ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBA

DZŪKIJOS TRADICINĖ KAIMO ARCHITEKTŪRA

Aistė Andriušytė Vingaudas Baltrušaitis Ilona Burinskaitė Gražina Žumbakienė

UDK 719:72(474.5) Dz92

Recenzavo: Prof. habil. dr. Irena Regina Merkienë, dr. Petras Kalnius

Sudarytojas ir specialusis redaktorius prof. dr. Libertas Klimka

© Etninës kultûros globos taryba © Aistë Andriušytë © Vingaudas Baltrušaitis © Ilona Burinskaitë © Graþina Þumbakienë

ISBN 978-9955-9468-3-0

PRATARMĖ
Vienkiemiai tarp Dzūkijos miškų, tarp kalvelių ir kaimai, nuo seno jungiantys sodybas bei jų gyventojus, – tai vis dar kraštovaizdžio dalis. To, kuris mielas akiai, artimas širdžiai, kurio ypatingas grožis išreikštas daugelyje kūrinių. Kas gi sudaro žavesį ir jaukumą, būdingą senųjų sodybų erdvėms, kokia jėga, verčianti kaskart atsigręžti ir pasigrožėti, slypi šimtmečiais gludintuose pavidaluose? Jie kalba ne tik praeičiai. Gyvenimo vertės suvokimą liudijančios formos teigia, kad architektūra gali būti terpė, ugdanti savasties jausmą, kuris padeda tausoti pasaulį ir save. Kresni tūriai, prisitaikę prie reljefo, pratęsia gamtos ritmą, primenantį darnos – vidinės ir su aplinka – patyrimus. Jautri puošyba atskleidžia detalių grožį, santykio tarp didelio ir mažo pusiausvyros galimybę, užsimena apie simboliais reiškiamas prasmes. Taikų gamtos ir žmogaus bendrabūvį gaubianti erdvė jaudina atminties glūdumoje slypinčiom nuojautom apie pirmykštę būtį, kurioje dievai kalba žmonėms. Senosios sodybos neišvengiamai nyksta: sparčiai besikeičiantis gyvenimo būdas ir medžio trapumas stumia užmarštin prieš šimtą, šimtus metų puoselėtą grožį. Atrodytų, kad tai natūralus ir teisingas procesas, kad šiuolaikinės formos geriau tinka apgaubti šiandieninio gyvenimo vyksmą. Ir vis dėlto daugelis vis aiškiau suvokia, jog amžiais ugdytas sodiečio erdvės jausmas turi papildomą matmenį, kurio dėka gyvenimo aplinka įgyja gelmę ir, tikėtina, iš jos perspektyvos žvelgiant, gali aprėpti ir dabarties reikmes. Medžio statybos atgimimas, kad ir pavieniai bandymai naujai statomose sodybose pritaikyti kai kuriuos tradicinės architektūros bruožus, o ir noras bent retkarčiais pabūti kaime, gamtoje (ką liudija klestintis kaimo turizmas) rodo nenutrūkusį ryšį su sodietiška kultūra, daugiau ar mažiau įsisąmonintą, bet vis dar veiksmingą. Tačiau, nors daugumos lietuviškų giminių šaknys yra kaime, jau kelios kartos vis mažiau pažįsta jo gyvenimą ir sugeba įvardinti dėsnius, pagal kuriuos jis surėdytas. O būtent dėsnių, glūdinčių erdvės sąrangoje, suvokimas yra esminė prielaida kūrybiškai taikyti paveldo perteikiamas kokybes. Ši vienos senųjų sodybų kultūros dalies – tradicinės dzūkų architektūros – pažinimui skirta studija, tikimės, padės norintiems gyventi, projektuoti ir statyti panašiai, kaip tai darė šio krašto senoliai. Tai yra, išsaugant ryšį su gamta, tautine tapatybe, patiriant tyrą vakaro gerumą, stebint saulėlydį iš drožinėto prieangio, kvepiant darželio mėtoms.

reljefas. neatskiriami nuo gyvenimo raidos. palaikė archajiškų miško verslų (drevinės bitininkystės ir pan. netgi ir pastatų tipus. Istoriniai procesai. Tai išlikusių sodybų tyrimai. neilgaamžė. fotografijos – tas senosios statybos įvaizdis. todėl kalbant apie tradicinę kaimų architektūrą remiamasi daugiausia liudijimais iš XIX-XX amžių. Vilnijos riba pažymėta punktyru. apmatavimų brėžiniai bei aprašai. Kaunas: Šviesa. miškai. taip pat gretimų šalių įtaka. puoselėti būtent TŲ laikų paveldą? Todėl kad jis – vis dar prieinama ne vien muziejiniam pažinimui liaudies kūrybos dalis. buvo ir yra ta terpė. įvairių įtakų. Užnemunės riba – Nemunas. kurioje vyksta istorinės. 5. 3. draugė) ir valdžių primesti (žemėvalda. madų. kad pastatai – tai kasdieninio naudojimo objektai. Tam tikras Dzūkijos (Dainavos) etnografinis vientisumas sąlygotas gamtos: „Didžiulės girios ir nederlingos smėlėtos dirvos neskatino žemdirbystės raidos (čia ilgiausiai javų derlius buvo nuimamas pjautuvu). tiek į jų įvairovę. Visais laikais architektūros formas sąlygojo du veiksniai: gamtiškasis ir žmogiškasis. yra nedaug. o būtent liaudies kūryba pasižymi tomis sveiko gyvenimo kokybėmis. technikos pažanga. Tradicinė architektūra – tai medžiaginis paveldas. o kalbant apie tradicinę architektūrą kreiptinas dėmesys tiek į bendrus regiono bruožus. retai išliekanti daugiau kaip šimtmetį. kokia yra. pirmajame ketvirtyje pagal I. bet ir žmones vienus nuo kitų.DZŪKIJA: SKIRTINGA ISTORINĖ RAIDA GYVENVIETĖS Istorinių šaltinių. dirvožemis. reformos. kartų kaitos. žinoma.padriki gatviniai kaimai. o drauge su ja – ir kasdienį žmonių gyvenimą. krituliai. Dzūkijai šiandien priskiriama nemaža Lietuvos dalis. gyvenviečių perkeldinėjimas. Kodėl tuomet svarbu saugoti. aprašančių senąsias gyvensenos formas gaubiančias erdves.dvilypiai kaimai [8. kuri.) gyvybingumą“ [Lietuva: Šeimos enciklopedija. ūkininkavimo formų kaita dažnai labai stipriai pakeisdavo ir gyvenvietės. piešiniai. Juo labiau. kurį jų pagrindu galima atkurti. 100]. Bendruomenės nustatyti (paveldėjimas. prosenelių laikų. pačios keisdamos gamtą. 2005. Štrichais pažymėtas Lietuvos valstiečių gyvenviečių tipų paplitimas XX a.vienkiemiai. 6.linijiniai kaimai. prekybiniai ir kultūriniai ryšiai – tai tas sudėtingas įtakų spektras. socialinės ir kultūrinės permainos. bet nuo mūsų pastangų priklauso. daugiausiai yra iš mūsų senelių. yra pakankamai trapi. p. vandenys. kurio dėka Dzūkija šiandien yra tokia. tai yra klimatas. Tai lėmė palyginti Dzūkijai priskiriama teritorija pažymėta pilku fonu. šviesa. tik sąlygiškai vieninga. privilegijos) įstatymai. mados. Butkevičių: 1. dažniausiai medis. 4. ir šiuo atveju medžiaga. vėjai. ir sodybos struktūrą. nuo tapatybės.kupetiniai kaimai. reformos.gatviniai rėžiniai kaimai. kurių praradimas ne tik atitolina nuo gamtos. 55] 4 . Vietinė gamta. kokia ji taps ateityje. 2.

o sodybos sukeltos į kompaktiškos ir taisyklingos formos kaimavietes. Tačiau nors visa Dzūkija patyrė ir Valakų. tiek kalbiniu. ir vėlesnes kraustymosi į vienkiemius reformas. kodėl nemaža dalis paveldo vertybėms priskirtų senųjų gyvenviečių yra būtent Dzūkijoje. matyt. o ir dzūkų pastatai. Vis dėlto regionas yra nevienalytis. ir tai įtakojo raiškius architektūros skirtumus. jei tam tik netrukdė reljefas. išlikusios nuo piliakalnių gyvavimo laikų. Tai viena iš priežasčių. Istoriniai įvykiai. prasideda XVI amžiuje. dažniausiai išdėstytas palei tiesias gatves. architektūros paveldą. Valakų reformos metu žemė buvo suskirstyta ir išdalinta rėžiais. Kartu tai lėmė ir gyvenimo būdo. ir likęs plotas. nr. Pagal pagrindines įtakas liaudies architektūrai Dzūkijoje išskirtinos šios teritorijos: dzūkų Užnemunė.GYVENVIETĖS smulkius ūkius. medžiai – sudėtiniai gatvinio kaimo vaizdo elementai [LII. tiek istoriniu požiūriais. neg. drauge su Rytų Aukštaitija tarpukariu okupuota lenkų. gatvę ir sodybas ribojančios tvoros. dažnai mažesni nei kitur. per kurį buvo vykdoma vadinamoji Valakų reforma. Gatvinis Milkūnų k. Taip suformuotos kaimavietės vadinamos gatvinėmis rėžinėmis: trumpas ar ilgas sodybų virtines sudarė iš pradžių buvę vienodi žemės sklypai ir juose ritmingai išsidėstę panašaus dydžio. skirtingose jos dalyse tai vyko nevienodai intensyviai ir išliko nevienodos jų pasekmės. o ir žemdirbių gyvensenos būdą. kuriame istoriniai įvykiai klostėsi panašiai kaip didžiojoje Lietuvos dalyje. kartu ir dzūkų. padrikom sodybų grupėm nusėtą kraštovaizdį. 5829] Valakų reformos įtakoje susiformavęs Rimašių k. ir jo medžiaginės išraiškos – architektūros – konservatyvumą. Kadaise visos gyvenvietės Lietuvoje buvo padrikos – grupinės arba vienkieminės – dauguma. Šalčininkų r. kurių struktūra neretai panaši kaip kituose kraštuose. kartu su Suvalkija XVII amžiaus pabaigoje atskirta nuo LDK.: matyti daugiausiai galais sustatyti pastatai. gerokai pakeitusi iki tol savaimingai besiklosčiusį. skirtingas tiek geografiniu. nors ir ne kardinalius. Eišiškių r. 5 planas] 5 .: matyti ritmiškas pailgų sodybų sklypų ir pastatų išdėstymas [8. kuriuos galima minėti kaip raiškiai įtakojusius dabartinį lietuvių. pietinė Vilnijos dalis. buv. Atskiros jo dalys kai kuriais laikotarpiais priklausė net skirtingoms valstybėms.

Eišiškių r. Varėnos r.GYVENVIETĖS Gatvinis išretėjęs Matuizų k. 3 planas] Padrikas Kudlų k. Varėnos r.: dalis jo sodybų neturi apibrėžtų ribų – viena sodybos erdve naudojasi keletas šeimų [8. 1 planas] Padrikas grupinis Lynežerio k. buv. – savaimingai susiklostęs bajorkaimis [8. 2 planas] 6 .: gatvių struktūra ir sodybų išdėstymas palyginti laisvas [8.

jos darosi artimos padrikiems kaimams.: dviem linijomis išdėstytos išretintos sodybos [8. pastatai sustatyti rečiau ir ne taip taisyklingai lyginant su rėžinėmis. Lazdijų r. 7 planas] 7 .GYVENVIETĖS bet įvairuojantys detalėmis pastatai. Valakų reformos metu susiformavęs gatvinio kaimo tipas darė įtaką ir vėliau. kurių struktūra nedaug tepakito nuo anų laikų. vaizdas: laisvai išsidėsčiusius sodybų statinius vienija tvoros [A. Lynežeris ir kt. gatvės dažnai vingiuotos. jau laisvai besikuriančioms gyvenvietėms. 1807–1815 m. lyginant su kitais Lietuvos regionais. sodybų sklypai išsimėtę pramaišiui. priklausė Varšuvos kunigaikštystei. kurių sodybos neturi aiškių ribų. nemaža jų dalis – bajorkaimiai (vadinamosios okolicos). Dubininkas. nedidelė jų dalis išliko iki šiol. 1815–1915 m. Andriušytės 2007 m. kurių Valakų reforma nepalietė. Andriušytės 2007 m. nors jų išplanavimas nebuvo toks griežtas kaip kitose Lietuvos dalyse. išlikę daugiausia Valakų reformos įtakotų gatvinių kaimų. paklūsta reljefui.Šešelgio [34] pateikta kaimaviečių tipologija). Daugiausia jų išlikę Dzūkijoje. kurios metu kaimai skirstyti į vienkiemius. Prie padrikų kaimų priskiriamos ir padrikos grupinės kaimavietės. tarpai tarp jų. ji atiteko Prūsijai. Padriki kaimai klostėsi savaimingai. nuotr. Alytaus r.] Vienkieminis linijinis Maštalierių k. Jie netvarkingos formos. Po paskutiniojo LDK padalijimo Užnemunės administracinė priklausomybė vis keitėsi: 1795–1807 m. Daugiau ar mažiau savaimingai yra susiklosčiusios ir vadinamosios gatvinės išretėjusios kaimavietės: jų gatvės retai būna tiesios. tai pietryčių Lietuvą ir išskiria gatvinių kaimų gausa. paklūsta reljefui ar išvis tėra tik atsišakoję akligatviai. Kadangi lenkų okupuotoje dalyje žemės reforma. Išskirtinė Dzūkijos dalis yra vadinamoji dzūkų Užnemunė (kita Užnemunės dalis priklauso Suvalkijai). Valakų reformos metu joje taip pat buvo kuriami rėžiniai kaimai.] Išskirstyto į vienkiemius Dzūkų Užnemunės Mėčiūnų k. fragmentas [A. Dzūkijoje. želdiniai (čia remiamasi K. sodybos įvairuoja forma ir plotu. Varėnos r. beveik nebuvo vykdoma. jie išsirutuliojo iš senos kilmės vienkiemių. nuotr. kadangi viena sodyba gali jungti keleto šeimų trobesius pagal seną Varėnos krašto paprotį gyventi vadinamosiomis „draugėmis“: tokių kaimaviečių randama tik šiame krašte: tai Zervynos. būtent apie Eišiškes. Padriko Mančiagirės k.

neg.GYVENVIETĖS buvo Rusijos imperijos dalis. Taip suformuotos atskiros vienkieminių sodybų linijos: viena iš jų – senoji išretinta kaimavietė. Gatviniai kaimai buvo retinami. Vienkieminių kaimų sodybos (be minėtų linijinių) paprastai būna išsidėsčiusios padrikai. koplytstulpiai. bei likusios atokiau esančios sodybos. neg. Padrikos struktūros kaimuose. Visoje Lietuvoje urbanistinis peizažas ėmė keistis 1906 m. tokių vienkieminių linijinių kaimų. Gatvinio Lieponių k. nes dalis sodybų išsikeldavo iš kaimų. pusės [LII. nr. Šalčininkų r. neretai susiformavęs paveldėtojams dalinantis sklypą. kuris lengviau pasiekiamas. gerieji kiemai. ir iš įrengto ūkinio privažiavimo prie kitos sodybų eilės pusės. ir tai lemia ne tik vaizdą. Kartais vienkieminę kaimavietę sudaro kelių sodybų grupė: branduolys. neg. dalis sodybų iškeliamos toliau. buv. Tokia jų padėtis išplečia kiemo erdvę. kurie šioje teritorijoje taip pat dažnai sutinkami. o kartais ir rūsių stogeliai. vaizdas: matyti ir galu. koplytstulpiai. 5833] 8 . tačiau dėl to sodyba netenka tam tikro uždarumo ir jaukumo. sodybos vaizdas: pastatai sustatyti galais į gatvę. sodybų kiemams – atskirtumo. šalia jos statomi pagrindiniai sodybos pastatai – pirkia ir dažniausiai svirnas. tada daug kur buvo pradėta skirstytis į vienkiemius. Įvairūs kaimaviečių tipai formuoja skirtingas kompozicines struktūras. Laikui bėgant jie retėjo. vaizdo visuma sudėtingesnė. ir šonais į gatvę sustatytos pirkios. kuriame pastatytas kryžius [LII. nors ne visur tai vienodai ryšku. kai Rusijoje buvo panaikinti išperkamieji žemės mokesčiai ir ūkininkams leista disponuoti savo žeme. besišakojančios. Eišiškių r. gėlių darželiai. sukurdavo atskirai esančius vienasėdžius. ir vienasėdžių. kitur nepasitaiko. taip pat dzūkiškiems kaimams būdingas gatvės išplatėjimas. Gatvėms dzūkų kaimuose dažnai būdingi praplatėjimai.. Paprastai pagrindinė sodybas į visumą telkianti ašis yra gatvė arba gatvių sistema. perspektyvos esti įvairesnės. išdėstyti ant aukštumėlių. 5986] Klepočių k. kartais net sunku atsirinkti. kai namas stovi lygiagrečiai gatvei. Valakų reformos įtakoje galais į gatvę statyti pastatai bendram kaimavietės vaizdui teikia raiškų tūrių ir kiemo erdvių ritmą. bet ir ties sodybų vartais: juose statomi kryžiai. 5964] Kluonų eilė iš nugarinės Milkūnų k. ir tai paskatino kaimų skirstymąsi į vienkiemius. Laisvai išsidėsčiusių sodybų sudaromas vaizdas turtingas. Trakų r. ją atveria bendruomeniniams ryšiams. masinis skirstymasis vyko XIX amžiaus viduryje. ir ne tik sankryžose. Kiemų perspektyvas Dzūkijoje dažnai uždaro stambūs kluonų tūriai. žmonių santykius. Riba tarp gatvės ir sodybų beveik visuomet atitverta tvora ir užsodinta medžiais – tai vaizdui suteikia daugiau minkštumo. būdingų visai pietinei Užnemunei. nr. bet ir bendriuomenės gyvenseną. kad gatviniuose kaimuose gatvės vaidmuo ypač raiškus: į ją atgręžti išpuošti fasadai. kita ar kitos – naujos. Tačiau jau 1808 m. arčiausiai gatvės – pirkios ir svirno formuojamas švarusis kiemas [LII. Akivaizdu. Lietuvos nepriklausomybės metais žemės reforma buvo tęsiama ir skatinama. Jų eilė įspūdingai atrodo ir žvelgiant į kaimą iš toliau. nr. kurių gatvelės dažnai kreivos. čia buvo panaikinta baudžiava. todėl susiformavo ir nemažai vienkieminių kaimų. Dar vieną pastatų eilę gali sudaryti pirtelės. dažnai prie lygiagrečiai nutiesiamos gatvės. kuris pastatas kuriai sodybai priklauso.

bet palei gatvę išsidėsčiusios sodybos nesudaro nei kaimo. masteliu papildo gatvės ir sodybų vaizdą. neretai trikampėje. [LII. nr. o kaimo viešosiose erdvėse – betoninių pastatų sutapdintais stogais. Apibendrinant tradicinių Dzūkijos regiono gyvenviečių sandarą. o dažnai jos ir yra. koplytstulpiai: jie statyti arba kaimavietės gale. bet paprastai ne ant pačių aukščiausių kalvelių. 1959 m. Gatvinių kaimų galuose bei atskirose dalyse seniau būdavo ir kaimo vartai. jog ji yra įvairi. ne taip gerai prisitaikiusios prie gamtinės aplinkos. kartais net monotoniškos. nors ir turėdavo šablonus. išsidėstę ant aukštumėlių. Jie derinasi prie kraštovaizdžio dar ir dėl to.R. kad netoliese stovintys pastatai būtų bent skirtingai išpuošti. kurie kūrėsi savaime. galima teigti. Veisiejų r. jog dėl prievartinių valdžios reformų įtakotos gyvenviečių struktūros esti mažiau tapybiškos. Taip pat bet kurios gyvenvietės vaizdą labai pagyvina želdiniai. puošybos variantiškumas: tą jautė meistrai. tad želdinių guotai ar gausūs sodai būdingi ne visur. Todėl itin svarbus jose tampa atskirų sodybų pastatų išvaizdos. tam tikrą centrą ženklinantys kryžiai. [LNM. Dzūkų kaimavietėms būdingi bendruomeninę erdvę. tačiau taisyklingas jų vaizdas dažnai sukuria raiškesnę kompozicinę vienovę. Todėl. tačiau kai kur Dzūkijoje dėl lengvų žemių iššąla medžių šaknys. ieškant šiuolaikinių sprendimų. nors vis dar priskiriamų tradicinei architektūrai pavyzdžių. gatvės išplatėjimuose. pristačius sodybų kiemuose naujoviškų ūkinių pastatų. arba gatvių sankryžoje. o nutolusios viena nuo kitos. tad. Akivaizdu. Tvoros turi aiškią paskirtį ir savo ažūriškumu. arba. paveikta skirtingų istorijos procesų: čia aptinkama ir itin archajiškų formų. neg. kaip minėta. kaskart galima ir dera prisitaikyti prie kurio nors tai vietovei būdingo urbanistinio modelio. G. Sodyba gamtos prieglobsty Buteliūnų k. Vienkieminiai kaimai ir vienasėdžiai. kad neretai būna supami želdinių. ir pačių naujausių. 2669/17] ▼ 9 . nei paskirų vienkiemių vaizdo. Visų tipų kaimuose būdavo tvoros. 9703] Vienkieminės sodybos palei Verknę ties Birštonu. Tačiau kartais jį nustelbia chaosas. kaskart ką nors dekore stengdavosi pakeisti.D. ypač tie. buv. yra gerai pritaikyti prie reljefo.GYVENVIETĖS tapybiškas. ypač pastaraisiais laikais (po Antrojo pasaulinio karo). Tačiau linijiniai vienkieminiai kaimai akiai yra kiek neįprasti: jie kūrėsi tik šioje teritorijoje.

dažnai jų masyvūs tūriai uždaro kiemo perspektyvą. Likusieji ūkiniai pastatai išdėstomi už jų (kartais pastatų galai sujungiami – tai būdinga Dieveniškių krašte). o kartu ir sodybų modeliai. [LII. jungiantis ir ūkinius. želdinių. urbanistinio konteksto. Urbanistinio konteksto požiūriu gana aiškiai išsiskiria dvi sodybų grupės: kaimų ir vienkiemių. sodybos konfigūracija priklauso ir nuo kaimavietės tipo. tačiau sodyba lieka vienijantis šeimos gyvenimą darinys. 9618] ▼ 10 . r.SODYBOS Sodyba – sodietiškos gyvensenos erdvinis vienetas. Sodybos struktūra priklauso nuo grupės veiksnių: gamtinių sąlygų. o pakoreguoti gyvenimo (ypač perstatant vėlesniais laikais). sodybos. statinių. Vykdant reformą buvo reikalauta vienoje gatvės pusėje galais į ją statyti gyvenamuosius pastatus ir svirnus. Veisiejų r. šeimos sąrangos ir gyvenimo kokybės sampratos. ir gamta su savo paslaptimis. kurie reglamentavo ir pastatų išdėstymo tvarką. kuriose pastatai statomi galais į gatvę viena ar dviem linijomis: gyvenamasis būstas visuomet stovi arčiausiai gatvės. Ši griežta struktūra ilgainiui suiro ir daugumoje sodybų pastatai dabar atsidūrę vienoje gatvės pusėje.. ekonominio ūkio pajėgumo. Pasiturinčių ir mažažemių žemdirbių sodybos skyrėsi visų pirma užimamu plotu ir pastatų skaičiumi (sodyboje būdavo nuo vieno iki penkių ar daugiau pastatų). buv. kuriame dera ir žmogiškosios reikmės bei vertybės. valdančias ūkį ir vienijamas joms priklausančio žemės ploto. Gatviniams kaimams būdingos vadinamosios linijinės sodybos. istorinių aplinkybių. be to. Raiškiai skiriasi valdžios primesti gyvenviečių. Gatvinio kaimo sodyba: galais į gatvę sustatyti troba ir svirnas formuoja gerojo kiemo erdvę Ricielių k. neg. nuo savaimingai susikūrusių sodybų. priešais jį arba šalia – svirnas. tačiau dėl sklypo ribų apibrėžtumo jų išdėstymas ne itin varijuoja. o kitoje – likusius. tačiau visi jie daugiau ar mažiau atspindi tradicinės sampratos apie gyvenimo kokybę bruožus. ūkinis ir kluoniena – išdėstyti vienas už kito ir paprastai būdavo atskiriami tvoromis. Kiemai – gerasis. Visus skirtumus atstovaujantys sodybų tipai dažnai yra ne gryni. mikropasaulis. Išraiškingos gatvinių rėžinių kaimų. Tik kluonai būtinai statomi atokiau. Bendruomenės tam tikrais istorijos trapsniais skaidosi į didesnes ar mažesnes šeimas. susiformavusių Valakų reformos įtakoje. turimų sklypų dalybos ar naujų žemių įsigijimas kaskart keičia valdų konfigūraciją. kurių sandaroje gerai išreikšta etnoso samprata apie gyvenamosios erdvės formavimo vertybes. ir dvasinius gyvenimo aspektus. Paveldėjimai.

