P. 1
sparnuotieji žodžiai

sparnuotieji žodžiai

|Views: 166|Likes:
Published by Nordvil Lyja

More info:

Published by: Nordvil Lyja on Oct 27, 2011
Copyright:Attribution Non-commercial

Availability:

Read on Scribd mobile: iPhone, iPad and Android.
download as PDF, TXT or read online from Scribd
See more
See less

03/24/2014

pdf

text

original

VYTAUTO DIDÞIOJO UNIVERSITETAS

Humanitariniø mokslø fakultetas Lietuviø kalbos katedra

UDK 808.82-3(075) Bu403

Skiriu savo vaikams – Audriui, Daumantui, Mantautei, Eimantui.

Sparnuotieji

þo dþiai
Alvydas Butkus

Recenzavo Stefanas Lanza (Stefano M. Lanza) Giedrius Tamaðevièius

Kaunas 2009 1

ÆSTI

ISBN 978-9986-884-21-7

© Alvydas Butkus, 2009 © Daiva Ðulgaitë (titulinis), 2009 © Leidykla „Aesti“, 2009
2

TURINYS PRATARMË 16 ÞODYNAS 17

Absurdo teatras 17

Achilo kulnas 17 Achilo sausgyslë 17 Adomo kostiumas 18 Adomo obuolys 18 Akis uþ aká, dantis uþ dantá 18 Akys (Veidas) yra sielos veidrodis 19 Aklas aklà netoli tenuves 20 Aksominë revoliucija 20 Alfa ir omega 20 Alma mater 20 Amerikietiðka svajonë 20 Amþinas þydas 21 Amþinasis variklis 21 Amþinoji ugnis 21 Antrasis að 22 Antroji (Kita) medalio pusë 23 Apdrabstyti (Apipilti) purvais 23 Apie mirusius gerai arba nieko 23 Aplauþyti ragus 23 Apsaugok, Dieve, nuo draugø, o nuo prieðø að ir pats apsisaugosiu 23 Apskritas stalas 24 Armagedonas 24 Asmens kultas 24 Aðarø pakalnë 25
3

Atëjau, pamaèiau, nugalëjau 25 Atpirkimo oþys 26 Atstok, ðëtone! 26 Atðilimas 26 Atverti akis 27 Atvira visuomenë 27 Atviras laiðkas 28 Audra vandens stiklinëje 28 Augëjo arklidës 28 Auksaburnis 29 Auksinis jaunimas 29 Aukso amþius 29 Aukso kalnus þadëti 30 Aukso karðtligë 30 Aukso verðis 30 Aukso vidurys 31 Aukso þodþiai 31 Bakalauras 31 Balius baigtas 31 Balsas tyruose 32 Balsuoti kojomis 32 Balta dëmë 32 Baltais siûlais siûta 32 Baltazaro puota 32 Baltieji rûmai 33 Baltoji dëþë 33 Baltramiejaus naktis 33 Balzako amþius 34 Barstyti galvà pelenais 34 Be komentarø 34 Be pykèio ir ðaliðkumo 35 Belaukiant Godo 35 Berti druskà ant þaizdos 35 Bijok danajø, dovanas neðanèiø! 35
4

Bjaurusis anèiukas 36 Blogio ðaknis 36 Bulvarinë literatûra 36 Bulvarinë spauda 36 Buridano asilas 37 Burtai mesti 37 Bûti ar nebûti 37 Bûti po padu 37 Cerberis 38 Cezario pjûvis 38 Cezaris nëra aukðèiau uþ gramatikus 39 Chamas 39 Chuliganas 40 Civilizacijø konfliktas 40 Daiktas savyje 41 Dainuojanèioji revoliucija 41 Damoklo kardas 41 Dangaus mana 42 Daug triukðmo dël nieko 42 Dauningstrytas 42 Dëdë Semas 42 Dël skonio nesiginèijama 43 Deðinioji ranka 43 Didybës daugiskaita 43 Didybës manija 44 Didysis brolis 44 Didysis kombinatorius 44 Dievas davë, Dievas ir atëmë 44 Dievas ið maðinos 45 Dievo avinëlis 45 Dievo pirðtas 45 Dievo rykðtë 46 Dovanotam arkliui á dantis neþiûri 46 Drakoniðki ástatymai 46
5

Draugà paþinsi nelaimëje 47 Drumsti vandená 47 Duona kasdieninë 48 Duonos ir reginiø 48 Duoti tonà 48 Dviem ponams netarnausi 48 Eiti per ugná ir vandená 49 Erðkëèiø vainikas 49 Esu, kas esu 49 Esu þmogus, ir visa, kas þmogiðka, man nesvetima 49 Ezopo kalba 49 Faktø kalba 50 Faras (Faraonas) 50 Figaro ðen, Figaro ten 51 Figos lapelis 51 Gamta nepakenèia tuðtumos 51 Gamtos ðauksmas 52 Gauti su motinos pienu 52 Geleþinë ledi 52 Geleþinë uþdanga 52 Geltonoji literatûra 53 Geltonoji spauda 53 Geriau vëliau negu niekad 54 Geriausia gynyba yra puolimas 54 Gero vëjo! 55 Gyvasis lavonas 55 Gyvenimas po gyvenimo 55 Gyvenimo kelias 55 Gyventi kaip ant parako statinës 56 Gyventi, vadinasi, màstyti 56 Gyvybës siûlas 56 Gordijaus mazgas 56 Greièiau, aukðèiau, stipriau 57 Gulbës giesmë 57
6

Herostrato ðlovë 58

Homeriðkas juokas 58 Homo soveticus 58 Á tà paèià upæ dukart neábrisi 59 Idëja fiks 59 Ieðkok moters 59 Ieðkoti kaip su þiburiu 59 Ievos kostiumas 60 Ilga ranka 60 Áneðti savo indëlá 61 Áprotis – antroji prigimtis 61 Ir sienos turi ausis 61 Ir tu, Brutai! 62 Yra trys melo rûðys: melas, akiplëðiðkas melas ir statistika 62 Yra þmogus – yra problema, nëra þmogaus – nëra problemos 63 Istorija yra gyvenimo mokytoja 63 Ið Dievo malonës 63 Ið nieko niekas neatsiranda 64 Iðeiginë diena 64 Iðeiti (Iðneðti) kojomis á prieká 64 Iðgerti tauræ iki dugno 64 Iðleisti dþinà ið butelio 64 Iðmuðti ið balno 64 Iðmuðti pagrindà ið po kojø 65 Iðradinëti dviratá 65 Iðvaizda apgaulinga 65 Átaisyti ragus 65 J aunystës nuodëmës 66 Jëga – vienybëje 66 Jei Dievo nebûtø, já reikëtø iðgalvoti 66 Jei nori taikos, ruoðkis karui 66 Judo buèinys (pabuèiavimas) 67
7

Judo sidabriniai (graðiai) 67 Juo blogiau, juo geriau 67 Juoda katë 68 Juodasis humoras 68 Juodoji dëþë 68 Juodoji naðlë 69 Juodoji rinka 69 Kabëti ant plauko 69 Kai ðuo apkandþioja þmogø, – jokia naujiena. Naujiena, kai þmogus apkandþioja ðuná 69 Kaip buliui raudonas skuduras 69 Kaip danguje, taip ir þemëje 69 Kaip durnaropiø (drigniø) prisirijæs 70 Kaip feniksas ið pelenø 70 Kaip ið gausybës rago 70 Kaip voverë rate 71 Kairë neþino, kà daro deðinë 71 Kaiðioti pagalius á ratus 71 Kanèiø keliai 71 Karalaitë ant þirnio 71 Karalius mirë, tegyvuoja karalius! 71 Karalius nuogas 72 Karðtais (Ðiltais) pëdsakais 72 Kartybiø taurë 72 Kas ciesoriaus, ciesoriui, kas Dievo – Dievui 72 Kas kalavijà pakelia, nuo kalavijo ir þûva 73 Kas leidþiama Jupiteriui, neleidþiama jauèiui 73 Kas ne su mumis, tas prieð mus 74 Kas nedirba, tas nevalgo 74 Kas nemaitina savos armijos, maitina svetimà 74 Kas patikrins paèius tikrintojus? 74 Kas tu esi, að buvau; kas dabar esu, ir tu bûsi 75 Kelrodë þvaigþdë 75 Ketvirtoji valdþia 75
8

tikiuosi 79 Komentarai nereikalingi 79 Kova dël bûvio 80 Kovoti su vëjo malûnais 80 Kremlius 80 Kryþiaus keliai 81 Krokodilo aðaros 81 Kur gerai. ten tëvynë 81 Kvailiø skaièius yra begalinis 82 Laikas – pinigai 82 Laikyti gyvatæ uþantyje 82 Laikraðtinë antis 83 Laimës kûdikis 83 Laisvë. lygybë. o savojoje ràsto nemato 78 Klientas visada teisus 78 Klysti þmogiðka 79 Kokia musë ákando? 79 Kol kvëpuoju. tiek nuomoniø 75 Kiekviena nelaiminga ðeima yra nelaiminga savaip 75 Kiekviena valdþia – nuo Dievo 76 Kiekvienam – savo 76 Kiekvienas turi [neðti] savo kryþiø 77 Kinø raðtas 77 Kinø siena 77 Kiðti galvà á smëlá 78 Kiðti nosá [kur nereikia] 78 Kito akyje krislà áþiûri. vadinasi esu 88 Medaus mënuo 89 Meilë yra akla 89 Meilë ið pirmo þvilgsnio 89 Meilë viskà nugali 90 Meilës trikampis 90 Mëlynas kraujas 90 Mesti kozirá 91 Mesti pirðtinæ 91 Meðkos paslauga 91 Mëtyti akmenis á darþà 91 Mieganèioji graþuolë 92 Miegoti ant laurø 92 Miestui ir pasauliui 92 Mirtina nuodëmë 92 Mirusios sielos 93 Molotovo kokteilis 93 Muilo opera 93 Naujieji rusai 94 Ne ta koja iðlipti [ið lovos] 94 Neaiðkûs Vieðpaties keliai 94 Nekask duobës kitam. brolybë 83 Langas á Europà 83 Laukiniai Vakarai 84 Laureatas 84 Lauþyti ietis 84 Liaudies balsas – dievo balsas 85 Likti prie suskilusios geldos 85 Linèo teismas 85 Liûto dalis 86 9 Mamytës sûnelis 86 Mano lieþuvis – mano prieðas 86 Mano namai – mano tvirtovë 87 Mano svajoniø mergaitë 87 Marijos þemë 87 Marionetinë vyriausybë 88 Maskvos ranka 88 Màstau.Kiek þmoniø. nes pats ákrisi 94 Nepalikti akmens ant akmens 94 Neraðytas ástatymas 95 Nervø karas 95 Nesantaikos obuolys 95 Neðvarus karas 96 10 .

o paproèiai! 101 O ðventas naivume! 101 Odekolonas 101 Olimpinë ramybë 102 Pakelti pirðtinæ 102 Paklydusi avelë 102 Palikti uþ borto 103 Pandoros skrynia 103 Paniðka baimë 103 Pasakyta – padaryta 104 Pasaulio bamba 104 Pasiraitoti rankoves 104 Paskutinë vakarienë 104 Paskutinis mohikanas 105 Paskutinis þodis 105 Patrankø mësa 105 Pats velnias kojà (sprandà) nusilauð 105 11 Paukðèiø kalba 106 Paukðèiø pienas 106 Paukðèiø takas 106 Paþadëtoji þemë 107 Paþink save 107 Penktoji kolona 107 Per kanèias á þvaigþdes 108 Permainø vëjai 108 Perþengti Rubikonà 109 Pikta akis 109 Pilietinë dràsa 109 Pilkasis kardinolas 109 Pilti alyvos á ugná 110 Pinigai nesmirda 110 Pirkti katæ maiðe 111 Pirmiausia paimsim valdþià.Neviernas Tamoðius 96 Nevyk Dievo á medá [nes paskui ir su pyragais neiðpraðysi]! 96 Neþino. o paskui paþiûrësim 111 Pirmoji ðalies dama 111 Piro pergalë 112 Platoniðka meilë 112 Pleiðtas pleiðtà varo 113 Plius minus 113 Po mûsø (manæs) nors ir tvanas 113 Politinë prostitutë 113 Politinis lavonas 114 Popierius viskà pakenèia 114 Prarastoji karta 114 Prarastos iliuzijos 114 Prasti (Blogi) popieriai 115 Prieðas nesnaudþia 115 Pro medþius miðko nemato 115 Prokrusto lova 115 Protëviø ðauksmas 116 Protø nutekëjimas 116 Prozit! 116 12 . tuo ir gydykis 100 Nuoga tiesa 100 Nuplauti gëdà 100 Nusiplauti rankas 101 Nutraukti gyvybæ 101 O laikai. kà daro 97 Neþinoma þemë 97 Neþinomasis kareivis 97 Niekada nesakyk niekada! 98 Niekas nenorëjo mirti 98 Nugalëtojai neteisiami 98 Nukabinti (Nuleisti) nosá 99 Nulinis variantas 99 Nuo [savo] likimo nepabëgsi 100 Nuo ko susirgai.

o dalyvavimas 129 Sveikame kûne sveika siela 129 Svieto lygintojas 130 Svieto perëjûnas 130 Ðagrenës oda 130 Ðalin rankas! 130 Ðaltasis karas 131 Ðeðëlinis kabinetas 131 Ðokti pagal kieno nors dûdelæ 131 Ðtai kur ðuo pakastas 132 Ðventa karvë 132 Ðviesa tunelio gale 132 Tadas Blinda 133 Taikus sambûvis 133 Taip praeina pasaulio ðlovë 133 Tantalo kanèios 134 Tarp dangaus ir þemës 134 Tarp ginklø mûzos tyli 135 Tarp kûjo ir priekalo 135 Tarp Scilës ir Charibdës 135 Tas saldus þodis – laisvë 135 Tebûnie iðklausyta ir antroji pusë 136 Tik neliesk mano apskritimø! 136 Tikëjimas kalnus verèia 136 Tikslas pateisina priemones 136 Titaniðkos pastangos 138 Trisdeðimt sidabriniø 138 Trojos arklys 138 Tuðtybës mugë 139 Ugnimi ir kalaviju 139 Uþburtas ratas 140 Uþdraustas (Uþgintas) vaisius 140 Uþkasti talentà 141 14 . kad gyventum.Puoðtis svetimomis plunksnomis 116 Puota maro metu 117 Raganø medþioklë 117 Ranka rankà plauna 118 Rasti ieðmininkà 118 Realioji politika 118 Reikia valgyti. kad valgytum 119 Retas paukðtis 119 Revoliucija ryja savo vaikus 120 Riesti nosá 120 Rubenso moteris 120 Rûgðèios (Þalios) vynuogës 121 Rusijos protu nesuprasi 121 Rûstybës kekës 121 Saliamoniðkas sprendimas 122 Saugoti kaip savo aká 122 Savam kraðte pranaðu nebûsi 122 Sàþinës kaliniai 123 Sëskim ir pakalbëkim! 123 Siamo dvyniai 123 Sielos ðauksmas 124 Sizifo darbas 124 Skaldyk ir valdyk! 125 Skinti laurus 125 Skrajojantis olandas 126 Smûgis á nugarà 126 Snobas 126 Sparnuoti þodþiai 127 Spindesys ir skurdas 127 Statyti ant smëlio 127 Statyti oro pilis 128 Stokholmo sindromas 128 Su vandeniu iðpilti ir vaikà 128 13 Sûnus palaidûnas 129 Svarbu ne pergalë. o ne gyventi.

Kadangi panaðaus pobûdþio leidiniuose kitomis kalbomis yra netikslumø. bet kai kurie yra lygesni uþ kitus 145 Viskam savo laikas 145 Viskas arba nieko 145 Visø karas su visais 145 Visuomenës nuomonë 146 Þaibiðkas karas 146 Þinau. Knyga taip pat pravers kiekvienam. Svarià dalá sudaro posakiai. stengtasi nurodyti ne tik posakiø autorius. áskaitant ir dabartinius. kuriø ðaltinis yra Biblija. Uþ vertingas pastabas. Alternatyvûs þodþiai nurodyti paprastuosiuose skliaustuose. kiek tai buvo ámanoma. kad nieko neþinau 147 Þmogiðkasis faktorius 147 Þmogus futliare 147 Þmogus gyvas ne vien duona 147 Þmogus þmogui – vilkas 148 Þuvis genda nuo galvos 148 ASMENVARDÞIØ RODYKLË 149 SUTRUMPINIMAI 153 ILIUSTRACIJØ INTERNETINIAI ÐALTINIAI 154 LITERATÛRA 157 PRATARMË Paraðyti tokià knygà paskatino noras pasiûlyti visuomenei. Mesopotamijos kultûras. senovës Egipto. parankø informaciná ðaltiná literatûrinës kilmës tarptautinei frazeologijai paþinti. knygoje. antroponiminës ir pan. chamas. áskaitant Antikos autoriø darbus ir Biblijà. prieðtaravimø ar nutylëjimø. papildomi – lauþtiniuose. sumaniusiam pagilinti savo humanitarines þinias. Ið viso þodyne yra 418 lizdø. kilmës metafora ar terminas – Armagedonas. o kai kuriø ðaknys siekia bendràjà indoeuropietiðkàjà praeitá. chuliganas ir kt. Paieðkà lengvino tai. antraðtiniu þodþiu laikomas pirmasis lietuviðkos frazës þodis. pagalbà bei patarimus autorius nuoðirdþiai dëkoja recenzentams Vytauto Didþiojo universiteto dëstytojui Stefanui Lanzai ir Lietuviø kalbos instituto mokslo darbuotojui Giedriui Tamaðevièiui. kad nemaþai ðaltiniø jau yra skelbiama internete. 16 15 . Ðie posakiai yra europinës civilizacijos paveldas. Sparnuotieji posakiai pateikti abëcëlës tvarka. Á knygà ádëta ir viena kita vienaþodë plaèiai vartojama toponiminës. nemaþai jø atëjæ ið Antikos. uþ talkà sudarant asmenvardþiø rodyklæ – VDU Letonikos centro bendradarbëms Laurai Gerþotaitei ir Gintarei Vaitonytei. ypaè moksleiviams ir studentams. bet ir pirminius ðaltinius. Dar vienas sluoksnis susiformavo ir ásigalëjo vëlesniais laikais.Vaivorykðtinë vyriausybë 141 Valdþios koridoriai 141 Valstybë – tai að! 141 Valstybë valstybëje 142 Vartotojiðka visuomenë 142 Vedþioti uþ nosies 143 Vertybiø perkainojimas 143 Vëzdo politika 143 Vieta po saule 143 Vilkas avies kailiu 144 Viltis mirðta paskutinë 144 Visi yra lygûs.

Pr 3. Achilas buvæs vienas ið Trojos karo didvyriø. skirianèioje gyvøjø ir mirusiøjø pasaulius. vadinasi. Absurdo drama yra þanras. kovojæs danajø (graikø) pusëje. atsiradæs XX a. pavartojæs já knygoje „Þmogaus kûno anatomija“ (Corporis Humani Anatomia. Pomum Adami) iðsiðovusi vyrø skydinës kremzlës dalis kaklo priekyje./ buvo nuogi. Théâtre de l'Absurde. 1648–1711). 1906–1989). Pasak legendos. T. taèiau pastebëjæs Dievas. ir Tetidë. taip pat Ievos kostiumas. 2001). vartotas dar iki tol. Ievà sugundæs paragauti þaltys. 1735–1805). Yra nuomonë. o paragavusi obuolio. poþemio pasaulio upëje. pataikiusios á paþeidþiamàjá kulnà.. taèiau jie nejautë jokios gëdos“ (Pr 2. Tas atsikandæs ir jau buvo benuryjàs. Skulpt. nes Senajame Testamente Dievas uþkalbinæs Adomà tada. Jo autorius – vengrø kilmës anglø literatas ir þurnalistas M. pagrindinis trûkumas. angl. 1693) su pastaba. Jo pradininkai – prancûzø dramaturgai E. Benksas (Thomas Banks. Nuostata pirmà kartà uþfiksuota Mesopotamijos. iðleidæs tokiu pavadinimu knygà (1962). Ið tikrøjø tai yra vëlesnë biblinio siuþeto interpretacija. kai ðis obuolá jau buvo suvalgæs ir spëjæs su Ieva pasidaryti figmedþio lapø apriðalus suvoktam nuogumui prisidengti (plg. Dël termino kilmës plg. Beketas (Samuel Beckett. Tetidë dar kûdiká já iðmaudë Stikse. arba Babilonijos (dab. Þr. Norëdama padaryti Achilà nepaþeidþiamà. Akis uþ aká. Verhejenas (Philip Verheyen. Achilo kulnas. ir Adomui ið netikëtumo kàsnis ástrigæs gerklëje visiems laikams. Tesalijos valdovas. Vilkëti Adomo kostiumu reiðkia bûti nuogam. uþ kurio maudydama Tetidë laikiusi Achilà. anatomas F. F. 25). 1–8). kad terminas atsiradæs Viduramþiais. nuoseklaus veiksmo. Ieva pasiûlë tai padaryti ir Adomui. kad tai esàs liaudiðkas pavadinimas (quae vulgo dicitur).) Adomo kostiumas vyro nuogumas. kad obuoliø) nuo Paþinimo medþio. Talus Achillis) silpnoji. Chorda Achillis) kulnà ir blaudzdos raumená jungianti sausgyslë. 1909–1994) ir S. Pasak gr. Achilas þuvæs nuo Trojos karalaièio Pario strëlës (kitur – ieties). paþeidþiamoji vieta. Tetidë nardina Achilà á Stiksà.. Adomo obuolys (lot. absurdiðkà situacijà. Jonesku (Eugen Ionescu. jûrø nimfa. Ira18 Achilo sausgyslë (lot. Verhejeno portretas (fragm. Vienintelë nesuvilgyta vieta likæs kulnas. dantis uþ dantá ekvivalentiðka bausmë uþ nusikaltimà ar ekvivalentiðkas þalos atlyginimas. Achilo kulnas (lot. Achilo tëvai buvæ Pelëjas. þmogus ir jo þmona. Posakis imtas ið dramaturgijos. netiksliai iðvertus hebr. tappûach ha âdâm ‘þemës obuolys’ (Sabaliauskas. Termino autorius – olandø 17 .ÞODYNAS Absurdo teatras (pranc. Posakis kilo ið biblinës legendos apie pirmuosius þmones Adomà ir Ievà. 1918–2002). neaiðkià. konflikto. charakteriø. The Theatre of the Absurd) apie nevykusià. Absurdo dramos neturi aiðkaus siuþeto. Eslinas (Martin Julius Esslin. pirmiesiems bibliniams þmonëms – Adomui ir Ievai – Rojuje buvo uþdrausta ragauti vaisiø (spëjama. kurie „/. mito.

23–79). kuris buvo ir kuris ateis. kurá universitetas duoda studentui. 22–25). Amerikietiðka svajonë (angl. 1). e. Posakis ið Naujojo Testamento: „Að esu Alfa ir Omega”. Velvet revolution) nesmurtinë. dantá uþ dantá. apraðant Mozës bendravimà su savo dievu. O jeigu aklas aklà ves. Ðis kodeksas iðkaltas dantiraðèiu akmeninëje steloje ir buvo laikomas vieðai. kai demokratiniu bûdu valdþià ið kompartijos perëmë opozicija. 197. 13–14). þaizdà uþ þaizdà. Akys (Veidas) yra sielos veidrodis (lot. Ðis ástatymø atsiradimo motyvas ir patys ástatymai maþdaug po 500 m. aká uþ aká. pagrindas. kur kiekvienas turës galimybæ gauti pagal tai. nudeginimà uþ nudeginimà. nekompetentingà lyderá ir jo vadovaujamus þmones. kiek ið jo reikalaus moters vyras teisëjø akivaizdoje. Oculi animi indices ‘akys rodo sielà’) ið akiø ar mimikos galima spræsti apie þmogaus bûsenà ar apskritai apie jo charakterá. Adamsas (James Truslow Adams.: „Kiekvienas augalas. kuris yra. 200). e. knygoje „Gamtos istorija“ (Naturalis Historia) raðæs: in oculis animus habitat ‘akyse gyvena siela’ (XI. taip pat plg. jam paèiam bus iðplëðta akis“ (Mesopotamia. American dream) JAV pilieèiø vertybiø visuma. Palikite juos: jie akli akløjø vadovai. kurioje kiekvieno þmogaus gyvenimas bus geresnis. kojà uþ kojà. XIV. valdovo Hamurabio (valdë 1792–1750 pr. Perfrazuotas Kristaus posakis. 196. Alfa (A. 54.kas ir Rytø Sirija). 20 . Apr 1. Knygoje „Amerikos epopëja“ (The Epic of America. plg. Sametovã revoluca. Hamurabio kodekpriimantá ið Saulës dievo Ðamaðo (ar Mar. abu á duobæ ákris“ (Mt 15. dar plg. Alma mater (lot. 17). Viduramþiais atsiradæs studentiðkas universiteto pavadinimas. – sako Vieðpats Dievas. Pasak Senojo Testamento. tuomet atiduosi gyvybæ uþ gyvybæ. ‘motina maitintoja’) aukðtoji mokykla. Turimas galvoje dvasinis penas. prieinamai visiems. kà jis sugeba ar yra pasiekæs“ (404). (~1250 pr. 13b. Visagalis“ (Apr 1.so stelos virðutinë duko) ástatymø tekstus. bus iðrautas. 8. Terminas atsirado 1989 m. o pati ðalis nustojo buvusi TSRS satelite. m. rankà uþ rankà. kurio nesodino mano dangiðkasis Tëvas. Aksominë revoliucija (èek. mëlynæ uþ mëlynæ“ (Ið 21. Taèiau jei suþalotø. taiki visuomeninës santvarkos ar valdþios kaita. 1878–1949). ástatymus Mozei susakæs Jahvë ant Sinajaus kalno drauge su deðimèia ásakymø. m.) kodekse: „Jei þmogus iðplëðia kitam þmogui aká.) buvo perkelti á þydø Biblijà ir iðplëtoti. apibûdinant politines permainas Èekoslovakijoje. vaizduojantis karaliø Hamurabá (kairëje). Taèiau minties uþuomina randama ir Cicerono raðtuose (ad Atticum.. kaltasis turës mokëti tiek. Stelos virðø puoðia bareljefas. Posakio autorius – romënø gamtininkas Plinijus Vyresnysis (Gaius Plinius Secundus. turtingesnis ir pilnavertis. betgi kitokio suþalojimo nebûtø. 14). Posakio autorius – amerikieèiø raðytojas Dþ. 1931) jis raðë: „Amerikietiðka svajonë – tai svajonë apie ðalá. w) yra atitinkamai pirmoji ir paskutinioji graikiðkosios abëcëlës raidës. Alfa ir omega kokio nors reiðkinio ar dalyko esmë. angl. kad Mozë juos paskelbtø dykumoje laukiantiems þydams: „Jei besimuðantys vyrai uþgautø nëðèià moterá ir jà iðtiktø persileidimas. a) ir omega (W. veiklos orientyrai. kad paskelbtø dalis juos savo þmonëms. 19 Aklas aklà netoli tenuves apie blogà.

Amþinosios ugnies tradicija netrukus paplito ir kitose Europos ðalyse. Romai IV a. „Antrojo að“ fenomenas imtas naudoti psichoanalizëje. taip pat literatûroje – chrestomatinis pavyzdys yra ðkotø raðytojo R. 1891). pradþioje priëmus krikðèionybæ. atsiradusios vëlyvaisiais viduramþiais.). Posakio autorius – romënø raðytojas. Liber III. deinde te quasi me alterum et simul meae culpae socium quaero ‘save kaltinu daug labiau. apie nuolat vaikðtinëjantá be aiðkaus tikslo. paþymint kritusiuosius I pasauliniame kare. XIX a. taip pat O. Jekyll and Mr. 7). sen. apie mëgstantá daug keliauti arba daþnai keièiantá gyvenamàjà vietà. giminiðka siela.. pavartojæs já galininko linksniu: me enim ipsum multo magis accuso. Âå÷íûé îãîíü) nuolat deganti ugnis prie memorialø þuvusiems kariams. neleidæs Kristui. Baltø kraðtuose ðventàjà ugná deginusios vaidilutës. turintis apibendrintà gërio ir blogio kovos potekstæ. pradþioje posakis imtas vartoti. Pats asmenybës dvilypumo motyvas yra senas.Ciceronas sirandàs konfliktiðkas asmenybës susidvejinimas. 1886). jø ypaè pagausëjo vëlyvaisiais Viduramþiais ir Renesanse. 1850–1894) apsakymas „Daktaras Dþekilas ir ponas Haidas“ (The Strange Case of Dr. neimdamas energijos ið aplinkos. bet uþtat tu turësi vaikðèioti tol. 22 . stovëjusi Romos forume. e. Ðios legendos motyvà yra panaudojæ daugelis raðytojø ir poetø. Vaildo (Oscar Fingal O’Flahertie Wills Wilde. Prakeiksmas bûti amþinu praeiviu jam galiosiàs iki Kristaus antrojo atëjimo. m. lapkrièio 11 d. Perpetuum mobile) hipotetinis mechanizmas. apibûdinant ðizofrenijos simptomus. Amþinosios ugnies pirmtakë buvo pagonybës laikais nuolat kurstoma ðventoji ugnis. einanèiam á Golgotà. Graikijoje negæstanti ugnis degë Apolono ðventykloje Delfuose. Lietuvoje amþinoji ugnis uþdegta 1934 m. 106–43 pr. Kaune prie paminklo Þuvusiems uþ Lietuvos laisvæ (pastatytas 1921 m. nëra þinoma. rus. daþnai kontrastuojanti su oficialiàja. be socialinës kaukës. Pirmieji bandymai sukonstruoti nesustojantá mechanizmà yra ið XII a. tarp jø ir lietuviø nuotykinës literatûros raðytojas Justinas Pilyponis (1907–1947) romane „Amþinas þydas Kaune“ (1934). Amþinoji ugnis (angl. bendramintis. Eternal flame. Neþinomojo kareivio memoriale. buvo sudeginta 391 m. 15. ankstesnës religijos ðventyklas pradëta naikinti.Amþinas þydas 1. Stivensono (Robert Louis Stevenson. kvieèiu tave tarsi save antràjá kaip savo kaltës bendrininkà’ (Ad Atticum. Á varymà ðalin Kristus esà atsakæs: „Að nueinu. tokie bandymai nesibaigia ir ðiais laikais. artimas draugas. Pasak legendos. slaptoji asmenybës dalis. Alter ego) 1. oratorius ir valstybës veikëjas Ciceronas (Marcus Tulius Cicero. Pirmà kartà ji buvo uþdegta Paryþiuje prie Triumfo arkos 1920 m. Vestos ðventykla.). 1854– 1900) romanas „Doriano Grëjaus portretas“ (The Picture of Dorian Gray. mitologinis. iliustruojamas sakmëmis apie vilkolakius. atsipûsti paunksnëje prie jo namø. pavadinimu „Amþinas þydas“ eilëraðèiø rinkiná yra iðleidæs (1931) poetas Bernardas Brazdþionis (1907–2002). kada buvo uþgesinta paskutinioji ðventoji ugnis Lietuvoje. Amþinasis variklis (lot. kai èia buvo palaidotas Neþinomasis kareivis (þr. Hyde.). amþinam klajojimui po pasaulá buvo pasmerktas þydas kurpius vardu Ahasveras. galás veikti. kuriø vienas ryðkiausiø yra „antrojo að“ aktualizavimas ir dël to at. 2. 2. Antrasis að (lot. kol að negráðiu“. Romoje jà 21 kurstë vestalës þidinio deivës Vestos ðventykloje.

kruvinas mûðis. ~ III a. Karalius Joðijas iðþygiavo uþkirsti jam kelio. Posakis kilæs senø laikø paproèio uþmëtyti pasmerktàjá akmenimis. pavadintame „Apie asmens kultà ir jo padarinius“. Uþuominos. TSKP CK pirmasis sekretorius 1953–1964) praneðimo TSKP XX suvaþiavime 1956 m. kai „ið gyvuliø reikëdavo padaryti þmones“.N.). Pasak legendos.) subûrë juos (viso pasaulio karalius – A. Aplauþyti ragus sutramdyti kà ar sumaþinti per didelá jo pasitikëjimà savimi. o vyresnieji kolegos visaip ið jø ðaipydavæsi ir juos þemindavæ. Sen. 1694–1778). Naujokams uþdëdavæ ragus. egzaltuotas kokio nors vadovo garbinimas. buvo uþmuðtas“ (2 Kar 23. Asmens kultas (rus. 16) .) á vietovæ. Armagedonas didelis. Pabaigoje ragus nulauþdavæ. jo paties priskiriamas gr. kur ávyksiàs paskutinis mûðis tarp gërio ir blogio: „Jos (demonø dvasios – A. m. Posakis paplito po TSRS kompartijos pirmojo sekretoriaus N. jo sudievinimas. Dieve. Panaði patarlë þinota italø tautosakoje dar gerokai iki Voltero. Apdrabstyti (Apipilti) purvais apðmeiþti. nëra ir memuarinëje literatûroje apie já.Antroji (Kita) medalio pusë sakoma. Medaliø kita pusë ppr. kurie Senajame Testamente traktuojami kaip pralaimëjimo vieta. nei blogesniø vietø ir visi puotoje dalyvaujantys riteriai jaustøsi lygiateisiai. ir dekanas naujuosius studentus átraukdavæs á sàraðus. kitu. Naujajame Testamente (apreiðkime Jonui) ðiuo þodþiu vadinama vieta. gali pakenkti. V–VI a. Chruðèiovas 24 . kai savo elgesiu ar þodþiais jie. plg. bet kai susidûrë su juo mûðyje prie Megido. toká stalà sugalvojæs britø karalius Artûras (King Arthur. filosofø biografo Diogeno Laercijaus (Diogšnhj Lašrtioj. teigusiam „Nekalbëk pikto apie mirusá“. vienam ið septyneto iðminèiø spartieèiui Chilonui (C…lwn.. Praneðime. o nuo prieðø að ir pats apsisaugosiu. kuriø dalyviai turi vienodas teises reikðti savo nuomonæ ir kuriø tikslas pasiekti visuotiná susitarimà ar prieiti bendras iðvadas. Stalino (Èîñèô Äæóãàøâèëè-Ñòàëèí. iltis iðlupdavæ.. buvo pasmerkti J. De mortuis nil nisi bene (bonum) ‘apie mirusius nieko. sukritikuotas jo ðlovinimas ir pavertimas vos ne „gyvuoju dievu“. kaip aversas. Sakoma. Round table) sakoma apie diskusijas. pabrëþiant draugø nepatikimumà. Êóëüò ëè÷íîñòè) perdëtas. apjuodinti ‘apðmeiþti’).B. 1879– 1953. Diogenes Laertius. Apsaugok. per universitetø pirmakursiø („fuksø“) inauguracijos apeigas. patys to nenorëdami. Taèiau toles. kad prie jo nebûtø nei geresniø. bûna ne taip iðdailinta.: „/. Posakis atsirado XV–XVII a. Uþ maþesná nusiþengimà bûdavo apmëtoma purvu (plg. 29). TSKP CK generalinis sekretorius 1922–1953) vadovavimo ðaliai metodai. Chruðèiovo (Íèêèòà Õðóùåâ. 1894–1971. Posakio autorystë skiriama prancûzø raðytojui ir filosofui Volterui (Voltaire./ Egipto karalius faraonas Nekojas leidosi á þygá prieð Asirijos karaliø Eufrato upës link. pr. Chilo. 23 Apskritas stalas (angl. e. prieðingu poþiûriu. kad Volteras bûtø sakæs ðiuos þodþius.). filosofui. nors jo kûryboje ðios frazës nëra. t. kuri hebrajiðkai vadinasi Harmagedonas“ (Apr 16.B.y.) uþraðytas posakis. Apie mirusius gerai arba nieko (lot. ástatydavæ iltis. kad tai Megido kalnai Izraelyje. Manoma. VI a. kai aptariamasis klausimas ar problema imama svarstyti kontrargumentais. vasará. nuo draugø. gr. tik gera’).

Vëliau jis taip atrëþæs ir Petrui. e. vici) Sakoma apie greità svarbià pergalæ. Lietuviðkai bene pirmàkart ði giesmë paskelbta 1595 m.në istorija parodë.) laiðke Romos senatui lakoniðkai apibûdinæs savo pergalæ prieð Ponto valdovà Farnakà 47 m. jei tik vadovas yra autokratas. ad te clamamus exsules filii Evae. nuolat iðtinkama nelaimiø. kuriam uþkraunama atsakomybë uþ kitø padarytus nusiþengimus ar nuosëmes. 10). ad te suspiramus. 3. krikðèioniðkos giesmës Marijai „Sveika. M. Valley of tears) 1. Musolinio Italijoje. angl. 37). pavadintas taip po átemptø mûðiø 1973 m. Mk 8. ~1020–1085. verkdami ir vaitodami ðiame aðarø klonyje (lot. S. Sen. e. perfrazuojant ðios giesmës þodþius. Volfenbiutelio rankraðtyje). 154. Posakis vartojamas ir egzorcistø uþkalbëjimuose (raðtu pirmàkart fiksuotas viename XIV a. Khrushchev's Thaw ‘t.. ðëtone! (lot. þodinis amuletas. vidi. nugalëjau (lot. Karaliene“ (Salve. Õðóù¸âñêàÿ îòòåïåëü ‘chruðèiovinis atodrëkis. nes Kristus prieð tai buvo pasakæs mokiniams. Perfrazuotas posakis ið XI a. popieþius nuo 1073). Atðilimas (rus. e. ~46– 120) knygoje „Paralelinës biografijos“ (B…oi Par£llhloi. Veni. 80). Gregorius VII. Taip oþys iðneð ant savæs visas jø kaltes á tyrus“ (Kun 16. Cezaris mënø istorikas Svetonijus (Gaius Suetonius Tranquillus. Atëjau. þydø nuodëmiø atsikratymo ritualas. 33). Maodzeduno Kinijoje. 21–22). M. gementes et flentes in hac lacrimarum valle). p. pamaèiau.. Giesmës autoriumi laikomas popieþius Grigalius VII (Ildebrando Aldobrandeschi di Soana. kur irgi vartojamas tikslus vertimas – aðarø klonis. Taèiau kiek ankstesnëje rankraðtinëje Volfenbiutelio „Postilëje“ (1573). kai kas nors ákyriai skatina kokiam neteisëtam darbui ar poelgiui. m. IzraelioSirijos kare. 1013–1054).. Daukðos „Katekizme“ („Sveika. apraðytas Senajame Testamente: „Tada Aaronas uþdës gyvajam oþiui ant galvos abi rankas. kiek nuo paèios visuomenës – ji pati linkusi sukurti asmens kultà. angl. pr. visas jø nuodëmes sudëdamas oþiui ant galvos. istorikas Plutarchas (PloÚtarcoj. 100–44 pr. Kiti ðaltiniai autoriumi nurodo vokietá vienuolá Hermanà Luoðá (Hermannus Contractus / Augiensis. kad ten jo laukia kanèios ir mirtis (Mt 16. Tavæs ilgimës. kuri nors vietovë. O oþá per tam tikslui paskirtà þmogø iðsiøs á dykumà.: /. Ka…sar. Atpirkimo oþys niekuo dëtas þmogus. Lacrimarum valle. iðpaþins virð jo visas izraelitø kaltes ir visus jø nusiþengimus. atlydys’. 29–32). vartojama sàvoka aðarø pakalnë.’) pirmieji 26 . Aðarø pakalnë (lot. Regina): Tavæs ðaukiamës iðtremtieji Ievos vaikai. ppr. (Aðarø slënis / klonis) slënis Golano aukðtumose Izraelyje. 23. 2. m. Kimirseno Ðiaurës Korëjoje. valdë 49–44 pr. kad Rusijoje ðis kultas priklauso ne tiek nuo vadovo. Ðá epizodà mini sen. Atstok. Slavoèinskio (~1620 – ~1660) giesmyne (1646) ði sàvoka praleista visai (Slavoèinskis. bandanèiam atkalbëti já nuo ëjimo Jeruzalën./ kada buva iðtremti a (=ir) iðvaryti ið linksmybës rajaus [á] pakalnæ verksma a (=ir) aðarø ðia svieta (Wolfenb. pasakæs taip já provokuojanèiam ðëtonui (Mt 4. m. satana!) sakoma. Plutarchus. gr. Ðiais þodþiais Julijus Cezaris 25 (Gaius Iulius Caesar. Vade retro. Kitose ðalyse ryðkus asmens kultas buvo Hitlerio Vokietijoje.J. plg. þemiðkasis vargus gyvenimas (prieðingybë gyvenimui Rojuje).50) ir ro. ~69/75 – po 130) (Divus Iulius. Karalyèia“). susijusiam su nauda ar malonumais. Posakio autorius – Kristus. panaudojant oþá.

