PATVIRTINTA Prien rajono savivaldybs Jiezno gimnazijos direktoriaus 2011 m. kovo 10 d. sakymu Nr.

PRIEN RAJONO SAVIVALDYBS JIEZNO GIMNAZIJOS MOKINI PAANGOS IR PASIEKIM VERTINIMO TVARKOS APRAAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Prien rajono savivaldybs Jiezno gimnazijos mokini paangos ir pasiekim vertinimo tvarkos apraas (toliau Apraas) reglamentuoja mokini mokymosi pasiekim vertinim, kontrolini darb krv, tv informavim apie mokini mokymosi skmingum. Apraas parengtas vadovaujantis Bendrosiomis programomis, Mokini paangos ir pasiekim vertinimo samprata, patvirtinta Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministro 2004m. vasario 25 d. sakymu Nr. ISAK-256 (in., 2004, Nr. 35-1150), pagrindinio ir vidurinio ugdymo program Bendraisiais ugdymo planais, Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo lavinimo program tvarkos aprau. 2. Aprae aptariami vertinimo tikslai ir udaviniai, nuostatos ir principai, vertinimas ugdymo procese ir baigus program, tv informavimo tvarka. II. 3. Vertinimo tikslas. Padti mokiniui mokytis, patirti skm ir brsti kaip asmenybei, pateikti informacij apie mokinio mokymosi patirt, pasiekimus ir paang, nustatyti mokytojo, mokyklos darbo skm, priimti pagrstus spendimus. 4. Vertinimo udaviniai: 4.1. Padti mokiniui suprasti savo stiprisias ir silpnsias galimybes, kelti tolimesnio ugdymosi tikslus. 4.2. Padti mokytojui velgti mokinio mokymosi galimybes, diferencijuoti ir individualizuoti darb, tinkamai parinkti ugdymo turin ir metodus. VERTINIMO TIKSLAI IR UDAVINIAI

4.3.Teikti tvams (globjams) informacij apie vaiko mokymsi, stiprinti vaik, tv

(globj) ir mokyklos ryius.

4.4.Planuoti ugdymo turin ir proces, suteikti mokiniams reikaling pagalb.

III. VERTINIMO NUOSTATOS IR PRINCIPAI 5. Vertinimo nuostatos: 5.1. Vertinimas grindiamas amiaus tarpsni psichologiniais ypatumais; 5.2. Mokinys laiku gauna grtamj informacij apie savo pasiekimus ir paang; 5.3. Pagrindinis vertinimo orientyras mokinio isilavinimas, atitinkantis bendrosiose ugdymo programose aprayt lyg; 5.4.Vengiama lyginti mokini pasiekimus tarpusavyje. 6. Vertinimo principai: 6.1. Pozityvumas ir konstruktyvumas; 6.2. Atvirumas ir skaidrumas; 6.3. Objektyvumas ir veiksmingumas; 6.4. Informatyvumas. IV. VERTINIMAS UGDYMO PROCESE 7. Mokomj dalyk, dalyk moduli, pasirenkamj dalyk ir neformaliojo ugdymo vertinimas. 7.1. Paymiu vertinami i mokomj dalyk pasiekimai: lietuvi gimtoji kalba; usienio kalbos (angl, rus, prancz kalbos); istorija; geografija; matematika; informacins technologijos (privalomas ir pasirenkamasis dalykas); biologija; chemija; fizika; dail; technologijos. 7.2. skaita vertinami i mokomj dalyk pasiekimai: dorinis ugdymas (etika, tikyba); pilietikumo pagrindai;

