VYTAUTO DIDIOJO UNIVERSITETAS

Humanitarini moksl fakultetas Lietuvi kalbos katedra

UDK 808.82-3(075) Bu403

Skiriu savo vaikams Audriui, Daumantui, Mantautei, Eimantui.

Sparnuotieji

o diai
Alvydas Butkus

Recenzavo Stefanas Lanza (Stefano M. Lanza) Giedrius Tamaeviius

Kaunas 2009 1

STI

ISBN 978-9986-884-21-7

Alvydas Butkus, 2009 Daiva ulgait (titulinis), 2009 Leidykla Aesti, 2009
2

TURINYS PRATARM 16 ODYNAS 17

Absurdo teatras 17

Achilo kulnas 17 Achilo sausgysl 17 Adomo kostiumas 18 Adomo obuolys 18 Akis u ak, dantis u dant 18 Akys (Veidas) yra sielos veidrodis 19 Aklas akl netoli tenuves 20 Aksomin revoliucija 20 Alfa ir omega 20 Alma mater 20 Amerikietika svajon 20 Aminas ydas 21 Aminasis variklis 21 Aminoji ugnis 21 Antrasis a 22 Antroji (Kita) medalio pus 23 Apdrabstyti (Apipilti) purvais 23 Apie mirusius gerai arba nieko 23 Aplauyti ragus 23 Apsaugok, Dieve, nuo draug, o nuo prie a ir pats apsisaugosiu 23 Apskritas stalas 24 Armagedonas 24 Asmens kultas 24 Aar pakaln 25
3

Atjau, pamaiau, nugaljau 25 Atpirkimo oys 26 Atstok, tone! 26 Atilimas 26 Atverti akis 27 Atvira visuomen 27 Atviras laikas 28 Audra vandens stiklinje 28 Augjo arklids 28 Auksaburnis 29 Auksinis jaunimas 29 Aukso amius 29 Aukso kalnus adti 30 Aukso kartlig 30 Aukso veris 30 Aukso vidurys 31 Aukso odiai 31 Bakalauras 31 Balius baigtas 31 Balsas tyruose 32 Balsuoti kojomis 32 Balta dm 32 Baltais silais sita 32 Baltazaro puota 32 Baltieji rmai 33 Baltoji d 33 Baltramiejaus naktis 33 Balzako amius 34 Barstyti galv pelenais 34 Be komentar 34 Be pykio ir alikumo 35 Belaukiant Godo 35 Berti drusk ant aizdos 35 Bijok danaj, dovanas neani! 35
4

Bjaurusis aniukas 36 Blogio aknis 36 Bulvarin literatra 36 Bulvarin spauda 36 Buridano asilas 37 Burtai mesti 37 Bti ar nebti 37 Bti po padu 37 Cerberis 38 Cezario pjvis 38 Cezaris nra aukiau u gramatikus 39 Chamas 39 Chuliganas 40 Civilizacij konfliktas 40 Daiktas savyje 41 Dainuojanioji revoliucija 41 Damoklo kardas 41 Dangaus mana 42 Daug triukmo dl nieko 42 Dauningstrytas 42 Dd Semas 42 Dl skonio nesiginijama 43 Deinioji ranka 43 Didybs daugiskaita 43 Didybs manija 44 Didysis brolis 44 Didysis kombinatorius 44 Dievas dav, Dievas ir atm44 Dievas i mainos 45 Dievo avinlis 45 Dievo pirtas 45 Dievo rykt 46 Dovanotam arkliui dantis neiri 46 Drakoniki statymai 46
5

Draug painsi nelaimje 47 Drumsti vanden 47 Duona kasdienin 48 Duonos ir regini 48 Duoti ton 48 Dviem ponams netarnausi 48 Eiti per ugn ir vanden 49 Erki vainikas 49 Esu, kas esu 49 Esu mogus, ir visa, kas mogika, man nesvetima 49 Ezopo kalba 49 Fakt kalba 50 Faras (Faraonas) 50 Figaro en, Figaro ten 51 Figos lapelis 51 Gamta nepakenia tutumos 51 Gamtos auksmas 52 Gauti su motinos pienu 52 Gelein ledi 52 Gelein udanga 52 Geltonoji literatra 53 Geltonoji spauda 53 Geriau vliau negu niekad 54 Geriausia gynyba yra puolimas 54 Gero vjo! 55 Gyvasis lavonas 55 Gyvenimas po gyvenimo 55 Gyvenimo kelias 55 Gyventi kaip ant parako statins 56 Gyventi, vadinasi, mstyti 56 Gyvybs silas 56 Gordijaus mazgas 56 Greiiau, aukiau, stipriau 57 Gulbs giesm 57
6

Herostrato lov 58

Homerikas juokas 58 Homo soveticus 58 t pai up dukart nebrisi 59 Idja fiks 59 Iekok moters 59 Iekoti kaip su iburiu 59 Ievos kostiumas 60 Ilga ranka 60 neti savo indl 61 protis antroji prigimtis 61 Ir sienos turi ausis 61 Ir tu, Brutai! 62 Yra trys melo rys: melas, akiplikas melas ir statistika 62 Yra mogus yra problema, nra mogaus nra problemos 63 Istorija yra gyvenimo mokytoja 63 I Dievo malons 63 I nieko niekas neatsiranda 64 Ieigin diena 64 Ieiti (Ineti) kojomis priek 64 Igerti taur iki dugno 64 Ileisti din i butelio 64 Imuti i balno 64 Imuti pagrind i po koj 65 Iradinti dvirat 65 Ivaizda apgaulinga 65 taisyti ragus 65 J aunysts nuodms 66 Jga vienybje 66 Jei Dievo nebt, j reikt igalvoti 66 Jei nori taikos, ruokis karui 66 Judo buinys (pabuiavimas) 67
7

Judo sidabriniai (graiai) 67 Juo blogiau, juo geriau 67 Juoda kat 68 Juodasis humoras 68 Juodoji d 68 Juodoji nal 69 Juodoji rinka 69 Kabti ant plauko 69 Kai uo apkandioja mog, jokia naujiena. Naujiena, kai mogus apkandioja un 69 Kaip buliui raudonas skuduras 69 Kaip danguje, taip ir emje 69 Kaip durnaropi (drigni) prisirijs 70 Kaip feniksas i pelen 70 Kaip i gausybs rago 70 Kaip vover rate 71 Kair neino, k daro dein 71 Kaiioti pagalius ratus 71 Kani keliai 71 Karalait ant irnio 71 Karalius mir, tegyvuoja karalius! 71 Karalius nuogas 72 Kartais (iltais) pdsakais 72 Kartybi taur 72 Kas ciesoriaus, ciesoriui, kas Dievo Dievui 72 Kas kalavij pakelia, nuo kalavijo ir va 73 Kas leidiama Jupiteriui, neleidiama jauiui 73 Kas ne su mumis, tas prie mus 74 Kas nedirba, tas nevalgo 74 Kas nemaitina savos armijos, maitina svetim 74 Kas patikrins paius tikrintojus? 74 Kas tu esi, a buvau; kas dabar esu, ir tu bsi 75 Kelrod vaigd 75 Ketvirtoji valdia 75
8

Kiek moni, tiek nuomoni 75 Kiekviena nelaiminga eima yra nelaiminga savaip 75 Kiekviena valdia nuo Dievo 76 Kiekvienam savo 76 Kiekvienas turi [neti] savo kryi 77 Kin ratas 77 Kin siena 77 Kiti galv sml 78 Kiti nos [kur nereikia] 78 Kito akyje krisl iri, o savojoje rsto nemato 78 Klientas visada teisus 78 Klysti mogika 79 Kokia mus kando? 79 Kol kvpuoju, tikiuosi 79 Komentarai nereikalingi 79 Kova dl bvio80 Kovoti su vjo malnais 80 Kremlius 80 Kryiaus keliai 81 Krokodilo aaros 81 Kur gerai, ten tvyn 81 Kvaili skaiius yra begalinis 82 Laikas pinigai 82 Laikyti gyvat uantyje 82 Laikratin antis 83 Laims kdikis 83 Laisv, lygyb, brolyb 83 Langas Europ 83 Laukiniai Vakarai 84 Laureatas 84 Lauyti ietis 84 Liaudies balsas dievo balsas 85 Likti prie suskilusios geldos 85 Lino teismas 85 Lito dalis 86
9

Mamyts snelis 86

Mano lieuvis mano prieas 86 Mano namai mano tvirtov 87 Mano svajoni mergait 87 Marijos em 87 Marionetin vyriausyb 88 Maskvos ranka 88 Mstau, vadinasi esu 88 Medaus mnuo 89 Meil yra akla 89 Meil i pirmo vilgsnio 89 Meil visk nugali 90 Meils trikampis 90 Mlynas kraujas 90 Mesti kozir 91 Mesti pirtin 91 Mekos paslauga 91 Mtyti akmenis dar 91 Mieganioji grauol 92 Miegoti ant laur 92 Miestui ir pasauliui 92 Mirtina nuodm 92 Mirusios sielos 93 Molotovo kokteilis 93 Muilo opera 93 Naujieji rusai 94 Ne ta koja ilipti [i lovos] 94 Neaiks Viepaties keliai 94 Nekask duobs kitam, nes pats krisi 94 Nepalikti akmens ant akmens 94 Neraytas statymas 95 Nerv karas 95 Nesantaikos obuolys 95 Nevarus karas 96
10

Neviernas Tamoius 96 Nevyk Dievo med [nes paskui ir su pyragais neipraysi]! 96 Neino, k daro 97 Neinoma em 97 Neinomasis kareivis 97 Niekada nesakyk niekada! 98 Niekas nenorjo mirti 98 Nugaltojai neteisiami 98 Nukabinti (Nuleisti) nos 99 Nulinis variantas 99 Nuo [savo] likimo nepabgsi 100 Nuo ko susirgai, tuo ir gydykis 100 Nuoga tiesa 100 Nuplauti gd 100 Nusiplauti rankas 101 Nutraukti gyvyb 101 O laikai, o paproiai! 101 O ventas naivume! 101 Odekolonas 101 Olimpin ramyb 102 Pakelti pirtin 102 Paklydusi avel 102 Palikti u borto 103 Pandoros skrynia 103 Panika baim 103 Pasakyta padaryta 104 Pasaulio bamba 104 Pasiraitoti rankoves 104 Paskutin vakarien 104 Paskutinis mohikanas 105 Paskutinis odis 105 Patrank msa 105 Pats velnias koj (sprand) nusilau 105
11

Pauki kalba 106 Pauki pienas 106 Pauki takas 106 Paadtoji em 107 Paink save 107 Penktoji kolona 107 Per kanias vaigdes 108 Permain vjai 108 Perengti Rubikon 109 Pikta akis 109 Pilietin drsa 109 Pilkasis kardinolas 109 Pilti alyvos ugn 110 Pinigai nesmirda 110 Pirkti kat maie 111 Pirmiausia paimsim valdi, o paskui pairsim 111 Pirmoji alies dama 111 Piro pergal 112 Platonika meil 112 Pleitas pleit varo 113 Plius minus 113 Po ms (mans) nors ir tvanas 113 Politin prostitut 113 Politinis lavonas 114 Popierius visk pakenia 114 Prarastoji karta 114 Prarastos iliuzijos 114 Prasti (Blogi) popieriai 115 Prieas nesnaudia 115 Pro medius miko nemato 115 Prokrusto lova 115 Protvi auksmas 116 Prot nutekjimas 116 Prozit! 116
12

Puotis svetimomis plunksnomis 116 Puota maro metu 117 Ragan mediokl 117 Ranka rank plauna 118 Rasti ieminink 118 Realioji politika 118 Reikia valgyti, kad gyventum, o ne gyventi, kad valgytum 119 Retas pauktis 119 Revoliucija ryja savo vaikus 120 Riesti nos 120 Rubenso moteris 120 Rgios (alios) vynuogs 121 Rusijos protu nesuprasi 121 Rstybs keks 121 Saliamonikas sprendimas 122 Saugoti kaip savo ak 122 Savam krate pranau nebsi 122 Sins kaliniai 123 Sskim ir pakalbkim! 123 Siamo dvyniai 123 Sielos auksmas 124 Sizifo darbas 124 Skaldyk ir valdyk! 125 Skinti laurus 125 Skrajojantis olandas 126 Smgis nugar 126 Snobas 126 Sparnuoti odiai 127 Spindesys ir skurdas 127 Statyti ant smlio 127 Statyti oro pilis 128 Stokholmo sindromas 128 Su vandeniu ipilti ir vaik 128
13

Snus palaidnas 129 Svarbu ne pergal, o dalyvavimas 129 Sveikame kne sveika siela 129 Svieto lygintojas 130 Svieto perjnas 130 agrens oda 130 alin rankas! 130 altasis karas 131 elinis kabinetas 131 okti pagal kieno nors ddel 131 tai kur uo pakastas 132 venta karv 132 viesa tunelio gale 132 Tadas Blinda 133 Taikus sambvis 133 Taip praeina pasaulio lov 133 Tantalo kanios 134 Tarp dangaus ir ems 134 Tarp ginkl mzos tyli 135 Tarp kjo ir priekalo 135 Tarp Scils ir Charibds 135 Tas saldus odis laisv 135 Tebnie iklausyta ir antroji pus 136 Tik neliesk mano apskritim! 136 Tikjimas kalnus veria 136 Tikslas pateisina priemones 136 Titanikos pastangos 138 Trisdeimt sidabrini 138 Trojos arklys 138 Tutybs mug 139 Ugnimi ir kalaviju 139 Uburtas ratas 140 Udraustas (Ugintas) vaisius 140 Ukasti talent 141
14

Vaivoryktin vyriausyb 141

Valdios koridoriai 141 Valstyb tai a! 141 Valstyb valstybje 142 Vartotojika visuomen 142 Vedioti u nosies 143 Vertybi perkainojimas 143 Vzdo politika 143 Vieta po saule 143 Vilkas avies kailiu 144 Viltis mirta paskutin 144 Visi yra lygs, bet kai kurie yra lygesni u kitus 145 Viskam savo laikas 145 Viskas arba nieko 145 Vis karas su visais 145 Visuomens nuomon 146 aibikas karas 146 inau, kad nieko neinau 147 mogikasis faktorius 147 mogus futliare 147 mogus gyvas ne vien duona 147 mogus mogui vilkas 148 uvis genda nuo galvos 148 ASMENVARDI RODYKL 149 SUTRUMPINIMAI 153 ILIUSTRACIJ INTERNETINIAI ALTINIAI 154 LITERATRA 157

PRATARM Parayti toki knyg paskatino noras pasilyti visuomenei, ypa moksleiviams ir studentams, parank informacin altin literatrins kilms tarptautinei frazeologijai painti. Knyga taip pat pravers kiekvienam, sumaniusiam pagilinti savo humanitarines inias. ie posakiai yra europins civilizacijos paveldas; nemaai j atj i Antikos, o kai kuri aknys siekia bendrj indoeuropietikj praeit, senovs Egipto, Mesopotamijos kultras. Svari dal sudaro posakiai, kuri altinis yra Biblija. Dar vienas sluoksnis susiformavo ir sigaljo vlesniais laikais, skaitant ir dabartinius. Kadangi panaaus pobdio leidiniuose kitomis kalbomis yra netikslum, prietaravim ar nutyljim, knygoje, kiek tai buvo manoma, stengtasi nurodyti ne tik posaki autorius, bet ir pirminius altinius. Paiek lengvino tai, kad nemaai altini jau yra skelbiama internete, skaitant Antikos autori darbus ir Biblij. Sparnuotieji posakiai pateikti abcls tvarka, antratiniu odiu laikomas pirmasis lietuvikos frazs odis. Alternatyvs odiai nurodyti paprastuosiuose skliaustuose, papildomi lautiniuose. knyg dta ir viena kita vienaod plaiai vartojama toponimins, antroponimins ir pan. kilms metafora ar terminas Armagedonas, chamas, chuliganas ir kt. I viso odyne yra 418 lizd. U vertingas pastabas, pagalb bei patarimus autorius nuoirdiai dkoja recenzentams Vytauto Didiojo universiteto dstytojui Stefanui Lanzai ir Lietuvi kalbos instituto mokslo darbuotojui Giedriui Tamaeviiui; u talk sudarant asmenvardi rodykl VDU Letonikos centro bendradarbms Laurai Gerotaitei ir Gintarei Vaitonytei.
16

15

ODYNAS Absurdo teatras (pranc. Thtre de l'Absurde, angl. The Theatre of the Absurd) apie nevykusi, neaiki, absurdik situacij. Posakis imtas i dramaturgijos. Jo autorius vengr kilms angl literatas ir urnalistas M. Eslinas (Martin Julius Esslin, 19182002), ileids tokiu pavadinimu knyg (1962). Absurdo drama yra anras, atsirads XX a. Jo pradininkai prancz dramaturgai E. Jonesku (Eugen Ionescu, 19091994) ir S. Beketas (Samuel Beckett, 19061989). Absurdo dramos neturi aikaus siueto, nuoseklaus veiksmo, charakteri, konflikto. Achilo kulnas (lot. Talus Achillis) silpnoji, paeidiamoji vieta, pagrindinis trkumas. Achilas buvs vienas i Trojos karo didvyri, kovojs danaj (graik) pusje. Pasak gr. mito, Achilo tvai buv Peljas, Tesalijos valdovas, ir Tetid, jr nimfa. Nordama padaryti Achil nepaeidiam, Tetid dar kdik j imaud Stikse, poemio pasaulio upje, skirianioje gyvj ir mirusij pasaulius. Vienintel nesuvilgyta vieta liks kulnas, u kurio maudydama Tetid laikiusi Achil. Achilas uvs nuo Trojos karalaiio Pario strls (kitur ieties), pataikiusios paeidiamj kuln.
Tetid nardina Achil Stiks. Skulpt. T. Benksas (Thomas Banks, 17351805).

anatomas F. Verhejenas (Philip Verheyen, 16481711), pavartojs j knygoje mogaus kno anatomija (Corporis Humani Anatomia, 1693) su pastaba, kad tai ess liaudikas pavadinimas (quae vulgo dicitur), vadinasi, vartotas dar iki tol. Dl termino kilms plg. Achilo kulnas.
F. Verhejeno portretas (fragm.)

Adomo kostiumas vyro nuogumas. Vilkti Adomo kostiumu reikia bti nuogam. Posakis kilo i biblins legendos apie pirmuosius mones Adom ir Iev, kurie /.../ buvo nuogi, mogus ir jo mona, taiau jie nejaut jokios gdos (Pr 2, 25). r. taip pat Ievos kostiumas. Adomo obuolys (lot. Pomum Adami) isiovusi vyr skydins kremzls dalis kaklo priekyje. Pasak legendos, pirmiesiems bibliniams monms Adomui ir Ievai Rojuje buvo udrausta ragauti vaisi (spjama, kad obuoli) nuo Painimo medio. Iev sugunds paragauti altys, o paragavusi obuolio, Ieva pasil tai padaryti ir Adomui. Tas atsikands ir jau buvo benuryjs, taiau pastebjs Dievas, ir Adomui i netiktumo ksnis strigs gerklje visiems laikams. I tikrj tai yra vlesn biblinio siueto interpretacija, nes Senajame Testamente Dievas ukalbins Adom tada, kai is obuol jau buvo suvalgs ir spjs su Ieva pasidaryti figmedio lap aprialus suvoktam nuogumui prisidengti (plg. Pr 3, 18). Yra nuomon, kad terminas atsirads Viduramiais, netiksliai ivertus hebr. tappach ha dm ems obuolys (Sabaliauskas, 2001). Akis u ak, dantis u dant ekvivalentika bausm u nusikaltim ar ekvivalentikas alos atlyginimas. Nuostata pirm kart ufiksuota Mesopotamijos, arba Babilonijos (dab. Ira18

Achilo sausgysl (lot. Chorda Achillis) kuln ir blaudzdos raumen jungianti sausgysl. Termino autorius oland
17

kas ir Ryt Sirija), valdovo Hamurabio (vald 17921750 pr. m. e.) kodekse: Jei mogus iplia kitam mogui ak, jam paiam bus iplta akis (Mesopotamia, 196, taip pat plg. 197, 200). is kodeksas ikaltas dantiraiu akmeninje steloje ir buvo laikomas vieai, prieinamai visiems. Stelos vir puoia bareljefas, vaizduojantis karali Hamurab (kairje), Hamurabio kodekpriimant i Sauls dievo amao (ar Mar- so stelos virutin duko) statym tekstus, kad paskelbt dalis juos savo monms. is statym atsiradimo motyvas ir patys statymai madaug po 500 m. (~1250 pr. m. e.) buvo perkelti yd Biblij ir ipltoti, apraant Mozs bendravim su savo dievu. Pasak Senojo Testamento, statymus Mozei susaks Jahv ant Sinajaus kalno drauge su deimia sakym, kad Moz juos paskelbt dykumoje laukiantiems ydams: Jei besimuantys vyrai ugaut ni moter ir j itikt persileidimas, betgi kitokio sualojimo nebt, kaltasis turs mokti tiek, kiek i jo reikalaus moters vyras teisj akivaizdoje. Taiau jei sualot, tuomet atiduosi gyvyb u gyvyb, ak u ak, dant u dant, rank u rank, koj u koj, nudeginim u nudeginim, aizd u aizd, mlyn u mlyn (I 21, 2225). Akys (Veidas) yra sielos veidrodis (lot. Oculi animi indices akys rodo siel) i aki ar mimikos galima sprsti apie mogaus bsen ar apskritai apie jo charakter. Posakio autorius romn gamtininkas Plinijus Vyresnysis (Gaius Plinius Secundus, 2379), knygoje Gamtos istorija (Naturalis Historia) ras: in oculis animus habitat akyse gyvena siela (XI, 54, 14). Taiau minties uuomina randama ir Cicerono ratuose (ad Atticum, XIV, 13b, 1).
19

Aklas akl netoli tenuves apie blog, nekompetenting lyder ir jo vadovaujamus mones. Perfrazuotas Kristaus posakis, plg.: Kiekvienas augalas, kurio nesodino mano dangikasis Tvas, bus irautas. Palikite juos: jie akli aklj vadovai. O jeigu aklas akl ves, abu duob kris (Mt 15, 1314). Aksomin revoliucija (ek. Sametov revoluca, angl. Velvet revolution) nesmurtin, taiki visuomenins santvarkos ar valdios kaita. Terminas atsirado 1989 m., apibdinant politines permainas ekoslovakijoje, kai demokratiniu bdu valdi i kompartijos perm opozicija, o pati alis nustojo buvusi TSRS satelite. Alfa ir omegakokio nors reikinio ar dalyko esm, pagrindas. Posakis i Naujojo Testamento: A esu Alfa ir Omega, sako Viepats Dievas, kuris yra, kuris buvo ir kuris ateis, Visagalis (Apr 1, 8; dar plg. Apr 1, 17). Alfa (A, a) ir omega (W, w) yra atitinkamai pirmoji ir paskutinioji graikikosios abcls raids. Alma mater (lot. motina maitintoja) auktoji mokykla. Viduramiais atsirads studentikas universiteto pavadinimas. Turimas galvoje dvasinis penas, kur universitetas duoda studentui. Amerikietika svajon (angl. American dream) JAV piliei vertybi visuma, veiklos orientyrai. Posakio autorius amerikiei raytojas D. Adamsas (James Truslow Adams, 18781949). Knygoje Amerikos epopja (The Epic of America, 1931) jis ra: Amerikietika svajon tai svajon apie al, kurioje kiekvieno mogaus gyvenimas bus geresnis, turtingesnis ir pilnavertis, kur kiekvienas turs galimyb gauti pagal tai, k jis sugeba ar yra pasieks (404).
20

Aminas ydas 1. apie nuolat vaiktinjant be aikaus tikslo; 2. apie mgstant daug keliauti arba danai keiiant gyvenamj viet. Pasak legendos, atsiradusios vlyvaisiais viduramiais, aminam klajojimui po pasaul buvo pasmerktas ydas kurpius vardu Ahasveras, neleids Kristui, einaniam Golgot, atsipsti paunksnje prie jo nam. varym alin Kristus es atsaks: A nueinu, bet utat tu tursi vaikioti tol, kol a negriu. Prakeiksmas bti aminu praeiviu jam galiosis iki Kristaus antrojo atjimo. ios legendos motyv yra panaudoj daugelis raytoj ir poet, tarp j ir lietuvi nuotykins literatros raytojas Justinas Pilyponis (19071947) romane Aminas ydas Kaune (1934); pavadinimu Aminas ydas eilrai rinkin yra ileids (1931) poetas Bernardas Brazdionis (19072002). Aminasis variklis (lot. Perpetuum mobile) hipotetinis mechanizmas, gals veikti, neimdamas energijos i aplinkos. Pirmieji bandymai sukonstruoti nesustojant mechanizm yra i XII a., j ypa pagausjo vlyvaisiais Viduramiais ir Renesanse; tokie bandymai nesibaigia ir iais laikais. Aminoji ugnis (angl. Eternal flame, rus. ) nuolat deganti ugnis prie memorial uvusiems kariams. Pirm kart ji buvo udegta Paryiuje prie Triumfo arkos 1920 m. lapkriio 11 d. Neinomojo kareivio memoriale, paymint kritusiuosius I pasauliniame kare. Aminosios ugnies tradicija netrukus paplito ir kitose Europos alyse. Lietuvoje aminoji ugnis udegta 1934 m. Kaune prie paminklo uvusiems u Lietuvos laisv (pastatytas 1921 m.), kai ia buvo palaidotas Neinomasis kareivis (r.). Aminosios ugnies pirmtak buvo pagonybs laikais nuolat kurstoma ventoji ugnis. Graikijoje negstanti ugnis deg Apolono ventykloje Delfuose, sen. Romoje j
21

kurst vestals idinio deivs Vestos ventykloje. Romai IV a. pradioje primus krikionyb, ankstesns religijos ventyklas pradta naikinti. Vestos ventykla, stovjusi Romos forume, buvo sudeginta 391 m. Balt kratuose ventj ugn deginusios vaidiluts; kada buvo ugesinta paskutinioji ventoji ugnis Lietuvoje, nra inoma. Antrasis a (lot. Alter ego) 1. giminika siela, bendramintis, artimas draugas; 2. slaptoji asmenybs dalis, be socialins kauks, danai kontrastuojanti su oficialija. Posakio autorius romn raytojas, oratorius ir valstybs veikjas Ciceronas (Marcus Tulius Cicero, 10643 pr. m. e.), pavartojs j galininko linksniu: me enim ipsum multo magis accuso, deinde te quasi me alterum et simul meae culpae socium quaero save kaltinu daug labiau, kvieiu tave tarsi save antrj kaip savo kalts bendrinink (Ad Atticum, Liber III, 15, 7). XIX a. pradioje posakis imtas vartoti, apibdinant izofrenijos simptomus, kuri vienas rykiausi yra antrojo a aktualizavimas ir dl to at- Ciceronas sirands konfliktikas asmenybs susidvejinimas. Antrojo a fenomenas imtas naudoti psichoanalizje, taip pat literatroje chrestomatinis pavyzdys yra kot raytojo R. Stivensono (Robert Louis Stevenson, 18501894) apsakymas Daktaras Dekilas ir ponas Haidas (The Strange Case of Dr. Jekyll and Mr. Hyde, 1886), taip pat O. Vaildo (Oscar Fingal OFlahertie Wills Wilde, 1854 1900) romanas Doriano Grjaus portretas (The Picture of Dorian Gray, 1891). Pats asmenybs dvilypumo motyvas yra senas, mitologinis, iliustruojamas sakmmis apie vilkolakius, turintis apibendrint grio ir blogio kovos potekst.
22

Antroji (Kita) medalio pus sakoma, kai aptariamasis klausimas ar problema imama svarstyti kontrargumentais, t.y. kitu, prieingu poiriu. Medali kita pus ppr. bna ne taip idailinta, kaip aversas. Apdrabstyti (Apipilti) purvais apmeiti. Posakis kils sen laik paproio umtyti pasmerktj akmenimis. U maesn nusiengim bdavo apmtoma purvu (plg. apjuodinti apmeiti). Apie mirusius gerai arba nieko (lot. De mortuis nil nisi bene (bonum) apie mirusius nieko, tik gera). Sen. gr. filosof biografo Diogeno Laercijaus (Diognhj Lartioj, Diogenes Laertius, ~ III a.) uraytas posakis, jo paties priskiriamas gr. filosofui, vienam i septyneto imini spartieiui Chilonui (Clwn, Chilo, VI a. pr. m. e.), teigusiam Nekalbk pikto apie mirus. Aplauyti ragus sutramdyti k ar sumainti per didel jo pasitikjim savimi. Posakis atsirado XVXVII a. per universitet pirmakursi (fuks) inauguracijos apeigas, kai i gyvuli reikdavo padaryti mones. Naujokams uddav ragus, statydav iltis, o vyresnieji kolegos visaip i j aipydavsi ir juos emindav. Pabaigoje ragus nulaudav, iltis ilupdav, ir dekanas naujuosius studentus traukdavs sraus. Apsaugok, Dieve, nuo draug, o nuo prie a ir pats apsisaugosiu. Sakoma, pabriant draug nepatikimum, kai savo elgesiu ar odiais jie, patys to nenordami, gali pakenkti. Posakio autoryst skiriama prancz raytojui ir filosofui Volterui (Voltaire, 16941778), nors jo kryboje ios frazs nra. Uuominos, kad Volteras bt saks iuos odius, nra ir memuarinje literatroje apie j. Panai patarl inota ital tautosakoje dar gerokai iki Voltero.
23

Apskritas stalas (angl. Round table) sakoma apie diskusijas, kuri dalyviai turi vienodas teises reikti savo nuomon ir kuri tikslas pasiekti visuotin susitarim ar prieiti bendras ivadas. Pasak legendos, tok stal sugalvojs brit karalius Artras (King Arthur, VVI a.), kad prie jo nebt nei geresni, nei blogesni viet ir visi puotoje dalyvaujantys riteriai jaustsi lygiateisiai. Armagedonas didelis, kruvinas mis. Naujajame Testamente (apreikime Jonui) iuo odiu vadinama vieta, kur vyksis paskutinis mis tarp grio ir blogio: Jos (demon dvasios A.B.) subr juos (viso pasaulio karalius A.B.) vietov, kuri hebrajikai vadinasi Harmagedonas (Apr 16, 16) . Manoma, kad tai Megido kalnai Izraelyje, kurie Senajame Testamente traktuojami kaip pralaimjimo vieta, plg.: /.../ Egipto karalius faraonas Nekojas leidosi yg prie Asirijos karali Eufrato ups link. Karalius Joijas iygiavo ukirsti jam kelio, bet kai susidr su juo myje prie Megido, buvo umutas (2 Kar 23, 29). Asmens kultas (rus. ) perdtas, egzaltuotas kokio nors vadovo garbinimas, jo sudievinimas. Posakis paplito po TSRS kompartijos pirmojo sekretoriaus N. Chruiovo ( , 18941971, TSKP CK pirmasis sekretorius 19531964) praneimo TSKP XX suvaiavime 1956 m. vasar. Praneime, pavadintame Apie asmens kult ir jo padarinius, buvo pasmerkti J. Stalino ( -, 1879 1953, TSKP CK generalinis sekretorius 19221953) vadovavimo aliai metodai, sukritikuotas jo lovinimas ir pavertimas vos ne gyvuoju dievu. Taiau toles- N. Chruiovas
24

n istorija parod, kad Rusijoje is kultas priklauso ne tiek nuo vadovo, kiek nuo paios visuomens ji pati linkusi sukurti asmens kult, jei tik vadovas yra autokratas. Kitose alyse rykus asmens kultas buvo Hitlerio Vokietijoje, Musolinio Italijoje, Maodzeduno Kinijoje, Kimirseno iaurs Korjoje. Aar pakaln (lot. Lacrimarum valle, angl. Valley of tears) 1. emikasis vargus gyvenimas (prieingyb gyvenimui Rojuje). 2. kuri nors vietov, nuolat itinkama nelaimi; 3. (Aar slnis / klonis) slnis Golano auktumose Izraelyje, pavadintas taip po tempt mi 1973 m. IzraelioSirijos kare. Perfrazuotas posakis i XI a. krikionikos giesms Marijai Sveika, Karaliene (Salve, Regina): Tavs aukiams itremtieji Ievos vaikai, Tavs ilgims, verkdami ir vaitodami iame aar klonyje (lot. ad te clamamus exsules filii Evae, ad te suspiramus, gementes et flentes in hac lacrimarum valle). Giesms autoriumi laikomas popieius Grigalius VII (Ildebrando Aldobrandeschi di Soana; Gregorius VII, ~10201085, popieius nuo 1073). Kiti altiniai autoriumi nurodo vokiet vienuol Herman Luo (Hermannus Contractus / Augiensis, 10131054). Lietuvikai bene pirmkart i giesm paskelbta 1595 m. M. Daukos Katekizme (Sveika, Karalyia), kur irgi vartojamas tikslus vertimas aar klonis. Taiau kiek ankstesnje rankratinje Volfenbiutelio Postilje (1573), perfrazuojant ios giesms odius, vartojama svoka aar pakaln, plg.: /.../ kada buva itremti a (=ir) ivaryti i linksmybs rajaus [] pakaln verksma a (=ir) aar ia svieta (Wolfenb. 154, 2932). M. S. Slavoinskio (~1620 ~1660) giesmyne (1646) i svoka praleista visai (Slavoinskis, 80). Atjau, pamaiau, nugaljau (lot. Veni, vidi, vici) Sakoma apie greit svarbi pergal. iais odiais Julijus Cezaris
25

(Gaius Iulius Caesar, 10044 pr. m. e., vald 4944 pr. m. e.) laike Romos senatui lakonikai apibdins savo pergal prie Ponto valdov Farnak 47 m. pr. m. e. epizod mini sen. gr. istorikas Plutarchas (Plotarcoj, Plutarchus, ~46 120) knygoje Paralelins biografijos (Boi Parllhloi, Kasar,50) ir ro- J. Cezaris mn istorikas Svetonijus (Gaius Suetonius Tranquillus, ~69/75 po 130) (Divus Iulius, 37). Atpirkimo oysniekuo dtas mogus, kuriam ukraunama atsakomyb u kit padarytus nusiengimus ar nuosmes. Sen. yd nuodmi atsikratymo ritualas, panaudojant o, apraytas Senajame Testamente: Tada Aaronas uds gyvajam oiui ant galvos abi rankas, ipains vir jo visas izraelit kaltes ir visus j nusiengimus, visas j nuodmes suddamas oiui ant galvos. O o per tam tikslui paskirt mog isis dykum. Taip oys ine ant savs visas j kaltes tyrus (Kun 16, 2122). Atstok, tone! (lot. Vade retro, satana!) sakoma, kai kas nors kyriai skatina kokiam neteistam darbui ar poelgiui, ppr. susijusiam su nauda ar malonumais; odinis amuletas. Posakio autorius Kristus, pasaks taip j provokuojaniam tonui (Mt 4, 10). Vliau jis taip atrs ir Petrui, bandaniam atkalbti j nuo jimo Jeruzaln, nes Kristus prie tai buvo pasaks mokiniams, kad ten jo laukia kanios ir mirtis (Mt 16, 23; Mk 8, 33). Posakis vartojamas ir egzorcist ukalbjimuose (ratu pirmkart fiksuotas viename XIV a. Volfenbiutelio rankratyje). Atilimas (rus. chruiovinis atodrkis, atlydys, angl. Khrushchev's Thaw t. p.) pirmieji
26

5-7 metai Taryb Sjungoje po J. Stalino mirties (1953), arba N. Chruiovo valdymo pirmoji pus, kai buvo vieai pasmerktas stalinizmas (1956 m. vasar), paleista dauguma politini kalini, tremtiniams buvo pradta leisti grti tvyn, liberalesn tapo tarybin spauda ir literatra. Tokiu pavadinimu 1954 m. baland ijo rus publicisto I. Erenburgo ( , 18911967) apysaka.

