ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBA

DZŪKIJOS TRADICINĖ KAIMO ARCHITEKTŪRA

Aistė Andriušytė Vingaudas Baltrušaitis Ilona Burinskaitė Gražina Žumbakienė

UDK 719:72(474.5) Dz92

Recenzavo: Prof. habil. dr. Irena Regina Merkienë, dr. Petras Kalnius

Sudarytojas ir specialusis redaktorius prof. dr. Libertas Klimka

© Etninës kultûros globos taryba © Aistë Andriušytë © Vingaudas Baltrušaitis © Ilona Burinskaitë © Graþina Þumbakienë

ISBN 978-9955-9468-3-0

PRATARMĖ
Vienkiemiai tarp Dzūkijos miškų, tarp kalvelių ir kaimai, nuo seno jungiantys sodybas bei jų gyventojus, – tai vis dar kraštovaizdžio dalis. To, kuris mielas akiai, artimas širdžiai, kurio ypatingas grožis išreikštas daugelyje kūrinių. Kas gi sudaro žavesį ir jaukumą, būdingą senųjų sodybų erdvėms, kokia jėga, verčianti kaskart atsigręžti ir pasigrožėti, slypi šimtmečiais gludintuose pavidaluose? Jie kalba ne tik praeičiai. Gyvenimo vertės suvokimą liudijančios formos teigia, kad architektūra gali būti terpė, ugdanti savasties jausmą, kuris padeda tausoti pasaulį ir save. Kresni tūriai, prisitaikę prie reljefo, pratęsia gamtos ritmą, primenantį darnos – vidinės ir su aplinka – patyrimus. Jautri puošyba atskleidžia detalių grožį, santykio tarp didelio ir mažo pusiausvyros galimybę, užsimena apie simboliais reiškiamas prasmes. Taikų gamtos ir žmogaus bendrabūvį gaubianti erdvė jaudina atminties glūdumoje slypinčiom nuojautom apie pirmykštę būtį, kurioje dievai kalba žmonėms. Senosios sodybos neišvengiamai nyksta: sparčiai besikeičiantis gyvenimo būdas ir medžio trapumas stumia užmarštin prieš šimtą, šimtus metų puoselėtą grožį. Atrodytų, kad tai natūralus ir teisingas procesas, kad šiuolaikinės formos geriau tinka apgaubti šiandieninio gyvenimo vyksmą. Ir vis dėlto daugelis vis aiškiau suvokia, jog amžiais ugdytas sodiečio erdvės jausmas turi papildomą matmenį, kurio dėka gyvenimo aplinka įgyja gelmę ir, tikėtina, iš jos perspektyvos žvelgiant, gali aprėpti ir dabarties reikmes. Medžio statybos atgimimas, kad ir pavieniai bandymai naujai statomose sodybose pritaikyti kai kuriuos tradicinės architektūros bruožus, o ir noras bent retkarčiais pabūti kaime, gamtoje (ką liudija klestintis kaimo turizmas) rodo nenutrūkusį ryšį su sodietiška kultūra, daugiau ar mažiau įsisąmonintą, bet vis dar veiksmingą. Tačiau, nors daugumos lietuviškų giminių šaknys yra kaime, jau kelios kartos vis mažiau pažįsta jo gyvenimą ir sugeba įvardinti dėsnius, pagal kuriuos jis surėdytas. O būtent dėsnių, glūdinčių erdvės sąrangoje, suvokimas yra esminė prielaida kūrybiškai taikyti paveldo perteikiamas kokybes. Ši vienos senųjų sodybų kultūros dalies – tradicinės dzūkų architektūros – pažinimui skirta studija, tikimės, padės norintiems gyventi, projektuoti ir statyti panašiai, kaip tai darė šio krašto senoliai. Tai yra, išsaugant ryšį su gamta, tautine tapatybe, patiriant tyrą vakaro gerumą, stebint saulėlydį iš drožinėto prieangio, kvepiant darželio mėtoms.

ir sodybos struktūrą. fotografijos – tas senosios statybos įvaizdis. 100]. technikos pažanga. gyvenviečių perkeldinėjimas. puoselėti būtent TŲ laikų paveldą? Todėl kad jis – vis dar prieinama ne vien muziejiniam pažinimui liaudies kūrybos dalis. draugė) ir valdžių primesti (žemėvalda. reformos. krituliai. reljefas. pirmajame ketvirtyje pagal I. 6. kurių praradimas ne tik atitolina nuo gamtos.dvilypiai kaimai [8. retai išliekanti daugiau kaip šimtmetį. o kalbant apie tradicinę architektūrą kreiptinas dėmesys tiek į bendrus regiono bruožus. įvairių įtakų. tiek į jų įvairovę. kokia yra. kartų kaitos. aprašančių senąsias gyvensenos formas gaubiančias erdves. Vietinė gamta. daugiausiai yra iš mūsų senelių. pačios keisdamos gamtą. p. todėl kalbant apie tradicinę kaimų architektūrą remiamasi daugiausia liudijimais iš XIX-XX amžių. Bendruomenės nustatyti (paveldėjimas. reformos. kokia ji taps ateityje.linijiniai kaimai. dirvožemis. piešiniai. o drauge su ja – ir kasdienį žmonių gyvenimą. 5. netgi ir pastatų tipus. neilgaamžė. kurį jų pagrindu galima atkurti. Visais laikais architektūros formas sąlygojo du veiksniai: gamtiškasis ir žmogiškasis. Tradicinė architektūra – tai medžiaginis paveldas.DZŪKIJA: SKIRTINGA ISTORINĖ RAIDA GYVENVIETĖS Istorinių šaltinių. nuo tapatybės. socialinės ir kultūrinės permainos. ūkininkavimo formų kaita dažnai labai stipriai pakeisdavo ir gyvenvietės. neatskiriami nuo gyvenimo raidos. Kodėl tuomet svarbu saugoti.) gyvybingumą“ [Lietuva: Šeimos enciklopedija. bet nuo mūsų pastangų priklauso.vienkiemiai. madų. palaikė archajiškų miško verslų (drevinės bitininkystės ir pan. taip pat gretimų šalių įtaka. Dzūkijai šiandien priskiriama nemaža Lietuvos dalis. apmatavimų brėžiniai bei aprašai. bet ir žmones vienus nuo kitų. 55] 4 . Tai lėmė palyginti Dzūkijai priskiriama teritorija pažymėta pilku fonu. tik sąlygiškai vieninga. 4. yra nedaug. kurio dėka Dzūkija šiandien yra tokia. buvo ir yra ta terpė. žinoma. Vilnijos riba pažymėta punktyru. tai yra klimatas.kupetiniai kaimai. 2. 3. dažniausiai medis. šviesa. vandenys. 2005. Istoriniai procesai. prosenelių laikų. Tam tikras Dzūkijos (Dainavos) etnografinis vientisumas sąlygotas gamtos: „Didžiulės girios ir nederlingos smėlėtos dirvos neskatino žemdirbystės raidos (čia ilgiausiai javų derlius buvo nuimamas pjautuvu). kurioje vyksta istorinės. o būtent liaudies kūryba pasižymi tomis sveiko gyvenimo kokybėmis. prekybiniai ir kultūriniai ryšiai – tai tas sudėtingas įtakų spektras. kad pastatai – tai kasdieninio naudojimo objektai. Juo labiau.gatviniai rėžiniai kaimai. kuri. vėjai. yra pakankamai trapi. Tai išlikusių sodybų tyrimai. privilegijos) įstatymai. Kaunas: Šviesa. ir šiuo atveju medžiaga.padriki gatviniai kaimai. Štrichais pažymėtas Lietuvos valstiečių gyvenviečių tipų paplitimas XX a. mados. miškai. Užnemunės riba – Nemunas. Butkevičių: 1.

matyt.: matyti daugiausiai galais sustatyti pastatai. tiek istoriniu požiūriais. Istoriniai įvykiai.: matyti ritmiškas pailgų sodybų sklypų ir pastatų išdėstymas [8. išlikusios nuo piliakalnių gyvavimo laikų. o sodybos sukeltos į kompaktiškos ir taisyklingos formos kaimavietes.GYVENVIETĖS smulkius ūkius. ir jo medžiaginės išraiškos – architektūros – konservatyvumą. buv. drauge su Rytų Aukštaitija tarpukariu okupuota lenkų. o ir dzūkų pastatai. neg. Taip suformuotos kaimavietės vadinamos gatvinėmis rėžinėmis: trumpas ar ilgas sodybų virtines sudarė iš pradžių buvę vienodi žemės sklypai ir juose ritmingai išsidėstę panašaus dydžio. padrikom sodybų grupėm nusėtą kraštovaizdį. per kurį buvo vykdoma vadinamoji Valakų reforma. 5 planas] 5 . skirtingas tiek geografiniu. ir vėlesnes kraustymosi į vienkiemius reformas. skirtingose jos dalyse tai vyko nevienodai intensyviai ir išliko nevienodos jų pasekmės. medžiai – sudėtiniai gatvinio kaimo vaizdo elementai [LII. kartu su Suvalkija XVII amžiaus pabaigoje atskirta nuo LDK. Tačiau nors visa Dzūkija patyrė ir Valakų. nr. 5829] Valakų reformos įtakoje susiformavęs Rimašių k. dažnai mažesni nei kitur. kodėl nemaža dalis paveldo vertybėms priskirtų senųjų gyvenviečių yra būtent Dzūkijoje. Kartu tai lėmė ir gyvenimo būdo. jei tam tik netrukdė reljefas. Pagal pagrindines įtakas liaudies architektūrai Dzūkijoje išskirtinos šios teritorijos: dzūkų Užnemunė. Šalčininkų r. Atskiros jo dalys kai kuriais laikotarpiais priklausė net skirtingoms valstybėms. kartu ir dzūkų. Valakų reformos metu žemė buvo suskirstyta ir išdalinta rėžiais. kuriame istoriniai įvykiai klostėsi panašiai kaip didžiojoje Lietuvos dalyje. tiek kalbiniu. o ir žemdirbių gyvensenos būdą. pietinė Vilnijos dalis. nors ir ne kardinalius. Tai viena iš priežasčių. gatvę ir sodybas ribojančios tvoros. kurių struktūra neretai panaši kaip kituose kraštuose. prasideda XVI amžiuje. Gatvinis Milkūnų k. Kadaise visos gyvenvietės Lietuvoje buvo padrikos – grupinės arba vienkieminės – dauguma. Vis dėlto regionas yra nevienalytis. kuriuos galima minėti kaip raiškiai įtakojusius dabartinį lietuvių. Eišiškių r. architektūros paveldą. ir likęs plotas. gerokai pakeitusi iki tol savaimingai besiklosčiusį. dažniausiai išdėstytas palei tiesias gatves. ir tai įtakojo raiškius architektūros skirtumus.

: gatvių struktūra ir sodybų išdėstymas palyginti laisvas [8. Varėnos r. 2 planas] 6 . – savaimingai susiklostęs bajorkaimis [8. 1 planas] Padrikas grupinis Lynežerio k.GYVENVIETĖS Gatvinis išretėjęs Matuizų k. buv.: dalis jo sodybų neturi apibrėžtų ribų – viena sodybos erdve naudojasi keletas šeimų [8. Varėnos r. 3 planas] Padrikas Kudlų k. Eišiškių r.

Jie netvarkingos formos.] Išskirstyto į vienkiemius Dzūkų Užnemunės Mėčiūnų k. Daugiau ar mažiau savaimingai yra susiklosčiusios ir vadinamosios gatvinės išretėjusios kaimavietės: jų gatvės retai būna tiesios. jau laisvai besikuriančioms gyvenvietėms. Padriki kaimai klostėsi savaimingai. Valakų reformos metu susiformavęs gatvinio kaimo tipas darė įtaką ir vėliau. beveik nebuvo vykdoma. Andriušytės 2007 m. būtent apie Eišiškes. Prie padrikų kaimų priskiriamos ir padrikos grupinės kaimavietės.Šešelgio [34] pateikta kaimaviečių tipologija). Alytaus r. išlikę daugiausia Valakų reformos įtakotų gatvinių kaimų. 7 planas] 7 . vaizdas: laisvai išsidėsčiusius sodybų statinius vienija tvoros [A. Valakų reformos metu joje taip pat buvo kuriami rėžiniai kaimai. priklausė Varšuvos kunigaikštystei. Padriko Mančiagirės k. kurios metu kaimai skirstyti į vienkiemius. sodybų sklypai išsimėtę pramaišiui. Išskirtinė Dzūkijos dalis yra vadinamoji dzūkų Užnemunė (kita Užnemunės dalis priklauso Suvalkijai). Lazdijų r. paklūsta reljefui ar išvis tėra tik atsišakoję akligatviai. Daugiausia jų išlikę Dzūkijoje. Kadangi lenkų okupuotoje dalyje žemės reforma.: dviem linijomis išdėstytos išretintos sodybos [8. Dzūkijoje. 1807–1815 m. nuotr. kurių sodybos neturi aiškių ribų. nuotr. jie išsirutuliojo iš senos kilmės vienkiemių. jos darosi artimos padrikiems kaimams. Lynežeris ir kt.] Vienkieminis linijinis Maštalierių k. Po paskutiniojo LDK padalijimo Užnemunės administracinė priklausomybė vis keitėsi: 1795–1807 m. gatvės dažnai vingiuotos. kurių struktūra nedaug tepakito nuo anų laikų. Varėnos r.GYVENVIETĖS bet įvairuojantys detalėmis pastatai. nemaža jų dalis – bajorkaimiai (vadinamosios okolicos). želdiniai (čia remiamasi K. tai pietryčių Lietuvą ir išskiria gatvinių kaimų gausa. tarpai tarp jų. lyginant su kitais Lietuvos regionais. pastatai sustatyti rečiau ir ne taip taisyklingai lyginant su rėžinėmis. ji atiteko Prūsijai. Andriušytės 2007 m. fragmentas [A. Dubininkas. nedidelė jų dalis išliko iki šiol. nors jų išplanavimas nebuvo toks griežtas kaip kitose Lietuvos dalyse. sodybos įvairuoja forma ir plotu. kurių Valakų reforma nepalietė. kadangi viena sodyba gali jungti keleto šeimų trobesius pagal seną Varėnos krašto paprotį gyventi vadinamosiomis „draugėmis“: tokių kaimaviečių randama tik šiame krašte: tai Zervynos. 1815–1915 m. paklūsta reljefui.

tokių vienkieminių linijinių kaimų. Laisvai išsidėsčiusių sodybų sudaromas vaizdas turtingas. Vienkieminių kaimų sodybos (be minėtų linijinių) paprastai būna išsidėsčiusios padrikai. Gatviniai kaimai buvo retinami. taip pat dzūkiškiems kaimams būdingas gatvės išplatėjimas. bet ir ties sodybų vartais: juose statomi kryžiai. dažnai prie lygiagrečiai nutiesiamos gatvės. Paprastai pagrindinė sodybas į visumą telkianti ašis yra gatvė arba gatvių sistema.GYVENVIETĖS buvo Rusijos imperijos dalis. kai namas stovi lygiagrečiai gatvei. kurie šioje teritorijoje taip pat dažnai sutinkami. ir ne tik sankryžose. bei likusios atokiau esančios sodybos. 5833] 8 . sodybos vaizdas: pastatai sustatyti galais į gatvę. nes dalis sodybų išsikeldavo iš kaimų. Kiemų perspektyvas Dzūkijoje dažnai uždaro stambūs kluonų tūriai. nr. Kartais vienkieminę kaimavietę sudaro kelių sodybų grupė: branduolys. neg. pusės [LII. sukurdavo atskirai esančius vienasėdžius. ir tai lemia ne tik vaizdą. nr. ir šonais į gatvę sustatytos pirkios. bet ir bendriuomenės gyvenseną. kuriame pastatytas kryžius [LII. Tačiau jau 1808 m. kuris lengviau pasiekiamas. Trakų r. gerieji kiemai. Taip suformuotos atskiros vienkieminių sodybų linijos: viena iš jų – senoji išretinta kaimavietė. neg. masinis skirstymasis vyko XIX amžiaus viduryje. Gatvėms dzūkų kaimuose dažnai būdingi praplatėjimai. ją atveria bendruomeniniams ryšiams. čia buvo panaikinta baudžiava. Valakų reformos įtakoje galais į gatvę statyti pastatai bendram kaimavietės vaizdui teikia raiškų tūrių ir kiemo erdvių ritmą. Riba tarp gatvės ir sodybų beveik visuomet atitverta tvora ir užsodinta medžiais – tai vaizdui suteikia daugiau minkštumo. ir vienasėdžių. kita ar kitos – naujos. vaizdo visuma sudėtingesnė. išdėstyti ant aukštumėlių. šalia jos statomi pagrindiniai sodybos pastatai – pirkia ir dažniausiai svirnas. o kartais ir rūsių stogeliai. sodybų kiemams – atskirtumo. kad gatviniuose kaimuose gatvės vaidmuo ypač raiškus: į ją atgręžti išpuošti fasadai. žmonių santykius. buv. Tokia jų padėtis išplečia kiemo erdvę. Šalčininkų r. besišakojančios. kuris pastatas kuriai sodybai priklauso. nr. Eišiškių r. perspektyvos esti įvairesnės. nors ne visur tai vienodai ryšku. koplytstulpiai. tačiau dėl to sodyba netenka tam tikro uždarumo ir jaukumo. ir tai paskatino kaimų skirstymąsi į vienkiemius. Visoje Lietuvoje urbanistinis peizažas ėmė keistis 1906 m. Laikui bėgant jie retėjo. arčiausiai gatvės – pirkios ir svirno formuojamas švarusis kiemas [LII. būdingų visai pietinei Užnemunei. gėlių darželiai. todėl susiformavo ir nemažai vienkieminių kaimų. neg. kai Rusijoje buvo panaikinti išperkamieji žemės mokesčiai ir ūkininkams leista disponuoti savo žeme. tada daug kur buvo pradėta skirstytis į vienkiemius. vaizdas: matyti ir galu. Jų eilė įspūdingai atrodo ir žvelgiant į kaimą iš toliau. Padrikos struktūros kaimuose. dalis sodybų iškeliamos toliau. Įvairūs kaimaviečių tipai formuoja skirtingas kompozicines struktūras. ir iš įrengto ūkinio privažiavimo prie kitos sodybų eilės pusės. Dar vieną pastatų eilę gali sudaryti pirtelės. kartais net sunku atsirinkti. 5964] Kluonų eilė iš nugarinės Milkūnų k.. neretai susiformavęs paveldėtojams dalinantis sklypą. Lietuvos nepriklausomybės metais žemės reforma buvo tęsiama ir skatinama. Akivaizdu. koplytstulpiai. kitur nepasitaiko. Gatvinio Lieponių k. kurių gatvelės dažnai kreivos. 5986] Klepočių k.

neg. [LNM. buv. Tačiau linijiniai vienkieminiai kaimai akiai yra kiek neįprasti: jie kūrėsi tik šioje teritorijoje. ne taip gerai prisitaikiusios prie gamtinės aplinkos. Sodyba gamtos prieglobsty Buteliūnų k. Tvoros turi aiškią paskirtį ir savo ažūriškumu.D. kaip minėta. yra gerai pritaikyti prie reljefo. kurie kūrėsi savaime. ir pačių naujausių. arba gatvių sankryžoje. paveikta skirtingų istorijos procesų: čia aptinkama ir itin archajiškų formų. Dzūkų kaimavietėms būdingi bendruomeninę erdvę. arba. 2669/17] ▼ 9 . nr. galima teigti. Gatvinių kaimų galuose bei atskirose dalyse seniau būdavo ir kaimo vartai. tam tikrą centrą ženklinantys kryžiai. kaskart galima ir dera prisitaikyti prie kurio nors tai vietovei būdingo urbanistinio modelio. tačiau kai kur Dzūkijoje dėl lengvų žemių iššąla medžių šaknys. nors ir turėdavo šablonus. gatvės išplatėjimuose. 1959 m. kad netoliese stovintys pastatai būtų bent skirtingai išpuošti. bet palei gatvę išsidėsčiusios sodybos nesudaro nei kaimo. 9703] Vienkieminės sodybos palei Verknę ties Birštonu. jog ji yra įvairi. kartais net monotoniškos. ieškant šiuolaikinių sprendimų. [LII. tad. Veisiejų r. kaskart ką nors dekore stengdavosi pakeisti. Todėl itin svarbus jose tampa atskirų sodybų pastatų išvaizdos.GYVENVIETĖS tapybiškas. tačiau taisyklingas jų vaizdas dažnai sukuria raiškesnę kompozicinę vienovę. išsidėstę ant aukštumėlių. o kaimo viešosiose erdvėse – betoninių pastatų sutapdintais stogais. o dažnai jos ir yra. Vienkieminiai kaimai ir vienasėdžiai. Todėl. Jie derinasi prie kraštovaizdžio dar ir dėl to.R. Apibendrinant tradicinių Dzūkijos regiono gyvenviečių sandarą. Visų tipų kaimuose būdavo tvoros. tad želdinių guotai ar gausūs sodai būdingi ne visur. o nutolusios viena nuo kitos. bet paprastai ne ant pačių aukščiausių kalvelių. ypač pastaraisiais laikais (po Antrojo pasaulinio karo). Taip pat bet kurios gyvenvietės vaizdą labai pagyvina želdiniai. neretai trikampėje. G. nors vis dar priskiriamų tradicinei architektūrai pavyzdžių. jog dėl prievartinių valdžios reformų įtakotos gyvenviečių struktūros esti mažiau tapybiškos. pristačius sodybų kiemuose naujoviškų ūkinių pastatų. Akivaizdu. kad neretai būna supami želdinių. puošybos variantiškumas: tą jautė meistrai. ypač tie. nei paskirų vienkiemių vaizdo. Tačiau kartais jį nustelbia chaosas. koplytstulpiai: jie statyti arba kaimavietės gale. masteliu papildo gatvės ir sodybų vaizdą.

neg. Visus skirtumus atstovaujantys sodybų tipai dažnai yra ne gryni. nuo savaimingai susikūrusių sodybų. 9618] ▼ 10 . mikropasaulis.SODYBOS Sodyba – sodietiškos gyvensenos erdvinis vienetas.. [LII. istorinių aplinkybių. be to. Raiškiai skiriasi valdžios primesti gyvenviečių. ūkinis ir kluoniena – išdėstyti vienas už kito ir paprastai būdavo atskiriami tvoromis. Kiemai – gerasis. Gatviniams kaimams būdingos vadinamosios linijinės sodybos. tačiau dėl sklypo ribų apibrėžtumo jų išdėstymas ne itin varijuoja. susiformavusių Valakų reformos įtakoje. Bendruomenės tam tikrais istorijos trapsniais skaidosi į didesnes ar mažesnes šeimas. tačiau visi jie daugiau ar mažiau atspindi tradicinės sampratos apie gyvenimo kokybę bruožus. priešais jį arba šalia – svirnas. tačiau sodyba lieka vienijantis šeimos gyvenimą darinys. Pasiturinčių ir mažažemių žemdirbių sodybos skyrėsi visų pirma užimamu plotu ir pastatų skaičiumi (sodyboje būdavo nuo vieno iki penkių ar daugiau pastatų). Sodybos struktūra priklauso nuo grupės veiksnių: gamtinių sąlygų. Ši griežta struktūra ilgainiui suiro ir daugumoje sodybų pastatai dabar atsidūrę vienoje gatvės pusėje. kurių sandaroje gerai išreikšta etnoso samprata apie gyvenamosios erdvės formavimo vertybes. ir dvasinius gyvenimo aspektus. kuriose pastatai statomi galais į gatvę viena ar dviem linijomis: gyvenamasis būstas visuomet stovi arčiausiai gatvės. Urbanistinio konteksto požiūriu gana aiškiai išsiskiria dvi sodybų grupės: kaimų ir vienkiemių. Išraiškingos gatvinių rėžinių kaimų. r. želdinių. sodybos konfigūracija priklauso ir nuo kaimavietės tipo. Gatvinio kaimo sodyba: galais į gatvę sustatyti troba ir svirnas formuoja gerojo kiemo erdvę Ricielių k. valdančias ūkį ir vienijamas joms priklausančio žemės ploto. o pakoreguoti gyvenimo (ypač perstatant vėlesniais laikais). turimų sklypų dalybos ar naujų žemių įsigijimas kaskart keičia valdų konfigūraciją. kuriame dera ir žmogiškosios reikmės bei vertybės. Likusieji ūkiniai pastatai išdėstomi už jų (kartais pastatų galai sujungiami – tai būdinga Dieveniškių krašte). Tik kluonai būtinai statomi atokiau. sodybos. Veisiejų r. statinių. o kitoje – likusius. jungiantis ir ūkinius. Paveldėjimai. urbanistinio konteksto. ir gamta su savo paslaptimis. kurie reglamentavo ir pastatų išdėstymo tvarką. ekonominio ūkio pajėgumo. Vykdant reformą buvo reikalauta vienoje gatvės pusėje galais į ją statyti gyvenamuosius pastatus ir svirnus. dažnai jų masyvūs tūriai uždaro kiemo perspektyvą. buv. šeimos sąrangos ir gyvenimo kokybės sampratos. o kartu ir sodybų modeliai.

o kluonus – toliau nuo kitų pastatų. kad iš gyvenamojo būsto būtų matomi visi ūkio Sodybų grupės fragmentas padrikame Musteikos k. trys kluonai. tačiau stengtasi. 4 – svirnai. Linijinės gatvinių kaimų sodybos: a) valakinė Matuizų k. 23 pav. o prie kluono formuojama atskira erdvė – kluoniena. Varėnos r. 138 pav. Varėnos r. 5 – rūsiai) [30. Toks reiškinys dažnas Varėnos rajone. 2 – svirnas. ūkinis – palei tvartus. [32. 1 – pirkia. šiaurinėje – tvartas. ūkiniai trobesiai dėstomi įvairiai. kur buvo įprasta gyventi didelėmis šeimomis. kluonas ir rūsys [8. tvartas. priešais juos – svirnai. tačiau vis tiek aiški tendencija – svirnus statyti arčiau gyvenamojo būsto. svirnas. 15 pav. dviejų linijų sodyba su kluonu. Gerasis kiemas apima plotą aplink gyvenamąjį pastatą ir erdvę tarp jo ir svirno. 56] 11 . Varėnos r. tvoros.]. 4 – kluonas Laisvo plano vienkieminė pasiturinčio ūkininko sodyba Netiesų k. Eišiškių r. jos paprastai erdvesnės. buv.]. mat neriboja kaimynai. Padriko grupinio Dubininko k. Varėnos r.. 3 – tvartas. Vienkieminių kaimų sodybos gali būti stačiakampio plano arba laisvai išdėstytos. sodybų išdėstymo pavyzdys: juodai pažymėti vieno. štrichu – kito savininko trobesiai [32. kaimo sodyba: pietinėje gatvės pusėje stovi pirkia ir svirnas.] a. 2 – kluonai. galais į gatvę paeiliui sustatomi trys gyvenamieji pastatai. uždarančiu jos perspektyvą [8. kluonas [8.] c. kurią sudaro šeši pastatai [30. Varėnos r. kiemus riboja pailgi trobesių tūriai. Vienkiemių užstatymas įvairus. Pavyzdžiui. b) linijinė Žižmų k. b.]. sodyba: paeiliui išdėstyti pirkia. želdiniai. c) Lynežerio k. Draugėj gyvenančių šeimų padrikų grupinių kaimų sodybose vieno sklypo erdvė jungia kelių savininkų (paprastai paveldėtojų) trobesius. toliau sklypo gilumoje stovi trys tvartai. 12 pav. 3 – tvartai.SODYBOS Padrikų kaimų sodybose pastatai išdėstyti daug laisviau: gyvenamasis būstas dažnai statomas išilgai gatvės. 56] (1 – pirkios. 13 pav.

