VYTAUTO DIDÞIOJO UNIVERSITETAS

Humanitariniø mokslø fakultetas Lietuviø kalbos katedra

UDK 808.82-3(075) Bu403

Skiriu savo vaikams – Audriui, Daumantui, Mantautei, Eimantui.

Sparnuotieji

þo dþiai
Alvydas Butkus

Recenzavo Stefanas Lanza (Stefano M. Lanza) Giedrius Tamaðevièius

Kaunas 2009 1

ÆSTI

ISBN 978-9986-884-21-7

© Alvydas Butkus, 2009 © Daiva Ðulgaitë (titulinis), 2009 © Leidykla „Aesti“, 2009
2

TURINYS PRATARMË 16 ÞODYNAS 17

Absurdo teatras 17

Achilo kulnas 17 Achilo sausgyslë 17 Adomo kostiumas 18 Adomo obuolys 18 Akis uþ aká, dantis uþ dantá 18 Akys (Veidas) yra sielos veidrodis 19 Aklas aklà netoli tenuves 20 Aksominë revoliucija 20 Alfa ir omega 20 Alma mater 20 Amerikietiðka svajonë 20 Amþinas þydas 21 Amþinasis variklis 21 Amþinoji ugnis 21 Antrasis að 22 Antroji (Kita) medalio pusë 23 Apdrabstyti (Apipilti) purvais 23 Apie mirusius gerai arba nieko 23 Aplauþyti ragus 23 Apsaugok, Dieve, nuo draugø, o nuo prieðø að ir pats apsisaugosiu 23 Apskritas stalas 24 Armagedonas 24 Asmens kultas 24 Aðarø pakalnë 25
3

Atëjau, pamaèiau, nugalëjau 25 Atpirkimo oþys 26 Atstok, ðëtone! 26 Atðilimas 26 Atverti akis 27 Atvira visuomenë 27 Atviras laiðkas 28 Audra vandens stiklinëje 28 Augëjo arklidës 28 Auksaburnis 29 Auksinis jaunimas 29 Aukso amþius 29 Aukso kalnus þadëti 30 Aukso karðtligë 30 Aukso verðis 30 Aukso vidurys 31 Aukso þodþiai 31 Bakalauras 31 Balius baigtas 31 Balsas tyruose 32 Balsuoti kojomis 32 Balta dëmë 32 Baltais siûlais siûta 32 Baltazaro puota 32 Baltieji rûmai 33 Baltoji dëþë 33 Baltramiejaus naktis 33 Balzako amþius 34 Barstyti galvà pelenais 34 Be komentarø 34 Be pykèio ir ðaliðkumo 35 Belaukiant Godo 35 Berti druskà ant þaizdos 35 Bijok danajø, dovanas neðanèiø! 35
4

Bjaurusis anèiukas 36 Blogio ðaknis 36 Bulvarinë literatûra 36 Bulvarinë spauda 36 Buridano asilas 37 Burtai mesti 37 Bûti ar nebûti 37 Bûti po padu 37 Cerberis 38 Cezario pjûvis 38 Cezaris nëra aukðèiau uþ gramatikus 39 Chamas 39 Chuliganas 40 Civilizacijø konfliktas 40 Daiktas savyje 41 Dainuojanèioji revoliucija 41 Damoklo kardas 41 Dangaus mana 42 Daug triukðmo dël nieko 42 Dauningstrytas 42 Dëdë Semas 42 Dël skonio nesiginèijama 43 Deðinioji ranka 43 Didybës daugiskaita 43 Didybës manija 44 Didysis brolis 44 Didysis kombinatorius 44 Dievas davë, Dievas ir atëmë 44 Dievas ið maðinos 45 Dievo avinëlis 45 Dievo pirðtas 45 Dievo rykðtë 46 Dovanotam arkliui á dantis neþiûri 46 Drakoniðki ástatymai 46
5

Draugà paþinsi nelaimëje 47 Drumsti vandená 47 Duona kasdieninë 48 Duonos ir reginiø 48 Duoti tonà 48 Dviem ponams netarnausi 48 Eiti per ugná ir vandená 49 Erðkëèiø vainikas 49 Esu, kas esu 49 Esu þmogus, ir visa, kas þmogiðka, man nesvetima 49 Ezopo kalba 49 Faktø kalba 50 Faras (Faraonas) 50 Figaro ðen, Figaro ten 51 Figos lapelis 51 Gamta nepakenèia tuðtumos 51 Gamtos ðauksmas 52 Gauti su motinos pienu 52 Geleþinë ledi 52 Geleþinë uþdanga 52 Geltonoji literatûra 53 Geltonoji spauda 53 Geriau vëliau negu niekad 54 Geriausia gynyba yra puolimas 54 Gero vëjo! 55 Gyvasis lavonas 55 Gyvenimas po gyvenimo 55 Gyvenimo kelias 55 Gyventi kaip ant parako statinës 56 Gyventi, vadinasi, màstyti 56 Gyvybës siûlas 56 Gordijaus mazgas 56 Greièiau, aukðèiau, stipriau 57 Gulbës giesmë 57
6

Herostrato ðlovë 58

Homeriðkas juokas 58 Homo soveticus 58 Á tà paèià upæ dukart neábrisi 59 Idëja fiks 59 Ieðkok moters 59 Ieðkoti kaip su þiburiu 59 Ievos kostiumas 60 Ilga ranka 60 Áneðti savo indëlá 61 Áprotis – antroji prigimtis 61 Ir sienos turi ausis 61 Ir tu, Brutai! 62 Yra trys melo rûðys: melas, akiplëðiðkas melas ir statistika 62 Yra þmogus – yra problema, nëra þmogaus – nëra problemos 63 Istorija yra gyvenimo mokytoja 63 Ið Dievo malonës 63 Ið nieko niekas neatsiranda 64 Iðeiginë diena 64 Iðeiti (Iðneðti) kojomis á prieká 64 Iðgerti tauræ iki dugno 64 Iðleisti dþinà ið butelio 64 Iðmuðti ið balno 64 Iðmuðti pagrindà ið po kojø 65 Iðradinëti dviratá 65 Iðvaizda apgaulinga 65 Átaisyti ragus 65 J aunystës nuodëmës 66 Jëga – vienybëje 66 Jei Dievo nebûtø, já reikëtø iðgalvoti 66 Jei nori taikos, ruoðkis karui 66 Judo buèinys (pabuèiavimas) 67
7

Judo sidabriniai (graðiai) 67 Juo blogiau, juo geriau 67 Juoda katë 68 Juodasis humoras 68 Juodoji dëþë 68 Juodoji naðlë 69 Juodoji rinka 69 Kabëti ant plauko 69 Kai ðuo apkandþioja þmogø, – jokia naujiena. Naujiena, kai þmogus apkandþioja ðuná 69 Kaip buliui raudonas skuduras 69 Kaip danguje, taip ir þemëje 69 Kaip durnaropiø (drigniø) prisirijæs 70 Kaip feniksas ið pelenø 70 Kaip ið gausybës rago 70 Kaip voverë rate 71 Kairë neþino, kà daro deðinë 71 Kaiðioti pagalius á ratus 71 Kanèiø keliai 71 Karalaitë ant þirnio 71 Karalius mirë, tegyvuoja karalius! 71 Karalius nuogas 72 Karðtais (Ðiltais) pëdsakais 72 Kartybiø taurë 72 Kas ciesoriaus, ciesoriui, kas Dievo – Dievui 72 Kas kalavijà pakelia, nuo kalavijo ir þûva 73 Kas leidþiama Jupiteriui, neleidþiama jauèiui 73 Kas ne su mumis, tas prieð mus 74 Kas nedirba, tas nevalgo 74 Kas nemaitina savos armijos, maitina svetimà 74 Kas patikrins paèius tikrintojus? 74 Kas tu esi, að buvau; kas dabar esu, ir tu bûsi 75 Kelrodë þvaigþdë 75 Ketvirtoji valdþia 75
8

Kiek þmoniø. ten tëvynë 81 Kvailiø skaièius yra begalinis 82 Laikas – pinigai 82 Laikyti gyvatæ uþantyje 82 Laikraðtinë antis 83 Laimës kûdikis 83 Laisvë. tiek nuomoniø 75 Kiekviena nelaiminga ðeima yra nelaiminga savaip 75 Kiekviena valdþia – nuo Dievo 76 Kiekvienam – savo 76 Kiekvienas turi [neðti] savo kryþiø 77 Kinø raðtas 77 Kinø siena 77 Kiðti galvà á smëlá 78 Kiðti nosá [kur nereikia] 78 Kito akyje krislà áþiûri. brolybë 83 Langas á Europà 83 Laukiniai Vakarai 84 Laureatas 84 Lauþyti ietis 84 Liaudies balsas – dievo balsas 85 Likti prie suskilusios geldos 85 Linèo teismas 85 Liûto dalis 86 9 Mamytës sûnelis 86 Mano lieþuvis – mano prieðas 86 Mano namai – mano tvirtovë 87 Mano svajoniø mergaitë 87 Marijos þemë 87 Marionetinë vyriausybë 88 Maskvos ranka 88 Màstau. vadinasi esu 88 Medaus mënuo 89 Meilë yra akla 89 Meilë ið pirmo þvilgsnio 89 Meilë viskà nugali 90 Meilës trikampis 90 Mëlynas kraujas 90 Mesti kozirá 91 Mesti pirðtinæ 91 Meðkos paslauga 91 Mëtyti akmenis á darþà 91 Mieganèioji graþuolë 92 Miegoti ant laurø 92 Miestui ir pasauliui 92 Mirtina nuodëmë 92 Mirusios sielos 93 Molotovo kokteilis 93 Muilo opera 93 Naujieji rusai 94 Ne ta koja iðlipti [ið lovos] 94 Neaiðkûs Vieðpaties keliai 94 Nekask duobës kitam. o savojoje ràsto nemato 78 Klientas visada teisus 78 Klysti þmogiðka 79 Kokia musë ákando? 79 Kol kvëpuoju. tikiuosi 79 Komentarai nereikalingi 79 Kova dël bûvio 80 Kovoti su vëjo malûnais 80 Kremlius 80 Kryþiaus keliai 81 Krokodilo aðaros 81 Kur gerai. nes pats ákrisi 94 Nepalikti akmens ant akmens 94 Neraðytas ástatymas 95 Nervø karas 95 Nesantaikos obuolys 95 Neðvarus karas 96 10 . lygybë.

o paskui paþiûrësim 111 Pirmoji ðalies dama 111 Piro pergalë 112 Platoniðka meilë 112 Pleiðtas pleiðtà varo 113 Plius minus 113 Po mûsø (manæs) nors ir tvanas 113 Politinë prostitutë 113 Politinis lavonas 114 Popierius viskà pakenèia 114 Prarastoji karta 114 Prarastos iliuzijos 114 Prasti (Blogi) popieriai 115 Prieðas nesnaudþia 115 Pro medþius miðko nemato 115 Prokrusto lova 115 Protëviø ðauksmas 116 Protø nutekëjimas 116 Prozit! 116 12 . kà daro 97 Neþinoma þemë 97 Neþinomasis kareivis 97 Niekada nesakyk niekada! 98 Niekas nenorëjo mirti 98 Nugalëtojai neteisiami 98 Nukabinti (Nuleisti) nosá 99 Nulinis variantas 99 Nuo [savo] likimo nepabëgsi 100 Nuo ko susirgai.Neviernas Tamoðius 96 Nevyk Dievo á medá [nes paskui ir su pyragais neiðpraðysi]! 96 Neþino. o paproèiai! 101 O ðventas naivume! 101 Odekolonas 101 Olimpinë ramybë 102 Pakelti pirðtinæ 102 Paklydusi avelë 102 Palikti uþ borto 103 Pandoros skrynia 103 Paniðka baimë 103 Pasakyta – padaryta 104 Pasaulio bamba 104 Pasiraitoti rankoves 104 Paskutinë vakarienë 104 Paskutinis mohikanas 105 Paskutinis þodis 105 Patrankø mësa 105 Pats velnias kojà (sprandà) nusilauð 105 11 Paukðèiø kalba 106 Paukðèiø pienas 106 Paukðèiø takas 106 Paþadëtoji þemë 107 Paþink save 107 Penktoji kolona 107 Per kanèias á þvaigþdes 108 Permainø vëjai 108 Perþengti Rubikonà 109 Pikta akis 109 Pilietinë dràsa 109 Pilkasis kardinolas 109 Pilti alyvos á ugná 110 Pinigai nesmirda 110 Pirkti katæ maiðe 111 Pirmiausia paimsim valdþià. tuo ir gydykis 100 Nuoga tiesa 100 Nuplauti gëdà 100 Nusiplauti rankas 101 Nutraukti gyvybæ 101 O laikai.

kad gyventum. o dalyvavimas 129 Sveikame kûne sveika siela 129 Svieto lygintojas 130 Svieto perëjûnas 130 Ðagrenës oda 130 Ðalin rankas! 130 Ðaltasis karas 131 Ðeðëlinis kabinetas 131 Ðokti pagal kieno nors dûdelæ 131 Ðtai kur ðuo pakastas 132 Ðventa karvë 132 Ðviesa tunelio gale 132 Tadas Blinda 133 Taikus sambûvis 133 Taip praeina pasaulio ðlovë 133 Tantalo kanèios 134 Tarp dangaus ir þemës 134 Tarp ginklø mûzos tyli 135 Tarp kûjo ir priekalo 135 Tarp Scilës ir Charibdës 135 Tas saldus þodis – laisvë 135 Tebûnie iðklausyta ir antroji pusë 136 Tik neliesk mano apskritimø! 136 Tikëjimas kalnus verèia 136 Tikslas pateisina priemones 136 Titaniðkos pastangos 138 Trisdeðimt sidabriniø 138 Trojos arklys 138 Tuðtybës mugë 139 Ugnimi ir kalaviju 139 Uþburtas ratas 140 Uþdraustas (Uþgintas) vaisius 140 Uþkasti talentà 141 14 .Puoðtis svetimomis plunksnomis 116 Puota maro metu 117 Raganø medþioklë 117 Ranka rankà plauna 118 Rasti ieðmininkà 118 Realioji politika 118 Reikia valgyti. kad valgytum 119 Retas paukðtis 119 Revoliucija ryja savo vaikus 120 Riesti nosá 120 Rubenso moteris 120 Rûgðèios (Þalios) vynuogës 121 Rusijos protu nesuprasi 121 Rûstybës kekës 121 Saliamoniðkas sprendimas 122 Saugoti kaip savo aká 122 Savam kraðte pranaðu nebûsi 122 Sàþinës kaliniai 123 Sëskim ir pakalbëkim! 123 Siamo dvyniai 123 Sielos ðauksmas 124 Sizifo darbas 124 Skaldyk ir valdyk! 125 Skinti laurus 125 Skrajojantis olandas 126 Smûgis á nugarà 126 Snobas 126 Sparnuoti þodþiai 127 Spindesys ir skurdas 127 Statyti ant smëlio 127 Statyti oro pilis 128 Stokholmo sindromas 128 Su vandeniu iðpilti ir vaikà 128 13 Sûnus palaidûnas 129 Svarbu ne pergalë. o ne gyventi.

nemaþai jø atëjæ ið Antikos. Knyga taip pat pravers kiekvienam. Svarià dalá sudaro posakiai. knygoje. Á knygà ádëta ir viena kita vienaþodë plaèiai vartojama toponiminës. áskaitant ir dabartinius. kad nieko neþinau 147 Þmogiðkasis faktorius 147 Þmogus futliare 147 Þmogus gyvas ne vien duona 147 Þmogus þmogui – vilkas 148 Þuvis genda nuo galvos 148 ASMENVARDÞIØ RODYKLË 149 SUTRUMPINIMAI 153 ILIUSTRACIJØ INTERNETINIAI ÐALTINIAI 154 LITERATÛRA 157 PRATARMË Paraðyti tokià knygà paskatino noras pasiûlyti visuomenei. pagalbà bei patarimus autorius nuoðirdþiai dëkoja recenzentams Vytauto Didþiojo universiteto dëstytojui Stefanui Lanzai ir Lietuviø kalbos instituto mokslo darbuotojui Giedriui Tamaðevièiui. chuliganas ir kt. ypaè moksleiviams ir studentams. Ðie posakiai yra europinës civilizacijos paveldas. stengtasi nurodyti ne tik posakiø autorius. parankø informaciná ðaltiná literatûrinës kilmës tarptautinei frazeologijai paþinti. senovës Egipto.Vaivorykðtinë vyriausybë 141 Valdþios koridoriai 141 Valstybë – tai að! 141 Valstybë valstybëje 142 Vartotojiðka visuomenë 142 Vedþioti uþ nosies 143 Vertybiø perkainojimas 143 Vëzdo politika 143 Vieta po saule 143 Vilkas avies kailiu 144 Viltis mirðta paskutinë 144 Visi yra lygûs. kad nemaþai ðaltiniø jau yra skelbiama internete. papildomi – lauþtiniuose. Alternatyvûs þodþiai nurodyti paprastuosiuose skliaustuose. uþ talkà sudarant asmenvardþiø rodyklæ – VDU Letonikos centro bendradarbëms Laurai Gerþotaitei ir Gintarei Vaitonytei. 16 15 . kuriø ðaltinis yra Biblija. Uþ vertingas pastabas. prieðtaravimø ar nutylëjimø. sumaniusiam pagilinti savo humanitarines þinias. Sparnuotieji posakiai pateikti abëcëlës tvarka. Dar vienas sluoksnis susiformavo ir ásigalëjo vëlesniais laikais. kiek tai buvo ámanoma. Mesopotamijos kultûras. o kai kuriø ðaknys siekia bendràjà indoeuropietiðkàjà praeitá. kilmës metafora ar terminas – Armagedonas. Paieðkà lengvino tai. chamas. Ið viso þodyne yra 418 lizdø. Kadangi panaðaus pobûdþio leidiniuose kitomis kalbomis yra netikslumø. antraðtiniu þodþiu laikomas pirmasis lietuviðkos frazës þodis. bet ir pirminius ðaltinius. áskaitant Antikos autoriø darbus ir Biblijà. antroponiminës ir pan. bet kai kurie yra lygesni uþ kitus 145 Viskam savo laikas 145 Viskas arba nieko 145 Visø karas su visais 145 Visuomenës nuomonë 146 Þaibiðkas karas 146 Þinau.

Talus Achillis) silpnoji. kovojæs danajø (graikø) pusëje.ÞODYNAS Absurdo teatras (pranc. Pasak legendos. pataikiusios á paþeidþiamàjá kulnà. 1–8). Tetidë dar kûdiká já iðmaudë Stikse. Posakis imtas ið dramaturgijos. dantis uþ dantá ekvivalentiðka bausmë uþ nusikaltimà ar ekvivalentiðkas þalos atlyginimas. Jonesku (Eugen Ionescu. angl.. Posakis kilo ið biblinës legendos apie pirmuosius þmones Adomà ir Ievà. Yra nuomonë. Ieva pasiûlë tai padaryti ir Adomui. 25). Þr. Jo pradininkai – prancûzø dramaturgai E. Achilas þuvæs nuo Trojos karalaièio Pario strëlës (kitur – ieties). 2001). netiksliai iðvertus hebr. Achilo kulnas (lot. kad obuoliø) nuo Paþinimo medþio. kai ðis obuolá jau buvo suvalgæs ir spëjæs su Ieva pasidaryti figmedþio lapø apriðalus suvoktam nuogumui prisidengti (plg. poþemio pasaulio upëje. 1648–1711). Verhejenas (Philip Verheyen. Théâtre de l'Absurde. pavartojæs já knygoje „Þmogaus kûno anatomija“ (Corporis Humani Anatomia. tappûach ha âdâm ‘þemës obuolys’ (Sabaliauskas. nuoseklaus veiksmo. absurdiðkà situacijà. 1909–1994) ir S. Termino autorius – olandø 17 . Beketas (Samuel Beckett. Benksas (Thomas Banks. Absurdo drama yra þanras. pagrindinis trûkumas. Norëdama padaryti Achilà nepaþeidþiamà. 1693) su pastaba. þmogus ir jo þmona. Vienintelë nesuvilgyta vieta likæs kulnas. Pomum Adami) iðsiðovusi vyrø skydinës kremzlës dalis kaklo priekyje. neaiðkià. Absurdo dramos neturi aiðkaus siuþeto. pirmiesiems bibliniams þmonëms – Adomui ir Ievai – Rojuje buvo uþdrausta ragauti vaisiø (spëjama. Tetidë nardina Achilà á Stiksà. F. The Theatre of the Absurd) apie nevykusià. Eslinas (Martin Julius Esslin./ buvo nuogi. Ira18 Achilo sausgyslë (lot. jûrø nimfa. vadinasi. Achilo kulnas. Pasak gr. Nuostata pirmà kartà uþfiksuota Mesopotamijos. 1906–1989). kad tai esàs liaudiðkas pavadinimas (quae vulgo dicitur). atsiradæs XX a. 1735–1805). taèiau pastebëjæs Dievas. iðleidæs tokiu pavadinimu knygà (1962). kurie „/. Skulpt.) Adomo kostiumas vyro nuogumas. mito. anatomas F. paþeidþiamoji vieta. charakteriø. Achilas buvæs vienas ið Trojos karo didvyriø. nes Senajame Testamente Dievas uþkalbinæs Adomà tada. Jo autorius – vengrø kilmës anglø literatas ir þurnalistas M. taèiau jie nejautë jokios gëdos“ (Pr 2. vartotas dar iki tol. Adomo obuolys (lot. o paragavusi obuolio. Akis uþ aká.. Vilkëti Adomo kostiumu reiðkia bûti nuogam. Pr 3. kad terminas atsiradæs Viduramþiais. skirianèioje gyvøjø ir mirusiøjø pasaulius. uþ kurio maudydama Tetidë laikiusi Achilà. T. Tesalijos valdovas. arba Babilonijos (dab. Verhejeno portretas (fragm. 1918–2002). Ið tikrøjø tai yra vëlesnë biblinio siuþeto interpretacija. Tas atsikandæs ir jau buvo benuryjàs. Dël termino kilmës plg. Chorda Achillis) kulnà ir blaudzdos raumená jungianti sausgyslë. Ievà sugundæs paragauti þaltys. ir Adomui ið netikëtumo kàsnis ástrigæs gerklëje visiems laikams. taip pat Ievos kostiumas. ir Tetidë. Achilo tëvai buvæ Pelëjas. konflikto.

17). XIV. angl. knygoje „Gamtos istorija“ (Naturalis Historia) raðæs: in oculis animus habitat ‘akyse gyvena siela’ (XI. bus iðrautas. veiklos orientyrai. kur kiekvienas turës galimybæ gauti pagal tai. apibûdinant politines permainas Èekoslovakijoje. Alfa (A. taip pat plg. dantá uþ dantá. aká uþ aká. Amerikietiðka svajonë (angl. 1878–1949). Velvet revolution) nesmurtinë. valdovo Hamurabio (valdë 1792–1750 pr. ástatymus Mozei susakæs Jahvë ant Sinajaus kalno drauge su deðimèia ásakymø. O jeigu aklas aklà ves. 54. Visagalis“ (Apr 1. kad paskelbtø dalis juos savo þmonëms. kuris buvo ir kuris ateis. Alma mater (lot. Taèiau jei suþalotø. 13b. American dream) JAV pilieèiø vertybiø visuma. 14). Sametovã revoluca. kojà uþ kojà. Hamurabio kodekpriimantá ið Saulës dievo Ðamaðo (ar Mar. jam paèiam bus iðplëðta akis“ (Mesopotamia. Posakio autorius – romënø gamtininkas Plinijus Vyresnysis (Gaius Plinius Secundus.. Adamsas (James Truslow Adams. kurá universitetas duoda studentui. 1).kas ir Rytø Sirija). betgi kitokio suþalojimo nebûtø. tuomet atiduosi gyvybæ uþ gyvybæ. Apr 1. Aksominë revoliucija (èek. e.so stelos virðutinë duko) ástatymø tekstus. dar plg. 13–14). kad Mozë juos paskelbtø dykumoje laukiantiems þydams: „Jei besimuðantys vyrai uþgautø nëðèià moterá ir jà iðtiktø persileidimas. prieinamai visiems. kà jis sugeba ar yra pasiekæs“ (404). turtingesnis ir pilnavertis. 197. Posakio autorius – amerikieèiø raðytojas Dþ. Alfa ir omega kokio nors reiðkinio ar dalyko esmë. þaizdà uþ þaizdà. abu á duobæ ákris“ (Mt 15. kiek ið jo reikalaus moters vyras teisëjø akivaizdoje. (~1250 pr. m. nekompetentingà lyderá ir jo vadovaujamus þmones. Pasak Senojo Testamento. 23–79). Ðis kodeksas iðkaltas dantiraðèiu akmeninëje steloje ir buvo laikomas vieðai. Akys (Veidas) yra sielos veidrodis (lot. Viduramþiais atsiradæs studentiðkas universiteto pavadinimas. 8. Terminas atsirado 1989 m. o pati ðalis nustojo buvusi TSRS satelite. kaltasis turës mokëti tiek. apraðant Mozës bendravimà su savo dievu. Posakis ið Naujojo Testamento: „Að esu Alfa ir Omega”. ‘motina maitintoja’) aukðtoji mokykla. Taèiau minties uþuomina randama ir Cicerono raðtuose (ad Atticum.: „Kiekvienas augalas. Stelos virðø puoðia bareljefas.) buvo perkelti á þydø Biblijà ir iðplëtoti. w) yra atitinkamai pirmoji ir paskutinioji graikiðkosios abëcëlës raidës. plg. nudeginimà uþ nudeginimà. kurioje kiekvieno þmogaus gyvenimas bus geresnis. 22–25). Knygoje „Amerikos epopëja“ (The Epic of America. kuris yra. Oculi animi indices ‘akys rodo sielà’) ið akiø ar mimikos galima spræsti apie þmogaus bûsenà ar apskritai apie jo charakterá. 19 Aklas aklà netoli tenuves apie blogà. vaizduojantis karaliø Hamurabá (kairëje). kurio nesodino mano dangiðkasis Tëvas. 196. e. mëlynæ uþ mëlynæ“ (Ið 21. taiki visuomeninës santvarkos ar valdþios kaita. Turimas galvoje dvasinis penas. pagrindas. Ðis ástatymø atsiradimo motyvas ir patys ástatymai maþdaug po 500 m. m. kai demokratiniu bûdu valdþià ið kompartijos perëmë opozicija. 1931) jis raðë: „Amerikietiðka svajonë – tai svajonë apie ðalá. 200). Palikite juos: jie akli akløjø vadovai. 20 . a) ir omega (W. rankà uþ rankà. Perfrazuotas Kristaus posakis.) kodekse: „Jei þmogus iðplëðia kitam þmogui aká. – sako Vieðpats Dievas.

kuriø vienas ryðkiausiø yra „antrojo að“ aktualizavimas ir dël to at. deinde te quasi me alterum et simul meae culpae socium quaero ‘save kaltinu daug labiau. Prakeiksmas bûti amþinu praeiviu jam galiosiàs iki Kristaus antrojo atëjimo. Eternal flame. Jekyll and Mr. Graikijoje negæstanti ugnis degë Apolono ðventykloje Delfuose. galás veikti.Amþinas þydas 1. apie mëgstantá daug keliauti arba daþnai keièiantá gyvenamàjà vietà. 15. Amþinoji ugnis (angl. turintis apibendrintà gërio ir blogio kovos potekstæ. slaptoji asmenybës dalis. Pirmà kartà ji buvo uþdegta Paryþiuje prie Triumfo arkos 1920 m. e. Stivensono (Robert Louis Stevenson. bendramintis. amþinam klajojimui po pasaulá buvo pasmerktas þydas kurpius vardu Ahasveras. ankstesnës religijos ðventyklas pradëta naikinti. einanèiam á Golgotà. Antrasis að (lot. taip pat literatûroje – chrestomatinis pavyzdys yra ðkotø raðytojo R. daþnai kontrastuojanti su oficialiàja. Baltø kraðtuose ðventàjà ugná deginusios vaidilutës. Romoje jà 21 kurstë vestalës þidinio deivës Vestos ðventykloje. 1891).). buvo sudeginta 391 m. atsipûsti paunksnëje prie jo namø. atsiradusios vëlyvaisiais viduramþiais. 1854– 1900) romanas „Doriano Grëjaus portretas“ (The Picture of Dorian Gray. Vestos ðventykla. paþymint kritusiuosius I pasauliniame kare. bet uþtat tu turësi vaikðèioti tol. m. XIX a.). stovëjusi Romos forume. tarp jø ir lietuviø nuotykinës literatûros raðytojas Justinas Pilyponis (1907–1947) romane „Amþinas þydas Kaune“ (1934). kvieèiu tave tarsi save antràjá kaip savo kaltës bendrininkà’ (Ad Atticum. „Antrojo að“ fenomenas imtas naudoti psichoanalizëje. Alter ego) 1. kai èia buvo palaidotas Neþinomasis kareivis (þr. Amþinasis variklis (lot. 106–43 pr. Ðios legendos motyvà yra panaudojæ daugelis raðytojø ir poetø. mitologinis. iliustruojamas sakmëmis apie vilkolakius.. Âå÷íûé îãîíü) nuolat deganti ugnis prie memorialø þuvusiems kariams. Liber III. jø ypaè pagausëjo vëlyvaisiais Viduramþiais ir Renesanse. neimdamas energijos ið aplinkos. 2. 1850–1894) apsakymas „Daktaras Dþekilas ir ponas Haidas“ (The Strange Case of Dr. apibûdinant ðizofrenijos simptomus. Neþinomojo kareivio memoriale.). nëra þinoma. 2. lapkrièio 11 d. Lietuvoje amþinoji ugnis uþdegta 1934 m. sen. Perpetuum mobile) hipotetinis mechanizmas. Hyde. kol að negráðiu“. oratorius ir valstybës veikëjas Ciceronas (Marcus Tulius Cicero. Pirmieji bandymai sukonstruoti nesustojantá mechanizmà yra ið XII a. Vaildo (Oscar Fingal O’Flahertie Wills Wilde. artimas draugas. be socialinës kaukës. Á varymà ðalin Kristus esà atsakæs: „Að nueinu. pradþioje posakis imtas vartoti. Amþinosios ugnies tradicija netrukus paplito ir kitose Europos ðalyse. kada buvo uþgesinta paskutinioji ðventoji ugnis Lietuvoje. tokie bandymai nesibaigia ir ðiais laikais. 1886). Pats asmenybës dvilypumo motyvas yra senas. Romai IV a. apie nuolat vaikðtinëjantá be aiðkaus tikslo.Ciceronas sirandàs konfliktiðkas asmenybës susidvejinimas. 22 . neleidæs Kristui. Kaune prie paminklo Þuvusiems uþ Lietuvos laisvæ (pastatytas 1921 m. giminiðka siela. Amþinosios ugnies pirmtakë buvo pagonybës laikais nuolat kurstoma ðventoji ugnis. Pasak legendos. rus. 7). taip pat O. Posakio autorius – romënø raðytojas. pavartojæs já galininko linksniu: me enim ipsum multo magis accuso. pavadinimu „Amþinas þydas“ eilëraðèiø rinkiná yra iðleidæs (1931) poetas Bernardas Brazdþionis (1907–2002). pradþioje priëmus krikðèionybæ.

TSKP CK generalinis sekretorius 1922–1953) vadovavimo ðaliai metodai.. Aplauþyti ragus sutramdyti kà ar sumaþinti per didelá jo pasitikëjimà savimi. iltis iðlupdavæ. per universitetø pirmakursiø („fuksø“) inauguracijos apeigas. Posakis kilæs senø laikø paproèio uþmëtyti pasmerktàjá akmenimis. Pabaigoje ragus nulauþdavæ. 29). kad Volteras bûtø sakæs ðiuos þodþius. ir dekanas naujuosius studentus átraukdavæs á sàraðus. toká stalà sugalvojæs britø karalius Artûras (King Arthur. kaip aversas. Diogenes Laertius. pavadintame „Apie asmens kultà ir jo padarinius“. 1694–1778). kuri hebrajiðkai vadinasi Harmagedonas“ (Apr 16. t. plg. o nuo prieðø að ir pats apsisaugosiu. kitu. Chruðèiovas 24 . kai savo elgesiu ar þodþiais jie. Apsaugok.: „/. teigusiam „Nekalbëk pikto apie mirusá“. Uþ maþesná nusiþengimà bûdavo apmëtoma purvu (plg.). Posakis paplito po TSRS kompartijos pirmojo sekretoriaus N. nei blogesniø vietø ir visi puotoje dalyvaujantys riteriai jaustøsi lygiateisiai. Chruðèiovo (Íèêèòà Õðóùåâ.N. kad tai Megido kalnai Izraelyje. filosofø biografo Diogeno Laercijaus (Diogšnhj Lašrtioj. gali pakenkti.y. buvo pasmerkti J. kad prie jo nebûtø nei geresniø. vasará. kruvinas mûðis.) subûrë juos (viso pasaulio karalius – A. e.B. Sen. Naujokams uþdëdavæ ragus. Uþuominos. sukritikuotas jo ðlovinimas ir pavertimas vos ne „gyvuoju dievu“. jo paties priskiriamas gr. prieðingu poþiûriu. Dieve. kai aptariamasis klausimas ar problema imama svarstyti kontrargumentais. Panaði patarlë þinota italø tautosakoje dar gerokai iki Voltero. Posakis atsirado XV–XVII a. kai „ið gyvuliø reikëdavo padaryti þmones“. 16) . nuo draugø. Pasak legendos. Medaliø kita pusë ppr. vienam ið septyneto iðminèiø spartieèiui Chilonui (C…lwn. Round table) sakoma apie diskusijas. m.Antroji (Kita) medalio pusë sakoma. bet kai susidûrë su juo mûðyje prie Megido. pr. nëra ir memuarinëje literatûroje apie já. ~ III a. Manoma. Apdrabstyti (Apipilti) purvais apðmeiþti. Armagedonas didelis. buvo uþmuðtas“ (2 Kar 23. 1879– 1953. VI a. pabrëþiant draugø nepatikimumà. tik gera’). filosofui. Êóëüò ëè÷íîñòè) perdëtas. De mortuis nil nisi bene (bonum) ‘apie mirusius nieko.). TSKP CK pirmasis sekretorius 1953–1964) praneðimo TSKP XX suvaþiavime 1956 m.. Praneðime. 1894–1971. nors jo kûryboje ðios frazës nëra. Sakoma. kuriø dalyviai turi vienodas teises reikðti savo nuomonæ ir kuriø tikslas pasiekti visuotiná susitarimà ar prieiti bendras iðvadas. o vyresnieji kolegos visaip ið jø ðaipydavæsi ir juos þemindavæ.) uþraðytas posakis. kurie Senajame Testamente traktuojami kaip pralaimëjimo vieta. Apie mirusius gerai arba nieko (lot.B. gr. Naujajame Testamente (apreiðkime Jonui) ðiuo þodþiu vadinama vieta. kur ávyksiàs paskutinis mûðis tarp gërio ir blogio: „Jos (demonø dvasios – A.) á vietovæ. V–VI a. bûna ne taip iðdailinta. Karalius Joðijas iðþygiavo uþkirsti jam kelio. 23 Apskritas stalas (angl. apjuodinti ‘apðmeiþti’). Stalino (Èîñèô Äæóãàøâèëè-Ñòàëèí. Taèiau toles. jo sudievinimas./ Egipto karalius faraonas Nekojas leidosi á þygá prieð Asirijos karaliø Eufrato upës link. Asmens kultas (rus. patys to nenorëdami. egzaltuotas kokio nors vadovo garbinimas. Chilo. ástatydavæ iltis. Posakio autorystë skiriama prancûzø raðytojui ir filosofui Volterui (Voltaire.

Kimirseno Ðiaurës Korëjoje. verkdami ir vaitodami ðiame aðarø klonyje (lot. ~46– 120) knygoje „Paralelinës biografijos“ (B…oi Par£llhloi. susijusiam su nauda ar malonumais. pamaèiau. Taèiau kiek ankstesnëje rankraðtinëje Volfenbiutelio „Postilëje“ (1573). Gregorius VII. Posakis vartojamas ir egzorcistø uþkalbëjimuose (raðtu pirmàkart fiksuotas viename XIV a. Valley of tears) 1. pr. perfrazuojant ðios giesmës þodþius. 80). þodinis amuletas. Atpirkimo oþys niekuo dëtas þmogus. Perfrazuotas posakis ið XI a. kai kas nors ákyriai skatina kokiam neteisëtam darbui ar poelgiui. kad Rusijoje ðis kultas priklauso ne tiek nuo vadovo. Veni.50) ir ro.. Ka…sar.. Regina): Tavæs ðaukiamës iðtremtieji Ievos vaikai. Atðilimas (rus. M. Tavæs ilgimës. pavadintas taip po átemptø mûðiø 1973 m. iðpaþins virð jo visas izraelitø kaltes ir visus jø nusiþengimus. Sen. kur irgi vartojamas tikslus vertimas – aðarø klonis. plg. 100–44 pr. Plutarchus. Giesmës autoriumi laikomas popieþius Grigalius VII (Ildebrando Aldobrandeschi di Soana. krikðèioniðkos giesmës Marijai „Sveika.. Aðarø pakalnë (lot. nuolat iðtinkama nelaimiø. ~1020–1085. panaudojant oþá. M. Atstok. angl. e. Õðóù¸âñêàÿ îòòåïåëü ‘chruðèiovinis atodrëkis. e. Kitose ðalyse ryðkus asmens kultas buvo Hitlerio Vokietijoje. gementes et flentes in hac lacrimarum valle). Vëliau jis taip atrëþæs ir Petrui. Kiti ðaltiniai autoriumi nurodo vokietá vienuolá Hermanà Luoðá (Hermannus Contractus / Augiensis. þydø nuodëmiø atsikratymo ritualas. 10). 3. gr. Volfenbiutelio rankraðtyje)./ kada buva iðtremti a (=ir) iðvaryti ið linksmybës rajaus [á] pakalnæ verksma a (=ir) aðarø ðia svieta (Wolfenb. kad ten jo laukia kanèios ir mirtis (Mt 16. 1013–1054). 23.në istorija parodë. bandanèiam atkalbëti já nuo ëjimo Jeruzalën. ppr.) laiðke Romos senatui lakoniðkai apibûdinæs savo pergalæ prieð Ponto valdovà Farnakà 47 m. 21–22). IzraelioSirijos kare. vici) Sakoma apie greità svarbià pergalæ. m. nugalëjau (lot. Musolinio Italijoje. vidi. Lacrimarum valle. Karaliene“ (Salve. 154. 2. Maodzeduno Kinijoje. Slavoèinskio (~1620 – ~1660) giesmyne (1646) ði sàvoka praleista visai (Slavoèinskis. Lietuviðkai bene pirmàkart ði giesmë paskelbta 1595 m. S. popieþius nuo 1073).’) pirmieji 26 . pasakæs taip já provokuojanèiam ðëtonui (Mt 4. þemiðkasis vargus gyvenimas (prieðingybë gyvenimui Rojuje). ad te suspiramus. ad te clamamus exsules filii Evae. angl. Cezaris mënø istorikas Svetonijus (Gaius Suetonius Tranquillus. (Aðarø slënis / klonis) slënis Golano aukðtumose Izraelyje. Karalyèia“). ~69/75 – po 130) (Divus Iulius. kuri nors vietovë. nes Kristus prieð tai buvo pasakæs mokiniams. p. Taip oþys iðneð ant savæs visas jø kaltes á tyrus“ (Kun 16.J. satana!) sakoma. ðëtone! (lot. 33). kuriam uþkraunama atsakomybë uþ kitø padarytus nusiþengimus ar nuosëmes. m. visas jø nuodëmes sudëdamas oþiui ant galvos. 29–32). kiek nuo paèios visuomenës – ji pati linkusi sukurti asmens kultà. 37). Khrushchev's Thaw ‘t. atlydys’. istorikas Plutarchas (PloÚtarcoj.: /. Daukðos „Katekizme“ („Sveika. Ðiais þodþiais Julijus Cezaris 25 (Gaius Iulius Caesar. O oþá per tam tikslui paskirtà þmogø iðsiøs á dykumà. apraðytas Senajame Testamente: „Tada Aaronas uþdës gyvajam oþiui ant galvos abi rankas. m. e. valdë 49–44 pr. Posakio autorius – Kristus. Vade retro. Ðá epizodà mini sen. Atëjau. jei tik vadovas yra autokratas. vartojama sàvoka aðarø pakalnë. Mk 8.

