ETNINS KULTROS GLOBOS TARYBA

DZKIJOS TRADICIN KAIMO ARCHITEKTRA

Aist Andriuyt Vingaudas Baltruaitis Ilona Burinskait Graina umbakien

UDK 719:72(474.5) Dz92

Recenzavo: Prof. habil. dr. Irena Regina Merkien, dr. Petras Kalnius

Sudarytojas ir specialusis redaktorius prof. dr. Libertas Klimka

Etnins kultros globos taryba Aist Andriuyt Vingaudas Baltruaitis Ilona Burinskait Graina umbakien

ISBN 978-9955-9468-3-0

PRATARM
Vienkiemiai tarp Dzkijos mik, tarp kalveli ir kaimai, nuo seno jungiantys sodybas bei j gyventojus, tai vis dar kratovaizdio dalis. To, kuris mielas akiai, artimas irdiai, kurio ypatingas grois ireiktas daugelyje krini. Kas gi sudaro aves ir jaukum, bding senj sodyb erdvms, kokia jga, verianti kaskart atsigrti ir pasigroti, slypi imtmeiais gludintuose pavidaluose? Jie kalba ne tik praeiiai. Gyvenimo verts suvokim liudijanios formos teigia, kad architektra gali bti terp, ugdanti savasties jausm, kuris padeda tausoti pasaul ir save. Kresni triai, prisitaik prie reljefo, pratsia gamtos ritm, primenant darnos vidins ir su aplinka patyrimus. Jautri puoyba atskleidia detali gro, santykio tarp didelio ir mao pusiausvyros galimyb, usimena apie simboliais reikiamas prasmes. Taik gamtos ir mogaus bendrabv gaubianti erdv jaudina atminties gldumoje slypiniom nuojautom apie pirmykt bt, kurioje dievai kalba monms. Senosios sodybos neivengiamai nyksta: spariai besikeiiantis gyvenimo bdas ir medio trapumas stumia umartin prie imt, imtus met puoselt gro. Atrodyt, kad tai natralus ir teisingas procesas, kad iuolaikins formos geriau tinka apgaubti iandieninio gyvenimo vyksm. Ir vis dlto daugelis vis aikiau suvokia, jog amiais ugdytas sodieio erdvs jausmas turi papildom matmen, kurio dka gyvenimo aplinka gyja gelm ir, tiktina, i jos perspektyvos velgiant, gali aprpti ir dabarties reikmes. Medio statybos atgimimas, kad ir pavieniai bandymai naujai statomose sodybose pritaikyti kai kuriuos tradicins architektros bruous, o ir noras bent retkariais pabti kaime, gamtoje (k liudija klestintis kaimo turizmas) rodo nenutrkus ry su sodietika kultra, daugiau ar maiau sismonint, bet vis dar veiksming. Taiau, nors daugumos lietuvik gimini aknys yra kaime, jau kelios kartos vis maiau pasta jo gyvenim ir sugeba vardinti dsnius, pagal kuriuos jis surdytas. O btent dsni, gldini erdvs srangoje, suvokimas yra esmin prielaida krybikai taikyti paveldo perteikiamas kokybes. i vienos senj sodyb kultros dalies tradicins dzk architektros painimui skirta studija, tikims, pads norintiems gyventi, projektuoti ir statyti panaiai, kaip tai dar io krato senoliai. Tai yra, isaugant ry su gamta, tautine tapatybe, patiriant tyr vakaro gerum, stebint saullyd i drointo prieangio, kvepiant darelio mtoms.

DZKIJA: SKIRTINGA ISTORIN RAIDA

GYVENVIETS
Istorini altini, apraani sensias gyvensenos formas gaubianias erdves, yra nedaug, todl kalbant apie tradicin kaim architektr remiamasi daugiausia liudijimais i XIX-XX ami. Tai ilikusi sodyb tyrimai, apmatavim briniai bei apraai, pieiniai, fotografijos tas senosios statybos vaizdis, kur j pagrindu galima atkurti, daugiausiai yra i ms seneli, proseneli laik. Tradicin architektra tai mediaginis paveldas, ir iuo atveju mediaga, daniausiai medis, yra pakankamai trapi, neilgaam, retai iliekanti daugiau kaip imtmet. Juo labiau, kad pastatai tai kasdieninio naudojimo objektai, neatskiriami nuo gyvenimo raidos, kart kaitos, vairi tak, mad. Istoriniai procesai, reformos, gyvenviei perkeldinjimas, kininkavimo form kaita danai labai stipriai pakeisdavo ir gyvenviets, ir sodybos struktr, netgi ir pastat tipus. Kodl tuomet svarbu saugoti, puoselti btent T laik paveld? Todl kad jis vis dar prieinama ne vien muziejiniam painimui liaudies krybos dalis, o btent liaudies kryba pasiymi tomis sveiko gyvenimo kokybmis, kuri praradimas ne tik atitolina nuo gamtos, nuo tapatybs, bet ir mones vienus nuo kit. Visais laikais architektros formas slygojo du veiksniai: gamtikasis ir mogikasis. Vietin gamta, tai yra klimatas, dirvoemis, reljefas, vandenys, mikai, vjai, krituliai, viesa, buvo ir yra ta terp, kurioje vyksta istorins, socialins ir kultrins permainos, paios keisdamos gamt, o drauge su ja ir kasdien moni gyvenim. Bendruomens nustatyti (paveldjimas, draug) ir valdi primesti (emvalda, reformos, privilegijos) statymai, taip pat gretim ali taka, technikos paanga, mados, prekybiniai ir kultriniai ryiai tai tas sudtingas tak spektras, kurio dka Dzkija iandien yra tokia, kokia yra, bet nuo ms pastang priklauso, kokia ji taps ateityje. Dzkijai iandien priskiriama nemaa Lietuvos dalis, kuri, inoma, tik slygikai vieninga, o kalbant apie tradicin architektr kreiptinas dmesys tiek bendrus regiono bruous, tiek j vairov. Tam tikras Dzkijos (Dainavos) etnografinis vientisumas slygotas gamtos: Didiuls girios ir nederlingos smltos dirvos neskatino emdirbysts raidos (ia ilgiausiai jav derlius buvo nuimamas pjautuvu), palaik archajik miko versl (drevins bitininkysts ir pan.) gyvybingum [Lietuva: eimos enciklopedija. Kaunas: viesa, 2005, p. 100]. Tai lm palyginti

Dzkijai priskiriama teritorija paymta pilku fonu, Unemuns riba Nemunas, Vilnijos riba paymta punktyru. trichais paymtas Lietuvos valstiei gyvenviei tip paplitimas XX a. pirmajame ketvirtyje pagal I. Butkevii: 1- vienkiemiai, 2- padriki gatviniai kaimai, 3- linijiniai kaimai, 4- gatviniai riniai kaimai, 5- kupetiniai kaimai, 6- dvilypiai kaimai [8; 55]
4

GYVENVIETS
smulkius kius, o ir dzk pastatai, kuri struktra neretai panai kaip kituose kratuose, danai maesni nei kitur. Kartu tai lm ir gyvenimo bdo, ir jo mediagins iraikos architektros konservatyvum. Tai viena i prieasi, kodl nemaa dalis paveldo vertybms priskirt senj gyvenviei yra btent Dzkijoje. Vis dlto regionas yra nevienalytis, skirtingas tiek geografiniu, tiek kalbiniu, tiek istoriniu poiriais. Atskiros jo dalys kai kuriais laikotarpiais priklaus net skirtingoms valstybms, ir tai takojo raikius architektros skirtumus, nors ir ne kardinalius. Pagal pagrindines takas liaudies architektrai Dzkijoje iskirtinos ios teritorijos: dzk Unemun, kartu su Suvalkija XVII amiaus pabaigoje atskirta nuo LDK, pietin Vilnijos dalis, drauge su Ryt Auktaitija tarpukariu okupuota lenk, ir liks plotas, kuriame istoriniai vykiai klostsi panaiai kaip didiojoje Lietuvos dalyje. Kadaise visos gyvenviets Lietuvoje buvo padrikos grupins arba vienkiemins dauguma, matyt, ilikusios nuo piliakalni gyvavimo laik. Istoriniai vykiai, kuriuos galima minti kaip raikiai takojusius dabartin lietuvi, kartu ir dzk, architektros paveld, prasideda XVI amiuje, per kur buvo vykdoma vadinamoji Valak reforma, gerokai pakeitusi iki tol savaimingai besiklosius, padrikom sodyb grupm nust kratovaizd, o ir emdirbi gyvensenos bd. Taiau nors visa Dzkija patyr ir Valak, ir vlesnes kraustymosi vienkiemius reformas, skirtingose jos dalyse tai vyko nevienodai intensyviai ir iliko nevienodos j pasekms. Valak reformos metu em buvo suskirstyta ir idalinta riais, o sodybos sukeltos kompaktikos ir taisyklingos formos kaimavietes, daniausiai idstytas palei tiesias gatves, jei tam tik netrukd reljefas. Taip suformuotos kaimaviets vadinamos gatvinmis rinmis: trumpas ar ilgas sodyb virtines sudar i pradi buv vienodi ems sklypai ir juose ritmingai isidst panaaus dydio,

Gatvinis Milkn k. alinink r.: matyti daugiausiai galais sustatyti pastatai, gatv ir sodybas ribojanios tvoros, mediai sudtiniai gatvinio kaimo vaizdo elementai [LII; neg. nr. 5829]

Valak reformos takoje susiformavs Rimai k. buv. Eiiki r.: matyti ritmikas pailg sodyb sklyp ir pastat idstymas [8; 5 planas]

GYVENVIETS

Gatvinis iretjs Matuiz k. Varnos r.: gatvi struktra ir sodyb idstymas palyginti laisvas [8; 3 planas]

Padrikas Kudl k. buv. Eiiki r. savaimingai susiklosts bajorkaimis [8; 1 planas]

Padrikas grupinis Lyneerio k. Varnos r.: dalis jo sodyb neturi apibrt rib viena sodybos erdve naudojasi keletas eim [8; 2 planas]

GYVENVIETS
bet vairuojantys detalmis pastatai, tarpai tarp j, eldiniai (ia remiamasi K.eelgio [34] pateikta kaimaviei tipologija). Dzkijoje, lyginant su kitais Lietuvos regionais, ilik daugiausia Valak reformos takot gatvini kaim, kuri struktra nedaug tepakito nuo an laik. Kadangi lenk okupuotoje dalyje ems reforma, kurios metu kaimai skirstyti vienkiemius, beveik nebuvo vykdoma, tai pietryi Lietuv ir iskiria gatvini kaim gausa. Valak reformos metu susiformavs gatvinio kaimo tipas dar tak ir vliau, jau laisvai besikurianioms gyvenvietms. Daugiau ar maiau savaimingai yra susiklosiusios ir vadinamosios gatvins iretjusios kaimaviets: j gatvs retai bna tiesios, paklsta reljefui, sodybos vairuoja forma ir plotu, pastatai sustatyti reiau ir ne taip taisyklingai lyginant su rinmis; jos darosi artimos padrikiems kaimams. Padriki kaimai klostsi savaimingai, nemaa j dalis bajorkaimiai (vadinamosios okolicos), kuri Valak reforma nepaliet, jie isirutuliojo i senos kilms vienkiemi. Daugiausia j ilik Dzkijoje, btent apie Eiikes. Jie netvarkingos formos, sodyb sklypai isimt pramaiiui, gatvs danai vingiuotos, paklsta reljefui ar ivis tra tik atsiakoj akligatviai. Prie padrik kaim priskiriamos ir padrikos grupins kaimaviets, kuri sodybos neturi aiki rib, kadangi viena sodyba gali jungti keleto eim trobesius pagal sen Varnos krato paprot gyventi vadinamosiomis draugmis: toki kaimaviei randama tik iame krate: tai Zervynos, Dubininkas, Lyneeris ir kt. Iskirtin Dzkijos dalis yra vadinamoji dzk Unemun (kita Unemuns dalis priklauso Suvalkijai). Valak reformos metu joje taip pat buvo kuriami riniai kaimai, nors j iplanavimas nebuvo toks grietas kaip kitose Lietuvos dalyse; nedidel j dalis iliko iki iol. Po paskutiniojo LDK padalijimo Unemuns administracin priklausomyb vis keitsi: 17951807 m. ji atiteko Prsijai, 18071815 m. priklaus Varuvos kunigaiktystei, 18151915 m.

Padriko Maniagirs k. Varnos r. vaizdas: laisvai isidsiusius sodyb statinius vienija tvoros [A. Andriuyts 2007 m. nuotr.]

Iskirstyto vienkiemius Dzk Unemuns Min k. Lazdij r. fragmentas [A. Andriuyts 2007 m. nuotr.]

Vienkieminis linijinis Matalieri k. Alytaus r.: dviem linijomis idstytos iretintos sodybos [8; 7 planas]

GYVENVIETS
buvo Rusijos imperijos dalis. Taiau jau 1808 m. ia buvo panaikinta baudiava, ir tai paskatino kaim skirstymsi vienkiemius; masinis skirstymasis vyko XIX amiaus viduryje. Gatviniai kaimai buvo retinami, dalis sodyb ikeliamos toliau, danai prie lygiagreiai nutiesiamos gatvs. Taip suformuotos atskiros vienkiemini sodyb linijos: viena i j senoji iretinta kaimaviet, kita ar kitos naujos; toki vienkiemini linijini kaim, bding visai pietinei Unemunei, kitur nepasitaiko. Laikui bgant jie retjo, nes dalis sodyb isikeldavo i kaim, sukurdavo atskirai esanius vienasdius, kurie ioje teritorijoje taip pat danai sutinkami. Visoje Lietuvoje urbanistinis peizaas m keistis 1906 m., kai Rusijoje buvo panaikinti iperkamieji ems mokesiai ir kininkams leista disponuoti savo eme, tada daug kur buvo pradta skirstytis vienkiemius. Lietuvos nepriklausomybs metais ems reforma buvo tsiama ir skatinama, todl susiformavo ir nemaai vienkiemini kaim, ir vienasdi. Vienkiemini kaim sodybos (be mint linijini) paprastai bna isidsiusios padrikai. Kartais vienkiemin kaimaviet sudaro keli sodyb grup: branduolys, neretai susiformavs paveldtojams dalinantis sklyp, bei likusios atokiau esanios sodybos. vairs kaimaviei tipai formuoja skirtingas kompozicines struktras, ir tai lemia ne tik vaizd, bet ir bendriuomens gyvensen, moni santykius. Paprastai pagrindin sodybas visum telkianti ais yra gatv arba gatvi sistema, nors ne visur tai vienodai ryku. Akivaizdu, kad gatviniuose kaimuose gatvs vaidmuo ypa raikus: j atgrti ipuoti fasadai, gerieji kiemai, gli dareliai, koplytstulpiai, alia jos statomi pagrindiniai sodybos pastatai pirkia ir daniausiai svirnas. Valak reformos takoje galais gatv statyti pastatai bendram kaimaviets vaizdui teikia raik tri ir kiemo erdvi ritm. Tokia j padtis ipleia kiemo erdv, j atveria bendruomeniniams ryiams, taiau dl to sodyba netenka tam tikro udarumo ir jaukumo, kuris lengviau pasiekiamas, kai namas stovi lygiagreiai gatvei. Riba tarp gatvs ir sodyb beveik visuomet atitverta tvora ir usodinta mediais tai vaizdui suteikia daugiau minktumo, sodyb kiemams atskirtumo. Kiem perspektyvas Dzkijoje danai udaro stambs kluon triai. J eil spdingai atrodo ir velgiant kaim i toliau, ir i rengto kinio privaiavimo prie kitos sodyb eils puss. Dar vien pastat eil gali sudaryti pirtels, o kartais ir rsi stogeliai, idstyti ant auktumli. Padrikos struktros kaimuose, kuri gatvels danai kreivos, besiakojanios, perspektyvos esti vairesns, vaizdo visuma sudtingesn, kartais net sunku atsirinkti, kuris pastatas kuriai sodybai priklauso. Gatvms dzk kaimuose danai bdingi praplatjimai, ir ne tik sankryose, bet ir ties sodyb vartais: juose statomi kryiai, koplytstulpiai. Laisvai isidsiusi sodyb sudaromas vaizdas turtingas,

Gatvinio Lieponi k. buv. Eiiki r. sodybos vaizdas: pastatai sustatyti galais gatv; ariausiai gatvs pirkios ir svirno formuojamas varusis kiemas [LII; neg. nr. 5986]

Klepoi k. Trak r. vaizdas: matyti ir galu, ir onais gatv sustatytos pirkios, taip pat dzkikiems kaimams bdingas gatvs iplatjimas, kuriame pastatytas kryius [LII; neg. nr. 5964]

Kluon eil i nugarins Milkn k. alinink r. puss [LII; neg. nr. 5833]

GYVENVIETS
tapybikas. Taiau kartais j nustelbia chaosas, ypa pastaraisiais laikais (po Antrojo pasaulinio karo), pristaius sodyb kiemuose naujovik kini pastat, o kaimo vieosiose erdvse betonini pastat sutapdintais stogais. Vienkieminiai kaimai ir vienasdiai, ypa tie, kurie krsi savaime, yra gerai pritaikyti prie reljefo, isidst ant auktumli, bet paprastai ne ant pai aukiausi kalveli. Jie derinasi prie kratovaizdio dar ir dl to, kad neretai bna supami eldini. Taiau linijiniai vienkieminiai kaimai akiai yra kiek neprasti: jie krsi tik ioje teritorijoje, o nutolusios viena nuo kitos, bet palei gatv isidsiusios sodybos nesudaro nei kaimo, nei paskir vienkiemi vaizdo. Akivaizdu, jog dl prievartini valdios reform takotos gyvenviei struktros esti maiau tapybikos, kartais net monotonikos, ne taip gerai prisitaikiusios prie gamtins aplinkos, taiau taisyklingas j vaizdas danai sukuria raikesn kompozicin vienov. Todl itin svarbus jose tampa atskir sodyb pastat ivaizdos, puoybos variantikumas: t jaut meistrai, tad, nors ir turdavo ablonus, kaskart k nors dekore stengdavosi pakeisti, kad netoliese stovintys pastatai bt bent skirtingai ipuoti. Vis tip kaimuose bdavo tvoros, o danai jos ir yra. Tvoros turi aiki paskirt ir savo arikumu, masteliu papildo gatvs ir sodyb vaizd. Gatvini kaim galuose bei atskirose dalyse seniau bdavo ir kaimo vartai. Dzk kaimavietms bdingi bendruomenin erdv, tam tikr centr enklinantys kryiai, koplytstulpiai: jie statyti arba kaimaviets gale, arba gatvi sankryoje, neretai trikampje, arba, kaip minta, gatvs iplatjimuose. Taip pat bet kurios gyvenviets vaizd labai pagyvina eldiniai, taiau kai kur Dzkijoje dl lengv emi ila medi aknys, tad eldini guotai ar gauss sodai bdingi ne visur. Apibendrinant tradicini Dzkijos regiono gyvenviei sandar, galima teigti, jog ji yra vairi, paveikta skirting istorijos proces: ia aptinkama ir itin archajik form, ir pai naujausi, nors vis dar priskiriam tradicinei architektrai pavyzdi. Todl, iekant iuolaikini sprendim, kaskart galima ir dera prisitaikyti prie kurio nors tai vietovei bdingo urbanistinio modelio.

Sodyba gamtos prieglobsty Butelin k. buv. Veisiej r. [LII; neg. nr. 9703]

Vienkiemins sodybos palei Verkn ties Birtonu, 1959 m. [LNM; G.R.D. 2669/17]

SODYBOS
Sodyba sodietikos gyvensenos erdvinis vienetas, mikropasaulis, jungiantis ir kinius, ir dvasinius gyvenimo aspektus. Bendruomens tam tikrais istorijos trapsniais skaidosi didesnes ar maesnes eimas, valdanias k ir vienijamas joms priklausanio ems ploto, statini, eldini. Paveldjimai, turim sklyp dalybos ar nauj emi sigijimas kaskart keiia vald konfigracij, taiau sodyba lieka vienijantis eimos gyvenim darinys, kuriame dera ir mogikosios reikms bei vertybs, ir gamta su savo paslaptimis. Sodybos struktra priklauso nuo grups veiksni: gamtini slyg, urbanistinio konteksto, istorini aplinkybi, ekonominio kio pajgumo, eimos srangos ir gyvenimo kokybs sampratos. Raikiai skiriasi valdios primesti gyvenviei, o kartu ir sodyb modeliai, kurie reglamentavo ir pastat idstymo tvark, nuo savaimingai susikrusi sodyb, kuri sandaroje gerai ireikta etnoso samprata apie gyvenamosios erdvs formavimo vertybes. Urbanistinio konteksto poiriu gana aikiai isiskiria dvi sodyb grups: kaim ir vienkiemi; be to, sodybos konfigracija priklauso ir nuo kaimaviets tipo. Pasiturini ir maaemi emdirbi sodybos skyrsi vis pirma uimamu plotu ir pastat skaiiumi (sodyboje bdavo nuo vieno iki penki ar daugiau pastat). Visus skirtumus atstovaujantys sodyb tipai danai yra ne gryni, o pakoreguoti gyvenimo (ypa perstatant vlesniais laikais), taiau visi jie daugiau ar maiau atspindi tradicins sampratos apie gyvenimo kokyb bruous. Iraikingos gatvini rini kaim, susiformavusi Valak reformos takoje, sodybos. Vykdant reform buvo reikalauta vienoje gatvs pusje galais j statyti gyvenamuosius pastatus ir svirnus, o kitoje likusius. i grieta struktra ilgainiui suiro ir daugumoje sodyb pastatai dabar atsidr vienoje gatvs pusje, taiau dl sklypo rib apibrtumo j idstymas ne itin varijuoja. Gatviniams kaimams bdingos vadinamosios linijins sodybos, kuriose pastatai statomi galais gatv viena ar dviem linijomis: gyvenamasis bstas visuomet stovi ariausiai gatvs, prieais j arba alia svirnas. Likusieji kiniai pastatai idstomi u j (kartais pastat galai sujungiami tai bdinga Dieveniki krate). Tik kluonai btinai statomi atokiau, danai j masyvs triai udaro kiemo perspektyv. Kiemai gerasis, kinis ir kluoniena idstyti vienas u kito ir paprastai bdavo atskiriami tvoromis.

Gatvinio kaimo sodyba: galais gatv sustatyti troba ir svirnas formuoja gerojo kiemo erdv Ricieli k., buv. Veisiej r. [LII; neg. r. 9618]

10

SODYBOS
Padrik kaim sodybose pastatai idstyti daug laisviau: gyvenamasis bstas danai statomas iilgai gatvs, kiniai trobesiai dstomi vairiai, taiau vis tiek aiki tendencija svirnus statyti ariau gyvenamojo bsto, o kluonus toliau nuo kit pastat. Gerasis kiemas apima plot aplink gyvenamj pastat ir erdv tarp jo ir svirno, kinis palei tvartus, o prie kluono formuojama atskira erdv kluoniena; kiemus riboja pailgi trobesi triai, tvoros, eldiniai. Draugj gyvenani eim padrik grupini kaim sodybose vieno sklypo erdv jungia keli savinink (paprastai paveldtoj) trobesius. Pavyzdiui, galais gatv paeiliui sustatomi trys gyvenamieji pastatai, prieais juos svirnai, toliau sklypo gilumoje stovi trys tvartai, trys kluonai. Toks reikinys danas Varnos rajone, kur buvo prasta gyventi didelmis eimomis. Vienkiemini kaim sodybos gali bti staiakampio plano arba laisvai idstytos, jos paprastai erdvesns, mat neriboja kaimynai. Vienkiemi ustatymas vairus, taiau stengtasi, kad i gyvenamojo bsto bt matomi visi kio

Sodyb grups fragmentas padrikame Musteikos k. Varnos r. [32; 138 pav.]

a.

b. Padriko grupinio Dubininko k. Varnos r. sodyb idstymo pavyzdys: juodai paymti vieno, trichu kito savininko trobesiai [32; 23 pav.]

c. Linijins gatvini kaim sodybos: a) valakin Matuiz k. Varnos r. kaimo sodyba: pietinje gatvs pusje stovi pirkia ir svirnas, iaurinje tvartas, kluonas ir rsys [8; 12 pav.]; b) linijin im k. buv. Eiiki r. sodyba: paeiliui idstyti pirkia, svirnas, tvartas, kluonas [8; 13 pav.]; c) Lyneerio k. Varnos r. dviej linij sodyba su kluonu, udaraniu jos perspektyv [8; 15 pav.]; 1 pirkia, 2 svirnas, 3 tvartas, 4 kluonas

Laisvo plano vienkiemin pasiturinio kininko sodyba Neties k. Varnos r., kuri sudaro ei pastatai [30; 56] (1 pirkios, 2 kluonai, 3 tvartai, 4 svirnai, 5 rsiai) [30; 56]

11

SODYBOS
a.

b.

trobesiai, taip pat bdavo atskirtos gerojo ir kinio, kartais dviej kini kiem, erdvs. Daugiau kiem renginta pasiturini kinink sodybose, ia ir pastat bdavo ne maiau kaip penki. O beemi sodybas sudarydavo vos du pastatai: gyvenamasis bstas ir tvartas, daniausiai stovintys vienas prieais kit. Staiakampis ar artimas jam ustatymas iskiria unemuniei vienkiemius: jie statyti aplink didiul keturkamp ar beveik keturkamp kiem, kuris ne visuomet dalijamas gerj ir kin. Jei tvor nra, kiemai ne taip grieai atskirti vienas nuo kito, taiau didesniame plote erdvs savaime pasidalina. Bdingas keturkampis planas danai parykinamas tiksliu perimetru utvertomis tvoromis, fiksuojaniomis sklypo kampus. Jei yra pirtis, nors jas statyti unemunieiams ilg laik buvo draudiama, tai statoma toliau, atskirai nuo komplekso. Taigi, dzkik sodyb erdvs sandara vairi, taiau turi ir bendrybi, kurios bdingos daugumai regiono (o i dalies ir visos Lietuvos) sodyb.

