rLrusrRUoTAs Ztnvuns

zM0Gus

ANAT

ANATOMIJA
l
/.
I

zM0cus
\]
\l \i
t.

i
1

I

i

I

.J

&
KAUNAS ,,SVIESA" 1999

UDK 6[.01(031)
An-07

ATLANTT SCIENTIFICI (;ITJN I I

ANATOMIA UMANA
Vincentc Muedra BlixaLrli, M,rf((llo N(llri CiunLi Clruppo Editoriilc, lriri nrf rsBN 8rJ-09-00Bsl 0 Cdauaiai

TURINYS
Griauiiai
Kaukole Stuburas

Autoriai Vincente Muedra Baixauli, Marccllo Ncg,r'i
ilalLl k;lbo. verli A5 fA Lt5KAUsKAITi iI. RIMANTAS KALINDRA Veftimq recenzavo doc.

Kfitinds
16

l4sta

VirSuiinds galllllds Griaudiai. Rautnenys
18

I.

Apatines galinds Kaulq jungtys. RaumeDys
Galvos ir kaklo rautrenys Krlno raLrmenys (priekinis vrizdas)

Ilaumenq sistema

20

dr

VYTAUTAS GEDRIMAS
24

Ktrno Iaumenys (uzpakalinis vaizdas) Virskinimo organq sistema Burna ir dantys

LietuviSko leidimo redaktole DANGUOLE BAR t ASI UNA

Il

ll

\4r6kinimo or8anq sistema

26

30

Vir!knimas
\4daus sekrecijos (belatakes, endokrininds) liaukos Kvepavimo organq sistema Kvdpavimas plaudiais Apytakos organq sist€ma KrauJotakd. I'.faujo ldslele. ir lirnfmr,,gi,rl Lirlfagys)es. Apytakos sistemos voztuvai
Pagrindines

Pirnoji iliustraciia: lemciamasis
ikonogafijai. Piciimas

savo stebejimais, Leonarcfus cia Vin-

Vidaus sekrecijos Liaukq sistema 34

iis nutape figurq, kudos nepapraslai svarbios liandieninei anatnnlijos
naturos buvo didele Leonardo da Vinr:io atrasta naujove anatomijos isto joje. Jiarrgineje iliustraciioje, rclniantis VilrLivijaus pastebajimais, isdestytais traktatc,,De Architectura", pavaizduot:rs idealirl proporcijq Zlrogaus kinas (pieita apie 1490 rr.).

Kvdpavimo organq

sistema

36 38

ii

Apytakos organq sistema

40

nurodo teksto iliustracii4 gretinane puslapyje. Kituose puslapiuose esaniios iliustracijos nurodonos pateikiant pfies rodykle puslapio nnrneri. An

Rodyklc (

+)

inogaus ktrno arterijos

48

Pagdndines Zmogaus ktrno venos

Shpimo organq sistema
Jutimo organai

50 52

Siapimo organq sistema Makroskopind ir mikroskopine inksto anatomija
Re8os organas Itega Klausos organai Uoslds organas

07

Anatomija: inogus / Vincente Muedra Baixauli, Marcello Negli. Kau-tlas: Sviesa, 1999- 96 p.t iliusht (lliustruolas iinynas)
Zodyn.: p.

88 90.

Iemrinu Fkle: p.

91 93.

lliushr r-kle, p.

9,1.

ISBN 5 430 0271:1 6 Sianre iinyne nlgfir-rcjnnos ivai os inogaus anatomijos kurso icnn)s. Iidestyias Tinii:rs geriau suvokti bci !simhti pacles gnusios iliustrarijos. Jis skifirmirs victulines nokykftrs aukstesnirljLl klasir! lnokiniams ir besiren tianiienrs stoti i.rukit4sias mokyklas, stuclentanrs, visicrns, kas domisi anatonlija.

Skodo organas
68

Lytejinro organai Jutimo organq fiziologija

UDK in r.01031)

Nervu sistema

70

Nervq sistema Centrines nervq sistenos anatomija Centrind neryq sistema. Galvos smegenys
Autonomine (vegetacine)nervq sistema Calviniai nervai Nugariniai nervai

Sefiia,.IliustruOtas iinyn.s"

ANATOMIJA. ZMOCUS Autoriai Vincente Muadra Baixauli, Marcello Negri Rcdaktord Ddr,qroli Bat lriiitnili l.ietlr!iikil tckst4 rinko .,Sviesos" leiclyklos kompiuLcriLl baras 1998 11 16.7,2,1 lcictyb. aps\. L Tir 6000 egz. I.eicl. Nr 1385L Akcine bendrove leidykla ,,S!icsa", Vytauto pr 25, 3000 Kiunis.
Spausclinttl ltalijoje SLrtariinc kaina

82

Lytiniai organai

B4

Nervq sistemos fiziologija Vyro lyiiniai organai Moters lytjniai organai
Zodynelis Terminq rodykle

ISBN 5-43U-02714 5

1986, t99l (jiLrnti (irrrppo Frlitori,rle. l:ircrrze ldea lnroks, ll,rrcc1,rn,r O Vcnim:rs ilieluviq krrlb,r. lcitlykl,r ..Sv es.r", l,t,-tr

O

lliustracijq rodykle

Griaudiai
Zmogaus giauiiai sudaryti ii kietri ir tvirlL! dudinitl. l,ri kino lar'l as.r.. Kieciau'i or ganai, suclaryti ii kaulinio audinio, vadinaesantys iikilimai, plie kuliq prisitvirting raiiiiai, raumenys il kt.
5) sqnarittitl paztit'lit1 ldubos a) ncgilios, pavyzdziui, tarp piritakaulinirl
sAnariq; b1 gilc.ne', prvrzdTirri,

Zmogaus griaudiai
I(aukohs snegenine dalis

mr lctulais. Jq funkcija dvejopa: apsaugo lengvai pazeidzianus organus (pvz., kau
kol6 dengia galvos smcgenis, o stuburas nuBdrn. \nleFeni-): ldiP Prt. LJiP pnsyvlr. judtiinro org,;n.ri. karlu -u rJumeninli' if sausgysldmis padeda kunui (galvai, lien.reniui ir galur6ms) judeti: pakelti rank4, pakeisti kuno padeti ir t.t.

28 kn|hi

ca,va J \
(
1

Kaukolds veidine dalis 21 ko lns PalieZuvinis kaulas Stuburas 33 kduhi

.ilbclkJulio

duobe, i kuriq isistato llaunikaulio abi kartu sudaro klubo s4na{; 6) sqnaritts (krcntzlitcs) //?pos, kurios paflilina s4narinq duobg (pvz., peties, klubo s4nadai).

Bu7 galva ir'

Palie:Lrvinis

32

Skiriamos
gruPes:

iios imogaus griauiiq

StubLrras

kaulq

Kaulq sandara. Idetas iindE su dtuskos
rugities tifpalu, kaulas greitai dekalcinuo
jasi, suminkiteja, tampa lankstus. Mat kau le yra daug jungiamojo audinio, tarpl4steli nes nredziagos (matricos), kauliniq l4steliq.

32-33 kmlni

galvos sritis
28 knulni
ber

kaukold smegenina dalis. 7 kaulai

veidine dalis. 21 taalas
palieZuvinis kaulas
stuburas.

Kaule esaniios kolageninis skaidtrlos im-

1 kaulas

preBruolo\ L.-rl,in Jru*1,'rni,. l.rrrrro

t rno

liemuo

32-33

57-58 knulni krutiDes lEsta. 25

kdrildi kr'rrldl

gaus kauluose juntiinrrojo aerdinio clau giau, jie lankstesni ir tvirii, \'ylesnio

galinis 126 ka ai

viriutines galfrnes. 64 ka ldl
apatines galfrnes. 62 kdlildt

rrnTi,ru- zrnog.ru. k.rrrlrr,'' 1..r.1.rr.6, jr rnineralrrrrq mcrlziagu, l",lil ii, L rrrl,r tf.,l\p-ni, grciiiiiu lth2t;r ir ilgiatr rrcsugyja.

Kaulq i5o1€. Kaulo paviriius nelygus. Cia yra ataugq, iiurkitumq, idubimq, iikilimq, iSsigaubimq ir pan. Tikilimai vadinami gum burais, o idubimai vagomis, duobemis. Kai kuriq ilgqjq kaulq galuose daznal susi,
daro: l\:0t10i1th:

Kaulq forma. KaLrl,ti Lrin.t ivailiq folmq: 1) ll.qieji knrrlci (jci ilgis pn!,fin(lina' charakteristika), pavyzrlliui. l,rsliliatrlis, ilaunikaulis;

ApaLinds galirnes 62, kn lnl

2)

netnisttklittrit

/catlrii (plotis il ilgis bcvcil' ,,,itrrorlas), pavyzclZiui, kaukolcs vt'idini's rl,tlics, rlubcn-

ii

yltlitii ittb.t ylokititji
126

kntlni

rutulini. c.jndfinio pa viriiaus iisigaubimas, kuris kaklu susijun gia su likusia kaulo daljmi. lbkie yra ilau nikauliai, Zastikauliai ir kiti kaulai; 2\ \ttttnplini ,lrpsi. lolmo- k.lulini- r! tnl,'4
,ruBos, lurirrii(]5 11gu sanarrrri p.rvir'-iu

kauliai ir kiti;
J\ utturpilt k,rrrl,u til;,r'. l'li'lr. r l,'ri. nr.ri daug vienoclas), pavyzr-llirri, slrrlrtrlo sl.rnl<s teliai, rieio, iillInl)s

if

kili.

pavyzdiiui, pakau!kau1io, ilaunikaulio,
Zastikaulio;

4) .iiar,t,r,"

skritlittiai skriemulio forrnos iigaubi mai. Pavyzdziui, pir!takaulirl, padikaulirt, )a-til aulio slridininiai \,,ln,rriliJi p.lvif.iJi;
3) gret<i ,.lllJriniLt pJviriiu

Kremzlis. Klcmzla's sLr(l,rfyl()s ii jrrrginmojo audinio, tarpl4sttlini's nrt,rlzi.rgtrs ir' 14stelitl, vadinanrel .rrrlrrrr( i/llis Krr'nrrlirl yra ir.riri.^e ktrtr" ri,t."' {n,'.\r,. .,||.i,, kauielyje ir kitur). Svalbios \rr'.r :;///,rr'llr's ktzarzlis, den gianr:ir)s knul rl s4r,r ri r1 rs J,lI
I

viriius, ir
I€s

knlrlry

lenia kaulq ilgejirrr4.

d ,!itno It1 /t.:li::,l\UriU l,l\tr,-

VJizdis is priekio

GRIAUCIAI

T
(2) (2) (1) (1) (1) (1)

Kaukole
Kaukold plokitiejikaulai momenkauliai I kaulai 4 kaulai smilkinkauliai
kaukoles veidines dalies kaulai ii 3onq, ausq srityje kaktos sdtis uZpakalin€je kaukolcs dalyje su pleiStakauliu sudaro kaukoles pamat4

kaulai 4 kntlai

netajsyklingieji kaktikaulis
pakaulkaulis akytkaulis plei!takaulis

Kaktikaulis. Netaisyklingos formos kaulas:
priekineje dalyje lygus, uZpakalineje - reljefinis; priekin€je daly,e sujungtas su nosies kaulais, uZpakalin6je su momenkauliais.

kino, vadinamo tulkiikuoiu balnu, ir ataugq: maZujq ir didTirlirr .p,rrnu {firnre;i yr.r kdulo vir.ulirleie prrekirrcje, (' anlrieji
apatineje dalyje).

-

Smilkinkaulis. Plokiiiasis kaukoles pamato kaulas, sudarytas iS keturiq daliq: uolines, bignines, Zvyninds ir spenines. Apatineje dalyje yra s4narine duob6, i kuriq
isirla lo dpdtinio ataugos krumplys.

Akytkaulis. Netaisyklingos ftrrnos kaukoles veidines dalies k;rulas, suclarytas i5
vidurines gulsiiosios ar.lra akytosios plokileleq, 5latmenosios, .rrsiiurrAi.rrrr i.s srr lrirmaja, ploksteles ir koretq labirintrt. Stertme-

iandikaulio

s4narine<

Pakaubkaulis. Netaisyklingos formos kau,
las, susidedantis i3 2vyno, Soniniq daliq ir dvieju .4nariniq Lrumpliu. .udaranciu r4nari su pirmuoju Laklo slanksteliu atldn-

nosios plokstel€s viliujc iikyltr kaulinis Lviulys, r6dinaln;t gaiJzio ski.rutr.r'e, prie kudo plisitvirtings kietasis srlegenq dangalas.

Akytkaulis suauga su kaktikauliu, pleiita-

kauliu, nosikauliais,

tu. Kaule esaniia didele anga vidin6

iriar ikaLrliilis, viriutiniais 2andikauliais, noragu.

kaukol6s ertme jungiasi su stuburo kanalu.

Pleistakaulis, Netaisyklingos formos kaukol6s pamato kaulas. Jo for.ma primena sparnus iiskleidusi paukiti. Sudarytas i5

Momenkaulis. Plokiiias, iigarrbtas kaukolds skliauto kaulas, susisiekiitntis su tokiu
pat prie3ingos puses kaulu bt'i su kaktikau-

liu, smilkinkauliu, pakauikauliu ir plciitakauliu.

iiais ir raumenimis. po lie Zuviu.r. smilkinkauliais.rr'- . pasidalijusia i dvi dalis.rlyiL. Sqnari- Smakro gumburai Palieiuvinis kaulas. virsutinio Zandikaulio pavir. Padeda atskirti dediniEjq sles ertmes puses. apatinio Zandikaulio sanari. PalieZuvinis kaulas Su -t ro kaukole palieZuvini' kaul. gulintis tarp kaklo r.t l(. Prie vainikines ataugos prisitvirtings smilkinir-ris raumuo. U raides pavidalo Priekinis kaukoles vaizdas kaulas. Noragas. Sudaryta i5 atitinkamq akiduobinirl kaktikaulio. Mriulinidme )andikaulyje isitvirtina viriutiniai dantys. Tai vienintelis paslankus galvos kaulas. Gomurines ataugos padeda sudalyti kaulini gomuri.rlis kriaukle Viriutinis Zandikaulis. Susisiekia su kaktikauliu./f). pleiitakaulio. sana u sujungtas su dantys.auntcrrq. i kurio duobeles (alveoles) isitvirtina apa- Skrruostakaulis tiniai dantys Apatind nosies Nosikar. Zcmiau palieiuvinio kaulo yra skyclines kremzlds ky3ulys (Adonro obtrolys). U. akytkauliu. skruostind ir kitos ataugos. virsutiniu Zandikauliu. akytkaulio. Judddamas Zandikaulis padeda susmulkinti maist4. o uZpakalineje puseje pasibaigia Zandikaulio 3aka.Siq.rZiL'ji rag. o kiLos ataugos ir Zandikaulio paviriiai aki- Staiioji alg/tkautio plokstele Noragas li. r'. sudaranti uZpakaling kaulinds nosies pertvaros da- ktno nusitesia didieii ir m.t.-rrlrrrrtt. jame isitvirtina apatiniai Akiduobd. Beveik keturkampis plok3iias kaukolds veidines dalies kaulas. Plona kaulind plokiteld. Priekine jo dalis nasyvcsnO tai ne atauga su galva sudaro smilkinini paliezuvinio kaulo ktna5. ir kairiqjQ no- DeSinysis viriutinis Zandikaulis duobes. Kaulas yra lanko pavida1o. Jame iSkyla gomurin€s.I Galva Kaktikaulis Galvos kaulai galva 14 kaulq viriutine 13 kaul4 dalis 6 podniai (12) nosikauliai (2) sudaro isorine nosi Momenkaulis Momenkaulis aiarikauliai (2) vidineje akiduobds srenole kriaukles (vidurin€ ir virsutine) (Z). Apatinis iandikaulis. pleistakauliu ir. skuostakauliai (2) skruosto srityje gomurikauliai (2) sudaro uZpakaling kaulinio gomurio dali virsutiniai Zandikauliai (2). nosies ertme. Kairysis virsutinis iandikaulis Dantys / Nosikauliai.rr. i kuriq duobeles (alveoles) isitvifina virsutiniai dantys 1 nepodnis noragas (1) nosies pertvara Smilkinkaulis Akytkaulis Smilkinkaulis PleiStakaulis apatinis Zandikaulis 1 kaulas apatinis Zandikaulis (7).

5 suaugg kryimens slanksteliai.L. horizontalios. ataugomis. su kuriomis susilieaia analogigkos (gretimq slanksteliq) ataugos. - 5 juosmens slanksteliai Ji sudaro 2iedo pavidalo slanksfellai. sudarantys . nchrri. Krl]tines slanksteliai paslankfls daug maZiau . krrltinas sl. Krti tines slanksteliq ktrnas sQnarines jdubas. labai nuoZrrlnios. juosinens slilnkstc'liq kiinas turi ma'yviau'ia. kaklo slarrkstcliq taip pat trikampe. jrrosnrens slanksteliq . nir. kuriq kiekvienas sujungtas su pora Sonkauliq juosmenine dalis kryZkauli uodegine dalis kryimenin€ dalis . Jie turi masyvq krinq. rrur.iu JnllU. n( l -. Tarp slanksteliq knnq yra kremzlines plokitelds. tarp kino ir lanko yra slankstelio anga. vadinami atldlltu ir Iiitliu slanksteliu.lirdi. .5 kryZmens slanksteliai. Nuo lanko aukityn ir iemyn susidaro 2 poros sqllarF Skiliamieti slanksteliq poiymiai. Pirmieji du kaklo slanksteliai. kaklilr€ dalis 7 kaklo slanksteliai krutinind dalis 12 kartines slanksteliq. Krutin€s slanksteliq anga ni4 ataugg!. juosmens Slanh:t el i4 ktr nni.tlankqieliai neluri Dei nrin(.r rrti jdrrl'ry. ji yra tarsi aiis. o Sonuose dvi sket'sinis ataugos. apie kuriq sukiojant galvq sukiojasi atlantas.tod6l padeda apsaugoti krntines lEstoje esaniius organus . Gana paslanki yra ir iuosmenine stuburo dalis. per kuriq liemuo lenkiamas. Slankstelitl dri&os.3-4 suaugg slanksteliai. Kaklo slirll<stcliq jos yra dvi\ako-. sudamntys uodegikauli stovint ant kojq.. Slanksteliai vieni nuo kitq skiriasi kunq dydZiu. Slanksteliq paslankumas.r'rini' ataugos gumbureliq. nue jo atgal iSsilenkusi la|k4. vadinamos tarpsLanksteliniais clisknis. jr. ir jos sudarc tarpsla kstclinius sqnarius. SkirLingos stuburo dalys paslankios nevienodai. taiiau priekineje dalyje daug platesne nei kitose dviejose dalyse. iisitiesia ir sukamasi.|| Stuburas stuburas 32-33 kaulai. nciisiiakojusios.r)J- rini paviriiq ionkaulianrs.rlartlrir'lirr ilg'* rreir si6akojusios. treterines nugos. be to.rosnrt'ns kinq vertikaliai . Nuo lanko atgal nusitesia keterina qtouga. yra yPatingi: atlantas neturi kuno ir panaius ikaulinl Ziedq.gana masyvios. lnr'i. k-r inc. Gyvtrnq uodegE atitinkantis uodegikaulis Siek tiek padeda apsaugoti dubens organus. o virSutines clalies ionuose turi du gumburelius.llr jii lufi '. Kaklo slirrlkstelirl skersinese ataugose yra anga. kuliose isitvirtina Sonkauliaii kaklo slankstcliai tokiq idubrl netud. aiinis virsudneje kano dalyje turi kauling iSauga (danti). yra ovali.rlkste liai tokio. padeda stabilizuoti slanksteliq beveik trikarnpe. kaklo slanksteliai dalyvauja ir galvos judesiuose. plauiius bei kraujagysles. Did/iausia judesiq amplitud€ kaklineje stuburo dalyje. nepaslankiai suaugg vienas su kitu ir susijungg su dubenkauliais. ango.) naliniq pavir'5iq. angos pavidalu. Skcrsints ataugos.

supantiq krntin€s ertme. todel vadinamos netikraisinis ionkauliais.B-10 krntinkaulio tiesiogiai nesiekia.I Kriitines l4sta kutines kaulai 12 krrttines slankstelitl l4sta 12 porq (24 kaulai) Sonkauliq tikrieji ionkauliai (7 poros). Tai plokiiias kritines l4stos priekyje tuoj po oda esantis kaulas. I .7) ionkaulio kremzle susijungia krutinkauliu netikrieji Sonkaulial (3 su poros). Sonkauliai ir krutinkaulis sudaro kratines l4sf4. nesujungtos su krutinkauliu. Jos kremzle sujungtos su kusios poros. laisztieji Sonkauliai. nios poros ionkauli2 krcmzle susijungia su krlttinkaulil!. prasidedandiq nuo 1Z-kos kr|tinis slanksteli4. (1. tiesiogiai sujungti su ktutinkauliu. Raumenq pakeliami. Sonkauliai su krttines slanksteliais sudaro sqnarius. priekiniai jq galai pasi- baigia pilvo sienoje krntinkaulis (1) Krutillis lqstq sudaro 12 porq ploksiiqjq kaulq. ir krufinkaulis. lr)s 2cmiJu t-5anaio.-. Sonkauliai larpsniikai nuo I iki VIII ilg€ja ir nuo IX iki XII trumpela. kiti raumenys ionkaulius nuleidZia ir padeda iikvepti. ir priesingai. Son kauliai. Pirmosios septy. jie padidina krDtines firi ir padeda lkvepti. radinrmi ilkraLiai. Iai. Dvi ligiai. dor*arli4. o suauga su juo tik per vienas kito kremzlg laisvieji ionkauliai (2 poros). poros su knftinkauliu susijungia netiesio- viriuje esantiais Sonkauliais ir su kritinkauliu. .

pamatiniq. trikampis.pirnrntini ir ga- . galvinis. doien delnas (5) eiLtmLs) penki delnakauliai pamatiniai piritakauliai (5) pirBtai (14) viduriniai pidtakauliai (4) galiniai piritakauliai (5) (nykstys turi tik pamatini kaulius) ir galini pirita Petiq lankas Mentd. esanlis luoi po od.je jungia tvirta tarpkaulini pltttt. Apatini5 2as- tikaulio galas paplatejes ir sudaro kumplj.rzq. Rieias. yla laivelis. ZirDis. pritraukti ir atitfaukti nuo vidurinds plolitumo-. einant nuo stipinkaulio i alktrnkaulio ptrs9. blimesneie eileje yr. neje peiiq lanko puseje. iigaubtos. menulis. ieidama i Zastikaulio alkuning idubq. kud.ll- ga\ lrikampi\ Lul]ds yra lygus. kuri susidaro gia Soniniame mentes kampe. Abu dilbio lrulu. Aliiau dilbio. trikampis. Zasto griauiius sudaro vienas kaulas Zastikaulis. didysi' rl.rrnpi. PlokSdias kaulas. Apatinis jo galas yra masytiesti. vesnis ir su plaitakos (rie5o) kaulais sudaro rielo s4narj.VirSutines galunes Viriudnes peiiq lankas Zastas (1) (2) galin€s 64 kaulni raktikaulis (1) mente (1) Zastikaulis dilbls (2) pla6taka (27) alknnkaulis (1) stipinkaulis (1) laivelis. Ilgas. Esant tiek gausiai mliq kauleliq. irgi ilgasis kaulas. netaisyklingos formos.t4 delnakauli1. dvien cilcmis iisid€sdiusiq kaulq. esantis uZpakalirlusJrineie pu. trikampes plokitelds formos. Kiekvienas piritas suclarytns ii trijq piritakaulill. o apatiniu kraitu su.eie i.leiditantj plaitakq sulenkti ir iS- Raktikaulis. o !ir(uje apitli ataLtga. Siauresnis apatinis galas artdja prie fie3o sQnario. PlaBtaka ii penkiq naiai paslan- Dilbio kaulai Tai Alktinkaulis. Kartu su stipinkauliu sudaro dilbio kaulus.gana plati sQnarina duobi. didysis daugiakampis. Virsutiniame io Bale yrd ganJ ma\yvi ataugd Piritai. Delnas. Jo artimasis galas yra sustorejes ir sudaro Zastikaulio galva. Vienu galu jis suiungtas su kratinkauliu. kitu su merlie. kuris baigiasi Zastikaulio galvute bei skridiniu. tarpusary. galvinis ir kirblinrs ne5o kaulai. plastaka gali atlikti daug juclcsiq. Sudarytas V. Tai ilgasis kaulas.ma iasis daugiakanpis.r(.rrrgr. Sudarytas i! aituonirl m. deias (8) Zirnis. Su Zastikauliu mentg jun. atnhrrje. istestos S raides formos laulas. o di su ment€s duobe peties sqnari. neleidZia rankai per daug iisitiesti per alkunes s4nari.kilgs dyg1v". Mentd yra plonos. niq. vidrrriniLl if gali-. Stipinkaulis. Nykitys turi tik du lini pirStakaulius. - Zastas.iliecia ir su pir- muoju ionkauliu. maZasis daugia- kampis. kablinis (B. menuls.t priekjneje viriutindje kutines lqstos dalyje. Abu jie yta alktnis sqnnrio dalys. Jos alkilne.

