ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBA

DZŪKIJOS TRADICINĖ KAIMO ARCHITEKTŪRA

Aistė Andriušytė Vingaudas Baltrušaitis Ilona Burinskaitė Gražina Žumbakienė

UDK 719:72(474.5) Dz92

Recenzavo: Prof. habil. dr. Irena Regina Merkienë, dr. Petras Kalnius

Sudarytojas ir specialusis redaktorius prof. dr. Libertas Klimka

© Etninës kultûros globos taryba © Aistë Andriušytë © Vingaudas Baltrušaitis © Ilona Burinskaitë © Graþina Þumbakienë

ISBN 978-9955-9468-3-0

PRATARMĖ
Vienkiemiai tarp Dzūkijos miškų, tarp kalvelių ir kaimai, nuo seno jungiantys sodybas bei jų gyventojus, – tai vis dar kraštovaizdžio dalis. To, kuris mielas akiai, artimas širdžiai, kurio ypatingas grožis išreikštas daugelyje kūrinių. Kas gi sudaro žavesį ir jaukumą, būdingą senųjų sodybų erdvėms, kokia jėga, verčianti kaskart atsigręžti ir pasigrožėti, slypi šimtmečiais gludintuose pavidaluose? Jie kalba ne tik praeičiai. Gyvenimo vertės suvokimą liudijančios formos teigia, kad architektūra gali būti terpė, ugdanti savasties jausmą, kuris padeda tausoti pasaulį ir save. Kresni tūriai, prisitaikę prie reljefo, pratęsia gamtos ritmą, primenantį darnos – vidinės ir su aplinka – patyrimus. Jautri puošyba atskleidžia detalių grožį, santykio tarp didelio ir mažo pusiausvyros galimybę, užsimena apie simboliais reiškiamas prasmes. Taikų gamtos ir žmogaus bendrabūvį gaubianti erdvė jaudina atminties glūdumoje slypinčiom nuojautom apie pirmykštę būtį, kurioje dievai kalba žmonėms. Senosios sodybos neišvengiamai nyksta: sparčiai besikeičiantis gyvenimo būdas ir medžio trapumas stumia užmarštin prieš šimtą, šimtus metų puoselėtą grožį. Atrodytų, kad tai natūralus ir teisingas procesas, kad šiuolaikinės formos geriau tinka apgaubti šiandieninio gyvenimo vyksmą. Ir vis dėlto daugelis vis aiškiau suvokia, jog amžiais ugdytas sodiečio erdvės jausmas turi papildomą matmenį, kurio dėka gyvenimo aplinka įgyja gelmę ir, tikėtina, iš jos perspektyvos žvelgiant, gali aprėpti ir dabarties reikmes. Medžio statybos atgimimas, kad ir pavieniai bandymai naujai statomose sodybose pritaikyti kai kuriuos tradicinės architektūros bruožus, o ir noras bent retkarčiais pabūti kaime, gamtoje (ką liudija klestintis kaimo turizmas) rodo nenutrūkusį ryšį su sodietiška kultūra, daugiau ar mažiau įsisąmonintą, bet vis dar veiksmingą. Tačiau, nors daugumos lietuviškų giminių šaknys yra kaime, jau kelios kartos vis mažiau pažįsta jo gyvenimą ir sugeba įvardinti dėsnius, pagal kuriuos jis surėdytas. O būtent dėsnių, glūdinčių erdvės sąrangoje, suvokimas yra esminė prielaida kūrybiškai taikyti paveldo perteikiamas kokybes. Ši vienos senųjų sodybų kultūros dalies – tradicinės dzūkų architektūros – pažinimui skirta studija, tikimės, padės norintiems gyventi, projektuoti ir statyti panašiai, kaip tai darė šio krašto senoliai. Tai yra, išsaugant ryšį su gamta, tautine tapatybe, patiriant tyrą vakaro gerumą, stebint saulėlydį iš drožinėto prieangio, kvepiant darželio mėtoms.

Vietinė gamta. draugė) ir valdžių primesti (žemėvalda. Tai išlikusių sodybų tyrimai. Visais laikais architektūros formas sąlygojo du veiksniai: gamtiškasis ir žmogiškasis. dirvožemis. Tradicinė architektūra – tai medžiaginis paveldas. fotografijos – tas senosios statybos įvaizdis. mados. prosenelių laikų. Kodėl tuomet svarbu saugoti. o kalbant apie tradicinę architektūrą kreiptinas dėmesys tiek į bendrus regiono bruožus. įvairių įtakų. ir šiuo atveju medžiaga. netgi ir pastatų tipus.padriki gatviniai kaimai. reljefas. ir sodybos struktūrą. madų. yra pakankamai trapi. 6. žinoma. Tai lėmė palyginti Dzūkijai priskiriama teritorija pažymėta pilku fonu. kurioje vyksta istorinės. Vilnijos riba pažymėta punktyru. technikos pažanga. pačios keisdamos gamtą. 2005. tai yra klimatas. yra nedaug. kurį jų pagrindu galima atkurti. tik sąlygiškai vieninga. o būtent liaudies kūryba pasižymi tomis sveiko gyvenimo kokybėmis. 5. Juo labiau. o drauge su ja – ir kasdienį žmonių gyvenimą. Tam tikras Dzūkijos (Dainavos) etnografinis vientisumas sąlygotas gamtos: „Didžiulės girios ir nederlingos smėlėtos dirvos neskatino žemdirbystės raidos (čia ilgiausiai javų derlius buvo nuimamas pjautuvu). todėl kalbant apie tradicinę kaimų architektūrą remiamasi daugiausia liudijimais iš XIX-XX amžių. privilegijos) įstatymai. reformos. 100]. aprašančių senąsias gyvensenos formas gaubiančias erdves. kuri. retai išliekanti daugiau kaip šimtmetį.dvilypiai kaimai [8.gatviniai rėžiniai kaimai. 2. daugiausiai yra iš mūsų senelių.) gyvybingumą“ [Lietuva: Šeimos enciklopedija. krituliai. Istoriniai procesai. Butkevičių: 1. p. kartų kaitos. vėjai. neilgaamžė. Štrichais pažymėtas Lietuvos valstiečių gyvenviečių tipų paplitimas XX a. kurių praradimas ne tik atitolina nuo gamtos. nuo tapatybės. buvo ir yra ta terpė. bet ir žmones vienus nuo kitų. vandenys. ūkininkavimo formų kaita dažnai labai stipriai pakeisdavo ir gyvenvietės. 55] 4 . gyvenviečių perkeldinėjimas. prekybiniai ir kultūriniai ryšiai – tai tas sudėtingas įtakų spektras. socialinės ir kultūrinės permainos. neatskiriami nuo gyvenimo raidos. apmatavimų brėžiniai bei aprašai.linijiniai kaimai.kupetiniai kaimai.vienkiemiai. palaikė archajiškų miško verslų (drevinės bitininkystės ir pan. miškai. Kaunas: Šviesa. pirmajame ketvirtyje pagal I. 4. puoselėti būtent TŲ laikų paveldą? Todėl kad jis – vis dar prieinama ne vien muziejiniam pažinimui liaudies kūrybos dalis. Bendruomenės nustatyti (paveldėjimas. 3.DZŪKIJA: SKIRTINGA ISTORINĖ RAIDA GYVENVIETĖS Istorinių šaltinių. dažniausiai medis. tiek į jų įvairovę. Dzūkijai šiandien priskiriama nemaža Lietuvos dalis. bet nuo mūsų pastangų priklauso. kokia yra. šviesa. kokia ji taps ateityje. Užnemunės riba – Nemunas. taip pat gretimų šalių įtaka. reformos. piešiniai. kad pastatai – tai kasdieninio naudojimo objektai. kurio dėka Dzūkija šiandien yra tokia.

ir likęs plotas. dažniausiai išdėstytas palei tiesias gatves. o ir dzūkų pastatai. skirtingas tiek geografiniu. nr. Gatvinis Milkūnų k. kuriame istoriniai įvykiai klostėsi panašiai kaip didžiojoje Lietuvos dalyje. medžiai – sudėtiniai gatvinio kaimo vaizdo elementai [LII. matyt. kartu su Suvalkija XVII amžiaus pabaigoje atskirta nuo LDK. o ir žemdirbių gyvensenos būdą. Tai viena iš priežasčių.GYVENVIETĖS smulkius ūkius. Taip suformuotos kaimavietės vadinamos gatvinėmis rėžinėmis: trumpas ar ilgas sodybų virtines sudarė iš pradžių buvę vienodi žemės sklypai ir juose ritmingai išsidėstę panašaus dydžio. buv. Valakų reformos metu žemė buvo suskirstyta ir išdalinta rėžiais. Istoriniai įvykiai. dažnai mažesni nei kitur.: matyti ritmiškas pailgų sodybų sklypų ir pastatų išdėstymas [8. Kartu tai lėmė ir gyvenimo būdo. ir vėlesnes kraustymosi į vienkiemius reformas. 5 planas] 5 . tiek istoriniu požiūriais. pietinė Vilnijos dalis. prasideda XVI amžiuje. 5829] Valakų reformos įtakoje susiformavęs Rimašių k. Tačiau nors visa Dzūkija patyrė ir Valakų. Šalčininkų r. skirtingose jos dalyse tai vyko nevienodai intensyviai ir išliko nevienodos jų pasekmės. gatvę ir sodybas ribojančios tvoros. drauge su Rytų Aukštaitija tarpukariu okupuota lenkų. kuriuos galima minėti kaip raiškiai įtakojusius dabartinį lietuvių. kartu ir dzūkų. jei tam tik netrukdė reljefas. nors ir ne kardinalius. o sodybos sukeltos į kompaktiškos ir taisyklingos formos kaimavietes. ir jo medžiaginės išraiškos – architektūros – konservatyvumą. per kurį buvo vykdoma vadinamoji Valakų reforma. padrikom sodybų grupėm nusėtą kraštovaizdį.: matyti daugiausiai galais sustatyti pastatai. išlikusios nuo piliakalnių gyvavimo laikų. Kadaise visos gyvenvietės Lietuvoje buvo padrikos – grupinės arba vienkieminės – dauguma. architektūros paveldą. kurių struktūra neretai panaši kaip kituose kraštuose. Pagal pagrindines įtakas liaudies architektūrai Dzūkijoje išskirtinos šios teritorijos: dzūkų Užnemunė. kodėl nemaža dalis paveldo vertybėms priskirtų senųjų gyvenviečių yra būtent Dzūkijoje. neg. tiek kalbiniu. ir tai įtakojo raiškius architektūros skirtumus. Vis dėlto regionas yra nevienalytis. gerokai pakeitusi iki tol savaimingai besiklosčiusį. Eišiškių r. Atskiros jo dalys kai kuriais laikotarpiais priklausė net skirtingoms valstybėms.

Varėnos r. 1 planas] Padrikas grupinis Lynežerio k. Eišiškių r. Varėnos r. 3 planas] Padrikas Kudlų k.: dalis jo sodybų neturi apibrėžtų ribų – viena sodybos erdve naudojasi keletas šeimų [8. 2 planas] 6 . – savaimingai susiklostęs bajorkaimis [8. buv.GYVENVIETĖS Gatvinis išretėjęs Matuizų k.: gatvių struktūra ir sodybų išdėstymas palyginti laisvas [8.

kurios metu kaimai skirstyti į vienkiemius. 7 planas] 7 . Valakų reformos metu susiformavęs gatvinio kaimo tipas darė įtaką ir vėliau. fragmentas [A. paklūsta reljefui. nuotr. Išskirtinė Dzūkijos dalis yra vadinamoji dzūkų Užnemunė (kita Užnemunės dalis priklauso Suvalkijai). jau laisvai besikuriančioms gyvenvietėms. kurių Valakų reforma nepalietė. Lazdijų r. Daugiau ar mažiau savaimingai yra susiklosčiusios ir vadinamosios gatvinės išretėjusios kaimavietės: jų gatvės retai būna tiesios. ji atiteko Prūsijai.] Išskirstyto į vienkiemius Dzūkų Užnemunės Mėčiūnų k. paklūsta reljefui ar išvis tėra tik atsišakoję akligatviai. Dubininkas. 1815–1915 m. vaizdas: laisvai išsidėsčiusius sodybų statinius vienija tvoros [A. Lynežeris ir kt. Jie netvarkingos formos. Prie padrikų kaimų priskiriamos ir padrikos grupinės kaimavietės. Dzūkijoje. Andriušytės 2007 m. Valakų reformos metu joje taip pat buvo kuriami rėžiniai kaimai. priklausė Varšuvos kunigaikštystei. Po paskutiniojo LDK padalijimo Užnemunės administracinė priklausomybė vis keitėsi: 1795–1807 m. kadangi viena sodyba gali jungti keleto šeimų trobesius pagal seną Varėnos krašto paprotį gyventi vadinamosiomis „draugėmis“: tokių kaimaviečių randama tik šiame krašte: tai Zervynos. Varėnos r. Kadangi lenkų okupuotoje dalyje žemės reforma. nuotr. jie išsirutuliojo iš senos kilmės vienkiemių. sodybų sklypai išsimėtę pramaišiui.] Vienkieminis linijinis Maštalierių k. sodybos įvairuoja forma ir plotu. pastatai sustatyti rečiau ir ne taip taisyklingai lyginant su rėžinėmis. Padriko Mančiagirės k. Daugiausia jų išlikę Dzūkijoje. želdiniai (čia remiamasi K. nemaža jų dalis – bajorkaimiai (vadinamosios okolicos). beveik nebuvo vykdoma. Alytaus r. lyginant su kitais Lietuvos regionais. kurių sodybos neturi aiškių ribų. Andriušytės 2007 m. gatvės dažnai vingiuotos. 1807–1815 m. jos darosi artimos padrikiems kaimams.GYVENVIETĖS bet įvairuojantys detalėmis pastatai. Padriki kaimai klostėsi savaimingai. nedidelė jų dalis išliko iki šiol. tai pietryčių Lietuvą ir išskiria gatvinių kaimų gausa. nors jų išplanavimas nebuvo toks griežtas kaip kitose Lietuvos dalyse.Šešelgio [34] pateikta kaimaviečių tipologija). tarpai tarp jų. kurių struktūra nedaug tepakito nuo anų laikų. išlikę daugiausia Valakų reformos įtakotų gatvinių kaimų.: dviem linijomis išdėstytos išretintos sodybos [8. būtent apie Eišiškes.

neretai susiformavęs paveldėtojams dalinantis sklypą. Taip suformuotos atskiros vienkieminių sodybų linijos: viena iš jų – senoji išretinta kaimavietė. ir iš įrengto ūkinio privažiavimo prie kitos sodybų eilės pusės. tokių vienkieminių linijinių kaimų. neg. gerieji kiemai. kitur nepasitaiko. Kartais vienkieminę kaimavietę sudaro kelių sodybų grupė: branduolys. ir ne tik sankryžose. Gatvinio Lieponių k. neg. Jų eilė įspūdingai atrodo ir žvelgiant į kaimą iš toliau. sukurdavo atskirai esančius vienasėdžius. Gatviniai kaimai buvo retinami. kurių gatvelės dažnai kreivos. nes dalis sodybų išsikeldavo iš kaimų. kita ar kitos – naujos. kuriame pastatytas kryžius [LII. žmonių santykius. koplytstulpiai. dalis sodybų iškeliamos toliau.GYVENVIETĖS buvo Rusijos imperijos dalis. 5986] Klepočių k. kad gatviniuose kaimuose gatvės vaidmuo ypač raiškus: į ją atgręžti išpuošti fasadai. pusės [LII. arčiausiai gatvės – pirkios ir svirno formuojamas švarusis kiemas [LII. besišakojančios. išdėstyti ant aukštumėlių. nors ne visur tai vienodai ryšku. nr. Paprastai pagrindinė sodybas į visumą telkianti ašis yra gatvė arba gatvių sistema. Įvairūs kaimaviečių tipai formuoja skirtingas kompozicines struktūras. Šalčininkų r. vaizdo visuma sudėtingesnė. taip pat dzūkiškiems kaimams būdingas gatvės išplatėjimas. 5964] Kluonų eilė iš nugarinės Milkūnų k. ir vienasėdžių. Tačiau jau 1808 m. Laisvai išsidėsčiusių sodybų sudaromas vaizdas turtingas. todėl susiformavo ir nemažai vienkieminių kaimų. tačiau dėl to sodyba netenka tam tikro uždarumo ir jaukumo. Vienkieminių kaimų sodybos (be minėtų linijinių) paprastai būna išsidėsčiusios padrikai. sodybų kiemams – atskirtumo. Akivaizdu. vaizdas: matyti ir galu. nr. Tokia jų padėtis išplečia kiemo erdvę. šalia jos statomi pagrindiniai sodybos pastatai – pirkia ir dažniausiai svirnas. kuris lengviau pasiekiamas. masinis skirstymasis vyko XIX amžiaus viduryje. buv. 5833] 8 . tada daug kur buvo pradėta skirstytis į vienkiemius. koplytstulpiai. Gatvėms dzūkų kaimuose dažnai būdingi praplatėjimai. Dar vieną pastatų eilę gali sudaryti pirtelės. gėlių darželiai. bet ir bendriuomenės gyvenseną. dažnai prie lygiagrečiai nutiesiamos gatvės. nr. ją atveria bendruomeniniams ryšiams. perspektyvos esti įvairesnės. būdingų visai pietinei Užnemunei. neg. Kiemų perspektyvas Dzūkijoje dažnai uždaro stambūs kluonų tūriai. Laikui bėgant jie retėjo. ir tai paskatino kaimų skirstymąsi į vienkiemius. Padrikos struktūros kaimuose. Eišiškių r.. kurie šioje teritorijoje taip pat dažnai sutinkami. ir tai lemia ne tik vaizdą. Lietuvos nepriklausomybės metais žemės reforma buvo tęsiama ir skatinama. kai Rusijoje buvo panaikinti išperkamieji žemės mokesčiai ir ūkininkams leista disponuoti savo žeme. bet ir ties sodybų vartais: juose statomi kryžiai. Trakų r. ir šonais į gatvę sustatytos pirkios. Valakų reformos įtakoje galais į gatvę statyti pastatai bendram kaimavietės vaizdui teikia raiškų tūrių ir kiemo erdvių ritmą. kai namas stovi lygiagrečiai gatvei. Visoje Lietuvoje urbanistinis peizažas ėmė keistis 1906 m. sodybos vaizdas: pastatai sustatyti galais į gatvę. bei likusios atokiau esančios sodybos. kuris pastatas kuriai sodybai priklauso. o kartais ir rūsių stogeliai. Riba tarp gatvės ir sodybų beveik visuomet atitverta tvora ir užsodinta medžiais – tai vaizdui suteikia daugiau minkštumo. čia buvo panaikinta baudžiava. kartais net sunku atsirinkti.

Gatvinių kaimų galuose bei atskirose dalyse seniau būdavo ir kaimo vartai. Taip pat bet kurios gyvenvietės vaizdą labai pagyvina želdiniai. gatvės išplatėjimuose. pristačius sodybų kiemuose naujoviškų ūkinių pastatų. Sodyba gamtos prieglobsty Buteliūnų k. Todėl. koplytstulpiai: jie statyti arba kaimavietės gale. neg. ir pačių naujausių. [LII. 9703] Vienkieminės sodybos palei Verknę ties Birštonu. nors ir turėdavo šablonus. arba. Veisiejų r. kad neretai būna supami želdinių. Dzūkų kaimavietėms būdingi bendruomeninę erdvę. o dažnai jos ir yra. [LNM. Vienkieminiai kaimai ir vienasėdžiai. bet paprastai ne ant pačių aukščiausių kalvelių.GYVENVIETĖS tapybiškas. tačiau kai kur Dzūkijoje dėl lengvų žemių iššąla medžių šaknys.D. bet palei gatvę išsidėsčiusios sodybos nesudaro nei kaimo. kurie kūrėsi savaime. o nutolusios viena nuo kitos. tam tikrą centrą ženklinantys kryžiai. 1959 m. tad. nors vis dar priskiriamų tradicinei architektūrai pavyzdžių. tad želdinių guotai ar gausūs sodai būdingi ne visur. galima teigti. kaskart galima ir dera prisitaikyti prie kurio nors tai vietovei būdingo urbanistinio modelio. jog ji yra įvairi. ypač tie. Tačiau linijiniai vienkieminiai kaimai akiai yra kiek neįprasti: jie kūrėsi tik šioje teritorijoje. yra gerai pritaikyti prie reljefo. Tačiau kartais jį nustelbia chaosas. buv. Tvoros turi aiškią paskirtį ir savo ažūriškumu. puošybos variantiškumas: tą jautė meistrai. kartais net monotoniškos. nei paskirų vienkiemių vaizdo. Apibendrinant tradicinių Dzūkijos regiono gyvenviečių sandarą. ne taip gerai prisitaikiusios prie gamtinės aplinkos. Jie derinasi prie kraštovaizdžio dar ir dėl to. arba gatvių sankryžoje. išsidėstę ant aukštumėlių. tačiau taisyklingas jų vaizdas dažnai sukuria raiškesnę kompozicinę vienovę. kad netoliese stovintys pastatai būtų bent skirtingai išpuošti. masteliu papildo gatvės ir sodybų vaizdą. nr. o kaimo viešosiose erdvėse – betoninių pastatų sutapdintais stogais. Akivaizdu. Todėl itin svarbus jose tampa atskirų sodybų pastatų išvaizdos. jog dėl prievartinių valdžios reformų įtakotos gyvenviečių struktūros esti mažiau tapybiškos.R. neretai trikampėje. Visų tipų kaimuose būdavo tvoros. ypač pastaraisiais laikais (po Antrojo pasaulinio karo). kaip minėta. paveikta skirtingų istorijos procesų: čia aptinkama ir itin archajiškų formų. ieškant šiuolaikinių sprendimų. 2669/17] ▼ 9 . kaskart ką nors dekore stengdavosi pakeisti. G.

priešais jį arba šalia – svirnas. be to. Bendruomenės tam tikrais istorijos trapsniais skaidosi į didesnes ar mažesnes šeimas. dažnai jų masyvūs tūriai uždaro kiemo perspektyvą. Urbanistinio konteksto požiūriu gana aiškiai išsiskiria dvi sodybų grupės: kaimų ir vienkiemių. buv. Kiemai – gerasis. sodybos. susiformavusių Valakų reformos įtakoje. istorinių aplinkybių. r. Gatvinio kaimo sodyba: galais į gatvę sustatyti troba ir svirnas formuoja gerojo kiemo erdvę Ricielių k. urbanistinio konteksto. Sodybos struktūra priklauso nuo grupės veiksnių: gamtinių sąlygų. Gatviniams kaimams būdingos vadinamosios linijinės sodybos. ir gamta su savo paslaptimis. kuriose pastatai statomi galais į gatvę viena ar dviem linijomis: gyvenamasis būstas visuomet stovi arčiausiai gatvės. tačiau sodyba lieka vienijantis šeimos gyvenimą darinys. o pakoreguoti gyvenimo (ypač perstatant vėlesniais laikais). Vykdant reformą buvo reikalauta vienoje gatvės pusėje galais į ją statyti gyvenamuosius pastatus ir svirnus. turimų sklypų dalybos ar naujų žemių įsigijimas kaskart keičia valdų konfigūraciją. kuriame dera ir žmogiškosios reikmės bei vertybės. [LII. kurių sandaroje gerai išreikšta etnoso samprata apie gyvenamosios erdvės formavimo vertybes. Raiškiai skiriasi valdžios primesti gyvenviečių. ūkinis ir kluoniena – išdėstyti vienas už kito ir paprastai būdavo atskiriami tvoromis. Tik kluonai būtinai statomi atokiau.. nuo savaimingai susikūrusių sodybų. ir dvasinius gyvenimo aspektus. jungiantis ir ūkinius. ekonominio ūkio pajėgumo.SODYBOS Sodyba – sodietiškos gyvensenos erdvinis vienetas. Likusieji ūkiniai pastatai išdėstomi už jų (kartais pastatų galai sujungiami – tai būdinga Dieveniškių krašte). sodybos konfigūracija priklauso ir nuo kaimavietės tipo. kurie reglamentavo ir pastatų išdėstymo tvarką. o kitoje – likusius. neg. Ši griežta struktūra ilgainiui suiro ir daugumoje sodybų pastatai dabar atsidūrę vienoje gatvės pusėje. statinių. Pasiturinčių ir mažažemių žemdirbių sodybos skyrėsi visų pirma užimamu plotu ir pastatų skaičiumi (sodyboje būdavo nuo vieno iki penkių ar daugiau pastatų). Visus skirtumus atstovaujantys sodybų tipai dažnai yra ne gryni. šeimos sąrangos ir gyvenimo kokybės sampratos. Paveldėjimai. valdančias ūkį ir vienijamas joms priklausančio žemės ploto. 9618] ▼ 10 . tačiau dėl sklypo ribų apibrėžtumo jų išdėstymas ne itin varijuoja. o kartu ir sodybų modeliai. Veisiejų r. želdinių. tačiau visi jie daugiau ar mažiau atspindi tradicinės sampratos apie gyvenimo kokybę bruožus. Išraiškingos gatvinių rėžinių kaimų. mikropasaulis.

] c. Pavyzdžiui. kiemus riboja pailgi trobesių tūriai. 2 – kluonai. šiaurinėje – tvartas. o kluonus – toliau nuo kitų pastatų. Padriko grupinio Dubininko k. sodybų išdėstymo pavyzdys: juodai pažymėti vieno. 56] (1 – pirkios. štrichu – kito savininko trobesiai [32.] a. b) linijinė Žižmų k. kad iš gyvenamojo būsto būtų matomi visi ūkio Sodybų grupės fragmentas padrikame Musteikos k. 4 – svirnai. priešais juos – svirnai. Varėnos r. Linijinės gatvinių kaimų sodybos: a) valakinė Matuizų k. b. kluonas [8. tačiau stengtasi. Gerasis kiemas apima plotą aplink gyvenamąjį pastatą ir erdvę tarp jo ir svirno. 2 – svirnas. 3 – tvartas. tačiau vis tiek aiški tendencija – svirnus statyti arčiau gyvenamojo būsto. Draugėj gyvenančių šeimų padrikų grupinių kaimų sodybose vieno sklypo erdvė jungia kelių savininkų (paprastai paveldėtojų) trobesius. 15 pav. 138 pav.]. jos paprastai erdvesnės. [32. toliau sklypo gilumoje stovi trys tvartai. o prie kluono formuojama atskira erdvė – kluoniena. Toks reiškinys dažnas Varėnos rajone.].SODYBOS Padrikų kaimų sodybose pastatai išdėstyti daug laisviau: gyvenamasis būstas dažnai statomas išilgai gatvės. mat neriboja kaimynai. 23 pav. uždarančiu jos perspektyvą [8. Varėnos r. Varėnos r. ūkinis – palei tvartus. Varėnos r. želdiniai. 56] 11 . c) Lynežerio k. galais į gatvę paeiliui sustatomi trys gyvenamieji pastatai. tvartas. kluonas ir rūsys [8. 5 – rūsiai) [30. kurią sudaro šeši pastatai [30. Vienkiemių užstatymas įvairus. Vienkieminių kaimų sodybos gali būti stačiakampio plano arba laisvai išdėstytos.. 1 – pirkia. Eišiškių r. tvoros. 3 – tvartai.]. dviejų linijų sodyba su kluonu. ūkiniai trobesiai dėstomi įvairiai. trys kluonai. buv. sodyba: paeiliui išdėstyti pirkia. kaimo sodyba: pietinėje gatvės pusėje stovi pirkia ir svirnas. svirnas. 13 pav. kur buvo įprasta gyventi didelėmis šeimomis. Varėnos r. 4 – kluonas Laisvo plano vienkieminė pasiturinčio ūkininko sodyba Netiesų k. 12 pav.

