ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBA

DZŪKIJOS TRADICINĖ KAIMO ARCHITEKTŪRA

Aistė Andriušytė Vingaudas Baltrušaitis Ilona Burinskaitė Gražina Žumbakienė

UDK 719:72(474.5) Dz92

Recenzavo: Prof. habil. dr. Irena Regina Merkienë, dr. Petras Kalnius

Sudarytojas ir specialusis redaktorius prof. dr. Libertas Klimka

© Etninës kultûros globos taryba © Aistë Andriušytë © Vingaudas Baltrušaitis © Ilona Burinskaitë © Graþina Þumbakienë

ISBN 978-9955-9468-3-0

PRATARMĖ
Vienkiemiai tarp Dzūkijos miškų, tarp kalvelių ir kaimai, nuo seno jungiantys sodybas bei jų gyventojus, – tai vis dar kraštovaizdžio dalis. To, kuris mielas akiai, artimas širdžiai, kurio ypatingas grožis išreikštas daugelyje kūrinių. Kas gi sudaro žavesį ir jaukumą, būdingą senųjų sodybų erdvėms, kokia jėga, verčianti kaskart atsigręžti ir pasigrožėti, slypi šimtmečiais gludintuose pavidaluose? Jie kalba ne tik praeičiai. Gyvenimo vertės suvokimą liudijančios formos teigia, kad architektūra gali būti terpė, ugdanti savasties jausmą, kuris padeda tausoti pasaulį ir save. Kresni tūriai, prisitaikę prie reljefo, pratęsia gamtos ritmą, primenantį darnos – vidinės ir su aplinka – patyrimus. Jautri puošyba atskleidžia detalių grožį, santykio tarp didelio ir mažo pusiausvyros galimybę, užsimena apie simboliais reiškiamas prasmes. Taikų gamtos ir žmogaus bendrabūvį gaubianti erdvė jaudina atminties glūdumoje slypinčiom nuojautom apie pirmykštę būtį, kurioje dievai kalba žmonėms. Senosios sodybos neišvengiamai nyksta: sparčiai besikeičiantis gyvenimo būdas ir medžio trapumas stumia užmarštin prieš šimtą, šimtus metų puoselėtą grožį. Atrodytų, kad tai natūralus ir teisingas procesas, kad šiuolaikinės formos geriau tinka apgaubti šiandieninio gyvenimo vyksmą. Ir vis dėlto daugelis vis aiškiau suvokia, jog amžiais ugdytas sodiečio erdvės jausmas turi papildomą matmenį, kurio dėka gyvenimo aplinka įgyja gelmę ir, tikėtina, iš jos perspektyvos žvelgiant, gali aprėpti ir dabarties reikmes. Medžio statybos atgimimas, kad ir pavieniai bandymai naujai statomose sodybose pritaikyti kai kuriuos tradicinės architektūros bruožus, o ir noras bent retkarčiais pabūti kaime, gamtoje (ką liudija klestintis kaimo turizmas) rodo nenutrūkusį ryšį su sodietiška kultūra, daugiau ar mažiau įsisąmonintą, bet vis dar veiksmingą. Tačiau, nors daugumos lietuviškų giminių šaknys yra kaime, jau kelios kartos vis mažiau pažįsta jo gyvenimą ir sugeba įvardinti dėsnius, pagal kuriuos jis surėdytas. O būtent dėsnių, glūdinčių erdvės sąrangoje, suvokimas yra esminė prielaida kūrybiškai taikyti paveldo perteikiamas kokybes. Ši vienos senųjų sodybų kultūros dalies – tradicinės dzūkų architektūros – pažinimui skirta studija, tikimės, padės norintiems gyventi, projektuoti ir statyti panašiai, kaip tai darė šio krašto senoliai. Tai yra, išsaugant ryšį su gamta, tautine tapatybe, patiriant tyrą vakaro gerumą, stebint saulėlydį iš drožinėto prieangio, kvepiant darželio mėtoms.

technikos pažanga. p. Tradicinė architektūra – tai medžiaginis paveldas. reljefas.linijiniai kaimai. privilegijos) įstatymai. o drauge su ja – ir kasdienį žmonių gyvenimą. ir šiuo atveju medžiaga. piešiniai.dvilypiai kaimai [8. todėl kalbant apie tradicinę kaimų architektūrą remiamasi daugiausia liudijimais iš XIX-XX amžių.DZŪKIJA: SKIRTINGA ISTORINĖ RAIDA GYVENVIETĖS Istorinių šaltinių. o būtent liaudies kūryba pasižymi tomis sveiko gyvenimo kokybėmis. miškai. kokia yra. dažniausiai medis. Istoriniai procesai. buvo ir yra ta terpė. neilgaamžė. Dzūkijai šiandien priskiriama nemaža Lietuvos dalis. 5. draugė) ir valdžių primesti (žemėvalda.kupetiniai kaimai. Tai lėmė palyginti Dzūkijai priskiriama teritorija pažymėta pilku fonu. tik sąlygiškai vieninga. neatskiriami nuo gyvenimo raidos. 4. Štrichais pažymėtas Lietuvos valstiečių gyvenviečių tipų paplitimas XX a. krituliai. tiek į jų įvairovę. ir sodybos struktūrą. prekybiniai ir kultūriniai ryšiai – tai tas sudėtingas įtakų spektras. vandenys. kurioje vyksta istorinės. gyvenviečių perkeldinėjimas. apmatavimų brėžiniai bei aprašai. 2. reformos. žinoma. Vilnijos riba pažymėta punktyru. kokia ji taps ateityje. nuo tapatybės. reformos. Užnemunės riba – Nemunas. aprašančių senąsias gyvensenos formas gaubiančias erdves. įvairių įtakų. kuri. kad pastatai – tai kasdieninio naudojimo objektai. tai yra klimatas. vėjai.padriki gatviniai kaimai. yra pakankamai trapi. Tam tikras Dzūkijos (Dainavos) etnografinis vientisumas sąlygotas gamtos: „Didžiulės girios ir nederlingos smėlėtos dirvos neskatino žemdirbystės raidos (čia ilgiausiai javų derlius buvo nuimamas pjautuvu). Kodėl tuomet svarbu saugoti. taip pat gretimų šalių įtaka.) gyvybingumą“ [Lietuva: Šeimos enciklopedija. dirvožemis. pačios keisdamos gamtą.vienkiemiai. daugiausiai yra iš mūsų senelių. Butkevičių: 1. ūkininkavimo formų kaita dažnai labai stipriai pakeisdavo ir gyvenvietės. Bendruomenės nustatyti (paveldėjimas. netgi ir pastatų tipus. kurių praradimas ne tik atitolina nuo gamtos. 3. mados. socialinės ir kultūrinės permainos. Juo labiau. kurio dėka Dzūkija šiandien yra tokia. bet nuo mūsų pastangų priklauso.gatviniai rėžiniai kaimai. fotografijos – tas senosios statybos įvaizdis. Visais laikais architektūros formas sąlygojo du veiksniai: gamtiškasis ir žmogiškasis. bet ir žmones vienus nuo kitų. puoselėti būtent TŲ laikų paveldą? Todėl kad jis – vis dar prieinama ne vien muziejiniam pažinimui liaudies kūrybos dalis. prosenelių laikų. šviesa. pirmajame ketvirtyje pagal I. kartų kaitos. 55] 4 . yra nedaug. 2005. palaikė archajiškų miško verslų (drevinės bitininkystės ir pan. kurį jų pagrindu galima atkurti. 100]. retai išliekanti daugiau kaip šimtmetį. Kaunas: Šviesa. Tai išlikusių sodybų tyrimai. madų. Vietinė gamta. 6. o kalbant apie tradicinę architektūrą kreiptinas dėmesys tiek į bendrus regiono bruožus.

architektūros paveldą. Eišiškių r. Vis dėlto regionas yra nevienalytis. o ir žemdirbių gyvensenos būdą. nr. kurių struktūra neretai panaši kaip kituose kraštuose. skirtingose jos dalyse tai vyko nevienodai intensyviai ir išliko nevienodos jų pasekmės. drauge su Rytų Aukštaitija tarpukariu okupuota lenkų. medžiai – sudėtiniai gatvinio kaimo vaizdo elementai [LII. Pagal pagrindines įtakas liaudies architektūrai Dzūkijoje išskirtinos šios teritorijos: dzūkų Užnemunė. ir likęs plotas. Valakų reformos metu žemė buvo suskirstyta ir išdalinta rėžiais. Tačiau nors visa Dzūkija patyrė ir Valakų. ir tai įtakojo raiškius architektūros skirtumus. kartu su Suvalkija XVII amžiaus pabaigoje atskirta nuo LDK. ir jo medžiaginės išraiškos – architektūros – konservatyvumą. buv. nors ir ne kardinalius. o ir dzūkų pastatai. matyt. gerokai pakeitusi iki tol savaimingai besiklosčiusį. kuriuos galima minėti kaip raiškiai įtakojusius dabartinį lietuvių. Istoriniai įvykiai. per kurį buvo vykdoma vadinamoji Valakų reforma. jei tam tik netrukdė reljefas. ir vėlesnes kraustymosi į vienkiemius reformas. prasideda XVI amžiuje. skirtingas tiek geografiniu. Gatvinis Milkūnų k. Tai viena iš priežasčių. dažniausiai išdėstytas palei tiesias gatves. 5829] Valakų reformos įtakoje susiformavęs Rimašių k. tiek istoriniu požiūriais. kodėl nemaža dalis paveldo vertybėms priskirtų senųjų gyvenviečių yra būtent Dzūkijoje.: matyti daugiausiai galais sustatyti pastatai. padrikom sodybų grupėm nusėtą kraštovaizdį. 5 planas] 5 . kartu ir dzūkų. Atskiros jo dalys kai kuriais laikotarpiais priklausė net skirtingoms valstybėms. išlikusios nuo piliakalnių gyvavimo laikų. pietinė Vilnijos dalis. Taip suformuotos kaimavietės vadinamos gatvinėmis rėžinėmis: trumpas ar ilgas sodybų virtines sudarė iš pradžių buvę vienodi žemės sklypai ir juose ritmingai išsidėstę panašaus dydžio. gatvę ir sodybas ribojančios tvoros.: matyti ritmiškas pailgų sodybų sklypų ir pastatų išdėstymas [8. Kartu tai lėmė ir gyvenimo būdo. o sodybos sukeltos į kompaktiškos ir taisyklingos formos kaimavietes. Kadaise visos gyvenvietės Lietuvoje buvo padrikos – grupinės arba vienkieminės – dauguma. neg. Šalčininkų r. dažnai mažesni nei kitur.GYVENVIETĖS smulkius ūkius. tiek kalbiniu. kuriame istoriniai įvykiai klostėsi panašiai kaip didžiojoje Lietuvos dalyje.

2 planas] 6 . 3 planas] Padrikas Kudlų k.GYVENVIETĖS Gatvinis išretėjęs Matuizų k. Eišiškių r.: dalis jo sodybų neturi apibrėžtų ribų – viena sodybos erdve naudojasi keletas šeimų [8. buv. Varėnos r. Varėnos r. – savaimingai susiklostęs bajorkaimis [8. 1 planas] Padrikas grupinis Lynežerio k.: gatvių struktūra ir sodybų išdėstymas palyginti laisvas [8.

nors jų išplanavimas nebuvo toks griežtas kaip kitose Lietuvos dalyse.: dviem linijomis išdėstytos išretintos sodybos [8. jie išsirutuliojo iš senos kilmės vienkiemių. ji atiteko Prūsijai. beveik nebuvo vykdoma. kurių sodybos neturi aiškių ribų. būtent apie Eišiškes. jos darosi artimos padrikiems kaimams. Valakų reformos metu joje taip pat buvo kuriami rėžiniai kaimai. jau laisvai besikuriančioms gyvenvietėms. Valakų reformos metu susiformavęs gatvinio kaimo tipas darė įtaką ir vėliau. sodybos įvairuoja forma ir plotu. 7 planas] 7 . nuotr. kadangi viena sodyba gali jungti keleto šeimų trobesius pagal seną Varėnos krašto paprotį gyventi vadinamosiomis „draugėmis“: tokių kaimaviečių randama tik šiame krašte: tai Zervynos. 1807–1815 m. Andriušytės 2007 m. tai pietryčių Lietuvą ir išskiria gatvinių kaimų gausa. išlikę daugiausia Valakų reformos įtakotų gatvinių kaimų. 1815–1915 m. kurių Valakų reforma nepalietė. Padriki kaimai klostėsi savaimingai. kurios metu kaimai skirstyti į vienkiemius. Jie netvarkingos formos.] Vienkieminis linijinis Maštalierių k. Kadangi lenkų okupuotoje dalyje žemės reforma.Šešelgio [34] pateikta kaimaviečių tipologija). Daugiau ar mažiau savaimingai yra susiklosčiusios ir vadinamosios gatvinės išretėjusios kaimavietės: jų gatvės retai būna tiesios. Andriušytės 2007 m.GYVENVIETĖS bet įvairuojantys detalėmis pastatai. sodybų sklypai išsimėtę pramaišiui. paklūsta reljefui ar išvis tėra tik atsišakoję akligatviai. fragmentas [A. Dubininkas. kurių struktūra nedaug tepakito nuo anų laikų. Išskirtinė Dzūkijos dalis yra vadinamoji dzūkų Užnemunė (kita Užnemunės dalis priklauso Suvalkijai). Lazdijų r. pastatai sustatyti rečiau ir ne taip taisyklingai lyginant su rėžinėmis. nemaža jų dalis – bajorkaimiai (vadinamosios okolicos). Varėnos r. želdiniai (čia remiamasi K. Daugiausia jų išlikę Dzūkijoje. nedidelė jų dalis išliko iki šiol. Po paskutiniojo LDK padalijimo Užnemunės administracinė priklausomybė vis keitėsi: 1795–1807 m. Prie padrikų kaimų priskiriamos ir padrikos grupinės kaimavietės. nuotr.] Išskirstyto į vienkiemius Dzūkų Užnemunės Mėčiūnų k. vaizdas: laisvai išsidėsčiusius sodybų statinius vienija tvoros [A. tarpai tarp jų. priklausė Varšuvos kunigaikštystei. lyginant su kitais Lietuvos regionais. Padriko Mančiagirės k. Alytaus r. Dzūkijoje. gatvės dažnai vingiuotos. Lynežeris ir kt. paklūsta reljefui.

kai Rusijoje buvo panaikinti išperkamieji žemės mokesčiai ir ūkininkams leista disponuoti savo žeme. sukurdavo atskirai esančius vienasėdžius. kad gatviniuose kaimuose gatvės vaidmuo ypač raiškus: į ją atgręžti išpuošti fasadai. čia buvo panaikinta baudžiava. taip pat dzūkiškiems kaimams būdingas gatvės išplatėjimas. todėl susiformavo ir nemažai vienkieminių kaimų. koplytstulpiai.GYVENVIETĖS buvo Rusijos imperijos dalis. išdėstyti ant aukštumėlių. bet ir bendriuomenės gyvenseną. ir šonais į gatvę sustatytos pirkios. Kartais vienkieminę kaimavietę sudaro kelių sodybų grupė: branduolys. perspektyvos esti įvairesnės. ir tai paskatino kaimų skirstymąsi į vienkiemius.. tada daug kur buvo pradėta skirstytis į vienkiemius. kurių gatvelės dažnai kreivos. nr. bet ir ties sodybų vartais: juose statomi kryžiai. Trakų r. Dar vieną pastatų eilę gali sudaryti pirtelės. būdingų visai pietinei Užnemunei. neg. Gatvėms dzūkų kaimuose dažnai būdingi praplatėjimai. Laikui bėgant jie retėjo. kitur nepasitaiko. Paprastai pagrindinė sodybas į visumą telkianti ašis yra gatvė arba gatvių sistema. ir iš įrengto ūkinio privažiavimo prie kitos sodybų eilės pusės. nes dalis sodybų išsikeldavo iš kaimų. Kiemų perspektyvas Dzūkijoje dažnai uždaro stambūs kluonų tūriai. masinis skirstymasis vyko XIX amžiaus viduryje. ir tai lemia ne tik vaizdą. neg. Taip suformuotos atskiros vienkieminių sodybų linijos: viena iš jų – senoji išretinta kaimavietė. bei likusios atokiau esančios sodybos. Jų eilė įspūdingai atrodo ir žvelgiant į kaimą iš toliau. ją atveria bendruomeniniams ryšiams. gerieji kiemai. kai namas stovi lygiagrečiai gatvei. kuris lengviau pasiekiamas. ir vienasėdžių. ir ne tik sankryžose. 5986] Klepočių k. o kartais ir rūsių stogeliai. Įvairūs kaimaviečių tipai formuoja skirtingas kompozicines struktūras. besišakojančios. sodybų kiemams – atskirtumo. nors ne visur tai vienodai ryšku. Tokia jų padėtis išplečia kiemo erdvę. kuris pastatas kuriai sodybai priklauso. Valakų reformos įtakoje galais į gatvę statyti pastatai bendram kaimavietės vaizdui teikia raiškų tūrių ir kiemo erdvių ritmą. Eišiškių r. Gatvinio Lieponių k. tačiau dėl to sodyba netenka tam tikro uždarumo ir jaukumo. kuriame pastatytas kryžius [LII. nr. arčiausiai gatvės – pirkios ir svirno formuojamas švarusis kiemas [LII. žmonių santykius. buv. kartais net sunku atsirinkti. šalia jos statomi pagrindiniai sodybos pastatai – pirkia ir dažniausiai svirnas. kurie šioje teritorijoje taip pat dažnai sutinkami. neretai susiformavęs paveldėtojams dalinantis sklypą. Tačiau jau 1808 m. neg. sodybos vaizdas: pastatai sustatyti galais į gatvę. gėlių darželiai. kita ar kitos – naujos. Lietuvos nepriklausomybės metais žemės reforma buvo tęsiama ir skatinama. pusės [LII. Vienkieminių kaimų sodybos (be minėtų linijinių) paprastai būna išsidėsčiusios padrikai. Laisvai išsidėsčiusių sodybų sudaromas vaizdas turtingas. Akivaizdu. 5833] 8 . dalis sodybų iškeliamos toliau. tokių vienkieminių linijinių kaimų. Visoje Lietuvoje urbanistinis peizažas ėmė keistis 1906 m. 5964] Kluonų eilė iš nugarinės Milkūnų k. Šalčininkų r. dažnai prie lygiagrečiai nutiesiamos gatvės. Riba tarp gatvės ir sodybų beveik visuomet atitverta tvora ir užsodinta medžiais – tai vaizdui suteikia daugiau minkštumo. koplytstulpiai. Padrikos struktūros kaimuose. Gatviniai kaimai buvo retinami. vaizdo visuma sudėtingesnė. nr. vaizdas: matyti ir galu.

Dzūkų kaimavietėms būdingi bendruomeninę erdvę. tad želdinių guotai ar gausūs sodai būdingi ne visur. jog dėl prievartinių valdžios reformų įtakotos gyvenviečių struktūros esti mažiau tapybiškos. tam tikrą centrą ženklinantys kryžiai. neg. ieškant šiuolaikinių sprendimų. išsidėstę ant aukštumėlių. galima teigti.GYVENVIETĖS tapybiškas. arba gatvių sankryžoje. koplytstulpiai: jie statyti arba kaimavietės gale. Tvoros turi aiškią paskirtį ir savo ažūriškumu. [LNM. G. yra gerai pritaikyti prie reljefo. nors ir turėdavo šablonus. paveikta skirtingų istorijos procesų: čia aptinkama ir itin archajiškų formų.R. [LII. tad. kad neretai būna supami želdinių. Taip pat bet kurios gyvenvietės vaizdą labai pagyvina želdiniai. Sodyba gamtos prieglobsty Buteliūnų k. kaip minėta. nr. ir pačių naujausių. kaskart galima ir dera prisitaikyti prie kurio nors tai vietovei būdingo urbanistinio modelio. masteliu papildo gatvės ir sodybų vaizdą. ne taip gerai prisitaikiusios prie gamtinės aplinkos. bet palei gatvę išsidėsčiusios sodybos nesudaro nei kaimo. kartais net monotoniškos. ypač pastaraisiais laikais (po Antrojo pasaulinio karo). nei paskirų vienkiemių vaizdo. tačiau kai kur Dzūkijoje dėl lengvų žemių iššąla medžių šaknys. Visų tipų kaimuose būdavo tvoros. 9703] Vienkieminės sodybos palei Verknę ties Birštonu. o dažnai jos ir yra. bet paprastai ne ant pačių aukščiausių kalvelių. kad netoliese stovintys pastatai būtų bent skirtingai išpuošti. Todėl itin svarbus jose tampa atskirų sodybų pastatų išvaizdos. kaskart ką nors dekore stengdavosi pakeisti. gatvės išplatėjimuose. Tačiau linijiniai vienkieminiai kaimai akiai yra kiek neįprasti: jie kūrėsi tik šioje teritorijoje. Veisiejų r.D. Jie derinasi prie kraštovaizdžio dar ir dėl to. neretai trikampėje. o nutolusios viena nuo kitos. Tačiau kartais jį nustelbia chaosas. jog ji yra įvairi. tačiau taisyklingas jų vaizdas dažnai sukuria raiškesnę kompozicinę vienovę. Akivaizdu. Vienkieminiai kaimai ir vienasėdžiai. ypač tie. nors vis dar priskiriamų tradicinei architektūrai pavyzdžių. puošybos variantiškumas: tą jautė meistrai. o kaimo viešosiose erdvėse – betoninių pastatų sutapdintais stogais. 2669/17] ▼ 9 . Todėl. pristačius sodybų kiemuose naujoviškų ūkinių pastatų. buv. Apibendrinant tradicinių Dzūkijos regiono gyvenviečių sandarą. arba. Gatvinių kaimų galuose bei atskirose dalyse seniau būdavo ir kaimo vartai. kurie kūrėsi savaime. 1959 m.

susiformavusių Valakų reformos įtakoje. priešais jį arba šalia – svirnas. Vykdant reformą buvo reikalauta vienoje gatvės pusėje galais į ją statyti gyvenamuosius pastatus ir svirnus. be to. o kitoje – likusius. statinių. tačiau visi jie daugiau ar mažiau atspindi tradicinės sampratos apie gyvenimo kokybę bruožus. Paveldėjimai. Gatvinio kaimo sodyba: galais į gatvę sustatyti troba ir svirnas formuoja gerojo kiemo erdvę Ricielių k. Kiemai – gerasis. turimų sklypų dalybos ar naujų žemių įsigijimas kaskart keičia valdų konfigūraciją. Tik kluonai būtinai statomi atokiau. Ši griežta struktūra ilgainiui suiro ir daugumoje sodybų pastatai dabar atsidūrę vienoje gatvės pusėje. 9618] ▼ 10 . istorinių aplinkybių. želdinių. o pakoreguoti gyvenimo (ypač perstatant vėlesniais laikais). Urbanistinio konteksto požiūriu gana aiškiai išsiskiria dvi sodybų grupės: kaimų ir vienkiemių. sodybos. Visus skirtumus atstovaujantys sodybų tipai dažnai yra ne gryni. nuo savaimingai susikūrusių sodybų. valdančias ūkį ir vienijamas joms priklausančio žemės ploto. Bendruomenės tam tikrais istorijos trapsniais skaidosi į didesnes ar mažesnes šeimas.SODYBOS Sodyba – sodietiškos gyvensenos erdvinis vienetas. šeimos sąrangos ir gyvenimo kokybės sampratos. dažnai jų masyvūs tūriai uždaro kiemo perspektyvą. Gatviniams kaimams būdingos vadinamosios linijinės sodybos. [LII. mikropasaulis. kurių sandaroje gerai išreikšta etnoso samprata apie gyvenamosios erdvės formavimo vertybes. ir gamta su savo paslaptimis.. tačiau sodyba lieka vienijantis šeimos gyvenimą darinys. tačiau dėl sklypo ribų apibrėžtumo jų išdėstymas ne itin varijuoja. o kartu ir sodybų modeliai. urbanistinio konteksto. kuriame dera ir žmogiškosios reikmės bei vertybės. ekonominio ūkio pajėgumo. ir dvasinius gyvenimo aspektus. neg. kurie reglamentavo ir pastatų išdėstymo tvarką. buv. Raiškiai skiriasi valdžios primesti gyvenviečių. Išraiškingos gatvinių rėžinių kaimų. ūkinis ir kluoniena – išdėstyti vienas už kito ir paprastai būdavo atskiriami tvoromis. Veisiejų r. Likusieji ūkiniai pastatai išdėstomi už jų (kartais pastatų galai sujungiami – tai būdinga Dieveniškių krašte). sodybos konfigūracija priklauso ir nuo kaimavietės tipo. kuriose pastatai statomi galais į gatvę viena ar dviem linijomis: gyvenamasis būstas visuomet stovi arčiausiai gatvės. Pasiturinčių ir mažažemių žemdirbių sodybos skyrėsi visų pirma užimamu plotu ir pastatų skaičiumi (sodyboje būdavo nuo vieno iki penkių ar daugiau pastatų). Sodybos struktūra priklauso nuo grupės veiksnių: gamtinių sąlygų. jungiantis ir ūkinius. r.

[32. priešais juos – svirnai. 2 – kluonai. 56] (1 – pirkios. Vienkiemių užstatymas įvairus.] a. 12 pav.]. Varėnos r. ūkiniai trobesiai dėstomi įvairiai. Gerasis kiemas apima plotą aplink gyvenamąjį pastatą ir erdvę tarp jo ir svirno.SODYBOS Padrikų kaimų sodybose pastatai išdėstyti daug laisviau: gyvenamasis būstas dažnai statomas išilgai gatvės. c) Lynežerio k. kur buvo įprasta gyventi didelėmis šeimomis. Toks reiškinys dažnas Varėnos rajone. 23 pav. kaimo sodyba: pietinėje gatvės pusėje stovi pirkia ir svirnas. 13 pav. štrichu – kito savininko trobesiai [32. kad iš gyvenamojo būsto būtų matomi visi ūkio Sodybų grupės fragmentas padrikame Musteikos k. Vienkieminių kaimų sodybos gali būti stačiakampio plano arba laisvai išdėstytos. 3 – tvartas. ūkinis – palei tvartus. 56] 11 . tačiau vis tiek aiški tendencija – svirnus statyti arčiau gyvenamojo būsto. buv. jos paprastai erdvesnės. tačiau stengtasi. 4 – kluonas Laisvo plano vienkieminė pasiturinčio ūkininko sodyba Netiesų k. Varėnos r. trys kluonai. 138 pav. b) linijinė Žižmų k. Varėnos r.]. mat neriboja kaimynai. Varėnos r. Padriko grupinio Dubininko k. toliau sklypo gilumoje stovi trys tvartai. Linijinės gatvinių kaimų sodybos: a) valakinė Matuizų k. Varėnos r. Pavyzdžiui. šiaurinėje – tvartas. Eišiškių r. 1 – pirkia. uždarančiu jos perspektyvą [8. svirnas.]. kiemus riboja pailgi trobesių tūriai. kurią sudaro šeši pastatai [30.. 3 – tvartai.] c. tvoros. sodybų išdėstymo pavyzdys: juodai pažymėti vieno. 4 – svirnai. o kluonus – toliau nuo kitų pastatų. galais į gatvę paeiliui sustatomi trys gyvenamieji pastatai. b. tvartas. 2 – svirnas. sodyba: paeiliui išdėstyti pirkia. dviejų linijų sodyba su kluonu. kluonas ir rūsys [8. o prie kluono formuojama atskira erdvė – kluoniena. 15 pav. kluonas [8. Draugėj gyvenančių šeimų padrikų grupinių kaimų sodybose vieno sklypo erdvė jungia kelių savininkų (paprastai paveldėtojų) trobesius. želdiniai. 5 – rūsiai) [30.