Sie kaulai laiko viso kn- kaulini Ziedq - duben!. Dubenkaulis yra porinis. nykstys turi tik 2 (t. arba galva. blauzdoje vrenas lanku ir sudaro pedos skliautE. kolos piritq kaulai. klubakauliui (viriuje) ir sedynkauliui (apaiioje). kurjo masyvesnis galas susitungia su dlaunikauliu. v. Juos sudaro iiur.istato ilaunikaulio galva. Tai ilgiausias Zmogaus griautiq kaulas.:tGt Ii6!4i : Apatines galunes Apatinds galunds dubenkaulis (1) 62 kaulai (po 31 kiekoienoje pusale) klubakaulis. Ties 5iq kaulq kinq s4auga kitu greta kito yra du ilgi kaulai: i3 vidin€s pusds blauzrlikaulis.ys. saugant! sqnad nuo smirgiq. 5 Saliniai piistakauliai (nykitys turi tik pamatini ir galini piritakaulius) 5 padikauliai Dubuo. Slaunikaulis. o plonesnis. 4 viduriniai. Pidos kaulai. Prie jo priglunda girnele tvirta kaulind plokgteld. kuris savo ruoztu vienu galu sujungtas su blauzdikauliu. y. Abiejrl pusirl dubenkauliai pdekyje susijungia kremzle.14 kaulq .pamdtinj. kulnakaulis. Visi 3ie trys kaulai sudaro tvirtq kaulas). Mr- Sutinis galas. Jj sudaro du dubenkauliai ir kryLkaulis. Ciurnos ir. lado srilyje yra 5 kaulai.5 pamatiniai.su ioUldul ui ic ionine.i. Kiekvienas kojos piritas irgi turi po 3 . 3 pleiitukai padas pirstai . isitvirtina i gnzduobgi apatinis galas baigiasi gumburais. o . pado it no svo4. Girnele. netaisyklingos formos kaulas. Tarp ilaunikaulio apafinio galo gumburq ir blauzdikaulio susidaro kelio s4nar. Vienintelis Slaunies kaulas. Blauzdikaulis ir Seivikaulis. iSsiddstg dviem eildmis.rdi kauliais.pado kaulai iisid6ste Blauzdos kaulai. raiiiiu sujungta-su blauzdikauliu. U2pakalineje puseje tarp jq lsiterpia trikampes formos kryZkaulis. t.rmi p. iokikaulis. atstoja skyo4. laivakaulis. Jis leidzia koj4 sulenkti ir iitiesti. sumudimq ir t. apatini\ . iiurnos kaulai). ir jiedu sudato klubo sqnari. Abu blauzdos kaulus jungia stipri tarpkaulind pldvd. j turi4 !. vidulini ir g. kurie yra kelio s4nario dalys. Kaip ir dilbyje.nos. kubakaulis. sedynkaulis ir gaktikaulis (trys suauge kaulai) Slaunis (1) ilaunikaulis girnele (1) blauzda (3) blauzdikaulis (1) Seivikaulis (1) peda (26) iiurna: 7 kaulai.puqds yra daug plonesnis ieiuikaulis.linj pirs takaulius. pamatini ir galinD.rdin. 16 .su iokikauliu (2r. susidargs suaugus trimskaulams gaktikauliui(priekinis *usidaro gili jduba gdiduobe. esanti kelio s4nario priekyje.

kramtymo. tarsi sujungti uztrauktuku. lq paskirtis . Jungtys ir raiSiiai raiiirai.. . Sau\gy\les ir u. jo Meni. Nepaslankios jungtys. kurios vidinis lne SmllKlnkaulio dalis \ ' Dantytoji sinl6 Pakauikaulis . meniskas gali iplyiti. lie leidzia kdnui ar jo dalims laisvai judeti.tai daznai atsitinka fu tbolininkams. li5 sulepa bei mailina sdnarine: kremzles pavir<iq. Ddl ivairiq Paslankios jungtys. kvepar imo ir kita* grupe. S4narj hernletiikai apsupa pl€vd sQtr.. Priklausomai nuo paslankumo jungtys skirstomos I 1) pasln kias ju11gtis. Kitos. bet galuose esandiomis tvirtomis junglamojo audinio niniq skaidulq. Jie i5 kraitq ji pati tuo pat metu pagileja. alkun€s. abiejq i Smilkinkaulis MaZai paslankios Nepaslankios prieZasdiq (traumq.nritti lepalq. I Sias grupes raumenys skirstomi pagal sandarq. infekcijos tu kitq) gali prasideti sAnario kapsules uZdegimas. jais lsiLerpia vieni i kitus. keturias galvas arba dalis. 2) maiai paslankins ir 3) nepaslankias. 2mogaus krtne yra daugybd sqnariq: kelio. Staigiai pasukus koj4. Kaulai. plolsciomis u<plir)i n sn I sitvirtina p is.sqnariniai nteniskai (dar vadinami pusmenuline kremzle). Esant tokiai padeiiai. os judant sukelia skausmus.pler e. Alkanes s4nario raiSiiai ir sutvirtina jungiamojo audinio juostos 18 . Sergant podagra. arba s4narius.. mimikos. slanksteliq ionuose esaniios jungtys (raiSdiai) sutvirtina tarpslankstelini diskq ir padeda iilaikyti stubur4 tiesioie padetyje. turintys dvi. Joms bndingi riboti Iudesiai. Raumenys Kaulq jungtys Du ar daugiau kaulq susijungia ivairiais budais. vienaSius ar daugiaasius. Raumenys sudaryti i5 raume- Slaunikaulis Soninis iastikaulio plaiiomi. MaZai paslankios iungtys. turintys dantytus kastus. Joms priUruso sirllis. o centr4 plonela. sqnario aplinkoje susikaupia Slapimin€s fiigsties ir druskq. Siems besilieaia n tiemb 54ndriniams pavirsiams ge au atitikti vienam kita padeda nedidelds pusZiedZio formos krernzlis Dantytoji sinle Kaktikaulis Tarpslanksteliniai Molnenkaulis diskai (kemzlds) zvy Slanksteliai ku lapelis i s4naiio ertmg iSskiria lipnq skysti . Dvigalviai. pirstq (ranlu ir koiq) ir kjLi. tokiomis jungtimis dubens kaulai sujungti tarpusavyje ir su kryikauliu. pdtraukiamuosius ir atitraukiamuosius. Negili blauzdikaulio viriutinio galo s4narin€ iduba ne visilkai atitinka gerokai isgaub"tus ilaunikaulio apatinio galo kru mplius. Ihi raumenys. palengvind judesius.nuo priklauso judesiq laisvumas. t s. sanariniq ertmiq krastai pakyla. Pavyzdiiui.GRIAUCNT. kuriomis susijungia kaukol€s kaulai. pagereja kaulq judesiai per -4nari.kas yra tdrsi pagalvele . Pa- lungrys jungtys (sinles) gal s4nario leid2iamu.lo . kurios lvarriose vielose prisiLvirtina prie kaulq ir suteikia raumeniui daugiau funkciniq galimybirl. Jie juostomis: ritinio pavidalo sausgyslimis ir Sausgysl€s. Luris iSlai(o vir4 kIno >vor!. tepalinis maiSelis Meniskas Ziedinis siipinkaulio raiStis Alknnkaulis Sana nis tepalas Stipinkaulis (pogirnelneje tepalindje klostdje) RaiSdiai S4narius sudaraniiq kaulq galus sujungia Pagal funkcijas rdumenyq grupuojami i lenkiamuosius. trigalviai ir Leturgalvidi rau- menys. antkrumpliq. p sitvidina prie kaulq ne raumeninemis skaidulomis.r saubg) slemi5 krumplys stipinkaulio raiStis SEnarine kapsuld e kaulq paviriiaus Siurkitumq. tiesiamuosius. Meniskai. pris.<q. krumplys iSkilimq. Tokioms kaulq jungtims (jo.tvirtai sujungti gretimus kaulinius segmentus ir neleisli kaulams per daug pasislinkti arba toliau atsiskidi vienam nuo kito..tapslld. mis sujunSti ir stuburo slanksteliai) priklauso kremzliniai tarpslanksteliniai diskar.. NAUMENYS t Kaulq jungtys. atlikti judesius jie skirstomi i pdpra5tuosius ir >udetiniu.

abu dirZiniai raumenys ja stumia i pdeki. 't. raktikauli ir peti. galvos sukamasis (16) . nosinio raumens inervind dalis (5) pleiia Snervg. nuleidZid p. i savo pusq kakline stuburo iandinis (iOt conirriq >ienq . 8) maiasis skruostinis Sutine lnp4i buro kaklo dalies. Sonkauliams esant nejudrioje paddtyje. kartu antgalvinio raumens pakausinis pilvelis (27) traukia atgal galvos plaukuotos '6 E iandikaul!.r i viriq \ir (23) traukdamas mentg prie stuburo. ir ment€s. krutinds didysis (i 9t (pie\in)je nupjdutas) pritraukia iastA prie liemens ir pastumir ii i prieN. PradZia nejudri. II !- !. kilsteli liemeni 0i pasukdamas).rdinime nurodytas funLcijas: - laiptiniai (22.susitraukdamas nuleidZia palieZuvin! kaul4.24) . mentq keliantysis (25. lenkia dal!. kelia liemeni.* 1l - sutraukia kaktos od4 ir kelia antakius. didy(is ir maids 5 skruostiniai raumenys. kelia (9) uZiiaupia burnq. Iudina peti ir galvA. arba paslankqji tagk4. ir kaklo raumenys = 'G Galvos ir kaklo raumenys (1) kritininis palieiuvio lieZuvin! kaulq. - i3- i hodzonta- Snerviq ir lnpq kampo keliamasis (6) allieka pdv. suka isavo puse kakling stuburo dali.nauME q srsTEMA Kiekvienas raumuo tud pradZi4 ir pabaigA. skiemenuoti.(pieiinyje nupjautas) nuleidiia lupu lampus ir trJukia zemyn smakro od4.N E !2 T lnpq kampo nuleidiiamasis (13) nuleidiia lapq kampE. ausies sitraukdamas tempia Zemyn 1Up4.rleltd Za\tAj ia5tikauliui esant pakeltam nejudrioje paderyle. deltinis (20) atitraukia liq padeti.j smilkininis ir i ion4. kamtyti. kelia pirmuosius du ionkaulius. burnos iiedinis traukia ltpq stuburo kaklin€s dalies mentg. ieinantis i iando suddtt padeda 6vilpti.. pdpri-it\ irtine5 prie didysis skruostinis (8) kampE i virirl ir SonE. kramtomasis (11) diriinis galvos kaklo (26) sukioja ir lenkia galvq i 6on4. z 6 . Tiaukia butnos kamp4 aukityn ir i ion4. skruostiniai (7. (15) nuleidZia pa- antgalvinio raumens kaktinis pilvelis 2 E^ h". o pabaiSa paslanki. tempia kaklo od4. taip pat traukia ji Zemyn .i akies iiedinis merkia akisi nosinis (J) quSlJudzia vokus. <g NG E _q e o antakiq sutraukiamasis takius. ZastA X . apatinds apating - kelia aukStyn apatini (12) su- €r E lipos nuleidiiamasis dangos od4. lt I Galvos kaklo odos (14) . 20 (29) kelia apatini Zandikaulj. trapecinis prisitvirtine pde stu- (7) - keli.suka galv4 i 3on4.iai burno: raumuo. ir atveriia (28) tai trys rudimentiniai raumenys: buvg ausies kriaukles plediamasts ir sutraukiamasis. uz- U (4) sutraukia antakiq srities od4.t. (2) judrna an- mentinis palieiuvio (17) .

j antgalvinio raumens kaktinis pilvelis tF. Raktikaulis 42. p.21) lupq kampo nuleidtiamasis (44) /t. Vidinis Slaunies tiesusis Slaunies (19) ilgoji trigalvio iasto raumens galva (41).Ienkia liemeni. Soninis Slaunies platusis 21. p. Snapinis Zasto iastinis (9) liesusis pilvo pla5tak4 - lenkia dilbl.21) r8) i:t. 25. Stipininis rieso lenkiamasis stipininis atgrgziamasis (11) i i5or9.'Iiapecinis 6.SISTEMA Ktrno raumenys (priekinis vaizdas) smilkininis burnos iitiesiamqjq raumenq laikiklis (fascijos sustordjimai) (25). Klubinis 32. - (42) ir. Deltinis 7. Priekinis blauzdos 23. tiesia plaitakqi tiesia plaitakA. doninis Slaunies platusis (20) blauzd4. 2. siuvdjo 12oy lenlia blauzd4 ka sulenktq blauzd4 i vidq. Smilkinnis skruostiniai (2) iiedinis (3) ir.25. Tiesusis Slaunies 30. akies Ziedinis (45) ! priekinis blauzdos (22) . 21. deltinis (6) it. p. Dvilypio. ran pilvo 11. kia ilaun!.h. zasti^1s stjpinkaulio 36. galvos sukamasis (4) tlapecinis (5\ - Lr. Ilgoji 8.tiesia ir suka iiorg ped4. 21. Galvos sukamasis tJO) 5. ilgasis Slaunies pritraukiamasis (31): pritlaukia ilaunii 41. traukia Sonkaulius Zemyn. lenkia Slauni. (/0t - lenkia liemenl: iSodnis istriiinis pilvo (33) . p. .2't) dvilypio blauzdos raumens vidind galva 46. 25. dvigalvis Zdsto kun€s s4nari. p. Lnpq kampo nuleidiiamasis 43. Skuostinis 3. - lenkia slauni.* - 2t. Grakstusis 29. Tiesusis lenkia ranLq per al- skiauterinis (32) Slauni. Trigalvio Zasto raumens Sonin€ galva prit rau kja claunij Krttines djdysis trigalvio iasto raumens galva Priekinis krttines dantytasis tdgalvio Zasto raumens Sonind galva Lt. -u- 4. Trigalvio Zasto raumens v1fine galva 37. 21. Dvigalvis zasto 9. IlSasis Slaunies iraukiamasis - . (40) - 20.p. dalyvauja lenkiant ilauni i vidq. Ilgasis pirstrl tiesiamasis 2. - suka stipinkauli ir (. sutiesia blauzda. Trumpasis ilgasis stipininis rie6o tiesiamasis (12) lenkia dilbi. Siuvejo 28. lenkia Slaunl. 25. p klubinis (i7) per klubo s4nari. 2r. grakEtusis (7) ir. vrome garva 2b. ka j4 snapinis iasto ki. {l9t trau[a Zdsid i priegkve- Didysis juosmens 19. trigalvio iasto raumens vidind galva (38) LB. - lenkia Ilorinis istrizinis prlvo nykSaio 16.hun!. Girnele 27. rieio iiesiamasis 13. p.34) kos nyksiio lrumpasis atitraukiamasis atitraukia nyksri i Sati. stipininis rieSo lenkiamasis trumpasis stipininis rieso tiesiamasis (13): ilgasis rankos nykiiio atitraukiamasis (14) atitraukia nykiti ir vis4 plaitak4 i Sali. Plarusls 22. Atgrgziaqasis 12.21.1.25. Akies iiedinis 44.it. Priekinis vaizdas . lentiesia tiesia priekinis krutinis dantytasis piant kelia Sonkaulius. (1) tu. Zastinis 10. p. (36) atitraukiamasis 33. p. plek5ninis (27) (26) tu. Trumpasis 35. p. p. Ilgasis 38. p. Ilgasis delno Nyksiio trumpasis 14. Kflno raumenys 1. - ilgasis delno (35) pla5tak4. suka j4 - lenkia plairakq. (46) . p. Antgalvinio raumens - i:r. - Ienkia ir pritraukia 3q. Skiauterinis 31. Burnos Ziedinis kaktinis pilvelis 45. 2L. llgasis rankos 15. IStiesiamqjq raumenq vidinis Slaunies platusis (21) blauzd4. kdtin€s didysis 21) flckininis laikiklis Blauzdikaulis 25. lstiesiamqju r l1q laikiklis 17. p.blauzdos raumens didysis juosmens {J8) i i3or9.

lenkia ir suka i i3or9 p€d4. Trigalvio Zasto 38. vidine ir isorine. trumpasis Seivinis (19) Kuno raumenys l. kartu su kitomis dviem galvomis. Pakinklind duobd 26. Vidinis ilaunies platusis 24. staigiai susitraukdamas padeda apaiiA). Trumpasis stipininis rieso tiesiamasis 11.:. Nugariniai 30. llgasis stipiniiis deso tiesiamasis 10. Zasto raumens ilgoji galva (6) pusplevinis (26) . Alkfininis rieso tiesiamasis - tiesia dilbi. 41. lenkia kojos nyk3ti.lenkia blauzdq ir pedE.21. galvos sukamasis galva ( ) . 2. (27) pdtraukia ilauni. 23) - alknninis (33) tiesia dilb!. Soninis ilaunies platusis ilgasis rankos nykdiio atitraukiamasis (17) Lr. Trigalvio .tiesia Soninis Slaunies platusis (14) blarzd4 Lr. rnaZasis apvalusis (37) iSorg. padyglinis (381 . Dvilypio blauzdos raumens vidine galva nugaliniai tarpkauliniai plaitakos (1J) lenkia pamatinius piritakaulius tus. lenkia ir suka ! i3or9 blauzdq. sudaro trigalvi Zasto raumen!. sudarydamas antgalvini laumeni. p. vidurinis sddmens (29) atitraukia dlauni tiesia atgrqiiamasis (8) Zr p.. tdgalvio Lt. platusis nugaros (36) suka Zastikauli i vidq.u|J .^l:'^:^ . Platusis llugaros 35. Tiesiamqju raumenq laikiklis dvigalvis Slaunies (15) tiesia ilauni.rsiilauli i ilorqi Zr p. Alkiininis 32.34) ir. ir i vidrl. 14.21. Didysis s6dmens ilgasis stipininis rieso tiesiamasis 2t. apatiniai traukia j4 Zemyn. atgal ir Lettyn.rlma3. Rankos pirstq tiesiamasis 36.. p./. (9) tarpkauliniai alkrininis rieSo lenkiamasis (10) (32) lenkia plaStakos trumpasis stipininis deSo tiesiamasis i. Atgreziamasis 9. skeiia piritus vienE nuo kito. p. tJlvu. 23. iikvepti (suspaudZia kr!tinds 18. p. plek6ninis (23) padeda dvilypiui raumeniui. Pusgyslinis 17.^:-r^^\ \uzPdadrrLrr vdrzudb/ Sauspldvinis galvos Salmas (1) jungia kaktini pilveli su pakausiniu pilveliu. tdgalvio iasto raurnens vidin6 galva tiesia dilbi. grakStusis raumens ilgoji galva 7. t. 23. (2B) trigalvio Zasto raumens Sonind galva (7) didysis sidmens ka j4 i isore. iiorinis lstriZinis pilvo (. Thi svarbls djimo raumenys. Trumpasis ieivinis 20. p. - lenkia ir atitrau(20) ini. Sauspler kia pdd4. ir tiesia ki. kus tiesia dilbi. Padyglinis 37. - suka iastikauli i pusgyslinis (16) 22. sulenkt4 blauzd4 suka i vidrl. p€da suka ! iiorg. Ilgasis nykidio atitraukiamasis 12. Abiejq pusiq raumenys susitraukdami kadu atloiia galvq. Calvos sukamasis .tiesia ilauni. Antgalvinio raumens pakauSinis pilvelis 40. Vidurinis sEdmens 28. Kulnine sausgysle tiesia ilauni.^1.asto raumens vidine galva 34. lenkia blauzdq. Dvilypio blauzdos raumens Sonin€ galva 19. MaZasis apvallrsis vidinis ilaunies platusis (25) blauzdq. alkininis rieio tiesiamasis (31) plaitakA. i. Trigalvio Zasto raumens Sonind galva 8. 23. Pusplevirlis 25. p. Ment€s trapecinis (3) viriutiniai pluostai kelia mentg. Dvigalvis llaunies 16. Alknninis eio l€nkiamasis 31. 4. atstato kriitine. 21. p. suka stipinkauli ir plastak4 i iiore. p. (35) 15. Kojos nyksaio ilgasis lenkiamasis 21. dvilypio blauzdos raumens Sonin€ galva (18) ir dvilypio blauzdos raumens vidinE 24 mente keliantysis (40) pakauSinis pilvelis (41) Lr.23. Klubakaulio skiautere 29.. lenkia ir suka ! vidq blauzd4.Kiino raumenys /.21 Uipakalilris vaizdas .. Mentg keliantysis 39. 23. sutraukia mentes.r. - tiesia Slauni ir su- llorinis istrizinis pilvo 33. suka jA - 13. y. 6. Septintasis kaklo slankstelis kojos nykSiio ilgasis lenkiamasis (2) 2t. - tiesia deltinis (5) .

Jos gale prasideda Storoii iarna. kad orgarrizmas gJlelLJ ji pJsica\ inti. virikinimo sistemai prililauso liaukos. p.krtnas. lai mazdaug 25 cm ilgio raumeninis vamzdelis. R-aumenini* dangalJs iu darytas iS dviejq skaidulq sluoksniql iiorinio dubenyje pereina i fixiqjq inrn4. Nuo clrand. r/. su{ormuojamos ir reguliar.lltini.lsideda burno.. Skrandiio sienele susideda ii: 1) rauk3ldtos gleivin6s. p. 33). kad yra maZdaug dvylikos pirdtq ilglo.tordin )anrd. Ravklles ir gaureJiai labai-padidina vrriUnrrn4ji 2drnu gleivine.kinarnasi. llorir. kurios virSkinam4 maistE nuolat sumaido.Virikinimo organq sistema Mr.luok:nio: r idurinio raumeninio. 2) .l 10 cm ilgio io?. Zioiiq. 3) raumeninio . gaubtine riamos try< jos daly<t lt drltlikapt. $a iieinatn4ja ongn. Sleivindje. Kanala' pr. jungianiiq burnos eitmg su rykle. pa-ibaigiancio< klubint nklo. atsiveriJnti i d!ryLikapir!t9 zarn4. tia terkla\ nuo rykle: .tai labai ilga: mehq) kanalas.daryta. Tai piltuvo pavidalo [5 cm ilgio vamzdelis.28). pilvo ertme. I ryldg ats\vena nasies ertmi. rra nosin€. platiausia dalis kanalo. priekin€je stuburo dalyje prasideda nuo VI kaklo ir'baigiasi ties Xi krutines slanksteliu. 4) pilvapleves. Ricsline iarn. Zarn05 gleivines pavir!iuje yra daugyb€ rauk5liq ir 1 mm aukSiio kiigio pavidalo iiaugu i nas gnurclit!. p.i rylde" gieivines ldo. plon4jq ir. bej vi- t iiesif. Susideda i3 keturiq cluoL'nirl: i(orinio iu ngia moio dudinio . Tai sLo14i4 Zdrnd. Skrandis yra kairiojoje virdutindje pilvo ert- tti. sulaikantys iSmatas.ti.t. \krandt. kurie pa dedd ryti maistd.id2inniiosios (guliniios palei kai aiA pilvo sienE) ir 4) tlinku<io. KJtrdlas pdsibaigia tiesi4ja Zarna ir iieinam4ja anga./r?iIina atauga (jos uZdegimas vadinamas dpendicitu).. Ji periodiSkai atsiveda ir leidiia maistui nedideldmis porcijomis iStekiti ii dugnas.ldeda geridu lsiurbfi suvirikintas maisto medZiagas. Akloji yra'maidittg 6 7 cm ilgio./io tgsiasi apie STEMPLE 5 6 m ilgio vamzdis plonoji Zarna. maiSo formos.iai paialinamos iimatos (Zr. alLarpur l) kvlntnio. lg-ia.rnkaupu.. Ui burnos ertmds yra ryHe. 28). dantys (Lt. o ii pas1ba1. j gleir ines. Abu sluok*niai susilrauUd vienu meLu ir perist. Tai plaiiausia vir3kinamojo kanalo dalis. dinio - (iiilginiu slaidulql ir \ idinio r2iediniq lygiujq (nevalingq) raurnenq skaidulq).krandzio linl. vietomis paplateigs vietose mechaniskai ir chemi5kai mds maist. kurioje yra daug liaukq. 31 nucil.ti iat Dn taip vadinama todel.ls. - paruosianiios ji virikinti Burna (ir. Skiriamos trys jos dalys: aklql. Skiriama jo pradine dats. ausics timitas.ln8a. 33). burnine ir gerklind dalys.io> 2arnos rirgr. esaniiq klostiq vietas.ineje). ilgiausia dalis . o mes qalyle. Prievariio . Gaubtine iarna sudaryta ii keturir. Ski- Vidurind skiltis Apatine skiltis Apatine skiltis Jo-_:ienoie yra valingq raumenq.tose apdoroja- kuriq lsilieja stcmple.t 6 PLONOJI (dvylikapirste) ZARNA (tuiiioji) ZARNA STOROJI GAUBTINE STOROJI CAUBTINE nusileidzianiioji) ZARNA PLON"OJI (kylannioji) ZARNA STOROJI (akloji) (klubnrd) ZARNA STOROJI CAUBTINE ZARNA (riestind) ZARNA STOROII (iiesioji) ZARNA Kinneline atauga Pilvo ertmeje esantiq organq issiddstymas . Rykld..rio storosios Zarnos paviriiaus vagos atitinka viduje. kuns srauredamas j de3ing pereina ! prievartj. de. 2e- ii apatios yra lieZuvio iaknis. traLtas . lu ri nu\_ile5ia i rylde.k. Skrandis. lieZuvio ir rykles iorru linl.rt. pogleivjnio purau: jungiamojo audinio. kuriq nuolat uZdarq laiko iieinamosios angos stLtraukiauicji raunenys (raukai). iskrandis.ristq .ina. Nuo rulir&ftolo gomurio Sonq Zemyn. pro kuriQ virSkinamas maistas issilieja i Diafragma KEPENYS Iskrandis SKRANDIS TULZIES P'TSLE Kepenu (tulzies) latakas Skrandzio prievartls Kasos latakas Sonkaulitl pjnvis BLUzNIS KASA STOROJI GAUBTINE (skersin€) ZARNA PLON. nusvirusi Zemyn nuo klubinio aklosios iarnos voifuvo (ir p. Prreiais ryklq yra gerklos (kvepavimo takq dalis). Apatineie krutine. Palieiuvinis kaulas CERKLOS Sonkautiq pjnvis DESINYSIS PLAUTIS RYKLE PAGRINDINIAI BRONCHAI KAIRYSIS PLAUTIS Virgutirld skiliis Viriutin6 skiltis Plonoji iarna. ploia. p. 2) tuiiiojT Zama i 3) ilubini inrna. kuriose ganinamos maisto medZiagas veikianiios sunys. pa! ir(idu. Rykle tesiasi iki VI kaklo slankstelio ir miau jo pereina i stemple. skrandiio.tes. kq ir limfoidinio audinio . gaminaniiq skrandiio sultis. 2) pagleivinio audinio. Apatineie dalyje rykle pereina i stemp&./cs 2afl1os.ri\ jude. Be Vir5kinimo organq sistema t8 l0 .lnLgerldi.kiria .t trt sluoksnjq ir krypiiq skaidultl.OIT Slempld. Storoioje Zamoje baigiamos lsiurbti suvirikintos medZiagos.ios (gulincio. siauriausiavieta iioti4sqsmauka.iais sturnia m. ertme. dalyie cLemple perveria diafragm4 ir isiJieja iskrandi. RykJes gleivineje yra liir-r. !i pereina i stempls. drba Lankai.

esaniios burnos ionuose. iki 14 m. Dantys sudaryti i3 atsparios mediiagos dentino. M ?J2 (pieniniq kapliq ndra). dvi iltis. iisikiiusios burnos ertmdje (ddrfies ?dirlko).Nuo 9 m. premolares. Burnos sieneles sudaro gleivind. Seiliq liaukos. C l . Pagindine 3iq strukturq funkcija . kurios seiles isskida nuolat. Nuolatiniai dantys (viriutinis Zandikaulis). iki /' 30 m. seiliq pagauseja. alburnino ir iiek tiek druskq. isiterpusios viriutinio bei apatinio iandikaulio dantq alveolese. kuriame gausu nerviniq skaidulq ir kraujagysliq. Pirmiausia iidygsta pieniniai. Tai paausines. Kiekviename suaugusio dzius. kakleli ir danrq iaknis dengia plonas cemenfo sluoksnis.UZ sasmaukos burnines ryklds dalies lieZu- nije muli: | )12.emaliu. Dan- seilir! liaukos yra paliezuvineje apatinio Zandikaulio duobdje.molares.32.-. 0. kapliai i krfininini. belvapis. i5 Iq seiliq istekamuoju la- niu krdminiu dantimi. rausva sPalva Parodytos nuolatiniq clantq uzuomazgos) 29 . skalpelio formo. lais at- sese esantiq palieZuviniq speneliq angas.smulkinti maistq.> Nuo 9 m. deiindje dy8imo tvarka Virbutinis zandikaulis Pirmasis Danties pjuvis Nuolatiniai kapliai (2) Nuolatine iltis Vidu nysis nuolatinis kandis Soninis nuolatinis kandis Pieniniai virsutinio iandikaulio dantys Pieniniai apatinio Zandi- liaukq seilds yra serozinds. dantt4 I A2.M 3 J. iki 9 m. 2mogaus dantys keiaiasi.r Nuo 10 m. valfiikas padengtas kieiiausia -Zmogaus ktno medilaga . pM . Seilds yra bespalvis. kriiminius M. vir5utinis ir apatinis Zandikauliai) bei raumenys (iandiniai. kapliq vainiko pavirSiuje iSkilq 2 gumburdliai. -IS seiliq suddtis: 99. keturis kaplius ii Seiis krnminius dantis. Paiandines taku dZiqjq puslinds sandaros seilirl liaukq latakai. kair€je dygimo amiius. ii liaukos seiles isteka paausiniu lataku. kuris atsiveria burnos prieangyje ties antruoju virsuti- lLl diLieZuvio pavad€lis Apatin€ lnpa Burna ir burnos ertmds organai Nuo 6 m.6% mucino. C 1/1.C. M 1 incivivi. ra ilenkta*. antrqjq . lnprl. kurioje uZ dantq ir jq lankq juda lieZuvis. vos tik maistas patenka i burnq (arba paiutus io kvapq. iki 10 m. dantq lankai bei Zandai. paausio srityje.. atsiverianti iiiorg. kaplius PM. Danties minkstimo (pulpos) ertme Danterlos Dentinas --. Nuo 18 rn. il!y<. KandTiq vainika" . MaZosios seiliq liaukos seiles iSskiria nuolat. kuri apriboja lupos. NuolatiniLl dantq forZmogaus dantq lanke yra po keturis kan- Sonineje sienoje yta gomurio migdolai. Minkitojo gomurio uZpakaliniame kraite zemyn nutista nedidel€ isaugele iiaii4 s1smauka blurna susisiekia su rykle. Dantq forrnuld nurodo danlu vienoje burno\ puseje (virsutiniame ir apatiniame Zandikaulyje) numerius. Be 5ir{. iltiu vainikas aEtriabria u n is. trumputes tarpinds dalies (darfles kqklelio) t i iaknics. Valgant.lM 22.l Smalqind anga Pieniniai dantys (penkeriq metq amZiaus vaiko. o pieniniq l. mink5tolo gomudo). iki 14 m. padeda ji virikinti ir ryti. (y€rt. Dantys. Pagal form4 rr funkcijq skiriamos kelios dantq ru3ys: kcadtini. Sudaryti iS matomos dalies. Seilds sudrdkina. kugio formos (skirtas maista atpleiti). Priekindje dalyje tarp luprl yra burnos anga.rusio28 prisiminus). o vdliau ]uos pakeiiia nuolatiniai. ties viduje yra ertm6. Burnos prieangrs Krnminiai dantys (3+3) Kapliai (2+2) Mazosios seilir! liaukos Kandziai (2+2) Burna. turi muclno. C canini.Burna ir ' dantys Virsutin€ Inpa vrBSK! rMo'oRGA u stsrEitA Burna Viriutinds ir dantys Iltys (l+1) Lieiuvelis Gomurinis rykles lankas Gomurio migdolas Gomurinis liezuvio lankas Liezuvio vaga . iki -i 14 m. kandZius Zymint raide I".5% vandens. paslidina maistq.0. burnoje yra daugybe smulkiq seiliq liaukq. Nuo 5 m.. Sudaryta i5 burnos ertmes. Kruminiai dantys yra uZpakalineje danlq lanku dalyje {kur mdTi. krdminiq dantq vainiko pavir5iuje 4-s gumburdliai.1% ptrali- krlminis Pirmasis kriminis Apatinio Zandikaulio Nuolatiniai kapliai (2) kaulio dantys Vidurinysis nuolatinis kandis Soninis nuolatinis kandis Nuolatine iltis loty*a Lottor. iki Daniq duobelill (alveoliq) antkaulis Cementas 2andikaLrlis . PM 010. iki 13 m.Nuo 7 m. Po burnq dengiantiu epiteliu gausu maiqjq seiliq liaukq. t45us . Paausines seiliq liaukos yra veide ir viriutineje kaklo dalyje. Burnoje atsiveda Apatines lipos pavadelis vets. vipildyta danties minkitimu. kaulai (gomurys. Procentine no (feimento amilaz€s). kudos i3skiria nedideli kieki seiliq ir nuolat drdkina burnos gleivines paviriiq. Nuo 10 m. Pirmqjq yra 20. didZiqlq. pasr. dantys ir dantq lankai. mucinas sutepa ryklg ir stemple.19!tis. beskonis. ldausiniU Salia pastdrqju atsiveria ir -{ 8m. uipakali- mis pastangomis lengviausia atlikti dau giausia darbo). paiandines ir palieiuvin€s seiliq liaukos. "eiles isteka pro rbiejose liezuvio pu- palieiuvines liaukos latakas. ar netgi ji kriminis Apatinis Zandikaulis Antmsis apatinis kandama). ir burnos prieangio. iltis .