I. Erenburgas

Atverti akis paaikinti k nors taip, kad klausytojui pasikeist nuomon ar sitikinimai. I pasakojim apie Krist, kaip jis dviem Jericho neregiams, j papraytas atverti akis, padar juos ir reginius, ir savo sekjais (Mt 20, 3234). Morkaus ir Luko evangelijose iame epizode dalyvauja vienas neregys (Mk 10, 5152; Lk 18, 4143). Atvira visuomen (angl. Open society) neksenofobika demokratin visuomen, laisva nuo rasinio, religinio, politinio, kultrinio ir pan. antagonizmo ar ribotumo. Posakio autoriumi laikomas prancz filosofas H. Bergsonas (Henri-Louis Bergson, 18591941), pavartojs j kaip prieprie terminui udara visuomen knygoje Du morals ir religijos altiniai (Les deux sources de la morale et de la religion, 1932). Termin ipopuliarino filosofas K. Poperis (Karl Raimund Popper, 19021994) knygoje Atvira visuomen ir jos prieai (The Open SoH. Bergsonas ciety and Its Enemies, 1945).
27

Atviras laikas (angl. Open letter) vieai skelbiamas laikas ar kreipimasis, kurio turinys skirtas ne tik konkreiam adresaDA tui, bet ir visuomenei, kad toji tapt laiko NI J A autoriaus alininke. Pirmkart atvir laik 1846 m. birel paskelbs Danijos le karalius Kristijonas VIII (Christian VIII, zvi gas 17861848, vald 18391848), kuriame viso pasaulio akivaizdoje pareik Danijos istorines pretenzijas lezvig (pie- Jutlandijos pusiatin Jutlandijos pusiasalio dal). Pati tokio salis laiko forma yra kur kas senesn tipikais atvirais laikais galima laikyti apatal laikus Naujajame Testamente. Audra vandens stiklinje (pranc. Cest line tempetc dans un veiredeau) neadekvaiai didel reakcija k nors; daug triukmo dl smulkmen. Posakio autorius prancz raytojas ir filosofas . Monteskj (Charles Louis de Montesquieu, 16891755), apibdins taip politin konflikt, kilus nyktukinje San Marino valstyblje. Gali bti perfrazuotas Cicerono po- . Monteskj sakis excitare fluctus in simpulo kelti bangas samtyje (De Legibus III, 16, 36). Dar plg. Daug triukmo dl nieko. Augjo arklids didiul netvarka, uleisti nesutvarkyti darbai ar patalpos. Gr. mite apie Herakl Epjos karalius Augjas garsjo met metais nevalytomis savo arklidmis. Vienas i Heraklio ygi buvs Augjo arklidi imimas. Heraklis apsims tai padaryti per vien dien. Jis nukreips arklides netoliese tekjusias dvi upes ir j srove iplovs vis ml. Taiau Augjas netesjo Herakliui duoto paado atsilygnti u darb deimtadaliu savo gau28

(Vok vinga ietija s ) sios bandos, todl tarp j kilusi nesantaika, kuri po poros met baigsi jdviej kova. Heraklis Augj veiks ir pergals proga surengs pirmsias olimpines aidynes.

lez

Auksaburnis apie labai ikalbing mog. Epitetas paimtas i vyskupo v. Jono Auksaburnio (John Chrysostom, 345407) prievardio, kuris jam suteiktas VI a., pabriant jo buvusi oratoryst. Auksinis jaunimas (pranc. Jeunesse dore) ileps pramogaujantis pasiturintis didmiesi jaunimas. Prancz raytojas ir filosofas . . Ruso (Jean-Jacques Rousseau, 1712 1778) romane Julija, arba Naujoji Eloiza (Julie, ou la nouvelle Hlose, 1761) ras apie homines dores paauksuotus mones, t. y. apie kilmingus ir turtingus ponus, vilkinius auksu siuvintas liemenes. Pranczijos revoliucijos metu (17891794) is terminas pradtas taikyti jaunuomenei, kuri po M. Robespjero diktatros nuvertimo 1794 m. liep aktyviai . . Ruso portretas (fragm.). Dail. M. de dalyvavo, susidorojant su jo alininkais La Turas ( Maurice kairiaisiais jakobinais. Auksiniu jaunimu Quentin de La Tour (17041788). juos pramin patys jakobinai. Aukso amius 1. tautos ar visuomens taikos, harmonijos ir visuotinio klestjimo laikotarpis; 2. krybingiausias ar skmingiausias mogaus gyvenimo tarpsnis. Posakis kilo i sen. gr. poeto Hesiodo (`Hsodoj, Hesiodus, VIIIVII a. pr. m. e.) poemoje Darbai ir dienos pasakojimo apie diev sukurt auksin moni kart, kuri gyvenusi kaip dievai, nepainojusi nei sielvarto, nei varg, nei neapykantos, derlingoji em juos maitinusi gausiais savo vaisiais, o atjus laikui, mons mirdavo tarsi umig saldiai (Hesiodas, 109119).
29

Aukso kalnus adti (lot. Montes auri polliceri) vilioti k nerealiais paadais; daug adti, bet netesti. Posakio autorius romn dramaturgas Terencijus (Publius Terentius Afer, ~195~159 pr. m. e.), pavartojs j komedijoje Formijonas (Phormio, I, 68). Aukso kartlig (angl. The Gold Rush) politins ir ekonomins situacijos sukeltas aiotaas greitai praturtti. Posakis atsirado XIX a. viduryje, kai JAV, karo keliu atplusios nuo Meksikos Kalifornij (1847), netrukus ten rado aukso. Kalifornij tada patrauk minios avantirist, kriminalinio sluoksnio atstov ir iaip naivuoli, besitikini greitai pralobti. Nauja aukso kartligs banga kilo, kai JAV nupirko i Rusijos Aliask (1867) ir rado ten didiulius aukso klodus. Posak ipopuliarino tokio pat pavadinimo . aplino (Charlie Chaplin, 18891977) kino filmas (1925), parodijuojantis mintuosius aukso iekotojus Aliaskoje. Reklamin skrajut (1849) Aukso veris (lot. Bos aureus) turtas kaip stabas, kaip didiausia vertyb. Garbinti aukso ver reikia nusigrti nuo tikrj, ppr. dvasini, vertybi. Posakis kilo i Senojo Testamento pasakojim apie yd klajones, itrkus i Egipto. Nesulaukdami nuo Sinajaus kalno grtanio Mozs, kur jis bendravs su Jahve, ydai kreipsi jo brol Aaron, praydami padirbti jiems diev, kuris juos vest toliau. Aaronas jiems tar: Nuimkite aukso auskarus, kuriuos neioja kabintus ausis js monos, sns bei dukterys, ir atnekite juos man. /.../ Jis, pams jiems i rank auks, suliejo verio panaum, paskum raiymo
30

rankiu padar i jo lietin ver. Tada jie suuko: Izraeli, is yra tavo Dievas, kuris ived tave i Egipto ems! (I 32, 14). Grs Moz aukso ver ts met ugn. Sutryns dulkes, ibarst vanden ir pagird juo izraelieius (I 32, 20). Aukso vidurys (lot. Aurea mediocritas) optimalus, subalansuotas, neutralus elgesys ar pairos, kratutinum prieingyb. odiai i romn poeto Horacijaus (Quintus Horatius Flaccus, 658 pr. m. e.) Odi (II, X, 5). Aukso odiai (lot. Aurea dicta aukso posakis) vertinga, laiku pasakyta mintis ar patarimas. Posakio autorius romn poetas Lukrecijus Karas (Titus Lucretius Carus, ~99~55 pr. m. e.), pavartojs juos poemoje Apie daikt prigimt (De rerum natura, Liber III, 12). Bakalauras emiausias auktojo mokslo laipsnis. Pavadinimas inomas jau nuo XIII a. Manoma, kad jis kils i Vidurami paproio vainikuoti naujuosius, k tik egzaminus ilaikiusius gydytojus uog (lot. baca) pilnomis laur (lot. laurus) akelmis. Pasak kitos versijos, odis kils i prancz bas cavalier emasis riteris; taip vienu metu vadin prancz riteri ginklaneius. Balius baigtas (rus. ) apie kokio nors malonaus renginio, vykio, kampanijos ar laikotarpio pabaig. Posakio autorius rus poetas A. Ilievskis ( , 17981837), pavartojs j eilratyje Trys neregiai ( , 1826) jais poetas vadina Fortn (laim, skm), Kupidon ar Amr (meil, diaugsmus) ir Mirt. Eilratyje gyvenimas palyginamas su puot sale, kurios duris atverianti Fortna, Amras vadovaujs okiams, o galop atjusi Mirtis i puot nutraukianti:
31

/.../ : / , / , / , . Yra nuomon, kad eilrat A. Ilievskis iverts i prancz poeto B. Imberto (Barthlemy Imbert, 17471790) krybos. Balsas tyruose perspjimas, praymas, silymas ir pan., liekantis be atgarsio. odiai i Naujojo Testamento: O jis buvo tasai, apie kur pranaas Izaijas yra pasaks: Tyruose aukianiojo balsas: Taisykite Viepaiui keli! (Mt 3, 3; Lk 3, 4). Balsuoti kojomis protestuojant palikti sal ir nedalyvauti balsavime. Posakis atsirado senovs Romoje: balsavimo metu kitoki nuomon turintrys senatoriai pereidav prieing sals pus. Balsavimo rezultat nusverdavo gausesn pus. Balta dm tai, kas neinoma, dar netyrinta. Terminas atjs i kartografijos senovje emlapiuose baltai ymdavo neinomas ar maai tyrintas pasaulio vietas. Baltais silais sita apie netikinamus teiginius, netvirtus argumentus, nevykusiai paslpt dalyk. Posakis inomas daugeliui taut; jis galjo atsirasti i siuvimo technologijos, kada siuvamojo drabuio sukirptos dalys laikinai sudaigstomos baltais silais. Baltazaro puota atsidavimas linksmybms, kai aplinkui suirut ar iorin grsm. Senajame Testamente aprayta Babilono valdovo snaus Baltazaro (Belazaro, Belacaro) puota pers apsuptame Babilone, kurios metu buvo iniekintos yd ventenybs bei pamintas monoteizmas. Mat puotauta i auksini ind, kuriuos Baltazaro pirmtakai pagrob i Jeruzals ventyklos; /.../ karalius ir jo didinai, jo monos ir sugulovs gr i j. Jie gr vyn ir lovino dievus, padarytus i aukso ir sidabro, alvario,
32

geleies, medio ir akmens. Puotos metu nematoma ranka ant sienos uraiusi odius: Mene, mene, tekel, parsin. Atvesdintas pranaas Danielius tuos odius iaikins taip: MENE Dievas suskaiiavo tavo karalysts (dienas) ir prived j prie galo; TEKEL tu buvai pasvertas svarstyklmis ir buvai rastas lengvas;PERES tavo karalyst yra padalyta ir atiduota medams ir persams. T pai nakt persai um miest, ir Baltazaras buvs nuudytas (Dan 5). Baltieji rmai (angl. The White House) 1. JAV prezidentros pastat kompleksas Vaingtone. 2. prk. JAV prezidento administracija. Baltos spalvos rmai pastatyti 17921800 m. ir tapo JAV prezident rezidencija, pradedant antruoju JAV prezidentu Donu Adamsu (John Adams, 17351826, prez. 1797 Baltieji rmai 1801). Baltoji d vartotojo savarankikai surinktas asmeninis kompiuteris ar koks kitas elektroninis renginys, panaudojant vairi gamintoj atskirai silomus bei parduodamus jo komponentus. Baltosios ds sandara vartotojui yra inoma. Dar plg. Juodoji d. Baltramiejaus naktis negailestingas, smurtinis susidorojimas su prieininkais. 1572 m. rugpjio 24 d., nakt v. Baltramiejaus dien prancz katalikai Paryiuje sukl hugenot (prancz protestant kalvinist) skerdynes ir nuud apie 3000 moni, negaildami nei moter, nei vaik. udyns tssi ir vliau, netrukus jos persimet kitus Pranczijos miestus Tulz, Bordo, Lion, Orlean ir truko iki spalio mn. Tikslus nuudytj skaiius neinomas i viso nurodoma iki 100 000.
33

Balzako amius sakoma apie brand moters ami (nuo 30 iki 50 m.), kuriam bdingas suaktyvjs seksualumas. Posakis radosi po to, kai prancz raytojas O. de Balzakas (Honor de Balzac, 17991850) ileido roman Trisdeimties met moteris (La Femme de trente ans, 18291842), kurio herojei vikontei de Bosean bdinga nepriklausomyb, savarankikas vertinimas ir jausm reikimo laisv.

O. de Balzakas. L. Bisono (Louis-Auguste Bisson, 18141876) dagerotipija (1842).

Barstyti galv pelenais atgailauti. Seniau galvos barstymas pelenais daugelyje taut buvs atgailos, sielvarto ar gedjimo ritualas. Senajame Testamente is motyvas yra Tamaros ir Jobo istorijose (2 Sam 13,19; Job 42, 6). Be komentar (angl. No comment) 1. sakoma atsisakant k komentuoti; 2. sakoma kuo nors piktinantis; atitinka lie. be odi. Posakis paplito po to, kai Didiosios Britanijos ekspremjeras V. erilis (Winston Leonard Spencer Churchill, 18741965, prem. 19401945, 19511955), ijs i Baltj rm po pokalbio su JAV prezidentu H. Trumenu (Harry S. Trumann, 18841972, prez. 1945 1953), taip atovs interviu praiusiems urnalistams. Pats erilis saksi i fraz nusiklauss nuo amerikiei valstybs veikjo ir diplomato S. Velso (Sumner Welles, 18921961) ir prisipains j labai mgsts: "No comment" is a splendid expression. I am using it again and again (Be komentar yra puiki fraz. V. erilis A j nuolat vartoju).
34

Be pykio ir alikumo (lot. Sine ira et studio) objektyviai, be iankstins nuostatos. Posakio autorius romn istorikas Tacitas (Publius Cornelius Tacitus, 58117). Savo veikale Analai jis skaitytojui istorij ada pasakoti be pykio ir alikumo (Annales, Liber I).

Laokoonto dvi didiules jros gyvates, kurios pasmaugusios j pat ir du jo snus (Eneida, II, 199215). Dar r. Trojos arklys. Bjaurusis aniukas 1. iskirtinis, negraus, nemgstamas asmuo kolektyve ar eimoje; 2. brstantis paauglys. Posakis i to paties pavadinimo dan raytojo H. K. Anderseno (Hans Christian Andersen, 18051875) pasakos apie namins anties ipert gulbiuk, kurio ivaizda visi kiemo paukiai bodjosi, j niekino, net igujo i kiemo. Vienumoje gulbiukas iaugo grai gulb ir savo nuostabai buvo pri- H. K. Andersenas imtas i karalik pauki br. Blogio aknis koki nors yd, negerovi, blogo elgesio prieastis ar altinis. Posakis perfrazuotas i Biblijos, plg.: Savs klausiate: Kaip mes galime labiausiai priblokti? ir: Jame gldi nelaims aknys! (Job 19, 28); Vis blogybi aknis yra godulyst (1 Tim 6, 10). Lietuvi publicistikoje pasitaiko ir io posakio parafraz Irauti blog su aknimis. Bulvarin literatra r. Bulvarin spauda Bulvarin spauda pramoginiai lengvo turinio periodiniai leidiniai, skelbiantys vairi reklam gandus, prasimanymus, skandalus, informacij i privataus garsenybi gyvenimo ir pan. Pavadinimas atsirado XIX a. viduryje Pranczijoje, kai Paryiaus bulvaruose imta pardavinti satyrin savaitrat Le Figaro (1826), laikrat Le Matin ir kt. Panaaus turinio knygos pagal analogij pradtos vadinti bulvarine literatra. Dar r. Geltonoji spauda.
36

Tacitas

Belaukiant Godo (pranc. En attendant Godot) sakoma, apibdinant pasyvum, lkuriavim, delsim vietoj aktyvi veiksm. Posakis iairi dramaturgo S. Beketo (Samuel Beckett, 19061989) to paties pavadinimo pjess (1952), kurioje du valkatos leidia laik, laukdami kakokio Godo, taip ir nepasirodanio scenoje. Berti drusk ant aizdos priminti skausmingus praeities igyvenimus ar nelaimes. Senovje druskos brimas ant aizdos buvo vienas i kankinimo ar tardymo bd. Bijok danaj, dovanas neani! (lot. Timeo Danaos et dona ferentes bijau danaj, net dovanas neani) perspjimas apie galim prieo klast, veidmainikai dangstom dovanomis. Perfrazuotas posakis i romn poeto Vergilijaus (Publius Vergilius Maro, 7019 pr. m. e.) poemos Eneida, kur iuos odius trojnams sako ynys Laokoontas, stengdamasis atkalbti juos nuo minties sitempti miest graik (danaj) jiems neva dovanot medin arkl (Eneida, II, 49); u tok elges danaj globja deiv Atn usiund ant
Laokoontas. Skulpt. Agesandras, Atanodoras ir Polidoras (I a. pr. m. e.).

35

Buridano asilas (lot. Asinus Buridani inter duo prata Buridano asilas tarp dviej piev) mogus, niekaip nepasirenkantis viena i dviej. Pasakojama, kad XIV a. prancz filosofas . Buridanas (Jean Buridan, 13001358), iliustruodamas, jog nes pasirinkimo laisvs, kaip pavyzd paminjo asil tarp dviej piev: es is nudvsis badu, nes niekaip nenusprsis, kuri eiti sti. Burtai mesti (lot. Iacta alea est kauliukas mestas) apie galutin sprendim arba pradtus ir nebeataukiamus veiksmus. Posakio autorius romn istorikas Svetonijus (Gaius Suetonius Tranquillus, ~69/75 po 130), pavartojs j J. Cezario biografijoje, apraydamas Cezario sprendim nepaisyti Romos senato draudimo perengti Rubikon ir ygiuoti Rom (Divus Iulius, 33). Bti ar nebti (angl. To be, or not to be: that is the question bti ar nebti tai klausimas) apie kritin moment, kai reikia dl ko nors apsisprsti, priimti lemting sprendim. Fraz i princo Hamleto monologo angl poeto ir dramaturgo V. ekspyro (William Shakespeare, 15641616) tragedijoje Hamletas (1600). Neretai perfrazuojama, ppr. remiantis fonetiniu panaumu, plg. rus. V. ekspyro portretas. bti ar nebti ir (fragm.). Dail. M. Dr muti ar nemuti; Lietu- autas (Martin Droevoje Sjdio laikais (19881990) shout, 16011650). buvo populiarus posakis bti ar pti, apeliuojantis Lietuvos atsiskyrim nuo TSRS ar pasilikim joje. Bti po padu bti nesavarankikam, aklai klausyti kito asmens, ppr. sutuoktinio. Posakis kils i daugeliui taut pastamo vestuvinio prietaro: kas i jaunavedi pirmas
37

umins kitam ant kojos, to bsianti virenyb eimyniniuose santykiuose. Ryt tautose dar buvs paprotys, kai nugaltasis valdovas atsigula knibsias prieais nugaltoj, kad is udt ant jo savo koj. Cerberis uolus, budrus ir/ar piktas sargas. Gr. mituose Cerberis yra trigalvis uo, saugantis jim mirusij poemio karalyst. Paprastai lengvai leidia, taiau stropiai sergi, kad niekas i jos nebeieit. Cerber i poemi buvo atitemps Heraklis parodyti Euristjui (12-asis Heraklio ygis) ir vl nugabens atgal. Cerber savo muzika buvo umigds Orfjas, keliaudamas mirusij pasaul susigrinti mylimosios Euridiks. Cezario pjvis (lot. Sectio caesarea) gimdymo bdas, kai vaisius iimamas operacijos keliu. Manoma, kad operacijos pavadinimas kils nuo Romos imperijos laikais veikusio statymo lex regia (karalikasis statymas), reikalavusio, kad vaisius bt iimtas i si mirus gimdyvei, jei reikia j gelbti. io statymo autoriumi laikomas sabini ir Romos valdovas Numa Pompilijus (Numa Pompilius, 716 673 pr. m. e.). statymo formuluot buvusi tokia: Negat lex regia, mulierem, quae praegnans mortua sit, humari, antequam partus ei excidatur; qui contra fecerit, spem animantis cum grauida peremisse uidetur karalikasis statymas draudia laidoti moter, kuri mir nia, prie tai neipjovus jos vaisiaus; kas elgiasi prieingai, atima vilt gyvam padarui (Leges Regia, II, 12). Pasak romn istoriko Plinijaus Vyresniojo (Gaius Plinius Secundus, 2379), Julijaus Cezario (Gaius Iulius Caesar, 10044 pr. m. e., vald 4944 pr. m. e.) gimins pavard kilusi i to, kad vienas i jo protvi gims btent tokiu bdu (lot. caeso, caedere pjaunu, pjauti): /.../ sicut Scipio Africanus prior natus primusque Caesarum a
38

caeso matris utero dictus, qua de causa et Caesones appellati itaip gims pirmasis Scipionas Afrikietis (236 183 pr. m. e., romn karvedys, Hanibalo nugaltojas A. B.), taip pat pirmasis i Cezari buvo ipjautas i motinos gimdos, dl ko jie ir praminti Pjautiniais (Plinius, NH, lib. VII, 9). Vliau, Cezario vardui tapus bendriniu valdovo pavadinimu (i to ilgainiui kilo lie. skolinys ciesorius, vok. kaiser, rus. , ), terminas lex regia pakeistas lex caesarea (plg dar rus. ). Dl fonetinio panaumo istorinio Cezario asmenvard is operacijos bdas kartais klaidingai siejamas su paiu J. Cezariu es is ileids mintj statym. Pirmoji skminga tokia operacija, atlikta gyvai gimdyvei, inoma tik i XVIII a. (1794 m.). Cezaris nra aukiau u gramatikus (lot. Caesar non supra grammaticos) kad ir koks auktas bebt pareignas, jis privalo paisyti specialist nuomons. Romn istorikas Kasijus Dio (Lucius Cassius Dio Cocceiannus, ~155 ar ~163/ 164 po 229) apra io posakio atsiradimo istorij. Kart imperatorius Tiberijus (Tiberius Caesar Augustus, 42 pr. m. e. 37, vald 1437) savo sake pavartojs nelotynik od. Netrukus jis ekspert atsipras dl to odio es jam taip isprd todl, kad pats buvs labai susierzins dl sako prieasties. Vienas i adresat, vardu Atjus Kapitas (Ateius Capito), atsaks, jog, nors iki iol tokios frazs niekas nevartojo, nuo iol ji tapsianti norma, nes taip pasaks imperatorius. Bet kakoks Marcelas (Marcellus) Tiberijui atsaks taip: Tu, Cezari, gali suteikti Romos pilietyb monms, o ne odiams (Cassius, LVII, 17). Chamas storievis, lus, neiaukltas mogus. Chamas (Hamas) buvo biblinio Nojaus vienas i sn. Pasak Senojo Testamento, isigelbjs nuo tvano, Nojus, ems arto39

jas, buvo pirmasis, kuris siveis vynuogyn. Jis gr vyno, pasigr ir guljo nuogas savo palapinje. Hamas // pamat savo tvo nuogum ir papasakojo savo dviem broliams lauke. Tuomet emas ir Jafetas pam drabu, usidjo j ant abiej pei ir, eidami atbulomis, udeng savo tvo nuogum. Kadangi j veidai buvo nugrti kit pus, nuogo savo tvo jie nemat (Pr 9, 2023). Pamatyti tvo ar motinos nuogum judj paprotyne buvo didi nuodm.Isiblaivs ir suinojs apie Chamo poelg, Nojus sn prakeik ir pasmerk vergauti broliams. Chuliganas (angl. Hooligan) iurktus, destruktyvus mogus, vieosios tvarkos paeidjas, mueika. Paprastai kildinama i airikos pavards Hooligan ar Houlihan. XIX a. pabaigoje tokiu charakteriu ir elgesiu es garsjo Londono priemiestyje smukl laikiusio airio pavarde Hooligan eima. Kiti altiniai nurodo K. Ruko (Clarence Rook, 1862 1915) knyg Chuligano naktys (The Hooligan Nights, 1899). Raytojas teigia, jog odis kils i londonieio Patriko Huligano pavards. Pastarasis buvs smulkus sukius, vagiius bei lbautojas, u policininko nuudym nuteistas iki gyvos galvos ir mirs kaljime. Kaip rodo odio pradia, lietuvi kalb jis pateko i rus kalbos, kurioje skolini h keiiamas ch arba g. Civilizacij konfliktas (angl. The Clash of Civilizations) vakar krikionikosios ir ryt musulmonikosios kultros priepriea. Posakio autorius amerikiei politologas S. Hantingtonas (Samuel Philips Huntington, g. 1927), taip pavadins savo straipsn urnale Foreign Affairs (1993), kuriame jis teigia, jog pasaulis po altojo karo yra susiprieins nebe ideologiniu, o konfesiniu ir vertybiniu pagrindu. Savo teo- S. Hantingtonas
40

rij jis vliau ipltojo knygoje Civilizacij konfliktas ir pasaulio pertvarka (The Clash of Civilizations and the Remaking of World Order, 1996). Daiktas savyje (vok. Das Ding in sich) apie k nors paslapting, neiaikinam. Posakio autorius vokiei filosofas I. Kantas (Immanuel Kant, 17241804), veikale Grynojo proto kritika (Kritik der reinen Vernunft, 1781) tvirtins, kad mogus gals painti tik daikt savybes, o ne paius daiktus, kurie dl to liek daiktais savyje.

I. Kantas

Dangaus mana netiktai ir be pastang atsirads reikiamas maistas ar kitos grybs. Posakis i Senojo Testamento pasakojimo apie Mozs po dykum vediojam yd taut. Ialkusi ir dl to i nepasitenkinimo burbani mini yd dievas Jahv eias dienas maitins i dangaus krintaniomis putpelmis (msa) ir mana (duona), kuri krisdavusi rytais ir pasirodydavusi nudivus rasai kaip kakas smulkaus, panaaus grdelius taip smulkaus tarsi erknas ant ems (I 16, 14). Izraelio namai pavadino t duon mana. Ji buvo panai koriandro skl, balta, o jos skonis buvo panaus meduoli skon (I 16, 31). Biblijos vertjai od mana kildina i yd klausimo Mozei man hu? (hebr. kas tai yra?). Daug triukmo dl nieko (angl. Much ado about nothing) apie emocing ar dramatizuot nereikmingos situacijos vertinim. Posakio autorius angl poetas ir dramaturgas V. ekspyras (William Shakespeare,15641616) tokiu pavadinimu paras komedij (1600). Dauningstrytas (angl. Downing street) 1. gatv Londone, kurioje yra Didiosios Britanijos premjero rezidencija ir Usienio reikal ministerija; 2. prk. Didiosios Britanijos vyriausyb arba URM. Dd Semas (angl. Uncle Sam) JAV personifikacija, j simbolis. Pavadinimas siejamas su verslininko Samuelio Vilsono (Samuel Wilson, 17661854) vardu. JAV antrojo karo su Didija Britanija metu (18121814) S. Vilsonas tieks amerikiei armijai ms valdikose statinaitse, ant kuri buvo santrumpa U.S. (United States Jungtins Valstijos).
42

Dainuojanioji revoliucija nesmurtin, taiki visuomenins santvarkos ar valdios kaita. Terminas atsirado XX a. 10 deimtmeio pradioje, apibdinant 19881989 m. politines permainas Baltijos alyse, kai bard koncertai ir mitinguotoj dainavimas konsolidavo didij visuomens dal siekti atkurti nepriklausomyb ir demokratin valdym. Damoklo kardas nuolatin didel grsm. Gr. mite pasakojama, kad Sirakz valdovas Dionizas I Senasis, iklauss pataiknikus savo dvarikio Damoklo odius, jog valdovas ess laimingiausias mogus pasaulyje, puotos metu pasodins Damokl savo sost, prie tai vir jo lieps pakabinti ant arklio auto atr kard, tuo parodydamas, kad valdovo gyvenimas visai nepavydtinas, nes jam nuolat gresia pavojai.
41

Damoklo kardas. Dail. R. Vestalas ( Richard Westall, 17651836).

S. Vilsonas

i santrump kareiviai juokais iifrav kaip tiekjo inicialus: Uncle Sam dd Semas. Dl skonio nesiginijama (lot. De gustibus non est disputandum) silymas nutraukti gin, jei argumentuojama estetiniais, subjektyviais vertinimais. Posakis atjo i Vidurami scholast darb. Deinioji ranka pagrindinis ar patikimiausias padjjas. I senovs atjusi nuomon, kad dein pus yra teisingoji, geroji, nuo Dievo, o kair neteisingoji, negeroji, nuo velnio. Sdti valdovui i deins bdav labai garbinga; apie Krist raoma, kad engs dang, jis sdi Dievo deinje, o jam yra pavalds angelai, ir valdios, ir galybs (1 Pt 3, 22). Deins rankos ar puss motyvas Biblijoje yra danas, plg. Koks tu esi galingas! Stipri yra tavo ranka, visa pasiekianti tavo dein! (Ps 89, 14); net ten mane vest tavo ranka ir tvirtai laikyt tavo dein (Ps 139, 10). Didybs daugiskaita (lot. Pluralis maiestatis) vardio mes vartojimas vietoje a. Tokia vatosena buvo bdinga karaliams, imperatoriams (todl dar vadinama karalikuoju mes); i daugiskait vartojo ir banyios hierarchai, universitet rektoriai. Vartosena kilo i to, kad karaliai atstovav visai tautai, be to, ne tik savo, bet ir aneksuotj krat, plg.: I Dievo malons Mes, Aleksandras Antrasis, visos Rusijos caras ir valdovas, Lenkijos karalius, Suomijos didysis kunigaiktis Daugiskait caras Nikolajus II vartojo ir atsisakydamas sosto 1917 m. vasar: Sutikdami su Imperijos Dma, Mes nusprendme atsisakyti Rusijos Imperijos sosto ir sudti aukiausiosios valdios galiojimus. i daugiskait reikia skirti nuo autorins (lot. Pluralis auctoris) ar kuklumo daugiskaitos (lot. Pluralis modestiae), vartojamos mokslo darbuose.
43

Didybs manija (lot. Mania grandiosa; kitaip megalomanija) patologikas pasitikjimas savimi, savs pervertinimas, savo gabum, pasiekim ar savo kilms auktinimas, sureikminimas, komplikuojantis santykius su aplinkiniais. Gali bti vienas i izofrenijos ar paranojos poymi. Didysis brolis (angl. Big Brother) totalitarins valstybs valdios klanas ar valdanioji nacija. Pavadinimas paimtas i D. Orvelo (tikroji pavard E. Bleiras) (George Orwell; Eric Arthur Blair, 19031950) antiutopinio romano 1984 (Nineteen Eighty-Four, 1949), kuriame vaizduojama totalitarin valstyb Okeanija, valdoma mslingojo Didiojo Brolio, primenanti hitlerin Vokietij ar stalinin Rusij. I to romano paplito ir fraz Didysis brolis stebi tave (Big Brother is watching you). D. Orvelas Didysis kombinatorius (rus. ) veiklus, energingas sukius.Posakis i rus raytoj Ilfo ir Petrovo ( , 18971937, , 19031942) romano Dvylika kdi ( , 1927) VII skyriaus pavadinimo. iuo epitetu pavadintas pagrindinis romano herojus Ostapas Benderis, apsukrus, iradingas ir nepailstantis lobio, paslpto vienoje i buvusio 12 komplekto kdi, iekotojas. Ilfas ir Petrovas Dievas dav, Dievas ir atmapie nuolank susitaikym su praradimu (ppr. to, kas buvo lengvai, be asmenini pastang sigyta). Posakis i Senojo Testamento Jobo knygos.
44

Tikrindamas Jobo tikjimo tvirtum, Dievas siunts jam sunkius ibandymus, tarp j ir viso turto netekt. tai Jobas atsaks: Nuogas ijau i motinos si, nuogas ten sugriu; Viepats dav, Viepats ir atm! Tebna palovintas Viepaties vardas! (Job 1, 21). Dievas i mainos (lot. Deus ex machina) atsitiktinis asmuo ar netiktos aplinkybs, greitai paalinusios beviltik situacij ar isprendusios neisprendiam problem. Posakis atjo i antikinio teatro, kur supainiot intrig spektaklio pabaigoje isprsdavs scen mechanizmais nuleistas dievas. Dievo avinlis (lot. Agnus Dei) 1. vienas i Kristaus epitet; 2. katalik mii dalis; tokia malda; 3. iron. romaus, tylaus bdo mogus. Posakis i Jono evangelijos taip Jonas Kriktytojas kelis kartus pavadins Krist: Rytojaus dien, matydamas ateinant Jz, Jonas prabilo: tai Dievo Avinlis, kuris naikina pasaulio nuodm! (Jn 1, 29; dar plg. 1, 36). ie odiai buvo uuomina, jog Kristus yra Dievo numatyta auka moni nuodmms ipirkti. is epitetas dar vartojamas Apreikime Jonui (Apr 6, 9; 21, 23). yd paprotyne riukai bdavo aukojami Jahvei prie Velykas (Pasch), atsidkojant u pirmagimi isaugojim vaduojantis i Egipto nelaisvs. Mat paskutin Jahvs bausm Egiptui buvusi pirmagimi numarinimas; o kad Jahv nakt netyia nenumarin yd naujagimi, j nam duris jis saks paenklinti ritualinio riuko krauju (I 12, 113). Dievo pirtas (angl. Finger of God, rus. ) lemties ar kokio vykio prieasties aikinimas Dievo valia. Posakis inomas i Senojo Testamento epizodo, kuriame yd dievas Jahv per Moz ir Aaron varosi su egiptiei yniais, sisdamas Egiptui treij bausm, itaip versdamas faraon leisti Mozei ivesti ydus i Egipto: Aaro45

nas ities savo rank su lazda ir sudav ems dulkes. Uodai apniko mones ir gyvulius. ems dulks visame Egipto krate pavirto uodais.Kertojai panaiai band savo kerais padaryti uod, bet nesteng. O uodai knibdjo ant moni ir gyvuli.Kertojai sak faraonui: Tai Dievo pirtas! (I 8, 1315). i svok vartoja ir Kristus: Bet jei a iveju demonus Dievo pirtu, tai tikrai pas jus atjo Dievo karalyst (Lk 11, 20). Dar plg. I 31, 18. Pats posakis daug senesnis jis randamas egiptiei religins magijos aprauose. Dievo rykt nelaims prieasties aikinimas Dievo bausme. Rykt senovje buvo prastas kno bausms rankis, plg. lie. duoti (krsti) ryki. Abstrakia bausms reikme odis rykt vartojamas jau Senajame Testamente ryktmis vadintos Jahvs 10 bausmi Egiptui, veriant faraon leisti ydams ikeliauti (I 7-12); dar plg.: J namai yra saugs, be baims; Dievo rykt j neitinka (Job 21, 9); Jie auksi savo Dievo, ir jis itiko vis Egipto em baisiomis ryktmis (Jdt 5, 12). Dovanotam arkliui dantis neiri (lot. Noli equi dentes inspicere donat) dl dovanos verts ar kokybs nemandagu diskutuoti. I arklio dant nudilimo sprendiama apie jo ami, todl perkant arkl danai apirimi ir jo dantys. Posakio autoryst skiriama teologui v. Jeronimui (Eusebius Sophronius Hieronymus, 347420). Drakoniki statymai pernelyg grieti statymai ar tvarka. Pavadinimas kils i sen. gr. teisininko Drakono (Drkwn, VII a. pr. m. e.) vardo. 621 m. pr. m. e. Drakonas buvo irinktas vienu i 9 Atn archont (valdytoj) ir sura pirmj teisin kodeks. Jame buvo numatytos mirties bausms ne tik mogudiams, bet ir vagims bei tinginiams. statymai buv tokie grieti, kad amininkai ironizav, jog
46