Daugiau kiemų įrenginėta pasiturinčių ūkininkų sodybose. kurią sudaro tik gyvenamasis būstas ir tvartas. Jei tvorų nėra. 4 – svirnai. vienkiemis: pastatai išdėstyti aplink beveik keturkampį kiemą. Jei yra pirtis. 32] 12 . fiksuojančiomis sklypo kampus.SODYBOS a. 2 – kluonai. kurios būdingos daugumai regiono (o iš dalies – ir visos Lietuvos) sodybų. atskirai nuo komplekso. Lazdijų r.. 3 – tvartai. trobesiai. tai statoma toliau. b – gerojo kiemo vaizdas) [23. kuris ne visuomet dalijamas į gerąjį ir ūkinį. Varėnos r. kiemai ne taip griežai atskirti vienas nuo kito. tačiau turi ir bendrybių. O bežemių sodybas sudarydavo vos du pastatai: gyvenamasis būstas ir tvartas. b. Taigi. 5 – rūsiai) [30. Užnemunietiškas Papečių k. čia ir pastatų būdavo ne mažiau kaip penki. erdvės. stačiakampio plano vienkieminė sodyba Jonionių k. Alytaus r. Būdingas keturkampis planas dažnai paryškinamas tiksliu perimetru užtvertomis tvoromis. b. raiškus gyvenamojo būsto ir svirno ryšys (a – planas. dzūkiškų sodybų erdvės sandara įvairi. taip pat būdavo atskirtos gerojo ir ūkinio. nors jas statyti užnemuniečiams ilgą laiką buvo draudžiama. švarųjį ir ūkinį kiemus skiria tvora (1 – pirkios. Mažažemio valstiečio sodyba Druskininkų k.: pro gyvenamojo būsto langus gerai matyti visi ūkiniai trobesiai. tačiau didesniame plote erdvės savaime pasidalina. dažniausiai stovintys vienas priešais kitą. 56] a. Stačiakampis ar artimas jam užstatymas išskiria užnemuniečių vienkiemius: jie statyti aplink didžiulį keturkampį ar beveik keturkampį kiemą. kartais dviejų ūkinių kiemų.

8903] 13 . vaizdai nuo klojimo ir nuo Nemuno pusės [M. nr. [LII. neg. 85/20] Sodyba. buv. [LII. b. Brasiūnaitės 2007 m. 85/10]. tvoromis sudalinta į atskiras erdves-kiemus Peršėkininkų k. piešiniai] a. Eišiškių r. Alytaus r. [LII. Trakų r. b) Vaikštenių k. Tvoromis atptvertos ir į erdvines zonas suskirstytos gatvinių kaimų sodybos. Birštono sav.SODYBOS Sodybos Žemaitkiemio k. tarpai tarp pastatų sudaro nuo vieno iki trijų statinių aukščio: a) Tiltų k.

kurios taip pat užėmė daug vietos. apsaugančia gyvenamąsias nuo tiesioginės išorės įtakos. dažniau per šventes. erdvi. miegama ir dirbama nemažai įvairių darbų. su langais iš dviejų arba trijų šonų. kuri kartu tarnavo ir šildymui. ūkio darbai. bei priemenës. kuri Užnemunėje dar vadinama troba. LFn-1353a] ▼ 14 . Dzūkijai daugiau būdingos siauresnės nei kitur priemenės. Kol pirkioje būdavo audžiama. o virš šio stalo. kad langas apšviestų jos angą. susidarė dvigalë pirkia – labiausiai paplitęs gyvenamojo būsto tipas Dzūkijoje ir Aukštaitijoje. Tačiau paplitę ir erdvios dvigalės pirkios. taip ir vadinamos pirkia. Valgomasis stalas su suolais stovėdavo priešingame krosniai kampe. Kai kurie istoriniai procesai lėmė. Vienagalė pirkia čiukuriniu stogu. Lazdijų r. atsirado iki šių laikų sutinkamas būstas – vienagalë pirkia. statyta 1918 m. Pavyzdžiui. kaip minėta. dokumentais). čia turėjo tilpti ir audimo staklės. sudarančios apie pusę pirkios ploto. įrengtos kopėčios į pastogę. ji vadinta krikštasuole. kurioje ir miegodavo. rankšluostinė. Kertėje kabojo lentynėlė su svarbiais daiktais (pvz. kabėjo sodas. kai nuo gyvenamųjų būstų skaičiaus priklausė prievolės. kurioje ruošiamas valgis. valgoma. bus kilusi iš vienos patalpos rentinio pastato. Joje laikyti daiktai. svečiai. užstalėje sodinami garbingiausi šeimos nariai. todėl beveik kvadratinė patalpa buvo paliekama vientisa. jose. baudžiavos laikais. ir valgiui virti. [LDM. tarp galinės ir šoninės sienos. Greta šios patalpos suformavus priemenæ.GYVENAMASIS BŪSTAS PIRKIOS SANDARA Seniausias ir būdingiausias gyvenamasis dzūkų būstas – pirkia. nes kasdieną ten negyvenama. naudingiau buvo dviem šeimoms gyventi po vienu stogu dvigalėje pirkioje. Tuomet abiejuose pirkios galuose būdavo gyvenamosios patalpos. Kai gyventojų mažiau. Pirkia – tai nuolatinė šeimos buveinė. dažniausiai pietrytinėje pusėje. kertėje statomas pirmasis prapjautų javų pėdas. o ji pati dažnai būdavo be lubų. Jonėnų k. Dzūkai dažnai statydavo ir vadinamosios neišvystytos dvigalės pirkios variantą: iš kitos priemenės pusės būdavo pristatoma kamara. kai kada gyvendavo kelios giminaičių šeimos. po to ji tapo tik pereinamąja patalpa. skiriama tik svečiams priimti. Ji. Paprasčiausias pirkios planas – dviejų patalpų junginys. Priemenėje kadaise buvo atliekami ir namų ruošos. todėl užlaikoma švari. atrodo. aplink ją – šventi paveikslai. Čia buvo atliekamos apeigos per namų šventes. O iš kitos priemenės pusės pristačius dar vieną patalpą. Ši vieta buvo laikoma šventa. Krosnis stovėdavo prie įėjimo taip.. viena iš jų galėjo būti seklyèia. susidedantis iš pagrindinės patalpos. Joje daug vietos (nuo 1/4 iki 1/8) užima duonkepė krosnis. jog tam tikru metu vyravo vienas ar kitas pirkios variantas. jose retai būna antras išėjimas į lauką. dzūkuose – dar pakûcia.

85/8] Vienagalės pirkios (fasadai. Šalčininkų r.: nuo priemenės (1) atskirta patalpa virtuvei (3). pjūvis) Dubičių k. stogo forma pusvalminė [16.: nuo priemenės (2) atidalintos į kamaros (4.SANDARA Vienagalės pirkios.5). Varėnos r. planas. [LII. planas) Milkūnų k. pirkios erdvė suskaidyta į du atskirus kambarius (2) [LII. kamara (4). Alytaus r. 106/14] Nepilnai išvystyta dvigalė pirkia (priekinis fasadas. susidedančios tik iš pirkios (1) ir priemenės (2). 137] 15 . priekinis fasadas ir planas Nemunaičio k.

nr. buv. tokie pastatai labiau tiko mažiems kelių arų sklypams gyvenvietėse. tačiau dzūkai jas neretai. pjūvis. Priemenės erdvė dažnai dalijama pertvara. 8083] 16 . taigi krosnys neturėjo kaminų. Ilgą laiką pirkios būdavo dūminės. 17 pav. O ir pirkios patalpa. kartais nuolatinėmis. Kitokie ir pagal proporcijas. èiukurai – angos stogų kraigų galuose tarnavo tam pačiam tikslui. dažnai iš abiejų pusių pristatyti prieangiai. nors miškingoje Dzūkijoje lentinės grindys naudotos jau nuo seno. vadinami kompaktiškais. Kai kur priemenėse iki šiol išlikusi plūkto molio asla. Lubos daromos iš lentų.GYVENAMASIS BŪSTAS Visos trys pagrindinės pirkios patalpos vėlesniais laikais įvairiai skaidytos. Gerokai pasikeitė plano sandara: virtuvė pastato viduryje. kaip ir krosnį. [LII. dažnai vožtinės. Iš vidaus sienos nebuvo apkalamos. Jiezno r. vadinama aukštiniu.] Dvigalė pirkia Driežiškių k. norint atskirti miegamąsias erdves. ir yra platesni ir trumpesni nei senosios pirkios. neg. atsižvelgiant į leidinių rekomendacijas. Grindys ir lubos pirkiose atsirado ne iš karto. apšildymui ant jų būdavo pripilama spalių. planas) Zervynų k. įrengiant kamarą daiktams ir maisto produktams arba virtuvę. Jie pradėti statyti tarpukariu. priemenėje atskirta patalpa kamarai [21. o dažnai tik užstatant spintomis ar kabinant užuolaidą.. Dar artimesnius kvadratui plane namus siūlė pokario projektuotojai: nors pradžioje buvo stengiamasi naudoti ir tradicines išraiškos priemones. maža priemenė. Varėnos r. pradėta skaidyti pertvaromis. paplitę gyvenamieji būstai. Abiejuose galuose gyvenama pirkia (priekinis fasadas. Todėl lubose dūmams išeiti būdavo padaroma skylė. tinkuodavo baltai. ir pagal vidinę sandarą XX a.

ne taip darniai integruojasi į kraštovaizdį. [A. A. arch. tačiau esti mažesnių gabaritų nei kitur. yra tokie patys kaip ir visoje Lietuvoje. nuotr. tačiau jie vis dar yra artimi tradiciniam pavidalui. Andriušytės 2007 m. ir išorine forma siejasi su Rytų Lietuvos tradiciniais būstais. XX a. pavyzdys [3. lyginant su senąja pirkia. o sodybose jie raiškiai formuoja kiemų erdves. 62] Pokarinio gyvenamojo namo projekto. kuriame naudojami tradiciniai elementai. jog tradiciniai dzūkų gyvenamieji būstai – pirkios (trobos) – ir išplanavimu. 197 pav. Alytaus r. Andriušis] Kompaktiškas būstas Senkonių k.. Lazdijų r. paplitę plano sruktūros variantai.SANDARA Apibendrinant galima teigti. [30. Pailguose pirkių tūriuose patogu išdėstyti stačiakampio plano patalpas.] 17 . trumpas ir platus jų tūris. Kompaktiško būsto plano pavyzdys Mižonių k. vadinamieji kompaktiški būstai. turi mažiau įtakos kiemų formavimui. Vėlyvieji.

nors jų Dzūkijoje pasitaiko retai). jų konstravimo būdai ir proporcijos labai priklausė nuo statybinės medžiagos: beveik visa Dzūkija pasižymi tuo. Kaišiadorių r. a. žvyru ir apiplūkiamas moliu. Rąstams sudurti naudotos įvarios technologijos: ir paprastai juos suglaudžiant. c. tarpai tarp rąstų užtepami moliu. samanomis. siekiant apsaugoti rentinį nuo puvimo pradėta jas apkalti vertikaliomis lentomis: arba tik kertes. į išorę dedama šiaurinėje pusėje augusi dalis (mediena čia tankesnė). prieangio pamatai akmeniniai [VUB.5 m. Rąstai. todėl iš horizontalių rąstų. 85/21] b. XX a. tačiau pakanka medienos. Šalčininkų r. kuriame matyti apkaltos kertės ir tvorelė ties pamatu. paplito ištisiniai mūro pamatai: iš akmenų. Todėl trobesių statyboje vyrauja apvalių ar tašytų rąstų ręstinės sienos. Prienų r. ir rąstų galus įleidžiant į vertikalų stulpą. Druskininkų r. Šulas Mardosų k. Dzūkijoje dažniausiai sutinkama pusiau apskrita sąlaidos išpjovos forma. parenkami geri. paliekant atsikišusius galus. stori. Siekiant sienojus labiau tarpusavyje suglausti ir sieną padaryti šiltesnę bei tvirtesnę. vainikų suręsta artima kvadratui patalpa – trobesio konstrukcijos pagrindas. cementu. [LII. Prienų r. Pamatai kadaise buvo daromi menki (ar net išvis jų nedarydavo). buv. kai rąstai sukertami á kertes. [27. betonu. X pav.] c. surišami kalkėmis. molio plytų. paliekant atsikišusius galus Kiemelių k.] 18 . net daugiau). jo pakraščiai sutvirtinami tvorelėmis ir netgi apsodinami daugiametėmis gėlėmis. neg. sienos apkaltos vertikaliomis lentomis. apvaliuose rąstuose padaromos horizontalios išdrožos – sàlaidos. ant kurių jau renčiamas pamatinis vainikas. [LII. vadinamą šviliu.GYVENAMASIS BŪSTAS Rentiniai Senųjų pirkių tūriai. F81-P47] Pirkios Pagaujėnų k. ypač gyvenamiesiems būstams (taip pat ir svirnams). nr. Sienų aukštis apie 2. kuriame matyti akmeniniai pamatai. fasadas. arba visas sienas. fasadas. X pav. pušiniai. todėl jos ilgis svyruoja maždaug nuo 10 iki 17 m. tad dažniausiai rentinio kampuose ir ties viduriu buvo padedamos medžio trinkos (ar stambesni lauko akmenys. Trakų r. ir sutvirtinant tarpusavyje. Sumažėjus pastogėms. Akmenų pamatas po konstrukcine jungtimi Klepočių k. ilgoji pastato kraštinė priklauso nuo patalpų skaičiaus. būdavo suformuojamas pašalas: tarpas tarp žemės ir sienos apipilamas spaliais. Pirkios Ašašninkų k. Kad pro apačią nepatektų šaltis. Rąstų sunėrimas į kertes. 7942] b. Tradiciškai senesnis sunėrimo kampuose būdas. Rąstų sunėrimas suleidžiant į lygų kampą – spyną Mardosų k. gyvenamųjų būstų ir tvartų – dar užkamšomi sąmanomis. kad čia randama nedaug akmens ir molio. ribojanti pašalą. kurių ilgis siekia 6 metrus (būna ir 7 m. [27. Rąstų ilgis ilgą laiką buvo pastato plotį nustatantis matmuo. stogas pusskliautinis [LII. vėlesnis – kai suleidžiami į lygų kampą – spynà. 85/12] a.

lyginant su sienos aukščiu. vėlesniais laikais itin išplito dvišlaitë. čiukurinio ir dvišlaičio stogo formų derinys (jos brėžiniai pateikti16 psl. Dzūkijoje iki šiol galima aptikti pavienius jos pavyzdžius. pusskliautinë (pusvalminë). gontais. taip pat uždarų. svyruoja apie 42 laipsnius.) [LLBM] Pirkia dvišlaičiu stogu su stoginuku ir vienašlaičiu prieangiu Lieponių k. 106/6] 19 . 5989] Troba su skirtingomis stogų galų formomis: atnaujinus vieną trobos pusę taip pat pasikeitė sienų tekstūra. kurio kraigo galuose suformuotos angos. Stogų danga paprastai būdavo šiaudinė. Kai kurios šių formų sudaro mišrius variantus. būdinga tik Dzūkijai. juo labiau. nr. Naudotos ir kitos stogų formos: keturšlaitë (valminë). atsiradimas gerokai keitė tūrinį namo vaizdą. Eišiškių r. Be to. Tai iš esmės keturšlaitis stogas. bus didesnis. atsirado papildomų konstrukcinių ir architektūrinių priemonių. pamatai Ricielių k. buv. taip pat ir čiukuriniai – pietrytinėje ir pietinėje dalyse. o paskutiniu metu paplito skarda ir šiferis. kai kur ir čerpėmis. saugantys viršutinius sienos vainikus nuo kritulių. pvz. keturšlaičiai. Pasitaiko ir dvejopos formos stogų: viena pusė. Atvirų prieangių. [LII. yra dvišlaitė. [LII. dažniausiai statomų priešingoje pastato pusėje. kad jos dažnai būna gausiai ir išraiškingai dekoruojamos. Stogo nuolydžio kampas mūsų platumose.. Viena seniausių – èiukurinë – buvo plačiai paplitusi. Paežerėse stogams dengti buvo naudojamos švendrės. dar vadinamų gonkomis. kuri dažniausiai atsukta į gatvę. tačiau gyvenamuosiuose pastatuose jos menkesnės nei ūkiniuose (šis santykis svyruoja nuo 1:1 iki 1:2). 9774] Pirkios iš Zervynų k. Varėnos r. taip pat ir platesnės pastogės. taip pat būdavo dengiama lentelėmis. pusskliautiniai – į šiaurę nuo Vilniaus. ją sudaro sunertų gegnių poros.GYVENAMASIS BŪSTAS Stogai Stogų konstrukcijos Dzūkijoje labai įvairios: iki šiol čia pasitaiko archajiškų jų sąrangos variantų. Veisiejų r. neg. Čiukurinis stogas konstruojamas galinių valmų gegnes tvirtinant ant skersinės lentelės – apatinės čiukuro briaunos. buv. [LII. tuo stogo projekcinės plokštumos santykis. Dvišlaičiai stogai paplitę visoje Dzūkijoje. šiaudus sutvirtinančios detalės: išsikišančios vėjalentės – lëkiai – bei sluogèiø ant kraigo ritmas praturtindavo trobesio siluetą. Keičiantis stogų formai ir mažėjant pastogėms. o vadinamoji lauþyta forma yra dvišlaitės ir čiukurinės derinys. Pirkia čiukuriniu stogu Nemunaičio k. gali būti èiukurinis pusvalminis stogas. Alytaus r. o vėliau ir verandų. neg. nr. kuo senesni trobesiai. malksnomis. kur gausu kritulių ir supustomos nemenkos sniego kepurės. Dvišlaičiuose ir pusvalminiuose stoguose atsivėrusių skliautų apačioje gali būti formuojami stoginukai. skirtų apsaugoti sienų plokštumas ir įėjimus: tai sienų apkalimas ir prieangiai. o kita likusi senoviška – keturšlaitė. kuris gerokai menkina pastato išvaizdą. skiedromis. Pirkių stogų konstrukcija gegninė.

ar toli nuo žmogaus akių esti puošiamos detalės. jog daugiau puošiami buvo pasiturinčių ūkių pastatai. puošyba keitėsi ir darėsi turtingesnė. Kaip ir visur liaudies mene. angokraščiai. Būdinga dzūkiškos pirkios puošyba apdailinant vėjalentes. iš dalies ir motyvų įvairovė.PIRKIOS PUOŠYBA Dzūkija. tačiau išliko artima liaudies meno dvasiai. nors galima teigti. nr. Dauguma jos elementų sukurti iš medžio. bet netgi kai kuriuos lenkia. konstrukciniai mazgai. todėl erdvė atrodo gyva. Būtent tradicinėje architektūroje labai vykęs yra kompozicinio mastelio derinys: palyginti stambių statinių. artima žmogui ir gamtai. kurioje nuolat sutinkami stambių ir smulkių elementų deriniai. Tarp Lietuvos etnografinių regionų trobesių puošyboje yra nemažai bendrumų. Pavyzdžiui. jog puošyba ir tikslinga: jos sudėtingumo bei apdorojimo kruopštumo laipsnis priklauso nuo to. sienų apkalimas. trobesių formoms. monumentalių stogų fone smulkūs puošybos ornamentai atrodo itin jaukiai. skliautą. konstrukcijoms. pusiausvyra tarp puošiamų ir neapdailinamų plotų. langų apvadus. medžio apdorojimo technologijoms. viename pastate nebūna dekoruojamos visos puoštinos detalės – taip pasireiškia subtilus saiko jausmas. iš skirtumų – jų puošybos intensyvumo. bet egzistuoja ir skirtumai. Tradicinė puošyba itin tektoniška: puošiamos bene išimtinai konstrukcinės detalės. stilizuoti augalų ir gyvūnų vaizdai dažniau pasitaiko lėkių ir antlangių dekore. rečiau pasitaiko dangaus šviesulių ar antropomorfinių figūrų. ji liudija senųjų meistrų ir gyventojų skonį. motyvo pobūdis dažniausiai priklauso nuo detalės. Čia pat reikia paminėti. jų sandūrą. Tradicinės architektūros puošyba ypatinga. būdingi geometriniai. sankirtos. Ji liudija ir tradicijų perimamumą bei kūrybišką jų interpretavimą: besikeičiant gyvenimo sąlygoms. Trobesių ornamentų raštų visuma sudaro tarsi virpantį ažūrą. Tikslingumas pasireiškia ir puošybos intensyvumo atitikimu pastato ir jo dekoruojamos dalies svarbai erdvinėje struktūroje: labiausiai puošiami gerąjį kiemą supantys pastatai. nors ir menkesnių ūkių kraštas. buv. kurių dydis santykinai mažas. Jiezno r. 8092] ▼ 20 . pritaikytas žmogaus suvokimui mastelis labai būdingas tradicinei lietuvių architektūrai. kuri puošiama. turtingas ir tuo pačiu saikingas. tai yra tų elementų. tuo tarpu stambesni plotai dažniau ištisai užpildomi geometriniais raštais – tai stogų skliautų. į kaimo gatvę atgrežti fasadai. stambių ir smulkių detalių. neg. sumanumą bei sveiką saiko nuojautą. karnizą. Stakliškių k. Jo ir kitų priemonių dėka pasiekiama vaizdo vienovė. puošybos gausa ir įvairove ne tik nenusileidžia kitiems regionams. Toks sudėtingas. Be to. durų varčių plokštumos. augaliniai ir gyvūniniai motyvai. tai lėmė ir raštų pobūdį. [LII. Iš bendrumų paminėtinas puošiamų elementų tapatumas. vaizdas – artimas gamtai.

LFn-1515b] 21 . Sudėtingesni kiaurapjūvio technika atlikti lėkiai dažniau puošia prieangių stogelius. užbaigiančius pastato tūrį. Gali būti. buv. E21509] Čiukurinio stogo vėjalenčių kryžma sudaro lėkius. jog tai būta itin mėgstamo pastatų stogų užbaigimo. Pietų Lietuvoje jie dar vadinami ragovikais. kadangi jo. ir viso pastato kompozicijos matmuo. nes yra raiškus ir matomas iš toli. 9670] Žirgelių pavidalo lėkiai ant pirkios Meteliuose kraigo. tačiau senos nuotraukos bei piešiniai rodo. 9753] Troba papuoštu skliautu.PIRKIOS PUOŠYBA Lėkiai Gyvenamasis būstas – pirkia ar troba – vienas labiausiai puošiamų sodybos pastatų. nr. kai kada pasitaiko ir žmogaus pavidalo. Tektoniškumas būdingas ir nuo seniausių laikų puošiamoms detalėms. Nemunaičio k. todėl šiandieniniuose kaimuose retai besutinkamas. į kurį neatsižvelgus lėkiai gali tapti nedarniu prielipu. [LNM. kraigo formuoja išraiškingą siluetą. Šis bene archajiškiausias puošybos elementas nusipelno ypatingo dėmesio. Veisiejų r. geometrinių formų. Lėkių dydis. nr. 1938 m. apûkais. o jo motyvai. Į viršų lietaus ir vėjų pagairėje iškeltas puošmuo greičiau negu kiti nunyksta. kad ir palyginti nedidelio. tikėtina. Ragų pavidalo lėkiai ant pirkios Birštono apyl. taigi įgyti tam tikrą pavidalą ir tapti lėkiais. neg. Pavyzdžiui. augalų. motyvais. itin svarbus struktūrinis ir jų pačių. nes šie žvilgsniui artimesni. [LII. turėję ir mitologinę prasmę. jog seniausieji lėkiai formuoti tarsi jaučio ragai – tokių Dzūkijoje dar yra iki šiol. ir vėlesnėms. lyginant su pastatu. lėkiais. žirgų. kartais primenančių verpstes. Aleksejiškių k. tai sietina su jų pavidalais. Alytaus r. jų ažūrą kartoja sluogčių ritmas [LDM. čiukuro – angos stoge – pakraščius sutvirtinančios ir šiaudus nuo vėjo draikymo saugančios vėjalentės gali sudaryti paprastą kryžmą arba būti apdailintos. [LII. neg. Taip pat Dzūkijoje užfiksuota lėkių su paukščių. buvimas keičia pastato tūrio vaizdą ir net visos sodybos siluetą. o rytų – paukšèiukais.

PIRKIOS PUOŠYBA 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 Lėkiai: 1.] 11. Stakliškės buv.1959 [LII. [LII. Vievio r. [23. Pietų Lietuva [23. buv. [VUB. Nemunaičio k. [23. [30. 88/18] 19. 97 pav.] 16. [30. [LII.. Pb-692. 106/1] 9. 1955 [LDM. Lazdijų r. Krikštonių k. Raudonikių k. Meteliai [LDM. Prienų r. Papečių k. 73] 6. [30. Lazdijų r. Meteliai. Krikštonių k. 88/30] 22 . Alytaus r. 95 pav. buv.] 4. Obelių k. Pb-695] 18. Veisiejų r. [30. Kučiūnų k. Siponių k. 73] 12.. Vilniaus r. Alytaus r. 85/28] 8.] 5. Lazdijų r. [23. F81-P2642] 20. [LII. Prienų r. 73] 2. [30.] 3. Alytaus r. Lazdijų r. Ežerėlių k. Alytaus r.] 13. 96 pav. 95 pav. [LII. Veisiejų r. Krikštonių k. 106/1] 7. Prienų r. 1955 [LDM. buv. 73] 15. Jiezno r. 95 pav. Krokininkų k. Lazdijų r. [LII. [23. Pb-693] 14. 106/9] 17. 73] 10. Žagarių k. Nešeikių k.

buv. 1955 m. 1957 m..] 11.LĖKIAI 1 2 11 3 4 5 6 12 7 8 9 10 13 Lėkiai: 1. 72] 7. [30. [LII. Buteliūnų k. [30. [30. [30. Vievio r. Vilniaus r. Siponių k. buv.] 13. 72] 6. Trakų r. Veisiejų r. 1957 m. Prienų r. Pb-694] 3. Markejevaitės 2004 m. Eišiškių r. Elektrėnų sav. Prienų r. Varėnos r. 85/17] 10. Vaikštenių k. Markejevaitės 2006 m. buv. nuotr. Vilniaus r. 85/31] 8. Prienų r. Eišiškių r. Tiltų k. 85/10] 9.] 23 . Šilėnų k. [33. Prienų r. nuotr. Prieangio lėkis Sidaronių k. [LII 88/18] 2. 72] 5. Žvyrynų k.] 12. [VGTU AF stud. Čižiūnų k. Geibonių k. [L. [LII. [LII. Nečiūnų k. [L. Prieangio lėkis Paaliosės k. 1956 m. 2004 m. 152 pav. Uosos k. 1957 m. [LDM. Daržinykų k. 72] 4. nuotr.

