinis viclaus org. III pora: Speninis kanas akies judinanasis funkcijas: I uo. TX liciuvinis rykles ni!r'us. Vienas nervines skaiclul.rL|rlenis.rnr. i ervuoj. vcido odq. \ir:ulini i.ilos (tai pluoitai. Kai kuliuos nervus sudaro tik juntnnticji rrerviniq skaidulq jLtdilnntosias s/rnldr. Ii galvos snegenq iieina 12 porq 3n/olri4 skridinir-ris nervas notorinis.r jv. specifines skonio juntamosios skaidulos nt.r alrr'. liaukas. plauiius. II regos specifinis juntanrasis nervas: (optiniq impulsq perdavimas).ifirllJrn. gelklas.ora: Vl pora: aLitrauVII pora: VIII porai Pn.sukam4ji rauneni.. jungine ir kt. r -koni.incrruoj.i. 7ytnint./i. speci fines skonio lieiuvio glcivincs uZpakali- - kryime Piltuvclis (tarpiniU snregenq) Pasmegenine liiluka I pora: uodZiamasis (hipofize) nr.l.. parasimpatines paaLrsine scilirl liaukq.r -. qpecilini. dali. mutLJri|li:. Kuo toliau nuo galvos smegenq puslutuliq yra nelvo iaknelds ii- lieTr\ lius.rmtte NUCAITOS licZuvio raumcnis ir kai kuritros raumcnis- l<aklo IX poral rykles ^ryva Smcgcnaliq klajoklis ncrvas \ Sn.rlliel.jirr. incrr trol.'rrirrr tlL\Uli r. kurios yra asiniarlc cilindre..ri nerv. virikinimo ir kitus ortantls. Motorinis skaiclulos inervuoja mimikos rau[1enis. odE. o juntamosios viriugalvio. III akiq judinanasis notorinis. trctieji yra rni!rus.r iv.' \ieln. l2 porrl g.L NEBVU STSTEMA Galviniai nervai Cnloinini ttcraai yra periferinds nervll sistenlos suditini dalis. o kii4 rnieljnas neclengia .rnus: iirdi. Vl atitraukiamasis akiq nervas * motoli- VII veidinis miirus nervas.liezu vin is lV skridhll1is l.junla masis (klausos iI pusiausvylos funkcija). raumenis ir kitus)j tik X pora klajoklis ntrztas iSsiiakoja krnfines ir pilvo ertmiq org. -v"gnne kai kurias veido DidZirliq smcgcnr! pusrutulii Regos nelvq . palasimpatines i" I'rrrlire.rlvirti.ri ittervuoj. inervLlo ja daugeli akies obuctio raumenLli X klajoklis miirus.r \TT p. V triiakis niirus nelvas. iiini.

5 poros . pelini. Jie skyla i priekincs ir uipakalines iakas. virButines 8 porcs . Miq 31 nugariniq nervq tik nedaug skai- niai nugarinbi neroai. kai kurios jo skaidulos tesiasi nuo stuburo srities iki pat pddos. od4 bei dali apatines galiinds. ileinaniios nugaros smegenrl per vis4 stuburo kanalo ilgi. o utjuntam4j4. krtie pasklinda tarp Sonkauliniuose raumenyse bei inervuoja juosmenikrtdnes ir pllvo od4. periferines 5iq l4stetiq ataugos ieina i nugariniq nervq sudEti. | NUGARINIAI / ) I NERVAI s poros -. uodeginis nugarinis nervas. 12 pottl krtttini- Periferine nervq sistema NUGAROS SMEGENYS NUGAROS SMBGENYS KAKLO 7 slanksteliai KAKLINIAI NUGARI- NIAI NERVAI 8 poros krylmeninio rezginio alsilakoja neraas. kuri sudaro T forma iisiiakojusios juntamosios neryines bsteles. N&a nk nugadniq nervq krdtinines dalies rezeinio. o centrinos I uZpakalinq nugarinio nervo 5akne19).krylmeniniai nugariniai rcruai.lai kakliniai nugariniai neroai (iE iU atsidakoja nervai. kr tini- niais. pats ilgiausias ir sedimasis storiausias ZmoTARPSONKAULINIAI NERVAI 12 gaus kuno newas. arba neruini4 skaiduh4 (uZpakatneje nervo 5aknel€je yra nugarinis mazgas. ir.o. Priekines SaknelEs sudar)rtos iE iicentrini4. Tng. inervuoiantis kai kuriuos tiesiosios Zarnos raumenis ir i5einamosios angos aplinkos od4. 16 dulq eina i pakauSio sriti.*. sudarydamos ivaiius rezginius: kaklini.rarroc uoDEGrNrs NUGARTMS NERVAS slanksteliai Nugariniai nervai (31 pora) 80 81 . juosmminiais. neroiniq skaidul4. nera4 iaknelis. i5 kiekvieno nugaros Bmegenrl segmento ileina pora priekinh4 (udinamqjU) Sakneliq tu i segmentq ieina pora uZpakalini2 $lr\glamqjq) Sakneliq. nueinantys ir i virdutines galanes bei diafragmq). kurie priklausomai nuo jq lokalizacijos vadinami: kakliniais. kryimenini. inervuojantys juosmens raumenis. IS nugaros smegenq iieina 31 pora iS nugarinit4 rnntq. atba molorinh1 $ttdlmallrriq). 5 poros niai nugariniai renai. KRUTINES 12 slanksteliq porq ]UOSMENS 5 slanksteliai ]UOSMENINIAI NUGARINIAI NERVAI 5 porog 5 suauge slanksteliai KRYZKAIJLTS l I I l I \ UODEGIKAULIS q **"zrr*. kryimeniniais ir uodtgt- niu neraris.-4 c.er']u:ojarLtys likusi4 apatinds galun€s dali bei J. juosmnini.i3 icentriniL. pakalin€s . Daugumos nugariniq nervq priekin€s 5akos tarpusavyje susipina.Nugariniai nervai Juos sudaro susijuntusios p/rekizir4 rt uipakaliniq ntgannil.