Drakonas juos ras krauju. 521 m. pr. m. e. atnieiai kodeks pakeit velnesn. Neaiku, ar Drakonui nebuvo inomas Mesopotamijos valdovo Hamurabio (vald 17921750 pr. m. e.) kodeksas, kuriame u meit, melagyst, vagyst daugeliu atvej irgi buvo numatyta mirties bausm (plg. Mesopotamia, 23, 68). Draug painsi nelaimje (lot. Amicus certus in re incerta cernitur). Posakis atjo i sen. gr. raytojo Ezopo (Aswpoj, Aesopus, VI a. pr. m. e.) pasakios Keleiviai ir lokys moralo. Pasakia apie tai, kaip du keliav draugai, uklupti lokio, pasielg skirtingai: vienas lipo med, o antrasis, vos nepakliuvs lokiui nagus, apsimet negyvas ir taip isigelbjs lokys j tik apuosts ir nujs. Pirmasis ilips i medio ir paklauss, k anam aus nibdjs lokys. Nekeliauk su draugais, kurie pavojuose vien palieka! atkirts tasai (Ezopas, 377). Lotynikai posak ipopuliarino romn raytojas, oratorius ir valstybs veikjas Ciceronas (Marcus Tulius Cicero, 10643 pr. m. e.), pavartojs j traktate Lelijus apie draugyst, kur io posakio autoryst skiria poetui Enijui (Qvintus Ennius, 239169 pr. m. e.) (Laelius de Amicitia, 64). Drumsti vanden (rus. , angl. To ster up trouble drumsti rpesius) smoningai ikraipyti faktus, kirinti, siekiant sau naudos. Pirmin reikm galjusi bti terti, plg. Senj Testament: /.../ drumstei vanden kojomis ir terei savo upes (Ez 32, 2). Vliau posakis metaforizavosi ir paiam veiksmaodiui drumsti suteik perkeltin reikm trikdyti. Gali bti perfrazuotas ir i lot. posakio Turbato melius capiuntur flumine pisces drumstame upelyje lengviau gaudyti uv, t.y. savo alinink galima laimti ir apgauls bdu.
47

Duona kasdienin apie k nors gyvybikai svarb. Posakis i Naujojo Testamento, i Kristaus pateiktos naujovikos maldos Tve ms: Kasdiens ms duonos duok mums iandien (Mt 6, 11, Lk 11, 3). Duonos ir regini (lot. Panem et circences) prastuomens, minios poreiki apibdinimas; didesni ideal neturjimas. Posakis atjs i romn poeto Juvenalio (Decimus Iunius Iuvenalis, ~ 50/65 ~ 127) Satyr; deimtojoje jis apie Rom rao taip: iandien kukli jau jinai, tik dviej dar dalyk geidauja / duonos bei regini! (X, 8081). Duoti ton lemti pokalbio tem ar nuostat, padaryti tak kit elgesiui, nuomonei. Posakis atjs i muzik terminijos dirigentas prie krinio atlikim nurodo garso aukt ton. Dviem ponams netarnausi apie veiklos sritis, kuri interesai ar tikslai prietarauja vieni kitiems. Perfrazuota i Naujojo Testamento, plg.: Niekas negali tarnauti dviem eimininkams: arba jis vieno neks, o kit myls, arba prie vieno bus prisiris, o kit nieku vers. Negalite tarnauti Dievui ir Mamonai (Mt 6, 24). (Mamona ia apibendrintai reikia turt.) Tarnysts dviem ponams siuet panaudojo ital dramaturgas K. Goldonis (Carlo Goldoni, 1707 1793) komedijoje Dviej pon tarnas (Il servitore di due padroni, 1745), K. Goldonio portkurioje tarnas Trufaldinas, nordamas retas (fragm.). Dail. pasipelnyti, tarnauja dviem eiminin- A. Longis (Alessandro Longhi, 1733 kams, jiems to neinant. 1813). Eiti per ugn ir vanden veikti vairiausius sunkumus ir klitis. Posakis atjo i Senojo Testamento, plg.: Tu leidai, kad
48

mons jot mums ant sprando, perjome per ugn ir vanden, bet tu ivedei mus saugi viet (Ps 66, 12); Kai brisi per gilius vandenis, bsiu su tavimi, upse tu nepasksi. Kai eisi per ugn, nesudegsi, liepsnos tavs nepraris,nes a esu // tavo Dievas, // kuris tave gelbsti (Iz 43, 23). Erki vainikas kania ar nuolatiniai sunkumai. Senovje tok dygliuot vainik, kaip paeminimo ir gdos simbol, uddav nuteistiesiems myriop. Erki vainiku buvo vainikuotas ir Kristus prie jim Golgotos kaln, mirties bausms viet. Esu, kas esu (lot. Sum quod sum) sakoma, akcentuojant savo individualum ir nenor paisyti patarim keistis. Posakio autorius v. Augustinas (Aurelius Augustinus, 354430), pasak kurio, tai buv apatalo Pauliaus odiai (Sermon 76). Esu mogus, ir visa, kas mogika, man nesvetima (lot. Homo sum, humani nil a me alienum puto) sakoma, pateisinant savo silpnybes. Posakio autorius romn dramaturgas Terencijus (Publius Terentius Afer, ~195~159 pr. m. e.), pavartojs j personao Chremeso lpomis komedijoje Savs kankintojas (Heauton Timorumenos, I, 77). Ezopo kalba (lot. Aesopei logi) alegorijomis, metaforomis, uuominomis pasakyta mintis. Sen. gr. raytojas Ezopas (Aswpoj, Aesopus, VI a. pr. m. e.) yra seniausias inomas pasaki autorius. Jo pasakios Vilkas ir riukas, Vilkas avies kailiu, Lap ir gerv, Lap ir vynuogs ir kt. per literatr tapo folklorizuotos daugelyje taut; Ezopu sek, j vert ar plagijavo kiti pasaki krjai, skaitant romn raytoj Fedr (Phaedrus, 15 pr. Ezopas. Romn skulptra.

m. e.50), rus raytoj I. Krylov ( , 1768 1844) ir kt. Ezopo kalba Lietuvoje buvo ypa populiari sovietmeiu, kai atviru tekstu pasakyta kritin ar ideologikai netinkama mintis buvo stropiai cenzruojama, todl raytojai j maskuodav vairiomis alegorijomis, aliuzijomis, palyginimais, uuominomis ir pan. Termino autorius romn filosofas, dramaturgas ir politikas Seneka Jaunasis (Lucius Annaeus Seneca, ~4 pr. m. e.65) (Cons. ad Polyb., VIII). Fakt kalba (pranc. Les faits parlent faktai kalba) faktais grsti argumentai yra objektyvs ir nepaneigiami. Posakio autorius prancz raytojas A. R. Lesaas (Alain-Ren Lesage, 1668 1747), pavartojs j romano Histoire de Gil Blas de Santillane X knygoje (1735; I sk.). angl kalb tai buvo iversta kaip facts are stubborn things faktai usispyrs dalykas; i ia toks A R..Lesaas posakis pateks ir rus kalb: . posak amerikiei raytojas M. Tvenas (Mark Twain, 18351910) papilds taip: facts are stubborn things, but statistics are more pliable faktai usispyrs dalykas, taiau statistika lankstesn. Faras (Faraonas) iron. policininkas. Metafora atjusi i XVIIIXIX a. Paryiaus argo. Prancz policininkai faraonais pradti pravardiuoti dl aukt kepuri. Lietuvi kalboje i metafora paplito per groin verstin literatr, ko gero per V. Hugo krinius. Faraonai, sen. Egipto valdovai, dvjo auktas pailgas kepures kaip valdios simbol. Pats odis faraonas Europoje paplito per lotyn kalb, kuri pateko i sen. egiptiei kalbos per hebrj ir graik kalbas. Tai drinys, kurio sand reikm yra namas + didis.
50

49

Figaro en, Figaro ten apie judr, apsukr, visur suspjant mog. odiai i ital kompozitoriaus D. Rosinio (Gioachino Antonio Rossini, 17921868) operos Sevilijos kirpjas (Il barbiere di Siviglia, 1816), kurioje pagrindinis personaas kirpjas Figaro iais odiais apibdina pats save. Operos libreto autorius . Sterbinis (Cesare Sterbini, 17841831), pagrindu pams prancz muziko, dramaturgo P. de Bomar (Pierre-Augustin Caron de Beaumarchais, 17321799) to paties pavadinimo komedij (Le Barbier de D. Rosinis Sville, 1775). Figos lapelis nepatikima, formali, lengvai paalinama ko nors slapto, intymaus ar gdingo priedanga. Pasak Senojo Testamento, paragav vaisi nuo painimo medio, Adomas su Ieva suprato es nuogi. Jie susiuvo figmedio lapus ir pasidar sau juosmens aprialus (Pr 3, 7). Krikionikojoje ikonografijoje pirmieji mons vaizduojami prisideng nuogyb figos aka ar lapu.

1553), djs j Girt nekas romane Gargantiua ir Pantagriuelis (La vie de Gargantua et de Pantagruel, 15321564), kur tuo posakiu personaas ragina tarn pripilti jam vyno taur, nes toji jau tuia (I, V). Gamtos auksmas (angl. The Call of the Wild) r. Protvi auksmas. Gauti su motinos pienu (lot. Cum lacte nutricis suxisse su indyvs pienu siurb) apie savybes ar pairas, gautas ankstyvoje vaikystje. Posakio autorius romn raytojas, oratorius ir valstybs veikjas Ciceronas (Marcus Tulius Cicero, 10643 pr. m. e.) (Tusc. III, 2). Posak perfrazavs v. Augustinas (Aurelius Augustinus, 354430), knygoje Ipaintys teigs, jog Kristaus vard jo irdis primusi dar su motinos pienu (lacte matris) (Conf. 3.4.8). Gelein ledi (rus. , angl. Iron lady) grieta, valdinga, rytinga vadov. Pirmoji taip buvo praminta Didiosios Britanijos politik M. Teer (Hilda Margaret Thatcher, g. 1925), baronien (1992), Britanijos Konservatori partijos vadov (nuo 1975), alies ministr pirminink (19791990). i pravard 1976 m. jai dav rus karinis laikratis u atrias kapitalizm ir demokratij ginanias kalbas bei komunistinio reimo kritik. M. Teer neusigavo ir po savaits pareik priimanti titul.
M. Teer

mogaus nuopolis. Dail. Ticianas (Tiziano Vecelli, 14851576).

Gamta nepakenia tutumos (lot. Natura abhorret vacuum) nepriirimoje ar nepuoseljamoje vietoje vis vien kas nors atsiranda. Posakio autoriumi laikomas Renesano laik prancz raytojas F. Rabl (Franois Rabelais, 1494
F. Rabl

Gelein udanga (vok. Eiserner Vorhang, angl. Iron curtain, rus. ) ideologin ir fizin riba, 1946 1989 m. skyrusi TSRS ir jos marionetines alis nuo likusios Europos bei apskritai nuo Vakar pasaulio. Gelein gro52

51

tuota udanga i tikrj buvo naudojama Vokietijos teatruose, kad scenos gaisro atveju atitvert j nuo irov sals. Pati svoka randama yd babilonikajame Talmude (V a.), Sotos traktate, kur raoma: Net gelein pertvara negali atskirti Izraelio (moni A. B.) nuo j dangikojo tvo (38 b). Spjama, kad pirm kart kaip metafora terminas buvo pavartotas skandinav literatroje apie 1901 m. J vartojo ir H. Velsas (Herbert George Wells, 18661946) fantastiniame romane Diev maistas (The Food of the Gods, 1904), apibdindamas priverstin vienatv. Politikoje bene pirmoji j pavartojusi E. Snouden (Ethel Snowden, 18801951) knygoje Per bolevikin Rusij (Through Bolshevik Russia, 1920). Taiau gelein udang, nusileisiani ant Europos po II pasaulinio karo, ipranaavs naci propagandos ministras J. Gebelsas (Paul Joseph Goebbels, 18971945) savo manifeste, paskelbtame savaitratyje Das Reich 1945 m. vasar. Svoka paplito tik po garsiosios V. erilio (Winston Leonard Spencer Churchill, 18741965) kalbos 1946 m. kovo 5 d., kurioje jis pasaks, jog Nuo ecino prie Baltijos iki Tries- J. Gebelsas to prie Adrijos nusileidusi gelein udanga udeng vis emyn. Tokios senosios sostins kaip Varuva, Berlynas, Viena, Praha, Budapetas, Belgradas, Bukaretas, Sofija ir kiti miestai bei j mons yra atsidr Soviet takoje. i V. erilio kalba laikoma altojo karo pradia. Geltonoji literatra (r. Geltonoji spauda). Geltonoji spauda (angl. Yellow press) periodiniai leidiniai, skelbiantys vairius gandus, prasimanymus, skandalus, informacij i privataus garsenybi gyvenimo ir kt., kad
53

tokiu bdu padidint savo tira. Pavadinimas kilo i 1896 m. JAV populiaraus komikso, kurio pagrindinis herojus buvo plikagalvis, kvailai besiypsantis atlpausis berniukas su geltonais naktiniais markiniais (The Yellow Kid). Komikso pieiniuose jis vaizduojamas besitrainiojantis geto gatvmis ir bendraujantis su panaiais save veikjais, daniausiai irgi vaikais, bei primityviai komentuojantis aktualijas. Geltonojo vaikio kalba skurdus geto argonas, ant jo naktini bdavo uraytos reklamini tekst parodijos. Komikso leidjas buvo D. Puliceris (Joseph Pulitzer, 18471911), leids Niujorke dar ir laikrat The World). Puliceriui perjus dirbti pas laikrai magnat V. Herst (William Randolph Hearst, 18631951) ir kartu mus leisti laikrat New York World , konkurentai j laikraio turin pramin geltonja urnalistika, o leidinius, spausdinanius tokios urnalistikos krinius geltonja spauda. Vliau terminas pradtas taikyti ir panaaus turinio knygoms jos pavadintos geltonja literatra. Dar r. Bulvarin spauda. Geriau vliau negu niekad (lot. Potius sero quam nunquam) suplanuoti geri darbai visada naudingi, net ir vliau padaryti. Posakis i romn istoriko T. Livijaus (Titus Livius, 59 pr. m. e.17) veikalo Nuo miesto krimo (Ab urbe condita, Liber IV, 2).

T. Livijus

Geriausia gynyba yra puolimas (angl. The best defence is a good offence geriausia gynyba yra vyks puolimas). Sakoma ppr. apie kontrargumentus ar kontrpuolim (karyboje, sporte, dispute), kai gintis priveriama upuolusioji ar ketinanti pulti pus. Minties uuomin iekoma senovs kin karo teoretiko Sun Cu (Sun Tzu, dar vad. Sun Zi, Sun Vu) darbe Karo menas, datuojamame VI a. pr. m. e. Europoje knyga buvo pirm kart iversta prancz kal54

b (1782) ir padariusi didiul tak Napoleonui Bonapartui (Napolon Bonaparte, 17691821, Pranczijos imperatorius 18041814, taip pat 1815 0306). Posakio aid tyrintojai randa ir Makiavelio (Niccol di Bernardo dei Machiavelli, 14691527) darbuose. Gero vjo! linkima iplaukiantiems kelion ar kl. Linkjimas atjo i burlaivi laik, kai nuo palankaus vjo priklausydavusi kelions skm. Gyvasis lavonas (rus. ) 1. mirtinas ligonis ar fizikai iseks mogus; 2. dvasikai degradavs mogus, be jausm, veiklos, pomgi;3. laikinai atgaivintas numirlis, zombis. Perfrazuota i Naujojo Testamento: Tikra nal palikusi viena sudjo viltis Diev ir dien nakt maldauja bei meldiasi. Bet nal malonum iekotoja dar gyva bdama yra mirusi (1 Tim 5, 56). Literatroje is posakis (ir vaizdis) pirmiausia pasirod rus poeto A. Pukino ( , 17991837) poemoje Poltava, taiau j itin ipopuliarino rus raytojo L. Tolstojaus ( , 1828 1910) to paties pavadinimo pjes (1900), kurioje pagrindinis veikjas dvarininkas Fiodoras Protasovas imituoja saviudyb ir, slapstydamasis nuo monos bei draug, ima gyventi su visuomens padugnmis, kol visikai degraduoja. Gyvenimas po gyvenimo (angl. Life after life) 1. pomirtinis gyvenimas; 2. apie vertingus darbus, paliktus visuomenei po mirties. Posakio autorius amerikiei gydytojas reanimatologas R. Moudis (Reimond Moudi, g. 1944), ileids knyg tokiu pavadinimu (1975), kuri sudjo savo pacient spdius, patirtus klinikins mirties bsenoje. Gyvenimo kelias (lot. Curriculum vitae) 1. gyvenimas; 2. gyvenimo apraas, biografija. Posakio autoriumi laiko55

mas romn raytojas, oratorius ir valstybs veikjas Ciceronas (Marcus Tulius Cicero, 10643 pr. m. e.). Gyventi kaip ant parako statins jausti nuolatin tamp dl galimos netiktos nelaims. Senovje parakas bdavo laikomas statinse tvirtovi rsiuose ar laiv triumuose. Bet koks neatsargus elgesys su ugnimi galdavs sukelti sprogim ir praudyti vir rsio ar laivo denyje esanius mones. Gyventi, vadinasi, mstyti (lot. Vivere est cogitare) pilnavertis ir prasmingas yra tik dvasinis mogaus gyvenimas. Posakio autorius romn raytojas, oratorius ir valstybs veikjas Ciceronas (Marcus Tulius Cicero, 10643 pr. m. e.) (Tusc. V, 111). Gyvybs silas gyvyb. Senuosiuose tikjimuose gyvyb sivaizduota kaip silas, pradtas verpti mogui gimstant. Pavyzdiui, gr. mituose tuo usiimdavusi viena i trij likimo deivi moir Klot (gr. verpja). Silui nutrkus ar j nutraukus, mogus mirdavs. Gordijaus mazgas koks nors sudtingas reikalas, sunkiai sprendiama problema. Pasak sen. gr. legendos, orakulas frigams lieps pasirinkti valdovu pirmj sutiktj vaiuot pakeliui Dzeuso ventykl. Juo buvs valstietis Gordijus, kur ir skyr pirmuoju Frigijos valdovu. Veim, taip pakeitus jo likim, Gordijus pastats Dzeuso ventykloje, o pavalkus priris prie grulo sudtingu mazgu. Anot orakulo, tas, kas atriis Gordijaus mazg, valdysis vis Azij. 334 m. pr. m. e. Aleksandras Makedonietis (Alxandroj G Makedn, 356323 pr. m. e., Makedonijos karalius 336323), uuot narpliojs t mazg, perkirts j kardu. Posakis perkirsti Gordijaus mazg nuo to laiko
56

reikia greitai ir radikaliai isprsti problem, priimti netradicin greit ir ryting sprendim.

Herostrato lov gdinga lov, gauta u netikus poelg ar darb. Maosios Azijos graikas Herostratas, siekdamas igarsti, 356 m. pr. m. e. padegs Artemids ventykl Efese vien i septyni pasaulio stebukl.

Artemids ventykla Efese (rekonstrukcija)

Aleksandras perkerta Gordijaus mazg (fragm.). Dail. . Bertelemis (JeanSimon Berthlemy, 17431811).

Greiiau, aukiau, stipriau (lot. Citius, altius, fortius) Olimpini aidyni kis, kur 1913 m. prim Tarptautinis olimpinis komitetas. Gulbs giesm (lot. Cycnea vox gulbs balsas) paskutinis, priemirtinis menininko, mokslininko ir pan. krinys. Posakio autorius sen. gr. raytojas Ezopas (Aswpoj, Aesopus, VI a. pr. m. e.). Pasakioje Gulb ir sis pasakojama, kaip turguje pirkta gulb, tamsoje supainiota su pjovimui numatyta simi, mirties akivaizdoje suklyk ir itaip igelbjo savo gyvyb. Ezopas turjo galvoje legend, pasak kurios, gulb nebyl (Cygnus olor) kelios akimirkos prie mirt pirm ir paskutin kart suklykia nuostabiu balsu. Vliau motyv pavartojo sen. gr. dramaturgas Eschilas (Ascloj, Aeschylus, 525456 pr. m. e.) tragedijoje Agamemnonas, kurioje Klitemnestra apie aikiaregs Kasandros mirt sako: ana, lyg gulb mirdama, / Dar paskutin giesm sugiedojo ia! (Eschilas, 1444-1445). Panaiai posak pavartojo romn raytojas, oratorius ir valstybs veikjas Ciceronas (Marcus Tulius Cicero, 10643 pr. m. e.), karvedio Licinijaus Kraso (Marcus Licinius Crassus, ~11553 pr. m. e.) priemirtinius odius prilygins gulbs giesmei (de Orat., III, 6).
57

Homerikas juokas garsus, netramdomas kvatojimas. Sen. gr. poetas Homeras (Omhroj, Homerus, 8 a. pr. m. e.) Iliadoje ir Odisjoje apras gars kvatojim. Pavyzdiui, Odisjoje raoma, jog /.../ nesuvaldomas juokas tuojau nemirtingus pagavo, / Kai sumanaus Hefaisto gudrisias pinkles pamat (Odisja, VIII, 326327); Jaunikiams Palad Atn / Juok besaik uleido, ir protas jiems susimai. / Kaip nesav, and suvaldyt nesteng i juoko (Odisja, XX, 345347). Homeras (RomPosakis pirm kart pasirods XVIII n kopija i II a. a. prancz literatroje. pr. m. e. originalo) Homo soveticus (lot. sovietinis mogus) ironikas Taryb Sjungos gyventojo, apdoroto komunistins propagandos ir ideologijos, apibdinimas. Termino autorius rus filosofas ir publicistas A. Zinovjevas ( , 19222006), taip pavadins savo knyg (1982), skirt vadinamojo tarybinio mogaus pasauliros analizei. Terminas sukurtas pagal kit analogik mog nusakani biologini termin pavyzd: homo errectus, homo sapiens ir pan., parodijuojant tuometins ideologijos teigin, jog per komunist valdymo laikotarp susiformavusi naujo tipo tarybin visuomen, o jos narys ess naujos ries mogus tarybinis mogus.
58

 t pai up dukart nebrisi apie nuolatin ir neivengiam visa ko kitim. Posakio autorius sen. gr. filosofas Heraklitas i Efeso (`Hrkleitoj Efsioj, 554483 pr. m. e.). Idja fiks (pranc. Ide fixe fiksuota mintis) kyri, manika idja. Spjama, kad terminas pirmiausia atsirads medicinoje ir reiks persekiojani liguist, netikusi mint. Iekok moters (pranc. Cherchez la femme) sakoma kaip uuomina, jog nusikaltimas ar skriauda yra tiesiogiai ar netiesiogiai padaryta dl moters. Posakio autorius Paryiaus policijos vadovas generolas leitenantas G. de Sartinas (Antoine Raymond Jean Gualbert Gabriel de Sartine, 17291801), tarnavs ten 17591774, vliau taps Pranczijos jr ministru (17741780). G. de Sartinas es taip patardavs savo pavaldiniams, ypa tais atvejais, kai nusikaltimas atrodydavs neiaikinamas. G. de Sartinas bdavo sitikins, jog visais sudtingais atvejais vienaip ar kitaip nusikaltim yra sivlusi moteris ar kaip bendrinink, ar kaip alutin prieastis. Vadinasi, rasti t moter reik iaikinti nusikaltim. Posak ipopuliarins prancz raytojas A. Diuma (tvas) (Alexander Dumas, 18021870) romane Paryiaus mohikanai (1854), kur i fraz mgsta kartoti Paryiaus policijos tarnautojas, kurio prototipas buvo G. de Sartinas. Galimas daiktas, jog pirminis io posakio altinis yra romn poeto Juvenalio (Decimus Iunius Iuvenalis, ~50/65 ~127) viena i satyr, plg.: Byl surasti sunku ikelt vyro, ne moters (VI, 243). Iekoti kaip su iburiu stropiai ar atkakliai iekoti. Posakis kilo i pasakojimo apie sen. gr. filosof Diogen Sinopiet (Diognhj Sinwpej, 412323 pr. m. e.), kuris es vaiktinjs dien su udegtu ibintu po piln moni turgaus aikt. Paklaustas, ko ieks, Diogenas atsaks: Iekau
59

mogaus. Fedro (Phaedrus, 15 pr. m. e.50) pasakioje Ezopas ir plepnas ibinte ugn namus nes vergas Ezopas, maiktuolis pasaki autorius. Tolokai buvo eiti namus aplink, / Todl patrauk tiesiai aikts viduriu. / ia jo plepnas neitvr neukalbins: / Ezopai, ko vidudien Diogenas su ibintu (fragm.). Dail. Ch. su iburiu? / mogaus, atsak, Ribera (Jos de Riiekau. Ir namo nuskubino. / Jei ky- bera, 15911652). ruoliui neprasprdo odiai ie, / Tai suvok, kad senis mogumi nelaiko to, / Kuris be reikalo gaiina usimusiuosius (Fedras, 416417). Ievos kostiumas moters nuogumas. Vilkti Ievos kostiumu reikia bti nuogai. Posakio kilm r. Adomo kostiumas. Ilga ranka (lot. Longa manus) toli siekianti kieno nors valdia ar kontrol (ppr. per pavaldinius ar agentus). Posakis kils i romn teiss, kurios pradia laikomi Dvylikos lenteli statymai (Leges duodecim tabularum, ~450 m. pr. m. e.); i teis suteikta didiul valdi vyrams tvarkyti savo eimos nari likimus laikyti visus po ranka, kad ir kur jie bebt. Posakis randamas romn poeto Ovidijaus (Publius Ovidius Naso, 43 pr. m. e. ~17) poemoje Herojs (arba Heroj laikai), kur Elena, susiraindama su Trojos karalaiiu Pariu, jam nuogstaudama atrao, jog ir ivykusio jos vyro Menelajo karalika ranka ilga yra (longas regibus esse manus) (Heroides, XVII, 168). XII a. dl bandym ukariauti atokesnes pietines slav emes Rostovo ir Suzdals kuni- Ovidijus
60

gaiktis Jurijus ( , ~10901157) gavo Dolgorukio (rus. ilgarankis) pravard. Ko gero io posakio pagrindu atsirads ir jo antonimas per trumpos rankos apie negalint k pakeisti ar pasiekti dl savo ribot sugebjim ar valdios stokos. Dar plg. Maskvos ranka. neti savo indl skirti ko nors dal bendram reikalui, prisidti prie jo. Perfrazuota i Naujojo Testamento epizodo apie nals paaukotus skatikus: Pakls akis, Jzus ivydo turtuolius, dedanius savo dovanas auk skryni.Jis pamat ir vien varg nal, kuri met du smulkius piniglius.Ir jis tar: I ties sakau jums, ita neturtinga nal met daugiau u visus.Anie visi met auk skryni i to, kas jiems atlieka, o ji i savo neturto met visk, k turjo pragyvenimui (Lk 21, 14). protis antroji prigimtis (lot. Consuetudo est altera natura) sakoma apie kyr ar aling prot, kurio sunku atsikratyti, kaip ir gimtos ypatybs. Posakio autorius romn raytojas, oratorius ir valstybs veikjas Ciceronas (Marcus Tulius Cicero, 10643 pr. m. e.), taiau pai mint Ciceronas pam i Aristotelio (Aristotlhj, Aristoteles, 384322 pr. m. e.) veikalo Ars Rhetorica (I, 11). Ir sienos turi ausis patarimas atsargiau kalbti netgi ten, kur, atrodo, niekas paalinis negirdi; perspjimas dl pavojaus bti klausomiems. Posakio autorius ispan raytojas Servantesas (Miguel de Cervantes Saavedra, 1547 1616), pavartojs j romane Don Kichotas (16051615).
Servanteso portretas (fragm.).. Dail. Ch. Martinesas (Juan Martnez de Juregui y Aguilar, 15831641).

Ir tu, Brutai! sakoma iduodaniam artimam draugui, kuriuo buvo labai pasitikta. Brutas (Marcus Junius Brutus, 8542 pr. m. e.) buvo Romos senatorius ir geras imperatoriaus Julijaus Cezario (Gaius Iulius Caesar, Cezario mirtis (fragm.). Dail. V. Ka10044 pr. m. e., vald 49 muinis (Vincenzo Camuccini, 17711844). 44 pr. m. e.) draugas. Taiau Cezariui neinant, Brutas susidjo su jo prieininkais, sitrauk smoksl ir buvo vienas i Cezario udik, tuo labai nustebins pat udomj. Et tu, Brute! (ir tu, Brutai) es buv paskutinieji Cezario odiai. Tok posak ipopuliarino V. ekspyras (William Shakespeare, 1564 1616) tragedijoje Julijus Cezaris (1599). I tikrj, pasak romn istoriko Svetonijaus (Gaius Suetonius Tranquillus , ~69/75 po 130), Cezaris j udaniam Brutui es graikikai pasaks: Ir tu, mano vaike (etsi tradiderunt quidam Marco Bruto irruenti dixisse: ka s tknon) , nors paties Svetonijaus manymu, Cezaris mirs tyldamas (Divus Iulius, 82). I Bruto pavards kilo bdvardis brutalus iaurus. Yra trys melo rys: melas, akiplikas melas ir statistika. Sakoma kaip kontrargumentas tiems, kurie k nors kartai rodinja, remdamiesi vien statistika ir sociologinmis apklausomis. Posakio autoriumi laikomas Didiosios Britanijos premjeras B. Dizraelis (Benjamin Disrael, 18041881, premjeras 18741880); tai nurodo Autobiografijoje (1924) B. Dizrael citavs amerikiei raytojas M. Tvenas (Mark Twain, 18351910).
62

61

Yra mogus yra problema, nra mogaus nra problemos cinikas teiginys, jog visos mogaus problemos dingsta po jo mirties, t.y. j nuudius ar palaukus, kol jis numirs. Posakio autoryst priskiriama TSRS vadovui J. Stalinui ( -, 18791953, bolevik partijos generalinis sekretorius 1922 1953, vyriausybs vadovas 19411953). Taiau nepaliudyta, kad jis kada nors taip J. Stalinas bt saks ar kur nors ras. Pats posakis atjo i rus raytojo A. Rybakovo ( , 19111998) romano Arbato vaikai ( , 1987), kuriame Stalinas taip pateisina kariki suaudym Caricyne 1918 m.: Mirtis isprendia visas problemas. Nra mogaus, nra ir problemos. Vliau autobiografiniame Prisiminim romane (-, 1997) A. Rybakovas apie i fraz rao, jog A. Rybakovas galbt j i kako igirds, gal pats sugalvojs. Toks buvs stalininis principas. A paprasiausiai j trumpai suformulavau, rao A. Rybakovas. Istorija yra gyvenimo mokytoja (lot. Historia est magistra vitae) neinantys istorijos kartoja savo pirmtak klaidas. Posakio autorius romn politikas, filosofas ir oratorius Ciceronas (Marcus Tullius Cicero, 10643 pr. m. e.), apibdins istorij dar ir kaip ami liudinink, tiesos vies, atminties gyvast, senovs skelbj, plg: Historia vero testis temporum, lux veritatis, vita memoriae, magistra vitae, nuntia vetustatis (de Oratore, II, 36). I Dievo malons (lot. Dei gratia) 1. apie turim karaliaus titul ir valdi; 2. apie koki nors skm ar gimt talent. Posakio altinis Naujasis Testamentas, kuriame apata63

las Paulius Pirmajame laike korintieiams rao: Dievo man suteikta malone a, kaip imanus statybos vadovas, padjau pamat, o kitas stato toliau (I Kor 3, 10). I nieko niekas neatsiranda (lot. Ex nihilo nihil fit) sen. gr. filosofo Parmenido (Parmendhj /Elethj, ~520~450 pr. m. e.) teiginys, kartotas ir vlesni autori. Ieigin diena (angl. Day off; pranc. Jour de sortie) laisvadienis. Viduramiais miestieiai amatininkai darbo dienas daniausiai leisdav savo nam dirbtuvse, o sekmadieniais ieidav i nam banyi ar tiesiog pasivaikioti. Ieiti (Ineti) kojomis priek mirti. Daugelio taut laidojimo paproiuose mirusysis neamas kojomis priek, simbolizuojant jo kelion kit pasaul, taip pat ukertant keli jo sugrimui vaiduoklio pavidalu. Igerti taur iki dugno garbingai iksti sunkumus ar kanias. Posakis i Senojo Testamento: Atsibusk, atsibusk! Atsikelk, Jeruzale! Tu grei pykio taur, kuri laik Viepaties ranka, igrei iki dugno ind svaigi taur! (Iz 51, 17). Motyvas yra ir Naujajame Testamente, plg.: Tve, jei nori, atimk it taur nuo mans, taiau tebna ne mano, bet tavo valia! (Lk 22, 42). Dievas atsimin didij Babel, kad jai duot savo rstybs ir nirio vyno taur (Apr. 16, 19). Ileisti din i butelio sukelti ar leisti kilti sunkiai kontroliuojamai ar visai nevaldomai situacijai. Posakis kilo i arab pasak apie induose ukimtus dinus, t. y. dvasias, kurios savo ivaduotojui galinios tiek padti, tiek kenkti. Imuti i balno atimti i ko valdi ar sugriauti argumentus. Posakis kilo Viduramiais i riteri turnyr, per kuriuos prieprieiais joj raiteliai susitik stengdavsi bukomis ietimis itrenkti vienas kit i balno. Dar plg. Lauyti ietis.
64

Imuti pagrind i po koj atimti pragyvenimo altin ar sugniudyti moralikai. Posakis kilo i nuteistj korimo bdo, kai kariamajam budelis i po koj imudavs atram ar atverdavs grindyse taisyt ang. Iradinti dvirat gaiti laik, iradinjant tai, kas jau irasta. Dviratis upatentuotas 1818 m., dviratis su pedalais irastas 1853 m., o apie 1867 m. Pranczijoje pradta serijin dvirai gamyba. Dviraio prototip randama jau senovs Egipto pieiniuose, Pompjos freskose, Leonardo da Vinio (Leonardo da Vinci, 14521519) mokini biniuose. Taiau tikruoju dviraio iradju laikomas vokietis K. Draizas (Karl Wilhelm K. Draizo dvirat medin Friedrich Christian Ludwig drezina (1817). Drais, 17851851). Ivaizda apgaulinga (lot. Frontis nulla fides ivaizdai jokio pasitikjimo) perspjimas, jog nereikia sprsti apie k nors i pirmo vilgsnio: grai mogaus ivaizda dar nereikia, kad mogus yra geras, ir atvirkiai. Posakis atjs i romn poeto Juvenalio (Decimus Iunius Iuvenalis, ~ 50/ 65~127) Satyr: Niekad veidais netikk! Juk matyti ori paleistuvi / gatvmis vaiktant visur (II, 89). taisyti ragus (vok. Horner aufsetzen; pranc. Planter les cornes) apie monos seksualin neitikimyb. Posakis turi kelias kilms versijas. Mginama sieti su gr. mitu apie Akteon, kur mediokls deiv Artemid pavertusi elniu u tai, kad is netyia pamats j nuog. Taip pat pasakojama, kad senovs germanai turj tradicij, pagal kuri mona, ilyddama vyr karan, uddavusi jam ragais puot alm ir iki vyro grimo bdavusi laisva nuo vedybini sipareigojim.
65

Jaunysts nuodms sakoma pateisinant savo poelgius, padarytus jaunystje, jei dabar jie atrodo netoleruotini. Posakis imtas i Senojo Testamento, plg.: Esu sugdintas ir raustu, priekaitauju sau u savo jaunysts nuodmes (Jer 31, 19); Mano jaunysts nuodmes ir kaltes umirk, savo itikima meile dl savo gerumo atsimink mane, Viepatie! (Ps 25, 7). Jga vienybje (lot. Viribus unitis) sakoma apie visuomens ar kolektyvo konsolidacij, siekiant bendro tikslo. kio autorius Juozapas fon Bergmanas, austr erchercogo Karlo vaik mokytojas. 1848 m. k vieai paskelb daugiatauts Austrijos ir Vengrijos imperatorius Pranas Juozapas I (Franz Joseph I, 18301916, vald 18481916). Kiek perfrazuotas is kis buvo ant lietuvik pinig tarpukario Lietuvoje: Tautos jga vienybje. Jei Dievo nebt, j reikt igalvoti (pranc. Si Dieu n existait pas, ilfaudrait linventer) apie legend, gand ir pan., reikaling visuomens ar kolektyvo interesams. Posakio autorius prancz filosofas ir raytojas Volteras (Voltaire, 1694 1778), pavartojs j 1769 m. eiliuotame linkjime anoniminiam autoriui, paraiusiam ateistin Knyg apie tris melagius (1768), kurioje negailestingai kritikuojamos trys pasaulins religijos. Nors Volteras skeptikai irjo baportretas nyi, taiau religij be fanatizmo trak- Voltero Dail. N. de (fragm.). tavo kaip btin priemon neapsivie- Liariljeras ( Nicotusiai visuomenei moralikai paaboti. las de Largillire,
16561746).