Kitoks yra pačios skliauto plokštumos dekoras. kai dalis skliauto užpildoma vertikaliai. Trakų r. atgręžto į gatvę skliauto dekoras dažnai būna kur kas intensyvesnis nei kitame pirkios gale. Šalčininkų r.] Gausiai dekoruotas pirkios Milkūnų k. Dzūkijoje itin mėgiami deriniai iš įžambiai sudėtų lentelių – jie sudaro išraiškingus eglučių ar rombų piešinius. 8092] ▼ 24 . Be to. įgauna dekoratyvų vaizdą. naudojamas skliauto sienos apsaugai. Taip apkalimas. nr. skliautas [VGTU AF stud. Paprasčiausias jų. Vėjalentės.PIRKIOS PUOŠYBA Skliautai Kintant stogų formai ir atsiveriant skliautams. Švirmicko 2007 m. jų pakraščiai ir plokštumos taip pat dažnai dekoruojamos. Jo ir lėkių bei langų apvadų derinys gerokai praturtina pastato vaizdą. tačiau horizontalios sandūros tarp skirtingomis kryptimis sudėtų lentelių plotų kartais išpjaustomos panašiai kaip pakraščiai. Pirkios Saidžių k. Dzukijoje dvišlaičių stogų skliautai puošiami dažnai ir gausiai. lentelių pakraščiai. lankelių. dalis – horizontaliai grupuojamomis lentelėmis. kurių kartotinis sudaro išraiškingą piešinį: paprastai užtenka vieno ar dviejų motyvų.] Stoginuko krašto apdaila Mažųjų Lieponių k. skirtingai negu durų. Trakų r. nuotr. apatinė briauna ar stoginuko apačios linija išpjaustomos dantukų. dažniausiai neprofiliuojami. 2006 m. ratukų. skliautas [LII. tačiau retai peržengia saiko ribą. skliauto ir stogo plokštumos riba. kuris regimas iš toli. nuotr. gatviniuose kaimuose. Skliauto. kurį neretai papildo jo plokštumoje įtaisomi langeliai su puošniais apvadais (kartais vietoj langelių išpjaunamos apvalios ar dar kokios formos angos). augalų siluetų ornamentais. Dažnai tai būna atskirus jo plotus skirtingomis kryptimis užpildančių skliauto lentelių raštas. ir ne tik juose. [A. kartais panaudojamas kiaurapjūvis. neg.

[23. Antakalnio k. 93 pav.] 2.] 25 . Stakliškių I k. [23. 93 pav. 86 pav. Varėnos r. [23. 92 pav. Jokubiškių k. [23. Prienų r. [23.] 5. 85 pav. 93 pav. 92 pav.] 3.] 8.] 7. [23. Dubaklonių k. Prienų r.] 6. Alytaus r. Varėnos r. [23.] 4. 83 pav. [23. Alytaus r. Prienų r. Medžionių k.SKLIAUTAI 1 2 3 4 5 6 7 8 Dekoruoti skliautai: 1. Trakų r. Alšininkų k.

2006 m.] Kalvių k. 128 pav. Vilniaus r. Andriušytės 2007 m. Švirmicko 2007 m. [25. nuotr. Trakų r. [A.] Maikūnų k. nuotr. [L. nuotr.] Dambriškių Vilniaus r.PIRKIOS PUOŠYBA Pylimų k. [L. [VGTU AF stud. Markejevaitės 2006 m. Markejevaitės 2006 m. Jiezno r. nuotr. 132 pav. Vilniaus r.] Leičių k. nuotr. [25.] Stoginuko papuošimas buv. Jiezno r.] 26 . buv. [A. Vilniaus r.] Kalvių k.

93 pav. buv. Prienų r. buv. 88/5] H. Vievio r. nr. 172/5] 6.] 3. Alytaus r. Varėnos r. Pagrindos k.] 2. 4 detalės) [23.] 27 . 93 pav. 92 pav. Vilniaus r. Markejevaitės 2006 m. nr.] 5. Vaigeliškių k. Varėnos r. 118 pav. 88/18] 8. Alšininkų k. Vilniaus r. [LII.] 12. 7. [L. Vievio r. Bytautonių k.] 10. [LII. 3 stoginuko karnizas) [23.] 11. Obelių k. (skliauto 25 psl. Markejevaitės 2006 m. Sidaronių k. [23. Markejevaitės 2006 m. 2 detalės) [23. brėž. Vilniaus r. [L. Trakų r. brėž. [LII. 86 pav. [LII.] 4. Didžiųjų Salų k. brėž. nr. 85/9] 9. nr. Stakliškių k. (skliauto 25 psl. (skliauto 25 psl. (skliauto 25 psl. Pylimų k. Prienų r. 7 detalės) [23. Dubaklonių k.SKLIAUTAI 1 2 10 3 4 10 9 4 11 4 11 4 12 5 12 6 12 7 8 Vėjalenčių ir karnizų raštai: 1. [L. Šalčininkų r. Maksimonių k.

Šalčininkų r. Lieponių k. Jiezno r. Lieponių k. [LII. [LII. 1958 m. [LII. 85/30] 6. buv. [LII. 1957 m. Veisiejų r. 85/30] 2.PIRKIOS PUOŠYBA 1 2 3 4 5 6 7 8 9 Pirkios kampo puošmenys: 1. Šalčininkų r. Eišiškių r. Pagrindos k. 85/9] 4. Lieponių k. Milkūnų k. buv. buv. 1957 m. Skraičionių k. 1957 m. Vaikštenių k Trakų r. [LII. 85/8] 3. Vievio r. buv. 1957 m. Kibyšių k. [LII. [LII. 106/8] 9. 85/17] 5. 1957 m. buv. [LII. 88/18] 8. 1957 m. Pikelionių k. 85/30] 7. 1959 m. Eišiškių r. [LII. 88/18] 28 . buv. Eišiškių r.

Duris sudaro staktos ir varčia. nr. Svarbią reikšmę turi ir slenkstis: jo viršus sutampa su pamatiniu vainiku. [I. Kadaise varčia būdavo sukalama tik iš vertikalių lentų ir norint papuošti dažoma arba net ištapoma. Miškingoje Dzūkijoje laipteliai daryti iš medžio lentų ir tik XX a. todėl kuo svarbesnis pastatas arba patalpa. Staktos dekoruojamos retai.Durys Didelę reikšmę pastato išvaizdai ir naudojimui turi angos. tuo dažniau būna išpuoštos jo durys. neg. 254 pav. Senuosiuose gyvenamuosiuose pastatuose durys būna vienvėrės. Stankevičiūtės 2004 m. jų išdėstymas. Tačiau dėl tvirtumo ir puošnumo labai išpopuliarėjo vadinamosios dvigubø lenteliø durys. buv. joms būdavo sutekiama arkinė forma. betono. 3655] Sviliškių k. Tuo tarpu varčia – nuo seniausių laikų puošiama pastato detalė. [25. kai kada ir pati stakta ornamentuojama arba joje įrengiama langelių juosta. įtakojant dvarų kultūrai. Prienų vls. dydis ir apdaila. pradėti mūryti iš akmenų. o kartais ir iš vidaus pusės į žemę įleidžiami didžiuliai akmenys.] Kareivonių k. ir kompoziciniu. Laiptelį atstodavo ties įėjimo anga iš lauko. nuotr. kurių vieną Priemenės durys Pagambrio k.] 29 . [LII. Kadangi durys – ir funkciniu. Pagrindinė anga bet kokiame būste yra durys. vėlyvesniuose – pasitaiko ir dvivėrių. kartais. Vilniaus r. Veisiejų r. ir semantiniu požiūriu reikšmingas elementas.

[A. brėž. Varėnos r. Elektrėnų sav.] Grabijolų k. [I. [21. Švirmicko 2007 m.] Žagarių k. nuotr. 106/13] Grabijolų k. nuotr. brėž. buv.] 30 . 2003 m. Veisiejų r. Vilniaus r. Veisiejų r. buv. [A. Stankevičiūtės 2004 m. Lazdijų r. 2003 m.] Žilinų k. nuotr. [VGTU AF stud.] Zervynų k.] Grabijolų k. [VGTU AF stud. Elektrėnų sav. Varėnos r. brėž. [VGTU AF stud. [LII. 32 pav.] Sviliškių k.PIRKIOS PUOŠYBA Aleksejiškių k. Elektrėnų sav. [LII. 2003 m. 106/9] Avižienių k. Andriušytės 2007 m.

gerokai keičianti pastato tūrio vaizdą. ant kurių prisėdus iš arti matyti puošyba – nedidelės detalės sutekia visumai jaukų mastelį. Alytaus r. [30. Alytaus r. Pusiau atvira prieangių erdvė šviesos ir šešėlių žaismu jau savaime praturtina viso pastato vaizdą. 110 pav. 17 pav. [30.] 3. o kitoje įvairiai grupuojamos mažos lentelės. Vangelonių k. Jis kartais būdavo derinamas su vertikaliai ar horizontaliai išdėliotomis lentelių eilėmis. XX a. Be to. kai kada lentelės išdėstomos ir sudėtingesniais pavidalais. CXVI lent. tad daugiausiai naudojamos vidinėse patalpose. duris puošė ir gražiai profiliuoti varai lentoms prikalti. visa tai suteikia raštui papildomą sudėtingumo matmenį. Lazdijų r. nuotr. vadinamosios filinginės durys. Andriušytės 2007 m. Varėnos r. 17 pav.] 6. [30. kurios nėra tokios tvirtos bei mažiau saugo nuo šalčio. [30. Pašilingės r. 17 pav. 17 pav. Šis tektoniškas sprendimas labai dekoratyvus: viena durų pusė (jei jos lauko. rombų ar žvaigždžių centrai kartais pažymimi vadinamąja rozete. Pb-719] 5. Alytaus r. Dvivėrės įsprūdinės vidaus durys Žagarių k. Dažniausiai įsprūdinių durų kompozicija nesudėtinga: iš simetriškai grupuojamų vertikalių ir horizontalių stačiakampių.] 31 . ir užraktai bei rankenos. Lentelių pakraščiai profiliuojami. [LDM.] 2. mat yra lengvesnės. Juose įrengiami suoleliai poilsiui. [A. kurios Dzūkijoje sutinkamos rečiau. [23. Tai svarbi struktūrinė pastato dalis. [30.] 7. Jonionių k. Gervėnų k. durys – viena dažniausiai dažomų pastato dalių. 17 pav. Lazdijų r. Varenavo r. Lazdijų r. tai išorinė) įgauna daugiau ar mažiau sudėtingą eglučių arba rombų raštą.DURYS pusę sudaro ištisos vertikalios lentos. buv. [17. Norkūnų k. juo labiau kad jų detalės mėgstamos dekoruoti. todėl išsiskiria neįprastų formų įsprūdos. Ežerėlių k. Panemuninkėlių k.] 1 2 3 4 5 6 7 8 Durų pavyzdžiai: 1.] 8. paplito įsprūdinės konstrukcijos.] 4. Smilgainių k. Varėnos r. Dekoratyvios būdavo ir kalvių darbo vinys su plačiomis galvutėmis.

būdingas Užnemunės Dzūkijai ir dvigubų lentelių durys su mažais langeliais Žemaitkiemio k. Trakų r. durų detalės [VUB. [A. buv. F81-P41] Prieangio ir durų puošybos derinys Čižiūnų k.PIRKIOS PUOŠYBA Prieangio ir durų puošybos derinys: prieangis lenktu stogeliu. [LII. F81-P40. buv. 85/24] 32 . nuotr.] Dūminės pirkios Kabelių k. [25. 192 pav. Lazdijų r. Eišiškių r. Druskininkų r.] Lauko durų užraktas Klepočių k. Andriušytės 2007 m.

85/28] Dvišlaitis prieangis Šventežeryje [LDM. ir su dvišlaičiais stogeliais. jos ganėtinai kresnos. Kai kurie uždari prieangiai suręsti iš sienojėlių ir beveik nepuošiami. Uždari prieangiai atsirado saugant patalpos įėjimą kaip priemenės pakaitalas. kiti būna įstiklinti ir dekoratyvūs. nors kartais Pirkia su vienašlaičiu prieangiu be stulpelių. Jie. o puošiamas tik liemuo.5 m. Vilniaus r. arba atskirą stogelį priglaudžiant po pastoge. su vienašlaičiu prieangiu su stulpeliais. Vienašlaičiai prieangiai gali būti formuojami ir jungiant stogelį į stogo šlaitą kitu kampu arba iš apačios glaudžiant po pastoge.5 m. vienašlaičiai prieangiai senoviškiausi ir itin būdingi Dzūkijai. o priešingoje pastato pusėje neretai ir verandas (atsuktas į gatvę ir ne itin dažnai naudojamas). Jų gylis svyruoja apie 1. todėl kompaktiško plano pirkios dažniausiai turi uždarus prieangius. lyginant su atvirais. Kaišiadorių r. Dažniausiai atviri prieangiai turi keturis po du suporintus stulpelius ir neretai tvorelę. Užnemunės Dzūkijoje pamėgti prieangiai lenktais stogeliais. LFn-1545b] ▼ 33 .] Pirkia Žagarių k. 117 pav. kartais ir su varteliais.Prieangiai Prieangių konstrukcija įvairuoja: jie būna ir su vienašlaičiais. perteikiantis stogo ir lubų krūvį pamatams. suformuotu prailginus pastogę [LII. Tačiau dabar paplitę ir dvišlaičiai: jie su stogu jungiami arba konstruktyviai įjungiant į nuolydį. [23. tad gerokai keičia tūrio vaizdą. neretai vien vidurinė jo dalis. yra masyvesni. dažniausiai jie paremiami stulpeliais. nes tik profiliuotos jų dalys iškyla virš tvorelių. suformuotu prailginus pastogę Mankuviškių k. Dažnai puošiamos atvirų prieangių kolonėlės – tai konstruktyvus elementas. plotis apie 2. Paprasčiausi stogeliai suformuojami tik prailginant pastogę ties durimis. Liaudies architektūroje kolonėlių viršus ir apačia tiesiog jungiami su horizontaliais rąstais.

] 34 .PIRKIOS PUOŠYBA Keturi prieangiai Lieponių k. Eišiškių r. [23. Prienų r. 84 pav. buv. 85/30] Pirkia su dvišlaičiu prieangiu Lapainios k. [LII.

Vilniaus r. Kalvių k. [I. nuotr. Markejevaitės 2006 m. Tvorelės dzūkų pirkių prieangiuose sutinkamos dažnai. Dažnai ornamento pavidalui išgauti užtenka išpjaustinėti kiekvienos lentelės kontūrą. kai komponuojama skersinės simetrijos plokštumos. 2. tvorelės. .] 3. Kolonėlės simetriškos savo vertikaliosios ašies atžvilgiu. [A. Stogelių skliautų raštai panašūs į dvišlaičio stogo skliautų puošybą. Lipniūnų k. Stankevičiūtės 2004 m. šioje fasado dalyje įtaisytų langelių. sudėtos tvorelės. 106/18] 2. rečiau iš horizontaliai sukaltų lentelių. Veisiejų r. Prieangių stulpelių sparneliai: 1.] 2. taip pat durys. Prienų r. bet neretai ir dekoruotos. o jas suglaudus pasiekiamas kiaurapjūvio įspūdis. 1. [23. dekoras šią simetriją juo labiau paryškina.] Prieangių tvorelių raštai: 1. Trakų r. Prieangius dažnai puošia ir stogelių pakraščių ar jų skliautų apdaila. 126 pav.PRIEANGIAI viršutinės dalies standumui sustiprinti naudojami įstriži spyriai – kolonų sparneliai. Prieangio puošybos visuma.] 1.] Prieangio karnizas Leičių k. tiesiog iš vertikaliai. nors mažesniame plote išsitenka mažiau detalių. Vilniaus r. Švirmicko 2007 m. Lipniūnų k. [L. [23. 125 pav. atžvilgiu. 118 pav. Varėnos r. [LII. Tai iš profiliuotų lentelių. buv. pasitaiko ir lėkių. Trakų r. Buteliūnų k. einančios per puošiamosios dalies vidurį. Bytautonių k.] Prieangio tvorelė Šilėnų k. 126 pav. [23. kurios kartais būna net su varteliais.] 35 . Varėnos r. tradicinės architektūros pavyzdžiuose paprastai būna vieninga ir dera su viso pastato puošyba. nuotr. dažnai susidedanti iš daugelio skirtingai dekoruotų elementų. sienų sudūrimų dekoras. nuotr. Kartais jos būna paprastos. 2. Užuguosčio k. kartais ir su kiaurapjūviu ornamentu. 3. čia pat matomi išdrožinėti gegnių galai. [23.

[L. gali būti puošiami panašiai kaip atvirų. pavyzdžiui. Andriušytės 2007 m. Lazdijų r. Tokios verandos būdingos naujesniuose. kuris neretai būna itin išmoningas. Babrų k. [VGTU AF stud. nors pasitaiko ir horizontalių. Atskiros jų dalys. Andriušytės 2007 m. [A. kompaktiško plano pastatuose. bet tai jau gana naujas reiškinys.] Uždaras prieangis Saidžių k. 2006 m. Pagrindinis jų piešinys paprastai turi vertikalią struktūrą. Uždaras iš sienojėlių suręstas prieangis Senkonių k. o vėliau ir verandos tokia gausia puošyba jau nepasižymi. Trakų r. Markejevaitės 2006 m.] Uždaras prieangis Sidaronių k. nuotr. būdingu Užnemunės Dzūkijai. dažniau prie dvigalių pirkių. tačiau pagrindinis dekoro krūvis tenka įstiklintų plokštumų suskaidymui. Dažniausiai įžambiomis ir riestomis linijomis sudalintas stiklas užpildo plotą besikartojančiu piešiniu. nuotr. paįvairinimui kartais naudojami skirtingų spalvų stikliukai.] 36 . stogelių skydai. nuotr. nuotr. Lazdijų r.] Į gatvę atgręžtas uždaras prieangis – veranda su lenktu stogeliu. [A. Vilniaus r.PIRKIOS PUOŠYBA Uždari prieangiai. tai palyginti masyviam uždaro prieangio tūriui suteikia grakštumo. nors neretai būna pristatytos ir prie senųjų.

įtaisytu priešais toje pačioje patalpoje esančią krosnį. nors pasitaiko ir reljefinių raštų. todėl neatrodo perteklinė. jos raštai paprastai sudėtingesni. Gausiausiai puošiamos antlangės – virš lango rėmo uždedamos prikaltės. išpjaustinėtas smulkiu besikartojančiu ornamentu. o kartais tiesiog viršutinės apkalimo lentos. Dar mažesni langeliai būna priemenėje. Dzūkijoje naudojami vieno arba dviejų dalių antlangiai. kurie gerokai mažesni. taip pat neretai pasitaiko trikampio frontonėlio formos antlangių arba tik karnizėlis. neg. kartais ornamentuojama vien palangė. Ricielių k.Langai Langai – itin išraiškinga puošybos detalė. [LII. padidėjo ir tapo bene labiausiai puošiamu pastato elementu. Andriušytės 2007 m. Išskirtinių formų ir išraiškingai dekoruoti skliautų langeliai.8. ir augaliniai. Gyvenamajame pirkios gale būdavo iki šešių langų: po du kiekvienoje sienoje. Dzūkiška pirkia su išdailintais langų apvadais ir langinėmis Kalvių k. nuotr. [A. Senosioms dzūkų pirkioms būdingas priešais krosnį įtaisytas mažesnis už kitus langelis. išplitusi paaukštėjus pirkios sienoms ir padidėjus langų angoms. nors galinėje ir nugarinėje kartais tik po vieną arba visai nebūdavo. Veisiejų r. kad dekoruojamų apvadų santykinis plotis. Trakų r. nr. buv. kurių proporcijos yra maždaug 1:0. kur kas didesnis – ši išraiškinga ornamentika matoma iš toliau. o antlangę sudaro tik paprastas karnizas. Stogų skliautų langelių. 9588]. Tradicinėse dzūkų pirkiose dažniausiai pasitaiko vertikalaus stačiakampio langai. ir tik Dzūkijai būdingu nedideliu langeliu. Plyšį tarp lango rėmo ir angokraščio dengiančias apkalines lentas imta dekoruoti daugiausia kiaurapjūviu. bet vos atsiradus technologinėms ir ekonominėms galimybėms. apšviečiančiu pagrindinę patalpą. šoninės lentos išpjaustinėjamos dažniau nei pirmo aukšto langų. tačiau pastebima aiški tendencija labiau puošti viršutinę dalį. juose sutinkami ir geometriniai. ir gyvūniniai motyvai.7 ar 1:0. Senoviška dzūkiška vienagalė troba su palyginus nedideliu į šešias dalis suskaidytu langu. Palangės raštą neretai papildo išpjaustinėti pratęstų šoninių lentų galai. šoninės lentos taip pat retkarčiais profiliuojamos.] ▼ 37 . lyginant su lango plokštuma. Nors kadaise jie buvo maži ir paprasti. bei maža neįstiklinta anga į priemenę. Kitas jų bruožas. Išorinės palangės papuošimai dažniausiai daromi iš apkalimo lentų.

dažniausiai įsprūdinės. Jos dar labiau pagyvina pastato vaizdą. Lazdijų r. [VGTU AF stud. nuotr. Dažniausiai naudojama balta spalva ar šviesūs atspalviai.] 38 . Elektrėnų sav. Vilniaus r.] Pirkia išraiškingais langais Tiltų k. Nedidelis langelis į priemenę Prapunšo k. manoma. [D. Trakų r. LFn-1437a] Lango detalė Vaigėliškių k. [VGTU AF stud. Langinės ir langų apvadai – labiausiai mėgstamos dažyti pastato dalys. dabar paplitusios dvivėrės.] Uždarytos langinės Grabijolų k. kad dekoruotos tapyba. tad tampa dar išraiškingesnės. 2003 m. nuotr. sudarantys kontrastą sienoms. Vitkausko 2006 m. senosios buvo vienvierės ir plačios.PIRKIOS PUOŠYBA Šilumai palaikyti būdavo daromos langinės. [LDM. nuotr. 2006 m.

[VGTU AF stud. 2004 m. Staviškių k. nuotr. Andriušytės 2007 m. Andriušytės 2007 m. LFn-1440a] 3. Vilniaus r.] 9. Vilniaus r. Saidžių k. [A.] 4. nuotr. [I. Šukiškių k. Andriušytės 2007 m. nuotr.LANGAI 1 2 3 4 5 6 Langai: 1. [A. Vilniaus r. nuotr. [A. 2006 m.] 8. Stankevičiūtės 2004 m.] 6. [A. Mančiagirės k. Varėnos r. [VGTU AF stud. Trakų r. Stankevičiūtės 2004 m. Šilėnų k. Trakų r.] 7.] 2. [LDM. Darželių k. Volų k. Kašėtų k. nuotr.] 5. [I. Prapunto dvaro Lazdijų r. Vilniaus r. Andriušytės 2007 m. nuotr. Varėnos r. nuotr.] 7 8 9 39 . nuotr.

nuotr. [I. 44 pav. Vilniaus r. 2006 m. Varėnos r. [L. [A. Vaigeliškių k. 97 pav. Andriušytės 2007 m. [33. 46 pav. [VGTU AF stud. LFn-1645a] 3.] 8. Augustų k. Stankevičiūtės 2004 m.] 5. Veisiejų r. buv.] 6. nuotr. nuotr. Pylimų k.PIRKIOS PUOŠYBA 1 2 3 4 5 6 7 8 9 Langai: 1. Šalčininkų r. [33. Poškonių k. Vilniaus r. Vilniaus r. Šukiškių k. Šalčininkų r.] 2.] 7. Markejevaitės 2006 m. 42 pav. Lynežerio k. Poškonių k. nuotr. Šalčininkų r. Vilniaus r.] 9. Poškonių k. [33. [LDM. Buteliūnų k.] 4.] 40 . [32.

buv. Stakliškių k. Trakų r. 2006 m. [A. buv.] 3. neg. Kalvių k. 153 pav.) [LII. Čižiūnų k. Švirmicko 2007 m. (pirkios vaizdas 20 psl. nuotr.nr. 5974] 2. 8092]. Eišiškių r. Švirmicko 2007 m. Jiezno r. Markejevaitės.] 4. Trakų r. [33. [L.LANGAI 1 2 3 4 5 6 Langai su langinėmis: 1. Mažųjų Lieponių k. nuotr. Vilniaus r. Leičių k. Lieponių k.] 41 . [A. nr. Varėnos r. nuotr. [LII.] 5. neg. 6.

[A. nuotr.] 6. nuotr. [A. nuotr. Paliūnų k.] 5. Vilniaus r. Avižienių k.] 3. Dargužių k. Darželių k. Mančiagirės k. nuotr. Augustinavičiaus 2007 m. [V. Varėnos r. Andriušytės 2007 m.] 42 . Trakų r. Lazdijų r. Dargužių k. Andriušytės 2007 m.] 4. Varėnos r. Švirmicko 2007 m. Lazdijų r. nuotr. Varėnos r. nuotr.] 8. Vilniaus r. [A. Andriušytės 2007 m. [A. nuotr.PIRKIOS PUOŠYBA 1 2 3 4 5 6 7 8 9 Skliautų langeliai: 1.] 7. nuotr. Kalvių k. [A. [V. Augustinavičiaus 2007 m.] 2. Andriušytės 2007 m. [V. nuotr. [A. Varėnos r.] 9. Andriušytės 2007 m. Maikūnų k. Augustinavičiaus 2007 m. Čižiūnų k.

1957 m. Saidžių k. Lazdijų r. F81-P2604] Langai: 5. 85/9] 6. Didžiųjų Salų k. [VGTU AF stud. Milkūnų k. [LII. brėž. Šalčininkų r. [VUB. F81P2677] 8. Veisiejų r. [VUB. Šalčininkų r. Šalčininkų r. [LDM.] 43 . 1957 m. 2006 m. Merkinė [VUB. 85/9] 7.) [LII. (pirkios nuotr. (pirkios nuotr. Šlavantų k. buv. 20 psl. Veisiejų r. buv. Trakų r.) [LII. F81-P2543] 4. 20 psl. Milkūnų k. 1955 m. Babrų k. Pb-712] 3. 1957 m.LANGAI 1 2 3 4 5 6 7 8 Skliautų langeliai: 1. Dainaviškių k. 85/9] 2.

] Dekoruota skliauto ir rentinio sandūra – karnizas ir gegnių apačia Kiemelių k. kaip ir kertėms taikomas apkalimas. Taip pat kai kada išpjaustomi išorėje matomi skersinės sienos rąstų galai. puošiamas orginaliais raštais. Andriušytės 2007 m. Kartais šie abu būdai suderinami sienos plokštumoje. jų sudūrimus uždengiant siauresne lentele. Dažniausiai rentinio sandūroms. nr. karnizų puošyba. nuotr. konstrukcinius mazgus: sijų. ir tik tarpukariu išplito horizontalusis. [LII. kuris gali būti dažomas. bet labai tektoniška puošyba. kurios nuo kritulių neapsaugo pastogė. Seniau populiaresnis buvo apkalimas vertikaliomis lentomis. vertikaliomis lentomis apkaltos sienos Klepočių k. Neretai šiems elementams suteikiamas tik švelnus išlenkimas. bet pasitaiko ir sudėtingų laiptuotų profilių. plataus kryžiaus formas. kurie elementų sankirtose atrodo itin išmoningai. 7943] 44 . Panašiai dekoruotomis plokštelėmis būna apkalami ir puošiami pogegninių rąstų galai. Dekoruota pirkios kertė. Trakų r. Jie dažnai dera su sienų kerčių. Lazdijų r. [A. 85/24] Trobos kertės puošybos detalė Paliūnų k. Nors tai ne iš karto pastebima. Saugančią ir puošiančią paskirtį atlieka ir pačių sienų ar atskirų jos dalių apkalimas: dažnai tai būna apatinė pastato dalis. saugantis rąstų galus nuo puvimo. [LII. jų siūles paryškinant dekoratyvia juostele. gegnių. suteikiant jiems. neg. pavyzdžiui. stoginukų atramas.PIRKIOS PUOŠYBA Konstrukcinės detalės Mėgstama apdailinti ir išorėje matomus svarbių kostrukcinių elementų užbaigimus. Kaišiadorių r. vėjalenčių. Tai tektoniškas sprendimas. sijų galai. rąstų galus.