Užnemunietiškas Papečių k. Alytaus r. b. 56] a. b – gerojo kiemo vaizdas) [23. erdvės. 32] 12 . stačiakampio plano vienkieminė sodyba Jonionių k.SODYBOS a. čia ir pastatų būdavo ne mažiau kaip penki. b. Jei yra pirtis.. 3 – tvartai. nors jas statyti užnemuniečiams ilgą laiką buvo draudžiama. kuris ne visuomet dalijamas į gerąjį ir ūkinį. 2 – kluonai.: pro gyvenamojo būsto langus gerai matyti visi ūkiniai trobesiai. taip pat būdavo atskirtos gerojo ir ūkinio. atskirai nuo komplekso. Daugiau kiemų įrenginėta pasiturinčių ūkininkų sodybose. trobesiai. tačiau turi ir bendrybių. Taigi. tai statoma toliau. 4 – svirnai. Varėnos r. O bežemių sodybas sudarydavo vos du pastatai: gyvenamasis būstas ir tvartas. 5 – rūsiai) [30. dažniausiai stovintys vienas priešais kitą. kiemai ne taip griežai atskirti vienas nuo kito. Stačiakampis ar artimas jam užstatymas išskiria užnemuniečių vienkiemius: jie statyti aplink didžiulį keturkampį ar beveik keturkampį kiemą. vienkiemis: pastatai išdėstyti aplink beveik keturkampį kiemą. Lazdijų r. kurios būdingos daugumai regiono (o iš dalies – ir visos Lietuvos) sodybų. fiksuojančiomis sklypo kampus. tačiau didesniame plote erdvės savaime pasidalina. kurią sudaro tik gyvenamasis būstas ir tvartas. kartais dviejų ūkinių kiemų. Mažažemio valstiečio sodyba Druskininkų k. dzūkiškų sodybų erdvės sandara įvairi. Būdingas keturkampis planas dažnai paryškinamas tiksliu perimetru užtvertomis tvoromis. Jei tvorų nėra. švarųjį ir ūkinį kiemus skiria tvora (1 – pirkios. raiškus gyvenamojo būsto ir svirno ryšys (a – planas.

Alytaus r. Trakų r. piešiniai] a. 85/10]. [LII. Tvoromis atptvertos ir į erdvines zonas suskirstytos gatvinių kaimų sodybos. [LII. b) Vaikštenių k. Eišiškių r. tarpai tarp pastatų sudaro nuo vieno iki trijų statinių aukščio: a) Tiltų k. [LII.SODYBOS Sodybos Žemaitkiemio k. nr. 8903] 13 . buv. Birštono sav. Brasiūnaitės 2007 m. 85/20] Sodyba. tvoromis sudalinta į atskiras erdves-kiemus Peršėkininkų k. b. neg. vaizdai nuo klojimo ir nuo Nemuno pusės [M.

ūkio darbai. rankšluostinė. dažniausiai pietrytinėje pusėje. kabėjo sodas. ir valgiui virti. O iš kitos priemenės pusės pristačius dar vieną patalpą. susidarė dvigalë pirkia – labiausiai paplitęs gyvenamojo būsto tipas Dzūkijoje ir Aukštaitijoje. LFn-1353a] ▼ 14 . todėl beveik kvadratinė patalpa buvo paliekama vientisa. nes kasdieną ten negyvenama. kurios taip pat užėmė daug vietos. po to ji tapo tik pereinamąja patalpa. kaip minėta. Kertėje kabojo lentynėlė su svarbiais daiktais (pvz. Kai kurie istoriniai procesai lėmė. jog tam tikru metu vyravo vienas ar kitas pirkios variantas. apsaugančia gyvenamąsias nuo tiesioginės išorės įtakos. dzūkuose – dar pakûcia. miegama ir dirbama nemažai įvairių darbų. kurioje ruošiamas valgis. tarp galinės ir šoninės sienos. ji vadinta krikštasuole. erdvi. Pirkia – tai nuolatinė šeimos buveinė. kuri Užnemunėje dar vadinama troba. aplink ją – šventi paveikslai. naudingiau buvo dviem šeimoms gyventi po vienu stogu dvigalėje pirkioje. Greta šios patalpos suformavus priemenæ. [LDM. kertėje statomas pirmasis prapjautų javų pėdas. bei priemenës. sudarančios apie pusę pirkios ploto. jose. bus kilusi iš vienos patalpos rentinio pastato. Jonėnų k. skiriama tik svečiams priimti. Čia buvo atliekamos apeigos per namų šventes. Kai gyventojų mažiau. baudžiavos laikais. kad langas apšviestų jos angą. Ji. kuri kartu tarnavo ir šildymui. kai nuo gyvenamųjų būstų skaičiaus priklausė prievolės. Vienagalė pirkia čiukuriniu stogu. atrodo. Valgomasis stalas su suolais stovėdavo priešingame krosniai kampe. kai kada gyvendavo kelios giminaičių šeimos. Kol pirkioje būdavo audžiama. Priemenėje kadaise buvo atliekami ir namų ruošos. o virš šio stalo.GYVENAMASIS BŪSTAS PIRKIOS SANDARA Seniausias ir būdingiausias gyvenamasis dzūkų būstas – pirkia. Lazdijų r. todėl užlaikoma švari. Joje laikyti daiktai. viena iš jų galėjo būti seklyèia. statyta 1918 m. susidedantis iš pagrindinės patalpos. Joje daug vietos (nuo 1/4 iki 1/8) užima duonkepė krosnis. atsirado iki šių laikų sutinkamas būstas – vienagalë pirkia. užstalėje sodinami garbingiausi šeimos nariai. įrengtos kopėčios į pastogę. dažniau per šventes. jose retai būna antras išėjimas į lauką. Tačiau paplitę ir erdvios dvigalės pirkios. Ši vieta buvo laikoma šventa. Dzūkijai daugiau būdingos siauresnės nei kitur priemenės.. dokumentais). Krosnis stovėdavo prie įėjimo taip. o ji pati dažnai būdavo be lubų. Pavyzdžiui. kurioje ir miegodavo. valgoma. Tuomet abiejuose pirkios galuose būdavo gyvenamosios patalpos. Dzūkai dažnai statydavo ir vadinamosios neišvystytos dvigalės pirkios variantą: iš kitos priemenės pusės būdavo pristatoma kamara. su langais iš dviejų arba trijų šonų. svečiai. taip ir vadinamos pirkia. čia turėjo tilpti ir audimo staklės. Paprasčiausias pirkios planas – dviejų patalpų junginys.

85/8] Vienagalės pirkios (fasadai. planas) Milkūnų k.: nuo priemenės (2) atidalintos į kamaros (4.SANDARA Vienagalės pirkios. Alytaus r. planas. Varėnos r. priekinis fasadas ir planas Nemunaičio k.5). 137] 15 . kamara (4). susidedančios tik iš pirkios (1) ir priemenės (2). 106/14] Nepilnai išvystyta dvigalė pirkia (priekinis fasadas. pirkios erdvė suskaidyta į du atskirus kambarius (2) [LII. [LII.: nuo priemenės (1) atskirta patalpa virtuvei (3). pjūvis) Dubičių k. Šalčininkų r. stogo forma pusvalminė [16.

Priemenės erdvė dažnai dalijama pertvara. 17 pav. èiukurai – angos stogų kraigų galuose tarnavo tam pačiam tikslui. dažnai vožtinės. norint atskirti miegamąsias erdves. tinkuodavo baltai. tačiau dzūkai jas neretai. pjūvis. buv. priemenėje atskirta patalpa kamarai [21. o dažnai tik užstatant spintomis ar kabinant užuolaidą. Jiezno r. Grindys ir lubos pirkiose atsirado ne iš karto.] Dvigalė pirkia Driežiškių k. taigi krosnys neturėjo kaminų. Kitokie ir pagal proporcijas. tokie pastatai labiau tiko mažiems kelių arų sklypams gyvenvietėse. apšildymui ant jų būdavo pripilama spalių. Lubos daromos iš lentų. vadinami kompaktiškais. maža priemenė. Todėl lubose dūmams išeiti būdavo padaroma skylė. Ilgą laiką pirkios būdavo dūminės. neg. Iš vidaus sienos nebuvo apkalamos. O ir pirkios patalpa. [LII. pradėta skaidyti pertvaromis. ir pagal vidinę sandarą XX a. įrengiant kamarą daiktams ir maisto produktams arba virtuvę. Varėnos r. Gerokai pasikeitė plano sandara: virtuvė pastato viduryje.. nors miškingoje Dzūkijoje lentinės grindys naudotos jau nuo seno. kartais nuolatinėmis. planas) Zervynų k. ir yra platesni ir trumpesni nei senosios pirkios. dažnai iš abiejų pusių pristatyti prieangiai. Jie pradėti statyti tarpukariu. Dar artimesnius kvadratui plane namus siūlė pokario projektuotojai: nors pradžioje buvo stengiamasi naudoti ir tradicines išraiškos priemones. atsižvelgiant į leidinių rekomendacijas. kaip ir krosnį. nr. vadinama aukštiniu. paplitę gyvenamieji būstai.GYVENAMASIS BŪSTAS Visos trys pagrindinės pirkios patalpos vėlesniais laikais įvairiai skaidytos. Abiejuose galuose gyvenama pirkia (priekinis fasadas. 8083] 16 . Kai kur priemenėse iki šiol išlikusi plūkto molio asla.

arch. ne taip darniai integruojasi į kraštovaizdį. 62] Pokarinio gyvenamojo namo projekto.SANDARA Apibendrinant galima teigti. ir išorine forma siejasi su Rytų Lietuvos tradiciniais būstais. lyginant su senąja pirkia. yra tokie patys kaip ir visoje Lietuvoje. paplitę plano sruktūros variantai. o sodybose jie raiškiai formuoja kiemų erdves. Alytaus r. Andriušis] Kompaktiškas būstas Senkonių k. jog tradiciniai dzūkų gyvenamieji būstai – pirkios (trobos) – ir išplanavimu. 197 pav. kuriame naudojami tradiciniai elementai. tačiau esti mažesnių gabaritų nei kitur. tačiau jie vis dar yra artimi tradiciniam pavidalui. vadinamieji kompaktiški būstai. trumpas ir platus jų tūris. turi mažiau įtakos kiemų formavimui. nuotr. [A.] 17 . XX a. Andriušytės 2007 m. Pailguose pirkių tūriuose patogu išdėstyti stačiakampio plano patalpas. Lazdijų r. A.. pavyzdys [3. Kompaktiško būsto plano pavyzdys Mižonių k. Vėlyvieji. [30.

apvaliuose rąstuose padaromos horizontalios išdrožos – sàlaidos. X pav. kurių ilgis siekia 6 metrus (būna ir 7 m. neg. ant kurių jau renčiamas pamatinis vainikas. buv. Sumažėjus pastogėms. XX a. cementu. fasadas.] 18 . sienos apkaltos vertikaliomis lentomis. Rąstų ilgis ilgą laiką buvo pastato plotį nustatantis matmuo. ir rąstų galus įleidžiant į vertikalų stulpą. [27. paplito ištisiniai mūro pamatai: iš akmenų. Rąstų sunėrimas į kertes. a. c. Sienų aukštis apie 2. Kaišiadorių r. Druskininkų r. kai rąstai sukertami á kertes. surišami kalkėmis.GYVENAMASIS BŪSTAS Rentiniai Senųjų pirkių tūriai. būdavo suformuojamas pašalas: tarpas tarp žemės ir sienos apipilamas spaliais. vadinamą šviliu. siekiant apsaugoti rentinį nuo puvimo pradėta jas apkalti vertikaliomis lentomis: arba tik kertes. Siekiant sienojus labiau tarpusavyje suglausti ir sieną padaryti šiltesnę bei tvirtesnę.] c. Kad pro apačią nepatektų šaltis. net daugiau). pušiniai. Rąstai. ribojanti pašalą. kuriame matyti apkaltos kertės ir tvorelė ties pamatu. todėl iš horizontalių rąstų. jų konstravimo būdai ir proporcijos labai priklausė nuo statybinės medžiagos: beveik visa Dzūkija pasižymi tuo. Pamatai kadaise buvo daromi menki (ar net išvis jų nedarydavo). betonu. ilgoji pastato kraštinė priklauso nuo patalpų skaičiaus. ypač gyvenamiesiems būstams (taip pat ir svirnams). stogas pusskliautinis [LII. tad dažniausiai rentinio kampuose ir ties viduriu buvo padedamos medžio trinkos (ar stambesni lauko akmenys. Akmenų pamatas po konstrukcine jungtimi Klepočių k. X pav. kad čia randama nedaug akmens ir molio. vėlesnis – kai suleidžiami į lygų kampą – spynà. 85/12] a. Tradiciškai senesnis sunėrimo kampuose būdas. Prienų r. Šalčininkų r. paliekant atsikišusius galus Kiemelių k. jo pakraščiai sutvirtinami tvorelėmis ir netgi apsodinami daugiametėmis gėlėmis. žvyru ir apiplūkiamas moliu. 7942] b. Rąstams sudurti naudotos įvarios technologijos: ir paprastai juos suglaudžiant. Šulas Mardosų k. Todėl trobesių statyboje vyrauja apvalių ar tašytų rąstų ręstinės sienos. Dzūkijoje dažniausiai sutinkama pusiau apskrita sąlaidos išpjovos forma. Rąstų sunėrimas suleidžiant į lygų kampą – spyną Mardosų k. parenkami geri. todėl jos ilgis svyruoja maždaug nuo 10 iki 17 m. samanomis. fasadas. tačiau pakanka medienos. [LII. 85/21] b. [LII. prieangio pamatai akmeniniai [VUB. nors jų Dzūkijoje pasitaiko retai). Prienų r. paliekant atsikišusius galus. Pirkios Ašašninkų k. molio plytų. kuriame matyti akmeniniai pamatai. vainikų suręsta artima kvadratui patalpa – trobesio konstrukcijos pagrindas. arba visas sienas. F81-P47] Pirkios Pagaujėnų k. nr. gyvenamųjų būstų ir tvartų – dar užkamšomi sąmanomis. [27. tarpai tarp rąstų užtepami moliu. stori. į išorę dedama šiaurinėje pusėje augusi dalis (mediena čia tankesnė).5 m. ir sutvirtinant tarpusavyje. Trakų r.

čiukurinio ir dvišlaičio stogo formų derinys (jos brėžiniai pateikti16 psl. 5989] Troba su skirtingomis stogų galų formomis: atnaujinus vieną trobos pusę taip pat pasikeitė sienų tekstūra. nr. Be to. nr. Paežerėse stogams dengti buvo naudojamos švendrės. o vėliau ir verandų. atsiradimas gerokai keitė tūrinį namo vaizdą. buv. tuo stogo projekcinės plokštumos santykis. Veisiejų r. bus didesnis. lyginant su sienos aukščiu. dar vadinamų gonkomis. kad jos dažnai būna gausiai ir išraiškingai dekoruojamos. skiedromis. pusskliautiniai – į šiaurę nuo Vilniaus. atsirado papildomų konstrukcinių ir architektūrinių priemonių. 106/6] 19 . vėlesniais laikais itin išplito dvišlaitë. gontais.. [LII. taip pat uždarų. o kita likusi senoviška – keturšlaitė. taip pat būdavo dengiama lentelėmis. pamatai Ricielių k. [LII. kur gausu kritulių ir supustomos nemenkos sniego kepurės. Viena seniausių – èiukurinë – buvo plačiai paplitusi. tačiau gyvenamuosiuose pastatuose jos menkesnės nei ūkiniuose (šis santykis svyruoja nuo 1:1 iki 1:2). šiaudus sutvirtinančios detalės: išsikišančios vėjalentės – lëkiai – bei sluogèiø ant kraigo ritmas praturtindavo trobesio siluetą. taip pat ir platesnės pastogės. būdinga tik Dzūkijai. Naudotos ir kitos stogų formos: keturšlaitë (valminë). ją sudaro sunertų gegnių poros. taip pat ir čiukuriniai – pietrytinėje ir pietinėje dalyse. buv. Stogo nuolydžio kampas mūsų platumose. gali būti èiukurinis pusvalminis stogas. svyruoja apie 42 laipsnius. keturšlaičiai. Pasitaiko ir dvejopos formos stogų: viena pusė. juo labiau. Čiukurinis stogas konstruojamas galinių valmų gegnes tvirtinant ant skersinės lentelės – apatinės čiukuro briaunos. kuri dažniausiai atsukta į gatvę.GYVENAMASIS BŪSTAS Stogai Stogų konstrukcijos Dzūkijoje labai įvairios: iki šiol čia pasitaiko archajiškų jų sąrangos variantų. neg. o vadinamoji lauþyta forma yra dvišlaitės ir čiukurinės derinys. yra dvišlaitė. kurio kraigo galuose suformuotos angos. pvz. Eišiškių r. Dvišlaičiuose ir pusvalminiuose stoguose atsivėrusių skliautų apačioje gali būti formuojami stoginukai. Pirkia čiukuriniu stogu Nemunaičio k. saugantys viršutinius sienos vainikus nuo kritulių. Stogų danga paprastai būdavo šiaudinė. [LII. 9774] Pirkios iš Zervynų k. dažniausiai statomų priešingoje pastato pusėje.) [LLBM] Pirkia dvišlaičiu stogu su stoginuku ir vienašlaičiu prieangiu Lieponių k. kuo senesni trobesiai. neg. skirtų apsaugoti sienų plokštumas ir įėjimus: tai sienų apkalimas ir prieangiai. o paskutiniu metu paplito skarda ir šiferis. Dzūkijoje iki šiol galima aptikti pavienius jos pavyzdžius. pusskliautinë (pusvalminë). Alytaus r. kuris gerokai menkina pastato išvaizdą. Kai kurios šių formų sudaro mišrius variantus. kai kur ir čerpėmis. Pirkių stogų konstrukcija gegninė. Atvirų prieangių. malksnomis. Varėnos r. Tai iš esmės keturšlaitis stogas. Dvišlaičiai stogai paplitę visoje Dzūkijoje. Keičiantis stogų formai ir mažėjant pastogėms.

stilizuoti augalų ir gyvūnų vaizdai dažniau pasitaiko lėkių ir antlangių dekore. Iš bendrumų paminėtinas puošiamų elementų tapatumas. pusiausvyra tarp puošiamų ir neapdailinamų plotų. Dauguma jos elementų sukurti iš medžio. Čia pat reikia paminėti. tačiau išliko artima liaudies meno dvasiai. Jiezno r. stambių ir smulkių detalių. ar toli nuo žmogaus akių esti puošiamos detalės. tuo tarpu stambesni plotai dažniau ištisai užpildomi geometriniais raštais – tai stogų skliautų. jog puošyba ir tikslinga: jos sudėtingumo bei apdorojimo kruopštumo laipsnis priklauso nuo to. tai lėmė ir raštų pobūdį. rečiau pasitaiko dangaus šviesulių ar antropomorfinių figūrų. į kaimo gatvę atgrežti fasadai. Būdinga dzūkiškos pirkios puošyba apdailinant vėjalentes. Tarp Lietuvos etnografinių regionų trobesių puošyboje yra nemažai bendrumų. [LII. puošyba keitėsi ir darėsi turtingesnė. sankirtos. neg. buv. Stakliškių k. jog daugiau puošiami buvo pasiturinčių ūkių pastatai. viename pastate nebūna dekoruojamos visos puoštinos detalės – taip pasireiškia subtilus saiko jausmas. pritaikytas žmogaus suvokimui mastelis labai būdingas tradicinei lietuvių architektūrai. Tradicinė puošyba itin tektoniška: puošiamos bene išimtinai konstrukcinės detalės. sienų apkalimas. Kaip ir visur liaudies mene. iš skirtumų – jų puošybos intensyvumo. Tikslingumas pasireiškia ir puošybos intensyvumo atitikimu pastato ir jo dekoruojamos dalies svarbai erdvinėje struktūroje: labiausiai puošiami gerąjį kiemą supantys pastatai. Jo ir kitų priemonių dėka pasiekiama vaizdo vienovė. monumentalių stogų fone smulkūs puošybos ornamentai atrodo itin jaukiai. tai yra tų elementų. konstrukciniai mazgai. Trobesių ornamentų raštų visuma sudaro tarsi virpantį ažūrą. konstrukcijoms. Tradicinės architektūros puošyba ypatinga. bet netgi kai kuriuos lenkia. Ji liudija ir tradicijų perimamumą bei kūrybišką jų interpretavimą: besikeičiant gyvenimo sąlygoms. motyvo pobūdis dažniausiai priklauso nuo detalės. ji liudija senųjų meistrų ir gyventojų skonį. Toks sudėtingas. Be to. durų varčių plokštumos. Būtent tradicinėje architektūroje labai vykęs yra kompozicinio mastelio derinys: palyginti stambių statinių. nors galima teigti. todėl erdvė atrodo gyva. turtingas ir tuo pačiu saikingas. trobesių formoms. nors ir menkesnių ūkių kraštas.PIRKIOS PUOŠYBA Dzūkija. sumanumą bei sveiką saiko nuojautą. angokraščiai. vaizdas – artimas gamtai. Pavyzdžiui. būdingi geometriniai. bet egzistuoja ir skirtumai. kuri puošiama. karnizą. kurioje nuolat sutinkami stambių ir smulkių elementų deriniai. puošybos gausa ir įvairove ne tik nenusileidžia kitiems regionams. nr. langų apvadus. 8092] ▼ 20 . artima žmogui ir gamtai. jų sandūrą. augaliniai ir gyvūniniai motyvai. skliautą. medžio apdorojimo technologijoms. iš dalies ir motyvų įvairovė. kurių dydis santykinai mažas.

geometrinių formų. 1938 m. 9670] Žirgelių pavidalo lėkiai ant pirkios Meteliuose kraigo. Pietų Lietuvoje jie dar vadinami ragovikais. Ragų pavidalo lėkiai ant pirkios Birštono apyl. buvimas keičia pastato tūrio vaizdą ir net visos sodybos siluetą. Veisiejų r. jų ažūrą kartoja sluogčių ritmas [LDM. tačiau senos nuotraukos bei piešiniai rodo. E21509] Čiukurinio stogo vėjalenčių kryžma sudaro lėkius. lyginant su pastatu. itin svarbus struktūrinis ir jų pačių. Pavyzdžiui. Aleksejiškių k. nr. [LII. Alytaus r. 9753] Troba papuoštu skliautu. [LII. Taip pat Dzūkijoje užfiksuota lėkių su paukščių. užbaigiančius pastato tūrį. nr. Sudėtingesni kiaurapjūvio technika atlikti lėkiai dažniau puošia prieangių stogelius. jog tai būta itin mėgstamo pastatų stogų užbaigimo. motyvais. žirgų. [LNM.PIRKIOS PUOŠYBA Lėkiai Gyvenamasis būstas – pirkia ar troba – vienas labiausiai puošiamų sodybos pastatų. kad ir palyginti nedidelio. neg. apûkais. tikėtina. ir vėlesnėms. Lėkių dydis. buv. tai sietina su jų pavidalais. kadangi jo. turėję ir mitologinę prasmę. o jo motyvai. o rytų – paukšèiukais. jog seniausieji lėkiai formuoti tarsi jaučio ragai – tokių Dzūkijoje dar yra iki šiol. kartais primenančių verpstes. nes šie žvilgsniui artimesni. neg. todėl šiandieniniuose kaimuose retai besutinkamas. nes yra raiškus ir matomas iš toli. lėkiais. Gali būti. taigi įgyti tam tikrą pavidalą ir tapti lėkiais. ir viso pastato kompozicijos matmuo. kai kada pasitaiko ir žmogaus pavidalo. čiukuro – angos stoge – pakraščius sutvirtinančios ir šiaudus nuo vėjo draikymo saugančios vėjalentės gali sudaryti paprastą kryžmą arba būti apdailintos. LFn-1515b] 21 . Į viršų lietaus ir vėjų pagairėje iškeltas puošmuo greičiau negu kiti nunyksta. augalų. Nemunaičio k. į kurį neatsižvelgus lėkiai gali tapti nedarniu prielipu. kraigo formuoja išraiškingą siluetą. Šis bene archajiškiausias puošybos elementas nusipelno ypatingo dėmesio. Tektoniškumas būdingas ir nuo seniausių laikų puošiamoms detalėms.

Alytaus r.] 16. Lazdijų r. [23. buv. Krikštonių k. buv. Kučiūnų k. Krokininkų k. Lazdijų r. buv. [LII. Alytaus r. [LII. Krikštonių k. Meteliai [LDM. Prienų r. 73] 12. Siponių k. [LII. Veisiejų r. Vievio r. Obelių k. Pb-693] 14.PIRKIOS PUOŠYBA 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 Lėkiai: 1. 73] 6. Nemunaičio k. 73] 10. [23. Jiezno r. 73] 2. Lazdijų r.] 5. F81-P2642] 20. Raudonikių k. [30.] 11. Alytaus r. Nešeikių k. 85/28] 8. Žagarių k. Meteliai.] 13. Vilniaus r. [30. 1955 [LDM. Papečių k.. 96 pav. Lazdijų r. [LII. [30. 106/9] 17. [30. [30. 97 pav.] 4. [23.] 3. Veisiejų r. 73] 15. 88/18] 19. 106/1] 7. 1955 [LDM. 95 pav. Ežerėlių k. Prienų r. [23. Pietų Lietuva [23. 88/30] 22 . Alytaus r. 95 pav. Stakliškės buv. [LII. Pb-692.1959 [LII. 95 pav. Krikštonių k. Prienų r. Pb-695] 18. Lazdijų r. 106/1] 9. [VUB..

72] 4. Trakų r. [LDM. 1956 m. Veisiejų r. Prieangio lėkis Sidaronių k. Vievio r. [LII. [VGTU AF stud. Vilniaus r.] 13. buv. Markejevaitės 2004 m. 1955 m. Prienų r. 85/17] 10. 72] 6.LĖKIAI 1 2 11 3 4 5 6 12 7 8 9 10 13 Lėkiai: 1. [L. nuotr. [L. 1957 m. Markejevaitės 2006 m. 72] 7. Prienų r. buv. 72] 5. [LII 88/18] 2. Varėnos r.] 23 . Buteliūnų k. 2004 m. Prienų r.] 12. Tiltų k. buv. Uosos k. 85/10] 9. 1957 m. Geibonių k. nuotr. Prienų r. Vaikštenių k. [LII. Žvyrynų k. Pb-694] 3. Elektrėnų sav.] 11. Vilniaus r. Daržinykų k. Eišiškių r. [30. 152 pav. Šilėnų k. [30. [LII. Siponių k. Čižiūnų k. 1957 m.. nuotr. [33. Eišiškių r. 85/31] 8. [30. Prieangio lėkis Paaliosės k. [30. Nečiūnų k.