Varėnos r. Vienkiemių užstatymas įvairus.SODYBOS Padrikų kaimų sodybose pastatai išdėstyti daug laisviau: gyvenamasis būstas dažnai statomas išilgai gatvės. trys kluonai. Gerasis kiemas apima plotą aplink gyvenamąjį pastatą ir erdvę tarp jo ir svirno. mat neriboja kaimynai. galais į gatvę paeiliui sustatomi trys gyvenamieji pastatai. ūkiniai trobesiai dėstomi įvairiai. 4 – kluonas Laisvo plano vienkieminė pasiturinčio ūkininko sodyba Netiesų k. Varėnos r. dviejų linijų sodyba su kluonu. 138 pav. 15 pav. 2 – svirnas. Varėnos r. Padriko grupinio Dubininko k. kurią sudaro šeši pastatai [30. tačiau vis tiek aiški tendencija – svirnus statyti arčiau gyvenamojo būsto.]. Eišiškių r. [32.] a. 5 – rūsiai) [30. o prie kluono formuojama atskira erdvė – kluoniena. tačiau stengtasi. buv. 3 – tvartas. kiemus riboja pailgi trobesių tūriai. Linijinės gatvinių kaimų sodybos: a) valakinė Matuizų k.. sodybų išdėstymo pavyzdys: juodai pažymėti vieno. 4 – svirnai. 2 – kluonai. Vienkieminių kaimų sodybos gali būti stačiakampio plano arba laisvai išdėstytos. o kluonus – toliau nuo kitų pastatų. kluonas ir rūsys [8. priešais juos – svirnai. Varėnos r. tvartas. 23 pav. kaimo sodyba: pietinėje gatvės pusėje stovi pirkia ir svirnas. kur buvo įprasta gyventi didelėmis šeimomis. uždarančiu jos perspektyvą [8. Pavyzdžiui. 56] (1 – pirkios. svirnas. šiaurinėje – tvartas. sodyba: paeiliui išdėstyti pirkia. b. 13 pav. želdiniai. kluonas [8. 3 – tvartai. štrichu – kito savininko trobesiai [32. jos paprastai erdvesnės. c) Lynežerio k. ūkinis – palei tvartus. b) linijinė Žižmų k. Toks reiškinys dažnas Varėnos rajone. 56] 11 . toliau sklypo gilumoje stovi trys tvartai. Varėnos r.] c. kad iš gyvenamojo būsto būtų matomi visi ūkio Sodybų grupės fragmentas padrikame Musteikos k.]. tvoros. 1 – pirkia. 12 pav.]. Draugėj gyvenančių šeimų padrikų grupinių kaimų sodybose vieno sklypo erdvė jungia kelių savininkų (paprastai paveldėtojų) trobesius.

kartais dviejų ūkinių kiemų. 2 – kluonai.SODYBOS a. tačiau didesniame plote erdvės savaime pasidalina. raiškus gyvenamojo būsto ir svirno ryšys (a – planas. b. kiemai ne taip griežai atskirti vienas nuo kito. Jei tvorų nėra. stačiakampio plano vienkieminė sodyba Jonionių k. 5 – rūsiai) [30. O bežemių sodybas sudarydavo vos du pastatai: gyvenamasis būstas ir tvartas. Jei yra pirtis. Varėnos r. kurios būdingos daugumai regiono (o iš dalies – ir visos Lietuvos) sodybų. dzūkiškų sodybų erdvės sandara įvairi. Mažažemio valstiečio sodyba Druskininkų k. 32] 12 . 4 – svirnai.. trobesiai. čia ir pastatų būdavo ne mažiau kaip penki. kurią sudaro tik gyvenamasis būstas ir tvartas. Būdingas keturkampis planas dažnai paryškinamas tiksliu perimetru užtvertomis tvoromis. tai statoma toliau. 56] a. vienkiemis: pastatai išdėstyti aplink beveik keturkampį kiemą. Taigi. b – gerojo kiemo vaizdas) [23. taip pat būdavo atskirtos gerojo ir ūkinio. b. dažniausiai stovintys vienas priešais kitą.: pro gyvenamojo būsto langus gerai matyti visi ūkiniai trobesiai. atskirai nuo komplekso. švarųjį ir ūkinį kiemus skiria tvora (1 – pirkios. Užnemunietiškas Papečių k. Lazdijų r. Daugiau kiemų įrenginėta pasiturinčių ūkininkų sodybose. kuris ne visuomet dalijamas į gerąjį ir ūkinį. nors jas statyti užnemuniečiams ilgą laiką buvo draudžiama. 3 – tvartai. Alytaus r. erdvės. Stačiakampis ar artimas jam užstatymas išskiria užnemuniečių vienkiemius: jie statyti aplink didžiulį keturkampį ar beveik keturkampį kiemą. tačiau turi ir bendrybių. fiksuojančiomis sklypo kampus.

tvoromis sudalinta į atskiras erdves-kiemus Peršėkininkų k. piešiniai] a. b) Vaikštenių k. Birštono sav. [LII. Eišiškių r.SODYBOS Sodybos Žemaitkiemio k. buv. 85/10]. [LII. Trakų r. [LII. Alytaus r. vaizdai nuo klojimo ir nuo Nemuno pusės [M. b. Tvoromis atptvertos ir į erdvines zonas suskirstytos gatvinių kaimų sodybos. 8903] 13 . tarpai tarp pastatų sudaro nuo vieno iki trijų statinių aukščio: a) Tiltų k. 85/20] Sodyba. Brasiūnaitės 2007 m. nr. neg.

todėl užlaikoma švari. Ši vieta buvo laikoma šventa. [LDM. kurioje ruošiamas valgis. o virš šio stalo. dokumentais). įrengtos kopėčios į pastogę. miegama ir dirbama nemažai įvairių darbų. Tuomet abiejuose pirkios galuose būdavo gyvenamosios patalpos. aplink ją – šventi paveikslai. Kai kurie istoriniai procesai lėmė. kertėje statomas pirmasis prapjautų javų pėdas. Vienagalė pirkia čiukuriniu stogu. atsirado iki šių laikų sutinkamas būstas – vienagalë pirkia. susidedantis iš pagrindinės patalpos. dažniausiai pietrytinėje pusėje. naudingiau buvo dviem šeimoms gyventi po vienu stogu dvigalėje pirkioje. jose retai būna antras išėjimas į lauką. Paprasčiausias pirkios planas – dviejų patalpų junginys. Joje daug vietos (nuo 1/4 iki 1/8) užima duonkepė krosnis. kai nuo gyvenamųjų būstų skaičiaus priklausė prievolės. atrodo. kurios taip pat užėmė daug vietos. Joje laikyti daiktai. kad langas apšviestų jos angą. Dzūkai dažnai statydavo ir vadinamosios neišvystytos dvigalės pirkios variantą: iš kitos priemenės pusės būdavo pristatoma kamara. svečiai. Priemenėje kadaise buvo atliekami ir namų ruošos. erdvi. Ji. viena iš jų galėjo būti seklyèia.. dzūkuose – dar pakûcia. jose. kai kada gyvendavo kelios giminaičių šeimos. Dzūkijai daugiau būdingos siauresnės nei kitur priemenės. ji vadinta krikštasuole. Čia buvo atliekamos apeigos per namų šventes. Pirkia – tai nuolatinė šeimos buveinė. O iš kitos priemenės pusės pristačius dar vieną patalpą. susidarė dvigalë pirkia – labiausiai paplitęs gyvenamojo būsto tipas Dzūkijoje ir Aukštaitijoje. Krosnis stovėdavo prie įėjimo taip. su langais iš dviejų arba trijų šonų. užstalėje sodinami garbingiausi šeimos nariai. statyta 1918 m. o ji pati dažnai būdavo be lubų. Lazdijų r. nes kasdieną ten negyvenama. todėl beveik kvadratinė patalpa buvo paliekama vientisa. tarp galinės ir šoninės sienos. Tačiau paplitę ir erdvios dvigalės pirkios.GYVENAMASIS BŪSTAS PIRKIOS SANDARA Seniausias ir būdingiausias gyvenamasis dzūkų būstas – pirkia. Kol pirkioje būdavo audžiama. kuri kartu tarnavo ir šildymui. rankšluostinė. valgoma. jog tam tikru metu vyravo vienas ar kitas pirkios variantas. kabėjo sodas. baudžiavos laikais. Greta šios patalpos suformavus priemenæ. čia turėjo tilpti ir audimo staklės. Valgomasis stalas su suolais stovėdavo priešingame krosniai kampe. Pavyzdžiui. kaip minėta. apsaugančia gyvenamąsias nuo tiesioginės išorės įtakos. kurioje ir miegodavo. Kertėje kabojo lentynėlė su svarbiais daiktais (pvz. kuri Užnemunėje dar vadinama troba. ūkio darbai. Jonėnų k. taip ir vadinamos pirkia. skiriama tik svečiams priimti. bei priemenës. po to ji tapo tik pereinamąja patalpa. dažniau per šventes. LFn-1353a] ▼ 14 . bus kilusi iš vienos patalpos rentinio pastato. Kai gyventojų mažiau. ir valgiui virti. sudarančios apie pusę pirkios ploto.

106/14] Nepilnai išvystyta dvigalė pirkia (priekinis fasadas. priekinis fasadas ir planas Nemunaičio k. planas) Milkūnų k.: nuo priemenės (1) atskirta patalpa virtuvei (3). kamara (4). 85/8] Vienagalės pirkios (fasadai. susidedančios tik iš pirkios (1) ir priemenės (2). stogo forma pusvalminė [16. Alytaus r. pirkios erdvė suskaidyta į du atskirus kambarius (2) [LII. Varėnos r. pjūvis) Dubičių k.SANDARA Vienagalės pirkios.5). [LII. planas.: nuo priemenės (2) atidalintos į kamaros (4. 137] 15 . Šalčininkų r.

GYVENAMASIS BŪSTAS Visos trys pagrindinės pirkios patalpos vėlesniais laikais įvairiai skaidytos. kaip ir krosnį. Todėl lubose dūmams išeiti būdavo padaroma skylė. dažnai iš abiejų pusių pristatyti prieangiai. Kitokie ir pagal proporcijas.] Dvigalė pirkia Driežiškių k. èiukurai – angos stogų kraigų galuose tarnavo tam pačiam tikslui. norint atskirti miegamąsias erdves. Iš vidaus sienos nebuvo apkalamos. dažnai vožtinės. tinkuodavo baltai. tokie pastatai labiau tiko mažiems kelių arų sklypams gyvenvietėse. taigi krosnys neturėjo kaminų. vadinami kompaktiškais. pradėta skaidyti pertvaromis. Jiezno r. įrengiant kamarą daiktams ir maisto produktams arba virtuvę. 8083] 16 . Varėnos r. priemenėje atskirta patalpa kamarai [21. apšildymui ant jų būdavo pripilama spalių. planas) Zervynų k. Gerokai pasikeitė plano sandara: virtuvė pastato viduryje. tačiau dzūkai jas neretai. o dažnai tik užstatant spintomis ar kabinant užuolaidą. Lubos daromos iš lentų. Kai kur priemenėse iki šiol išlikusi plūkto molio asla. paplitę gyvenamieji būstai. atsižvelgiant į leidinių rekomendacijas. neg. buv. 17 pav. Dar artimesnius kvadratui plane namus siūlė pokario projektuotojai: nors pradžioje buvo stengiamasi naudoti ir tradicines išraiškos priemones. Grindys ir lubos pirkiose atsirado ne iš karto. Abiejuose galuose gyvenama pirkia (priekinis fasadas. O ir pirkios patalpa. [LII. pjūvis. vadinama aukštiniu. kartais nuolatinėmis. Priemenės erdvė dažnai dalijama pertvara. maža priemenė. Ilgą laiką pirkios būdavo dūminės. ir pagal vidinę sandarą XX a. ir yra platesni ir trumpesni nei senosios pirkios. nors miškingoje Dzūkijoje lentinės grindys naudotos jau nuo seno. nr. Jie pradėti statyti tarpukariu..

o sodybose jie raiškiai formuoja kiemų erdves. Andriušytės 2007 m. XX a. paplitę plano sruktūros variantai. tačiau esti mažesnių gabaritų nei kitur.SANDARA Apibendrinant galima teigti. ne taip darniai integruojasi į kraštovaizdį. tačiau jie vis dar yra artimi tradiciniam pavidalui. Lazdijų r. yra tokie patys kaip ir visoje Lietuvoje. Kompaktiško būsto plano pavyzdys Mižonių k. Pailguose pirkių tūriuose patogu išdėstyti stačiakampio plano patalpas. jog tradiciniai dzūkų gyvenamieji būstai – pirkios (trobos) – ir išplanavimu.] 17 . ir išorine forma siejasi su Rytų Lietuvos tradiciniais būstais. Alytaus r. Andriušis] Kompaktiškas būstas Senkonių k. [30. vadinamieji kompaktiški būstai. lyginant su senąja pirkia. 197 pav. Vėlyvieji. trumpas ir platus jų tūris. 62] Pokarinio gyvenamojo namo projekto. turi mažiau įtakos kiemų formavimui.. [A. arch. A. kuriame naudojami tradiciniai elementai. pavyzdys [3. nuotr.

] c. kai rąstai sukertami á kertes. Trakų r. samanomis. ribojanti pašalą.GYVENAMASIS BŪSTAS Rentiniai Senųjų pirkių tūriai. betonu. pušiniai. XX a. Rąstų ilgis ilgą laiką buvo pastato plotį nustatantis matmuo. kuriame matyti apkaltos kertės ir tvorelė ties pamatu. Sumažėjus pastogėms. Siekiant sienojus labiau tarpusavyje suglausti ir sieną padaryti šiltesnę bei tvirtesnę. Kaišiadorių r. ilgoji pastato kraštinė priklauso nuo patalpų skaičiaus. Šalčininkų r. Rąstams sudurti naudotos įvarios technologijos: ir paprastai juos suglaudžiant. [27. kuriame matyti akmeniniai pamatai. tad dažniausiai rentinio kampuose ir ties viduriu buvo padedamos medžio trinkos (ar stambesni lauko akmenys. stori. [LII. Rąstų sunėrimas suleidžiant į lygų kampą – spyną Mardosų k. [LII. molio plytų. Prienų r. nors jų Dzūkijoje pasitaiko retai). Rąstų sunėrimas į kertes. cementu. paliekant atsikišusius galus Kiemelių k. jo pakraščiai sutvirtinami tvorelėmis ir netgi apsodinami daugiametėmis gėlėmis. X pav. X pav. parenkami geri. tačiau pakanka medienos.] 18 . sienos apkaltos vertikaliomis lentomis. gyvenamųjų būstų ir tvartų – dar užkamšomi sąmanomis. net daugiau). apvaliuose rąstuose padaromos horizontalios išdrožos – sàlaidos. siekiant apsaugoti rentinį nuo puvimo pradėta jas apkalti vertikaliomis lentomis: arba tik kertes. kad čia randama nedaug akmens ir molio. F81-P47] Pirkios Pagaujėnų k. ir sutvirtinant tarpusavyje. būdavo suformuojamas pašalas: tarpas tarp žemės ir sienos apipilamas spaliais. Pirkios Ašašninkų k. todėl iš horizontalių rąstų. 85/12] a. arba visas sienas. [27. Sienų aukštis apie 2. Rąstai. 7942] b. Pamatai kadaise buvo daromi menki (ar net išvis jų nedarydavo). stogas pusskliautinis [LII. Todėl trobesių statyboje vyrauja apvalių ar tašytų rąstų ręstinės sienos. nr. Šulas Mardosų k. kurių ilgis siekia 6 metrus (būna ir 7 m. a. Dzūkijoje dažniausiai sutinkama pusiau apskrita sąlaidos išpjovos forma. todėl jos ilgis svyruoja maždaug nuo 10 iki 17 m. ant kurių jau renčiamas pamatinis vainikas. jų konstravimo būdai ir proporcijos labai priklausė nuo statybinės medžiagos: beveik visa Dzūkija pasižymi tuo. vainikų suręsta artima kvadratui patalpa – trobesio konstrukcijos pagrindas. surišami kalkėmis. paplito ištisiniai mūro pamatai: iš akmenų. vadinamą šviliu. c. Tradiciškai senesnis sunėrimo kampuose būdas. neg. fasadas. buv. ypač gyvenamiesiems būstams (taip pat ir svirnams). tarpai tarp rąstų užtepami moliu. fasadas. ir rąstų galus įleidžiant į vertikalų stulpą. Akmenų pamatas po konstrukcine jungtimi Klepočių k. į išorę dedama šiaurinėje pusėje augusi dalis (mediena čia tankesnė).5 m. prieangio pamatai akmeniniai [VUB. 85/21] b. Kad pro apačią nepatektų šaltis. vėlesnis – kai suleidžiami į lygų kampą – spynà. Prienų r. paliekant atsikišusius galus. žvyru ir apiplūkiamas moliu. Druskininkų r.

kai kur ir čerpėmis. buv. Dzūkijoje iki šiol galima aptikti pavienius jos pavyzdžius. būdinga tik Dzūkijai. atsirado papildomų konstrukcinių ir architektūrinių priemonių. tuo stogo projekcinės plokštumos santykis. taip pat būdavo dengiama lentelėmis. tačiau gyvenamuosiuose pastatuose jos menkesnės nei ūkiniuose (šis santykis svyruoja nuo 1:1 iki 1:2). keturšlaičiai. pusskliautiniai – į šiaurę nuo Vilniaus. Čiukurinis stogas konstruojamas galinių valmų gegnes tvirtinant ant skersinės lentelės – apatinės čiukuro briaunos. [LII. šiaudus sutvirtinančios detalės: išsikišančios vėjalentės – lëkiai – bei sluogèiø ant kraigo ritmas praturtindavo trobesio siluetą. kur gausu kritulių ir supustomos nemenkos sniego kepurės. buv. Atvirų prieangių. atsiradimas gerokai keitė tūrinį namo vaizdą. vėlesniais laikais itin išplito dvišlaitë. taip pat ir čiukuriniai – pietrytinėje ir pietinėje dalyse. pusskliautinë (pusvalminë). kuri dažniausiai atsukta į gatvę. kurio kraigo galuose suformuotos angos. taip pat ir platesnės pastogės. Dvišlaičiai stogai paplitę visoje Dzūkijoje. ją sudaro sunertų gegnių poros. Viena seniausių – èiukurinë – buvo plačiai paplitusi.. lyginant su sienos aukščiu. Dvišlaičiuose ir pusvalminiuose stoguose atsivėrusių skliautų apačioje gali būti formuojami stoginukai. o vėliau ir verandų. 5989] Troba su skirtingomis stogų galų formomis: atnaujinus vieną trobos pusę taip pat pasikeitė sienų tekstūra. [LII. 9774] Pirkios iš Zervynų k. 106/6] 19 . Kai kurios šių formų sudaro mišrius variantus. [LII. kuris gerokai menkina pastato išvaizdą. o kita likusi senoviška – keturšlaitė. kuo senesni trobesiai.) [LLBM] Pirkia dvišlaičiu stogu su stoginuku ir vienašlaičiu prieangiu Lieponių k. o paskutiniu metu paplito skarda ir šiferis. Naudotos ir kitos stogų formos: keturšlaitë (valminë). Eišiškių r. o vadinamoji lauþyta forma yra dvišlaitės ir čiukurinės derinys. Pasitaiko ir dvejopos formos stogų: viena pusė. Tai iš esmės keturšlaitis stogas. svyruoja apie 42 laipsnius. Alytaus r. neg. skiedromis. nr. kad jos dažnai būna gausiai ir išraiškingai dekoruojamos. malksnomis. Pirkia čiukuriniu stogu Nemunaičio k. Veisiejų r. Varėnos r. neg. dažniausiai statomų priešingoje pastato pusėje. juo labiau. pamatai Ricielių k. gontais.GYVENAMASIS BŪSTAS Stogai Stogų konstrukcijos Dzūkijoje labai įvairios: iki šiol čia pasitaiko archajiškų jų sąrangos variantų. yra dvišlaitė. Paežerėse stogams dengti buvo naudojamos švendrės. gali būti èiukurinis pusvalminis stogas. Be to. taip pat uždarų. nr. bus didesnis. pvz. Pirkių stogų konstrukcija gegninė. skirtų apsaugoti sienų plokštumas ir įėjimus: tai sienų apkalimas ir prieangiai. saugantys viršutinius sienos vainikus nuo kritulių. Stogų danga paprastai būdavo šiaudinė. čiukurinio ir dvišlaičio stogo formų derinys (jos brėžiniai pateikti16 psl. Stogo nuolydžio kampas mūsų platumose. Keičiantis stogų formai ir mažėjant pastogėms. dar vadinamų gonkomis.

8092] ▼ 20 . konstrukciniai mazgai. artima žmogui ir gamtai. tai yra tų elementų. iš dalies ir motyvų įvairovė. neg. pritaikytas žmogaus suvokimui mastelis labai būdingas tradicinei lietuvių architektūrai. tai lėmė ir raštų pobūdį. monumentalių stogų fone smulkūs puošybos ornamentai atrodo itin jaukiai. stilizuoti augalų ir gyvūnų vaizdai dažniau pasitaiko lėkių ir antlangių dekore. kuri puošiama. tačiau išliko artima liaudies meno dvasiai. Stakliškių k. turtingas ir tuo pačiu saikingas. motyvo pobūdis dažniausiai priklauso nuo detalės. Būtent tradicinėje architektūroje labai vykęs yra kompozicinio mastelio derinys: palyginti stambių statinių. Jiezno r. angokraščiai. į kaimo gatvę atgrežti fasadai. buv. nors ir menkesnių ūkių kraštas. bet netgi kai kuriuos lenkia. jų sandūrą. konstrukcijoms. bet egzistuoja ir skirtumai. Būdinga dzūkiškos pirkios puošyba apdailinant vėjalentes. Dauguma jos elementų sukurti iš medžio. todėl erdvė atrodo gyva. Kaip ir visur liaudies mene. puošyba keitėsi ir darėsi turtingesnė. stambių ir smulkių detalių. puošybos gausa ir įvairove ne tik nenusileidžia kitiems regionams. Tradicinė puošyba itin tektoniška: puošiamos bene išimtinai konstrukcinės detalės. medžio apdorojimo technologijoms. sumanumą bei sveiką saiko nuojautą. Toks sudėtingas. viename pastate nebūna dekoruojamos visos puoštinos detalės – taip pasireiškia subtilus saiko jausmas. Pavyzdžiui. augaliniai ir gyvūniniai motyvai.PIRKIOS PUOŠYBA Dzūkija. rečiau pasitaiko dangaus šviesulių ar antropomorfinių figūrų. Ji liudija ir tradicijų perimamumą bei kūrybišką jų interpretavimą: besikeičiant gyvenimo sąlygoms. Tarp Lietuvos etnografinių regionų trobesių puošyboje yra nemažai bendrumų. sankirtos. jog daugiau puošiami buvo pasiturinčių ūkių pastatai. ar toli nuo žmogaus akių esti puošiamos detalės. vaizdas – artimas gamtai. Be to. būdingi geometriniai. nors galima teigti. tuo tarpu stambesni plotai dažniau ištisai užpildomi geometriniais raštais – tai stogų skliautų. trobesių formoms. durų varčių plokštumos. [LII. sienų apkalimas. Iš bendrumų paminėtinas puošiamų elementų tapatumas. ji liudija senųjų meistrų ir gyventojų skonį. jog puošyba ir tikslinga: jos sudėtingumo bei apdorojimo kruopštumo laipsnis priklauso nuo to. Čia pat reikia paminėti. Tradicinės architektūros puošyba ypatinga. Trobesių ornamentų raštų visuma sudaro tarsi virpantį ažūrą. kurių dydis santykinai mažas. kurioje nuolat sutinkami stambių ir smulkių elementų deriniai. karnizą. iš skirtumų – jų puošybos intensyvumo. Jo ir kitų priemonių dėka pasiekiama vaizdo vienovė. pusiausvyra tarp puošiamų ir neapdailinamų plotų. Tikslingumas pasireiškia ir puošybos intensyvumo atitikimu pastato ir jo dekoruojamos dalies svarbai erdvinėje struktūroje: labiausiai puošiami gerąjį kiemą supantys pastatai. langų apvadus. skliautą. nr.

todėl šiandieniniuose kaimuose retai besutinkamas. o jo motyvai. kad ir palyginti nedidelio. geometrinių formų. kartais primenančių verpstes. itin svarbus struktūrinis ir jų pačių. neg. Lėkių dydis. E21509] Čiukurinio stogo vėjalenčių kryžma sudaro lėkius. nes šie žvilgsniui artimesni. kai kada pasitaiko ir žmogaus pavidalo. Pavyzdžiui. nes yra raiškus ir matomas iš toli. žirgų. Tektoniškumas būdingas ir nuo seniausių laikų puošiamoms detalėms. LFn-1515b] 21 . jų ažūrą kartoja sluogčių ritmas [LDM. tikėtina. Veisiejų r. o rytų – paukšèiukais. augalų. nr. [LII. užbaigiančius pastato tūrį. 9753] Troba papuoštu skliautu. 1938 m. [LNM. Į viršų lietaus ir vėjų pagairėje iškeltas puošmuo greičiau negu kiti nunyksta.PIRKIOS PUOŠYBA Lėkiai Gyvenamasis būstas – pirkia ar troba – vienas labiausiai puošiamų sodybos pastatų. lėkiais. Pietų Lietuvoje jie dar vadinami ragovikais. Alytaus r. Aleksejiškių k. apûkais. ir vėlesnėms. kadangi jo. tai sietina su jų pavidalais. čiukuro – angos stoge – pakraščius sutvirtinančios ir šiaudus nuo vėjo draikymo saugančios vėjalentės gali sudaryti paprastą kryžmą arba būti apdailintos. buvimas keičia pastato tūrio vaizdą ir net visos sodybos siluetą. Gali būti. jog seniausieji lėkiai formuoti tarsi jaučio ragai – tokių Dzūkijoje dar yra iki šiol. 9670] Žirgelių pavidalo lėkiai ant pirkios Meteliuose kraigo. lyginant su pastatu. motyvais. ir viso pastato kompozicijos matmuo. Šis bene archajiškiausias puošybos elementas nusipelno ypatingo dėmesio. Sudėtingesni kiaurapjūvio technika atlikti lėkiai dažniau puošia prieangių stogelius. tačiau senos nuotraukos bei piešiniai rodo. [LII. neg. taigi įgyti tam tikrą pavidalą ir tapti lėkiais. į kurį neatsižvelgus lėkiai gali tapti nedarniu prielipu. nr. Ragų pavidalo lėkiai ant pirkios Birštono apyl. buv. Taip pat Dzūkijoje užfiksuota lėkių su paukščių. kraigo formuoja išraiškingą siluetą. turėję ir mitologinę prasmę. jog tai būta itin mėgstamo pastatų stogų užbaigimo. Nemunaičio k.

Jiezno r. Lazdijų r.] 13. [VUB. [30. 106/9] 17. 96 pav. buv.] 16. Prienų r. buv. Alytaus r.. 95 pav. Papečių k. Lazdijų r. Lazdijų r. [LII. 85/28] 8. Veisiejų r. [30. Pb-695] 18. Veisiejų r.1959 [LII. 106/1] 9. [30. Pb-693] 14. Krikštonių k. Alytaus r. 73] 6. Obelių k. Meteliai [LDM. [23. Krikštonių k. Lazdijų r. Meteliai. F81-P2642] 20. Prienų r. [LII. 73] 15. Prienų r.. 1955 [LDM. 1955 [LDM. 106/1] 7. [23. Lazdijų r. 97 pav. Krokininkų k. Nemunaičio k. [LII. Nešeikių k. 73] 2. Pb-692. Siponių k. 73] 12.] 3. Žagarių k. [30. Krikštonių k. Vievio r. 88/30] 22 . Ežerėlių k. Alytaus r.PIRKIOS PUOŠYBA 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 Lėkiai: 1. Pietų Lietuva [23.] 4. Vilniaus r. Kučiūnų k. 95 pav. Raudonikių k. [23. buv. [30. [LII. 88/18] 19. [LII. Stakliškės buv. [23.] 5. Alytaus r. 95 pav.] 11. 73] 10.

[30. [33. Trakų r. Varėnos r.LĖKIAI 1 2 11 3 4 5 6 12 7 8 9 10 13 Lėkiai: 1.] 23 . 72] 6. [LII. [L. Žvyrynų k. [LII. Vilniaus r. Buteliūnų k. [LII 88/18] 2. Daržinykų k. 1955 m. 1957 m. Eišiškių r. buv. Uosos k.] 13. [VGTU AF stud. [LDM. [30. Nečiūnų k. 85/31] 8. 72] 7. 2004 m. Elektrėnų sav. Vaikštenių k. [30. [L. Prienų r. Čižiūnų k..] 11. 72] 5. Eišiškių r. Prieangio lėkis Paaliosės k. 85/10] 9. buv. Prienų r. [LII. Vilniaus r. Siponių k. Markejevaitės 2004 m. Šilėnų k. 1956 m.] 12. nuotr. Prienų r. 1957 m. Vievio r. 152 pav. nuotr. 85/17] 10. Geibonių k. buv. Markejevaitės 2006 m. Veisiejų r. 1957 m. Prieangio lėkis Sidaronių k. Prienų r. nuotr. 72] 4. [30. Tiltų k. Pb-694] 3.