[A. Dekoruoti rąstų galai Čižiūnų k. 88/7] 2. nuotr.. Dekoruota trobos kertė Babrų k. Andriušytės 2007 m. [A. 103 pav. Trakų r. Kaišiadorių r. [23. Eišiškių r. Dekoruoti sijos ir gegnių galai. F81-P68] 4. Lazdijų r. Andriušytės 2007 m. [VUB. [23. nuotr. buv. Lazdijų r. 89 pav. 1958 [LII.] Dekoruota trobos kertė Vabaliūnų k. [A.] 1 2 3 4 1.] Dekoruota sija Dvarciškių k.] 3. Dekoruota pirkios kertė Trakiškių k. nuotr.] Profiliuotos stoginuko atramos Vaikštenių k. Lazdijų r. nuotr. Lazdijų r. Varėnos r. Andriušytės 2007 m. Andriušytės 2007 m. [A. stoginuko karnizas Kiemelių k.KONSTRUKCINĖS DETALĖS Dekoruoti sijų galai Žemaitkiemio k.] 45 .

kuri puošiama – atskiroms pastato dalims taikoma būtent joms tinkama puošyba. sienos ir jų detalės. Išvis Dzūkijai būdingi švelnūs žalsvi. nuotr. o tai. raudonai ruda. XX a. ir tik pastaraisiais laikais – oranžine. galima teigti.] ▼ 46 . rusvos spalvos. Būdinga tai. Pirkia Paūlių k. sienų kertės. tad jie būna ryškesni ir margesni. ir gelsvi atspalviai. kuris senesniais laikais Dzūkijai buvo mažai būdingas ir išplito tik XX a. dažymą traktuojant ne tik kaip puošybą. Senajai dzūkų architektūrai buvo būdingos medienos spalvos – visų atspalvių rudos. Taip pasitvirtina tradicinės puošybos tikslingumas. besikartojančios detalės sudaro metrines eiles. Labiau į vakarus. ir žalsvi. Dažant taip pat laikytasi tektoninio principo: visų pirma spalvinamos konstrukciškai reikšmingos vietos. Jos prigimtis visur panaši: paprastai apdailinamas medis. bordine. mėlyna. metrinių eilių žaismėje dalyvauja ir konstrukciniai elementai bei jų faktūros. o šalti atspalviai. Andriušytės 2007 m. derinama su balta. čia atsiranda ir šviesiai geltona. Tačiau ji naudojama vienodai intensyviai.PIRKIOS PUOŠYBA Trobesių dažymas Prie dekoro galima priskirti ir trobesių bei jų dalių dažymą. ypač su baldų polichromija. derinimasis prie kiekvieno dekoruojamo objekto vietos. Seniau būdavo dažomi tik langų apvadai. siekiant tam. kas užtikrina tvirtumą. [A. paskirties. mastelio. Tradicinėje architektūroje nors ir ryškios. langinės. geltona bei žalia. Arčiau Nemuno rusvi tonai komponuojami su šilta ir šalta žalia spalva. aptinkami retai. savaime atrodo dekoratyviai. Aplink Vilnių vyrauja rusva. bet ir kaip medines dalis konservuojančią priemonę. vaizdo vienovę. jų deriniai akies nerėžia. rusvi ir gelsvi tonai. kad puošyba išimtinai simetriška (reti nukrypimai tik atsitiktinės išimtys). Todėl riba tarp ornamento ir grynos konstrukcijos tėra papildomas meistro-menininko prisilietimas. Spalvinis trobesių išorės koloritas dera su pirkios viduje sutinkamomis spalvomis. tai yra pilkšvos. langų rėmai ir langinės kartais dažytos baltai. už Alytaus dar daugiau žalsvos spalvos. todėl bendras pastato vaizdas išlieka vientisas. Be to. stogų skydai dažyti joms artimomis – ruda. Stogams visuomet būdingos natūralios šiaudų arba medžio lentelių. suteikti dar daugiau išraiškingumo. Apibendrinant tradicinę dzūkų trobesių puošybą. Varėnos r. kartais pasitaikanti mėlyna. jos raštai nekontrastuoja. ypač medžio statyboje. o raštai parenkami atsižvelgiant į vietą. kad ji pasižymi jautriu įvairovės ir vienovės deriniu. durys. netgi kontrastingos spalvos naudojamos saikingai. rečiau kitomis spalvomis. Druskininkų krašte sutinkami ir rudi. Antlangiai. Taigi puošyba kartu su vaizdo visuma atskleidžia tradicinės sodybos architektūrai būdingą kompozicijos kokybę. Iki šiol bene išimtinai dažomi vien gyvenamieji pastatai ir tik kartais kai kurios ūkinių trobesių detalės. šiltais žalsvais tonais. Audinių raštuose kur kas smulkesni spalviniai plotai.

Mažiau kaimo ir miestelių amatininkų vertėsi vien baldų gamyba. gyvenusi po vienu stogu. Minimais atvejais abu gyvenamojo namo galai įrengiami vienodai. kaip ir suvalkiečiai. Dzūkiško gyvenamojo namo apšildymo įrengimo savitumus apsprendusios sąlygos: 1) Dzūkijoje. [LII. Tai neabejotina Suvalkijos įtaka. peèiukais. švarioji gyvenamojo namo dalis dažniausiai vadinta kamaraite. kai viename name gyveno keletas šeimų. ėmė pertvėrinėti vidaus patalpas. lubas. dvigalio namo antrame gale ilgai išliko kamara. daugiau viengalių pirkių. atitvertą priemenę dažniau skyrė virtuvei. bet tai darė rečiau nei kituose regionuose. Dzūkijoje dažnesni atvejai. Viryklės mūrijamos iš degtų raudonų plytų. Dzūkijos regione labiau išplitusios vienagalės pirkios. abu galai įrengiami vienodai. Kai gyvendavo viena šeima. Kitur geroji. taip pat ir Dzūkijai. pradžios. statomos stačiamalkės raudonų degtų plytų krosnys. Dzūkų namuose išvis mažiau patalpų nei kitur Lietuvoje. Panemunių Dzūkijoje anksčiau paplito apšildomos seklyčios. t. juose yra universalūs šildymo – virimo įrenginiai. prie krosnies šono ėmė mūryti virykles. ja apšildoma patalpa. Čia paplitusi aukštaitiškoji krosnis. Ji visuotinai vadinama peèiumi.PIRKIOS VIDUS Dzūkijoje gyvenamasis namas vidaus išplanavimo požiūriu artimas aukštaitiškam tipui. sudėtas virš balkių. Tokio namo atitvertoje priemenėje įrengiama kamara. o daugiau šeimų. kuknia ar net suvalkietišku terminu mašina. o ne kamarai. čia mažesnė miestų ir miestelių įtaka. Gerokai mažiau ne tik tapytų. Baldai regione išlaikė nemažai archajiškų bruožų. Krosnis statoma pagrindinėje namo patalpoje – pirkioje. ilgiausiai išlaikė plūkto molio ąslas bei vožtines lubas. bet dažniau baltindavo sienas. Mažesni pokyčiai namo vidaus raidoje bei apdailoje turėjo įtakos ir interjere naudotiems baldams.y. Panemunių dzūkai nuo XX a. Dzūkų šeimų gausumas įtakojo ir interjero organizavimą. bet buvo ir viryklių su trejomis ar vienomis rinkėmis. 3) Dzūkijoje ilgiausiai išliko didžioji šeima. Jie neatsiejami nuo gyvenamojo namo patalpų raidos. bet ir dažytų baldų. Krosnys tinkuojamos ir baltinamos. Panemunių dzūkai. Dzūkai tik nuo XX a. net ne viena ar dvi. tinkuojamos ir baltinamos. Šildymo – virimo įrenginiai. Jose nuo XX a. Krosnis daugiafunkcinė – joje kepama. gyvendami tarp miškų. verdama. Interjero įranga išsiskiria panemunių dzūkai. Dzūkai. Dzūkijoje. Jų šildymo – virimo įrenginiai saviti. lyginant su kitais regionais. kai dviejų galų name gyvendavo po dvi šeimas. XX a. Trobos krikštasuolė Buteliūnų k. 2) antrasis namo galas ( kamara ūkiniam podėliui ar kamaraitė audinių laikymui) neapšildomas. Taipogi čia ilgai išliko didžioji šeima. Panemunių dzūkų baldus aprašė Vacys Milius [30]. Jas vadino kuknele. pr. 106/11] ▼ 47 . Priešingai nei kituose Lietuvos regionuose. Daugiau baldų gaminosi patys gyventojai. Panemunių Dzūkijos rajonams interjero įrangai didelę įtaką turėjo Suvalkija. Vyravo dviejų rinkių viryklės. kur stačiamalkės koklinės krosnys ėmė plisti anksčiau ir masiškiau išplito. Stačiamalkes krosnis vadino peèeliais. buv. ketvirtajame dešimtmetyje kai kurios stačiamalkės krosnys mūrijamos iš glazuruotų koklių. krosnys. Tai būdinga visiems Lietuvos regionams. anksčiau nei kitur. Veisiejų r. pr. ant jos miegama. Tokiais atvejais. O pas panemunių dzūkus antrame gale dažnesnė seklyèia.

[LLBM] Plytų ir krėsto molio krosnis XX a. Ant apšildomo suolelio ne tik sėdėdavo. plinta netinkuotos ir nebaltintos viryklės. XX a. su 2-3 medinėmis. Panemunių Dzūkijoje anksčiau pradėtos mūryti plytinės krosnys. Dūmtraukio apačia mūriniais šonais. Panemunių dzūkai kartais statydavo suvalkietiško tipo krosnis. bet ir pastoviai miegodavo. Vaitkūniškės k. vos ne iki XX a. trečiajame – ketvirtajame dešimtmetyje Dzūkijoje plinta Vidurio Lietuvai būdingas šildymo – virimo įrenginys – viryklė. Lazdijų r. stovinti atskirai nuo krosnies. pavieniais atvejais ir anksčiau. Lazdijų r. lentynomis. ketvirtajame dešimtmetyje. dzūkų vadinamą kaminu. retais atvejais su galu. Druskininkų sav. Ji skirta dažniausiai tik indams laikyti. tik truputį šilta. pr. vadinamų liuktais. Kaminas dažniausiai statomas prie pertvarinės sienos.PIRKIOS VIDUS Tik XX a. ir nuo jos šylanti sienelė. o korpusas pirkioje. prigulę pakaitindavo darbų išvargintą nugarą. Būta ir nuo viryklių šylančių suolelių. Dūminės pirkios Kabelių k. Retesniais atvejais sienelė šilo nuo krosnies. Dūmtakiai suvesti aukščiau. Tokių krosnių pakura virtuvėje. Pirkia šiame Dzūkijos regione taip pat dažniausiai vadinama suvalkietišku terminu stuba. Tik prie vieno šono išmūrytas suolelis. vidurio išliko plūkto molio krosnys. Apšildomasis suolelis mūrijamas prie vieno krosnies šono. atviromis ar uždaromomis medinėmis durimis. Suolelį naudojo kaip pakopą užlipimui ant krosnies. pirmojoje pusėje indaujos po dūmtraukiu labiausiai išplitusios būtent Dzūkijoje. F81-P3046] Plytų ir krėsto molio krosnis XX a. Krosnies latakais dūmai nukreipti į dūmtraukį. Viryklė ir šildomoji sienelė dūmtakiais sujungta su duonkepe krosnimi. krosnis [VUB. greta duokepės krosnies. Krosnyje įrengta indauja vadinama moline šëpa ar moline indauja. [LLBM] 48 . XX a. Ginčionių k. pr. užlenktu prie antro gretimo krosnies šono. dažniausiai apie 150 cm ilgio. kai likusioje Dzūkijoje ilgai. todėl krosnyje įrengta indauja nebūna karšta.

5) korpusas. nes šilų gyventojai džiovino daug grybų. yra vėlyvesnis. Tuo atveju dūmai į dūmtraukį dūmtakiais suvedami iš visų šildymo – virimo įrenginių. Jame laikomi kočėlai. vidurio ar net 7–tojo dešimtmečio pradžios.. dažnai virš jo – dūmų surinkėjas – koptûras. mažai reikalingi smulkūs daiktai bei nešvarūs baltiniai. Labai svarbi krosnies statymui parinkto molio kokybė – molis neturėjo būti labai riebus. Krosnis pastatoma per vieną dieną. Plūktinė krosnis plūkiama iš molio. [LLBM] Duonkepė krosnis. [LLBM] Pečius Seirijuose.KROSNYS Duonkepė krosnis – peèius gana masyvi. 6) dūmtraukis. 7-10 dienų džiovinama. Krosnies pakura atsukta į šoninę. Molį parenka ir krosnį plūkia patyręs meistras. Lazdijų r. užima visą pirkios kampą. Nuo XX a. Pagrindinės krosnies dalys: 1) medinis rentinys. Ant krosnies viršaus lengvai suguldavo keturi žmonės. statyta 1922 m.. Krosnys be dūmtraukio (dūminės krosnys) vyravo iki XIX a. Dzūkų krosnys didelės. Veršų k. Dūminėse pirkiose krosnys dūmtraukio neturėjo. Tinkamas molis iškasamas. [LLBM] 49 . Lazdijų r. Senosios krosnys aptakesnės ir žemesnės. Lazdijų r. 3) pakura. kai dūmtraukis šalia krosnies. Prieš krosnies angą namo sienoje yra langas. Prieþdos šone įtaisomas židinys ar maža viryklė – kuknelë. Per krosnies angą dūmai patenka į dūmtraukį. 2) krosnies padas. Iki XX a. ant sienoje įtvirtintų pakabų kabinami drabužiai. po to iš lengvo pakuriama ir palaipsniui užgrūdinama vis stipriau kūrenant. Lazdijų r. Tai senesnis variantas. ketvirtojo dešimtmečio plinta aukštesnės. 4) priepečkis (suplūkta iš molio arba pamūryta plokštuma prieš krosnies angą) – prieþda. fasadinę gyvenamojo namo sieną. pradžios krosnies anga uždaroma mediniu dangčiu – peèdangte. esantį virš krosnies. statytas 1938 m. Pavieniais atvejais dūminių pirkių Dzūkijos kaimuose būta ir XX a. Jam padeda 2-3 pagalbininkai. suplūktas iš molio ar sumūrytas iš degtų šamotinių aukštos kokybės plytų. Duonkepė krosnis Šadžiūnų k. bet priešgaisriniais sumetimais dažniausiai atitraukta nuo šoninės sienos 30-60 cm. [LLBM] Krosnis su sėdima dalimi Žagarių k. Vėlesnės peèdangtës metalinės. arkliniu vežimu atvežamas prie namo. Kitas jau paminėtas variantas. gerai išminamas ir suplūkiamas. kampuotesnės krosnys su viryklėmis prie šono. Taip suformuojama siaura erdvė – uþpeèkis. pradžioje.

Lazdijų r. sujungtais vienu strypu. 50–60 cm pločio. Senieji – sukryžiuotais stovais. Lazdijų r. [LLBM] 50 . Lazdijų r.PIRKIOS VIDUS Stalai. Ten jų rasta net daugiau nei kitose Dzūkijos vietose. Vainiūnų k. pr. Jie su pakojomis iš visų pusių arba viena pakoja per vidurį ir dviem pakojomis galuose. ketvirtajame dešimtmetyje labiau plito tik panemunių Dzūkijoje. Labiausiai paplitę rėminės konstrukcijos keturiomis vertikaliomis kojomis vienu. Lazdijų r. Užnemunės Dzūkijoje randami suolai ir su Suvalkijai itin būdingomis išpjaustinėtomis lentinėmis kojomis. Tai patys puošniausi suolai regione. Stalai tekintomis profiliuotomis kojomis XX a. Tokie stalai apie 70–75 cm aukščio. jos apačioje sustorėjimuose išskaptuotos skylės. tokie suolai su 4–6 pagalinėmis kojomis. plačios lentos (dilės). pr. [LLBM] Suolas XX a. [LLBM] Pušinis suolas Paserninkų k. uždėtos ant 2–3 kaladžių. Lazdijų r. Lazdijų r. Stalas Žagarių k. Senieji pasienio suolai – storos. [LLBM] Suolas XX a. Jų viršus – ištašyta vientisa lenta. Suolai. sukaltos keturios keturkampės kojos. Patalpose. rečiau dviem stalčiais stalai. 110–150 cm ilgio. pradžioje atsiranda suolų su atlošais bei suolų su galinėmis atramomis. kur buvo lentinės grindys. Cibulių k. Jau XX a. [LLBM] Pušinis stalas XX a. Tame regione aptinkami ir kilnojami suolai lentinėmis išpjaustinėtomis kojomis. [LLBM] Suolas Veršų k. Rasta ir neišardomų stalų. Vyravo dviejų tipų stalai. Tai patys archajiškiausi stalai. viršaus lenta 6–9 cm storio. pr. rečiau du stovai sujungti dviem strypais. Sutrės k. Kai kurie iš jų po sėdimąja lenta turėjo dėžę drabužiams bei siūlams laikyti. Retesni suolai su atkalte bei galinėmis atramomis. buvę ir panemunės Dzūkijoje.

Kitose Dzūkijos vietose kėdės su atlošais atsiranda XX a. [LLBM] Ąžuolinė kėdė Žagarių k. [LLBM] 51 . [LLBM] Pušinė kėdė Paliūnų k. Jos labai retos. pagaminta 1925 m. Pušinis suoliukas Kučuliškių k. XX a. Tai kėdės iš vientisos lentos profiliuotu.BALDAI Kėdės. ketvirtajame dešimtmetyje atsiranda ir rėminės konstrukcijos kėdžių be atlošo. Labai retais atvejais kėdžių puošyboje naudota tekinimo technika. vidurio mažiausiai naudota kėdžių. Kėdės buvo be atlošų ir su atlošais. kuriame iki XX a. Gervėnų k.y. Lazdijų r. taburečių. [LLBM] Kėdė Žagarių k. Lazdijų r. išpjaustinėtu atlošu bei trapecijos formos sėdyne – „smuikinio“ tipo. Tai daugiausiai rėminės konstrukcijos kėdės. [LLBM] Kėdė. jos būdingos Suvalkijos kėdėms su atlošais. Tai regionas. t. Lazdijų r. kitur – pagalinėmis kojomis. Lazdijų r. Šie baldai panemunės Dzūkijoje lentinėmis pjaustinėtomis kojomis. Prie pirmųjų priskirtinos ir suolo tipo kėdės be atlošų. pirmaisiais dešimtmečiais. kurių atlošas iš horizontalių bei vertikalių įvairaus platumo lentelių. Kėdžių su atlošais daugiau būta panemunės Dzūkijoje. Lazdijų r.

[LLBM] 52 . nors skobtiniai baldai Dzūkijoje kaip niekur kitur buvo populiarūs. apvaliais. Lentinių pakabinamų lopšių pirmtaku buvę skobtiniai lopšiai [LII b. pr. Lazdijų r. Tokios lovos Dzūkijoje išliko ilgiausiai. Dažniausiai skrynelė ne uždara. Jos buvo lygiais. Lazdijų r.]. Pastarieji pinami iš lazdyno ar karklo vytelių bei eglės. Ištrauktinių – praplatinamų lovų pasitaikydavo panemunės dzūkų buityje.PIRKIOS VIDUS Lovos. vadinami palatais. Dviem dešimtmečiais vėliau paplinta lovos su įsprūdomis galuose. pab. 491. Dzūkijoje žinomi ir lentiniai skrynutės tipo pakabinamieji lopšiai. Skrynelės tipo dėžutė įkabinama į stovus ar medinį rėmą – stakleles. Vyrauja dvigulės lovos. Minimi lopšiai naudoti iki XX a. Palubės gultai Dzūkijoje naudoti iki XIX a. o kartais ir šonai padaryti iš vertikalių profiliuotų siaurų lentelių. Lazdijų r. pab. Jos gana trumpos – 170–190 cm ilgio. [LLBM] Pušinis lopšys Bagdononių k.. XIX a. Bet ir dzūkiškieji lopšiai vadinti vokiškos kilmės žodžiu – vygë. Dzūkiškieji pastatomi lopšiai nuo suvalkietiškų skiriasi tuo. rečiau iš pušies šaknų plėšų. bet tekintos detalės labai retos. Suvalkietiški lopšiai sumontuoti tiesiog ant pavažų. Lopšiai ovalo formos. Pirmosios kilnojamos lovos Dzūkijoje atsirado apie XIX a. nepuoštais žemais galais. XX a. pr. pradžią. sūpuojami į šonus. pab. 45. vidurio ar net vėliau. kai juos išstūmė fabrikinės gamybos vaikiškos lovelės. bet iš siaurų lentelių su tarpais tarp jų. Lopšiai. ap. neišardomos. Lova Buciniškės k. kurių galai. Jos įleistos į lenktus medžio tašus – pavažas. be jokių kojų. Iki XX a. ketvirtajame dešimtmetyje Dzūkijoje buvo lovų. [LLBM] Lova Buciniškės k. Jie plačiau paplito XX a. Dzūkijoje populiaresni pastatomieji lopšiai su pavažomis. Jie retesni pietinėje Dzūkijoje. Jas dzūkai vadino polais arba vyskomis [2]. rečiau smailais galais. Patys seniausi lopšiai drobiniai ir pintiniai. kitose Lietuvos vietose nepaplitę. – XX a. Jie virvėmis pakabinami prie lingės ar balkio. lovų galai pradėti puošti įvairia pjaustinėjimo technika.. Dzūkijoje gerokai retesni pastatomieji lopšiai. nes ten vyravo pintiniai lopšiai. Palubės gultų vienas galas padėtas ant krosnies krašto. Labiau paplitę į šonus sūpuojami pastatomi lopšiai. vidurio dzūkai savo vaikus mieliau sūpavo pakabinamuose pintiniuose lopšiuose. kad jie su kojomis. ketvirtajame dešimtmetyje ir kartais naudoti vos ne iki XX a. – XX a. jie atsirado tik po Pirmojo pasaulinio karo. bet jų Dzūkijoje nerasta. o kitas – įspraudžiamas į tarpą tarp galinės sienos rąstų bei rišamas prie skersbalkio. Senosios lovos buvo nekilnojamos. o ne pastatomuose.

pamūrytais iš plytų šonais su lentinėmis lentynomis. vidurį Dzūkijoje būta ir labai didelių šaukštdėčių. Varėnos r. Jų būta gana daug. Virš jų dažnai buvo dūmtraukis. Jos buvo daugumoje namų. Nuo XX a. vidurio išplito šaukštdėtės. Jos senesnės nei ant sienos pakabinamos spintelės. Ties lentynėlėmis iš priekio prikaltos medinės juostelės arba siauros lentelės. pr. apie 25 cm pločio. šaukštdėčių viename gale atsiranda skyriai su durelėmis. Skobta pušinė šėpelė indams dėti Musteikos k. pridengtos užuolaidėlėmis. Dzūkijoje nuo XIX a.BALDAI Baldai maistui bei indams laikyti. Apie XX a. Į šonines lenteles įleistos arba prie jų prikaltos juostelės ir ant jų pritvirtintos lentynėlės. Lazdijų r. ir Dzūkijoje naudotos net XX a. Kartais tokios lentynos buvo ir be durelių. pr. konikais. dažniausiai papuoštos išpjaustinėtais ornamentais. viduryje ir net vėliau. Kartais daromos ir kampinės spintelės dviem–trim lentynomis. [LLBM] Spintelė Mackonių k. antrojoje pusėje. bet labiausiai išplitusios Dzūkijoje. Jas vadino lentynomis. Virš minėtų lentynų įtaisytas rėmas su durelėmis. apie 190 cm aukščio. kurių viena šoninė lenta rėmėsi į grindis ar aslą. Visi paminėti baldai indams ir maistui laikyti Dzūkijoje buvo plačiai naudoti XX a. Pačios primityviausios su viena lentyna. Vienos lentynos priekyje išpjovos šaukštams sukišti. Išpjovos dažniausiai apatinėje lentynoje. Dzūkijoje išplitusios ir indų spintos. Molinės indaujos įsivyravo nuo XX a. Jie palaipsniui didėja ir maždaug nuo 1930 metų išplinta pakabinamos ant sienos spintelės. [LLBM] 53 . o kad nesimatytų indai. Vyravo 2–3 lentynų šaukštdėtės. Jos apie 170 cm ilgio. Kampinės indaujos žinomos visuose regionuose.