Jei nori taikos, ruokis karui (lot. Si vis pacem, para bellum) karini ilaid ir ginkluots modernizavimo pateisi66

nimas taikos metu: kariuomens turjimas es sulaiko kaimynines alis nuo ketinim upulti. Posakio autorius romn raytojas ir karo teoretikas Vegecijus (Publius Flavius Vegetius Renatus, IV a. antroji pus), paras Karo dalyk santrauk (Epitoma rei militaris), kur toji mintis skamba taip: Igitur qui desiderat pacem, praeparet bellum taigi, kas nori taikos, tegu rengiasi karui (Liber III). Vliau posakis ne kart perfrazuotas. 1898 m. austras ginkl konstruktorius G. Liugeris (Georg Johann Luger, 18491923) upatentavo pistolet, kur pavadino parabellum, paskutiniaisiais io posakio G. Liugerio parabelis odiais. Dar r. Kas nemaitina sa- P 0 8 vos armijos, maitina svetim. Judo buinys (pabuiavimas) veidmainika, klastinga buiniu parodyta pagarba. Pasak evangelij, pabuiavimas buvs sutartinis idaviko apatalo Judo enklas atjusiems suimti Kristaus (Mt 26, 4850, Mk 14, 4346, Lk 22, 4748). Judo sidabriniai (graiai) idaviko honoraras. r. Trisdeimt sidabrini. Juo blogiau, juo geriau (rus. , ) sakoma, kai blogjanti kit situacija yra naudinga saviems tikslams siekti. Posakis rusams buvo inomas dar iki to, kai buvo ufiksuotas literatroje. Seniausias inomas posakio uraymas yra 1824 m. poeto A. Pukino ( , 17991837) laike poetui kunigaikiui P. Viazemskiui ( , 17921878), plg: , e dano ruso devizu seniai taps juo blogiau, juo geriau. Posak ipopuliarino raytojas F. Dostojevskis ( 67

, 18211881), pavartojs j romane Paemintieji ir nuskriaustieji ( , 1861) (III, 9 skyr.).

A. Pukino portretas (fragm.). Dail. V. Tropininas ( , 17761857).

Juoda kat nelaim pranaaujantis enklas. Dalis moni tiki, kad tokio plauko katei perbgus skersai keli, j tame kelyje laukianti nelaim. Apie susipykusius draugus, kolegas ar meil praradusi por sakoma: Tarp j prabgo juoda kat. Prietaras atjo i t laik, kai buvo tikima, jog nelabasis, burtininkas ar ragana, suman kam nors pakenkti, pasiveria juoda kate ir perbga jam keli. Juodasis humoras (angl. Black humour) humoras, kurio siuet sudaro iaip jau rimtai, lidnai ar tragikai traktuojami dalykai: mirtis, smurtas, katastrofa, negalia, saviudyb, karas ir pan. Pavadinimo atsiradim mginama sieti su senovs medicinoje buvusiu pavadinimu juodoji tulis taip vadintas vienas i penki neva mogaus organizme esani skysi; juodoji tulis es sukeldavusi melancholij. Posakis juodasis humoras pirmiausia atsirado JAV XX a. etajame deimtmetyje, kai amerikiei literatroje m rastis krini, kuri tragikas ar siaubo siuetas bdavo pateikiamas komika maniera. Termino sinonimai yra tamsusis (dark), nesveikas, bjaurus (morbit) humoras, juodoji komedija (black comedy). Juodoji d (angl. Black box) lktuvo renginys, registruojantis visus skridimo duomenis, taip pat ir lakn kalb. Pavadinimas paimtas i kibernetik terminijos, kur jis reikia sistem ar prietais, kurio darb galima stebti tik iorikai, neinant, kas jo viduje. Pats renginys yra nudaytas
68

oranine spalva, kad aviakatastrofos atveju bt lengviau randamas. Juodoji nal moteris, udanti savo seksualinius partnerius. Posakis kils i voro Latrodectus spp. patels metaforiko pavadinimo ji po apvaisinimo upuolanti partner ir j sudanti. Patel juodos spalvos, labai nuodinga, keliskart didesn u patinl.

tiek varg ar liaudies. Perfrazuotas Kristaus mokytos Tve ms maldos fragmentas, plg.: teesie tavo valia kaip danguje, taip ir emje (Mt 6, 10). Kaip durnaropi (drigni) prisirijs apie lstant ar neadekvaiai (ppr. agresyviai) reaguojant aplinkinius. Durnarop (Datura) ir drign (Hyoscyamus) yra labai nuodingi augalai. Apsinuodijimo poymiai yra distanti burna, isiplt vyzdiai ir didelis susijaudinimas. Kaip feniksas i pelen sakoma apie k nors atkurt ar atstatyt. Feniksas yra mitinis pauktis, savo gyvenimo pabaigoje susikrauns lizd i cinamono akeli, susidegins drauge su lizdu ir vl atgimsts i savo pelen. Paukio vaizdis per Antikos mitus atjo i dar senesns egiptiei mitologijos, kur jis buvo Sauls dievo Ra vienas i simboli. Kaip i gausybs rago dideliais kiekiais, nenutrkstamai. Gr. mitas pasakoja apie ok Amaltj, kuri savo pienu maitinusi motinos Rjos igelbt ir paslpt maj Dzeus (jo tvas Kronas rydavs visus iki tol gimusius savo vaikus). Amaltjos ragai buv stebuklingi: i vieno tryks nektaras, i kito ambrozija. Syk oka ragu ukliuvusi u medio, ir ragas nuls. Rag radusios nimfos apipyn j lapais, pripild vaisi ir atidav Dzeusui, kuris tada jau buvo uaugs. Dzeusas paverts j gausybs ragu ir grins nimfoms. Dabar i rago biro visa, ko tik nimfos panordavusios. Po to ragas pateks laims ir skms deivei Tichei, kuri i jo barsiusi dovanas monms. Lietuvi etnologs Marijos Gimbutiens (19211994) nuomone, gausybs rago archetipas turi kur kas senesnes itakas ir siekia ikiindoeuropietikj Europ, kurios tikjimuose jautis simbolizavs vaisingum todl, kad jo galvos kontras i priekio primens moters gimdos kontr; senieji europieiai panaum es jau buvo pastebj.
70

Juodoji nal

Juodoji rinka (angl. Black market) rinkos dalis, netraukta oficialij ekonomin statistik, siekiant (nu)slpti kin veikl, privalom deklaruoti, vengiant mokesi, usiimant draudiam preki prekyba, draudiamomis paslaugomis ir pan. Juodja pavadinta todl, kad veikloje vengiama vieumo ir paalini aki. Kabti ant plauko jausti kam nors nuolatin grsm. Plg. Damoklo kardas. Kai uo apkandioja mog, jokia naujiena. Naujiena, kai mogus apkandioja un geltonosios spaudos moto. Posakio autoriumi laikomas amerikiei urnalistas D. Bogartas (John B. Bogart, 1848 (1845?)1921), laikraio The Sun leidjas 18731890. Kaip buliui raudonas skuduras apie tai, kas labai k erzina, veria prarasti savitvard. Palyginimas paimtas i koridos, kurioje toreadoras raudona skraiste siutina buli. I tikrj bulius raudonos spalvos neskiria (ji skirta irovams), o siunta nuo toreadoro judesi ir isisukinjim nuo badymo. Kaip danguje, taip ir emje visur tos paios problemos ir toks pat gyvenimas tiek turtingj ar valdios atstov,
69

Kaip vover rate apie mog, varginam monotonik ir nesibaigiani darb, troktant atokvpio ar poilsio. Voverei, taip pat smulkiems grauikams ratas taisomas narve, kad jie, jame bgdami, galt fizikai isikrauti, sukdamiesi vietoje. Kair neino, k daro dein apie veidmainikus ar piktavalikus pavaldini poelgius, prietaraujanius vadovo pairoms ar pareigoms. Posakio autorius Kristus. Tiesa, jo mintis buvusi prieinga: Kai tu daliji imald, teneino tavo kair, k daro dein,kad tavo imalda likt slaptoje, o tavo Tvas, regintis slaptoje, tau atlygins (Mt 6, 34). Kaiioti pagalius ratus smoningai trukdyti kam nors siekti tikslo. Senovje veimams stabdyti buvo naudojami specials pagaliai, kuriuos kidavo tarp stipin, kad ublokuot rat. Kani keliai (lot. Via dolorosa) sunks gyvenimo ar veiklos etapai. Dar r. Kryiaus keliai. Karalait ant irnio apie noring, op, ilepint mog, nepakeniant net ir menkiausi buitini nepatogum. Posakis kilo i to paties pavadinimo H. K. Anderseno (Hans Christian Andersen, 18051875) pasakos apie karalait, blogai nakt miegojusi dl to, kad po dvideimties iuini ir tiek pat patal krva ji jautusi pakit irn. itaip princas ir karalien tikrin, ar nuotaka esanti tikra karalait. Karalius mir, tegyvuoja karalius! (pranc. Le roi est mort! Vive le roi!) 1. nra nepakeiiam vadov; 2. apie kok nors politin ar visuomenin reikin, kuris inyks netrukus atsirado kita forma, ilaiks ankstesniojo reikinio esm. iais odiais Pranczijoje pro Versalio langus b71

davo liaudiai praneama apie senojo karaliaus mirt ir tai, kad soste jau sdi jo paveldtojas, tokiu bdu pabriant karalikojo valdymo tstinum. Tokios pat reikms yra ir lot. posakis rex non moritur karalius nemirta. Karalius nuogas sakoma teigiant, jog tiesa yra visai kita ir jog aplinkiniai tik apsimeta jos nematantys ar nesuvokiantys. Posakis i dan raytojo H. K. Anderseno (Hans Christian Andersen, 18051875) pasakos Nauji karaliaus drabuiai. Pasakoje karaliaus pasamdyti siuvjai pasirod es sukiai: aud tuiomis staklmis, siuv adatomis be sil, bet ir karaliui, ir jo ministrams teig, jog ir audeklas, ir drabuiai es neregto groio. Karalius ir jo aplinka, gdydamiesi prisipainti nemat nei audeklo, nei drabui, tik tvirtino siuvj odius. Ijus pasivaikioti neva su naujais drabuiais nuog karali demaskavo vaikas, suuks, jog karalius nuogas. Tada praregj ir visi kiti. Kartais (iltais) pdsakais sakoma raginant imtis kieno paiekos tuoj pat, po dingimo ar nusikaltimo. Posakis atjo i mediotoj leksikos kartais ar iltais pdsakais vadinami vieiai palikti pdsakai, dar atsiduodantys vrimi. Kartybi taur neivengiami sunkumai ar kanios. Posakis kils i Kristaus vartotos metaforos apie jo bsimas kanias ir mirt: Kiek toliau pajs, parpuol knibsias ir meldsi: Mano Tve, jeigu manoma, teaplenkia mane i taur. Taiau ne kaip a noriu, bet kaip tu! (Mt 26, 39); Nejaugi a negersiu tos taurs, kuri Tvas man yra davs?! (Jn 18, 11). Kas ciesoriaus, ciesoriui, kas Dievo Dievui sakoma akcentuojant pasaulietini interes atribojim nuo banytini. iuos odius Kristus itars j provokavusiems fariziej nipams epizode apie mokesius: Taigi jie klaus
72

j: Mokytojau, mes inome, kad tu teisingai kalbi ir mokai. Tu nepaisai moni laipsni, bet mokai Dievo kelio, irdamas teisybs. Pasakyk, ar mums valia mokti ciesoriui mokesius, ar ne?Matydamas j klast, Jzus tar jiems:Parodykite man denar. Kieno atvaizdas ir raas jame? Jie atsak: Ciesoriaus.Tada jis tar: Kas ciesoriaus, atiduokite ciesoriui, o kas Dievo Dievui (Lk 20, 2125; Mk 22, 1621). Kas kalavij pakelia, nuo kalavijo ir va karo ar smurto iniciatori laukia pralaimjimas ar smurtin mirtis. Perfrazuoti Kristaus odiai, pasakyti sumimo metu j ginti bandiusiam Petrui: Kik kalavij atgal, kur buvo, nes visi, kurie griebiasi kalavijo, nuo kalavijo ir us (Mt 26, 52). Kas leidiama Jupiteriui, neleidiama jauiui (lot. Quod licet Iovi, non licet bovi) apie nelygias pretenzijas; dvigub standart pateisinimas. Perfrazuotas romn dramaturgo Terencijaus (Publius Terentius Afer, ~195~159 pr. m. e.) posakis immo aliis si licet, tibi non licet jei leidiama kitiems, tau neleidiama (Heauton timorumenos, 797). Posakis yra uuomina mit apie Europos, Finikijos karalaits, pagrobim. Dzeusas (romn mitologijoje Jupiteris), pasiverts auksaplaukiu Europa ant jauio. Sejauiu, atplauks pakrant, kur su linunto ventyklos (Sisavo draugmis aidusi Europa. Pa- cilija) reljefas (V a. pr. maiusi tok gra ir jauk jaut, Eu- m. e.). ropa panorusi juo pajodinti ir pakvietusi drauges. Taiau jautis nelauks, kol ant jo uss Europos draugs, ir nubgs su ja tiesiai jr. Atplauks gimtj Kretos sal, Dzeusas vl atvirts dievu, ir Europa tapusi jo mona.
73

Kas ne su mumis, tas prie mus 1. radikalus, kratutinis politini oponent ar neutral apibdinimas ir grasinimas jiems; 2. aliuzija vadinamj klasi kov bolevikinje Rusijoje. Perfrazuotas Kristaus posakis: Kas ne su manimi, tas prie mane, ir kas su manimi nerenka, tas barsto (Mt 12, 30; Lk 11, 23). Rusijoje posakis buvo itin populiarus pirmaisiais bolevik valdymo metais juo buvo pateisinamas fizinis susidorojimas su politiniais oponentais. Vliau posakis nustotas deklaruoti, taiau jo principas taikytas beveik per vis taryb valdios laikotarp (Lietuvoje nuo pat pirmosios okupacijos 1940 m. birel iki 1988 m. pabaigos). Kas nedirba, tas nevalgo sakoma smerkiant veltdius. Posakis yra Naujajame Testamente, apatalo Pauliaus laike tesalonikieiams: Dar bdami pas jus skelbme: Kas nenori dirbti, tenevalgo! (2 Tes 3, 10). Kas nemaitina savos armijos, tas maitina svetim karini ilaid ir ginkluots modernizavimo pateisinimas taikos metu: savos kariuomens neturjimas es yra paskata kaimynms alims upulti. Posakio autorius Napoleonas Bonapartas (Napolon Bonaparte, 17691821, Pranczijos imperatorius 18041814, taip pat 1815 0306).

Napoleono portretas (fragm.). Dail. . Davidas (Jacques-Louis David, 17481825).

Kas patikrins paius tikrintojus? apie nepasitikjim valdios ar komisij kompetencija ar apie j savivaliavim. Posakis atsirado, perfrazuojant romn poeto Juvenalio (Decimus Iunius Iuvenalis, ~50/65 ~127) vienoje i Satyr ikelt klausim: Saugok, velk usklsk! Bet kas gi sargus isaugos?! (lot. Sed quis custodiet ipsos custodes?) / El74

gias mona apdairiai ir pradeda visk nuo sargo... (VI, 347348). Kas tu esi, a buvau; kas dabar esu, ir tu bsi (lot. Quod tu es, ego fui; quod nunc sum, et tu eris) mirusiojo odiai jo kap atjusiam lankyti gyvajam. Epitafija, paplitusi daugelyje kalb. Spjama, kad jos autorius yra Vidurami mokslininkas, pedagogas ir poetas Alkuinas (Alcuinus Flacus, ~735804). Kelrod vaigd veiklos ar kelions orientyras. Pavadinimas kils i Naujojo Testamento pasakojim apie tris karalius, jusius pagal vaigd pasveikinti gimusio Kristaus: Ir tai vaigd, kuri jie buvo mat utekant, trauk pirma, kol sustojo ties ta vieta, kur buvo kdikis (Mt 2, 9). Ketvirtoji valdia (angl. The fourth power) politin iniasklaida. Demokratinje visuomenje yra trys nepriklausomos valdios: statym leidiamoji, vykdomoji ir teissauga. Kadangi iniasklaida turi didiul tak rinkjams ir pirmj trij valdi kontrolei, j vadina ketvirtja valdia. Kiek moni, tiek nuomoni (lot. Quod capita, tot sensus kiek galv, tiek prot) sakoma, kai sunku prieiti bendr nuomon. Perfrazuota i romn poeto Horacijaus (Quintus Horatius Flaccus, 658 pr. m. e.) Satyr (II, I, 27). Kiekviena nelaiminga eima yra nelaiminga savaip (rus. , - visos laimingos eimos panaios, kiekviena nelaiminga eima nelaiminga savaip) sakoma patariant netaikyti nedarnioms ar iirusioms eimoms vieno vertinimo standarto. Posakis paimtas i rus raytojo L. Tolstojaus (e T, 18281910) romano Ana Karenina ( ,
75

1875), vaizduojanio nelaiming Anos santuok, dar sukomplikuot meils trikampiu, ir tragik herojs t.
L. Tolstojaus portretas (fragm.). Dail. I. Repinas ( , 18441930).

Kiekviena valdia nuo Dievo apie paklusnum valdiai, susitaikym su jos daromomis neteisybmis. Perfrazuota i Naujojo Testamento Pauliaus laiko romieiams: Kiekvienas mogus tebna klusnus vieajai valdiai, nes nra valdios, kuri nebt i Dievo, o kurios yra tos Dievo nustatytos. Kas prieinasi valdiai, prieinasi Dievo sutvarkymui. Kurie prieinasi, usitraukia teism (Rom 13, 12). Kiekvienam savo (lot. Suum cuique) kiekvienam priklauso tai, ko jis nusipelns. Posakio autorius romn raytojas, oratorius ir valstybs veikjas Ciceronas (Marcus Tulius Cicero, 10643 pr. m. e.): suum cuique pulchrum est kiekvienam savo yra graiausia (Tusc. V, 63). Romn teisininkas Ulpianas (Domitius Ulpianus, ?228) posak trauk teisin princip: honeste vivere, alterum non laedere, suum cuique tribuere gyventi dorai, nieko neeisti, kiekvienam duoti tai, kas jam priklauso. Ilgainiui posakis gavo platesn, ne vien juridin kontekst. XX a. viduryje posak lidnai ipopuliarino naciai, ikabin j vir Buchenvaldo mirties stovyklos vart (vok. Jedem das Seine). Kiekvienas yra savo laims kalvis (lot. Suae quisqe fortunae faber est) laim priklauso nuo paties mogaus, jo veiklos ir elgesio. Posakio autoryst skiriama romn politikui Apijui Aklajam (Appius Claudius Caecus, ~340273 pr. m. e.), palikusiam pirmj lo76

Apijus Aklasis

tynikai urayt kalb, kalendori, nutiesusiam garsj Via Apia keli i Romos Kapuj, taip pat pirmj Romos akveduk. Apijaus posak, nurodydamas autori, cituoja romn istorikas Salustijus (Gaius Sallustius Crispus, 8634 pr. m. e.): quod in carminibus Appius ait, Fabrum esse suae quemque fortunae (Epistola ad Caesarem, II, 1) Kiekvienas turi [neti] savo kryi apie susitaikym su individualiais gyvenimo sunkumais, kurie es likimo skirti. Posakis grstas Naujojo Testamento pasakojimais apie myriop nuteist Krist, neus jam skirt kryi savo bausms viet (kryius sen. Romoje buvo mirties bausms rankis; yd gyvenamoji Palestina Kristaus laikais buvo viena i Romos imperijos provincij). Apie bsimas kanias ir smurtin savo mirt Kristus inojs i anksto, apie tai yra usimins ir savo mokiniams, taiau nesistengs koreguoti likimo, nes laiksis jam inomo scenarijaus, t.y. to, kas buvo numatyta jo tvo Dievo (Jahvs) ir prana (plg. Lk 18, 31; 22, 37; 24, 44). Kryiaus neimo metafor Kristus vartojs ir savo kalbose, plg: Jzus pasak visiems: Jei kas nori eiti paskui mane, teisiada pats savs, tenea savo kryi ir teseka manimi (Lk 9, 23; taip pat Mt 16, 24, Mk 8, 34). Dar r. Kryiaus keliai. Kin ratas apie k nesuprantam ar neaik. Kin rat sudaro keletas tkstani hieroglif, susiformavusi daugiausia i senj piktogram (pieini ir simboli rato).
a b

dinjim. Statyta ir vliau; su visomis atkarpomis ji yra madaug 6700 km ilgio. Sienos auktis 5-8 m. Kiti galv sml apsimesti nemataniam blogybi ar pavojaus. Posakis atsirado i tikjimo, jog pajuts pavoj, strutis kia galv sml, kad, nebematydamas grsms, pasijust saugus. I tikrj struiai pavojaus atveju itiesia kakl ant ems, kad tapt maiau matomi, taiau patys akylai stebi aplink. sml struiai kartais kia galv tik valydamiesi nuo parazit. Kiti nos [kur nereikia] nepraytam kitis kit reikalus, kyriai domtis svetimais privaiais dalykais. Posakis kils, apibdinant gyvn apsiuostinjim rujos metu, plg. vok. Die Nase in jeden Dreck stecken kiti nos kiekvien ml. Kito akyje krisl iri, o savojoje rsto nemato sakoma, kai kas nors ima smerkti kito smulkias ydas, pats turdamas kur kas didesni. Palyginimo autorius Kristus, viename i savo pamoksl skatins neteisti kit: Kodl gi matai krisl savo brolio akyje, o nepastebi rsto savojoje? /.../ Veidmainy, pirmiau iritink rst i savo akies, o paskui pairsi, kaip paalinti krislel i brolio akies (Mt 7, 35; Lk 6, 4142). Plg. lie. Kas nori prausti kitus, pats turi bti nupraustas. Klientas visada teisus (angl. The customer is always right) nereikia ginytis su klientu ar pirkju; reikia tenkinti visus jo reikalavimus ar kaprizus toks ess pagrindinis mons ar parduotuvs konkurencijos principas. is kis nuo 1924 m. buvo amerikiei kilms brit prekybos magnato H. Selfrido (Harry Gordon Selfridge, 18581947) prekybos tinklo parduotuvse Didiojoje Britanijoje ir JAV. Pana lozung Klientas niekada nebna neteisus (pranc. Le client na jainais tort) turjo viebui tinklas Ritz, priklauss veicarui C. Ricui (Csar Ritz, 18501918).
78

Kin hieroglif reikms: a - medis, b - mikas

Kin siena 1. Didioji kin siena Kinijos iaurje; 2. prk. neveikiama klitis ar utvara (ne tik fizin). Didioji kin siena pradta statyti madaug 220 pr. m. e., nors jos uuomazg randama V a. pr. m. e. Siena buvo skirta aliai apsaugoti nuo klajokli (daugiausia mongol, mandir) pul77

Klysti mogika (lot. Errare humanum est) reikia pakaniai irti tiek kit, tiek savo klaidas. Posakio autorius romn politikas, filosofas ir oratorius Ciceronas (Marcus Tullius Cicero, 10643 pr. m. e.): Cuiusvis hominis est errare, nullius nisi insipientis in errore perseverare bet kas gali klysti, taiau klaidos laikosi tik beprotis (Philipica XII, 5). Krikionybs laikais teologas ir filosofas v. Augustinas (Aurelius Augustinus, 354430) posak perfrazavs taip: Humanum fuit errare, diabolicum est per animositatem in errore manere klysti mogika, bet atkakliai laikytis klaidos velnika (Sermon 164, 14); augustinikoji formuluot ilgainiui buvo sutrumpinta iki tokios: Errare humanum est sed perseverare diabolicum klysti mogika, bet usispirti velnika. Kokia mus kando? sakoma, jei kas be aikios prieasties yra suirzs, priekabus, blogos nuotaikos. Seniau tikta, jog muses, sparvas ar kitus vabzdius gali siknyti velnias; kands mogui ar linds jam nos, aus ar burn, velnias priveris mog keistai elgtis. Kol kvpuoju, tikiuosi (lot. Dum spiro, spero) kol esu gyvas, neprarandu vilties; perfrazuotas posakis yra viltis mirta paskutin. Posakio autoryst skiriama romn politikui, filosofui ir oratoriui Ciceronui (Marcus Tullius Cicero, 10643 pr. m. e.), j kartojo ir vlesni romn autoriai. Komentarai nereikalingi (vok. Kommentar berflssig) viskas aiku, papildomai aikinti nereikia. Posakio autorius vokiei teisininkas H. taubas (Hermann Staub, 18561904). Savo paskaitas, kalH. taubas

bas ir mintis jis dstydavs labai suprantamai, aikiai ir argumentuotai, t.y. taip, kad jau niekam nekilt klausim. Tai jam pavykdav, todl savo dstym jis baigdavs ia fraze. Mirus taubui, Berlyne imta juokauti, es ant jo antkapio yra tokia epitafija: ia ilsisi taubas. Komentarai nereikalingi. Kova dl bvio(angl. Struggle for life) Posakio autoriumi laikomas vokiei matematikas ir filosofas G. Leibnicas (Gottfried Wilhelm Freiherr von Leibniz, 16461716), pavartojs j veikale Teodicja (1710). Posakis ipopuliarjo, ijus angl gamtininko . Darvino (Charles Robert Darvin, 18091882) moksliniam veikalui Apie ri kilm (On the Origin of Species, 1859).

G. Leibnico portretas (fragm.). Dail. B. Franck (Bernhard Christoph Francke, ?1729).

Kovoti su vjo malnais kovoti su nesaniais, bet sivaizduojamais prieais ar grsmmis, taip pat kovoti su kuo tuiai, be rezultato. Posakis imtas i ispan raytojo M. Servanteso (Miguel de Cervantes Saavedra, 15471616) satyrinio romano Imoningasis hidalgas Don Kichotas i La Manos (I d. 1605, II d. 1615), kuriame yra epizodas, kaip naivus ir nuo tikrovs atitrks herojus puola kautis su vjo malnais, kuriuos, prisiskaits riteri roman, palaik piktais milinais. Kremlius (rus. ) 1. a) senosios rus pilies ansamblis; b) Maskvos pilies ansamblis, TSRS, o nuo 1991 m. Rusijos Federacijos vadov rezidencija; 2. prk. Rusijos prezidento administracija. Maskvos kremliaus pradia skaiiuojama nuo 1156 m., kai kunigaiktis J. Dolgorukis (
80

79

, ~10901157) toje vietoje pastat medin tvirtov. XIII a. gale Kremlius buvo apjuostas mro siena. Nuo XIV a. vidurio jis buvo Maskvos didij kunigaiki ir Rusijos car rezidencija, kol 1723 m. caras Petras I ( , 16721725, vald 16821725) sostin perkl Sankt Peterburg. Po 1812 m. karo apgriovim ir gaisro Maskvos Kremlius buvo greitai atstatytas. XIX a. viduryje pakeistas teritorijos planas, nugriauta dalis pastat, pastatyti Didieji kremliaus rmai, Ginkl rmai, sukurtas car rezidencijos ansamblis. Nuo 1918 m., grinus sostin Maskv, Kremlius vl tapo alies vadov rezidencija. Maskvos kremlius. J. Minejevos ( )
nuotr.

ritet teikia asmeninei gerovei, bet ne patriotizmui. Posakio autorius romn dramaturgas M. Pakuvijus (Marcus Pacuvius, ~220130 pr. m. e.); jo iuos odius cituoja romn politikas, filosofas ir oratorius Ciceronas (Marcus Tullius Cicero, 10643 pr. m. e.): Patria est, ubicumque est bene (Tusc., V, 37). Kvaili skaiius yra begalinis (lot. Stultorum infinitus est numerus). Posakis i Senojo Testamento (Vulgata, Ecc 1, 15); vlesniuose Biblijos vertimuose i vieta skamba kitaip: ko trksta, negali bti priskaiiuota (Koh 1, 15); ko trksta, to negalima suskaiiuoti (Mok 1, 15). Laikas pinigai (angl. Time is money) laiko negalima vaistyti, nes jis turi vert. Amerikiei politiko, mokslininko ir iradjo B. Franklino (Benjamin Franklin, 17061790) teiginys jo straipsnyje Patarimas jaunajam prekybininkui (Advice to a Young Tradesman, 1748). i mintis yra ir trylikoje dorovs taisykli, kurias B. Franklinas buvo sudars sau, bdamas 20 met, ir kuri laiksi vis gyvenim, btent: Lose no time; be always employd in something useful; B. Franklino portcut off all unnecessary actions (ne- retas (fragm.). Dail. vaistyk laiko; bk visada usims J. Daplesis (Joseph naudinga veikla, atsisakyk vis neb- Siffred Duplessis, 17251802). tin darb). Laikyti gyvat uantyje rpintis, ugdyti ar slaugyti mog, kuris po to atsilygina bloguoju. Posakis i perfrazuotos Ezopo (Aswpoj, Aesopus, VI a. pr. m. e.) pasakios emdirbys ir sualusi gyvat, kurioje valstietis, pagailjs rastos sualusios gyvats, sidjs j uant, taiau toji atilusi jam mirtinai glusi.
82

Kryiaus keliai sunks gyvenimo ar veiklos etapai. Posakis grstas Naujojo Testamento pasakojimais apie Kristaus nueit kani keli (lot. via dolorosa) nuo teismo vietos iki Golgotos kalno. Vis t keli, ksdamas patyias ir kanias nuo rimbo smgi, Kristus nes sunk kryi, ant kurio netrukus buvs nukryiuotas. Dar r. Kani keliai. Krokodilo aaros (lot. Crocodili lacrimae) veidmainikas skriaudiko gailestis ar verksmas. Posakio autoriumi laikomas Erazmas Roterdamietis (Erasmus Desiderius Roterodamus, 14691536). Posakis kilo i tikjimo, jog sdami savo auk, krokodilai aaroja tarsi jos gaildami. I tikrj krokodilo aaros atlieka tiesiogin savo paskirt: drkina ak, kol krokodilas yra sausumoje. Kur gerai, ten tvyn (lot. Ubi bene, ibi patria) ironikas emigracijos motyv apibdinimas, taikomas tiems, kurie prio81

Laikratin antis spaudoje paskelbtas sensacingas gandas. Termino atsiradimo versij yra dvi. Pasak vienos, XVI a. Europoje m populiarti keliautoj (jrinink, misionieri) pasakojimai apie naujj krat keistenybes ir turtingum. Es yra alis, kurioje tiek daug ani, kad tos net medius aptpusios tereiki med pakrsti, ir riebios nebaikios antys krintanios kaip kraus. Dl tokio pasakojimo odis antis ilgainiui gavs apibendrint pramano reikm. Ir kai XVI a. Pranczijoje pasirod pirmieji laikratiniai feljetonai, skaitytojai akivaizdius prasimanymus m vadinti antimis. Pasak antros versijos, terminas atsirado i santrumpos NT (lot. non testantur nepatikrinta), kuria XVII a. vokiei laikratininkai paymdav jiems patiems abejotin informacij. Kadangi santrumpos NT tarimas panaus odio Ente antis, melaging laikratin informacij pradta vadinti tuo odiu. Laims kdikis (lot. Fortunae filius) laimingas ar skm turintis mogus. Posakio autorius romn poetas Horacijus (Quintus Horatius Flaccus, 658 pr. m. e.) (Sermon, Liber II, 3, 49). Laisv, lygyb, brolyb (pranc. Libert, galit, fratenit) Didiosios prancz revoliucijos (1789) kis, nuo 1792 m. taps Pranczijos Respublikos kiu, raomu ir alies simboliuose. XIX a. is kis ipopuliarjo Europos nacionalinio isivadavimo karuose, j mgo ir socialdemokratai. Langas Europ (rus. ) Rusijos valdyta rytin Baltijos pakrant. I pradi tai buvo Sankt Peterburgas (kurtas 1703), vliau i vedijos per iaurs kar (1700 1721) atimta etnografin Estija ir Latvijos Videm su Rygos miestu. Posakio autorius ital filosofas, raytojas ir
83

meno kritikas F. Algarotis (Francesco Algarotti, 17121764), keliavs po Rusij ir apras spdius veikale Laikai apie Rusij (Lettere sulla Russia, 1759). I ia Algaroio posakis pateks A. Pukino ( , 1799 1837) poem Varinis raitelis ( , 1833); Pukinas pastabose F. Algaroio portretas (fragm.). nurodo posakio autori ir pat konteks- Dail. . Liotardas t: Algarotis kakur yra pasaks: (Jean-tienne LioPetersbourg est la fenetre par laquelle tard, 17021789). la Russie fregarde en Europe, tai yra Peterburgas tai langas, pro kur Rusija iri Europ. I ios A. Pukino poemos istorikai pam ir posak ikirsti lang Europ, t.y. Rusijai ukariauti etnografin Estij, Latvij, vliau Lietuv ir Lenkij. Laukiniai Vakarai (angl. Wild West) XVIII-XIX a. JAV vakarai, kai jie dar buvo maai kolonizuoti, kai juose klestjo savival, nes statymai ten maai tegaliojo. Laureatas (lot. laureatus vainikuotas laurais) konkurso nugaltojas, apdovanotasis ar premijuotasis u ymius kultros, meno ar mokslo laimjimus. Visalis laur vainikas Antikoje buvo garbs enklas. Sen. gr. dievas Apolonas vaizduojamas su laur vainiku ant galvos; Graikijoje laurais vainikuodavo varyb nugaltojus tiek sporto (tarp j ir olimpiad), tiek poezijos. Romoje laur vainikas buvo karins pergals simbolis, juo vainikuodavo karo vadus ir imperatorius j triumfo metu. Paprotys u nuopelnus vainikuoti laurais atgaivintas Renesanso Europoje. Lauyti ietis atkakliai ginti savo pozicij ar nuomon, oponuoti, ginytis. Posakis atjo i Vidurami riteri turnyr,
84

kai du varovai jodav prieprieiais iilgai barjero ir priartj stengdavsi bukos ieties smgiu itrenkti prieinink i balno. Nuo smgio ietys paprastai ldavusios.

