P. 1
Dzukija

Dzukija

|Views: 436|Likes:
Published by vytautasst

More info:

Published by: vytautasst on Sep 29, 2011
Copyright:Attribution Non-commercial

Availability:

Read on Scribd mobile: iPhone, iPad and Android.
download as PDF, TXT or read online from Scribd
See more
See less

02/19/2014

pdf

text

original

ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBA

DZŪKIJOS TRADICINĖ KAIMO ARCHITEKTŪRA

Aistė Andriušytė Vingaudas Baltrušaitis Ilona Burinskaitė Gražina Žumbakienė

UDK 719:72(474.5) Dz92

Recenzavo: Prof. habil. dr. Irena Regina Merkienë, dr. Petras Kalnius

Sudarytojas ir specialusis redaktorius prof. dr. Libertas Klimka

© Etninës kultûros globos taryba © Aistë Andriušytë © Vingaudas Baltrušaitis © Ilona Burinskaitë © Graþina Þumbakienë

ISBN 978-9955-9468-3-0

PRATARMĖ
Vienkiemiai tarp Dzūkijos miškų, tarp kalvelių ir kaimai, nuo seno jungiantys sodybas bei jų gyventojus, – tai vis dar kraštovaizdžio dalis. To, kuris mielas akiai, artimas širdžiai, kurio ypatingas grožis išreikštas daugelyje kūrinių. Kas gi sudaro žavesį ir jaukumą, būdingą senųjų sodybų erdvėms, kokia jėga, verčianti kaskart atsigręžti ir pasigrožėti, slypi šimtmečiais gludintuose pavidaluose? Jie kalba ne tik praeičiai. Gyvenimo vertės suvokimą liudijančios formos teigia, kad architektūra gali būti terpė, ugdanti savasties jausmą, kuris padeda tausoti pasaulį ir save. Kresni tūriai, prisitaikę prie reljefo, pratęsia gamtos ritmą, primenantį darnos – vidinės ir su aplinka – patyrimus. Jautri puošyba atskleidžia detalių grožį, santykio tarp didelio ir mažo pusiausvyros galimybę, užsimena apie simboliais reiškiamas prasmes. Taikų gamtos ir žmogaus bendrabūvį gaubianti erdvė jaudina atminties glūdumoje slypinčiom nuojautom apie pirmykštę būtį, kurioje dievai kalba žmonėms. Senosios sodybos neišvengiamai nyksta: sparčiai besikeičiantis gyvenimo būdas ir medžio trapumas stumia užmarštin prieš šimtą, šimtus metų puoselėtą grožį. Atrodytų, kad tai natūralus ir teisingas procesas, kad šiuolaikinės formos geriau tinka apgaubti šiandieninio gyvenimo vyksmą. Ir vis dėlto daugelis vis aiškiau suvokia, jog amžiais ugdytas sodiečio erdvės jausmas turi papildomą matmenį, kurio dėka gyvenimo aplinka įgyja gelmę ir, tikėtina, iš jos perspektyvos žvelgiant, gali aprėpti ir dabarties reikmes. Medžio statybos atgimimas, kad ir pavieniai bandymai naujai statomose sodybose pritaikyti kai kuriuos tradicinės architektūros bruožus, o ir noras bent retkarčiais pabūti kaime, gamtoje (ką liudija klestintis kaimo turizmas) rodo nenutrūkusį ryšį su sodietiška kultūra, daugiau ar mažiau įsisąmonintą, bet vis dar veiksmingą. Tačiau, nors daugumos lietuviškų giminių šaknys yra kaime, jau kelios kartos vis mažiau pažįsta jo gyvenimą ir sugeba įvardinti dėsnius, pagal kuriuos jis surėdytas. O būtent dėsnių, glūdinčių erdvės sąrangoje, suvokimas yra esminė prielaida kūrybiškai taikyti paveldo perteikiamas kokybes. Ši vienos senųjų sodybų kultūros dalies – tradicinės dzūkų architektūros – pažinimui skirta studija, tikimės, padės norintiems gyventi, projektuoti ir statyti panašiai, kaip tai darė šio krašto senoliai. Tai yra, išsaugant ryšį su gamta, tautine tapatybe, patiriant tyrą vakaro gerumą, stebint saulėlydį iš drožinėto prieangio, kvepiant darželio mėtoms.

todėl kalbant apie tradicinę kaimų architektūrą remiamasi daugiausia liudijimais iš XIX-XX amžių. kuri. kokia ji taps ateityje. ir sodybos struktūrą. mados. netgi ir pastatų tipus. 2. reformos. Kaunas: Šviesa.dvilypiai kaimai [8. Vilnijos riba pažymėta punktyru. pačios keisdamos gamtą. nuo tapatybės. bet ir žmones vienus nuo kitų. puoselėti būtent TŲ laikų paveldą? Todėl kad jis – vis dar prieinama ne vien muziejiniam pažinimui liaudies kūrybos dalis. vandenys. Tam tikras Dzūkijos (Dainavos) etnografinis vientisumas sąlygotas gamtos: „Didžiulės girios ir nederlingos smėlėtos dirvos neskatino žemdirbystės raidos (čia ilgiausiai javų derlius buvo nuimamas pjautuvu). gyvenviečių perkeldinėjimas. Visais laikais architektūros formas sąlygojo du veiksniai: gamtiškasis ir žmogiškasis. palaikė archajiškų miško verslų (drevinės bitininkystės ir pan. fotografijos – tas senosios statybos įvaizdis. Bendruomenės nustatyti (paveldėjimas. 4. Tai išlikusių sodybų tyrimai. tik sąlygiškai vieninga.padriki gatviniai kaimai. ūkininkavimo formų kaita dažnai labai stipriai pakeisdavo ir gyvenvietės. yra pakankamai trapi. neatskiriami nuo gyvenimo raidos. daugiausiai yra iš mūsų senelių. Tradicinė architektūra – tai medžiaginis paveldas. Juo labiau. Butkevičių: 1. Vietinė gamta. bet nuo mūsų pastangų priklauso. o kalbant apie tradicinę architektūrą kreiptinas dėmesys tiek į bendrus regiono bruožus. tiek į jų įvairovę. Tai lėmė palyginti Dzūkijai priskiriama teritorija pažymėta pilku fonu.gatviniai rėžiniai kaimai. prosenelių laikų. aprašančių senąsias gyvensenos formas gaubiančias erdves. Štrichais pažymėtas Lietuvos valstiečių gyvenviečių tipų paplitimas XX a. Dzūkijai šiandien priskiriama nemaža Lietuvos dalis. 55] 4 . kurių praradimas ne tik atitolina nuo gamtos. krituliai. o būtent liaudies kūryba pasižymi tomis sveiko gyvenimo kokybėmis. privilegijos) įstatymai.linijiniai kaimai. reformos. žinoma. tai yra klimatas. Užnemunės riba – Nemunas. piešiniai.DZŪKIJA: SKIRTINGA ISTORINĖ RAIDA GYVENVIETĖS Istorinių šaltinių. o drauge su ja – ir kasdienį žmonių gyvenimą. 3. vėjai. dažniausiai medis. šviesa. Kodėl tuomet svarbu saugoti. kurio dėka Dzūkija šiandien yra tokia. įvairių įtakų. Istoriniai procesai. madų. 2005. prekybiniai ir kultūriniai ryšiai – tai tas sudėtingas įtakų spektras. yra nedaug. buvo ir yra ta terpė. retai išliekanti daugiau kaip šimtmetį. dirvožemis. kad pastatai – tai kasdieninio naudojimo objektai. 100].kupetiniai kaimai. draugė) ir valdžių primesti (žemėvalda. 6. p. kartų kaitos. socialinės ir kultūrinės permainos. kurioje vyksta istorinės.vienkiemiai. taip pat gretimų šalių įtaka. pirmajame ketvirtyje pagal I. apmatavimų brėžiniai bei aprašai. technikos pažanga. reljefas. 5. ir šiuo atveju medžiaga. neilgaamžė. miškai. kokia yra.) gyvybingumą“ [Lietuva: Šeimos enciklopedija. kurį jų pagrindu galima atkurti.

Valakų reformos metu žemė buvo suskirstyta ir išdalinta rėžiais. buv. Kadaise visos gyvenvietės Lietuvoje buvo padrikos – grupinės arba vienkieminės – dauguma. architektūros paveldą.: matyti daugiausiai galais sustatyti pastatai. per kurį buvo vykdoma vadinamoji Valakų reforma. neg. kartu su Suvalkija XVII amžiaus pabaigoje atskirta nuo LDK. ir vėlesnes kraustymosi į vienkiemius reformas. Pagal pagrindines įtakas liaudies architektūrai Dzūkijoje išskirtinos šios teritorijos: dzūkų Užnemunė. padrikom sodybų grupėm nusėtą kraštovaizdį. kurių struktūra neretai panaši kaip kituose kraštuose. Kartu tai lėmė ir gyvenimo būdo. išlikusios nuo piliakalnių gyvavimo laikų. dažniausiai išdėstytas palei tiesias gatves. tiek istoriniu požiūriais. Tai viena iš priežasčių. kuriame istoriniai įvykiai klostėsi panašiai kaip didžiojoje Lietuvos dalyje. o ir žemdirbių gyvensenos būdą. skirtingas tiek geografiniu. medžiai – sudėtiniai gatvinio kaimo vaizdo elementai [LII. Taip suformuotos kaimavietės vadinamos gatvinėmis rėžinėmis: trumpas ar ilgas sodybų virtines sudarė iš pradžių buvę vienodi žemės sklypai ir juose ritmingai išsidėstę panašaus dydžio. Istoriniai įvykiai. Vis dėlto regionas yra nevienalytis. Atskiros jo dalys kai kuriais laikotarpiais priklausė net skirtingoms valstybėms. Gatvinis Milkūnų k. tiek kalbiniu. ir jo medžiaginės išraiškos – architektūros – konservatyvumą. ir likęs plotas.GYVENVIETĖS smulkius ūkius. skirtingose jos dalyse tai vyko nevienodai intensyviai ir išliko nevienodos jų pasekmės. gerokai pakeitusi iki tol savaimingai besiklosčiusį. 5 planas] 5 . nors ir ne kardinalius. 5829] Valakų reformos įtakoje susiformavęs Rimašių k. kuriuos galima minėti kaip raiškiai įtakojusius dabartinį lietuvių. nr. kartu ir dzūkų. drauge su Rytų Aukštaitija tarpukariu okupuota lenkų. Tačiau nors visa Dzūkija patyrė ir Valakų. Eišiškių r. Šalčininkų r. dažnai mažesni nei kitur. matyt. pietinė Vilnijos dalis. kodėl nemaža dalis paveldo vertybėms priskirtų senųjų gyvenviečių yra būtent Dzūkijoje. prasideda XVI amžiuje. o sodybos sukeltos į kompaktiškos ir taisyklingos formos kaimavietes. jei tam tik netrukdė reljefas. o ir dzūkų pastatai.: matyti ritmiškas pailgų sodybų sklypų ir pastatų išdėstymas [8. ir tai įtakojo raiškius architektūros skirtumus. gatvę ir sodybas ribojančios tvoros.

3 planas] Padrikas Kudlų k. Varėnos r. 2 planas] 6 . Varėnos r. buv.: dalis jo sodybų neturi apibrėžtų ribų – viena sodybos erdve naudojasi keletas šeimų [8.: gatvių struktūra ir sodybų išdėstymas palyginti laisvas [8. – savaimingai susiklostęs bajorkaimis [8. Eišiškių r. 1 planas] Padrikas grupinis Lynežerio k.GYVENVIETĖS Gatvinis išretėjęs Matuizų k.

] Vienkieminis linijinis Maštalierių k. paklūsta reljefui. sodybos įvairuoja forma ir plotu. kurių Valakų reforma nepalietė. lyginant su kitais Lietuvos regionais.: dviem linijomis išdėstytos išretintos sodybos [8.GYVENVIETĖS bet įvairuojantys detalėmis pastatai. Andriušytės 2007 m. Valakų reformos metu joje taip pat buvo kuriami rėžiniai kaimai. želdiniai (čia remiamasi K. Padriko Mančiagirės k. išlikę daugiausia Valakų reformos įtakotų gatvinių kaimų. Jie netvarkingos formos. vaizdas: laisvai išsidėsčiusius sodybų statinius vienija tvoros [A. fragmentas [A. kadangi viena sodyba gali jungti keleto šeimų trobesius pagal seną Varėnos krašto paprotį gyventi vadinamosiomis „draugėmis“: tokių kaimaviečių randama tik šiame krašte: tai Zervynos. jau laisvai besikuriančioms gyvenvietėms. Alytaus r. beveik nebuvo vykdoma. tai pietryčių Lietuvą ir išskiria gatvinių kaimų gausa. nuotr. Išskirtinė Dzūkijos dalis yra vadinamoji dzūkų Užnemunė (kita Užnemunės dalis priklauso Suvalkijai). Dubininkas. Padriki kaimai klostėsi savaimingai. pastatai sustatyti rečiau ir ne taip taisyklingai lyginant su rėžinėmis. gatvės dažnai vingiuotos. priklausė Varšuvos kunigaikštystei. 1815–1915 m. Prie padrikų kaimų priskiriamos ir padrikos grupinės kaimavietės. nors jų išplanavimas nebuvo toks griežtas kaip kitose Lietuvos dalyse. jos darosi artimos padrikiems kaimams. kurių struktūra nedaug tepakito nuo anų laikų. kurių sodybos neturi aiškių ribų. sodybų sklypai išsimėtę pramaišiui. paklūsta reljefui ar išvis tėra tik atsišakoję akligatviai. Valakų reformos metu susiformavęs gatvinio kaimo tipas darė įtaką ir vėliau. tarpai tarp jų.] Išskirstyto į vienkiemius Dzūkų Užnemunės Mėčiūnų k. nemaža jų dalis – bajorkaimiai (vadinamosios okolicos). Andriušytės 2007 m. būtent apie Eišiškes. Lynežeris ir kt. jie išsirutuliojo iš senos kilmės vienkiemių. nedidelė jų dalis išliko iki šiol. Po paskutiniojo LDK padalijimo Užnemunės administracinė priklausomybė vis keitėsi: 1795–1807 m.Šešelgio [34] pateikta kaimaviečių tipologija). Dzūkijoje. Lazdijų r. Kadangi lenkų okupuotoje dalyje žemės reforma. 1807–1815 m. Daugiau ar mažiau savaimingai yra susiklosčiusios ir vadinamosios gatvinės išretėjusios kaimavietės: jų gatvės retai būna tiesios. nuotr. 7 planas] 7 . kurios metu kaimai skirstyti į vienkiemius. Daugiausia jų išlikę Dzūkijoje. Varėnos r. ji atiteko Prūsijai.

kartais net sunku atsirinkti. o kartais ir rūsių stogeliai. Visoje Lietuvoje urbanistinis peizažas ėmė keistis 1906 m. Kartais vienkieminę kaimavietę sudaro kelių sodybų grupė: branduolys. 5833] 8 . todėl susiformavo ir nemažai vienkieminių kaimų. Gatviniai kaimai buvo retinami. Paprastai pagrindinė sodybas į visumą telkianti ašis yra gatvė arba gatvių sistema. ir vienasėdžių. kad gatviniuose kaimuose gatvės vaidmuo ypač raiškus: į ją atgręžti išpuošti fasadai. gerieji kiemai. Riba tarp gatvės ir sodybų beveik visuomet atitverta tvora ir užsodinta medžiais – tai vaizdui suteikia daugiau minkštumo. sodybų kiemams – atskirtumo.. dalis sodybų iškeliamos toliau. Lietuvos nepriklausomybės metais žemės reforma buvo tęsiama ir skatinama. Dar vieną pastatų eilę gali sudaryti pirtelės. Laisvai išsidėsčiusių sodybų sudaromas vaizdas turtingas. čia buvo panaikinta baudžiava. Tokia jų padėtis išplečia kiemo erdvę. ir tai paskatino kaimų skirstymąsi į vienkiemius. bet ir ties sodybų vartais: juose statomi kryžiai. sukurdavo atskirai esančius vienasėdžius. Įvairūs kaimaviečių tipai formuoja skirtingas kompozicines struktūras. Eišiškių r. kuris pastatas kuriai sodybai priklauso. tokių vienkieminių linijinių kaimų. ir ne tik sankryžose. ir iš įrengto ūkinio privažiavimo prie kitos sodybų eilės pusės. nors ne visur tai vienodai ryšku. besišakojančios. tačiau dėl to sodyba netenka tam tikro uždarumo ir jaukumo. bet ir bendriuomenės gyvenseną. vaizdo visuma sudėtingesnė. kai Rusijoje buvo panaikinti išperkamieji žemės mokesčiai ir ūkininkams leista disponuoti savo žeme. koplytstulpiai. arčiausiai gatvės – pirkios ir svirno formuojamas švarusis kiemas [LII. būdingų visai pietinei Užnemunei. buv.GYVENVIETĖS buvo Rusijos imperijos dalis. neg. pusės [LII. Taip suformuotos atskiros vienkieminių sodybų linijos: viena iš jų – senoji išretinta kaimavietė. Šalčininkų r. Trakų r. Vienkieminių kaimų sodybos (be minėtų linijinių) paprastai būna išsidėsčiusios padrikai. Valakų reformos įtakoje galais į gatvę statyti pastatai bendram kaimavietės vaizdui teikia raiškų tūrių ir kiemo erdvių ritmą. kurie šioje teritorijoje taip pat dažnai sutinkami. neg. nr. perspektyvos esti įvairesnės. kitur nepasitaiko. Kiemų perspektyvas Dzūkijoje dažnai uždaro stambūs kluonų tūriai. išdėstyti ant aukštumėlių. kai namas stovi lygiagrečiai gatvei. masinis skirstymasis vyko XIX amžiaus viduryje. kuris lengviau pasiekiamas. Tačiau jau 1808 m. Laikui bėgant jie retėjo. Padrikos struktūros kaimuose. nes dalis sodybų išsikeldavo iš kaimų. Jų eilė įspūdingai atrodo ir žvelgiant į kaimą iš toliau. bei likusios atokiau esančios sodybos. Akivaizdu. sodybos vaizdas: pastatai sustatyti galais į gatvę. vaizdas: matyti ir galu. kita ar kitos – naujos. tada daug kur buvo pradėta skirstytis į vienkiemius. gėlių darželiai. Gatvėms dzūkų kaimuose dažnai būdingi praplatėjimai. ir tai lemia ne tik vaizdą. nr. kurių gatvelės dažnai kreivos. neg. kuriame pastatytas kryžius [LII. taip pat dzūkiškiems kaimams būdingas gatvės išplatėjimas. koplytstulpiai. neretai susiformavęs paveldėtojams dalinantis sklypą. žmonių santykius. nr. 5964] Kluonų eilė iš nugarinės Milkūnų k. dažnai prie lygiagrečiai nutiesiamos gatvės. šalia jos statomi pagrindiniai sodybos pastatai – pirkia ir dažniausiai svirnas. Gatvinio Lieponių k. 5986] Klepočių k. ją atveria bendruomeniniams ryšiams. ir šonais į gatvę sustatytos pirkios.

Vienkieminiai kaimai ir vienasėdžiai. arba gatvių sankryžoje. arba. bet paprastai ne ant pačių aukščiausių kalvelių. ieškant šiuolaikinių sprendimų. išsidėstę ant aukštumėlių. o nutolusios viena nuo kitos. nors ir turėdavo šablonus.GYVENVIETĖS tapybiškas. nei paskirų vienkiemių vaizdo. kaskart ką nors dekore stengdavosi pakeisti. kartais net monotoniškos. galima teigti. nors vis dar priskiriamų tradicinei architektūrai pavyzdžių. o kaimo viešosiose erdvėse – betoninių pastatų sutapdintais stogais. Tvoros turi aiškią paskirtį ir savo ažūriškumu. 9703] Vienkieminės sodybos palei Verknę ties Birštonu. gatvės išplatėjimuose. Tačiau kartais jį nustelbia chaosas. bet palei gatvę išsidėsčiusios sodybos nesudaro nei kaimo. buv. kad netoliese stovintys pastatai būtų bent skirtingai išpuošti. Sodyba gamtos prieglobsty Buteliūnų k. Dzūkų kaimavietėms būdingi bendruomeninę erdvę. nr. ypač tie. o dažnai jos ir yra. jog ji yra įvairi. kad neretai būna supami želdinių. Apibendrinant tradicinių Dzūkijos regiono gyvenviečių sandarą. puošybos variantiškumas: tą jautė meistrai. Todėl itin svarbus jose tampa atskirų sodybų pastatų išvaizdos. yra gerai pritaikyti prie reljefo. Taip pat bet kurios gyvenvietės vaizdą labai pagyvina želdiniai. 1959 m. paveikta skirtingų istorijos procesų: čia aptinkama ir itin archajiškų formų. [LII. Gatvinių kaimų galuose bei atskirose dalyse seniau būdavo ir kaimo vartai. kaskart galima ir dera prisitaikyti prie kurio nors tai vietovei būdingo urbanistinio modelio. ne taip gerai prisitaikiusios prie gamtinės aplinkos. Jie derinasi prie kraštovaizdžio dar ir dėl to.R. [LNM. tačiau kai kur Dzūkijoje dėl lengvų žemių iššąla medžių šaknys. pristačius sodybų kiemuose naujoviškų ūkinių pastatų. ir pačių naujausių. tam tikrą centrą ženklinantys kryžiai. tad. jog dėl prievartinių valdžios reformų įtakotos gyvenviečių struktūros esti mažiau tapybiškos. neretai trikampėje. G. kaip minėta. ypač pastaraisiais laikais (po Antrojo pasaulinio karo). masteliu papildo gatvės ir sodybų vaizdą. kurie kūrėsi savaime. Veisiejų r. Todėl. 2669/17] ▼ 9 . tad želdinių guotai ar gausūs sodai būdingi ne visur. Visų tipų kaimuose būdavo tvoros. Tačiau linijiniai vienkieminiai kaimai akiai yra kiek neįprasti: jie kūrėsi tik šioje teritorijoje. Akivaizdu.D. tačiau taisyklingas jų vaizdas dažnai sukuria raiškesnę kompozicinę vienovę. neg. koplytstulpiai: jie statyti arba kaimavietės gale.

tačiau visi jie daugiau ar mažiau atspindi tradicinės sampratos apie gyvenimo kokybę bruožus. kurių sandaroje gerai išreikšta etnoso samprata apie gyvenamosios erdvės formavimo vertybes. turimų sklypų dalybos ar naujų žemių įsigijimas kaskart keičia valdų konfigūraciją. jungiantis ir ūkinius. neg. Ši griežta struktūra ilgainiui suiro ir daugumoje sodybų pastatai dabar atsidūrę vienoje gatvės pusėje. Gatviniams kaimams būdingos vadinamosios linijinės sodybos. be to. kuriame dera ir žmogiškosios reikmės bei vertybės. ūkinis ir kluoniena – išdėstyti vienas už kito ir paprastai būdavo atskiriami tvoromis. dažnai jų masyvūs tūriai uždaro kiemo perspektyvą. Pasiturinčių ir mažažemių žemdirbių sodybos skyrėsi visų pirma užimamu plotu ir pastatų skaičiumi (sodyboje būdavo nuo vieno iki penkių ar daugiau pastatų). tačiau sodyba lieka vienijantis šeimos gyvenimą darinys. Urbanistinio konteksto požiūriu gana aiškiai išsiskiria dvi sodybų grupės: kaimų ir vienkiemių. buv. priešais jį arba šalia – svirnas. Visus skirtumus atstovaujantys sodybų tipai dažnai yra ne gryni. ir dvasinius gyvenimo aspektus. o kartu ir sodybų modeliai. sodybos konfigūracija priklauso ir nuo kaimavietės tipo. urbanistinio konteksto. kuriose pastatai statomi galais į gatvę viena ar dviem linijomis: gyvenamasis būstas visuomet stovi arčiausiai gatvės.. Likusieji ūkiniai pastatai išdėstomi už jų (kartais pastatų galai sujungiami – tai būdinga Dieveniškių krašte). [LII. sodybos. Išraiškingos gatvinių rėžinių kaimų. Raiškiai skiriasi valdžios primesti gyvenviečių. statinių. Bendruomenės tam tikrais istorijos trapsniais skaidosi į didesnes ar mažesnes šeimas. Tik kluonai būtinai statomi atokiau. r. ir gamta su savo paslaptimis.SODYBOS Sodyba – sodietiškos gyvensenos erdvinis vienetas. Vykdant reformą buvo reikalauta vienoje gatvės pusėje galais į ją statyti gyvenamuosius pastatus ir svirnus. Veisiejų r. nuo savaimingai susikūrusių sodybų. Kiemai – gerasis. ekonominio ūkio pajėgumo. šeimos sąrangos ir gyvenimo kokybės sampratos. kurie reglamentavo ir pastatų išdėstymo tvarką. Paveldėjimai. o kitoje – likusius. tačiau dėl sklypo ribų apibrėžtumo jų išdėstymas ne itin varijuoja. Sodybos struktūra priklauso nuo grupės veiksnių: gamtinių sąlygų. valdančias ūkį ir vienijamas joms priklausančio žemės ploto. 9618] ▼ 10 . o pakoreguoti gyvenimo (ypač perstatant vėlesniais laikais). istorinių aplinkybių. susiformavusių Valakų reformos įtakoje. želdinių. mikropasaulis. Gatvinio kaimo sodyba: galais į gatvę sustatyti troba ir svirnas formuoja gerojo kiemo erdvę Ricielių k.

sodyba: paeiliui išdėstyti pirkia. mat neriboja kaimynai. b. 23 pav. galais į gatvę paeiliui sustatomi trys gyvenamieji pastatai. Draugėj gyvenančių šeimų padrikų grupinių kaimų sodybose vieno sklypo erdvė jungia kelių savininkų (paprastai paveldėtojų) trobesius. šiaurinėje – tvartas. Varėnos r. 13 pav. 5 – rūsiai) [30. Eišiškių r.]. jos paprastai erdvesnės. 1 – pirkia. želdiniai. o prie kluono formuojama atskira erdvė – kluoniena. Pavyzdžiui.]. priešais juos – svirnai. 15 pav. trys kluonai. Vienkieminių kaimų sodybos gali būti stačiakampio plano arba laisvai išdėstytos. o kluonus – toliau nuo kitų pastatų. toliau sklypo gilumoje stovi trys tvartai. tvartas. 3 – tvartas. Varėnos r.] a. kad iš gyvenamojo būsto būtų matomi visi ūkio Sodybų grupės fragmentas padrikame Musteikos k. tačiau stengtasi. uždarančiu jos perspektyvą [8. svirnas. ūkinis – palei tvartus. kiemus riboja pailgi trobesių tūriai. Varėnos r. Vienkiemių užstatymas įvairus. 4 – kluonas Laisvo plano vienkieminė pasiturinčio ūkininko sodyba Netiesų k.] c. b) linijinė Žižmų k. buv. štrichu – kito savininko trobesiai [32. kur buvo įprasta gyventi didelėmis šeimomis. Gerasis kiemas apima plotą aplink gyvenamąjį pastatą ir erdvę tarp jo ir svirno. kluonas [8.SODYBOS Padrikų kaimų sodybose pastatai išdėstyti daug laisviau: gyvenamasis būstas dažnai statomas išilgai gatvės. 2 – kluonai. Varėnos r. 12 pav. kluonas ir rūsys [8. Varėnos r. sodybų išdėstymo pavyzdys: juodai pažymėti vieno. 56] (1 – pirkios. dviejų linijų sodyba su kluonu. Padriko grupinio Dubininko k. 56] 11 . kurią sudaro šeši pastatai [30. [32. Toks reiškinys dažnas Varėnos rajone. ūkiniai trobesiai dėstomi įvairiai. c) Lynežerio k.]. 4 – svirnai. Linijinės gatvinių kaimų sodybos: a) valakinė Matuizų k. 138 pav. tačiau vis tiek aiški tendencija – svirnus statyti arčiau gyvenamojo būsto. 3 – tvartai.. 2 – svirnas. kaimo sodyba: pietinėje gatvės pusėje stovi pirkia ir svirnas. tvoros.