PIRKIOS PUOŠYBA Skliautai Kintant stogų formai ir atsiveriant skliautams. gatviniuose kaimuose. tačiau horizontalios sandūros tarp skirtingomis kryptimis sudėtų lentelių plotų kartais išpjaustomos panašiai kaip pakraščiai. skirtingai negu durų. Trakų r. lentelių pakraščiai.] Stoginuko krašto apdaila Mažųjų Lieponių k. Paprasčiausias jų. nr. nuotr. kartais panaudojamas kiaurapjūvis. augalų siluetų ornamentais. skliauto ir stogo plokštumos riba. Dažnai tai būna atskirus jo plotus skirtingomis kryptimis užpildančių skliauto lentelių raštas. Jo ir lėkių bei langų apvadų derinys gerokai praturtina pastato vaizdą. Trakų r. Be to. nuotr. dažniausiai neprofiliuojami. Skliauto. tačiau retai peržengia saiko ribą. Pirkios Saidžių k. Dzūkijoje itin mėgiami deriniai iš įžambiai sudėtų lentelių – jie sudaro išraiškingus eglučių ar rombų piešinius. Švirmicko 2007 m. naudojamas skliauto sienos apsaugai. apatinė briauna ar stoginuko apačios linija išpjaustomos dantukų. dalis – horizontaliai grupuojamomis lentelėmis. kurių kartotinis sudaro išraiškingą piešinį: paprastai užtenka vieno ar dviejų motyvų. įgauna dekoratyvų vaizdą.] Gausiai dekoruotas pirkios Milkūnų k. skliautas [LII. jų pakraščiai ir plokštumos taip pat dažnai dekoruojamos. atgręžto į gatvę skliauto dekoras dažnai būna kur kas intensyvesnis nei kitame pirkios gale. [A. lankelių. neg. kurį neretai papildo jo plokštumoje įtaisomi langeliai su puošniais apvadais (kartais vietoj langelių išpjaunamos apvalios ar dar kokios formos angos). Šalčininkų r. Taip apkalimas. Dzukijoje dvišlaičių stogų skliautai puošiami dažnai ir gausiai. Kitoks yra pačios skliauto plokštumos dekoras. skliautas [VGTU AF stud. ratukų. ir ne tik juose. 2006 m. 8092] ▼ 24 . kuris regimas iš toli. kai dalis skliauto užpildoma vertikaliai. Vėjalentės.

Antakalnio k. 92 pav. Varėnos r. [23.] 3. [23. 86 pav. Alšininkų k.] 25 . Stakliškių I k. 93 pav.] 6. [23. Alytaus r. 93 pav. [23.] 8. Prienų r. [23.] 5. [23. Jokubiškių k. Prienų r. 93 pav. [23. 85 pav. Varėnos r. Dubaklonių k. 92 pav. [23.] 2.] 7.] 4. Medžionių k. Alytaus r. 83 pav. Trakų r. Prienų r.SKLIAUTAI 1 2 3 4 5 6 7 8 Dekoruoti skliautai: 1.

] 26 . nuotr. Vilniaus r.] Kalvių k. Trakų r.] Maikūnų k. nuotr. nuotr. [L. Vilniaus r. [25. Markejevaitės 2006 m. buv. Jiezno r. 132 pav. [VGTU AF stud. Jiezno r. 2006 m. 128 pav. nuotr. Švirmicko 2007 m. Andriušytės 2007 m. Markejevaitės 2006 m.] Stoginuko papuošimas buv. [L.] Leičių k. Vilniaus r. [A. nuotr.] Kalvių k.] Dambriškių Vilniaus r. [25. [A.PIRKIOS PUOŠYBA Pylimų k.

Alytaus r.] 2. [L. Sidaronių k. nr. 85/9] 9. 4 detalės) [23. [L. nr. 93 pav. 3 stoginuko karnizas) [23. 118 pav. Bytautonių k. 92 pav. 172/5] 6. 93 pav. 7. Trakų r. Šalčininkų r. (skliauto 25 psl. Dubaklonių k. (skliauto 25 psl. 2 detalės) [23. Alšininkų k. brėž. Stakliškių k. Vilniaus r.] 3. buv. Vievio r.] 11. Pagrindos k. 7 detalės) [23. Prienų r. 88/18] 8.] 12. [LII. Vievio r. Vilniaus r. Didžiųjų Salų k.] 4. nr. Markejevaitės 2006 m. nr. brėž. (skliauto 25 psl. [LII. 86 pav. Varėnos r. [23.] 27 . Markejevaitės 2006 m. 88/5] H. Prienų r. Varėnos r.SKLIAUTAI 1 2 10 3 4 10 9 4 11 4 11 4 12 5 12 6 12 7 8 Vėjalenčių ir karnizų raštai: 1.] 5. buv. Vilniaus r.] 10. Vaigeliškių k. Pylimų k. Maksimonių k. Obelių k. (skliauto 25 psl. [L. [LII. Markejevaitės 2006 m. brėž. [LII.

1957 m. Šalčininkų r. Eišiškių r. Eišiškių r. Eišiškių r. [LII. Milkūnų k. buv. 1959 m. Šalčininkų r. Pikelionių k. Pagrindos k. 1957 m. Lieponių k. 1957 m. 88/18] 8. 1957 m. 1957 m. 85/9] 4. Veisiejų r. buv. Skraičionių k. Lieponių k. Jiezno r. [LII. 1958 m. buv. buv. Lieponių k. Vaikštenių k Trakų r. [LII. 85/30] 6. 85/30] 2. Kibyšių k. 1957 m. buv. 85/17] 5. 106/8] 9. Vievio r. 85/8] 3. [LII. [LII. [LII. 85/30] 7. [LII.PIRKIOS PUOŠYBA 1 2 3 4 5 6 7 8 9 Pirkios kampo puošmenys: 1. [LII. [LII. buv. 88/18] 28 .

todėl kuo svarbesnis pastatas arba patalpa. Duris sudaro staktos ir varčia. joms būdavo sutekiama arkinė forma. 3655] Sviliškių k. neg. vėlyvesniuose – pasitaiko ir dvivėrių. Miškingoje Dzūkijoje laipteliai daryti iš medžio lentų ir tik XX a. jų išdėstymas. Vilniaus r. [LII. 254 pav.] 29 . ir semantiniu požiūriu reikšmingas elementas. betono. kurių vieną Priemenės durys Pagambrio k. nuotr. [25. ir kompoziciniu. Senuosiuose gyvenamuosiuose pastatuose durys būna vienvėrės. Staktos dekoruojamos retai.Durys Didelę reikšmę pastato išvaizdai ir naudojimui turi angos. kai kada ir pati stakta ornamentuojama arba joje įrengiama langelių juosta. Laiptelį atstodavo ties įėjimo anga iš lauko. tuo dažniau būna išpuoštos jo durys. o kartais ir iš vidaus pusės į žemę įleidžiami didžiuliai akmenys. Svarbią reikšmę turi ir slenkstis: jo viršus sutampa su pamatiniu vainiku. Tačiau dėl tvirtumo ir puošnumo labai išpopuliarėjo vadinamosios dvigubø lenteliø durys. Pagrindinė anga bet kokiame būste yra durys. Tuo tarpu varčia – nuo seniausių laikų puošiama pastato detalė. [I. dydis ir apdaila. nr. pradėti mūryti iš akmenų. Kadaise varčia būdavo sukalama tik iš vertikalių lentų ir norint papuošti dažoma arba net ištapoma.] Kareivonių k. buv. Kadangi durys – ir funkciniu. Veisiejų r. Prienų vls. Stankevičiūtės 2004 m. kartais. įtakojant dvarų kultūrai.

] Žilinų k. [LII. [VGTU AF stud. brėž. brėž. nuotr.] Grabijolų k. nuotr. Lazdijų r. [VGTU AF stud. 2003 m. [A. [VGTU AF stud. 2003 m. [LII.] Zervynų k. 2003 m. brėž.] Grabijolų k.] 30 . Veisiejų r. 32 pav. [A. 106/13] Grabijolų k. Varėnos r. [21. nuotr. buv. [I. 106/9] Avižienių k.] Sviliškių k. Švirmicko 2007 m. Andriušytės 2007 m. Vilniaus r. buv. Elektrėnų sav. Elektrėnų sav. Veisiejų r.] Žagarių k.PIRKIOS PUOŠYBA Aleksejiškių k. Stankevičiūtės 2004 m. Varėnos r. Elektrėnų sav.

Lentelių pakraščiai profiliuojami.] 2. todėl išsiskiria neįprastų formų įsprūdos. Tai svarbi struktūrinė pastato dalis. durys – viena dažniausiai dažomų pastato dalių.] 4. buv. ant kurių prisėdus iš arti matyti puošyba – nedidelės detalės sutekia visumai jaukų mastelį. nuotr. [17. Pusiau atvira prieangių erdvė šviesos ir šešėlių žaismu jau savaime praturtina viso pastato vaizdą.] 7. [30. Vangelonių k. [30.] 3. Pašilingės r. Gervėnų k. gerokai keičianti pastato tūrio vaizdą. juo labiau kad jų detalės mėgstamos dekoruoti. visa tai suteikia raštui papildomą sudėtingumo matmenį. Ežerėlių k. Varėnos r. 17 pav.] 8. [23. Varėnos r. Jis kartais būdavo derinamas su vertikaliai ar horizontaliai išdėliotomis lentelių eilėmis. Smilgainių k. 110 pav. XX a. paplito įsprūdinės konstrukcijos. 17 pav. Juose įrengiami suoleliai poilsiui. Šis tektoniškas sprendimas labai dekoratyvus: viena durų pusė (jei jos lauko. 17 pav. ir užraktai bei rankenos. Alytaus r. Norkūnų k. Pb-719] 5.] 31 . Varenavo r. Lazdijų r. kai kada lentelės išdėstomos ir sudėtingesniais pavidalais.] 6. [A.] 1 2 3 4 5 6 7 8 Durų pavyzdžiai: 1. Dekoratyvios būdavo ir kalvių darbo vinys su plačiomis galvutėmis. Lazdijų r. [30.DURYS pusę sudaro ištisos vertikalios lentos. CXVI lent. [30. mat yra lengvesnės. Alytaus r. tad daugiausiai naudojamos vidinėse patalpose. Dvivėrės įsprūdinės vidaus durys Žagarių k. Alytaus r. Be to. Panemuninkėlių k. kurios Dzūkijoje sutinkamos rečiau. tai išorinė) įgauna daugiau ar mažiau sudėtingą eglučių arba rombų raštą. 17 pav. Andriušytės 2007 m. [30. Jonionių k. duris puošė ir gražiai profiliuoti varai lentoms prikalti. rombų ar žvaigždžių centrai kartais pažymimi vadinamąja rozete. o kitoje įvairiai grupuojamos mažos lentelės. vadinamosios filinginės durys. 17 pav. Dažniausiai įsprūdinių durų kompozicija nesudėtinga: iš simetriškai grupuojamų vertikalių ir horizontalių stačiakampių. kurios nėra tokios tvirtos bei mažiau saugo nuo šalčio. [LDM. Lazdijų r.

Trakų r. [25. Druskininkų r. F81-P40.] Dūminės pirkios Kabelių k. buv. Andriušytės 2007 m. Eišiškių r. būdingas Užnemunės Dzūkijai ir dvigubų lentelių durys su mažais langeliais Žemaitkiemio k. F81-P41] Prieangio ir durų puošybos derinys Čižiūnų k. [LII. [A. 192 pav.PIRKIOS PUOŠYBA Prieangio ir durų puošybos derinys: prieangis lenktu stogeliu. durų detalės [VUB.] Lauko durų užraktas Klepočių k. Lazdijų r. 85/24] 32 . nuotr. buv.

[23. Kai kurie uždari prieangiai suręsti iš sienojėlių ir beveik nepuošiami. Užnemunės Dzūkijoje pamėgti prieangiai lenktais stogeliais. Vilniaus r. kiti būna įstiklinti ir dekoratyvūs. Tačiau dabar paplitę ir dvišlaičiai: jie su stogu jungiami arba konstruktyviai įjungiant į nuolydį. Dažniausiai atviri prieangiai turi keturis po du suporintus stulpelius ir neretai tvorelę. plotis apie 2. Dažnai puošiamos atvirų prieangių kolonėlės – tai konstruktyvus elementas. yra masyvesni. kartais ir su varteliais. su vienašlaičiu prieangiu su stulpeliais. vienašlaičiai prieangiai senoviškiausi ir itin būdingi Dzūkijai. nes tik profiliuotos jų dalys iškyla virš tvorelių. Jų gylis svyruoja apie 1. tad gerokai keičia tūrio vaizdą. ir su dvišlaičiais stogeliais. Vienašlaičiai prieangiai gali būti formuojami ir jungiant stogelį į stogo šlaitą kitu kampu arba iš apačios glaudžiant po pastoge. o priešingoje pastato pusėje neretai ir verandas (atsuktas į gatvę ir ne itin dažnai naudojamas).5 m. Jie. lyginant su atvirais. o puošiamas tik liemuo. Liaudies architektūroje kolonėlių viršus ir apačia tiesiog jungiami su horizontaliais rąstais. 117 pav. todėl kompaktiško plano pirkios dažniausiai turi uždarus prieangius. LFn-1545b] ▼ 33 .] Pirkia Žagarių k. neretai vien vidurinė jo dalis.5 m. Uždari prieangiai atsirado saugant patalpos įėjimą kaip priemenės pakaitalas. perteikiantis stogo ir lubų krūvį pamatams. suformuotu prailginus pastogę Mankuviškių k.Prieangiai Prieangių konstrukcija įvairuoja: jie būna ir su vienašlaičiais. Paprasčiausi stogeliai suformuojami tik prailginant pastogę ties durimis. jos ganėtinai kresnos. suformuotu prailginus pastogę [LII. dažniausiai jie paremiami stulpeliais. Kaišiadorių r. nors kartais Pirkia su vienašlaičiu prieangiu be stulpelių. 85/28] Dvišlaitis prieangis Šventežeryje [LDM. arba atskirą stogelį priglaudžiant po pastoge.

] 34 . 85/30] Pirkia su dvišlaičiu prieangiu Lapainios k. buv. Prienų r.PIRKIOS PUOŠYBA Keturi prieangiai Lieponių k. Eišiškių r. 84 pav. [23. [LII.

nuotr. kurios kartais būna net su varteliais. šioje fasado dalyje įtaisytų langelių. Dažnai ornamento pavidalui išgauti užtenka išpjaustinėti kiekvienos lentelės kontūrą. [23. buv. [A. Prieangių stulpelių sparneliai: 1. dekoras šią simetriją juo labiau paryškina.] 35 . Lipniūnų k. o jas suglaudus pasiekiamas kiaurapjūvio įspūdis. Vilniaus r. [LII. sudėtos tvorelės. Varėnos r. 3. Lipniūnų k.] 3.] 2. 2. pasitaiko ir lėkių. tvorelės. [23. atžvilgiu. tiesiog iš vertikaliai. Buteliūnų k. rečiau iš horizontaliai sukaltų lentelių.] Prieangio karnizas Leičių k. Švirmicko 2007 m. [23. Prieangio puošybos visuma. Kartais jos būna paprastos. Markejevaitės 2006 m. bet neretai ir dekoruotos. 126 pav. [L. Trakų r. Užuguosčio k. 126 pav. dažnai susidedanti iš daugelio skirtingai dekoruotų elementų. [23.] 1. nuotr. kai komponuojama skersinės simetrijos plokštumos. čia pat matomi išdrožinėti gegnių galai. kartais ir su kiaurapjūviu ornamentu. Tai iš profiliuotų lentelių. .PRIEANGIAI viršutinės dalies standumui sustiprinti naudojami įstriži spyriai – kolonų sparneliai.] Prieangio tvorelė Šilėnų k. 118 pav. Prienų r. sienų sudūrimų dekoras. Veisiejų r. Stankevičiūtės 2004 m. Kolonėlės simetriškos savo vertikaliosios ašies atžvilgiu. 1.] Prieangių tvorelių raštai: 1. Prieangius dažnai puošia ir stogelių pakraščių ar jų skliautų apdaila. 106/18] 2. 125 pav. nuotr. Varėnos r. Trakų r. einančios per puošiamosios dalies vidurį. Kalvių k. Stogelių skliautų raštai panašūs į dvišlaičio stogo skliautų puošybą. 2. [I. taip pat durys. Tvorelės dzūkų pirkių prieangiuose sutinkamos dažnai. nors mažesniame plote išsitenka mažiau detalių. Vilniaus r. tradicinės architektūros pavyzdžiuose paprastai būna vieninga ir dera su viso pastato puošyba. Bytautonių k.

PIRKIOS PUOŠYBA Uždari prieangiai. Dažniausiai įžambiomis ir riestomis linijomis sudalintas stiklas užpildo plotą besikartojančiu piešiniu. Babrų k. Trakų r. [L. nors neretai būna pristatytos ir prie senųjų. Vilniaus r. gali būti puošiami panašiai kaip atvirų. [VGTU AF stud. tačiau pagrindinis dekoro krūvis tenka įstiklintų plokštumų suskaidymui. stogelių skydai. tai palyginti masyviam uždaro prieangio tūriui suteikia grakštumo. Lazdijų r. o vėliau ir verandos tokia gausia puošyba jau nepasižymi. nuotr. būdingu Užnemunės Dzūkijai. nors pasitaiko ir horizontalių. Andriušytės 2007 m. Andriušytės 2007 m. nuotr. kuris neretai būna itin išmoningas. kompaktiško plano pastatuose. bet tai jau gana naujas reiškinys. nuotr. Uždaras iš sienojėlių suręstas prieangis Senkonių k. paįvairinimui kartais naudojami skirtingų spalvų stikliukai. pavyzdžiui. dažniau prie dvigalių pirkių.] Uždaras prieangis Saidžių k. Atskiros jų dalys. Pagrindinis jų piešinys paprastai turi vertikalią struktūrą. Tokios verandos būdingos naujesniuose. Markejevaitės 2006 m.] Uždaras prieangis Sidaronių k.] Į gatvę atgręžtas uždaras prieangis – veranda su lenktu stogeliu. nuotr.] 36 . [A. [A. Lazdijų r. 2006 m.

Gausiausiai puošiamos antlangės – virš lango rėmo uždedamos prikaltės. juose sutinkami ir geometriniai. Plyšį tarp lango rėmo ir angokraščio dengiančias apkalines lentas imta dekoruoti daugiausia kiaurapjūviu. Dar mažesni langeliai būna priemenėje. todėl neatrodo perteklinė. įtaisytu priešais toje pačioje patalpoje esančią krosnį. ir gyvūniniai motyvai. [LII. Dzūkijoje naudojami vieno arba dviejų dalių antlangiai. Kitas jų bruožas. kartais ornamentuojama vien palangė. Palangės raštą neretai papildo išpjaustinėti pratęstų šoninių lentų galai. Senoviška dzūkiška vienagalė troba su palyginus nedideliu į šešias dalis suskaidytu langu. nors pasitaiko ir reljefinių raštų. Nors kadaise jie buvo maži ir paprasti. Ricielių k. bet vos atsiradus technologinėms ir ekonominėms galimybėms. šoninės lentos taip pat retkarčiais profiliuojamos. Gyvenamajame pirkios gale būdavo iki šešių langų: po du kiekvienoje sienoje. o antlangę sudaro tik paprastas karnizas. nuotr. išpjaustinėtas smulkiu besikartojančiu ornamentu. išplitusi paaukštėjus pirkios sienoms ir padidėjus langų angoms. ir augaliniai. bei maža neįstiklinta anga į priemenę. Senosioms dzūkų pirkioms būdingas priešais krosnį įtaisytas mažesnis už kitus langelis. kurie gerokai mažesni. tačiau pastebima aiški tendencija labiau puošti viršutinę dalį. šoninės lentos išpjaustinėjamos dažniau nei pirmo aukšto langų. 9588]. kur kas didesnis – ši išraiškinga ornamentika matoma iš toliau. lyginant su lango plokštuma. taip pat neretai pasitaiko trikampio frontonėlio formos antlangių arba tik karnizėlis.Langai Langai – itin išraiškinga puošybos detalė. Veisiejų r. neg. kurių proporcijos yra maždaug 1:0. jos raštai paprastai sudėtingesni. buv. nors galinėje ir nugarinėje kartais tik po vieną arba visai nebūdavo. Trakų r. Išorinės palangės papuošimai dažniausiai daromi iš apkalimo lentų. padidėjo ir tapo bene labiausiai puošiamu pastato elementu. o kartais tiesiog viršutinės apkalimo lentos. Andriušytės 2007 m. kad dekoruojamų apvadų santykinis plotis. ir tik Dzūkijai būdingu nedideliu langeliu.7 ar 1:0. Tradicinėse dzūkų pirkiose dažniausiai pasitaiko vertikalaus stačiakampio langai. nr.8.] ▼ 37 . [A. apšviečiančiu pagrindinę patalpą. Dzūkiška pirkia su išdailintais langų apvadais ir langinėmis Kalvių k. Stogų skliautų langelių. Išskirtinių formų ir išraiškingai dekoruoti skliautų langeliai.

dabar paplitusios dvivėrės. Langinės ir langų apvadai – labiausiai mėgstamos dažyti pastato dalys. [VGTU AF stud. manoma. nuotr. sudarantys kontrastą sienoms. Jos dar labiau pagyvina pastato vaizdą. 2003 m. LFn-1437a] Lango detalė Vaigėliškių k.] Uždarytos langinės Grabijolų k. nuotr. Vitkausko 2006 m. Elektrėnų sav. [VGTU AF stud.] 38 . Lazdijų r. Vilniaus r.] Pirkia išraiškingais langais Tiltų k. [D. kad dekoruotos tapyba. Nedidelis langelis į priemenę Prapunšo k. 2006 m. nuotr. dažniausiai įsprūdinės. [LDM. Trakų r. tad tampa dar išraiškingesnės. senosios buvo vienvierės ir plačios.PIRKIOS PUOŠYBA Šilumai palaikyti būdavo daromos langinės. Dažniausiai naudojama balta spalva ar šviesūs atspalviai.

Vilniaus r.] 8. Vilniaus r.] 6.] 4. nuotr. Andriušytės 2007 m. [I. Stankevičiūtės 2004 m. [A. [VGTU AF stud. Andriušytės 2007 m.] 7 8 9 39 . Kašėtų k. Staviškių k. nuotr. nuotr. Saidžių k. nuotr. [LDM. 2006 m. Volų k. [A. Vilniaus r. Andriušytės 2007 m. Darželių k. [A.] 7. Šukiškių k. nuotr. Trakų r.LANGAI 1 2 3 4 5 6 Langai: 1. Varėnos r. [VGTU AF stud. Andriušytės 2007 m. Vilniaus r. Varėnos r. 2004 m. nuotr. [I.] 9.] 5. nuotr. LFn-1440a] 3. Prapunto dvaro Lazdijų r. Trakų r. [A. Šilėnų k. Stankevičiūtės 2004 m. nuotr.] 2. Mančiagirės k.

] 4. 44 pav.] 5. [VGTU AF stud. [L.PIRKIOS PUOŠYBA 1 2 3 4 5 6 7 8 9 Langai: 1. Buteliūnų k. nuotr. Veisiejų r. Šalčininkų r. Vilniaus r. [LDM. nuotr. Poškonių k.] 9. Vilniaus r. nuotr. Pylimų k. [32. Andriušytės 2007 m.] 6. 46 pav. [I. Augustų k. Varėnos r. Vilniaus r. Šalčininkų r. buv. Poškonių k. Šalčininkų r. [33. [A.] 8. Vaigeliškių k. Markejevaitės 2006 m. Stankevičiūtės 2004 m. Vilniaus r.] 7. nuotr. 97 pav.] 2. [33. Šukiškių k. 42 pav.] 40 . Poškonių k. LFn-1645a] 3. Lynežerio k. 2006 m. [33.

[33. Lieponių k. nr. buv. Markejevaitės. Eišiškių r.LANGAI 1 2 3 4 5 6 Langai su langinėmis: 1. Trakų r.nr. Švirmicko 2007 m. Vilniaus r. Mažųjų Lieponių k. Varėnos r. nuotr. 153 pav.) [LII. Trakų r. Leičių k. 8092]. nuotr.] 4. Čižiūnų k. [LII. 5974] 2.] 41 .] 3. [A. (pirkios vaizdas 20 psl. neg. Švirmicko 2007 m. [L. 6. Jiezno r. 2006 m. neg. nuotr. Kalvių k. buv. Stakliškių k. [A.] 5.

Maikūnų k. nuotr. Vilniaus r. [A. Varėnos r. [V. Andriušytės 2007 m. Varėnos r. Varėnos r. Andriušytės 2007 m. nuotr. Varėnos r.] 9.] 7. nuotr. Švirmicko 2007 m. nuotr. Kalvių k. Avižienių k. [V.] 8. [A. Lazdijų r. Andriušytės 2007 m. Augustinavičiaus 2007 m. [A.] 4. Paliūnų k. nuotr.] 2. Andriušytės 2007 m. [A. Vilniaus r. [A. Andriušytės 2007 m.] 3. Darželių k. [A.PIRKIOS PUOŠYBA 1 2 3 4 5 6 7 8 9 Skliautų langeliai: 1. Lazdijų r. Augustinavičiaus 2007 m.] 6. nuotr. Augustinavičiaus 2007 m.] 5. Mančiagirės k.] 42 . nuotr. nuotr. Čižiūnų k. [V. nuotr. Dargužių k. Trakų r. Dargužių k.

buv. 1957 m. Veisiejų r. Babrų k. Lazdijų r. F81P2677] 8. 85/9] 6. Šlavantų k. 20 psl. (pirkios nuotr. [VUB. buv. brėž. Merkinė [VUB. Šalčininkų r. Veisiejų r. Didžiųjų Salų k. Dainaviškių k. Šalčininkų r. 2006 m. Trakų r. 20 psl. [LDM.) [LII. 1957 m.) [LII. F81-P2604] Langai: 5. (pirkios nuotr. 85/9] 2. Milkūnų k. 85/9] 7. [VUB. 1957 m. [LII. [VGTU AF stud.] 43 . F81-P2543] 4. Saidžių k. Pb-712] 3. Milkūnų k. 1955 m.LANGAI 1 2 3 4 5 6 7 8 Skliautų langeliai: 1. Šalčininkų r.

Lazdijų r. konstrukcinius mazgus: sijų.] Dekoruota skliauto ir rentinio sandūra – karnizas ir gegnių apačia Kiemelių k. [A. bet labai tektoniška puošyba. 85/24] Trobos kertės puošybos detalė Paliūnų k. rąstų galus. [LII. sijų galai. vertikaliomis lentomis apkaltos sienos Klepočių k. pavyzdžiui.PIRKIOS PUOŠYBA Konstrukcinės detalės Mėgstama apdailinti ir išorėje matomus svarbių kostrukcinių elementų užbaigimus. vėjalenčių. [LII. Neretai šiems elementams suteikiamas tik švelnus išlenkimas. suteikiant jiems. Jie dažnai dera su sienų kerčių. Kartais šie abu būdai suderinami sienos plokštumoje. kaip ir kertėms taikomas apkalimas. 7943] 44 . Nors tai ne iš karto pastebima. kuris gali būti dažomas. neg. Dekoruota pirkios kertė. stoginukų atramas. Kaišiadorių r. bet pasitaiko ir sudėtingų laiptuotų profilių. kurios nuo kritulių neapsaugo pastogė. Saugančią ir puošiančią paskirtį atlieka ir pačių sienų ar atskirų jos dalių apkalimas: dažnai tai būna apatinė pastato dalis. Andriušytės 2007 m. nr. jų sudūrimus uždengiant siauresne lentele. Dažniausiai rentinio sandūroms. ir tik tarpukariu išplito horizontalusis. Taip pat kai kada išpjaustomi išorėje matomi skersinės sienos rąstų galai. karnizų puošyba. nuotr. Tai tektoniškas sprendimas. gegnių. Trakų r. jų siūles paryškinant dekoratyvia juostele. Seniau populiaresnis buvo apkalimas vertikaliomis lentomis. puošiamas orginaliais raštais. Panašiai dekoruotomis plokštelėmis būna apkalami ir puošiami pogegninių rąstų galai. saugantis rąstų galus nuo puvimo. kurie elementų sankirtose atrodo itin išmoningai. plataus kryžiaus formas.