Erenburgo (Èëüÿ Ýðåíáóðã. Erenburgas Atverti akis paaiðkinti kà nors taip. apibûdinæs taip politiná konfliktà. kad klausytojui pasikeistø nuomonë ar ásitikinimai. laisva nuo rasinio. ir savo sekëjais (Mt 20. Terminà iðpopuliarino filosofas K. Jis nukreipæs á arklides netoliese tekëjusias dvi upes ir jø srove iðplovæs visà mëðlà. antagonizmo ar ribotumo. kad toji taptø laiðko NI J A autoriaus ðalininke. 51–52. 41–43). Posakio autorius – prancûzø raðytojas ir filosofas Ð. zvi gas 1786–1848. padarë juos ir reginèius. 1891–1967) apysaka. Gali bûti perfrazuotas Cicerono po. C’est line tempetc dans un veired’eau) neadekvaèiai didelë reakcija á kà nors. kilusá nykðtukinëje San Marino valstybëlëje.5-7 metai Tarybø Sàjungoje po J.Ð. uþleisti nesutvarkyti darbai ar patalpos. kai buvo vieðai pasmerktas stalinizmas (1956 m. Monteskjë sakis excitare fluctus in simpulo ‘kelti bangas samtyje’ (De Legibus III. 16. Heraklis apsiëmæs tai padaryti per vienà dienà. Augëjo arklidës didþiulë netvarka. paleista dauguma politiniø kaliniø. politinio. Bergsonas ciety and Its Enemies. Daug triukðmo dël nieko. vasará). birþelá paskelbæs Danijos Ðle karalius Kristijonas VIII (Christian VIII. Lk 18. liberalesnë tapo tarybinë spauda ir literatûra. Dar plg. Open society) neksenofobiðka demokratinë visuomenë. Ið pasakojimø apie Kristø. 32–34). 1859–1941). pavartojæs já kaip prieðprieðà terminui uþdara visuomenë knygoje „Du moralës ir religijos ðaltiniai“ (Les deux sources de la morale et de la religion. kaip jis dviem Jericho neregiams. Bergsonas (Henri-Louis Bergson. tremtiniams buvo pradëta leisti gráþti á tëvynæ. kuriame „viso pasaulio akivaizdoje“ pareiðkë Danijos istorines pretenzijas á Ðlezvigà (pie. Open letter) vieðai skelbiamas laiðkas ar kreipimasis. 1945). bet ir visuomenei. Pati tokio salis laiðko forma yra kur kas senesnë – tipiðkais atvirais laiðkais galima laikyti apaðtalø laiðkus Naujajame Testamente. Chruðèiovo valdymo pirmoji pusë. valdë 1839–1848). balandá iðëjo rusø publicisto I. I. mite apie Heraklá Epëjos karalius Augëjas garsëjo metø metais nevalytomis savo arklidëmis. jø papraðytas „atverti akis“. Poperis (Karl Raimund Popper. daug triukðmo dël smulkmenø. Monteskjë (Charles Louis de Montesquieu. 1932). religinio. Gr. 36). Taèiau Augëjas netesëjo Herakliui duoto paþado atsilygnti uþ darbà deðimtadaliu savo gau28 . Stalino mirties (1953). arba N. 1902–1994) knygoje „Atvira visuomenë ir jos prieðai“ (The Open SoH.Jutlandijos pusiatinæ Jutlandijos pusiasalio dalá). Tokiu pavadinimu 1954 m. Pirmàkart „atvirà laiðkà“ 1846 m. Posakio autoriumi laikomas prancûzø filosofas H. 27 Atviras laiðkas (angl. 1689–1755). kurio turinys skirtas ne tik konkreèiam adresaDA tui. Vienas ið Heraklio þygiø buvæs Augëjo arklidþiø iðmëþimas. kultûrinio ir pan. Audra vandens stiklinëje (pranc. Morkaus ir Luko evangelijose ðiame epizode dalyvauja vienas neregys (Mk 10. Atvira visuomenë (angl.

VIII–VII a. Jeunesse dorée) iðlepæs pramogaujantis pasiturintis didmiesèiø jaunimas.(Vok vinga ietija s ) sios bandos. Nesulaukdami nuo Sinajaus kalno gráþtanèio Mozës. M. kuris juos vestø toliau.. Montes auri polliceri) vilioti kà nerealiais paþadais. Ruso portretas (fragm. iðtrûkus ið Egipto. pr.). Dail. Posakio autorius – romënø dramaturgas Terencijus (Publius Terentius Afer. kûrybingiausias ar sëkmingiausias þmogaus gyvenimo tarpsnis. pabrëþiant jo buvusià oratorystæ. viduryje. Reklaminë skrajutë (1849) Aukso verðis (lot. e. arba Naujoji Eloiza“ (Julie. poeto Hesiodo (`Hs…odoj. apie kilmingus ir turtingus ponus. þmonës „mirdavo tarsi uþmigæ saldþiai“ (Hesiodas. kriminalinio sluoksnio atstovø ir ðiaip naivuoliø. Ruso (Jean-Jacques Rousseau. Auksiniu jaunimu Quentin de La Tour (1704–1788). y. gr. m. daug þadëti. Prancûzijos revoliucijos metu (1789–1794) ðis terminas pradëtas taikyti jaunuomenei./ Jis.. 1889–1977) kino filmas (1925). tautos ar visuomenës taikos. e. nei vargø. kuri po M. Nauja aukso karðtligës banga kilo. Èaplino (Charlie Chaplin. karo keliu atplëðusios nuo Meksikos Kalifornijà (1847). Hesiodus. pavartojæs já komedijoje „Formijonas“ (Phormio. besitikinèiø greitai pralobti. Garbinti aukso verðá reiðkia nusigræþti nuo tikrøjø. kai JAV nupirko ið Rusijos Aliaskà (1867) ir rado ten didþiulius aukso klodus. Heraklis Augëjà áveikæs ir pergalës proga surengæs pirmàsias olimpines þaidynes. kur jis bendravæs su Jahve. 1712– 1778) romane „Julija. nepaþinojusi nei sielvarto. bet netesëti. Á Kalifornijà tada patraukë minios avantiûristø. Ðlez Auksaburnis apie labai iðkalbingà þmogø. vertybiø. kuri gyvenusi kaip dievai. ppr. Bos aureus) turtas kaip stabas.). ir atneðkite juos man’. Þ. 29 Aukso kalnus þadëti (lot. o atëjus laikui. Epitetas paimtas ið vyskupo Ðv. ou la nouvelle Héloïse. Auksinis jaunimas (pranc. paskum raiþymo 30 . Aukso karðtligë (angl. suliejo á verðio panaðumà. ~195–~159 pr. harmonijos ir visuotinio klestëjimo laikotarpis. nei neapykantos. 109–119). 1761) raðæs apie homines dores ‘paauksuotus þmones’. parodijuojantis minëtuosius aukso ieðkotojus Aliaskoje. Þ. praðydami padirbti jiems dievà. derlingoji þemë juos maitinusi gausiais savo vaisiais. t. I. susidorojant su jo ðalininkais La Turas ( Maurice kairiaisiais jakobinais. sûnûs bei dukterys. 68). „Aaronas jiems tarë: ‘Nuimkite aukso auskarus. Posaká iðpopuliarino tokio pat pavadinimo È. Posakis atsirado XIX a. Prancûzø raðytojas ir filosofas Þ.) poemoje „Darbai ir dienos“ pasakojimo apie dievø sukurtà auksinæ þmoniø kartà. todël tarp jø kilusi nesantaika. paëmæs jiems ið rankø auksà. Aukso amþius 1. dvasiniø. 345407) prievardþio. kuriuos neðioja ákabintus á ausis jûsø þmonos. kuris jam suteiktas VI a. þydai kreipësi á jo brolá Aaronà. de dalyvavo. Robespjero diktatûros nuvertimo 1794 m. Jono Auksaburnio (John Chrysostom.. juos praminæ patys jakobinai. Posakis kilo ið Senojo Testamento pasakojimø apie þydø klajones. /. liepà aktyviai Þ. kuri po poros metø baigësi jødviejø kova. kai JAV. The Gold Rush) politinës ir ekonominës situacijos sukeltas aþiotaþas greitai praturtëti. vilkinèius auksu siuvinëtas liemenes. m. 2. Posakis kilo ið sen. kaip didþiausia vertybë. netrukus ten rado aukso.

Balsuoti kojomis protestuojant palikti salæ ir nedalyvauti balsavime. ávykio. pavartojæs já eilëraðtyje „Trys neregiai“ (Òðè ñëåïöà. Liber III. Êîí÷åí áàë) apie kokio nors malonaus renginio. Aurea mediocritas) optimalus. Mat puotauta ið auksiniø indø. Bakalauras þemiausias aukðtojo mokslo laipsnis. Gráþæs Mozë aukso verðá átûþæs „ámetë á ugná. kà tik egzaminus iðlaikiusius gydytojus uogø (lot. 1798–1837). jis galëjo atsirasti ið siuvimo technologijos. Posakio autorius – romënø poetas Lukrecijus Karas (Titus Lucretius Carus. Tada jie suðuko: ‘Izraeli.. Posakis þinomas daugeliui tautø. Ilièevskis (Àëåêñåé Èëëè÷åâñêèé. / Àìóð ðàñïîðÿæàåò ïëÿñêîé. Eilëraðtyje gyvenimas palyginamas su puotø sale. kuris iðvedë tave ið Egipto þemës!’“ (Ið 32.. Terminas atëjæs ið kartografijos – senovëje þemëlapiuose baltai þymëdavo neþinomas ar maþai tyrinëtas pasaulio vietas. Sutrynæs á dulkes. kuriuos Baltazaro pirmtakai pagrobë ið Jeruzalës ðventyklos. netvirtus argumentus./ karalius ir jo didþiûnai. 1–4). þodis kilæs ið prancûzø bas cavalier ‘þemasis riteris’. è êîí÷åí áàë. dar netyrinëta. laurus) ðakelëmis. siûlymas ir pan. Manoma. 1747–1790) kûrybos. taip vienu metu vadinæ prancûzø riteriø ginklaneðius. kas neþinoma. jo þmonos ir sugulovës gërë ið jø. Baltazaro puota atsidavimas linksmybëms. Kupidonà ar Amûrà (meilæ. o galop atëjusi Mirtis ðià puotà nutraukianti:  31 /. Belðacaro) puota persø apsuptame Babilone. sëkmæ). Þodþiai ið romënø poeto Horacijaus (Quintus Horatius Flaccus.árankiu padarë ið jo lietiná verðá. Aukso vidurys (lot. liekantis be atgarsio. Posakis atsirado senovës Romoje: balsavimo metu kitokià nuomonæ turintrys senatoriai pereidavæ á prieðingà salës pusæ. 4). Lk 3. apie kurá pranaðas Izaijas yra pasakæs: Tyruose ðaukianèiojo balsas: Taisykite Vieðpaèiui kelià!“ (Mt 3. 65–8 pr. laiku pasakyta mintis ar patarimas. neutralus elgesys ar paþiûros. baca) pilnomis laurø (lot. kad ðá eilëraðtá A. Jie gërë vynà ir ðlovino dievus. Þodþiai ið Naujojo Testamento: „O jis buvo tasai. Senajame Testamente apraðyta Babilono valdovo sûnaus Baltazaro (Belðazaro. Balsavimo rezultatà nusverdavo gausesnë pusë. Baltais siûlais siûta apie neátikinamus teiginius./ Æèçíü íàøà ïèð: ñ ïðèâåòíîé ëàñêîé / Ôîðòóíà îòâîðÿåò çàë. 3. e. kampanijos ar laikotarpio pabaigà. Balta dëmë tai. ~99–~55 pr. Ilièevskis iðvertæs ið prancûzø poeto B. kraðtutinumø prieðingybë. 12). Amûras vadovaujàs ðokiams. kada siuvamojo drabuþio sukirptos dalys laikinai sudaigstomos baltais siûlais. þalvario. iðbarstë á vandená ir pagirdë juo izraelieèius“ (Ið 32. 5). Pasak kitos versijos.). X.. Balius baigtas (rus. kad jis kilæs ið Viduramþiø paproèio vainikuoti naujuosius. kai aplinkui suirutë ar iðorinë grësmë. kurios duris atverianti Fortûna.. 20). praðymas. Yra nuomonë. ðis yra tavo Dievas. m. Pavadinimas þinomas jau nuo XIII a. Posakio autorius – rusø poetas A. „/. Aurea dicta ‘aukso posakis’) vertinga. / Ïðèõîäèò ñìåðòü. 1826) – jais poetas vadina Fortûnà (laimæ.) „Odþiø“ (II. padarytus ið aukso ir sidabro. nevykusiai paslëptà dalykà. Balsas tyruose perspëjimas. kurios metu buvo iðniekintos þydø ðventenybës bei pamintas monoteizmas. Imberto (Barthélemy Imbert. dþiaugsmus) ir Mirtá. m. pavartojæs juos poemoje „Apie daiktø prigimtᓠ(De rerum natura. e. 32 ..  Aukso þodþiai (lot. subalansuotas.

rugpjûèio 24 d.19. 1945– 1953). be þodþiø. Atvesdintas pranaðas Danielius tuos þodþius iðaiðkinæs taip: „‘MENE’ – Dievas suskaièiavo tavo karalystës (dienas) ir privedë jà prie galo. 1829–1842). 1572 m. Pats Èerèilis sakësi ðià frazæ nusiklausæs nuo amerikieèiø valstybës veikëjo ir diplomato S. 1940–1945. Baltieji rûmai (angl. ‘TEKEL’ – tu buvai pasvertas svarstyklëmis ir buvai rastas lengvas. Barstyti galvà pelenais atgailauti. 2. Èerèilis Að jà nuolat vartoju’). 1874–1965. Velso (Sumner Welles. The White House) 1. prez. 6). Orleanà – ir truko iki spalio mën. 34 . Juodoji dëþë. Baltosios dëþës sandara vartotojui yra þinoma. JAV prezidentûros pastatø kompleksas Vaðingtone. medþio ir akmens“. prk. netrukus jos persimetë á kitus Prancûzijos miestus – Tulûzà. Tà paèià naktá persai uþëmæ miestà. sakoma atsisakant kà komentuoti. 1814–1876) dagerotipija (1842). Bordo. JAV prezidento administracija. 33 Balzako amþius sakoma apie brandø moters amþiø (nuo 30 iki 50 m. de Balzakas (Honoré de Balzac. Posakis paplito po to. smurtinis susidorojimas su prieðininkais.. ir Baltazaras buvæs nuþudytas (Dan 5). nei vaikø. Bisono (Louis-Auguste Bisson. prez. atitinka lie. taip atðovæs interviu praðiusiems þurnalistams. V. 1799–1850) iðleido romanà „Trisdeðimties metø moteris“ (La Femme de trente ans. L. Seniau galvos barstymas pelenais daugelyje tautø buvæs atgailos.geleþies. Baltoji dëþë vartotojo savarankiðkai surinktas asmeninis kompiuteris ar koks kitas elektroninis árenginys. negailëdami nei moterø. Lionà. tekel. ir tapo JAV prezidentø rezidencija. Posakis radosi po to. naktá á Ðv. Dar plg. pradedant antruoju JAV prezidentu Dþonu Adamsu (John Adams. 1797– Baltieji rûmai 1801). Be komentarø (angl. Èerèilis (Winston Leonard Spencer Churchill. Trumann. prem. ’PERES’ – tavo karalystë yra padalyta ir atiduota medams ir persams“. Tikslus nuþudytøjø skaièius neþinomas – ið viso nurodoma iki 100 000. 1735–1826.). sakoma kuo nors piktinantis. panaudojant ávairiø gamintojø atskirai siûlomus bei parduodamus jo komponentus. Senajame Testamente ðis motyvas yra Tamaros ir Jobo istorijose (2 Sam 13. 1951–1955). kai prancûzø raðytojas O. Puotos metu nematoma ranka ant sienos uþraðiusi þodþius: „Mene. 2. kai Didþiosios Britanijos ekspremjeras V. kuriam bûdingas suaktyvëjæs seksualumas. 1892–1961) ir prisipaþinæs jà labai mëgstàs: "No comment" is a splendid expression. Baltos spalvos rûmai pastatyti 1792–1800 m. parsin“. Baltramiejaus dienà prancûzø katalikai Paryþiuje sukëlë hugenotø (prancûzø protestantø kalvinistø) skerdynes ir nuþudë apie 3000 þmoniø. de Balzakas. Trumenu (Harry S. Baltramiejaus naktis negailestingas. savarankiðkas vertinimas ir jausmø reiðkimo laisvë. mene. Þudynës tæsësi ir vëliau. iðëjæs ið Baltøjø rûmø po pokalbio su JAV prezidentu H. O. Job 42. kurio herojei vikontei de Bosean bûdinga nepriklausomybë. No comment) 1. 1884–1972. sielvarto ar gedëjimo ritualas. I am using it again and again (‘„Be komentarø“ yra puiki frazë.

net dovanas neðanèiø’) perspëjimas apie galimà prieðo klastà. 2. K.). negraþus. prasimanymus. e. Vienumoje gulbiukas iðaugo á graþià gulbæ ir savo nuostabai buvo pri. Posakis perfrazuotas ið Biblijos. pr. Bulvarinë spauda Bulvarinë spauda pramoginiai lengvo turinio periodiniai leidiniai. iðskirtinis. Bjaurusis anèiukas 1. Geltonoji spauda. Anderseno (Hans Christian Andersen. 28). lûkuriavimà. be iðankstinës nuostatos. m. laukdami kaþkokio Godo. taip ir nepasirodanèio scenoje. Blogio ðaknis kokiø nors ydø. delsimà vietoj aktyviø veiksmø. Laokoonto dvi didþiules jûros gyvates. informacijà ið privataus garsenybiø gyvenimo ir pan. Trojos arklys. uþ toká elgesá danajø globëja deivë Atënë uþsiundë ant Laokoontas. 35 . Savo veikale „Analai“ jis skaitytojui istorijà þada pasakoti be pykèio ir ðaliðkumo (Annales. Liber I).) poemos „Eneida“. 10). kurio iðvaizda visi kiemo paukðèiai bodëjosi. kai Paryþiaus bulvaruose imta pardavinëti satyriná savaitraðtá Le Figaro (1826). plg. 1906–1989) to paties pavadinimo pjesës (1952). 1805–1875) pasakos apie naminës anties iðperëtà gulbiukà. II. Pavadinimas atsirado XIX a. Atanodoras ir Polidoras (I a. Beketo (Samuel Beckett. Sine ira et studio) objektyviai. 199–215). kurioje du valkatos leidþia laikà. Lietuviø publicistikoje pasitaiko ir ðio posakio parafrazë „Iðrauti blogá su ðaknimis“. e. Timeo Danaos et dona ferentes ‘bijau danajø. Perfrazuotas posakis ið romënø poeto Vergilijaus (Publius Vergilius Maro. kur ðiuos þodþius trojënams sako þynys Laokoontas. „Visø blogybiø ðaknis yra godulystë“ (1 Tim 6. 36 Tacitas Belaukiant Godo (pranc. Berti druskà ant þaizdos priminti skausmingus praeities iðgyvenimus ar nelaimes. apibûdinant pasyvumà. Bulvarinë literatûra þr. Bijok danajø. skelbiantys ávairià reklamà gandus. negeroviø. veidmainiðkai dangstomà dovanomis. kurios pasmaugusios já patá ir du jo sûnus (Eneida. dovanas neðanèiø! (lot. viduryje Prancûzijoje. net iðgujo ið kiemo. m.H. Posakis ið airiø dramaturgo S. Posakio autorius – romënø istorikas Tacitas (Publius Cornelius Tacitus. Agesandras. Skulpt.: „Savæs klausiate: ‘Kaip mes galime labiausiai priblokðti?’ ir: ‘Jame glûdi nelaimës ðaknys!’“ (Job 19.Be pykèio ir ðaliðkumo (lot. Dar þr. K. 58–117). Panaðaus turinio knygos pagal analogijà pradëtos vadinti bulvarine literatûra. blogo elgesio prieþastis ar ðaltinis. skandalus. laikraðtá Le Matin ir kt. já niekino. 49). Dar þr. Posakis ið to paties pavadinimo danø raðytojo H. II. nemëgstamas asmuo kolektyve ar ðeimoje. stengdamasis atkalbëti juos nuo minties ásitempti á miestà graikø (danajø) jiems neva dovanotà mediná arklá (Eneida. En attendant Godot) sakoma. Andersenas imtas á ðiø karaliðkø paukðèiø bûrá. bræstantis paauglys. 70–19 pr. Senovëje druskos bërimas ant þaizdos buvo vienas ið kankinimo ar tardymo bûdø.

buvo populiarus posakis bûti ar pûti. kai vaisius iðimamas operacijos keliu. atima viltá gyvam padarui’ (Leges Regia. kad XIV a.ðautas (Martin Droevoje Sàjûdþio laikais (1988–1990) shout. priimti lemtingà sprendimà. Dail. m. ~69/75 – po 130). kaip pavyzdá paminëjo asilà tarp dviejø pievø: esà ðis nudvësiàs badu. Iacta alea est ‘kauliukas mestas’) apie galutiná sprendimà arba pradëtus ir nebeatðaukiamus veiksmus. reikalavusio. Burtai mesti (lot.) giminës pavardë kilusi ið to. 23–79). kuri mirë nëðèia. Sectio caesarea) gimdymo bûdas. jog nesà pasirinkimo laisvës. quae praegnans mortua sit. budrus ir/ar piktas sargas. e. Ðekspyro (William Shakespeare. Ðekspyro portretas. spem animantis cum grauida peremisse uidetur ‘karaliðkasis ástatymas draudþia laidoti moterá. remiantis fonetiniu panaðumu. Manoma. kad ðis uþdëtø ant jo savo kojà. Julijaus Cezario (Gaius Iulius Caesar. 1564–1616) tragedijoje „Hamletas“ (1600). 33). niekaip nepasirenkantis viena ið dviejø. m. To be. Pasak romënø istoriko Plinijaus Vyresniojo (Gaius Plinius Secundus. pjauti’): /. aklai klausyti kito asmens. ppr. or not to be: that is the question ‘bûti ar nebûti – ðtai klausimas’) apie kritiná momentà. Cerberá ið poþemiø buvo atitempæs Heraklis parodyti Euristëjui (12-asis Heraklio þygis) ir vël nugabenæs atgal. áûòü èëè íå V. iliustruodamas. Cezario biografijoje. kai reikia dël ko nors apsispræsti.Buridano asilas (lot. II. Ðio ástatymo autoriumi laikomas sabiniø ir Romos valdovas Numa Pompilijus (Numa Pompilius. 1300–1358). qui contra fecerit. áûòü ‘bûti ar nebûti’ ir áèòü èëè (fragm. valdë 49–44 pr.. apeliuojantis á Lietuvos atsiskyrimà nuo TSRS ar pasilikimà joje. humari. Lietu. plg. nes niekaip nenuspræsiàs. á kurià eiti ësti. 12). Drûíå áèòü ‘muðti ar nemuðti’. ppr. Bûti ar nebûti (angl.. Bûti po padu bûti nesavarankiðkam. M. prancûzø filosofas Þ. apraðydamas Cezario sprendimà nepaisyti Romos senato draudimo perþengti Rubikonà ir þygiuoti á Romà (Divus Iulius. Paprastai lengvai áleidþia.). saugantis áëjimà á mirusiøjø poþemio karalystæ.. Cezario pjûvis (lot. caeso. Posakio autorius – romënø istorikas Svetonijus (Gaius Suetonius Tranquillus. m. Neretai perfrazuojama. Pasakojama. Posakis kilæs ið daugeliui tautø paþástamo vestuvinio prietaro: kas ið jaunavedþiø pirmas 37 uþmins kitam ant kojos. 1601–1650). mituose Cerberis yra trigalvis ðuo. prieð tai neiðpjovus jos vaisiaus. 100–44 pr. taèiau stropiai sergi. Asinus Buridani inter duo prata ‘Buridano asilas tarp dviejø pievø’) þmogus. kad vienas ið jo protëviø gimæs bûtent tokiu bûdu (lot. kai nugalëtasis valdovas atsigula kniûbsèias prieðais nugalëtojà. 716– 673 pr. kad operacijos pavadinimas kilæs nuo Romos imperijos laikais veikusio ástatymo lex regia (‘karaliðkasis ástatymas’). Cerberis uolus. rus. antequam partus ei excidatur. jei reikia já gelbëti. Cerberá savo muzika buvo uþmigdæs Orfëjas. mulierem. caedere ‘pjaunu. kas elgiasi prieðingai. pavartojæs já J. Gr. keliaudamas á mirusiøjø pasaulá susigràþinti mylimosios Euridikës. Rytø tautose dar buvæs paprotys. Ástatymo formuluotë buvusi tokia: Negat lex regia.). to bûsianti virðenybë ðeimyniniuose santykiuose./ sicut Scipio Africanus prior natus primusque Caesarum a 38 . kad niekas ið jos nebeiðeitø. e. e. sutuoktinio. Frazë ið princo Hamleto monologo anglø poeto ir dramaturgo V. kad vaisius bûtø iðimtas ið ásèiø mirus gimdyvei. Buridanas (Jean Buridan.

jog þodis kilæs ið londonieèio Patriko Huligano pavardës. ~155 ar ~163/ 164 – po 229) apraðë ðio posakio atsiradimo istorijà. neiðauklëtas þmogus. þemës arto39 jas. Vëliau. rus. Kadangi jø veidai buvo nugræþti á kità pusæ. êåñàðåâî ñå÷åíèå). 1927). Pasak Senojo Testamento. á lietuviø kalbà jis pateko ið rusø kalbos. o ne þodþiams“ (Cassius. taip pavadinæs savo straipsná þurnale Foreign Affairs (1993). XIX a. Iðsiblaivæs ir suþinojæs apie Chamo poelgá. Posakio autorius – amerikieèiø politologas S. vagiðius bei lëbautojas. 9). Chamas storþievis. LVII. kad pats buvæs labai susierzinæs dël ásako prieþasties. Cezari. romënø karvedys. Jis gërë vyno. Hantingtonas 40 . atsakæs.). lib. Kartà imperatorius Tiberijus (Tiberius Caesar Augustus. Cezaris nëra aukðèiau uþ gramatikus (lot. buvo pirmasis. êåñàðü. NH. Nojus sûnø prakeikë ir pasmerkë vergauti broliams. Tuomet Ðemas ir Jafetas paëmë drabuþá. Raðytojas teigia. terminas lex regia pakeistas á lex caesarea (plg dar rus. VII. pabaigoje tokiu charakteriu ir elgesiu esà garsëjo Londono priemiestyje smuklæ laikiusio airio pavarde Hooligan ðeima. muðeika. Chamas (Hamas) buvo biblinio Nojaus vienas ið sûnø. pasigërë ir gulëjo nuogas savo palapinëje. öàðü). qua de causa et Caesones appellati ‘ðitaip gimæs pirmasis Scipionas Afrikietis (236– 183 pr. –37. m. vieðosios tvarkos paþeidëjas. áþûlus. 20–23). iðsigelbëjæs nuo tvano.. kaiser. destruktyvus þmogus. þinoma tik ið XVIII a. Pamatyti tëvo ar motinos nuogumà judëjø paprotyne buvo didi nuodëmë. jog. Pastarasis buvæs smulkus sukèius. The Clash of Civilizations) vakarø krikðèioniðkosios ir rytø musulmoniðkosios kultûros prieðprieða. e. dël ko jie ir praminti Pjautiniais’ (Plinius. kuriame jis teigia. valdë 14–37) savo ásake pavartojæs nelotyniðkà þodá. e. B. Ruko (Clarence Rook. kuris ásiveisë vynuogynà. jis privalo paisyti specialistø nuomonës. Paprastai kildinama ið airiðkos pavardës Hooligan ar Houlihan. uþsidëjo já ant abiejø peèiø ir. jog pasaulis po Ðaltojo karo yra susiprieðinæs nebe ideologiniu. „Nojus. Bet kaþkoks Marcelas (Marcellus) Tiberijui atsakæs taip: „Tu. (1794 m. 1899).).S. nors iki ðiol tokios frazës niekas nevartojo. vardu Atëjus Kapitas (Ateius Capito). Savo teo. Kaip rodo þodþio pradþia. skolinys ciesorius. Hamas /…/ pamatë savo tëvo nuogumà ir papasakojo savo dviem broliams lauke. Caesar non supra grammaticos) kad ir koks aukðtas bebûtø pareigûnas. eidami atbulomis. Civilizacijø konfliktas (angl. kurioje skoliniø h keièiamas á ch arba g. Pirmoji sëkminga tokia operacija. g. 1862– 1915) knygà „Chuligano naktys“ (The Hooligan Nights. uþ policininko nuþudymà nuteistas iki gyvos galvos ir miræs kalëjime. Cezario vardui tapus bendriniu valdovo pavadinimu (ið to ilgainiui kilo lie. Dël fonetinio panaðumo á istorinio Cezario asmenvardá ðis operacijos bûdas kartais klaidingai siejamas su paèiu J. 42 pr. Vienas ið adresatø. o konfesiniu ir vertybiniu pagrindu. Hanibalo nugalëtojas – A. 17). taip pat pirmasis ið Cezariø buvo iðpjautas ið motinos gimdos. Chuliganas (angl. vok. Kiti ðaltiniai nurodo K. gali suteikti Romos pilietybæ þmonëms. Romënø istorikas Kasijus Dio (Lucius Cassius Dio Cocceiannus. atlikta gyvai gimdyvei. Hantingtonas (Samuel Philips Huntington. m. nuo ðiol ji tapsianti norma.caeso matris utero dictus. nes taip pasakæs imperatorius. Cezariu – esà ðis iðleidæs minëtàjá ástatymà. uþdengë savo tëvo nuogumà. Netrukus jis ekspertø atsipraðæs dël to þodþio – esà jam taip iðsprûdæ todël. Hooligan) ðiurkðtus. nuogo savo tëvo jie nematë“ (Pr 9.

„Izraelio namai pavadino tà duonà mana. Posakis ið Senojo Testamento pasakojimo apie Mozës po dykumà vedþiojamà þydø tautà. jog valdovas esàs laimingiausias þmogus pasaulyje. balta. veikale „Grynojo proto kritika“ (Kritik der reinen Vernunft. Downing street) 1. kai bardø koncertai ir mitinguotojø dainavimas konsolidavo didþiàjà visuomenës dalá siekti atkurti nepriklausomybæ ir demokratiná valdymà. Vilsonas tiekæs amerikieèiø armijai mësà valdiðkose statinaitëse. 1765–1836). Much ado about nothing) apie emocingà ar dramatizuotà nereikðmingos situacijos vertinimà. Kantas (Immanuel Kant. Pavadinimas siejamas su verslininko Samuelio Vilsono (Samuel Wilson. 1996). neiðaiðkinamà. gatvë Londone. 2. Vilsonas . politines permainas Baltijos ðalyse. Posakio autorius – vokieèiø filosofas I. kurioje yra Didþiosios Britanijos premjero rezidencija ir Uþsienio reikalø ministerija. 42 Dainuojanèioji revoliucija nesmurtinë. prk. nes jam nuolat gresia pavojai. puotos metu pasodinæs Damoklà á savo sostà. prieð tai virð jo liepæs pakabinti ant arklio aðuto aðtrø kardà. 1781) tvirtinæs. Dauningstrytas (angl. kuri krisdavusi rytais ir pasirodydavusi nudþiûvus rasai kaip „kaþkas smulkaus. mite pasakojama. Didþiosios Britanijos vyriausybë arba URM. kurie dël to liekà daiktais savyje. kad valdovo gyvenimas visai nepavydëtinas. kad þmogus galás paþinti tik daiktø savybes. Damoklo kardas nuolatinë didelë grësmë. R. Posakio autorius – anglø poetas ir dramaturgas V. o ne paèius daiktus. 10 deðimtmeèio pradþioje. panaðaus á grûdelius – taip smulkaus tarsi ðerkðnas ant þemës“ (Ið 16. ‘kas tai yra?’). 31). kad Sirakûzø valdovas Dionizas I Senasis. 14). Terminas atsirado XX a. iðklausæs pataikûniðkus savo dvariðkio Damoklo þodþius. Gr.rijà jis vëliau iðplëtojo knygoje „Civilizacijø konfliktas ir pasaulio pertvarka“ (The Clash of Civilizations and the Remaking of World Order. S. 1766–1854) vardu. I. Biblijos vertëjai þodá mana kildina ið þydø klausimo Mozei man hu? (hebr. Daiktas savyje (vok. Dëdë Semas (angl. 41 Damoklo kardas. ant kuriø buvo santrumpa U. Iðalkusià ir dël to ið nepasitenkinimo burbanèià minià þydø dievas Jahvë ðeðias dienas maitinæs ið dangaus krintanèiomis putpelëmis (mësa) ir mana (duona). taiki visuomeninës santvarkos ar valdþios kaita. Uncle Sam) JAV personifikacija. apibûdinant 1988–1989 m. Vestalas ( Richard Westall. 1724–1804). Das Ding in sich) apie kà nors paslaptingà. Ðekspyras (William Shakespeare. Ji buvo panaði á koriandro sëklà. Kantas Dangaus mana netikëtai ir be pastangø atsiradæs reikiamas maistas ar kitos gërybës. o jos skonis buvo panaðus á meduoliø skonᓠ(Ið 16. jø simbolis. tuo parodydamas. Daug triukðmo dël nieko (angl.S.1564–1616) tokiu pavadinimu paraðæs komedijà (1600). (United States ‘Jungtinës Valstijos’). Dail. JAV antrojo karo su Didþiàja Britanija metu (1812–1814) S.

Ilfas ir Petrovas Dievas davë. Ðià daugiskaità reikia skirti nuo autorinës (lot. 44 . ne tik savo. Gali bûti vienas ið ðizofrenijos ar paranojos poþymiø. „Koks tu esi galingas! Stipri yra tavo ranka. kas buvo lengvai. o kairë – „neteisingoji“.: Ið Dievo malonës Mes. Bleiras) (George Orwell. kad karaliai atstovavæ visai tautai. Ið to romano paplito ir frazë „Didysis brolis stebi tave“ (Big Brother is watching you). Pavadinimas paimtas ið Dþ. o jam yra pavaldûs angelai. sureikðminimas. valdoma máslingojo Didþiojo Brolio. De gustibus non est disputandum) siûlymas nutraukti ginèà. Didysis brolis (angl. savæs pervertinimas. „nuo velnio“. subjektyviais vertinimais. Lenkijos karalius. vasará: Sutikdami su Imperijos Dûma. jei argumentuojama estetiniais. apsukrus. Åâãåíèé Ïåòðîâ. Didybës daugiskaita (lot. 1903–1950) antiutopinio romano „1984“ (Nineteen Eighty-Four. Âåëèêèé êîìáèíàòîð) veiklus. apie Kristø raðoma. jis sëdi Dievo deðinëje. „negeroji“. Dievas ir atëmë apie nuolankø susitaikymà su praradimu (ppr. Aleksandras Antrasis. 14). Tokia vatosena buvo bûdinga karaliams.Ðià santrumpà kareiviai juokais iððifravæ kaip tiekëjo inicialus: Uncle Sam ‘dëdë Semas’. vartojamos mokslo darbuose. kitaip – megalomanija) patologiðkas pasitikëjimas savimi. Ðiuo epitetu pavadintas pagrindinis romano herojus Ostapas Benderis. 43 Didybës manija (lot. kuriame vaizduojama totalitarinë valstybë Okeanija. Deðinioji ranka pagrindinis ar patikimiausias padëjëjas. to. pasiekimø ar savo kilmës aukðtinimas. plg. be asmeniniø pastangø ásigyta). Suomijos didysis kunigaikðtis… Daugiskaità caras Nikolajus II vartojo ir atsisakydamas sosto 1917 m. Dþ. Sëdëti valdovui ið deðinës bûdavæ labai garbinga. energingas sukèius. Pluralis auctoris) ar kuklumo daugiskaitos (lot. 22). ieðkotojas. kad „áþengæs á dangø. visos Rusijos caras ir valdovas. 1927) VII skyriaus pavadinimo. Pluralis modestiae). Deðinës rankos ar pusës motyvas Biblijoje yra daþnas. imperatoriams (todël dar vadinama karaliðkuoju „mes“). be to. Ið senovës atëjusi nuomonë. Dël skonio nesiginèijama (lot. Orvelo (tikroji pavardë – E. „nuo Dievo“. Eric Arthur Blair. ir valdþios. „geroji“. ðià daugiskaità vartojo ir baþnyèios hierarchai. 1897–1937. paslëpto vienoje ið buvusio 12 komplekto këdþiø. Vartosena kilo ið to. „net ten mane vestø tavo ranka ir tvirtai laikytø tavo deðinë“ (Ps 139. kad deðinë pusë yra „teisingoji“. Mania grandiosa. Posakis ið rusø raðytojø Ilfo ir Petrovo (Èëüÿ Èëüô. iðradingas ir nepailstantis lobio. Pluralis maiestatis) ávardþio mes vartojimas vietoje að. ir galybës“ (1 Pt 3. 1949). savo gabumø. universitetø rektoriai. 1903–1942) romano „Dvylika këdþiø“ (Äâåíàäöàòü ñòóëüåâ. bet ir aneksuotøjø kraðtø. 10). visa pasiekianti tavo deðinë!“ (Ps 89. plg. primenanti hitlerinæ Vokietijà ar stalininæ Rusijà. Posakis ið Senojo Testamento Jobo knygos. komplikuojantis santykius su aplinkiniais. Posakis atëjo ið Viduramþiø scholastø darbø. Orvelas Didysis kombinatorius (rus. Mes nusprendëme atsisakyti Rusijos Imperijos sosto ir sudëti aukðèiausiosios valdþios ágaliojimus. Big Brother) totalitarinës valstybës valdþios klanas ar valdanèioji nacija.