– XX a. paplito visoje Dzūkijoje. Jos naudotos iki XX a. Obelnikėlių k. Naujovės į Dzūkiją skverbėsi iš miestų bei iš Suvalkijos. pagamintų iš medinių Pakabinama spintelė maistui Bukaučų k. pr. šëpukës pavadinimai irgi atkeliavo iš Suvalkijos. Jas vadino indaujomis. Dzūkijoje būta ir aukštų stačiasienių spintų indams. Baldai audiniams bei drabužiams laikyti. antrojoje pusėje. Lazdijų r. XX a. Kartais jos buvo dviem viena virš kitos durimis. pr. šëputës. Jie Dzūkijoje neišlikę. lentynos knygoms. vidurio. Įdomūs. Jos skobiamos net XX a. Jos panašaus laikmečio kaip stačiasienės. trečiojo dešimtmečio pabaigos indus šaukštdėtėje imta slėpti balto ar margo perkelio užuolaidėlėmis. be abejo. Stalo tipo spintelės nuo XX a. [LLBM] Šėpa maistui ir indams XX a. Skobtinės spintos indams su 2–4 lentynomis. pr. Dzūkijoje būta ir aukštų stačiasienių spintų indams iš lentų. Todėl neturėtų stebinti skobtinių indaujų gausa. IV dešimtmečio paplito spintelės dvejomis durelėmis vienu arba dviem stalčiais viršuje. Tuo metu pradėjo plisti ir įvairūs staliukai gėlėms. pr. [LLBM] 54 . Paserninkų k. antrosios pusės ir dirbdintos iki pat XX a. III–IV dešimtmečiais minimos indaujos kartais buvo su dvejomis durimis ir vienu ar dviem stalčiais apačioje. vidurio. 115–140 cm aukščio bei 50–60 cm skersmens. Šëpos. Jos papuoštos pjaustinėjimais ir labai retais atvejais – tapytais ornamentais. Senosios spintelės buvo vienomis durelėmis ir kartais vienu stalčiuku višuje.PIRKIOS VIDUS Nuo XX a. Būta ir spintų su išsišovusia apatine dalimi. Užtat krašte pakankamai daug kraičkubilių. [LLBM] Spintelė maistui XIX a. Vėlyvesnių indaujų durys rėminės su 1–3 įsprūdomis. Lazdijų r. Bene populiariausios ir iki šiol kartais naudojamos stalo tipo spintelės indams ir maistui laikyti. meniški kalvio darbo šių spintų durų vyriai bei užraktai. kai kada ir ilgiau. Vyravo viendurės to tipo spintos indams. Alytaus r. pab. Jos vietinių meistrų gamintos ir XX a. Seniausieji. bet Dzūkijoje buvo retesnės. Nuo XX a. Jos plito nuo XIX a. buvo kraičloviai bei skobtieji kubilai [11]. Senosios – skobtinės.

o kitoje – sukabinti rūbai.BALDAI šulelių ir suveržtų 3–4 lazdyno lankais. Panašiu laiku imtos dirbdinti ir tridurės spintos rūbams. Vienas kartelės galas storesnis. o XX a. plinta dvidurės spintos rūbams be stalčių apačioje. Aišku. Dzūkijoje nuo XX a. antrojoje pusėje juose laikė grūdus bei miltus. Bet priešingai nei indaujų. pr. Jie apskriti. [LLBM] Spinta XX a. viršuje skylės kartelei prakišti. su dviem išsikišusiomis ąsomis. Spinta rūbams Drapalių k. Mažiau ir spintų rūbams. [LLBM] 55 . Per ją ir ąsos skylę užkabina pakabinamą spyną ir kubilą užrakina. Meteliai Lazdijų r. Dzūkijoje plačiau nepaplito komodos. vidurio Dzūkijoje faktiškai nebeišliko. Minimos spintos įmantriais karnizais ir gausiai išdrožinėtomis durimis. su dangčiu. pagaminta 1930 m. bet jos populiaresnės buvo tik panemunės dzūkų namuose. didesnės ir dvidurės spintos rūbams. Dzūkai juos naudojo ilgiausiai. joje laikė maisto produktus. pr. Spintos. Kartais spintos būdavo netgi dvigubos paskirties. Jose stalčiai atsiranda nuo XX a. Lazdijų r. III dešimtmečio pabaigos. Dzūkų dvidurės spintos kartais įdomiai nudažytos. kitame kartelės gale išpjova. Spintos rūbams labai panašios į spintas indams. Gervėnų k. Kartais spintos dalyje su lentynomis buvo laikomi audiniai bei lengvesni drabužiai. [LLBM] Spinta rūbams. skobtų spintų drabužiams iki XX a. Lazdijų r. į viršų siaurėja. Kraičkubilius dzūkai vadino „kubilais šarvui“. Jis nepralenda pro ąsos skylę. Viena spintos pusė su lentynomis. Visa spinta rudos – plytinės spalvos. Tapytų spintų irgi labai nedaug. o durų rėmai ir karnizas – juodi. Senosios spintos skobtinės iš masyvaus medžio kamieno. Spintos rūbams už indaujas aukštesnės ir platesnės.

pab. Skrynios dėžės formos antvožu puoštos štampuotine technika. laikė mažiau naudotus drabužius ar audinius. Jose vyrauja įvairiai išlankstytos dažniausiai juodos linijos. [LLBM] Skrynutė Žagarių k. Lazdijų r. pab. kai kituose regionuose skrynios tuo laiku arba visai nebenaudotos. Daugelis to krašto skrynių puoštos Suvalkijoje paplitusia tapyba – įrėmintuose tapymui skirtuose laukuose. Žagarių k. Svarbiausia tapytų dzūkiškų skrynių ypatybė – grafiniai augaliniai ornamentai. Lazdijų r. arba juose laikyti grūdai. Panemunių dzūkų namuose būta daugiau skrynių lygiais antvožais. Dzūkai skrynias dėžės formos antvožais vadino kuparais. Lazdijų r. Juose kartais iki XX a. Žinomos baldų dirbtuvės Valkininkuose ir Varėnoje. Kituose Dzūkijos rajonuose tapytų skrynių nedaug. Krašte vyravo dėžės formos skrynios gaubtais antvožais. Lazdijų r. [LLBM] Skrynia XIX a. [LLBM] Skrynutė Žagarių k. kur gamino štampuotine technika puoštas skrynias. miltai. [LLBM] Skrynutė skarelėms Žagarių k. Skrynia Žagarių k. Lazdijų r. [LLBM] 56 .PIRKIOS VIDUS Skrynios.

nudažytų viena spalva. Žagarių k. Lazdijų r. Vievio r. kampas: matyti audimo staklės. ar net XX a. III–IV dešimtmetyje. Atskirą grupę sudaro kuparai. 8078] ▼ Rankšluostinė. [LLBM] Pirkios Geibonių k. Pušinė rankšluostinė Paliūnų k. balintos sienos. Kalvio darbo apkaustai ant jų gausūs. neg. Dzūkijoje rankšluostinės išplito vėliau nei kituose regionuose. Yra ir kampinių spintelių. rankšluostinės dzūkuose imtos dirbti tik XX a. įdomūs ir meniški. Ir iš tikrųjų Dzūkijoje labiausiai populiarios rankšluostinės su spintelėmis arba bent viena lentyna. kurių apačioje įrengtas volelis rankšluosčiui pakabinti. buv. [LII. pagaminta 1935 m. [LLBM] 57 . pakaba rūbams. lovos.BALDAI Krašte randama ir kuparų. Rankšluostinės. 1958 m. Dzūkai jas vadino lentynukëmis. kurie nudažyti rudai ir puošti šviesesnio atspalvio rudos spalvos bangelių ornamentu.nr. Alfonso Andriuškevičiaus nuomone [2]. Lazdijų r.

o gylis sudaro nuo 1/7 iki 1/4 pastato ilgio. miegama. dažniausiai su priesvirniais. Svirnuose gali būti naudojama ir pastogė. statinėse. bet ir kiemui. bet ir per šventes. Jo plotis sutampa su pastato pločiu. Nors pasitaiko svirnų ir be priesvirnių. bet išraiškingų formų. Dzūkiškų svirnų durys visuomet įtaisomos derinant jų ašį su pastato simetrijos plokštuma. [LII. Manoma. kuriame laikyti grūdai: jiems viduje dažnai būdavo įrengiamos specialios talpos – aruodai. šis elementas yra itin būdingas svirnui kaip pastato tipui ir suteikia ne tik jam. jog tokie galėjo būti statomi ir piliakalniuose. tai vadinami vienos patalpos svirnais. pavėsį žmonėms bei itin pagyvinančiais vaizdą. netgi iškilmingą nuotaiką. Svirnas su antais Buteliūnų k. ypač per vestuves. Būtent tokie dažniausiai sutinkami Dzūkijoje: jų planas yra kvadratinis arba kiek ištęstas stačiakampis. miegą ir santuoką – gyvenimą palaikančias vertybes. arba galiniai: pagal durų vietą tūrio atžvilgiu. Seniausia svirno forma laikomi vienos patalpos galiniai svirnai. drabužiai. kas itin svarbu: maistą. Taip pat čia saugomos kitos maisto atsargos. buv. dažniausiai vienos patalpos. sukuria ypatingą.ŪKINIAI PASTATAI SVIRNAI Svirnas – itin svarbus sodybos statinys. bet jei pirmą aukštą užima vientisa erdvė. Taigi jis saugo tai. Šoninių svirnų planas labai panašus į galinių. sienų ilgis dažniausiai svyruoja nuo 3. Jei yra antras aukštas (į kurį patenkama kampe įrengtais laipteliais).5 m. Gausybė tautosakos tekstų liudija svirno reikšmę ne tik kasdienėje buityje. Tai pirmiausia ūkinės paskirties pastatas. Durų pusėje įrengiamas ir priesvirnis. Dzūkijoje svirnai nedideli. nors Dzūkijoje jie ne visur sutinkami: kai kur grūdai buvo laikomi specialiose dėžėse arba kubiluose. apsaugančiais duris nuo kritulių ir teikiančiais pastogę ūkio rakandams. įdomus šviesos ir šešėlių žaismas. Jie gali būti arba šoniniai. drauge su gyvenamuoju būstu formuojantis gerąjį kiemą. netgi miegama.5 iki 5. 9726] ▼ 58 . papildomo išraiškingumo: pusiau atvira priesvirnio erdvė praturtina tūrio kompoziciją. smulkių puošybos raštų ir monumentalaus tūrio kontrastai. į kurį visuomet atgręžiamas pagrindinis fasadas. Aruodai išdėstyti priešais duris. Ypač kai priesvirnio užlas paremia dekoruotos kolonėlės: susidaro vertikalių ir horizontalių elementų. taip pat ir grūdai. nr. neg. tik durys yra šoninėje sienoje. jame dažniausiai laikoma rūkyta mėsa. Veisiejų r. mat svirnams labai būdinga tūrio simetrija.

SVIRNAI 1. [A. nuotr. nuotr. 3.. Lazdijų r. Vilniaus r. [A. Andriušytės 2007 m. 2. šoninis svirnas Daržininkų k.] 59 . [8. Andriušytės 2007 m. buv. galinis svirnas su pavalu Rimašių k. 4. [A. nuotr.] Statinės su grūdais svirne Žagarių k. buv. 181] Svirno aruodai Darželių k. Eišiškių r. Eišiškių r. Vilniaus r. Andriušytės 2007 m.] Svirnas su būdingu priesvirniu Pašulniškių k.

vaisiai. 1967 m. ir sutvirtintas stogas. sutvirtintas su trikampiu dvišlaičio stogo rąstų skliautu – toks skliauto įrengimas itin konstruktyvus ir tvirtas. grūdai gerai vėdinasi.. o po jomis įrengiama apsauginė rąstų danga. Eišiškių r. kuris saugo ir nuo gaisro. Stogui sutvirtinti būdavo įrengiamas pavalas – išilgai stogo vienas šalia kito dedami rąsteliai ar pusrąsčiai. [LII. kuriame džiovinami grybai. Kadangi prisvirnio grindys pakeltos. Aukštas gausiai dekoruotas svirnas ant akmenų pamato Lieponių k. Svirnai dažnai turi nemažas. Šiam tikslui nuo seniausių laikų įtaisomos ir grindys. Tai buvo nuožulniu kampu pratęstas sienos rentinys. o pats pastatas atrodo aukštas – toks jis minimas ir dainose. Šalčininkų r. ir dvigubų lentelių durys. iki 80-120 cm pločio pastoges – jos ypač svarbios iš priekinės pusės. o kitas baigiasi skliautu. ir čiukurinės. įėjimo zonoje įtaisomas stambesnis akmuo ar kaladė arba formuojami mediniai laiptukai. 85/29] Svirnas pusvalminiu stogu Gerviškių k. jei nėra priesvirnio. įrengiant balkonėlį. kurie matomi ir iš išorės. 85/11] Svirnas su stoginuku Milkūnų k. 1957 m. Sijinė stogo konstrukcija taip pat buvo derinama su gegnine: naudojamos gegnės. [LII. Pavalas byloja apie archajišką ir būtent Dzūkijoje dar aptinkamą stogo konstrukciją – sijinį stogą. kai vienas galas valminis. Šalčininkų r. Skliauto ir sienos ribą kartais atskiria stoginukas. o kai kada skliauto siena įtraukiama į tūrį. Į susidariusią po grindimis ertmę būdavo pripilama akmenukų ir šukių – tai apsauga nuo įsilaužėlių žvėrių ar žmonių. [LII. 85/8] 60 . Pastačius jį ant didelių lauko akmenų ar medinių kaladžių. 1957 m. Nemažai svirnų ir su vien gegniniais stogais. ir vadinamosios trišlaitės...ŪKINIAI PASTATAI Konstrukcinės ypatybės taip pat didina svirno išraiškingumą. buv. pro kurio duris vėdinasi grūdai. Stogų formos įvairuoja: gali būti ir keturšlaitės.

[LLBM] Svirnas su pavalu Rimašių k. [A. neg. kurį atstoja plati pastogė Nemiežiūnų k. Andriušytės 2007 m. Alytaus r. nuotr. Varėnos r. [LII. [33.] 61 . Šalčininkų r.] Svirnas be priesvirnio Krokininkų k. nr. perkeltas iš Puvočių k. [25. be priesvirnio. 404 pav. 9276] Svirnas sijiniu stogu su stoginuku. Varėnos r.] Dviejų patalpų svirnas keturšlaičiu stogu. 76 pav.SVIRNAI Svirnas ant medinių trinkų Mančiagirės k. Vilniaus r.

bet tai irgi menkina svirno vaizdą. Kartais visi šoninių sienų rąstai pratęsiami per priesvirnio ilgį. priesvirnio šonai aplink įėjimą užkalami lentomis. literatūroje vadinamos antais. nuotr. Kartais svirnai jungiami su kitų paskirčių ūkiniais (daržine.F81-P54] 62 . Užnemunėje sutinkami ir moliniai svirnai. o kai norėta turėti daugiau erdvės aruodams.] Nežymiai nusklembtos priesvirnio kolonėlės jungtis su sija Šukiškių k. siekiant maksimaliai išnaudoti pastato tūrį. o dekoras gali būti savitas.ŪKINIAI PASTATAI Priesvirnių įrengimas nesudėtingas: renčiant pastatą paliekami ilgesni apatiniai ir viršutiniai rąstai. Viršutinis priesvirnio kampas Paulių k. Andriušytės 2007 m. 49 pav. Pastaruoju metu. būdavo statomi du ar daugiau svirnų. o susidariusios užlos dažnai paremiamos kolonėlėmis. sijinio stogo konstrukcijų detalės [VUB. Kolonėlių proporcijos grakščios – tai kaip tik ir tinka šiam tektoniniam sprendimui. tvartu. bet taip sumenkinamas išskirtinis šio trobesio išraiškingumas. Varėnos r. Andriušytės 2007 m. jų planas panašus į medinių. [A. [A. atsisakoma priesvirnio teikiamo jaukumo sėdint kaitrią vasaros dieną ar gražų vakarą. Dzūkijoje beveik nepasitaiko keleto patalpų svirnų. tuomet jame susidaro šoninės sienos.] Svirno Ašašninkų k.] Priesvirnio konstrukcija Zervynų k. garažu) ar ir gyvenamaisiais pastatais. Varėnos r. nuotr. [21. Druskininkų sav. atsiradusioje ertmėje įtaisomos grindys ir lubos. Vilniaus r.

neg. buv. durys ir lėkiai. paryškinančios jų grakštumą. [LII. Varėnos r. Andriušytės 2007 m. kartais ne tik varčios. sienų kampai. Kartais apdailinama apatinė užlų sija. dar praturtina vaizdą: svirnų durys puošiamos dažnai. nr. tačiau ši labiausiai nykstanti puošybos detalė gausiai paliudyta senosiose fotografijose. Varėnos r. nusklembtos briaunos. [32. Priesvirnių kolonėlės Dzūkijoje puošiamos retai. užapvalinant jos ir kolonėlių jungtį. 106/11] Svirno lėkiai Musteikos k. vėliau geležiniai. Dekoratyvūs būna ir durų skląsčiai. Lazdijų r. bet ir staktos. nuotr. brėžiniuose. sijų.] Svirnas su balkonėliu Kašėtų k. Andriušytės 2007 m. sutampantis su fasado simetrijos ašimi. nuotr. [A. Svirnas su lėkiais Aleksiejiškių k. dažnai vietinių kalvių darbo. 9666] Svirno lėkiai Buteliūnų k. balkonėlių tvorelės. Vilniaus r. po keturias arba daugiau – taip fasado plokštumą sudalina ritmas. nuotr.] 63 . Kolonėlės priesvirniuose dėstomos simetriškai fasado plokštumos atžvilgiu. gegnių galai. kartais tai būna tik dekoro užuomina. Lėkiai ant svirno kraigo dabar jau beveik nebeaptinkami. seniau mediniai. Svirnuose taip pat gali būti puošiami skliautai. Andriušytės 2007 m.] Svirno durys Bagdononių k. kuris jau savaime dekoratyvus. pavyzdžiui. Veisiejų [LII. Veisiejų r. buv. Dvigubų lentelių durų raštas. [A.SVIRNAI Svirno puošyba itin archajiška – tai priesvirnio kolonėlės. pavyzdžiui. o puošyba jam suteikia papildomą matmenį. gegnių galais ir įžambių lentelių skliautu Darželių k. 135] Svirnas su dekoruotom kolonėlėm. [A.

1967 m. nuotr. [LII.] Dekoruotas svirno kampo apkalas Kašėtų k.] Dvigubų lentelių svirno durys Žemaitkiemio k. [A. Andriušytės 2007 m.ŪKINIAI PASTATAI Svirno durys su arkine stakta Zervynų k. nuotr. Andriušytės 2007 m. Lazdijų r.. neg. aprėmintos [21. [A. Veisiejų r. Šalčininkų r. Varėnos r. Lazdijų r. [A. buv. nuotr. Andriušytės 2007 m. [LII. Dvigubų lentelių svirno durys. 49 pav.] 64 . 85/9] Dvigubų lentelių svirno durys Kibyšių k.] Dvigubų lentelių svirno durys Buteliūnų k. Veisiejų r. 106/8] Dvigubų lentelių svirno durys Kašėtų k. nuotr..] arkine stakta Milkūnų k. 1959 m. nr. [LII. Varėnos r. 9730] Dekoratyvus svirno durų raktas ir spyna Žemaitkiemio k. Varėnos r. [A. Andriušytės 2007 m.

[A. sienų aukščio santykis su stogo projekcine plokštuma 1:2 ir net didesnis. Dzūkijoje paplitę ir platūs su įvažiavimu iš galo. dažnai kluonuose įrengiama ir peludë pelams supilti. nuotr. nuotr. [LII. Kluonai su dviem stulpų eilėm gali būti pailgi. Pirmieji labiau paplitę rytinėje Dzūkijos dalyje. Atstumo buvo laikomasi dėl pirminės.] Kluonas čiukuriniu stogu Nemunaičio k. stogas aukštas. nr. jose laikomi javai. nuo grendymo atitvertos metro aukščio tvorele. juo labiau. kartais ir šiaudus. nors jau ir nunykusios kluono paskirties – džiovinti javus kuriant krosnį.KLUONAI Kluonas stambiausias sodybos pastatas. 9780] ▼ 65 . taip pat šalinës. ir siauresni su įvažiavimu iš šono kluonai. Tuomet stogas remiasi ant vertikalių stulpų – pëdþiø.] Kluonas pusskliautiniu stogu Šimonių k. kartais šiaudai ar šienas. ir tuomet išlaisvinama vidurinė pastato erdvė. vadinamą permete. laikomi vežimai. Alytaus r. tačiau pasitaiko. Rytų ir pietų Dzūkijai būdingi vadinamieji aukštaitiškojo tipo kluonai: jų korpusas palyginti trumpas. Vitkausko 2006 m. kad kluonas buvo statomas toliau nuo likusių pastatų. ypač kai tūrį dar Skirtingų formų kluonų eilė Tiltų k. kad greta stovi skirtingų tipų kluonai. dėl ko galėdavęs kilti gaisras. Vilniaus r. arba dvi pėdžių eilės remia išilgines sijas. šieną. neg. kur kuliami javai. jo monumentalus tūris išsiskiria iš kitų sodybos pastatų. Šie tipai susiję su stogą laikančiomis konstrukcijomis. Andriušytės 2007 m. kurios arba palaiko pastato pašelmenyje permestą išilginį rąstą. Todėl kluone paprastai yra grendymas. Ir dabar šis pastatas skirtas džiovinti. o antrieji vakarinėje. kulti ir laikyti javus. Forma tiesiogiai priklauso nuo stogo konstrukcijos: kluonuose dar naudojama senoviška pëdinë konstrukcija leidžia suformuoti platų aukštu stogu tūrį. įvažiavimas iš galo. Trakų r. [D.

ir stambių. su įvažiavimu ilgojoje sienoje kluonų tūrius. Neretai stoge virš durų suformuojama iškarpa vežimui pravažiuoti ar stoginukai šienui apsaugoti. su keliais grendymais. tačiau dažniausiai jų kraštinės viršija 10 m. Pėdinės konstrukcijos kluonų planas kompaktiškesnis: viena iš kraštinių gali siekti ir 18 m. Simno r. Sienos renčiamos iš gulsčių apvalių rąstų. šiaudinio stogo kraigas būna sutvirtintas išilginėmis klotimis. 85/18] 66 . artimų daržinėms. o miškingoje Dzūkijoje – iš medžio trinkų. Jie gali turėti kelis grendymus. [LII. vidurinėje Dzūkijos dalyje paplitę beveik kvadratinio plano aukštais kūginiais stogais kluonai. Kluonų dydžiai labai įvairūs: gali būti ir visai nedidelių. 18 pav. ir trumpesni. o stambiųjų gegninės konstrukcijos kluonų ilgis būna net virš 30 m. tokie dažnai būna ir Užnemunės kluonai. kita dažniausiai būne apie 10 m. pamatai paprasti – akmenų. Kluonų su gegnine stogų konstrukcija būna ir labai mažų. kartais ir sukryžiuotais sluogčiais. pusskliautinės. čiukurinės.] Senoviškos vienos pėdžių eilės su permete pašelmenyje konstrukcijos kluonas Vaikštenių k. Kluonams būdingos įvairios stogų formos: keturšlaitės. paslėgtu slogčiais [28. Dengiama šiaudais. dvišlaitės. aukštu keturšlaičiu šiaudiniu stogu. Trakų r. kartais ir skiedromis. o lauke neretai būdavo pristatomos šopos – apvalios maniežinės.ŪKINIAI PASTATAI pailgina aplink galinį įvažiavimą pristatytos kišenës. Kluonas Varnagirių k. iš šonų jiems neretai būna pristatytos daržinės arba pašiūrės. suręstų į atsikišusias kertes. pavyzdžiui. Gegninė konstrukcija įtakoja ilgesnius ir siauresnius.

[LII. Varėnos r. Šalčininkų r.KLUONAI Aukštaitiško tipo pėdinės konstrukcijos kluonas keturšlaičiu stogu su iškarpa ties durimis Dubičių k. 143] Kluonas su stulpeliais paremta stogine virš durų ir lėkiais virš kraigo Milkūnų k. [16. 85/18] 67 .

nr.ŪKINIAI PASTATAI Stambus kluonas su keliais grendymais Nemunaičio k.. neg. F81-P176] Užnemunietiškas kluonas su šopa Peršėkininkų k. Alytaus r. [LII. Alytaus r. F81-P173. 1954 [VUB. F81-P174. 8884] 68 . F81-P175.

KLUONAI
Konstrukciniai elementai, jų sudaromas ritmų, faktūrų, šviesotamsos žaismas pagyvina monumentalius kluonų tūrius. Dekoratyvi, paprasta ir išmoninga yra kluonų durų, plačių ir dvivėrių, sandara: vertikalios lentos išorėje apkaltos sukryžiuotomis lentelėmis, sudarančiomis rombus – šie įstrižiniai ryšiai teikia tvirtumo. Pasitaiko, kad durų įtaisas yra virpstis – iš medžio su tinkamai išaugusia šaka padarytu bėgūnu. Kartais kluonai net puošiami: suformuojami lėkiai, profiliuojami gegnių galai, dekoruojami skliautai, pavyzdžiui, Vilnijoje pasitaiko kluonų net su dekoratyviniais langeliais skliaute.
Kluonai su lėkiais Zervynų k. Varėnos r. [21; 71 pav.]

Kluono lėkiai Milkūnų k. Šalčininkų r. [LII; 85/9]

Kluono lėkiai Avižienių k. buv. Veisiejų r. [LII; 106/13]

Senoviškas kluono durų įtaisas – bėgūnas Klepočių k. Trakų r. [LII; 85/22]

Kluonas su dekoratyviu langeliu skliaute ir įžabiais ryšiais sutvirtintomis durimis Šukiškių k. Vilniaus r. [A. Andriušytės 2007 m. nuotr.]

Kluono, atkelto iš Barčių k. Varėnos r., medinių trinkų pamatai [LLBM]

69

ŪKINIAI PASTATAI
TVARTAI
Tvartai vieni iš pagrindinių sodybos trobesių, formuojantys ūkinio kiemo erdvę; pailgi jų tūriai su aukštais stogais, kurie užimdavo daugiau nei pusę statinio aukščio, dažnai įsilieja į bendrą vaizdą. Vengiant kvapų ir purvo, tvartus sodyboje stengtasi statyti pavėjinėje pusėje ir žemiau nei kitus pastatus. Tvartų sodyboje gali būti keletas: atskiri pastatai skirtingiems gyvuliams. Tačiau Dzūkijoje labiausiai paplitę pailgo stačiakampio plano tvartai, juose nuo vienos iki šešių patalpų, skirtų skirtingų rūšių gyvuliams. Kartais tvartai statomi po vienu stogu su kitos paskirties pastatais: ir su gyvenamaisiais, ir su ūkiniais, prie jų pristatomos vištidės, vėliau ir daržinės bei kt. Dzūkijoje pasitaiko tvartų su vadinamąja tarpuvarte: tai pusiau atvira be durų patalpa per pastato vidurį, kurioje laikomi vežimai, rogės, kartais šienas ar šiaudai, į ją žiemą išvedami pasivaikščioti gyvuliai. Patalpos išdėstomos eilute viena šalia kitos (retesni „L“ formos tvartai), todėl trumposios tvartų sienos dažniausiai būna apie 4 m, o ilgosios priklauso nuo patalpų skaičiaus ir kartais siekia iki 16 m.

Užnemunietiškos sodybos tvartas, padedantis formuoti kiemo erdvę Mečiūnų k. Lazdijų r. [A. Andriušytės 2007 m. nuotr.]

Tvartas iš Beviršių k. Lazdijų r. [LLBM] ▼

70

TVARTAI

Tvartas čiukuriniu stogu Nemunaičio k. Alytaus r., 1954 m. [VUB; F81-P150, F81-P153, F81-P155,]

Tvartas Zervynų k. Varėnos r., papuoštas lėkiais [21; 57, 58]

Mažas tvartelis su priestatėliu, tvartams būdinga užlaida Vaikštenių k. Trakų r. [33; 183]

71

durų apdaila ar dvišlaičių tvartų stogų skliautai paįvairinami įvairiomis kryptimis išdėstytomis lentelėmis. ypač karvių bei arklių tvartuose. bet apsaugai nuo šalčio formuotas pašalas. Nuo XX a.] Galvijų tvarto interjerai su ėdžiomis Kruklių k. Andriušytės 2007 m. Puošybos detalių tvartuose būna retai. kad geriau laikytųsi šiluma. dažniau pasitaikydavo lėkiai. vidurio jiems imta naudoti akmenis. vadinama uþlaida. dengti šiaudais. Lazdijų r. ėdžios. Langai mažyčiai. dvišlaičiai. čiukuriniai. Tvartams būdinga užlaida Mančiagirės k. Andriušytės 2007 m. kartais langų.] 72 . nuotr. Lubos daromos iš karčių. tarpai tarp rąstų užkamšomi sąmanomis. Dzūkijoje pastogei paaukštinti kartais naudoti papildomi antgegniai – tai leidžia laisviau įvesti ar išvesti gyvulius. paprastai būna įtraukta į pastato tūrį: atitraukiant nuo sienos pogegninį sienojų suformuojama plati pastogė. Varėnos r. loviai. ant jų šilumai palaikyti kraunamas šienas ir šiaudai. Varėnos r. kurio durys sutvirtintos įžambiais ryšiais. kurioje yra durys. [A.ŪKINIAI PASTATAI Sienos renčiamos iš apvalių. viduje įtaisyti užutvarai. kalkes. cementą. Saugant įėjimų erdvę nuo kritulių. nuotr. siena. Avižienių k. įvažiuoti vežimui ir tuo pačiu teikia stogo formai nežymiai lenktą su pakilusiais į viršų kampais siluetą. skiedromis ar skaldytomis lentomis. Stogai keturšlaičiai. Pamatai kadaise būdavo menki. Durys plačios. dažniausiai vieno rąsto pločio. kartais pamatai daromi labai aukšti. [16. molį. kartais tašytų rąstų. suleistų į atsikišusias sąsparas. kartais dvivėrės. 127] Ilgas tvartas aukštu akmenų pamatu. [A. betoną.

TVARTAI

Tvartas su tarpuvarte Maikūnų k. Vilniaus r.: bendras vaizdas ir tarpuvartės erdvė, kurioje yra durys [A. Andriušytės 2007 m. nuotr.]

Pamato aptaisas (kairėje) tvarte ir tarpuvarte (dešinėje), atkeltame iš Dubininko k. Varėnos r. [LLBM]

Tvarto, atkelto iš Beviršių k. Lazdijų r., stogas su antgegniais, teikiančiais nežymiai lenktą siluetą stogui ir paaukštinančiais pastogę [LLBM]

73

ŪKINIAI PASTATAI

Tvartas Šaltinėnų k. Prienų r. papuoštas lėkiais [30; IX pav.]

