ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBA

DZŪKIJOS TRADICINĖ KAIMO ARCHITEKTŪRA

Aistė Andriušytė Vingaudas Baltrušaitis Ilona Burinskaitė Gražina Žumbakienė

UDK 719:72(474.5) Dz92

Recenzavo: Prof. habil. dr. Irena Regina Merkienë, dr. Petras Kalnius

Sudarytojas ir specialusis redaktorius prof. dr. Libertas Klimka

© Etninës kultûros globos taryba © Aistë Andriušytë © Vingaudas Baltrušaitis © Ilona Burinskaitë © Graþina Þumbakienë

ISBN 978-9955-9468-3-0

PRATARMĖ
Vienkiemiai tarp Dzūkijos miškų, tarp kalvelių ir kaimai, nuo seno jungiantys sodybas bei jų gyventojus, – tai vis dar kraštovaizdžio dalis. To, kuris mielas akiai, artimas širdžiai, kurio ypatingas grožis išreikštas daugelyje kūrinių. Kas gi sudaro žavesį ir jaukumą, būdingą senųjų sodybų erdvėms, kokia jėga, verčianti kaskart atsigręžti ir pasigrožėti, slypi šimtmečiais gludintuose pavidaluose? Jie kalba ne tik praeičiai. Gyvenimo vertės suvokimą liudijančios formos teigia, kad architektūra gali būti terpė, ugdanti savasties jausmą, kuris padeda tausoti pasaulį ir save. Kresni tūriai, prisitaikę prie reljefo, pratęsia gamtos ritmą, primenantį darnos – vidinės ir su aplinka – patyrimus. Jautri puošyba atskleidžia detalių grožį, santykio tarp didelio ir mažo pusiausvyros galimybę, užsimena apie simboliais reiškiamas prasmes. Taikų gamtos ir žmogaus bendrabūvį gaubianti erdvė jaudina atminties glūdumoje slypinčiom nuojautom apie pirmykštę būtį, kurioje dievai kalba žmonėms. Senosios sodybos neišvengiamai nyksta: sparčiai besikeičiantis gyvenimo būdas ir medžio trapumas stumia užmarštin prieš šimtą, šimtus metų puoselėtą grožį. Atrodytų, kad tai natūralus ir teisingas procesas, kad šiuolaikinės formos geriau tinka apgaubti šiandieninio gyvenimo vyksmą. Ir vis dėlto daugelis vis aiškiau suvokia, jog amžiais ugdytas sodiečio erdvės jausmas turi papildomą matmenį, kurio dėka gyvenimo aplinka įgyja gelmę ir, tikėtina, iš jos perspektyvos žvelgiant, gali aprėpti ir dabarties reikmes. Medžio statybos atgimimas, kad ir pavieniai bandymai naujai statomose sodybose pritaikyti kai kuriuos tradicinės architektūros bruožus, o ir noras bent retkarčiais pabūti kaime, gamtoje (ką liudija klestintis kaimo turizmas) rodo nenutrūkusį ryšį su sodietiška kultūra, daugiau ar mažiau įsisąmonintą, bet vis dar veiksmingą. Tačiau, nors daugumos lietuviškų giminių šaknys yra kaime, jau kelios kartos vis mažiau pažįsta jo gyvenimą ir sugeba įvardinti dėsnius, pagal kuriuos jis surėdytas. O būtent dėsnių, glūdinčių erdvės sąrangoje, suvokimas yra esminė prielaida kūrybiškai taikyti paveldo perteikiamas kokybes. Ši vienos senųjų sodybų kultūros dalies – tradicinės dzūkų architektūros – pažinimui skirta studija, tikimės, padės norintiems gyventi, projektuoti ir statyti panašiai, kaip tai darė šio krašto senoliai. Tai yra, išsaugant ryšį su gamta, tautine tapatybe, patiriant tyrą vakaro gerumą, stebint saulėlydį iš drožinėto prieangio, kvepiant darželio mėtoms.

kurių praradimas ne tik atitolina nuo gamtos. kokia yra. madų. 4. reljefas. Užnemunės riba – Nemunas. o drauge su ja – ir kasdienį žmonių gyvenimą. piešiniai. Butkevičių: 1. netgi ir pastatų tipus. Juo labiau. tiek į jų įvairovę. krituliai. Tai lėmė palyginti Dzūkijai priskiriama teritorija pažymėta pilku fonu. Tradicinė architektūra – tai medžiaginis paveldas. puoselėti būtent TŲ laikų paveldą? Todėl kad jis – vis dar prieinama ne vien muziejiniam pažinimui liaudies kūrybos dalis. neatskiriami nuo gyvenimo raidos.dvilypiai kaimai [8. draugė) ir valdžių primesti (žemėvalda. Dzūkijai šiandien priskiriama nemaža Lietuvos dalis. Kaunas: Šviesa. 5. kuri. neilgaamžė. ir sodybos struktūrą. buvo ir yra ta terpė. kurioje vyksta istorinės. tik sąlygiškai vieninga. fotografijos – tas senosios statybos įvaizdis.gatviniai rėžiniai kaimai. šviesa. kurį jų pagrindu galima atkurti. pirmajame ketvirtyje pagal I. taip pat gretimų šalių įtaka. pačios keisdamos gamtą. 2005. Tai išlikusių sodybų tyrimai. daugiausiai yra iš mūsų senelių. socialinės ir kultūrinės permainos. prosenelių laikų. ūkininkavimo formų kaita dažnai labai stipriai pakeisdavo ir gyvenvietės. Vietinė gamta. kurio dėka Dzūkija šiandien yra tokia. įvairių įtakų. o būtent liaudies kūryba pasižymi tomis sveiko gyvenimo kokybėmis. 55] 4 . o kalbant apie tradicinę architektūrą kreiptinas dėmesys tiek į bendrus regiono bruožus. privilegijos) įstatymai. bet ir žmones vienus nuo kitų. retai išliekanti daugiau kaip šimtmetį. Visais laikais architektūros formas sąlygojo du veiksniai: gamtiškasis ir žmogiškasis.kupetiniai kaimai. 2.linijiniai kaimai. bet nuo mūsų pastangų priklauso. žinoma.vienkiemiai. 100]. ir šiuo atveju medžiaga. kokia ji taps ateityje. Štrichais pažymėtas Lietuvos valstiečių gyvenviečių tipų paplitimas XX a. dirvožemis. kartų kaitos. Tam tikras Dzūkijos (Dainavos) etnografinis vientisumas sąlygotas gamtos: „Didžiulės girios ir nederlingos smėlėtos dirvos neskatino žemdirbystės raidos (čia ilgiausiai javų derlius buvo nuimamas pjautuvu). reformos. vėjai. kad pastatai – tai kasdieninio naudojimo objektai.) gyvybingumą“ [Lietuva: Šeimos enciklopedija. vandenys. miškai. 6. nuo tapatybės. 3. technikos pažanga. p. yra nedaug. todėl kalbant apie tradicinę kaimų architektūrą remiamasi daugiausia liudijimais iš XIX-XX amžių. gyvenviečių perkeldinėjimas. tai yra klimatas. apmatavimų brėžiniai bei aprašai. Bendruomenės nustatyti (paveldėjimas.DZŪKIJA: SKIRTINGA ISTORINĖ RAIDA GYVENVIETĖS Istorinių šaltinių. prekybiniai ir kultūriniai ryšiai – tai tas sudėtingas įtakų spektras. aprašančių senąsias gyvensenos formas gaubiančias erdves. yra pakankamai trapi. reformos. mados. palaikė archajiškų miško verslų (drevinės bitininkystės ir pan. dažniausiai medis. Istoriniai procesai. Kodėl tuomet svarbu saugoti.padriki gatviniai kaimai. Vilnijos riba pažymėta punktyru.

ir tai įtakojo raiškius architektūros skirtumus. kuriame istoriniai įvykiai klostėsi panašiai kaip didžiojoje Lietuvos dalyje. Tačiau nors visa Dzūkija patyrė ir Valakų. medžiai – sudėtiniai gatvinio kaimo vaizdo elementai [LII. pietinė Vilnijos dalis. drauge su Rytų Aukštaitija tarpukariu okupuota lenkų. 5 planas] 5 . Gatvinis Milkūnų k. Pagal pagrindines įtakas liaudies architektūrai Dzūkijoje išskirtinos šios teritorijos: dzūkų Užnemunė. Valakų reformos metu žemė buvo suskirstyta ir išdalinta rėžiais. nors ir ne kardinalius. išlikusios nuo piliakalnių gyvavimo laikų. jei tam tik netrukdė reljefas. Šalčininkų r. Atskiros jo dalys kai kuriais laikotarpiais priklausė net skirtingoms valstybėms. gatvę ir sodybas ribojančios tvoros. skirtingose jos dalyse tai vyko nevienodai intensyviai ir išliko nevienodos jų pasekmės. Kadaise visos gyvenvietės Lietuvoje buvo padrikos – grupinės arba vienkieminės – dauguma. kurių struktūra neretai panaši kaip kituose kraštuose. gerokai pakeitusi iki tol savaimingai besiklosčiusį. dažniausiai išdėstytas palei tiesias gatves. tiek istoriniu požiūriais. ir likęs plotas. Taip suformuotos kaimavietės vadinamos gatvinėmis rėžinėmis: trumpas ar ilgas sodybų virtines sudarė iš pradžių buvę vienodi žemės sklypai ir juose ritmingai išsidėstę panašaus dydžio. o ir dzūkų pastatai. o sodybos sukeltos į kompaktiškos ir taisyklingos formos kaimavietes. kuriuos galima minėti kaip raiškiai įtakojusius dabartinį lietuvių.: matyti ritmiškas pailgų sodybų sklypų ir pastatų išdėstymas [8.: matyti daugiausiai galais sustatyti pastatai. skirtingas tiek geografiniu. Eišiškių r. Kartu tai lėmė ir gyvenimo būdo. per kurį buvo vykdoma vadinamoji Valakų reforma. prasideda XVI amžiuje. matyt. Tai viena iš priežasčių. dažnai mažesni nei kitur. o ir žemdirbių gyvensenos būdą.GYVENVIETĖS smulkius ūkius. kartu ir dzūkų. padrikom sodybų grupėm nusėtą kraštovaizdį. tiek kalbiniu. Istoriniai įvykiai. Vis dėlto regionas yra nevienalytis. nr. architektūros paveldą. kodėl nemaža dalis paveldo vertybėms priskirtų senųjų gyvenviečių yra būtent Dzūkijoje. neg. 5829] Valakų reformos įtakoje susiformavęs Rimašių k. buv. ir vėlesnes kraustymosi į vienkiemius reformas. ir jo medžiaginės išraiškos – architektūros – konservatyvumą. kartu su Suvalkija XVII amžiaus pabaigoje atskirta nuo LDK.

2 planas] 6 . buv. Varėnos r. – savaimingai susiklostęs bajorkaimis [8. 3 planas] Padrikas Kudlų k. Varėnos r.: dalis jo sodybų neturi apibrėžtų ribų – viena sodybos erdve naudojasi keletas šeimų [8. 1 planas] Padrikas grupinis Lynežerio k. Eišiškių r.: gatvių struktūra ir sodybų išdėstymas palyginti laisvas [8.GYVENVIETĖS Gatvinis išretėjęs Matuizų k.

išlikę daugiausia Valakų reformos įtakotų gatvinių kaimų. būtent apie Eišiškes. Išskirtinė Dzūkijos dalis yra vadinamoji dzūkų Užnemunė (kita Užnemunės dalis priklauso Suvalkijai). sodybos įvairuoja forma ir plotu. želdiniai (čia remiamasi K. 7 planas] 7 .Šešelgio [34] pateikta kaimaviečių tipologija). Dzūkijoje.] Išskirstyto į vienkiemius Dzūkų Užnemunės Mėčiūnų k. ji atiteko Prūsijai. 1815–1915 m. Daugiau ar mažiau savaimingai yra susiklosčiusios ir vadinamosios gatvinės išretėjusios kaimavietės: jų gatvės retai būna tiesios. jie išsirutuliojo iš senos kilmės vienkiemių. kurių Valakų reforma nepalietė.GYVENVIETĖS bet įvairuojantys detalėmis pastatai. jau laisvai besikuriančioms gyvenvietėms. nedidelė jų dalis išliko iki šiol. Andriušytės 2007 m. 1807–1815 m. Lazdijų r. Prie padrikų kaimų priskiriamos ir padrikos grupinės kaimavietės.] Vienkieminis linijinis Maštalierių k. nuotr. jos darosi artimos padrikiems kaimams. tai pietryčių Lietuvą ir išskiria gatvinių kaimų gausa. kurios metu kaimai skirstyti į vienkiemius. Jie netvarkingos formos. nors jų išplanavimas nebuvo toks griežtas kaip kitose Lietuvos dalyse. gatvės dažnai vingiuotos. vaizdas: laisvai išsidėsčiusius sodybų statinius vienija tvoros [A. Dubininkas. beveik nebuvo vykdoma. pastatai sustatyti rečiau ir ne taip taisyklingai lyginant su rėžinėmis. fragmentas [A. paklūsta reljefui.: dviem linijomis išdėstytos išretintos sodybos [8. Lynežeris ir kt. kadangi viena sodyba gali jungti keleto šeimų trobesius pagal seną Varėnos krašto paprotį gyventi vadinamosiomis „draugėmis“: tokių kaimaviečių randama tik šiame krašte: tai Zervynos. priklausė Varšuvos kunigaikštystei. lyginant su kitais Lietuvos regionais. tarpai tarp jų. Varėnos r. Padriko Mančiagirės k. nuotr. Alytaus r. kurių sodybos neturi aiškių ribų. Daugiausia jų išlikę Dzūkijoje. nemaža jų dalis – bajorkaimiai (vadinamosios okolicos). Kadangi lenkų okupuotoje dalyje žemės reforma. Valakų reformos metu joje taip pat buvo kuriami rėžiniai kaimai. Padriki kaimai klostėsi savaimingai. kurių struktūra nedaug tepakito nuo anų laikų. sodybų sklypai išsimėtę pramaišiui. paklūsta reljefui ar išvis tėra tik atsišakoję akligatviai. Andriušytės 2007 m. Valakų reformos metu susiformavęs gatvinio kaimo tipas darė įtaką ir vėliau. Po paskutiniojo LDK padalijimo Užnemunės administracinė priklausomybė vis keitėsi: 1795–1807 m.

bet ir bendriuomenės gyvenseną. kuris lengviau pasiekiamas. masinis skirstymasis vyko XIX amžiaus viduryje. Tokia jų padėtis išplečia kiemo erdvę. tada daug kur buvo pradėta skirstytis į vienkiemius. kai Rusijoje buvo panaikinti išperkamieji žemės mokesčiai ir ūkininkams leista disponuoti savo žeme. kita ar kitos – naujos. Jų eilė įspūdingai atrodo ir žvelgiant į kaimą iš toliau. vaizdas: matyti ir galu. Lietuvos nepriklausomybės metais žemės reforma buvo tęsiama ir skatinama. arčiausiai gatvės – pirkios ir svirno formuojamas švarusis kiemas [LII. neg. ją atveria bendruomeniniams ryšiams. Vienkieminių kaimų sodybos (be minėtų linijinių) paprastai būna išsidėsčiusios padrikai. nr. ir vienasėdžių. todėl susiformavo ir nemažai vienkieminių kaimų. Laikui bėgant jie retėjo. sodybų kiemams – atskirtumo. besišakojančios. nors ne visur tai vienodai ryšku. bet ir ties sodybų vartais: juose statomi kryžiai. Visoje Lietuvoje urbanistinis peizažas ėmė keistis 1906 m. ir tai paskatino kaimų skirstymąsi į vienkiemius. ir iš įrengto ūkinio privažiavimo prie kitos sodybų eilės pusės. o kartais ir rūsių stogeliai. kurių gatvelės dažnai kreivos. nr. kartais net sunku atsirinkti.GYVENVIETĖS buvo Rusijos imperijos dalis. 5986] Klepočių k. čia buvo panaikinta baudžiava. kitur nepasitaiko. Gatvėms dzūkų kaimuose dažnai būdingi praplatėjimai. ir ne tik sankryžose. nr. gėlių darželiai. šalia jos statomi pagrindiniai sodybos pastatai – pirkia ir dažniausiai svirnas. pusės [LII. Paprastai pagrindinė sodybas į visumą telkianti ašis yra gatvė arba gatvių sistema. Gatviniai kaimai buvo retinami. dalis sodybų iškeliamos toliau. Trakų r. Padrikos struktūros kaimuose. koplytstulpiai. Valakų reformos įtakoje galais į gatvę statyti pastatai bendram kaimavietės vaizdui teikia raiškų tūrių ir kiemo erdvių ritmą. Akivaizdu. buv. būdingų visai pietinei Užnemunei. Taip suformuotos atskiros vienkieminių sodybų linijos: viena iš jų – senoji išretinta kaimavietė.. vaizdo visuma sudėtingesnė. žmonių santykius. Kiemų perspektyvas Dzūkijoje dažnai uždaro stambūs kluonų tūriai. neg. Kartais vienkieminę kaimavietę sudaro kelių sodybų grupė: branduolys. kuriame pastatytas kryžius [LII. Dar vieną pastatų eilę gali sudaryti pirtelės. 5964] Kluonų eilė iš nugarinės Milkūnų k. 5833] 8 . perspektyvos esti įvairesnės. koplytstulpiai. kad gatviniuose kaimuose gatvės vaidmuo ypač raiškus: į ją atgręžti išpuošti fasadai. sodybos vaizdas: pastatai sustatyti galais į gatvę. Laisvai išsidėsčiusių sodybų sudaromas vaizdas turtingas. bei likusios atokiau esančios sodybos. tačiau dėl to sodyba netenka tam tikro uždarumo ir jaukumo. dažnai prie lygiagrečiai nutiesiamos gatvės. Eišiškių r. kurie šioje teritorijoje taip pat dažnai sutinkami. kai namas stovi lygiagrečiai gatvei. Gatvinio Lieponių k. nes dalis sodybų išsikeldavo iš kaimų. Tačiau jau 1808 m. Riba tarp gatvės ir sodybų beveik visuomet atitverta tvora ir užsodinta medžiais – tai vaizdui suteikia daugiau minkštumo. išdėstyti ant aukštumėlių. tokių vienkieminių linijinių kaimų. neg. Įvairūs kaimaviečių tipai formuoja skirtingas kompozicines struktūras. ir šonais į gatvę sustatytos pirkios. taip pat dzūkiškiems kaimams būdingas gatvės išplatėjimas. sukurdavo atskirai esančius vienasėdžius. kuris pastatas kuriai sodybai priklauso. ir tai lemia ne tik vaizdą. gerieji kiemai. Šalčininkų r. neretai susiformavęs paveldėtojams dalinantis sklypą.

o dažnai jos ir yra. yra gerai pritaikyti prie reljefo. Dzūkų kaimavietėms būdingi bendruomeninę erdvę. Vienkieminiai kaimai ir vienasėdžiai. nr. tad. nors vis dar priskiriamų tradicinei architektūrai pavyzdžių. Jie derinasi prie kraštovaizdžio dar ir dėl to. pristačius sodybų kiemuose naujoviškų ūkinių pastatų. G. Veisiejų r. paveikta skirtingų istorijos procesų: čia aptinkama ir itin archajiškų formų. ieškant šiuolaikinių sprendimų. Tačiau linijiniai vienkieminiai kaimai akiai yra kiek neįprasti: jie kūrėsi tik šioje teritorijoje. o kaimo viešosiose erdvėse – betoninių pastatų sutapdintais stogais. ir pačių naujausių. galima teigti. jog dėl prievartinių valdžios reformų įtakotos gyvenviečių struktūros esti mažiau tapybiškos. ypač tie. jog ji yra įvairi. buv. bet paprastai ne ant pačių aukščiausių kalvelių. 1959 m. 2669/17] ▼ 9 . kad netoliese stovintys pastatai būtų bent skirtingai išpuošti. bet palei gatvę išsidėsčiusios sodybos nesudaro nei kaimo. [LNM. tačiau kai kur Dzūkijoje dėl lengvų žemių iššąla medžių šaknys. kartais net monotoniškos. Tvoros turi aiškią paskirtį ir savo ažūriškumu. kurie kūrėsi savaime.R. Visų tipų kaimuose būdavo tvoros. gatvės išplatėjimuose. išsidėstę ant aukštumėlių. arba. nors ir turėdavo šablonus. Todėl itin svarbus jose tampa atskirų sodybų pastatų išvaizdos. kad neretai būna supami želdinių. neg. Akivaizdu. kaip minėta. nei paskirų vienkiemių vaizdo. Todėl. 9703] Vienkieminės sodybos palei Verknę ties Birštonu. Taip pat bet kurios gyvenvietės vaizdą labai pagyvina želdiniai. ne taip gerai prisitaikiusios prie gamtinės aplinkos. Gatvinių kaimų galuose bei atskirose dalyse seniau būdavo ir kaimo vartai. o nutolusios viena nuo kitos. [LII. Tačiau kartais jį nustelbia chaosas. ypač pastaraisiais laikais (po Antrojo pasaulinio karo). tad želdinių guotai ar gausūs sodai būdingi ne visur. neretai trikampėje. arba gatvių sankryžoje. masteliu papildo gatvės ir sodybų vaizdą.GYVENVIETĖS tapybiškas. puošybos variantiškumas: tą jautė meistrai. kaskart ką nors dekore stengdavosi pakeisti.D. Sodyba gamtos prieglobsty Buteliūnų k. koplytstulpiai: jie statyti arba kaimavietės gale. Apibendrinant tradicinių Dzūkijos regiono gyvenviečių sandarą. tačiau taisyklingas jų vaizdas dažnai sukuria raiškesnę kompozicinę vienovę. tam tikrą centrą ženklinantys kryžiai. kaskart galima ir dera prisitaikyti prie kurio nors tai vietovei būdingo urbanistinio modelio.

turimų sklypų dalybos ar naujų žemių įsigijimas kaskart keičia valdų konfigūraciją. Pasiturinčių ir mažažemių žemdirbių sodybos skyrėsi visų pirma užimamu plotu ir pastatų skaičiumi (sodyboje būdavo nuo vieno iki penkių ar daugiau pastatų). Vykdant reformą buvo reikalauta vienoje gatvės pusėje galais į ją statyti gyvenamuosius pastatus ir svirnus. mikropasaulis. tačiau visi jie daugiau ar mažiau atspindi tradicinės sampratos apie gyvenimo kokybę bruožus. nuo savaimingai susikūrusių sodybų. šeimos sąrangos ir gyvenimo kokybės sampratos. Likusieji ūkiniai pastatai išdėstomi už jų (kartais pastatų galai sujungiami – tai būdinga Dieveniškių krašte). dažnai jų masyvūs tūriai uždaro kiemo perspektyvą. Visus skirtumus atstovaujantys sodybų tipai dažnai yra ne gryni. valdančias ūkį ir vienijamas joms priklausančio žemės ploto. Bendruomenės tam tikrais istorijos trapsniais skaidosi į didesnes ar mažesnes šeimas. buv. Tik kluonai būtinai statomi atokiau. urbanistinio konteksto. želdinių. ūkinis ir kluoniena – išdėstyti vienas už kito ir paprastai būdavo atskiriami tvoromis. tačiau dėl sklypo ribų apibrėžtumo jų išdėstymas ne itin varijuoja. o kartu ir sodybų modeliai. o pakoreguoti gyvenimo (ypač perstatant vėlesniais laikais). susiformavusių Valakų reformos įtakoje. Veisiejų r. kuriame dera ir žmogiškosios reikmės bei vertybės. Paveldėjimai. kurių sandaroje gerai išreikšta etnoso samprata apie gyvenamosios erdvės formavimo vertybes. istorinių aplinkybių. sodybos. Kiemai – gerasis. ir gamta su savo paslaptimis. Ši griežta struktūra ilgainiui suiro ir daugumoje sodybų pastatai dabar atsidūrę vienoje gatvės pusėje. Gatvinio kaimo sodyba: galais į gatvę sustatyti troba ir svirnas formuoja gerojo kiemo erdvę Ricielių k. 9618] ▼ 10 . tačiau sodyba lieka vienijantis šeimos gyvenimą darinys. Gatviniams kaimams būdingos vadinamosios linijinės sodybos. sodybos konfigūracija priklauso ir nuo kaimavietės tipo.. kuriose pastatai statomi galais į gatvę viena ar dviem linijomis: gyvenamasis būstas visuomet stovi arčiausiai gatvės. Sodybos struktūra priklauso nuo grupės veiksnių: gamtinių sąlygų. ekonominio ūkio pajėgumo. ir dvasinius gyvenimo aspektus. jungiantis ir ūkinius. [LII. r. priešais jį arba šalia – svirnas. neg. Raiškiai skiriasi valdžios primesti gyvenviečių. kurie reglamentavo ir pastatų išdėstymo tvarką. Urbanistinio konteksto požiūriu gana aiškiai išsiskiria dvi sodybų grupės: kaimų ir vienkiemių. statinių.SODYBOS Sodyba – sodietiškos gyvensenos erdvinis vienetas. o kitoje – likusius. be to. Išraiškingos gatvinių rėžinių kaimų.

kad iš gyvenamojo būsto būtų matomi visi ūkio Sodybų grupės fragmentas padrikame Musteikos k. Vienkiemių užstatymas įvairus. trys kluonai. 15 pav. 2 – svirnas. Linijinės gatvinių kaimų sodybos: a) valakinė Matuizų k. Vienkieminių kaimų sodybos gali būti stačiakampio plano arba laisvai išdėstytos. kluonas [8. 12 pav.] c. 3 – tvartas. Padriko grupinio Dubininko k. želdiniai. 56] 11 . šiaurinėje – tvartas. b. toliau sklypo gilumoje stovi trys tvartai. 4 – kluonas Laisvo plano vienkieminė pasiturinčio ūkininko sodyba Netiesų k. 3 – tvartai. tačiau stengtasi.]. 56] (1 – pirkios. Eišiškių r.SODYBOS Padrikų kaimų sodybose pastatai išdėstyti daug laisviau: gyvenamasis būstas dažnai statomas išilgai gatvės. Varėnos r. štrichu – kito savininko trobesiai [32.. Varėnos r.]. kluonas ir rūsys [8. 13 pav. Pavyzdžiui. ūkiniai trobesiai dėstomi įvairiai. kaimo sodyba: pietinėje gatvės pusėje stovi pirkia ir svirnas.] a. 138 pav. 5 – rūsiai) [30. mat neriboja kaimynai. Draugėj gyvenančių šeimų padrikų grupinių kaimų sodybose vieno sklypo erdvė jungia kelių savininkų (paprastai paveldėtojų) trobesius. tačiau vis tiek aiški tendencija – svirnus statyti arčiau gyvenamojo būsto. dviejų linijų sodyba su kluonu. ūkinis – palei tvartus. sodyba: paeiliui išdėstyti pirkia. Varėnos r. Varėnos r. tvoros. 23 pav. jos paprastai erdvesnės. tvartas. [32. buv. b) linijinė Žižmų k. Toks reiškinys dažnas Varėnos rajone. o kluonus – toliau nuo kitų pastatų. svirnas. priešais juos – svirnai. galais į gatvę paeiliui sustatomi trys gyvenamieji pastatai. Varėnos r.]. c) Lynežerio k. 4 – svirnai. kurią sudaro šeši pastatai [30. Gerasis kiemas apima plotą aplink gyvenamąjį pastatą ir erdvę tarp jo ir svirno. 1 – pirkia. o prie kluono formuojama atskira erdvė – kluoniena. kiemus riboja pailgi trobesių tūriai. uždarančiu jos perspektyvą [8. kur buvo įprasta gyventi didelėmis šeimomis. sodybų išdėstymo pavyzdys: juodai pažymėti vieno. 2 – kluonai.

erdvės. Lazdijų r. stačiakampio plano vienkieminė sodyba Jonionių k. kurią sudaro tik gyvenamasis būstas ir tvartas. 56] a. Taigi. O bežemių sodybas sudarydavo vos du pastatai: gyvenamasis būstas ir tvartas. tai statoma toliau. kurios būdingos daugumai regiono (o iš dalies – ir visos Lietuvos) sodybų. Stačiakampis ar artimas jam užstatymas išskiria užnemuniečių vienkiemius: jie statyti aplink didžiulį keturkampį ar beveik keturkampį kiemą. dažniausiai stovintys vienas priešais kitą. b – gerojo kiemo vaizdas) [23. kartais dviejų ūkinių kiemų.: pro gyvenamojo būsto langus gerai matyti visi ūkiniai trobesiai. trobesiai. vienkiemis: pastatai išdėstyti aplink beveik keturkampį kiemą. Jei yra pirtis. 3 – tvartai. Daugiau kiemų įrenginėta pasiturinčių ūkininkų sodybose. dzūkiškų sodybų erdvės sandara įvairi. fiksuojančiomis sklypo kampus. 4 – svirnai. švarųjį ir ūkinį kiemus skiria tvora (1 – pirkios. Varėnos r. b. čia ir pastatų būdavo ne mažiau kaip penki. b. tačiau didesniame plote erdvės savaime pasidalina. raiškus gyvenamojo būsto ir svirno ryšys (a – planas.. 5 – rūsiai) [30.SODYBOS a. tačiau turi ir bendrybių. kuris ne visuomet dalijamas į gerąjį ir ūkinį. kiemai ne taip griežai atskirti vienas nuo kito. atskirai nuo komplekso. nors jas statyti užnemuniečiams ilgą laiką buvo draudžiama. Mažažemio valstiečio sodyba Druskininkų k. Užnemunietiškas Papečių k. Jei tvorų nėra. 32] 12 . taip pat būdavo atskirtos gerojo ir ūkinio. 2 – kluonai. Būdingas keturkampis planas dažnai paryškinamas tiksliu perimetru užtvertomis tvoromis. Alytaus r.