ir atsakomasis impulsas prasid€s nuo jq. ir sukelia ralingq efekt4.-rmi galro* smegerrrl Tiere\).rii. SlinLstclis Juntamieji impulsai pasiekia smegenis Suvokian1as pojniis Calvos sncgcnys siuniia judinamuosius inpulsus ir duoda komand4 pakclti rankil Galvos smegenys lervinir impuls.'t. ir motorinio (judinamojo). kuriq neuron. 2. Kylantieji (icenriiniai. Nervq sistemos veiklo: mechanizma\ pdgri\tJc tuo.ri . Vieni jq valingi.. r-. nukreipto nuo ne|viniq centrq periferijos link. nuneia ji iki nervrnto (eDlru (drb. pasiekia ir suZadina galvos smegenq Zieves neuronus/ i5 6iq neuronq prasideies impulsas sukelia efektq. Taigi atsiradus kurioje nors kino dalyje dirgikliui. juntamieji neuronai priima impuls4. juntamieji) impulsai pasiekia ir suiadina galvos smegenq iie\i' relrronu-.ri centrai bei galvos smegenq Ziev6. ii centro impulsas sukelia nesqmoning4 efekta. paveikgs juntanojo neurono nervines galines .d junBil|es p. arba .iuniia atsalomrji impuls4. pavyzdZiui. Ir vieni. jog nervinds skaidulos ateina jvisus organus taip. TeiSu .r\ perpin.r i N piritQ. k. Thi lernia tobul4 anatoming iI histologine strukturine organizmo vienovg.ri lyg ir nepriklauso. liBa> prccbn-. idnru* adat. sukelia iScentrini. Toks judesys arba efektas UZfrlaline \Jkr . Pasiekia nugaros smegenis. kili procerai nLro ner\Ll \i\tcmos tiesiogi.talingas. t. centrus.r mJ/Bo). ne- Tuo paiiu metu gali vykti ir paprastas.llrk<itti< nt>nka:. \Juntamieji /.Nervq sistemos fiziolo$ja Organizme vyksta dvejopi plocesai. Vieni nervai pasibaigia galvos arba nugaros smegenyse.i nervinius . mes suvokiame dirginimo visum4.ts ai. kuds ii smegenq Zieves leidZiasi laiclais iemyn. i kurj isijungia pozievini. sklin daniio ii periferijos i nervinius centrus. y. iScentrinis) impulsas Nesusiiraukgs dvigalvis tasb faumuo r\ugaros Dvigalvis zasio raumuo nervais gauna judinamqji impulsE: raumuo susitfau ir pakelia rank4 sius croiniLts centrus arba ateina jutiarojo neroo ncrainr2 gLtlitrg).ield. Skaidulomis sklinda ! kitus aukitesniuo- Nervq sistemos fiziologija Motorinis (judina asis. Refleksin€s veiklos (atsako) schema. o !i /izioLagin| 7)ietfixQ. cenfrineje nervq sistemoje. greitas ir staigus akiq vokrt susiglaudimas tlorinl \udri(inti vi. Peliferiniai linn ort. arba icentrinio. . nio Jeigu juntamasis neNinis impulsas pasiekia nugaros smegenrl centrus tiesiogiai (nes dilgiklis paveikia arba nugarinio. liaukos. vadinamE rcJleksittiu (nesqmoningt) et'ek. nevrlinga: mirl. kuris juntamo siomis skaidulomis plinta nervines l4steles (cenirrr) fink.. jU vyksm4 lemia nervq sistema.ri .rrbn icenlrinemi\ {nrro peri[erijo\ nervinio centro link). sncgetry Zieatjc esant! centrq.. raurreni ir piveriia ji susitraukti. po to periferiniais nervais pasiekia kino raumeni. Tai ncxaliligi procesai.galrrl- i galvos ir Impulsas galvos smegenq ncpasiekiai nevalingas Plaitakos odos nervai siuniia juntanqji impuls4 i nugaros smcgcnis (nervirli ccrltr4) judesys (refleksas) niniuose periferiniuose mazguose..receptorius. Iiorinis dirgiklis. i\ luriu iitentrirrernis skaidulomis jau plinta impulsas.lvirsiq drba in>tinktvvu. 3.rtaue. fanlo* atitrdu(imns pnjutus skausmE.tn.galiln€se sukelia nervini inpulsQ.'ntr. i. ir suformuojame sqmoning4 atsak4. kiti autono nutnikstamai pasiekia. staigiai atitraukiama ranka. Me* >u\ukiJme.r. priklausantl nuo m[sq valios. t. rlterlllc ltUqJi | \ \ Nutarinis nugariniL) --t_*_ nuBrrirliu ncfvo !ri Juntarnoji uzpakallne 11clc Smegeneles Pailgosios Moto ne. Nuo iia impulsas gali iSplisti: 1. oda ir t. iI kiti kyla i5 2 skirtingq impulsq sraulqr juntamojo. judinrmdji arbd motorini efekta.:rjim. pa\yzd/iui. todel radinamer: jtiili tosio. pr'ickin6 nuganio ncrvo saknele Dvigalvis Zasto raun1uo ramybds Iaze)c smegenys Motoriniai impuisai yra s4tutttitt gas. igalinantis organizmo atsak4. y.1i rdumenys. kad juos ar audinius sujungia su nerviniais centrais. prieZastingum4 ir kita. suzadina. arba iScentrinio.l.itiko.r " I I . o ir. t. Cia impulsai gali paveikti Zemesniuosius cenLrus (nepa. bet ne ga/?ros ji Refleksinis judesys Slrnkstulio kcterinc aiau6a Slankstelio skersirle atauga SanJlinc I lu: pa\y/d)iui. ir srde- Nugaros smegenu 1\Ugaros srneSenys pilkoji medZiaga Nugaros Stuburo slankstelio ir nugaros smegenq pjuvis (schema) Gavgs judinamaji impulsq dvigalvis iasto raLrmuo susitraukia ir stLlenkia ranka Valingas judesys .