ekonomika; menai (muzika, teatras, okis); kno kultra (bendroji, parengiamosios grups, spec. medicinins fizinio pajgumo grups); pasirenkamieji dalykai (psichologija, braiyba ir kt.); mogaus sauga; projektai. 8. Mokomj dalyk moduliai vertinami vien kart I ir II pusmei pabaigoje paymiu, j raant atitinkamo dalyko vertinimo puslap. 9. Neformaliojo ugdymo veikla vertinama formuojamuoju vertinimu. 10. Pagrindinio ugdymo ir vidurinio ugdymo pakopose naudojamas formalusis vertinimas, pagrstas bendrosiomis programomis; brandos egzamin programomis. Neformalusis vertinimas pagrstas naujais vertinimo, informacijos kaupimo, jos analizs, fiksavimo ir informavimo bdais. 11. Vertinim ugdymo procese sudaro vienas kit slygojantys apibendrinamieji, diagnostiniai ir formuojamieji vertinimo tipai. 12. Apibendrinamasis vertinimas tai vertinimas, kuriuo naudojamasi siekiant isiaikinti mokinio pasiekimus ir padaryt paang baigus dalyko programos tem, skyri, programos dal. 13 . Diagnostinis vertinimas remiasi kontrolini, laboratorini, krybini ir praktikos darb, apklausos odiu, sukauptos informacijos apie mokinio mokymosi pasiekimus ir paang rezultatais. 14. Formuojamasis vertinimas tai nuolatinis mokinio vertinimas stebint jo individual, grupin ir poromis darb vairiose situacijose, individualiai aptariant jo mokymosi skmingum, darom paang. 15. Mokini paangos ir pasiekim vertinimas grindiamas mokiniams, j tvams (globjams) aikiais, suprantamais kriterijais. 16. Mokytojai, remdamiesi bendrosiomis ugdymo programomis, ikeltais tikslais, vertinim planuoja 1 ir/ar 2 mokslo metams. Mokomj dalyk ilgalaikiuose planuose, dalyk moduli, pasirenkamj dalyk programose pateikiama mokymosi pasiekim informacijos kaupimo ir jos informavimo sistema; mokytojai vertinim konkretizuoja trumpalaikiuose/detaliuosiuose planuose. 17. Mokytojai per pirmj savo dalyko pamok rugsjo mnes mokinius supaindina su dalyko, dalyk moduli, pasirenkamj dalyk programomis, mokini mokymosi pasiekim informacijos kaupimo ir jos fiksavimo sistema, aptaria vertinimo kriterijus, metodus ir formas. 18. Mokytojai, praddami nauj tem, skyri, su mokiniais aptaria atsiskaitymo ir vertinimo kriterijus. 19. Mokini mokymosi pasiekimai vertinami sistemingai. Rekomenduojama pasiekimus vertinti tokiu danumu per pusmet:

19.1. jei dalykui mokyti skirta 1-2 pamokos per savait, vertinama ne maiau kaip 3 paymiais; 19.2. jei dalykui mokyti skirta 3-5 pamokos per savait, vertinama ne maiau kaip 5 paymiais. 20. Rugsjo mnuo skirtas 5 ir 1g-j klasi mokini adaptacijai, 5 klass mokiniai paymiais nevertinami, 1g klass mokiniai nepatenkinamais vertinimais nevertinami. 21. Vertinama paymiu: 21.1. kontrolinis darbas ne maesns kaip 30 min. trukms savarankikas, projektinis, krybinis, laboratorinis ar kitoks ratu (ar elektroniniu bdu) atliekamas ir vertinamas darbas, skirtas mokinio pasiekimams ir paangai vertinti; 21.2. apklausa odiu tai monologinis ar dialoginis vertinamas kalbjimas, skirtas patikrinti inias ir gebjim komunikuoti gimtja ar usienio kalba, taisyklingai, argumentuotai reikti mintis per gimtosios, usienio kalb ir socialini moksl pamokas; 21.3. dalyvavimas miesto, respublikos, tarptautiniuose konkursuose, olimpiadose, projektuose; 21.4. savarankikas darbas pasiekimams ir paangai vertinti. 22. Mokytojai mokinio pasiekimus ir paang analizuoja ir vadovaudamiesi savo informacijos kaupimo ir jos fiksavimo sistema rao paym u ias mokinio veiklas: 22.1. apklaus ratu; 22.2. apklaus odiu; 22.3. nam darbus; 22.4. darb pamokoje. 23. Mokytojai individuali informacijos kaupimo, jos fiksavimo sistem bei vertinim pateikia prie dalyko ilgalaikio plano, dalyk moduli, pasirenkamj dalyk program. 24. Kontrolinio darbo skyrimas ir vertinimas: 24.1. mokiniams per dien skiriamas vienas kontrolinis darbas; 24.2. apie kontrolin darb mokiniai informuojami ne vliau kaip prie savait, su mokiniais aptariant kontrolinio darbo tem, struktr, tikslus, vertinimo kriterijus; 24.3. mokytojai kontrolinius darbus derina su mokiniais ir tarpusavyje, juos fiksuoja kontrolini darb grafike ne vliau kaip prie vien savait. Dl svarbi prieasi mokytojai, suderin su mokiniais, turi teis kontrolinio darbo laik keisti; 24.4. direktoriaus pavaduotojas ugdymui kontroliuoja kontrolini darb grafik, kontrolinio darbo grafiko privaloma laikytis; 24.5. pirm dien po mokini atostog ir paskutin dien prie atostogas kontrolinis darbas neraomas. ne daugiau kaip 20 min. trukms, skirtas mokinio