Ástatymai buvæ tokie grieþti. Mat paskutinë Jahvës bausmë Egiptui buvusi pirmagimiø numarinimas. be baimës. siøsdamas Egiptui treèiàjà bausmæ. 13–15). 1. Rykðtë senovëje buvo áprastas kûno bausmës árankis. ir jis iðtiko visà Egipto þemæ baisiomis rykðtëmis“ (Jdt 5. todël perkant arklá daþnai apþiûrimi ir jo dantys. romaus. 3. atsidëkojant uþ pirmagimiø iðsaugojimà vaduojantis ið Egipto nelaisvës. duoti (ákrësti) rykðèiø. o kad Jahvë naktá netyèia nenumarinø þydø naujagimiø. jog Kristus yra Dievo numatyta auka þmoniø nuodëmëms iðpirkti. Uodai apniko þmones ir gyvulius. gr. Jeronimui (Eusebius Sophronius Hieronymus. Dievo pirðtas (angl. kad amþininkai ironizavæ. Kerëtojai panaðiai bandë savo kerais padaryti uodø. Finger of God. bet neástengë. tai tikrai pas jus atëjo Dievo karalystë“ (Lk 11. kuriame þydø dievas Jahvë per Mozæ ir Aaronà varþosi su egiptieèiø þyniais. Agnus Dei) 1. Ðià sàvokà vartoja ir Kristus: „Bet jei að iðveju demonus Dievo pirðtu. 36). m.) vardo. matydamas ateinantá Jëzø.Tikrindamas Jobo tikëjimo tvirtumà. pr. e. Dievo avinëlis (lot. tylaus bûdo þmogus. Þemës dulkës visame Egipto kraðte pavirto uodais. Pavadinimas kilæs ið sen. 2. Jonas prabilo: ‘Ðtai Dievo Avinëlis. Posakis ið Jono evangelijos – taip Jonas Krikðtytojas kelis kartus pavadinæs Kristø: „Rytojaus dienà. Posakis þinomas ið Senojo Testamento epizodo. 12). Jame buvo numatytos mirties bausmës ne tik þmogþudþiams. Dievas ið maðinos (lot. jog 46 . 9. jø namø duris jis ásakæs paþenklinti ritualinio ëriuko krauju (Ið 12. 621 m. rus. plg. Ðis epitetas dar vartojamas Apreiðkime Jonui (Apr 6. 29. katalikø miðiø dalis. tokia malda. iron. verèiant faraonà leisti þydams iðkeliauti (Ið 7-12). teisininko Drakono (Dr£kwn. Drakonas buvo iðrinktas vienu ið 9 Atënø archontø (valdytojø) ir suraðë pirmàjá teisiná kodeksà. Ið 31. Pats posakis daug senesnis – jis randamas egiptieèiø religinës magijos apraðuose. 21. Drakoniðki ástatymai pernelyg grieþti ástatymai ar tvarka. 23). Dar plg. ðitaip versdamas faraonà leisti Mozei iðvesti þydus ið Egipto: „Aaro45 nas iðtiesë savo rankà su lazda ir sudavë á þemës dulkes. Posakio autorystë skiriama teologui Ðv. kur supainiotà intrigà spektaklio pabaigoje iðspræsdavæs á scenà mechanizmais nuleistas dievas. m. 21). dar plg. 347–420). kuris naikina pasaulio nuodëmæ!’“ (Jn 1. greitai paðalinusios beviltiðkà situacijà ar iðsprendusios neiðsprendþiamà problemà. pr. vienas ið Kristaus epitetø. Dievo rykðtë jø neiðtinka“ (Job 21. Vieðpats davë. O uodai knibþdëjo ant þmoniø ir gyvuliø. e. Kerëtojai sakë faraonui: ‘Tai Dievo pirðtas!’“ (Ið 8. Posakis atëjo ið antikinio teatro. tarp jø ir viso turto netektá. Ïåðñò áîæèé) lemties ar kokio ávykio prieþasties aiðkinimas Dievo valia. 20).: „Jø namai yra saugûs. Á tai Jobas atsakæs: „Nuogas iðëjau ið motinos ásèiø. Abstrakèia bausmës reikðme þodis rykðtë vartojamas jau Senajame Testamente – rykðtëmis vadintos Jahvës 10 bausmiø Egiptui. bet ir vagims bei tinginiams. Dievo rykðtë nelaimës prieþasties aiðkinimas Dievo bausme. Dievas siuntæs jam sunkius iðbandymus. nuogas ten sugráðiu. VII a. Ðie þodþiai buvo uþuomina. Deus ex machina) atsitiktinis asmuo ar netikëtos aplinkybës. Vieðpats ir atëmë! Tebûna paðlovintas Vieðpaties vardas!” (Job 1. Ið arklio dantø nudilimo sprendþiama apie jo amþiø. lie. 9). Dovanotam arkliui á dantis neþiûri (lot. „Jie ðaukësi savo Dievo. dar plg. 18. Þydø paprotyne ëriukai bûdavo aukojami Jahvei prieð Velykas (Paschà). Noli equi dentes inspicere donat) dël dovanos vertës ar kokybës nemandagu diskutuoti. 1–13).

plg. m. gr. Panem et circences) prastuomenës. atënieèiai ðá kodeksà pakeitë á ðvelnesná. deðimtojoje jis apie Romà raðo taip: „Ðiandien kukli jau jinai. 1707– 1793) komedijoje „Dviejø ponø tarnas“ (Il servitore di due padroni. kuriame uþ ðmeiþtà. Gali bûti perfrazuotas ir ið lot. 377). m. 80–81). o kità nieku vers.y. Pasakëèia apie tai. angl. Mesopotamia. minios poreikiø apibûdinimas. Longis (Alessandro Longhi.) kodeksas. arba prie vieno bus prisiriðæs. Eiti per ugná ir vandená áveikti ávairiausius sunkumus ir kliûtis. m.) (Laelius de Amicitia. Perfrazuota ið Naujojo Testamento.) Tarnystës dviem ponams siuþetà panaudojo italø dramaturgas K. e.. Pirmasis iðlipæs ið medþio ir paklausæs. 1745). norëdamas retas (fragm. m. Dail. ið Kristaus pateiktos naujoviðkos maldos „Tëve mûsø“: „Kasdienës mûsø duonos duok mums ðiandien“ (Mt 6. 3). kà anam á ausá ðnibþdëjæs lokys.). Posakis ið Naujojo Testamento. raðytojo Ezopo (A…swpoj. ar Drakonui nebuvo þinomas Mesopotamijos valdovo Hamurabio (valdë 1792–1750 pr. uþklupti lokio. 11.A. 1813). e. 521 m. pasielgë skirtingai: vienas álipo á medá. tarnauja dviem ðeiminin. pavartojæs já traktate „Lelijus apie draugystæ“. kirðinti. plg.Drakonas juos raðæs krauju. K. 106–43 pr.) pasakëèios „Keleiviai ir lokys“ moralo.)./ drumstei vandená kojomis ir terðei savo upes“ (Ez 32. Aesopus. 64). 47 Duona kasdieninë apie kà nors gyvybiðkai svarbø. kaip du keliavæ draugai. 24). Negalite tarnauti Dievui ir Mamonai“ (Mt 6. nuomonei. tik dviejø dar dalykø geidauja – / duonos bei reginiø! “ (X.: „Tu leidai. melagystæ. vos nepakliuvæs lokiui á nagus. didesniø idealø neturëjimas. posakio Turbato melius capiuntur flumine pisces ‘drumstame upelyje lengviau gaudyti þuvá’. Draugà paþinsi nelaimëje (lot. Posakis atëjæs ið romënø poeto Juvenalio (Decimus Iunius Iuvenalis. e. Lotyniðkai posaká iðpopuliarino romënø raðytojas.. (Mamona èia apibendrintai reiðkia turtà. 2–3. Lk 11. padaryti átakà kitø elgesiui. e. „Nekeliauk su draugais. kad 48 . jiems to neþinant. plg. e. pr. kur ðio posakio autorystæ skiria poetui Enijui (Qvintus Ennius. Neaiðku. Posakis atëjo ið Senojo Testamento. pasipelnyti. siekiant sau naudos. Pirminë reikðmë galëjusi bûti ‘terðti’. 6–8). Duonos ir reginiø (lot. savo ðalininkø galima laimëti ir apgaulës bûdu. Amicus certus in re incerta cernitur). Posakis atëjæs ið muzikø terminijos – dirigentas prieð kûrinio atlikimà nurodo garso aukðtá – tonà. oratorius ir valstybës veikëjas Ciceronas (Marcus Tulius Cicero. Dviem ponams netarnausi apie veiklos sritis. VI a. Duoti tonà lemti pokalbio temà ar nuostatà. Goldonis (Carlo Goldoni. Goldonio portkurioje tarnas Trufaldinas. kurie pavojuose vienà palieka!“ – atkirtæs tasai (Ezopas. 1733– kams. o kità mylës. vagystæ daugeliu atvejø irgi buvo numatyta mirties bausmë (plg.: „Niekas negali tarnauti dviem ðeimininkams: arba jis vieno nekæs. Ìóòèòü âîäó. o antrasis. Posakis atëjo ið sen. 239–169 pr. apsimetë negyvas ir taip iðsigelbëjæs – lokys já tik apuostæs ir nuëjæs. 2). m. kuriø interesai ar tikslai prieðtarauja vieni kitiems. ~ 50/65 – ~ 127) „Satyrø“. To ster up trouble ‘drumsti rûpesèius’) sàmoningai iðkraipyti faktus. t. pr. Senàjá Testamentà: „/. Vëliau posakis metaforizavosi ir paèiam veiksmaþodþiui drumsti suteikë perkeltinæ reikðmæ ‘trikdyti’. Drumsti vandená (rus.

todël raðytojai jà maskuodavæ ávairiomis alegorijomis. egiptieèiø kalbos per hebràjø ir graikø kalbas. palyginimais. Esu þmogus. Á anglø kalbà tai buvo iðversta kaip facts are stubborn things ‘faktai – uþsispyræs dalykas’. m. I sk. VI a. kas þmogiðka. Metafora atëjusi ið XVIIIXIX a. „Vilkas avies kailiu“.. Ezopu sekë.þmonës jotø mums ant sprando. Homo sum. uþdëdavæ nuteistiesiems myriop. I. e. humani nil a me alienum puto) sakoma. „Lapë ir vynuogës“ ir kt. R. dëvëjo aukðtas pailgas kepures kaip valdþios simbolá. 1835–1910) papildæs taip: facts are stubborn things. Paryþiaus argo. e. 15 pr. ad Polyb. pavartojæs já romano Histoire de Gil Blas de Santillane X knygoje (1735. Faktø kalba (pranc. – upëse tu nepaskæsi. kai atviru tekstu pasakyta kritinë ar ideologiðkai netinkama mintis buvo stropiai cenzûruojama. kurio sandø reikðmë yra ‘namas’ + ‘didis’. 2–3). Tvenas (Mark Twain. Pats þodis faraonas Europoje paplito per lotynø kalbà. á kurià pateko ið sen. man nesvetima (lot. Termino autorius – romënø filosofas. Aesopei logi) alegorijomis. tai buvæ apaðtalo Pauliaus þodþiai (Sermon 76). Kai eisi per ugná.). dramaturgas ir politikas Seneka Jaunasis (Lucius Annaeus Seneca. Sum quod sum) sakoma. – perëjome per ugná ir vandená. – bet tu iðvedei mus á saugià vietà“ (Ps 66. Erðkëèiø vainiku buvo vainikuotas ir Kristus prieð ëjimà á Golgotos kalnà. rusø raðytojà I. raðytojas Ezopas (A…swpoj. taèiau statistika lankstesnë’. aliuzijomis. Ezopo kalba Lietuvoje buvo ypaè populiari sovietmeèiu. uþuominomis pasakyta mintis. Lietuviø kalboje ði metafora paplito per groþinæ verstinæ literatûrà. 1768– 1844) ir kt. 1668– 1747). policininkas. m. „Kai brisi per gilius vandenis. pasak kurio.–50).–65) (Cons. Krylovà (Èâàí Êðûëîâ. ko gero per V. Ezopas. „Lapë ir gervë“. Prancûzø policininkai faraonais pradëti pravardþiuoti dël aukðtø kepuriø. sen. Posakio autorius – prancûzø raðytojas A. ~4 pr. uþuominomis ir pan. m. metaforomis.). but statistics are more pliable ‘faktai – uþsispyræs dalykas. Posakio autorius – Ðv. bûsiu su tavimi. kas esu (lot. Esu. 12). akcentuojant savo individualumà ir nenorà paisyti patarimø keistis. pavartojæs já personaþo Chremeso lûpomis komedijoje „Savæs kankintojas“ (Heauton Timorumenos. ið èia toks A R. pr. ir visa. áskaitant romënø raðytojà Fedrà (Phaedrus. já vertë ar plagijavo kiti pasakëèiø kûrëjai. mirties bausmës vietà. m. Sen. gr. Erðkëèiø vainikas kanèia ar nuolatiniai sunkumai. /…/ kuris tave gelbsti“ (Iz 43.) yra seniausias þinomas pasakëèiø autorius. per literatûrà tapo folklorizuotos daugelyje tautø. 77). Romënø skulptûra. – liepsnos tavæs nepraris.. Aesopus. Faras (Faraonas) iron. pateisinant savo silpnybes. Egipto valdovai. VIII). Senovëje toká dygliuotà vainikà. Tai dûrinys. Hugo kûrinius. Augustinas (Aurelius Augustinus. Lesaþas (Alain-René Lesage. nesudegsi. e. ~195–~159 pr. Ezopo kalba (lot. 50 49 . Posakio autorius – romënø dramaturgas Terencijus (Publius Terentius Afer. Ðá posaká amerikieèiø raðytojas M. Faraonai. e. Les faits parlent ‘faktai kalba’) faktais grásti argumentai yra objektyvûs ir nepaneigiami. 354–430). Jo pasakëèios „Vilkas ir ëriukas“. kaip paþeminimo ir gëdos simbolá. nes að esu /…/ tavo Dievas.Lesaþas posakis patekæs ir á rusø kalbà: ôàêòû – âåùü óïðÿìàÿ.

e. M. formali. The Call of the Wild) þr. 7). Posakio autoriumi laikomas Renesano laikø prancûzø raðytojas F. 1732–1799) to paties pavadinimo komedijà (Le Barbier de Dþ. paragavæ vaisiø nuo paþinimo medþio. baronienë (1992). kur tuo posakiu personaþas ragina tarnà pripilti jam vyno á tauræ. Krikðèioniðkojoje ikonografijoje pirmieji þmonës vaizduojami prisidengæ nuogybæ figos ðaka ar lapu. kurioje pagrindinis personaþas kirpëjas Figaro ðiais þodþiais apibûdina pats save. Iron lady) grieþta. Posakio autorius – romënø raðytojas. ádëjæs já á „Girtø ðnekas“ romane „Gargantiua ir Pantagriuelis“ (La vie de Gargantua et de Pantagruel. rus. 1553). V). Þodþiai ið italø kompozitoriaus Dþ. Rablë (François Rabelais. 1946– 1989 m.Figaro ðen.8). knygoje „Iðpaþintys“ teigæs. M. Augustinas (Aurelius Augustinus. dramaturgo P. 1775). Pirmoji taip buvo praminta Didþiosios Britanijos politikë M. Gamta nepakenèia tuðtumos (lot. skyrusi TSRS ir jos marionetines ðalis nuo likusios Europos bei apskritai nuo Vakarø pasaulio. 1925). oratorius ir valstybës veikëjas Ciceronas (Marcus Tulius Cicero.) (Tusc. Adomas su Ieva „suprato esà nuogi. angl. pagrindu paëmæs prancûzø muziko. Iron curtain. Rosinio (Gioachino Antonio Rossini. Eiserner Vorhang. Protëviø ðauksmas. Rosinis Séville. III. Geleþinë ledi (rus. jai davë rusø karinis laikraðtis Êðàñíàÿ çâåçäà uþ aðtrias kapitalizmà ir demokratijà ginanèias kalbas bei komunistinio reþimo kritikà. 1494– F. 1485–1576). Gamtos ðauksmas (angl. Pasak Senojo Testamento. angl. jog Kristaus vardà jo ðirdis priëmusi dar su motinos pienu (lacte matris) (Conf. Gauti su motinos pienu (lot. de Bomarðë (Pierre-Augustin Caron de Beaumarchais. Figaro ten apie judrø. Britanijos Konservatoriø partijos vadovë (nuo 1975). Posaká perfrazavæs Ðv. Ticianas (Tiziano Vecelli. Geleþinë gro52 51 . 106–43 pr. Teèer (Hilda Margaret Thatcher. Dail. visur suspëjantá þmogø. 1816). g. 1792–1868) operos „Sevilijos kirpëjas“ (Il barbiere di Siviglia. gautas ankstyvoje vaikystëje. 1532–1564). 1784–1831). Natura abhorret vacuum) nepriþiûrimoje ar nepuoselëjamoje vietoje vis vien kas nors atsiranda. Cum lacte nutricis suxisse ‘su þindyvës pienu ásiurbë’) apie savybes ar paþiûras. Jie susiuvo figmedþio lapus ir pasidarë sau juosmens apriðalus” (Pr 3. 354–430). Æåëåçííûé çàíàâåñ) ideologinë ir fizinë riba. Operos libreto autorius – È. lengvai paðalinama ko nors slapto. Figos lapelis nepatikima. Teèer neuþsigavo ir po savaitës pareiðkë priimanti ðá titulà. Æåëåçíàÿ ëåäè. 3. ðalies ministrë pirmininkë (1979–1990). m. Sterbinis (Cesare Sterbini. Teèer Þmogaus nuopolis. apsukrø. Ðià pravardæ 1976 m.4. nes toji jau tuðèia (I. 2). valdinga. intymaus ar gëdingo priedanga. ryþtinga vadovë. Rablë Geleþinë uþdanga (vok.

Gebelsas to prie Adrijos nusileidusi geleþinë uþdanga uþdengë visà þemynà. Sotos traktate. pr. Bukareðtas. leidæs Niujorke dar ir laikraðtá The World). Tokios senosios sostinës kaip Varðuva. Vëliau terminas pradëtas taikyti ir panaðaus turinio knygoms – jos pavadintos geltonàja literatûra. kur raðoma: „Net geleþinë pertvara negali atskirti Izraelio (þmoniø – A. datuojamame VI a. Berlynas. kad pirmà kartà kaip metafora terminas buvo pavartotas skandinavø literatûroje apie 1901 m. Posakis ið romënø istoriko T. Potius sero quam nunquam) suplanuoti geri darbai visada naudingi. kad 53 tokiu bûdu padidintø savo tiraþà. Geriau vëliau negu niekad (lot. konkurentai jø laikraðèio turiná praminë geltonàja þurnalistika. Snouden (Ethel Snowden. m. 1897–1945) savo manifeste. vasará. Sàvoka paplito tik po garsiosios V. Minties uþuominø ieðkoma senovës kinø karo teoretiko Sun Cu (Sun Tzu. kai gintis priverèiama uþpuolusioji ar ketinanti pulti pusë. Pavadinimas kilo ið 1896 m. apibûdindamas priverstinæ vienatvæ.). Livijus Geriausia gynyba yra puolimas (angl. Liber IV. Politikoje bene pirmoji já pavartojusi E. Yellow press) periodiniai leidiniai. Velsas (Herbert George Wells. T. 59 pr. Geltonoji spauda (angl. 1904). Budapeðtas. kvailai besiðypsantis atlëpausis berniukas su geltonais naktiniais marðkiniais (The Yellow Kid). paskelbtame savaitraðtyje Das Reich 1945 m. The best defence is a good offence ‘geriausia gynyba yra vykæs puolimas’). Puliceriui perëjus dirbti pas laikraðèiø magnatà V.. 1847–1911). skandalus. 1866–1946) fantastiniame romane „Dievø maistas“ (The Food of the Gods. B. Gebelsas (Paul Joseph Goebbels. Herstà (William Randolph Hearst. Ði V. Europoje knyga buvo pirmà kartà iðversta á prancûzø kal54 . Geltonoji literatûra (þr. Sakoma ppr. dispute). Taèiau geleþinæ uþdangà. daþniausiai irgi vaikais.–17) veikalo „Nuo miesto ákûrimo“ (Ab urbe condita. Sun Zi. Belgradas. „Geltonojo vaikio“ kalba – skurdus geto þargonas. Sofija ir kiti miestai bei jø þmonës yra atsidûræ Sovietø átakoje“.. Sun Vu) darbe „Karo menas“. m. Puliceris (Joseph Pulitzer. Livijaus (Titus Livius. sporte. informacijà ið privataus garsenybiø gyvenimo ir kt.tuota uþdanga ið tikrøjø buvo naudojama Vokietijos teatruose. dar vad. 1863–1951) ir kartu ëmus leisti laikraðtá New York World . 1874–1965) kalbos 1946 m. prasimanymus. Praha. JAV populiaraus komikso. Já vartojo ir H. 1880–1951) knygoje „Per bolðevikinæ Rusijà“ (Through Bolshevik Russia. nusileisianèià ant Europos po II pasaulinio karo. kurio pagrindinis herojus buvo plikagalvis. kad scenos gaisro atveju atitvertø jà nuo þiûrovø salës. e. Pati sàvoka randama þydø babiloniðkajame Talmude (V a. net ir vëliau padaryti. iðpranaðavæs naciø propagandos ministras J. e. Dar þr. spausdinanèius tokios þurnalistikos kûrinius – geltonàja spauda.) nuo jø dangiðkojo tëvo“ (38 b). Èerèilio kalba laikoma Ðaltojo karo pradþia.J. 2). Spëjama. skelbiantys ávairius gandus. Èerèilio (Winston Leonard Spencer Churchill. Komikso pieðiniuose jis vaizduojamas besitrainiojantis geto gatvëmis ir bendraujantis su panaðiais á save veikëjais. jog „Nuo Ðèecino prie Baltijos iki Tries. bei primityviai komentuojantis aktualijas. Viena. Geltonoji spauda). kovo 5 d. apie kontrargumentus ar kontrpuolimà (karyboje. Bulvarinë spauda. kurioje jis pasakæs. Komikso leidëjas buvo Dþ. 1920). ant jo naktiniø bûdavo uþraðytos reklaminiø tekstø parodijos. o leidinius.

Prancûzijos imperatorius 1804–1814. gr. 334 m. Gero vëjo! linkima iðplaukiantiems á kelionæ ar þûklæ. 1769–1821. Pavyzdþiui. veiklos. kas atriðiàs Gordijaus mazgà. mituose tuo uþsiimdavusi viena ið trijø likimo deiviø moirø – Klotë (gr. g. kurá ir skyræ pirmuoju Frigijos valdovu. Gyvenimo kelias (lot. 1469–1527) darbuose. 1828– 1910) to paties pavadinimo pjesë (1900). legendos. Gyventi kaip ant parako statinës jausti nuolatinæ átampà dël galimos netikëtos nelaimës. 2. m. Gyvenimas po gyvenimo (angl. slapstydamasis nuo þmonos bei draugø.. 2. Gordijaus mazgas koks nors sudëtingas reikalas. Posakis perkirsti Gordijaus mazgà nuo to laiko 56 . perkirtæs já kardu. á kurià sudëjo savo pacientø áspûdþius. Vivere est cogitare) pilnavertis ir prasmingas yra tik dvasinis þmogaus gyvenimas. uþuot narpliojæs tà mazgà. 1944). Veþimà. Moudis (Reimond Moudi. vadinasi. patirtus klinikinës mirties bûsenoje. þmogus mirdavæs. 356–323 pr. Juo buvæs valstietis Gordijus. 3. oratorius ir valstybës veikëjas Ciceronas (Marcus Tulius Cicero. Literatûroje ðis posakis (ir ávaizdis) pirmiausia pasirodë rusø poeto A. ‘verpëja’). e. be jausmø. m. o pavalkus pririðæs prie gràþulo sudëtingu mazgu. pomirtinis gyvenimas. Bet koks neatsargus elgesys su ugnimi galëdavæs sukelti sprogimà ir praþudyti virð rûsio ar laivo denyje esanèius þmones. ima gyventi su visuomenës padugnëmis. Anot orakulo. sunkiai sprendþiama problema. 1799–1837) poemoje „Poltava“. 106–43 pr. e. valdysiàs visà Azijà. oratorius ir valstybës veikëjas Ciceronas (Marcus Tulius Cicero.) (Tusc. pomëgiø. Posakio autoriumi laiko55 mas romënø raðytojas. m. 2. taip pat 1815 03–06). Makedonijos karalius 336–323). Posakio autorius – romënø raðytojas. Curriculum vitae) 1. pr. orakulas frigams liepæs pasirinkti valdovu pirmàjá sutiktàjá vaþiuotà pakeliui á Dzeuso ðventyklà. Gyventi.bà (1782) ir padariusi didþiulæ átakà Napoleonui Bonapartui (Napoléon Bonaparte. Gyvybës siûlas gyvybë. Tolstojaus (Ëåâ Òîëñòîé. màstyti (lot. Senovëje parakas bûdavo laikomas statinëse tvirtoviø rûsiuose ar laivø triumuose. paliktus visuomenei po mirties. dvasiðkai degradavæs þmogus. Pasak sen. kai nuo palankaus vëjo priklausydavusi kelionës sëkmë. e. biografija. mirtinas ligonis ar fiziðkai iðsekæs þmogus. kurioje pagrindinis veikëjas dvarininkas Fiodoras Protasovas imituoja saviþudybæ ir. Siûlui nutrûkus ar já nutraukus. zombis. pradëtas verpti þmogui gimstant. Gordijus pastatæs Dzeuso ðventykloje. Gyvasis lavonas (rus. Linkëjimas atëjo ið burlaiviø laikø. Life after life) 1. gyvenimo apraðas. taip pakeitusá jo likimà. kol visiðkai degraduoja. Posakio autorius – amerikieèiø gydytojas reanimatologas R. gyvenimas. Puðkino (Àëåêñàíäð Ïóøêèí. Bet naðlë malonumø ieðkotoja dar gyva bûdama yra mirusi“ (1 Tim 5. e. apie vertingus darbus. gr. 5–6). m. V. laikinai atgaivintas numirëlis. iðleidæs knygà tokiu pavadinimu (1975). Aleksandras Makedonietis (Alšxandroj G´ Ð Makedèn.). 111). Posakio aidà tyrinëtojai randa ir Makiavelio (Niccolò di Bernardo dei Machiavelli. tas. taèiau já itin iðpopuliarino rusø raðytojo L. 106–43 pr. Æèâîé òðóï) 1. Perfrazuota ið Naujojo Testamento: „Tikra naðlë palikusi viena sudëjo viltis á Dievà ir dienà naktá maldauja bei meldþiasi. Senuosiuose tikëjimuose gyvybë ásivaizduota kaip siûlas.

raðytojas Ezopas (A…swpoj. fortius) Olimpiniø þaidyniø ðûkis.). o jos narys esàs naujos rûðies þmogus – tarybinis þmogus. 525–456 pr. taip pavadinæs savo knygà (1982). prieðmirtinis menininko. / Dar paskutinæ giesmæ sugiedojo èia!“ (Eschilas. pr. III. kûrinys. karvedþio Licinijaus Kraso (Marcus Licinius Crassus.. 58 . e. „Odisëjoje“ raðoma. Posakio autorius – sen. Homeras (RomëPosakis pirmà kartà pasirodæs XVIII nø kopija ið II a.) tragedijoje „Agamemnonas“. m. apdoroto komunistinës propagandos ir ideologijos./ nesuvaldomas juokas tuojau nemirtingus pagavo. 356 m. 106–43 pr. Cycnea vox ‘gulbës balsas’) paskutinis. m. kurioje Klitemnestra apie aiðkiaregës Kasandros mirtá sako: „ana. m. Bertelemis (JeanSimon Berthélemy. apibûdinimas. „Jaunikiams Paladë Atënë / Juokà besaiká uþleido. kurá 1913 m. Sen. 6). Terminas sukurtas pagal kitø analogiðkø þmogø nusakanèiø biologiniø terminø pavyzdá: homo errectus. mokslininko ir pan. Citius.. ir protas jiems susimaiðë. altius. pasak kurios. m. 1444-1445). 8 a. Ezopas turëjo galvoje legendà. e. gulbë nebylë (Cygnus olor) kelios akimirkos prieð mirtá pirmà ir paskutiná kartà suklykia nuostabiu balsu. parodijuojant tuometinës ideologijos teiginá. / Kaip nesavø. 326–327). Maþosios Azijos graikas Herostratas. prancûzø literatûroje. Gulbës giesmë (lot. pr. oratorius ir valstybës veikëjas Ciceronas (Marcus Tulius Cicero. Herostrato ðlovë gëdinga ðlovë..). gr. m. 57 Homeriðkas juokas garsus. Panaðiai ðá posaká pavartojo romënø raðytojas. e. aukðèiau. e. Artemidës ðventykla Efese (rekonstrukcija) Aleksandras perkerta Gordijaus mazgà (fragm. Zinovjevas (Àëåêñàíäð Çèíîâüåâ.) prieðmirtinius þodþius prilyginæs gulbës giesmei (de Orat. homo sapiens ir pan. VI a. netramdomas kvatojimas. gr. Þ. skirtà vadinamojo „tarybinio þmogaus“ pasaulëþiûros analizei. þandø suvaldyt neástengë ið juoko“ (Odisëja. m. XX. poetas Homeras (“Omhroj. pr. kaip turguje pirkta gulbë. lyg gulbë mirdama. stipriau (lot. padegæs Artemidës ðventyklà Efese – vienà ið septyniø pasaulio stebuklø. e. Vëliau ðá motyvà pavartojo sen. e. VIII. Pasakëèioje „Gulbë ir þàsis“ pasakojama. originalo) Homo soveticus (lot. m. / Kai sumanaus Hefaisto gudriàsias pinkles pamatë“ (Odisëja. mirties akivaizdoje suklykë ir ðitaip iðgelbëjo savo gyvybæ. Aeschylus. Pavyzdþiui.reiðkia greitai ir radikaliai iðspræsti problemà. a.) „Iliadoje“ ir „Odisëjoje“ apraðæs garsø kvatojimà. Dail. ~115–53 pr. priëmë Tarptautinis olimpinis komitetas. Aesopus. Homerus. 1743–1811). priimti netradiciná greità ir ryþtingà sprendimà.. jog „/. siekdamas iðgarsëti. gr. gauta uþ netikusá poelgá ar darbà. tamsoje supainiota su pjovimui numatyta þàsimi.). Greièiau. ‘sovietinis þmogus’) ironiðkas Tarybø Sàjungos gyventojo. jog per komunistø valdymo laikotarpá susiformavusi naujo tipo – tarybinë – visuomenë. 345–347). Termino autorius – rusø filosofas ir publicistas A. 1922–2006). pr. e. dramaturgas Eschilas (A…scÚloj.

412–323 pr. / Todël patraukë tiesiai – aikðtës viduriu. Ilga ranka (lot. kuris esà vaikðtinëjæs dienà su uþdegtu þibintu po pilnà þmoniø turgaus aikðtæ. Posakis kilæs ið romënø teisës. Fedro (Phaedrus. Spëjama.). Vilkëti Ievos kostiumu reiðkia bûti nuogai. Idée fixe ‘fiksuota mintis’) ákyri. m. Posakio autorius – sen. Posakis kilo ið pasakojimo apie sen. / Kuris be reikalo gaiðina uþsiëmusiuosius“ (Fedras. Posakis randamas romënø poeto Ovidijaus (Publius Ovidius Naso. jog nusikaltimas ar skriauda yra tiesiogiai ar netiesiogiai padaryta dël moters. Posakio kilmæ þr. 416–417). e.bera. de Sartinas esà taip patardavæs savo pavaldiniams. / Èia jo plepûnas neiðtvërë neuþkalbinæs: / ‘Ezopai. ko ieðkàs. kad senis þmogumi nelaiko to. m. gr. XVII. jog pirminis ðio posakio ðaltinis yra romënø poeto Juvenalio (Decimus Iunius Iuvenalis. tarnavæs ten 1759–1774. 1591–1652). Cherchez la femme) sakoma kaip uþuomina. netikusià mintá. kad ir kur jie bebûtø. m. e. G. Ch. de Sartinas. kurios pradþia laikomi „Dvylikos lenteliø ástatymai“ (Leges duodecim tabularum. Diogenas atsakæs: „Ieðkau 59 þmogaus“. 43 pr. de Sartinas (Antoine Raymond Jean Gualbert Gabriel de Sartine. XII a. jog visais sudëtingais atvejais vienaip ar kitaip á nusikaltimà yra ásivëlusi moteris – ar kaip bendrininkë. Diuma (tëvas) (Alexander Dumas. – Ribera (José de Riieðkau’. Galimas daiktas. 168). filosofas Heraklitas ið Efeso (`Hr£kleitoj Ð ’Efšsioj. 554–483 pr. / Tai suvokë. ar kaip ðalutinë prieþastis. „Tolokai buvo eiti á namus aplink. 15 pr. kur Elena. plg. – ~17) poemoje „Herojës“ (arba „Herojø laiðkai“). kai nusikaltimas atrodydavæs neiðaiðkinamas. Dail. rasti tà moterá reiðkë iðaiðkinti nusikaltimà.–50) pasakëèioje „Ezopas ir plepûnas“ þibinte ugná á namus neðæs vergas Ezopas. Paklaustas. Idëja fiks (pranc. / Jei áky.Ovidijus 60 . dël bandymø uþkariauti atokesnes pietines slavø þemes Rostovo ir Suzdalës kuni. 243). de Sartinas bûdavo ásitikinæs. e. Posakio autorius – Paryþiaus policijos vadovas generolas leitenantas G. pr. e.: „Bylà surasti sunku iðkeltà vyro. jam nuogàstaudama atraðo. maniðka idëja. Vadinasi. gr. ðmaikðtuolis pasakëèiø autorius. kad terminas pirmiausia atsiradæs medicinoje ir reiðkæs persekiojanèià liguistà. vëliau tapæs Prancûzijos jûrø ministru (1774–1780). kur ðià frazæ mëgsta kartoti Paryþiaus policijos tarnautojas. Ieðkoti kaip su þiburiu stropiai ar atkakliai ieðkoti. ~450 m.). 1802–1870) romane „Paryþiaus mohikanai“ (1854). G. Posaká iðpopuliarinæs prancûzø raðytojas A. ypaè tais atvejais. ne moters“ (VI. jog ir iðvykusio jos vyro Menelajo ‘karaliðka ranka ilga yra’ (longas regibus esse manus) (Heroides. Ir namo nuskubino.). susiraðinëdama su Trojos karalaièiu Pariu. kurio prototipas buvo G. ði teisë suteikta didþiulæ valdþià vyrams tvarkyti savo ðeimos nariø likimus – laikyti visus ‘po ranka’. e. Ievos kostiumas moters nuogumas. ko vidudiená Diogenas su þibintu (fragm. su þiburiu?’ / ‘Þmogaus. m. Ieðkok moters (pranc. – atsakë. per pavaldinius ar agentus). Longa manus) toli siekianti kieno nors valdþia ar kontrolë (ppr. filosofà Diogenà Sinopietá (Diogšnhj Ð SinwpeÚj. m.). ruoliui neprasprûdo þodþiai ðie. 1729–1801). ~50/65 – ~127) viena ið satyrø. Adomo kostiumas.Á tà paèià upæ dukart neábrisi apie nuolatiná ir neiðvengiamà visa ko kitimà.

e. 44 pr. kas jiems atlieka. Brute! (‘ir tu. 106–43 pr. e. 82). Yra trys melo rûðys: melas. ‘ilgarankis’) pravardæ. Consuetudo est altera natura) sakoma apie ákyrø ar þalingà áprotá.). ~69/75 – po 130). Dail. 384–322 pr. kuri ámetë du smulkius pinigëlius. Ir tu. kaip ir ágimtos ypatybës. akiplëðiðkas melas ir statistika. Brutai’) – esà buvæ paskutinieji Cezario þodþiai. kurio sunku atsikratyti. m.gaikðtis Jurijus (Þðèé Âëàäèìèðîâè÷. prisidëti prie jo. premjeras 1874–1880). 1564 – 1616) tragedijoje „Julijus Cezaris“ (1599). Dar plg. m.. pavartojæs jà romane „Don Kichotas“ (1605–1615). m. Dail. Cezario mirtis (fragm. Ðekspyras (William Shakespeare. Jëzus iðvydo turtuolius. Servanteso portretas (fragm. Jis pamatë ir vienà vargðæ naðlæ. Cezaris já þudanèiam Brutui esà graikiðkai pasakæs: „Ir tu. Martinesas (Juan Martínez de Jáuregui y Aguilar.) buvo Romos senatorius ir geras imperatoriaus Julijaus Cezario (Gaius Iulius Caesar. dedanèius savo dovanas á aukø skrynià. e. remdamiesi vien statistika ir sociologinëmis apklausomis. taèiau paèià mintá Ciceronas paëmë ið Aristotelio (’Aristotšlhj. Brutas susidëjo su jo prieðininkais. ðita neturtinga naðlë ámetë daugiau uþ visus. Aristoteles.). valdë 49– muèinis (Vincenzo Camuccini.) veikalo Ars Rhetorica (I. atrodo. tuo labai nustebinæs patá þudomàjá. 62 61 . kuriuo buvo labai pasitikëta. Ko gero ðio posakio pagrindu atsiradæs ir jo antonimas per trumpos rankos ‘apie negalintá kà pakeisti ar pasiekti dël savo ribotø sugebëjimø ar valdþios stokos’. Taèiau Cezariui neþinant. Ka100–44 pr. Áprotis – antroji prigimtis (lot. Brutai! sakoma iðduodanèiam artimam draugui. Áneðti savo indëlá skirti ko nors dalá bendram reikalui. Ch. kurie kà nors karðtai árodinëja. 1547– 1616). ásitraukë á sàmokslà ir buvo vienas ið Cezario þudikø. Posakio autoriumi laikomas Didþiosios Britanijos premjeras B. ~1090–1157) gavo Dolgorukio (rus. o ji ið savo neturto ámetë viskà. Anie visi metë á aukø skrynià ið to. Sakoma kaip kontrargumentas tiems. Ir sienos turi ausis patarimas atsargiau kalbëti netgi ten. Dizraelá citavæs amerikieèiø raðytojas M.). Ið Bruto pavardës kilo bûdvardis brutalus ‘þiaurus’. e. 11). Posakio autorius – romënø raðytojas. Tvenas (Mark Twain. Brutas (Marcus Junius Brutus. Dizraelis (Benjamin Disrael. Posakio autorius – ispanø raðytojas Servantesas (Miguel de Cervantes Saavedra.) draugas. Ir jis tarë: ‘Ið tiesø sakau jums. Perfrazuota ið Naujojo Testamento epizodo apie naðlës paaukotus skatikus:  „Pakëlæs akis. V. Toká posaká iðpopuliarino V. nors paties Svetonijaus manymu. Ið tikrøjø. niekas paðalinis negirdi. Et tu. m. m. pasak romënø istoriko Svetonijaus (Gaius Suetonius Tranquillus . 1804–1881. e. oratorius ir valstybës veikëjas Ciceronas (Marcus Tulius Cicero. kà turëjo pragyvenimui’“ (Lk 21. 85–42 pr. 1583–1641). 1835–1910). tai nurodo „Autobiografijoje“ (1924) B. mano vaike“ (etsi tradiderunt quidam Marco Bruto irruenti dixisse: kaˆ sÚ tšknon) .. Cezaris miræs tylëdamas (Divus Iulius. perspëjimas dël pavojaus bûti klausomiems. kur. 1771–1844). 1–4). Maskvos ranka.

16. filosofas ir oratorius Ciceronas (Marcus Tullius Cicero. taip pat uþkertant kelià jo sugráþimui vaiduoklio pavidalu. dvasias. já nuþudþius ar palaukus. Stalinas bûtø sakæs ar kur nors raðæs. magistra vitae. 19). apie kokià nors sëkmæ ar ágimtà talentà. kuriame apaðta63 las Paulius Pirmajame laiðke korintieèiams raðo: „Dievo man suteikta malone að. senovës skelbëjà. Lauþyti ietis. nuntia vetustatis (de Oratore. Taèiau nepaliudyta. vyriausybës vadovas 1941–1953). o sekmadieniais iðeidavæ ið namø á baþnyèià ar tiesiog pasivaikðèioti. 10). o kitas stato toliau” (I Kor 3. e.). kurià laikë Vieðpaties ranka. y. 1879–1953. Posakio autorystë priskiriama TSRS vadovui J. atsibusk! Atsikelk.y. 1911–1998) romano „Arbato vaikai“ (Äåòè Àðáàòà. jei nori. apie turimà karaliaus titulà ir valdþià. Historia est magistra vitae) neþinantys istorijos kartoja savo pirmtakø klaidas. jog visos þmogaus problemos dingsta po jo mirties. Vëliau autobiografiniame „Prisiminimø romane“ (Ðîìàí-âîñïîìèíàíèÿ. plg: Historia vero testis temporum. iðgërei iki dugno indà – svaigià tauræ!“ (Iz 51. padëjau pamatà. Rybakovas apie ðià frazæ raðo. m. Posakio ðaltinis – Naujasis Testamentas. jog A. Iðeiginë diena (angl. kad jai duotø savo rûstybës ir ánirðio vyno tauræ“ (Apr. kad jis kada nors taip J. 1987). vita memoriae.: „Mirtis iðsprendþia visas problemas. Istorija yra gyvenimo mokytoja (lot. 17). gr. – raðo A. Að paprasèiausiai já trumpai suformulavau“. m. II. kurios savo iðvaduotojui galinèios tiek padëti. Stalinui (Èîñèô Äæóãàøâèëè-Ñòàëèí. apibûdinæs istorijà dar ir kaip amþiø liudininkæ. 2. kuriame Stalinas taip pateisina kariðkiø suðaudymà Caricyne 1918 m. nëra ir problemos“. Iðleisti dþinà ið butelio sukelti ar leisti kilti sunkiai kontroliuojamai ar visai nevaldomai situacijai. Rybakovas. Rybakovas galbût jà ið kaþko iðgirdæs. per kuriuos prieðprieðiais jojæ raiteliai susitikæ stengdavæsi bukomis ietimis iðtrenkti vienas kità ið balno. „Toks buvæs stalininis principas. Jeruzale! Tu gërei pykèio tauræ. kartotas ir vëlesniø autoriø. plg. lux veritatis. bolðevikø partijos generalinis sekretorius 1922– 1953. t. Iðmuðti ið balno atimti ið ko valdþià ar sugriauti argumentus. 106–43 pr. Iðeiti (Iðneðti) kojomis á prieká mirti.Yra þmogus – yra problema. 64 . 36). Ið Dievo malonës (lot. Nëra þmogaus. atimk ðità tauræ nuo manæs. 1997) A. Posakio autorius – romënø politikas. filosofo Parmenido (Parmen…dhj Ð /Ele£thj. pranc. e. Ið nieko niekas neatsiranda (lot. tiesos ðviesà. gal pats sugalvojæs. Motyvas yra ir Naujajame Testamente.: „Tëve. simbolizuojant jo kelionæ á kità pasaulá. t. Posakis ið Senojo Testamento: „Atsibusk. kaip iðmanus statybos vadovas. „Dievas atsiminë didþiàjà Babelæ. 42). Rybakovo (Àíàòîëèé Ðûáàêîâ. Dar plg. atminties gyvastá. bet tavo valia!“ (Lk 22. Ex nihilo nihil fit) sen. nëra þmogaus – nëra problemos ciniðkas teiginys. Posakis kilo ið arabø pasakø apie induose uþkimðtus dþinus. taèiau tebûna ne mano. Day off. Pats posakis atëjo ið rusø raðytojo A. kol jis numirs. Dei gratia) 1. ~520–~450 pr. Posakis kilo Viduramþiais ið riteriø turnyrø.) teiginys. Iðgerti tauræ iki dugno garbingai iðkæsti sunkumus ar kanèias. Jour de sortie) laisvadienis. Viduramþiais miestieèiai amatininkai darbo dienas daþniausiai leisdavæ savo namø dirbtuvëse. tiek kenkti. Daugelio tautø laidojimo paproèiuose mirusysis neðamas kojomis á prieká.