[LII. Eišiškių r. Brasiūnaitės 2007 m. tvoromis sudalinta į atskiras erdves-kiemus Peršėkininkų k.SODYBOS Sodybos Žemaitkiemio k. tarpai tarp pastatų sudaro nuo vieno iki trijų statinių aukščio: a) Tiltų k. Birštono sav. [LII. b. 85/20] Sodyba. 8903] 13 . Trakų r. vaizdai nuo klojimo ir nuo Nemuno pusės [M. neg. Alytaus r. Tvoromis atptvertos ir į erdvines zonas suskirstytos gatvinių kaimų sodybos. b) Vaikštenių k. nr. buv. piešiniai] a. 85/10]. [LII.

Joje laikyti daiktai. Kai gyventojų mažiau. kurioje ir miegodavo. Paprasčiausias pirkios planas – dviejų patalpų junginys.GYVENAMASIS BŪSTAS PIRKIOS SANDARA Seniausias ir būdingiausias gyvenamasis dzūkų būstas – pirkia. Čia buvo atliekamos apeigos per namų šventes. kuri Užnemunėje dar vadinama troba. naudingiau buvo dviem šeimoms gyventi po vienu stogu dvigalėje pirkioje. įrengtos kopėčios į pastogę. Priemenėje kadaise buvo atliekami ir namų ruošos. svečiai. čia turėjo tilpti ir audimo staklės. Kai kurie istoriniai procesai lėmė. sudarančios apie pusę pirkios ploto. Dzūkai dažnai statydavo ir vadinamosios neišvystytos dvigalės pirkios variantą: iš kitos priemenės pusės būdavo pristatoma kamara. taip ir vadinamos pirkia. su langais iš dviejų arba trijų šonų. ji vadinta krikštasuole. tarp galinės ir šoninės sienos. rankšluostinė. o virš šio stalo. Valgomasis stalas su suolais stovėdavo priešingame krosniai kampe. Tačiau paplitę ir erdvios dvigalės pirkios. jog tam tikru metu vyravo vienas ar kitas pirkios variantas. LFn-1353a] ▼ 14 . todėl užlaikoma švari. jose retai būna antras išėjimas į lauką.. Kol pirkioje būdavo audžiama. Tuomet abiejuose pirkios galuose būdavo gyvenamosios patalpos. Vienagalė pirkia čiukuriniu stogu. kaip minėta. atrodo. skiriama tik svečiams priimti. kabėjo sodas. miegama ir dirbama nemažai įvairių darbų. dzūkuose – dar pakûcia. todėl beveik kvadratinė patalpa buvo paliekama vientisa. erdvi. kertėje statomas pirmasis prapjautų javų pėdas. aplink ją – šventi paveikslai. kurios taip pat užėmė daug vietos. dažniau per šventes. Ši vieta buvo laikoma šventa. po to ji tapo tik pereinamąja patalpa. Joje daug vietos (nuo 1/4 iki 1/8) užima duonkepė krosnis. kai nuo gyvenamųjų būstų skaičiaus priklausė prievolės. bus kilusi iš vienos patalpos rentinio pastato. kuri kartu tarnavo ir šildymui. Krosnis stovėdavo prie įėjimo taip. Pirkia – tai nuolatinė šeimos buveinė. Lazdijų r. Kertėje kabojo lentynėlė su svarbiais daiktais (pvz. užstalėje sodinami garbingiausi šeimos nariai. baudžiavos laikais. Jonėnų k. Greta šios patalpos suformavus priemenæ. o ji pati dažnai būdavo be lubų. susidedantis iš pagrindinės patalpos. bei priemenës. susidarė dvigalë pirkia – labiausiai paplitęs gyvenamojo būsto tipas Dzūkijoje ir Aukštaitijoje. ir valgiui virti. Dzūkijai daugiau būdingos siauresnės nei kitur priemenės. viena iš jų galėjo būti seklyèia. Pavyzdžiui. Ji. apsaugančia gyvenamąsias nuo tiesioginės išorės įtakos. nes kasdieną ten negyvenama. [LDM. dokumentais). jose. kurioje ruošiamas valgis. O iš kitos priemenės pusės pristačius dar vieną patalpą. statyta 1918 m. kad langas apšviestų jos angą. ūkio darbai. dažniausiai pietrytinėje pusėje. kai kada gyvendavo kelios giminaičių šeimos. valgoma. atsirado iki šių laikų sutinkamas būstas – vienagalë pirkia.

85/8] Vienagalės pirkios (fasadai. susidedančios tik iš pirkios (1) ir priemenės (2). kamara (4). 106/14] Nepilnai išvystyta dvigalė pirkia (priekinis fasadas.5).: nuo priemenės (2) atidalintos į kamaros (4. Varėnos r.: nuo priemenės (1) atskirta patalpa virtuvei (3). stogo forma pusvalminė [16. priekinis fasadas ir planas Nemunaičio k. planas) Milkūnų k. pjūvis) Dubičių k. planas. [LII. 137] 15 . Šalčininkų r. Alytaus r.SANDARA Vienagalės pirkios. pirkios erdvė suskaidyta į du atskirus kambarius (2) [LII.

įrengiant kamarą daiktams ir maisto produktams arba virtuvę. paplitę gyvenamieji būstai. kartais nuolatinėmis. norint atskirti miegamąsias erdves. pradėta skaidyti pertvaromis. o dažnai tik užstatant spintomis ar kabinant užuolaidą. neg. [LII. Dar artimesnius kvadratui plane namus siūlė pokario projektuotojai: nors pradžioje buvo stengiamasi naudoti ir tradicines išraiškos priemones. priemenėje atskirta patalpa kamarai [21. Priemenės erdvė dažnai dalijama pertvara. Kitokie ir pagal proporcijas. taigi krosnys neturėjo kaminų. Jiezno r. Ilgą laiką pirkios būdavo dūminės. Kai kur priemenėse iki šiol išlikusi plūkto molio asla. Grindys ir lubos pirkiose atsirado ne iš karto. vadinami kompaktiškais. nors miškingoje Dzūkijoje lentinės grindys naudotos jau nuo seno. dažnai vožtinės. 8083] 16 . Jie pradėti statyti tarpukariu. apšildymui ant jų būdavo pripilama spalių. ir pagal vidinę sandarą XX a.GYVENAMASIS BŪSTAS Visos trys pagrindinės pirkios patalpos vėlesniais laikais įvairiai skaidytos. atsižvelgiant į leidinių rekomendacijas. kaip ir krosnį. planas) Zervynų k. O ir pirkios patalpa. pjūvis. Varėnos r. tinkuodavo baltai. maža priemenė. buv. ir yra platesni ir trumpesni nei senosios pirkios. vadinama aukštiniu. Todėl lubose dūmams išeiti būdavo padaroma skylė. Iš vidaus sienos nebuvo apkalamos. èiukurai – angos stogų kraigų galuose tarnavo tam pačiam tikslui. dažnai iš abiejų pusių pristatyti prieangiai.. Gerokai pasikeitė plano sandara: virtuvė pastato viduryje.] Dvigalė pirkia Driežiškių k. nr. Lubos daromos iš lentų. tačiau dzūkai jas neretai. Abiejuose galuose gyvenama pirkia (priekinis fasadas. tokie pastatai labiau tiko mažiems kelių arų sklypams gyvenvietėse. 17 pav.

yra tokie patys kaip ir visoje Lietuvoje. paplitę plano sruktūros variantai. lyginant su senąja pirkia.SANDARA Apibendrinant galima teigti. kuriame naudojami tradiciniai elementai. 197 pav. Alytaus r. tačiau jie vis dar yra artimi tradiciniam pavidalui. Pailguose pirkių tūriuose patogu išdėstyti stačiakampio plano patalpas. [A. Kompaktiško būsto plano pavyzdys Mižonių k. Andriušytės 2007 m. tačiau esti mažesnių gabaritų nei kitur. A. 62] Pokarinio gyvenamojo namo projekto. trumpas ir platus jų tūris. [30. pavyzdys [3. XX a. nuotr. Lazdijų r. Andriušis] Kompaktiškas būstas Senkonių k. ir išorine forma siejasi su Rytų Lietuvos tradiciniais būstais. ne taip darniai integruojasi į kraštovaizdį. turi mažiau įtakos kiemų formavimui. o sodybose jie raiškiai formuoja kiemų erdves.. Vėlyvieji.] 17 . vadinamieji kompaktiški būstai. jog tradiciniai dzūkų gyvenamieji būstai – pirkios (trobos) – ir išplanavimu. arch.

molio plytų. ribojanti pašalą. paliekant atsikišusius galus. ir rąstų galus įleidžiant į vertikalų stulpą. Sumažėjus pastogėms. 85/12] a. X pav. XX a. Kaišiadorių r. nors jų Dzūkijoje pasitaiko retai). Todėl trobesių statyboje vyrauja apvalių ar tašytų rąstų ręstinės sienos. paplito ištisiniai mūro pamatai: iš akmenų. Tradiciškai senesnis sunėrimo kampuose būdas. samanomis. buv. Kad pro apačią nepatektų šaltis. Akmenų pamatas po konstrukcine jungtimi Klepočių k. nr. tad dažniausiai rentinio kampuose ir ties viduriu buvo padedamos medžio trinkos (ar stambesni lauko akmenys. Prienų r. ypač gyvenamiesiems būstams (taip pat ir svirnams). Pirkios Ašašninkų k. kuriame matyti akmeniniai pamatai. vainikų suręsta artima kvadratui patalpa – trobesio konstrukcijos pagrindas. būdavo suformuojamas pašalas: tarpas tarp žemės ir sienos apipilamas spaliais. apvaliuose rąstuose padaromos horizontalios išdrožos – sàlaidos. sienos apkaltos vertikaliomis lentomis. Prienų r. net daugiau).GYVENAMASIS BŪSTAS Rentiniai Senųjų pirkių tūriai. kad čia randama nedaug akmens ir molio. [27. siekiant apsaugoti rentinį nuo puvimo pradėta jas apkalti vertikaliomis lentomis: arba tik kertes. į išorę dedama šiaurinėje pusėje augusi dalis (mediena čia tankesnė). Siekiant sienojus labiau tarpusavyje suglausti ir sieną padaryti šiltesnę bei tvirtesnę. paliekant atsikišusius galus Kiemelių k. Šalčininkų r. betonu. ilgoji pastato kraštinė priklauso nuo patalpų skaičiaus. [27. kuriame matyti apkaltos kertės ir tvorelė ties pamatu. todėl jos ilgis svyruoja maždaug nuo 10 iki 17 m. fasadas. X pav. arba visas sienas. ant kurių jau renčiamas pamatinis vainikas. vadinamą šviliu. ir sutvirtinant tarpusavyje. c. Rąstams sudurti naudotos įvarios technologijos: ir paprastai juos suglaudžiant. a. Sienų aukštis apie 2. Rąstai. Rąstų sunėrimas suleidžiant į lygų kampą – spyną Mardosų k. tačiau pakanka medienos. pušiniai. jo pakraščiai sutvirtinami tvorelėmis ir netgi apsodinami daugiametėmis gėlėmis.5 m. stori.] 18 . [LII. F81-P47] Pirkios Pagaujėnų k. Rąstų ilgis ilgą laiką buvo pastato plotį nustatantis matmuo. neg. surišami kalkėmis. jų konstravimo būdai ir proporcijos labai priklausė nuo statybinės medžiagos: beveik visa Dzūkija pasižymi tuo. Dzūkijoje dažniausiai sutinkama pusiau apskrita sąlaidos išpjovos forma. žvyru ir apiplūkiamas moliu.] c. Šulas Mardosų k. 85/21] b. kai rąstai sukertami á kertes. todėl iš horizontalių rąstų. vėlesnis – kai suleidžiami į lygų kampą – spynà. 7942] b. kurių ilgis siekia 6 metrus (būna ir 7 m. fasadas. Rąstų sunėrimas į kertes. prieangio pamatai akmeniniai [VUB. tarpai tarp rąstų užtepami moliu. Druskininkų r. parenkami geri. gyvenamųjų būstų ir tvartų – dar užkamšomi sąmanomis. stogas pusskliautinis [LII. Pamatai kadaise buvo daromi menki (ar net išvis jų nedarydavo). cementu. [LII. Trakų r.

buv. Alytaus r. neg. Tai iš esmės keturšlaitis stogas. dažniausiai statomų priešingoje pastato pusėje. Atvirų prieangių. taip pat ir platesnės pastogės. čiukurinio ir dvišlaičio stogo formų derinys (jos brėžiniai pateikti16 psl. juo labiau. o paskutiniu metu paplito skarda ir šiferis. taip pat būdavo dengiama lentelėmis. kuri dažniausiai atsukta į gatvę. [LII. buv. Varėnos r. nr.) [LLBM] Pirkia dvišlaičiu stogu su stoginuku ir vienašlaičiu prieangiu Lieponių k. yra dvišlaitė. keturšlaičiai. kurio kraigo galuose suformuotos angos. bus didesnis. atsirado papildomų konstrukcinių ir architektūrinių priemonių.GYVENAMASIS BŪSTAS Stogai Stogų konstrukcijos Dzūkijoje labai įvairios: iki šiol čia pasitaiko archajiškų jų sąrangos variantų. Dvišlaičiuose ir pusvalminiuose stoguose atsivėrusių skliautų apačioje gali būti formuojami stoginukai. pvz. taip pat uždarų. 5989] Troba su skirtingomis stogų galų formomis: atnaujinus vieną trobos pusę taip pat pasikeitė sienų tekstūra. Dvišlaičiai stogai paplitę visoje Dzūkijoje. gontais. nr. Stogų danga paprastai būdavo šiaudinė. pusskliautiniai – į šiaurę nuo Vilniaus. Keičiantis stogų formai ir mažėjant pastogėms. atsiradimas gerokai keitė tūrinį namo vaizdą. tačiau gyvenamuosiuose pastatuose jos menkesnės nei ūkiniuose (šis santykis svyruoja nuo 1:1 iki 1:2). Kai kurios šių formų sudaro mišrius variantus. Eišiškių r. [LII. o kita likusi senoviška – keturšlaitė. pamatai Ricielių k. gali būti èiukurinis pusvalminis stogas. šiaudus sutvirtinančios detalės: išsikišančios vėjalentės – lëkiai – bei sluogèiø ant kraigo ritmas praturtindavo trobesio siluetą. Veisiejų r. neg. Pirkių stogų konstrukcija gegninė. kai kur ir čerpėmis. ją sudaro sunertų gegnių poros. 106/6] 19 . kuris gerokai menkina pastato išvaizdą. lyginant su sienos aukščiu. skiedromis. dar vadinamų gonkomis. skirtų apsaugoti sienų plokštumas ir įėjimus: tai sienų apkalimas ir prieangiai. kuo senesni trobesiai. o vėliau ir verandų. svyruoja apie 42 laipsnius. kur gausu kritulių ir supustomos nemenkos sniego kepurės. Paežerėse stogams dengti buvo naudojamos švendrės. taip pat ir čiukuriniai – pietrytinėje ir pietinėje dalyse. Dzūkijoje iki šiol galima aptikti pavienius jos pavyzdžius. Stogo nuolydžio kampas mūsų platumose. [LII. tuo stogo projekcinės plokštumos santykis. būdinga tik Dzūkijai. pusskliautinë (pusvalminë). malksnomis. Pasitaiko ir dvejopos formos stogų: viena pusė. Viena seniausių – èiukurinë – buvo plačiai paplitusi. o vadinamoji lauþyta forma yra dvišlaitės ir čiukurinės derinys.. 9774] Pirkios iš Zervynų k. Be to. Naudotos ir kitos stogų formos: keturšlaitë (valminë). Pirkia čiukuriniu stogu Nemunaičio k. saugantys viršutinius sienos vainikus nuo kritulių. kad jos dažnai būna gausiai ir išraiškingai dekoruojamos. Čiukurinis stogas konstruojamas galinių valmų gegnes tvirtinant ant skersinės lentelės – apatinės čiukuro briaunos. vėlesniais laikais itin išplito dvišlaitë.

būdingi geometriniai. angokraščiai. Būdinga dzūkiškos pirkios puošyba apdailinant vėjalentes. Būtent tradicinėje architektūroje labai vykęs yra kompozicinio mastelio derinys: palyginti stambių statinių. jog puošyba ir tikslinga: jos sudėtingumo bei apdorojimo kruopštumo laipsnis priklauso nuo to. Trobesių ornamentų raštų visuma sudaro tarsi virpantį ažūrą. Jiezno r. tai yra tų elementų. nors ir menkesnių ūkių kraštas. langų apvadus. Toks sudėtingas. iš skirtumų – jų puošybos intensyvumo. puošyba keitėsi ir darėsi turtingesnė. Pavyzdžiui. todėl erdvė atrodo gyva. stambių ir smulkių detalių. ar toli nuo žmogaus akių esti puošiamos detalės. vaizdas – artimas gamtai. sumanumą bei sveiką saiko nuojautą. Tradicinės architektūros puošyba ypatinga. tačiau išliko artima liaudies meno dvasiai. Iš bendrumų paminėtinas puošiamų elementų tapatumas. jų sandūrą. sienų apkalimas. pritaikytas žmogaus suvokimui mastelis labai būdingas tradicinei lietuvių architektūrai. jog daugiau puošiami buvo pasiturinčių ūkių pastatai. ji liudija senųjų meistrų ir gyventojų skonį. Tikslingumas pasireiškia ir puošybos intensyvumo atitikimu pastato ir jo dekoruojamos dalies svarbai erdvinėje struktūroje: labiausiai puošiami gerąjį kiemą supantys pastatai. iš dalies ir motyvų įvairovė. konstrukcijoms. Čia pat reikia paminėti. Stakliškių k. kurioje nuolat sutinkami stambių ir smulkių elementų deriniai. durų varčių plokštumos. tuo tarpu stambesni plotai dažniau ištisai užpildomi geometriniais raštais – tai stogų skliautų. nr. 8092] ▼ 20 . [LII. Tarp Lietuvos etnografinių regionų trobesių puošyboje yra nemažai bendrumų. karnizą. Jo ir kitų priemonių dėka pasiekiama vaizdo vienovė. medžio apdorojimo technologijoms. nors galima teigti. kuri puošiama. monumentalių stogų fone smulkūs puošybos ornamentai atrodo itin jaukiai. konstrukciniai mazgai. Ji liudija ir tradicijų perimamumą bei kūrybišką jų interpretavimą: besikeičiant gyvenimo sąlygoms.PIRKIOS PUOŠYBA Dzūkija. tai lėmė ir raštų pobūdį. į kaimo gatvę atgrežti fasadai. viename pastate nebūna dekoruojamos visos puoštinos detalės – taip pasireiškia subtilus saiko jausmas. Kaip ir visur liaudies mene. motyvo pobūdis dažniausiai priklauso nuo detalės. rečiau pasitaiko dangaus šviesulių ar antropomorfinių figūrų. Be to. Dauguma jos elementų sukurti iš medžio. puošybos gausa ir įvairove ne tik nenusileidžia kitiems regionams. neg. Tradicinė puošyba itin tektoniška: puošiamos bene išimtinai konstrukcinės detalės. bet egzistuoja ir skirtumai. bet netgi kai kuriuos lenkia. pusiausvyra tarp puošiamų ir neapdailinamų plotų. artima žmogui ir gamtai. skliautą. trobesių formoms. augaliniai ir gyvūniniai motyvai. stilizuoti augalų ir gyvūnų vaizdai dažniau pasitaiko lėkių ir antlangių dekore. turtingas ir tuo pačiu saikingas. kurių dydis santykinai mažas. buv. sankirtos.

į kurį neatsižvelgus lėkiai gali tapti nedarniu prielipu. nes šie žvilgsniui artimesni. LFn-1515b] 21 . lėkiais.PIRKIOS PUOŠYBA Lėkiai Gyvenamasis būstas – pirkia ar troba – vienas labiausiai puošiamų sodybos pastatų. kadangi jo. tai sietina su jų pavidalais. [LII. [LNM. Ragų pavidalo lėkiai ant pirkios Birštono apyl. taigi įgyti tam tikrą pavidalą ir tapti lėkiais. Sudėtingesni kiaurapjūvio technika atlikti lėkiai dažniau puošia prieangių stogelius. Veisiejų r. Tektoniškumas būdingas ir nuo seniausių laikų puošiamoms detalėms. itin svarbus struktūrinis ir jų pačių. Pavyzdžiui. geometrinių formų. 1938 m. čiukuro – angos stoge – pakraščius sutvirtinančios ir šiaudus nuo vėjo draikymo saugančios vėjalentės gali sudaryti paprastą kryžmą arba būti apdailintos. nr. ir vėlesnėms. Lėkių dydis. Gali būti. neg. ir viso pastato kompozicijos matmuo. neg. apûkais. nes yra raiškus ir matomas iš toli. nr. Aleksejiškių k. todėl šiandieniniuose kaimuose retai besutinkamas. užbaigiančius pastato tūrį. augalų. o jo motyvai. 9753] Troba papuoštu skliautu. Į viršų lietaus ir vėjų pagairėje iškeltas puošmuo greičiau negu kiti nunyksta. tačiau senos nuotraukos bei piešiniai rodo. buvimas keičia pastato tūrio vaizdą ir net visos sodybos siluetą. kraigo formuoja išraiškingą siluetą. lyginant su pastatu. Nemunaičio k. jog seniausieji lėkiai formuoti tarsi jaučio ragai – tokių Dzūkijoje dar yra iki šiol. Šis bene archajiškiausias puošybos elementas nusipelno ypatingo dėmesio. 9670] Žirgelių pavidalo lėkiai ant pirkios Meteliuose kraigo. turėję ir mitologinę prasmę. kai kada pasitaiko ir žmogaus pavidalo. Alytaus r. Taip pat Dzūkijoje užfiksuota lėkių su paukščių. žirgų. motyvais. E21509] Čiukurinio stogo vėjalenčių kryžma sudaro lėkius. jog tai būta itin mėgstamo pastatų stogų užbaigimo. jų ažūrą kartoja sluogčių ritmas [LDM. kartais primenančių verpstes. tikėtina. buv. kad ir palyginti nedidelio. Pietų Lietuvoje jie dar vadinami ragovikais. [LII. o rytų – paukšèiukais.

Kučiūnų k. [LII. Žagarių k. [LII. [30. 95 pav. Nešeikių k.] 16. 73] 15.] 11. Alytaus r.. Veisiejų r. Nemunaičio k. Krikštonių k. [LII. 73] 10. 95 pav. buv. 106/9] 17. [30. [23. [23. Krikštonių k. [30.] 3. Veisiejų r. [30. Meteliai [LDM. Lazdijų r. 106/1] 7. Stakliškės buv. Pb-692. Lazdijų r. Prienų r. Alytaus r. [23. 73] 6. [LII.1959 [LII. Ežerėlių k. 96 pav. 88/30] 22 . Lazdijų r. 73] 12. Siponių k. Lazdijų r. Lazdijų r. Vilniaus r. [23. [VUB. Papečių k.] 13. buv. Pb-693] 14.. Krikštonių k. Meteliai. Pietų Lietuva [23. 85/28] 8. Krokininkų k.] 4. Prienų r. 97 pav. 73] 2. 88/18] 19. Prienų r. Alytaus r. Alytaus r. 95 pav. 106/1] 9. 1955 [LDM. Pb-695] 18.PIRKIOS PUOŠYBA 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 Lėkiai: 1. Vievio r. F81-P2642] 20. Jiezno r. 1955 [LDM. buv. Obelių k.] 5. [30. Raudonikių k. [LII.

85/31] 8. Markejevaitės 2006 m. nuotr. 1957 m.] 12. Siponių k. Čižiūnų k.] 23 . buv. Prieangio lėkis Sidaronių k. buv. Vaikštenių k. nuotr. [30. 72] 4. [VGTU AF stud. 85/10] 9. Tiltų k. [LDM. Prienų r. 1957 m. [LII. 72] 6. Prienų r. 72] 7. 1956 m.] 11. Prienų r. Markejevaitės 2004 m. 2004 m. Buteliūnų k. [L. 1955 m. [33. 72] 5. Vilniaus r. Vilniaus r. Veisiejų r. Geibonių k. Uosos k. Prienų r.LĖKIAI 1 2 11 3 4 5 6 12 7 8 9 10 13 Lėkiai: 1. buv. Prieangio lėkis Paaliosės k. Pb-694] 3.] 13. 1957 m. [L. Daržinykų k. Varėnos r. Elektrėnų sav. 85/17] 10. [LII. 152 pav. Trakų r. [LII. [30.. [30. Žvyrynų k. Eišiškių r. Nečiūnų k. nuotr. Eišiškių r. [30. Šilėnų k. Vievio r. [LII 88/18] 2.