Alytaus r. Užnemunietiškas Papečių k. tačiau turi ir bendrybių. Taigi. fiksuojančiomis sklypo kampus. dažniausiai stovintys vienas priešais kitą. b. tačiau didesniame plote erdvės savaime pasidalina. dzūkiškų sodybų erdvės sandara įvairi. 3 – tvartai.. O bežemių sodybas sudarydavo vos du pastatai: gyvenamasis būstas ir tvartas. erdvės.: pro gyvenamojo būsto langus gerai matyti visi ūkiniai trobesiai. trobesiai. b – gerojo kiemo vaizdas) [23. vienkiemis: pastatai išdėstyti aplink beveik keturkampį kiemą. Būdingas keturkampis planas dažnai paryškinamas tiksliu perimetru užtvertomis tvoromis. Jei yra pirtis. 56] a. čia ir pastatų būdavo ne mažiau kaip penki. 32] 12 . atskirai nuo komplekso.SODYBOS a. kurios būdingos daugumai regiono (o iš dalies – ir visos Lietuvos) sodybų. 5 – rūsiai) [30. nors jas statyti užnemuniečiams ilgą laiką buvo draudžiama. Daugiau kiemų įrenginėta pasiturinčių ūkininkų sodybose. 4 – svirnai. taip pat būdavo atskirtos gerojo ir ūkinio. kiemai ne taip griežai atskirti vienas nuo kito. tai statoma toliau. švarųjį ir ūkinį kiemus skiria tvora (1 – pirkios. b. 2 – kluonai. Varėnos r. kuris ne visuomet dalijamas į gerąjį ir ūkinį. raiškus gyvenamojo būsto ir svirno ryšys (a – planas. Mažažemio valstiečio sodyba Druskininkų k. kurią sudaro tik gyvenamasis būstas ir tvartas. Stačiakampis ar artimas jam užstatymas išskiria užnemuniečių vienkiemius: jie statyti aplink didžiulį keturkampį ar beveik keturkampį kiemą. Jei tvorų nėra. kartais dviejų ūkinių kiemų. Lazdijų r. stačiakampio plano vienkieminė sodyba Jonionių k.

Tvoromis atptvertos ir į erdvines zonas suskirstytos gatvinių kaimų sodybos. vaizdai nuo klojimo ir nuo Nemuno pusės [M. 8903] 13 . neg. Birštono sav. b. Trakų r. nr. 85/10]. b) Vaikštenių k. [LII. tarpai tarp pastatų sudaro nuo vieno iki trijų statinių aukščio: a) Tiltų k. Brasiūnaitės 2007 m.SODYBOS Sodybos Žemaitkiemio k. tvoromis sudalinta į atskiras erdves-kiemus Peršėkininkų k. Eišiškių r. [LII. Alytaus r. piešiniai] a. buv. [LII. 85/20] Sodyba.

kurioje ruošiamas valgis. valgoma. nes kasdieną ten negyvenama. sudarančios apie pusę pirkios ploto. jose retai būna antras išėjimas į lauką. Jonėnų k. atsirado iki šių laikų sutinkamas būstas – vienagalë pirkia. dzūkuose – dar pakûcia. todėl beveik kvadratinė patalpa buvo paliekama vientisa. kai nuo gyvenamųjų būstų skaičiaus priklausė prievolės. dažniausiai pietrytinėje pusėje. bei priemenës. užstalėje sodinami garbingiausi šeimos nariai. susidarė dvigalë pirkia – labiausiai paplitęs gyvenamojo būsto tipas Dzūkijoje ir Aukštaitijoje. statyta 1918 m. ir valgiui virti. kurioje ir miegodavo. Pavyzdžiui. Tačiau paplitę ir erdvios dvigalės pirkios. ji vadinta krikštasuole. baudžiavos laikais. ūkio darbai. Kol pirkioje būdavo audžiama. po to ji tapo tik pereinamąja patalpa. Kertėje kabojo lentynėlė su svarbiais daiktais (pvz. kertėje statomas pirmasis prapjautų javų pėdas. Joje daug vietos (nuo 1/4 iki 1/8) užima duonkepė krosnis. kai kada gyvendavo kelios giminaičių šeimos. skiriama tik svečiams priimti. bus kilusi iš vienos patalpos rentinio pastato. Greta šios patalpos suformavus priemenæ. miegama ir dirbama nemažai įvairių darbų. kaip minėta.GYVENAMASIS BŪSTAS PIRKIOS SANDARA Seniausias ir būdingiausias gyvenamasis dzūkų būstas – pirkia. jog tam tikru metu vyravo vienas ar kitas pirkios variantas. kabėjo sodas. atrodo. Krosnis stovėdavo prie įėjimo taip. kad langas apšviestų jos angą. Pirkia – tai nuolatinė šeimos buveinė. tarp galinės ir šoninės sienos. viena iš jų galėjo būti seklyèia. todėl užlaikoma švari. Dzūkijai daugiau būdingos siauresnės nei kitur priemenės. o virš šio stalo. Priemenėje kadaise buvo atliekami ir namų ruošos.. [LDM. rankšluostinė. Ji. apsaugančia gyvenamąsias nuo tiesioginės išorės įtakos. su langais iš dviejų arba trijų šonų. dokumentais). Dzūkai dažnai statydavo ir vadinamosios neišvystytos dvigalės pirkios variantą: iš kitos priemenės pusės būdavo pristatoma kamara. LFn-1353a] ▼ 14 . taip ir vadinamos pirkia. Paprasčiausias pirkios planas – dviejų patalpų junginys. svečiai. Čia buvo atliekamos apeigos per namų šventes. Lazdijų r. Vienagalė pirkia čiukuriniu stogu. dažniau per šventes. O iš kitos priemenės pusės pristačius dar vieną patalpą. jose. aplink ją – šventi paveikslai. susidedantis iš pagrindinės patalpos. kurios taip pat užėmė daug vietos. įrengtos kopėčios į pastogę. kuri kartu tarnavo ir šildymui. naudingiau buvo dviem šeimoms gyventi po vienu stogu dvigalėje pirkioje. Joje laikyti daiktai. Tuomet abiejuose pirkios galuose būdavo gyvenamosios patalpos. erdvi. o ji pati dažnai būdavo be lubų. Ši vieta buvo laikoma šventa. čia turėjo tilpti ir audimo staklės. Valgomasis stalas su suolais stovėdavo priešingame krosniai kampe. Kai kurie istoriniai procesai lėmė. Kai gyventojų mažiau. kuri Užnemunėje dar vadinama troba.

susidedančios tik iš pirkios (1) ir priemenės (2). planas. pjūvis) Dubičių k. 137] 15 .: nuo priemenės (2) atidalintos į kamaros (4. kamara (4). stogo forma pusvalminė [16.: nuo priemenės (1) atskirta patalpa virtuvei (3). planas) Milkūnų k. Alytaus r.5). priekinis fasadas ir planas Nemunaičio k. [LII. pirkios erdvė suskaidyta į du atskirus kambarius (2) [LII. 85/8] Vienagalės pirkios (fasadai. Varėnos r. Šalčininkų r. 106/14] Nepilnai išvystyta dvigalė pirkia (priekinis fasadas.SANDARA Vienagalės pirkios.

Gerokai pasikeitė plano sandara: virtuvė pastato viduryje. neg. tačiau dzūkai jas neretai. Priemenės erdvė dažnai dalijama pertvara. maža priemenė. Ilgą laiką pirkios būdavo dūminės. planas) Zervynų k. paplitę gyvenamieji būstai. Varėnos r. pjūvis. nors miškingoje Dzūkijoje lentinės grindys naudotos jau nuo seno. Kitokie ir pagal proporcijas. norint atskirti miegamąsias erdves. Lubos daromos iš lentų. ir yra platesni ir trumpesni nei senosios pirkios. Iš vidaus sienos nebuvo apkalamos. [LII. buv. ir pagal vidinę sandarą XX a. Jie pradėti statyti tarpukariu. tinkuodavo baltai. kartais nuolatinėmis. apšildymui ant jų būdavo pripilama spalių. dažnai iš abiejų pusių pristatyti prieangiai. èiukurai – angos stogų kraigų galuose tarnavo tam pačiam tikslui. kaip ir krosnį. o dažnai tik užstatant spintomis ar kabinant užuolaidą. nr. atsižvelgiant į leidinių rekomendacijas. Jiezno r. Dar artimesnius kvadratui plane namus siūlė pokario projektuotojai: nors pradžioje buvo stengiamasi naudoti ir tradicines išraiškos priemones. 17 pav. vadinama aukštiniu. taigi krosnys neturėjo kaminų. vadinami kompaktiškais. pradėta skaidyti pertvaromis.GYVENAMASIS BŪSTAS Visos trys pagrindinės pirkios patalpos vėlesniais laikais įvairiai skaidytos. dažnai vožtinės. Todėl lubose dūmams išeiti būdavo padaroma skylė. Grindys ir lubos pirkiose atsirado ne iš karto.. Abiejuose galuose gyvenama pirkia (priekinis fasadas. priemenėje atskirta patalpa kamarai [21.] Dvigalė pirkia Driežiškių k. 8083] 16 . Kai kur priemenėse iki šiol išlikusi plūkto molio asla. O ir pirkios patalpa. įrengiant kamarą daiktams ir maisto produktams arba virtuvę. tokie pastatai labiau tiko mažiems kelių arų sklypams gyvenvietėse.

ne taip darniai integruojasi į kraštovaizdį. tačiau esti mažesnių gabaritų nei kitur. Lazdijų r. pavyzdys [3. o sodybose jie raiškiai formuoja kiemų erdves. A. 62] Pokarinio gyvenamojo namo projekto. arch.] 17 . Vėlyvieji. vadinamieji kompaktiški būstai. XX a.SANDARA Apibendrinant galima teigti. jog tradiciniai dzūkų gyvenamieji būstai – pirkios (trobos) – ir išplanavimu. Andriušytės 2007 m. kuriame naudojami tradiciniai elementai. paplitę plano sruktūros variantai. 197 pav. Andriušis] Kompaktiškas būstas Senkonių k. lyginant su senąja pirkia. Alytaus r. trumpas ir platus jų tūris. ir išorine forma siejasi su Rytų Lietuvos tradiciniais būstais. nuotr. Pailguose pirkių tūriuose patogu išdėstyti stačiakampio plano patalpas. [A. tačiau jie vis dar yra artimi tradiciniam pavidalui.. [30. turi mažiau įtakos kiemų formavimui. Kompaktiško būsto plano pavyzdys Mižonių k. yra tokie patys kaip ir visoje Lietuvoje.

XX a. buv. kuriame matyti apkaltos kertės ir tvorelė ties pamatu. nr. [27. betonu. [27. surišami kalkėmis. kai rąstai sukertami á kertes. Prienų r. ypač gyvenamiesiems būstams (taip pat ir svirnams). 85/12] a. siekiant apsaugoti rentinį nuo puvimo pradėta jas apkalti vertikaliomis lentomis: arba tik kertes. prieangio pamatai akmeniniai [VUB. Šalčininkų r. cementu. būdavo suformuojamas pašalas: tarpas tarp žemės ir sienos apipilamas spaliais. Siekiant sienojus labiau tarpusavyje suglausti ir sieną padaryti šiltesnę bei tvirtesnę. paliekant atsikišusius galus Kiemelių k.5 m. Todėl trobesių statyboje vyrauja apvalių ar tašytų rąstų ręstinės sienos. Pamatai kadaise buvo daromi menki (ar net išvis jų nedarydavo). Dzūkijoje dažniausiai sutinkama pusiau apskrita sąlaidos išpjovos forma. jo pakraščiai sutvirtinami tvorelėmis ir netgi apsodinami daugiametėmis gėlėmis. X pav. Šulas Mardosų k. todėl jos ilgis svyruoja maždaug nuo 10 iki 17 m. 7942] b. stogas pusskliautinis [LII. Pirkios Ašašninkų k. ant kurių jau renčiamas pamatinis vainikas. ir sutvirtinant tarpusavyje. Kaišiadorių r. net daugiau). paliekant atsikišusius galus. [LII. fasadas. vėlesnis – kai suleidžiami į lygų kampą – spynà. kurių ilgis siekia 6 metrus (būna ir 7 m. tačiau pakanka medienos. Kad pro apačią nepatektų šaltis. vainikų suręsta artima kvadratui patalpa – trobesio konstrukcijos pagrindas. vadinamą šviliu. Prienų r. apvaliuose rąstuose padaromos horizontalios išdrožos – sàlaidos. arba visas sienas. sienos apkaltos vertikaliomis lentomis. Trakų r. Sienų aukštis apie 2. Rąstams sudurti naudotos įvarios technologijos: ir paprastai juos suglaudžiant. tad dažniausiai rentinio kampuose ir ties viduriu buvo padedamos medžio trinkos (ar stambesni lauko akmenys. X pav. paplito ištisiniai mūro pamatai: iš akmenų. Rąstų sunėrimas suleidžiant į lygų kampą – spyną Mardosų k. 85/21] b. ir rąstų galus įleidžiant į vertikalų stulpą. Akmenų pamatas po konstrukcine jungtimi Klepočių k. kad čia randama nedaug akmens ir molio. Rąstų ilgis ilgą laiką buvo pastato plotį nustatantis matmuo. žvyru ir apiplūkiamas moliu. Sumažėjus pastogėms. molio plytų. todėl iš horizontalių rąstų.] c. Tradiciškai senesnis sunėrimo kampuose būdas. jų konstravimo būdai ir proporcijos labai priklausė nuo statybinės medžiagos: beveik visa Dzūkija pasižymi tuo. Druskininkų r. parenkami geri. Rąstų sunėrimas į kertes. nors jų Dzūkijoje pasitaiko retai). stori. fasadas. c. į išorę dedama šiaurinėje pusėje augusi dalis (mediena čia tankesnė). ribojanti pašalą. Rąstai. neg. gyvenamųjų būstų ir tvartų – dar užkamšomi sąmanomis. kuriame matyti akmeniniai pamatai. tarpai tarp rąstų užtepami moliu. [LII. samanomis. F81-P47] Pirkios Pagaujėnų k.GYVENAMASIS BŪSTAS Rentiniai Senųjų pirkių tūriai. pušiniai. a.] 18 . ilgoji pastato kraštinė priklauso nuo patalpų skaičiaus.

tuo stogo projekcinės plokštumos santykis. kuri dažniausiai atsukta į gatvę. Stogo nuolydžio kampas mūsų platumose.) [LLBM] Pirkia dvišlaičiu stogu su stoginuku ir vienašlaičiu prieangiu Lieponių k. neg.GYVENAMASIS BŪSTAS Stogai Stogų konstrukcijos Dzūkijoje labai įvairios: iki šiol čia pasitaiko archajiškų jų sąrangos variantų. šiaudus sutvirtinančios detalės: išsikišančios vėjalentės – lëkiai – bei sluogèiø ant kraigo ritmas praturtindavo trobesio siluetą. nr. Naudotos ir kitos stogų formos: keturšlaitë (valminë). neg. o kita likusi senoviška – keturšlaitė. taip pat ir čiukuriniai – pietrytinėje ir pietinėje dalyse. pusskliautinë (pusvalminë). malksnomis. kuo senesni trobesiai. buv. bus didesnis. taip pat uždarų. yra dvišlaitė. dar vadinamų gonkomis. o vėliau ir verandų. Tai iš esmės keturšlaitis stogas. Atvirų prieangių. 5989] Troba su skirtingomis stogų galų formomis: atnaujinus vieną trobos pusę taip pat pasikeitė sienų tekstūra. ją sudaro sunertų gegnių poros. o paskutiniu metu paplito skarda ir šiferis. čiukurinio ir dvišlaičio stogo formų derinys (jos brėžiniai pateikti16 psl. Dzūkijoje iki šiol galima aptikti pavienius jos pavyzdžius. kai kur ir čerpėmis. Alytaus r. skirtų apsaugoti sienų plokštumas ir įėjimus: tai sienų apkalimas ir prieangiai. [LII. Dvišlaičiuose ir pusvalminiuose stoguose atsivėrusių skliautų apačioje gali būti formuojami stoginukai. nr. Veisiejų r. Viena seniausių – èiukurinë – buvo plačiai paplitusi. skiedromis. lyginant su sienos aukščiu. Stogų danga paprastai būdavo šiaudinė. Eišiškių r. Varėnos r. kad jos dažnai būna gausiai ir išraiškingai dekoruojamos.. Pasitaiko ir dvejopos formos stogų: viena pusė. Kai kurios šių formų sudaro mišrius variantus. svyruoja apie 42 laipsnius. kur gausu kritulių ir supustomos nemenkos sniego kepurės. vėlesniais laikais itin išplito dvišlaitë. o vadinamoji lauþyta forma yra dvišlaitės ir čiukurinės derinys. kuris gerokai menkina pastato išvaizdą. 106/6] 19 . kurio kraigo galuose suformuotos angos. 9774] Pirkios iš Zervynų k. Keičiantis stogų formai ir mažėjant pastogėms. tačiau gyvenamuosiuose pastatuose jos menkesnės nei ūkiniuose (šis santykis svyruoja nuo 1:1 iki 1:2). Be to. Dvišlaičiai stogai paplitę visoje Dzūkijoje. [LII. gontais. atsirado papildomų konstrukcinių ir architektūrinių priemonių. Čiukurinis stogas konstruojamas galinių valmų gegnes tvirtinant ant skersinės lentelės – apatinės čiukuro briaunos. [LII. dažniausiai statomų priešingoje pastato pusėje. taip pat būdavo dengiama lentelėmis. Pirkia čiukuriniu stogu Nemunaičio k. taip pat ir platesnės pastogės. būdinga tik Dzūkijai. buv. pusskliautiniai – į šiaurę nuo Vilniaus. saugantys viršutinius sienos vainikus nuo kritulių. gali būti èiukurinis pusvalminis stogas. juo labiau. pamatai Ricielių k. Pirkių stogų konstrukcija gegninė. keturšlaičiai. pvz. atsiradimas gerokai keitė tūrinį namo vaizdą. Paežerėse stogams dengti buvo naudojamos švendrės.

buv. jų sandūrą. Pavyzdžiui. tačiau išliko artima liaudies meno dvasiai. pusiausvyra tarp puošiamų ir neapdailinamų plotų. Toks sudėtingas. Kaip ir visur liaudies mene. Dauguma jos elementų sukurti iš medžio. neg. sumanumą bei sveiką saiko nuojautą. tai yra tų elementų. nr. kuri puošiama. turtingas ir tuo pačiu saikingas. angokraščiai. sienų apkalimas. motyvo pobūdis dažniausiai priklauso nuo detalės. Ji liudija ir tradicijų perimamumą bei kūrybišką jų interpretavimą: besikeičiant gyvenimo sąlygoms. iš dalies ir motyvų įvairovė. karnizą. konstrukcijoms. 8092] ▼ 20 . Būdinga dzūkiškos pirkios puošyba apdailinant vėjalentes. trobesių formoms. Jo ir kitų priemonių dėka pasiekiama vaizdo vienovė. Iš bendrumų paminėtinas puošiamų elementų tapatumas. stilizuoti augalų ir gyvūnų vaizdai dažniau pasitaiko lėkių ir antlangių dekore. augaliniai ir gyvūniniai motyvai. rečiau pasitaiko dangaus šviesulių ar antropomorfinių figūrų. Jiezno r. todėl erdvė atrodo gyva. nors ir menkesnių ūkių kraštas. monumentalių stogų fone smulkūs puošybos ornamentai atrodo itin jaukiai. tuo tarpu stambesni plotai dažniau ištisai užpildomi geometriniais raštais – tai stogų skliautų. [LII. Tradicinė puošyba itin tektoniška: puošiamos bene išimtinai konstrukcinės detalės. tai lėmė ir raštų pobūdį. iš skirtumų – jų puošybos intensyvumo. skliautą. ji liudija senųjų meistrų ir gyventojų skonį. ar toli nuo žmogaus akių esti puošiamos detalės.PIRKIOS PUOŠYBA Dzūkija. bet netgi kai kuriuos lenkia. sankirtos. jog puošyba ir tikslinga: jos sudėtingumo bei apdorojimo kruopštumo laipsnis priklauso nuo to. vaizdas – artimas gamtai. Trobesių ornamentų raštų visuma sudaro tarsi virpantį ažūrą. nors galima teigti. puošyba keitėsi ir darėsi turtingesnė. Tradicinės architektūros puošyba ypatinga. stambių ir smulkių detalių. artima žmogui ir gamtai. Čia pat reikia paminėti. medžio apdorojimo technologijoms. durų varčių plokštumos. konstrukciniai mazgai. pritaikytas žmogaus suvokimui mastelis labai būdingas tradicinei lietuvių architektūrai. Tarp Lietuvos etnografinių regionų trobesių puošyboje yra nemažai bendrumų. langų apvadus. puošybos gausa ir įvairove ne tik nenusileidžia kitiems regionams. jog daugiau puošiami buvo pasiturinčių ūkių pastatai. būdingi geometriniai. Būtent tradicinėje architektūroje labai vykęs yra kompozicinio mastelio derinys: palyginti stambių statinių. į kaimo gatvę atgrežti fasadai. Tikslingumas pasireiškia ir puošybos intensyvumo atitikimu pastato ir jo dekoruojamos dalies svarbai erdvinėje struktūroje: labiausiai puošiami gerąjį kiemą supantys pastatai. Be to. kurių dydis santykinai mažas. viename pastate nebūna dekoruojamos visos puoštinos detalės – taip pasireiškia subtilus saiko jausmas. Stakliškių k. kurioje nuolat sutinkami stambių ir smulkių elementų deriniai. bet egzistuoja ir skirtumai.

todėl šiandieniniuose kaimuose retai besutinkamas. geometrinių formų. tačiau senos nuotraukos bei piešiniai rodo. motyvais. 9753] Troba papuoštu skliautu. LFn-1515b] 21 . apûkais. Sudėtingesni kiaurapjūvio technika atlikti lėkiai dažniau puošia prieangių stogelius. neg. Į viršų lietaus ir vėjų pagairėje iškeltas puošmuo greičiau negu kiti nunyksta. nr. kraigo formuoja išraiškingą siluetą. jog seniausieji lėkiai formuoti tarsi jaučio ragai – tokių Dzūkijoje dar yra iki šiol. itin svarbus struktūrinis ir jų pačių. Gali būti. kad ir palyginti nedidelio. jų ažūrą kartoja sluogčių ritmas [LDM. Veisiejų r. tikėtina. nr. taigi įgyti tam tikrą pavidalą ir tapti lėkiais. į kurį neatsižvelgus lėkiai gali tapti nedarniu prielipu. užbaigiančius pastato tūrį. 9670] Žirgelių pavidalo lėkiai ant pirkios Meteliuose kraigo. Alytaus r. Pietų Lietuvoje jie dar vadinami ragovikais. žirgų. [LII. čiukuro – angos stoge – pakraščius sutvirtinančios ir šiaudus nuo vėjo draikymo saugančios vėjalentės gali sudaryti paprastą kryžmą arba būti apdailintos. ir vėlesnėms. augalų. Lėkių dydis. lėkiais. [LII. Pavyzdžiui. o jo motyvai. Ragų pavidalo lėkiai ant pirkios Birštono apyl. Taip pat Dzūkijoje užfiksuota lėkių su paukščių. tai sietina su jų pavidalais. jog tai būta itin mėgstamo pastatų stogų užbaigimo. Tektoniškumas būdingas ir nuo seniausių laikų puošiamoms detalėms. 1938 m. ir viso pastato kompozicijos matmuo. kadangi jo. lyginant su pastatu.PIRKIOS PUOŠYBA Lėkiai Gyvenamasis būstas – pirkia ar troba – vienas labiausiai puošiamų sodybos pastatų. kartais primenančių verpstes. turėję ir mitologinę prasmę. buvimas keičia pastato tūrio vaizdą ir net visos sodybos siluetą. Šis bene archajiškiausias puošybos elementas nusipelno ypatingo dėmesio. buv. o rytų – paukšèiukais. nes yra raiškus ir matomas iš toli. kai kada pasitaiko ir žmogaus pavidalo. Aleksejiškių k. nes šie žvilgsniui artimesni. E21509] Čiukurinio stogo vėjalenčių kryžma sudaro lėkius. [LNM. Nemunaičio k. neg.

Lazdijų r. Pb-695] 18. buv.] 3. [LII. [30. 106/1] 7. F81-P2642] 20. buv. [23. 106/1] 9. [30.] 11. [LII. [23.] 5. Alytaus r. [30. 73] 10. Lazdijų r. [LII. Kučiūnų k. Ežerėlių k. Jiezno r. 106/9] 17.1959 [LII. Raudonikių k. 95 pav. Pb-692. 73] 15. Papečių k. Vilniaus r. 1955 [LDM. [LII. Krokininkų k. [LII. Prienų r. 95 pav. Lazdijų r. Žagarių k. Alytaus r. 73] 2. Krikštonių k. Alytaus r.. Vievio r. [23. Lazdijų r. 73] 6. [30. Stakliškės buv. 96 pav.] 16. Nemunaičio k. 85/28] 8. 88/30] 22 . [23. Nešeikių k. 97 pav. [VUB. Meteliai [LDM.] 13. Pb-693] 14. Prienų r.] 4.. [30. Meteliai.PIRKIOS PUOŠYBA 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 Lėkiai: 1. Krikštonių k. Siponių k. Veisiejų r. buv. 88/18] 19. Alytaus r. Krikštonių k. 95 pav. Lazdijų r. Obelių k. Veisiejų r. Pietų Lietuva [23. 73] 12. 1955 [LDM. Prienų r.

[LII 88/18] 2. 85/31] 8. Siponių k. Trakų r. buv. 1957 m. 85/10] 9. nuotr. Eišiškių r. 72] 5. Šilėnų k. Markejevaitės 2006 m. [LII. 1957 m. [LII. [L. Buteliūnų k. [30. 72] 7. Prienų r. Prienų r.] 11. 85/17] 10. [30. 72] 6.. Vilniaus r. Prienų r. Daržinykų k. [33. Markejevaitės 2004 m. Eišiškių r. 1956 m. Geibonių k. [30. Elektrėnų sav. Uosos k. nuotr. Pb-694] 3. Tiltų k. Prieangio lėkis Paaliosės k. Varėnos r. Veisiejų r. [L. Vilniaus r. nuotr. Vaikštenių k. buv. 1955 m. [VGTU AF stud. Prieangio lėkis Sidaronių k. 72] 4. 1957 m. 152 pav. [LII. buv. Čižiūnų k. 2004 m.] 23 . Nečiūnų k. Vievio r. Žvyrynų k. Prienų r. [30.] 13.LĖKIAI 1 2 11 3 4 5 6 12 7 8 9 10 13 Lėkiai: 1.] 12. [LDM.