1830–1916. pranc. Draizo dviratë medinë Friedrich Christian Ludwig drezina (1817). o apie 1867 m. Posakio autorius – prancûzø filosofas ir raðytojas Volteras (Voltaire. ruoðkis karui (lot. de (fragm. já reikëtø iðgalvoti (pranc. – savo iðtikima meile dël savo gerumo atsimink mane. Planter les cornes) apie þmonos seksualinæ neiðtikimybæ. 1785–1851). Dviraèio prototipø randama jau senovës Egipto pieðiniuose. 7). pavartojæs já 1769 m. N. Prancûzijoje pradëta serijinë dviraèiø gamyba. kad þmogus yra geras. Frontis nulla fides ‘iðvaizdai – jokio pasitikëjimo’) perspëjimas. Si vis pacem. Iðradinëti dviratá gaiðti laikà. austrø erchercogo Karlo vaikø mokytojas. taèiau religijà be fanatizmo trak. dviratis su pedalais iðrastas 1853 m. kad ðis netyèia pamatæs jà nuogà. Taip pat pasakojama. eiliuotame linkëjime anoniminiam autoriui. pagal kurià þmona. mitu apie Akteonà. reikalingà visuomenës ar kolektyvo interesams.Iðmuðti pagrindà ið po kojø atimti pragyvenimo ðaltiná ar sugniuþdyti moraliðkai. Nors Volteras skeptiðkai þiûrëjo á baþportretas nyèià. 65 Jaunystës nuodëmës sakoma pateisinant savo poelgius. Viribus unitis) sakoma apie visuomenës ar kolektyvo konsolidacijà. Horner aufsetzen. „Mano jaunystës nuodëmes ir kaltes uþmirðk. 1452–1519) mokiniø bëþiniuose. Vieðpatie!“ (Ps 25. valdë 1848–1916).). Átaisyti ragus (vok. ~ 50/ 65–~127) „Satyrø“: „Niekad veidais netikëk! Juk matyti oriø paleistuviø / gatvëmis vaikðtant visur“ (II. Kiek perfrazuotas ðis ðûkis buvo ant lietuviðkø pinigø tarpukario Lietuvoje: „Tautos jëga – vienybëje“. 1656–1746). ir atvirkðèiai. Mëginama sieti su gr. jei dabar jie atrodo netoleruotini. gandà ir pan. Leonardo da Vinèio (Leonardo da Vinci. 1694– 1778). Dviratis uþpatentuotas 1818 m. – priekaiðtauju sau uþ savo jaunystës nuodëmes“ (Jer 31. 19). plg. iðradinëjant tai. 8–9). Jei nori taikos. jog nereikia spræsti apie kà nors ið pirmo þvilgsnio: graþi þmogaus iðvaizda dar nereiðkia. para bellum) kariniø iðlaidø ir ginkluotës modernizavimo pateisi66 . Drais. ilfaudrait l’inventer) apie legendà.Liarþiljeras ( Nicotusiai visuomenei moraliðkai paþaboti. Jei Dievo nebûtø. Posakis turi kelias kilmës versijas.Voltero Dail. Posakis kilo ið nuteistøjø korimo bûdo. uþdëdavusi jam ragais puoðtà ðalmà ir iki vyro gráþimo bûdavusi laisva nuo vedybiniø ásipareigojimø. 1848 m. Draizas (Karl Wilhelm K. Jëga – vienybëje (lot. Taèiau tikruoju dviraèio iðradëju laikomas vokietis K. tavo kaip bûtinà priemonæ neapsiðvie.. Si Dieu n ‘existait pas. padarytus jaunystëje.: „Esu sugëdintas ir raustu. Ðûkio autorius – Juozapas fon Bergmanas. Pompëjos freskose. Posakis imtas ið Senojo Testamento. kai kariamajam budelis ið po kojø iðmuðdavæs atramà ar atverdavæs grindyse átaisytà angà. iðlydëdama vyrà karan. kad senovës germanai turëjæ tradicijà. paraðiusiam ateistinæ „Knygà apie tris melagius“ (1768). Iðvaizda apgaulinga (lot. kas jau iðrasta. Posakis atëjæs ið romënø poeto Juvenalio (Decimus Iunius Iuvenalis. kurá medþioklës deivë Artemidë pavertusi elniu uþ tai. las de Largillière. ðá ðûká vieðai paskelbë daugiatautës Austrijos ir Vengrijos imperatorius Pranas Juozapas I (Franz Joseph I.. siekiant bendro tikslo.. kurioje negailestingai kritikuojamos trys pasaulinës religijos.

Posakio autorius – romënø raðytojas ir karo teoretikas Vegecijus (Publius Flavius Vegetius Renatus. A. 43–46. 1776–1857). Termino sinonimai yra tamsusis (dark). Vëliau posakis ne kartà perfrazuotas. jog nelabasis. plg: Äàâíî äåâèç âñÿêîãî ðóññêîãî åñòü ÷åì õóæå. 1861) (III. negalia. Puðkino portretas (fragm. klastinga buèiniu parodyta pagarba. kai blogëjanti kitø situacija yra naudinga saviems tikslams siekti. kai amerikieèiø literatûroje ëmë rastis kûriniø. Dalis þmoniø tiki. juo geriau (rus. Trisdeðimt sidabriniø. taip pat ir lakûnø kalbà. Seniausias þinomas posakio uþraðymas yra 1824 m. jø tame kelyje laukianti nelaimë. Þr. Pats árenginys yra nudaþytas 68 . Prietaras atëjo ið tø laikø. saviþudybë. nesveikas. maitina svetimà. Liugerio parabelis þodþiais. IV a. Black humour) humoras. kuriø tragiðkas ar siaubo siuþetas bûdavo pateikiamas komiðka maniera. neþinant. 1898 m. tegu rengiasi karui’ (Liber III). Juo blogiau. 9 skyr. Juodoji dëþë (angl. ×åì õóæå. juodoji tulþis esà sukeldavusi melancholijà. V. kurio siuþetà sudaro ðiaip jau rimtai. Apie susipykusius draugus. Juodasis humoras (angl.). paraðæs „Karo dalykø santraukà“ (Epitoma rei militaris). pasiverèia juoda kate ir perbëga jam kelià. burtininkas ar ragana. austras ginklø konstruktorius G. Dar þr. Posakis juodasis humoras pirmiausia atsirado JAV XX a. Kas nemaitina sa.nimas taikos metu: kariuomenës turëjimas esà sulaiko kaimynines ðalis nuo ketinimø uþpulti. 48–50. liûdnai ar tragiðkai traktuojami dalykai: mirtis. òåì ëó÷øe ‘daþno ruso devizu seniai tapæs juo blogiau. bjaurus (morbit) humoras. kai buvo tikima. karas ir pan. Mk 14. kas jo viduje. smurtas. Liugeris (Georg Johann Luger. Judo sidabriniai (graðiai) iðdaviko honoraras. kas nori taikos. Juoda katë nelaimæ pranaðaujantis þenklas. paskutiniaisiais ðio posakio G. Tropininas ( Âàñèëèé Òðîïèíèí. sumanæ kam nors pakenkti. Viazemskiui (Ïåòð Âÿçåìñêèé. Pavadinimas paimtas ið kibernetikø terminijos. kurio darbà galima stebëti tik iðoriðkai. 47–48). poeto A. Posakis rusams buvo þinomas dar iki to. praeparet bellum ‘taigi. 1792–1878). Pavadinimo atsiradimà mëginama sieti su senovës medicinoje buvusiu pavadinimu juodoji tulþis – taip vadintas vienas ið penkiø neva þmogaus organizme esanèiø skysèiø. Lk 22. kur toji mintis skamba taip: Igitur qui desiderat pacem. pavartojæs já romane „Paþemintieji ir nuskriaustieji“ (Óíèæåííûå è îñêîðáë¸ííûå. kai buvo uþfiksuotas literatûroje. 1821–1881). Pasak evangelijø. kur jis reiðkia sistemà ar prietaisà. kad tokio plauko katei perbëgus skersai kelià. Dail. kurá pavadino parabellum. Judo buèinys (pabuèiavimas) veidmainiðka. ðeðtajame deðimtmetyje. pabuèiavimas buvæs sutartinis iðdaviko apaðtalo Judo þenklas atëjusiems suimti Kristaus (Mt 26.). juodoji komedija (black comedy). kolegas ar meilæ praradusià porà sakoma: „Tarp jø prabëgo juoda katë“. 1849–1923) uþpatentavo pistoletà. katastrofa. juo geriau’. Black box) lëktuvo árenginys. 1799–1837) laiðke poetui kunigaikðèiui P. òåì ëó÷øå) sakoma. Puðkino (Àëåêñàíäð Ïóøêèí. Posaká iðpopuliarino raðytojas F. Dostojevskis (Ô¸äîð Äîñòî67 åâñêèé.P 0 8 vos armijos. antroji pusë). registruojantis visus skridimo duomenis.

agresyviai) reaguojantá á aplinkinius. Perfrazuotas Kristaus mokytos „Tëve mûsø“ maldos fragmentas. draudþiamomis paslaugomis ir pan. Posakis kilæs ið voro Latrodectus spp. 10). taip ir þemëje visur tos paèios problemos ir toks pat gyvenimas – tiek turtingøjø ar valdþios atstovø. Ragà radusios nimfos apipynë já lapais. kurioje toreadoras raudona skraiste ásiutina buliø. Durnaropë (Datura) ir drignë (Hyoscyamus) yra labai nuodingi augalai. Juodoji naðlë moteris. taip ir þemëje“ (Mt 6. 69 . kas labai kà erzina. Gr. Patelë juodos spalvos. Amaltëjos ragai buvæ stebuklingi: ið vieno tryðkæs nektaras. þudanti savo seksualinius partnerius. pripildë vaisiø ir atidavë Dzeusui. kad aviakatastrofos atveju bûtø lengviau randamas. Lietuviø etnologës Marijos Gimbutienës (1921–1994) nuomone. Kaip danguje. siekiant (nu)slëpti ûkinæ veiklà. neátraukta á oficialiàjà ekonominæ statistikà. senieji europieèiai ðá panaðumà esà jau buvo pastebëjæ. Black market) rinkos dalis. Palyginimas paimtas ið koridos. Dzeusas pavertæs já gausybës ragu ir gràþinæs nimfoms. kuri savo pienu maitinusi motinos Rëjos iðgelbëtà ir paslëptà maþàjá Dzeusà (jo tëvas Kronas rydavæs visus iki tol gimusius savo vaikus). Ið tikrøjø bulius raudonos spalvos neskiria (ji skirta þiûrovams). Kaip durnaropiø (drigniø) prisirijæs apie ðëlstantá ar neadekvaèiai (ppr. Kaip feniksas ið pelenø sakoma apie kà nors atkurtà ar atstatytà. 70 Juodoji naðlë Juodoji rinka (angl. vengiant mokesèiø. o ásiunta nuo toreadoro judesiø ir iðsisukinëjimø nuo badymo. Plg. Bogartas (John B. Juodàja pavadinta todël. Dabar ið rago biro visa. kad jo galvos kontûras ið priekio primenàs moters gimdos kontûrà. ko tik nimfos panorëdavusios. savo gyvenimo pabaigoje susikraunàs lizdà ið cinamono ðakeliø.: „teesie tavo valia kaip danguje. privalomà deklaruoti. laikraðèio The Sun leidëjas 1873–1890. Damoklo kardas. susideginàs drauge su lizdu ir vël atgimstàs ið savo pelenø. nenutrûkstamai. gausybës rago archetipas turi kur kas senesnes iðtakas ir siekia ikiindoeuropietiðkàjà Europà. – jokia naujiena. Apsinuodijimo poþymiai yra dþiûstanti burna. uþsiimant draudþiamø prekiø prekyba. verèia prarasti savitvardà. labai nuodinga. Feniksas yra mitinis paukðtis. Paukðèio ávaizdis per Antikos mitus atëjo ið dar senesnës egiptieèiø mitologijos. ir ragas nulûþæs. Kaip buliui raudonas skuduras apie tai. plg. Posakio autoriumi laikomas amerikieèiø þurnalistas Dþ. kuris tada jau buvo uþaugæs. kai þmogus apkandþioja ðuná geltonosios spaudos moto. tiek vargðø ar liaudies. kurios tikëjimuose jautis simbolizavæs vaisingumà todël. Po to ragas patekæs laimës ir sëkmës deivei Tichei. Kaip ið gausybës rago dideliais kiekiais. patelës metaforiðko pavadinimo – ji po apvaisinimo uþpuolanti partnerá ir já suëdanti. Naujiena. iðsiplëtæ vyzdþiai ir didelis susijaudinimas. mitas pasakoja apie oþkà Amaltëjà. Kai ðuo apkandþioja þmogø. Bogart. keliskart didesnë uþ patinëlá. ið kito – ambrozija.oranþine spalva. 1848 (1845?)–1921). kur jis buvo Saulës dievo Ra vienas ið simboliø. Kabëti ant plauko jausti kam nors nuolatinæ grësmæ. kuri ið jo barsèiusi dovanas þmonëms. Syká oþka ragu uþkliuvusi uþ medþio. kad veikloje vengiama vieðumo ir paðaliniø akiø.

Kaip voverë rate apie þmogø. Voverei. kà daro deðinë. dar atsiduodantys þvërimi. bet kaip tu!“ (Mt 26. Karalius ir jo aplinka. taip pat smulkiems grauþikams ratas átaisomas narve. kad jie. Anderseno (Hans Christian Andersen. teneþino tavo kairë. Iðëjusá pasivaikðèioti neva su naujais drabuþiais nuogà karaliø demaskavo vaikas. kad tavo iðmalda liktø slaptoje. ir drabuþiai esà neregëto groþio. Kryþiaus keliai. sukdamiesi vietoje. 1805–1875) pasakos „Nauji karaliaus drabuþiai“. kuris iðnykæs netrukus atsirado kita forma. Tada praregëjæ ir visi kiti. Karalius mirë. parpuolë kniûbsèias ir meldësi: „Mano Tëve. Pasakoje karaliaus pasamdyti siuvëjai pasirodë esà sukèiai: audæ tuðèiomis staklëmis. Tiesa. kurià Tëvas man yra davæs?!“ (Jn 18. tegyvuoja karalius! (pranc. 2. ciesoriui. opø. tokiu bûdu pabrëþiant karaliðkojo valdymo tæstinumà. iðlaikæs ankstesniojo reiðkinio esmæ. Dar þr. po dingimo ar nusikaltimo. K. 1805–1875) pasakos apie karalaitæ. blogai naktá miegojusià dël to. Kas ciesoriaus. Karðtais (Ðiltais) pëdsakais sakoma raginant imtis kieno paieðkos tuoj pat. kas Dievo – Dievui sakoma akcentuojant pasaulietiniø interesø atribojimà nuo baþnytiniø. nepakenèiantá net ir menkiausiø buitiniø nepatogumø. gëdydamiesi prisipaþinti nematà nei audeklo. tik tvirtino siuvëjø þodþius. Taèiau ne kaip að noriu. „Nejaugi að negersiu tos taurës. jog tiesa yra visai kita ir jog aplinkiniai tik apsimeta jos nematantys ar nesuvokiantys. apie koká nors politiná ar visuomeniná reiðkiná. 11). nëra nepakeièiamø vadovø. kad po dvideðimties èiuþiniø ir tiek pat patalø krûva ji jautusi pakiðtà þirná. Kartybiø taurë neiðvengiami sunkumai ar kanèios. o tavo Tëvas. jo mintis buvusi prieðinga: „Kai tu daliji iðmaldà. Ðiais þodþiais Prancûzijoje pro Versalio langus bû71 davo liaudþiai praneðama apie senojo karaliaus mirtá ir tai. Posakis ið danø raðytojo H. posakis rex non moritur ‘karalius nemirðta’. Tokios pat reikðmës yra ir lot. Posakis kilo ið to paties pavadinimo H. jog ir audeklas. regintis slaptoje. Karalaitë ant þirnio apie ánoringà. iðlepintà þmogø. Kairë neþino. 3–4). teaplenkia mane ði taurë. Posakis kilæs ið Kristaus vartotos metaforos apie jo bûsimas kanèias ir mirtá: „Kiek toliau paëjæs. siuvæ adatomis be siûlø. Kaiðioti pagalius á ratus sàmoningai trukdyti kam nors siekti tikslo. galëtø fiziðkai iðsikrauti. Senovëje veþimams stabdyti buvo naudojami specialûs pagaliai. Posakio autorius – Kristus. jame bëgdami. varginamà monotoniðkø ir nesibaigianèiø darbø. kad soste jau sëdi jo paveldëtojas. kad uþblokuotø ratà. Via dolorosa) sunkûs gyvenimo ar veiklos etapai. nei drabuþiø. jeigu ámanoma. ir jo ministrams áteigæ. Anderseno (Hans Christian Andersen. ar nuotaka esanti tikra karalaitë. tau atlygins“ (Mt 6. kuriuos ákiðdavo tarp stipinø. Ðiuos þodþius Kristus iðtaræs já provokavusiems fariziejø ðnipams epizode apie mokesèius: „Taigi jie klausë 72 . Ðitaip princas ir karalienë tikrinæ. bet ir karaliui. jog karalius nuogas. Posakis atëjo ið medþiotojø leksikos – karðtais ar ðiltais pëdsakais vadinami ðvieþiai palikti pëdsakai. trokðtantá atokvëpio ar poilsio. Le roi est mort! Vive le roi!) 1. 39). Karalius nuogas sakoma teigiant. suðukæs. kà daro deðinë apie veidmainiðkus ar piktavaliðkus pavaldiniø poelgius. K. prieðtaraujanèius vadovo paþiûroms ar pareigoms. Kanèiø keliai (lot.

kol ant jo uþsës Europos draugës. ir Europa tapusi jo þmona. Lk 11. Mk 22. taip pat 1815 03–06). Quod licet Iovi. 16–21). tenevalgo!“ (2 Tes 3. Perfrazuotas Kristaus posakis: „Kas ne su manimi. pasivertæs auksaplaukiu Europa ant jauèio. Kieno atvaizdas ir áraðas jame?’ Jie atsakë: ‘Ciesoriaus’. ar mums valia mokëti ciesoriui mokesèius. 10). 73 Kas ne su mumis. Kas leidþiama Jupiteriui. Rusijoje posakis buvo itin populiarus pirmaisiais bolðevikø valdymo metais – juo buvo pateisinamas fizinis susidorojimas su politiniais oponentais. 2. Tu nepaisai þmoniø laipsniø. Taèiau jautis nelaukæs. ir nubëgæs su ja tiesiai á jûrà. Kas patikrins paèius tikrintojus? apie nepasitikëjimà valdþios ar komisijø kompetencija ar apie jø savivaliavimà. Jëzus tarë jiems: ‘Parodykite man denarà. o kas Dievo – Dievui’ (Lk 20. Vëliau posakis nustotas deklaruoti. tas prieð mane. ropa panorusi juo pajodinëti ir pakvietusi drauges. Tada jis tarë: ‘Kas ciesoriaus. tas maitina svetimà kariniø iðlaidø ir ginkluotës modernizavimo pateisinimas taikos metu: savos kariuomenës neturëjimas esà yra paskata kaimynëms ðalims uþpulti. 1769–1821. m. Þ. 797). Napoleono portretas (fragm. kur su linunto ðventyklos (Sisavo draugëmis þaidusi Europa. ar ne?’ Matydamas jø klastà. Dail. Dzeusas vël atvirtæs dievu. bet mokai Dievo kelio.já: ‘Mokytojau. Kas kalavijà pakelia. ir kas su manimi nerenka. atplaukæs á pakrantæ. 52). 23). Pa. e. pasakyti suëmimo metu já ginti bandþiusiam Petrui: „Kiðk kalavijà atgal. aliuzija á vadinamàjà klasiø kovà bolðevikinëje Rusijoje. ~195–~159 pr. perfrazuojant romënø poeto Juvenalio (Decimus Iunius Iuvenalis. apaðtalo Pauliaus laiðke tesalonikieèiams: „Dar bûdami pas jus skelbëme: „Kas nenori dirbti.cilija) reljefas (V a. kurie griebiasi kalavijo. Kas nedirba. Sejauèiu. tas nevalgo sakoma smerkiant veltëdþius. Sed quis custodiet ipsos custodes?) / El74 . nes visi.) posakis immo aliis si licet. atiduokite ciesoriui. Eu. pr. kur buvo. 1748–1825). tas barsto“ (Mt 12. tau neleidþiama’ (Heauton timorumenos.).m. kraðtutinis politiniø oponentø ar neutralø apibûdinimas ir grasinimas jiems. nuo kalavijo ir þûva karo ar smurto iniciatoriø laukia pralaimëjimas ar smurtinë mirtis. Posakis yra uþuomina á mità apie Europos. Posakis atsirado. radikalus. pabaigos). e. Finikijos karalaitës. taèiau jo principas taikytas beveik per visà tarybø valdþios laikotarpá (Lietuvoje – nuo pat pirmosios okupacijos 1940 m. Perfrazuotas romënø dramaturgo Terencijaus (Publius Terentius Afer. Dzeusas (romënø mitologijoje – Jupiteris). 21–25. Davidas (Jacques-Louis David. kad tu teisingai kalbi ir mokai. Posakio autorius – Napoleonas Bonapartas (Napoléon Bonaparte. velkæ uþsklæsk!‘ Bet kas gi sargus iðsaugos?! (lot. birþelá iki 1988 m. 30. Posakis yra Naujajame Testamente. ~50/65 – ~127) vienoje ið „Satyrø“ iðkeltà klausimà: „‘Saugok. maèiusi toká graþø ir jaukø jautá. Kas nemaitina savos armijos.). mes þinome. neleidþiama jauèiui (lot. Perfrazuoti Kristaus þodþiai. pagrobimà. Atplaukæs á gimtàjà Kretos salà. nuo kalavijo ir þus“ (Mt 26. Pasakyk. tibi non licet ‘jei leidþiama kitiems. non licet bovi) apie nelygias pretenzijas. dvigubø standartø pateisinimas. Prancûzijos imperatorius 1804–1814. tas prieð mus 1. þiûrëdamas teisybës.

Kiekvienas yra savo laimës kalvis (lot. 9). I. m. paplitusi daugelyje kalbø.). m. viduryje ðá posaká liûdnai iðpopuliarino naciai. Suae quisqe fortunae faber est) laimë priklauso nuo paties þmogaus. 106–43 pr. quod nunc sum. XX a. m. Posakio autorystë skiriama romënø politikui Apijui Aklajam (Appius Claudius Caecus. jo veiklos ir elgesio. Romënø teisininkas Ulpianas (Domitius Ulpianus. ego fui. 75 1875). Posakis paimtas ið rusø raðytojo L. Perfrazuota ið Naujojo Testamento Pauliaus laiðko romieèiams: „Kiekvienas þmogus tebûna klusnus vieðajai valdþiai. kad jos autorius yra Viduramþiø mokslininkas. Pavadinimas kilæs ið Naujojo Testamento pasakojimø apie tris karalius. susitaikymà su jos daromomis neteisybëmis. 65–8 pr. Kiekvienam – savo (lot.. 27). pedagogas ir poetas Alkuinas (Alcuinus Flacus. tiek protø’) sakoma. tot sensus ‘kiek galvø. e. Jedem das Seine). tiek nuomoniø (lot.. 1844–1930). nes nëra valdþios. Spëjama. ~340–273 pr. alterum non laedere.“ (VI. ~735–804). Demokratinëje visuomenëje yra trys nepriklausomos valdþios: ástatymø leidþiamoji. êàæäàÿ íåñ÷àñòëèâàÿ ñåìüÿ íåñ÷àñòëèâà ïî-ñâîåìó ‘visos laimingos ðeimos panaðios. 63). vaizduojanèio nelaimingà Anos santuokà. Kas prieðinasi valdþiai. e. kol sustojo ties ta vieta. Suum cuique) kiekvienam priklauso tai. uþsitraukia teismà“ (Rom 13. kurià jie buvo matæ uþtekant. I. kas jam priklauso’.). að buvau. ir tu bûsi (lot. prieðinasi Dievo sutvarkymui.gias þmona apdairiai ir pradeda viskà nuo sargo. suum cuique tribuere ‘gyventi dorai. e. Quod capita. 1828–1910) romano „Ana Karenina“ (Àííà Êàðåíèíà. ?–228) ðá posaká átraukë á teisiná principà: honeste vivere. Kiekviena nelaiminga ðeima yra nelaiminga savaip (rus. oratorius ir valstybës veikëjas Ciceronas (Marcus Tulius Cicero. 1–2). Quod tu es. o kurios yra – tos Dievo nustatytos. Perfrazuota ið romënø poeto Horacijaus (Quintus Horatius Flaccus. Kelrodë þvaigþdë veiklos ar kelionës orientyras. ëjusius pagal þvaigþdæ pasveikinti gimusio Kristaus: „Ir ðtai þvaigþdë. jà vadina ketvirtàja valdþia. Dail. Tolstojaus (Ëeâ Tîëñòîé. traukë pirma. kiekvienam duoti tai. Ilgainiui posakis ágavo platesná. kiekviena nelaiminga ðeima nelaiminga savaip’) sakoma patariant netaikyti nedarnioms ar iðirusioms ðeimoms vieno vertinimo standarto. L. Kadangi þiniasklaida turi didþiulæ átakà rinkëjams ir pirmøjø trijø valdþiø kontrolei. kas dabar esu. Repinas (Èëüÿ Ðåïèí.): suum cuique pulchrum est ’kiekvienam savo yra graþiausia’ (Tusc. dar sukomplikuotà meilës trikampiu. kai sunku prieiti bendrà nuomonæ. ne vien juridiná kontekstà.) „Satyrø“ (II. V. The fourth power) politinë þiniasklaida. ko jis nusipelnæs. palikusiam pirmàjà lo76 Apijus Aklasis . nieko neþeisti. Tolstojaus portretas (fragm. Kurie prieðinasi. 347–348). et tu eris) mirusiojo þodþiai jo kapà atëjusiam lankyti gyvajam. kur buvo kûdikis“ (Mt 2. kuri nebûtø ið Dievo. vykdomoji ir teisësauga. Kiekviena valdþia – nuo Dievo apie paklusnumà valdþiai. Kiek þmoniø. Âñå ñ÷àñòëèâûå ñåìüè ïîõîæè äðóã íà äðóãà. ir tragiðkà herojës þûtá. Kas tu esi. Ketvirtoji valdþia (angl. iðkabinæ já virð Buchenvaldo mirties stovyklos vartø (vok. Epitafija. Posakio autorius – romënø raðytojas.

1) Kiekvienas turi [neðti] savo kryþiø apie susitaikymà su individualiais gyvenimo sunkumais. 34). nors jos uþuomazgø randama V a. e. vok. nurodydamas autoriø. 44). e. nutiesusiam garsøjá Via Apia kelià ið Romos á Kapujà. 86–34 pr.tyniðkai uþraðytà kalbà. Didþioji kinø siena Kinijos ðiaurëje. ákyriai domëtis svetimais privaèiais dalykais. taip pat pirmàjá Romos akvedukà. cituoja romënø istorikas Salustijus (Gaius Sallustius Crispus. taip pat Mt 16. pr. Siena buvo skirta ðaliai apsaugoti nuo klajokliø (daugiausia mongolø. Dar þr. neðusá jam skirtà kryþiø á savo bausmës vietà (kryþius sen. taèiau patys akylai stebi aplinkà. o nepastebi ràsto savojoje? /. Kryþiaus neðimo metaforà Kristus vartojæs ir savo kalbose. Mk 8.. Ðá Apijaus posaká. 23.medis. teneða savo kryþiø ir teseka manimi’ (Lk 9. kurie esà likimo skirti. b . kaip paðalinti krislelá ið brolio akies“ (Mt 7. Romoje buvo mirties bausmës árankis. Didþioji kinø siena pradëta statyti maþdaug 220 pr. Selfridþo (Harry Gordon Selfridge. e. „Fabrum esse suae quemque fortunae“ (Epistola ad Caesarem. o paskui paþiûrësi. Kito akyje krislà áþiûri. pasijustø saugus. Kas nori prausti kitus. prk.miðkas Kinø siena 1. Panaðø lozungà – „Klientas niekada nebûna neteisus“ (pranc. su visomis atkarpomis ji yra maþdaug 6700 km ilgio. viename ið savo pamokslø skatinæs neteisti kitø: „Kodël gi matai krislà savo brolio akyje. 3–5. strutis kiða galvà á smëlá. Ðis ðûkis nuo 1924 m. 24. Posakis kilæs. m. 2. Apie bûsimas kanèias ir smurtinæ savo mirtá Kristus þinojæs ið anksto. kalendoriø. 24. Kinø raðtas apie kà nesuprantamà ar neaiðkø. Kiðti nosá [kur nereikia] nepraðytam kiðtis á kitø reikalus. a b dinëjimø. priklausæs ðveicarui C. 31. Kiðti galvà á smëlá apsimesti nematanèiam blogybiø ar pavojaus. apibûdinant gyvûnø apsiuostinëjimà rujos metu. Le client n’a jainais tort) turëjo vieðbuèiø tinklas Ritz. teiðsiþada pats savæs.y. pirmiau iðritink ràstà ið savo akies. plg: „Jëzus pasakë visiems: ‘Jei kas nori eiti paskui mane.. kad. pats turëdamas kur kas didesniø. nes laikæsis jam þinomo scenarijaus. Die Nase in jeden Dreck stecken ‘kiðti nosá á kiekvienà mëðlà’. taèiau nesistengæs koreguoti likimo. neáveikiama kliûtis ar uþtvara (ne tik fizinë). o savojoje ràsto nemato sakoma. 22. mandþiûrø) pul77 . nebematydamas grësmës.. to. II. t. 37. Kryþiaus keliai. 1850–1918). susiformavusiø daugiausia ið senøjø piktogramø (pieðiniø ir simboliø raðto). jog pajutæs pavojø. 1858–1947) prekybos tinklo parduotuvëse Didþiojoje Britanijoje ir JAV. The customer is always right) nereikia ginèytis su klientu ar pirkëju. Klientas visada teisus (angl. pats turi bûti nupraustas. Lk 6. Á smëlá struèiai kartais ákiða galvà tik valydamiesi nuo parazitø. Plg. Lk 18. Ricui (César Ritz. 41–42). Sienos aukðtis – 5-8 m. lie. 78 Kinø hieroglifø reikðmës: a . Statyta ir vëliau. plg. kas buvo numatyta jo tëvo Dievo (Jahvës) ir pranaðø (plg. þydø gyvenamoji Palestina Kristaus laikais buvo viena ið Romos imperijos provincijø). apie tai yra uþsiminæs ir savo mokiniams. kad taptø maþiau matomi. Posakis grástas Naujojo Testamento pasakojimais apie myriop nuteistà Kristø. m. m. Kinø raðtà sudaro keletas tûkstanèiø hieroglifø. buvo amerikieèiø kilmës britø prekybos magnato H./ Veidmainy. Palyginimo autorius – Kristus. reikia tenkinti visus jo reikalavimus ar kaprizus – toks esàs pagrindinis ámonës ar parduotuvës konkurencijos principas. kai kas nors ima smerkti kito smulkias ydas.): quod in carminibus Appius ait. Ið tikrøjø struèiai pavojaus atveju iðtiesia kaklà ant þemës. Posakis atsirado ið tikëjimo.

filosofas ir oratorius Ciceronas (Marcus Tullius Cicero. spero) kol esu gyvas.Klysti þmogiðka (lot. papildomai aiðkinti nereikia. Kommentar überflüssig) viskas aiðku. prk. blogos nuotaikos. Struggle for life) Posakio autoriumi laikomas vokieèiø matematikas ir filosofas G. sparvas ar kitus vabzdþius gali ásikûnyti velnias. a) senosios rusø pilies ansamblis. – Rusijos Federacijos vadovø rezidencija. taip. Posakio autorius – vokieèiø teisininkas H. Errare humanum est) reikia pakanèiai þiûrëti tiek á kitø. – 1605. e. neprarandu vilties. palaikë piktais milþinais. Posakis imtas ið ispanø raðytojo M. Dum spiro. Kremlius (rus. 354–430) ðá posaká perfrazavæs taip: Humanum fuit errare. 1646–1716).). – 1615).. kuriuos. Ðtaubas bas ir mintis jis dëstydavæs labai suprantamai. Darvino (Charles Robert Darvin. be rezultato. Kovoti su vëjo malûnais kovoti su nesanèiais. o nuo 1991 m. Ðtaubas (Hermann Staub. Krikðèionybës laikais teologas ir filosofas Ðv. Êðåìëü) 1. II d. kai kunigaikðtis J. Komentarai nereikalingi“. ?–1729). Seniau tikëta. m. 106–43 pr. Leibnico portretas (fragm. kad jau niekam nekiltø klausimø. Savo paskaitas. tiek á savo klaidas. bet ásivaizduojamais prieðais ar grësmëmis. Franckë (Bernhard Christoph Francke. iðëjus anglø gamtininko È. filosofui ir oratoriui Ciceronui (Marcus Tullius Cicero. 1859). Servanteso (Miguel de Cervantes Saavedra. kuriame yra epizodas. prisiskaitæs riteriø romanø. ausá ar burnà.): Cuiusvis hominis est errare. 1809–1882) moksliniam veikalui „Apie rûðiø kilmæ“ (On the Origin of Species. pavartojæs já veikale „Teodicëja“ (1710). todël savo dëstymà jis baigdavæs ðia fraze. priekabus. esà ant jo antkapio yra tokia epitafija: „Èia ilsisi Ðtaubas. 2. Berlyne imta juokauti. Augustinas (Aurelius Augustinus. 14). aiðkiai ir argumentuotai. jei kas be aiðkios prieþasties yra suirzæs. Tai jam pavykdavæ.). taèiau klaidos laikosi tik beprotis’ (Philipica XII. perfrazuotas posakis yra viltis mirðta paskutinë. Dolgorukis (Þðèé 80 79 .y. Posakio autorius – romënø politikas. t. nullius nisi insipientis in errore perseverare ‘bet kas gali klysti. 106–43 pr. Kova dël bûvio (angl. Rusijos prezidento administracija. ákandæs þmogui ar álindæs jam á nosá. Kokia musë ákando? sakoma. G. 1856–1904). taip pat kovoti su kuo tuðèiai. kalH. Mirus Ðtaubui. Leibnicas (Gottfried Wilhelm Freiherr von Leibniz. TSRS. velnias priverèiàs þmogø keistai elgtis. diabolicum est per animositatem in errore manere ‘klysti þmogiðka. 1547–1616) satyrinio romano „Iðmoningasis hidalgas Don Kichotas ið La Manðos“ (I d. bet atkakliai laikytis klaidos – velniðka’ (Sermon 164. Posakis iðpopuliarëjo. Maskvos kremliaus pradþia skaièiuojama nuo 1156 m. b) Maskvos pilies ansamblis. Komentarai nereikalingi (vok. Dail. e. 5). kaip naivus ir nuo tikrovës atitrûkæs herojus puola kautis su vëjo malûnais. B. Kol kvëpuoju. tikiuosi (lot. jog á muses. augustiniðkoji formuluotë ilgainiui buvo sutrumpinta iki tokios: Errare humanum est sed perseverare diabolicum ‘klysti þmogiðka. Posakio autorystë skiriama romënø politikui. já kartojo ir vëlesni romënø autoriai. bet uþsispirti – velniðka’. m.

taèiau toji atðilusi jam mirtinai ágëlusi. pastatyti Didieji kremliaus rûmai.). sukurtas carø rezidencijos ansamblis. Maskvos kremlius. kol 1723 m. atsisakyk visø nebû. ~220–130 pr. vidurio jis buvo Maskvos didþiøjø kunigaikðèiø ir Rusijos carø rezidencija. bûk visada uþsiëmæs J.Äîëãîðóêèé. Posakio autorius – romënø dramaturgas M. viduryje pakeistas teritorijos planas. pr. Posakis grástas Naujojo Testamento pasakojimais apie Kristaus nueità kanèiø kelià (lot. via dolorosa) nuo teismo vietos iki Golgotos kalno..retas (fragm. jog ësdami savo aukà. Time is money) laiko negalima ðvaistyti. 15). „ko trûksta. Crocodili lacrimae) veidmainiðkas skriaudiko gailestis ar verksmas. VI a. karo apgriovimø ir gaisro Maskvos Kremlius buvo greitai atstatytas. negali bûti priskaièiuota“ (Koh 1. to negalima suskaièiuoti“ (Mok 1. ant kurio netrukus buvæs nukryþiuotas. Pakuvijus (Marcus Pacuvius. Ginklø rûmai. bet ne patriotizmui. Minejevos (Þëÿ Ìèíååâà) nuotr. ugdyti ar slaugyti þmogø. tinø darbø’). ritetà teikia asmeninei gerovei. Posakis ið perfrazuotos Ezopo (A…swpoj. Dar þr. caras Petras I (ϸòð Âåëèêèé.Siffred Duplessis. 82 Kryþiaus keliai sunkûs gyvenimo ar veiklos etapai. kurie prio81 . 1469–1536).): Patria est. nugriauta dalis pastatø. taikomas tiems. Kremlius vël tapo ðalies vadovø rezidencija. ubicumque est bene (Tusc. Ubi bene. 106–43 pr. Stultorum infinitus est numerus). 1725–1802). ir kuriø laikësi visà gyvenimà. ðvaistyk laiko. kol krokodilas yra sausumoje. mokslininko ir iðradëjo B. Ecc 1. J. ásidëjæs jà á uþantá. Franklino portcut off all unnecessary actions (‘ne. valdë 1682–1725) sostinæ perkëlë á Sankt Peterburgà.. Laikas – pinigai (angl. kæsdamas patyèias ir kanèias nuo rimbo smûgiø. Kanèiø keliai. Nuo 1918 m. Visà tà kelià. Kur gerai. Aesopus. filosofas ir oratorius Ciceronas (Marcus Tullius Cicero. bûtent: Lose no time. be always employ’d in something useful. m. 15). vëlesniuose Biblijos vertimuose ði vieta skamba kitaip: „ko trûksta. Ið tikrøjø krokodilo aðaros atlieka tiesioginæ savo paskirtá: drëkina aká. ibi patria) ironiðkas emigracijos motyvø apibûdinimas. Ði mintis yra ir trylikoje dorovës taisykliø. 1672–1725. bûdamas 20 metø. Kvailiø skaièius yra begalinis (lot.) pasakëèios „Þemdirbys ir suðalusi gyvatë“. XIX a. Amerikieèiø politiko. Kristus neðæs sunkø kryþiø. m. Laikyti gyvatæ uþantyje rûpintis. Posakis kilo ið tikëjimo. XIII a. kurioje valstietis. 37). 1748). 1706–1790) teiginys jo straipsnyje „Patarimas jaunajam prekybininkui“ (Advice to a Young Tradesman. ten tëvynë (lot. gale Kremlius buvo apjuostas mûro siena. e. e. V. Daplesis (Joseph naudinga veikla. Franklinas buvo sudaræs sau. Dail. jo ðiuos þodþius cituoja romënø politikas. kuris po to atsilygina bloguoju. kurias B. e. Krokodilo aðaros (lot. B. 15). Franklino (Benjamin Franklin. m. Nuo XIV a. Po 1812 m. krokodilai aðaroja tarsi jos gailëdami. gràþinus sostinæ á Maskvà. Posakio autoriumi laikomas Erazmas Roterdamietis (Erasmus Desiderius Roterodamus. pagailëjæs rastos suðalusios gyvatës. ~1090–1157) toje vietoje pastatë medinæ tvirtovæ. nes jis turi vertæ.). Posakis ið Senojo Testamento (Vulgata.

Termino atsiradimo versijø yra dvi. nes ástatymai ten maþai tegaliojo. Puðkinas pastabose F. misionieriø) pasakojimai apie naujøjø kraðtø keistenybes ir turtingumà. Liotardas tà: „Algarotis kaþkur yra pasakæs: (Jean-Étienne LioPetersbourg est la fenetre par laquelle tard. XIX a. Îêíî â Åâðîïó) Rusijos valdyta rytinë Baltijos pakrantë. 1712–1764). Graikijoje laurais vainikuodavo varþybø nugalëtojus – tiek sporto (tarp jø ir olimpiadø). e. Esà yra ðalis. Laureatas (lot. Pasak vienos. keliavæs po Rusijà ir apraðæs áspûdþius veikale „Laiðkai apie Rusijà“ (Lettere sulla Russia. melagingà laikraðtinæ informacijà pradëta vadinti tuo þodþiu. XVI a. Algarotis (Francesco Algarotti. raðytojas ir 83 meno kritikas F. 1799– 1837) poemà „Varinis raitelis“ (Ìåäíûé âñàäíèê. Romoje laurø vainikas buvo karinës pergalës simbolis. Fortunae filius) laimingas ar sëkmæ turintis þmogus. Posakio autorius – italø filosofas. vëliau – Lietuvà ir Lenkijà. Ið pradþiø tai buvo Sankt Peterburgas (ákurtas 1703). JAV vakarai. skaitytojai akivaizdþius prasimanymus ëmæ vadinti antimis. apdovanotasis ar premijuotasis uþ þymius kultûros. nurodo posakio autoriø ir patá konteks. ir riebios nebaikðèios antys krintanèios kaip krauðës. Pasak antros versijos.  Laimës kûdikis (lot. oponuoti. vokieèiø laikraðtininkai paþymëdavæ jiems patiems abejotinà informacijà. brolybë (pranc. t. Ið èia Algaroèio posakis patekæs á A. m. 1759). Kadangi santrumpos NT tarimas panaðus á þodþio Ente ‘antis’. Puðkino poemos istorikai paëmæ ir posaká iðkirsti langà á Europà. kai juose klestëjo savivalë. 3. Liber II. Dël tokio pasakojimo þodis antis ilgainiui ágavæs apibendrintà pramano reikðmæ. la Russie fregarde en Europe. kai jie dar buvo maþai kolonizuoti. Posakio autorius – romënø poetas Horacijus (Quintus Horatius Flaccus. kad tos net medþius aptûpusios – tereikià medá pakrësti. Visþalis laurø vainikas Antikoje buvo garbës þenklas. ginèytis. Rusijai uþkariauti etnografinæ Estijà. juo vainikuodavo karo vadus ir imperatorius jø triumfo metu. vëliau – ið Ðvedijos per Ðiaurës karà (1700– 1721) atimta etnografinë Estija ir Latvijos Vidþemë su Rygos miestu. Europoje ëmë populiarëti keliautojø (jûrininkø. 49). ðis ðûkis iðpopuliarëjo Europos nacionalinio iðsivadavimo karuose.y. laureatus ‘vainikuotas laurais’) konkurso nugalëtojas. dievas Apolonas vaizduojamas su laurø vainiku ant galvos. Liberté. nuo 1792 m. terminas atsirado ið santrumpos NT (lot. meno ar mokslo laimëjimus. kuria XVII a. tiek poezijos. 65–8 pr. Paprotys uþ nuopelnus vainikuoti laurais atgaivintas Renesanso Europoje. Laisvë. fratenité) Didþiosios prancûzø revoliucijos (1789) ðûkis. tai yra Peterburgas – tai langas.Laikraðtinë antis spaudoje paskelbtas sensacingas gandas. Laukiniai Vakarai (angl. kurioje tiek daug anèiø. non testantur ‘nepatikrinta’). Langas á Europà (rus.Dail. lygybë. raðomu ir ðalies simboliuose. já mëgo ir socialdemokratai. Ir kai XVI a. Algaroèio portretas (fragm. Latvijà. pro kurá Rusija þiûri á Europà“. Wild West) XVIII-XIX a. 1702–1789). Þ. Puðkino (Àëåêñàíäð Ïóøêèí. tapæs Prancûzijos Respublikos ðûkiu.) (Sermon. gr. égalité. Posakis atëjo ið Viduramþiø riteriø turnyrø. 1833). Lauþyti ietis atkakliai ginti savo pozicijà ar nuomonæ.). 84 . Sen. Prancûzijoje pasirodë pirmieji laikraðtiniai feljetonai. Ið ðios A.