Be to. nuotr. Paprasčiausias jų. Skliauto. ir ne tik juose. Šalčininkų r. gatviniuose kaimuose. kuris regimas iš toli. Dzūkijoje itin mėgiami deriniai iš įžambiai sudėtų lentelių – jie sudaro išraiškingus eglučių ar rombų piešinius. naudojamas skliauto sienos apsaugai. neg. Dažnai tai būna atskirus jo plotus skirtingomis kryptimis užpildančių skliauto lentelių raštas. tačiau horizontalios sandūros tarp skirtingomis kryptimis sudėtų lentelių plotų kartais išpjaustomos panašiai kaip pakraščiai. Švirmicko 2007 m. nr. dalis – horizontaliai grupuojamomis lentelėmis. Pirkios Saidžių k. 8092] ▼ 24 . kartais panaudojamas kiaurapjūvis. kurių kartotinis sudaro išraiškingą piešinį: paprastai užtenka vieno ar dviejų motyvų. Dzukijoje dvišlaičių stogų skliautai puošiami dažnai ir gausiai. įgauna dekoratyvų vaizdą. Kitoks yra pačios skliauto plokštumos dekoras. nuotr. tačiau retai peržengia saiko ribą. skliauto ir stogo plokštumos riba. skirtingai negu durų. apatinė briauna ar stoginuko apačios linija išpjaustomos dantukų. augalų siluetų ornamentais. lentelių pakraščiai. Jo ir lėkių bei langų apvadų derinys gerokai praturtina pastato vaizdą. dažniausiai neprofiliuojami. skliautas [VGTU AF stud. lankelių. skliautas [LII. ratukų.] Stoginuko krašto apdaila Mažųjų Lieponių k. Vėjalentės. Trakų r. 2006 m. Taip apkalimas. jų pakraščiai ir plokštumos taip pat dažnai dekoruojamos. Trakų r.] Gausiai dekoruotas pirkios Milkūnų k.PIRKIOS PUOŠYBA Skliautai Kintant stogų formai ir atsiveriant skliautams. kurį neretai papildo jo plokštumoje įtaisomi langeliai su puošniais apvadais (kartais vietoj langelių išpjaunamos apvalios ar dar kokios formos angos). kai dalis skliauto užpildoma vertikaliai. [A. atgręžto į gatvę skliauto dekoras dažnai būna kur kas intensyvesnis nei kitame pirkios gale.

[23. Varėnos r. 83 pav. [23.] 5. Medžionių k. 92 pav. [23. 85 pav. Alšininkų k. 93 pav. Alytaus r.] 3.] 2. Antakalnio k.] 4. [23. [23. Prienų r.SKLIAUTAI 1 2 3 4 5 6 7 8 Dekoruoti skliautai: 1.] 25 . [23. Jokubiškių k. 86 pav. Prienų r. [23. Prienų r. Dubaklonių k. 93 pav. Varėnos r. Stakliškių I k. 92 pav. Trakų r.] 7.] 8.] 6. Alytaus r. [23. 93 pav.

Vilniaus r. [VGTU AF stud.] 26 . nuotr. 132 pav. [L. nuotr.] Stoginuko papuošimas buv. [25. Markejevaitės 2006 m. nuotr.] Maikūnų k.] Dambriškių Vilniaus r. Vilniaus r.] Kalvių k. [25. 2006 m. Andriušytės 2007 m. nuotr. nuotr. [A. Trakų r. [A. Jiezno r.] Leičių k. [L. Vilniaus r. Švirmicko 2007 m.PIRKIOS PUOŠYBA Pylimų k. Jiezno r. Markejevaitės 2006 m.] Kalvių k. buv. 128 pav.

Dubaklonių k. brėž. 2 detalės) [23. [L. 93 pav. Markejevaitės 2006 m. 88/18] 8. [LII. Obelių k.] 3.] 4.SKLIAUTAI 1 2 10 3 4 10 9 4 11 4 11 4 12 5 12 6 12 7 8 Vėjalenčių ir karnizų raštai: 1.] 2. 172/5] 6. (skliauto 25 psl. 7 detalės) [23. 92 pav. 118 pav. nr. (skliauto 25 psl. [L. Vievio r. buv. Bytautonių k. Vilniaus r. [LII. Didžiųjų Salų k.] 12. [L. buv. 85/9] 9.] 10. Prienų r. Alšininkų k. 4 detalės) [23. Alytaus r.] 5. Vaigeliškių k. nr. 88/5] H. Vilniaus r.] 11. Prienų r.] 27 . Trakų r. 3 stoginuko karnizas) [23. 86 pav. Stakliškių k. Sidaronių k. [23. brėž. [LII. Šalčininkų r. (skliauto 25 psl. 7. (skliauto 25 psl. Markejevaitės 2006 m. Varėnos r. Vilniaus r. [LII. Varėnos r. Maksimonių k. Pagrindos k. brėž. 93 pav. nr. Vievio r. Pylimų k. nr. Markejevaitės 2006 m.

Eišiškių r. Eišiškių r. [LII. [LII. Vievio r.PIRKIOS PUOŠYBA 1 2 3 4 5 6 7 8 9 Pirkios kampo puošmenys: 1. [LII. [LII. 85/30] 2. buv. Pagrindos k. 85/17] 5. [LII. buv. 88/18] 8. 1957 m. 1957 m. Šalčininkų r. Veisiejų r. buv. 85/8] 3. 1958 m. 85/9] 4. Milkūnų k. [LII. Lieponių k. 1957 m. 106/8] 9. 85/30] 7. Pikelionių k. Lieponių k. Kibyšių k. Skraičionių k. [LII. buv. 1957 m. Eišiškių r. Lieponių k. 85/30] 6. [LII. Šalčininkų r. Jiezno r. [LII. 88/18] 28 . 1957 m. buv. Vaikštenių k Trakų r. buv. 1959 m. 1957 m.

kai kada ir pati stakta ornamentuojama arba joje įrengiama langelių juosta. vėlyvesniuose – pasitaiko ir dvivėrių. dydis ir apdaila. Duris sudaro staktos ir varčia. Svarbią reikšmę turi ir slenkstis: jo viršus sutampa su pamatiniu vainiku.Durys Didelę reikšmę pastato išvaizdai ir naudojimui turi angos.] Kareivonių k. Veisiejų r. tuo dažniau būna išpuoštos jo durys. ir kompoziciniu. Prienų vls. Tuo tarpu varčia – nuo seniausių laikų puošiama pastato detalė. įtakojant dvarų kultūrai. kurių vieną Priemenės durys Pagambrio k. [25. Vilniaus r. [LII. joms būdavo sutekiama arkinė forma. kartais. Tačiau dėl tvirtumo ir puošnumo labai išpopuliarėjo vadinamosios dvigubø lenteliø durys. 254 pav. pradėti mūryti iš akmenų. todėl kuo svarbesnis pastatas arba patalpa. ir semantiniu požiūriu reikšmingas elementas. neg.] 29 . Laiptelį atstodavo ties įėjimo anga iš lauko. [I. Staktos dekoruojamos retai. buv. Miškingoje Dzūkijoje laipteliai daryti iš medžio lentų ir tik XX a. Senuosiuose gyvenamuosiuose pastatuose durys būna vienvėrės. Kadangi durys – ir funkciniu. Stankevičiūtės 2004 m. o kartais ir iš vidaus pusės į žemę įleidžiami didžiuliai akmenys. jų išdėstymas. 3655] Sviliškių k. Pagrindinė anga bet kokiame būste yra durys. nuotr. nr. betono. Kadaise varčia būdavo sukalama tik iš vertikalių lentų ir norint papuošti dažoma arba net ištapoma.

] Žilinų k. [21. nuotr. nuotr. Elektrėnų sav. buv. [LII.] Sviliškių k. brėž. [A. [LII. buv.] Grabijolų k. brėž. [VGTU AF stud. Elektrėnų sav. [I. Švirmicko 2007 m. Varėnos r. [VGTU AF stud.] 30 . 2003 m. Andriušytės 2007 m.] Zervynų k. nuotr. Stankevičiūtės 2004 m. Veisiejų r. Lazdijų r. Veisiejų r.PIRKIOS PUOŠYBA Aleksejiškių k. 106/9] Avižienių k. [A. Vilniaus r. 2003 m. brėž. Varėnos r.] Grabijolų k. 2003 m. [VGTU AF stud. 106/13] Grabijolų k. 32 pav. Elektrėnų sav.] Žagarių k.

Pusiau atvira prieangių erdvė šviesos ir šešėlių žaismu jau savaime praturtina viso pastato vaizdą. 110 pav. mat yra lengvesnės. ir užraktai bei rankenos. visa tai suteikia raštui papildomą sudėtingumo matmenį. Lazdijų r. [30. 17 pav. o kitoje įvairiai grupuojamos mažos lentelės. Panemuninkėlių k. Dekoratyvios būdavo ir kalvių darbo vinys su plačiomis galvutėmis. XX a. Jonionių k. Dvivėrės įsprūdinės vidaus durys Žagarių k. nuotr. vadinamosios filinginės durys. Alytaus r.] 3. durys – viena dažniausiai dažomų pastato dalių. tad daugiausiai naudojamos vidinėse patalpose. [30. Pb-719] 5. kurios Dzūkijoje sutinkamos rečiau. 17 pav. [17. Dažniausiai įsprūdinių durų kompozicija nesudėtinga: iš simetriškai grupuojamų vertikalių ir horizontalių stačiakampių. [30. paplito įsprūdinės konstrukcijos.DURYS pusę sudaro ištisos vertikalios lentos. Smilgainių k. Lazdijų r. Alytaus r. [30. [23. duris puošė ir gražiai profiliuoti varai lentoms prikalti. buv. Ežerėlių k. Varėnos r. Varėnos r.] 4. ant kurių prisėdus iš arti matyti puošyba – nedidelės detalės sutekia visumai jaukų mastelį. todėl išsiskiria neįprastų formų įsprūdos. rombų ar žvaigždžių centrai kartais pažymimi vadinamąja rozete. gerokai keičianti pastato tūrio vaizdą.] 8. Pašilingės r. [A. Gervėnų k. tai išorinė) įgauna daugiau ar mažiau sudėtingą eglučių arba rombų raštą. Jis kartais būdavo derinamas su vertikaliai ar horizontaliai išdėliotomis lentelių eilėmis. Alytaus r. Vangelonių k.] 31 . Šis tektoniškas sprendimas labai dekoratyvus: viena durų pusė (jei jos lauko. juo labiau kad jų detalės mėgstamos dekoruoti. 17 pav. Varenavo r. Juose įrengiami suoleliai poilsiui. Lazdijų r. kai kada lentelės išdėstomos ir sudėtingesniais pavidalais. [LDM. Lentelių pakraščiai profiliuojami. kurios nėra tokios tvirtos bei mažiau saugo nuo šalčio. Be to. Norkūnų k.] 6.] 2. 17 pav. Tai svarbi struktūrinė pastato dalis. [30.] 7. Andriušytės 2007 m.] 1 2 3 4 5 6 7 8 Durų pavyzdžiai: 1. CXVI lent. 17 pav.

PIRKIOS PUOŠYBA Prieangio ir durų puošybos derinys: prieangis lenktu stogeliu. Lazdijų r. Andriušytės 2007 m. nuotr. 192 pav. buv. [A.] Dūminės pirkios Kabelių k. Eišiškių r. Trakų r.] Lauko durų užraktas Klepočių k. 85/24] 32 . Druskininkų r. būdingas Užnemunės Dzūkijai ir dvigubų lentelių durys su mažais langeliais Žemaitkiemio k. F81-P41] Prieangio ir durų puošybos derinys Čižiūnų k. F81-P40. [25. durų detalės [VUB. [LII. buv.

nes tik profiliuotos jų dalys iškyla virš tvorelių. o priešingoje pastato pusėje neretai ir verandas (atsuktas į gatvę ir ne itin dažnai naudojamas). ir su dvišlaičiais stogeliais. arba atskirą stogelį priglaudžiant po pastoge. kiti būna įstiklinti ir dekoratyvūs. Paprasčiausi stogeliai suformuojami tik prailginant pastogę ties durimis.5 m. 117 pav. Jie. Dažniausiai atviri prieangiai turi keturis po du suporintus stulpelius ir neretai tvorelę. nors kartais Pirkia su vienašlaičiu prieangiu be stulpelių. 85/28] Dvišlaitis prieangis Šventežeryje [LDM. Užnemunės Dzūkijoje pamėgti prieangiai lenktais stogeliais. [23. suformuotu prailginus pastogę Mankuviškių k. kartais ir su varteliais. LFn-1545b] ▼ 33 . Liaudies architektūroje kolonėlių viršus ir apačia tiesiog jungiami su horizontaliais rąstais. Vienašlaičiai prieangiai gali būti formuojami ir jungiant stogelį į stogo šlaitą kitu kampu arba iš apačios glaudžiant po pastoge.5 m. Kaišiadorių r. plotis apie 2. dažniausiai jie paremiami stulpeliais. Kai kurie uždari prieangiai suręsti iš sienojėlių ir beveik nepuošiami.] Pirkia Žagarių k. Uždari prieangiai atsirado saugant patalpos įėjimą kaip priemenės pakaitalas. suformuotu prailginus pastogę [LII. vienašlaičiai prieangiai senoviškiausi ir itin būdingi Dzūkijai. todėl kompaktiško plano pirkios dažniausiai turi uždarus prieangius. jos ganėtinai kresnos. Vilniaus r. tad gerokai keičia tūrio vaizdą. Tačiau dabar paplitę ir dvišlaičiai: jie su stogu jungiami arba konstruktyviai įjungiant į nuolydį. Jų gylis svyruoja apie 1.Prieangiai Prieangių konstrukcija įvairuoja: jie būna ir su vienašlaičiais. su vienašlaičiu prieangiu su stulpeliais. yra masyvesni. Dažnai puošiamos atvirų prieangių kolonėlės – tai konstruktyvus elementas. o puošiamas tik liemuo. lyginant su atvirais. perteikiantis stogo ir lubų krūvį pamatams. neretai vien vidurinė jo dalis.

PIRKIOS PUOŠYBA Keturi prieangiai Lieponių k. 85/30] Pirkia su dvišlaičiu prieangiu Lapainios k. Prienų r. buv.] 34 . [23. [LII. 84 pav. Eišiškių r.

Varėnos r. rečiau iš horizontaliai sukaltų lentelių. Tvorelės dzūkų pirkių prieangiuose sutinkamos dažnai.] 2. . Lipniūnų k. čia pat matomi išdrožinėti gegnių galai. Trakų r.] Prieangio karnizas Leičių k. tradicinės architektūros pavyzdžiuose paprastai būna vieninga ir dera su viso pastato puošyba. Kolonėlės simetriškos savo vertikaliosios ašies atžvilgiu. Dažnai ornamento pavidalui išgauti užtenka išpjaustinėti kiekvienos lentelės kontūrą. šioje fasado dalyje įtaisytų langelių. [L. Tai iš profiliuotų lentelių. [23. 3.] 1. Švirmicko 2007 m. Lipniūnų k. 2. [LII. 2. 126 pav. sudėtos tvorelės. Veisiejų r. [23. Stogelių skliautų raštai panašūs į dvišlaičio stogo skliautų puošybą. Markejevaitės 2006 m. Prieangių stulpelių sparneliai: 1. Užuguosčio k. [23. bet neretai ir dekoruotos.] 35 . pasitaiko ir lėkių. 126 pav. Bytautonių k. Prieangio puošybos visuma. Stankevičiūtės 2004 m. kai komponuojama skersinės simetrijos plokštumos.] 3. 125 pav. dažnai susidedanti iš daugelio skirtingai dekoruotų elementų. tvorelės.PRIEANGIAI viršutinės dalies standumui sustiprinti naudojami įstriži spyriai – kolonų sparneliai. [A. 118 pav. 1. einančios per puošiamosios dalies vidurį. Prieangius dažnai puošia ir stogelių pakraščių ar jų skliautų apdaila. Prienų r. dekoras šią simetriją juo labiau paryškina. o jas suglaudus pasiekiamas kiaurapjūvio įspūdis. Kalvių k. nors mažesniame plote išsitenka mažiau detalių. kurios kartais būna net su varteliais. [23. Varėnos r. Vilniaus r. kartais ir su kiaurapjūviu ornamentu. nuotr.] Prieangio tvorelė Šilėnų k.] Prieangių tvorelių raštai: 1. nuotr. Buteliūnų k. nuotr. Vilniaus r. Kartais jos būna paprastos. sienų sudūrimų dekoras. Trakų r. buv. [I. tiesiog iš vertikaliai. 106/18] 2. taip pat durys. atžvilgiu.

Vilniaus r. nors neretai būna pristatytos ir prie senųjų. kompaktiško plano pastatuose. Babrų k. Andriušytės 2007 m. [A. nuotr.] Į gatvę atgręžtas uždaras prieangis – veranda su lenktu stogeliu. tačiau pagrindinis dekoro krūvis tenka įstiklintų plokštumų suskaidymui. nuotr. pavyzdžiui. Lazdijų r. paįvairinimui kartais naudojami skirtingų spalvų stikliukai.] 36 . bet tai jau gana naujas reiškinys. Markejevaitės 2006 m. Dažniausiai įžambiomis ir riestomis linijomis sudalintas stiklas užpildo plotą besikartojančiu piešiniu. Atskiros jų dalys. o vėliau ir verandos tokia gausia puošyba jau nepasižymi. dažniau prie dvigalių pirkių. Tokios verandos būdingos naujesniuose. gali būti puošiami panašiai kaip atvirų. nuotr.] Uždaras prieangis Saidžių k. 2006 m.PIRKIOS PUOŠYBA Uždari prieangiai.] Uždaras prieangis Sidaronių k. Andriušytės 2007 m. Pagrindinis jų piešinys paprastai turi vertikalią struktūrą. būdingu Užnemunės Dzūkijai. [VGTU AF stud. [A. Uždaras iš sienojėlių suręstas prieangis Senkonių k. kuris neretai būna itin išmoningas. [L. nuotr. tai palyginti masyviam uždaro prieangio tūriui suteikia grakštumo. stogelių skydai. nors pasitaiko ir horizontalių. Lazdijų r. Trakų r.

taip pat neretai pasitaiko trikampio frontonėlio formos antlangių arba tik karnizėlis. ir gyvūniniai motyvai. Gyvenamajame pirkios gale būdavo iki šešių langų: po du kiekvienoje sienoje. tačiau pastebima aiški tendencija labiau puošti viršutinę dalį. Plyšį tarp lango rėmo ir angokraščio dengiančias apkalines lentas imta dekoruoti daugiausia kiaurapjūviu. bei maža neįstiklinta anga į priemenę. [LII. todėl neatrodo perteklinė.] ▼ 37 . buv. Nors kadaise jie buvo maži ir paprasti. kartais ornamentuojama vien palangė. o kartais tiesiog viršutinės apkalimo lentos. Dar mažesni langeliai būna priemenėje. nors galinėje ir nugarinėje kartais tik po vieną arba visai nebūdavo. išplitusi paaukštėjus pirkios sienoms ir padidėjus langų angoms. ir augaliniai. įtaisytu priešais toje pačioje patalpoje esančią krosnį. Ricielių k. Palangės raštą neretai papildo išpjaustinėti pratęstų šoninių lentų galai. jos raštai paprastai sudėtingesni. Gausiausiai puošiamos antlangės – virš lango rėmo uždedamos prikaltės. šoninės lentos išpjaustinėjamos dažniau nei pirmo aukšto langų. padidėjo ir tapo bene labiausiai puošiamu pastato elementu. kad dekoruojamų apvadų santykinis plotis. juose sutinkami ir geometriniai.Langai Langai – itin išraiškinga puošybos detalė. Dzūkijoje naudojami vieno arba dviejų dalių antlangiai. kurie gerokai mažesni. bet vos atsiradus technologinėms ir ekonominėms galimybėms. kur kas didesnis – ši išraiškinga ornamentika matoma iš toliau. Išorinės palangės papuošimai dažniausiai daromi iš apkalimo lentų.7 ar 1:0.8. šoninės lentos taip pat retkarčiais profiliuojamos. Dzūkiška pirkia su išdailintais langų apvadais ir langinėmis Kalvių k. neg. Senoviška dzūkiška vienagalė troba su palyginus nedideliu į šešias dalis suskaidytu langu. Stogų skliautų langelių. Senosioms dzūkų pirkioms būdingas priešais krosnį įtaisytas mažesnis už kitus langelis. Andriušytės 2007 m. Veisiejų r. nors pasitaiko ir reljefinių raštų. Trakų r. [A. lyginant su lango plokštuma. 9588]. išpjaustinėtas smulkiu besikartojančiu ornamentu. nuotr. apšviečiančiu pagrindinę patalpą. nr. Išskirtinių formų ir išraiškingai dekoruoti skliautų langeliai. Kitas jų bruožas. ir tik Dzūkijai būdingu nedideliu langeliu. kurių proporcijos yra maždaug 1:0. Tradicinėse dzūkų pirkiose dažniausiai pasitaiko vertikalaus stačiakampio langai. o antlangę sudaro tik paprastas karnizas.

sudarantys kontrastą sienoms. [VGTU AF stud. [LDM. LFn-1437a] Lango detalė Vaigėliškių k. dabar paplitusios dvivėrės. 2003 m. senosios buvo vienvierės ir plačios. Elektrėnų sav.] Pirkia išraiškingais langais Tiltų k.PIRKIOS PUOŠYBA Šilumai palaikyti būdavo daromos langinės. nuotr. Jos dar labiau pagyvina pastato vaizdą.] Uždarytos langinės Grabijolų k. 2006 m. Trakų r. nuotr. Nedidelis langelis į priemenę Prapunšo k. manoma. Lazdijų r. Vitkausko 2006 m. Dažniausiai naudojama balta spalva ar šviesūs atspalviai. [D. Vilniaus r. kad dekoruotos tapyba. dažniausiai įsprūdinės. Langinės ir langų apvadai – labiausiai mėgstamos dažyti pastato dalys.] 38 . nuotr. tad tampa dar išraiškingesnės. [VGTU AF stud.

] 9.] 7 8 9 39 . [LDM.] 6. nuotr.LANGAI 1 2 3 4 5 6 Langai: 1. Vilniaus r. Vilniaus r.] 7. Andriušytės 2007 m. [A. Kašėtų k. Vilniaus r.] 8. [A. nuotr. Volų k. [VGTU AF stud. Šilėnų k.] 4. Trakų r. 2004 m. Darželių k. Staviškių k. Andriušytės 2007 m. Šukiškių k. Varėnos r. Andriušytės 2007 m. Saidžių k. Prapunto dvaro Lazdijų r. [I. Varėnos r.] 5. nuotr. nuotr. [I. nuotr. Stankevičiūtės 2004 m. Vilniaus r. Stankevičiūtės 2004 m. nuotr. LFn-1440a] 3. Andriušytės 2007 m. [A. [A. Mančiagirės k. nuotr. 2006 m. Trakų r. [VGTU AF stud. nuotr.] 2.

] 40 . Poškonių k. [32. Poškonių k. Šukiškių k. [33. [VGTU AF stud. 2006 m. Vilniaus r. Markejevaitės 2006 m. [I. Veisiejų r. Andriušytės 2007 m.] 5.] 6. [33. Vilniaus r. Vaigeliškių k.] 8. Stankevičiūtės 2004 m. 42 pav. buv. 97 pav.] 2. Varėnos r.] 4. Vilniaus r. 46 pav.] 7. Šalčininkų r. Augustų k. [A. Šalčininkų r. [LDM. nuotr. Pylimų k. Buteliūnų k. nuotr. 44 pav. Lynežerio k. LFn-1645a] 3. Vilniaus r. nuotr. Šalčininkų r.] 9. [L. [33.PIRKIOS PUOŠYBA 1 2 3 4 5 6 7 8 9 Langai: 1. Poškonių k. nuotr.

Trakų r. buv. 5974] 2. (pirkios vaizdas 20 psl. neg. 6. Švirmicko 2007 m. 153 pav.LANGAI 1 2 3 4 5 6 Langai su langinėmis: 1.nr.] 5. nuotr. Mažųjų Lieponių k. [LII. 8092]. Lieponių k. [A. [33. buv. 2006 m. Varėnos r.] 3. Eišiškių r. Jiezno r. [A.] 41 . nuotr.] 4. Markejevaitės. Trakų r. neg.) [LII. Čižiūnų k. Leičių k. Švirmicko 2007 m. Kalvių k. [L. Stakliškių k. nr. Vilniaus r. nuotr.

Augustinavičiaus 2007 m. Mančiagirės k. nuotr. Dargužių k. nuotr. nuotr. Augustinavičiaus 2007 m. Lazdijų r.] 4. Andriušytės 2007 m. Čižiūnų k. [A. [A. Andriušytės 2007 m. nuotr. Vilniaus r. [A. [V. nuotr.] 6. [A.] 42 . [A. Kalvių k.] 7. Trakų r. Paliūnų k. Dargužių k.] 9. nuotr. [A. Švirmicko 2007 m. Lazdijų r. Varėnos r. [V. Varėnos r. Andriušytės 2007 m.] 8. Andriušytės 2007 m. Maikūnų k.] 3. nuotr. Varėnos r. Darželių k. Varėnos r. Andriušytės 2007 m. [V. nuotr. Avižienių k. Augustinavičiaus 2007 m.] 2. nuotr. Vilniaus r.] 5.PIRKIOS PUOŠYBA 1 2 3 4 5 6 7 8 9 Skliautų langeliai: 1.

20 psl.] 43 . Milkūnų k. Milkūnų k. 1955 m. Šalčininkų r. Saidžių k. [LII. buv. F81P2677] 8. Šalčininkų r. Didžiųjų Salų k. 1957 m. 1957 m.) [LII. Šlavantų k. [VUB. F81-P2604] Langai: 5. Pb-712] 3.) [LII. 85/9] 7. (pirkios nuotr. 85/9] 2. Veisiejų r. 20 psl. Šalčininkų r. Lazdijų r. buv. [LDM.LANGAI 1 2 3 4 5 6 7 8 Skliautų langeliai: 1. 1957 m. Trakų r. 85/9] 6. [VUB. Veisiejų r. Babrų k. F81-P2543] 4. 2006 m. [VGTU AF stud. (pirkios nuotr. Merkinė [VUB. Dainaviškių k. brėž.