Varėnos r. tačiau turi ir bendrybių. Mažažemio valstiečio sodyba Druskininkų k. kuris ne visuomet dalijamas į gerąjį ir ūkinį. erdvės. Jei tvorų nėra. kiemai ne taip griežai atskirti vienas nuo kito. Lazdijų r.SODYBOS a. Jei yra pirtis.: pro gyvenamojo būsto langus gerai matyti visi ūkiniai trobesiai. tai statoma toliau. b. švarųjį ir ūkinį kiemus skiria tvora (1 – pirkios. trobesiai. 56] a. Būdingas keturkampis planas dažnai paryškinamas tiksliu perimetru užtvertomis tvoromis. O bežemių sodybas sudarydavo vos du pastatai: gyvenamasis būstas ir tvartas. dažniausiai stovintys vienas priešais kitą. 32] 12 . kurią sudaro tik gyvenamasis būstas ir tvartas. Taigi. tačiau didesniame plote erdvės savaime pasidalina. stačiakampio plano vienkieminė sodyba Jonionių k. Stačiakampis ar artimas jam užstatymas išskiria užnemuniečių vienkiemius: jie statyti aplink didžiulį keturkampį ar beveik keturkampį kiemą. vienkiemis: pastatai išdėstyti aplink beveik keturkampį kiemą. čia ir pastatų būdavo ne mažiau kaip penki. b – gerojo kiemo vaizdas) [23. Alytaus r. 3 – tvartai. Užnemunietiškas Papečių k. kartais dviejų ūkinių kiemų. fiksuojančiomis sklypo kampus. 2 – kluonai. 5 – rūsiai) [30. kurios būdingos daugumai regiono (o iš dalies – ir visos Lietuvos) sodybų. 4 – svirnai. taip pat būdavo atskirtos gerojo ir ūkinio. dzūkiškų sodybų erdvės sandara įvairi. b. nors jas statyti užnemuniečiams ilgą laiką buvo draudžiama. raiškus gyvenamojo būsto ir svirno ryšys (a – planas. atskirai nuo komplekso.. Daugiau kiemų įrenginėta pasiturinčių ūkininkų sodybose.

Tvoromis atptvertos ir į erdvines zonas suskirstytos gatvinių kaimų sodybos. b) Vaikštenių k. Trakų r. piešiniai] a. Alytaus r. [LII. nr. b. 85/20] Sodyba. Brasiūnaitės 2007 m. tarpai tarp pastatų sudaro nuo vieno iki trijų statinių aukščio: a) Tiltų k. 8903] 13 . Birštono sav.SODYBOS Sodybos Žemaitkiemio k. [LII. [LII. buv. Eišiškių r. tvoromis sudalinta į atskiras erdves-kiemus Peršėkininkų k. 85/10]. neg. vaizdai nuo klojimo ir nuo Nemuno pusės [M.

Ji. Kai kurie istoriniai procesai lėmė. kuri kartu tarnavo ir šildymui. atrodo. kaip minėta. Joje daug vietos (nuo 1/4 iki 1/8) užima duonkepė krosnis. sudarančios apie pusę pirkios ploto. valgoma. susidarė dvigalë pirkia – labiausiai paplitęs gyvenamojo būsto tipas Dzūkijoje ir Aukštaitijoje. jose. dažniau per šventes. todėl užlaikoma švari. taip ir vadinamos pirkia. Lazdijų r. dokumentais). rankšluostinė. po to ji tapo tik pereinamąja patalpa. bei priemenës. Dzūkai dažnai statydavo ir vadinamosios neišvystytos dvigalės pirkios variantą: iš kitos priemenės pusės būdavo pristatoma kamara. statyta 1918 m. atsirado iki šių laikų sutinkamas būstas – vienagalë pirkia. susidedantis iš pagrindinės patalpos. erdvi. Paprasčiausias pirkios planas – dviejų patalpų junginys. kurios taip pat užėmė daug vietos. Joje laikyti daiktai. dažniausiai pietrytinėje pusėje. Valgomasis stalas su suolais stovėdavo priešingame krosniai kampe. Čia buvo atliekamos apeigos per namų šventes. ji vadinta krikštasuole. naudingiau buvo dviem šeimoms gyventi po vienu stogu dvigalėje pirkioje. tarp galinės ir šoninės sienos. čia turėjo tilpti ir audimo staklės. Pavyzdžiui. kabėjo sodas.. ir valgiui virti.GYVENAMASIS BŪSTAS PIRKIOS SANDARA Seniausias ir būdingiausias gyvenamasis dzūkų būstas – pirkia. kertėje statomas pirmasis prapjautų javų pėdas. todėl beveik kvadratinė patalpa buvo paliekama vientisa. dzūkuose – dar pakûcia. bus kilusi iš vienos patalpos rentinio pastato. su langais iš dviejų arba trijų šonų. miegama ir dirbama nemažai įvairių darbų. Tačiau paplitę ir erdvios dvigalės pirkios. kad langas apšviestų jos angą. Ši vieta buvo laikoma šventa. kai kada gyvendavo kelios giminaičių šeimos. kurioje ir miegodavo. o ji pati dažnai būdavo be lubų. Tuomet abiejuose pirkios galuose būdavo gyvenamosios patalpos. o virš šio stalo. įrengtos kopėčios į pastogę. skiriama tik svečiams priimti. aplink ją – šventi paveikslai. O iš kitos priemenės pusės pristačius dar vieną patalpą. LFn-1353a] ▼ 14 . Kol pirkioje būdavo audžiama. Jonėnų k. svečiai. kurioje ruošiamas valgis. [LDM. Priemenėje kadaise buvo atliekami ir namų ruošos. Pirkia – tai nuolatinė šeimos buveinė. jog tam tikru metu vyravo vienas ar kitas pirkios variantas. Krosnis stovėdavo prie įėjimo taip. baudžiavos laikais. viena iš jų galėjo būti seklyèia. Greta šios patalpos suformavus priemenæ. jose retai būna antras išėjimas į lauką. ūkio darbai. kuri Užnemunėje dar vadinama troba. kai nuo gyvenamųjų būstų skaičiaus priklausė prievolės. Vienagalė pirkia čiukuriniu stogu. nes kasdieną ten negyvenama. Kertėje kabojo lentynėlė su svarbiais daiktais (pvz. užstalėje sodinami garbingiausi šeimos nariai. Dzūkijai daugiau būdingos siauresnės nei kitur priemenės. apsaugančia gyvenamąsias nuo tiesioginės išorės įtakos. Kai gyventojų mažiau.

Alytaus r.5). pjūvis) Dubičių k. planas. Šalčininkų r. stogo forma pusvalminė [16. pirkios erdvė suskaidyta į du atskirus kambarius (2) [LII. priekinis fasadas ir planas Nemunaičio k. 85/8] Vienagalės pirkios (fasadai.: nuo priemenės (1) atskirta patalpa virtuvei (3).: nuo priemenės (2) atidalintos į kamaros (4. planas) Milkūnų k. susidedančios tik iš pirkios (1) ir priemenės (2). [LII. kamara (4). Varėnos r.SANDARA Vienagalės pirkios. 106/14] Nepilnai išvystyta dvigalė pirkia (priekinis fasadas. 137] 15 .

pjūvis. Jiezno r. Jie pradėti statyti tarpukariu. buv. apšildymui ant jų būdavo pripilama spalių. tokie pastatai labiau tiko mažiems kelių arų sklypams gyvenvietėse. Lubos daromos iš lentų. vadinama aukštiniu. atsižvelgiant į leidinių rekomendacijas. Todėl lubose dūmams išeiti būdavo padaroma skylė. tačiau dzūkai jas neretai. Dar artimesnius kvadratui plane namus siūlė pokario projektuotojai: nors pradžioje buvo stengiamasi naudoti ir tradicines išraiškos priemones. nors miškingoje Dzūkijoje lentinės grindys naudotos jau nuo seno. dažnai vožtinės. priemenėje atskirta patalpa kamarai [21. Priemenės erdvė dažnai dalijama pertvara.GYVENAMASIS BŪSTAS Visos trys pagrindinės pirkios patalpos vėlesniais laikais įvairiai skaidytos. o dažnai tik užstatant spintomis ar kabinant užuolaidą. Iš vidaus sienos nebuvo apkalamos. 8083] 16 . Gerokai pasikeitė plano sandara: virtuvė pastato viduryje.. nr. dažnai iš abiejų pusių pristatyti prieangiai. Grindys ir lubos pirkiose atsirado ne iš karto. įrengiant kamarą daiktams ir maisto produktams arba virtuvę. èiukurai – angos stogų kraigų galuose tarnavo tam pačiam tikslui. paplitę gyvenamieji būstai. ir pagal vidinę sandarą XX a. [LII. taigi krosnys neturėjo kaminų. O ir pirkios patalpa. pradėta skaidyti pertvaromis. vadinami kompaktiškais. neg. ir yra platesni ir trumpesni nei senosios pirkios. Kai kur priemenėse iki šiol išlikusi plūkto molio asla. Ilgą laiką pirkios būdavo dūminės. Abiejuose galuose gyvenama pirkia (priekinis fasadas. Varėnos r. tinkuodavo baltai. planas) Zervynų k. maža priemenė. kartais nuolatinėmis. 17 pav.] Dvigalė pirkia Driežiškių k. Kitokie ir pagal proporcijas. norint atskirti miegamąsias erdves. kaip ir krosnį.

[A. ne taip darniai integruojasi į kraštovaizdį. Kompaktiško būsto plano pavyzdys Mižonių k. paplitę plano sruktūros variantai. arch.SANDARA Apibendrinant galima teigti. jog tradiciniai dzūkų gyvenamieji būstai – pirkios (trobos) – ir išplanavimu. 197 pav. tačiau esti mažesnių gabaritų nei kitur.] 17 . Pailguose pirkių tūriuose patogu išdėstyti stačiakampio plano patalpas. Alytaus r. ir išorine forma siejasi su Rytų Lietuvos tradiciniais būstais. turi mažiau įtakos kiemų formavimui. lyginant su senąja pirkia. o sodybose jie raiškiai formuoja kiemų erdves. Vėlyvieji. kuriame naudojami tradiciniai elementai. trumpas ir platus jų tūris. tačiau jie vis dar yra artimi tradiciniam pavidalui. pavyzdys [3.. nuotr. Lazdijų r. vadinamieji kompaktiški būstai. A. yra tokie patys kaip ir visoje Lietuvoje. XX a. Andriušis] Kompaktiškas būstas Senkonių k. 62] Pokarinio gyvenamojo namo projekto. Andriušytės 2007 m. [30.

nr. neg. Trakų r. 85/12] a.] 18 . ribojanti pašalą. Druskininkų r. Kad pro apačią nepatektų šaltis. Kaišiadorių r. ir rąstų galus įleidžiant į vertikalų stulpą. jų konstravimo būdai ir proporcijos labai priklausė nuo statybinės medžiagos: beveik visa Dzūkija pasižymi tuo. ypač gyvenamiesiems būstams (taip pat ir svirnams). vadinamą šviliu. buv. Sienų aukštis apie 2. kuriame matyti apkaltos kertės ir tvorelė ties pamatu. Rąstams sudurti naudotos įvarios technologijos: ir paprastai juos suglaudžiant. fasadas.] c. ir sutvirtinant tarpusavyje. kai rąstai sukertami á kertes. F81-P47] Pirkios Pagaujėnų k. tad dažniausiai rentinio kampuose ir ties viduriu buvo padedamos medžio trinkos (ar stambesni lauko akmenys. kad čia randama nedaug akmens ir molio. Rąstų sunėrimas suleidžiant į lygų kampą – spyną Mardosų k. Šulas Mardosų k. c. molio plytų. Todėl trobesių statyboje vyrauja apvalių ar tašytų rąstų ręstinės sienos. Pamatai kadaise buvo daromi menki (ar net išvis jų nedarydavo). kurių ilgis siekia 6 metrus (būna ir 7 m. tačiau pakanka medienos. Rąstų ilgis ilgą laiką buvo pastato plotį nustatantis matmuo. gyvenamųjų būstų ir tvartų – dar užkamšomi sąmanomis. XX a. prieangio pamatai akmeniniai [VUB. kuriame matyti akmeniniai pamatai. Pirkios Ašašninkų k. Dzūkijoje dažniausiai sutinkama pusiau apskrita sąlaidos išpjovos forma. siekiant apsaugoti rentinį nuo puvimo pradėta jas apkalti vertikaliomis lentomis: arba tik kertes. nors jų Dzūkijoje pasitaiko retai). [27. arba visas sienas. cementu. pušiniai. būdavo suformuojamas pašalas: tarpas tarp žemės ir sienos apipilamas spaliais. sienos apkaltos vertikaliomis lentomis. jo pakraščiai sutvirtinami tvorelėmis ir netgi apsodinami daugiametėmis gėlėmis. surišami kalkėmis. fasadas. a. paplito ištisiniai mūro pamatai: iš akmenų. tarpai tarp rąstų užtepami moliu. samanomis. Siekiant sienojus labiau tarpusavyje suglausti ir sieną padaryti šiltesnę bei tvirtesnę. stori. 7942] b. paliekant atsikišusius galus. ant kurių jau renčiamas pamatinis vainikas. Prienų r. Rąstų sunėrimas į kertes. į išorę dedama šiaurinėje pusėje augusi dalis (mediena čia tankesnė). vainikų suręsta artima kvadratui patalpa – trobesio konstrukcijos pagrindas. Sumažėjus pastogėms. Rąstai. žvyru ir apiplūkiamas moliu. ilgoji pastato kraštinė priklauso nuo patalpų skaičiaus. Prienų r. stogas pusskliautinis [LII. apvaliuose rąstuose padaromos horizontalios išdrožos – sàlaidos. paliekant atsikišusius galus Kiemelių k. [LII. [LII. betonu. vėlesnis – kai suleidžiami į lygų kampą – spynà. Tradiciškai senesnis sunėrimo kampuose būdas. 85/21] b. X pav. todėl jos ilgis svyruoja maždaug nuo 10 iki 17 m.GYVENAMASIS BŪSTAS Rentiniai Senųjų pirkių tūriai. parenkami geri. Šalčininkų r. [27. net daugiau). todėl iš horizontalių rąstų. X pav. Akmenų pamatas po konstrukcine jungtimi Klepočių k.5 m.

dažniausiai statomų priešingoje pastato pusėje. Viena seniausių – èiukurinë – buvo plačiai paplitusi. o vėliau ir verandų. 9774] Pirkios iš Zervynų k. pusskliautinë (pusvalminë). neg. skiedromis. buv. [LII. Dvišlaičiai stogai paplitę visoje Dzūkijoje. o kita likusi senoviška – keturšlaitė. Eišiškių r. [LII. atsirado papildomų konstrukcinių ir architektūrinių priemonių. Naudotos ir kitos stogų formos: keturšlaitë (valminë). Pirkia čiukuriniu stogu Nemunaičio k. Varėnos r. taip pat ir platesnės pastogės. kuri dažniausiai atsukta į gatvę. bus didesnis. tačiau gyvenamuosiuose pastatuose jos menkesnės nei ūkiniuose (šis santykis svyruoja nuo 1:1 iki 1:2). Atvirų prieangių. tuo stogo projekcinės plokštumos santykis. dar vadinamų gonkomis. kur gausu kritulių ir supustomos nemenkos sniego kepurės. čiukurinio ir dvišlaičio stogo formų derinys (jos brėžiniai pateikti16 psl. svyruoja apie 42 laipsnius. kuo senesni trobesiai. taip pat ir čiukuriniai – pietrytinėje ir pietinėje dalyse. lyginant su sienos aukščiu. Stogų danga paprastai būdavo šiaudinė. Keičiantis stogų formai ir mažėjant pastogėms. juo labiau. Be to. nr. Alytaus r. kuris gerokai menkina pastato išvaizdą. 106/6] 19 . Tai iš esmės keturšlaitis stogas.) [LLBM] Pirkia dvišlaičiu stogu su stoginuku ir vienašlaičiu prieangiu Lieponių k. Dzūkijoje iki šiol galima aptikti pavienius jos pavyzdžius. kad jos dažnai būna gausiai ir išraiškingai dekoruojamos. pvz. yra dvišlaitė. Stogo nuolydžio kampas mūsų platumose. Dvišlaičiuose ir pusvalminiuose stoguose atsivėrusių skliautų apačioje gali būti formuojami stoginukai. [LII. malksnomis. nr. o paskutiniu metu paplito skarda ir šiferis..GYVENAMASIS BŪSTAS Stogai Stogų konstrukcijos Dzūkijoje labai įvairios: iki šiol čia pasitaiko archajiškų jų sąrangos variantų. gontais. skirtų apsaugoti sienų plokštumas ir įėjimus: tai sienų apkalimas ir prieangiai. Pasitaiko ir dvejopos formos stogų: viena pusė. o vadinamoji lauþyta forma yra dvišlaitės ir čiukurinės derinys. taip pat uždarų. Čiukurinis stogas konstruojamas galinių valmų gegnes tvirtinant ant skersinės lentelės – apatinės čiukuro briaunos. vėlesniais laikais itin išplito dvišlaitë. Veisiejų r. neg. pamatai Ricielių k. 5989] Troba su skirtingomis stogų galų formomis: atnaujinus vieną trobos pusę taip pat pasikeitė sienų tekstūra. keturšlaičiai. atsiradimas gerokai keitė tūrinį namo vaizdą. Paežerėse stogams dengti buvo naudojamos švendrės. pusskliautiniai – į šiaurę nuo Vilniaus. saugantys viršutinius sienos vainikus nuo kritulių. Pirkių stogų konstrukcija gegninė. šiaudus sutvirtinančios detalės: išsikišančios vėjalentės – lëkiai – bei sluogèiø ant kraigo ritmas praturtindavo trobesio siluetą. būdinga tik Dzūkijai. ją sudaro sunertų gegnių poros. taip pat būdavo dengiama lentelėmis. kurio kraigo galuose suformuotos angos. kai kur ir čerpėmis. Kai kurios šių formų sudaro mišrius variantus. gali būti èiukurinis pusvalminis stogas. buv.

Iš bendrumų paminėtinas puošiamų elementų tapatumas. stilizuoti augalų ir gyvūnų vaizdai dažniau pasitaiko lėkių ir antlangių dekore. Be to. langų apvadus. ji liudija senųjų meistrų ir gyventojų skonį. kuri puošiama. artima žmogui ir gamtai. ar toli nuo žmogaus akių esti puošiamos detalės. durų varčių plokštumos. Būtent tradicinėje architektūroje labai vykęs yra kompozicinio mastelio derinys: palyginti stambių statinių. medžio apdorojimo technologijoms. tai lėmė ir raštų pobūdį. viename pastate nebūna dekoruojamos visos puoštinos detalės – taip pasireiškia subtilus saiko jausmas. į kaimo gatvę atgrežti fasadai. jų sandūrą. augaliniai ir gyvūniniai motyvai. Jo ir kitų priemonių dėka pasiekiama vaizdo vienovė. neg. nors ir menkesnių ūkių kraštas. Būdinga dzūkiškos pirkios puošyba apdailinant vėjalentes. sienų apkalimas. monumentalių stogų fone smulkūs puošybos ornamentai atrodo itin jaukiai. Tarp Lietuvos etnografinių regionų trobesių puošyboje yra nemažai bendrumų. rečiau pasitaiko dangaus šviesulių ar antropomorfinių figūrų. nors galima teigti. nr. sankirtos. stambių ir smulkių detalių. jog daugiau puošiami buvo pasiturinčių ūkių pastatai. konstrukciniai mazgai. tai yra tų elementų. Pavyzdžiui. tačiau išliko artima liaudies meno dvasiai. skliautą. tuo tarpu stambesni plotai dažniau ištisai užpildomi geometriniais raštais – tai stogų skliautų. 8092] ▼ 20 . vaizdas – artimas gamtai. puošyba keitėsi ir darėsi turtingesnė. Tradicinės architektūros puošyba ypatinga. Ji liudija ir tradicijų perimamumą bei kūrybišką jų interpretavimą: besikeičiant gyvenimo sąlygoms. turtingas ir tuo pačiu saikingas. Tradicinė puošyba itin tektoniška: puošiamos bene išimtinai konstrukcinės detalės. karnizą.PIRKIOS PUOŠYBA Dzūkija. jog puošyba ir tikslinga: jos sudėtingumo bei apdorojimo kruopštumo laipsnis priklauso nuo to. trobesių formoms. bet egzistuoja ir skirtumai. Čia pat reikia paminėti. Dauguma jos elementų sukurti iš medžio. Stakliškių k. todėl erdvė atrodo gyva. Kaip ir visur liaudies mene. [LII. pusiausvyra tarp puošiamų ir neapdailinamų plotų. sumanumą bei sveiką saiko nuojautą. konstrukcijoms. angokraščiai. iš dalies ir motyvų įvairovė. kurioje nuolat sutinkami stambių ir smulkių elementų deriniai. buv. Jiezno r. kurių dydis santykinai mažas. bet netgi kai kuriuos lenkia. Trobesių ornamentų raštų visuma sudaro tarsi virpantį ažūrą. puošybos gausa ir įvairove ne tik nenusileidžia kitiems regionams. būdingi geometriniai. Toks sudėtingas. iš skirtumų – jų puošybos intensyvumo. Tikslingumas pasireiškia ir puošybos intensyvumo atitikimu pastato ir jo dekoruojamos dalies svarbai erdvinėje struktūroje: labiausiai puošiami gerąjį kiemą supantys pastatai. motyvo pobūdis dažniausiai priklauso nuo detalės. pritaikytas žmogaus suvokimui mastelis labai būdingas tradicinei lietuvių architektūrai.

užbaigiančius pastato tūrį. [LII. buvimas keičia pastato tūrio vaizdą ir net visos sodybos siluetą. Šis bene archajiškiausias puošybos elementas nusipelno ypatingo dėmesio. Veisiejų r. ir vėlesnėms. jog tai būta itin mėgstamo pastatų stogų užbaigimo. 1938 m. Tektoniškumas būdingas ir nuo seniausių laikų puošiamoms detalėms. jų ažūrą kartoja sluogčių ritmas [LDM. Aleksejiškių k. 9753] Troba papuoštu skliautu. neg. kai kada pasitaiko ir žmogaus pavidalo. todėl šiandieniniuose kaimuose retai besutinkamas. apûkais. kad ir palyginti nedidelio. motyvais. augalų.PIRKIOS PUOŠYBA Lėkiai Gyvenamasis būstas – pirkia ar troba – vienas labiausiai puošiamų sodybos pastatų. o jo motyvai. Pavyzdžiui. lėkiais. nr. Ragų pavidalo lėkiai ant pirkios Birštono apyl. E21509] Čiukurinio stogo vėjalenčių kryžma sudaro lėkius. [LII. buv. Į viršų lietaus ir vėjų pagairėje iškeltas puošmuo greičiau negu kiti nunyksta. Pietų Lietuvoje jie dar vadinami ragovikais. o rytų – paukšèiukais. jog seniausieji lėkiai formuoti tarsi jaučio ragai – tokių Dzūkijoje dar yra iki šiol. Sudėtingesni kiaurapjūvio technika atlikti lėkiai dažniau puošia prieangių stogelius. tikėtina. LFn-1515b] 21 . kartais primenančių verpstes. kadangi jo. Lėkių dydis. Alytaus r. kraigo formuoja išraiškingą siluetą. geometrinių formų. Taip pat Dzūkijoje užfiksuota lėkių su paukščių. 9670] Žirgelių pavidalo lėkiai ant pirkios Meteliuose kraigo. itin svarbus struktūrinis ir jų pačių. Nemunaičio k. čiukuro – angos stoge – pakraščius sutvirtinančios ir šiaudus nuo vėjo draikymo saugančios vėjalentės gali sudaryti paprastą kryžmą arba būti apdailintos. neg. žirgų. Gali būti. tačiau senos nuotraukos bei piešiniai rodo. taigi įgyti tam tikrą pavidalą ir tapti lėkiais. ir viso pastato kompozicijos matmuo. nr. nes šie žvilgsniui artimesni. nes yra raiškus ir matomas iš toli. į kurį neatsižvelgus lėkiai gali tapti nedarniu prielipu. turėję ir mitologinę prasmę. tai sietina su jų pavidalais. lyginant su pastatu. [LNM.

1955 [LDM.] 5. [30. Nešeikių k. 73] 12. buv. [30.. Lazdijų r. 88/30] 22 . 106/1] 9. Obelių k. Lazdijų r. 95 pav. Veisiejų r. [LII. 73] 2. [30. F81-P2642] 20.] 13. 73] 10. Krikštonių k. Stakliškės buv. Raudonikių k.PIRKIOS PUOŠYBA 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 Lėkiai: 1. Alytaus r.1959 [LII. Pb-692.] 16. [23. Vievio r. Pb-695] 18.] 4. 95 pav. Nemunaičio k. 96 pav. buv. Alytaus r. 88/18] 19. Veisiejų r. 73] 15. Pb-693] 14.] 11. [LII. Žagarių k. Krikštonių k. 85/28] 8. [23. 1955 [LDM. 106/9] 17. Krokininkų k. Alytaus r. 97 pav. [23. Papečių k. 106/1] 7. Jiezno r. Prienų r. [23. [LII. Pietų Lietuva [23. [30.. Meteliai [LDM. Ežerėlių k. Meteliai. 95 pav. Lazdijų r. 73] 6. [30. [LII. Prienų r.] 3. Prienų r. Vilniaus r. Kučiūnų k. Lazdijų r. [VUB. [LII. Krikštonių k. buv. Lazdijų r. Siponių k. Alytaus r.

Vilniaus r. Markejevaitės 2004 m. buv. Šilėnų k. 1957 m.] 11.] 23 . 2004 m. Markejevaitės 2006 m. [33. Daržinykų k. 72] 7. Elektrėnų sav. Eišiškių r. Vilniaus r. Siponių k.] 13. Žvyrynų k.LĖKIAI 1 2 11 3 4 5 6 12 7 8 9 10 13 Lėkiai: 1. [30. [LII. 85/10] 9. buv. Prienų r. Vaikštenių k. [VGTU AF stud. Eišiškių r. nuotr. nuotr. Varėnos r. 72] 5. Veisiejų r. Geibonių k. 72] 6. Prieangio lėkis Sidaronių k. [30. nuotr. Prienų r. [LII 88/18] 2. 1957 m. [LDM. 1957 m. 85/17] 10. [LII. Čižiūnų k. Vievio r. Buteliūnų k. [L. [30. Trakų r. 1956 m. Prieangio lėkis Paaliosės k. Nečiūnų k. Pb-694] 3. 85/31] 8. 152 pav. [LII. 1955 m. Prienų r. [L. Prienų r. buv. [30.. Tiltų k. Uosos k. 72] 4.] 12.

skliautas [LII. nuotr. kuris regimas iš toli. įgauna dekoratyvų vaizdą. kurį neretai papildo jo plokštumoje įtaisomi langeliai su puošniais apvadais (kartais vietoj langelių išpjaunamos apvalios ar dar kokios formos angos). Vėjalentės. atgręžto į gatvę skliauto dekoras dažnai būna kur kas intensyvesnis nei kitame pirkios gale. Jo ir lėkių bei langų apvadų derinys gerokai praturtina pastato vaizdą.PIRKIOS PUOŠYBA Skliautai Kintant stogų formai ir atsiveriant skliautams.] Gausiai dekoruotas pirkios Milkūnų k. skliautas [VGTU AF stud. Trakų r. lankelių. Taip apkalimas. nr. 2006 m. gatviniuose kaimuose. nuotr. ir ne tik juose. ratukų. kartais panaudojamas kiaurapjūvis. Be to. Dzukijoje dvišlaičių stogų skliautai puošiami dažnai ir gausiai. Dažnai tai būna atskirus jo plotus skirtingomis kryptimis užpildančių skliauto lentelių raštas.] Stoginuko krašto apdaila Mažųjų Lieponių k. Paprasčiausias jų. 8092] ▼ 24 . Skliauto. skirtingai negu durų. Šalčininkų r. Trakų r. apatinė briauna ar stoginuko apačios linija išpjaustomos dantukų. [A. neg. kurių kartotinis sudaro išraiškingą piešinį: paprastai užtenka vieno ar dviejų motyvų. tačiau horizontalios sandūros tarp skirtingomis kryptimis sudėtų lentelių plotų kartais išpjaustomos panašiai kaip pakraščiai. lentelių pakraščiai. augalų siluetų ornamentais. naudojamas skliauto sienos apsaugai. Pirkios Saidžių k. tačiau retai peržengia saiko ribą. Kitoks yra pačios skliauto plokštumos dekoras. dalis – horizontaliai grupuojamomis lentelėmis. kai dalis skliauto užpildoma vertikaliai. Dzūkijoje itin mėgiami deriniai iš įžambiai sudėtų lentelių – jie sudaro išraiškingus eglučių ar rombų piešinius. skliauto ir stogo plokštumos riba. dažniausiai neprofiliuojami. Švirmicko 2007 m. jų pakraščiai ir plokštumos taip pat dažnai dekoruojamos.