y. V./ia. vadinamA aryoni?c. atsirandaniiq del kapielio odos raumeniniq skai ir dulq pluoitrl susibaukimo. t. sck i n in i s Aa nn l.. sudarytas paslankus. arba prieking dali. oarpa. Br-rd. perveria prieiine liauk4 (prostat4). jie leid. i kuriq. Prieiine liauka isskiria balzgan4 slgrsti. siklinis lqtfikas. kiek suplotas isilgai. Kekviena seklide sudaryta ii daugybes plonydiq vamzdeliq. Liauka apsupa r'1rro ilaples pradZiq. Sdklid€s prielipas. .rltu ((ia jjj Varpa. juos dengia oda. i:-ide-ciu'irt tarp sdkliniq kanaleliq. SeUides prielipe galirne i. gulintis ant . Jos funkcijos dvi: 1) vyriikqjq lytinir] lqsteliq spcrmatozoidt! ganybn. S€klides prielipo kunelis labiau atsiskyrgs nuo seklides. kuriuo. SdHide. Jis yra ritinio formos. pasibaigiantis lygiu rausvu paplatdjimu Galvutes virsuneje atsive. siklinis puslelts. pervdrgs liauka.galvute prijungia iS s€klidds i3€je sekliniai latakeliai. s€ldos iSmetamojo latako. kuri apgaubia kapsule. sikliCe-s ir prielipas. kuri yra plonesr. Sdklinds pnslelis. ties galais suplondjg. sudarydamas seklos iimetamqjj latakq.riai. Sdklinis latakas. i! labai su sivingiavusio vamzdelio. sudaryti susijungus seklniams latakams ir seuiniq pusleliq latakeliui. ku yra didesnd hegu kitos dalys. P0sleliq sekretas svarbus lytiniq l4steliq juddjimui po ejakuliacijos. Ji.l io i<.rrytJ. Tai porinis uZ ilapimo ir viriutini seklid€s kraitq tgsiasi pailgas kunelis.ud. vadinamas siklidds Palei uipakalinj pnelipil (ii graikq kalbos epl viri i clidynoi sdklidds).i icmyn perverdami prrcirrq 1inu\. t. Jo paviriius tankiai iivagotas rauk5liq. o uodegq jungia- Awtknnioi tai du cilindro pavidalo erektilinio audinio dariniai. jU susiclaiymas ii spermatogeninio kanaldliq epitelio ir 2) etdokrinint (vidines sekecijos). 35). prieiiui linuka. \Triikojo lytinio hormono testosterono sekrecija.Vyro lytiniai organai Vyro lytiniai organai yra lie stklifu.e gaminasi lydnes l4steles spcrnatozoidii. Jis prasideda seklides plielipo uodegoje. kuris leidZiasi Zemyn uZpakaliniu sellides kr. Tai organas. arba viduring dal!. i! shpriai rusiraiiiu\io latakdlio. ktrfl1.Varp4 sudalo alg'tkur. Vamzdelio gleivines liaukutes gamina sls/stq sekretE.q ir atsiveria i ilaple. Tai porine vyro lytine liauka (seHidds: Zr p. S€klid€s guli plonos elastingos odos maiSelyje (kapielyje). Seklos idmetamaisiais latakais sperma patenka tam tikrq i Slaple. aodeg4. y. pereirra uZ ilapimo p[Jes. suspausti skersine kryptimi.skirhi: galvute.r€ ir pereina i seklin! latak4. Pieiini mojo audinio skaidulq pluoitai. at-rvelia seLlides ckr/- tcli4 latawlini) ir ties uodega pereina j setlinl /a/nka. kuris ejakuliacijos metu rsmetamas i3 pusleliq ir ieina i spermos (ejakulato) sud€ti. Pereidami priebing liauk4.iklin! Iatak4. kuris jE palaiko kaip obuolio kotelis vaisiq. arba uZpakaling dali. uidarandiq apating dubens sritD iki galvutds pagrindo. sudarytas i3 raumeninio ir liaukinio audinio. {patinis seNides prie[po galas pereina i . Prildausomai nuo issivystymo laipsnio ii daugiau ar maZiau uZdengia galvutg.eklides. siklos iimetnmasis latakls. ia ilaplts anga.varpos galvute. pasiekia dubeni. pDsles esantis organas. galvutes srityje pereinanti i laisv4 odos kloste. Tai tarpinis apie 45 cm ilgio kanalas tarp sdklidds prielipo (yra jo tgsinys) liarka tai vidinis vyro lytinis organas. Latakas yra kietomis sienelemis. tuo farpu galvute ir uodega prie jos gana tvirtai priaugusios .rrpa yra iiorini\ v)ru lvtinic organas.. Jie sudaro varpos ionus bei nugarine jos dali ir tgsiasi nuo talpvietes (audiniq. j4 padalija i dvi skiltis. \ekrecrjos 14stelemig. I Testosteronis iisiskiria l4steliq (vadinamos leirliga lqsteltmis arba vi- i krauj4 ii Sdklos ismetamieji latalai. vadinamq Di t tgi uotn i>in i. ejakuliacijos metu praskiediianti sperm4.rrni priciin€je liaukoje. Juo sperma patenka i noters lytinius takus. dine. atsiveria sdklos i3metamasis latakas. kurioje susijungia su seklines pnsleles latakeliu.