] Dekoruota trobos kertė Vabaliūnų k. [A. 89 pav. Dekoruota trobos kertė Babrų k.] 45 . [VUB. Andriušytės 2007 m. nuotr. buv.] Profiliuotos stoginuko atramos Vaikštenių k. Eišiškių r.KONSTRUKCINĖS DETALĖS Dekoruoti sijų galai Žemaitkiemio k. [A. [A. 88/7] 2. F81-P68] 4. Lazdijų r. Andriušytės 2007 m. Lazdijų r. [A. 103 pav.. Varėnos r. [23.] 1 2 3 4 1. Dekoruoti sijos ir gegnių galai. Andriušytės 2007 m. Trakų r. Kaišiadorių r. nuotr. Dekoruoti rąstų galai Čižiūnų k. 1958 [LII.] 3. stoginuko karnizas Kiemelių k.] Dekoruota sija Dvarciškių k. Lazdijų r. [23. Andriušytės 2007 m. nuotr. nuotr. Lazdijų r. Dekoruota pirkios kertė Trakiškių k.

galima teigti. Tradicinėje architektūroje nors ir ryškios. Druskininkų krašte sutinkami ir rudi. nuotr. Iki šiol bene išimtinai dažomi vien gyvenamieji pastatai ir tik kartais kai kurios ūkinių trobesių detalės. todėl bendras pastato vaizdas išlieka vientisas. Todėl riba tarp ornamento ir grynos konstrukcijos tėra papildomas meistro-menininko prisilietimas. durys. ir gelsvi atspalviai. jos raštai nekontrastuoja. Labiau į vakarus. Arčiau Nemuno rusvi tonai komponuojami su šilta ir šalta žalia spalva. rečiau kitomis spalvomis. kartais pasitaikanti mėlyna. paskirties. bet ir kaip medines dalis konservuojančią priemonę. vaizdo vienovę. Dažant taip pat laikytasi tektoninio principo: visų pirma spalvinamos konstrukciškai reikšmingos vietos. langų rėmai ir langinės kartais dažytos baltai. kuris senesniais laikais Dzūkijai buvo mažai būdingas ir išplito tik XX a. ir žalsvi. Jos prigimtis visur panaši: paprastai apdailinamas medis. siekiant tam. langinės. [A. suteikti dar daugiau išraiškingumo. Būdinga tai. ypač su baldų polichromija. Taigi puošyba kartu su vaizdo visuma atskleidžia tradicinės sodybos architektūrai būdingą kompozicijos kokybę. kuri puošiama – atskiroms pastato dalims taikoma būtent joms tinkama puošyba. o raštai parenkami atsižvelgiant į vietą. Stogams visuomet būdingos natūralios šiaudų arba medžio lentelių. Apibendrinant tradicinę dzūkų trobesių puošybą. derinimasis prie kiekvieno dekoruojamo objekto vietos. sienų kertės. stogų skydai dažyti joms artimomis – ruda. Pirkia Paūlių k. o tai. šiltais žalsvais tonais. Varėnos r. Be to. rusvos spalvos. čia atsiranda ir šviesiai geltona. ypač medžio statyboje. metrinių eilių žaismėje dalyvauja ir konstrukciniai elementai bei jų faktūros. raudonai ruda. derinama su balta. kad ji pasižymi jautriu įvairovės ir vienovės deriniu. Senajai dzūkų architektūrai buvo būdingos medienos spalvos – visų atspalvių rudos. ir tik pastaraisiais laikais – oranžine. o šalti atspalviai.] ▼ 46 . Tačiau ji naudojama vienodai intensyviai. jų deriniai akies nerėžia. Seniau būdavo dažomi tik langų apvadai. geltona bei žalia. bordine. Antlangiai. Andriušytės 2007 m. dažymą traktuojant ne tik kaip puošybą. kas užtikrina tvirtumą.PIRKIOS PUOŠYBA Trobesių dažymas Prie dekoro galima priskirti ir trobesių bei jų dalių dažymą. kad puošyba išimtinai simetriška (reti nukrypimai tik atsitiktinės išimtys). Aplink Vilnių vyrauja rusva. XX a. Taip pasitvirtina tradicinės puošybos tikslingumas. mastelio. rusvi ir gelsvi tonai. savaime atrodo dekoratyviai. Išvis Dzūkijai būdingi švelnūs žalsvi. besikartojančios detalės sudaro metrines eiles. netgi kontrastingos spalvos naudojamos saikingai. Audinių raštuose kur kas smulkesni spalviniai plotai. už Alytaus dar daugiau žalsvos spalvos. tai yra pilkšvos. aptinkami retai. mėlyna. tad jie būna ryškesni ir margesni. sienos ir jų detalės. Spalvinis trobesių išorės koloritas dera su pirkios viduje sutinkamomis spalvomis.

prie krosnies šono ėmė mūryti virykles. Interjero įranga išsiskiria panemunių dzūkai. tinkuojamos ir baltinamos. Krosnis daugiafunkcinė – joje kepama. gyvenusi po vienu stogu. Jose nuo XX a. krosnys. Ji visuotinai vadinama peèiumi. Kitur geroji. Dzūkijos regione labiau išplitusios vienagalės pirkios. Gerokai mažiau ne tik tapytų. ėmė pertvėrinėti vidaus patalpas. kai dviejų galų name gyvendavo po dvi šeimas.PIRKIOS VIDUS Dzūkijoje gyvenamasis namas vidaus išplanavimo požiūriu artimas aukštaitiškam tipui. ant jos miegama. sudėtas virš balkių. juose yra universalūs šildymo – virimo įrenginiai. Jų šildymo – virimo įrenginiai saviti. Panemunių dzūkų baldus aprašė Vacys Milius [30]. o daugiau šeimų. kur stačiamalkės koklinės krosnys ėmė plisti anksčiau ir masiškiau išplito. bet dažniau baltindavo sienas. Mažiau kaimo ir miestelių amatininkų vertėsi vien baldų gamyba. Kai gyvendavo viena šeima. Dzūkijoje. Dzūkų šeimų gausumas įtakojo ir interjero organizavimą. pradžios. čia mažesnė miestų ir miestelių įtaka. daugiau viengalių pirkių. Mažesni pokyčiai namo vidaus raidoje bei apdailoje turėjo įtakos ir interjere naudotiems baldams. Viryklės mūrijamos iš degtų raudonų plytų. statomos stačiamalkės raudonų degtų plytų krosnys. t. Tokio namo atitvertoje priemenėje įrengiama kamara. XX a. kai viename name gyveno keletas šeimų. Šildymo – virimo įrenginiai. Dzūkų namuose išvis mažiau patalpų nei kitur Lietuvoje. Dzūkiško gyvenamojo namo apšildymo įrengimo savitumus apsprendusios sąlygos: 1) Dzūkijoje. O pas panemunių dzūkus antrame gale dažnesnė seklyèia. Vyravo dviejų rinkių viryklės. Dzūkijoje dažnesni atvejai.y. Stačiamalkes krosnis vadino peèeliais. Tai būdinga visiems Lietuvos regionams. net ne viena ar dvi. buv. ketvirtajame dešimtmetyje kai kurios stačiamalkės krosnys mūrijamos iš glazuruotų koklių. Krosnis statoma pagrindinėje namo patalpoje – pirkioje. kuknia ar net suvalkietišku terminu mašina. Čia paplitusi aukštaitiškoji krosnis. 3) Dzūkijoje ilgiausiai išliko didžioji šeima. 2) antrasis namo galas ( kamara ūkiniam podėliui ar kamaraitė audinių laikymui) neapšildomas. Jie neatsiejami nuo gyvenamojo namo patalpų raidos. lubas. pr. Tai neabejotina Suvalkijos įtaka. Panemunių dzūkai nuo XX a. Panemunių Dzūkijoje anksčiau paplito apšildomos seklyčios. Priešingai nei kituose Lietuvos regionuose. Jas vadino kuknele. pr. Panemunių Dzūkijos rajonams interjero įrangai didelę įtaką turėjo Suvalkija. Baldai regione išlaikė nemažai archajiškų bruožų. švarioji gyvenamojo namo dalis dažniausiai vadinta kamaraite. gyvendami tarp miškų. Panemunių dzūkai. taip pat ir Dzūkijai. ja apšildoma patalpa. Daugiau baldų gaminosi patys gyventojai. Minimais atvejais abu gyvenamojo namo galai įrengiami vienodai. Dzūkai. ilgiausiai išlaikė plūkto molio ąslas bei vožtines lubas. abu galai įrengiami vienodai. Taipogi čia ilgai išliko didžioji šeima. [LII. Dzūkai tik nuo XX a. bet buvo ir viryklių su trejomis ar vienomis rinkėmis. bet tai darė rečiau nei kituose regionuose. Krosnys tinkuojamos ir baltinamos. Veisiejų r. o ne kamarai. Trobos krikštasuolė Buteliūnų k. lyginant su kitais regionais. Tokiais atvejais. anksčiau nei kitur. dvigalio namo antrame gale ilgai išliko kamara. bet ir dažytų baldų. verdama. atitvertą priemenę dažniau skyrė virtuvei. kaip ir suvalkiečiai. peèiukais. 106/11] ▼ 47 .

bet ir pastoviai miegodavo. F81-P3046] Plytų ir krėsto molio krosnis XX a. greta duokepės krosnies. ir nuo jos šylanti sienelė. Panemunių dzūkai kartais statydavo suvalkietiško tipo krosnis. o korpusas pirkioje. Ji skirta dažniausiai tik indams laikyti. Vaitkūniškės k. kai likusioje Dzūkijoje ilgai. retais atvejais su galu. vidurio išliko plūkto molio krosnys. XX a. Dūmtraukio apačia mūriniais šonais. Pirkia šiame Dzūkijos regione taip pat dažniausiai vadinama suvalkietišku terminu stuba. [LLBM] 48 . Krosnyje įrengta indauja vadinama moline šëpa ar moline indauja.PIRKIOS VIDUS Tik XX a. vadinamų liuktais. vos ne iki XX a. trečiajame – ketvirtajame dešimtmetyje Dzūkijoje plinta Vidurio Lietuvai būdingas šildymo – virimo įrenginys – viryklė. Dūminės pirkios Kabelių k. Ginčionių k. todėl krosnyje įrengta indauja nebūna karšta. Ant apšildomo suolelio ne tik sėdėdavo. Kaminas dažniausiai statomas prie pertvarinės sienos. Dūmtakiai suvesti aukščiau. Viryklė ir šildomoji sienelė dūmtakiais sujungta su duonkepe krosnimi. lentynomis. XX a. atviromis ar uždaromomis medinėmis durimis. tik truputį šilta. Retesniais atvejais sienelė šilo nuo krosnies. pavieniais atvejais ir anksčiau. Krosnies latakais dūmai nukreipti į dūmtraukį. stovinti atskirai nuo krosnies. Panemunių Dzūkijoje anksčiau pradėtos mūryti plytinės krosnys. pr. Tokių krosnių pakura virtuvėje. Tik prie vieno šono išmūrytas suolelis. plinta netinkuotos ir nebaltintos viryklės. ketvirtajame dešimtmetyje. pirmojoje pusėje indaujos po dūmtraukiu labiausiai išplitusios būtent Dzūkijoje. Būta ir nuo viryklių šylančių suolelių. su 2-3 medinėmis. pr. [LLBM] Plytų ir krėsto molio krosnis XX a. Druskininkų sav. Lazdijų r. Suolelį naudojo kaip pakopą užlipimui ant krosnies. dažniausiai apie 150 cm ilgio. krosnis [VUB. užlenktu prie antro gretimo krosnies šono. prigulę pakaitindavo darbų išvargintą nugarą. Lazdijų r. dzūkų vadinamą kaminu. Apšildomasis suolelis mūrijamas prie vieno krosnies šono.

Prieš krosnies angą namo sienoje yra langas. po to iš lengvo pakuriama ir palaipsniui užgrūdinama vis stipriau kūrenant. yra vėlyvesnis. dažnai virš jo – dūmų surinkėjas – koptûras. Dzūkų krosnys didelės.KROSNYS Duonkepė krosnis – peèius gana masyvi. Iki XX a. Tinkamas molis iškasamas. Plūktinė krosnis plūkiama iš molio. Tai senesnis variantas. ant sienoje įtvirtintų pakabų kabinami drabužiai. 5) korpusas. [LLBM] Krosnis su sėdima dalimi Žagarių k. mažai reikalingi smulkūs daiktai bei nešvarūs baltiniai. Krosnis pastatoma per vieną dieną. 2) krosnies padas. Tuo atveju dūmai į dūmtraukį dūmtakiais suvedami iš visų šildymo – virimo įrenginių. kai dūmtraukis šalia krosnies. esantį virš krosnies. užima visą pirkios kampą. Pavieniais atvejais dūminių pirkių Dzūkijos kaimuose būta ir XX a.. 3) pakura. [LLBM] Duonkepė krosnis. Ant krosnies viršaus lengvai suguldavo keturi žmonės. fasadinę gyvenamojo namo sieną. 6) dūmtraukis. Dūminėse pirkiose krosnys dūmtraukio neturėjo. Jam padeda 2-3 pagalbininkai. Lazdijų r. vidurio ar net 7–tojo dešimtmečio pradžios. Molį parenka ir krosnį plūkia patyręs meistras. pradžios krosnies anga uždaroma mediniu dangčiu – peèdangte. [LLBM] 49 . Nuo XX a. Lazdijų r. suplūktas iš molio ar sumūrytas iš degtų šamotinių aukštos kokybės plytų. kampuotesnės krosnys su viryklėmis prie šono. Krosnys be dūmtraukio (dūminės krosnys) vyravo iki XIX a. Taip suformuojama siaura erdvė – uþpeèkis. pradžioje. bet priešgaisriniais sumetimais dažniausiai atitraukta nuo šoninės sienos 30-60 cm. gerai išminamas ir suplūkiamas. nes šilų gyventojai džiovino daug grybų. Vėlesnės peèdangtës metalinės. Kitas jau paminėtas variantas. Lazdijų r. ketvirtojo dešimtmečio plinta aukštesnės. 7-10 dienų džiovinama. statytas 1938 m. [LLBM] Pečius Seirijuose. statyta 1922 m.. Jame laikomi kočėlai. Senosios krosnys aptakesnės ir žemesnės. Labai svarbi krosnies statymui parinkto molio kokybė – molis neturėjo būti labai riebus. Duonkepė krosnis Šadžiūnų k. Per krosnies angą dūmai patenka į dūmtraukį. arkliniu vežimu atvežamas prie namo. Prieþdos šone įtaisomas židinys ar maža viryklė – kuknelë. Lazdijų r. Pagrindinės krosnies dalys: 1) medinis rentinys. Veršų k. 4) priepečkis (suplūkta iš molio arba pamūryta plokštuma prieš krosnies angą) – prieþda. Krosnies pakura atsukta į šoninę.

Jau XX a. Kai kurie iš jų po sėdimąja lenta turėjo dėžę drabužiams bei siūlams laikyti. uždėtos ant 2–3 kaladžių. Senieji – sukryžiuotais stovais. 50–60 cm pločio. Retesni suolai su atkalte bei galinėmis atramomis. jos apačioje sustorėjimuose išskaptuotos skylės. plačios lentos (dilės). sujungtais vienu strypu. kur buvo lentinės grindys. buvę ir panemunės Dzūkijoje. pr. pr. Senieji pasienio suolai – storos. Jie su pakojomis iš visų pusių arba viena pakoja per vidurį ir dviem pakojomis galuose. [LLBM] 50 . Tai patys puošniausi suolai regione. 110–150 cm ilgio. Labiausiai paplitę rėminės konstrukcijos keturiomis vertikaliomis kojomis vienu. Suolai. rečiau dviem stalčiais stalai. sukaltos keturios keturkampės kojos. Tokie stalai apie 70–75 cm aukščio. Stalas Žagarių k. Rasta ir neišardomų stalų. Lazdijų r. [LLBM] Suolas XX a. Tai patys archajiškiausi stalai. Užnemunės Dzūkijoje randami suolai ir su Suvalkijai itin būdingomis išpjaustinėtomis lentinėmis kojomis.PIRKIOS VIDUS Stalai. viršaus lenta 6–9 cm storio. [LLBM] Suolas Veršų k. Stalai tekintomis profiliuotomis kojomis XX a. Tame regione aptinkami ir kilnojami suolai lentinėmis išpjaustinėtomis kojomis. Sutrės k. Lazdijų r. [LLBM] Pušinis stalas XX a. pradžioje atsiranda suolų su atlošais bei suolų su galinėmis atramomis. Vainiūnų k. Patalpose. pr. Vyravo dviejų tipų stalai. Lazdijų r. [LLBM] Suolas XX a. Lazdijų r. ketvirtajame dešimtmetyje labiau plito tik panemunių Dzūkijoje. Lazdijų r. Ten jų rasta net daugiau nei kitose Dzūkijos vietose. rečiau du stovai sujungti dviem strypais. Jų viršus – ištašyta vientisa lenta. Cibulių k. Lazdijų r. tokie suolai su 4–6 pagalinėmis kojomis. [LLBM] Pušinis suolas Paserninkų k.

Lazdijų r. Tai regionas. Tai daugiausiai rėminės konstrukcijos kėdės. Kėdės buvo be atlošų ir su atlošais. jos būdingos Suvalkijos kėdėms su atlošais. kurių atlošas iš horizontalių bei vertikalių įvairaus platumo lentelių. Pušinis suoliukas Kučuliškių k. Lazdijų r. [LLBM] Kėdė Žagarių k. pirmaisiais dešimtmečiais. ketvirtajame dešimtmetyje atsiranda ir rėminės konstrukcijos kėdžių be atlošo. Labai retais atvejais kėdžių puošyboje naudota tekinimo technika. [LLBM] Pušinė kėdė Paliūnų k. Kėdžių su atlošais daugiau būta panemunės Dzūkijoje. [LLBM] Kėdė. t. kuriame iki XX a. Lazdijų r. Prie pirmųjų priskirtinos ir suolo tipo kėdės be atlošų. Gervėnų k. pagaminta 1925 m. vidurio mažiausiai naudota kėdžių. [LLBM] 51 . išpjaustinėtu atlošu bei trapecijos formos sėdyne – „smuikinio“ tipo. [LLBM] Ąžuolinė kėdė Žagarių k.BALDAI Kėdės. taburečių. Lazdijų r. Jos labai retos. Kitose Dzūkijos vietose kėdės su atlošais atsiranda XX a. Šie baldai panemunės Dzūkijoje lentinėmis pjaustinėtomis kojomis. Tai kėdės iš vientisos lentos profiliuotu. XX a. kitur – pagalinėmis kojomis.y. Lazdijų r.

o ne pastatomuose. Bet ir dzūkiškieji lopšiai vadinti vokiškos kilmės žodžiu – vygë. Lentinių pakabinamų lopšių pirmtaku buvę skobtiniai lopšiai [LII b. 491. rečiau iš pušies šaknų plėšų. – XX a. kad jie su kojomis. pab. bet tekintos detalės labai retos. Dviem dešimtmečiais vėliau paplinta lovos su įsprūdomis galuose. Labiau paplitę į šonus sūpuojami pastatomi lopšiai. vidurio dzūkai savo vaikus mieliau sūpavo pakabinamuose pintiniuose lopšiuose. Dzūkijoje žinomi ir lentiniai skrynutės tipo pakabinamieji lopšiai. bet iš siaurų lentelių su tarpais tarp jų.]. nepuoštais žemais galais. vadinami palatais. Dzūkijoje gerokai retesni pastatomieji lopšiai. [LLBM] Pušinis lopšys Bagdononių k. Jie virvėmis pakabinami prie lingės ar balkio. sūpuojami į šonus. Dzūkiškieji pastatomi lopšiai nuo suvalkietiškų skiriasi tuo. Skrynelės tipo dėžutė įkabinama į stovus ar medinį rėmą – stakleles. Iki XX a. pab. Minimi lopšiai naudoti iki XX a. apvaliais. ketvirtajame dešimtmetyje Dzūkijoje buvo lovų.. Dzūkijoje populiaresni pastatomieji lopšiai su pavažomis. o kitas – įspraudžiamas į tarpą tarp galinės sienos rąstų bei rišamas prie skersbalkio. Pastarieji pinami iš lazdyno ar karklo vytelių bei eglės. pradžią. jie atsirado tik po Pirmojo pasaulinio karo. nors skobtiniai baldai Dzūkijoje kaip niekur kitur buvo populiarūs. Jas dzūkai vadino polais arba vyskomis [2]. Palubės gultų vienas galas padėtas ant krosnies krašto. Lopšiai. Jie retesni pietinėje Dzūkijoje. Jos įleistos į lenktus medžio tašus – pavažas. lovų galai pradėti puošti įvairia pjaustinėjimo technika. Jie plačiau paplito XX a. o kartais ir šonai padaryti iš vertikalių profiliuotų siaurų lentelių. vidurio ar net vėliau. Vyrauja dvigulės lovos. [LLBM] 52 . Jos gana trumpos – 170–190 cm ilgio.PIRKIOS VIDUS Lovos. Lazdijų r. Jos buvo lygiais. kai juos išstūmė fabrikinės gamybos vaikiškos lovelės.. kurių galai. Senosios lovos buvo nekilnojamos. 45. Lopšiai ovalo formos. Suvalkietiški lopšiai sumontuoti tiesiog ant pavažų. kitose Lietuvos vietose nepaplitę. Tokios lovos Dzūkijoje išliko ilgiausiai. be jokių kojų. XX a. nes ten vyravo pintiniai lopšiai. Lazdijų r. – XX a. bet jų Dzūkijoje nerasta. pr. Lova Buciniškės k. Lazdijų r. rečiau smailais galais. ketvirtajame dešimtmetyje ir kartais naudoti vos ne iki XX a. Palubės gultai Dzūkijoje naudoti iki XIX a. pab. Pirmosios kilnojamos lovos Dzūkijoje atsirado apie XIX a. Ištrauktinių – praplatinamų lovų pasitaikydavo panemunės dzūkų buityje. ap. XIX a. neišardomos. Dažniausiai skrynelė ne uždara. Patys seniausi lopšiai drobiniai ir pintiniai. pr. [LLBM] Lova Buciniškės k.

viduryje ir net vėliau. dažniausiai papuoštos išpjaustinėtais ornamentais. Jos buvo daugumoje namų. pr.BALDAI Baldai maistui bei indams laikyti. Kartais daromos ir kampinės spintelės dviem–trim lentynomis. bet labiausiai išplitusios Dzūkijoje. apie 25 cm pločio. [LLBM] Spintelė Mackonių k. konikais. Virš minėtų lentynų įtaisytas rėmas su durelėmis. [LLBM] 53 . Dzūkijoje išplitusios ir indų spintos. pridengtos užuolaidėlėmis. Jos senesnės nei ant sienos pakabinamos spintelės. Vyravo 2–3 lentynų šaukštdėtės. Pačios primityviausios su viena lentyna. kurių viena šoninė lenta rėmėsi į grindis ar aslą. apie 190 cm aukščio. Į šonines lenteles įleistos arba prie jų prikaltos juostelės ir ant jų pritvirtintos lentynėlės. Nuo XX a. Molinės indaujos įsivyravo nuo XX a. Kampinės indaujos žinomos visuose regionuose. pamūrytais iš plytų šonais su lentinėmis lentynomis. Jie palaipsniui didėja ir maždaug nuo 1930 metų išplinta pakabinamos ant sienos spintelės. ir Dzūkijoje naudotos net XX a. Virš jų dažnai buvo dūmtraukis. Lazdijų r. Ties lentynėlėmis iš priekio prikaltos medinės juostelės arba siauros lentelės. pr. vidurio išplito šaukštdėtės. Jų būta gana daug. Kartais tokios lentynos buvo ir be durelių. Vienos lentynos priekyje išpjovos šaukštams sukišti. šaukštdėčių viename gale atsiranda skyriai su durelėmis. Varėnos r. Jas vadino lentynomis. o kad nesimatytų indai. Skobta pušinė šėpelė indams dėti Musteikos k. Visi paminėti baldai indams ir maistui laikyti Dzūkijoje buvo plačiai naudoti XX a. Jos apie 170 cm ilgio. Išpjovos dažniausiai apatinėje lentynoje. antrojoje pusėje. Apie XX a. Dzūkijoje nuo XIX a. vidurį Dzūkijoje būta ir labai didelių šaukštdėčių.

šëpukës pavadinimai irgi atkeliavo iš Suvalkijos. paplito visoje Dzūkijoje. Jos papuoštos pjaustinėjimais ir labai retais atvejais – tapytais ornamentais. Obelnikėlių k. Skobtinės spintos indams su 2–4 lentynomis. [LLBM] Šėpa maistui ir indams XX a. Jos skobiamos net XX a. Dzūkijoje būta ir aukštų stačiasienių spintų indams. lentynos knygoms. antrojoje pusėje. pr. Naujovės į Dzūkiją skverbėsi iš miestų bei iš Suvalkijos. Paserninkų k. Alytaus r. pr. pr. antrosios pusės ir dirbdintos iki pat XX a. IV dešimtmečio paplito spintelės dvejomis durelėmis vienu arba dviem stalčiais viršuje. šëputës. Vėlyvesnių indaujų durys rėminės su 1–3 įsprūdomis. Jos vietinių meistrų gamintos ir XX a. buvo kraičloviai bei skobtieji kubilai [11]. pab. Senosios spintelės buvo vienomis durelėmis ir kartais vienu stalčiuku višuje. Lazdijų r. pagamintų iš medinių Pakabinama spintelė maistui Bukaučų k. meniški kalvio darbo šių spintų durų vyriai bei užraktai. Bene populiariausios ir iki šiol kartais naudojamos stalo tipo spintelės indams ir maistui laikyti. Jos naudotos iki XX a. – XX a. bet Dzūkijoje buvo retesnės. Šëpos. Lazdijų r. Nuo XX a. Tuo metu pradėjo plisti ir įvairūs staliukai gėlėms. 115–140 cm aukščio bei 50–60 cm skersmens. be abejo. Kartais jos buvo dviem viena virš kitos durimis. Stalo tipo spintelės nuo XX a. trečiojo dešimtmečio pabaigos indus šaukštdėtėje imta slėpti balto ar margo perkelio užuolaidėlėmis. Būta ir spintų su išsišovusia apatine dalimi. [LLBM] 54 . XX a. Vyravo viendurės to tipo spintos indams. kai kada ir ilgiau. vidurio. III–IV dešimtmečiais minimos indaujos kartais buvo su dvejomis durimis ir vienu ar dviem stalčiais apačioje. vidurio. Jas vadino indaujomis. Seniausieji. Jos panašaus laikmečio kaip stačiasienės.PIRKIOS VIDUS Nuo XX a. Jie Dzūkijoje neišlikę. Todėl neturėtų stebinti skobtinių indaujų gausa. Įdomūs. Dzūkijoje būta ir aukštų stačiasienių spintų indams iš lentų. Baldai audiniams bei drabužiams laikyti. [LLBM] Spintelė maistui XIX a. Senosios – skobtinės. pr. Užtat krašte pakankamai daug kraičkubilių. Jos plito nuo XIX a.

antrojoje pusėje juose laikė grūdus bei miltus. į viršų siaurėja. Panašiu laiku imtos dirbdinti ir tridurės spintos rūbams. Mažiau ir spintų rūbams. didesnės ir dvidurės spintos rūbams. [LLBM] Spinta XX a. Dzūkai juos naudojo ilgiausiai. Tapytų spintų irgi labai nedaug.BALDAI šulelių ir suveržtų 3–4 lazdyno lankais. skobtų spintų drabužiams iki XX a. Spintos. pr. pr. o kitoje – sukabinti rūbai. Kraičkubilius dzūkai vadino „kubilais šarvui“. o durų rėmai ir karnizas – juodi. su dangčiu. [LLBM] Spinta rūbams. Jie apskriti. joje laikė maisto produktus. Dzūkijoje nuo XX a. Gervėnų k. Senosios spintos skobtinės iš masyvaus medžio kamieno. Jis nepralenda pro ąsos skylę. Spintos rūbams už indaujas aukštesnės ir platesnės. Minimos spintos įmantriais karnizais ir gausiai išdrožinėtomis durimis. Bet priešingai nei indaujų. III dešimtmečio pabaigos. Meteliai Lazdijų r. Jose stalčiai atsiranda nuo XX a. Visa spinta rudos – plytinės spalvos. Lazdijų r. viršuje skylės kartelei prakišti. Spinta rūbams Drapalių k. kitame kartelės gale išpjova. [LLBM] 55 . Kartais spintos būdavo netgi dvigubos paskirties. su dviem išsikišusiomis ąsomis. pagaminta 1930 m. Per ją ir ąsos skylę užkabina pakabinamą spyną ir kubilą užrakina. Kartais spintos dalyje su lentynomis buvo laikomi audiniai bei lengvesni drabužiai. Vienas kartelės galas storesnis. Dzūkų dvidurės spintos kartais įdomiai nudažytos. Viena spintos pusė su lentynomis. Lazdijų r. o XX a. Dzūkijoje plačiau nepaplito komodos. bet jos populiaresnės buvo tik panemunės dzūkų namuose. plinta dvidurės spintos rūbams be stalčių apačioje. Spintos rūbams labai panašios į spintas indams. Aišku. vidurio Dzūkijoje faktiškai nebeišliko.