Posakio autoriumi laikomas prancûzø filosofas H. Open letter) vieðai skelbiamas laiðkas ar kreipimasis. 41–43). C’est line tempetc dans un veired’eau) neadekvaèiai didelë reakcija á kà nors.5-7 metai Tarybø Sàjungoje po J. Monteskjë sakis excitare fluctus in simpulo ‘kelti bangas samtyje’ (De Legibus III. Daug triukðmo dël nieko. kaip jis dviem Jericho neregiams. valdë 1839–1848). Atvira visuomenë (angl. 1891–1967) apysaka. padarë juos ir reginèius. 32–34). bet ir visuomenei. daug triukðmo dël smulkmenø. kai buvo vieðai pasmerktas stalinizmas (1956 m. 1945). Monteskjë (Charles Louis de Montesquieu. 1932). vasará). kad toji taptø laiðko NI J A autoriaus ðalininke. paleista dauguma politiniø kaliniø. Dar plg. Pati tokio salis laiðko forma yra kur kas senesnë – tipiðkais atvirais laiðkais galima laikyti apaðtalø laiðkus Naujajame Testamente. liberalesnë tapo tarybinë spauda ir literatûra. Open society) neksenofobiðka demokratinë visuomenë. birþelá paskelbæs Danijos Ðle karalius Kristijonas VIII (Christian VIII. kurio turinys skirtas ne tik konkreèiam adresaDA tui. Stalino mirties (1953). kad klausytojui pasikeistø nuomonë ar ásitikinimai. Poperis (Karl Raimund Popper. politinio. 1859–1941). Taèiau Augëjas netesëjo Herakliui duoto paþado atsilygnti uþ darbà deðimtadaliu savo gau28 . Lk 18. Vienas ið Heraklio þygiø buvæs Augëjo arklidþiø iðmëþimas. antagonizmo ar ribotumo. Augëjo arklidës didþiulë netvarka. tremtiniams buvo pradëta leisti gráþti á tëvynæ. 1902–1994) knygoje „Atvira visuomenë ir jos prieðai“ (The Open SoH. 1689–1755). kilusá nykðtukinëje San Marino valstybëlëje. 27 Atviras laiðkas (angl. kultûrinio ir pan. religinio. zvi gas 1786–1848. Tokiu pavadinimu 1954 m. Bergsonas (Henri-Louis Bergson. Gali bûti perfrazuotas Cicerono po. uþleisti nesutvarkyti darbai ar patalpos. arba N.Ð. jø papraðytas „atverti akis“. mite apie Heraklá Epëjos karalius Augëjas garsëjo metø metais nevalytomis savo arklidëmis. Chruðèiovo valdymo pirmoji pusë. Terminà iðpopuliarino filosofas K. Jis nukreipæs á arklides netoliese tekëjusias dvi upes ir jø srove iðplovæs visà mëðlà. laisva nuo rasinio. Erenburgo (Èëüÿ Ýðåíáóðã. kuriame „viso pasaulio akivaizdoje“ pareiðkë Danijos istorines pretenzijas á Ðlezvigà (pie. I. Erenburgas Atverti akis paaiðkinti kà nors taip. Bergsonas ciety and Its Enemies. apibûdinæs taip politiná konfliktà. Gr. Pirmàkart „atvirà laiðkà“ 1846 m. Posakio autorius – prancûzø raðytojas ir filosofas Ð. Ið pasakojimø apie Kristø. 51–52. balandá iðëjo rusø publicisto I. Audra vandens stiklinëje (pranc. Heraklis apsiëmæs tai padaryti per vienà dienà. ir savo sekëjais (Mt 20. Morkaus ir Luko evangelijose ðiame epizode dalyvauja vienas neregys (Mk 10. 16.Jutlandijos pusiatinæ Jutlandijos pusiasalio dalá). 36). pavartojæs já kaip prieðprieðà terminui uþdara visuomenë knygoje „Du moralës ir religijos ðaltiniai“ (Les deux sources de la morale et de la religion.

Robespjero diktatûros nuvertimo 1794 m.. M. kûrybingiausias ar sëkmingiausias þmogaus gyvenimo tarpsnis.. kuris jam suteiktas VI a.) poemoje „Darbai ir dienos“ pasakojimo apie dievø sukurtà auksinæ þmoniø kartà. poeto Hesiodo (`Hs…odoj. harmonijos ir visuotinio klestëjimo laikotarpis. daug þadëti. þydai kreipësi á jo brolá Aaronà. suliejo á verðio panaðumà. Posakio autorius – romënø dramaturgas Terencijus (Publius Terentius Afer. Aukso karðtligë (angl. 1889–1977) kino filmas (1925). I. pavartojæs já komedijoje „Formijonas“ (Phormio. pr. gr. praðydami padirbti jiems dievà. kai JAV. kaip didþiausia vertybë. Auksiniu jaunimu Quentin de La Tour (1704–1788). VIII–VII a. Nauja aukso karðtligës banga kilo. Èaplino (Charlie Chaplin. paëmæs jiems ið rankø auksà. kriminalinio sluoksnio atstovø ir ðiaip naivuoliø. „Aaronas jiems tarë: ‘Nuimkite aukso auskarus. Posakis kilo ið Senojo Testamento pasakojimø apie þydø klajones. kuriuos neðioja ákabintus á ausis jûsø þmonos. 1712– 1778) romane „Julija. Þ. juos praminæ patys jakobinai. kur jis bendravæs su Jahve. Á Kalifornijà tada patraukë minios avantiûristø. tautos ar visuomenës taikos. 345407) prievardþio. e. 109–119). Heraklis Augëjà áveikæs ir pergalës proga surengæs pirmàsias olimpines þaidynes. apie kilmingus ir turtingus ponus. þmonës „mirdavo tarsi uþmigæ saldþiai“ (Hesiodas. Prancûzijos revoliucijos metu (1789–1794) ðis terminas pradëtas taikyti jaunuomenei. kuri gyvenusi kaip dievai. 29 Aukso kalnus þadëti (lot. pabrëþiant jo buvusià oratorystæ. sûnûs bei dukterys. Nesulaukdami nuo Sinajaus kalno gráþtanèio Mozës. ou la nouvelle Héloïse. susidorojant su jo ðalininkais La Turas ( Maurice kairiaisiais jakobinais. bet netesëti. Jono Auksaburnio (John Chrysostom. kai JAV nupirko ið Rusijos Aliaskà (1867) ir rado ten didþiulius aukso klodus. ~195–~159 pr. 68).(Vok vinga ietija s ) sios bandos. liepà aktyviai Þ. vilkinèius auksu siuvinëtas liemenes. e. Jeunesse dorée) iðlepæs pramogaujantis pasiturintis didmiesèiø jaunimas. netrukus ten rado aukso. Posakis atsirado XIX a.). Posaká iðpopuliarino tokio pat pavadinimo È. Ruso (Jean-Jacques Rousseau. paskum raiþymo 30 . de dalyvavo.). m. Hesiodus. Dail. besitikinèiø greitai pralobti. ir atneðkite juos man’. Prancûzø raðytojas ir filosofas Þ. Þ. Ðlez Auksaburnis apie labai iðkalbingà þmogø. nepaþinojusi nei sielvarto. ppr. viduryje. 1761) raðæs apie homines dores ‘paauksuotus þmones’. y. Epitetas paimtas ið vyskupo Ðv. iðtrûkus ið Egipto. Aukso amþius 1. Montes auri polliceri) vilioti kà nerealiais paþadais. /. t. nei neapykantos. Reklaminë skrajutë (1849) Aukso verðis (lot. arba Naujoji Eloiza“ (Julie. karo keliu atplëðusios nuo Meksikos Kalifornijà (1847). Bos aureus) turtas kaip stabas. parodijuojantis minëtuosius aukso ieðkotojus Aliaskoje. dvasiniø. Posakis kilo ið sen. kuri po poros metø baigësi jødviejø kova. vertybiø.. derlingoji þemë juos maitinusi gausiais savo vaisiais. The Gold Rush) politinës ir ekonominës situacijos sukeltas aþiotaþas greitai praturtëti. m./ Jis. nei vargø. Auksinis jaunimas (pranc. kuri po M. o atëjus laikui. Garbinti aukso verðá reiðkia nusigræþti nuo tikrøjø. Ruso portretas (fragm. todël tarp jø kilusi nesantaika. kuris juos vestø toliau. 2.

kampanijos ar laikotarpio pabaigà.. 3. e. neutralus elgesys ar paþiûros. baca) pilnomis laurø (lot. praðymas. sëkmæ)./ karalius ir jo didþiûnai. Baltais siûlais siûta apie neátikinamus teiginius. 1826) – jais poetas vadina Fortûnà (laimæ. X. Posakio autorius – romënø poetas Lukrecijus Karas (Titus Lucretius Carus. Belðacaro) puota persø apsuptame Babilone.árankiu padarë ið jo lietiná verðá. 32 . Jie gërë vynà ir ðlovino dievus. Ilièevskis (Àëåêñåé Èëëè÷åâñêèé. Sutrynæs á dulkes. Lk 3. ~99–~55 pr. Posakis þinomas daugeliui tautø. / Ïðèõîäèò ñìåðòü. Aurea dicta ‘aukso posakis’) vertinga./ Æèçíü íàøà ïèð: ñ ïðèâåòíîé ëàñêîé / Ôîðòóíà îòâîðÿåò çàë. e. Balsavimo rezultatà nusverdavo gausesnë pusë. Senajame Testamente apraðyta Babilono valdovo sûnaus Baltazaro (Belðazaro.  Aukso þodþiai (lot. m. apie kurá pranaðas Izaijas yra pasakæs: Tyruose ðaukianèiojo balsas: Taisykite Vieðpaèiui kelià!“ (Mt 3. Baltazaro puota atsidavimas linksmybëms.. laurus) ðakelëmis. kurios metu buvo iðniekintos þydø ðventenybës bei pamintas monoteizmas. Ilièevskis iðvertæs ið prancûzø poeto B. laiku pasakyta mintis ar patarimas. 5). subalansuotas. dar netyrinëta. Tada jie suðuko: ‘Izraeli. dþiaugsmus) ir Mirtá. Aukso vidurys (lot. Êîí÷åí áàë) apie kokio nors malonaus renginio. / Àìóð ðàñïîðÿæàåò ïëÿñêîé. iðbarstë á vandená ir pagirdë juo izraelieèius“ (Ið 32. Manoma. Balta dëmë tai. Posakis atsirado senovës Romoje: balsavimo metu kitokià nuomonæ turintrys senatoriai pereidavæ á prieðingà salës pusæ. m. ávykio. 1798–1837). Pavadinimas þinomas jau nuo XIII a. Þodþiai ið romënø poeto Horacijaus (Quintus Horatius Flaccus. kas neþinoma. 12). kai aplinkui suirutë ar iðorinë grësmë.. Yra nuomonë. siûlymas ir pan. 1747–1790) kûrybos. 1–4). 65–8 pr. Gráþæs Mozë aukso verðá átûþæs „ámetë á ugná. kuris iðvedë tave ið Egipto þemës!’“ (Ið 32. kraðtutinumø prieðingybë. þalvario. jo þmonos ir sugulovës gërë ið jø. ðis yra tavo Dievas. liekantis be atgarsio. Terminas atëjæs ið kartografijos – senovëje þemëlapiuose baltai þymëdavo neþinomas ar maþai tyrinëtas pasaulio vietas. þodis kilæs ið prancûzø bas cavalier ‘þemasis riteris’. Þodþiai ið Naujojo Testamento: „O jis buvo tasai. kà tik egzaminus iðlaikiusius gydytojus uogø (lot. kurios duris atverianti Fortûna. Balius baigtas (rus. pavartojæs juos poemoje „Apie daiktø prigimtᓠ(De rerum natura. 4). Posakio autorius – rusø poetas A. Imberto (Barthélemy Imbert. kada siuvamojo drabuþio sukirptos dalys laikinai sudaigstomos baltais siûlais. Balsuoti kojomis protestuojant palikti salæ ir nedalyvauti balsavime. 20). Liber III. Mat puotauta ið auksiniø indø. Balsas tyruose perspëjimas. netvirtus argumentus. Pasak kitos versijos. Eilëraðtyje gyvenimas palyginamas su puotø sale. Kupidonà ar Amûrà (meilæ.). kad jis kilæs ið Viduramþiø paproèio vainikuoti naujuosius. padarytus ið aukso ir sidabro. è êîí÷åí áàë. pavartojæs já eilëraðtyje „Trys neregiai“ (Òðè ñëåïöà.) „Odþiø“ (II.. Bakalauras þemiausias aukðtojo mokslo laipsnis. kad ðá eilëraðtá A. kuriuos Baltazaro pirmtakai pagrobë ið Jeruzalës ðventyklos. jis galëjo atsirasti ið siuvimo technologijos. taip vienu metu vadinæ prancûzø riteriø ginklaneðius. o galop atëjusi Mirtis ðià puotà nutraukianti:  31 /. Aurea mediocritas) optimalus. nevykusiai paslëptà dalykà.. Amûras vadovaujàs ðokiams. „/.

Posakis radosi po to. 1945– 1953). Baltramiejaus dienà prancûzø katalikai Paryþiuje sukëlë hugenotø (prancûzø protestantø kalvinistø) skerdynes ir nuþudë apie 3000 þmoniø. 1735–1826. Velso (Sumner Welles. sakoma atsisakant kà komentuoti. No comment) 1. naktá á Ðv. prk. 1814–1876) dagerotipija (1842). Þudynës tæsësi ir vëliau. mene. Barstyti galvà pelenais atgailauti. Orleanà – ir truko iki spalio mën. Trumenu (Harry S.19. O. savarankiðkas vertinimas ir jausmø reiðkimo laisvë. Baltieji rûmai (angl. 1799–1850) iðleido romanà „Trisdeðimties metø moteris“ (La Femme de trente ans. atitinka lie. sakoma kuo nors piktinantis. kuriam bûdingas suaktyvëjæs seksualumas. L. panaudojant ávairiø gamintojø atskirai siûlomus bei parduodamus jo komponentus. 1797– Baltieji rûmai 1801). Atvesdintas pranaðas Danielius tuos þodþius iðaiðkinæs taip: „‘MENE’ – Dievas suskaièiavo tavo karalystës (dienas) ir privedë jà prie galo. smurtinis susidorojimas su prieðininkais. ir tapo JAV prezidentø rezidencija. netrukus jos persimetë á kitus Prancûzijos miestus – Tulûzà. Èerèilis (Winston Leonard Spencer Churchill. nei vaikø. 1892–1961) ir prisipaþinæs jà labai mëgstàs: "No comment" is a splendid expression. Seniau galvos barstymas pelenais daugelyje tautø buvæs atgailos. Be komentarø (angl. Pats Èerèilis sakësi ðià frazæ nusiklausæs nuo amerikieèiø valstybës veikëjo ir diplomato S. 1884–1972. Bisono (Louis-Auguste Bisson. Lionà. Dar plg. 1874–1965. de Balzakas (Honoré de Balzac. 2. tekel. 34 .. prez. Bordo. rugpjûèio 24 d. Posakis paplito po to. parsin“. 1572 m. 6). 33 Balzako amþius sakoma apie brandø moters amþiø (nuo 30 iki 50 m. 1829–1842).geleþies. de Balzakas. ’PERES’ – tavo karalystë yra padalyta ir atiduota medams ir persams“. Job 42. JAV prezidentûros pastatø kompleksas Vaðingtone. JAV prezidento administracija. Baltosios dëþës sandara vartotojui yra þinoma. I am using it again and again (‘„Be komentarø“ yra puiki frazë.). taip atðovæs interviu praðiusiems þurnalistams. 1940–1945. Baltramiejaus naktis negailestingas. pradedant antruoju JAV prezidentu Dþonu Adamsu (John Adams. sielvarto ar gedëjimo ritualas. Tà paèià naktá persai uþëmæ miestà. 2. iðëjæs ið Baltøjø rûmø po pokalbio su JAV prezidentu H. prem. be þodþiø. Baltoji dëþë vartotojo savarankiðkai surinktas asmeninis kompiuteris ar koks kitas elektroninis árenginys. Puotos metu nematoma ranka ant sienos uþraðiusi þodþius: „Mene. Trumann. Senajame Testamente ðis motyvas yra Tamaros ir Jobo istorijose (2 Sam 13. ‘TEKEL’ – tu buvai pasvertas svarstyklëmis ir buvai rastas lengvas. Tikslus nuþudytøjø skaièius neþinomas – ið viso nurodoma iki 100 000. The White House) 1. ir Baltazaras buvæs nuþudytas (Dan 5). negailëdami nei moterø. medþio ir akmens“. 1951–1955). prez. Baltos spalvos rûmai pastatyti 1792–1800 m. V. kai Didþiosios Britanijos ekspremjeras V. Juodoji dëþë. Èerèilis Að jà nuolat vartoju’). kai prancûzø raðytojas O. kurio herojei vikontei de Bosean bûdinga nepriklausomybë.

laukdami kaþkokio Godo. 58–117). já niekino. plg. Pavadinimas atsirado XIX a. 199–215). Dar þr. 2. Berti druskà ant þaizdos priminti skausmingus praeities iðgyvenimus ar nelaimes. Posakis perfrazuotas ið Biblijos. Sine ira et studio) objektyviai. Bulvarinë spauda Bulvarinë spauda pramoginiai lengvo turinio periodiniai leidiniai. 35 . be iðankstinës nuostatos.H. II. Liber I). Andersenas imtas á ðiø karaliðkø paukðèiø bûrá. nemëgstamas asmuo kolektyve ar ðeimoje. Atanodoras ir Polidoras (I a. negraþus.). net dovanas neðanèiø’) perspëjimas apie galimà prieðo klastà. stengdamasis atkalbëti juos nuo minties ásitempti á miestà graikø (danajø) jiems neva dovanotà mediná arklá (Eneida. Laokoonto dvi didþiules jûros gyvates. skelbiantys ávairià reklamà gandus. uþ toká elgesá danajø globëja deivë Atënë uþsiundë ant Laokoontas. Bijok danajø. Dar þr.) poemos „Eneida“. lûkuriavimà. taip ir nepasirodanèio scenoje.: „Savæs klausiate: ‘Kaip mes galime labiausiai priblokðti?’ ir: ‘Jame glûdi nelaimës ðaknys!’“ (Job 19. K. Posakis ið airiø dramaturgo S. K. Bulvarinë literatûra þr. kai Paryþiaus bulvaruose imta pardavinëti satyriná savaitraðtá Le Figaro (1826). apibûdinant pasyvumà. blogo elgesio prieþastis ar ðaltinis. Skulpt. m. net iðgujo ið kiemo. veidmainiðkai dangstomà dovanomis. negeroviø. Savo veikale „Analai“ jis skaitytojui istorijà þada pasakoti be pykèio ir ðaliðkumo (Annales. Lietuviø publicistikoje pasitaiko ir ðio posakio parafrazë „Iðrauti blogá su ðaknimis“. Agesandras. skandalus. Trojos arklys. Geltonoji spauda. kurios pasmaugusios já patá ir du jo sûnus (Eneida. Vienumoje gulbiukas iðaugo á graþià gulbæ ir savo nuostabai buvo pri. viduryje Prancûzijoje. dovanas neðanèiø! (lot. Posakis ið to paties pavadinimo danø raðytojo H. 28). Blogio ðaknis kokiø nors ydø. En attendant Godot) sakoma. laikraðtá Le Matin ir kt. iðskirtinis. bræstantis paauglys. 49). Timeo Danaos et dona ferentes ‘bijau danajø. Anderseno (Hans Christian Andersen. Senovëje druskos bërimas ant þaizdos buvo vienas ið kankinimo ar tardymo bûdø. kurio iðvaizda visi kiemo paukðèiai bodëjosi. 1805–1875) pasakos apie naminës anties iðperëtà gulbiukà. 70–19 pr. m. Bjaurusis anèiukas 1. kur ðiuos þodþius trojënams sako þynys Laokoontas. prasimanymus. 36 Tacitas Belaukiant Godo (pranc. delsimà vietoj aktyviø veiksmø. 10). 1906–1989) to paties pavadinimo pjesës (1952).Be pykèio ir ðaliðkumo (lot. Perfrazuotas posakis ið romënø poeto Vergilijaus (Publius Vergilius Maro. Panaðaus turinio knygos pagal analogijà pradëtos vadinti bulvarine literatûra. „Visø blogybiø ðaknis yra godulystë“ (1 Tim 6. pr. informacijà ið privataus garsenybiø gyvenimo ir pan. e. Posakio autorius – romënø istorikas Tacitas (Publius Cornelius Tacitus. kurioje du valkatos leidþia laikà. II. e. Beketo (Samuel Beckett.

kad niekas ið jos nebeiðeitø.. saugantis áëjimà á mirusiøjø poþemio karalystæ. kad vaisius bûtø iðimtas ið ásèiø mirus gimdyvei. qui contra fecerit. taèiau stropiai sergi. Ástatymo formuluotë buvusi tokia: Negat lex regia. Drûíå áèòü ‘muðti ar nemuðti’. Gr. Ðekspyro portretas. quae praegnans mortua sit. áûòü ‘bûti ar nebûti’ ir áèòü èëè (fragm. Julijaus Cezario (Gaius Iulius Caesar.). mulierem. iliustruodamas. plg.). to bûsianti virðenybë ðeimyniniuose santykiuose. antequam partus ei excidatur. prieð tai neiðpjovus jos vaisiaus. Ðio ástatymo autoriumi laikomas sabiniø ir Romos valdovas Numa Pompilijus (Numa Pompilius. Posakio autorius – romënø istorikas Svetonijus (Gaius Suetonius Tranquillus. or not to be: that is the question ‘bûti ar nebûti – ðtai klausimas’) apie kritiná momentà. áûòü èëè íå V. rus. 1300–1358). Pasakojama. buvo populiarus posakis bûti ar pûti. reikalavusio. Cerberá savo muzika buvo uþmigdæs Orfëjas. kai nugalëtasis valdovas atsigula kniûbsèias prieðais nugalëtojà. Neretai perfrazuojama. 1601–1650). nes niekaip nenuspræsiàs. jei reikia já gelbëti. Paprastai lengvai áleidþia. kai vaisius iðimamas operacijos keliu. caeso. II. mituose Cerberis yra trigalvis ðuo. ppr. To be. Pasak romënø istoriko Plinijaus Vyresniojo (Gaius Plinius Secundus. Dail. kuri mirë nëðèia.) giminës pavardë kilusi ið to. budrus ir/ar piktas sargas.Buridano asilas (lot. á kurià eiti ësti. Cerberá ið poþemiø buvo atitempæs Heraklis parodyti Euristëjui (12-asis Heraklio þygis) ir vël nugabenæs atgal. pavartojæs já J. priimti lemtingà sprendimà. Sectio caesarea) gimdymo bûdas. 12). Cezario biografijoje. Ðekspyro (William Shakespeare.. prancûzø filosofas Þ. apraðydamas Cezario sprendimà nepaisyti Romos senato draudimo perþengti Rubikonà ir þygiuoti á Romà (Divus Iulius. ~69/75 – po 130). kad vienas ið jo protëviø gimæs bûtent tokiu bûdu (lot. Iacta alea est ‘kauliukas mestas’) apie galutiná sprendimà arba pradëtus ir nebeatðaukiamus veiksmus. Buridanas (Jean Buridan. 33).. e. pjauti’): /. Bûti ar nebûti (angl. apeliuojantis á Lietuvos atsiskyrimà nuo TSRS ar pasilikimà joje. ppr. kad operacijos pavadinimas kilæs nuo Romos imperijos laikais veikusio ástatymo lex regia (‘karaliðkasis ástatymas’). atima viltá gyvam padarui’ (Leges Regia. kai reikia dël ko nors apsispræsti. e. 23–79). 716– 673 pr. humari. aklai klausyti kito asmens.ðautas (Martin Droevoje Sàjûdþio laikais (1988–1990) shout. Frazë ið princo Hamleto monologo anglø poeto ir dramaturgo V. 100–44 pr. m. kad XIV a. Posakis kilæs ið daugeliui tautø paþástamo vestuvinio prietaro: kas ið jaunavedþiø pirmas 37 uþmins kitam ant kojos. Bûti po padu bûti nesavarankiðkam. spem animantis cum grauida peremisse uidetur ‘karaliðkasis ástatymas draudþia laidoti moterá. Manoma. m. Lietu. Rytø tautose dar buvæs paprotys. e. jog nesà pasirinkimo laisvës. kaip pavyzdá paminëjo asilà tarp dviejø pievø: esà ðis nudvësiàs badu. valdë 49–44 pr. kas elgiasi prieðingai. caedere ‘pjaunu. Cezario pjûvis (lot. Cerberis uolus. 1564–1616) tragedijoje „Hamletas“ (1600). M. m. Asinus Buridani inter duo prata ‘Buridano asilas tarp dviejø pievø’) þmogus. remiantis fonetiniu panaðumu. kad ðis uþdëtø ant jo savo kojà. keliaudamas á mirusiøjø pasaulá susigràþinti mylimosios Euridikës. niekaip nepasirenkantis viena ið dviejø./ sicut Scipio Africanus prior natus primusque Caesarum a 38 . sutuoktinio. Burtai mesti (lot.

qua de causa et Caesones appellati ‘ðitaip gimæs pirmasis Scipionas Afrikietis (236– 183 pr. nors iki ðiol tokios frazës niekas nevartojo. Pirmoji sëkminga tokia operacija. Raðytojas teigia. 1862– 1915) knygà „Chuligano naktys“ (The Hooligan Nights. kuriame jis teigia. Pamatyti tëvo ar motinos nuogumà judëjø paprotyne buvo didi nuodëmë. Posakio autorius – amerikieèiø politologas S. 9). e. lib. The Clash of Civilizations) vakarø krikðèioniðkosios ir rytø musulmoniðkosios kultûros prieðprieða. kuris ásiveisë vynuogynà. vardu Atëjus Kapitas (Ateius Capito). Chamas (Hamas) buvo biblinio Nojaus vienas ið sûnø. m. taip pat pirmasis ið Cezariø buvo iðpjautas ið motinos gimdos. valdë 14–37) savo ásake pavartojæs nelotyniðkà þodá. öàðü). nuogo savo tëvo jie nematë“ (Pr 9. nuo ðiol ji tapsianti norma. Ruko (Clarence Rook.. Chuliganas (angl. –37. 20–23). Savo teo. Hantingtonas (Samuel Philips Huntington. VII. Chamas storþievis. vieðosios tvarkos paþeidëjas. neiðauklëtas þmogus. Pastarasis buvæs smulkus sukèius. 42 pr. Kadangi jø veidai buvo nugræþti á kità pusæ. pabaigoje tokiu charakteriu ir elgesiu esà garsëjo Londono priemiestyje smuklæ laikiusio airio pavarde Hooligan ðeima. eidami atbulomis. skolinys ciesorius. „Nojus. Hamas /…/ pamatë savo tëvo nuogumà ir papasakojo savo dviem broliams lauke. Paprastai kildinama ið airiðkos pavardës Hooligan ar Houlihan. Romënø istorikas Kasijus Dio (Lucius Cassius Dio Cocceiannus. kaiser. Kaip rodo þodþio pradþia. dël ko jie ir praminti Pjautiniais’ (Plinius. atsakæs. rus.). 17). taip pavadinæs savo straipsná þurnale Foreign Affairs (1993). o konfesiniu ir vertybiniu pagrindu. áþûlus. uþdengë savo tëvo nuogumà. Hanibalo nugalëtojas – A. iðsigelbëjæs nuo tvano. (1794 m. jog. destruktyvus þmogus. Cezariu – esà ðis iðleidæs minëtàjá ástatymà. romënø karvedys. gali suteikti Romos pilietybæ þmonëms. o ne þodþiams“ (Cassius. m. nes taip pasakæs imperatorius. Hooligan) ðiurkðtus. Vëliau. pasigërë ir gulëjo nuogas savo palapinëje. Kartà imperatorius Tiberijus (Tiberius Caesar Augustus. Nojus sûnø prakeikë ir pasmerkë vergauti broliams. atlikta gyvai gimdyvei. jog pasaulis po Ðaltojo karo yra susiprieðinæs nebe ideologiniu. jis privalo paisyti specialistø nuomonës.caeso matris utero dictus. ~155 ar ~163/ 164 – po 229) apraðë ðio posakio atsiradimo istorijà. muðeika. Kiti ðaltiniai nurodo K. Netrukus jis ekspertø atsipraðæs dël to þodþio – esà jam taip iðsprûdæ todël. Cezari. buvo pirmasis. Cezario vardui tapus bendriniu valdovo pavadinimu (ið to ilgainiui kilo lie. e. vagiðius bei lëbautojas. kurioje skoliniø h keièiamas á ch arba g. þinoma tik ið XVIII a. NH. jog þodis kilæs ið londonieèio Patriko Huligano pavardës. g. Bet kaþkoks Marcelas (Marcellus) Tiberijui atsakæs taip: „Tu. kad pats buvæs labai susierzinæs dël ásako prieþasties. B.S. Dël fonetinio panaðumo á istorinio Cezario asmenvardá ðis operacijos bûdas kartais klaidingai siejamas su paèiu J. terminas lex regia pakeistas á lex caesarea (plg dar rus. Iðsiblaivæs ir suþinojæs apie Chamo poelgá. Pasak Senojo Testamento. êåñàðü. Civilizacijø konfliktas (angl. Cezaris nëra aukðèiau uþ gramatikus (lot. Tuomet Ðemas ir Jafetas paëmë drabuþá.). vok. uþsidëjo já ant abiejø peèiø ir. þemës arto39 jas. 1899). á lietuviø kalbà jis pateko ið rusø kalbos. Vienas ið adresatø. uþ policininko nuþudymà nuteistas iki gyvos galvos ir miræs kalëjime. XIX a. Hantingtonas 40 . êåñàðåâî ñå÷åíèå). LVII. Jis gërë vyno. 1927). Caesar non supra grammaticos) kad ir koks aukðtas bebûtø pareigûnas.

(United States ‘Jungtinës Valstijos’). iðklausæs pataikûniðkus savo dvariðkio Damoklo þodþius. Uncle Sam) JAV personifikacija. Damoklo kardas nuolatinë didelë grësmë. 1996). taiki visuomeninës santvarkos ar valdþios kaita. Ji buvo panaði á koriandro sëklà. prieð tai virð jo liepæs pakabinti ant arklio aðuto aðtrø kardà. 1765–1836). kad þmogus galás paþinti tik daiktø savybes. kurioje yra Didþiosios Britanijos premjero rezidencija ir Uþsienio reikalø ministerija. Daug triukðmo dël nieko (angl. kuri krisdavusi rytais ir pasirodydavusi nudþiûvus rasai kaip „kaþkas smulkaus. jø simbolis. Downing street) 1. Dauningstrytas (angl. neiðaiðkinamà. 31). Pavadinimas siejamas su verslininko Samuelio Vilsono (Samuel Wilson. Posakio autorius – anglø poetas ir dramaturgas V. I. Gr. kad valdovo gyvenimas visai nepavydëtinas. balta. 41 Damoklo kardas. 1766–1854) vardu. S. ant kuriø buvo santrumpa U. Kantas Dangaus mana netikëtai ir be pastangø atsiradæs reikiamas maistas ar kitos gërybës.S. Das Ding in sich) apie kà nors paslaptingà. gatvë Londone. jog valdovas esàs laimingiausias þmogus pasaulyje. Iðalkusià ir dël to ið nepasitenkinimo burbanèià minià þydø dievas Jahvë ðeðias dienas maitinæs ið dangaus krintanèiomis putpelëmis (mësa) ir mana (duona). Terminas atsirado XX a. 42 Dainuojanèioji revoliucija nesmurtinë. Vestalas ( Richard Westall.rijà jis vëliau iðplëtojo knygoje „Civilizacijø konfliktas ir pasaulio pertvarka“ (The Clash of Civilizations and the Remaking of World Order. Much ado about nothing) apie emocingà ar dramatizuotà nereikðmingos situacijos vertinimà. 1781) tvirtinæs. tuo parodydamas. Didþiosios Britanijos vyriausybë arba URM. Ðekspyras (William Shakespeare. JAV antrojo karo su Didþiàja Britanija metu (1812–1814) S. Vilsonas . Posakio autorius – vokieèiø filosofas I. „Izraelio namai pavadino tà duonà mana. veikale „Grynojo proto kritika“ (Kritik der reinen Vernunft. Vilsonas tiekæs amerikieèiø armijai mësà valdiðkose statinaitëse. ‘kas tai yra?’). Biblijos vertëjai þodá mana kildina ið þydø klausimo Mozei man hu? (hebr. puotos metu pasodinæs Damoklà á savo sostà. kurie dël to liekà daiktais savyje. politines permainas Baltijos ðalyse. kad Sirakûzø valdovas Dionizas I Senasis. o ne paèius daiktus. Dail.1564–1616) tokiu pavadinimu paraðæs komedijà (1600). kai bardø koncertai ir mitinguotojø dainavimas konsolidavo didþiàjà visuomenës dalá siekti atkurti nepriklausomybæ ir demokratiná valdymà. mite pasakojama. Daiktas savyje (vok. R. Posakis ið Senojo Testamento pasakojimo apie Mozës po dykumà vedþiojamà þydø tautà. 1724–1804). 14). o jos skonis buvo panaðus á meduoliø skonᓠ(Ið 16. prk. apibûdinant 1988–1989 m. Dëdë Semas (angl. 10 deðimtmeèio pradþioje. nes jam nuolat gresia pavojai. 2. panaðaus á grûdelius – taip smulkaus tarsi ðerkðnas ant þemës“ (Ið 16. Kantas (Immanuel Kant.

1903–1950) antiutopinio romano „1984“ (Nineteen Eighty-Four. plg. 44 . Ðiuo epitetu pavadintas pagrindinis romano herojus Ostapas Benderis. Pluralis modestiae). Gali bûti vienas ið ðizofrenijos ar paranojos poþymiø. 1927) VII skyriaus pavadinimo. komplikuojantis santykius su aplinkiniais. „nuo Dievo“. Orvelo (tikroji pavardë – E. imperatoriams (todël dar vadinama karaliðkuoju „mes“). Dël skonio nesiginèijama (lot. Orvelas Didysis kombinatorius (rus. Pluralis auctoris) ar kuklumo daugiskaitos (lot. „geroji“. plg. 14). 43 Didybës manija (lot. o jam yra pavaldûs angelai. Posakis ið rusø raðytojø Ilfo ir Petrovo (Èëüÿ Èëüô. Eric Arthur Blair. Pavadinimas paimtas ið Dþ. Åâãåíèé Ïåòðîâ. 22). to. De gustibus non est disputandum) siûlymas nutraukti ginèà. visos Rusijos caras ir valdovas. ðià daugiskaità vartojo ir baþnyèios hierarchai. ieðkotojas. jis sëdi Dievo deðinëje. Dievas ir atëmë apie nuolankø susitaikymà su praradimu (ppr. kas buvo lengvai. 1897–1937. „Koks tu esi galingas! Stipri yra tavo ranka. Bleiras) (George Orwell. bet ir aneksuotøjø kraðtø. Mania grandiosa. pasiekimø ar savo kilmës aukðtinimas. Dþ. Lenkijos karalius. Deðinës rankos ar pusës motyvas Biblijoje yra daþnas. Posakis atëjo ið Viduramþiø scholastø darbø. jei argumentuojama estetiniais. Pluralis maiestatis) ávardþio mes vartojimas vietoje að. Âåëèêèé êîìáèíàòîð) veiklus. Vartosena kilo ið to. ir galybës“ (1 Pt 3. visa pasiekianti tavo deðinë!“ (Ps 89.: Ið Dievo malonës Mes. Big Brother) totalitarinës valstybës valdþios klanas ar valdanèioji nacija. paslëpto vienoje ið buvusio 12 komplekto këdþiø. „negeroji“. „nuo velnio“. Posakis ið Senojo Testamento Jobo knygos. Tokia vatosena buvo bûdinga karaliams. Aleksandras Antrasis. Sëdëti valdovui ið deðinës bûdavæ labai garbinga. sureikðminimas. subjektyviais vertinimais. Mes nusprendëme atsisakyti Rusijos Imperijos sosto ir sudëti aukðèiausiosios valdþios ágaliojimus. Ið senovës atëjusi nuomonë. ir valdþios. Ið to romano paplito ir frazë „Didysis brolis stebi tave“ (Big Brother is watching you). kad karaliai atstovavæ visai tautai. energingas sukèius. apie Kristø raðoma. ne tik savo. Didybës daugiskaita (lot. Ðià daugiskaità reikia skirti nuo autorinës (lot. o kairë – „neteisingoji“. 1949). Deðinioji ranka pagrindinis ar patikimiausias padëjëjas. Didysis brolis (angl. 1903–1942) romano „Dvylika këdþiø“ (Äâåíàäöàòü ñòóëüåâ. kuriame vaizduojama totalitarinë valstybë Okeanija. 10). kad deðinë pusë yra „teisingoji“. iðradingas ir nepailstantis lobio. kad „áþengæs á dangø. valdoma máslingojo Didþiojo Brolio. savo gabumø. vartojamos mokslo darbuose. kitaip – megalomanija) patologiðkas pasitikëjimas savimi. vasará: Sutikdami su Imperijos Dûma. Ilfas ir Petrovas Dievas davë. primenanti hitlerinæ Vokietijà ar stalininæ Rusijà. universitetø rektoriai. „net ten mane vestø tavo ranka ir tvirtai laikytø tavo deðinë“ (Ps 139. Suomijos didysis kunigaikðtis… Daugiskaità caras Nikolajus II vartojo ir atsisakydamas sosto 1917 m.Ðià santrumpà kareiviai juokais iððifravæ kaip tiekëjo inicialus: Uncle Sam ‘dëdë Semas’. savæs pervertinimas. be asmeniniø pastangø ásigyta). apsukrus. be to.

tylaus bûdo þmogus. „Jie ðaukësi savo Dievo. 12). ir jis iðtiko visà Egipto þemæ baisiomis rykðtëmis“ (Jdt 5. Uodai apniko þmones ir gyvulius. tokia malda. Ið arklio dantø nudilimo sprendþiama apie jo amþiø. Þydø paprotyne ëriukai bûdavo aukojami Jahvei prieð Velykas (Paschà). 1. pr. jø namø duris jis ásakæs paþenklinti ritualinio ëriuko krauju (Ið 12. 36). nuogas ten sugráðiu. dar plg. 9). pr. gr. Ðis epitetas dar vartojamas Apreiðkime Jonui (Apr 6.) vardo.Tikrindamas Jobo tikëjimo tvirtumà. kad amþininkai ironizavæ. Pats posakis daug senesnis – jis randamas egiptieèiø religinës magijos apraðuose. m. Posakis atëjo ið antikinio teatro. Dievo rykðtë jø neiðtinka“ (Job 21. Ïåðñò áîæèé) lemties ar kokio ávykio prieþasties aiðkinimas Dievo valia. plg. iron. 1–13). 347–420). tai tikrai pas jus atëjo Dievo karalystë“ (Lk 11. Drakoniðki ástatymai pernelyg grieþti ástatymai ar tvarka. 621 m. Vieðpats davë. Dievas siuntæs jam sunkius iðbandymus. teisininko Drakono (Dr£kwn. Rykðtë senovëje buvo áprastas kûno bausmës árankis. 29. Dievo avinëlis (lot. Þemës dulkës visame Egipto kraðte pavirto uodais. Finger of God. Posakis þinomas ið Senojo Testamento epizodo. o kad Jahvë naktá netyèia nenumarinø þydø naujagimiø. vienas ið Kristaus epitetø. 20). m. Jame buvo numatytos mirties bausmës ne tik þmogþudþiams. e.: „Jø namai yra saugûs. kuris naikina pasaulio nuodëmæ!’“ (Jn 1. verèiant faraonà leisti þydams iðkeliauti (Ið 7-12). 21. duoti (ákrësti) rykðèiø. jog Kristus yra Dievo numatyta auka þmoniø nuodëmëms iðpirkti. tarp jø ir viso turto netektá. Abstrakèia bausmës reikðme þodis rykðtë vartojamas jau Senajame Testamente – rykðtëmis vadintos Jahvës 10 bausmiø Egiptui. kuriame þydø dievas Jahvë per Mozæ ir Aaronà varþosi su egiptieèiø þyniais. 23). Noli equi dentes inspicere donat) dël dovanos vertës ar kokybës nemandagu diskutuoti. 18. matydamas ateinantá Jëzø. Ðie þodþiai buvo uþuomina. O uodai knibþdëjo ant þmoniø ir gyvuliø. Vieðpats ir atëmë! Tebûna paðlovintas Vieðpaties vardas!” (Job 1. Jonas prabilo: ‘Ðtai Dievo Avinëlis. Kerëtojai sakë faraonui: ‘Tai Dievo pirðtas!’“ (Ið 8. 21). be baimës. 9. Dievo rykðtë nelaimës prieþasties aiðkinimas Dievo bausme. e. siøsdamas Egiptui treèiàjà bausmæ. jog 46 . Ástatymai buvæ tokie grieþti. Ðià sàvokà vartoja ir Kristus: „Bet jei að iðveju demonus Dievo pirðtu. Pavadinimas kilæs ið sen. Kerëtojai panaðiai bandë savo kerais padaryti uodø. bet ir vagims bei tinginiams. lie. Mat paskutinë Jahvës bausmë Egiptui buvusi pirmagimiø numarinimas. Posakio autorystë skiriama teologui Ðv. Posakis ið Jono evangelijos – taip Jonas Krikðtytojas kelis kartus pavadinæs Kristø: „Rytojaus dienà. Dievo pirðtas (angl. greitai paðalinusios beviltiðkà situacijà ar iðsprendusios neiðsprendþiamà problemà. Agnus Dei) 1. VII a. Drakonas buvo iðrinktas vienu ið 9 Atënø archontø (valdytojø) ir suraðë pirmàjá teisiná kodeksà. Á tai Jobas atsakæs: „Nuogas iðëjau ið motinos ásèiø. 13–15). todël perkant arklá daþnai apþiûrimi ir jo dantys. dar plg. rus. 3. Dovanotam arkliui á dantis neþiûri (lot. kur supainiotà intrigà spektaklio pabaigoje iðspræsdavæs á scenà mechanizmais nuleistas dievas. ðitaip versdamas faraonà leisti Mozei iðvesti þydus ið Egipto: „Aaro45 nas iðtiesë savo rankà su lazda ir sudavë á þemës dulkes. Dievas ið maðinos (lot. Dar plg. Ið 31. romaus. atsidëkojant uþ pirmagimiø iðsaugojimà vaduojantis ið Egipto nelaisvës. Jeronimui (Eusebius Sophronius Hieronymus. bet neástengë. katalikø miðiø dalis. Deus ex machina) atsitiktinis asmuo ar netikëtos aplinkybës. 2.