Paprasčiausias jų. jų pakraščiai ir plokštumos taip pat dažnai dekoruojamos. naudojamas skliauto sienos apsaugai. Dzūkijoje itin mėgiami deriniai iš įžambiai sudėtų lentelių – jie sudaro išraiškingus eglučių ar rombų piešinius. kai dalis skliauto užpildoma vertikaliai. atgręžto į gatvę skliauto dekoras dažnai būna kur kas intensyvesnis nei kitame pirkios gale. Kitoks yra pačios skliauto plokštumos dekoras. skliautas [VGTU AF stud. Taip apkalimas. Trakų r. nuotr. skliauto ir stogo plokštumos riba. ir ne tik juose. Skliauto. nr. nuotr. Švirmicko 2007 m. kartais panaudojamas kiaurapjūvis. dažniausiai neprofiliuojami. skliautas [LII. dalis – horizontaliai grupuojamomis lentelėmis. lankelių.PIRKIOS PUOŠYBA Skliautai Kintant stogų formai ir atsiveriant skliautams. tačiau retai peržengia saiko ribą. 2006 m. Jo ir lėkių bei langų apvadų derinys gerokai praturtina pastato vaizdą. Dzukijoje dvišlaičių stogų skliautai puošiami dažnai ir gausiai. kuris regimas iš toli.] Stoginuko krašto apdaila Mažųjų Lieponių k. kurių kartotinis sudaro išraiškingą piešinį: paprastai užtenka vieno ar dviejų motyvų. Trakų r. įgauna dekoratyvų vaizdą. Šalčininkų r. augalų siluetų ornamentais. ratukų.] Gausiai dekoruotas pirkios Milkūnų k. neg. Vėjalentės. [A. lentelių pakraščiai. Be to. apatinė briauna ar stoginuko apačios linija išpjaustomos dantukų. Dažnai tai būna atskirus jo plotus skirtingomis kryptimis užpildančių skliauto lentelių raštas. kurį neretai papildo jo plokštumoje įtaisomi langeliai su puošniais apvadais (kartais vietoj langelių išpjaunamos apvalios ar dar kokios formos angos). Pirkios Saidžių k. tačiau horizontalios sandūros tarp skirtingomis kryptimis sudėtų lentelių plotų kartais išpjaustomos panašiai kaip pakraščiai. gatviniuose kaimuose. 8092] ▼ 24 . skirtingai negu durų.

Trakų r. Alytaus r. Prienų r.] 5. 86 pav.] 4.] 25 . Medžionių k.SKLIAUTAI 1 2 3 4 5 6 7 8 Dekoruoti skliautai: 1. [23. 93 pav. 92 pav.] 3. Antakalnio k.] 7.] 2. [23. [23. Dubaklonių k. 83 pav. [23. [23. [23. Varėnos r. [23.] 6. Prienų r. [23. Alšininkų k.] 8. 85 pav. Alytaus r. Prienų r. Jokubiškių k. 92 pav. 93 pav. Stakliškių I k. Varėnos r. 93 pav.

Vilniaus r. Andriušytės 2007 m. [A. [25. nuotr.] Kalvių k. 2006 m.PIRKIOS PUOŠYBA Pylimų k. Markejevaitės 2006 m. nuotr.] Leičių k. Jiezno r. Vilniaus r.] Kalvių k. 128 pav. Švirmicko 2007 m. 132 pav.] Maikūnų k. Jiezno r. [A. [L. nuotr.] 26 . [VGTU AF stud. Markejevaitės 2006 m. [25. Vilniaus r. buv. [L. Trakų r.] Stoginuko papuošimas buv.] Dambriškių Vilniaus r. nuotr. nuotr.

Varėnos r. Vievio r. [L. Šalčininkų r. nr. buv. 93 pav. 7 detalės) [23. 2 detalės) [23. Prienų r. Pylimų k. Prienų r. Markejevaitės 2006 m. [LII.] 4. Obelių k. [L. Markejevaitės 2006 m. 85/9] 9. 3 stoginuko karnizas) [23. brėž. Vievio r. (skliauto 25 psl. 93 pav.] 2. Sidaronių k. nr. 86 pav.] 27 . 172/5] 6. [23. Stakliškių k. Alytaus r. 92 pav.SKLIAUTAI 1 2 10 3 4 10 9 4 11 4 11 4 12 5 12 6 12 7 8 Vėjalenčių ir karnizų raštai: 1. Vilniaus r. Vilniaus r. nr. Varėnos r. 4 detalės) [23. Vaigeliškių k. Didžiųjų Salų k. Markejevaitės 2006 m.] 11. [LII. buv. 88/18] 8. Vilniaus r. nr.] 10. [L. Trakų r. (skliauto 25 psl. Maksimonių k. (skliauto 25 psl. Alšininkų k. 88/5] H. [LII. 118 pav. Bytautonių k. brėž.] 5. Pagrindos k. Dubaklonių k. 7. brėž.] 3. (skliauto 25 psl.] 12. [LII.

1957 m. [LII. 88/18] 8. Šalčininkų r. 106/8] 9. 1958 m. Kibyšių k. [LII. 85/30] 6. 1957 m. Vievio r. 1957 m. 1957 m. Pikelionių k. Veisiejų r. Lieponių k. buv. [LII. Lieponių k. buv. 1957 m.PIRKIOS PUOŠYBA 1 2 3 4 5 6 7 8 9 Pirkios kampo puošmenys: 1. 85/30] 2. 88/18] 28 . buv. 85/8] 3. [LII. Eišiškių r. [LII. Skraičionių k. Eišiškių r. Vaikštenių k Trakų r. 85/30] 7. [LII. Eišiškių r. 85/9] 4. 1957 m. [LII. Šalčininkų r. buv. buv. [LII. Milkūnų k. Jiezno r. Lieponių k. [LII. 85/17] 5. 1959 m. buv. Pagrindos k.

tuo dažniau būna išpuoštos jo durys. [25. nr. įtakojant dvarų kultūrai. Kadaise varčia būdavo sukalama tik iš vertikalių lentų ir norint papuošti dažoma arba net ištapoma.] Kareivonių k.Durys Didelę reikšmę pastato išvaizdai ir naudojimui turi angos. Vilniaus r. ir kompoziciniu. [I. kartais. joms būdavo sutekiama arkinė forma. kai kada ir pati stakta ornamentuojama arba joje įrengiama langelių juosta. Staktos dekoruojamos retai. dydis ir apdaila. todėl kuo svarbesnis pastatas arba patalpa. Tuo tarpu varčia – nuo seniausių laikų puošiama pastato detalė. betono. ir semantiniu požiūriu reikšmingas elementas. Pagrindinė anga bet kokiame būste yra durys. Senuosiuose gyvenamuosiuose pastatuose durys būna vienvėrės. Laiptelį atstodavo ties įėjimo anga iš lauko. 3655] Sviliškių k. 254 pav. Kadangi durys – ir funkciniu. vėlyvesniuose – pasitaiko ir dvivėrių. Veisiejų r. Miškingoje Dzūkijoje laipteliai daryti iš medžio lentų ir tik XX a. pradėti mūryti iš akmenų. Stankevičiūtės 2004 m. nuotr. o kartais ir iš vidaus pusės į žemę įleidžiami didžiuliai akmenys. jų išdėstymas. [LII. buv. Tačiau dėl tvirtumo ir puošnumo labai išpopuliarėjo vadinamosios dvigubø lenteliø durys. Svarbią reikšmę turi ir slenkstis: jo viršus sutampa su pamatiniu vainiku. kurių vieną Priemenės durys Pagambrio k. Prienų vls. Duris sudaro staktos ir varčia.] 29 . neg.

Varėnos r. buv.] 30 . Švirmicko 2007 m. [A. [VGTU AF stud. [I. Elektrėnų sav. buv. Veisiejų r. 2003 m. brėž. [LII.] Grabijolų k. nuotr. [VGTU AF stud. Lazdijų r.] Žilinų k.] Sviliškių k. Veisiejų r. Vilniaus r. Elektrėnų sav. Andriušytės 2007 m. Elektrėnų sav.] Grabijolų k. brėž.] Žagarių k. [LII. nuotr. brėž. 106/9] Avižienių k. 2003 m. 106/13] Grabijolų k. Stankevičiūtės 2004 m. Varėnos r. 2003 m.PIRKIOS PUOŠYBA Aleksejiškių k. nuotr.] Zervynų k. [A. [VGTU AF stud. [21. 32 pav.

[30. buv. Pašilingės r. XX a. Norkūnų k. Smilgainių k. Alytaus r. Alytaus r.] 6. Lazdijų r. rombų ar žvaigždžių centrai kartais pažymimi vadinamąja rozete. mat yra lengvesnės. 110 pav. Vangelonių k. visa tai suteikia raštui papildomą sudėtingumo matmenį. tai išorinė) įgauna daugiau ar mažiau sudėtingą eglučių arba rombų raštą.] 31 . o kitoje įvairiai grupuojamos mažos lentelės. Juose įrengiami suoleliai poilsiui. Pusiau atvira prieangių erdvė šviesos ir šešėlių žaismu jau savaime praturtina viso pastato vaizdą. Tai svarbi struktūrinė pastato dalis. Lentelių pakraščiai profiliuojami. paplito įsprūdinės konstrukcijos. 17 pav. Alytaus r. [30. Pb-719] 5. [30. [23.] 4. Dvivėrės įsprūdinės vidaus durys Žagarių k. Jonionių k. Dekoratyvios būdavo ir kalvių darbo vinys su plačiomis galvutėmis. ant kurių prisėdus iš arti matyti puošyba – nedidelės detalės sutekia visumai jaukų mastelį. Be to. 17 pav. durys – viena dažniausiai dažomų pastato dalių. [30. gerokai keičianti pastato tūrio vaizdą. Ežerėlių k.] 8. Lazdijų r. duris puošė ir gražiai profiliuoti varai lentoms prikalti. CXVI lent. kurios nėra tokios tvirtos bei mažiau saugo nuo šalčio. Lazdijų r. nuotr. Varenavo r. ir užraktai bei rankenos. [30. tad daugiausiai naudojamos vidinėse patalpose.] 2. [A. vadinamosios filinginės durys. Šis tektoniškas sprendimas labai dekoratyvus: viena durų pusė (jei jos lauko.DURYS pusę sudaro ištisos vertikalios lentos. kai kada lentelės išdėstomos ir sudėtingesniais pavidalais.] 3. Panemuninkėlių k. juo labiau kad jų detalės mėgstamos dekoruoti. Dažniausiai įsprūdinių durų kompozicija nesudėtinga: iš simetriškai grupuojamų vertikalių ir horizontalių stačiakampių. 17 pav.] 7. Varėnos r. Jis kartais būdavo derinamas su vertikaliai ar horizontaliai išdėliotomis lentelių eilėmis. Varėnos r. Gervėnų k. [LDM. Andriušytės 2007 m. 17 pav. 17 pav. kurios Dzūkijoje sutinkamos rečiau. [17. todėl išsiskiria neįprastų formų įsprūdos.] 1 2 3 4 5 6 7 8 Durų pavyzdžiai: 1.

nuotr. [A. Druskininkų r.] Dūminės pirkios Kabelių k. Lazdijų r. Trakų r. F81-P40. [LII. durų detalės [VUB. [25. buv. 85/24] 32 . F81-P41] Prieangio ir durų puošybos derinys Čižiūnų k. Andriušytės 2007 m. 192 pav. būdingas Užnemunės Dzūkijai ir dvigubų lentelių durys su mažais langeliais Žemaitkiemio k. Eišiškių r. buv.] Lauko durų užraktas Klepočių k.PIRKIOS PUOŠYBA Prieangio ir durų puošybos derinys: prieangis lenktu stogeliu.

neretai vien vidurinė jo dalis. arba atskirą stogelį priglaudžiant po pastoge. 117 pav. todėl kompaktiško plano pirkios dažniausiai turi uždarus prieangius. suformuotu prailginus pastogę Mankuviškių k. yra masyvesni. vienašlaičiai prieangiai senoviškiausi ir itin būdingi Dzūkijai. Kaišiadorių r.Prieangiai Prieangių konstrukcija įvairuoja: jie būna ir su vienašlaičiais. plotis apie 2. kartais ir su varteliais. Užnemunės Dzūkijoje pamėgti prieangiai lenktais stogeliais. dažniausiai jie paremiami stulpeliais. 85/28] Dvišlaitis prieangis Šventežeryje [LDM. Vienašlaičiai prieangiai gali būti formuojami ir jungiant stogelį į stogo šlaitą kitu kampu arba iš apačios glaudžiant po pastoge. nors kartais Pirkia su vienašlaičiu prieangiu be stulpelių. suformuotu prailginus pastogę [LII. o puošiamas tik liemuo. Jie.5 m. lyginant su atvirais. Uždari prieangiai atsirado saugant patalpos įėjimą kaip priemenės pakaitalas. Kai kurie uždari prieangiai suręsti iš sienojėlių ir beveik nepuošiami. [23. su vienašlaičiu prieangiu su stulpeliais. Dažniausiai atviri prieangiai turi keturis po du suporintus stulpelius ir neretai tvorelę. tad gerokai keičia tūrio vaizdą. Dažnai puošiamos atvirų prieangių kolonėlės – tai konstruktyvus elementas.5 m.] Pirkia Žagarių k. Paprasčiausi stogeliai suformuojami tik prailginant pastogę ties durimis. Jų gylis svyruoja apie 1. kiti būna įstiklinti ir dekoratyvūs. o priešingoje pastato pusėje neretai ir verandas (atsuktas į gatvę ir ne itin dažnai naudojamas). LFn-1545b] ▼ 33 . Vilniaus r. nes tik profiliuotos jų dalys iškyla virš tvorelių. Tačiau dabar paplitę ir dvišlaičiai: jie su stogu jungiami arba konstruktyviai įjungiant į nuolydį. ir su dvišlaičiais stogeliais. perteikiantis stogo ir lubų krūvį pamatams. jos ganėtinai kresnos. Liaudies architektūroje kolonėlių viršus ir apačia tiesiog jungiami su horizontaliais rąstais.

Prienų r.PIRKIOS PUOŠYBA Keturi prieangiai Lieponių k. 84 pav. [LII. [23. Eišiškių r. 85/30] Pirkia su dvišlaičiu prieangiu Lapainios k.] 34 . buv.

bet neretai ir dekoruotos. Prieangio puošybos visuma. nuotr.] Prieangio tvorelė Šilėnų k. [23. Trakų r. [23. [I. Stogelių skliautų raštai panašūs į dvišlaičio stogo skliautų puošybą. 3. Prieangių stulpelių sparneliai: 1. [23. sudėtos tvorelės. 118 pav. [L. 2. 2. tiesiog iš vertikaliai. 126 pav. [LII. Tvorelės dzūkų pirkių prieangiuose sutinkamos dažnai. tradicinės architektūros pavyzdžiuose paprastai būna vieninga ir dera su viso pastato puošyba. pasitaiko ir lėkių.] 3. Vilniaus r. Varėnos r. kai komponuojama skersinės simetrijos plokštumos.PRIEANGIAI viršutinės dalies standumui sustiprinti naudojami įstriži spyriai – kolonų sparneliai. 126 pav. Vilniaus r.] 2. 106/18] 2. [23. einančios per puošiamosios dalies vidurį. nors mažesniame plote išsitenka mažiau detalių. dekoras šią simetriją juo labiau paryškina.] Prieangių tvorelių raštai: 1. Prienų r. čia pat matomi išdrožinėti gegnių galai.] Prieangio karnizas Leičių k. 1.] 1. tvorelės. rečiau iš horizontaliai sukaltų lentelių. buv. dažnai susidedanti iš daugelio skirtingai dekoruotų elementų. sienų sudūrimų dekoras. Stankevičiūtės 2004 m. Buteliūnų k. Lipniūnų k. Kolonėlės simetriškos savo vertikaliosios ašies atžvilgiu. Prieangius dažnai puošia ir stogelių pakraščių ar jų skliautų apdaila. Lipniūnų k. Kartais jos būna paprastos. [A. Dažnai ornamento pavidalui išgauti užtenka išpjaustinėti kiekvienos lentelės kontūrą. Užuguosčio k. Trakų r. o jas suglaudus pasiekiamas kiaurapjūvio įspūdis. šioje fasado dalyje įtaisytų langelių. nuotr. taip pat durys. Markejevaitės 2006 m. kartais ir su kiaurapjūviu ornamentu. 125 pav.] 35 . Kalvių k. . Varėnos r. Tai iš profiliuotų lentelių. kurios kartais būna net su varteliais. Bytautonių k. nuotr. atžvilgiu. Veisiejų r. Švirmicko 2007 m.

tai palyginti masyviam uždaro prieangio tūriui suteikia grakštumo. Lazdijų r. nuotr. [VGTU AF stud. Lazdijų r. Babrų k. pavyzdžiui.] Uždaras prieangis Sidaronių k. [A. o vėliau ir verandos tokia gausia puošyba jau nepasižymi. stogelių skydai. Uždaras iš sienojėlių suręstas prieangis Senkonių k.] Uždaras prieangis Saidžių k. bet tai jau gana naujas reiškinys. [L. nuotr. nuotr. nuotr. paįvairinimui kartais naudojami skirtingų spalvų stikliukai. [A. Trakų r. nors pasitaiko ir horizontalių. Dažniausiai įžambiomis ir riestomis linijomis sudalintas stiklas užpildo plotą besikartojančiu piešiniu. 2006 m.PIRKIOS PUOŠYBA Uždari prieangiai.] 36 .] Į gatvę atgręžtas uždaras prieangis – veranda su lenktu stogeliu. būdingu Užnemunės Dzūkijai. gali būti puošiami panašiai kaip atvirų. Tokios verandos būdingos naujesniuose. Atskiros jų dalys. Vilniaus r. dažniau prie dvigalių pirkių. kompaktiško plano pastatuose. Markejevaitės 2006 m. kuris neretai būna itin išmoningas. tačiau pagrindinis dekoro krūvis tenka įstiklintų plokštumų suskaidymui. Andriušytės 2007 m. nors neretai būna pristatytos ir prie senųjų. Andriušytės 2007 m. Pagrindinis jų piešinys paprastai turi vertikalią struktūrą.

nr. [A. kad dekoruojamų apvadų santykinis plotis.8. įtaisytu priešais toje pačioje patalpoje esančią krosnį. Stogų skliautų langelių. Dzūkiška pirkia su išdailintais langų apvadais ir langinėmis Kalvių k. Gyvenamajame pirkios gale būdavo iki šešių langų: po du kiekvienoje sienoje. Andriušytės 2007 m. o kartais tiesiog viršutinės apkalimo lentos. Veisiejų r. išplitusi paaukštėjus pirkios sienoms ir padidėjus langų angoms. tačiau pastebima aiški tendencija labiau puošti viršutinę dalį. kurie gerokai mažesni. buv. ir augaliniai. Kitas jų bruožas. kartais ornamentuojama vien palangė. Ricielių k. Dzūkijoje naudojami vieno arba dviejų dalių antlangiai. šoninės lentos išpjaustinėjamos dažniau nei pirmo aukšto langų. apšviečiančiu pagrindinę patalpą. Senoviška dzūkiška vienagalė troba su palyginus nedideliu į šešias dalis suskaidytu langu. taip pat neretai pasitaiko trikampio frontonėlio formos antlangių arba tik karnizėlis. Senosioms dzūkų pirkioms būdingas priešais krosnį įtaisytas mažesnis už kitus langelis. Palangės raštą neretai papildo išpjaustinėti pratęstų šoninių lentų galai. o antlangę sudaro tik paprastas karnizas. [LII. ir tik Dzūkijai būdingu nedideliu langeliu. todėl neatrodo perteklinė. Plyšį tarp lango rėmo ir angokraščio dengiančias apkalines lentas imta dekoruoti daugiausia kiaurapjūviu. Dar mažesni langeliai būna priemenėje. bet vos atsiradus technologinėms ir ekonominėms galimybėms. nors galinėje ir nugarinėje kartais tik po vieną arba visai nebūdavo. bei maža neįstiklinta anga į priemenę. Tradicinėse dzūkų pirkiose dažniausiai pasitaiko vertikalaus stačiakampio langai. lyginant su lango plokštuma. jos raštai paprastai sudėtingesni. Išorinės palangės papuošimai dažniausiai daromi iš apkalimo lentų. ir gyvūniniai motyvai. nuotr. Gausiausiai puošiamos antlangės – virš lango rėmo uždedamos prikaltės. 9588]. kurių proporcijos yra maždaug 1:0. Nors kadaise jie buvo maži ir paprasti. nors pasitaiko ir reljefinių raštų. padidėjo ir tapo bene labiausiai puošiamu pastato elementu. išpjaustinėtas smulkiu besikartojančiu ornamentu. kur kas didesnis – ši išraiškinga ornamentika matoma iš toliau. šoninės lentos taip pat retkarčiais profiliuojamos. Išskirtinių formų ir išraiškingai dekoruoti skliautų langeliai.] ▼ 37 .7 ar 1:0. neg. juose sutinkami ir geometriniai.Langai Langai – itin išraiškinga puošybos detalė. Trakų r.

LFn-1437a] Lango detalė Vaigėliškių k.] 38 . [VGTU AF stud. Dažniausiai naudojama balta spalva ar šviesūs atspalviai. senosios buvo vienvierės ir plačios. tad tampa dar išraiškingesnės. dažniausiai įsprūdinės. 2003 m.] Uždarytos langinės Grabijolų k. manoma. Jos dar labiau pagyvina pastato vaizdą. nuotr. Trakų r.] Pirkia išraiškingais langais Tiltų k. Lazdijų r. nuotr. dabar paplitusios dvivėrės. 2006 m.PIRKIOS PUOŠYBA Šilumai palaikyti būdavo daromos langinės. [VGTU AF stud. nuotr. Vilniaus r. [D. Nedidelis langelis į priemenę Prapunšo k. sudarantys kontrastą sienoms. Elektrėnų sav. Vitkausko 2006 m. Langinės ir langų apvadai – labiausiai mėgstamos dažyti pastato dalys. kad dekoruotos tapyba. [LDM.

Šilėnų k. Varėnos r. Stankevičiūtės 2004 m. LFn-1440a] 3. 2006 m. Varėnos r. Andriušytės 2007 m. 2004 m. [VGTU AF stud. nuotr. [A.] 9. nuotr.LANGAI 1 2 3 4 5 6 Langai: 1. Šukiškių k.] 2.] 7. Saidžių k.] 7 8 9 39 .] 5. Vilniaus r. [I. nuotr. [A. Vilniaus r.] 8. Andriušytės 2007 m. Kašėtų k. nuotr. Vilniaus r. Staviškių k. Darželių k. Trakų r. Trakų r. [VGTU AF stud. nuotr. Andriušytės 2007 m. Vilniaus r. Prapunto dvaro Lazdijų r. Andriušytės 2007 m.] 4. Mančiagirės k.] 6. nuotr. Volų k. [I. [A. [LDM. Stankevičiūtės 2004 m. nuotr. nuotr. [A.

] 2. Vaigeliškių k. nuotr.] 5. LFn-1645a] 3. Andriušytės 2007 m.] 7. 44 pav.] 8. buv. [A. 2006 m. Vilniaus r. nuotr. Varėnos r. Poškonių k. Šalčininkų r. nuotr. Augustų k. Šalčininkų r. Poškonių k.PIRKIOS PUOŠYBA 1 2 3 4 5 6 7 8 9 Langai: 1.] 9. 42 pav. Vilniaus r. nuotr. 46 pav. Markejevaitės 2006 m. Poškonių k. Stankevičiūtės 2004 m. Vilniaus r. [33. Veisiejų r. Pylimų k. [32.] 4.] 40 . [33. Šalčininkų r. 97 pav. Lynežerio k. [VGTU AF stud. [I. Vilniaus r. Buteliūnų k. Šukiškių k.] 6. [33. [LDM. [L.

153 pav. 5974] 2. Eišiškių r. [L. nuotr. [A.] 4. Lieponių k. Varėnos r. buv. 8092]. Markejevaitės. (pirkios vaizdas 20 psl. [A. Mažųjų Lieponių k. Čižiūnų k. [LII.LANGAI 1 2 3 4 5 6 Langai su langinėmis: 1. nr. nuotr.] 5. neg. neg. 6. Švirmicko 2007 m. nuotr. Vilniaus r.nr. 2006 m. Trakų r. Stakliškių k. Jiezno r. Švirmicko 2007 m.] 3. Leičių k. Kalvių k. buv.) [LII. Trakų r. [33.] 41 .

[A. Augustinavičiaus 2007 m. nuotr. nuotr. [A. [A. Vilniaus r. Dargužių k. Švirmicko 2007 m. Varėnos r. Augustinavičiaus 2007 m. Kalvių k. Darželių k. Varėnos r.] 4. Andriušytės 2007 m.PIRKIOS PUOŠYBA 1 2 3 4 5 6 7 8 9 Skliautų langeliai: 1. Maikūnų k. Varėnos r.] 6. Andriušytės 2007 m. Andriušytės 2007 m. Andriušytės 2007 m.] 5. [A. nuotr.] 2. Lazdijų r. Lazdijų r. nuotr.] 8. Paliūnų k. nuotr. Trakų r. Andriušytės 2007 m. nuotr. Mančiagirės k. nuotr. Vilniaus r. Dargužių k.] 9. Varėnos r. Augustinavičiaus 2007 m.] 3. [A. [A. [V. nuotr.] 7. Čižiūnų k. [V.] 42 . Avižienių k. [V. nuotr.

Trakų r.LANGAI 1 2 3 4 5 6 7 8 Skliautų langeliai: 1. [VUB. Pb-712] 3. Dainaviškių k. F81-P2543] 4. Šalčininkų r. 1957 m.) [LII. Merkinė [VUB. brėž. Lazdijų r. F81-P2604] Langai: 5. Milkūnų k. 85/9] 2. [LII. 1955 m. F81P2677] 8. 1957 m. Veisiejų r. (pirkios nuotr. Šalčininkų r. [VGTU AF stud. 20 psl. Babrų k. Didžiųjų Salų k. Veisiejų r. 85/9] 7. Milkūnų k. Šlavantų k. buv.) [LII. 1957 m. 85/9] 6. 20 psl. buv.] 43 . [LDM. (pirkios nuotr. [VUB. Saidžių k. Šalčininkų r. 2006 m.

Dekoruota pirkios kertė. Dažniausiai rentinio sandūroms. Panašiai dekoruotomis plokštelėmis būna apkalami ir puošiami pogegninių rąstų galai. Taip pat kai kada išpjaustomi išorėje matomi skersinės sienos rąstų galai. ir tik tarpukariu išplito horizontalusis. Trakų r. rąstų galus. Andriušytės 2007 m. jų sudūrimus uždengiant siauresne lentele. 85/24] Trobos kertės puošybos detalė Paliūnų k. kurios nuo kritulių neapsaugo pastogė.PIRKIOS PUOŠYBA Konstrukcinės detalės Mėgstama apdailinti ir išorėje matomus svarbių kostrukcinių elementų užbaigimus. stoginukų atramas. [A. gegnių. sijų galai. kaip ir kertėms taikomas apkalimas. [LII. plataus kryžiaus formas. [LII. bet labai tektoniška puošyba. neg. kuris gali būti dažomas. Seniau populiaresnis buvo apkalimas vertikaliomis lentomis. Lazdijų r. saugantis rąstų galus nuo puvimo. nuotr. suteikiant jiems. nr. kurie elementų sankirtose atrodo itin išmoningai. pavyzdžiui. vėjalenčių. Nors tai ne iš karto pastebima.] Dekoruota skliauto ir rentinio sandūra – karnizas ir gegnių apačia Kiemelių k. 7943] 44 . Tai tektoniškas sprendimas. vertikaliomis lentomis apkaltos sienos Klepočių k. Jie dažnai dera su sienų kerčių. konstrukcinius mazgus: sijų. puošiamas orginaliais raštais. Saugančią ir puošiančią paskirtį atlieka ir pačių sienų ar atskirų jos dalių apkalimas: dažnai tai būna apatinė pastato dalis. Kartais šie abu būdai suderinami sienos plokštumoje. Neretai šiems elementams suteikiamas tik švelnus išlenkimas. karnizų puošyba. Kaišiadorių r. bet pasitaiko ir sudėtingų laiptuotų profilių. jų siūles paryškinant dekoratyvia juostele.