Juose kartais iki XX a. [LLBM] Skrynutė skarelėms Žagarių k. kai kituose regionuose skrynios tuo laiku arba visai nebenaudotos. Daugelis to krašto skrynių puoštos Suvalkijoje paplitusia tapyba – įrėmintuose tapymui skirtuose laukuose. Lazdijų r. Svarbiausia tapytų dzūkiškų skrynių ypatybė – grafiniai augaliniai ornamentai. [LLBM] 56 .PIRKIOS VIDUS Skrynios. arba juose laikyti grūdai. Žinomos baldų dirbtuvės Valkininkuose ir Varėnoje. Panemunių dzūkų namuose būta daugiau skrynių lygiais antvožais. pab. Lazdijų r. Jose vyrauja įvairiai išlankstytos dažniausiai juodos linijos. kur gamino štampuotine technika puoštas skrynias. Lazdijų r. pab. Skrynia Žagarių k. Dzūkai skrynias dėžės formos antvožais vadino kuparais. Žagarių k. [LLBM] Skrynutė Žagarių k. Krašte vyravo dėžės formos skrynios gaubtais antvožais. [LLBM] Skrynia XIX a. Kituose Dzūkijos rajonuose tapytų skrynių nedaug. [LLBM] Skrynutė Žagarių k. laikė mažiau naudotus drabužius ar audinius. Lazdijų r. miltai. Lazdijų r. Skrynios dėžės formos antvožu puoštos štampuotine technika.

Žagarių k. pagaminta 1935 m. įdomūs ir meniški. Kalvio darbo apkaustai ant jų gausūs. Pušinė rankšluostinė Paliūnų k. III–IV dešimtmetyje. Lazdijų r. Ir iš tikrųjų Dzūkijoje labiausiai populiarios rankšluostinės su spintelėmis arba bent viena lentyna. Vievio r. balintos sienos. kurių apačioje įrengtas volelis rankšluosčiui pakabinti.nr. 1958 m. neg. pakaba rūbams. Dzūkai jas vadino lentynukëmis. lovos. Atskirą grupę sudaro kuparai. [LLBM] 57 . buv. [LLBM] Pirkios Geibonių k. kampas: matyti audimo staklės. Lazdijų r. Rankšluostinės. [LII. nudažytų viena spalva. ar net XX a. 8078] ▼ Rankšluostinė. rankšluostinės dzūkuose imtos dirbti tik XX a. Alfonso Andriuškevičiaus nuomone [2]. kurie nudažyti rudai ir puošti šviesesnio atspalvio rudos spalvos bangelių ornamentu.BALDAI Krašte randama ir kuparų. Yra ir kampinių spintelių. Dzūkijoje rankšluostinės išplito vėliau nei kituose regionuose.

kas itin svarbu: maistą. 9726] ▼ 58 . Ypač kai priesvirnio užlas paremia dekoruotos kolonėlės: susidaro vertikalių ir horizontalių elementų. dažniausiai su priesvirniais. Dzūkiškų svirnų durys visuomet įtaisomos derinant jų ašį su pastato simetrijos plokštuma. Svirnuose gali būti naudojama ir pastogė. jog tokie galėjo būti statomi ir piliakalniuose. Svirnas su antais Buteliūnų k. šis elementas yra itin būdingas svirnui kaip pastato tipui ir suteikia ne tik jam.5 iki 5. Jie gali būti arba šoniniai. bet ir kiemui. miegą ir santuoką – gyvenimą palaikančias vertybes. Seniausia svirno forma laikomi vienos patalpos galiniai svirnai. įdomus šviesos ir šešėlių žaismas. buv. pavėsį žmonėms bei itin pagyvinančiais vaizdą. Veisiejų r. jame dažniausiai laikoma rūkyta mėsa. o gylis sudaro nuo 1/7 iki 1/4 pastato ilgio. netgi iškilmingą nuotaiką. Aruodai išdėstyti priešais duris. [LII. drauge su gyvenamuoju būstu formuojantis gerąjį kiemą. nors Dzūkijoje jie ne visur sutinkami: kai kur grūdai buvo laikomi specialiose dėžėse arba kubiluose. nr.ŪKINIAI PASTATAI SVIRNAI Svirnas – itin svarbus sodybos statinys. smulkių puošybos raštų ir monumentalaus tūrio kontrastai. apsaugančiais duris nuo kritulių ir teikiančiais pastogę ūkio rakandams. mat svirnams labai būdinga tūrio simetrija. dažniausiai vienos patalpos. Taigi jis saugo tai. Jei yra antras aukštas (į kurį patenkama kampe įrengtais laipteliais). tik durys yra šoninėje sienoje. Dzūkijoje svirnai nedideli. kuriame laikyti grūdai: jiems viduje dažnai būdavo įrengiamos specialios talpos – aruodai. neg. sukuria ypatingą. į kurį visuomet atgręžiamas pagrindinis fasadas. statinėse. Šoninių svirnų planas labai panašus į galinių. ypač per vestuves. taip pat ir grūdai. bet jei pirmą aukštą užima vientisa erdvė. drabužiai. Nors pasitaiko svirnų ir be priesvirnių. tai vadinami vienos patalpos svirnais. sienų ilgis dažniausiai svyruoja nuo 3. netgi miegama. Jo plotis sutampa su pastato pločiu. Taip pat čia saugomos kitos maisto atsargos. Tai pirmiausia ūkinės paskirties pastatas. bet išraiškingų formų. papildomo išraiškingumo: pusiau atvira priesvirnio erdvė praturtina tūrio kompoziciją. Gausybė tautosakos tekstų liudija svirno reikšmę ne tik kasdienėje buityje. bet ir per šventes.5 m. arba galiniai: pagal durų vietą tūrio atžvilgiu. Manoma. Durų pusėje įrengiamas ir priesvirnis. Būtent tokie dažniausiai sutinkami Dzūkijoje: jų planas yra kvadratinis arba kiek ištęstas stačiakampis. miegama.

[A..] Statinės su grūdais svirne Žagarių k. buv. Andriušytės 2007 m.] Svirnas su būdingu priesvirniu Pašulniškių k. nuotr. Andriušytės 2007 m. [A. Lazdijų r. nuotr. [A. buv. Eišiškių r. šoninis svirnas Daržininkų k. 4. Eišiškių r.] 59 . Andriušytės 2007 m. 3. galinis svirnas su pavalu Rimašių k. 181] Svirno aruodai Darželių k. [8.SVIRNAI 1. Vilniaus r. Vilniaus r. 2. nuotr.

[LII. kuriame džiovinami grybai. Svirnai dažnai turi nemažas. ir čiukurinės.ŪKINIAI PASTATAI Konstrukcinės ypatybės taip pat didina svirno išraiškingumą. sutvirtintas su trikampiu dvišlaičio stogo rąstų skliautu – toks skliauto įrengimas itin konstruktyvus ir tvirtas. įėjimo zonoje įtaisomas stambesnis akmuo ar kaladė arba formuojami mediniai laiptukai. 1967 m. Šalčininkų r. Aukštas gausiai dekoruotas svirnas ant akmenų pamato Lieponių k. Sijinė stogo konstrukcija taip pat buvo derinama su gegnine: naudojamos gegnės. Kadangi prisvirnio grindys pakeltos.. o po jomis įrengiama apsauginė rąstų danga.. [LII. Į susidariusią po grindimis ertmę būdavo pripilama akmenukų ir šukių – tai apsauga nuo įsilaužėlių žvėrių ar žmonių. vaisiai. ir sutvirtintas stogas. ir dvigubų lentelių durys. 85/29] Svirnas pusvalminiu stogu Gerviškių k. iki 80-120 cm pločio pastoges – jos ypač svarbios iš priekinės pusės. grūdai gerai vėdinasi. Stogui sutvirtinti būdavo įrengiamas pavalas – išilgai stogo vienas šalia kito dedami rąsteliai ar pusrąsčiai. Eišiškių r. 85/11] Svirnas su stoginuku Milkūnų k. Pastačius jį ant didelių lauko akmenų ar medinių kaladžių. o pats pastatas atrodo aukštas – toks jis minimas ir dainose. kuris saugo ir nuo gaisro. Skliauto ir sienos ribą kartais atskiria stoginukas. o kai kada skliauto siena įtraukiama į tūrį. įrengiant balkonėlį. buv. 1957 m. 1957 m.. Nemažai svirnų ir su vien gegniniais stogais. o kitas baigiasi skliautu. [LII. Tai buvo nuožulniu kampu pratęstas sienos rentinys. Pavalas byloja apie archajišką ir būtent Dzūkijoje dar aptinkamą stogo konstrukciją – sijinį stogą. Šiam tikslui nuo seniausių laikų įtaisomos ir grindys. kurie matomi ir iš išorės. pro kurio duris vėdinasi grūdai. jei nėra priesvirnio. kai vienas galas valminis. Šalčininkų r. Stogų formos įvairuoja: gali būti ir keturšlaitės. ir vadinamosios trišlaitės. 85/8] 60 .

[33. [25. neg. nr. Varėnos r. kurį atstoja plati pastogė Nemiežiūnų k. 9276] Svirnas sijiniu stogu su stoginuku. [LII.SVIRNAI Svirnas ant medinių trinkų Mančiagirės k. [LLBM] Svirnas su pavalu Rimašių k.] Dviejų patalpų svirnas keturšlaičiu stogu. [A. Alytaus r.] 61 . Varėnos r. Andriušytės 2007 m. be priesvirnio. perkeltas iš Puvočių k. Šalčininkų r. 76 pav. 404 pav. Vilniaus r.] Svirnas be priesvirnio Krokininkų k. nuotr.

Druskininkų sav. atsiradusioje ertmėje įtaisomos grindys ir lubos. atsisakoma priesvirnio teikiamo jaukumo sėdint kaitrią vasaros dieną ar gražų vakarą. o dekoras gali būti savitas. nuotr. Kolonėlių proporcijos grakščios – tai kaip tik ir tinka šiam tektoniniam sprendimui. literatūroje vadinamos antais. [A. Kartais visi šoninių sienų rąstai pratęsiami per priesvirnio ilgį. jų planas panašus į medinių. [A. Varėnos r. tuomet jame susidaro šoninės sienos. Viršutinis priesvirnio kampas Paulių k. bet tai irgi menkina svirno vaizdą. Varėnos r.] Priesvirnio konstrukcija Zervynų k. Andriušytės 2007 m. sijinio stogo konstrukcijų detalės [VUB.ŪKINIAI PASTATAI Priesvirnių įrengimas nesudėtingas: renčiant pastatą paliekami ilgesni apatiniai ir viršutiniai rąstai. Pastaruoju metu.] Svirno Ašašninkų k. būdavo statomi du ar daugiau svirnų. Užnemunėje sutinkami ir moliniai svirnai. garažu) ar ir gyvenamaisiais pastatais. o kai norėta turėti daugiau erdvės aruodams. o susidariusios užlos dažnai paremiamos kolonėlėmis. Andriušytės 2007 m. bet taip sumenkinamas išskirtinis šio trobesio išraiškingumas. priesvirnio šonai aplink įėjimą užkalami lentomis. tvartu. 49 pav. nuotr. Dzūkijoje beveik nepasitaiko keleto patalpų svirnų.] Nežymiai nusklembtos priesvirnio kolonėlės jungtis su sija Šukiškių k. siekiant maksimaliai išnaudoti pastato tūrį. Kartais svirnai jungiami su kitų paskirčių ūkiniais (daržine. Vilniaus r. [21.F81-P54] 62 .

sutampantis su fasado simetrijos ašimi. neg. dažnai vietinių kalvių darbo. sienų kampai.SVIRNAI Svirno puošyba itin archajiška – tai priesvirnio kolonėlės.] 63 . pavyzdžiui. Veisiejų r. Lazdijų r. Dvigubų lentelių durų raštas. gegnių galais ir įžambių lentelių skliautu Darželių k. [A. Svirnuose taip pat gali būti puošiami skliautai. [32. užapvalinant jos ir kolonėlių jungtį. Dekoratyvūs būna ir durų skląsčiai. sijų. Andriušytės 2007 m. Kolonėlės priesvirniuose dėstomos simetriškai fasado plokštumos atžvilgiu. Andriušytės 2007 m. kartais tai būna tik dekoro užuomina. tačiau ši labiausiai nykstanti puošybos detalė gausiai paliudyta senosiose fotografijose. Lėkiai ant svirno kraigo dabar jau beveik nebeaptinkami. Priesvirnių kolonėlės Dzūkijoje puošiamos retai. vėliau geležiniai. kartais ne tik varčios. [LII.] Svirno durys Bagdononių k. Veisiejų [LII. Varėnos r. nuotr. 9666] Svirno lėkiai Buteliūnų k. nuotr. nusklembtos briaunos. buv. balkonėlių tvorelės. pavyzdžiui. Kartais apdailinama apatinė užlų sija. o puošyba jam suteikia papildomą matmenį. bet ir staktos. nuotr. dar praturtina vaizdą: svirnų durys puošiamos dažnai. nr. seniau mediniai. Andriušytės 2007 m. Varėnos r. po keturias arba daugiau – taip fasado plokštumą sudalina ritmas.] Svirnas su balkonėliu Kašėtų k. paryškinančios jų grakštumą. durys ir lėkiai. brėžiniuose. 135] Svirnas su dekoruotom kolonėlėm. gegnių galai. 106/11] Svirno lėkiai Musteikos k. buv. Vilniaus r. kuris jau savaime dekoratyvus. [A. [A. Svirnas su lėkiais Aleksiejiškių k.

] 64 . 9730] Dekoratyvus svirno durų raktas ir spyna Žemaitkiemio k. 49 pav.ŪKINIAI PASTATAI Svirno durys su arkine stakta Zervynų k.] Dekoruotas svirno kampo apkalas Kašėtų k. [LII. 1959 m. nuotr. 1967 m. Varėnos r. Veisiejų r. Andriušytės 2007 m. Andriušytės 2007 m. [A. Andriušytės 2007 m. [LII. [LII. Andriušytės 2007 m.] arkine stakta Milkūnų k.] Dvigubų lentelių svirno durys Žemaitkiemio k. nuotr.] Dvigubų lentelių svirno durys Buteliūnų k. nuotr. Dvigubų lentelių svirno durys. [A. nr. [A. aprėmintos [21.. buv. 106/8] Dvigubų lentelių svirno durys Kašėtų k. [A. Šalčininkų r. Lazdijų r. Varėnos r. nuotr. Veisiejų r. Varėnos r.. neg. Lazdijų r. 85/9] Dvigubų lentelių svirno durys Kibyšių k.

šieną. [D. 9780] ▼ 65 . sienų aukščio santykis su stogo projekcine plokštuma 1:2 ir net didesnis. ypač kai tūrį dar Skirtingų formų kluonų eilė Tiltų k. Andriušytės 2007 m. Todėl kluone paprastai yra grendymas. [LII. įvažiavimas iš galo. Forma tiesiogiai priklauso nuo stogo konstrukcijos: kluonuose dar naudojama senoviška pëdinë konstrukcija leidžia suformuoti platų aukštu stogu tūrį. Dzūkijoje paplitę ir platūs su įvažiavimu iš galo. vadinamą permete.KLUONAI Kluonas stambiausias sodybos pastatas. tačiau pasitaiko. ir tuomet išlaisvinama vidurinė pastato erdvė. kulti ir laikyti javus. nr. kartais ir šiaudus. jose laikomi javai. o antrieji vakarinėje. Šie tipai susiję su stogą laikančiomis konstrukcijomis. Rytų ir pietų Dzūkijai būdingi vadinamieji aukštaitiškojo tipo kluonai: jų korpusas palyginti trumpas. nuotr.] Kluonas pusskliautiniu stogu Šimonių k. Vitkausko 2006 m. kad greta stovi skirtingų tipų kluonai. arba dvi pėdžių eilės remia išilgines sijas. Pirmieji labiau paplitę rytinėje Dzūkijos dalyje. kartais šiaudai ar šienas. stogas aukštas. kad kluonas buvo statomas toliau nuo likusių pastatų. jo monumentalus tūris išsiskiria iš kitų sodybos pastatų. nors jau ir nunykusios kluono paskirties – džiovinti javus kuriant krosnį. [A. taip pat šalinës. nuotr. Atstumo buvo laikomasi dėl pirminės. nuo grendymo atitvertos metro aukščio tvorele. Vilniaus r. dėl ko galėdavęs kilti gaisras. laikomi vežimai. juo labiau. dažnai kluonuose įrengiama ir peludë pelams supilti. Trakų r. Tuomet stogas remiasi ant vertikalių stulpų – pëdþiø. neg. Alytaus r. Ir dabar šis pastatas skirtas džiovinti.] Kluonas čiukuriniu stogu Nemunaičio k. kur kuliami javai. kurios arba palaiko pastato pašelmenyje permestą išilginį rąstą. Kluonai su dviem stulpų eilėm gali būti pailgi. ir siauresni su įvažiavimu iš šono kluonai.

Simno r. o lauke neretai būdavo pristatomos šopos – apvalios maniežinės. pusskliautinės. Gegninė konstrukcija įtakoja ilgesnius ir siauresnius. [LII. ir stambių. su keliais grendymais. paslėgtu slogčiais [28. kita dažniausiai būne apie 10 m. dvišlaitės. Kluonų dydžiai labai įvairūs: gali būti ir visai nedidelių.ŪKINIAI PASTATAI pailgina aplink galinį įvažiavimą pristatytos kišenës. Neretai stoge virš durų suformuojama iškarpa vežimui pravažiuoti ar stoginukai šienui apsaugoti. kartais ir sukryžiuotais sluogčiais. Pėdinės konstrukcijos kluonų planas kompaktiškesnis: viena iš kraštinių gali siekti ir 18 m. o miškingoje Dzūkijoje – iš medžio trinkų. Sienos renčiamos iš gulsčių apvalių rąstų. tačiau dažniausiai jų kraštinės viršija 10 m. 18 pav. o stambiųjų gegninės konstrukcijos kluonų ilgis būna net virš 30 m. 85/18] 66 . Jie gali turėti kelis grendymus. šiaudinio stogo kraigas būna sutvirtintas išilginėmis klotimis. tokie dažnai būna ir Užnemunės kluonai. su įvažiavimu ilgojoje sienoje kluonų tūrius. vidurinėje Dzūkijos dalyje paplitę beveik kvadratinio plano aukštais kūginiais stogais kluonai. Trakų r. suręstų į atsikišusias kertes. iš šonų jiems neretai būna pristatytos daržinės arba pašiūrės. pamatai paprasti – akmenų. ir trumpesni. Kluonams būdingos įvairios stogų formos: keturšlaitės. Kluonas Varnagirių k.] Senoviškos vienos pėdžių eilės su permete pašelmenyje konstrukcijos kluonas Vaikštenių k. pavyzdžiui. artimų daržinėms. kartais ir skiedromis. aukštu keturšlaičiu šiaudiniu stogu. Kluonų su gegnine stogų konstrukcija būna ir labai mažų. Dengiama šiaudais. čiukurinės.

Šalčininkų r. Varėnos r. [16. 85/18] 67 . 143] Kluonas su stulpeliais paremta stogine virš durų ir lėkiais virš kraigo Milkūnų k. [LII.KLUONAI Aukštaitiško tipo pėdinės konstrukcijos kluonas keturšlaičiu stogu su iškarpa ties durimis Dubičių k.

F81-P176] Užnemunietiškas kluonas su šopa Peršėkininkų k.. 1954 [VUB. F81-P173. F81-P174. [LII. nr. 8884] 68 . Alytaus r.ŪKINIAI PASTATAI Stambus kluonas su keliais grendymais Nemunaičio k. F81-P175. neg. Alytaus r.

KLUONAI
Konstrukciniai elementai, jų sudaromas ritmų, faktūrų, šviesotamsos žaismas pagyvina monumentalius kluonų tūrius. Dekoratyvi, paprasta ir išmoninga yra kluonų durų, plačių ir dvivėrių, sandara: vertikalios lentos išorėje apkaltos sukryžiuotomis lentelėmis, sudarančiomis rombus – šie įstrižiniai ryšiai teikia tvirtumo. Pasitaiko, kad durų įtaisas yra virpstis – iš medžio su tinkamai išaugusia šaka padarytu bėgūnu. Kartais kluonai net puošiami: suformuojami lėkiai, profiliuojami gegnių galai, dekoruojami skliautai, pavyzdžiui, Vilnijoje pasitaiko kluonų net su dekoratyviniais langeliais skliaute.
Kluonai su lėkiais Zervynų k. Varėnos r. [21; 71 pav.]

Kluono lėkiai Milkūnų k. Šalčininkų r. [LII; 85/9]

Kluono lėkiai Avižienių k. buv. Veisiejų r. [LII; 106/13]

Senoviškas kluono durų įtaisas – bėgūnas Klepočių k. Trakų r. [LII; 85/22]

Kluonas su dekoratyviu langeliu skliaute ir įžabiais ryšiais sutvirtintomis durimis Šukiškių k. Vilniaus r. [A. Andriušytės 2007 m. nuotr.]

Kluono, atkelto iš Barčių k. Varėnos r., medinių trinkų pamatai [LLBM]

69

ŪKINIAI PASTATAI
TVARTAI
Tvartai vieni iš pagrindinių sodybos trobesių, formuojantys ūkinio kiemo erdvę; pailgi jų tūriai su aukštais stogais, kurie užimdavo daugiau nei pusę statinio aukščio, dažnai įsilieja į bendrą vaizdą. Vengiant kvapų ir purvo, tvartus sodyboje stengtasi statyti pavėjinėje pusėje ir žemiau nei kitus pastatus. Tvartų sodyboje gali būti keletas: atskiri pastatai skirtingiems gyvuliams. Tačiau Dzūkijoje labiausiai paplitę pailgo stačiakampio plano tvartai, juose nuo vienos iki šešių patalpų, skirtų skirtingų rūšių gyvuliams. Kartais tvartai statomi po vienu stogu su kitos paskirties pastatais: ir su gyvenamaisiais, ir su ūkiniais, prie jų pristatomos vištidės, vėliau ir daržinės bei kt. Dzūkijoje pasitaiko tvartų su vadinamąja tarpuvarte: tai pusiau atvira be durų patalpa per pastato vidurį, kurioje laikomi vežimai, rogės, kartais šienas ar šiaudai, į ją žiemą išvedami pasivaikščioti gyvuliai. Patalpos išdėstomos eilute viena šalia kitos (retesni „L“ formos tvartai), todėl trumposios tvartų sienos dažniausiai būna apie 4 m, o ilgosios priklauso nuo patalpų skaičiaus ir kartais siekia iki 16 m.

Užnemunietiškos sodybos tvartas, padedantis formuoti kiemo erdvę Mečiūnų k. Lazdijų r. [A. Andriušytės 2007 m. nuotr.]

Tvartas iš Beviršių k. Lazdijų r. [LLBM] ▼

70

TVARTAI

Tvartas čiukuriniu stogu Nemunaičio k. Alytaus r., 1954 m. [VUB; F81-P150, F81-P153, F81-P155,]

Tvartas Zervynų k. Varėnos r., papuoštas lėkiais [21; 57, 58]

Mažas tvartelis su priestatėliu, tvartams būdinga užlaida Vaikštenių k. Trakų r. [33; 183]

71

čiukuriniai. [A. dažniau pasitaikydavo lėkiai. Saugant įėjimų erdvę nuo kritulių. kartais dvivėrės. kartais langų.] 72 . [16. kurio durys sutvirtintos įžambiais ryšiais. vadinama uþlaida. [A. dažniausiai vieno rąsto pločio. kurioje yra durys. Avižienių k.ŪKINIAI PASTATAI Sienos renčiamos iš apvalių. Langai mažyčiai. kartais pamatai daromi labai aukšti. vidurio jiems imta naudoti akmenis. Lubos daromos iš karčių. dvišlaičiai. bet apsaugai nuo šalčio formuotas pašalas. Stogai keturšlaičiai. paprastai būna įtraukta į pastato tūrį: atitraukiant nuo sienos pogegninį sienojų suformuojama plati pastogė. Andriušytės 2007 m. Tvartams būdinga užlaida Mančiagirės k. durų apdaila ar dvišlaičių tvartų stogų skliautai paįvairinami įvairiomis kryptimis išdėstytomis lentelėmis. betoną. siena. cementą. dengti šiaudais. Varėnos r. kad geriau laikytųsi šiluma. suleistų į atsikišusias sąsparas. Varėnos r. 127] Ilgas tvartas aukštu akmenų pamatu. nuotr. ypač karvių bei arklių tvartuose. molį.] Galvijų tvarto interjerai su ėdžiomis Kruklių k. kalkes. Lazdijų r. ant jų šilumai palaikyti kraunamas šienas ir šiaudai. skiedromis ar skaldytomis lentomis. Puošybos detalių tvartuose būna retai. kartais tašytų rąstų. Durys plačios. ėdžios. nuotr. įvažiuoti vežimui ir tuo pačiu teikia stogo formai nežymiai lenktą su pakilusiais į viršų kampais siluetą. Andriušytės 2007 m. viduje įtaisyti užutvarai. Pamatai kadaise būdavo menki. Nuo XX a. Dzūkijoje pastogei paaukštinti kartais naudoti papildomi antgegniai – tai leidžia laisviau įvesti ar išvesti gyvulius. tarpai tarp rąstų užkamšomi sąmanomis. loviai.

TVARTAI

Tvartas su tarpuvarte Maikūnų k. Vilniaus r.: bendras vaizdas ir tarpuvartės erdvė, kurioje yra durys [A. Andriušytės 2007 m. nuotr.]

Pamato aptaisas (kairėje) tvarte ir tarpuvarte (dešinėje), atkeltame iš Dubininko k. Varėnos r. [LLBM]

Tvarto, atkelto iš Beviršių k. Lazdijų r., stogas su antgegniais, teikiančiais nežymiai lenktą siluetą stogui ir paaukštinančiais pastogę [LLBM]

73

ŪKINIAI PASTATAI

Tvartas Šaltinėnų k. Prienų r. papuoštas lėkiais [30; IX pav.]