. kurie pavojuose vienà palieka!“ – atkirtæs tasai (Ezopas. 1733– kams. 11. kad 48 . 64). pasielgë skirtingai: vienas álipo á medá. Longis (Alessandro Longhi. 1745). deðimtojoje jis apie Romà raðo taip: „Ðiandien kukli jau jinai.A. ~ 50/65 – ~ 127) „Satyrø“. m. Pasakëèia apie tai. siekiant sau naudos.: „Tu leidai. savo ðalininkø galima laimëti ir apgaulës bûdu. kuriø interesai ar tikslai prieðtarauja vieni kitiems. atënieèiai ðá kodeksà pakeitë á ðvelnesná. m. pr. jiems to neþinant. Posakis atëjæs ið muzikø terminijos – dirigentas prieð kûrinio atlikimà nurodo garso aukðtá – tonà. Goldonis (Carlo Goldoni. nuomonei. o kità mylës. 6–8). Vëliau posakis metaforizavosi ir paèiam veiksmaþodþiui drumsti suteikë perkeltinæ reikðmæ ‘trikdyti’. didesniø idealø neturëjimas. VI a.: „Niekas negali tarnauti dviem ðeimininkams: arba jis vieno nekæs.y. e. Posakis ið Naujojo Testamento. e. Gali bûti perfrazuotas ir ið lot. m. Panem et circences) prastuomenës. kirðinti. Ìóòèòü âîäó. Mesopotamia. 3). 47 Duona kasdieninë apie kà nors gyvybiðkai svarbø. Dail. pr. 377). tik dviejø dar dalykø geidauja – / duonos bei reginiø! “ (X. plg. pavartojæs já traktate „Lelijus apie draugystæ“. angl.. Aesopus. Drumsti vandená (rus. Amicus certus in re incerta cernitur). uþklupti lokio. m. Eiti per ugná ir vandená áveikti ávairiausius sunkumus ir kliûtis./ drumstei vandená kojomis ir terðei savo upes“ (Ez 32. padaryti átakà kitø elgesiui. pasipelnyti. 106–43 pr. Negalite tarnauti Dievui ir Mamonai“ (Mt 6. t. 2–3. Posakis atëjo ið Senojo Testamento. Posakis atëjo ið sen. Senàjá Testamentà: „/. Duonos ir reginiø (lot. Posakis atëjæs ið romënø poeto Juvenalio (Decimus Iunius Iuvenalis. e. o kità nieku vers. plg. To ster up trouble ‘drumsti rûpesèius’) sàmoningai iðkraipyti faktus. kur ðio posakio autorystæ skiria poetui Enijui (Qvintus Ennius. kuriame uþ ðmeiþtà.) kodeksas. Pirmasis iðlipæs ið medþio ir paklausæs.) pasakëèios „Keleiviai ir lokys“ moralo. minios poreikiø apibûdinimas. 1813). (Mamona èia apibendrintai reiðkia turtà. Pirminë reikðmë galëjusi bûti ‘terðti’. m. kà anam á ausá ðnibþdëjæs lokys. „Nekeliauk su draugais. norëdamas retas (fragm. melagystæ. ið Kristaus pateiktos naujoviðkos maldos „Tëve mûsø“: „Kasdienës mûsø duonos duok mums ðiandien“ (Mt 6.) Tarnystës dviem ponams siuþetà panaudojo italø dramaturgas K. Neaiðku. ar Drakonui nebuvo þinomas Mesopotamijos valdovo Hamurabio (valdë 1792–1750 pr. arba prie vieno bus prisiriðæs. posakio Turbato melius capiuntur flumine pisces ‘drumstame upelyje lengviau gaudyti þuvá’. 1707– 1793) komedijoje „Dviejø ponø tarnas“ (Il servitore di due padroni. Duoti tonà lemti pokalbio temà ar nuostatà. vagystæ daugeliu atvejø irgi buvo numatyta mirties bausmë (plg.Drakonas juos raðæs krauju. Lk 11. Perfrazuota ið Naujojo Testamento. Draugà paþinsi nelaimëje (lot. oratorius ir valstybës veikëjas Ciceronas (Marcus Tulius Cicero. vos nepakliuvæs lokiui á nagus. 80–81). kaip du keliavæ draugai. plg. K. gr. raðytojo Ezopo (A…swpoj.). Goldonio portkurioje tarnas Trufaldinas. 521 m. 2). apsimetë negyvas ir taip iðsigelbëjæs – lokys já tik apuostæs ir nuëjæs. o antrasis.) (Laelius de Amicitia. 24). 239–169 pr. Lotyniðkai posaká iðpopuliarino romënø raðytojas. e. Dviem ponams netarnausi apie veiklos sritis. e.). tarnauja dviem ðeiminin.

áskaitant romënø raðytojà Fedrà (Phaedrus. Aesopus. /…/ kuris tave gelbsti“ (Iz 43. egiptieèiø kalbos per hebràjø ir graikø kalbas. Prancûzø policininkai faraonais pradëti pravardþiuoti dël aukðtø kepuriø. Termino autorius – romënø filosofas. Sen. akcentuojant savo individualumà ir nenorà paisyti patarimø keistis. 50 49 . Posakio autorius – prancûzø raðytojas A. kas esu (lot. m. e. dëvëjo aukðtas pailgas kepures kaip valdþios simbolá. Pats þodis faraonas Europoje paplito per lotynø kalbà. „Kai brisi per gilius vandenis. Augustinas (Aurelius Augustinus. tai buvæ apaðtalo Pauliaus þodþiai (Sermon 76). man nesvetima (lot. pavartojæs já personaþo Chremeso lûpomis komedijoje „Savæs kankintojas“ (Heauton Timorumenos. Hugo kûrinius. – bet tu iðvedei mus á saugià vietà“ (Ps 66. bûsiu su tavimi. kaip paþeminimo ir gëdos simbolá. pasak kurio. raðytojas Ezopas (A…swpoj. e. Ezopo kalba Lietuvoje buvo ypaè populiari sovietmeèiu.. VIII). Posakio autorius – Ðv. „Lapë ir vynuogës“ ir kt. Erðkëèiø vainiku buvo vainikuotas ir Kristus prieð ëjimà á Golgotos kalnà. uþdëdavæ nuteistiesiems myriop. Jo pasakëèios „Vilkas ir ëriukas“. Esu. Senovëje toká dygliuotà vainikà. 1768– 1844) ir kt. 12). Esu þmogus.). ad Polyb. pavartojæs já romano Histoire de Gil Blas de Santillane X knygoje (1735. 354–430). kurio sandø reikðmë yra ‘namas’ + ‘didis’. ir visa. Ezopu sekë. já vertë ar plagijavo kiti pasakëèiø kûrëjai. Ðá posaká amerikieèiø raðytojas M. Lesaþas (Alain-René Lesage. 77). Faraonai. Metafora atëjusi ið XVIIIXIX a. rusø raðytojà I. ko gero per V. 1668– 1747). metaforomis. kai atviru tekstu pasakyta kritinë ar ideologiðkai netinkama mintis buvo stropiai cenzûruojama.–65) (Cons. – perëjome per ugná ir vandená. todël raðytojai jà maskuodavæ ávairiomis alegorijomis. ~195–~159 pr.þmonës jotø mums ant sprando. per literatûrà tapo folklorizuotos daugelyje tautø. mirties bausmës vietà. Posakio autorius – romënø dramaturgas Terencijus (Publius Terentius Afer.). Sum quod sum) sakoma. uþuominomis ir pan. pr. m. „Vilkas avies kailiu“. dramaturgas ir politikas Seneka Jaunasis (Lucius Annaeus Seneca. kas þmogiðka.) yra seniausias þinomas pasakëèiø autorius. sen. – upëse tu nepaskæsi. m. Aesopei logi) alegorijomis. Egipto valdovai. Á anglø kalbà tai buvo iðversta kaip facts are stubborn things ‘faktai – uþsispyræs dalykas’. Romënø skulptûra. Lietuviø kalboje ði metafora paplito per groþinæ verstinæ literatûrà. Paryþiaus argo. Ezopas. Kai eisi per ugná. ~4 pr. R. 1835–1910) papildæs taip: facts are stubborn things. aliuzijomis. Krylovà (Èâàí Êðûëîâ. ið èia toks A R. Les faits parlent ‘faktai kalba’) faktais grásti argumentai yra objektyvûs ir nepaneigiami. humani nil a me alienum puto) sakoma. e. m. VI a. but statistics are more pliable ‘faktai – uþsispyræs dalykas. 2–3). Faktø kalba (pranc. Faras (Faraonas) iron. policininkas. palyginimais. Ezopo kalba (lot. taèiau statistika lankstesnë’. nes að esu /…/ tavo Dievas. I sk. Erðkëèiø vainikas kanèia ar nuolatiniai sunkumai. nesudegsi. á kurià pateko ið sen. Tai dûrinys. uþuominomis pasakyta mintis. – liepsnos tavæs nepraris. gr.Lesaþas posakis patekæs ir á rusø kalbà: ôàêòû – âåùü óïðÿìàÿ.. Tvenas (Mark Twain. I. pateisinant savo silpnybes. „Lapë ir gervë“. e.–50). Homo sum. 15 pr.

1532–1564). Gamta nepakenèia tuðtumos (lot. 1553). pagrindu paëmæs prancûzø muziko. Iron curtain. rus. Teèer neuþsigavo ir po savaitës pareiðkë priimanti ðá titulà. 1946– 1989 m.) (Tusc. Pirmoji taip buvo praminta Didþiosios Britanijos politikë M. oratorius ir valstybës veikëjas Ciceronas (Marcus Tulius Cicero. Rablë Geleþinë uþdanga (vok. g. skyrusi TSRS ir jos marionetines ðalis nuo likusios Europos bei apskritai nuo Vakarø pasaulio. baronienë (1992). 106–43 pr. Jie susiuvo figmedþio lapus ir pasidarë sau juosmens apriðalus” (Pr 3. Krikðèioniðkojoje ikonografijoje pirmieji þmonës vaizduojami prisidengæ nuogybæ figos ðaka ar lapu.8). ryþtinga vadovë. 354–430). Posakio autoriumi laikomas Renesano laikø prancûzø raðytojas F. Ðià pravardæ 1976 m. 1732–1799) to paties pavadinimo komedijà (Le Barbier de Dþ. Protëviø ðauksmas. visur suspëjantá þmogø. 1485–1576). 1816). 1784–1831). Pasak Senojo Testamento. 1494– F. Þodþiai ið italø kompozitoriaus Dþ. Æåëåçííûé çàíàâåñ) ideologinë ir fizinë riba. The Call of the Wild) þr. de Bomarðë (Pierre-Augustin Caron de Beaumarchais. jai davë rusø karinis laikraðtis Êðàñíàÿ çâåçäà uþ aðtrias kapitalizmà ir demokratijà ginanèias kalbas bei komunistinio reþimo kritikà. Gamtos ðauksmas (angl. V). Iron lady) grieþta. jog Kristaus vardà jo ðirdis priëmusi dar su motinos pienu (lacte matris) (Conf. valdinga. Æåëåçíàÿ ëåäè. Britanijos Konservatoriø partijos vadovë (nuo 1975). Posakio autorius – romënø raðytojas. 3. Rosinis Séville. Posaká perfrazavæs Ðv. intymaus ar gëdingo priedanga. angl. paragavæ vaisiø nuo paþinimo medþio. M. 1775). Operos libreto autorius – È. Figaro ten apie judrø. 7). III. Sterbinis (Cesare Sterbini. Geleþinë gro52 51 . formali. Gauti su motinos pienu (lot. 1925). lengvai paðalinama ko nors slapto. dramaturgo P. ádëjæs já á „Girtø ðnekas“ romane „Gargantiua ir Pantagriuelis“ (La vie de Gargantua et de Pantagruel.4. Natura abhorret vacuum) nepriþiûrimoje ar nepuoselëjamoje vietoje vis vien kas nors atsiranda. apsukrø. kurioje pagrindinis personaþas kirpëjas Figaro ðiais þodþiais apibûdina pats save. knygoje „Iðpaþintys“ teigæs. Ticianas (Tiziano Vecelli. Rosinio (Gioachino Antonio Rossini. Dail. e. Figos lapelis nepatikima. Cum lacte nutricis suxisse ‘su þindyvës pienu ásiurbë’) apie savybes ar paþiûras. 2). Eiserner Vorhang.Figaro ðen. 1792–1868) operos „Sevilijos kirpëjas“ (Il barbiere di Siviglia. Geleþinë ledi (rus. kur tuo posakiu personaþas ragina tarnà pripilti jam vyno á tauræ. ðalies ministrë pirmininkë (1979–1990). M. angl. m. Teèer (Hilda Margaret Thatcher. Adomas su Ieva „suprato esà nuogi. Augustinas (Aurelius Augustinus. Teèer Þmogaus nuopolis. gautas ankstyvoje vaikystëje. Rablë (François Rabelais. nes toji jau tuðèia (I.

Komikso leidëjas buvo Dþ. leidæs Niujorke dar ir laikraðtá The World). kovo 5 d. kad 53 tokiu bûdu padidintø savo tiraþà. JAV populiaraus komikso. Sun Zi. daþniausiai irgi vaikais. The best defence is a good offence ‘geriausia gynyba yra vykæs puolimas’). Sofija ir kiti miestai bei jø þmonës yra atsidûræ Sovietø átakoje“. Livijaus (Titus Livius. datuojamame VI a. prasimanymus. Dar þr. kvailai besiðypsantis atlëpausis berniukas su geltonais naktiniais marðkiniais (The Yellow Kid). 59 pr. Praha. Livijus Geriausia gynyba yra puolimas (angl. Viena. vasará. 1880–1951) knygoje „Per bolðevikinæ Rusijà“ (Through Bolshevik Russia. Ði V. informacijà ið privataus garsenybiø gyvenimo ir kt. Komikso pieðiniuose jis vaizduojamas besitrainiojantis geto gatvëmis ir bendraujantis su panaðiais á save veikëjais. Geltonoji spauda (angl. Gebelsas (Paul Joseph Goebbels. B. nusileisianèià ant Europos po II pasaulinio karo. Èerèilio (Winston Leonard Spencer Churchill. Geltonoji literatûra (þr. Geriau vëliau negu niekad (lot. Berlynas. 1863–1951) ir kartu ëmus leisti laikraðtá New York World . Geltonoji spauda). kurioje jis pasakæs. Taèiau geleþinæ uþdangà. 1897–1945) savo manifeste.) nuo jø dangiðkojo tëvo“ (38 b). spausdinanèius tokios þurnalistikos kûrinius – geltonàja spauda. apibûdindamas priverstinæ vienatvæ.). Velsas (Herbert George Wells. kad scenos gaisro atveju atitvertø jà nuo þiûrovø salës. dispute). Sakoma ppr. paskelbtame savaitraðtyje Das Reich 1945 m. e. 1904). 1866–1946) fantastiniame romane „Dievø maistas“ (The Food of the Gods. Minties uþuominø ieðkoma senovës kinø karo teoretiko Sun Cu (Sun Tzu.J. sporte. Já vartojo ir H. apie kontrargumentus ar kontrpuolimà (karyboje. bei primityviai komentuojantis aktualijas. iðpranaðavæs naciø propagandos ministras J. Posakis ið romënø istoriko T. Puliceriui perëjus dirbti pas laikraðèiø magnatà V. Budapeðtas. pr. kad pirmà kartà kaip metafora terminas buvo pavartotas skandinavø literatûroje apie 1901 m. Èerèilio kalba laikoma Ðaltojo karo pradþia. Pati sàvoka randama þydø babiloniðkajame Talmude (V a. dar vad. e. Gebelsas to prie Adrijos nusileidusi geleþinë uþdanga uþdengë visà þemynà. ant jo naktiniø bûdavo uþraðytos reklaminiø tekstø parodijos. „Geltonojo vaikio“ kalba – skurdus geto þargonas. Politikoje bene pirmoji já pavartojusi E. 1920).–17) veikalo „Nuo miesto ákûrimo“ (Ab urbe condita. kur raðoma: „Net geleþinë pertvara negali atskirti Izraelio (þmoniø – A. Herstà (William Randolph Hearst. Pavadinimas kilo ið 1896 m. 2). Bukareðtas. o leidinius. Sàvoka paplito tik po garsiosios V. Tokios senosios sostinës kaip Varðuva. Bulvarinë spauda. net ir vëliau padaryti. m. Spëjama. m. kai gintis priverèiama uþpuolusioji ar ketinanti pulti pusë. Sun Vu) darbe „Karo menas“. 1874–1965) kalbos 1946 m. skelbiantys ávairius gandus. jog „Nuo Ðèecino prie Baltijos iki Tries. Liber IV. konkurentai jø laikraðèio turiná praminë geltonàja þurnalistika..tuota uþdanga ið tikrøjø buvo naudojama Vokietijos teatruose. skandalus. Europoje knyga buvo pirmà kartà iðversta á prancûzø kal54 . Potius sero quam nunquam) suplanuoti geri darbai visada naudingi. 1847–1911). T. Sotos traktate. Yellow press) periodiniai leidiniai. Puliceris (Joseph Pulitzer.. Belgradas. kurio pagrindinis herojus buvo plikagalvis. Vëliau terminas pradëtas taikyti ir panaðaus turinio knygoms – jos pavadintos geltonàja literatûra. Snouden (Ethel Snowden.

vadinasi. kurioje pagrindinis veikëjas dvarininkas Fiodoras Protasovas imituoja saviþudybæ ir. patirtus klinikinës mirties bûsenoje. 106–43 pr. gyvenimo apraðas. slapstydamasis nuo þmonos bei draugø.) (Tusc. 5–6). legendos. Gyvenimo kelias (lot. m. Literatûroje ðis posakis (ir ávaizdis) pirmiausia pasirodë rusø poeto A. Puðkino (Àëåêñàíäð Ïóøêèí. Gordijus pastatæs Dzeuso ðventykloje. pomëgiø. kas atriðiàs Gordijaus mazgà. veiklos. Vivere est cogitare) pilnavertis ir prasmingas yra tik dvasinis þmogaus gyvenimas. zombis. Veþimà. Aleksandras Makedonietis (Alšxandroj G´ Ð Makedèn. oratorius ir valstybës veikëjas Ciceronas (Marcus Tulius Cicero. Posakis perkirsti Gordijaus mazgà nuo to laiko 56 . taip pat 1815 03–06). taip pakeitusá jo likimà. Siûlui nutrûkus ar já nutraukus. e. Pavyzdþiui. Posakio autorius – amerikieèiø gydytojas reanimatologas R. apie vertingus darbus. Posakio autoriumi laiko55 mas romënø raðytojas. 1799–1837) poemoje „Poltava“. pr. gr. Curriculum vitae) 1. 2. 356–323 pr. màstyti (lot. Gyvybës siûlas gyvybë. gyvenimas. ima gyventi su visuomenës padugnëmis. Bet naðlë malonumø ieðkotoja dar gyva bûdama yra mirusi“ (1 Tim 5. 1469–1527) darbuose. biografija. mirtinas ligonis ar fiziðkai iðsekæs þmogus. 1769–1821. perkirtæs já kardu. Gero vëjo! linkima iðplaukiantiems á kelionæ ar þûklæ. Perfrazuota ið Naujojo Testamento: „Tikra naðlë palikusi viena sudëjo viltis á Dievà ir dienà naktá maldauja bei meldþiasi. Posakio autorius – romënø raðytojas. 2. Anot orakulo. m. 3. Gordijaus mazgas koks nors sudëtingas reikalas. orakulas frigams liepæs pasirinkti valdovu pirmàjá sutiktàjá vaþiuotà pakeliui á Dzeuso ðventyklà. pomirtinis gyvenimas. Gyvasis lavonas (rus. sunkiai sprendþiama problema. á kurià sudëjo savo pacientø áspûdþius. 111). 1828– 1910) to paties pavadinimo pjesë (1900). Æèâîé òðóï) 1. kai nuo palankaus vëjo priklausydavusi kelionës sëkmë. þmogus mirdavæs. Bet koks neatsargus elgesys su ugnimi galëdavæs sukelti sprogimà ir praþudyti virð rûsio ar laivo denyje esanèius þmones. Gyvenimas po gyvenimo (angl. uþuot narpliojæs tà mazgà. Senuosiuose tikëjimuose gyvybë ásivaizduota kaip siûlas.bà (1782) ir padariusi didþiulæ átakà Napoleonui Bonapartui (Napoléon Bonaparte. kurá ir skyræ pirmuoju Frigijos valdovu. iðleidæs knygà tokiu pavadinimu (1975). m. oratorius ir valstybës veikëjas Ciceronas (Marcus Tulius Cicero. m. Pasak sen. be jausmø. Posakio aidà tyrinëtojai randa ir Makiavelio (Niccolò di Bernardo dei Machiavelli. Moudis (Reimond Moudi. mituose tuo uþsiimdavusi viena ið trijø likimo deiviø moirø – Klotë (gr. laikinai atgaivintas numirëlis. valdysiàs visà Azijà. Gyventi. o pavalkus pririðæs prie gràþulo sudëtingu mazgu. e. 2. Senovëje parakas bûdavo laikomas statinëse tvirtoviø rûsiuose ar laivø triumuose. e. Makedonijos karalius 336–323). 106–43 pr.). dvasiðkai degradavæs þmogus. V. g. Linkëjimas atëjo ið burlaiviø laikø.. 1944). tas. Prancûzijos imperatorius 1804–1814. e. Life after life) 1. Juo buvæs valstietis Gordijus. 334 m. taèiau já itin iðpopuliarino rusø raðytojo L. pradëtas verpti þmogui gimstant. paliktus visuomenei po mirties. kol visiðkai degraduoja. ‘verpëja’). Tolstojaus (Ëåâ Òîëñòîé. gr. Gyventi kaip ant parako statinës jausti nuolatinæ átampà dël galimos netikëtos nelaimës.

Vëliau ðá motyvà pavartojo sen. kaip turguje pirkta gulbë./ nesuvaldomas juokas tuojau nemirtingus pagavo. Aesopus. homo sapiens ir pan. parodijuojant tuometinës ideologijos teiginá. III. Termino autorius – rusø filosofas ir publicistas A. / Dar paskutinæ giesmæ sugiedojo èia!“ (Eschilas. 57 Homeriðkas juokas garsus. pr. m. aukðèiau. VIII. jog „/. 1743–1811). Artemidës ðventykla Efese (rekonstrukcija) Aleksandras perkerta Gordijaus mazgà (fragm.) „Iliadoje“ ir „Odisëjoje“ apraðæs garsø kvatojimà. poetas Homeras (“Omhroj. Panaðiai ðá posaká pavartojo romënø raðytojas. / Kai sumanaus Hefaisto gudriàsias pinkles pamatë“ (Odisëja. pasak kurios. skirtà vadinamojo „tarybinio þmogaus“ pasaulëþiûros analizei. „Odisëjoje“ raðoma. pr.). Terminas sukurtas pagal kitø analogiðkø þmogø nusakanèiø biologiniø terminø pavyzdá: homo errectus. ~115–53 pr. oratorius ir valstybës veikëjas Ciceronas (Marcus Tulius Cicero. e. e. Herostrato ðlovë gëdinga ðlovë. ‘sovietinis þmogus’) ironiðkas Tarybø Sàjungos gyventojo. tamsoje supainiota su pjovimui numatyta þàsimi. o jos narys esàs naujos rûðies þmogus – tarybinis þmogus. raðytojas Ezopas (A…swpoj. e. apdoroto komunistinës propagandos ir ideologijos. Homeras (RomëPosakis pirmà kartà pasirodæs XVIII nø kopija ið II a.) tragedijoje „Agamemnonas“. Þ. 525–456 pr. Cycnea vox ‘gulbës balsas’) paskutinis. „Jaunikiams Paladë Atënë / Juokà besaiká uþleido. stipriau (lot. a. mokslininko ir pan. Aeschylus. 345–347). dramaturgas Eschilas (A…scÚloj. 6). taip pavadinæs savo knygà (1982). fortius) Olimpiniø þaidyniø ðûkis. Bertelemis (JeanSimon Berthélemy. prieðmirtinis menininko. Posakio autorius – sen. gr. 356 m. Citius. jog per komunistø valdymo laikotarpá susiformavusi naujo tipo – tarybinë – visuomenë. e. Greièiau. m. m. m. prancûzø literatûroje. Pavyzdþiui. altius. e. kurioje Klitemnestra apie aiðkiaregës Kasandros mirtá sako: „ana. / Kaip nesavø. gulbë nebylë (Cygnus olor) kelios akimirkos prieð mirtá pirmà ir paskutiná kartà suklykia nuostabiu balsu. pr.. Sen. m. padegæs Artemidës ðventyklà Efese – vienà ið septyniø pasaulio stebuklø. Ezopas turëjo galvoje legendà. VI a. e. Pasakëèioje „Gulbë ir þàsis“ pasakojama. 8 a. Homerus... 1444-1445).).).) prieðmirtinius þodþius prilyginæs gulbës giesmei (de Orat. originalo) Homo soveticus (lot. Maþosios Azijos graikas Herostratas. ir protas jiems susimaiðë. gr. Zinovjevas (Àëåêñàíäð Çèíîâüåâ. netramdomas kvatojimas. e. Dail.reiðkia greitai ir radikaliai iðspræsti problemà. XX. 1922–2006). siekdamas iðgarsëti. Gulbës giesmë (lot. þandø suvaldyt neástengë ið juoko“ (Odisëja. priimti netradiciná greità ir ryþtingà sprendimà. 106–43 pr. priëmë Tarptautinis olimpinis komitetas. lyg gulbë mirdama. kurá 1913 m. mirties akivaizdoje suklykë ir ðitaip iðgelbëjo savo gyvybæ.. kûrinys. m. karvedþio Licinijaus Kraso (Marcus Licinius Crassus. 58 . gr. pr. 326–327). apibûdinimas. gauta uþ netikusá poelgá ar darbà. m.

/ Jei áky. Cherchez la femme) sakoma kaip uþuomina. / Todël patraukë tiesiai – aikðtës viduriu. Idée fixe ‘fiksuota mintis’) ákyri. ko vidudiená Diogenas su þibintu (fragm. G. pr. Ievos kostiumas moters nuogumas. de Sartinas bûdavo ásitikinæs. kad senis þmogumi nelaiko to. m. Fedro (Phaedrus.: „Bylà surasti sunku iðkeltà vyro. 1729–1801). maniðka idëja. Posakis kilo ið pasakojimo apie sen.). ~450 m. Ch. susiraðinëdama su Trojos karalaièiu Pariu. m.). / Kuris be reikalo gaiðina uþsiëmusiuosius“ (Fedras. Posakis kilæs ið romënø teisës. plg. rasti tà moterá reiðkë iðaiðkinti nusikaltimà. m. vëliau tapæs Prancûzijos jûrø ministru (1774–1780). G. kurio prototipas buvo G. e. de Sartinas. Ilga ranka (lot. / Tai suvokë. XVII. ðmaikðtuolis pasakëèiø autorius. Posakis randamas romënø poeto Ovidijaus (Publius Ovidius Naso. jam nuogàstaudama atraðo. Posaká iðpopuliarinæs prancûzø raðytojas A. Posakio autorius – Paryþiaus policijos vadovas generolas leitenantas G. netikusià mintá. Ir namo nuskubino. e. – ~17) poemoje „Herojës“ (arba „Herojø laiðkai“). e. m. / Èia jo plepûnas neiðtvërë neuþkalbinæs: / ‘Ezopai. filosofà Diogenà Sinopietá (Diogšnhj Ð SinwpeÚj. 412–323 pr. kad ir kur jie bebûtø. „Tolokai buvo eiti á namus aplink. kur Elena.). ne moters“ (VI. jog ir iðvykusio jos vyro Menelajo ‘karaliðka ranka ilga yra’ (longas regibus esse manus) (Heroides. – atsakë. kad terminas pirmiausia atsiradæs medicinoje ir reiðkæs persekiojanèià liguistà.bera. 168). Spëjama.Á tà paèià upæ dukart neábrisi apie nuolatiná ir neiðvengiamà visa ko kitimà. jog visais sudëtingais atvejais vienaip ar kitaip á nusikaltimà yra ásivëlusi moteris – ar kaip bendrininkë. Ieðkoti kaip su þiburiu stropiai ar atkakliai ieðkoti. gr. e. kur ðià frazæ mëgsta kartoti Paryþiaus policijos tarnautojas. Diogenas atsakæs: „Ieðkau 59 þmogaus“.Ovidijus 60 . tarnavæs ten 1759–1774. Paklaustas. dël bandymø uþkariauti atokesnes pietines slavø þemes Rostovo ir Suzdalës kuni. XII a. filosofas Heraklitas ið Efeso (`Hr£kleitoj Ð ’Efšsioj. Dail. su þiburiu?’ / ‘Þmogaus. Longa manus) toli siekianti kieno nors valdþia ar kontrolë (ppr. ði teisë suteikta didþiulæ valdþià vyrams tvarkyti savo ðeimos nariø likimus – laikyti visus ‘po ranka’. ~50/65 – ~127) viena ið satyrø. ruoliui neprasprûdo þodþiai ðie. 43 pr. ar kaip ðalutinë prieþastis. Posakio autorius – sen. ypaè tais atvejais. gr. 416–417). Vadinasi. Adomo kostiumas. Diuma (tëvas) (Alexander Dumas. 243). kurios pradþia laikomi „Dvylikos lenteliø ástatymai“ (Leges duodecim tabularum. de Sartinas (Antoine Raymond Jean Gualbert Gabriel de Sartine. 15 pr. m. Ieðkok moters (pranc. per pavaldinius ar agentus). kai nusikaltimas atrodydavæs neiðaiðkinamas. ko ieðkàs. 554–483 pr. – Ribera (José de Riieðkau’. Posakio kilmæ þr. Idëja fiks (pranc. jog pirminis ðio posakio ðaltinis yra romënø poeto Juvenalio (Decimus Iunius Iuvenalis.). 1591–1652). 1802–1870) romane „Paryþiaus mohikanai“ (1854). kuris esà vaikðtinëjæs dienà su uþdegtu þibintu po pilnà þmoniø turgaus aikðtæ.–50) pasakëèioje „Ezopas ir plepûnas“ þibinte ugná á namus neðæs vergas Ezopas. e. Galimas daiktas. Vilkëti Ievos kostiumu reiðkia bûti nuogai. jog nusikaltimas ar skriauda yra tiesiogiai ar netiesiogiai padaryta dël moters. de Sartinas esà taip patardavæs savo pavaldiniams.

). Ko gero ðio posakio pagrindu atsiradæs ir jo antonimas per trumpos rankos ‘apie negalintá kà pakeisti ar pasiekti dël savo ribotø sugebëjimø ar valdþios stokos’. Dail. atrodo. perspëjimas dël pavojaus bûti klausomiems. ~69/75 – po 130). Cezario mirtis (fragm. tai nurodo „Autobiografijoje“ (1924) B. Consuetudo est altera natura) sakoma apie ákyrø ar þalingà áprotá. 82). Aristoteles. dedanèius savo dovanas á aukø skrynià. Posakio autoriumi laikomas Didþiosios Britanijos premjeras B. Jis pamatë ir vienà vargðæ naðlæ.gaikðtis Jurijus (Þðèé Âëàäèìèðîâè÷. Áprotis – antroji prigimtis (lot. Dar plg. ~1090–1157) gavo Dolgorukio (rus. Tvenas (Mark Twain. Brutai’) – esà buvæ paskutinieji Cezario þodþiai. m.). e. Brutai! sakoma iðduodanèiam artimam draugui. Ka100–44 pr. Ir sienos turi ausis patarimas atsargiau kalbëti netgi ten.). ásitraukë á sàmokslà ir buvo vienas ið Cezario þudikø. 11). kur. Posakio autorius – ispanø raðytojas Servantesas (Miguel de Cervantes Saavedra. 1804–1881. Perfrazuota ið Naujojo Testamento epizodo apie naðlës paaukotus skatikus:  „Pakëlæs akis. Ið Bruto pavardës kilo bûdvardis brutalus ‘þiaurus’.) draugas. ‘ilgarankis’) pravardæ. e. Taèiau Cezariui neþinant. nors paties Svetonijaus manymu. niekas paðalinis negirdi. Brute! (‘ir tu. Servanteso portretas (fragm. oratorius ir valstybës veikëjas Ciceronas (Marcus Tulius Cicero. 106–43 pr. 1564 – 1616) tragedijoje „Julijus Cezaris“ (1599). e. Dizraelis (Benjamin Disrael. 1583–1641). Et tu. m. kà turëjo pragyvenimui’“ (Lk 21. pasak romënø istoriko Svetonijaus (Gaius Suetonius Tranquillus . e. remdamiesi vien statistika ir sociologinëmis apklausomis. kaip ir ágimtos ypatybës. Yra trys melo rûðys: melas.. Áneðti savo indëlá skirti ko nors dalá bendram reikalui. e. akiplëðiðkas melas ir statistika. V. Dail. ðita neturtinga naðlë ámetë daugiau uþ visus. taèiau paèià mintá Ciceronas paëmë ið Aristotelio (’Aristotšlhj. mano vaike“ (etsi tradiderunt quidam Marco Bruto irruenti dixisse: kaˆ sÚ tšknon) . kurie kà nors karðtai árodinëja. Brutas susidëjo su jo prieðininkais.) veikalo Ars Rhetorica (I. 85–42 pr. pavartojæs jà romane „Don Kichotas“ (1605–1615). Jëzus iðvydo turtuolius. Sakoma kaip kontrargumentas tiems. Anie visi metë á aukø skrynià ið to. Posakio autorius – romënø raðytojas. 1–4). 1835–1910). premjeras 1874–1880). Ið tikrøjø. kas jiems atlieka. Toká posaká iðpopuliarino V. Martinesas (Juan Martínez de Jáuregui y Aguilar. Ch. Cezaris já þudanèiam Brutui esà graikiðkai pasakæs: „Ir tu. Ir jis tarë: ‘Ið tiesø sakau jums. m. valdë 49– muèinis (Vincenzo Camuccini. Brutas (Marcus Junius Brutus. 1771–1844).) buvo Romos senatorius ir geras imperatoriaus Julijaus Cezario (Gaius Iulius Caesar. m. tuo labai nustebinæs patá þudomàjá. 62 61 . 1547– 1616). 384–322 pr. kuri ámetë du smulkius pinigëlius. Ðekspyras (William Shakespeare. Maskvos ranka. Dizraelá citavæs amerikieèiø raðytojas M. prisidëti prie jo. o ji ið savo neturto ámetë viskà. 44 pr. kuriuo buvo labai pasitikëta. m. Ir tu. kurio sunku atsikratyti. Cezaris miræs tylëdamas (Divus Iulius..

Pats posakis atëjo ið rusø raðytojo A. 1997) A.y. 64 . Iðgerti tauræ iki dugno garbingai iðkæsti sunkumus ar kanèias. magistra vitae. 2. Posakis ið Senojo Testamento: „Atsibusk. tiek kenkti. jog visos þmogaus problemos dingsta po jo mirties. kurios savo iðvaduotojui galinèios tiek padëti. Rybakovas apie ðià frazæ raðo. filosofo Parmenido (Parmen…dhj Ð /Ele£thj. Stalinas bûtø sakæs ar kur nors raðæs. Posakio autorius – romënø politikas. atsibusk! Atsikelk. Nëra þmogaus. kol jis numirs. iðgërei iki dugno indà – svaigià tauræ!“ (Iz 51. kad jai duotø savo rûstybës ir ánirðio vyno tauræ“ (Apr. nëra þmogaus – nëra problemos ciniðkas teiginys. taèiau tebûna ne mano.) teiginys. simbolizuojant jo kelionæ á kità pasaulá. Dar plg. Daugelio tautø laidojimo paproèiuose mirusysis neðamas kojomis á prieká. Iðmuðti ið balno atimti ið ko valdþià ar sugriauti argumentus. nëra ir problemos“. plg: Historia vero testis temporum. kartotas ir vëlesniø autoriø. Posakio ðaltinis – Naujasis Testamentas. 16. já nuþudþius ar palaukus. dvasias. filosofas ir oratorius Ciceronas (Marcus Tullius Cicero. 1987). atminties gyvastá. per kuriuos prieðprieðiais jojæ raiteliai susitikæ stengdavæsi bukomis ietimis iðtrenkti vienas kità ið balno.Yra þmogus – yra problema. e. Motyvas yra ir Naujajame Testamente. gr. Posakis kilo ið arabø pasakø apie induose uþkimðtus dþinus. Ið nieko niekas neatsiranda (lot. Rybakovas galbût jà ið kaþko iðgirdæs. Jeruzale! Tu gërei pykèio tauræ. atimk ðità tauræ nuo manæs. taip pat uþkertant kelià jo sugráþimui vaiduoklio pavidalu. Stalinui (Èîñèô Äæóãàøâèëè-Ñòàëèí. y. o kitas stato toliau” (I Kor 3. Day off. Ið Dievo malonës (lot. 1879–1953. kurià laikë Vieðpaties ranka. t. senovës skelbëjà. apie kokià nors sëkmæ ar ágimtà talentà. 1911–1998) romano „Arbato vaikai“ (Äåòè Àðáàòà. bolðevikø partijos generalinis sekretorius 1922– 1953. Historia est magistra vitae) neþinantys istorijos kartoja savo pirmtakø klaidas. Lauþyti ietis. kuriame Stalinas taip pateisina kariðkiø suðaudymà Caricyne 1918 m. apibûdinæs istorijà dar ir kaip amþiø liudininkæ. kad jis kada nors taip J. vyriausybës vadovas 1941–1953). Iðleisti dþinà ið butelio sukelti ar leisti kilti sunkiai kontroliuojamai ar visai nevaldomai situacijai. kaip iðmanus statybos vadovas.: „Tëve.: „Mirtis iðsprendþia visas problemas. „Toks buvæs stalininis principas. nuntia vetustatis (de Oratore. m. jei nori. Rybakovo (Àíàòîëèé Ðûáàêîâ. Viduramþiais miestieèiai amatininkai darbo dienas daþniausiai leisdavæ savo namø dirbtuvëse. 10). Posakis kilo Viduramþiais ið riteriø turnyrø. Istorija yra gyvenimo mokytoja (lot. Iðeiginë diena (angl. II. tiesos ðviesà. lux veritatis. Jour de sortie) laisvadienis. e. jog A. m. – raðo A. „Dievas atsiminë didþiàjà Babelæ. padëjau pamatà. Að paprasèiausiai já trumpai suformulavau“. Vëliau autobiografiniame „Prisiminimø romane“ (Ðîìàí-âîñïîìèíàíèÿ. vita memoriae.). bet tavo valia!“ (Lk 22. apie turimà karaliaus titulà ir valdþià. kuriame apaðta63 las Paulius Pirmajame laiðke korintieèiams raðo: „Dievo man suteikta malone að. t. Rybakovas. Ex nihilo nihil fit) sen. ~520–~450 pr. pranc. Dei gratia) 1. Posakio autorystë priskiriama TSRS vadovui J. 17). 42). o sekmadieniais iðeidavæ ið namø á baþnyèià ar tiesiog pasivaikðèioti. Taèiau nepaliudyta. gal pats sugalvojæs. 36). 106–43 pr. plg. Iðeiti (Iðneðti) kojomis á prieká mirti. 19).