Vidurami turnyras

Liaudies balsas dievo balsas (lot. Vox populi vox dei) su kolektyvo ar visuomens nuomone reikia skaitytis. Posakio autoriumi laikomas angl poetas ir mokslininkas Alkuinas (Flaccus Albinus Alcuinus, ~735804), laike (800) imperatoriui Karoliui Didiajam (Carolus Magnus, ~742/747814, frank imperatorius nuo 768) ras, jog nereikia paisyti t, kurie sako, kad liaudies balsas ess Dievo balsas, nes maitaujanios minios balsas artimas beprotystei. Likti prie suskilusios geldos (rus. ) likti be visko, kas buvo pasiekta ar ikovota; patirti vis savo ambicing vili krach. Posakis i A. Pukino ( , 17991837) Pasakos apie vej ir uvel (C , 1833), kurioje pasakojama apie auksin uvel, pildiusi vis didesnius vejo monos norus, kol galop ipuikusios vejiens norai tap tokie ls, kad uvel palikusi juos abu su tuo, su kuo jie buv pasakos pradioje: su emine vietoj trobos ar rm ir su suskilusia gelda prie slenksio. Lino teismas (angl. Lynch Law) minios susidorojimas su tariamuoju be oficialaus tyrimo ir teismo. Paprastai motyvuojama galimai per maa bausme oficialiajame teisme
85

arba galimu proceso vilkinimu. I posakio atsirads ir veiksmaodis liniuoti teisti Lino teismu; susidoroti. Terminas galjo kilti i i asmen pavardi: V. Linas (William Lynch, 17421820) i Virdinijos, organizavs savigynos brius, vykdiusius pilietin gynyb (Pittsylvania County), gaudiusius plikus bei juos baudiusius. . Linas (Charles Lynch, 17361796) savivale garsjs amerikietis pulkininkas, erifas ir teisjas, 1780 m., vykstant JAV Nepriklausomybs karui, ms be teismo (daniausiai plakimu) bausti tiek lojalistus, tiek ir tariamus kriminalinius nusikaltlius. D. Linas (John Lynch), su kuriuo XVII a. pab. . Karolinos gyventojai susidorojo be teismo ir vykdomosios valdios leidimo. D. Linas (James Lynch), Airijos miesto Galvejo (Galway) burmistras, 1493 m. savo paties snaus byloje dl nuudymo buvs kaltintoju, teisju, o nuteiss sn myriop ir jo budeliu. Lito dalis didiausia ir ppr. geriausia ko dalis. Posakis kils i romn poeto Fedro (Phaedrus, 15 pr. m. e. 50) pasakios apie karv, ok, av ir lit, sumediojusius elni, kur litas paskirsts taip: Imu a pirm dal, nes litu esu vadinamas, / O antr duosit patys, nes esu narsus, / Treioji teks dl to, kad galios daug turiu, / O kas ketvirt ims, tas smarkiai nukents (Fedras, 391392). Mamyts snelis (rus. ) infantilus, lepus, nesavarankikas, nuo motinos priklausantis vaikinas. Posakis imtas i rus raytojo D. Fonvizino ( , 17451792) komedijos Nesubrendlis (, 1783), kurioje dvarininkas Skotininas sako Mitrofanui: Na, Mitrofanuka! Tu, matau, mamyts snelis, ne tvelio! Mano lieuvis mano prieas (angl. My tongue is my enemy, rus. ) mogaus pasakyta informaci86

ja ar vertinimas gali atneti jam nelaim. Posakis galjo kilti i perfrazuot Senojo Testamento Siracido knygos odi: Per kalbjim ateina garb, per j ir negarb! mogaus lieuvis jo prapultis (Sir 5, 13; dar plg. 22, 27; 23, 12). Mano namai mano tvirtov (angl. My house is my castle) savo namuose tvarkausi kaip noriu, ir niekam i paalini negalima kitis ar nurodinti. Posakio autorius angl teisininkas E. Kukas (Edward Coke, 15521634), pavartojs j savo komentaruose apie tuometinius brit statymus.

E. Kukas

dram episcopalem cum tota Lyvonia beatissime Dei genitricis Marie honori deputavit (/.../ ir vyskupo katedr drauge su visa Livonija (t.y. lyvi kratu A.B.) skyr veniausiajai Dievo motinai Marijai) (Heinrici, VI, 3). Po kiek laiko taip buvo pavadinti ir kaimynins Lietuvos pakraiai, o netrukus ir visa Lietuva, tikintis ukariauti ir j ar bent padaryti banytine Livonijos provincija po Mindaugo krikto (1251). Tradicija vadinti ukariautas nekrikioni emes evangelij persona vardais atsirado XI-XII a. pirmj kryiaus ygi metu. Pavyzdiui, ukariautj Palestin kryiuoiai buvo pramin Kristaus eme. Vliau ukariautj Prsij (XIII a.) jie pramin vento Petro eme. Marionetin vyriausyb (angl. Marionette government, rus. ) nesavarankika, kitos valstybs ar okupant valdoma vyriausyb. Marionet yra teatro ll, artisto valdoma virvutmis. Lls pavadinimas siejamas su Marijos, Kristaus motinos, vardo maybine forma; jis galjs atsirasti Viduramiais per turgaus aiktse rodytas misterijas evangelij tema. Maskvos ranka (vok. Moskaus Hand, angl. Moscows hand, rus. ) politin ar ideologin Rusijos taka kurios nors alies vidaus politikai ar Rusijos spectarnyb sureisuoti ir pakurstyti jai palanks vykiai usienio alyje. Spjamas posakio autorius vokiei publicistas F. Medlhameris (Franz Ludwig Mdlhammer, ??), ileids knyg Maskvos ranka Tolimuosiuose Rytuose (Moskaus Hand im Fernen Osten, 1937). Gali bti perfrazuota i posakio Ilga ranka. Mstau, vadinasi esu (lot. Cogito, ergo sum) visa sentencija skamba taip: Abejoju, vadinasi, mstau, vadinasi, esu
88

Mano svajoni mergait (vok. Die Frau meiner Trume mano svajoni moteris). Sakoma apie mylim mergin. Posakiu tapo populiaraus vokiei kino filmo (ijo 1944 m. rugpjt) pavadinimas. Reisierius G. Jakobis (Georg Jacoby, 18831964), scenaristai G. Jakobis, J. fon Vaaris (Johann von Vsry, 1899 1963), H. Vitas (Herbert Witt, 19181999), pagrindinis vaidmuo M. Riok (Marika Rkk, 19132004). M. Riok Marijos em 1. Lietuva; 2. Latgala (Latvijos ryt regionas, kur ilikusi katalikyb; la. Mras zeme). Pavadinta Marijos, Kristaus motinos, vardu. Pavadinimas duotas kalavijuoi XIII a. pradioje taip jie pramin ukariautas balt ir fin emes. Bene pirmasis netiesiogiai termin pavartojs Livonijos vyskupas Albertas (Albertus, ?1229), 1202 m. perkls vyskupysts centr i Ikkils Ryg. Henriko Latvio kronikoje ta proga raoma: /.../ et cate87

(lot. Dubito, ergo cogito, ergo sum). Prancz filosofo, matematiko ir fiziko R. Dekarto (Ren Descartes, 15961650), raiusio, kaip tada prasta, lotynikai, nuostata.
R. Dekarto portretas (fragm.). Dail. F. Halsas (Frans Hals, 15801666).

i angl poeto ir dramaturgo K. Marlou (Christopher Marlowe, 15641593) poemos ir pjess Hero ir Leandras.
K. Marlou

Medaus mnuo (angl. Honeymoon, pranc. Lune de miel , isp. la Luna de mile, it. Luna di miele medaus mnulis) 1. pirmasis mnuo po santuokos, kuriam bdingas didesnis sutuoktini seksualinis aktyvumas; 2. pradinis ger santyki laikotarpis tarp dviej organizacij, valstybi ir pan. Pirmasis inomas posakio paminjimas yra XVI a. angl leksikografo R. Huloeto (Richard Huloet, ??) odyne Abecedarium Anglico-Latinum pro tyrunculis (1552). Pati posakio kilm vienur mginama sieti su ritualiniu vestuviniu midaus grimu vis mnes, su vestuvine mnulio pilnatimi, kuri netrukus imanti dilti, kaip ir pati meil; kitur teigiama, jog pavadinimas atsirads tiesiog todl, kad pirmasis mnuo po vestuvi ess saldiausias. Meil yra akla mylintysis nemato mylimojo trkum arba j nesureikmina, todl negali objektyviai jo vertinti. Posakio autorius sen. gr. filosofas Platonas (Pltwn, Plato, ~423347 pr. m. e.), apibdins tai darbe statymai.
Platonas

Meil visk nugali (lot. Omnia vincit amor visk nugali meil). Posakio autorius romn poetas Vergilijus (Publius Vergilius Maro, 7019 pr. m. e.) (Ecloga, X, 69).

Vergilijus

Meils trikampis situacija, kai dl meils ar partnerysts konkuruoja du asmenys. Posakio autorius norveg dramaturgas H. Ibsenas (Henrik Johan Ibsen, 18281906). Pjesje Heda Gabler (1890) tok trikamp sudaro Heda, jos vyras ir j eimos draugas. H. Ibseno dramoje meils trikampis neturi neigiamos poteksts tai sutuoktini poros bendravimas su eimos draugu. Negatyvi dabartin reikm posakis gavs vliau, nes pats meils konkurencijos reikinys yra senas kaip monija. H. Ibsenas Mlynas kraujas (isp. La sangre azul, pranc. Le sang bleu, angl. Blue blood) sakoma apie bajorik, aristokratik kilm. Pavadinimas atsirado Vidurami Kastilijoje (Ispanija), kurios kilmingieji labai didiavosi savo rass grynumu, nes niekada nesituokdav su tamsesns ar juodos odos monmis (ydais, maurais ir pan.). Kadangi pro balt
90

Meil i pirmo vilgsnio (angl. Love at first sight) emocin bsena, kai asmuo jauia romantizuot seksualin potrauk pirm kart matomam kitos lyties asmeniui. Posakis imtas
89

kastiliei od prasiviesdavo melsvos venos, imta sakyti, kad jie es mlyno kraujo. Mesti kozir pateikti netikt argument, neinot svarb fakt, siekiant savo naudai pakreipti vyki eig ar laimti gin. Kort aidime koziriu vadinama korta, vyresn u bet kuri kitos ries kort. Mesti pirtin ikviesti dvikov, gin, disput ir pan. Posakis atjs i Vidurami riteri paproio, galiojusio ir vliau: numesta prieininkui prie koj pirtin buvo ikis dvikov. Jei prieininkas pirtin pakeldavs, tai bdavs atsakymas, jog ikis priimtas. Dvikov tradicija su jai bdingais ritualais ir taisyklmis kai kuriose alyse isilaik iki pat XX a. Dar plg. Pakelti pirtin. Mekos paslauga (rus. ) gerais ketinimais grstas poelgis, sukls blogas pasekmes adresatui. Posakis atsirado i rus raytojo I. Krylovo ( , 17681844) pasakios Atsiskyrlis ir meka; joje pasakojama apie prijaukint mek, kuri neskmingai vaik mieganiam eimininkui nuo veido kyri mus; galop, palaukusi, kol mus nutp mieganiajam ant kaktos, meka tk j sunk akmen.

Mieganioji grauol (pranc. La belle n bois dormant grauol mieganiame mike, angl. Sleeping Beauty in the Wood mieganioji grauol mike, rus. mieganioji grauol) ironikai apie isiblakiusi, lt, usigalvojusi mergin ar moter. Posakiu imtas prancz raytojo . Pero (Charles Perrault, 16281703) pasakos pavadinimas, iverstas i rus kalbos.

. Pero portretas (fragm.). Dail. F. Lalemandas (Philippe Lallemand, 16361716).

Miegoti ant laur pasiekus lov, tenkintis tuo, nebesiekti daugiau . Dar r. Laureatas. Miestui ir pasauliui (lot. Urbi et orbi) 1. popieiaus ventinis sveikinimas ir laiminimas i v. Petro Bazilikos Romoje; 2. menininko krinio paskirtis. iuo posakiu senovs Romoje bdavo oficialiai kreipiamasi miestelnus, duodant suprasti, kad tai, kas sakoma ar daroma, skirta ne vien Romos miestui, bet visam inomam pasauliui. Toki posakio interpretacij, pavyzdiui, yra idsts romn biografas Nepotas (Cornelius Nepos, ~10024 pr. m. e.). apraydamas Cezario ir Antonijaus trokim tapti valdovu non solum urbis Romanae, sed etiam orbis terrarum ne tik Romos miesto, bet viso pasaulio (Atticus, 20, 5). Mirtina nuodm nedovanotinas, neatitaisomas poelgis. Nuodmi skirstymas mirtinas ir nemirtinas yra Naujajame Testamente, I Jono laike:Jei kas mato nusidedant savo brol, taiau ne iki miriai, teprao, ir Dievas duos jam gyvyb, btent tiems, kurie nusideda ne iki miriai. Mat yra nuodm iki miriai, ir a kalbu ne apie j, kad bt praoma (1
92

I. Krylovo portretas (fragm.). Dail. I. Eginkas ( , 17871867).

Mtyti akmenis dar uuominomis ar netiesioginiais argumentais stengtis k sukompromituoti, pakenkti reputacijai ar pareikti priekait. Posakis kils i daugeliui taut pastamo proio slapta primtyti akmen savo prieo dar ir itaip padaryti jo em nederling.
91

Jn 5, 1617). Krikionybje ivardytos septynios mirtinos nuodms, praudanios siel: godumas, puikyb, apsirijimas, pavydas, kertas, galumas, tingumas. Pirm kart jos buvo ivardytos popieiaus Grigaliaus I (Gregorius I (Magnus), 540604, popieius 590604). Mirusios sielos (rus. ) sakoma apie mones, kuri realiai nra, taiau kurie traukti kokius nors aktyvius sraus. Terminas paimtas i ukrainiei kilms rus raytojo N. Gogolio ( , 18091852) to paties pavadinimo romano, kurio veikjas iikovas supirkinjs i dvarinink mirusi baudiaunink pavardes, kad galt neinantiems girtis, kiek daug jis turs valstiei.
N. Gogolio portretas (fragm.). Dail. F. Moleris ( , 18121875).

Naujieji rusai (angl. The New Russians, rus. ) XX a. paskutiniaisiais deimtmeiais greitai praturtj ir tuo besididiuoj rusai. Terminas galjo atsirasti i perfrazuoto pranc. nouveau riche, angl. new rich naujasis turtuolis, praturtjlis; taip pat plg. Salustijaus (Gaius Sallustius Crispus, 8634 pr. m. e.) termin homo novus (Bellum Catilinae, 23), kuris sen. Romoje reik nekilming asmen, savo intelektu ar kaip kitaip prasimuus auktuomen (naujasis rusas intelektu ppr. nepasiymi). Posakio autorius amerikiei urnalistas H. Smitas (Hedrick Smith, g. 1933), ileids tokiu pavadinimu apybrai (1990). Ne ta koja ilipti [i lovos] nuo pat ryto bti suirzusiam, blogos nuotaikos. Posakis susijs su deins-kairs priepriea. Dar plg. Deinioji ranka. Neaiks Viepaties keliai sakoma pateisinant bejgikum numatyti ateit ir likimo netiktumus. Perfrazuota i Naujojo Testamento, i Pauliaus laiko romieiams, plg.: O Dievo turt, iminties ir painimo gelme! Kokie neitiriami jo sprendimai ir nesusekami jo keliai! (Rom 11, 33). Nekask duobs kitam, nes pats krisi sakoma perspjant apie blogus ketinimus ar rezgamas intrigas. Posakis perfrazuotas i Senojo Testamento, kur i mintis priskiriama karaliui Saliamonui (~970928 pr. m. e.); bene tiksliausiai ji suformuluota Siracido knygoje: Kas kitam duob kasa, pats j puls, kas spendia spstus, pats bus jais pagautas (Sir 27, 26; dar plg. Pat 26, 27, Koh 10, 8). Panai patarls formuluot yra ir sen. gr. raytojo Ezopo (Aswpoj, Aesopus, VI a. pr. m. e.) pasakios Oka ir asilas morale: Kas kitam duob kasa, pats krinta. Nepalikti akmens ant akmens 1. apie visik ko nors sunaikinim; 2. apie kategorik, smulkmenik kritik. Posakio
94

Molotovo kokteilis (angl. Molotov coctail) butelis su padegamuoju skysiu (dar vad. ibaline bomba), mtomas prieo karin technik ar patalpas. ginkl irado suomiai 19391940 m. karo su TSRS metu ir pavadino V. Molotovo ( , 18901986), tuometinio TSRS vyriausiojo narkomo (premjero) ir usienio reikal komisaro (ministro), pavarde.

V. Molotovas

Muilo opera (angl. Soap opera) melodraminis neaukto meninio lygio serialas su buitiniu siuetu. Terminas atsirado JAV 1937 m., kai per radij ir TV pradtas transliuoti serialas Guiding Light, skirtas nam eimininkms. Serial pertraukdavusi gausi plovikli ir muil reklama, i kurios ir buvo finansuojama jo transliacija.
93

autorius Kristus, pasaks tai savo mokiniams apie bsim Jeruzals ventyklos sugriovim: I ties sakau jums: ia neliks akmens ant akmens (Mt 24, 2). Neraytas statymas (lot. Lex non scripta, angl. Unwritten Law, rus. ) visuotinai priimta ir savaime suprantama elgesio taisykl ar paprotys, nors ir nefiksuotas ratu. Posakio autoriumi laikomas sen. gr. vienas i Atn valdytoj (archont) Solonas (Slwn, ~640~559 pr. m. e.). Nerv karas apie usitsus konflikt, kai abi puss nesiima aktyvi veiksm, provokuodamos viena kit. Posakio autorius vokiei feldmaralas P. fon Hindenburgas (Paul Ludwig Hans Anton von Beneckendorff und von Hindenburg, 18471934), I pasaulinio karo pradioje (1914 m. lapkrit) laikraiui Neue Freie Presse pasaks: Karas su P. fon HindenburRusija dabar yra tik nerv reikalas. Jei gas Vokietija ir Austrija-Vengrija turs stiprius nervus ir ilaikys o jos ilaikys, tai mes nugalsim. Nesantaikos obuolys (lot. Malum discordiae, angl. Apple of Discord, vok. Zankapfel) nesutarim objektas ar nesantaikos prieastis. Gr. mitas pasakoja apie Tesalijos valdovo Peljo ir jr nimfos Tetids vestuves, kurias buvo pakviesti visi dievai, iskyrus Erid, nesantaikos deiv. Toji atjusi nekviesta ir metusi ant vaii stalo aukso obuol su urau graiausiajai (sen. gr. kallsth). Dl obuolio labiausiai susiginijo Hera, Atn ir Afrodit ir papraiusios Dzeus bti teisju, bet is atsisaks ir pasils kreiptis Par, Trojos karalait. Hermis nuveds deives ant Idos kalno, kur tuo metu gyveno piemen
95

uaugintas Paris (jis ia atgabentas dar kdikystje, nes buvo ipranaauta, kad utrauksis Trojai prat). Hera adjo padaryti Par Europos ir Azijos valdovu, Atn iminiumi ir kovos meistru, taiau Paris obuol skyrs Afroditei, nes toji paadjusi jam graiausios pasaulyje moters meil. Vliau Paris i tikrj pagrobs Spartos karaliaus Menelajo grauol mon Elen ir tokiu bdu iprovokavs Trojos kar. Posakio autoriumi laikomas romn istorikas Justinas (Marcus Iunianus Iustinus, II ar III a.). Nevarus karas (pranc. La Sale guerre, angl. Dirty War) negarbingas, prastai motyvuotas, i savanaudik paskat pradtas karas. Posakis atsirado Argentinos valdios represij metu (19761983), kai kariki chunta m susidoroti su opozicija ir net niekuo dtais alies pilieiais. Vliau terminas pradtas taikyti kitiems tiek vidaus, tiek puolamiesiems karams. Neviernas Tamoius (Netikintis Tomas) (lenk. Niewierny Tomasz, rus. , angl. Doubting Thomas) skeptikas, nepatiklus, kit informacij nuolat tikrinantis nogus. Posakis kils, interpretuojant apatalo Tomo elges Kristui prisiklus, aprayt Jono evan- Netikintis Tomas (fragm.). Dail. Kagelijoje. Kitiems apatalams pasakius, ravadis (Michelanjog jie mat Krist, Tomas jiems atsaks: gelo Merisi da CaJeigu a nepamatysiu jo rankose vini ravaggio, 1571 drio ir neleisiu pirto vini viet, ir 1 6 1 0 ) . jeigu ranka nepaliesiu jo ono netiksiu (Jn 20, 2425). lietuvi kalb posakis iverstas i lenkik religini tekst. Nevyk Dievo med [nes paskui ir su pyragais neipraysi]! Sakoma tam, kuris nepagrstai skundiasi savo padtimi
96

ar gyvenimu. Posakis atsirado i tikjimo, jog mogaus likim tvarks Dievas, ir kol jis ess alia, tol mogui sekasi. Nevertinantis to, k Dievas jam davs, gals eisti Diev, ir is nustosis mog globojs. Es tik tada prasidsianios tikros bdos, palyginti su dabartinmis. Neino, k daro (visas posakis yra Atleisk jam (jiems), Viepatie, nes jis (jie) neino, k daro!) apie netinkamai besielgiant ar besielgianius. Posakio autorius Kristus. Jau kabdamas ant kryiaus ir matydamas, kaip sargybiniai meta kauliukus ir dalijasi jo drabuius, Jzus meldsi: Tve, atleisk jiems, nes jie neino, k dar (Luk 23, 34), turdamas galvoje ir pat nukryiavim. Neinoma em (lot. Terra incognita) apie neinom srit, sfer. Posakis i senosios kartografijos taip emlapiuose bdavo vadinama dar netyrinta pasaulio ar kokio emyno dalis. Netyrintos jros atitinkamai buvo vardijamos kaip Mare incognitum. Neinomasis kareivis (pranc. Le soldat inconnu, angl. Unknown Soldier /Unknown Warrior, rus. ). Pavadinimas atsirado, kai 1920 m. lapkriio mn., minint antrsias I pasaulinio karo pabaigos metines, Pranczijoje po Paryiaus Triumfo arka ir Anglijoje Vestminsterio abatijoje buvo ikilmingai palaidotas Neinomasis kareivis, krits mintame kare (1921 m. saus pranczai kareivio palaikus i koplyios perkl dabartin kapaviet). Tsyk Paryiuje buvo ikilmingai udegta ir aminoji ugnis. Netrukus i tradicija pagerbti neinomus savo karius paplito ir po kitas Europos alis. Lietuvoje Neinomasis kareivis, krits Ilktos apylinkse (Latvija) per 19191920 m. kovas su bolevikais, i ervonkos broliko kapo 1934 m. buvo perlaidotas Kaune
97

Karo muziejaus sodelyje prieais paminkl uvusiems u Lietuvos laisv. Ant aukuro lotynikai urayta Redde quod debes grink, k privalai. 1990 m., atkuriant sovietmeiu sunaikint kap, ia buvo perlaidoti Neinomojo kareivio palaikai, paimti i broliko kapo Giedraiiuose (1920 m. kovos su eligovskininkais).
Neinomojo kareivio kapas Karo muziejaus sodelyje Kaune. A. Butkaus nuotr.

Niekada nesakyk niekada! (angl. Never say never!) sakoma, kai kas nors ima kategorikai tvirtinti niekada taip ar anaip nepasielgsis; gyvenimas visada pakoreguoja visus planus ir pranaystes. Posakis paplito, kai 1983 m. tokiu pavadinimu ijo vienas i Holivudo film apie Deims Bond. Niekas nenorjo mirti apie situacij, kurioje niekas i kolektyvo savanorikai nesutiko aukoti savo interes ir pan. Posakiu tapo Lietuvos kino studijos filmo (1965) pavadinimas. Filmo reisierius ir scenaristas Vytautas alakeviius (19301996). Nugaltojai neteisiami (rus. ) negalima smerkti veiksm, kuriais asmuo ar alis pasiek svarbi pergal. Spjama posakio autor yra Rusijos carien Jekaterina II ( , vok. Sophie Auguste Friederike von Anhalt-Zerbst-Dornburg, 17291796, vald 17621796). Taip ji es pasakiusi, gindama rus karved A. Su98

V. alakeviius

Jekaterina II

vorov ( , 17291800), Rusijos-Turkijos karo (17681774) metu apkaltint vyriausiojo vado P. Rumiancevo ( P-, 1725 1796) sakymo ignoravimu ir savavaliku, nors ir skmingu, Turtukajaus tvirtovs turmu 1773 m. Vliau i fraz Niurnbergo procese (19451946), kuriame buvo teisiami nacistins Vokietijos vadovai, irks TSRS atstovas prokuroras R. Rudenko ( , 19071981), atremdamas teisiamojo J. Ribentropo (Ullrich Friedrich Willy Joachim von Ribbentrop, 18931946) uuomin, jog reikia sigilinti ir TSRS vaidmen, inicijuojant II pasaulin kar (1939 09 01), nes TSRS 1939 08 23 1941 06 22 buvo Vokietijos sjunginink, o Lenkijos dalybos buvo numatytos Vokietijos-TSRS sutartimi. Mintajame procese posak savo paskutiniame odyje perfrazavs nuteistasis H. Geringas (Hermann Gring, 18931946), pradjs j taip: Nugaltojas visada yra teisjas, o nugaltasis teisiamasis. Posakio mintis yra ir teiginyje, jog istorij rao nugaltojai. Nukabinti (Nuleisti) nos nusiminti, pulti melancholij ar nevilt. Depresijos ar lidesio apimto mogaus poza yra nuleista galva, gimasis. Dar plg. Riesti nos. Nulinis variantas (vok. angl. Null variant) apie grim pirmines deryb slygas, apie vienodas slygas visoms suinteresuotoms pusms. Posakio autorius Vakar Vokietijos federalinis kancleris H. mitas (Helmut Heinrich Waldemar Schmidt, g. 1918, kancleris 19741982), kuris NATO ir TSRS derybose pasils Taryb Sjungai atsisakyti dislokuoti Ryt Europoje tarpkontinentines balisti99

nes raketas SS-20 mainais amerikiei atsisakym dislokuoti Vakar Europoje sparnuotsias raketas Pershing II. Nuo [savo] likimo nepabgsi sakoma pateisinant ugriuvusius individualius sunkumus ar gyvenimo eig. Posakis grstas tikjimu, jog mogaus likimas nuo pat gimimo yra nulemtas. Senosiose religijose tai darydavusios likimo deivs: balt Laima (latvi dar ir Mara), graik trys Dzeuso dukros moiros Klot (verpja), Laches (lmja) ir Atropa (neivengiamoji), romn Fortna ir kt. Antikiniuose mituose herojaus mginimai keisti ipranaaut likim visada baigiasi arba neskme, arba diev bausme. Lietuvi ir latvi pasakose bei sakmse taip pat yra likimo neivengiamybs motyvas. Krikionikojoje tradicijoje likim lemis Dievas; savo likimo nekeiia ir Kristus, nors j puikiai ino. Nuo ko susirgai, tuo ir gydykis (lot. Similia similibus curantur) mediaga, nuo kurios dideli dozi susergama, maomis dozmis galima igydyti. Vienas i pagrindini homeopatijos princip. Nuoga tiesa (lot. Nuda veritas) sakoma apie objektyv ko nors vertinim, nepagraint, nenutylt ties. odiai i romn poeto Horacijaus (Quintus Horatius Flaccus, 65 8 pr. m. e.) Odi (I, XXIV, 7). Antikos skulptoriai ties vaizdav alegorikai, nuogos moters pavidalu toki, kokia ji esanti, t. y. be papuoal, be dangal ir pan. Nuplauti gd paalinti kompromitacijos pasekmes ir vl atgauti kit pagarb. Manoma, kad posakis kilo i sen. Romos cenzori teiss enklinti tam tikru enklu (lot. Nota censoria) negarbingai pasielgusius pilieius. I pradi enkl ddavo ant kno ar drabui, vliau specialiuose cenzori srauose.
100

H. mitas

Nusiplauti rankas atsisakyti priimti sprendim, vengiant atsakomybs; likti niekuo dtam. Naujajame Testamente Romos vietininkas Pilotas, pas kur ydai atved teisti suimtj Krist, nematydamas jo nusikaltimo sudties irpamats, kad nieko nelaimi, o smyis vis didja, pam vandens, nusimazgojo rankas minios akivaizdoje ir tar: A nekaltas dl io teisiojo kraujo. Js inokits! (Mt 27, 24). Nutraukti gyvyb sukelti mirt, nuudyti. Dl veiksmaodio reikms r. Gyvybs silas. O laikai, o paproiai! (lot. O tempora, o mores!) sakoma stebintis ar piktinantis konkreia visuomene, jos statymais ar gyvenimo bdu. Posakio autorius romn politikas, filosofas ir oratorius Ciceronas (Marcus Tullius Cicero, 10643 pr. m. e.) (Oratio in L. Catilinam I, 2; In Verrem IV, 55; Pro Rege Deiotaro, XI, 31). O ventas naivume! (lot. O sancta simplicitas!) sakoma apie naiv, patikl mog. Taip suuks ek teologas ir kultros veikjas J. Husas (Jan Hus, 13691415), pamats senut, metani malk lau, ant kurio jis buvo deginamas u reformacines erezijas. Odekolonas (pranc. Eau de Cologne, vok. Klnisch Wasser Kelno vanduo) vandens, etilo spirito ir kvapij mediag miinys, vartojamas parfumerijoje. 1709 m. odekolon irado Kelno gyventojas J. M. Farina (Johann / Giovanni Maria Farina, 16851766). Odekolon i pradi vartojo kaip vaist (laus), taiau vliau
101

jis ipopuliarjo kaip kvepalai. Odekolonu kvepintis labai mgs Napoleonas Bonapartas. Olimpin ramyb santrumas panikos ar suiruts metu. Pasak gr. mit, Olimpo kalne esantys nemirtingieji dievai visada laikydavosi santriai, bdav abejingi moni jausmams ir kanioms. Pakelti pirtin priimti ik dvikov, gin, disput ir pan. r. Mesti pirtin. Paklydusi avel 1. krikioni banyios mokymo nesilaikantis mogus, nusidjlis ar atsiskyrlis nuo tikinij bendruomens, kur es dert vl atvesti tikjim; 2. visuomens norm nesilaikantis mogus, atskalnas. Senovs yd gyvuli augintoj kultroje avies metafora gana dana: visuomen ia neretai suvokiama kaip Dievo banda, kuri jis pats ar per kunigus gans, plg.: Js esate mano kaimen, mano mogikos ganyklos avys, ir a esu js Dievas (Ez 34, 31); i Senojo Testamento per Kristaus palyginimus ir alegorijas avies metafora patekusi ir krikionikj kultr, drauge su ja atjo ir svokos (i)ganytojas, pastorius piemuo. Pats paklydusios avies motyvas irgi yra Senajame Testamente: Klajoju lyg paklydusi avis (Ps 119, 176). Kristus paklydusios avies palyginim taiko tikinij bendruomenei: Kaip jums atrodo: jeigu kas turt imt avi ir viena nuklyst, argi jis nepalikt devyniasdeimt devyni kalnuose ir neit iekoti nuklydusios? // Taip ir js dangikasis Tvas nenori, kad prat bent vienas i it mautli (Mt 18, 12, 14); tikinij lyginim su avimis tsia ir Kristaus mokiniai: Js buvote tarsi paklydusios avys, o dabar sugrote pas savo siel ganytoj ir sarg (1 Pt 2, 25).
102

J. Husas

J. M. Farina

Palikti u borto atsisakyti partneri ar juos paalinti ir tsti k nors (veikl, varybas ir pan.) be j. Posakis kils i laivininkysts praktikos, kai ikritusiojo i laivo ar valties nestengdavo igelbti, o imestojo negelbdavo. Pandoros skrynia (lot. Dolium Pandorae) nelaimi altinis. Gr. mite, apraytame sen. gr. poeto Hesiodo (`Hsodoj, Hesiodus, VIIIVII a. pr. m. e.) poemoje Darbai ir dienos, Pandora (gr. Pandra) buvo Dzeuso sakymu Hefaisto sukurta pirmoji moteris, kuri dievai sudj visas moteriai bdingas ypatybes: gro, aistr, klast ir kt., taip pat imok verpti ir austi. Pandora reikia visa dovanojanti (liaudies etimologijoje vis dovana). Ja Dzeusas ketino atkeryti Prometjui u jo dovanot monms ugn ir padaryti mones nelaimingus. Pandora buvo nusista em ir padovanota Prometjo broliui Epimenjui drauge su indu (statine?), udraustu atidengti. Smalsumo pagauta Pandora ind atidengusi, o i jo pasklidusios po mones ten laikytos ydos, ligos, vargai ir kitos blogybs; Pandorai paskubomis uvous dangt, ant dugno likusi tik viltis (Hesiodas, 60-99). Panika baim didiul nevaldoma baim. Pavadinta sen. gr. mik ir ganykl oiakojo dievo Pano, piemen ir mediotoj globjo, vardu. Panas priekabiaudavs prie nimf, siekdamas j artumo; tos, isigandusios ir jo ivaizdos, ir ketinim, stengdavusios pabgti ir pasislpti.
Panas moko Dafn groti savo fleita. Pompja (I a. pr. m. e.).

Pasakyta padaryta (lot. Dictum factum) apie gyvendint paad. Posakio autorius romn dramaturgas Terencijus (Publius Terentius Afer, ~195~159 pr. m. e.), pavartojs j komedijose Andrija (Andria, II, 381) ir Pats save baudis (Heauton Timorumenos, IV, 760). Pasaulio bamba (angl. Navel of the World) 1. pasaulio centras; 2. egocentrikas, labai save sureikminantis mogus ar visuomen. Sen. Graikijoje pasaulio centru laikytas konuso formos akmuo Delf miesto Apolono ventykloje. Graikikas to akmens pavadinimas buvo omphalos bamba. Pasak legendos, Dzeusas pasiunts du erelius apskristi pasaul; ten, kur ereliai susitik, buvs pasaulio centras. Tokiais akmenimis-bambomis Viduremio jros kratuose paymt pasaulio centr buvo keletas, taiau ymiausias j buvo Delfuose. Pasiraitoti rankoves kibti darb, okti dirbti. Senovje drabuius sidav su ilgomis platjaniomis rankovmis; buvo mada siti rankoves iki keli ar net iki ems, tad norint k nors dirbti, rankoves tada reikdav pasiraitoti. Paskutin vakarien 1. katalik banyioje veniausiasis sakramentas; 2. vakaro valgis prie kok nors svarb vyk, kelion ar isiskyrim. Pasak Naujojo Testamento, Kristus prie sumim ir mirt paskutin kart pavakarieniavs kartu su savo mokiniais.
Paskutin vakarien pagal Leonardo (Leonardo da Vinci, 1452 1519) fresk. Bareljefas Punsko (Lenkija) banyios ventoriuje.
A. Butkaus nuotr.