85/24] Trobos kertės puošybos detalė Paliūnų k. pavyzdžiui. vėjalenčių. kuris gali būti dažomas. Trakų r. Andriušytės 2007 m. [A. stoginukų atramas. vertikaliomis lentomis apkaltos sienos Klepočių k. kurios nuo kritulių neapsaugo pastogė. [LII. [LII. plataus kryžiaus formas. neg. bet pasitaiko ir sudėtingų laiptuotų profilių. saugantis rąstų galus nuo puvimo. konstrukcinius mazgus: sijų. Nors tai ne iš karto pastebima. nr. kurie elementų sankirtose atrodo itin išmoningai. Lazdijų r. bet labai tektoniška puošyba. jų sudūrimus uždengiant siauresne lentele. ir tik tarpukariu išplito horizontalusis. karnizų puošyba. Dekoruota pirkios kertė. 7943] 44 . kaip ir kertėms taikomas apkalimas. Tai tektoniškas sprendimas. Seniau populiaresnis buvo apkalimas vertikaliomis lentomis. suteikiant jiems. sijų galai. Dažniausiai rentinio sandūroms. Kaišiadorių r. Panašiai dekoruotomis plokštelėmis būna apkalami ir puošiami pogegninių rąstų galai. Taip pat kai kada išpjaustomi išorėje matomi skersinės sienos rąstų galai. rąstų galus. Neretai šiems elementams suteikiamas tik švelnus išlenkimas. puošiamas orginaliais raštais.] Dekoruota skliauto ir rentinio sandūra – karnizas ir gegnių apačia Kiemelių k. jų siūles paryškinant dekoratyvia juostele. Jie dažnai dera su sienų kerčių. nuotr. Saugančią ir puošiančią paskirtį atlieka ir pačių sienų ar atskirų jos dalių apkalimas: dažnai tai būna apatinė pastato dalis. gegnių.PIRKIOS PUOŠYBA Konstrukcinės detalės Mėgstama apdailinti ir išorėje matomus svarbių kostrukcinių elementų užbaigimus. Kartais šie abu būdai suderinami sienos plokštumoje.

buv. 103 pav. Lazdijų r. Kaišiadorių r. nuotr. [23. [A. 88/7] 2. Dekoruota trobos kertė Babrų k. stoginuko karnizas Kiemelių k.] Dekoruota trobos kertė Vabaliūnų k. [VUB. [A. [23.. Lazdijų r. nuotr.] 45 .] Dekoruota sija Dvarciškių k. Lazdijų r. Dekoruoti sijos ir gegnių galai. 1958 [LII. [A. Trakų r. Eišiškių r. Varėnos r. 89 pav. Andriušytės 2007 m. nuotr. F81-P68] 4. Dekoruoti rąstų galai Čižiūnų k. Dekoruota pirkios kertė Trakiškių k. [A.] 3. Andriušytės 2007 m. Andriušytės 2007 m. Andriušytės 2007 m.] Profiliuotos stoginuko atramos Vaikštenių k.] 1 2 3 4 1.KONSTRUKCINĖS DETALĖS Dekoruoti sijų galai Žemaitkiemio k. Lazdijų r. nuotr.

besikartojančios detalės sudaro metrines eiles. bordine. derinimasis prie kiekvieno dekoruojamo objekto vietos. Audinių raštuose kur kas smulkesni spalviniai plotai. Senajai dzūkų architektūrai buvo būdingos medienos spalvos – visų atspalvių rudos. jos raštai nekontrastuoja. kuris senesniais laikais Dzūkijai buvo mažai būdingas ir išplito tik XX a. tad jie būna ryškesni ir margesni. kuri puošiama – atskiroms pastato dalims taikoma būtent joms tinkama puošyba. durys. stogų skydai dažyti joms artimomis – ruda. netgi kontrastingos spalvos naudojamos saikingai. geltona bei žalia. XX a. rečiau kitomis spalvomis. o šalti atspalviai. ypač su baldų polichromija. siekiant tam. Varėnos r. tai yra pilkšvos. Druskininkų krašte sutinkami ir rudi. ypač medžio statyboje. rusvi ir gelsvi tonai. Antlangiai. Apibendrinant tradicinę dzūkų trobesių puošybą. kad puošyba išimtinai simetriška (reti nukrypimai tik atsitiktinės išimtys). Iki šiol bene išimtinai dažomi vien gyvenamieji pastatai ir tik kartais kai kurios ūkinių trobesių detalės. Dažant taip pat laikytasi tektoninio principo: visų pirma spalvinamos konstrukciškai reikšmingos vietos. todėl bendras pastato vaizdas išlieka vientisas. dažymą traktuojant ne tik kaip puošybą. kad ji pasižymi jautriu įvairovės ir vienovės deriniu. langų rėmai ir langinės kartais dažytos baltai. langinės. Būdinga tai. savaime atrodo dekoratyviai. Jos prigimtis visur panaši: paprastai apdailinamas medis. Be to. paskirties. sienos ir jų detalės. metrinių eilių žaismėje dalyvauja ir konstrukciniai elementai bei jų faktūros. čia atsiranda ir šviesiai geltona. aptinkami retai. vaizdo vienovę. jų deriniai akies nerėžia. bet ir kaip medines dalis konservuojančią priemonę. mastelio. [A. Todėl riba tarp ornamento ir grynos konstrukcijos tėra papildomas meistro-menininko prisilietimas. mėlyna. raudonai ruda. o tai. galima teigti. o raštai parenkami atsižvelgiant į vietą. Labiau į vakarus. Andriušytės 2007 m. kartais pasitaikanti mėlyna. ir tik pastaraisiais laikais – oranžine. Išvis Dzūkijai būdingi švelnūs žalsvi. ir gelsvi atspalviai. Arčiau Nemuno rusvi tonai komponuojami su šilta ir šalta žalia spalva. sienų kertės. šiltais žalsvais tonais. Seniau būdavo dažomi tik langų apvadai. Aplink Vilnių vyrauja rusva. Pirkia Paūlių k. rusvos spalvos. Taigi puošyba kartu su vaizdo visuma atskleidžia tradicinės sodybos architektūrai būdingą kompozicijos kokybę. už Alytaus dar daugiau žalsvos spalvos. Tradicinėje architektūroje nors ir ryškios. Taip pasitvirtina tradicinės puošybos tikslingumas. suteikti dar daugiau išraiškingumo. Tačiau ji naudojama vienodai intensyviai.PIRKIOS PUOŠYBA Trobesių dažymas Prie dekoro galima priskirti ir trobesių bei jų dalių dažymą. derinama su balta. ir žalsvi. Spalvinis trobesių išorės koloritas dera su pirkios viduje sutinkamomis spalvomis. Stogams visuomet būdingos natūralios šiaudų arba medžio lentelių.] ▼ 46 . nuotr. kas užtikrina tvirtumą.

juose yra universalūs šildymo – virimo įrenginiai. Tokiais atvejais. Dzūkai. Panemunių dzūkų baldus aprašė Vacys Milius [30]. Panemunių Dzūkijos rajonams interjero įrangai didelę įtaką turėjo Suvalkija. Dzūkijoje. lyginant su kitais regionais.y. Dzūkų namuose išvis mažiau patalpų nei kitur Lietuvoje. Jose nuo XX a. Baldai regione išlaikė nemažai archajiškų bruožų. Panemunių Dzūkijoje anksčiau paplito apšildomos seklyčios. ilgiausiai išlaikė plūkto molio ąslas bei vožtines lubas. net ne viena ar dvi. švarioji gyvenamojo namo dalis dažniausiai vadinta kamaraite. verdama. Minimais atvejais abu gyvenamojo namo galai įrengiami vienodai. dvigalio namo antrame gale ilgai išliko kamara. peèiukais. bet ir dažytų baldų. pr. Tokio namo atitvertoje priemenėje įrengiama kamara. tinkuojamos ir baltinamos. Trobos krikštasuolė Buteliūnų k. Mažiau kaimo ir miestelių amatininkų vertėsi vien baldų gamyba. Šildymo – virimo įrenginiai. Jų šildymo – virimo įrenginiai saviti. Tai neabejotina Suvalkijos įtaka. Priešingai nei kituose Lietuvos regionuose. anksčiau nei kitur. Dzūkijoje dažnesni atvejai. Panemunių dzūkai. taip pat ir Dzūkijai. Krosnis statoma pagrindinėje namo patalpoje – pirkioje. Dzūkiško gyvenamojo namo apšildymo įrengimo savitumus apsprendusios sąlygos: 1) Dzūkijoje. Interjero įranga išsiskiria panemunių dzūkai. Čia paplitusi aukštaitiškoji krosnis. Dzūkų šeimų gausumas įtakojo ir interjero organizavimą. Dzūkai tik nuo XX a. ketvirtajame dešimtmetyje kai kurios stačiamalkės krosnys mūrijamos iš glazuruotų koklių. kuknia ar net suvalkietišku terminu mašina. ant jos miegama. bet dažniau baltindavo sienas. krosnys. kaip ir suvalkiečiai. Kai gyvendavo viena šeima. o daugiau šeimų. ėmė pertvėrinėti vidaus patalpas. XX a. atitvertą priemenę dažniau skyrė virtuvei. Tai būdinga visiems Lietuvos regionams. Taipogi čia ilgai išliko didžioji šeima. Daugiau baldų gaminosi patys gyventojai. t. pradžios. kur stačiamalkės koklinės krosnys ėmė plisti anksčiau ir masiškiau išplito. Panemunių dzūkai nuo XX a. ja apšildoma patalpa. Stačiamalkes krosnis vadino peèeliais. O pas panemunių dzūkus antrame gale dažnesnė seklyèia. Vyravo dviejų rinkių viryklės. gyvendami tarp miškų. Kitur geroji. o ne kamarai. Ji visuotinai vadinama peèiumi. Krosnys tinkuojamos ir baltinamos. 3) Dzūkijoje ilgiausiai išliko didžioji šeima. Jas vadino kuknele. gyvenusi po vienu stogu. Dzūkijos regione labiau išplitusios vienagalės pirkios.PIRKIOS VIDUS Dzūkijoje gyvenamasis namas vidaus išplanavimo požiūriu artimas aukštaitiškam tipui. sudėtas virš balkių. [LII. lubas. abu galai įrengiami vienodai. Mažesni pokyčiai namo vidaus raidoje bei apdailoje turėjo įtakos ir interjere naudotiems baldams. kai viename name gyveno keletas šeimų. pr. daugiau viengalių pirkių. 106/11] ▼ 47 . bet buvo ir viryklių su trejomis ar vienomis rinkėmis. Krosnis daugiafunkcinė – joje kepama. bet tai darė rečiau nei kituose regionuose. čia mažesnė miestų ir miestelių įtaka. Gerokai mažiau ne tik tapytų. Veisiejų r. kai dviejų galų name gyvendavo po dvi šeimas. prie krosnies šono ėmė mūryti virykles. buv. statomos stačiamalkės raudonų degtų plytų krosnys. Jie neatsiejami nuo gyvenamojo namo patalpų raidos. 2) antrasis namo galas ( kamara ūkiniam podėliui ar kamaraitė audinių laikymui) neapšildomas. Viryklės mūrijamos iš degtų raudonų plytų.

Suolelį naudojo kaip pakopą užlipimui ant krosnies. Pirkia šiame Dzūkijos regione taip pat dažniausiai vadinama suvalkietišku terminu stuba. XX a. kai likusioje Dzūkijoje ilgai. todėl krosnyje įrengta indauja nebūna karšta. tik truputį šilta. F81-P3046] Plytų ir krėsto molio krosnis XX a. Kaminas dažniausiai statomas prie pertvarinės sienos. krosnis [VUB. Ant apšildomo suolelio ne tik sėdėdavo. Panemunių dzūkai kartais statydavo suvalkietiško tipo krosnis. Druskininkų sav. dažniausiai apie 150 cm ilgio. plinta netinkuotos ir nebaltintos viryklės. Ginčionių k. Ji skirta dažniausiai tik indams laikyti. Retesniais atvejais sienelė šilo nuo krosnies. Būta ir nuo viryklių šylančių suolelių. stovinti atskirai nuo krosnies. vadinamų liuktais. XX a. Tik prie vieno šono išmūrytas suolelis. o korpusas pirkioje. retais atvejais su galu. lentynomis. greta duokepės krosnies.PIRKIOS VIDUS Tik XX a. dzūkų vadinamą kaminu. ir nuo jos šylanti sienelė. ketvirtajame dešimtmetyje. bet ir pastoviai miegodavo. Dūmtakiai suvesti aukščiau. Dūmtraukio apačia mūriniais šonais. Panemunių Dzūkijoje anksčiau pradėtos mūryti plytinės krosnys. Lazdijų r. vos ne iki XX a. Krosnies latakais dūmai nukreipti į dūmtraukį. trečiajame – ketvirtajame dešimtmetyje Dzūkijoje plinta Vidurio Lietuvai būdingas šildymo – virimo įrenginys – viryklė. [LLBM] Plytų ir krėsto molio krosnis XX a. pavieniais atvejais ir anksčiau. pr. su 2-3 medinėmis. Lazdijų r. atviromis ar uždaromomis medinėmis durimis. Vaitkūniškės k. Krosnyje įrengta indauja vadinama moline šëpa ar moline indauja. pr. Viryklė ir šildomoji sienelė dūmtakiais sujungta su duonkepe krosnimi. užlenktu prie antro gretimo krosnies šono. vidurio išliko plūkto molio krosnys. Tokių krosnių pakura virtuvėje. Apšildomasis suolelis mūrijamas prie vieno krosnies šono. Dūminės pirkios Kabelių k. pirmojoje pusėje indaujos po dūmtraukiu labiausiai išplitusios būtent Dzūkijoje. [LLBM] 48 . prigulę pakaitindavo darbų išvargintą nugarą.

arkliniu vežimu atvežamas prie namo. suplūktas iš molio ar sumūrytas iš degtų šamotinių aukštos kokybės plytų. kai dūmtraukis šalia krosnies. mažai reikalingi smulkūs daiktai bei nešvarūs baltiniai. ketvirtojo dešimtmečio plinta aukštesnės. Kitas jau paminėtas variantas. esantį virš krosnies. Dzūkų krosnys didelės. Krosnis pastatoma per vieną dieną. Senosios krosnys aptakesnės ir žemesnės. 6) dūmtraukis. Tuo atveju dūmai į dūmtraukį dūmtakiais suvedami iš visų šildymo – virimo įrenginių. [LLBM] Duonkepė krosnis. kampuotesnės krosnys su viryklėmis prie šono. Jame laikomi kočėlai. 5) korpusas. Pavieniais atvejais dūminių pirkių Dzūkijos kaimuose būta ir XX a. statyta 1922 m. fasadinę gyvenamojo namo sieną. Labai svarbi krosnies statymui parinkto molio kokybė – molis neturėjo būti labai riebus. Lazdijų r. vidurio ar net 7–tojo dešimtmečio pradžios. Prieš krosnies angą namo sienoje yra langas. Dūminėse pirkiose krosnys dūmtraukio neturėjo. yra vėlyvesnis. 2) krosnies padas. Jam padeda 2-3 pagalbininkai. Prieþdos šone įtaisomas židinys ar maža viryklė – kuknelë.. 3) pakura. Nuo XX a. Duonkepė krosnis Šadžiūnų k. ant sienoje įtvirtintų pakabų kabinami drabužiai. Ant krosnies viršaus lengvai suguldavo keturi žmonės. Vėlesnės peèdangtës metalinės. Krosnys be dūmtraukio (dūminės krosnys) vyravo iki XIX a. Tai senesnis variantas. bet priešgaisriniais sumetimais dažniausiai atitraukta nuo šoninės sienos 30-60 cm. Plūktinė krosnis plūkiama iš molio. Pagrindinės krosnies dalys: 1) medinis rentinys. Taip suformuojama siaura erdvė – uþpeèkis. Veršų k. [LLBM] Krosnis su sėdima dalimi Žagarių k.. gerai išminamas ir suplūkiamas. Lazdijų r. pradžios krosnies anga uždaroma mediniu dangčiu – peèdangte. Per krosnies angą dūmai patenka į dūmtraukį. užima visą pirkios kampą. 4) priepečkis (suplūkta iš molio arba pamūryta plokštuma prieš krosnies angą) – prieþda. statytas 1938 m. Molį parenka ir krosnį plūkia patyręs meistras.KROSNYS Duonkepė krosnis – peèius gana masyvi. nes šilų gyventojai džiovino daug grybų. dažnai virš jo – dūmų surinkėjas – koptûras. [LLBM] Pečius Seirijuose. po to iš lengvo pakuriama ir palaipsniui užgrūdinama vis stipriau kūrenant. Lazdijų r. Tinkamas molis iškasamas. 7-10 dienų džiovinama. Iki XX a. pradžioje. Lazdijų r. [LLBM] 49 . Krosnies pakura atsukta į šoninę.

pr. Stalai tekintomis profiliuotomis kojomis XX a. [LLBM] Suolas XX a. Lazdijų r. Vainiūnų k. [LLBM] 50 . sujungtais vienu strypu. plačios lentos (dilės). Lazdijų r. pr. [LLBM] Suolas Veršų k. pr. Tai patys puošniausi suolai regione. Jų viršus – ištašyta vientisa lenta. pradžioje atsiranda suolų su atlošais bei suolų su galinėmis atramomis. Tai patys archajiškiausi stalai. rečiau du stovai sujungti dviem strypais. Ten jų rasta net daugiau nei kitose Dzūkijos vietose. Stalas Žagarių k. buvę ir panemunės Dzūkijoje. Rasta ir neišardomų stalų. Retesni suolai su atkalte bei galinėmis atramomis. Lazdijų r. Labiausiai paplitę rėminės konstrukcijos keturiomis vertikaliomis kojomis vienu. Vyravo dviejų tipų stalai. 110–150 cm ilgio. Jau XX a. Tokie stalai apie 70–75 cm aukščio. Lazdijų r. jos apačioje sustorėjimuose išskaptuotos skylės.PIRKIOS VIDUS Stalai. kur buvo lentinės grindys. Lazdijų r. Patalpose. [LLBM] Pušinis stalas XX a. uždėtos ant 2–3 kaladžių. Suolai. viršaus lenta 6–9 cm storio. Senieji pasienio suolai – storos. Kai kurie iš jų po sėdimąja lenta turėjo dėžę drabužiams bei siūlams laikyti. Užnemunės Dzūkijoje randami suolai ir su Suvalkijai itin būdingomis išpjaustinėtomis lentinėmis kojomis. ketvirtajame dešimtmetyje labiau plito tik panemunių Dzūkijoje. [LLBM] Suolas XX a. Tame regione aptinkami ir kilnojami suolai lentinėmis išpjaustinėtomis kojomis. 50–60 cm pločio. Sutrės k. rečiau dviem stalčiais stalai. Cibulių k. tokie suolai su 4–6 pagalinėmis kojomis. Senieji – sukryžiuotais stovais. [LLBM] Pušinis suolas Paserninkų k. sukaltos keturios keturkampės kojos. Jie su pakojomis iš visų pusių arba viena pakoja per vidurį ir dviem pakojomis galuose. Lazdijų r.

Jos labai retos. XX a. t. [LLBM] 51 . Prie pirmųjų priskirtinos ir suolo tipo kėdės be atlošų. Lazdijų r. Tai daugiausiai rėminės konstrukcijos kėdės. vidurio mažiausiai naudota kėdžių. taburečių. Tai kėdės iš vientisos lentos profiliuotu. Lazdijų r. Pušinis suoliukas Kučuliškių k. kurių atlošas iš horizontalių bei vertikalių įvairaus platumo lentelių. [LLBM] Kėdė Žagarių k. Šie baldai panemunės Dzūkijoje lentinėmis pjaustinėtomis kojomis. Tai regionas. pirmaisiais dešimtmečiais. ketvirtajame dešimtmetyje atsiranda ir rėminės konstrukcijos kėdžių be atlošo. [LLBM] Ąžuolinė kėdė Žagarių k.BALDAI Kėdės. pagaminta 1925 m. kitur – pagalinėmis kojomis. Kėdžių su atlošais daugiau būta panemunės Dzūkijoje. Lazdijų r. Lazdijų r. jos būdingos Suvalkijos kėdėms su atlošais. Kėdės buvo be atlošų ir su atlošais. [LLBM] Pušinė kėdė Paliūnų k. Kitose Dzūkijos vietose kėdės su atlošais atsiranda XX a. Lazdijų r.y. kuriame iki XX a. Gervėnų k. [LLBM] Kėdė. Labai retais atvejais kėdžių puošyboje naudota tekinimo technika. išpjaustinėtu atlošu bei trapecijos formos sėdyne – „smuikinio“ tipo.

Patys seniausi lopšiai drobiniai ir pintiniai. Ištrauktinių – praplatinamų lovų pasitaikydavo panemunės dzūkų buityje. – XX a. rečiau iš pušies šaknų plėšų.]. pab.PIRKIOS VIDUS Lovos. kurių galai. Minimi lopšiai naudoti iki XX a. Dzūkiškieji pastatomi lopšiai nuo suvalkietiškų skiriasi tuo. rečiau smailais galais. [LLBM] Pušinis lopšys Bagdononių k. o kartais ir šonai padaryti iš vertikalių profiliuotų siaurų lentelių. vidurio ar net vėliau. pab. Labiau paplitę į šonus sūpuojami pastatomi lopšiai. o kitas – įspraudžiamas į tarpą tarp galinės sienos rąstų bei rišamas prie skersbalkio. nepuoštais žemais galais. lovų galai pradėti puošti įvairia pjaustinėjimo technika. Dzūkijoje žinomi ir lentiniai skrynutės tipo pakabinamieji lopšiai. o ne pastatomuose. Pirmosios kilnojamos lovos Dzūkijoje atsirado apie XIX a. kitose Lietuvos vietose nepaplitę... bet tekintos detalės labai retos. pr. Jie retesni pietinėje Dzūkijoje. kai juos išstūmė fabrikinės gamybos vaikiškos lovelės. Lentinių pakabinamų lopšių pirmtaku buvę skobtiniai lopšiai [LII b. Vyrauja dvigulės lovos. Iki XX a. Tokios lovos Dzūkijoje išliko ilgiausiai. vadinami palatais. Dzūkijoje gerokai retesni pastatomieji lopšiai. Jos buvo lygiais. 45. bet jų Dzūkijoje nerasta. Palubės gultų vienas galas padėtas ant krosnies krašto. XIX a. jie atsirado tik po Pirmojo pasaulinio karo. nes ten vyravo pintiniai lopšiai. ketvirtajame dešimtmetyje Dzūkijoje buvo lovų. Bet ir dzūkiškieji lopšiai vadinti vokiškos kilmės žodžiu – vygë. bet iš siaurų lentelių su tarpais tarp jų. Jos gana trumpos – 170–190 cm ilgio. Lopšiai ovalo formos. Dažniausiai skrynelė ne uždara. ketvirtajame dešimtmetyje ir kartais naudoti vos ne iki XX a. kad jie su kojomis. pradžią. Lova Buciniškės k. XX a. neišardomos. Skrynelės tipo dėžutė įkabinama į stovus ar medinį rėmą – stakleles. sūpuojami į šonus. Lazdijų r. Lopšiai. Jie plačiau paplito XX a. nors skobtiniai baldai Dzūkijoje kaip niekur kitur buvo populiarūs. vidurio dzūkai savo vaikus mieliau sūpavo pakabinamuose pintiniuose lopšiuose. Jas dzūkai vadino polais arba vyskomis [2]. be jokių kojų. Senosios lovos buvo nekilnojamos. Jos įleistos į lenktus medžio tašus – pavažas. pab. ap. – XX a. Jie virvėmis pakabinami prie lingės ar balkio. Dviem dešimtmečiais vėliau paplinta lovos su įsprūdomis galuose. 491. [LLBM] 52 . [LLBM] Lova Buciniškės k. Lazdijų r. Palubės gultai Dzūkijoje naudoti iki XIX a. Pastarieji pinami iš lazdyno ar karklo vytelių bei eglės. pr. Suvalkietiški lopšiai sumontuoti tiesiog ant pavažų. apvaliais. Lazdijų r. Dzūkijoje populiaresni pastatomieji lopšiai su pavažomis.

bet labiausiai išplitusios Dzūkijoje. [LLBM] Spintelė Mackonių k. dažniausiai papuoštos išpjaustinėtais ornamentais. Jas vadino lentynomis. Pačios primityviausios su viena lentyna. o kad nesimatytų indai. Jų būta gana daug. Ties lentynėlėmis iš priekio prikaltos medinės juostelės arba siauros lentelės. apie 25 cm pločio. vidurio išplito šaukštdėtės. Dzūkijoje išplitusios ir indų spintos.BALDAI Baldai maistui bei indams laikyti. Nuo XX a. viduryje ir net vėliau. Į šonines lenteles įleistos arba prie jų prikaltos juostelės ir ant jų pritvirtintos lentynėlės. šaukštdėčių viename gale atsiranda skyriai su durelėmis. konikais. pridengtos užuolaidėlėmis. Kampinės indaujos žinomos visuose regionuose. Jos apie 170 cm ilgio. Varėnos r. ir Dzūkijoje naudotos net XX a. Skobta pušinė šėpelė indams dėti Musteikos k. Jos buvo daugumoje namų. Dzūkijoje nuo XIX a. Lazdijų r. pamūrytais iš plytų šonais su lentinėmis lentynomis. Jie palaipsniui didėja ir maždaug nuo 1930 metų išplinta pakabinamos ant sienos spintelės. Kartais tokios lentynos buvo ir be durelių. [LLBM] 53 . Vienos lentynos priekyje išpjovos šaukštams sukišti. Jos senesnės nei ant sienos pakabinamos spintelės. Apie XX a. Vyravo 2–3 lentynų šaukštdėtės. apie 190 cm aukščio. Molinės indaujos įsivyravo nuo XX a. Kartais daromos ir kampinės spintelės dviem–trim lentynomis. kurių viena šoninė lenta rėmėsi į grindis ar aslą. pr. Virš minėtų lentynų įtaisytas rėmas su durelėmis. antrojoje pusėje. Virš jų dažnai buvo dūmtraukis. pr. vidurį Dzūkijoje būta ir labai didelių šaukštdėčių. Visi paminėti baldai indams ir maistui laikyti Dzūkijoje buvo plačiai naudoti XX a. Išpjovos dažniausiai apatinėje lentynoje.

Senosios – skobtinės. Paserninkų k. IV dešimtmečio paplito spintelės dvejomis durelėmis vienu arba dviem stalčiais viršuje. Obelnikėlių k. pagamintų iš medinių Pakabinama spintelė maistui Bukaučų k. Jos panašaus laikmečio kaip stačiasienės. Lazdijų r. Dzūkijoje būta ir aukštų stačiasienių spintų indams iš lentų. Alytaus r. [LLBM] Šėpa maistui ir indams XX a. Jos naudotos iki XX a. Jos plito nuo XIX a. Vėlyvesnių indaujų durys rėminės su 1–3 įsprūdomis. Senosios spintelės buvo vienomis durelėmis ir kartais vienu stalčiuku višuje. Bene populiariausios ir iki šiol kartais naudojamos stalo tipo spintelės indams ir maistui laikyti. Įdomūs. trečiojo dešimtmečio pabaigos indus šaukštdėtėje imta slėpti balto ar margo perkelio užuolaidėlėmis. Vyravo viendurės to tipo spintos indams. Užtat krašte pakankamai daug kraičkubilių. pab. buvo kraičloviai bei skobtieji kubilai [11]. Šëpos. antrojoje pusėje. Jie Dzūkijoje neišlikę. kai kada ir ilgiau. pr. bet Dzūkijoje buvo retesnės. Jos vietinių meistrų gamintos ir XX a. be abejo. Baldai audiniams bei drabužiams laikyti. Dzūkijoje būta ir aukštų stačiasienių spintų indams. Naujovės į Dzūkiją skverbėsi iš miestų bei iš Suvalkijos. Jos skobiamos net XX a. Nuo XX a. 115–140 cm aukščio bei 50–60 cm skersmens. III–IV dešimtmečiais minimos indaujos kartais buvo su dvejomis durimis ir vienu ar dviem stalčiais apačioje. Tuo metu pradėjo plisti ir įvairūs staliukai gėlėms. Jas vadino indaujomis. paplito visoje Dzūkijoje. Seniausieji. Todėl neturėtų stebinti skobtinių indaujų gausa. Jos papuoštos pjaustinėjimais ir labai retais atvejais – tapytais ornamentais. šëpukës pavadinimai irgi atkeliavo iš Suvalkijos. vidurio. pr. lentynos knygoms. XX a.PIRKIOS VIDUS Nuo XX a. Stalo tipo spintelės nuo XX a. Lazdijų r. [LLBM] 54 . meniški kalvio darbo šių spintų durų vyriai bei užraktai. vidurio. Skobtinės spintos indams su 2–4 lentynomis. Kartais jos buvo dviem viena virš kitos durimis. Būta ir spintų su išsišovusia apatine dalimi. pr. antrosios pusės ir dirbdintos iki pat XX a. – XX a. šëputës. [LLBM] Spintelė maistui XIX a. pr.

o kitoje – sukabinti rūbai. Kartais spintos dalyje su lentynomis buvo laikomi audiniai bei lengvesni drabužiai. Kraičkubilius dzūkai vadino „kubilais šarvui“. Panašiu laiku imtos dirbdinti ir tridurės spintos rūbams. [LLBM] Spinta XX a. Bet priešingai nei indaujų. Jis nepralenda pro ąsos skylę. Spintos rūbams už indaujas aukštesnės ir platesnės. vidurio Dzūkijoje faktiškai nebeišliko. Senosios spintos skobtinės iš masyvaus medžio kamieno. Jose stalčiai atsiranda nuo XX a. Lazdijų r.BALDAI šulelių ir suveržtų 3–4 lazdyno lankais. o XX a. viršuje skylės kartelei prakišti. pr. pagaminta 1930 m. Visa spinta rudos – plytinės spalvos. Minimos spintos įmantriais karnizais ir gausiai išdrožinėtomis durimis. Kartais spintos būdavo netgi dvigubos paskirties. Dzūkų dvidurės spintos kartais įdomiai nudažytos. pr. [LLBM] Spinta rūbams. III dešimtmečio pabaigos. joje laikė maisto produktus. Lazdijų r. Dzūkijoje nuo XX a. Dzūkai juos naudojo ilgiausiai. [LLBM] 55 . Vienas kartelės galas storesnis. plinta dvidurės spintos rūbams be stalčių apačioje. Per ją ir ąsos skylę užkabina pakabinamą spyną ir kubilą užrakina. Spintos rūbams labai panašios į spintas indams. didesnės ir dvidurės spintos rūbams. Tapytų spintų irgi labai nedaug. Jie apskriti. į viršų siaurėja. Aišku. Spintos. Viena spintos pusė su lentynomis. kitame kartelės gale išpjova. su dangčiu. o durų rėmai ir karnizas – juodi. su dviem išsikišusiomis ąsomis. Dzūkijoje plačiau nepaplito komodos. bet jos populiaresnės buvo tik panemunės dzūkų namuose. antrojoje pusėje juose laikė grūdus bei miltus. Gervėnų k. skobtų spintų drabužiams iki XX a. Meteliai Lazdijų r. Spinta rūbams Drapalių k. Mažiau ir spintų rūbams.