Posakio autorius – prancûzø filosofas ir raðytojas Volteras (Voltaire. 1830–1916. Vieðpatie!“ (Ps 25. Jei nori taikos. austrø erchercogo Karlo vaikø mokytojas. Viribus unitis) sakoma apie visuomenës ar kolektyvo konsolidacijà. gandà ir pan. ruoðkis karui (lot. Planter les cornes) apie þmonos seksualinæ neiðtikimybæ. kai kariamajam budelis ið po kojø iðmuðdavæs atramà ar atverdavæs grindyse átaisytà angà. plg. Frontis nulla fides ‘iðvaizdai – jokio pasitikëjimo’) perspëjimas. Taèiau tikruoju dviraèio iðradëju laikomas vokietis K. ir atvirkðèiai. Si vis pacem. kad ðis netyèia pamatæs jà nuogà. 8–9). Átaisyti ragus (vok. Pompëjos freskose. las de Largillière. Kiek perfrazuotas ðis ðûkis buvo ant lietuviðkø pinigø tarpukario Lietuvoje: „Tautos jëga – vienybëje“. o apie 1867 m. Jëga – vienybëje (lot. Taip pat pasakojama. 19). – priekaiðtauju sau uþ savo jaunystës nuodëmes“ (Jer 31. taèiau religijà be fanatizmo trak. kurioje negailestingai kritikuojamos trys pasaulinës religijos. Posakis atëjæs ið romënø poeto Juvenalio (Decimus Iunius Iuvenalis. kas jau iðrasta.Liarþiljeras ( Nicotusiai visuomenei moraliðkai paþaboti. valdë 1848–1916). Drais. tavo kaip bûtinà priemonæ neapsiðvie. Nors Volteras skeptiðkai þiûrëjo á baþportretas nyèià. Iðradinëti dviratá gaiðti laikà. reikalingà visuomenës ar kolektyvo interesams. Prancûzijoje pradëta serijinë dviraèiø gamyba.. 1848 m. Iðvaizda apgaulinga (lot. Ðûkio autorius – Juozapas fon Bergmanas. Si Dieu n ‘existait pas. dviratis su pedalais iðrastas 1853 m.: „Esu sugëdintas ir raustu. 1452–1519) mokiniø bëþiniuose. kad senovës germanai turëjæ tradicijà. pavartojæs já 1769 m. 7). Draizas (Karl Wilhelm K. Dviratis uþpatentuotas 1818 m. Jei Dievo nebûtø. Horner aufsetzen. siekiant bendro tikslo. pagal kurià þmona. iðlydëdama vyrà karan. Posakis imtas ið Senojo Testamento. 1656–1746). 1694– 1778). ðá ðûká vieðai paskelbë daugiatautës Austrijos ir Vengrijos imperatorius Pranas Juozapas I (Franz Joseph I.). paraðiusiam ateistinæ „Knygà apie tris melagius“ (1768). Posakis kilo ið nuteistøjø korimo bûdo. para bellum) kariniø iðlaidø ir ginkluotës modernizavimo pateisi66 . de (fragm. padarytus jaunystëje. jog nereikia spræsti apie kà nors ið pirmo þvilgsnio: graþi þmogaus iðvaizda dar nereiðkia. N. kad þmogus yra geras. 1785–1851).Voltero Dail. mitu apie Akteonà.. Draizo dviratë medinë Friedrich Christian Ludwig drezina (1817). jei dabar jie atrodo netoleruotini. já reikëtø iðgalvoti (pranc. Posakis turi kelias kilmës versijas. Dviraèio prototipø randama jau senovës Egipto pieðiniuose. ilfaudrait l’inventer) apie legendà. Leonardo da Vinèio (Leonardo da Vinci.. pranc. uþdëdavusi jam ragais puoðtà ðalmà ir iki vyro gráþimo bûdavusi laisva nuo vedybiniø ásipareigojimø. – savo iðtikima meile dël savo gerumo atsimink mane. Mëginama sieti su gr. eiliuotame linkëjime anoniminiam autoriui. kurá medþioklës deivë Artemidë pavertusi elniu uþ tai. ~ 50/ 65–~127) „Satyrø“: „Niekad veidais netikëk! Juk matyti oriø paleistuviø / gatvëmis vaikðtant visur“ (II.Iðmuðti pagrindà ið po kojø atimti pragyvenimo ðaltiná ar sugniuþdyti moraliðkai. iðradinëjant tai. 65 Jaunystës nuodëmës sakoma pateisinant savo poelgius. „Mano jaunystës nuodëmes ir kaltes uþmirðk.

Prietaras atëjo ið tø laikø. negalia. òåì ëó÷øå) sakoma. tegu rengiasi karui’ (Liber III). pavartojæs já romane „Paþemintieji ir nuskriaustieji“ (Óíèæåííûå è îñêîðáë¸ííûå. Viazemskiui (Ïåòð Âÿçåìñêèé. paraðæs „Karo dalykø santraukà“ (Epitoma rei militaris). Tropininas ( Âàñèëèé Òðîïèíèí. kad tokio plauko katei perbëgus skersai kelià. juodoji tulþis esà sukeldavusi melancholijà. ×åì õóæå. Mk 14. Dail. Kas nemaitina sa. Judo buèinys (pabuèiavimas) veidmainiðka. òåì ëó÷øe ‘daþno ruso devizu seniai tapæs juo blogiau. kai blogëjanti kitø situacija yra naudinga saviems tikslams siekti. poeto A. 1799–1837) laiðke poetui kunigaikðèiui P. Juodasis humoras (angl. antroji pusë). Juodoji dëþë (angl. neþinant. Seniausias þinomas posakio uþraðymas yra 1824 m. plg: Äàâíî äåâèç âñÿêîãî ðóññêîãî åñòü ÷åì õóæå. jø tame kelyje laukianti nelaimë. kur toji mintis skamba taip: Igitur qui desiderat pacem. 1861) (III. Þr. Liugerio parabelis þodþiais. 1898 m. 1776–1857). sumanæ kam nors pakenkti. juo geriau’. Vëliau posakis ne kartà perfrazuotas. Dostojevskis (Ô¸äîð Äîñòî67 åâñêèé. maitina svetimà. juodoji komedija (black comedy). taip pat ir lakûnø kalbà. kurá pavadino parabellum. Pavadinimas paimtas ið kibernetikø terminijos. Posaká iðpopuliarino raðytojas F. liûdnai ar tragiðkai traktuojami dalykai: mirtis. kurio darbà galima stebëti tik iðoriðkai.). praeparet bellum ‘taigi. austras ginklø konstruktorius G. kai amerikieèiø literatûroje ëmë rastis kûriniø. Liugeris (Georg Johann Luger. kas nori taikos. Dalis þmoniø tiki. V. Pavadinimo atsiradimà mëginama sieti su senovës medicinoje buvusiu pavadinimu juodoji tulþis – taip vadintas vienas ið penkiø neva þmogaus organizme esanèiø skysèiø. Pats árenginys yra nudaþytas 68 . paskutiniaisiais ðio posakio G. Posakio autorius – romënø raðytojas ir karo teoretikas Vegecijus (Publius Flavius Vegetius Renatus.P 0 8 vos armijos. Posakis juodasis humoras pirmiausia atsirado JAV XX a. smurtas. A. registruojantis visus skridimo duomenis. Trisdeðimt sidabriniø. kolegas ar meilæ praradusià porà sakoma: „Tarp jø prabëgo juoda katë“. Termino sinonimai yra tamsusis (dark). Juoda katë nelaimæ pranaðaujantis þenklas. kuriø tragiðkas ar siaubo siuþetas bûdavo pateikiamas komiðka maniera. Black humour) humoras. 43–46. kur jis reiðkia sistemà ar prietaisà. IV a.nimas taikos metu: kariuomenës turëjimas esà sulaiko kaimynines ðalis nuo ketinimø uþpulti. Black box) lëktuvo árenginys. katastrofa. Dar þr. burtininkas ar ragana. Puðkino (Àëåêñàíäð Ïóøêèí. Lk 22. Judo sidabriniai (graðiai) iðdaviko honoraras. jog nelabasis. saviþudybë. Apie susipykusius draugus. kurio siuþetà sudaro ðiaip jau rimtai. nesveikas. juo geriau (rus.). Puðkino portretas (fragm. 9 skyr. Pasak evangelijø. pabuèiavimas buvæs sutartinis iðdaviko apaðtalo Judo þenklas atëjusiems suimti Kristaus (Mt 26. kas jo viduje. ðeðtajame deðimtmetyje. kai buvo uþfiksuotas literatûroje. karas ir pan. 1821–1881). Posakis rusams buvo þinomas dar iki to. kai buvo tikima. 1792–1878). bjaurus (morbit) humoras. 48–50. 1849–1923) uþpatentavo pistoletà. klastinga buèiniu parodyta pagarba. 47–48). pasiverèia juoda kate ir perbëga jam kelià. Juo blogiau.

Po to ragas patekæs laimës ir sëkmës deivei Tichei. Ragà radusios nimfos apipynë já lapais. Juodàja pavadinta todël. Lietuviø etnologës Marijos Gimbutienës (1921–1994) nuomone. kurios tikëjimuose jautis simbolizavæs vaisingumà todël.: „teesie tavo valia kaip danguje. Bogartas (John B. siekiant (nu)slëpti ûkinæ veiklà. Dzeusas pavertæs já gausybës ragu ir gràþinæs nimfoms. Kaip durnaropiø (drigniø) prisirijæs apie ðëlstantá ar neadekvaèiai (ppr. laikraðèio The Sun leidëjas 1873–1890. gausybës rago archetipas turi kur kas senesnes iðtakas ir siekia ikiindoeuropietiðkàjà Europà. Syká oþka ragu uþkliuvusi uþ medþio. taip ir þemëje visur tos paèios problemos ir toks pat gyvenimas – tiek turtingøjø ar valdþios atstovø. Paukðèio ávaizdis per Antikos mitus atëjo ið dar senesnës egiptieèiø mitologijos. Posakio autoriumi laikomas amerikieèiø þurnalistas Dþ. Palyginimas paimtas ið koridos. ko tik nimfos panorëdavusios. kas labai kà erzina. Kaip danguje. keliskart didesnë uþ patinëlá. Bogart. plg. verèia prarasti savitvardà. kuri savo pienu maitinusi motinos Rëjos iðgelbëtà ir paslëptà maþàjá Dzeusà (jo tëvas Kronas rydavæs visus iki tol gimusius savo vaikus). Ið tikrøjø bulius raudonos spalvos neskiria (ji skirta þiûrovams). draudþiamomis paslaugomis ir pan. kuris tada jau buvo uþaugæs. agresyviai) reaguojantá á aplinkinius. Damoklo kardas. kad veikloje vengiama vieðumo ir paðaliniø akiø. kur jis buvo Saulës dievo Ra vienas ið simboliø. þudanti savo seksualinius partnerius. savo gyvenimo pabaigoje susikraunàs lizdà ið cinamono ðakeliø. Juodoji naðlë moteris. Posakis kilæs ið voro Latrodectus spp. Kabëti ant plauko jausti kam nors nuolatinæ grësmæ. susideginàs drauge su lizdu ir vël atgimstàs ið savo pelenø. patelës metaforiðko pavadinimo – ji po apvaisinimo uþpuolanti partnerá ir já suëdanti. Kaip ið gausybës rago dideliais kiekiais. 10). kad jo galvos kontûras ið priekio primenàs moters gimdos kontûrà. ir ragas nulûþæs. ið kito – ambrozija. Amaltëjos ragai buvæ stebuklingi: ið vieno tryðkæs nektaras. 70 Juodoji naðlë Juodoji rinka (angl. Naujiena. 1848 (1845?)–1921). 69 . vengiant mokesèiø. kai þmogus apkandþioja ðuná geltonosios spaudos moto. Apsinuodijimo poþymiai yra dþiûstanti burna. Perfrazuotas Kristaus mokytos „Tëve mûsø“ maldos fragmentas. uþsiimant draudþiamø prekiø prekyba. kurioje toreadoras raudona skraiste ásiutina buliø. kuri ið jo barsèiusi dovanas þmonëms. kad aviakatastrofos atveju bûtø lengviau randamas. Dabar ið rago biro visa. privalomà deklaruoti. Kai ðuo apkandþioja þmogø. tiek vargðø ar liaudies. senieji europieèiai ðá panaðumà esà jau buvo pastebëjæ. Patelë juodos spalvos. Kaip feniksas ið pelenø sakoma apie kà nors atkurtà ar atstatytà. Durnaropë (Datura) ir drignë (Hyoscyamus) yra labai nuodingi augalai. neátraukta á oficialiàjà ekonominæ statistikà. – jokia naujiena.oranþine spalva. iðsiplëtæ vyzdþiai ir didelis susijaudinimas. pripildë vaisiø ir atidavë Dzeusui. Kaip buliui raudonas skuduras apie tai. o ásiunta nuo toreadoro judesiø ir iðsisukinëjimø nuo badymo. Feniksas yra mitinis paukðtis. taip ir þemëje“ (Mt 6. nenutrûkstamai. mitas pasakoja apie oþkà Amaltëjà. labai nuodinga. Black market) rinkos dalis. Gr. Plg.

39). Ðitaip princas ir karalienë tikrinæ. prieðtaraujanèius vadovo paþiûroms ar pareigoms. kuriuos ákiðdavo tarp stipinø. Posakis ið danø raðytojo H. sukdamiesi vietoje. Dar þr. „Nejaugi að negersiu tos taurës. Taèiau ne kaip að noriu. Kaiðioti pagalius á ratus sàmoningai trukdyti kam nors siekti tikslo. jeigu ámanoma. regintis slaptoje. Ðiais þodþiais Prancûzijoje pro Versalio langus bû71 davo liaudþiai praneðama apie senojo karaliaus mirtá ir tai. taip pat smulkiems grauþikams ratas átaisomas narve. kuris iðnykæs netrukus atsirado kita forma. jog ir audeklas. nëra nepakeièiamø vadovø. Le roi est mort! Vive le roi!) 1. galëtø fiziðkai iðsikrauti. trokðtantá atokvëpio ar poilsio. kà daro deðinë apie veidmainiðkus ar piktavaliðkus pavaldiniø poelgius. Pasakoje karaliaus pasamdyti siuvëjai pasirodë esà sukèiai: audæ tuðèiomis staklëmis. Karalaitë ant þirnio apie ánoringà. Posakis kilo ið to paties pavadinimo H. jame bëgdami. tegyvuoja karalius! (pranc. Kanèiø keliai (lot. Kryþiaus keliai. iðlepintà þmogø. kurià Tëvas man yra davæs?!“ (Jn 18. blogai naktá miegojusià dël to. jog tiesa yra visai kita ir jog aplinkiniai tik apsimeta jos nematantys ar nesuvokiantys. gëdydamiesi prisipaþinti nematà nei audeklo. teaplenkia mane ði taurë. K. Tada praregëjæ ir visi kiti. 2. parpuolë kniûbsèias ir meldësi: „Mano Tëve. apie koká nors politiná ar visuomeniná reiðkiná. jog karalius nuogas. kad po dvideðimties èiuþiniø ir tiek pat patalø krûva ji jautusi pakiðtà þirná. Karalius mirë. Posakis atëjo ið medþiotojø leksikos – karðtais ar ðiltais pëdsakais vadinami ðvieþiai palikti pëdsakai. ar nuotaka esanti tikra karalaitë. varginamà monotoniðkø ir nesibaigianèiø darbø. Via dolorosa) sunkûs gyvenimo ar veiklos etapai. Posakio autorius – Kristus. ir drabuþiai esà neregëto groþio. Karalius ir jo aplinka.Kaip voverë rate apie þmogø. posakis rex non moritur ‘karalius nemirðta’. Voverei. tik tvirtino siuvëjø þodþius. kà daro deðinë. kad soste jau sëdi jo paveldëtojas. 11). Tokios pat reikðmës yra ir lot. Karalius nuogas sakoma teigiant. Ðiuos þodþius Kristus iðtaræs já provokavusiems fariziejø ðnipams epizode apie mokesèius: „Taigi jie klausë 72 . Tiesa. Anderseno (Hans Christian Andersen. bet kaip tu!“ (Mt 26. Kairë neþino. ir jo ministrams áteigæ. o tavo Tëvas. ciesoriui. kas Dievo – Dievui sakoma akcentuojant pasaulietiniø interesø atribojimà nuo baþnytiniø. Iðëjusá pasivaikðèioti neva su naujais drabuþiais nuogà karaliø demaskavo vaikas. teneþino tavo kairë. 1805–1875) pasakos „Nauji karaliaus drabuþiai“. suðukæs. tau atlygins“ (Mt 6. Senovëje veþimams stabdyti buvo naudojami specialûs pagaliai. iðlaikæs ankstesniojo reiðkinio esmæ. bet ir karaliui. Karðtais (Ðiltais) pëdsakais sakoma raginant imtis kieno paieðkos tuoj pat. opø. Kas ciesoriaus. Posakis kilæs ið Kristaus vartotos metaforos apie jo bûsimas kanèias ir mirtá: „Kiek toliau paëjæs. siuvæ adatomis be siûlø. 1805–1875) pasakos apie karalaitæ. dar atsiduodantys þvërimi. K. Kartybiø taurë neiðvengiami sunkumai ar kanèios. po dingimo ar nusikaltimo. tokiu bûdu pabrëþiant karaliðkojo valdymo tæstinumà. kad jie. jo mintis buvusi prieðinga: „Kai tu daliji iðmaldà. nepakenèiantá net ir menkiausiø buitiniø nepatogumø. Anderseno (Hans Christian Andersen. kad tavo iðmalda liktø slaptoje. 3–4). kad uþblokuotø ratà. nei drabuþiø.

Napoleono portretas (fragm. Jëzus tarë jiems: ‘Parodykite man denarà. 1769–1821. m. Posakis yra Naujajame Testamente. e.) posakis immo aliis si licet. Kas patikrins paèius tikrintojus? apie nepasitikëjimà valdþios ar komisijø kompetencija ar apie jø savivaliavimà. tenevalgo!“ (2 Tes 3. Pa. Perfrazuotas romënø dramaturgo Terencijaus (Publius Terentius Afer.).cilija) reljefas (V a. Finikijos karalaitës. Kieno atvaizdas ir áraðas jame?’ Jie atsakë: ‘Ciesoriaus’. Tada jis tarë: ‘Kas ciesoriaus. ropa panorusi juo pajodinëti ir pakvietusi drauges. Kas kalavijà pakelia. nuo kalavijo ir þûva karo ar smurto iniciatoriø laukia pralaimëjimas ar smurtinë mirtis. þiûrëdamas teisybës. ir Europa tapusi jo þmona. kad tu teisingai kalbi ir mokai. kur su linunto ðventyklos (Sisavo draugëmis þaidusi Europa. ir kas su manimi nerenka. Posakis atsirado. nuo kalavijo ir þus“ (Mt 26. birþelá iki 1988 m. kurie griebiasi kalavijo. ~50/65 – ~127) vienoje ið „Satyrø“ iðkeltà klausimà: „‘Saugok. kol ant jo uþsës Europos draugës. tas nevalgo sakoma smerkiant veltëdþius. Kas leidþiama Jupiteriui. taèiau jo principas taikytas beveik per visà tarybø valdþios laikotarpá (Lietuvoje – nuo pat pirmosios okupacijos 1940 m. perfrazuojant romënø poeto Juvenalio (Decimus Iunius Iuvenalis. Taèiau jautis nelaukæs. Tu nepaisai þmoniø laipsniø. mes þinome. ir nubëgæs su ja tiesiai á jûrà. Perfrazuotas Kristaus posakis: „Kas ne su manimi. kraðtutinis politiniø oponentø ar neutralø apibûdinimas ir grasinimas jiems. Dzeusas (romënø mitologijoje – Jupiteris). velkæ uþsklæsk!‘ Bet kas gi sargus iðsaugos?! (lot. apaðtalo Pauliaus laiðke tesalonikieèiams: „Dar bûdami pas jus skelbëme: „Kas nenori dirbti. Rusijoje posakis buvo itin populiarus pirmaisiais bolðevikø valdymo metais – juo buvo pateisinamas fizinis susidorojimas su politiniais oponentais. bet mokai Dievo kelio. Dail. tau neleidþiama’ (Heauton timorumenos. pagrobimà. Þ. pasivertæs auksaplaukiu Europa ant jauèio. Prancûzijos imperatorius 1804–1814. tas prieð mus 1. Sejauèiu. 21–25. e. 10). pr. Pasakyk. Dzeusas vël atvirtæs dievu. 797).já: ‘Mokytojau. Sed quis custodiet ipsos custodes?) / El74 . Davidas (Jacques-Louis David. 73 Kas ne su mumis. tas prieð mane. Lk 11. tas maitina svetimà kariniø iðlaidø ir ginkluotës modernizavimo pateisinimas taikos metu: savos kariuomenës neturëjimas esà yra paskata kaimynëms ðalims uþpulti. aliuzija á vadinamàjà klasiø kovà bolðevikinëje Rusijoje. non licet bovi) apie nelygias pretenzijas. ar mums valia mokëti ciesoriui mokesèius. Perfrazuoti Kristaus þodþiai. Atplaukæs á gimtàjà Kretos salà. taip pat 1815 03–06). 23). pabaigos). o kas Dievo – Dievui’ (Lk 20. Mk 22. kur buvo. Posakis yra uþuomina á mità apie Europos. Vëliau posakis nustotas deklaruoti. 16–21). Eu. nes visi. Kas nedirba. ~195–~159 pr. tas barsto“ (Mt 12. neleidþiama jauèiui (lot. pasakyti suëmimo metu já ginti bandþiusiam Petrui: „Kiðk kalavijà atgal. tibi non licet ‘jei leidþiama kitiems.). radikalus. 2. Quod licet Iovi. atplaukæs á pakrantæ. 52). maèiusi toká graþø ir jaukø jautá. 30. 1748–1825). Posakio autorius – Napoleonas Bonapartas (Napoléon Bonaparte.m. dvigubø standartø pateisinimas. Kas nemaitina savos armijos. ar ne?’ Matydamas jø klastà. atiduokite ciesoriui.

kiekviena nelaiminga ðeima nelaiminga savaip’) sakoma patariant netaikyti nedarnioms ar iðirusioms ðeimoms vieno vertinimo standarto. kol sustojo ties ta vieta. pedagogas ir poetas Alkuinas (Alcuinus Flacus. suum cuique tribuere ‘gyventi dorai. vykdomoji ir teisësauga.) „Satyrø“ (II. kuri nebûtø ið Dievo. traukë pirma. m. 1844–1930). ~735–804). 1–2).). 106–43 pr. nieko neþeisti. Demokratinëje visuomenëje yra trys nepriklausomos valdþios: ástatymø leidþiamoji. kas dabar esu. ëjusius pagal þvaigþdæ pasveikinti gimusio Kristaus: „Ir ðtai þvaigþdë. 27). uþsitraukia teismà“ (Rom 13. e. ne vien juridiná kontekstà. paplitusi daugelyje kalbø. Posakis paimtas ið rusø raðytojo L.gias þmona apdairiai ir pradeda viskà nuo sargo. alterum non laedere. Jedem das Seine). viduryje ðá posaká liûdnai iðpopuliarino naciai. 75 1875). Posakio autorystë skiriama romënø politikui Apijui Aklajam (Appius Claudius Caecus. tiek nuomoniø (lot. Suae quisqe fortunae faber est) laimë priklauso nuo paties þmogaus. Tolstojaus portretas (fragm. Perfrazuota ið romënø poeto Horacijaus (Quintus Horatius Flaccus. jà vadina ketvirtàja valdþia. kur buvo kûdikis“ (Mt 2. Kas tu esi. 65–8 pr. Perfrazuota ið Naujojo Testamento Pauliaus laiðko romieèiams: „Kiekvienas þmogus tebûna klusnus vieðajai valdþiai. I. L. Ilgainiui posakis ágavo platesná. 1828–1910) romano „Ana Karenina“ (Àííà Êàðåíèíà. XX a. tiek protø’) sakoma.. Âñå ñ÷àñòëèâûå ñåìüè ïîõîæè äðóã íà äðóãà. Kadangi þiniasklaida turi didþiulæ átakà rinkëjams ir pirmøjø trijø valdþiø kontrolei. oratorius ir valstybës veikëjas Ciceronas (Marcus Tulius Cicero. m. quod nunc sum.). e. Posakio autorius – romënø raðytojas. Romënø teisininkas Ulpianas (Domitius Ulpianus. V. Kiekviena nelaiminga ðeima yra nelaiminga savaip (rus. Epitafija. iðkabinæ já virð Buchenvaldo mirties stovyklos vartø (vok. ego fui. jo veiklos ir elgesio. Quod capita. Kiekvienas yra savo laimës kalvis (lot. Repinas (Èëüÿ Ðåïèí. Kas prieðinasi valdþiai. susitaikymà su jos daromomis neteisybëmis. prieðinasi Dievo sutvarkymui. et tu eris) mirusiojo þodþiai jo kapà atëjusiam lankyti gyvajam. Tolstojaus (Ëeâ Tîëñòîé. Spëjama. Dail. 9). 63). nes nëra valdþios. Quod tu es. ~340–273 pr. The fourth power) politinë þiniasklaida. kai sunku prieiti bendrà nuomonæ. kas jam priklauso’.): suum cuique pulchrum est ’kiekvienam savo yra graþiausia’ (Tusc. Kiekvienam – savo (lot. Kurie prieðinasi. Kiekviena valdþia – nuo Dievo apie paklusnumà valdþiai. ko jis nusipelnæs. ?–228) ðá posaká átraukë á teisiná principà: honeste vivere. að buvau. Kiek þmoniø. Pavadinimas kilæs ið Naujojo Testamento pasakojimø apie tris karalius. kad jos autorius yra Viduramþiø mokslininkas. dar sukomplikuotà meilës trikampiu. tot sensus ‘kiek galvø.. palikusiam pirmàjà lo76 Apijus Aklasis . ir tragiðkà herojës þûtá. ir tu bûsi (lot.“ (VI. êàæäàÿ íåñ÷àñòëèâàÿ ñåìüÿ íåñ÷àñòëèâà ïî-ñâîåìó ‘visos laimingos ðeimos panaðios. Suum cuique) kiekvienam priklauso tai. m. I. kiekvienam duoti tai. kurià jie buvo matæ uþtekant. o kurios yra – tos Dievo nustatytos. Ketvirtoji valdþia (angl. e. vaizduojanèio nelaimingà Anos santuokà. Kelrodë þvaigþdë veiklos ar kelionës orientyras. 347–348).

Sienos aukðtis – 5-8 m. Didþioji kinø siena Kinijos ðiaurëje. mandþiûrø) pul77 . 22. taèiau patys akylai stebi aplinkà. neáveikiama kliûtis ar uþtvara (ne tik fizinë). þydø gyvenamoji Palestina Kristaus laikais buvo viena ið Romos imperijos provincijø). pirmiau iðritink ràstà ið savo akies. su visomis atkarpomis ji yra maþdaug 6700 km ilgio. 1858–1947) prekybos tinklo parduotuvëse Didþiojoje Britanijoje ir JAV. plg. teiðsiþada pats savæs. 37. Kiðti galvà á smëlá apsimesti nematanèiam blogybiø ar pavojaus. Apie bûsimas kanèias ir smurtinæ savo mirtá Kristus þinojæs ið anksto. a b dinëjimø. nors jos uþuomazgø randama V a. Posakis grástas Naujojo Testamento pasakojimais apie myriop nuteistà Kristø. Selfridþo (Harry Gordon Selfridge. Didþioji kinø siena pradëta statyti maþdaug 220 pr. o paskui paþiûrësi. to. Klientas visada teisus (angl. Plg. Die Nase in jeden Dreck stecken ‘kiðti nosá á kiekvienà mëðlà’. ákyriai domëtis svetimais privaèiais dalykais. vok. nes laikæsis jam þinomo scenarijaus. Panaðø lozungà – „Klientas niekada nebûna neteisus“ (pranc. 2. apibûdinant gyvûnø apsiuostinëjimà rujos metu. The customer is always right) nereikia ginèytis su klientu ar pirkëju. Kito akyje krislà áþiûri. susiformavusiø daugiausia ið senøjø piktogramø (pieðiniø ir simboliø raðto).miðkas Kinø siena 1. „Fabrum esse suae quemque fortunae“ (Epistola ad Caesarem. taip pat Mt 16. viename ið savo pamokslø skatinæs neteisti kitø: „Kodël gi matai krislà savo brolio akyje. 23. pats turëdamas kur kas didesniø.y. 41–42). 34). Lk 18. priklausæs ðveicarui C. kad. 78 Kinø hieroglifø reikðmës: a . Ðis ðûkis nuo 1924 m. m. Kas nori prausti kitus. taèiau nesistengæs koreguoti likimo. kurie esà likimo skirti. nebematydamas grësmës.): quod in carminibus Appius ait. m. m. kas buvo numatyta jo tëvo Dievo (Jahvës) ir pranaðø (plg. t. 31. kaip paðalinti krislelá ið brolio akies“ (Mt 7.. o nepastebi ràsto savojoje? /.. Romoje buvo mirties bausmës árankis. Ðá Apijaus posaká. II. Lk 6. 44). 3–5. Siena buvo skirta ðaliai apsaugoti nuo klajokliø (daugiausia mongolø. Dar þr. kai kas nors ima smerkti kito smulkias ydas. e. nutiesusiam garsøjá Via Apia kelià ið Romos á Kapujà. 86–34 pr. Posakis kilæs. reikia tenkinti visus jo reikalavimus ar kaprizus – toks esàs pagrindinis ámonës ar parduotuvës konkurencijos principas. kad taptø maþiau matomi. Le client n’a jainais tort) turëjo vieðbuèiø tinklas Ritz. 1850–1918). strutis kiða galvà á smëlá. lie. neðusá jam skirtà kryþiø á savo bausmës vietà (kryþius sen. Kinø raðtas apie kà nesuprantamà ar neaiðkø. plg: „Jëzus pasakë visiems: ‘Jei kas nori eiti paskui mane. e. kalendoriø. prk. Kiðti nosá [kur nereikia] nepraðytam kiðtis á kitø reikalus. apie tai yra uþsiminæs ir savo mokiniams. Á smëlá struèiai kartais ákiða galvà tik valydamiesi nuo parazitø. b .. Kryþiaus neðimo metaforà Kristus vartojæs ir savo kalbose. cituoja romënø istorikas Salustijus (Gaius Sallustius Crispus. Kinø raðtà sudaro keletas tûkstanèiø hieroglifø.tyniðkai uþraðytà kalbà. pats turi bûti nupraustas. o savojoje ràsto nemato sakoma. pr./ Veidmainy. 1) Kiekvienas turi [neðti] savo kryþiø apie susitaikymà su individualiais gyvenimo sunkumais. Mk 8. jog pajutæs pavojø.medis. buvo amerikieèiø kilmës britø prekybos magnato H. pasijustø saugus. 24. Palyginimo autorius – Kristus. Kryþiaus keliai. Posakis atsirado ið tikëjimo. Ricui (César Ritz. taip pat pirmàjá Romos akvedukà. teneða savo kryþiø ir teseka manimi’ (Lk 9. 24. Ið tikrøjø struèiai pavojaus atveju iðtiesia kaklà ant þemës. nurodydamas autoriø. e. Statyta ir vëliau.

Savo paskaitas. ?–1729). perfrazuotas posakis yra viltis mirðta paskutinë. 106–43 pr. Darvino (Charles Robert Darvin. esà ant jo antkapio yra tokia epitafija: „Èia ilsisi Ðtaubas. spero) kol esu gyvas.y. B. II d. Rusijos prezidento administracija. 5). – 1615). Struggle for life) Posakio autoriumi laikomas vokieèiø matematikas ir filosofas G. sparvas ar kitus vabzdþius gali ásikûnyti velnias. m. filosofas ir oratorius Ciceronas (Marcus Tullius Cicero. Seniau tikëta. Errare humanum est) reikia pakanèiai þiûrëti tiek á kitø. kalH. iðëjus anglø gamtininko È. be rezultato. Dum spiro. – 1605. neprarandu vilties. 1859). 1547–1616) satyrinio romano „Iðmoningasis hidalgas Don Kichotas ið La Manðos“ (I d. t. kaip naivus ir nuo tikrovës atitrûkæs herojus puola kautis su vëjo malûnais. Posakio autorystë skiriama romënø politikui.). taip pat kovoti su kuo tuðèiai. 1856–1904). bet atkakliai laikytis klaidos – velniðka’ (Sermon 164. G. Servanteso (Miguel de Cervantes Saavedra. o nuo 1991 m. Kommentar überflüssig) viskas aiðku. e. Komentarai nereikalingi“. palaikë piktais milþinais. Ðtaubas bas ir mintis jis dëstydavæs labai suprantamai..Klysti þmogiðka (lot. Posakis imtas ið ispanø raðytojo M. prk. velnias priverèiàs þmogø keistai elgtis. taip. bet ásivaizduojamais prieðais ar grësmëmis. pavartojæs já veikale „Teodicëja“ (1710). taèiau klaidos laikosi tik beprotis’ (Philipica XII. Posakis iðpopuliarëjo. kad jau niekam nekiltø klausimø. Posakio autorius – vokieèiø teisininkas H. Komentarai nereikalingi (vok. kuriame yra epizodas. jei kas be aiðkios prieþasties yra suirzæs. Tai jam pavykdavæ. TSRS. kuriuos. aiðkiai ir argumentuotai. Berlyne imta juokauti. priekabus. 1809–1882) moksliniam veikalui „Apie rûðiø kilmæ“ (On the Origin of Species.): Cuiusvis hominis est errare. já kartojo ir vëlesni romënø autoriai. Leibnicas (Gottfried Wilhelm Freiherr von Leibniz. papildomai aiðkinti nereikia. ákandæs þmogui ar álindæs jam á nosá. Ðtaubas (Hermann Staub. Kovoti su vëjo malûnais kovoti su nesanèiais. Krikðèionybës laikais teologas ir filosofas Ðv. a) senosios rusø pilies ansamblis. m. blogos nuotaikos. – Rusijos Federacijos vadovø rezidencija. 1646–1716). Posakio autorius – romënø politikas. Kol kvëpuoju. Dail. nullius nisi insipientis in errore perseverare ‘bet kas gali klysti. 14). 354–430) ðá posaká perfrazavæs taip: Humanum fuit errare. todël savo dëstymà jis baigdavæs ðia fraze. kai kunigaikðtis J. 2. filosofui ir oratoriui Ciceronui (Marcus Tullius Cicero. Kremlius (rus. diabolicum est per animositatem in errore manere ‘klysti þmogiðka. Franckë (Bernhard Christoph Francke. 106–43 pr. jog á muses. Dolgorukis (Þðèé 80 79 . prisiskaitæs riteriø romanø. ausá ar burnà. e. Kova dël bûvio (angl. Mirus Ðtaubui. bet uþsispirti – velniðka’. Leibnico portretas (fragm. Augustinas (Aurelius Augustinus. tikiuosi (lot. Êðåìëü) 1.). tiek á savo klaidas. Kokia musë ákando? sakoma. augustiniðkoji formuluotë ilgainiui buvo sutrumpinta iki tokios: Errare humanum est sed perseverare diabolicum ‘klysti þmogiðka. Maskvos kremliaus pradþia skaièiuojama nuo 1156 m. b) Maskvos pilies ansamblis.

J. Po 1812 m. tinø darbø’). caras Petras I (ϸòð Âåëèêèé. m.retas (fragm.). ritetà teikia asmeninei gerovei. kurie prio81 . Dail. ugdyti ar slaugyti þmogø. pastatyti Didieji kremliaus rûmai. Posakis ið Senojo Testamento (Vulgata. Ubi bene. filosofas ir oratorius Ciceronas (Marcus Tullius Cicero. Franklino portcut off all unnecessary actions (‘ne. kurias B. Ið tikrøjø krokodilo aðaros atlieka tiesioginæ savo paskirtá: drëkina aká. be always employ’d in something useful. Aesopus. Kremlius vël tapo ðalies vadovø rezidencija. e. Time is money) laiko negalima ðvaistyti. kæsdamas patyèias ir kanèias nuo rimbo smûgiø. jo ðiuos þodþius cituoja romënø politikas. ibi patria) ironiðkas emigracijos motyvø apibûdinimas. 15).): Patria est. ásidëjæs jà á uþantá.) pasakëèios „Þemdirbys ir suðalusi gyvatë“. Crocodili lacrimae) veidmainiðkas skriaudiko gailestis ar verksmas. e. viduryje pakeistas teritorijos planas. 1469–1536). VI a. 1706–1790) teiginys jo straipsnyje „Patarimas jaunajam prekybininkui“ (Advice to a Young Tradesman. mokslininko ir iðradëjo B. to negalima suskaièiuoti“ (Mok 1. e. „ko trûksta. kol 1723 m. jog ësdami savo aukà. Ginklø rûmai. ant kurio netrukus buvæs nukryþiuotas. XIX a. bûdamas 20 metø. krokodilai aðaroja tarsi jos gailëdami. Kvailiø skaièius yra begalinis (lot. Posakis kilo ið tikëjimo. Nuo XIV a. pagailëjæs rastos suðalusios gyvatës. Krokodilo aðaros (lot. valdë 1682–1725) sostinæ perkëlë á Sankt Peterburgà. kol krokodilas yra sausumoje. Franklinas buvo sudaræs sau. ~1090–1157) toje vietoje pastatë medinæ tvirtovæ. 1672–1725. Amerikieèiø politiko. Laikas – pinigai (angl. 15). Minejevos (Þëÿ Ìèíååâà) nuotr. ðvaistyk laiko. nugriauta dalis pastatø. V. nes jis turi vertæ. B.Siffred Duplessis. sukurtas carø rezidencijos ansamblis. karo apgriovimø ir gaisro Maskvos Kremlius buvo greitai atstatytas. Posakio autoriumi laikomas Erazmas Roterdamietis (Erasmus Desiderius Roterodamus. Ecc 1. Franklino (Benjamin Franklin. Nuo 1918 m. 1725–1802). bûk visada uþsiëmæs J. vëlesniuose Biblijos vertimuose ði vieta skamba kitaip: „ko trûksta. ir kuriø laikësi visà gyvenimà. Posakio autorius – romënø dramaturgas M. Visà tà kelià. bûtent: Lose no time. pr. Daplesis (Joseph naudinga veikla. Kur gerai. vidurio jis buvo Maskvos didþiøjø kunigaikðèiø ir Rusijos carø rezidencija. 37). Stultorum infinitus est numerus). 1748). Posakis ið perfrazuotos Ezopo (A…swpoj. ten tëvynë (lot.. gale Kremlius buvo apjuostas mûro siena. negali bûti priskaièiuota“ (Koh 1. bet ne patriotizmui. XIII a.Äîëãîðóêèé. Kristus neðæs sunkø kryþiø.). taikomas tiems. Kanèiø keliai. ubicumque est bene (Tusc. m. kurioje valstietis. taèiau toji atðilusi jam mirtinai ágëlusi. Ði mintis yra ir trylikoje dorovës taisykliø. Dar þr.. 15). Maskvos kremlius. Pakuvijus (Marcus Pacuvius. m. atsisakyk visø nebû. gràþinus sostinæ á Maskvà. via dolorosa) nuo teismo vietos iki Golgotos kalno. 106–43 pr. ~220–130 pr. 82 Kryþiaus keliai sunkûs gyvenimo ar veiklos etapai. Laikyti gyvatæ uþantyje rûpintis. Posakis grástas Naujojo Testamento pasakojimais apie Kristaus nueità kanèiø kelià (lot. kuris po to atsilygina bloguoju.

Pasak vienos. la Russie fregarde en Europe. 1712–1764). JAV vakarai. ðis ðûkis iðpopuliarëjo Europos nacionalinio iðsivadavimo karuose. 1799– 1837) poemà „Varinis raitelis“ (Ìåäíûé âñàäíèê. Prancûzijoje pasirodë pirmieji laikraðtiniai feljetonai. gr. égalité. e. 84 . dievas Apolonas vaizduojamas su laurø vainiku ant galvos. Þ. XIX a.y. Lauþyti ietis atkakliai ginti savo pozicijà ar nuomonæ. non testantur ‘nepatikrinta’). XVI a. misionieriø) pasakojimai apie naujøjø kraðtø keistenybes ir turtingumà. 1702–1789). keliavæs po Rusijà ir apraðæs áspûdþius veikale „Laiðkai apie Rusijà“ (Lettere sulla Russia. apdovanotasis ar premijuotasis uþ þymius kultûros.). Esà yra ðalis.  Laimës kûdikis (lot. brolybë (pranc. Wild West) XVIII-XIX a. Posakio autorius – romënø poetas Horacijus (Quintus Horatius Flaccus. Europoje ëmë populiarëti keliautojø (jûrininkø. kurioje tiek daug anèiø. 3. já mëgo ir socialdemokratai. Puðkino (Àëåêñàíäð Ïóøêèí. 49). m.) (Sermon. tai yra Peterburgas – tai langas. tapæs Prancûzijos Respublikos ðûkiu. Algaroèio portretas (fragm. laureatus ‘vainikuotas laurais’) konkurso nugalëtojas. Latvijà. fratenité) Didþiosios prancûzø revoliucijos (1789) ðûkis. Algarotis (Francesco Algarotti. nuo 1792 m. Paprotys uþ nuopelnus vainikuoti laurais atgaivintas Renesanso Europoje. Laureatas (lot. vëliau – ið Ðvedijos per Ðiaurës karà (1700– 1721) atimta etnografinë Estija ir Latvijos Vidþemë su Rygos miestu. pro kurá Rusija þiûri á Europà“. 1833).Dail. ginèytis. melagingà laikraðtinæ informacijà pradëta vadinti tuo þodþiu. kai juose klestëjo savivalë. terminas atsirado ið santrumpos NT (lot. Puðkino poemos istorikai paëmæ ir posaká iðkirsti langà á Europà. Ið pradþiø tai buvo Sankt Peterburgas (ákurtas 1703). Ið ðios A. Pasak antros versijos. tiek poezijos. Sen. nurodo posakio autoriø ir patá konteks. Ir kai XVI a. 65–8 pr. kai jie dar buvo maþai kolonizuoti.Laikraðtinë antis spaudoje paskelbtas sensacingas gandas. vëliau – Lietuvà ir Lenkijà. Kadangi santrumpos NT tarimas panaðus á þodþio Ente ‘antis’. Visþalis laurø vainikas Antikoje buvo garbës þenklas. Îêíî â Åâðîïó) Rusijos valdyta rytinë Baltijos pakrantë. oponuoti. Laukiniai Vakarai (angl. Dël tokio pasakojimo þodis antis ilgainiui ágavæs apibendrintà pramano reikðmæ. kad tos net medþius aptûpusios – tereikià medá pakrësti. raðomu ir ðalies simboliuose. Rusijai uþkariauti etnografinæ Estijà. juo vainikuodavo karo vadus ir imperatorius jø triumfo metu. meno ar mokslo laimëjimus. Puðkinas pastabose F. Fortunae filius) laimingas ar sëkmæ turintis þmogus. ir riebios nebaikðèios antys krintanèios kaip krauðës. nes ástatymai ten maþai tegaliojo. Ið èia Algaroèio posakis patekæs á A. t. Posakio autorius – italø filosofas. 1759). kuria XVII a. Graikijoje laurais vainikuodavo varþybø nugalëtojus – tiek sporto (tarp jø ir olimpiadø). raðytojas ir 83 meno kritikas F. Liberté. skaitytojai akivaizdþius prasimanymus ëmæ vadinti antimis. Laisvë. lygybë. Termino atsiradimo versijø yra dvi. Romoje laurø vainikas buvo karinës pergalës simbolis. Liber II. Posakis atëjo ið Viduramþiø riteriø turnyrø. Langas á Europà (rus. Liotardas tà: „Algarotis kaþkur yra pasakæs: (Jean-Étienne LioPetersbourg est la fenetre par laquelle tard. vokieèiø laikraðtininkai paþymëdavæ jiems patiems abejotinà informacijà.