Tvarto, atkelto iš Beviršių k. Lazdijų r., šiaudinis stogas su sluogčiais [LLBM]

Papuošti tvarto, atkelto iš Dubininko k. Varėnos r., langeliai ir dekoratyviai atrodanti durų konstrukcija [LLBM]

Dvigubų lentelių durys tvarte, atkeltame iš Jakėnų k. Varėnos r. [LLBM]

Tvarto durys Aleksiškės k. buv. Veisiejų r., 1955 m. [LDM; Pb-702]

74

PIRTYS
Pirtys būdavo nedidelės, statomos atokiau nuo kitų sodybos pastatų, maždaug už 100-200 m, šalia natūralių ar dirbtinių vandens telkinių, dažnai gausiai apželdintos. Kai kada pirtis priklausydavo keletui sodybų. Dzūkijoje pirtys statytos dažnai, išskyrus Užnemunę, kur jas statyti ilgokai drausta. Tai dažniausiai antžeminiai statiniai, nors būtent pietų Lietuvoje pasitaiko žeminių ar pusiau žeminių tipo pirčių. Pirties planą sudaro apkūrenama krosnimi pėrimosi patalpa ir priepirtis. Pėrimosi patalpa yra maždaug nuo 2×2 iki 4×5 m ploto ir nuo 1,90 iki 2,20 m aukščio, lentų ar skeltų rąstų lubomis, medinėmis grindimis arba moliu plūkta asla. Akmenų krosnis įrengta prie durų ir užima nuo 1/3 iki 1/7 patalpos ploto. Prie krosnių dabar būna katilai vandeniui šildyti, o kadaise jį šildydavo į medinį lovį sumesdami įkaitusius akmenis. Dūmams išeiti lubose įrengiamos skylės – aukštiniai; pasieniais išdėstyti plautai ir suolai, palubėje – kartelės drabužiams pakabinti, dažnai būna vienas įstiklintas langelis. Priepirtis siauresnis, užima apie trečdalį pastato tūrio, be lubų; senaisiais laikais būdavo tik atvira pastogė. Pirčių sienos dažniausiai iš apvalių rąstų, suleistų į atsikišusias sąsparas, nors priepirčiai būna ir karkasiniai; stogai keturšlaičiai, čiukuriniai arba dvišlaičiai, dengti šiaudais, skiedromis, lentelėmis arba lentomis. Pirtys paprastai neturi jokių puošybos detalių.

Pirties Vaikštenių k. Trakų r. vaizdas ir planas [LII; neg. nr. 6030, 85/16]

Pirtis Zervynų k. Varėnos r. [21; 97 pav.]

75

kiti visai nedideli. ypač mažiesiems. neretai ir betonuotos. tokios yra daržinės. Andriušytės 2007 m. [A. Andriušytės 2007 m.] Rūsys su lėkiais Klepočių k. pavyzdžiui. nuotr. Lazdijų r. šakomis. Kai kurie ūkiniai pastatai žeminių tipo. skirtos laikyti šieną ir šiaudus. Nusileidžiama į jas kopėčiomis. kiti daiktai. kurie arba stovi atskirai. dažnai kūpso tik stogas. neretai naudojamos karkasinės konstrukcijos. Vieni jų kiek stambesni. Rūsiai dažnai įrengiami šlaiteliuose arba su daugiau ar mažiau aiškia antžemine dalimi. sienos rentinės arba išmūrytos moliu.] Rūsys Avižienių k. nors ir jos dažnai būna prijungtos prie kitų pastatų. bet būna ir rentinės. kartais rūsio duobė būna įrengta po kitais pastatais. Rūsys Šimonių k. bet ir kalvės ar grybų džiovyklos. [A. kalkėmis ar cementu surištais akmenimis. skirtos laikyti bulvėms ir kitoms daržovėms. antžeminėje dalyje laikomi įvairūs rakandai. samanomis. Dzūkijoje taip įrenginėti ne tik rūsiai. Trakų r. Ūkiniams trobesiams. Vilniaus r.KITI ŪKINIAI PASTATAI Sodybose būna dar įvairios paskirties ūkinių pastatų. neg. sienos gali būti sukaltos iš lentų ar išpintos kartimis. 6038] ▼ 76 . Žeminės lubos uždengiamos spaliais. arba būna blokuojami su kitais trobesiais. [LII. Kai kurie jų paplito tik XX a. vištidės. laipteliais arba nuožulniu įėjimu. šienu arba šiaudais. nuotr. Bulvėms buvo kasamos ir laikinos aklinai dengtos duobės su stogeliais. Apie dviejų metrų gylio žemėje iškastos patalpos. nr.

(nuotrauka 76 psl.] 77 .) [LII. Trakų r. [21. 98 pav. Varėnos r. 85/19] Žeminė – grybų džiovykla Zervynų k.KITI ŪKINIAI PASTATAI Rūsys su lėkiais Klepočių k.

Tai vėlyvas pastatas. Paskutiniais dešimtmečiais sodybose atsirado ir kitų ūkinių pastatų. 8885] Vištidė Karklynų k.KITI ŪKINIAI PASTATAI Grybams džiovinti. XI pav. Pastatytos kiemų viduryje jos neretai darko sodybos vaizdą. [30. Joje ruošiamas valgis. Alytaus r. 2226] 78 . Lazdijų r. neg. Vis dėlto tradicinė architektūra iš prigimties organiška.] Vištidė Naudžiūnų k. Todėl architektūrinės formos. [LII. pajėgi inkorporuoti ir gyvenimiškas naujoves. proporcijų. neg. Jos būna nedidelės. Prienų r.] Vasaros virtuvė. tad jeigu laikomasi jai būdingų formų bei komponavimo principų.1955 [LII. negriaunant nusistovėjusių tūrių ir erdvės. garažai: jų svarba ūkiui neabejotina. nuo 3×3 iki 5×8 m. nors pasitaiko ir vykusiai į kompleksą įkomponuotų. Rūkykla Peršėkininkų k. nr. mūrinių. rūkymui atokiau nuo kitų pastatų būdavo statomi maži antžeminiai arba žemės šlaiteliuose įrengti rūsinio tipo statinėliai su krosnelėmis. XI pav. tinkamos vietos erdvėje parinkimas yra svarbiausias dalykas derinant šiuolaikinio gyvenimo būdo atributus prie tradicinio kraštovaizdžio. padedanti formuoti sodybos kiemą. bet būna ir rentinių.] Rentinė su lentų stogu kalvė Giraitės k. naikindami vientisumą. Andriušytės 2007 m. tokių kaip sandėliai. verdamas ir ėdalas gyvuliams. plačiau pradėtas naudoti tik XX a. [A. Alytaus r. tačiau dažnai pabiri ir neišraiškingi jų tūriai užgriozdina kiemą. nr. [30. susmulkindami erdvę. Dabar Dzūkų sodybose dažnai sutinkamos vasaros virtuvės. Varėnos r. valgoma. nuotr. dažniausiai karkasinės lentinės konstrukcijos. žmogaus ir gamtos santykių. Petroškų k.

Tvoros – itin svarbus gyvenviečių ir sodybų išvaizdos elementas. daržus. suteikia tarpams tarp pastatų papildomą išraišką. svarbios funkciškai ir reikšmingos vaizdui formuoti. atskirdavo kiemus. dažnai sudarantys ažūrą. jų viršutiniai galai dažnai nusmailinami. E 19452] Keliukas į kluoną. sodus. Dzūkijos kaimuose jų būta įvairių pirmiausia funkcine prasme: jomis aptverdavo pačią sodybą. esančios arčiau gerojo kiemo. Virbai iš nugenėtų eglišakių pinami tarp horizontalių. Nuo paskirties priklausė ir tvorų pavidalas. turintis aiškią paskirtį. labai papildo vaizdo visumą. pritvirtintų prie stulpelių. nors jį lėmė ir krašto miškingumas. smulkūs elementai. tarpai tarp jų Vartai Vilniaus apyl. Tvoros nyksta greitai ir ne visur jas skubama atstatyti arba dabar joms naudojamos netradicinės formos bei medžiagos. [LII. Vadinamąja þiogriø tvora dažniau būdavo pažymimos sodybos ribos. 1940 [LNM.SMULKIOS ARCHITEKTŪROS FORMOS Tai sudėtinės sodybos dalys. Žmogui artimas jų mastelis. sušvelnina kompozicinį perėjimą tarp erdvių.] 79 . supamas žiogrių tvoros. sodai. gėlių darželius. Ji laikoma gražia ir gerai saugo nuo smulkiųjų gyvulių ir paukščių. Šalčininkų r. dažnai net nenuobliuotų. į stulpelius įtvirtintų karčių. o tai menkina sodybos vaizdą. neg. Milkūnų k. jo pilnatvę. [A. ir kalami prie dviejų horizontalių karčių. ir įpročiai ar mados. Lotø statiniai daromi iš spygliuočių medžių lentų. nuotr. Varėnos r. nr. gyvulių išgenas. daržai. gėlių darželiai. Andriušytės 2007 m. tai yra erdvės.. 5824] ▼ Šulinys sodybos kiemo viduryje Mančiagirės k. Tvorų įvairovė daugmaž atitinka jų paskirties variantus. ir iš dalies užėmė žiogrių tvorų vietą. Statiniø tvoros paplito XX a.

Andriušytės 2007 m. Mančiagirės k. Lazdijų r. tvoros: statinių. Varėnos r. 145 pav. 8 pav. [32. nuotr. 1962 m. Šalčininkų r.SMULKIOS ARCHITEKTŪROS FORMOS Sodybos tvoros ir vartai Kabelių k. [LNM. juosianti sodybą.. eglinių pinučių ir ąžuolinių rąstelių [33.] Lotų tvorelė aplink sodybą Ančios k. Varėnos r.] Žižmų k. Varėnos r. neg.] 80 . nr. Andriušytės 2007 m. nuotr.] Kuolų tvora. 15794] Varteliai tarp sodybos kiemų Musteikos k. [A. [A.

] 81 . [A. Abipus tvorų perlipimui per jas įrengiamos lipynės iš ant kuolų pritvirtintų lentelių. trim keturiom eilėm įtaisomos ant vertikalių mietų. Kuoliniai statiniai būna iš apvalių kuoliukų arba iš skeltų rąstų. septyniomis ar aštuoniomis eilėmis. kurie patys gali būti įkalti į žemę.SMULKIOS ARCHITEKTŪROS FORMOS lygūs stulpelių pločiui. medžio kaladžių arba akmenų. nuotr. Þardinei tvorai naudojamos ilgos pušinės arba eglinės kartys. Varėnos r. kad nepralįstų smulkūs gyvuliai ir paukščiai. kur daugiau akmenų. Jų formos priklauso nuo įėjimui reikiamo pločio ir svarbos ir dažniausiai atitinka tvoros sandarą. Gulstinës tvoros į jas panašios. Jų būna vienvėrių ir dvivėrių. išgenos ir pievos. [32. jomis aptveriami ūkiniai kiemai. Andriušytės 2007 m. tik jų kartys trumpesnės ir dedamos tankiau. nuotr. Kartais jie dekoruojami geometriniais orna- Žardinė tvora Paūlių k. lipynių vietose tvorų viršus būna lygus.] Gulstinė tvora Paūlių k. Eišiškių krašte. 151 pav.] Aptvaro konstrukcija ir lipynė Musteikos k. Sudėtinis tvorų elementas. Varėnos r. Andriušytės 2007 m. Pietrytinėje Lietuvos dalyje pagrindiniai vartai į sodybą gali turėti aprėminimą arba net skiedromis. Varėnos r. visur. jomis aptveriamos sodybos ir kiemai. įėjimui į sodybą šalia plačių įvažiavimo vartų įrengiami ir maži. nors būna tvorų ir be tarpų. o dažnai ir atskiras akcentas yra vartai ir varteliai. kur tik reikia pereiti iš vienos erdvės į kitą. lentelėmis dengtą stogelį. iki 80 cm aukščio. [A. Jų sodyboje gali būti nemažai. dar aptinkamos lauko akmenø tvoros: akmenys sukrauti eile be rišamosios medžiagos.

virš tokio šulinio dažnai būna įrengti lentelėmis ar a. Pastarieji kai kur dar išlikę seniausios formos: tai paprastu rentiniu arba akmenimis sutvirtinta duobė. Veleniniø šulinių rentinys jau dažniausiai cementinis. vieną jų gyvuliams girdyti. prie kito – koks nors sunkus daiktas atsvarai. vėliau.SMULKIOS ARCHITEKTŪROS FORMOS mentais. 6866] Šuliniai : a) Gruožnikėlių k. 1952 [LNM. ypač skirstantis į vienkiemius. neg. Šuliniai kaimuose anksčiau tarnaudavo kelioms sodyboms. Šulinys Zervynų k.] Šulinys sodyboje Vilniaus apyl.Varėnos r. 1940 [LNM. nr. 34 pav.. Rąstų (arba cementinis) rentinys paprastai uždengiamas lentiniu dangčiu. toliau nuo ūkinės dalies. Trakų r. [8.. velenas įtaisomas ant dviejų šonuose įkastų stulpų. Senoviški yra svirtiniai šuliniai: svirtis laikosi ant vertikalaus dvišakio rąsto. iš kurios kibiras su vandeniu traukiamas kabliu. E 19314] 82 . buv. kai kur netgi po du. todėl semti vandenį svirtimi lengva. Šeimos reikmėms skirti šuliniai su svirtimi arba su velenu paprastai kasti arčiau gyvenamojo būsto.. kartais prie veleno įtaisomi mediniai ratai. Eišiškių r. b) Kuršių k. prie vieno jos galo tvirtinamas kibiras. b. papildomai puošiami švenčių metu. juos įsirengdavo atskirai.

Varėnos r. arba statomi ant žemės bitynuose: stačiai. Lazdijų r.SMULKIOS ARCHITEKTŪROS FORMOS malksnomis dengti stogeliai. ir ypač tušti jie atrodo kaip ažūrinės sienelės ir praturtina kiemo erdvę.] ▼ Pusiau gulstinis kelminis avilys Nemunaičio k. suoleliai poilsiui. Žardinė sodybos pakluonėje Musteikos k. inkilėliai. Sodybos vaizdą bendrą papildo ir šunų būdos. dažnai dažomi. malkų kaugės. [A. Seniausia bitininkavimo forma – drevinė. pavyzdžiui. Rëminiai aviliai. Įspūdingi pakluonių elementai – žardai šienui džiovinti: ir prikrauti šieno. paplitę visoje Lietuvoje. Andriušytės 2007 m. 9756] 83 . nr. o dadano labiau panašūs į dėžes. Prie mažųjų architektūros formų priskirtini ir aviliai – išraiškingi sodų elementai. Kelminė-avilinė bitininkystė kiek vėlyvesnė. Alytaus r. [LII. [32. kiti smulkūs sodybos elementai. seniausieji aviliai kelminiai. gulsčiai ar pasvirai. drevine bitininkyste iki šiol užsiimama Dzūkijoje. 147] Varšuviniai aviliai Babrų k. nuotr. kuomet bitės laikytos žmonių išskobtose ar tiesiog išpuvusių medžių drevėse. kai kurie iš šių objektų sezoniškai kinta. tačiau visi jie dalyvauja formuojant erdvę. neg. jie išskobti iš nupjauto ar vėjo nulaužto medžio kamieno. tai yra įkelti į medžius. Jie gali būti inkiliniai. yra vėlyvi: vieni jų vadinami varšuviniai – panašūs į mažus namelius.

Populiarūs ir gausiausiai visame regione paplitę aukšti. Paparčių k. pab. gana daug medinių pakabinamų koplytėlių. pradžioje Dzūkijoje buvo pastatyta paminklų. [ASI. o stogastulpių ir koplytstulpių statyta labai mažai. Architektūrinę–meninę kompoziciją papildo kryžių tarpkryžmes puošiantys subtilūs dekoro elementai bei kryžmoje įkomponuotos koplytėlės su Nukryžiuotojo figūrėle ar Nukryžiavimo sceną vaizduojančia skulptūrų grupe. III deš. Kristaus Kančios tema kartais išplėtojama ir paminklo dekore: smulkesnius simbolinius elementus – ragotines. Tačiau XX a. jungiančių kryžiaus horizontaliąją šaką su stiebu.] 4. lieknakamieniai kryžiai. papildyta Dzūkijos paminklams būdingais simboliniais elementais (3 pav. architektūrinių bei dekoro detalių gausa nustelbia Dzūkijos regiono paminklams būdingą prasmingumą.). Kitas Dzūkijoje gausiai paplitęs kryžių tipas – paminklai su dekoratyviomis kryžmų aureolėmis. papildomi dekoro elementai naudoti labai saikingai. kopėčias komponuojant ant paminklo kamieno ir šakų. šių kryžių architektūrinė kompozicija aiški ir vientisa.). [LII. [LII. jame vyraujantis dekoratyvumas. nuotr.). nuotr. V. kompozicija suteikia šiems paminklams būdingą išraišką (1 pav. nuotr.). Trakų apylinkėse. Išskirtiniu šio regiono paminklų bruožu laikytina savita Kristaus Kančios temos traktuotė kryžių architektūrinėse–meninėse kompozicijose ir koplytėlių skulptūrų grupėse. Nepaisant detalių gausos. vid. Dekoratyvi dzūkiško kryžiaus kompozicijos interpretacija (XX a.] 5. [R. Iečių. Vydenių apyl. kalavijus imituojančiais. Miliaus 1959 m.). Krutulienės 1969 m.).. A. sutinkami Lazdijų. Kryžius su spindulių aureole Santaikos kaimo kapinėse (XX a. Kaišiadorių apylinkėse pastebėta savita kryžių su kankinimo įrankiais kompozicijos interpretacija – ietis ir ilgakočius kirvelius imituojantys elementai tvirtinami prie horizontaliosios kryžiaus šakos ir jungiami ne su paminko kamienu. Alytaus r. 1. Kaišiadorių r. Bertašiūtės 2007 m. nuotr. Miliaus 1959 m. Tokio paminklo pavyzdžiu galėtų būti Santaikos kaime pastatytas kryžius.] 84 . Simno apyl. o su prie jo pritvirtintais sukryžiuotais. Kaišiadorių. sekuliarizacijos. Siekiant išvengti paminklo kompozicijos simbolinės prasmės.).. rykštes. Santaikos k. Varėnos r. V. M. [ČDM. išsiskiriančių eklektišku minėtiesiems kryžiams būdingų elementų ir svetimų formų deriniu. 10249. Žaslių apyl. nuotr. Tokio pavidalo paminklai itin gausiai statyti Alytaus ir Varėnos rajonuose. vinis.] 3. Santaikos apyl. Lazdijų r. papildytas Kristaus kankinimo įrankius – kalavijus ir ietis – imituojančiais elementais. Alytaus r. Veisiejų apyl.] 2. reples. pastebėti ir kai kur pietinėje Aukštaitijos dalyje bei Panemunėje. Prienų. elementais (2 pav.MAŽOJI SAKRALINĖ ARCHITEKTŪRA Dzūkijos regiono smulkioji sakralinė architektūra ypatinga rūšine paminklų įvairove nepasižymi. Nors šis kryžius išsiskiria itin efektinga išore. dekoratyvinio ir simbolinio pradų balanso derėtų siekti ir nūdienos meistrams (4 pav. Jubiliejinis kryžius – aukštaitiškos kryžiaus formos ir dzūkiškų motyvų derinys (XX a. Sakalausko 1957 m. Kėdainių. kurio kompozicijoje buvo panaudota aukštaitiško kryžiaus su altorėliu forma. plaktukus. Dzūkijos regionui būdingų kryžių konstrukcijos pagrindą sudaro lotyniškas kryžius. Savita kryžiaus su Kristaus kančios atributais kompozicija. 10259. Būdingas Dzūkijos kryžius Čepeliūnų kaimo kapinėse.

Lazdijų r.] 8. [I. Tai labai aukšti ir liekni paminklai. ritinys. kurio kryžmoje komponuojama masyvi plokščia koplytėlė. Jų viduje dažniausiai kabinama Nukryžiuotojo figūra. apatinėje – po skardiniu stogeliu arba nedidukėje plokščioje koplytėlėje Nukryžiuotojo figūrėlė. „pasagos“ ar baldakimo klostes primenančiais stogeliais. pailgos. 6. Varėnos r. [ASI. Kubiliaus 1968 m. su gana toli viena nuo kitos nutolusiomis kryžmomis.). Šiose koplytėlėse kabinamos ne tik Nukryžiuotojo figūrėlės.). Bertašiūtės 2007 m. kurio apdaila ir elementų kompozicija artima Kauno ir Raseinių krašto kryžiams (7 pav. suformuotos ant gana plokščio pagrindo arba masyvios. siaurėjančios į apačią. Marcinkonių apyl. [ASI.MAŽOJI SAKRALINĖ ARCHITEKTŪRA Jos formuojamos iš pavienių spindulių ir augalinių motyvų. taip pat Kauno. Dubičių apyl. Tačiau profilio motyvų įvairovė gana didelė. Šių paminklų kryžmose pritvirtintos medinės ar metalinės Nukryžiuotojo figūrėlės pridengiamos kukliu skardiniu stogeliu. 9 deš. lėkštos ir negilios. tvirtinamos prie kryžių kamieno ir net ant paminklo šakų (10 pav.). Senovės k.] 9.). nuotr. nuotr. jungiančio tiktai viršutiniąją ir šonines kryžiaus šakas (5.). kiek mažiau paplitę augaliniai trilapio ir tulpės motyvai. kurias sudaro Nukryžiuotojo figūra. Dichavičiaus nuotr.). Marija Magdalietė bei kryžiaus papėdėje gulintis avinėlis. Dzūkijoje. Jų konstrukcinį pagrindą sudaro kryžius. kurių vienintelė puošmena .rutulys. Savitas dzūkiškas kryžius su koplytėlėmis Dubičių kaimo kapinėse. Šių koplytėlių tūriai atviri arba įstiklinti vieninteliu pagrindiniame fasade įkomponuotu langeliu. Šių paminklų tarpkryžmės kukliai papuošiamos nedideliais dvišakių spindulių pluoštais (9 pav. nemaža ir visai paprastų kryžių. Šiuose paminkluose dažnai statomos Kristaus Nukryžiavimo sceną vaizduojančių skulptūrų grupės. R. A. J. Krutulienės 1966 m. kurie paskleidžiami kamieno ir kryžmos sankirtose. Iš A. Kuklus kryžius Veisiejų apylinkėse. Jonas Evangelistas arba šv. nuotr.. Populiariausios geometrinės formos . Viršutiniosios kryžmos centre komponuojamas saulės diskas arba Apvaizdos akis. bet ir labiau išplėtoto siužeto Nukryžiavimo sceną vaizduojančios skulptūros. Varėnos r. Dvikryžmis Dzūkijos kryžius (XX a. Varėnos r. paminklų viršūnės kartais papuošiamos geležiniais kryželiais. prisegami prie rato formos nimbo arba tvirtinami ant puslankio formos skersinuko. [R. Koplytėlių įvairovė didelė: jos gali būti įprastos formos su dvišlaičiais. Marija Sopulingoji. Vietoje spindulių kryžmose kartais būdavo komponuojamas ir vientisas plokščias saikingai ažūru papuoštas skydas.. prizmė.jų šakų galams suteiktas profilis (8 pav. Dzūkijoje (ypač Varėnos rajone) plito ir dvikryžmiai kryžiai.] 85 . Prienų ir Kaišiadorių apylinkėse. šv. [A. o tarpkryžmes puošia spinduliai (12 pav. kurios kabinamos kryžmose. Išraiškingos ir savitos išvaizdos koplytėlės sutinkamos kai kuriose Alytaus. Būdingas Dzūkijos kryžių dekoras. Gana gausiai Dzūkijoje paplitusios medinės pakabinamos koplytėlės.] 10. Varėnos r. Burinskaitės 2001 m. Krutulienės rinkinio] 7. 6 pav. Visame regione populiarios tradicinės plokščios „dėželės“ pavidalo koplytėlės su dvišlaičiais arba skiautiniais stogeliais (11 pav. Merkinės kryžių kalnelio kryžius (XX a. Merkinės apyl. nuotr.).) Dzūkijos kryžių architektūrinė kompozicija neretai papildoma įvairių pavidalų koplytėlėmis. I pusė). kaip ir kituose Lietuvos regionuose.