Prienų r. Varėnos r.] 5. Varėnos r. 92 pav. Alytaus r. Alšininkų k. Medžionių k. [23.] 3. 93 pav. Jokubiškių k. Prienų r.] 2. Antakalnio k. [23. Alytaus r. Prienų r. [23. Stakliškių I k. [23. [23. 85 pav. Dubaklonių k. 86 pav. 83 pav. [23. [23. 93 pav. 92 pav.] 8.] 7. [23. Trakų r. 93 pav.] 6.] 25 .SKLIAUTAI 1 2 3 4 5 6 7 8 Dekoruoti skliautai: 1.] 4.

] 26 . buv. Vilniaus r. [VGTU AF stud. 128 pav. [A. 2006 m. [L. Trakų r. [A. nuotr. Markejevaitės 2006 m. nuotr.] Leičių k. 132 pav.PIRKIOS PUOŠYBA Pylimų k. Jiezno r.] Kalvių k.] Maikūnų k. nuotr.] Kalvių k. [25. nuotr. Vilniaus r. Švirmicko 2007 m.] Stoginuko papuošimas buv. Vilniaus r. nuotr. Markejevaitės 2006 m. [25.] Dambriškių Vilniaus r. Jiezno r. [L. Andriušytės 2007 m.

Dubaklonių k. nr. Sidaronių k. Prienų r.] 27 . 86 pav. Alytaus r. Varėnos r. buv. Alšininkų k. (skliauto 25 psl. 2 detalės) [23. [LII. brėž. nr. brėž. Vilniaus r. [LII. 4 detalės) [23. [L. Vievio r. Maksimonių k. [L. 7 detalės) [23. Bytautonių k. Vilniaus r. [LII. Šalčininkų r. Trakų r. (skliauto 25 psl. 93 pav.] 2. Markejevaitės 2006 m. Pylimų k. (skliauto 25 psl. 172/5] 6. brėž. nr. 88/5] H. Markejevaitės 2006 m.] 12. 88/18] 8. buv. 92 pav. Vaigeliškių k. Pagrindos k. [LII. Vievio r. Varėnos r. 3 stoginuko karnizas) [23. Markejevaitės 2006 m. 7. nr. 118 pav.] 5. 93 pav.SKLIAUTAI 1 2 10 3 4 10 9 4 11 4 11 4 12 5 12 6 12 7 8 Vėjalenčių ir karnizų raštai: 1.] 11.] 3.] 10.] 4. (skliauto 25 psl. [23. Obelių k. Prienų r. [L. Didžiųjų Salų k. Stakliškių k. Vilniaus r. 85/9] 9.

85/30] 7. 85/8] 3. Eišiškių r. [LII. [LII. 85/30] 2. [LII. 88/18] 8. 1957 m. Eišiškių r. 1957 m. [LII. buv. Kibyšių k. Skraičionių k. 1957 m. buv. 106/8] 9. Eišiškių r. 85/17] 5. buv. 1957 m. 85/9] 4. Lieponių k. 1958 m. Pagrindos k. Lieponių k. buv. Vaikštenių k Trakų r. buv. Šalčininkų r. 1957 m. Lieponių k. 88/18] 28 .PIRKIOS PUOŠYBA 1 2 3 4 5 6 7 8 9 Pirkios kampo puošmenys: 1. Pikelionių k. [LII. Šalčininkų r. Milkūnų k. [LII. 1957 m. Veisiejų r. [LII. [LII. [LII. Vievio r. 85/30] 6. Jiezno r. buv. 1959 m.

[LII. buv.] Kareivonių k. Staktos dekoruojamos retai. 254 pav.Durys Didelę reikšmę pastato išvaizdai ir naudojimui turi angos. įtakojant dvarų kultūrai. Kadangi durys – ir funkciniu. neg. 3655] Sviliškių k. dydis ir apdaila. Kadaise varčia būdavo sukalama tik iš vertikalių lentų ir norint papuošti dažoma arba net ištapoma. kai kada ir pati stakta ornamentuojama arba joje įrengiama langelių juosta. Pagrindinė anga bet kokiame būste yra durys. nr. Stankevičiūtės 2004 m. Laiptelį atstodavo ties įėjimo anga iš lauko. ir semantiniu požiūriu reikšmingas elementas. Vilniaus r. vėlyvesniuose – pasitaiko ir dvivėrių. jų išdėstymas. Prienų vls. tuo dažniau būna išpuoštos jo durys.] 29 . Veisiejų r. Duris sudaro staktos ir varčia. ir kompoziciniu. joms būdavo sutekiama arkinė forma. Tuo tarpu varčia – nuo seniausių laikų puošiama pastato detalė. pradėti mūryti iš akmenų. Miškingoje Dzūkijoje laipteliai daryti iš medžio lentų ir tik XX a. [25. o kartais ir iš vidaus pusės į žemę įleidžiami didžiuliai akmenys. todėl kuo svarbesnis pastatas arba patalpa. betono. Svarbią reikšmę turi ir slenkstis: jo viršus sutampa su pamatiniu vainiku. nuotr. [I. kurių vieną Priemenės durys Pagambrio k. kartais. Senuosiuose gyvenamuosiuose pastatuose durys būna vienvėrės. Tačiau dėl tvirtumo ir puošnumo labai išpopuliarėjo vadinamosios dvigubø lenteliø durys.

nuotr.] Žilinų k. nuotr.] Sviliškių k. [A. [VGTU AF stud. nuotr. 2003 m. Vilniaus r. Elektrėnų sav. brėž. 2003 m. Varėnos r. Elektrėnų sav.] Zervynų k.] Žagarių k. brėž. [VGTU AF stud.] Grabijolų k. Švirmicko 2007 m. 2003 m. Veisiejų r. Varėnos r. 32 pav. [LII.PIRKIOS PUOŠYBA Aleksejiškių k. brėž. buv. [I. 106/13] Grabijolų k. Veisiejų r. [21. buv. Stankevičiūtės 2004 m.] 30 . Lazdijų r. [LII. Elektrėnų sav. [A. 106/9] Avižienių k. [VGTU AF stud.] Grabijolų k. Andriušytės 2007 m.

Varėnos r. kurios Dzūkijoje sutinkamos rečiau. [30. 17 pav. Alytaus r. gerokai keičianti pastato tūrio vaizdą. kurios nėra tokios tvirtos bei mažiau saugo nuo šalčio. Dvivėrės įsprūdinės vidaus durys Žagarių k. Jonionių k. Smilgainių k. [A. kai kada lentelės išdėstomos ir sudėtingesniais pavidalais. Dekoratyvios būdavo ir kalvių darbo vinys su plačiomis galvutėmis. [23. Dažniausiai įsprūdinių durų kompozicija nesudėtinga: iš simetriškai grupuojamų vertikalių ir horizontalių stačiakampių. ir užraktai bei rankenos. Be to. 17 pav. mat yra lengvesnės. Juose įrengiami suoleliai poilsiui. paplito įsprūdinės konstrukcijos. 17 pav. Lazdijų r. [30.] 2. Gervėnų k. Jis kartais būdavo derinamas su vertikaliai ar horizontaliai išdėliotomis lentelių eilėmis. Pusiau atvira prieangių erdvė šviesos ir šešėlių žaismu jau savaime praturtina viso pastato vaizdą. CXVI lent. [30. vadinamosios filinginės durys. Varenavo r. Pb-719] 5.] 7. Varėnos r. [LDM. Ežerėlių k. tai išorinė) įgauna daugiau ar mažiau sudėtingą eglučių arba rombų raštą.] 6. Alytaus r. visa tai suteikia raštui papildomą sudėtingumo matmenį.] 4. rombų ar žvaigždžių centrai kartais pažymimi vadinamąja rozete.DURYS pusę sudaro ištisos vertikalios lentos. [30. juo labiau kad jų detalės mėgstamos dekoruoti. XX a.] 8. tad daugiausiai naudojamos vidinėse patalpose. ant kurių prisėdus iš arti matyti puošyba – nedidelės detalės sutekia visumai jaukų mastelį. Panemuninkėlių k. Šis tektoniškas sprendimas labai dekoratyvus: viena durų pusė (jei jos lauko. Pašilingės r. nuotr.] 3. durys – viena dažniausiai dažomų pastato dalių. [17. Alytaus r. Tai svarbi struktūrinė pastato dalis. Lazdijų r. 110 pav. Lentelių pakraščiai profiliuojami. 17 pav. [30. todėl išsiskiria neįprastų formų įsprūdos. 17 pav.] 1 2 3 4 5 6 7 8 Durų pavyzdžiai: 1. Norkūnų k. Vangelonių k.] 31 . duris puošė ir gražiai profiliuoti varai lentoms prikalti. o kitoje įvairiai grupuojamos mažos lentelės. buv. Lazdijų r. Andriušytės 2007 m.

] Lauko durų užraktas Klepočių k.PIRKIOS PUOŠYBA Prieangio ir durų puošybos derinys: prieangis lenktu stogeliu. [25. Druskininkų r. F81-P41] Prieangio ir durų puošybos derinys Čižiūnų k. Trakų r. 85/24] 32 . [LII. [A. buv. F81-P40. 192 pav. Lazdijų r. Eišiškių r. Andriušytės 2007 m.] Dūminės pirkios Kabelių k. buv. durų detalės [VUB. nuotr. būdingas Užnemunės Dzūkijai ir dvigubų lentelių durys su mažais langeliais Žemaitkiemio k.

[23. LFn-1545b] ▼ 33 . Jie. o priešingoje pastato pusėje neretai ir verandas (atsuktas į gatvę ir ne itin dažnai naudojamas). plotis apie 2.Prieangiai Prieangių konstrukcija įvairuoja: jie būna ir su vienašlaičiais. suformuotu prailginus pastogę [LII. Vilniaus r. Tačiau dabar paplitę ir dvišlaičiai: jie su stogu jungiami arba konstruktyviai įjungiant į nuolydį. Užnemunės Dzūkijoje pamėgti prieangiai lenktais stogeliais. lyginant su atvirais. o puošiamas tik liemuo. su vienašlaičiu prieangiu su stulpeliais. nors kartais Pirkia su vienašlaičiu prieangiu be stulpelių. tad gerokai keičia tūrio vaizdą. Dažniausiai atviri prieangiai turi keturis po du suporintus stulpelius ir neretai tvorelę. ir su dvišlaičiais stogeliais. dažniausiai jie paremiami stulpeliais. nes tik profiliuotos jų dalys iškyla virš tvorelių. perteikiantis stogo ir lubų krūvį pamatams.5 m. Paprasčiausi stogeliai suformuojami tik prailginant pastogę ties durimis. arba atskirą stogelį priglaudžiant po pastoge. Liaudies architektūroje kolonėlių viršus ir apačia tiesiog jungiami su horizontaliais rąstais.] Pirkia Žagarių k. 85/28] Dvišlaitis prieangis Šventežeryje [LDM. neretai vien vidurinė jo dalis. suformuotu prailginus pastogę Mankuviškių k. Uždari prieangiai atsirado saugant patalpos įėjimą kaip priemenės pakaitalas. kiti būna įstiklinti ir dekoratyvūs. vienašlaičiai prieangiai senoviškiausi ir itin būdingi Dzūkijai. todėl kompaktiško plano pirkios dažniausiai turi uždarus prieangius. kartais ir su varteliais. 117 pav. Dažnai puošiamos atvirų prieangių kolonėlės – tai konstruktyvus elementas. Kaišiadorių r.5 m. Vienašlaičiai prieangiai gali būti formuojami ir jungiant stogelį į stogo šlaitą kitu kampu arba iš apačios glaudžiant po pastoge. Jų gylis svyruoja apie 1. Kai kurie uždari prieangiai suręsti iš sienojėlių ir beveik nepuošiami. jos ganėtinai kresnos. yra masyvesni.

] 34 . Prienų r. Eišiškių r. [23.PIRKIOS PUOŠYBA Keturi prieangiai Lieponių k. buv. 85/30] Pirkia su dvišlaičiu prieangiu Lapainios k. [LII. 84 pav.

einančios per puošiamosios dalies vidurį. čia pat matomi išdrožinėti gegnių galai. 125 pav. dažnai susidedanti iš daugelio skirtingai dekoruotų elementų. Trakų r. tvorelės. Varėnos r. [23. Prienų r. nuotr. nuotr. [23. Prieangio puošybos visuma. Trakų r. Vilniaus r.] 2. Bytautonių k. 2. kurios kartais būna net su varteliais. [23. Prieangius dažnai puošia ir stogelių pakraščių ar jų skliautų apdaila. 118 pav. . 126 pav. Tai iš profiliuotų lentelių. Vilniaus r. 106/18] 2. bet neretai ir dekoruotos. nuotr.] 1. Kalvių k. tradicinės architektūros pavyzdžiuose paprastai būna vieninga ir dera su viso pastato puošyba.] 35 . Kartais jos būna paprastos. taip pat durys. o jas suglaudus pasiekiamas kiaurapjūvio įspūdis. rečiau iš horizontaliai sukaltų lentelių. Lipniūnų k. sudėtos tvorelės. 1.PRIEANGIAI viršutinės dalies standumui sustiprinti naudojami įstriži spyriai – kolonų sparneliai. Lipniūnų k. Buteliūnų k. Švirmicko 2007 m. Prieangių stulpelių sparneliai: 1. Užuguosčio k. tiesiog iš vertikaliai. nors mažesniame plote išsitenka mažiau detalių. dekoras šią simetriją juo labiau paryškina. Dažnai ornamento pavidalui išgauti užtenka išpjaustinėti kiekvienos lentelės kontūrą. 126 pav. [A. [23. šioje fasado dalyje įtaisytų langelių. [L.] 3.] Prieangio karnizas Leičių k. atžvilgiu. [I. Kolonėlės simetriškos savo vertikaliosios ašies atžvilgiu.] Prieangių tvorelių raštai: 1. 2. buv.] Prieangio tvorelė Šilėnų k. Varėnos r. pasitaiko ir lėkių. sienų sudūrimų dekoras. [LII. Markejevaitės 2006 m. Stankevičiūtės 2004 m. Veisiejų r. Stogelių skliautų raštai panašūs į dvišlaičio stogo skliautų puošybą. kai komponuojama skersinės simetrijos plokštumos. Tvorelės dzūkų pirkių prieangiuose sutinkamos dažnai. kartais ir su kiaurapjūviu ornamentu. 3.

nuotr. stogelių skydai.] Į gatvę atgręžtas uždaras prieangis – veranda su lenktu stogeliu. nuotr. Babrų k. Vilniaus r. nors pasitaiko ir horizontalių. Tokios verandos būdingos naujesniuose. tai palyginti masyviam uždaro prieangio tūriui suteikia grakštumo. Lazdijų r. Atskiros jų dalys. Markejevaitės 2006 m. 2006 m. Andriušytės 2007 m. paįvairinimui kartais naudojami skirtingų spalvų stikliukai.PIRKIOS PUOŠYBA Uždari prieangiai. [A. kuris neretai būna itin išmoningas. [L. Uždaras iš sienojėlių suręstas prieangis Senkonių k. dažniau prie dvigalių pirkių. nuotr. nors neretai būna pristatytos ir prie senųjų. būdingu Užnemunės Dzūkijai. nuotr. bet tai jau gana naujas reiškinys. [A. [VGTU AF stud. Dažniausiai įžambiomis ir riestomis linijomis sudalintas stiklas užpildo plotą besikartojančiu piešiniu. kompaktiško plano pastatuose.] 36 . tačiau pagrindinis dekoro krūvis tenka įstiklintų plokštumų suskaidymui. o vėliau ir verandos tokia gausia puošyba jau nepasižymi. Andriušytės 2007 m.] Uždaras prieangis Saidžių k. pavyzdžiui. Pagrindinis jų piešinys paprastai turi vertikalią struktūrą. Trakų r. Lazdijų r. gali būti puošiami panašiai kaip atvirų.] Uždaras prieangis Sidaronių k.

buv. kad dekoruojamų apvadų santykinis plotis. Dzūkijoje naudojami vieno arba dviejų dalių antlangiai. nr. Dzūkiška pirkia su išdailintais langų apvadais ir langinėmis Kalvių k. bet vos atsiradus technologinėms ir ekonominėms galimybėms. Senosioms dzūkų pirkioms būdingas priešais krosnį įtaisytas mažesnis už kitus langelis.7 ar 1:0. bei maža neįstiklinta anga į priemenę. kur kas didesnis – ši išraiškinga ornamentika matoma iš toliau. apšviečiančiu pagrindinę patalpą. Senoviška dzūkiška vienagalė troba su palyginus nedideliu į šešias dalis suskaidytu langu. nuotr. juose sutinkami ir geometriniai. Palangės raštą neretai papildo išpjaustinėti pratęstų šoninių lentų galai. taip pat neretai pasitaiko trikampio frontonėlio formos antlangių arba tik karnizėlis. nors galinėje ir nugarinėje kartais tik po vieną arba visai nebūdavo. o antlangę sudaro tik paprastas karnizas. Gausiausiai puošiamos antlangės – virš lango rėmo uždedamos prikaltės. Išskirtinių formų ir išraiškingai dekoruoti skliautų langeliai. ir tik Dzūkijai būdingu nedideliu langeliu. ir augaliniai. įtaisytu priešais toje pačioje patalpoje esančią krosnį. lyginant su lango plokštuma.Langai Langai – itin išraiškinga puošybos detalė. Plyšį tarp lango rėmo ir angokraščio dengiančias apkalines lentas imta dekoruoti daugiausia kiaurapjūviu.8. kurie gerokai mažesni. Veisiejų r. todėl neatrodo perteklinė. Gyvenamajame pirkios gale būdavo iki šešių langų: po du kiekvienoje sienoje. jos raštai paprastai sudėtingesni. Nors kadaise jie buvo maži ir paprasti. ir gyvūniniai motyvai. Andriušytės 2007 m. nors pasitaiko ir reljefinių raštų. [A. padidėjo ir tapo bene labiausiai puošiamu pastato elementu. išpjaustinėtas smulkiu besikartojančiu ornamentu. kurių proporcijos yra maždaug 1:0. Ricielių k. Stogų skliautų langelių. tačiau pastebima aiški tendencija labiau puošti viršutinę dalį. Išorinės palangės papuošimai dažniausiai daromi iš apkalimo lentų. Dar mažesni langeliai būna priemenėje. šoninės lentos taip pat retkarčiais profiliuojamos. o kartais tiesiog viršutinės apkalimo lentos.] ▼ 37 . Trakų r. neg. šoninės lentos išpjaustinėjamos dažniau nei pirmo aukšto langų. Kitas jų bruožas. 9588]. [LII. Tradicinėse dzūkų pirkiose dažniausiai pasitaiko vertikalaus stačiakampio langai. išplitusi paaukštėjus pirkios sienoms ir padidėjus langų angoms. kartais ornamentuojama vien palangė.

Dažniausiai naudojama balta spalva ar šviesūs atspalviai. LFn-1437a] Lango detalė Vaigėliškių k. manoma. sudarantys kontrastą sienoms. 2003 m. kad dekoruotos tapyba. Lazdijų r.PIRKIOS PUOŠYBA Šilumai palaikyti būdavo daromos langinės. [VGTU AF stud. 2006 m. Trakų r. dažniausiai įsprūdinės.] Pirkia išraiškingais langais Tiltų k. Jos dar labiau pagyvina pastato vaizdą. Vitkausko 2006 m. dabar paplitusios dvivėrės. Elektrėnų sav. nuotr.] 38 . tad tampa dar išraiškingesnės. [D.] Uždarytos langinės Grabijolų k. Nedidelis langelis į priemenę Prapunšo k. [VGTU AF stud. senosios buvo vienvierės ir plačios. nuotr. Langinės ir langų apvadai – labiausiai mėgstamos dažyti pastato dalys. nuotr. [LDM. Vilniaus r.

Trakų r. Stankevičiūtės 2004 m. Staviškių k. [A. Andriušytės 2007 m. Andriušytės 2007 m. Andriušytės 2007 m. nuotr. nuotr. nuotr. [LDM. [A.] 8. [A. Šukiškių k. 2004 m. nuotr.] 4. Volų k. [VGTU AF stud. [I.] 7 8 9 39 . Saidžių k. nuotr. nuotr. Mančiagirės k. [I. nuotr. Vilniaus r.] 7. Stankevičiūtės 2004 m.] 6. nuotr. Vilniaus r. LFn-1440a] 3. Prapunto dvaro Lazdijų r. Andriušytės 2007 m. Šilėnų k. [VGTU AF stud. 2006 m.LANGAI 1 2 3 4 5 6 Langai: 1. Darželių k.] 9. Vilniaus r. [A. Varėnos r. Trakų r. Varėnos r. Vilniaus r.] 2. Kašėtų k.] 5.

Poškonių k. [VGTU AF stud.] 8. Šukiškių k. nuotr. 44 pav. Poškonių k.] 9. Vilniaus r. Augustų k. nuotr. Andriušytės 2007 m. Buteliūnų k. [33.] 40 .] 5. 42 pav. Vaigeliškių k. LFn-1645a] 3. Varėnos r. Veisiejų r. [A.] 6. Stankevičiūtės 2004 m.PIRKIOS PUOŠYBA 1 2 3 4 5 6 7 8 9 Langai: 1. [33. Šalčininkų r. Poškonių k. 97 pav. [LDM. Lynežerio k.] 7. 2006 m. Vilniaus r. nuotr. [32. Pylimų k. [33. Markejevaitės 2006 m. [L. Vilniaus r. Vilniaus r.] 4.] 2. nuotr. 46 pav. [I. Šalčininkų r. buv. Šalčininkų r.

Vilniaus r. Mažųjų Lieponių k. neg. Švirmicko 2007 m. Varėnos r. 153 pav. Trakų r. 5974] 2. [LII. 8092]. [L. nuotr. Eišiškių r. Trakų r. nr. Švirmicko 2007 m.) [LII.nr. Leičių k.] 3. Kalvių k. buv. [A. buv. (pirkios vaizdas 20 psl.LANGAI 1 2 3 4 5 6 Langai su langinėmis: 1. [A. [33. Stakliškių k. Jiezno r. nuotr. Lieponių k.] 41 .] 5. neg. Markejevaitės. 2006 m.] 4. Čižiūnų k. 6. nuotr.

Andriušytės 2007 m. nuotr.] 2. Varėnos r. Darželių k. Andriušytės 2007 m. nuotr. Trakų r.] 9. nuotr.PIRKIOS PUOŠYBA 1 2 3 4 5 6 7 8 9 Skliautų langeliai: 1. nuotr. Augustinavičiaus 2007 m. Dargužių k. Švirmicko 2007 m. nuotr. [A. Mančiagirės k. Kalvių k.] 6. Čižiūnų k. Andriušytės 2007 m. Dargužių k.] 5. Andriušytės 2007 m. nuotr. [A. nuotr. [A. Andriušytės 2007 m. Lazdijų r. nuotr. Lazdijų r. nuotr.] 42 . [A. Varėnos r.] 7.] 3. Maikūnų k. [A. Varėnos r. Augustinavičiaus 2007 m. [V. Paliūnų k. Vilniaus r. [V. Varėnos r. Augustinavičiaus 2007 m. Avižienių k.] 4. Vilniaus r.] 8. [A. [V.

Šalčininkų r. Šlavantų k. 1957 m. F81-P2543] 4. 2006 m. Milkūnų k. Didžiųjų Salų k. Šalčininkų r. Lazdijų r. Trakų r. 1955 m. [LDM. F81-P2604] Langai: 5. 85/9] 7. buv. Šalčininkų r. [VUB. 85/9] 2. (pirkios nuotr. Milkūnų k. 85/9] 6.) [LII. Saidžių k. (pirkios nuotr. Pb-712] 3. Dainaviškių k.) [LII. 1957 m. 20 psl. Babrų k.LANGAI 1 2 3 4 5 6 7 8 Skliautų langeliai: 1. Veisiejų r. [VGTU AF stud. [LII. 20 psl. buv. [VUB. brėž. F81P2677] 8. Merkinė [VUB.] 43 . 1957 m. Veisiejų r.

85/24] Trobos kertės puošybos detalė Paliūnų k. Kartais šie abu būdai suderinami sienos plokštumoje.PIRKIOS PUOŠYBA Konstrukcinės detalės Mėgstama apdailinti ir išorėje matomus svarbių kostrukcinių elementų užbaigimus. Seniau populiaresnis buvo apkalimas vertikaliomis lentomis. Trakų r. vertikaliomis lentomis apkaltos sienos Klepočių k. sijų galai. Andriušytės 2007 m. Dekoruota pirkios kertė. Neretai šiems elementams suteikiamas tik švelnus išlenkimas. jų sudūrimus uždengiant siauresne lentele. vėjalenčių.] Dekoruota skliauto ir rentinio sandūra – karnizas ir gegnių apačia Kiemelių k. [LII. Tai tektoniškas sprendimas. Saugančią ir puošiančią paskirtį atlieka ir pačių sienų ar atskirų jos dalių apkalimas: dažnai tai būna apatinė pastato dalis. Jie dažnai dera su sienų kerčių. jų siūles paryškinant dekoratyvia juostele. Kaišiadorių r. kurios nuo kritulių neapsaugo pastogė. kuris gali būti dažomas. bet pasitaiko ir sudėtingų laiptuotų profilių. kurie elementų sankirtose atrodo itin išmoningai. plataus kryžiaus formas. bet labai tektoniška puošyba. Nors tai ne iš karto pastebima. stoginukų atramas. nr. neg. Taip pat kai kada išpjaustomi išorėje matomi skersinės sienos rąstų galai. Panašiai dekoruotomis plokštelėmis būna apkalami ir puošiami pogegninių rąstų galai. Dažniausiai rentinio sandūroms. 7943] 44 . karnizų puošyba. gegnių. [A. rąstų galus. saugantis rąstų galus nuo puvimo. ir tik tarpukariu išplito horizontalusis. [LII. puošiamas orginaliais raštais. Lazdijų r. konstrukcinius mazgus: sijų. pavyzdžiui. nuotr. suteikiant jiems. kaip ir kertėms taikomas apkalimas.