Kituose Dzūkijos rajonuose tapytų skrynių nedaug. Žagarių k. kai kituose regionuose skrynios tuo laiku arba visai nebenaudotos. [LLBM] 56 . miltai. Skrynia Žagarių k. Lazdijų r. [LLBM] Skrynutė skarelėms Žagarių k. Lazdijų r. [LLBM] Skrynutė Žagarių k. [LLBM] Skrynia XIX a. arba juose laikyti grūdai. Lazdijų r. kur gamino štampuotine technika puoštas skrynias. Krašte vyravo dėžės formos skrynios gaubtais antvožais. Daugelis to krašto skrynių puoštos Suvalkijoje paplitusia tapyba – įrėmintuose tapymui skirtuose laukuose. Lazdijų r. Panemunių dzūkų namuose būta daugiau skrynių lygiais antvožais. Dzūkai skrynias dėžės formos antvožais vadino kuparais. [LLBM] Skrynutė Žagarių k. Skrynios dėžės formos antvožu puoštos štampuotine technika.PIRKIOS VIDUS Skrynios. Svarbiausia tapytų dzūkiškų skrynių ypatybė – grafiniai augaliniai ornamentai. pab. Juose kartais iki XX a. Jose vyrauja įvairiai išlankstytos dažniausiai juodos linijos. laikė mažiau naudotus drabužius ar audinius. Lazdijų r. pab. Žinomos baldų dirbtuvės Valkininkuose ir Varėnoje.

Ir iš tikrųjų Dzūkijoje labiausiai populiarios rankšluostinės su spintelėmis arba bent viena lentyna. lovos. buv. ar net XX a. Dzūkai jas vadino lentynukëmis. Dzūkijoje rankšluostinės išplito vėliau nei kituose regionuose. [LLBM] 57 . Lazdijų r. Kalvio darbo apkaustai ant jų gausūs. pagaminta 1935 m. balintos sienos. įdomūs ir meniški.BALDAI Krašte randama ir kuparų. Lazdijų r.nr. nudažytų viena spalva. rankšluostinės dzūkuose imtos dirbti tik XX a. [LLBM] Pirkios Geibonių k. kurių apačioje įrengtas volelis rankšluosčiui pakabinti. Pušinė rankšluostinė Paliūnų k. kurie nudažyti rudai ir puošti šviesesnio atspalvio rudos spalvos bangelių ornamentu. Žagarių k. pakaba rūbams. Vievio r. 8078] ▼ Rankšluostinė. neg. 1958 m. kampas: matyti audimo staklės. [LII. Yra ir kampinių spintelių. Atskirą grupę sudaro kuparai. Rankšluostinės. Alfonso Andriuškevičiaus nuomone [2]. III–IV dešimtmetyje.

miegą ir santuoką – gyvenimą palaikančias vertybes. Dzūkijoje svirnai nedideli. taip pat ir grūdai. dažniausiai vienos patalpos. [LII. bet išraiškingų formų. 9726] ▼ 58 .5 m. sienų ilgis dažniausiai svyruoja nuo 3. drabužiai. Manoma. netgi iškilmingą nuotaiką. dažniausiai su priesvirniais. sukuria ypatingą. smulkių puošybos raštų ir monumentalaus tūrio kontrastai. miegama. tai vadinami vienos patalpos svirnais.5 iki 5. Ypač kai priesvirnio užlas paremia dekoruotos kolonėlės: susidaro vertikalių ir horizontalių elementų. netgi miegama. tik durys yra šoninėje sienoje. Būtent tokie dažniausiai sutinkami Dzūkijoje: jų planas yra kvadratinis arba kiek ištęstas stačiakampis. jame dažniausiai laikoma rūkyta mėsa. o gylis sudaro nuo 1/7 iki 1/4 pastato ilgio. statinėse. Nors pasitaiko svirnų ir be priesvirnių. jog tokie galėjo būti statomi ir piliakalniuose. apsaugančiais duris nuo kritulių ir teikiančiais pastogę ūkio rakandams. bet jei pirmą aukštą užima vientisa erdvė. nors Dzūkijoje jie ne visur sutinkami: kai kur grūdai buvo laikomi specialiose dėžėse arba kubiluose. į kurį visuomet atgręžiamas pagrindinis fasadas. Taigi jis saugo tai. drauge su gyvenamuoju būstu formuojantis gerąjį kiemą. įdomus šviesos ir šešėlių žaismas. neg. Šoninių svirnų planas labai panašus į galinių. nr. Taip pat čia saugomos kitos maisto atsargos. Durų pusėje įrengiamas ir priesvirnis. Tai pirmiausia ūkinės paskirties pastatas. Veisiejų r. Svirnas su antais Buteliūnų k.ŪKINIAI PASTATAI SVIRNAI Svirnas – itin svarbus sodybos statinys. šis elementas yra itin būdingas svirnui kaip pastato tipui ir suteikia ne tik jam. Gausybė tautosakos tekstų liudija svirno reikšmę ne tik kasdienėje buityje. Jie gali būti arba šoniniai. bet ir per šventes. kas itin svarbu: maistą. Jei yra antras aukštas (į kurį patenkama kampe įrengtais laipteliais). kuriame laikyti grūdai: jiems viduje dažnai būdavo įrengiamos specialios talpos – aruodai. Svirnuose gali būti naudojama ir pastogė. ypač per vestuves. mat svirnams labai būdinga tūrio simetrija. arba galiniai: pagal durų vietą tūrio atžvilgiu. Seniausia svirno forma laikomi vienos patalpos galiniai svirnai. pavėsį žmonėms bei itin pagyvinančiais vaizdą. bet ir kiemui. papildomo išraiškingumo: pusiau atvira priesvirnio erdvė praturtina tūrio kompoziciją. Dzūkiškų svirnų durys visuomet įtaisomos derinant jų ašį su pastato simetrijos plokštuma. Aruodai išdėstyti priešais duris. buv. Jo plotis sutampa su pastato pločiu.

[A. Vilniaus r. 2. šoninis svirnas Daržininkų k. [A.. nuotr. Lazdijų r. Eišiškių r. Andriušytės 2007 m. nuotr.SVIRNAI 1. nuotr. 181] Svirno aruodai Darželių k.] 59 . Vilniaus r.] Svirnas su būdingu priesvirniu Pašulniškių k. Eišiškių r. 3. Andriušytės 2007 m. [8. buv. [A. 4. buv. Andriušytės 2007 m. galinis svirnas su pavalu Rimašių k.] Statinės su grūdais svirne Žagarių k.

Svirnai dažnai turi nemažas. vaisiai. Eišiškių r. įėjimo zonoje įtaisomas stambesnis akmuo ar kaladė arba formuojami mediniai laiptukai. Kadangi prisvirnio grindys pakeltos. sutvirtintas su trikampiu dvišlaičio stogo rąstų skliautu – toks skliauto įrengimas itin konstruktyvus ir tvirtas. kuriame džiovinami grybai. Tai buvo nuožulniu kampu pratęstas sienos rentinys. pro kurio duris vėdinasi grūdai. Sijinė stogo konstrukcija taip pat buvo derinama su gegnine: naudojamos gegnės. Į susidariusią po grindimis ertmę būdavo pripilama akmenukų ir šukių – tai apsauga nuo įsilaužėlių žvėrių ar žmonių.. Skliauto ir sienos ribą kartais atskiria stoginukas. kuris saugo ir nuo gaisro. [LII. iki 80-120 cm pločio pastoges – jos ypač svarbios iš priekinės pusės. 1957 m. [LII. ir dvigubų lentelių durys. Pavalas byloja apie archajišką ir būtent Dzūkijoje dar aptinkamą stogo konstrukciją – sijinį stogą. ir sutvirtintas stogas. 1957 m. kurie matomi ir iš išorės.. o kitas baigiasi skliautu. ir vadinamosios trišlaitės.ŪKINIAI PASTATAI Konstrukcinės ypatybės taip pat didina svirno išraiškingumą. o pats pastatas atrodo aukštas – toks jis minimas ir dainose. Šalčininkų r. o kai kada skliauto siena įtraukiama į tūrį. grūdai gerai vėdinasi. Aukštas gausiai dekoruotas svirnas ant akmenų pamato Lieponių k. buv. 85/11] Svirnas su stoginuku Milkūnų k. Šalčininkų r. Nemažai svirnų ir su vien gegniniais stogais. 85/29] Svirnas pusvalminiu stogu Gerviškių k. 85/8] 60 . Šiam tikslui nuo seniausių laikų įtaisomos ir grindys. [LII. Pastačius jį ant didelių lauko akmenų ar medinių kaladžių. kai vienas galas valminis.. Stogui sutvirtinti būdavo įrengiamas pavalas – išilgai stogo vienas šalia kito dedami rąsteliai ar pusrąsčiai. Stogų formos įvairuoja: gali būti ir keturšlaitės. o po jomis įrengiama apsauginė rąstų danga. 1967 m. ir čiukurinės. jei nėra priesvirnio. įrengiant balkonėlį.

[33. be priesvirnio. [A. [LLBM] Svirnas su pavalu Rimašių k. Alytaus r.] 61 . nr.SVIRNAI Svirnas ant medinių trinkų Mančiagirės k. Andriušytės 2007 m. 76 pav. nuotr. neg.] Svirnas be priesvirnio Krokininkų k. Varėnos r. [25. 9276] Svirnas sijiniu stogu su stoginuku. 404 pav. Varėnos r. perkeltas iš Puvočių k. kurį atstoja plati pastogė Nemiežiūnų k. Vilniaus r.] Dviejų patalpų svirnas keturšlaičiu stogu. Šalčininkų r. [LII.

garažu) ar ir gyvenamaisiais pastatais. [A. jų planas panašus į medinių. Viršutinis priesvirnio kampas Paulių k. [A. bet taip sumenkinamas išskirtinis šio trobesio išraiškingumas. atsiradusioje ertmėje įtaisomos grindys ir lubos. Kartais svirnai jungiami su kitų paskirčių ūkiniais (daržine.] Svirno Ašašninkų k. Kolonėlių proporcijos grakščios – tai kaip tik ir tinka šiam tektoniniam sprendimui. Kartais visi šoninių sienų rąstai pratęsiami per priesvirnio ilgį. sijinio stogo konstrukcijų detalės [VUB. o dekoras gali būti savitas.ŪKINIAI PASTATAI Priesvirnių įrengimas nesudėtingas: renčiant pastatą paliekami ilgesni apatiniai ir viršutiniai rąstai. nuotr. būdavo statomi du ar daugiau svirnų. Varėnos r. Varėnos r. Druskininkų sav. Pastaruoju metu. Dzūkijoje beveik nepasitaiko keleto patalpų svirnų. [21. atsisakoma priesvirnio teikiamo jaukumo sėdint kaitrią vasaros dieną ar gražų vakarą.] Priesvirnio konstrukcija Zervynų k. Užnemunėje sutinkami ir moliniai svirnai.F81-P54] 62 .] Nežymiai nusklembtos priesvirnio kolonėlės jungtis su sija Šukiškių k. tvartu. 49 pav. Andriušytės 2007 m. bet tai irgi menkina svirno vaizdą. Andriušytės 2007 m. nuotr. priesvirnio šonai aplink įėjimą užkalami lentomis. o kai norėta turėti daugiau erdvės aruodams. siekiant maksimaliai išnaudoti pastato tūrį. o susidariusios užlos dažnai paremiamos kolonėlėmis. literatūroje vadinamos antais. Vilniaus r. tuomet jame susidaro šoninės sienos.

SVIRNAI Svirno puošyba itin archajiška – tai priesvirnio kolonėlės. sijų. Andriušytės 2007 m. sutampantis su fasado simetrijos ašimi. po keturias arba daugiau – taip fasado plokštumą sudalina ritmas. pavyzdžiui. nusklembtos briaunos. Dekoratyvūs būna ir durų skląsčiai. vėliau geležiniai. Varėnos r. Veisiejų r. Svirnuose taip pat gali būti puošiami skliautai. nuotr. [A. nuotr. nuotr. 9666] Svirno lėkiai Buteliūnų k. kuris jau savaime dekoratyvus. buv. gegnių galais ir įžambių lentelių skliautu Darželių k. paryškinančios jų grakštumą. kartais ne tik varčios. Vilniaus r. seniau mediniai. Kartais apdailinama apatinė užlų sija. o puošyba jam suteikia papildomą matmenį. durys ir lėkiai.] Svirnas su balkonėliu Kašėtų k. Kolonėlės priesvirniuose dėstomos simetriškai fasado plokštumos atžvilgiu. Andriušytės 2007 m. 106/11] Svirno lėkiai Musteikos k. Lėkiai ant svirno kraigo dabar jau beveik nebeaptinkami. dar praturtina vaizdą: svirnų durys puošiamos dažnai. pavyzdžiui. nr. Priesvirnių kolonėlės Dzūkijoje puošiamos retai. tačiau ši labiausiai nykstanti puošybos detalė gausiai paliudyta senosiose fotografijose. buv. sienų kampai. kartais tai būna tik dekoro užuomina. [A. balkonėlių tvorelės. brėžiniuose. neg. [32. Dvigubų lentelių durų raštas. Lazdijų r.] 63 . Andriušytės 2007 m. užapvalinant jos ir kolonėlių jungtį. Veisiejų [LII. [A. 135] Svirnas su dekoruotom kolonėlėm. Varėnos r. bet ir staktos.] Svirno durys Bagdononių k. dažnai vietinių kalvių darbo. gegnių galai. [LII. Svirnas su lėkiais Aleksiejiškių k.

.] Dekoruotas svirno kampo apkalas Kašėtų k. aprėmintos [21. nuotr. nuotr. [A. Andriušytės 2007 m.] 64 . Lazdijų r. Andriušytės 2007 m. 85/9] Dvigubų lentelių svirno durys Kibyšių k.] Dvigubų lentelių svirno durys Žemaitkiemio k. [LII. 1959 m. Šalčininkų r. neg.ŪKINIAI PASTATAI Svirno durys su arkine stakta Zervynų k. [A. Veisiejų r. Lazdijų r. Varėnos r. Varėnos r. 49 pav. nuotr. [A. Andriušytės 2007 m.] arkine stakta Milkūnų k.] Dvigubų lentelių svirno durys Buteliūnų k. Varėnos r. [LII. 1967 m. Andriušytės 2007 m. buv. Veisiejų r. nr. Dvigubų lentelių svirno durys. [LII. 106/8] Dvigubų lentelių svirno durys Kašėtų k. nuotr. 9730] Dekoratyvus svirno durų raktas ir spyna Žemaitkiemio k. [A..

taip pat šalinës. [D. stogas aukštas. nuotr. Vitkausko 2006 m. dažnai kluonuose įrengiama ir peludë pelams supilti. Todėl kluone paprastai yra grendymas. Trakų r. ir tuomet išlaisvinama vidurinė pastato erdvė. nuotr. Rytų ir pietų Dzūkijai būdingi vadinamieji aukštaitiškojo tipo kluonai: jų korpusas palyginti trumpas. Kluonai su dviem stulpų eilėm gali būti pailgi. juo labiau. Forma tiesiogiai priklauso nuo stogo konstrukcijos: kluonuose dar naudojama senoviška pëdinë konstrukcija leidžia suformuoti platų aukštu stogu tūrį. šieną. nors jau ir nunykusios kluono paskirties – džiovinti javus kuriant krosnį. o antrieji vakarinėje. jose laikomi javai. ypač kai tūrį dar Skirtingų formų kluonų eilė Tiltų k. nuo grendymo atitvertos metro aukščio tvorele. 9780] ▼ 65 . kulti ir laikyti javus. Vilniaus r.KLUONAI Kluonas stambiausias sodybos pastatas. jo monumentalus tūris išsiskiria iš kitų sodybos pastatų. [A. laikomi vežimai. kad kluonas buvo statomas toliau nuo likusių pastatų.] Kluonas čiukuriniu stogu Nemunaičio k. kartais šiaudai ar šienas. Andriušytės 2007 m. nr. Atstumo buvo laikomasi dėl pirminės. Ir dabar šis pastatas skirtas džiovinti. Pirmieji labiau paplitę rytinėje Dzūkijos dalyje. neg. sienų aukščio santykis su stogo projekcine plokštuma 1:2 ir net didesnis. tačiau pasitaiko. ir siauresni su įvažiavimu iš šono kluonai. kurios arba palaiko pastato pašelmenyje permestą išilginį rąstą. Šie tipai susiję su stogą laikančiomis konstrukcijomis. kad greta stovi skirtingų tipų kluonai. dėl ko galėdavęs kilti gaisras. Alytaus r. Tuomet stogas remiasi ant vertikalių stulpų – pëdþiø. kartais ir šiaudus. Dzūkijoje paplitę ir platūs su įvažiavimu iš galo. įvažiavimas iš galo.] Kluonas pusskliautiniu stogu Šimonių k. arba dvi pėdžių eilės remia išilgines sijas. vadinamą permete. kur kuliami javai. [LII.

su įvažiavimu ilgojoje sienoje kluonų tūrius. ir trumpesni. Trakų r. o lauke neretai būdavo pristatomos šopos – apvalios maniežinės. tačiau dažniausiai jų kraštinės viršija 10 m. Neretai stoge virš durų suformuojama iškarpa vežimui pravažiuoti ar stoginukai šienui apsaugoti. pusskliautinės. pavyzdžiui. o miškingoje Dzūkijoje – iš medžio trinkų. [LII. Kluonų dydžiai labai įvairūs: gali būti ir visai nedidelių. Dengiama šiaudais. paslėgtu slogčiais [28. Pėdinės konstrukcijos kluonų planas kompaktiškesnis: viena iš kraštinių gali siekti ir 18 m. aukštu keturšlaičiu šiaudiniu stogu. kita dažniausiai būne apie 10 m. kartais ir skiedromis. kartais ir sukryžiuotais sluogčiais. suręstų į atsikišusias kertes. 18 pav.] Senoviškos vienos pėdžių eilės su permete pašelmenyje konstrukcijos kluonas Vaikštenių k. tokie dažnai būna ir Užnemunės kluonai. Sienos renčiamos iš gulsčių apvalių rąstų.ŪKINIAI PASTATAI pailgina aplink galinį įvažiavimą pristatytos kišenës. čiukurinės. su keliais grendymais. Kluonas Varnagirių k. Simno r. vidurinėje Dzūkijos dalyje paplitę beveik kvadratinio plano aukštais kūginiais stogais kluonai. Kluonams būdingos įvairios stogų formos: keturšlaitės. ir stambių. pamatai paprasti – akmenų. artimų daržinėms. Gegninė konstrukcija įtakoja ilgesnius ir siauresnius. dvišlaitės. iš šonų jiems neretai būna pristatytos daržinės arba pašiūrės. šiaudinio stogo kraigas būna sutvirtintas išilginėmis klotimis. o stambiųjų gegninės konstrukcijos kluonų ilgis būna net virš 30 m. 85/18] 66 . Jie gali turėti kelis grendymus. Kluonų su gegnine stogų konstrukcija būna ir labai mažų.

143] Kluonas su stulpeliais paremta stogine virš durų ir lėkiais virš kraigo Milkūnų k. [16. Šalčininkų r. [LII. Varėnos r.KLUONAI Aukštaitiško tipo pėdinės konstrukcijos kluonas keturšlaičiu stogu su iškarpa ties durimis Dubičių k. 85/18] 67 .

. F81-P176] Užnemunietiškas kluonas su šopa Peršėkininkų k. [LII. F81-P175. Alytaus r. nr. F81-P173. Alytaus r. 8884] 68 . F81-P174.ŪKINIAI PASTATAI Stambus kluonas su keliais grendymais Nemunaičio k. 1954 [VUB. neg.

KLUONAI
Konstrukciniai elementai, jų sudaromas ritmų, faktūrų, šviesotamsos žaismas pagyvina monumentalius kluonų tūrius. Dekoratyvi, paprasta ir išmoninga yra kluonų durų, plačių ir dvivėrių, sandara: vertikalios lentos išorėje apkaltos sukryžiuotomis lentelėmis, sudarančiomis rombus – šie įstrižiniai ryšiai teikia tvirtumo. Pasitaiko, kad durų įtaisas yra virpstis – iš medžio su tinkamai išaugusia šaka padarytu bėgūnu. Kartais kluonai net puošiami: suformuojami lėkiai, profiliuojami gegnių galai, dekoruojami skliautai, pavyzdžiui, Vilnijoje pasitaiko kluonų net su dekoratyviniais langeliais skliaute.
Kluonai su lėkiais Zervynų k. Varėnos r. [21; 71 pav.]

Kluono lėkiai Milkūnų k. Šalčininkų r. [LII; 85/9]

Kluono lėkiai Avižienių k. buv. Veisiejų r. [LII; 106/13]

Senoviškas kluono durų įtaisas – bėgūnas Klepočių k. Trakų r. [LII; 85/22]

Kluonas su dekoratyviu langeliu skliaute ir įžabiais ryšiais sutvirtintomis durimis Šukiškių k. Vilniaus r. [A. Andriušytės 2007 m. nuotr.]

Kluono, atkelto iš Barčių k. Varėnos r., medinių trinkų pamatai [LLBM]

69

ŪKINIAI PASTATAI
TVARTAI
Tvartai vieni iš pagrindinių sodybos trobesių, formuojantys ūkinio kiemo erdvę; pailgi jų tūriai su aukštais stogais, kurie užimdavo daugiau nei pusę statinio aukščio, dažnai įsilieja į bendrą vaizdą. Vengiant kvapų ir purvo, tvartus sodyboje stengtasi statyti pavėjinėje pusėje ir žemiau nei kitus pastatus. Tvartų sodyboje gali būti keletas: atskiri pastatai skirtingiems gyvuliams. Tačiau Dzūkijoje labiausiai paplitę pailgo stačiakampio plano tvartai, juose nuo vienos iki šešių patalpų, skirtų skirtingų rūšių gyvuliams. Kartais tvartai statomi po vienu stogu su kitos paskirties pastatais: ir su gyvenamaisiais, ir su ūkiniais, prie jų pristatomos vištidės, vėliau ir daržinės bei kt. Dzūkijoje pasitaiko tvartų su vadinamąja tarpuvarte: tai pusiau atvira be durų patalpa per pastato vidurį, kurioje laikomi vežimai, rogės, kartais šienas ar šiaudai, į ją žiemą išvedami pasivaikščioti gyvuliai. Patalpos išdėstomos eilute viena šalia kitos (retesni „L“ formos tvartai), todėl trumposios tvartų sienos dažniausiai būna apie 4 m, o ilgosios priklauso nuo patalpų skaičiaus ir kartais siekia iki 16 m.

Užnemunietiškos sodybos tvartas, padedantis formuoti kiemo erdvę Mečiūnų k. Lazdijų r. [A. Andriušytės 2007 m. nuotr.]

Tvartas iš Beviršių k. Lazdijų r. [LLBM] ▼

70

TVARTAI

Tvartas čiukuriniu stogu Nemunaičio k. Alytaus r., 1954 m. [VUB; F81-P150, F81-P153, F81-P155,]

Tvartas Zervynų k. Varėnos r., papuoštas lėkiais [21; 57, 58]

Mažas tvartelis su priestatėliu, tvartams būdinga užlaida Vaikštenių k. Trakų r. [33; 183]

71

betoną. dengti šiaudais. Puošybos detalių tvartuose būna retai. kartais dvivėrės. nuotr. Avižienių k. vidurio jiems imta naudoti akmenis. dažniausiai vieno rąsto pločio. [A. čiukuriniai. loviai. skiedromis ar skaldytomis lentomis. Varėnos r. Lazdijų r. ypač karvių bei arklių tvartuose.ŪKINIAI PASTATAI Sienos renčiamos iš apvalių. [A. kurio durys sutvirtintos įžambiais ryšiais. dvišlaičiai. ėdžios. vadinama uþlaida. nuotr. kalkes. dažniau pasitaikydavo lėkiai. molį. Tvartams būdinga užlaida Mančiagirės k. Pamatai kadaise būdavo menki. kartais tašytų rąstų. Saugant įėjimų erdvę nuo kritulių. cementą.] Galvijų tvarto interjerai su ėdžiomis Kruklių k. durų apdaila ar dvišlaičių tvartų stogų skliautai paįvairinami įvairiomis kryptimis išdėstytomis lentelėmis. tarpai tarp rąstų užkamšomi sąmanomis. kartais langų. Lubos daromos iš karčių. viduje įtaisyti užutvarai. Andriušytės 2007 m. bet apsaugai nuo šalčio formuotas pašalas. Nuo XX a. kurioje yra durys. Langai mažyčiai. 127] Ilgas tvartas aukštu akmenų pamatu. Dzūkijoje pastogei paaukštinti kartais naudoti papildomi antgegniai – tai leidžia laisviau įvesti ar išvesti gyvulius. kad geriau laikytųsi šiluma. Stogai keturšlaičiai. [16. suleistų į atsikišusias sąsparas.] 72 . Andriušytės 2007 m. Varėnos r. įvažiuoti vežimui ir tuo pačiu teikia stogo formai nežymiai lenktą su pakilusiais į viršų kampais siluetą. paprastai būna įtraukta į pastato tūrį: atitraukiant nuo sienos pogegninį sienojų suformuojama plati pastogė. ant jų šilumai palaikyti kraunamas šienas ir šiaudai. kartais pamatai daromi labai aukšti. siena. Durys plačios.

TVARTAI

Tvartas su tarpuvarte Maikūnų k. Vilniaus r.: bendras vaizdas ir tarpuvartės erdvė, kurioje yra durys [A. Andriušytės 2007 m. nuotr.]

Pamato aptaisas (kairėje) tvarte ir tarpuvarte (dešinėje), atkeltame iš Dubininko k. Varėnos r. [LLBM]

Tvarto, atkelto iš Beviršių k. Lazdijų r., stogas su antgegniais, teikiančiais nežymiai lenktą siluetą stogui ir paaukštinančiais pastogę [LLBM]

73

ŪKINIAI PASTATAI

Tvartas Šaltinėnų k. Prienų r. papuoštas lėkiais [30; IX pav.]