didesn€ jq dalis sunyksta.I Moters lytiniai organai Moters lytiniams organams priklauso: kint:idi>.risiumi. sumaieja. Pilvapldvd suformuoja kiauiides pasaitE. lytinio brendimo pradiioje jq lieka keletas tukstaniiq. I makiti mens! Apvalusis gimdos Savasis kiauSides raiStis Kryzkrulir ISoriniai lytiniai organai. Kiausintaks yra apie 10 cm ilgio vamzdelis. vadinama kanu. jeigu kiausinelis apvaisinamas. i kuri uZpakalineje pus€je atsrvena makSties anga. Kiaudidis. vadinamas gemalu ir v.r iuhnio gimdo. jo kaStai nelygus. . I Son4 nuo jos yra siauriausia dalis . Kiauiideje yra daugybe (40-80 000) lytiniq Moters lytiniai organai tai lygus kriaui€s formos KiauSintakio ampule Piltuvdlis Spurgeliai KiauSides frontalinis vis. Skiliama pradine jo dalis (kiau6intakis atsiveria j gimd4. se tesiasi ertme.zodziu ouun ruacijU meLu i. Be to. nulreiptd vir(itne Zemyrr ir dtsiverianti makities gilumoje. Did2iosios l. Gimda Slapimtakiai KiauSintakio pasaitas Pakabinamasis folikulas / Kauiides iaiStis Kiauiide Gimdos pjnvis: vaisinimui joje implantuojasi kiauiinilis. kudas taip pnsl6 Uodegikaulis Gaktine sQvarZa Slaple VaryutA MakSties Tiesioji Zarna MakStis ISeinamosios angos pat sudaro oda. Tai gana ilgas. Ji yra dubenyje ldrp ildpimo p[\les ir tiesiosios Zarnos. ji isski a i krauj4 (vidinds sekrecijos funkcija) csflogenus ir progestercnq (moteriikuosius lytinius hormonus). vadinama koirle- Gimda. nukreipt4 kiauiides paviriiaus link. kuriame isitvirtina ir nedtumo metu vystosi spermatozoido apvaisintas kiauBinolis. ir apatin6 dalis beveik ritinine. kia ditlaki'. Gimdant pio makiti iieina gimstantis vaisius ir placenta. vadinamas maklties prie Sintakio ampule. iiorine Slaplds Moters lytiniai ir Slapimo organai (sagitalinis pjnvis) . lokai padideja ir iSkyla aukityn Kiauiintakiai. kuriuo 5i prisitvirtina prie plaiiojo gimdos raiiiio. Prie dubens sienq kiau3idd prisitvirtina pakabinamuoju raiSiiu. apribojandios lytin! plyij.sAsmauka. Po glmdymo gimda vdl susitraukia. varpute. Makdtis. kol gimdymo me- tu susitraukiant gimdos raumenims iistumiamas laukan.gimdos ii. Jis tgsiasi nuo gimdos ! pilvo Makities anga i abiejo"e pu. kuri atitinka kflgio pagrinda. kurioje gaminasi lytines lqstelds (kiausineliai). nlsiveria gimdoie. platus ir elastingas vamzdelis. 86 an$u.inelis paBalinam.ruk<les. Forma primena 8I0 cm ilgio nupiduta klgi. I r\unas ! I xur"ti" \ Cimdos Slapino pirsle Staple dal:nl yta sqsmauka. Kiaudid6s yra prie moters maZojo dubens sienos. Iioinians moters lytiniams organams priklauso lytines lupos.kiauiinis ir lydeti. Neapvaisintas Lidu.rkj. perverdamas jos siena). tarp iiq | :\""e'. nakilis ir i:oriuiai Iytiniai organai. Tarp didZiqjq lytiniq lupq yra mazosios lytines ltrpos. Jie apsupa pilving kiauiintakio ang4. Dar labiau i 3on4 nuo sqsmaukos yra ilgrausia ir paplat6jusi jo dalis kiau- loiynq falbo. Skiriama viriutine gimdos dalis. pasibaigianti piltuv€lio formos paplatejimu.lq per menesines. Greta gios angos yra varputa (klitoris). o priekyje anga. Lytinio akto metu ii varpos i maksti iisilieja sperma.tines lripos yra odos r. sudarytas i5 raumeninio ir tungiamojo audinio. Su gimda jas jungia savasis kiausid€s raistis. Kiaudintakio pavadinimas yra kilgs iS Moters lytiniai organai (pjiivis) kaklelio iki lytinio plyiio. tik daug maiesne.iskiria kraujo ir gimdos atsisluoksniavusios gleivines audiniai. isitvirtina ii ima vystytis gemalas. Iarp ma2qjq lytiniq ltlprl su. makities prieangis. kuris j4 palaiko. kudkie ris leidZia kiaudintakiui Siek tiek judeti. Po ovuliJcijos (Uauiidds paviriiui iplyius ir kiausindliui iSejus ! i5or9) kiausintakiu kiauiindlis slenka i gimda. Kiauiides Zieveje brgstaniiq ir sublendgs Savasis kiausides raistis raumeninis organas. Tai porine ovalo pavidalo moteriskoji lytind liauka. kuri savo sandara pdmena vyrq varpa. Nestumo metu gimda ge- Varpuie (klitol is) l4steliq uzuomazgrt (folikulq).lvykus apMakities pjalvis: gemalu vystosi ilg4 laikq. kuris dia patenka ii kiausintakio ir virtgs llr.enuo goninio kiauiides galo iki virKiduSin L. Joje. karnpo.idaro plyiys. Vidinis kiduSintakio gala. gintla. ii virsaus ii dengia pilvapldve ir sudaro kiauiintakio pasait4.