Jo ir lėkių bei langų apvadų derinys gerokai praturtina pastato vaizdą. gatviniuose kaimuose. 2006 m. dalis – horizontaliai grupuojamomis lentelėmis. nuotr.PIRKIOS PUOŠYBA Skliautai Kintant stogų formai ir atsiveriant skliautams. skirtingai negu durų. Taip apkalimas. Dažnai tai būna atskirus jo plotus skirtingomis kryptimis užpildančių skliauto lentelių raštas. tačiau horizontalios sandūros tarp skirtingomis kryptimis sudėtų lentelių plotų kartais išpjaustomos panašiai kaip pakraščiai. Kitoks yra pačios skliauto plokštumos dekoras. apatinė briauna ar stoginuko apačios linija išpjaustomos dantukų. nuotr. [A. Skliauto.] Stoginuko krašto apdaila Mažųjų Lieponių k. įgauna dekoratyvų vaizdą. jų pakraščiai ir plokštumos taip pat dažnai dekoruojamos. kurį neretai papildo jo plokštumoje įtaisomi langeliai su puošniais apvadais (kartais vietoj langelių išpjaunamos apvalios ar dar kokios formos angos). kartais panaudojamas kiaurapjūvis. 8092] ▼ 24 . Pirkios Saidžių k. Švirmicko 2007 m. Dzūkijoje itin mėgiami deriniai iš įžambiai sudėtų lentelių – jie sudaro išraiškingus eglučių ar rombų piešinius. Vėjalentės. lankelių. skliauto ir stogo plokštumos riba. augalų siluetų ornamentais. Trakų r. Be to. dažniausiai neprofiliuojami. ratukų. kurių kartotinis sudaro išraiškingą piešinį: paprastai užtenka vieno ar dviejų motyvų. Dzukijoje dvišlaičių stogų skliautai puošiami dažnai ir gausiai. ir ne tik juose. Paprasčiausias jų.] Gausiai dekoruotas pirkios Milkūnų k. lentelių pakraščiai. naudojamas skliauto sienos apsaugai. neg. Šalčininkų r. skliautas [LII. atgręžto į gatvę skliauto dekoras dažnai būna kur kas intensyvesnis nei kitame pirkios gale. nr. Trakų r. kuris regimas iš toli. skliautas [VGTU AF stud. tačiau retai peržengia saiko ribą. kai dalis skliauto užpildoma vertikaliai.

[23.] 3.] 2. 93 pav. Jokubiškių k. [23. Prienų r.] 7. Alytaus r. Prienų r. [23. Varėnos r.] 8. [23. 86 pav. 93 pav.] 4.] 25 . 85 pav. [23. Alytaus r. 93 pav. 83 pav. Trakų r. [23. Alšininkų k. Varėnos r. [23. 92 pav. Stakliškių I k.] 6. 92 pav. Medžionių k. [23. Antakalnio k.] 5. Dubaklonių k. Prienų r.SKLIAUTAI 1 2 3 4 5 6 7 8 Dekoruoti skliautai: 1.

nuotr. nuotr. [L. Trakų r.] Kalvių k. Jiezno r.PIRKIOS PUOŠYBA Pylimų k. 132 pav.] Stoginuko papuošimas buv.] Dambriškių Vilniaus r. Vilniaus r. [25. Andriušytės 2007 m. [25. 2006 m. nuotr. 128 pav. [A.] 26 . [L. Jiezno r. nuotr. [VGTU AF stud.] Kalvių k. Markejevaitės 2006 m. Vilniaus r. Vilniaus r. nuotr. buv. Markejevaitės 2006 m.] Maikūnų k. Švirmicko 2007 m. [A.] Leičių k.

Obelių k. [L. Pagrindos k. Bytautonių k.] 4. brėž. [LII. Vievio r. Trakų r. Vilniaus r. Varėnos r. Alšininkų k. nr.] 3. nr. (skliauto 25 psl. Vilniaus r.] 27 . 85/9] 9. 7 detalės) [23. [23. Sidaronių k. Prienų r. 93 pav. [LII. 86 pav. Varėnos r. Markejevaitės 2006 m.] 11. Markejevaitės 2006 m. Vaigeliškių k. buv. Prienų r. Vievio r.SKLIAUTAI 1 2 10 3 4 10 9 4 11 4 11 4 12 5 12 6 12 7 8 Vėjalenčių ir karnizų raštai: 1. nr. buv. [L. Šalčininkų r. [L. (skliauto 25 psl. 2 detalės) [23. 93 pav. 88/5] H. Stakliškių k.] 12. Didžiųjų Salų k. brėž. (skliauto 25 psl. 118 pav. Maksimonių k. 92 pav. Pylimų k. Vilniaus r. brėž. nr. (skliauto 25 psl. 172/5] 6.] 5. 7. Alytaus r. Markejevaitės 2006 m.] 2.] 10. [LII. 88/18] 8. [LII. Dubaklonių k. 4 detalės) [23. 3 stoginuko karnizas) [23.

85/17] 5. Eišiškių r. buv. Vievio r. [LII. [LII. Lieponių k. buv. Lieponių k. Vaikštenių k Trakų r. 1957 m. Lieponių k. 85/30] 2. [LII. Milkūnų k. 85/30] 7. Eišiškių r. Šalčininkų r. Šalčininkų r. Pagrindos k. [LII. Skraičionių k. [LII. 1957 m.PIRKIOS PUOŠYBA 1 2 3 4 5 6 7 8 9 Pirkios kampo puošmenys: 1. 1957 m. [LII. 1957 m. [LII. Kibyšių k. Pikelionių k. 85/9] 4. 1957 m. Jiezno r. 1958 m. 88/18] 8. 106/8] 9. buv. Veisiejų r. buv. 85/30] 6. 88/18] 28 . [LII. [LII. 1959 m. Eišiškių r. 1957 m. buv. 85/8] 3. buv.

Prienų vls. nr. Miškingoje Dzūkijoje laipteliai daryti iš medžio lentų ir tik XX a. [I. [LII. Pagrindinė anga bet kokiame būste yra durys. vėlyvesniuose – pasitaiko ir dvivėrių. nuotr. o kartais ir iš vidaus pusės į žemę įleidžiami didžiuliai akmenys. neg. Laiptelį atstodavo ties įėjimo anga iš lauko. Staktos dekoruojamos retai. Svarbią reikšmę turi ir slenkstis: jo viršus sutampa su pamatiniu vainiku. 3655] Sviliškių k.Durys Didelę reikšmę pastato išvaizdai ir naudojimui turi angos. kurių vieną Priemenės durys Pagambrio k. kai kada ir pati stakta ornamentuojama arba joje įrengiama langelių juosta. Senuosiuose gyvenamuosiuose pastatuose durys būna vienvėrės. todėl kuo svarbesnis pastatas arba patalpa. Kadaise varčia būdavo sukalama tik iš vertikalių lentų ir norint papuošti dažoma arba net ištapoma. dydis ir apdaila. kartais. įtakojant dvarų kultūrai. jų išdėstymas.] Kareivonių k. Vilniaus r. Tačiau dėl tvirtumo ir puošnumo labai išpopuliarėjo vadinamosios dvigubø lenteliø durys. Stankevičiūtės 2004 m. pradėti mūryti iš akmenų. Tuo tarpu varčia – nuo seniausių laikų puošiama pastato detalė. tuo dažniau būna išpuoštos jo durys. betono. Duris sudaro staktos ir varčia. ir semantiniu požiūriu reikšmingas elementas. Veisiejų r. 254 pav. buv.] 29 . Kadangi durys – ir funkciniu. [25. joms būdavo sutekiama arkinė forma. ir kompoziciniu.

106/9] Avižienių k. Švirmicko 2007 m.] Žagarių k. Stankevičiūtės 2004 m. Varėnos r. nuotr. Vilniaus r.] 30 . nuotr. nuotr. Elektrėnų sav.] Sviliškių k. 32 pav.] Žilinų k. 2003 m.] Grabijolų k. buv.] Zervynų k. Lazdijų r. Veisiejų r. Elektrėnų sav. 2003 m. Varėnos r. [LII. [I. brėž. brėž. [21. [VGTU AF stud. [A. Veisiejų r. Andriušytės 2007 m. brėž. 2003 m.PIRKIOS PUOŠYBA Aleksejiškių k. [A. [LII.] Grabijolų k. Elektrėnų sav. buv. 106/13] Grabijolų k. [VGTU AF stud. [VGTU AF stud.

Be to. Juose įrengiami suoleliai poilsiui. [30. Pusiau atvira prieangių erdvė šviesos ir šešėlių žaismu jau savaime praturtina viso pastato vaizdą. [30. Andriušytės 2007 m. Lazdijų r. Jonionių k. Smilgainių k. [17. buv. o kitoje įvairiai grupuojamos mažos lentelės. Gervėnų k. kurios Dzūkijoje sutinkamos rečiau. Alytaus r. mat yra lengvesnės. [30. 110 pav. Dažniausiai įsprūdinių durų kompozicija nesudėtinga: iš simetriškai grupuojamų vertikalių ir horizontalių stačiakampių.] 1 2 3 4 5 6 7 8 Durų pavyzdžiai: 1.] 8. Alytaus r. 17 pav. Tai svarbi struktūrinė pastato dalis. rombų ar žvaigždžių centrai kartais pažymimi vadinamąja rozete. Vangelonių k. [30. Pb-719] 5. [LDM. [30. Alytaus r. 17 pav. Lazdijų r. paplito įsprūdinės konstrukcijos. 17 pav.] 3. Varėnos r. Ežerėlių k. nuotr.] 7. Dvivėrės įsprūdinės vidaus durys Žagarių k. Panemuninkėlių k. ant kurių prisėdus iš arti matyti puošyba – nedidelės detalės sutekia visumai jaukų mastelį. tai išorinė) įgauna daugiau ar mažiau sudėtingą eglučių arba rombų raštą. 17 pav.DURYS pusę sudaro ištisos vertikalios lentos. CXVI lent. duris puošė ir gražiai profiliuoti varai lentoms prikalti. [A. Šis tektoniškas sprendimas labai dekoratyvus: viena durų pusė (jei jos lauko.] 6. kurios nėra tokios tvirtos bei mažiau saugo nuo šalčio. juo labiau kad jų detalės mėgstamos dekoruoti. 17 pav. Jis kartais būdavo derinamas su vertikaliai ar horizontaliai išdėliotomis lentelių eilėmis. [23. durys – viena dažniausiai dažomų pastato dalių. gerokai keičianti pastato tūrio vaizdą. XX a. Varėnos r. tad daugiausiai naudojamos vidinėse patalpose. todėl išsiskiria neįprastų formų įsprūdos. Pašilingės r. kai kada lentelės išdėstomos ir sudėtingesniais pavidalais. visa tai suteikia raštui papildomą sudėtingumo matmenį.] 2. Lazdijų r. vadinamosios filinginės durys. Lentelių pakraščiai profiliuojami. Dekoratyvios būdavo ir kalvių darbo vinys su plačiomis galvutėmis. Varenavo r.] 31 . ir užraktai bei rankenos. Norkūnų k.] 4.

F81-P41] Prieangio ir durų puošybos derinys Čižiūnų k. nuotr. Eišiškių r. F81-P40. Druskininkų r. [A. durų detalės [VUB. Trakų r.] Lauko durų užraktas Klepočių k.PIRKIOS PUOŠYBA Prieangio ir durų puošybos derinys: prieangis lenktu stogeliu. [25. [LII. 192 pav. Lazdijų r. buv.] Dūminės pirkios Kabelių k. 85/24] 32 . Andriušytės 2007 m. būdingas Užnemunės Dzūkijai ir dvigubų lentelių durys su mažais langeliais Žemaitkiemio k. buv.

perteikiantis stogo ir lubų krūvį pamatams. jos ganėtinai kresnos. o puošiamas tik liemuo. ir su dvišlaičiais stogeliais. yra masyvesni. lyginant su atvirais. Vilniaus r. Kaišiadorių r.5 m. todėl kompaktiško plano pirkios dažniausiai turi uždarus prieangius. arba atskirą stogelį priglaudžiant po pastoge. suformuotu prailginus pastogę Mankuviškių k.5 m. Uždari prieangiai atsirado saugant patalpos įėjimą kaip priemenės pakaitalas. nors kartais Pirkia su vienašlaičiu prieangiu be stulpelių. dažniausiai jie paremiami stulpeliais. su vienašlaičiu prieangiu su stulpeliais. [23. vienašlaičiai prieangiai senoviškiausi ir itin būdingi Dzūkijai. neretai vien vidurinė jo dalis. LFn-1545b] ▼ 33 . Jų gylis svyruoja apie 1. Tačiau dabar paplitę ir dvišlaičiai: jie su stogu jungiami arba konstruktyviai įjungiant į nuolydį. kartais ir su varteliais. o priešingoje pastato pusėje neretai ir verandas (atsuktas į gatvę ir ne itin dažnai naudojamas). suformuotu prailginus pastogę [LII. Dažnai puošiamos atvirų prieangių kolonėlės – tai konstruktyvus elementas. 85/28] Dvišlaitis prieangis Šventežeryje [LDM. plotis apie 2. Jie. Užnemunės Dzūkijoje pamėgti prieangiai lenktais stogeliais.] Pirkia Žagarių k. Dažniausiai atviri prieangiai turi keturis po du suporintus stulpelius ir neretai tvorelę. Vienašlaičiai prieangiai gali būti formuojami ir jungiant stogelį į stogo šlaitą kitu kampu arba iš apačios glaudžiant po pastoge. 117 pav. nes tik profiliuotos jų dalys iškyla virš tvorelių. kiti būna įstiklinti ir dekoratyvūs.Prieangiai Prieangių konstrukcija įvairuoja: jie būna ir su vienašlaičiais. Liaudies architektūroje kolonėlių viršus ir apačia tiesiog jungiami su horizontaliais rąstais. Kai kurie uždari prieangiai suręsti iš sienojėlių ir beveik nepuošiami. tad gerokai keičia tūrio vaizdą. Paprasčiausi stogeliai suformuojami tik prailginant pastogę ties durimis.

[LII. 84 pav. [23.PIRKIOS PUOŠYBA Keturi prieangiai Lieponių k. buv. 85/30] Pirkia su dvišlaičiu prieangiu Lapainios k.] 34 . Prienų r. Eišiškių r.

bet neretai ir dekoruotos. [LII. taip pat durys. nuotr. Varėnos r. Lipniūnų k. [23. 125 pav. Buteliūnų k. tradicinės architektūros pavyzdžiuose paprastai būna vieninga ir dera su viso pastato puošyba. Trakų r. Kartais jos būna paprastos.] Prieangių tvorelių raštai: 1.] 1. Kalvių k. Varėnos r.] 2. Trakų r. kurios kartais būna net su varteliais. Prieangių stulpelių sparneliai: 1. einančios per puošiamosios dalies vidurį. kartais ir su kiaurapjūviu ornamentu. nuotr. Vilniaus r. Dažnai ornamento pavidalui išgauti užtenka išpjaustinėti kiekvienos lentelės kontūrą. pasitaiko ir lėkių. 2. Kolonėlės simetriškos savo vertikaliosios ašies atžvilgiu. tiesiog iš vertikaliai. dažnai susidedanti iš daugelio skirtingai dekoruotų elementų. [23.] 3. [I. Vilniaus r. Tai iš profiliuotų lentelių. Lipniūnų k. tvorelės.] Prieangio karnizas Leičių k. Markejevaitės 2006 m. 106/18] 2. 118 pav. dekoras šią simetriją juo labiau paryškina.PRIEANGIAI viršutinės dalies standumui sustiprinti naudojami įstriži spyriai – kolonų sparneliai. 126 pav. sudėtos tvorelės. 1.] 35 . nuotr. o jas suglaudus pasiekiamas kiaurapjūvio įspūdis. [A.] Prieangio tvorelė Šilėnų k. [L. 2. Švirmicko 2007 m. šioje fasado dalyje įtaisytų langelių. Bytautonių k. nors mažesniame plote išsitenka mažiau detalių. Veisiejų r. 126 pav. 3. [23. [23. Užuguosčio k. buv. kai komponuojama skersinės simetrijos plokštumos. atžvilgiu. sienų sudūrimų dekoras. Tvorelės dzūkų pirkių prieangiuose sutinkamos dažnai. rečiau iš horizontaliai sukaltų lentelių. . Stogelių skliautų raštai panašūs į dvišlaičio stogo skliautų puošybą. Prieangius dažnai puošia ir stogelių pakraščių ar jų skliautų apdaila. Prieangio puošybos visuma. Stankevičiūtės 2004 m. čia pat matomi išdrožinėti gegnių galai. Prienų r.

] Uždaras prieangis Sidaronių k. pavyzdžiui. tačiau pagrindinis dekoro krūvis tenka įstiklintų plokštumų suskaidymui. Lazdijų r. nuotr. 2006 m. kuris neretai būna itin išmoningas. Atskiros jų dalys. Tokios verandos būdingos naujesniuose.] Į gatvę atgręžtas uždaras prieangis – veranda su lenktu stogeliu. nuotr. o vėliau ir verandos tokia gausia puošyba jau nepasižymi. nuotr. Trakų r. Uždaras iš sienojėlių suręstas prieangis Senkonių k. Pagrindinis jų piešinys paprastai turi vertikalią struktūrą.] Uždaras prieangis Saidžių k. Andriušytės 2007 m. stogelių skydai. Andriušytės 2007 m. [A. kompaktiško plano pastatuose. bet tai jau gana naujas reiškinys. Babrų k. paįvairinimui kartais naudojami skirtingų spalvų stikliukai. būdingu Užnemunės Dzūkijai. [VGTU AF stud. Markejevaitės 2006 m. Dažniausiai įžambiomis ir riestomis linijomis sudalintas stiklas užpildo plotą besikartojančiu piešiniu. Lazdijų r.PIRKIOS PUOŠYBA Uždari prieangiai. nuotr. nors pasitaiko ir horizontalių. [A. tai palyginti masyviam uždaro prieangio tūriui suteikia grakštumo. [L.] 36 . gali būti puošiami panašiai kaip atvirų. nors neretai būna pristatytos ir prie senųjų. dažniau prie dvigalių pirkių. Vilniaus r.

nors pasitaiko ir reljefinių raštų. bet vos atsiradus technologinėms ir ekonominėms galimybėms. Išskirtinių formų ir išraiškingai dekoruoti skliautų langeliai. Gausiausiai puošiamos antlangės – virš lango rėmo uždedamos prikaltės. 9588]. nr. taip pat neretai pasitaiko trikampio frontonėlio formos antlangių arba tik karnizėlis. padidėjo ir tapo bene labiausiai puošiamu pastato elementu. Andriušytės 2007 m. Veisiejų r. Senoviška dzūkiška vienagalė troba su palyginus nedideliu į šešias dalis suskaidytu langu. Ricielių k. ir tik Dzūkijai būdingu nedideliu langeliu. Dar mažesni langeliai būna priemenėje. [A. tačiau pastebima aiški tendencija labiau puošti viršutinę dalį. Dzūkijoje naudojami vieno arba dviejų dalių antlangiai. juose sutinkami ir geometriniai. neg. kurie gerokai mažesni. todėl neatrodo perteklinė. buv. o antlangę sudaro tik paprastas karnizas. jos raštai paprastai sudėtingesni.] ▼ 37 . Gyvenamajame pirkios gale būdavo iki šešių langų: po du kiekvienoje sienoje. [LII.7 ar 1:0. kad dekoruojamų apvadų santykinis plotis. ir augaliniai. šoninės lentos išpjaustinėjamos dažniau nei pirmo aukšto langų. Kitas jų bruožas. Trakų r. Plyšį tarp lango rėmo ir angokraščio dengiančias apkalines lentas imta dekoruoti daugiausia kiaurapjūviu. apšviečiančiu pagrindinę patalpą.8. šoninės lentos taip pat retkarčiais profiliuojamos.Langai Langai – itin išraiškinga puošybos detalė. nuotr. nors galinėje ir nugarinėje kartais tik po vieną arba visai nebūdavo. Senosioms dzūkų pirkioms būdingas priešais krosnį įtaisytas mažesnis už kitus langelis. Dzūkiška pirkia su išdailintais langų apvadais ir langinėmis Kalvių k. kurių proporcijos yra maždaug 1:0. Nors kadaise jie buvo maži ir paprasti. ir gyvūniniai motyvai. Išorinės palangės papuošimai dažniausiai daromi iš apkalimo lentų. išplitusi paaukštėjus pirkios sienoms ir padidėjus langų angoms. o kartais tiesiog viršutinės apkalimo lentos. įtaisytu priešais toje pačioje patalpoje esančią krosnį. Palangės raštą neretai papildo išpjaustinėti pratęstų šoninių lentų galai. Tradicinėse dzūkų pirkiose dažniausiai pasitaiko vertikalaus stačiakampio langai. kartais ornamentuojama vien palangė. kur kas didesnis – ši išraiškinga ornamentika matoma iš toliau. Stogų skliautų langelių. išpjaustinėtas smulkiu besikartojančiu ornamentu. bei maža neįstiklinta anga į priemenę. lyginant su lango plokštuma.

sudarantys kontrastą sienoms. [LDM. Lazdijų r. nuotr. Trakų r. Vilniaus r. nuotr. nuotr. Jos dar labiau pagyvina pastato vaizdą.] Uždarytos langinės Grabijolų k. LFn-1437a] Lango detalė Vaigėliškių k. Elektrėnų sav. senosios buvo vienvierės ir plačios. [D. tad tampa dar išraiškingesnės. 2003 m.] 38 . [VGTU AF stud. kad dekoruotos tapyba. 2006 m. dabar paplitusios dvivėrės. Nedidelis langelis į priemenę Prapunšo k. Langinės ir langų apvadai – labiausiai mėgstamos dažyti pastato dalys.] Pirkia išraiškingais langais Tiltų k. dažniausiai įsprūdinės. [VGTU AF stud.PIRKIOS PUOŠYBA Šilumai palaikyti būdavo daromos langinės. Vitkausko 2006 m. manoma. Dažniausiai naudojama balta spalva ar šviesūs atspalviai.

Šukiškių k. [A. [LDM. Trakų r. nuotr. nuotr.] 5. LFn-1440a] 3. [VGTU AF stud. [VGTU AF stud. Volų k. Prapunto dvaro Lazdijų r. nuotr.] 8. Andriušytės 2007 m.] 7. Andriušytės 2007 m. 2006 m. Saidžių k. nuotr. Mančiagirės k.] 9. 2004 m. Stankevičiūtės 2004 m. Varėnos r. nuotr. Vilniaus r.] 6. nuotr. Trakų r. Andriušytės 2007 m. nuotr. [I. [A. Varėnos r. [A. Vilniaus r. [A.LANGAI 1 2 3 4 5 6 Langai: 1. Šilėnų k. Vilniaus r. Kašėtų k. Staviškių k.] 7 8 9 39 . Darželių k. [I. Andriušytės 2007 m.] 4. nuotr. Stankevičiūtės 2004 m.] 2. Vilniaus r.

Varėnos r. Stankevičiūtės 2004 m. nuotr.] 8. Veisiejų r. Šalčininkų r. Lynežerio k. Šalčininkų r.] 40 . LFn-1645a] 3. buv. Poškonių k. Šalčininkų r. Buteliūnų k. [A. 97 pav. [33.] 6. [VGTU AF stud. nuotr.] 4. 42 pav. [L. Augustų k. Andriušytės 2007 m.] 2. [33. [LDM. nuotr. Vilniaus r. nuotr. Poškonių k. Markejevaitės 2006 m. Pylimų k. [I. Šukiškių k.PIRKIOS PUOŠYBA 1 2 3 4 5 6 7 8 9 Langai: 1. 46 pav.] 5. Vilniaus r. [32. 2006 m. Vaigeliškių k.] 9. 44 pav.] 7. Vilniaus r. Vilniaus r. Poškonių k. [33.

LANGAI 1 2 3 4 5 6 Langai su langinėmis: 1. 153 pav. [A. [LII. neg. Markejevaitės. buv. Trakų r. nr. Švirmicko 2007 m. Leičių k.nr. nuotr. nuotr. Stakliškių k.] 5. Varėnos r. Trakų r. [A.] 4. neg. buv. 2006 m. Jiezno r.] 3. (pirkios vaizdas 20 psl. [33. Vilniaus r. Kalvių k. Čižiūnų k. 6.] 41 . Mažųjų Lieponių k. Lieponių k. Švirmicko 2007 m. 8092].) [LII. Eišiškių r. [L. 5974] 2. nuotr.

Vilniaus r. Augustinavičiaus 2007 m. Andriušytės 2007 m.] 3. [A.] 5. Avižienių k. [V. Maikūnų k. Varėnos r. Čižiūnų k.] 8.] 42 . Lazdijų r. nuotr. Augustinavičiaus 2007 m. Lazdijų r. nuotr. Varėnos r. [A. Kalvių k. Mančiagirės k. nuotr. Varėnos r. [V. Andriušytės 2007 m. Augustinavičiaus 2007 m.] 7. Andriušytės 2007 m. Trakų r. nuotr. nuotr.] 2.] 9.] 4. Andriušytės 2007 m. nuotr. Paliūnų k.] 6. nuotr.PIRKIOS PUOŠYBA 1 2 3 4 5 6 7 8 9 Skliautų langeliai: 1. [V. [A. Andriušytės 2007 m. Dargužių k. [A. nuotr. [A. Vilniaus r. Dargužių k. Darželių k. nuotr. Varėnos r. [A. Švirmicko 2007 m.

buv. 2006 m.) [LII. Saidžių k. Šlavantų k. Lazdijų r. 20 psl. F81-P2543] 4.LANGAI 1 2 3 4 5 6 7 8 Skliautų langeliai: 1. Milkūnų k. 1957 m. brėž. (pirkios nuotr. Šalčininkų r. Didžiųjų Salų k. 1957 m. [LII. 85/9] 7. Veisiejų r. Merkinė [VUB. F81-P2604] Langai: 5. Pb-712] 3. 85/9] 6. Babrų k. Milkūnų k. (pirkios nuotr. 20 psl. Šalčininkų r. 85/9] 2. [VUB. Dainaviškių k. Veisiejų r. Trakų r. 1955 m. F81P2677] 8. [VUB. 1957 m. [VGTU AF stud.] 43 .) [LII. buv. Šalčininkų r. [LDM.

stoginukų atramas.PIRKIOS PUOŠYBA Konstrukcinės detalės Mėgstama apdailinti ir išorėje matomus svarbių kostrukcinių elementų užbaigimus. plataus kryžiaus formas. 85/24] Trobos kertės puošybos detalė Paliūnų k. karnizų puošyba. bet pasitaiko ir sudėtingų laiptuotų profilių. nr. 7943] 44 . saugantis rąstų galus nuo puvimo. sijų galai. neg. kaip ir kertėms taikomas apkalimas. jų sudūrimus uždengiant siauresne lentele. pavyzdžiui. vertikaliomis lentomis apkaltos sienos Klepočių k. kurie elementų sankirtose atrodo itin išmoningai. Tai tektoniškas sprendimas. [A. gegnių. nuotr. Panašiai dekoruotomis plokštelėmis būna apkalami ir puošiami pogegninių rąstų galai. Jie dažnai dera su sienų kerčių. Trakų r. Dažniausiai rentinio sandūroms.] Dekoruota skliauto ir rentinio sandūra – karnizas ir gegnių apačia Kiemelių k. Saugančią ir puošiančią paskirtį atlieka ir pačių sienų ar atskirų jos dalių apkalimas: dažnai tai būna apatinė pastato dalis. Taip pat kai kada išpjaustomi išorėje matomi skersinės sienos rąstų galai. [LII. ir tik tarpukariu išplito horizontalusis. Seniau populiaresnis buvo apkalimas vertikaliomis lentomis. Dekoruota pirkios kertė. Kartais šie abu būdai suderinami sienos plokštumoje. Neretai šiems elementams suteikiamas tik švelnus išlenkimas. Andriušytės 2007 m. Kaišiadorių r. jų siūles paryškinant dekoratyvia juostele. Lazdijų r. suteikiant jiems. kuris gali būti dažomas. bet labai tektoniška puošyba. Nors tai ne iš karto pastebima. puošiamas orginaliais raštais. kurios nuo kritulių neapsaugo pastogė. vėjalenčių. [LII. rąstų galus. konstrukcinius mazgus: sijų.