Maaemio valstieio sodyba Druskinink k. Alytaus r., kuri sudaro tik gyvenamasis bstas ir tvartas; staiakampio plano vienkiemin sodyba Jonioni k. Varnos r.: pro gyvenamojo bsto langus gerai matyti visi kiniai trobesiai, varj ir kin kiemus skiria tvora (1 pirkios, 2 kluonai, 3 tvartai, 4 svirnai, 5 rsiai) [30; 56]

a.

b.

Unemunietikas Papei k. Lazdij r. vienkiemis: pastatai idstyti aplink beveik keturkamp kiem; raikus gyvenamojo bsto ir svirno ryys (a planas, b gerojo kiemo vaizdas) [23; 32]

12

SODYBOS

Sodybos emaitkiemio k. Birtono sav. vaizdai nuo klojimo ir nuo Nemuno puss [M. Brasinaits 2007 m. pieiniai]

a.

b.

Tvoromis atptvertos ir erdvines zonas suskirstytos gatvini kaim sodybos; tarpai tarp pastat sudaro nuo vieno iki trij statini aukio: a) Tilt k. buv. Eiiki r. [LII; 85/10], b) Vaikteni k. Trak r. [LII; 85/20]

Sodyba, tvoromis sudalinta atskiras erdves-kiemus Perkinink k. Alytaus r. [LII; neg. nr. 8903]

13

GYVENAMASIS BSTAS
PIRKIOS SANDARA
Seniausias ir bdingiausias gyvenamasis dzk bstas pirkia, kuri Unemunje dar vadinama troba. Ji, atrodo, bus kilusi i vienos patalpos rentinio pastato. Greta ios patalpos suformavus priemen, atsirado iki i laik sutinkamas bstas vienagal pirkia. O i kitos priemens puss pristaius dar vien patalp, susidar dvigal pirkia labiausiai paplits gyvenamojo bsto tipas Dzkijoje ir Auktaitijoje. Kai kurie istoriniai procesai lm, jog tam tikru metu vyravo vienas ar kitas pirkios variantas. Pavyzdiui, baudiavos laikais, kai nuo gyvenamj bst skaiiaus priklaus prievols, naudingiau buvo dviem eimoms gyventi po vienu stogu dvigalje pirkioje. Paprasiausias pirkios planas dviej patalp junginys, susidedantis i pagrindins patalpos, taip ir vadinamos pirkia, bei priemens. Pirkia tai nuolatin eimos buvein, kurioje ruoiamas valgis, valgoma, miegama ir dirbama nemaai vairi darb. Joje daug vietos (nuo 1/4 iki 1/8) uima duonkep krosnis, kuri kartu tarnavo ir ildymui, ir valgiui virti. Krosnis stovdavo prie jimo taip, kad langas apviest jos ang. Kol pirkioje bdavo audiama, ia turjo tilpti ir audimo stakls, kurios taip pat um daug vietos, todl beveik kvadratin patalpa buvo paliekama vientisa, erdvi, su langais i dviej arba trij on. Valgomasis stalas su suolais stovdavo prieingame krosniai kampe, tarp galins ir onins sienos, daniausiai pietrytinje pusje. i vieta buvo laikoma venta, ji vadinta kriktasuole, dzkuose dar pakcia. Kertje kabojo lentynl su svarbiais daiktais (pvz., dokumentais), rankluostin, aplink j venti paveikslai, o vir io stalo, daniau per ventes, kabjo sodas. ia buvo atliekamos apeigos per nam ventes, ustalje sodinami garbingiausi eimos nariai, sveiai, kertje statomas pirmasis prapjaut jav pdas. Priemenje kadaise buvo atliekami ir nam ruoos, kio darbai, po to ji tapo tik pereinamja patalpa, apsaugania gyvenamsias nuo tiesiogins iors takos. Joje laikyti daiktai, rengtos kopios pastog, o ji pati danai bdavo be lub. Dzkijai daugiau bdingos siauresns nei kitur priemens, sudaranios apie pus pirkios ploto, jose retai bna antras ijimas lauk. Dzkai danai statydavo ir vadinamosios neivystytos dvigals pirkios variant: i kitos priemens puss bdavo pristatoma kamara, kurioje ir miegodavo. Taiau paplit ir erdvios dvigals pirkios, jose, kaip minta, kai kada gyvendavo kelios giminaii eimos. Tuomet abiejuose pirkios galuose bdavo gyvenamosios patalpos. Kai gyventoj maiau, viena i j galjo bti seklyia, skiriama tik sveiams priimti, todl ulaikoma vari, nes kasdien ten negyvenama.

Vienagal pirkia iukuriniu stogu, statyta 1918 m. Jonn k. Lazdij r. [LDM; LFn-1353a]

14

SANDARA

Vienagals pirkios, susidedanios tik i pirkios (1) ir priemens (2), priekinis fasadas ir planas Nemunaiio k. Alytaus r. [LII; 106/14]

Nepilnai ivystyta dvigal pirkia (priekinis fasadas, planas) Milkn k. alinink r.: nuo priemens (1) atskirta patalpa virtuvei (3), kamara (4), pirkios erdv suskaidyta du atskirus kambarius (2) [LII; 85/8]

Vienagals pirkios (fasadai, planas, pjvis) Dubii k. Varnos r.: nuo priemens (2) atidalintos kamaros (4,5); stogo forma pusvalmin [16; 137]
15

GYVENAMASIS BSTAS
Visos trys pagrindins pirkios patalpos vlesniais laikais vairiai skaidytos. Priemens erdv danai dalijama pertvara, rengiant kamar daiktams ir maisto produktams arba virtuv. O ir pirkios patalpa, norint atskirti miegamsias erdves, pradta skaidyti pertvaromis, kartais nuolatinmis, o danai tik ustatant spintomis ar kabinant uuolaid. Ilg laik pirkios bdavo dmins, taigi krosnys neturjo kamin. Todl lubose dmams ieiti bdavo padaroma skyl, vadinama auktiniu; iukurai angos stog kraig galuose tarnavo tam paiam tikslui. Grindys ir lubos pirkiose atsirado ne i karto, nors mikingoje Dzkijoje lentins grindys naudotos jau nuo seno. Kai kur priemense iki iol ilikusi plkto molio asla. Lubos daromos i lent, danai votins, apildymui ant j bdavo pripilama spali. I vidaus sienos nebuvo apkalamos, taiau dzkai jas neretai, kaip ir krosn, tinkuodavo baltai. Kitokie ir pagal proporcijas, ir pagal vidin sandar XX a. paplit gyvenamieji bstai, vadinami kompaktikais. Jie pradti statyti tarpukariu, atsivelgiant leidini rekomendacijas, ir yra platesni ir trumpesni nei senosios pirkios. Gerokai pasikeit plano sandara: virtuv pastato viduryje, maa priemen, danai i abiej pusi pristatyti prieangiai. Dar artimesnius kvadratui plane namus sil pokario projektuotojai: nors pradioje buvo stengiamasi naudoti ir tradicines iraikos priemones, tokie pastatai labiau tiko maiems keli ar sklypams gyvenvietse.

Abiejuose galuose gyvenama pirkia (priekinis fasadas, pjvis, planas) Zervyn k. Varnos r., priemenje atskirta patalpa kamarai [21; 17 pav.]

Dvigal pirkia Drieiki k. buv. Jiezno r. [LII; neg. nr. 8083]

16

SANDARA
Apibendrinant galima teigti, jog tradiciniai dzk gyvenamieji bstai pirkios (trobos) ir iplanavimu, ir iorine forma siejasi su Ryt Lietuvos tradiciniais bstais, taiau esti maesni gabarit nei kitur. Pailguose pirki triuose patogu idstyti staiakampio plano patalpas, o sodybose jie raikiai formuoja kiem erdves. Vlyvieji, XX a. paplit plano sruktros variantai, vadinamieji kompaktiki bstai, yra tokie patys kaip ir visoje Lietuvoje; trumpas ir platus j tris, lyginant su senja pirkia, ne taip darniai integruojasi kratovaizd, turi maiau takos kiem formavimui, taiau jie vis dar yra artimi tradiciniam pavidalui.

Kompaktiko bsto plano pavyzdys Mioni k. Alytaus r. [30; 62]

Pokarinio gyvenamojo namo projekto, kuriame naudojami tradiciniai elementai, pavyzdys [3; 197 pav., arch. A. Andriuis]

Kompaktikas bstas Senkoni k. Lazdij r. [A. Andriuyts 2007 m. nuotr.]

17

GYVENAMASIS BSTAS
Rentiniai
Senj pirki triai, j konstravimo bdai ir proporcijos labai priklaus nuo statybins mediagos: beveik visa Dzkija pasiymi tuo, kad ia randama nedaug akmens ir molio, taiau pakanka medienos. Todl trobesi statyboje vyrauja apvali ar tayt rst rstins sienos. Rst ilgis ilg laik buvo pastato plot nustatantis matmuo, todl i horizontali rst, kuri ilgis siekia 6 metrus (bna ir 7 m, net daugiau), vainik sursta artima kvadratui patalpa trobesio konstrukcijos pagrindas. Sien auktis apie 2,5 m, ilgoji pastato kratin priklauso nuo patalp skaiiaus, todl jos ilgis svyruoja madaug nuo 10 iki 17 m. Rstai, ypa gyvenamiesiems bstams (taip pat ir svirnams), parenkami geri, stori, puiniai, ior dedama iaurinje pusje augusi dalis (mediena ia tankesn), tarpai tarp rst utepami moliu, gyvenamj bst ir tvart dar ukamomi smanomis. Siekiant sienojus labiau tarpusavyje suglausti ir sien padaryti iltesn bei tvirtesn, apvaliuose rstuose padaromos horizontalios idroos slaidos. Dzkijoje daniausiai sutinkama pusiau apskrita slaidos ipjovos forma. Tradicikai senesnis sunrimo kampuose bdas, kai rstai sukertami kertes, paliekant atsikiusius galus, vlesnis kai suleidiami lyg kamp spyn. Rstams sudurti naudotos varios technologijos: ir paprastai juos suglaudiant, ir sutvirtinant tarpusavyje, ir rst galus leidiant vertikal stulp, vadinam viliu. Sumajus pastogms, siekiant apsaugoti rentin nuo puvimo pradta jas apkalti vertikaliomis lentomis: arba tik kertes, arba visas sienas. Pamatai kadaise buvo daromi menki (ar net ivis j nedarydavo), tad daniausiai rentinio kampuose ir ties viduriu buvo padedamos medio trinkos (ar stambesni lauko akmenys, nors j Dzkijoje pasitaiko retai), ant kuri jau reniamas pamatinis vainikas. Kad pro apai nepatekt altis, bdavo suformuojamas paalas: tarpas tarp ems ir sienos apipilamas spaliais, samanomis, vyru ir apiplkiamas moliu, jo pakraiai sutvirtinami tvorelmis ir netgi apsodinami daugiametmis glmis. XX a. paplito itisiniai mro pamatai: i akmen, molio plyt, suriami kalkmis, cementu, betonu.

Pirkios Aanink k. buv. Druskinink r. fasadas, kuriame matyti apkaltos kerts ir tvorel ties pamatu, ribojanti paal; prieangio pamatai akmeniniai [VUB; F81-P47]

Pirkios Pagaujn k. alinink r. fasadas, kuriame matyti akmeniniai pamatai, sienos apkaltos vertikaliomis lentomis, stogas pusskliautinis [LII; 85/12]

a. Akmen pamatas po konstrukcine jungtimi Klepoi k. Trak r. [LII; 85/21]

b. c. a. Rst sunrimas kertes, paliekant atsikiusius galus Kiemeli k, Kaiiadori r. [LII; neg. nr. 7942] b. Rst sunrimas suleidiant lyg kamp spyn Mardos k. Prien r. [27; X pav.] c. ulas Mardos k. Prien r. [27; X pav.]

18

GYVENAMASIS BSTAS
Stogai
Stog konstrukcijos Dzkijoje labai vairios: iki iol ia pasitaiko archajik j srangos variant. Viena seniausi iukurin buvo plaiai paplitusi; Dzkijoje iki iol galima aptikti pavienius jos pavyzdius. Tai i esms keturlaitis stogas, kurio kraigo galuose suformuotos angos. Naudotos ir kitos stog formos: keturlait (valmin), pusskliautin (pusvalmin), vlesniais laikais itin iplito dvilait. Kai kurios i form sudaro mirius variantus, pvz., gali bti iukurinis pusvalminis stogas, o vadinamoji lauyta forma yra dvilaits ir iukurins derinys, bdinga tik Dzkijai. Dvilaiiuose ir pusvalminiuose stoguose atsivrusi skliaut apaioje gali bti formuojami stoginukai, saugantys virutinius sienos vainikus nuo krituli. Pasitaiko ir dvejopos formos stog: viena pus, kuri daniausiai atsukta gatv, yra dvilait, o kita likusi senovika keturlait. Dvilaiiai stogai paplit visoje Dzkijoje, keturlaiiai, taip pat ir iukuriniai pietrytinje ir pietinje dalyse, pusskliautiniai iaur nuo Vilniaus. Stogo nuolydio kampas ms platumose, kur gausu krituli ir supustomos nemenkos sniego kepurs, svyruoja apie 42 laipsnius. Be to, kuo senesni trobesiai, tuo stogo projekcins ploktumos santykis, lyginant su sienos aukiu, bus didesnis, taip pat ir platesns pastogs, taiau gyvenamuosiuose pastatuose jos menkesns nei kiniuose (is santykis svyruoja nuo 1:1 iki 1:2). Pirki stog konstrukcija gegnin, j sudaro sunert gegni poros. iukurinis stogas konstruojamas galini valm gegnes tvirtinant ant skersins lentels apatins iukuro briaunos. Stog danga paprastai bdavo iaudin; iaudus sutvirtinanios detals: isikianios vjalents lkiai bei sluogi ant kraigo ritmas praturtindavo trobesio siluet. Paeerse stogams dengti buvo naudojamos vendrs; taip pat bdavo dengiama lentelmis, malksnomis, skiedromis, gontais, kai kur ir erpmis, o paskutiniu metu paplito skarda ir iferis, kuris gerokai menkina pastato ivaizd. Keiiantis stog formai ir majant pastogms, atsirado papildom konstrukcini ir architektrini priemoni, skirt apsaugoti sien ploktumas ir jimus: tai sien apkalimas ir prieangiai. Atvir prieangi, dar vadinam gonkomis, taip pat udar, o vliau ir verand, daniausiai statom prieingoje pastato pusje, atsiradimas gerokai keit trin namo vaizd, juo labiau, kad jos danai bna gausiai ir iraikingai dekoruojamos.

Pirkia iukuriniu stogu Nemunaiio k. Alytaus r. [LII; neg. nr. 9774]

Pirkios i Zervyn k. Varnos r. iukurinio ir dvilaiio stogo form derinys (jos briniai pateikti16 psl.) [LLBM]

Pirkia dvilaiiu stogu su stoginuku ir vienalaiiu prieangiu Lieponi k. buv. Eiiki r. [LII; neg. nr. 5989]

Troba su skirtingomis stog gal formomis: atnaujinus vien trobos pus taip pat pasikeit sien tekstra, pamatai Ricieli k. buv. Veisiej r. [LII; 106/6]

19

PIRKIOS PUOYBA
Dzkija, nors ir menkesni ki kratas, puoybos gausa ir vairove ne tik nenusileidia kitiems regionams, bet netgi kai kuriuos lenkia, nors galima teigti, jog daugiau puoiami buvo pasiturini ki pastatai. Tarp Lietuvos etnografini region trobesi puoyboje yra nemaai bendrum, bet egzistuoja ir skirtumai. I bendrum pamintinas puoiam element tapatumas, i skirtum j puoybos intensyvumo, i dalies ir motyv vairov. Tradicins architektros puoyba ypatinga, ji liudija senj meistr ir gyventoj skon, sumanum bei sveik saiko nuojaut. Ji liudija ir tradicij perimamum bei krybik j interpretavim: besikeiiant gyvenimo slygoms, trobesi formoms, konstrukcijoms, medio apdorojimo technologijoms, puoyba keitsi ir darsi turtingesn, taiau iliko artima liaudies meno dvasiai, artima mogui ir gamtai. Dauguma jos element sukurti i medio, tai lm ir rat pobd. Kaip ir visur liaudies mene, bdingi geometriniai, augaliniai ir gyvniniai motyvai, reiau pasitaiko dangaus viesuli ar antropomorfini figr; motyvo pobdis daniausiai priklauso nuo detals, kuri puoiama. Pavyzdiui, stilizuoti augal ir gyvn vaizdai daniau pasitaiko lki ir antlangi dekore, tai yra t element, kuri dydis santykinai maas, tuo tarpu stambesni plotai daniau itisai upildomi geometriniais ratais tai stog skliaut, dur vari ploktumos, sien apkalimas. Tradicin puoyba itin tektonika: puoiamos bene iimtinai konstrukcins detals, sankirtos, angokraiai, konstrukciniai mazgai. ia pat reikia paminti, jog puoyba ir tikslinga: jos sudtingumo bei apdorojimo kruoptumo laipsnis priklauso nuo to, ar toli nuo mogaus aki esti puoiamos detals. Tikslingumas pasireikia ir puoybos intensyvumo atitikimu pastato ir jo dekoruojamos dalies svarbai erdvinje struktroje: labiausiai puoiami gerj kiem supantys pastatai, kaimo gatv atgreti fasadai. Jo ir kit priemoni dka pasiekiama vaizdo vienov, pusiausvyra tarp puoiam ir neapdailinam plot, stambi ir smulki detali. Be to, viename pastate nebna dekoruojamos visos puotinos detals taip pasireikia subtilus saiko jausmas. Btent tradicinje architektroje labai vyks yra kompozicinio mastelio derinys: palyginti stambi statini, monumentali stog fone smulks puoybos ornamentai atrodo itin jaukiai. Toks sudtingas, turtingas ir tuo paiu saikingas, pritaikytas mogaus suvokimui mastelis labai bdingas tradicinei lietuvi architektrai. Trobesi ornament rat visuma sudaro tarsi virpant ar, todl erdv atrodo gyva, vaizdas artimas gamtai, kurioje nuolat sutinkami stambi ir smulki element deriniai.

Bdinga dzkikos pirkios puoyba apdailinant vjalentes, j sandr, skliaut, karniz, lang apvadus. Stakliki k. buv. Jiezno r. [LII; neg. nr. 8092]

20

PIRKIOS PUOYBA
Lkiai
Gyvenamasis bstas pirkia ar troba vienas labiausiai puoiam sodybos pastat. Tektonikumas bdingas ir nuo seniausi laik puoiamoms detalms, ir vlesnms. Pavyzdiui, iukuro angos stoge pakraius sutvirtinanios ir iaudus nuo vjo draikymo sauganios vjalents gali sudaryti paprast krym arba bti apdailintos, taigi gyti tam tikr pavidal ir tapti lkiais. is bene archajikiausias puoybos elementas nusipelno ypatingo dmesio, kadangi jo, kad ir palyginti nedidelio, buvimas keiia pastato trio vaizd ir net visos sodybos siluet, nes yra raikus ir matomas i toli. vir lietaus ir vj pagairje ikeltas puomuo greiiau negu kiti nunyksta, todl iandieniniuose kaimuose retai besutinkamas, taiau senos nuotraukos bei pieiniai rodo, jog tai bta itin mgstamo pastat stog ubaigimo, o jo motyvai, tiktina, turj ir mitologin prasm. Piet Lietuvoje jie dar vadinami ragovikais, apkais, o ryt paukiukais; tai sietina su j pavidalais. Gali bti, jog seniausieji lkiai formuoti tarsi jauio ragai toki Dzkijoje dar yra iki iol. Taip pat Dzkijoje ufiksuota lki su pauki, irg, augal, geometrini form, kartais primenani verpstes, motyvais, kai kada pasitaiko ir mogaus pavidalo. Sudtingesni kiaurapjvio technika atlikti lkiai daniau puoia prieangi stogelius, nes ie vilgsniui artimesni. Lki dydis, lyginant su pastatu, itin svarbus struktrinis ir j pai, ir viso pastato kompozicijos matmuo, kur neatsivelgus lkiai gali tapti nedarniu prielipu.

Rag pavidalo lkiai ant pirkios Birtono apyl. kraigo formuoja iraiking siluet, 1938 m. [LNM; E21509]

iukurinio stogo vjaleni kryma sudaro lkius, ubaigianius pastato tr. Nemunaiio k. Alytaus r. [LII; neg. nr. 9753]

Troba papuotu skliautu, lkiais. Aleksejiki k. buv. Veisiej r. [LII; neg. nr. 9670]

irgeli pavidalo lkiai ant pirkios Meteliuose kraigo; j ar kartoja sluogi ritmas [LDM; LFn-1515b]

21

PIRKIOS PUOYBA

10

11

12

13

14

15

16

17

18

19

20

Lkiai: 1. Kriktoni k. Lazdij r. [30; 73] 2. Alytaus r. [23; 95 pav.] 3. Alytaus r. [23; 95 pav.] 4. Piet Lietuva [23; 95 pav.] 5. Kriktoni k. Lazdij r. [30; 73] 6. Nemunaiio k. Alytaus r. [LII; 106/1] 7. agari k. Vilniaus r. [LII; 85/28] 8. Krokinink k. Alytaus r. [LII; 106/1] 9. Siponi k. Prien r. [30; 73] 10. Papei k. Lazdij r. [23; 97 pav.] 11. Kriktoni k. Lazdij r. [30; 73] 12. Meteliai, 1955 [LDM; Pb-692;] 13. Meteliai [LDM; Pb-693] 14. Neeiki k. Prien r. [30; 73] 15. Prien r. [23; 96 pav.] 16. Raudoniki k. buv. Veisiej r.,1959 [LII; 106/9] 17. Eerli k. Lazdij r., 1955 [LDM; Pb-695] 18. Stakliks buv. Jiezno r. [LII; 88/18] 19. Kuin k. buv. Veisiej r. [VUB; F81-P2642] 20. Obeli k. buv. Vievio r. [LII; 88/30]
22

LKIAI

11

12 7 8

10

13

Lkiai: 1. Geiboni k. Vievio r. 1956 m. [LII 88/18] 2. Butelin k. buv. Veisiej r. 1955 m. [LDM; Pb-694] 3. Uosos k. Prien r. [30; 72] 4. vyryn k. Prien r. [30; 72] 5. Nein k. Prien r. [30; 72] 6. Siponi k. Prien r. [30; 72] 7. Darinyk k. buv. Eiiki r., 1957 m. [LII; 85/31] 8. Tilt k. buv. Eiiki r. 1957 m. [LII; 85/10] 9. Vaikteni k. Trak r. 1957 m. [LII; 85/17] 10. iin k. Varnos r. [33; 152 pav.] 11. iln k. Vilniaus r. [VGTU AF stud. 2004 m. nuotr.] 12. Prieangio lkis Paalioss k. Elektrn sav. [L. Markejevaits 2004 m. nuotr.] 13. Prieangio lkis Sidaroni k. Vilniaus r. [L. Markejevaits 2006 m. nuotr.]