Posakis ið A. teisëju. Puðkino (Àëåêñàíäð Ïóøêèí. 1833). 391–392). È. / O antrà duosit patys. 1780 m.. Linèas (Charles Lynch. kurioje pasakojama apie auksinæ þuvelæ. Likti prie suskilusios geldos (rus. Ìàìåíüêèí ñûíîê) infantilus. Mitrofanuðka! Tu. Nuo smûgio ietys paprastai lûþdavusios. avá ir liûtà. My tongue is my enemy. mamytës sûnelis. 15 pr. Fonvizino (Äåíèñ Ôîíâèçèí. 1493 m. pab. nes liûtu esu vadinamas. ðerifas ir teisëjas. / O kas ketvirtà ims. tiek ir átariamus kriminalinius nusikaltëlius. ßçûê ìîé – âðàã ìîé) þmogaus pasakyta informaci86 . kad galios daug turiu. Ið posakio atsiradæs ir veiksmaþodis linèiuoti ‘teisti Linèo teismu. Terminas galëjo kilti ið ðiø asmenø pavardþiø: V. ëmæs be teismo (daþniausiai plakimu) bausti tiek lojalistus. nuo motinos priklausantis vaikinas. Linèas (William Lynch. Paprastai motyvuojama galimai per maþa bausme oficialiajame teisme 85 arba galimu proceso vilkinimu. o nuteisæs sûnø myriop – ir jo budeliu. Karolinos gyventojai susidorojo be teismo ir vykdomosios valdþios leidimo. Mamytës sûnelis (rus. Linèo teismas (angl. tas smarkiai nukentës“ (Fedras. kurie sako. kad þuvelë palikusi juos abu su tuo. ~735–804). ne tëvelio!“ Mano lieþuvis – mano prieðas (angl. kas buvo pasiekta ar iðkovota. kurá liûtas paskirstæs taip: „Imu að pirmà dalá. frankø imperatorius nuo 768) raðæs. geriausia ko dalis. Lynch Law) minios susidorojimas su átariamuoju be oficialaus tyrimo ir teismo. su kuriuo XVII a. ~742/747–814. jog nereikia paisyti tø. oþkà. Linèas (James Lynch). 1783). matau. Viduramþiø turnyras Liaudies balsas – dievo balsas (lot. –50) pasakëèios apie karvæ. 1799–1837) „Pasakos apie þvejà ir þuvelæ“ (Cêàçêà î ðûáàêå è ðûáêå. 1745–1792) komedijos „Nesubrendëlis“ (Íåäîðîñëü. kurioje dvarininkas Skotininas sako Mitrofanui: „Na. Liûto dalis didþiausia ir ppr. 1742–1820) ið Virdþinijos. vykdþiusius pilietinæ gynybà (Pittsylvania County). lepus. Posakis kilæs ið romënø poeto Fedro (Phaedrus. nes maiðtaujanèios minios balsas artimas beprotystei. organizavæs savigynos bûrius. vykstant JAV Nepriklausomybës karui. Airijos miesto Galvejo (Galway) burmistras. rus. e. Îñòàòüñÿ ó ðàçáèòîãî êîðûòà) likti be visko. nesavarankiðkas. Linèas (John Lynch).kai du varþovai jodavæ prieðprieðiais iðilgai barjero ir priartëjæ stengdavæsi bukos ieties smûgiu iðtrenkti prieðininkà ið balno. Dþ. Posakio autoriumi laikomas anglø poetas ir mokslininkas Alkuinas (Flaccus Albinus Alcuinus. sumedþiojusius elnià. kol galop iðpuikusios þvejienës norai tapæ tokie áþûlûs. Posakis imtas ið rusø raðytojo D. m. Vox populi – vox dei) su kolektyvo ar visuomenës nuomone reikia skaitytis. Dþ. susidoroti’. nes esu narsus. / Treèioji teks dël to. savo paties sûnaus byloje dël nuþudymo buvæs kaltintoju. gaudþiusius plëðikus bei juos baudþiusius. kad liaudies balsas esàs Dievo balsas. pildþiusià vis didesnius þvejo þmonos norus. patirti visø savo ambicingø vilèiø krachà. laiðke (800) imperatoriui Karoliui Didþiajam (Carolus Magnus. 1736–1796) savivale garsëjæs amerikietis pulkininkas. su kuo jie buvæ pasakos pradþioje: su þemine vietoj trobos ar rûmø ir su suskilusia gelda prie slenksèio. ð.

Die Frau meiner Träume ‘mano svajoniø moteris’). J. 1202 m. scenaristai – G. màstau. rugpjûtá) pavadinimas. Marionetinë vyriausybë (angl. M. perkëlæs vyskupystës centrà ið Ikðkilës á Rygà. 1913–2004). esu“ 88 Mano svajoniø mergaitë (vok. Spëjamas posakio autorius – vokieèiø publicistas F. 1918–1999). Pavadinta Marijos.) jie praminæ ðvento Petro þeme. Vëliau uþkariautàjà Prûsijà (XIII a. Marionette government. Kristaus motinos. kitos valstybës ar okupantø valdoma vyriausybë. ?–1229). pagrindinis vaidmuo – M. jis galëjæs atsirasti Viduramþiais per turgaus aikðtëse rodytas misterijas evangelijø tema. fon Vaðaris (Johann von Vásáry. Moscow’s hand. Lietuva. Riok (Marika Rökk. Màstau. Kristaus motinos. Mano namai – mano tvirtovë (angl. angl. My house is my castle) savo namuose tvarkausi kaip noriu. Medlhameris (Franz Ludwig Mödlhammer. Ìàðèîíåòî÷íîå ïðàâèòåëüñòâî) nesavarankiðka. Marionetë yra teatro lëlë.y. Maskvos ranka (vok. pradþioje – taip jie praminæ uþkariautas baltø ir finø þemes. Posakiu tapo populiaraus vokieèiø kino filmo (iðëjo 1944 m. Moskaus Hand. 22. vardu. vadinasi esu (lot. 2. rus. Gali bûti perfrazuota ið posakio Ilga ranka. vardo maþybine forma. pavartojæs já savo komentaruose apie tuometinius britø ástatymus. Kukas dram episcopalem cum tota Lyvonia beatissime Dei genitricis Marie honori deputavit (‘/. Vitas (Herbert Witt. Cogito.. E.. 1899– 1963). kur iðlikusi katalikybë. 12). 1883–1964). Sakoma apie mylimà merginà. Latgala (Latvijos rytø regionas. Pavadinimas duotas kalavijuoèiø XIII a. Jakobis (Georg Jacoby. la. dar plg. 27. Mâras zeme). Lëlës pavadinimas siejamas su Marijos. iðleidæs knygà „Maskvos ranka Tolimuosiuose Rytuose“ (Moskaus Hand im Fernen Osten. uþkariautàjà Palestinà kryþiuoèiai buvo praminæ Kristaus þeme. 1937). Tradicija vadinti uþkariautas nekrikðèioniø þemes evangelijø personaþø vardais atsirado XI-XII a. Posakis galëjo kilti ið perfrazuotø Senojo Testamento Siracido knygos þodþiø: „Per kalbëjimà ateina garbë.. o netrukus ir visa Lietuva. H. rus. 1552–1634).. Riok Marijos þemë 1. 13. pirmøjø kryþiaus þygiø metu. Pavyzdþiui. 3). Jakobis. ergo sum) visa sentencija skamba taip: „Abejoju.ja ar vertinimas gali atneðti jam nelaimæ.B. Po kiek laiko taip buvo pavadinti ir kaimyninës Lietuvos pakraðèiai./ ir vyskupo katedrà drauge su visa Livonija (t. Ðóêà Ìîñêâû) politinë ar ideologinë Rusijos átaka kurios nors ðalies vidaus politikai ar Rusijos spectarnybø sureþisuoti ir pakurstyti jai palankûs ávykiai uþsienio ðalyje. Henriko Latvio kronikoje ta proga raðoma: /. per já ir negarbë! Þmogaus lieþuvis – jo prapultis“ (Sir 5. Bene pirmasis netiesiogiai ðá terminà pavartojæs Livonijos vyskupas Albertas (Albertus. ir niekam ið paðaliniø negalima kiðtis ar nurodinëti. 23. vadinasi.) skyrë ðvenèiausiajai Dievo motinai Marijai’) (Heinrici. VI. ?–?). Posakio autorius – anglø teisininkas E. lyviø kraðtu – A./ et cate87 . vadinasi. Reþisierius – G. artisto valdoma virvutëmis. tikintis uþkariauti ir jà ar bent padaryti baþnytine Livonijos provincija po Mindaugo krikðto (1251). Kukas (Edward Coke.

Pjesëje „Heda Gabler“ (1890) toká trikampá sudaro Heda. angl. Posakio autorius – norvegø dramaturgas H. Meilë yra akla mylintysis nemato mylimojo trûkumø arba jø nesureikðmina. su vestuvine mënulio pilnatimi. nes niekada nesituokdavæ su tamsesnës ar juodos odos þmonëmis (þydais. Dekarto portretas (fragm. kai dël meilës ar partnerystës konkuruoja du asmenys. Dekarto (René Descartes. m. Posakis imtas 89 . pradinis gerø santykiø laikotarpis tarp dviejø organizacijø. Blue blood) sakoma apie bajoriðkà. Halsas (Frans Hals. La sangre azul.).). it. la Luna de mile. maurais ir pan. Ibsenas (Henrik Johan Ibsen. pranc. aristokratiðkà kilmæ. e. pirmasis mënuo po santuokos. ergo sum). Luna di miele ‘medaus mënulis’) 1. raðiusio. kaip tada áprasta. R. Love at first sight) emocinë bûsena. Ibsenas Mëlynas kraujas (isp. matematiko ir fiziko R. Posakio autorius – sen. K. kitur teigiama. jos vyras ir jø ðeimos draugas.).(lot. Marlou (Christopher Marlowe. ergo cogito. H. kuri netrukus imanti dilti. 1828–1906). 70–19 pr. 1580–1666). Negatyvià dabartinæ reikðmæ posakis ágavæs vëliau. Platonas Meilë viskà nugali (lot. 69). Lune de miel . Plato. Posakio autorius – romënø poetas Vergilijus (Publius Vergilius Maro. m. 1564–1593) poemos ir pjesës „Hero ir Leandras“. Le sang bleu. kurios kilmingieji labai didþiavosi savo rasës grynumu. Pirmasis þinomas posakio paminëjimas yra XVI a. valstybiø ir pan. Dubito. Honeymoon. anglø leksikografo R. F. lotyniðkai. gr. X. todël negali objektyviai jo vertinti. ?–?) þodyne Abecedarium Anglico-Latinum pro tyrunculis (1552). Pavadinimas atsirado Viduramþiø Kastilijoje (Ispanija). apibûdinæs tai darbe „Ástatymai“. Kadangi pro baltà 90 Meilë ið pirmo þvilgsnio (angl. Dail. Marlou Medaus mënuo (angl. 1596–1650). filosofas Platonas (Pl£twn. ~423–347 pr. 2. Ibseno dramoje meilës trikampis neturi neigiamos potekstës – tai sutuoktiniø poros bendravimas su ðeimos draugu. Omnia vincit amor ‘viskà nugali meilë’). ið anglø poeto ir dramaturgo K. nuostata.) (Ecloga. kad pirmasis mënuo po vestuviø esàs saldþiausias. nes pats meilës konkurencijos reiðkinys yra senas kaip þmonija. isp. Huloeto (Richard Huloet. Pati posakio kilmë vienur mëginama sieti su ritualiniu vestuviniu midaus gërimu visà mënesá. H. pranc. kai asmuo jauèia romantizuotà seksualiná potrauká pirmà kartà matomam kitos lyties asmeniui. Vergilijus Meilës trikampis situacija. kaip ir pati meilë. jog pavadinimas atsiradæs tiesiog todël. Prancûzø filosofo. e. kuriam bûdingas didesnis sutuoktiniø seksualinis aktyvumas.

). Dar þr. menininko kûrinio paskirtis. 1787–1867). kad tai. neatitaisomas poelgis. ginèà. galop. pakenkti reputacijai ar pareikðti priekaiðtà. iðverstas ið rusø kalbos. 2. m.kastilieèiø odà prasiðviesdavo melsvos venos. 20. Dail. lëtà. Jei prieðininkas pirðtinæ pakeldavæs. Miestui ir pasauliui (lot. kuri nesëkmingai vaikë mieganèiam ðeimininkui nuo veido ákyrià musæ. Mëtyti akmenis á darþà uþuominomis ar netiesioginiais argumentais stengtis kà sukompromituoti. 1628–1703) pasakos pavadinimas. Pero (Charles Perrault. tepraðo. nebesiekti daugiau . Miegoti ant laurø pasiekus ðlovæ. pavyzdþiui. Meðkos paslauga (rus. uþsigalvojusià merginà ar moterá. F. bet viso pasaulio’ (Atticus. ~100–24 pr. Nuodëmiø skirstymas á mirtinas ir nemirtinas yra Naujajame Testamente. tai bûdavæs atsakymas. Pero portretas (fragm. joje pasakojama apie prijaukintà meðkà. taèiau ne iki mirèiai. Sleeping Beauty in the Wood ‘mieganèioji graþuolë miðke’. Kortø þaidime koziriu vadinama korta. Krylovo portretas (fragm. vyresnë uþ bet kurià kitos rûðies kortà. Petro Bazilikos Romoje. kol musë nutûpë mieganèiajam ant kaktos. jog iððûkis priimtas. popieþiaus ðventinis sveikinimas ir laiminimas ið Ðv. imta sakyti. disputà ir pan. duodant suprasti. Posakis kilæs ið daugeliui tautø paþástamo áproèio slapta primëtyti akmenø á savo prieðo darþà ir ðitaip padaryti jo þemæ nederlingà.). neþinotà svarbø faktà. tenkintis tuo. rus. kad jie esà mëlyno kraujo.). meðka tëðkë á jà sunkø akmená. Tokià posakio interpretacijà. sukëlæs blogas pasekmes adresatui. siekiant savo naudai pakreipti ávykiø eigà ar laimëti ginèà. Krylovo (Èâàí Êðûëîâ. bûtent tiems. 5). Ð. Lalemandas (Philippe Lallemand. Dvikovø tradicija su jai bûdingais ritualais ir taisyklëmis kai kuriose ðalyse iðsilaikë iki pat XX a. Pakelti pirðtinæ. 91 . Mesti pirðtinæ iðkviesti á dvikovà. ir að kalbu ne apie jà. Posakiu imtas prancûzø raðytojo Ð. apraðydamas Cezario ir Antonijaus troðkimà tapti valdovu non solum urbis Romanae. I Jono laiðke: „Jei kas mato nusidedant savo brolá. Posakis atsirado ið rusø raðytojo I. Ðiuo posakiu senovës Romoje bûdavo oficialiai kreipiamasi á miestelënus. 1636–1716). kas sakoma ar daroma. La belle àn bois dormant ‘graþuolë mieganèiame miðke’. I. Eginkas (Èâàí Ýããèíê. Dar plg. galiojusio ir vëliau: numesta prieðininkui prie kojø pirðtinë buvo iððûkis á dvikovà. Dail. Posakis atëjæs ið Viduramþiø riteriø paproèio. bet visam þinomam pasauliui. Mat yra nuodëmë iki mirèiai. angl. ir Dievas duos jam gyvybæ. skirta ne vien Romos miestui. sed etiam orbis terrarum ‘ne tik Romos miesto. Mirtina nuodëmë nedovanotinas. palaukusi. 1768–1844) pasakëèios „Atsiskyrëlis ir meðka“. kad bûtø praðoma“ (1 92 I. Ñïÿùàÿ êðàñàâèöà ‘mieganèioji graþuolë’) ironiðkai apie iðsiblaðkiusià. e. kurie nusideda ne iki mirèiai. Mesti kozirá pateikti netikëtà argumentà. Urbi et orbi) 1. Ìåäâåæüÿ óñëóãà) gerais ketinimais grástas poelgis. Laureatas. Mieganèioji graþuolë (pranc. yra iðdëstæs romënø biografas Nepotas (Cornelius Nepos.

Pirmà kartà jos buvo iðvardytos popieþiaus Grigaliaus I (Gregorius I (Magnus). angl. e. apsirijimas. Ne ta koja iðlipti [ið lovos] nuo pat ryto bûti suirzusiam. iðminties ir paþinimo gelme! Kokie neiðtiriami jo sprendimai ir nesusekami jo keliai!“ (Rom 11. mëtomas á prieðo karinæ technikà ar patalpas. Nepalikti akmens ant akmens 1. Panaði patarlës formuluotë yra ir sen. praturtëjëlis’. m. Naujieji rusai (angl. Soap opera) melodraminis neaukðto meninio lygio serialas su buitiniu siuþetu. m. Deðinioji ranka. V. 540–604. bene tiksliausiai ji suformuluota Siracido knygoje: „Kas kitam duobæ kasa.). 86–34 pr. kurio veikëjas Èièikovas supirkinëjæs ið dvarininkø mirusiø baudþiauninkø pavardes. kas spendþia spàstus. Serialà pertraukdavusi gausi plovikliø ir muilø reklama. karo su TSRS metu ir pavadino V. pavarde. pr. Pat 26. Smitas (Hedrick Smith. Romoje reiðkë nekilmingà asmená. Molotovo (Âÿ÷åñëàâ Ìîëîòîâ. m. 16–17). 93 . blogos nuotaikos. Molotovas Muilo opera (angl. tingumas. Gogolio (Íèêîëàé Ãîãîëü. taip pat plg. e. 1812–1875). praþudanèios sielà: godumas. Terminas galëjo atsirasti ið perfrazuoto pranc.Jn 5. Salustijaus (Gaius Sallustius Crispus.) terminà homo novus (Bellum Catilinae. Terminas atsirado JAV 1937 m. Terminas paimtas ið ukrainieèiø kilmës rusø raðytojo N. taèiau kurie átraukti á kokius nors aktyvius sàraðus. 27. Posakio autorius – amerikieèiø þurnalistas H. apie visiðkà ko nors sunaikinimà. kerðtas. Dar plg. kuriø realiai nëra. Posakio 94 Molotovo kokteilis (angl. pats ákrinta“. Koh 10. pats bus jais pagautas“ (Sir 27. Moleris (Ôåäîð Ìîëëåð. nes pats ákrisi sakoma perspëjant apie blogus ketinimus ar rezgamas intrigas. Dail. paskutiniaisiais deðimtmeèiais greitai praturtëjæ ir tuo besididþiuojà rusai. savo intelektu ar kaip kitaip prasimuðusá á aukðtuomenæ (naujasis rusas intelektu ppr. Molotov coctail) butelis su padegamuoju skysèiu (dar vad. Mirusios sielos (rus. 1890–1986). plg. ̸ðòâûå äóøè) sakoma apie þmones. Krikðèionybëje iðvardytos septynios mirtinos nuodëmës. ið kurios ir buvo finansuojama jo transliacija. nepasiþymi). 1933). 1809–1852) to paties pavadinimo romano. kiek daug jis turás valstieèiø. 26. kuris sen. VI a. Gogolio portretas (fragm. Perfrazuota ið Naujojo Testamento. popieþius 590–604). Neaiðkûs Vieðpaties keliai sakoma pateisinant bejëgiðkumà numatyti ateitá ir likimo netikëtumus. raðytojo Ezopo (A…swpoj. pats á jà ápuls. skirtas namø ðeimininkëms. g.) pasakëèios „Oþka ir asilas“ morale: „Kas kitam duobæ kasa. Posakis susijæs su „deðinës-kairës“ prieðprieða. gr. 23). pavydas. e. tuometinio TSRS vyriausiojo narkomo (premjero) ir uþsienio reikalø komisaro (ministro). 33). Íîâûå ðóññêèå) XX a. The New Russians. þibaline bomba). 8).. N. 2. new rich ‘naujasis turtuolis. F. kai per radijà ir TV pradëtas transliuoti serialas Guiding Light. kur ði mintis priskiriama karaliui Saliamonui (~970–928 pr. Aesopus. gaðlumas. ið Pauliaus laiðko romieèiams. rus. iðleidæs tokiu pavadinimu apybraiþà (1990). Nekask duobës kitam. Posakis perfrazuotas ið Senojo Testamento. nouveau riche.: „O Dievo turtø. apie kategoriðkà. kad galëtø neþinantiems girtis. smulkmeniðkà kritikà. dar plg. puikybë.). Ðá ginklà iðrado suomiai 1939–1940 m.

á kurias buvo pakviesti visi dievai. Posakio autorius – vokieèiø feldmarðalas P. rus. Dirty War) negarbingas. Kagelijoje. Dël obuolio labiausiai susiginèijo Hera. kad uþtrauksiàs Trojai praþûtá). rus.). Apple of Discord. Hermis nuvedæs deives ant Idos kalno. Neðvarus karas (pranc.). Posakis kilæs. Doubting Thomas) skeptiðkas. fon HindenburRusija dabar yra tik nervø reikalas. provokuodamos viena kità. nors ir nefiksuotas raðtu. kai kariðkiø chunta ëmë susidoroti su opozicija ir net niekuo dëtais ðalies pilieèiais. taèiau Paris obuolá skyræs Afroditei. 1571– dûrio ir neáleisiu pirðto á viniø vietà. Nervø karas apie uþsitæsusá konfliktà. gr. Posakio autoriumi laikomas romënø istorikas Justinas (Marcus Iunianus Iustinus. Atënë – iðminèiumi ir kovos meistru. angl. lapkritá) laikraðèiui Neue Freie Presse pasakæs: „Karas su P. gr. – tai mes nugalësim“. II ar III a. Ôîìà íåâåðíûé. nepatiklus. Hera þadëjo padaryti Pará Europos ir Azijos valdovu. 24–25). La Sale guerre. Kitiems apaðtalams pasakius. Toji atëjusi nekviesta ir metusi ant vaiðiø stalo aukso obuolá su uþraðu „graþiausiajai“ (sen.autorius – Kristus. nes buvo iðpranaðauta. Niewierny Tomasz. Posakis atsirado Argentinos valdþios represijø metu (1976–1983). iðskyrus Eridæ. apraðytà Jono evan. mitas pasakoja apie Tesalijos valdovo Pelëjo ir jûrø nimfos Tetidës vestuves. Vëliau terminas pradëtas taikyti kitiems tiek vidaus. Íåïèñàíûé çàêîí) visuotinai priimta ir savaime suprantama elgesio taisyklë ar paprotys. angl.). angl. Zankapfel) nesutarimø objektas ar nesantaikos prieþastis. Gr. ir 1 6 1 0 ) . nesantaikos deivæ. ~640–~559 pr. Nevyk Dievo á medá [nes paskui ir su pyragais neiðpraðysi]! Sakoma tam. Neraðytas ástatymas (lot. pasakæs tai savo mokiniams apie bûsimà Jeruzalës ðventyklos sugriovimà: „Ið tiesø sakau jums: èia neliks akmens ant akmens“ (Mt 24. Unwritten Law. kuris nepagrástai skundþiasi savo padëtimi 96 . Malum discordiae. vienas ið Atënø valdytojø (archontø) Solonas (SÒlwn. e. bet ðis atsisakæs ir pasiûlæs kreiptis á Pará. Tomas jiems atsakæs: gelo Merisi da Ca„Jeigu að nepamatysiu jo rankose viniø ravaggio. interpretuojant apaðtalo Tomo elgesá Kristui prisikëlus. Trojos karalaitá. angl. Neviernas Tamoðius (Netikintis Tomas) (lenk. Dail. kai abi pusës nesiima aktyviø veiksmø. prastai motyvuotas. Posakio autoriumi laikomas sen. nes toji paþadëjusi jam graþiausios pasaulyje moters meilæ. kall…sth). I pasaulinio karo pradþioje (1914 m. 2). Á lietuviø kalbà posakis iðverstas ið lenkiðkø religiniø tekstø. 1847–1934). fon Hindenburgas (Paul Ludwig Hans Anton von Beneckendorff und von Hindenburg. ravadþis (Michelanjog jie matæ Kristø. kur tuo metu gyveno piemenø 95 uþaugintas Paris (jis èia atgabentas dar kûdikystëje. tiek puolamiesiems karams. Lex non scripta. ið savanaudiðkø paskatø pradëtas karas. Jei gas Vokietija ir Austrija-Vengrija turës stiprius nervus ir iðlaikys – o jos iðlaikys. kitø informacijà nuolat tikrinantis þnogus. Vëliau Paris ið tikrøjø pagrobæs Spartos karaliaus Menelajo graþuolæ þmonà Elenà ir tokiu bûdu iðprovokavæs Trojos karà. m. Atënë ir Afroditë ir papraðiusios Dzeusà bûti teisëju.Netikintis Tomas (fragm. jeigu ranka nepaliesiu jo ðono – netikësiu“ (Jn 20. Nesantaikos obuolys (lot. vok.

gyvenimas visada pakoreguoja visus planus ir pranaðystes. atleisk jiems. kà Dievas jam davæs. Sophie Auguste Friederike von Anhalt-Zerbst-Dornburg. Butkaus nuotr. kà darà’“ (Luk 23. atkuriant sovietmeèiu sunaikintà kapà. 34). Never say never!) sakoma. palyginti su dabartinëmis. paimti ið broliðko kapo Giedraièiuose (1920 m. kovos su þeligovskininkais). nes jis (jie) neþino. kovas su bolðevikais. Nevertinantis to. Neþinoma þemë (lot. 1990 m. kai 1920 m. kà daro!“) apie netinkamai besielgiantá ar besielgianèius. Prancûzijoje po Paryþiaus Triumfo arka ir Anglijoje Vestminsterio abatijoje buvo iðkilmingai palaidotas Neþinomasis kareivis. sausá prancûzai kareivio palaikus ið koplyèios perkëlë á dabartinæ kapavietæ).. Filmo reþisierius ir scenaristas – Vytautas Þalakevièius (1930–1996). Neþinomojo kareivio kapas Karo muziejaus sodelyje Kaune. kà privalai’. kritæs Ilûkðtos apylinkëse (Latvija) per 1919–1920 m. Nugalëtojai neteisiami (rus. kà daro (visas posakis yra „Atleisk jam (jiems). kurioje niekas ið kolektyvo savanoriðkai nesutiko aukoti savo interesø ir pan. Su98 V.ar gyvenimu. Netrukus ði tradicija pagerbti neþinomus savo karius paplito ir po kitas Europos ðalis. Íåèçâåñòíûé ñîëäàò). èia buvo perlaidoti Neþinomojo kareivio palaikai. vok. rus. kai kas nors ima kategoriðkai tvirtinti niekada taip ar anaip nepasielgsiàs. lapkrièio mën. Posakis ið senosios kartografijos – taip þemëlapiuose bûdavo vadinama dar netyrinëta pasaulio ar kokio þemyno dalis. galás áþeisti Dievà. Neþinomasis kareivis (pranc. Netyrinëtos jûros atitinkamai buvo ávardijamos kaip Mare incognitum. minint antràsias I pasaulinio karo pabaigos metines. Posakis paplito. valdë 1762–1796). Posakio autorius – Kristus. ir ðis nustosiàs þmogø globojæs. kritæs minëtame kare (1921 m. Esà tik tada prasidësianèios tikros bëdos. tol þmogui sekasi. jog þmogaus likimà tvarkàs Dievas. Pavadinimas atsirado. Terra incognita) apie neþinomà sritá. 1729–1796. kai 1983 m. Ant aukuro lotyniðkai uþraðyta Redde quod debes ‘gràþink. buvo perlaidotas Kaune 97 Karo muziejaus sodelyje prieðais paminklà Þuvusiems uþ Lietuvos laisvæ. ir kol jis esàs ðalia. Le soldat inconnu. Jau kabëdamas ant kryþiaus ir matydamas. Lietuvoje Neþinomasis kareivis. Unknown Soldier /Unknown Warrior. nes jie neþino. Posakis atsirado ið tikëjimo.. Tàsyk Paryþiuje buvo iðkilmingai uþdegta ir amþinoji ugnis. kaip sargybiniai meta kauliukus ir dalijasi jo drabuþius. Ïîáåäèòåëåé íå ñóäÿò) negalima smerkti veiksmø. sferà. Neþino. angl. tokiu pavadinimu iðëjo vienas ið Holivudo filmø apie Dþeimsà Bondà. Niekas nenorëjo mirti apie situacijà. Vieðpatie. ið Èervonkos broliðko kapo 1934 m. kuriais asmuo ar ðalis pasiekë svarbià pergalæ. Posakiu tapo Lietuvos kino studijos filmo (1965) pavadinimas. turëdamas galvoje ir patá nukryþiavimà. Taip ji esà pasakiusi. Þalakevièius Jekaterina II . Spëjama posakio autorë yra Rusijos carienë Jekaterina II (Åêàòåðèíà Âòîðàÿ. Niekada nesakyk niekada! (angl. A. „Jëzus meldësi: ‘Tëve. gindama rusø karvedá A.

gûþimasis. nors ir sëkmingu. Rusijos-Turkijos karo (1768–1774) metu apkaltintà vyriausiojo vado P. Dar plg. 1729–1800).) „Odþiø“ (I. Depresijos ar liûdesio apimto þmogaus poza yra nuleista galva. 1893–1946) uþuominà. Posakio mintis yra ir teiginyje. Nukabinti (Nuleisti) nosá nusiminti. Nota censoria) negarbingai pasielgusius pilieèius. savo likimo nekeièia ir Kristus. be dangalø ir pan. pradëjæs já taip: „Nugalëtojas visada yra teisëjas. Ðmitas (Helmut Heinrich Waldemar Schmidt. 1725– 1796) ásakymo ignoravimu ir savavaliðku. Ribentropo (Ullrich Friedrich Willy Joachim von Ribbentrop. iðrëkæs TSRS atstovas prokuroras R. apie vienodas sàlygas visoms suinteresuotoms pusëms. 1918. inicijuojant II pasauliná karà (1939 09 01). o nugalëtasis – teisiamasis“. Vienas ið pagrindiniø homeopatijos principø. arba dievø bausme. Turtukajaus tvirtovës ðturmu 1773 m. Posakis grástas tikëjimu. 1893–1946). Nuoga tiesa (lot. y. kuriame buvo teisiami nacistinës Vokietijos vadovai. Minëtajame procese ðá posaká savo paskutiniame þodyje perfrazavæs nuteistasis H. Similia similibus curantur) medþiaga. Nulinis variantas (vok. Rudenko (Ðîìàí Ðóäåíêî.vorovà (Àëåêñàíäð Ñóâîðîâ. t. Nuplauti gëdà paðalinti kompromitacijos pasekmes ir vël atgauti kitø pagarbà. 65– 8 pr. kancleris 1974–1982). 7). Lachesë (‘lëmëja’) ir Atropa (‘neiðvengiamoji’). Posakio autorius – Vakarø Vokietijos federalinis kancleris H. pulti á melancholijà ar neviltá. nenutylëtà tiesà. tuo ir gydykis (lot. kokia ji esanti. Nuo [savo] likimo nepabëgsi sakoma pateisinant uþgriuvusius individualius sunkumus ar gyvenimo eigà. kuris NATO ir TSRS derybose pasiûlæs Tarybø Sàjungai atsisakyti dislokuoti Rytø Europoje tarpkontinentines balisti99 nes raketas SS-20 mainais á amerikieèiø atsisakymà dislokuoti Vakarø Europoje sparnuotàsias raketas Pershing II. m. angl. Antikos skulptoriai tiesà vaizdavæ alegoriðkai. jog reikia ásigilinti ir á TSRS vaidmená. Riesti nosá. Geringas (Hermann Göring. Antikiniuose mituose herojaus mëginimai keisti iðpranaðautà likimà visada baigiasi arba nesëkme. maþomis dozëmis galima iðgydyti. Nuda veritas) sakoma apie objektyvø ko nors vertinimà. Null variant) apie gráþimà á pirmines derybø sàlygas. jog istorijà raðo nugalëtojai. 100 H. atremdamas teisiamojo J. Lietuviø ir latviø pasakose bei sakmëse taip pat yra likimo neiðvengiamybës motyvas. be papuoðalø. o Lenkijos dalybos buvo numatytos Vokietijos-TSRS sutartimi. nuo kurios dideliø doziø susergama. nes TSRS 1939 08 23 – 1941 06 22 buvo Vokietijos sàjungininkë. e. kad posakis kilo ið sen. Nuo ko susirgai. Ðmitas . romënø Fortûna ir kt. 1907–1981). Krikðèioniðkojoje tradicijoje likimà lemiàs Dievas. jog þmogaus likimas nuo pat gimimo yra nulemtas. Rumiancevo (Ïåòð Póìÿíöåâ-Çàäóíàéñêèé. graikø trys Dzeuso dukros moiros – Klotë (‘verpëja). Vëliau ðià frazæ Niurnbergo procese (1945–1946). nepagraþintà. vëliau – specialiuose cenzoriø sàraðuose. Romos cenzoriø teisës þenklinti tam tikru þenklu (lot. XXIV. Þodþiai ið romënø poeto Horacijaus (Quintus Horatius Flaccus. Manoma. Ið pradþiø þenklà dëdavo ant kûno ar drabuþiø. nuogos moters pavidalu – tokià. Senosiose religijose tai darydavusios likimo deivës: baltø Laima (latviø dar ir Mara). g. nors já puikiai þino.

) (Oratio in L. Þr.Nusiplauti rankas atsisakyti priimti sprendimà. nusidëjëlis ar atsiskyrëlis nuo tikinèiøjø bendruomenës. M. pastorius ‘piemuo’. ið Senojo Testamento per Kristaus palyginimus ir alegorijas avies metafora patekusi ir á krikðèioniðkàjà kultûrà. Odekolonà ið pradþiø vartojo kaip vaistà (laðus). 1369–1415). etilo spirito ir kvapiøjø medþiagø miðinys. bûdavæ abejingi þmoniø jausmams ir kanèioms. mano þmogiðkos ganyklos avys. likti niekuo dëtam. Mesti pirðtinæ. krikðèioniø baþnyèios mokymo nesilaikantis þmogus. jos ástatymais ar gyvenimo bûdu. 31). 2. pamatæs senutæ. nusimazgojo rankas minios akivaizdoje ir tarë: ‘Að nekaltas dël ðio teisiojo kraujo. Odekolonas (pranc. Kölnisch Wasser ‘Kelno vanduo’) vandens. O sancta simplicitas!) sakoma apie naivø. Farina (Johann / Giovanni Maria Farina. Husas J. vengiant atsakomybës. Farina . 1685–1766). Dël veiksmaþodþio reikðmës þr. visuomenës normø nesilaikantis þmogus. 1709 m. patiklø þmogø. Husas (Jan Hus. Pro Rege Deiotaro. Pats paklydusios avies motyvas irgi yra Senajame Testamente: „Klajoju lyg paklydusi avis“ (Ps 119. Eau de Cologne. filosofas ir oratorius Ciceronas (Marcus Tullius Cicero. odekolonà iðrado Kelno gyventojas J. Catilinam I. o dabar sugráþote pas savo sielø ganytojà ir sargà“ (1 Pt 2. Kristus paklydusios avies palyginimà taiko tikinèiøjø bendruomenei: „Kaip jums atrodo: jeigu kas turëtø ðimtà aviø ir viena nuklystø. argi jis nepaliktø devyniasdeðimt devyniø kalnuose ir neitø ieðkoti nuklydusios? /…/ Taip ir jûsø dangiðkasis Tëvas nenori. tikinèiøjø lyginimà su avimis tæsia ir Kristaus mokiniai: „Jûs buvote tarsi paklydusios avys. 24). plg. kurá esà derëtø vël atvesti á tikëjimà. 55. 2. o sàmyðis vis didëja. atskalûnas. 25). vartojamas parfumerijoje. Olimpinë ramybë santûrumas panikos ar suirutës metu. 31). ant kurio jis buvo deginamas uþ reformacines „erezijas“. Jûs þinokitës!’“ (Mt 27. e. ir að esu jûsø Dievas“ (Ez 34. kad nieko nelaimi. In Verrem IV. 176). taèiau vëliau 101 jis iðpopuliarëjo kaip kvepalai. 14). M. O laikai. pas kurá þydai atvedë teisti suimtàjá Kristø. nematydamas jo nusikaltimo sudëties ir „pamatæs. O ðventas naivume! (lot. O tempora. metanèià malkø á lauþà. 12. Paklydusi avelë 1. vok. kurià jis pats ar per kunigus ganàs. Odekolonu kvepintis labai mëgæs Napoleonas Bonapartas. o paproèiai! (lot.: „Jûs esate mano kaimenë. Nutraukti gyvybæ sukelti mirtá. mitø. Olimpo kalne esantys nemirtingieji dievai visada laikydavosi santûriai. Posakio autorius – romënø politikas. Senovës þydø – gyvuliø augintojø – kultûroje avies metafora gana daþna: visuomenë èia neretai suvokiama kaip Dievo banda. 106–43 pr. Gyvybës siûlas. paëmë vandens. Pakelti pirðtinæ priimti iððûká á dvikovà. Pasak gr. drauge su ja atëjo ir sàvokos (ið)ganytojas. XI. nuþudyti. m. 102 J. kad praþûtø bent vienas ið ðitø maþutëliø“ (Mt 18. disputà ir pan. ginèà. Taip suðukæs èekø teologas ir kultûros veikëjas J. o mores!) sakoma stebintis ar piktinantis konkreèia visuomene. Naujajame Testamente Romos vietininkas Pilotas.

Palikti uþ borto atsisakyti partneriø ar juos paðalinti ir tæsti kà nors (veiklà, varþybas ir pan.) be jø. Posakis kilæs ið laivininkystës praktikos, kai iðkritusiojo ið laivo ar valties neástengdavo iðgelbëti, o iðmestojo negelbëdavo. Pandoros skrynia (lot. Dolium Pandorae) nelaimiø ðaltinis. Gr. mite, apraðytame sen. gr. poeto Hesiodo (`Hs…odoj, Hesiodus, VIII–VII a. pr. m. e.) poemoje „Darbai ir dienos“, Pandora (gr. Pandèra) buvo Dzeuso ásakymu Hefaisto sukurta pirmoji moteris, á kurià dievai sudëjæ visas moteriai bûdingas ypatybes: groþá, aistrà, klastà ir kt., taip pat iðmokæ verpti ir austi. Pandora reiðkia „visa dovanojanti“ (liaudies etimologijoje – „visø dovana“). Ja Dzeusas ketino atkerðyti Prometëjui uþ jo dovanotà þmonëms ugná ir padaryti þmones nelaimingus. Pandora buvo nusiøsta á þemæ ir padovanota Prometëjo broliui Epimenëjui drauge su indu (statine?), uþdraustu atidengti. Smalsumo pagauta Pandora indà atidengusi, o ið jo pasklidusios po þmones ten laikytos ydos, ligos, vargai ir kitos blogybës; Pandorai paskubomis uþvoþus dangtá, ant dugno likusi tik viltis (Hesiodas, 60-99). Paniðka baimë didþiulë nevaldoma baimë. Pavadinta sen. gr. miðkø ir ganyklø oþiakojo dievo Pano, piemenø ir medþiotojø globëjo, vardu. Panas priekabiaudavæs prie nimfø, siekdamas jø artumo; tos, iðsigandusios ir jo iðvaizdos, ir ketinimø, stengdavusios pabëgti ir pasislëpti.
Panas moko Dafná groti savo fleita. Pompëja (I a. pr. m. e.).