Trakų r. Dekoruoti rąstų galai Čižiūnų k. Lazdijų r. buv. 89 pav. F81-P68] 4. Andriušytės 2007 m. [23. Andriušytės 2007 m. nuotr. Dekoruota pirkios kertė Trakiškių k.KONSTRUKCINĖS DETALĖS Dekoruoti sijų galai Žemaitkiemio k. nuotr. 1958 [LII. Dekoruoti sijos ir gegnių galai. 103 pav. [A. Andriušytės 2007 m.] Dekoruota trobos kertė Vabaliūnų k.] 1 2 3 4 1..] 45 . [A.] 3. Lazdijų r.] Profiliuotos stoginuko atramos Vaikštenių k. Lazdijų r. nuotr. Eišiškių r. Andriušytės 2007 m. [A. 88/7] 2. Dekoruota trobos kertė Babrų k. [A. Varėnos r. nuotr.] Dekoruota sija Dvarciškių k. Lazdijų r. Kaišiadorių r. [23. [VUB. stoginuko karnizas Kiemelių k.

durys. langų rėmai ir langinės kartais dažytos baltai. kartais pasitaikanti mėlyna. o raštai parenkami atsižvelgiant į vietą. Jos prigimtis visur panaši: paprastai apdailinamas medis. Išvis Dzūkijai būdingi švelnūs žalsvi. [A. Be to. derinimasis prie kiekvieno dekoruojamo objekto vietos. savaime atrodo dekoratyviai. ypač su baldų polichromija. Arčiau Nemuno rusvi tonai komponuojami su šilta ir šalta žalia spalva. Taigi puošyba kartu su vaizdo visuma atskleidžia tradicinės sodybos architektūrai būdingą kompozicijos kokybę.PIRKIOS PUOŠYBA Trobesių dažymas Prie dekoro galima priskirti ir trobesių bei jų dalių dažymą. Audinių raštuose kur kas smulkesni spalviniai plotai. geltona bei žalia. Druskininkų krašte sutinkami ir rudi. Iki šiol bene išimtinai dažomi vien gyvenamieji pastatai ir tik kartais kai kurios ūkinių trobesių detalės. Dažant taip pat laikytasi tektoninio principo: visų pirma spalvinamos konstrukciškai reikšmingos vietos. Apibendrinant tradicinę dzūkų trobesių puošybą. Todėl riba tarp ornamento ir grynos konstrukcijos tėra papildomas meistro-menininko prisilietimas. Varėnos r. čia atsiranda ir šviesiai geltona. besikartojančios detalės sudaro metrines eiles. jos raštai nekontrastuoja. Seniau būdavo dažomi tik langų apvadai. raudonai ruda. todėl bendras pastato vaizdas išlieka vientisas. ir tik pastaraisiais laikais – oranžine. tad jie būna ryškesni ir margesni. vaizdo vienovę. sienos ir jų detalės. kuris senesniais laikais Dzūkijai buvo mažai būdingas ir išplito tik XX a. mėlyna. šiltais žalsvais tonais. Labiau į vakarus. Būdinga tai. Aplink Vilnių vyrauja rusva. netgi kontrastingos spalvos naudojamos saikingai. paskirties. kad ji pasižymi jautriu įvairovės ir vienovės deriniu. aptinkami retai. stogų skydai dažyti joms artimomis – ruda. siekiant tam. Spalvinis trobesių išorės koloritas dera su pirkios viduje sutinkamomis spalvomis. Antlangiai. derinama su balta. Stogams visuomet būdingos natūralios šiaudų arba medžio lentelių. kas užtikrina tvirtumą. metrinių eilių žaismėje dalyvauja ir konstrukciniai elementai bei jų faktūros. Andriušytės 2007 m. bordine. Senajai dzūkų architektūrai buvo būdingos medienos spalvos – visų atspalvių rudos. bet ir kaip medines dalis konservuojančią priemonę. jų deriniai akies nerėžia. suteikti dar daugiau išraiškingumo. o tai.] ▼ 46 . dažymą traktuojant ne tik kaip puošybą. nuotr. rusvi ir gelsvi tonai. sienų kertės. langinės. Taip pasitvirtina tradicinės puošybos tikslingumas. o šalti atspalviai. ir žalsvi. už Alytaus dar daugiau žalsvos spalvos. ir gelsvi atspalviai. rusvos spalvos. Tradicinėje architektūroje nors ir ryškios. Tačiau ji naudojama vienodai intensyviai. kuri puošiama – atskiroms pastato dalims taikoma būtent joms tinkama puošyba. ypač medžio statyboje. mastelio. rečiau kitomis spalvomis. tai yra pilkšvos. galima teigti. Pirkia Paūlių k. kad puošyba išimtinai simetriška (reti nukrypimai tik atsitiktinės išimtys). XX a.

švarioji gyvenamojo namo dalis dažniausiai vadinta kamaraite. ja apšildoma patalpa. Dzūkų šeimų gausumas įtakojo ir interjero organizavimą. Krosnis statoma pagrindinėje namo patalpoje – pirkioje. Tai būdinga visiems Lietuvos regionams. gyvenusi po vienu stogu. ėmė pertvėrinėti vidaus patalpas. o ne kamarai. Dzūkai. Dzūkų namuose išvis mažiau patalpų nei kitur Lietuvoje. 2) antrasis namo galas ( kamara ūkiniam podėliui ar kamaraitė audinių laikymui) neapšildomas. pradžios. kur stačiamalkės koklinės krosnys ėmė plisti anksčiau ir masiškiau išplito. t. kaip ir suvalkiečiai. ant jos miegama. Taipogi čia ilgai išliko didžioji šeima. Ji visuotinai vadinama peèiumi. bet dažniau baltindavo sienas. atitvertą priemenę dažniau skyrė virtuvei. Krosnis daugiafunkcinė – joje kepama.y. kai dviejų galų name gyvendavo po dvi šeimas. gyvendami tarp miškų. Mažiau kaimo ir miestelių amatininkų vertėsi vien baldų gamyba. o daugiau šeimų. abu galai įrengiami vienodai. 3) Dzūkijoje ilgiausiai išliko didžioji šeima. daugiau viengalių pirkių. pr. Kai gyvendavo viena šeima. čia mažesnė miestų ir miestelių įtaka. prie krosnies šono ėmė mūryti virykles. taip pat ir Dzūkijai. Tai neabejotina Suvalkijos įtaka. Panemunių Dzūkijoje anksčiau paplito apšildomos seklyčios. pr. Panemunių dzūkai. 106/11] ▼ 47 . Minimais atvejais abu gyvenamojo namo galai įrengiami vienodai. bet tai darė rečiau nei kituose regionuose. O pas panemunių dzūkus antrame gale dažnesnė seklyèia. Interjero įranga išsiskiria panemunių dzūkai. Trobos krikštasuolė Buteliūnų k. Tokiais atvejais. Dzūkiško gyvenamojo namo apšildymo įrengimo savitumus apsprendusios sąlygos: 1) Dzūkijoje. Mažesni pokyčiai namo vidaus raidoje bei apdailoje turėjo įtakos ir interjere naudotiems baldams. statomos stačiamalkės raudonų degtų plytų krosnys. Tokio namo atitvertoje priemenėje įrengiama kamara. buv. Čia paplitusi aukštaitiškoji krosnis. lyginant su kitais regionais. Dzūkai tik nuo XX a. Jų šildymo – virimo įrenginiai saviti. anksčiau nei kitur. Kitur geroji. Baldai regione išlaikė nemažai archajiškų bruožų. Jie neatsiejami nuo gyvenamojo namo patalpų raidos. kuknia ar net suvalkietišku terminu mašina. [LII. Jose nuo XX a.PIRKIOS VIDUS Dzūkijoje gyvenamasis namas vidaus išplanavimo požiūriu artimas aukštaitiškam tipui. net ne viena ar dvi. ilgiausiai išlaikė plūkto molio ąslas bei vožtines lubas. Priešingai nei kituose Lietuvos regionuose. Veisiejų r. ketvirtajame dešimtmetyje kai kurios stačiamalkės krosnys mūrijamos iš glazuruotų koklių. Dzūkijoje. Krosnys tinkuojamos ir baltinamos. lubas. krosnys. Panemunių dzūkai nuo XX a. juose yra universalūs šildymo – virimo įrenginiai. bet ir dažytų baldų. Panemunių dzūkų baldus aprašė Vacys Milius [30]. Gerokai mažiau ne tik tapytų. peèiukais. Dzūkijos regione labiau išplitusios vienagalės pirkios. kai viename name gyveno keletas šeimų. verdama. Viryklės mūrijamos iš degtų raudonų plytų. dvigalio namo antrame gale ilgai išliko kamara. Panemunių Dzūkijos rajonams interjero įrangai didelę įtaką turėjo Suvalkija. Šildymo – virimo įrenginiai. Stačiamalkes krosnis vadino peèeliais. bet buvo ir viryklių su trejomis ar vienomis rinkėmis. tinkuojamos ir baltinamos. Daugiau baldų gaminosi patys gyventojai. Jas vadino kuknele. Vyravo dviejų rinkių viryklės. XX a. sudėtas virš balkių. Dzūkijoje dažnesni atvejai.

ir nuo jos šylanti sienelė. lentynomis. Vaitkūniškės k. [LLBM] 48 . trečiajame – ketvirtajame dešimtmetyje Dzūkijoje plinta Vidurio Lietuvai būdingas šildymo – virimo įrenginys – viryklė. Suolelį naudojo kaip pakopą užlipimui ant krosnies. stovinti atskirai nuo krosnies. pirmojoje pusėje indaujos po dūmtraukiu labiausiai išplitusios būtent Dzūkijoje. plinta netinkuotos ir nebaltintos viryklės. XX a. Viryklė ir šildomoji sienelė dūmtakiais sujungta su duonkepe krosnimi. F81-P3046] Plytų ir krėsto molio krosnis XX a. krosnis [VUB. Pirkia šiame Dzūkijos regione taip pat dažniausiai vadinama suvalkietišku terminu stuba. todėl krosnyje įrengta indauja nebūna karšta. Retesniais atvejais sienelė šilo nuo krosnies. Ant apšildomo suolelio ne tik sėdėdavo. retais atvejais su galu. Būta ir nuo viryklių šylančių suolelių. Ji skirta dažniausiai tik indams laikyti. o korpusas pirkioje. Krosnies latakais dūmai nukreipti į dūmtraukį. vos ne iki XX a.PIRKIOS VIDUS Tik XX a. Ginčionių k. atviromis ar uždaromomis medinėmis durimis. pavieniais atvejais ir anksčiau. Kaminas dažniausiai statomas prie pertvarinės sienos. dzūkų vadinamą kaminu. pr. Druskininkų sav. greta duokepės krosnies. XX a. ketvirtajame dešimtmetyje. vadinamų liuktais. [LLBM] Plytų ir krėsto molio krosnis XX a. bet ir pastoviai miegodavo. dažniausiai apie 150 cm ilgio. Tokių krosnių pakura virtuvėje. Tik prie vieno šono išmūrytas suolelis. Panemunių Dzūkijoje anksčiau pradėtos mūryti plytinės krosnys. vidurio išliko plūkto molio krosnys. Dūminės pirkios Kabelių k. Dūmtakiai suvesti aukščiau. Panemunių dzūkai kartais statydavo suvalkietiško tipo krosnis. Dūmtraukio apačia mūriniais šonais. kai likusioje Dzūkijoje ilgai. prigulę pakaitindavo darbų išvargintą nugarą. Krosnyje įrengta indauja vadinama moline šëpa ar moline indauja. pr. Lazdijų r. Apšildomasis suolelis mūrijamas prie vieno krosnies šono. tik truputį šilta. Lazdijų r. užlenktu prie antro gretimo krosnies šono. su 2-3 medinėmis.

Plūktinė krosnis plūkiama iš molio. 4) priepečkis (suplūkta iš molio arba pamūryta plokštuma prieš krosnies angą) – prieþda. dažnai virš jo – dūmų surinkėjas – koptûras. 6) dūmtraukis. Dzūkų krosnys didelės. kampuotesnės krosnys su viryklėmis prie šono. ketvirtojo dešimtmečio plinta aukštesnės. vidurio ar net 7–tojo dešimtmečio pradžios. Duonkepė krosnis Šadžiūnų k. užima visą pirkios kampą. Krosnys be dūmtraukio (dūminės krosnys) vyravo iki XIX a. Tai senesnis variantas. 7-10 dienų džiovinama. [LLBM] 49 . Pavieniais atvejais dūminių pirkių Dzūkijos kaimuose būta ir XX a. Per krosnies angą dūmai patenka į dūmtraukį. Lazdijų r. Jam padeda 2-3 pagalbininkai. [LLBM] Krosnis su sėdima dalimi Žagarių k. statytas 1938 m. gerai išminamas ir suplūkiamas.KROSNYS Duonkepė krosnis – peèius gana masyvi. 3) pakura. Molį parenka ir krosnį plūkia patyręs meistras. bet priešgaisriniais sumetimais dažniausiai atitraukta nuo šoninės sienos 30-60 cm. Pagrindinės krosnies dalys: 1) medinis rentinys. mažai reikalingi smulkūs daiktai bei nešvarūs baltiniai. pradžioje. Lazdijų r. yra vėlyvesnis. Senosios krosnys aptakesnės ir žemesnės. Ant krosnies viršaus lengvai suguldavo keturi žmonės. statyta 1922 m. Labai svarbi krosnies statymui parinkto molio kokybė – molis neturėjo būti labai riebus. [LLBM] Duonkepė krosnis. Lazdijų r. 2) krosnies padas. Prieš krosnies angą namo sienoje yra langas. fasadinę gyvenamojo namo sieną.. Tinkamas molis iškasamas.. Veršų k. Lazdijų r. 5) korpusas. Iki XX a. [LLBM] Pečius Seirijuose. Taip suformuojama siaura erdvė – uþpeèkis. nes šilų gyventojai džiovino daug grybų. Krosnis pastatoma per vieną dieną. Kitas jau paminėtas variantas. Jame laikomi kočėlai. Dūminėse pirkiose krosnys dūmtraukio neturėjo. Nuo XX a. pradžios krosnies anga uždaroma mediniu dangčiu – peèdangte. Vėlesnės peèdangtës metalinės. esantį virš krosnies. ant sienoje įtvirtintų pakabų kabinami drabužiai. Tuo atveju dūmai į dūmtraukį dūmtakiais suvedami iš visų šildymo – virimo įrenginių. Prieþdos šone įtaisomas židinys ar maža viryklė – kuknelë. suplūktas iš molio ar sumūrytas iš degtų šamotinių aukštos kokybės plytų. kai dūmtraukis šalia krosnies. Krosnies pakura atsukta į šoninę. arkliniu vežimu atvežamas prie namo. po to iš lengvo pakuriama ir palaipsniui užgrūdinama vis stipriau kūrenant.

pr. Cibulių k. Lazdijų r. Lazdijų r. Stalas Žagarių k. 50–60 cm pločio. Senieji – sukryžiuotais stovais. rečiau dviem stalčiais stalai. Jie su pakojomis iš visų pusių arba viena pakoja per vidurį ir dviem pakojomis galuose. Tai patys puošniausi suolai regione. Ten jų rasta net daugiau nei kitose Dzūkijos vietose. Lazdijų r. Lazdijų r. Rasta ir neišardomų stalų. Kai kurie iš jų po sėdimąja lenta turėjo dėžę drabužiams bei siūlams laikyti. Tokie stalai apie 70–75 cm aukščio. sukaltos keturios keturkampės kojos. Vyravo dviejų tipų stalai. Labiausiai paplitę rėminės konstrukcijos keturiomis vertikaliomis kojomis vienu. uždėtos ant 2–3 kaladžių. pr. [LLBM] Suolas XX a. [LLBM] Pušinis stalas XX a. rečiau du stovai sujungti dviem strypais. Senieji pasienio suolai – storos. Retesni suolai su atkalte bei galinėmis atramomis. Jų viršus – ištašyta vientisa lenta. [LLBM] Suolas Veršų k. tokie suolai su 4–6 pagalinėmis kojomis. Sutrės k. 110–150 cm ilgio.PIRKIOS VIDUS Stalai. ketvirtajame dešimtmetyje labiau plito tik panemunių Dzūkijoje. jos apačioje sustorėjimuose išskaptuotos skylės. pradžioje atsiranda suolų su atlošais bei suolų su galinėmis atramomis. [LLBM] 50 . Tai patys archajiškiausi stalai. Tame regione aptinkami ir kilnojami suolai lentinėmis išpjaustinėtomis kojomis. sujungtais vienu strypu. [LLBM] Pušinis suolas Paserninkų k. Jau XX a. plačios lentos (dilės). Užnemunės Dzūkijoje randami suolai ir su Suvalkijai itin būdingomis išpjaustinėtomis lentinėmis kojomis. Vainiūnų k. Lazdijų r. pr. kur buvo lentinės grindys. Patalpose. [LLBM] Suolas XX a. buvę ir panemunės Dzūkijoje. Stalai tekintomis profiliuotomis kojomis XX a. viršaus lenta 6–9 cm storio. Suolai. Lazdijų r.

Tai daugiausiai rėminės konstrukcijos kėdės. jos būdingos Suvalkijos kėdėms su atlošais. kuriame iki XX a. ketvirtajame dešimtmetyje atsiranda ir rėminės konstrukcijos kėdžių be atlošo. Lazdijų r. [LLBM] Kėdė Žagarių k. Lazdijų r. Lazdijų r. Prie pirmųjų priskirtinos ir suolo tipo kėdės be atlošų. Tai regionas. Gervėnų k. pirmaisiais dešimtmečiais. XX a. t. Labai retais atvejais kėdžių puošyboje naudota tekinimo technika. Kėdės buvo be atlošų ir su atlošais.BALDAI Kėdės. [LLBM] Pušinė kėdė Paliūnų k. Lazdijų r. Kėdžių su atlošais daugiau būta panemunės Dzūkijoje. [LLBM] Ąžuolinė kėdė Žagarių k. Jos labai retos. Tai kėdės iš vientisos lentos profiliuotu. išpjaustinėtu atlošu bei trapecijos formos sėdyne – „smuikinio“ tipo. [LLBM] Kėdė. [LLBM] 51 . pagaminta 1925 m. vidurio mažiausiai naudota kėdžių.y. Pušinis suoliukas Kučuliškių k. Kitose Dzūkijos vietose kėdės su atlošais atsiranda XX a. kurių atlošas iš horizontalių bei vertikalių įvairaus platumo lentelių. Lazdijų r. kitur – pagalinėmis kojomis. taburečių. Šie baldai panemunės Dzūkijoje lentinėmis pjaustinėtomis kojomis.

[LLBM] Pušinis lopšys Bagdononių k. pr. ap. rečiau smailais galais. Dzūkijoje populiaresni pastatomieji lopšiai su pavažomis. bet tekintos detalės labai retos. Jie plačiau paplito XX a. Minimi lopšiai naudoti iki XX a.. kitose Lietuvos vietose nepaplitę. kai juos išstūmė fabrikinės gamybos vaikiškos lovelės. Senosios lovos buvo nekilnojamos.PIRKIOS VIDUS Lovos. rečiau iš pušies šaknų plėšų. Palubės gultų vienas galas padėtas ant krosnies krašto. pab. o kitas – įspraudžiamas į tarpą tarp galinės sienos rąstų bei rišamas prie skersbalkio. Lopšiai ovalo formos. o ne pastatomuose. Jie virvėmis pakabinami prie lingės ar balkio. XIX a. Ištrauktinių – praplatinamų lovų pasitaikydavo panemunės dzūkų buityje. Lazdijų r. Iki XX a. Bet ir dzūkiškieji lopšiai vadinti vokiškos kilmės žodžiu – vygë. lovų galai pradėti puošti įvairia pjaustinėjimo technika. apvaliais. Skrynelės tipo dėžutė įkabinama į stovus ar medinį rėmą – stakleles. pab. Jas dzūkai vadino polais arba vyskomis [2]. XX a. Dzūkijoje žinomi ir lentiniai skrynutės tipo pakabinamieji lopšiai. vadinami palatais. Jos buvo lygiais. ketvirtajame dešimtmetyje Dzūkijoje buvo lovų. Vyrauja dvigulės lovos. bet jų Dzūkijoje nerasta. pab. Jos gana trumpos – 170–190 cm ilgio. Pastarieji pinami iš lazdyno ar karklo vytelių bei eglės. nepuoštais žemais galais. kad jie su kojomis. Dažniausiai skrynelė ne uždara. Labiau paplitę į šonus sūpuojami pastatomi lopšiai. Tokios lovos Dzūkijoje išliko ilgiausiai. 491. Lazdijų r. Jie retesni pietinėje Dzūkijoje. Palubės gultai Dzūkijoje naudoti iki XIX a. jie atsirado tik po Pirmojo pasaulinio karo. [LLBM] Lova Buciniškės k.. 45. neišardomos. Pirmosios kilnojamos lovos Dzūkijoje atsirado apie XIX a. be jokių kojų. pradžią. Jos įleistos į lenktus medžio tašus – pavažas. Lentinių pakabinamų lopšių pirmtaku buvę skobtiniai lopšiai [LII b. bet iš siaurų lentelių su tarpais tarp jų. Suvalkietiški lopšiai sumontuoti tiesiog ant pavažų. pr. Dzūkiškieji pastatomi lopšiai nuo suvalkietiškų skiriasi tuo. sūpuojami į šonus. nors skobtiniai baldai Dzūkijoje kaip niekur kitur buvo populiarūs. nes ten vyravo pintiniai lopšiai. ketvirtajame dešimtmetyje ir kartais naudoti vos ne iki XX a.]. Lazdijų r. vidurio ar net vėliau. o kartais ir šonai padaryti iš vertikalių profiliuotų siaurų lentelių. – XX a. Lopšiai. vidurio dzūkai savo vaikus mieliau sūpavo pakabinamuose pintiniuose lopšiuose. Lova Buciniškės k. – XX a. Dviem dešimtmečiais vėliau paplinta lovos su įsprūdomis galuose. Dzūkijoje gerokai retesni pastatomieji lopšiai. Patys seniausi lopšiai drobiniai ir pintiniai. kurių galai. [LLBM] 52 .

Jos buvo daugumoje namų. Apie XX a. Vienos lentynos priekyje išpjovos šaukštams sukišti. Jie palaipsniui didėja ir maždaug nuo 1930 metų išplinta pakabinamos ant sienos spintelės. Lazdijų r. Nuo XX a. pr. Virš jų dažnai buvo dūmtraukis. Pačios primityviausios su viena lentyna. antrojoje pusėje. Virš minėtų lentynų įtaisytas rėmas su durelėmis. pr. Molinės indaujos įsivyravo nuo XX a. Visi paminėti baldai indams ir maistui laikyti Dzūkijoje buvo plačiai naudoti XX a. Į šonines lenteles įleistos arba prie jų prikaltos juostelės ir ant jų pritvirtintos lentynėlės. Varėnos r. konikais. Jų būta gana daug. Ties lentynėlėmis iš priekio prikaltos medinės juostelės arba siauros lentelės. Jos senesnės nei ant sienos pakabinamos spintelės. Jos apie 170 cm ilgio. vidurį Dzūkijoje būta ir labai didelių šaukštdėčių. Dzūkijoje išplitusios ir indų spintos. apie 190 cm aukščio. Kampinės indaujos žinomos visuose regionuose. kurių viena šoninė lenta rėmėsi į grindis ar aslą. Kartais tokios lentynos buvo ir be durelių.BALDAI Baldai maistui bei indams laikyti. [LLBM] 53 . Skobta pušinė šėpelė indams dėti Musteikos k. Jas vadino lentynomis. viduryje ir net vėliau. šaukštdėčių viename gale atsiranda skyriai su durelėmis. [LLBM] Spintelė Mackonių k. Dzūkijoje nuo XIX a. Vyravo 2–3 lentynų šaukštdėtės. ir Dzūkijoje naudotos net XX a. bet labiausiai išplitusios Dzūkijoje. vidurio išplito šaukštdėtės. apie 25 cm pločio. pamūrytais iš plytų šonais su lentinėmis lentynomis. Kartais daromos ir kampinės spintelės dviem–trim lentynomis. pridengtos užuolaidėlėmis. Išpjovos dažniausiai apatinėje lentynoje. o kad nesimatytų indai. dažniausiai papuoštos išpjaustinėtais ornamentais.

– XX a. Šëpos. Lazdijų r. Dzūkijoje būta ir aukštų stačiasienių spintų indams. šëputës. Jos vietinių meistrų gamintos ir XX a. IV dešimtmečio paplito spintelės dvejomis durelėmis vienu arba dviem stalčiais viršuje. Todėl neturėtų stebinti skobtinių indaujų gausa. Skobtinės spintos indams su 2–4 lentynomis. Baldai audiniams bei drabužiams laikyti. [LLBM] Šėpa maistui ir indams XX a. pr. Užtat krašte pakankamai daug kraičkubilių. Jos naudotos iki XX a. Tuo metu pradėjo plisti ir įvairūs staliukai gėlėms. pagamintų iš medinių Pakabinama spintelė maistui Bukaučų k. Įdomūs. 115–140 cm aukščio bei 50–60 cm skersmens. Alytaus r. Būta ir spintų su išsišovusia apatine dalimi. vidurio.PIRKIOS VIDUS Nuo XX a. trečiojo dešimtmečio pabaigos indus šaukštdėtėje imta slėpti balto ar margo perkelio užuolaidėlėmis. Senosios – skobtinės. buvo kraičloviai bei skobtieji kubilai [11]. III–IV dešimtmečiais minimos indaujos kartais buvo su dvejomis durimis ir vienu ar dviem stalčiais apačioje. Jos skobiamos net XX a. [LLBM] 54 . Jos panašaus laikmečio kaip stačiasienės. pr. Dzūkijoje būta ir aukštų stačiasienių spintų indams iš lentų. Vyravo viendurės to tipo spintos indams. be abejo. Senosios spintelės buvo vienomis durelėmis ir kartais vienu stalčiuku višuje. Jos papuoštos pjaustinėjimais ir labai retais atvejais – tapytais ornamentais. meniški kalvio darbo šių spintų durų vyriai bei užraktai. Stalo tipo spintelės nuo XX a. XX a. bet Dzūkijoje buvo retesnės. šëpukës pavadinimai irgi atkeliavo iš Suvalkijos. pr. Jie Dzūkijoje neišlikę. paplito visoje Dzūkijoje. Lazdijų r. pr. Seniausieji. antrojoje pusėje. pab. Obelnikėlių k. Jos plito nuo XIX a. Naujovės į Dzūkiją skverbėsi iš miestų bei iš Suvalkijos. vidurio. [LLBM] Spintelė maistui XIX a. Jas vadino indaujomis. Paserninkų k. kai kada ir ilgiau. Kartais jos buvo dviem viena virš kitos durimis. Nuo XX a. Vėlyvesnių indaujų durys rėminės su 1–3 įsprūdomis. Bene populiariausios ir iki šiol kartais naudojamos stalo tipo spintelės indams ir maistui laikyti. antrosios pusės ir dirbdintos iki pat XX a. lentynos knygoms.

