P. 1
vertinimo sistema

vertinimo sistema

|Views: 105|Likes:
Published by jieznogimnazija

More info:

Published by: jieznogimnazija on Sep 24, 2011
Copyright:Attribution Non-commercial

Availability:

Read on Scribd mobile: iPhone, iPad and Android.
download as DOC, PDF, TXT or read online from Scribd
See more
See less

09/24/2011

pdf

text

original

PATVIRTINTA Prienų rajono savivaldybės Jiezno gimnazijos direktoriaus 2011 m. kovo 10 d. įsakymu Nr.

PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS JIEZNO GIMNAZIJOS MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMO TVARKOS APRAŠAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Prienų rajono savivaldybės Jiezno gimnazijos mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja mokinių mokymosi pasiekimų vertinimą, kontrolinių darbų krūvį, tėvų informavimą apie mokinių mokymosi sėkmingumą. Aprašas parengtas vadovaujantis Bendrosiomis programomis, Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004m. vasario 25 d. įsakymu Nr. ISAK-256 (Žin., 2004, Nr. 35-1150), pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų Bendraisiais ugdymo planais, Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo lavinimo programą tvarkos aprašu. 2. Apraše aptariami vertinimo tikslai ir uždaviniai, nuostatos ir principai, vertinimas ugdymo procese ir baigus programą, tėvų informavimo tvarka. II. 3. Vertinimo tikslas. Padėti mokiniui mokytis, patirti sėkmę ir bręsti kaip asmenybei, pateikti informaciją apie mokinio mokymosi patirtį, pasiekimus ir pažangą, nustatyti mokytojo, mokyklos darbo sėkmę, priimti pagrįstus spendimus. 4. Vertinimo uždaviniai: 4.1. Padėti mokiniui suprasti savo stipriąsias ir silpnąsias galimybes, kelti tolimesnio ugdymosi tikslus. 4.2. Padėti mokytojui įžvelgti mokinio mokymosi galimybes, diferencijuoti ir individualizuoti darbą, tinkamai parinkti ugdymo turinį ir metodus. VERTINIMO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

4.3.Teikti tėvams (globėjams) informaciją apie vaiko mokymąsi, stiprinti vaikų, tėvų

(globėjų) ir mokyklos ryšius.
4.4.Planuoti ugdymo turinį ir procesą, suteikti mokiniams reikalingą pagalbą.

III. VERTINIMO NUOSTATOS IR PRINCIPAI 5. Vertinimo nuostatos: 5.1. Vertinimas grindžiamas amžiaus tarpsnių psichologiniais ypatumais; 5.2. Mokinys laiku gauna grįžtamąją informaciją apie savo pasiekimus ir pažangą; 5.3. Pagrindinis vertinimo orientyras – mokinio išsilavinimas, atitinkantis bendrosiose ugdymo programose aprašytą lygį; 5.4.Vengiama lyginti mokinių pasiekimus tarpusavyje. 6. Vertinimo principai: 6.1. Pozityvumas ir konstruktyvumas; 6.2. Atvirumas ir skaidrumas; 6.3. Objektyvumas ir veiksmingumas; 6.4. Informatyvumas. IV. VERTINIMAS UGDYMO PROCESE 7. Mokomųjų dalykų, dalykų modulių, pasirenkamųjų dalykų ir neformaliojo ugdymo vertinimas. 7.1. Pažymiu vertinami šių mokomųjų dalykų pasiekimai: lietuvių gimtoji kalba; užsienio kalbos (anglų, rusų, prancūzų kalbos); istorija; geografija; matematika; informacinės technologijos (privalomas ir pasirenkamasis dalykas); biologija; chemija; fizika; dailė; technologijos. 7.2. Įskaita vertinami šių mokomųjų dalykų pasiekimai: dorinis ugdymas (etika, tikyba); pilietiškumo pagrindai;