Tvarto, atkelto iš Beviršių k. Lazdijų r., šiaudinis stogas su sluogčiais [LLBM]

Papuošti tvarto, atkelto iš Dubininko k. Varėnos r., langeliai ir dekoratyviai atrodanti durų konstrukcija [LLBM]

Dvigubų lentelių durys tvarte, atkeltame iš Jakėnų k. Varėnos r. [LLBM]

Tvarto durys Aleksiškės k. buv. Veisiejų r., 1955 m. [LDM; Pb-702]

74

PIRTYS
Pirtys būdavo nedidelės, statomos atokiau nuo kitų sodybos pastatų, maždaug už 100-200 m, šalia natūralių ar dirbtinių vandens telkinių, dažnai gausiai apželdintos. Kai kada pirtis priklausydavo keletui sodybų. Dzūkijoje pirtys statytos dažnai, išskyrus Užnemunę, kur jas statyti ilgokai drausta. Tai dažniausiai antžeminiai statiniai, nors būtent pietų Lietuvoje pasitaiko žeminių ar pusiau žeminių tipo pirčių. Pirties planą sudaro apkūrenama krosnimi pėrimosi patalpa ir priepirtis. Pėrimosi patalpa yra maždaug nuo 2×2 iki 4×5 m ploto ir nuo 1,90 iki 2,20 m aukščio, lentų ar skeltų rąstų lubomis, medinėmis grindimis arba moliu plūkta asla. Akmenų krosnis įrengta prie durų ir užima nuo 1/3 iki 1/7 patalpos ploto. Prie krosnių dabar būna katilai vandeniui šildyti, o kadaise jį šildydavo į medinį lovį sumesdami įkaitusius akmenis. Dūmams išeiti lubose įrengiamos skylės – aukštiniai; pasieniais išdėstyti plautai ir suolai, palubėje – kartelės drabužiams pakabinti, dažnai būna vienas įstiklintas langelis. Priepirtis siauresnis, užima apie trečdalį pastato tūrio, be lubų; senaisiais laikais būdavo tik atvira pastogė. Pirčių sienos dažniausiai iš apvalių rąstų, suleistų į atsikišusias sąsparas, nors priepirčiai būna ir karkasiniai; stogai keturšlaičiai, čiukuriniai arba dvišlaičiai, dengti šiaudais, skiedromis, lentelėmis arba lentomis. Pirtys paprastai neturi jokių puošybos detalių.

Pirties Vaikštenių k. Trakų r. vaizdas ir planas [LII; neg. nr. 6030, 85/16]

Pirtis Zervynų k. Varėnos r. [21; 97 pav.]

75

nuotr. samanomis.] Rūsys su lėkiais Klepočių k. dažnai kūpso tik stogas. laipteliais arba nuožulniu įėjimu. Žeminės lubos uždengiamos spaliais. sienos rentinės arba išmūrytos moliu.KITI ŪKINIAI PASTATAI Sodybose būna dar įvairios paskirties ūkinių pastatų. Apie dviejų metrų gylio žemėje iškastos patalpos. Trakų r. pavyzdžiui. kalkėmis ar cementu surištais akmenimis. Nusileidžiama į jas kopėčiomis. Bulvėms buvo kasamos ir laikinos aklinai dengtos duobės su stogeliais. [A. Vilniaus r. Rūsys Šimonių k. [A. kurie arba stovi atskirai. Lazdijų r. antžeminėje dalyje laikomi įvairūs rakandai. nuotr. nr. šakomis. [LII. neretai naudojamos karkasinės konstrukcijos. 6038] ▼ 76 . Vieni jų kiek stambesni. bet ir kalvės ar grybų džiovyklos. kiti visai nedideli. skirtos laikyti šieną ir šiaudus. Andriušytės 2007 m. bet būna ir rentinės. neretai ir betonuotos. neg. Kai kurie ūkiniai pastatai žeminių tipo. Ūkiniams trobesiams. vištidės.] Rūsys Avižienių k. Kai kurie jų paplito tik XX a. Dzūkijoje taip įrenginėti ne tik rūsiai. nors ir jos dažnai būna prijungtos prie kitų pastatų. ypač mažiesiems. šienu arba šiaudais. arba būna blokuojami su kitais trobesiais. tokios yra daržinės. kartais rūsio duobė būna įrengta po kitais pastatais. Andriušytės 2007 m. skirtos laikyti bulvėms ir kitoms daržovėms. Rūsiai dažnai įrengiami šlaiteliuose arba su daugiau ar mažiau aiškia antžemine dalimi. kiti daiktai. sienos gali būti sukaltos iš lentų ar išpintos kartimis.

98 pav.] 77 . Trakų r.KITI ŪKINIAI PASTATAI Rūsys su lėkiais Klepočių k. [21. (nuotrauka 76 psl. Varėnos r. 85/19] Žeminė – grybų džiovykla Zervynų k.) [LII.

] Rentinė su lentų stogu kalvė Giraitės k. plačiau pradėtas naudoti tik XX a. [30. nuo 3×3 iki 5×8 m. bet būna ir rentinių. Andriušytės 2007 m.] Vasaros virtuvė. Tai vėlyvas pastatas. dažniausiai karkasinės lentinės konstrukcijos. verdamas ir ėdalas gyvuliams. Dabar Dzūkų sodybose dažnai sutinkamos vasaros virtuvės. XI pav. Joje ruošiamas valgis. susmulkindami erdvę. žmogaus ir gamtos santykių. naikindami vientisumą.1955 [LII. Todėl architektūrinės formos. Petroškų k. [LII. nors pasitaiko ir vykusiai į kompleksą įkomponuotų. 8885] Vištidė Karklynų k. pajėgi inkorporuoti ir gyvenimiškas naujoves. Alytaus r. [A. Vis dėlto tradicinė architektūra iš prigimties organiška. [30. XI pav. Varėnos r. rūkymui atokiau nuo kitų pastatų būdavo statomi maži antžeminiai arba žemės šlaiteliuose įrengti rūsinio tipo statinėliai su krosnelėmis. padedanti formuoti sodybos kiemą. tačiau dažnai pabiri ir neišraiškingi jų tūriai užgriozdina kiemą. Pastatytos kiemų viduryje jos neretai darko sodybos vaizdą. negriaunant nusistovėjusių tūrių ir erdvės. nr. mūrinių. Paskutiniais dešimtmečiais sodybose atsirado ir kitų ūkinių pastatų. Alytaus r. nuotr. valgoma. proporcijų.KITI ŪKINIAI PASTATAI Grybams džiovinti. Prienų r. nr. neg. Rūkykla Peršėkininkų k. tad jeigu laikomasi jai būdingų formų bei komponavimo principų. Jos būna nedidelės. Lazdijų r. 2226] 78 .] Vištidė Naudžiūnų k. tinkamos vietos erdvėje parinkimas yra svarbiausias dalykas derinant šiuolaikinio gyvenimo būdo atributus prie tradicinio kraštovaizdžio. garažai: jų svarba ūkiui neabejotina. tokių kaip sandėliai. neg.

į stulpelius įtvirtintų karčių. Šalčininkų r. sodus. Lotø statiniai daromi iš spygliuočių medžių lentų. labai papildo vaizdo visumą. daržus. jo pilnatvę. svarbios funkciškai ir reikšmingos vaizdui formuoti. dažnai net nenuobliuotų. nors jį lėmė ir krašto miškingumas. tarpai tarp jų Vartai Vilniaus apyl. daržai. ir įpročiai ar mados. gėlių darželius. neg. suteikia tarpams tarp pastatų papildomą išraišką. ir kalami prie dviejų horizontalių karčių. nuotr. [LII. gyvulių išgenas. 1940 [LNM. [A. sušvelnina kompozicinį perėjimą tarp erdvių. sodai. ir iš dalies užėmė žiogrių tvorų vietą. supamas žiogrių tvoros. Tvoros – itin svarbus gyvenviečių ir sodybų išvaizdos elementas. Žmogui artimas jų mastelis. Milkūnų k. Tvoros nyksta greitai ir ne visur jas skubama atstatyti arba dabar joms naudojamos netradicinės formos bei medžiagos. smulkūs elementai. jų viršutiniai galai dažnai nusmailinami. esančios arčiau gerojo kiemo. 5824] ▼ Šulinys sodybos kiemo viduryje Mančiagirės k.. atskirdavo kiemus. Virbai iš nugenėtų eglišakių pinami tarp horizontalių. dažnai sudarantys ažūrą. Statiniø tvoros paplito XX a. pritvirtintų prie stulpelių. gėlių darželiai. Ji laikoma gražia ir gerai saugo nuo smulkiųjų gyvulių ir paukščių.] 79 . E 19452] Keliukas į kluoną. Dzūkijos kaimuose jų būta įvairių pirmiausia funkcine prasme: jomis aptverdavo pačią sodybą. tai yra erdvės. Andriušytės 2007 m. Vadinamąja þiogriø tvora dažniau būdavo pažymimos sodybos ribos.SMULKIOS ARCHITEKTŪROS FORMOS Tai sudėtinės sodybos dalys. turintis aiškią paskirtį. Nuo paskirties priklausė ir tvorų pavidalas. nr. Varėnos r. Tvorų įvairovė daugmaž atitinka jų paskirties variantus. o tai menkina sodybos vaizdą.

juosianti sodybą. neg. 1962 m.SMULKIOS ARCHITEKTŪROS FORMOS Sodybos tvoros ir vartai Kabelių k. nuotr. Varėnos r. [A.] 80 . [32. Andriušytės 2007 m. Andriušytės 2007 m. [LNM. Mančiagirės k. 8 pav.] Lotų tvorelė aplink sodybą Ančios k.. nr. nuotr. 15794] Varteliai tarp sodybos kiemų Musteikos k.] Kuolų tvora. 145 pav. Varėnos r.] Žižmų k. Lazdijų r. eglinių pinučių ir ąžuolinių rąstelių [33. [A. Šalčininkų r. tvoros: statinių. Varėnos r.

Abipus tvorų perlipimui per jas įrengiamos lipynės iš ant kuolų pritvirtintų lentelių. įėjimui į sodybą šalia plačių įvažiavimo vartų įrengiami ir maži. o dažnai ir atskiras akcentas yra vartai ir varteliai. Andriušytės 2007 m. Pietrytinėje Lietuvos dalyje pagrindiniai vartai į sodybą gali turėti aprėminimą arba net skiedromis. septyniomis ar aštuoniomis eilėmis. Þardinei tvorai naudojamos ilgos pušinės arba eglinės kartys. trim keturiom eilėm įtaisomos ant vertikalių mietų. [A. medžio kaladžių arba akmenų. jomis aptveriamos sodybos ir kiemai. Gulstinës tvoros į jas panašios. išgenos ir pievos.] Gulstinė tvora Paūlių k. Varėnos r. Jų sodyboje gali būti nemažai. [A. jomis aptveriami ūkiniai kiemai. kur tik reikia pereiti iš vienos erdvės į kitą. kad nepralįstų smulkūs gyvuliai ir paukščiai. tik jų kartys trumpesnės ir dedamos tankiau. nuotr. Sudėtinis tvorų elementas. lentelėmis dengtą stogelį. Kartais jie dekoruojami geometriniais orna- Žardinė tvora Paūlių k. [32.SMULKIOS ARCHITEKTŪROS FORMOS lygūs stulpelių pločiui. nors būna tvorų ir be tarpų. iki 80 cm aukščio. Varėnos r. visur. lipynių vietose tvorų viršus būna lygus. Varėnos r. Jų formos priklauso nuo įėjimui reikiamo pločio ir svarbos ir dažniausiai atitinka tvoros sandarą. Andriušytės 2007 m. dar aptinkamos lauko akmenø tvoros: akmenys sukrauti eile be rišamosios medžiagos. kur daugiau akmenų.] Aptvaro konstrukcija ir lipynė Musteikos k. kurie patys gali būti įkalti į žemę. Kuoliniai statiniai būna iš apvalių kuoliukų arba iš skeltų rąstų. nuotr. Eišiškių krašte.] 81 . Jų būna vienvėrių ir dvivėrių. 151 pav.

juos įsirengdavo atskirai. 6866] Šuliniai : a) Gruožnikėlių k. vėliau. Pastarieji kai kur dar išlikę seniausios formos: tai paprastu rentiniu arba akmenimis sutvirtinta duobė. papildomai puošiami švenčių metu. toliau nuo ūkinės dalies.. 1940 [LNM. todėl semti vandenį svirtimi lengva. iš kurios kibiras su vandeniu traukiamas kabliu. ypač skirstantis į vienkiemius. Šuliniai kaimuose anksčiau tarnaudavo kelioms sodyboms. Eišiškių r.Varėnos r. 34 pav. Rąstų (arba cementinis) rentinys paprastai uždengiamas lentiniu dangčiu. buv. Veleniniø šulinių rentinys jau dažniausiai cementinis. nr. kai kur netgi po du.. b. kartais prie veleno įtaisomi mediniai ratai.. neg. Šulinys Zervynų k. b) Kuršių k.] Šulinys sodyboje Vilniaus apyl. Šeimos reikmėms skirti šuliniai su svirtimi arba su velenu paprastai kasti arčiau gyvenamojo būsto. vieną jų gyvuliams girdyti. prie kito – koks nors sunkus daiktas atsvarai. [8.SMULKIOS ARCHITEKTŪROS FORMOS mentais. velenas įtaisomas ant dviejų šonuose įkastų stulpų. 1952 [LNM. Senoviški yra svirtiniai šuliniai: svirtis laikosi ant vertikalaus dvišakio rąsto. E 19314] 82 . prie vieno jos galo tvirtinamas kibiras. virš tokio šulinio dažnai būna įrengti lentelėmis ar a. Trakų r.

kuomet bitės laikytos žmonių išskobtose ar tiesiog išpuvusių medžių drevėse. drevine bitininkyste iki šiol užsiimama Dzūkijoje. dažnai dažomi. Prie mažųjų architektūros formų priskirtini ir aviliai – išraiškingi sodų elementai. Žardinė sodybos pakluonėje Musteikos k. neg. jie išskobti iš nupjauto ar vėjo nulaužto medžio kamieno. 9756] 83 .SMULKIOS ARCHITEKTŪROS FORMOS malksnomis dengti stogeliai. Lazdijų r. nuotr. kiti smulkūs sodybos elementai. yra vėlyvi: vieni jų vadinami varšuviniai – panašūs į mažus namelius. ir ypač tušti jie atrodo kaip ažūrinės sienelės ir praturtina kiemo erdvę. [32.] ▼ Pusiau gulstinis kelminis avilys Nemunaičio k. Rëminiai aviliai. 147] Varšuviniai aviliai Babrų k. nr. kai kurie iš šių objektų sezoniškai kinta. pavyzdžiui. o dadano labiau panašūs į dėžes. paplitę visoje Lietuvoje. gulsčiai ar pasvirai. tačiau visi jie dalyvauja formuojant erdvę. suoleliai poilsiui. Jie gali būti inkiliniai. Andriušytės 2007 m. Kelminė-avilinė bitininkystė kiek vėlyvesnė. inkilėliai. tai yra įkelti į medžius. arba statomi ant žemės bitynuose: stačiai. Sodybos vaizdą bendrą papildo ir šunų būdos. Alytaus r. [A. seniausieji aviliai kelminiai. Įspūdingi pakluonių elementai – žardai šienui džiovinti: ir prikrauti šieno. Varėnos r. malkų kaugės. [LII. Seniausia bitininkavimo forma – drevinė.

M. III deš.. Išskirtiniu šio regiono paminklų bruožu laikytina savita Kristaus Kančios temos traktuotė kryžių architektūrinėse–meninėse kompozicijose ir koplytėlių skulptūrų grupėse. Dzūkijos regionui būdingų kryžių konstrukcijos pagrindą sudaro lotyniškas kryžius. papildomi dekoro elementai naudoti labai saikingai. Architektūrinę–meninę kompoziciją papildo kryžių tarpkryžmes puošiantys subtilūs dekoro elementai bei kryžmoje įkomponuotos koplytėlės su Nukryžiuotojo figūrėle ar Nukryžiavimo sceną vaizduojančia skulptūrų grupe. Veisiejų apyl. Alytaus r. pradžioje Dzūkijoje buvo pastatyta paminklų. Miliaus 1959 m. Dekoratyvi dzūkiško kryžiaus kompozicijos interpretacija (XX a.). [R. Trakų apylinkėse. kalavijus imituojančiais. Miliaus 1959 m. jungiančių kryžiaus horizontaliąją šaką su stiebu.). šių kryžių architektūrinė kompozicija aiški ir vientisa. Kaišiadorių r. vinis. [ASI.). architektūrinių bei dekoro detalių gausa nustelbia Dzūkijos regiono paminklams būdingą prasmingumą. Tačiau XX a. Vydenių apyl. 10259. Tokio paminklo pavyzdžiu galėtų būti Santaikos kaime pastatytas kryžius. 1. nuotr.. Siekiant išvengti paminklo kompozicijos simbolinės prasmės. Tokio pavidalo paminklai itin gausiai statyti Alytaus ir Varėnos rajonuose. dekoratyvinio ir simbolinio pradų balanso derėtų siekti ir nūdienos meistrams (4 pav. Iečių. pastebėti ir kai kur pietinėje Aukštaitijos dalyje bei Panemunėje. Sakalausko 1957 m. nuotr. o stogastulpių ir koplytstulpių statyta labai mažai.). V. [LII. Santaikos k. Būdingas Dzūkijos kryžius Čepeliūnų kaimo kapinėse. kopėčias komponuojant ant paminklo kamieno ir šakų. Žaslių apyl. [LII. lieknakamieniai kryžiai.). kompozicija suteikia šiems paminklams būdingą išraišką (1 pav. pab. papildyta Dzūkijos paminklams būdingais simboliniais elementais (3 pav. Krutulienės 1969 m. Kristaus Kančios tema kartais išplėtojama ir paminklo dekore: smulkesnius simbolinius elementus – ragotines. vid. Paparčių k. Kryžius su spindulių aureole Santaikos kaimo kapinėse (XX a. Simno apyl.] 2. o su prie jo pritvirtintais sukryžiuotais. Lazdijų r.] 4. Kitas Dzūkijoje gausiai paplitęs kryžių tipas – paminklai su dekoratyviomis kryžmų aureolėmis. Kaišiadorių.). Nors šis kryžius išsiskiria itin efektinga išore.] 84 . Alytaus r. reples. Populiarūs ir gausiausiai visame regione paplitę aukšti.] 5. išsiskiriančių eklektišku minėtiesiems kryžiams būdingų elementų ir svetimų formų deriniu. Kėdainių. papildytas Kristaus kankinimo įrankius – kalavijus ir ietis – imituojančiais elementais. Prienų.MAŽOJI SAKRALINĖ ARCHITEKTŪRA Dzūkijos regiono smulkioji sakralinė architektūra ypatinga rūšine paminklų įvairove nepasižymi. Bertašiūtės 2007 m. Jubiliejinis kryžius – aukštaitiškos kryžiaus formos ir dzūkiškų motyvų derinys (XX a. 10249. kurio kompozicijoje buvo panaudota aukštaitiško kryžiaus su altorėliu forma. rykštes. Varėnos r. jame vyraujantis dekoratyvumas. Kaišiadorių apylinkėse pastebėta savita kryžių su kankinimo įrankiais kompozicijos interpretacija – ietis ir ilgakočius kirvelius imituojantys elementai tvirtinami prie horizontaliosios kryžiaus šakos ir jungiami ne su paminko kamienu. elementais (2 pav. nuotr. V. nuotr. Savita kryžiaus su Kristaus kančios atributais kompozicija. gana daug medinių pakabinamų koplytėlių. nuotr. plaktukus.] 3. [ČDM. sekuliarizacijos. Santaikos apyl. Nepaisant detalių gausos. sutinkami Lazdijų. A.).

] 9.rutulys. Kubiliaus 1968 m. tvirtinamos prie kryžių kamieno ir net ant paminklo šakų (10 pav.). Jonas Evangelistas arba šv. kurios kabinamos kryžmose. [ASI. siaurėjančios į apačią. Merkinės apyl. bet ir labiau išplėtoto siužeto Nukryžiavimo sceną vaizduojančios skulptūros. Būdingas Dzūkijos kryžių dekoras. Vietoje spindulių kryžmose kartais būdavo komponuojamas ir vientisas plokščias saikingai ažūru papuoštas skydas. kurie paskleidžiami kamieno ir kryžmos sankirtose. kurias sudaro Nukryžiuotojo figūra. jungiančio tiktai viršutiniąją ir šonines kryžiaus šakas (5.] 10.] 8. Šiose koplytėlėse kabinamos ne tik Nukryžiuotojo figūrėlės. apatinėje – po skardiniu stogeliu arba nedidukėje plokščioje koplytėlėje Nukryžiuotojo figūrėlė.jų šakų galams suteiktas profilis (8 pav. Varėnos r. Visame regione populiarios tradicinės plokščios „dėželės“ pavidalo koplytėlės su dvišlaičiais arba skiautiniais stogeliais (11 pav. Tačiau profilio motyvų įvairovė gana didelė. Marija Magdalietė bei kryžiaus papėdėje gulintis avinėlis.). Varėnos r. nemaža ir visai paprastų kryžių. Krutulienės 1966 m. suformuotos ant gana plokščio pagrindo arba masyvios.). Šiuose paminkluose dažnai statomos Kristaus Nukryžiavimo sceną vaizduojančių skulptūrų grupės. nuotr. Marcinkonių apyl. paminklų viršūnės kartais papuošiamos geležiniais kryželiais. Šių paminklų tarpkryžmės kukliai papuošiamos nedideliais dvišakių spindulių pluoštais (9 pav. R. Dvikryžmis Dzūkijos kryžius (XX a. Dzūkijoje. Dzūkijoje (ypač Varėnos rajone) plito ir dvikryžmiai kryžiai. taip pat Kauno. Dubičių apyl. kurio apdaila ir elementų kompozicija artima Kauno ir Raseinių krašto kryžiams (7 pav. Varėnos r. Šių paminklų kryžmose pritvirtintos medinės ar metalinės Nukryžiuotojo figūrėlės pridengiamos kukliu skardiniu stogeliu.] 85 . su gana toli viena nuo kitos nutolusiomis kryžmomis. Jų konstrukcinį pagrindą sudaro kryžius.. [A. I pusė). Gana gausiai Dzūkijoje paplitusios medinės pakabinamos koplytėlės. Prienų ir Kaišiadorių apylinkėse. kiek mažiau paplitę augaliniai trilapio ir tulpės motyvai. kurio kryžmoje komponuojama masyvi plokščia koplytėlė. Tai labai aukšti ir liekni paminklai. 6. [R. Burinskaitės 2001 m. [ASI. Išraiškingos ir savitos išvaizdos koplytėlės sutinkamos kai kuriose Alytaus. 9 deš. Merkinės kryžių kalnelio kryžius (XX a. Lazdijų r.). Varėnos r. A. Populiariausios geometrinės formos . ritinys. nuotr. Savitas dzūkiškas kryžius su koplytėlėmis Dubičių kaimo kapinėse. [I. Šių koplytėlių tūriai atviri arba įstiklinti vieninteliu pagrindiniame fasade įkomponuotu langeliu.). Bertašiūtės 2007 m. šv. nuotr.) Dzūkijos kryžių architektūrinė kompozicija neretai papildoma įvairių pavidalų koplytėlėmis.MAŽOJI SAKRALINĖ ARCHITEKTŪRA Jos formuojamos iš pavienių spindulių ir augalinių motyvų. Kuklus kryžius Veisiejų apylinkėse.. kaip ir kituose Lietuvos regionuose. Jų viduje dažniausiai kabinama Nukryžiuotojo figūra. kurių vienintelė puošmena . Viršutiniosios kryžmos centre komponuojamas saulės diskas arba Apvaizdos akis.). Senovės k. o tarpkryžmes puošia spinduliai (12 pav. Dichavičiaus nuotr. J. 6 pav. prisegami prie rato formos nimbo arba tvirtinami ant puslankio formos skersinuko. „pasagos“ ar baldakimo klostes primenančiais stogeliais. nuotr. prizmė. pailgos.). lėkštos ir negilios. Krutulienės rinkinio] 7. Koplytėlių įvairovė didelė: jos gali būti įprastos formos su dvišlaičiais. Marija Sopulingoji. Iš A.

pab. ir kryžius 1943 m. šv. Paminklų skulptūrų kompozicijose kartais sutinkami ir Švč. nuotr. Mergelės Marijos bei kitų populiarių šventųjų – šv. Merkienės 1975 m. Veisiejų apyl. tačiau būdinga gana ryški stogelį remianti horizontali atrama (13 pav. V.] 12. statomos šv.. Išraiškinga koplytėlė medyje (1910 m. Tradicinės išvaizdos koplytėlė su Nukryžiuotuoju (XX a. Barčių k. [R. šv. V. Kaišiadorių r. 14. 57452. [LII. nuotr. [LII. Jono Nepomuko skulptūros arba Jėzaus Krikštą vaizduojančių skulptūrų grupės (14 pav. Kazimiero.] 11. Miliaus 1955 m. [LII. nuotr. 2328. Pakelės koplytstulpis su šv. kurių koplytėlėse. Bertašiūtės 2007 m. Laibgalių k. Jono Nepomuko skulptūra (1948 m. Veisiejų apyl. dengtose dvišlaičiais ar arkiniais stogeliais. nuotr.] 86 .). Agotos.). Lazdijų r.).). Koplytstulpių taip pat nedaug kaip ir stogastulpių. Vydenių apyl. Jų konstrukcija tipiška – stiebas su piramidiniu stogeliu.). R. Lazdijų r. 2441.MAŽOJI SAKRALINĖ ARCHITEKTŪRA Stogastulpiai Dzūkijoje paplitę labai negausiai. Miliaus 1955 m.] 13. Florijono atvaizdai. Dzūkijos paminklų grupė (stogastulpis 1918 m. Varėnos r. Gastilionių k. Tai paminklai su atvira anga pagrindiniame fasade.).

pasėdėt gerai. Berþas (karpotasis beržas – Betula pendula Roth. ApN 22-1] ▼ 87 . Vienkieminėse sodybose ar ten.. vaisių nenukrėstų. spintas. Jo džiovintais žiedais ir vaisiais gydė sąnarius. nes reikia šieną džiovinti. medžių galėjo sodinti daugiau. sako. jei laikė bites. tai medžių šaknys sulaikė. Jei turėjo daug prisisodinę medžių. mylimiausias medis. kvapesnio oro. Gatviniuose kaimuose vietos mažai. kad gražus medis. kad perkūnija netrenktų į pastatus. dėl to. sodybos medžių nekirto.) žieve dažė siūlus. jei buvo „lakiantis smėlis“. Tik jei paseno. o medžiai užstoja saulę. Ievà (paprastoji ieva – Padus avium Mill. kuriuos įvairiai panaudodavo.) vadino verba. linksmumo.) yra nereiklus dirvožemiui. 1980 [LDM. Jei medžių nėra.ŽELDINIAI Medžiai Sodybose sodino medžius. pirkia viena stovės kaip našlaitė. jog medžiai saugojo. kėlė į medžius gandralizdžius. todėl dažnai buvo sodinamas nederlingose žemėse. kitką malkoms supjovė. todėl medžius daugiausia sodino prie kaimo gatvės. dėl unksmės: kai saulė kepina – pavėsis. Kaštonà (paprastasis kaštonas – Aesculus hippocastanum L.) mėgo dėl skanios sulos. kad mylėjo medžius. Medžius sodino įvairiais sumetimais: dėl grožio. Klevà (paprastasis klevas – Acer platanoides L. tai nupjaudavo. inkilus varnėnams: „Buvo tokia liga. sutvirtino. Varėnos r. čiulbėti: „Priskrenda paukščių ir gieda kaip kurioj savo balsu. dėl sveikesnio. medžius kartais sodino ir kokiam nors atminimui: vaikų gimimui. kad gražiai žydi. kur kiti medžiai prastai auga. dėl užuovėjos: „Kad įsilėkėjęs vėjas stogų nenuplėštų“. o jo lapus džiovino duonai kepti. kieme. Tai ir sodinosi ant sodybos ribų ir dar dažnai vieną kitą medį prie pirkios. nes medžiai „suturi ugnį“.) sodino. langines. pavasarį iš jų leido sulą.) dažniausiai sodino prie pirkios. kad špokai turi švilpaut“. lyg ir nieko nėra. ypač kai žydi. Be jų. gal gyvena koks visai netinkamas žmogus. Iki Pirmojo pasaulinio karo beveik išskirtinai sodino tik lapuočius medžius. Iš geresnės dalies namų ūkio rakandą padarė. tinginys. vaikai džiaugėsi gilėmis. kuriai „perlyt reikėjo gero lietaus“. nes jo šakeles nešė šventinti per Verbą. kai reikėjo. kad sodų nelaužytų. kad paukščiai turėtų kur nutūpti. labai tankios lajos. kur turėta platesni rėžiai. sprogsta medžiai. Liepa (mažalapė liepa – Tilia cordata Mill. kaip kurioj moka“. Ją Medžiai sodybos kieme Vaitakarčmio k. lizdus sukti.) Dzūkijoje bene garbingiausias. nupuvo. darė vežimus. kad atskridę jų spiečiai turėtų kur sėsti. malonumo. nušautam partizanui atminti. nuo gaisro. saugojo. Gluosná (Salix L. išvažiuojant gyventi į kitą šalį. jį ypač mėgo dėl gražių žiedų. Tik nesodino aplink kluonus. Àþuolo (paprastasis ąžuolas – Quercus robur L.