Dekoruoti rąstų galai Čižiūnų k.] Profiliuotos stoginuko atramos Vaikštenių k. [A. 89 pav. Eišiškių r. nuotr. Lazdijų r. Andriušytės 2007 m..] Dekoruota trobos kertė Vabaliūnų k.] 1 2 3 4 1. 1958 [LII.] 3. Dekoruoti sijos ir gegnių galai. Andriušytės 2007 m. Varėnos r. 88/7] 2. Andriušytės 2007 m. Andriušytės 2007 m. [A.] 45 . [VUB. 103 pav. nuotr. Trakų r. Lazdijų r. [A. [23.KONSTRUKCINĖS DETALĖS Dekoruoti sijų galai Žemaitkiemio k. F81-P68] 4. nuotr. Dekoruota pirkios kertė Trakiškių k. buv. stoginuko karnizas Kiemelių k.] Dekoruota sija Dvarciškių k. nuotr. Lazdijų r. Lazdijų r. Dekoruota trobos kertė Babrų k. [A. Kaišiadorių r. [23.

Druskininkų krašte sutinkami ir rudi. stogų skydai dažyti joms artimomis – ruda. bet ir kaip medines dalis konservuojančią priemonę.] ▼ 46 . ypač medžio statyboje. o raštai parenkami atsižvelgiant į vietą. geltona bei žalia. jų deriniai akies nerėžia. kartais pasitaikanti mėlyna. ir žalsvi. Antlangiai. besikartojančios detalės sudaro metrines eiles. rusvos spalvos. mastelio. Išvis Dzūkijai būdingi švelnūs žalsvi. derinimasis prie kiekvieno dekoruojamo objekto vietos. raudonai ruda. Tradicinėje architektūroje nors ir ryškios. [A. ir gelsvi atspalviai. o šalti atspalviai. kad ji pasižymi jautriu įvairovės ir vienovės deriniu. Todėl riba tarp ornamento ir grynos konstrukcijos tėra papildomas meistro-menininko prisilietimas. kas užtikrina tvirtumą. Senajai dzūkų architektūrai buvo būdingos medienos spalvos – visų atspalvių rudos. Seniau būdavo dažomi tik langų apvadai. sienos ir jų detalės. bordine. kuri puošiama – atskiroms pastato dalims taikoma būtent joms tinkama puošyba. Pirkia Paūlių k. Spalvinis trobesių išorės koloritas dera su pirkios viduje sutinkamomis spalvomis. Andriušytės 2007 m. rusvi ir gelsvi tonai. metrinių eilių žaismėje dalyvauja ir konstrukciniai elementai bei jų faktūros. galima teigti. Audinių raštuose kur kas smulkesni spalviniai plotai. čia atsiranda ir šviesiai geltona. jos raštai nekontrastuoja. kad puošyba išimtinai simetriška (reti nukrypimai tik atsitiktinės išimtys). šiltais žalsvais tonais. Labiau į vakarus. langinės. o tai. XX a. Stogams visuomet būdingos natūralios šiaudų arba medžio lentelių. netgi kontrastingos spalvos naudojamos saikingai. todėl bendras pastato vaizdas išlieka vientisas. Taigi puošyba kartu su vaizdo visuma atskleidžia tradicinės sodybos architektūrai būdingą kompozicijos kokybę. kuris senesniais laikais Dzūkijai buvo mažai būdingas ir išplito tik XX a. siekiant tam. Būdinga tai. tai yra pilkšvos. Aplink Vilnių vyrauja rusva. dažymą traktuojant ne tik kaip puošybą. Taip pasitvirtina tradicinės puošybos tikslingumas.PIRKIOS PUOŠYBA Trobesių dažymas Prie dekoro galima priskirti ir trobesių bei jų dalių dažymą. Dažant taip pat laikytasi tektoninio principo: visų pirma spalvinamos konstrukciškai reikšmingos vietos. nuotr. rečiau kitomis spalvomis. Tačiau ji naudojama vienodai intensyviai. suteikti dar daugiau išraiškingumo. tad jie būna ryškesni ir margesni. aptinkami retai. vaizdo vienovę. ypač su baldų polichromija. savaime atrodo dekoratyviai. mėlyna. durys. langų rėmai ir langinės kartais dažytos baltai. Be to. už Alytaus dar daugiau žalsvos spalvos. Varėnos r. Apibendrinant tradicinę dzūkų trobesių puošybą. paskirties. Jos prigimtis visur panaši: paprastai apdailinamas medis. Arčiau Nemuno rusvi tonai komponuojami su šilta ir šalta žalia spalva. derinama su balta. Iki šiol bene išimtinai dažomi vien gyvenamieji pastatai ir tik kartais kai kurios ūkinių trobesių detalės. ir tik pastaraisiais laikais – oranžine. sienų kertės.

statomos stačiamalkės raudonų degtų plytų krosnys. t. Panemunių dzūkų baldus aprašė Vacys Milius [30]. Jie neatsiejami nuo gyvenamojo namo patalpų raidos. Priešingai nei kituose Lietuvos regionuose. kai dviejų galų name gyvendavo po dvi šeimas. Dzūkai. kai viename name gyveno keletas šeimų. sudėtas virš balkių. abu galai įrengiami vienodai. Jas vadino kuknele. ant jos miegama. Baldai regione išlaikė nemažai archajiškų bruožų. Dzūkijos regione labiau išplitusios vienagalės pirkios. kur stačiamalkės koklinės krosnys ėmė plisti anksčiau ir masiškiau išplito. prie krosnies šono ėmė mūryti virykles. tinkuojamos ir baltinamos. Ji visuotinai vadinama peèiumi. Krosnis daugiafunkcinė – joje kepama. Daugiau baldų gaminosi patys gyventojai. Viryklės mūrijamos iš degtų raudonų plytų. bet tai darė rečiau nei kituose regionuose. Mažesni pokyčiai namo vidaus raidoje bei apdailoje turėjo įtakos ir interjere naudotiems baldams. dvigalio namo antrame gale ilgai išliko kamara. Interjero įranga išsiskiria panemunių dzūkai. o daugiau šeimų. Panemunių dzūkai nuo XX a. kaip ir suvalkiečiai. Panemunių Dzūkijos rajonams interjero įrangai didelę įtaką turėjo Suvalkija.y. Šildymo – virimo įrenginiai. taip pat ir Dzūkijai. buv. Tokiais atvejais. Panemunių dzūkai. Tokio namo atitvertoje priemenėje įrengiama kamara. pr. pr.PIRKIOS VIDUS Dzūkijoje gyvenamasis namas vidaus išplanavimo požiūriu artimas aukštaitiškam tipui. Stačiamalkes krosnis vadino peèeliais. Veisiejų r. Krosnys tinkuojamos ir baltinamos. Jų šildymo – virimo įrenginiai saviti. 2) antrasis namo galas ( kamara ūkiniam podėliui ar kamaraitė audinių laikymui) neapšildomas. o ne kamarai. 106/11] ▼ 47 . verdama. juose yra universalūs šildymo – virimo įrenginiai. Vyravo dviejų rinkių viryklės. Mažiau kaimo ir miestelių amatininkų vertėsi vien baldų gamyba. ketvirtajame dešimtmetyje kai kurios stačiamalkės krosnys mūrijamos iš glazuruotų koklių. [LII. lubas. Krosnis statoma pagrindinėje namo patalpoje – pirkioje. kuknia ar net suvalkietišku terminu mašina. bet dažniau baltindavo sienas. Minimais atvejais abu gyvenamojo namo galai įrengiami vienodai. ilgiausiai išlaikė plūkto molio ąslas bei vožtines lubas. XX a. anksčiau nei kitur. pradžios. daugiau viengalių pirkių. Dzūkiško gyvenamojo namo apšildymo įrengimo savitumus apsprendusios sąlygos: 1) Dzūkijoje. Dzūkijoje. Dzūkų namuose išvis mažiau patalpų nei kitur Lietuvoje. Taipogi čia ilgai išliko didžioji šeima. 3) Dzūkijoje ilgiausiai išliko didžioji šeima. O pas panemunių dzūkus antrame gale dažnesnė seklyèia. gyvendami tarp miškų. peèiukais. net ne viena ar dvi. bet buvo ir viryklių su trejomis ar vienomis rinkėmis. ja apšildoma patalpa. Panemunių Dzūkijoje anksčiau paplito apšildomos seklyčios. bet ir dažytų baldų. Kitur geroji. Dzūkų šeimų gausumas įtakojo ir interjero organizavimą. Čia paplitusi aukštaitiškoji krosnis. Kai gyvendavo viena šeima. čia mažesnė miestų ir miestelių įtaka. krosnys. ėmė pertvėrinėti vidaus patalpas. Dzūkai tik nuo XX a. švarioji gyvenamojo namo dalis dažniausiai vadinta kamaraite. Dzūkijoje dažnesni atvejai. lyginant su kitais regionais. atitvertą priemenę dažniau skyrė virtuvei. Trobos krikštasuolė Buteliūnų k. Tai neabejotina Suvalkijos įtaka. Gerokai mažiau ne tik tapytų. Jose nuo XX a. Tai būdinga visiems Lietuvos regionams. gyvenusi po vienu stogu.

pirmojoje pusėje indaujos po dūmtraukiu labiausiai išplitusios būtent Dzūkijoje. plinta netinkuotos ir nebaltintos viryklės. Ant apšildomo suolelio ne tik sėdėdavo. pr. Krosnyje įrengta indauja vadinama moline šëpa ar moline indauja. Dūmtraukio apačia mūriniais šonais. XX a. prigulę pakaitindavo darbų išvargintą nugarą. su 2-3 medinėmis. bet ir pastoviai miegodavo.PIRKIOS VIDUS Tik XX a. vadinamų liuktais. stovinti atskirai nuo krosnies. Ginčionių k. lentynomis. Suolelį naudojo kaip pakopą užlipimui ant krosnies. Dūminės pirkios Kabelių k. pavieniais atvejais ir anksčiau. Apšildomasis suolelis mūrijamas prie vieno krosnies šono. Pirkia šiame Dzūkijos regione taip pat dažniausiai vadinama suvalkietišku terminu stuba. tik truputį šilta. Būta ir nuo viryklių šylančių suolelių. krosnis [VUB. užlenktu prie antro gretimo krosnies šono. Lazdijų r. Lazdijų r. pr. Krosnies latakais dūmai nukreipti į dūmtraukį. todėl krosnyje įrengta indauja nebūna karšta. Druskininkų sav. Dūmtakiai suvesti aukščiau. Tik prie vieno šono išmūrytas suolelis. Panemunių Dzūkijoje anksčiau pradėtos mūryti plytinės krosnys. Retesniais atvejais sienelė šilo nuo krosnies. vos ne iki XX a. o korpusas pirkioje. Ji skirta dažniausiai tik indams laikyti. ketvirtajame dešimtmetyje. Viryklė ir šildomoji sienelė dūmtakiais sujungta su duonkepe krosnimi. dzūkų vadinamą kaminu. Tokių krosnių pakura virtuvėje. vidurio išliko plūkto molio krosnys. [LLBM] Plytų ir krėsto molio krosnis XX a. dažniausiai apie 150 cm ilgio. Vaitkūniškės k. Kaminas dažniausiai statomas prie pertvarinės sienos. trečiajame – ketvirtajame dešimtmetyje Dzūkijoje plinta Vidurio Lietuvai būdingas šildymo – virimo įrenginys – viryklė. [LLBM] 48 . F81-P3046] Plytų ir krėsto molio krosnis XX a. XX a. greta duokepės krosnies. kai likusioje Dzūkijoje ilgai. ir nuo jos šylanti sienelė. retais atvejais su galu. atviromis ar uždaromomis medinėmis durimis. Panemunių dzūkai kartais statydavo suvalkietiško tipo krosnis.

Jame laikomi kočėlai.. Senosios krosnys aptakesnės ir žemesnės. kampuotesnės krosnys su viryklėmis prie šono. Lazdijų r. Jam padeda 2-3 pagalbininkai. Ant krosnies viršaus lengvai suguldavo keturi žmonės. ketvirtojo dešimtmečio plinta aukštesnės. yra vėlyvesnis. Dūminėse pirkiose krosnys dūmtraukio neturėjo.KROSNYS Duonkepė krosnis – peèius gana masyvi. [LLBM] Pečius Seirijuose. po to iš lengvo pakuriama ir palaipsniui užgrūdinama vis stipriau kūrenant. 6) dūmtraukis. [LLBM] Krosnis su sėdima dalimi Žagarių k. fasadinę gyvenamojo namo sieną. Taip suformuojama siaura erdvė – uþpeèkis.. ant sienoje įtvirtintų pakabų kabinami drabužiai. Per krosnies angą dūmai patenka į dūmtraukį. Tuo atveju dūmai į dūmtraukį dūmtakiais suvedami iš visų šildymo – virimo įrenginių. nes šilų gyventojai džiovino daug grybų. statytas 1938 m. Dzūkų krosnys didelės. pradžioje. 4) priepečkis (suplūkta iš molio arba pamūryta plokštuma prieš krosnies angą) – prieþda. esantį virš krosnies. Veršų k. pradžios krosnies anga uždaroma mediniu dangčiu – peèdangte. užima visą pirkios kampą. arkliniu vežimu atvežamas prie namo. mažai reikalingi smulkūs daiktai bei nešvarūs baltiniai. Krosnys be dūmtraukio (dūminės krosnys) vyravo iki XIX a. Pagrindinės krosnies dalys: 1) medinis rentinys. bet priešgaisriniais sumetimais dažniausiai atitraukta nuo šoninės sienos 30-60 cm. Nuo XX a. gerai išminamas ir suplūkiamas. suplūktas iš molio ar sumūrytas iš degtų šamotinių aukštos kokybės plytų. Vėlesnės peèdangtës metalinės. kai dūmtraukis šalia krosnies. Plūktinė krosnis plūkiama iš molio. dažnai virš jo – dūmų surinkėjas – koptûras. Prieþdos šone įtaisomas židinys ar maža viryklė – kuknelë. Tai senesnis variantas. Prieš krosnies angą namo sienoje yra langas. 5) korpusas. Iki XX a. 2) krosnies padas. vidurio ar net 7–tojo dešimtmečio pradžios. 3) pakura. Krosnis pastatoma per vieną dieną. Lazdijų r. Lazdijų r. Tinkamas molis iškasamas. Lazdijų r. Kitas jau paminėtas variantas. Labai svarbi krosnies statymui parinkto molio kokybė – molis neturėjo būti labai riebus. 7-10 dienų džiovinama. Molį parenka ir krosnį plūkia patyręs meistras. Pavieniais atvejais dūminių pirkių Dzūkijos kaimuose būta ir XX a. statyta 1922 m. [LLBM] Duonkepė krosnis. Duonkepė krosnis Šadžiūnų k. Krosnies pakura atsukta į šoninę. [LLBM] 49 .

plačios lentos (dilės). viršaus lenta 6–9 cm storio. sujungtais vienu strypu. Labiausiai paplitę rėminės konstrukcijos keturiomis vertikaliomis kojomis vienu. Ten jų rasta net daugiau nei kitose Dzūkijos vietose. [LLBM] Pušinis stalas XX a. jos apačioje sustorėjimuose išskaptuotos skylės. [LLBM] Pušinis suolas Paserninkų k. Lazdijų r. Jau XX a. Užnemunės Dzūkijoje randami suolai ir su Suvalkijai itin būdingomis išpjaustinėtomis lentinėmis kojomis. Tokie stalai apie 70–75 cm aukščio. Patalpose. pr. Lazdijų r. kur buvo lentinės grindys. rečiau dviem stalčiais stalai. Rasta ir neišardomų stalų. [LLBM] Suolas XX a. Cibulių k. 110–150 cm ilgio. Stalas Žagarių k. Sutrės k. Jie su pakojomis iš visų pusių arba viena pakoja per vidurį ir dviem pakojomis galuose. rečiau du stovai sujungti dviem strypais. Lazdijų r. Senieji pasienio suolai – storos. [LLBM] 50 . Lazdijų r. Retesni suolai su atkalte bei galinėmis atramomis. Tame regione aptinkami ir kilnojami suolai lentinėmis išpjaustinėtomis kojomis. Lazdijų r. Tai patys puošniausi suolai regione. Senieji – sukryžiuotais stovais. sukaltos keturios keturkampės kojos. ketvirtajame dešimtmetyje labiau plito tik panemunių Dzūkijoje. buvę ir panemunės Dzūkijoje. Lazdijų r. Stalai tekintomis profiliuotomis kojomis XX a. Kai kurie iš jų po sėdimąja lenta turėjo dėžę drabužiams bei siūlams laikyti. Jų viršus – ištašyta vientisa lenta. uždėtos ant 2–3 kaladžių.PIRKIOS VIDUS Stalai. Vyravo dviejų tipų stalai. tokie suolai su 4–6 pagalinėmis kojomis. [LLBM] Suolas Veršų k. pr. [LLBM] Suolas XX a. Suolai. 50–60 cm pločio. Tai patys archajiškiausi stalai. pr. Vainiūnų k. pradžioje atsiranda suolų su atlošais bei suolų su galinėmis atramomis.

pirmaisiais dešimtmečiais. Lazdijų r. [LLBM] Kėdė Žagarių k. [LLBM] Pušinė kėdė Paliūnų k. Pušinis suoliukas Kučuliškių k. Lazdijų r. Lazdijų r. kurių atlošas iš horizontalių bei vertikalių įvairaus platumo lentelių. Prie pirmųjų priskirtinos ir suolo tipo kėdės be atlošų. [LLBM] Ąžuolinė kėdė Žagarių k. t. taburečių. ketvirtajame dešimtmetyje atsiranda ir rėminės konstrukcijos kėdžių be atlošo. [LLBM] 51 . Jos labai retos.y. Tai daugiausiai rėminės konstrukcijos kėdės. Tai kėdės iš vientisos lentos profiliuotu. Kėdės buvo be atlošų ir su atlošais. Kėdžių su atlošais daugiau būta panemunės Dzūkijoje. XX a. Šie baldai panemunės Dzūkijoje lentinėmis pjaustinėtomis kojomis. Kitose Dzūkijos vietose kėdės su atlošais atsiranda XX a. [LLBM] Kėdė. kuriame iki XX a. Gervėnų k. kitur – pagalinėmis kojomis. išpjaustinėtu atlošu bei trapecijos formos sėdyne – „smuikinio“ tipo. Lazdijų r. jos būdingos Suvalkijos kėdėms su atlošais. Lazdijų r.BALDAI Kėdės. Labai retais atvejais kėdžių puošyboje naudota tekinimo technika. vidurio mažiausiai naudota kėdžių. pagaminta 1925 m. Tai regionas.

. XX a. be jokių kojų. Dzūkiškieji pastatomi lopšiai nuo suvalkietiškų skiriasi tuo. [LLBM] 52 . Palubės gultai Dzūkijoje naudoti iki XIX a. Jie plačiau paplito XX a. Suvalkietiški lopšiai sumontuoti tiesiog ant pavažų. [LLBM] Pušinis lopšys Bagdononių k. Jie virvėmis pakabinami prie lingės ar balkio. Lova Buciniškės k. pr. Dzūkijoje populiaresni pastatomieji lopšiai su pavažomis. Lazdijų r. Lentinių pakabinamų lopšių pirmtaku buvę skobtiniai lopšiai [LII b. o kitas – įspraudžiamas į tarpą tarp galinės sienos rąstų bei rišamas prie skersbalkio. nors skobtiniai baldai Dzūkijoje kaip niekur kitur buvo populiarūs. o kartais ir šonai padaryti iš vertikalių profiliuotų siaurų lentelių.]. nepuoštais žemais galais. lovų galai pradėti puošti įvairia pjaustinėjimo technika.PIRKIOS VIDUS Lovos. pab. Patys seniausi lopšiai drobiniai ir pintiniai. kai juos išstūmė fabrikinės gamybos vaikiškos lovelės. Lazdijų r. o ne pastatomuose. kitose Lietuvos vietose nepaplitę. sūpuojami į šonus. Jie retesni pietinėje Dzūkijoje. pab. vidurio dzūkai savo vaikus mieliau sūpavo pakabinamuose pintiniuose lopšiuose. vadinami palatais. Dažniausiai skrynelė ne uždara. Tokios lovos Dzūkijoje išliko ilgiausiai. 491. kad jie su kojomis. Jos įleistos į lenktus medžio tašus – pavažas. Ištrauktinių – praplatinamų lovų pasitaikydavo panemunės dzūkų buityje. pr. XIX a. apvaliais. Pirmosios kilnojamos lovos Dzūkijoje atsirado apie XIX a. ap. kurių galai. Dzūkijoje žinomi ir lentiniai skrynutės tipo pakabinamieji lopšiai. Jos gana trumpos – 170–190 cm ilgio. Labiau paplitę į šonus sūpuojami pastatomi lopšiai. Vyrauja dvigulės lovos. pab. Dzūkijoje gerokai retesni pastatomieji lopšiai.. [LLBM] Lova Buciniškės k. nes ten vyravo pintiniai lopšiai. bet iš siaurų lentelių su tarpais tarp jų. Lazdijų r. Bet ir dzūkiškieji lopšiai vadinti vokiškos kilmės žodžiu – vygë. neišardomos. vidurio ar net vėliau. Iki XX a. bet jų Dzūkijoje nerasta. Senosios lovos buvo nekilnojamos. ketvirtajame dešimtmetyje ir kartais naudoti vos ne iki XX a. Lopšiai. rečiau smailais galais. Skrynelės tipo dėžutė įkabinama į stovus ar medinį rėmą – stakleles. – XX a. – XX a. Pastarieji pinami iš lazdyno ar karklo vytelių bei eglės. Jas dzūkai vadino polais arba vyskomis [2]. Minimi lopšiai naudoti iki XX a. ketvirtajame dešimtmetyje Dzūkijoje buvo lovų. bet tekintos detalės labai retos. pradžią. Lopšiai ovalo formos. rečiau iš pušies šaknų plėšų. Jos buvo lygiais. Palubės gultų vienas galas padėtas ant krosnies krašto. Dviem dešimtmečiais vėliau paplinta lovos su įsprūdomis galuose. jie atsirado tik po Pirmojo pasaulinio karo. 45.

kurių viena šoninė lenta rėmėsi į grindis ar aslą. viduryje ir net vėliau. Virš minėtų lentynų įtaisytas rėmas su durelėmis. Jos apie 170 cm ilgio. apie 190 cm aukščio. pamūrytais iš plytų šonais su lentinėmis lentynomis. [LLBM] 53 . Kartais daromos ir kampinės spintelės dviem–trim lentynomis. Į šonines lenteles įleistos arba prie jų prikaltos juostelės ir ant jų pritvirtintos lentynėlės. Apie XX a. bet labiausiai išplitusios Dzūkijoje. Jos buvo daugumoje namų. pr. vidurio išplito šaukštdėtės. Dzūkijoje nuo XIX a. šaukštdėčių viename gale atsiranda skyriai su durelėmis. Dzūkijoje išplitusios ir indų spintos. Jos senesnės nei ant sienos pakabinamos spintelės. pr. Ties lentynėlėmis iš priekio prikaltos medinės juostelės arba siauros lentelės. pridengtos užuolaidėlėmis. Kampinės indaujos žinomos visuose regionuose. apie 25 cm pločio. Jie palaipsniui didėja ir maždaug nuo 1930 metų išplinta pakabinamos ant sienos spintelės. Pačios primityviausios su viena lentyna. ir Dzūkijoje naudotos net XX a. [LLBM] Spintelė Mackonių k. konikais. Visi paminėti baldai indams ir maistui laikyti Dzūkijoje buvo plačiai naudoti XX a. Varėnos r. Jas vadino lentynomis. Nuo XX a. antrojoje pusėje. Vyravo 2–3 lentynų šaukštdėtės. o kad nesimatytų indai. dažniausiai papuoštos išpjaustinėtais ornamentais. Skobta pušinė šėpelė indams dėti Musteikos k. Jų būta gana daug. Vienos lentynos priekyje išpjovos šaukštams sukišti. Lazdijų r. Kartais tokios lentynos buvo ir be durelių. Virš jų dažnai buvo dūmtraukis. vidurį Dzūkijoje būta ir labai didelių šaukštdėčių.BALDAI Baldai maistui bei indams laikyti. Molinės indaujos įsivyravo nuo XX a. Išpjovos dažniausiai apatinėje lentynoje.

Šëpos. antrojoje pusėje. Vėlyvesnių indaujų durys rėminės su 1–3 įsprūdomis. Dzūkijoje būta ir aukštų stačiasienių spintų indams. Tuo metu pradėjo plisti ir įvairūs staliukai gėlėms. meniški kalvio darbo šių spintų durų vyriai bei užraktai. Bene populiariausios ir iki šiol kartais naudojamos stalo tipo spintelės indams ir maistui laikyti. pagamintų iš medinių Pakabinama spintelė maistui Bukaučų k. Obelnikėlių k. – XX a. Jos skobiamos net XX a. Baldai audiniams bei drabužiams laikyti.PIRKIOS VIDUS Nuo XX a. Jos naudotos iki XX a. šëpukës pavadinimai irgi atkeliavo iš Suvalkijos. III–IV dešimtmečiais minimos indaujos kartais buvo su dvejomis durimis ir vienu ar dviem stalčiais apačioje. bet Dzūkijoje buvo retesnės. Įdomūs. Jos vietinių meistrų gamintos ir XX a. pr. Stalo tipo spintelės nuo XX a. Nuo XX a. IV dešimtmečio paplito spintelės dvejomis durelėmis vienu arba dviem stalčiais viršuje. Paserninkų k. Jas vadino indaujomis. pab. [LLBM] Spintelė maistui XIX a. paplito visoje Dzūkijoje. lentynos knygoms. šëputës. Todėl neturėtų stebinti skobtinių indaujų gausa. Senosios – skobtinės. Vyravo viendurės to tipo spintos indams. 115–140 cm aukščio bei 50–60 cm skersmens. Jos plito nuo XIX a. pr. vidurio. Būta ir spintų su išsišovusia apatine dalimi. Naujovės į Dzūkiją skverbėsi iš miestų bei iš Suvalkijos. Užtat krašte pakankamai daug kraičkubilių. Lazdijų r. [LLBM] 54 . buvo kraičloviai bei skobtieji kubilai [11]. Senosios spintelės buvo vienomis durelėmis ir kartais vienu stalčiuku višuje. Seniausieji. [LLBM] Šėpa maistui ir indams XX a. Kartais jos buvo dviem viena virš kitos durimis. pr. Skobtinės spintos indams su 2–4 lentynomis. Jie Dzūkijoje neišlikę. Jos panašaus laikmečio kaip stačiasienės. Alytaus r. kai kada ir ilgiau. be abejo. trečiojo dešimtmečio pabaigos indus šaukštdėtėje imta slėpti balto ar margo perkelio užuolaidėlėmis. vidurio. XX a. Lazdijų r. antrosios pusės ir dirbdintos iki pat XX a. Jos papuoštos pjaustinėjimais ir labai retais atvejais – tapytais ornamentais. Dzūkijoje būta ir aukštų stačiasienių spintų indams iš lentų. pr.

kitame kartelės gale išpjova. Senosios spintos skobtinės iš masyvaus medžio kamieno. į viršų siaurėja. joje laikė maisto produktus.BALDAI šulelių ir suveržtų 3–4 lazdyno lankais. [LLBM] Spinta rūbams. Gervėnų k. Minimos spintos įmantriais karnizais ir gausiai išdrožinėtomis durimis. Aišku. Lazdijų r. Bet priešingai nei indaujų. Visa spinta rudos – plytinės spalvos. didesnės ir dvidurės spintos rūbams. Kartais spintos dalyje su lentynomis buvo laikomi audiniai bei lengvesni drabužiai. Spintos. bet jos populiaresnės buvo tik panemunės dzūkų namuose. Dzūkijoje nuo XX a. pr. Vienas kartelės galas storesnis. Viena spintos pusė su lentynomis. su dangčiu. Jis nepralenda pro ąsos skylę. antrojoje pusėje juose laikė grūdus bei miltus. [LLBM] Spinta XX a. o kitoje – sukabinti rūbai. pagaminta 1930 m. Lazdijų r. [LLBM] 55 . Jose stalčiai atsiranda nuo XX a. plinta dvidurės spintos rūbams be stalčių apačioje. III dešimtmečio pabaigos. Spintos rūbams už indaujas aukštesnės ir platesnės. o durų rėmai ir karnizas – juodi. vidurio Dzūkijoje faktiškai nebeišliko. Spintos rūbams labai panašios į spintas indams. skobtų spintų drabužiams iki XX a. Jie apskriti. Meteliai Lazdijų r. Spinta rūbams Drapalių k. Mažiau ir spintų rūbams. Tapytų spintų irgi labai nedaug. Dzūkai juos naudojo ilgiausiai. Dzūkų dvidurės spintos kartais įdomiai nudažytos. viršuje skylės kartelei prakišti. su dviem išsikišusiomis ąsomis. o XX a. Panašiu laiku imtos dirbdinti ir tridurės spintos rūbams. pr. Dzūkijoje plačiau nepaplito komodos. Kartais spintos būdavo netgi dvigubos paskirties. Kraičkubilius dzūkai vadino „kubilais šarvui“. Per ją ir ąsos skylę užkabina pakabinamą spyną ir kubilą užrakina.