23

PIRKIOS PUOYBA
Skliautai
Kintant stog formai ir atsiveriant skliautams, j pakraiai ir ploktumos taip pat danai dekoruojamos. Vjalents, skliauto ir stogo ploktumos riba, apatin briauna ar stoginuko apaios linija ipjaustomos dantuk, lankeli, ratuk, augal siluet ornamentais, kuri kartotinis sudaro iraiking piein: paprastai utenka vieno ar dviej motyv, kartais panaudojamas kiaurapjvis. Kitoks yra paios skliauto ploktumos dekoras. Danai tai bna atskirus jo plotus skirtingomis kryptimis upildani skliauto lenteli ratas. Paprasiausias j, kai dalis skliauto upildoma vertikaliai, dalis horizontaliai grupuojamomis lentelmis. Be to, Dzkijoje itin mgiami deriniai i ambiai sudt lenteli jie sudaro iraikingus eglui ar romb pieinius. Skliauto, kuris regimas i toli, lenteli pakraiai, skirtingai negu dur, daniausiai neprofiliuojami, taiau horizontalios sandros tarp skirtingomis kryptimis sudt lenteli plot kartais ipjaustomos panaiai kaip pakraiai. Taip apkalimas, naudojamas skliauto sienos apsaugai, gauna dekoratyv vaizd, kur neretai papildo jo ploktumoje taisomi langeliai su puoniais apvadais (kartais vietoj langeli ipjaunamos apvalios ar dar kokios formos angos). Dzukijoje dvilaii stog skliautai puoiami danai ir gausiai; gatviniuose kaimuose, ir ne tik juose, atgrto gatv skliauto dekoras danai bna kur kas intensyvesnis nei kitame pirkios gale. Jo ir lki bei lang apvad derinys gerokai praturtina pastato vaizd, taiau retai perengia saiko rib.

Pirkios Saidi k. Trak r. skliautas [VGTU AF stud. 2006 m. nuotr.]

Stoginuko krato apdaila Maj Lieponi k. Trak r. [A. virmicko 2007 m. nuotr.]

Gausiai dekoruotas pirkios Milkn k. alinink r. skliautas [LII; neg. nr. 8092]

24

SKLIAUTAI

Dekoruoti skliautai: 1. Jokubiki k. Trak r. [23; 85 pav.] 2. Stakliki I k. Prien r. [23; 86 pav.] 3. Dubakloni k. Varnos r. [23; 93 pav.] 4. Alinink k. Prien r. [23; 92 pav.] 5. Alytaus r. [23; 93 pav.] 6. Medioni k. Prien r. [23; 92 pav.] 7. Alytaus r. [23; 93 pav.] 8. Antakalnio k. Varnos r. [23; 83 pav.]

25

PIRKIOS PUOYBA

Pylim k. Vilniaus r. [VGTU AF stud. 2006 m. nuotr.]

Dambriki Vilniaus r. [L. Markejevaits 2006 m. nuotr.]

Leii k. Vilniaus r. [L. Markejevaits 2006 m. nuotr.]

Kalvi k. Trak r. [A. virmicko 2007 m. nuotr.]

Maikn k. Vilniaus r. [A. Andriuyts 2007 m. nuotr.]

Stoginuko papuoimas buv. Jiezno r. [25; 128 pav.]

Kalvi k. buv. Jiezno r. [25; 132 pav.]

26

SKLIAUTAI
1 2 10 3 4 10 9

4 11

4 11

12

5 12 6 12 7

8
Vjaleni ir karniz ratai: 1. Vaigeliki k. Vilniaus r. [L. Markejevaits 2006 m. br.] 2. Sidaroni k. Vilniaus r. [L. Markejevaits 2006 m. br.] 3. Pylim k. Vilniaus r. [L. Markejevaits 2006 m. br.] 4. Stakliki k. Prien r. (skliauto 25 psl. nr. 2 detals) [23; 86 pav.] 5. Maksimoni k. Varnos r. [LII; 172/5] 6, 7. Obeli k. buv. Vievio r. [LII; 88/5] H. Pagrindos k. buv. Vievio r. [LII; 88/18] 8. Didij Sal k. alinink r. [LII; 85/9] 9. Dubakloni k. Varnos r. (skliauto 25 psl. nr. 3 stoginuko karnizas) [23; 93 pav.] 10. Alinink k. Prien r. (skliauto 25 psl. nr. 4 detals) [23; 92 pav.] 11. Bytautoni k. Trak r. [23; 118 pav.] 12. Alytaus r. (skliauto 25 psl. nr. 7 detals) [23; 93 pav.]
27

PIRKIOS PUOYBA

Pirkios kampo puomenys: 1. Lieponi k. buv. Eiiki r. 1957 m. [LII; 85/30] 2. Milkn k. alinink r. 1957 m. [LII; 85/8] 3. Skraiioni k. alinink r. 1957 m. [LII; 85/9] 4. Vaikteni k Trak r. 1957 m. [LII; 85/17] 5. Lieponi k. buv. Eiiki r. 1957 m. [LII; 85/30] 6. Lieponi k. buv. Eiiki r. 1957 m. [LII; 85/30] 7. Pagrindos k. buv. Vievio r. 1958 m. [LII; 88/18] 8. Kibyi k. buv. Veisiej r. 1959 m. [LII; 106/8] 9. Pikelioni k. buv. Jiezno r. [LII; 88/18]

28

Durys
Didel reikm pastato ivaizdai ir naudojimui turi angos, j idstymas, dydis ir apdaila. Pagrindin anga bet kokiame bste yra durys. Senuosiuose gyvenamuosiuose pastatuose durys bna vienvrs, vlyvesniuose pasitaiko ir dvivri. Svarbi reikm turi ir slenkstis: jo virus sutampa su pamatiniu vainiku. Laiptel atstodavo ties jimo anga i lauko, o kartais ir i vidaus puss em leidiami didiuliai akmenys. Mikingoje Dzkijoje laipteliai daryti i medio lent ir tik XX a. pradti mryti i akmen, betono. Duris sudaro staktos ir varia. Staktos dekoruojamos retai, kartais, takojant dvar kultrai, joms bdavo sutekiama arkin forma, kai kada ir pati stakta ornamentuojama arba joje rengiama langeli juosta. Tuo tarpu varia nuo seniausi laik puoiama pastato detal. Kadangi durys ir funkciniu, ir kompoziciniu, ir semantiniu poiriu reikmingas elementas, todl kuo svarbesnis pastatas arba patalpa, tuo daniau bna ipuotos jo durys. Kadaise varia bdavo sukalama tik i vertikali lent ir norint papuoti daoma arba net itapoma. Taiau dl tvirtumo ir puonumo labai ipopuliarjo vadinamosios dvigub lenteli durys, kuri vien

Priemens durys Pagambrio k. buv. Prien vls. [25; 254 pav.]

Kareivoni k. Veisiej r. [LII; neg. nr. 3655]

Sviliki k. Vilniaus r. [I. Stankeviits 2004 m. nuotr.]

29

PIRKIOS PUOYBA

Aleksejiki k. buv. Veisiej r. [LII; 106/9]

Aviieni k. buv. Veisiej r. [LII; 106/13]

Grabijol k. Elektrn sav. [VGTU AF stud. 2003 m. br.]

Grabijol k. Elektrn sav. [VGTU AF stud. 2003 m. br.]

Grabijol k. Elektrn sav. [VGTU AF stud. 2003 m. br.]

Zervyn k. Varnos r. [21; 32 pav.]

agari k. Lazdij r. [A. Andriuyts 2007 m. nuotr.]

Sviliki k. Vilniaus r. [I. Stankeviits 2004 m. nuotr.]

ilin k. Varnos r. [A. virmicko 2007 m. nuotr.]

30

DURYS
pus sudaro itisos vertikalios lentos, o kitoje vairiai grupuojamos maos lentels. is tektonikas sprendimas labai dekoratyvus: viena dur pus (jei jos lauko, tai iorin) gauna daugiau ar maiau sudting eglui arba romb rat. Jis kartais bdavo derinamas su vertikaliai ar horizontaliai idliotomis lenteli eilmis, kai kada lentels idstomos ir sudtingesniais pavidalais. Lenteli pakraiai profiliuojami, romb ar vaigdi centrai kartais paymimi vadinamja rozete; visa tai suteikia ratui papildom sudtingumo matmen. Dekoratyvios bdavo ir kalvi darbo vinys su plaiomis galvutmis, duris puo ir graiai profiliuoti varai lentoms prikalti, ir uraktai bei rankenos. Be to, durys viena daniausiai daom pastato dali. XX a. paplito sprdins konstrukcijos, vadinamosios filingins durys, kurios nra tokios tvirtos bei maiau saugo nuo alio, tad daugiausiai naudojamos vidinse patalpose, mat yra lengvesns. Tai svarbi struktrin pastato dalis, gerokai keiianti pastato trio vaizd. Pusiau atvira prieangi erdv viesos ir eli aismu jau savaime praturtina viso pastato vaizd, juo labiau kad j detals mgstamos dekoruoti. Juose rengiami suoleliai poilsiui, ant kuri prisdus i arti matyti puoyba nedidels detals sutekia visumai jauk mastel. Daniausiai sprdini dur kompozicija nesudtinga: i simetrikai grupuojam vertikali ir horizontali staiakampi, todl isiskiria neprast form sprdos, kurios Dzkijoje sutinkamos reiau.

Dvivrs sprdins vidaus durys agari k. Lazdij r. [A. Andriuyts 2007 m. nuotr.]

Dur pavyzdiai: 1. Jonioni k. Varnos r. [30; 17 pav.] 2. Norkn k. Alytaus r. [30; 17 pav.] 3. Vangeloni k. Alytaus r. [30; 17 pav.] 4. Eerli k. Lazdij r. [LDM; Pb-719] 5. Panemuninkli k. Alytaus r. [30; 17 pav.] 6. Pailings r. Varnos r. [30; 17 pav.] 7. Smilgaini k. buv. Varenavo r. [17; CXVI lent.] 8. Gervn k. Lazdij r. [23; 110 pav.]
31

PIRKIOS PUOYBA

Prieangio ir dur puoybos derinys: prieangis lenktu stogeliu, bdingas Unemuns Dzkijai ir dvigub lenteli durys su maais langeliais emaitkiemio k. Lazdij r. [A. Andriuyts 2007 m. nuotr.]

Dmins pirkios Kabeli k. buv. Druskinink r. dur detals [VUB; F81-P40, F81-P41]

Prieangio ir dur puoybos derinys iin k. buv. Eiiki r. [25; 192 pav.]

Lauko dur uraktas Klepoi k. Trak r. [LII; 85/24]

32

Prieangiai
Prieangi konstrukcija vairuoja: jie bna ir su vienalaiiais, ir su dvilaiiais stogeliais. Paprasiausi stogeliai suformuojami tik prailginant pastog ties durimis, daniausiai jie paremiami stulpeliais. Vienalaiiai prieangiai gali bti formuojami ir jungiant stogel stogo lait kitu kampu arba i apaios glaudiant po pastoge; vienalaiiai prieangiai senovikiausi ir itin bdingi Dzkijai. Taiau dabar paplit ir dvilaiiai: jie su stogu jungiami arba konstruktyviai jungiant nuolyd, arba atskir stogel priglaudiant po pastoge. Unemuns Dzkijoje pamgti prieangiai lenktais stogeliais. Daniausiai atviri prieangiai turi keturis po du suporintus stulpelius ir neretai tvorel, kartais ir su varteliais. J gylis svyruoja apie 1,5 m, plotis apie 2,5 m. Udari prieangiai atsirado saugant patalpos jim kaip priemens pakaitalas, todl kompaktiko plano pirkios daniausiai turi udarus prieangius, o prieingoje pastato pusje neretai ir verandas (atsuktas gatv ir ne itin danai naudojamas). Kai kurie udari prieangiai sursti i sienojli ir beveik nepuoiami, kiti bna stiklinti ir dekoratyvs. Jie, lyginant su atvirais, yra masyvesni, tad gerokai keiia trio vaizd. Danai puoiamos atvir prieangi kolonls tai konstruktyvus elementas, perteikiantis stogo ir lub krv pamatams; jos gantinai kresnos, nes tik profiliuotos j dalys ikyla vir tvoreli. Liaudies architektroje kolonli virus ir apaia tiesiog jungiami su horizontaliais rstais, o puoiamas tik liemuo, neretai vien vidurin jo dalis; nors kartais

Pirkia su vienalaiiu prieangiu be stulpeli, suformuotu prailginus pastog Mankuviki k. Kaiiadori r. [23; 117 pav.]

Pirkia agari k. Vilniaus r. su vienalaiiu prieangiu su stulpeliais, suformuotu prailginus pastog [LII; 85/28]

Dvilaitis prieangis venteeryje [LDM; LFn-1545b]

33

PIRKIOS PUOYBA

Keturi prieangiai Lieponi k. buv. Eiiki r. [LII, 85/30]

Pirkia su dvilaiiu prieangiu Lapainios k. Prien r. [23; 84 pav.]

34

PRIEANGIAI
virutins dalies standumui sustiprinti naudojami strii spyriai kolon sparneliai. Kolonls simetrikos savo vertikaliosios aies atvilgiu, dekoras i simetrij juo labiau parykina, kai komponuojama skersins simetrijos ploktumos, einanios per puoiamosios dalies vidur, atvilgiu. Prieangius danai puoia ir stogeli pakrai ar j skliaut apdaila, tvorels, kurios kartais bna net su varteliais, taip pat durys, ioje fasado dalyje taisyt langeli, sien sudrim dekoras, ia pat matomi idrointi gegni galai. Stogeli skliaut ratai panas dvilaiio stogo skliaut puoyb, nors maesniame plote isitenka maiau detali; pasitaiko ir lki. Tvorels dzk pirki prieangiuose sutinkamos danai. Kartais jos bna paprastos, tiesiog i vertikaliai, reiau i horizontaliai sukalt lenteli, bet neretai ir dekoruotos. Tai i profiliuot lenteli, kartais ir su kiaurapjviu ornamentu, sudtos tvorels. Danai ornamento pavidalui igauti utenka ipjaustinti kiekvienos lentels kontr, o jas suglaudus pasiekiamas kiaurapjvio spdis. Prieangio puoybos visuma, danai susidedanti i daugelio skirtingai dekoruot element, tradicins architektros pavyzdiuose paprastai bna vieninga ir dera su viso pastato puoyba.

Kalvi k. Trak r. [A. virmicko 2007 m. nuotr.]

1.

2.

3.

1.

2. . Prieangi stulpeli sparneliai: 1. Lipnin k, Varnos r. [23; 126 pav.] 2. Uuguosio k. Prien r. [23; 125 pav.]

Prieangi tvoreli ratai: 1. Butelin k. buv. Veisiej r. [LII; 106/18] 2. Bytautoni k. Trak r. [23; 118 pav.] 3. Lipnin k. Varnos r. [23; 126 pav.]

Prieangio tvorel iln k. Vilniaus r. [I. Stankeviits 2004 m. nuotr.]

Prieangio karnizas Leii k. Vilniaus r. [L. Markejevaits 2006 m. nuotr.]

35

PIRKIOS PUOYBA
Udari prieangiai, o vliau ir verandos tokia gausia puoyba jau nepasiymi. Atskiros j dalys, pavyzdiui, stogeli skydai, gali bti puoiami panaiai kaip atvir, taiau pagrindinis dekoro krvis tenka stiklint ploktum suskaidymui, kuris neretai bna itin imoningas. Pagrindinis j pieinys paprastai turi vertikali struktr, tai palyginti masyviam udaro prieangio triui suteikia graktumo, nors pasitaiko ir horizontali. Daniausiai ambiomis ir riestomis linijomis sudalintas stiklas upildo plot besikartojaniu pieiniu, pavairinimui kartais naudojami skirting spalv stikliukai, bet tai jau gana naujas reikinys. Tokios verandos bdingos naujesniuose, kompaktiko plano pastatuose, nors neretai bna pristatytos ir prie senj, daniau prie dvigali pirki.

Udaras i sienojli surstas prieangis Senkoni k. Lazdij r. [A. Andriuyts 2007 m. nuotr.]

gatv atgrtas udaras prieangis veranda su lenktu stogeliu, bdingu Unemuns Dzkijai, Babr k. Lazdij r. [A. Andriuyts 2007 m. nuotr.]

Udaras prieangis Saidi k. Trak r. [L. Markejevaits 2006 m. nuotr.]

Udaras prieangis Sidaroni k. Vilniaus r. [VGTU AF stud. 2006 m. nuotr.]

36

Langai
Langai itin iraikinga puoybos detal, iplitusi paauktjus pirkios sienoms ir padidjus lang angoms. Nors kadaise jie buvo mai ir paprasti, bet vos atsiradus technologinms ir ekonominms galimybms, padidjo ir tapo bene labiausiai puoiamu pastato elementu. Gyvenamajame pirkios gale bdavo iki ei lang: po du kiekvienoje sienoje, nors galinje ir nugarinje kartais tik po vien arba visai nebdavo. Senosioms dzk pirkioms bdingas prieais krosn taisytas maesnis u kitus langelis. Dar maesni langeliai bna priemenje. Iskirtini form ir iraikingai dekoruoti skliaut langeliai. Tradicinse dzk pirkiose daniausiai pasitaiko vertikalaus staiakampio langai, kuri proporcijos yra madaug 1:0,7 ar 1:0,8. Ply tarp lango rmo ir angokraio dengianias apkalines lentas imta dekoruoti daugiausia kiaurapjviu, nors pasitaiko ir reljefini rat. Gausiausiai puoiamos antlangs vir lango rmo udedamos prikalts, o kartais tiesiog virutins apkalimo lentos. Dzkijoje naudojami vieno arba dviej dali antlangiai, juose sutinkami ir geometriniai, ir augaliniai, ir gyvniniai motyvai, taip pat neretai pasitaiko trikampio frontonlio formos antlangi arba tik karnizlis, ipjaustintas smulkiu besikartojaniu ornamentu. Iorins palangs papuoimai daniausiai daromi i apkalimo lent;

Senovika dzkika vienagal troba su palyginus nedideliu eias dalis suskaidytu langu, apvieianiu pagrindin patalp, ir tik Dzkijai bdingu nedideliu langeliu, taisytu prieais toje paioje patalpoje esani krosn, bei maa nestiklinta anga priemen. Ricieli k. buv. Veisiej r. [LII; neg. nr. 9588].

kartais ornamentuojama vien palang, o antlang sudaro tik paprastas karnizas, taiau pastebima aiki tendencija labiau puoti virutin dal, jos ratai paprastai sudtingesni. Palangs rat neretai papildo ipjaustinti pratst onini lent galai, onins lentos taip pat retkariais profiliuojamos. Stog skliaut langeli, kurie gerokai maesni, onins lentos ipjaustinjamos daniau nei pirmo aukto lang. Kitas j bruoas, kad dekoruojam apvad santykinis plotis, lyginant su lango ploktuma, kur kas didesnis i iraikinga ornamentika matoma i toliau, todl neatrodo perteklin.

Dzkika pirkia su idailintais lang apvadais ir langinmis Kalvi k. Trak r. [A. Andriuyts 2007 m. nuotr.]

37

PIRKIOS PUOYBA
ilumai palaikyti bdavo daromos langins. Jos dar labiau pagyvina pastato vaizd; senosios buvo vienviers ir plaios, manoma, kad dekoruotos tapyba, dabar paplitusios dvivrs, daniausiai sprdins. Langins ir lang apvadai labiausiai mgstamos dayti pastato dalys, tad tampa dar iraikingesns. Daniausiai naudojama balta spalva ar viess atspalviai, sudarantys kontrast sienoms.

Nedidelis langelis priemen Prapuno k. Lazdij r. [LDM; LFn-1437a]

Lango detal Vaigliki k. Vilniaus r. [VGTU AF stud. 2006 m. nuotr.]

Udarytos langins Grabijol k. Elektrn sav. [VGTU AF stud. 2003 m. nuotr.]

Pirkia iraikingais langais Tilt k. Trak r. [D. Vitkausko 2006 m. nuotr.]

38

LANGAI

Langai: 1. Maniagirs k. Varnos r. [A. Andriuyts 2007 m. nuotr.] 2. Prapunto dvaro Lazdij r. [LDM; LFn-1440a] 3. ukiki k. Vilniaus r. [A. Andriuyts 2007 m. nuotr.] 4. Kat k. Varnos r. [A. Andriuyts 2007 m. nuotr.] 5. iln k. Vilniaus r. [VGTU AF stud. 2004 m. nuotr.] 6. Vol k. Trak r. [I. Stankeviits 2004 m. nuotr.] 7. Saidi k. Trak r. [VGTU AF stud. 2006 m. nuotr.] 8. Staviki k. Vilniaus r. [I. Stankeviits 2004 m. nuotr.] 9. Dareli k. Vilniaus r. [A. Andriuyts 2007 m. nuotr.]

39

PIRKIOS PUOYBA

Langai: 1. Lyneerio k. Varnos r. [32; 97 pav.] 2. Butelin k. buv. Veisiej r. [LDM; LFn-1645a] 3. August k. Vilniaus r. [I. Stankeviits 2004 m. nuotr.] 4. Vaigeliki k. Vilniaus r. [L. Markejevaits 2006 m. nuotr.] 5. Pylim k. Vilniaus r. [VGTU AF stud. 2006 m. nuotr.] 6. ukiki k. Vilniaus r. [A. Andriuyts 2007 m. nuotr.] 7. Pokoni k. alinink r. [33; 42 pav.] 8. Pokoni k. alinink r. [33; 44 pav.] 9. Pokoni k. alinink r. [33; 46 pav.]
40

LANGAI

Langai su langinmis: 1. Lieponi k. buv. Eiiki r. [LII; neg. nr. 5974] 2. Maj Lieponi k. Trak r. [A. virmicko 2007 m. nuotr.] 3. Kalvi k. Trak r. [A. virmicko 2007 m. nuotr.] 4. iin k. Varnos r. [33; 153 pav.] 5. Stakliki k. buv. Jiezno r. (pirkios vaizdas 20 psl.) [LII, neg.nr. 8092]. 6. Leii k. Vilniaus r. [L. Markejevaits, 2006 m. nuotr.]

41

PIRKIOS PUOYBA

Skliaut langeliai: 1. Palin k. Lazdij r. [A. Andriuyts 2007 m. nuotr.] 2. Aviieni k. Lazdij r. [A. Andriuyts 2007 m. nuotr.] 3. Maniagirs k. Varnos r. [A. Andriuyts 2007 m. nuotr.] 4. iin k. Varnos r. [V. Augustinaviiaus 2007 m. nuotr.] 5. Kalvi k. Trak r. [A. virmicko 2007 m. nuotr.] 6. Dargui k. Varnos r. [V. Augustinaviiaus 2007 m. nuotr.] 7. Dareli k. Vilniaus r. [A. Andriuyts 2007 m. nuotr.] 8. Dargui k. Varnos r. [V. Augustinaviiaus 2007 m. nuotr.] 9. Maikn k. Vilniaus r. [A. Andriuyts 2007 m. nuotr.]

42

LANGAI

8
Skliaut langeliai: 1. Milkn k. alinink r. 1957 m. (pirkios nuotr. 20 psl.) [LII; 85/9] 2. lavant k. Lazdij r. 1955 m. [LDM; Pb-712] 3. Dainaviki k. buv. Veisiej r. [VUB; F81-P2543] 4. Babr k. buv. Veisiej r. [VUB; F81-P2604] Langai: 5. Milkn k. alinink r. 1957 m. (pirkios nuotr. 20 psl.) [LII; 85/9] 6. Didij Sal k. alinink r. 1957 m. [LII; 85/9] 7. Merkin [VUB; F81P2677] 8. Saidi k. Trak r. [VGTU AF stud. 2006 m. br.]

43

PIRKIOS PUOYBA
Konstrukcins detals
Mgstama apdailinti ir iorje matomus svarbi kostrukcini element ubaigimus, konstrukcinius mazgus: sij, gegni, rst galus, stoginuk atramas. Nors tai ne i karto pastebima, bet labai tektonika puoyba. Neretai iems elementams suteikiamas tik velnus ilenkimas, bet pasitaiko ir sudting laiptuot profili, kurie element sankirtose atrodo itin imoningai. Jie danai dera su sien keri, vjaleni, karniz puoyba. Taip pat kai kada ipjaustomi iorje matomi skersins sienos rst galai, suteikiant jiems, pavyzdiui, plataus kryiaus formas. Daniausiai rentinio sandroms, kaip ir kertms taikomas apkalimas, kuris gali bti daomas, puoiamas orginaliais ratais. Tai tektonikas sprendimas, saugantis rst galus nuo puvimo. Panaiai dekoruotomis ploktelmis bna apkalami ir puoiami pogegnini rst galai. Saugani ir puoiani paskirt atlieka ir pai sien ar atskir jos dali apkalimas: danai tai bna apatin pastato dalis, kurios nuo krituli neapsaugo pastog. Seniau populiaresnis buvo apkalimas vertikaliomis lentomis, j sudrimus udengiant siauresne lentele, ir tik tarpukariu iplito horizontalusis. Kartais ie abu bdai suderinami sienos ploktumoje, j siles parykinant dekoratyvia juostele.
Dekoruota pirkios kert, sij galai, vertikaliomis lentomis apkaltos sienos Klepoi k. Trak r. [LII; 85/24]

Trobos kerts puoybos detal Palin k. Lazdij r. [A. Andriuyts 2007 m. nuotr.]