vyksta ritmiskai susitraukiant gimdai. Pisld . nusakantis koki4 nors organizmui svetim4 medZiagq. tankiausia l4steles dalis. sugeba iblaikyti. Plauiiq vidule bronchai daug kartq iSsidaloja iki smulkiausiq iakq. pokytius erdvdje. Dirglumas n4 Alveold maZ4 ertmg (pvz.Zodynelis Adrenalinas antinksiiq Serdies iiskiriamas hormonas. Slidtrs abiejq lapeliq pavirSiai leidiia plaudiams kvepuojant jud€ti ktrtines ertm€je be t nties. Sonkauliais. veikiandirm sldg! reaguojaniios nerr'inds galunds palas. susidedantys i5 kai kuriq organizmo l4steliq. o priekind su Kapiliarai apatiniu krutinkaulio galu Susitraukdama darb4. kuri vir3kina riebalus. sies bugnelio. Nervas sistemos neuiniq skaidulq pluoitas. po to lengvai virstaniiomis energija.-kuris paruo3ia organizm4 busimam liziniam veiksmui. sudaranfis slgsl4j4 k-raujo dat!. fermentq grupe. nius. dar tudnti liaukoje hipofizeje). kuriomis i l4steles ne5amas deSuonis ir maislo med)iagos. Hormonai . jungianli> \ iduring ausi su nosiarykle. skatinantis tam tikrus i plauiius. h sudaryta daugiausia ii keratino ragin€s mediiagos. vadinamos aksonri. krauio apytakos ir kitq). kabanti burnos ertmds gilumoje. kuriomis oras patenka i plauiius ir i3 jq paialinamas. ir ilgos ataugos. nuo kudq priklauso emocijos ir kittl Iipazds Lytejinas od4. be genetines informacijos. kuria nervinis impulsas sklinda i3 r.tamprus raumeninis maiselis. t. savo ruollu vedanciq ialveoles smulkiausius kvepavimo takq maiSelius..riigiq dirgiklius. Nagai - gin.ogo d{k l. linti savarankiikai juddti. Be to. I5 odos plaukq - saL vadinama zigota. genetiSkai nulemta dar gemalo vystymosi stadijoje.zmA. Jis islygina oro sldg! abipus au- Audinys - Cenetinis kodas . y. skirianti kldnes eftne nuo pilvo ertmes. gaminantis seketa.slegiui. Dirgiklis veiksnys. migdolinio branduolio ir speniniq kirnq bei galvos smegenq Zievds nerviniai centrai. TipiSki paB9 . Bianduolys .. nervind l4stel6. glvos btrtybes sinonimas.sudednga vidines ausies sistema. patekusi i i!. smegenq. kad juos sudaraniios g]n/os medZiagosuisikonsewuotq atsinaujintll.dubens kaulai. paveiktus tulzies.hormonas.dviguba pl€veld. kr-rr susikerta optirlds akies a(ys.iia pnpYcii^c orhvh'i rinines liaukos {pv. kl1no padeties. Geltonoji d€mi maZa zona akies tinklaindie. i3 kurios vystosi gemalas. iiskirianiios insulin4 ir gliukagon4. tu nti moteriska lytind lastel€. Apvaisinimas normaliai lvykta viename i! 2 kiauiintakiq. polgcius. Ausies trimitas. kurios suteikia kaulams tam tilq4 elastingumq. Tai patys maziausi arterijq ir venq iSsisakojimai. kurie vykta organizme arba Iqsteleje. gaminama: pasmegenineje elementad g'. Reguliuoja gliukozds kieki kraujyje.rstelem(. Kaulinis audinys rnedZiaga. tepantis ir apsaugantis gleivinirl baltymq. Zarnl'nas ir kiti. suleikdama\ 8y\rybg kitiems. ir jis isitvirtina gimdos gleivindje. Dubuo . Ui- - pav[srq. tokiose kaip llpos arba pirSq galai. reaguojaniiq i pusiausvFos.kaulinis Ziedas. sudaranti organizmo gdauiius. arba Eustachijaus vamzdis plonds kdnal. ja (kiau3in€liu). Iytine veikl4 ir kitus. Didzioti kaulinio audinio Medziagq apykaita . Egzok- - linio klno.!. Limbind sistema galvos smegenq pagumburio. kuris perduoda irnpulsus kitiems neuronams. Gimd'. panaiiem< l save olganrzmams. Liauka organas. endokininiq liaukq iSski amos tiesiogiai ikaujE ir veikianiios daug kuno audiniq. susitraukimus skdtind cpecifiniai hormondi chromosomq skaidiq. kepenys. :lrukffiros. gerina raumenq aprupinimA krauju.l grupds. nerviniq galunir!. struktir4 bei dauginli-. sudaryta ii lEsteNeuronas L4*ela (olsitocina. atliekaniiq koki4 nors joms budinge funkcija (raumenr.. prakaitol iiskiria cavo sekreta pro idtekamuosius kanalelius i epitelio pavidiq. regu- liuojantys daugeli organizmo gl.rntis nJgo guolio l.lomplekas cheminiq medZiagos pakitimq ir juos lydiniiq energetinirl reiskiniq. issjdesaiusios grandine iSilgai nukleino Inggiiq lEsteles taip. Kiekviena tdjrl baziq $andis lemia kurios nors vienos specifines aminorugsties itraukima i balt)'rno $andine. o. Bronchai vamzdeline. subjektlvus pat]dmas. kad igalina koduoti baltym4. reiikiantis Zandikaulie arba oro puslel€s plauiiuose). klausa.maiiausios kraujagysliq iakelds.i an- - organizmo sugebejimas reaguoPagrindin€s dirglumo formos yra: regejimas. Ii jq susidaro viena maiSeliq (folikulq) i5191a plaukai. bronchioliq. sudarlti ii klubakaulio. skandis. kai gvetimos medZiagos. skonis ir uosld ir kt.kasos l4stelir. Lai kuriq lepenyse ir riebduniame k[no audinyje esaniiq mediiagq virtimq gliukoze bei riebalinemis rngstimis. UZpakaline jo dali sudaro penkirl stuburo slankstelirl junginys. jungiamojo audinio l4steliq. Insulinas . Plazma vandeninis druskq ir baltymq tir- - unkcijq reguliavimas. vadinamos antigenais. kad vel griZtq i apytakos rata. Kiauiintakis vamzdelit jungiantis gimda su kiau3ides. L4stel6 taip pat )Ta elementarus kiekvieno aukltesniojo ortanizmo struktirinis vienetas. o Sonus . Susidaro tuo metu. joje yra kai kurie svarbos vidaus organai: inktai.vybinirl procesq: riebalq ir angliavandeniq apykait4. kuri. baltyminir. kiaubidZiq foiikuluose kiauiiddse bresta kiaudindliai. Ji auga dau- dalis sudaryta i3 kaulinio audinio lasteliq ir mineraliniq druskq (pvz. LieZuvdlis .gyvybingas kunas. vadinamas krytkauliu. kalcio fosfato).rervines lasteles kunelio i perife- ji