peptonus (baltymq skilimo produktas). susimaiSo su Zarnq sultimis ir virsta panasiu i pien4. cukrq virikinant dallwauja ir kiti iamq suliiq fermentai: maltaze. susilietia su Zarnu gleivines raulslemis bei gaureliaiq. amilazis. Cia dantq susmulkintas ii sukramtytas. ryjant antgerklis refleksiSkai uZdaro gerklq leigq. Virikinimo organq ka ! dvylikapirbtg Zartq. Maitinantis tulzis ima teketi I dvylikapirste Zarn4. Vir5kinimas skrandyje. kad organrz. tiritas lipnus skystis.t /sfd maisto tyre. Skran- baltyminius peplonus riamas iarmines reakcijos skystis. sudrdkintas ir lieZuviu su seilemis sumaiBytas maisto gumul6lis virsta maisto koiele. Veikiant Zarnq gleivines hormonams iisiskiria larnq. kasos ir Zarnq sul- Zioiiq sasmauka PalieZuvinis kaulas Antgerklio kremzlE - r.tai biolo&inis procesas. Pepsinas baltymus skaido i suddtines dalis .Stemple Antgerklis Gerklq skilvelis Skydin6 kremzle Kvdpavimas ir lijimas STEMPLE lskrandis SKRANDIS minorIg\ciq. kepenq ir kasos) sekretu.tyrds sudetis priklauso nuo to. Padedant tulZiai. gliukozidazd. aia patekusi4 maisto masg veikia skrandZio sultys. itakoja angliavandeniq virikinim4. Jas gamina skrandZio gleivinds liaukos. Tulzis yra Zalsvai geltonos spalvos. Be to. kartus skystis. Maisla5. seiliq i5skyrimas ir Virskinimas iarnose.kurios maista pernesd i pradine skrandzio dalt iskrandi. dezinfekuojantis Zarnyno mikrobus. sukaupiamas tulZies ptLsltje. koks yra mas galetq ji pasisavinti. kudose yra fermento ptialino. I3 ryklds maistas nustumiamas ! stemple. tripsino. skaidrus..paruoiti maist4. Skrandyje maisto tyrd Fa rngsti (ddl joje esaniios druskos rdgsties) VIRSKI IMO ORGANU SISTEMA tt VirSkinamasis traktas Stuburo slanksteliai Galvos smegenu Nosikaulis Nosies aukles Nosies erhn€ k VirSutinis Zandikaulis vr6uflne rupa Kaulinis gomurys KVEPAVIMO TAKAI Burnos p eangis VIRSKINIMO KANALAS Apatine lDpa Apatinis Zandikaulis Minkstasis gomurys Liezuvelis Nosiarykld Bunine ryklds dalis - gleivinds kraujagysles bei limfagysles. Apvirskintds mair30 Kasos latakas Kasos galva Bendrasis tulzies latakas Didysis dvylikapi*tes zarnos spenelis (plonoji) ZARNA Skrandis. SkrandZio sienelds lygiesiems raumenims susitraukiant Ziedine ir iSilgine kryptimr (pe staltiniais judesidis).. kuri vdliau virsta gliukoze. chemiikai suardomi ir isiurbiami ! Tarnq procesas. ypaa suaklyvinanaios \avo veikl4 maistui patekus i skrandi. Larnt4. Seiles. sacharozg (paprastE cukn!) paveriia gliukoze ir galakfoze. virtes s. laktaze laktoze (pieno cukq) irgr paveriia gliukoze ir galatozq maltazi maltoze paveriia gliukoze..lipazis. paversdama ji pepsinu. Tulzis tai kepenq iiski- m ilgio Zamq kanalu. pro skrandZio I kuri mechaniSkai susmulkintas maistas p evardio anga atskiromis porcijomis iiteI chemiSkai suskaidomas. LieZuvis maistA i3 burnos nustumia i burnine rykl6s dali. panasus i skrandyje esanti pepsinA. Kad nepatektq i kvepavimo takus. Jvairiis burnoje maistas ir kiek trunka pilminis virskinimo sulramlyli produktai. Ka:os *ultys yra *armines reakcijos. toliau perdirba i ikj a tims. kud iiek tiek dezinfekuoja maistq ir aktyvina pepsinogenA. Kepenq hstelese pasigaminusi tuliis daugybe latakdliq iiteka i3 kepenq g1lumos. susimaiio su liaukq (seiliq. Jr ritmiSko kas 8-10 sekundiiq vykstantio) bangos. tripsinas. kasos sultys ir kepenyse pasigaminusi tulzis. Sekrecija drylikapirdtije iarnoje. Llpazd skaido riebalus i glicerinq ir riebi4sias rigstis. Ji neutralizuoja maisto tyreles rdgstingum4 bei emulguoia riebalus. Amilazd angliavandenius paveriia maltoze. 5-7 Rijimas prasideda nuo burnos. pradedantio virikinti krakmol4. Chemind maisto funkcija . \u\irikinamds visas galimas pasisavinti maistas. Kramtymas. Virikinimas skrandyje lrunka 2-3 valdndas. per tas. Jame yra fermentrl . nuolat stumiami ir sumaiiomi virikinimo kanalo sieneles raumenq. Visi jie ties Pridetinis latakas dzio sultyse yra daug fetmerltv pepsino (skaido baltymus)i llpazes (skaido riebi4sias dgstis). Skrandzio liaukos gamina druskos rngiti (HCI). peri\la ltines bangos ctumiamd5 rijimas.vtBsKIliilm Virikinimas I Virdkinimas . dvylikapirSt€ Zarna ir virikinimo liaukos . Joje susidaro peristaltikos (t. neskaid u Sarmines reakcijos skysiiu. skrandLlo.

nizmui biltinu deguonimi kiaujas iineiioja i visas organizmo lEsteles. pro iseinamdjd ang4 pasalinamos Vidinio dvylikapirites Zarnos paviriiaus schema Priekin6 (laisvoji) juosta i i3org. Storojoje iarnoje suvirskintas maistas lsiurbti beveik baigiamas. kurios susirenka i atskirA didele kepenq vadq ven4. Tik lvairios debiosios rugitys ir cholesterolis patenka i ZarnU gleivines gaureliq limfagysles.i)irhii*' ataugos anga Aklosios Zarnos apatine dalis Kirmeline I3orinis aklosios iarnos paviriius su trimis storosios Zarnos juostomis Vidinis aklosios (storosios) Zarnos paviriius . druskos ir Utit i|Iauiagysles pdtenka tiesiogiai pirmiausia i Zarnq gaureliq kraujagysliq nr{ gleivines i3augos. kuriuo ib kasos iSteka kasos sultys. susikaupusios iieinamnjame kanale. Limfinio kapiliaro pradiia Gaureliai Zarnos gleivinds epitelis Cleivin€s liaukinirl vamzdeliq (kriptq) angos Plonosios Limlinis kapiliaras Arterija LimfagysJe iarnos gleivines liaukos Zarnq gleivines pavir5iaus gaureliq pieiinys Gleivines Ziedines mukiles Pagleivinis audinys Bendmsis tulzies latakas Kasos latakas kasos ampul€ Serozinis dangalas (pilvapl€ve) Nesuvirikintu maisto daliq paialinimas. jo kraf. iS kur periodi3kai paialinamos. . maisto medZiagos.lie(a ne.{ Uzpakalin€ vidine (pasaito)juosta Kylaniioji Zarna Virsrrtin€ klubinio \ P\ voZtuvo dalis Kylaniloji Zarna Klubine allosios Klubin€s Zarnos zarnos anga Apatind klubinio Zarnos anga voztuvo dalis Voztuvo Priekine atauga ffi. gaubti e i tiesi\jq\ Zarnq.uvir-kintu ir neisiurbtq mediiagq. druskos it kai kurios kitos med2iagos. Isiurbimas prasideda duylikapirai eie lri'nol. Gleivine Raumeninis sluoksnis dalyraujant pilvo presui.SISTEMA kepenq vartais susijungia i bendr4ji kepen4 latak4. kurios. Kiekvieno gaureianti i lio viduriu tesiasi smulkios limfagysles. Arlejant prje rie\tines 7drno5 storojoje )arnoje. Kitas maZesnis latakas (pridetinis) prasideda kasos galvoje tu atsiveria maZajame dvylikapiritds Zarnos spenelyje. suskaidytos i smulkiausias sudetines dalis. Zarnu gaureliai yra plonyte( 2dr- VirSkinamasis traktas Limfoidinio audinio mazgelis Kraujagysliq kapiliarq tinlJas gleivines epitelis Pasisavinimas. Didiiajamc dtylikopitSli5 zanos <penclyj(. gaurelyle i3siSakodaugybe kapiliarq. ir tq\iasi vi sose kitose plonosios Zarnos dalyse: fldflojoje i klubinije Zarnose. arba iimatas. \usijunges su bendruoju tulZies lataku. lsiurbiamos. Pried patekdamos ! kraujq.arteriole.s susijungia su tulZies pusl6s lataku ir sudaro bendrqji frliies latakq. suteka ! limfinio latako cislern4 ir limfiniu Iataku nuteld i kairiqjLl bendrqjq jungo ir paraktines venos sutekejimo kampq. I3matos sukau- 2artrq gaurelio. atsiveria ir kasos latakas. Cia dar isiurbiamas vanduo. kut vyksta oksidacijos bei sudetingi lEsteliq atsistarymo proce<ai. Maisto atliekos. i kurias iteka plonyte kraujagysld . Suvirikintos ir isiurbtos maisto medZiagos !krauj4 patenka dviem bldais.jag limfagysliq pieiinys kapiliarus. kurios galiausiai sudaro ekskrementus. Maisto tyrei patekus i stor4ja @khajL. baigia5i svarbidusioji r iri(inimo faze i\iurbiamo' suvirskinlo\ mdisto mediiagos. isilieja i limfinio latako cisterna. kufi. Cra ypat svarbis gleivinds gaureliai. Sias medZiagas kartu su orga- sutekaniius ! piamos paskudneje Zarnyno dalyje tiesiojole Zarnoje. atsipalaidavus valingam tiesiosios Zarnos sutraukiamajam raumeniui. Kai kurie elementai (vanduo. Zarnyno venas. susijungdamos i stambesnes. druskos ir vanduo.

hormon. hsl/irin< yra ka. liezuvi-. garninamas kasos saleldse.l.ulu r..iioc sandaros nervq dirglumas.mi ir kiti tropinidi hornronai.. Svarbiausia io funkcija suvartoti gliukozg raumenr! l4stelise. skrandZio. Tar iiarifts sekrecijos liaukos (pvz. arba hipofizd. Antinksiiai yra viri inkstrl. . seiliq. netgi issivystyti sunki Bazedovo liga.rniz mo fonnos bei sandaros. dubuo ir kiia. Cliulozes kieLl krrujyje didina adrenalinas. Oksitocinas aktyvina gimdos lygiqjq raumenrl susitraukimus. t. 7motu. ak. todel slapimo lyrintas padedJ nu. Sio. Vienos jq gamina sekretq. (io hormurro i. kad hormonai tu itakos pigmentq apykaitai ir stabdo vaikq per anksLyvq lytini subrendim4. at*ira. Sudaryta ii dviejq daliq: priekine gamina somaiotr.. kuriais lytys skiriasi viena nuo kitos skirtingq vyrq ir moterq balso tembrq. hormonus. tam tikrq 2-4 nedideles liaukos.udktvvei.ruko.opini hormor1.. r'cJei guliuojantys slgdliaukes. 5u\ergd diJbeiu Culr. Manoma. kvepavimo takq arba ktno paviriiq. norfologiniq. i:sivy* to alromegrliia padideja rankos.. ebaluose ir keperyse. :alina .s. kuriuos <u(elia padidejes raumenu ir Prieskydin€s liaukos.VIDAUS SEKRECTJOg LtauKu stsTEMA vtDAus SEKRECIJOS LIAUKU SISTEMA Vidaus sekrecijos (belatakes. ir paaugliams iSsivysto gigantizmas. Jie skatina formavirnasi arlriltiu lyliniU pozvmiu arba org.iskyrus iio hormono per daug. issivysto 8uzys. prie viduriniq .. ui skydliaukds. Ji yra giliai tarp galvos smegenu pu-rutuliLl. Vldlles sckrecijos liaukos gamirra sekret4.iros sahemJ sihema (laulE. o ierdis nd- Jie Kankor€iind liauka. Patekq rie be latakq i5 liaukos iisiskiria iliaukq kraujagysliq kapiliarus. Lytinis liaukos. Prasta skydliaukes veikla gali pasireikiti apatiia arba tuleti dar sunkesnirl padariniq (tapti silpnaprotyst6s prieZJ\linri). rcnalirp.iria per gauriai. Skydliaukd. . Yra prielJrreje kalJo pu. moteriskieji cstrogenai tr progesterotras. t. reguliuoja audiniq veikl4 bei gyvybillius procesus.lugimd t1 pJt (. Tai svar- biausia belatakd liauka.rmpd kenlrminga. Antinksiiai. zmogu5 nuclola augq. reguliuoja orgJnizmo kraujo apytakE ir Sirdies veikl4. y. y.aujagysliq spind!. iarnq. insulino veikiama.|. Jos reguliuoja kalcio kieki kraujyje. PaZeidus prieskydilres liaukas arba sutrikus jq funkcijai.i Lrru j) ie ir t.t linar ti . odos liaukos). hormonai dalyvauja mediiagq apykaitoje. krauj4 ir iSneiioti po visq organizmq.rus peltekliu organizmJ. Kasa. fiziologrniq bei psichologiniq savitumq.lldine krernzle rAdomo obuoliu. kuris latakais iSteka ! virskinimo kanalq. pedo.ialyti lig4. kur paveriiama gllkogcna. endokrinines) liaukos yn dvejopi organai. i Pasrnegenind liauka.o. gliukoze nesuvartojama.ti nerimas. viena jq yra hor- li."%da slgdliauke labai padideja.mcgenq kelurlalnio.eje. antidiuretinis hormonas lemia Slapimo koncentracija. lyiiniu linuku lrormonai t)vina raurnenu veiu4. ir lyri- Uipakalinije pasmegeninds liaukos dalyje gaminamas otsllocfurrs ir antidiuletinis hormo- Sutrikus kasos funkcijai. vadinamo tur. po .lraukos funlcija dar iki galo neiStirta. antinksiiq niq liaukr! veiklq. Jei veildn .kiikuoju balnu. ii. atsiradqs del kalcio tlukumo kraujyje. ji kauPid. nas. insulinas jkrauj4 nepatenka. turi pusm6nulio ar lapelio form4.. susikaupia kepenyse. tali 5utrikli emLr!ine puqiauq\yra. vaikam.r per dnug. PrieUneje liaukos da lyie gamin. Antinksiiq iievd gamina kartikostcroidus. patenka tiesiai i mona\ /irtrA:lan>. tndokininds lirulo' 5Jnd. prasideda raumenq spazmar. Tai barzdos augrm4 vylams ir pan. (urt audirrruoce regu- liuoja oksidacijos procesus bei padeda har moningai vystytis kiinui. kuris veikia kr. pleiitakaulio kino.t r S I H l.lJpitnu. Ilskiiia jodo pisotintas medziagas. pro Zarnyno lqsteles patekusi i kraujq. kuLiaLkos Liaukos liorirle5 \eLre. vyriikieji androgerdl. esaniios vir3utindje kaklo dalyje. Gliukoze.i. >urflrus lo garnyDdl. iduboje.u . Ji yra kaukolds pa mate.

dengrancio plauti ii isor€s. Ii- Vidurine[ skiliirl. suskilda- daugiaeilis virpamasrs . plot4. deguonies perneiimas krauju ii plauiiu i audinius. I kiekvienq pla:uti ateina plautiy nrterija. Gerklos pereina ! gerklg.uddro: l) lve_ pavimo takai. Gerkhl pjrtvyje matyti: 1) plaresnd dalis. Tarp lapeliq yra labai siau- Plaudiai. i5 plauiiq isteka bronchines venos bei plauiiq ir bronchq limfagysles. kremzliniai Ziedai viriiq dengia ma Gerkld. qkvla idaugybe smulke.alveoles.du oroncnus. VirSuting jq dali uidengra lieZuvdlio pavidalo antgerklis.lvimast.urioq dpaiioie yra dvi prieongio raukclis. gerkle ir bronchais .usiddrymac iose (vidinis kvepavimdsj. elastingi. mazesnis. Kvepavimo organu sistemq . Gerkle pasibaigia kndnds l4stoje. Jq Sakos ieina iplduiiu". kuriq g auiius irgi sudaro kemzliniai pusziedzi.3) tdrp priedngio rauk(les ir balso rauksles yra iduba _ (priekinis vaizdas) Vedegine kremzld zleolnrs slyoo ralsns kremzliniai Ziedai giiauiius sudaro devynios kremzlds. 26) ra\ l\1 u I i npl?uis skusaio pripildyta.rudiniq. jis sudarytas ii trijq skildiq.iind Lrauju is org"nu ir audiniu atneit4 dngiies dvidegini. didesniosios zlds gerklLl skilucli<: 4) balso pl!t:!Js yra ply. apiaizgantiais kiekvien4 alveolg. Tai svarbiausias kvdpavimo sistemos organas: du dideli rausvai melsvos spalvo\. lygaus ivilgandio paviriiaus. plautiai . kuri pasalinti neietai medikai. kol pd>iekja plauaiq prt"lele5 . Tai maZdaug l4steldse (audiniuose) ir anglies dioi<sido .nir. gelklomis. iiklojaniio krutines l4stos vidini pavirsiq. tarp abiejq plauiir! yia Sirdis.Lr linpleves ertme. Plauiiuose ii i3sisakoja kapiliarais. Tai vamzdeliai. Tai ig 1618 kremzliq pusZiedZiq susidedantrs vamzdelis.les. Deiinysls plduli! Siek tieL didesnis u2 kairiji. bronchai.irdies skilrelio atneia renin! kraujq. - pagrindin! DeSinioji viriutine skiltis Bronchq Sakos Bronchai. kurias skiria du ply- kai{ji ir deiiniji i. lrninpleves ertmeje padiu- !kvepiant i alveoles paLenka deguonis. Be to.elis tarp abiejq pusiq balso rauksliq. hermeti5kai dengia serozii.rii dangalas krrti pleoi.5-5 cm ilgio Antgerklis Palieiuvinis kaulas Skydine paliduvio pleve Skydinis paliezuvio raiStis Skydini kremzle GERKLOS Gerklos.4 nftefllos.KVEPAVnIO OBqAIU SISTEMA T Kvepavimo organq sistema Kvdpavim4 sudaro atmosferos oro apykaita tarp aplinkos ir plaudiq alveoliq (i3orinis kvep. aedeginis kemi antgerklis. Kaiysis. ir plautinio. o jq bendras kvepuojamasir paviriius sudaro apie 100 m. esandiu kraujo kapiliaruose. Bronchq sieneles arteriniu krauju apripina bronc. laigr kvepavltno sislemos organdi k-raujo apy_ tdkai tiekia detuonj ir pai. sKrns I Taryskiltij niai plySiai Apatina desinioji skiltis Kai ojo plautio apahne skiltis - tali tik I3 kiekvieno plauiio arterinis kraujas link Sirdies iiteka plauii4 oenomis. o anglies dvideginio Kvepavimo takai 3.inis ir horizontalusis.oras patenka i plauii4 aloeoles. valantis ikvepiamo oro dulkes. Apatine dalis remiasi !diafragmq. duju .rplkaita tarp plauciu al\eoliu oro ir Lrduio. Abiejq plauiiq alveoliq daugiau kaip 300 milijonq. i kurias susrrenka kraujas i3 atitinkamo plaudio artedjq.slcydini. jo vidus i3klotas gleivine. f. todel plauiiai geja skystio. Serg. sudaro atskiros alveoles Plauiio pamatas Gerklos. esantis kakle.i. deguonies vartojima< i( vamzdis. Nosiarykld (ir p. kuri i. plauiius . stempl€s priekyje.. atskirtr4 istriZiniu ply3iu. kugio pavidalo vidaus organai jie yra oringi.27 Temidu yra bdlso rduk. Plauiirl pnsleles (alve las apralzge KraujaSysfll pamatas Plauiiq alveoliu maiias. Kvdpavimo takais nosies edme. sudaryta id dviejq lapeliq: pasieninio. kunos pa- MIRYSIS PAGRINDINIS BRONCHAS epitelis.rnl pleurilu. tekancio lraujo ka_ piliarais. deSiniojo. audiniu iplaucius: dujq apykaita Larp kraujo ir . drba krutinpleves lapeliu uzdegimu. i kurias pro plonytes sieneles iS kraujo difunduoja dnglies d\idegini(. pro kuriq sieneig vyksta dujq apykaita su krauju. ta rpelis gali laisvai issipn*ti ir krutjnes ertmeie sumaZeti. Cerklq GERKLE CERKLE . plautis susideda tik ii dviejq lrai. iitdini. 2) plauiiai ir 3) ktrtinpleve. kvepiant iis i( organizmo p.lstrii. alba pleura.t!dlindma".

per_ neia tik 1-J% deguonies. netudnt iio pigmento ii deguonies. giau kitokiq formq taip pat svarbios energijos (ATF . veiksmas. iS oras patenka jrl i plauiiLrs it iikoapiru$ oras Raudonieji jo kaneliai. Plauiiuose i3kvepus. Hemoglobinas yra svar_ bus apnlpinant or. Hemoglobino neturintis krauja. ir. Taiiau iis junginys yra nepatvarus. luo pat metu. Daugiausia deguonies suvartojama raume- Kvepavimo fiziologija Raudonieji kraujo krlneliai eritrocitai. deguonis atsiskida ir difunduoja ! organizmo l4steles. sl€gdama zarnyna. ku vartojama lasteliq gyvybinei veiklai. Kv6pavirnas plauiiais . nors ne visr! jq gaunama vienodai iilumos. padeda sudeginti lAste_ lrq prolopldzmoje es. palyginti su 5. nusileid2id. y. diafragmo. prisijunge deguoni - ALVEO Raudonieji kraujo ktneli. t. turintys hemoglobino . did lragma pdkyla.tai du vienas kit4 ne_ nutrrlk\tdmai :ekantys elapait jkoipinns isstumiamas. i5 jq paialinamas oias.IU ARTERUA (veninis kraujas) nq veiklai. susitraukus diafragmos rau_ menims. Abiejq veiksmq pasikar_ tojimas vadinamas kuipaaimo ritmu. Deguoni. kuri jis iineiioja. Seka po lkvepimo. Deguonis su hemoglobinu jungiasi labai lengvai (tai ivyksta plautiq alveoldse) ii su_ PLAU.ganizmo audinius deguo_ nimi. il pro nosi. Tai pasy- vu' pahiduoja. oro lieka tik iiek tiek 1 l. D lKveplmas . Vykstarlt 6iems oksidacijos procesams/ deguonis padeda gaminti dau_ Iikvdpimas. [upolai 5uploksteja. ir kraului pasiekus audinitl l4steles.li geroLai Stuburas Ziedino kremzle Apatin€ gerklq ertm€s dalis Sonkauliai dvideginis. kuris patenka I krauj4 ir paialinamas pio pla:uti:us (iikoepiant).IU VENA (arterinis kiaujas) Skydirtis palie)uvio raurnuo Cerkhl skilvelis Skydind kremzle Skydinis vedegos raumuo Prieangio rauksli Balso rauksle Silumos ir energijos gamyba.adenosintrifosfato ir kitos). Jkvipimds. Roudonuosluose kt-at!_ ki eliuose yra hemoglobino raudonos spalvos pigmento su geleiies molekulemis.Kvepavimas plaudiais jo Hemoglobino reikbm6.ijose. 40 kartq daugrau. susidaro ir anglies gas Dujq kaita alveolese kvepuojant - riebalus ir ii padidina krutines hstos turi.metu iilu_ mos pavidalu isskiriamas tam tikras energijos kiekis. tuo pat metu pagaminant dau_ giausia anglies dvideginio. gerklg bei bronchus ! juos patenka oras. ii krduio pereina iaudinius ir ddlyvduia olsidaciios redk. Cia kalba_ ma apie ezote ni degim4 jo . turintys oksihemoglobino Paliezuvinio kaulo rageliai tgerldis An piant susitraukia tarpSonkauliniai -raumenys ir pakyla ionkauliai (iiskyrus pirmqj!). Kv€pavimo plautiais mechanizmas. Sioie veiklole dalyvauja tarpionkauliniai raumenys tu diafragma. tuo tarpu hemoglobinas 17%.idaro oksihcnaglobinns . Kitaip sakant. suslunges su deguonimi. mums reiketU 150 litrq kraujo vietoj 4-5 litflt.hemoglobinas. Sudegant Sioms medziagoms.ri edtrocitai.5 I viso plauiirl tiirio.lltiias mdisto med2ia_ angliaoandenius. dialragmos raumeny\ atsi- Krntinkaulis Ziedinis skydo raumuo Gerkle Gerklq frontalinis pjavis - a Sonkauliq paddtis kvdpuoiant: iikvepiant ikvepiirn! b - - a Kvepavimo mechanizmas: lsKveprmas. sLlna2eja kritines lastos turis plauiiai spaudZiami. plautiai iisipletia. cirkuliuojanaiq musq Kune. lai aklyvus veiksma< ikve- Vedegine antgerklio raukila Gerklq p eangis PLAU.