24.6. informaciniai testai, bandomieji egzamin darbai raomi pamok metu (jie yra privalomi) ir derinami su mokiniais bei administracija; 24.7. mokytojai kontrolinio darbo rezultatus mokiniams pristato ne vliau kaip po 2 savaii, aptaria mokymosi sunkumus ir galimybes, organizuoja kontrolinio darbo sivertinim, numato tolesn mokym(-si). 24.8. mokytojai metodinse grupse 2 kartus per metus (po I ir II pusmeio) aptaria dalyko mokymo(si) pasiekimus ir paang ir planuoja tolesn ugdymo proces; 24.9. mokinys, dl ligos ar kit svarbi prieasi nedalyvavs kontroliniame darbe, turi atsiskaityti sutartu su mokytoju laiku mokinio iniciatyva, bet ne vliau kaip per 2 savaites. V. VERTINIMAS BAIGUS PROGRAM 25. Mokymosi rezultatams apibendrinti taikomas apibendrinamasis vertinimas (paymys arba skaita). 26. Dalyko modulio vertinimas gali bti skaitomas dalyko vertinim. 27. Jei mokinys be pateisinamos prieasties praleido 50 proc. pamok ir neturi vertinim, jis yra neatestuojamas. Jei mokinys praleido pamokas dl ligos ar kit svarbi prieasi, jis turi teis atsiskaityti u pusmeio ar trimestro program sutartu su mokytoju laiku iki pusmeio ar trimestro pabaigos. 28. Pusmeio paymys vedamas i to pusmeio paymi aritmetinio vidurkio (6,5 7; 6,4 6). 29. Metinis paymys vedamas atsivelgiant darom mokinio paang: 29.1. jei II pusmeio vertinimas auktesnis nei I pusmeio, raomas auktesnis paymys (I pusmetis 6, II pusmetis 7, metinis 7); 29.2. jei II pusmeio vertinimas emesnis nei I pusmeio, metinis vertinimas vedamas i I ir II pusmei paymi vidurkio; (I pusmetis -7, II -6, metinis-6) 29. 3. mokytojai mokslo met pabaigoje organizuoja ugdymo program baigiani mokini mokymosi pasiekim ir paangos sivertinim mokinys upildo mokymosi sivertinimo lap, patvirtint metodikos taryboje, j aptaria su mokytoju, jeigu reikia, klass aukltoju, tvais, mokyklos administracija. 30. Klass vadovai trimestro, pusmeio (mokslo met) pabaigoje upildo ir direktoriaus pavaduotojui ugdymui pateikia klass mokini mokymosi rezultat ataskait. 31. Direktoriaus pavaduotojas ugdymui, remdamasis klass aukltoj pateiktomis klass mokini mokymosi rezultat ataskaitomis, rengia gimnazijos mokini mokymosi rezultat pusmeio (mokslo met) analiz, kuri pristato direkciniuose pasitarimuose, Mokytoj tarybos, Tv komiteto posdiuose, bei priima sprendimus dl ugdymo proceso koregavimo.