ŽELDINIAI dažnai sodino prie gyvenamojo pastato.).).) vadino topeliais. Varėnos r.). Šermukšnis (paprastasis šermukšnis – Sorbus aucuparia L. Varėnos r.): „Pirmiau ratus darė iš jų“. gydė žaizdas. Dideli medžiai aplink įvažiavimą į sodybą Trakiškių k. tafoliais. nenužiūrėtų. raudonos uogos.] Kryžius. Augino dekoratyvinius krūmus: bezus (paprastosios alyvos – Syringa vulgaris L. Jį mėgo. riešutojus (riešutinis lazdynas – Corylus avellana L. kai žydi. kad kas neužburtų. o jaunikis kišenėn įsidėdavo šakelę. iš jų bitės renka medų. radastas. Šis medis ypač gražus. ypač pavasarį. Tikėjo. kad šis medis apsaugo nuo piktų jėgų. Per Jonines šermukšnio šakele užkišdavo tvarto duris. Andriušytės 2007 m. burbulukus. kad gražiai žydi. Zervynų k. kurių prisiskynę pasidėdavo ant aukšto ir valgė žiemą sušalusias.). nuotr.). LLBM 88 .) augo dažnoje sodyboje. diemedþius (Artemisia abrotanum L. papuoštas žiemės gėlių vainiku ir parišta prijuostėle. alyvukes. poterkas baltas. o žiedų arbatą geria nuo peršalimo. Taip pat sodindavo uosá (paprastasis uosis – Fraxinus excelsior L.). jaunų šakų žieve gydė votis. kuris buvo parneštas iš miško ir pasodintas prie namų. Vainikėlį jaunajai pynė ant šermukšnio šakelės. riešutus. špireikas (lanksva – Spiraea L. baltus medelius. topoliais. smertelnikus (baltuogė meškytė – Symphoricarpus racemosus Mchx. kad raganos neatimtų karvėms pieno.). Patiko jos kvapas. jazminus (darželinis jazminas – Philadelphus coronarius L. Tuopà (Populus L. ir ypač padėjo tas šermukšnis. o pumpurus rinko ir. [A. sodo. roþes (erškėtis – Rosa L. užpylę degtine.

vanduo nesilaiko: „Gėlės palaidnai augo“. Didelės gėlių mėgėjos kartais pasodindavo gėlių per visą namo šoną ir dar per abu ar vieną galą. Gatviniuose kaimuose darželį paprastai rengė plotelyje tarp pirkios ir gatvės. Tarpukaryje ėmė daryti ir širdelės. þuoganaitëm. tai norinčios dar pasisodindavo gėlių ir kieme. ir jis žydėdavo tol. tad vienkiemiuose dažniausiai taip ir darė. kuriuose vietos platu. ir apvalių lysvelių. nes sausa. Gėlių darželį. Vos vyrai baigdavo ręsti gyvenamąjį namą. bet turintį ir simbolinę reikšmę. trikampio formos lysveles. Varėnos rajone dažnai lysvelių visai nekasė. Vienkiemiuose.Gėlių darželis Tai buvo neatskiriama sodybos dalis. iki durų. nors ne visada darželis buvo į kiemo pusę. Lysvelių planai buvo įvairūs. ne tik puošiantį sodybą. smėlis. Jei rėžis buvo platesnis. Jų kraštus tvirtino akmenukais (juos baltino). rengė prie gyvenamojo pastato. rombo. „L“ formos. aþuoganom. per visą šoną. prie pusės namo šono. o pirkia stovėjo galu į gatvę. Lysveles vadino aþuoganaitëm. kol egzistuodavo sodyba: „Kai namas grius. apimančios namo galą ir pusę šono. aþukëm. Lazdijų r. [A. Darželio pakraščiuose sukasdavo pailgas lysveles. rau- Medžiais ribojama užnemunietiška sodyba Dvarciškių k. tai ir darželis pasibaigs“. tuojau moteriškės prie jo užsisodindavo darželį. o centre iki Pirmojo pasaulinio karo dažniausiai buvo keturkampės lysvelės. eþelëm. þuoganom. Lazdijų rajone tame pačiame darželyje buvo ir keturkampių. nuotr. nors jis būdavo ir šiaurinėje pusėje. eþukëm. Pasaulio šalių atžvilgiu gėlėms geriau augti pietinėje namo pusėje. Andriušytės 2007 m. darželis užėmė įvairų plotą: per pusę namo šono.] Alyvų krūmas šalia svirnelio LLBM Rudaminos sodyboje Dzūkiškas darželis LLBM Musteikos sdodyboje 89 .

Sodino prie tvoros. rūtomis. laidotuvėms. nasturtës (Tropaeoleum L. Jis ypač buvo reikalingas.). ypač patiko lapų kvapas. vestuvėms. kieteliai.virkštenis. šalnokandþiai (astras – Aster L. astros. bandelës.akmenys [33. 8 – jurginai.).: 1. nuodatkos (vaistinė medetka – Calendula officinalis L. èišèius (pievinė kraujažolė f. Goštos. þieminës lepkonijos. plioksai. Dalis darželio gėlių buvo daugiametės. 12 – gostautas. 11 – muilarožė. tribulkomis (laiškinis česnakas – Allium schoenoprasum L. èebatukai. skambuèiai (paprastasis sinavadas – Aquilegia vulgaris L.). naktinukai (dviragė leukonija – Matthiola bicornis DC. razetos (razeta kvapioji – Reseda odorata L. cancalijos. Vienmetės gėlės: lineliai (darželinė graželė – Calliopsis tinctoria DC. šabalbonai (raudonžiedės pupelės – Phaseolus coccineus L. 3 – vilkdalgiai. lineliai (paprastoji kosmėja – Cosmos bipinnatus Cav.tigrinės leleijos.biljardo lanksva. goštautas (goštautinė gaisrana – Lychnis chalcedonica L. berlinkos. senobinis èišèius. šparagas (vaistinis smidras – Asparagus officinalis L.ŽELDINIAI donom ar baltom plytom. Pinavijai.). garšvinis (stambialapis saliavas – Peucedanum ostruthium Koch).). Jos reikėjo krikštynoms. Pinavijos. Šalčininkų r. Sakė: „Bobų vasara žydi. mylimiausia.). nuotr. ramunëliai (vaistinė ramunė – Matricaria chamomilla L. pijolkos (bijūnas – Paeonia L. kalavijai.). levukai. notkos. karveliai.).).] Gėlių darželio planas šalia pirkios gatviniame Poškonių k.). pilnavidurė – Achillea ptarmica var. Vilniaus r. marûnas (skaistenis – Pyrethrum Scop. vartojo ir vaistams. 13 – bijūnas.). kampu įkastom į žemę. nanotkos. Naudojo vaistams. multiplex Haimerl. 4 . slezeliai (darželinė rožūnė – Lavatera trimestris L.) – garbingiausia. 10 – sedumas. Palangė LLBM Musteikos sodyboje su jurginais Gėlynas šalia pirkios Šukiškių k. Jų šaknis ir žiedus vartojo nuo „išgusčio“. sinavadai (kininis ratilis – Callistephus chinensis Nees. 6 – mėtos. gaideliai.). Bobø vasara. kasoèiai. pupinas (baltašaknė – Polygonatum L. 9 – piliarožė. roþelës. Èebatorai. Kolèikas. goštaulka.raukšlėtasis erškėtis.). kad būtų raudoni: „Senovinis mergų ružas“. Tai viena iš pagrindinių gėlių. geltonukai. raguliai. 5 .). mëtos (Mentha L. 14 – chrizantema. vijokliukai (pelėvirkštis sukutis – Ipomoea purpurea Lamk.). kadangi ji gražiai žydi. Šaknimis trynė skruostus.). èernobilis (mėlynoji kurpelė – Aconitum napellus L.). þirneliai (kvapusis pelėžirnis – Lathyrus odoratus L.). konvalijos (paprastoji pakalnutė – Convallaria majalis L. [A. þilvytukai (daugiametis flioksas – Phlox paniculata L. 17 .).).] 90 .). geltonos jurginës. prancûzëlis (dailieji auskarėliai – Dicentra spectabilis DC.). Tai aukšta.). Andriušytės 2007 m. 47 pav.).). patakiai. goštautai. pirmajai komunijai. nužievintomis karklų vytelėmis (lankučiais smeigė). gvaizdikai (serentis – Tagetes L. karkleliai.).).). sausiukai (darželinis šlamutis – Helichrysum bracteatum Willd. bijûnëliai. kasoèiai. Arlikai.). kur nors kampe.). Jų arbatą gėrė nuo nervų. Andriejaþolës. lelijos (vildalgis – Iris L. Tarp jų ir rûta (žalioji rūta – Ruta graveolens L. sliaznikas.). karkliukai. skaniai kvepia ir gydo. kai karvės neišsivalė po veršiavimosi. 16 – mažoji piliarožė.). veèernykai. 7 – flioksai. goštauka. kalavijai. šalavijos (balzaminis skaistenis – Tanacetum balsamita L. Kiti ir visai niekuo netvirtino. brangiausia gėlė. 15 – jazminas. þieminiai jurginai (plunksnalapė rudbekija – Rudbeckia laciniata L. tai jau vasara praėjo“. teleponai (rausvoji viendienė – Hemerocallis fulva L. pivonijos.). bervinkos (šliaužiančioji žiemė – Vinca major L. 2 . iki 2 metrų gėlė. augalais: saulutėmis.

). Svogūninės: tribulkës (laiškinis česnakas – Allium schoenoprasum L. devynšardës. sode) augino ir kitus vaistinius augalus: barkûnà (baltažiedis barkūnas – Melilotus albus Desr. broliukai.). Cincilijas. þivokastà (vaistinė taukė – Symphytum officinale L. eksponuojami LLBM Musteikos sodyboje 91 .). Durnàjà ropæ (juodoji drignė – Hyoscyamus niger L. kurių žiedai ar lapai skaniai kvepėjo. sakratëlës.). narcizai (baltasis narcizas – Narcissus poeticus L.). Juozapo rykštaitës (kardelis – Gladiolus L.). staredubà (vaistinė gelsvė – Levisticum officinale Koch). pilnavidurės.GĖLIŲ DARŽELIS þiopliukai (didysis žioveinis – Antirrhinum majus L.).): „Anas nuo visko pamačnas“. narà. Dvimetės gėlės: devyniašarviai. Buvo kvapios. debesylà (Inula L. perestupà (baltoji driekana – Bryonia alba L.).).).). durnadagá (paprastoji durnaropė – Datura stramonium L.). vilniagvaizdikiai (šiurpinis gvazdikas – Dianthus barbatus L. kaštanavolà. pelynà (Artemisia absinthium L. Sodybose (kieme.). cibulaitis. sesabroliai (tikroji našlaitė – Viola wittrockiana Gams.). saulutës (Bellis perennis L. Jis dažniausiai augo darželyje ar šalia jo: „Nuo išgusčio“. Šakniagumbinės: jurginai (Dahlia Cav. èistotelá (didžioji ugniažolė – Chelionium majus L.) – nuo nervų. Dzūkiški darželiai.): gydė lūžusius kaulus. Geltonus èyþmus (paprastoji bitkrėslė – Tanacetum vulgare L. Gumbasvogūninės: Juozapëliai. roþës (paprastoji piliarožė – Althea rosea Cav. piliponai (tulpė – Tulipa L. Labiausiai mylėjo ir gerbė tuos dekoratyvinius krūmus ir gėles. lelijos (Lilium L.).).).

Trakų r. Taip pat pristatoma keletas naujų projektų. Tradicinė Dzūkijos kaimo architektūra yra įvairi: įvairovę lemia gamtinės. kurie vis dar sutinkami kaimuose. kad ir šiandien tarp statančiųjų ir projektuojančiųjų atsiranda norinčių sekti tradicinės architektūros pavyzdžiais. [A. galbūt kai kurie tūno užsislėpę Dzūkijos miškų glūdumoje. Kita vertus. o tai kartu lėmė ir sąlyginį (lyginant su kitais Lietuvos regionais) pastatų smulkumą. o naudojami tik išoriniai pagražinimai. tai yra jos kompozicinio vientisumo: tiek sodybos erdvės santykio su aplinka (gamta ir kaimynais). Deja. kuriuose vyrauja tradicinis pavidalas jį ne kopijuojant. Senųjų ir naujesnių formų bendrabūvis būdingas ir tūrių bei puošybos deriniams – tai natūrali gyvenimo eigos raiška. kurie nuo seno būdingi šiam kraštui. dzūkiškame kaime. padės bent iš dalies atsakyti į klausimą kokie yra dėsningumai. Todėl čia sutinkama didžiausia konstrukcijų įvairovė: taikomi ir seni. istorinės. ir juos galima įvardinti kaip dzūkiškos. kad nuo senųjų trobesių net ir vykusiai nukopijuotos detalės ištirpsta netinkamos kompozicijos fone – tai vis dėlto dažniausiai pasitaikantis reiškinys projektuose. socialinės ir kultūrinės sąlygos. o dažnai ir bendralietuviškos tradicinės kaimo architektūros bendrybes. tikimės. neišsišokti moderniomis formomis. tokių mėginimų kol kas nedaug.] ▼ 92 .IŠVADOS IR PASIŪLYMAI Džiugu. kuri nesutrukdė dzūkams išsaugoti esminės tradicinės architektūros savybės. Atnaujinama senoviška pirkia išsaugant senuosius elementus Kalvių k. ir naujesni statybos būdai bei jų deriniai. tiek jos vidaus formų požiūriu. kuriuose naudojamos tradicinės architektūros formos. ir jaučiamas tikras noras atliepti dzūkiškai dvasiai. suformuotų sodietiškos gyvensenos. o įsiklausyti į esamos erdvės kalbą ir įsižiūrėti į tai. kaip ją suprato pirmtakai. kuriais galima būtų sekti statant šiandien namus lietuviškame. sodybų sąranga. ypač jei nekreipiama dėmesio į struktūrinius erdvės formavimo kriterijus. trobesiai ir atskiros detalės dažnai yra nepakitę ar nedaug nutolę nuo daugiau kaip prieš šimtmetį susiformavusių pavidalų. kuriuose giliai suvoktas tradiciškumas leido išvengti taip lengvai. suformuluoti remiantis tradicine Dzūkijos kaimo architektūra. taikytis prie kraštovaizdžio. ne visi bandymai sekti senove pavyksta. o kūrybiškai. Dzūkijoje liaudies architektūra išlaikė nemaža archajinių formų: padrikos ir gatvinės kaimavietės. ekonomiškai atsilikę. bet vis dėlto stengiantis nenutolti nuo tų erdvės formavimo būdų. Todėl būna. etnosui būdingos pasaulėžiūros. Dėl nederlingų žemių ūkiai Dzūkijoje buvo smulkūs. kartais daugiau. Išvados ir pasiūlymai. ir itin archajiškų statybos formų užsilikimą. tai yra senųjų pastatų atnaujinimo. Švirmicko 2007 nuotr. tačiau yra ir bendrų bruožų. Čia pateikiama keletas vykusių rekonstrukcijų. kartais mažiau interpretuojant. tokių kaip sijiniai ar pėdiniai stogai. Jos atskirose šio regiono dalyse dažnai skirtingos. prilimpančio kičo. einant šiuo keliu. Todėl ypač sveikintini tie bandymai. jų pritaikymo šiuolaikinei gyvensenai pavyzdžių.

tai yra erdvės konfigūracija. lydinčios pirmines. kaip su jomis sieti šiuolaikinę architektūrą. Todėl juo svarbiau rasti priemonių. nepaneigiant nuo seno susiklosčiusių darnių žmogaus ir gamtos bendrabūvio formų. be pirmųjų. kuriais remiantis šiandien statomi architektūriniai objektai būtų ne tik kai kuriomis išorinėmis formomis. visumos pavidalas liktų iškreiptas ir tik kažkiek išorinių elementų dėka primintų senąją architektūrą (tokio sprendimo pavyzdžių pasitaiko neretai. Plegevičiaus 2007 m. jog senąsias erdvių konfigūracijas veiksmingai galima panaudoti ir šiuolaikinei gyvensenai. detalė [A. [A. Kiekvienu atveju visumos vaizdą įtakoja visų priemonių derinys. viršuje) Žvynėnų k. susijusi su pastatų paskirtimi.IŠVADOS IR PASIŪLYMAI Apibendrinant tradicinę Dzūkijos kaimo architektūrą čia bandyta suformuluoti tam tikrus principus. įspūdžio kokybę.] Rekonstruojamas senasis pirkios (žr. po to jų pagrindu formuluojami pasiūlymai. kurių dėka visumos vaizdas. Trakų r. Kitos priemonės būtų antrinės. kurį lemia laikmetis – ir tai sąlyga. yra tik priminimas. [V. nuotr. kad sandaros.] Pirkios skliauto (žr. ypač jeigu naudojami tiktai puošybiniai elementai). nuotr. Kiti matmenys slypi pasaulėžiūroje ir gyvenimo būde. [A. tačiau naudojant tik jas. bent iš dalies padės atsakyti į klausimą. Dar viena pasiūlymų dalis. nuotr. tūrių deriniai ir proporcijos. Rekonstruota ir pritaikyta poilsiui sena sodyba Babrauninkų k. skirti senosios architektūros tradicijos ir šiuolaikinės statybos darnai. Toliau pirmiausia išryškinamos senosios kaimo architektūros ypatybės. tačiau struktūriniai požymiai yra lemiantys ir būtent jų taikymas sąlygoja vaizdo. komponavimo dėsniai. Tarp siūlomų taikyti priemonių svarbiausios yra struktūrinio pobūdžio. bet ir giluminėmis kokybėmis artimi senajai aplinkos formavimo dvasiai. nuotr. ir jų taikymas teiktų vaizdui pilnatviškumą.] 93 . leidžiančių įsiterpti į trapų Lietuvos kraštovaizdį jo nepažeidžiant. Švirmicko 2007 m. Andriušytės 2007 m. Trakų r.] Atnaujintas pirkios skliautas Žvynėnų k. Vilniaus r. kairėje) prieangis Kalvių k. neužgožiant gamtos. kuriuos įmanoma išryškinti tiriant senąsias formas. kurios nebeįmanoma atšaukti. Andriušytės 2007 m. Vilniaus r. Tikėtina. atitiktų tradicinį pavidalą.

jos erdvių išdėstymu. dalyvauja formuojant erdves kaip jas ribojantys elementai. panašų į netolimas kalvas. puošybos elementų kuriamas virpantis ažūras – visa tai praturtina gyvenimą ir vaizdine prasme. pastatų formomis. nuotr. Erdvėskiemai dalyvauja sodybos kompozicijoje kaip savarankiškos jos sandaros dalys. Jų nuožulnūs stogai formuoja horizontalų nuosaikų siluetą. Švirmicko 2007 m. ir želdiniai. Trakų r. Gerai įsiterpę į reljefą. dažniausiai būdami pailgi tūriai. proporcijomis ir puošyba. taip pat šešėlių. Pastatų planas – tai paprastai ištęstas stačiakampis. jos kokybių pratęsimas į gyvenamąją erdvę.] Poilsiui pritaikyta sena sodyba Trakežerio k. kad sudaro vientisas kiemų erdves. Šis tarsi mitinis artumas gamtai atsiskleidžia keliais lygmenimis: sodybos vieta ir sandara. Žmogui skirta erdvės dalis sutvarkoma. Varėnos r.IŠVADOS IR PASIŪLYMAI Tradicinės kaimo architektūros ypatybės Artumas gamtai. Pagal tradicinį pavyzdį atnaujintas senosios pirkios prieangis Trakiškių k. ją struktūriškai suderinant su bendru pasaulėvaizdžiu. daržams. Kalvių k. tačiau to laikomasi ne itin griežtai. būdingais lietuviškai sodybai. medžiagų taikymu. jų konstravimo būdais. atskirų kiemų ir statinių išdėstymas dažniausiai artėja prie stačiakampės konfigūracijos. sodams. [V. gamtinėmis spalvomis atrodo lyg natūralūs šios žemės gyventojai – jie bene tokie ir yra. Sodybų erdves supa horizontalūs pastatų tūriai (dažniausiai. [A. todėl patys statiniai. Plegevičiaus 2007 m. [A. kitus aplinkos veiksnius. žinoma. kurių ribas išryškina ir tvoros. kuriuo remiasi tradicinės architektūros sąranga. nes atsižvelgiama į reljefą. želdiniais.] ▼ 94 . Patys monumentalūs trobesių tūriai su kupliais stogų šlaitais. ir erdvinė apsauga. gėlių darželiams. darnos su ja radimą ir yra pagrindas. Trakų r. kurie išdėstomi taip. čia skirta vietos žolei. Sodybų ribų. ir ties jomis statomi šuliniai ar kiti statiniai. nuotr. Andriušytės 2007 m. nuotr.] Atnaujintas su tradicinio pavidalo apvadais pirkios langas. mastelių įvairovės. mažosiomis architektūros formomis bei interjero elementais ir. nors ir ne visuomet jie būna pailgi). iš tolo dauguma jų ir atrodo tarsi medžių guotai: tai ir papildomas vertikalės matmuo iš esmės horizontaliai struktūrai. tradicinės architektūros tarsi ištirpimas kraštovaizdyje – tai visų pirma reiškia pagarbą aplinkai.

tai negalioja atokiau statomoms pirtims. nuosaikų santykį. suteikia sodybos struktūrai aiškumo. „valakinėse“ sodybose. taip pat sukurti jaukią. Kaip ir pirtis. galima kalbėti apie vidutinį. nors kartais – kitoje kelio pusėje arba šalia pirkios. [A. Andriušytės 2007 m. saugo pačią sodybą. kartais per juos net sunku įžiūrėti statinius. kad pro pirkios langus matytųsi svirno durys. taip šiedu trobesiai suformuoja gerojo kiemo erdvę. Gerasis kiemas kuriamas arčiau gatvės. Gerojo kiemo erdvė yra ypatinga. dažniausiai taip. dideli medžiai suformuodavo tarsi vartus. dažnai ir koplystulpis. gerąjį kiemą. – taip pat priešais pirkią. ir psichologinę apsaugą. sodinti dideli lapuočiai. [A. prie kluono – kluoniena. Gatviniuose kaimuose gatvių pakraščiai dažnai būna gausiai apsodinti dideliais medžiais. Atskiras erdvines zonas sodyboje sudaro ir kūdra. o vienkieminės sodybos vasarą daug kur atrodo kaip nedideli medžių guotai. daugelyje Dzūkijos vietų nėra toks gausus: prastose žemėse buvo taupomi derlingesni lopinėliai. ir sodai. bet ir nevaikščioti didelių atstumų.] Tradicinio dekoro panaudojimas atnaujinant pirkią Kašėtų k. kuriuose dažnai sustatomi aviliai bitėms. saugantis nuo gaisrų. suformuoti kiemus tarp jų.. Šalia įvairių paskirčių pastatų gali būti formuojamos atskiros erdvės: prie tvarto natūraliai susidaro purvinesnė zona. nuotr. Tarpai tarp statinių dažniausiai sudaro nuo vieno iki trijų statinių aukščio (jei tik pakanka vietos sklype). jų ažūras praturtina vaizdą. iš dalies apribotą erdvę. čia statomi gyvenamasis būstas ir svirnas – puošniausi sodybos pastatai. kuriai neretai parenkama vieta prie natūralaus ar dirbtinio vandens telkinio. Pagal seną pavyzdį atnaujinta pirkia Kašėtų k. jei tik išsitenkama rėžio plote. be to. Andriušytės 2007 m. Medžių ar krūmų eilės žymėdavo sodybos bei jos dalių ribas. daržus nuo gyvulių). [A. nuotr. nuotr.] Naujai užtverta žiogrių tvora Kašėtų k. stačiakampio plano vienkieminėse sodybose gyvenamasis būstas ir svirnas stovi statmenai arba lygiagrečiai vienas kito atžvilgiu ir taip pat sudaro gerąjį kiemą.IŠVADOS IR PASIŪLYMAI Išskirtinis yra gyvenamojo būsto ir svirno ryšys: jie statomi netoli vienas kito. buvo statomas atokiau nuo kitų pastatų. kluonas. ji ne tik švaresnė. Varėnos r. Varėnos r. Andriušytės 2007 m. Be sodų ir krūmų. Vis dėlto net smėlingoje žemėje. ir suoliukai poilsiui. kur gręsia iššalti šaknys. paprastai aptverta. Varėnos r. tai tarsi sodybos branduolys. Laisvo planavimo sodybose svirnas dažniausiai statomas priešais pirkios duris. kuris būdingas lietuviškoms sodyboms. rečiau – šonu į jas. o pamiškėse medžių irgi nesodindavo. Pati sodyba ir atskiros jos erdvinės zonos būdavo atskirtos tvoromis. Toks užstatymo tankis ne tik leidžia laisvai išdėstyti statinius.] 95 . Apželdinimas. Tvoros teikia ir praktinę (pvz. čia ir gėlių darželis. ir daržai. kurio dėka kieme nėra per ankšta ir yra jauku. taip pat ir spygliuočiai. Nors įvairių tipų sodybose atstumai tarp pastatų skirtingi. stengtasi turėti medžių. neretai tiesiog keletą jų palikdami sodyboje.