kurioie 1ro uZdara prisisotina deguonies. 3. te|. Iglantis i dvi plautines arterijas pusds (deBiniojo skilvelio). baigiant maisto l11cdii1gomis.7o. l. pasklinda organizrne. kraujas ketudo- prie!irdis iini4ia. ii io I deSinijl . drteirc pu. .ls deSuonies. vidurinis (rJurnenini. o pamatas . jotakos sistemA.lnl dcguonini. daro trys sluoksniai: vidinis twlokanlns. aptarsime krouj7.r arlerinis. Arterija./ini mdii4 iSteka kraujagysl€mis. virl9.Vertikalioji 2.c. - kraujagysles.orinis. tarp plduiiu. AiSkindamiesi krau. praded. lel. kelitrs. esaniio plauiiuose. iia virtgs arteriniu. Sirdies sienelq su- teka i3 plauiirt. esaniias tarp prie6irdZirl ir skiJveliu. l4stelds. iemyn..Veniniai kapiliarai PLAUTIS Zinduoliq organizme kraLrjas teka sistema bu niai voztuvai. panaJu: i dvi. po to jau arterinis kaulas grizta atgal i iirdi.pu5e alileld apylako5 metu netekqq deguonier veninis kraujas. 6r1qr1n1r. kur palieka Apatine tuSiioji vena Atvira desinioji priesirdine anga.me po \ isac l4stele* iSnesiojami joms reifalingi elementai. kairiojole Zastillis galvos VirSutin6 tusaioji vena Kylaniioji aorta Plautinis kamienas Kairysis priesirdis Deiinysis priedirdis pusds teketi !aitering (ir atvirksdiai). lurio virSune nukeipta kair6n. l. kur atiduoda anglies dvidegini kaujagysl€mis. apatine kairioji (kairysis skilvelis) bei apatine de3inioli (deSinysis skilveDesinioji bendroji miego arterija Desinioji parrktjne irierija Sirdis Kairioji bendroji KAIRYSIS . artedng iirdies pusg.r deguonies pri50tintas drlerinis lrauias. Kraujotakos sistema yra uitlan. teka venrnrs kraujas. Deginiojoje Sirdies puseje (prieiirdyje ir .lekaniio. Cdu'idi turedamd' deguonie. o keli4 atgal uidaro uoZ! u. o arlerijo- Sirdis. o apatine . i Sirdi itekantios kraujagysles vadinJmos Jc.irdines slilveliu angos. ii kurio arterinis kraujas pasiskirsto po organizmo 14steles. deiini4id Sirdie. Zr.ra i. kurioje yra uZdaryta plautini kamien4 PrieSirdis De.r j toie pacioje tarpprieiirdind ir tarpskilvelind perlvara neleidZia lraujui ii \enines flautin€s venos Apatino tusaioji vena puseje esanti skilveli. yra po dvi larpus. gyvunq org. arterijomis. Pro angas. pate]nlaniiomi.virlutine L. veninis (beveik be O. pr>c. Kfau lo ratat mnifik ir dldysls. Norint suprasti klaujotakos sek4.iai. netaisyklingo kngio formor rdumeninis ort. iieinaniia ii de5iniosios iirdies Isilginis iirdies pjtrvis (voztuvai ir kraujagysles) Viriutin€ tustioji vena prieSirdis DeSinysis prieiirdis Plautinis kamienas. tada i deguonl plautiu<. Pirmuoiu ventms kraujas i5 Sirdies teka i plauiius. link diafragmos. Did2iojo kraujo apytakos rato alterijomis teka arterinis (oksiduotas). jkraui4 is Tarnyno. kuris deguonimi pasipildo plauaiuose. patenka ikairi4jQ. Ituauio ielejimo k) pti\: pl. cid krauiagy:lemir arterinis krauja< patenka i organus f audinius. antrasis ratas prasideda kairiajame skilvelyje. 5rr. lur vel prisotinamas deguonies. atiduodamas deguoni ir paimdamas iS jq anglies dvidegin!.aukityn ir ideiine.. reikia atsiminti. t t pv tn Kas lt1tc na lzm 4.nlysis skilvelis Kraujas isteka i Sirdies sienele triburis voituvas Desinysis skilvelis ir prisijungia anglies dvidegin! (virsdamas veniniu). Sirdis yra k ines ldstoje.kapiliarai plauiiuose -+.42 Kraujo tekdjimo kryptis. ir skiheliu. ii- ir Iiilginiame pjnvyje matyti. vir5utin€ deiinioji (deiiny- sias kamelas erlme\: virsuline priAir- mi5 plJuair.tiokard05 ir i.lnas. teka i kairiji prieiirdi.tirioji {kairysis prieiirdis). o ve- 4. krauj. cuiungiJ prie .ieni 5ero. Visos DeSinysis skilvelis Kairysis sl. tudntis d. Kraujas ir kauio li:).teka n orgattizm. .lvvje angomjs <usijungu- laiti4ia.. Siq sistemil sudaro du-skiltingo dydZio kaujo apytakos ir arte nis.s laisvdi tek.krnujn. Skilveliams atsipalaidavus Triburis voZtuvas neleidzia kaujui g4zti i desnlji priesirdi Kraujo apytakos iirdyje schema . Tai tuiiiaviduris. Arteriniai :. nes Sirdyje veninis ir arteri nis kraujas nesimaiSo.Zoio krauio rpvlaloq rdlo verromic tek. kol galiausiai veninis kraujas gritta i deiiniji prieiird!.l venomis palenkd ikdiriajd !irdies pusg (pieiirdi).skilueli:. la biau kaireje puseje i jg kraujas patenka 5. kr.rri. i kairiji skilvelj. kuris ii oro. detaliai studijuosime dlrdl svarbiausiA kraujo apytakos sjstemos organq. griZta atgal i desiniji prie!irdi.rug CO_) krJUid*: md. kut. 6.ih. Zmogaus ir sis priesirdis). io lqsteles.Apytakos organq sistema Vykstant medziagq apykaitai. kad: 1.(//i4. kad vertikali pertvara daliia iirdi i dvi dalis: de epikardas.Ulveli.ruja\ - veninis kraujas. viso sirdyje yra Leturjos kameros .elis nomis mis . patenka i kraujq. .) . Prieiirdziu. i5 jo i kairiji skllveli.t verrinic kraujas.otint.ruaiuo\e pri. p.r. Kiekvienoje pu\eje dL.ri\/ o ii iirdies i..Lilvelvie) leka veninis krauja'. ir i vening.

triburis ir dviburis voZtuvai uZsidarg ir neleidZia krdujui tekeli atgdl ipriesirdTiu5: pLrsme kaip veikia duoli.ruciu alveoles pasisarirrt4 deguonj. Edtrocitq protoplazmoje yra .rublo\ qp.tai bespalvis skystis (jo 90% sudaro randuo). pakliiiva ir raudonieji kraujo knneliai. kurie uikemia suZalotas kraujagysles ir neleidZia teketi kraujui.381 pro pJ. bet bangomis . Raudonieji krauio kuneliai. o atsipalaidavimas . di:ko pavidalo.nepaliaujamas kraujo cirkuliavimo organizme procesas. Kitaip vadinamr eritrocitais. va dlnamos tronbocitals.2) Sirdis per skil. Arnujo plok. veliq sistole iI prieSirdZiq diastolg. lieka vien'odas. iirdis taj pakartoja vidutiniikai 72 kartus per minute. knui) je galimd pallebeti d. leidiia kraujui tekdti ii skilveliq i aort4 bei plauiiq kamienq. orgJnizmo svetimkflniams.r. Tai neturiniios branduolio.kiekvienos al. i! dbiejLl pu:iu jg. Po kurio laiko sukreiejusi kraujo dalis Kraujo leshles. visq kartu rausva. tuo metu tos paiios pusds skilvelis dar yra atsipalaidaves. Jq yra labar daug: I mrn''veiLo imog.hlis: jie juda balzganame skystyje. Fiziikai kiaujas yra skystis. Kraujyje vyksta ryikus poky tis: plazmoje es^ntis t'ibrinoge as vlrsta fibri- duolio.. veikiant tam tikdems reguliuoiantiems ' forminiq elementq.'Iai skystoji kraujo dalis.rlvJ iiel l4slele< . krdujo 42 mechanizmams. vadinamame plnzna. kepenyse rr kitur nepaliaujamai formuojasi naujos.r.lu. Jo iiordje yra plona membrana. Pusmenuliniai voztuvai (atviri i plaudiq kamieno rr aortos puse) yra uZverLi ir neleidiia kaujui teketi atgal. idii. Kitos sudetines plazmos da i kuri lv. Kai priegirdis susitraukia. kaip eiitrocitrlt 1mm3 sveiko imogaus kraujo apie 250 000 tukst. lrtr Baltieji kraujo kffneliai./yiiu knneliq. judaniiq bespalviame skystyje. 5 milijonai. atsiskiria. diastole po sistoles. o raudonuosiuose kaulq iiulpuose.. Jos padeda suformuoti kreSulius (trombus). kuriq kiekis. patekusiems i apytakos sis- ir uikirsti keli4 mikrobams bei Kraujo plokdtel6s. Sios l4steles gali savarankiSkai skverbtis audiniuose.rugybe m. kraujo apytakos mechanizmas: (-+ 1) 3ndis per piiedirdZio sistolg ir skilvelio diastole. Baltieji kraujo kuneliai atlieka fagocitq funkcij4: svarbiausia jq paskirtis su- nuju kraujo kdrreliu: I mrn"sveilo zmog. Tvinksnis po tvinksnio. I3 priesirdiio ijstumtas kaujas patenka i skilveli.ru jie didesni. luriame vr. ir atvirkiiiai. Lenksmingomr mediiagom.APYTAKOS ORGANU SISTEMA It Kraujotaka Kraujotaka .tdini. kuname gausu ivairias funkcijas atliekandiq kraujo . . rciai.r i<lirpusiu organinirJ ir neorganiniq medZiagq (daugiausia na! rio chlorido). (. Zlurint pro mikroskop4. taiiau i! tiesq jis suda rytas id skysto l4stelinio audinio.susitraukiant ir atsipalaiduojant !irdZiai (susitraukimas vadinamas sislolc. Susitraukimai ir atsipalaidavimai nuolat kartojasi. j iv. Kitaip vadinami Iliustracijose vaizduojama. vykstantis ne iltisai. Jq ndra tiek daug. Tai kraujo t'onniniai clcr?erfdi (atliekantys tam tikras funkcijas): raudotlieji krqujo kullclini. Plazma .gliu(oze ir dru'1o. IcLtkocitiis. Paskirtis apsaugin€.lretai med.iag. IGau jo l4steles ir limfmazgiai (forminiai elementai) Ipiltas i indq gyvuno kraujas greitai sukreia.ur kraujo 5-7 tulst. Thi netu ntios bran- nuliniai voituvai yra atuid. bnllieji krnnio ku. Raudonqjq kraujo knneliq skersmuo 7 mikronai. Klauio plazma. o i jo paviriiq i5kyla gelsvas skystls (serumis).dtdsfo. apvalios formos kraujo lqstel€s.kirai tiek gelsva. Pasenusios l4steles suyra.ri 'nosbbitn t2r rias kiino dalis iSneiiojanti i3 atmosferos p. nu plonyiiq skaidulq tinklu. iS venq kraujas teka atgal ! atsipalaidavusius pdeiirdZius. lc). Turi patvarq ivairiq formq bran- yn daug maziau negu raudo- 94 ir kairiqj4 priebirdine skilvelio ang4 stabdyti tem4. pro deiini4jq prieiirdinq skilvelio ankraujas teka i5 prieiirdZiq ! skilvelius.

LJip pat atsidaro pusmenuliniai voZtuveliai: krauids.. kad Sirdis pakaitomis tai susitraukia (sistold). Taigi tuoj po lo ivyksta prieiirdziq diastold ir skilveliq sistole. c atidaryias (leidZia klaujui teketi pirmyn) skilveliq.r panaiiis i kregzdes lizda. Kai kuriq venq vidiniame pavirsiuje bnna vidinio sluoksnio kiienes . 1. tai atsipalaiduoja (dias- iirdyje. Irlbaric voTluv. atitinkamai isteka kamien4 bei aortQ. Daugyb6 limfiniq kapiliarq susijungia i didesnes limfagysles.tuvq (dviburio ir t burio) keliamus garsus: i3 to sprendZia apie tai. 42). triburis ir Vidinis arterijos sluoksnis dviburis voztuvai atsidaro. o uzsiveria jiems alsipalaidavus (diastole). Tai kartojasi per labai trump4 laik4 kad tarp vienos ir kitos sistolds raumenys buna atsipalaidavg.r4ji dirdies darbo ton4.u. uipakalines ir pertvadn€s buriq: pirmoji labiau itempta.1 aud iniu . kai kuriose venose ir stambiose limfagyslese.rrr.rtne* pdmena mitr4 (dvi5ong vyskupo kepurg). Juose palei bronchus i3si3akoja i daugybg vis maZesniq Sakq bei arterioliu. jiems susitraukiant.rnty.lole vi.riojo ir kairiojo iirdies skilveliq iieina plautinis ka.inio5ios pJlaktin€s venq santak4./i.zlcnas (deSin€je) ir aorta (kair€je). Kai kurios didesn€s limfagyslds ir limfinis latakas turi tokius paiius (kaip venos) vo2tuvus (Zr p. ko- Sirdies voZtuvai Apytakos sistemos voztuvai Jie neleidZia kraujui teketi atgal.arterij. IisiaiSkinome (p.abu plonyt€mis juostelenis (sausgrlslitinis sirlrls) prisitvirtine p e skilveliq vidinio paviriiaus raumenq. priekine'. kur! sukelia uZsidarydani pusmdnuli. Cio .ia m di audiniuose i3 kraujo plazmos). Ji sudaryta beveik tik i5 kraujo plazmos. vadinan. I3 to. kaip veikia voZtuvai. k4 suZinojome.rr". Ii dedit.rrt Pusm€nulinis aortos voZtuvas . nesunku nusakyti. anSo\e yra iie voiluvai: i ribriric (deiineje iirdies puseje) ir dztiburis (kairdje Sirdies jie puseje) . pa>idaliies idvi plauline.! venq i deiinlji prieiird! per diastolg atiteka veninis kraujas. Po kiekvieno Sirdies susitraukimo ciklo seka tiumpa pauze. Raumenvs alsipaldiduoja. Limfagysliq voztuvai. Jq angose yra pusm€nuliai vo2tu- Plautitlis kdnienas ideina ii deiiniojo skilve Jio ir. tole). 2. rreleidTidntys Leleti atgal slgcaiui I i n I fo i. Venq voituvai.5dvo ruoiiu sudrro apie alveoles tankq kapiliarq tinklq.lgrsciui. veniniam p eiirclziq ir skilvcliq Uidarytas triburis UZdarytas dvibuis (miiralinis) voituvas rio pradiioje yra ampules formos paplatdjimas cisterna. susidarirr. taip pat./- i plauiirl Aortos pjuvis tuveliai uZsiveria. Voztuvas per kairiojo skilvelio sistolg neleidiia kraujui ii kaidojo skilvelio teked atgal Sirdies voituvai. Pusmenuliniai voituvdliai atsiveria susitraukiant . i.ii Blaudzia ir neleidiia kraujui gritti i3 deiiniojo skilvelio i deiinijj prieiirdi.43).oq tr)! bures. Iisideste tam tikrose kraujotakos sistemos uetose: kia yra kraujo apytakos fiziologija. !\ilieja ! abu plauiius.ls susideda i.voztuvai. ! kairlji prieiirdi. kad Zinrint i3 priekio yr. Ii tusiiqjr.lekej95 i! desinioio rr kairiojo Pusmenulinis voztuvas: a atidalytas (vaizdas iS vir'saus). j lhnt'ini krtltinini htakq.ku- kraujui grizti atgal. vai. ym sudaryta ii plazmos ir kaujo forminiq elementq (limfocitq bei leukocitq). D. Limfinis kutininis latakas pasibaigra kakle ltekddamas j kairiosios vidines jungo ir kairiosios paraktinds venq santak4. isgaubti i prieging4 nei kraujo tekme puse ir treleid. kr-rrio. Per slilvelio -i. buriq vir. b uzdarytas oleleidzia kraujui teketi atgal). Praddsime nuo to. Pirmini limt'o susiformuoja audiniuose. Sydytojas kreipia demesi itam tikra SkaidLrliniai Ziedai tarp Uzdaryii pusmcnuliniai aortos voZtuvai SIRDIES SKILVELIS niai voztuv€liai. u2kirsdani keli4 atgal.'iburio uozluuo d\ i dstrio. taip vadinami todel. u:\iverid voitLtvai ttriburis jr dviburi5). taip pat i kitrl vo. kaip vyksta kraujo apytaka. Sie voZtuvai leidZia kraujui tek6ti ii prieiirdZio j skilveli.Limfagysles TAi permatomos nelygiasienes kraujagysles su mazgus primenaniiais iikilimais (tai voZ- luvai. pertvarine mazesne uZ kitas. Sirdis plaka vidutiniikai 72 kartus per minute. PeriJerint litnt'a teka ddesndmis limfagysldmis ir. Mazas deiitrysis limt'inis lofakas iteka i desiniosios vidinec jungo ir de. Priesirdinese skilveliq traukia. Pdsipildes prieiirdis iskart susi(netrunka ne sekundes)..kiIeliams {sistolet. Auskultuodamas iir- Sirdies ir aortos voZtuvai atb. Raumenys isstumia krauj4 i skilveli. kaip ir kraujas. pu>menuliniai vo.r. o Sios skardq gars4.

kalrrn. sn. Prasideda i3 aortos lanko virsutines dalies. nusitesia. tuo tarpu krduiagyslds.niego orferijns (3ioje puseje nera Zastinio galvos kamieno).lug clambiu saku. v. Pasiekusios plaitak4.. atgal. ii .uskyla i d\i i. apnttne pasaito artcrija.:r. Nuo iia aorta vertikaliai Kairioji inksto Pilvinis kamienas. Kaip ir deiinioii. De<inioji Pagrindinds zmogaus kuno arterijos . Desines rankos pirstq Kairioji vidiie klubo Kairioji Slaunies Apripina krauIsorine deiinioji klubo Dcsinioji Slarnine Priekine deiiniosios blauzdos Deliniosios blauzdikaulines arterijos Seivine Saka Kaifiosios slaunies gilioji leidZiasi iemyr.rgo.. Prasideda i3 pilvinds aorLos ir tuoj suskyla i tris lakas: kepcnl arfd. itekaniias I deiiniji prieiirdi.oriug ir uidiuq Deiinioji Zastine Viduriq kamienas Dedinioji Zastine Kepenu Skrandiio vainikine VirSutine pasaito Apatin€ pasaito Plautinis kamienas.rsa. 1 . . riniu./ijtunis galuo< knmienns.fdi i3eina i3 kairiojo skilvelio. Luri nusileidZia iki klubo sEnario. Inkstq arterijos. Sios dvi arleriios \el Pagrindines. itlkst4 arterijas.lnkai lnu- Delinioji patastue Aortos lankas - Kritines aorta BluZnine Ii tinis kamienas ir aorta. Zmogaus alterrlos k[no 'udarydamos ktf. Kekviena iiq arterijq savo ruoztu suskyla i oidine klubo art ijq.asaito arteriia. i3 kurio vdl teka i plauiius. pasisuka i kaire.: -. Plon4j4 zarn4. Si ties i viriq ir. Nuo jos atsidakoja d. Kairioji paraktind arterija. apatiniu Zandikauliu pasidalija i iiorug rrrego artcrij4 (iisisakoja viriugalvyje ir veide) it ztiding niego arlerryq (i5siiakoja kaukoles viduje. kditioji paraktht rtteija. Slaunyje Delinioji !eivikauline Desin€s kojos pirstq ir deSiuiqja pnmkti\q nt! ija<. Kai ojo delno lankai Mriutini lu p. Virtgs veniniu krauju..ties DidZiosios arteriios Kairioji bendroji miego ISorind smilkinio Aortos lankas Dedinioji bendroji miego Kairioji prraktinc Plauiio Kairiojo plauiio afterijq Sakos alknds sdtimi iisiSakoja ! stipinine ir alkn- Zrstinjs galvos kamienas ning arferijns. klubo nrtcrijos.emiau diafragmos) dolfd. Deiinioii paraktine arleriid pdlei raktilduli .ktand2io nttffijq. vis stambesnemis kraujagysldmis kaujas atiteka i tuiii4sias venas. Prasideda de3iniajame skilvelyje.aujagysles. L..!u nr!e. nes taip iprasta vadinti kr. kuti betarpiskai nusitesia iiasto arteriiE. pakildama iki ketvirtojo katines slankstelio.. pilztinis kamicnas. tatiau ji vadinama arterija. ir ieorinc klubo arler'4a. kur jau vadinama ilaunine arterija. bluinics arterijq. Prasideda Sirdies kairiajame skilvelyje. {airioii bendroii miego arteriia. o jos iakos nusifgsia iivaidas kino dalis bei orgar1us. vadinarnuosiuc pl7. ii iLl: .rdlnamos venomlsAorta.. sio. aprupindnci4 krauju vidinius dubens organus bei uZpakaling Slaunies dali. po aoitos lanku iisidakoja idvi plduiiq drterijJ. Smulkiausios iakos audiniuose virsta kapi- bendroji miego arterija kyla liarais. Srarbiausio. o Sio{ pl. ii pradZiq suka kiek de3indn ir kyla ! viritl. oiriutilli pasito arterij7.r iki ketvir.::.-t?. . ar iomir iela drterinis. deguonis ir surenkamos ialintinos. kuri eina p. go 46 Zastinis galvos kamienas. Tolesne jos t4sa pazasties duobdje vadinama paiasfine arterija..r- filvine Kairioji alknnine aorta daugiausia aprtpinancia kJujU bluZni ir Deiinioji stipinini Ketvidojo juosmcns slankstelio lygis Kairioji klubo bendroji lci sknndzio (rasLg ir kartu su kitomi: (.. Sirdies iieina dvi stambios arterijos: plau- . maitinandia kepenis.uka linl desiniojo peties sEnario. kfitinkaulinio raktikaulio sEnario aukityje kamienas pasidalija i dvi iakas: deiini4jq bendrqjq mie- tarpusavyje sudaraniios apie 60 kampQ.tkonis maitina skrandi./los.ruciuo\e: cia teka veninis kraujas.lndclomo. Apatina pasaito artedia. esantios dubenyje ir.i (\u\irungia). Kapiliaruose atiduodamos maisto medZi.e atkarpose vadinama atitin kAmal krrtinis (iki diafragrnos) it pilw (i.regenyse).. po to iilinksta lanku (aorfos lat*as). Tai dvi galinds pilvines aortos sakos.n . aprn pinaidios krauju piritus. koirioji bendroji nirgo orterija. keturiomis plaudiq venomis teka i kairijj prieiirdi.toio juosmens slankstelio. iS (uriu ptasideda pi. Analogiika esaniiai prieiingoje pus€je to paties pavacummo arterllal.i. Aprnpina krauju inkstus ir antinksiius. vanduo. druslos.i Slauni.' kraujas pasipildo deguonilri iD virtgs arteAor. ar veninis krauias). kuriame daug anglies dvideginio. Bendlosios klubo arteiiios. iieinaniias i< rkJlreliq. einaniios link Sirdies (nepaisanr ro../uoja. Daugiausia krau- Kairioji pakinklind Iu aprupina stor4j4 Zarn4.

cf z'znos. Giliosios kojos venos po 2 ar 3lydi kojos kuriq susidaro didiioii lileka i arterijas ir llauninp zten4. .ra pavir3inds (poodinds) ir giliosios. iteke- Poodini' yra dvi Slauning ven4) ir malnji (iteka ! pakinkling v en4) pood. Rankos venos. pado raumenis./rns. Slaunyje susijungusios sudaro . dama !Zasto ven4. ii tyn. od4 bei piratus.ijungus Uubo abiejq pusiq venoms. o Zasto srityje sudaro dvi Zasto venas. kurio5 \usijurrgusioc sudaro uir|utiry Lusiiqjq uoltt. fies ulekininiu ir prieking dvigalviu blauzdos riumeniuli iSsiiakoja j ir u2paknling blauzdos arteriias.tepenls. od4. I5 virikinimo organq pilvo ertmeje kraujas suteka dviem pasaito I)enomist kurios susijungusios su bluZnine vena sudaro didelg oart4 ven4. ii tihksiir. tesiasi auki- pedoie. lytiniq liaukq bei kepenq. kuriomis arte nis kraujas ii plautir! suteka i kaidji pdesirdi.karaliskoji ir galvenine.nq (ink\tu.inas oetlos. Abiejq pusiu paraktineq venos susijurrgia su kaklu einaniiomis vidindmis jungo venomis ir sudaro dvi kairi4jq ir deiini4jq iasliti( B1luos rr.vidine rankos puse ir pasibaigia iasto viduryje./oi.. Ii ilaunie> sritie. kurioc tie\ paiasih duobe su\ijungi. I iirdi atsiverid b venos: 4 plnuti4. Pagrindines 2mogaus kuno VCNOS Apatin€ tusiioji vena. susidaro apatine tuSdioji vena. qeslryll pnesrol. nusitgsianiiQ aukstyn kaip paraktini aena. od4 ir nusitesia i pedos nugaring pusg bei pirstus. Bur.rtinese galinese prasideda smulkig venu parirliniais rezginrar- Viriutind tuStioii vena. iia daZnai i venE leidiiami vaistai. kuriomis kiekvieno plaucio atitela arterini( krdujas. Glliosros rankos ve nos po 2 ar 3 lydi giliqsias rankos arterijas. ilaunine arlerija nusiigsia zemyn.r iviend pazasting vena. kuri dubenyle nusitgsia i klrbo ueaa.. Su. iiau pasiskirsiiusios poromis. dubens ir pilvo I i4 suteka veninis poriniu pilvo org. Plie- kind arterija maitina priekinius bei Soninius (ieivinius) blauzdos raumeni. Alkunes duobes s tyje abi poodinds venos susijungia. klriomis veninis kraujas iteka i ta- Plautiq venos. atgal i pakinklio duobg. kraujas >ie. prasidejusios veniniais rezginiais plaitakos delnineje ir nugarineje pusdie.APYTAXOS ORGANU SISTEMA nuo Sios arterijos atskyla grlto7l daka. an- ii. UZpakaline maitina uZpakalinius blauzdos raumenis. ieinanii7l . Galaenrle teka iiorirle rankos puse iI iteka i pazasting vena. Veninis kraujas. kur jau vadinama pakinklio 1rferiin. Venini> krauias ap.!). kepenq venomi( irgi itekd iapatine tuiaiaja vena. o karaliskoji . tek€jgs ir apsivales kepenyse. ir airiutint tultioji bei apatini tu!- ii ii apatin€s galun€s. IS viso jU yra keturios.