Lazdijų r. Lazdijų r. [LLBM] Skrynutė skarelėms Žagarių k. miltai. Daugelis to krašto skrynių puoštos Suvalkijoje paplitusia tapyba – įrėmintuose tapymui skirtuose laukuose. Kituose Dzūkijos rajonuose tapytų skrynių nedaug. Skrynios dėžės formos antvožu puoštos štampuotine technika. Žagarių k. pab. Panemunių dzūkų namuose būta daugiau skrynių lygiais antvožais.PIRKIOS VIDUS Skrynios. Juose kartais iki XX a. [LLBM] 56 . Jose vyrauja įvairiai išlankstytos dažniausiai juodos linijos. Lazdijų r. [LLBM] Skrynutė Žagarių k. [LLBM] Skrynutė Žagarių k. Dzūkai skrynias dėžės formos antvožais vadino kuparais. Žinomos baldų dirbtuvės Valkininkuose ir Varėnoje. laikė mažiau naudotus drabužius ar audinius. pab. Skrynia Žagarių k. [LLBM] Skrynia XIX a. kai kituose regionuose skrynios tuo laiku arba visai nebenaudotos. arba juose laikyti grūdai. Krašte vyravo dėžės formos skrynios gaubtais antvožais. Lazdijų r. Lazdijų r. kur gamino štampuotine technika puoštas skrynias. Svarbiausia tapytų dzūkiškų skrynių ypatybė – grafiniai augaliniai ornamentai.

ar net XX a. III–IV dešimtmetyje.BALDAI Krašte randama ir kuparų. lovos. pakaba rūbams. 8078] ▼ Rankšluostinė. Dzūkijoje rankšluostinės išplito vėliau nei kituose regionuose. Dzūkai jas vadino lentynukëmis. rankšluostinės dzūkuose imtos dirbti tik XX a. Atskirą grupę sudaro kuparai. Kalvio darbo apkaustai ant jų gausūs. Lazdijų r. Pušinė rankšluostinė Paliūnų k. įdomūs ir meniški. Alfonso Andriuškevičiaus nuomone [2]. kurių apačioje įrengtas volelis rankšluosčiui pakabinti. buv. Yra ir kampinių spintelių. Žagarių k. pagaminta 1935 m. Vievio r. neg. [LLBM] Pirkios Geibonių k. [LLBM] 57 . Ir iš tikrųjų Dzūkijoje labiausiai populiarios rankšluostinės su spintelėmis arba bent viena lentyna. [LII. Lazdijų r. kurie nudažyti rudai ir puošti šviesesnio atspalvio rudos spalvos bangelių ornamentu. 1958 m. kampas: matyti audimo staklės. Rankšluostinės. nudažytų viena spalva.nr. balintos sienos.

jog tokie galėjo būti statomi ir piliakalniuose. Ypač kai priesvirnio užlas paremia dekoruotos kolonėlės: susidaro vertikalių ir horizontalių elementų. mat svirnams labai būdinga tūrio simetrija. Svirnuose gali būti naudojama ir pastogė. apsaugančiais duris nuo kritulių ir teikiančiais pastogę ūkio rakandams. Šoninių svirnų planas labai panašus į galinių. neg. ypač per vestuves. Jie gali būti arba šoniniai. Seniausia svirno forma laikomi vienos patalpos galiniai svirnai. bet jei pirmą aukštą užima vientisa erdvė. [LII. drabužiai. kas itin svarbu: maistą. tik durys yra šoninėje sienoje. drauge su gyvenamuoju būstu formuojantis gerąjį kiemą. Taigi jis saugo tai. bet išraiškingų formų. o gylis sudaro nuo 1/7 iki 1/4 pastato ilgio. Gausybė tautosakos tekstų liudija svirno reikšmę ne tik kasdienėje buityje. dažniausiai vienos patalpos. netgi iškilmingą nuotaiką. Tai pirmiausia ūkinės paskirties pastatas. netgi miegama. Dzūkijoje svirnai nedideli. Aruodai išdėstyti priešais duris.5 iki 5. tai vadinami vienos patalpos svirnais. miegama. Dzūkiškų svirnų durys visuomet įtaisomos derinant jų ašį su pastato simetrijos plokštuma. bet ir kiemui. nr. 9726] ▼ 58 . Taip pat čia saugomos kitos maisto atsargos. papildomo išraiškingumo: pusiau atvira priesvirnio erdvė praturtina tūrio kompoziciją. dažniausiai su priesvirniais. sukuria ypatingą. sienų ilgis dažniausiai svyruoja nuo 3. buv. jame dažniausiai laikoma rūkyta mėsa. Būtent tokie dažniausiai sutinkami Dzūkijoje: jų planas yra kvadratinis arba kiek ištęstas stačiakampis.5 m. įdomus šviesos ir šešėlių žaismas. Manoma. Durų pusėje įrengiamas ir priesvirnis. Jo plotis sutampa su pastato pločiu. taip pat ir grūdai.ŪKINIAI PASTATAI SVIRNAI Svirnas – itin svarbus sodybos statinys. miegą ir santuoką – gyvenimą palaikančias vertybes. bet ir per šventes. Veisiejų r. Nors pasitaiko svirnų ir be priesvirnių. kuriame laikyti grūdai: jiems viduje dažnai būdavo įrengiamos specialios talpos – aruodai. pavėsį žmonėms bei itin pagyvinančiais vaizdą. į kurį visuomet atgręžiamas pagrindinis fasadas. šis elementas yra itin būdingas svirnui kaip pastato tipui ir suteikia ne tik jam. Svirnas su antais Buteliūnų k. arba galiniai: pagal durų vietą tūrio atžvilgiu. smulkių puošybos raštų ir monumentalaus tūrio kontrastai. statinėse. Jei yra antras aukštas (į kurį patenkama kampe įrengtais laipteliais). nors Dzūkijoje jie ne visur sutinkami: kai kur grūdai buvo laikomi specialiose dėžėse arba kubiluose.

2. [A. Vilniaus r. Eišiškių r.] Statinės su grūdais svirne Žagarių k. 3.] Svirnas su būdingu priesvirniu Pašulniškių k. nuotr. buv. šoninis svirnas Daržininkų k. [8. Eišiškių r. galinis svirnas su pavalu Rimašių k. [A.] 59 . nuotr.SVIRNAI 1. 181] Svirno aruodai Darželių k. Andriušytės 2007 m. buv. Vilniaus r. 4. Andriušytės 2007 m. Andriušytės 2007 m.. nuotr. Lazdijų r. [A.

pro kurio duris vėdinasi grūdai. ir vadinamosios trišlaitės. kuriame džiovinami grybai. 85/11] Svirnas su stoginuku Milkūnų k. sutvirtintas su trikampiu dvišlaičio stogo rąstų skliautu – toks skliauto įrengimas itin konstruktyvus ir tvirtas. Svirnai dažnai turi nemažas. kai vienas galas valminis. iki 80-120 cm pločio pastoges – jos ypač svarbios iš priekinės pusės. jei nėra priesvirnio. 85/29] Svirnas pusvalminiu stogu Gerviškių k. Skliauto ir sienos ribą kartais atskiria stoginukas. 1957 m. buv. ir čiukurinės. Tai buvo nuožulniu kampu pratęstas sienos rentinys.. [LII. Pastačius jį ant didelių lauko akmenų ar medinių kaladžių. Nemažai svirnų ir su vien gegniniais stogais. o kitas baigiasi skliautu. įėjimo zonoje įtaisomas stambesnis akmuo ar kaladė arba formuojami mediniai laiptukai. Į susidariusią po grindimis ertmę būdavo pripilama akmenukų ir šukių – tai apsauga nuo įsilaužėlių žvėrių ar žmonių. Šiam tikslui nuo seniausių laikų įtaisomos ir grindys. kuris saugo ir nuo gaisro. 85/8] 60 . ir dvigubų lentelių durys. Stogui sutvirtinti būdavo įrengiamas pavalas – išilgai stogo vienas šalia kito dedami rąsteliai ar pusrąsčiai.. Stogų formos įvairuoja: gali būti ir keturšlaitės. 1957 m.ŪKINIAI PASTATAI Konstrukcinės ypatybės taip pat didina svirno išraiškingumą. Eišiškių r. grūdai gerai vėdinasi. kurie matomi ir iš išorės. vaisiai. Kadangi prisvirnio grindys pakeltos.. Pavalas byloja apie archajišką ir būtent Dzūkijoje dar aptinkamą stogo konstrukciją – sijinį stogą. [LII. Sijinė stogo konstrukcija taip pat buvo derinama su gegnine: naudojamos gegnės. 1967 m. Aukštas gausiai dekoruotas svirnas ant akmenų pamato Lieponių k. o pats pastatas atrodo aukštas – toks jis minimas ir dainose. Šalčininkų r. įrengiant balkonėlį. o kai kada skliauto siena įtraukiama į tūrį. [LII. o po jomis įrengiama apsauginė rąstų danga. ir sutvirtintas stogas. Šalčininkų r.

kurį atstoja plati pastogė Nemiežiūnų k. [33. Andriušytės 2007 m.] 61 . [25. Šalčininkų r. [LII.] Dviejų patalpų svirnas keturšlaičiu stogu. nr.SVIRNAI Svirnas ant medinių trinkų Mančiagirės k. Varėnos r. perkeltas iš Puvočių k. nuotr. [LLBM] Svirnas su pavalu Rimašių k. 404 pav. be priesvirnio.] Svirnas be priesvirnio Krokininkų k. 76 pav. 9276] Svirnas sijiniu stogu su stoginuku. Varėnos r. Alytaus r. Vilniaus r. neg. [A.

[A. Varėnos r.] Svirno Ašašninkų k. Andriušytės 2007 m. [21. Kartais visi šoninių sienų rąstai pratęsiami per priesvirnio ilgį. būdavo statomi du ar daugiau svirnų. jų planas panašus į medinių. Pastaruoju metu. Andriušytės 2007 m. garažu) ar ir gyvenamaisiais pastatais. bet tai irgi menkina svirno vaizdą. Užnemunėje sutinkami ir moliniai svirnai.] Priesvirnio konstrukcija Zervynų k. Druskininkų sav. o susidariusios užlos dažnai paremiamos kolonėlėmis. Viršutinis priesvirnio kampas Paulių k. nuotr. Dzūkijoje beveik nepasitaiko keleto patalpų svirnų.ŪKINIAI PASTATAI Priesvirnių įrengimas nesudėtingas: renčiant pastatą paliekami ilgesni apatiniai ir viršutiniai rąstai. siekiant maksimaliai išnaudoti pastato tūrį. atsiradusioje ertmėje įtaisomos grindys ir lubos. Varėnos r. literatūroje vadinamos antais. Kartais svirnai jungiami su kitų paskirčių ūkiniais (daržine. [A. bet taip sumenkinamas išskirtinis šio trobesio išraiškingumas. tvartu. nuotr. o kai norėta turėti daugiau erdvės aruodams.] Nežymiai nusklembtos priesvirnio kolonėlės jungtis su sija Šukiškių k. o dekoras gali būti savitas. Kolonėlių proporcijos grakščios – tai kaip tik ir tinka šiam tektoniniam sprendimui. Vilniaus r. sijinio stogo konstrukcijų detalės [VUB. tuomet jame susidaro šoninės sienos. atsisakoma priesvirnio teikiamo jaukumo sėdint kaitrią vasaros dieną ar gražų vakarą. 49 pav.F81-P54] 62 . priesvirnio šonai aplink įėjimą užkalami lentomis.

užapvalinant jos ir kolonėlių jungtį.] 63 . dar praturtina vaizdą: svirnų durys puošiamos dažnai. dažnai vietinių kalvių darbo. Andriušytės 2007 m. [LII. Priesvirnių kolonėlės Dzūkijoje puošiamos retai. Kartais apdailinama apatinė užlų sija. Svirnuose taip pat gali būti puošiami skliautai. Svirnas su lėkiais Aleksiejiškių k. nuotr. kuris jau savaime dekoratyvus. 135] Svirnas su dekoruotom kolonėlėm. durys ir lėkiai. [A. pavyzdžiui. o puošyba jam suteikia papildomą matmenį. balkonėlių tvorelės. kartais ne tik varčios. 9666] Svirno lėkiai Buteliūnų k. neg. 106/11] Svirno lėkiai Musteikos k. bet ir staktos. nuotr. Kolonėlės priesvirniuose dėstomos simetriškai fasado plokštumos atžvilgiu. vėliau geležiniai. tačiau ši labiausiai nykstanti puošybos detalė gausiai paliudyta senosiose fotografijose. Veisiejų [LII. kartais tai būna tik dekoro užuomina. Andriušytės 2007 m. Varėnos r. paryškinančios jų grakštumą. Dvigubų lentelių durų raštas. [A. buv. gegnių galais ir įžambių lentelių skliautu Darželių k.] Svirnas su balkonėliu Kašėtų k. pavyzdžiui. brėžiniuose. Vilniaus r. nusklembtos briaunos. po keturias arba daugiau – taip fasado plokštumą sudalina ritmas. sienų kampai. Dekoratyvūs būna ir durų skląsčiai. Andriušytės 2007 m.SVIRNAI Svirno puošyba itin archajiška – tai priesvirnio kolonėlės. [32. Varėnos r. nr. Lazdijų r. [A. nuotr. sutampantis su fasado simetrijos ašimi.] Svirno durys Bagdononių k. sijų. gegnių galai. buv. Lėkiai ant svirno kraigo dabar jau beveik nebeaptinkami. seniau mediniai. Veisiejų r.

[LII. Varėnos r. nuotr. Varėnos r. [LII. 49 pav. 1959 m.] Dekoruotas svirno kampo apkalas Kašėtų k... Andriušytės 2007 m. Andriušytės 2007 m. [A.] Dvigubų lentelių svirno durys Žemaitkiemio k. [A. Varėnos r. [LII. nuotr.] Dvigubų lentelių svirno durys Buteliūnų k. Lazdijų r. 9730] Dekoratyvus svirno durų raktas ir spyna Žemaitkiemio k. nr. nuotr. 1967 m. 106/8] Dvigubų lentelių svirno durys Kašėtų k. Andriušytės 2007 m.] 64 .] arkine stakta Milkūnų k. Veisiejų r. Lazdijų r. Andriušytės 2007 m. [A. aprėmintos [21. Šalčininkų r. [A.ŪKINIAI PASTATAI Svirno durys su arkine stakta Zervynų k. Veisiejų r. buv. 85/9] Dvigubų lentelių svirno durys Kibyšių k. nuotr. neg. Dvigubų lentelių svirno durys.

vadinamą permete. kulti ir laikyti javus. 9780] ▼ 65 . kad kluonas buvo statomas toliau nuo likusių pastatų. [A. Ir dabar šis pastatas skirtas džiovinti. taip pat šalinës. nuo grendymo atitvertos metro aukščio tvorele. arba dvi pėdžių eilės remia išilgines sijas. šieną. jose laikomi javai.] Kluonas pusskliautiniu stogu Šimonių k. kartais ir šiaudus. juo labiau. įvažiavimas iš galo. ir siauresni su įvažiavimu iš šono kluonai. stogas aukštas. Kluonai su dviem stulpų eilėm gali būti pailgi.] Kluonas čiukuriniu stogu Nemunaičio k. dėl ko galėdavęs kilti gaisras. sienų aukščio santykis su stogo projekcine plokštuma 1:2 ir net didesnis. Dzūkijoje paplitę ir platūs su įvažiavimu iš galo. Šie tipai susiję su stogą laikančiomis konstrukcijomis. jo monumentalus tūris išsiskiria iš kitų sodybos pastatų. ypač kai tūrį dar Skirtingų formų kluonų eilė Tiltų k. Pirmieji labiau paplitę rytinėje Dzūkijos dalyje. kartais šiaudai ar šienas. nors jau ir nunykusios kluono paskirties – džiovinti javus kuriant krosnį. Trakų r. laikomi vežimai. neg. [LII. Andriušytės 2007 m. tačiau pasitaiko. Atstumo buvo laikomasi dėl pirminės. nuotr. nuotr. Rytų ir pietų Dzūkijai būdingi vadinamieji aukštaitiškojo tipo kluonai: jų korpusas palyginti trumpas. Vitkausko 2006 m. ir tuomet išlaisvinama vidurinė pastato erdvė. kurios arba palaiko pastato pašelmenyje permestą išilginį rąstą. Alytaus r. Tuomet stogas remiasi ant vertikalių stulpų – pëdþiø. [D.KLUONAI Kluonas stambiausias sodybos pastatas. dažnai kluonuose įrengiama ir peludë pelams supilti. Vilniaus r. kad greta stovi skirtingų tipų kluonai. Todėl kluone paprastai yra grendymas. o antrieji vakarinėje. kur kuliami javai. Forma tiesiogiai priklauso nuo stogo konstrukcijos: kluonuose dar naudojama senoviška pëdinë konstrukcija leidžia suformuoti platų aukštu stogu tūrį. nr.

Kluonų dydžiai labai įvairūs: gali būti ir visai nedidelių. dvišlaitės. aukštu keturšlaičiu šiaudiniu stogu. pusskliautinės. pavyzdžiui.ŪKINIAI PASTATAI pailgina aplink galinį įvažiavimą pristatytos kišenës. paslėgtu slogčiais [28. Dengiama šiaudais. kartais ir skiedromis. su keliais grendymais. čiukurinės. [LII. o miškingoje Dzūkijoje – iš medžio trinkų. artimų daržinėms. tačiau dažniausiai jų kraštinės viršija 10 m. suręstų į atsikišusias kertes. iš šonų jiems neretai būna pristatytos daržinės arba pašiūrės. Neretai stoge virš durų suformuojama iškarpa vežimui pravažiuoti ar stoginukai šienui apsaugoti. ir trumpesni. o stambiųjų gegninės konstrukcijos kluonų ilgis būna net virš 30 m. Pėdinės konstrukcijos kluonų planas kompaktiškesnis: viena iš kraštinių gali siekti ir 18 m. ir stambių. Jie gali turėti kelis grendymus. tokie dažnai būna ir Užnemunės kluonai. Trakų r. Sienos renčiamos iš gulsčių apvalių rąstų. šiaudinio stogo kraigas būna sutvirtintas išilginėmis klotimis. o lauke neretai būdavo pristatomos šopos – apvalios maniežinės. 85/18] 66 . Simno r. Kluonams būdingos įvairios stogų formos: keturšlaitės. kita dažniausiai būne apie 10 m. su įvažiavimu ilgojoje sienoje kluonų tūrius.] Senoviškos vienos pėdžių eilės su permete pašelmenyje konstrukcijos kluonas Vaikštenių k. vidurinėje Dzūkijos dalyje paplitę beveik kvadratinio plano aukštais kūginiais stogais kluonai. Gegninė konstrukcija įtakoja ilgesnius ir siauresnius. 18 pav. Kluonų su gegnine stogų konstrukcija būna ir labai mažų. Kluonas Varnagirių k. pamatai paprasti – akmenų. kartais ir sukryžiuotais sluogčiais.

85/18] 67 . [LII. 143] Kluonas su stulpeliais paremta stogine virš durų ir lėkiais virš kraigo Milkūnų k.KLUONAI Aukštaitiško tipo pėdinės konstrukcijos kluonas keturšlaičiu stogu su iškarpa ties durimis Dubičių k. Varėnos r. Šalčininkų r. [16.

. [LII. neg. 1954 [VUB. nr.ŪKINIAI PASTATAI Stambus kluonas su keliais grendymais Nemunaičio k. F81-P173. Alytaus r. F81-P174. 8884] 68 . Alytaus r. F81-P176] Užnemunietiškas kluonas su šopa Peršėkininkų k. F81-P175.

KLUONAI
Konstrukciniai elementai, jų sudaromas ritmų, faktūrų, šviesotamsos žaismas pagyvina monumentalius kluonų tūrius. Dekoratyvi, paprasta ir išmoninga yra kluonų durų, plačių ir dvivėrių, sandara: vertikalios lentos išorėje apkaltos sukryžiuotomis lentelėmis, sudarančiomis rombus – šie įstrižiniai ryšiai teikia tvirtumo. Pasitaiko, kad durų įtaisas yra virpstis – iš medžio su tinkamai išaugusia šaka padarytu bėgūnu. Kartais kluonai net puošiami: suformuojami lėkiai, profiliuojami gegnių galai, dekoruojami skliautai, pavyzdžiui, Vilnijoje pasitaiko kluonų net su dekoratyviniais langeliais skliaute.
Kluonai su lėkiais Zervynų k. Varėnos r. [21; 71 pav.]

Kluono lėkiai Milkūnų k. Šalčininkų r. [LII; 85/9]

Kluono lėkiai Avižienių k. buv. Veisiejų r. [LII; 106/13]

Senoviškas kluono durų įtaisas – bėgūnas Klepočių k. Trakų r. [LII; 85/22]

Kluonas su dekoratyviu langeliu skliaute ir įžabiais ryšiais sutvirtintomis durimis Šukiškių k. Vilniaus r. [A. Andriušytės 2007 m. nuotr.]

Kluono, atkelto iš Barčių k. Varėnos r., medinių trinkų pamatai [LLBM]

69

ŪKINIAI PASTATAI
TVARTAI
Tvartai vieni iš pagrindinių sodybos trobesių, formuojantys ūkinio kiemo erdvę; pailgi jų tūriai su aukštais stogais, kurie užimdavo daugiau nei pusę statinio aukščio, dažnai įsilieja į bendrą vaizdą. Vengiant kvapų ir purvo, tvartus sodyboje stengtasi statyti pavėjinėje pusėje ir žemiau nei kitus pastatus. Tvartų sodyboje gali būti keletas: atskiri pastatai skirtingiems gyvuliams. Tačiau Dzūkijoje labiausiai paplitę pailgo stačiakampio plano tvartai, juose nuo vienos iki šešių patalpų, skirtų skirtingų rūšių gyvuliams. Kartais tvartai statomi po vienu stogu su kitos paskirties pastatais: ir su gyvenamaisiais, ir su ūkiniais, prie jų pristatomos vištidės, vėliau ir daržinės bei kt. Dzūkijoje pasitaiko tvartų su vadinamąja tarpuvarte: tai pusiau atvira be durų patalpa per pastato vidurį, kurioje laikomi vežimai, rogės, kartais šienas ar šiaudai, į ją žiemą išvedami pasivaikščioti gyvuliai. Patalpos išdėstomos eilute viena šalia kitos (retesni „L“ formos tvartai), todėl trumposios tvartų sienos dažniausiai būna apie 4 m, o ilgosios priklauso nuo patalpų skaičiaus ir kartais siekia iki 16 m.

Užnemunietiškos sodybos tvartas, padedantis formuoti kiemo erdvę Mečiūnų k. Lazdijų r. [A. Andriušytės 2007 m. nuotr.]

Tvartas iš Beviršių k. Lazdijų r. [LLBM] ▼

70

TVARTAI

Tvartas čiukuriniu stogu Nemunaičio k. Alytaus r., 1954 m. [VUB; F81-P150, F81-P153, F81-P155,]

Tvartas Zervynų k. Varėnos r., papuoštas lėkiais [21; 57, 58]

Mažas tvartelis su priestatėliu, tvartams būdinga užlaida Vaikštenių k. Trakų r. [33; 183]

71

Varėnos r. loviai. kartais pamatai daromi labai aukšti. vidurio jiems imta naudoti akmenis. kad geriau laikytųsi šiluma. kartais tašytų rąstų. Tvartams būdinga užlaida Mančiagirės k. Puošybos detalių tvartuose būna retai. Andriušytės 2007 m. dažniausiai vieno rąsto pločio. paprastai būna įtraukta į pastato tūrį: atitraukiant nuo sienos pogegninį sienojų suformuojama plati pastogė. Saugant įėjimų erdvę nuo kritulių. [A. ypač karvių bei arklių tvartuose. ėdžios. vadinama uþlaida. betoną. kartais dvivėrės. durų apdaila ar dvišlaičių tvartų stogų skliautai paįvairinami įvairiomis kryptimis išdėstytomis lentelėmis. kurioje yra durys. 127] Ilgas tvartas aukštu akmenų pamatu. suleistų į atsikišusias sąsparas. ant jų šilumai palaikyti kraunamas šienas ir šiaudai. viduje įtaisyti užutvarai. skiedromis ar skaldytomis lentomis. Dzūkijoje pastogei paaukštinti kartais naudoti papildomi antgegniai – tai leidžia laisviau įvesti ar išvesti gyvulius. kartais langų. Durys plačios. Lazdijų r. [16. dengti šiaudais. dvišlaičiai. nuotr. bet apsaugai nuo šalčio formuotas pašalas.] Galvijų tvarto interjerai su ėdžiomis Kruklių k. kalkes.ŪKINIAI PASTATAI Sienos renčiamos iš apvalių. kurio durys sutvirtintos įžambiais ryšiais. cementą. nuotr. Nuo XX a. Pamatai kadaise būdavo menki. Varėnos r. čiukuriniai. dažniau pasitaikydavo lėkiai. Langai mažyčiai. įvažiuoti vežimui ir tuo pačiu teikia stogo formai nežymiai lenktą su pakilusiais į viršų kampais siluetą. molį.] 72 . Andriušytės 2007 m. Lubos daromos iš karčių. Avižienių k. tarpai tarp rąstų užkamšomi sąmanomis. Stogai keturšlaičiai. [A. siena.

TVARTAI

Tvartas su tarpuvarte Maikūnų k. Vilniaus r.: bendras vaizdas ir tarpuvartės erdvė, kurioje yra durys [A. Andriušytės 2007 m. nuotr.]