Andriušytės 2007 m.] 3. Dekoruoti sijos ir gegnių galai. Eišiškių r. 103 pav. 88/7] 2.KONSTRUKCINĖS DETALĖS Dekoruoti sijų galai Žemaitkiemio k. nuotr. Lazdijų r. nuotr. [VUB. Andriušytės 2007 m.] Profiliuotos stoginuko atramos Vaikštenių k. [23. Lazdijų r. [23. Lazdijų r.] 45 . Dekoruota pirkios kertė Trakiškių k. Dekoruoti rąstų galai Čižiūnų k. [A. [A.] Dekoruota trobos kertė Vabaliūnų k.. nuotr. nuotr. Andriušytės 2007 m.] 1 2 3 4 1. Trakų r. F81-P68] 4.] Dekoruota sija Dvarciškių k. Lazdijų r. 89 pav. 1958 [LII. Kaišiadorių r. [A. Andriušytės 2007 m. [A. Varėnos r. stoginuko karnizas Kiemelių k. buv. Dekoruota trobos kertė Babrų k.

Aplink Vilnių vyrauja rusva. suteikti dar daugiau išraiškingumo.PIRKIOS PUOŠYBA Trobesių dažymas Prie dekoro galima priskirti ir trobesių bei jų dalių dažymą. kas užtikrina tvirtumą. Taip pasitvirtina tradicinės puošybos tikslingumas. durys. Seniau būdavo dažomi tik langų apvadai. Spalvinis trobesių išorės koloritas dera su pirkios viduje sutinkamomis spalvomis. Varėnos r. tad jie būna ryškesni ir margesni. tai yra pilkšvos. Audinių raštuose kur kas smulkesni spalviniai plotai. mastelio. Dažant taip pat laikytasi tektoninio principo: visų pirma spalvinamos konstrukciškai reikšmingos vietos. Būdinga tai. rečiau kitomis spalvomis. [A. bordine. Pirkia Paūlių k. Jos prigimtis visur panaši: paprastai apdailinamas medis. Taigi puošyba kartu su vaizdo visuma atskleidžia tradicinės sodybos architektūrai būdingą kompozicijos kokybę. rusvos spalvos. savaime atrodo dekoratyviai. stogų skydai dažyti joms artimomis – ruda. ir tik pastaraisiais laikais – oranžine. ypač su baldų polichromija. Apibendrinant tradicinę dzūkų trobesių puošybą.] ▼ 46 . kad ji pasižymi jautriu įvairovės ir vienovės deriniu. langų rėmai ir langinės kartais dažytos baltai. kuris senesniais laikais Dzūkijai buvo mažai būdingas ir išplito tik XX a. Iki šiol bene išimtinai dažomi vien gyvenamieji pastatai ir tik kartais kai kurios ūkinių trobesių detalės. jų deriniai akies nerėžia. langinės. Antlangiai. o raštai parenkami atsižvelgiant į vietą. dažymą traktuojant ne tik kaip puošybą. kuri puošiama – atskiroms pastato dalims taikoma būtent joms tinkama puošyba. aptinkami retai. sienų kertės. raudonai ruda. derinimasis prie kiekvieno dekoruojamo objekto vietos. čia atsiranda ir šviesiai geltona. XX a. mėlyna. šiltais žalsvais tonais. ir žalsvi. o tai. besikartojančios detalės sudaro metrines eiles. ir gelsvi atspalviai. Andriušytės 2007 m. todėl bendras pastato vaizdas išlieka vientisas. Senajai dzūkų architektūrai buvo būdingos medienos spalvos – visų atspalvių rudos. Arčiau Nemuno rusvi tonai komponuojami su šilta ir šalta žalia spalva. metrinių eilių žaismėje dalyvauja ir konstrukciniai elementai bei jų faktūros. už Alytaus dar daugiau žalsvos spalvos. Druskininkų krašte sutinkami ir rudi. Išvis Dzūkijai būdingi švelnūs žalsvi. rusvi ir gelsvi tonai. Tačiau ji naudojama vienodai intensyviai. galima teigti. Be to. kartais pasitaikanti mėlyna. Tradicinėje architektūroje nors ir ryškios. geltona bei žalia. paskirties. netgi kontrastingos spalvos naudojamos saikingai. Todėl riba tarp ornamento ir grynos konstrukcijos tėra papildomas meistro-menininko prisilietimas. o šalti atspalviai. siekiant tam. bet ir kaip medines dalis konservuojančią priemonę. derinama su balta. ypač medžio statyboje. vaizdo vienovę. kad puošyba išimtinai simetriška (reti nukrypimai tik atsitiktinės išimtys). Stogams visuomet būdingos natūralios šiaudų arba medžio lentelių. sienos ir jų detalės. jos raštai nekontrastuoja. nuotr. Labiau į vakarus.

bet ir dažytų baldų. Vyravo dviejų rinkių viryklės. lubas. Čia paplitusi aukštaitiškoji krosnis. Dzūkų šeimų gausumas įtakojo ir interjero organizavimą. Trobos krikštasuolė Buteliūnų k. Jose nuo XX a. Dzūkai. 3) Dzūkijoje ilgiausiai išliko didžioji šeima. Šildymo – virimo įrenginiai. Dzūkijoje. kuknia ar net suvalkietišku terminu mašina. Krosnys tinkuojamos ir baltinamos. prie krosnies šono ėmė mūryti virykles. peèiukais. Ji visuotinai vadinama peèiumi. verdama. bet dažniau baltindavo sienas. Krosnis daugiafunkcinė – joje kepama. o daugiau šeimų. lyginant su kitais regionais. buv. Veisiejų r. tinkuojamos ir baltinamos. Tai būdinga visiems Lietuvos regionams. ant jos miegama. Kitur geroji. pr. Panemunių dzūkų baldus aprašė Vacys Milius [30]. kai viename name gyveno keletas šeimų. juose yra universalūs šildymo – virimo įrenginiai. sudėtas virš balkių. ja apšildoma patalpa. Stačiamalkes krosnis vadino peèeliais. kur stačiamalkės koklinės krosnys ėmė plisti anksčiau ir masiškiau išplito. Mažiau kaimo ir miestelių amatininkų vertėsi vien baldų gamyba. Dzūkų namuose išvis mažiau patalpų nei kitur Lietuvoje. Interjero įranga išsiskiria panemunių dzūkai. t. Tai neabejotina Suvalkijos įtaka. Taipogi čia ilgai išliko didžioji šeima. ketvirtajame dešimtmetyje kai kurios stačiamalkės krosnys mūrijamos iš glazuruotų koklių. krosnys. Jie neatsiejami nuo gyvenamojo namo patalpų raidos. bet tai darė rečiau nei kituose regionuose. Priešingai nei kituose Lietuvos regionuose. Panemunių Dzūkijoje anksčiau paplito apšildomos seklyčios. statomos stačiamalkės raudonų degtų plytų krosnys. daugiau viengalių pirkių. kai dviejų galų name gyvendavo po dvi šeimas. čia mažesnė miestų ir miestelių įtaka. Panemunių Dzūkijos rajonams interjero įrangai didelę įtaką turėjo Suvalkija. anksčiau nei kitur. bet buvo ir viryklių su trejomis ar vienomis rinkėmis. Jų šildymo – virimo įrenginiai saviti. Baldai regione išlaikė nemažai archajiškų bruožų. Mažesni pokyčiai namo vidaus raidoje bei apdailoje turėjo įtakos ir interjere naudotiems baldams. 106/11] ▼ 47 . Dzūkijos regione labiau išplitusios vienagalės pirkios. O pas panemunių dzūkus antrame gale dažnesnė seklyèia. Dzūkijoje dažnesni atvejai. o ne kamarai. ėmė pertvėrinėti vidaus patalpas. Daugiau baldų gaminosi patys gyventojai. Tokiais atvejais. Viryklės mūrijamos iš degtų raudonų plytų.y. net ne viena ar dvi. gyvendami tarp miškų. 2) antrasis namo galas ( kamara ūkiniam podėliui ar kamaraitė audinių laikymui) neapšildomas. Gerokai mažiau ne tik tapytų. dvigalio namo antrame gale ilgai išliko kamara. Minimais atvejais abu gyvenamojo namo galai įrengiami vienodai. atitvertą priemenę dažniau skyrė virtuvei. XX a. Krosnis statoma pagrindinėje namo patalpoje – pirkioje. Kai gyvendavo viena šeima. gyvenusi po vienu stogu. [LII. Jas vadino kuknele. pradžios. pr. abu galai įrengiami vienodai. Dzūkai tik nuo XX a. švarioji gyvenamojo namo dalis dažniausiai vadinta kamaraite. ilgiausiai išlaikė plūkto molio ąslas bei vožtines lubas. Panemunių dzūkai nuo XX a. taip pat ir Dzūkijai. Dzūkiško gyvenamojo namo apšildymo įrengimo savitumus apsprendusios sąlygos: 1) Dzūkijoje.PIRKIOS VIDUS Dzūkijoje gyvenamasis namas vidaus išplanavimo požiūriu artimas aukštaitiškam tipui. Panemunių dzūkai. Tokio namo atitvertoje priemenėje įrengiama kamara. kaip ir suvalkiečiai.

Dūminės pirkios Kabelių k. pavieniais atvejais ir anksčiau. pirmojoje pusėje indaujos po dūmtraukiu labiausiai išplitusios būtent Dzūkijoje. vadinamų liuktais. Dūmtakiai suvesti aukščiau. [LLBM] Plytų ir krėsto molio krosnis XX a. Ji skirta dažniausiai tik indams laikyti. Ginčionių k. Lazdijų r. tik truputį šilta. atviromis ar uždaromomis medinėmis durimis. Krosnies latakais dūmai nukreipti į dūmtraukį. XX a. Retesniais atvejais sienelė šilo nuo krosnies. ir nuo jos šylanti sienelė. Vaitkūniškės k. Dūmtraukio apačia mūriniais šonais.PIRKIOS VIDUS Tik XX a. Ant apšildomo suolelio ne tik sėdėdavo. prigulę pakaitindavo darbų išvargintą nugarą. Tik prie vieno šono išmūrytas suolelis. Pirkia šiame Dzūkijos regione taip pat dažniausiai vadinama suvalkietišku terminu stuba. Druskininkų sav. XX a. Suolelį naudojo kaip pakopą užlipimui ant krosnies. F81-P3046] Plytų ir krėsto molio krosnis XX a. Krosnyje įrengta indauja vadinama moline šëpa ar moline indauja. vos ne iki XX a. vidurio išliko plūkto molio krosnys. užlenktu prie antro gretimo krosnies šono. dzūkų vadinamą kaminu. retais atvejais su galu. krosnis [VUB. stovinti atskirai nuo krosnies. dažniausiai apie 150 cm ilgio. o korpusas pirkioje. kai likusioje Dzūkijoje ilgai. lentynomis. trečiajame – ketvirtajame dešimtmetyje Dzūkijoje plinta Vidurio Lietuvai būdingas šildymo – virimo įrenginys – viryklė. greta duokepės krosnies. plinta netinkuotos ir nebaltintos viryklės. Viryklė ir šildomoji sienelė dūmtakiais sujungta su duonkepe krosnimi. pr. Kaminas dažniausiai statomas prie pertvarinės sienos. Lazdijų r. Tokių krosnių pakura virtuvėje. Apšildomasis suolelis mūrijamas prie vieno krosnies šono. ketvirtajame dešimtmetyje. todėl krosnyje įrengta indauja nebūna karšta. su 2-3 medinėmis. [LLBM] 48 . Būta ir nuo viryklių šylančių suolelių. Panemunių dzūkai kartais statydavo suvalkietiško tipo krosnis. Panemunių Dzūkijoje anksčiau pradėtos mūryti plytinės krosnys. pr. bet ir pastoviai miegodavo.

7-10 dienų džiovinama. Nuo XX a. 4) priepečkis (suplūkta iš molio arba pamūryta plokštuma prieš krosnies angą) – prieþda. [LLBM] Pečius Seirijuose. arkliniu vežimu atvežamas prie namo. Tuo atveju dūmai į dūmtraukį dūmtakiais suvedami iš visų šildymo – virimo įrenginių. Labai svarbi krosnies statymui parinkto molio kokybė – molis neturėjo būti labai riebus. Taip suformuojama siaura erdvė – uþpeèkis. gerai išminamas ir suplūkiamas. suplūktas iš molio ar sumūrytas iš degtų šamotinių aukštos kokybės plytų. Veršų k. Jam padeda 2-3 pagalbininkai. užima visą pirkios kampą.. [LLBM] 49 . Pagrindinės krosnies dalys: 1) medinis rentinys. bet priešgaisriniais sumetimais dažniausiai atitraukta nuo šoninės sienos 30-60 cm.KROSNYS Duonkepė krosnis – peèius gana masyvi. statytas 1938 m. Prieš krosnies angą namo sienoje yra langas. nes šilų gyventojai džiovino daug grybų. kai dūmtraukis šalia krosnies. [LLBM] Krosnis su sėdima dalimi Žagarių k. ketvirtojo dešimtmečio plinta aukštesnės. Jame laikomi kočėlai. Krosnies pakura atsukta į šoninę. Duonkepė krosnis Šadžiūnų k. Kitas jau paminėtas variantas. Dūminėse pirkiose krosnys dūmtraukio neturėjo.. dažnai virš jo – dūmų surinkėjas – koptûras. ant sienoje įtvirtintų pakabų kabinami drabužiai. Per krosnies angą dūmai patenka į dūmtraukį. Lazdijų r. Dzūkų krosnys didelės. Lazdijų r. Lazdijų r. Vėlesnės peèdangtës metalinės. pradžioje. kampuotesnės krosnys su viryklėmis prie šono. Tinkamas molis iškasamas. po to iš lengvo pakuriama ir palaipsniui užgrūdinama vis stipriau kūrenant. esantį virš krosnies. pradžios krosnies anga uždaroma mediniu dangčiu – peèdangte. vidurio ar net 7–tojo dešimtmečio pradžios. 3) pakura. Iki XX a. Tai senesnis variantas. Lazdijų r. Krosnys be dūmtraukio (dūminės krosnys) vyravo iki XIX a. yra vėlyvesnis. Prieþdos šone įtaisomas židinys ar maža viryklė – kuknelë. mažai reikalingi smulkūs daiktai bei nešvarūs baltiniai. Pavieniais atvejais dūminių pirkių Dzūkijos kaimuose būta ir XX a. fasadinę gyvenamojo namo sieną. 6) dūmtraukis. Plūktinė krosnis plūkiama iš molio. 5) korpusas. [LLBM] Duonkepė krosnis. Krosnis pastatoma per vieną dieną. 2) krosnies padas. Molį parenka ir krosnį plūkia patyręs meistras. statyta 1922 m. Ant krosnies viršaus lengvai suguldavo keturi žmonės. Senosios krosnys aptakesnės ir žemesnės.

Kai kurie iš jų po sėdimąja lenta turėjo dėžę drabužiams bei siūlams laikyti. [LLBM] 50 . sujungtais vienu strypu. Rasta ir neišardomų stalų. pradžioje atsiranda suolų su atlošais bei suolų su galinėmis atramomis. Užnemunės Dzūkijoje randami suolai ir su Suvalkijai itin būdingomis išpjaustinėtomis lentinėmis kojomis. 110–150 cm ilgio. 50–60 cm pločio. Tame regione aptinkami ir kilnojami suolai lentinėmis išpjaustinėtomis kojomis. Labiausiai paplitę rėminės konstrukcijos keturiomis vertikaliomis kojomis vienu. Lazdijų r. Lazdijų r. Tai patys puošniausi suolai regione. Patalpose. pr. Tokie stalai apie 70–75 cm aukščio. [LLBM] Suolas XX a. Vyravo dviejų tipų stalai. [LLBM] Suolas Veršų k. Sutrės k. [LLBM] Suolas XX a. plačios lentos (dilės). Lazdijų r. Jau XX a. tokie suolai su 4–6 pagalinėmis kojomis. Stalas Žagarių k. [LLBM] Pušinis suolas Paserninkų k. pr. Ten jų rasta net daugiau nei kitose Dzūkijos vietose. kur buvo lentinės grindys. uždėtos ant 2–3 kaladžių. Stalai tekintomis profiliuotomis kojomis XX a. ketvirtajame dešimtmetyje labiau plito tik panemunių Dzūkijoje. jos apačioje sustorėjimuose išskaptuotos skylės. rečiau du stovai sujungti dviem strypais. Senieji – sukryžiuotais stovais. rečiau dviem stalčiais stalai. Retesni suolai su atkalte bei galinėmis atramomis. Jų viršus – ištašyta vientisa lenta. Cibulių k. buvę ir panemunės Dzūkijoje. Lazdijų r. Lazdijų r. Vainiūnų k.PIRKIOS VIDUS Stalai. pr. Lazdijų r. Senieji pasienio suolai – storos. sukaltos keturios keturkampės kojos. Suolai. Tai patys archajiškiausi stalai. [LLBM] Pušinis stalas XX a. viršaus lenta 6–9 cm storio. Jie su pakojomis iš visų pusių arba viena pakoja per vidurį ir dviem pakojomis galuose.

Gervėnų k. t. Tai daugiausiai rėminės konstrukcijos kėdės. Lazdijų r. Labai retais atvejais kėdžių puošyboje naudota tekinimo technika. Lazdijų r. Lazdijų r. [LLBM] Kėdė Žagarių k. [LLBM] Kėdė. Kitose Dzūkijos vietose kėdės su atlošais atsiranda XX a. Šie baldai panemunės Dzūkijoje lentinėmis pjaustinėtomis kojomis. pagaminta 1925 m. Kėdžių su atlošais daugiau būta panemunės Dzūkijoje. [LLBM] 51 . vidurio mažiausiai naudota kėdžių. Lazdijų r. Tai kėdės iš vientisos lentos profiliuotu. išpjaustinėtu atlošu bei trapecijos formos sėdyne – „smuikinio“ tipo. kuriame iki XX a. Tai regionas. XX a. pirmaisiais dešimtmečiais. kurių atlošas iš horizontalių bei vertikalių įvairaus platumo lentelių.y. kitur – pagalinėmis kojomis. ketvirtajame dešimtmetyje atsiranda ir rėminės konstrukcijos kėdžių be atlošo. jos būdingos Suvalkijos kėdėms su atlošais. Lazdijų r. [LLBM] Pušinė kėdė Paliūnų k.BALDAI Kėdės. Prie pirmųjų priskirtinos ir suolo tipo kėdės be atlošų. taburečių. Jos labai retos. Kėdės buvo be atlošų ir su atlošais. Pušinis suoliukas Kučuliškių k. [LLBM] Ąžuolinė kėdė Žagarių k.

[LLBM] Pušinis lopšys Bagdononių k. sūpuojami į šonus. Lova Buciniškės k. Pirmosios kilnojamos lovos Dzūkijoje atsirado apie XIX a. Jie retesni pietinėje Dzūkijoje. Suvalkietiški lopšiai sumontuoti tiesiog ant pavažų. bet jų Dzūkijoje nerasta. – XX a.. bet iš siaurų lentelių su tarpais tarp jų. pr. Bet ir dzūkiškieji lopšiai vadinti vokiškos kilmės žodžiu – vygë. Lazdijų r. Jie virvėmis pakabinami prie lingės ar balkio. jie atsirado tik po Pirmojo pasaulinio karo. Dzūkijoje žinomi ir lentiniai skrynutės tipo pakabinamieji lopšiai. pab. pab. Lazdijų r. Lopšiai. kai juos išstūmė fabrikinės gamybos vaikiškos lovelės..PIRKIOS VIDUS Lovos. [LLBM] Lova Buciniškės k. vidurio ar net vėliau. Vyrauja dvigulės lovos.]. nors skobtiniai baldai Dzūkijoje kaip niekur kitur buvo populiarūs. Patys seniausi lopšiai drobiniai ir pintiniai. ketvirtajame dešimtmetyje Dzūkijoje buvo lovų. Ištrauktinių – praplatinamų lovų pasitaikydavo panemunės dzūkų buityje. Palubės gultai Dzūkijoje naudoti iki XIX a. pr. Tokios lovos Dzūkijoje išliko ilgiausiai. Skrynelės tipo dėžutė įkabinama į stovus ar medinį rėmą – stakleles. Pastarieji pinami iš lazdyno ar karklo vytelių bei eglės. bet tekintos detalės labai retos. XIX a. vidurio dzūkai savo vaikus mieliau sūpavo pakabinamuose pintiniuose lopšiuose. Dzūkijoje populiaresni pastatomieji lopšiai su pavažomis. pab. ketvirtajame dešimtmetyje ir kartais naudoti vos ne iki XX a. o ne pastatomuose. Jie plačiau paplito XX a. kitose Lietuvos vietose nepaplitę. Lentinių pakabinamų lopšių pirmtaku buvę skobtiniai lopšiai [LII b. Dzūkiškieji pastatomi lopšiai nuo suvalkietiškų skiriasi tuo. Dzūkijoje gerokai retesni pastatomieji lopšiai. Jos gana trumpos – 170–190 cm ilgio. Jos įleistos į lenktus medžio tašus – pavažas. Minimi lopšiai naudoti iki XX a. Iki XX a. Senosios lovos buvo nekilnojamos. ap. pradžią. rečiau iš pušies šaknų plėšų. be jokių kojų. Lopšiai ovalo formos. Dviem dešimtmečiais vėliau paplinta lovos su įsprūdomis galuose. o kitas – įspraudžiamas į tarpą tarp galinės sienos rąstų bei rišamas prie skersbalkio. Lazdijų r. – XX a. XX a. Jos buvo lygiais. nes ten vyravo pintiniai lopšiai. neišardomos. Jas dzūkai vadino polais arba vyskomis [2]. vadinami palatais. nepuoštais žemais galais. lovų galai pradėti puošti įvairia pjaustinėjimo technika. Labiau paplitę į šonus sūpuojami pastatomi lopšiai. o kartais ir šonai padaryti iš vertikalių profiliuotų siaurų lentelių. Palubės gultų vienas galas padėtas ant krosnies krašto. 491. kurių galai. kad jie su kojomis. apvaliais. [LLBM] 52 . 45. Dažniausiai skrynelė ne uždara. rečiau smailais galais.

Dzūkijoje išplitusios ir indų spintos. pr. Dzūkijoje nuo XIX a. viduryje ir net vėliau. kurių viena šoninė lenta rėmėsi į grindis ar aslą. Apie XX a. bet labiausiai išplitusios Dzūkijoje. Skobta pušinė šėpelė indams dėti Musteikos k. pridengtos užuolaidėlėmis. Į šonines lenteles įleistos arba prie jų prikaltos juostelės ir ant jų pritvirtintos lentynėlės. šaukštdėčių viename gale atsiranda skyriai su durelėmis. Virš minėtų lentynų įtaisytas rėmas su durelėmis. Jos buvo daugumoje namų. Visi paminėti baldai indams ir maistui laikyti Dzūkijoje buvo plačiai naudoti XX a. Išpjovos dažniausiai apatinėje lentynoje. apie 190 cm aukščio. Kartais daromos ir kampinės spintelės dviem–trim lentynomis. konikais. Jos apie 170 cm ilgio. [LLBM] 53 . apie 25 cm pločio. [LLBM] Spintelė Mackonių k. ir Dzūkijoje naudotos net XX a. Virš jų dažnai buvo dūmtraukis. Kampinės indaujos žinomos visuose regionuose. Ties lentynėlėmis iš priekio prikaltos medinės juostelės arba siauros lentelės. antrojoje pusėje. o kad nesimatytų indai. dažniausiai papuoštos išpjaustinėtais ornamentais. Jos senesnės nei ant sienos pakabinamos spintelės. Nuo XX a. vidurį Dzūkijoje būta ir labai didelių šaukštdėčių. Kartais tokios lentynos buvo ir be durelių. Pačios primityviausios su viena lentyna. Lazdijų r. Jie palaipsniui didėja ir maždaug nuo 1930 metų išplinta pakabinamos ant sienos spintelės. vidurio išplito šaukštdėtės. Jas vadino lentynomis. Varėnos r. pr. Vyravo 2–3 lentynų šaukštdėtės.BALDAI Baldai maistui bei indams laikyti. Vienos lentynos priekyje išpjovos šaukštams sukišti. Molinės indaujos įsivyravo nuo XX a. pamūrytais iš plytų šonais su lentinėmis lentynomis. Jų būta gana daug.

Jos papuoštos pjaustinėjimais ir labai retais atvejais – tapytais ornamentais. Skobtinės spintos indams su 2–4 lentynomis. Bene populiariausios ir iki šiol kartais naudojamos stalo tipo spintelės indams ir maistui laikyti. Naujovės į Dzūkiją skverbėsi iš miestų bei iš Suvalkijos. Obelnikėlių k. šëputës. Paserninkų k. Dzūkijoje būta ir aukštų stačiasienių spintų indams iš lentų. pab. Alytaus r. 115–140 cm aukščio bei 50–60 cm skersmens. Vyravo viendurės to tipo spintos indams. šëpukës pavadinimai irgi atkeliavo iš Suvalkijos. Užtat krašte pakankamai daug kraičkubilių. IV dešimtmečio paplito spintelės dvejomis durelėmis vienu arba dviem stalčiais viršuje. Jos plito nuo XIX a. kai kada ir ilgiau. vidurio. Vėlyvesnių indaujų durys rėminės su 1–3 įsprūdomis. Kartais jos buvo dviem viena virš kitos durimis. Jos naudotos iki XX a. Jos panašaus laikmečio kaip stačiasienės. Stalo tipo spintelės nuo XX a. Jas vadino indaujomis. buvo kraičloviai bei skobtieji kubilai [11]. Jos skobiamos net XX a. meniški kalvio darbo šių spintų durų vyriai bei užraktai. Seniausieji. vidurio. Būta ir spintų su išsišovusia apatine dalimi. antrojoje pusėje. Šëpos. Jos vietinių meistrų gamintos ir XX a. paplito visoje Dzūkijoje. antrosios pusės ir dirbdintos iki pat XX a. trečiojo dešimtmečio pabaigos indus šaukštdėtėje imta slėpti balto ar margo perkelio užuolaidėlėmis. pr. [LLBM] 54 . pagamintų iš medinių Pakabinama spintelė maistui Bukaučų k. pr. Senosios spintelės buvo vienomis durelėmis ir kartais vienu stalčiuku višuje. pr. Jie Dzūkijoje neišlikę. Todėl neturėtų stebinti skobtinių indaujų gausa. Tuo metu pradėjo plisti ir įvairūs staliukai gėlėms. [LLBM] Šėpa maistui ir indams XX a. [LLBM] Spintelė maistui XIX a. – XX a. Baldai audiniams bei drabužiams laikyti. bet Dzūkijoje buvo retesnės. Dzūkijoje būta ir aukštų stačiasienių spintų indams. lentynos knygoms. XX a. Įdomūs. be abejo. Nuo XX a. Lazdijų r. pr.PIRKIOS VIDUS Nuo XX a. Senosios – skobtinės. Lazdijų r. III–IV dešimtmečiais minimos indaujos kartais buvo su dvejomis durimis ir vienu ar dviem stalčiais apačioje.