Tvarto, atkelto iš Beviršių k. Lazdijų r., šiaudinis stogas su sluogčiais [LLBM]

Papuošti tvarto, atkelto iš Dubininko k. Varėnos r., langeliai ir dekoratyviai atrodanti durų konstrukcija [LLBM]

Dvigubų lentelių durys tvarte, atkeltame iš Jakėnų k. Varėnos r. [LLBM]

Tvarto durys Aleksiškės k. buv. Veisiejų r., 1955 m. [LDM; Pb-702]

74

PIRTYS
Pirtys būdavo nedidelės, statomos atokiau nuo kitų sodybos pastatų, maždaug už 100-200 m, šalia natūralių ar dirbtinių vandens telkinių, dažnai gausiai apželdintos. Kai kada pirtis priklausydavo keletui sodybų. Dzūkijoje pirtys statytos dažnai, išskyrus Užnemunę, kur jas statyti ilgokai drausta. Tai dažniausiai antžeminiai statiniai, nors būtent pietų Lietuvoje pasitaiko žeminių ar pusiau žeminių tipo pirčių. Pirties planą sudaro apkūrenama krosnimi pėrimosi patalpa ir priepirtis. Pėrimosi patalpa yra maždaug nuo 2×2 iki 4×5 m ploto ir nuo 1,90 iki 2,20 m aukščio, lentų ar skeltų rąstų lubomis, medinėmis grindimis arba moliu plūkta asla. Akmenų krosnis įrengta prie durų ir užima nuo 1/3 iki 1/7 patalpos ploto. Prie krosnių dabar būna katilai vandeniui šildyti, o kadaise jį šildydavo į medinį lovį sumesdami įkaitusius akmenis. Dūmams išeiti lubose įrengiamos skylės – aukštiniai; pasieniais išdėstyti plautai ir suolai, palubėje – kartelės drabužiams pakabinti, dažnai būna vienas įstiklintas langelis. Priepirtis siauresnis, užima apie trečdalį pastato tūrio, be lubų; senaisiais laikais būdavo tik atvira pastogė. Pirčių sienos dažniausiai iš apvalių rąstų, suleistų į atsikišusias sąsparas, nors priepirčiai būna ir karkasiniai; stogai keturšlaičiai, čiukuriniai arba dvišlaičiai, dengti šiaudais, skiedromis, lentelėmis arba lentomis. Pirtys paprastai neturi jokių puošybos detalių.

Pirties Vaikštenių k. Trakų r. vaizdas ir planas [LII; neg. nr. 6030, 85/16]

Pirtis Zervynų k. Varėnos r. [21; 97 pav.]

75

sienos rentinės arba išmūrytos moliu. samanomis. bet būna ir rentinės. Andriušytės 2007 m. kartais rūsio duobė būna įrengta po kitais pastatais. Vilniaus r. neretai ir betonuotos. neg. neretai naudojamos karkasinės konstrukcijos. vištidės. laipteliais arba nuožulniu įėjimu. kiti visai nedideli. Apie dviejų metrų gylio žemėje iškastos patalpos. kiti daiktai. [A. Bulvėms buvo kasamos ir laikinos aklinai dengtos duobės su stogeliais. Andriušytės 2007 m.] Rūsys Avižienių k. tokios yra daržinės.KITI ŪKINIAI PASTATAI Sodybose būna dar įvairios paskirties ūkinių pastatų. dažnai kūpso tik stogas. bet ir kalvės ar grybų džiovyklos. skirtos laikyti šieną ir šiaudus. nuotr. Kai kurie ūkiniai pastatai žeminių tipo. antžeminėje dalyje laikomi įvairūs rakandai.] Rūsys su lėkiais Klepočių k. Rūsiai dažnai įrengiami šlaiteliuose arba su daugiau ar mažiau aiškia antžemine dalimi. šakomis. Kai kurie jų paplito tik XX a. [LII. Žeminės lubos uždengiamos spaliais. pavyzdžiui. Rūsys Šimonių k. Trakų r. nuotr. Dzūkijoje taip įrenginėti ne tik rūsiai. 6038] ▼ 76 . kurie arba stovi atskirai. šienu arba šiaudais. [A. nors ir jos dažnai būna prijungtos prie kitų pastatų. sienos gali būti sukaltos iš lentų ar išpintos kartimis. Lazdijų r. arba būna blokuojami su kitais trobesiais. Nusileidžiama į jas kopėčiomis. skirtos laikyti bulvėms ir kitoms daržovėms. Ūkiniams trobesiams. ypač mažiesiems. kalkėmis ar cementu surištais akmenimis. Vieni jų kiek stambesni. nr.

(nuotrauka 76 psl.) [LII. Varėnos r.KITI ŪKINIAI PASTATAI Rūsys su lėkiais Klepočių k.] 77 . 85/19] Žeminė – grybų džiovykla Zervynų k. Trakų r. 98 pav. [21.

Varėnos r. plačiau pradėtas naudoti tik XX a. Andriušytės 2007 m. nr. Joje ruošiamas valgis. bet būna ir rentinių. Lazdijų r. dažniausiai karkasinės lentinės konstrukcijos. Jos būna nedidelės. verdamas ir ėdalas gyvuliams. garažai: jų svarba ūkiui neabejotina.1955 [LII. Pastatytos kiemų viduryje jos neretai darko sodybos vaizdą. Rūkykla Peršėkininkų k. [30. Tai vėlyvas pastatas. Prienų r. nuotr. žmogaus ir gamtos santykių. proporcijų. valgoma. Alytaus r. susmulkindami erdvę. tad jeigu laikomasi jai būdingų formų bei komponavimo principų. XI pav. 8885] Vištidė Karklynų k.] Vasaros virtuvė. mūrinių. nors pasitaiko ir vykusiai į kompleksą įkomponuotų.] Vištidė Naudžiūnų k. nuo 3×3 iki 5×8 m. [LII. neg. tinkamos vietos erdvėje parinkimas yra svarbiausias dalykas derinant šiuolaikinio gyvenimo būdo atributus prie tradicinio kraštovaizdžio. tačiau dažnai pabiri ir neišraiškingi jų tūriai užgriozdina kiemą. Paskutiniais dešimtmečiais sodybose atsirado ir kitų ūkinių pastatų.KITI ŪKINIAI PASTATAI Grybams džiovinti. neg. XI pav. Todėl architektūrinės formos. 2226] 78 . naikindami vientisumą. [A. rūkymui atokiau nuo kitų pastatų būdavo statomi maži antžeminiai arba žemės šlaiteliuose įrengti rūsinio tipo statinėliai su krosnelėmis. negriaunant nusistovėjusių tūrių ir erdvės. nr. padedanti formuoti sodybos kiemą. Dabar Dzūkų sodybose dažnai sutinkamos vasaros virtuvės. Vis dėlto tradicinė architektūra iš prigimties organiška. Petroškų k. [30. Alytaus r.] Rentinė su lentų stogu kalvė Giraitės k. pajėgi inkorporuoti ir gyvenimiškas naujoves. tokių kaip sandėliai.

į stulpelius įtvirtintų karčių. Lotø statiniai daromi iš spygliuočių medžių lentų.. Nuo paskirties priklausė ir tvorų pavidalas. [LII. Statiniø tvoros paplito XX a. 1940 [LNM. jo pilnatvę. esančios arčiau gerojo kiemo. Virbai iš nugenėtų eglišakių pinami tarp horizontalių. Tvorų įvairovė daugmaž atitinka jų paskirties variantus. tai yra erdvės. Tvoros nyksta greitai ir ne visur jas skubama atstatyti arba dabar joms naudojamos netradicinės formos bei medžiagos.SMULKIOS ARCHITEKTŪROS FORMOS Tai sudėtinės sodybos dalys. sodai. E 19452] Keliukas į kluoną. supamas žiogrių tvoros. tarpai tarp jų Vartai Vilniaus apyl. gėlių darželiai. Žmogui artimas jų mastelis. nr. neg. dažnai sudarantys ažūrą. 5824] ▼ Šulinys sodybos kiemo viduryje Mančiagirės k. gyvulių išgenas. o tai menkina sodybos vaizdą. [A. nuotr. Andriušytės 2007 m.] 79 . ir iš dalies užėmė žiogrių tvorų vietą. Milkūnų k. sušvelnina kompozicinį perėjimą tarp erdvių. ir kalami prie dviejų horizontalių karčių. Vadinamąja þiogriø tvora dažniau būdavo pažymimos sodybos ribos. Ji laikoma gražia ir gerai saugo nuo smulkiųjų gyvulių ir paukščių. nors jį lėmė ir krašto miškingumas. daržus. labai papildo vaizdo visumą. dažnai net nenuobliuotų. sodus. turintis aiškią paskirtį. svarbios funkciškai ir reikšmingos vaizdui formuoti. Tvoros – itin svarbus gyvenviečių ir sodybų išvaizdos elementas. smulkūs elementai. pritvirtintų prie stulpelių. daržai. gėlių darželius. jų viršutiniai galai dažnai nusmailinami. Dzūkijos kaimuose jų būta įvairių pirmiausia funkcine prasme: jomis aptverdavo pačią sodybą. ir įpročiai ar mados. suteikia tarpams tarp pastatų papildomą išraišką. atskirdavo kiemus. Šalčininkų r. Varėnos r.

[A. nuotr. nr. Lazdijų r. Mančiagirės k. 1962 m. 8 pav..SMULKIOS ARCHITEKTŪROS FORMOS Sodybos tvoros ir vartai Kabelių k. [LNM. Andriušytės 2007 m. tvoros: statinių. neg. Varėnos r. 15794] Varteliai tarp sodybos kiemų Musteikos k. Varėnos r. [A. juosianti sodybą.] Žižmų k. [32. eglinių pinučių ir ąžuolinių rąstelių [33. Andriušytės 2007 m. nuotr. Šalčininkų r. 145 pav.] Kuolų tvora.] 80 .] Lotų tvorelė aplink sodybą Ančios k. Varėnos r.

jomis aptveriami ūkiniai kiemai. Varėnos r. lipynių vietose tvorų viršus būna lygus. Kartais jie dekoruojami geometriniais orna- Žardinė tvora Paūlių k. įėjimui į sodybą šalia plačių įvažiavimo vartų įrengiami ir maži. Jų formos priklauso nuo įėjimui reikiamo pločio ir svarbos ir dažniausiai atitinka tvoros sandarą. dar aptinkamos lauko akmenø tvoros: akmenys sukrauti eile be rišamosios medžiagos. [A. išgenos ir pievos. Varėnos r. medžio kaladžių arba akmenų. iki 80 cm aukščio. Jų būna vienvėrių ir dvivėrių.] Aptvaro konstrukcija ir lipynė Musteikos k. nors būna tvorų ir be tarpų. Varėnos r. kur tik reikia pereiti iš vienos erdvės į kitą.SMULKIOS ARCHITEKTŪROS FORMOS lygūs stulpelių pločiui. nuotr. trim keturiom eilėm įtaisomos ant vertikalių mietų. Sudėtinis tvorų elementas. visur. kad nepralįstų smulkūs gyvuliai ir paukščiai. Andriušytės 2007 m. kurie patys gali būti įkalti į žemę.] 81 . Eišiškių krašte. septyniomis ar aštuoniomis eilėmis.] Gulstinė tvora Paūlių k. Pietrytinėje Lietuvos dalyje pagrindiniai vartai į sodybą gali turėti aprėminimą arba net skiedromis. Abipus tvorų perlipimui per jas įrengiamos lipynės iš ant kuolų pritvirtintų lentelių. o dažnai ir atskiras akcentas yra vartai ir varteliai. Gulstinës tvoros į jas panašios. jomis aptveriamos sodybos ir kiemai. [32. Kuoliniai statiniai būna iš apvalių kuoliukų arba iš skeltų rąstų. nuotr. kur daugiau akmenų. 151 pav. [A. Andriušytės 2007 m. lentelėmis dengtą stogelį. tik jų kartys trumpesnės ir dedamos tankiau. Þardinei tvorai naudojamos ilgos pušinės arba eglinės kartys. Jų sodyboje gali būti nemažai.

Pastarieji kai kur dar išlikę seniausios formos: tai paprastu rentiniu arba akmenimis sutvirtinta duobė.] Šulinys sodyboje Vilniaus apyl. kai kur netgi po du. virš tokio šulinio dažnai būna įrengti lentelėmis ar a. Šulinys Zervynų k. papildomai puošiami švenčių metu. buv. Šuliniai kaimuose anksčiau tarnaudavo kelioms sodyboms. Eišiškių r. E 19314] 82 . toliau nuo ūkinės dalies. Šeimos reikmėms skirti šuliniai su svirtimi arba su velenu paprastai kasti arčiau gyvenamojo būsto.Varėnos r. 1940 [LNM. b) Kuršių k. todėl semti vandenį svirtimi lengva. b. vieną jų gyvuliams girdyti. 34 pav. nr. neg. ypač skirstantis į vienkiemius. [8. Veleniniø šulinių rentinys jau dažniausiai cementinis. Senoviški yra svirtiniai šuliniai: svirtis laikosi ant vertikalaus dvišakio rąsto. iš kurios kibiras su vandeniu traukiamas kabliu. velenas įtaisomas ant dviejų šonuose įkastų stulpų. 6866] Šuliniai : a) Gruožnikėlių k. juos įsirengdavo atskirai.. Trakų r. prie kito – koks nors sunkus daiktas atsvarai.. vėliau.SMULKIOS ARCHITEKTŪROS FORMOS mentais. kartais prie veleno įtaisomi mediniai ratai. prie vieno jos galo tvirtinamas kibiras. Rąstų (arba cementinis) rentinys paprastai uždengiamas lentiniu dangčiu. 1952 [LNM..

Kelminė-avilinė bitininkystė kiek vėlyvesnė. tačiau visi jie dalyvauja formuojant erdvę. Jie gali būti inkiliniai. kai kurie iš šių objektų sezoniškai kinta. suoleliai poilsiui. gulsčiai ar pasvirai. Įspūdingi pakluonių elementai – žardai šienui džiovinti: ir prikrauti šieno. Andriušytės 2007 m. inkilėliai. Prie mažųjų architektūros formų priskirtini ir aviliai – išraiškingi sodų elementai. o dadano labiau panašūs į dėžes. 9756] 83 . [LII. Seniausia bitininkavimo forma – drevinė. paplitę visoje Lietuvoje. kiti smulkūs sodybos elementai. Rëminiai aviliai. Lazdijų r. yra vėlyvi: vieni jų vadinami varšuviniai – panašūs į mažus namelius. neg. 147] Varšuviniai aviliai Babrų k. drevine bitininkyste iki šiol užsiimama Dzūkijoje. dažnai dažomi. Varėnos r. seniausieji aviliai kelminiai. Žardinė sodybos pakluonėje Musteikos k. [32. nr. jie išskobti iš nupjauto ar vėjo nulaužto medžio kamieno.SMULKIOS ARCHITEKTŪROS FORMOS malksnomis dengti stogeliai. kuomet bitės laikytos žmonių išskobtose ar tiesiog išpuvusių medžių drevėse. arba statomi ant žemės bitynuose: stačiai. pavyzdžiui. malkų kaugės. nuotr. [A. Alytaus r. Sodybos vaizdą bendrą papildo ir šunų būdos. ir ypač tušti jie atrodo kaip ažūrinės sienelės ir praturtina kiemo erdvę. tai yra įkelti į medžius.] ▼ Pusiau gulstinis kelminis avilys Nemunaičio k.

jame vyraujantis dekoratyvumas. Santaikos k. papildomi dekoro elementai naudoti labai saikingai. Varėnos r. pastebėti ir kai kur pietinėje Aukštaitijos dalyje bei Panemunėje. nuotr. A. Kaišiadorių apylinkėse pastebėta savita kryžių su kankinimo įrankiais kompozicijos interpretacija – ietis ir ilgakočius kirvelius imituojantys elementai tvirtinami prie horizontaliosios kryžiaus šakos ir jungiami ne su paminko kamienu. Savita kryžiaus su Kristaus kančios atributais kompozicija. papildytas Kristaus kankinimo įrankius – kalavijus ir ietis – imituojančiais elementais. [R. Populiarūs ir gausiausiai visame regione paplitę aukšti. Architektūrinę–meninę kompoziciją papildo kryžių tarpkryžmes puošiantys subtilūs dekoro elementai bei kryžmoje įkomponuotos koplytėlės su Nukryžiuotojo figūrėle ar Nukryžiavimo sceną vaizduojančia skulptūrų grupe. sutinkami Lazdijų. Tokio pavidalo paminklai itin gausiai statyti Alytaus ir Varėnos rajonuose. 10259. kopėčias komponuojant ant paminklo kamieno ir šakų.). o stogastulpių ir koplytstulpių statyta labai mažai. V. Būdingas Dzūkijos kryžius Čepeliūnų kaimo kapinėse.MAŽOJI SAKRALINĖ ARCHITEKTŪRA Dzūkijos regiono smulkioji sakralinė architektūra ypatinga rūšine paminklų įvairove nepasižymi. [LII. kompozicija suteikia šiems paminklams būdingą išraišką (1 pav. o su prie jo pritvirtintais sukryžiuotais. Išskirtiniu šio regiono paminklų bruožu laikytina savita Kristaus Kančios temos traktuotė kryžių architektūrinėse–meninėse kompozicijose ir koplytėlių skulptūrų grupėse.] 3. plaktukus. Santaikos apyl. Lazdijų r. elementais (2 pav. Iečių..). pradžioje Dzūkijoje buvo pastatyta paminklų. rykštes. M. kalavijus imituojančiais.] 4. Nors šis kryžius išsiskiria itin efektinga išore. lieknakamieniai kryžiai. sekuliarizacijos. [ČDM. Tačiau XX a.] 84 . Siekiant išvengti paminklo kompozicijos simbolinės prasmės. kurio kompozicijoje buvo panaudota aukštaitiško kryžiaus su altorėliu forma. Kaišiadorių. Jubiliejinis kryžius – aukštaitiškos kryžiaus formos ir dzūkiškų motyvų derinys (XX a. 1.] 2.). šių kryžių architektūrinė kompozicija aiški ir vientisa.). Paparčių k. nuotr.] 5. Miliaus 1959 m. Dzūkijos regionui būdingų kryžių konstrukcijos pagrindą sudaro lotyniškas kryžius. Veisiejų apyl. Vydenių apyl. jungiančių kryžiaus horizontaliąją šaką su stiebu. Žaslių apyl. architektūrinių bei dekoro detalių gausa nustelbia Dzūkijos regiono paminklams būdingą prasmingumą. Kėdainių. Tokio paminklo pavyzdžiu galėtų būti Santaikos kaime pastatytas kryžius. nuotr. Nepaisant detalių gausos. Alytaus r. Kitas Dzūkijoje gausiai paplitęs kryžių tipas – paminklai su dekoratyviomis kryžmų aureolėmis. vinis. V. pab. Simno apyl. reples. papildyta Dzūkijos paminklams būdingais simboliniais elementais (3 pav.). Trakų apylinkėse. Miliaus 1959 m. Dekoratyvi dzūkiško kryžiaus kompozicijos interpretacija (XX a. 10249. Alytaus r. nuotr. dekoratyvinio ir simbolinio pradų balanso derėtų siekti ir nūdienos meistrams (4 pav. [ASI.). vid. Kryžius su spindulių aureole Santaikos kaimo kapinėse (XX a.). išsiskiriančių eklektišku minėtiesiems kryžiams būdingų elementų ir svetimų formų deriniu. Bertašiūtės 2007 m. Krutulienės 1969 m. [LII. Kristaus Kančios tema kartais išplėtojama ir paminklo dekore: smulkesnius simbolinius elementus – ragotines. III deš. nuotr. Sakalausko 1957 m. Prienų.. gana daug medinių pakabinamų koplytėlių. Kaišiadorių r.

Varėnos r. kurias sudaro Nukryžiuotojo figūra. o tarpkryžmes puošia spinduliai (12 pav.. Dvikryžmis Dzūkijos kryžius (XX a. Šiuose paminkluose dažnai statomos Kristaus Nukryžiavimo sceną vaizduojančių skulptūrų grupės. paminklų viršūnės kartais papuošiamos geležiniais kryželiais.). taip pat Kauno.] 10.) Dzūkijos kryžių architektūrinė kompozicija neretai papildoma įvairių pavidalų koplytėlėmis. [A. Vietoje spindulių kryžmose kartais būdavo komponuojamas ir vientisas plokščias saikingai ažūru papuoštas skydas. kaip ir kituose Lietuvos regionuose. kiek mažiau paplitę augaliniai trilapio ir tulpės motyvai. Koplytėlių įvairovė didelė: jos gali būti įprastos formos su dvišlaičiais. Dzūkijoje (ypač Varėnos rajone) plito ir dvikryžmiai kryžiai. nuotr. bet ir labiau išplėtoto siužeto Nukryžiavimo sceną vaizduojančios skulptūros. kurio kryžmoje komponuojama masyvi plokščia koplytėlė. nuotr. Iš A. R. Prienų ir Kaišiadorių apylinkėse. J. kurios kabinamos kryžmose.). jungiančio tiktai viršutiniąją ir šonines kryžiaus šakas (5.). Marija Magdalietė bei kryžiaus papėdėje gulintis avinėlis. tvirtinamos prie kryžių kamieno ir net ant paminklo šakų (10 pav. ritinys. Marija Sopulingoji. Dzūkijoje. I pusė). „pasagos“ ar baldakimo klostes primenančiais stogeliais.). apatinėje – po skardiniu stogeliu arba nedidukėje plokščioje koplytėlėje Nukryžiuotojo figūrėlė. Būdingas Dzūkijos kryžių dekoras. Viršutiniosios kryžmos centre komponuojamas saulės diskas arba Apvaizdos akis. Kuklus kryžius Veisiejų apylinkėse. kurio apdaila ir elementų kompozicija artima Kauno ir Raseinių krašto kryžiams (7 pav. Jų konstrukcinį pagrindą sudaro kryžius. 9 deš. šv. Jų viduje dažniausiai kabinama Nukryžiuotojo figūra. [R. 6 pav. nemaža ir visai paprastų kryžių.] 8. suformuotos ant gana plokščio pagrindo arba masyvios. Krutulienės 1966 m. Jonas Evangelistas arba šv. su gana toli viena nuo kitos nutolusiomis kryžmomis. pailgos.] 9. Šiose koplytėlėse kabinamos ne tik Nukryžiuotojo figūrėlės. Lazdijų r. [ASI. Tačiau profilio motyvų įvairovė gana didelė.). [ASI.jų šakų galams suteiktas profilis (8 pav. siaurėjančios į apačią.). Varėnos r. lėkštos ir negilios. Visame regione populiarios tradicinės plokščios „dėželės“ pavidalo koplytėlės su dvišlaičiais arba skiautiniais stogeliais (11 pav.. Tai labai aukšti ir liekni paminklai. Merkinės apyl. Bertašiūtės 2007 m. kurie paskleidžiami kamieno ir kryžmos sankirtose. nuotr. Varėnos r. Gana gausiai Dzūkijoje paplitusios medinės pakabinamos koplytėlės. Senovės k. prisegami prie rato formos nimbo arba tvirtinami ant puslankio formos skersinuko. Marcinkonių apyl. A. [I. kurių vienintelė puošmena . Šių koplytėlių tūriai atviri arba įstiklinti vieninteliu pagrindiniame fasade įkomponuotu langeliu. Dubičių apyl. Dichavičiaus nuotr. Savitas dzūkiškas kryžius su koplytėlėmis Dubičių kaimo kapinėse. prizmė. Populiariausios geometrinės formos . Varėnos r. 6. Krutulienės rinkinio] 7. Merkinės kryžių kalnelio kryžius (XX a.rutulys. Šių paminklų tarpkryžmės kukliai papuošiamos nedideliais dvišakių spindulių pluoštais (9 pav.] 85 . Burinskaitės 2001 m. Kubiliaus 1968 m. Šių paminklų kryžmose pritvirtintos medinės ar metalinės Nukryžiuotojo figūrėlės pridengiamos kukliu skardiniu stogeliu. nuotr.MAŽOJI SAKRALINĖ ARCHITEKTŪRA Jos formuojamos iš pavienių spindulių ir augalinių motyvų. Išraiškingos ir savitos išvaizdos koplytėlės sutinkamos kai kuriose Alytaus.).