103

104

Paskutinis mohikanas (angl. The Last of the Mohicans) kas nors paskutinis, liks i nykstanios moni grups, kolektyvo ar bendruomens. Tokiu pavadinimu 1826 m. ijo amerikiei raytojo D. Kuperio (James Fenimore Cooper, 17891851) romanas, kurio pagrindinis herojus yra paskutinis mohikan genties indnas.

Pauki kalba (rus. ) 1. nesuprantama kalba; 2. profesinis argonas. Posakio autorius Maskvos universiteto astronomijos profesorius D. Perevoikovas ( , 17881880), itaip apibdins maniering ir siaurai vartojam termin prigrst rus filosof 18201840 m. rat kalb.
D Kuperio portretas (fragm.). Dail. D. Darvis (John Wesley Jarvis, 1781? 1839).

Paskutinis odis 1. nuteistojo asmens kalba po nuosprendio paskelbimo ar prie egzekucij; 2. galutinis kokio nors klausimo sprendimas; 3. naujausias ko nors modelis. Patrank msa (pranc. La chaire canons) kareiviai.Posakio autorius prancz poetas F. de atobrijanas (FranoisRen de Chateaubriand, 17681848), pavartojs j panflete Apie Bonapart ir Burbonus (De Buonaparte et des Bourbons, 1814), kuriame rao, jog Napoleono valdios akyse prancz gyvyb tapo bevert ir kad aukiamus kariuomen vyrus imta vadinti aliava bei patrank msa. Kiek anksiau V. ekspyras (William Shakespeare, 15641616) tragedijoje Henrikas IV vieno veikjo lpomis kareivius F. de atobrijanas pavadins parako maistu. Pats velnias koj nusilau apie didel netvark ar sunkiai pereinamas kelio klitis. Mituose ir sakmse velnio gyvenamoji aplinka yra pelks, brzgynai, svartos ir kita emdirbystei netinkama em. Posakis reikia, kad kalbama apie dar didesn netvark, negu velnikoji.
105

Pauki pienas 1. absoliuios gerovs rodiklis (lietuviai dar sako gulbs pienas; geguts pienas); 2. toks konditerinis skanstas (ppr. saldainis). Posakis siekia antikinius laikus ir randamas Aristofano (Aristofnhj, Aristophanes, ~450~380 pr. m. e.), Strabono (Strbwn, Strabo, ~63 pr. m. e.24), Lukiano (Loukianj, Lucianus, 120180) kriniuose ir darbuose. Pauki takas balkva juosta giedrame nakties danguje, nusidriekusi beveik per vis skliaut ms galaktikos vaigdi ir k vytjimas. Pavadinimas inomas tik baltams, finougrams, ir tiurk kalboms, plg. la. Putnu ce, est. Linnutee, suom. Linnunrata. Tikta, kad pagal j paukiai orientuojasi, migruodami iltuosius kratus ir atgal (ornitologiniai tyrimai tai patvirtino). Tuo tarpu Antikoje tai vadinta Pieno taku (gr. Galaxaj, lot. Via Lactea); i ia per lotyn kalb pavadinimas pateko kitas Europos kalbas (plg. angl. Milky Way, rus. ), o graikikuoju pavadinimu pradtos vadinti galaktikos. Pieno tako atsiradim gr. mitas aikina taip: gimus Herakliui, jo tvas Dzeusas, nordamas, kad snus gaut dievik savybi (Heraklio motina buvo mirtinga moteris Alkmen), slapta prines kdik mieganiai Herai prie krties. Pabudusi ir pamaiusi, jog indo nepastam kdik, Hera ipl jam i burnos krt, o pieno iurkl perskrod dang ir sustingo.
106

Pieno taku i galaktik vadina ne visos tautos. vedams tai iemos takas / gatv (Vintergatan), kinams ir j kaimynams, skaitant ir japonus, tai yra sidabrin up ar dangaus up. Paadtoji em vis lkesi isipildymo vieta, kurioje vyrauja visuotin laim, gerov, taika. Senajame Testamente taip skamba Dievo paadas Mozei ivesti ydus i Egipto: nuengiau igelbti i egiptiei rank ir nuvesti i to krato ger ir erdv krat, krat, tekant pienu ir medumi (I 3, 8); A paadu ivesti jus i Egipto kanios krat kanaaniei, hetit, amoriei, perizit, hivit ir jebusit, krat, tekant pienu ir medumi (I 3, 17). Posakis yra ir Naujajame Testamente Pauliaus laike ydams, kuriame jis primena j istorijos fragmentus: Tikdamas jis (Abraomas A.B.) apsigyveno paadtoje emje, tarytum svetimoje, sikrs palapinse su Izaoku ir Jokbu, to paties paado paveldtojais (yd 11, 9). Paink save (gr. gnwqi seautn , lot. Nosce te ipsum) susivok, ko tu nori gyvenime, kad btum laimingas, ir kokios yra tavo fizins bei dvasins galimybs siekti usibrt tiksl. Be to, pains save, geriau suprasi kitus. Uraas, buvs Apolono ventykloje Delfuose (Graikija), kurio autoriais laikomi septyni didieji gr. iminiai, o romn poetas Juvenalis (Decimus Iunius Iuvenalis, ~ 50/65 ~ 127) Satyrose teig, jog odiai paink pats save! i dangaus ligi ms atjo (XI, 27). posak labai mgs sen. gr. filosofas Sokratas (Swkrthj, Socrates, ~470399 pr. m. e.), todl autoryst kartais priskiriama jam. Penktoji kolona (isp. Quinta columna) slaptieji prieo sjungininkai ir pagalbininkai, kenkiantys i vidaus. Taip pirmiausia buvo pavadinti generolo F. Franko (Francisco
107

Franco, 18921975) alininkai Madride per jo apsiaust 1936 m. Ispanijos pilietinio karo (19361939) metu. Taip juos pavadins frankistinis brigados generolas E. Mola (Emilio Mola Vidal, 18871937), radijo kreipimesi madridieius pasaks, kad keturias jo armijos kolonas, mestas Madrido turm, paremsianti dar ir penktoji kolona, esanti paiame Madride.

E. Mola

Per kanias vaigdes (lot. Per aspera ad astra) sakoma, kai norima pabrti, jog dideli tikslai ar lov pasiekiami tik sunkiu darbu. Posakis pavartotas romn filosofo, dramaturgo ir politiko Senekos Jaunojo (Lucius Annaeus Seneca, 4 pr. m. e.65) tragedijoje Pamis Herkulis. Visas posakis ia skambs taip: Per aspera sic itur ad astra per kanias taip einama vaigdes (Hercules Furens, II, 437); iuos odius pasako Herkulio mona Megara Tb valdovui Li- Seneka Jaukui, tikdamasi, kad Herkulis bus paimtas nasis dang, kaip Jupiterio snus. Taiau pirmasis posak sic itur ad astra pavartojs romn poetas Vergilijus (Publius Vergilius Maro, 7019 pr. m. e.) Eneidoje, kur tuos odius pasako Apolonas Enjo snui Askanijui Jului, girdamas j u nars (Aeneid, IX, 641). Vergilijaus posak astronomai vliau perfrazavo hinc itur ad astra ia einama vaigdes ir vartoja observatorijoms apibdinti. Toks uraas yra ir vir Vilniaus universiteto observatorijos dur. Permain vjai (angl. Wind of change) i esms besikeiianios slygos, aplinkybs, naujovi visuma. Posakio autorius Didiosios Britanijos politinis veikjas H. Mak108

milanas (Harold Macmillan, 18941986, premjeras 19571963), vienoje i savo kalb 1960 m. pasaks: Permain vjas dvelkia vir emyno, turdamas galvoje isivaduojamj sjd Afrikoje.
H. Makmilanas

Perengti Rubikon padaryti lemting sprendim, po kurio nebegalima atitaisyti padties. Rubikonas (raudonasis) buvo upelis, skyrs Rom nuo jos provincijos Galijos. Galijos valdytojui Julijui Cezariui (Gaius Iulius Caesar, 10044 pr. m. e., vald 4944 pr. m. e.) senatas buvo udrauds savo legionus vesti Romos teritorij. 49 pr. m. e. Cezaris su savo legionais pereng Rubikon ir pradjo pilietin kar. 45 m. per. m. e. Cezaris galutinai nugaljo Pompj ir tapo Romos imperatoriumi. Legenda pasakoja, kad abejoni valand Cezariui pasirods milinikas trimitininkas, kviets j perengti upel. Cezaris palaiks tai geru enklu ir rysis perengti. Pikta akis vilgsnis, kuris gali pakenkti: nuirti, uburti ir pan. Senovje tikta, kad pikt ar nemalon vilgsn tur burtininkai bei raganos ir kad savo kerus jie gal skleisti vilgsniu. Pilietin drsa (rus. ) rytas ir drsa, atiekant savo pilietin pareig, nesibijant galim represij ar oponent kerto. Tokiu pavadinimu rus poetas dekabristas K. Rylejevas ( , 17951826) paras od (1823).

sakis kilo i Pranczijos valstybs veikjo kardinolo Rielj (Cardinal-Duc de Richelieu, 15851642) padjjo pravards. Rielj deinioji ranka ir patarjas buvo vienuolis kapucinas tvas ozefas (Joseph), neiojs pilk Trigubas Rielj portretas. sutan (i ia ir pravard), tuo Dail. F. de ampanas (Philippe tarpu kardinolo apranga yra de Champaigne, 16021674). rykiai raudona. Vliau pilkuoju kardinolu pradtas vadinti ir pats Rielj. 1622 m. taps kardinolu, o nuo 1624 m. pirmuoju Karalikosios tarybos ministru, jis iki gyvenimo pabaigos iliko faktikasis Pranczijos valdovas, valdant karaliui Liudvikui XIII (Louis XIII, 16011643, vald 16101643). Pilti alyvos ugn (lot. Oleum addere camino) dar labiau komplikuoti ir taip sudting situacij ar atrinti konflikt. Posakio autorius romn poetas Horacijus (Quintus Horatius Flaccus, 658 pr. m. e.), pavartojs j Satyrose (II, III, 320). Pinigai nesmirda (lot. Pecunia non olet pinigai kvapo neturi) sakoma, pateisinant nevariu ar nusikalstamu darbu sigytus pinigus. Posakis i istorijos apie Romos imperatori Vespasian (Caesar Vespasianus Augustus, 979, vald 6979), kurio snus Titas priekaitavs tvui, kam is apmokestins vieuosius tualetus. Vespasianas prikis snui prie nosies kelias monetas ir paklauss, ar jos turi kvap. Snui atsakius neigiaVespasianas

K. Rylejevas

Pilkasis kardinolas slaptas asmuo, darantis tak vykdomj valdi turintiems pareignams; faktikasis valdytojas. Po109

110

mai, tvas jam paaikins, kad jos gautos i naujojo mokesio. is epizodas apraytas romn istoriko Svetonijaus (Gaius Suetonius Tranquillus, ~ 69 ~ 130) veikale Dvylikos Cezari gyvenimas (De vita XII Caesarum; Vita divi Vespasiani, XXIII). Svetonijaus amininkas Juvenalis (Decimus Iunius Iuvenalis, ~ 50/65 ~ 127) pinig kvapo motyv ipopuliarins vienoje i savo Satyr: /.../ juk visuomet malonu uuosti pelno kvapel (Lucri bonus est odor ex re qualibet) (XIV, 204205). Pirkti kat maie rizikuoti sigyti k nors, prie tai neapirjus, sitraukti kok rengin ar veikl, neisiaikinus vis slyg ar aplinkybi. Posakis kils i daugeliui taut inomo anekdoto apie suki, bandius kaip par parduoti kat maie. Pirmiausia paimsim valdi, o paskui pairsim sakoma, kai neinoma ar nenumatoma, kas veikti, pasiekus usibrt tiksl. Perfrazuoti rus bolevik vado V. Lenino ( -, 18701924) odiai, pasakyti 1917 m. spalio perversmo ivakarse: Valdios pamimas yra sukilimo reikalas; jo politinis tikslas paaiks po to.

i ties buvo ms Pirmoji Dama (First Lady) itis pus amiaus. JAV spaudoje is titulas pirm kart pasirod 1860 m. pirmja dama tsyk buvo pavadinta H. Lein (Harriet Rebecca Lane Johnston, 18301903), nevedusio prezidento D. Baeneno (James Buchanan, 17911868, prez. 18571861) grauol dukteria, padjusi jam eimininkauti Baltuosiuose Rmuose. Po- D. Medison sakis ipopuliarjo, kai 1911 m. Niujorke buvo pastatyta . Nerdlinderio (Charles Frederic Nirdlinger,1860?1940) pjes, pavadinta Pirmoji alies dama (The First Lady in the Land). Pyro pergal nereikminga ir su didiuliais nuostoliais pasiekta pergal, tolygi pralaimjimui. Pyras (Prroj, Pyrros, 319272 pr. m. e.) buvo Epyro (vakarin Graikijos pakrant) karalius (306302, 297272 pr. m. e.), taip pat Makedonijos karalius (288-284, 273-272 pr. m. e.), karvedys, Aleksandro Makedonieio giminaitis, vienas didiausi to laiko Romos prie. Kai kurie jo miai su romnais laimti labai sunkiai. Po mio prie Auskulo (279) Pyras pasaks: Dar viena tokia pergal mane visikai sunaikins. Platonika meil (lot. Amor platonicus) tik dvasin partnerio meil, be erotikos ir sekso. Posakio autorius ital filosofas neoplatonistas M. Fiinas (Marsilio Ficino, 14331499), iverts sen. gr. filosofo Platono (Pltwn, Plato, ~423347 pr. m. e.) ratus lotyn kalb. Platonas veikale Puota, arba Apie meil dialogo forma idsto savo pa112

V. Leninas

Pirmoji alies dama (angl. The first lady) alies prezidento mona. Spjamas posakio autorius JAV prezidentas Z. Teiloras (Zachary Taylor, 17841850, prez. 18491850). Mirus buvusio JAV prezidento D. Medisono (James Madison, 17511836, prez. 18091817) nalei Dolei Medison (Dolley Payne Todd Madison, 17681849), Z. Teiloras per jos laidotuves es pasaks: Ji niekada nebus umirta, nes ji
111

M. Fiinas

iras apie ideali, t.y. dvasin meil, dvasinio groio painim, taiau tarp vyro ir jaunuolio. Pleitas pleit varo (lot. Cuneus cuneum trudit) sakoma, kai kokios nors veiklos rezultatus ketinama panaikinti tais paiais bdais, kuriais jie buvo pasiekti. Posakis paimtas i buities strigus pleit (pvz. skeliant pliausk) galima stumti toliau kitu pleitu. Plius minus (lot. Plus minus) apytikriai, madaug. Posakis i romn raytojo satyriko Petronijaus (Gaius Petronius Arbiter, ~2766) krybos (Satiricon, LII). Po ms (mans) nors ir tvanas (pranc. Au reste, aprs nous, le deluge) egoistin nuostata, jog reikia rpintis tik savo gyvenimo gerove, negalvojant nei apie vaizd istorijoje, nei apie veiklos padarinius ateinanioms kartoms. Posakio autor ana Antuanet Puason (JeanneAntoinette Poisson), arba kitaip markiz de Pompadur (marquise de Pompadour, 17211764), Pranczijos karaliaus Liudviko XV (Louis XV, 17101774, vald nuo 1715) favorit nuo 1745 m. iuos . A. Puason portodius ji pasakius, guosdama karali po retas (fragm.). Dail. . M. Natyras (Jean Pranczijos kariuomens pralaimjimo Marc Nattier, 1685 prsams Rosbacho myje (1757). 1766). Politin prostitut politikas, danai keiiantis savo pairas ir naryst partijose. Posakis, XX a. pradioje buvs bdingas Rusijos socialdemokratinei, vliau bolevikinei publicistikai. Posak vliau ipopuliarino filmas Leninas spalyje (1937), kuriame i fraz pavartoja Leninas, apibdindamas bendraygius S. Kamenev su G. Zinovjevu dl j straipsnio menevik laikratyje .
113

Politinis lavonas susikompromitavs ar sukompromituotas politikas, nebeturintis perspektyv tsti politins karjeros. Gali bti parafraz i Gyvasis lavonas (r.). Popierius visk pakenia (lot. Epistula non erubescit laikas nerausta) rayti galima visk, taiau ne visa, kas parayta, gali bti tiesa. Perfrazuota romn politiko, filosofo ir oratoriaus Cicerono (Marcus Tullius Cicero, 10643 pr. m. e.) fraz i Laik draugams (Epistularum ad familiares, Liber V, 12). Prarastoji karta (pranc. Une generation perdue, angl. Lost Generation) apolitika, nepatriotika, merkantilika visuomens dalis. Posakio autor amerikiei raytoja G. Stein (Gertrude Stein, 1874 1946), pavadinusi itaip prast automechanik, buvus karo dalyv. Pasak raytojos, prarastoji karta yra kare dalyvavs jaunimas ivaists geriausius savo metus udynms ir smurtui, jis es nebesugebs grti taiki visuomen, prisitaikyti prie jos. Posak ir jo pirmin G. Stein. K. V. Vechteno (Carl Van reikm ipopuliarino kitas amerikiei Vechten, 18801964) raytojas E. Hemingvjus (Ernest He- nuotr. mingway, 18991961) romane Fiesta (Saul taipogi teka) (1926), cituodamas G. Stein posak kaip romano epigraf: Visi js prarastoji karta. Prarastos iliuzijos (pranc. Les illusions perdues) neisipildiusios viltys; nusivylimas kuo nors. Posakiu taps O. de Balzako (Honor de Balzac, 17991850) trilogijos (18371843) pavadinimas. Romane vaizduojamas provincialo vaikino, atvykusio Paryi ir svajojusio tapti garsiu poetu, likimas ir puoselt lkesi netektis.
114

Prasti (Blogi) popieriai apie nepalanki kieno situacij, padt, blogus reikalus. Posakis galjo atsirasti XIX a. Lietuvoje, kai carin valdia msi bajorysts revizijos ir tikrieji bei apsimetliai bajorai stengsi dokumentikai j rodyti. Posakis turjo pradin dokument vertinimo reikm, jei bajorysts dokumentai bdav nepakankami ar iaikdavusi j klastot. Prieas nesnaudia ironikas perspjimas tiems, kas turi varov ar konkurent, skatinimas bti veikliems. Perfazuota i apatalo Petro pamokym, plg.: Bkite blaivs, budkite! Js prieas velnias kaip riaumojantis litas slankioja aplinkui, tykodamas k praryti (1 Pt 5, 8). Pro medius miko nemato (vok. Den Wald vor lauter Baumen nicht sehen) sakoma, kai per smulkmenas nematoma esms. Posakio autorius vokiei poetas K. Vylandas (Christoph Martin Wieland, 1733 1813), pavartojs j poemoje Mzarionas, arba gracij filosofija (Musarion oder die Philosophie der Grazien, 1768). Kitur nurodoma, kad Vylandas j perfrazavs i vokiei poeto F. Hagedorno (Friedrich von Hagedorn, 17081754) eilraio Horacijus. Prokrusto lova dirbtin norma, rmai, kuriuos per jg kas nors spraudiama. Gr. mite Prokrustas buvs milinas
Tesjas ir Prokrustas. Pieinys antikinje amforoje (VI a. pr. m. e.).

plikas, prisiviliodavs keliautojus ir guldydavs juos lov tam, kad numarint kaniose: tiems, kam lova bdavusi per trumpa, nukirsdavs kojas, tuos, kam per ilga, itempdavs. Prokrust nuuds Tesjas, pagulds plik jo paties lov, kuri jam buvusi per trumpa. Protvi auksmas (angl. The Call of the Wild gamtos auksmas) pagrindiniai instinktai, pasmon. Posakis kils i amerikiei raytojo D. Londono (Jack London, 1876 1916) apysakos lietuviko pavadinimo, nusiirto i rusiko vertimo .

D. Londonas

K. Vylando portretas (fragm.). Dail. F. Jagemanas (Ferdinand Jagemann, 1780 1820).

Prot nutekjimas (angl. Brain drain smegen nutekjimas, rus. t. p.) specialist, mokslinink emigracija. Posakis atsirado po II pasaulinio karo, kai daug ininieri ir mokslinink, ypa brit, m keltis gyventi karo nepaliestas JAV, kur tiek darbo, tiek buities slygos bei atlyginimai buvo kur kas geresni nei karo nualintoje Europoje. Pana laikotarp dabar patiria posovietins alys (tarp j ir Lietuva), i kuri specialistai emigruoja Vakar Europ. Prozit! (lot. Prosit! tegul eina gera) linkjimas ugeriant; atitinka lietuvi sveikat! Taip sakydavo ugerdami romnai; atsakymas bdavs Reprosit! jums irgi. I lotyn kalbos is ritualinis vaii odis paplito kitose Europos kalbose. Puotis svetimomis plunksnomis (lot. Gloriari alienis bonis girtis svetimomis grybmis) dangstytis svetima love ar nuopelnais, juos savintis ir jais didiuotis. Posakis i romn raytojo Fedro (Phaedrus, 15 pr. m. e. 50) pasakios apie ididi kuos ir pov, kurio plunksnomis toji puousis, taiau jos neprim nei povai, nei vliau kuosos. Pasakios siueto autoriumi Fedras nurodo Ezop.
116

115

Puota maro metu (rus. ) nerpestingas, linksmas gyvenimas visuotins suiruts ar karo metu. Posakio autorius rus poetas A. Pukinas ( , 17991837), taip pavadins dramatikas scenas, paraytas 1832 m. pagal kot poeto D. Vilsono (John Wilson, 17851854) poem Maro miestas (The city of the plague and other poems, 1816). Pati svoka galjo atsirasti i ital raytojo D. Bokao (Giovanni Boccaccio, ~13131375) knygos Dekameronas, kurios pradioje pasakojama, kaip, siauiant marui Florencijoje, septynios damos ir trys jauni vyrikiai su savo tarnaitmis ir tarnais nusprendia pasitraukti atokesn viet umiestyje ir linksmai leisdami laik pralaukti, kol epidemija nurims. Dar plg. Baltazaro D. Bokaas puota. Ragan mediokl (angl. Witch-hunt, rus. ) 1. pastangos isiaikinti praeityje nusikaltusius mones; 2. kitamini (ppr. politini) persekiojimas. Posakis atsirado Renesanso laikais, kai Europoje banyia itin suaktyvino yniuoni, olinink, aikiaregi ar religini kitamini (vad. eretik) persekiojim, apaukusi juos raganomis, raganiais, tono sjungininkais. Aktyviausias ragan proces laikotarpis buvo 14001700 m. Kentjo ir niekuo dti, taiau raganavimu apkaltinti ir fizinio tardymo neitvr mons, daugiausia moterys. rodius raganavim, mogus ppr. bdavo sudeginamas ant lauo, reiau kitaip nuudomas. Susidorojimo su ragana teistumas nurodomas jau Senajame Testamente, Mozs suraytame kodekse, plg.: Nepaliksi gyvos kertojos (I 22, 18; dar plg. epizod su Sauliumi 1 Sam 28, 3, 79), o ragan proces itakos siekia senovs Egipto ir Babilono
117

laik teisyn. Politine reikme posak bene pirmasis pavartojo angl raytojas D. Orvelas (tikroji pavard E. Bleiras) (George Orwell; Eric Arthur Blair, 19031950) knygoje Katalonijai pagerbti (Homeage to Catalonia, 1938), kurioje ispan komunist kov su trockininkais jis pavadins beprasmika ragan mediokle. D. Orvelo metafora labai paplito 19501954 m., kai JAV prasidjo komunist demaskavimo ir persekiojimo procesai, inicijuoti senatoriaus D. Makario (Joseph Raymond McCarthy, 19081957). Procesuose tariamieji buvo kaltinami antiamerikietika veikla, nipinjimu TSRS naudai (kas tam tikrais atvejais pasitvirtino). Ranka rank plauna (lot. Manus manum lavat) apie abipus param ar pagalb. Urayto posakio autorius romn filosofas, dramaturgas ir politikas Seneka Jaunasis (Lucius Annaeus Seneca, ~4 pr. m. e.65) (Apocolocyntosis, 9). Posakis gali bti ir bendro indoeuropietikojo folkloro paveldas, Senekos paimtas i gyvosios kalbos. Rasti ieminink (rus. ) suversti kalt dl ko nors eiliniam darbuotojui, kai tikrieji kaltininkai yra vadovai. Posakis atsirado XX a. pradioje Rusijos Dmoje. Tiriant geleinkelio katastrof prieastis tuometinje Rusijoje, kalt ppr. bdavo suveriama iemininkui, ne laiku ar ne taip perjungusiam bgius. Todl Dmos opozicija iemininkais praminusi smulkius pareignus, kuriems vyriausyb suversdavusi vis kalt dl esanios netvarkos. Dar plg. Atpirkimo oys. Realioji politika (vok. Die Realpolitik) politika, vykdoma be istorinio konteksto, atsivelgiant tik dabarties realijas ir interesus. Termino autorius vokiei urnalistas ir politikas A. fon Rochau (August Ludwig von Rochau, 1810 1873), 1853 m. ileids knyg pavadinimu Realiosios poli118

tikos principai ir j taikymas Vokietijos politinmis slygomis (vok. Grundregeln von Realpolitik, angewendet an den politischen Zustnden von Deutschland). Termin ipopuliarino vokiei filosofas F. Ny (Friedrich Wilhelm Nietzsche, 18441900), danai A. fon Rochau j vartojs, apibdindamas kanclerio O. fon Bismarko (Otto Eduard Leopold von Bismarck, 18151895, kancleris 18621890) politin veikl. iais laikais terminas padanjo irgi Vokietijos vadov kalbose, pradedant kancleriu H. Koliu (Helmut Josef Michael Kohl, g. 1930, kancleris 19821998) ir baigiant A. Merkel (Angela Dorothea Merkel, g. 1954, kancler 2005). H. Kolis j vartojo kalbdamas apie Vokietijos suvienijim, kiti kancleriai apie iskirtinai gerus Vokietijos santykius su Rusija B. Jelcino ( ,19312007, prez. 19911999) ir V. Putino ( , g. 1952, prez. 20002008) valdymo laikotarpiu. Reikia valgyti, kad gyventum, o ne gyventi, kad valgytum (lot. Esse oportet ut vivas, non vivere ut edas). Posakis i romn retorikos mokytojo Kvintiliano (Marcus Fabius Quintilianus, ~35~100) darbo Ikalbos mokymas (Institutio Oratoria, 95). Retas pauktis (lot. Rara avis) retos, iskirtins ivaizdos ar elgesio mogus. Posakio autorius romn poetas Juvenalis (Decimus Iunius Iuvenalis, ~ 50/65 ~ 127), Satyrose ras: Paukt reta iuos kratuos, panai juodj gulb, / kas paksti gals toki mon dorybi skrynel! (Juvenalis, VI, 165166). Viduramiais buvo paplits posakis: Ver us amicus rara avis (geras draugas retenyb).
119

Revoliucija (kaip Saturnas) ryja savo vaikus (pranc. la Rvolution comme Saturne dvore ses enfants, angl. Revolution eats its own children) po kiekvienos revoliucijos, perversmo, reformos ar valdios kaitos ppr. prasideda revoliucionieri tarpusavio kiviriai, per kuriuos nukenia dalis jos vykdytoj. Aliuzija romn mitologij, kur titanas Saturnas (gr. Krono analogas) rydavs savo naujagimius, bijodamas, kad tie uaug jo nenuverst. Posakio autorius Didiosios prancz revoliucijos (17891794) vienas i vadov . Dantonas (Georges Jacques Danton, 1759 . Dantonas 1794), pasaks taip prie savo egzekucij, kuri atliko jo buv bendraygiai. 1794 m. jakobinai savo ileistais dekretais pradjo didj teror, nukreipt prie liaudies prieus, kuriuo buvo apauktas ir . Dantonas, nes kritikavo teror ir buvo paliaub su Pranczijos kaimynmis alininkas. . Dantonui priskiriama ir mintis, jog revoliucij pradeda idealistai, pratsia kriminalistai, o baigia karjeristai. Riesti nos didiuotis, puikuotis, bti arogantikam. moni ir daugelio gyvn elgsenoje pakelta galva ries bryje yra pranaumo rodymas (optikai padidinamas gis), tuo tarpu galvos nuleidimas ir gimasis yra nusieminimo, pataikavimo ar baims enklas. Rubenso moteris apie apkni moter. Flamand dailininko P. Rubenso (Peter Paul Rubens, 15771640) paveiksluose nuogi moni knai vaizduojami barokui bdinga maniera: vyrai tvirti, raumeningi, moterys putlios, sunkokos.
P. Rubensas. Venera prieais veidrod (fragm.).

120

Rgios (alios) vynuogs mogaus elgesys, kai negaljimas ko nors sigyti ar kur nuvykti ir pan. pakeiiamas atsisakymu tai daryti, motyvuojant tikrais ar tariamais preks trkumais ar kelions sunkumais. Posakis paimtas i Ezopo (Aswpoj, Aesopus, VI a. pr. m. e.) pasakios Lap ir vynuogs, kurioje lap, negaldama pasiekti auktai augani vynuogi, galop nueina alin, ramindama save, kad vynuogs es dar rgios, neprinokusios. Vliau i pasaki ipopuliarino kiti autoriai, tarp j ir Fedras (Phaedrus, 15 pr. m. e.50), I. Krylovas ( , 17681844). Rusijos protu nesuprasi (rus. ) sakoma kalbant apie Rusijos valdios ar visuomens keistenybes, netobulybes, proius ir paproius. Posakio autorius rus poetas ir diplomatas F. Tiutevas ( , 1803 1873), 1866 m. paskelbs tok ketureil: , / : / / (protu Rusijos nesuprasi, bendru arinu neimatuosi, jos ypatingas bdas Rusija galima tik tikti).

Posak ipopuliarino amerikiei raytojas D. Steinbekas (John Ernst Steinbeck, 19021968), pavadins taip vien i savo roman (The Grapes of Wrath, 1939).
D. Steinbekas

F. Tiutevo portretas (fragm.). Dail. S. Aleksandrovskis ( , 1842 1906).

Rstybs keks brstantis konfliktas ar pyktis, kuris gali isilieti prie tuos, kas j iprovokavo. Posakio altinis Naujasis Testamentas, plg.: Ir dar vienas angelas ijo nuo aukuro, turintis valdi ugniai. Jis didiu balsu suuko turiniajam atr pjautuv: Paleisk darban savo atrj pjautuv ir nurink ems vynmedio kekes, nes uogos jau prisirpo. Tada angelas numet savo pjautuv emn ir nuskyn ems vynmed, ir supyl vynuoges didj Dievo rstybs spaustuv (Apr 14, 1819).
121

Saliamonikas sprendimas greitas ir imintingas problemos sprendimas. Pasak Senojo Testamento, pas yd karali Saliamon kart atjusios dvi moterys, kad is isprst gin, kuriai i j priklauss kdikis. Mat jos gimdiusios beveik vienu metu, taiau vienos j kdikis netrukus nugultas mir; toji moteris apkaltinusi gyvojo kdikio motin vaiko vagyste: es mirs anos kdikis, bet ana slapta juos sukeitusi. Tada karalius tar: Viena sako: `is yra mano snus gyvasis`, o kita sako: `Tai netiesa! Tavo snus yra negyvasis, o mano snus gyvasis`. Karalius tad sak: Atnekite man kalavij. Atneus karaliui kalavij, karalius tar: Padalykite gyvj vaik dvi dalis, duokite pus vienai ir pus kitai. Moteris, kurios snus buvo gyvasis berniukas, degdama meile savo snui, maldavo karaliaus. Prayiau, mano viepatie! ji auk, duoti jai gyvj vaik! Tik jo neumukite! O kita reikalavo: Tenebna nei mano, nei tavo. Padalykite! Tada karalius atsak: Atiduokite pirmajai gyvj berniuk, jis tar, neumukite jo! Ji yra jo motina (1 Kar 3, 2327). Saugoti kaip savo ak stropiai k saugoti ir priirti. Perfazuotas posakis i Senojo Testamento, plg.: bet Viepaties dalis yra jo tauta, Jokbas yra jo paveldas. Jis rado j dykumoje tyruose vaitojanios dykumos. Apglb j, rpinosi juo, saugojo j kaip savo akies lliuk (st 32, 910). Savam krate pranau nebsi (lot. In patria natus non est propheta vocatus) usieniei odius ar patarimus
122

atsivelgiama labiau nei saviki. Naujajame Testamente Kristus pasaks: Niekur pranaas nebna be pagarbos, nebent savo tvikje ir savo namuose (Mt 13, 54). Vliau i ties patvirtino pranao Mahometo ivijimas i jo gimtosios Mekos 622 m. Sins kaliniai (angl. Prisoners of conscience) asmenys, nuteisti u politines pairas ar religinius sitikinimus. Posakio autorius angl teisininkas P. Benensonas (Peter Benenson, 19212005), organizacijos Amnesty International krjas (1961 m. liepa). posak jis pavartojo straipsnyje Umirtieji kaliniai, ispausdintame 1961 05 28 brit laikratyje The Observer. Straipsnyje P. Benensonas piktinosi dviej portugal student nuteisimu 7 metams u tai, kad ie pakl taur u laisv. Netrukus P. Benensonas iuo terminu pradti vadinti politiniai kaliniai visose nedemokratinse alyse, tarp j ir Taryb Sjungoje. Sskim ir pakalbkim! (lot. Sedentes agamus) kvietimas k isiaikinti ar padiskutuoti sdint, nes taip es patogiau. Posakio autorius romn raytojas, oratorius ir valstybs veikjas Ciceronas (Marcus Tulius Cicero, 10643 pr. m. e.), pavartojs j neakivaizdinei diskusijai su Brutu: sed quo facilius sermo explicetur, sedentes, si videtur, agamus (kad kalba geriau klostytsi, jei tinka, sddami [tai] darykime (Brutus 24). Siamo dvyniai 1. kuria nors kno vieta suaug ar bendr kno dal turintys dvyniai; 2. labai panaios ivaizdos mons; 3. neperskiriami, labai artimi draugai. Siamu iki 1929 m. (taip pat 19451949) vadintas dabartinis Tailandas. Siamo dvyniais pirmiausia buvo pavadinti Siame gim kinai
123

broliai angas (kairysis) ir Engas (deinysis) Bankeriai (Chang Bunker, Eng Bunker, 18111874), suaug krtinkauliais, kuriuos jungusi kremzl. 1829 m. brolius pastebjo brit komersantas R. Hanteris (Robert Hunter) ir m veioti po pasaul kaip mokam atrakcion. Pasibaigus kontraktui su Hanteriu, broliai pelnsi, rodydami save patys. Gastrols taip ipopuliarino . ir E. Bankeriai pavadinim Siamo dvyniai, kad is pasidar bendrinis. 1839 m., viedami Vilkesbore (JAV, iaurs Karolina), broliai nusprend pasilikti iame jiems patikusiame mieste ir priimti JAV pilietyb. 1843 m. jiedu ved seseris Jeits (Yates): angas Adelaid, o Engas Sar An. angas su Adelaida susilauk 10, o Engas su Sara 12 vaik. Ilgainiui seserys susipyko ir sikr atokiai viena nuo kitos; broliai jas lankydavo, praleisdami po tris dienas kiekvienos i j namuose. Dvyniai mir t pai dien su trij valand skirtumu pirma angas, kurio sveikata buvo pradjusi lyti, paskui Engas. Sielos auksmas nesuvaidinta stipri jausm iraika. Daugelyje religij tikima, kad sielai paliekant kn, per vis pasaul nuaidi auksmas, taiau mogaus ausis jo nesugebanti igirsti. Sizifo darbas (lot. Labor Sisyphus) beprasmis, nesibaigiantis ir rezultat neduodantis darbas. Pasak gr. mito, vj karaliaus Ajolo snus Sizifas, Korinto miesto krjas, klasta sukausts pas j atjus mirties diev Tanat, todl mons nustoj mirti ir buvusi paeista harmonija. Dzeuso sakymu karo dievas Arjas Tanat ilaisvins, o Sizifas buvs nu124

gabentas mirusij karalyst Had, taiau i ten jis apgaule itrks. U apgavystes Dzeusas Sizif nubauds aminu ir beprasmiu darbu: Sizifas Hade turs ridenti kaln didiul akmen, taiau uritintas is kaskart nurieda atgal pakaln. Posakio autoriumi laikomas romn poetas Propercijus (Sextus Aurelius Propertius, ~50~15 pr. m. e.) pavartojs j savo Elegijose (Liber II, 17, 20).