67). Tai nedidel6.. Tipiski katabolirai yra anglie' dvideginis {COr) (ii. Tai po nis rausvos spalvos pupelds formos organas pilvo ertm€je. Sie procluktJi yrd rr organiniai. porinir vamzdeli:. sutrinl. ful2is iatekJ j dvy_ Vir.Slapimo organq sistema Slapimo organq sistema atlieka dvi funkcijas. medzirgq ir rnin". Pnsleje telpa 250. adT"rali- s4lygoja kraujo indq susitraukimE. kurios paialinamos kaltu su ilapimu. _ Apatin€ antinksiirl artei!a INKSTAS Inkstai.l- lnksto geidele ldboraloriia. Juo Slapimas nuteka i alapiDrc piisle. esantis Anfink'iir1 iieve ii'kiri.. Inkstai paialina didZiausiq dal! nereikalingq arba ialingrl medZiagq. (u rioic garnin. Likusias suardo ir nukenksmina kepenys. Juo ilapimas i3 pnsl€s iS leld i iiore. Salinimo funkcijas atlieka lnkslal i ilapimo takai. ir Zmogus pagelsta. kurios patenka ii po diafragma nuo dvylikto krntininio iki antro juosmeninio stuburo slankstelio (kairysis inkstas Siek tiek aukiiiau negu desinysis). -lnpima5 pa:alin.. reguliuojantys ilapimo salinim4. vykstant medZiagr! apykaitai.o". Jis atlieka re- Slapimo nutekdiimas. meniniq skaidulq. pa<dlinJma\ iskvepiantt. ilapimine rrlgstr. jic dar vadinami katabolitdis. Vi15ulineje <laples dallje yra raurnerrirrio sluoksnio rnrikni. Vidu nd antirlksiiq vena J. ku s skatina Sirdies veikl4 ir 35).tli tilpli il daugiau. 8.utine antinksdiq arteiija ANTINKSCIAI Antinkstiq vena likapiritg larn4 ir padeda Zarnose virikinti liebalus. li ildpimo prtcle\ i/dpl.lLas.rple . Ylen4 ii kenksmingiausiq med2iagq amoniak4 kepenys paveriia Slapalu.mo. Tai kurio \ienele turi rdu- SLAPIMTAKIS SLAPIMTAKIS SLAPIMO PUSLE Shpimtakis pervcria ilapimo pnslg ilapimo si. Kepenyse vyksta dauguma kitimo procesr. tada tulzies druskq gali patekti i krauj4. Kepenys yra didele ir natrio) apykait4. Jie prigludg prie virSutinio inkstrl galo. Taigi vertetq iisamiau panagrineti kelias kepenq funkcijas._rminorngstys. iia sinte zuoiamas glikogenas (kaupiamos jo atsargos). Tai yr3 vienas iS svarbiausiq Zmogaus organq. lai eld5tinga5.otu 1uuna3.rlemoc s(hemdtini.lumenin! sluoksni tudntis maiielis. rr *peniniais latak€liais suteka t inkstq taureles. Adrenalinas taip pat didina gliukozds kiekl kraujyje (Zr p. o i3 dalies ir odos prakaito liaukos (Zr. Pasigamines inkste ilapimas surerrlamaisiais (analeliai. p. ANTINKSCIAI Antinksdiai. ii kraujo medZiagq apy- iiords. suardomos toksines mediiagos. lurio sienele iuri raumeniniq skaidulq. o i3 jos ! ilnpintak!. 5lapaldc. krrris:u . pasigamina pats organizmas. ii neorganiniai junginiai. zervuaro vaidmenj.lapimu paSalinarnas iS organizmo.400 cm3 Slapimo. padaugdjus krauiyje gliukoz€s. arba jas. Piuvic .l hormonu. kepenys tdip pat gamina ir rul)i. kurias isiurbia 2arnynas it kurios vartq vena atnesamos !kepenis. kurios susidaro vykstant mediiagq apykaitai audiniuose. porine geltonos spalvos trikampds formos belatake liauka.t jos nutekejimas. dmoniakas ir kitos medziagos.?4.liuojanciu. Sl. plazmos proteinai ir kiti).riios produltur.l tq medZiagq.tai neilgas varnzdelis. tadiau kadangi ji labai elastin8d. Kai kepenq lEsteles paZeistos aiba u2'iLemia tulTies lat. i5 jrl sintezuojami baltymai (l4stelirl citoplazma. inksto geldelg.rma>. (to14 r. Ji iSlaiko kraujyje iStirpusiq druskq pu- Slapimo organq sistema Apatine tusiioji vena siausvyr4 ir ialina k. ierdis gamina .. iia vyksta riebalq apykaita.

nitratai) ima lJuptis krnujyje. nejuntamai isgaruojaniio pro oda. Jais i taureles atsive a inkstq piramides sudaiantys ilapimo kana1€1iai. Prie 3io kiekio priddjus 400 ml vandens. Tolimcsnieji \ ingiuotieji kanaleliai peleina j surenkamuosius kanal6lius. ir juos maiti- nanaius.keja Lamsesne i!oreje esanti inksto jleai ir lviesesne inksto gilumoje esanti ierdls. karbonatq t amoniako).vingiuotieji bei tiesieji.SLAPIMO ORGA U SISTEMA Il Makroskopine ir mikroskopine inksto anatomija I3ilginiame inksto pjnvyje matyti. kuriems slenkant Slapi.io*io. Nuo tarpskilteliniq arterijq ats\Sakola itekuniiosias lrteioles. kuriame susidaro inkstr4 kapiliarq kamuo- Didzioji inksto paialinamo pro plauiius kvdpuojant. Inksto arterija pradeda MaZosios iaufeles zrevlne medztaga Inksto spenelis iakotis dar inksto antyje.udaIo tolimesniji kanalAU. iieves link. vdliau maZesnes tarpskiltelin€s iakos pasiekia inksto Zierr€. i kuti4 atsiveria 12 ma- 4jq n J-4 did.r mo. Serdi sudaro trikamp€s formos ilrksto pirumile* Slapimas id krarjo hltrnojasi inksto kunelyje.. 1000-yje ml Slapimo yra 950 ml vandens. Kuneli gaubianiios kapsulds ertndje prasideda Slapimo kanaleliai (Bertinio kolona) Nefrono kanal6liai . kad vidinio kraito lduboje (inksto antyje) yra gana plati . ilgas siauras kanalelis. orEanizmo intoksikacij4.20 ml organituq mediiagq (Slapalo ir Slapiminds rngsties) bei neorganiniq (chloridq. gali kristalizuotis geldelese ar ilapimo pnsleje.i kaip inLsto \iruktIrinio pakankamumas: nepaialintos ialintinos medziagos (azoto iunginiai.lrtimieji vingiuotieji kanaldliai.5. vadinam4jE urel ijq. kamuolelio susidaro i. ldrlrel. o iie susijungg sudaro smulkius inkstq venq intakus.ci6. 2mogaus kane per parE iisiskiria apie 1.5 litro ilapimo. 400 ml skysiio. Slapimo sistemos fiziologija. Sveiko zmogrus jis bdna gelsvos spalvos. Paieidus inksto kAnelius ir kanal€lius. Aplinkoje esaniioms bakteriiom' veikidnL amonirka. sukefia stiprius skausmus (podagra). kurios inksto kunelyie sudaro kapilianl kamttoliii. o ij jos Slaple periodiSkai paialinamas. Fostatai. Toliau llapimas ilapimtakidi! nuLeka j Sldpimo pusle.iiaiko kraujyie. . MaTosiore taureldse atsiveria speniniai ir surenkamieji Slapimo kanaleliai. esanti vel prie pat inksto kunelio. Po to susidaro veniniai kapiliarai. i. jeigu su ilapimu greitai nepaialinama.u5ikJupid audiniuose ir ku supaniius inkstq kanalelius os dar kartq skyla i kapiliarus. mo takais Zmogui skauda. su- 'Ihure16s zreves sturPas lnksto geldele (pjnvis) Didzioji inksto taureld lelis. SERDINE - MEDZIAGA Speninis latak€lis lnksto tatLrele Nefrono kanaldliai ir inksto kunelis 52 . p3ialinamo su iSmatomis. kudoje yra inkst4 knneliai. kurie pasiekia ir inksto ierdi. kurie nuteka maiqjq taureliq link. Toliau kilpos kanaldlis vel g{Zta aukstyn. fermentuojasi ir virsta amonio karbonatu. kur dar Ldrl4 is5ivingiavgs . susidaro 2600 ml gasalinto slcysdio.tsfo gelfuIt. funkcinio vieneto neJrono kilpa arba Inkstas Tarpskiltelne arterija Itekaniioji arteriold Inksto piramides mikroskopinio pj[vio schema Serdine medziaga Tnk\lo piiivyie i!ry. Slapimo iiskyrimas glaudZiai susrJgs su inksto kraujotaka. atsiranda inkstq ne- Pradiia kapsul6 Kapiliarq karnuolelis Nuo in(sto kunclio prasideda.ia. Slapimind rdgstis.ios a/tcliolds. kuriais tekddamas ilapimas koncentruojamas ir i taureles bei geldelg iSteka jau koncentruotas. 200 ml praldito ir 100 ml *Ly.r. kaip ir Slapimind fligdtis.teklttio. su leld. IS Sirl kristaldliq gali praddti formuotis inkstq akmenys arba smelis. Slapima< yIa sudetingas cheminis jungirryc. Makroskopine ir mikroskopin6 nefrono schema (sagitalinio Pjnvio schema) Aitimieii Nefrono karlal6liq Veniniai . kinlantis priUdusomai nuo orgdnizmo bnlles ir maitinimo>i. nusitgsiantis iki pat inkstq piramides virgdnds. fosfatq. cid te.

mase. kuri jas prisodrina. Rainel€s centre yra apvali anga ayzdys. Tinklainds nervines l4steles tar- = pusavyje susijungia. t € 'N II . vadinamoje fizklalnes geLton|ja dime. kuriq aksonai jungrasi su heiiojo (daugiapoliniq nerviniq lqsteliq) sluoksnio lastelemis. jungine. . Priekine kamera yrd L. yra skaidri ragcna. l6* pasi. riq pailgu laslelig: kuginiu tkugelidi) ir .r"uf. r9 E D 9 E f = = i supa kitos. o viduie vidini* dang. ni\. I - ..ri konla(tuoia :u bipolinemis ner\inemis lAstelemis. vadinimas kilgs i5 graikisko LodLi.((inklaine).u k-auj. toddl j4 gali- ri i .t. Raineles raumenys judedami vienas siaurina. stiklakutlis je 8au.usipynusios jungiamojo audinio skaidulos. Juos J? E'? oU I . Ii iiores j! dengia plona ir skaidri membrana. sluoksnis. uZpildo priek e ir Lr7pakaling akies kameras.leleto cluolsniq.9E o Antrasis sluoksnis sudarytas iS bipoliniq l4steliq. i:.kietas"). Skaiduliniame dangale ski ama odena it ragena... perifeiijoje.o . Tinklainc cudar)t. Odena yra polittitl neraini4 lqsteliq sluokvis. J! sudaro kapsule ir branduolys.sclefis" Tai iiorinis -.r I l9 t9 t"l9 ts 'I :9F ! 3 ! . kuriq svarbiausi iie stiebeli4 (dar vadinami lazdelemis) t kageli4 (kolbelen. Kapsul€s i3orinis dangalas skaiduli- dangala. nuo kurio priklauso akiq spalva. todel pro jQ netrukdomai praeina iviesa.lrp ragellos ir raineles.[. Stiebeliai nuo n1edziagos. su.rndeningas -lysli' ir lCiiukas. priel raine- Sliebeliai ii-ide5te daugi. Pagrindine stiklaknnio funkcija atramine. uZ kurios tgsiasi kraujagyslinis drebucius. regos nervo ir priedini4 orga- Akis I E nq . kurio optine geba yra 2/3 visos akies optines gebos.s E* t e a . patraii ddr?&ilrs..ided. lirma.la. J4 sudaro Sviesai jautrios iEsteles ir nervinds skaidulos. V.9 gl 9 9 E . kraujagyslini" balkiva. ..Ur. J4 sudaro skaidulinis.trll.tgy.. Tai jautriausia iviesai tinklaines vieta. kurio dalyje. oidutilc dalis krtnnplynns ir NSIai ir vadinama akl4ja tinklain€s ddme.ru linllaine.volai.li jJUl.lnlaUdi. Ragena sudaryLa iB epitelio ir kolageniniq fibriliq. kitas pleiia vyzdi. po juo vra ridurini. a(aru Jpdrdt.i lindriniLJ {stiebeliai. Nervo iieiimo vietd yrn rrejdutri j\ iesai Viduriniame dangale skiriama priekhtt tlnIis rainclt. i. Be to. kurio- gieji raumenys ir pigmentiniq l4steliq Rainele yra lyg automatine diafragma reguliuoja i aki patenkaniios iviesos kiek!. Branduoli sudaro stiklakrinis. lg. akies obuolio raumenys.ris) sluoksnis. juos . Skaidliasias akies obuolio terpes sudato oantleitil1gzs sltystis. ma laikyti savotiiku regos nervo tesiniu. ly- Raineld yra vidurinio dangalo dalis. Stiebeliai ir Ldgeli..r li ii akies obuulio.ciu<ios rre tolygiai: bespalviai ir gelsvi kugeliai kaupiasi vienoje dalyje. bipoliniq neroitli4 lqstcli4 i daugia- Akies obuolys. - e.r i. E ji' svarbus >kridriqiu terpiu mityba. pries. gauna rausv4 spalv4. Stiklaknni sudaro vienalyte skaid- Stiklaknnis g Tinklaini yra vidinis. ir plonyaiU skaidulq tinklas. Rainele *udaro.liq.akies obuolio branduolio dalis.is 'luok*nis sud. Tai netaisyklingo rutulio tormos organas. 193iukas. . ui geltonosios ddmes. vandeningas skystis. sudarydamos regos .i. nepermatoma ir labai atspari (pa Kapsuld. ragena tai iigaubtas galingas optinis lglis. Bespalvj vandening4 skysti daugiausia sudaro vanduo. kraujagyslinis dangalai ir fl?*lairl.kineje akies obuolio dangalas.N a(res obuolio dangalas.rs is ivie5.palaikaniios" l4stel6s. - Skaidriosios akies obuolio terpis.varbiausi. e:ancio akiduob€je.JUTIMO ORGANAI JUTIMO ORGANAI Regos organas Regos sistemq sudaro porinis organas rki>.

Pifmasis 3! reiSkini paaiikino vokieiiq fizila' Hermana: Helrnholcar {Zn piei. kad akis gal€tq matyti tolitllus oDJektus. Tiesusis oirirli is raltnrLto kreipia vyzd! i virsq. bia labiau. kuri 'udalo p. iSplauna dulkes.nosies link. Tarp indq rdengia lr. Aiarq liaukos gana dideles. prisitril)rno funkcija. nuolat sudrekina bei Siek ticl dezinieluuj. Rausva jos spalva rodo esant daugybg kraujo Sviesos. L95iuk4 supa membrana (lg. lies elvdtoriunti. jos yra viriutiniame Soniniame akiduobes kampe.ru- Lgiiuko skelsmeni keltra krunplyno rau. lgsiukas tada yra labiausiai i5sigaubgs. Zinrint itolim4 daiktE.rro.es. antakiai. Aiar4 liauk4 sekretas/ t. Del Sios prieZasties elastingasis l95iukas kiek sustoreja: sumaZeja jo vertikalusis skersmuo ir pailgdja ho- j ngine. Yra iesi: keluri tiesieji {t/i.iuAo knp'ulit: ji yra l. no Zmogaus akies lgiiukas ima drumsteti (katarakta). npal'ris i apair4.ls objektus./pakalini voku pa\rriiu ir - skliautai. Lgiiukas atlieka akie.kitu:iq jungirmojo LgSiukas tai i abi puses iSkilas standus au- dinio lEsteliq sluoksniai. kurios susitraukdamos priveldia lgSiukq lvairiai issigaubti. varvaniio tienos. tgsiasi nuo lgiiuko ekvatoriaus iki krumplyno.'irlirli. Akiq vokuose yra apie 30 maiq liaukutirl. galima keisti dirbtiniu.rugg prie akies obuolio. Tai -ookinis liatLkos. kurios. Joje gausu nervq. lgiiuk4 veikia 2iedo formos membrana. prieiakinis rainelds kra3tas pasislenka i baigia akiduob€s gilumoje. ir -fal or ganai. Vitiutinis istriiinis raumuo juosia akj Ziedu viriulindje akiduobes dalyje. todel ji kartais tenka ialinti.iUr'tu linUa inc* geltonoioje demeie. gai koncentdikai. Tai Svelni ir jautri plevele. 69 psl. . i.sig. kad iviesos spinduliai nuolatos su. a6aros. tiestrsis loninis rcunuo sLrka vyzdi i i3org. kad lqiiukas labai i3sigaubia i prieki (taip lengviau matyti d/fl. Akies priediniai kakta Zemyn.Fnnis i aiditlis) ii du istriziniai (aiiutitlis 1r apitilis). Lgdiuko akomodacija.r.kiria ricbrlinga gelrr4 medzia94.rbai al\pdri..JUTIMO ONGANAI leii. nl.rtraiomr\ jutlgiamo jo audinio skaidulomis. Vokai Blakstienos nuo dulkiq ir tai dvi odos alie' obuolio prieUnio pavirvoko vidinio pavir5iaus ir akies obuolio susiformavusios jungines klostes u. per ryikios raukiles.l.ali'tis. >tabdaniiq aiarq iSsiskyrimq. iuntia\i 'u Lrumplynu ratu cin. juostines skaidulos. Jungine dengia vokq viding puse.ieii raumeny5 vienu galu pri. jo verlikdlu'is matmuo \umJ7eja.iis \erciJ vyzdj 5u(tis ient)n ir nosies link. jo vertikalusis matmuo padideja. ilsideste taisyklin. ji5 turi ij"i gaubti taip. leiiuki. Zinrint i dfli e\anli ddill].r ani Siaus). Kaireje pieiinio puseje matyti.). 19Siukas suplokiteja. y. kitu pa5i lrduLdJma. blaks- rizontalusis. o oldlnls . kaip lgsiukas keiiia savo formq tam. prieki ir juostines skaidulos bei lgiiuko kapsul6 atsipalaiduoja. ir atvirkgtiai. 59 P.augo dki nuo prakdito. nuo nosies. r. Se. Apalini< itlritini' rnuntuo itlo<ia JU i\ dpdiios il kreipia vyzdi i virirl ir i Son4 nuo nos1. lokfii. A^Iakiai . budamos ties lgiiuko pusiauju. Kai tik krumplyno raumuo susitraukia.r rJSenoi ir \ okq paviriiU. Kai iis ramybes bukl€s. Susi- Akies obuolio judinamieji raumenys. kurios plony iiais kanalcliais atsiveria palei vokq kraStus ir is. i. L y. (-1) matyti.Zlink. kurios judedamos orirksejimas) palengvina aiarq judejim4 priekiniu obuolio pavirsiumi. Kitaip tariant. Liaukos. Tie. aiarl! prietoisns.es susitraukia krumplynas ir atsipalaiduoja juostines skaidulos).

Jei objektas yra ariiau. Zmogus apanka (daZniausiai nepagydomai) tada. arba kada stiklakunis. kai regos nervas arba tinklain€ praranda jautrum4.rs r adilamas fo. Lrd obiekh.blogiJu. priartinantys vaizd4 tumparegiams taikoni domieji) leiiai.. Kitais atvejais (daZnai pasitaiko vaikams). 5i. Regos defektq koregavimas. o. kad jis sudarytq projekcija tinklaineje. . butu bent per 05 cm nuo akies. ji nesugeba prisitaikyti toliau kaip 7 cm. kad tr.m. reikia. pJrazitiniq ligq. (glaudiionicji) lgiiai. defclt. Sveikos normalios akies tinklaineje vaizdas suprojektuojamas tiksliai. Regos galima netekti ir ddl to. Senq inoniq akies lgiiukas sukiekas piesiant netinkamai apiviestoje vietoje). krumplyno raumenys atsipalaiduoja. arba susirgus diabetu. Kad vaizdas butrl ryikus ir aii. todel lolimus objektu' jie mato gerai. Sviesos linilos susikerta ui tinklainds (tollejystc) arba pries jE (ttunpat"Systc). Regos defek tus galima paialinti naudojant specialius 193ius. tai vra t. Aklumas Bali i(sivvctyti ir del litu ir)fekciniu. Tolregiams taikor::rl abipus iigaubti teja. ragena ar leiiukas pasidaro neskaidris. atitolinantys vaizd4 taip.'es. abipus lgnubti (sklai- jis sudarytrl projekcija tinklaineje. kad taip. ku*.iLrikyti (o Normali akis. Tokia yda vadinama truDlp7reolste. kai akis per da2nai tu pdsitaikyti pde artimq atstumq (skaitant.rkjai rcikia pri. Regos defektai. rasanr.UTIMO ORGAI{AI Rega ir lgSiukui beveik visai nereikia keisti savo iSlinkimo. konladu at is) . traumq.trksta vitamino A.ysfc..lrp 65 ir l2.rrtimu5 .. Kai akies obuolys ar lgiiuturi defektq.

l i: dr rcju d. Sker.todel vadinamq tiesiog sr"l{L. pripildytas skysiio (perilinfosl. taiiau yra lygiai tokios pat formos.r pJ. ir plevines. nuo kurio iSonq nusitesi. \a Kaulind sraig€. Tai sudetingos formos vamzdelis. kaulinis labirintas turi viet-r4 erhn9. triukim4 ir pan. r'andarne kit4 spiralinj clinanra plieru.o vidiniai ir iSoriniai stulpai. esan- je. kad Spiralinis (Korlijaus) organas. Vidin€ ausis.qlu. o plevinio labirinto viduje yra dvi idubos: apatind (vadinama nponllLlojLL nlaiicl iu\ ir viriutind (vadinama pailguoj u nnilel iu).. vadinamas katrlitiu laltit./. Leisdamiesi pr. -UdJryt.J arlgiu Zemyn. ii. Ji sudaryta i5 trijq pagrindinirl daliq: iiorines.ie- vamzdeli. arba pricattgio /arpfo (veda i pdeangi) i( aPat't ia. Ant iios ploksteles yra spir.alinis ( kot I i in u' ) o.ittu. labirintas nuo kaulinio skiriasi tik tuo./oli nenbrnna. Membraninis tplivinisl labirintas.\ trys lLtsratitriii kaanlni.tr'tl/n. Spiralini organ4 sudar. primenanti sraig€s kriauklg ir.Klausos organai rso ne aLr srs ausies kauSelis iiorine klausos landa ausies bignclis ovalLlsis ir apvalusis langeliai ausies trimitas klausos kauleliai vidurine ausis plaktukas piekalas kilpa vidine ausis Pneanljls apvalusis naiielis pailgasis mai6elis prsratiniai karlalai slarge prieangio laiptas sraiges laipias b11llno laiptas Klausos organq sistema priima garsq vib- rinis ir vidines racijas (garsus. kad sraig€ sudaryta ii trijr! laiptq: (atitinka plevint sraigds kanalQ). smilkinkaulio srity li sudarc qan. d. DiilLttitlio.iniamc Ju-ie. kuris i kaulinio labirinto sieneles nesirernia.!//ir.aigds laip ta nuo bigrlo laipto skiria spiraline plokitcli. Sr.rvalqjj langeli). viduausies. sudaryti i5 poromis tar. labai pana iiu i skriestuvo kojeles. . ccl1trii1io.rlirl: kaulini.plIvvje matyti.. pusavyje susijungusiq l4steliq. atba bfiX o ldipto (pasibaigia priesais a. tis uZ ovaliojo langelio.rli (dpie I crn) \ idurine (rtrne.rnos pl€vinis labirintas. sio vamzdelio viduje driekiasi kcistos ir imantdos for. arba sraiges /aipl.). lu ri snu g'.

vadinama nukitufi e kriaukle.^-. plaukeliq. vidurine ir apatin€). Si gleivine rausva. Nosies ertme prasideda ire. krltioje yra dvipolines uodZiamosros Vidurine nosies landa Apatine nosies kriauklE Rykles slJiautas Trimito velenas RyLle viriln€ gos. dviejose virgutinese nosies landose. arba ataugq.ls. t. Nosies ertmd. kremzlds. Sonindse nosies ertmiq sienelese yra trys kaulines plokstelds. Tokios mediiaSos sudirSina uoslas zonos gleivineje esaniias uoslines l4steles.. uod Ziamo>ios nosies sities gleivines ideina daug uodiia- mqjq receptoriniq lAsteliq jaudinimas perduodamas smegenq cenlrams.aulu (2r. Apatina dalis dengid apating ir viduring kriaukles. pasibaigianti galvos smegenq Zieveje. Prieking nosies pertvaros dal! sudaro kriauklds driekiasi maZytE raukileld. lurie kvepuoiant sulaiko j nosi patenkaniias daleles bei mikroorgamzmus. kurios taip ir vadinamos: viriutine. Jas skiria plysiai. vidurine ir nosies apatind landa. Vertikali nosies peltvara nosies ertme dalija i 2 dalis.ririq kaulole\ bei veido [. sudrekina ikvepiam4 orE (kad jis nepasiektq gerklq Saltas). Cia daug bsteles. biauklis (viriutine. o inerviu Sonus sutvirtina elastin- gysliq.rvc "" '_ r" nosles lanoa An. T. jais Uodiiamasis stormuo. y. Vlrdailae dalls dengia viriuting gelsvos spalvos lioslds zonq. kudq alauSos cuddro uodZiamuosius nervu-. ji suiildo. Pnekinis atla to (l kaklo lankas Virsutine lirpa . Kriaukles sudaro kaulai. UodZiamoji sritis yra vii!utineje no>ie5 Iandoje.Uosles organas Kvapus pajuntame nosies ertmeje. o li i uZpakaling akytktulio plokite- dalys: apatine ir viriutine. nes joje gausybe krauja- nongas. o pasibaigia nosin6mis rykl€s angomis. kurie nueina iuodiiam4ji stormeni ir aia kontaktuoja su stormens nervinemis lqstelemis. ten pat. Nosies ertme dengianiios gleivines skiiiamos dvi Mri viriutinds Kaktinis antis UodZiamasis laidas Kakiikaulis Nosikaulis VidurinE nosies kdaukle Nosies kremzle Nosies prieangis Nosies kremzle.iinp VirsurinisTandiklulis :r ' '. kurios atsiveria inosiarykle. Nosies pagrindd sudaro nosikaaliai. kuriuose julimar ruvokiam. Nosies kriaukl6s. paslankios. sudarytose i3 Nosis Viriutin6 nosies kriaukle Aukrtutine ktauUe iv. kiaul. p. kurios padeda nosi ap>augoti.'zrirrls. kur atsiveria ir ausies trimitas. uodZiamqjq nervq. kuduos dengia nosies ertmes gleivine.Jds Uodziamasis Poepitelinis audinys I Dvipold uodZiamoji l4stele (recepiorius) Uodziamosios l4steles perilerin€ atauga (dendritas) Gleivinds liauka lEsteles UodZiamosios gleivines ir nervq galtniq schema 63 . arba la[dos. Snerviq vidinis paviriius ir nosies prieangis i5klotas epiteliu. kurirl ataugos sudaro uosles 1aid4. ir uodziamasis stormuo Uodziamasis stormuo Daugiapoliai Nosies ertmes. Uoslg sudirgina dujine arba laki medZiaga. ikvepiama ora aia nukreipia isorine nosis.