Pamato aptaisas (kairėje) tvarte ir tarpuvarte (dešinėje), atkeltame iš Dubininko k. Varėnos r. [LLBM]

Tvarto, atkelto iš Beviršių k. Lazdijų r., stogas su antgegniais, teikiančiais nežymiai lenktą siluetą stogui ir paaukštinančiais pastogę [LLBM]

73

ŪKINIAI PASTATAI

Tvartas Šaltinėnų k. Prienų r. papuoštas lėkiais [30; IX pav.]

Tvarto, atkelto iš Beviršių k. Lazdijų r., šiaudinis stogas su sluogčiais [LLBM]

Papuošti tvarto, atkelto iš Dubininko k. Varėnos r., langeliai ir dekoratyviai atrodanti durų konstrukcija [LLBM]

Dvigubų lentelių durys tvarte, atkeltame iš Jakėnų k. Varėnos r. [LLBM]

Tvarto durys Aleksiškės k. buv. Veisiejų r., 1955 m. [LDM; Pb-702]

74

PIRTYS
Pirtys būdavo nedidelės, statomos atokiau nuo kitų sodybos pastatų, maždaug už 100-200 m, šalia natūralių ar dirbtinių vandens telkinių, dažnai gausiai apželdintos. Kai kada pirtis priklausydavo keletui sodybų. Dzūkijoje pirtys statytos dažnai, išskyrus Užnemunę, kur jas statyti ilgokai drausta. Tai dažniausiai antžeminiai statiniai, nors būtent pietų Lietuvoje pasitaiko žeminių ar pusiau žeminių tipo pirčių. Pirties planą sudaro apkūrenama krosnimi pėrimosi patalpa ir priepirtis. Pėrimosi patalpa yra maždaug nuo 2×2 iki 4×5 m ploto ir nuo 1,90 iki 2,20 m aukščio, lentų ar skeltų rąstų lubomis, medinėmis grindimis arba moliu plūkta asla. Akmenų krosnis įrengta prie durų ir užima nuo 1/3 iki 1/7 patalpos ploto. Prie krosnių dabar būna katilai vandeniui šildyti, o kadaise jį šildydavo į medinį lovį sumesdami įkaitusius akmenis. Dūmams išeiti lubose įrengiamos skylės – aukštiniai; pasieniais išdėstyti plautai ir suolai, palubėje – kartelės drabužiams pakabinti, dažnai būna vienas įstiklintas langelis. Priepirtis siauresnis, užima apie trečdalį pastato tūrio, be lubų; senaisiais laikais būdavo tik atvira pastogė. Pirčių sienos dažniausiai iš apvalių rąstų, suleistų į atsikišusias sąsparas, nors priepirčiai būna ir karkasiniai; stogai keturšlaičiai, čiukuriniai arba dvišlaičiai, dengti šiaudais, skiedromis, lentelėmis arba lentomis. Pirtys paprastai neturi jokių puošybos detalių.

Pirties Vaikštenių k. Trakų r. vaizdas ir planas [LII; neg. nr. 6030, 85/16]

Pirtis Zervynų k. Varėnos r. [21; 97 pav.]

75

sienos gali būti sukaltos iš lentų ar išpintos kartimis. Trakų r. nuotr. Kai kurie ūkiniai pastatai žeminių tipo. bet ir kalvės ar grybų džiovyklos. dažnai kūpso tik stogas. nors ir jos dažnai būna prijungtos prie kitų pastatų. vištidės.] Rūsys su lėkiais Klepočių k. neg. sienos rentinės arba išmūrytos moliu. Rūsys Šimonių k. antžeminėje dalyje laikomi įvairūs rakandai. Vilniaus r. kiti daiktai. kartais rūsio duobė būna įrengta po kitais pastatais. Apie dviejų metrų gylio žemėje iškastos patalpos. neretai naudojamos karkasinės konstrukcijos. nuotr. Vieni jų kiek stambesni. arba būna blokuojami su kitais trobesiais. Bulvėms buvo kasamos ir laikinos aklinai dengtos duobės su stogeliais. Lazdijų r. [A. tokios yra daržinės. 6038] ▼ 76 . kurie arba stovi atskirai. laipteliais arba nuožulniu įėjimu. skirtos laikyti bulvėms ir kitoms daržovėms. Dzūkijoje taip įrenginėti ne tik rūsiai. kiti visai nedideli. Andriušytės 2007 m. skirtos laikyti šieną ir šiaudus. ypač mažiesiems. Žeminės lubos uždengiamos spaliais. Nusileidžiama į jas kopėčiomis. [LII. bet būna ir rentinės. neretai ir betonuotos. Kai kurie jų paplito tik XX a. Rūsiai dažnai įrengiami šlaiteliuose arba su daugiau ar mažiau aiškia antžemine dalimi. Ūkiniams trobesiams. šakomis. nr.] Rūsys Avižienių k. šienu arba šiaudais. samanomis. pavyzdžiui. Andriušytės 2007 m. [A.KITI ŪKINIAI PASTATAI Sodybose būna dar įvairios paskirties ūkinių pastatų. kalkėmis ar cementu surištais akmenimis.

98 pav. 85/19] Žeminė – grybų džiovykla Zervynų k. Trakų r. [21.) [LII. Varėnos r.] 77 . (nuotrauka 76 psl.KITI ŪKINIAI PASTATAI Rūsys su lėkiais Klepočių k.

žmogaus ir gamtos santykių. Alytaus r. 8885] Vištidė Karklynų k. tačiau dažnai pabiri ir neišraiškingi jų tūriai užgriozdina kiemą. Andriušytės 2007 m. Vis dėlto tradicinė architektūra iš prigimties organiška. proporcijų. Prienų r. rūkymui atokiau nuo kitų pastatų būdavo statomi maži antžeminiai arba žemės šlaiteliuose įrengti rūsinio tipo statinėliai su krosnelėmis. nuotr. Joje ruošiamas valgis. dažniausiai karkasinės lentinės konstrukcijos.] Rentinė su lentų stogu kalvė Giraitės k. [30. XI pav.1955 [LII. mūrinių.] Vasaros virtuvė. garažai: jų svarba ūkiui neabejotina. neg. nr. Rūkykla Peršėkininkų k. tokių kaip sandėliai. tinkamos vietos erdvėje parinkimas yra svarbiausias dalykas derinant šiuolaikinio gyvenimo būdo atributus prie tradicinio kraštovaizdžio. Alytaus r. plačiau pradėtas naudoti tik XX a. susmulkindami erdvę. Varėnos r. Tai vėlyvas pastatas. Lazdijų r. bet būna ir rentinių. tad jeigu laikomasi jai būdingų formų bei komponavimo principų. neg. naikindami vientisumą. [LII. 2226] 78 . negriaunant nusistovėjusių tūrių ir erdvės. [A. Dabar Dzūkų sodybose dažnai sutinkamos vasaros virtuvės. valgoma. pajėgi inkorporuoti ir gyvenimiškas naujoves. Pastatytos kiemų viduryje jos neretai darko sodybos vaizdą.] Vištidė Naudžiūnų k. Todėl architektūrinės formos. verdamas ir ėdalas gyvuliams. Petroškų k. Jos būna nedidelės. padedanti formuoti sodybos kiemą. nors pasitaiko ir vykusiai į kompleksą įkomponuotų. [30. nr. XI pav. Paskutiniais dešimtmečiais sodybose atsirado ir kitų ūkinių pastatų. nuo 3×3 iki 5×8 m.KITI ŪKINIAI PASTATAI Grybams džiovinti.

nuotr. nors jį lėmė ir krašto miškingumas. supamas žiogrių tvoros. tarpai tarp jų Vartai Vilniaus apyl. Šalčininkų r. į stulpelius įtvirtintų karčių. jų viršutiniai galai dažnai nusmailinami. ir įpročiai ar mados. Tvoros nyksta greitai ir ne visur jas skubama atstatyti arba dabar joms naudojamos netradicinės formos bei medžiagos. Vadinamąja þiogriø tvora dažniau būdavo pažymimos sodybos ribos. Tvoros – itin svarbus gyvenviečių ir sodybų išvaizdos elementas. svarbios funkciškai ir reikšmingos vaizdui formuoti. Ji laikoma gražia ir gerai saugo nuo smulkiųjų gyvulių ir paukščių. 5824] ▼ Šulinys sodybos kiemo viduryje Mančiagirės k. tai yra erdvės. o tai menkina sodybos vaizdą. esančios arčiau gerojo kiemo. dažnai sudarantys ažūrą. E 19452] Keliukas į kluoną. [A. pritvirtintų prie stulpelių.SMULKIOS ARCHITEKTŪROS FORMOS Tai sudėtinės sodybos dalys. gyvulių išgenas. labai papildo vaizdo visumą. sodus. gėlių darželius. sodai. Lotø statiniai daromi iš spygliuočių medžių lentų. smulkūs elementai. turintis aiškią paskirtį. nr. daržai. Statiniø tvoros paplito XX a. jo pilnatvę. Andriušytės 2007 m. suteikia tarpams tarp pastatų papildomą išraišką. Milkūnų k. dažnai net nenuobliuotų. [LII. Virbai iš nugenėtų eglišakių pinami tarp horizontalių. daržus. Tvorų įvairovė daugmaž atitinka jų paskirties variantus. ir iš dalies užėmė žiogrių tvorų vietą. Žmogui artimas jų mastelis. ir kalami prie dviejų horizontalių karčių.. atskirdavo kiemus. neg. Varėnos r. Dzūkijos kaimuose jų būta įvairių pirmiausia funkcine prasme: jomis aptverdavo pačią sodybą.] 79 . Nuo paskirties priklausė ir tvorų pavidalas. gėlių darželiai. sušvelnina kompozicinį perėjimą tarp erdvių. 1940 [LNM.

[A. Mančiagirės k. nuotr. neg.] Žižmų k. eglinių pinučių ir ąžuolinių rąstelių [33.. [A. 145 pav. 15794] Varteliai tarp sodybos kiemų Musteikos k. [32. Lazdijų r. Varėnos r. tvoros: statinių. Šalčininkų r.] 80 . juosianti sodybą.] Kuolų tvora. 8 pav.] Lotų tvorelė aplink sodybą Ančios k. Varėnos r. [LNM. 1962 m. Varėnos r.SMULKIOS ARCHITEKTŪROS FORMOS Sodybos tvoros ir vartai Kabelių k. nuotr. nr. Andriušytės 2007 m. Andriušytės 2007 m.

Kuoliniai statiniai būna iš apvalių kuoliukų arba iš skeltų rąstų. Gulstinës tvoros į jas panašios. kurie patys gali būti įkalti į žemę. kur tik reikia pereiti iš vienos erdvės į kitą. medžio kaladžių arba akmenų. lentelėmis dengtą stogelį. Jų būna vienvėrių ir dvivėrių.] Aptvaro konstrukcija ir lipynė Musteikos k. nors būna tvorų ir be tarpų. kur daugiau akmenų. Andriušytės 2007 m. visur. jomis aptveriami ūkiniai kiemai. [32. Andriušytės 2007 m. Varėnos r. [A. Varėnos r. [A. Pietrytinėje Lietuvos dalyje pagrindiniai vartai į sodybą gali turėti aprėminimą arba net skiedromis.SMULKIOS ARCHITEKTŪROS FORMOS lygūs stulpelių pločiui. septyniomis ar aštuoniomis eilėmis. išgenos ir pievos. jomis aptveriamos sodybos ir kiemai. o dažnai ir atskiras akcentas yra vartai ir varteliai. Sudėtinis tvorų elementas. Kartais jie dekoruojami geometriniais orna- Žardinė tvora Paūlių k. trim keturiom eilėm įtaisomos ant vertikalių mietų. lipynių vietose tvorų viršus būna lygus. nuotr. dar aptinkamos lauko akmenø tvoros: akmenys sukrauti eile be rišamosios medžiagos. įėjimui į sodybą šalia plačių įvažiavimo vartų įrengiami ir maži. iki 80 cm aukščio. tik jų kartys trumpesnės ir dedamos tankiau. Abipus tvorų perlipimui per jas įrengiamos lipynės iš ant kuolų pritvirtintų lentelių. kad nepralįstų smulkūs gyvuliai ir paukščiai. 151 pav.] 81 . nuotr. Jų sodyboje gali būti nemažai. Jų formos priklauso nuo įėjimui reikiamo pločio ir svarbos ir dažniausiai atitinka tvoros sandarą. Þardinei tvorai naudojamos ilgos pušinės arba eglinės kartys. Eišiškių krašte.] Gulstinė tvora Paūlių k. Varėnos r.

ypač skirstantis į vienkiemius. 34 pav. kartais prie veleno įtaisomi mediniai ratai.. Rąstų (arba cementinis) rentinys paprastai uždengiamas lentiniu dangčiu. Veleniniø šulinių rentinys jau dažniausiai cementinis.. Trakų r. iš kurios kibiras su vandeniu traukiamas kabliu. velenas įtaisomas ant dviejų šonuose įkastų stulpų. neg. virš tokio šulinio dažnai būna įrengti lentelėmis ar a. buv. 1952 [LNM. Šulinys Zervynų k. prie kito – koks nors sunkus daiktas atsvarai.Varėnos r.SMULKIOS ARCHITEKTŪROS FORMOS mentais. toliau nuo ūkinės dalies.] Šulinys sodyboje Vilniaus apyl. b) Kuršių k. Senoviški yra svirtiniai šuliniai: svirtis laikosi ant vertikalaus dvišakio rąsto. Šuliniai kaimuose anksčiau tarnaudavo kelioms sodyboms. todėl semti vandenį svirtimi lengva. E 19314] 82 . nr. papildomai puošiami švenčių metu.. juos įsirengdavo atskirai. 6866] Šuliniai : a) Gruožnikėlių k. Šeimos reikmėms skirti šuliniai su svirtimi arba su velenu paprastai kasti arčiau gyvenamojo būsto. Eišiškių r. prie vieno jos galo tvirtinamas kibiras. [8. b. vėliau. Pastarieji kai kur dar išlikę seniausios formos: tai paprastu rentiniu arba akmenimis sutvirtinta duobė. 1940 [LNM. kai kur netgi po du. vieną jų gyvuliams girdyti.

inkilėliai. [32. kiti smulkūs sodybos elementai. Andriušytės 2007 m. suoleliai poilsiui. Žardinė sodybos pakluonėje Musteikos k. neg. Sodybos vaizdą bendrą papildo ir šunų būdos. jie išskobti iš nupjauto ar vėjo nulaužto medžio kamieno. arba statomi ant žemės bitynuose: stačiai. nuotr. pavyzdžiui. yra vėlyvi: vieni jų vadinami varšuviniai – panašūs į mažus namelius. drevine bitininkyste iki šiol užsiimama Dzūkijoje. Įspūdingi pakluonių elementai – žardai šienui džiovinti: ir prikrauti šieno. seniausieji aviliai kelminiai. Rëminiai aviliai. Jie gali būti inkiliniai. 9756] 83 . o dadano labiau panašūs į dėžes. gulsčiai ar pasvirai. nr. Prie mažųjų architektūros formų priskirtini ir aviliai – išraiškingi sodų elementai. tačiau visi jie dalyvauja formuojant erdvę. paplitę visoje Lietuvoje. dažnai dažomi.] ▼ Pusiau gulstinis kelminis avilys Nemunaičio k. kai kurie iš šių objektų sezoniškai kinta. kuomet bitės laikytos žmonių išskobtose ar tiesiog išpuvusių medžių drevėse.SMULKIOS ARCHITEKTŪROS FORMOS malksnomis dengti stogeliai. Varėnos r. 147] Varšuviniai aviliai Babrų k. Lazdijų r. Kelminė-avilinė bitininkystė kiek vėlyvesnė. Alytaus r. malkų kaugės. [A. ir ypač tušti jie atrodo kaip ažūrinės sienelės ir praturtina kiemo erdvę. tai yra įkelti į medžius. [LII. Seniausia bitininkavimo forma – drevinė.

lieknakamieniai kryžiai. Kaišiadorių apylinkėse pastebėta savita kryžių su kankinimo įrankiais kompozicijos interpretacija – ietis ir ilgakočius kirvelius imituojantys elementai tvirtinami prie horizontaliosios kryžiaus šakos ir jungiami ne su paminko kamienu. jame vyraujantis dekoratyvumas. V. [LII. Tačiau XX a. III deš. Sakalausko 1957 m. Nepaisant detalių gausos. o stogastulpių ir koplytstulpių statyta labai mažai. Kaišiadorių r. Būdingas Dzūkijos kryžius Čepeliūnų kaimo kapinėse. [LII. Vydenių apyl. Santaikos k. Nors šis kryžius išsiskiria itin efektinga išore. elementais (2 pav. plaktukus.] 5. Dzūkijos regionui būdingų kryžių konstrukcijos pagrindą sudaro lotyniškas kryžius. Santaikos apyl.). papildyta Dzūkijos paminklams būdingais simboliniais elementais (3 pav. dekoratyvinio ir simbolinio pradų balanso derėtų siekti ir nūdienos meistrams (4 pav. Dekoratyvi dzūkiško kryžiaus kompozicijos interpretacija (XX a. rykštes. Iečių. nuotr. Krutulienės 1969 m. Veisiejų apyl. [ASI. papildytas Kristaus kankinimo įrankius – kalavijus ir ietis – imituojančiais elementais. kurio kompozicijoje buvo panaudota aukštaitiško kryžiaus su altorėliu forma. Kaišiadorių. nuotr. vinis. reples. sutinkami Lazdijų.] 3. Lazdijų r. Jubiliejinis kryžius – aukštaitiškos kryžiaus formos ir dzūkiškų motyvų derinys (XX a. Tokio paminklo pavyzdžiu galėtų būti Santaikos kaime pastatytas kryžius.). Tokio pavidalo paminklai itin gausiai statyti Alytaus ir Varėnos rajonuose. Kristaus Kančios tema kartais išplėtojama ir paminklo dekore: smulkesnius simbolinius elementus – ragotines.). Prienų. nuotr. jungiančių kryžiaus horizontaliąją šaką su stiebu. Alytaus r.] 2. nuotr. Alytaus r. Išskirtiniu šio regiono paminklų bruožu laikytina savita Kristaus Kančios temos traktuotė kryžių architektūrinėse–meninėse kompozicijose ir koplytėlių skulptūrų grupėse. Savita kryžiaus su Kristaus kančios atributais kompozicija. Kėdainių. 10259. pastebėti ir kai kur pietinėje Aukštaitijos dalyje bei Panemunėje.] 84 . Miliaus 1959 m. Populiarūs ir gausiausiai visame regione paplitę aukšti. Bertašiūtės 2007 m. A. 1. architektūrinių bei dekoro detalių gausa nustelbia Dzūkijos regiono paminklams būdingą prasmingumą. [R. Paparčių k. kompozicija suteikia šiems paminklams būdingą išraišką (1 pav. išsiskiriančių eklektišku minėtiesiems kryžiams būdingų elementų ir svetimų formų deriniu. pradžioje Dzūkijoje buvo pastatyta paminklų. pab. Siekiant išvengti paminklo kompozicijos simbolinės prasmės.MAŽOJI SAKRALINĖ ARCHITEKTŪRA Dzūkijos regiono smulkioji sakralinė architektūra ypatinga rūšine paminklų įvairove nepasižymi. papildomi dekoro elementai naudoti labai saikingai. o su prie jo pritvirtintais sukryžiuotais.). kopėčias komponuojant ant paminklo kamieno ir šakų. M. kalavijus imituojančiais. nuotr.). vid. Trakų apylinkėse. Miliaus 1959 m.). Žaslių apyl.).] 4. Kitas Dzūkijoje gausiai paplitęs kryžių tipas – paminklai su dekoratyviomis kryžmų aureolėmis. [ČDM. sekuliarizacijos. šių kryžių architektūrinė kompozicija aiški ir vientisa. gana daug medinių pakabinamų koplytėlių. Architektūrinę–meninę kompoziciją papildo kryžių tarpkryžmes puošiantys subtilūs dekoro elementai bei kryžmoje įkomponuotos koplytėlės su Nukryžiuotojo figūrėle ar Nukryžiavimo sceną vaizduojančia skulptūrų grupe. 10249. Varėnos r. Simno apyl.. Kryžius su spindulių aureole Santaikos kaimo kapinėse (XX a. V..

kurios kabinamos kryžmose. Marija Sopulingoji. nuotr. Marcinkonių apyl..] 8. [ASI. Iš A. [ASI. J. siaurėjančios į apačią. Dubičių apyl. [R.] 9. kurių vienintelė puošmena . Šių koplytėlių tūriai atviri arba įstiklinti vieninteliu pagrindiniame fasade įkomponuotu langeliu. Krutulienės rinkinio] 7. Populiariausios geometrinės formos . R. bet ir labiau išplėtoto siužeto Nukryžiavimo sceną vaizduojančios skulptūros. Varėnos r. Šiose koplytėlėse kabinamos ne tik Nukryžiuotojo figūrėlės. ritinys. Merkinės apyl. Kuklus kryžius Veisiejų apylinkėse. Koplytėlių įvairovė didelė: jos gali būti įprastos formos su dvišlaičiais. prisegami prie rato formos nimbo arba tvirtinami ant puslankio formos skersinuko. Merkinės kryžių kalnelio kryžius (XX a. Bertašiūtės 2007 m. nuotr. [I.. taip pat Kauno.). suformuotos ant gana plokščio pagrindo arba masyvios. Prienų ir Kaišiadorių apylinkėse. paminklų viršūnės kartais papuošiamos geležiniais kryželiais. Viršutiniosios kryžmos centre komponuojamas saulės diskas arba Apvaizdos akis. I pusė). Kubiliaus 1968 m. Jų konstrukcinį pagrindą sudaro kryžius. kiek mažiau paplitę augaliniai trilapio ir tulpės motyvai. o tarpkryžmes puošia spinduliai (12 pav. Dzūkijoje (ypač Varėnos rajone) plito ir dvikryžmiai kryžiai.jų šakų galams suteiktas profilis (8 pav. jungiančio tiktai viršutiniąją ir šonines kryžiaus šakas (5. Senovės k. Šių paminklų tarpkryžmės kukliai papuošiamos nedideliais dvišakių spindulių pluoštais (9 pav.] 85 .) Dzūkijos kryžių architektūrinė kompozicija neretai papildoma įvairių pavidalų koplytėlėmis.). Jų viduje dažniausiai kabinama Nukryžiuotojo figūra. Dvikryžmis Dzūkijos kryžius (XX a. nuotr. „pasagos“ ar baldakimo klostes primenančiais stogeliais. Vietoje spindulių kryžmose kartais būdavo komponuojamas ir vientisas plokščias saikingai ažūru papuoštas skydas. pailgos.rutulys.). kaip ir kituose Lietuvos regionuose.). Šių paminklų kryžmose pritvirtintos medinės ar metalinės Nukryžiuotojo figūrėlės pridengiamos kukliu skardiniu stogeliu. nuotr. A. Dzūkijoje.). kurio kryžmoje komponuojama masyvi plokščia koplytėlė. Marija Magdalietė bei kryžiaus papėdėje gulintis avinėlis. Šiuose paminkluose dažnai statomos Kristaus Nukryžiavimo sceną vaizduojančių skulptūrų grupės. Lazdijų r.] 10. Būdingas Dzūkijos kryžių dekoras. kurie paskleidžiami kamieno ir kryžmos sankirtose. su gana toli viena nuo kitos nutolusiomis kryžmomis.MAŽOJI SAKRALINĖ ARCHITEKTŪRA Jos formuojamos iš pavienių spindulių ir augalinių motyvų. [A. lėkštos ir negilios. Varėnos r. nemaža ir visai paprastų kryžių. 6 pav. Tačiau profilio motyvų įvairovė gana didelė. kurias sudaro Nukryžiuotojo figūra.). Burinskaitės 2001 m. Visame regione populiarios tradicinės plokščios „dėželės“ pavidalo koplytėlės su dvišlaičiais arba skiautiniais stogeliais (11 pav. Dichavičiaus nuotr. 6. Jonas Evangelistas arba šv. Varėnos r. Varėnos r. Gana gausiai Dzūkijoje paplitusios medinės pakabinamos koplytėlės. šv. kurio apdaila ir elementų kompozicija artima Kauno ir Raseinių krašto kryžiams (7 pav. Savitas dzūkiškas kryžius su koplytėlėmis Dubičių kaimo kapinėse. tvirtinamos prie kryžių kamieno ir net ant paminklo šakų (10 pav. apatinėje – po skardiniu stogeliu arba nedidukėje plokščioje koplytėlėje Nukryžiuotojo figūrėlė. prizmė. Krutulienės 1966 m. 9 deš.). Tai labai aukšti ir liekni paminklai. Išraiškingos ir savitos išvaizdos koplytėlės sutinkamos kai kuriose Alytaus.