Per ją ir ąsos skylę užkabina pakabinamą spyną ir kubilą užrakina. Dzūkai juos naudojo ilgiausiai. [LLBM] Spinta XX a. Aišku. joje laikė maisto produktus. o kitoje – sukabinti rūbai. [LLBM] Spinta rūbams. Panašiu laiku imtos dirbdinti ir tridurės spintos rūbams. Jis nepralenda pro ąsos skylę. skobtų spintų drabužiams iki XX a. o XX a. Kartais spintos dalyje su lentynomis buvo laikomi audiniai bei lengvesni drabužiai. vidurio Dzūkijoje faktiškai nebeišliko. Tapytų spintų irgi labai nedaug. Spintos rūbams labai panašios į spintas indams. Dzūkijoje nuo XX a. Spintos. Meteliai Lazdijų r. Mažiau ir spintų rūbams. Visa spinta rudos – plytinės spalvos. Viena spintos pusė su lentynomis. Senosios spintos skobtinės iš masyvaus medžio kamieno. antrojoje pusėje juose laikė grūdus bei miltus. Kraičkubilius dzūkai vadino „kubilais šarvui“. pr. Bet priešingai nei indaujų. su dviem išsikišusiomis ąsomis. Vienas kartelės galas storesnis. kitame kartelės gale išpjova. bet jos populiaresnės buvo tik panemunės dzūkų namuose. Dzūkų dvidurės spintos kartais įdomiai nudažytos. [LLBM] 55 . Spintos rūbams už indaujas aukštesnės ir platesnės. su dangčiu. Dzūkijoje plačiau nepaplito komodos. plinta dvidurės spintos rūbams be stalčių apačioje. viršuje skylės kartelei prakišti. o durų rėmai ir karnizas – juodi. III dešimtmečio pabaigos.BALDAI šulelių ir suveržtų 3–4 lazdyno lankais. Kartais spintos būdavo netgi dvigubos paskirties. pagaminta 1930 m. pr. didesnės ir dvidurės spintos rūbams. į viršų siaurėja. Gervėnų k. Jose stalčiai atsiranda nuo XX a. Minimos spintos įmantriais karnizais ir gausiai išdrožinėtomis durimis. Lazdijų r. Lazdijų r. Spinta rūbams Drapalių k. Jie apskriti.

PIRKIOS VIDUS Skrynios. kai kituose regionuose skrynios tuo laiku arba visai nebenaudotos. [LLBM] Skrynia XIX a. Žagarių k. laikė mažiau naudotus drabužius ar audinius. Kituose Dzūkijos rajonuose tapytų skrynių nedaug. Dzūkai skrynias dėžės formos antvožais vadino kuparais. [LLBM] 56 . Krašte vyravo dėžės formos skrynios gaubtais antvožais. kur gamino štampuotine technika puoštas skrynias. [LLBM] Skrynutė Žagarių k. Skrynios dėžės formos antvožu puoštos štampuotine technika. Lazdijų r. Panemunių dzūkų namuose būta daugiau skrynių lygiais antvožais. Jose vyrauja įvairiai išlankstytos dažniausiai juodos linijos. Lazdijų r. pab. Daugelis to krašto skrynių puoštos Suvalkijoje paplitusia tapyba – įrėmintuose tapymui skirtuose laukuose. arba juose laikyti grūdai. Lazdijų r. Juose kartais iki XX a. miltai. Lazdijų r. Svarbiausia tapytų dzūkiškų skrynių ypatybė – grafiniai augaliniai ornamentai. Žinomos baldų dirbtuvės Valkininkuose ir Varėnoje. Skrynia Žagarių k. Lazdijų r. [LLBM] Skrynutė Žagarių k. [LLBM] Skrynutė skarelėms Žagarių k. pab.

balintos sienos. Dzūkijoje rankšluostinės išplito vėliau nei kituose regionuose. Pušinė rankšluostinė Paliūnų k. [LII. III–IV dešimtmetyje. 1958 m. Atskirą grupę sudaro kuparai. Vievio r.BALDAI Krašte randama ir kuparų. buv. [LLBM] 57 . įdomūs ir meniški. Dzūkai jas vadino lentynukëmis. kampas: matyti audimo staklės. Yra ir kampinių spintelių. lovos. Lazdijų r. pagaminta 1935 m. pakaba rūbams. [LLBM] Pirkios Geibonių k. Alfonso Andriuškevičiaus nuomone [2]. nudažytų viena spalva. Žagarių k.nr. neg. ar net XX a. kurie nudažyti rudai ir puošti šviesesnio atspalvio rudos spalvos bangelių ornamentu. Ir iš tikrųjų Dzūkijoje labiausiai populiarios rankšluostinės su spintelėmis arba bent viena lentyna. Kalvio darbo apkaustai ant jų gausūs. rankšluostinės dzūkuose imtos dirbti tik XX a. 8078] ▼ Rankšluostinė. Lazdijų r. kurių apačioje įrengtas volelis rankšluosčiui pakabinti. Rankšluostinės.

netgi miegama. mat svirnams labai būdinga tūrio simetrija. pavėsį žmonėms bei itin pagyvinančiais vaizdą. bet jei pirmą aukštą užima vientisa erdvė. Svirnas su antais Buteliūnų k. Aruodai išdėstyti priešais duris. Jei yra antras aukštas (į kurį patenkama kampe įrengtais laipteliais). bet ir per šventes. neg. nr. bet išraiškingų formų. Šoninių svirnų planas labai panašus į galinių. tik durys yra šoninėje sienoje. nors Dzūkijoje jie ne visur sutinkami: kai kur grūdai buvo laikomi specialiose dėžėse arba kubiluose. įdomus šviesos ir šešėlių žaismas.5 m. dažniausiai su priesvirniais.5 iki 5. Tai pirmiausia ūkinės paskirties pastatas. Veisiejų r. taip pat ir grūdai. Seniausia svirno forma laikomi vienos patalpos galiniai svirnai. miegą ir santuoką – gyvenimą palaikančias vertybes. Dzūkiškų svirnų durys visuomet įtaisomos derinant jų ašį su pastato simetrijos plokštuma. bet ir kiemui.ŪKINIAI PASTATAI SVIRNAI Svirnas – itin svarbus sodybos statinys. Dzūkijoje svirnai nedideli. drauge su gyvenamuoju būstu formuojantis gerąjį kiemą. Taigi jis saugo tai. Jo plotis sutampa su pastato pločiu. sukuria ypatingą. kuriame laikyti grūdai: jiems viduje dažnai būdavo įrengiamos specialios talpos – aruodai. Nors pasitaiko svirnų ir be priesvirnių. ypač per vestuves. apsaugančiais duris nuo kritulių ir teikiančiais pastogę ūkio rakandams. arba galiniai: pagal durų vietą tūrio atžvilgiu. jame dažniausiai laikoma rūkyta mėsa. Būtent tokie dažniausiai sutinkami Dzūkijoje: jų planas yra kvadratinis arba kiek ištęstas stačiakampis. kas itin svarbu: maistą. jog tokie galėjo būti statomi ir piliakalniuose. į kurį visuomet atgręžiamas pagrindinis fasadas. šis elementas yra itin būdingas svirnui kaip pastato tipui ir suteikia ne tik jam. netgi iškilmingą nuotaiką. miegama. 9726] ▼ 58 . Manoma. sienų ilgis dažniausiai svyruoja nuo 3. Ypač kai priesvirnio užlas paremia dekoruotos kolonėlės: susidaro vertikalių ir horizontalių elementų. dažniausiai vienos patalpos. Durų pusėje įrengiamas ir priesvirnis. Taip pat čia saugomos kitos maisto atsargos. buv. tai vadinami vienos patalpos svirnais. [LII. statinėse. o gylis sudaro nuo 1/7 iki 1/4 pastato ilgio. smulkių puošybos raštų ir monumentalaus tūrio kontrastai. Gausybė tautosakos tekstų liudija svirno reikšmę ne tik kasdienėje buityje. Jie gali būti arba šoniniai. Svirnuose gali būti naudojama ir pastogė. papildomo išraiškingumo: pusiau atvira priesvirnio erdvė praturtina tūrio kompoziciją. drabužiai.

] Svirnas su būdingu priesvirniu Pašulniškių k. nuotr.] 59 . buv. [A. nuotr. buv. Lazdijų r. [A. nuotr. šoninis svirnas Daržininkų k. [8. Vilniaus r. Andriušytės 2007 m. Andriušytės 2007 m..SVIRNAI 1. Andriušytės 2007 m. Eišiškių r.] Statinės su grūdais svirne Žagarių k. Vilniaus r. 4. [A. 3. galinis svirnas su pavalu Rimašių k. Eišiškių r. 2. 181] Svirno aruodai Darželių k.

įėjimo zonoje įtaisomas stambesnis akmuo ar kaladė arba formuojami mediniai laiptukai. 1967 m.. 85/8] 60 . ir čiukurinės.. ir sutvirtintas stogas. Nemažai svirnų ir su vien gegniniais stogais. Eišiškių r. Tai buvo nuožulniu kampu pratęstas sienos rentinys. įrengiant balkonėlį. [LII. Skliauto ir sienos ribą kartais atskiria stoginukas. 85/29] Svirnas pusvalminiu stogu Gerviškių k. o pats pastatas atrodo aukštas – toks jis minimas ir dainose. kuriame džiovinami grybai. Pavalas byloja apie archajišką ir būtent Dzūkijoje dar aptinkamą stogo konstrukciją – sijinį stogą. Šiam tikslui nuo seniausių laikų įtaisomos ir grindys. ir vadinamosios trišlaitės. Į susidariusią po grindimis ertmę būdavo pripilama akmenukų ir šukių – tai apsauga nuo įsilaužėlių žvėrių ar žmonių. grūdai gerai vėdinasi. kai vienas galas valminis. Šalčininkų r. pro kurio duris vėdinasi grūdai. ir dvigubų lentelių durys. 85/11] Svirnas su stoginuku Milkūnų k. iki 80-120 cm pločio pastoges – jos ypač svarbios iš priekinės pusės. Pastačius jį ant didelių lauko akmenų ar medinių kaladžių.. 1957 m. Aukštas gausiai dekoruotas svirnas ant akmenų pamato Lieponių k. Stogui sutvirtinti būdavo įrengiamas pavalas – išilgai stogo vienas šalia kito dedami rąsteliai ar pusrąsčiai. kurie matomi ir iš išorės. sutvirtintas su trikampiu dvišlaičio stogo rąstų skliautu – toks skliauto įrengimas itin konstruktyvus ir tvirtas. [LII. Svirnai dažnai turi nemažas. o po jomis įrengiama apsauginė rąstų danga. vaisiai. o kitas baigiasi skliautu. buv. o kai kada skliauto siena įtraukiama į tūrį. kuris saugo ir nuo gaisro. 1957 m.ŪKINIAI PASTATAI Konstrukcinės ypatybės taip pat didina svirno išraiškingumą. jei nėra priesvirnio. Šalčininkų r. Kadangi prisvirnio grindys pakeltos. Stogų formos įvairuoja: gali būti ir keturšlaitės. [LII. Sijinė stogo konstrukcija taip pat buvo derinama su gegnine: naudojamos gegnės.

Varėnos r. Vilniaus r. [A. [25.] Svirnas be priesvirnio Krokininkų k. kurį atstoja plati pastogė Nemiežiūnų k. Šalčininkų r. Andriušytės 2007 m. 404 pav. be priesvirnio. nuotr. [33. neg. 76 pav. Alytaus r.] Dviejų patalpų svirnas keturšlaičiu stogu. 9276] Svirnas sijiniu stogu su stoginuku.SVIRNAI Svirnas ant medinių trinkų Mančiagirės k. nr. [LLBM] Svirnas su pavalu Rimašių k.] 61 . [LII. Varėnos r. perkeltas iš Puvočių k.

garažu) ar ir gyvenamaisiais pastatais. 49 pav. Varėnos r. literatūroje vadinamos antais. Kolonėlių proporcijos grakščios – tai kaip tik ir tinka šiam tektoniniam sprendimui. Andriušytės 2007 m. būdavo statomi du ar daugiau svirnų. atsiradusioje ertmėje įtaisomos grindys ir lubos. nuotr. nuotr. Dzūkijoje beveik nepasitaiko keleto patalpų svirnų. priesvirnio šonai aplink įėjimą užkalami lentomis. Andriušytės 2007 m. atsisakoma priesvirnio teikiamo jaukumo sėdint kaitrią vasaros dieną ar gražų vakarą.ŪKINIAI PASTATAI Priesvirnių įrengimas nesudėtingas: renčiant pastatą paliekami ilgesni apatiniai ir viršutiniai rąstai. Pastaruoju metu.] Nežymiai nusklembtos priesvirnio kolonėlės jungtis su sija Šukiškių k. o dekoras gali būti savitas. Vilniaus r. sijinio stogo konstrukcijų detalės [VUB. o kai norėta turėti daugiau erdvės aruodams. Druskininkų sav. Užnemunėje sutinkami ir moliniai svirnai. siekiant maksimaliai išnaudoti pastato tūrį. Kartais svirnai jungiami su kitų paskirčių ūkiniais (daržine. [A. Varėnos r. tuomet jame susidaro šoninės sienos. Viršutinis priesvirnio kampas Paulių k. bet tai irgi menkina svirno vaizdą. [21.] Svirno Ašašninkų k. o susidariusios užlos dažnai paremiamos kolonėlėmis.F81-P54] 62 . bet taip sumenkinamas išskirtinis šio trobesio išraiškingumas. jų planas panašus į medinių. [A. tvartu. Kartais visi šoninių sienų rąstai pratęsiami per priesvirnio ilgį.] Priesvirnio konstrukcija Zervynų k.

nuotr. Lazdijų r. sutampantis su fasado simetrijos ašimi. [A. nusklembtos briaunos. nuotr. užapvalinant jos ir kolonėlių jungtį. kartais ne tik varčios. brėžiniuose. buv. Kartais apdailinama apatinė užlų sija. nr. 135] Svirnas su dekoruotom kolonėlėm. Dvigubų lentelių durų raštas. nuotr. dar praturtina vaizdą: svirnų durys puošiamos dažnai. Vilniaus r. o puošyba jam suteikia papildomą matmenį. pavyzdžiui. seniau mediniai. gegnių galais ir įžambių lentelių skliautu Darželių k. balkonėlių tvorelės. buv. kuris jau savaime dekoratyvus. bet ir staktos. gegnių galai. vėliau geležiniai. [A. paryškinančios jų grakštumą. pavyzdžiui.] Svirnas su balkonėliu Kašėtų k. 9666] Svirno lėkiai Buteliūnų k. Veisiejų [LII. Dekoratyvūs būna ir durų skląsčiai. kartais tai būna tik dekoro užuomina. tačiau ši labiausiai nykstanti puošybos detalė gausiai paliudyta senosiose fotografijose. Priesvirnių kolonėlės Dzūkijoje puošiamos retai. Svirnas su lėkiais Aleksiejiškių k. neg. Varėnos r.] Svirno durys Bagdononių k. [LII. Veisiejų r. sijų.SVIRNAI Svirno puošyba itin archajiška – tai priesvirnio kolonėlės. Varėnos r. Andriušytės 2007 m. 106/11] Svirno lėkiai Musteikos k. Kolonėlės priesvirniuose dėstomos simetriškai fasado plokštumos atžvilgiu.] 63 . po keturias arba daugiau – taip fasado plokštumą sudalina ritmas. Lėkiai ant svirno kraigo dabar jau beveik nebeaptinkami. dažnai vietinių kalvių darbo. sienų kampai. [A. Andriušytės 2007 m. Andriušytės 2007 m. durys ir lėkiai. Svirnuose taip pat gali būti puošiami skliautai. [32.

Andriušytės 2007 m. Andriušytės 2007 m. [LII. 9730] Dekoratyvus svirno durų raktas ir spyna Žemaitkiemio k. Andriušytės 2007 m. Lazdijų r. Varėnos r.] Dvigubų lentelių svirno durys Žemaitkiemio k.. Veisiejų r. neg. Veisiejų r. Šalčininkų r. Dvigubų lentelių svirno durys. Andriušytės 2007 m. [A. 1967 m. buv. nuotr.] 64 . [A. 1959 m. 49 pav. [LII. [LII. 106/8] Dvigubų lentelių svirno durys Kašėtų k. nuotr.. [A. Lazdijų r. Varėnos r. aprėmintos [21. Varėnos r.ŪKINIAI PASTATAI Svirno durys su arkine stakta Zervynų k. [A. nuotr. nr.] arkine stakta Milkūnų k.] Dekoruotas svirno kampo apkalas Kašėtų k. 85/9] Dvigubų lentelių svirno durys Kibyšių k.] Dvigubų lentelių svirno durys Buteliūnų k. nuotr.

nuotr. kad kluonas buvo statomas toliau nuo likusių pastatų. juo labiau.KLUONAI Kluonas stambiausias sodybos pastatas. nuo grendymo atitvertos metro aukščio tvorele. Trakų r. jose laikomi javai. [A. Šie tipai susiję su stogą laikančiomis konstrukcijomis. 9780] ▼ 65 . įvažiavimas iš galo. arba dvi pėdžių eilės remia išilgines sijas. [D. Tuomet stogas remiasi ant vertikalių stulpų – pëdþiø. Kluonai su dviem stulpų eilėm gali būti pailgi.] Kluonas čiukuriniu stogu Nemunaičio k. [LII. ir tuomet išlaisvinama vidurinė pastato erdvė. vadinamą permete. kad greta stovi skirtingų tipų kluonai. ir siauresni su įvažiavimu iš šono kluonai. kartais ir šiaudus. Atstumo buvo laikomasi dėl pirminės. Forma tiesiogiai priklauso nuo stogo konstrukcijos: kluonuose dar naudojama senoviška pëdinë konstrukcija leidžia suformuoti platų aukštu stogu tūrį. laikomi vežimai. kulti ir laikyti javus. kurios arba palaiko pastato pašelmenyje permestą išilginį rąstą. Ir dabar šis pastatas skirtas džiovinti. taip pat šalinës. o antrieji vakarinėje. kur kuliami javai. nors jau ir nunykusios kluono paskirties – džiovinti javus kuriant krosnį. stogas aukštas. šieną. dėl ko galėdavęs kilti gaisras. Alytaus r. neg. Vitkausko 2006 m. dažnai kluonuose įrengiama ir peludë pelams supilti. Dzūkijoje paplitę ir platūs su įvažiavimu iš galo. nuotr. Pirmieji labiau paplitę rytinėje Dzūkijos dalyje. kartais šiaudai ar šienas. jo monumentalus tūris išsiskiria iš kitų sodybos pastatų. tačiau pasitaiko. Todėl kluone paprastai yra grendymas. Rytų ir pietų Dzūkijai būdingi vadinamieji aukštaitiškojo tipo kluonai: jų korpusas palyginti trumpas. nr.] Kluonas pusskliautiniu stogu Šimonių k. sienų aukščio santykis su stogo projekcine plokštuma 1:2 ir net didesnis. Andriušytės 2007 m. Vilniaus r. ypač kai tūrį dar Skirtingų formų kluonų eilė Tiltų k.

o stambiųjų gegninės konstrukcijos kluonų ilgis būna net virš 30 m. su įvažiavimu ilgojoje sienoje kluonų tūrius. pamatai paprasti – akmenų. Sienos renčiamos iš gulsčių apvalių rąstų. artimų daržinėms. Trakų r.ŪKINIAI PASTATAI pailgina aplink galinį įvažiavimą pristatytos kišenës. kartais ir skiedromis. o lauke neretai būdavo pristatomos šopos – apvalios maniežinės. Pėdinės konstrukcijos kluonų planas kompaktiškesnis: viena iš kraštinių gali siekti ir 18 m. vidurinėje Dzūkijos dalyje paplitę beveik kvadratinio plano aukštais kūginiais stogais kluonai. [LII. paslėgtu slogčiais [28. su keliais grendymais. 18 pav. Kluonų dydžiai labai įvairūs: gali būti ir visai nedidelių. suręstų į atsikišusias kertes. pusskliautinės. Dengiama šiaudais. ir stambių. tačiau dažniausiai jų kraštinės viršija 10 m. o miškingoje Dzūkijoje – iš medžio trinkų. kartais ir sukryžiuotais sluogčiais. dvišlaitės. Jie gali turėti kelis grendymus. ir trumpesni. kita dažniausiai būne apie 10 m. Kluonų su gegnine stogų konstrukcija būna ir labai mažų. Neretai stoge virš durų suformuojama iškarpa vežimui pravažiuoti ar stoginukai šienui apsaugoti. šiaudinio stogo kraigas būna sutvirtintas išilginėmis klotimis. 85/18] 66 . Simno r. iš šonų jiems neretai būna pristatytos daržinės arba pašiūrės. tokie dažnai būna ir Užnemunės kluonai.] Senoviškos vienos pėdžių eilės su permete pašelmenyje konstrukcijos kluonas Vaikštenių k. Gegninė konstrukcija įtakoja ilgesnius ir siauresnius. aukštu keturšlaičiu šiaudiniu stogu. čiukurinės. pavyzdžiui. Kluonams būdingos įvairios stogų formos: keturšlaitės. Kluonas Varnagirių k.

85/18] 67 .KLUONAI Aukštaitiško tipo pėdinės konstrukcijos kluonas keturšlaičiu stogu su iškarpa ties durimis Dubičių k. [LII. [16. Šalčininkų r. Varėnos r. 143] Kluonas su stulpeliais paremta stogine virš durų ir lėkiais virš kraigo Milkūnų k.

F81-P174. Alytaus r. F81-P175. 1954 [VUB.. Alytaus r. F81-P173. F81-P176] Užnemunietiškas kluonas su šopa Peršėkininkų k.ŪKINIAI PASTATAI Stambus kluonas su keliais grendymais Nemunaičio k. [LII. neg. nr. 8884] 68 .

KLUONAI
Konstrukciniai elementai, jų sudaromas ritmų, faktūrų, šviesotamsos žaismas pagyvina monumentalius kluonų tūrius. Dekoratyvi, paprasta ir išmoninga yra kluonų durų, plačių ir dvivėrių, sandara: vertikalios lentos išorėje apkaltos sukryžiuotomis lentelėmis, sudarančiomis rombus – šie įstrižiniai ryšiai teikia tvirtumo. Pasitaiko, kad durų įtaisas yra virpstis – iš medžio su tinkamai išaugusia šaka padarytu bėgūnu. Kartais kluonai net puošiami: suformuojami lėkiai, profiliuojami gegnių galai, dekoruojami skliautai, pavyzdžiui, Vilnijoje pasitaiko kluonų net su dekoratyviniais langeliais skliaute.
Kluonai su lėkiais Zervynų k. Varėnos r. [21; 71 pav.]

Kluono lėkiai Milkūnų k. Šalčininkų r. [LII; 85/9]

Kluono lėkiai Avižienių k. buv. Veisiejų r. [LII; 106/13]

Senoviškas kluono durų įtaisas – bėgūnas Klepočių k. Trakų r. [LII; 85/22]

Kluonas su dekoratyviu langeliu skliaute ir įžabiais ryšiais sutvirtintomis durimis Šukiškių k. Vilniaus r. [A. Andriušytės 2007 m. nuotr.]

Kluono, atkelto iš Barčių k. Varėnos r., medinių trinkų pamatai [LLBM]

69

ŪKINIAI PASTATAI
TVARTAI
Tvartai vieni iš pagrindinių sodybos trobesių, formuojantys ūkinio kiemo erdvę; pailgi jų tūriai su aukštais stogais, kurie užimdavo daugiau nei pusę statinio aukščio, dažnai įsilieja į bendrą vaizdą. Vengiant kvapų ir purvo, tvartus sodyboje stengtasi statyti pavėjinėje pusėje ir žemiau nei kitus pastatus. Tvartų sodyboje gali būti keletas: atskiri pastatai skirtingiems gyvuliams. Tačiau Dzūkijoje labiausiai paplitę pailgo stačiakampio plano tvartai, juose nuo vienos iki šešių patalpų, skirtų skirtingų rūšių gyvuliams. Kartais tvartai statomi po vienu stogu su kitos paskirties pastatais: ir su gyvenamaisiais, ir su ūkiniais, prie jų pristatomos vištidės, vėliau ir daržinės bei kt. Dzūkijoje pasitaiko tvartų su vadinamąja tarpuvarte: tai pusiau atvira be durų patalpa per pastato vidurį, kurioje laikomi vežimai, rogės, kartais šienas ar šiaudai, į ją žiemą išvedami pasivaikščioti gyvuliai. Patalpos išdėstomos eilute viena šalia kitos (retesni „L“ formos tvartai), todėl trumposios tvartų sienos dažniausiai būna apie 4 m, o ilgosios priklauso nuo patalpų skaičiaus ir kartais siekia iki 16 m.

Užnemunietiškos sodybos tvartas, padedantis formuoti kiemo erdvę Mečiūnų k. Lazdijų r. [A. Andriušytės 2007 m. nuotr.]

Tvartas iš Beviršių k. Lazdijų r. [LLBM] ▼

70

TVARTAI

Tvartas čiukuriniu stogu Nemunaičio k. Alytaus r., 1954 m. [VUB; F81-P150, F81-P153, F81-P155,]

Tvartas Zervynų k. Varėnos r., papuoštas lėkiais [21; 57, 58]

Mažas tvartelis su priestatėliu, tvartams būdinga užlaida Vaikštenių k. Trakų r. [33; 183]

71

Varėnos r. kad geriau laikytųsi šiluma. betoną. Avižienių k. Andriušytės 2007 m. cementą. suleistų į atsikišusias sąsparas. kartais pamatai daromi labai aukšti. loviai. skiedromis ar skaldytomis lentomis. kurio durys sutvirtintos įžambiais ryšiais. Pamatai kadaise būdavo menki. ypač karvių bei arklių tvartuose. čiukuriniai. įvažiuoti vežimui ir tuo pačiu teikia stogo formai nežymiai lenktą su pakilusiais į viršų kampais siluetą. Stogai keturšlaičiai. Dzūkijoje pastogei paaukštinti kartais naudoti papildomi antgegniai – tai leidžia laisviau įvesti ar išvesti gyvulius. [A.] Galvijų tvarto interjerai su ėdžiomis Kruklių k. vadinama uþlaida. Nuo XX a. kartais tašytų rąstų. Saugant įėjimų erdvę nuo kritulių. Puošybos detalių tvartuose būna retai. Durys plačios. 127] Ilgas tvartas aukštu akmenų pamatu. paprastai būna įtraukta į pastato tūrį: atitraukiant nuo sienos pogegninį sienojų suformuojama plati pastogė. Lubos daromos iš karčių. tarpai tarp rąstų užkamšomi sąmanomis. Tvartams būdinga užlaida Mančiagirės k. nuotr.ŪKINIAI PASTATAI Sienos renčiamos iš apvalių. [16. durų apdaila ar dvišlaičių tvartų stogų skliautai paįvairinami įvairiomis kryptimis išdėstytomis lentelėmis. vidurio jiems imta naudoti akmenis. [A. Lazdijų r. kartais langų. kalkes. bet apsaugai nuo šalčio formuotas pašalas. dvišlaičiai. Andriušytės 2007 m. siena. dažniausiai vieno rąsto pločio.] 72 . dažniau pasitaikydavo lėkiai. kurioje yra durys. ėdžios. viduje įtaisyti užutvarai. dengti šiaudais. Langai mažyčiai. molį. kartais dvivėrės. Varėnos r. ant jų šilumai palaikyti kraunamas šienas ir šiaudai. nuotr.

TVARTAI

Tvartas su tarpuvarte Maikūnų k. Vilniaus r.: bendras vaizdas ir tarpuvartės erdvė, kurioje yra durys [A. Andriušytės 2007 m. nuotr.]