Jie apskriti. kitame kartelės gale išpjova. Kraičkubilius dzūkai vadino „kubilais šarvui“. [LLBM] Spinta rūbams. Lazdijų r.BALDAI šulelių ir suveržtų 3–4 lazdyno lankais. bet jos populiaresnės buvo tik panemunės dzūkų namuose. viršuje skylės kartelei prakišti. vidurio Dzūkijoje faktiškai nebeišliko. Dzūkijoje nuo XX a. Spinta rūbams Drapalių k. Meteliai Lazdijų r. Dzūkijoje plačiau nepaplito komodos. antrojoje pusėje juose laikė grūdus bei miltus. Dzūkai juos naudojo ilgiausiai. skobtų spintų drabužiams iki XX a. Lazdijų r. Jose stalčiai atsiranda nuo XX a. o kitoje – sukabinti rūbai. Tapytų spintų irgi labai nedaug. Per ją ir ąsos skylę užkabina pakabinamą spyną ir kubilą užrakina. Spintos rūbams labai panašios į spintas indams. Viena spintos pusė su lentynomis. Aišku. Panašiu laiku imtos dirbdinti ir tridurės spintos rūbams. didesnės ir dvidurės spintos rūbams. Gervėnų k. o XX a. pagaminta 1930 m. pr. pr. Minimos spintos įmantriais karnizais ir gausiai išdrožinėtomis durimis. Visa spinta rudos – plytinės spalvos. plinta dvidurės spintos rūbams be stalčių apačioje. [LLBM] Spinta XX a. Kartais spintos dalyje su lentynomis buvo laikomi audiniai bei lengvesni drabužiai. Vienas kartelės galas storesnis. [LLBM] 55 . Spintos. į viršų siaurėja. Jis nepralenda pro ąsos skylę. Mažiau ir spintų rūbams. Dzūkų dvidurės spintos kartais įdomiai nudažytos. Spintos rūbams už indaujas aukštesnės ir platesnės. su dviem išsikišusiomis ąsomis. Bet priešingai nei indaujų. joje laikė maisto produktus. su dangčiu. o durų rėmai ir karnizas – juodi. III dešimtmečio pabaigos. Senosios spintos skobtinės iš masyvaus medžio kamieno. Kartais spintos būdavo netgi dvigubos paskirties.

[LLBM] Skrynutė skarelėms Žagarių k. [LLBM] Skrynutė Žagarių k.PIRKIOS VIDUS Skrynios. Skrynia Žagarių k. Skrynios dėžės formos antvožu puoštos štampuotine technika. [LLBM] Skrynia XIX a. pab. kai kituose regionuose skrynios tuo laiku arba visai nebenaudotos. Daugelis to krašto skrynių puoštos Suvalkijoje paplitusia tapyba – įrėmintuose tapymui skirtuose laukuose. Lazdijų r. pab. Lazdijų r. kur gamino štampuotine technika puoštas skrynias. Panemunių dzūkų namuose būta daugiau skrynių lygiais antvožais. Kituose Dzūkijos rajonuose tapytų skrynių nedaug. Lazdijų r. Svarbiausia tapytų dzūkiškų skrynių ypatybė – grafiniai augaliniai ornamentai. Dzūkai skrynias dėžės formos antvožais vadino kuparais. Lazdijų r. [LLBM] Skrynutė Žagarių k. Krašte vyravo dėžės formos skrynios gaubtais antvožais. miltai. Žagarių k. Jose vyrauja įvairiai išlankstytos dažniausiai juodos linijos. Juose kartais iki XX a. laikė mažiau naudotus drabužius ar audinius. arba juose laikyti grūdai. Lazdijų r. [LLBM] 56 . Žinomos baldų dirbtuvės Valkininkuose ir Varėnoje.

kurie nudažyti rudai ir puošti šviesesnio atspalvio rudos spalvos bangelių ornamentu. Lazdijų r. įdomūs ir meniški. Žagarių k. pakaba rūbams. balintos sienos. Atskirą grupę sudaro kuparai.BALDAI Krašte randama ir kuparų. Alfonso Andriuškevičiaus nuomone [2]. Rankšluostinės. III–IV dešimtmetyje. Ir iš tikrųjų Dzūkijoje labiausiai populiarios rankšluostinės su spintelėmis arba bent viena lentyna.nr. kampas: matyti audimo staklės. [LLBM] Pirkios Geibonių k. Lazdijų r. kurių apačioje įrengtas volelis rankšluosčiui pakabinti. Dzūkijoje rankšluostinės išplito vėliau nei kituose regionuose. Yra ir kampinių spintelių. 1958 m. 8078] ▼ Rankšluostinė. buv. Vievio r. Pušinė rankšluostinė Paliūnų k. [LLBM] 57 . Dzūkai jas vadino lentynukëmis. neg. lovos. Kalvio darbo apkaustai ant jų gausūs. [LII. nudažytų viena spalva. pagaminta 1935 m. ar net XX a. rankšluostinės dzūkuose imtos dirbti tik XX a.

sienų ilgis dažniausiai svyruoja nuo 3. bet jei pirmą aukštą užima vientisa erdvė. jog tokie galėjo būti statomi ir piliakalniuose. buv. kas itin svarbu: maistą. Ypač kai priesvirnio užlas paremia dekoruotos kolonėlės: susidaro vertikalių ir horizontalių elementų. jame dažniausiai laikoma rūkyta mėsa. Nors pasitaiko svirnų ir be priesvirnių. sukuria ypatingą. Jie gali būti arba šoniniai. Durų pusėje įrengiamas ir priesvirnis. į kurį visuomet atgręžiamas pagrindinis fasadas. drabužiai. Svirnuose gali būti naudojama ir pastogė. Taip pat čia saugomos kitos maisto atsargos. bet ir kiemui. Jo plotis sutampa su pastato pločiu. tik durys yra šoninėje sienoje. Seniausia svirno forma laikomi vienos patalpos galiniai svirnai. nr. Svirnas su antais Buteliūnų k. Manoma. Aruodai išdėstyti priešais duris. smulkių puošybos raštų ir monumentalaus tūrio kontrastai. Taigi jis saugo tai. Būtent tokie dažniausiai sutinkami Dzūkijoje: jų planas yra kvadratinis arba kiek ištęstas stačiakampis.5 m. šis elementas yra itin būdingas svirnui kaip pastato tipui ir suteikia ne tik jam. drauge su gyvenamuoju būstu formuojantis gerąjį kiemą. mat svirnams labai būdinga tūrio simetrija. Jei yra antras aukštas (į kurį patenkama kampe įrengtais laipteliais). Dzūkiškų svirnų durys visuomet įtaisomos derinant jų ašį su pastato simetrijos plokštuma. Veisiejų r. kuriame laikyti grūdai: jiems viduje dažnai būdavo įrengiamos specialios talpos – aruodai. papildomo išraiškingumo: pusiau atvira priesvirnio erdvė praturtina tūrio kompoziciją. ypač per vestuves. netgi miegama. netgi iškilmingą nuotaiką. pavėsį žmonėms bei itin pagyvinančiais vaizdą. Tai pirmiausia ūkinės paskirties pastatas. miegą ir santuoką – gyvenimą palaikančias vertybes. dažniausiai su priesvirniais. statinėse. Šoninių svirnų planas labai panašus į galinių. bet ir per šventes. bet išraiškingų formų. 9726] ▼ 58 . Gausybė tautosakos tekstų liudija svirno reikšmę ne tik kasdienėje buityje. [LII. nors Dzūkijoje jie ne visur sutinkami: kai kur grūdai buvo laikomi specialiose dėžėse arba kubiluose. Dzūkijoje svirnai nedideli. įdomus šviesos ir šešėlių žaismas.ŪKINIAI PASTATAI SVIRNAI Svirnas – itin svarbus sodybos statinys. dažniausiai vienos patalpos. apsaugančiais duris nuo kritulių ir teikiančiais pastogę ūkio rakandams. neg. miegama. tai vadinami vienos patalpos svirnais. arba galiniai: pagal durų vietą tūrio atžvilgiu. taip pat ir grūdai. o gylis sudaro nuo 1/7 iki 1/4 pastato ilgio.5 iki 5.

[8. Vilniaus r. [A.] 59 . galinis svirnas su pavalu Rimašių k. nuotr. 4.SVIRNAI 1. Andriušytės 2007 m. Vilniaus r. Andriušytės 2007 m. [A. Andriušytės 2007 m.. [A.] Statinės su grūdais svirne Žagarių k. 181] Svirno aruodai Darželių k. 3.] Svirnas su būdingu priesvirniu Pašulniškių k. Lazdijų r. buv. buv. Eišiškių r. nuotr. 2. Eišiškių r. šoninis svirnas Daržininkų k. nuotr.

kuris saugo ir nuo gaisro.. 85/11] Svirnas su stoginuku Milkūnų k. 85/29] Svirnas pusvalminiu stogu Gerviškių k. pro kurio duris vėdinasi grūdai. Stogui sutvirtinti būdavo įrengiamas pavalas – išilgai stogo vienas šalia kito dedami rąsteliai ar pusrąsčiai. Tai buvo nuožulniu kampu pratęstas sienos rentinys. [LII. Pastačius jį ant didelių lauko akmenų ar medinių kaladžių. Šalčininkų r. vaisiai. Svirnai dažnai turi nemažas. jei nėra priesvirnio. o kai kada skliauto siena įtraukiama į tūrį. Stogų formos įvairuoja: gali būti ir keturšlaitės. grūdai gerai vėdinasi. įėjimo zonoje įtaisomas stambesnis akmuo ar kaladė arba formuojami mediniai laiptukai. buv. 85/8] 60 . Pavalas byloja apie archajišką ir būtent Dzūkijoje dar aptinkamą stogo konstrukciją – sijinį stogą. kai vienas galas valminis. o po jomis įrengiama apsauginė rąstų danga. įrengiant balkonėlį. sutvirtintas su trikampiu dvišlaičio stogo rąstų skliautu – toks skliauto įrengimas itin konstruktyvus ir tvirtas. o kitas baigiasi skliautu. kurie matomi ir iš išorės. kuriame džiovinami grybai. Šiam tikslui nuo seniausių laikų įtaisomos ir grindys. Kadangi prisvirnio grindys pakeltos.ŪKINIAI PASTATAI Konstrukcinės ypatybės taip pat didina svirno išraiškingumą. ir dvigubų lentelių durys. ir sutvirtintas stogas. Skliauto ir sienos ribą kartais atskiria stoginukas. [LII.. o pats pastatas atrodo aukštas – toks jis minimas ir dainose.. Nemažai svirnų ir su vien gegniniais stogais. Į susidariusią po grindimis ertmę būdavo pripilama akmenukų ir šukių – tai apsauga nuo įsilaužėlių žvėrių ar žmonių. 1957 m. [LII. ir čiukurinės. 1957 m. ir vadinamosios trišlaitės. 1967 m. Sijinė stogo konstrukcija taip pat buvo derinama su gegnine: naudojamos gegnės. Eišiškių r. Aukštas gausiai dekoruotas svirnas ant akmenų pamato Lieponių k. iki 80-120 cm pločio pastoges – jos ypač svarbios iš priekinės pusės. Šalčininkų r.

nuotr. perkeltas iš Puvočių k.SVIRNAI Svirnas ant medinių trinkų Mančiagirės k. 9276] Svirnas sijiniu stogu su stoginuku.] 61 . [A. [25. [LLBM] Svirnas su pavalu Rimašių k. Andriušytės 2007 m. [LII. neg. [33. Šalčininkų r. Varėnos r. kurį atstoja plati pastogė Nemiežiūnų k. Varėnos r. nr. 76 pav. Alytaus r. Vilniaus r. 404 pav.] Dviejų patalpų svirnas keturšlaičiu stogu.] Svirnas be priesvirnio Krokininkų k. be priesvirnio.

Andriušytės 2007 m. bet tai irgi menkina svirno vaizdą.F81-P54] 62 . nuotr. Vilniaus r. bet taip sumenkinamas išskirtinis šio trobesio išraiškingumas. siekiant maksimaliai išnaudoti pastato tūrį. o susidariusios užlos dažnai paremiamos kolonėlėmis. garažu) ar ir gyvenamaisiais pastatais. Druskininkų sav. Užnemunėje sutinkami ir moliniai svirnai. nuotr. 49 pav. literatūroje vadinamos antais. Varėnos r. priesvirnio šonai aplink įėjimą užkalami lentomis. [A. Varėnos r. [21.] Nežymiai nusklembtos priesvirnio kolonėlės jungtis su sija Šukiškių k. Kartais visi šoninių sienų rąstai pratęsiami per priesvirnio ilgį. Kolonėlių proporcijos grakščios – tai kaip tik ir tinka šiam tektoniniam sprendimui.ŪKINIAI PASTATAI Priesvirnių įrengimas nesudėtingas: renčiant pastatą paliekami ilgesni apatiniai ir viršutiniai rąstai. Dzūkijoje beveik nepasitaiko keleto patalpų svirnų. Pastaruoju metu. atsisakoma priesvirnio teikiamo jaukumo sėdint kaitrią vasaros dieną ar gražų vakarą. Viršutinis priesvirnio kampas Paulių k. Kartais svirnai jungiami su kitų paskirčių ūkiniais (daržine. Andriušytės 2007 m. tuomet jame susidaro šoninės sienos. o kai norėta turėti daugiau erdvės aruodams. o dekoras gali būti savitas. [A. atsiradusioje ertmėje įtaisomos grindys ir lubos. jų planas panašus į medinių. tvartu.] Priesvirnio konstrukcija Zervynų k. būdavo statomi du ar daugiau svirnų. sijinio stogo konstrukcijų detalės [VUB.] Svirno Ašašninkų k.

pavyzdžiui.] Svirnas su balkonėliu Kašėtų k. Varėnos r. buv. nuotr. sutampantis su fasado simetrijos ašimi. sienų kampai. Kolonėlės priesvirniuose dėstomos simetriškai fasado plokštumos atžvilgiu. pavyzdžiui. 106/11] Svirno lėkiai Musteikos k.] 63 .] Svirno durys Bagdononių k. o puošyba jam suteikia papildomą matmenį. nr. bet ir staktos. sijų. Andriušytės 2007 m. Vilniaus r. buv. Dvigubų lentelių durų raštas. Dekoratyvūs būna ir durų skląsčiai. kuris jau savaime dekoratyvus. [A. dar praturtina vaizdą: svirnų durys puošiamos dažnai. nusklembtos briaunos. tačiau ši labiausiai nykstanti puošybos detalė gausiai paliudyta senosiose fotografijose. Andriušytės 2007 m. nuotr. Priesvirnių kolonėlės Dzūkijoje puošiamos retai. kartais ne tik varčios. [LII. Svirnas su lėkiais Aleksiejiškių k.SVIRNAI Svirno puošyba itin archajiška – tai priesvirnio kolonėlės. [A. gegnių galai. Veisiejų r. Kartais apdailinama apatinė užlų sija. Varėnos r. vėliau geležiniai. Lėkiai ant svirno kraigo dabar jau beveik nebeaptinkami. neg. 135] Svirnas su dekoruotom kolonėlėm. 9666] Svirno lėkiai Buteliūnų k. [32. Lazdijų r. Svirnuose taip pat gali būti puošiami skliautai. Andriušytės 2007 m. [A. paryškinančios jų grakštumą. seniau mediniai. po keturias arba daugiau – taip fasado plokštumą sudalina ritmas. nuotr. durys ir lėkiai. balkonėlių tvorelės. gegnių galais ir įžambių lentelių skliautu Darželių k. kartais tai būna tik dekoro užuomina. brėžiniuose. dažnai vietinių kalvių darbo. užapvalinant jos ir kolonėlių jungtį. Veisiejų [LII.

Lazdijų r. Varėnos r. Andriušytės 2007 m. [LII.] Dvigubų lentelių svirno durys Buteliūnų k. Dvigubų lentelių svirno durys. neg. Veisiejų r. [A..ŪKINIAI PASTATAI Svirno durys su arkine stakta Zervynų k.] Dvigubų lentelių svirno durys Žemaitkiemio k. [A. [LII. Andriušytės 2007 m. Šalčininkų r. aprėmintos [21. nr. Andriušytės 2007 m.] arkine stakta Milkūnų k. 106/8] Dvigubų lentelių svirno durys Kašėtų k. [LII. nuotr. 9730] Dekoratyvus svirno durų raktas ir spyna Žemaitkiemio k. Veisiejų r. 85/9] Dvigubų lentelių svirno durys Kibyšių k. 1967 m. [A.. nuotr. Varėnos r. [A. nuotr.] Dekoruotas svirno kampo apkalas Kašėtų k. buv.] 64 . Varėnos r. Lazdijų r. 1959 m. Andriušytės 2007 m. 49 pav. nuotr.

Andriušytės 2007 m. laikomi vežimai. Rytų ir pietų Dzūkijai būdingi vadinamieji aukštaitiškojo tipo kluonai: jų korpusas palyginti trumpas. stogas aukštas. taip pat šalinës. ir tuomet išlaisvinama vidurinė pastato erdvė. kulti ir laikyti javus. neg.] Kluonas čiukuriniu stogu Nemunaičio k. jo monumentalus tūris išsiskiria iš kitų sodybos pastatų. 9780] ▼ 65 .] Kluonas pusskliautiniu stogu Šimonių k. nr. Alytaus r. Pirmieji labiau paplitę rytinėje Dzūkijos dalyje. Šie tipai susiję su stogą laikančiomis konstrukcijomis. nuo grendymo atitvertos metro aukščio tvorele. Todėl kluone paprastai yra grendymas. kur kuliami javai. o antrieji vakarinėje. Trakų r. tačiau pasitaiko. nuotr. vadinamą permete. ir siauresni su įvažiavimu iš šono kluonai. [LII. ypač kai tūrį dar Skirtingų formų kluonų eilė Tiltų k. dažnai kluonuose įrengiama ir peludë pelams supilti. kartais ir šiaudus. Atstumo buvo laikomasi dėl pirminės. Vilniaus r. šieną. Vitkausko 2006 m. [D. dėl ko galėdavęs kilti gaisras. nuotr. kad greta stovi skirtingų tipų kluonai. kartais šiaudai ar šienas. [A. Ir dabar šis pastatas skirtas džiovinti. kurios arba palaiko pastato pašelmenyje permestą išilginį rąstą. Forma tiesiogiai priklauso nuo stogo konstrukcijos: kluonuose dar naudojama senoviška pëdinë konstrukcija leidžia suformuoti platų aukštu stogu tūrį.KLUONAI Kluonas stambiausias sodybos pastatas. sienų aukščio santykis su stogo projekcine plokštuma 1:2 ir net didesnis. Kluonai su dviem stulpų eilėm gali būti pailgi. nors jau ir nunykusios kluono paskirties – džiovinti javus kuriant krosnį. jose laikomi javai. Tuomet stogas remiasi ant vertikalių stulpų – pëdþiø. kad kluonas buvo statomas toliau nuo likusių pastatų. arba dvi pėdžių eilės remia išilgines sijas. juo labiau. įvažiavimas iš galo. Dzūkijoje paplitę ir platūs su įvažiavimu iš galo.

suręstų į atsikišusias kertes. 18 pav. Kluonų su gegnine stogų konstrukcija būna ir labai mažų. Pėdinės konstrukcijos kluonų planas kompaktiškesnis: viena iš kraštinių gali siekti ir 18 m. [LII. ir stambių. su įvažiavimu ilgojoje sienoje kluonų tūrius. paslėgtu slogčiais [28. Trakų r. Simno r. tokie dažnai būna ir Užnemunės kluonai. o lauke neretai būdavo pristatomos šopos – apvalios maniežinės. čiukurinės. aukštu keturšlaičiu šiaudiniu stogu. ir trumpesni. o miškingoje Dzūkijoje – iš medžio trinkų. su keliais grendymais. Kluonų dydžiai labai įvairūs: gali būti ir visai nedidelių. artimų daržinėms. 85/18] 66 . pamatai paprasti – akmenų. Sienos renčiamos iš gulsčių apvalių rąstų. Kluonams būdingos įvairios stogų formos: keturšlaitės. šiaudinio stogo kraigas būna sutvirtintas išilginėmis klotimis. Gegninė konstrukcija įtakoja ilgesnius ir siauresnius. iš šonų jiems neretai būna pristatytos daržinės arba pašiūrės. Kluonas Varnagirių k. dvišlaitės. kartais ir sukryžiuotais sluogčiais. tačiau dažniausiai jų kraštinės viršija 10 m. o stambiųjų gegninės konstrukcijos kluonų ilgis būna net virš 30 m. kartais ir skiedromis. Jie gali turėti kelis grendymus.] Senoviškos vienos pėdžių eilės su permete pašelmenyje konstrukcijos kluonas Vaikštenių k. pusskliautinės. pavyzdžiui.ŪKINIAI PASTATAI pailgina aplink galinį įvažiavimą pristatytos kišenës. Dengiama šiaudais. kita dažniausiai būne apie 10 m. Neretai stoge virš durų suformuojama iškarpa vežimui pravažiuoti ar stoginukai šienui apsaugoti. vidurinėje Dzūkijos dalyje paplitę beveik kvadratinio plano aukštais kūginiais stogais kluonai.

KLUONAI Aukštaitiško tipo pėdinės konstrukcijos kluonas keturšlaičiu stogu su iškarpa ties durimis Dubičių k. Šalčininkų r. [LII. [16. Varėnos r. 85/18] 67 . 143] Kluonas su stulpeliais paremta stogine virš durų ir lėkiais virš kraigo Milkūnų k.

1954 [VUB. F81-P174.. Alytaus r. Alytaus r. neg. nr. [LII.ŪKINIAI PASTATAI Stambus kluonas su keliais grendymais Nemunaičio k. F81-P173. 8884] 68 . F81-P176] Užnemunietiškas kluonas su šopa Peršėkininkų k. F81-P175.

KLUONAI
Konstrukciniai elementai, jų sudaromas ritmų, faktūrų, šviesotamsos žaismas pagyvina monumentalius kluonų tūrius. Dekoratyvi, paprasta ir išmoninga yra kluonų durų, plačių ir dvivėrių, sandara: vertikalios lentos išorėje apkaltos sukryžiuotomis lentelėmis, sudarančiomis rombus – šie įstrižiniai ryšiai teikia tvirtumo. Pasitaiko, kad durų įtaisas yra virpstis – iš medžio su tinkamai išaugusia šaka padarytu bėgūnu. Kartais kluonai net puošiami: suformuojami lėkiai, profiliuojami gegnių galai, dekoruojami skliautai, pavyzdžiui, Vilnijoje pasitaiko kluonų net su dekoratyviniais langeliais skliaute.
Kluonai su lėkiais Zervynų k. Varėnos r. [21; 71 pav.]

Kluono lėkiai Milkūnų k. Šalčininkų r. [LII; 85/9]

Kluono lėkiai Avižienių k. buv. Veisiejų r. [LII; 106/13]

Senoviškas kluono durų įtaisas – bėgūnas Klepočių k. Trakų r. [LII; 85/22]

Kluonas su dekoratyviu langeliu skliaute ir įžabiais ryšiais sutvirtintomis durimis Šukiškių k. Vilniaus r. [A. Andriušytės 2007 m. nuotr.]

Kluono, atkelto iš Barčių k. Varėnos r., medinių trinkų pamatai [LLBM]

69

ŪKINIAI PASTATAI
TVARTAI
Tvartai vieni iš pagrindinių sodybos trobesių, formuojantys ūkinio kiemo erdvę; pailgi jų tūriai su aukštais stogais, kurie užimdavo daugiau nei pusę statinio aukščio, dažnai įsilieja į bendrą vaizdą. Vengiant kvapų ir purvo, tvartus sodyboje stengtasi statyti pavėjinėje pusėje ir žemiau nei kitus pastatus. Tvartų sodyboje gali būti keletas: atskiri pastatai skirtingiems gyvuliams. Tačiau Dzūkijoje labiausiai paplitę pailgo stačiakampio plano tvartai, juose nuo vienos iki šešių patalpų, skirtų skirtingų rūšių gyvuliams. Kartais tvartai statomi po vienu stogu su kitos paskirties pastatais: ir su gyvenamaisiais, ir su ūkiniais, prie jų pristatomos vištidės, vėliau ir daržinės bei kt. Dzūkijoje pasitaiko tvartų su vadinamąja tarpuvarte: tai pusiau atvira be durų patalpa per pastato vidurį, kurioje laikomi vežimai, rogės, kartais šienas ar šiaudai, į ją žiemą išvedami pasivaikščioti gyvuliai. Patalpos išdėstomos eilute viena šalia kitos (retesni „L“ formos tvartai), todėl trumposios tvartų sienos dažniausiai būna apie 4 m, o ilgosios priklauso nuo patalpų skaičiaus ir kartais siekia iki 16 m.

Užnemunietiškos sodybos tvartas, padedantis formuoti kiemo erdvę Mečiūnų k. Lazdijų r. [A. Andriušytės 2007 m. nuotr.]

Tvartas iš Beviršių k. Lazdijų r. [LLBM] ▼

70

TVARTAI

Tvartas čiukuriniu stogu Nemunaičio k. Alytaus r., 1954 m. [VUB; F81-P150, F81-P153, F81-P155,]

Tvartas Zervynų k. Varėnos r., papuoštas lėkiais [21; 57, 58]

Mažas tvartelis su priestatėliu, tvartams būdinga užlaida Vaikštenių k. Trakų r. [33; 183]

71

127] Ilgas tvartas aukštu akmenų pamatu. cementą. Varėnos r. dažniau pasitaikydavo lėkiai. Varėnos r. kad geriau laikytųsi šiluma. nuotr. durų apdaila ar dvišlaičių tvartų stogų skliautai paįvairinami įvairiomis kryptimis išdėstytomis lentelėmis.] 72 . Puošybos detalių tvartuose būna retai. Pamatai kadaise būdavo menki. kartais langų. [A. Avižienių k. dažniausiai vieno rąsto pločio. [A. kartais tašytų rąstų. vidurio jiems imta naudoti akmenis. viduje įtaisyti užutvarai. čiukuriniai. ėdžios. suleistų į atsikišusias sąsparas. kartais pamatai daromi labai aukšti. kalkes. dvišlaičiai. skiedromis ar skaldytomis lentomis. Durys plačios. dengti šiaudais. kurioje yra durys. molį. vadinama uþlaida. Nuo XX a. nuotr. ypač karvių bei arklių tvartuose. Lubos daromos iš karčių. siena. loviai. paprastai būna įtraukta į pastato tūrį: atitraukiant nuo sienos pogegninį sienojų suformuojama plati pastogė.] Galvijų tvarto interjerai su ėdžiomis Kruklių k. Dzūkijoje pastogei paaukštinti kartais naudoti papildomi antgegniai – tai leidžia laisviau įvesti ar išvesti gyvulius. bet apsaugai nuo šalčio formuotas pašalas. [16.ŪKINIAI PASTATAI Sienos renčiamos iš apvalių. Stogai keturšlaičiai. kurio durys sutvirtintos įžambiais ryšiais. ant jų šilumai palaikyti kraunamas šienas ir šiaudai. Saugant įėjimų erdvę nuo kritulių. Lazdijų r. Andriušytės 2007 m. kartais dvivėrės. Andriušytės 2007 m. tarpai tarp rąstų užkamšomi sąmanomis. Tvartams būdinga užlaida Mančiagirės k. įvažiuoti vežimui ir tuo pačiu teikia stogo formai nežymiai lenktą su pakilusiais į viršų kampais siluetą. Langai mažyčiai. betoną.

TVARTAI

Tvartas su tarpuvarte Maikūnų k. Vilniaus r.: bendras vaizdas ir tarpuvartės erdvė, kurioje yra durys [A. Andriušytės 2007 m. nuotr.]

Pamato aptaisas (kairėje) tvarte ir tarpuvarte (dešinėje), atkeltame iš Dubininko k. Varėnos r. [LLBM]

Tvarto, atkelto iš Beviršių k. Lazdijų r., stogas su antgegniais, teikiančiais nežymiai lenktą siluetą stogui ir paaukštinančiais pastogę [LLBM]

73

ŪKINIAI PASTATAI

Tvartas Šaltinėnų k. Prienų r. papuoštas lėkiais [30; IX pav.]