ir . epidermio kieta piritq galq danga. iSorinis jos lapelis pdauga p e krutines sienos vidaus. stimuliuoja jos patekima i3 kraujo ! audinius. f Pilvo erhnd apatine lienens dalis tarp diafragmos ir dubens. o endokrinines fiaukos sekreta (hol/ronrs) isskiria tiesiai i kraujo kapiliarus. kuriais kraujas ii arterijLl patenka i venas. miegq. leisdama ofui pl[sti padidina krutinds lastos pagrindinis kvepavimo raumuo. (spermatozoido) vyri3kosios lytines lastelds susijungimas su moteri5kq. kontroliuojanti visus l4stelese vykstaniius procesus. Organizmas . Antigenas terminas. suketia fliologing realcija. esaniios taip pat plaukuose ir iioriniame sluoksnie. Gleiv€s -klampus gleiviniq liaukq sekretas (skystis). esanli kasos ir iarnyno sultyse. kuriuose vyksta duiq apykaita tarp ilveplo oro ir kraujo. Luriuose yra nerviniu l4sleliq. isiskverbia sedynkaulio.l4stel€. prasiskverbianiios I visus organizmo audi- tankiausiai issiddsiiusios itin jautriose zonose. Tai tu4. kino temperatiir4./. palaikantis pilvo ir dubens ertmds organus ir perkeliantis kuno svori i apatines gahnes.rc. Ti <udaro nerviniai ceLrtrai. Aksonas (neudtas) nervines l4steles. o kartais ir atnaujinti savo form4. Nervinis mazgas neuronq lasteliniq Kiaudinilis Antikinai . lygq pusei esandiq kitose organizmo lQsteldse. Pagumbuds (hipotalamas) * galvos smegenq dalis. - Jutimas 88 tis dirginant juntam4ji neNE. Labirintas . Diaftagma plona raumenind ploksteld.maZa mink3tojo gomudo atauga. l}tejimas.l/oji sistema. atauga. Kasos (Langerhanso) salelis . o vidinis pde plauiir. hermetiSkai supanti plauiius. junginys.. Sebanti savarankiSkai egzistuoti ir daugintis.l struktirq. sudamnLi nervo sustorejima arba esanti Breta nervo. isords. sudaryta i3 skysiiu uZpildytq kanalq. vadinamq dendrifais.mas vaisiaus iistumimo ii girndos faze. turi specifing formq bei cheming sudeti. kanr. greitina Sirdies pakalind jos ddis jungiasi su juosmens sritimi ir apatiniais Sonkauliais. danties guolis apatiniame - apibendrintas terminas. per- duodantis impulsus i6 centrines nervq i periferij4 ir atvirKiiai.l sankaupa. arba neutono.azoto bdlas. ji jautriausid Syie- - maia pasleld.centrin€. reakciia arba jufirning organiTmo veikla. kuriame laikinai gali kauptis slglstis. Pleura (ktrtinpleve) .aplinka.baltymai. gaktikaulio ir ti i ivairiq. raumenims bei organams. panaiiq l4steliq.chemines medZiagos. kurie apvaisint4 kiauiin€li perneba i gimd4. atsirandan- I jaulruma. o ii audiniu iineiami mediiagq apykaitos produktai. negaapibrezt4 Folikulas Apvaisinimas i organ. iiskiriamas kasos saleldse. slopina jos Bamyb4 i5 aminorugidirl ir gedna glikogeno sintezq kepenyse. esanti tarp galvos smegenq didZiqjq pusrutuliq. kwie p ima impulsus ii gretutiniq neuronq. dis hormonas maiina riebalq atsargq mobiliza. esaniioms apie . kudo viduje vyksta medZiagq apykaita. cia yra daugiausia foloreceploriq.

52 64 .su smegenq koiytemis {vidurinemis smetenimist.skersine 10 . 28 Dantys . 11 Gumburas Hemoglobinas 38. apsauganti organlzma nuo temperatarros poveikio ir kaupiand nemaZa maisto medziagq atsarga.speneliai50. Tik plau- - . esanti ivairiq genetiskai apibreztq formq. bet nebtrtinai suteikianti galimybe atlikti Judes!.mechanizmas 68 Atauga . Sausgysld I skiltis.palieZuvinis 8 . iirdie: skilveliai apa90 tiq venomis teka deguonies prisotintas krauias. tiek ir isordje (prakaitas). 8 Aiarq liauka 56.pusratiniai 60 . turinti galvE ir uodega.tuirtas skaidulinis pluostas. tiek organizmo viduje (hormonai.. Venos platios kraujagysles./ vandens gary ir anglies dvideginio palalinimas plauiiais bei Slapimo i5s19rimas veikiant inkstams. kuri suteikia jam gali- - akomodacija 54. Receptoriai tam tikos l4stelds arba nervrn€s galtrnes. esantis Antinksiiai 34 50 Aorta 44. Ejakuliacija 84 Endokardas 40 Epidermis 66 Epikardas 40 52 .tiGtokas skystis.peties 14 . 8. ialsvos spalvos kepenq sekretas.kaulq susiiungimo vieta.kilveliai galvos srnegenyse. 50 Akiduobe 8 Akies Terminq rodykle Blauzdikaulis Bronchai 36 Burna 28 Cementas 28 16 riLl stabilum4. 'Iirliis .dviejq neuroml susijungimo vteta.medZiagq pasigaminimo liaukose. Rezus faktorius .plauir4 36. Riebalinis audinys jungiamasis audinys.medziagu. iu Jielanu i.skaidulinio pluoitai.pi$to 14 .lankas 84. Refleksas . 56 kraujagyslinis dangalas 54 Raumuo liams ir perduodandios impulsus nervrmq centry link.kirmdlind1026 .reakcija ! dirgikli.iisis[ria Slapimo pavidalu. turiniiq azoto junginiq (pvz. ir kt.organizmo lqsteldse. gerokai Inkstai 50.taurelds 52 Insulinas 34 lsiurbimas 32 geldeles Iskandis 26. Slapalas . 72 Gelt[ge 50 GerkJi 26. 82 . 52 Inksto kunelio kapsule 52 Inkstr-l padidinantys galvos smegenq Zievds pavirSitl. 