VI. TV (GLOBJ) INFORMAVIMO TVARKA 32. Mokymosi pasiekimai fiksuojami dienynuose, mokini mokymosi pasiekim knygelse, sivertinimo lapuose. 33. Klass vadovai ne reiau kaip kart per mnes patikslina raus pasiekim knygelse ir pasirao. 34. Klasi vadovai, mokytojai, socialinis pedagogas esant reikalui informuoja tvus (globjus) apie vaiko mokymsi. 35. Klasi vadovai organizuoja tv susirinkimus ne reiau kaip 2 kartus per metus. Pirmas tv susirinkimas organizuojamas rugsjo mnes, kuriame tvai supaindinami su mokini paangos ir pasiekim vertinimu, lankomumo apskaita. 36. Administracija mokini tvus informuoja apie mokymosi pasiekim vertinimo kriterijus, procedras ir tvark per pirmj visuotin tv susirinkim, tv komiteto posd. 37. Kar per metus organizuojamas visuotinis tv susirinkimas, kuriame tvai turi galimyb susitikti su administracija, konsultuotis su j vaikus mokaniais mokytojais. Administracija organizuoja papildomai susirinkimus 4-j (dl supaindinimo su brandos egzamin organizavimo ir vykdymo tvarka) ir 2-j (dl supaindinimo su pagrindinio ugdymo pasiekimo patikrinimo tvarka) klasi mokini tvams ir mokiniams. 38. Ne reiau kaip 2 kartus per metus organizuojami tv komiteto posdiai. VII. MOKINI, J TV (GLOBJ) PRAYM DL PASIEKIM VERTINIMO NAGRINJIMO TVARKA 39. Mokiniai, tvai (globjai), nesutinkantys su vertinimu, kreipiasi su rato darbu dalyko mokytoj; jei nesusitariama, tada: 39.1. mokiniai, tvai (globjai) kreipiasi klass vadov ar administracij su rato darbu; 39.2. rato darbas perduodamas to dalyko metodikos grups pirmininkui; 39.3. metodikos grup per 5 darbo dienas vertina darb pakartotinai ir pateikia galutin vertinim pavaduotojui ugdymui (svarstymas protokoluojamas). VIII. SIGNALINIAI TRIMESTRAI 40. Prie 3 savaites iki trimestro, pusmeio pabaigos vedami vis dalyk signaliniai vertinimai. 41. Signaliniai trimestro ar pusmeio vertinimai vedami atskirai paruotas formas. 42. Su signaliniais vertinimais supaindinami tvai pasiraytinai. 43. Signaliniai vertinimai aptariami direkciniame posdyje.

IX. BANDOMIEJI BRANDOS EGZAMINAI ABITURIENTAMS 44. Bandomieji brandos egzaminai vykdomi nuo sausio 10 d. iki vasario 10 d. 45. Lietuvi k., matematikos ir angl k., istorijos ar geografijos bandomasis brandos egzaminas yra privalomas visiems mokiniams. 46. Mokiniai laiko pasirinkt dalyk bandomuosius brandos egzaminus. 47. Bandomj brandos egzamin vertinimai raomi urnalus.
X.

2G KLASS BANDOMIEJI PAGRINDINIO UGDYMO PASIEKIM PATIKRINIMAI.

48. Bandomuosius pagrindinio ugdymo pasiekim matematikos ir lietuvi k. patikrinimus laiko visi 2g klass mokiniai. 49. Bandomj pagrindinio ugdymo pasiekim vertinimai raomi urnalus.
XI.

6, 7, 8, 9 IR 3G KLASI INI PATIKRINIMAI TESTAI

50. 6, 7, 8, 1g ir 3g klasi ini patikrinimo testai vykdomi gegus antroje pusje ir birelio pradioje: 50.1. 6 kl. lietuvi k., matematika; 50.2. 7, 8 kl. lietuvi k., matematika, istorija, angl k. 50.3. 1g ir 3g kl. lietuvi k., matematika, istorija, angl k., geografija, fizika, chemija, biologija. (Ne daugiau kaip 5) 50.4. 6, 7, 8, 1g ir 3g kl. ini patikrinimo test vertinimai raomi urnalus. XII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

51. Mokini paangos ir pasiekim vertinimo ugdymo procese tvarka, atsivelgiant ugdymo proceso pokyius ir/ar pasikeitus ugdymo proceso organizavim bei turinio gyvendinim reglamentuojantiems dokumentams, gali bti keiiama mokini, tv(globj) mokytoj, administracijos iniciatyva. __________________________________