ðerifas ir teisëjas. rus. –50) pasakëèios apie karvæ. 391–392). / O kas ketvirtà ims. tas smarkiai nukentës“ (Fedras. nesavarankiðkas. Linèas (Charles Lynch. e. organizavæs savigynos bûrius. frankø imperatorius nuo 768) raðæs. su kuriuo XVII a. Mitrofanuðka! Tu. Posakis imtas ið rusø raðytojo D. jog nereikia paisyti tø. Mamytës sûnelis (rus. kad liaudies balsas esàs Dievo balsas. È. mamytës sûnelis. 1799–1837) „Pasakos apie þvejà ir þuvelæ“ (Cêàçêà î ðûáàêå è ðûáêå. ëmæs be teismo (daþniausiai plakimu) bausti tiek lojalistus.kai du varþovai jodavæ prieðprieðiais iðilgai barjero ir priartëjæ stengdavæsi bukos ieties smûgiu iðtrenkti prieðininkà ið balno. Liûto dalis didþiausia ir ppr. 1783). My tongue is my enemy. Linèo teismas (angl. ~742/747–814. tiek ir átariamus kriminalinius nusikaltëlius. Lynch Law) minios susidorojimas su átariamuoju be oficialaus tyrimo ir teismo.. 1736–1796) savivale garsëjæs amerikietis pulkininkas. kurioje dvarininkas Skotininas sako Mitrofanui: „Na. kurioje pasakojama apie auksinæ þuvelæ. geriausia ko dalis. 1742–1820) ið Virdþinijos. Linèas (William Lynch. savo paties sûnaus byloje dël nuþudymo buvæs kaltintoju. Îñòàòüñÿ ó ðàçáèòîãî êîðûòà) likti be visko. Posakio autoriumi laikomas anglø poetas ir mokslininkas Alkuinas (Flaccus Albinus Alcuinus. ne tëvelio!“ Mano lieþuvis – mano prieðas (angl. gaudþiusius plëðikus bei juos baudþiusius. su kuo jie buvæ pasakos pradþioje: su þemine vietoj trobos ar rûmø ir su suskilusia gelda prie slenksèio. Paprastai motyvuojama galimai per maþa bausme oficialiajame teisme 85 arba galimu proceso vilkinimu. 1833). ßçûê ìîé – âðàã ìîé) þmogaus pasakyta informaci86 . susidoroti’. teisëju. Linèas (James Lynch). kurá liûtas paskirstæs taip: „Imu að pirmà dalá. Posakis ið A. nes maiðtaujanèios minios balsas artimas beprotystei. Airijos miesto Galvejo (Galway) burmistras. patirti visø savo ambicingø vilèiø krachà. vykdþiusius pilietinæ gynybà (Pittsylvania County). laiðke (800) imperatoriui Karoliui Didþiajam (Carolus Magnus. Dþ. kol galop iðpuikusios þvejienës norai tapæ tokie áþûlûs. matau. pildþiusià vis didesnius þvejo þmonos norus. m. vykstant JAV Nepriklausomybës karui. Linèas (John Lynch). Posakis kilæs ið romënø poeto Fedro (Phaedrus. pab. nuo motinos priklausantis vaikinas. Viduramþiø turnyras Liaudies balsas – dievo balsas (lot. lepus. 1493 m. Nuo smûgio ietys paprastai lûþdavusios. kurie sako. Ìàìåíüêèí ñûíîê) infantilus. avá ir liûtà. / Treèioji teks dël to. nes esu narsus. Fonvizino (Äåíèñ Ôîíâèçèí. 15 pr. / O antrà duosit patys. Dþ. o nuteisæs sûnø myriop – ir jo budeliu. Puðkino (Àëåêñàíäð Ïóøêèí. 1780 m. kad þuvelë palikusi juos abu su tuo. Ið posakio atsiradæs ir veiksmaþodis linèiuoti ‘teisti Linèo teismu. kad galios daug turiu. sumedþiojusius elnià. Karolinos gyventojai susidorojo be teismo ir vykdomosios valdþios leidimo. nes liûtu esu vadinamas. kas buvo pasiekta ar iðkovota. Likti prie suskilusios geldos (rus. Terminas galëjo kilti ið ðiø asmenø pavardþiø: V. oþkà. Vox populi – vox dei) su kolektyvo ar visuomenës nuomone reikia skaitytis. 1745–1792) komedijos „Nesubrendëlis“ (Íåäîðîñëü. ð. ~735–804).

esu“ 88 Mano svajoniø mergaitë (vok. Die Frau meiner Träume ‘mano svajoniø moteris’). jis galëjæs atsirasti Viduramþiais per turgaus aikðtëse rodytas misterijas evangelijø tema. pirmøjø kryþiaus þygiø metu. Marionetë yra teatro lëlë.ja ar vertinimas gali atneðti jam nelaimæ. Sakoma apie mylimà merginà. vadinasi esu (lot. perkëlæs vyskupystës centrà ið Ikðkilës á Rygà. 1937). H. tikintis uþkariauti ir jà ar bent padaryti baþnytine Livonijos provincija po Mindaugo krikðto (1251). màstau. Mano namai – mano tvirtovë (angl. kitos valstybës ar okupantø valdoma vyriausybë./ ir vyskupo katedrà drauge su visa Livonija (t. 22. My house is my castle) savo namuose tvarkausi kaip noriu. uþkariautàjà Palestinà kryþiuoèiai buvo praminæ Kristaus þeme. ergo sum) visa sentencija skamba taip: „Abejoju. o netrukus ir visa Lietuva. Gali bûti perfrazuota ið posakio Ilga ranka. Vitas (Herbert Witt.B. Posakis galëjo kilti ið perfrazuotø Senojo Testamento Siracido knygos þodþiø: „Per kalbëjimà ateina garbë. 23. vadinasi. 1918–1999). 1202 m. 1883–1964).. 12). rus. Ðóêà Ìîñêâû) politinë ar ideologinë Rusijos átaka kurios nors ðalies vidaus politikai ar Rusijos spectarnybø sureþisuoti ir pakurstyti jai palankûs ávykiai uþsienio ðalyje. rus. M. Pavyzdþiui. angl.. ?–1229). Posakiu tapo populiaraus vokieèiø kino filmo (iðëjo 1944 m.) jie praminæ ðvento Petro þeme. 1552–1634). Màstau. Spëjamas posakio autorius – vokieèiø publicistas F. 1913–2004).y. VI. Maskvos ranka (vok.) skyrë ðvenèiausiajai Dievo motinai Marijai’) (Heinrici. J. Moscow’s hand. Moskaus Hand. Tradicija vadinti uþkariautas nekrikðèioniø þemes evangelijø personaþø vardais atsirado XI-XII a./ et cate87 . artisto valdoma virvutëmis. kur iðlikusi katalikybë. Lëlës pavadinimas siejamas su Marijos. Riok Marijos þemë 1. la. Bene pirmasis netiesiogiai ðá terminà pavartojæs Livonijos vyskupas Albertas (Albertus. iðleidæs knygà „Maskvos ranka Tolimuosiuose Rytuose“ (Moskaus Hand im Fernen Osten. Kukas (Edward Coke. Riok (Marika Rökk. lyviø kraðtu – A. Reþisierius – G. 3). Vëliau uþkariautàjà Prûsijà (XIII a. 2. Kristaus motinos.. Mâras zeme).. 27. pavartojæs já savo komentaruose apie tuometinius britø ástatymus. vardo maþybine forma. Medlhameris (Franz Ludwig Mödlhammer. Jakobis (Georg Jacoby. Kristaus motinos. dar plg. Kukas dram episcopalem cum tota Lyvonia beatissime Dei genitricis Marie honori deputavit (‘/. scenaristai – G. 13. pradþioje – taip jie praminæ uþkariautas baltø ir finø þemes. rugpjûtá) pavadinimas. fon Vaðaris (Johann von Vásáry. Henriko Latvio kronikoje ta proga raðoma: /. Po kiek laiko taip buvo pavadinti ir kaimyninës Lietuvos pakraðèiai. ?–?). Posakio autorius – anglø teisininkas E. pagrindinis vaidmuo – M. Latgala (Latvijos rytø regionas. Pavadinta Marijos. Lietuva. E. vardu. Jakobis. Marionette government. vadinasi. Pavadinimas duotas kalavijuoèiø XIII a. Marionetinë vyriausybë (angl. ir niekam ið paðaliniø negalima kiðtis ar nurodinëti. per já ir negarbë! Þmogaus lieþuvis – jo prapultis“ (Sir 5. 1899– 1963). Ìàðèîíåòî÷íîå ïðàâèòåëüñòâî) nesavarankiðka. Cogito.

lotyniðkai. kaip tada áprasta. la Luna de mile. 70–19 pr. Ibsenas Mëlynas kraujas (isp. Love at first sight) emocinë bûsena. aristokratiðkà kilmæ. pirmasis mënuo po santuokos. Posakis imtas 89 . isp. 69). kaip ir pati meilë. Pavadinimas atsirado Viduramþiø Kastilijoje (Ispanija). Negatyvià dabartinæ reikðmæ posakis ágavæs vëliau. raðiusio. nuostata. ?–?) þodyne Abecedarium Anglico-Latinum pro tyrunculis (1552). nes pats meilës konkurencijos reiðkinys yra senas kaip þmonija. pradinis gerø santykiø laikotarpis tarp dviejø organizacijø. m. H. Dail. Dekarto portretas (fragm. todël negali objektyviai jo vertinti. Kadangi pro baltà 90 Meilë ið pirmo þvilgsnio (angl. H.). Pjesëje „Heda Gabler“ (1890) toká trikampá sudaro Heda. Dubito.(lot. Huloeto (Richard Huloet. m. kuriam bûdingas didesnis sutuoktiniø seksualinis aktyvumas. it. filosofas Platonas (Pl£twn. ið anglø poeto ir dramaturgo K. 1828–1906). kurios kilmingieji labai didþiavosi savo rasës grynumu. Lune de miel . Luna di miele ‘medaus mënulis’) 1. Pati posakio kilmë vienur mëginama sieti su ritualiniu vestuviniu midaus gërimu visà mënesá. kai dël meilës ar partnerystës konkuruoja du asmenys. X. Halsas (Frans Hals. Marlou (Christopher Marlowe. 1580–1666). angl. ergo cogito. 1596–1650). gr. Blue blood) sakoma apie bajoriðkà. ergo sum). Marlou Medaus mënuo (angl. Posakio autorius – norvegø dramaturgas H. F. Posakio autorius – sen. pranc. anglø leksikografo R. valstybiø ir pan. kad pirmasis mënuo po vestuviø esàs saldþiausias. maurais ir pan.) (Ecloga.). e. matematiko ir fiziko R.). Platonas Meilë viskà nugali (lot. su vestuvine mënulio pilnatimi. 2. Omnia vincit amor ‘viskà nugali meilë’). nes niekada nesituokdavæ su tamsesnës ar juodos odos þmonëmis (þydais. 1564–1593) poemos ir pjesës „Hero ir Leandras“. Pirmasis þinomas posakio paminëjimas yra XVI a. kai asmuo jauèia romantizuotà seksualiná potrauká pirmà kartà matomam kitos lyties asmeniui. R. Posakio autorius – romënø poetas Vergilijus (Publius Vergilius Maro. kitur teigiama. Plato. Meilë yra akla mylintysis nemato mylimojo trûkumø arba jø nesureikðmina. Dekarto (René Descartes. e. Ibsenas (Henrik Johan Ibsen. jog pavadinimas atsiradæs tiesiog todël. kuri netrukus imanti dilti. Ibseno dramoje meilës trikampis neturi neigiamos potekstës – tai sutuoktiniø poros bendravimas su ðeimos draugu. pranc. Vergilijus Meilës trikampis situacija. apibûdinæs tai darbe „Ástatymai“. Le sang bleu. Honeymoon. La sangre azul. Prancûzø filosofo. ~423–347 pr. jos vyras ir jø ðeimos draugas. K.

pakenkti reputacijai ar pareikðti priekaiðtà. meðka tëðkë á jà sunkø akmená. Tokià posakio interpretacijà. joje pasakojama apie prijaukintà meðkà. kol musë nutûpë mieganèiajam ant kaktos. Urbi et orbi) 1. 5). Mëtyti akmenis á darþà uþuominomis ar netiesioginiais argumentais stengtis kà sukompromituoti.). Lalemandas (Philippe Lallemand. neþinotà svarbø faktà. 1768–1844) pasakëèios „Atsiskyrëlis ir meðka“. Posakis atsirado ið rusø raðytojo I. Petro Bazilikos Romoje.kastilieèiø odà prasiðviesdavo melsvos venos. Krylovo (Èâàí Êðûëîâ. 2. Pakelti pirðtinæ. I. rus. kad tai. Dail. 20. tenkintis tuo. sukëlæs blogas pasekmes adresatui. kad jie esà mëlyno kraujo. kuri nesëkmingai vaikë mieganèiam ðeimininkui nuo veido ákyrià musæ. ~100–24 pr. palaukusi. galop. Mesti kozirá pateikti netikëtà argumentà. Eginkas (Èâàí Ýããèíê.). popieþiaus ðventinis sveikinimas ir laiminimas ið Ðv. Ðiuo posakiu senovës Romoje bûdavo oficialiai kreipiamasi á miestelënus. Sleeping Beauty in the Wood ‘mieganèioji graþuolë miðke’. tai bûdavæs atsakymas. kad bûtø praðoma“ (1 92 I. skirta ne vien Romos miestui. Miegoti ant laurø pasiekus ðlovæ. Posakiu imtas prancûzø raðytojo Ð. disputà ir pan. ginèà. angl. neatitaisomas poelgis. Nuodëmiø skirstymas á mirtinas ir nemirtinas yra Naujajame Testamente. I Jono laiðke: „Jei kas mato nusidedant savo brolá. pavyzdþiui. Mieganèioji graþuolë (pranc. Meðkos paslauga (rus. Pero (Charles Perrault. bet viso pasaulio’ (Atticus. F. siekiant savo naudai pakreipti ávykiø eigà ar laimëti ginèà. Ìåäâåæüÿ óñëóãà) gerais ketinimais grástas poelgis. Pero portretas (fragm. duodant suprasti. Mat yra nuodëmë iki mirèiai. ir að kalbu ne apie jà. lëtà. iðverstas ið rusø kalbos. La belle àn bois dormant ‘graþuolë mieganèiame miðke’.). nebesiekti daugiau . menininko kûrinio paskirtis. uþsigalvojusià merginà ar moterá. Krylovo portretas (fragm. sed etiam orbis terrarum ‘ne tik Romos miesto. Jei prieðininkas pirðtinæ pakeldavæs. imta sakyti. yra iðdëstæs romënø biografas Nepotas (Cornelius Nepos. e. Laureatas. 1787–1867). galiojusio ir vëliau: numesta prieðininkui prie kojø pirðtinë buvo iððûkis á dvikovà. Posakis atëjæs ið Viduramþiø riteriø paproèio. Ð. Miestui ir pasauliui (lot. Dail. kas sakoma ar daroma. Dar plg. Posakis kilæs ið daugeliui tautø paþástamo áproèio slapta primëtyti akmenø á savo prieðo darþà ir ðitaip padaryti jo þemæ nederlingà. bet visam þinomam pasauliui. Ñïÿùàÿ êðàñàâèöà ‘mieganèioji graþuolë’) ironiðkai apie iðsiblaðkiusià. kurie nusideda ne iki mirèiai. Mirtina nuodëmë nedovanotinas. taèiau ne iki mirèiai. 1628–1703) pasakos pavadinimas. apraðydamas Cezario ir Antonijaus troðkimà tapti valdovu non solum urbis Romanae. m. ir Dievas duos jam gyvybæ. tepraðo. Mesti pirðtinæ iðkviesti á dvikovà. bûtent tiems. Kortø þaidime koziriu vadinama korta. jog iððûkis priimtas. vyresnë uþ bet kurià kitos rûðies kortà. 91 . Dar þr. 1636–1716). Dvikovø tradicija su jai bûdingais ritualais ir taisyklëmis kai kuriose ðalyse iðsilaikë iki pat XX a.

26. Ðá ginklà iðrado suomiai 1939–1940 m. karo su TSRS metu ir pavadino V. 540–604. Krikðèionybëje iðvardytos septynios mirtinos nuodëmës. Perfrazuota ið Naujojo Testamento. N. 1809–1852) to paties pavadinimo romano. The New Russians. 33). taèiau kurie átraukti á kokius nors aktyvius sàraðus.: „O Dievo turtø. puikybë. m. savo intelektu ar kaip kitaip prasimuðusá á aukðtuomenæ (naujasis rusas intelektu ppr. nouveau riche. ið kurios ir buvo finansuojama jo transliacija. rus.) pasakëèios „Oþka ir asilas“ morale: „Kas kitam duobæ kasa. m. kai per radijà ir TV pradëtas transliuoti serialas Guiding Light. þibaline bomba). Nekask duobës kitam. Terminas paimtas ið ukrainieèiø kilmës rusø raðytojo N.). pr.Jn 5. Posakis perfrazuotas ið Senojo Testamento. ̸ðòâûå äóøè) sakoma apie þmones. apie kategoriðkà. Neaiðkûs Vieðpaties keliai sakoma pateisinant bejëgiðkumà numatyti ateitá ir likimo netikëtumus. Ne ta koja iðlipti [ið lovos] nuo pat ryto bûti suirzusiam.). kas spendþia spàstus. g. 1933). gr. Mirusios sielos (rus. new rich ‘naujasis turtuolis. V. iðminties ir paþinimo gelme! Kokie neiðtiriami jo sprendimai ir nesusekami jo keliai!“ (Rom 11. bene tiksliausiai ji suformuluota Siracido knygoje: „Kas kitam duobæ kasa. Terminas galëjo atsirasti ið perfrazuoto pranc. taip pat plg. Terminas atsirado JAV 1937 m. kurio veikëjas Èièikovas supirkinëjæs ið dvarininkø mirusiø baudþiauninkø pavardes. tingumas. 93 . pats bus jais pagautas“ (Sir 27. Dail. Aesopus. 8). Deðinioji ranka. angl. blogos nuotaikos. praturtëjëlis’. praþudanèios sielà: godumas. e. Pat 26. e. mëtomas á prieðo karinæ technikà ar patalpas. skirtas namø ðeimininkëms. kiek daug jis turás valstieèiø.. e. Gogolio portretas (fragm. kad galëtø neþinantiems girtis. 27. Molotovo (Âÿ÷åñëàâ Ìîëîòîâ. Molotov coctail) butelis su padegamuoju skysèiu (dar vad. F. 86–34 pr. nes pats ákrisi sakoma perspëjant apie blogus ketinimus ar rezgamas intrigas. kur ði mintis priskiriama karaliui Saliamonui (~970–928 pr. dar plg. paskutiniaisiais deðimtmeèiais greitai praturtëjæ ir tuo besididþiuojà rusai. Moleris (Ôåäîð Ìîëëåð. apie visiðkà ko nors sunaikinimà. VI a. pavydas. popieþius 590–604). apsirijimas.) terminà homo novus (Bellum Catilinae. pats ákrinta“. tuometinio TSRS vyriausiojo narkomo (premjero) ir uþsienio reikalø komisaro (ministro). 1812–1875). smulkmeniðkà kritikà. 16–17). Gogolio (Íèêîëàé Ãîãîëü. pats á jà ápuls. Soap opera) melodraminis neaukðto meninio lygio serialas su buitiniu siuþetu. Smitas (Hedrick Smith. 2. kerðtas. Koh 10. 23). Posakio 94 Molotovo kokteilis (angl. Nepalikti akmens ant akmens 1. Dar plg. Posakio autorius – amerikieèiø þurnalistas H. Pirmà kartà jos buvo iðvardytos popieþiaus Grigaliaus I (Gregorius I (Magnus). kuris sen. m. Serialà pertraukdavusi gausi plovikliø ir muilø reklama. raðytojo Ezopo (A…swpoj. Íîâûå ðóññêèå) XX a. plg. ið Pauliaus laiðko romieèiams. pavarde. 1890–1986). nepasiþymi). Naujieji rusai (angl. Panaði patarlës formuluotë yra ir sen. Molotovas Muilo opera (angl. gaðlumas. Romoje reiðkë nekilmingà asmená. Salustijaus (Gaius Sallustius Crispus. iðleidæs tokiu pavadinimu apybraiþà (1990). kuriø realiai nëra. Posakis susijæs su „deðinës-kairës“ prieðprieða.

prastai motyvuotas. Dirty War) negarbingas. nes buvo iðpranaðauta. Dail. bet ðis atsisakæs ir pasiûlæs kreiptis á Pará. fon Hindenburgas (Paul Ludwig Hans Anton von Beneckendorff und von Hindenburg. 1847–1934). Kagelijoje. Posakio autorius – vokieèiø feldmarðalas P. Tomas jiems atsakæs: gelo Merisi da Ca„Jeigu að nepamatysiu jo rankose viniø ravaggio. Atënë – iðminèiumi ir kovos meistru. angl. I pasaulinio karo pradþioje (1914 m. ið savanaudiðkø paskatø pradëtas karas. II ar III a. Posakio autoriumi laikomas sen. vok. Ôîìà íåâåðíûé. jeigu ranka nepaliesiu jo ðono – netikësiu“ (Jn 20. Nevyk Dievo á medá [nes paskui ir su pyragais neiðpraðysi]! Sakoma tam.). Posakis kilæs. gr. Íåïèñàíûé çàêîí) visuotinai priimta ir savaime suprantama elgesio taisyklë ar paprotys.autorius – Kristus. Toji atëjusi nekviesta ir metusi ant vaiðiø stalo aukso obuolá su uþraðu „graþiausiajai“ (sen. lapkritá) laikraðèiui Neue Freie Presse pasakæs: „Karas su P.). Atënë ir Afroditë ir papraðiusios Dzeusà bûti teisëju. Doubting Thomas) skeptiðkas. vienas ið Atënø valdytojø (archontø) Solonas (SÒlwn. – tai mes nugalësim“. kall…sth). angl.Netikintis Tomas (fragm. tiek puolamiesiems karams. kitø informacijà nuolat tikrinantis þnogus. gr. Hermis nuvedæs deives ant Idos kalno. Hera þadëjo padaryti Pará Europos ir Azijos valdovu. ~640–~559 pr. mitas pasakoja apie Tesalijos valdovo Pelëjo ir jûrø nimfos Tetidës vestuves. rus. Unwritten Law. Apple of Discord. Neviernas Tamoðius (Netikintis Tomas) (lenk. Malum discordiae. nepatiklus. taèiau Paris obuolá skyræs Afroditei. ravadþis (Michelanjog jie matæ Kristø. kai abi pusës nesiima aktyviø veiksmø. interpretuojant apaðtalo Tomo elgesá Kristui prisikëlus. Neðvarus karas (pranc. provokuodamos viena kità. La Sale guerre. Posakis atsirado Argentinos valdþios represijø metu (1976–1983). pasakæs tai savo mokiniams apie bûsimà Jeruzalës ðventyklos sugriovimà: „Ið tiesø sakau jums: èia neliks akmens ant akmens“ (Mt 24. 24–25). Dël obuolio labiausiai susiginèijo Hera. apraðytà Jono evan. rus. kad uþtrauksiàs Trojai praþûtá). kai kariðkiø chunta ëmë susidoroti su opozicija ir net niekuo dëtais ðalies pilieèiais. angl. Zankapfel) nesutarimø objektas ar nesantaikos prieþastis. ir 1 6 1 0 ) . Vëliau Paris ið tikrøjø pagrobæs Spartos karaliaus Menelajo graþuolæ þmonà Elenà ir tokiu bûdu iðprovokavæs Trojos karà. Lex non scripta. kur tuo metu gyveno piemenø 95 uþaugintas Paris (jis èia atgabentas dar kûdikystëje. iðskyrus Eridæ. 2). Kitiems apaðtalams pasakius. m. 1571– dûrio ir neáleisiu pirðto á viniø vietà. Gr. Neraðytas ástatymas (lot. Vëliau terminas pradëtas taikyti kitiems tiek vidaus. fon HindenburRusija dabar yra tik nervø reikalas. Nesantaikos obuolys (lot. angl. Nervø karas apie uþsitæsusá konfliktà.). kuris nepagrástai skundþiasi savo padëtimi 96 . e. Niewierny Tomasz. nes toji paþadëjusi jam graþiausios pasaulyje moters meilæ. nesantaikos deivæ. Á lietuviø kalbà posakis iðverstas ið lenkiðkø religiniø tekstø. Posakio autoriumi laikomas romënø istorikas Justinas (Marcus Iunianus Iustinus. nors ir nefiksuotas raðtu. Jei gas Vokietija ir Austrija-Vengrija turës stiprius nervus ir iðlaikys – o jos iðlaikys. Trojos karalaitá. á kurias buvo pakviesti visi dievai.

jog þmogaus likimà tvarkàs Dievas. Pavadinimas atsirado. Never say never!) sakoma. lapkrièio mën. paimti ið broliðko kapo Giedraièiuose (1920 m. nes jis (jie) neþino. kà daro (visas posakis yra „Atleisk jam (jiems). Tàsyk Paryþiuje buvo iðkilmingai uþdegta ir amþinoji ugnis. Niekada nesakyk niekada! (angl. Sophie Auguste Friederike von Anhalt-Zerbst-Dornburg. tokiu pavadinimu iðëjo vienas ið Holivudo filmø apie Dþeimsà Bondà. kà Dievas jam davæs. sferà. Niekas nenorëjo mirti apie situacijà. kovas su bolðevikais. A.ar gyvenimu. gyvenimas visada pakoreguoja visus planus ir pranaðystes. kà darà’“ (Luk 23. Prancûzijoje po Paryþiaus Triumfo arka ir Anglijoje Vestminsterio abatijoje buvo iðkilmingai palaidotas Neþinomasis kareivis. Le soldat inconnu. Su98 V. 1729–1796. kai 1920 m. kai kas nors ima kategoriðkai tvirtinti niekada taip ar anaip nepasielgsiàs. Þalakevièius Jekaterina II . galás áþeisti Dievà. Neþinoma þemë (lot. Posakio autorius – Kristus. valdë 1762–1796). Ïîáåäèòåëåé íå ñóäÿò) negalima smerkti veiksmø. kovos su þeligovskininkais). vok. atleisk jiems. Íåèçâåñòíûé ñîëäàò). kritæs Ilûkðtos apylinkëse (Latvija) per 1919–1920 m. Posakiu tapo Lietuvos kino studijos filmo (1965) pavadinimas. kai 1983 m. Posakis paplito. Netyrinëtos jûros atitinkamai buvo ávardijamos kaip Mare incognitum. Posakis atsirado ið tikëjimo. Neþinomojo kareivio kapas Karo muziejaus sodelyje Kaune. Nugalëtojai neteisiami (rus. èia buvo perlaidoti Neþinomojo kareivio palaikai. turëdamas galvoje ir patá nukryþiavimà. Taip ji esà pasakiusi. kuriais asmuo ar ðalis pasiekë svarbià pergalæ. Unknown Soldier /Unknown Warrior. Neþino. tol þmogui sekasi. Spëjama posakio autorë yra Rusijos carienë Jekaterina II (Åêàòåðèíà Âòîðàÿ. ir kol jis esàs ðalia. buvo perlaidotas Kaune 97 Karo muziejaus sodelyje prieðais paminklà Þuvusiems uþ Lietuvos laisvæ. kaip sargybiniai meta kauliukus ir dalijasi jo drabuþius. gindama rusø karvedá A. kritæs minëtame kare (1921 m. kà privalai’. ið Èervonkos broliðko kapo 1934 m.. Netrukus ði tradicija pagerbti neþinomus savo karius paplito ir po kitas Europos ðalis. Esà tik tada prasidësianèios tikros bëdos. minint antràsias I pasaulinio karo pabaigos metines. kurioje niekas ið kolektyvo savanoriðkai nesutiko aukoti savo interesø ir pan. kà daro!“) apie netinkamai besielgiantá ar besielgianèius. atkuriant sovietmeèiu sunaikintà kapà. Ant aukuro lotyniðkai uþraðyta Redde quod debes ‘gràþink. Vieðpatie. Terra incognita) apie neþinomà sritá. palyginti su dabartinëmis. rus.. Jau kabëdamas ant kryþiaus ir matydamas. 1990 m. „Jëzus meldësi: ‘Tëve. angl. nes jie neþino. Neþinomasis kareivis (pranc. sausá prancûzai kareivio palaikus ið koplyèios perkëlë á dabartinæ kapavietæ). Butkaus nuotr. Nevertinantis to. Lietuvoje Neþinomasis kareivis. 34). ir ðis nustosiàs þmogø globojæs. Posakis ið senosios kartografijos – taip þemëlapiuose bûdavo vadinama dar netyrinëta pasaulio ar kokio þemyno dalis. Filmo reþisierius ir scenaristas – Vytautas Þalakevièius (1930–1996).

kuriame buvo teisiami nacistinës Vokietijos vadovai. 1893–1946) uþuominà. vëliau – specialiuose cenzoriø sàraðuose. m. Riesti nosá. Nuplauti gëdà paðalinti kompromitacijos pasekmes ir vël atgauti kitø pagarbà. arba dievø bausme. Rumiancevo (Ïåòð Póìÿíöåâ-Çàäóíàéñêèé. 1907–1981). XXIV. Lietuviø ir latviø pasakose bei sakmëse taip pat yra likimo neiðvengiamybës motyvas. nors ir sëkmingu. Nulinis variantas (vok. Nota censoria) negarbingai pasielgusius pilieèius. Depresijos ar liûdesio apimto þmogaus poza yra nuleista galva.) „Odþiø“ (I. jog istorijà raðo nugalëtojai. nuo kurios dideliø doziø susergama. atremdamas teisiamojo J. maþomis dozëmis galima iðgydyti. kuris NATO ir TSRS derybose pasiûlæs Tarybø Sàjungai atsisakyti dislokuoti Rytø Europoje tarpkontinentines balisti99 nes raketas SS-20 mainais á amerikieèiø atsisakymà dislokuoti Vakarø Europoje sparnuotàsias raketas Pershing II.vorovà (Àëåêñàíäð Ñóâîðîâ. Vëliau ðià frazæ Niurnbergo procese (1945–1946). 1918. 100 H. iðrëkæs TSRS atstovas prokuroras R. gûþimasis. Posakio mintis yra ir teiginyje. Nuo [savo] likimo nepabëgsi sakoma pateisinant uþgriuvusius individualius sunkumus ar gyvenimo eigà. be dangalø ir pan. angl. 1725– 1796) ásakymo ignoravimu ir savavaliðku. Lachesë (‘lëmëja’) ir Atropa (‘neiðvengiamoji’). pulti á melancholijà ar neviltá. kokia ji esanti. inicijuojant II pasauliná karà (1939 09 01). savo likimo nekeièia ir Kristus. nes TSRS 1939 08 23 – 1941 06 22 buvo Vokietijos sàjungininkë. o nugalëtasis – teisiamasis“. romënø Fortûna ir kt. Senosiose religijose tai darydavusios likimo deivës: baltø Laima (latviø dar ir Mara). Nuda veritas) sakoma apie objektyvø ko nors vertinimà. Ðmitas . Minëtajame procese ðá posaká savo paskutiniame þodyje perfrazavæs nuteistasis H. be papuoðalø. nenutylëtà tiesà. jog þmogaus likimas nuo pat gimimo yra nulemtas. pradëjæs já taip: „Nugalëtojas visada yra teisëjas. Null variant) apie gráþimà á pirmines derybø sàlygas. Similia similibus curantur) medþiaga. Nuo ko susirgai. graikø trys Dzeuso dukros moiros – Klotë (‘verpëja). Rusijos-Turkijos karo (1768–1774) metu apkaltintà vyriausiojo vado P. jog reikia ásigilinti ir á TSRS vaidmená. Posakio autorius – Vakarø Vokietijos federalinis kancleris H. Ribentropo (Ullrich Friedrich Willy Joachim von Ribbentrop. nors já puikiai þino. Geringas (Hermann Göring. Rudenko (Ðîìàí Ðóäåíêî. Krikðèioniðkojoje tradicijoje likimà lemiàs Dievas. Antikiniuose mituose herojaus mëginimai keisti iðpranaðautà likimà visada baigiasi arba nesëkme. Ið pradþiø þenklà dëdavo ant kûno ar drabuþiø. 65– 8 pr. nepagraþintà. Þodþiai ið romënø poeto Horacijaus (Quintus Horatius Flaccus. Nukabinti (Nuleisti) nosá nusiminti. Ðmitas (Helmut Heinrich Waldemar Schmidt. e. Vienas ið pagrindiniø homeopatijos principø. Nuoga tiesa (lot. 1729–1800). kancleris 1974–1982). Posakis grástas tikëjimu. Romos cenzoriø teisës þenklinti tam tikru þenklu (lot. Manoma. nuogos moters pavidalu – tokià. apie vienodas sàlygas visoms suinteresuotoms pusëms. kad posakis kilo ið sen. Antikos skulptoriai tiesà vaizdavæ alegoriðkai. t. Dar plg. Turtukajaus tvirtovës ðturmu 1773 m. tuo ir gydykis (lot. 1893–1946). g. 7). y. o Lenkijos dalybos buvo numatytos Vokietijos-TSRS sutartimi.

31). metanèià malkø á lauþà. 24). Odekolonas (pranc. 1709 m. Pakelti pirðtinæ priimti iððûká á dvikovà. nematydamas jo nusikaltimo sudëties ir „pamatæs. Husas J. 14). nusidëjëlis ar atsiskyrëlis nuo tikinèiøjø bendruomenës. 176).) (Oratio in L. disputà ir pan. pamatæs senutæ. ir að esu jûsø Dievas“ (Ez 34. argi jis nepaliktø devyniasdeðimt devyniø kalnuose ir neitø ieðkoti nuklydusios? /…/ Taip ir jûsø dangiðkasis Tëvas nenori. o sàmyðis vis didëja. 2. atskalûnas. Eau de Cologne. nusimazgojo rankas minios akivaizdoje ir tarë: ‘Að nekaltas dël ðio teisiojo kraujo. Kölnisch Wasser ‘Kelno vanduo’) vandens. 106–43 pr. O ðventas naivume! (lot. pas kurá þydai atvedë teisti suimtàjá Kristø. Dël veiksmaþodþio reikðmës þr. Catilinam I. kad nieko nelaimi. vengiant atsakomybës. krikðèioniø baþnyèios mokymo nesilaikantis þmogus. O sancta simplicitas!) sakoma apie naivø. 31). e. ið Senojo Testamento per Kristaus palyginimus ir alegorijas avies metafora patekusi ir á krikðèioniðkàjà kultûrà. Pro Rege Deiotaro. drauge su ja atëjo ir sàvokos (ið)ganytojas. Jûs þinokitës!’“ (Mt 27. Nutraukti gyvybæ sukelti mirtá. paëmë vandens. odekolonà iðrado Kelno gyventojas J. ant kurio jis buvo deginamas uþ reformacines „erezijas“. m. M. Gyvybës siûlas. ginèà. patiklø þmogø. Senovës þydø – gyvuliø augintojø – kultûroje avies metafora gana daþna: visuomenë èia neretai suvokiama kaip Dievo banda. O tempora. Pasak gr. Posakio autorius – romënø politikas. Taip suðukæs èekø teologas ir kultûros veikëjas J.: „Jûs esate mano kaimenë. Pats paklydusios avies motyvas irgi yra Senajame Testamente: „Klajoju lyg paklydusi avis“ (Ps 119. Naujajame Testamente Romos vietininkas Pilotas. mano þmogiðkos ganyklos avys. likti niekuo dëtam. jos ástatymais ar gyvenimo bûdu. kurià jis pats ar per kunigus ganàs. M. 1685–1766). filosofas ir oratorius Ciceronas (Marcus Tullius Cicero. Kristus paklydusios avies palyginimà taiko tikinèiøjø bendruomenei: „Kaip jums atrodo: jeigu kas turëtø ðimtà aviø ir viena nuklystø. O laikai. 1369–1415). Odekolonà ið pradþiø vartojo kaip vaistà (laðus). Odekolonu kvepintis labai mëgæs Napoleonas Bonapartas. o dabar sugráþote pas savo sielø ganytojà ir sargà“ (1 Pt 2. Mesti pirðtinæ. pastorius ‘piemuo’. Þr. Olimpinë ramybë santûrumas panikos ar suirutës metu. Husas (Jan Hus. XI. nuþudyti. o mores!) sakoma stebintis ar piktinantis konkreèia visuomene. taèiau vëliau 101 jis iðpopuliarëjo kaip kvepalai. vartojamas parfumerijoje. mitø. 25). Paklydusi avelë 1. vok. 2. bûdavæ abejingi þmoniø jausmams ir kanèioms. o paproèiai! (lot. kad praþûtø bent vienas ið ðitø maþutëliø“ (Mt 18. In Verrem IV. kurá esà derëtø vël atvesti á tikëjimà. tikinèiøjø lyginimà su avimis tæsia ir Kristaus mokiniai: „Jûs buvote tarsi paklydusios avys. 12. 55. Farina .Nusiplauti rankas atsisakyti priimti sprendimà. etilo spirito ir kvapiøjø medþiagø miðinys. Olimpo kalne esantys nemirtingieji dievai visada laikydavosi santûriai. plg. visuomenës normø nesilaikantis þmogus. 102 J. Farina (Johann / Giovanni Maria Farina.

Palikti uþ borto atsisakyti partneriø ar juos paðalinti ir tæsti kà nors (veiklà, varþybas ir pan.) be jø. Posakis kilæs ið laivininkystës praktikos, kai iðkritusiojo ið laivo ar valties neástengdavo iðgelbëti, o iðmestojo negelbëdavo. Pandoros skrynia (lot. Dolium Pandorae) nelaimiø ðaltinis. Gr. mite, apraðytame sen. gr. poeto Hesiodo (`Hs…odoj, Hesiodus, VIII–VII a. pr. m. e.) poemoje „Darbai ir dienos“, Pandora (gr. Pandèra) buvo Dzeuso ásakymu Hefaisto sukurta pirmoji moteris, á kurià dievai sudëjæ visas moteriai bûdingas ypatybes: groþá, aistrà, klastà ir kt., taip pat iðmokæ verpti ir austi. Pandora reiðkia „visa dovanojanti“ (liaudies etimologijoje – „visø dovana“). Ja Dzeusas ketino atkerðyti Prometëjui uþ jo dovanotà þmonëms ugná ir padaryti þmones nelaimingus. Pandora buvo nusiøsta á þemæ ir padovanota Prometëjo broliui Epimenëjui drauge su indu (statine?), uþdraustu atidengti. Smalsumo pagauta Pandora indà atidengusi, o ið jo pasklidusios po þmones ten laikytos ydos, ligos, vargai ir kitos blogybës; Pandorai paskubomis uþvoþus dangtá, ant dugno likusi tik viltis (Hesiodas, 60-99). Paniðka baimë didþiulë nevaldoma baimë. Pavadinta sen. gr. miðkø ir ganyklø oþiakojo dievo Pano, piemenø ir medþiotojø globëjo, vardu. Panas priekabiaudavæs prie nimfø, siekdamas jø artumo; tos, iðsigandusios ir jo iðvaizdos, ir ketinimø, stengdavusios pabëgti ir pasislëpti.
Panas moko Dafná groti savo fleita. Pompëja (I a. pr. m. e.).