42 daugiakampis didysis - daugiakanpis L4 maZasis galvinis 14 kaklinis 14 Hormonai 34 Iaivelis 14. o viduje (prielyje) . pvz. 8 ' Gomudo migdolai 28 . deguonies ir prisotintas anglies dvideginio kraujas. jautrios tam tikriems dirgik- - visuma raumeninirl skaidulq. 16 palieZuvinis 8 91 .. o ji jos iseina nervaj. galintis atsidarlti ir uZsidaryti. dainai. kiekvienas didesnis uZ ribq dirgiklio intensyvumas sukelia intensJvq nerwin! impuls4. 32 ISmatos 32 Iieinamoji anga 26 Iieinamosios angos raukas Alkunkaulis Antakiai 56 14 .pedos 16 .Inedziagu dpykrilos produktq. Zemiau kudo nervjn€ skaidula nereaguoja. Kanalai klausos 60 8 Tikroii oda (delma) po epidermiu. 68 Altefiia klubo .tuituma (ertme).38 ATF Atlantas 6 Ausies . po aituntos neitumo savait€s. Estrotenai 86 Fibrinas 42 Gaktikaulis 16 Galinis laidas 70. 6.knminiai 28 Dantq emalis 28 Delnas 14 iltiniai 28 Jungiamosios Sakos 76 Amilaz€ 30 Androgenai 34 Antgerklis 26. 44.miego 46 . Zarn5mas * kanalas. ku- - mybg savaranki5kai judeti.\\tzditlai: ikpimo piisle dubens ertmdje (joje kaupiamas dlapimas) ir faliies pasle (kurioje kaupiama kepenq pagaminta tuliis). . - kauielis 60 nervas 54 ovalusis langelis 60 Gerklq kydulys 8 Girnda 86 Girnela 16 Glikogenas 34. 50 Katabolitai 50 Katarakta 54 Kaukole 70 Kaulai . daZniausiai d61 nervq sistemos veiklos. dalijantis smegenq pavirsirl . ir ii jos iieinantys nervai. . 46 Aiarikaulis 6.Salinimo 50 Kandiiai 28 Kankorezin€ liauka (epifizd) 34.ritoc galutinis produltas. Zmogaus organizmo vystlrnosi II stadija.sanarind 34. 62. 36 Gerklos 26.apvaisinta.raumenys 56 . Skilvelis . skrandZio sultys. B. kuriame yra daug riebaliniq lAstelir4i jis sudaro tankq poodini sluoksni. iki tol vadinarnas gemalu (embrionu). 30 26. sudarytas i3 kolageno (sinlinio balt)'mo).guZduobe4.9 Akis Akytkaulis 6. griovelis. einantis nuo skrandiio ligota iki iieinamosios angos. 36 Jungine 56 70 Dendritai Dilbis 14 Dentinas 28 Druskos rugitis 30 Dubens lankas 16 Kaktikaulis 6. perduodantys impulsus i centuine nervq sistemAi laidai. - Spermatozoidas .4. esantys cenhineje neNq sistemoje. lygq pusei esaniiq kitose . trimitas (Eustachijaus Yamzdis) 26. I ja at ejna kl. - odos sluoksnjs.). kaip tu kiaujindlis ji yra haploidind ir turi apibr€Zta chromosomq skaitiq. 46 Ap). skylanti lytine hstele. 30. lcentriniai nerviniai pluoitai. S4narys . 74 45 Ertme 4 Kapiliariniai kamuoleliai 52 Kapliai 28 Kap3elis 84 Kasa 30.rankos 14 Kaulas 1.varpd 84 Arklio uodega 72 Tiltas (uZpal<alyie) suaugusi su pailgosiomis smegenimis. apa(ioje Dubuo 16. Anatomidkai reJlekso lankq sudaro: juntamieji receptoriai. baltymul.netaisyklingos formos galvos smegenq pavirdiaus iikilimai.raudonqlq kraujo klnelirl membranos molekuld.seklos iimetamasis 84 .vyriika lyfine l4stel€.gaidZio skiautere 6 ketedne .8. 36 - Sinapsd . kur susilieiia nervin€s skaidulos ir impulsas perduodamas ii vienos l4stel€s i kit4. 26.tusos neno impulsai.snapine 14 .kritinis dirgiklio intenslvumo lygis. laip azot.slgrimas ij orgdnizmo. 62 Ausis 47 Balso ply5ys 36 Blakstienos 56 Gomurikaulis 6.blauzdos1616 dubens . Adrenalinas 34. Zmogaus ktrne iu 1.memblana 54 obuolys 54 . dos susitraukia paveikus dirgikliui. RaiSiiai jungiamojo audinio . Jo atsargos sukaupiamos tuliies pusleje. palaikantys kaulq ]ungiiq rr s4na- Smegenq vingiai . kuriame maistas virikinamas ir lsiurbiamas.ra daug: pvz. kuriomis i3 audiniu i sirdi teka netekq. dalyie. tineie iirdie. 18 .4 prieangis 60 . perduodantys impulsus i organus (raumenis arba liaukas). 34 Vaga Vaisius dalies receptorius. Raukas Ziedinis raumuo. jautrumas kvapams.r. Salinimas tekskretiia. 50. iStekantis tulZies lataku i dvylikapir3tg ZarnA. pritvirtinantis raumeni prie kaulo. 60. apyl. Procesas. 16 14. Riba . inervuojantyc veido rdumenis. Sekrecija . 74 Akytkaulio piltuvelis Akytkuniai 84 Akytoji plokiteld 6 Aklas 26 74 Cheminis apdirbimas 30 Chimozinas 30 Chondrocitai 4 Danties kaklelis 28 Dantis 8.nosies 6.paraktin€ 46 . smegenu. atsimndantis Uosld chemiSkai dirginant nosies ertmes viriufines - smegenu kamieno dalis.

74 Slapld 50. 86 /-andtKaulls t) apatinis 8 virsutinis 8 Lafna Tarpiniq smegenq gumb.kryimeniniai 10 .klubine 26. 74 Lytiniai organai .galvos smegenq 40 . 68 Rai3diai 18 - didi:iosios 72.viduriniai Plaktukas 60 16 16 14.uoslds 62 Nerviniai rezginiai 76 kiauiides 86 .70 . 8. . 44. 32 Zar Zasfikaulis 14 56 52 rR Malpigio n. .plauko 66 Maltaze 30 ovalusis 60 pailgasis 60 Peiiai 14 4 36 16 IGndnkaulis 12 Krntinpldve Kubakaulis Mazgar 70.i'rcihp - . 76 70 Raktikaulis Raumenys akies 56 14 Smegenq Neurolema 78 Neuronai postgangliniai 76 6rpo:nolihi.i:ieve 72.galvos ir nugaros sme.LI gaweliai 26. Jz .limfinis 30 tuliies Lazdelds 54 Lq3iukas 54.pilkoji 70 Membrana akies 54 . 72 dangalas voratinklinis . 