šv. dengtose dvišlaičiais ar arkiniais stogeliais. pab. tačiau būdinga gana ryški stogelį remianti horizontali atrama (13 pav.). Dzūkijos paminklų grupė (stogastulpis 1918 m. nuotr. Miliaus 1955 m. Veisiejų apyl. ir kryžius 1943 m. Florijono atvaizdai. 2441.] 86 . [LII. Paminklų skulptūrų kompozicijose kartais sutinkami ir Švč.MAŽOJI SAKRALINĖ ARCHITEKTŪRA Stogastulpiai Dzūkijoje paplitę labai negausiai. statomos šv. Bertašiūtės 2007 m. Agotos. Tradicinės išvaizdos koplytėlė su Nukryžiuotuoju (XX a.). Gastilionių k.] 13. V. Tai paminklai su atvira anga pagrindiniame fasade.] 12.). šv.).] 11. Koplytstulpių taip pat nedaug kaip ir stogastulpių. nuotr. Jono Nepomuko skulptūra (1948 m. Miliaus 1955 m. Varėnos r. Pakelės koplytstulpis su šv. [LII. Veisiejų apyl. Lazdijų r.. 57452. Jono Nepomuko skulptūros arba Jėzaus Krikštą vaizduojančių skulptūrų grupės (14 pav. nuotr. Vydenių apyl.). Išraiškinga koplytėlė medyje (1910 m. Laibgalių k. Barčių k. V. kurių koplytėlėse. [LII. R.). Lazdijų r. [R. 14. Mergelės Marijos bei kitų populiarių šventųjų – šv. Merkienės 1975 m. Kaišiadorių r. Jų konstrukcija tipiška – stiebas su piramidiniu stogeliu. Kazimiero. nuotr. 2328.

malonumo. labai tankios lajos. Jei turėjo daug prisisodinę medžių. gal gyvena koks visai netinkamas žmogus. Àþuolo (paprastasis ąžuolas – Quercus robur L. Vienkieminėse sodybose ar ten. kitką malkoms supjovė. kur kiti medžiai prastai auga. kur turėta platesni rėžiai. nušautam partizanui atminti. Iki Pirmojo pasaulinio karo beveik išskirtinai sodino tik lapuočius medžius.) sodino. tinginys.) mėgo dėl skanios sulos. pasėdėt gerai. spintas. Be jų. nes reikia šieną džiovinti. kad gražiai žydi. 1980 [LDM.) žieve dažė siūlus. Tai ir sodinosi ant sodybos ribų ir dar dažnai vieną kitą medį prie pirkios. vaisių nenukrėstų. ApN 22-1] ▼ 87 . kuriuos įvairiai panaudodavo. Ją Medžiai sodybos kieme Vaitakarčmio k.) Dzūkijoje bene garbingiausias. kad atskridę jų spiečiai turėtų kur sėsti. Kaštonà (paprastasis kaštonas – Aesculus hippocastanum L. Iš geresnės dalies namų ūkio rakandą padarė. vaikai džiaugėsi gilėmis. pirkia viena stovės kaip našlaitė. kai reikėjo. kėlė į medžius gandralizdžius.) yra nereiklus dirvožemiui.) vadino verba. jei laikė bites. kaip kurioj moka“. tai nupjaudavo. Ievà (paprastoji ieva – Padus avium Mill. kuriai „perlyt reikėjo gero lietaus“. dėl unksmės: kai saulė kepina – pavėsis. todėl medžius daugiausia sodino prie kaimo gatvės. sprogsta medžiai. sutvirtino. todėl dažnai buvo sodinamas nederlingose žemėse. Liepa (mažalapė liepa – Tilia cordata Mill. kvapesnio oro. kad gražus medis. išvažiuojant gyventi į kitą šalį. mylimiausias medis. Varėnos r. o medžiai užstoja saulę. jei buvo „lakiantis smėlis“. kad paukščiai turėtų kur nutūpti. kad mylėjo medžius. kad sodų nelaužytų. medžius kartais sodino ir kokiam nors atminimui: vaikų gimimui. ypač kai žydi. medžių galėjo sodinti daugiau. Gluosná (Salix L.ŽELDINIAI Medžiai Sodybose sodino medžius. dėl to. darė vežimus. pavasarį iš jų leido sulą. nuo gaisro. sodybos medžių nekirto. jog medžiai saugojo. nes medžiai „suturi ugnį“. kad špokai turi švilpaut“. Medžius sodino įvairiais sumetimais: dėl grožio.. lyg ir nieko nėra. Berþas (karpotasis beržas – Betula pendula Roth. linksmumo. lizdus sukti. Jei medžių nėra. Klevà (paprastasis klevas – Acer platanoides L. kieme.) dažniausiai sodino prie pirkios. o jo lapus džiovino duonai kepti. jį ypač mėgo dėl gražių žiedų. inkilus varnėnams: „Buvo tokia liga. tai medžių šaknys sulaikė. saugojo. nes jo šakeles nešė šventinti per Verbą. nupuvo. langines. Jo džiovintais žiedais ir vaisiais gydė sąnarius. kad perkūnija netrenktų į pastatus. dėl sveikesnio. Gatviniuose kaimuose vietos mažai. Tik nesodino aplink kluonus. čiulbėti: „Priskrenda paukščių ir gieda kaip kurioj savo balsu. sako. Tik jei paseno. dėl užuovėjos: „Kad įsilėkėjęs vėjas stogų nenuplėštų“.

kad kas neužburtų. Augino dekoratyvinius krūmus: bezus (paprastosios alyvos – Syringa vulgaris L.). špireikas (lanksva – Spiraea L. nenužiūrėtų. papuoštas žiemės gėlių vainiku ir parišta prijuostėle. [A. Andriušytės 2007 m.): „Pirmiau ratus darė iš jų“. Patiko jos kvapas. Varėnos r.). o pumpurus rinko ir. kai žydi. Tuopà (Populus L.ŽELDINIAI dažnai sodino prie gyvenamojo pastato. Varėnos r. Šis medis ypač gražus. radastas. Per Jonines šermukšnio šakele užkišdavo tvarto duris. Dideli medžiai aplink įvažiavimą į sodybą Trakiškių k. jazminus (darželinis jazminas – Philadelphus coronarius L. roþes (erškėtis – Rosa L. o jaunikis kišenėn įsidėdavo šakelę. kad raganos neatimtų karvėms pieno. gydė žaizdas. kurių prisiskynę pasidėdavo ant aukšto ir valgė žiemą sušalusias. topoliais. jaunų šakų žieve gydė votis. nuotr. Zervynų k. kuris buvo parneštas iš miško ir pasodintas prie namų.). Jį mėgo. LLBM 88 .) vadino topeliais. riešutojus (riešutinis lazdynas – Corylus avellana L. ypač pavasarį. užpylę degtine.). sodo.). alyvukes.). kad gražiai žydi. o žiedų arbatą geria nuo peršalimo. riešutus. Tikėjo. burbulukus. iš jų bitės renka medų. diemedþius (Artemisia abrotanum L. raudonos uogos.) augo dažnoje sodyboje. Taip pat sodindavo uosá (paprastasis uosis – Fraxinus excelsior L. Šermukšnis (paprastasis šermukšnis – Sorbus aucuparia L.). ir ypač padėjo tas šermukšnis. smertelnikus (baltuogė meškytė – Symphoricarpus racemosus Mchx. tafoliais. kad šis medis apsaugo nuo piktų jėgų.] Kryžius. poterkas baltas. baltus medelius. Vainikėlį jaunajai pynė ant šermukšnio šakelės.

Lysvelių planai buvo įvairūs. rau- Medžiais ribojama užnemunietiška sodyba Dvarciškių k. [A. bet turintį ir simbolinę reikšmę. apimančios namo galą ir pusę šono. þuoganaitëm. darželis užėmė įvairų plotą: per pusę namo šono. aþukëm. þuoganom. rombo. Darželio pakraščiuose sukasdavo pailgas lysveles. Gėlių darželį. nors jis būdavo ir šiaurinėje pusėje. Lysveles vadino aþuoganaitëm. Vos vyrai baigdavo ręsti gyvenamąjį namą. o pirkia stovėjo galu į gatvę. Varėnos rajone dažnai lysvelių visai nekasė. eþelëm. nes sausa. eþukëm. tuojau moteriškės prie jo užsisodindavo darželį. ir apvalių lysvelių. Jei rėžis buvo platesnis. Tarpukaryje ėmė daryti ir širdelės. trikampio formos lysveles. per visą šoną.] Alyvų krūmas šalia svirnelio LLBM Rudaminos sodyboje Dzūkiškas darželis LLBM Musteikos sdodyboje 89 . ne tik puošiantį sodybą. o centre iki Pirmojo pasaulinio karo dažniausiai buvo keturkampės lysvelės. tai ir darželis pasibaigs“. tad vienkiemiuose dažniausiai taip ir darė. smėlis. Jų kraštus tvirtino akmenukais (juos baltino). aþuoganom. nors ne visada darželis buvo į kiemo pusę. Pasaulio šalių atžvilgiu gėlėms geriau augti pietinėje namo pusėje. kol egzistuodavo sodyba: „Kai namas grius. Andriušytės 2007 m. prie pusės namo šono. kuriuose vietos platu. vanduo nesilaiko: „Gėlės palaidnai augo“. iki durų. Gatviniuose kaimuose darželį paprastai rengė plotelyje tarp pirkios ir gatvės.Gėlių darželis Tai buvo neatskiriama sodybos dalis. nuotr. Vienkiemiuose. „L“ formos. Lazdijų r. ir jis žydėdavo tol. rengė prie gyvenamojo pastato. Didelės gėlių mėgėjos kartais pasodindavo gėlių per visą namo šoną ir dar per abu ar vieną galą. Lazdijų rajone tame pačiame darželyje buvo ir keturkampių. tai norinčios dar pasisodindavo gėlių ir kieme.

kalavijai. ypač patiko lapų kvapas.). Šaknimis trynė skruostus. kampu įkastom į žemę.). gvaizdikai (serentis – Tagetes L. nuodatkos (vaistinė medetka – Calendula officinalis L.). Vienmetės gėlės: lineliai (darželinė graželė – Calliopsis tinctoria DC.). Kiti ir visai niekuo netvirtino.] 90 .). Šalčininkų r.] Gėlių darželio planas šalia pirkios gatviniame Poškonių k. lineliai (paprastoji kosmėja – Cosmos bipinnatus Cav. 6 – mėtos. augalais: saulutėmis. pupinas (baltašaknė – Polygonatum L. 9 – piliarožė. raguliai. bandelës. [A. notkos. karkleliai. garšvinis (stambialapis saliavas – Peucedanum ostruthium Koch). Sodino prie tvoros. sinavadai (kininis ratilis – Callistephus chinensis Nees. tai jau vasara praėjo“. bijûnëliai. kadangi ji gražiai žydi. 5 . marûnas (skaistenis – Pyrethrum Scop. èernobilis (mėlynoji kurpelė – Aconitum napellus L. berlinkos. levukai. Arlikai. vijokliukai (pelėvirkštis sukutis – Ipomoea purpurea Lamk. 14 – chrizantema. kalavijai.). lelijos (vildalgis – Iris L. goštautai.). karveliai. goštauka.raukšlėtasis erškėtis. 12 – gostautas.).) – garbingiausia. 47 pav. þilvytukai (daugiametis flioksas – Phlox paniculata L. pijolkos (bijūnas – Paeonia L. 10 – sedumas. plioksai. 11 – muilarožė. ramunëliai (vaistinė ramunė – Matricaria chamomilla L.). Sakė: „Bobų vasara žydi. prancûzëlis (dailieji auskarėliai – Dicentra spectabilis DC.).akmenys [33.tigrinės leleijos.). kai karvės neišsivalė po veršiavimosi. Jų arbatą gėrė nuo nervų.ŽELDINIAI donom ar baltom plytom. Dalis darželio gėlių buvo daugiametės. geltonos jurginës. 4 . 13 – bijūnas. skaniai kvepia ir gydo. Naudojo vaistams.). Goštos. þieminës lepkonijos. sliaznikas. Bobø vasara. pirmajai komunijai. geltonukai.). 15 – jazminas.). veèernykai. bervinkos (šliaužiančioji žiemė – Vinca major L. patakiai. 2 . 17 . Vilniaus r.). iki 2 metrų gėlė. kad būtų raudoni: „Senovinis mergų ružas“. šalavijos (balzaminis skaistenis – Tanacetum balsamita L. konvalijos (paprastoji pakalnutė – Convallaria majalis L. šabalbonai (raudonžiedės pupelės – Phaseolus coccineus L. vestuvėms. šalnokandþiai (astras – Aster L. teleponai (rausvoji viendienė – Hemerocallis fulva L. Pinavijai.). goštautas (goštautinė gaisrana – Lychnis chalcedonica L. nuotr. senobinis èišèius.virkštenis. tribulkomis (laiškinis česnakas – Allium schoenoprasum L. multiplex Haimerl. kur nors kampe.). sausiukai (darželinis šlamutis – Helichrysum bracteatum Willd. Jos reikėjo krikštynoms. Kolèikas. èebatukai.).). Tarp jų ir rûta (žalioji rūta – Ruta graveolens L. èišèius (pievinė kraujažolė f. nasturtës (Tropaeoleum L. þirneliai (kvapusis pelėžirnis – Lathyrus odoratus L. kasoèiai. rūtomis. Andriejaþolës.). karkliukai. pivonijos.: 1.). 16 – mažoji piliarožė. Tai aukšta. pilnavidurė – Achillea ptarmica var.). goštaulka.biljardo lanksva.). 8 – jurginai. naktinukai (dviragė leukonija – Matthiola bicornis DC. skambuèiai (paprastasis sinavadas – Aquilegia vulgaris L. mylimiausia. laidotuvėms. razetos (razeta kvapioji – Reseda odorata L. nužievintomis karklų vytelėmis (lankučiais smeigė).).). kieteliai. gaideliai. cancalijos. šparagas (vaistinis smidras – Asparagus officinalis L. Jų šaknis ir žiedus vartojo nuo „išgusčio“. Pinavijos.). Jis ypač buvo reikalingas. 7 – flioksai.).). 3 – vilkdalgiai. Èebatorai. vartojo ir vaistams.). brangiausia gėlė. Palangė LLBM Musteikos sodyboje su jurginais Gėlynas šalia pirkios Šukiškių k. slezeliai (darželinė rožūnė – Lavatera trimestris L. Tai viena iš pagrindinių gėlių. þieminiai jurginai (plunksnalapė rudbekija – Rudbeckia laciniata L.). roþelës.). astros. Andriušytės 2007 m.). kasoèiai. nanotkos. mëtos (Mentha L.).

roþës (paprastoji piliarožė – Althea rosea Cav. sakratëlës.): „Anas nuo visko pamačnas“. Svogūninės: tribulkës (laiškinis česnakas – Allium schoenoprasum L.). Geltonus èyþmus (paprastoji bitkrėslė – Tanacetum vulgare L. vilniagvaizdikiai (šiurpinis gvazdikas – Dianthus barbatus L. perestupà (baltoji driekana – Bryonia alba L. sode) augino ir kitus vaistinius augalus: barkûnà (baltažiedis barkūnas – Melilotus albus Desr.). Sodybose (kieme.). Buvo kvapios. Dvimetės gėlės: devyniašarviai. narcizai (baltasis narcizas – Narcissus poeticus L. staredubà (vaistinė gelsvė – Levisticum officinale Koch). cibulaitis. Labiausiai mylėjo ir gerbė tuos dekoratyvinius krūmus ir gėles. Cincilijas. piliponai (tulpė – Tulipa L. þivokastà (vaistinė taukė – Symphytum officinale L.).).).). lelijos (Lilium L.): gydė lūžusius kaulus. Juozapo rykštaitës (kardelis – Gladiolus L. devynšardës. Dzūkiški darželiai.). debesylà (Inula L.). sesabroliai (tikroji našlaitė – Viola wittrockiana Gams.GĖLIŲ DARŽELIS þiopliukai (didysis žioveinis – Antirrhinum majus L. kurių žiedai ar lapai skaniai kvepėjo. pilnavidurės. saulutës (Bellis perennis L.) – nuo nervų.). durnadagá (paprastoji durnaropė – Datura stramonium L. èistotelá (didžioji ugniažolė – Chelionium majus L.). pelynà (Artemisia absinthium L.). eksponuojami LLBM Musteikos sodyboje 91 . Durnàjà ropæ (juodoji drignė – Hyoscyamus niger L. Gumbasvogūninės: Juozapëliai.).). narà.). Šakniagumbinės: jurginai (Dahlia Cav.). Jis dažniausiai augo darželyje ar šalia jo: „Nuo išgusčio“. kaštanavolà. broliukai.).

trobesiai ir atskiros detalės dažnai yra nepakitę ar nedaug nutolę nuo daugiau kaip prieš šimtmetį susiformavusių pavidalų. ir itin archajiškų statybos formų užsilikimą. ir jaučiamas tikras noras atliepti dzūkiškai dvasiai. tai yra senųjų pastatų atnaujinimo. tokių kaip sijiniai ar pėdiniai stogai. taikytis prie kraštovaizdžio. ekonomiškai atsilikę. kuriuose giliai suvoktas tradiciškumas leido išvengti taip lengvai. kaip ją suprato pirmtakai. padės bent iš dalies atsakyti į klausimą kokie yra dėsningumai. Deja. etnosui būdingos pasaulėžiūros. [A. Taip pat pristatoma keletas naujų projektų. kuri nesutrukdė dzūkams išsaugoti esminės tradicinės architektūros savybės. ir naujesni statybos būdai bei jų deriniai.IŠVADOS IR PASIŪLYMAI Džiugu. socialinės ir kultūrinės sąlygos. Dzūkijoje liaudies architektūra išlaikė nemaža archajinių formų: padrikos ir gatvinės kaimavietės. bet vis dėlto stengiantis nenutolti nuo tų erdvės formavimo būdų. Todėl ypač sveikintini tie bandymai. kuriais galima būtų sekti statant šiandien namus lietuviškame. galbūt kai kurie tūno užsislėpę Dzūkijos miškų glūdumoje. suformuluoti remiantis tradicine Dzūkijos kaimo architektūra. ir juos galima įvardinti kaip dzūkiškos. Čia pateikiama keletas vykusių rekonstrukcijų.] ▼ 92 . neišsišokti moderniomis formomis. kad ir šiandien tarp statančiųjų ir projektuojančiųjų atsiranda norinčių sekti tradicinės architektūros pavyzdžiais. tokių mėginimų kol kas nedaug. kurie nuo seno būdingi šiam kraštui. o kūrybiškai. ypač jei nekreipiama dėmesio į struktūrinius erdvės formavimo kriterijus. Dėl nederlingų žemių ūkiai Dzūkijoje buvo smulkūs. jų pritaikymo šiuolaikinei gyvensenai pavyzdžių. kurie vis dar sutinkami kaimuose. tačiau yra ir bendrų bruožų. Išvados ir pasiūlymai. prilimpančio kičo. Todėl čia sutinkama didžiausia konstrukcijų įvairovė: taikomi ir seni. Tradicinė Dzūkijos kaimo architektūra yra įvairi: įvairovę lemia gamtinės. o tai kartu lėmė ir sąlyginį (lyginant su kitais Lietuvos regionais) pastatų smulkumą. ne visi bandymai sekti senove pavyksta. tiek jos vidaus formų požiūriu. Švirmicko 2007 nuotr. Kita vertus. o dažnai ir bendralietuviškos tradicinės kaimo architektūros bendrybes. o naudojami tik išoriniai pagražinimai. istorinės. tikimės. tai yra jos kompozicinio vientisumo: tiek sodybos erdvės santykio su aplinka (gamta ir kaimynais). einant šiuo keliu. suformuotų sodietiškos gyvensenos. dzūkiškame kaime. kartais daugiau. Atnaujinama senoviška pirkia išsaugant senuosius elementus Kalvių k. kartais mažiau interpretuojant. sodybų sąranga. Senųjų ir naujesnių formų bendrabūvis būdingas ir tūrių bei puošybos deriniams – tai natūrali gyvenimo eigos raiška. Jos atskirose šio regiono dalyse dažnai skirtingos. o įsiklausyti į esamos erdvės kalbą ir įsižiūrėti į tai. kad nuo senųjų trobesių net ir vykusiai nukopijuotos detalės ištirpsta netinkamos kompozicijos fone – tai vis dėlto dažniausiai pasitaikantis reiškinys projektuose. kuriuose naudojamos tradicinės architektūros formos. Todėl būna. kuriuose vyrauja tradicinis pavidalas jį ne kopijuojant. Trakų r.

Dar viena pasiūlymų dalis.IŠVADOS IR PASIŪLYMAI Apibendrinant tradicinę Dzūkijos kaimo architektūrą čia bandyta suformuluoti tam tikrus principus. Vilniaus r. [A. Toliau pirmiausia išryškinamos senosios kaimo architektūros ypatybės.] Atnaujintas pirkios skliautas Žvynėnų k. lydinčios pirmines. po to jų pagrindu formuluojami pasiūlymai. detalė [A. Kiti matmenys slypi pasaulėžiūroje ir gyvenimo būde. tačiau struktūriniai požymiai yra lemiantys ir būtent jų taikymas sąlygoja vaizdo. tai yra erdvės konfigūracija. Andriušytės 2007 m. nepaneigiant nuo seno susiklosčiusių darnių žmogaus ir gamtos bendrabūvio formų. skirti senosios architektūros tradicijos ir šiuolaikinės statybos darnai. Kitos priemonės būtų antrinės. Švirmicko 2007 m. tačiau naudojant tik jas. Andriušytės 2007 m. Tikėtina. kurių dėka visumos vaizdas. kaip su jomis sieti šiuolaikinę architektūrą.] 93 . Trakų r. nuotr. nuotr. kurios nebeįmanoma atšaukti. komponavimo dėsniai. nuotr. kuriais remiantis šiandien statomi architektūriniai objektai būtų ne tik kai kuriomis išorinėmis formomis. bent iš dalies padės atsakyti į klausimą. visumos pavidalas liktų iškreiptas ir tik kažkiek išorinių elementų dėka primintų senąją architektūrą (tokio sprendimo pavyzdžių pasitaiko neretai.] Rekonstruojamas senasis pirkios (žr. be pirmųjų. Vilniaus r. kad sandaros. atitiktų tradicinį pavidalą. Rekonstruota ir pritaikyta poilsiui sena sodyba Babrauninkų k. kuriuos įmanoma išryškinti tiriant senąsias formas. kurį lemia laikmetis – ir tai sąlyga. susijusi su pastatų paskirtimi. tūrių deriniai ir proporcijos. leidžiančių įsiterpti į trapų Lietuvos kraštovaizdį jo nepažeidžiant. kairėje) prieangis Kalvių k. Plegevičiaus 2007 m. Tarp siūlomų taikyti priemonių svarbiausios yra struktūrinio pobūdžio. įspūdžio kokybę. ir jų taikymas teiktų vaizdui pilnatviškumą. bet ir giluminėmis kokybėmis artimi senajai aplinkos formavimo dvasiai. jog senąsias erdvių konfigūracijas veiksmingai galima panaudoti ir šiuolaikinei gyvensenai. [V. ypač jeigu naudojami tiktai puošybiniai elementai). yra tik priminimas. Trakų r. nuotr.] Pirkios skliauto (žr. Todėl juo svarbiau rasti priemonių. viršuje) Žvynėnų k. Kiekvienu atveju visumos vaizdą įtakoja visų priemonių derinys. [A. neužgožiant gamtos.

Kalvių k. Žmogui skirta erdvės dalis sutvarkoma. nors ir ne visuomet jie būna pailgi). tradicinės architektūros tarsi ištirpimas kraštovaizdyje – tai visų pirma reiškia pagarbą aplinkai. dalyvauja formuojant erdves kaip jas ribojantys elementai. puošybos elementų kuriamas virpantis ažūras – visa tai praturtina gyvenimą ir vaizdine prasme. panašų į netolimas kalvas. mastelių įvairovės. medžiagų taikymu. todėl patys statiniai. Sodybų ribų. taip pat šešėlių. Erdvėskiemai dalyvauja sodybos kompozicijoje kaip savarankiškos jos sandaros dalys. jų konstravimo būdais. kitus aplinkos veiksnius. Sodybų erdves supa horizontalūs pastatų tūriai (dažniausiai. čia skirta vietos žolei. daržams. Šis tarsi mitinis artumas gamtai atsiskleidžia keliais lygmenimis: sodybos vieta ir sandara. iš tolo dauguma jų ir atrodo tarsi medžių guotai: tai ir papildomas vertikalės matmuo iš esmės horizontaliai struktūrai. nes atsižvelgiama į reljefą.] Atnaujintas su tradicinio pavidalo apvadais pirkios langas.] Poilsiui pritaikyta sena sodyba Trakežerio k. dažniausiai būdami pailgi tūriai. ir ties jomis statomi šuliniai ar kiti statiniai. tačiau to laikomasi ne itin griežtai. nuotr. pastatų formomis. atskirų kiemų ir statinių išdėstymas dažniausiai artėja prie stačiakampės konfigūracijos. Patys monumentalūs trobesių tūriai su kupliais stogų šlaitais. [A. kurie išdėstomi taip. jos erdvių išdėstymu. ir erdvinė apsauga.IŠVADOS IR PASIŪLYMAI Tradicinės kaimo architektūros ypatybės Artumas gamtai. Švirmicko 2007 m. Plegevičiaus 2007 m. ją struktūriškai suderinant su bendru pasaulėvaizdžiu. Pagal tradicinį pavyzdį atnaujintas senosios pirkios prieangis Trakiškių k. mažosiomis architektūros formomis bei interjero elementais ir. ir želdiniai. nuotr. būdingais lietuviškai sodybai. Trakų r. kuriuo remiasi tradicinės architektūros sąranga. Gerai įsiterpę į reljefą. [A. Andriušytės 2007 m. proporcijomis ir puošyba. [V. jos kokybių pratęsimas į gyvenamąją erdvę. želdiniais. sodams. kad sudaro vientisas kiemų erdves. žinoma. kurių ribas išryškina ir tvoros. Pastatų planas – tai paprastai ištęstas stačiakampis. gamtinėmis spalvomis atrodo lyg natūralūs šios žemės gyventojai – jie bene tokie ir yra. gėlių darželiams. nuotr. Jų nuožulnūs stogai formuoja horizontalų nuosaikų siluetą. darnos su ja radimą ir yra pagrindas. Varėnos r.] ▼ 94 . Trakų r.

ir psichologinę apsaugą. Kaip ir pirtis. [A. buvo statomas atokiau nuo kitų pastatų. saugo pačią sodybą. ir daržai. ir suoliukai poilsiui. nuotr. jei tik išsitenkama rėžio plote. dažnai ir koplystulpis. ji ne tik švaresnė. stačiakampio plano vienkieminėse sodybose gyvenamasis būstas ir svirnas stovi statmenai arba lygiagrečiai vienas kito atžvilgiu ir taip pat sudaro gerąjį kiemą. Medžių ar krūmų eilės žymėdavo sodybos bei jos dalių ribas.. Vis dėlto net smėlingoje žemėje. [A. taip pat sukurti jaukią. kluonas. bet ir nevaikščioti didelių atstumų. Varėnos r. rečiau – šonu į jas. daržus nuo gyvulių). Be sodų ir krūmų. tai negalioja atokiau statomoms pirtims. o pamiškėse medžių irgi nesodindavo. tai tarsi sodybos branduolys. kuriuose dažnai sustatomi aviliai bitėms. Andriušytės 2007 m. Pati sodyba ir atskiros jos erdvinės zonos būdavo atskirtos tvoromis. stengtasi turėti medžių. Gerojo kiemo erdvė yra ypatinga. saugantis nuo gaisrų. nuotr. čia statomi gyvenamasis būstas ir svirnas – puošniausi sodybos pastatai. Pagal seną pavyzdį atnaujinta pirkia Kašėtų k. nors kartais – kitoje kelio pusėje arba šalia pirkios. Andriušytės 2007 m.] Naujai užtverta žiogrių tvora Kašėtų k. taip pat ir spygliuočiai. kuriai neretai parenkama vieta prie natūralaus ar dirbtinio vandens telkinio. sodinti dideli lapuočiai. Varėnos r. „valakinėse“ sodybose. be to. Tarpai tarp statinių dažniausiai sudaro nuo vieno iki trijų statinių aukščio (jei tik pakanka vietos sklype).] Tradicinio dekoro panaudojimas atnaujinant pirkią Kašėtų k. Varėnos r. prie kluono – kluoniena. dideli medžiai suformuodavo tarsi vartus. Tvoros teikia ir praktinę (pvz. gerąjį kiemą. kartais per juos net sunku įžiūrėti statinius. kuris būdingas lietuviškoms sodyboms. [A.] 95 . kad pro pirkios langus matytųsi svirno durys. taip šiedu trobesiai suformuoja gerojo kiemo erdvę. dažniausiai taip. Apželdinimas. Laisvo planavimo sodybose svirnas dažniausiai statomas priešais pirkios duris. galima kalbėti apie vidutinį. Atskiras erdvines zonas sodyboje sudaro ir kūdra. o vienkieminės sodybos vasarą daug kur atrodo kaip nedideli medžių guotai. Nors įvairių tipų sodybose atstumai tarp pastatų skirtingi. nuosaikų santykį. neretai tiesiog keletą jų palikdami sodyboje. nuotr. jų ažūras praturtina vaizdą. kurio dėka kieme nėra per ankšta ir yra jauku.IŠVADOS IR PASIŪLYMAI Išskirtinis yra gyvenamojo būsto ir svirno ryšys: jie statomi netoli vienas kito. Gerasis kiemas kuriamas arčiau gatvės. Gatviniuose kaimuose gatvių pakraščiai dažnai būna gausiai apsodinti dideliais medžiais. suformuoti kiemus tarp jų. paprastai aptverta. daugelyje Dzūkijos vietų nėra toks gausus: prastose žemėse buvo taupomi derlingesni lopinėliai. – taip pat priešais pirkią. kur gręsia iššalti šaknys. Šalia įvairių paskirčių pastatų gali būti formuojamos atskiros erdvės: prie tvarto natūraliai susidaro purvinesnė zona. Andriušytės 2007 m. čia ir gėlių darželis. iš dalies apribotą erdvę. Toks užstatymo tankis ne tik leidžia laisvai išdėstyti statinius. suteikia sodybos struktūrai aiškumo. ir sodai.