Petrauskas [www. tačiau pasitaiko (jau tik ūkiniuose pastatuose) senoviškų konstrukcijų stogų: sijinių arba pėdinių. kuriame išdėstomos gyvenimui reikalingos funkcijos. Paprastai sodyba. Jį daugiausia suteikia smulkios formos: prieangiai. švelninančiais kontrastus ir teikiančiais jaukumo. lyginant su sienos aukščiu.. susiliejantį ir su platesne aplinka: santykinai žemi. Apsaugai nuo vėjų išnaudojami ir reljefo nelygumai. formuojama ant aukštumėlės. priesvirniai. tūriais. A. Panašūs dydžiais. Pastatai Jie paprastai būna žemo pailgo vientiso tūrio. Fasadų. tvoros. erdvės tarp jų – tai vientisas darinys. kertės gali būti atsikišusiais galais arba lygios. Sodybos dalys. šuliniai. Statybos technologijos atitinka medinių konstrukcijų ypatumus: sienos rąstų. arch. derančių tarpusavyje struktūrinės vienovės dėka. retesni molis. Jei tik sodyba neįsprausta į labai siaurą plotą (taip dažnai būna rėžiniuose kaimuose). beveik susilieja su juo – tai ypač išraiškinga esant keturšlaičiams arba pusskliautiniams stogams. tačiau išlaikoma masių pusiausvyra. medžiagom ir spalvom sodybų statiniai sudaro vieningą vaizdą. randamos artimoje aplinkoje: Dzūkijoje vyrauja medis. kad vyrauja paprastas aiškus stačiakampis planas. pailgi. kurie būna apvalūs arba tašyti.lubas. ypač vienkieminė. tai yra statiniai. kuri užpildo aplinką įvairių dydžių deriniais. jų ir kitų detalių dydžiai subordinuoti bendros masės atžvilgiu. lauko Naujai pastatytas gyvenamasis pastatas Žiūrų k. Pietryčių. kompozicijoje vyrauja ašinė simetrija. kuriame. dažnai ir medžiai teikia reikiamą pavėsį. Šoniniai fasadai priklauso nuo plano. prieangiai.IŠVADOS IR PASIŪLYMAI Ir praktiniu. tačiau svarbu tai. tai turėjo reikšmės ir pirkios padėčiai. Varėnos r. ypač esant prieangiams. želdiniai. gerasis kiemas ir pirkios durys atgręžiamos į pietus arba bent jau ne į šiaurę. ir stambesni pastatai. koplytstulpiai. tad įėjimas gali būti kiek šone. yra daug įvairių pavidalų. bet ir apsaugotas nuo vyraujančių vėjų. suoleliai. Medžiagos natūralios. ypač galinių. o šalia esantis svirnas. stogai dažniausiai gegniniai. tarsi prigludę prie žemės pastatai – sudėtinė nuo seno susiklosčiusio kraštovaizdžio dalis. kuriame vyraujantis šlaitinis stogas (jo projekcinės plokštumos santykis. taip pat pietų ir rytų kryptis buvo laikoma šventa. mažoji architektūra.lt] 96 . bet ne ant pačios aukščiausios kalvos. Langai išdėstomi tolygiai. kaip ir gamtoje. ypač vienodais stogų nuolydžiais. Todėl jis būna ne tik saulėtas. Pastatų planinė struktūra turi keletą variantų. svyruoja nuo 1:1 iki 1:2) formuoja kuplų siluetą. Monumentalių tūrių ir smulkių elementų derinys sukuria įvairių mastelių vienovę. taip pat ir želdiniai bei puošybos detalės – visa tai erdvėje sukuria tarsi virpantį ažūrą. Dėl to tradicinės architektūros statiniai gerai įsiterpia į kraštovaizdį. ir simboliniu požiūriu architektūroje svarbi orientacija pasaulio šalių atžvilgiu.

skiedros. • puošyba išimtinai tektoniška: dekoruojamos konstrukciškai reikšmingos vietos. o esančios toliau – grubesnės. lemiančios ypatingą tradicinės architektūros pavidalą: • vientisumas pasiekiamas netiesmukiškais būdais: naudojant panašias formas. • ávairovë pasiekiama naudojant tam tikru laipsniu tarpusavyje besiskiriančias formas ir kompozicijos priemones.] 97 . kur yra konstrukciškai ir funkciškai tikslinga (todėl yra dažna. o tik dalis jų. Apdaila ir puošyba vientisa. be to. • puošyba tikslinga: puošiamos gerai matomos vietos. Lazdijų r. santūri. tektoniška. Kompozicijos priemonės. • vyrauja pailgi horizontalûs tûriai. atsivėrus stogų skliautams. puošybos pobūdį. tūriams būdinga ten. nuotr. želdiniais. atitinkančius paskirtį. dydžius.IŠVADOS IR PASIŪLYMAI akmuo. net labai išpuoštuose fasaduose nėra taikomos visos įmanomos puošybinės detalės.: vaizdai nuo gatvės ir kieme link pirties. gontai. • erdvës ir tûriø kontrastai minkštinami pusiau atviromis erdvėmis. bet ne būtina). nors Dzūkijoje atspalvių paletė įvairi. • faktûrà dažniausiai formuoja natūralus medžiagos paviršius. kuri vienijama pagrindiniu mastelio parametru laikant dydžius. žmogaus fizinius ir psichinius poreikius. smulkius elementus priderinant prie stambiųjų masių. puošybos detalės būtinai simetriškos. tuo raiškesnė simetrija: sodybų struktūroje ji tam tikru laipsniu reiškiasi tik gatvinėse ir geometrinio plano sodybose. • vyrauja horizontalumas. • raiškus saiko jausmas: pavyzdžiui. Stogams naudoti šiaudai ir švendrės. taip pat yra raiškus stogų formų nuožulnumas. ne itin ryškios. o kontrastas taikomas antrinėse struktūrose. Naujai statoma sodyba Metelytės k. pirtis [A. Tuo tikslu jos ir dažomos – spalvos natūralios. o vertikalėmis ir kreivalinijinėmis formomis išreiškiami akcentai. jos apdovojimo būdas. jų detalių. Andriušytės 2008 m. • masteliškumas tradicinėje architektūroje išspręstas labai tikslingai: pastatų ir jų dalių dydžiai atitinka paskirtis. • derinant visumos dalis vyrauja niuansas. lentelės. kitų statinių ir želdinių deriniu kuriama masteliø ávairovë. Sumažėjus pastogėms. taip pat medžio lentos. stogų nuolydžiai svyruoja maždaug tarp 42-45°. • sodybos erdvėje trobesių. mažųjų architektūros formų ir puošybos ažūru. sienas imta saugoti apkalant jas lentomis – tai ženkliai prailgina jų išsilaikymą. skirtingai traktuojant pagrindines bei antrines erdves bei formas. arčiau žmogaus stebėjimo lauko esančios detalės smulkesnės. • kuo smulkesni objektai. rūpestingesnio darbo. medžiagas ir konstrukcijas. proporcijas.

gėlių darželiai. Naujas šulinys Metelytės k. išskyrus pirtis. nuotr. poilsiui. Gyvenvietes ir sodybas formuoti atsižvelgiant į urbanistinį kontekstą: taikantis prie kaimavietės tipo. kad sodybos būdavo kuriamos pasirenkant aukštesnes vietas. Atkreipti dėmesį. Taip pat. ir pirkios fasadas. atskiriant švariąją. jai būdingo sodybų išplanavimo ir tūrių derinio.. atitinkantys tradiciją: tai prieangių erdvės. arch. Formuojant visai naujas gyvenvietes atsižvelgti į tam kraštui būdingas kaimaviečių struktūras. kitos detalės. R. Druskininkų sav. jis orientuojamas į pietus. V. 2007 m.] Naujai suprojektuoto Grūto k. Sakalauskas. Lazdijų r. [A. vandens telkinius ir kt. Kisielius. jei sklypas būdavo netoli vandens telkinio. K. bet ne pačias aukščiausias iš esančių šalimais. atitinkanti gatvinio rėžinio kaimo struktūrą. Panaudoti tradicinius apželdinimo būdus: medžių eilėmis fiksuoti sodybų. naujai planuojant ar perplanuojant sodybas. Gyvenvietes ir sodybas formuoti atsižvelgiant į gamtos sąlygas: reljefą. Andriušytės 2008 m. Naujai suprojektuoto gyvenamojo namo fasadai Tabaliukų k. 2005 m. Trakų r.IŠVADOS IR PASIŪLYMAI Kaip tradicinės architektūros principus pritaikyti šiuolaikinei statybai Urbanistinėje struktūroje. apželdinimą. pagrindiniai sodybos pastatai. 98 . įrengti gėlių darželius ir pan. Augustinavičius. siūloma laikytis tradicinės architektūros principų. bendravimui skirtą dalį nuo kitų. vadinamo „Dzūkų kaimu“. Gerajame kieme būtų sutelkiami puošybos ir gerbūvio elementai. schema.. arch. tvoromis ir želdiniais riboti kiemų erdves. Pastatus sodyboje dėstyti formuojant kiemus: trobesiais. kiemų ribas. skirtų ūkinėms reikmėms. koplytstulpiai. nebūdavo statomi visai šalia jo.

projektas. įėjimo vietą šoniniuose fasaduose – plano struktūra. Vaizdą praturtina ir prieangis. švendrės. Stogams tinka šiaudai. Durys naujai statomame pastate Metelytės k. viso pastato plotį išpildančias erdves: tai bene visuomet patogi patalpos forma. Įrengti krikštasuolę – šeimos susirinkimų vietą (ją galima taip pat derinti su pietryčių kryptimi. 99 . Planuojant gyvenamojo būsto patalpas. Konstrukcijoms ir apdailai naudotinas daugiausiai medis. Rentinė konstrukcija vyraujanti. I. Gyvenamojo būsto kompozicija iš esmės priklauso nuo paskiries ir konstrukcijų: galinio fasado simetriją lemia gegninis stogas. senosioms dzūkų pirkioms būdinga. langai dėstomi ritmiškai. Pinkoraitis. pagrindinės konstrukcijos ir dekoras galėtų būti projektuojami pagal gerus konkrečios vietovės tradicinės architektūros pavyzdžius. I. proporcijos. – tokia yra ir dažnai sutinkama šiuolaikinių gyvenamųjų būstų struktūra. suskaidytą statmenai. ūkiniams trobesiams naudotina ir karkasinė. Pinkoraitis. arch. medžio dirbiniai. Vasarnamio Trakų r. Vilniaus r. Dėl rentinio stabilumo langas nuo kampo būna ne arčiau 1 m. kad priešais krosnį esantis vienas langelis yra mažesnis nei kiti. bent dalyje jų išsaugoti beveik kvadratines. arch. nuotr.] Gyvenamojo namo projektas Piktakonių k. Andriušytės 2008 m. gerai pritaikoma nūdienos reikmėms. kurioje šviesu pirmą dienos pusę – tai atitinka šiuolaikines pusryčių stalo vietos rekomendacijas).. kartais akmuo (dažniausiai pamatams) ir molis (Užnemunėje – ūkiniams trobesiams). tūrio konfigūracija. [A. Gyvenamajam būstui tinka naudoti pirkios plano konfigūraciją: ištęsto plano stačiakampį. Lazdijų r.IŠVADOS IR PASIŪLYMAI Pastatų vaizdas turėtų atitikti krašto tradicijas: pastatų dydžiai.

vasaros nakvynei.IŠVADOS IR PASIŪLYMAI Gyvenamųjų būstų stogai Dzūkijoje naudotini įvairūs: keturšlaiščiai.: 1) prieangis. 11) sanitariniai mazgai. Prie jų derėtų profiliuotais galais medinės lovos. nupintas iš šiaudų bei lazdyno kartelių. Ypač jaukumo suteiktų kampinėje spintelėje-rankšluostinėje įvertas lininis rankšluostis su šeimininkės inicialais. 6) svetainė. Juo labiau. 2006 m. sandėliams. Nesudėtinga atgaivinti ir tradicines stovines – vaikštynes. 13. lovas. Statinių puošybai priimtinos formos ir motyvai. jų tūrių dydžių. kad dzūkai garsėjo savo audimo tradicijomis. Križinauskas. Patartina kuo gausiau panaudoti išlikusius tradicinius baldus. bet ilgai buityje naudotus baldus: suolus. 7. indaujas. Lopšius gaminti ne iš apvalių pagaliukų. pagalvių užvalkalai. Birštono sav. obuolius. 4) katilinė. Kompozicijos priemonės naudotinos taip. pakabinamas ant sienos spinteles. medžiagų. dirbtuvėms. atitinkančius tradiciją. dvišlaičiai. 14. kampines spinteles. rinktis spalvas. grybavimui. konstrukcijų. taip pat ir baldų. 9) koridorius. užuolaidėlės. proporcijų. tuo pačiu išsaugant įvairovės matmenį: vieningumo ir sudėtingumo derinys būdingas tradicinei architektūrai. bet ir užuolaidos. kaip būdinga tradicinei krašto archtektūrai. įvairių daiktų laikymui. staltiesės. čiukuriniai. Dzūkijoje dar gyvos pynimo iš vytelių bei šaknų plėšų tradicijos. spinteles-rankšluostines. kad dzūkai labai mėgo įvairias indaujas: šaukštdėčius. 5. Vertėtų naudoti pintinius lopšius. pusskliautiniai. kelionėms. Tai ne tik lovatiesės. jei jie nenaudojami pagal tiesioginę paskirtį. Naudotina kuo daugiau naminių audinių interjere. Siūloma statyti svirnus – itin puošiančius sodybą ir teikiančius jos erdvei. J. pavyzdžiui. taip pat nebijoti derinti skirtingų laikmečių baldų. atitinkantys tradicinės architektūros pavyzdžius. česnakus. gerajam kiemui ypatingą jaukumą. vaikų žaislus. valgomasis. Interjero dekorui panaudoti bumblas. demonstruoti jų faktūras. formas ir baldus. Siūlytini ir lopšiai-lovelės su pavažomis. 10. Jose galima sudėti nešvarius skalbinius. Mažose bumblose galima laikyti svogūnus. Interjere siūloma naudoti natūralias medžiagas. 15) kambariai. Kuo daugiau panaudoti skobtinių daiktų. Pirtis statyti pagal tradicinius pavyzdžius – tai puiki šios paskirties pastato konfigūracija. Sodybos erdvėje statinių išdėstymo. spanguoles. užtiesalai. Vietiniai verslininkai galėtų gaminti jau beveik išnykusius. 12) sandėliai 100 . bet iš siaurų. 2) holas. Labai pagyvėtų namai. Svirnus galima naudoti ir pagal jų antraeiles paskirtis. 3) virtuvė. rankšluosčiai. Sodybinio gyvenamojo namo projektas Martinonių k. sūpuojamos į šonus. Kitų ūkinių statinių formas. pritaikyti šiandienos reikmėms: garažams. Atminkime. arch. puošybos elementų dėka turėtų būti kuriama pavidalo vienovė. profiliuotų lentelių. ypač su gražiai išpjaustinėtais atlošais. nes jie neatskiriama jaukaus būsto dalis. makulatūrą. jei atsirastų ilgieji pasienio suolai.. Kuo daugiau panaudoti pintų daiktų: įvairių pintinių uogavimui.

Pirmiausia būtina parengti interjero projektą ir jį nuosekliai įgyvendinti. turėtų būti neatskiriama dzūkiškos buities dalimi. Sukurti tradicinį ar bent tradicijomis paremtą interjerą nėra lengva. kairėje). suskaidytus į 4–6 dalis. o tradicinius. nes namuose turi būti ne tik jauku. bet ir sveika gyventi. Kuo plačiau naudoti medinius langus ir ne vienos dalies. Kambarines gėles auginti ne tik moliniuose. • autentiško objekto vertė yra didesnė nei naujos statybos. Križinauskas ▼ 101 .IŠVADOS IR PASIŪLYMAI Molinė indauja su viršuje esančiu dūmtraukiu suteiktų monumentalumo. jų puoselėtojų rėmimas (informacinis ir finansinis) būtų prielaidos veiksmingai saugoti dar išlikusius ir skatinti jų pavyzdžiu statyti naujus tradicinę architektūrą atstovaujančius objektus. bet ir mediniuose vazonuose (ypač dideles kambarines gėles). Juo labiau. reikia suteikti pirmenybę šiems principams: • seno ir naujo dermė turi būti labai subtili. plačių lentų. J. Baldai iš natūralios medienos. Reikia susipažinti su etnografine literatūra. Lubos ir grindys – medinės. Panaudoti kuo įvairesnių kabyklų rūbams. Siekiant veiksmingo pateiktų siūlymų taikymo. • medinius pastatus įmanoma restauruoti ar renovuoti ir pritaikyti šiuolaikinėm reikmėm. O kur džiovintume baravykus? Virtuvė. Tradicinė Dzūkijos architektūra yra išlaikiusi nemažai archajiškų bruožų. bet senuosius pavidalus liudijančių objektų inventorizavimas (fiksavimas ir vertinimas). Sodybinis gyvenamasis namas Martinonių k. todėl bene kiekvienas jos vienetas gali būti vertingas senosios statybos ir gyvensenos pažinimui. Birštono sav. o ne iš medžio plokščių. Interjere naudoti tik natūralias medžiagas. arch. su interjero ekspozicijomis muziejuose bei konsultuotis su specialistais. (projektą žr. Greitai nykstantis (daugiausiai medžio statybos) paveldas yra reikalingas skubaus visuomenės ir valstybės dėmesio: unikalių ir įprastesnių. keptais ant kopūstų lakštų. kad dzūkiškas namas neįsivaizduojamas be didžiosios duonkepės krosnies. pakvipusi džiovintais grybais bei pečiuje kepta namine rugine duona ar blynais.

20. T. 247 p. Andriuškevičius A... Kaimo gyvenvietės ir gyvenamieji namai. Čerbulėnas. P 295-310. Kaunas: Lututė. Minkevičius. // Lietuvos TSR architektûros klausimai. Lietuviškų svirnų architektūra. 32 p. 1992-1993. 5. Kašelionis. . 1964. Užnemunės vienkieminių kaimų genezės klausimu. II t. 2002. 1958. 138 p. 1959. 231 p. 1989. Lietuvių valstiečių ūkiniai pastatai. . Klemensas. pirmoje pusėje. Vilnius: Mintis. 5. Kaunas: Lututė. 29. 15. P 73-94. Juozas. I t. Lietuvos valstiečių gyvenvietės ir sodybos // Iš lietuviø kultûros istorijos. 6. p. 204 p. // Lietuvos TSR architektûros klausimai. 12. 27. T. Butkevičius. 35. // Valstybinës LTSR architektûros paminklø apsaugos inspekcijos metraštis. – studentai VGTU AF – Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakultetas vls. 319 p. 26. 31. P 81-101. Šešelgis. 143 p. Nr. 74-103. Jonas. 143 p. Vilnius : Dizaino studija „Daba“. Tradicinė žemaičių architektūra : pagalbinė priemonė projektuojant Žemaitijos nacionaliniame parke. 28. 1. 30. Vilnius: Periodika. // Valstybinës LTSR architektûros paminklø apsaugos inspekcijos metraštis. Juozas. Rasa. 2007. .. Lietuvių liaudies tradicinių gyvenamųjų pastatų genezės klausimu. 1. // Iš lietuviø kultûros istorijos T. P 173-191. 1. – rajonas sav. 18. Kazys. Baršauskas. – savivaldybė stud. p. Izidorius. T. Musteika. Dubininkas. 36. 1998. Zervynų kaimas. 1970. 25. disertacija istorijos mokslų kandidato laipsniui įgyti.): DNP 2000. Klemensas. Šešelgis. 283–322. 32. Čerbulėnas. Izidorius. 1988. 1996. 24. 14. – valsčius VUB – Vilniaus universiteto bibliotekos rankraščių skyrius 102 . 3.LITERATŪRA 1. 1997. // Lietuvos TSR architektûros klausimai. Lietuvių etnografijos bruožai. Vilnius : Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. 175 p. 1989. Lietuvių valstiečių baldų rūšys ir tipai XIX a. . Čerbulėnas. Šešelgis. 1957. Rudnia. 10. Lietuvių liaudies architektūros paminklai. Bertašiūtė. 1960. Minkevičius. 2-3. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. 2.). P 3-32. p. // Lietuvos TSR architektûros klausimai.I. Vilnius: Mintis. Lietuvių liaudies architektūros paminklai. Vilnius: Vaga. 104 p. 9. Čerbulėnas. 1994-2000. 101 p. Lietuvių liaudies architektūra. – amžius apyl. Lietuvos urbanistikos istorijos bruožai: (nuo seniausių laikų iki 1918 m. 247 p. Marcinkonys (Varėnos rajonas): Dzūkijos nacionalinis parkas. 2. Klemensas. Kelios pastabos apie Vilniaus vaivadijos etnografiją. Vilnius: Mokslas. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidykla. 1971. P 237-268. Kaimo skrynios Užnemunėje. 2005. Vilnius : Valstybinė polititinės ir mokslinės literatūros leidykla. 1974. Pietryčių Lietuvos gatviniai kaimai. . P 323-367. 7. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Baudouin de Courtenay-Ehrenkreutzowa. visuomeniniai pastatai. 1941. 4-10. Klemensas. 21. Kompoziciniai principai ir kompozicinės priemonės lietuvių liaudies architektūroje. // Lietuvos TSR architektûros klausimai. Panemunių dzūkai. Rasa. Gimbutas. Lietuvių liaudies architektūra. 48 p. Šešelgis. 47 p. 2002. Klemensas. kultūra. 141 p. Vilnius: Mokslas. Vytauto Didþiojo Kultûros muziejaus metraštis. ūkiniai ir gamybiniai trobesiai. Baršauskas. Lietuvos kaimo trobesių puošmenys Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. P 66-117. Lietuvių liaudies architektūros paminklai. II t. Kapiniškiai. 19. 16. Lietuviškos kolūkiečio sodybos architektūra. Marcinkonys (Varėnos raj. Vilnius: Vaga. 8. Kazys. – apylinkė buv. SUTRUMPINIMAI a. 34. Cezarja. 1968. 2002. Lietuvių liaudies menas. Jurgis. 13. I t. 22. 89-95. 2: Miesto gyvenvietės. 1973. Vilnius: VDA l-kla. 2007. 11. 4. – XX a. Čerbulėnas. Bronius. 17. Vilnius: Mintis. . III kn. 158 p. Architektūra. Vilnius : Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. I t. Kazys. Juozas. Savaimingai susiklostę kaimai. Kultūros paveldo centras. – kaimas LDM – Lietuvos dailės muziejus LII – Lietuvos istorijos instituto Etnologijos skyrius LLBM – Lietuvos liaudies buities muziejus LNM – Lietuvos nacionalinis muziejus r. Bertašiūtė. . V. Grabijolai. // Kultûros paminklai Nr. . Alytaus miesto ir apylinkių istorijos bruožai: straipsnių rinkinys. 1996. 112-141. K.. Lietuvos kaimo senųjų medinių ūkinių trobesių architektūra.. 2004 (Kaunas : Spindulys). Nr. žmonės. Liškiava. Forma ir konstrukcija lietuvių sodybos medinių trobesių architektūroje [Daktaro disertacijos rankraštis] Kaunas. Kaunas: Lututė. 138 p. 23. Jonas. Senoji lietuvių liaudies medinių pastatų konstrukcija. Dieveniškių apylinkių medinė architektūra. Kazys. buvusių dvarų sodybos ir mažoji architektūra. IV t. . 1956. 680 p. Alytus: Albagrafija. – buvęs k. p. I t. // Etnografija. 2006. Vilnius : Mintis. 63 p. 432 p. 258 p. IV kn. Lietuvio sodyba. Butkevičius. 33. Valstiečių kiemo medinių trobesių dekoro genezė. T. Dainava : Seinų kraštas : istorija. 1988. Spalva lietuvių liaudies mene. 319 p. 1965. Baršauskas. Apie lietuviškų dvigalių gyvenamųjų namų susidarymą. t. Dubičiai.

. Lietuvos liaudies buities muziejus. Rumšiškės Medþiaga rinkta Lietuvos istorijos instituto Etnologijos skyriaus. Atlikti natûriniai tyrimai.Jau išleisti du šios serijos leidiniai. dr. 103 . Lietuvos nacionalinio muziejaus fonduose. Architektūros ir statybos institutas. dr. Lietuvos liaudies buities muziejus. Visiems dëkojame uþ pagalbà. Vilnius Vingaudas Baltrušaitis. Kaunas Gražina Žumbakienė. Lietuvos dailës muziejaus.. Naudotasi Lietuvos liaudies buities muziejaus ekspozicijos ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektûros fakulteto studentø apmatavimø praktikos metu rinkta (vadovë L. Vilniaus universiteto bibliotekos rankrašèiø skyriaus. architektûros vertinimui pasitelktas istorinis kontekstas ir šá kraštà tyrinëjusiø mokslininkø darbai. Rumšiškės Ilona Burinskaitė. Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Markejevaitë) medþiaga. skirti Vakarų Aukštaitijos ir Suvalkijos (Sūduvos) tradicinei kaimo architektūrai Mokslinės studijos DZŪKIJOS TRADICINĖ KAIMO ARCHITEKTŪRA autoriai: Aistė Andriušytė.

.................... MAŽOJI SAKRALINĖ ARCHITEKTŪRA .................................. 47 (Vingaudas Baltrušaitis) ŪKINIAI PASTATAI ................................ Lietuva Tel..................20 Lėkiai ........87 Medžiai .................... Vingaudas Baltrušaitis) LITERATŪRA ...... redagavimas.................................................................................................... koregavimas ir komponavimas – Vaclovas Mikailionis Virðelio maketas – Tatjana Gudanec Maketavo Tatjana Gudanec. 14 (dr.......... atskaitingos Seimui) PIRKIOS VIDUS ...............lt (þr...................lrs............... 92 (dr......18 Stogai............................65 TVARTAI ...................................10 GYVENAMASIS BŪSTAS ..................... 84 (dr...................................89 IŠVADOS IR PASIŪLYMAI ....................................... LT-09303 Vilnius tel.46 Leidiná parengë ir iðleido Etninës kultûros globos tarybos sekretoriatas.......102 AUTORIAI ....... LT-01102...............21 Skliautai ......................................... 1/8............. UAB „Petro ofsetas“ Pasirašyta spaudai 2008 06 17 Tiraþas 500 egz.............. El. Aistė Andriušytė) PIRKIOS SANDARA ....... Ilona Burinskaitė) ŽELDINIAI (Gražina Žumbakienė) ........87 Gėlių darželis .. Vilnius...TURINYS Pratarmė .......................lt 104 ........ paštas: etnogloba@lrs......lt www..58 KLUONAI ...........79 Stilistika.19 PIRKIOS PUOŠYBA . paštas: priemimas@petroofsetas.................. Þygimantø g............ Faks................................ Aistė Andriušytė..29 Prieangiai ....................76 SMULKIOS ARCHITEKTŪROS FORMOS ...........petroofsetas.................14 Rentiniai ................24 Durys ...............................................................103 Spausdino UAB „Petro ofsetas“ Þalgirio g.... (+370) 699 04238 El.............................................. 58 (dr..............................32 Langai ......................... 210 71 61.............. (+370 5) 273 31 40............................................................. faks.............3 DZŪKIJA: SKIRTINGA ISTORINĖ RAIDA ........................ 4 (dr...70 PIRTYS ............................................... Aistė Andriušytė) SVIRNAI ................ (+370 5) 273 33 47....................................................37 Konstrukcinės detalės.........44 Trobesių dažymas ....................... tel...................................75 KITI ŪKINIAI PASTATAI .... www........................ nuorodà – institucijos............... 210 71 60 Mob....... 90.................... Aistė Andriušytė) GYVENVIETĖS ......................4 SODYBOS ..........lt...............................

Sign up to vote on this title
UsefulNot useful