Pasakyta – padaryta (lot. Dictum factum) apie ágyvendintà paþadà. Posakio autorius – romënø dramaturgas Terencijus (Publius Terentius Afer, ~195–~159 pr. m. e.), pavartojæs já komedijose „Andrija“ (Andria, II, 381) ir „Pats save baudþiàs“ (Heauton Timorumenos, IV, 760). Pasaulio bamba (angl. Navel of the World) 1. pasaulio centras; 2. egocentriðkas, labai save sureikðminantis þmogus ar visuomenë. Sen. Graikijoje pasaulio centru laikytas konuso formos akmuo Delfø miesto Apolono ðventykloje. Graikiðkas to akmens pavadinimas buvo omphalos ‘bamba’. Pasak legendos, Dzeusas pasiuntæs du erelius apskristi pasaulá; ten, kur ereliai susitikæ, buvæs pasaulio centras. Tokiais akmenimis-bambomis Vidurþemio jûros kraðtuose paþymëtø pasaulio centrø buvo keletas, taèiau þymiausias jø buvo Delfuose. Pasiraitoti rankoves kibti á darbà, ðokti dirbti. Senovëje drabuþius siûdavæ su ilgomis platëjanèiomis rankovëmis; buvo mada siûti rankoves iki keliø ar net iki þemës, tad norint kà nors dirbti, rankoves tada reikëdavæ pasiraitoti. Paskutinë vakarienë 1. katalikø baþnyèioje – ðvenèiausiasis sakramentas; 2. vakaro valgis prieð koká nors svarbø ávyká, kelionæ ar iðsiskyrimà. Pasak Naujojo Testamento, Kristus prieð suëmimà ir mirtá paskutiná kartà pavakarieniavæs kartu su savo mokiniais.
Paskutinë vakarienë pagal Leonardo (Leonardo da Vinci, 1452– 1519) freskà. Bareljefas Punsko (Lenkija) baþnyèios ðventoriuje.
A. Butkaus nuotr.

103

104

Paskutinis mohikanas (angl. The Last of the Mohicans) kas nors paskutinis, likæs ið nykstanèios þmoniø grupës, kolektyvo ar bendruomenës. Tokiu pavadinimu 1826 m. iðëjo amerikieèiø raðytojo Dþ. Kuperio (James Fenimore Cooper, 1789–1851) romanas, kurio pagrindinis herojus yra paskutinis mohikanø genties indënas.

Paukðèiø kalba (rus. Ïòè÷èé ÿçûê) 1. nesuprantama kalba; 2. profesinis þargonas. Posakio autorius – Maskvos universiteto astronomijos profesorius D. Perevoðèikovas (Äìèòðèé Ïåðåâîùèêîâ, 1788–1880), ðitaip apibûdinæs manieringà ir siaurai vartojamø terminø prigrûstà rusø filosofø 1820–1840 m. raðtø kalbà.
Dþ Kuperio portretas (fragm.). Dail. Dþ. Dþarvis (John Wesley Jarvis, 1781? –1839).

Paskutinis þodis 1. nuteistojo asmens kalba po nuosprendþio paskelbimo ar prieð egzekucijà; 2. galutinis kokio nors klausimo sprendimas; 3. naujausias ko nors modelis. Patrankø mësa (pranc. La chaire à canons) kareiviai. Posakio autorius – prancûzø poetas F. de Ðatobrijanas (FrançoisRené de Chateaubriand, 1768–1848), pavartojæs já panflete „Apie Bonapartà ir Burbonus“ (De Buonaparte et des Bourbons, 1814), kuriame raðo, jog Napoleono valdþios akyse prancûzø gyvybë tapo bevertë ir kad ðaukiamus á kariuomenæ vyrus imta vadinti þaliava bei patrankø mësa. Kiek anksèiau V. Ðekspyras (William Shakespeare, 1564–1616) tragedijoje „Henrikas IV“ vieno veikëjo lûpomis kareivius F. de Ðatobrijanas pavadinæs parako maistu. Pats velnias kojà nusilauð apie didelæ netvarkà ar sunkiai pereinamas kelio kliûtis. Mituose ir sakmëse velnio gyvenamoji aplinka yra pelkës, brûzgynai, sàvartos ir kita þemdirbystei netinkama þemë. Posakis reiðkia, kad kalbama apie dar didesnæ netvarkà, negu velniðkoji.
105

Paukðèiø pienas 1. absoliuèios gerovës rodiklis (lietuviai dar sako gulbës pienas; gegutës pienas); 2. toks konditerinis skanëstas (ppr. saldainis). Posakis siekia antikinius laikus ir randamas Aristofano (’Aristof£nhj, Aristophanes, ~450–~380 pr. m. e.), Strabono (Str£bwn, Strabo, ~63 pr. m. e.–24), Lukiano (LoukianÒj, Lucianus, 120–180) kûriniuose ir darbuose. Paukðèiø takas balkðva juosta giedrame nakties danguje, nusidriekusi beveik per visà skliautà – mûsø galaktikos þvaigþdþiø ir ûkø ðvytëjimas. Pavadinimas þinomas tik baltams, finougrams, ir tiurkø kalboms, plg. la. Putnu ceïð, est. Linnutee, suom. Linnunrata. Tikëta, kad pagal já paukðèiai orientuojasi, migruodami á ðiltuosius kraðtus ir atgal (ornitologiniai tyrimai tai patvirtino). Tuo tarpu Antikoje tai vadinta Pieno taku (gr. Galax…aj, lot. Via Lactea); ið èia per lotynø kalbà pavadinimas pateko á kitas Europos kalbas (plg. angl. Milky Way, rus. Ìëå÷íûé ïóòü), o graikiðkuoju pavadinimu pradëtos vadinti galaktikos. Pieno tako atsiradimà gr. mitas aiðkina taip: gimus Herakliui, jo tëvas Dzeusas, norëdamas, kad sûnus gautø dieviðkø savybiø (Heraklio motina buvo mirtinga moteris Alkmenë), slapta prineðæs kûdiká mieganèiai Herai prie krûties. Pabudusi ir pamaèiusi, jog þindo nepaþástamà kûdiká, Hera iðplëðë jam ið burnos krûtá, o pieno èiurkðlë perskrodë dangø ir sustingo.
106

Pieno taku ðià galaktikà vadina ne visos tautos. Ðvedams tai ‘þiemos takas / gatvë’ (Vintergatan), kinams ir jø kaimynams, áskaitant ir japonus, tai yra ‘sidabrinë upë’ ar ‘dangaus upë’. Paþadëtoji þemë visø lûkesèiø iðsipildymo vieta, kurioje vyrauja visuotinë laimë, gerovë, taika. Senajame Testamente taip skamba Dievo paþadas Mozei iðvesti þydus ið Egipto: „nuþengiau iðgelbëti ið egiptieèiø rankø ir nuvesti ið to kraðto á gerà ir erdvø kraðtà, á kraðtà, tekantá pienu ir medumi“ (Ið 3, 8); „Að paþadu iðvesti jus ið Egipto kanèios á kraðtà kanaanieèiø, hetitø, amorieèiø, perizitø, hivitø ir jebusitø, á kraðtà, tekantá pienu ir medumi“ (Ið 3, 17). Posakis yra ir Naujajame Testamente Pauliaus laiðke þydams, kuriame jis primena jø istorijos fragmentus: „Tikëdamas jis (Abraomas – A.B.) apsigyveno paþadëtoje þemëje, tarytum svetimoje, ásikûræs palapinëse su Izaoku ir Jokûbu, to paties paþado paveldëtojais“ (Þyd 11, 9). Paþink save (gr. gnwqi seautÒn , lot. Nosce te ipsum) susivok, ko tu nori gyvenime, kad bûtum laimingas, ir kokios yra tavo fizinës bei dvasinës galimybës siekti uþsibrëþtø tikslø. Be to, paþinæs save, geriau suprasi kitus. Uþraðas, buvæs Apolono ðventykloje Delfuose (Graikija), kurio autoriais laikomi septyni didieji gr. iðminèiai, o romënø poetas Juvenalis (Decimus Iunius Iuvenalis, ~ 50/65 – ~ 127) „Satyrose“ teigë, jog „Þodþiai paþink pats save! ið dangaus ligi mûsø atëjo“ (XI, 27). Ðá posaká labai mëgæs sen. gr. filosofas Sokratas (Swkr£thj, Socrates, ~470–399 pr. m. e.), todël autorystë kartais priskiriama jam. Penktoji kolona (isp. Quinta columna) slaptieji prieðo sàjungininkai ir pagalbininkai, kenkiantys ið vidaus. Taip pirmiausia buvo pavadinti generolo F. Franko (Francisco
107

Franco, 1892–1975) ðalininkai Madride per jo apsiaustá 1936 m. Ispanijos pilietinio karo (1936–1939) metu. Taip juos pavadinæs frankistinis brigados generolas E. Mola (Emilio Mola Vidal, 1887–1937), radijo kreipimesi á madridieèius pasakæs, kad keturias jo armijos kolonas, mestas á Madrido ðturmà, paremsianti dar ir penktoji kolona, esanti paèiame Madride.

E. Mola

Per kanèias á þvaigþdes (lot. Per aspera ad astra) sakoma, kai norima pabrëþti, jog dideli tikslai ar ðlovë pasiekiami tik sunkiu darbu. Posakis pavartotas romënø filosofo, dramaturgo ir politiko Senekos Jaunojo (Lucius Annaeus Seneca, 4 pr. m. e.–65) tragedijoje „Pamiðæs Herkulis“. Visas posakis èia skambàs taip: Per aspera sic itur ad astra ‘per kanèias taip einama á þvaigþdes’ (Hercules Furens, II, 437); ðiuos þodþius pasako Herkulio þmona Megara Tëbø valdovui Li- Seneka Jaukui, tikëdamasi, kad Herkulis bus paimtas á nasis dangø, kaip Jupiterio sûnus. Taèiau pirmasis posaká sic itur ad astra pavartojæs romënø poetas Vergilijus (Publius Vergilius Maro, 70–19 pr. m. e.) „Eneidoje“, kur tuos þodþius pasako Apolonas Enëjo sûnui Askanijui Jului, girdamas já uþ narsà (Aeneid, IX, 641). Ðá Vergilijaus posaká astronomai vëliau perfrazavo á hinc itur ad astra ‘èia einama á þvaigþdes’ ir vartoja observatorijoms apibûdinti. Toks uþraðas yra ir virð Vilniaus universiteto observatorijos durø. Permainø vëjai (angl. Wind of change) ið esmës besikeièianèios sàlygos, aplinkybës, naujoviø visuma. Posakio autorius – Didþiosios Britanijos politinis veikëjas H. Mak108

milanas (Harold Macmillan, 1894–1986, premjeras 1957–1963), vienoje ið savo kalbø 1960 m. pasakæs: „Permainø vëjas dvelkia virð þemyno“, turëdamas galvoje iðsivaduojamàjá sàjûdá Afrikoje.
H. Makmilanas

Perþengti Rubikonà padaryti lemtingà sprendimà, po kurio nebegalima atitaisyti padëties. Rubikonas (‘raudonasis’) buvo upelis, skyræs Romà nuo jos provincijos Galijos. Galijos valdytojui Julijui Cezariui (Gaius Iulius Caesar, 100–44 pr. m. e., valdë 49–44 pr. m. e.) senatas buvo uþdraudæs savo legionus ávesti á Romos teritorijà. 49 pr. m. e. Cezaris su savo legionais perþengë Rubikonà ir pradëjo pilietiná karà. 45 m. per. m. e. Cezaris galutinai nugalëjo Pompëjø ir tapo Romos imperatoriumi. Legenda pasakoja, kad abejoniø valandà Cezariui pasirodæs milþiniðkas trimitininkas, kvietæs já perþengti upelá. Cezaris palaikæs tai geru þenklu ir ryþæsis perþengti. Pikta akis þvilgsnis, kuris gali pakenkti: nuþiûrëti, uþburti ir pan. Senovëje tikëta, kad piktà ar nemalonø þvilgsná turá burtininkai bei raganos ir kad savo kerus jie galá skleisti þvilgsniu. Pilietinë dràsa (rus. Ãðàæäàíñêîå ìóæåñòâî) ryþtas ir dràsa, atiekant savo pilietinæ pareigà, nesibijant galimø represijø ar oponentø kerðto. Tokiu pavadinimu rusø poetas dekabristas K. Rylejevas (Êîíäðàòèé Ðûëååâ, 1795–1826) paraðæs odæ (1823).

sakis kilo ið Prancûzijos valstybës veikëjo kardinolo Riðeljë (Cardinal-Duc de Richelieu, 1585–1642) padëjëjo pravardës. Riðeljë deðinioji ranka ir patarëjas buvo vienuolis kapucinas tëvas Þozefas (Joseph), neðiojæs pilkà Trigubas Riðeljë portretas. sutanà (ið èia ir pravardë), tuo Dail. F. de Ðampanas (Philippe tarpu kardinolo apranga yra de Champaigne, 1602–1674). ryðkiai raudona. Vëliau pilkuoju kardinolu pradëtas vadinti ir pats Riðeljë. 1622 m. tapæs kardinolu, o nuo 1624 m. – pirmuoju Karaliðkosios tarybos ministru, jis iki gyvenimo pabaigos iðliko faktiðkasis Prancûzijos valdovas, valdant karaliui Liudvikui XIII (Louis XIII, 1601–1643, valdë 1610–1643). Pilti alyvos á ugná (lot. Oleum addere camino) dar labiau komplikuoti ir taip sudëtingà situacijà ar aðtrinti konfliktà. Posakio autorius – romënø poetas Horacijus (Quintus Horatius Flaccus, 65–8 pr. m. e.), pavartojæs já „Satyrose“ (II, III, 320). Pinigai nesmirda (lot. Pecunia non olet ‘pinigai kvapo neturi’) sakoma, pateisinant neðvariu ar nusikalstamu darbu ásigytus pinigus. Posakis ið istorijos apie Romos imperatoriø Vespasianà (Caesar Vespasianus Augustus, 9–79, valdë 69–79), kurio sûnus Titas priekaiðtavæs tëvui, kam ðis apmokestinæs vieðuosius tualetus. Vespasianas prikiðæs sûnui prie nosies kelias monetas ir paklausæs, ar jos turi kvapà. Sûnui atsakius neigiaVespasianas

K. Rylejevas

Pilkasis kardinolas slaptas asmuo, darantis átakà vykdomàjà valdþià turintiems pareigûnams; faktiðkasis valdytojas. Po109

110

~423–347 pr. pasiekus uþsibrëþtà tikslà. Plato. 319–272 pr. Leninas Pirmoji ðalies dama (angl. taip pat Makedonijos karalius (288-284. m. 297–272 pr. Svetonijaus amþininkas Juvenalis (Decimus Iunius Iuvenalis./ juk visuomet malonu uþuosti pelno kvapelᓠ(Lucri bonus est odor ex re qualibet) (XIV. pasakyti 1917 m.) buvo Epyro (vakarinë Graikijos pakrantë) karalius (306–302. Medisono (James Madison. 1830–1903). Fièinas . e. The first lady) ðalies prezidento þmona. Pirmiausia paimsim valdþià. jo politinis tikslas paaiðkës po to“. o paskui paþiûrësim sakoma. tolygi pralaimëjimui. kai neþinoma ar nenumatoma. vienas didþiausiø to laiko Romos prieðø.). – pirmàja dama tàsyk buvo pavadinta H. 1809–1817) naðlei Dolei Medison (Dolley Payne Todd Madison. Platonas veikale „Puota. m. neiðsiaiðkinus visø sàlygø ar aplinkybiø. 1784–1850. Pyras (PÚrroj. Platoniðka meilë (lot. e. Po. Vita divi Vespasiani. 273-272 pr. Teiloras (Zachary Taylor. Medison sakis iðpopuliarëjo. iðvertæs sen. Lein (Harriet Rebecca Lane Johnston. Ðis epizodas apraðytas romënø istoriko Svetonijaus (Gaius Suetonius Tranquillus. e. ~ 69 – ~ 130) veikale „Dvylikos Cezariø gyvenimas“ (De vita XII Caesarum. nes ji 111 M. nevedusio prezidento Dþ. kas veikti.) raðtus á lotynø kalbà. padëjusi jam ðeimininkauti Baltuosiuose Rûmuose.. Posakio autorius – italø filosofas neoplatonistas M. Lenino (Âëàäèìèð Óëüÿíîâ-Ëåíèí. Pyro pergalë nereikðminga ir su didþiuliais nuostoliais pasiekta pergalë. Kai kurie jo mûðiai su romënais laimëti labai sunkiai. filosofo Platono (Pl£twn.mai. 1768–1849). Perfrazuoti rusø bolðevikø vado V. Fièinas (Marsilio Ficino. Pyrros. prez. Aleksandro Makedonieèio giminaitis. JAV spaudoje ðis titulas pirmà kartà pasirodë 1860 m. prez.D. tëvas jam paaiðkinæs. Spëjamas posakio autorius – JAV prezidentas Z. karvedys. ~ 50/65 – ~ 127) pinigø „kvapo“ motyvà iðpopuliarinæs vienoje ið savo „Satyrø“: “/. 1849–1850). 1751–1836. Nerdlindþerio (Charles Frederic Nirdlinger. 1870–1924) þodþiai. ið tiesø buvo mûsø Pirmoji Dama (First Lady) iðtisà pusæ amþiaus“. XXIII). Baèeneno (James Buchanan. 1791–1868. bandþiusá kaip parðà parduoti katæ maiðe. kai 1911 m. 204–205).. ásitraukti á koká renginá ar veiklà.). spalio perversmo iðvakarëse: „Valdþios paëmimas yra sukilimo reikalas. prez. Z. be erotikos ir sekso. Pirkti katæ maiðe rizikuoti ásigyti kà nors. Mirus buvusio JAV prezidento Dþ. m. Amor platonicus) tik dvasinë partnerio meilë. kad jos gautos ið naujojo mokesèio. Po mûðio prie Auskulo (279) Pyras pasakæs: „Dar viena tokia pergalë mane visiðkai sunaikins“. Niujorke buvo pastatyta È. 1857–1861) graþuolë dukterëèia.1860?–1940) pjesë. prieð tai neapþiûrëjus. pavadinta „Pirmoji ðalies dama“ (The First Lady in the Land). e. Teiloras per jos laidotuves esà pasakæs: „Ji niekada nebus uþmirðta. gr. arba Apie meilæ“ dialogo forma iðdësto savo pa112 V. Posakis kilæs ið daugeliui tautø þinomo anekdoto apie sukèiø. 1433–1499). m.

K. Prancûzijos karaliaus Liudviko XV (Louis XV. nepatriotiðka. Au reste. Posakio autorë – amerikieèiø raðytoja G. Stein.y. Romane vaizduojamas provincialo vaikino. taèiau ne visa. Vechteno (Carl Van reikðmæ iðpopuliarino kitas amerikieèiø Vechten. 1899–1961) romane „Fiesta (Saulë taipogi teka)“ (1926). Ðiuos Þ. prisitaikyti prie jos. M. taèiau tarp vyro ir jaunuolio. le deluge) egoistinë nuostata. likimas ir puoselëtø lûkesèiø netektis. V. Politinë prostitutë politikas. Pleiðtas pleiðtà varo (lot. Lost Generation) apolitiðka.) frazë ið „Laiðkø draugams“ (Epistularum ad familiares. Plius minus (lot. A. Þ. –1766). de Balzako (Honoré de Balzac. Une generation perdue. jis esà nebesugebàs gráþti á taikià visuomenæ. 1685 prûsams Rosbacho mûðyje (1757). Perfrazuota romënø politiko. Posaká ir jo pirminæ G. 1874– 1946). Natyras (Jean Prancûzijos kariuomenës pralaimëjimo Marc Nattier. Kamenevà su G. filosofo ir oratoriaus Cicerono (Marcus Tullius Cicero. guosdama karaliø po retas (fragm. Cuneus cuneum trudit) sakoma. kai kokios nors veiklos rezultatus ketinama panaikinti tais paèiais bûdais. 113 Politinis lavonas susikompromitavæs ar sukompromituotas politikas. apibûdindamas bendraþygius S. mingway. Stein (Gertrude Stein. dvasinio groþio paþinimà. Posakio autorë – Þana Antuanetë Puason (JeanneAntoinette Poisson). negalvojant nei apie ávaizdá istorijoje. Hemingvëjus (Ernest He. Prarastoji karta (pranc. valdë nuo 1715) favoritë nuo 1745 m. kas paraðyta. 12). pavadinusi ðitaip prastà automechanikà. Puason portþodþius ji pasakius. skeliant pliauskà) galima stumti toliau kitu pleiðtu. Prarastos iliuzijos (pranc. gali bûti tiesa. Les illusions perdues) neiðsipildþiusios viltys. daþnai keièiantis savo paþiûras ir narystæ partijose.). 106–43 pr. prarastoji karta yra kare dalyvavæs jaunimas – iððvaistæs geriausius savo metus þudynëms ir smurtui. vëliau bolðevikinei publicistikai. Pasak raðytojos. m. atvykusio á Paryþiø ir svajojusio tapti garsiu poetu. nebeturintis perspektyvø tæsti politinës karjeros.nuotr. Posakiu tapæs O. cituodamas G. arba kitaip – markizë de Pompadur (marquise de Pompadour. après nous. 1880–1964) raðytojas E. angl. 1710–1774. 114 . nei apie veiklos padarinius ateinanèioms kartoms. Liber V. Stein posaká kaip romano epigrafà: Visi jûs – prarastoji karta. ~27–66) kûrybos (Satiricon. nusivylimas kuo nors. buvusá karo dalyvá. Gali bûti parafrazë ið Gyvasis lavonas (þr. Po mûsø (manæs) nors ir tvanas (pranc. t. jog reikia rûpintis tik savo gyvenimo gerove. maþdaug. Epistula non erubescit ‘laiðkas nerausta’) raðyti galima viskà. 1721–1764).þiûras apie idealià. merkantiliðka visuomenës dalis. pradþioje buvæs bûdingas Rusijos socialdemokratinei. Posakis paimtas ið buities – ástrigusá pleiðtà (pvz. e. Zinovjevu dël jø straipsnio menðevikø laikraðtyje Íîâàÿ æèçíü. Dail. Posakis ið romënø raðytojo satyriko Petronijaus (Gaius Petronius Arbiter. 1799–1850) trilogijos (1837–1843) pavadinimas. XX a. LII). Plus minus) apytikriai. kuriame ðià frazæ pavartoja Leninas. dvasinæ meilæ. Posakis. kuriais jie buvo pasiekti. Posaká vëliau iðpopuliarino filmas „Leninas spalyje“ (1937).). Popierius viskà pakenèia (lot.

budëkite! Jûsø prieðas velnias kaip riaumojantis liûtas slankioja aplinkui. Londonas K. atsakymas bûdavæs Reprosit! ‘jums irgi’. Dail. kuri jam buvusi per trumpa. Pieðinys antikinëje amforoje (VI a. e. kurio plunksnomis toji puoðusis. Londono (Jack London. rëmai. á kuriuos per jëgà kas nors spraudþiama. skatinimas bûti veikliems. jei bajorystës dokumentai bûdavæ nepakankami ar iðaiðkëdavusi jø klastotë. Kitur nurodoma. Protëviø ðauksmas (angl. arba gracijø filosofija“ (Musarion oder die Philosophie der Grazien. Pro medþius miðko nemato (vok. Posakio autorius – vokieèiø poetas K. 8). Prieðas nesnaudþia ironiðkas perspëjimas tiems. kur tiek darbo. Gloriari alienis bonis ‘girtis svetimomis gërybëmis’) dangstytis svetima ðlove ar nuopelnais. Brain drain ‘smegenø nutekëjimas’. F. The Call of the Wild ‘gamtos ðauksmas’) pagrindiniai instinktai. 116 115 . mite Prokrustas buvæs milþinas Tesëjas ir Prokrustas.’) specialistø. m. ið kuriø specialistai emigruoja á Vakarø Europà. plëðikas. kam lova bûdavusi per trumpa. prisiviliodavæs keliautojus ir guldydavæs juos á lovà tam. tykodamas kà praryti“ (1 Pt 5. Jagemanas (Ferdinand Jagemann. –50) pasakëèios apie iðdidþià kuosà ir povà. nei vëliau kuosos. Vylandas (Christoph Martin Wieland. kas turi varþovø ar konkurentø. padëtá. ypaè britø. 1733– 1813). rus. plg.Prasti (Blogi) popieriai apie nepalankià kieno situacijà. Lietuvoje. kad numarintø kanèiose: tiems. 1780 –1820). pasàmonë.: „Bûkite blaivûs. Dþ. Protø nutekëjimas (angl. nukirsdavæs kojas. p.). Posakis galëjo atsirasti XIX a. kad Vylandas já perfrazavæs ið vokieèiø poeto F. Prokrustà nuþudæs Tesëjas. kai carinë valdþia ëmësi bajorystës revizijos ir tikrieji bei apsimetëliai bajorai stengësi dokumentiðkai jà árodyti. kai daug inþinieriø ir mokslininkø. Hagedorno (Friedrich von Hagedorn. e. kai per smulkmenas nematoma esmës. 1768). m. Vylando portretas (fragm.). pavartojæs já poemoje „Mûzarionas. Óòå÷êà ìîçãî⠑t. 1876– 1916) apysakos lietuviðko pavadinimo. tuos. Prokrusto lova dirbtinë norma. taèiau jos nepriëmæ nei povai. nusiþiûrëto ið rusiðko vertimo Çîâ ïðåäêîâ. mokslininkø emigracija. Prozit! (lot. Panaðø laikotarpá dabar patiria posovietinës ðalys (tarp jø ir Lietuva). 15 pr. Posakis kilæs ið amerikieèiø raðytojo Dþ. juos savintis ir jais didþiuotis. ëmë keltis gyventi á karo nepaliestas JAV. Posakis ið romënø raðytojo Fedro (Phaedrus. pr. – iðtempdavæs. Puoðtis svetimomis plunksnomis (lot. Posakis atsirado po II pasaulinio karo. Pasakëèios siuþeto autoriumi Fedras nurodo Ezopà. kam per ilga. Perfazuota ið apaðtalo Petro pamokymø. Ið lotynø kalbos ðis ritualinis vaiðiø þodis paplito kitose Europos kalbose. Posakis turëjo pradinæ dokumentø vertinimo reikðmæ. blogus reikalus. Den Wald vor lauter Baumen nicht sehen) sakoma. tiek buities sàlygos bei atlyginimai buvo kur kas geresni nei karo nualintoje Europoje. atitinka lietuviø á sveikatà! Taip sakydavo uþgerdami romënai. Prosit! ‘tegul eina á gera’) linkëjimas uþgeriant. Gr. paguldæs plëðikà á jo paties lovà. 1708–1754) eilëraðèio „Horacijus“.

paraðytas 1832 m. 1908–1957). Puðkinas (Àëåêñàíäð Ïóøêèí. apðaukusi juos raganomis. Witch-hunt. Dar plg. reèiau – kitaip nuþudomas. 2. 9). 1810– 1873). Ïèð âî âðåìÿ ÷óìû) nerûpestingas. Bokaèas puota. Bleiras) (George Orwell. rus. Todël Dûmos opozicija ieðmininkais praminusi smulkius pareigûnus. kuriems vyriausybë suversdavusi visà kaltæ dël esanèios netvarkos. pagal ðkotø poeto Dþ. bûdavo sudeginamas ant lauþo. kol epidemija nurims. Rasti ieðmininkà (rus. eretikø) persekiojimà. m. kai Europoje baþnyèia itin suaktyvino þyniuoniø. 1938). Aktyviausias raganø procesø laikotarpis buvo 1400–1700 m. þmogus ppr. ~4 pr. 1903–1950) knygoje „Katalonijai pagerbti“ (Homeage to Catalonia. e. Baltazaro Dþ. Posakis gali bûti ir bendro indoeuropietiðkojo folkloro paveldas. Termino autorius – vokieèiø þurnalistas ir politikas A. taèiau raganavimu apkaltinti ir fizinio tardymo neiðtvëræ þmonës. Dar plg. ðnipinëjimu TSRS naudai (kas tam tikrais atvejais pasitvirtino). Raganø medþioklë (angl. kaltë ppr. Îõîòà íà âåäüì) 1. dar plg. Mozës suraðytame kodekse.Puota maro metu (rus.–65) (Apocolocyntosis. Pati sàvoka galëjo atsirasti ið italø raðytojo Dþ. Senekos paimtas ið gyvosios kalbos. linksmas gyvenimas visuotinës suirutës ar karo metu. raganiais. kai tikrieji kaltininkai yra vadovai. Atpirkimo oþys. siauèiant marui Florencijoje. Orvelas (tikroji pavardë – E. Procesuose átariamieji buvo kaltinami antiamerikietiðka veikla. ~1313–1375) knygos „Dekameronas“. 1816). kaip. epizodà su Sauliumi 1 Sam 28. Posakis atsirado XX a. 1799–1837). kitaminèiø (ppr. Kentëjo ir niekuo dëti. pradþioje Rusijos Dûmoje. Posakis atsirado Renesanso laikais. ðëtono sàjungininkais. 7–9). fon Rochau (August Ludwig von Rochau. plg. kurios pradþioje pasakojama. 3. taip pavadinæs dramatiðkas scenas. aiðkiaregiø ar religiniø kitaminèiø (vad. „Árodþius“ raganavimà. inicijuoti senatoriaus Dþ. kai JAV prasidëjo komunistø demaskavimo ir persekiojimo procesai. þolininkø. „septynios damos ir trys jauni vyriðkiai“ su savo tarnaitëmis ir tarnais nusprendþia pasitraukti á atokesnæ vietà uþmiestyje ir linksmai leisdami laikà pralaukti. Bokaèo (Giovanni Boccaccio. daugiausia moterys.: „Nepaliksi gyvos kerëtojos“ (Ið 22. Susidorojimo su ragana teisëtumas nurodomas jau Senajame Testamente. dramaturgas ir politikas Seneka Jaunasis (Lucius Annaeus Seneca. Ranka rankà plauna (lot.. ne laiku ar ne taip perjungusiam bëgius. Tiriant geleþinkelio katastrofø prieþastis tuometinëje Rusijoje. Posakio autorius – rusø poetas A. kurioje ispanø komunistø kovà su trockininkais jis pavadinæs beprasmiðka raganø medþiokle. iðleidæs knygà pavadinimu „Realiosios poli118 . Realioji politika (vok. Eric Arthur Blair. Die Realpolitik) politika. Uþraðyto posakio autorius – romënø filosofas. Makarèio (Joseph Raymond McCarthy. politiniø) persekiojimas. Manus manum lavat) apie abipusæ paramà ar pagalbà. Dþ. Politine reikðme ðá posaká bene pirmasis pavartojo anglø raðytojas Dþ. bûdavo suverèiama ieðmininkui. vykdoma be istorinio konteksto. 1785–1854) poemà „Maro miestas“ (The city of the plague and other poems. o raganø procesø iðtakos siekia senovës Egipto ir Babilono 117 laikø teisynà. atsiþvelgiant tik á dabarties realijas ir interesus. Íàéòè ñòðåëî÷íèêà) suversti kaltæ dël ko nors eiliniam darbuotojui. 1853 m. 18. pastangos iðsiaiðkinti praeityje nusikaltusius þmones. Vilsono (John Wilson. Orvelo metafora labai paplito 1950–1954 m.

Dantonas (Georges Jacques Danton. Putino (Âëàäèìèð Ïóòèí. tuo tarpu galvos nuleidimas ir gûþimasis yra nusiþeminimo. puikuotis. Nyèë (Friedrich Wilhelm Nietzsche. Þmoniø ir daugelio gyvûnø elgsenoje pakelta galva rûðies bûryje yra pranaðumo rodymas (optiðkai padidinamas ûgis). Ðiais laikais terminas padaþnëjo irgi Vokietijos vadovø kalbose. daþnai A. fon Bismarko (Otto Eduard Leopold von Bismarck. kad gyventum.). non vivere ut edas). 120 . H. per kuriuos nukenèia dalis jos vykdytojø. Flamandø dailininko P. jog revoliucijà pradeda idealistai. Posakio autorius – Didþiosios prancûzø revoliucijos (1789–1794) vienas ið vadovø Þ. panaði á juodàjà gulbæ. 1759– Þ. 119 Revoliucija (kaip Saturnas) ryja savo vaikus (pranc. ~ 50/65 – ~ 127). Esse oportet ut vivas. 1952. Grundregeln von Realpolitik. pataikavimo ar baimës þenklas. 165–166). ~35–~100) darbo „Iðkalbos mokymas“ (Institutio Oratoria. g. 1794 m. Þ. Rubenso moteris apie apkûnià moterá. prez. kad valgytum (lot. Dantonas.tikos principai ir jø taikymas Vokietijos politinëmis sàlygomis“ (vok. angewendet an den politischen Zuständen von Deutschland). o ne gyventi. Koliu (Helmut Josef Michael Kohl. jakobinai savo iðleistais dekretais pradëjo „didájá terorà“. Krono analogas) rydavæs savo naujagimius. prez. nes kritikavo terorà ir buvo paliaubø su Prancûzijos kaimynëmis ðalininkas. 1930. pratæsia kriminalistai. 1844–1900). pradedant kancleriu H. moterys – putlios. apibûdindamas kanclerio O. kancleris 1862–1890) politinæ veiklà. g. kur titanas Saturnas (gr. Aliuzija á romënø mitologijà. VI. P. Venera prieðais veidrodá (fragm. Kolis já vartojo kalbëdamas apie Vokietijos suvienijimà. Riesti nosá didþiuotis. 1815–1895. „Satyrose“ raðæs: „Paukðtë reta ðiuos kraðtuos. Viduramþiais buvo paplitæs posakis: Ver us amicus rara avis (‘geras draugas – retenybë’). kancleris 1982–1998) ir baigiant A. 1991–1999) ir V. raumeningi. kuriuo buvo apðauktas ir Þ. Merkel (Angela Dorothea Merkel. Rubenso (Peter Paul Rubens. o baigia karjeristai. iðskirtinës iðvaizdos ar elgesio þmogus. Dantonas 1794). la Révolution comme Saturne dévore ses enfants. bûti arogantiðkam. Dantonui priskiriama ir mintis. prasideda revoliucionieriø tarpusavio kivirèiai. Rubensas. angl. g. Jelcino (Áîðèñ Åëüöèí. kanclerë 2005–). Posakio autorius – romënø poetas Juvenalis (Decimus Iunius Iuvenalis. 1954. sunkokos. kiti kancleriai – apie iðskirtinai gerus Vokietijos santykius su Rusija B. – / kas pakæsti galës tokià þmonà – dorybiø skrynelæ!“ (Juvenalis. Reikia valgyti. Terminà iðpopuliarino vokieèiø filosofas F. nukreiptà prieð „liaudies prieðus“. 2000–2008) valdymo laikotarpiu. Revolution eats its own children) po kiekvienos revoliucijos. kad tie uþaugæ jo nenuverstø. 1577–1640) paveiksluose nuogi þmoniø kûnai vaizduojami barokui bûdinga maniera: vyrai – tvirti. kurià atliko jo buvæ bendraþygiai. Posakis ið romënø retorikos mokytojo Kvintiliano (Marcus Fabius Quintilianus. pasakæs taip prieð savo egzekucijà. Rara avis) retos. 95). fon Rochau já vartojæs. perversmo. Retas paukðtis (lot. reformos ar valdþios kaitos ppr. bijodamas.1931–2007.

áproèius ir paproèius. kas já iðprovokavo. Aesopus. m. Posakio ðaltinis – Naujasis Testamentas. kai negalëjimas ko nors ásigyti ar kur nuvykti ir pan. netobulybes.: „bet Vieðpaties dalis yra jo tauta. ramindama save. „Tada karalius tarë: ‘Viena sako: `Ðis yra mano sûnus – gyvasis`. Jis rado já dykumoje – tyruose vaitojanèios dykumos. ir supylë vynuoges á didájá Dievo rûstybës spaustuvà“ (Apr 14. karalius tarë: ‘Padalykite gyvàjá vaikà á dvi dalis.). – duoti jai gyvàjá vaikà! Tik jo neuþmuðkite!’ O kita reikalavo: ‘Tenebûna nei mano. Tada angelas numetë savo pjautuvà þemën ir nuskynë þemës vynmedá. Atneðus karaliui kalavijà.–50). Perfazuotas posakis ið Senojo Testamento.Rûgðèios (Þalios) vynuogës þmogaus elgesys. Aleksandrovskis (Ñòåïàí Àëåêñàíäðîâñêèé. Saugoti kaip savo aká stropiai kà saugoti ir priþiûrëti. 15 pr. Moteris.: „Ir dar vienas angelas iðëjo nuo aukuro. toji moteris apkaltinusi gyvojo kûdikio motinà vaiko vagyste: esà miræs anos kûdikis. 1866 m. m. Tiutèevo portretas (fragm. Rûstybës kekës bræstantis konfliktas ar pyktis. kurios sûnus buvo gyvasis berniukas. Mat jos gimdþiusios beveik vienu metu. jos ypatingas bûdas – Rusija galima tik tikëti’). Jokûbas yra jo paveldas. Krylovas (Èâàí Êðûëîâ. Pasak Senojo Testamento. 1803– 1873). Posaká iðpopuliarino amerikieèiø raðytojas Dþ. paskelbæs toká ketureilá: Óìîì Ðîññèþ íå ïîíÿòü. kad ðis iðspræstø ginèà. 23–27). nei tavo. ‘Praðyèiau. plg. motyvuojant tikrais ar tariamais prekës trûkumais ar kelionës sunkumais. 1842– 1906). neprinokusios. 9–10). galop nueina ðalin. bet ana slapta juos sukeitusi. 1939). kuriai ið jø priklausàs kûdikis. negalëdama pasiekti aukðtai auganèiø vynuogiø. kad vynuogës esà dar rûgðèios. e. maldavo karaliaus. kuris gali iðsilieti prieð tuos.) pasakëèios „Lapë ir vynuogës“. Apglëbë já. degdama meile savo sûnui. 18–19). Jis didþiu balsu suðuko turinèiajam aðtrø pjautuvà: ‘Paleisk darban savo aðtrøjá pjautuvà ir nurink þemës vynmedþio kekes. 121 Saliamoniðkas sprendimas greitas ir iðmintingas problemos sprendimas. – o kita sako: `Tai netiesa! Tavo sûnus yra negyvasis. saugojo já kaip savo akies lëliukæ“ (Ást 32. nes uogos jau prisirpo’. Steinbekas F. Tiutèevas (Ôåäîð Òþò÷åâ. Karalius tad ásakë: ‘Atneðkite man kalavijà’. tarp jø ir Fedras (Phaedrus. e. pakeièiamas atsisakymu tai daryti. plg. Savam kraðte pranaðu nebûsi (lot. pavadinæs taip vienà ið savo romanø (The Grapes of Wrath. pas þydø karaliø Saliamonà kartà atëjusios dvi moterys. kurioje lapë. S. 1902–1968). turintis valdþià ugniai. – jis tarë. – neuþmuðkite jo! Ji yra jo motina’“ (1 Kar 3. o mano sûnus – gyvasis`’. Dail. Rusijos protu nesuprasi (rus. mano vieðpatie! – ji ðaukë. Steinbekas (John Ernst Steinbeck. In patria natus non est propheta vocatus) á uþsienieèiø þodþius ar patarimus 122 . Dþ. Vëliau ðià pasakëèià iðpopuliarino kiti autoriai. bendru arðinu neiðmatuosi. Óìîì Ðîññèþ íå ïîíÿòü) sakoma kalbant apie Rusijos valdþios ar visuomenës keistenybes. rûpinosi juo. pr. duokite pusæ vienai ir pusæ kitai’. Posakis paimtas ið Ezopo (A…swpoj. taèiau vienos jø kûdikis netrukus nugultas mirë. / Àðøèíîì îáùèì íå èçìåðèòü: / Ó íåé îñîáåííàÿ ñòàòü — /  Ðîññèþ ìîæíî òîëüêî âåðèòü (‘protu Rusijos nesuprasi. I. VI a. Padalykite!’ Tada karalius atsakë: ‘Atiduokite pirmajai gyvàjá berniukà. 1768–1844). Posakio autorius – rusø poetas ir diplomatas F.