Pasakyta – padaryta (lot. Dictum factum) apie ágyvendintà paþadà. Posakio autorius – romënø dramaturgas Terencijus (Publius Terentius Afer, ~195–~159 pr. m. e.), pavartojæs já komedijose „Andrija“ (Andria, II, 381) ir „Pats save baudþiàs“ (Heauton Timorumenos, IV, 760). Pasaulio bamba (angl. Navel of the World) 1. pasaulio centras; 2. egocentriðkas, labai save sureikðminantis þmogus ar visuomenë. Sen. Graikijoje pasaulio centru laikytas konuso formos akmuo Delfø miesto Apolono ðventykloje. Graikiðkas to akmens pavadinimas buvo omphalos ‘bamba’. Pasak legendos, Dzeusas pasiuntæs du erelius apskristi pasaulá; ten, kur ereliai susitikæ, buvæs pasaulio centras. Tokiais akmenimis-bambomis Vidurþemio jûros kraðtuose paþymëtø pasaulio centrø buvo keletas, taèiau þymiausias jø buvo Delfuose. Pasiraitoti rankoves kibti á darbà, ðokti dirbti. Senovëje drabuþius siûdavæ su ilgomis platëjanèiomis rankovëmis; buvo mada siûti rankoves iki keliø ar net iki þemës, tad norint kà nors dirbti, rankoves tada reikëdavæ pasiraitoti. Paskutinë vakarienë 1. katalikø baþnyèioje – ðvenèiausiasis sakramentas; 2. vakaro valgis prieð koká nors svarbø ávyká, kelionæ ar iðsiskyrimà. Pasak Naujojo Testamento, Kristus prieð suëmimà ir mirtá paskutiná kartà pavakarieniavæs kartu su savo mokiniais.
Paskutinë vakarienë pagal Leonardo (Leonardo da Vinci, 1452– 1519) freskà. Bareljefas Punsko (Lenkija) baþnyèios ðventoriuje.
A. Butkaus nuotr.

103

104

Paskutinis mohikanas (angl. The Last of the Mohicans) kas nors paskutinis, likæs ið nykstanèios þmoniø grupës, kolektyvo ar bendruomenës. Tokiu pavadinimu 1826 m. iðëjo amerikieèiø raðytojo Dþ. Kuperio (James Fenimore Cooper, 1789–1851) romanas, kurio pagrindinis herojus yra paskutinis mohikanø genties indënas.

Paukðèiø kalba (rus. Ïòè÷èé ÿçûê) 1. nesuprantama kalba; 2. profesinis þargonas. Posakio autorius – Maskvos universiteto astronomijos profesorius D. Perevoðèikovas (Äìèòðèé Ïåðåâîùèêîâ, 1788–1880), ðitaip apibûdinæs manieringà ir siaurai vartojamø terminø prigrûstà rusø filosofø 1820–1840 m. raðtø kalbà.
Dþ Kuperio portretas (fragm.). Dail. Dþ. Dþarvis (John Wesley Jarvis, 1781? –1839).

Paskutinis þodis 1. nuteistojo asmens kalba po nuosprendþio paskelbimo ar prieð egzekucijà; 2. galutinis kokio nors klausimo sprendimas; 3. naujausias ko nors modelis. Patrankø mësa (pranc. La chaire à canons) kareiviai. Posakio autorius – prancûzø poetas F. de Ðatobrijanas (FrançoisRené de Chateaubriand, 1768–1848), pavartojæs já panflete „Apie Bonapartà ir Burbonus“ (De Buonaparte et des Bourbons, 1814), kuriame raðo, jog Napoleono valdþios akyse prancûzø gyvybë tapo bevertë ir kad ðaukiamus á kariuomenæ vyrus imta vadinti þaliava bei patrankø mësa. Kiek anksèiau V. Ðekspyras (William Shakespeare, 1564–1616) tragedijoje „Henrikas IV“ vieno veikëjo lûpomis kareivius F. de Ðatobrijanas pavadinæs parako maistu. Pats velnias kojà nusilauð apie didelæ netvarkà ar sunkiai pereinamas kelio kliûtis. Mituose ir sakmëse velnio gyvenamoji aplinka yra pelkës, brûzgynai, sàvartos ir kita þemdirbystei netinkama þemë. Posakis reiðkia, kad kalbama apie dar didesnæ netvarkà, negu velniðkoji.
105

Paukðèiø pienas 1. absoliuèios gerovës rodiklis (lietuviai dar sako gulbës pienas; gegutës pienas); 2. toks konditerinis skanëstas (ppr. saldainis). Posakis siekia antikinius laikus ir randamas Aristofano (’Aristof£nhj, Aristophanes, ~450–~380 pr. m. e.), Strabono (Str£bwn, Strabo, ~63 pr. m. e.–24), Lukiano (LoukianÒj, Lucianus, 120–180) kûriniuose ir darbuose. Paukðèiø takas balkðva juosta giedrame nakties danguje, nusidriekusi beveik per visà skliautà – mûsø galaktikos þvaigþdþiø ir ûkø ðvytëjimas. Pavadinimas þinomas tik baltams, finougrams, ir tiurkø kalboms, plg. la. Putnu ceïð, est. Linnutee, suom. Linnunrata. Tikëta, kad pagal já paukðèiai orientuojasi, migruodami á ðiltuosius kraðtus ir atgal (ornitologiniai tyrimai tai patvirtino). Tuo tarpu Antikoje tai vadinta Pieno taku (gr. Galax…aj, lot. Via Lactea); ið èia per lotynø kalbà pavadinimas pateko á kitas Europos kalbas (plg. angl. Milky Way, rus. Ìëå÷íûé ïóòü), o graikiðkuoju pavadinimu pradëtos vadinti galaktikos. Pieno tako atsiradimà gr. mitas aiðkina taip: gimus Herakliui, jo tëvas Dzeusas, norëdamas, kad sûnus gautø dieviðkø savybiø (Heraklio motina buvo mirtinga moteris Alkmenë), slapta prineðæs kûdiká mieganèiai Herai prie krûties. Pabudusi ir pamaèiusi, jog þindo nepaþástamà kûdiká, Hera iðplëðë jam ið burnos krûtá, o pieno èiurkðlë perskrodë dangø ir sustingo.
106

Pieno taku ðià galaktikà vadina ne visos tautos. Ðvedams tai ‘þiemos takas / gatvë’ (Vintergatan), kinams ir jø kaimynams, áskaitant ir japonus, tai yra ‘sidabrinë upë’ ar ‘dangaus upë’. Paþadëtoji þemë visø lûkesèiø iðsipildymo vieta, kurioje vyrauja visuotinë laimë, gerovë, taika. Senajame Testamente taip skamba Dievo paþadas Mozei iðvesti þydus ið Egipto: „nuþengiau iðgelbëti ið egiptieèiø rankø ir nuvesti ið to kraðto á gerà ir erdvø kraðtà, á kraðtà, tekantá pienu ir medumi“ (Ið 3, 8); „Að paþadu iðvesti jus ið Egipto kanèios á kraðtà kanaanieèiø, hetitø, amorieèiø, perizitø, hivitø ir jebusitø, á kraðtà, tekantá pienu ir medumi“ (Ið 3, 17). Posakis yra ir Naujajame Testamente Pauliaus laiðke þydams, kuriame jis primena jø istorijos fragmentus: „Tikëdamas jis (Abraomas – A.B.) apsigyveno paþadëtoje þemëje, tarytum svetimoje, ásikûræs palapinëse su Izaoku ir Jokûbu, to paties paþado paveldëtojais“ (Þyd 11, 9). Paþink save (gr. gnwqi seautÒn , lot. Nosce te ipsum) susivok, ko tu nori gyvenime, kad bûtum laimingas, ir kokios yra tavo fizinës bei dvasinës galimybës siekti uþsibrëþtø tikslø. Be to, paþinæs save, geriau suprasi kitus. Uþraðas, buvæs Apolono ðventykloje Delfuose (Graikija), kurio autoriais laikomi septyni didieji gr. iðminèiai, o romënø poetas Juvenalis (Decimus Iunius Iuvenalis, ~ 50/65 – ~ 127) „Satyrose“ teigë, jog „Þodþiai paþink pats save! ið dangaus ligi mûsø atëjo“ (XI, 27). Ðá posaká labai mëgæs sen. gr. filosofas Sokratas (Swkr£thj, Socrates, ~470–399 pr. m. e.), todël autorystë kartais priskiriama jam. Penktoji kolona (isp. Quinta columna) slaptieji prieðo sàjungininkai ir pagalbininkai, kenkiantys ið vidaus. Taip pirmiausia buvo pavadinti generolo F. Franko (Francisco
107

Franco, 1892–1975) ðalininkai Madride per jo apsiaustá 1936 m. Ispanijos pilietinio karo (1936–1939) metu. Taip juos pavadinæs frankistinis brigados generolas E. Mola (Emilio Mola Vidal, 1887–1937), radijo kreipimesi á madridieèius pasakæs, kad keturias jo armijos kolonas, mestas á Madrido ðturmà, paremsianti dar ir penktoji kolona, esanti paèiame Madride.

E. Mola

Per kanèias á þvaigþdes (lot. Per aspera ad astra) sakoma, kai norima pabrëþti, jog dideli tikslai ar ðlovë pasiekiami tik sunkiu darbu. Posakis pavartotas romënø filosofo, dramaturgo ir politiko Senekos Jaunojo (Lucius Annaeus Seneca, 4 pr. m. e.–65) tragedijoje „Pamiðæs Herkulis“. Visas posakis èia skambàs taip: Per aspera sic itur ad astra ‘per kanèias taip einama á þvaigþdes’ (Hercules Furens, II, 437); ðiuos þodþius pasako Herkulio þmona Megara Tëbø valdovui Li- Seneka Jaukui, tikëdamasi, kad Herkulis bus paimtas á nasis dangø, kaip Jupiterio sûnus. Taèiau pirmasis posaká sic itur ad astra pavartojæs romënø poetas Vergilijus (Publius Vergilius Maro, 70–19 pr. m. e.) „Eneidoje“, kur tuos þodþius pasako Apolonas Enëjo sûnui Askanijui Jului, girdamas já uþ narsà (Aeneid, IX, 641). Ðá Vergilijaus posaká astronomai vëliau perfrazavo á hinc itur ad astra ‘èia einama á þvaigþdes’ ir vartoja observatorijoms apibûdinti. Toks uþraðas yra ir virð Vilniaus universiteto observatorijos durø. Permainø vëjai (angl. Wind of change) ið esmës besikeièianèios sàlygos, aplinkybës, naujoviø visuma. Posakio autorius – Didþiosios Britanijos politinis veikëjas H. Mak108

milanas (Harold Macmillan, 1894–1986, premjeras 1957–1963), vienoje ið savo kalbø 1960 m. pasakæs: „Permainø vëjas dvelkia virð þemyno“, turëdamas galvoje iðsivaduojamàjá sàjûdá Afrikoje.
H. Makmilanas

Perþengti Rubikonà padaryti lemtingà sprendimà, po kurio nebegalima atitaisyti padëties. Rubikonas (‘raudonasis’) buvo upelis, skyræs Romà nuo jos provincijos Galijos. Galijos valdytojui Julijui Cezariui (Gaius Iulius Caesar, 100–44 pr. m. e., valdë 49–44 pr. m. e.) senatas buvo uþdraudæs savo legionus ávesti á Romos teritorijà. 49 pr. m. e. Cezaris su savo legionais perþengë Rubikonà ir pradëjo pilietiná karà. 45 m. per. m. e. Cezaris galutinai nugalëjo Pompëjø ir tapo Romos imperatoriumi. Legenda pasakoja, kad abejoniø valandà Cezariui pasirodæs milþiniðkas trimitininkas, kvietæs já perþengti upelá. Cezaris palaikæs tai geru þenklu ir ryþæsis perþengti. Pikta akis þvilgsnis, kuris gali pakenkti: nuþiûrëti, uþburti ir pan. Senovëje tikëta, kad piktà ar nemalonø þvilgsná turá burtininkai bei raganos ir kad savo kerus jie galá skleisti þvilgsniu. Pilietinë dràsa (rus. Ãðàæäàíñêîå ìóæåñòâî) ryþtas ir dràsa, atiekant savo pilietinæ pareigà, nesibijant galimø represijø ar oponentø kerðto. Tokiu pavadinimu rusø poetas dekabristas K. Rylejevas (Êîíäðàòèé Ðûëååâ, 1795–1826) paraðæs odæ (1823).

sakis kilo ið Prancûzijos valstybës veikëjo kardinolo Riðeljë (Cardinal-Duc de Richelieu, 1585–1642) padëjëjo pravardës. Riðeljë deðinioji ranka ir patarëjas buvo vienuolis kapucinas tëvas Þozefas (Joseph), neðiojæs pilkà Trigubas Riðeljë portretas. sutanà (ið èia ir pravardë), tuo Dail. F. de Ðampanas (Philippe tarpu kardinolo apranga yra de Champaigne, 1602–1674). ryðkiai raudona. Vëliau pilkuoju kardinolu pradëtas vadinti ir pats Riðeljë. 1622 m. tapæs kardinolu, o nuo 1624 m. – pirmuoju Karaliðkosios tarybos ministru, jis iki gyvenimo pabaigos iðliko faktiðkasis Prancûzijos valdovas, valdant karaliui Liudvikui XIII (Louis XIII, 1601–1643, valdë 1610–1643). Pilti alyvos á ugná (lot. Oleum addere camino) dar labiau komplikuoti ir taip sudëtingà situacijà ar aðtrinti konfliktà. Posakio autorius – romënø poetas Horacijus (Quintus Horatius Flaccus, 65–8 pr. m. e.), pavartojæs já „Satyrose“ (II, III, 320). Pinigai nesmirda (lot. Pecunia non olet ‘pinigai kvapo neturi’) sakoma, pateisinant neðvariu ar nusikalstamu darbu ásigytus pinigus. Posakis ið istorijos apie Romos imperatoriø Vespasianà (Caesar Vespasianus Augustus, 9–79, valdë 69–79), kurio sûnus Titas priekaiðtavæs tëvui, kam ðis apmokestinæs vieðuosius tualetus. Vespasianas prikiðæs sûnui prie nosies kelias monetas ir paklausæs, ar jos turi kvapà. Sûnui atsakius neigiaVespasianas

K. Rylejevas

Pilkasis kardinolas slaptas asmuo, darantis átakà vykdomàjà valdþià turintiems pareigûnams; faktiðkasis valdytojas. Po109

110

nevedusio prezidento Dþ. Ðis epizodas apraðytas romënø istoriko Svetonijaus (Gaius Suetonius Tranquillus. m. Po. prieð tai neapþiûrëjus. 1830–1903). Plato. 1433–1499). o paskui paþiûrësim sakoma. ~423–347 pr. Svetonijaus amþininkas Juvenalis (Decimus Iunius Iuvenalis. Posakis kilæs ið daugeliui tautø þinomo anekdoto apie sukèiø. Lein (Harriet Rebecca Lane Johnston. 1751–1836. neiðsiaiðkinus visø sàlygø ar aplinkybiø. JAV spaudoje ðis titulas pirmà kartà pasirodë 1860 m. Amor platonicus) tik dvasinë partnerio meilë. filosofo Platono (Pl£twn. arba Apie meilæ“ dialogo forma iðdësto savo pa112 V. Vita divi Vespasiani. kas veikti. 1870–1924) þodþiai. Pirmiausia paimsim valdþià. Platoniðka meilë (lot.. gr.) buvo Epyro (vakarinë Graikijos pakrantë) karalius (306–302. tolygi pralaimëjimui. Fièinas (Marsilio Ficino. e. Medison sakis iðpopuliarëjo. 1791–1868. Lenino (Âëàäèìèð Óëüÿíîâ-Ëåíèí.). Mirus buvusio JAV prezidento Dþ. 1809–1817) naðlei Dolei Medison (Dolley Payne Todd Madison.1860?–1940) pjesë. Leninas Pirmoji ðalies dama (angl. 204–205). prez. Perfrazuoti rusø bolðevikø vado V. – pirmàja dama tàsyk buvo pavadinta H. nes ji 111 M. Medisono (James Madison. tëvas jam paaiðkinæs. kad jos gautos ið naujojo mokesèio.) raðtus á lotynø kalbà.). ið tiesø buvo mûsø Pirmoji Dama (First Lady) iðtisà pusæ amþiaus“. Posakio autorius – italø filosofas neoplatonistas M. Nerdlindþerio (Charles Frederic Nirdlinger. taip pat Makedonijos karalius (288-284. ásitraukti á koká renginá ar veiklà. 273-272 pr. Pyras (PÚrroj. iðvertæs sen. XXIII). Z. prez. prez. Teiloras (Zachary Taylor. 1857–1861) graþuolë dukterëèia. ~ 50/65 – ~ 127) pinigø „kvapo“ motyvà iðpopuliarinæs vienoje ið savo „Satyrø“: “/. m. Pirkti katæ maiðe rizikuoti ásigyti kà nors. kai neþinoma ar nenumatoma. Pyro pergalë nereikðminga ir su didþiuliais nuostoliais pasiekta pergalë. spalio perversmo iðvakarëse: „Valdþios paëmimas yra sukilimo reikalas. pavadinta „Pirmoji ðalies dama“ (The First Lady in the Land). Teiloras per jos laidotuves esà pasakæs: „Ji niekada nebus uþmirðta. Baèeneno (James Buchanan. Pyrros. kai 1911 m. m. 1784–1850. be erotikos ir sekso./ juk visuomet malonu uþuosti pelno kvapelᓠ(Lucri bonus est odor ex re qualibet) (XIV. vienas didþiausiø to laiko Romos prieðø. Po mûðio prie Auskulo (279) Pyras pasakæs: „Dar viena tokia pergalë mane visiðkai sunaikins“. karvedys. Aleksandro Makedonieèio giminaitis. e. pasakyti 1917 m. Kai kurie jo mûðiai su romënais laimëti labai sunkiai. ~ 69 – ~ 130) veikale „Dvylikos Cezariø gyvenimas“ (De vita XII Caesarum. pasiekus uþsibrëþtà tikslà. 1768–1849).mai. Spëjamas posakio autorius – JAV prezidentas Z.D. Fièinas . 297–272 pr. m. 319–272 pr. e. Platonas veikale „Puota. bandþiusá kaip parðà parduoti katæ maiðe. jo politinis tikslas paaiðkës po to“. e. 1849–1850). The first lady) ðalies prezidento þmona. Niujorke buvo pastatyta È. padëjusi jam ðeimininkauti Baltuosiuose Rûmuose..

Liber V. le deluge) egoistinë nuostata. de Balzako (Honoré de Balzac. Posaká ir jo pirminæ G. nei apie veiklos padarinius ateinanèioms kartoms. kuriame ðià frazæ pavartoja Leninas. Prancûzijos karaliaus Liudviko XV (Louis XV. buvusá karo dalyvá. pavadinusi ðitaip prastà automechanikà.þiûras apie idealià. jis esà nebesugebàs gráþti á taikià visuomenæ. Posakis ið romënø raðytojo satyriko Petronijaus (Gaius Petronius Arbiter. –1766). Une generation perdue. Vechteno (Carl Van reikðmæ iðpopuliarino kitas amerikieèiø Vechten. Þ. jog reikia rûpintis tik savo gyvenimo gerove. Plus minus) apytikriai.). Lost Generation) apolitiðka. merkantiliðka visuomenës dalis.) frazë ið „Laiðkø draugams“ (Epistularum ad familiares. Posakiu tapæs O. 1721–1764). Cuneus cuneum trudit) sakoma. Posakio autorë – amerikieèiø raðytoja G.nuotr. maþdaug. Posakio autorë – Þana Antuanetë Puason (JeanneAntoinette Poisson). daþnai keièiantis savo paþiûras ir narystæ partijose. filosofo ir oratoriaus Cicerono (Marcus Tullius Cicero. Prarastoji karta (pranc. M. 12). cituodamas G. Romane vaizduojamas provincialo vaikino. XX a. 1710–1774. 1874– 1946). e. prarastoji karta yra kare dalyvavæs jaunimas – iððvaistæs geriausius savo metus þudynëms ir smurtui. après nous. 1880–1964) raðytojas E. 113 Politinis lavonas susikompromitavæs ar sukompromituotas politikas.y. Dail. t. Natyras (Jean Prancûzijos kariuomenës pralaimëjimo Marc Nattier. nebeturintis perspektyvø tæsti politinës karjeros. A. valdë nuo 1715) favoritë nuo 1745 m. arba kitaip – markizë de Pompadur (marquise de Pompadour. dvasinæ meilæ. gali bûti tiesa. prisitaikyti prie jos. Politinë prostitutë politikas. Kamenevà su G. Hemingvëjus (Ernest He. kai kokios nors veiklos rezultatus ketinama panaikinti tais paèiais bûdais. Zinovjevu dël jø straipsnio menðevikø laikraðtyje Íîâàÿ æèçíü. pradþioje buvæs bûdingas Rusijos socialdemokratinei.). Pleiðtas pleiðtà varo (lot. Stein (Gertrude Stein. negalvojant nei apie ávaizdá istorijoje. V. ~27–66) kûrybos (Satiricon. skeliant pliauskà) galima stumti toliau kitu pleiðtu. K. 1685 prûsams Rosbacho mûðyje (1757). nepatriotiðka. kuriais jie buvo pasiekti. guosdama karaliø po retas (fragm. Ðiuos Þ. taèiau ne visa. Puason portþodþius ji pasakius. Prarastos iliuzijos (pranc. Stein posaká kaip romano epigrafà: Visi jûs – prarastoji karta. Plius minus (lot. 1899–1961) romane „Fiesta (Saulë taipogi teka)“ (1926). Popierius viskà pakenèia (lot. Gali bûti parafrazë ið Gyvasis lavonas (þr. Po mûsø (manæs) nors ir tvanas (pranc. 1799–1850) trilogijos (1837–1843) pavadinimas. Posakis paimtas ið buities – ástrigusá pleiðtà (pvz. Posakis. vëliau bolðevikinei publicistikai. apibûdindamas bendraþygius S. Posaká vëliau iðpopuliarino filmas „Leninas spalyje“ (1937). likimas ir puoselëtø lûkesèiø netektis. atvykusio á Paryþiø ir svajojusio tapti garsiu poetu. LII). Au reste. Stein. angl. kas paraðyta. Les illusions perdues) neiðsipildþiusios viltys. m. Perfrazuota romënø politiko. mingway. Epistula non erubescit ‘laiðkas nerausta’) raðyti galima viskà. taèiau tarp vyro ir jaunuolio. dvasinio groþio paþinimà. Pasak raðytojos. 114 . 106–43 pr. nusivylimas kuo nors.

kurio plunksnomis toji puoðusis. skatinimas bûti veikliems. Prokrustà nuþudæs Tesëjas. Dail. kai carinë valdþia ëmësi bajorystës revizijos ir tikrieji bei apsimetëliai bajorai stengësi dokumentiðkai jà árodyti. Óòå÷êà ìîçãî⠑t. mite Prokrustas buvæs milþinas Tesëjas ir Prokrustas. kuri jam buvusi per trumpa. m.). plëðikas. 8). Dþ. tykodamas kà praryti“ (1 Pt 5. Brain drain ‘smegenø nutekëjimas’. pavartojæs já poemoje „Mûzarionas. Prieðas nesnaudþia ironiðkas perspëjimas tiems. paguldæs plëðikà á jo paties lovà. á kuriuos per jëgà kas nors spraudþiama. e. m. 1768). plg. kai per smulkmenas nematoma esmës. mokslininkø emigracija. –50) pasakëèios apie iðdidþià kuosà ir povà. Vylando portretas (fragm. Londonas K. Panaðø laikotarpá dabar patiria posovietinës ðalys (tarp jø ir Lietuva). Den Wald vor lauter Baumen nicht sehen) sakoma. nei vëliau kuosos. Lietuvoje. Protëviø ðauksmas (angl. arba gracijø filosofija“ (Musarion oder die Philosophie der Grazien.’) specialistø. tiek buities sàlygos bei atlyginimai buvo kur kas geresni nei karo nualintoje Europoje. Posakis kilæs ið amerikieèiø raðytojo Dþ. 1780 –1820). Prosit! ‘tegul eina á gera’) linkëjimas uþgeriant. kas turi varþovø ar konkurentø. Vylandas (Christoph Martin Wieland. Pieðinys antikinëje amforoje (VI a. atitinka lietuviø á sveikatà! Taip sakydavo uþgerdami romënai. – iðtempdavæs. Ið lotynø kalbos ðis ritualinis vaiðiø þodis paplito kitose Europos kalbose. Pasakëèios siuþeto autoriumi Fedras nurodo Ezopà. Posakis turëjo pradinæ dokumentø vertinimo reikðmæ. taèiau jos nepriëmæ nei povai.Prasti (Blogi) popieriai apie nepalankià kieno situacijà. kad Vylandas já perfrazavæs ið vokieèiø poeto F. kam lova bûdavusi per trumpa. Hagedorno (Friedrich von Hagedorn. Perfazuota ið apaðtalo Petro pamokymø. 1708–1754) eilëraðèio „Horacijus“. blogus reikalus. Gr. kur tiek darbo. nukirsdavæs kojas. rus. Puoðtis svetimomis plunksnomis (lot. padëtá. jei bajorystës dokumentai bûdavæ nepakankami ar iðaiðkëdavusi jø klastotë. 1733– 1813). nusiþiûrëto ið rusiðko vertimo Çîâ ïðåäêîâ. e. juos savintis ir jais didþiuotis. ëmë keltis gyventi á karo nepaliestas JAV. Prozit! (lot. Kitur nurodoma. Posakis atsirado po II pasaulinio karo. Posakis ið romënø raðytojo Fedro (Phaedrus. kai daug inþinieriø ir mokslininkø. Jagemanas (Ferdinand Jagemann. 116 115 . The Call of the Wild ‘gamtos ðauksmas’) pagrindiniai instinktai. ypaè britø. pasàmonë. budëkite! Jûsø prieðas velnias kaip riaumojantis liûtas slankioja aplinkui. pr. Gloriari alienis bonis ‘girtis svetimomis gërybëmis’) dangstytis svetima ðlove ar nuopelnais. atsakymas bûdavæs Reprosit! ‘jums irgi’. kad numarintø kanèiose: tiems. Prokrusto lova dirbtinë norma. tuos. Posakis galëjo atsirasti XIX a.: „Bûkite blaivûs. prisiviliodavæs keliautojus ir guldydavæs juos á lovà tam. kam per ilga. 1876– 1916) apysakos lietuviðko pavadinimo. F. Posakio autorius – vokieèiø poetas K. Londono (Jack London. Pro medþius miðko nemato (vok. Protø nutekëjimas (angl. rëmai.). ið kuriø specialistai emigruoja á Vakarø Europà. 15 pr. p.

paraðytas 1832 m. m. Kentëjo ir niekuo dëti. e. Ranka rankà plauna (lot. fon Rochau (August Ludwig von Rochau. „septynios damos ir trys jauni vyriðkiai“ su savo tarnaitëmis ir tarnais nusprendþia pasitraukti á atokesnæ vietà uþmiestyje ir linksmai leisdami laikà pralaukti. eretikø) persekiojimà.: „Nepaliksi gyvos kerëtojos“ (Ið 22. Bokaèo (Giovanni Boccaccio. reèiau – kitaip nuþudomas. bûdavo sudeginamas ant lauþo.. politiniø) persekiojimas. rus. Îõîòà íà âåäüì) 1. pradþioje Rusijos Dûmoje. kitaminèiø (ppr. 1903–1950) knygoje „Katalonijai pagerbti“ (Homeage to Catalonia. Termino autorius – vokieèiø þurnalistas ir politikas A. Puðkinas (Àëåêñàíäð Ïóøêèí. daugiausia moterys. Posakis atsirado XX a. ~1313–1375) knygos „Dekameronas“. Manus manum lavat) apie abipusæ paramà ar pagalbà. Posakis atsirado Renesanso laikais. Senekos paimtas ið gyvosios kalbos. Posakio autorius – rusø poetas A. 1938). Todël Dûmos opozicija ieðmininkais praminusi smulkius pareigûnus. Atpirkimo oþys. 1810– 1873). raganiais. Eric Arthur Blair. kai tikrieji kaltininkai yra vadovai. Witch-hunt. dar plg. kuriems vyriausybë suversdavusi visà kaltæ dël esanèios netvarkos. ~4 pr. dramaturgas ir politikas Seneka Jaunasis (Lucius Annaeus Seneca. Raganø medþioklë (angl. ðnipinëjimu TSRS naudai (kas tam tikrais atvejais pasitvirtino). epizodà su Sauliumi 1 Sam 28. Dþ. Posakis gali bûti ir bendro indoeuropietiðkojo folkloro paveldas. Bokaèas puota. 7–9). atsiþvelgiant tik á dabarties realijas ir interesus. Uþraðyto posakio autorius – romënø filosofas. Susidorojimo su ragana teisëtumas nurodomas jau Senajame Testamente. 1853 m. kaltë ppr. Pati sàvoka galëjo atsirasti ið italø raðytojo Dþ. aiðkiaregiø ar religiniø kitaminèiø (vad. ðëtono sàjungininkais. vykdoma be istorinio konteksto. 1816). Politine reikðme ðá posaká bene pirmasis pavartojo anglø raðytojas Dþ. 18. Dar plg. þmogus ppr. kai JAV prasidëjo komunistø demaskavimo ir persekiojimo procesai. siauèiant marui Florencijoje. Orvelas (tikroji pavardë – E. Tiriant geleþinkelio katastrofø prieþastis tuometinëje Rusijoje. pagal ðkotø poeto Dþ.–65) (Apocolocyntosis. Orvelo metafora labai paplito 1950–1954 m. Die Realpolitik) politika. Dar plg. plg. Ïèð âî âðåìÿ ÷óìû) nerûpestingas.Puota maro metu (rus. Procesuose átariamieji buvo kaltinami antiamerikietiðka veikla. Realioji politika (vok. taèiau raganavimu apkaltinti ir fizinio tardymo neiðtvëræ þmonës. iðleidæs knygà pavadinimu „Realiosios poli118 . bûdavo suverèiama ieðmininkui. Rasti ieðmininkà (rus. 1908–1957). Makarèio (Joseph Raymond McCarthy. „Árodþius“ raganavimà. taip pavadinæs dramatiðkas scenas. inicijuoti senatoriaus Dþ. Baltazaro Dþ. apðaukusi juos raganomis. 1799–1837). 2. Aktyviausias raganø procesø laikotarpis buvo 1400–1700 m. þolininkø. Íàéòè ñòðåëî÷íèêà) suversti kaltæ dël ko nors eiliniam darbuotojui. kurioje ispanø komunistø kovà su trockininkais jis pavadinæs beprasmiðka raganø medþiokle. ne laiku ar ne taip perjungusiam bëgius. kai Europoje baþnyèia itin suaktyvino þyniuoniø. 3. Mozës suraðytame kodekse. pastangos iðsiaiðkinti praeityje nusikaltusius þmones. o raganø procesø iðtakos siekia senovës Egipto ir Babilono 117 laikø teisynà. kurios pradþioje pasakojama. Bleiras) (George Orwell. 1785–1854) poemà „Maro miestas“ (The city of the plague and other poems. 9). linksmas gyvenimas visuotinës suirutës ar karo metu. kol epidemija nurims. kaip. Vilsono (John Wilson.

1954. 1930. kanclerë 2005–). o baigia karjeristai. kurià atliko jo buvæ bendraþygiai. g. angewendet an den politischen Zuständen von Deutschland). iðskirtinës iðvaizdos ar elgesio þmogus. jakobinai savo iðleistais dekretais pradëjo „didájá terorà“. P. Krono analogas) rydavæs savo naujagimius. Nyèë (Friedrich Wilhelm Nietzsche. Ðiais laikais terminas padaþnëjo irgi Vokietijos vadovø kalbose. Esse oportet ut vivas. prez. kiti kancleriai – apie iðskirtinai gerus Vokietijos santykius su Rusija B. Kolis já vartojo kalbëdamas apie Vokietijos suvienijimà. Venera prieðais veidrodá (fragm. Flamandø dailininko P. 165–166). pradedant kancleriu H. la Révolution comme Saturne dévore ses enfants. Revolution eats its own children) po kiekvienos revoliucijos. g. non vivere ut edas). prasideda revoliucionieriø tarpusavio kivirèiai. Aliuzija á romënø mitologijà. Reikia valgyti. moterys – putlios. Rara avis) retos.1931–2007. kad gyventum. kancleris 1862–1890) politinæ veiklà. jog revoliucijà pradeda idealistai. 120 . Grundregeln von Realpolitik. nukreiptà prieð „liaudies prieðus“. sunkokos. bûti arogantiðkam. pataikavimo ar baimës þenklas. ~35–~100) darbo „Iðkalbos mokymas“ (Institutio Oratoria. perversmo. fon Rochau já vartojæs. pratæsia kriminalistai. Posakis ið romënø retorikos mokytojo Kvintiliano (Marcus Fabius Quintilianus. H.). 1794 m. ~ 50/65 – ~ 127). puikuotis. Riesti nosá didþiuotis. reformos ar valdþios kaitos ppr. Putino (Âëàäèìèð Ïóòèí. 1991–1999) ir V. Terminà iðpopuliarino vokieèiø filosofas F. 1844–1900). 119 Revoliucija (kaip Saturnas) ryja savo vaikus (pranc.tikos principai ir jø taikymas Vokietijos politinëmis sàlygomis“ (vok. Posakio autorius – romënø poetas Juvenalis (Decimus Iunius Iuvenalis. Koliu (Helmut Josef Michael Kohl. per kuriuos nukenèia dalis jos vykdytojø. kad tie uþaugæ jo nenuverstø. Viduramþiais buvo paplitæs posakis: Ver us amicus rara avis (‘geras draugas – retenybë’). Dantonas (Georges Jacques Danton. g. Rubenso (Peter Paul Rubens. VI. nes kritikavo terorà ir buvo paliaubø su Prancûzijos kaimynëmis ðalininkas. 95). Retas paukðtis (lot. 1952. „Satyrose“ raðæs: „Paukðtë reta ðiuos kraðtuos. Posakio autorius – Didþiosios prancûzø revoliucijos (1789–1794) vienas ið vadovø Þ. o ne gyventi. raumeningi. prez. Rubensas. 2000–2008) valdymo laikotarpiu. tuo tarpu galvos nuleidimas ir gûþimasis yra nusiþeminimo. 1815–1895. kancleris 1982–1998) ir baigiant A. – / kas pakæsti galës tokià þmonà – dorybiø skrynelæ!“ (Juvenalis. Rubenso moteris apie apkûnià moterá. daþnai A. Dantonas. angl. Jelcino (Áîðèñ Åëüöèí. bijodamas. Merkel (Angela Dorothea Merkel. apibûdindamas kanclerio O. kur titanas Saturnas (gr. Dantonui priskiriama ir mintis. Þmoniø ir daugelio gyvûnø elgsenoje pakelta galva rûðies bûryje yra pranaðumo rodymas (optiðkai padidinamas ûgis). Þ. pasakæs taip prieð savo egzekucijà. 1577–1640) paveiksluose nuogi þmoniø kûnai vaizduojami barokui bûdinga maniera: vyrai – tvirti. kad valgytum (lot. Dantonas 1794). panaði á juodàjà gulbæ. fon Bismarko (Otto Eduard Leopold von Bismarck. kuriuo buvo apðauktas ir Þ. 1759– Þ.

: „bet Vieðpaties dalis yra jo tauta. Apglëbë já. Vëliau ðià pasakëèià iðpopuliarino kiti autoriai. I. kad vynuogës esà dar rûgðèios. Posakio ðaltinis – Naujasis Testamentas. karalius tarë: ‘Padalykite gyvàjá vaikà á dvi dalis. kuriai ið jø priklausàs kûdikis. – jis tarë. Óìîì Ðîññèþ íå ïîíÿòü) sakoma kalbant apie Rusijos valdþios ar visuomenës keistenybes. 1866 m. galop nueina ðalin. Pasak Senojo Testamento. turintis valdþià ugniai. Krylovas (Èâàí Êðûëîâ. m. tarp jø ir Fedras (Phaedrus. netobulybes. motyvuojant tikrais ar tariamais prekës trûkumais ar kelionës sunkumais. bet ana slapta juos sukeitusi. – duoti jai gyvàjá vaikà! Tik jo neuþmuðkite!’ O kita reikalavo: ‘Tenebûna nei mano. Karalius tad ásakë: ‘Atneðkite man kalavijà’. Tiutèevas (Ôåäîð Òþò÷åâ. 121 Saliamoniðkas sprendimas greitas ir iðmintingas problemos sprendimas. o mano sûnus – gyvasis`’. plg. 23–27). Steinbekas (John Ernst Steinbeck. toji moteris apkaltinusi gyvojo kûdikio motinà vaiko vagyste: esà miræs anos kûdikis. jos ypatingas bûdas – Rusija galima tik tikëti’).). degdama meile savo sûnui. kad ðis iðspræstø ginèà. kai negalëjimas ko nors ásigyti ar kur nuvykti ir pan. ‘Praðyèiau. Rusijos protu nesuprasi (rus. Posakio autorius – rusø poetas ir diplomatas F. Atneðus karaliui kalavijà. kuris gali iðsilieti prieð tuos. negalëdama pasiekti aukðtai auganèiø vynuogiø. bendru arðinu neiðmatuosi. Perfazuotas posakis ið Senojo Testamento. Dþ. „Tada karalius tarë: ‘Viena sako: `Ðis yra mano sûnus – gyvasis`. Aleksandrovskis (Ñòåïàí Àëåêñàíäðîâñêèé. Saugoti kaip savo aká stropiai kà saugoti ir priþiûrëti. Posakis paimtas ið Ezopo (A…swpoj. 1803– 1873). taèiau vienos jø kûdikis netrukus nugultas mirë. pas þydø karaliø Saliamonà kartà atëjusios dvi moterys. Aesopus. duokite pusæ vienai ir pusæ kitai’. kas já iðprovokavo. In patria natus non est propheta vocatus) á uþsienieèiø þodþius ar patarimus 122 .: „Ir dar vienas angelas iðëjo nuo aukuro. Jis didþiu balsu suðuko turinèiajam aðtrø pjautuvà: ‘Paleisk darban savo aðtrøjá pjautuvà ir nurink þemës vynmedþio kekes. – o kita sako: `Tai netiesa! Tavo sûnus yra negyvasis.Rûgðèios (Þalios) vynuogës þmogaus elgesys. Steinbekas F. neprinokusios. maldavo karaliaus. Padalykite!’ Tada karalius atsakë: ‘Atiduokite pirmajai gyvàjá berniukà. pr. kurioje lapë. ir supylë vynuoges á didájá Dievo rûstybës spaustuvà“ (Apr 14.) pasakëèios „Lapë ir vynuogës“. / Àðøèíîì îáùèì íå èçìåðèòü: / Ó íåé îñîáåííàÿ ñòàòü — /  Ðîññèþ ìîæíî òîëüêî âåðèòü (‘protu Rusijos nesuprasi. 1902–1968). e. Dail. 18–19). ramindama save. nei tavo. kurios sûnus buvo gyvasis berniukas. pavadinæs taip vienà ið savo romanø (The Grapes of Wrath. – neuþmuðkite jo! Ji yra jo motina’“ (1 Kar 3. plg. 1768–1844). Jokûbas yra jo paveldas. e. mano vieðpatie! – ji ðaukë. Jis rado já dykumoje – tyruose vaitojanèios dykumos. Tiutèevo portretas (fragm. Tada angelas numetë savo pjautuvà þemën ir nuskynë þemës vynmedá. 9–10). 15 pr. VI a. Mat jos gimdþiusios beveik vienu metu. pakeièiamas atsisakymu tai daryti. 1842– 1906). m. áproèius ir paproèius. paskelbæs toká ketureilá: Óìîì Ðîññèþ íå ïîíÿòü. Rûstybës kekës bræstantis konfliktas ar pyktis. nes uogos jau prisirpo’. Savam kraðte pranaðu nebûsi (lot. saugojo já kaip savo akies lëliukæ“ (Ást 32. Moteris. 1939). S.–50). Posaká iðpopuliarino amerikieèiø raðytojas Dþ. rûpinosi juo.