Pamato aptaisas (kairėje) tvarte ir tarpuvarte (dešinėje), atkeltame iš Dubininko k. Varėnos r. [LLBM]

Tvarto, atkelto iš Beviršių k. Lazdijų r., stogas su antgegniais, teikiančiais nežymiai lenktą siluetą stogui ir paaukštinančiais pastogę [LLBM]

73

ŪKINIAI PASTATAI

Tvartas Šaltinėnų k. Prienų r. papuoštas lėkiais [30; IX pav.]

Tvarto, atkelto iš Beviršių k. Lazdijų r., šiaudinis stogas su sluogčiais [LLBM]

Papuošti tvarto, atkelto iš Dubininko k. Varėnos r., langeliai ir dekoratyviai atrodanti durų konstrukcija [LLBM]

Dvigubų lentelių durys tvarte, atkeltame iš Jakėnų k. Varėnos r. [LLBM]

Tvarto durys Aleksiškės k. buv. Veisiejų r., 1955 m. [LDM; Pb-702]

74

PIRTYS
Pirtys būdavo nedidelės, statomos atokiau nuo kitų sodybos pastatų, maždaug už 100-200 m, šalia natūralių ar dirbtinių vandens telkinių, dažnai gausiai apželdintos. Kai kada pirtis priklausydavo keletui sodybų. Dzūkijoje pirtys statytos dažnai, išskyrus Užnemunę, kur jas statyti ilgokai drausta. Tai dažniausiai antžeminiai statiniai, nors būtent pietų Lietuvoje pasitaiko žeminių ar pusiau žeminių tipo pirčių. Pirties planą sudaro apkūrenama krosnimi pėrimosi patalpa ir priepirtis. Pėrimosi patalpa yra maždaug nuo 2×2 iki 4×5 m ploto ir nuo 1,90 iki 2,20 m aukščio, lentų ar skeltų rąstų lubomis, medinėmis grindimis arba moliu plūkta asla. Akmenų krosnis įrengta prie durų ir užima nuo 1/3 iki 1/7 patalpos ploto. Prie krosnių dabar būna katilai vandeniui šildyti, o kadaise jį šildydavo į medinį lovį sumesdami įkaitusius akmenis. Dūmams išeiti lubose įrengiamos skylės – aukštiniai; pasieniais išdėstyti plautai ir suolai, palubėje – kartelės drabužiams pakabinti, dažnai būna vienas įstiklintas langelis. Priepirtis siauresnis, užima apie trečdalį pastato tūrio, be lubų; senaisiais laikais būdavo tik atvira pastogė. Pirčių sienos dažniausiai iš apvalių rąstų, suleistų į atsikišusias sąsparas, nors priepirčiai būna ir karkasiniai; stogai keturšlaičiai, čiukuriniai arba dvišlaičiai, dengti šiaudais, skiedromis, lentelėmis arba lentomis. Pirtys paprastai neturi jokių puošybos detalių.

Pirties Vaikštenių k. Trakų r. vaizdas ir planas [LII; neg. nr. 6030, 85/16]

Pirtis Zervynų k. Varėnos r. [21; 97 pav.]

75

Trakų r. Kai kurie ūkiniai pastatai žeminių tipo. nuotr. Vieni jų kiek stambesni. Rūsiai dažnai įrengiami šlaiteliuose arba su daugiau ar mažiau aiškia antžemine dalimi. skirtos laikyti bulvėms ir kitoms daržovėms. Rūsys Šimonių k. Apie dviejų metrų gylio žemėje iškastos patalpos. Ūkiniams trobesiams. Nusileidžiama į jas kopėčiomis.KITI ŪKINIAI PASTATAI Sodybose būna dar įvairios paskirties ūkinių pastatų. 6038] ▼ 76 . pavyzdžiui. nuotr. neretai ir betonuotos. [LII. kiti visai nedideli. skirtos laikyti šieną ir šiaudus. Andriušytės 2007 m. nr. Dzūkijoje taip įrenginėti ne tik rūsiai. sienos gali būti sukaltos iš lentų ar išpintos kartimis. kartais rūsio duobė būna įrengta po kitais pastatais. Žeminės lubos uždengiamos spaliais. dažnai kūpso tik stogas. laipteliais arba nuožulniu įėjimu. vištidės. šienu arba šiaudais. šakomis. arba būna blokuojami su kitais trobesiais. neretai naudojamos karkasinės konstrukcijos. neg. sienos rentinės arba išmūrytos moliu. Lazdijų r.] Rūsys Avižienių k. [A. bet ir kalvės ar grybų džiovyklos. kiti daiktai. bet būna ir rentinės. Andriušytės 2007 m. Kai kurie jų paplito tik XX a. kurie arba stovi atskirai.] Rūsys su lėkiais Klepočių k. Bulvėms buvo kasamos ir laikinos aklinai dengtos duobės su stogeliais. ypač mažiesiems. Vilniaus r. tokios yra daržinės. samanomis. kalkėmis ar cementu surištais akmenimis. nors ir jos dažnai būna prijungtos prie kitų pastatų. antžeminėje dalyje laikomi įvairūs rakandai. [A.

KITI ŪKINIAI PASTATAI Rūsys su lėkiais Klepočių k. 85/19] Žeminė – grybų džiovykla Zervynų k. 98 pav. [21. Trakų r.) [LII. Varėnos r. (nuotrauka 76 psl.] 77 .

Vis dėlto tradicinė architektūra iš prigimties organiška. Paskutiniais dešimtmečiais sodybose atsirado ir kitų ūkinių pastatų. garažai: jų svarba ūkiui neabejotina. mūrinių. Petroškų k. XI pav. Todėl architektūrinės formos. tinkamos vietos erdvėje parinkimas yra svarbiausias dalykas derinant šiuolaikinio gyvenimo būdo atributus prie tradicinio kraštovaizdžio. dažniausiai karkasinės lentinės konstrukcijos. 2226] 78 . Rūkykla Peršėkininkų k.] Vištidė Naudžiūnų k. Pastatytos kiemų viduryje jos neretai darko sodybos vaizdą. [A. Varėnos r. Tai vėlyvas pastatas. žmogaus ir gamtos santykių. nuo 3×3 iki 5×8 m. valgoma. nr. Dabar Dzūkų sodybose dažnai sutinkamos vasaros virtuvės. Joje ruošiamas valgis. nors pasitaiko ir vykusiai į kompleksą įkomponuotų. negriaunant nusistovėjusių tūrių ir erdvės. naikindami vientisumą. Alytaus r.] Rentinė su lentų stogu kalvė Giraitės k. Andriušytės 2007 m. Lazdijų r. XI pav. bet būna ir rentinių. Jos būna nedidelės. proporcijų. tad jeigu laikomasi jai būdingų formų bei komponavimo principų. pajėgi inkorporuoti ir gyvenimiškas naujoves. tačiau dažnai pabiri ir neišraiškingi jų tūriai užgriozdina kiemą. [30. nuotr. plačiau pradėtas naudoti tik XX a.1955 [LII.KITI ŪKINIAI PASTATAI Grybams džiovinti. neg. neg.] Vasaros virtuvė. [LII. Alytaus r. padedanti formuoti sodybos kiemą. rūkymui atokiau nuo kitų pastatų būdavo statomi maži antžeminiai arba žemės šlaiteliuose įrengti rūsinio tipo statinėliai su krosnelėmis. verdamas ir ėdalas gyvuliams. susmulkindami erdvę. tokių kaip sandėliai. Prienų r. 8885] Vištidė Karklynų k. [30. nr.

ir kalami prie dviejų horizontalių karčių. daržus. Varėnos r. ir iš dalies užėmė žiogrių tvorų vietą. pritvirtintų prie stulpelių. o tai menkina sodybos vaizdą. nors jį lėmė ir krašto miškingumas. esančios arčiau gerojo kiemo. jų viršutiniai galai dažnai nusmailinami. Tvorų įvairovė daugmaž atitinka jų paskirties variantus. svarbios funkciškai ir reikšmingos vaizdui formuoti. 5824] ▼ Šulinys sodybos kiemo viduryje Mančiagirės k. 1940 [LNM. neg. Milkūnų k. Ji laikoma gražia ir gerai saugo nuo smulkiųjų gyvulių ir paukščių. gėlių darželiai. Tvoros – itin svarbus gyvenviečių ir sodybų išvaizdos elementas. sodus. dažnai sudarantys ažūrą. turintis aiškią paskirtį. gėlių darželius.] 79 . daržai. dažnai net nenuobliuotų. suteikia tarpams tarp pastatų papildomą išraišką. į stulpelius įtvirtintų karčių. tarpai tarp jų Vartai Vilniaus apyl. Vadinamąja þiogriø tvora dažniau būdavo pažymimos sodybos ribos. jo pilnatvę. supamas žiogrių tvoros. Lotø statiniai daromi iš spygliuočių medžių lentų. Virbai iš nugenėtų eglišakių pinami tarp horizontalių.SMULKIOS ARCHITEKTŪROS FORMOS Tai sudėtinės sodybos dalys. nuotr. atskirdavo kiemus. E 19452] Keliukas į kluoną. labai papildo vaizdo visumą. Andriušytės 2007 m. tai yra erdvės. Tvoros nyksta greitai ir ne visur jas skubama atstatyti arba dabar joms naudojamos netradicinės formos bei medžiagos. sodai. ir įpročiai ar mados. [A.. [LII. Statiniø tvoros paplito XX a. sušvelnina kompozicinį perėjimą tarp erdvių. gyvulių išgenas. nr. smulkūs elementai. Šalčininkų r. Žmogui artimas jų mastelis. Nuo paskirties priklausė ir tvorų pavidalas. Dzūkijos kaimuose jų būta įvairių pirmiausia funkcine prasme: jomis aptverdavo pačią sodybą.

Varėnos r. Andriušytės 2007 m. Šalčininkų r. Varėnos r. tvoros: statinių. Andriušytės 2007 m. [A. 8 pav. Varėnos r.] Žižmų k. eglinių pinučių ir ąžuolinių rąstelių [33. [32. [A. 15794] Varteliai tarp sodybos kiemų Musteikos k.] Kuolų tvora. nr. 1962 m. Mančiagirės k.] Lotų tvorelė aplink sodybą Ančios k. neg. juosianti sodybą. nuotr.. 145 pav.] 80 . [LNM. nuotr. Lazdijų r.SMULKIOS ARCHITEKTŪROS FORMOS Sodybos tvoros ir vartai Kabelių k.

trim keturiom eilėm įtaisomos ant vertikalių mietų. iki 80 cm aukščio. jomis aptveriami ūkiniai kiemai. lentelėmis dengtą stogelį. Eišiškių krašte.SMULKIOS ARCHITEKTŪROS FORMOS lygūs stulpelių pločiui. Jų būna vienvėrių ir dvivėrių. Jų sodyboje gali būti nemažai. jomis aptveriamos sodybos ir kiemai. nuotr. visur. Andriušytės 2007 m. Þardinei tvorai naudojamos ilgos pušinės arba eglinės kartys. Varėnos r. Andriušytės 2007 m. septyniomis ar aštuoniomis eilėmis. kad nepralįstų smulkūs gyvuliai ir paukščiai. Jų formos priklauso nuo įėjimui reikiamo pločio ir svarbos ir dažniausiai atitinka tvoros sandarą. nors būna tvorų ir be tarpų. dar aptinkamos lauko akmenø tvoros: akmenys sukrauti eile be rišamosios medžiagos.] 81 . 151 pav. kurie patys gali būti įkalti į žemę. išgenos ir pievos. nuotr. Sudėtinis tvorų elementas. lipynių vietose tvorų viršus būna lygus. Kartais jie dekoruojami geometriniais orna- Žardinė tvora Paūlių k. Kuoliniai statiniai būna iš apvalių kuoliukų arba iš skeltų rąstų. Abipus tvorų perlipimui per jas įrengiamos lipynės iš ant kuolų pritvirtintų lentelių. [A. Pietrytinėje Lietuvos dalyje pagrindiniai vartai į sodybą gali turėti aprėminimą arba net skiedromis. kur daugiau akmenų. medžio kaladžių arba akmenų.] Aptvaro konstrukcija ir lipynė Musteikos k. [32. o dažnai ir atskiras akcentas yra vartai ir varteliai. [A. įėjimui į sodybą šalia plačių įvažiavimo vartų įrengiami ir maži. Varėnos r. tik jų kartys trumpesnės ir dedamos tankiau.] Gulstinė tvora Paūlių k. kur tik reikia pereiti iš vienos erdvės į kitą. Gulstinës tvoros į jas panašios. Varėnos r.

1952 [LNM. vėliau. buv. kai kur netgi po du. vieną jų gyvuliams girdyti. 6866] Šuliniai : a) Gruožnikėlių k. E 19314] 82 . nr. Šuliniai kaimuose anksčiau tarnaudavo kelioms sodyboms. Rąstų (arba cementinis) rentinys paprastai uždengiamas lentiniu dangčiu. Šeimos reikmėms skirti šuliniai su svirtimi arba su velenu paprastai kasti arčiau gyvenamojo būsto. b. Trakų r.. Senoviški yra svirtiniai šuliniai: svirtis laikosi ant vertikalaus dvišakio rąsto. prie kito – koks nors sunkus daiktas atsvarai. toliau nuo ūkinės dalies. juos įsirengdavo atskirai. velenas įtaisomas ant dviejų šonuose įkastų stulpų. ypač skirstantis į vienkiemius. prie vieno jos galo tvirtinamas kibiras. Šulinys Zervynų k. papildomai puošiami švenčių metu.. virš tokio šulinio dažnai būna įrengti lentelėmis ar a. Pastarieji kai kur dar išlikę seniausios formos: tai paprastu rentiniu arba akmenimis sutvirtinta duobė.Varėnos r. [8.] Šulinys sodyboje Vilniaus apyl. 34 pav.. todėl semti vandenį svirtimi lengva. iš kurios kibiras su vandeniu traukiamas kabliu. Eišiškių r. Veleniniø šulinių rentinys jau dažniausiai cementinis. kartais prie veleno įtaisomi mediniai ratai.SMULKIOS ARCHITEKTŪROS FORMOS mentais. b) Kuršių k. 1940 [LNM. neg.

[LII. gulsčiai ar pasvirai. kai kurie iš šių objektų sezoniškai kinta. Seniausia bitininkavimo forma – drevinė. Kelminė-avilinė bitininkystė kiek vėlyvesnė. dažnai dažomi. [A. inkilėliai. Andriušytės 2007 m. Rëminiai aviliai. Sodybos vaizdą bendrą papildo ir šunų būdos. Žardinė sodybos pakluonėje Musteikos k. Varėnos r.SMULKIOS ARCHITEKTŪROS FORMOS malksnomis dengti stogeliai. nuotr. Alytaus r. Lazdijų r. paplitę visoje Lietuvoje. Prie mažųjų architektūros formų priskirtini ir aviliai – išraiškingi sodų elementai. Jie gali būti inkiliniai. 147] Varšuviniai aviliai Babrų k. kiti smulkūs sodybos elementai. 9756] 83 . tai yra įkelti į medžius. malkų kaugės. yra vėlyvi: vieni jų vadinami varšuviniai – panašūs į mažus namelius. ir ypač tušti jie atrodo kaip ažūrinės sienelės ir praturtina kiemo erdvę. seniausieji aviliai kelminiai. arba statomi ant žemės bitynuose: stačiai.] ▼ Pusiau gulstinis kelminis avilys Nemunaičio k. o dadano labiau panašūs į dėžes. pavyzdžiui. nr. drevine bitininkyste iki šiol užsiimama Dzūkijoje. kuomet bitės laikytos žmonių išskobtose ar tiesiog išpuvusių medžių drevėse. jie išskobti iš nupjauto ar vėjo nulaužto medžio kamieno. tačiau visi jie dalyvauja formuojant erdvę. neg. [32. Įspūdingi pakluonių elementai – žardai šienui džiovinti: ir prikrauti šieno. suoleliai poilsiui.

vinis. nuotr. 10249. sekuliarizacijos. Žaslių apyl. Alytaus r. Varėnos r. Nepaisant detalių gausos.). 1. pradžioje Dzūkijoje buvo pastatyta paminklų. Kaišiadorių r.). Kristaus Kančios tema kartais išplėtojama ir paminklo dekore: smulkesnius simbolinius elementus – ragotines. 10259. kalavijus imituojančiais. Prienų. Trakų apylinkėse. V. Savita kryžiaus su Kristaus kančios atributais kompozicija. Tokio paminklo pavyzdžiu galėtų būti Santaikos kaime pastatytas kryžius. [R. Paparčių k.] 5. Kryžius su spindulių aureole Santaikos kaimo kapinėse (XX a. vid. Tačiau XX a. Alytaus r. elementais (2 pav.] 4. Dzūkijos regionui būdingų kryžių konstrukcijos pagrindą sudaro lotyniškas kryžius. o stogastulpių ir koplytstulpių statyta labai mažai. papildomi dekoro elementai naudoti labai saikingai. M. nuotr. Santaikos apyl. Architektūrinę–meninę kompoziciją papildo kryžių tarpkryžmes puošiantys subtilūs dekoro elementai bei kryžmoje įkomponuotos koplytėlės su Nukryžiuotojo figūrėle ar Nukryžiavimo sceną vaizduojančia skulptūrų grupe. papildyta Dzūkijos paminklams būdingais simboliniais elementais (3 pav. Išskirtiniu šio regiono paminklų bruožu laikytina savita Kristaus Kančios temos traktuotė kryžių architektūrinėse–meninėse kompozicijose ir koplytėlių skulptūrų grupėse. kopėčias komponuojant ant paminklo kamieno ir šakų. Siekiant išvengti paminklo kompozicijos simbolinės prasmės. pastebėti ir kai kur pietinėje Aukštaitijos dalyje bei Panemunėje.). Kitas Dzūkijoje gausiai paplitęs kryžių tipas – paminklai su dekoratyviomis kryžmų aureolėmis. papildytas Kristaus kankinimo įrankius – kalavijus ir ietis – imituojančiais elementais. jame vyraujantis dekoratyvumas. dekoratyvinio ir simbolinio pradų balanso derėtų siekti ir nūdienos meistrams (4 pav. V. Būdingas Dzūkijos kryžius Čepeliūnų kaimo kapinėse...). šių kryžių architektūrinė kompozicija aiški ir vientisa. kompozicija suteikia šiems paminklams būdingą išraišką (1 pav. kurio kompozicijoje buvo panaudota aukštaitiško kryžiaus su altorėliu forma.] 2. Santaikos k.). Nors šis kryžius išsiskiria itin efektinga išore. architektūrinių bei dekoro detalių gausa nustelbia Dzūkijos regiono paminklams būdingą prasmingumą. Miliaus 1959 m. o su prie jo pritvirtintais sukryžiuotais. Miliaus 1959 m. reples.] 84 . jungiančių kryžiaus horizontaliąją šaką su stiebu. nuotr. sutinkami Lazdijų.). pab. Sakalausko 1957 m. Bertašiūtės 2007 m. Populiarūs ir gausiausiai visame regione paplitę aukšti. Tokio pavidalo paminklai itin gausiai statyti Alytaus ir Varėnos rajonuose. [LII. III deš.] 3. Iečių. išsiskiriančių eklektišku minėtiesiems kryžiams būdingų elementų ir svetimų formų deriniu. Simno apyl. Kaišiadorių apylinkėse pastebėta savita kryžių su kankinimo įrankiais kompozicijos interpretacija – ietis ir ilgakočius kirvelius imituojantys elementai tvirtinami prie horizontaliosios kryžiaus šakos ir jungiami ne su paminko kamienu. Kaišiadorių. nuotr. Krutulienės 1969 m. [ASI.). nuotr. A. Jubiliejinis kryžius – aukštaitiškos kryžiaus formos ir dzūkiškų motyvų derinys (XX a.MAŽOJI SAKRALINĖ ARCHITEKTŪRA Dzūkijos regiono smulkioji sakralinė architektūra ypatinga rūšine paminklų įvairove nepasižymi. rykštes. Lazdijų r. Vydenių apyl. Dekoratyvi dzūkiško kryžiaus kompozicijos interpretacija (XX a. gana daug medinių pakabinamų koplytėlių. [LII. Kėdainių. lieknakamieniai kryžiai. plaktukus. Veisiejų apyl. [ČDM.

Krutulienės rinkinio] 7. taip pat Kauno. Marija Magdalietė bei kryžiaus papėdėje gulintis avinėlis.] 85 . Tai labai aukšti ir liekni paminklai. Dzūkijoje. Gana gausiai Dzūkijoje paplitusios medinės pakabinamos koplytėlės. Varėnos r. Lazdijų r. Kubiliaus 1968 m. Vietoje spindulių kryžmose kartais būdavo komponuojamas ir vientisas plokščias saikingai ažūru papuoštas skydas. nuotr.rutulys. Varėnos r. Marcinkonių apyl. Krutulienės 1966 m. Šių paminklų tarpkryžmės kukliai papuošiamos nedideliais dvišakių spindulių pluoštais (9 pav. Šiuose paminkluose dažnai statomos Kristaus Nukryžiavimo sceną vaizduojančių skulptūrų grupės. [ASI. Burinskaitės 2001 m.jų šakų galams suteiktas profilis (8 pav. Dvikryžmis Dzūkijos kryžius (XX a. [ASI. paminklų viršūnės kartais papuošiamos geležiniais kryželiais. [I. Varėnos r. J.] 8. kurių vienintelė puošmena .) Dzūkijos kryžių architektūrinė kompozicija neretai papildoma įvairių pavidalų koplytėlėmis. ritinys. prizmė. 6. Išraiškingos ir savitos išvaizdos koplytėlės sutinkamos kai kuriose Alytaus.. 9 deš. kaip ir kituose Lietuvos regionuose. Savitas dzūkiškas kryžius su koplytėlėmis Dubičių kaimo kapinėse. nuotr. Jų viduje dažniausiai kabinama Nukryžiuotojo figūra. kurio apdaila ir elementų kompozicija artima Kauno ir Raseinių krašto kryžiams (7 pav. 6 pav. suformuotos ant gana plokščio pagrindo arba masyvios. nuotr. Marija Sopulingoji.). Bertašiūtės 2007 m. [R. kurie paskleidžiami kamieno ir kryžmos sankirtose. lėkštos ir negilios. Merkinės apyl.] 9. prisegami prie rato formos nimbo arba tvirtinami ant puslankio formos skersinuko. Varėnos r.). Jonas Evangelistas arba šv.). Tačiau profilio motyvų įvairovė gana didelė. su gana toli viena nuo kitos nutolusiomis kryžmomis. Visame regione populiarios tradicinės plokščios „dėželės“ pavidalo koplytėlės su dvišlaičiais arba skiautiniais stogeliais (11 pav. bet ir labiau išplėtoto siužeto Nukryžiavimo sceną vaizduojančios skulptūros. siaurėjančios į apačią. Koplytėlių įvairovė didelė: jos gali būti įprastos formos su dvišlaičiais. R. apatinėje – po skardiniu stogeliu arba nedidukėje plokščioje koplytėlėje Nukryžiuotojo figūrėlė. kurios kabinamos kryžmose. kurias sudaro Nukryžiuotojo figūra. kiek mažiau paplitę augaliniai trilapio ir tulpės motyvai. Dzūkijoje (ypač Varėnos rajone) plito ir dvikryžmiai kryžiai. Būdingas Dzūkijos kryžių dekoras. kurio kryžmoje komponuojama masyvi plokščia koplytėlė. Merkinės kryžių kalnelio kryžius (XX a.). Senovės k.). Prienų ir Kaišiadorių apylinkėse. „pasagos“ ar baldakimo klostes primenančiais stogeliais.). A. Jų konstrukcinį pagrindą sudaro kryžius. I pusė). Dichavičiaus nuotr. Populiariausios geometrinės formos .. o tarpkryžmes puošia spinduliai (12 pav. Viršutiniosios kryžmos centre komponuojamas saulės diskas arba Apvaizdos akis. Šiose koplytėlėse kabinamos ne tik Nukryžiuotojo figūrėlės.MAŽOJI SAKRALINĖ ARCHITEKTŪRA Jos formuojamos iš pavienių spindulių ir augalinių motyvų. nemaža ir visai paprastų kryžių.] 10. Dubičių apyl. jungiančio tiktai viršutiniąją ir šonines kryžiaus šakas (5. Šių paminklų kryžmose pritvirtintos medinės ar metalinės Nukryžiuotojo figūrėlės pridengiamos kukliu skardiniu stogeliu. pailgos. [A. Iš A.). Šių koplytėlių tūriai atviri arba įstiklinti vieninteliu pagrindiniame fasade įkomponuotu langeliu. tvirtinamos prie kryžių kamieno ir net ant paminklo šakų (10 pav. šv. nuotr. Kuklus kryžius Veisiejų apylinkėse.

Vydenių apyl. dengtose dvišlaičiais ar arkiniais stogeliais. nuotr.] 13. Lazdijų r. Tradicinės išvaizdos koplytėlė su Nukryžiuotuoju (XX a.. R. Dzūkijos paminklų grupė (stogastulpis 1918 m. V. [LII. Miliaus 1955 m. Agotos. ir kryžius 1943 m.). Pakelės koplytstulpis su šv. 2328. Laibgalių k. kurių koplytėlėse. 57452. Išraiškinga koplytėlė medyje (1910 m. Miliaus 1955 m. Veisiejų apyl. V. [LII.). 2441. nuotr. statomos šv. Koplytstulpių taip pat nedaug kaip ir stogastulpių. 14. Gastilionių k. Veisiejų apyl. [LII.). Jono Nepomuko skulptūra (1948 m. Jono Nepomuko skulptūros arba Jėzaus Krikštą vaizduojančių skulptūrų grupės (14 pav.] 11. Paminklų skulptūrų kompozicijose kartais sutinkami ir Švč.] 86 . Varėnos r. Lazdijų r. Bertašiūtės 2007 m. Kaišiadorių r. šv. Jų konstrukcija tipiška – stiebas su piramidiniu stogeliu.MAŽOJI SAKRALINĖ ARCHITEKTŪRA Stogastulpiai Dzūkijoje paplitę labai negausiai. nuotr. Merkienės 1975 m. Florijono atvaizdai. [R. Mergelės Marijos bei kitų populiarių šventųjų – šv.). Kazimiero. Barčių k.). tačiau būdinga gana ryški stogelį remianti horizontali atrama (13 pav. šv.).] 12. Tai paminklai su atvira anga pagrindiniame fasade. pab. nuotr.

kėlė į medžius gandralizdžius. pasėdėt gerai. dėl unksmės: kai saulė kepina – pavėsis. čiulbėti: „Priskrenda paukščių ir gieda kaip kurioj savo balsu. sodybos medžių nekirto. kad gražiai žydi.ŽELDINIAI Medžiai Sodybose sodino medžius. kieme. nes reikia šieną džiovinti. medžius kartais sodino ir kokiam nors atminimui: vaikų gimimui. Iš geresnės dalies namų ūkio rakandą padarė.) dažniausiai sodino prie pirkios. kur turėta platesni rėžiai.. kitką malkoms supjovė. spintas. jei laikė bites. kad gražus medis. ApN 22-1] ▼ 87 . gal gyvena koks visai netinkamas žmogus. jog medžiai saugojo. lyg ir nieko nėra.) Dzūkijoje bene garbingiausias. kad perkūnija netrenktų į pastatus. vaikai džiaugėsi gilėmis. nušautam partizanui atminti. kad sodų nelaužytų. pavasarį iš jų leido sulą. kaip kurioj moka“. Gatviniuose kaimuose vietos mažai. sutvirtino. kad paukščiai turėtų kur nutūpti. dėl to. Jei turėjo daug prisisodinę medžių. Be jų. todėl dažnai buvo sodinamas nederlingose žemėse. Varėnos r. tai medžių šaknys sulaikė. nes jo šakeles nešė šventinti per Verbą. o medžiai užstoja saulę.) mėgo dėl skanios sulos. tinginys. Liepa (mažalapė liepa – Tilia cordata Mill. išvažiuojant gyventi į kitą šalį.) sodino. lizdus sukti. Klevà (paprastasis klevas – Acer platanoides L. sprogsta medžiai. kad mylėjo medžius. Ją Medžiai sodybos kieme Vaitakarčmio k. Kaštonà (paprastasis kaštonas – Aesculus hippocastanum L.) žieve dažė siūlus. Iki Pirmojo pasaulinio karo beveik išskirtinai sodino tik lapuočius medžius. Tik nesodino aplink kluonus. vaisių nenukrėstų. Medžius sodino įvairiais sumetimais: dėl grožio. kuriai „perlyt reikėjo gero lietaus“. kad atskridę jų spiečiai turėtų kur sėsti. dėl užuovėjos: „Kad įsilėkėjęs vėjas stogų nenuplėštų“. dėl sveikesnio. Ievà (paprastoji ieva – Padus avium Mill. pirkia viena stovės kaip našlaitė. saugojo. Tik jei paseno. kuriuos įvairiai panaudodavo. ypač kai žydi. kvapesnio oro. medžių galėjo sodinti daugiau. inkilus varnėnams: „Buvo tokia liga. Vienkieminėse sodybose ar ten. darė vežimus. nuo gaisro. mylimiausias medis. 1980 [LDM. todėl medžius daugiausia sodino prie kaimo gatvės.) yra nereiklus dirvožemiui. kai reikėjo. jį ypač mėgo dėl gražių žiedų. jei buvo „lakiantis smėlis“. linksmumo. o jo lapus džiovino duonai kepti. nes medžiai „suturi ugnį“. Jei medžių nėra. Tai ir sodinosi ant sodybos ribų ir dar dažnai vieną kitą medį prie pirkios.) vadino verba. malonumo. kur kiti medžiai prastai auga. sako. kad špokai turi švilpaut“. Jo džiovintais žiedais ir vaisiais gydė sąnarius. langines. labai tankios lajos. Berþas (karpotasis beržas – Betula pendula Roth. Gluosná (Salix L. tai nupjaudavo. Àþuolo (paprastasis ąžuolas – Quercus robur L. nupuvo.