Grybeliniai speileliii yta rausvos spalvos. speneliai.17 s. issid€stiusiq ratu. maiinanti gebdjimQ uzuosti. kartau5) dirginimui. DuobLltas.iuje. temperatiros ir t. kad ne visi skoniai suvokiami vienodu greiiiu.rykles l€s jauLrios tam tikro skonio (rugstaus. Svognnelyje yra keletas skonio jutiminiq l4steliq. Jie jautriis suriam.-Laidulos. turiniios skonio savybiq. iisidesiiusios juosta ant skonio svogun€liq sieneliq.. Cia Siokios tokios itakos gali turdti uosle. kudr. grybeliniuose ir pylinrnirose speneliuose.l-ciuose. o lapiniai . i!sidestg visoie lieZuvio uZpakaline! puse\ gleivindje.$ LieZuvio gleivin€s speneliai svoguneliai) skaidulos ir duobutes (skonio . Ji dengia ir"lieiuvi ir iia jau vadinama lieirzrio gl eizt lne. Sie speneliai p ima kartaus skonio dirginimq. pro skonio polns i5lendaniiq i lieiuvio gleivines pavirsiq. temperalfiros. iiside. lietimo dirginlmus. y. Juose pasibaigia bendrojo jutimo (ne skoniot nervirre.Skonio organas Skonio organas ivertina maisto pobfldi. Skoniui tai raumeninis organas. Liezuvio nugdro\ gleivine yra Biurkiti. Sios lEste- raukil€ta virsin€ VirSutind Comurinis . Svogdneliq skonio l4stel€s kontaktuoja su lieZuviniu ryklds ir veidinio nervq skaidulomis. l. Iie yra dideli. LieZuvis prisitvirtings prie burnos dugno.25 s. Vidin! burnos pavirgiq den$a burnos gleioitri.irlini0i it kilginiai speneliai.visame lieZuvio uZpakalines dalies paviriiuje. Skonio saogrollis sudarytas ii pailgq l4steliq. Pagaliau tenka pasakyti. ). kaip skiltel€s apelsino vaisiuje. saldaur. tirptq seilese ir patektq ant speneliq. o kartumui 0. kontakto trukmes. kuriq impulsus nuneda i galvos smegenls. Daugumd ju. supami gleivin€s paviriiaus griovelirl. pa!ir. pajusti reikia. Saknimi daugybd iSkilimq. Speneliai. esaniys lie2uvio gleivine. . c[raus. Viriutinio liezuvio pavirSiaus. t. ba skonio taureles.(. Sroje gleivindje licZltaio spctlcliL!. strrumui pajusti pakanka 0. t. liaukq ir jutimo receptorirl vaizdas - Grybelilliai speneliai Pyliminiaispeneliai Sitrliniai speneliai #ffi$ [ 1./ Skonio suvokirnas priUauso nuo jvairiq veiksniLlr maisto s4lyiio su skonio speneliais. arba skonio faurelis.. Comuriris lankas Liezuvio Saknis Pyliminiai skonio Duobutes. Ji su- Skonio organas Siarlinis spenelis su daro skonlo sooginilidi it skonio porw (ange/asr. idsidestg V forma Desinysis liezuvio krastas -. Kituose speneliuose (jq yla apie 10 000) pasibaigia skonio jutimo nervin€s skaidulos. Pvz. iie priima skausmo. Pyliminiai speneliai Pyliminiai speneliai Crybeliniai speneliai (8 12) lieZuvio uZpakalineje dalyje iSsides- lq V raides forma. Sloga.te dJugrau\ia liezuvio pdk. kad medziagos. nes jos pavir5iuje iSkyla daugybe ivairios formos i3augq . taip pat maiina ir gebejima pajusti skoni. ar.-"]. LieZuvio virSDnd Jq randama lapiniuose.speneliq. saldZiam ir rugsiiam dirgikliams.! viritrnese yra plonyiiq plaukeliq. laisvuoju galu galintis judeti burnos ertmeje.

ir iLlrm. nors ne visur vtcno- Odos jutimo organai dai intensyv s.ruLos rnHr. odos liaukos padeda inkstams palalinti vandeni..rgia visq ktlno paviriiq. 5ud. tt!. kuriuos reiketq isidcmeti.t cfcllrvtt- raturos pokytius.lrugiau i! piritq (rankq ir kojtl).) bei ivertinti tempe- linukos. jungiamojo auclinio.llurn. iia daug kraujagysliq. fq sudaro c1u sluoksniai: 1) paviriinis. iisidestgs clvien Od.4ui5nerio Lrrneliu . bos. r.naujosios" lEStcl6s keiiia paviriines. cpidernTio polas. nervq. (tikfoji Defm!1 ocia) Plauko iaknis Plnuko 5iausi. J4 sudaro sluoksniais. iiskirdanros plakait4.rmzdeliai. susidedantis ii negyvtg suragejusirl epitelio lEsteliq. Ji taip pat organizrn4 sau8o nuo telnperatiros svyravimq. einantys nuo odos paviriiaus gilyn i ptroditti jungiarnuji rrr'lini. t. Epl. prakaito. gilesnysis vadinamas poodine lqsteliena. Klauzis kolbos yra apskritos ir sluBso tikrojoje odoje arba jungiamajarne audinyje sia yra irrakaiio liaukn Paiinio ktrnclis Jrulgiirmasisaudinys Nervii : '- Rictralinis au. Pooclyje yra stambirl nerviniq pluo3.^.. ita pltlines rugities. nes jame claug skyluiiq ir linijq. kietumE ir t. paBalina daug vandeDs.Urra /'rnldlia fr. kuris vadinamas plauko l. sudarytas ii raginls medZiagos ir iur. kiti karsti). Jame bnna tq patiq medziagr!. liaukas. ltrpq. Pootlinis ricbalinis I sluoksnis kllrrl lc'npef.koni. rqjq pakeiiia daugelio Zemesniqjq klasirl gyvhnq analogiik4 kvipavimo organq. 2) -sfich.ii.rktuoj'ame" savo odos pzrviriiumi. arba suoginilfu sustor. tiekianiios plaukui r. Paiiilo ktrneliai yra .Lo Epidcrmina ncrvinc gxlinLt kuriems gyvrlnams kvepavirras pro odq nera toks rcikimingas kaip cl.nieji -io . Be to.rugumai 1<itt1 gyvnnrl. jas paialindamos Zvyneliq ar pleiskanq pavidalur 2) tikroji odn (tlcrnn) yra po epiderniu.intis odos savybiq.rnq odoje. c:. jog gali beveik visiikai atstoti kvipavim4 pl:ruiiais ir ii tik. sn kuriais. arba lr. Rufiuio ktuttliai. Mcistictin kutltlili. nejautriq iior€s poveikiui. fizines savybes (forrn4.ejes darinys. Plauk4 jtldina raumuo.IJ.llo lorm{'r ir Jfrg-o giliaia nc iUngirrna I i Kraujasysle Spenelis lliruko stormr.r-telrU. lcikalingts jo lankstumui palaikyti. taip pat krutq bei iioriniq lytiniq org. Jls sujungtas su je glndi plaukas. Juos sudaro jungiamojo audinio kapsule ir karnelio centro mediiaga.rlbus. pieno.ruko. kurio dainai atsiveria r. Prakaito liaukos iisiiakojg v. Paviriinis oclos sluoksnis nera lygus. ikuriA aieina rleNines skaidulos. oda yra svarbus kvdpavir'no organas. Eilc. kurias p:rprastai Salina inkstai (ilapalo.rudin) ip. Ocloje yra daug ivairios struktauos lyfdlilo /rIncli4. Pln[t]ias yn plonytis odos darinys. atpazinti daiktr-!. Jis suclarytas ii: 1) iaknies.nl r//-. Odojc yla liauktl riebalq. pvz. dreglrds ir dulkiq. sudarytas idrnc ... Lytedami n]es galime jungiamasis audinys.fvli i: gyvybirrFU l. li.linys sluoksnis I'ooclinis fiebnlinis sutankejusio po €lleivine. lur l.'. turiniio daug kraujagyslirl bei nerviniq galnniq).Jnciu f.nio Un(ldi.Lb.c/is (pumpuro formos clarinys. mi.. kyiantis plauko maiielio apatineje dalyje./ilu.lerrn is '?I^ D Malpigio tuklL'lis Riebaline liauka Rictralinc liiruka plauko maigeliu. druskas.t rr. kalcio. Slapal4.rmasis Kra!jo kapiliarai glaudZiai Prakaito liauka apraizto prakaito liaukas. \.ri -u*i. kuris iieina iodos paviriiq. jis toks sv. g) vrl|]rl il augalq agresyvaus poveikio. r(- guliatorius.lrrok.rrDall- Oclos pora. Odos s tr Llk t Lr r. nrp(lrdr)inio pJ.is iinuiiatntutjtt rfiunldlit. kuriq ncfvines skaidulos plaiiai iiplinta odos sluoksniuosc. natrio. Kai kuriems gyvunans. Oda der. Mnlpi3ro Jr. Zmogui ir kai Lytdjino knneliai./rkala (plauko maiielyje) vanzdelio formos ertrncje. p. amfibijoms. apie plauktl folikulus.. atba 4titlennis..iebalus. ikuri lsiterpja spe. Krauzes kolbos ir Paiinio kaneliai yra periferiniai tcmperaifiros receptodai (vieni jauaia ialti. kuri baigiasi folikulu. nes plyti vi same odos pavirlidje. Tai Pdiiiio kuicliti.rgnio iI kitq dluskq).rilo. kalio.5iu. anksiiau minitu sluoksniu (. Krnuzts kol. fi. nuodingrl medZiagq bei mikrobq.r 6i .!l JUTIMO ORGANAI JUTIMO ORGANAI Lytejimo organai lS visq penkiq jutimo organq lyt€jimo organas uzima didiiausiir plotE.

taip reguliuodami giuso bangos poveiki.p. Objekto atvaiz das. maZiau vibruoja. regos nervu perduodamas igalvos smegenq Zieves regos centr4. Ji sudaro ainr4 liaukn.ttitink. yra rusvos spalvos aiarq spenelis (aiarq taikelis). Lygiai taip pat kaip ir akies.as. kurie surenka is\lrriJ ai. nuo kurio tesiasi istekamasis aiant kanal€lis. mas ! viding ausi. Norint reguliuoti Sviesos srauto in. tensyvuma atvaizdo Zidinyje.rtpaTi\tJmar ir ll ginrma* su kitais daiktais. Susitrrukiant kilpeles raumeniui. ji g14Zi- Viriutinis plaktuko raiStis nama ipirmykite paddti.r tvics. kai tempian-rasis bugnelio raumuo susitrau.l/a!. voko vidiniame kra6te. if jas nukreipia i nosies ertme. bei aiartl lntnkai visuma kanale- kvl a3ar. kilpeles raumuo b0gneli Siek tiek atpalaiduoid ir . ypai tokiq. vedantis i gana talpq mai5eli. Prie klausos kauleliq prisitvirtina du raumenys . taip garantuoja..objektyv4. Abu iie raumenys yra gana svarbls itempia arba atpalai- kuri Iototechnikoje vadinama. .ti jautriA fotoiuostE arba plokitele.r. ruineli kartu su vokais diafragm4. lgilukas t stiklIkitnis . jutimo organq fiziologija ASaIll taskelis liq.apertiirine". kuriame suvokiama daikto forma.lras. jos atvirumo laipsn! galima nuolat keisti. Akis ir fotoaparatas. kia. Abu jie sukelia skirting4 Klausos aparatas. Apatine nosies kriaukle Kilpa ranybes Ovalusis langelis Snerves duoja bugneli.. Apatinis plaktuko (pajuclejusi i5 victos) raiitis Vidine baflnines erLmds siena Asarq aparatas Bigneli item7. Ausies trimitas (Eustal Ovalusis langelis chijaus vanzdis) Klausos aparatas Akies obuolys Tinklaine (f okrgrafine zlcolnts rllPoS raiStis Priekinis ovaliojo Iangelio krastas plokgteli) (foioaparato Ovaliojo langelio sagitaline aiis Kilpos sukimosi taSkas Lgsiukas (fokusuoJnnl Klausos aparatas 68 . aiarq kanal6lis ASary maisclis ASarinis Vidiniame akies kampe./ Ptancto raumens Vidurine ausis langclio LrJitas inis kilpos raiStis prisitvirtinimo vieta lsorine klausornol ji lancla poveiki: kai tempiamasis raumuo iitempia bi:ignell ir labirinte padidina skysiio slegi. . vaclinamq aiar4 naiieliu. iS iia aiaror lalaku ltutekd i /roji. ragena. . dr dis. afitras stt kilpcle.ky'iio *legi labirinte 5um.rtsir eri.bngnelio itempiamasis ir kilpel€s. ir\ . patekes i tinklaine. Vienas jungiasi su plaktukLt.i jungines sk\iautq. mas tolesnis kitq garso virpesiq perdavi- Vidurin€ t1osies kdaukld ASa nionosies latako Plaktuko galvute Viriutirlis priekalo Sonnre alauga / raistis AprtLn! nosies landa kdnalo Zioly5 lond4. arba .rlva. nulekanciJ. Prleknlas neturi raumeniniq skaidulq ir juda tik kartu su kiiais klausos kauliukais..lt Jutimo organq fiziolo$ja AJary aparatas. Apa(ine. bignelis labai isitempia. silpnai iijudindamas labirinto slg/stt. ..centrine.riin.. Ak! galima palyginti 5u foloapdrJlu: iirr(lnirr.r.r j upali e no<ic. tekaniias nuo priekinio akles obuolio paviriiau5.

viena ilga neurono atauga.ge \ervin€ l4stelF (neuronas). krrrtine.. yra 'rnrgerru dang.i -upa ir. y.rrJaro nervini. Centrine neivq sistema dar vadinama grToy brrrc. Somatine ir autonornine (arba vegetacine) nervrl sistemos.Lrdnro . nl4stymE.rlri.ii .NENVU SISTEMA n Nervq sistema NeNq sistem4 sudaro centrine ir periferin6 dalys.-aug.rn.r iicentrine kryptimi (t.ri neIrai. tu gausybg kaujagysliq. iSsiiakojanti ir pasibaigianti sinap- vinis inpulsas plint. l. -mege vidini sluoksn!. u pailguju ir lugrro. Kielvienanr. J4 sudaro tnlaos ir r?rj'rros smegenys (Zr p. iie sudaro ivairius branduolils. aukit4j4 nerving veikl4 ftalb4.' sislcr?a. nes periferineje jos dalyje yra daugybe nerviniq mazgq ( .r nutJro\ \meBeni-. lalinimQ ir kitas. tsliniio branduoli.r klajoklio i deSimtos galviniq neNq por.croai bei nerviltiai rezginiai.qlr.irJtsr./ \aln. lygiqjrl raurnenq veiklq.lcles (neuronai) ir jas supilrltis atraminis audinys (glija). Didiiqiu sntegenq ir 'meteneliq prrsnriuliq pa\iriiaus pilkoji mcdzia&r sudaro iSorini sluok5ni.l4. o per. Tai sinpatila trcraL! sistc:ma.tle \up.rtirlj l.r ri-. -rily-c tgsiasi dakon. pnrnshryafil. ne. Smegenu darrg. nols i3 pirmo Zvi)gsnio lyg it nePriUausomos. -\ arbidusio. juos Svelnina. ii kuriu i-eira pcrilerirli. i katkolg il sudaro gn/rros sne. Simpatin6 nervq sistema dar vadinana tlidz. nq vddrn. Pirmoji vadinama pilkqjl nrcdiing. Viriutine je centlines nervq sistenlos dalyje dangalai lsiskverbia ir \ruAo lr)\ ir ntLgaros suttgt- n4 dangalus.eina Jrug nervq. nusltiesianti nuo kito l4stelds krlrro galo negu (dr:trdt'1ry).(ar-os s 1eglr14 skr/sfis (uzpildantis ir subarachnoi dine ertme). ji regulruoj. niai impulsai keliauja tcentrine klypiimi (dendritai) arba iicerltrine (neuritai). ii snegenq iieinaniiq nervq pradZiq. Lurio-r rrervi- PilLoii arba b.77). -Nuo lqsteles kino tgsiasi keletas medZio kamien4 primenantiq ata gq . atminti).rl. Autonomine nervq sistema funl.sudeti. o juose baigiasi vieni ir prasideda kiti nervrnrq skaidulq pluoitai.rgos.. virikinim4.rmJ. Centrine nervq sistema ii tikrqjq kontroliuoja visq gyvybine nervq sistemos dalies veik 14. mediiagq apykait4.r .is'udarO aulonominer l!eBetJcitle\) ner\ u temo. ner\ inr\ lEstelds strukturos.os kuriomis tlerviniai impulsai plinta kuno link. kntLkolijc bei stLt apie kuli4 santykinai sinetriskai iisidesiiusios visos kitos nervq sistemos dalys. cent nes nervq sistenos dalies pjitvyje iiskiliarnos dvi ivai ai pasiskirsiiusios ir skirtin.t r'rr. iinidis Anliniair ru\(nfejimai\.ds sujuDgtq mazgq grupd.gdu.Balvinirr. Ccntrine ir feri lering ner\u. vadinanra balf4fn.li5 ner gos struktfiros medzi. vadinanas iac. Centring nervq sistemE sudaro galz. jisai tiesiogiai jungiasi su smegenq paviriiumi ir. trctri \'. yra lic.rnrien4.i'(eml .lcrrifds. rr iuosmen.ri -rrsijurio. atba qttt. neto\ sistefiq. 70 . vidilis dangalas yra plonas.os n ttugaros slnegetlys. nors i! tikrqjq j4 reguliuoja centri ne nervq slsterra.rlloii medziagr. I l4steliq kuna patenka dirginimai ir ii jq impulsai perduodami toliau. y. nuo l4steles kuno). aroa aK sonas/ L y. l. vidaus organq darb4.ionu('ld lyg ir nepriUau*omai nuo mI sq valios. lQsteles clendritai.Jutonomini. kurios daugiausia skaidulq lern. Centrine nervq sistema. io i. todel ir vadinanas itorati kLitiLr dn. nuSafini. \ra i.itry. pojniius. uZdaryta ir apsaugota aSis. Simpatine ir parasimpatine ri*Lerna .t ddr?Snllt. p. - . Gnl'oos /i15 -ul1a Bendlosios ypatybds. 81). o baltoji iionnl. Ji. Jq sudaro daugiausia rrcarot1r! ktnni. nusidriekianiiq I organus ir audinius. o apatin€je dalyje stuburo kan..orinis dangalas yra ypai tvirtas ir atsparus jis vadinamas kictuoju dangalLL. kallo. kurie blro kanale. Ji -udaryin ri nefvinilJ slaidulrl. pav.rorganizrnogyvybinesfunkcijas kontroliuoja visus valintus ir automatinius judesius.r nqpyini ludrnj nuo smugrl. Lygiagreiiai nugaros smegenims.ifering nervq sistenr. Ak\nn.lubrrro.. Antroji mediiaga. Smegenq dangalai. lemdama tobul4 anatomine bei fiziologlrelvo ne jq vienovg.ieve.ri ir . abipus .ria.. t. il vienas .imp. rinrbor -l-/r. 79.rluojr srrc. kontroliuojantiQ vegetacines funkcijas. Nelvine lEsteld sudaryta ii lqstelas kuna. -oiduri s plonas kaip voratinklis. Aplink centring nervq sistem4 ir jos viduje cirkuliuoja ga/rros li.

iSraiZytas daugybis oingi4. Smegen€l€s. Apa.rr'rirttninis stuege ili4 kojelimis.itaust . Smegeny. Pailgosios smegenys ieina t IV srnegenq skilvelio sud€ti. einanci4 nuo |JLtos srities atgal ir kiek Zemyn. Stregen€lds taip pat sudarytos ii - smegenq vandentiekiu susijungia su III skilveliu. 73 . o baltoji . senoves mokslininkq pavadintE .ri tr.lmato u2pdkaling duobe. limis.. DidZiosios smegenys sudaro didiiausi4 centrin€s nervq sistemos dali ir sveria vidutiniSkai 1400 g.nedidelis jq kiekis vis delto gali prasi. NuBaro\ sme8enyc le5idsi nuo didziosio..deda i3 2 simetriikq daliq. o smegeneles viri ketvirtojo skilvelio.isoreje. kad pilkoji medZiaga yra paviriiuje. Isorinis smegenq pusrutuliq paviriius yra nelygus.gyvybes medziu". kuri eina iiek tiek ist Zai i5 virsaus Zemyn.Centrines nervq sistemos anatomija Skiriamos Sios centrines nervq sistemos dagalaos smegenys (did2iosios stncgcttys. Juos skiria gili vaga. mis smegenimis kita nerviniq skaidulq skverbti pro vadinamEji galoos ir nugaros ratinklinio ir Svelniojo dangalo.. i:.ioie pailgosio* . Galvos ir nugaros smegenq skystis. ir ioniry (Sil.rug plonesne negu pailgosios smegenys centrines nervll sistemos dalis. per visq stuburo kanal4 iki II juosmens slankstelio. Manyta ten esant sielos buveing.ijungia su nugarLJ> \metetrimi\. stn. dengia tie patys trys dangalai. kuris Priekinis cent ris vm8ls Centrind vaga (Rolando) Apatlne ma pamined centri q (atba Rolnnclo) oagq. Tiltf. Dangalai i ii skysti nepraleidZia daugumos cheminiq medZiagq. Jtl pjnvyje matyti. Be to. krrias skiria gilus ply3ys. joms pasibaigus. Vienas i5 svarbiausiq smegeneliq elementq yra PLo'kinjt eroitLs lpsfelds: nuo iios lqstel€s kuno i5eina gausybd iakotq . Tiek pailgosiose.ru. tiek nugaios smegenyse pilkoji medZiaga susitelkusi vidindje dalyje. kaip ir galvos. pailgosios sncgenys) ir nugaros lys - smegellys. Smegen6l€s jungiasi su galvos smegenimis dviem pluoitais nerviniq skaidulq . DidZiausios trikampes formos nervinds smegenq iieves lEstelds vadinamos piramidiniais neuronnis. Iai d.ttJu8q. besileidZiantis iki pat vadinamosios dldllosios sn1egenll Jungftcs. oagL 1r plyiitl. esanti stuburo kanale. Ii pastarqjq gali- ViIiutine VirSutine kaktos vaga Priekine r. smegenilis./g.n8t. o baltoji centre. Jos ieina i smeger4 kamietn suditi ft kaftu su smegenelemis bei lillu uZrma vidinio kaulolc> p.Hr cent nd vaga lgs vaga n1. uzimantis erdvg tarp vo dviejq pusrutuliq. Pailgosios smegenys. beveik horizontalia kryptimi. kurios pasklinda stubulo kanale. Zemyn nutista tik galinis sinlas. DidZiosios smegenys yra viri didZiosios smegenq jungties. atlieka dvigub4 funkcijq: saugo smegenis nuo mechaninio poveikio ir padeda paialinti ddl medZiagq apykaitos nerviniame audinyje susidariusius produktus (veliau peremaniius ! kaujA).mcgenine Ziurint i3 viriaus liauka (hipofizd Speninis formuodamos vadinam4jE arklio uodegq. Todel pjnvyje vaizdas panaius lidsiiakojusl medi. iemiau II juosmens slankstelio stuburo kanale lieka apatiniq nuga nir! nervq iaknel€s. Apatine pakauiine vaSa vaga Sonines (Silvii lvfaus Kairysis galvos smegenq pusrutulis LgSinis blanduolys Regos nervas Momenine pakaulio vaga vlnSlat Nugaros smegenys. nors pluoitrl 72 pora apatinimis suegeneliy koje- smegen4 dangnlq barjer4. vadinamq smegenaliL pusrutttliais.s Nugaros smegenis. nrnLs vLngrs MOMENINE SKILJIIS Didiiosios smegenys.irai.meSendliu 2ieveje ir savo virsdnemis isiskverbianiiq j balt4j4 medliag4. Abu smegendliq pusrutulius per filLa tarpusavyje jungla aidutiniosios smegcneliL! /cojclcs.p.rniiq . 5u-. Jas sudaro daugybd plonq nervinio audinio lapeliq (smegendliq vingiq). kur..mege- Smegenys Virsutinis momeninis KAIRYSIS PUSRUTULIS DESINYSIS PUSRUTULIS Centrind (Rolando) vaga Apatinis mome- Vidurinis kaktos vDlgrs Vi*utinis kaktos vingis KAKTINE Iiilginis SKILTIS srnegenq plysys / . Smegenrt (ir smegen€liq) pusrutuliq pavirSiuje esantis pilkosios mediiagos sluoksnis vadinama. o su pailgosio.rkauikaulio angos. gana tvirtai sujungianiios abu pusrutulius. vadinamtl pasrutuliais.nU Zt(ri.l. vadinama smegeneliq kilr?li?rl. su- Tarpiniu smegenq gumburas Uipakalinis vrngrs judina- Bly!kusis gubrys Didziosio5 5megenys ir jq pusrutuli. kurios gi- lumoje yra kirmino {ormos struktiira.

gfl.. Ill skilvelio apatine dalis nuttsta iapating tarpiniq . kuriomis !oniniai (pusrutuliq) skilveliai Centrinis nugaros smegenq kanalas. o Po io. skl/rrli'.r..li. . kad tarp pusruiulirl keliu cenlirneiru gl lvie yr. reguliuojanti visq kitq belatakiq liaukq dar- kietasis dangalas Nugaros smegenys Smegenq kngis Kietasis rugaros smegenLl dangalas Nugaros smegenu palrarga Nugaros smegenq apa!rnls Saras l. vadinamas dryZuotuoju kflnu. J skilvelis (II) Tarpinitl sme. tarp pailgUjU smegenq.ldid. kitas kairiajame. vadinamojo tarklito7o bnlrc duobeje. III skilvelis. Galvos smegenys Centdnd nervrl sistema yra tarsi vamzdZio pavidalo struktora su labai iivystytomis iriulirrcs dJlie. J! uZdengia smegeneliq kojytes. o jo dugnq sudaro labai svarbi smegenq kamieno dalis rombine duobe.ry sky. Crlvo. yra na platios farpskihtelitrs nngts (Monro). Soninruose skilveliuose yra smulkiq kraujagysliq suformuota struktira.i. kud ii kraujo plazmos tsfiltruoja gnftros ir r. ner\ in iq skaidultl pluoitas. dviem plokitelemis einanti 2emyn nuo didiiosios jungties.rvim.l \truktu14 .. Si gana ilgE ir platq C fornos pluoit4 sudaro baltoji mediiaga. ilapirno l.. Ntto treiiojo skilvelio... prie kurio pri sitvirtina pasrre. Siuos skilvelius skiria plonytd tJros 5me8eny\'i.>. Prielrrejc iio skilvelio sienoje. iis uZpildo Soninius skilvelius.oi'or.t. )o.qaros s'rcge. pro tarpskilvelines angas iSteka i III skilveli.oi. reguliuojaniius gimdos raume.Uodegikaulis (nugariniq nervq iaknelds) . o DidZiosios (galines) smegenys Soninis sklvelis (I) ir nugaros smegenys Isilginis sme8enu plySys Skaidriosios Skaidrioji pertvara Didiioji smegenq jungtis Baltoji.gyvybds nedis" Stuburas NUCAROS SMEGENYS niq nervq branduolirl.si{ klnas genq Stmburar (pilkoji J! r sKrve s nredziaga) Smegenq veliau smegenq vandentiekiu nuteka skilveli. IV skilvelis. prie jq priglunda branduolys. jungiantis abu pusrutulius. Kai kurjas vidin€s smegenq sandaros ypatybes galima iivelgti smegenq pjarviuose. Tii labai siauras kanalas..r'io.lalauia ilV skilveli. kurioje yra daugybe galvi- SMEGENELES . Kiekviename pusrutulyje didZioji jungtis iSsilenkia lanku.Belatakes [aukos"). Tai maZyte ovalios for mos belatak6 liauka. Nuerng stnegenrt Pavir siq susijungia su treiiuoju skilveliu. pagumbur!. nr -u. pl)ry.rro\ pro ertSmegenLl Slankstelio kflnas -mrgrni.meEenu Jali. smegenys ir smegeneles) ir laipsniikai plonejanti Zemyn (pailgosios smegenys rl nu r dengianiius dangalus ir atskyrg pusrutulius. Abu didziqjr! smegenq pusrutulirs jungia didZioji srnegenq jungtis."r. il .tl!u. Tarp Zemiau didZiosios smegenq jungties esantir+ tarpiniq smegenq gumburq vidiniq paviriiq yra vertikalus pllieli: i rcirn. . ji vadinama skairlriqjo pertaorn.1.Arklio uodega" (nugirdnirl.arklio uodega" (1 4 suauge slanksteliai) Iiilgirlis stuburo ir nugaros smegenq pjnvis (schema) '-\". J IV skilveli ateina smegenq vandentiekis.. Skilveliq i5oreje yra pusrutuliq baltoji nedZiaga. arba hipofizi (Lr. Jis tgsiasi nuo IV skil vclio ir yra nugaros smegenyse.. (schema) pjn vi. tarp skliiLtto iulq Pasmegenind liauka.Centrind nervq sistema.* Galinis slrllas b4 iSskirianti tropinids hormonus bei hormonus.smegenu frontalini.1.)4 SMECENYS rarPrnrLl..r plJlu.smetenq } eumourar Zieve (piikoii mcdziaga) fl- n n.rtgal tgsiasi plonas kana lelis sntt'gcnt1 anttduttickis. i5 ITI skilvelio smegenq vandentiekiu (per viduGalvos rines smegenis) atitekdjes Galvos ir nugaros smegenq skysiio apytakos schema tris angas me iS iiores. natome.^- \. Tai vidaus sekrecijos liauka..n€rvLl l^otr t6 Kietasis danFalas (sIuDtlfo kanale) aJn il tarpiga- niq smegenq gumbun! paviriiaus. v. esanti kaukoles ertne je po didziqjq smegenq pamatu (su ku liuo sujungta kojyte).medzlaga RorEZhe PtlSl. pertvaros erhne Soninis DidZjoji Smegenq pusruRrlis Soninis Epifize arba kat1.. tilto ir smegenelirl. snegenq bures.Plunildis su5idnro pailg.udlo . Vienas jq yra dediniajame smcgenq pusrutulyje.ienel+mi..i.stl (likvor4). iIV i{J -\ | . pertvara.rella.. formuojantys ditliiqjq suegen4 jan. Soniniai didiiqlq smegenq skilveliai.rnccnlr'. Yra nugarineje smegenq ka- mieno dalyje. ii jo iiteka ipavoratinkline galvtr> bei nug. Jame yra nedaug galvos ir nugaros smegenq skysiio. teliq lieka nedidcl6 ertmele (kartais dar vaclinama penktuoju skilveliu).ilrauLim.gelini I i nu k n (hipoJizt). tai yra laidai.rdinamas iolirfu skllz. Tarp Siq pertvaros ploks- ir.. Calinis sitrlas Vienas uodeginis nugarlnrs nervas --' nugaros smegenq dalis ir' .r. Nugaros smegenys ir nugaros smegenq skystis.iaureianir.trIUlrq liauka n-..