Lazdijų r.). Gastilionių k. Tradicinės išvaizdos koplytėlė su Nukryžiuotuoju (XX a. Agotos. Bertašiūtės 2007 m. Pakelės koplytstulpis su šv. [LII. R.] 11. Kazimiero. Vydenių apyl. nuotr. Varėnos r. nuotr. Kaišiadorių r.. Jono Nepomuko skulptūra (1948 m. Merkienės 1975 m. V.). Paminklų skulptūrų kompozicijose kartais sutinkami ir Švč. Koplytstulpių taip pat nedaug kaip ir stogastulpių. Miliaus 1955 m. nuotr. 14.] 12. [R.MAŽOJI SAKRALINĖ ARCHITEKTŪRA Stogastulpiai Dzūkijoje paplitę labai negausiai. Veisiejų apyl.] 86 . [LII.). Florijono atvaizdai. Jono Nepomuko skulptūros arba Jėzaus Krikštą vaizduojančių skulptūrų grupės (14 pav. šv. pab. 2441. 2328. Barčių k. V. dengtose dvišlaičiais ar arkiniais stogeliais. Veisiejų apyl. Dzūkijos paminklų grupė (stogastulpis 1918 m. Lazdijų r. šv.] 13. ir kryžius 1943 m. 57452. Jų konstrukcija tipiška – stiebas su piramidiniu stogeliu.). Mergelės Marijos bei kitų populiarių šventųjų – šv.). Išraiškinga koplytėlė medyje (1910 m. Miliaus 1955 m. Tai paminklai su atvira anga pagrindiniame fasade. statomos šv. kurių koplytėlėse. Laibgalių k.). nuotr. [LII. tačiau būdinga gana ryški stogelį remianti horizontali atrama (13 pav.

kad atskridę jų spiečiai turėtų kur sėsti. o jo lapus džiovino duonai kepti. langines. pasėdėt gerai. todėl dažnai buvo sodinamas nederlingose žemėse. Gluosná (Salix L. nušautam partizanui atminti. gal gyvena koks visai netinkamas žmogus.ŽELDINIAI Medžiai Sodybose sodino medžius. Tai ir sodinosi ant sodybos ribų ir dar dažnai vieną kitą medį prie pirkios. Jo džiovintais žiedais ir vaisiais gydė sąnarius. dėl sveikesnio. lizdus sukti. Liepa (mažalapė liepa – Tilia cordata Mill. Ievà (paprastoji ieva – Padus avium Mill. Iš geresnės dalies namų ūkio rakandą padarė. mylimiausias medis.. saugojo. medžius kartais sodino ir kokiam nors atminimui: vaikų gimimui. malonumo. kai reikėjo. o medžiai užstoja saulę. labai tankios lajos. kad perkūnija netrenktų į pastatus. vaisių nenukrėstų. lyg ir nieko nėra. kad sodų nelaužytų. ApN 22-1] ▼ 87 .) žieve dažė siūlus.) mėgo dėl skanios sulos. kuriai „perlyt reikėjo gero lietaus“. kad gražus medis. Jei turėjo daug prisisodinę medžių. darė vežimus. ypač kai žydi. Klevà (paprastasis klevas – Acer platanoides L. nes medžiai „suturi ugnį“.) vadino verba.) sodino. tai nupjaudavo. dėl to. Kaštonà (paprastasis kaštonas – Aesculus hippocastanum L. kad paukščiai turėtų kur nutūpti. Jei medžių nėra. medžių galėjo sodinti daugiau.) dažniausiai sodino prie pirkios. kad gražiai žydi. kad mylėjo medžius. nupuvo. Varėnos r. pirkia viena stovės kaip našlaitė. Medžius sodino įvairiais sumetimais: dėl grožio. sprogsta medžiai. kad špokai turi švilpaut“. todėl medžius daugiausia sodino prie kaimo gatvės. sutvirtino. nes jo šakeles nešė šventinti per Verbą. čiulbėti: „Priskrenda paukščių ir gieda kaip kurioj savo balsu. tai medžių šaknys sulaikė. Berþas (karpotasis beržas – Betula pendula Roth. jei buvo „lakiantis smėlis“. dėl užuovėjos: „Kad įsilėkėjęs vėjas stogų nenuplėštų“. išvažiuojant gyventi į kitą šalį. kaip kurioj moka“. sako. Tik jei paseno. Ją Medžiai sodybos kieme Vaitakarčmio k. kėlė į medžius gandralizdžius.) Dzūkijoje bene garbingiausias. kvapesnio oro. kitką malkoms supjovė. sodybos medžių nekirto. kieme. Tik nesodino aplink kluonus. kur kiti medžiai prastai auga. jį ypač mėgo dėl gražių žiedų. Gatviniuose kaimuose vietos mažai. Iki Pirmojo pasaulinio karo beveik išskirtinai sodino tik lapuočius medžius. nuo gaisro. spintas. dėl unksmės: kai saulė kepina – pavėsis. vaikai džiaugėsi gilėmis. pavasarį iš jų leido sulą. linksmumo. Vienkieminėse sodybose ar ten. Be jų. nes reikia šieną džiovinti. jei laikė bites. kuriuos įvairiai panaudodavo. inkilus varnėnams: „Buvo tokia liga.) yra nereiklus dirvožemiui. Àþuolo (paprastasis ąžuolas – Quercus robur L. tinginys. jog medžiai saugojo. kur turėta platesni rėžiai. 1980 [LDM.

gydė žaizdas. Varėnos r. Šermukšnis (paprastasis šermukšnis – Sorbus aucuparia L. Vainikėlį jaunajai pynė ant šermukšnio šakelės. Per Jonines šermukšnio šakele užkišdavo tvarto duris.). kurių prisiskynę pasidėdavo ant aukšto ir valgė žiemą sušalusias. kad kas neužburtų. nenužiūrėtų.ŽELDINIAI dažnai sodino prie gyvenamojo pastato. kuris buvo parneštas iš miško ir pasodintas prie namų. riešutojus (riešutinis lazdynas – Corylus avellana L.). kad raganos neatimtų karvėms pieno. Tuopà (Populus L. Jį mėgo. jazminus (darželinis jazminas – Philadelphus coronarius L. diemedþius (Artemisia abrotanum L.). raudonos uogos. kad šis medis apsaugo nuo piktų jėgų. poterkas baltas. topoliais. o pumpurus rinko ir. tafoliais.).). kad gražiai žydi. o jaunikis kišenėn įsidėdavo šakelę.) augo dažnoje sodyboje. Patiko jos kvapas. ir ypač padėjo tas šermukšnis.) vadino topeliais. baltus medelius. burbulukus. jaunų šakų žieve gydė votis. smertelnikus (baltuogė meškytė – Symphoricarpus racemosus Mchx. sodo. [A. radastas. Augino dekoratyvinius krūmus: bezus (paprastosios alyvos – Syringa vulgaris L.). ypač pavasarį. Taip pat sodindavo uosá (paprastasis uosis – Fraxinus excelsior L. LLBM 88 . alyvukes. Varėnos r. Šis medis ypač gražus.): „Pirmiau ratus darė iš jų“. roþes (erškėtis – Rosa L. papuoštas žiemės gėlių vainiku ir parišta prijuostėle. Dideli medžiai aplink įvažiavimą į sodybą Trakiškių k.] Kryžius.). Tikėjo. iš jų bitės renka medų. Andriušytės 2007 m. o žiedų arbatą geria nuo peršalimo. užpylę degtine. špireikas (lanksva – Spiraea L. kai žydi. Zervynų k. riešutus. nuotr.

eþelëm. Tarpukaryje ėmė daryti ir širdelės. kuriuose vietos platu. nors ne visada darželis buvo į kiemo pusę. Jei rėžis buvo platesnis. Pasaulio šalių atžvilgiu gėlėms geriau augti pietinėje namo pusėje. þuoganaitëm. nes sausa. Lysveles vadino aþuoganaitëm. eþukëm. ir jis žydėdavo tol. Lazdijų rajone tame pačiame darželyje buvo ir keturkampių. Vienkiemiuose. [A. apimančios namo galą ir pusę šono. Gėlių darželį.Gėlių darželis Tai buvo neatskiriama sodybos dalis. nuotr. ne tik puošiantį sodybą.] Alyvų krūmas šalia svirnelio LLBM Rudaminos sodyboje Dzūkiškas darželis LLBM Musteikos sdodyboje 89 . darželis užėmė įvairų plotą: per pusę namo šono. Varėnos rajone dažnai lysvelių visai nekasė. Jų kraštus tvirtino akmenukais (juos baltino). aþukëm. rombo. prie pusės namo šono. iki durų. tad vienkiemiuose dažniausiai taip ir darė. o centre iki Pirmojo pasaulinio karo dažniausiai buvo keturkampės lysvelės. Andriušytės 2007 m. per visą šoną. kol egzistuodavo sodyba: „Kai namas grius. ir apvalių lysvelių. tai norinčios dar pasisodindavo gėlių ir kieme. bet turintį ir simbolinę reikšmę. Lysvelių planai buvo įvairūs. tuojau moteriškės prie jo užsisodindavo darželį. tai ir darželis pasibaigs“. Didelės gėlių mėgėjos kartais pasodindavo gėlių per visą namo šoną ir dar per abu ar vieną galą. nors jis būdavo ir šiaurinėje pusėje. rengė prie gyvenamojo pastato. vanduo nesilaiko: „Gėlės palaidnai augo“. Vos vyrai baigdavo ręsti gyvenamąjį namą. þuoganom. trikampio formos lysveles. rau- Medžiais ribojama užnemunietiška sodyba Dvarciškių k. o pirkia stovėjo galu į gatvę. smėlis. „L“ formos. Lazdijų r. Darželio pakraščiuose sukasdavo pailgas lysveles. aþuoganom. Gatviniuose kaimuose darželį paprastai rengė plotelyje tarp pirkios ir gatvės.

èišèius (pievinė kraujažolė f. 11 – muilarožė. Jų arbatą gėrė nuo nervų. konvalijos (paprastoji pakalnutė – Convallaria majalis L. gvaizdikai (serentis – Tagetes L.).). 12 – gostautas. 13 – bijūnas. patakiai.). geltonos jurginës. Vienmetės gėlės: lineliai (darželinė graželė – Calliopsis tinctoria DC.ŽELDINIAI donom ar baltom plytom. 10 – sedumas.). vartojo ir vaistams. 17 . nuotr. kalavijai. þilvytukai (daugiametis flioksas – Phlox paniculata L.virkštenis. mylimiausia. kasoèiai.akmenys [33. bijûnëliai. notkos.). kieteliai. ramunëliai (vaistinė ramunė – Matricaria chamomilla L. razetos (razeta kvapioji – Reseda odorata L. Tai viena iš pagrindinių gėlių.). Palangė LLBM Musteikos sodyboje su jurginais Gėlynas šalia pirkios Šukiškių k. iki 2 metrų gėlė. šalnokandþiai (astras – Aster L.).).tigrinės leleijos. sliaznikas. lelijos (vildalgis – Iris L.).).). èebatukai.). èernobilis (mėlynoji kurpelė – Aconitum napellus L. levukai. 14 – chrizantema. 9 – piliarožė. laidotuvėms.). pilnavidurė – Achillea ptarmica var. [A.).). 3 – vilkdalgiai. nuodatkos (vaistinė medetka – Calendula officinalis L.). roþelës. Šalčininkų r. sinavadai (kininis ratilis – Callistephus chinensis Nees. mëtos (Mentha L. karkliukai.). bandelës. pivonijos. prancûzëlis (dailieji auskarėliai – Dicentra spectabilis DC. kadangi ji gražiai žydi. nasturtës (Tropaeoleum L. kampu įkastom į žemę. garšvinis (stambialapis saliavas – Peucedanum ostruthium Koch).biljardo lanksva. geltonukai. bervinkos (šliaužiančioji žiemė – Vinca major L.). tai jau vasara praėjo“.) – garbingiausia. Èebatorai. 47 pav. šabalbonai (raudonžiedės pupelės – Phaseolus coccineus L. kasoèiai. 8 – jurginai.). skambuèiai (paprastasis sinavadas – Aquilegia vulgaris L. Sodino prie tvoros. þirneliai (kvapusis pelėžirnis – Lathyrus odoratus L.). naktinukai (dviragė leukonija – Matthiola bicornis DC. karkleliai. 7 – flioksai. Pinavijai. Jų šaknis ir žiedus vartojo nuo „išgusčio“. 4 . þieminiai jurginai (plunksnalapė rudbekija – Rudbeckia laciniata L. goštautas (goštautinė gaisrana – Lychnis chalcedonica L. ypač patiko lapų kvapas. Jos reikėjo krikštynoms.).). nanotkos. Tarp jų ir rûta (žalioji rūta – Ruta graveolens L. 16 – mažoji piliarožė. Tai aukšta.). þieminës lepkonijos. lineliai (paprastoji kosmėja – Cosmos bipinnatus Cav.). goštautai. cancalijos. Kiti ir visai niekuo netvirtino. Pinavijos.). marûnas (skaistenis – Pyrethrum Scop. Goštos. Andriušytės 2007 m. Bobø vasara. sausiukai (darželinis šlamutis – Helichrysum bracteatum Willd.] 90 .). pirmajai komunijai. multiplex Haimerl. raguliai.). Vilniaus r. šparagas (vaistinis smidras – Asparagus officinalis L. šalavijos (balzaminis skaistenis – Tanacetum balsamita L. 5 . kai karvės neišsivalė po veršiavimosi. pupinas (baltašaknė – Polygonatum L. Šaknimis trynė skruostus. 15 – jazminas. tribulkomis (laiškinis česnakas – Allium schoenoprasum L. rūtomis.). kur nors kampe. kad būtų raudoni: „Senovinis mergų ružas“. pijolkos (bijūnas – Paeonia L. goštaulka. Andriejaþolës. veèernykai. Jis ypač buvo reikalingas. brangiausia gėlė.).). astros. Naudojo vaistams. karveliai. Sakė: „Bobų vasara žydi. Arlikai. nužievintomis karklų vytelėmis (lankučiais smeigė). senobinis èišèius. vijokliukai (pelėvirkštis sukutis – Ipomoea purpurea Lamk. Dalis darželio gėlių buvo daugiametės. goštauka.). 2 . plioksai. kalavijai.] Gėlių darželio planas šalia pirkios gatviniame Poškonių k. Kolèikas. berlinkos.: 1. slezeliai (darželinė rožūnė – Lavatera trimestris L.). vestuvėms.raukšlėtasis erškėtis. 6 – mėtos. augalais: saulutėmis.). teleponai (rausvoji viendienė – Hemerocallis fulva L. skaniai kvepia ir gydo. gaideliai.

lelijos (Lilium L. narcizai (baltasis narcizas – Narcissus poeticus L. narà. piliponai (tulpė – Tulipa L. devynšardës. pelynà (Artemisia absinthium L. debesylà (Inula L.). broliukai. Durnàjà ropæ (juodoji drignė – Hyoscyamus niger L.).). Buvo kvapios.GĖLIŲ DARŽELIS þiopliukai (didysis žioveinis – Antirrhinum majus L. pilnavidurės.). perestupà (baltoji driekana – Bryonia alba L.). þivokastà (vaistinė taukė – Symphytum officinale L. Cincilijas. Svogūninės: tribulkës (laiškinis česnakas – Allium schoenoprasum L. cibulaitis. Juozapo rykštaitës (kardelis – Gladiolus L.). Sodybose (kieme. sode) augino ir kitus vaistinius augalus: barkûnà (baltažiedis barkūnas – Melilotus albus Desr. Jis dažniausiai augo darželyje ar šalia jo: „Nuo išgusčio“. kurių žiedai ar lapai skaniai kvepėjo. eksponuojami LLBM Musteikos sodyboje 91 .).). Dzūkiški darželiai. Gumbasvogūninės: Juozapëliai. staredubà (vaistinė gelsvė – Levisticum officinale Koch).).). roþës (paprastoji piliarožė – Althea rosea Cav. kaštanavolà.).). saulutës (Bellis perennis L.) – nuo nervų. vilniagvaizdikiai (šiurpinis gvazdikas – Dianthus barbatus L.). Dvimetės gėlės: devyniašarviai. sakratëlës. Geltonus èyþmus (paprastoji bitkrėslė – Tanacetum vulgare L. Labiausiai mylėjo ir gerbė tuos dekoratyvinius krūmus ir gėles. Šakniagumbinės: jurginai (Dahlia Cav. sesabroliai (tikroji našlaitė – Viola wittrockiana Gams. durnadagá (paprastoji durnaropė – Datura stramonium L.): „Anas nuo visko pamačnas“.).).). èistotelá (didžioji ugniažolė – Chelionium majus L.): gydė lūžusius kaulus.).

kad nuo senųjų trobesių net ir vykusiai nukopijuotos detalės ištirpsta netinkamos kompozicijos fone – tai vis dėlto dažniausiai pasitaikantis reiškinys projektuose. Kita vertus. ir itin archajiškų statybos formų užsilikimą. kartais daugiau. tai yra senųjų pastatų atnaujinimo. kurie vis dar sutinkami kaimuose. Deja. Todėl būna. ir naujesni statybos būdai bei jų deriniai. kuri nesutrukdė dzūkams išsaugoti esminės tradicinės architektūros savybės.] ▼ 92 . Dzūkijoje liaudies architektūra išlaikė nemaža archajinių formų: padrikos ir gatvinės kaimavietės. Todėl čia sutinkama didžiausia konstrukcijų įvairovė: taikomi ir seni. ir juos galima įvardinti kaip dzūkiškos. Švirmicko 2007 nuotr. tai yra jos kompozicinio vientisumo: tiek sodybos erdvės santykio su aplinka (gamta ir kaimynais). o kūrybiškai. ypač jei nekreipiama dėmesio į struktūrinius erdvės formavimo kriterijus. Tradicinė Dzūkijos kaimo architektūra yra įvairi: įvairovę lemia gamtinės. tokių kaip sijiniai ar pėdiniai stogai. trobesiai ir atskiros detalės dažnai yra nepakitę ar nedaug nutolę nuo daugiau kaip prieš šimtmetį susiformavusių pavidalų. Atnaujinama senoviška pirkia išsaugant senuosius elementus Kalvių k. suformuluoti remiantis tradicine Dzūkijos kaimo architektūra. kuriuose naudojamos tradicinės architektūros formos. istorinės. kuriuose vyrauja tradicinis pavidalas jį ne kopijuojant. jų pritaikymo šiuolaikinei gyvensenai pavyzdžių. o dažnai ir bendralietuviškos tradicinės kaimo architektūros bendrybes. etnosui būdingos pasaulėžiūros. suformuotų sodietiškos gyvensenos. kuriuose giliai suvoktas tradiciškumas leido išvengti taip lengvai. ekonomiškai atsilikę. Išvados ir pasiūlymai. Trakų r. o įsiklausyti į esamos erdvės kalbą ir įsižiūrėti į tai. einant šiuo keliu. sodybų sąranga. ne visi bandymai sekti senove pavyksta. kaip ją suprato pirmtakai. dzūkiškame kaime. bet vis dėlto stengiantis nenutolti nuo tų erdvės formavimo būdų. tikimės. neišsišokti moderniomis formomis. tačiau yra ir bendrų bruožų. o tai kartu lėmė ir sąlyginį (lyginant su kitais Lietuvos regionais) pastatų smulkumą. Todėl ypač sveikintini tie bandymai. Taip pat pristatoma keletas naujų projektų. galbūt kai kurie tūno užsislėpę Dzūkijos miškų glūdumoje. prilimpančio kičo. o naudojami tik išoriniai pagražinimai.IŠVADOS IR PASIŪLYMAI Džiugu. taikytis prie kraštovaizdžio. socialinės ir kultūrinės sąlygos. kad ir šiandien tarp statančiųjų ir projektuojančiųjų atsiranda norinčių sekti tradicinės architektūros pavyzdžiais. [A. Čia pateikiama keletas vykusių rekonstrukcijų. ir jaučiamas tikras noras atliepti dzūkiškai dvasiai. tiek jos vidaus formų požiūriu. tokių mėginimų kol kas nedaug. Jos atskirose šio regiono dalyse dažnai skirtingos. padės bent iš dalies atsakyti į klausimą kokie yra dėsningumai. kartais mažiau interpretuojant. Senųjų ir naujesnių formų bendrabūvis būdingas ir tūrių bei puošybos deriniams – tai natūrali gyvenimo eigos raiška. kuriais galima būtų sekti statant šiandien namus lietuviškame. Dėl nederlingų žemių ūkiai Dzūkijoje buvo smulkūs. kurie nuo seno būdingi šiam kraštui.

nuotr. kairėje) prieangis Kalvių k.] Pirkios skliauto (žr. bet ir giluminėmis kokybėmis artimi senajai aplinkos formavimo dvasiai. nuotr. be pirmųjų. Trakų r. Rekonstruota ir pritaikyta poilsiui sena sodyba Babrauninkų k. yra tik priminimas.] 93 . Andriušytės 2007 m. komponavimo dėsniai. Tikėtina. kuriuos įmanoma išryškinti tiriant senąsias formas. nepaneigiant nuo seno susiklosčiusių darnių žmogaus ir gamtos bendrabūvio formų. Trakų r. [V. Todėl juo svarbiau rasti priemonių. [A. Andriušytės 2007 m. Tarp siūlomų taikyti priemonių svarbiausios yra struktūrinio pobūdžio. kuriais remiantis šiandien statomi architektūriniai objektai būtų ne tik kai kuriomis išorinėmis formomis. Dar viena pasiūlymų dalis. Toliau pirmiausia išryškinamos senosios kaimo architektūros ypatybės. bent iš dalies padės atsakyti į klausimą. atitiktų tradicinį pavidalą. tūrių deriniai ir proporcijos. visumos pavidalas liktų iškreiptas ir tik kažkiek išorinių elementų dėka primintų senąją architektūrą (tokio sprendimo pavyzdžių pasitaiko neretai. kurių dėka visumos vaizdas. viršuje) Žvynėnų k. Kitos priemonės būtų antrinės. ypač jeigu naudojami tiktai puošybiniai elementai). tačiau struktūriniai požymiai yra lemiantys ir būtent jų taikymas sąlygoja vaizdo. įspūdžio kokybę. lydinčios pirmines. tai yra erdvės konfigūracija. Vilniaus r. Švirmicko 2007 m. Vilniaus r. tačiau naudojant tik jas. Kiti matmenys slypi pasaulėžiūroje ir gyvenimo būde. [A. kurios nebeįmanoma atšaukti. po to jų pagrindu formuluojami pasiūlymai.IŠVADOS IR PASIŪLYMAI Apibendrinant tradicinę Dzūkijos kaimo architektūrą čia bandyta suformuluoti tam tikrus principus. jog senąsias erdvių konfigūracijas veiksmingai galima panaudoti ir šiuolaikinei gyvensenai. Plegevičiaus 2007 m. susijusi su pastatų paskirtimi. leidžiančių įsiterpti į trapų Lietuvos kraštovaizdį jo nepažeidžiant. nuotr. Kiekvienu atveju visumos vaizdą įtakoja visų priemonių derinys. kurį lemia laikmetis – ir tai sąlyga. detalė [A.] Rekonstruojamas senasis pirkios (žr. neužgožiant gamtos.] Atnaujintas pirkios skliautas Žvynėnų k. ir jų taikymas teiktų vaizdui pilnatviškumą. skirti senosios architektūros tradicijos ir šiuolaikinės statybos darnai. kad sandaros. nuotr. kaip su jomis sieti šiuolaikinę architektūrą.

Kalvių k. [V.] Atnaujintas su tradicinio pavidalo apvadais pirkios langas. nors ir ne visuomet jie būna pailgi). Patys monumentalūs trobesių tūriai su kupliais stogų šlaitais. Šis tarsi mitinis artumas gamtai atsiskleidžia keliais lygmenimis: sodybos vieta ir sandara. Sodybų erdves supa horizontalūs pastatų tūriai (dažniausiai.] ▼ 94 . Sodybų ribų. panašų į netolimas kalvas.IŠVADOS IR PASIŪLYMAI Tradicinės kaimo architektūros ypatybės Artumas gamtai. nes atsižvelgiama į reljefą. ją struktūriškai suderinant su bendru pasaulėvaizdžiu. Trakų r. taip pat šešėlių. todėl patys statiniai. Pastatų planas – tai paprastai ištęstas stačiakampis. ir erdvinė apsauga. darnos su ja radimą ir yra pagrindas. gamtinėmis spalvomis atrodo lyg natūralūs šios žemės gyventojai – jie bene tokie ir yra. jos kokybių pratęsimas į gyvenamąją erdvę. proporcijomis ir puošyba.] Poilsiui pritaikyta sena sodyba Trakežerio k. puošybos elementų kuriamas virpantis ažūras – visa tai praturtina gyvenimą ir vaizdine prasme. būdingais lietuviškai sodybai. tačiau to laikomasi ne itin griežtai. Švirmicko 2007 m. kad sudaro vientisas kiemų erdves. medžiagų taikymu. nuotr. gėlių darželiams. Jų nuožulnūs stogai formuoja horizontalų nuosaikų siluetą. žinoma. kurie išdėstomi taip. kurių ribas išryškina ir tvoros. želdiniais. Andriušytės 2007 m. Plegevičiaus 2007 m. mastelių įvairovės. atskirų kiemų ir statinių išdėstymas dažniausiai artėja prie stačiakampės konfigūracijos. kitus aplinkos veiksnius. sodams. dažniausiai būdami pailgi tūriai. iš tolo dauguma jų ir atrodo tarsi medžių guotai: tai ir papildomas vertikalės matmuo iš esmės horizontaliai struktūrai. jų konstravimo būdais. nuotr. mažosiomis architektūros formomis bei interjero elementais ir. daržams. Varėnos r. tradicinės architektūros tarsi ištirpimas kraštovaizdyje – tai visų pirma reiškia pagarbą aplinkai. Trakų r. Gerai įsiterpę į reljefą. nuotr. Erdvėskiemai dalyvauja sodybos kompozicijoje kaip savarankiškos jos sandaros dalys. čia skirta vietos žolei. [A. Pagal tradicinį pavyzdį atnaujintas senosios pirkios prieangis Trakiškių k. dalyvauja formuojant erdves kaip jas ribojantys elementai. pastatų formomis. Žmogui skirta erdvės dalis sutvarkoma. ir želdiniai. ir ties jomis statomi šuliniai ar kiti statiniai. [A. kuriuo remiasi tradicinės architektūros sąranga. jos erdvių išdėstymu.

stengtasi turėti medžių. galima kalbėti apie vidutinį. Atskiras erdvines zonas sodyboje sudaro ir kūdra. kurio dėka kieme nėra per ankšta ir yra jauku. o pamiškėse medžių irgi nesodindavo. Varėnos r. kluonas. Šalia įvairių paskirčių pastatų gali būti formuojamos atskiros erdvės: prie tvarto natūraliai susidaro purvinesnė zona. tai negalioja atokiau statomoms pirtims. Be sodų ir krūmų.] Naujai užtverta žiogrių tvora Kašėtų k. Laisvo planavimo sodybose svirnas dažniausiai statomas priešais pirkios duris. kur gręsia iššalti šaknys. Toks užstatymo tankis ne tik leidžia laisvai išdėstyti statinius. [A. daugelyje Dzūkijos vietų nėra toks gausus: prastose žemėse buvo taupomi derlingesni lopinėliai. Andriušytės 2007 m. neretai tiesiog keletą jų palikdami sodyboje. kuriuose dažnai sustatomi aviliai bitėms. Pagal seną pavyzdį atnaujinta pirkia Kašėtų k. daržus nuo gyvulių). saugantis nuo gaisrų. stačiakampio plano vienkieminėse sodybose gyvenamasis būstas ir svirnas stovi statmenai arba lygiagrečiai vienas kito atžvilgiu ir taip pat sudaro gerąjį kiemą. „valakinėse“ sodybose. čia statomi gyvenamasis būstas ir svirnas – puošniausi sodybos pastatai. jei tik išsitenkama rėžio plote. suformuoti kiemus tarp jų. kartais per juos net sunku įžiūrėti statinius. prie kluono – kluoniena. sodinti dideli lapuočiai. ir suoliukai poilsiui. Varėnos r. Tarpai tarp statinių dažniausiai sudaro nuo vieno iki trijų statinių aukščio (jei tik pakanka vietos sklype). paprastai aptverta. Kaip ir pirtis. o vienkieminės sodybos vasarą daug kur atrodo kaip nedideli medžių guotai. saugo pačią sodybą. dideli medžiai suformuodavo tarsi vartus. gerąjį kiemą. jų ažūras praturtina vaizdą. ji ne tik švaresnė. Andriušytės 2007 m. be to. Apželdinimas. Gatviniuose kaimuose gatvių pakraščiai dažnai būna gausiai apsodinti dideliais medžiais. Tvoros teikia ir praktinę (pvz. ir daržai. Medžių ar krūmų eilės žymėdavo sodybos bei jos dalių ribas. nors kartais – kitoje kelio pusėje arba šalia pirkios. rečiau – šonu į jas. tai tarsi sodybos branduolys. kad pro pirkios langus matytųsi svirno durys. taip pat ir spygliuočiai.] 95 . taip šiedu trobesiai suformuoja gerojo kiemo erdvę. Pati sodyba ir atskiros jos erdvinės zonos būdavo atskirtos tvoromis. dažniausiai taip.] Tradicinio dekoro panaudojimas atnaujinant pirkią Kašėtų k. Nors įvairių tipų sodybose atstumai tarp pastatų skirtingi.. [A. Andriušytės 2007 m. iš dalies apribotą erdvę. Gerojo kiemo erdvė yra ypatinga. nuotr. Vis dėlto net smėlingoje žemėje. kuriai neretai parenkama vieta prie natūralaus ar dirbtinio vandens telkinio. suteikia sodybos struktūrai aiškumo. čia ir gėlių darželis. nuosaikų santykį. dažnai ir koplystulpis. [A. kuris būdingas lietuviškoms sodyboms. Varėnos r.IŠVADOS IR PASIŪLYMAI Išskirtinis yra gyvenamojo būsto ir svirno ryšys: jie statomi netoli vienas kito. – taip pat priešais pirkią. Gerasis kiemas kuriamas arčiau gatvės. bet ir nevaikščioti didelių atstumų. nuotr. nuotr. buvo statomas atokiau nuo kitų pastatų. taip pat sukurti jaukią. ir psichologinę apsaugą. ir sodai.