Tvarto, atkelto iš Beviršių k. Lazdijų r., šiaudinis stogas su sluogčiais [LLBM]

Papuošti tvarto, atkelto iš Dubininko k. Varėnos r., langeliai ir dekoratyviai atrodanti durų konstrukcija [LLBM]

Dvigubų lentelių durys tvarte, atkeltame iš Jakėnų k. Varėnos r. [LLBM]

Tvarto durys Aleksiškės k. buv. Veisiejų r., 1955 m. [LDM; Pb-702]

74

PIRTYS
Pirtys būdavo nedidelės, statomos atokiau nuo kitų sodybos pastatų, maždaug už 100-200 m, šalia natūralių ar dirbtinių vandens telkinių, dažnai gausiai apželdintos. Kai kada pirtis priklausydavo keletui sodybų. Dzūkijoje pirtys statytos dažnai, išskyrus Užnemunę, kur jas statyti ilgokai drausta. Tai dažniausiai antžeminiai statiniai, nors būtent pietų Lietuvoje pasitaiko žeminių ar pusiau žeminių tipo pirčių. Pirties planą sudaro apkūrenama krosnimi pėrimosi patalpa ir priepirtis. Pėrimosi patalpa yra maždaug nuo 2×2 iki 4×5 m ploto ir nuo 1,90 iki 2,20 m aukščio, lentų ar skeltų rąstų lubomis, medinėmis grindimis arba moliu plūkta asla. Akmenų krosnis įrengta prie durų ir užima nuo 1/3 iki 1/7 patalpos ploto. Prie krosnių dabar būna katilai vandeniui šildyti, o kadaise jį šildydavo į medinį lovį sumesdami įkaitusius akmenis. Dūmams išeiti lubose įrengiamos skylės – aukštiniai; pasieniais išdėstyti plautai ir suolai, palubėje – kartelės drabužiams pakabinti, dažnai būna vienas įstiklintas langelis. Priepirtis siauresnis, užima apie trečdalį pastato tūrio, be lubų; senaisiais laikais būdavo tik atvira pastogė. Pirčių sienos dažniausiai iš apvalių rąstų, suleistų į atsikišusias sąsparas, nors priepirčiai būna ir karkasiniai; stogai keturšlaičiai, čiukuriniai arba dvišlaičiai, dengti šiaudais, skiedromis, lentelėmis arba lentomis. Pirtys paprastai neturi jokių puošybos detalių.

Pirties Vaikštenių k. Trakų r. vaizdas ir planas [LII; neg. nr. 6030, 85/16]

Pirtis Zervynų k. Varėnos r. [21; 97 pav.]

75

kiti visai nedideli. pavyzdžiui. skirtos laikyti bulvėms ir kitoms daržovėms. Bulvėms buvo kasamos ir laikinos aklinai dengtos duobės su stogeliais. šakomis. Ūkiniams trobesiams. tokios yra daržinės. sienos gali būti sukaltos iš lentų ar išpintos kartimis. nuotr.KITI ŪKINIAI PASTATAI Sodybose būna dar įvairios paskirties ūkinių pastatų. Žeminės lubos uždengiamos spaliais. nuotr. neg. Kai kurie jų paplito tik XX a. 6038] ▼ 76 . ypač mažiesiems. bet ir kalvės ar grybų džiovyklos. [A. Vieni jų kiek stambesni. kiti daiktai. [A. Andriušytės 2007 m. arba būna blokuojami su kitais trobesiais. [LII.] Rūsys su lėkiais Klepočių k. Trakų r. Lazdijų r. Rūsiai dažnai įrengiami šlaiteliuose arba su daugiau ar mažiau aiškia antžemine dalimi. kurie arba stovi atskirai. dažnai kūpso tik stogas. kalkėmis ar cementu surištais akmenimis. neretai naudojamos karkasinės konstrukcijos. kartais rūsio duobė būna įrengta po kitais pastatais. Apie dviejų metrų gylio žemėje iškastos patalpos. samanomis. skirtos laikyti šieną ir šiaudus. laipteliais arba nuožulniu įėjimu. Andriušytės 2007 m. šienu arba šiaudais. nors ir jos dažnai būna prijungtos prie kitų pastatų. Kai kurie ūkiniai pastatai žeminių tipo. neretai ir betonuotos. bet būna ir rentinės. Nusileidžiama į jas kopėčiomis. Dzūkijoje taip įrenginėti ne tik rūsiai. Rūsys Šimonių k. Vilniaus r. sienos rentinės arba išmūrytos moliu. vištidės.] Rūsys Avižienių k. antžeminėje dalyje laikomi įvairūs rakandai. nr.

Varėnos r.] 77 . 98 pav.KITI ŪKINIAI PASTATAI Rūsys su lėkiais Klepočių k. Trakų r. [21. (nuotrauka 76 psl.) [LII. 85/19] Žeminė – grybų džiovykla Zervynų k.

[30.KITI ŪKINIAI PASTATAI Grybams džiovinti. tokių kaip sandėliai. Varėnos r. Vis dėlto tradicinė architektūra iš prigimties organiška. [A. susmulkindami erdvę.] Rentinė su lentų stogu kalvė Giraitės k.] Vištidė Naudžiūnų k. Todėl architektūrinės formos. nuo 3×3 iki 5×8 m. [30. Tai vėlyvas pastatas. padedanti formuoti sodybos kiemą. Paskutiniais dešimtmečiais sodybose atsirado ir kitų ūkinių pastatų. plačiau pradėtas naudoti tik XX a. Jos būna nedidelės. neg. garažai: jų svarba ūkiui neabejotina. mūrinių. Andriušytės 2007 m. dažniausiai karkasinės lentinės konstrukcijos. negriaunant nusistovėjusių tūrių ir erdvės. valgoma. Joje ruošiamas valgis. nors pasitaiko ir vykusiai į kompleksą įkomponuotų. XI pav. 2226] 78 . proporcijų. pajėgi inkorporuoti ir gyvenimiškas naujoves. žmogaus ir gamtos santykių.1955 [LII. Lazdijų r. tad jeigu laikomasi jai būdingų formų bei komponavimo principų. [LII. XI pav. neg. naikindami vientisumą. Prienų r. Pastatytos kiemų viduryje jos neretai darko sodybos vaizdą. nr. rūkymui atokiau nuo kitų pastatų būdavo statomi maži antžeminiai arba žemės šlaiteliuose įrengti rūsinio tipo statinėliai su krosnelėmis. tačiau dažnai pabiri ir neišraiškingi jų tūriai užgriozdina kiemą. Alytaus r. nr. Rūkykla Peršėkininkų k.] Vasaros virtuvė. verdamas ir ėdalas gyvuliams. bet būna ir rentinių. nuotr. Alytaus r. Dabar Dzūkų sodybose dažnai sutinkamos vasaros virtuvės. Petroškų k. tinkamos vietos erdvėje parinkimas yra svarbiausias dalykas derinant šiuolaikinio gyvenimo būdo atributus prie tradicinio kraštovaizdžio. 8885] Vištidė Karklynų k.

pritvirtintų prie stulpelių. Vadinamąja þiogriø tvora dažniau būdavo pažymimos sodybos ribos. sodai. jo pilnatvę. [LII. sušvelnina kompozicinį perėjimą tarp erdvių. ir iš dalies užėmė žiogrių tvorų vietą. nr. Virbai iš nugenėtų eglišakių pinami tarp horizontalių. į stulpelius įtvirtintų karčių. atskirdavo kiemus. tai yra erdvės.] 79 . dažnai sudarantys ažūrą. ir įpročiai ar mados. nuotr. suteikia tarpams tarp pastatų papildomą išraišką. dažnai net nenuobliuotų. tarpai tarp jų Vartai Vilniaus apyl. daržai. esančios arčiau gerojo kiemo. o tai menkina sodybos vaizdą. Statiniø tvoros paplito XX a. sodus. Šalčininkų r. neg. Tvorų įvairovė daugmaž atitinka jų paskirties variantus.SMULKIOS ARCHITEKTŪROS FORMOS Tai sudėtinės sodybos dalys. [A.. 5824] ▼ Šulinys sodybos kiemo viduryje Mančiagirės k. daržus. Dzūkijos kaimuose jų būta įvairių pirmiausia funkcine prasme: jomis aptverdavo pačią sodybą. Tvoros nyksta greitai ir ne visur jas skubama atstatyti arba dabar joms naudojamos netradicinės formos bei medžiagos. Ji laikoma gražia ir gerai saugo nuo smulkiųjų gyvulių ir paukščių. Nuo paskirties priklausė ir tvorų pavidalas. E 19452] Keliukas į kluoną. gėlių darželius. gyvulių išgenas. Žmogui artimas jų mastelis. gėlių darželiai. jų viršutiniai galai dažnai nusmailinami. Milkūnų k. turintis aiškią paskirtį. Lotø statiniai daromi iš spygliuočių medžių lentų. Andriušytės 2007 m. Varėnos r. ir kalami prie dviejų horizontalių karčių. labai papildo vaizdo visumą. smulkūs elementai. supamas žiogrių tvoros. Tvoros – itin svarbus gyvenviečių ir sodybų išvaizdos elementas. 1940 [LNM. nors jį lėmė ir krašto miškingumas. svarbios funkciškai ir reikšmingos vaizdui formuoti.

Šalčininkų r. nr. tvoros: statinių. 15794] Varteliai tarp sodybos kiemų Musteikos k. 145 pav. [A. juosianti sodybą.. nuotr. Varėnos r. [LNM. [A. eglinių pinučių ir ąžuolinių rąstelių [33. Andriušytės 2007 m. [32. nuotr. 1962 m. Varėnos r.SMULKIOS ARCHITEKTŪROS FORMOS Sodybos tvoros ir vartai Kabelių k.] Lotų tvorelė aplink sodybą Ančios k. 8 pav. Lazdijų r.] Žižmų k. neg.] 80 . Varėnos r.] Kuolų tvora. Mančiagirės k. Andriušytės 2007 m.

Kartais jie dekoruojami geometriniais orna- Žardinė tvora Paūlių k. lentelėmis dengtą stogelį. įėjimui į sodybą šalia plačių įvažiavimo vartų įrengiami ir maži.SMULKIOS ARCHITEKTŪROS FORMOS lygūs stulpelių pločiui. kurie patys gali būti įkalti į žemę. septyniomis ar aštuoniomis eilėmis. trim keturiom eilėm įtaisomos ant vertikalių mietų. [A. Varėnos r. o dažnai ir atskiras akcentas yra vartai ir varteliai. nuotr. [A. iki 80 cm aukščio. Kuoliniai statiniai būna iš apvalių kuoliukų arba iš skeltų rąstų. Jų sodyboje gali būti nemažai. lipynių vietose tvorų viršus būna lygus. Pietrytinėje Lietuvos dalyje pagrindiniai vartai į sodybą gali turėti aprėminimą arba net skiedromis. Abipus tvorų perlipimui per jas įrengiamos lipynės iš ant kuolų pritvirtintų lentelių.] 81 . tik jų kartys trumpesnės ir dedamos tankiau. 151 pav.] Aptvaro konstrukcija ir lipynė Musteikos k. medžio kaladžių arba akmenų. kur daugiau akmenų. Eišiškių krašte.] Gulstinė tvora Paūlių k. dar aptinkamos lauko akmenø tvoros: akmenys sukrauti eile be rišamosios medžiagos. Gulstinës tvoros į jas panašios. Varėnos r. Andriušytės 2007 m. Varėnos r. Jų formos priklauso nuo įėjimui reikiamo pločio ir svarbos ir dažniausiai atitinka tvoros sandarą. Jų būna vienvėrių ir dvivėrių. Sudėtinis tvorų elementas. [32. jomis aptveriami ūkiniai kiemai. kur tik reikia pereiti iš vienos erdvės į kitą. jomis aptveriamos sodybos ir kiemai. nors būna tvorų ir be tarpų. Andriušytės 2007 m. visur. kad nepralįstų smulkūs gyvuliai ir paukščiai. išgenos ir pievos. Þardinei tvorai naudojamos ilgos pušinės arba eglinės kartys. nuotr.

34 pav. Pastarieji kai kur dar išlikę seniausios formos: tai paprastu rentiniu arba akmenimis sutvirtinta duobė.. Šuliniai kaimuose anksčiau tarnaudavo kelioms sodyboms.. kartais prie veleno įtaisomi mediniai ratai. b) Kuršių k. prie vieno jos galo tvirtinamas kibiras. buv. nr. b. iš kurios kibiras su vandeniu traukiamas kabliu. Trakų r. papildomai puošiami švenčių metu.] Šulinys sodyboje Vilniaus apyl. Šeimos reikmėms skirti šuliniai su svirtimi arba su velenu paprastai kasti arčiau gyvenamojo būsto.. velenas įtaisomas ant dviejų šonuose įkastų stulpų. juos įsirengdavo atskirai. vieną jų gyvuliams girdyti. kai kur netgi po du. 1952 [LNM. virš tokio šulinio dažnai būna įrengti lentelėmis ar a. Veleniniø šulinių rentinys jau dažniausiai cementinis. Senoviški yra svirtiniai šuliniai: svirtis laikosi ant vertikalaus dvišakio rąsto. neg. 1940 [LNM. ypač skirstantis į vienkiemius. Šulinys Zervynų k. todėl semti vandenį svirtimi lengva.Varėnos r. toliau nuo ūkinės dalies. Eišiškių r.SMULKIOS ARCHITEKTŪROS FORMOS mentais. 6866] Šuliniai : a) Gruožnikėlių k. [8. Rąstų (arba cementinis) rentinys paprastai uždengiamas lentiniu dangčiu. vėliau. E 19314] 82 . prie kito – koks nors sunkus daiktas atsvarai.

Prie mažųjų architektūros formų priskirtini ir aviliai – išraiškingi sodų elementai. Įspūdingi pakluonių elementai – žardai šienui džiovinti: ir prikrauti šieno. kiti smulkūs sodybos elementai. neg. suoleliai poilsiui. paplitę visoje Lietuvoje. Sodybos vaizdą bendrą papildo ir šunų būdos. drevine bitininkyste iki šiol užsiimama Dzūkijoje. 9756] 83 . [32. Kelminė-avilinė bitininkystė kiek vėlyvesnė. [A. malkų kaugės. Rëminiai aviliai. Seniausia bitininkavimo forma – drevinė. o dadano labiau panašūs į dėžes. tai yra įkelti į medžius. yra vėlyvi: vieni jų vadinami varšuviniai – panašūs į mažus namelius. Varėnos r. gulsčiai ar pasvirai. Lazdijų r. dažnai dažomi. jie išskobti iš nupjauto ar vėjo nulaužto medžio kamieno. Alytaus r.] ▼ Pusiau gulstinis kelminis avilys Nemunaičio k. Jie gali būti inkiliniai. pavyzdžiui. kuomet bitės laikytos žmonių išskobtose ar tiesiog išpuvusių medžių drevėse. [LII.SMULKIOS ARCHITEKTŪROS FORMOS malksnomis dengti stogeliai. seniausieji aviliai kelminiai. nuotr. Žardinė sodybos pakluonėje Musteikos k. kai kurie iš šių objektų sezoniškai kinta. nr. arba statomi ant žemės bitynuose: stačiai. 147] Varšuviniai aviliai Babrų k. tačiau visi jie dalyvauja formuojant erdvę. ir ypač tušti jie atrodo kaip ažūrinės sienelės ir praturtina kiemo erdvę. inkilėliai. Andriušytės 2007 m.

nuotr. Vydenių apyl. dekoratyvinio ir simbolinio pradų balanso derėtų siekti ir nūdienos meistrams (4 pav. Simno apyl. Dzūkijos regionui būdingų kryžių konstrukcijos pagrindą sudaro lotyniškas kryžius. Tokio pavidalo paminklai itin gausiai statyti Alytaus ir Varėnos rajonuose. Nors šis kryžius išsiskiria itin efektinga išore. sekuliarizacijos. Siekiant išvengti paminklo kompozicijos simbolinės prasmės. Kristaus Kančios tema kartais išplėtojama ir paminklo dekore: smulkesnius simbolinius elementus – ragotines.] 84 . Alytaus r. Jubiliejinis kryžius – aukštaitiškos kryžiaus formos ir dzūkiškų motyvų derinys (XX a. Iečių. M.). pab. Išskirtiniu šio regiono paminklų bruožu laikytina savita Kristaus Kančios temos traktuotė kryžių architektūrinėse–meninėse kompozicijose ir koplytėlių skulptūrų grupėse. jame vyraujantis dekoratyvumas. 10259. Veisiejų apyl. Santaikos k. Trakų apylinkėse. Kryžius su spindulių aureole Santaikos kaimo kapinėse (XX a. papildyta Dzūkijos paminklams būdingais simboliniais elementais (3 pav.] 5. Miliaus 1959 m. kopėčias komponuojant ant paminklo kamieno ir šakų. [R. kompozicija suteikia šiems paminklams būdingą išraišką (1 pav. kurio kompozicijoje buvo panaudota aukštaitiško kryžiaus su altorėliu forma.). architektūrinių bei dekoro detalių gausa nustelbia Dzūkijos regiono paminklams būdingą prasmingumą. Populiarūs ir gausiausiai visame regione paplitę aukšti. reples. Alytaus r.). Tokio paminklo pavyzdžiu galėtų būti Santaikos kaime pastatytas kryžius. Paparčių k. Kaišiadorių r. pradžioje Dzūkijoje buvo pastatyta paminklų. Savita kryžiaus su Kristaus kančios atributais kompozicija. nuotr.). jungiančių kryžiaus horizontaliąją šaką su stiebu. Varėnos r. papildomi dekoro elementai naudoti labai saikingai. vinis.] 2. Lazdijų r. Žaslių apyl. [LII. nuotr. Prienų. Būdingas Dzūkijos kryžius Čepeliūnų kaimo kapinėse. išsiskiriančių eklektišku minėtiesiems kryžiams būdingų elementų ir svetimų formų deriniu. o su prie jo pritvirtintais sukryžiuotais.. V. Santaikos apyl. Miliaus 1959 m. šių kryžių architektūrinė kompozicija aiški ir vientisa. kalavijus imituojančiais. Tačiau XX a. Dekoratyvi dzūkiško kryžiaus kompozicijos interpretacija (XX a. Nepaisant detalių gausos. Kitas Dzūkijoje gausiai paplitęs kryžių tipas – paminklai su dekoratyviomis kryžmų aureolėmis. vid. nuotr. o stogastulpių ir koplytstulpių statyta labai mažai. [ASI.] 4. A. Bertašiūtės 2007 m.MAŽOJI SAKRALINĖ ARCHITEKTŪRA Dzūkijos regiono smulkioji sakralinė architektūra ypatinga rūšine paminklų įvairove nepasižymi.). plaktukus. gana daug medinių pakabinamų koplytėlių.. rykštes. sutinkami Lazdijų. [ČDM.] 3.). III deš.). 10249. Kaišiadorių apylinkėse pastebėta savita kryžių su kankinimo įrankiais kompozicijos interpretacija – ietis ir ilgakočius kirvelius imituojantys elementai tvirtinami prie horizontaliosios kryžiaus šakos ir jungiami ne su paminko kamienu. Kaišiadorių. V. elementais (2 pav. lieknakamieniai kryžiai. Krutulienės 1969 m. papildytas Kristaus kankinimo įrankius – kalavijus ir ietis – imituojančiais elementais. Architektūrinę–meninę kompoziciją papildo kryžių tarpkryžmes puošiantys subtilūs dekoro elementai bei kryžmoje įkomponuotos koplytėlės su Nukryžiuotojo figūrėle ar Nukryžiavimo sceną vaizduojančia skulptūrų grupe. Kėdainių. nuotr. [LII. Sakalausko 1957 m. 1. pastebėti ir kai kur pietinėje Aukštaitijos dalyje bei Panemunėje.

Vietoje spindulių kryžmose kartais būdavo komponuojamas ir vientisas plokščias saikingai ažūru papuoštas skydas. jungiančio tiktai viršutiniąją ir šonines kryžiaus šakas (5.. su gana toli viena nuo kitos nutolusiomis kryžmomis. 6 pav. pailgos. Dzūkijoje (ypač Varėnos rajone) plito ir dvikryžmiai kryžiai. Dubičių apyl. Viršutiniosios kryžmos centre komponuojamas saulės diskas arba Apvaizdos akis. Marija Magdalietė bei kryžiaus papėdėje gulintis avinėlis. [ASI. Prienų ir Kaišiadorių apylinkėse. Bertašiūtės 2007 m. Šių koplytėlių tūriai atviri arba įstiklinti vieninteliu pagrindiniame fasade įkomponuotu langeliu. Varėnos r. Savitas dzūkiškas kryžius su koplytėlėmis Dubičių kaimo kapinėse. Merkinės apyl. Koplytėlių įvairovė didelė: jos gali būti įprastos formos su dvišlaičiais. nuotr. J. Šiuose paminkluose dažnai statomos Kristaus Nukryžiavimo sceną vaizduojančių skulptūrų grupės.jų šakų galams suteiktas profilis (8 pav. kurias sudaro Nukryžiuotojo figūra. Gana gausiai Dzūkijoje paplitusios medinės pakabinamos koplytėlės.). siaurėjančios į apačią. Merkinės kryžių kalnelio kryžius (XX a. Senovės k. Burinskaitės 2001 m.. kaip ir kituose Lietuvos regionuose. Populiariausios geometrinės formos .] 10. Tačiau profilio motyvų įvairovė gana didelė. paminklų viršūnės kartais papuošiamos geležiniais kryželiais. kurių vienintelė puošmena . Išraiškingos ir savitos išvaizdos koplytėlės sutinkamos kai kuriose Alytaus. A. o tarpkryžmes puošia spinduliai (12 pav.). Iš A. Kuklus kryžius Veisiejų apylinkėse.MAŽOJI SAKRALINĖ ARCHITEKTŪRA Jos formuojamos iš pavienių spindulių ir augalinių motyvų. prisegami prie rato formos nimbo arba tvirtinami ant puslankio formos skersinuko. ritinys. 6. Tai labai aukšti ir liekni paminklai. kiek mažiau paplitę augaliniai trilapio ir tulpės motyvai. Lazdijų r. Kubiliaus 1968 m.). Varėnos r. Dzūkijoje. Varėnos r.] 85 . „pasagos“ ar baldakimo klostes primenančiais stogeliais. [ASI. 9 deš. apatinėje – po skardiniu stogeliu arba nedidukėje plokščioje koplytėlėje Nukryžiuotojo figūrėlė. Šių paminklų tarpkryžmės kukliai papuošiamos nedideliais dvišakių spindulių pluoštais (9 pav. Visame regione populiarios tradicinės plokščios „dėželės“ pavidalo koplytėlės su dvišlaičiais arba skiautiniais stogeliais (11 pav.] 9.). taip pat Kauno. kurio kryžmoje komponuojama masyvi plokščia koplytėlė. kurie paskleidžiami kamieno ir kryžmos sankirtose. R. Būdingas Dzūkijos kryžių dekoras. nuotr.). Jų viduje dažniausiai kabinama Nukryžiuotojo figūra.rutulys. nuotr. šv. Krutulienės rinkinio] 7. lėkštos ir negilios. [R.). Jonas Evangelistas arba šv. Jų konstrukcinį pagrindą sudaro kryžius. prizmė. I pusė). [A. Šių paminklų kryžmose pritvirtintos medinės ar metalinės Nukryžiuotojo figūrėlės pridengiamos kukliu skardiniu stogeliu. kurios kabinamos kryžmose.). suformuotos ant gana plokščio pagrindo arba masyvios. Šiose koplytėlėse kabinamos ne tik Nukryžiuotojo figūrėlės. Varėnos r. [I.) Dzūkijos kryžių architektūrinė kompozicija neretai papildoma įvairių pavidalų koplytėlėmis. Marija Sopulingoji. nuotr. Dichavičiaus nuotr. Krutulienės 1966 m. nemaža ir visai paprastų kryžių.] 8. Dvikryžmis Dzūkijos kryžius (XX a. tvirtinamos prie kryžių kamieno ir net ant paminklo šakų (10 pav. kurio apdaila ir elementų kompozicija artima Kauno ir Raseinių krašto kryžiams (7 pav. bet ir labiau išplėtoto siužeto Nukryžiavimo sceną vaizduojančios skulptūros. Marcinkonių apyl.

Išraiškinga koplytėlė medyje (1910 m. [LII. 57452.). Florijono atvaizdai.). pab. Veisiejų apyl. nuotr. šv. statomos šv. 2441. V.] 13. nuotr. nuotr.] 12. V.). Bertašiūtės 2007 m. Lazdijų r. Pakelės koplytstulpis su šv.] 11. Jono Nepomuko skulptūra (1948 m. [LII. 2328.. Miliaus 1955 m. Jų konstrukcija tipiška – stiebas su piramidiniu stogeliu. [LII. nuotr. ir kryžius 1943 m. tačiau būdinga gana ryški stogelį remianti horizontali atrama (13 pav. Koplytstulpių taip pat nedaug kaip ir stogastulpių.). Tai paminklai su atvira anga pagrindiniame fasade.). Agotos. Barčių k. Dzūkijos paminklų grupė (stogastulpis 1918 m. Merkienės 1975 m. kurių koplytėlėse.] 86 . R. 14. Vydenių apyl. Varėnos r. Veisiejų apyl. Jono Nepomuko skulptūros arba Jėzaus Krikštą vaizduojančių skulptūrų grupės (14 pav. Gastilionių k. Tradicinės išvaizdos koplytėlė su Nukryžiuotuoju (XX a. Mergelės Marijos bei kitų populiarių šventųjų – šv.). [R. Paminklų skulptūrų kompozicijose kartais sutinkami ir Švč.MAŽOJI SAKRALINĖ ARCHITEKTŪRA Stogastulpiai Dzūkijoje paplitę labai negausiai. dengtose dvišlaičiais ar arkiniais stogeliais. Miliaus 1955 m. Kazimiero. Lazdijų r. Laibgalių k. Kaišiadorių r. šv.

kad sodų nelaužytų. kitką malkoms supjovė. nuo gaisro. Àþuolo (paprastasis ąžuolas – Quercus robur L. Liepa (mažalapė liepa – Tilia cordata Mill. Jei turėjo daug prisisodinę medžių. o jo lapus džiovino duonai kepti. nušautam partizanui atminti. Tik jei paseno. jei laikė bites. ypač kai žydi. Iki Pirmojo pasaulinio karo beveik išskirtinai sodino tik lapuočius medžius. jog medžiai saugojo. pasėdėt gerai. pavasarį iš jų leido sulą. kėlė į medžius gandralizdžius. 1980 [LDM.) dažniausiai sodino prie pirkios. kad gražiai žydi. Medžius sodino įvairiais sumetimais: dėl grožio. spintas.) yra nereiklus dirvožemiui. Vienkieminėse sodybose ar ten. sako. kad gražus medis. kad paukščiai turėtų kur nutūpti. Jei medžių nėra. kur kiti medžiai prastai auga. lyg ir nieko nėra. kur turėta platesni rėžiai. gal gyvena koks visai netinkamas žmogus. sprogsta medžiai.ŽELDINIAI Medžiai Sodybose sodino medžius. kieme.) Dzūkijoje bene garbingiausias. ApN 22-1] ▼ 87 . Tik nesodino aplink kluonus. lizdus sukti. inkilus varnėnams: „Buvo tokia liga. dėl to. dėl unksmės: kai saulė kepina – pavėsis.. nupuvo.) vadino verba. Kaštonà (paprastasis kaštonas – Aesculus hippocastanum L. Berþas (karpotasis beržas – Betula pendula Roth. darė vežimus. malonumo. Ją Medžiai sodybos kieme Vaitakarčmio k. Varėnos r. langines. kad perkūnija netrenktų į pastatus. kad mylėjo medžius. kad atskridę jų spiečiai turėtų kur sėsti.) sodino. nes medžiai „suturi ugnį“. Iš geresnės dalies namų ūkio rakandą padarė. jį ypač mėgo dėl gražių žiedų. Be jų. Gluosná (Salix L. dėl užuovėjos: „Kad įsilėkėjęs vėjas stogų nenuplėštų“. kuriai „perlyt reikėjo gero lietaus“. vaisių nenukrėstų. kvapesnio oro. Jo džiovintais žiedais ir vaisiais gydė sąnarius. todėl dažnai buvo sodinamas nederlingose žemėse.) mėgo dėl skanios sulos. sodybos medžių nekirto. vaikai džiaugėsi gilėmis. pirkia viena stovės kaip našlaitė. tinginys. kai reikėjo. kaip kurioj moka“. tai medžių šaknys sulaikė. išvažiuojant gyventi į kitą šalį. dėl sveikesnio. Ievà (paprastoji ieva – Padus avium Mill. labai tankios lajos. tai nupjaudavo. kad špokai turi švilpaut“. nes reikia šieną džiovinti. o medžiai užstoja saulę. mylimiausias medis. jei buvo „lakiantis smėlis“. linksmumo. todėl medžius daugiausia sodino prie kaimo gatvės. čiulbėti: „Priskrenda paukščių ir gieda kaip kurioj savo balsu.) žieve dažė siūlus. medžių galėjo sodinti daugiau. Gatviniuose kaimuose vietos mažai. Tai ir sodinosi ant sodybos ribų ir dar dažnai vieną kitą medį prie pirkios. nes jo šakeles nešė šventinti per Verbą. medžius kartais sodino ir kokiam nors atminimui: vaikų gimimui. Klevà (paprastasis klevas – Acer platanoides L. sutvirtino. kuriuos įvairiai panaudodavo. saugojo.