Koplytstulpių taip pat nedaug kaip ir stogastulpių. Veisiejų apyl. Kazimiero. [LII.). Mergelės Marijos bei kitų populiarių šventųjų – šv. Miliaus 1955 m. Kaišiadorių r. Gastilionių k. šv. Jono Nepomuko skulptūros arba Jėzaus Krikštą vaizduojančių skulptūrų grupės (14 pav. Agotos. Varėnos r. Jono Nepomuko skulptūra (1948 m.] 13.)..] 12. Tai paminklai su atvira anga pagrindiniame fasade. Florijono atvaizdai. nuotr. V. V. statomos šv. Vydenių apyl.] 11. kurių koplytėlėse. R. tačiau būdinga gana ryški stogelį remianti horizontali atrama (13 pav. Jų konstrukcija tipiška – stiebas su piramidiniu stogeliu. Merkienės 1975 m.). 2328. ir kryžius 1943 m. 2441. dengtose dvišlaičiais ar arkiniais stogeliais. Laibgalių k. šv.). Bertašiūtės 2007 m. Lazdijų r. [LII. Dzūkijos paminklų grupė (stogastulpis 1918 m. Veisiejų apyl. Tradicinės išvaizdos koplytėlė su Nukryžiuotuoju (XX a.] 86 . pab. Pakelės koplytstulpis su šv. Išraiškinga koplytėlė medyje (1910 m. nuotr. Lazdijų r. Miliaus 1955 m.MAŽOJI SAKRALINĖ ARCHITEKTŪRA Stogastulpiai Dzūkijoje paplitę labai negausiai. [LII. [R.). 14. nuotr.). Barčių k. nuotr. Paminklų skulptūrų kompozicijose kartais sutinkami ir Švč. 57452.

o medžiai užstoja saulę. čiulbėti: „Priskrenda paukščių ir gieda kaip kurioj savo balsu. tai medžių šaknys sulaikė. kad atskridę jų spiečiai turėtų kur sėsti. Kaštonà (paprastasis kaštonas – Aesculus hippocastanum L. Be jų. Gluosná (Salix L. nušautam partizanui atminti. ypač kai žydi. Àþuolo (paprastasis ąžuolas – Quercus robur L. kad gražiai žydi.. inkilus varnėnams: „Buvo tokia liga. todėl dažnai buvo sodinamas nederlingose žemėse. dėl sveikesnio. kad gražus medis.) žieve dažė siūlus. jį ypač mėgo dėl gražių žiedų.) Dzūkijoje bene garbingiausias. išvažiuojant gyventi į kitą šalį. Jei turėjo daug prisisodinę medžių. Iki Pirmojo pasaulinio karo beveik išskirtinai sodino tik lapuočius medžius. linksmumo. kitką malkoms supjovė. kvapesnio oro. lizdus sukti. kad špokai turi švilpaut“. Jo džiovintais žiedais ir vaisiais gydė sąnarius. mylimiausias medis. sprogsta medžiai. nes medžiai „suturi ugnį“. Iš geresnės dalies namų ūkio rakandą padarė. sutvirtino. pavasarį iš jų leido sulą.ŽELDINIAI Medžiai Sodybose sodino medžius. pirkia viena stovės kaip našlaitė. darė vežimus. malonumo. Vienkieminėse sodybose ar ten. Tik jei paseno. Gatviniuose kaimuose vietos mažai. vaikai džiaugėsi gilėmis. Ją Medžiai sodybos kieme Vaitakarčmio k.) dažniausiai sodino prie pirkios. nes reikia šieną džiovinti. labai tankios lajos. Klevà (paprastasis klevas – Acer platanoides L. gal gyvena koks visai netinkamas žmogus.) yra nereiklus dirvožemiui. ApN 22-1] ▼ 87 .) vadino verba. jei laikė bites. kaip kurioj moka“. todėl medžius daugiausia sodino prie kaimo gatvės. kur kiti medžiai prastai auga. tinginys. dėl unksmės: kai saulė kepina – pavėsis. kur turėta platesni rėžiai. Berþas (karpotasis beržas – Betula pendula Roth. kad paukščiai turėtų kur nutūpti. Medžius sodino įvairiais sumetimais: dėl grožio. Tai ir sodinosi ant sodybos ribų ir dar dažnai vieną kitą medį prie pirkios. jog medžiai saugojo. kieme. kai reikėjo. Ievà (paprastoji ieva – Padus avium Mill. medžių galėjo sodinti daugiau. dėl to.) sodino. kad sodų nelaužytų.) mėgo dėl skanios sulos. Jei medžių nėra. Varėnos r. vaisių nenukrėstų. langines. dėl užuovėjos: „Kad įsilėkėjęs vėjas stogų nenuplėštų“. kad perkūnija netrenktų į pastatus. o jo lapus džiovino duonai kepti. kėlė į medžius gandralizdžius. sako. medžius kartais sodino ir kokiam nors atminimui: vaikų gimimui. kuriai „perlyt reikėjo gero lietaus“. kuriuos įvairiai panaudodavo. tai nupjaudavo. saugojo. lyg ir nieko nėra. Tik nesodino aplink kluonus. nuo gaisro. sodybos medžių nekirto. jei buvo „lakiantis smėlis“. nes jo šakeles nešė šventinti per Verbą. 1980 [LDM. pasėdėt gerai. nupuvo. Liepa (mažalapė liepa – Tilia cordata Mill. spintas. kad mylėjo medžius.

kad raganos neatimtų karvėms pieno. kurių prisiskynę pasidėdavo ant aukšto ir valgė žiemą sušalusias. Tikėjo. LLBM 88 . o žiedų arbatą geria nuo peršalimo. tafoliais. Per Jonines šermukšnio šakele užkišdavo tvarto duris. Dideli medžiai aplink įvažiavimą į sodybą Trakiškių k. o jaunikis kišenėn įsidėdavo šakelę. Varėnos r. nuotr. jazminus (darželinis jazminas – Philadelphus coronarius L.). užpylę degtine. Augino dekoratyvinius krūmus: bezus (paprastosios alyvos – Syringa vulgaris L.). burbulukus. poterkas baltas. Jį mėgo. radastas. alyvukes. ir ypač padėjo tas šermukšnis. roþes (erškėtis – Rosa L.): „Pirmiau ratus darė iš jų“. Andriušytės 2007 m. Vainikėlį jaunajai pynė ant šermukšnio šakelės. kai žydi. kuris buvo parneštas iš miško ir pasodintas prie namų. Taip pat sodindavo uosá (paprastasis uosis – Fraxinus excelsior L. Šis medis ypač gražus. sodo. diemedþius (Artemisia abrotanum L. ypač pavasarį. riešutus. Patiko jos kvapas. o pumpurus rinko ir. Šermukšnis (paprastasis šermukšnis – Sorbus aucuparia L. jaunų šakų žieve gydė votis.) augo dažnoje sodyboje.) vadino topeliais.] Kryžius. nenužiūrėtų. kad gražiai žydi. raudonos uogos. gydė žaizdas. Tuopà (Populus L. topoliais.ŽELDINIAI dažnai sodino prie gyvenamojo pastato. kad šis medis apsaugo nuo piktų jėgų.). kad kas neužburtų.).). papuoštas žiemės gėlių vainiku ir parišta prijuostėle. smertelnikus (baltuogė meškytė – Symphoricarpus racemosus Mchx. Zervynų k. riešutojus (riešutinis lazdynas – Corylus avellana L. iš jų bitės renka medų. [A.). Varėnos r. špireikas (lanksva – Spiraea L. baltus medelius.).

tuojau moteriškės prie jo užsisodindavo darželį. „L“ formos. Gėlių darželį. bet turintį ir simbolinę reikšmę. o pirkia stovėjo galu į gatvę. iki durų. ne tik puošiantį sodybą. o centre iki Pirmojo pasaulinio karo dažniausiai buvo keturkampės lysvelės. Vienkiemiuose. darželis užėmė įvairų plotą: per pusę namo šono. Didelės gėlių mėgėjos kartais pasodindavo gėlių per visą namo šoną ir dar per abu ar vieną galą. aþuoganom. eþukëm. Andriušytės 2007 m. Jų kraštus tvirtino akmenukais (juos baltino). smėlis. Lysveles vadino aþuoganaitëm. per visą šoną. Lazdijų r. Vos vyrai baigdavo ręsti gyvenamąjį namą. Varėnos rajone dažnai lysvelių visai nekasė. nes sausa. prie pusės namo šono. tai ir darželis pasibaigs“. ir jis žydėdavo tol.] Alyvų krūmas šalia svirnelio LLBM Rudaminos sodyboje Dzūkiškas darželis LLBM Musteikos sdodyboje 89 . þuoganom. apimančios namo galą ir pusę šono. kol egzistuodavo sodyba: „Kai namas grius. Pasaulio šalių atžvilgiu gėlėms geriau augti pietinėje namo pusėje. Lazdijų rajone tame pačiame darželyje buvo ir keturkampių. Gatviniuose kaimuose darželį paprastai rengė plotelyje tarp pirkios ir gatvės. Lysvelių planai buvo įvairūs. rengė prie gyvenamojo pastato. rau- Medžiais ribojama užnemunietiška sodyba Dvarciškių k. kuriuose vietos platu. tai norinčios dar pasisodindavo gėlių ir kieme. rombo. trikampio formos lysveles. nuotr. nors jis būdavo ir šiaurinėje pusėje. Darželio pakraščiuose sukasdavo pailgas lysveles. Jei rėžis buvo platesnis. [A. þuoganaitëm. eþelëm. nors ne visada darželis buvo į kiemo pusę.Gėlių darželis Tai buvo neatskiriama sodybos dalis. vanduo nesilaiko: „Gėlės palaidnai augo“. tad vienkiemiuose dažniausiai taip ir darė. Tarpukaryje ėmė daryti ir širdelės. ir apvalių lysvelių. aþukëm.

vestuvėms. levukai. nužievintomis karklų vytelėmis (lankučiais smeigė). bandelës.).).). marûnas (skaistenis – Pyrethrum Scop.).). rūtomis. goštaulka. Bobø vasara.). Sakė: „Bobų vasara žydi. bijûnëliai. karkliukai.).biljardo lanksva.).). slezeliai (darželinė rožūnė – Lavatera trimestris L. Naudojo vaistams. nuodatkos (vaistinė medetka – Calendula officinalis L.). 3 – vilkdalgiai. þieminës lepkonijos.). šalnokandþiai (astras – Aster L.tigrinės leleijos. 16 – mažoji piliarožė. laidotuvėms. raguliai.virkštenis.). karveliai. augalais: saulutėmis. 7 – flioksai. nasturtës (Tropaeoleum L. kadangi ji gražiai žydi.).). 6 – mėtos. notkos. gaideliai.). skambuèiai (paprastasis sinavadas – Aquilegia vulgaris L. 13 – bijūnas. Kolèikas. bervinkos (šliaužiančioji žiemė – Vinca major L. pirmajai komunijai. goštautas (goštautinė gaisrana – Lychnis chalcedonica L. kampu įkastom į žemę.). šparagas (vaistinis smidras – Asparagus officinalis L. Vilniaus r. ramunëliai (vaistinė ramunė – Matricaria chamomilla L.). þilvytukai (daugiametis flioksas – Phlox paniculata L. garšvinis (stambialapis saliavas – Peucedanum ostruthium Koch). iki 2 metrų gėlė. naktinukai (dviragė leukonija – Matthiola bicornis DC. Jų arbatą gėrė nuo nervų. Tai aukšta. pupinas (baltašaknė – Polygonatum L. geltonukai. þirneliai (kvapusis pelėžirnis – Lathyrus odoratus L.raukšlėtasis erškėtis. Tai viena iš pagrindinių gėlių.). brangiausia gėlė.). kalavijai. Jis ypač buvo reikalingas. Èebatorai.). vijokliukai (pelėvirkštis sukutis – Ipomoea purpurea Lamk.ŽELDINIAI donom ar baltom plytom.). 4 . èernobilis (mėlynoji kurpelė – Aconitum napellus L. gvaizdikai (serentis – Tagetes L.). 14 – chrizantema.). vartojo ir vaistams. tai jau vasara praėjo“. èebatukai. skaniai kvepia ir gydo. kasoèiai.). karkleliai. Sodino prie tvoros.). cancalijos.). 47 pav. tribulkomis (laiškinis česnakas – Allium schoenoprasum L. Dalis darželio gėlių buvo daugiametės. Kiti ir visai niekuo netvirtino. kieteliai. 12 – gostautas. lelijos (vildalgis – Iris L. šabalbonai (raudonžiedės pupelės – Phaseolus coccineus L. Pinavijos. prancûzëlis (dailieji auskarėliai – Dicentra spectabilis DC. pijolkos (bijūnas – Paeonia L. Palangė LLBM Musteikos sodyboje su jurginais Gėlynas šalia pirkios Šukiškių k. Šaknimis trynė skruostus.] 90 . Pinavijai.). konvalijos (paprastoji pakalnutė – Convallaria majalis L. ypač patiko lapų kvapas. Andriejaþolës. pilnavidurė – Achillea ptarmica var. Jos reikėjo krikštynoms. patakiai. astros.). Tarp jų ir rûta (žalioji rūta – Ruta graveolens L. Vienmetės gėlės: lineliai (darželinė graželė – Calliopsis tinctoria DC. nuotr. šalavijos (balzaminis skaistenis – Tanacetum balsamita L. sinavadai (kininis ratilis – Callistephus chinensis Nees. teleponai (rausvoji viendienė – Hemerocallis fulva L. 8 – jurginai. veèernykai. mylimiausia.) – garbingiausia. berlinkos. plioksai. 17 . 11 – muilarožė. kur nors kampe. pivonijos. goštauka. kai karvės neišsivalė po veršiavimosi. sausiukai (darželinis šlamutis – Helichrysum bracteatum Willd. multiplex Haimerl. razetos (razeta kvapioji – Reseda odorata L.).: 1. 5 .] Gėlių darželio planas šalia pirkios gatviniame Poškonių k. Andriušytės 2007 m. sliaznikas. goštautai. Jų šaknis ir žiedus vartojo nuo „išgusčio“. 9 – piliarožė. 2 .).). geltonos jurginës. kalavijai. Arlikai. þieminiai jurginai (plunksnalapė rudbekija – Rudbeckia laciniata L. nanotkos. roþelës. kasoèiai.).). Goštos. lineliai (paprastoji kosmėja – Cosmos bipinnatus Cav. èišèius (pievinė kraujažolė f. 10 – sedumas. 15 – jazminas. kad būtų raudoni: „Senovinis mergų ružas“.akmenys [33. senobinis èišèius. Šalčininkų r. mëtos (Mentha L. [A.

).). saulutës (Bellis perennis L.) – nuo nervų. sesabroliai (tikroji našlaitė – Viola wittrockiana Gams. kurių žiedai ar lapai skaniai kvepėjo. vilniagvaizdikiai (šiurpinis gvazdikas – Dianthus barbatus L.).). þivokastà (vaistinė taukė – Symphytum officinale L. Durnàjà ropæ (juodoji drignė – Hyoscyamus niger L.). narà.). Gumbasvogūninės: Juozapëliai.GĖLIŲ DARŽELIS þiopliukai (didysis žioveinis – Antirrhinum majus L. narcizai (baltasis narcizas – Narcissus poeticus L. Jis dažniausiai augo darželyje ar šalia jo: „Nuo išgusčio“. Šakniagumbinės: jurginai (Dahlia Cav. pelynà (Artemisia absinthium L. Cincilijas. Buvo kvapios.): gydė lūžusius kaulus. èistotelá (didžioji ugniažolė – Chelionium majus L. devynšardës. staredubà (vaistinė gelsvė – Levisticum officinale Koch).). perestupà (baltoji driekana – Bryonia alba L. sode) augino ir kitus vaistinius augalus: barkûnà (baltažiedis barkūnas – Melilotus albus Desr. Labiausiai mylėjo ir gerbė tuos dekoratyvinius krūmus ir gėles.): „Anas nuo visko pamačnas“. durnadagá (paprastoji durnaropė – Datura stramonium L. kaštanavolà.). Geltonus èyþmus (paprastoji bitkrėslė – Tanacetum vulgare L.). Sodybose (kieme.).). sakratëlës. Svogūninės: tribulkës (laiškinis česnakas – Allium schoenoprasum L. pilnavidurės. debesylà (Inula L.). Dzūkiški darželiai. piliponai (tulpė – Tulipa L.). broliukai.).). Dvimetės gėlės: devyniašarviai. cibulaitis. Juozapo rykštaitës (kardelis – Gladiolus L. roþës (paprastoji piliarožė – Althea rosea Cav. eksponuojami LLBM Musteikos sodyboje 91 .). lelijos (Lilium L.).

dzūkiškame kaime. ir itin archajiškų statybos formų užsilikimą. suformuluoti remiantis tradicine Dzūkijos kaimo architektūra. ir naujesni statybos būdai bei jų deriniai. socialinės ir kultūrinės sąlygos. tokių mėginimų kol kas nedaug. neišsišokti moderniomis formomis. suformuotų sodietiškos gyvensenos. Deja. ekonomiškai atsilikę. etnosui būdingos pasaulėžiūros. [A. kad ir šiandien tarp statančiųjų ir projektuojančiųjų atsiranda norinčių sekti tradicinės architektūros pavyzdžiais. ir juos galima įvardinti kaip dzūkiškos. Trakų r. ne visi bandymai sekti senove pavyksta. kurie nuo seno būdingi šiam kraštui. kartais mažiau interpretuojant. Dzūkijoje liaudies architektūra išlaikė nemaža archajinių formų: padrikos ir gatvinės kaimavietės. Todėl čia sutinkama didžiausia konstrukcijų įvairovė: taikomi ir seni. Taip pat pristatoma keletas naujų projektų. Senųjų ir naujesnių formų bendrabūvis būdingas ir tūrių bei puošybos deriniams – tai natūrali gyvenimo eigos raiška. taikytis prie kraštovaizdžio. Dėl nederlingų žemių ūkiai Dzūkijoje buvo smulkūs. o naudojami tik išoriniai pagražinimai. tiek jos vidaus formų požiūriu. prilimpančio kičo. kuriuose vyrauja tradicinis pavidalas jį ne kopijuojant. Atnaujinama senoviška pirkia išsaugant senuosius elementus Kalvių k. kuriais galima būtų sekti statant šiandien namus lietuviškame. tokių kaip sijiniai ar pėdiniai stogai. istorinės. einant šiuo keliu. kuriuose naudojamos tradicinės architektūros formos. o įsiklausyti į esamos erdvės kalbą ir įsižiūrėti į tai. kad nuo senųjų trobesių net ir vykusiai nukopijuotos detalės ištirpsta netinkamos kompozicijos fone – tai vis dėlto dažniausiai pasitaikantis reiškinys projektuose. Švirmicko 2007 nuotr. ir jaučiamas tikras noras atliepti dzūkiškai dvasiai. Jos atskirose šio regiono dalyse dažnai skirtingos. kaip ją suprato pirmtakai. kuriuose giliai suvoktas tradiciškumas leido išvengti taip lengvai. Čia pateikiama keletas vykusių rekonstrukcijų. o dažnai ir bendralietuviškos tradicinės kaimo architektūros bendrybes. kurie vis dar sutinkami kaimuose. padės bent iš dalies atsakyti į klausimą kokie yra dėsningumai. kartais daugiau. tai yra senųjų pastatų atnaujinimo. o tai kartu lėmė ir sąlyginį (lyginant su kitais Lietuvos regionais) pastatų smulkumą.] ▼ 92 . jų pritaikymo šiuolaikinei gyvensenai pavyzdžių. Tradicinė Dzūkijos kaimo architektūra yra įvairi: įvairovę lemia gamtinės. Todėl būna. Išvados ir pasiūlymai. trobesiai ir atskiros detalės dažnai yra nepakitę ar nedaug nutolę nuo daugiau kaip prieš šimtmetį susiformavusių pavidalų. tai yra jos kompozicinio vientisumo: tiek sodybos erdvės santykio su aplinka (gamta ir kaimynais). galbūt kai kurie tūno užsislėpę Dzūkijos miškų glūdumoje. bet vis dėlto stengiantis nenutolti nuo tų erdvės formavimo būdų. tačiau yra ir bendrų bruožų. ypač jei nekreipiama dėmesio į struktūrinius erdvės formavimo kriterijus. Kita vertus. Todėl ypač sveikintini tie bandymai. o kūrybiškai.IŠVADOS IR PASIŪLYMAI Džiugu. kuri nesutrukdė dzūkams išsaugoti esminės tradicinės architektūros savybės. sodybų sąranga. tikimės.

Švirmicko 2007 m. ypač jeigu naudojami tiktai puošybiniai elementai). [V. tai yra erdvės konfigūracija. Todėl juo svarbiau rasti priemonių. lydinčios pirmines. po to jų pagrindu formuluojami pasiūlymai. leidžiančių įsiterpti į trapų Lietuvos kraštovaizdį jo nepažeidžiant. nuotr. atitiktų tradicinį pavidalą. bent iš dalies padės atsakyti į klausimą.] 93 . Rekonstruota ir pritaikyta poilsiui sena sodyba Babrauninkų k. nuotr. kairėje) prieangis Kalvių k. kurį lemia laikmetis – ir tai sąlyga. nuotr. kurios nebeįmanoma atšaukti. Plegevičiaus 2007 m. jog senąsias erdvių konfigūracijas veiksmingai galima panaudoti ir šiuolaikinei gyvensenai. įspūdžio kokybę. Kitos priemonės būtų antrinės.] Pirkios skliauto (žr. detalė [A. yra tik priminimas. ir jų taikymas teiktų vaizdui pilnatviškumą. Andriušytės 2007 m. neužgožiant gamtos. Vilniaus r. nuotr.IŠVADOS IR PASIŪLYMAI Apibendrinant tradicinę Dzūkijos kaimo architektūrą čia bandyta suformuluoti tam tikrus principus. Dar viena pasiūlymų dalis. Tarp siūlomų taikyti priemonių svarbiausios yra struktūrinio pobūdžio. Kiekvienu atveju visumos vaizdą įtakoja visų priemonių derinys. tačiau naudojant tik jas. bet ir giluminėmis kokybėmis artimi senajai aplinkos formavimo dvasiai. Toliau pirmiausia išryškinamos senosios kaimo architektūros ypatybės. Trakų r. be pirmųjų.] Atnaujintas pirkios skliautas Žvynėnų k. Andriušytės 2007 m. [A. kaip su jomis sieti šiuolaikinę architektūrą. kad sandaros.] Rekonstruojamas senasis pirkios (žr. nepaneigiant nuo seno susiklosčiusių darnių žmogaus ir gamtos bendrabūvio formų. komponavimo dėsniai. Tikėtina. kuriais remiantis šiandien statomi architektūriniai objektai būtų ne tik kai kuriomis išorinėmis formomis. [A. Vilniaus r. susijusi su pastatų paskirtimi. tūrių deriniai ir proporcijos. kurių dėka visumos vaizdas. viršuje) Žvynėnų k. tačiau struktūriniai požymiai yra lemiantys ir būtent jų taikymas sąlygoja vaizdo. Kiti matmenys slypi pasaulėžiūroje ir gyvenimo būde. skirti senosios architektūros tradicijos ir šiuolaikinės statybos darnai. kuriuos įmanoma išryškinti tiriant senąsias formas. visumos pavidalas liktų iškreiptas ir tik kažkiek išorinių elementų dėka primintų senąją architektūrą (tokio sprendimo pavyzdžių pasitaiko neretai. Trakų r.

kitus aplinkos veiksnius. Sodybų ribų. mažosiomis architektūros formomis bei interjero elementais ir. pastatų formomis. mastelių įvairovės. jos erdvių išdėstymu. nors ir ne visuomet jie būna pailgi). Gerai įsiterpę į reljefą.IŠVADOS IR PASIŪLYMAI Tradicinės kaimo architektūros ypatybės Artumas gamtai. ir ties jomis statomi šuliniai ar kiti statiniai. proporcijomis ir puošyba. kuriuo remiasi tradicinės architektūros sąranga. gėlių darželiams. Patys monumentalūs trobesių tūriai su kupliais stogų šlaitais. atskirų kiemų ir statinių išdėstymas dažniausiai artėja prie stačiakampės konfigūracijos. būdingais lietuviškai sodybai.] Atnaujintas su tradicinio pavidalo apvadais pirkios langas. dažniausiai būdami pailgi tūriai. Šis tarsi mitinis artumas gamtai atsiskleidžia keliais lygmenimis: sodybos vieta ir sandara. taip pat šešėlių.] Poilsiui pritaikyta sena sodyba Trakežerio k. žinoma. Trakų r. tačiau to laikomasi ne itin griežtai. [A. ją struktūriškai suderinant su bendru pasaulėvaizdžiu. Jų nuožulnūs stogai formuoja horizontalų nuosaikų siluetą. nuotr. Andriušytės 2007 m. Pagal tradicinį pavyzdį atnaujintas senosios pirkios prieangis Trakiškių k. Pastatų planas – tai paprastai ištęstas stačiakampis. Švirmicko 2007 m. puošybos elementų kuriamas virpantis ažūras – visa tai praturtina gyvenimą ir vaizdine prasme. Varėnos r. [V. tradicinės architektūros tarsi ištirpimas kraštovaizdyje – tai visų pirma reiškia pagarbą aplinkai. nuotr. daržams. jos kokybių pratęsimas į gyvenamąją erdvę. [A. Plegevičiaus 2007 m. jų konstravimo būdais. kurių ribas išryškina ir tvoros. želdiniais.] ▼ 94 . darnos su ja radimą ir yra pagrindas. Kalvių k. gamtinėmis spalvomis atrodo lyg natūralūs šios žemės gyventojai – jie bene tokie ir yra. panašų į netolimas kalvas. Erdvėskiemai dalyvauja sodybos kompozicijoje kaip savarankiškos jos sandaros dalys. kurie išdėstomi taip. čia skirta vietos žolei. nes atsižvelgiama į reljefą. Trakų r. kad sudaro vientisas kiemų erdves. dalyvauja formuojant erdves kaip jas ribojantys elementai. medžiagų taikymu. iš tolo dauguma jų ir atrodo tarsi medžių guotai: tai ir papildomas vertikalės matmuo iš esmės horizontaliai struktūrai. nuotr. todėl patys statiniai. ir erdvinė apsauga. sodams. ir želdiniai. Žmogui skirta erdvės dalis sutvarkoma. Sodybų erdves supa horizontalūs pastatų tūriai (dažniausiai.

daugelyje Dzūkijos vietų nėra toks gausus: prastose žemėse buvo taupomi derlingesni lopinėliai. nuosaikų santykį. neretai tiesiog keletą jų palikdami sodyboje. stačiakampio plano vienkieminėse sodybose gyvenamasis būstas ir svirnas stovi statmenai arba lygiagrečiai vienas kito atžvilgiu ir taip pat sudaro gerąjį kiemą. Šalia įvairių paskirčių pastatų gali būti formuojamos atskiros erdvės: prie tvarto natūraliai susidaro purvinesnė zona. Andriušytės 2007 m. nors kartais – kitoje kelio pusėje arba šalia pirkios. Pati sodyba ir atskiros jos erdvinės zonos būdavo atskirtos tvoromis. Tvoros teikia ir praktinę (pvz. jų ažūras praturtina vaizdą. bet ir nevaikščioti didelių atstumų. kurio dėka kieme nėra per ankšta ir yra jauku. prie kluono – kluoniena. nuotr. Nors įvairių tipų sodybose atstumai tarp pastatų skirtingi. kartais per juos net sunku įžiūrėti statinius. kluonas. kuriuose dažnai sustatomi aviliai bitėms. Toks užstatymo tankis ne tik leidžia laisvai išdėstyti statinius. [A. Kaip ir pirtis. ir daržai. nuotr. galima kalbėti apie vidutinį. Tarpai tarp statinių dažniausiai sudaro nuo vieno iki trijų statinių aukščio (jei tik pakanka vietos sklype). saugo pačią sodybą. ji ne tik švaresnė. tai tarsi sodybos branduolys. [A.IŠVADOS IR PASIŪLYMAI Išskirtinis yra gyvenamojo būsto ir svirno ryšys: jie statomi netoli vienas kito. čia ir gėlių darželis. suformuoti kiemus tarp jų. – taip pat priešais pirkią. Varėnos r. Be sodų ir krūmų. „valakinėse“ sodybose. saugantis nuo gaisrų. ir suoliukai poilsiui. Atskiras erdvines zonas sodyboje sudaro ir kūdra. kad pro pirkios langus matytųsi svirno durys. taip pat ir spygliuočiai. Medžių ar krūmų eilės žymėdavo sodybos bei jos dalių ribas.] 95 . Pagal seną pavyzdį atnaujinta pirkia Kašėtų k. Varėnos r. suteikia sodybos struktūrai aiškumo. Laisvo planavimo sodybose svirnas dažniausiai statomas priešais pirkios duris. Vis dėlto net smėlingoje žemėje. taip pat sukurti jaukią. be to. Apželdinimas. rečiau – šonu į jas. tai negalioja atokiau statomoms pirtims. daržus nuo gyvulių). kuriai neretai parenkama vieta prie natūralaus ar dirbtinio vandens telkinio. Gatviniuose kaimuose gatvių pakraščiai dažnai būna gausiai apsodinti dideliais medžiais. iš dalies apribotą erdvę. buvo statomas atokiau nuo kitų pastatų. taip šiedu trobesiai suformuoja gerojo kiemo erdvę. kur gręsia iššalti šaknys. dažnai ir koplystulpis. Andriušytės 2007 m. Varėnos r. [A. jei tik išsitenkama rėžio plote. Gerasis kiemas kuriamas arčiau gatvės. o vienkieminės sodybos vasarą daug kur atrodo kaip nedideli medžių guotai.] Naujai užtverta žiogrių tvora Kašėtų k. Andriušytės 2007 m. gerąjį kiemą. nuotr.. paprastai aptverta. dažniausiai taip. Gerojo kiemo erdvė yra ypatinga.] Tradicinio dekoro panaudojimas atnaujinant pirkią Kašėtų k. dideli medžiai suformuodavo tarsi vartus. ir psichologinę apsaugą. o pamiškėse medžių irgi nesodindavo. stengtasi turėti medžių. čia statomi gyvenamasis būstas ir svirnas – puošniausi sodybos pastatai. ir sodai. sodinti dideli lapuočiai. kuris būdingas lietuviškoms sodyboms.