taip pat pietų ir rytų kryptis buvo laikoma šventa. Todėl jis būna ne tik saulėtas. tačiau išlaikoma masių pusiausvyra. Paprastai sodyba. prieangiai. Medžiagos natūralios. bet ir apsaugotas nuo vyraujančių vėjų. mažoji architektūra. ypač galinių. Petrauskas [www. ypač esant prieangiams.lt] 96 . kad vyrauja paprastas aiškus stačiakampis planas. yra daug įvairių pavidalų. derančių tarpusavyje struktūrinės vienovės dėka. erdvės tarp jų – tai vientisas darinys. Statybos technologijos atitinka medinių konstrukcijų ypatumus: sienos rąstų. tačiau pasitaiko (jau tik ūkiniuose pastatuose) senoviškų konstrukcijų stogų: sijinių arba pėdinių. kuriame. Panašūs dydžiais. kertės gali būti atsikišusiais galais arba lygios. arch. A. Varėnos r. tai yra statiniai. koplytstulpiai. šuliniai. Dėl to tradicinės architektūros statiniai gerai įsiterpia į kraštovaizdį. tai turėjo reikšmės ir pirkios padėčiai. kuriame išdėstomos gyvenimui reikalingos funkcijos. Jei tik sodyba neįsprausta į labai siaurą plotą (taip dažnai būna rėžiniuose kaimuose). kuri užpildo aplinką įvairių dydžių deriniais. ir stambesni pastatai. Apsaugai nuo vėjų išnaudojami ir reljefo nelygumai. taip pat ir želdiniai bei puošybos detalės – visa tai erdvėje sukuria tarsi virpantį ažūrą. kaip ir gamtoje. jų ir kitų detalių dydžiai subordinuoti bendros masės atžvilgiu. priesvirniai. kompozicijoje vyrauja ašinė simetrija. gerasis kiemas ir pirkios durys atgręžiamos į pietus arba bent jau ne į šiaurę. želdiniai. kuriame vyraujantis šlaitinis stogas (jo projekcinės plokštumos santykis. Jį daugiausia suteikia smulkios formos: prieangiai.IŠVADOS IR PASIŪLYMAI Ir praktiniu. stogai dažniausiai gegniniai.lubas. tačiau svarbu tai. beveik susilieja su juo – tai ypač išraiškinga esant keturšlaičiams arba pusskliautiniams stogams. lauko Naujai pastatytas gyvenamasis pastatas Žiūrų k. bet ne ant pačios aukščiausios kalvos. švelninančiais kontrastus ir teikiančiais jaukumo. retesni molis. formuojama ant aukštumėlės. susiliejantį ir su platesne aplinka: santykinai žemi. ypač vienkieminė. dažnai ir medžiai teikia reikiamą pavėsį. tad įėjimas gali būti kiek šone. Pastatai Jie paprastai būna žemo pailgo vientiso tūrio. Monumentalių tūrių ir smulkių elementų derinys sukuria įvairių mastelių vienovę. pailgi. suoleliai. Sodybos dalys. tarsi prigludę prie žemės pastatai – sudėtinė nuo seno susiklosčiusio kraštovaizdžio dalis. randamos artimoje aplinkoje: Dzūkijoje vyrauja medis. medžiagom ir spalvom sodybų statiniai sudaro vieningą vaizdą. svyruoja nuo 1:1 iki 1:2) formuoja kuplų siluetą. tūriais. Pietryčių. Fasadų.. Šoniniai fasadai priklauso nuo plano. Langai išdėstomi tolygiai. kurie būna apvalūs arba tašyti. ypač vienodais stogų nuolydžiais. lyginant su sienos aukščiu. ir simboliniu požiūriu architektūroje svarbi orientacija pasaulio šalių atžvilgiu. Pastatų planinė struktūra turi keletą variantų. tvoros. o šalia esantis svirnas.

net labai išpuoštuose fasaduose nėra taikomos visos įmanomos puošybinės detalės. nors Dzūkijoje atspalvių paletė įvairi. • erdvës ir tûriø kontrastai minkštinami pusiau atviromis erdvėmis. tektoniška.IŠVADOS IR PASIŪLYMAI akmuo. mažųjų architektūros formų ir puošybos ažūru. • raiškus saiko jausmas: pavyzdžiui. • sodybos erdvėje trobesių. jos apdovojimo būdas. arčiau žmogaus stebėjimo lauko esančios detalės smulkesnės. lentelės. • derinant visumos dalis vyrauja niuansas. nuotr. skiedros. Lazdijų r. o esančios toliau – grubesnės. Andriušytės 2008 m.] 97 . puošybos detalės būtinai simetriškos. bet ne būtina). atsivėrus stogų skliautams. o kontrastas taikomas antrinėse struktūrose. Apdaila ir puošyba vientisa. medžiagas ir konstrukcijas. stogų nuolydžiai svyruoja maždaug tarp 42-45°. želdiniais. • vyrauja horizontalumas. santūri. • faktûrà dažniausiai formuoja natūralus medžiagos paviršius. • masteliškumas tradicinėje architektūroje išspręstas labai tikslingai: pastatų ir jų dalių dydžiai atitinka paskirtis. • puošyba išimtinai tektoniška: dekoruojamos konstrukciškai reikšmingos vietos. sienas imta saugoti apkalant jas lentomis – tai ženkliai prailgina jų išsilaikymą. Sumažėjus pastogėms.: vaizdai nuo gatvės ir kieme link pirties. smulkius elementus priderinant prie stambiųjų masių. tuo raiškesnė simetrija: sodybų struktūroje ji tam tikru laipsniu reiškiasi tik gatvinėse ir geometrinio plano sodybose. jų detalių. rūpestingesnio darbo. kuri vienijama pagrindiniu mastelio parametru laikant dydžius. dydžius. proporcijas. puošybos pobūdį. tūriams būdinga ten. kur yra konstrukciškai ir funkciškai tikslinga (todėl yra dažna. taip pat medžio lentos. lemiančios ypatingą tradicinės architektūros pavidalą: • vientisumas pasiekiamas netiesmukiškais būdais: naudojant panašias formas. Naujai statoma sodyba Metelytės k. • kuo smulkesni objektai. • puošyba tikslinga: puošiamos gerai matomos vietos. o tik dalis jų. Kompozicijos priemonės. ne itin ryškios. pirtis [A. atitinkančius paskirtį. Stogams naudoti šiaudai ir švendrės. taip pat yra raiškus stogų formų nuožulnumas. • vyrauja pailgi horizontalûs tûriai. • ávairovë pasiekiama naudojant tam tikru laipsniu tarpusavyje besiskiriančias formas ir kompozicijos priemones. Tuo tikslu jos ir dažomos – spalvos natūralios. kitų statinių ir želdinių deriniu kuriama masteliø ávairovë. žmogaus fizinius ir psichinius poreikius. o vertikalėmis ir kreivalinijinėmis formomis išreiškiami akcentai. gontai. be to. skirtingai traktuojant pagrindines bei antrines erdves bei formas.

atitinkanti gatvinio rėžinio kaimo struktūrą. Taip pat. vandens telkinius ir kt. kiemų ribas.. gėlių darželiai. Lazdijų r. [A. Kisielius. Gyvenvietes ir sodybas formuoti atsižvelgiant į gamtos sąlygas: reljefą. kad sodybos būdavo kuriamos pasirenkant aukštesnes vietas. nuotr. Druskininkų sav. Pastatus sodyboje dėstyti formuojant kiemus: trobesiais. V. arch. apželdinimą. vadinamo „Dzūkų kaimu“. Andriušytės 2008 m. 2005 m. naujai planuojant ar perplanuojant sodybas. arch. išskyrus pirtis. Naujai suprojektuoto gyvenamojo namo fasadai Tabaliukų k. jis orientuojamas į pietus. 2007 m. Formuojant visai naujas gyvenvietes atsižvelgti į tam kraštui būdingas kaimaviečių struktūras. R.IŠVADOS IR PASIŪLYMAI Kaip tradicinės architektūros principus pritaikyti šiuolaikinei statybai Urbanistinėje struktūroje. jei sklypas būdavo netoli vandens telkinio. skirtų ūkinėms reikmėms. schema. nebūdavo statomi visai šalia jo. atskiriant švariąją. Naujas šulinys Metelytės k. 98 .] Naujai suprojektuoto Grūto k. jai būdingo sodybų išplanavimo ir tūrių derinio. pagrindiniai sodybos pastatai. kitos detalės. Sakalauskas. atitinkantys tradiciją: tai prieangių erdvės. Gyvenvietes ir sodybas formuoti atsižvelgiant į urbanistinį kontekstą: taikantis prie kaimavietės tipo. koplytstulpiai. bendravimui skirtą dalį nuo kitų. ir pirkios fasadas.. tvoromis ir želdiniais riboti kiemų erdves. Augustinavičius. Gerajame kieme būtų sutelkiami puošybos ir gerbūvio elementai. Panaudoti tradicinius apželdinimo būdus: medžių eilėmis fiksuoti sodybų. Trakų r. K. įrengti gėlių darželius ir pan. poilsiui. siūloma laikytis tradicinės architektūros principų. bet ne pačias aukščiausias iš esančių šalimais. Atkreipti dėmesį.

Gyvenamojo būsto kompozicija iš esmės priklauso nuo paskiries ir konstrukcijų: galinio fasado simetriją lemia gegninis stogas. proporcijos. Stogams tinka šiaudai. Durys naujai statomame pastate Metelytės k. bent dalyje jų išsaugoti beveik kvadratines. Lazdijų r. arch.. medžio dirbiniai. kurioje šviesu pirmą dienos pusę – tai atitinka šiuolaikines pusryčių stalo vietos rekomendacijas). Gyvenamajam būstui tinka naudoti pirkios plano konfigūraciją: ištęsto plano stačiakampį. Rentinė konstrukcija vyraujanti. Vilniaus r. 99 . Dėl rentinio stabilumo langas nuo kampo būna ne arčiau 1 m. I. I. ūkiniams trobesiams naudotina ir karkasinė. Konstrukcijoms ir apdailai naudotinas daugiausiai medis. Planuojant gyvenamojo būsto patalpas. Įrengti krikštasuolę – šeimos susirinkimų vietą (ją galima taip pat derinti su pietryčių kryptimi. įėjimo vietą šoniniuose fasaduose – plano struktūra. tūrio konfigūracija. viso pastato plotį išpildančias erdves: tai bene visuomet patogi patalpos forma.] Gyvenamojo namo projektas Piktakonių k. Pinkoraitis. Andriušytės 2008 m. Vaizdą praturtina ir prieangis. Vasarnamio Trakų r. nuotr. projektas. kartais akmuo (dažniausiai pamatams) ir molis (Užnemunėje – ūkiniams trobesiams). Pinkoraitis. švendrės. – tokia yra ir dažnai sutinkama šiuolaikinių gyvenamųjų būstų struktūra. pagrindinės konstrukcijos ir dekoras galėtų būti projektuojami pagal gerus konkrečios vietovės tradicinės architektūros pavyzdžius. suskaidytą statmenai. gerai pritaikoma nūdienos reikmėms. arch. senosioms dzūkų pirkioms būdinga.IŠVADOS IR PASIŪLYMAI Pastatų vaizdas turėtų atitikti krašto tradicijas: pastatų dydžiai. [A. kad priešais krosnį esantis vienas langelis yra mažesnis nei kiti. langai dėstomi ritmiškai.

9) koridorius. 3) virtuvė. 2006 m. pagalvių užvalkalai.IŠVADOS IR PASIŪLYMAI Gyvenamųjų būstų stogai Dzūkijoje naudotini įvairūs: keturšlaiščiai. Kuo daugiau panaudoti skobtinių daiktų. atitinkantys tradicinės architektūros pavyzdžius. demonstruoti jų faktūras. rankšluosčiai.. Kitų ūkinių statinių formas. spanguoles. bet ir užuolaidos. kaip būdinga tradicinei krašto archtektūrai. 13. pusskliautiniai. Vietiniai verslininkai galėtų gaminti jau beveik išnykusius. Interjere siūloma naudoti natūralias medžiagas. Siūlytini ir lopšiai-lovelės su pavažomis. puošybos elementų dėka turėtų būti kuriama pavidalo vienovė. Atminkime. bet ilgai buityje naudotus baldus: suolus. spinteles-rankšluostines. bet iš siaurų. arch. Birštono sav. kad dzūkai garsėjo savo audimo tradicijomis. 4) katilinė. Ypač jaukumo suteiktų kampinėje spintelėje-rankšluostinėje įvertas lininis rankšluostis su šeimininkės inicialais. taip pat ir baldų. ypač su gražiai išpjaustinėtais atlošais. kelionėms. valgomasis. atitinkančius tradiciją. konstrukcijų. medžiagų. obuolius. Sodybos erdvėje statinių išdėstymo. formas ir baldus. Kuo daugiau panaudoti pintų daiktų: įvairių pintinių uogavimui. jei atsirastų ilgieji pasienio suolai. Svirnus galima naudoti ir pagal jų antraeiles paskirtis. vasaros nakvynei. profiliuotų lentelių. Patartina kuo gausiau panaudoti išlikusius tradicinius baldus. 14. sandėliams. 11) sanitariniai mazgai. Pirtis statyti pagal tradicinius pavyzdžius – tai puiki šios paskirties pastato konfigūracija. Labai pagyvėtų namai. Lopšius gaminti ne iš apvalių pagaliukų. kad dzūkai labai mėgo įvairias indaujas: šaukštdėčius. 7. 6) svetainė. užtiesalai. 5. rinktis spalvas. pakabinamas ant sienos spinteles. Križinauskas. jei jie nenaudojami pagal tiesioginę paskirtį. tuo pačiu išsaugant įvairovės matmenį: vieningumo ir sudėtingumo derinys būdingas tradicinei architektūrai. nes jie neatskiriama jaukaus būsto dalis. pritaikyti šiandienos reikmėms: garažams. Jose galima sudėti nešvarius skalbinius. Statinių puošybai priimtinos formos ir motyvai. pavyzdžiui. Siūloma statyti svirnus – itin puošiančius sodybą ir teikiančius jos erdvei. Interjero dekorui panaudoti bumblas. 12) sandėliai 100 . užuolaidėlės. čiukuriniai. dvišlaičiai. Vertėtų naudoti pintinius lopšius. sūpuojamos į šonus. 2) holas. 15) kambariai. jų tūrių dydžių. česnakus. Kompozicijos priemonės naudotinos taip. vaikų žaislus. Dzūkijoje dar gyvos pynimo iš vytelių bei šaknų plėšų tradicijos. kampines spinteles. Sodybinio gyvenamojo namo projektas Martinonių k. grybavimui. nupintas iš šiaudų bei lazdyno kartelių. Mažose bumblose galima laikyti svogūnus. 10. Juo labiau. gerajam kiemui ypatingą jaukumą. makulatūrą. lovas. taip pat nebijoti derinti skirtingų laikmečių baldų. Naudotina kuo daugiau naminių audinių interjere. Tai ne tik lovatiesės. įvairių daiktų laikymui. J.: 1) prieangis. Prie jų derėtų profiliuotais galais medinės lovos. indaujas. Nesudėtinga atgaivinti ir tradicines stovines – vaikštynes. staltiesės. dirbtuvėms. proporcijų.

Kuo plačiau naudoti medinius langus ir ne vienos dalies. Lubos ir grindys – medinės. plačių lentų. kad dzūkiškas namas neįsivaizduojamas be didžiosios duonkepės krosnies. o tradicinius. Birštono sav. Tradicinė Dzūkijos architektūra yra išlaikiusi nemažai archajiškų bruožų. Pirmiausia būtina parengti interjero projektą ir jį nuosekliai įgyvendinti. Kambarines gėles auginti ne tik moliniuose. bet senuosius pavidalus liudijančių objektų inventorizavimas (fiksavimas ir vertinimas). (projektą žr.IŠVADOS IR PASIŪLYMAI Molinė indauja su viršuje esančiu dūmtraukiu suteiktų monumentalumo. arch. • autentiško objekto vertė yra didesnė nei naujos statybos. su interjero ekspozicijomis muziejuose bei konsultuotis su specialistais. reikia suteikti pirmenybę šiems principams: • seno ir naujo dermė turi būti labai subtili. Siekiant veiksmingo pateiktų siūlymų taikymo. Sodybinis gyvenamasis namas Martinonių k. jų puoselėtojų rėmimas (informacinis ir finansinis) būtų prielaidos veiksmingai saugoti dar išlikusius ir skatinti jų pavyzdžiu statyti naujus tradicinę architektūrą atstovaujančius objektus. J. Križinauskas ▼ 101 . Panaudoti kuo įvairesnių kabyklų rūbams. Reikia susipažinti su etnografine literatūra. Greitai nykstantis (daugiausiai medžio statybos) paveldas yra reikalingas skubaus visuomenės ir valstybės dėmesio: unikalių ir įprastesnių. nes namuose turi būti ne tik jauku. Baldai iš natūralios medienos. pakvipusi džiovintais grybais bei pečiuje kepta namine rugine duona ar blynais. o ne iš medžio plokščių. • medinius pastatus įmanoma restauruoti ar renovuoti ir pritaikyti šiuolaikinėm reikmėm. keptais ant kopūstų lakštų. O kur džiovintume baravykus? Virtuvė. Interjere naudoti tik natūralias medžiagas. Juo labiau. bet ir mediniuose vazonuose (ypač dideles kambarines gėles). todėl bene kiekvienas jos vienetas gali būti vertingas senosios statybos ir gyvensenos pažinimui. bet ir sveika gyventi. suskaidytus į 4–6 dalis. kairėje). turėtų būti neatskiriama dzūkiškos buities dalimi. Sukurti tradicinį ar bent tradicijomis paremtą interjerą nėra lengva.

18. 1965. 2007. Valstiečių kiemo medinių trobesių dekoro genezė. 258 p. 1989. Baršauskas. Grabijolai. Pietryčių Lietuvos gatviniai kaimai. Čerbulėnas. 8. Lietuvos valstiečių gyvenvietės ir sodybos // Iš lietuviø kultûros istorijos. Minkevičius. Kazys. . – buvęs k. 32 p. Čerbulėnas. žmonės. Vilnius: Mintis. Lietuvių liaudies architektūros paminklai. p. p. Vilnius: Mokslas. 1956. 1994-2000. Lietuvio sodyba. 319 p.). . // Iš lietuviø kultûros istorijos T. 4-10. Vilnius : Dizaino studija „Daba“. Jurgis. Apie lietuviškų dvigalių gyvenamųjų namų susidarymą. Liškiava. // Valstybinës LTSR architektûros paminklø apsaugos inspekcijos metraštis. 1988. 2. 5. 48 p. Tradicinė žemaičių architektūra : pagalbinė priemonė projektuojant Žemaitijos nacionaliniame parke. 15. Čerbulėnas. 19. – kaimas LDM – Lietuvos dailės muziejus LII – Lietuvos istorijos instituto Etnologijos skyrius LLBM – Lietuvos liaudies buities muziejus LNM – Lietuvos nacionalinis muziejus r. Vilnius: Mintis. I t. Lietuvos kaimo senųjų medinių ūkinių trobesių architektūra. Kašelionis. p. Šešelgis. Juozas. II t. 89-95. II t. Bertašiūtė. Lietuvių liaudies architektūros paminklai. 16. Lietuviškų svirnų architektūra. Lietuvių etnografijos bruožai. Musteika. 2002. 1989. Kazys. // Lietuvos TSR architektûros klausimai. T.I. IV kn. 28. 204 p. . 6. 36. – amžius apyl. 112-141.. – studentai VGTU AF – Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakultetas vls. – apylinkė buv.. 74-103. P 323-367. 1974. 2004 (Kaunas : Spindulys). P 3-32. Lietuviškos kolūkiečio sodybos architektūra. Nr. – valsčius VUB – Vilniaus universiteto bibliotekos rankraščių skyrius 102 . 283–322. ūkiniai ir gamybiniai trobesiai. Marcinkonys (Varėnos rajonas): Dzūkijos nacionalinis parkas. 319 p. . P 81-101. Vilnius : Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. Cezarja.. Lietuvių liaudies menas. Kazys. Klemensas. Kapiniškiai. Marcinkonys (Varėnos raj. I t. Baršauskas. Užnemunės vienkieminių kaimų genezės klausimu. 13. SUTRUMPINIMAI a. 1. kultūra. 25. 2-3. P 173-191. . III kn. 35. Klemensas. 247 p. V. Kultūros paveldo centras. I t. – savivaldybė stud. Šešelgis. P 66-117. Juozas. 17. Kaunas: Lututė. Rasa. // Lietuvos TSR architektûros klausimai. Čerbulėnas. Rudnia.): DNP 2000. – XX a. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. 138 p. 20. 4. Klemensas. 1964. Jonas. 432 p. Architektūra. 231 p. Lietuvių liaudies architektūra. Savaimingai susiklostę kaimai. 29. 9. Vytauto Didþiojo Kultûros muziejaus metraštis. 1960. T. Dubininkas. Vilnius: Periodika. // Lietuvos TSR architektûros klausimai. Vilnius: Mokslas. Andriuškevičius A. 1. Jonas. Vilnius : Mintis. Vilnius : Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. 247 p. 1973.. IV t. 10. disertacija istorijos mokslų kandidato laipsniui įgyti. Gimbutas. Šešelgis. // Valstybinës LTSR architektûros paminklø apsaugos inspekcijos metraštis. 1959. Lietuvių valstiečių ūkiniai pastatai. Lietuvos kaimo trobesių puošmenys Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. 22. Vilnius: Vaga. 2: Miesto gyvenvietės. 1997. I t. 1988. . 1996. 1958.LITERATŪRA 1. 1970. Nr. 2007. 2005. 12. T. 30. Lietuvių valstiečių baldų rūšys ir tipai XIX a. Vilnius: Mintis. 14. 104 p. Lietuvių liaudies architektūra. Klemensas. T. 24. Vilnius: VDA l-kla. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. Lietuvos urbanistikos istorijos bruožai: (nuo seniausių laikų iki 1918 m. 31. 1996. Kaimo gyvenvietės ir gyvenamieji namai. Lietuvių liaudies tradicinių gyvenamųjų pastatų genezės klausimu. Kelios pastabos apie Vilniaus vaivadijos etnografiją. Baršauskas. t. . Baudouin de Courtenay-Ehrenkreutzowa. pirmoje pusėje. Alytus: Albagrafija. 2006. visuomeniniai pastatai.. Dainava : Seinų kraštas : istorija. Izidorius. Spalva lietuvių liaudies mene. buvusių dvarų sodybos ir mažoji architektūra. Forma ir konstrukcija lietuvių sodybos medinių trobesių architektūroje [Daktaro disertacijos rankraštis] Kaunas. Alytaus miesto ir apylinkių istorijos bruožai: straipsnių rinkinys. 1968. . Klemensas. 680 p. Kazys. 23. Kaunas: Lututė. P 73-94. 138 p. Zervynų kaimas. 175 p. Kompoziciniai principai ir kompozicinės priemonės lietuvių liaudies architektūroje. 1971. 143 p. 63 p. Butkevičius. Bronius. 32. Lietuvių liaudies architektūros paminklai. 33. Šešelgis. 21. Vilnius : Valstybinė polititinės ir mokslinės literatūros leidykla. P 237-268. 5. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Juozas. Kaunas: Lututė. 1. Minkevičius. 11. 7. 47 p. Čerbulėnas. 158 p. Senoji lietuvių liaudies medinių pastatų konstrukcija. 1998. 3. 1992-1993. 2002. // Kultûros paminklai Nr. Kaimo skrynios Užnemunėje. P 295-310. Izidorius. 1957. p. Panemunių dzūkai. Butkevičius. // Lietuvos TSR architektûros klausimai. 143 p. – rajonas sav. . Bertašiūtė. 1941. // Etnografija. Rasa. 101 p. 27. 2002. K. Vilnius: Vaga. // Lietuvos TSR architektûros klausimai. 141 p. Dieveniškių apylinkių medinė architektūra. 26. Dubičiai. 34. 2.

Lietuvos dailës muziejaus. Rumšiškės Ilona Burinskaitė. skirti Vakarų Aukštaitijos ir Suvalkijos (Sūduvos) tradicinei kaimo architektūrai Mokslinės studijos DZŪKIJOS TRADICINĖ KAIMO ARCHITEKTŪRA autoriai: Aistė Andriušytė. dr. Visiems dëkojame uþ pagalbà. 103 . Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Naudotasi Lietuvos liaudies buities muziejaus ekspozicijos ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektûros fakulteto studentø apmatavimø praktikos metu rinkta (vadovë L. dr. architektûros vertinimui pasitelktas istorinis kontekstas ir šá kraštà tyrinëjusiø mokslininkø darbai. Vilnius Vingaudas Baltrušaitis.Jau išleisti du šios serijos leidiniai. Lietuvos liaudies buities muziejus.. Vilniaus universiteto bibliotekos rankrašèiø skyriaus. Markejevaitë) medþiaga. Lietuvos nacionalinio muziejaus fonduose. Architektūros ir statybos institutas. Rumšiškės Medþiaga rinkta Lietuvos istorijos instituto Etnologijos skyriaus. Atlikti natûriniai tyrimai. Kaunas Gražina Žumbakienė.. Lietuvos liaudies buities muziejus.

......... 58 (dr............................. Ilona Burinskaitė) ŽELDINIAI (Gražina Žumbakienė) .............................TURINYS Pratarmė .. LT-01102..................103 Spausdino UAB „Petro ofsetas“ Þalgirio g..89 IŠVADOS IR PASIŪLYMAI ........................ 1/8..................29 Prieangiai ............... www............................................... 210 71 60 Mob................ atskaitingos Seimui) PIRKIOS VIDUS ...............3 DZŪKIJA: SKIRTINGA ISTORINĖ RAIDA ..........lt.........19 PIRKIOS PUOŠYBA . Þygimantø g.46 Leidiná parengë ir iðleido Etninës kultûros globos tarybos sekretoriatas....14 Rentiniai ................................................. UAB „Petro ofsetas“ Pasirašyta spaudai 2008 06 17 Tiraþas 500 egz....................... 4 (dr......................................................... Aistė Andriušytė) SVIRNAI .................. 47 (Vingaudas Baltrušaitis) ŪKINIAI PASTATAI ..................................................... Lietuva Tel.58 KLUONAI ..................79 Stilistika....................65 TVARTAI ...... 210 71 61................................................ koregavimas ir komponavimas – Vaclovas Mikailionis Virðelio maketas – Tatjana Gudanec Maketavo Tatjana Gudanec....................87 Gėlių darželis ................................. tel..............lrs..........petroofsetas...24 Durys ......37 Konstrukcinės detalės. (+370) 699 04238 El.......... Faks..........lt (þr..........44 Trobesių dažymas ................... (+370 5) 273 33 47.. 90.....................76 SMULKIOS ARCHITEKTŪROS FORMOS .......87 Medžiai ....................................75 KITI ŪKINIAI PASTATAI ........ 92 (dr.... 14 (dr......................32 Langai ..............18 Stogai............... Vingaudas Baltrušaitis) LITERATŪRA .............................................. redagavimas....................................................................................................lt 104 ............... Aistė Andriušytė) PIRKIOS SANDARA ...................................................4 SODYBOS ................ faks...................... nuorodà – institucijos. (+370 5) 273 31 40..21 Skliautai ...............................lt www...............102 AUTORIAI ......................... Aistė Andriušytė) GYVENVIETĖS .................................................... paštas: etnogloba@lrs...... LT-09303 Vilnius tel............................................... Vilnius............. Aistė Andriušytė....... El..70 PIRTYS ... paštas: priemimas@petroofsetas.............20 Lėkiai .................................................. 84 (dr...........10 GYVENAMASIS BŪSTAS ......... MAŽOJI SAKRALINĖ ARCHITEKTŪRA ...............

Sign up to vote on this title
UsefulNot useful