). kad gražiai žydi. smertelnikus (baltuogė meškytė – Symphoricarpus racemosus Mchx. Vainikėlį jaunajai pynė ant šermukšnio šakelės. burbulukus.) augo dažnoje sodyboje. Patiko jos kvapas. iš jų bitės renka medų.). [A. poterkas baltas. kurių prisiskynę pasidėdavo ant aukšto ir valgė žiemą sušalusias. Šermukšnis (paprastasis šermukšnis – Sorbus aucuparia L. Tikėjo. alyvukes. Zervynų k. radastas. Augino dekoratyvinius krūmus: bezus (paprastosios alyvos – Syringa vulgaris L. kad šis medis apsaugo nuo piktų jėgų. tafoliais.): „Pirmiau ratus darė iš jų“.) vadino topeliais. riešutus. roþes (erškėtis – Rosa L. kad raganos neatimtų karvėms pieno. Šis medis ypač gražus. Varėnos r. ir ypač padėjo tas šermukšnis.). kad kas neužburtų. užpylę degtine. špireikas (lanksva – Spiraea L.). LLBM 88 . o jaunikis kišenėn įsidėdavo šakelę. nuotr. o pumpurus rinko ir. gydė žaizdas. kai žydi.). baltus medelius. topoliais. Andriušytės 2007 m. Per Jonines šermukšnio šakele užkišdavo tvarto duris. Varėnos r. sodo. Jį mėgo. jaunų šakų žieve gydė votis. riešutojus (riešutinis lazdynas – Corylus avellana L. o žiedų arbatą geria nuo peršalimo. kuris buvo parneštas iš miško ir pasodintas prie namų. papuoštas žiemės gėlių vainiku ir parišta prijuostėle.] Kryžius. raudonos uogos.).). Tuopà (Populus L. diemedþius (Artemisia abrotanum L. Dideli medžiai aplink įvažiavimą į sodybą Trakiškių k.ŽELDINIAI dažnai sodino prie gyvenamojo pastato. jazminus (darželinis jazminas – Philadelphus coronarius L. ypač pavasarį. nenužiūrėtų. Taip pat sodindavo uosá (paprastasis uosis – Fraxinus excelsior L.

Lazdijų rajone tame pačiame darželyje buvo ir keturkampių.Gėlių darželis Tai buvo neatskiriama sodybos dalis. ir jis žydėdavo tol. Gatviniuose kaimuose darželį paprastai rengė plotelyje tarp pirkios ir gatvės. aþukëm. aþuoganom. Varėnos rajone dažnai lysvelių visai nekasė. Lysveles vadino aþuoganaitëm. [A. tuojau moteriškės prie jo užsisodindavo darželį. „L“ formos. smėlis. kuriuose vietos platu. nors jis būdavo ir šiaurinėje pusėje. Jei rėžis buvo platesnis. rengė prie gyvenamojo pastato. Andriušytės 2007 m. bet turintį ir simbolinę reikšmę. o centre iki Pirmojo pasaulinio karo dažniausiai buvo keturkampės lysvelės. ne tik puošiantį sodybą. tad vienkiemiuose dažniausiai taip ir darė. Gėlių darželį. ir apvalių lysvelių. Lazdijų r. per visą šoną. þuoganom. iki durų. Pasaulio šalių atžvilgiu gėlėms geriau augti pietinėje namo pusėje. Tarpukaryje ėmė daryti ir širdelės. Jų kraštus tvirtino akmenukais (juos baltino). rombo. nuotr. eþelëm. prie pusės namo šono. kol egzistuodavo sodyba: „Kai namas grius. trikampio formos lysveles. darželis užėmė įvairų plotą: per pusę namo šono. Vienkiemiuose. Vos vyrai baigdavo ręsti gyvenamąjį namą. o pirkia stovėjo galu į gatvę. apimančios namo galą ir pusę šono. vanduo nesilaiko: „Gėlės palaidnai augo“. Didelės gėlių mėgėjos kartais pasodindavo gėlių per visą namo šoną ir dar per abu ar vieną galą. Lysvelių planai buvo įvairūs. eþukëm. nors ne visada darželis buvo į kiemo pusę. tai norinčios dar pasisodindavo gėlių ir kieme. rau- Medžiais ribojama užnemunietiška sodyba Dvarciškių k. nes sausa. þuoganaitëm. Darželio pakraščiuose sukasdavo pailgas lysveles.] Alyvų krūmas šalia svirnelio LLBM Rudaminos sodyboje Dzūkiškas darželis LLBM Musteikos sdodyboje 89 . tai ir darželis pasibaigs“.

). Tarp jų ir rûta (žalioji rūta – Ruta graveolens L. sausiukai (darželinis šlamutis – Helichrysum bracteatum Willd. plioksai.biljardo lanksva. šparagas (vaistinis smidras – Asparagus officinalis L. þieminiai jurginai (plunksnalapė rudbekija – Rudbeckia laciniata L.). mëtos (Mentha L. lineliai (paprastoji kosmėja – Cosmos bipinnatus Cav. vijokliukai (pelėvirkštis sukutis – Ipomoea purpurea Lamk. þirneliai (kvapusis pelėžirnis – Lathyrus odoratus L. berlinkos. kad būtų raudoni: „Senovinis mergų ružas“. veèernykai.).).). senobinis èišèius.).).). gvaizdikai (serentis – Tagetes L. notkos.). tribulkomis (laiškinis česnakas – Allium schoenoprasum L. Andriejaþolës.).).). Andriušytės 2007 m. bijûnëliai. 10 – sedumas.). prancûzëlis (dailieji auskarėliai – Dicentra spectabilis DC. pilnavidurė – Achillea ptarmica var. Goštos. nužievintomis karklų vytelėmis (lankučiais smeigė). Bobø vasara. Šaknimis trynė skruostus. geltonos jurginës.).). 6 – mėtos.). þieminës lepkonijos. lelijos (vildalgis – Iris L. iki 2 metrų gėlė. pirmajai komunijai. šalavijos (balzaminis skaistenis – Tanacetum balsamita L. šabalbonai (raudonžiedės pupelės – Phaseolus coccineus L. skaniai kvepia ir gydo. èišèius (pievinė kraujažolė f. èebatukai.). Naudojo vaistams. naktinukai (dviragė leukonija – Matthiola bicornis DC.: 1.). Jų arbatą gėrė nuo nervų. geltonukai. 17 . teleponai (rausvoji viendienė – Hemerocallis fulva L. 7 – flioksai.).] Gėlių darželio planas šalia pirkios gatviniame Poškonių k. garšvinis (stambialapis saliavas – Peucedanum ostruthium Koch).raukšlėtasis erškėtis. kai karvės neišsivalė po veršiavimosi. augalais: saulutėmis.). Jų šaknis ir žiedus vartojo nuo „išgusčio“. pivonijos. gaideliai. sliaznikas. goštaulka. 2 . šalnokandþiai (astras – Aster L. goštautas (goštautinė gaisrana – Lychnis chalcedonica L. rūtomis.). [A.). 4 .tigrinės leleijos. kasoèiai. razetos (razeta kvapioji – Reseda odorata L. Pinavijos. ypač patiko lapų kvapas. karkliukai. Jos reikėjo krikštynoms. 5 . karkleliai. patakiai.virkštenis. laidotuvėms. bandelës. slezeliai (darželinė rožūnė – Lavatera trimestris L. 12 – gostautas. Šalčininkų r. þilvytukai (daugiametis flioksas – Phlox paniculata L. 8 – jurginai. Èebatorai. Sodino prie tvoros. brangiausia gėlė. levukai. kadangi ji gražiai žydi. 3 – vilkdalgiai. Arlikai. bervinkos (šliaužiančioji žiemė – Vinca major L. pijolkos (bijūnas – Paeonia L. 9 – piliarožė. skambuèiai (paprastasis sinavadas – Aquilegia vulgaris L.akmenys [33. ramunëliai (vaistinė ramunė – Matricaria chamomilla L. sinavadai (kininis ratilis – Callistephus chinensis Nees. 16 – mažoji piliarožė.). Tai viena iš pagrindinių gėlių. 13 – bijūnas.).).). nuodatkos (vaistinė medetka – Calendula officinalis L. cancalijos. 47 pav. raguliai. Sakė: „Bobų vasara žydi. Kolèikas. nuotr. 14 – chrizantema.).ŽELDINIAI donom ar baltom plytom. nanotkos. Dalis darželio gėlių buvo daugiametės. multiplex Haimerl. vartojo ir vaistams. 11 – muilarožė. goštautai. Pinavijai. goštauka. karveliai. nasturtës (Tropaeoleum L. roþelës.). kalavijai. vestuvėms. 15 – jazminas. Tai aukšta. Kiti ir visai niekuo netvirtino. kur nors kampe. kampu įkastom į žemę. kasoèiai. kieteliai. marûnas (skaistenis – Pyrethrum Scop.).). konvalijos (paprastoji pakalnutė – Convallaria majalis L. Jis ypač buvo reikalingas.). Vienmetės gėlės: lineliai (darželinė graželė – Calliopsis tinctoria DC. Palangė LLBM Musteikos sodyboje su jurginais Gėlynas šalia pirkios Šukiškių k. mylimiausia.).) – garbingiausia. pupinas (baltašaknė – Polygonatum L.] 90 . kalavijai.). astros. Vilniaus r. èernobilis (mėlynoji kurpelė – Aconitum napellus L. tai jau vasara praėjo“.

sakratëlës. narà. pelynà (Artemisia absinthium L. Jis dažniausiai augo darželyje ar šalia jo: „Nuo išgusčio“. Juozapo rykštaitës (kardelis – Gladiolus L.). devynšardës. þivokastà (vaistinė taukė – Symphytum officinale L. Buvo kvapios. eksponuojami LLBM Musteikos sodyboje 91 .).).): gydė lūžusius kaulus.GĖLIŲ DARŽELIS þiopliukai (didysis žioveinis – Antirrhinum majus L. pilnavidurės. cibulaitis. piliponai (tulpė – Tulipa L. sode) augino ir kitus vaistinius augalus: barkûnà (baltažiedis barkūnas – Melilotus albus Desr.).). kurių žiedai ar lapai skaniai kvepėjo. lelijos (Lilium L.). sesabroliai (tikroji našlaitė – Viola wittrockiana Gams. Sodybose (kieme. Gumbasvogūninės: Juozapëliai. saulutës (Bellis perennis L.).). Cincilijas.). kaštanavolà.).). broliukai. Svogūninės: tribulkës (laiškinis česnakas – Allium schoenoprasum L. Dzūkiški darželiai. staredubà (vaistinė gelsvė – Levisticum officinale Koch).).).): „Anas nuo visko pamačnas“. perestupà (baltoji driekana – Bryonia alba L. vilniagvaizdikiai (šiurpinis gvazdikas – Dianthus barbatus L. narcizai (baltasis narcizas – Narcissus poeticus L.).). Šakniagumbinės: jurginai (Dahlia Cav. Geltonus èyþmus (paprastoji bitkrėslė – Tanacetum vulgare L. debesylà (Inula L. durnadagá (paprastoji durnaropė – Datura stramonium L.). Labiausiai mylėjo ir gerbė tuos dekoratyvinius krūmus ir gėles. Dvimetės gėlės: devyniašarviai. roþës (paprastoji piliarožė – Althea rosea Cav. Durnàjà ropæ (juodoji drignė – Hyoscyamus niger L. èistotelá (didžioji ugniažolė – Chelionium majus L.).) – nuo nervų.

Švirmicko 2007 nuotr. ir naujesni statybos būdai bei jų deriniai. prilimpančio kičo. Senųjų ir naujesnių formų bendrabūvis būdingas ir tūrių bei puošybos deriniams – tai natūrali gyvenimo eigos raiška. Tradicinė Dzūkijos kaimo architektūra yra įvairi: įvairovę lemia gamtinės. tai yra senųjų pastatų atnaujinimo. o kūrybiškai. suformuotų sodietiškos gyvensenos.] ▼ 92 . o tai kartu lėmė ir sąlyginį (lyginant su kitais Lietuvos regionais) pastatų smulkumą. kuriais galima būtų sekti statant šiandien namus lietuviškame. bet vis dėlto stengiantis nenutolti nuo tų erdvės formavimo būdų. tačiau yra ir bendrų bruožų. kurie nuo seno būdingi šiam kraštui. etnosui būdingos pasaulėžiūros. kurie vis dar sutinkami kaimuose. tikimės. o įsiklausyti į esamos erdvės kalbą ir įsižiūrėti į tai. kuriuose naudojamos tradicinės architektūros formos. sodybų sąranga. ir itin archajiškų statybos formų užsilikimą. Dėl nederlingų žemių ūkiai Dzūkijoje buvo smulkūs. kad nuo senųjų trobesių net ir vykusiai nukopijuotos detalės ištirpsta netinkamos kompozicijos fone – tai vis dėlto dažniausiai pasitaikantis reiškinys projektuose. tai yra jos kompozicinio vientisumo: tiek sodybos erdvės santykio su aplinka (gamta ir kaimynais). kuriuose vyrauja tradicinis pavidalas jį ne kopijuojant. kad ir šiandien tarp statančiųjų ir projektuojančiųjų atsiranda norinčių sekti tradicinės architektūros pavyzdžiais. Išvados ir pasiūlymai. Taip pat pristatoma keletas naujų projektų. ir jaučiamas tikras noras atliepti dzūkiškai dvasiai. socialinės ir kultūrinės sąlygos. suformuluoti remiantis tradicine Dzūkijos kaimo architektūra. tokių kaip sijiniai ar pėdiniai stogai. Čia pateikiama keletas vykusių rekonstrukcijų. taikytis prie kraštovaizdžio. ekonomiškai atsilikę. einant šiuo keliu. galbūt kai kurie tūno užsislėpę Dzūkijos miškų glūdumoje. istorinės. Kita vertus. kuriuose giliai suvoktas tradiciškumas leido išvengti taip lengvai. kartais daugiau. Trakų r. Atnaujinama senoviška pirkia išsaugant senuosius elementus Kalvių k. Todėl čia sutinkama didžiausia konstrukcijų įvairovė: taikomi ir seni. padės bent iš dalies atsakyti į klausimą kokie yra dėsningumai. dzūkiškame kaime. ypač jei nekreipiama dėmesio į struktūrinius erdvės formavimo kriterijus. neišsišokti moderniomis formomis. [A. Todėl būna. tiek jos vidaus formų požiūriu. Todėl ypač sveikintini tie bandymai. Deja. o naudojami tik išoriniai pagražinimai. ir juos galima įvardinti kaip dzūkiškos. trobesiai ir atskiros detalės dažnai yra nepakitę ar nedaug nutolę nuo daugiau kaip prieš šimtmetį susiformavusių pavidalų.IŠVADOS IR PASIŪLYMAI Džiugu. Dzūkijoje liaudies architektūra išlaikė nemaža archajinių formų: padrikos ir gatvinės kaimavietės. Jos atskirose šio regiono dalyse dažnai skirtingos. o dažnai ir bendralietuviškos tradicinės kaimo architektūros bendrybes. ne visi bandymai sekti senove pavyksta. jų pritaikymo šiuolaikinei gyvensenai pavyzdžių. kartais mažiau interpretuojant. kaip ją suprato pirmtakai. tokių mėginimų kol kas nedaug. kuri nesutrukdė dzūkams išsaugoti esminės tradicinės architektūros savybės.

tačiau struktūriniai požymiai yra lemiantys ir būtent jų taikymas sąlygoja vaizdo.] Atnaujintas pirkios skliautas Žvynėnų k. Toliau pirmiausia išryškinamos senosios kaimo architektūros ypatybės. detalė [A. Kiti matmenys slypi pasaulėžiūroje ir gyvenimo būde. Kitos priemonės būtų antrinės. neužgožiant gamtos. bet ir giluminėmis kokybėmis artimi senajai aplinkos formavimo dvasiai. nepaneigiant nuo seno susiklosčiusių darnių žmogaus ir gamtos bendrabūvio formų. yra tik priminimas. kurį lemia laikmetis – ir tai sąlyga. Andriušytės 2007 m. Vilniaus r. jog senąsias erdvių konfigūracijas veiksmingai galima panaudoti ir šiuolaikinei gyvensenai. nuotr. lydinčios pirmines. bent iš dalies padės atsakyti į klausimą. ir jų taikymas teiktų vaizdui pilnatviškumą.] Pirkios skliauto (žr. Andriušytės 2007 m. kuriuos įmanoma išryškinti tiriant senąsias formas. Tikėtina. [A. tai yra erdvės konfigūracija. kad sandaros. kurios nebeįmanoma atšaukti. visumos pavidalas liktų iškreiptas ir tik kažkiek išorinių elementų dėka primintų senąją architektūrą (tokio sprendimo pavyzdžių pasitaiko neretai. kuriais remiantis šiandien statomi architektūriniai objektai būtų ne tik kai kuriomis išorinėmis formomis. kairėje) prieangis Kalvių k. nuotr. Tarp siūlomų taikyti priemonių svarbiausios yra struktūrinio pobūdžio. tačiau naudojant tik jas. skirti senosios architektūros tradicijos ir šiuolaikinės statybos darnai. [A. įspūdžio kokybę. Vilniaus r. kurių dėka visumos vaizdas.IŠVADOS IR PASIŪLYMAI Apibendrinant tradicinę Dzūkijos kaimo architektūrą čia bandyta suformuluoti tam tikrus principus. Trakų r. komponavimo dėsniai. atitiktų tradicinį pavidalą. Rekonstruota ir pritaikyta poilsiui sena sodyba Babrauninkų k. nuotr. tūrių deriniai ir proporcijos. po to jų pagrindu formuluojami pasiūlymai.] 93 . ypač jeigu naudojami tiktai puošybiniai elementai). Todėl juo svarbiau rasti priemonių. Plegevičiaus 2007 m. viršuje) Žvynėnų k. Dar viena pasiūlymų dalis. kaip su jomis sieti šiuolaikinę architektūrą. be pirmųjų. nuotr. [V. Kiekvienu atveju visumos vaizdą įtakoja visų priemonių derinys. susijusi su pastatų paskirtimi.] Rekonstruojamas senasis pirkios (žr. leidžiančių įsiterpti į trapų Lietuvos kraštovaizdį jo nepažeidžiant. Trakų r. Švirmicko 2007 m.

Pastatų planas – tai paprastai ištęstas stačiakampis. žinoma. jos erdvių išdėstymu. Žmogui skirta erdvės dalis sutvarkoma. Švirmicko 2007 m. nors ir ne visuomet jie būna pailgi). daržams. dalyvauja formuojant erdves kaip jas ribojantys elementai.] Atnaujintas su tradicinio pavidalo apvadais pirkios langas. ir erdvinė apsauga. nuotr. mastelių įvairovės. nuotr. Gerai įsiterpę į reljefą. pastatų formomis. Andriušytės 2007 m. nes atsižvelgiama į reljefą. medžiagų taikymu. kuriuo remiasi tradicinės architektūros sąranga. Plegevičiaus 2007 m. Pagal tradicinį pavyzdį atnaujintas senosios pirkios prieangis Trakiškių k. Šis tarsi mitinis artumas gamtai atsiskleidžia keliais lygmenimis: sodybos vieta ir sandara. darnos su ja radimą ir yra pagrindas. gamtinėmis spalvomis atrodo lyg natūralūs šios žemės gyventojai – jie bene tokie ir yra. Trakų r. jos kokybių pratęsimas į gyvenamąją erdvę.] ▼ 94 . iš tolo dauguma jų ir atrodo tarsi medžių guotai: tai ir papildomas vertikalės matmuo iš esmės horizontaliai struktūrai. tradicinės architektūros tarsi ištirpimas kraštovaizdyje – tai visų pirma reiškia pagarbą aplinkai. kad sudaro vientisas kiemų erdves. atskirų kiemų ir statinių išdėstymas dažniausiai artėja prie stačiakampės konfigūracijos. kurie išdėstomi taip. Kalvių k. [V. Jų nuožulnūs stogai formuoja horizontalų nuosaikų siluetą. Erdvėskiemai dalyvauja sodybos kompozicijoje kaip savarankiškos jos sandaros dalys. ir ties jomis statomi šuliniai ar kiti statiniai. želdiniais. Varėnos r. Trakų r.IŠVADOS IR PASIŪLYMAI Tradicinės kaimo architektūros ypatybės Artumas gamtai. nuotr. ir želdiniai. Sodybų erdves supa horizontalūs pastatų tūriai (dažniausiai. [A. čia skirta vietos žolei. ją struktūriškai suderinant su bendru pasaulėvaizdžiu. todėl patys statiniai. sodams. jų konstravimo būdais. [A. Sodybų ribų. proporcijomis ir puošyba. kitus aplinkos veiksnius. dažniausiai būdami pailgi tūriai. panašų į netolimas kalvas. Patys monumentalūs trobesių tūriai su kupliais stogų šlaitais. mažosiomis architektūros formomis bei interjero elementais ir. tačiau to laikomasi ne itin griežtai.] Poilsiui pritaikyta sena sodyba Trakežerio k. puošybos elementų kuriamas virpantis ažūras – visa tai praturtina gyvenimą ir vaizdine prasme. kurių ribas išryškina ir tvoros. gėlių darželiams. taip pat šešėlių. būdingais lietuviškai sodybai.

kurio dėka kieme nėra per ankšta ir yra jauku. [A. Andriušytės 2007 m. prie kluono – kluoniena. o pamiškėse medžių irgi nesodindavo. kur gręsia iššalti šaknys. dideli medžiai suformuodavo tarsi vartus. Tvoros teikia ir praktinę (pvz. čia statomi gyvenamasis būstas ir svirnas – puošniausi sodybos pastatai. Apželdinimas. saugo pačią sodybą. Gerojo kiemo erdvė yra ypatinga. iš dalies apribotą erdvę. kuriuose dažnai sustatomi aviliai bitėms. Vis dėlto net smėlingoje žemėje. Pati sodyba ir atskiros jos erdvinės zonos būdavo atskirtos tvoromis. kuris būdingas lietuviškoms sodyboms. kad pro pirkios langus matytųsi svirno durys. nuotr. taip pat ir spygliuočiai.. kartais per juos net sunku įžiūrėti statinius. daugelyje Dzūkijos vietų nėra toks gausus: prastose žemėse buvo taupomi derlingesni lopinėliai. taip šiedu trobesiai suformuoja gerojo kiemo erdvę. ir sodai. Varėnos r. Be sodų ir krūmų. Pagal seną pavyzdį atnaujinta pirkia Kašėtų k. [A. paprastai aptverta. Gatviniuose kaimuose gatvių pakraščiai dažnai būna gausiai apsodinti dideliais medžiais. daržus nuo gyvulių).] Tradicinio dekoro panaudojimas atnaujinant pirkią Kašėtų k. suformuoti kiemus tarp jų. Kaip ir pirtis. galima kalbėti apie vidutinį. Nors įvairių tipų sodybose atstumai tarp pastatų skirtingi. Toks užstatymo tankis ne tik leidžia laisvai išdėstyti statinius. o vienkieminės sodybos vasarą daug kur atrodo kaip nedideli medžių guotai. Tarpai tarp statinių dažniausiai sudaro nuo vieno iki trijų statinių aukščio (jei tik pakanka vietos sklype). dažniausiai taip. Gerasis kiemas kuriamas arčiau gatvės. neretai tiesiog keletą jų palikdami sodyboje. sodinti dideli lapuočiai. čia ir gėlių darželis. saugantis nuo gaisrų. Andriušytės 2007 m.IŠVADOS IR PASIŪLYMAI Išskirtinis yra gyvenamojo būsto ir svirno ryšys: jie statomi netoli vienas kito. nuotr. ji ne tik švaresnė. ir daržai. tai negalioja atokiau statomoms pirtims. [A. buvo statomas atokiau nuo kitų pastatų. nuotr. suteikia sodybos struktūrai aiškumo. Andriušytės 2007 m. Medžių ar krūmų eilės žymėdavo sodybos bei jos dalių ribas. gerąjį kiemą. kuriai neretai parenkama vieta prie natūralaus ar dirbtinio vandens telkinio. Atskiras erdvines zonas sodyboje sudaro ir kūdra. kluonas. nors kartais – kitoje kelio pusėje arba šalia pirkios. stengtasi turėti medžių. ir suoliukai poilsiui.] Naujai užtverta žiogrių tvora Kašėtų k.] 95 . Šalia įvairių paskirčių pastatų gali būti formuojamos atskiros erdvės: prie tvarto natūraliai susidaro purvinesnė zona. rečiau – šonu į jas. „valakinėse“ sodybose. Varėnos r. – taip pat priešais pirkią. jei tik išsitenkama rėžio plote. be to. jų ažūras praturtina vaizdą. tai tarsi sodybos branduolys. dažnai ir koplystulpis. Laisvo planavimo sodybose svirnas dažniausiai statomas priešais pirkios duris. bet ir nevaikščioti didelių atstumų. ir psichologinę apsaugą. Varėnos r. taip pat sukurti jaukią. nuosaikų santykį. stačiakampio plano vienkieminėse sodybose gyvenamasis būstas ir svirnas stovi statmenai arba lygiagrečiai vienas kito atžvilgiu ir taip pat sudaro gerąjį kiemą.