veiki. virikinant. arbd it. pirmasis krtrtininis mazgas susiliejgs su apatiniu kaKo mazgu ir sudaro vienq Zvaitzdirri mrzg. Tai X galviniq newq pora.lriniu. J4 sudaro nervines skaidulos ir neNai. lunq drrbt reguliuuja . Autononine nervL! sistena dalilama i dvi di deles dalis. Icentrin6s skaidulos priim. Parasimpatin€ nervq sislema.rtinidme Larnrcne). lyties organq darb4. y.r.priejinga\. nereiai yr<r. pasaitiniai. Iscentrines skaidulos yra dvejopos 1) ikimazgines. 5iuo. be to. kuriame persiiungia ipostganglines skaidulas). Abiej4 nervq sistemq (parasimpatines rl srmpJlinc. vcrkr.ii. r. li vcikiJ nepriUau\omJi nuo nti\Ll v.. kdrios eina nuo lqsteliq kunq.l dir$nimu*. Milijo|ai neuronu. autonominiai r.J SIS?EMA Autonomine (vegetacine) nervq sistema Aulonurnine nervq ii\tema konlroliuoja regcld.t skiriami !ie Apatinis kaklo sirnpaiini6 kamieno rrazgas I kdtininis sinipatinio Kamieno mazgas Vidudnis kaklo simpatinio kanleno lnazqas Kanlleno lnazgas ") X deiinysis klajoklis nervas Klaioklio ncrvo gerklincs Sakos ]ungiamosios Sakos Krttinkaulis V krutininis simpatinio kamleno maz.irdie.o rnaZgas TarpSonkauliniai nervai Klajoklio nervo (skrandiniai kamienai) Skrandis . kai klajoklis neNas suletina iirdies darbq.. Taig Jutononrine lervq sistema tu icentrines skaidulas.Jka. VII bei IX galviniq nervq poros. esaniiuose palei pat iner.Lenlrine.l pJn. o i. ineNuoja tiek simpatines.r-ibaigid nerviniq ma/gu Br.rulio pu.tqlini' -Lnid lo5 pta. se mazguose yra postgangliniq neuronL! kal./j..vuojamE organ4 Lryznreninidi bei vien. esatliiuose ganglijuose. stemples tu kiti.. Ii visq minetq simpatinio kamieno mazgq (ganglijq) iieina Viduriu (saules) rczginys Juosmeniniai nugariniai IV juosmeninis sinpatinio kamreno naz.rc .r.las Juosmeniniai viduriLJ nervai I kryzneninis 5impatinio Kamleio mazgas i' Ricstjnc (storoii) Zdmir Ticsioji (storoji) 2arna to organo slenole.rlios. kuri. Pilvo srityje susidaro saules.ezginiai tgsiasi palei kraujagysles. todel vadinama .. ir fraujagysliq. Jie iSsidestg prieUnaic krvZk. r pcriferij4.rrai mazg.e arbr nug. simpatin€ sistema ii pagreitina.lti/nto funlcijas: . Jis letina Birdies darbq.porutis.utini.udaro . ialinimo sistemos. tiek ir pdrd5inlpJrine.idcda lustelirl Lnnuo:c. D. ktrtinds Sirdies. postgangliniq neuronq kunq sankaupll.. lurio5 nuiina inug. -u. ntnzqn' wa labai ma)rs. Preg.iau pa\ireiikia lamybes metu./r'rzidi: ldlliniai. iios skaidulos ot.tndineje (:irnp.. Vei]. nuo kurirl prasiddjusios skaidulos sudaro Simpatind nervu sistemd. fito. (neporiIlrr.. papilves rezginiai.r inugaios smegenq ir pasieka gangJijq. sinpatinio kamieno mazgas. -iuncia juo. 77 . esaniiq galviniq nervq brandttoliuo.ti: vir. nors LlJTnrauriai iio\ 5islpmo.iant par.l k. yra pilvo organq sienoje. Kylmcniini nnzgai yra 4 (kartais 5)..'./menine76 vuoja vidaus organus.11pnliui.) po\cilj. iieinantys i3 auto- nominis neNq sistemos parasimpatines c{alies brandrrnliu. Vt:u5 orglnu. Krrtiirinlai lTrdzgai yra abipus kutini nis stuburo dalies slanksteliq ktrnq.iiun8q (drpu5JVyje. jq yra 4 (kartais 3 arba 5). 2\ uinnzginis. liq. ataLrgas.eilt. iieinaniios ii nugaros smegenq klcrtinirriu ir jrro'meninirJ -egmen{u bralduo.iiu nerru -istemns daliu.?zddi ii*rdi-t9 Jbipus siuburo. Autonomine (vegetacine) nervq sistema skaidulos.Llygr. vrdurinis ir apdtini5. .autonomine". Cia prasidejusios skaidulos perduoda nervinj impulsq liaukonrs. Didiiausias parasinpatiniq skaidulq turintis arDa ref\.Jclplinio lilnu. plauiiq. sukeldami alra14 idirgildj.l.ltlu. 5impalinio karnieno kakJincpi drlyje lra try: knkl. Mduriq nclvirri.tulonontinu nervrl sistena. luosti^\tiaini m. si*iemu5 itaLJ . t. Daug parasinpatiniq mazgq.meninrdi. Ir prieiingai. incrvuoja daugum4 vidaus organq. padeda organizmui prisitai kvlJ prie nuulat Unt. nai. "i.?/. *laid ulo-.Lri ldaiolli' nervJs.rlaidulor. juo.impatindms klajoklio nervo skaidulolns bronchq laumenys susitraukia.tilutiU nrttu-. mediiagq apykait4 audiniuose. priklausomai nuo nerviniq skaicluIt1 iSejimo ii cent nes nervrl sistenlos vietos. :iuo.eie. jq yra 11 ar 10.ltirle..rlis . arba poslqd. pa-kulrrri. Zarnyno. Tie yra priei. uodcgini. lygiesiems raumenjms.las Sorrkauliai Klajoklio -nervo VIII trndninis simpatinio Kamreno mazgas _ Sldr Stemple Diafragma Klajoklis nelvas X krntininis simpatini{) kamier.tines :kridulos p.idriel usioje palei *tubull. Simpatines sistemos periieriner dalie. ^aDtirno kJu lin iniai. arba vegetacini mazg4. raumenins ir kt.rros \meg(ny\e {nervine*laiduloc eina nuo l.e prasideiucloq <KalOUlO\ PJslOJl6la nervlnlUOre md/8xO se. lulrc inernervrl srityje skaidulos isipina i pilvo srities nervinius rezginius bei mazgus.idi -rlr4i. plaukq 6iauBiamteslems dalies segrltentrl blanduoliuose.e brandurlliuo. nu.rUo 5lanLtclirl 'ker-ine.rt.ine> urB. Uod.kaidulu rudaro lrrrr<. lara'irnp. Jie priima dirgir-rimus i5 iiores arba |.rsideda ir nuqJros qmegenLl ky.ri.ner ru:.. JA iudJro ner! ini' Viriutinis kaklo simpatinio kamreno mazgas )tr I\ lie)uvinis lykles nclvas \ autonominius rezginius. k. o simpatine nervL] slstema juos atpalaiduoja.rngliner sirnp. perduoda nerviniams centrans.rii|. arba prcga1lglit1es. skrandZio.i4. Parasimpatiniq skaidulq turi ir III. tarp jq ir iirdi.vy(do.rrrciq aplinko. centrq ir iScentrinius neNus. plauiir.iai kaip sudetingo elektrinio mechanizmo laidininkai.

Motorinis skaiclulos inervuoja mimikos rau[1enis. specifines skonio juntamosios skaidulos nt.incrruoj.liezu vin is lV skridhll1is l. Motorincs skaiclulos inervuoja lyklQs rarulenis.rL|rlenis.'rr arha LaLlo "rgarus ra[-.geneliq Lrrninas Xl pofai pricLlirlis nervas pora: palietu DidZiqjq smegenq vaizdas i6 ilpaiios: 12 g. Kiekviena nervr} poln Zymima romdniiku skaihreniu.rurnurri: lsilgrnis snrLBcnq flls) s /laro{.rlliel. II regos specifinis juntanrasis nervas: (optiniq impulsq perdavimas)./i. trctieji yra rni!rus. Ii galvos snegenq iieina 12 porq 3n/olri4 skridinir-ris nervas notorinis.lIl'tymo r.rlviniq nervq porq 79 . r -koni.l.rnr.rs.i. vcido odq.tlal. Vienas nervines skaiclul. dengia nrielinas (rnielinin€s skaidulos). parasimpatines paaLrsine scilirl liaukq. inervLlo ja daugeli akies obuctio raumenLli X klajoklis miirus. Kai kuliuos nervus sudaro tik juntnnticji rrerviniq skaidulq jLtdilnntosias s/rnldr.jirr. o kii4 rnieljnas neclengia . plauiius. jungine ir kt. odE.L NEBVU STSTEMA Galviniai nervai Cnloinini ttcraai yra periferinds nervll sistenlos suditini dalis.sukam4ji rauneni. 7ytnint.r-i.rnrr-. C.ri nerv. palasimpatines i" I'rrrlire. o juntamosios viriugalvio.r \TT p.. III akiq judinanasis notorinis.lri2ir'ri f. -v"gnne kai kurias veido DidZirliq smcgcnr! pusrutulii Regos nelvq . ausir. V triiakis niirus nelvas. XI priedinis notorinis. inervLroia trapecinj ir galvos.r alrr'..rlriniu nervu .r viin. qpecilini. or8. Kuo toliau nuo galvos smegenq puslutuliq yra nelvo iaknelds ii- lieTr\ lius. raumenis ir kitus)j tik X pora klajoklis ntrztas iSsiiakoja krnfines ir pilvo ertmiq org..liJe.junla masis (klausos iI pusiausvylos funkcija). Juntamosios skaidulo.r jv.' \ieln. Inotorind\ ryklis raunenis. VTII prieangio ir 'raige.r.ri ittervuoj.r -. Moiorines skai IV Galviniai nervai duJo.rlvirti.. parasimpatinis viclaus org. gelklas. kurios yra asiniarlc cilindre.ri- liu.. incrr trol.i. dali.iai nemielininds skaidulos.ilos (tai pluoitai. \ir:ulini i. mutLJri|li:.rmtte NUCAITOS licZuvio raumcnis ir kai kuritros raumcnis- l<aklo IX poral rykles ^ryva Smcgcnaliq klajoklis ncrvas \ Sn. burnos/ t-rosies gleivines. liaukas. iner' vlroj. Jic sudaryti ii suditirrgos sandalos nervinirl skaidulq pluoitrl. i ervuoj.incr'r uoja r iJ.lluose. lrrn.rkie.r Lr.r. l2 porrl g.ifirllJrn. Jas dengla tik labai plonasdangal€lis neurolema..r iv.ririJ.'rrirrr tlL\Uli r. III pora: Speninis kanas akies judinanasis funkcijas: I uo. virikinimo ir kitus ortantls. TX liciuvinis rykles ni!r'us. iiini. dal!.rnus: iirdi.ora: Vl pora: aLitrauVII pora: VIII porai Pn.niu "il"- numeriu ji.. kitus rnotoriniai ncrvai).ru. 'pv.]lrmcni.nefvas (uosles impulsq peldavimas). Vl atitraukiamasis akiq nervas * motoli- VII veidinis miirus nervas. speci fines skonio lieiuvio glcivincs uZpakali- - kryime Piltuvclis (tarpiniU snregenq) Pasmegenine liiluka I pora: uodZiamasis (hipofize) nr.

5 poros niai nugariniai renai. arba neruini4 skaiduh4 (uZpakatneje nervo 5aknel€je yra nugarinis mazgas. juosmminiais. inervuojantys juosmens raumenis. juosmnini. pelini. Priekines SaknelEs sudar)rtos iE iicentrini4.i3 icentriniL. kuri sudaro T forma iisiiakojusios juntamosios neryines bsteles. o utjuntam4j4. virButines 8 porcs . kurie priklausomai nuo jq lokalizacijos vadinami: kakliniais.krylmeniniai nugariniai rcruai.rarroc uoDEGrNrs NUGARTMS NERVAS slanksteliai Nugariniai nervai (31 pora) 80 81 . i5 kiekvieno nugaros Bmegenrl segmento ileina pora priekinh4 (udinamqjU) Sakneliq tu i segmentq ieina pora uZpakalini2 $lr\glamqjq) Sakneliq. ir. inervuoiantis kai kuriuos tiesiosios Zarnos raumenis ir i5einamosios angos aplinkos od4.-4 c. kryimeniniais ir uodtgt- niu neraris. Tng. KRUTINES 12 slanksteliq porq ]UOSMENS 5 slanksteliai ]UOSMENINIAI NUGARINIAI NERVAI 5 porog 5 suauge slanksteliai KRYZKAIJLTS l I I l I \ UODEGIKAULIS q **"zrr*. kryimenini.Nugariniai nervai Juos sudaro susijuntusios p/rekizir4 rt uipakaliniq ntgannil.o.lai kakliniai nugariniai neroai (iE iU atsidakoja nervai. 12 pottl krtttini- Periferine nervq sistema NUGAROS SMEGENYS NUGAROS SMBGENYS KAKLO 7 slanksteliai KAKLINIAI NUGARI- NIAI NERVAI 8 poros krylmeninio rezginio alsilakoja neraas. neroiniq skaidul4. 5 poros . atba molorinh1 $ttdlmallrriq). ileinaniios nugaros smegenrl per vis4 stuburo kanalo ilgi. sudarydamos ivaiius rezginius: kaklini. od4 bei dali apatines galiinds. krtie pasklinda tarp Sonkauliniuose raumenyse bei inervuoja juosmenikrtdnes ir pllvo od4.*. Jie skyla i priekincs ir uipakalines iakas. kai kurios jo skaidulos tesiasi nuo stuburo srities iki pat pddos. o centrinos I uZpakalinq nugarinio nervo 5akne19).er']u:ojarLtys likusi4 apatinds galun€s dali bei J. pakalin€s . pats ilgiausias ir sedimasis storiausias ZmoTARPSONKAULINIAI NERVAI 12 gaus kuno newas. kr tini- niais. Miq 31 nugariniq nervq tik nedaug skai- niai nugarinbi neroai. periferines 5iq l4stetiq ataugos ieina i nugariniq nervq sudEti. | NUGARINIAI / ) I NERVAI s poros -. N&a nk nugadniq nervq krdtinines dalies rezeinio. Daugumos nugariniq nervq priekin€s 5akos tarpusavyje susipina. nueinantys ir i virdutines galanes bei diafragmq). IS nugaros smegenq iieina 31 pora iS nugarinit4 rnntq. nera4 iaknelis. 16 dulq eina i pakauSio sriti. uodeginis nugarinis nervas.

ield. i kurj isijungia pozievini.'ntr. r-. nukreipto nuo ne|viniq centrq periferijos link. Pasiekia nugaros smegenis. juntamieji neuronai priima impuls4. todel radinamer: jtiili tosio.l. Refleksin€s veiklos (atsako) schema. o !i /izioLagin| 7)ietfixQ. 2. t. Nuo iia impulsas gali iSplisti: 1. t.:rjim.r " I I . o ir.rii. ir sukelia ralingq efekt4. cenfrineje nervq sistemoje. ir atsakomasis impulsas prasid€s nuo jq. TeiSu . iI kiti kyla i5 2 skirtingq impulsq sraulqr juntamojo. Nervq sistemos veiklo: mechanizma\ pdgri\tJc tuo.'t. Tai ncxaliligi procesai.r\ perpin.llrk<itti< nt>nka:.itiko. centrus. liBa> prccbn-. jU vyksm4 lemia nervq sistema.. bet ne ga/?ros ji Refleksinis judesys Slrnkstulio kcterinc aiau6a Slankstelio skersirle atauga SanJlinc I lu: pa\y/d)iui. paveikgs juntanojo neurono nervines galines . po to periferiniais nervais pasiekia kino raumeni. iScentrinis) impulsas Nesusiiraukgs dvigalvis tasb faumuo r\ugaros Dvigalvis zasio raumuo nervais gauna judinamqji impulsE: raumuo susitfau ir pakelia rank4 sius croiniLts centrus arba ateina jutiarojo neroo ncrainr2 gLtlitrg). k. pavyzdZiui.Nervq sistemos fiziolo$ja Organizme vyksta dvejopi plocesai. nevrlinga: mirl.d junBil|es p.i nervinius . y.ri .receptorius.iuniia atsalomrji impuls4. arba icentrinio. ir srde- Nugaros smegenu 1\Ugaros srneSenys pilkoji medZiaga Nugaros Stuburo slankstelio ir nugaros smegenq pjuvis (schema) Gavgs judinamaji impulsq dvigalvis iasto raLrmuo susitraukia ir stLlenkia ranka Valingas judesys . arba . Kylantieji (icenriiniai. juntamieji) impulsai pasiekia ir suiadina galvos smegenq iie\i' relrronu-. suzadina. i\ luriu iitentrirrernis skaidulomis jau plinta impulsas. Iiorinis dirgiklis. arba iScentrinio. kad juos ar audinius sujungia su nerviniais centrais.talingas. staigiai atitraukiama ranka.lvirsiq drba in>tinktvvu. nuneia ji iki nervrnto (eDlru (drb. sklin daniio ii periferijos i nervinius centrus. oda ir t.galiln€se sukelia nervini inpulsQ.r mJ/Bo). raurreni ir piveriia ji susitraukti. priklausantl nuo m[sq valios. mes suvokiame dirginimo visum4. Vieni nervai pasibaigia galvos arba nugaros smegenyse.ri lyg ir nepriklauso. 3.r. Me* >u\ukiJme. ir suformuojame sqmoning4 atsak4. prieZastingum4 ir kita.ri . ... pasiekia ir suZadina galvos smegenq Zieves neuronus/ i5 6iq neuronq prasideies impulsas sukelia efektq.1i rdumenys. \Juntamieji /. igalinantis organizmo atsak4. liaukos.r i N piritQ. kili procerai nLro ner\Ll \i\tcmos tiesiogi.rrbn icenlrinemi\ {nrro peri[erijo\ nervinio centro link). sncgetry Zieatjc esant! centrq..ri centrai bei galvos smegenq Ziev6. pa\yzd/iui. Thi lernia tobul4 anatoming iI histologine strukturine organizmo vienovg. judinrmdji arbd motorini efekta. kiti autono nutnikstamai pasiekia. vadinamE rcJleksittiu (nesqmoningt) et'ek. rlterlllc ltUqJi | \ \ Nutarinis nugariniL) --t_*_ nuBrrirliu ncfvo !ri Juntarnoji uzpakallne 11clc Smegeneles Pailgosios Moto ne. SlinLstclis Juntamieji impulsai pasiekia smegenis Suvokian1as pojniis Calvos sncgcnys siuniia judinamuosius inpulsus ir duoda komand4 pakclti rankil Galvos smegenys lervinir impuls.tn. kuris juntamo siomis skaidulomis plinta nervines l4steles (cenirrr) fink. Toks judesys arba efektas UZfrlaline \Jkr . greitas ir staigus akiq vokrt susiglaudimas tlorinl \udri(inti vi. Vieni jq valingi. Skaidulomis sklinda ! kitus aukitesniuo- Nervq sistemos fiziologija Motorinis (judina asis. Peliferiniai linn ort. y. Ir vieni. Taigi atsiradus kurioje nors kino dalyje dirgikliui. ir motorinio (judinamojo).-rmi galro* smegerrrl Tiere\). sukelia iScentrini. ne- Tuo paiiu metu gali vykti ir paprastas. nio Jeigu juntamasis neNinis impulsas pasiekia nugaros smegenrl centrus tiesiogiai (nes dilgiklis paveikia arba nugarinio. Cia impulsai gali paveikti Zemesniuosius cenLrus (nepa. ii centro impulsas sukelia nesqmoning4 efekta. fanlo* atitrdu(imns pnjutus skausmE.rtaue.galrrl- i galvos ir Impulsas galvos smegenq ncpasiekiai nevalingas Plaitakos odos nervai siuniia juntanqji impuls4 i nugaros smcgcnis (nervirli ccrltr4) judesys (refleksas) niniuose periferiniuose mazguose. t. idnru* adat. jog nervinds skaidulos ateina jvisus organus taip.ts ai. pr'ickin6 nuganio ncrvo saknele Dvigalvis Zasto raun1uo ramybds Iaze)c smegenys Motoriniai impuisai yra s4tutttitt gas. kuds ii smegenq Zieves leidZiasi laiclais iemyn. kuriq neuron. i.

Jos funkcijos dvi: 1) vyriikqjq lytinir] lqsteliq spcrmatozoidt! ganybn. jie leid.rrytJ. Juo sperma patenka i noters lytinius takus. ia ilaplts anga. arba uZpakaling dali. perveria prieiine liauk4 (prostat4). P0sleliq sekretas svarbus lytiniq l4steliq juddjimui po ejakuliacijos. Pieiini mojo audinio skaidulq pluoitai. at-rvelia seLlides ckr/- tcli4 latawlini) ir ties uodega pereina j setlinl /a/nka. SdHide. sck i n in i s Aa nn l. Jo paviriius tankiai iivagotas rauk5liq. o uodegq jungia- Awtknnioi tai du cilindro pavidalo erektilinio audinio dariniai. kuri apgaubia kapsule. galvutes srityje pereinanti i laisv4 odos kloste.Varp4 sudalo alg'tkur. ejakuliacijos metu praskiediianti sperm4. Sdklid€s prielipas. uidarandiq apating dubens sritD iki galvutds pagrindo.l io i<.eklides. Seklos idmetamaisiais latakais sperma patenka tam tikrq i Slaple. S€klides prielipo kunelis labiau atsiskyrgs nuo seklides. kuris ejakuliacijos metu rsmetamas i3 pusleliq ir ieina i spermos (ejakulato) sud€ti.iklin! Iatak4. jU susiclaiymas ii spermatogeninio kanaldliq epitelio ir 2) etdokrinint (vidines sekecijos). siklinis lqtfikas. 35). Pereidami priebing liauk4.riai. siklos iimetnmasis latakls. t. ku yra didesnd hegu kitos dalys. s€ldos iSmetamojo latako.rltu ((ia jjj Varpa. prieiiui linuka. y. \Triikojo lytinio hormono testosterono sekrecija. Ji. y. atsiveria sdklos i3metamasis latakas. Sdklinds pnslelis. arba prieking dali. gulintis ant .i icmyn perverdami prrcirrq 1inu\.e gaminasi lydnes l4steles spcrnatozoidii. Prildausomai nuo issivystymo laipsnio ii daugiau ar maZiau uZdengia galvutg.r€ ir pereina i seklin! latak4. kuri yra plonesr.. juos dengia oda. aodeg4. t. sikliCe-s ir prielipas. i kuriq. kuriuo. SeUides prielipe galirne i. pDsles esantis organas. sudarydamas seklos iimetamqjj latakq. Vamzdelio gleivines liaukutes gamina sls/stq sekretE. kiek suplotas isilgai. j4 padalija i dvi skiltis. Tai organas. Tai porinis uZ ilapimo ir viriutini seklid€s kraitq tgsiasi pailgas kunelis. oarpa. ktrfl1. vadinamas siklidds Palei uipakalinj pnelipil (ii graikq kalbos epl viri i clidynoi sdklidds). tuo farpu galvute ir uodega prie jos gana tvirtai priaugusios . arba viduring dal!. vadinamA aryoni?c. I Testosteronis iisiskiria l4steliq (vadinamos leirliga lqsteltmis arba vi- i krauj4 ii Sdklos ismetamieji latalai.varpos galvute. Sdklinis latakas. Jis yra ritinio formos. Prieiine liauka isskiria balzgan4 slgrsti. Jis prasideda seklides plielipo uodegoje.ud. atsirandaniiq del kapielio odos raumeniniq skai ir dulq pluoitrl susibaukimo. i! labai su sivingiavusio vamzdelio.skirhi: galvute. Jie sudaro varpos ionus bei nugarine jos dali ir tgsiasi nuo talpvietes (audiniq. ties galais suplondjg. sudarytas i3 raumeninio ir liaukinio audinio. kurioje susijungia su seklines pnsleles latakeliu. dine. pereirra uZ ilapimo p[Jes. i! shpriai rusiraiiiu\io latakdlio. vadinamq Di t tgi uotn i>in i. Tai porine vyro lytine liauka (seHidds: Zr p. V. \ekrecrjos 14stelemig. S€klid€s guli plonos elastingos odos maiSelyje (kapielyje). {patinis seNides prie[po galas pereina i ..galvute prijungia iS s€klidds i3€je sekliniai latakeliai. Kekviena seklide sudaryta ii daugybes plonydiq vamzdeliq. Br-rd. i:-ide-ciu'irt tarp sdkliniq kanaleliq. Liauka apsupa r'1rro ilaples pradZiq. kuris leidZiasi Zemyn uZpakaliniu sellides kr. . siklinis puslelts.q ir atsiveria i ilaple. pervdrgs liauka.Vyro lytiniai organai Vyro lytiniai organai yra lie stklifu. suspausti skersine kryptimi. Latakas yra kietomis sienelemis./ia.rrni priciin€je liaukoje. pasiekia dubeni.rrpa yra iiorini\ v)ru lvtinic organas. sudaryti susijungus seklniams latakams ir seuiniq pusleliq latakeliui. Tai tarpinis apie 45 cm ilgio kanalas tarp sdklidds prielipo (yra jo tgsinys) liarka tai vidinis vyro lytinis organas. sudarytas paslankus. pasibaigiantis lygiu rausvu paplatdjimu Galvutes virsuneje atsive. kuris jE palaiko kaip obuolio kotelis vaisiq.