Statybos technologijos atitinka medinių konstrukcijų ypatumus: sienos rąstų. tarsi prigludę prie žemės pastatai – sudėtinė nuo seno susiklosčiusio kraštovaizdžio dalis. lyginant su sienos aukščiu. Langai išdėstomi tolygiai. Varėnos r. derančių tarpusavyje struktūrinės vienovės dėka. dažnai ir medžiai teikia reikiamą pavėsį. Fasadų. Monumentalių tūrių ir smulkių elementų derinys sukuria įvairių mastelių vienovę. kuriame vyraujantis šlaitinis stogas (jo projekcinės plokštumos santykis. jų ir kitų detalių dydžiai subordinuoti bendros masės atžvilgiu. ir stambesni pastatai. Apsaugai nuo vėjų išnaudojami ir reljefo nelygumai. Jį daugiausia suteikia smulkios formos: prieangiai. kaip ir gamtoje. tad įėjimas gali būti kiek šone. Pastatų planinė struktūra turi keletą variantų. priesvirniai. susiliejantį ir su platesne aplinka: santykinai žemi. kuriame išdėstomos gyvenimui reikalingos funkcijos. tūriais.lubas. retesni molis. randamos artimoje aplinkoje: Dzūkijoje vyrauja medis. Todėl jis būna ne tik saulėtas. želdiniai. bet ir apsaugotas nuo vyraujančių vėjų. tvoros. kompozicijoje vyrauja ašinė simetrija. ypač vienodais stogų nuolydžiais. šuliniai. prieangiai. Dėl to tradicinės architektūros statiniai gerai įsiterpia į kraštovaizdį. svyruoja nuo 1:1 iki 1:2) formuoja kuplų siluetą. kertės gali būti atsikišusiais galais arba lygios. kad vyrauja paprastas aiškus stačiakampis planas.. stogai dažniausiai gegniniai. Petrauskas [www. kurie būna apvalūs arba tašyti. taip pat pietų ir rytų kryptis buvo laikoma šventa. o šalia esantis svirnas. mažoji architektūra. Panašūs dydžiais. Jei tik sodyba neįsprausta į labai siaurą plotą (taip dažnai būna rėžiniuose kaimuose). tai turėjo reikšmės ir pirkios padėčiai. taip pat ir želdiniai bei puošybos detalės – visa tai erdvėje sukuria tarsi virpantį ažūrą. tačiau svarbu tai. Paprastai sodyba.IŠVADOS IR PASIŪLYMAI Ir praktiniu. arch. ypač galinių. Medžiagos natūralios. A. tačiau išlaikoma masių pusiausvyra.lt] 96 . tai yra statiniai. formuojama ant aukštumėlės. pailgi. medžiagom ir spalvom sodybų statiniai sudaro vieningą vaizdą. tačiau pasitaiko (jau tik ūkiniuose pastatuose) senoviškų konstrukcijų stogų: sijinių arba pėdinių. kuriame. švelninančiais kontrastus ir teikiančiais jaukumo. ypač esant prieangiams. koplytstulpiai. Pietryčių. ir simboliniu požiūriu architektūroje svarbi orientacija pasaulio šalių atžvilgiu. ypač vienkieminė. lauko Naujai pastatytas gyvenamasis pastatas Žiūrų k. erdvės tarp jų – tai vientisas darinys. yra daug įvairių pavidalų. kuri užpildo aplinką įvairių dydžių deriniais. Sodybos dalys. gerasis kiemas ir pirkios durys atgręžiamos į pietus arba bent jau ne į šiaurę. beveik susilieja su juo – tai ypač išraiškinga esant keturšlaičiams arba pusskliautiniams stogams. bet ne ant pačios aukščiausios kalvos. Pastatai Jie paprastai būna žemo pailgo vientiso tūrio. suoleliai. Šoniniai fasadai priklauso nuo plano.

o kontrastas taikomas antrinėse struktūrose. • puošyba tikslinga: puošiamos gerai matomos vietos. gontai. Naujai statoma sodyba Metelytės k. dydžius. jų detalių. proporcijas. arčiau žmogaus stebėjimo lauko esančios detalės smulkesnės. kitų statinių ir želdinių deriniu kuriama masteliø ávairovë. rūpestingesnio darbo. Lazdijų r. želdiniais. • derinant visumos dalis vyrauja niuansas. sienas imta saugoti apkalant jas lentomis – tai ženkliai prailgina jų išsilaikymą. medžiagas ir konstrukcijas. • kuo smulkesni objektai. lemiančios ypatingą tradicinės architektūros pavidalą: • vientisumas pasiekiamas netiesmukiškais būdais: naudojant panašias formas. • ávairovë pasiekiama naudojant tam tikru laipsniu tarpusavyje besiskiriančias formas ir kompozicijos priemones. puošybos detalės būtinai simetriškos. net labai išpuoštuose fasaduose nėra taikomos visos įmanomos puošybinės detalės. • sodybos erdvėje trobesių.] 97 . nuotr. skiedros. Stogams naudoti šiaudai ir švendrės. Tuo tikslu jos ir dažomos – spalvos natūralios. ne itin ryškios. taip pat yra raiškus stogų formų nuožulnumas. • erdvës ir tûriø kontrastai minkštinami pusiau atviromis erdvėmis. kuri vienijama pagrindiniu mastelio parametru laikant dydžius.: vaizdai nuo gatvės ir kieme link pirties. taip pat medžio lentos. be to. nors Dzūkijoje atspalvių paletė įvairi. o esančios toliau – grubesnės. • masteliškumas tradicinėje architektūroje išspręstas labai tikslingai: pastatų ir jų dalių dydžiai atitinka paskirtis.IŠVADOS IR PASIŪLYMAI akmuo. jos apdovojimo būdas. Kompozicijos priemonės. pirtis [A. • vyrauja horizontalumas. tūriams būdinga ten. lentelės. santūri. bet ne būtina). puošybos pobūdį. o tik dalis jų. žmogaus fizinius ir psichinius poreikius. Andriušytės 2008 m. smulkius elementus priderinant prie stambiųjų masių. mažųjų architektūros formų ir puošybos ažūru. atsivėrus stogų skliautams. o vertikalėmis ir kreivalinijinėmis formomis išreiškiami akcentai. • puošyba išimtinai tektoniška: dekoruojamos konstrukciškai reikšmingos vietos. • vyrauja pailgi horizontalûs tûriai. tuo raiškesnė simetrija: sodybų struktūroje ji tam tikru laipsniu reiškiasi tik gatvinėse ir geometrinio plano sodybose. Apdaila ir puošyba vientisa. skirtingai traktuojant pagrindines bei antrines erdves bei formas. • faktûrà dažniausiai formuoja natūralus medžiagos paviršius. atitinkančius paskirtį. stogų nuolydžiai svyruoja maždaug tarp 42-45°. tektoniška. Sumažėjus pastogėms. • raiškus saiko jausmas: pavyzdžiui. kur yra konstrukciškai ir funkciškai tikslinga (todėl yra dažna.

ir pirkios fasadas.IŠVADOS IR PASIŪLYMAI Kaip tradicinės architektūros principus pritaikyti šiuolaikinei statybai Urbanistinėje struktūroje. koplytstulpiai. jei sklypas būdavo netoli vandens telkinio.. gėlių darželiai. Trakų r. schema. siūloma laikytis tradicinės architektūros principų. kad sodybos būdavo kuriamos pasirenkant aukštesnes vietas. Sakalauskas. Panaudoti tradicinius apželdinimo būdus: medžių eilėmis fiksuoti sodybų. skirtų ūkinėms reikmėms. tvoromis ir želdiniais riboti kiemų erdves. 2005 m. Augustinavičius. apželdinimą. nuotr. R. jai būdingo sodybų išplanavimo ir tūrių derinio. bet ne pačias aukščiausias iš esančių šalimais. 2007 m. atitinkantys tradiciją: tai prieangių erdvės. [A. poilsiui. vandens telkinius ir kt. K. Pastatus sodyboje dėstyti formuojant kiemus: trobesiais. V. nebūdavo statomi visai šalia jo. vadinamo „Dzūkų kaimu“. Lazdijų r. atskiriant švariąją. jis orientuojamas į pietus.. Gyvenvietes ir sodybas formuoti atsižvelgiant į gamtos sąlygas: reljefą. kitos detalės. 98 . naujai planuojant ar perplanuojant sodybas.] Naujai suprojektuoto Grūto k. Formuojant visai naujas gyvenvietes atsižvelgti į tam kraštui būdingas kaimaviečių struktūras. Druskininkų sav. bendravimui skirtą dalį nuo kitų. arch. išskyrus pirtis. įrengti gėlių darželius ir pan. Taip pat. Gerajame kieme būtų sutelkiami puošybos ir gerbūvio elementai. arch. Kisielius. pagrindiniai sodybos pastatai. Atkreipti dėmesį. kiemų ribas. Naujai suprojektuoto gyvenamojo namo fasadai Tabaliukų k. Naujas šulinys Metelytės k. Andriušytės 2008 m. atitinkanti gatvinio rėžinio kaimo struktūrą. Gyvenvietes ir sodybas formuoti atsižvelgiant į urbanistinį kontekstą: taikantis prie kaimavietės tipo.

Pinkoraitis. Lazdijų r. [A. medžio dirbiniai. I. Įrengti krikštasuolę – šeimos susirinkimų vietą (ją galima taip pat derinti su pietryčių kryptimi. suskaidytą statmenai. senosioms dzūkų pirkioms būdinga. – tokia yra ir dažnai sutinkama šiuolaikinių gyvenamųjų būstų struktūra. kad priešais krosnį esantis vienas langelis yra mažesnis nei kiti. Gyvenamajam būstui tinka naudoti pirkios plano konfigūraciją: ištęsto plano stačiakampį. Dėl rentinio stabilumo langas nuo kampo būna ne arčiau 1 m. viso pastato plotį išpildančias erdves: tai bene visuomet patogi patalpos forma.IŠVADOS IR PASIŪLYMAI Pastatų vaizdas turėtų atitikti krašto tradicijas: pastatų dydžiai. švendrės. langai dėstomi ritmiškai. 99 . projektas. Planuojant gyvenamojo būsto patalpas. arch. Rentinė konstrukcija vyraujanti. nuotr. įėjimo vietą šoniniuose fasaduose – plano struktūra. ūkiniams trobesiams naudotina ir karkasinė. Gyvenamojo būsto kompozicija iš esmės priklauso nuo paskiries ir konstrukcijų: galinio fasado simetriją lemia gegninis stogas. Vaizdą praturtina ir prieangis. tūrio konfigūracija. kartais akmuo (dažniausiai pamatams) ir molis (Užnemunėje – ūkiniams trobesiams). Stogams tinka šiaudai. Pinkoraitis. proporcijos. Vilniaus r. I.] Gyvenamojo namo projektas Piktakonių k.. Konstrukcijoms ir apdailai naudotinas daugiausiai medis. gerai pritaikoma nūdienos reikmėms. Andriušytės 2008 m. pagrindinės konstrukcijos ir dekoras galėtų būti projektuojami pagal gerus konkrečios vietovės tradicinės architektūros pavyzdžius. kurioje šviesu pirmą dienos pusę – tai atitinka šiuolaikines pusryčių stalo vietos rekomendacijas). arch. Vasarnamio Trakų r. Durys naujai statomame pastate Metelytės k. bent dalyje jų išsaugoti beveik kvadratines.

indaujas. nes jie neatskiriama jaukaus būsto dalis. Sodybos erdvėje statinių išdėstymo. tuo pačiu išsaugant įvairovės matmenį: vieningumo ir sudėtingumo derinys būdingas tradicinei architektūrai. 6) svetainė. kelionėms. Kitų ūkinių statinių formas. atitinkančius tradiciją.IŠVADOS IR PASIŪLYMAI Gyvenamųjų būstų stogai Dzūkijoje naudotini įvairūs: keturšlaiščiai. kad dzūkai garsėjo savo audimo tradicijomis. nupintas iš šiaudų bei lazdyno kartelių. vaikų žaislus. Jose galima sudėti nešvarius skalbinius. užuolaidėlės. bet ilgai buityje naudotus baldus: suolus. pusskliautiniai. grybavimui. 3) virtuvė. Interjere siūloma naudoti natūralias medžiagas. Kompozicijos priemonės naudotinos taip. arch. 9) koridorius. čiukuriniai. kampines spinteles. pritaikyti šiandienos reikmėms: garažams. 7. 2006 m. bet iš siaurų. 4) katilinė. 5. jų tūrių dydžių. lovas. Vertėtų naudoti pintinius lopšius. formas ir baldus. 2) holas. Kuo daugiau panaudoti skobtinių daiktų. Pirtis statyti pagal tradicinius pavyzdžius – tai puiki šios paskirties pastato konfigūracija. gerajam kiemui ypatingą jaukumą. Labai pagyvėtų namai. vasaros nakvynei. makulatūrą. konstrukcijų. Birštono sav. pavyzdžiui. Križinauskas.. 11) sanitariniai mazgai. Mažose bumblose galima laikyti svogūnus. Juo labiau. kad dzūkai labai mėgo įvairias indaujas: šaukštdėčius. spanguoles. dvišlaičiai. Patartina kuo gausiau panaudoti išlikusius tradicinius baldus. Tai ne tik lovatiesės. 14. Siūlytini ir lopšiai-lovelės su pavažomis. demonstruoti jų faktūras. spinteles-rankšluostines. 10. ypač su gražiai išpjaustinėtais atlošais. Atminkime. užtiesalai. įvairių daiktų laikymui. Nesudėtinga atgaivinti ir tradicines stovines – vaikštynes. sūpuojamos į šonus. jei atsirastų ilgieji pasienio suolai. Siūloma statyti svirnus – itin puošiančius sodybą ir teikiančius jos erdvei. profiliuotų lentelių. Prie jų derėtų profiliuotais galais medinės lovos. česnakus. Sodybinio gyvenamojo namo projektas Martinonių k. sandėliams. rinktis spalvas. Naudotina kuo daugiau naminių audinių interjere. 13. Ypač jaukumo suteiktų kampinėje spintelėje-rankšluostinėje įvertas lininis rankšluostis su šeimininkės inicialais. bet ir užuolaidos. pakabinamas ant sienos spinteles. taip pat ir baldų. rankšluosčiai. valgomasis. puošybos elementų dėka turėtų būti kuriama pavidalo vienovė. Statinių puošybai priimtinos formos ir motyvai. Interjero dekorui panaudoti bumblas. medžiagų. Svirnus galima naudoti ir pagal jų antraeiles paskirtis. kaip būdinga tradicinei krašto archtektūrai.: 1) prieangis. obuolius. dirbtuvėms. staltiesės. atitinkantys tradicinės architektūros pavyzdžius. jei jie nenaudojami pagal tiesioginę paskirtį. Vietiniai verslininkai galėtų gaminti jau beveik išnykusius. Dzūkijoje dar gyvos pynimo iš vytelių bei šaknų plėšų tradicijos. J. pagalvių užvalkalai. Lopšius gaminti ne iš apvalių pagaliukų. taip pat nebijoti derinti skirtingų laikmečių baldų. 15) kambariai. proporcijų. Kuo daugiau panaudoti pintų daiktų: įvairių pintinių uogavimui. 12) sandėliai 100 .

Panaudoti kuo įvairesnių kabyklų rūbams. Kuo plačiau naudoti medinius langus ir ne vienos dalies. su interjero ekspozicijomis muziejuose bei konsultuotis su specialistais. Siekiant veiksmingo pateiktų siūlymų taikymo. jų puoselėtojų rėmimas (informacinis ir finansinis) būtų prielaidos veiksmingai saugoti dar išlikusius ir skatinti jų pavyzdžiu statyti naujus tradicinę architektūrą atstovaujančius objektus. Interjere naudoti tik natūralias medžiagas. nes namuose turi būti ne tik jauku. • autentiško objekto vertė yra didesnė nei naujos statybos. (projektą žr. • medinius pastatus įmanoma restauruoti ar renovuoti ir pritaikyti šiuolaikinėm reikmėm. Lubos ir grindys – medinės. suskaidytus į 4–6 dalis. Sodybinis gyvenamasis namas Martinonių k. Greitai nykstantis (daugiausiai medžio statybos) paveldas yra reikalingas skubaus visuomenės ir valstybės dėmesio: unikalių ir įprastesnių. Baldai iš natūralios medienos. kad dzūkiškas namas neįsivaizduojamas be didžiosios duonkepės krosnies. bet ir sveika gyventi. Juo labiau. keptais ant kopūstų lakštų. Sukurti tradicinį ar bent tradicijomis paremtą interjerą nėra lengva. plačių lentų. o tradicinius. J. turėtų būti neatskiriama dzūkiškos buities dalimi. todėl bene kiekvienas jos vienetas gali būti vertingas senosios statybos ir gyvensenos pažinimui. kairėje). Reikia susipažinti su etnografine literatūra.IŠVADOS IR PASIŪLYMAI Molinė indauja su viršuje esančiu dūmtraukiu suteiktų monumentalumo. Križinauskas ▼ 101 . Kambarines gėles auginti ne tik moliniuose. o ne iš medžio plokščių. O kur džiovintume baravykus? Virtuvė. reikia suteikti pirmenybę šiems principams: • seno ir naujo dermė turi būti labai subtili. pakvipusi džiovintais grybais bei pečiuje kepta namine rugine duona ar blynais. bet ir mediniuose vazonuose (ypač dideles kambarines gėles). Tradicinė Dzūkijos architektūra yra išlaikiusi nemažai archajiškų bruožų. bet senuosius pavidalus liudijančių objektų inventorizavimas (fiksavimas ir vertinimas). Pirmiausia būtina parengti interjero projektą ir jį nuosekliai įgyvendinti. arch. Birštono sav.

I t. 2002. Gimbutas. 4. 2007. Vilnius: Mokslas. p. 89-95. Minkevičius. Šešelgis. Alytus: Albagrafija. . Pietryčių Lietuvos gatviniai kaimai. Vilnius: Mintis. Lietuviškos kolūkiečio sodybos architektūra. Senoji lietuvių liaudies medinių pastatų konstrukcija. Minkevičius. Juozas. Kaunas: Lututė. . Vilnius : Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. SUTRUMPINIMAI a. Musteika. 7. Dieveniškių apylinkių medinė architektūra. . Bertašiūtė. Šešelgis.. Jurgis. 20. Marcinkonys (Varėnos raj. 30. Dubininkas. 19. Kaimo skrynios Užnemunėje. IV kn. – rajonas sav. 74-103. 319 p. 25. // Etnografija. 17. 1960. Juozas. 9. Zervynų kaimas. 63 p. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla.. 1973. Juozas. 1959. Apie lietuviškų dvigalių gyvenamųjų namų susidarymą. 1994-2000. Vilnius : Mintis. 1957. Kazys. 1. T. 35. Izidorius. 1998. Grabijolai. Panemunių dzūkai.I. – buvęs k. t. p. 18. P 173-191. P 3-32. I t. Lietuvių liaudies architektūra. 28. Jonas. 1989. Vilnius: Mokslas. Vilnius: Periodika. 2007. 10. p. K. V. – apylinkė buv. 1974. Kompoziciniai principai ir kompozicinės priemonės lietuvių liaudies architektūroje. Vilnius: Vaga. // Lietuvos TSR architektûros klausimai. 21. 27. ūkiniai ir gamybiniai trobesiai. // Kultûros paminklai Nr. Klemensas. 48 p. . 101 p. P 323-367. Kazys. Lietuvių liaudies architektūra. 1971. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidykla. visuomeniniai pastatai. 6. Bertašiūtė. 2-3. – studentai VGTU AF – Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakultetas vls. Vilnius : Valstybinė polititinės ir mokslinės literatūros leidykla. T. 12. 138 p. 143 p. Lietuvos urbanistikos istorijos bruožai: (nuo seniausių laikų iki 1918 m. Kelios pastabos apie Vilniaus vaivadijos etnografiją. Klemensas. // Lietuvos TSR architektûros klausimai. 1941. // Iš lietuviø kultûros istorijos T. Cezarja. Lietuvių liaudies architektūros paminklai. Jonas. Baršauskas. Lietuvos kaimo trobesių puošmenys Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. 16. 1988. Kaimo gyvenvietės ir gyvenamieji namai. 5. T. Lietuvių liaudies tradicinių gyvenamųjų pastatų genezės klausimu. Baršauskas. 319 p. Čerbulėnas.. Klemensas. pirmoje pusėje. 283–322. 1. Klemensas. 15. // Lietuvos TSR architektûros klausimai. Vilnius: Mintis. Bronius. Rasa. Lietuvių liaudies architektūros paminklai. P 237-268. 11. 1992-1993. . Forma ir konstrukcija lietuvių sodybos medinių trobesių architektūroje [Daktaro disertacijos rankraštis] Kaunas. 8. 175 p. // Valstybinës LTSR architektûros paminklø apsaugos inspekcijos metraštis. 24. Kazys. Lietuvio sodyba. . 2.LITERATŪRA 1. 1956. 1. Lietuvių etnografijos bruožai. Tradicinė žemaičių architektūra : pagalbinė priemonė projektuojant Žemaitijos nacionaliniame parke. 432 p. 13. Klemensas. – amžius apyl. 5. 14. Lietuvių valstiečių baldų rūšys ir tipai XIX a. 1988. 36. Šešelgis.). 2. . II t. Lietuvių liaudies architektūros paminklai. Rasa. Kaunas: Lututė. 1970. 47 p. 2002. – savivaldybė stud. 231 p. 1996. p. Dubičiai. 2: Miesto gyvenvietės. kultūra. Vilnius: Mintis. Valstiečių kiemo medinių trobesių dekoro genezė. . . Užnemunės vienkieminių kaimų genezės klausimu. // Lietuvos TSR architektûros klausimai. Lietuvių valstiečių ūkiniai pastatai. Kazys. 1968. 31. 26. 247 p. Kultūros paveldo centras. 680 p. Vilnius: VDA l-kla. 1964. 23. 34.): DNP 2000. – XX a. 1989. disertacija istorijos mokslų kandidato laipsniui įgyti. Vytauto Didþiojo Kultûros muziejaus metraštis. 247 p. Nr. 112-141. 138 p. III kn. 143 p.. P 81-101. P 73-94. P 295-310. 1996. 32. T. Lietuvių liaudies menas. Architektūra. Butkevičius. Lietuvos kaimo senųjų medinių ūkinių trobesių architektūra. I t. Dainava : Seinų kraštas : istorija. 1965. Kašelionis. IV t. 2006. Marcinkonys (Varėnos rajonas): Dzūkijos nacionalinis parkas. Šešelgis. // Lietuvos TSR architektûros klausimai. 2004 (Kaunas : Spindulys). Lietuvos valstiečių gyvenvietės ir sodybos // Iš lietuviø kultûros istorijos. – kaimas LDM – Lietuvos dailės muziejus LII – Lietuvos istorijos instituto Etnologijos skyrius LLBM – Lietuvos liaudies buities muziejus LNM – Lietuvos nacionalinis muziejus r. Kapiniškiai. 2005. I t. Čerbulėnas. – valsčius VUB – Vilniaus universiteto bibliotekos rankraščių skyrius 102 . Čerbulėnas. 4-10.. Alytaus miesto ir apylinkių istorijos bruožai: straipsnių rinkinys. 204 p. Vilnius: Vaga. 1997. 141 p. Kaunas: Lututė. 29. 3. Vilnius : Dizaino studija „Daba“. 32 p. Čerbulėnas. 158 p. Liškiava. Andriuškevičius A. buvusių dvarų sodybos ir mažoji architektūra. Rudnia. Spalva lietuvių liaudies mene. Nr. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. 104 p. 258 p. Lietuviškų svirnų architektūra. 22. Butkevičius. Vilnius : Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. // Valstybinës LTSR architektûros paminklø apsaugos inspekcijos metraštis. Savaimingai susiklostę kaimai. žmonės. Baršauskas. 33. 1958. Izidorius. 2002. P 66-117. Baudouin de Courtenay-Ehrenkreutzowa. II t. Čerbulėnas.

Jau išleisti du šios serijos leidiniai. Visiems dëkojame uþ pagalbà. Architektūros ir statybos institutas. Lietuvos nacionalinio muziejaus fonduose.. Vilniaus Gedimino technikos universitetas. dr. dr. Rumšiškės Medþiaga rinkta Lietuvos istorijos instituto Etnologijos skyriaus. Naudotasi Lietuvos liaudies buities muziejaus ekspozicijos ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektûros fakulteto studentø apmatavimø praktikos metu rinkta (vadovë L. Kaunas Gražina Žumbakienė. Vilniaus universiteto bibliotekos rankrašèiø skyriaus.. Lietuvos liaudies buities muziejus. Atlikti natûriniai tyrimai. Lietuvos dailës muziejaus. Markejevaitë) medþiaga. 103 . Lietuvos liaudies buities muziejus. architektûros vertinimui pasitelktas istorinis kontekstas ir šá kraštà tyrinëjusiø mokslininkø darbai. skirti Vakarų Aukštaitijos ir Suvalkijos (Sūduvos) tradicinei kaimo architektūrai Mokslinės studijos DZŪKIJOS TRADICINĖ KAIMO ARCHITEKTŪRA autoriai: Aistė Andriušytė. Rumšiškės Ilona Burinskaitė. Vilnius Vingaudas Baltrušaitis.

...58 KLUONAI ........... 14 (dr......................87 Gėlių darželis ...................103 Spausdino UAB „Petro ofsetas“ Þalgirio g............................... tel.19 PIRKIOS PUOŠYBA .....20 Lėkiai ............... 58 (dr.. www...................lt 104 ...............................65 TVARTAI .....89 IŠVADOS IR PASIŪLYMAI ...... redagavimas....................................................................10 GYVENAMASIS BŪSTAS .................. Aistė Andriušytė) SVIRNAI ............3 DZŪKIJA: SKIRTINGA ISTORINĖ RAIDA ...................... Lietuva Tel..102 AUTORIAI ................. 90.......................32 Langai .. Ilona Burinskaitė) ŽELDINIAI (Gražina Žumbakienė) .............. El.. 210 71 61............................... 47 (Vingaudas Baltrušaitis) ŪKINIAI PASTATAI ....................................... atskaitingos Seimui) PIRKIOS VIDUS .75 KITI ŪKINIAI PASTATAI .......................................................................... 92 (dr............ LT-09303 Vilnius tel...lt...4 SODYBOS .................................................................................................................... (+370) 699 04238 El................................... Aistė Andriušytė) GYVENVIETĖS .................................................................................lt (þr...............................................................14 Rentiniai ....lrs..... MAŽOJI SAKRALINĖ ARCHITEKTŪRA .... 4 (dr.....................37 Konstrukcinės detalės.. LT-01102............................................... 210 71 60 Mob.......................44 Trobesių dažymas ................................................87 Medžiai .....70 PIRTYS ........ 84 (dr... nuorodà – institucijos....................TURINYS Pratarmė ........................................................................ 1/8.....................21 Skliautai ...............petroofsetas.................lt www....79 Stilistika...........46 Leidiná parengë ir iðleido Etninës kultûros globos tarybos sekretoriatas....... Aistė Andriušytė) PIRKIOS SANDARA ... (+370 5) 273 33 47... Aistė Andriušytė... Þygimantø g.....29 Prieangiai .......... koregavimas ir komponavimas – Vaclovas Mikailionis Virðelio maketas – Tatjana Gudanec Maketavo Tatjana Gudanec.................................................24 Durys ....... Faks..... paštas: etnogloba@lrs.... faks.. paštas: priemimas@petroofsetas....... UAB „Petro ofsetas“ Pasirašyta spaudai 2008 06 17 Tiraþas 500 egz......................................18 Stogai... (+370 5) 273 31 40...................... Vingaudas Baltrušaitis) LITERATŪRA . Vilnius.................76 SMULKIOS ARCHITEKTŪROS FORMOS ...................................

Sign up to vote on this title
UsefulNot useful