Vëliau ðià tiesà patvirtino pranaðo Mahometo iðvijimas ið jo gimtosios Mekos 622 m. jei tinka. Pasak gr. Hanteris (Robert Hunter) ir ëmë veþioti po pasaulá kaip mokamà atrakcionà. 2. kad sielai paliekant kûnà. o Engas – Sarà Anà. Ðiaurës Karolina). Ilgainiui seserys susipyko ir ásikûrë atokiai viena nuo kitos. liepa). labai panaðios iðvaizdos þmonës. nuteisti uþ politines paþiûras ar religinius ásitikinimus. 1811–1874). Siamu iki 1929 m. nesibaigiantis ir rezultatø neduodantis darbas. si videtur. brolius pastebëjo britø komersantas R. kuriuos jungusi kremzlë. Benensonas (Peter Benenson. jiedu vedë seseris Jeits (Yates): Èangas – Adelaidà. Sàþinës kaliniai (angl. pavartojæs já neakivaizdinei diskusijai su Brutu: sed quo facilius sermo explicetur. Korinto miesto ákûrëjas. tarp jø ir Tarybø Sàjungoje. 3. Posakio autorius – anglø teisininkas P. taèiau þmogaus ausis jo nesugebanti iðgirsti. sëdëdami [tai] darykime’ (Brutus 24). broliai pelnësi. Daugelyje religijø tikima. sedentes. 1843 m. Sedentes agamus) kvietimas kà iðsiaiðkinti ar padiskutuoti sëdint. nes taip esà patogiau. Pasibaigus kontraktui su Hanteriu. rodydami save patys. Netrukus P. kad ðis pasidarë bendrinis. Dvyniai miræ tà paèià dienà su trijø valandø skirtumu – pirma Èangas. neperskiriami. 1839 m. Naujajame Testamente Kristus pasakæs: „Niekur pranaðas nebûna be pagarbos. klasta sukaustæs pas já atëjusá mirties dievà Tanatà. Benensonas ðiuo terminu pradëti vadinti politiniai kaliniai visose nedemokratinëse ðalyse. 106–43 pr. 1829 m. Siamo dvyniais pirmiausia buvo pavadinti Siame gimæ kinai 123 broliai Èangas (‘kairysis’) ir Engas (‘deðinysis’) Bankeriai (Chang Bunker. Eng Bunker. vëjø karaliaus Ajolo sûnus Sizifas. mito. ir E. oratorius ir valstybës veikëjas Ciceronas (Marcus Tulius Cicero. paskui Engas. per visà pasaulá nuaidi ðauksmas. agamus (‘kad kalba geriau klostytøsi.atsiþvelgiama labiau nei á saviðkiø. kurio sveikata buvo pradëjusi ðlyti. Sizifo darbas (lot.. todël þmonës nustojæ mirti ir buvusi paþeista harmonija. broliai nusprendë pasilikti ðiame jiems patikusiame mieste ir priimti JAV pilietybæ. organizacijos „Amnesty International“ ákûrëjas (1961 m. Bankeriai pavadinimà Siamo dvyniai. broliai jas lankydavo. kad ðie pakëlæ tauræ „uþ laisvæ“. praleisdami po tris dienas kiekvienos ið jø namuose. Sielos ðauksmas nesuvaidinta stipriø jausmø iðraiðka. Benensonas piktinosi dviejø portugalø studentø nuteisimu 7 metams uþ tai. Labor Sisyphus) beprasmis. (taip pat 1945–1949) vadintas dabartinis Tailandas.). kuria nors kûno vieta suaugæ ar bendrà kûno dalá turintys dvyniai. Èangas su Adelaida susilaukë 10. o Sizifas buvæs nu124 . m. Ðá posaká jis pavartojo straipsnyje „Uþmirðtieji kaliniai“. Gastrolës taip iðpopuliarino È. Sëskim ir pakalbëkim! (lot. Straipsnyje P. iðspausdintame 1961 05 28 britø laikraðtyje The Observer. vieðëdami Vilkesbore (JAV. o Engas su Sara – 12 vaikø. Posakio autorius – romënø raðytojas. Dzeuso ásakymu karo dievas Arëjas Tanatà iðlaisvinæs. 1921–2005). e. nebent savo tëviðkëje ir savo namuose“ (Mt 13. Siamo dvyniai 1. labai artimi draugai. suaugæ krûtinkauliais. 54). Prisoners of conscience) asmenys.

Skaldyk ir valdyk! (lot. kad legenda atsirado XV–XVI a. Persefonës priþiûrimas Sizifas Hade. sine nobilitate ‘be aukðtos kilmës’). Vagnerio (Richard Wagner. o pagrindà jai galëjusi duoti didelë tuometinë olandø konkurencija su kitomis jûrinëmis valstybëmis. 1809–1865) knygoje „Kas yra nuosavybë?“ (Qu’est ce que la propriété?. 125 Skrajojantis olandas (angl. Snob) prasèiokas. taèiau ið ten jis apgaule iðtrûkæs. netikëtas prieðiðkas poelgis. Manoma. Snobas (angl. e. Divide et impera) apie pavaldiniø. m.. Prudonas (Pierre-Joseph Proudhon. privertusià Vokietijà kapituliuoti I pasauliniame kare (1918 11 11). gale (ðkotiðkasis variantas snab) ir reiðkæs batsiuvá ar jo pameistrá. fon Hindenburgas (Paul Ludwig Hans Anton von Beneckendorff und von Hindenburg. ir mulkinsi þmones. kurioje jis ironizuoja: „Divide et impera – skaldyk. Lotyniðkà posaká iðpopuliarinæs prancûzø ekonomistas ir filosofas P. Dolchstoss) klastingas. Posaká ypaè iðpopuliarino R. taèiau uþritintas ðis kaskart nurieda atgal á pakalnæ. 1469– 1524) ekspedicija á Indijà (1497). kuria anglø aristokratai sveèiø sàraðuose esà paþymëdavæ asmenis. 2. plg. Posakis kilo ið legendos apie olandø kapitonà. (lot. bet skurdø intelektà bei dvasiná pasaulá. 1423–1483. pr. turintis turtingà buitá. Romos vidaus politikos devizas. valdë 1461–1483). ir turtësi. m. kad kirðintojui bûtø lengviau jomis manipuliuoti. pelnyti pripaþinimà. Dievas iðgirdæs ðiuos þodþius ir nubaudæs já uþ iðdidumà – kapitonas pasmerktas 1000 metø (kitame variante – iki Paskutiniojo teismo) klajoti po jûras ir niekada nepasiekti kranto. kurios metu jis tapo pirmuoju europieèiu. tyèiosies P. vaiduoklis laivas. temdysi jiems protà. Smûgis á nugarà (vok. Posakio autorius – vokieèiø feldmarðalas ir gen.). Prudonas ið teisingumo!“(III sk. Laureatas. plaukiojantis jûroje be águlos. 17. ir galësi ásakinëti. Flying Dutchman) 1. pavartojæs ðios reikðmës posaká. nob. taip pat portugalo Vasko da Gamos (Vasco de Gama. § 5). Pirmasis. buvo intrigomis garsëjæs Prancûzijos karalius Liudvikas XI (Louis XI. nors niekur neuþraðytas. ~50–~15 pr. skaldyk. skaldyk. kad þodis kilæs ið santrumpos s. soc. grupiø ar valstybiø kirðinimà. 20). 1813–1883) opera tokiu pavadinimu (1848). apiplaukusiu Gerosios Vilties ragà Pietø Afrikoje. neturinèius titulø. þmogus. kad toks buvæs sen. nors tam sugaiðtø visà amþinybæ. Taèiau pirmà kartà þodis snob britø raðtuose pasirodæs XVIII a. Buvo priimta manyti. didelis kelioniø mëgëjas. 1840). Uþ apgavystes Dzeusas Sizifà nubaudæs amþinu ir beprasmiu darbu: Sizifas Hade turás ridenti á kalnà didþiulá akmená. e. didþiøjø geografiniø atradimø laikais. Skinti laurus pasiekti dideliø laimëjimø. didelës audros metu prisiekusá þûtbût apiplaukti kyðulá. Posakio autoriumi laikomas romënø poetas Propercijus (Sextus Aurelius Propertius..gabentas á mirusiøjø karalystæ Hadà. ðlovæ. Antikinë amfora (VI a. Spëjama. pabrëþtinai pretenduojantis á rafinuotà skoná ir manieras. pasakæs diviser pour regner ‘skaldyk. ðtabo virðininkas P. kad valdytum’. Maþdaug tuo pat metu ðiuo þodþiu Kembridþo 126 .) pavartojæs já savo „Elegijose“ (Liber II. apibûdinæs taip 1918 m. 1847–1934). Vokietijos Lapkrièio revoliucijà.

1040–1109. L. poetas Homeras (“Omhroj. pradþioje þodþio reikðmë susiaurëjo: juo vadinti þemesnio socialinio sluoksnio atstovai – tiek þinantys savo padëtá ir susitaikæ su ja. Psichologiðkai ðis sindromas grindþiamas savisaugos instinktu. e. Terminas atsirado po to. kai Henrikas Burgundietis (Henrik af Burgund. kurti nepagrástus planus. Geflügelte Worte. 1095 m. Êðûëàòûå ñëîâà). LiuM. Kranachas Jaunesnysis (Lucas Cranach der Jüngere. Lk 6. m. rus. plg. 1921–1988). Su vandeniu iðpilti ir vaikà (vok. vartojæs bûdvardá sparnuotas kaip daþnà epitetà. Ið Kristaus palyginimo apie „paikà þmogø. tarnaudamas Leono ir Kastilijos (ðiaurës vakarø Pirënai) karaliui Alfonsui VI (Alfonso VI. Kadangi tas statymas buvo tik svajonëse. 1822–1884). galima nejuèiom pasmerkti ir teigiamas ar esmines reikalo puses. kurá netrukus nuplovë liûtys (Mt 7. Posakis atsirado XI a... Kurtizanë yra aukðtuomenës nario iðlaikoma meiluþë. Dail. netrukus paèias tokias pilis praminë oro pilimis. Bejerotas dalyvavæs ákaitø iðlaisvinimo operacijoje kaip policijos pagalbininkas. Dar vëliau þodþiu snob pradëti vadinti tik minëtieji beþdþioniautojai... Spindesys ir skurdas (pranc. Biuchmanas (George Büchmann. 1847). ~1070–1112). pavadintà Geflügelte Worte. literatûrinës kilmës aforizmai ar publicistiniai ðtampai. Das Kind mit dem Bade ausschutten) perspëjimas. Posakio autoriumi laikomas sen. 8 a. uþ kà karalius dovanojæs jam þemiø Ispanijoje. Tose þemëse Henrikas Burgundietis pasistatæs puikias pilis. Spëjama. kad posakis galëjæs bûti vokieèiø liaudies patarlë. Batir des chateaux en Espagne ‘statyti pilis Ispanijoje’) apie tuðèias svajones ar nerealius projektus. apibûdinant socialiná kontrastà. nepriklausomai nuo jø kilmës ar turto. rugpjûtá Stokholme buvo apiplëðtas bankas „Kreditbanken“. Homerus. 1515–1586). gr. pr. Kiti karo vadai ëmæ svajoti pasekti Henriko pavyzdþiu ir gauti tokiø pat dovanø. angl. Bejerotas (Nils Bejerot. Termino autorius – ðvedø kriminologas ir psichiatras N. Stokholmo sindromas ákaitø simpatijos teroristams ar net emocinis solidarizavimasis su jais. N./ auklë miela Euriklëja pravirko / Ir. Sparnuoti þodþiai (vok. 49). kai 1973 m. iðleidæs posakiø rinkiná. Statyti ant smëlio pradëti kà be patikimo pagrindo. Dabartine reikðme ðá junginá pirmasis pavartojo vokieèiø filologas G. 269).).studentai metaforiðkai ëmæ vadinti visus nestudentus. pasiekë didelæ pergalæ prieð maurus. Winged words. 361–362). valdë 1065–1109). 1799– 1850) romano pavadinimo „Kurtizaniø spindesys ir skurdas“ (Splendeurs et misères des courtisanes. kurià pavartojæs katalikybës reformatorius M. arba: „/. 127 Statyti oro pilis (pranc. Amþininkai pradëjæ ðaipytis ið kareivø svajoniø ir ëmæ jas vadinti „piliø statymu Ispanijoje“. jog beatodairiðkai kà kritikuojant ar neigiant. Der Zitatenschatz des Deutschen Volkes (1864). de Balzako (Honoré de Balzac. ðio þodþio kilmës aiðkinimas minëtàja lotyniðkàja santrumpa gali bûti liaudies etimologijos pavyzdys. Liuterio portretas (fragm. Daugelyje Europos kalbø paplitæ ppr. atsidusus giliai. kalbà ir estetiná skoná. „Odisëjà“: „Kreipësi meiliai á já ir sakë þodþiais sparnuotais“ (II. Splendeurs et misères) sakoma. pasistaèiusá namà ant smëlio“. 128 . iðbuvæ su plëðikais 6 dienas ir bandæ juos uþstoti per sulaikymo operacijà bei po jos. Apiplëðimo metu ákaitais tapo banko darbuotojai. jam tarë þodþiais sparnuotais“ (II. XIX a. Posakis paimtas ið prancûzø raðytojo O. tiek beþdþioniaujantys aukðtesniojo sluoksnio manieras.). 26–27.

LandsbergioÞemkalnio (1852–1916) dramos „Blinda. palaidai gyvendamas. de Balzakas (Honoré de Balzac.). arklio ar laukinio asilo. Svieto lygintojas donkichotiðkas kovotojas uþ teisingumà ar socialinæ lygybæ. bastûnas. taèiau sulig kiekvienu iðpildymu ji susitraukia. 1886. premjeras 1868–74. Hands off!. Gladstounas (William Ewart Gladstone. Prodigal Son. Dail. Svieto perëjûnas kas daþnai keièia gyvenamàjà vietà ir darbà. Netrukus jaunëlis. Gladstounas . rus. 24). iðeikvojo savo lobᓠ(Lk 15. dabar – ryklio ar rajos).: „patariu melsti. susiëmæs savo dalá. Ðagrenë yra ðiurkðèiai iðdirbta gyvulio oda (seniau ppr. Pasakojimas baigiasi sûnaus sugráþimu. nutraukti agresijà prieð kità ðalá ir pan. Posakis paimtas ið G. 1863–1937). reikalaujant nustoti kà persekioti. Sûnus palaidûnas (angl. Rembrantas (Rembrandt Harmenszoon van Rijn. Ðóêè ïðî÷ü!) sakoma. 130 Svarbu ne pergalë. 1809– 1898. Posakio autorius – prancûzø pedagogas ir istorikas P. romënø poeto Juvenalio (Decimus Iunius Iuvenalis.teris (Martin Luther. vienoje ið savo poleminiø kalbø pasakæs: „Negalima su neðvariu vandeniu ið vonelës iðpilti ir paties vaiko“. Mens sana in corpore sano) nuo sveikatos priklauso ir dvasinë bûsena. Posakis gali bûti kilæs ið Sûnaus palaidûno (þr. Ðiuos þodþius jis pasakæs 1908 m. de Kubertenas Olimpiniø þaidyniø ðûkiu. Sveikame kûne sveika siela (lot. svieto lygintojas“ (1907). Nuo to laiko ðis posakis tapo neoficialiuoju P. Dar þr. pavadinæs taip vienà savo romanà (1830). Tëvas padalijo sûnums turtà. susitraukiantá. Ten. de Kubertenas (Pierre de Coubertin. ðvaistûnas. Ðagrenës oda (pranc. turinti tam tikrà raðtà ir daþyta þaliai (pranc. taikæs já Austrijai. okupavusiai Bosnijà ir Hercegovinà. atgailavimu ir tëvo atleidimu jam. 1483–1546). iðkeliavo á tolimà ðalá. 1880–85. Posaká iðpopuliarino prancûzø raðytojas O. klajûnas. 1892–94). Ðûká iðpopuliarino Didþiosios Britanijos premjeras V. konkurse ar viktorinoje. Ðalin rankas! (angl. Pavadinimas kilæs ið Kristaus pasakojimo apie jaunesnájá sûnø. 1878 m. kuri tarsi burtø lazdelë pildo kiekvienà savininko norà. kur jis teigæs kiek kitaip. ~50/ 65– ~ 127) „Satyrø“. 1606–1669). turnyre. guodþiant dël galimos ar patirtos nesëkmës. 1799–1850). rus. Áëóäíûé ñûí) þmogus. nes ‘/…/ ðis mano sûnus buvo miræs ir vël atgijo.) ávaizdþio. kuris „Kartà /…/ tarë tëvui: ‘Tëve. 355–356). chagrin ‘liûdesys’). Lepeau chagrin) apie kà nors negráþtamai nykstantá. ignoruojantis ryðius su tëvais ar bendruomene. / kad sveikame tavo kûne sveikas bûtø ir protas“ (X. buvo praþuvæs ir atsirado’ (Lk 15. o dalyvavimas sakoma apie dalyvavimà kokiose nors varþybose. Perfrazuota ið 129 V. per IV Olimpiados atidarymà Londone. plg. atiduok man priklausanèià palikimo dalá’. ppr. 12–13). Sûnaus palaidûno sugráþimas (fragm. Tadas Blinda. kuriame pasakojama apie stebuklingà ðagrenës skiautæ. Olimpiniø þaidyniø atgaivintojas (1896).

raðydamas apie islamo ir krikðèionybës koegzistavimà Viduramþiø Ispanijoje. þvejys uþmetæs tinklà ir iðtraukæs já pilnà spurdanèiø þuvø. plg. mokëjæs groti fleita. XIX a. TSRS atþvilgiu ðá terminà pirmasis pavartojæs Dþ. VI a. 1903–1950) 1945 m. o dabar. pradþioje namas sudegæs. 1946–1989 m. Da liegt der Hund begraben) apie kokio reiðkinio ar problemos tikràjà prieþastá. Ðuniui nugaiðus. gr. þvejys pasakæs: „Ak jûs. Politine reikðme ðis terminas buvo pirmàkart pavartotas 1938 m. Terminà ðaltasis karas (isp. „Su kuo galëèiau palyginti ðià kartà? Ji panaði á vaikus. Þiûrëdamas á jas. o jûs neðokote. o jûs nerypavote. uþslëpta jø tarpusavio neapykanta. Lipmano (Walter Lippmann. dëkingasis ðeimininkas pakasæs já ties namo siena. átempti dviejø þmoniø ar visuomenës grupiø santykiai. itin prieðiðki tarpvalstybiniai santykiai. the Shadow Cabinet arba the Shadow Front Bench) parlamento opozicijos sudaryta alternatyvi ar „atsarginë“ vyriausybë (premjeras ir ministrai). Bleiras) (George Orwell. 1947 m. gyvenæs austrø aristokratas ir karo vadas Zigmundas Altenðteigas. Posakis kilæs ið indø paproèio garbinti karves (nes jose ásikûnijæs dievas Viðnu).. Posakis kilæs ið sen. m. buvæ ðeðëliniai ministrai nebûtinai tampa tikraisiais ministrais. bûti valdomam. e. þurnalo „The Nation“ antraðtëje „Hitlerio ðaltasis karas“ (Hitler’s Cold War). esantiems valdþioje.. ispanø raðytojas Don Chuanas Manuelis (Don Juan Manuel). kur buvæs uþkastas garsusis ðuo. 2. Eric Arthur Blair. „London Tribune“ iðspausdintoje esë „Tu ir atominë bomba“ (You and the Atomic Bomb).Ðaltasis karas (angl. kai að lioviausi. taèiau gyventojai ir toliau rodæ turistams vietà. Opozicijai laimëjus rinkimus. taip pat Lk 7. guerra fria) pirmà kartà pavartojo XIII a. Ðtai kur ðuo pakastas (vok. Gali bûti ir perfrazuota ið lot. kad posakis atsiradæs ið vieno vokieèiø miestelio gyventojø atsakymø smalsiems atvykëliams. 31–32). 16–17. varþyti laisvës ir pan. dalyko esmæ. Spëjama. kurios nariai oponuoja savo kolegoms.) pasakëèios „Þvejys fleitininkas“. ðiuo pavadinimu (The Cold War) iðëjo amerikieèiø þurnalisto ir politinio apþvalgininko V. pr. ant kurios pritvirtinæs lentelæ su informacija apie ðuns þygdarbá. Indijoje karvës nevarþomai vaikðtanèios miestø gatvëmis. Terminas atsiradæs Didþiojoje Britanijoje. Ðokti pagal kieno nors dûdelæ aklai paklusti kito valiai. kurio negalima kritikuoti. Aesopus. kurioje pasakojama.. Mes giedojome raudas. spalio 19 d. Cold war. syká pamëginæs grojimu iðvilioti á krantà þuvis. joms leidþiama gulëti ant kelio vaþiuojamosios dalies ir pan.’“ (Mt 11. hic iacet lepus ‘èia guli kiðkis’. Õîëîäíàÿ âîéíà) 1. Kai jam tai nepavykæ. Ðis ezopinis motyvas pasikartoja ir Naujajame Testamente. Esà ten XVI a. ðaltasis karas ideologiniu pagrindu vyko tarp socialistinio (TSRS ir jos sàjungininkiø) bei kapitalistinio bloko ðaliø. jûs neðokot. jûs tai linksmai darote“. kvaili sutvërimai! Kai jums grojau. kur tokia vyriausybë sudaroma oficialiai. Ðeðëlinis kabinetas (angl. kuriam jo ðuo kaþkada buvo iðgelbëjæs gyvybæ. 1889–1974) knyga. Orvelas (tikroji pavardë – E. rus. Ðventa karvë apie þmogø. Ðviesa tunelio gale atsiradusi viltis baigti koká uþsitæsusá darbà. o jos nariams mokama alga. kaip þvejys. Posakis atsiradæs po JAV prezidento 132 . kurie sëdi prekyvietëje ir ðaukia savo draugams: ‘Mes jums grojome. balansuojantys ant karinio konflikto ribos. Ypaè didelë politinë ir ideologinë konfrontacija buvusi tarp TSRS ir JAV – dviejø skirtingos ideologijos supervalstybiø. raðytojo Ezopo (A…131 swpoj. procesà ir pan.

ir jo mulas palindo po didþiulio àþuolo ðakø raizginiu. 1673–1733). o ko gero ðviesiau nei prieð metus“. sic transit gloria mundi. Sipilo miesto valdovas. sakomi áðventinamajam naujajam 133 Tarp dangaus ir þemës apie neaiðkià ar dviprasmiðkà kieno nors padëtá. Landsbergio-Þemkalnio (1852–1916) dramos „Blinda. sakyèiau. Èièerinas (Ãðèãoðèé ×è÷åðèí. dël to. Absalomas jojo ant savo mulo. Posakio autorius – Tarybø Rusijos (nuo 1922 m. Sic transit gloria mundi) 1. Taip praeina pasaulio ðlovë (lot. ant kurio jis sëdëjo. nuo dievø stalo pavogæs nektaro ir ambrozijos ir drásæs visu tuo pavaiðinti savo mirtinguosius draugus. paþástamas ið G. nuëjo sau“ (2 Sam 18. nas vaisiø ðakas. Tadas Blinda kovotojas uþ teisingumà ar socialinæ lygybæ. Uþ tokius nusikaltimus Tantalas dievø pasmerktas poþemio pasaulyje kæsti badà ir troðkulá: stovëdamas vandenyje ir matydamas virð galvos pil. G. 1872–1936. didelá virðininkà ar posto netekusá garbëtroðkà. 9). kokià menkà reikðmæ turi valdþios postas þemëje ir kad pats popieþius esàs mirtingas þmogus. uþsienio reikalø komisaras 1918–1930). situacijà ir bûtinybæ jà keisti. apie nuverstà valdovà. o mulas. Dzeuso sûnus. Pikartas (Bernard Picart. þodþiai. Kenedþio (John Fitzgerald Kennedy. jis likosi kaboti tarp dangaus ir þemës. ðitaip primenant. mituose Tantalas.. dabar jame ne tamsiau. 2. 134 . kad tikslas yra arti. ~1418). Dþ. jis nei vieno. Tantalo kanèios didþiulës kanèios ppr. Èièerinas kad ir kokios jos bûtø“. taèiau neámanomas pasiekti. Svieto lygintojas. svieto lygintojas“ (1907). – TSRS) uþsienio reikalø komisaras G. pavaiðinæs juos savo paties nuþudyto kûdikio mësa. pasiekti negali. prezidentas 1961– 1963) spaudos konferencijos 1962 m. taip pat ið 1973 m. Taikus sambûvis (rus. nei kito Dail. Taèiau posaká iðpopuliarino vokieèio vienuolio Tomo Kempieèio (Thomas à Kempis. Dar þr. Posaká iðpopuliarino ir sovietinis detektyvinis filmas tokiu pat pavadinimu (1974). B. pavartojæs já praneðime Visos Rusijos Centriniam Vykdomajam Komitetui 1920 m. romantizuotas literatûrinis personaþas.: „Mûsø ðûkis – taikus sambûvis su kitomis vyriausybëmis. 1917–1963. ið epizodo apie Dovydo prieðininko Absalomo mirtá: „Absalomas netikëtai susidûrë su Dovydo ðalininkais. Taip bejëgiðkai kabantá Absalomà jo prieðai netrukus nuþudë. 1867–1926) surinktus pasakojimus. kurioje. norëdamas patikrinti dievø aiðkiaregystæ. T. Kenedis su þmona Þaklina popieþiui: ceremonijos metu triskart sudeginamas pakulø kuokðtelis ir pasakoma: Pater sancti. paraðytos pagal Lazdynø Pelëdos (Sofija Ivanauskaitë. Posakis atëjo ið Senojo Testamento. 3.Tantalo kanèios. ~1380–1471) iðleista knyga „Sekimas Kristumi“ (De imitatione Christi. sukurto 4 serijø Lietuvos TV filmo. komentuodamas JAV karà Vietname.Dþ. jis pasakæs „Mes dar nematome tunelio pabaigos. kur suðunkama: O quam cito transit gloria mundi! ‘o kaip greitai praeina pasaulio ðlovë!’ (Liber I. Ritualas atsiradæs 1402 m. Ìèðíîå ñîñóùåñòâîâàíèå) lojalus sugyvenimas su skirtingø paþiûrø kaimynais ar valstybëmis. bet. Kitame mite Tantalas pavogæs Dzeuso mylimà auksiná ðuná. Gr. Blinda (1846–1877) – þemaièiø plëðikø vadas. Jo galva ákliuvo á àþuolà. 6).

Posakio autorius – Ðv. gr. e. Jums nebûtø nieko negalimo“ (Mt 17.sen. Tik neliesk mano apskritimø! (lot. kai pavojus gresia ið abiejø pusiø. Audiatur et altera pars) pagrindinis reikalavimas sprendþiant bet koká ginèà ar bylà. Archimedes. The end justifies the means) sakoma. Noli tangere circulos meos!) sakoma. 106–43 pr. Ìåæäó ìîëîòîì è íàêîâàëüíåé. Tarp kûjo ir priekalo (vok.) posakis silent enim leges inter arma ‘juk tyli ástatymai tarp ginklø’ (Pro Milone.t o j e . 354–430). kuriuo jis aiðkina ástatymø nepaisymà karo metu. 1829–1911). angl.). jis suðukæs: O nomen dulce libertatis! o ius eximium nostrae civitatis! (‘o saldus þodi – laisve! o aukðèiausioji mûsø valstybës teise!’). kai pavojus gresia ið abiejø pusiø. 163). vengdami vienos bëdos. Gr. Perfrazuoti Kristaus þodþiai savo mokiniams. ðeðiagalvë Scilë ryjanti pro ðalá plaukianèius jûreivius. Dulce nomen libertatis) apie þmogaus polinká visur siekti sau laisvës. m. 135 Lietuvoje posaká iðpopuliarino reþisieriaus Vytauto Þalakevièiaus (1930–1996) filmas tokiu pavadinimu (1972). Tebûnie iðklausyta ir antroji pusë (lot. Graikijos monelininkà. e. apeliuodamas á tai. IV. Tikslas pateisina priemones (it. ir jis persikeltø. plg. Sen. mituose Scilë (kitur – Skila) ir Charibdë – dvi praþûtingos pabaisos Mesinos sàsiauryje tarp Sicilijos ir Apeninø. 287–212 pr. Uþëmæ Archimedo gimtuosius Sirakûzus.) savo mokslo darbus branginæs labiau uþ gyvybæ. Tas saldus þodis – laisvë (lot. Piktindamasis Sicilijos gubernatoriaus savivaliavimu ir vieno Romos pilieèio sumuðimu. o Charibdë átraukianti laivus á sûkurá. Ðià vietà. norint pateisinti 136 . matematikas ir iðradëjas Archimedas (’Arcim»dhj. Perfrazuotas Cicerono (Marcus Tulius Cicero. filosofas ir oratorius Ciceronas (Marcus Tullius Cicero. romënai pirmiau. turëdamas galvoje savo brëþinius ir skaièiavimus. tiesa. paraðæs tokio pat pavadinimo romanà (1869). Tarp kûjo ir priekalo. jûrininkai vis vien patekdavæ á kità. kai kas nors kësinasi á asmens kûrinius ar vertybes. jà áveikæs ir gráþtantis ið Trojos karo Odisëjas. Ðpilhagenas (Friedrich von Spielhagen. Posakio autorius – vokieèiø raðytojas F. kad ðias vertybes gubernatorius yra pamynæs (In Verrem II 5.Tarp ginklø mûzos tyli (lot. nes ðiuos prieðmirtinius þodþius. m. Augustinas (Aurelius Augustinus. biniais árenginiais ir maðinomis buvo pridaryta daug nuostoliø miestà ðturmavusiai Romos kariuomenei. pasitikëjimas savimi padeda áveikti kliûtis. Tarp Scilës ir Charibdës. Tarp Scilës ir Charibdës apie situacijà. sëkmingai perplaukæ argonautai. nesëkmingai bandþiusiems iðgydyti vaikà nuo somnabulizmo: „Ið tiesø sakau jums: jei turëtumëte tikëjimà kaip garstyèios grûdelá. 106–43 pr. jûrø nimfø padedami. Dar þr. jis esà pasakæs ásiverþusiam jo þudyti romënø kariui. kaip nuþudyti moks. Posakio autorius – romënø politikas. Dar þr. Tikëjimas kalnus verèia tikëjimas savo teisumu. e. 20). kad bûtø galima neðaliðkai vertinti. Inter arma silent musae) karo metu menas ir kûryba niekam nerûpi. 11).Archimedo atvaizdas sia ieðkojo. jûs tartumëte ðitam kalnui: ‘Persikelk ið èia á tenai’. kurio sukonstruotais gyny. m. Hammer und Amboß ‘kûjis ir priekalas’) apie situacijà. Il fine giustifica a mezzi. netekæs dël to ðeðiø bendraþygiø. Á lietuviø kalbà posakis atëjæs ið romano rusiðko vertimo.

Kovoje nedalyvavo Okeanas ir jo seserys titanidës. vardu Judas Iskarijotas. per mantenere lo stato.). Eskobaras (Antonio Escobar y Mendoza. Homerus. ji galëjusi bûti sukurta Makiavelio sekëjø. paraðyta 1513. Epimetëjas. Pasak Naujojo Testamento. Dar þr./ Makiavelio portretas (fragm. Titanø vaikai buvo Atlantas. Helijas. istorikas. 1469–1527). tarp jø ir Dzeusas. Dabartinë formuluotë atsiradusi vëliau. nehumaniðkas ar brutalias priemones. m. Gr. laikantis dangaus skliautà. á kurià uþdarë keletà savo kariø. kad posakio autorius esàs ispanas katalikø teologas jëzuitas A. daug jëgø reikalaujanèios pastangos kokiam nors tikslui pasiekti. Panaðià reikðmæ turi posakis titaniðkas darbas. sprendþiama pagal jø rezultatus. negali vadovautis visu tuo. di Titas tutte quelle cose per le quali li uomini ( Santi di Tito. Yra nuomonë. tarp jø ir Okeanas. 1650) (Âåëèêîâè÷.. Judo sidabriniai (graðiai). sitato. dove non è iudizio da reclamare. Deðimt dienø trukusià kovà laimëjæs Dzeusas su savo ðalininkais. prirakintas prie uolos. pradëjæs kovà su titanais dël valdþios þemëje. IP. dël ko þmonës yra laikomi gerais. e. pr. Prometëjas.1 5 3 6 – 1 6 0 3 ) . pamanæ. jog graikai pasitraukë ir paliko jiems dovanø mediná arklá. Vëliau ið titanø Krono ir Rëjos (brolio ir sesers) gimæ kiti graikø dievai. non può osservare Dail. nes jø á teismà nepaðauksi. klasta. 137 Titaniðkos pastangos didelës. sono tenuti buoni.). sendo spesso neces. contro alla umanità. Temidë. neva pavartojæs já savo veikale „Teologinës moralës knyga“ (Liber Theologiae Moralis. dþiûgaudami ásitempë arklá á miestà ir ëmë ðvæsti laimingà karo baigtá. pr. si guarda al fine. Minties (bet ne posakio) autoriumi laikomas italø politikos filosofas. Makiavelis (Niccolò di Bernardo dei Machiavelli. Pasak Homero (“Omhroj.). e. norëdamas iðsaugoti valstybæ. muzikas ir raðytojas N. ir erelio draskomas Prometëjas. Dzeuso nubausti broliai titanai Atlantas. kuriø bûta 12.) ir Vergilijaus (Publius Vergilius Maro. 2. ypaè apie valdovø. siekiant kilnaus ar visuomenei svarbaus tikslo. daþnai esti priverstas sulauþyti savo þodá. 8 a. 88). niekaip negalëdami áveikti Trojos. uno principe nuovo. Facci dunque uno principe di vincere e mantenere lo stato: e’ mezzi saranno sempre iudicati onorevoli. ypaè naujas valdovas. Pieðinys Lakonijos taurëje (VI a. operare contro alla fede. o patys suvaidino iðvykimà namo. 14–15). Knygoje „Valdovas“ (Il Principe. 70–19 pr. nepaisyti artimo meilës. poþemio karalystëje. Trojos arklys 1.’). Rëja. Tegu tik valdovas laimi ir iðsaugo savo rankose valstybæ – ir kiekvienas visas jo priemones laikys garbingomis ir vertomis pagyrimo. 6. þmoniðkumo ir religijos. 2009. Trojënai. klastinga ar praþûtá neðanti dovana. 5. kadangi. Taip pat: e nelle azioni di tutti li uomini. Trisdeðimt sidabriniø iðdaviko honoraras. Nepadëjo 138 . 19)..’) (Machiavelli. 1589–1669). e massime de’ principi. m. Judas uþ 30 sidabriniø iðdavæs Kristø: „Tuomet vienas ið Dvylikos. vertimas ið: Machiavelli. XVIII. e.nelegalias. contro alla carità. Nugalëtieji titanai buvo ákalinti Tartare. mitologijoje titanai ir titanidës buvo Gajos (Þemës) ir Urano (Dangaus) vaikai. jeigu já iðduosiu jums?“ Tie pasiûlë trisdeðimt sidabriniø“ (Mt 26. 1980. Eos ir kt. nuëjo pas aukðtuosius kunigus ir tarë: „Kà man duosite. m. Kronas. graikai sugalvojo ásigauti á miestà klasta: sumeistravo didþiulæ medinæ arklio formos talpà. iðspausdinta 1532) jis raðo: /. e da ciascuno laudati (‘apie þmoniø darbus. materialus atlygis uþ iðdavystæ. contro alla religione (‘valdovas. S.

1628–1688). tekstu susijusi patarlë Bijok danajø. m. (Odisëja.mo pito (VII a. XXX. Su ðiuo kon.). Banjanas (John Bunyan. 85. Lietuvoje suduþo pasiklydæs Rusijos naikintuvas SU-27. Tekerëjus (William Makepeace Thackeray. Bûta ir kurioziniø sutapimø. 106–43 pr. m. kai gráþtama prie pradiniø sàlygø. 6 ir kt. Liber VII. gr. gydo ugnis’). Viduramþiais ir vëliau tai buvo mëgstamas krikðèionybës platintojø posakis. Senajame Testamente juo vadinamas Rojaus sodo Paþinimo medþio vaisius. Bene pirmasis ðá posaká pavartojæs romënø raðytojas. e. kurios bûdingos þmogui. ko negydo geleþis. gydytojo Hipokrato (`Ippokr£thj. Aristoteles. Uþburtas ratas (lot. gydo geleþis. Trojanovo (lakûnas iðsigelbëjo). Sulaukæ nakties. Aristotelis Uþdraustas (Uþgintas) vaisius kas nors labai viliojanèio. kurá skinti ir ragauti pirmiesiems bibliniams þmonëms – Adomui ir Ievai – Dievas buvo uþdraudæs. X. prestiþo vaikymasis. kuriame ironiðkai vaizduojama to meto Anglijos visuomenë. 1678). 97).–17): omnia ferro ignique vastata ‘viskas geleþimi ir ugnimi nusiaubta’ (Ab urbe condita. kà reikia árodyti. 29. Circulus vitiosus ‘ydingas ratas’) sudëtingos aplinkybës ar situacija be iðeities. quod ferrum non sanat. Tuðtybës mugë (angl. 17.) posakio Quod medicamentia non sanat. VIII. I. Vanity Fair) apie visuomenæ. dovanas neðanèiø. tiek pati situacija leido þiniasklaidai ðmaikðtauti Trojos arklio tema. 140 . Pr 3). gr. II. dar plg. kurios prioritetai yra karjeros siekimas. Ene. Uþ draudimo sulauþymà pirmoji þmoniø pora buvusi iðvaryta ið rojaus (Pr 2. 12. Posakio autorius – anglø raðytojas Dþ. Ferro ignique / flammamque ‘geleþimi ir ugnimi / liepsna’) smurtu. Banjanas iðleidæs satyriná romanà tokiu pavadinimu (Vanity Fair: A Novel without a Hero.jos arklio vaizdu ant laidojiida. Tiek lakûno pavardës fonetika. pvz. e. 384–322 pr. 30. 2005 m. kai teiginys árodinëjamas tuo. 41. Pro Flacco. Graikijos paðto þenklas su Tro271–289. 13–267). Pirmasis uþburto rato savokà logikoje apibrëþæs sen. filosofas Aristotelis (’Aristotšlhj. ~460 – ~370 pr. e. IV. Logikoje taip vadinama klaida. ferrum sanat. Galëjæs kilti 139 ið perfrazuoto sen. ignis sanat (‘ko negydo vaistai. pilotuojamas V. 1811–1863). o Adomà tai padaryti prikalbinusi Ieva. snobizmas.). 1848). pr. bet draudþiamo. dar plg. Dþ. 59 pr. Hipokratas turëjo galvoje operavimà ir þaizdos ar pûlinio prideginimà. Vëliau posaká iðpopuliarino anglø raðytojas V. Ugnimi ir kalaviju (lot. Ið ðios sàvokos kilo kompiuterininkø þargono terminas trojanas ‘kompiuterinis virusas’. arklio viduje buvæ graikai iðlindo lauk ir atvërë Trojos vartus uþ jø jau laukusiems draugams. Ievà paragauti ðio vaisiaus sugundæs þaltys. þudant ir deginant. XXIII.: þmogui bûdingos ydos yra tos. já ypaè mëgæs istorikas Livijus (Titus Livius. e. pavartojæs já alegoriniame kûrinyje „Piligrimo kelionë“ (The Pilgrim’s Progress from This World to That Which Is to Come. m. e. oratorius ir valstybës veikëjas Ciceronas (Marcus Tulius Cicero. Ásiverþæ graikai nusiaubë Trojà. 492–495.): ferrum flammamque metuemus ‘geleþies ir liepsnos bijokimës’ (Pro Murena. m. Posaká kartojo ir kiti romënø autoriai.). m.në þynio Laokoonto perspëjimas nepasiduoti graikø klastai.