Be to. I r\unas ! I xur"ti" \ Cimdos Slapino pirsle Staple dal:nl yta sqsmauka. kurioje gaminasi lytines lqstelds (kiausineliai). Lytinio akto metu ii varpos i maksti iisilieja sperma. o priekyje anga. Iarp ma2qjq lytiniq ltlprl su.kiauiinis ir lydeti. Tai gana ilgas. sudarytas i5 raumeninio ir tungiamojo audinio. kudas taip pnsl6 Uodegikaulis Gaktine sQvarZa Slaple VaryutA MakSties Tiesioji Zarna MakStis ISeinamosios angos pat sudaro oda. I Son4 nuo jos yra siauriausia dalis . Makdtis. Su gimda jas jungia savasis kiausid€s raistis. Skiriama viriutine gimdos dalis.enuo goninio kiauiides galo iki virKiduSin L. Iioinians moters lytiniams organams priklauso lytines lupos. Gimda Slapimtakiai KiauSintakio pasaitas Pakabinamasis folikulas / Kauiides iaiStis Kiauiide Gimdos pjnvis: vaisinimui joje implantuojasi kiauiinilis. Ji yra dubenyje ldrp ildpimo p[\les ir tiesiosios Zarnos. lokai padideja ir iSkyla aukityn Kiauiintakiai. Neapvaisintas Lidu. isitvirtina ii ima vystytis gemalas. vadinama koirle- Gimda.lvykus apMakities pjalvis: gemalu vystosi ilg4 laikq. se tesiasi ertme. apribojandios lytin! plyij. nulreiptd vir(itne Zemyrr ir dtsiverianti makities gilumoje. tarp iiq | :\""e'. ji isski a i krauj4 (vidinds sekrecijos funkcija) csflogenus ir progestercnq (moteriikuosius lytinius hormonus). kuri atitinka kflgio pagrinda. varpute. Po ovuliJcijos (Uauiidds paviriiui iplyius ir kiausindliui iSejus ! i5or9) kiausintakiu kiauiindlis slenka i gimda. kol gimdymo me- tu susitraukiant gimdos raumenims iistumiamas laukan.idaro plyiys.r iuhnio gimdo. sumaieja. kudkie ris leidZia kiaudintakiui Siek tiek judeti.lq per menesines. kuri savo sandara pdmena vyrq varpa.I Moters lytiniai organai Moters lytiniams organams priklauso: kint:idi>.sAsmauka. Kiaudidis. kia ditlaki'. Kiauiideje yra daugybe (40-80 000) lytiniq Moters lytiniai organai tai lygus kriaui€s formos KiauSintakio ampule Piltuvdlis Spurgeliai KiauSides frontalinis vis. platus ir elastingas vamzdelis.iskiria kraujo ir gimdos atsisluoksniavusios gleivines audiniai.rkj. Did2iosios l. kuris dia patenka ii kiausintakio ir virtgs llr. kuriame isitvirtina ir nedtumo metu vystosi spermatozoido apvaisintas kiauBinolis. Jis tgsiasi nuo gimdos ! pilvo Makities anga i abiejo"e pu. Kiauiides Zieveje brgstaniiq ir sublendgs Savasis kiausides raistis raumeninis organas. nlsiveria gimdoie. Tarp didZiqjq lytiniq lupq yra mazosios lytines ltrpos. kuriuo 5i prisitvirtina prie plaiiojo gimdos raiiiio. Dar labiau i 3on4 nuo sqsmaukos yra ilgrausia ir paplat6jusi jo dalis kiau- loiynq falbo. vadinamas gemalu ir v. Prie dubens sienq kiau3idd prisitvirtina pakabinamuoju raiSiiu. Tai porine ovalo pavidalo moteriskoji lytind liauka. Forma primena 8I0 cm ilgio nupiduta klgi. makities prieangis.risiumi. Joje. Kiaudid6s yra prie moters maZojo dubens sienos. Vidinis kiduSintakio gala. Gimdant pio makiti iieina gimstantis vaisius ir placenta. pasibaigianti piltuv€lio formos paplatejimu. vadinama kanu. tik daug maiesne. .tines lripos yra odos r.ruk<les. ir apatin6 dalis beveik ritinine. ii virsaus ii dengia pilvapldve ir sudaro kiauiintakio pasait4. i kuri uZpakalineje pus€je atsrvena makSties anga. gintla.gimdos ii. perverdamas jos siena). Po glmdymo gimda vdl susitraukia. I makiti mens! Apvalusis gimdos Savasis kiauSides raiStis Kryzkrulir ISoriniai lytiniai organai. Nestumo metu gimda ge- Varpuie (klitol is) l4steliq uzuomazgrt (folikulq). kuris j4 palaiko. Kiaudintakio pavadinimas yra kilgs iS Moters lytiniai organai (pjiivis) kaklelio iki lytinio plyiio. Kiausintaks yra apie 10 cm ilgio vamzdelis. jeigu kiausinelis apvaisinamas. nakilis ir i:oriuiai Iytiniai organai. vadinamas maklties prie Sintakio ampule.inelis paBalinam. Pilvapldvd suformuoja kiauiides pasaitE. Jie apsupa pilving kiauiintakio ang4. jo kaStai nelygus. Skiliama pradine jo dalis (kiau6intakis atsiveria j gimd4. 86 an$u. lytinio brendimo pradiioje jq lieka keletas tukstaniiq. nukreipt4 kiauiides paviriiaus link. iiorine Slaplds Moters lytiniai ir Slapimo organai (sagitalinis pjnvis) .zodziu ouun ruacijU meLu i. Greta gios angos yra varputa (klitoris). karnpo. didesn€ jq dalis sunyksta.

reakciia arba jufirning organiTmo veikla. baltyminir.kasos l4stelir. leisdama ofui pl[sti padidina krutinds lastos pagrindinis kvepavimo raumuo. per- duodantis impulsus i6 centrines nervq i periferij4 ir atvirKiiai. patekusi i i!. atsirandan- I jaulruma. raumenims bei organams. savo ruollu vedanciq ialveoles smulkiausius kvepavimo takq maiSelius. Kiauiintakis vamzdelit jungiantis gimda su kiau3ides. regu- liuojantys daugeli organizmo gl. sudaranti organizmo gdauiius. o endokrinines fiaukos sekreta (hol/ronrs) isskiria tiesiai i kraujo kapiliarus. esanli kasos ir iarnyno sultyse. ja (kiau3in€liu). kuris perduoda irnpulsus kitiems neuronams. nius. I5 odos plaukq - saL vadinama zigota. linti savarankiikai juddti. arba neutono. panaiiem< l save olganrzmams. sudaryta i3 skysiiu uZpildytq kanalq. Diaftagma plona raumenind ploksteld. Aksonas (neudtas) nervines l4steles. Dirgiklis veiksnys. o ii audiniu iineiami mediiagq apykaitos produktai. pokytius erdvdje. Luriuose yra nerviniu l4sleliq. kuria nervinis impulsas sklinda i3 r. stimuliuoja jos patekima i3 kraujo ! audinius. Nervinis mazgas neuronq lasteliniq Kiaudinilis Antikinai . prakaitol iiskiria cavo sekreta pro idtekamuosius kanalelius i epitelio pavidiq. polgcius. subjektlvus pat]dmas. palaikantis pilvo ir dubens ertmds organus ir perkeliantis kuno svori i apatines gahnes. nervind l4stel6. Plauiiq vidule bronchai daug kartq iSsidaloja iki smulkiausiq iakq. nusakantis koki4 nors organizmui svetim4 medZiagq. Antigenas terminas. o priekind su Kapiliarai apatiniu krutinkaulio galu Susitraukdama darb4. reaguojaniiq i pusiausvFos. kurie apvaisint4 kiauiin€li perneba i gimd4.dviguba pl€veld.kaulinis Ziedas. paveiktus tulzies.aplinka. vyksta ritmiskai susitraukiant gimdai. sudaryta ii lEsteNeuronas L4*ela (olsitocina. Be to. gaminama: pasmegenineje elementad g'.vybinirl procesq: riebalq ir angliavandeniq apykait4. Sonkauliais. danties guolis apatiniame - apibendrintas terminas.maiiausios kraujagysliq iakelds. Kaulinis audinys rnedZiaga.. gaminantis seketa. tepantis ir apsaugantis gleivinirl baltymq. Nagai - gin. junginys. sudarlti ii klubakaulio.l sankaupa. Dubuo .l4stel€. Nervas sistemos neuiniq skaidulq pluoitas. veikiandirm sldg! reaguojaniios nerr'inds galunds palas./. o kartais ir atnaujinti savo form4.l grupds. sugeba iblaikyti. skatinantis tam tikrus i plauiius. kabanti burnos ertmds gilumoje. kuri vir3kina riebalus. bronchioliq. kai gvetimos medZiagos. esaniios taip pat plaukuose ir iioriniame sluoksnie. kanr. negaapibrezt4 Folikulas Apvaisinimas i organ. Gleiv€s -klampus gleiviniq liaukq sekretas (skystis). Zarnl'nas ir kiti. kepenys.l/oji sistema. tankiausia l4steles dalis.rc. TipiSki paB9 .chemines medZiagos. t. migdolinio branduolio ir speniniq kirnq bei galvos smegenq Zievds nerviniai centrai. struktir4 bei dauginli-. Limbind sistema galvos smegenq pagumburio. Apvaisinimas normaliai lvykta viename i! 2 kiauiintakiq. skirianti kldnes eftne nuo pilvo ertmes. genetiSkai nulemta dar gemalo vystymosi stadijoje. Kiekviena tdjrl baziq $andis lemia kurios nors vienos specifines aminorugsties itraukima i balt)'rno $andine.maZa mink3tojo gomudo atauga. (spermatozoido) vyri3kosios lytines lastelds susijungimas su moteri5kq. vadinamas krytkauliu. f Pilvo erhnd apatine lienens dalis tarp diafragmos ir dubens. kudo viduje vyksta medZiagq apykaita.ogo d{k l. :lrukffiros.rntis nJgo guolio l. Ii jq susidaro viena maiSeliq (folikulq) i5191a plaukai.. Labirintas .zmA. kad igalina koduoti baltym4. kr-rr susikerta optirlds akies a(ys. esanti tarp galvos smegenq didZiqjq pusrutuliq. susidedantys i5 kai kuriq organizmo l4steliq. gerina raumenq aprupinimA krauju.mas vaisiaus iistumimo ii girndos faze. jungiamojo audinio l4steliq. Slidtrs abiejq lapeliq pavirSiai leidiia plaudiams kvepuojant jud€ti ktrtines ertm€je be t nties. krauio apytakos ir kitq).tamprus raumeninis maiselis. iiskirianiios insulin4 ir gliukagon4. Pagumbuds (hipotalamas) * galvos smegenq dalis. h sudaryta daugiausia ii keratino ragin€s mediiagos. kuri. vadinamq dendrifais.!. klausa. Iytine veikl4 ir kitus. Susidaro tuo metu. Ausies trimitas. L4stel6 taip pat )Ta elementarus kiekvieno aukltesniojo ortanizmo struktirinis vienetas. kuriais kraujas ii arterijLl patenka i venas. skonis ir uosld ir kt.lomplekas cheminiq medZiagos pakitimq ir juos lydiniiq energetinirl reiskiniq. Liauka organas. vadinamos antigenais. jungianli> \ iduring ausi su nosiarykle. ir jis isitvirtina gimdos gleivindje.rstelem(. sudaranfis slgsl4j4 k-raujo dat!. Ui- - pav[srq.gyvybingas kunas..l struktirq. o vidinis pde plauiir. kiaubidZiq foiikuluose kiauiiddse bresta kiaudindliai. Jis islygina oro sldg! abipus au- Audinys - Cenetinis kodas . po to lengvai virstaniiomis energija. sudamnLi nervo sustorejima arba esanti Breta nervo. o Sonus . UZpakaline jo dali sudaro penkirl stuburo slankstelirl junginys. dar tudnti liaukoje hipofizeje). Bronchai vamzdeline. skandis. Egzok- - linio klno.. Kasos (Langerhanso) salelis . lygq pusei esandiq kitose organizmo lQsteldse. LieZuvdlis . tokiose kaip llpos arba pirSq galai. Pisld . Bianduolys . Tai patys maziausi arterijq ir venq iSsisakojimai. turi specifing formq bei cheming sudeti. - Jutimas 88 tis dirginant juntam4ji neNE. issjdesaiusios grandine iSilgai nukleino Inggiiq lEsteles taip.-kuris paruo3ia organizm4 busimam liziniam veiksmui. ir ilgos ataugos. Tai tu4. kuriomis oras patenka i plauiius ir i3 jq paialinamas. Plazma vandeninis druskq ir baltymq tir- - unkcijq reguliavimas.riigiq dirgiklius. Organizmas .rervines lasteles kunelio i perife- ji ir .Zodynelis Adrenalinas antinksiiq Serdies iiskiriamas hormonas. gaktikaulio ir ti i ivairiq. panaiiq l4steliq. Sebanti savarankiSkai egzistuoti ir daugintis. kad juos sudaraniios g]n/os medZiagosuisikonsewuotq atsinaujintll. o. esaniioms apie . Lai kuriq lepenyse ir riebduniame k[no audinyje esaniiq mediiagq virtimq gliukoze bei riebalinemis rngstimis. Gimd'. Ti <udaro nerviniai ceLrtrai.iia pnpYcii^c orhvh'i rinines liaukos {pv. vadinamos aksonri. arba Eustachijaus vamzdis plonds kdnal. Geltonoji d€mi maZa zona akies tinklaindie. isords. nerviniq galunir!. kuriomis i l4steles ne5amas deSuonis ir maislo med)iagos. Insulinas . endokininiq liaukq iSski amos tiesiogiai ikaujE ir veikianiios daug kuno audiniq. iiskiriamas kasos saleldse. sies bugnelio. Hormonai . isiskverbia sedynkaulio. nuo kudq priklauso emocijos ir kittl Iipazds Lytejinas od4.i an- - organizmo sugebejimas reaguoPagrindin€s dirglumo formos yra: regejimas.slegiui. kwie p ima impulsus ii gretutiniq neuronq. tu nti moteriska lytind lastel€. suleikdama\ 8y\rybg kitiems. be genetines informacijos. susitraukimus skdtind cpecifiniai hormondi chromosomq skaidiq. slopina jos Bamyb4 i5 aminorugidirl ir gedna glikogeno sintezq kepenyse. kuriame laikinai gali kauptis slglstis. Ji auga dau- dalis sudaryta i3 kaulinio audinio lasteliq ir mineraliniq druskq (pvz. glvos btrtybes sinonimas. greitina Sirdies pakalind jos ddis jungiasi su juosmens sritimi ir apatiniais Sonkauliais. Dirglumas n4 Alveold maZ4 ertmg (pvz. cia yra daugiausia foloreceploriq. suketia fliologing realcija.dubens kaulai.sudednga vidines ausies sistema. kad vel griZtq i apytakos rata. i3 kurios vystosi gemalas. kl1no padeties.azoto bdlas. kurie vykta organizme arba Iqsteleje. kino temperatiir4. Pleura (ktrtinpleve) . smegenq. miegq. fermentq grupe. iSorinis jos lapelis pdauga p e krutines sienos vidaus.centrin€. prasiskverbianiios I visus organizmo audi- tankiausiai issiddsiiusios itin jautriose zonose.hormonas.baltymai. epidermio kieta piritq galq danga. l}tejimas. kalcio fosfato). Didzioti kaulinio audinio Medziagq apykaita . kontroliuojanti visus l4stelese vykstaniius procesus. kuriuose vyksta duiq apykaita tarp ilveplo oro ir kraujo. dis hormonas maiina riebalq atsargq mobiliza. ji jautriausid Syie- - maia pasleld. Reguliuoja gliukozds kieki kraujyje. y. reiikiantis Zandikaulie arba oro puslel€s plauiiuose). joje yra kai kurie svarbos vidaus organai: inktai. atliekaniiq koki4 nors joms budinge funkcija (raumenr. hermetiSkai supanti plauiius. atauga. kurios suteikia kaulams tam tilq4 elastingumq.

Venos platios kraujagysles.raumenys 56 .nosies 6. dalyie. Zmogaus organizmo vystlrnosi II stadija. perduodantys impulsus i centuine nervq sistemAi laidai.kritinis dirgiklio intenslvumo lygis.Salinimo 50 Kandiiai 28 Kankorezin€ liauka (epifizd) 34. I ja at ejna kl.gaidZio skiautere 6 ketedne . Jo atsargos sukaupiamos tuliies pusleje. .pedos 16 .paraktin€ 46 .r. 11 Gumburas Hemoglobinas 38. 60. 72 Gelt[ge 50 GerkJi 26. Zmogaus ktrne iu 1.skersine 10 .iisis[ria Slapimo pavidalu. Riba . 28 Dantys . Rezus faktorius . iu Jielanu i. Sausgysld I skiltis.pusratiniai 60 . 50. inervuojantyc veido rdumenis. Riebalinis audinys jungiamasis audinys.peties 14 ./ vandens gary ir anglies dvideginio palalinimas plauiiais bei Slapimo i5s19rimas veikiant inkstams. bet nebtrtinai suteikianti galimybe atlikti Judes!.palieZuvinis 8 .guZduobe4. ku- - mybg savaranki5kai judeti.4 prieangis 60 . esantis Antinksiiai 34 50 Aorta 44. einantis nuo skrandiio ligota iki iieinamosios angos. o ji jos iseina nervaj. perduodantys impulsus i organus (raumenis arba liaukas). 56 kraujagyslinis dangalas 54 Raumuo liams ir perduodandios impulsus nervrmq centry link. daZniausiai d61 nervq sistemos veiklos. 6. tiek organizmo viduje (hormonai.tuirtas skaidulinis pluostas. Salinimas tekskretiia. Anatomidkai reJlekso lankq sudaro: juntamieji receptoriai. 'Iirliis . 74 45 Ertme 4 Kapiliariniai kamuoleliai 52 Kapliai 28 Kap3elis 84 Kasa 30. . sudarytas i3 kolageno (sinlinio balt)'mo). turinti galvE ir uodega. Receptoriai tam tikos l4stelds arba nervrn€s galtrnes.9 Akis Akytkaulis 6. dos susitraukia paveikus dirgikliui. Sekrecija . iStekantis tulZies lataku i dvylikapir3tg ZarnA. 36 Jungine 56 70 Dendritai Dilbis 14 Dentinas 28 Druskos rugitis 30 Dubens lankas 16 Kaktikaulis 6. 34 Vaga Vaisius dalies receptorius.netaisyklingos formos galvos smegenq pavirdiaus iikilimai. - Spermatozoidas . kaip tu kiaujindlis ji yra haploidind ir turi apibr€Zta chromosomq skaitiq. S4narys .tuituma (ertme). Estrotenai 86 Fibrinas 42 Gaktikaulis 16 Galinis laidas 70. 62 Ausis 47 Balso ply5ys 36 Blakstienos 56 Gomurikaulis 6. 8 Aiarq liauka 56.ritoc galutinis produltas.knminiai 28 Dantq emalis 28 Delnas 14 iltiniai 28 Jungiamosios Sakos 76 Amilaz€ 30 Androgenai 34 Antgerklis 26. 16 14.kirmdlind1026 . 18 .kilveliai galvos srnegenyse.miego 46 .taurelds 52 Insulinas 34 lsiurbimas 32 geldeles Iskandis 26. ialsvos spalvos kepenq sekretas. 30 26.plauir4 36. dainai. kiekvienas didesnis uZ ribq dirgiklio intensyvumas sukelia intensJvq nerwin! impuls4. apyl. 52 64 .tusos neno impulsai. - odos sluoksnjs.ra daug: pvz. laip azot. pvz.raudonqlq kraujo klnelirl membranos molekuld. Zemiau kudo nervjn€ skaidula nereaguoja. gerokai Inkstai 50. kuriame maistas virikinamas ir lsiurbiamas. Ejakuliacija 84 Endokardas 40 Epidermis 66 Epikardas 40 52 . 30. trimitas (Eustachijaus Yamzdis) 26.\\tzditlai: ikpimo piisle dubens ertmdje (joje kaupiamas dlapimas) ir faliies pasle (kurioje kaupiama kepenq pagaminta tuliis). po aituntos neitumo savait€s. Tik plau- - .rankos 14 Kaulas 1.skaidulinio pluoitai. iirdie: skilveliai apa90 tiq venomis teka deguonies prisotintas krauias.. 74 Akytkaulio piltuvelis Akytkuniai 84 Akytoji plokiteld 6 Aklas 26 74 Cheminis apdirbimas 30 Chimozinas 30 Chondrocitai 4 Danties kaklelis 28 Dantis 8.8. palaikantys kaulq ]ungiiq rr s4na- Smegenq vingiai . 52 Inksto kunelio kapsule 52 Inkstr-l padidinantys galvos smegenq Zievds pavirSitl. baltymul. turiniiq azoto junginiq (pvz.speneliai50. jautrios tam tikriems dirgik- - visuma raumeninirl skaidulq. pritvirtinantis raumeni prie kaulo. iki tol vadinarnas gemalu (embrionu). lcentriniai nerviniai pluoitai. atsimndantis Uosld chemiSkai dirginant nosies ertmes viriufines - smegenu kamieno dalis.slgrimas ij orgdnizmo.. smegenu. Kanalai klausos 60 8 Tikroii oda (delma) po epidermiu. Zarn5mas * kanalas. 26. griovelis. 36 Gerklos 26. - kauielis 60 nervas 54 ovalusis langelis 60 Gerklq kydulys 8 Girnda 86 Girnela 16 Glikogenas 34.su smegenq koiytemis {vidurinemis smetenimist. apa(ioje Dubuo 16. kur susilieiia nervin€s skaidulos ir impulsas perduodamas ii vienos l4stel€s i kit4.38 ATF Atlantas 6 Ausies . 32 ISmatos 32 Iieinamoji anga 26 Iieinamosios angos raukas Alkunkaulis Antakiai 56 14 . 62. Raukas Ziedinis raumuo. kuri suteikia jam gali- - akomodacija 54. 46 Aiarikaulis 6. 42 daugiakampis didysis - daugiakanpis L4 maZasis galvinis 14 kaklinis 14 Hormonai 34 Iaivelis 14. RaiSiiai jungiamojo audinio . dalijantis smegenq pavirsirl .sanarind 34.medziagu.reakcija ! dirgikli. 36 - Sinapsd .kaulq susiiungimo vieta. esantys cenhineje neNq sistemoje.seklos iimetamasis 84 . 44. o viduje (prielyje) .blauzdos1616 dubens .). ir ii jos iieinantys nervai.memblana 54 obuolys 54 .dviejq neuroml susijungimo vteta.medZiagq pasigaminimo liaukose. Skilvelis . skrandZio sultys. jautrumas kvapams. deguonies ir prisotintas anglies dvideginio kraujas.mechanizmas 68 Atauga .apvaisinta. kuriomis i3 audiniu i sirdi teka netekq. apsauganti organlzma nuo temperatarros poveikio ir kaupiand nemaZa maisto medziagq atsarga.organizmo lqsteldse. 82 . ir kt.tiGtokas skystis. esanti ivairiq genetiskai apibreztq formq. 50 Katabolitai 50 Katarakta 54 Kaukole 70 Kaulai . Slapalas . 46 Ap). 50 Akiduobe 8 Akies Terminq rodykle Blauzdikaulis Bronchai 36 Burna 28 Cementas 28 16 riLl stabilum4.4. skylanti lytine hstele. 16 palieZuvinis 8 91 .vyriika lyfine l4stel€. Refleksas . 68 Altefiia klubo . lygq pusei esaniiq kitose . Adrenalinas 34. Procesas.Inedziagu dpykrilos produktq. tineie iirdie.varpd 84 Arklio uodega 72 Tiltas (uZpal<alyie) suaugusi su pailgosiomis smegenimis. 8 ' Gomudo migdolai 28 . tiek ir isordje (prakaitas).pi$to 14 .snapine 14 .lankas 84. B. galintis atsidarlti ir uZsidaryti. kuriame yra daug riebaliniq lAstelir4i jis sudaro tankq poodini sluoksni. 8.

44 klubinds aklosios Zarnos tlibutls 42.kaklo 10 .regos 54 .IjestiJle 26.krDtininis 42 42 .knnas 10 72.storoji 26 . 44. Biaudiamasis 66 Liezuvets 28 LieZuvio speneliai 64 16 Kiausintakis 86 Kilpele 60 Klubakaulis Kolbeles 54 Lieiuvrs 8. 32 .kietasis 72 kojytas . 28 - kumplyno 36 54 -plauko Rieias 14 Rykle 26.vrngtrai. 50 Kiausidds 86 Liaukos NeNrl sistema Liemuo 16 lytinds 34 prakaito 66 pdeskydines 34 riebalines 66 seiliq 28 Neudtai - parasimpatine 70. 86 /-andtKaulls t) apatinis 8 virsutinis 8 Lafna Tarpiniq smegenq gumb.trikampis 14 14 .t.plauko 66 Maltaze 30 ovalusis 60 pailgasis 60 Peiiai 14 4 36 16 IGndnkaulis 12 Krntinpldve Kubakaulis Mazgar 70. 42 Sauspldvd 18 Seiles 28. Speneliai dangald.dirdies26 Skliautai Skonio duobut€s 64 Skrandis 26 72.18 Mente 14 Mielininis dangalas 11 Minkitasis gomurys 12 Momenkaulis 34 Perilimfa 60 Peristaltiniai judesiai 30 Pienin€s kraujagyslds 32 . 8. 74 - skandzio 30 Pirbtakauliai 14. Stipinkaulis 14 Sultys kasos 30 - paraktine 46 plauiiq 36.s4nario 4. . 52 Slaunikaulis Slaunls lr) Snervds 36 16 Leidigo 84 nervind Plazma Plauko maiielis 66 svognnelis 66 42 70 Purkinjd 72 Monrd angos 74 Mucinas 28 Pleibtukas 16 Plok-iretds 42 .galvos smegenq 40 .dvylikapirift 32 32 gaubtine 26.gentl skyslis 70. 58 VoZtuvai Labirintas 60 Laiptai .akloji 26 26. 12 ionkaulio Kriaukld 6. 74 Smegenel. 76 simpatine 70.uoslds 62 Nerviniai rezginiai 76 kiauiides 86 . 32 .LI gaweliai 26. 72. 74 patfgosios 72. Nosis 62 Oda 66 Odena 34 Oksitocinas 54 Pakauikaulis 6 Pasmegenine liauka (hipohze) 34.lieLwio Sperma 84 Spermatozoidai 84 Spermos susidarymas 84 Stempld 26 Varyutd 86 Vena Krumplys . 82 8 Smilkinkaulis 6. 68 Latakai kasos 30 Neftono (Henl€s) kilpa Nelvai 52 Prakaitas 66 Prasiskverbimas 42 Prieangis 60 Priekalas 60 Tikoji oda 66 - galviniai 78 nugariniai pilvo 76 80 Prieiind liauka Prieiirdziai 40 Prievartis 26 84 Lg3iuko kapsule 54 Liauka * 92 asaq Nervas . 76 70 Raktikaulis Raumenys akies 56 14 Smegenq Neurolema 78 Neuronai postgangliniai 76 6rpo:nolihi.kutinds 10 . 32 Zar Zasfikaulis 14 56 52 rR Malpigio n. 84. 68 Rai3diai 18 - didi:iosios 72. 28.didzioji jungtis 72 .klajoklis 70.Svelnusis dangalas 70 . 74 nugarcs 70.. 56. 74 Balvos 70.kryimeniniai 10 . 62 KryZkaulis 16 baltieji 42 raudonieji 38.nervas 80 Uodziamieji stolmenys 62 Uremija 52 Vandeningas akiq skystis 54 Varpa 84 Varpos galvute 84 . 52. 76 MedZiaga Pepsinas 30 Pepsinogenas 30 Skaidrioji pertvara 74 Skydliauk6 16 Skilveliai stiklaknnis 54.bugnelio 60 .i 76 Nora8as 6. 72 TinlJain€ 54. 8 62 6.Zirnissraigd 60. 52 Kortijaus organas 60 Kortizolis 34 Kramtymas 30 Kraujo knneliai 40 Limfos susidarymas 30 Lipazd 30 Lytejimo knneliai 66 edmd .galvos ir nugaros sme. . Smege^ys 72. 74 dangalas 70 . 48 68 tuBaioji 48 Yyzdys 54 Vokai 56. 74 Slapld 50.baltoji 70 .pilkoji 70 Membrana akies 54 .klubine 26. 50 Turkiskasis balnas 74 Uodegikaulis mazgas 76 .uEtiojl 26.bngnelio 60 prieangio 60 - .dengiamoji 60 . 76 64 lieZuvinis ryklds Progestelonas 34.i:ieve 72. .inkstq 5264 . 74 Lytiniai organai .juosmens 10 dviburis 42.tepalind 18 Meniskas .uodegikaulio 10 Slankstelio anga 10 .i'rcihp - .kaulai 6.isoriniai mote$ 86 Lytinis aktas 86 Maisto ryre 30 MaiSelis Kremzld 4 18 . 72.iitisines 18 18 Kepenys 30. galviniai 14.s Smegendliq pusrutuliai 72. 68 Tiroksinas 34 Tracheia 36 Tripsinas 30 Trombocitai 42 . Limfa 30 64 Nosies S4narinis tepalas 18 S4nario kapsuld 18 Sausgysles 18 Kolektoriai 50. Jz . 44 Laktoze 30 Lastele Plauaiai 36 Plauiiq alveolds 36 Plaukas 66 Skruostakaulis 8 Slanksteliai 10 asinis 10 .viduriniai Plaktukas 60 16 16 14. 52. 8. 72 Tropiniai hormonai 34 TulZies pnsld 30 Tul2is 30.plonoji 26 . 72 dangalas voratinklinis . 62 Nosiaryl.70.kepenq 30 . 66 Slapimas 4 StaPUno Pusle DU. Kaulind Kaulq jungtys s4nariai . 8. 44 Slapimtakis 50.limfinis 30 tuliies Lazdelds 54 Lq3iukas 54.Jd 26. 86 Ragena 54 Rainele 54.70 .urai 74 Tarpslankstelinis diskas 10 Ibstosteronas 84 . 32 . 30 SeKides 84 Sdklides prielipas 84 SeHines pusleles 84 SeHinis latakas 84 Serumas 42 Stutes lit . 16 Skuostai 28 ServlKaulls 10 Sirdis 40 Slapalas 50.getutiniai 30 pusmdnuliniai VoZtuvas 26 42.

lai Galvos kaulai Il Sh:hrra< i3 KnltinFs laqlns ka. limfagysEs ir kmujo Sirdies ir aortos voituvai Slapimo orgatul sistema Jutimo organai 43 45 47 49 51 53 klneliai Didziosios artedjos DidZiosios venos Slapimo organq sistema Inkstas Nen'q sistema ' Lytiniai organai 57 Akis 59 Rega 51 Ausis 63 Nosis 65 Skonio olganas 67 Odos jutimo organai 69 Jutimo organq fziologija 71 Galvos ir nugaros.rna ir dantvs \.utiniq gahnirl kaulai 17 Apafiq gahniq kaulai Gdaudiai.'takos olganq sistema 41 Vtulkinimo organq Jungtys n raildiai Galvos ir kaklo raumenys Kirrq raurnenys (uzpakalinis vaizdas) VtuSkinimo organq sistema Bu.i 15 Vir. Raumenq sistema 19 21 25 sistema 27 29 31 33 Mdaus sekrecijos liaukq sistema 35 Kvepavimo organq sistema 37 39 Ap. atba centrin4 neNq sistema 73 Smegenys 75 Didiiosios (galnes) smegenys ir nugalos smegenys 77 Autonomin€ (vegetacine) nervq sistema 79 Galviniai nervai 81 Periferine nervq sistema 83 Nerv!+ sistemos fiziologUa 85 Vyro lytiniai organai 87 Moters lytiniai organai .irikinahasistraktas Virikinamasisbaktas Liaukos K Kvepavimofiziologija Sirdis Sraujagysles.rl.IL|USIBACTJU BODYKLT Criaudiai 5 7 9 Griaudiai IGukoles kau.

rLIUsrRUorAs Zlttvnns FrzroloctJn. BESTUBURIAI ZOOLOGIJA. STUBURINIAI BOTANIKA CHEMIJA FIZIKA ASTRONOMIJA rsBN 5430-02714-6 . Zvrocus ZOOLOGIJA.

Sign up to vote on this title
UsefulNot useful