Dekoruota skliauto ir rentinio sandra karnizas ir gegni apaia Kiemeli k. Kaiiadori r. [LII; neg. nr. 7943]

44

KONSTRUKCINS DETALS

Dekoruoti sij galai emaitkiemio k. Lazdij r. [A. Andriuyts 2007 m. nuotr.]

Dekoruota sija Dvarciki k. Lazdij r. [A. Andriuyts 2007 m. nuotr.]

Profiliuotos stoginuko atramos Vaikteni k. Trak r. [A. Andriuyts 2007 m. nuotr.]

Dekoruota trobos kert Vabalin k. Lazdij r. [A. Andriuyts 2007 m. nuotr.]

1. Dekoruoti sijos ir gegni galai, stoginuko karnizas Kiemeli k. Kaiiadori r., 1958 [LII; 88/7] 2. Dekoruota trobos kert Babr k. Lazdij r. [23; 89 pav.] 3. Dekoruota pirkios kert Trakiki k. Varnos r. [VUB; F81-P68] 4. Dekoruoti rst galai iin k. buv. Eiiki r. [23; 103 pav.]

45

PIRKIOS PUOYBA
Trobesi daymas
Prie dekoro galima priskirti ir trobesi bei j dali daym, kuris senesniais laikais Dzkijai buvo maai bdingas ir iplito tik XX a. Daant taip pat laikytasi tektoninio principo: vis pirma spalvinamos konstrukcikai reikmingos vietos, daym traktuojant ne tik kaip puoyb, bet ir kaip medines dalis konservuojani priemon. Seniau bdavo daomi tik lang apvadai, langins, sien kerts, durys. Tradicinje architektroje nors ir rykios, netgi kontrastingos spalvos naudojamos saikingai, j deriniai akies neria. Senajai dzk architektrai buvo bdingos medienos spalvos vis atspalvi rudos. XX a. sienos ir j detals, stog skydai dayti joms artimomis ruda, geltona bei alia, ir tik pastaraisiais laikais oranine, bordine, mlyna. Antlangiai, lang rmai ir langins kartais daytos baltai, reiau kitomis spalvomis. Stogams visuomet bdingos natralios iaud arba medio lenteli, tai yra pilkvos, rusvos spalvos. Iki iol bene iimtinai daomi vien gyvenamieji pastatai ir tik kartais kai kurios kini trobesi detals. Ivis Dzkijai bdingi velns alsvi, rusvi ir gelsvi tonai, o alti atspalviai, kartais pasitaikanti mlyna, aptinkami retai. Aplink Vilni vyrauja rusva, raudonai ruda, derinama su balta, iltais alsvais tonais. Ariau Nemuno rusvi tonai komponuojami su ilta ir alta alia spalva. Labiau vakarus, u Alytaus dar daugiau alsvos spalvos, ia atsiranda ir viesiai geltona. Druskinink krate sutinkami ir rudi, ir alsvi, ir gelsvi atspalviai. Spalvinis trobesi iors koloritas dera su pirkios viduje sutinkamomis spalvomis, ypa su bald polichromija. Audini ratuose kur kas smulkesni spalviniai plotai, tad jie bna rykesni ir margesni. Taip pasitvirtina tradicins puoybos tikslingumas, derinimasis prie kiekvieno dekoruojamo objekto vietos, paskirties, mastelio. Apibendrinant tradicin dzk trobesi puoyb, galima teigti, kad ji pasiymi jautriu vairovs ir vienovs deriniu. Jos prigimtis visur panai: paprastai apdailinamas medis, o ratai parenkami atsivelgiant viet, kuri puoiama atskiroms pastato dalims taikoma btent joms tinkama puoyba. Taiau ji naudojama vienodai intensyviai, jos ratai nekontrastuoja, todl bendras pastato vaizdas ilieka vientisas. Bdinga tai, kad puoyba iimtinai simetrika (reti nukrypimai tik atsitiktins iimtys), besikartojanios detals sudaro metrines eiles. Be to, metrini eili aismje dalyvauja ir konstrukciniai elementai bei j faktros, o tai, ypa medio statyboje, savaime atrodo dekoratyviai. Todl riba tarp ornamento ir grynos konstrukcijos tra papildomas meistro-menininko prisilietimas, siekiant tam, kas utikrina tvirtum, suteikti dar daugiau iraikingumo. Taigi puoyba kartu su vaizdo visuma atskleidia tradicins sodybos architektrai bding kompozicijos kokyb, vaizdo vienov.
Pirkia Pali k. Varnos r. [A. Andriuyts 2007 m. nuotr.]

46

PIRKIOS VIDUS
Dzkijoje gyvenamasis namas vidaus iplanavimo poiriu artimas auktaitikam tipui. Panemuni Dzkijos rajonams interjero rangai didel tak turjo Suvalkija. Prieingai nei kituose Lietuvos regionuose, Dzkijoje danesni atvejai, kai dviej gal name gyvendavo po dvi eimas. Taipogi ia ilgai iliko didioji eima, gyvenusi po vienu stogu, t.y. net ne viena ar dvi, o daugiau eim. Dzk eim gausumas takojo ir interjero organizavim. Minimais atvejais abu gyvenamojo namo galai rengiami vienodai. Kai gyvendavo viena eima, dvigalio namo antrame gale ilgai iliko kamara. O pas panemuni dzkus antrame gale danesn seklyia. Kitur geroji, varioji gyvenamojo namo dalis daniausiai vadinta kamaraite. Panemuni dzkai, kaip ir suvalkieiai, atitvert priemen daniau skyr virtuvei, o ne kamarai. Dzkijos regione labiau iplitusios vienagals pirkios. Tokio namo atitvertoje priemenje rengiama kamara. Dzkai, gyvendami tarp mik, ilgiausiai ilaik plkto molio slas bei votines lubas, sudtas vir balki, bet daniau baltindavo sienas, lubas. Dzkai tik nuo XX a. pr. m pertvrinti vidaus patalpas, bet tai dar reiau nei kituose regionuose. Dzk namuose ivis maiau patalp nei kitur Lietuvoje. Maesni pokyiai namo vidaus raidoje bei apdailoje turjo takos ir interjere naudotiems baldams. Panemuni dzk baldus apra Vacys Milius [30]. Baldai regione ilaik nemaai archajik bruo, ia maesn miest ir miesteli taka. Daugiau bald gaminosi patys gyventojai. Maiau kaimo ir miesteli amatinink vertsi vien bald gamyba. Gerokai maiau ne tik tapyt, bet ir dayt bald. ildymo virimo renginiai. Jie neatsiejami nuo gyvenamojo namo patalp raidos. Tai bdinga visiems Lietuvos regionams, taip pat ir Dzkijai. ia paplitusi auktaitikoji krosnis. Ji visuotinai vadinama peiumi. Krosnis daugiafunkcin joje kepama, verdama, ja apildoma patalpa, ant jos miegama. Krosnis statoma pagrindinje namo patalpoje pirkioje. Dzkiko gyvenamojo namo apildymo rengimo savitumus apsprendusios slygos: 1) Dzkijoje, lyginant su kitais regionais, daugiau viengali pirki; 2) antrasis namo galas ( kamara kiniam podliui ar kamarait audini laikymui) neapildomas; 3) Dzkijoje ilgiausiai iliko didioji eima. Tokiais atvejais, kai viename name gyveno keletas eim, abu galai rengiami vienodai, juose yra universals ildymo virimo renginiai, krosnys. Interjero ranga isiskiria panemuni dzkai. J ildymo virimo renginiai saviti. Panemuni Dzkijoje anksiau paplito apildomos seklyios. Jose nuo XX a. pr. statomos staiamalks raudon degt plyt krosnys. Krosnys tinkuojamos ir baltinamos. Staiamalkes krosnis vadino peeliais, peiukais. XX a. ketvirtajame deimtmetyje kai kurios staiamalks krosnys mrijamos i glazuruot kokli. Tai neabejotina Suvalkijos taka, kur staiamalks koklins krosnys m plisti anksiau ir masikiau iplito. Panemuni dzkai nuo XX a. pradios, anksiau nei kitur. Dzkijoje, prie krosnies ono m mryti virykles. Jas vadino kuknele, kuknia ar net suvalkietiku terminu maina. Vyravo dviej rinki virykls, bet buvo ir virykli su trejomis ar vienomis rinkmis. Virykls mrijamos i degt raudon plyt, tinkuojamos ir baltinamos.
Trobos kriktasuol Butelin k. buv. Veisiej r. [LII; 106/11]

47

PIRKIOS VIDUS
Tik XX a. ketvirtajame deimtmetyje, pavieniais atvejais ir anksiau, plinta netinkuotos ir nebaltintos virykls. Panemuni dzkai kartais statydavo suvalkietiko tipo krosnis. Toki krosni pakura virtuvje, o korpusas pirkioje. Pirkia iame Dzkijos regione taip pat daniausiai vadinama suvalkietiku terminu stuba. Bta ir nuo virykli ylani suoleli, vadinam liuktais. Apildomasis suolelis mrijamas prie vieno krosnies ono, retais atvejais su galu, ulenktu prie antro gretimo krosnies ono. Tik prie vieno ono imrytas suolelis, daniausiai apie 150 cm ilgio. Ant apildomo suolelio ne tik sddavo, prigul pakaitindavo darb ivargint nugar, bet ir pastoviai miegodavo. Suolel naudojo kaip pakop ulipimui ant krosnies. XX a. treiajame ketvirtajame deimtmetyje Dzkijoje plinta Vidurio Lietuvai bdingas ildymo virimo renginys virykl, stovinti atskirai nuo krosnies, ir nuo jos ylanti sienel. Retesniais atvejais sienel ilo nuo krosnies. Virykl ir ildomoji sienel dmtakiais sujungta su duonkepe krosnimi. Krosnies latakais dmai nukreipti dmtrauk, dzk vadinam kaminu. Kaminas daniausiai statomas prie pertvarins sienos, greta duokeps krosnies. Dmtraukio apaia mriniais onais, su 2-3 medinmis, atviromis ar udaromomis medinmis durimis, lentynomis. Dmtakiai suvesti aukiau, todl krosnyje rengta indauja nebna karta, tik truput ilta. Ji skirta daniausiai tik indams laikyti. Krosnyje rengta indauja vadinama moline pa ar moline indauja. XX a. pirmojoje pusje indaujos po dmtraukiu labiausiai iplitusios btent Dzkijoje. Panemuni Dzkijoje anksiau pradtos mryti plytins krosnys, kai likusioje Dzkijoje ilgai, vos ne iki XX a. vidurio iliko plkto molio krosnys.

Dmins pirkios Kabeli k. Druskinink sav. krosnis [VUB; F81-P3046]

Plyt ir krsto molio krosnis XX a. pr. Vaitkniks k. Lazdij r. [LLBM]

Plyt ir krsto molio krosnis XX a. pr. Ginioni k. Lazdij r. [LLBM]

48

KROSNYS
Duonkep krosnis peius gana masyvi, uima vis pirkios kamp, bet priegaisriniais sumetimais daniausiai atitraukta nuo onins sienos 30-60 cm. Taip suformuojama siaura erdv upekis. Jame laikomi kolai, maai reikalingi smulks daiktai bei nevars baltiniai, ant sienoje tvirtint pakab kabinami drabuiai. Dzk krosnys didels, nes il gyventojai diovino daug gryb. Ant krosnies viraus lengvai suguldavo keturi mons. Pagrindins krosnies dalys: 1) medinis rentinys, 2) krosnies padas, suplktas i molio ar sumrytas i degt amotini auktos kokybs plyt, 3) pakura, 4) priepekis (suplkta i molio arba pamryta ploktuma prie krosnies ang) prieda, danai vir jo dm surinkjas koptras, 5) korpusas, 6) dmtraukis. Dminse pirkiose krosnys dmtraukio neturjo. Krosnys be dmtraukio (dmins krosnys) vyravo iki XIX a. vidurio ar net 7tojo deimtmeio pradios. Pavieniais atvejais dmini pirki Dzkijos kaimuose bta ir XX a. pradioje. Priedos one taisomas idinys ar maa virykl kuknel. Per krosnies ang dmai patenka dmtrauk, esant vir krosnies. Tai senesnis variantas. Kitas jau pamintas variantas, kai dmtraukis alia krosnies, yra vlyvesnis. Tuo atveju dmai dmtrauk dmtakiais suvedami i vis ildymo virimo rengini. Krosnies pakura atsukta onin, fasadin gyvenamojo namo sien. Prie krosnies ang namo sienoje yra langas. Plktin krosnis plkiama i molio. Labai svarbi krosnies statymui parinkto molio kokyb molis neturjo bti labai riebus. Tinkamas molis ikasamas, arkliniu veimu atveamas prie namo, gerai iminamas ir suplkiamas. Mol parenka ir krosn plkia patyrs meistras. Jam padeda 2-3 pagalbininkai. Krosnis pastatoma per vien dien, 7-10 dien diovinama, po to i lengvo pakuriama ir palaipsniui ugrdinama vis stipriau krenant. Iki XX a. pradios krosnies anga udaroma mediniu dangiu pedangte. Vlesns pedangts metalins. Senosios krosnys aptakesns ir emesns. Nuo XX a. ketvirtojo deimtmeio plinta auktesns, kampuotesns krosnys su viryklmis prie ono.

Duonkep krosnis adin k. Lazdij r. [LLBM]

Duonkep krosnis, statyta 1922 m., Ver k. Lazdij r. [LLBM]

Krosnis su sdima dalimi agari k. Lazdij r. [LLBM]

Peius Seirijuose, Lazdij r., statytas 1938 m. [LLBM]

49

PIRKIOS VIDUS
Stalai. Vyravo dviej tip stalai. Senieji sukryiuotais stovais, sujungtais vienu strypu, reiau du stovai sujungti dviem strypais. Labiausiai paplit rmins konstrukcijos keturiomis vertikaliomis kojomis vienu, reiau dviem staliais stalai. Jie su pakojomis i vis pusi arba viena pakoja per vidur ir dviem pakojomis galuose. Rasta ir neiardom stal. J virus itayta vientisa lenta, jos apaioje sustorjimuose iskaptuotos skyls, sukaltos keturios keturkamps kojos. Tai patys archajikiausi stalai, buv ir panemuns Dzkijoje. Ten j rasta net daugiau nei kitose Dzkijos vietose. Tokie stalai apie 7075 cm aukio, 5060 cm ploio, 110150 cm ilgio, viraus lenta 69 cm storio. Stalai tekintomis profiliuotomis kojomis XX a. ketvirtajame deimtmetyje labiau plito tik panemuni Dzkijoje. Suolai. Senieji pasienio suolai storos, plaios lentos (dils), udtos ant 23 kaladi. Patalpose, kur buvo lentins grindys, tokie suolai su 46 pagalinmis kojomis. Unemuns Dzkijoje randami suolai ir su Suvalkijai itin bdingomis ipjaustintomis lentinmis kojomis. Tame regione aptinkami ir kilnojami suolai lentinmis ipjaustintomis kojomis. Jau XX a. pradioje atsiranda suol su atloais bei suol su galinmis atramomis. Kai kurie i j po sdimja lenta turjo d drabuiams bei silams laikyti. Retesni suolai su atkalte bei galinmis atramomis. Tai patys puoniausi suolai regione.

Stalas agari k. Lazdij r. [LLBM]

Puinis stalas XX a. pr. Vainin k. Lazdij r. [LLBM]

Suolas XX a. pr. Sutrs k. Lazdij r. [LLBM]

Puinis suolas Pasernink k. Lazdij r. [LLBM]

Suolas Ver k. Lazdij r. [LLBM]

Suolas XX a. pr. Cibuli k. Lazdij r. [LLBM]

50

BALDAI
Kds. Tai regionas, kuriame iki XX a. vidurio maiausiai naudota kdi. Kds buvo be atlo ir su atloais. Prie pirmj priskirtinos ir suolo tipo kds be atlo. ie baldai panemuns Dzkijoje lentinmis pjaustintomis kojomis, kitur pagalinmis kojomis. XX a. ketvirtajame deimtmetyje atsiranda ir rmins konstrukcijos kdi be atloo, t.y. taburei. Jos labai retos. Kdi su atloais daugiau bta panemuns Dzkijoje, jos bdingos Suvalkijos kdms su atloais. Tai kds i vientisos lentos profiliuotu, ipjaustintu atlou bei trapecijos formos sdyne smuikinio tipo. Kitose Dzkijos vietose kds su atloais atsiranda XX a. pirmaisiais deimtmeiais. Tai daugiausiai rmins konstrukcijos kds, kuri atloas i horizontali bei vertikali vairaus platumo lenteli. Labai retais atvejais kdi puoyboje naudota tekinimo technika.

Puinis suoliukas Kuuliki k. Lazdij r. [LLBM]

Kd, pagaminta 1925 m. Gervn k. Lazdij r. [LLBM]

Puin kd Palin k. Lazdij r. [LLBM]

uolin kd agari k. Lazdij r. [LLBM]

Kd agari k. Lazdij r. [LLBM]

51

PIRKIOS VIDUS
Lovos. Senosios lovos buvo nekilnojamos. Jas dzkai vadino polais arba vyskomis [2]. Palubs gultai Dzkijoje naudoti iki XIX a. pab. XX a. pr., vadinami palatais, kitose Lietuvos vietose nepaplit. Palubs gult vienas galas padtas ant krosnies krato, o kitas spraudiamas tarp tarp galins sienos rst bei riamas prie skersbalkio. Pirmosios kilnojamos lovos Dzkijoje atsirado apie XIX a. pradi. Jos buvo lygiais, nepuotais emais galais, neiardomos. Tokios lovos Dzkijoje iliko ilgiausiai. XIX a. pab. XX a. pr. lov galai pradti puoti vairia pjaustinjimo technika, bet tekintos detals labai retos. Dviem deimtmeiais vliau paplinta lovos su sprdomis galuose. Vyrauja dviguls lovos. Jos gana trumpos 170190 cm ilgio. Itrauktini praplatinam lov pasitaikydavo panemuns dzk buityje. XX a. ketvirtajame deimtmetyje Dzkijoje buvo lov, kuri galai, o kartais ir onai padaryti i vertikali profiliuot siaur lenteli. Lopiai. Patys seniausi lopiai drobiniai ir pintiniai. Pastarieji pinami i lazdyno ar karklo vyteli bei egls, reiau i puies akn pl. Lopiai ovalo formos, apvaliais, reiau smailais galais. Jie virvmis pakabinami prie lings ar balkio. Minimi lopiai naudoti iki XX a. vidurio ar net vliau. Dzkijoje inomi ir lentiniai skrynuts tipo pakabinamieji lopiai. Jie retesni pietinje Dzkijoje, nes ten vyravo pintiniai lopiai. Lentini pakabinam lopi pirmtaku buv skobtiniai lopiai [LII b. 491, ap. 45.], bet j Dzkijoje nerasta, nors skobtiniai baldai Dzkijoje kaip niekur kitur buvo populiars. Dzkijoje gerokai retesni pastatomieji lopiai, jie atsirado tik po Pirmojo pasaulinio karo. Labiau paplit onus spuojami pastatomi lopiai. Skrynels tipo dut kabinama stovus ar medin rm stakleles. Daniausiai skrynel ne udara, bet i siaur lenteli su tarpais tarp j. Dzkijoje populiaresni pastatomieji lopiai su pavaomis, spuojami onus. Jie plaiau paplito XX a. ketvirtajame deimtmetyje ir kartais naudoti vos ne iki XX a. pab., kai juos istm fabrikins gamybos vaikikos lovels. Dzkikieji pastatomi lopiai nuo suvalkietik skiriasi tuo, kad jie su kojomis. Jos leistos lenktus medio taus pavaas. Suvalkietiki lopiai sumontuoti tiesiog ant pava, be joki koj. Bet ir dzkikieji lopiai vadinti vokikos kilms odiu vyg. Iki XX a. vidurio dzkai savo vaikus mieliau spavo pakabinamuose pintiniuose lopiuose, o ne pastatomuose.

Lova Buciniks k. Lazdij r. [LLBM]

Lova Buciniks k. Lazdij r. [LLBM]

Puinis lopys Bagdononi k. Lazdij r. [LLBM]

52

BALDAI
Baldai maistui bei indams laikyti. Dzkijoje nuo XIX a. vidurio iplito auktdts. Jos buvo daugumoje nam. Paios primityviausios su viena lentyna. onines lenteles leistos arba prie j prikaltos juostels ir ant j pritvirtintos lentynls. Vyravo 23 lentyn auktdts. Jas vadino lentynomis, konikais. Ties lentynlmis i priekio prikaltos medins juostels arba siauros lentels, daniausiai papuotos ipjaustintais ornamentais. Vienos lentynos priekyje ipjovos auktams sukiti. Ipjovos daniausiai apatinje lentynoje. Apie XX a. vidur Dzkijoje bta ir labai dideli auktdi, kuri viena onin lenta rmsi grindis ar asl. Jos apie 170 cm ilgio, apie 190 cm aukio, apie 25 cm ploio. Nuo XX a. pr. auktdi viename gale atsiranda skyriai su durelmis. Jie palaipsniui didja ir madaug nuo 1930 met iplinta pakabinamos ant sienos spintels. J bta gana daug. Kartais daromos ir kampins spintels dviemtrim lentynomis. Jos senesns nei ant sienos pakabinamos spintels. Kampins indaujos inomos visuose regionuose, bet labiausiai iplitusios Dzkijoje. Visi paminti baldai indams ir maistui laikyti Dzkijoje buvo plaiai naudoti XX a. viduryje ir net vliau. Dzkijoje iplitusios ir ind spintos, pamrytais i plyt onais su lentinmis lentynomis. Vir j danai buvo dmtraukis. Vir mint lentyn taisytas rmas su durelmis. Kartais tokios lentynos buvo ir be dureli, o kad nesimatyt indai, pridengtos uuolaidlmis. Molins indaujos sivyravo nuo XX a. pr. ir Dzkijoje naudotos net XX a. antrojoje pusje.

Skobta puin pel indams dti Musteikos k. Varnos r. [LLBM]

Spintel Mackoni k. Lazdij r. [LLBM]

53

PIRKIOS VIDUS
Nuo XX a. treiojo deimtmeio pabaigos indus auktdtje imta slpti balto ar margo perkelio uuolaidlmis. Dzkijoje bta ir aukt staiasieni spint indams. Jas vadino indaujomis. Senosios skobtins. Jos skobiamos net XX a. pr. Skobtins spintos indams su 24 lentynomis, 115140 cm aukio bei 5060 cm skersmens. Jos naudotos iki XX a. vidurio, kai kada ir ilgiau. Todl neturt stebinti skobtini indauj gausa. Dzkijoje bta ir aukt staiasieni spint indams i lent. Jos plito nuo XIX a. antrosios puss ir dirbdintos iki pat XX a. vidurio. Vyravo viendurs to tipo spintos indams. Kartais jos buvo dviem viena vir kitos durimis. doms, meniki kalvio darbo i spint dur vyriai bei uraktai. XX a. IIIIV deimtmeiais minimos indaujos kartais buvo su dvejomis durimis ir vienu ar dviem staliais apaioje. Vlyvesni indauj durys rmins su 13 sprdomis. Jos papuotos pjaustinjimais ir labai retais atvejais tapytais ornamentais. Bta ir spint su isiovusia apatine dalimi. Jos panaaus laikmeio kaip staiasiens, bet Dzkijoje buvo retesns. Bene populiariausios ir iki iol kartais naudojamos stalo tipo spintels indams ir maistui laikyti. Jos vietini meistr gamintos ir XX a. antrojoje pusje. Stalo tipo spintels nuo XX a. pr. paplito visoje Dzkijoje. Senosios spintels buvo vienomis durelmis ir kartais vienu staliuku viuje. Nuo XX a. IV deimtmeio paplito spintels dvejomis durelmis vienu arba dviem staliais viruje. Tuo metu pradjo plisti ir vairs staliukai glms, lentynos knygoms. Naujovs Dzkij skverbsi i miest bei i Suvalkijos. pos, puts, puks pavadinimai irgi atkeliavo i Suvalkijos. Baldai audiniams bei drabuiams laikyti. Seniausieji, be abejo, buvo krailoviai bei skobtieji kubilai [11]. Jie Dzkijoje neilik. Utat krate pakankamai daug kraikubili, pagamint i medini

Pakabinama spintel maistui Bukau k. Lazdij r. [LLBM]

pa maistui ir indams XX a. pr. Pasernink k. Lazdij r. [LLBM]

Spintel maistui XIX a. pab. XX a. pr. Obelnikli k. Alytaus r. [LLBM]

54

BALDAI
uleli ir suvert 34 lazdyno lankais. Kraikubilius dzkai vadino kubilais arvui. Jie apskriti, su dangiu, vir siaurja, su dviem isikiusiomis somis, viruje skyls kartelei prakiti. Vienas kartels galas storesnis. Jis nepralenda pro sos skyl, kitame kartels gale ipjova. Per j ir sos skyl ukabina pakabinam spyn ir kubil urakina. Dzkai juos naudojo ilgiausiai, o XX a. antrojoje pusje juose laik grdus bei miltus. Spintos. Dzkijoje plaiau nepaplito komodos. Maiau ir spint rbams. Senosios spintos skobtins i masyvaus medio kamieno. Bet prieingai nei indauj, skobt spint drabuiams iki XX a. vidurio Dzkijoje faktikai nebeiliko. Spintos rbams labai panaios spintas indams. Kartais spintos bdavo netgi dvigubos paskirties. Viena spintos pus su lentynomis, joje laik maisto produktus, o kitoje sukabinti rbai. Kartais spintos dalyje su lentynomis buvo laikomi audiniai bei lengvesni drabuiai. Spintos rbams u indaujas auktesns ir platesns. Aiku, didesns ir dvidurs spintos rbams. Dzkijoje nuo XX a. pr. plinta dvidurs spintos rbams be stali apaioje. Jose staliai atsiranda nuo XX a. III deimtmeio pabaigos. Minimos spintos mantriais karnizais ir gausiai idrointomis durimis. Panaiu laiku imtos dirbdinti ir tridurs spintos rbams, bet jos populiaresns buvo tik panemuns dzk namuose. Dzk dvidurs spintos kartais domiai nudaytos. Visa spinta rudos plytins spalvos, o dur rmai ir karnizas juodi. Tapyt spint irgi labai nedaug.