Pasibaigus kontraktui su Hanteriu. Labor Sisyphus) beprasmis. 3. Dzeuso ásakymu karo dievas Arëjas Tanatà iðlaisvinæs. oratorius ir valstybës veikëjas Ciceronas (Marcus Tulius Cicero. kad ðie pakëlæ tauræ „uþ laisvæ“. jiedu vedë seseris Jeits (Yates): Èangas – Adelaidà. Gastrolës taip iðpopuliarino È. Ðá posaká jis pavartojo straipsnyje „Uþmirðtieji kaliniai“. broliai jas lankydavo. suaugæ krûtinkauliais. kad ðis pasidarë bendrinis. brolius pastebëjo britø komersantas R. sëdëdami [tai] darykime’ (Brutus 24). kuria nors kûno vieta suaugæ ar bendrà kûno dalá turintys dvyniai. labai panaðios iðvaizdos þmonës. Eng Bunker.). 2. Hanteris (Robert Hunter) ir ëmë veþioti po pasaulá kaip mokamà atrakcionà. Vëliau ðià tiesà patvirtino pranaðo Mahometo iðvijimas ið jo gimtosios Mekos 622 m. Dvyniai miræ tà paèià dienà su trijø valandø skirtumu – pirma Èangas. (taip pat 1945–1949) vadintas dabartinis Tailandas. Ðiaurës Karolina). Benensonas piktinosi dviejø portugalø studentø nuteisimu 7 metams uþ tai. Posakio autorius – romënø raðytojas. liepa). vëjø karaliaus Ajolo sûnus Sizifas. labai artimi draugai. rodydami save patys. Prisoners of conscience) asmenys. praleisdami po tris dienas kiekvienos ið jø namuose. tarp jø ir Tarybø Sàjungoje. Pasak gr. nes taip esà patogiau. o Engas – Sarà Anà. Sàþinës kaliniai (angl.atsiþvelgiama labiau nei á saviðkiø. o Sizifas buvæs nu124 . Siamu iki 1929 m. mito. Straipsnyje P. broliai pelnësi. si videtur. nuteisti uþ politines paþiûras ar religinius ásitikinimus. broliai nusprendë pasilikti ðiame jiems patikusiame mieste ir priimti JAV pilietybæ. o Engas su Sara – 12 vaikø. m. 1839 m.. iðspausdintame 1961 05 28 britø laikraðtyje The Observer. Korinto miesto ákûrëjas. e. per visà pasaulá nuaidi ðauksmas. 54). Sizifo darbas (lot. nebent savo tëviðkëje ir savo namuose“ (Mt 13. kuriuos jungusi kremzlë. Posakio autorius – anglø teisininkas P. Netrukus P. Benensonas (Peter Benenson. organizacijos „Amnesty International“ ákûrëjas (1961 m. pavartojæs já neakivaizdinei diskusijai su Brutu: sed quo facilius sermo explicetur. klasta sukaustæs pas já atëjusá mirties dievà Tanatà. kurio sveikata buvo pradëjusi ðlyti. paskui Engas. Daugelyje religijø tikima. Sedentes agamus) kvietimas kà iðsiaiðkinti ar padiskutuoti sëdint. Ilgainiui seserys susipyko ir ásikûrë atokiai viena nuo kitos. 1811–1874). 1843 m. nesibaigiantis ir rezultatø neduodantis darbas. Bankeriai pavadinimà Siamo dvyniai. Sëskim ir pakalbëkim! (lot. Siamo dvyniais pirmiausia buvo pavadinti Siame gimæ kinai 123 broliai Èangas (‘kairysis’) ir Engas (‘deðinysis’) Bankeriai (Chang Bunker. 106–43 pr. 1829 m. jei tinka. ir E. vieðëdami Vilkesbore (JAV. todël þmonës nustojæ mirti ir buvusi paþeista harmonija. Naujajame Testamente Kristus pasakæs: „Niekur pranaðas nebûna be pagarbos. Sielos ðauksmas nesuvaidinta stipriø jausmø iðraiðka. Èangas su Adelaida susilaukë 10. sedentes. 1921–2005). taèiau þmogaus ausis jo nesugebanti iðgirsti. Benensonas ðiuo terminu pradëti vadinti politiniai kaliniai visose nedemokratinëse ðalyse. kad sielai paliekant kûnà. neperskiriami. Siamo dvyniai 1. agamus (‘kad kalba geriau klostytøsi.

taèiau ið ten jis apgaule iðtrûkæs. pavartojæs ðios reikðmës posaká. Buvo priimta manyti. 1813–1883) opera tokiu pavadinimu (1848). 1423–1483. kad legenda atsirado XV–XVI a. þmogus.. Prudonas (Pierre-Joseph Proudhon. kad valdytum’. 1469– 1524) ekspedicija á Indijà (1497). m.gabentas á mirusiøjø karalystæ Hadà. ðtabo virðininkas P. 125 Skrajojantis olandas (angl. Prudonas ið teisingumo!“(III sk. pr. Dolchstoss) klastingas. didelës audros metu prisiekusá þûtbût apiplaukti kyðulá. Lotyniðkà posaká iðpopuliarinæs prancûzø ekonomistas ir filosofas P. kad toks buvæs sen. didþiøjø geografiniø atradimø laikais. Laureatas. Posakio autorius – vokieèiø feldmarðalas ir gen. skaldyk. apiplaukusiu Gerosios Vilties ragà Pietø Afrikoje. Romos vidaus politikos devizas. ir mulkinsi þmones. neturinèius titulø.) pavartojæs já savo „Elegijose“ (Liber II. ðlovæ. 1840). nors tam sugaiðtø visà amþinybæ. Skaldyk ir valdyk! (lot. soc. Snob) prasèiokas. fon Hindenburgas (Paul Ludwig Hans Anton von Beneckendorff und von Hindenburg. Uþ apgavystes Dzeusas Sizifà nubaudæs amþinu ir beprasmiu darbu: Sizifas Hade turás ridenti á kalnà didþiulá akmená. kad þodis kilæs ið santrumpos s. taèiau uþritintas ðis kaskart nurieda atgal á pakalnæ. Divide et impera) apie pavaldiniø. kuria anglø aristokratai sveèiø sàraðuose esà paþymëdavæ asmenis. Spëjama. Flying Dutchman) 1. didelis kelioniø mëgëjas. Smûgis á nugarà (vok. nors niekur neuþraðytas. pelnyti pripaþinimà. Posaká ypaè iðpopuliarino R. plaukiojantis jûroje be águlos. nob. Manoma. gale (ðkotiðkasis variantas snab) ir reiðkæs batsiuvá ar jo pameistrá. kad kirðintojui bûtø lengviau jomis manipuliuoti. 1847–1934). ir galësi ásakinëti. 17. kurios metu jis tapo pirmuoju europieèiu. valdë 1461–1483). grupiø ar valstybiø kirðinimà. § 5). Pirmasis. sine nobilitate ‘be aukðtos kilmës’). e. buvo intrigomis garsëjæs Prancûzijos karalius Liudvikas XI (Louis XI.). 1809–1865) knygoje „Kas yra nuosavybë?“ (Qu’est ce que la propriété?. privertusià Vokietijà kapituliuoti I pasauliniame kare (1918 11 11). kurioje jis ironizuoja: „Divide et impera – skaldyk. Skinti laurus pasiekti dideliø laimëjimø. pasakæs diviser pour regner ‘skaldyk. plg. turintis turtingà buitá. o pagrindà jai galëjusi duoti didelë tuometinë olandø konkurencija su kitomis jûrinëmis valstybëmis. Vokietijos Lapkrièio revoliucijà. apibûdinæs taip 1918 m. Antikinë amfora (VI a. temdysi jiems protà.. m. bet skurdø intelektà bei dvasiná pasaulá. tyèiosies P. Snobas (angl. Vagnerio (Richard Wagner. Posakio autoriumi laikomas romënø poetas Propercijus (Sextus Aurelius Propertius. pabrëþtinai pretenduojantis á rafinuotà skoná ir manieras. Taèiau pirmà kartà þodis snob britø raðtuose pasirodæs XVIII a. ~50–~15 pr. skaldyk. Maþdaug tuo pat metu ðiuo þodþiu Kembridþo 126 . 20). Posakis kilo ið legendos apie olandø kapitonà. (lot. 2. Persefonës priþiûrimas Sizifas Hade. Dievas iðgirdæs ðiuos þodþius ir nubaudæs já uþ iðdidumà – kapitonas pasmerktas 1000 metø (kitame variante – iki Paskutiniojo teismo) klajoti po jûras ir niekada nepasiekti kranto. vaiduoklis laivas. netikëtas prieðiðkas poelgis. taip pat portugalo Vasko da Gamos (Vasco de Gama. e. ir turtësi.

Posakis atsirado XI a. kai Henrikas Burgundietis (Henrik af Burgund. L. 1515–1586). e. XIX a. plg. Der Zitatenschatz des Deutschen Volkes (1864). „Odisëjà“: „Kreipësi meiliai á já ir sakë þodþiais sparnuotais“ (II. Bejerotas dalyvavæs ákaitø iðlaisvinimo operacijoje kaip policijos pagalbininkas. 127 Statyti oro pilis (pranc. iðbuvæ su plëðikais 6 dienas ir bandæ juos uþstoti per sulaikymo operacijà bei po jos. galima nejuèiom pasmerkti ir teigiamas ar esmines reikalo puses. apibûdinant socialiná kontrastà. Kurtizanë yra aukðtuomenës nario iðlaikoma meiluþë. tarnaudamas Leono ir Kastilijos (ðiaurës vakarø Pirënai) karaliui Alfonsui VI (Alfonso VI. Sparnuoti þodþiai (vok. pradþioje þodþio reikðmë susiaurëjo: juo vadinti þemesnio socialinio sluoksnio atstovai – tiek þinantys savo padëtá ir susitaikæ su ja. valdë 1065–1109). Geflügelte Worte. ðio þodþio kilmës aiðkinimas minëtàja lotyniðkàja santrumpa gali bûti liaudies etimologijos pavyzdys. rus.. Homerus. 1921–1988). jog beatodairiðkai kà kritikuojant ar neigiant. Êðûëàòûå ñëîâà). Apiplëðimo metu ákaitais tapo banko darbuotojai. Psichologiðkai ðis sindromas grindþiamas savisaugos instinktu. 1799– 1850) romano pavadinimo „Kurtizaniø spindesys ir skurdas“ (Splendeurs et misères des courtisanes. Statyti ant smëlio pradëti kà be patikimo pagrindo. vartojæs bûdvardá sparnuotas kaip daþnà epitetà.). Posakio autoriumi laikomas sen. gr..studentai metaforiðkai ëmæ vadinti visus nestudentus. Termino autorius – ðvedø kriminologas ir psichiatras N. Su vandeniu iðpilti ir vaikà (vok. 269). pasistaèiusá namà ant smëlio“. Batir des chateaux en Espagne ‘statyti pilis Ispanijoje’) apie tuðèias svajones ar nerealius projektus./ auklë miela Euriklëja pravirko / Ir. Dar vëliau þodþiu snob pradëti vadinti tik minëtieji beþdþioniautojai. LiuM. Biuchmanas (George Büchmann.. 1822–1884). 1095 m. Kadangi tas statymas buvo tik svajonëse. Spindesys ir skurdas (pranc. Splendeurs et misères) sakoma. kai 1973 m. Spëjama. ~1070–1112). Kiti karo vadai ëmæ svajoti pasekti Henriko pavyzdþiu ir gauti tokiø pat dovanø. Dail. 1040–1109. angl. Amþininkai pradëjæ ðaipytis ið kareivø svajoniø ir ëmæ jas vadinti „piliø statymu Ispanijoje“. m. netrukus paèias tokias pilis praminë oro pilimis. 8 a. Lk 6. pavadintà Geflügelte Worte. kurià pavartojæs katalikybës reformatorius M.. kad posakis galëjæs bûti vokieèiø liaudies patarlë. Terminas atsirado po to. Dabartine reikðme ðá junginá pirmasis pavartojo vokieèiø filologas G. kurá netrukus nuplovë liûtys (Mt 7. Posakis paimtas ið prancûzø raðytojo O. 26–27. nepriklausomai nuo jø kilmës ar turto.). 128 . Ið Kristaus palyginimo apie „paikà þmogø. Tose þemëse Henrikas Burgundietis pasistatæs puikias pilis. Bejerotas (Nils Bejerot. jam tarë þodþiais sparnuotais“ (II. Daugelyje Europos kalbø paplitæ ppr. 49). Kranachas Jaunesnysis (Lucas Cranach der Jüngere. uþ kà karalius dovanojæs jam þemiø Ispanijoje. literatûrinës kilmës aforizmai ar publicistiniai ðtampai. rugpjûtá Stokholme buvo apiplëðtas bankas „Kreditbanken“. iðleidæs posakiø rinkiná. kalbà ir estetiná skoná. poetas Homeras (“Omhroj. Stokholmo sindromas ákaitø simpatijos teroristams ar net emocinis solidarizavimasis su jais. Liuterio portretas (fragm. 1847). de Balzako (Honoré de Balzac. tiek beþdþioniaujantys aukðtesniojo sluoksnio manieras. pasiekë didelæ pergalæ prieð maurus. Das Kind mit dem Bade ausschutten) perspëjimas. pr. N. arba: „/. 361–362). atsidusus giliai. Winged words. kurti nepagrástus planus.

1878 m. 1606–1669). kuris „Kartà /…/ tarë tëvui: ‘Tëve. de Kubertenas (Pierre de Coubertin. kur jis teigæs kiek kitaip. Posaká iðpopuliarino prancûzø raðytojas O. taikæs já Austrijai. Ðiuos þodþius jis pasakæs 1908 m. nutraukti agresijà prieð kità ðalá ir pan. rus. susitraukiantá. Ðûká iðpopuliarino Didþiosios Britanijos premjeras V. Tëvas padalijo sûnums turtà. 1799–1850). svieto lygintojas“ (1907). de Kubertenas Olimpiniø þaidyniø ðûkiu. turinti tam tikrà raðtà ir daþyta þaliai (pranc. buvo praþuvæs ir atsirado’ (Lk 15. / kad sveikame tavo kûne sveikas bûtø ir protas“ (X. ~50/ 65– ~ 127) „Satyrø“. okupavusiai Bosnijà ir Hercegovinà. guodþiant dël galimos ar patirtos nesëkmës. konkurse ar viktorinoje. dabar – ryklio ar rajos). pavadinæs taip vienà savo romanà (1830). 1809– 1898. Gladstounas (William Ewart Gladstone. romënø poeto Juvenalio (Decimus Iunius Iuvenalis. Netrukus jaunëlis. per IV Olimpiados atidarymà Londone. reikalaujant nustoti kà persekioti. klajûnas. Pavadinimas kilæs ið Kristaus pasakojimo apie jaunesnájá sûnø. Pasakojimas baigiasi sûnaus sugráþimu. chagrin ‘liûdesys’).: „patariu melsti.). 1483–1546). 1863–1937). Prodigal Son. 355–356). de Balzakas (Honoré de Balzac. Posakis gali bûti kilæs ið Sûnaus palaidûno (þr. 1880–85. Posakis paimtas ið G. Ðóêè ïðî÷ü!) sakoma. 130 Svarbu ne pergalë. Mens sana in corpore sano) nuo sveikatos priklauso ir dvasinë bûsena. LandsbergioÞemkalnio (1852–1916) dramos „Blinda. Nuo to laiko ðis posakis tapo neoficialiuoju P. atiduok man priklausanèià palikimo dalá’. Posakio autorius – prancûzø pedagogas ir istorikas P. o dalyvavimas sakoma apie dalyvavimà kokiose nors varþybose. bastûnas. Ðalin rankas! (angl. 24). kuri tarsi burtø lazdelë pildo kiekvienà savininko norà. Sûnus palaidûnas (angl. Svieto lygintojas donkichotiðkas kovotojas uþ teisingumà ar socialinæ lygybæ. nes ‘/…/ ðis mano sûnus buvo miræs ir vël atgijo. Lepeau chagrin) apie kà nors negráþtamai nykstantá. susiëmæs savo dalá.teris (Martin Luther. Tadas Blinda. Ten. Gladstounas . 12–13). Olimpiniø þaidyniø atgaivintojas (1896).) ávaizdþio. turnyre. taèiau sulig kiekvienu iðpildymu ji susitraukia. ppr. 1892–94). vienoje ið savo poleminiø kalbø pasakæs: „Negalima su neðvariu vandeniu ið vonelës iðpilti ir paties vaiko“. Perfrazuota ið 129 V. rus. atgailavimu ir tëvo atleidimu jam. ignoruojantis ryðius su tëvais ar bendruomene. iðkeliavo á tolimà ðalá. Ðagrenë yra ðiurkðèiai iðdirbta gyvulio oda (seniau ppr. Sûnaus palaidûno sugráþimas (fragm. Ðagrenës oda (pranc. palaidai gyvendamas. Hands off!. Rembrantas (Rembrandt Harmenszoon van Rijn. plg. Áëóäíûé ñûí) þmogus. 1886. arklio ar laukinio asilo. Sveikame kûne sveika siela (lot. kuriame pasakojama apie stebuklingà ðagrenës skiautæ. ðvaistûnas. iðeikvojo savo lobᓠ(Lk 15. Dar þr. premjeras 1868–74. Dail. Svieto perëjûnas kas daþnai keièia gyvenamàjà vietà ir darbà.

Bleiras) (George Orwell. raðytojo Ezopo (A…131 swpoj. TSRS atþvilgiu ðá terminà pirmasis pavartojæs Dþ. Terminà ðaltasis karas (isp. XIX a. rus. kur tokia vyriausybë sudaroma oficialiai. joms leidþiama gulëti ant kelio vaþiuojamosios dalies ir pan. Ðviesa tunelio gale atsiradusi viltis baigti koká uþsitæsusá darbà. kaip þvejys. Ðtai kur ðuo pakastas (vok.Ðaltasis karas (angl. Opozicijai laimëjus rinkimus. kurio negalima kritikuoti.’“ (Mt 11. ðiuo pavadinimu (The Cold War) iðëjo amerikieèiø þurnalisto ir politinio apþvalgininko V. uþslëpta jø tarpusavio neapykanta. Da liegt der Hund begraben) apie kokio reiðkinio ar problemos tikràjà prieþastá. gyvenæs austrø aristokratas ir karo vadas Zigmundas Altenðteigas. Spëjama. 2. 1903–1950) 1945 m. hic iacet lepus ‘èia guli kiðkis’. taèiau gyventojai ir toliau rodæ turistams vietà. dëkingasis ðeimininkas pakasæs já ties namo siena. ðaltasis karas ideologiniu pagrindu vyko tarp socialistinio (TSRS ir jos sàjungininkiø) bei kapitalistinio bloko ðaliø. Ðuniui nugaiðus. Þiûrëdamas á jas. Esà ten XVI a. kurie sëdi prekyvietëje ir ðaukia savo draugams: ‘Mes jums grojome. Cold war. þurnalo „The Nation“ antraðtëje „Hitlerio ðaltasis karas“ (Hitler’s Cold War). kad posakis atsiradæs ið vieno vokieèiø miestelio gyventojø atsakymø smalsiems atvykëliams. mokëjæs groti fleita. syká pamëginæs grojimu iðvilioti á krantà þuvis. m. jûs tai linksmai darote“. 31–32). itin prieðiðki tarpvalstybiniai santykiai. Ðventa karvë apie þmogø. kai að lioviausi. Posakis kilæs ið sen. kvaili sutvërimai! Kai jums grojau. the Shadow Cabinet arba the Shadow Front Bench) parlamento opozicijos sudaryta alternatyvi ar „atsarginë“ vyriausybë (premjeras ir ministrai). þvejys pasakæs: „Ak jûs. Aesopus. Terminas atsiradæs Didþiojoje Britanijoje. balansuojantys ant karinio konflikto ribos. kur buvæs uþkastas garsusis ðuo. bûti valdomam. plg. o jos nariams mokama alga.. o jûs neðokote. Gali bûti ir perfrazuota ið lot. gr. „London Tribune“ iðspausdintoje esë „Tu ir atominë bomba“ (You and the Atomic Bomb). Mes giedojome raudas. o jûs nerypavote. pr. þvejys uþmetæs tinklà ir iðtraukæs já pilnà spurdanèiø þuvø. Posakis kilæs ið indø paproèio garbinti karves (nes jose ásikûnijæs dievas Viðnu). „Su kuo galëèiau palyginti ðià kartà? Ji panaði á vaikus. Ðokti pagal kieno nors dûdelæ aklai paklusti kito valiai. dalyko esmæ. taip pat Lk 7. guerra fria) pirmà kartà pavartojo XIII a. varþyti laisvës ir pan. VI a. átempti dviejø þmoniø ar visuomenës grupiø santykiai. Ðeðëlinis kabinetas (angl. Õîëîäíàÿ âîéíà) 1. 1889–1974) knyga. e. kurioje pasakojama. ant kurios pritvirtinæs lentelæ su informacija apie ðuns þygdarbá. Posakis atsiradæs po JAV prezidento 132 . raðydamas apie islamo ir krikðèionybës koegzistavimà Viduramþiø Ispanijoje. Ypaè didelë politinë ir ideologinë konfrontacija buvusi tarp TSRS ir JAV – dviejø skirtingos ideologijos supervalstybiø. Politine reikðme ðis terminas buvo pirmàkart pavartotas 1938 m.) pasakëèios „Þvejys fleitininkas“. kuriam jo ðuo kaþkada buvo iðgelbëjæs gyvybæ. Indijoje karvës nevarþomai vaikðtanèios miestø gatvëmis. Eric Arthur Blair. Kai jam tai nepavykæ. Orvelas (tikroji pavardë – E. kurios nariai oponuoja savo kolegoms. 16–17. jûs neðokot. ispanø raðytojas Don Chuanas Manuelis (Don Juan Manuel)... 1947 m. buvæ ðeðëliniai ministrai nebûtinai tampa tikraisiais ministrais. esantiems valdþioje. Ðis ezopinis motyvas pasikartoja ir Naujajame Testamente. 1946–1989 m. o dabar. pradþioje namas sudegæs. spalio 19 d. procesà ir pan. Lipmano (Walter Lippmann.

prezidentas 1961– 1963) spaudos konferencijos 1962 m. Jo galva ákliuvo á àþuolà. Tadas Blinda kovotojas uþ teisingumà ar socialinæ lygybæ. sakyèiau. Dar þr. Sipilo miesto valdovas. paraðytos pagal Lazdynø Pelëdos (Sofija Ivanauskaitë. Posaká iðpopuliarino ir sovietinis detektyvinis filmas tokiu pat pavadinimu (1974). B. Dþ. 1673–1733). mituose Tantalas. sic transit gloria mundi. Posakis atëjo ið Senojo Testamento. paþástamas ið G. jis pasakæs „Mes dar nematome tunelio pabaigos. Dzeuso sûnus. uþsienio reikalø komisaras 1918–1930). 1872–1936. pasiekti negali.. jis nei vieno. Svieto lygintojas. 134 . Taip bejëgiðkai kabantá Absalomà jo prieðai netrukus nuþudë. Sic transit gloria mundi) 1. 6). pavartojæs já praneðime Visos Rusijos Centriniam Vykdomajam Komitetui 1920 m. 2. ~1380–1471) iðleista knyga „Sekimas Kristumi“ (De imitatione Christi. ið epizodo apie Dovydo prieðininko Absalomo mirtá: „Absalomas netikëtai susidûrë su Dovydo ðalininkais. Èièerinas kad ir kokios jos bûtø“. Kenedþio (John Fitzgerald Kennedy. dabar jame ne tamsiau. Absalomas jojo ant savo mulo. nuo dievø stalo pavogæs nektaro ir ambrozijos ir drásæs visu tuo pavaiðinti savo mirtinguosius draugus. Posakio autorius – Tarybø Rusijos (nuo 1922 m. nuëjo sau“ (2 Sam 18. þodþiai. Ìèðíîå ñîñóùåñòâîâàíèå) lojalus sugyvenimas su skirtingø paþiûrø kaimynais ar valstybëmis. taip pat ið 1973 m. Ritualas atsiradæs 1402 m. o ko gero ðviesiau nei prieð metus“. Taikus sambûvis (rus. nas vaisiø ðakas. situacijà ir bûtinybæ jà keisti. Gr. Kenedis su þmona Þaklina popieþiui: ceremonijos metu triskart sudeginamas pakulø kuokðtelis ir pasakoma: Pater sancti. ~1418). G. taèiau neámanomas pasiekti. norëdamas patikrinti dievø aiðkiaregystæ. dël to. romantizuotas literatûrinis personaþas. Pikartas (Bernard Picart. ir jo mulas palindo po didþiulio àþuolo ðakø raizginiu. nei kito Dail. Taip praeina pasaulio ðlovë (lot. 1917–1963. sukurto 4 serijø Lietuvos TV filmo. sakomi áðventinamajam naujajam 133 Tarp dangaus ir þemës apie neaiðkià ar dviprasmiðkà kieno nors padëtá. Taèiau posaká iðpopuliarino vokieèio vienuolio Tomo Kempieèio (Thomas à Kempis. ant kurio jis sëdëjo. Landsbergio-Þemkalnio (1852–1916) dramos „Blinda. bet. Tantalo kanèios didþiulës kanèios ppr. jis likosi kaboti tarp dangaus ir þemës. – TSRS) uþsienio reikalø komisaras G. svieto lygintojas“ (1907). apie nuverstà valdovà. ðitaip primenant.Dþ. komentuodamas JAV karà Vietname. 9). didelá virðininkà ar posto netekusá garbëtroðkà. 1867–1926) surinktus pasakojimus. kokià menkà reikðmæ turi valdþios postas þemëje ir kad pats popieþius esàs mirtingas þmogus. Blinda (1846–1877) – þemaièiø plëðikø vadas. kur suðunkama: O quam cito transit gloria mundi! ‘o kaip greitai praeina pasaulio ðlovë!’ (Liber I. 3. kad tikslas yra arti. pavaiðinæs juos savo paties nuþudyto kûdikio mësa. Kitame mite Tantalas pavogæs Dzeuso mylimà auksiná ðuná. Uþ tokius nusikaltimus Tantalas dievø pasmerktas poþemio pasaulyje kæsti badà ir troðkulá: stovëdamas vandenyje ir matydamas virð galvos pil.Tantalo kanèios. T.: „Mûsø ðûkis – taikus sambûvis su kitomis vyriausybëmis. kurioje. Èièerinas (Ãðèãoðèé ×è÷åðèí. o mulas.

m. nes ðiuos prieðmirtinius þodþius.t o j e . e. Jums nebûtø nieko negalimo“ (Mt 17. kad bûtø galima neðaliðkai vertinti. Audiatur et altera pars) pagrindinis reikalavimas sprendþiant bet koká ginèà ar bylà. Posakio autorius – vokieèiø raðytojas F. Hammer und Amboß ‘kûjis ir priekalas’) apie situacijà. Inter arma silent musae) karo metu menas ir kûryba niekam nerûpi.) savo mokslo darbus branginæs labiau uþ gyvybæ. jis suðukæs: O nomen dulce libertatis! o ius eximium nostrae civitatis! (‘o saldus þodi – laisve! o aukðèiausioji mûsø valstybës teise!’). The end justifies the means) sakoma. romënai pirmiau. Noli tangere circulos meos!) sakoma. kai pavojus gresia ið abiejø pusiø. pasitikëjimas savimi padeda áveikti kliûtis. e. nesëkmingai bandþiusiems iðgydyti vaikà nuo somnabulizmo: „Ið tiesø sakau jums: jei turëtumëte tikëjimà kaip garstyèios grûdelá. apeliuodamas á tai. Dar þr. filosofas ir oratorius Ciceronas (Marcus Tullius Cicero. biniais árenginiais ir maðinomis buvo pridaryta daug nuostoliø miestà ðturmavusiai Romos kariuomenei. 354–430). 106–43 pr. Archimedes. 20). jûrininkai vis vien patekdavæ á kità. sëkmingai perplaukæ argonautai. Augustinas (Aurelius Augustinus. o Charibdë átraukianti laivus á sûkurá. Dar þr. Tikëjimas kalnus verèia tikëjimas savo teisumu. Perfrazuotas Cicerono (Marcus Tulius Cicero. paraðæs tokio pat pavadinimo romanà (1869).sen. Ðpilhagenas (Friedrich von Spielhagen. Posakio autorius – romënø politikas. ðeðiagalvë Scilë ryjanti pro ðalá plaukianèius jûreivius. netekæs dël to ðeðiø bendraþygiø. kurio sukonstruotais gyny. tiesa.) posakis silent enim leges inter arma ‘juk tyli ástatymai tarp ginklø’ (Pro Milone. mituose Scilë (kitur – Skila) ir Charibdë – dvi praþûtingos pabaisos Mesinos sàsiauryje tarp Sicilijos ir Apeninø. Tikslas pateisina priemones (it. Gr. 135 Lietuvoje posaká iðpopuliarino reþisieriaus Vytauto Þalakevièiaus (1930–1996) filmas tokiu pavadinimu (1972). 287–212 pr. Piktindamasis Sicilijos gubernatoriaus savivaliavimu ir vieno Romos pilieèio sumuðimu. Tarp kûjo ir priekalo (vok. jûrø nimfø padedami. 1829–1911). Tarp kûjo ir priekalo. angl.Archimedo atvaizdas sia ieðkojo. e.). Tarp Scilës ir Charibdës apie situacijà. 106–43 pr. gr. Uþëmæ Archimedo gimtuosius Sirakûzus. Perfrazuoti Kristaus þodþiai savo mokiniams. Tas saldus þodis – laisvë (lot. Posakio autorius – Ðv. m. vengdami vienos bëdos. jà áveikæs ir gráþtantis ið Trojos karo Odisëjas.Tarp ginklø mûzos tyli (lot. Ðià vietà. Ìåæäó ìîëîòîì è íàêîâàëüíåé. Dulce nomen libertatis) apie þmogaus polinká visur siekti sau laisvës. kaip nuþudyti moks. Graikijos monelininkà. ir jis persikeltø. kai kas nors kësinasi á asmens kûrinius ar vertybes. jis esà pasakæs ásiverþusiam jo þudyti romënø kariui. Tarp Scilës ir Charibdës. kuriuo jis aiðkina ástatymø nepaisymà karo metu. Il fine giustifica a mezzi. kai pavojus gresia ið abiejø pusiø. IV. Á lietuviø kalbà posakis atëjæs ið romano rusiðko vertimo. turëdamas galvoje savo brëþinius ir skaièiavimus. matematikas ir iðradëjas Archimedas (’Arcim»dhj. norint pateisinti 136 . 163). jûs tartumëte ðitam kalnui: ‘Persikelk ið èia á tenai’. plg. 11). kad ðias vertybes gubernatorius yra pamynæs (In Verrem II 5. Tik neliesk mano apskritimø! (lot. Tebûnie iðklausyta ir antroji pusë (lot. m. Sen.

Pasak Naujojo Testamento.1 5 3 6 – 1 6 0 3 ) .). 5. dove non è iudizio da reclamare. 6. 70–19 pr.’). 1650) (Âåëèêîâè÷. jog graikai pasitraukë ir paliko jiems dovanø mediná arklá. daþnai esti priverstas sulauþyti savo þodá. m. Temidë.). istorikas. contro alla religione (‘valdovas. 2. Minties (bet ne posakio) autoriumi laikomas italø politikos filosofas. contro alla carità. nepaisyti artimo meilës. prirakintas prie uolos. þmoniðkumo ir religijos. e. IP. di Titas tutte quelle cose per le quali li uomini ( Santi di Tito. Trisdeðimt sidabriniø iðdaviko honoraras. mitologijoje titanai ir titanidës buvo Gajos (Þemës) ir Urano (Dangaus) vaikai. 137 Titaniðkos pastangos didelës. norëdamas iðsaugoti valstybæ. kad posakio autorius esàs ispanas katalikø teologas jëzuitas A. sono tenuti buoni.nelegalias. XVIII. Epimetëjas. Helijas. Knygoje „Valdovas“ (Il Principe. vertimas ið: Machiavelli. nuëjo pas aukðtuosius kunigus ir tarë: „Kà man duosite./ Makiavelio portretas (fragm. Deðimt dienø trukusià kovà laimëjæs Dzeusas su savo ðalininkais. iðspausdinta 1532) jis raðo: /. nes jø á teismà nepaðauksi. 88).’) (Machiavelli. Kronas. dþiûgaudami ásitempë arklá á miestà ir ëmë ðvæsti laimingà karo baigtá. Judo sidabriniai (graðiai). o patys suvaidino iðvykimà namo. contro alla umanità. niekaip negalëdami áveikti Trojos. S. ji galëjusi bûti sukurta Makiavelio sekëjø. graikai sugalvojo ásigauti á miestà klasta: sumeistravo didþiulæ medinæ arklio formos talpà. Dabartinë formuluotë atsiradusi vëliau. Tegu tik valdovas laimi ir iðsaugo savo rankose valstybæ – ir kiekvienas visas jo priemones laikys garbingomis ir vertomis pagyrimo. paraðyta 1513. 19). pr. Gr. kadangi. muzikas ir raðytojas N. 8 a. 1589–1669). sprendþiama pagal jø rezultatus. tarp jø ir Okeanas. Facci dunque uno principe di vincere e mantenere lo stato: e’ mezzi saranno sempre iudicati onorevoli.. poþemio karalystëje. negali vadovautis visu tuo. pr. Vëliau ið titanø Krono ir Rëjos (brolio ir sesers) gimæ kiti graikø dievai. Panaðià reikðmæ turi posakis titaniðkas darbas. e da ciascuno laudati (‘apie þmoniø darbus. non può osservare Dail. Nugalëtieji titanai buvo ákalinti Tartare. nehumaniðkas ar brutalias priemones. per mantenere lo stato. sitato. klastinga ar praþûtá neðanti dovana. Trojënai. neva pavartojæs já savo veikale „Teologinës moralës knyga“ (Liber Theologiae Moralis. kuriø bûta 12. Dar þr. 1469–1527). ir erelio draskomas Prometëjas. e massime de’ principi. si guarda al fine. 14–15). e. uno principe nuovo.). Makiavelis (Niccolò di Bernardo dei Machiavelli. jeigu já iðduosiu jums?“ Tie pasiûlë trisdeðimt sidabriniø“ (Mt 26. laikantis dangaus skliautà. Rëja. Kovoje nedalyvavo Okeanas ir jo seserys titanidës. Dzeuso nubausti broliai titanai Atlantas. dël ko þmonës yra laikomi gerais. vardu Judas Iskarijotas. Judas uþ 30 sidabriniø iðdavæs Kristø: „Tuomet vienas ið Dvylikos. Yra nuomonë. daug jëgø reikalaujanèios pastangos kokiam nors tikslui pasiekti. Titanø vaikai buvo Atlantas. sendo spesso neces.) ir Vergilijaus (Publius Vergilius Maro. materialus atlygis uþ iðdavystæ. siekiant kilnaus ar visuomenei svarbaus tikslo. m. á kurià uþdarë keletà savo kariø. Eskobaras (Antonio Escobar y Mendoza. Pasak Homero (“Omhroj. ypaè naujas valdovas. tarp jø ir Dzeusas. Homerus. Prometëjas. Taip pat: e nelle azioni di tutti li uomini. pamanæ. Nepadëjo 138 . 2009. klasta. e. operare contro alla fede. m.. Pieðinys Lakonijos taurëje (VI a. 1980. Eos ir kt. Trojos arklys 1. pradëjæs kovà su titanais dël valdþios þemëje. ypaè apie valdovø.

ko negydo geleþis. Ugnimi ir kalaviju (lot. (Odisëja. bet draudþiamo. Tuðtybës mugë (angl. Dþ. 41.: þmogui bûdingos ydos yra tos. 59 pr. 1848). Bûta ir kurioziniø sutapimø. Senajame Testamente juo vadinamas Rojaus sodo Paþinimo medþio vaisius. snobizmas. XXIII. kai gráþtama prie pradiniø sàlygø. e. dar plg. þudant ir deginant. Graikijos paðto þenklas su Tro271–289. Galëjæs kilti 139 ið perfrazuoto sen. 13–267). Tiek lakûno pavardës fonetika.–17): omnia ferro ignique vastata ‘viskas geleþimi ir ugnimi nusiaubta’ (Ab urbe condita. VIII. m. tekstu susijusi patarlë Bijok danajø. Hipokratas turëjo galvoje operavimà ir þaizdos ar pûlinio prideginimà. X. gydo geleþis. Circulus vitiosus ‘ydingas ratas’) sudëtingos aplinkybës ar situacija be iðeities. gr. pr. m. II. Vanity Fair) apie visuomenæ. m. 29. dovanas neðanèiø. Pirmasis uþburto rato savokà logikoje apibrëþæs sen. filosofas Aristotelis (’Aristotšlhj. 85. Posaká kartojo ir kiti romënø autoriai. Su ðiuo kon.). Ene. oratorius ir valstybës veikëjas Ciceronas (Marcus Tulius Cicero.në þynio Laokoonto perspëjimas nepasiduoti graikø klastai. m. 17. kà reikia árodyti. prestiþo vaikymasis. ferrum sanat. dar plg. Aristoteles. quod ferrum non sanat.): ferrum flammamque metuemus ‘geleþies ir liepsnos bijokimës’ (Pro Murena. ignis sanat (‘ko negydo vaistai.mo pito (VII a. Banjanas (John Bunyan. tiek pati situacija leido þiniasklaidai ðmaikðtauti Trojos arklio tema. Bene pirmasis ðá posaká pavartojæs romënø raðytojas. gydytojo Hipokrato (`Ippokr£thj. 2005 m. XXX. Logikoje taip vadinama klaida. kai teiginys árodinëjamas tuo. e. 97). já ypaè mëgæs istorikas Livijus (Titus Livius. Ásiverþæ graikai nusiaubë Trojà. Ið ðios sàvokos kilo kompiuterininkø þargono terminas trojanas ‘kompiuterinis virusas’. 492–495. pilotuojamas V. Vëliau posaká iðpopuliarino anglø raðytojas V. Pro Flacco. 106–43 pr.).jos arklio vaizdu ant laidojiida. gr. 384–322 pr. 140 . kurá skinti ir ragauti pirmiesiems bibliniams þmonëms – Adomui ir Ievai – Dievas buvo uþdraudæs. 1628–1688). I.) posakio Quod medicamentia non sanat. gydo ugnis’). arklio viduje buvæ graikai iðlindo lauk ir atvërë Trojos vartus uþ jø jau laukusiems draugams. pvz. Lietuvoje suduþo pasiklydæs Rusijos naikintuvas SU-27. e. Ferro ignique / flammamque ‘geleþimi ir ugnimi / liepsna’) smurtu. Aristotelis Uþdraustas (Uþgintas) vaisius kas nors labai viliojanèio. 30.). kurios bûdingos þmogui. pavartojæs já alegoriniame kûrinyje „Piligrimo kelionë“ (The Pilgrim’s Progress from This World to That Which Is to Come. 12. ~460 – ~370 pr. m. Viduramþiais ir vëliau tai buvo mëgstamas krikðèionybës platintojø posakis. Banjanas iðleidæs satyriná romanà tokiu pavadinimu (Vanity Fair: A Novel without a Hero. kuriame ironiðkai vaizduojama to meto Anglijos visuomenë. Trojanovo (lakûnas iðsigelbëjo). Liber VII. Uþ draudimo sulauþymà pirmoji þmoniø pora buvusi iðvaryta ið rojaus (Pr 2. 1811–1863). e. Sulaukæ nakties. Tekerëjus (William Makepeace Thackeray. kurios prioritetai yra karjeros siekimas. Posakio autorius – anglø raðytojas Dþ. o Adomà tai padaryti prikalbinusi Ieva. Uþburtas ratas (lot. 1678). Ievà paragauti ðio vaisiaus sugundæs þaltys. 6 ir kt. IV. Pr 3). e.

c’est moi) sakoma apie diktatoriðkà. L’État.. Vatikanas Romos mieste). Prancûzijoje. valdë 1643–1715). nos. dvariðkiø pramin141 142 . kad valstybë – tai jûs. atëmë ið jo talentà ir atidavë pirmajam. 1533–1603. Lk 19. politikà. valstybës ar kolektyvo interesus tapatinantá su savaisiais. 1638–1715.Uþkasti talentà neatskleisti ar neiðnaudoti savo gabumø. kad Liudvikas XIV bûtø taip Dail.tretas (fragm. Posakio autorius – anglø raðytojas. kuriems iðkeliaudamas ðeimininkas palikæs saugoti turtà ir davæs pinigø pagal jø gabumus: vienam penkis talentus (toks svorio matas ir piniginis vienetas). laikomas Prancûzijos karalius Liudvikas XIV (Louis XIV. Posakio autoriumi ppr. savarankiðkas geografinis ar politinis darinys kurios nors ðalies teritorijoje (pvz. 12–27) Vaivorykðtinë vyriausybë (angl. o treèiasis talentà uþkasæs. Consumer society) visuomenë be dvasiniø prioritetø. Ðiuos þodþius karaliui pripaiðyti cinthe Rigaud. pavadinæs taip savo romanà (1963). 14–28. apibûdinant hugenotø (protestantø) kontroliuojamas þemes. jog stabilià vyriausybæ formuoja 4-5 partijos. susijusius su 1648 m. Imperium in Imperio) 1. Pirmieji du gautuosius pinigus paleido á apyvartà ir gavo pelnà. Rigo (Hyasakæs. aukodama tam moralines I. Liudvikas XIV pasakæs taip: Je m’en vais. 1668 m. Prancûziðkai leistas britø þurnalas Revue Britannique (1851 m. kitam – tris. pabrëþdami Liudviko XIV absoliutizmà. autokratiðkà vadovà. Klydote! Valstybë – tai að!“ Taèiau ðio Liudviko XIV porposëdþio protokole nëra në uþuomi. pagrindiná dëmesá skirianti materialinei gerovei. Vartotojiðka visuomenë (angl. valdë 1558–1603). ponai. Snou (Charles Percy Snow. Terminas atsirado XVI a. kur nuo pat nepriklausomybës pradþios (1918) në viena partija nelaimi absoliuèios daugumos. savarankiðka organizacija. o treèiam – vienà. Gráþæs ðeimininkas iðvadino treèiàjá tinginiu ir netikëliu. jau gulëdamas mirties patale. Valdþios koridoriai (angl. turinti savo infrastruktûrà ir nepaklûstanti ðalies ástatymams. Le Roi Soleil). The rainbow government) koalicinë keleto. o kartais net keliolikos skirtingø partijø vyriausybë. neramumais. 2.). 1905–1980). Ið Kristaus palyginimo apie tris tarnus. mais l’État demeurera toujours (‘að iðeinu. Ilièius È. Snou Valstybë – tai að! (pranc. neturinti kurios nors partijos absoliuèios daugumos. Valstybë valstybëje (lot. 1659 –1743). Tipiðkas pavyzdys yra Suomija. fizikas ir valstybës veikëjas È. kuriose priimami svarbûs politiniai spendimai. geguþë) posakio Valstybë – tai að autore laiko Anglijos karalienæ Elþbietà I (Elizabeth. Pavadinimas kilæs ið palyginimo su vaivorykðtës spektru. H. taèiau valstybë liks visada’). kuriuos parlamentas palaikæs. todël ten tapusi norma. tas „karaliumi saule“ (pranc. ppr. visuomenës kontrolei ir þiniasklaidai neprieinamas valdþios sferas. Po to karalius iðtaræs garsiàjà frazæ: „Jûs manëte. galëjo istorikai ir biografai. The Corridors of Power) apie uþdaras. jis esà atëjæs á parlamento posëdá ir iðplëðæs ið protokolø knygos lapus. daugiausia uþdirbusiam (Mt 25. Apie valstybæ.

rus. Aesopus. ir padarë. tik viltis nepalieka þmogaus net mirðtanèio’) (Disticha Catonis. Posakio autorius – vokieèiø filosofas F. kurie ateina pas jus aviø kailyje. „Sergëkitës netikrø pranaðø. Ruzveltas (Theodore Roosevelt.) posakis: Spem retine. 1844– 1900).vertybes. uþ kurios jie klusniai leidþiasi vedþiojami. ppr. Vilkas avies kailiu uþsimaskavæs. álindæs á avies kailá. bet uþdarytas nebegalëjæs iðtrûkti lauk ir naktá. beje. 234–149 pr. Ðià ezopinæ alegorijà vartojæs ir Kristus savo pamoksluose. nepildant duotø paþadø ar ásipareigojimø. 15). prez. 1859– 1941. Ruzveltas mená pasaulio politikoje. pavartojæs já nebaigtame veikale „Mintys“ (Pensées. Nyèë (Friedrich Wilhelm Nietzsche. Viltis mirðta paskutinë (angl. 144 F. Vertybiø perkainojimas (vok. Paskalis ðá teiginá (èia mano vieta po saule) interpretuoja kaip pradiná pasaulio uzurpacijos motyvà. Nyèë Vëzdo politika ðiurkðèios.B. Vëliau posaká iðpopuliarino amerikieèiø to paties pavadinimo filmas (A Place in the Sun. kaip vilkas. sukurtas pagal T. Hope dies last. Vedþioti uþ nosies meluoti. Paskalis (Blaise Pascal. 1926–2002). o viduje yra plëðrûs vilkai “ (Mt 7. e. Vieta po saule teisë gyventi ten. kà jis. nekliudomai patekæs á aptvarà. spes una hominem nec morte relinquit (‘iðlaikyk viltá. pavartojæs já knygoje „Linksmos nuotaikos priemonës“ (Tools of Conviviality. pr. Ilièius (Ivan Illich.) pasakëèios. 1623–1662). 1973). Paskalis lonijinæ ir ekspansinæ politikà. 295). Posakis atëjæs ið Ezopo (A…swpoj. kur ásivaizduoja kalbantysis. 1858–1919. Terminas kilo ið perfrazuoto posakio „Speak softly and carry a big stick“ (‘kalbëk ðvelniai ir neðiokis vëzdà’). 1901 m.T. matematikas ir religijos filosofas B. buvæs piemens papjautas. valdë 1888–1918) teisino savo ko. Liber II. Tiesa. karinës jëgos vartojimas tarpvalstybiniuose santykiuose. Perfrazuotas romënø politiko Katono Vyresniojo (Marcus Porcius Cato Censorius. 1901–1909). Dreizerio (Theodore Herman Albert Dreiser. kurio autorius – karingasis JAV prezidentas T. VI a. pavartojæs já savo nebaigtame darbe „Valia vieðpatauti“ (Wille zur Macht. e. Umwertung alter Werte) esminis savo paþiûrø. geradariu apsimetæs piktadarys. kurioje pasakojama. 1925). kalbëdamas apie bûtinybæ ið esmës suaktyvinti JAV vaid. tamsoje palaikytas avimi. 1951). ðia fraze Vokietijos kaizeris ir Prûsijos karalius Vilhelmas II (Prinz Friedrich Wilhelm Viktor Albert von Preußen.. 1871–1945) romanà „Amerikoniðkoji tragedija“ (An American Tragedy. m. 25). V. nuostatø perþiûrëjimas ir keitimas. m. pirmoji dalis paskelbta 1895). plg. Íàäåæäà óìèðàåò ïîñëåäíåé) þmogus viliasi dël ko nors iki paskutinës savo gyvenimo akimirkos. Posakio autorius – austrø filosofas I. 143 Katonas Vyresnysis . Posakio autorius – prancûzø fizikas. paleidæs ðià sparnuotà frazæ 1901 m. Posakis kilæs ið gyvulininkystës praktikos: sunkiai tramdomiems gyvuliams á nosá áveriama grandis.