yra daug įvairių pavidalų. ypač esant prieangiams. A. ir simboliniu požiūriu architektūroje svarbi orientacija pasaulio šalių atžvilgiu. susiliejantį ir su platesne aplinka: santykinai žemi. Pastatų planinė struktūra turi keletą variantų. lauko Naujai pastatytas gyvenamasis pastatas Žiūrų k. ir stambesni pastatai.. stogai dažniausiai gegniniai. Paprastai sodyba. kad vyrauja paprastas aiškus stačiakampis planas. Apsaugai nuo vėjų išnaudojami ir reljefo nelygumai. želdiniai. lyginant su sienos aukščiu. koplytstulpiai. Panašūs dydžiais. Pastatai Jie paprastai būna žemo pailgo vientiso tūrio. Medžiagos natūralios. kertės gali būti atsikišusiais galais arba lygios. Jį daugiausia suteikia smulkios formos: prieangiai. Dėl to tradicinės architektūros statiniai gerai įsiterpia į kraštovaizdį. tad įėjimas gali būti kiek šone. taip pat ir želdiniai bei puošybos detalės – visa tai erdvėje sukuria tarsi virpantį ažūrą. mažoji architektūra. priesvirniai. formuojama ant aukštumėlės. Varėnos r. tarsi prigludę prie žemės pastatai – sudėtinė nuo seno susiklosčiusio kraštovaizdžio dalis. kuri užpildo aplinką įvairių dydžių deriniais. Pietryčių. Fasadų. jų ir kitų detalių dydžiai subordinuoti bendros masės atžvilgiu.lubas. tūriais. tai yra statiniai. ypač vienkieminė. ypač vienodais stogų nuolydžiais. Šoniniai fasadai priklauso nuo plano. suoleliai. medžiagom ir spalvom sodybų statiniai sudaro vieningą vaizdą. kurie būna apvalūs arba tašyti. kuriame vyraujantis šlaitinis stogas (jo projekcinės plokštumos santykis. Todėl jis būna ne tik saulėtas. pailgi. beveik susilieja su juo – tai ypač išraiškinga esant keturšlaičiams arba pusskliautiniams stogams. Petrauskas [www. tai turėjo reikšmės ir pirkios padėčiai. arch. bet ne ant pačios aukščiausios kalvos. šuliniai. taip pat pietų ir rytų kryptis buvo laikoma šventa. ypač galinių. Sodybos dalys. švelninančiais kontrastus ir teikiančiais jaukumo.IŠVADOS IR PASIŪLYMAI Ir praktiniu. kuriame. Statybos technologijos atitinka medinių konstrukcijų ypatumus: sienos rąstų. derančių tarpusavyje struktūrinės vienovės dėka. Monumentalių tūrių ir smulkių elementų derinys sukuria įvairių mastelių vienovę. bet ir apsaugotas nuo vyraujančių vėjų. Jei tik sodyba neįsprausta į labai siaurą plotą (taip dažnai būna rėžiniuose kaimuose). kuriame išdėstomos gyvenimui reikalingos funkcijos. gerasis kiemas ir pirkios durys atgręžiamos į pietus arba bent jau ne į šiaurę. Langai išdėstomi tolygiai. kompozicijoje vyrauja ašinė simetrija. dažnai ir medžiai teikia reikiamą pavėsį. o šalia esantis svirnas. tačiau pasitaiko (jau tik ūkiniuose pastatuose) senoviškų konstrukcijų stogų: sijinių arba pėdinių. svyruoja nuo 1:1 iki 1:2) formuoja kuplų siluetą.lt] 96 . randamos artimoje aplinkoje: Dzūkijoje vyrauja medis. retesni molis. tačiau svarbu tai. erdvės tarp jų – tai vientisas darinys. tvoros. kaip ir gamtoje. prieangiai. tačiau išlaikoma masių pusiausvyra.

o vertikalėmis ir kreivalinijinėmis formomis išreiškiami akcentai. gontai. • ávairovë pasiekiama naudojant tam tikru laipsniu tarpusavyje besiskiriančias formas ir kompozicijos priemones. taip pat yra raiškus stogų formų nuožulnumas. smulkius elementus priderinant prie stambiųjų masių. • faktûrà dažniausiai formuoja natūralus medžiagos paviršius. • erdvës ir tûriø kontrastai minkštinami pusiau atviromis erdvėmis. Kompozicijos priemonės. dydžius. mažųjų architektūros formų ir puošybos ažūru. o esančios toliau – grubesnės. nors Dzūkijoje atspalvių paletė įvairi. • puošyba tikslinga: puošiamos gerai matomos vietos. sienas imta saugoti apkalant jas lentomis – tai ženkliai prailgina jų išsilaikymą. Apdaila ir puošyba vientisa. rūpestingesnio darbo. žmogaus fizinius ir psichinius poreikius. Tuo tikslu jos ir dažomos – spalvos natūralios. ne itin ryškios. tuo raiškesnė simetrija: sodybų struktūroje ji tam tikru laipsniu reiškiasi tik gatvinėse ir geometrinio plano sodybose. jos apdovojimo būdas. Sumažėjus pastogėms. želdiniais. stogų nuolydžiai svyruoja maždaug tarp 42-45°. be to. lentelės. net labai išpuoštuose fasaduose nėra taikomos visos įmanomos puošybinės detalės. • vyrauja pailgi horizontalûs tûriai. • raiškus saiko jausmas: pavyzdžiui. Andriušytės 2008 m. • kuo smulkesni objektai. arčiau žmogaus stebėjimo lauko esančios detalės smulkesnės. o tik dalis jų. puošybos detalės būtinai simetriškos. • puošyba išimtinai tektoniška: dekoruojamos konstrukciškai reikšmingos vietos. Stogams naudoti šiaudai ir švendrės.] 97 . lemiančios ypatingą tradicinės architektūros pavidalą: • vientisumas pasiekiamas netiesmukiškais būdais: naudojant panašias formas.IŠVADOS IR PASIŪLYMAI akmuo. o kontrastas taikomas antrinėse struktūrose. kuri vienijama pagrindiniu mastelio parametru laikant dydžius. nuotr. Lazdijų r. kitų statinių ir želdinių deriniu kuriama masteliø ávairovë. santūri. skirtingai traktuojant pagrindines bei antrines erdves bei formas. proporcijas. • sodybos erdvėje trobesių. pirtis [A. kur yra konstrukciškai ir funkciškai tikslinga (todėl yra dažna. taip pat medžio lentos. tektoniška. tūriams būdinga ten. • masteliškumas tradicinėje architektūroje išspręstas labai tikslingai: pastatų ir jų dalių dydžiai atitinka paskirtis. • derinant visumos dalis vyrauja niuansas. skiedros. jų detalių. • vyrauja horizontalumas. Naujai statoma sodyba Metelytės k. puošybos pobūdį. atitinkančius paskirtį. atsivėrus stogų skliautams. bet ne būtina).: vaizdai nuo gatvės ir kieme link pirties. medžiagas ir konstrukcijas.

skirtų ūkinėms reikmėms. Augustinavičius. 2005 m. Druskininkų sav.. kad sodybos būdavo kuriamos pasirenkant aukštesnes vietas. Formuojant visai naujas gyvenvietes atsižvelgti į tam kraštui būdingas kaimaviečių struktūras. bendravimui skirtą dalį nuo kitų. tvoromis ir želdiniais riboti kiemų erdves. gėlių darželiai. jai būdingo sodybų išplanavimo ir tūrių derinio. naujai planuojant ar perplanuojant sodybas. Pastatus sodyboje dėstyti formuojant kiemus: trobesiais. arch. Andriušytės 2008 m. nebūdavo statomi visai šalia jo. atskiriant švariąją. schema. Trakų r. ir pirkios fasadas. vandens telkinius ir kt. įrengti gėlių darželius ir pan. Gyvenvietes ir sodybas formuoti atsižvelgiant į urbanistinį kontekstą: taikantis prie kaimavietės tipo. Taip pat. Gerajame kieme būtų sutelkiami puošybos ir gerbūvio elementai. pagrindiniai sodybos pastatai.] Naujai suprojektuoto Grūto k. [A. bet ne pačias aukščiausias iš esančių šalimais. kiemų ribas. atitinkanti gatvinio rėžinio kaimo struktūrą. Sakalauskas. arch. Kisielius. Naujai suprojektuoto gyvenamojo namo fasadai Tabaliukų k. poilsiui. jis orientuojamas į pietus. siūloma laikytis tradicinės architektūros principų. apželdinimą. jei sklypas būdavo netoli vandens telkinio.. Atkreipti dėmesį. koplytstulpiai. K. išskyrus pirtis. 98 .IŠVADOS IR PASIŪLYMAI Kaip tradicinės architektūros principus pritaikyti šiuolaikinei statybai Urbanistinėje struktūroje. vadinamo „Dzūkų kaimu“. kitos detalės. 2007 m. Gyvenvietes ir sodybas formuoti atsižvelgiant į gamtos sąlygas: reljefą. nuotr. Lazdijų r. Naujas šulinys Metelytės k. Panaudoti tradicinius apželdinimo būdus: medžių eilėmis fiksuoti sodybų. R. atitinkantys tradiciją: tai prieangių erdvės. V.

Vilniaus r. Durys naujai statomame pastate Metelytės k. proporcijos. Gyvenamojo būsto kompozicija iš esmės priklauso nuo paskiries ir konstrukcijų: galinio fasado simetriją lemia gegninis stogas. Konstrukcijoms ir apdailai naudotinas daugiausiai medis. Pinkoraitis. Planuojant gyvenamojo būsto patalpas. kurioje šviesu pirmą dienos pusę – tai atitinka šiuolaikines pusryčių stalo vietos rekomendacijas). I. arch. kartais akmuo (dažniausiai pamatams) ir molis (Užnemunėje – ūkiniams trobesiams).. medžio dirbiniai. Vasarnamio Trakų r.] Gyvenamojo namo projektas Piktakonių k. ūkiniams trobesiams naudotina ir karkasinė. Įrengti krikštasuolę – šeimos susirinkimų vietą (ją galima taip pat derinti su pietryčių kryptimi. Pinkoraitis. arch. senosioms dzūkų pirkioms būdinga. tūrio konfigūracija. Rentinė konstrukcija vyraujanti. pagrindinės konstrukcijos ir dekoras galėtų būti projektuojami pagal gerus konkrečios vietovės tradicinės architektūros pavyzdžius. Andriušytės 2008 m. – tokia yra ir dažnai sutinkama šiuolaikinių gyvenamųjų būstų struktūra. švendrės. projektas. 99 . Stogams tinka šiaudai. bent dalyje jų išsaugoti beveik kvadratines. įėjimo vietą šoniniuose fasaduose – plano struktūra. Dėl rentinio stabilumo langas nuo kampo būna ne arčiau 1 m. viso pastato plotį išpildančias erdves: tai bene visuomet patogi patalpos forma. langai dėstomi ritmiškai. nuotr. [A. gerai pritaikoma nūdienos reikmėms. Vaizdą praturtina ir prieangis.IŠVADOS IR PASIŪLYMAI Pastatų vaizdas turėtų atitikti krašto tradicijas: pastatų dydžiai. Gyvenamajam būstui tinka naudoti pirkios plano konfigūraciją: ištęsto plano stačiakampį. suskaidytą statmenai. I. kad priešais krosnį esantis vienas langelis yra mažesnis nei kiti. Lazdijų r.

puošybos elementų dėka turėtų būti kuriama pavidalo vienovė. nupintas iš šiaudų bei lazdyno kartelių. 13. Kitų ūkinių statinių formas. Atminkime. lovas. pritaikyti šiandienos reikmėms: garažams. Ypač jaukumo suteiktų kampinėje spintelėje-rankšluostinėje įvertas lininis rankšluostis su šeimininkės inicialais. jei atsirastų ilgieji pasienio suolai. demonstruoti jų faktūras. makulatūrą. Naudotina kuo daugiau naminių audinių interjere. 4) katilinė. rankšluosčiai.. pavyzdžiui. 9) koridorius. formas ir baldus. česnakus. kad dzūkai labai mėgo įvairias indaujas: šaukštdėčius. kampines spinteles. taip pat ir baldų.IŠVADOS IR PASIŪLYMAI Gyvenamųjų būstų stogai Dzūkijoje naudotini įvairūs: keturšlaiščiai. sūpuojamos į šonus. Dzūkijoje dar gyvos pynimo iš vytelių bei šaknų plėšų tradicijos. kad dzūkai garsėjo savo audimo tradicijomis. Vietiniai verslininkai galėtų gaminti jau beveik išnykusius. 7. čiukuriniai. užuolaidėlės. 12) sandėliai 100 . Vertėtų naudoti pintinius lopšius. 11) sanitariniai mazgai. Labai pagyvėtų namai. jei jie nenaudojami pagal tiesioginę paskirtį. proporcijų. rinktis spalvas. Pirtis statyti pagal tradicinius pavyzdžius – tai puiki šios paskirties pastato konfigūracija. taip pat nebijoti derinti skirtingų laikmečių baldų. atitinkantys tradicinės architektūros pavyzdžius. spanguoles. Statinių puošybai priimtinos formos ir motyvai. įvairių daiktų laikymui. užtiesalai. 5. 2006 m. konstrukcijų. pagalvių užvalkalai. J.: 1) prieangis. Juo labiau. Siūlytini ir lopšiai-lovelės su pavažomis. Kuo daugiau panaudoti pintų daiktų: įvairių pintinių uogavimui. Interjere siūloma naudoti natūralias medžiagas. bet ir užuolaidos. dvišlaičiai. arch. grybavimui. Kompozicijos priemonės naudotinos taip. obuolius. Nesudėtinga atgaivinti ir tradicines stovines – vaikštynes. spinteles-rankšluostines. Interjero dekorui panaudoti bumblas. Tai ne tik lovatiesės. Svirnus galima naudoti ir pagal jų antraeiles paskirtis. dirbtuvėms. 3) virtuvė. pusskliautiniai. vaikų žaislus. staltiesės. 15) kambariai. 14. 6) svetainė. nes jie neatskiriama jaukaus būsto dalis. Lopšius gaminti ne iš apvalių pagaliukų. jų tūrių dydžių. tuo pačiu išsaugant įvairovės matmenį: vieningumo ir sudėtingumo derinys būdingas tradicinei architektūrai. sandėliams. medžiagų. Birštono sav. ypač su gražiai išpjaustinėtais atlošais. Sodybinio gyvenamojo namo projektas Martinonių k. Mažose bumblose galima laikyti svogūnus. atitinkančius tradiciją. Jose galima sudėti nešvarius skalbinius. bet iš siaurų. pakabinamas ant sienos spinteles. profiliuotų lentelių. kelionėms. Sodybos erdvėje statinių išdėstymo. 2) holas. 10. Križinauskas. Kuo daugiau panaudoti skobtinių daiktų. valgomasis. vasaros nakvynei. Prie jų derėtų profiliuotais galais medinės lovos. kaip būdinga tradicinei krašto archtektūrai. indaujas. bet ilgai buityje naudotus baldus: suolus. gerajam kiemui ypatingą jaukumą. Patartina kuo gausiau panaudoti išlikusius tradicinius baldus. Siūloma statyti svirnus – itin puošiančius sodybą ir teikiančius jos erdvei.

todėl bene kiekvienas jos vienetas gali būti vertingas senosios statybos ir gyvensenos pažinimui. Sodybinis gyvenamasis namas Martinonių k. turėtų būti neatskiriama dzūkiškos buities dalimi. Interjere naudoti tik natūralias medžiagas. Križinauskas ▼ 101 . suskaidytus į 4–6 dalis. plačių lentų. Siekiant veiksmingo pateiktų siūlymų taikymo. su interjero ekspozicijomis muziejuose bei konsultuotis su specialistais. (projektą žr. o ne iš medžio plokščių. bet ir mediniuose vazonuose (ypač dideles kambarines gėles). o tradicinius. Lubos ir grindys – medinės. • autentiško objekto vertė yra didesnė nei naujos statybos. Panaudoti kuo įvairesnių kabyklų rūbams. Tradicinė Dzūkijos architektūra yra išlaikiusi nemažai archajiškų bruožų. Pirmiausia būtina parengti interjero projektą ir jį nuosekliai įgyvendinti. Sukurti tradicinį ar bent tradicijomis paremtą interjerą nėra lengva. Baldai iš natūralios medienos. kad dzūkiškas namas neįsivaizduojamas be didžiosios duonkepės krosnies. kairėje). jų puoselėtojų rėmimas (informacinis ir finansinis) būtų prielaidos veiksmingai saugoti dar išlikusius ir skatinti jų pavyzdžiu statyti naujus tradicinę architektūrą atstovaujančius objektus. Birštono sav. Juo labiau. Greitai nykstantis (daugiausiai medžio statybos) paveldas yra reikalingas skubaus visuomenės ir valstybės dėmesio: unikalių ir įprastesnių. nes namuose turi būti ne tik jauku. pakvipusi džiovintais grybais bei pečiuje kepta namine rugine duona ar blynais. arch. O kur džiovintume baravykus? Virtuvė. J. Reikia susipažinti su etnografine literatūra. keptais ant kopūstų lakštų.IŠVADOS IR PASIŪLYMAI Molinė indauja su viršuje esančiu dūmtraukiu suteiktų monumentalumo. • medinius pastatus įmanoma restauruoti ar renovuoti ir pritaikyti šiuolaikinėm reikmėm. reikia suteikti pirmenybę šiems principams: • seno ir naujo dermė turi būti labai subtili. bet ir sveika gyventi. Kambarines gėles auginti ne tik moliniuose. bet senuosius pavidalus liudijančių objektų inventorizavimas (fiksavimas ir vertinimas). Kuo plačiau naudoti medinius langus ir ne vienos dalies.

Bertašiūtė. Lietuvos valstiečių gyvenvietės ir sodybos // Iš lietuviø kultûros istorijos. // Lietuvos TSR architektûros klausimai. 9. 22. Senoji lietuvių liaudies medinių pastatų konstrukcija.). Vilnius: Mokslas. 15. Lietuvių liaudies architektūros paminklai. Klemensas. Lietuvių liaudies architektūros paminklai. Lietuvių liaudies tradicinių gyvenamųjų pastatų genezės klausimu. Kazys. Vilnius : Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. P 295-310. Kultūros paveldo centras. Dainava : Seinų kraštas : istorija. Architektūra. Kaimo skrynios Užnemunėje. 2: Miesto gyvenvietės. visuomeniniai pastatai. Vilnius: Vaga. Kašelionis. 19. disertacija istorijos mokslų kandidato laipsniui įgyti. 47 p. 10. Klemensas. 36. 30. 2006. Baršauskas. T. Vilnius: Mintis. Baudouin de Courtenay-Ehrenkreutzowa. // Kultûros paminklai Nr. V. – rajonas sav. 101 p. 104 p. 35. – buvęs k. 1971. Kaunas: Lututė. 8. Vilnius : Valstybinė polititinės ir mokslinės literatūros leidykla. 14. 2007. – studentai VGTU AF – Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakultetas vls. Užnemunės vienkieminių kaimų genezės klausimu. 258 p. Lietuvių liaudies architektūra. K. Butkevičius. – apylinkė buv.LITERATŪRA 1. 1996. Jurgis. 3.I. Šešelgis. p. Andriuškevičius A. // Lietuvos TSR architektûros klausimai. . Juozas. 7. Lietuviškų svirnų architektūra. T. SUTRUMPINIMAI a. 1958. 11. 2007. 175 p. 1974. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. Grabijolai. Čerbulėnas. Alytaus miesto ir apylinkių istorijos bruožai: straipsnių rinkinys. 48 p. 18.. 31. Savaimingai susiklostę kaimai. Vilnius: Mintis. 247 p. Šešelgis. Jonas. Izidorius. 1960. Forma ir konstrukcija lietuvių sodybos medinių trobesių architektūroje [Daktaro disertacijos rankraštis] Kaunas. 2. Juozas. // Iš lietuviø kultûros istorijos T. T. Lietuvių liaudies menas. // Lietuvos TSR architektûros klausimai. Vilnius : Dizaino studija „Daba“. Šešelgis. II t. P 173-191. 4-10. 138 p. 283–322. Kelios pastabos apie Vilniaus vaivadijos etnografiją. t. Kazys. // Valstybinës LTSR architektûros paminklø apsaugos inspekcijos metraštis. Baršauskas. IV kn. 24. 26. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Musteika. Kapiniškiai. Šešelgis. 2002. // Valstybinës LTSR architektûros paminklø apsaugos inspekcijos metraštis. Izidorius. Kompoziciniai principai ir kompozicinės priemonės lietuvių liaudies architektūroje. 89-95. 1996. 1957. 33. Vilnius: VDA l-kla. Lietuvių liaudies architektūros paminklai. Minkevičius. Rasa. Liškiava. 1964. Lietuvių liaudies architektūra. Klemensas. Panemunių dzūkai. 1970. 2-3. 13. I t. I t.. P 66-117. Spalva lietuvių liaudies mene. I t. 432 p. 141 p. Nr. Vilnius: Mintis. 1. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidykla. 319 p. 4. Vytauto Didþiojo Kultûros muziejaus metraštis. 20. – XX a. Čerbulėnas. 680 p. Bertašiūtė. Juozas. Marcinkonys (Varėnos raj. 1. . pirmoje pusėje. Tradicinė žemaičių architektūra : pagalbinė priemonė projektuojant Žemaitijos nacionaliniame parke. Nr. 1973. Baršauskas. 63 p. 2004 (Kaunas : Spindulys). . Bronius.. 74-103. Dubičiai. 319 p. – savivaldybė stud. 247 p. 2005. Rasa. 27. I t. Lietuvių valstiečių baldų rūšys ir tipai XIX a. 1956. Čerbulėnas. 1998. 231 p. 29. P 81-101. Klemensas. Lietuvos kaimo trobesių puošmenys Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. 1989. žmonės. 32 p. Čerbulėnas. kultūra. p.. 2002. 23. 12. // Lietuvos TSR architektûros klausimai. Zervynų kaimas. 2. . 28. 34. Kaunas: Lututė. 143 p. 1994-2000. Rudnia. – amžius apyl.. 1941. p. 32. p. Kazys. buvusių dvarų sodybos ir mažoji architektūra. 5. 112-141. Vilnius: Vaga. Cezarja. Lietuvių etnografijos bruožai. Gimbutas. Pietryčių Lietuvos gatviniai kaimai. . . 1988. P 73-94. 25. Vilnius: Periodika. Valstiečių kiemo medinių trobesių dekoro genezė. T. 1968. 1959. Dubininkas. Klemensas. 158 p. 17. Apie lietuviškų dvigalių gyvenamųjų namų susidarymą. P 3-32. II t. P 237-268. 1989. 1997. . Lietuvių valstiečių ūkiniai pastatai. Lietuvio sodyba. Kaunas: Lututė. Čerbulėnas.): DNP 2000. . P 323-367. Butkevičius. ūkiniai ir gamybiniai trobesiai. 2002. 204 p. 16. Jonas. 1965. Vilnius : Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. Vilnius : Mintis. 1992-1993. Lietuviškos kolūkiečio sodybos architektūra. 21. – kaimas LDM – Lietuvos dailės muziejus LII – Lietuvos istorijos instituto Etnologijos skyrius LLBM – Lietuvos liaudies buities muziejus LNM – Lietuvos nacionalinis muziejus r. 138 p. Dieveniškių apylinkių medinė architektūra. . Lietuvos kaimo senųjų medinių ūkinių trobesių architektūra. Lietuvos urbanistikos istorijos bruožai: (nuo seniausių laikų iki 1918 m. – valsčius VUB – Vilniaus universiteto bibliotekos rankraščių skyrius 102 . 1. IV t. Alytus: Albagrafija. 6. Kaimo gyvenvietės ir gyvenamieji namai. III kn. Vilnius: Mokslas. Marcinkonys (Varėnos rajonas): Dzūkijos nacionalinis parkas. 1988. 5. Minkevičius. // Lietuvos TSR architektûros klausimai. // Etnografija. Kazys. 143 p.

Naudotasi Lietuvos liaudies buities muziejaus ekspozicijos ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektûros fakulteto studentø apmatavimø praktikos metu rinkta (vadovë L. Architektūros ir statybos institutas.. Rumšiškės Ilona Burinskaitė. Lietuvos nacionalinio muziejaus fonduose. Visiems dëkojame uþ pagalbà. skirti Vakarų Aukštaitijos ir Suvalkijos (Sūduvos) tradicinei kaimo architektūrai Mokslinės studijos DZŪKIJOS TRADICINĖ KAIMO ARCHITEKTŪRA autoriai: Aistė Andriušytė. dr. Lietuvos dailës muziejaus. Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Vilnius Vingaudas Baltrušaitis. Vilniaus universiteto bibliotekos rankrašèiø skyriaus. dr.. Rumšiškės Medþiaga rinkta Lietuvos istorijos instituto Etnologijos skyriaus. Lietuvos liaudies buities muziejus. architektûros vertinimui pasitelktas istorinis kontekstas ir šá kraštà tyrinëjusiø mokslininkø darbai. Markejevaitë) medþiaga.Jau išleisti du šios serijos leidiniai. 103 . Lietuvos liaudies buities muziejus. Kaunas Gražina Žumbakienė. Atlikti natûriniai tyrimai.

............................. MAŽOJI SAKRALINĖ ARCHITEKTŪRA ....................... (+370) 699 04238 El..................24 Durys ..................................37 Konstrukcinės detalės.................... 84 (dr.. atskaitingos Seimui) PIRKIOS VIDUS ............................21 Skliautai .......................... www.............................. paštas: priemimas@petroofsetas............................76 SMULKIOS ARCHITEKTŪROS FORMOS .......................14 Rentiniai ..................75 KITI ŪKINIAI PASTATAI ................44 Trobesių dažymas .................... 210 71 61............................................................................ koregavimas ir komponavimas – Vaclovas Mikailionis Virðelio maketas – Tatjana Gudanec Maketavo Tatjana Gudanec.................petroofsetas......... 92 (dr............87 Medžiai ......4 SODYBOS ....103 Spausdino UAB „Petro ofsetas“ Þalgirio g. UAB „Petro ofsetas“ Pasirašyta spaudai 2008 06 17 Tiraþas 500 egz.................lt www.............................. 58 (dr. LT-01102................................. Faks........................................................... Þygimantø g.........29 Prieangiai .....................32 Langai . 14 (dr........79 Stilistika... redagavimas...................89 IŠVADOS IR PASIŪLYMAI .............. Aistė Andriušytė) PIRKIOS SANDARA ......................................................................................lt............. LT-09303 Vilnius tel.......... tel.......................................58 KLUONAI ... 90. (+370 5) 273 33 47...................................65 TVARTAI .......................................70 PIRTYS ......................................TURINYS Pratarmė ......................................10 GYVENAMASIS BŪSTAS ................ 1/8....... 4 (dr......3 DZŪKIJA: SKIRTINGA ISTORINĖ RAIDA ......................87 Gėlių darželis ......................................20 Lėkiai .........................................46 Leidiná parengë ir iðleido Etninës kultûros globos tarybos sekretoriatas... 47 (Vingaudas Baltrušaitis) ŪKINIAI PASTATAI ................................... Vilnius................lt (þr......lt 104 .... paštas: etnogloba@lrs............. faks.....18 Stogai. nuorodà – institucijos.......... Aistė Andriušytė) SVIRNAI ........................ Vingaudas Baltrušaitis) LITERATŪRA .... Ilona Burinskaitė) ŽELDINIAI (Gražina Žumbakienė) ........ El......................lrs.. Aistė Andriušytė......................... Aistė Andriušytė) GYVENVIETĖS ..19 PIRKIOS PUOŠYBA .................. 210 71 60 Mob......... (+370 5) 273 31 40.. Lietuva Tel............................................102 AUTORIAI ...................