Spinta rbams Drapali k. Lazdij r. [LLBM]

Spinta rbams, pagaminta 1930 m. Meteliai Lazdij r. [LLBM]

Spinta XX a. pr. Gervn k. Lazdij r. [LLBM]

55

PIRKIOS VIDUS
Skrynios. Krate vyravo ds formos skrynios gaubtais antvoais. Panemuni dzk namuose bta daugiau skryni lygiais antvoais. Daugelis to krato skryni puotos Suvalkijoje paplitusia tapyba rmintuose tapymui skirtuose laukuose. Kituose Dzkijos rajonuose tapyt skryni nedaug. Jose vyrauja vairiai ilankstytos daniausiai juodos linijos. Svarbiausia tapyt dzkik skryni ypatyb grafiniai augaliniai ornamentai. Skrynios ds formos antvou puotos tampuotine technika. inomos bald dirbtuvs Valkininkuose ir Varnoje, kur gamino tampuotine technika puotas skrynias. Dzkai skrynias ds formos antvoais vadino kuparais. Juose kartais iki XX a. pab. laik maiau naudotus drabuius ar audinius, kai kituose regionuose skrynios tuo laiku arba visai nebenaudotos, arba juose laikyti grdai, miltai.

Skrynia agari k. Lazdij r. [LLBM]

Skrynia XIX a. pab. agari k. Lazdij r. [LLBM]

Skrynut agari k. Lazdij r. [LLBM]

Skrynut agari k. Lazdij r. [LLBM]

Skrynut skarelms agari k. Lazdij r. [LLBM]

56

BALDAI
Krate randama ir kupar, nudayt viena spalva. Kalvio darbo apkaustai ant j gauss, doms ir meniki. Atskir grup sudaro kuparai, kurie nudayti rudai ir puoti viesesnio atspalvio rudos spalvos bangeli ornamentu. Rankluostins. Dzkai jas vadino lentynukmis. Ir i tikrj Dzkijoje labiausiai populiarios rankluostins su spintelmis arba bent viena lentyna. Yra ir kampini spinteli, kuri apaioje rengtas volelis rankluosiui pakabinti. Dzkijoje rankluostins iplito vliau nei kituose regionuose. Alfonso Andriukeviiaus nuomone [2], rankluostins dzkuose imtos dirbti tik XX a. ar net XX a. IIIIV deimtmetyje.
Puin rankluostin Palin k. Lazdij r. [LLBM]

Pirkios Geiboni k. buv. Vievio r. kampas: matyti audimo stakls, lovos, pakaba rbams, balintos sienos, 1958 m. [LII; neg.nr. 8078]

Rankluostin, pagaminta 1935 m. agari k. Lazdij r. [LLBM]

57

KINIAI PASTATAI
SVIRNAI
Svirnas itin svarbus sodybos statinys, drauge su gyvenamuoju bstu formuojantis gerj kiem. Tai pirmiausia kins paskirties pastatas, kuriame laikyti grdai: jiems viduje danai bdavo rengiamos specialios talpos aruodai. Taip pat ia saugomos kitos maisto atsargos, drabuiai, netgi miegama. Gausyb tautosakos tekst liudija svirno reikm ne tik kasdienje buityje, bet ir per ventes, ypa per vestuves. Taigi jis saugo tai, kas itin svarbu: maist, mieg ir santuok gyvenim palaikanias vertybes. Dzkijoje svirnai nedideli, daniausiai vienos patalpos, bet iraiking form, daniausiai su priesvirniais, apsauganiais duris nuo krituli ir teikianiais pastog kio rakandams, pavs monms bei itin pagyvinaniais vaizd. Svirnuose gali bti naudojama ir pastog, bet jei pirm aukt uima vientisa erdv, tai vadinami vienos patalpos svirnais. Jie gali bti arba oniniai, arba galiniai: pagal dur viet trio atvilgiu. Dzkik svirn durys visuomet taisomos derinant j a su pastato simetrijos ploktuma, mat svirnams labai bdinga trio simetrija. Seniausia svirno forma laikomi vienos patalpos galiniai svirnai. Manoma, jog tokie galjo bti statomi ir piliakalniuose. Btent tokie daniausiai sutinkami Dzkijoje: j planas yra kvadratinis arba kiek itstas staiakampis, sien ilgis daniausiai svyruoja nuo 3,5 iki 5,5 m. Aruodai idstyti prieais duris, nors Dzkijoje jie ne visur sutinkami: kai kur grdai buvo laikomi specialiose dse arba kubiluose, statinse. Jei yra antras auktas ( kur patenkama kampe rengtais laipteliais), jame daniausiai laikoma rkyta msa, taip pat ir grdai, miegama. onini svirn planas labai panaus galini, tik durys yra oninje sienoje. Dur pusje rengiamas ir priesvirnis. Jo plotis sutampa su pastato ploiu, o gylis sudaro nuo 1/7 iki 1/4 pastato ilgio. Nors pasitaiko svirn ir be priesvirni, is elementas yra itin bdingas svirnui kaip pastato tipui ir suteikia ne tik jam, bet ir kiemui, kur visuomet atgriamas pagrindinis fasadas, papildomo iraikingumo: pusiau atvira priesvirnio erdv praturtina trio kompozicij, sukuria ypating, netgi ikilming nuotaik. Ypa kai priesvirnio ulas paremia dekoruotos kolonls: susidaro vertikali ir horizontali element, smulki puoybos rat ir monumentalaus trio kontrastai, domus viesos ir eli aismas.

Svirnas su antais Butelin k. buv. Veisiej r. [LII; neg. nr. 9726]

58

SVIRNAI

1. 2. oninis svirnas Darinink k. buv. Eiiki r., 3. 4. galinis svirnas su pavalu Rimai k. buv. Eiiki r. [8; 181]

Svirno aruodai Dareli k. Vilniaus r. [A. Andriuyts 2007 m. nuotr.]

Statins su grdais svirne agari k. Lazdij r. [A. Andriuyts 2007 m. nuotr.]

Svirnas su bdingu priesvirniu Paulniki k. Vilniaus r. [A. Andriuyts 2007 m. nuotr.]

59

KINIAI PASTATAI
Konstrukcins ypatybs taip pat didina svirno iraikingum. Pastaius j ant dideli lauko akmen ar medini kaladi, grdai gerai vdinasi, o pats pastatas atrodo auktas toks jis minimas ir dainose. Kadangi prisvirnio grindys pakeltos, jimo zonoje taisomas stambesnis akmuo ar kalad arba formuojami mediniai laiptukai. susidariusi po grindimis ertm bdavo pripilama akmenuk ir uki tai apsauga nuo silauli vri ar moni. iam tikslui nuo seniausi laik taisomos ir grindys, ir dvigub lenteli durys, ir sutvirtintas stogas, kuris saugo ir nuo gaisro. Stogui sutvirtinti bdavo rengiamas pavalas iilgai stogo vienas alia kito dedami rsteliai ar pusrsiai, kurie matomi ir i iors. Pavalas byloja apie archajik ir btent Dzkijoje dar aptinkam stogo konstrukcij sijin stog. Tai buvo nuoulniu kampu pratstas sienos rentinys, sutvirtintas su trikampiu dvilaiio stogo rst skliautu toks skliauto rengimas itin konstruktyvus ir tvirtas. Sijin stogo konstrukcija taip pat buvo derinama su gegnine: naudojamos gegns, o po jomis rengiama apsaugin rst danga. Nemaai svirn ir su vien gegniniais stogais. Stog formos vairuoja: gali bti ir keturlaits, ir iukurins, ir vadinamosios trilaits, kai vienas galas valminis, o kitas baigiasi skliautu. Skliauto ir sienos rib kartais atskiria stoginukas, o kai kada skliauto siena traukiama tr, rengiant balkonl, pro kurio duris vdinasi grdai, kuriame diovinami grybai, vaisiai. Svirnai danai turi nemaas, iki 80-120 cm ploio pastoges jos ypa svarbios i priekins puss, jei nra priesvirnio.

Auktas gausiai dekoruotas svirnas ant akmen pamato Lieponi k. buv. Eiiki r., 1967 m. [LII; 85/29]

Svirnas pusvalminiu stogu Gerviki k. alinink r., 1957 m. [LII; 85/11]

Svirnas su stoginuku Milkn k. alinink r., 1957 m. [LII; 85/8]

60

SVIRNAI

Svirnas ant medini trink Maniagirs k. Varnos r. [A. Andriuyts 2007 m. nuotr.]

Dviej patalp svirnas keturlaiiu stogu, be priesvirnio, kur atstoja plati pastog Nemiein k. Vilniaus r. [25; 404 pav.]

Svirnas be priesvirnio Krokinink k. Alytaus r. [LII; neg. nr. 9276]

Svirnas sijiniu stogu su stoginuku, perkeltas i Puvoi k. Varnos r. [LLBM]

Svirnas su pavalu Rimai k. alinink r. [33, 76 pav.]

61

KINIAI PASTATAI
Priesvirni rengimas nesudtingas: reniant pastat paliekami ilgesni apatiniai ir virutiniai rstai, atsiradusioje ertmje taisomos grindys ir lubos, o susidariusios ulos danai paremiamos kolonlmis. Kolonli proporcijos grakios tai kaip tik ir tinka iam tektoniniam sprendimui. Kartais visi onini sien rstai pratsiami per priesvirnio ilg, tuomet jame susidaro onins sienos, literatroje vadinamos antais. Pastaruoju metu, siekiant maksimaliai inaudoti pastato tr, priesvirnio onai aplink jim ukalami lentomis, bet taip sumenkinamas iskirtinis io trobesio iraikingumas, atsisakoma priesvirnio teikiamo jaukumo sdint kaitri vasaros dien ar gra vakar. Kartais svirnai jungiami su kit paskiri kiniais (darine, tvartu, garau) ar ir gyvenamaisiais pastatais, bet tai irgi menkina svirno vaizd. Dzkijoje beveik nepasitaiko keleto patalp svirn, o kai norta turti daugiau erdvs aruodams, bdavo statomi du ar daugiau svirn. Unemunje sutinkami ir moliniai svirnai, j planas panaus medini, o dekoras gali bti savitas.

Virutinis priesvirnio kampas Pauli k. Varnos r. [A. Andriuyts 2007 m. nuotr.]

Neymiai nusklembtos priesvirnio kolonls jungtis su sija ukiki k. Vilniaus r. [A. Andriuyts 2007 m. nuotr.]

Priesvirnio konstrukcija Zervyn k. Varnos r. [21; 49 pav.]

Svirno Aanink k. Druskinink sav. sijinio stogo konstrukcij detals [VUB;F81-P54]

62

SVIRNAI
Svirno puoyba itin archajika tai priesvirnio kolonls, durys ir lkiai. Lkiai ant svirno kraigo dabar jau beveik nebeaptinkami, taiau i labiausiai nykstanti puoybos detal gausiai paliudyta senosiose fotografijose, briniuose. Priesvirni kolonls Dzkijoje puoiamos retai, kartais tai bna tik dekoro uuomina, pavyzdiui, nusklembtos briaunos, parykinanios j graktum. Kolonls priesvirniuose dstomos simetrikai fasado ploktumos atvilgiu, po keturias arba daugiau taip fasado ploktum sudalina ritmas, kuris jau savaime dekoratyvus, o puoyba jam suteikia papildom matmen. Kartais apdailinama apatin ul sija, pavyzdiui, uapvalinant jos ir kolonli jungt. Dvigub lenteli dur ratas, sutampantis su fasado simetrijos aimi, dar praturtina vaizd: svirn durys puoiamos danai, kartais ne tik varios, bet ir staktos. Dekoratyvs bna ir dur sklsiai, seniau mediniai, vliau geleiniai, danai vietini kalvi darbo. Svirnuose taip pat gali bti puoiami skliautai, balkonli tvorels, sij, gegni galai, sien kampai.

Svirnas su lkiais Aleksiejiki k. buv. Veisiej [LII; neg. nr. 9666]

Svirno lkiai Butelin k. buv. Veisiej r. [LII; 106/11]

Svirno lkiai Musteikos k. Varnos r. [32; 135]

Svirnas su dekoruotom kolonlm, gegni galais ir ambi lenteli skliautu Dareli k. Vilniaus r. [A. Andriuyts 2007 m. nuotr.]

Svirno durys Bagdononi k. Lazdij r. [A. Andriuyts 2007 m. nuotr.]

Svirnas su balkonliu Kat k. Varnos r. [A. Andriuyts 2007 m. nuotr.]

63

KINIAI PASTATAI

Svirno durys su arkine stakta Zervyn k. Varnos r. Dvigub lenteli svirno durys, aprmintos [21; 49 pav.] arkine stakta Milkn k. alinink r., 1967 m. [LII; 85/9]

Dvigub lenteli svirno durys Kibyi k. Veisiej r., 1959 m. [LII; 106/8]

Dvigub lenteli svirno durys Kat k. Varnos r. [A. Andriuyts 2007 m. nuotr.]

Dvigub lenteli svirno durys emaitkiemio k. Lazdij r. [A. Andriuyts 2007 m. nuotr.]

Dvigub lenteli svirno durys Butelin k. buv. Veisiej r. [LII; neg. nr. 9730]

Dekoratyvus svirno dur raktas ir spyna emaitkiemio k. Lazdij r. [A. Andriuyts 2007 m. nuotr.]

Dekoruotas svirno kampo apkalas Kat k. Varnos r. [A. Andriuyts 2007 m. nuotr.]

64

KLUONAI
Kluonas stambiausias sodybos pastatas, jo monumentalus tris isiskiria i kit sodybos pastat, juo labiau, kad kluonas buvo statomas toliau nuo likusi pastat. Atstumo buvo laikomasi dl pirmins, nors jau ir nunykusios kluono paskirties diovinti javus kuriant krosn, dl ko galdavs kilti gaisras. Ir dabar is pastatas skirtas diovinti, kulti ir laikyti javus, kartais ir iaudus, ien. Todl kluone paprastai yra grendymas, kur kuliami javai, laikomi veimai, taip pat alins, nuo grendymo atitvertos metro aukio tvorele, jose laikomi javai, kartais iaudai ar ienas; danai kluonuose rengiama ir pelud pelams supilti. Dzkijoje paplit ir plats su vaiavimu i galo, ir siauresni su vaiavimu i ono kluonai. ie tipai susij su stog laikaniomis konstrukcijomis. Pirmieji labiau paplit rytinje Dzkijos dalyje, o antrieji vakarinje, taiau pasitaiko, kad greta stovi skirting tip kluonai. Ryt ir piet Dzkijai bdingi vadinamieji auktaitikojo tipo kluonai: j korpusas palyginti trumpas, vaiavimas i galo, stogas auktas, sien aukio santykis su stogo projekcine ploktuma 1:2 ir net didesnis. Forma tiesiogiai priklauso nuo stogo konstrukcijos: kluonuose dar naudojama senovika pdin konstrukcija leidia suformuoti plat auktu stogu tr. Tuomet stogas remiasi ant vertikali stulp pdi, kurios arba palaiko pastato paelmenyje permest iilgin rst, vadinam permete, arba dvi pdi eils remia iilgines sijas, ir tuomet ilaisvinama vidurin pastato erdv. Kluonai su dviem stulp eilm gali bti pailgi, ypa kai tr dar

Skirting form kluon eil Tilt k. Trak r. [D. Vitkausko 2006 m. nuotr.]

Kluonas pusskliautiniu stogu imoni k. Vilniaus r. [A. Andriuyts 2007 m. nuotr.]

Kluonas iukuriniu stogu Nemunaiio k. Alytaus r. [LII; neg. nr. 9780]

65

KINIAI PASTATAI
pailgina aplink galin vaiavim pristatytos kiens, ir trumpesni, pavyzdiui, vidurinje Dzkijos dalyje paplit beveik kvadratinio plano auktais kginiais stogais kluonai. Gegnin konstrukcija takoja ilgesnius ir siauresnius, su vaiavimu ilgojoje sienoje kluon trius; i on jiems neretai bna pristatytos darins arba pairs, tokie danai bna ir Unemuns kluonai. Jie gali turti kelis grendymus, o lauke neretai bdavo pristatomos opos apvalios manieins. Kluon su gegnine stog konstrukcija bna ir labai ma, ir stambi, su keliais grendymais. Kluon dydiai labai vairs: gali bti ir visai nedideli, artim darinms, taiau daniausiai j kratins virija 10 m. Pdins konstrukcijos kluon planas kompaktikesnis: viena i kratini gali siekti ir 18 m, kita daniausiai bne apie 10 m, o stambij gegnins konstrukcijos kluon ilgis bna net vir 30 m. Kluonams bdingos vairios stog formos: keturlaits, iukurins, pusskliautins, dvilaits. Neretai stoge vir dur suformuojama ikarpa veimui pravaiuoti ar stoginukai ienui apsaugoti. Dengiama iaudais, kartais ir skiedromis, iaudinio stogo kraigas bna sutvirtintas iilginmis klotimis, kartais ir sukryiuotais sluogiais. Sienos reniamos i gulsi apvali rst, surst atsikiusias kertes, pamatai paprasti akmen, o mikingoje Dzkijoje i medio trink.

Kluonas Varnagiri k. Simno r. auktu keturlaiiu iaudiniu stogu, paslgtu slogiais [28; 18 pav.]

Senovikos vienos pdi eils su permete paelmenyje konstrukcijos kluonas Vaikteni k. Trak r. [LII; 85/18]

66

KLUONAI

Auktaitiko tipo pdins konstrukcijos kluonas keturlaiiu stogu su ikarpa ties durimis Dubii k. Varnos r. [16; 143]

Kluonas su stulpeliais paremta stogine vir dur ir lkiais vir kraigo Milkn k. alinink r. [LII; 85/18]

67

KINIAI PASTATAI

Stambus kluonas su keliais grendymais Nemunaiio k. Alytaus r., 1954 [VUB; F81-P173, F81-P174, F81-P175, F81-P176]

Unemunietikas kluonas su opa Perkinink k. Alytaus r. [LII; neg. nr. 8884]

68

KLUONAI
Konstrukciniai elementai, j sudaromas ritm, faktr, viesotamsos aismas pagyvina monumentalius kluon trius. Dekoratyvi, paprasta ir imoninga yra kluon dur, plai ir dvivri, sandara: vertikalios lentos iorje apkaltos sukryiuotomis lentelmis, sudaraniomis rombus ie striiniai ryiai teikia tvirtumo. Pasitaiko, kad dur taisas yra virpstis i medio su tinkamai iaugusia aka padarytu bgnu. Kartais kluonai net puoiami: suformuojami lkiai, profiliuojami gegni galai, dekoruojami skliautai, pavyzdiui, Vilnijoje pasitaiko kluon net su dekoratyviniais langeliais skliaute.
Kluonai su lkiais Zervyn k. Varnos r. [21; 71 pav.]

Kluono lkiai Milkn k. alinink r. [LII; 85/9]

Kluono lkiai Aviieni k. buv. Veisiej r. [LII; 106/13]

Senovikas kluono dur taisas bgnas Klepoi k. Trak r. [LII; 85/22]

Kluonas su dekoratyviu langeliu skliaute ir abiais ryiais sutvirtintomis durimis ukiki k. Vilniaus r. [A. Andriuyts 2007 m. nuotr.]

Kluono, atkelto i Bari k. Varnos r., medini trink pamatai [LLBM]

69

KINIAI PASTATAI
TVARTAI
Tvartai vieni i pagrindini sodybos trobesi, formuojantys kinio kiemo erdv; pailgi j triai su auktais stogais, kurie uimdavo daugiau nei pus statinio aukio, danai silieja bendr vaizd. Vengiant kvap ir purvo, tvartus sodyboje stengtasi statyti pavjinje pusje ir emiau nei kitus pastatus. Tvart sodyboje gali bti keletas: atskiri pastatai skirtingiems gyvuliams. Taiau Dzkijoje labiausiai paplit pailgo staiakampio plano tvartai, juose nuo vienos iki ei patalp, skirt skirting ri gyvuliams. Kartais tvartai statomi po vienu stogu su kitos paskirties pastatais: ir su gyvenamaisiais, ir su kiniais, prie j pristatomos vitids, vliau ir darins bei kt. Dzkijoje pasitaiko tvart su vadinamja tarpuvarte: tai pusiau atvira be dur patalpa per pastato vidur, kurioje laikomi veimai, rogs, kartais ienas ar iaudai, j iem ivedami pasivaikioti gyvuliai. Patalpos idstomos eilute viena alia kitos (retesni L formos tvartai), todl trumposios tvart sienos daniausiai bna apie 4 m, o ilgosios priklauso nuo patalp skaiiaus ir kartais siekia iki 16 m.

Unemunietikos sodybos tvartas, padedantis formuoti kiemo erdv Mein k. Lazdij r. [A. Andriuyts 2007 m. nuotr.]

Tvartas i Beviri k. Lazdij r. [LLBM]

70

TVARTAI

Tvartas iukuriniu stogu Nemunaiio k. Alytaus r., 1954 m. [VUB; F81-P150, F81-P153, F81-P155,]

Tvartas Zervyn k. Varnos r., papuotas lkiais [21; 57, 58]

Maas tvartelis su priestatliu, tvartams bdinga ulaida Vaikteni k. Trak r. [33; 183]

71

KINIAI PASTATAI
Sienos reniamos i apvali, kartais tayt rst, suleist atsikiusias ssparas, tarpai tarp rst ukamomi smanomis, kad geriau laikytsi iluma. Pamatai kadaise bdavo menki, bet apsaugai nuo alio formuotas paalas. Nuo XX a. vidurio jiems imta naudoti akmenis, mol, kalkes, cement, beton; kartais pamatai daromi labai aukti. Saugant jim erdv nuo krituli, siena, kurioje yra durys, paprastai bna traukta pastato tr: atitraukiant nuo sienos pogegnin sienoj suformuojama plati pastog, vadinama ulaida. Dzkijoje pastogei paauktinti kartais naudoti papildomi antgegniai tai leidia laisviau vesti ar ivesti gyvulius, vaiuoti veimui ir tuo paiu teikia stogo formai neymiai lenkt su pakilusiais vir kampais siluet. Stogai keturlaiiai, iukuriniai, dvilaiiai, dengti iaudais, skiedromis ar skaldytomis lentomis. Durys plaios, kartais dvivrs, ypa karvi bei arkli tvartuose. Langai mayiai, daniausiai vieno rsto ploio. Lubos daromos i kari, ant j ilumai palaikyti kraunamas ienas ir iaudai; viduje taisyti uutvarai, loviai, dios. Puoybos detali tvartuose bna retai, daniau pasitaikydavo lkiai, kartais lang, dur apdaila ar dvilaii tvart stog skliautai pavairinami vairiomis kryptimis idstytomis lentelmis.
Tvartams bdinga ulaida Maniagirs k. Varnos r. [A. Andriuyts 2007 m. nuotr.]

Galvij tvarto interjerai su diomis Krukli k. Varnos r. [16; 127]

Ilgas tvartas auktu akmen pamatu, kurio durys sutvirtintos ambiais ryiais, Aviieni k. Lazdij r. [A. Andriuyts 2007 m. nuotr.]

72

TVARTAI

Tvartas su tarpuvarte Maikn k. Vilniaus r.: bendras vaizdas ir tarpuvarts erdv, kurioje yra durys [A. Andriuyts 2007 m. nuotr.]