ekonomika; menai (muzika, teatras, šokis); kūno kultūra (bendroji, parengiamosios grupės, spec. medicininės fizinio pajėgumo grupės); pasirenkamieji dalykai (psichologija, braižyba ir kt.); žmogaus sauga; projektai. 8. Mokomųjų dalykų moduliai vertinami vieną kartą I ir II pusmečių pabaigoje pažymiu, jį įrašant į atitinkamo dalyko vertinimo puslapį. 9. Neformaliojo ugdymo veikla vertinama formuojamuoju vertinimu. 10. Pagrindinio ugdymo ir vidurinio ugdymo pakopose naudojamas formalusis vertinimas, pagrįstas bendrosiomis programomis; brandos egzaminų programomis. Neformalusis vertinimas pagrįstas naujais vertinimo, informacijos kaupimo, jos analizės, fiksavimo ir informavimo būdais. 11. Vertinimą ugdymo procese sudaro vienas kitą sąlygojantys apibendrinamieji, diagnostiniai ir formuojamieji vertinimo tipai. 12. Apibendrinamasis vertinimas – tai vertinimas, kuriuo naudojamasi siekiant išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą baigus dalyko programos temą, skyrių, programos dalį. 13 . Diagnostinis vertinimas remiasi kontrolinių, laboratorinių, kūrybinių ir praktikos darbų, apklausos žodžiu, sukauptos informacijos apie mokinio mokymosi pasiekimus ir pažangą rezultatais. 14. Formuojamasis vertinimas – tai nuolatinis mokinio vertinimas stebint jo individualų, grupinį ir poromis darbą įvairiose situacijose, individualiai aptariant jo mokymosi sėkmingumą, daromą pažangą. 15. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas grindžiamas mokiniams, jų tėvams (globėjams) aiškiais, suprantamais kriterijais. 16. Mokytojai, remdamiesi bendrosiomis ugdymo programomis, iškeltais tikslais, vertinimą planuoja 1 ir/ar 2 mokslo metams. Mokomųjų dalykų ilgalaikiuose planuose, dalykų modulių, pasirenkamųjų dalykų programose pateikiama mokymosi pasiekimų informacijos kaupimo ir jos informavimo sistema; mokytojai vertinimą konkretizuoja trumpalaikiuose/detaliuosiuose planuose. 17. Mokytojai per pirmąją savo dalyko pamoką rugsėjo mėnesį mokinius supažindina su dalyko, dalykų modulių, pasirenkamųjų dalykų programomis, mokinių mokymosi pasiekimų informacijos kaupimo ir jos fiksavimo sistema, aptaria vertinimo kriterijus, metodus ir formas. 18. Mokytojai, pradėdami naują temą, skyrių, su mokiniais aptaria atsiskaitymo ir vertinimo kriterijus. 19. Mokinių mokymosi pasiekimai vertinami sistemingai. Rekomenduojama pasiekimus vertinti tokiu dažnumu per pusmetį:

19.1. jei dalykui mokyti skirta 1-2 pamokos per savaitę, vertinama ne mažiau kaip 3 pažymiais; 19.2. jei dalykui mokyti skirta 3-5 pamokos per savaitę, vertinama ne mažiau kaip 5 pažymiais. 20. Rugsėjo mėnuo skirtas 5 ir 1g-ųjų klasių mokinių adaptacijai, 5 klasės mokiniai pažymiais nevertinami, 1g klasės mokiniai nepatenkinamais įvertinimais nevertinami. 21. Vertinama pažymiu: 21.1. kontrolinis darbas – ne mažesnės kaip 30 min. trukmės savarankiškas, projektinis, kūrybinis, laboratorinis ar kitoks raštu (ar elektroniniu būdu) atliekamas ir įvertinamas darbas, skirtas mokinio pasiekimams ir pažangai įvertinti; 21.2. apklausa žodžiu – tai monologinis ar dialoginis vertinamas kalbėjimas, skirtas patikrinti žinias ir gebėjimą komunikuoti gimtąja ar užsienio kalba, taisyklingai, argumentuotai reikšti mintis per gimtosios, užsienio kalbų ir socialinių mokslų pamokas; 21.3. dalyvavimas miesto, respublikos, tarptautiniuose konkursuose, olimpiadose, projektuose; 21.4. savarankiškas darbas – pasiekimams ir pažangai vertinti. 22. Mokytojai mokinio pasiekimus ir pažangą analizuoja ir vadovaudamiesi savo informacijos kaupimo ir jos fiksavimo sistema rašo pažymį už šias mokinio veiklas: 22.1. apklausą raštu; 22.2. apklausą žodžiu; 22.3. namų darbus; 22.4. darbą pamokoje. 23. Mokytojai individualią informacijos kaupimo, jos fiksavimo sistemą bei vertinimą pateikia prie dalyko ilgalaikio plano, dalykų modulių, pasirenkamųjų dalykų programų. 24. Kontrolinio darbo skyrimas ir vertinimas: 24.1. mokiniams per dieną skiriamas vienas kontrolinis darbas; 24.2. apie kontrolinį darbą mokiniai informuojami ne vėliau kaip prieš savaitę, su mokiniais aptariant kontrolinio darbo temą, struktūrą, tikslus, vertinimo kriterijus; 24.3. mokytojai kontrolinius darbus derina su mokiniais ir tarpusavyje, juos fiksuoja kontrolinių darbų grafike ne vėliau kaip prieš vieną savaitę. Dėl svarbių priežasčių mokytojai, suderinę su mokiniais, turi teisę kontrolinio darbo laiką keisti; 24.4. direktoriaus pavaduotojas ugdymui kontroliuoja kontrolinių darbų grafiką, kontrolinio darbo grafiko privaloma laikytis; 24.5. pirmą dieną po mokinių atostogų ir paskutinę dieną prieš atostogas kontrolinis darbas nerašomas. ne daugiau kaip 20 min. trukmės, skirtas mokinio