Persefons priirimas Sizifas Hade. Antikin amfora (VI a. pr. m. e.).

Skaldyk ir valdyk! (lot. Divide et impera) apie pavaldini, soc. grupi ar valstybi kirinim, kad kirintojui bt lengviau jomis manipuliuoti. Manoma, kad toks buvs sen. Romos vidaus politikos devizas, nors niekur neuraytas. Pirmasis, pavartojs ios reikms posak, buvo intrigomis garsjs Pranczijos karalius Liudvikas XI (Louis XI, 14231483, vald 14611483), pasaks diviser pour regner skaldyk, kad valdytum. Lotynik posak ipopuliarins prancz ekonomistas ir filosofas P. Prudonas (Pierre-Joseph Proudhon, 18091865) knygoje Kas yra nuosavyb? (Quest ce que la proprit?, 1840), kurioje jis ironizuoja: Divide et impera skaldyk, ir galsi sakinti; skaldyk, ir turtsi; skaldyk, ir mulkinsi mones, temdysi jiems prot, tyiosies P. Prudonas i teisingumo!(III sk., 5). Skinti laurus pasiekti dideli laimjim, pelnyti pripainim, lov; plg. Laureatas.
125

Skrajojantis olandas (angl. Flying Dutchman) 1. vaiduoklis laivas, plaukiojantis jroje be gulos; 2. mogus, didelis kelioni mgjas. Posakis kilo i legendos apie oland kapiton, didels audros metu prisiekus tbt apiplaukti kyul, nors tam sugait vis aminyb. Dievas igirds iuos odius ir nubauds j u ididum kapitonas pasmerktas 1000 met (kitame variante iki Paskutiniojo teismo) klajoti po jras ir niekada nepasiekti kranto. Spjama, kad legenda atsirado XVXVI a., didij geografini atradim laikais, o pagrind jai galjusi duoti didel tuometin oland konkurencija su kitomis jrinmis valstybmis, taip pat portugalo Vasko da Gamos (Vasco de Gama, 1469 1524) ekspedicija Indij (1497), kurios metu jis tapo pirmuoju europieiu, apiplaukusiu Gerosios Vilties rag Piet Afrikoje. Posak ypa ipopuliarino R. Vagnerio (Richard Wagner, 18131883) opera tokiu pavadinimu (1848). Smgis nugar (vok. Dolchstoss) klastingas, netiktas prieikas poelgis. Posakio autorius vokiei feldmaralas ir gen. tabo virininkas P. fon Hindenburgas (Paul Ludwig Hans Anton von Beneckendorff und von Hindenburg, 18471934), apibdins taip 1918 m. Vokietijos Lapkriio revoliucij, privertusi Vokietij kapituliuoti I pasauliniame kare (1918 11 11). Snobas (angl. Snob) prasiokas, pabrtinai pretenduojantis rafinuot skon ir manieras, turintis turting buit, bet skurd intelekt bei dvasin pasaul. Buvo priimta manyti, kad odis kils i santrumpos s. nob. (lot. sine nobilitate be auktos kilms), kuria angl aristokratai svei srauose es paymdav asmenis, neturinius titul. Taiau pirm kart odis snob brit ratuose pasirods XVIII a. gale (kotikasis variantas snab) ir reiks batsiuv ar jo pameistr. Madaug tuo pat metu iuo odiu Kembrido
126

studentai metaforikai m vadinti visus nestudentus, nepriklausomai nuo j kilms ar turto. XIX a. pradioje odio reikm susiaurjo: juo vadinti emesnio socialinio sluoksnio atstovai tiek inantys savo padt ir susitaik su ja, tiek bedioniaujantys auktesniojo sluoksnio manieras, kalb ir estetin skon. Dar vliau odiu snob pradti vadinti tik mintieji bedioniautojai; io odio kilms aikinimas mintja lotynikja santrumpa gali bti liaudies etimologijos pavyzdys. Sparnuoti odiai (vok. Geflgelte Worte, angl. Winged words, rus. ). Daugelyje Europos kalb paplit ppr. literatrins kilms aforizmai ar publicistiniai tampai. Posakio autoriumi laikomas sen. gr. poetas Homeras (Omhroj, Homerus, 8 a. pr. m. e.), vartojs bdvard sparnuotas kaip dan epitet, plg., Odisj: Kreipsi meiliai j ir sak odiais sparnuotais (II, 269), arba: /.../ aukl miela Euriklja pravirko / Ir, atsidusus giliai, jam tar odiais sparnuotais (II, 361362). Dabartine reikme jungin pirmasis pavartojo vokiei filologas G. Biuchmanas (George Bchmann, 18221884), ileids posaki rinkin, pavadint Geflgelte Worte, Der Zitatenschatz des Deutschen Volkes (1864). Spindesys ir skurdas (pranc. Splendeurs et misres) sakoma, apibdinant socialin kontrast. Posakis paimtas i prancz raytojo O. de Balzako (Honor de Balzac, 1799 1850) romano pavadinimo Kurtizani spindesys ir skurdas (Splendeurs et misres des courtisanes, 1847). Kurtizan yra auktuomens nario ilaikoma meilu. Statyti ant smlio pradti k be patikimo pagrindo, kurti nepagrstus planus. I Kristaus palyginimo apie paik mog, pasistaius nam ant smlio, kur netrukus nuplov litys (Mt 7, 2627; Lk 6, 49).
127

Statyti oro pilis(pranc. Batir des chateaux en Espagne statyti pilis Ispanijoje) apie tuias svajones ar nerealius projektus. Posakis atsirado XI a., kai Henrikas Burgundietis (Henrik af Burgund, ~10701112), tarnaudamas Leono ir Kastilijos (iaurs vakar Pirnai) karaliui Alfonsui VI (Alfonso VI, 10401109, vald 10651109), 1095 m. pasiek didel pergal prie maurus, u k karalius dovanojs jam emi Ispanijoje. Tose emse Henrikas Burgundietis pasistats puikias pilis. Kiti karo vadai m svajoti pasekti Henriko pavyzdiu ir gauti toki pat dovan. Amininkai pradj aipytis i kareiv svajoni ir m jas vadinti pili statymu Ispanijoje. Kadangi tas statymas buvo tik svajonse, netrukus paias tokias pilis pramin oro pilimis. Stokholmo sindromas kait simpatijos teroristams ar net emocinis solidarizavimasis su jais. Termino autorius ved kriminologas ir psichiatras N. Bejerotas (Nils Bejerot, 19211988). Terminas atsirado po to, kai 1973 m. rugpjt Stokholme buvo apipltas bankas Kreditbanken. Apiplimo metu kaitais tapo banko darbuotojai, ibuv su plikais 6 dienas ir band juos ustoti per sulaikymo operacij bei po jos. N. Bejerotas dalyvavs kait ilaisvinimo operacijoje kaip policijos pagalbininkas. Psichologikai is sindromas grindiamas savisaugos instinktu. Su vandeniu ipilti ir vaik (vok. Das Kind mit dem Bade ausschutten) perspjimas, jog beatodairikai k kritikuojant ar neigiant, galima nejuiom pasmerkti ir teigiamas ar esmines reikalo puses. Spjama, kad posakis galjs bti vokiei liaudies patarl, kuri pavartojs katalikybs reformatorius M. LiuM. Liuterio portretas (fragm.). Dail. L. Kranachas Jaunesnysis (Lucas Cranach der Jngere, 15151586).

128

teris (Martin Luther, 14831546), vienoje i savo polemini kalb pasaks: Negalima su nevariu vandeniu i vonels ipilti ir paties vaiko. Snus palaidnas (angl. Prodigal Son, rus. ) mogus, ignoruojantis ryius su tvais ar bendruomene, vaistnas, klajnas. Pavadinimas kils i Kristaus pasakojimo apie jaunesnj sn, kuris Kart // tar tvui: Tve, atiduok man priklausani palikimo dal. Tvas padalijo snums turt. Netrukus jaunlis, susims savo dal, ikeliavo tolim al. Ten, palaidai gyvendamas, ieikvojo savo lob (Lk 15, 1213). Pasakojimas baigiasi snaus sugrimu, atgailavimu ir tvo atleidimu jam, nes // is mano snus buvo mirs ir vl atgijo, buvo prauvs ir atsirado (Lk 15, 24).
Snaus palaidno sugrimas (fragm.). Dail. Rembrantas (Rembrandt Harmenszoon van Rijn, 16061669).

romn poeto Juvenalio (Decimus Iunius Iuvenalis, ~50/ 65 ~ 127) Satyr, kur jis teigs kiek kitaip, plg.: patariu melsti, / kad sveikame tavo kne sveikas bt ir protas (X, 355356). Svieto lygintojas donkichotikas kovotojas u teisingum ar socialin lygyb. Posakis paimtas i G. Landsbergioemkalnio (18521916) dramos Blinda, svieto lygintojas (1907). Dar r. Tadas Blinda. Svieto perjnas kas danai keiia gyvenamj viet ir darb; bastnas. Posakis gali bti kils i Snaus palaidno (r.) vaizdio. agrens oda (pranc. Lepeau chagrin) apie k nors negrtamai nykstant, susitraukiant. agren yra iurkiai idirbta gyvulio oda (seniau ppr. arklio ar laukinio asilo, dabar ryklio ar rajos), turinti tam tikr rat ir dayta aliai (pranc. chagrin lidesys). Posak ipopuliarino prancz raytojas O. de Balzakas (Honor de Balzac, 17991850), pavadins taip vien savo roman (1830), kuriame pasakojama apie stebukling agrens skiaut, kuri tarsi burt lazdel pildo kiekvien savininko nor, taiau sulig kiekvienu ipildymu ji susitraukia. alin rankas! (angl. Hands off!, rus. !) sakoma, reikalaujant nustoti k persekioti, nutraukti agresij prie kit al ir pan. k ipopuliarino Didiosios Britanijos premjeras V. Gladstounas (William Ewart Gladstone, 1809 1898, premjeras 186874, 188085, 1886, 189294), taiks j Austrijai, 1878 m. okupavusiai Bosnij ir Hercegovin.
130

Svarbu ne pergal, o dalyvavimas sakoma apie dalyvavim kokiose nors varybose, turnyre, konkurse ar viktorinoje, ppr. guodiant dl galimos ar patirtos neskms. Posakio autorius prancz pedagogas ir istorikas P. de Kubertenas (Pierre de Coubertin, 18631937), Olimpini aidyni atgaivintojas (1896). iuos odius jis pasaks 1908 m. per IV Olimpiados atidarym Londone. Nuo to laiko is posakis tapo neoficialiuoju P. de Kubertenas Olimpini aidyni kiu. Sveikame kne sveika siela (lot. Mens sana in corpore sano) nuo sveikatos priklauso ir dvasin bsena. Perfrazuota i
129

V. Gladstounas

altasis karas (angl. Cold war, rus. ) 1. itin prieiki tarpvalstybiniai santykiai, balansuojantys ant karinio konflikto ribos; 2. tempti dviej moni ar visuomens grupi santykiai, uslpta j tarpusavio neapykanta. 19461989 m. altasis karas ideologiniu pagrindu vyko tarp socialistinio (TSRS ir jos sjungininki) bei kapitalistinio bloko ali. Ypa didel politin ir ideologin konfrontacija buvusi tarp TSRS ir JAV dviej skirtingos ideologijos supervalstybi. Termin altasis karas (isp. guerra fria) pirm kart pavartojo XIII a. ispan raytojas Don Chuanas Manuelis (Don Juan Manuel), raydamas apie islamo ir krikionybs koegzistavim Vidurami Ispanijoje. Politine reikme is terminas buvo pirmkart pavartotas 1938 m. urnalo The Nation antratje Hitlerio altasis karas (Hitlers Cold War). TSRS atvilgiu termin pirmasis pavartojs D. Orvelas (tikroji pavard E. Bleiras) (George Orwell; Eric Arthur Blair, 19031950) 1945 m. spalio 19 d. London Tribune ispausdintoje es Tu ir atomin bomba (You and the Atomic Bomb). 1947 m. iuo pavadinimu (The Cold War) ijo amerikiei urnalisto ir politinio apvalgininko V. Lipmano (Walter Lippmann, 18891974) knyga. elinis kabinetas (angl. the Shadow Cabinet arba the Shadow Front Bench) parlamento opozicijos sudaryta alternatyvi ar atsargin vyriausyb (premjeras ir ministrai), kurios nariai oponuoja savo kolegoms, esantiems valdioje. Terminas atsirads Didiojoje Britanijoje, kur tokia vyriausyb sudaroma oficialiai, o jos nariams mokama alga. Opozicijai laimjus rinkimus, buv eliniai ministrai nebtinai tampa tikraisiais ministrais. okti pagal kieno nors ddel aklai paklusti kito valiai, bti valdomam. Posakis kils i sen. gr. raytojo Ezopo (A131

swpoj, Aesopus, VI a. pr. m. e.) pasakios vejys fleitininkas, kurioje pasakojama, kaip vejys, mokjs groti fleita, syk pamgins grojimu ivilioti krant uvis. Kai jam tai nepavyk, vejys umets tinkl ir itrauks j piln spurdani uv. irdamas jas, vejys pasaks: Ak js, kvaili sutvrimai! Kai jums grojau, js neokot, o dabar, kai a lioviausi, js tai linksmai darote. is ezopinis motyvas pasikartoja ir Naujajame Testamente, plg. Su kuo galiau palyginti i kart? Ji panai vaikus, kurie sdi prekyvietje ir aukia savo draugams: Mes jums grojome, o js neokote. Mes giedojome raudas, o js nerypavote... (Mt 11, 1617; taip pat Lk 7, 3132). tai kur uo pakastas (vok. Da liegt der Hund begraben) apie kokio reikinio ar problemos tikrj prieast, dalyko esm. Spjama, kad posakis atsirads i vieno vokiei miestelio gyventoj atsakym smalsiems atvykliams. Es ten XVI a. gyvens austr aristokratas ir karo vadas Zigmundas Altenteigas, kuriam jo uo kakada buvo igelbjs gyvyb. uniui nugaius, dkingasis eimininkas pakass j ties namo siena, ant kurios pritvirtins lentel su informacija apie uns ygdarb. XIX a. pradioje namas sudegs, taiau gyventojai ir toliau rod turistams viet, kur buvs ukastas garsusis uo. Gali bti ir perfrazuota i lot. hic iacet lepus ia guli kikis. venta karv apie mog, kurio negalima kritikuoti, varyti laisvs ir pan. Posakis kils i ind paproio garbinti karves (nes jose siknijs dievas Vinu). Indijoje karvs nevaromai vaiktanios miest gatvmis, joms leidiama gulti ant kelio vaiuojamosios dalies ir pan.. viesa tunelio gale atsiradusi viltis baigti kok usitsus darb, proces ir pan. Posakis atsirads po JAV prezidento
132

D. Kenedio (John Fitzgerald Kennedy, 19171963, prezidentas 1961 1963) spaudos konferencijos 1962 m., kurioje, komentuodamas JAV kar Vietname, jis pasaks Mes dar nematome tunelio pabaigos, bet, sakyiau, dabar jame ne tamsiau, o ko gero viesiau nei prie metus. Posak ipopuliarino ir sovietinis detektyvinis filmas tokiu pat pavadinimu (1974).

D. Kenedis su mona aklina

popieiui: ceremonijos metu triskart sudeginamas pakul kuoktelis ir pasakoma: Pater sancti, sic transit gloria mundi, itaip primenant, koki menk reikm turi valdios postas emje ir kad pats popieius ess mirtingas mogus. Ritualas atsirads 1402 m. Taiau posak ipopuliarino vokieio vienuolio Tomo Kempieio (Thomas Kempis, ~13801471) ileista knyga Sekimas Kristumi (De imitatione Christi, ~1418), kur suunkama: O quam cito transit gloria mundi! o kaip greitai praeina pasaulio lov! (Liber I, 3, 6). Tantalo kanios didiuls kanios ppr. dl to, kad tikslas yra arti, taiau nemanomas pasiekti. Gr. mituose Tantalas, Dzeuso snus, Sipilo miesto valdovas, nordamas patikrinti diev aikiaregyst, pavaiins juos savo paties nuudyto kdikio msa. Kitame mite Tantalas pavogs Dzeuso mylim auksin un, nuo diev stalo pavogs nektaro ir ambrozijos ir drss visu tuo pavaiinti savo mirtinguosius draugus. U tokius nusikaltimus Tantalas diev pasmerktas poemio pasaulyje ksti bad ir trokul: stovdamas vandenyje ir matydamas vir galvos pil- Tantalo kanios. nas vaisi akas, jis nei vieno, nei kito Dail. B. Pikartas (Bernard Picart, pasiekti negali.
16731733).

Tadas Blinda kovotojas u teisingum ar socialin lygyb. T. Blinda (18461877) emaii plik vadas, romantizuotas literatrinis personaas, pastamas i G. Landsbergio-emkalnio (18521916) dramos Blinda, svieto lygintojas (1907), paraytos pagal Lazdyn Peldos (Sofija Ivanauskait, 18671926) surinktus pasakojimus, taip pat i 1973 m. sukurto 4 serij Lietuvos TV filmo. Dar r. Svieto lygintojas. Taikus sambvis (rus. ) lojalus sugyvenimas su skirting pair kaimynais ar valstybmis. Posakio autorius Taryb Rusijos (nuo 1922 m. TSRS) usienio reikal komisaras G. ierinas (o , 18721936, usienio reikal komisaras 19181930), pavartojs j praneime Visos Rusijos Centriniam Vykdomajam Komitetui 1920 m.: Ms kis taikus sambvis su kitomis vyriausybmis, G. ierinas kad ir kokios jos bt. Taip praeina pasaulio lov (lot. Sic transit gloria mundi) 1. apie nuverst valdov, didel virinink ar posto netekus garbtrok; 2. odiai, sakomi ventinamajam naujajam
133

Tarp dangaus ir ems apie neaiki ar dviprasmik kieno nors padt, situacij ir btinyb j keisti. Posakis atjo i Senojo Testamento, i epizodo apie Dovydo prieininko Absalomo mirt: Absalomas netiktai susidr su Dovydo alininkais. Absalomas jojo ant savo mulo, ir jo mulas palindo po didiulio uolo ak raizginiu. Jo galva kliuvo uol, jis likosi kaboti tarp dangaus ir ems, o mulas, ant kurio jis sdjo, nujo sau (2 Sam 18, 9). Taip bejgikai kabant Absalom jo prieai netrukus nuud.
134

Tarp ginkl mzos tyli (lot. Inter arma silent musae) karo metu menas ir kryba niekam nerpi. Perfrazuotas Cicerono (Marcus Tulius Cicero, 10643 pr. m. e.) posakis silent enim leges inter arma juk tyli statymai tarp ginkl (Pro Milone, IV, 11), kuriuo jis aikina statym nepaisym karo metu. Tarp kjo ir priekalo (vok. Hammer und Ambo kjis ir priekalas) apie situacij, kai pavojus gresia i abiej pusi. Posakio autorius vokiei raytojas F. pilhagenas (Friedrich von Spielhagen, 18291911), paras tokio pat pavadinimo roman (1869). lietuvi kalb posakis atjs i romano rusiko vertimo, plg. . Dar r. Tarp Scils ir Charibds. Tarp Scils ir Charibds apie situacij, kai pavojus gresia i abiej pusi. Gr. mituose Scil (kitur Skila) ir Charibd dvi pratingos pabaisos Mesinos ssiauryje tarp Sicilijos ir Apenin; eiagalv Scil ryjanti pro al plaukianius jreivius, o Charibd traukianti laivus skur; vengdami vienos bdos, jrininkai vis vien patekdav kit. i viet, jr nimf padedami, skmingai perplauk argonautai; j veiks ir grtantis i Trojos karo Odisjas, tiesa, neteks dl to ei bendraygi. Dar r. Tarp kjo ir priekalo. Tas saldus odis laisv (lot. Dulce nomen libertatis) apie mogaus polink visur siekti sau laisvs. Posakio autorius romn politikas, filosofas ir oratorius Ciceronas (Marcus Tullius Cicero, 10643 pr. m. e.). Piktindamasis Sicilijos gubernatoriaus savivaliavimu ir vieno Romos pilieio sumuimu, jis suuks: O nomen dulce libertatis! o ius eximium nostrae civitatis! (o saldus odi laisve! o aukiausioji ms valstybs teise!), apeliuodamas tai, kad ias vertybes gubernatorius yra pamyns (In Verrem II 5, 163).
135

Lietuvoje posak ipopuliarino reisieriaus Vytauto alakeviiaus (19301996) filmas tokiu pavadinimu (1972). Tebnie iklausyta ir antroji pus (lot. Audiatur et altera pars) pagrindinis reikalavimas sprendiant bet kok gin ar byl, kad bt galima nealikai vertinti. Posakio autorius v. Augustinas (Aurelius Augustinus, 354430). Tik neliesk mano apskritim! (lot. Noli tangere circulos meos!) sakoma, kai kas nors ksinasi asmens krinius ar vertybes. Sen. gr. matematikas ir iradjas Archimedas (Arcimdhj, Archimedes, 287212 pr. m. e.) savo mokslo darbus brangins labiau u gyvyb, nes iuos priemirtinius odius, turdamas galvoje savo brinius ir skaiiavimus, jis es pasaks siverusiam jo udyti romn kariui. Um Archimedo gimtuosius Sirakzus, romnai pirmiau- Archimedo atvaizdas sia iekojo, kaip nuudyti moks- sen. Graikijos monelinink, kurio sukonstruotais gyny- t o j e . biniais renginiais ir mainomis buvo pridaryta daug nuostoli miest turmavusiai Romos kariuomenei. Tikjimas kalnus veria tikjimas savo teisumu, pasitikjimas savimi padeda veikti klitis. Perfrazuoti Kristaus odiai savo mokiniams, neskmingai bandiusiems igydyti vaik nuo somnabulizmo: I ties sakau jums: jei turtumte tikjim kaip garstyios grdel, js tartumte itam kalnui: Persikelk i ia tenai, ir jis persikelt. Jums nebt nieko negalimo (Mt 17, 20). Tikslas pateisina priemones (it. Il fine giustifica a mezzi, angl. The end justifies the means) sakoma, norint pateisinti
136

nelegalias, nehumanikas ar brutalias priemones, siekiant kilnaus ar visuomenei svarbaus tikslo. Minties (bet ne posakio) autoriumi laikomas ital politikos filosofas, istorikas, muzikas ir raytojas N. Makiavelis (Niccol di Bernardo dei Machiavelli, 14691527). Knygoje Valdovas (Il Principe, parayta 1513, ispausdinta 1532) jis rao: /.../ Makiavelio portretas (fragm.). uno principe nuovo, non pu osservare Dail. S. di Titas tutte quelle cose per le quali li uomini ( Santi di Tito, sono tenuti buoni, sendo spesso neces- 1 5 3 6 1 6 0 3 ) . sitato, per mantenere lo stato, operare contro alla fede, contro alla carit, contro alla umanit, contro alla religione (valdovas, ypa naujas valdovas, negali vadovautis visu tuo, dl ko mons yra laikomi gerais, kadangi, nordamas isaugoti valstyb, danai esti priverstas sulauyti savo od, nepaisyti artimo meils, monikumo ir religijos.). Taip pat: e nelle azioni di tutti li uomini, e massime de principi, dove non iudizio da reclamare, si guarda al fine. Facci dunque uno principe di vincere e mantenere lo stato: e mezzi saranno sempre iudicati onorevoli, e da ciascuno laudati (apie moni darbus, ypa apie valdov, nes j teism nepaauksi, sprendiama pagal j rezultatus. Tegu tik valdovas laimi ir isaugo savo rankose valstyb ir kiekvienas visas jo priemones laikys garbingomis ir vertomis pagyrimo.) (Machiavelli, IP, XVIII, 5; 6; vertimas i: Machiavelli, 2009, 88). Dabartin formuluot atsiradusi vliau; ji galjusi bti sukurta Makiavelio sekj. Yra nuomon, kad posakio autorius ess ispanas katalik teologas jzuitas A. Eskobaras (Antonio Escobar y Mendoza, 15891669), neva pavartojs j savo veikale Teologins morals knyga (Liber Theologiae Moralis, 1650) (, 1980, 19).
137

Titanikos pastangos didels, daug jg reikalaujanios pastangos kokiam nors tikslui pasiekti. Panai reikm turi posakis titanikas darbas. Gr. mitologijoje titanai ir titanids buvo Gajos (ems) ir Urano (Dangaus) vaikai, kuri bta 12, tarp j ir Okeanas, Kronas, Rja, Temid. Vliau i titan Krono ir Rjos (brolio ir sesers) gim kiti graik dievai, tarp j ir Dzeusas, pradjs kov su titanais dl valdios emje. Deimt dien trukusi kov laimjs Dzeusas su savo alininkais. Nugaltieji titanai buvo kalinti Tartare, poemio karalystje. Kovoje nedalyvavo Okeanas ir jo seserys titanids. Titan vaikai buvo Atlantas, Prometjas, Epimetjas, Helijas, Eos ir kt.
Dzeuso nubausti broliai titanai Atlantas, laikantis dangaus skliaut, ir erelio draskomas Prometjas, prirakintas prie uolos. Pieinys Lakonijos taurje (VI a. pr. m. e.).

Trisdeimt sidabrini idaviko honoraras, materialus atlygis u idavyst. Pasak Naujojo Testamento, Judas u 30 sidabrini idavs Krist: Tuomet vienas i Dvylikos, vardu Judas Iskarijotas, nujo pas auktuosius kunigusir tar: K man duosite, jeigu j iduosiu jums? Tie pasil trisdeimt sidabrini (Mt 26, 1415). Dar r. Judo sidabriniai (graiai). Trojos arklys 1. klasta; 2. klastinga ar prat neanti dovana. Pasak Homero (Omhroj, Homerus, 8 a. pr. m. e.) ir Vergilijaus (Publius Vergilius Maro, 7019 pr. m. e.), niekaip negaldami veikti Trojos, graikai sugalvojo sigauti miest klasta: sumeistravo didiul medin arklio formos talp, kuri udar kelet savo kari, o patys suvaidino ivykim namo. Trojnai, paman, jog graikai pasitrauk ir paliko jiems dovan medin arkl, digaudami sitemp arkl miest ir m vsti laiming karo baigt. Nepadjo
138

n ynio Laokoonto perspjimas nepasiduoti graik klastai. Sulauk nakties, arklio viduje buv graikai ilindo lauk ir atvr Trojos vartus u j jau laukusiems draugams. siver graikai nusiaub Troj. (Odisja, IV, Graikijos pato enklas su Tro271289; VIII, 492495; Ene- jos arklio vaizdu ant laidojiida, II, 13267). Su iuo kon- mo pito (VII a. pr. m. e.). tekstu susijusi patarl Bijok danaj, dovanas neani. I ios svokos kilo kompiuterinink argono terminas trojanas kompiuterinis virusas. Bta ir kuriozini sutapim. 2005 m. Lietuvoje suduo pasiklyds Rusijos naikintuvas SU-27, pilotuojamas V. Trojanovo (laknas isigelbjo). Tiek lakno pavards fonetika, tiek pati situacija leido iniasklaidai maiktauti Trojos arklio tema. Tutybs mug (angl. Vanity Fair) apie visuomen, kurios prioritetai yra karjeros siekimas, prestio vaikymasis, snobizmas. Posakio autorius angl raytojas D. Banjanas (John Bunyan, 16281688), pavartojs j alegoriniame krinyje Piligrimo kelion (The Pilgrims Progress from This World to That Which Is to Come, 1678). Vliau posak ipopuliarino angl raytojas V. Tekerjus (William Makepeace Thackeray, 18111863), D. Banjanas ileids satyrin roman tokiu pavadinimu (Vanity Fair: A Novel without a Hero, 1848), kuriame ironikai vaizduojama to meto Anglijos visuomen. Ugnimi ir kalaviju (lot. Ferro ignique / flammamque geleimi ir ugnimi / liepsna) smurtu, udant ir deginant. Galjs kilti
139

i perfrazuoto sen. gr. gydytojo Hipokrato (`Ippokrthj, ~460 ~370 pr. m. e.) posakio Quod medicamentia non sanat, ferrum sanat, quod ferrum non sanat, ignis sanat (ko negydo vaistai, gydo geleis, ko negydo geleis, gydo ugnis). Hipokratas turjo galvoje operavim ir aizdos ar plinio prideginim. Bene pirmasis posak pavartojs romn raytojas, oratorius ir valstybs veikjas Ciceronas (Marcus Tulius Cicero, 10643 pr. m. e.): ferrum flammamque metuemus geleies ir liepsnos bijokims (Pro Murena, 85; dar plg. Pro Flacco, 97). Posak kartojo ir kiti romn autoriai, j ypa mgs istorikas Livijus (Titus Livius, 59 pr. m. e.17): omnia ferro ignique vastata viskas geleimi ir ugnimi nusiaubta (Ab urbe condita, Liber VII, 30, dar plg. I, 29; X, 12; XXIII, 41; XXX, 6 ir kt.). Viduramiais ir vliau tai buvo mgstamas krikionybs platintoj posakis. Uburtas ratas (lot. Circulus vitiosus ydingas ratas) sudtingos aplinkybs ar situacija be ieities, kai grtama prie pradini slyg. Logikoje taip vadinama klaida, kai teiginys rodinjamas tuo, k reikia rodyti, pvz.: mogui bdingos ydos yra tos, kurios bdingos mogui. Pirmasis uburto rato savok logikoje apibrs sen. gr. filosofas Aristotelis (Aristotlhj, Aristoteles, 384322 pr. m. e.).
Aristotelis

Udraustas (Ugintas) vaisius kas nors labai viliojanio, bet draudiamo. Senajame Testamente juo vadinamas Rojaus sodo Painimo medio vaisius, kur skinti ir ragauti pirmiesiems bibliniams monms Adomui ir Ievai Dievas buvo udrauds. Iev paragauti io vaisiaus sugunds altys, o Adom tai padaryti prikalbinusi Ieva. U draudimo sulauym pirmoji moni pora buvusi ivaryta i rojaus (Pr 2, 17; Pr 3).
140

Ukasti talent neatskleisti ar neinaudoti savo gabum. I Kristaus palyginimo apie tris tarnus, kuriems ikeliaudamas eimininkas paliks saugoti turt ir davs pinig pagal j gabumus: vienam penkis talentus (toks svorio matas ir piniginis vienetas), kitam tris, o treiam vien. Pirmieji du gautuosius pinigus paleido apyvart ir gavo peln, o treiasis talent ukass. Grs eimininkas ivadino treij tinginiu ir netikliu, atm i jo talent ir atidav pirmajam, daugiausia udirbusiam (Mt 25, 1428; Lk 19, 1227) Vaivoryktin vyriausyb (angl. The rainbow government) koalicin keleto, o kartais net keliolikos skirting partij vyriausyb, neturinti kurios nors partijos absoliuios daugumos. Pavadinimas kils i palyginimo su vaivorykts spektru. Tipikas pavyzdys yra Suomija, kur nuo pat nepriklausomybs pradios (1918) n viena partija nelaimi absoliuios daugumos, todl ten tapusi norma, jog stabili vyriausyb formuoja 4-5 partijos. Valdios koridoriai (angl. The Corridors of Power) apie udaras, visuomens kontrolei ir iniasklaidai neprieinamas valdios sferas, kuriose priimami svarbs politiniai spendimai. Posakio autorius angl raytojas, fizikas ir valstybs veikjas . Snou (Charles Percy Snow, 19051980), pavadins taip savo roman (1963).

tas karaliumi saule (pranc. Le Roi Soleil). 1668 m. jis es atjs parlamento posd ir ipls i protokol knygos lapus, susijusius su 1648 m. neramumais, kuriuos parlamentas palaiks. Po to karalius itars garsij fraz: Js mante, ponai, kad valstyb tai js. Klydote! Valstyb tai a! Taiau io Liudviko XIV porposdio protokole nra n uuomi- tretas (fragm.). nos, kad Liudvikas XIV bt taip Dail. H. Rigo (Hyasaks. iuos odius karaliui pripaiyti cinthe Rigaud, 1659 1743). galjo istorikai ir biografai, pabrdami Liudviko XIV absoliutizm. Apie valstyb, jau guldamas mirties patale, Liudvikas XIV pasaks taip: Je men vais, mais ltat demeurera toujours (a ieinu, taiau valstyb liks visada). Pranczikai leistas brit urnalas Revue Britannique (1851 m. gegu) posakio Valstyb tai a autore laiko Anglijos karalien Elbiet I (Elizabeth, 15331603, vald 15581603). Valstyb valstybje (lot. Imperium in Imperio) 1. savarankika organizacija, turinti savo infrastruktr ir nepaklstanti alies statymams; 2. savarankikas geografinis ar politinis darinys kurios nors alies teritorijoje (pvz., Vatikanas Romos mieste). Terminas atsirado XVI a. Pranczijoje, apibdinant hugenot (protestant) kontroliuojamas emes. Vartotojika visuomen (angl. Consumer society) visuomen be dvasini prioritet, pagrindin dmes skirianti materialinei gerovei, aukodama tam moralines
I. Iliius

. Snou

Valstyb tai a! (pranc. Ltat, cest moi) sakoma apie diktatorik, autokratik vadov, ppr. politik, valstybs ar kolektyvo interesus tapatinant su savaisiais. Posakio autoriumi ppr. laikomas Pranczijos karalius Liudvikas XIV (Louis XIV, 16381715, vald 16431715), dvariki pramin141

142

vertybes. Posakio autorius austr filosofas I. Iliius (Ivan Illich, 19262002), pavartojs j knygoje Linksmos nuotaikos priemons (Tools of Conviviality, 1973). Vedioti u nosies meluoti, nepildant duot paad ar sipareigojim. Posakis kils i gyvulininkysts praktikos: sunkiai tramdomiems gyvuliams nos veriama grandis, u kurios jie klusniai leidiasi vediojami. Vertybi perkainojimas (vok. Umwertung alter Werte) esminis savo pair, nuostat perirjimas ir keitimas. Posakio autorius vokiei filosofas F. Ny (Friedrich Wilhelm Nietzsche, 1844 1900), pavartojs j savo nebaigtame darbe Valia viepatauti (Wille zur Macht, pirmoji dalis paskelbta 1895).