Pamato aptaisas (kairje) tvarte ir tarpuvarte (deinje), atkeltame i Dubininko k. Varnos r. [LLBM]

Tvarto, atkelto i Beviri k. Lazdij r., stogas su antgegniais, teikianiais neymiai lenkt siluet stogui ir paauktinaniais pastog [LLBM]

73

KINIAI PASTATAI

Tvartas altinn k. Prien r. papuotas lkiais [30; IX pav.]

Tvarto, atkelto i Beviri k. Lazdij r., iaudinis stogas su sluogiais [LLBM]

Papuoti tvarto, atkelto i Dubininko k. Varnos r., langeliai ir dekoratyviai atrodanti dur konstrukcija [LLBM]

Dvigub lenteli durys tvarte, atkeltame i Jakn k. Varnos r. [LLBM]

Tvarto durys Aleksiks k. buv. Veisiej r., 1955 m. [LDM; Pb-702]

74

PIRTYS
Pirtys bdavo nedidels, statomos atokiau nuo kit sodybos pastat, madaug u 100-200 m, alia natrali ar dirbtini vandens telkini, danai gausiai apeldintos. Kai kada pirtis priklausydavo keletui sodyb. Dzkijoje pirtys statytos danai, iskyrus Unemun, kur jas statyti ilgokai drausta. Tai daniausiai anteminiai statiniai, nors btent piet Lietuvoje pasitaiko emini ar pusiau emini tipo piri. Pirties plan sudaro apkrenama krosnimi primosi patalpa ir priepirtis. Primosi patalpa yra madaug nuo 22 iki 45 m ploto ir nuo 1,90 iki 2,20 m aukio, lent ar skelt rst lubomis, medinmis grindimis arba moliu plkta asla. Akmen krosnis rengta prie dur ir uima nuo 1/3 iki 1/7 patalpos ploto. Prie krosni dabar bna katilai vandeniui ildyti, o kadaise j ildydavo medin lov sumesdami kaitusius akmenis. Dmams ieiti lubose rengiamos skyls auktiniai; pasieniais idstyti plautai ir suolai, palubje kartels drabuiams pakabinti, danai bna vienas stiklintas langelis. Priepirtis siauresnis, uima apie tredal pastato trio, be lub; senaisiais laikais bdavo tik atvira pastog. Piri sienos daniausiai i apvali rst, suleist atsikiusias ssparas, nors priepiriai bna ir karkasiniai; stogai keturlaiiai, iukuriniai arba dvilaiiai, dengti iaudais, skiedromis, lentelmis arba lentomis. Pirtys paprastai neturi joki puoybos detali.

Pirties Vaikteni k. Trak r. vaizdas ir planas [LII; neg. nr. 6030, 85/16]

Pirtis Zervyn k. Varnos r. [21; 97 pav.]

75

KITI KINIAI PASTATAI

Sodybose bna dar vairios paskirties kini pastat, kurie arba stovi atskirai, arba bna blokuojami su kitais trobesiais. Kai kurie j paplito tik XX a. Vieni j kiek stambesni, tokios yra darins, skirtos laikyti ien ir iaudus, nors ir jos danai bna prijungtos prie kit pastat, kiti visai nedideli, pavyzdiui, vitids. kiniams trobesiams, ypa maiesiems, neretai naudojamos karkasins konstrukcijos, sienos gali bti sukaltos i lent ar ipintos kartimis, akomis, bet bna ir rentins. Kai kurie kiniai pastatai emini tipo; Dzkijoje taip renginti ne tik rsiai, bet ir kalvs ar gryb diovyklos. Rsiai danai rengiami laiteliuose arba su daugiau ar maiau aikia antemine dalimi; danai kpso tik stogas. Apie dviej metr gylio emje ikastos patalpos, skirtos laikyti bulvms ir kitoms darovms, sienos rentins arba imrytos moliu, kalkmis ar cementu suritais akmenimis, neretai ir betonuotos. Nusileidiama jas kopiomis, laipteliais arba nuoulniu jimu. emins lubos udengiamos spaliais, samanomis, ienu arba iaudais, anteminje dalyje laikomi vairs rakandai, kiti daiktai; kartais rsio duob bna rengta po kitais pastatais. Bulvms buvo kasamos ir laikinos aklinai dengtos duobs su stogeliais.

Rsys imoni k. Vilniaus r. [A. Andriuyts 2007 m. nuotr.]

Rsys Aviieni k. Lazdij r. [A. Andriuyts 2007 m. nuotr.] Rsys su lkiais Klepoi k. Trak r. [LII; neg. nr. 6038]

76

KITI KINIAI PASTATAI

Rsys su lkiais Klepoi k. Trak r. (nuotrauka 76 psl.) [LII; 85/19]

emin gryb diovykla Zervyn k. Varnos r. [21; 98 pav.]

77

KITI KINIAI PASTATAI

Grybams diovinti, rkymui atokiau nuo kit pastat bdavo statomi mai anteminiai arba ems laiteliuose rengti rsinio tipo statinliai su krosnelmis. Dabar Dzk sodybose danai sutinkamos vasaros virtuvs. Tai vlyvas pastatas, plaiau pradtas naudoti tik XX a. Joje ruoiamas valgis, valgoma, verdamas ir dalas gyvuliams. Jos bna nedidels, nuo 33 iki 58 m, daniausiai karkasins lentins konstrukcijos, bet bna ir rentini, mrini. Pastatytos kiem viduryje jos neretai darko sodybos vaizd, nors pasitaiko ir vykusiai kompleks komponuot. Paskutiniais deimtmeiais sodybose atsirado ir kit kini pastat, toki kaip sandliai, garaai: j svarba kiui neabejotina, taiau danai pabiri ir neiraikingi j triai ugriozdina kiem, susmulkindami erdv, naikindami vientisum. Vis dlto tradicin architektra i prigimties organika, tad jeigu laikomasi jai bding form bei komponavimo princip, pajgi inkorporuoti ir gyvenimikas naujoves, negriaunant nusistovjusi tri ir erdvs, mogaus ir gamtos santyki. Todl architektrins formos, proporcij, tinkamos vietos erdvje parinkimas yra svarbiausias dalykas derinant iuolaikinio gyvenimo bdo atributus prie tradicinio kratovaizdio.

Rkykla Perkinink k. Alytaus r. [LII; neg. nr. 8885]

Vitid Karklyn k. Alytaus r. [30; XI pav.]

Vitid Naudin k. Prien r. [30; XI pav.]

Vasaros virtuv, padedanti formuoti sodybos kiem, Petrok k. Lazdij r. [A. Andriuyts 2007 m. nuotr.]

Rentin su lent stogu kalv Giraits k. Varnos r.1955 [LII; neg. nr. 2226]

78

SMULKIOS ARCHITEKTROS FORMOS

Tai sudtins sodybos dalys, svarbios funkcikai ir reikmingos vaizdui formuoti. mogui artimas j mastelis, smulks elementai, danai sudarantys ar, labai papildo vaizdo visum, suteikia tarpams tarp pastat papildom iraik, suvelnina kompozicin perjim tarp erdvi. Tvoros itin svarbus gyvenviei ir sodyb ivaizdos elementas, turintis aiki paskirt. Dzkijos kaimuose j bta vairi pirmiausia funkcine prasme: jomis aptverdavo pai sodyb, atskirdavo kiemus, sodus, darus, gli darelius, gyvuli igenas. Nuo paskirties priklaus ir tvor pavidalas, nors j lm ir krato mikingumas, ir proiai ar mados. Tvoros nyksta greitai ir ne visur jas skubama atstatyti arba dabar joms naudojamos netradicins formos bei mediagos, o tai menkina sodybos vaizd, jo pilnatv. Tvor vairov daugma atitinka j paskirties variantus. Vadinamja iogri tvora daniau bdavo paymimos sodybos ribos, sodai, gli dareliai, darai, tai yra erdvs, esanios ariau gerojo kiemo. Ji laikoma graia ir gerai saugo nuo smulkij gyvuli ir pauki. Virbai i nugent egliaki pinami tarp horizontali, stulpelius tvirtint kari. Statini tvoros paplito XX a. ir i dalies um iogri tvor viet. Lot statiniai daromi i spygliuoi medi lent, danai net nenuobliuot, ir kalami prie dviej horizontali kari, pritvirtint prie stulpeli; j virutiniai galai danai nusmailinami, tarpai tarp j

Vartai Vilniaus apyl., 1940 [LNM; E 19452]

Keliukas kluon, supamas iogri tvoros, Milkn k. alinink r. [LII; neg. nr. 5824]

ulinys sodybos kiemo viduryje Maniagirs k. Varnos r. [A. Andriuyts 2007 m. nuotr.]

79

SMULKIOS ARCHITEKTROS FORMOS

Sodybos tvoros ir vartai Kabeli k. Varnos r., 1962 m. [LNM; neg. nr. 15794]

Varteliai tarp sodybos kiem Musteikos k. Varnos r. [32; 145 pav.]

Lot tvorel aplink sodyb Anios k. Lazdij r. [A. Andriuyts 2007 m. nuotr.]

Kuol tvora, juosianti sodyb, Maniagirs k. Varnos r. [A. Andriuyts 2007 m. nuotr.]

im k. alinink r. tvoros: statini, eglini pinui ir uolini rsteli [33; 8 pav.]

80

SMULKIOS ARCHITEKTROS FORMOS

lygs stulpeli ploiui, nors bna tvor ir be tarp. Kuoliniai statiniai bna i apvali kuoliuk arba i skelt rst, kurie patys gali bti kalti em. ardinei tvorai naudojamos ilgos puins arba eglins kartys, trim keturiom eilm taisomos ant vertikali miet; jomis aptveriami kiniai kiemai, igenos ir pievos. Gulstins tvoros jas panaios, tik j kartys trumpesns ir dedamos tankiau, septyniomis ar atuoniomis eilmis, kad nepralst smulks gyvuliai ir paukiai; jomis aptveriamos sodybos ir kiemai. Abipus tvor perlipimui per jas rengiamos lipyns i ant kuol pritvirtint lenteli, medio kaladi arba akmen; lipyni vietose tvor virus bna lygus. Eiiki krate, kur daugiau akmen, dar aptinkamos lauko akmen tvoros: akmenys sukrauti eile be riamosios mediagos, iki 80 cm aukio. Sudtinis tvor elementas, o danai ir atskiras akcentas yra vartai ir varteliai. J sodyboje gali bti nemaai, visur, kur tik reikia pereiti i vienos erdvs kit. J formos priklauso nuo jimui reikiamo ploio ir svarbos ir daniausiai atitinka tvoros sandar. J bna vienvri ir dvivri; jimui sodyb alia plai vaiavimo vart rengiami ir mai. Pietrytinje Lietuvos dalyje pagrindiniai vartai sodyb gali turti aprminim arba net skiedromis, lentelmis dengt stogel. Kartais jie dekoruojami geometriniais orna-

ardin tvora Pali k. Varnos r. [A. Andriuyts 2007 m. nuotr.]

Aptvaro konstrukcija ir lipyn Musteikos k. Varnos r. [32; 151 pav.]

Gulstin tvora Pali k. Varnos r. [A. Andriuyts 2007 m. nuotr.]

81

SMULKIOS ARCHITEKTROS FORMOS

mentais, papildomai puoiami veni metu. uliniai kaimuose anksiau tarnaudavo kelioms sodyboms, vliau, ypa skirstantis vienkiemius, juos sirengdavo atskirai, kai kur netgi po du, vien j gyvuliams girdyti. Pastarieji kai kur dar ilik seniausios formos: tai paprastu rentiniu arba akmenimis sutvirtinta duob, i kurios kibiras su vandeniu traukiamas kabliu. eimos reikmms skirti uliniai su svirtimi arba su velenu paprastai kasti ariau gyvenamojo bsto, toliau nuo kins dalies. Rst (arba cementinis) rentinys paprastai udengiamas lentiniu dangiu. Senoviki yra svirtiniai uliniai: svirtis laikosi ant vertikalaus dviakio rsto, prie vieno jos galo tvirtinamas kibiras, prie kito koks nors sunkus daiktas atsvarai, todl semti vanden svirtimi lengva. Velenini ulini rentinys jau daniausiai cementinis, velenas taisomas ant dviej onuose kast stulp, kartais prie veleno taisomi mediniai ratai; vir tokio ulinio danai bna rengti lentelmis ar

a.

b.

ulinys Zervyn k.Varnos r., 1952 [LNM; neg. nr. 6866]

uliniai : a) Gruonikli k. Trak r., b) Kuri k. buv. Eiiki r. [8; 34 pav.]

ulinys sodyboje Vilniaus apyl., 1940 [LNM; E 19314]

82

SMULKIOS ARCHITEKTROS FORMOS

malksnomis dengti stogeliai. spdingi pakluoni elementai ardai ienui diovinti: ir prikrauti ieno, ir ypa tuti jie atrodo kaip arins sienels ir praturtina kiemo erdv. Prie maj architektros form priskirtini ir aviliai iraikingi sod elementai. Seniausia bitininkavimo forma drevin, kuomet bits laikytos moni iskobtose ar tiesiog ipuvusi medi drevse; drevine bitininkyste iki iol usiimama Dzkijoje. Kelmin-avilin bitininkyst kiek vlyvesn, seniausieji aviliai kelminiai, jie iskobti i nupjauto ar vjo nulauto medio kamieno. Jie gali bti inkiliniai, tai yra kelti medius, arba statomi ant ems bitynuose: staiai, gulsiai ar pasvirai. Rminiai aviliai, paplit visoje Lietuvoje, yra vlyvi: vieni j vadinami varuviniai panas maus namelius, o dadano labiau panas des, danai daomi. Sodybos vaizd bendr papildo ir un bdos, inkilliai, suoleliai poilsiui, kiti smulks sodybos elementai, kai kurie i i objekt sezonikai kinta, pavyzdiui, malk kaugs, taiau visi jie dalyvauja formuojant erdv.

ardin sodybos pakluonje Musteikos k. Varnos r. [32; 147]

Varuviniai aviliai Babr k. Lazdij r. [A. Andriuyts 2007 m. nuotr.] Pusiau gulstinis kelminis avilys Nemunaiio k. Alytaus r. [LII; neg. nr. 9756]

83

MAOJI SAKRALIN ARCHITEKTRA

Dzkijos regiono smulkioji sakralin architektra ypatinga rine paminkl vairove nepasiymi. Populiars ir gausiausiai visame regione paplit aukti, lieknakamieniai kryiai, gana daug medini pakabinam koplytli, o stogastulpi ir koplytstulpi statyta labai maai. Iskirtiniu io regiono paminkl bruou laikytina savita Kristaus Kanios temos traktuot kryi architektrinsemeninse kompozicijose ir koplytli skulptr grupse. Dzkijos regionui bding kryi konstrukcijos pagrind sudaro lotynikas kryius, papildytas Kristaus kankinimo rankius kalavijus ir ietis imituojaniais elementais. Iei, jungiani kryiaus horizontalij ak su stiebu, kompozicija suteikia iems paminklams bding iraik (1 pav.). Kristaus Kanios tema kartais ipltojama ir paminklo dekore: smulkesnius simbolinius elementus ragotines, ryktes, plaktukus, reples, vinis, kopias komponuojant ant paminklo kamieno ir ak. Architektrinmenin kompozicij papildo kryi tarpkrymes puoiantys subtils dekoro elementai bei krymoje komponuotos koplytls su Nukryiuotojo figrle ar Nukryiavimo scen vaizduojania skulptr grupe. Tokio pavidalo paminklai itin gausiai statyti Alytaus ir Varnos rajonuose, sutinkami Lazdij, Prien, Kdaini, Kaiiadori, Trak apylinkse, pastebti ir kai kur pietinje Auktaitijos dalyje bei Panemunje. Kaiiadori apylinkse pastebta savita kryi su kankinimo rankiais kompozicijos interpretacija ietis ir ilgakoius kirvelius imituojantys elementai tvirtinami prie horizontaliosios kryiaus akos ir jungiami ne su paminko kamienu, o su prie jo pritvirtintais sukryiuotais, kalavijus imituojaniais, elementais (2 pav.). Nepaisant detali gausos, i kryi architektrin kompozicija aiki ir vientisa, papildomi dekoro elementai naudoti labai saikingai. Taiau XX a. pradioje Dzkijoje buvo pastatyta paminkl, isiskiriani eklektiku mintiesiems kryiams bding element ir svetim form deriniu. Tokio paminklo pavyzdiu galt bti Santaikos kaime pastatytas kryius, kurio kompozicijoje buvo panaudota auktaitiko kryiaus su altorliu forma, papildyta Dzkijos paminklams bdingais simboliniais elementais (3 pav.). Nors is kryius isiskiria itin efektinga iore, jame vyraujantis dekoratyvumas, architektrini bei dekoro detali gausa nustelbia Dzkijos regiono paminklams bding prasmingum. Siekiant ivengti paminklo kompozicijos simbolins prasms, sekuliarizacijos, dekoratyvinio ir simbolinio prad balanso dert siekti ir ndienos meistrams (4 pav.). Kitas Dzkijoje gausiai paplits kryi tipas paminklai su dekoratyviomis krym aureolmis.

1. Bdingas Dzkijos kryius epelin kaimo kapinse. Vydeni apyl. Varnos r. [ASI., A. Krutuliens 1969 m. nuotr.] 2. Savita kryiaus su Kristaus kanios atributais kompozicija. Papari k. asli apyl. Kaiiadori r. [DM., M. Sakalausko 1957 m. nuotr.]

3. Jubiliejinis kryius auktaitikos kryiaus formos ir dzkik motyv derinys (XX a. III de.). Santaikos k. Simno apyl. Alytaus r. [LII, 10249. V. Miliaus 1959 m. nuotr.] 4. Dekoratyvi dzkiko kryiaus kompozicijos interpretacija (XX a. pab.). Veisiej apyl. Lazdij r. [R. Bertaits 2007 m. nuotr.]

5. Kryius su spinduli aureole Santaikos kaimo kapinse (XX a. vid.). Santaikos apyl. Alytaus r. [LII, 10259. V. Miliaus 1959 m. nuotr.]

84

MAOJI SAKRALIN ARCHITEKTRA

Jos formuojamos i pavieni spinduli ir augalini motyv, kurie paskleidiami kamieno ir krymos sankirtose, prisegami prie rato formos nimbo arba tvirtinami ant puslankio formos skersinuko, jungianio tiktai virutinij ir onines kryiaus akas (5, 6 pav.). Vietoje spinduli krymose kartais bdavo komponuojamas ir vientisas plokias saikingai aru papuotas skydas, kurio apdaila ir element kompozicija artima Kauno ir Raseini krato kryiams (7 pav.). Dzkijoje, kaip ir kituose Lietuvos regionuose, nemaa ir visai paprast kryi, kuri vienintel puomena - j ak galams suteiktas profilis (8 pav.). Taiau profilio motyv vairov gana didel. Populiariausios geometrins formos - rutulys, prizm, ritinys, kiek maiau paplit augaliniai trilapio ir tulps motyvai. i paminkl krymose pritvirtintos medins ar metalins Nukryiuotojo figrls pridengiamos kukliu skardiniu stogeliu, paminkl virns kartais papuoiamos geleiniais kryeliais. Dzkijoje (ypa Varnos rajone) plito ir dvikrymiai kryiai. Tai labai aukti ir liekni paminklai, su gana toli viena nuo kitos nutolusiomis krymomis. Virutiniosios krymos centre komponuojamas sauls diskas arba Apvaizdos akis, apatinje po skardiniu stogeliu arba nedidukje plokioje koplytlje Nukryiuotojo figrl. i paminkl tarpkryms kukliai papuoiamos nedideliais dviaki spinduli pluotais (9 pav.) Dzkijos kryi architektrin kompozicija neretai papildoma vairi pavidal koplytlmis, kurios kabinamos krymose, tvirtinamos prie kryi kamieno ir net ant paminklo ak (10 pav.). Koplytli vairov didel: jos gali bti prastos formos su dvilaiiais, pasagos ar baldakimo klostes primenaniais stogeliais; lktos ir negilios, suformuotos ant gana plokio pagrindo arba masyvios, pailgos, siaurjanios apai. iose koplytlse kabinamos ne tik Nukryiuotojo figrls, bet ir labiau ipltoto siueto Nukryiavimo scen vaizduojanios skulptros. Gana gausiai Dzkijoje paplitusios medins pakabinamos koplytls. Visame regione populiarios tradicins plokios dels pavidalo koplytls su dvilaiiais arba skiautiniais stogeliais (11 pav.). i koplytli triai atviri arba stiklinti vieninteliu pagrindiniame fasade komponuotu langeliu. J viduje daniausiai kabinama Nukryiuotojo figra. Iraikingos ir savitos ivaizdos koplytls sutinkamos kai kuriose Alytaus, taip pat Kauno, Prien ir Kaiiadori apylinkse. J konstrukcin pagrind sudaro kryius, kurio krymoje komponuojama masyvi plokia koplytl, o tarpkrymes puoia spinduliai (12 pav.). iuose paminkluose danai statomos Kristaus Nukryiavimo scen vaizduojani skulptr grups, kurias sudaro Nukryiuotojo figra, Marija Sopulingoji, v. Jonas Evangelistas arba v. Marija Magdaliet bei kryiaus papdje gulintis avinlis.

6. Bdingas Dzkijos kryi dekoras. Varnos r. [ASI. R. Dichaviiaus nuotr. I A. Krutuliens rinkinio] 7. Merkins kryi kalnelio kryius (XX a. 9 de.). Merkins apyl. Varnos r. [I. Burinskaits 2001 m. nuotr.]

8. Kuklus kryius Veisiej apylinkse, Lazdij r. [R. Bertaits 2007 m. nuotr.] 9. Dvikrymis Dzkijos kryius (XX a. I pus). Senovs k., Marcinkoni apyl. Varnos r. [A. J. Kubiliaus 1968 m. nuotr.]

10. Savitas dzkikas kryius su koplytlmis Dubii kaimo kapinse. Dubii apyl. Varnos r. [ASI., A. Krutuliens 1966 m. nuotr.]

85

MAOJI SAKRALIN ARCHITEKTRA

Stogastulpiai Dzkijoje paplit labai negausiai. J konstrukcija tipika stiebas su piramidiniu stogeliu, taiau bdinga gana ryki stogel remianti horizontali atrama (13 pav.). Koplytstulpi taip pat nedaug kaip ir stogastulpi. Tai paminklai su atvira anga pagrindiniame fasade, kuri koplytlse, dengtose dvilaiiais ar arkiniais stogeliais, statomos v. Jono Nepomuko skulptros arba Jzaus Krikt vaizduojani skulptr grups (14 pav.). Paminkl skulptr kompozicijose kartais sutinkami ir v. Mergels Marijos bei kit populiari ventj v. Agotos, v. Kazimiero, v. Florijono atvaizdai.

14. Pakels koplytstulpis su v. Jono Nepomuko skulptra (1948 m.). Laibgali k. Veisiej apyl. Lazdij r. [LII, 57452. R. Merkiens 1975 m. nuotr.]

11. Tradicins ivaizdos koplytl su Nukryiuotuoju (XX a. pab.). Veisiej apyl. Lazdij r. [R. Bertaits 2007 m. nuotr.]

12. Iraikinga koplytl medyje (1910 m.). Gastilioni k. Kaiiadori r. [LII, 2441. V. Miliaus 1955 m. nuotr.]

13. Dzkijos paminkl grup (stogastulpis 1918 m. ir kryius 1943 m.). Bari k., Vydeni apyl. Varnos r. [LII, 2328. V. Miliaus 1955 m. nuotr.]