). raudonos uogos.ŽELDINIAI dažnai sodino prie gyvenamojo pastato. Tuopà (Populus L. Patiko jos kvapas. iš jų bitės renka medų. kad kas neužburtų. poterkas baltas. LLBM 88 . nuotr. Andriušytės 2007 m. Jį mėgo. alyvukes.).) augo dažnoje sodyboje. Per Jonines šermukšnio šakele užkišdavo tvarto duris. nenužiūrėtų. kurių prisiskynę pasidėdavo ant aukšto ir valgė žiemą sušalusias. Varėnos r. o pumpurus rinko ir.] Kryžius.). tafoliais. Šis medis ypač gražus.).). jaunų šakų žieve gydė votis. roþes (erškėtis – Rosa L. papuoštas žiemės gėlių vainiku ir parišta prijuostėle. o jaunikis kišenėn įsidėdavo šakelę. kai žydi. užpylę degtine. riešutus. riešutojus (riešutinis lazdynas – Corylus avellana L. burbulukus. jazminus (darželinis jazminas – Philadelphus coronarius L. kad raganos neatimtų karvėms pieno. [A. Tikėjo.): „Pirmiau ratus darė iš jų“. Taip pat sodindavo uosá (paprastasis uosis – Fraxinus excelsior L. Augino dekoratyvinius krūmus: bezus (paprastosios alyvos – Syringa vulgaris L. Vainikėlį jaunajai pynė ant šermukšnio šakelės. kad gražiai žydi. Šermukšnis (paprastasis šermukšnis – Sorbus aucuparia L. Dideli medžiai aplink įvažiavimą į sodybą Trakiškių k. sodo.) vadino topeliais. špireikas (lanksva – Spiraea L. diemedþius (Artemisia abrotanum L. smertelnikus (baltuogė meškytė – Symphoricarpus racemosus Mchx. Zervynų k. baltus medelius.). gydė žaizdas. ir ypač padėjo tas šermukšnis. kuris buvo parneštas iš miško ir pasodintas prie namų. topoliais.). radastas. o žiedų arbatą geria nuo peršalimo. kad šis medis apsaugo nuo piktų jėgų. ypač pavasarį. Varėnos r.

bet turintį ir simbolinę reikšmę. ne tik puošiantį sodybą. iki durų. Jei rėžis buvo platesnis. nors jis būdavo ir šiaurinėje pusėje. rau- Medžiais ribojama užnemunietiška sodyba Dvarciškių k. Lazdijų rajone tame pačiame darželyje buvo ir keturkampių. smėlis. [A. Gėlių darželį. aþuoganom. Varėnos rajone dažnai lysvelių visai nekasė. ir jis žydėdavo tol. aþukëm. kol egzistuodavo sodyba: „Kai namas grius. darželis užėmė įvairų plotą: per pusę namo šono. nes sausa. kuriuose vietos platu.] Alyvų krūmas šalia svirnelio LLBM Rudaminos sodyboje Dzūkiškas darželis LLBM Musteikos sdodyboje 89 . Darželio pakraščiuose sukasdavo pailgas lysveles. Didelės gėlių mėgėjos kartais pasodindavo gėlių per visą namo šoną ir dar per abu ar vieną galą. rengė prie gyvenamojo pastato. Tarpukaryje ėmė daryti ir širdelės. ir apvalių lysvelių. o pirkia stovėjo galu į gatvę. per visą šoną. Lazdijų r. þuoganaitëm.Gėlių darželis Tai buvo neatskiriama sodybos dalis. rombo. Lysveles vadino aþuoganaitëm. apimančios namo galą ir pusę šono. Vienkiemiuose. tai ir darželis pasibaigs“. tad vienkiemiuose dažniausiai taip ir darė. Lysvelių planai buvo įvairūs. þuoganom. prie pusės namo šono. tai norinčios dar pasisodindavo gėlių ir kieme. o centre iki Pirmojo pasaulinio karo dažniausiai buvo keturkampės lysvelės. vanduo nesilaiko: „Gėlės palaidnai augo“. „L“ formos. trikampio formos lysveles. nuotr. Andriušytės 2007 m. Gatviniuose kaimuose darželį paprastai rengė plotelyje tarp pirkios ir gatvės. tuojau moteriškės prie jo užsisodindavo darželį. eþelëm. nors ne visada darželis buvo į kiemo pusę. eþukëm. Jų kraštus tvirtino akmenukais (juos baltino). Pasaulio šalių atžvilgiu gėlėms geriau augti pietinėje namo pusėje. Vos vyrai baigdavo ręsti gyvenamąjį namą.

Jų šaknis ir žiedus vartojo nuo „išgusčio“. 16 – mažoji piliarožė. Sakė: „Bobų vasara žydi. gvaizdikai (serentis – Tagetes L. èernobilis (mėlynoji kurpelė – Aconitum napellus L.). notkos. plioksai. þirneliai (kvapusis pelėžirnis – Lathyrus odoratus L. cancalijos.raukšlėtasis erškėtis. veèernykai. nuotr. razetos (razeta kvapioji – Reseda odorata L. astros. 15 – jazminas. 47 pav. prancûzëlis (dailieji auskarėliai – Dicentra spectabilis DC. pupinas (baltašaknė – Polygonatum L. Kiti ir visai niekuo netvirtino. tribulkomis (laiškinis česnakas – Allium schoenoprasum L. kalavijai.). lelijos (vildalgis – Iris L. mëtos (Mentha L. goštauka. bandelës. Sodino prie tvoros. þieminës lepkonijos.).: 1. 8 – jurginai. patakiai. nasturtës (Tropaeoleum L.).). Šaknimis trynė skruostus. rūtomis. Jų arbatą gėrė nuo nervų. roþelës.). Èebatorai. 12 – gostautas. kieteliai. augalais: saulutėmis. Vilniaus r.). pirmajai komunijai. goštautai. pivonijos. gaideliai. 3 – vilkdalgiai. multiplex Haimerl. Dalis darželio gėlių buvo daugiametės.). kadangi ji gražiai žydi. Tai aukšta. goštautas (goštautinė gaisrana – Lychnis chalcedonica L. kasoèiai. levukai. 14 – chrizantema. Kolèikas. brangiausia gėlė. šalnokandþiai (astras – Aster L.). þilvytukai (daugiametis flioksas – Phlox paniculata L.). kai karvės neišsivalė po veršiavimosi.). èebatukai.] Gėlių darželio planas šalia pirkios gatviniame Poškonių k. sinavadai (kininis ratilis – Callistephus chinensis Nees. 13 – bijūnas.akmenys [33. pijolkos (bijūnas – Paeonia L.).virkštenis.). Bobø vasara. ypač patiko lapų kvapas. berlinkos. nužievintomis karklų vytelėmis (lankučiais smeigė).).).).). senobinis èišèius. lineliai (paprastoji kosmėja – Cosmos bipinnatus Cav. mylimiausia.). 2 . Pinavijai. Andriušytės 2007 m.). Palangė LLBM Musteikos sodyboje su jurginais Gėlynas šalia pirkios Šukiškių k. kur nors kampe. nuodatkos (vaistinė medetka – Calendula officinalis L.). kasoèiai.). karkliukai.tigrinės leleijos. Naudojo vaistams. Vienmetės gėlės: lineliai (darželinė graželė – Calliopsis tinctoria DC.). skaniai kvepia ir gydo. Tarp jų ir rûta (žalioji rūta – Ruta graveolens L. 11 – muilarožė. vestuvėms. slezeliai (darželinė rožūnė – Lavatera trimestris L. tai jau vasara praėjo“.). raguliai. bijûnëliai. Tai viena iš pagrindinių gėlių. šparagas (vaistinis smidras – Asparagus officinalis L. kalavijai. Goštos.). iki 2 metrų gėlė. Jis ypač buvo reikalingas. teleponai (rausvoji viendienė – Hemerocallis fulva L. èišèius (pievinė kraujažolė f. Pinavijos.). karveliai. 17 . Andriejaþolës. goštaulka. sausiukai (darželinis šlamutis – Helichrysum bracteatum Willd. 4 .). garšvinis (stambialapis saliavas – Peucedanum ostruthium Koch).) – garbingiausia. vijokliukai (pelėvirkštis sukutis – Ipomoea purpurea Lamk.).).] 90 .). Jos reikėjo krikštynoms.). konvalijos (paprastoji pakalnutė – Convallaria majalis L. pilnavidurė – Achillea ptarmica var. sliaznikas. ramunëliai (vaistinė ramunė – Matricaria chamomilla L. 5 .ŽELDINIAI donom ar baltom plytom. Arlikai. vartojo ir vaistams. 7 – flioksai. geltonos jurginës. 9 – piliarožė. nanotkos.biljardo lanksva. 6 – mėtos. [A. geltonukai. bervinkos (šliaužiančioji žiemė – Vinca major L. kad būtų raudoni: „Senovinis mergų ružas“. karkleliai.). šabalbonai (raudonžiedės pupelės – Phaseolus coccineus L. laidotuvėms. marûnas (skaistenis – Pyrethrum Scop. 10 – sedumas. þieminiai jurginai (plunksnalapė rudbekija – Rudbeckia laciniata L. skambuèiai (paprastasis sinavadas – Aquilegia vulgaris L.). kampu įkastom į žemę. naktinukai (dviragė leukonija – Matthiola bicornis DC. šalavijos (balzaminis skaistenis – Tanacetum balsamita L.). Šalčininkų r.

cibulaitis.). Geltonus èyþmus (paprastoji bitkrėslė – Tanacetum vulgare L.GĖLIŲ DARŽELIS þiopliukai (didysis žioveinis – Antirrhinum majus L.). kaštanavolà. Šakniagumbinės: jurginai (Dahlia Cav.) – nuo nervų.): gydė lūžusius kaulus. Labiausiai mylėjo ir gerbė tuos dekoratyvinius krūmus ir gėles. vilniagvaizdikiai (šiurpinis gvazdikas – Dianthus barbatus L. piliponai (tulpė – Tulipa L. Svogūninės: tribulkës (laiškinis česnakas – Allium schoenoprasum L. pelynà (Artemisia absinthium L. perestupà (baltoji driekana – Bryonia alba L. þivokastà (vaistinė taukė – Symphytum officinale L. Buvo kvapios. debesylà (Inula L. durnadagá (paprastoji durnaropė – Datura stramonium L. sakratëlës. Dzūkiški darželiai. Juozapo rykštaitës (kardelis – Gladiolus L.). Jis dažniausiai augo darželyje ar šalia jo: „Nuo išgusčio“.).).).): „Anas nuo visko pamačnas“.). Cincilijas. Sodybose (kieme.). lelijos (Lilium L. Durnàjà ropæ (juodoji drignė – Hyoscyamus niger L. narà. sesabroliai (tikroji našlaitė – Viola wittrockiana Gams.). eksponuojami LLBM Musteikos sodyboje 91 .).). pilnavidurės.).).). saulutës (Bellis perennis L. èistotelá (didžioji ugniažolė – Chelionium majus L. Dvimetės gėlės: devyniašarviai.).). roþës (paprastoji piliarožė – Althea rosea Cav. narcizai (baltasis narcizas – Narcissus poeticus L. kurių žiedai ar lapai skaniai kvepėjo.). Gumbasvogūninės: Juozapëliai. devynšardës. staredubà (vaistinė gelsvė – Levisticum officinale Koch). sode) augino ir kitus vaistinius augalus: barkûnà (baltažiedis barkūnas – Melilotus albus Desr. broliukai.

o tai kartu lėmė ir sąlyginį (lyginant su kitais Lietuvos regionais) pastatų smulkumą. ne visi bandymai sekti senove pavyksta. Čia pateikiama keletas vykusių rekonstrukcijų.] ▼ 92 . o dažnai ir bendralietuviškos tradicinės kaimo architektūros bendrybes. Kita vertus. tokių mėginimų kol kas nedaug. Dzūkijoje liaudies architektūra išlaikė nemaža archajinių formų: padrikos ir gatvinės kaimavietės. ir itin archajiškų statybos formų užsilikimą. neišsišokti moderniomis formomis. Trakų r. kuriuose naudojamos tradicinės architektūros formos. trobesiai ir atskiros detalės dažnai yra nepakitę ar nedaug nutolę nuo daugiau kaip prieš šimtmetį susiformavusių pavidalų. Todėl ypač sveikintini tie bandymai. ir naujesni statybos būdai bei jų deriniai. dzūkiškame kaime. Todėl čia sutinkama didžiausia konstrukcijų įvairovė: taikomi ir seni. bet vis dėlto stengiantis nenutolti nuo tų erdvės formavimo būdų. tai yra jos kompozicinio vientisumo: tiek sodybos erdvės santykio su aplinka (gamta ir kaimynais). galbūt kai kurie tūno užsislėpę Dzūkijos miškų glūdumoje. Tradicinė Dzūkijos kaimo architektūra yra įvairi: įvairovę lemia gamtinės. kuriuose giliai suvoktas tradiciškumas leido išvengti taip lengvai. ekonomiškai atsilikę. kaip ją suprato pirmtakai. sodybų sąranga. Todėl būna. Dėl nederlingų žemių ūkiai Dzūkijoje buvo smulkūs. tiek jos vidaus formų požiūriu. [A. tikimės. ir juos galima įvardinti kaip dzūkiškos. suformuluoti remiantis tradicine Dzūkijos kaimo architektūra. kurie vis dar sutinkami kaimuose. o įsiklausyti į esamos erdvės kalbą ir įsižiūrėti į tai. tai yra senųjų pastatų atnaujinimo. jų pritaikymo šiuolaikinei gyvensenai pavyzdžių. kartais mažiau interpretuojant. etnosui būdingos pasaulėžiūros. istorinės. kuriais galima būtų sekti statant šiandien namus lietuviškame. o kūrybiškai. prilimpančio kičo. kurie nuo seno būdingi šiam kraštui. Išvados ir pasiūlymai. Atnaujinama senoviška pirkia išsaugant senuosius elementus Kalvių k. Senųjų ir naujesnių formų bendrabūvis būdingas ir tūrių bei puošybos deriniams – tai natūrali gyvenimo eigos raiška. o naudojami tik išoriniai pagražinimai. tokių kaip sijiniai ar pėdiniai stogai. kartais daugiau. kad ir šiandien tarp statančiųjų ir projektuojančiųjų atsiranda norinčių sekti tradicinės architektūros pavyzdžiais. Deja.IŠVADOS IR PASIŪLYMAI Džiugu. ir jaučiamas tikras noras atliepti dzūkiškai dvasiai. ypač jei nekreipiama dėmesio į struktūrinius erdvės formavimo kriterijus. kuriuose vyrauja tradicinis pavidalas jį ne kopijuojant. Jos atskirose šio regiono dalyse dažnai skirtingos. kad nuo senųjų trobesių net ir vykusiai nukopijuotos detalės ištirpsta netinkamos kompozicijos fone – tai vis dėlto dažniausiai pasitaikantis reiškinys projektuose. taikytis prie kraštovaizdžio. tačiau yra ir bendrų bruožų. padės bent iš dalies atsakyti į klausimą kokie yra dėsningumai. suformuotų sodietiškos gyvensenos. Švirmicko 2007 nuotr. socialinės ir kultūrinės sąlygos. kuri nesutrukdė dzūkams išsaugoti esminės tradicinės architektūros savybės. Taip pat pristatoma keletas naujų projektų. einant šiuo keliu.

IŠVADOS IR PASIŪLYMAI Apibendrinant tradicinę Dzūkijos kaimo architektūrą čia bandyta suformuluoti tam tikrus principus. ir jų taikymas teiktų vaizdui pilnatviškumą. nuotr. Vilniaus r. jog senąsias erdvių konfigūracijas veiksmingai galima panaudoti ir šiuolaikinei gyvensenai. Trakų r. be pirmųjų. susijusi su pastatų paskirtimi. Švirmicko 2007 m. Tikėtina. [A. kurį lemia laikmetis – ir tai sąlyga. tūrių deriniai ir proporcijos. Plegevičiaus 2007 m. Vilniaus r. nuotr. tačiau struktūriniai požymiai yra lemiantys ir būtent jų taikymas sąlygoja vaizdo.] Rekonstruojamas senasis pirkios (žr. [A. Kiekvienu atveju visumos vaizdą įtakoja visų priemonių derinys.] 93 . kad sandaros. Trakų r. Andriušytės 2007 m. Andriušytės 2007 m. atitiktų tradicinį pavidalą. kurių dėka visumos vaizdas. po to jų pagrindu formuluojami pasiūlymai. įspūdžio kokybę.] Pirkios skliauto (žr. Tarp siūlomų taikyti priemonių svarbiausios yra struktūrinio pobūdžio. kaip su jomis sieti šiuolaikinę architektūrą. nuotr. kuriais remiantis šiandien statomi architektūriniai objektai būtų ne tik kai kuriomis išorinėmis formomis. Kitos priemonės būtų antrinės. visumos pavidalas liktų iškreiptas ir tik kažkiek išorinių elementų dėka primintų senąją architektūrą (tokio sprendimo pavyzdžių pasitaiko neretai. Dar viena pasiūlymų dalis. ypač jeigu naudojami tiktai puošybiniai elementai). nepaneigiant nuo seno susiklosčiusių darnių žmogaus ir gamtos bendrabūvio formų.] Atnaujintas pirkios skliautas Žvynėnų k. bent iš dalies padės atsakyti į klausimą. kurios nebeįmanoma atšaukti. kuriuos įmanoma išryškinti tiriant senąsias formas. Todėl juo svarbiau rasti priemonių. Rekonstruota ir pritaikyta poilsiui sena sodyba Babrauninkų k. Toliau pirmiausia išryškinamos senosios kaimo architektūros ypatybės. [V. leidžiančių įsiterpti į trapų Lietuvos kraštovaizdį jo nepažeidžiant. viršuje) Žvynėnų k. bet ir giluminėmis kokybėmis artimi senajai aplinkos formavimo dvasiai. komponavimo dėsniai. tai yra erdvės konfigūracija. yra tik priminimas. Kiti matmenys slypi pasaulėžiūroje ir gyvenimo būde. skirti senosios architektūros tradicijos ir šiuolaikinės statybos darnai. neužgožiant gamtos. lydinčios pirmines. nuotr. kairėje) prieangis Kalvių k. detalė [A. tačiau naudojant tik jas.

proporcijomis ir puošyba. dalyvauja formuojant erdves kaip jas ribojantys elementai. žinoma. gamtinėmis spalvomis atrodo lyg natūralūs šios žemės gyventojai – jie bene tokie ir yra. būdingais lietuviškai sodybai. Kalvių k. jos erdvių išdėstymu. [V. [A. mastelių įvairovės. taip pat šešėlių. ir erdvinė apsauga. Šis tarsi mitinis artumas gamtai atsiskleidžia keliais lygmenimis: sodybos vieta ir sandara. nors ir ne visuomet jie būna pailgi). Patys monumentalūs trobesių tūriai su kupliais stogų šlaitais. Sodybų ribų.IŠVADOS IR PASIŪLYMAI Tradicinės kaimo architektūros ypatybės Artumas gamtai.] Atnaujintas su tradicinio pavidalo apvadais pirkios langas. čia skirta vietos žolei. ir želdiniai.] Poilsiui pritaikyta sena sodyba Trakežerio k. kad sudaro vientisas kiemų erdves. želdiniais. Pastatų planas – tai paprastai ištęstas stačiakampis. Erdvėskiemai dalyvauja sodybos kompozicijoje kaip savarankiškos jos sandaros dalys. iš tolo dauguma jų ir atrodo tarsi medžių guotai: tai ir papildomas vertikalės matmuo iš esmės horizontaliai struktūrai. nuotr. [A. jų konstravimo būdais. ją struktūriškai suderinant su bendru pasaulėvaizdžiu. Jų nuožulnūs stogai formuoja horizontalų nuosaikų siluetą. Žmogui skirta erdvės dalis sutvarkoma. jos kokybių pratęsimas į gyvenamąją erdvę. atskirų kiemų ir statinių išdėstymas dažniausiai artėja prie stačiakampės konfigūracijos. nes atsižvelgiama į reljefą. todėl patys statiniai. kitus aplinkos veiksnius.] ▼ 94 . panašų į netolimas kalvas. Trakų r. kuriuo remiasi tradicinės architektūros sąranga. Švirmicko 2007 m. daržams. gėlių darželiams. Sodybų erdves supa horizontalūs pastatų tūriai (dažniausiai. Andriušytės 2007 m. kurių ribas išryškina ir tvoros. tačiau to laikomasi ne itin griežtai. tradicinės architektūros tarsi ištirpimas kraštovaizdyje – tai visų pirma reiškia pagarbą aplinkai. dažniausiai būdami pailgi tūriai. nuotr. darnos su ja radimą ir yra pagrindas. Trakų r. nuotr. mažosiomis architektūros formomis bei interjero elementais ir. Gerai įsiterpę į reljefą. Pagal tradicinį pavyzdį atnaujintas senosios pirkios prieangis Trakiškių k. medžiagų taikymu. sodams. Plegevičiaus 2007 m. Varėnos r. puošybos elementų kuriamas virpantis ažūras – visa tai praturtina gyvenimą ir vaizdine prasme. kurie išdėstomi taip. ir ties jomis statomi šuliniai ar kiti statiniai. pastatų formomis.

taip šiedu trobesiai suformuoja gerojo kiemo erdvę. Atskiras erdvines zonas sodyboje sudaro ir kūdra. Tarpai tarp statinių dažniausiai sudaro nuo vieno iki trijų statinių aukščio (jei tik pakanka vietos sklype). kurio dėka kieme nėra per ankšta ir yra jauku. ir psichologinę apsaugą. bet ir nevaikščioti didelių atstumų. dideli medžiai suformuodavo tarsi vartus. suformuoti kiemus tarp jų. jei tik išsitenkama rėžio plote. tai tarsi sodybos branduolys.] 95 . Andriušytės 2007 m. Andriušytės 2007 m. Pagal seną pavyzdį atnaujinta pirkia Kašėtų k. taip pat ir spygliuočiai. galima kalbėti apie vidutinį. buvo statomas atokiau nuo kitų pastatų. „valakinėse“ sodybose. o pamiškėse medžių irgi nesodindavo. kur gręsia iššalti šaknys. čia ir gėlių darželis. sodinti dideli lapuočiai. taip pat sukurti jaukią. kad pro pirkios langus matytųsi svirno durys. nuotr. be to. kuris būdingas lietuviškoms sodyboms. Andriušytės 2007 m. nuosaikų santykį. kuriuose dažnai sustatomi aviliai bitėms. nuotr. Gerasis kiemas kuriamas arčiau gatvės. Apželdinimas. Vis dėlto net smėlingoje žemėje. Šalia įvairių paskirčių pastatų gali būti formuojamos atskiros erdvės: prie tvarto natūraliai susidaro purvinesnė zona. jų ažūras praturtina vaizdą.] Tradicinio dekoro panaudojimas atnaujinant pirkią Kašėtų k. ir sodai. saugo pačią sodybą. daugelyje Dzūkijos vietų nėra toks gausus: prastose žemėse buvo taupomi derlingesni lopinėliai.IŠVADOS IR PASIŪLYMAI Išskirtinis yra gyvenamojo būsto ir svirno ryšys: jie statomi netoli vienas kito. nors kartais – kitoje kelio pusėje arba šalia pirkios. dažniausiai taip. čia statomi gyvenamasis būstas ir svirnas – puošniausi sodybos pastatai. kuriai neretai parenkama vieta prie natūralaus ar dirbtinio vandens telkinio. ji ne tik švaresnė. Toks užstatymo tankis ne tik leidžia laisvai išdėstyti statinius. Varėnos r. stengtasi turėti medžių. daržus nuo gyvulių). Gatviniuose kaimuose gatvių pakraščiai dažnai būna gausiai apsodinti dideliais medžiais. gerąjį kiemą. prie kluono – kluoniena. ir suoliukai poilsiui. ir daržai. o vienkieminės sodybos vasarą daug kur atrodo kaip nedideli medžių guotai. Be sodų ir krūmų. Gerojo kiemo erdvė yra ypatinga. – taip pat priešais pirkią. dažnai ir koplystulpis. Varėnos r. iš dalies apribotą erdvę. [A. Laisvo planavimo sodybose svirnas dažniausiai statomas priešais pirkios duris. nuotr. suteikia sodybos struktūrai aiškumo. Tvoros teikia ir praktinę (pvz. kluonas. Medžių ar krūmų eilės žymėdavo sodybos bei jos dalių ribas. saugantis nuo gaisrų.. Kaip ir pirtis. stačiakampio plano vienkieminėse sodybose gyvenamasis būstas ir svirnas stovi statmenai arba lygiagrečiai vienas kito atžvilgiu ir taip pat sudaro gerąjį kiemą. tai negalioja atokiau statomoms pirtims. [A.] Naujai užtverta žiogrių tvora Kašėtų k. Pati sodyba ir atskiros jos erdvinės zonos būdavo atskirtos tvoromis. neretai tiesiog keletą jų palikdami sodyboje. kartais per juos net sunku įžiūrėti statinius. rečiau – šonu į jas. Nors įvairių tipų sodybose atstumai tarp pastatų skirtingi. paprastai aptverta. Varėnos r. [A.

lauko Naujai pastatytas gyvenamasis pastatas Žiūrų k. Pastatai Jie paprastai būna žemo pailgo vientiso tūrio. Jį daugiausia suteikia smulkios formos: prieangiai. tai yra statiniai. Monumentalių tūrių ir smulkių elementų derinys sukuria įvairių mastelių vienovę. Pastatų planinė struktūra turi keletą variantų. kertės gali būti atsikišusiais galais arba lygios. kuriame vyraujantis šlaitinis stogas (jo projekcinės plokštumos santykis. ypač vienkieminė. kaip ir gamtoje. Paprastai sodyba. derančių tarpusavyje struktūrinės vienovės dėka. šuliniai.lt] 96 . tvoros. tūriais. kompozicijoje vyrauja ašinė simetrija. kad vyrauja paprastas aiškus stačiakampis planas. tad įėjimas gali būti kiek šone. Šoniniai fasadai priklauso nuo plano. Apsaugai nuo vėjų išnaudojami ir reljefo nelygumai.IŠVADOS IR PASIŪLYMAI Ir praktiniu. Sodybos dalys. A. Todėl jis būna ne tik saulėtas. ir simboliniu požiūriu architektūroje svarbi orientacija pasaulio šalių atžvilgiu. susiliejantį ir su platesne aplinka: santykinai žemi. ypač vienodais stogų nuolydžiais. ypač esant prieangiams. arch. tačiau išlaikoma masių pusiausvyra. beveik susilieja su juo – tai ypač išraiškinga esant keturšlaičiams arba pusskliautiniams stogams. tai turėjo reikšmės ir pirkios padėčiai. Jei tik sodyba neįsprausta į labai siaurą plotą (taip dažnai būna rėžiniuose kaimuose). gerasis kiemas ir pirkios durys atgręžiamos į pietus arba bent jau ne į šiaurę. mažoji architektūra. erdvės tarp jų – tai vientisas darinys. retesni molis. lyginant su sienos aukščiu. Medžiagos natūralios. randamos artimoje aplinkoje: Dzūkijoje vyrauja medis. bet ir apsaugotas nuo vyraujančių vėjų. svyruoja nuo 1:1 iki 1:2) formuoja kuplų siluetą. Fasadų. dažnai ir medžiai teikia reikiamą pavėsį. kuriame išdėstomos gyvenimui reikalingos funkcijos. kuriame. tačiau svarbu tai.. suoleliai. Dėl to tradicinės architektūros statiniai gerai įsiterpia į kraštovaizdį. taip pat ir želdiniai bei puošybos detalės – visa tai erdvėje sukuria tarsi virpantį ažūrą. yra daug įvairių pavidalų. želdiniai. ypač galinių. Panašūs dydžiais. stogai dažniausiai gegniniai. jų ir kitų detalių dydžiai subordinuoti bendros masės atžvilgiu. formuojama ant aukštumėlės. Varėnos r. Statybos technologijos atitinka medinių konstrukcijų ypatumus: sienos rąstų. priesvirniai. o šalia esantis svirnas. ir stambesni pastatai. Petrauskas [www. Pietryčių. koplytstulpiai. tačiau pasitaiko (jau tik ūkiniuose pastatuose) senoviškų konstrukcijų stogų: sijinių arba pėdinių. bet ne ant pačios aukščiausios kalvos. taip pat pietų ir rytų kryptis buvo laikoma šventa. Langai išdėstomi tolygiai. prieangiai. tarsi prigludę prie žemės pastatai – sudėtinė nuo seno susiklosčiusio kraštovaizdžio dalis. pailgi. kurie būna apvalūs arba tašyti. kuri užpildo aplinką įvairių dydžių deriniais.lubas. medžiagom ir spalvom sodybų statiniai sudaro vieningą vaizdą. švelninančiais kontrastus ir teikiančiais jaukumo.