Ið Kristaus palyginimo apie tris tarnus. galëjo istorikai ir biografai. Gráþæs ðeimininkas iðvadino treèiàjá tinginiu ir netikëliu. The Corridors of Power) apie uþdaras..tretas (fragm. kur nuo pat nepriklausomybës pradþios (1918) në viena partija nelaimi absoliuèios daugumos. Prancûzijoje. savarankiðkas geografinis ar politinis darinys kurios nors ðalies teritorijoje (pvz. kuriose priimami svarbûs politiniai spendimai. pavadinæs taip savo romanà (1963). Imperium in Imperio) 1.Uþkasti talentà neatskleisti ar neiðnaudoti savo gabumø. Lk 19. kad Liudvikas XIV bûtø taip Dail. nos. 1659 –1743). Snou (Charles Percy Snow. kitam – tris. c’est moi) sakoma apie diktatoriðkà. Terminas atsirado XVI a. 1638–1715. The rainbow government) koalicinë keleto. susijusius su 1648 m. Valdþios koridoriai (angl. 1668 m. H. Pavadinimas kilæs ið palyginimo su vaivorykðtës spektru. jis esà atëjæs á parlamento posëdá ir iðplëðæs ið protokolø knygos lapus. Snou Valstybë – tai að! (pranc. valdë 1643–1715). savarankiðka organizacija. turinti savo infrastruktûrà ir nepaklûstanti ðalies ástatymams. Ilièius È. valstybës ar kolektyvo interesus tapatinantá su savaisiais. atëmë ið jo talentà ir atidavë pirmajam. Po to karalius iðtaræs garsiàjà frazæ: „Jûs manëte. jog stabilià vyriausybæ formuoja 4-5 partijos. 14–28. neramumais. Rigo (Hyasakæs. Liudvikas XIV pasakæs taip: Je m’en vais. valdë 1558–1603). kuriems iðkeliaudamas ðeimininkas palikæs saugoti turtà ir davæs pinigø pagal jø gabumus: vienam penkis talentus (toks svorio matas ir piniginis vienetas). jau gulëdamas mirties patale. taèiau valstybë liks visada’).). Valstybë valstybëje (lot. o kartais net keliolikos skirtingø partijø vyriausybë. Le Roi Soleil). Vartotojiðka visuomenë (angl. mais l’État demeurera toujours (‘að iðeinu. kad valstybë – tai jûs. todël ten tapusi norma. neturinti kurios nors partijos absoliuèios daugumos. autokratiðkà vadovà. Apie valstybæ. 1533–1603. pagrindiná dëmesá skirianti materialinei gerovei. visuomenës kontrolei ir þiniasklaidai neprieinamas valdþios sferas. dvariðkiø pramin141 142 . geguþë) posakio Valstybë – tai að autore laiko Anglijos karalienæ Elþbietà I (Elizabeth. aukodama tam moralines I. o treèiam – vienà. Vatikanas Romos mieste). daugiausia uþdirbusiam (Mt 25. Prancûziðkai leistas britø þurnalas Revue Britannique (1851 m. kuriuos parlamentas palaikæs. Ðiuos þodþius karaliui pripaiðyti cinthe Rigaud. tas „karaliumi saule“ (pranc. Consumer society) visuomenë be dvasiniø prioritetø. 2. L’État. Posakio autorius – anglø raðytojas. 12–27) Vaivorykðtinë vyriausybë (angl. Klydote! Valstybë – tai að!“ Taèiau ðio Liudviko XIV porposëdþio protokole nëra në uþuomi. o treèiasis talentà uþkasæs. apibûdinant hugenotø (protestantø) kontroliuojamas þemes. 1905–1980). pabrëþdami Liudviko XIV absoliutizmà. Tipiðkas pavyzdys yra Suomija. fizikas ir valstybës veikëjas È. Pirmieji du gautuosius pinigus paleido á apyvartà ir gavo pelnà. ppr. Posakio autoriumi ppr. politikà. laikomas Prancûzijos karalius Liudvikas XIV (Louis XIV. ponai.

m. 1925). spes una hominem nec morte relinquit (‘iðlaikyk viltá.) posakis: Spem retine.B. Ðià ezopinæ alegorijà vartojæs ir Kristus savo pamoksluose. kurio autorius – karingasis JAV prezidentas T. prez. sukurtas pagal T. pirmoji dalis paskelbta 1895). Posakio autorius – prancûzø fizikas. kurioje pasakojama. Hope dies last. 1858–1919. VI a. V. 295). kalbëdamas apie bûtinybæ ið esmës suaktyvinti JAV vaid. 1951). matematikas ir religijos filosofas B. Vëliau posaká iðpopuliarino amerikieèiø to paties pavadinimo filmas (A Place in the Sun. Paskalis lonijinæ ir ekspansinæ politikà. „Sergëkitës netikrø pranaðø. Posakis atëjæs ið Ezopo (A…swpoj. ppr. kurie ateina pas jus aviø kailyje. 1901 m. Vedþioti uþ nosies meluoti. geradariu apsimetæs piktadarys. rus. uþ kurios jie klusniai leidþiasi vedþiojami. e. Perfrazuotas romënø politiko Katono Vyresniojo (Marcus Porcius Cato Censorius. tik viltis nepalieka þmogaus net mirðtanèio’) (Disticha Catonis. 143 Katonas Vyresnysis . paleidæs ðià sparnuotà frazæ 1901 m. Íàäåæäà óìèðàåò ïîñëåäíåé) þmogus viliasi dël ko nors iki paskutinës savo gyvenimo akimirkos. Vertybiø perkainojimas (vok. Posakio autorius – austrø filosofas I. Viltis mirðta paskutinë (angl. e. kur ásivaizduoja kalbantysis. Posakio autorius – vokieèiø filosofas F. m. 1973). Vieta po saule teisë gyventi ten. Tiesa. 1623–1662). bet uþdarytas nebegalëjæs iðtrûkti lauk ir naktá. nekliudomai patekæs á aptvarà. ðia fraze Vokietijos kaizeris ir Prûsijos karalius Vilhelmas II (Prinz Friedrich Wilhelm Viktor Albert von Preußen. 1844– 1900). 15). Dreizerio (Theodore Herman Albert Dreiser. Umwertung alter Werte) esminis savo paþiûrø. kaip vilkas. álindæs á avies kailá. beje. buvæs piemens papjautas. Ilièius (Ivan Illich. 1871–1945) romanà „Amerikoniðkoji tragedija“ (An American Tragedy. 1901–1909). karinës jëgos vartojimas tarpvalstybiniuose santykiuose. pavartojæs já savo nebaigtame darbe „Valia vieðpatauti“ (Wille zur Macht. ir padarë. Liber II. valdë 1888–1918) teisino savo ko. Paskalis ðá teiginá (èia mano vieta po saule) interpretuoja kaip pradiná pasaulio uzurpacijos motyvà. tamsoje palaikytas avimi. Paskalis (Blaise Pascal. kà jis. 1859– 1941. 234–149 pr. pavartojæs já nebaigtame veikale „Mintys“ (Pensées..T.vertybes. Posakis kilæs ið gyvulininkystës praktikos: sunkiai tramdomiems gyvuliams á nosá áveriama grandis. Aesopus. 144 F. Ruzveltas (Theodore Roosevelt. o viduje yra plëðrûs vilkai “ (Mt 7. Nyèë (Friedrich Wilhelm Nietzsche. nepildant duotø paþadø ar ásipareigojimø. Vilkas avies kailiu uþsimaskavæs. Terminas kilo ið perfrazuoto posakio „Speak softly and carry a big stick“ (‘kalbëk ðvelniai ir neðiokis vëzdà’). pavartojæs já knygoje „Linksmos nuotaikos priemonës“ (Tools of Conviviality. plg. 25). Nyèë Vëzdo politika ðiurkðèios. pr.) pasakëèios. 1926–2002). Ruzveltas mená pasaulio politikoje. nuostatø perþiûrëjimas ir keitimas.

Eric Arthur Blair. Knygoje „Leviatanas“ (Le145 Þaibiðkas karas (vok. sukûrë respublikà pagal principà „Visi gyvuliai yra lygûs“.. Tezës autorius – anglø filosofas T. Aut Caesar. Laikas gimti ir laikas mirti. M. Hobso portretas (fragm. Posakio autorius – italø kardinolas. 1475–1507). palaukti to.). de Golis (Charles de Gaulle. Bleiras) (George Orwell. mëginta jà taikyti ir kare su TSRS (1941). Orvelo (tikroji pavardë – E. kas pasodinta. ir kiekvienam reikalui tinkamas laikas po dangumi. laikas griauti ir laikas statyti /…/ “ (Koh 3. bet kai kurie yra lygesni uþ kitus ironiðkas apibûdinimas faktinës nelygybës. Bordþa (Cesare Borgia.). jog.bet kai kurie gyvuliai yra lygesni uþ kitus“. 1903–1950) antiutopinio romano „Gyvuliø ûkis“ (Animal Farm.. they are in that condition which is called war. ~1490–prieð 1543). Bordþos portretas (fragm. 1651) jis teigia. Taèiau netrukus respublikos valdþià uzurpavo kiaulë vardu Napoleonas. kas turi ávykti savaime. Viskam savo laikas sakoma. chaosas. A. Þaibiðko karo strategija hitlerininkø buvo panaudota kare su Lenkija (1939) ir Prancûzija (1940). kai neveikia tvarkà palaikanèios institucijos ar jø apskritai nëra. 1945). angl. vyksta visø karas su visais (during the time men live without a common power to keep them all in awe. angl. viathan. Public opinion) daugumos nuomonë kokiu nors klausimu. Taèiau paèios tokio karo strategijos autoriumi laikomas prancûzø pulkininkas Ð. Dail. aut nihil ‘arba Cezaris. È. de Golis sioms dalims. Posakio autorius – prancûzø raðytojas eseistas M. Blitzkrieg. vëliau generolas bei valstybës veikëjas È. Dail. 1588–1679). kuriame gyvuliai. 146 . nustatoma socialinës apklausos bûdu. kol nëra susikûrusi valstybë. and such a war as is of every man against every man) (XIII). Dþ. Raitas (John Michael Wright. Posakis ið anglø raðytojo Dþ. patariant neskubëti. 1–3). Montenis Visø karas su visais (lot. Melonë (Altobello Melone. L’opinion publique. ~1617–1694). laikas sodinti ir laikas rauti. angl. kuri ðá principà papildë prieraðu: „. T. arba nieko’) apie maksimalistinius tikslus ar reikalavimus. iðsivadavæ ið þmogaus priespaudos. Lightning war) staigus ir trumpalaikis pergalingas karas. dangstomos demagogiðkais tvirtinimais apie visø lygybæ. priskiriami karaliui Saliamonui: „Viskam yra metas. Visuomenës nuomonë (pranc. War of all against all) nevaldoma krizinë situacija. Terminas pirmà kartà pasirodë 1935 m. Montenis (Michel Eyquem de Montaigne. 1533–1592). Savo knygoje Vers l’Armée de Métier (1934) jis siûlë galutinai atsisakyti ilgalaikio pozicinio karo ir pirmenybæ teikti judrioms motorizuotoÐ. Þodþiai ið Senojo Testamento. vokieèiø kariniame þurnale Deutsche Wehr. 1890– 1970). Viskas arba nieko (lot. Laikas þudyti ir laikas gydyti. Bellum omnium contra omnes. Hobsas (Thomas Hobbes.Visi yra lygûs.

perdëtai atsargø. kurioje jis ðá posaká pavartojo. Komedijoje „Asilai“ herojus nepatiki svetimam pinigø. ~46–120). jog þmogui reikia ne tik materialiniø gërybiø. komentuodamas savo tezæ. Posakio autorius – anglø sociologas B. kai anglø filosofas T. Scio nihil scio arba Scio me nihil scire) didëjant paþinimui. visuomenës ar ðalies krizë prasideda nuo vadovybës. bet ir kiekvienu þodþiu. procesui. 4). kai ðis pasiûlæs Kristui paversti akmenis duona. kai norima pabrëþti. Sybomas Rauntris (Benjamin Seebohm Rowntree. kad nieko neþinau (lot. Èechovas su þmona Olga tojo ir pats A. Èechovas (Àíòîí ×åõîâ. Dabartine reikðme posakis iðpopuliarëjo nuo XVII a. bet ir dvasinio peno. Þmogiðkasis faktorius (angl. pleèiasi ir neþinojimo ratas. Hobsas (Thomas Hobbes. Èechovas. filosofui Sokratui (Swkr£thj. Posakio autorius – rusø raðytojas A. o ne þmogus. neaprobuotø vyresnybës.). vyksta visø karas su visais (þr. 148 . valdymo ir pan. e. Posakio autorius – sen.. apie uþdarà. bijo galimo lietaus. ~250–184 pr. e. gr.). 1860– 1904). ×åëîâåê â ôóòëÿðå) 1. 147 Þmogus þmogui – vilkas (lot. non homo. jei jis esàs Dievo sûnus. nekomunikabilø asmená. Þmogus futliare (rus. gr. m. Þuvis genda nuo galvos (lot. nes kiekviena nauja informacija iðkelia naujø klausimø. kurio herojus Belikovas bijo naujoviø. pavartojæs já knygoje „Þmogiðkasis faktorius versle“ (The Human Factor in Business.Þinau. Kristus atsakæs: „Paraðyta: Þmogus gyvas ne vien duona. paaiðkindamas. ~470–399 pr. Plutarchus. Þmogus gyvas ne vien duona sakoma. 1871–1954).). nemëgstantá naujoviø asmená. 1921). Lk 4. quom qualis sit non novit). jog „þmogus þmogui yra vilkas. Posakio autorius – romënø raðytojas Plautas (Titus Maccius Plautus. m. Posaká þmogus futliare atitinkama reikðme vëliau varA. paraðæs tokiu pavadinimu apsakymà (1898). filosofas ir istorikas Plutarchas (PloÚtarcoj. 2. 1588–1679) iðleido knygà „Leviatanas“ (Leviathan. skersvëjø ir pan. Piscis primum a capite foetet ‘þuvis ima dvokti nuo galvos’) kolektyvo. Human factor) individo átaka kokiam nors techniniam. 4. Posakis ið Kristaus atkirèio já gundanèiam ðëtonui. kuris iðeina ið Dievo lûpø“ (Mt 4. apie konservatyvø. jei neþino. Þodþiai priskiriami sen. Socrates. jog iki susikuriant valstybës institucijai. koks jis yra“ (lupus est homo homini. Mëgstamas jo posakis – „kad tik kas nors neatsitiktø“. 1651). Homo homini lupus est) visi þmonës ið prigimties yra blogi vienas kitam.

50 Huliganas P. 118. 27 Ciceronas 19. 45. 84 Alkmenë 106 Alkuinas 75. 97 Jobas 34. 115 Hugo V. taip pat mitiniø bûtybiø vardai bei pseudonimai Aaronas 26. 17 Joðijas 24 Judas 67. 119. 145 Chamas 39. 53 Geringas H. 85 Altenðteigas Z. 131 Hobsas T. 114. 101 Ibsenas H. 96 Agamemnonas 57 Agesandras 35 Ahasveras 21 Ajolas 124 Akteonas 65 Albertas 87 Aleksandras II 43 Aleksandras Makedonietis 56. 133 Dafnis 103 Damoklas 41. 76. 40 Huloetas R. 108 Archimedas 136 Arëjas 124 Aristofanas 106 Aristotelis 61. 90 Ieva 18. 91 Elena 60. 109. 45. 138 Jupiteris 73 Justinas 96 Juvenalis 48. 114 Henrikas Burgundietis 128 Henrikas Latvis 87 Hera 95. 48 de Golis Ð. 82 Darvinas È. 33 Baltramiejus 33 de Balzakas O. 54 Hesiodas 29. 60. 65. 104. 96. 27 Bertelemis Þ. 50. 145. 103 fon Hindenburgas P. 61. 24. 121 Fièinas M. 100. 107 Franklinas B. 51. 115 Jahvë 19. 29. 132 Amaltëja 70 Amûras 31 Andersenas H. 60 Dionizas I Senasis 41 Diuma A. 70. 145 Brazdþionis B. 45. 47. 21 Brutas 62. 131. M. 89 Diogenas Laercijus 23 Diogenas Sinopietis 59. 84. 99 Gimbutienë M. 136 Baèenenas Dþ. 105 Eginkas I. 25. 127. Jeits A. 135. 127. 110. 35 Belðacaras 32 Belðazaras 32 Benensonas P. 96 Elþbieta I 142 Enëjas 108 Enijus 47 Epimenëjas 103. 139 Bankeris È. 60. 72 Antonijus 92 Apijus 76. 62. 80 Daukða M. 77 Apolonas 21. 126 Hipokratas 140 Hitleris A. 37 Dzeusas 56. 95. 37 Butkus A. 111. 127 Bleiras E. 98. 124 Jekaterina II 98 Jelcinas B. 147 Èerèilis V. 74 Dekartas R. 137 Eslinas M. 146. 124 Jeits S. 121. 40 Hefaistas 58. 140 Ilfas I. 112 Baltazaras 32. 34 Biuchmanas G. 117 Bomarðë P. 17 Euridikë 38 Euriklëja 127 Euristëjas 38 Europa 73 Ezopas 47. 51. 120 Daplesis J. 119 Jeronimas 46 Jëzus 45. 144 Drûðautas M. 106 Heraklis 28. 30. 100. 123. 59 Diupleris 71 Dizraelis B. 101 Farnakas 26 Fedras 49. 138 Eos 138 Erenburgas I. 74. 39. 77. 104 Cerberis 38 Cezaris J. 138 Horacijus 31. 70 Gladstounas V. 107. 103. 142. 61. 69 Bokaèas Dþ. 46 Abraomas 107 Absalomas 134 Achilas 17. 30 Èechovas A. 131. 38. 130. 144 Farina J. 66 Bergsonas H. 42. 89 Husas J. 60. 140 Afroditë 95. 71. 73. 48 fon Bismarkas O. 143 Imbertas B. 114 Gogolis N. 133 Bogartas Dþ. 134. 61. 124 Bejerotas 128 Beketas S. 124 Bankeris E. 145 Blinda T. 92. 83. 17. 80 Dostojevskis F. 93 Goldonis K. 82 Gaja 138 Gebelsas J. 114. 57. 148 Homeras 58. 86 Fortûna 31. 95. 101. 44. 115 Halsas 89 Hamas 39. 28. 130 Banjanas Dþ. 56. 45 Jokûbas 107 Jonas 24. 25. 100 Franckë B. 62 Dolgorukis J. 69 Danielius 33 Dantonas Þ. 112 Fonvizinas D. 47 Hanibalas 39 Hanteris R. 106 Heraklitas 59 Herkulis 108 Hermanas Luoðys 25 Hermis 95 Herostratas 58 Herstas V. S. 52. 31. 51 Bordþa È. 146 Gordijus 56 Grigalius I 93 Grigalius VII 25 Hagedornas F. 95. 34. 17 fon Bergmanas J. 77 Jakobis G. 107. 57. 67 Dovydas 134 Draizas 65 Drakonas 46. 53 Èièerinas G. 34. 57 Alfonsas VI 128 Algarotis F. 27 Erazmas Roterdamietis 81 Eridë 95 Eschilas 49 Eskobaras A. 125. 65 Artûras 24 Atanodoras 35 Askanijas Julas 108 Atëjus Kapitas 39 Atënë 35. 82. 96 Jonas Auksaburnis 29 Jonas Krikðtytojas 45 Jonesku E. 36. 116. 94. 130 149 150 . 18 Adamsas (Dþeimsas) 20 Adamsas (Dþonas) 33 Adomas 18. 52. 140 Artemidë 58. 96 Atlantas 138 Atropa 100 Augëjas 28 Augustinas 49. 86. 22. 79. 116. 73. 140 Èaplinas È. 30. 124 Hantingtonas S. 133 Izaijas 27 Izaokas 107 Jafetas 40 Jagemanas F. 40 Hamurabis 19. 40 Charibdë 135 Chilonas 23 Chruðèiovas N. 49. 80 Frankas F. 38. 25. 104. 63. 37. 124. 25 Davidas Þ.ASMENVARDÞIØ RODYKLË Istoriniø ir mitologiniø asmenø. 60. 119 Bisonas L. 32 Ilièius I. 47 Dreizeris T. 44. 96. 59. 32 Ivanauskaitë S. K. 79. 138 Dþarvis Dþ. 103 Helijas 138 Hemingvëjus E. 87 Jarvis Dþ. 26. 58. 123 Benksas T. 44 Ilièevskis A. 75. 123 Buridanas Þ. 92. 106.

133 Kimirsenas 25 Klitemnestra 57 Klotë 56. 66 Likas 108 Linèas 85 Linèas È. 112 Nikolajus II 43 Nyèë F. 133 Laokoontas 35. 104 Lesaþas A. 52. 129 Kukas E. 113 Leonardas da Vinèis 65. 62. 125 Puason Þ. 50. 117 Putinas V. 129 Livijus T. 37. 74. 127. 148 Polidoras 35 de Pompadur 113 Pompëjus 109 Pompilijus 38 Poperis K. 96 Merkel A. 64. 142 Liudvikas XV 98 Liugeris G. 28 Morkus 27 Moudis R. 111 Medlhameris F. 29 Lachesë 100 Laima 100 Lalemandas F. 87 Riðeljë 110 Robespjeras M. 43. 94 de Sartinas G. 57 Kristijonas VIII 28 Kristus 20. 94. 144. 116 Prometëjas 103. 102. 18 Saliamonas 122. 40 Numa Pompilijus 32 Odisëjas 135 Orfëjas 38 Orvelas Dþ. 44. 143 Nojus 39. 55 Mozë 19. 77. 84 Lipmanas V. 104. 52 Kantas I. 68 Trumenas H. 76 Tomas 96 Tomas Kempietis 134 Trojanovas V. 138. 63 fon Ribentropas J. 75. 138 de Kubertenas P. 104 Tesëjas 115. 74. 128 Krasas L.109 Riok M. M. 92 Petras 26. 42. 116 Longis A. 119 Mindaugas 88 Minejeva J. 108. 93 Molotovas V. 146 Rauntris S. 37. 50 de Liarþiljeras N. 131 Maodzedunas 25 Mara 87. 88. 73. 95. 27 Pranas Juozapas I 66 Prokrustas 115. 99 de Ribera Ch. 135 Ðtaubas H. 22 151 152 . 119. 109 Manuelis Ch. 73. 118 de Servantesas M. B. 97. 147 Rëja 70. 134. 44 Pikartas B. 100. 29 Rochau A. 92 Landsbergis-Þemkalnis G. 80 Lein H. 63 Stein G. 145 Salustijus 77. 141. 55. 82 Pandora 103 Paris 17. 98. 41 Karavadþis 96 Karlas 66 Karolis Didysis 85 Kasandra 57 Kasijus Dio 39 Katonas Vyresnysis 144 Kenedis Dþ. 61. 99 Rukas K. 110 de Ðatobrijanas F. 114 Steinbekas Dþ. 118 Makiavelis N. 102. 34 Tvenas M. 31. 107 Pelëjas 17. 87. 59 Saturnas 120 Saulius 117 Scilë 135 Scipionas Afrikietis 39 Selfridþas H. 76 Rybakovas A. 38 Plutarchas 26. 88. 88 Marlou K. 121 Kronas 70. S. 96 Parmenidas 64 Paskalis B. 143. 84. 54. 111 Ðamaðas 19 de Ðampanas F. 117 Ra 70 Rablë F. 144 Paulius 49. 128. 68. 54 Puðkinas A. 136. 95 Perevoðèikovas D. 72. 85. 40 Rumiancevas P. 67. 29 Ruzveltas T. 55. 113 Nekojas 24 Nepotas 92 Nerdlindþeris È. M. A. 129. 94 Sizifas 124. 78 Rigo H. 119 Kranachas Jaunesnysis L. 100 Kolis H. 81 Mola E. 139 Lazdynø Pelëda 133 Leibnicas G. 76. 21 Pilotas 101 Pyras 112 Platonas 89. 138 Rembrantas H. 139 Temidë 138 Terencijus 30. 113 Kamuèinis V. 62. 147 Solonas 95 Stalinas J. 143 Sabaliauskas A. 80 Tacitas 35 Tamara 34 Tamoðius 96 Tanatas 124 Tantalas 134 Teèer M. 22 Strabonas 106 Sun Cu 54 Suvorovas A. 25 Smitas H. 137 Makmilanas H. 87 Kuperis Dþ. 107. 93 Montenis M. 142 Rylejevas K. 74. 121 Tolstojus L. 95 Tiberijus 39 Tichë 70 Ticianas 51 Titas 110 di Titas S. 120. 139 Tropininas V. 118. 78. 146 Monteskjë Ð. 120 Rudenko R. 141 Snouden E. 99 Svetonijus Trankvilas 26. 125 Skila 135 Slavoèinskis M. 111 Tekerëjus V. 105 Natyras Þ. 92. 48. 73. 94 Snou È. 118 Rosinis Dþ. 51 Raitas Dþ. 126 Vaildas O. 60. 86 Linèas (Dþeimsas) 86 Linèas (Dþonas) 86 Linèas V. 130. 112 Medisonas Dþ. 70. 55. 111. 113 Puliceris Dþ. 145 Menelajas 60. 115 Petras I 81 Petronijus 113 Petrovas E. 131. 48 Lukas 27 Lukianas 106 Lukrecijus Karas 31 Mahometas 123 Makartis Dþ. 105 Ðemas 40 Ðmitas H. 140 Londonas Dþ. 50. Þ. 61 Medison D. 91. 145 Ovidijus 60 Pakuvijus M. 116 Tetidë 17. 134 Pilyponis J. 137 Tiutèevas F. 60 Ricas C. 105 Kupidonas 31 Kvintilianas 119 de La Turas M. 87. 27. 111. 75. 78 Seneka Jaunasis 50. 112 Plautas 148 Plinijus Vyresnysis 19. 131 Liudvikas XI 125 Liudvikas XIII 110 Liudvikas XIV 141. 129 Repinas I. 105 Ðekspyras V. 71.Kamenevas S. 52 Teiloras Z. 67 Liuteris M. 90 Martinesas Ch. 99 Ðpilhagenas F. 79. 62 Ulpianas 76 Uranas 138 Vagneris R. 45. 24. 36. 108 Moleris F. R. 42. 88 Megara 108 Melonë A. 30. 51 Stivensonas R. 49. 46. 51 Rubensas P. 45. 122 Sterbinis È. 99 Ruso Þ. 123. 100 Marcelas 39 Mardukas 19 Marija 25. 96. 80 Siracidas 87. 81. 106 Pero Ð. 53 Sokratas 107. 112 Leninas V. 86 Liotardas Þ. 138 Propercijus 125 Prudonas P. 147 Krylovas I. 117 Musolinis 25 Napoleonas Bonapartas 55. 49. 94. 108.

org/wiki/File:Gaius_Cornelius_Tacitus. – prancûzø prez. – graikø hebr.png http://en. – vokieèiø þr.htm http://upload.jpg http://www.com/filosofs.wikipedia.wikipedia.jpg http://en.Vaskas da Gama 126 fon Vaðaris J. – ispanø it. – ironiðkai isp.org/wiki/File:PhilipVerheyen. – palygink ppr.wikipedia.org/wiki/Gold_rush http://en.wikipedia.org/wikipedia/commons/e/e3/Montesquieu_ 2.org/wiki/File:Damocles-WestallPC200801208842A. – prezidentas prk.org/wiki/Hammurabi http://en. – suomiø vad. 98. – perkeltinë reikðmë rus.jpg http://en.wikipedia.org/wiki/Ilja_Erenburg http://en.wikipedia.org/wiki/Cicero http://ueip.org/wiki/File:Tizian_-_The_fall_of_man. 138 Verhejenas F. – senovës suom.jpg http://en. 34 Venera 120 Vergilijus 37. 42 Vitas H. 114 Vegecijus 67 Velsas H.jpg http://images. 87 Vylandas K.wikipedia. 41 Viazemskis P.wikipedia.org/wiki/Vaizdas:GeoreOrwell. 53 Velsas S.jpg http://en.wikipedia.org/wiki/File:Alain-Ren%C3%A9_Lesage. 117 Vilsonas S.lt/images?hl=lt&client=firefox-a&rls=org.edu/academics/anniversary/images/Photographs/Samuel%20Huntington.google. 136 Þozefas 110 ILIUSTRACIJØ INTERNETINIAI ÐALTINIAI h t t p : / / w w w.wikipedia.jpg http://pl.jpg http://en. – rusø sen.wikipedia. – lenkø lie. – paprastai.wikipedia.org/wiki/File:Francois_Rabelais_-_Portrait. mozilla:lt:official&um=1&q=Laokoon&sa=N&start=0&ndsp=18 http://en.org/wiki/File:Immanuel_Kant_(painted_ portrait). t a t e . 18 Vespasianas 110 Vesta 22 Vestalas R. o r g .org/wiki/File:Carlo_Goldoni.wikipedia.wikimedia.jpg http://en. – italø la.jpg http://en. – þiûrëk Knygoje vartojami visuotinai priimti Biblijos ir kitø ðaltiniø sutrumpinimai.jpg http://en.pensament.org/wiki/Margaret_Hilda_Thatcher http://images. antikiniø autoriø vertimø á lietuviø kalbà nuorodos orientuotos á literatûros sàraðà. 115 Viðnu 132 Volteras 66 Zinovjevas A. vadinamasis vok. 67 Vilhelmas II 144 Vilsonas Dþ.jpg http://en. – lotynø plg. 90.org/wiki/File:GiorcesRossini1. – anglø èek.wikipedia. – vadinamas.wikipedia.wikipedia.png http://lt.jpg http://en.org/wiki/File:Bergson-Nobel-photo. 108. u k / b r i t a i n / e x h i b i t i o n s / r e t u r n o f t h e g o d s / exhibition.org/wiki/File:Giulio-cesare-enhanced_1800x1450.wikipedia. – hebrajø iron.wikipedia.org/wiki/File:First_Folio. – èekø est.google.jpg http://www.JPG http://lt.jpg http://en.coloradocollege.wikimedia.wikipedia. 87 Vechtenas K.org/wiki/Jean-Jacques_Rousseau http://en.com/images?client=opera&rls=lt&q=Goebbels& SUTRUMPINIMAI angl. daþniausiai pranc.wikipedia. – lietuviø lot.shtm http://en. 153 154 . V.JPG http://en.org/wiki/File:Hans_Christian_Andersen.org/images/nikita-hruschev.org/wiki/File:Uncle_Sam_Wilson. – estø gr. 113 Þalakevièius V. 58 Zinovjevas G.wikipedia.org/wiki/File:Balzac.jpg http://commons. – latviø lenk.wikipedia.org/wiki/File:Churchill_portrait_NYP_45063.

com/arts/mm/rubens/RUP006.com/images?hl=lt&client=opera&rls=lt&um= 1&q=Stalin&sa=N&start=21&ndsp=21 http://uisrussia.org/wiki/Vaizdas:Blaise_pascal.lt/images?q=Charles%20Percy%20Snow&oe=utf8&rls=org.jpg http://lt.wikipedia.jpg http://en.jpg http://images.wikipedia.org/wiki/Archivo:Cervates_jauregui.jpg http://en.wikipedia.wikipedia.sourceid=opera&oe=utf-8&um=1&ie=UTF-8&sa=N&hl=lt&tab=wi http://commons.org/wiki/File:Titus_Livius.totalwar.wikipedia.org/wiki/File:Edward_coke.wikipedia.org/wiki/Åêàòåðèíà_II http://commons.com/images?hl=lt&client=opera&rls=lt&um= 1&q=Peter+Benenson&sa=N&start=21&ndsp=21 http://en.jpg http://www.wikipedia.jpg h t t p : / / r u .org/wiki/Descartes http://en.com/images?client=opera&rls=lt&q=Algarotti &sourceid=opera&oe=utf-8&um=1&ie=UTF-8&sa=N&hl=lt& tab=wi http://en.jpg http://it. / Ô à é ë: A n t o n _ C h e k h o v _ a n d _ O l g a _ Knipper.jpg http://en.google.wikimedia.wikipedia.org/wiki/File:Michel_de_Montaigne_1. w i k i p e d i a .wikipedia.org/wiki/Vaizdas:Ibsen_photography.jpg http://lt.org/wiki/File:Voltaire.org/wiki/File:Gertrude_Stein_1935-01-04.jpg http://film.jpg http://en.org/wiki/Ãîãîëü.jpg http://lt.wikipedia.jpg http://en.wikimedia.html http://ru.org/wiki/File:Proudhon.wikipedia.org/vb/showthread.wikipedia.google.wikipedia.wikipedia.jpg http://en.wikipedia.wikipedia.wikipedia.ru/docs/nov/2001/02/nov_2001_02_25.wikipedia. o r g / w i k i .wikipedia.jpg http://www.org/wiki/Ôàéë:KrylovBasnopisetsByEggink.wikipedia.org/wiki/File:Thomas_Hobbes_(portrait).org/wiki/File:ChangandEng.wikipedia.notablebiographies.org/wiki/File:Louis_XIV_of_France. _van_Rijn_125.ket.org/ Òþò÷åâ_Ô¸äîð_Èâàíîâè÷ http://images.wikipedia.org/wiki/File:Rembrandt_Harmensz.org/wiki/File:AleksandrPushkin.org/wiki/Vaizdas:JackLondon02.wikipedia.jpg http://en.org/wiki/File:Homer_British_Museum.jpg http://de.jpg http://en.wikipedia.jpg http://lt.org/wiki/Vaizdas:Giovanni_Boccaccio.wikiquote.ru/stihi/ryleev/ http://en.jpg http://en.wikipedia.jpg http://images.jpg http://images.mozilla:lt:official&client=firefox-a&um=1&ie=UTF8&sa=N&hl=lt&tab=wi http://en.info/biograf/molotovv.jpg http://en.php?personid=1362 http://en.htm http://www.wikipedia.html http://es.org/wiki/Benjamin_Franklin http://images.org/wiki/File:Ilya_Efimovich_Repin_(18441930)_-_Portrait_of_Leo_Tolstoy_(1887).org/wiki/Niccol%C3%B2_Machiavelli http://en.hrono.org/wiki/Gottfried_Wilhelm_Leibniz http://en.org/wiki/File:Cesareborgia.wikipedia.org/wiki/File:Platon-2b.html http://ru.org/wiki/File:Gladstone.org/wiki/File:Jacques-Louis_David_017.com/Ni-Pe/Ovid.org/wiki/File:Chateaubriand.jpg http://ru._Íèêîëàé_Âàñèëüåâè÷ http://www.org/wiki/Giovanni_Maria_Farina http://lt.uark.jpeg http://lt.jpg http://en.wikipedia.org/latinlit/mores/religion/seneca.wikipedia.wikipedia.org/wiki/James_Fenimore_Cooper http://en.jpg http://en.org/wiki/File:Christopher_Marlowe.google.wikipedia.virtual-history.wikipedia.org/wiki/Christoph_Martin_Wieland http://lt.jpg http://images.klassika.wikipedia.jpg http://en.wikipedia.google.wikimedia.org/wiki/File:John_Bunyan.jpg http://en.org/wiki/File:Jan_Hus.org/wiki/Vaizdas:Nietzsche187c.org/wiki/Vaizdas:Baron_Pierre_de_Coubertin.html http://en.htm http://en.jpg http://forums.wikipedia.jpg http://www.org/wiki/Vaizdas:ChPerrault.dl.wikipedia.jpg http://commons.jpg http://en.wikipedia.jpg 155 156 .org/wiki/File:Marco_Porcio_Caton_Major.jpg http://en.wikipedia.jpg http://en.com/images?client=opera&rls=lt&q=Emilio %20Mola&sourceid=opera&oe=utf-8&um=1&ie=UTF-8&sa= N&hl=lt&tab=wi http://www.org/wiki/File:Alexander_cuts_the_Gordian_ Knot.org/wiki/File:Cesar-sa_mort.msu.org/wiki/Vaizdas:Pan_and_Daphnis.org/wiki/File:Georges-Jacques_Danton.wikipedia.google.edu/campus-resources/achilles/age/bronze_age._1901.wikipedia.com/images?client=opera&rls=lt&q=Roosevelt &sourceid=opera&oe=utf-8&um=1&ie=UTF-8&sa=N&hl=lt& tab=wi http://lt.wikipedia.com/person.jpg http://ru.wikipedia.google.wikipedia.php?t=60755 http://en.org/wiki/File:Aristotle_Altemps_Inv8575.org/wiki/File:Kardinaal_de_Richelieu.mezzo-mondo.

html DECIMVS IVNIVS IVVENALIS.ccel. http://www.i. Il Principe. 2004. Pasakëèios. F.com/smith-bio/ SVETONI TRANQVILII. Amsterdam-Lausanne-Melbourne-Milan-New York-Säo Paulo: MetaLibre. biblija.html Machiavelli N. 2008. Mugurçvièa priekðvârds un komentâri.edu/Thayer/E/Roman/Texts/Pliny_the_Elder/home. Vertë A.wsu. AB VRBE CONDITA LIBRI. http:// www. M. Vilnius: Vaga.com/suetonius/suet. – Antikinës tragedijos. edu/Thayer/E/Roman/Texts/Cassius_Dio/57*.dis. Odisëja.thelatinlibrary. Þymûs Antikos þmonës. Feldhûna tulkojums. CARMINA. Leges Regia – http://web. (Skaitmenys rodo giesmës ir eiluèiø numerius) 157 HORATIVS FLACCVS. Roman History. http://www. TERENTIVS AFER P. CARMEN SAECVLARE. Sudarë D. Rhetoric. LVK (katalikø) leidimas 1998 m. thelatinlibrary. Pasakëèios. Smith W. Vilnius: Vaga. VITA DIVI IVLI.edu. Dilytë. 1979.thelatinlibrary.html Tarptautiniø þodþiø þodynas. DE CONSOLATIONE AD POLYBIUM. Rubðio (ST) ir È. Valkûnas. http:// www. http://www.com/cic. http://www.com/sen/sen. Leviathan.upmf-grenoble. Valkûnas.thelatinlibrary. library. 1958. Vilnius: Vaga. Lotyniðki posakiai ir sparnuoti þodþiai. Townsend. thelatinlibrary. 2007. Plinius – Pliny the Elder: the Natural History http://penelope. Rîga: Zinâtne. http://www. Translated by W. (Skaitmenys rodo eiluèiø numerius) Ezopas.adelaide.fr/Haiti/Cours/Ak/Leges/ leges_regia_Riccobono. Translated by G.lt/ Cassius Dio. (Skaitmenys rodo poemos eiluèiø numerius) HEINRICI CHRONICON. Vilnius: Vaga. 1870. – Graikø literatûros chrestomatija. Fotografuotas leidimas (Paruoðë J. Vertë J. uchicago. (Biblija RK_K1998). 1983.au/a/aristotle/a8rh/ Biblija.org/authors/aesop/fables/ Aldersons J. Kavaliausko (NT) vertimas. 1993. Vilnius: Mokslas. SENECA. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidybos institutas. The Code of Hammurabi. eBooks @Adelaide. Vertë P. Giesmës tikëjimui katalickam prideranèios. Vilnius: Mintis. literature. 2009.adelaide. Hesiodas Darbai ir dienos.com/ lucretius. 1988. Bologna: Zanichelli. Valdovas. ARS POETICA.edu/~dee/ MESO/CODE. 2007. 355–386. Vilnius: Vaga. http://www. http://www. Â. Hobbes T. Vilnius: Vyturys. proverbi e locuzioni.html Homeras. 2007. Dilytë. Vertë A. ANANEVS L. Pensées http://www. Satyros.com/hor.thelatinlibrary. html Romënø literatûros chrestomatija.html Juvenalis. Agamemnonas. Rhys Roberts.au/h/hobbes/thomas/h68l/index. 389–420. http://www.html Cicero.LITERATÛRA Aesop. Vilnius. com/liv. 2008.org/ccel/pascal/pensees. 2008. Vilnius. Lebedys). Fedras.thelatinlibrary.com/cato.HTM (Skaitmenys þymi ástatymo numerá) Pascal B. P.uchicago. Dictionary of Greek and Roman Biography and Mythology.com/ter. EPISTULAE. Dumèius. 1987. SATURAE. Mesopotamia. http://www.html Lucretius. 2005. Bendoriûtë. Vertë J. Kâpçc mçs tâ sakâm? Rîga: Zvaigzne.com/juvenal.ibiblioorg/ml/libri/m/MachiavelliN_IlPrincipe_s. Vilnius: Mintis. 1646. Book LVII.library. Ç.consolatione1.pdf Machiavelli N. http://www. Frase fatta capo ha: Dizionario dei modi du dire. Aristotle.htm#II LIVIVS T. edu. A. Fables.html Disticha Catonis http://www. Sudarë D. eBooks@Adelaide. thelatinlibrary. Vilnius: Vaga. Dumèius. Graikø literatûros chrestomatija. shtml Slavoèinskis S. SERMONES.html Eschilas. 1987. (Skaitmenys rodo satyros ir eiluèiø numerius) Kuzavinis K.ancientlibrary. Dambrauskas.html Pittáno G.html 158 . – Antikiniai romanai ir pasakëèios. Raèius. http://etext. 1985. Vertë L.thelatinlibrary. http://www. Q. – Antikiniai romanai ir pasakëèios. Vertë L. 2008. Hafneris G. De rerum natura. P. EPODES. 1987. http://penelope. http://etext.caesar.

Vilnius: Mintis. http://www.com/index. Vilnius: Vaga. kilmës metafora ar terminas (Armagedonas. 2009. Ìîñêâà: Ìûñëü. UDK 808. kiti autorizuoti sparnuotieji posakiai bei viena kita vienaþodë plaèiai vartojama toponiminës. Ò.html The Oxford dictionary of literary quotations /edited by Peter Kemp. Âåëèêîâè÷ Ë.html Vergilijus.: iliustr..thelatinlibrary. http://bibliotekar. New York: Oxford University Press. 1989. ISBN 978-9986-884-21-7 Enciklopedinio pobûdþio knygelëje pateikiami daþnesni literatûrinës kilmës frazeologizmai.ru/encSlov/ Bu403 Butkus A. Oxford. Pirminiai posakio ðaltiniai daug kur pateikti originalo kalba. Ñåðîâ Â. 159 p. snobas ir kt. 1972.: p. Ìèôû íàðîäîâ ìèðà: Ýíöèêëîïåäèÿ â äâóõ òîìàõ. 1995. – Kaunas: Aesti. Èçä-âî „Ëîêèä-Ïðåññ“. Butkaus leidykla „Aesti“ 159 160 . antroponiminës ir pan.com/kempis. The Oxford dictionary of quotations. Zimmerman J. Ìîñêâà: Ñîâåòñêàÿ Ýíöèêëîïåäèÿ. E. Vertë A. AENEIS.com/verg.82-3(075) Alvydas Butkus SPARNUOTIEJI ÞODÞIAI Korektorës Laura Gerþotaitë ir Gintarë Vaitonytë A. antraðtiniu þodþiu laikomas pirmasis lietuviðkos frazës þodis. Dictionary of Classical Mythology. 1980. Toronto-New York-London-Sydney: Bantam Books. Mitologija. 1974..org/wiki/Biblia_Sacra_Vulgata_ (Stuttgartensia) Wolfebüttelio Postilë. ×åðíàÿ ãâàðäèÿ Âàòèêàíà. THOMAS À KEMPIS. VERGIL. http://www. Bibliogr. Karaciejus. thelatinlibrary. Sparnuotieji þodþiai.. Í. 1980. Ýíöèêëîïåäè÷åñêèé ñëîâàðü êðûëàòûõ ñëîâ è âûðàæåíèé. chuliganas. http://www.) – ið viso 418 lizdø. Eneida.html Trenèeni-Valdapfelis.London: Oxford University Press. 1-2.THE LATIN LIBRARY at Ad Fontes Academy. Vilnius: Þara. I. thelatinlibrary. DE IMITATIONE CHRISTI. Parengë J..wikisource. 157–159. 2003. Vulgata http://la. Dambrauskas. 2006. Sparnuotieji posakiai pateikti abëcëlës tvarka. 1991–1992.

You're Reading a Free Preview

Download
scribd
/*********** DO NOT ALTER ANYTHING BELOW THIS LINE ! ************/ var s_code=s.t();if(s_code)document.write(s_code)//-->