86

ELDINIAI Mediai
Sodybose sodino medius. Be j, sako, pirkia viena stovs kaip nalait. Jei medi nra, lyg ir nieko nra, gal gyvena koks visai netinkamas mogus, tinginys. Gatviniuose kaimuose vietos maai, todl medius daugiausia sodino prie kaimo gatvs. Vienkieminse sodybose ar ten, kur turta platesni riai, medi galjo sodinti daugiau. Tai ir sodinosi ant sodybos rib ir dar danai vien kit med prie pirkios, kieme. Tik nesodino aplink kluonus, nes reikia ien diovinti, o mediai ustoja saul. Medius sodino vairiais sumetimais: dl groio, linksmumo, malonumo, kad myljo medius; dl uuovjos: Kad silkjs vjas stog nenuplt, kad sod nelauyt, vaisi nenukrst; dl unksms: kai saul kepina pavsis, pasdt gerai; dl to, jog mediai saugojo, kad perknija netrenkt pastatus; jei buvo lakiantis smlis, tai medi aknys sulaik, sutvirtino; nuo gaisro, nes mediai suturi ugn; kad paukiai turt kur nutpti, lizdus sukti, iulbti: Priskrenda pauki ir gieda kaip kurioj savo balsu, kaip kurioj moka; kl medius gandralizdius, inkilus varnnams: Buvo tokia liga, kad pokai turi vilpaut; dl sveikesnio, kvapesnio oro, ypa kai ydi, sprogsta mediai; medius kartais sodino ir kokiam nors atminimui: vaik gimimui, ivaiuojant gyventi kit al, nuautam partizanui atminti; jei laik bites, kad atskrid j spieiai turt kur ssti; sodybos medi nekirto, saugojo. Tik jei paseno, nupuvo, tai nupjaudavo. I geresns dalies nam kio rakand padar, kitk malkoms supjov. Jei turjo daug prisisodin medi, kai reikjo, dar veimus, langines, spintas. Iki Pirmojo pasaulinio karo beveik iskirtinai sodino tik lapuoius medius, kuriuos vairiai panaudodavo. uolo (paprastasis uolas Quercus robur L.) ieve da silus, vaikai diaugsi gilmis. Beras (karpotasis beras Betula pendula Roth.) yra nereiklus dirvoemiui, todl danai buvo sodinamas nederlingose emse, kur kiti mediai prastai auga; pavasar i j leido sul. Gluosn (Salix L.) vadino verba, nes jo akeles ne ventinti per Verb. Iev (paprastoji ieva Padus avium Mill.) sodino, kad graiai ydi. Katon (paprastasis katonas Aesculus hippocastanum L.) daniausiai sodino prie pirkios, j ypa mgo dl grai ied, labai tankios lajos, kuriai perlyt reikjo gero lietaus. Jo diovintais iedais ir vaisiais gyd snarius. Klev (paprastasis klevas Acer platanoides L.) mgo dl skanios sulos, kad graus medis, o jo lapus diovino duonai kepti. Liepa (maalap liepa Tilia cordata Mill.) Dzkijoje bene garbingiausias, mylimiausias medis. J
Mediai sodybos kieme Vaitakarmio k. Varnos r., 1980 [LDM; ApN 22-1]

87

ELDINIAI
danai sodino prie gyvenamojo pastato, sodo. is medis ypa graus, kai ydi, o ied arbat geria nuo peralimo, i j bits renka med; jaun ak ieve gyd votis. ermuknis (paprastasis ermuknis Sorbus aucuparia L.) augo danoje sodyboje. J mgo, kad graiai ydi, raudonos uogos, kuri prisiskyn pasiddavo ant aukto ir valg iem sualusias. Tikjo, kad is medis apsaugo nuo pikt jg, ir ypa padjo tas ermuknis, kuris buvo parnetas i miko ir pasodintas prie nam. Per Jonines ermuknio akele ukidavo tvarto duris, kad raganos neatimt karvms pieno. Vainikl jaunajai pyn ant ermuknio akels, o jaunikis kienn siddavo akel, kad kas neuburt, nenuirt. Tuop (Populus L.) vadino topeliais, topoliais, tafoliais. Patiko jos kvapas, ypa pavasar, o pumpurus rinko ir, upyl degtine, gyd aizdas. Taip pat sodindavo uos (paprastasis uosis Fraxinus excelsior L.): Pirmiau ratus dar i j. Augino dekoratyvinius krmus: bezus (paprastosios alyvos Syringa vulgaris L.); diemedius (Artemisia abrotanum L.); radastas, roes (erktis Rosa L.); jazminus (darelinis jazminas Philadelphus coronarius L.); pireikas (lanksva Spiraea L.); rieutus, rieutojus (rieutinis lazdynas Corylus avellana L.); alyvukes, burbulukus, baltus medelius, poterkas baltas, smertelnikus (baltuog mekyt Symphoricarpus racemosus Mchx.).

Dideli mediai aplink vaiavim sodyb Trakiki k. Varnos r. [A. Andriuyts 2007 m. nuotr.]

Kryius, papuotas iems gli vainiku ir parita prijuostle, Zervyn k. Varnos r. LLBM

88

Gli darelis
Tai buvo neatskiriama sodybos dalis. Vos vyrai baigdavo rsti gyvenamj nam, tuojau moteriks prie jo usisodindavo darel, ir jis yddavo tol, kol egzistuodavo sodyba: Kai namas grius, tai ir darelis pasibaigs. Gli darel, ne tik puoiant sodyb, bet turint ir simbolin reikm, reng prie gyvenamojo pastato. Pasaulio ali atvilgiu glms geriau augti pietinje namo pusje, tad vienkiemiuose daniausiai taip ir dar, nors ne visada darelis buvo kiemo pus. Gatviniuose kaimuose darel paprastai reng plotelyje tarp pirkios ir gatvs, nors jis bdavo ir iaurinje pusje. Jei ris buvo platesnis, o pirkia stovjo galu gatv, tai norinios dar pasisodindavo gli ir kieme, prie puss namo ono, iki dur. Vienkiemiuose, kuriuose vietos platu, darelis um vair plot: per pus namo ono, per vis on, L formos, apimanios namo gal ir pus ono. Didels gli mgjos kartais pasodindavo gli per vis namo on ir dar per abu ar vien gal. Lysveli planai buvo vairs. Darelio pakraiuose sukasdavo pailgas lysveles, o centre iki Pirmojo pasaulinio karo daniausiai buvo keturkamps lysvels. Lazdij rajone tame paiame darelyje buvo ir keturkampi, ir apvali lysveli. Varnos rajone danai lysveli visai nekas, nes sausa, smlis, vanduo nesilaiko: Gls palaidnai augo. Tarpukaryje m daryti ir irdels, rombo, trikampio formos lysveles. Lysveles vadino auoganaitm, auoganom, uoganom, uoganaitm, aukm, eukm, eelm. J kratus tvirtino akmenukais (juos baltino), rau-

Mediais ribojama unemunietika sodyba Dvarciki k. Lazdij r. [A. Andriuyts 2007 m. nuotr.]

Alyv krmas alia svirnelio LLBM Rudaminos sodyboje

Dzkikas darelis LLBM Musteikos sdodyboje

89

ELDINIAI
donom ar baltom plytom, kampu kastom em, nuievintomis karkl vytelmis (lankuiais smeig), augalais: saulutmis, rtomis, tribulkomis (laikinis esnakas Allium schoenoprasum L.). Kiti ir visai niekuo netvirtino. Dalis darelio gli buvo daugiamets. Tarp j ir rta (alioji rta Ruta graveolens L.) garbingiausia, mylimiausia, brangiausia gl. Jos reikjo kriktynoms, pirmajai komunijai, vestuvms, laidotuvms, vartojo ir vaistams. Bob vasara, karkliukai, patakiai, senobinis iius, alnokandiai (astras Aster L.). Sak: Bob vasara ydi, tai jau vasara prajo. Kolikas, sliaznikas, pranczlis (dailieji auskarliai Dicentra spectabilis DC.); gaideliai, pupinas (baltaakn Polygonatum L.). aknimis tryn skruostus, kad bt raudoni: Senovinis merg ruas. Pinavijai, alavijos (balzaminis skaistenis Tanacetum balsamita L.). Naudojo vaistams, ypa patiko lap kvapas. Pinavijos, pivonijos, pijolkos (bijnas Paeonia L.). Tai viena i pagrindini gli, kadangi ji graiai ydi, skaniai kvepia ir gydo. J aknis ir iedus vartojo nuo igusio. Gotos, gotautai, karkleliai, plioksai, veernykai, iemins lepkonijos, ilvytukai (daugiametis flioksas Phlox paniculata L.); gotauka, gotaulka, gotautas (gotautin gaisrana Lychnis chalcedonica L.); iius (pievin kraujaol f. pilnavidur Achillea ptarmica var. multiplex Haimerl.). Jis ypa buvo reikalingas, kai karvs neisival po veriavimosi. ebatorai, ebatukai, ernobilis (mlynoji kurpel Aconitum napellus L.); mtos (Mentha L.); konvalijos (paprastoji pakalnut Convallaria majalis L.); bijnliai, geltonukai, geltonos jurgins, ieminiai jurginai (plunksnalap rudbekija Rudbeckia laciniata L.). Tai aukta, iki 2 metr gl. Sodino prie tvoros, kur nors kampe. Andriejaols, garvinis (stambialapis saliavas Peucedanum ostruthium Koch). J arbat gr nuo nerv. Arlikai, cancalijos, karveliai, raguliai, skambuiai (paprastasis sinavadas Aquilegia vulgaris L.); kieteliai, marnas (skaistenis Pyrethrum Scop.); paragas (vaistinis smidras Asparagus officinalis L.); kalavijai, kasoiai, teleponai (rausvoji viendien Hemerocallis fulva L.); kalavijai, kasoiai, lelijos (vildalgis Iris L.); berlinkos, bervinkos (liauianioji iem Vinca major L.). Vienmets gls: lineliai (darelin grael Calliopsis tinctoria DC.); lineliai (paprastoji kosmja Cosmos bipinnatus Cav.); naktinukai (dvirag leukonija Matthiola bicornis DC.); nanotkos, notkos, nuodatkos (vaistin medetka Calendula officinalis L.); nasturts (Tropaeoleum L.); irneliai (kvapusis pelirnis Lathyrus odoratus L.); abalbonai (raudonieds pupels Phaseolus coccineus L.); astros, bandels, sinavadai (kininis ratilis Callistephus chinensis Nees.); razetos (razeta kvapioji Reseda odorata L,); ramunliai (vaistin ramun Matricaria chamomilla L.); roels, slezeliai (darelin ron Lavatera trimestris L.); gvaizdikai (serentis Tagetes L.); vijokliukai (pelvirktis sukutis Ipomoea purpurea Lamk.); sausiukai (darelinis lamutis Helichrysum bracteatum Willd.); levukai,

Palang LLBM Musteikos sodyboje su jurginais

Glynas alia pirkios ukiki k. Vilniaus r. [A. Andriuyts 2007 m. nuotr.]

Gli darelio planas alia pirkios gatviniame Pokoni k. alinink r.: 1- raukltasis erktis, 2 - biljardo lanksva, 3 vilkdalgiai, 4 - tigrins leleijos, 5 - virktenis, 6 mtos, 7 flioksai, 8 jurginai, 9 piliaro, 10 sedumas, 11 muilaro, 12 gostautas, 13 bijnas, 14 chrizantema, 15 jazminas, 16 maoji piliaro, 17 - akmenys [33; 47 pav.]

90

GLI DARELIS
iopliukai (didysis ioveinis Antirrhinum majus L.). Dvimets gls: devyniaarviai, devynards, vilniagvaizdikiai (iurpinis gvazdikas Dianthus barbatus L.); broliukai, sesabroliai (tikroji nalait Viola wittrockiana Gams.); ros (paprastoji piliaro Althea rosea Cav.); sakratls, sauluts (Bellis perennis L.). Svognins: tribulks (laikinis esnakas Allium schoenoprasum L.); lelijos (Lilium L.); cibulaitis, narcizai (baltasis narcizas Narcissus poeticus L.); piliponai (tulp Tulipa L.). Buvo kvapios, pilnavidurs. Gumbasvognins: Juozapliai, Juozapo ryktaits (kardelis Gladiolus L.). akniagumbins: jurginai (Dahlia Cav.). Sodybose (kieme, sode) augino ir kitus vaistinius augalus: barkn (baltaiedis barknas Melilotus albus Desr.). Jis daniausiai augo darelyje ar alia jo: Nuo igusio. Geltonus ymus (paprastoji bitkrsl Tanacetum vulgare L.); debesyl (Inula L.): Anas nuo visko pamanas. Durnj rop (juodoji drign Hyoscyamus niger L.) nuo nerv; nar, perestup (baltoji driekana Bryonia alba L.); durnadag (paprastoji durnarop Datura stramonium L.); staredub (vaistin gelsv Levisticum officinale Koch); pelyn (Artemisia absinthium L.); katanavol, ivokast (vaistin tauk Symphytum officinale L.): gyd lusius kaulus. Cincilijas, istotel (didioji ugniaol Chelionium majus L.). Labiausiai myljo ir gerb tuos dekoratyvinius krmus ir gles, kuri iedai ar lapai skaniai kvepjo.

Dzkiki dareliai, eksponuojami LLBM Musteikos sodyboje

91

IVADOS IR PASILYMAI
Diugu, kad ir iandien tarp statanij ir projektuojanij atsiranda norini sekti tradicins architektros pavyzdiais, taikytis prie kratovaizdio, neisiokti moderniomis formomis, o siklausyti esamos erdvs kalb ir siirti tai, kaip j suprato pirmtakai. Deja, toki mginim kol kas nedaug, galbt kai kurie tno usislp Dzkijos mik gldumoje. Kita vertus, ne visi bandymai sekti senove pavyksta, ypa jei nekreipiama dmesio struktrinius erdvs formavimo kriterijus, o naudojami tik ioriniai pagrainimai. Todl bna, kad nuo senj trobesi net ir vykusiai nukopijuotos detals itirpsta netinkamos kompozicijos fone tai vis dlto daniausiai pasitaikantis reikinys projektuose, kuriuose naudojamos tradicins architektros formos. Todl ypa sveikintini tie bandymai, kuriuose giliai suvoktas tradicikumas leido ivengti taip lengvai, einant iuo keliu, prilimpanio kio, ir jauiamas tikras noras atliepti dzkikai dvasiai. ia pateikiama keletas vykusi rekonstrukcij, tai yra senj pastat atnaujinimo, j pritaikymo iuolaikinei gyvensenai pavyzdi. Taip pat pristatoma keletas nauj projekt, kuriuose vyrauja tradicinis pavidalas j ne kopijuojant, o krybikai, kartais daugiau, kartais maiau interpretuojant, bet vis dlto stengiantis nenutolti nuo t erdvs formavimo bd, kurie nuo seno bdingi iam kratui. Ivados ir pasilymai, suformuluoti remiantis tradicine Dzkijos kaimo architektra, tikims, pads bent i dalies atsakyti klausim kokie yra dsningumai, kuriais galima bt sekti statant iandien namus lietuvikame, dzkikame kaime. Tradicin Dzkijos kaimo architektra yra vairi: vairov lemia gamtins, istorins, socialins ir kultrins slygos. Jos atskirose io regiono dalyse danai skirtingos, taiau yra ir bendr bruo, suformuot sodietikos gyvensenos, etnosui bdingos pasauliros, ir juos galima vardinti kaip dzkikos, o danai ir bendralietuvikos tradicins kaimo architektros bendrybes. Dzkijoje liaudies architektra ilaik nemaa archajini form: padrikos ir gatvins kaimaviets, sodyb sranga, trobesiai ir atskiros detals danai yra nepakit ar nedaug nutol nuo daugiau kaip prie imtmet susiformavusi pavidal, kurie vis dar sutinkami kaimuose. Dl nederling emi kiai Dzkijoje buvo smulks, ekonomikai atsilik, o tai kartu lm ir slygin (lyginant su kitais Lietuvos regionais) pastat smulkum, ir itin archajik statybos form usilikim, toki kaip sijiniai ar pdiniai stogai. Todl ia sutinkama didiausia konstrukcij vairov: taikomi ir seni, ir naujesni statybos bdai bei j deriniai. Senj ir naujesni form bendrabvis bdingas ir tri bei puoybos deriniams tai natrali gyvenimo eigos raika, kuri nesutrukd dzkams isaugoti esmins tradicins architektros savybs, tai yra jos kompozicinio vientisumo: tiek sodybos erdvs santykio su aplinka (gamta ir kaimynais), tiek jos vidaus form poiriu.

Atnaujinama senovika pirkia isaugant senuosius elementus Kalvi k. Trak r. [A. virmicko 2007 nuotr.]

92

IVADOS IR PASILYMAI
Apibendrinant tradicin Dzkijos kaimo architektr ia bandyta suformuluoti tam tikrus principus, kuriais remiantis iandien statomi architektriniai objektai bt ne tik kai kuriomis iorinmis formomis, bet ir giluminmis kokybmis artimi senajai aplinkos formavimo dvasiai. Tiktina, kad sandaros, komponavimo dsniai, kuriuos manoma irykinti tiriant sensias formas, bent i dalies pads atsakyti klausim, kaip su jomis sieti iuolaikin architektr. Kiti matmenys slypi pasauliroje ir gyvenimo bde, kur lemia laikmetis ir tai slyga, kurios nebemanoma ataukti. Todl juo svarbiau rasti priemoni, leidiani siterpti trap Lietuvos kratovaizd jo nepaeidiant, neugoiant gamtos, nepaneigiant nuo seno susiklosiusi darni mogaus ir gamtos bendrabvio form. Tarp silom taikyti priemoni svarbiausios yra struktrinio pobdio, kuri dka visumos vaizdas, tai yra erdvs konfigracija, tri deriniai ir proporcijos, atitikt tradicin pavidal. Kitos priemons bt antrins, lydinios pirmines, ir j taikymas teikt vaizdui pilnatvikum, taiau naudojant tik jas, be pirmj, visumos pavidalas likt ikreiptas ir tik kakiek iorini element dka primint senj architektr (tokio sprendimo pavyzdi pasitaiko neretai, ypa jeigu naudojami tiktai puoybiniai elementai). Dar viena pasilym dalis, susijusi su pastat paskirtimi, yra tik priminimas, jog sensias erdvi konfigracijas veiksmingai galima panaudoti ir iuolaikinei gyvensenai. Kiekvienu atveju visumos vaizd takoja vis priemoni derinys, taiau struktriniai poymiai yra lemiantys ir btent j taikymas slygoja vaizdo, spdio kokyb. Toliau pirmiausia irykinamos senosios kaimo architektros ypatybs, po to j pagrindu formuluojami pasilymai, skirti senosios architektros tradicijos ir iuolaikins statybos darnai.

Rekonstruota ir pritaikyta poilsiui sena sodyba Babraunink k. Trak r. [V. Plegeviiaus 2007 m. nuotr.]

Atnaujintas pirkios skliautas vynn k. Vilniaus r. [A. Andriuyts 2007 m. nuotr.]

Rekonstruojamas senasis pirkios (r. kairje) prieangis Kalvi k. Trak r. [A. virmicko 2007 m. nuotr.]

Pirkios skliauto (r. viruje) vynn k. Vilniaus r. detal [A. Andriuyts 2007 m. nuotr.]

93

IVADOS IR PASILYMAI
Tradicins kaimo architektros ypatybs
Artumas gamtai, jos kokybi pratsimas gyvenamj erdv, tradicins architektros tarsi itirpimas kratovaizdyje tai vis pirma reikia pagarb aplinkai, darnos su ja radim ir yra pagrindas, kuriuo remiasi tradicins architektros sranga. mogui skirta erdvs dalis sutvarkoma, j struktrikai suderinant su bendru pasaulvaizdiu. is tarsi mitinis artumas gamtai atsiskleidia keliais lygmenimis: sodybos vieta ir sandara, jos erdvi idstymu, pastat formomis, proporcijomis ir puoyba, mediag taikymu, j konstravimo bdais, maosiomis architektros formomis bei interjero elementais ir, inoma, eldiniais, bdingais lietuvikai sodybai. Gerai siterp reljef, i tolo dauguma j ir atrodo tarsi medi guotai: tai ir papildomas vertikals matmuo i esms horizontaliai struktrai, ir erdvin apsauga, taip pat eli, masteli vairovs, puoybos element kuriamas virpantis aras visa tai praturtina gyvenim ir vaizdine prasme. Patys monumentals trobesi triai su kupliais stog laitais, gamtinmis spalvomis atrodo lyg natrals ios ems gyventojai jie bene tokie ir yra. J nuoulns stogai formuoja horizontal nuosaik siluet, pana netolimas kalvas. Sodyb rib, atskir kiem ir statini idstymas daniausiai artja prie staiakamps konfigracijos, taiau to laikomasi ne itin grietai, nes atsivelgiama reljef, kitus aplinkos veiksnius. Pastat planas tai paprastai itstas staiakampis, todl patys statiniai, daniausiai bdami pailgi triai, dalyvauja formuojant erdves kaip jas ribojantys elementai. Sodyb erdves supa horizontals pastat triai (daniausiai, nors ir ne visuomet jie bna pailgi), kurie idstomi taip, kad sudaro vientisas kiem erdves, kuri ribas irykina ir tvoros, ir ties jomis statomi uliniai ar kiti statiniai, ir eldiniai. Erdvskiemai dalyvauja sodybos kompozicijoje kaip savarankikos jos sandaros dalys; ia skirta vietos olei, gli dareliams, darams, sodams.

Pagal tradicin pavyzd atnaujintas senosios pirkios prieangis Trakiki k. Varnos r. [A. Andriuyts 2007 m. nuotr.]

Atnaujintas su tradicinio pavidalo apvadais pirkios langas, Kalvi k. Trak r. [A. virmicko 2007 m. nuotr.]

Poilsiui pritaikyta sena sodyba Trakeerio k. Trak r. [V. Plegeviiaus 2007 m. nuotr.]

94

IVADOS IR PASILYMAI
Iskirtinis yra gyvenamojo bsto ir svirno ryys: jie statomi netoli vienas kito, daniausiai taip, kad pro pirkios langus matytsi svirno durys; taip iedu trobesiai suformuoja gerojo kiemo erdv. Laisvo planavimo sodybose svirnas daniausiai statomas prieais pirkios duris, reiau onu jas; valakinse sodybose, jei tik isitenkama rio plote, taip pat prieais pirki, nors kartais kitoje kelio pusje arba alia pirkios; staiakampio plano vienkieminse sodybose gyvenamasis bstas ir svirnas stovi statmenai arba lygiagreiai vienas kito atvilgiu ir taip pat sudaro gerj kiem. Gerojo kiemo erdv yra ypatinga, tai tarsi sodybos branduolys; ji ne tik varesn, ia ir gli darelis, danai ir koplystulpis, ir suoliukai poilsiui. Gerasis kiemas kuriamas ariau gatvs; ia statomi gyvenamasis bstas ir svirnas puoniausi sodybos pastatai. alia vairi paskiri pastat gali bti formuojamos atskiros erdvs: prie tvarto natraliai susidaro purvinesn zona, paprastai aptverta, prie kluono kluoniena; be to, kluonas, saugantis nuo gaisr, buvo statomas atokiau nuo kit pastat. Kaip ir pirtis, kuriai neretai parenkama vieta prie natralaus ar dirbtinio vandens telkinio. Atskiras erdvines zonas sodyboje sudaro ir kdra, ir darai, ir sodai, kuriuose danai sustatomi aviliai bitms. Tarpai tarp statini daniausiai sudaro nuo vieno iki trij statini aukio (jei tik pakanka vietos sklype); tai negalioja atokiau statomoms pirtims. Toks ustatymo tankis ne tik leidia laisvai idstyti statinius, suformuoti kiemus tarp j, bet ir nevaikioti dideli atstum, taip pat sukurti jauki, i dalies apribot erdv. Nors vairi tip sodybose atstumai tarp pastat skirtingi, galima kalbti apie vidutin, nuosaik santyk, kurio dka kieme nra per ankta ir yra jauku. Pati sodyba ir atskiros jos erdvins zonos bdavo atskirtos tvoromis. Tvoros teikia ir praktin (pvz., saugo pai sodyb, gerj kiem, darus nuo gyvuli), ir psichologin apsaug, suteikia sodybos struktrai aikumo, j aras praturtina vaizd. Apeldinimas, kuris bdingas lietuvikoms sodyboms, daugelyje Dzkijos viet nra toks gausus: prastose emse buvo taupomi derlingesni lopinliai, o pamikse medi irgi nesodindavo, neretai tiesiog kelet j palikdami sodyboje. Vis dlto net smlingoje emje, kur grsia ialti aknys, stengtasi turti medi. Be sod ir krm, sodinti dideli lapuoiai, taip pat ir spygliuoiai. Medi ar krm eils ymdavo sodybos bei jos dali ribas, dideli mediai suformuodavo tarsi vartus. Gatviniuose kaimuose gatvi pakraiai danai bna gausiai apsodinti dideliais mediais, o vienkiemins sodybos vasar daug kur atrodo kaip nedideli medi guotai, kartais per juos net sunku irti statinius.

Pagal sen pavyzd atnaujinta pirkia Kat k. Varnos r. [A. Andriuyts 2007 m. nuotr.]

Tradicinio dekoro panaudojimas atnaujinant pirki Kat k. Varnos r. [A. Andriuyts 2007 m. nuotr.]

Naujai utverta iogri tvora Kat k. Varnos r. [A. Andriuyts 2007 m. nuotr.]