Bleiras) (George Orwell. Aut Caesar. angl. Taèiau netrukus respublikos valdþià uzurpavo kiaulë vardu Napoleonas. sukûrë respublikà pagal principà „Visi gyvuliai yra lygûs“. Bordþos portretas (fragm. Dþ. nustatoma socialinës apklausos bûdu. Laikas gimti ir laikas mirti. iðsivadavæ ið þmogaus priespaudos. bet kai kurie yra lygesni uþ kitus ironiðkas apibûdinimas faktinës nelygybës. 1903–1950) antiutopinio romano „Gyvuliø ûkis“ (Animal Farm. laikas griauti ir laikas statyti /…/ “ (Koh 3. Knygoje „Leviatanas“ (Le145 Þaibiðkas karas (vok. Montenis Visø karas su visais (lot. dangstomos demagogiðkais tvirtinimais apie visø lygybæ. 1–3). 146 . kuriame gyvuliai. vyksta visø karas su visais (during the time men live without a common power to keep them all in awe.. Posakio autorius – prancûzø raðytojas eseistas M. Melonë (Altobello Melone. they are in that condition which is called war. angl. Blitzkrieg. Posakis ið anglø raðytojo Dþ.). Savo knygoje Vers l’Armée de Métier (1934) jis siûlë galutinai atsisakyti ilgalaikio pozicinio karo ir pirmenybæ teikti judrioms motorizuotoÐ. laikas sodinti ir laikas rauti. Þodþiai ið Senojo Testamento. kai neveikia tvarkà palaikanèios institucijos ar jø apskritai nëra. 1533–1592). M. 1651) jis teigia. Public opinion) daugumos nuomonë kokiu nors klausimu. kuri ðá principà papildë prieraðu: „. 1890– 1970). mëginta jà taikyti ir kare su TSRS (1941). 1945). Bellum omnium contra omnes. arba nieko’) apie maksimalistinius tikslus ar reikalavimus. chaosas. ~1617–1694). Laikas þudyti ir laikas gydyti.). vokieèiø kariniame þurnale Deutsche Wehr.bet kai kurie gyvuliai yra lygesni uþ kitus“. Orvelo (tikroji pavardë – E. palaukti to. patariant neskubëti. ~1490–prieð 1543). kas pasodinta. jog. Lightning war) staigus ir trumpalaikis pergalingas karas. È. Hobsas (Thomas Hobbes. Eric Arthur Blair. aut nihil ‘arba Cezaris. T. kol nëra susikûrusi valstybë. Hobso portretas (fragm. and such a war as is of every man against every man) (XIII). Viskam savo laikas sakoma.. viathan. Þaibiðko karo strategija hitlerininkø buvo panaudota kare su Lenkija (1939) ir Prancûzija (1940). Montenis (Michel Eyquem de Montaigne. de Golis sioms dalims. 1588–1679). Raitas (John Michael Wright. 1475–1507). Posakio autorius – italø kardinolas. Taèiau paèios tokio karo strategijos autoriumi laikomas prancûzø pulkininkas Ð. L’opinion publique. Viskas arba nieko (lot. Dail. Terminas pirmà kartà pasirodë 1935 m. Dail. de Golis (Charles de Gaulle. War of all against all) nevaldoma krizinë situacija. Visuomenës nuomonë (pranc. ir kiekvienam reikalui tinkamas laikas po dangumi. vëliau generolas bei valstybës veikëjas È. angl. Tezës autorius – anglø filosofas T. A. priskiriami karaliui Saliamonui: „Viskam yra metas. Bordþa (Cesare Borgia.Visi yra lygûs. kas turi ávykti savaime.

~46–120). ~470–399 pr. Posaká þmogus futliare atitinkama reikðme vëliau varA.Þinau. visuomenës ar ðalies krizë prasideda nuo vadovybës. Hobsas (Thomas Hobbes. 4. perdëtai atsargø. Socrates. 1588–1679) iðleido knygà „Leviatanas“ (Leviathan. m. procesui. pleèiasi ir neþinojimo ratas. kai norima pabrëþti. apie uþdarà. jog „þmogus þmogui yra vilkas. 147 Þmogus þmogui – vilkas (lot. kad nieko neþinau (lot. vyksta visø karas su visais (þr. Dabartine reikðme posakis iðpopuliarëjo nuo XVII a. Posakio autorius – anglø sociologas B. Èechovas su þmona Olga tojo ir pats A. pavartojæs já knygoje „Þmogiðkasis faktorius versle“ (The Human Factor in Business. bet ir dvasinio peno. paraðæs tokiu pavadinimu apsakymà (1898). nemëgstantá naujoviø asmená. jei jis esàs Dievo sûnus. bijo galimo lietaus. Þmogus gyvas ne vien duona sakoma. o ne þmogus. gr. 1921). filosofui Sokratui (Swkr£thj. neaprobuotø vyresnybës. Human factor) individo átaka kokiam nors techniniam. Posakio autorius – rusø raðytojas A. bet ir kiekvienu þodþiu. jei neþino. Posakio autorius – sen.). non homo. Homo homini lupus est) visi þmonës ið prigimties yra blogi vienas kitam. 1651). nekomunikabilø asmená. Þmogus futliare (rus. Komedijoje „Asilai“ herojus nepatiki svetimam pinigø. koks jis yra“ (lupus est homo homini. kai ðis pasiûlæs Kristui paversti akmenis duona. Èechovas (Àíòîí ×åõîâ.). komentuodamas savo tezæ. apie konservatyvø. nes kiekviena nauja informacija iðkelia naujø klausimø. 1871–1954). Posakis ið Kristaus atkirèio já gundanèiam ðëtonui. Plutarchus.). skersvëjø ir pan. Þodþiai priskiriami sen. Scio nihil scio arba Scio me nihil scire) didëjant paþinimui. Þmogiðkasis faktorius (angl. Kristus atsakæs: „Paraðyta: Þmogus gyvas ne vien duona. valdymo ir pan. quom qualis sit non novit). paaiðkindamas. m. kai anglø filosofas T. e. 2. kuris iðeina ið Dievo lûpø“ (Mt 4. Èechovas. Piscis primum a capite foetet ‘þuvis ima dvokti nuo galvos’) kolektyvo. Posakio autorius – romënø raðytojas Plautas (Titus Maccius Plautus.. Lk 4. jog iki susikuriant valstybës institucijai. Sybomas Rauntris (Benjamin Seebohm Rowntree. kurioje jis ðá posaká pavartojo. Þuvis genda nuo galvos (lot. jog þmogui reikia ne tik materialiniø gërybiø. gr. 148 . e. 1860– 1904). ×åëîâåê â ôóòëÿðå) 1. 4). Mëgstamas jo posakis – „kad tik kas nors neatsitiktø“. kurio herojus Belikovas bijo naujoviø. filosofas ir istorikas Plutarchas (PloÚtarcoj. ~250–184 pr.

Jeits A. 145 Blinda T. 110. 130 Banjanas Dþ. 79. 124 Jekaterina II 98 Jelcinas B. 76. 40 Hamurabis 19. 127 Bleiras E. 24. 107 Franklinas B. 114. 130 149 150 . 112 Fonvizinas D. 32 Ivanauskaitë S. 52. 37 Dzeusas 56. 147 Èerèilis V. 27 Ciceronas 19. 85 Altenðteigas Z. 61. 100. 103. 91 Elena 60. 25 Davidas Þ. 53 Geringas H. 111. 124 Bankeris E. 39. 112 Baltazaras 32. 101. 83. 38. 106 Heraklis 28. 36. 115 Halsas 89 Hamas 39. 105 Eginkas I. 66 Bergsonas H. 72 Antonijus 92 Apijus 76. 104 Cerberis 38 Cezaris J. 33 Baltramiejus 33 de Balzakas O. 70 Gladstounas V. 93 Goldonis K. 29. 131. 138 Horacijus 31. 107. 140 Afroditë 95. 138 Eos 138 Erenburgas I. 136 Baèenenas Dþ. 100 Franckë B. 92. 87 Jarvis Dþ. 49. 44. 52. 60. 74 Dekartas R. 121 Fièinas M. 45. 30. 25. 139 Bankeris È. 80 Dostojevskis F. 60 Dionizas I Senasis 41 Diuma A. 116. 79. 73. 115 Jahvë 19. 146. 45. 45. 60. 101 Ibsenas H. 40 Hefaistas 58. 142. 116. 37. 107. 115 Hugo V. 92. 18 Adamsas (Dþeimsas) 20 Adamsas (Dþonas) 33 Adomas 18. 96 Elþbieta I 142 Enëjas 108 Enijus 47 Epimenëjas 103. 140 Artemidë 58. 57. 80 Frankas F. 127. 35 Belðacaras 32 Belðazaras 32 Benensonas P. 119 Bisonas L. 90 Ieva 18. 40 Huloetas R. 104. 67 Dovydas 134 Draizas 65 Drakonas 46. 80 Daukða M. 132 Amaltëja 70 Amûras 31 Andersenas H. 25. 40 Charibdë 135 Chilonas 23 Chruðèiovas N. 140 Ilfas I. 123 Benksas T. 25. 99 Gimbutienë M. 119. 145 Brazdþionis B. 46 Abraomas 107 Absalomas 134 Achilas 17. 32 Ilièius I. 130. 17. 47 Dreizeris T. 103 Helijas 138 Hemingvëjus E. 42. 57. 125. 89 Husas J. 65. 120 Daplesis J. 48 de Golis Ð. 48 fon Bismarkas O. 22. 77 Jakobis G. 50 Huliganas P. 51. 144 Farina J. 114. 56. 118. 145 Chamas 39. 65 Artûras 24 Atanodoras 35 Askanijas Julas 108 Atëjus Kapitas 39 Atënë 35. 84 Alkmenë 106 Alkuinas 75. 126 Hipokratas 140 Hitleris A. 95. 137 Eslinas M. 82. 44 Ilièevskis A. 30. 95. 45 Jokûbas 107 Jonas 24. 47 Hanibalas 39 Hanteris R. 50. 61. 86 Fortûna 31. 57 Alfonsas VI 128 Algarotis F. 27 Bertelemis Þ. 73. 51 Bordþa È. 106 Heraklitas 59 Herkulis 108 Hermanas Luoðys 25 Hermis 95 Herostratas 58 Herstas V. 143 Imbertas B. 106. 96 Agamemnonas 57 Agesandras 35 Ahasveras 21 Ajolas 124 Akteonas 65 Albertas 87 Aleksandras II 43 Aleksandras Makedonietis 56. 59 Diupleris 71 Dizraelis B. 60. 124 Hantingtonas S. 94. 133 Izaijas 27 Izaokas 107 Jafetas 40 Jagemanas F. 135. 138 Dþarvis Dþ. 109. 84. 38. 101 Farnakas 26 Fedras 49. 17 Joðijas 24 Judas 67. 61. 104. 127. 100. 34 Biuchmanas G. 82 Darvinas È. 146 Gordijus 56 Grigalius I 93 Grigalius VII 25 Hagedornas F. 17 fon Bergmanas J. 77. 131. taip pat mitiniø bûtybiø vardai bei pseudonimai Aaronas 26. 117 Bomarðë P. 89 Diogenas Laercijus 23 Diogenas Sinopietis 59. 54 Hesiodas 29. 138 Jupiteris 73 Justinas 96 Juvenalis 48. 96 Jonas Auksaburnis 29 Jonas Krikðtytojas 45 Jonesku E. 62 Dolgorukis J. 34. 69 Danielius 33 Dantonas Þ. 121. 71. 108 Archimedas 136 Arëjas 124 Aristofanas 106 Aristotelis 61. 97 Jobas 34. 144 Drûðautas M. 74. 124 Jeits S. 140 Èaplinas È. 77 Apolonas 21. K. 26. 37 Butkus A. 58. 47. 133 Bogartas Dþ. 134. 114 Gogolis N. 145. 27 Erazmas Roterdamietis 81 Eridë 95 Eschilas 49 Eskobaras A. 96. 124 Bejerotas 128 Beketas S. S. 63. 131 Hobsas T. 51. 44. 28. 53 Èièerinas G. 17 Euridikë 38 Euriklëja 127 Euristëjas 38 Europa 73 Ezopas 47. 133 Dafnis 103 Damoklas 41. M. 69 Bokaèas Dþ.ASMENVARDÞIØ RODYKLË Istoriniø ir mitologiniø asmenø. 60. 119 Jeronimas 46 Jëzus 45. 114 Henrikas Burgundietis 128 Henrikas Latvis 87 Hera 95. 103 fon Hindenburgas P. 31. 96 Atlantas 138 Atropa 100 Augëjas 28 Augustinas 49. 30 Èechovas A. 98. 62. 21 Brutas 62. 59. 86. 123. 148 Homeras 58. 34. 124. 82 Gaja 138 Gebelsas J. 75. 95. 123 Buridanas Þ. 96. 70.

82 Pandora 103 Paris 17. 94 de Sartinas G. 117 Ra 70 Rablë F. 114 Steinbekas Dþ. 29 Lachesë 100 Laima 100 Lalemandas F. 104 Tesëjas 115. 142 Liudvikas XV 98 Liugeris G. 100. 145 Salustijus 77. 129. 74. 137 Makmilanas H. 120. 111 Tekerëjus V. 112 Nikolajus II 43 Nyèë F. 80 Lein H. 60. 129 Repinas I. 78 Rigo H. 60 Ricas C. 118 Makiavelis N. 147 Rëja 70. 111 Medlhameris F. 84. 134 Pilyponis J. 105 Ðemas 40 Ðmitas H. 102. 81 Mola E. 99 Svetonijus Trankvilas 26.109 Riok M. 94 Sizifas 124. A. 143. 133 Kimirsenas 25 Klitemnestra 57 Klotë 56. 87. 18 Saliamonas 122. 130. 125 Puason Þ. 61. 59 Saturnas 120 Saulius 117 Scilë 135 Scipionas Afrikietis 39 Selfridþas H. 45. 112 Medisonas Dþ.Kamenevas S. 40 Numa Pompilijus 32 Odisëjas 135 Orfëjas 38 Orvelas Dþ. 73. 52. 131. 53 Sokratas 107. 38 Plutarchas 26. 74. 86 Linèas (Dþeimsas) 86 Linèas (Dþonas) 86 Linèas V. 88 Marlou K. 117 Musolinis 25 Napoleonas Bonapartas 55. 29 Rochau A. 87 Riðeljë 110 Robespjeras M. 99 Rukas K. 136. 63 fon Ribentropas J. 31. 75. 134. 73. 45. 57 Kristijonas VIII 28 Kristus 20. 43. 36. 121 Kronas 70. 128 Krasas L. 22 Strabonas 106 Sun Cu 54 Suvorovas A. 107. 105 Kupidonas 31 Kvintilianas 119 de La Turas M. 139 Temidë 138 Terencijus 30. 113 Kamuèinis V. 140 Londonas Dþ. 21 Pilotas 101 Pyras 112 Platonas 89. 131 Maodzedunas 25 Mara 87. 52 Teiloras Z. R. 92 Landsbergis-Þemkalnis G. 95. 55 Mozë 19. 81. 118. 108 Moleris F. 49. 61 Medison D. 34 Tvenas M. 77. 52 Kantas I. 104 Lesaþas A. 122 Sterbinis È. 98. 108. 99 de Ribera Ch. 119. 147 Solonas 95 Stalinas J. 113 Nekojas 24 Nepotas 92 Nerdlindþeris È. 86 Liotardas Þ. 63 Stein G. 75. 113 Puliceris Dþ. 72. 142 Rylejevas K. 68. 129 Kukas E. 138 Rembrantas H. 137 Tiutèevas F. 54. 131 Liudvikas XI 125 Liudvikas XIII 110 Liudvikas XIV 141. 141. 55. 105 Ðekspyras V. 96 Merkel A. 118 de Servantesas M. 74. M. 54 Puðkinas A. 73. 80 Tacitas 35 Tamara 34 Tamoðius 96 Tanatas 124 Tantalas 134 Teèer M. 99 Ruso Þ. 44. 108. 119 Mindaugas 88 Minejeva J. 138 Propercijus 125 Prudonas P. 95 Tiberijus 39 Tichë 70 Ticianas 51 Titas 110 di Titas S. 78 Seneka Jaunasis 50. 68 Trumenas H. 100 Marcelas 39 Mardukas 19 Marija 25. 37. 133 Laokoontas 35. 70. 121 Tolstojus L. 105 Natyras Þ. 146 Rauntris S. 55. 67. 113 Leonardas da Vinèis 65. 126 Vaildas O. 111. 48 Lukas 27 Lukianas 106 Lukrecijus Karas 31 Mahometas 123 Makartis Dþ. 116 Prometëjas 103. 143 Nojus 39. 76 Tomas 96 Tomas Kempietis 134 Trojanovas V. 94. 112 Leninas V. 41 Karavadþis 96 Karlas 66 Karolis Didysis 85 Kasandra 57 Kasijus Dio 39 Katonas Vyresnysis 144 Kenedis Dþ. 97. 110 de Ðatobrijanas F. 46. 129 Livijus T. 93 Montenis M. 22 151 152 . 118 Rosinis Dþ. 62 Ulpianas 76 Uranas 138 Vagneris R. 123. 94 Snou È. 88. 30. 29 Ruzveltas T. 64. 128. 125 Skila 135 Slavoèinskis M. 87. 49. 144 Paulius 49. 24. 115 Petras I 81 Petronijus 113 Petrovas E. 143 Sabaliauskas A. 25 Smitas H. S. 42. 139 Tropininas V. 40 Rumiancevas P. 78. Þ. 27. 96 Parmenidas 64 Paskalis B. 62. 120 Rudenko R. 102. 50. 145 Menelajas 60. 111 Ðamaðas 19 de Ðampanas F. 104. 138 de Kubertenas P. 76. 138. 51 Raitas Dþ. 100 Kolis H. 145 Ovidijus 60 Pakuvijus M. 92 Petras 26. 87 Kuperis Dþ. 92. 84 Lipmanas V. 119 Kranachas Jaunesnysis L. 106 Pero Ð. 112 Plautas 148 Plinijus Vyresnysis 19. 99 Ðpilhagenas F. 109 Manuelis Ch. 141 Snouden E. 94. 37. 50 de Liarþiljeras N. 135 Ðtaubas H. 91. 66 Likas 108 Linèas 85 Linèas È. 90 Martinesas Ch. 67 Liuteris M. 80 Siracidas 87. 107 Pelëjas 17. 95 Perevoðèikovas D. 42. 116 Tetidë 17. 148 Polidoras 35 de Pompadur 113 Pompëjus 109 Pompilijus 38 Poperis K. 88. 51 Rubensas P. 27 Pranas Juozapas I 66 Prokrustas 115. 76 Rybakovas A. M. 96. 116 Longis A. 71. 117 Putinas V. 28 Morkus 27 Moudis R. 62. 127. 88 Megara 108 Melonë A. 144. 50. 48. 51 Stivensonas R. 79. 93 Molotovas V. B. 111. 85. 139 Lazdynø Pelëda 133 Leibnicas G. 146 Monteskjë Ð. 147 Krylovas I. 55. 44 Pikartas B.

png http://lt.google. 41 Viazemskis P. – palygink ppr.jpg http://images.coloradocollege. 138 Verhejenas F.org/wiki/File:GiorcesRossini1. – paprastai.org/wiki/File:Carlo_Goldoni. – prancûzø prez.wikipedia.htm http://upload. – rusø sen.wikipedia.org/wiki/File:Churchill_portrait_NYP_45063.jpg http://en. – vokieèiø þr. – italø la.org/wiki/File:Uncle_Sam_Wilson. – lietuviø lot.com/filosofs. 136 Þozefas 110 ILIUSTRACIJØ INTERNETINIAI ÐALTINIAI h t t p : / / w w w. – lotynø plg.org/wiki/File:Tizian_-_The_fall_of_man. 18 Vespasianas 110 Vesta 22 Vestalas R. 90. mozilla:lt:official&um=1&q=Laokoon&sa=N&start=0&ndsp=18 http://en. 58 Zinovjevas G.google. 114 Vegecijus 67 Velsas H.jpg http://pl.org/wiki/Ilja_Erenburg http://en.org/wiki/Hammurabi http://en.jpg http://www. vadinamasis vok. daþniausiai pranc.JPG http://lt.wikipedia. – èekø est.Vaskas da Gama 126 fon Vaðaris J.jpg http://en.wikipedia.jpg http://en.wikipedia.org/wiki/File:PhilipVerheyen. 42 Vitas H.jpg http://en.org/wiki/File:Alain-Ren%C3%A9_Lesage. – latviø lenk.org/wiki/File:Damocles-WestallPC200801208842A. – hebrajø iron.jpg http://en.jpg http://www. – anglø èek.wikipedia.jpg http://en.wikipedia. o r g .org/wiki/File:Balzac.wikimedia.wikipedia. – ironiðkai isp. – vadinamas.wikipedia. 113 Þalakevièius V.org/wiki/File:Bergson-Nobel-photo.lt/images?hl=lt&client=firefox-a&rls=org. 67 Vilhelmas II 144 Vilsonas Dþ.org/wiki/File:First_Folio. 108.org/wiki/File:Gaius_Cornelius_Tacitus.org/wiki/File:Hans_Christian_Andersen.wikipedia.jpg http://en.jpg http://en. 153 154 .org/wiki/Gold_rush http://en.wikipedia. 115 Viðnu 132 Volteras 66 Zinovjevas A. 53 Velsas S. t a t e .jpg http://commons.wikipedia. antikiniø autoriø vertimø á lietuviø kalbà nuorodos orientuotos á literatûros sàraðà. – ispanø it. 34 Venera 120 Vergilijus 37. u k / b r i t a i n / e x h i b i t i o n s / r e t u r n o f t h e g o d s / exhibition.wikipedia.org/wiki/File:Giulio-cesare-enhanced_1800x1450.JPG http://en. V.org/wiki/Cicero http://ueip. – þiûrëk Knygoje vartojami visuotinai priimti Biblijos ir kitø ðaltiniø sutrumpinimai.jpg http://en.wikimedia.wikipedia.pensament. – perkeltinë reikðmë rus.shtm http://en.wikipedia.wikipedia. – estø gr.wikipedia.wikipedia.org/wiki/Jean-Jacques_Rousseau http://en. 117 Vilsonas S.png http://en.jpg http://en. 87 Vechtenas K. – prezidentas prk. – lenkø lie.jpg http://en. – suomiø vad.wikipedia.wikipedia.com/images?client=opera&rls=lt&q=Goebbels& SUTRUMPINIMAI angl. – senovës suom.wikipedia.org/images/nikita-hruschev. 87 Vylandas K.wikipedia.org/wikipedia/commons/e/e3/Montesquieu_ 2. 98.org/wiki/Vaizdas:GeoreOrwell.org/wiki/File:Immanuel_Kant_(painted_ portrait).org/wiki/Margaret_Hilda_Thatcher http://images.org/wiki/File:Francois_Rabelais_-_Portrait.edu/academics/anniversary/images/Photographs/Samuel%20Huntington. – graikø hebr.

ru/stihi/ryleev/ http://en.wikipedia.jpg http://lt.wikipedia.jpg http://en.jpg http://film.org/wiki/Gottfried_Wilhelm_Leibniz http://en.org/wiki/File:Proudhon.wikipedia.org/wiki/Niccol%C3%B2_Machiavelli http://en.jpg http://de.msu.wikipedia.google.org/wiki/Vaizdas:Pan_and_Daphnis.jpg h t t p : / / r u .wikipedia.wikipedia.com/images?client=opera&rls=lt&q=Algarotti &sourceid=opera&oe=utf-8&um=1&ie=UTF-8&sa=N&hl=lt& tab=wi http://en.wikipedia.com/images?hl=lt&client=opera&rls=lt&um= 1&q=Peter+Benenson&sa=N&start=21&ndsp=21 http://en.org/wiki/Vaizdas:Giovanni_Boccaccio.edu/campus-resources/achilles/age/bronze_age.org/wiki/Vaizdas:JackLondon02.wikipedia.google.hrono.org/wiki/Ãîãîëü.lt/images?q=Charles%20Percy%20Snow&oe=utf8&rls=org.org/wiki/File:Michel_de_Montaigne_1.html http://ru.org/wiki/Benjamin_Franklin http://images.org/wiki/File:Ilya_Efimovich_Repin_(18441930)_-_Portrait_of_Leo_Tolstoy_(1887).org/wiki/Christoph_Martin_Wieland http://lt. w i k i p e d i a .jpg http://images.htm http://en.jpeg http://lt.jpg http://en.org/wiki/File:AleksandrPushkin.org/wiki/Åêàòåðèíà_II http://commons.org/wiki/File:Christopher_Marlowe.uark.jpg http://commons.jpg http://it.jpg http://en.com/images?client=opera&rls=lt&q=Roosevelt &sourceid=opera&oe=utf-8&um=1&ie=UTF-8&sa=N&hl=lt& tab=wi http://lt.wikipedia.org/wiki/Vaizdas:Ibsen_photography.wikipedia.google.org/wiki/File:Georges-Jacques_Danton.org/wiki/Vaizdas:Baron_Pierre_de_Coubertin.jpg http://en.wikimedia.jpg http://en.php?personid=1362 http://en.wikipedia.org/wiki/File:Platon-2b.jpg http://en.org/wiki/File:Thomas_Hobbes_(portrait).wikiquote.org/wiki/File:Cesar-sa_mort.wikipedia.org/vb/showthread.mezzo-mondo.jpg http://lt.wikipedia.wikipedia.wikipedia.htm http://www.wikipedia.wikipedia.org/wiki/File:Gladstone.jpg http://forums.org/wiki/File:Jan_Hus.html http://es.org/latinlit/mores/religion/seneca.com/images?hl=lt&client=opera&rls=lt&um= 1&q=Stalin&sa=N&start=21&ndsp=21 http://uisrussia.org/wiki/File:Cesareborgia.jpg http://en.org/wiki/James_Fenimore_Cooper http://en.wikipedia.html http://en.jpg http://lt.wikipedia.google. o r g / w i k i .wikipedia.org/ Òþò÷åâ_Ô¸äîð_Èâàíîâè÷ http://images.jpg http://images.org/wiki/File:Chateaubriand.org/wiki/Vaizdas:Nietzsche187c.php?t=60755 http://en.wikipedia.org/wiki/File:Voltaire.wikipedia.jpg http://en.org/wiki/File:Homer_British_Museum.ket.wikipedia.com/Ni-Pe/Ovid.wikipedia.jpg http://www.wikipedia.com/arts/mm/rubens/RUP006.klassika.jpg http://lt.jpg http://en.org/wiki/Ôàéë:KrylovBasnopisetsByEggink.wikipedia.wikipedia.org/wiki/File:Aristotle_Altemps_Inv8575.google.jpg http://en.wikipedia.org/wiki/File:Louis_XIV_of_France.jpg http://en.org/wiki/File:John_Bunyan.org/wiki/File:Gertrude_Stein_1935-01-04.wikipedia.jpg http://en.jpg http://en.wikipedia.jpg http://images.org/wiki/File:Kardinaal_de_Richelieu.wikipedia. _van_Rijn_125.wikipedia.virtual-history.jpg http://images.mozilla:lt:official&client=firefox-a&um=1&ie=UTF8&sa=N&hl=lt&tab=wi http://en.dl.jpg http://en.org/wiki/File:Marco_Porcio_Caton_Major.wikipedia.wikipedia.notablebiographies.wikipedia.org/wiki/Vaizdas:Blaise_pascal.wikipedia.jpg http://www.wikipedia.google.wikipedia.jpg http://ru.wikipedia.org/wiki/File:ChangandEng.totalwar.org/wiki/Archivo:Cervates_jauregui._1901._Íèêîëàé_Âàñèëüåâè÷ http://www.jpg 155 156 .sourceid=opera&oe=utf-8&um=1&ie=UTF-8&sa=N&hl=lt&tab=wi http://commons. / Ô à é ë: A n t o n _ C h e k h o v _ a n d _ O l g a _ Knipper.com/images?client=opera&rls=lt&q=Emilio %20Mola&sourceid=opera&oe=utf-8&um=1&ie=UTF-8&sa= N&hl=lt&tab=wi http://www.jpg http://en.jpg http://en.html http://ru.wikimedia.ru/docs/nov/2001/02/nov_2001_02_25.jpg http://www.info/biograf/molotovv.org/wiki/File:Alexander_cuts_the_Gordian_ Knot.org/wiki/File:Edward_coke.wikipedia.org/wiki/File:Titus_Livius.org/wiki/File:Rembrandt_Harmensz.org/wiki/File:Jacques-Louis_David_017.jpg http://ru.jpg http://en.wikipedia.org/wiki/Descartes http://en.wikipedia.wikipedia.com/person.org/wiki/Giovanni_Maria_Farina http://lt.org/wiki/Vaizdas:ChPerrault.wikimedia.

Vilnius: Vaga. (Biblija RK_K1998).com/juvenal.adelaide. http://www. CARMEN SAECVLARE. EPODES. Rhys Roberts. 1979.caesar. com/liv. http:// www. Vilnius: Vaga. Pasakëèios. Leges Regia – http://web. Roman History.HTM (Skaitmenys þymi ástatymo numerá) Pascal B. shtml Slavoèinskis S. http://www. Dumèius. http://penelope. http://www. 1993. Dictionary of Greek and Roman Biography and Mythology.com/smith-bio/ SVETONI TRANQVILII. Plinius – Pliny the Elder: the Natural History http://penelope.html Homeras. 2008.adelaide.pdf Machiavelli N. Vilnius: Mintis. Giesmës tikëjimui katalickam prideranèios. http://www. (Skaitmenys rodo poemos eiluèiø numerius) HEINRICI CHRONICON. (Skaitmenys rodo giesmës ir eiluèiø numerius) 157 HORATIVS FLACCVS. 2008. DE CONSOLATIONE AD POLYBIUM.html Disticha Catonis http://www.org/ccel/pascal/pensees. http://www. Vilnius: Vaga. 2004.edu/Thayer/E/Roman/Texts/Pliny_the_Elder/home. Dambrauskas. SATURAE. 2007. M. LVK (katalikø) leidimas 1998 m. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidybos institutas. 2008.au/a/aristotle/a8rh/ Biblija. http://etext.upmf-grenoble.ibiblioorg/ml/libri/m/MachiavelliN_IlPrincipe_s. uchicago. Vertë A.uchicago. html Romënø literatûros chrestomatija. SERMONES. Pensées http://www.ccel.lt/ Cassius Dio. (Skaitmenys rodo satyros ir eiluèiø numerius) Kuzavinis K. Vertë L.edu/~dee/ MESO/CODE. 1870. Þymûs Antikos þmonës. http://www. literature.consolatione1. 1646. Vilnius: Vaga. – Antikiniai romanai ir pasakëèios. EPISTULAE. Pasakëèios.thelatinlibrary. Vilnius. http://www. 389–420. De rerum natura. Bologna: Zanichelli. 2009. Raèius. thelatinlibrary. library.html Tarptautiniø þodþiø þodynas. Valkûnas. Hesiodas Darbai ir dienos. Leviathan. VITA DIVI IVLI. Dilytë. F.html Lucretius. Aristotle. Kâpçc mçs tâ sakâm? Rîga: Zvaigzne.html Pittáno G. edu. eBooks@Adelaide. Townsend. Il Principe. http://etext. – Antikinës tragedijos. Vertë L. Vilnius: Mokslas. AB VRBE CONDITA LIBRI. SENECA. 2005. Vilnius: Vaga. Sudarë D. Fedras. Graikø literatûros chrestomatija.wsu. TERENTIVS AFER P.com/ter. Dumèius. Lebedys).htm#II LIVIVS T. – Antikiniai romanai ir pasakëèios.thelatinlibrary. Q.au/h/hobbes/thomas/h68l/index.com/suetonius/suet. 1987. Dilytë. Amsterdam-Lausanne-Melbourne-Milan-New York-Säo Paulo: MetaLibre.com/hor. Mugurçvièa priekðvârds un komentâri.com/ lucretius. http://www. 2007. Translated by G. Translated by W.thelatinlibrary.thelatinlibrary. Satyros. Mesopotamia. ANANEVS L.edu. Hafneris G.html Machiavelli N.library. Feldhûna tulkojums. 2007. Odisëja. ARS POETICA. 355–386.html 158 . http://www. Valdovas. Book LVII. thelatinlibrary. The Code of Hammurabi. proverbi e locuzioni. Vertë A. Rîga: Zinâtne. Rhetoric. Valkûnas. Fotografuotas leidimas (Paruoðë J. Frase fatta capo ha: Dizionario dei modi du dire. Bendoriûtë. (Skaitmenys rodo eiluèiø numerius) Ezopas. Vertë J.html DECIMVS IVNIVS IVVENALIS.org/authors/aesop/fables/ Aldersons J. Sudarë D. Â.i.thelatinlibrary. P.com/cic. Vilnius: Vyturys. http:// www. biblija. http://www. http://www. Vilnius: Mintis. Agamemnonas.com/sen/sen.html Cicero. edu/Thayer/E/Roman/Texts/Cassius_Dio/57*. Ç. Lotyniðki posakiai ir sparnuoti þodþiai. 1987. Fables.fr/Haiti/Cours/Ak/Leges/ leges_regia_Riccobono. Kavaliausko (NT) vertimas. Smith W. Rubðio (ST) ir È.thelatinlibrary.LITERATÛRA Aesop.ancientlibrary. thelatinlibrary. A.html Juvenalis. Vilnius: Vaga. P. Vertë P.html Eschilas. 1987. 2008. eBooks @Adelaide. CARMINA. 1958.dis. 1983.com/cato. 1988. Vertë J. – Graikø literatûros chrestomatija. 1985. Vilnius. Hobbes T.

Oxford. kiti autorizuoti sparnuotieji posakiai bei viena kita vienaþodë plaèiai vartojama toponiminës.. 159 p. http://www. Karaciejus. Vilnius: Mintis. Ò. http://www.thelatinlibrary. 2003. Bibliogr.ru/encSlov/ Bu403 Butkus A.: iliustr. http://bibliotekar.82-3(075) Alvydas Butkus SPARNUOTIEJI ÞODÞIAI Korektorës Laura Gerþotaitë ir Gintarë Vaitonytë A. Ìîñêâà: Ñîâåòñêàÿ Ýíöèêëîïåäèÿ. THOMAS À KEMPIS. 1974. Ìèôû íàðîäîâ ìèðà: Ýíöèêëîïåäèÿ â äâóõ òîìàõ. 2006. The Oxford dictionary of quotations. antroponiminës ir pan.org/wiki/Biblia_Sacra_Vulgata_ (Stuttgartensia) Wolfebüttelio Postilë. kilmës metafora ar terminas (Armagedonas. Ñåðîâ Â.) – ið viso 418 lizdø. antraðtiniu þodþiu laikomas pirmasis lietuviðkos frazës þodis. DE IMITATIONE CHRISTI. 1980.THE LATIN LIBRARY at Ad Fontes Academy.com/kempis. Dictionary of Classical Mythology. – Kaunas: Aesti. E. 1980.. Dambrauskas. Èçä-âî „Ëîêèä-Ïðåññ“. Í. Mitologija.com/verg. UDK 808. Butkaus leidykla „Aesti“ 159 160 . Vilnius: Vaga.com/index. http://www. ISBN 978-9986-884-21-7 Enciklopedinio pobûdþio knygelëje pateikiami daþnesni literatûrinës kilmës frazeologizmai. Toronto-New York-London-Sydney: Bantam Books. thelatinlibrary. Vertë A. Parengë J. 1989. New York: Oxford University Press.html Trenèeni-Valdapfelis. I. thelatinlibrary. Ýíöèêëîïåäè÷åñêèé ñëîâàðü êðûëàòûõ ñëîâ è âûðàæåíèé. ×åðíàÿ ãâàðäèÿ Âàòèêàíà.. Zimmerman J. VERGIL. Vilnius: Þara. 1995. 157–159. Sparnuotieji þodþiai. Ìîñêâà: Ìûñëü. snobas ir kt.html Vergilijus.: p. Âåëèêîâè÷ Ë.London: Oxford University Press. Pirminiai posakio ðaltiniai daug kur pateikti originalo kalba..html The Oxford dictionary of literary quotations /edited by Peter Kemp.wikisource. 2009. 1-2. Sparnuotieji posakiai pateikti abëcëlës tvarka. 1972. Eneida. chuliganas. Vulgata http://la. 1991–1992. AENEIS.

Sign up to vote on this title
UsefulNot useful