• sodybos erdvėje trobesių.] 97 . rūpestingesnio darbo. žmogaus fizinius ir psichinius poreikius.IŠVADOS IR PASIŪLYMAI akmuo. santūri. • ávairovë pasiekiama naudojant tam tikru laipsniu tarpusavyje besiskiriančias formas ir kompozicijos priemones. • puošyba išimtinai tektoniška: dekoruojamos konstrukciškai reikšmingos vietos. lemiančios ypatingą tradicinės architektūros pavidalą: • vientisumas pasiekiamas netiesmukiškais būdais: naudojant panašias formas. nuotr. ne itin ryškios. • raiškus saiko jausmas: pavyzdžiui. tūriams būdinga ten. skiedros. arčiau žmogaus stebėjimo lauko esančios detalės smulkesnės. puošybos pobūdį. jų detalių. o vertikalėmis ir kreivalinijinėmis formomis išreiškiami akcentai. atitinkančius paskirtį. kur yra konstrukciškai ir funkciškai tikslinga (todėl yra dažna. Andriušytės 2008 m. • derinant visumos dalis vyrauja niuansas. dydžius. stogų nuolydžiai svyruoja maždaug tarp 42-45°. atsivėrus stogų skliautams.: vaizdai nuo gatvės ir kieme link pirties. be to. tuo raiškesnė simetrija: sodybų struktūroje ji tam tikru laipsniu reiškiasi tik gatvinėse ir geometrinio plano sodybose. taip pat yra raiškus stogų formų nuožulnumas. lentelės. bet ne būtina). taip pat medžio lentos. želdiniais. mažųjų architektūros formų ir puošybos ažūru. • masteliškumas tradicinėje architektūroje išspręstas labai tikslingai: pastatų ir jų dalių dydžiai atitinka paskirtis. jos apdovojimo būdas. puošybos detalės būtinai simetriškos. Tuo tikslu jos ir dažomos – spalvos natūralios. gontai. skirtingai traktuojant pagrindines bei antrines erdves bei formas. o tik dalis jų. • kuo smulkesni objektai. Kompozicijos priemonės. smulkius elementus priderinant prie stambiųjų masių. sienas imta saugoti apkalant jas lentomis – tai ženkliai prailgina jų išsilaikymą. o kontrastas taikomas antrinėse struktūrose. • puošyba tikslinga: puošiamos gerai matomos vietos. Stogams naudoti šiaudai ir švendrės. tektoniška. pirtis [A. medžiagas ir konstrukcijas. net labai išpuoštuose fasaduose nėra taikomos visos įmanomos puošybinės detalės. • vyrauja horizontalumas. • faktûrà dažniausiai formuoja natūralus medžiagos paviršius. • erdvës ir tûriø kontrastai minkštinami pusiau atviromis erdvėmis. Sumažėjus pastogėms. Naujai statoma sodyba Metelytės k. o esančios toliau – grubesnės. Apdaila ir puošyba vientisa. kitų statinių ir želdinių deriniu kuriama masteliø ávairovë. nors Dzūkijoje atspalvių paletė įvairi. • vyrauja pailgi horizontalûs tûriai. kuri vienijama pagrindiniu mastelio parametru laikant dydžius. Lazdijų r. proporcijas.

kitos detalės. skirtų ūkinėms reikmėms. apželdinimą. Gyvenvietes ir sodybas formuoti atsižvelgiant į gamtos sąlygas: reljefą. nebūdavo statomi visai šalia jo. kiemų ribas. siūloma laikytis tradicinės architektūros principų. bet ne pačias aukščiausias iš esančių šalimais. kad sodybos būdavo kuriamos pasirenkant aukštesnes vietas. atitinkanti gatvinio rėžinio kaimo struktūrą. schema. R. V. K. jis orientuojamas į pietus. ir pirkios fasadas. Naujas šulinys Metelytės k. Kisielius. Gyvenvietes ir sodybas formuoti atsižvelgiant į urbanistinį kontekstą: taikantis prie kaimavietės tipo. 2005 m. 98 . Andriušytės 2008 m. nuotr. tvoromis ir želdiniais riboti kiemų erdves. bendravimui skirtą dalį nuo kitų. arch. atskiriant švariąją. poilsiui.] Naujai suprojektuoto Grūto k. naujai planuojant ar perplanuojant sodybas. arch. išskyrus pirtis.IŠVADOS IR PASIŪLYMAI Kaip tradicinės architektūros principus pritaikyti šiuolaikinei statybai Urbanistinėje struktūroje. gėlių darželiai. Pastatus sodyboje dėstyti formuojant kiemus: trobesiais. Druskininkų sav. Taip pat. koplytstulpiai. Trakų r. [A... Panaudoti tradicinius apželdinimo būdus: medžių eilėmis fiksuoti sodybų. vandens telkinius ir kt. Lazdijų r. atitinkantys tradiciją: tai prieangių erdvės. 2007 m. pagrindiniai sodybos pastatai. jei sklypas būdavo netoli vandens telkinio. įrengti gėlių darželius ir pan. Augustinavičius. jai būdingo sodybų išplanavimo ir tūrių derinio. Sakalauskas. Gerajame kieme būtų sutelkiami puošybos ir gerbūvio elementai. vadinamo „Dzūkų kaimu“. Formuojant visai naujas gyvenvietes atsižvelgti į tam kraštui būdingas kaimaviečių struktūras. Atkreipti dėmesį. Naujai suprojektuoto gyvenamojo namo fasadai Tabaliukų k.

tūrio konfigūracija. Pinkoraitis. Pinkoraitis. I. kartais akmuo (dažniausiai pamatams) ir molis (Užnemunėje – ūkiniams trobesiams). švendrės. medžio dirbiniai. Gyvenamajam būstui tinka naudoti pirkios plano konfigūraciją: ištęsto plano stačiakampį. Stogams tinka šiaudai. Konstrukcijoms ir apdailai naudotinas daugiausiai medis. langai dėstomi ritmiškai. Lazdijų r. Įrengti krikštasuolę – šeimos susirinkimų vietą (ją galima taip pat derinti su pietryčių kryptimi. Planuojant gyvenamojo būsto patalpas. kurioje šviesu pirmą dienos pusę – tai atitinka šiuolaikines pusryčių stalo vietos rekomendacijas).. ūkiniams trobesiams naudotina ir karkasinė. 99 .IŠVADOS IR PASIŪLYMAI Pastatų vaizdas turėtų atitikti krašto tradicijas: pastatų dydžiai. Vilniaus r. kad priešais krosnį esantis vienas langelis yra mažesnis nei kiti. Vaizdą praturtina ir prieangis. viso pastato plotį išpildančias erdves: tai bene visuomet patogi patalpos forma. Gyvenamojo būsto kompozicija iš esmės priklauso nuo paskiries ir konstrukcijų: galinio fasado simetriją lemia gegninis stogas. gerai pritaikoma nūdienos reikmėms. I. Durys naujai statomame pastate Metelytės k. projektas. Vasarnamio Trakų r. suskaidytą statmenai. Dėl rentinio stabilumo langas nuo kampo būna ne arčiau 1 m. bent dalyje jų išsaugoti beveik kvadratines.] Gyvenamojo namo projektas Piktakonių k. nuotr. pagrindinės konstrukcijos ir dekoras galėtų būti projektuojami pagal gerus konkrečios vietovės tradicinės architektūros pavyzdžius. arch. Rentinė konstrukcija vyraujanti. [A. proporcijos. arch. Andriušytės 2008 m. senosioms dzūkų pirkioms būdinga. – tokia yra ir dažnai sutinkama šiuolaikinių gyvenamųjų būstų struktūra. įėjimo vietą šoniniuose fasaduose – plano struktūra.

pagalvių užvalkalai. kad dzūkai labai mėgo įvairias indaujas: šaukštdėčius. grybavimui. Ypač jaukumo suteiktų kampinėje spintelėje-rankšluostinėje įvertas lininis rankšluostis su šeimininkės inicialais. 4) katilinė.: 1) prieangis. Birštono sav. Sodybinio gyvenamojo namo projektas Martinonių k. Nesudėtinga atgaivinti ir tradicines stovines – vaikštynes. 15) kambariai. Mažose bumblose galima laikyti svogūnus. bet ir užuolaidos. pavyzdžiui. dirbtuvėms. bet ilgai buityje naudotus baldus: suolus. Kompozicijos priemonės naudotinos taip. vaikų žaislus. čiukuriniai. 7. 2006 m. valgomasis. 9) koridorius. demonstruoti jų faktūras. 5. atitinkantys tradicinės architektūros pavyzdžius. Siūloma statyti svirnus – itin puošiančius sodybą ir teikiančius jos erdvei. arch. nes jie neatskiriama jaukaus būsto dalis. staltiesės.. ypač su gražiai išpjaustinėtais atlošais. spinteles-rankšluostines. nupintas iš šiaudų bei lazdyno kartelių. proporcijų. kaip būdinga tradicinei krašto archtektūrai. atitinkančius tradiciją. Pirtis statyti pagal tradicinius pavyzdžius – tai puiki šios paskirties pastato konfigūracija. puošybos elementų dėka turėtų būti kuriama pavidalo vienovė. 14. kad dzūkai garsėjo savo audimo tradicijomis. profiliuotų lentelių. 6) svetainė. Juo labiau. spanguoles. taip pat ir baldų. gerajam kiemui ypatingą jaukumą. Kuo daugiau panaudoti pintų daiktų: įvairių pintinių uogavimui. pusskliautiniai. užuolaidėlės. Vietiniai verslininkai galėtų gaminti jau beveik išnykusius. rankšluosčiai. Naudotina kuo daugiau naminių audinių interjere. česnakus. 13. sandėliams. taip pat nebijoti derinti skirtingų laikmečių baldų. formas ir baldus. medžiagų. Tai ne tik lovatiesės. 3) virtuvė. Lopšius gaminti ne iš apvalių pagaliukų. pritaikyti šiandienos reikmėms: garažams. Interjere siūloma naudoti natūralias medžiagas. Dzūkijoje dar gyvos pynimo iš vytelių bei šaknų plėšų tradicijos. jų tūrių dydžių. 2) holas. Patartina kuo gausiau panaudoti išlikusius tradicinius baldus. jei jie nenaudojami pagal tiesioginę paskirtį. Atminkime. užtiesalai. dvišlaičiai. obuolius. įvairių daiktų laikymui. sūpuojamos į šonus. Siūlytini ir lopšiai-lovelės su pavažomis. Jose galima sudėti nešvarius skalbinius. Interjero dekorui panaudoti bumblas. konstrukcijų. makulatūrą. bet iš siaurų. 10. rinktis spalvas. 11) sanitariniai mazgai. Labai pagyvėtų namai. Vertėtų naudoti pintinius lopšius. kelionėms.IŠVADOS IR PASIŪLYMAI Gyvenamųjų būstų stogai Dzūkijoje naudotini įvairūs: keturšlaiščiai. Svirnus galima naudoti ir pagal jų antraeiles paskirtis. vasaros nakvynei. tuo pačiu išsaugant įvairovės matmenį: vieningumo ir sudėtingumo derinys būdingas tradicinei architektūrai. Križinauskas. Kuo daugiau panaudoti skobtinių daiktų. Kitų ūkinių statinių formas. 12) sandėliai 100 . Statinių puošybai priimtinos formos ir motyvai. jei atsirastų ilgieji pasienio suolai. J. lovas. pakabinamas ant sienos spinteles. Prie jų derėtų profiliuotais galais medinės lovos. Sodybos erdvėje statinių išdėstymo. kampines spinteles. indaujas.

kairėje). arch. o tradicinius. keptais ant kopūstų lakštų. Reikia susipažinti su etnografine literatūra. todėl bene kiekvienas jos vienetas gali būti vertingas senosios statybos ir gyvensenos pažinimui. O kur džiovintume baravykus? Virtuvė. (projektą žr. Greitai nykstantis (daugiausiai medžio statybos) paveldas yra reikalingas skubaus visuomenės ir valstybės dėmesio: unikalių ir įprastesnių. • medinius pastatus įmanoma restauruoti ar renovuoti ir pritaikyti šiuolaikinėm reikmėm. nes namuose turi būti ne tik jauku. Sukurti tradicinį ar bent tradicijomis paremtą interjerą nėra lengva. jų puoselėtojų rėmimas (informacinis ir finansinis) būtų prielaidos veiksmingai saugoti dar išlikusius ir skatinti jų pavyzdžiu statyti naujus tradicinę architektūrą atstovaujančius objektus. plačių lentų. bet ir sveika gyventi. bet senuosius pavidalus liudijančių objektų inventorizavimas (fiksavimas ir vertinimas). kad dzūkiškas namas neįsivaizduojamas be didžiosios duonkepės krosnies. Interjere naudoti tik natūralias medžiagas. o ne iš medžio plokščių. Birštono sav. pakvipusi džiovintais grybais bei pečiuje kepta namine rugine duona ar blynais.IŠVADOS IR PASIŪLYMAI Molinė indauja su viršuje esančiu dūmtraukiu suteiktų monumentalumo. Panaudoti kuo įvairesnių kabyklų rūbams. • autentiško objekto vertė yra didesnė nei naujos statybos. Križinauskas ▼ 101 . turėtų būti neatskiriama dzūkiškos buities dalimi. Kuo plačiau naudoti medinius langus ir ne vienos dalies. Kambarines gėles auginti ne tik moliniuose. Tradicinė Dzūkijos architektūra yra išlaikiusi nemažai archajiškų bruožų. Pirmiausia būtina parengti interjero projektą ir jį nuosekliai įgyvendinti. reikia suteikti pirmenybę šiems principams: • seno ir naujo dermė turi būti labai subtili. Siekiant veiksmingo pateiktų siūlymų taikymo. bet ir mediniuose vazonuose (ypač dideles kambarines gėles). Sodybinis gyvenamasis namas Martinonių k. suskaidytus į 4–6 dalis. Baldai iš natūralios medienos. Juo labiau. Lubos ir grindys – medinės. J. su interjero ekspozicijomis muziejuose bei konsultuotis su specialistais.

680 p. Apie lietuviškų dvigalių gyvenamųjų namų susidarymą. kultūra. 35. Dubičiai. 432 p. Butkevičius. p. Vilnius: VDA l-kla. P 295-310.. 17. Vytauto Didþiojo Kultûros muziejaus metraštis. Senoji lietuvių liaudies medinių pastatų konstrukcija. 2002. // Valstybinës LTSR architektûros paminklø apsaugos inspekcijos metraštis. – amžius apyl. 1. 89-95. Čerbulėnas. Baršauskas. Rasa. 1. P 3-32. 20. . 16. buvusių dvarų sodybos ir mažoji architektūra. // Lietuvos TSR architektûros klausimai. 2-3. Panemunių dzūkai. Kelios pastabos apie Vilniaus vaivadijos etnografiją. P 81-101. 319 p. 2: Miesto gyvenvietės. I t. 5. 1989. Spalva lietuvių liaudies mene. III kn. Čerbulėnas. Čerbulėnas. pirmoje pusėje. Klemensas. Jonas. // Lietuvos TSR architektûros klausimai. 36. // Lietuvos TSR architektûros klausimai. P 323-367. // Lietuvos TSR architektûros klausimai.. . 1996. Čerbulėnas. P 173-191. Pietryčių Lietuvos gatviniai kaimai. II t. 63 p. 15. 32. Juozas. 10. P 73-94. Kaimo skrynios Užnemunėje. Lietuvių valstiečių baldų rūšys ir tipai XIX a. Lietuvių liaudies tradicinių gyvenamųjų pastatų genezės klausimu. 30. 258 p. 74-103. 104 p. 204 p. – valsčius VUB – Vilniaus universiteto bibliotekos rankraščių skyrius 102 . T. Lietuviškos kolūkiečio sodybos architektūra. Kultūros paveldo centras. // Lietuvos TSR architektûros klausimai. 28. p. Klemensas. 14.): DNP 2000. Vilnius : Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. Savaimingai susiklostę kaimai. Alytus: Albagrafija. 231 p. Nr. 2005. 1974. I t. I t. Lietuvos urbanistikos istorijos bruožai: (nuo seniausių laikų iki 1918 m. Kaunas: Lututė. Butkevičius. 4-10. Šešelgis. 32 p. Baudouin de Courtenay-Ehrenkreutzowa. T. Izidorius. Marcinkonys (Varėnos raj. .. 27. Kaunas: Lututė. Dubininkas. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. Lietuvio sodyba. Tradicinė žemaičių architektūra : pagalbinė priemonė projektuojant Žemaitijos nacionaliniame parke. // Valstybinës LTSR architektûros paminklø apsaugos inspekcijos metraštis. . visuomeniniai pastatai. 24. Baršauskas. Lietuvos kaimo senųjų medinių ūkinių trobesių architektūra. žmonės. 1965. . 175 p. Bronius. Forma ir konstrukcija lietuvių sodybos medinių trobesių architektūroje [Daktaro disertacijos rankraštis] Kaunas. Vilnius: Vaga. 8. 2004 (Kaunas : Spindulys). 141 p. Dieveniškių apylinkių medinė architektūra. – rajonas sav. 33. p. . T. 1. I t.LITERATŪRA 1. Dainava : Seinų kraštas : istorija. Rasa. 138 p. t. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidykla. 18. Vilnius: Mokslas. Kašelionis. 1941. Kazys. disertacija istorijos mokslų kandidato laipsniui įgyti. Jonas. 3. Valstiečių kiemo medinių trobesių dekoro genezė. Zervynų kaimas. Minkevičius. Lietuvių etnografijos bruožai. Kompoziciniai principai ir kompozicinės priemonės lietuvių liaudies architektūroje. Lietuvių liaudies architektūros paminklai. Vilnius: Mintis. 22. 1988. 29. 1997. 283–322. P 66-117. 47 p. Kazys. 1968. 247 p. – kaimas LDM – Lietuvos dailės muziejus LII – Lietuvos istorijos instituto Etnologijos skyrius LLBM – Lietuvos liaudies buities muziejus LNM – Lietuvos nacionalinis muziejus r. Šešelgis. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. 2007. 12. 2007. Bertašiūtė. 7. Nr. 247 p. Vilnius: Mintis. 1960. Andriuškevičius A. K. 158 p. Klemensas. Kapiniškiai. Bertašiūtė. – studentai VGTU AF – Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakultetas vls.. Architektūra. 1956. .. – savivaldybė stud. 1964. Musteika. IV t. – buvęs k. 1959. 1989. Jurgis. Juozas. // Etnografija. 319 p. 6. Vilnius : Dizaino studija „Daba“. Minkevičius. 9. 1970. Kazys. Gimbutas. IV kn. 1958. // Iš lietuviø kultûros istorijos T. Kazys. 1994-2000. Kaimo gyvenvietės ir gyvenamieji namai. 2. 138 p. P 237-268. Lietuvos valstiečių gyvenvietės ir sodybos // Iš lietuviø kultûros istorijos. Vilnius: Vaga. 2006. Alytaus miesto ir apylinkių istorijos bruožai: straipsnių rinkinys. Lietuvių liaudies menas. Grabijolai. 2002. Lietuvių liaudies architektūros paminklai. Cezarja.I. 31. Lietuvių liaudies architektūra. 1957. 1988.). 21. 1996. Lietuvių liaudies architektūra. 26. – apylinkė buv. Lietuvių valstiečių ūkiniai pastatai. Čerbulėnas. p. Lietuvos kaimo trobesių puošmenys Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Baršauskas. 112-141. – XX a. 48 p. Vilnius: Mokslas. Šešelgis. Vilnius: Mintis. 143 p. 2. . Juozas. 11. T. Šešelgis. Izidorius. 143 p. Lietuviškų svirnų architektūra. Vilnius: Periodika. . SUTRUMPINIMAI a. // Kultûros paminklai Nr. Vilnius : Valstybinė polititinės ir mokslinės literatūros leidykla. 4. 34. Vilnius : Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. II t. Lietuvių liaudies architektūros paminklai. Kaunas: Lututė. 23. ūkiniai ir gamybiniai trobesiai. 1998. Užnemunės vienkieminių kaimų genezės klausimu. Klemensas. 101 p. 1992-1993. 1973. 25. Liškiava. Rudnia. 13. 19. 5. 1971. Vilnius : Mintis. V. 2002. Klemensas. Marcinkonys (Varėnos rajonas): Dzūkijos nacionalinis parkas.

Rumšiškės Medþiaga rinkta Lietuvos istorijos instituto Etnologijos skyriaus. Naudotasi Lietuvos liaudies buities muziejaus ekspozicijos ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektûros fakulteto studentø apmatavimø praktikos metu rinkta (vadovë L. Architektūros ir statybos institutas. Vilniaus Gedimino technikos universitetas. skirti Vakarų Aukštaitijos ir Suvalkijos (Sūduvos) tradicinei kaimo architektūrai Mokslinės studijos DZŪKIJOS TRADICINĖ KAIMO ARCHITEKTŪRA autoriai: Aistė Andriušytė. dr.Jau išleisti du šios serijos leidiniai. Visiems dëkojame uþ pagalbà. Vilnius Vingaudas Baltrušaitis.. Vilniaus universiteto bibliotekos rankrašèiø skyriaus. Kaunas Gražina Žumbakienė. dr. Lietuvos dailës muziejaus. architektûros vertinimui pasitelktas istorinis kontekstas ir šá kraštà tyrinëjusiø mokslininkø darbai. Rumšiškės Ilona Burinskaitė. Markejevaitë) medþiaga. Lietuvos liaudies buities muziejus. Lietuvos liaudies buities muziejus. 103 . Atlikti natûriniai tyrimai.. Lietuvos nacionalinio muziejaus fonduose.

...................................TURINYS Pratarmė ..75 KITI ŪKINIAI PASTATAI .................... paštas: etnogloba@lrs............. 92 (dr. 14 (dr...................................24 Durys .....lrs........................... (+370 5) 273 31 40................................lt 104 ........................ faks..............103 Spausdino UAB „Petro ofsetas“ Þalgirio g.........3 DZŪKIJA: SKIRTINGA ISTORINĖ RAIDA ... UAB „Petro ofsetas“ Pasirašyta spaudai 2008 06 17 Tiraþas 500 egz................................... atskaitingos Seimui) PIRKIOS VIDUS ........70 PIRTYS .........19 PIRKIOS PUOŠYBA ...........87 Gėlių darželis ...... 1/8..... MAŽOJI SAKRALINĖ ARCHITEKTŪRA ...18 Stogai....37 Konstrukcinės detalės............................ LT-01102...........petroofsetas................................................. LT-09303 Vilnius tel....................58 KLUONAI ...... 4 (dr................................................................................ Aistė Andriušytė) PIRKIOS SANDARA ........................... 90............ El.............. 84 (dr.................................................................lt. 47 (Vingaudas Baltrušaitis) ŪKINIAI PASTATAI ... Faks.......................21 Skliautai ......................................lt www. Vingaudas Baltrušaitis) LITERATŪRA ....................................76 SMULKIOS ARCHITEKTŪROS FORMOS .........................46 Leidiná parengë ir iðleido Etninës kultûros globos tarybos sekretoriatas.. (+370 5) 273 33 47........................ (+370) 699 04238 El................ nuorodà – institucijos....... Ilona Burinskaitė) ŽELDINIAI (Gražina Žumbakienė) .......................... Aistė Andriušytė............................ Þygimantø g......29 Prieangiai .10 GYVENAMASIS BŪSTAS ............................................... Vilnius.................... koregavimas ir komponavimas – Vaclovas Mikailionis Virðelio maketas – Tatjana Gudanec Maketavo Tatjana Gudanec..32 Langai ................................................. Aistė Andriušytė) GYVENVIETĖS .............................................. paštas: priemimas@petroofsetas...........87 Medžiai ........... redagavimas.......... 210 71 61.....20 Lėkiai ..14 Rentiniai .............. 210 71 60 Mob..........................................................79 Stilistika..4 SODYBOS .....................................102 AUTORIAI .................. 58 (dr..............44 Trobesių dažymas ...... tel.............................................65 TVARTAI .........lt (þr. Aistė Andriušytė) SVIRNAI ........................................................ Lietuva Tel.................89 IŠVADOS IR PASIŪLYMAI ............. www................

You're Reading a Free Preview

Download
scribd
/*********** DO NOT ALTER ANYTHING BELOW THIS LINE ! ************/ var s_code=s.t();if(s_code)document.write(s_code)//-->