tai yra statiniai. Varėnos r.. gerasis kiemas ir pirkios durys atgręžiamos į pietus arba bent jau ne į šiaurę. ir simboliniu požiūriu architektūroje svarbi orientacija pasaulio šalių atžvilgiu. koplytstulpiai. Jei tik sodyba neįsprausta į labai siaurą plotą (taip dažnai būna rėžiniuose kaimuose). kertės gali būti atsikišusiais galais arba lygios.IŠVADOS IR PASIŪLYMAI Ir praktiniu. beveik susilieja su juo – tai ypač išraiškinga esant keturšlaičiams arba pusskliautiniams stogams. taip pat pietų ir rytų kryptis buvo laikoma šventa. kuriame. medžiagom ir spalvom sodybų statiniai sudaro vieningą vaizdą. suoleliai. bet ne ant pačios aukščiausios kalvos. bet ir apsaugotas nuo vyraujančių vėjų. ypač vienodais stogų nuolydžiais. tad įėjimas gali būti kiek šone. kuri užpildo aplinką įvairių dydžių deriniais. derančių tarpusavyje struktūrinės vienovės dėka. Pietryčių. prieangiai. ypač vienkieminė. Panašūs dydžiais. tai turėjo reikšmės ir pirkios padėčiai. ypač galinių. ir stambesni pastatai. Šoniniai fasadai priklauso nuo plano. retesni molis. tačiau svarbu tai.lubas. arch. Sodybos dalys. erdvės tarp jų – tai vientisas darinys. ypač esant prieangiams. lyginant su sienos aukščiu. priesvirniai. tūriais. lauko Naujai pastatytas gyvenamasis pastatas Žiūrų k. Langai išdėstomi tolygiai. kompozicijoje vyrauja ašinė simetrija. Todėl jis būna ne tik saulėtas. kuriame išdėstomos gyvenimui reikalingos funkcijos. susiliejantį ir su platesne aplinka: santykinai žemi. Apsaugai nuo vėjų išnaudojami ir reljefo nelygumai. randamos artimoje aplinkoje: Dzūkijoje vyrauja medis. tačiau pasitaiko (jau tik ūkiniuose pastatuose) senoviškų konstrukcijų stogų: sijinių arba pėdinių. tačiau išlaikoma masių pusiausvyra. Fasadų. švelninančiais kontrastus ir teikiančiais jaukumo. mažoji architektūra. tvoros. tarsi prigludę prie žemės pastatai – sudėtinė nuo seno susiklosčiusio kraštovaizdžio dalis. šuliniai. kad vyrauja paprastas aiškus stačiakampis planas. yra daug įvairių pavidalų. Monumentalių tūrių ir smulkių elementų derinys sukuria įvairių mastelių vienovę. svyruoja nuo 1:1 iki 1:2) formuoja kuplų siluetą. Statybos technologijos atitinka medinių konstrukcijų ypatumus: sienos rąstų. dažnai ir medžiai teikia reikiamą pavėsį. A. kurie būna apvalūs arba tašyti. kuriame vyraujantis šlaitinis stogas (jo projekcinės plokštumos santykis. Pastatai Jie paprastai būna žemo pailgo vientiso tūrio. jų ir kitų detalių dydžiai subordinuoti bendros masės atžvilgiu. Paprastai sodyba. Medžiagos natūralios. o šalia esantis svirnas.lt] 96 . želdiniai. formuojama ant aukštumėlės. pailgi. Petrauskas [www. Pastatų planinė struktūra turi keletą variantų. Dėl to tradicinės architektūros statiniai gerai įsiterpia į kraštovaizdį. stogai dažniausiai gegniniai. Jį daugiausia suteikia smulkios formos: prieangiai. taip pat ir želdiniai bei puošybos detalės – visa tai erdvėje sukuria tarsi virpantį ažūrą. kaip ir gamtoje.

bet ne būtina). nuotr.: vaizdai nuo gatvės ir kieme link pirties. tektoniška. • erdvës ir tûriø kontrastai minkštinami pusiau atviromis erdvėmis. Stogams naudoti šiaudai ir švendrės. kuri vienijama pagrindiniu mastelio parametru laikant dydžius. • puošyba išimtinai tektoniška: dekoruojamos konstrukciškai reikšmingos vietos. atsivėrus stogų skliautams. santūri. tūriams būdinga ten. nors Dzūkijoje atspalvių paletė įvairi. o vertikalėmis ir kreivalinijinėmis formomis išreiškiami akcentai. sienas imta saugoti apkalant jas lentomis – tai ženkliai prailgina jų išsilaikymą. tuo raiškesnė simetrija: sodybų struktūroje ji tam tikru laipsniu reiškiasi tik gatvinėse ir geometrinio plano sodybose. • sodybos erdvėje trobesių. Andriušytės 2008 m.IŠVADOS IR PASIŪLYMAI akmuo. • puošyba tikslinga: puošiamos gerai matomos vietos. stogų nuolydžiai svyruoja maždaug tarp 42-45°. jų detalių. puošybos pobūdį. taip pat medžio lentos. • raiškus saiko jausmas: pavyzdžiui. taip pat yra raiškus stogų formų nuožulnumas. net labai išpuoštuose fasaduose nėra taikomos visos įmanomos puošybinės detalės.] 97 . • vyrauja horizontalumas. Tuo tikslu jos ir dažomos – spalvos natūralios. o tik dalis jų. kur yra konstrukciškai ir funkciškai tikslinga (todėl yra dažna. Kompozicijos priemonės. • vyrauja pailgi horizontalûs tûriai. Lazdijų r. lentelės. ne itin ryškios. • derinant visumos dalis vyrauja niuansas. be to. dydžius. • ávairovë pasiekiama naudojant tam tikru laipsniu tarpusavyje besiskiriančias formas ir kompozicijos priemones. smulkius elementus priderinant prie stambiųjų masių. o kontrastas taikomas antrinėse struktūrose. kitų statinių ir želdinių deriniu kuriama masteliø ávairovë. skirtingai traktuojant pagrindines bei antrines erdves bei formas. medžiagas ir konstrukcijas. Apdaila ir puošyba vientisa. atitinkančius paskirtį. Naujai statoma sodyba Metelytės k. Sumažėjus pastogėms. o esančios toliau – grubesnės. mažųjų architektūros formų ir puošybos ažūru. • kuo smulkesni objektai. proporcijas. gontai. pirtis [A. puošybos detalės būtinai simetriškos. lemiančios ypatingą tradicinės architektūros pavidalą: • vientisumas pasiekiamas netiesmukiškais būdais: naudojant panašias formas. žmogaus fizinius ir psichinius poreikius. skiedros. želdiniais. rūpestingesnio darbo. • masteliškumas tradicinėje architektūroje išspręstas labai tikslingai: pastatų ir jų dalių dydžiai atitinka paskirtis. jos apdovojimo būdas. • faktûrà dažniausiai formuoja natūralus medžiagos paviršius. arčiau žmogaus stebėjimo lauko esančios detalės smulkesnės.

Panaudoti tradicinius apželdinimo būdus: medžių eilėmis fiksuoti sodybų. jei sklypas būdavo netoli vandens telkinio. 98 . 2007 m. Gyvenvietes ir sodybas formuoti atsižvelgiant į gamtos sąlygas: reljefą. vadinamo „Dzūkų kaimu“. Naujas šulinys Metelytės k.IŠVADOS IR PASIŪLYMAI Kaip tradicinės architektūros principus pritaikyti šiuolaikinei statybai Urbanistinėje struktūroje.. įrengti gėlių darželius ir pan. naujai planuojant ar perplanuojant sodybas. K. poilsiui. Sakalauskas. pagrindiniai sodybos pastatai. tvoromis ir želdiniais riboti kiemų erdves. Formuojant visai naujas gyvenvietes atsižvelgti į tam kraštui būdingas kaimaviečių struktūras. apželdinimą. išskyrus pirtis. Gerajame kieme būtų sutelkiami puošybos ir gerbūvio elementai. Gyvenvietes ir sodybas formuoti atsižvelgiant į urbanistinį kontekstą: taikantis prie kaimavietės tipo. Atkreipti dėmesį. arch. koplytstulpiai. kiemų ribas. Taip pat. Lazdijų r. bendravimui skirtą dalį nuo kitų. arch.. 2005 m. Trakų r. skirtų ūkinėms reikmėms. Kisielius. ir pirkios fasadas. Druskininkų sav. siūloma laikytis tradicinės architektūros principų. Augustinavičius. Andriušytės 2008 m. vandens telkinius ir kt. [A. jai būdingo sodybų išplanavimo ir tūrių derinio. atitinkantys tradiciją: tai prieangių erdvės.] Naujai suprojektuoto Grūto k. atskiriant švariąją. kitos detalės. nuotr. gėlių darželiai. schema. V. atitinkanti gatvinio rėžinio kaimo struktūrą. jis orientuojamas į pietus. kad sodybos būdavo kuriamos pasirenkant aukštesnes vietas. Naujai suprojektuoto gyvenamojo namo fasadai Tabaliukų k. R. nebūdavo statomi visai šalia jo. bet ne pačias aukščiausias iš esančių šalimais. Pastatus sodyboje dėstyti formuojant kiemus: trobesiais.

Durys naujai statomame pastate Metelytės k. projektas. bent dalyje jų išsaugoti beveik kvadratines. arch. ūkiniams trobesiams naudotina ir karkasinė. nuotr. kurioje šviesu pirmą dienos pusę – tai atitinka šiuolaikines pusryčių stalo vietos rekomendacijas). Vilniaus r. arch. Andriušytės 2008 m. Planuojant gyvenamojo būsto patalpas. tūrio konfigūracija. Stogams tinka šiaudai. – tokia yra ir dažnai sutinkama šiuolaikinių gyvenamųjų būstų struktūra. 99 . Gyvenamajam būstui tinka naudoti pirkios plano konfigūraciją: ištęsto plano stačiakampį. įėjimo vietą šoniniuose fasaduose – plano struktūra. Vasarnamio Trakų r. kad priešais krosnį esantis vienas langelis yra mažesnis nei kiti.. Rentinė konstrukcija vyraujanti. suskaidytą statmenai. Įrengti krikštasuolę – šeimos susirinkimų vietą (ją galima taip pat derinti su pietryčių kryptimi. pagrindinės konstrukcijos ir dekoras galėtų būti projektuojami pagal gerus konkrečios vietovės tradicinės architektūros pavyzdžius. Gyvenamojo būsto kompozicija iš esmės priklauso nuo paskiries ir konstrukcijų: galinio fasado simetriją lemia gegninis stogas. I. I.] Gyvenamojo namo projektas Piktakonių k. Pinkoraitis. Dėl rentinio stabilumo langas nuo kampo būna ne arčiau 1 m. gerai pritaikoma nūdienos reikmėms. Lazdijų r. senosioms dzūkų pirkioms būdinga. viso pastato plotį išpildančias erdves: tai bene visuomet patogi patalpos forma. medžio dirbiniai. Vaizdą praturtina ir prieangis. langai dėstomi ritmiškai. [A. švendrės. proporcijos. Konstrukcijoms ir apdailai naudotinas daugiausiai medis. kartais akmuo (dažniausiai pamatams) ir molis (Užnemunėje – ūkiniams trobesiams). Pinkoraitis.IŠVADOS IR PASIŪLYMAI Pastatų vaizdas turėtų atitikti krašto tradicijas: pastatų dydžiai.

bet ir užuolaidos. bet ilgai buityje naudotus baldus: suolus. kad dzūkai garsėjo savo audimo tradicijomis. atitinkančius tradiciją. Prie jų derėtų profiliuotais galais medinės lovos. pagalvių užvalkalai. pavyzdžiui. dirbtuvėms. 3) virtuvė. J. Patartina kuo gausiau panaudoti išlikusius tradicinius baldus. užtiesalai. Tai ne tik lovatiesės. Siūloma statyti svirnus – itin puošiančius sodybą ir teikiančius jos erdvei. Kompozicijos priemonės naudotinos taip. Kuo daugiau panaudoti skobtinių daiktų. Birštono sav. Vietiniai verslininkai galėtų gaminti jau beveik išnykusius. puošybos elementų dėka turėtų būti kuriama pavidalo vienovė. kampines spinteles. Svirnus galima naudoti ir pagal jų antraeiles paskirtis. staltiesės. Juo labiau. ypač su gražiai išpjaustinėtais atlošais. kad dzūkai labai mėgo įvairias indaujas: šaukštdėčius. nes jie neatskiriama jaukaus būsto dalis. spanguoles. proporcijų. Siūlytini ir lopšiai-lovelės su pavažomis. 14. česnakus. demonstruoti jų faktūras. dvišlaičiai. 9) koridorius. Interjere siūloma naudoti natūralias medžiagas. konstrukcijų. gerajam kiemui ypatingą jaukumą. Dzūkijoje dar gyvos pynimo iš vytelių bei šaknų plėšų tradicijos. kelionėms. 10. Kitų ūkinių statinių formas. 6) svetainė. nupintas iš šiaudų bei lazdyno kartelių. spinteles-rankšluostines. 2006 m. Sodybinio gyvenamojo namo projektas Martinonių k. užuolaidėlės. taip pat ir baldų. vasaros nakvynei. rankšluosčiai. 7. 2) holas. Interjero dekorui panaudoti bumblas. indaujas. Vertėtų naudoti pintinius lopšius. lovas. Nesudėtinga atgaivinti ir tradicines stovines – vaikštynes. jų tūrių dydžių. Lopšius gaminti ne iš apvalių pagaliukų. Sodybos erdvėje statinių išdėstymo. 12) sandėliai 100 . Kuo daugiau panaudoti pintų daiktų: įvairių pintinių uogavimui. medžiagų. pusskliautiniai. Križinauskas. makulatūrą. Naudotina kuo daugiau naminių audinių interjere. Mažose bumblose galima laikyti svogūnus. Labai pagyvėtų namai. formas ir baldus. bet iš siaurų. valgomasis. 11) sanitariniai mazgai. atitinkantys tradicinės architektūros pavyzdžius. 13. pritaikyti šiandienos reikmėms: garažams. sūpuojamos į šonus. Pirtis statyti pagal tradicinius pavyzdžius – tai puiki šios paskirties pastato konfigūracija. Jose galima sudėti nešvarius skalbinius. obuolius. jei atsirastų ilgieji pasienio suolai. tuo pačiu išsaugant įvairovės matmenį: vieningumo ir sudėtingumo derinys būdingas tradicinei architektūrai.. čiukuriniai. 15) kambariai. sandėliams. 4) katilinė. profiliuotų lentelių. arch. pakabinamas ant sienos spinteles. kaip būdinga tradicinei krašto archtektūrai.IŠVADOS IR PASIŪLYMAI Gyvenamųjų būstų stogai Dzūkijoje naudotini įvairūs: keturšlaiščiai. taip pat nebijoti derinti skirtingų laikmečių baldų. grybavimui. įvairių daiktų laikymui. vaikų žaislus. jei jie nenaudojami pagal tiesioginę paskirtį. Statinių puošybai priimtinos formos ir motyvai. Ypač jaukumo suteiktų kampinėje spintelėje-rankšluostinėje įvertas lininis rankšluostis su šeimininkės inicialais. 5. rinktis spalvas.: 1) prieangis. Atminkime.

Kuo plačiau naudoti medinius langus ir ne vienos dalies. Sukurti tradicinį ar bent tradicijomis paremtą interjerą nėra lengva. kad dzūkiškas namas neįsivaizduojamas be didžiosios duonkepės krosnies. reikia suteikti pirmenybę šiems principams: • seno ir naujo dermė turi būti labai subtili. o tradicinius. jų puoselėtojų rėmimas (informacinis ir finansinis) būtų prielaidos veiksmingai saugoti dar išlikusius ir skatinti jų pavyzdžiu statyti naujus tradicinę architektūrą atstovaujančius objektus. Sodybinis gyvenamasis namas Martinonių k. (projektą žr. keptais ant kopūstų lakštų. Panaudoti kuo įvairesnių kabyklų rūbams. arch. Pirmiausia būtina parengti interjero projektą ir jį nuosekliai įgyvendinti. kairėje). J. Juo labiau. Kambarines gėles auginti ne tik moliniuose. Lubos ir grindys – medinės. pakvipusi džiovintais grybais bei pečiuje kepta namine rugine duona ar blynais. Reikia susipažinti su etnografine literatūra. bet ir mediniuose vazonuose (ypač dideles kambarines gėles). nes namuose turi būti ne tik jauku. bet senuosius pavidalus liudijančių objektų inventorizavimas (fiksavimas ir vertinimas).IŠVADOS IR PASIŪLYMAI Molinė indauja su viršuje esančiu dūmtraukiu suteiktų monumentalumo. suskaidytus į 4–6 dalis. Siekiant veiksmingo pateiktų siūlymų taikymo. Tradicinė Dzūkijos architektūra yra išlaikiusi nemažai archajiškų bruožų. bet ir sveika gyventi. Baldai iš natūralios medienos. • autentiško objekto vertė yra didesnė nei naujos statybos. Greitai nykstantis (daugiausiai medžio statybos) paveldas yra reikalingas skubaus visuomenės ir valstybės dėmesio: unikalių ir įprastesnių. todėl bene kiekvienas jos vienetas gali būti vertingas senosios statybos ir gyvensenos pažinimui. su interjero ekspozicijomis muziejuose bei konsultuotis su specialistais. o ne iš medžio plokščių. plačių lentų. turėtų būti neatskiriama dzūkiškos buities dalimi. Interjere naudoti tik natūralias medžiagas. Birštono sav. • medinius pastatus įmanoma restauruoti ar renovuoti ir pritaikyti šiuolaikinėm reikmėm. O kur džiovintume baravykus? Virtuvė. Križinauskas ▼ 101 .

15. 30. Vilnius : Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. P 81-101. 247 p. 138 p. Baršauskas. 11. Klemensas. 143 p. Izidorius. T. Lietuvių liaudies architektūros paminklai. III kn. 89-95. 283–322. Rasa. Šešelgis. P 295-310. 34. 1958. Forma ir konstrukcija lietuvių sodybos medinių trobesių architektūroje [Daktaro disertacijos rankraštis] Kaunas. Tradicinė žemaičių architektūra : pagalbinė priemonė projektuojant Žemaitijos nacionaliniame parke.). 2. 2005. Šešelgis. Marcinkonys (Varėnos rajonas): Dzūkijos nacionalinis parkas. // Lietuvos TSR architektûros klausimai. 10. II t. T. 1968. Juozas. Lietuviškų svirnų architektūra. I t. 1989. Architektūra. Jurgis. Marcinkonys (Varėnos raj. 1965. 143 p. Kazys. 104 p. kultūra. 26. Minkevičius. p. 141 p. 175 p. // Lietuvos TSR architektûros klausimai. Butkevičius. Vilnius: Mintis. Vilnius: VDA l-kla. V. 1971. 2007. Dieveniškių apylinkių medinė architektūra.LITERATŪRA 1. Užnemunės vienkieminių kaimų genezės klausimu. 6. Rasa. Cezarja. Klemensas. – savivaldybė stud. 19. 1988. Alytaus miesto ir apylinkių istorijos bruožai: straipsnių rinkinys. 1. 1994-2000. 47 p. Vilnius: Vaga. – valsčius VUB – Vilniaus universiteto bibliotekos rankraščių skyrius 102 . ūkiniai ir gamybiniai trobesiai. – XX a. 32. 2004 (Kaunas : Spindulys). Lietuvių liaudies architektūros paminklai. 5. Minkevičius. Kelios pastabos apie Vilniaus vaivadijos etnografiją. Panemunių dzūkai. Dainava : Seinų kraštas : istorija. I t. Senoji lietuvių liaudies medinių pastatų konstrukcija. pirmoje pusėje. 8. // Kultûros paminklai Nr. buvusių dvarų sodybos ir mažoji architektūra.. 319 p. 13. Alytus: Albagrafija. Kultūros paveldo centras.. Spalva lietuvių liaudies mene. 1957. // Lietuvos TSR architektûros klausimai. Lietuvių etnografijos bruožai.. Dubininkas. . Vilnius : Dizaino studija „Daba“. . 204 p. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. . Nr. K.I. Lietuvos kaimo trobesių puošmenys Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. . T. Vytauto Didþiojo Kultûros muziejaus metraštis.. Apie lietuviškų dvigalių gyvenamųjų namų susidarymą. 1988. IV t. visuomeniniai pastatai. P 66-117. 1970. 25. – kaimas LDM – Lietuvos dailės muziejus LII – Lietuvos istorijos instituto Etnologijos skyrius LLBM – Lietuvos liaudies buities muziejus LNM – Lietuvos nacionalinis muziejus r. Baudouin de Courtenay-Ehrenkreutzowa. 138 p. . 1956. 14. P 3-32. P 73-94. . 2002. Musteika. 112-141. 27. Lietuvos kaimo senųjų medinių ūkinių trobesių architektūra. Savaimingai susiklostę kaimai. Kompoziciniai principai ir kompozicinės priemonės lietuvių liaudies architektūroje. Valstiečių kiemo medinių trobesių dekoro genezė. 48 p. 7. Rudnia. // Valstybinës LTSR architektûros paminklø apsaugos inspekcijos metraštis. 33. 680 p. Vilnius : Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. P 173-191. Vilnius: Mokslas. disertacija istorijos mokslų kandidato laipsniui įgyti. Jonas. 74-103. Dubičiai. Bronius. – buvęs k. 12. 22. 1996. Čerbulėnas. žmonės. Vilnius: Periodika. 29. 1959. Lietuvių valstiečių ūkiniai pastatai. Gimbutas. p. p. Andriuškevičius A. 23. 1996. Juozas. I t. – apylinkė buv. 16. 158 p. 20. 1960.): DNP 2000. 432 p. Čerbulėnas. 2. 4. 35. P 237-268. 1973. Jonas. – amžius apyl. Klemensas. 2006. 24. Grabijolai. // Etnografija. 17. T. Lietuvos valstiečių gyvenvietės ir sodybos // Iš lietuviø kultûros istorijos. Lietuvių liaudies menas. 18. 9. Izidorius. Vilnius : Mintis. Kazys. Vilnius: Mintis. 1941. t. Klemensas. Vilnius: Vaga. 258 p. Kaimo gyvenvietės ir gyvenamieji namai. Bertašiūtė. Kaunas: Lututė. 21. Šešelgis. Čerbulėnas. . P 323-367. . 36. II t. Čerbulėnas. // Lietuvos TSR architektûros klausimai. 2-3. Šešelgis. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. 4-10.. Klemensas. 1989. 1997. – rajonas sav. 247 p. Lietuvių liaudies architektūra. 2002. // Valstybinës LTSR architektûros paminklø apsaugos inspekcijos metraštis. 28. 2002. 3. Kaimo skrynios Užnemunėje. // Lietuvos TSR architektûros klausimai. Liškiava. Pietryčių Lietuvos gatviniai kaimai. . 32 p. 2007. 231 p. 1964. 319 p. Vilnius: Mokslas. Lietuvių liaudies tradicinių gyvenamųjų pastatų genezės klausimu. 63 p. Juozas. Nr. Vilnius : Valstybinė polititinės ir mokslinės literatūros leidykla. Lietuvių liaudies architektūra. Kaunas: Lututė. 1998. Kazys. – studentai VGTU AF – Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakultetas vls. 1992-1993. Butkevičius. SUTRUMPINIMAI a. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Baršauskas. 2: Miesto gyvenvietės. // Iš lietuviø kultûros istorijos T. p. Bertašiūtė. Vilnius: Mintis. I t. Lietuvių liaudies architektūros paminklai. 1. Kašelionis. Kazys. 1. Lietuvio sodyba. Lietuvos urbanistikos istorijos bruožai: (nuo seniausių laikų iki 1918 m. Baršauskas. 101 p. Lietuviškos kolūkiečio sodybos architektūra. Lietuvių valstiečių baldų rūšys ir tipai XIX a. 31. Kaunas: Lututė. Kapiniškiai. 5. 1974. Čerbulėnas. Zervynų kaimas. IV kn.

. 103 . architektûros vertinimui pasitelktas istorinis kontekstas ir šá kraštà tyrinëjusiø mokslininkø darbai. Atlikti natûriniai tyrimai. Rumšiškės Ilona Burinskaitė. Lietuvos liaudies buities muziejus. dr. Vilniaus universiteto bibliotekos rankrašèiø skyriaus. Architektūros ir statybos institutas. Naudotasi Lietuvos liaudies buities muziejaus ekspozicijos ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektûros fakulteto studentø apmatavimø praktikos metu rinkta (vadovë L.. Markejevaitë) medþiaga. skirti Vakarų Aukštaitijos ir Suvalkijos (Sūduvos) tradicinei kaimo architektūrai Mokslinės studijos DZŪKIJOS TRADICINĖ KAIMO ARCHITEKTŪRA autoriai: Aistė Andriušytė. dr. Lietuvos nacionalinio muziejaus fonduose. Visiems dëkojame uþ pagalbà. Vilnius Vingaudas Baltrušaitis. Lietuvos dailës muziejaus. Kaunas Gražina Žumbakienė. Lietuvos liaudies buities muziejus. Rumšiškės Medþiaga rinkta Lietuvos istorijos instituto Etnologijos skyriaus. Vilniaus Gedimino technikos universitetas.Jau išleisti du šios serijos leidiniai.

........... atskaitingos Seimui) PIRKIOS VIDUS ........................20 Lėkiai ...............10 GYVENAMASIS BŪSTAS ........................... El..........29 Prieangiai . 58 (dr.....................lt... MAŽOJI SAKRALINĖ ARCHITEKTŪRA ................... koregavimas ir komponavimas – Vaclovas Mikailionis Virðelio maketas – Tatjana Gudanec Maketavo Tatjana Gudanec...................... Lietuva Tel...............................................lrs...................19 PIRKIOS PUOŠYBA ..........................3 DZŪKIJA: SKIRTINGA ISTORINĖ RAIDA .... LT-01102.....................................87 Medžiai ................................... 47 (Vingaudas Baltrušaitis) ŪKINIAI PASTATAI .............................................. Aistė Andriušytė) GYVENVIETĖS ...... Aistė Andriušytė) SVIRNAI ..................75 KITI ŪKINIAI PASTATAI ........................... 4 (dr........... redagavimas....................................................65 TVARTAI ................................24 Durys ........... Vingaudas Baltrušaitis) LITERATŪRA ............. paštas: priemimas@petroofsetas.................. faks............ Þygimantø g.......70 PIRTYS ..............TURINYS Pratarmė ............58 KLUONAI ...... Ilona Burinskaitė) ŽELDINIAI (Gražina Žumbakienė) .....................18 Stogai............ 90...4 SODYBOS ................89 IŠVADOS IR PASIŪLYMAI ..........14 Rentiniai ..................... 84 (dr.................. Aistė Andriušytė... 210 71 60 Mob............ Aistė Andriušytė) PIRKIOS SANDARA .........................................................................................87 Gėlių darželis ............................. tel................ Vilnius...................... nuorodà – institucijos...... paštas: etnogloba@lrs.................petroofsetas.lt 104 ............ (+370 5) 273 33 47.................................37 Konstrukcinės detalės..79 Stilistika.................................76 SMULKIOS ARCHITEKTŪROS FORMOS ..................... 1/8. UAB „Petro ofsetas“ Pasirašyta spaudai 2008 06 17 Tiraþas 500 egz..............................................................................44 Trobesių dažymas ...lt (þr.......................................................... 210 71 61............................ 14 (dr..................... (+370 5) 273 31 40........lt www.46 Leidiná parengë ir iðleido Etninës kultûros globos tarybos sekretoriatas................. www............... 92 (dr......................... Faks.................32 Langai .....102 AUTORIAI .............................21 Skliautai ........................ (+370) 699 04238 El.....103 Spausdino UAB „Petro ofsetas“ Þalgirio g........... LT-09303 Vilnius tel..........

Sign up to vote on this title
UsefulNot useful