24.6. informaciniai testai, bandomieji egzaminų darbai rašomi pamokų metu (jie yra privalomi) ir derinami su mokiniais bei administracija; 24.7. mokytojai kontrolinio darbo rezultatus mokiniams pristato ne vėliau kaip po 2 savaičių, aptaria mokymosi sunkumus ir galimybes, organizuoja kontrolinio darbo įsivertinimą, numato tolesnį mokymą(-si). 24.8. mokytojai metodinėse grupėse 2 kartus per metus (po I ir II pusmečio) aptaria dalyko mokymo(si) pasiekimus ir pažangą ir planuoja tolesnį ugdymo procesą; 24.9. mokinys, dėl ligos ar kitų svarbių priežasčių nedalyvavęs kontroliniame darbe, turi atsiskaityti sutartu su mokytoju laiku mokinio iniciatyva, bet ne vėliau kaip per 2 savaites. V. VERTINIMAS BAIGUS PROGRAMĄ 25. Mokymosi rezultatams apibendrinti taikomas apibendrinamasis vertinimas (pažymys arba įskaita). 26. Dalyko modulio įvertinimas gali būti įskaitomas į dalyko vertinimą. 27. Jei mokinys be pateisinamos priežasties praleido 50 proc. pamokų ir neturi įvertinimų, jis yra neatestuojamas. Jei mokinys praleido pamokas dėl ligos ar kitų svarbių priežasčių, jis turi teisę atsiskaityti už pusmečio ar trimestro programą sutartu su mokytoju laiku iki pusmečio ar trimestro pabaigos. 28. Pusmečio pažymys vedamas iš to pusmečio pažymių aritmetinio vidurkio (6,5 – 7; 6,4 – 6). 29. Metinis pažymys vedamas atsižvelgiant į daromą mokinio pažangą: 29.1. jei II pusmečio įvertinimas aukštesnis nei I pusmečio, rašomas aukštesnis pažymys (I pusmetis – 6, II pusmetis – 7, metinis – 7); 29.2. jei II pusmečio įvertinimas žemesnis nei I pusmečio, metinis įvertinimas vedamas iš I ir II pusmečių pažymių vidurkio; (I pusmetis -7, II -6, metinis-6) 29. 3. mokytojai mokslo metų pabaigoje organizuoja ugdymo programą baigiančių mokinių mokymosi pasiekimų ir pažangos įsivertinimą – mokinys užpildo mokymosi įsivertinimo lapą, patvirtintą metodikos taryboje, jį aptaria su mokytoju, jeigu reikia, klasės auklėtoju, tėvais, mokyklos administracija. 30. Klasės vadovai trimestro, pusmečio (mokslo metų) pabaigoje užpildo ir direktoriaus pavaduotojui ugdymui pateikia klasės mokinių mokymosi rezultatų ataskaitą. 31. Direktoriaus pavaduotojas ugdymui, remdamasis klasės auklėtojų pateiktomis klasės mokinių mokymosi rezultatų ataskaitomis, rengia gimnazijos mokinių mokymosi rezultatų pusmečio (mokslo metų) analizę, kurią pristato direkciniuose pasitarimuose, Mokytojų tarybos, Tėvų komiteto posėdžiuose, bei priima sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo.