44 Laktoze 30 Lastele Plauaiai 36 Plauiiq alveolds 36 Plaukas 66 Skruostakaulis 8 Slanksteliai 10 asinis 10 .Jd 26.s4nario 4. 50 Kiausidds 86 Liaukos NeNrl sistema Liemuo 16 lytinds 34 prakaito 66 pdeskydines 34 riebalines 66 seiliq 28 Neudtai - parasimpatine 70.tepalind 18 Meniskas . 76 MedZiaga Pepsinas 30 Pepsinogenas 30 Skaidrioji pertvara 74 Skydliauk6 16 Skilveliai stiklaknnis 54. 8. 74 Balvos 70. 50 Turkiskasis balnas 74 Uodegikaulis mazgas 76 .bngnelio 60 prieangio 60 - . 74 dangalas 70 . 48 68 tuBaioji 48 Yyzdys 54 Vokai 56.kutinds 10 . 74 patfgosios 72. 44 Slapimtakis 50.krDtininis 42 42 .Svelnusis dangalas 70 . 62 KryZkaulis 16 baltieji 42 raudonieji 38. 74 - skandzio 30 Pirbtakauliai 14.vrngtrai.IjestiJle 26. 32 . 82 8 Smilkinkaulis 6. galviniai 14. Smege^ys 72. 52..kaulai 6.isoriniai mote$ 86 Lytinis aktas 86 Maisto ryre 30 MaiSelis Kremzld 4 18 .70. Biaudiamasis 66 Liezuvets 28 LieZuvio speneliai 64 16 Kiausintakis 86 Kilpele 60 Klubakaulis Kolbeles 54 Lieiuvrs 8.uEtiojl 26.klajoklis 70.gentl skyslis 70. 12 ionkaulio Kriaukld 6.getutiniai 30 pusmdnuliniai VoZtuvas 26 42.bugnelio 60 .uodegikaulio 10 Slankstelio anga 10 .i 76 Nora8as 6. 32 . 42 Sauspldvd 18 Seiles 28. 76 simpatine 70. .t. 74 Smegenel. 74 nugarcs 70. 8 62 6.akloji 26 26. 76 64 lieZuvinis ryklds Progestelonas 34.kepenq 30 . 56. 72. 68 Tiroksinas 34 Tracheia 36 Tripsinas 30 Trombocitai 42 .kaklo 10 .plonoji 26 .trikampis 14 14 .regos 54 .storoji 26 . 52 Kortijaus organas 60 Kortizolis 34 Kramtymas 30 Kraujo knneliai 40 Limfos susidarymas 30 Lipazd 30 Lytejimo knneliai 66 edmd .lieLwio Sperma 84 Spermatozoidai 84 Spermos susidarymas 84 Stempld 26 Varyutd 86 Vena Krumplys .dengiamoji 60 .baltoji 70 .s Smegendliq pusrutuliai 72. Nosis 62 Oda 66 Odena 34 Oksitocinas 54 Pakauikaulis 6 Pasmegenine liauka (hipohze) 34. 28 - kumplyno 36 54 -plauko Rieias 14 Rykle 26.knnas 10 72.dirdies26 Skliautai Skonio duobut€s 64 Skrandis 26 72.Zirnissraigd 60. 52 Slaunikaulis Slaunls lr) Snervds 36 16 Leidigo 84 nervind Plazma Plauko maiielis 66 svognnelis 66 42 70 Purkinjd 72 Monrd angos 74 Mucinas 28 Pleibtukas 16 Plok-iretds 42 .dvylikapirift 32 32 gaubtine 26. 72. 68 Latakai kasos 30 Neftono (Henl€s) kilpa Nelvai 52 Prakaitas 66 Prasiskverbimas 42 Prieangis 60 Priekalas 60 Tikoji oda 66 - galviniai 78 nugariniai pilvo 76 80 Prieiind liauka Prieiirdziai 40 Prievartis 26 84 Lg3iuko kapsule 54 Liauka * 92 asaq Nervas . 62 Nosiaryl. 30 SeKides 84 Sdklides prielipas 84 SeHines pusleles 84 SeHinis latakas 84 Serumas 42 Stutes lit . 32 . Speneliai dangald. 66 Slapimas 4 StaPUno Pusle DU.urai 74 Tarpslankstelinis diskas 10 Ibstosteronas 84 . 72 TinlJain€ 54. 44 klubinds aklosios Zarnos tlibutls 42.didzioji jungtis 72 . 84.nervas 80 Uodziamieji stolmenys 62 Uremija 52 Vandeningas akiq skystis 54 Varpa 84 Varpos galvute 84 .kietasis 72 kojytas . 8. Limfa 30 64 Nosies S4narinis tepalas 18 S4nario kapsuld 18 Sausgysles 18 Kolektoriai 50. 52. 16 Skuostai 28 ServlKaulls 10 Sirdis 40 Slapalas 50.18 Mente 14 Mielininis dangalas 11 Minkitasis gomurys 12 Momenkaulis 34 Perilimfa 60 Peristaltiniai judesiai 30 Pienin€s kraujagyslds 32 . 86 Ragena 54 Rainele 54. 72 Tropiniai hormonai 34 TulZies pnsld 30 Tul2is 30.inkstq 5264 . 58 VoZtuvai Labirintas 60 Laiptai .iitisines 18 18 Kepenys 30. Kaulind Kaulq jungtys s4nariai . 28. Stipinkaulis 14 Sultys kasos 30 - paraktine 46 plauiiq 36.juosmens 10 dviburis 42.

IL|USIBACTJU BODYKLT Criaudiai 5 7 9 Griaudiai IGukoles kau.irikinahasistraktas Virikinamasisbaktas Liaukos K Kvepavimofiziologija Sirdis Sraujagysles.lai Galvos kaulai Il Sh:hrra< i3 KnltinFs laqlns ka. limfagysEs ir kmujo Sirdies ir aortos voituvai Slapimo orgatul sistema Jutimo organai 43 45 47 49 51 53 klneliai Didziosios artedjos DidZiosios venos Slapimo organq sistema Inkstas Nen'q sistema ' Lytiniai organai 57 Akis 59 Rega 51 Ausis 63 Nosis 65 Skonio olganas 67 Odos jutimo organai 69 Jutimo organq fziologija 71 Galvos ir nugaros.rl.i 15 Vir.rna ir dantvs \.utiniq gahnirl kaulai 17 Apafiq gahniq kaulai Gdaudiai. Raumenq sistema 19 21 25 sistema 27 29 31 33 Mdaus sekrecijos liaukq sistema 35 Kvepavimo organq sistema 37 39 Ap. atba centrin4 neNq sistema 73 Smegenys 75 Didiiosios (galnes) smegenys ir nugalos smegenys 77 Autonomin€ (vegetacine) nervq sistema 79 Galviniai nervai 81 Periferine nervq sistema 83 Nerv!+ sistemos fiziologUa 85 Vyro lytiniai organai 87 Moters lytiniai organai .'takos olganq sistema 41 Vtulkinimo organq Jungtys n raildiai Galvos ir kaklo raumenys Kirrq raurnenys (uzpakalinis vaizdas) VtuSkinimo organq sistema Bu.

rLIUsrRUorAs Zlttvnns FrzroloctJn. STUBURINIAI BOTANIKA CHEMIJA FIZIKA ASTRONOMIJA rsBN 5430-02714-6 . BESTUBURIAI ZOOLOGIJA. Zvrocus ZOOLOGIJA.

Sign up to vote on this title
UsefulNot useful