95

IVADOS IR PASILYMAI
Ir praktiniu, ir simboliniu poiriu architektroje svarbi orientacija pasaulio ali atvilgiu. Jei tik sodyba nesprausta labai siaur plot (taip danai bna riniuose kaimuose), gerasis kiemas ir pirkios durys atgriamos pietus arba bent jau ne iaur. Todl jis bna ne tik saultas, bet ir apsaugotas nuo vyraujani vj, o alia esantis svirnas, prieangiai, danai ir mediai teikia reikiam pavs. Pietryi, taip pat piet ir ryt kryptis buvo laikoma venta, tai turjo reikms ir pirkios padiai. Apsaugai nuo vj inaudojami ir reljefo nelygumai, ir stambesni pastatai. Paprastai sodyba, ypa vienkiemin, formuojama ant auktumls, bet ne ant paios aukiausios kalvos. Sodybos dalys, tai yra statiniai, eldiniai, erdvs tarp j tai vientisas darinys, kuriame, kaip ir gamtoje, yra daug vairi pavidal, derani tarpusavyje struktrins vienovs dka. Panas dydiais, triais, ypa vienodais stog nuolydiais, mediagom ir spalvom sodyb statiniai sudaro viening vaizd, susiliejant ir su platesne aplinka: santykinai emi, pailgi, tarsi priglud prie ems pastatai sudtin nuo seno susiklosiusio kratovaizdio dalis. Monumentali tri ir smulki element derinys sukuria vairi masteli vienov, kuri upildo aplink vairi dydi deriniais, velninaniais kontrastus ir teikianiais jaukumo. J daugiausia suteikia smulkios formos: prieangiai, priesvirniai, maoji architektra, tvoros, uliniai, koplytstulpiai, suoleliai, taip pat ir eldiniai bei puoybos detals visa tai erdvje sukuria tarsi virpant ar.

Pastatai
Jie paprastai bna emo pailgo vientiso trio, kuriame vyraujantis laitinis stogas (jo projekcins ploktumos santykis, lyginant su sienos aukiu, svyruoja nuo 1:1 iki 1:2) formuoja kupl siluet. Dl to tradicins architektros statiniai gerai siterpia kratovaizd, beveik susilieja su juo tai ypa iraikinga esant keturlaiiams arba pusskliautiniams stogams. Pastat planin struktra turi kelet variant, taiau svarbu tai, kad vyrauja paprastas aikus staiakampis planas, kuriame idstomos gyvenimui reikalingos funkcijos. Fasad, ypa galini, kompozicijoje vyrauja ain simetrija. oniniai fasadai priklauso nuo plano, tad jimas gali bti kiek one, taiau ilaikoma masi pusiausvyra, ypa esant prieangiams. Langai idstomi tolygiai, j ir kit detali dydiai subordinuoti bendros mass atvilgiu. Statybos technologijos atitinka medini konstrukcij ypatumus: sienos rst, kurie bna apvals arba tayti, kerts gali bti atsikiusiais galais arba lygios, stogai daniausiai gegniniai, taiau pasitaiko (jau tik kiniuose pastatuose) senovik konstrukcij stog: sijini arba pdini. Mediagos natralios, randamos artimoje aplinkoje: Dzkijoje vyrauja medis, retesni molis, lauko

Naujai pastatytas gyvenamasis pastatas ir k. Varnos r., arch. A. Petrauskas [www.lubas.lt]

96

IVADOS IR PASILYMAI
akmuo. Stogams naudoti iaudai ir vendrs, taip pat medio lentos, lentels, skiedros, gontai. Apdaila ir puoyba vientisa, tektonika, santri. Sumajus pastogms, atsivrus stog skliautams, sienas imta saugoti apkalant jas lentomis tai enkliai prailgina j isilaikym. Tuo tikslu jos ir daomos spalvos natralios, ne itin rykios, nors Dzkijoje atspalvi palet vairi. Kompozicijos priemons, lemianios ypating tradicins architektros pavidal: vientisumas pasiekiamas netiesmukikais bdais: naudojant panaias formas, dydius, proporcijas, puoybos pobd, mediagas ir konstrukcijas, smulkius elementus priderinant prie stambij masi; vairov pasiekiama naudojant tam tikru laipsniu tarpusavyje besiskirianias formas ir kompozicijos priemones, skirtingai traktuojant pagrindines bei antrines erdves bei formas; derinant visumos dalis vyrauja niuansas, o kontrastas taikomas antrinse struktrose; vyrauja horizontalumas, taip pat yra raikus stog form nuoulnumas, o vertikalmis ir kreivalinijinmis formomis ireikiami akcentai; vyrauja pailgi horizontals triai, stog nuolydiai svyruoja madaug tarp 42-45; sodybos erdvje trobesi, j detali, kit statini ir eldini deriniu kuriama masteli vairov, kuri vienijama pagrindiniu mastelio parametru laikant dydius, atitinkanius paskirt, mogaus fizinius ir psichinius poreikius; mastelikumas tradicinje architektroje isprstas labai tikslingai: pastat ir j dali dydiai atitinka paskirtis; faktr daniausiai formuoja natralus mediagos pavirius, jos apdovojimo bdas; erdvs ir tri kontrastai minktinami pusiau atviromis erdvmis, eldiniais, maj architektros form ir puoybos aru; kuo smulkesni objektai, tuo raikesn simetrija: sodyb struktroje ji tam tikru laipsniu reikiasi tik gatvinse ir geometrinio plano sodybose, triams bdinga ten, kur yra konstrukcikai ir funkcikai tikslinga (todl yra dana, bet ne btina), puoybos detals btinai simetrikos; puoyba iimtinai tektonika: dekoruojamos konstrukcikai reikmingos vietos; puoyba tikslinga: puoiamos gerai matomos vietos, be to, ariau mogaus stebjimo lauko esanios detals smulkesns, rpestingesnio darbo, o esanios toliau grubesns; raikus saiko jausmas: pavyzdiui, net labai ipuotuose fasaduose nra taikomos visos manomos puoybins detals, o tik dalis j.
Naujai statoma sodyba Metelyts k. Lazdij r.: vaizdai nuo gatvs ir kieme link pirties, pirtis [A. Andriuyts 2008 m. nuotr.]

97

IVADOS IR PASILYMAI
Kaip tradicins architektros principus pritaikyti iuolaikinei statybai
Urbanistinje struktroje, naujai planuojant ar perplanuojant sodybas, siloma laikytis tradicins architektros princip. Gyvenvietes ir sodybas formuoti atsivelgiant gamtos slygas: reljef, apeldinim, vandens telkinius ir kt. Atkreipti dmes, kad sodybos bdavo kuriamos pasirenkant auktesnes vietas, bet ne paias aukiausias i esani alimais. Taip pat, jei sklypas bdavo netoli vandens telkinio, pagrindiniai sodybos pastatai, iskyrus pirtis, nebdavo statomi visai alia jo. Gyvenvietes ir sodybas formuoti atsivelgiant urbanistin kontekst: taikantis prie kaimaviets tipo, jai bdingo sodyb iplanavimo ir tri derinio. Formuojant visai naujas gyvenvietes atsivelgti tam kratui bdingas kaimaviei struktras. Pastatus sodyboje dstyti formuojant kiemus: trobesiais, tvoromis ir eldiniais riboti kiem erdves, atskiriant varij, poilsiui, bendravimui skirt dal nuo kit, skirt kinms reikmms. Gerajame kieme bt sutelkiami puoybos ir gerbvio elementai, atitinkantys tradicij: tai prieangi erdvs, koplytstulpiai, gli dareliai, kitos detals; jis orientuojamas pietus. Panaudoti tradicinius apeldinimo bdus: medi eilmis fiksuoti sodyb, kiem ribas, rengti gli darelius ir pan.

Naujas ulinys Metelyts k. Lazdij r. [A. Andriuyts 2008 m. nuotr.]

Naujai suprojektuoto Grto k. Druskinink sav., vadinamo Dzk kaimu, schema, atitinkanti gatvinio rinio kaimo struktr, ir pirkios fasadas; arch. K. Kisielius, V. Augustinaviius, 2005 m.

Naujai suprojektuoto gyvenamojo namo fasadai Tabaliuk k. Trak r., arch. R. Sakalauskas, 2007 m.

98

IVADOS IR PASILYMAI
Pastat vaizdas turt atitikti krato tradicijas: pastat dydiai, trio konfigracija, proporcijos, pagrindins konstrukcijos ir dekoras galt bti projektuojami pagal gerus konkreios vietovs tradicins architektros pavyzdius. Konstrukcijoms ir apdailai naudotinas daugiausiai medis, kartais akmuo (daniausiai pamatams) ir molis (Unemunje kiniams trobesiams). Rentin konstrukcija vyraujanti, kiniams trobesiams naudotina ir karkasin. Stogams tinka iaudai, vendrs, medio dirbiniai. Gyvenamajam bstui tinka naudoti pirkios plano konfigracij: itsto plano staiakamp, suskaidyt statmenai, tokia yra ir danai sutinkama iuolaikini gyvenamj bst struktra, gerai pritaikoma ndienos reikmms. Planuojant gyvenamojo bsto patalpas, bent dalyje j isaugoti beveik kvadratines, viso pastato plot ipildanias erdves: tai bene visuomet patogi patalpos forma. rengti kriktasuol eimos susirinkim viet (j galima taip pat derinti su pietryi kryptimi, kurioje viesu pirm dienos pus tai atitinka iuolaikines pusryi stalo vietos rekomendacijas). Gyvenamojo bsto kompozicija i esms priklauso nuo paskiries ir konstrukcij: galinio fasado simetrij lemia gegninis stogas, jimo viet oniniuose fasaduose plano struktra; langai dstomi ritmikai. Dl rentinio stabilumo langas nuo kampo bna ne ariau 1 m; senosioms dzk pirkioms bdinga, kad prieais krosn esantis vienas langelis yra maesnis nei kiti. Vaizd praturtina ir prieangis.
Durys naujai statomame pastate Metelyts k. Lazdij r. [A. Andriuyts 2008 m. nuotr.]

Gyvenamojo namo projektas Piktakoni k. Vilniaus r., arch. I. Pinkoraitis.

Vasarnamio Trak r. projektas, arch. I. Pinkoraitis.

99

IVADOS IR PASILYMAI
Gyvenamj bst stogai Dzkijoje naudotini vairs: keturlaiiai, iukuriniai, pusskliautiniai, dvilaiiai. Statini puoybai priimtinos formos ir motyvai, atitinkantys tradicins architektros pavyzdius. Kompozicijos priemons naudotinos taip, kaip bdinga tradicinei krato archtektrai. Sodybos erdvje statini idstymo, j tri dydi, proporcij, mediag, konstrukcij, puoybos element dka turt bti kuriama pavidalo vienov, tuo paiu isaugant vairovs matmen: vieningumo ir sudtingumo derinys bdingas tradicinei architektrai. Siloma statyti svirnus itin puoianius sodyb ir teikianius jos erdvei, gerajam kiemui ypating jaukum. Svirnus galima naudoti ir pagal j antraeiles paskirtis, pavyzdiui, vasaros nakvynei. Kit kini statini formas, jei jie nenaudojami pagal tiesiogin paskirt, pritaikyti iandienos reikmms: garaams, dirbtuvms, sandliams. Pirtis statyti pagal tradicinius pavyzdius tai puiki ios paskirties pastato konfigracija. Interjere siloma naudoti natralias mediagas, demonstruoti j faktras, rinktis spalvas, formas ir baldus, atitinkanius tradicij. Patartina kuo gausiau panaudoti ilikusius tradicinius baldus, taip pat nebijoti derinti skirting laikmei bald. Dzkijoje dar gyvos pynimo i vyteli bei akn pl tradicijos. Vertt naudoti pintinius lopius. Nesudtinga atgaivinti ir tradicines stovines vaiktynes. Silytini ir lopiai-lovels su pavaomis, spuojamos onus. Lopius gaminti ne i apvali pagaliuk, bet i siaur, profiliuot lenteli. Kuo daugiau panaudoti pint daikt: vairi pintini uogavimui, grybavimui, kelionms, vairi daikt laikymui. Interjero dekorui panaudoti bumblas, nupintas i iaud bei lazdyno karteli. Jose galima sudti nevarius skalbinius, vaik aislus, makulatr. Maose bumblose galima laikyti svognus, esnakus, obuolius, spanguoles. Vietiniai verslininkai galt gaminti jau beveik inykusius, bet ilgai buityje naudotus baldus: suolus, lovas, indaujas. Labai pagyvt namai, jei atsirast ilgieji pasienio suolai, ypa su graiai ipjaustintais atloais. Prie j dert profiliuotais galais medins lovos. Kuo daugiau panaudoti skobtini daikt, taip pat ir bald. Atminkime, kad dzkai labai mgo vairias indaujas: auktdius, kampines spinteles, pakabinamas ant sienos spinteles, spinteles-rankluostines. Ypa jaukumo suteikt kampinje spintelje-rankluostinje vertas lininis rankluostis su eimininks inicialais. Naudotina kuo daugiau namini audini interjere, nes jie neatskiriama jaukaus bsto dalis. Juo labiau, kad dzkai garsjo savo audimo tradicijomis. Tai ne tik lovatiess, pagalvi uvalkalai, rankluosiai, staltiess, bet ir uuolaidos, uuolaidls, utiesalai.

Sodybinio gyvenamojo namo projektas Martinoni k. Birtono sav., arch. J. Kriinauskas, 2006 m.: 1) prieangis, 2) holas, 3) virtuv, 4) katilin, 5, 11) sanitariniai mazgai, 6) svetain, valgomasis, 7, 13, 14, 15) kambariai, 9) koridorius, 10, 12) sandliai

100

IVADOS IR PASILYMAI
Molin indauja su viruje esaniu dmtraukiu suteikt monumentalumo. Juo labiau, kad dzkikas namas nesivaizduojamas be didiosios duonkeps krosnies. O kur diovintume baravykus? Virtuv, pakvipusi diovintais grybais bei peiuje kepta namine rugine duona ar blynais, keptais ant kopst lakt, turt bti neatskiriama dzkikos buities dalimi. Panaudoti kuo vairesni kabykl rbams. Kambarines gles auginti ne tik moliniuose, bet ir mediniuose vazonuose (ypa dideles kambarines gles). Interjere naudoti tik natralias mediagas, nes namuose turi bti ne tik jauku, bet ir sveika gyventi. Kuo plaiau naudoti medinius langus ir ne vienos dalies, o tradicinius, suskaidytus 46 dalis. Lubos ir grindys medins, plai lent. Baldai i natralios medienos, o ne i medio ploki. Sukurti tradicin ar bent tradicijomis paremt interjer nra lengva. Reikia susipainti su etnografine literatra, su interjero ekspozicijomis muziejuose bei konsultuotis su specialistais. Pirmiausia btina parengti interjero projekt ir j nuosekliai gyvendinti. Siekiant veiksmingo pateikt silym taikymo, reikia suteikti pirmenyb iems principams: seno ir naujo derm turi bti labai subtili; autentiko objekto vert yra didesn nei naujos statybos; medinius pastatus manoma restauruoti ar renovuoti ir pritaikyti iuolaikinm reikmm. Tradicin Dzkijos architektra yra ilaikiusi nemaai archajik bruo, todl bene kiekvienas jos vienetas gali bti vertingas senosios statybos ir gyvensenos painimui. Greitai nykstantis (daugiausiai medio statybos) paveldas yra reikalingas skubaus visuomens ir valstybs dmesio: unikali ir prastesni, bet senuosius pavidalus liudijani objekt inventorizavimas (fiksavimas ir vertinimas), j puoseltoj rmimas (informacinis ir finansinis) bt prielaidos veiksmingai saugoti dar ilikusius ir skatinti j pavyzdiu statyti naujus tradicin architektr atstovaujanius objektus.

Sodybinis gyvenamasis namas Martinoni k. Birtono sav. (projekt r. kairje), arch. J. Kriinauskas

101

LITERATRA
1. Alytaus miesto ir apylinki istorijos bruoai: straipsni rinkinys. Vilnius: Mokslas, 1989. 138 p. 2. Andriukeviius A., Lietuvi valstiei bald rys ir tipai XIX a. XX a. pirmoje pusje. V., 1973, disertacija istorijos moksl kandidato laipsniui gyti. 3. Barauskas, Juozas. Lietuvikos kolkieio sodybos architektra. Vilnius : Valstybin polititins ir mokslins literatros leidykla, 1956. 231 p. 4. Barauskas, Juozas. Lietuvik svirn architektra. // Lietuvos TSR architektros klausimai, I t. P 66-117. . 5. Bertait, Rasa. Forma ir konstrukcija lietuvi sodybos medini trobesi architektroje [Daktaro disertacijos rankratis] Kaunas, 2002. 138 p. 6. Bertait, Rasa. Lietuvio sodyba. Vilnius: VDA l-kla, 2007. 204 p. 7. Baudouin de Courtenay-Ehrenkreutzowa, Cezarja. Kelios pastabos apie Vilniaus vaivadijos etnografij. // Etnografija, Nr. 2-3, 1992-1993, p. 112-141; Nr. 4-10, 1994-2000, p. 74-103. 8. Butkeviius, Izidorius. Lietuvi valstiei kiniai pastatai. // I lietuvi kultros istorijos T. 2. Vilnius : Valstybin politins ir mokslins literatros leidykla, 1959. P 237-268. . 9. Butkeviius, Izidorius. Lietuvos valstiei gyvenviets ir sodybos // I lietuvi kultros istorijos. Vilnius : Valstybin politins ir mokslins literatros leidykla, 1971. 247 p. 10. erbulnas, Klemensas. Apie lietuvik dvigali gyvenamj nam susidarym. // Lietuvos TSR architektros klausimai, II t. P 173-191. . 11. erbulnas, Klemensas. Kaimo skrynios Unemunje, Vytauto Didiojo Kultros muziejaus metratis. K., 1941, t.I, p. 283322. 12. erbulnas, Klemensas. Lietuvi liaudies tradicini gyvenamj pastat genezs klausimu. // Lietuvos TSR architektros klausimai, I t. P 3-32. . 13. erbulnas, Klemensas. Senoji lietuvi liaudies medini pastat konstrukcija. // Valstybins LTSR architektros paminkl apsaugos inspekcijos metratis, I t., 1958. P 73-94. . 14. erbulnas, Klemensas. Valstiei kiemo medini trobesi dekoro genez. // Lietuvos TSR architektros klausimai, IV t. P 323-367. . 15. Dieveniki apylinki medin architektra. Kaunas: Lutut, 2002. 32 p. 16. Dubiiai. Vilnius: Mintis, 1989. 319 p. 17. Gimbutas, Jurgis. Lietuvos kaimo trobesi puomenys Vilnius: Mokslo ir enciklopedij leidybos institutas, 2004 (Kaunas : Spindulys), 258 p. 18. Grabijolai. Kaunas: Lutut, 2005. 47 p. 19. Kapinikiai, Rudnia, Dubininkas. Alytus: Albagrafija, 2006. 175 p. 20. Kaelionis, Bronius. Dainava : Sein kratas : istorija, kultra, mons. Vilnius : Dizaino studija Daba, 2002. 319 p. 21. Lietuvi liaudies architektros paminklai. T. 1. Zervyn kaimas. Vilnius: Periodika, 1974. 48 p. 22. Lietuvi etnografijos bruoai. Vilnius: Valstybin politins ir mokslins literatros leidykla, 1964. 680 p. 23. Lietuvi liaudies architektra. T. 1. Kaimo gyvenviets ir gyvenamieji namai. Vilnius : Mintis, 1965. 24. Lietuvi liaudies architektra. T. 2: Miesto gyvenviets, visuomeniniai pastatai, kiniai ir gamybiniai trobesiai, buvusi dvar sodybos ir maoji architektra. Vilnius: Mintis, 1968. 25. Lietuvi liaudies menas. Architektra. T. 1. Vilnius: Vaga, 1957. 432 p. 26. Likiava. Marcinkonys (Varnos raj.): DNP 2000. , 143 p. 27. Minkeviius, Jonas; Barauskas, Juozas. Kompoziciniai principai ir kompozicins priemons lietuvi liaudies architektroje. // Lietuvos TSR architektros klausimai, I t. P 295-310. . 28. Minkeviius, Jonas. Lietuvos kaimo senj medini kini trobesi architektra. // Valstybins LTSR architektros paminkl apsaugos inspekcijos metratis, II t., 1960. P 81-101. . 29. Musteika. Marcinkonys (Varnos rajonas): Dzkijos nacionalinis parkas, 1997. 63 p. 30. Panemuni dzkai. Vilnius: Mintis, 1970. 143 p. 31. Spalva lietuvi liaudies mene. Vilnius: Vaga, 1988. 141 p. 32. eelgis, Kazys. Lietuvi liaudies architektros paminklai, III kn. Savaimingai susiklost kaimai. Vilnius: Mokslas, 1988. 101 p. 33. eelgis, Kazys. Lietuvi liaudies architektros paminklai, IV kn. Pietryi Lietuvos gatviniai kaimai. Vilnius: Mokslo ir enciklopedij leidykla; Kultros paveldo centras, 1996. 247 p. 34. eelgis, Kazys. Lietuvos urbanistikos istorijos bruoai: (nuo seniausi laik iki 1918 m.). Vilnius : Mokslo ir enciklopedij leidykla, 1996. 158 p. 35. eelgis, Kazys. Unemuns vienkiemini kaim genezs klausimu. // Kultros paminklai Nr. 5, 1998. p. 89-95. 36. Tradicin emaii architektra : pagalbin priemon projektuojant emaitijos nacionaliniame parke. Kaunas: Lutut, 2007. 104 p.

SUTRUMPINIMAI
a. amius apyl. apylink buv. buvs k. kaimas LDM Lietuvos dails muziejus LII Lietuvos istorijos instituto Etnologijos skyrius LLBM Lietuvos liaudies buities muziejus LNM Lietuvos nacionalinis muziejus r. rajonas sav. savivaldyb stud. studentai VGTU AF Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektros fakultetas vls. valsius VUB Vilniaus universiteto bibliotekos rankrai skyrius

102

Jau ileisti du ios serijos leidiniai, skirti Vakar Auktaitijos ir Suvalkijos (Sduvos) tradicinei kaimo architektrai

Mokslins studijos DZKIJOS TRADICIN KAIMO ARCHITEKTRA autoriai: Aist Andriuyt, dr., Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vilnius Vingaudas Baltruaitis, Lietuvos liaudies buities muziejus, Rumiks Ilona Burinskait, dr., Architektros ir statybos institutas, Kaunas Graina umbakien, Lietuvos liaudies buities muziejus, Rumiks
Mediaga rinkta Lietuvos istorijos instituto Etnologijos skyriaus, Lietuvos dails muziejaus, Vilniaus universiteto bibliotekos rankrai skyriaus, Lietuvos nacionalinio muziejaus fonduose. Naudotasi Lietuvos liaudies buities muziejaus ekspozicijos ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektros fakulteto student apmatavim praktikos metu rinkta (vadov L. Markejevait) mediaga. Atlikti natriniai tyrimai, architektros vertinimui pasitelktas istorinis kontekstas ir krat tyrinjusi mokslinink darbai. Visiems dkojame u pagalb.

103

TURINYS
Pratarm .........................................................3 DZKIJA: SKIRTINGA ISTORIN RAIDA .. 4
(dr. Aist Andriuyt) GYVENVIETS ..........................................4 SODYBOS ................................................10

GYVENAMASIS BSTAS ......................... 14

(dr. Aist Andriuyt) PIRKIOS SANDARA .................................14
Rentiniai ............................................................18 Stogai................................................................19

PIRKIOS PUOYBA .................................20

Lkiai ................................................................21 Skliautai ............................................................24 Durys ................................................................29 Prieangiai ..........................................................32 Langai ...............................................................37 Konstrukcins detals.......................................44 Trobesi daymas ............................................46

Leidin pareng ir ileido Etnins kultros globos tarybos sekretoriatas, ygimant g. 1/8, LT-01102, Vilnius, Lietuva Tel. 210 71 61, Faks. 210 71 60 Mob. tel. (+370) 699 04238 El. patas: etnogloba@lrs.lt www.lrs.lt (r. nuorod institucijos, atskaitingos Seimui)

PIRKIOS VIDUS ......................................... 47

(Vingaudas Baltruaitis)

KINIAI PASTATAI .................................... 58

(dr. Aist Andriuyt) SVIRNAI ...................................................58 KLUONAI ..................................................65 TVARTAI ...................................................70 PIRTYS ....................................................75 KITI KINIAI PASTATAI ............................76 SMULKIOS ARCHITEKTROS FORMOS .79

Stilistika, redagavimas, koregavimas ir komponavimas Vaclovas Mikailionis Virelio maketas Tatjana Gudanec Maketavo Tatjana Gudanec, UAB Petro ofsetas Pasirayta spaudai 2008 06 17 Tiraas 500 egz.

MAOJI SAKRALIN ARCHITEKTRA .. 84

(dr. Ilona Burinskait)

ELDINIAI (Graina umbakien) ...................87

Mediai .............................................................87 Gli darelis ....................................................89

IVADOS IR PASILYMAI ........................ 92

(dr. Aist Andriuyt, Vingaudas Baltruaitis)

LITERATRA ..............................................102 AUTORIAI ...................................................103

Spausdino UAB Petro ofsetas algirio g. 90, LT-09303 Vilnius tel. (+370 5) 273 33 47, faks. (+370 5) 273 31 40, El. patas: priemimas@petroofsetas.lt, www.petroofsetas.lt

104