295). Tiesa, Paskalis teigin (ia mano vieta po saule) interpretuoja kaip pradin pasaulio uzurpacijos motyv. 1901 m. ia fraze Vokietijos kaizeris ir Prsijos karalius Vilhelmas II (Prinz Friedrich Wilhelm Viktor Albert von Preuen, 1859 1941, vald 18881918) teisino savo ko- B. Paskalis lonijin ir ekspansin politik. Vliau posak ipopuliarino amerikiei to paties pavadinimo filmas (A Place in the Sun, 1951), sukurtas pagal T. Dreizerio (Theodore Herman Albert Dreiser, 18711945) roman Amerikonikoji tragedija (An American Tragedy, 1925). Vilkas avies kailiu usimaskavs, geradariu apsimets piktadarys. Posakis atjs i Ezopo (Aswpoj, Aesopus, VI a. pr. m. e.) pasakios, kurioje pasakojama, kaip vilkas, linds avies kail, nekliudomai pateks aptvar, bet udarytas nebegaljs itrkti lauk ir nakt, tamsoje palaikytas avimi, buvs piemens papjautas. i ezopin alegorij vartojs ir Kristus savo pamoksluose, plg. Sergkits netikr prana, kurie ateina pas jus avi kailyje, o viduje yra plrs vilkai (Mt 7, 15). Viltis mirta paskutin (angl. Hope dies last, rus. ) mogus viliasi dl ko nors iki paskutins savo gyvenimo akimirkos. Perfrazuotas romn politiko Katono Vyresniojo (Marcus Porcius Cato Censorius, 234149 pr. m. e.) posakis: Spem retine; spes una hominem nec morte relinquit (ilaikyk vilt; tik viltis nepalieka mogaus net mirtanio) (Disticha Catonis, Liber II, 25).
144

F. Ny

Vzdo politika iurkios, ppr. karins jgos vartojimas tarpvalstybiniuose santykiuose. Terminas kilo i perfrazuoto posakio Speak softly and carry a big stick (kalbk velniai ir neiokis vzd), kurio autorius karingasis JAV prezidentas T. Ruzveltas (Theodore Roosevelt, 18581919, prez. 19011909), paleids i sparnuot fraz 1901 m., kalbdamas apie btinyb i esms suaktyvinti JAV vaid- T. Ruzveltas men pasaulio politikoje, k jis, beje, ir padar. Vieta po saule teis gyventi ten, kur sivaizduoja kalbantysis. Posakio autorius prancz fizikas, matematikas ir religijos filosofas B. Paskalis (Blaise Pascal, 16231662), pavartojs j nebaigtame veikale Mintys (Penses, V,
143

Katonas Vyresnysis

Visi yra lygs, bet kai kurie yra lygesni u kitus ironikas apibdinimas faktins nelygybs, dangstomos demagogikais tvirtinimais apie vis lygyb. Posakis i angl raytojo D. Orvelo (tikroji pavard E. Bleiras) (George Orwell; Eric Arthur Blair, 19031950) antiutopinio romano Gyvuli kis (Animal Farm, 1945), kuriame gyvuliai, isivadav i mogaus priespaudos, sukr respublik pagal princip Visi gyvuliai yra lygs. Taiau netrukus respublikos valdi uzurpavo kiaul vardu Napoleonas, kuri princip papild prierau: ...bet kai kurie gyvuliai yra lygesni u kitus. Viskam savo laikas sakoma, patariant neskubti, palaukti to, kas turi vykti savaime. odiai i Senojo Testamento, priskiriami karaliui Saliamonui: Viskam yra metas, ir kiekvienam reikalui tinkamas laikas po dangumi. Laikas gimti ir laikas mirti; laikas sodinti ir laikas rauti, kas pasodinta. Laikas udyti ir laikas gydyti; laikas griauti ir laikas statyti // (Koh 3, 13). Viskas arba nieko (lot. Aut Caesar, aut nihil arba Cezaris, arba nieko) apie maksimalistinius tikslus ar reikalavimus. Posakio autorius ital kardinolas, vliau generolas bei valstybs veikjas . Borda (Cesare Borgia, 14751507).
. Bordos portretas (fragm.). Dail. A. Melon (Altobello Melone, ~1490prie 1543).

viathan, 1651) jis teigia, jog, kol nra susikrusi valstyb, vyksta vis karas su visais (during the time men live without a common power to keep them all in awe, they are in that condition which is called war; and such a war as is of every man against every man) (XIII). T. Hobso

portretas (fragm.). Dail. D. Raitas (John Michael Wright, ~16171694).

Visuomens nuomon (pranc. Lopinion publique, angl. Public opinion) daugumos nuomon kokiu nors klausimu, nustatoma socialins apklausos bdu. Posakio autorius prancz raytojas eseistas M. Montenis (Michel Eyquem de Montaigne, 15331592).
M. Montenis

Vis karas su visais (lot. Bellum omnium contra omnes, angl. War of all against all) nevaldoma krizin situacija, chaosas, kai neveikia tvark palaikanios institucijos ar j apskritai nra. Tezs autorius angl filosofas T. Hobsas (Thomas Hobbes, 15881679). Knygoje Leviatanas (Le145

aibikas karas (vok. Blitzkrieg, angl. Lightning war) staigus ir trumpalaikis pergalingas karas. Terminas pirm kart pasirod 1935 m. vokiei kariniame urnale Deutsche Wehr. aibiko karo strategija hitlerinink buvo panaudota kare su Lenkija (1939) ir Pranczija (1940), mginta j taikyti ir kare su TSRS (1941). Taiau paios tokio karo strategijos autoriumi laikomas prancz pulkininkas . de Golis (Charles de Gaulle, 1890 1970). Savo knygoje Vers lArme de Mtier (1934) jis sil galutinai atsisakyti ilgalaikio pozicinio karo ir pirmenyb teikti judrioms motorizuoto. de Golis sioms dalims.
146

inau, kad nieko neinau (lot. Scio nihil scio arba Scio me nihil scire) didjant painimui, pleiasi ir neinojimo ratas, nes kiekviena nauja informacija ikelia nauj klausim. odiai priskiriami sen. gr. filosofui Sokratui (Swkrthj, Socrates, ~470399 pr. m. e.). mogikasis faktorius (angl. Human factor) individo taka kokiam nors techniniam, valdymo ir pan. procesui. Posakio autorius angl sociologas B. Sybomas Rauntris (Benjamin Seebohm Rowntree, 18711954), pavartojs j knygoje mogikasis faktorius versle (The Human Factor in Business, 1921). mogus futliare (rus. ) 1. apie konservatyv, perdtai atsarg, nemgstant naujovi asmen; 2. apie udar, nekomunikabil asmen. Posakio autorius rus raytojas A. echovas ( , 1860 1904), paras tokiu pavadinimu apsakym (1898), kurio herojus Belikovas bijo naujovi, neaprobuot vyresnybs, bijo galimo lietaus, skersvj ir pan. Mgstamas jo posakis kad tik kas nors neatsitikt. Posak mogus futliare atitinkama reikme vliau varA. echovas su mona Olga tojo ir pats A. echovas. mogus gyvas ne vien duona sakoma, kai norima pabrti, jog mogui reikia ne tik materialini grybi, bet ir dvasinio peno. Posakis i Kristaus atkirio j gundaniam tonui, kai is pasils Kristui paversti akmenis duona, jei jis ess Dievo snus. Kristus atsaks: Parayta: mogus gyvas ne vien duona, bet ir kiekvienu odiu, kuris ieina i Dievo lp (Mt 4, 4; Lk 4, 4).
147

mogus mogui vilkas (lot. Homo homini lupus est) visi mons i prigimties yra blogi vienas kitam. Posakio autorius romn raytojas Plautas (Titus Maccius Plautus, ~250184 pr. m. e.). Komedijoje Asilai herojus nepatiki svetimam pinig, paaikindamas, jog mogus mogui yra vilkas, o ne mogus, jei neino, koks jis yra (lupus est homo homini, non homo, quom qualis sit non novit). Dabartine reikme posakis ipopuliarjo nuo XVII a., kai angl filosofas T. Hobsas (Thomas Hobbes, 15881679) ileido knyg Leviatanas (Leviathan, 1651), kurioje jis posak pavartojo, komentuodamas savo tez, jog iki susikuriant valstybs institucijai, vyksta vis karas su visais (r.). uvis genda nuo galvos (lot. Piscis primum a capite foetet uvis ima dvokti nuo galvos) kolektyvo, visuomens ar alies kriz prasideda nuo vadovybs. Posakio autorius sen. gr. filosofas ir istorikas Plutarchas (Plotarcoj, Plutarchus, ~46120).

148

ASMENVARDI RODYKL

Istorini ir mitologini asmen, taip pat mitini btybi vardai bei pseudonimai
Aaronas 26, 30, 45, 46 Abraomas 107 Absalomas 134 Achilas 17, 18 Adamsas (Deimsas) 20 Adamsas (Donas) 33 Adomas 18, 51, 60, 140 Afrodit 95, 96 Agamemnonas 57 Agesandras 35 Ahasveras 21 Ajolas 124 Akteonas 65 Albertas 87 Aleksandras II 43 Aleksandras Makedonietis 56, 57 Alfonsas VI 128 Algarotis F. 84 Alkmen 106 Alkuinas 75, 85 Altenteigas Z. 132 Amaltja 70 Amras 31 Andersenas H. K. 36, 71, 72 Antonijus 92 Apijus 76, 77 Apolonas 21, 84, 104, 107, 108 Archimedas 136 Arjas 124 Aristofanas 106 Aristotelis 61, 140 Artemid 58, 65 Artras 24 Atanodoras 35 Askanijas Julas 108 Atjus Kapitas 39 Atn 35, 58, 95, 96 Atlantas 138 Atropa 100 Augjas 28 Augustinas 49, 52, 79, 136 Baenenas D. 112 Baltazaras 32, 33 Baltramiejus 33 de Balzakas O. 34, 114, 127, 130 Banjanas D. 139 Bankeris . 124 Bankeris E. 124 Bejerotas 128 Beketas S. 17, 35 Belacaras 32 Belazaras 32 Benensonas P. 123 Benksas T. 17 fon Bergmanas J. 66 Bergsonas H. 27 Bertelemis . S. 48 fon Bismarkas O. 119 Bisonas L. 34 Biuchmanas G. 127 Bleiras E. 44, 118, 131, 145 Blinda T. 130, 133 Bogartas D. 69 Bokaas D. 117 Bomar P. 51 Borda . 145 Brazdionis B. 21 Brutas 62, 123 Buridanas . 37 Butkus A. 98, 104 Cerberis 38 Cezaris J. 25, 26, 37, 38, 39, 62, 92, 109, 145 Chamas 39, 40 Charibd 135 Chilonas 23 Chruiovas N. 24, 27 Ciceronas 19, 22, 28, 47, 52, 56, 57, 61, 63, 76, 79, 101, 114, 123, 135, 140 aplinas . 30 echovas A. 147 erilis V. 34, 53 ierinas G. 133 Dafnis 103 Damoklas 41, 69 Danielius 33 Dantonas . 120 Daplesis J. 82 Darvinas . 80 Dauka M. 25 Davidas . 74 Dekartas R. 89 Diogenas Laercijus 23 Diogenas Sinopietis 59, 60 Dionizas I Senasis 41 Diuma A. 59

Diupleris 71 Dizraelis B. 62 Dolgorukis J. 61, 80 Dostojevskis F. 67 Dovydas 134 Draizas 65 Drakonas 46, 47 Dreizeris T. 144 Drautas M. 37 Dzeusas 56, 70, 73, 95, 100, 103, 104, 106, 124, 125, 134, 138 Darvis D. 105 Eginkas I. 91 Elena 60, 96 Elbieta I 142 Enjas 108 Enijus 47 Epimenjas 103, 138 Eos 138 Erenburgas I. 27 Erazmas Roterdamietis 81 Erid 95 Eschilas 49 Eskobaras A. 137 Eslinas M. 17 Euridik 38 Euriklja 127 Euristjas 38 Europa 73 Ezopas 47, 49, 50, 57, 60, 82, 94, 116, 121, 131, 144 Farina J. M. 101 Farnakas 26 Fedras 49, 60, 86, 116, 121 Fiinas M. 112 Fonvizinas D. 86 Fortna 31, 100 Franck B. 80

Frankas F. 107 Franklinas B. 82 Gaja 138 Gebelsas J. 53 Geringas H. 99 Gimbutien M. 70 Gladstounas V. 114 Gogolis N. 93 Goldonis K. 48 de Golis . 146 Gordijus 56 Grigalius I 93 Grigalius VII 25 Hagedornas F. 115 Halsas 89 Hamas 39, 40 Hamurabis 19, 47 Hanibalas 39 Hanteris R. 124 Hantingtonas S. 40 Hefaistas 58, 103 Helijas 138 Hemingvjus E. 114 Henrikas Burgundietis 128 Henrikas Latvis 87 Hera 95, 96, 106 Heraklis 28, 29, 38, 106 Heraklitas 59 Herkulis 108 Hermanas Luoys 25 Hermis 95 Herostratas 58 Herstas V. 54 Hesiodas 29, 103 fon Hindenburgas P. 95, 126 Hipokratas 140 Hitleris A. 25, 131 Hobsas T. 145, 146, 148

Homeras 58, 127, 138 Horacijus 31, 75, 83, 100, 110, 115 Hugo V. 50 Huliganas P. 40 Huloetas R. 89 Husas J. 101 Ibsenas H. 90 Ieva 18, 25, 51, 60, 140 Ilfas I. 44 Ilievskis A. 31, 32 Iliius I. 142, 143 Imbertas B. 32 Ivanauskait S. 133 Izaijas 27 Izaokas 107 Jafetas 40 Jagemanas F. 115 Jahv 19, 30, 42, 45, 77 Jakobis G. 87 Jarvis D. Jeits A. 124 Jeits S. 124 Jekaterina II 98 Jelcinas B. 119 Jeronimas 46 Jzus 45, 61, 73, 77, 96, 97 Jobas 34, 44, 45 Jokbas 107 Jonas 24, 45, 92, 96 Jonas Auksaburnis 29 Jonas Kriktytojas 45 Jonesku E. 17 Joijas 24 Judas 67, 138 Jupiteris 73 Justinas 96 Juvenalis 48, 59, 65, 74, 107, 111, 119, 130

149

150

Kamenevas S. 113 Kamuinis V. 52 Kantas I. 41 Karavadis 96 Karlas 66 Karolis Didysis 85 Kasandra 57 Kasijus Dio 39 Katonas Vyresnysis 144 Kenedis D. 133 Kimirsenas 25 Klitemnestra 57 Klot 56, 100 Kolis H. 119 Kranachas Jaunesnysis L. 128 Krasas L. 57 Kristijonas VIII 28 Kristus 20, 43, 45, 46, 48, 49, 52, 70, 71, 72, 73, 74, 75, 77, 78, 81, 87, 88, 94, 96, 97, 100, 102, 104, 123, 127, 129, 134, 136, 138, 141, 144, 147 Krylovas I. 50, 91, 121 Kronas 70, 120, 138 de Kubertenas P. 129 Kukas E. 87 Kuperis D. 105 Kupidonas 31 Kvintilianas 119 de La Turas M. 29 Laches 100 Laima 100 Lalemandas F. 92 Landsbergis-emkalnis G. 130, 133 Laokoontas 35, 36, 139

Lazdyn Pelda 133 Leibnicas G. 80 Lein H. 112 Leninas V. 111, 113 Leonardas da Vinis 65, 104 Lesaas A. R. 50 de Liariljeras N. 66 Likas 108 Linas 85 Linas . 86 Linas (Deimsas) 86 Linas (Donas) 86 Linas V. 86 Liotardas . 84 Lipmanas V. 131 Liudvikas XI 125 Liudvikas XIII 110 Liudvikas XIV 141, 142 Liudvikas XV 98 Liugeris G. 67 Liuteris M. 128, 129 Livijus T. 54, 140 Londonas D. 116 Longis A. 48 Lukas 27 Lukianas 106 Lukrecijus Karas 31 Mahometas 123 Makartis D. 118 Makiavelis N. 55, 137 Makmilanas H. 108, 109 Manuelis Ch. 131 Maodzedunas 25 Mara 87, 100 Marcelas 39 Mardukas 19 Marija 25, 87, 88 Marlou K. 90 Martinesas Ch. 61

Medison D. 111, 112 Medisonas D. 111 Medlhameris F. 88 Megara 108 Melon A. 145 Menelajas 60, 96 Merkel A. 119 Mindaugas 88 Minejeva J. 81 Mola E. 108 Moleris F. 93 Molotovas V. 93 Montenis M. 146 Monteskj . 28 Morkus 27 Moudis R. 55 Moz 19, 30, 31, 42, 45, 107, 117 Musolinis 25 Napoleonas Bonapartas 55, 74, 102, 105 Natyras . M. 113 Nekojas 24 Nepotas 92 Nerdlinderis . 112 Nikolajus II 43 Ny F. 119, 143 Nojus 39, 40 Numa Pompilijus 32 Odisjas 135 Orfjas 38 Orvelas D. 44, 118, 131, 145 Ovidijus 60 Pakuvijus M. 82 Pandora 103 Paris 17, 60, 95, 96 Parmenidas 64 Paskalis B. 143, 144 Paulius 49, 64, 74, 76, 94, 107 Peljas 17, 95

Perevoikovas D. 106 Pero . 92 Petras 26, 73, 88, 92, 115 Petras I 81 Petronijus 113 Petrovas E. 44 Pikartas B. 134 Pilyponis J. 21 Pilotas 101 Pyras 112 Platonas 89, 112 Plautas 148 Plinijus Vyresnysis 19, 38 Plutarchas 26, 148 Polidoras 35 de Pompadur 113 Pompjus 109 Pompilijus 38 Poperis K. 27 Pranas Juozapas I 66 Prokrustas 115, 116 Prometjas 103, 138 Propercijus 125 Prudonas P. 125 Puason . A. 113 Puliceris D. 54 Pukinas A. 55, 67, 68, 84, 85, 117 Putinas V. 117 Ra 70 Rabl F. 51 Raitas D. M. 146 Rauntris S. B. 147 Rja 70, 138 Rembrantas H. 129 Repinas I. 76 Rybakovas A. 63 fon Ribentropas J. 99 de Ribera Ch. 60 Ricas C. 78

Rigo H. 142 Rylejevas K.109 Riok M. 87 Rielj 110 Robespjeras M. 29 Rochau A. 118 Rosinis D. 51 Rubensas P. 120 Rudenko R. 99 Rukas K. 40 Rumiancevas P. 99 Ruso . . 29 Ruzveltas T. 143 Sabaliauskas A. 18 Saliamonas 122, 145 Salustijus 77, 94 de Sartinas G. 59 Saturnas 120 Saulius 117 Scil 135 Scipionas Afrikietis 39 Selfridas H. 78 Seneka Jaunasis 50, 108, 118 de Servantesas M. 61, 80 Siracidas 87, 94 Sizifas 124, 125 Skila 135 Slavoinskis M. S. 25 Smitas H. 94 Snou . 141 Snouden E. 53 Sokratas 107, 147 Solonas 95 Stalinas J. 24, 27, 63 Stein G. 114 Steinbekas D. 122 Sterbinis . 51 Stivensonas R. 22 Strabonas 106 Sun Cu 54

Suvorovas A. 98, 99 Svetonijus Trankvilas 26, 37, 62, 111 amaas 19 de ampanas F. 110 de atobrijanas F. 105 ekspyras V. 37, 42, 62, 105 emas 40 mitas H. 99 pilhagenas F. 135 taubas H. 79, 80 Tacitas 35 Tamara 34 Tamoius 96 Tanatas 124 Tantalas 134 Teer M. 52 Teiloras Z. 111 Tekerjus V. 139 Temid 138 Terencijus 30, 49, 73, 104 Tesjas 115, 116 Tetid 17, 95 Tiberijus 39 Tich 70 Ticianas 51 Titas 110 di Titas S. 137 Tiutevas F. 121 Tolstojus L. 55, 75, 76 Tomas 96 Tomas Kempietis 134 Trojanovas V. 139 Tropininas V. 68 Trumenas H. 34 Tvenas M. 50, 62 Ulpianas 76 Uranas 138 Vagneris R. 126 Vaildas O. 22

151

152

Vaskas da Gama 126 fon Vaaris J. 87 Vechtenas K. V. 114 Vegecijus 67 Velsas H. 53 Velsas S. 34 Venera 120 Vergilijus 37, 90, 108, 138

Verhejenas F. 18 Vespasianas 110 Vesta 22 Vestalas R. 41 Viazemskis P. 67 Vilhelmas II 144 Vilsonas D. 117 Vilsonas S. 42

Vitas H. 87 Vylandas K. 115 Vinu 132 Volteras 66 Zinovjevas A. 58 Zinovjevas G. 113 alakeviius V. 98, 136 ozefas 110

ILIUSTRACIJ INTERNETINIAI ALTINIAI

h t t p : / / w w w. t a t e . o r g . u k / b r i t a i n / e x h i b i t i o n s / r e t u r n o f t h e g o d s / exhibition.shtm http://en.wikipedia.org/wiki/File:PhilipVerheyen.jpg http://en.wikipedia.org/wiki/Hammurabi http://en.wikipedia.org/wiki/Cicero http://ueip.org/images/nikita-hruschev.jpg http://en.wikipedia.org/wiki/File:Giulio-cesare-enhanced_1800x1450.jpg http://www.pensament.com/filosofs.htm http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/e/e3/Montesquieu_ 2.png http://lt.wikipedia.org/wiki/Jean-Jacques_Rousseau http://en.wikipedia.org/wiki/Gold_rush http://en.wikipedia.org/wiki/File:Balzac.jpg http://en.wikipedia.org/wiki/File:Churchill_portrait_NYP_45063.jpg http://en.wikipedia.org/wiki/File:Gaius_Cornelius_Tacitus.jpg http://images.google.lt/images?hl=lt&client=firefox-a&rls=org. mozilla:lt:official&um=1&q=Laokoon&sa=N&start=0&ndsp=18 http://en.wikipedia.org/wiki/File:Hans_Christian_Andersen.jpg http://en.wikipedia.org/wiki/File:First_Folio.jpg http://pl.wikipedia.org/wiki/Ilja_Erenburg http://en.wikipedia.org/wiki/File:Bergson-Nobel-photo.jpg http://www.coloradocollege.edu/academics/anniversary/images/Photographs/Samuel%20Huntington.JPG http://en.wikipedia.org/wiki/File:Immanuel_Kant_(painted_ portrait).jpg http://en.wikipedia.org/wiki/File:Damocles-WestallPC200801208842A.jpg http://en.wikipedia.org/wiki/File:Uncle_Sam_Wilson.JPG http://lt.wikipedia.org/wiki/Vaizdas:GeoreOrwell.jpg http://en.wikipedia.org/wiki/File:Carlo_Goldoni.jpg http://en.wikipedia.org/wiki/File:Alain-Ren%C3%A9_Lesage.png http://en.wikipedia.org/wiki/File:GiorcesRossini1.jpg http://en.wikipedia.org/wiki/File:Tizian_-_The_fall_of_man.jpg http://en.wikipedia.org/wiki/File:Francois_Rabelais_-_Portrait.jpg http://commons.wikimedia.org/wiki/Margaret_Hilda_Thatcher http://images.google.com/images?client=opera&rls=lt&q=Goebbels&

SUTRUMPINIMAI
angl. angl ek. ek est. est gr. graik hebr. hebraj iron. ironikai isp. ispan it. ital la. latvi lenk. lenk lie. lietuvi lot. lotyn plg. palygink ppr. paprastai, daniausiai pranc. prancz prez. prezidentas prk. perkeltin reikm rus. rus sen. senovs suom. suomi vad. vadinamas; vadinamasis vok. vokiei r. irk

Knygoje vartojami visuotinai priimti Biblijos ir kit altini sutrumpinimai; antikini autori vertim lietuvi kalb nuorodos orientuotos literatros sra. 153

154

sourceid=opera&oe=utf-8&um=1&ie=UTF-8&sa=N&hl=lt&tab=wi http://commons.wikimedia.org/wiki/File:Titus_Livius.jpg http://en.wikipedia.org/wiki/File:Alexander_cuts_the_Gordian_ Knot.jpg http://en.wikipedia.org/wiki/File:Homer_British_Museum.jpg http://www.notablebiographies.com/Ni-Pe/Ovid.html http://es.wikipedia.org/wiki/Archivo:Cervates_jauregui.jpg http://en.wikipedia.org/wiki/File:Cesar-sa_mort.jpg http://images.google.com/images?hl=lt&client=opera&rls=lt&um= 1&q=Stalin&sa=N&start=21&ndsp=21 http://uisrussia.msu.ru/docs/nov/2001/02/nov_2001_02_25.htm http://en.wikipedia.org/wiki/File:Voltaire.jpg http://en.wikipedia.org/wiki/File:AleksandrPushkin.jpg http://www.uark.edu/campus-resources/achilles/age/bronze_age.html http://en.wikipedia.org/wiki/File:Jacques-Louis_David_017.jpg http://en.wikipedia.org/wiki/File:Ilya_Efimovich_Repin_(18441930)_-_Portrait_of_Leo_Tolstoy_(1887).jpg http://de.wikipedia.org/wiki/Gottfried_Wilhelm_Leibniz http://en.wikipedia.org/wiki/Benjamin_Franklin http://images.google.com/images?client=opera&rls=lt&q=Algarotti &sourceid=opera&oe=utf-8&um=1&ie=UTF-8&sa=N&hl=lt& tab=wi http://en.wikipedia.org/wiki/File:Edward_coke.jpg http://film.virtual-history.com/person.php?personid=1362 http://en.wikipedia.org/wiki/Descartes http://en.wikipedia.org/wiki/File:Platon-2b.jpg http://en.wikipedia.org/wiki/File:Christopher_Marlowe.jpg http://lt.wikipedia.org/wiki/Vaizdas:Ibsen_photography.jpg http://ru.wikipedia.org/wiki/:KrylovBasnopisetsByEggink.jpg http://lt.wikipedia.org/wiki/Vaizdas:ChPerrault.jpg http://ru.wikipedia.org/wiki/,__ http://www.hrono.info/biograf/molotovv.html http://ru.wikipedia.org/wiki/_II http://commons.wikimedia.org/wiki/File:Jan_Hus.jpg http://it.wikipedia.org/wiki/Giovanni_Maria_Farina http://lt.wikipedia.org/wiki/Vaizdas:Pan_and_Daphnis.jpg http://en.wikipedia.org/wiki/James_Fenimore_Cooper http://en.wikipedia.org/wiki/File:Chateaubriand.jpg http://images.google.com/images?client=opera&rls=lt&q=Emilio %20Mola&sourceid=opera&oe=utf-8&um=1&ie=UTF-8&sa= N&hl=lt&tab=wi http://www.dl.ket.org/latinlit/mores/religion/seneca.htm

http://www.klassika.ru/stihi/ryleev/ http://en.wikipedia.org/wiki/File:Kardinaal_de_Richelieu.jpg http://en.wikipedia.org/wiki/File:Gertrude_Stein_1935-01-04.jpg http://en.wikipedia.org/wiki/Christoph_Martin_Wieland http://lt.wikipedia.org/wiki/Vaizdas:JackLondon02.jpeg http://lt.wikipedia.org/wiki/Vaizdas:Giovanni_Boccaccio.jpg http://en.wikipedia.org/wiki/File:Georges-Jacques_Danton.jpg http://www.mezzo-mondo.com/arts/mm/rubens/RUP006.html http://ru.wikipedia.org/ __ http://images.google.com/images?hl=lt&client=opera&rls=lt&um= 1&q=Peter+Benenson&sa=N&start=21&ndsp=21 http://en.wikipedia.org/wiki/File:ChangandEng.jpg http://commons.wikimedia.org/wiki/File:Proudhon.jpg http://en.wikipedia.org/wiki/File:Rembrandt_Harmensz. _van_Rijn_125.jpg http://lt.wikipedia.org/wiki/Vaizdas:Baron_Pierre_de_Coubertin.jpg http://en.wikipedia.org/wiki/File:Gladstone.jpg http://en.wikipedia.org/wiki/Niccol%C3%B2_Machiavelli http://en.wikipedia.org/wiki/File:John_Bunyan.jpg http://images.google.lt/images?q=Charles%20Percy%20Snow&oe=utf8&rls=org.mozilla:lt:official&client=firefox-a&um=1&ie=UTF8&sa=N&hl=lt&tab=wi http://en.wikipedia.org/wiki/File:Aristotle_Altemps_Inv8575.jpg http://en.wikipedia.org/wiki/File:Louis_XIV_of_France.jpg http://lt.wikiquote.org/wiki/Vaizdas:Nietzsche187c.jpg http://images.google.com/images?client=opera&rls=lt&q=Roosevelt &sourceid=opera&oe=utf-8&um=1&ie=UTF-8&sa=N&hl=lt& tab=wi http://lt.wikipedia.org/wiki/Vaizdas:Blaise_pascal.jpg http://forums.totalwar.org/vb/showthread.php?t=60755 http://en.wikipedia.org/wiki/File:Marco_Porcio_Caton_Major.jpg http://en.wikipedia.org/wiki/File:Cesareborgia.jpg http://en.wikipedia.org/wiki/File:Thomas_Hobbes_(portrait).jpg http://en.wikipedia.org/wiki/File:Michel_de_Montaigne_1.jpg h t t p : / / r u . w i k i p e d i a . o r g / w i k i . / : A n t o n _ C h e k h o v _ a n d _ O l g a _ Knipper,_1901.jpg

155

156

LITERATRA
Aesop. Fables. Translated by G. F. Townsend. http://www. literature.org/authors/aesop/fables/ Aldersons J. Kpc ms t sakm? Rga: Zvaigzne, 2004. Aristotle. Rhetoric. Translated by W. Rhys Roberts. eBooks @Adelaide. 2007. http://etext.library.adelaide. edu.au/a/aristotle/a8rh/ Biblija. A. Rubio (ST) ir . Kavaliausko (NT) vertimas, LVK (katalik) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998). http://www. biblija.lt/ Cassius Dio. Roman History. Book LVII. http://penelope.uchicago. edu/Thayer/E/Roman/Texts/Cassius_Dio/57*.html Cicero. http://www.thelatinlibrary.com/cic.html DECIMVS IVNIVS IVVENALIS. SATURAE. http://www. thelatinlibrary.com/juvenal.html Disticha Catonis http://www.thelatinlibrary.com/cato.dis.html Eschilas. Agamemnonas. Vert J. Dumius. Antikins tragedijos. Vilnius: Vaga, 1988. (Skaitmenys rodo eilui numerius) Ezopas. Pasakios. Vert L. Valknas. Antikiniai romanai ir pasakios. Vilnius: Vaga, 1987. P. 355386. Fedras. Pasakios. Vert L. Valknas. Antikiniai romanai ir pasakios. Vilnius: Vaga, 1987. P. 389420. Graik literatros chrestomatija. Sudar D. Dilyt. Vilnius: Mintis, 2008. Hafneris G. yms Antikos mons. Vilnius: Vyturys, 1987. Hesiodas Darbai ir dienos. Vert J. Dumius. Graik literatros chrestomatija. Vilnius, 2008. (Skaitmenys rodo poemos eilui numerius) HEINRICI CHRONICON. . Feldhna tulkojums, . Mugurvia priekvrds un komentri. Rga: Zintne, 1993. Hobbes T. Leviathan. eBooks@Adelaide, 2007. http://etext. library.adelaide.edu.au/h/hobbes/thomas/h68l/index.html Homeras. Odisja. Vert A. Dambrauskas. Vilnius: Vaga, 1979. (Skaitmenys rodo giesms ir eilui numerius) 157

HORATIVS FLACCVS, Q. SERMONES. CARMINA. EPISTULAE. ARS POETICA. CARMEN SAECVLARE. EPODES. http:// www.thelatinlibrary.com/hor.html Juvenalis. Satyros. Vert A. Bendorit. Vilnius: Vaga, 1983. (Skaitmenys rodo satyros ir eilui numerius) Kuzavinis K. Lotyniki posakiai ir sparnuoti odiai. Vilnius: Mokslo ir enciklopedij leidybos institutas, 2005. Leges Regia http://web.upmf-grenoble.fr/Haiti/Cours/Ak/Leges/ leges_regia_Riccobono.htm#II LIVIVS T. AB VRBE CONDITA LIBRI. http://www. thelatinlibrary. com/liv.html Lucretius. De rerum natura. http://www.thelatinlibrary.com/ lucretius.html Machiavelli N. Il Principe. Amsterdam-Lausanne-Melbourne-Milan-New York-So Paulo: MetaLibre, 2007. http:// www.ibiblioorg/ml/libri/m/MachiavelliN_IlPrincipe_s.pdf Machiavelli N. Valdovas. Vert P. Raius. Vilnius: Vaga, 2009. Mesopotamia. The Code of Hammurabi. http://www.wsu.edu/~dee/ MESO/CODE.HTM (Skaitmenys ymi statymo numer) Pascal B. Penses http://www.ccel.org/ccel/pascal/pensees.i.html Pittno G. Frase fatta capo ha: Dizionario dei modi du dire, proverbi e locuzioni. Bologna: Zanichelli, 2008. Plinius Pliny the Elder: the Natural History http://penelope. uchicago.edu/Thayer/E/Roman/Texts/Pliny_the_Elder/home. html Romn literatros chrestomatija. Sudar D. Dilyt. Vilnius: Mintis, 2008. SENECA, ANANEVS L. DE CONSOLATIONE AD POLYBIUM. http://www.thelatinlibrary.com/sen/sen.consolatione1. shtml Slavoinskis S. M. Giesms tikjimui katalickam prideranios. 1646. Fotografuotas leidimas (Paruo J. Lebedys). Vilnius. 1958. Smith W. Dictionary of Greek and Roman Biography and Mythology. 1870. http://www.ancientlibrary.com/smith-bio/ SVETONI TRANQVILII. VITA DIVI IVLI. http://www. thelatinlibrary.com/suetonius/suet.caesar.html Tarptautini odi odynas. Vilnius: Mokslas, 1985. TERENTIVS AFER P. http://www.thelatinlibrary.com/ter.html 158

THE LATIN LIBRARY at Ad Fontes Academy. http://www. thelatinlibrary.com/index.html The Oxford dictionary of literary quotations /edited by Peter Kemp.. Oxford; New York: Oxford University Press, 2006.. The Oxford dictionary of quotations..London: Oxford University Press, 1974.. THOMAS KEMPIS. DE IMITATIONE CHRISTI. http://www. thelatinlibrary.com/kempis.html Treneni-Valdapfelis, I. Mitologija. Vilnius: Mintis, 1972. VERGIL. AENEIS. http://www.thelatinlibrary.com/verg.html Vergilijus. Eneida. Vert A. Dambrauskas. Vilnius: Vaga, 1989. Vulgata http://la.wikisource.org/wiki/Biblia_Sacra_Vulgata_ (Stuttgartensia) Wolfebttelio Postil. Pareng J. Karaciejus. Vilnius: ara, 1995. Zimmerman J. E. Dictionary of Classical Mythology. Toronto-New York-London-Sydney: Bantam Books, 1980. . . . : , 1980. : . . 1-2. : , 19911992. . . - -, 2003. http://bibliotekar.ru/encSlov/

Bu403

Butkus A. Sparnuotieji odiai. Kaunas: Aesti, 2009. 159 p.: iliustr. Bibliogr.: p. 157159. ISBN 978-9986-884-21-7

Enciklopedinio pobdio knygelje pateikiami danesni literatrins kilms frazeologizmai, kiti autorizuoti sparnuotieji posakiai bei viena kita vienaod plaiai vartojama toponimins, antroponimins ir pan. kilms metafora ar terminas (Armagedonas, chuliganas, snobas ir kt.) i viso 418 lizd. Pirminiai posakio altiniai daug kur pateikti originalo kalba. Sparnuotieji posakiai pateikti abcls tvarka, antratiniu odiu laikomas pirmasis lietuvikos frazs odis.

UDK808.82-3(075)

Alvydas Butkus SPARNUOTIEJI ODIAI Korektors Laura Gerotait ir Gintar Vaitonyt A. Butkaus leidykla Aesti 159 160