VI. TĖVŲ (GLOBĖJŲ) INFORMAVIMO TVARKA 32. Mokymosi pasiekimai fiksuojami dienynuose, mokinių mokymosi pasiekimų knygelėse, įsivertinimo lapuose. 33. Klasės vadovai ne rečiau kaip kartą per mėnesį patikslina įrašus pasiekimų knygelėse ir pasirašo. 34. Klasių vadovai, mokytojai, socialinis pedagogas esant reikalui informuoja tėvus (globėjus) apie vaiko mokymąsi. 35. Klasių vadovai organizuoja tėvų susirinkimus ne rečiau kaip 2 kartus per metus. Pirmas tėvų susirinkimas organizuojamas rugsėjo mėnesį, kuriame tėvai supažindinami su mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimu, lankomumo apskaita. 36. Administracija mokinių tėvus informuoja apie mokymosi pasiekimų vertinimo kriterijus, procedūras ir tvarką per pirmąjį visuotinį tėvų susirinkimą, tėvų komiteto posėdį. 37. Karą per metus organizuojamas visuotinis tėvų susirinkimas, kuriame tėvai turi galimybę susitikti su administracija, konsultuotis su jų vaikus mokančiais mokytojais. Administracija organizuoja papildomai susirinkimus 4-ųjų (dėl supažindinimo su brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarka) ir 2-ųjų (dėl supažindinimo su pagrindinio ugdymo pasiekimo patikrinimo tvarka) klasių mokinių tėvams ir mokiniams. 38. Ne rečiau kaip 2 kartus per metus organizuojami tėvų komiteto posėdžiai. VII. MOKINIŲ, JŲ TĖVŲ (GLOBĖJŲ) PRAŠYMŲ DĖL PASIEKIMŲ ĮVERTINIMO NAGRINĖJIMO TVARKA 39. Mokiniai, tėvai (globėjai), nesutinkantys su įvertinimu, kreipiasi su rašto darbu į dalyko mokytoją; jei nesusitariama, tada: 39.1. mokiniai, tėvai (globėjai) kreipiasi į klasės vadovą ar administraciją su rašto darbu; 39.2. rašto darbas perduodamas to dalyko metodikos grupės pirmininkui; 39.3. metodikos grupė per 5 darbo dienas įvertina darbą pakartotinai ir pateikia galutinį įvertinimą pavaduotojui ugdymui (svarstymas protokoluojamas). VIII. SIGNALINIAI TRIMESTRAI 40. Prieš 3 savaites iki trimestro, pusmečio pabaigos vedami visų dalykų signaliniai įvertinimai. 41. Signaliniai trimestro ar pusmečio įvertinimai vedami į atskirai paruoštas formas. 42. Su signaliniais įvertinimais supažindinami tėvai pasirašytinai. 43. Signaliniai įvertinimai aptariami direkciniame posėdyje.

IX. BANDOMIEJI BRANDOS EGZAMINAI ABITURIENTAMS 44. Bandomieji brandos egzaminai vykdomi nuo sausio 10 d. iki vasario 10 d. 45. Lietuvių k., matematikos ir anglų k., istorijos ar geografijos bandomasis brandos egzaminas yra privalomas visiems mokiniams. 46. Mokiniai laiko pasirinktų dalykų bandomuosius brandos egzaminus. 47. Bandomųjų brandos egzaminų vertinimai įrašomi į žurnalus.
X.

2G KLASĖS BANDOMIEJI PAGRINDINIO UGDYMO PASIEKIMŲ PATIKRINIMAI.

48. Bandomuosius pagrindinio ugdymo pasiekimų matematikos ir lietuvių k. patikrinimus laiko visi 2g klasės mokiniai. 49. Bandomųjų pagrindinio ugdymo pasiekimų vertinimai įrašomi į žurnalus.
XI.

6, 7, 8, 9 IR 3G KLASIŲ ŽINIŲ PATIKRINIMAI TESTAI

50. 6, 7, 8, 1g ir 3g klasių žinių patikrinimo testai vykdomi gegužės antroje pusėje ir birželio pradžioje: 50.1. 6 kl. – lietuvių k., matematika; 50.2. 7, 8 kl. – lietuvių k., matematika, istorija, anglų k. 50.3. 1g ir 3g kl. – lietuvių k., matematika, istorija, anglų k., geografija, fizika, chemija, biologija. (Ne daugiau kaip 5) 50.4. 6, 7, 8, 1g ir 3g kl. žinių patikrinimo testų vertinimai įrašomi į žurnalus. XII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

51. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo ugdymo procese tvarka, atsižvelgiant į ugdymo proceso pokyčius ir/ar pasikeitus ugdymo proceso organizavimą bei turinio įgyvendinimą reglamentuojantiems dokumentams, gali būti keičiama mokinių, tėvų(globėjų) mokytojų, administracijos iniciatyva. __________________________________

You're Reading a Free Preview

Download
scribd
/*********** DO NOT ALTER ANYTHING BELOW THIS LINE ! ************/ var s_code=s.t();if(s_code)document.write(s_code)//-->