VYTAUTO DIDÞIOJO UNIVERSITETAS

Humanitariniø mokslø fakultetas Lietuviø kalbos katedra

UDK 808.82-3(075) Bu403

Skiriu savo vaikams – Audriui, Daumantui, Mantautei, Eimantui.

Sparnuotieji

þo dþiai
Alvydas Butkus

Recenzavo Stefanas Lanza (Stefano M. Lanza) Giedrius Tamaðevièius

Kaunas 2009 1

ÆSTI

ISBN 978-9986-884-21-7

© Alvydas Butkus, 2009 © Daiva Ðulgaitë (titulinis), 2009 © Leidykla „Aesti“, 2009
2

TURINYS PRATARMË 16 ÞODYNAS 17

Absurdo teatras 17

Achilo kulnas 17 Achilo sausgyslë 17 Adomo kostiumas 18 Adomo obuolys 18 Akis uþ aká, dantis uþ dantá 18 Akys (Veidas) yra sielos veidrodis 19 Aklas aklà netoli tenuves 20 Aksominë revoliucija 20 Alfa ir omega 20 Alma mater 20 Amerikietiðka svajonë 20 Amþinas þydas 21 Amþinasis variklis 21 Amþinoji ugnis 21 Antrasis að 22 Antroji (Kita) medalio pusë 23 Apdrabstyti (Apipilti) purvais 23 Apie mirusius gerai arba nieko 23 Aplauþyti ragus 23 Apsaugok, Dieve, nuo draugø, o nuo prieðø að ir pats apsisaugosiu 23 Apskritas stalas 24 Armagedonas 24 Asmens kultas 24 Aðarø pakalnë 25
3

Atëjau, pamaèiau, nugalëjau 25 Atpirkimo oþys 26 Atstok, ðëtone! 26 Atðilimas 26 Atverti akis 27 Atvira visuomenë 27 Atviras laiðkas 28 Audra vandens stiklinëje 28 Augëjo arklidës 28 Auksaburnis 29 Auksinis jaunimas 29 Aukso amþius 29 Aukso kalnus þadëti 30 Aukso karðtligë 30 Aukso verðis 30 Aukso vidurys 31 Aukso þodþiai 31 Bakalauras 31 Balius baigtas 31 Balsas tyruose 32 Balsuoti kojomis 32 Balta dëmë 32 Baltais siûlais siûta 32 Baltazaro puota 32 Baltieji rûmai 33 Baltoji dëþë 33 Baltramiejaus naktis 33 Balzako amþius 34 Barstyti galvà pelenais 34 Be komentarø 34 Be pykèio ir ðaliðkumo 35 Belaukiant Godo 35 Berti druskà ant þaizdos 35 Bijok danajø, dovanas neðanèiø! 35
4

Bjaurusis anèiukas 36 Blogio ðaknis 36 Bulvarinë literatûra 36 Bulvarinë spauda 36 Buridano asilas 37 Burtai mesti 37 Bûti ar nebûti 37 Bûti po padu 37 Cerberis 38 Cezario pjûvis 38 Cezaris nëra aukðèiau uþ gramatikus 39 Chamas 39 Chuliganas 40 Civilizacijø konfliktas 40 Daiktas savyje 41 Dainuojanèioji revoliucija 41 Damoklo kardas 41 Dangaus mana 42 Daug triukðmo dël nieko 42 Dauningstrytas 42 Dëdë Semas 42 Dël skonio nesiginèijama 43 Deðinioji ranka 43 Didybës daugiskaita 43 Didybës manija 44 Didysis brolis 44 Didysis kombinatorius 44 Dievas davë, Dievas ir atëmë 44 Dievas ið maðinos 45 Dievo avinëlis 45 Dievo pirðtas 45 Dievo rykðtë 46 Dovanotam arkliui á dantis neþiûri 46 Drakoniðki ástatymai 46
5

Draugà paþinsi nelaimëje 47 Drumsti vandená 47 Duona kasdieninë 48 Duonos ir reginiø 48 Duoti tonà 48 Dviem ponams netarnausi 48 Eiti per ugná ir vandená 49 Erðkëèiø vainikas 49 Esu, kas esu 49 Esu þmogus, ir visa, kas þmogiðka, man nesvetima 49 Ezopo kalba 49 Faktø kalba 50 Faras (Faraonas) 50 Figaro ðen, Figaro ten 51 Figos lapelis 51 Gamta nepakenèia tuðtumos 51 Gamtos ðauksmas 52 Gauti su motinos pienu 52 Geleþinë ledi 52 Geleþinë uþdanga 52 Geltonoji literatûra 53 Geltonoji spauda 53 Geriau vëliau negu niekad 54 Geriausia gynyba yra puolimas 54 Gero vëjo! 55 Gyvasis lavonas 55 Gyvenimas po gyvenimo 55 Gyvenimo kelias 55 Gyventi kaip ant parako statinës 56 Gyventi, vadinasi, màstyti 56 Gyvybës siûlas 56 Gordijaus mazgas 56 Greièiau, aukðèiau, stipriau 57 Gulbës giesmë 57
6

Herostrato ðlovë 58

Homeriðkas juokas 58 Homo soveticus 58 Á tà paèià upæ dukart neábrisi 59 Idëja fiks 59 Ieðkok moters 59 Ieðkoti kaip su þiburiu 59 Ievos kostiumas 60 Ilga ranka 60 Áneðti savo indëlá 61 Áprotis – antroji prigimtis 61 Ir sienos turi ausis 61 Ir tu, Brutai! 62 Yra trys melo rûðys: melas, akiplëðiðkas melas ir statistika 62 Yra þmogus – yra problema, nëra þmogaus – nëra problemos 63 Istorija yra gyvenimo mokytoja 63 Ið Dievo malonës 63 Ið nieko niekas neatsiranda 64 Iðeiginë diena 64 Iðeiti (Iðneðti) kojomis á prieká 64 Iðgerti tauræ iki dugno 64 Iðleisti dþinà ið butelio 64 Iðmuðti ið balno 64 Iðmuðti pagrindà ið po kojø 65 Iðradinëti dviratá 65 Iðvaizda apgaulinga 65 Átaisyti ragus 65 J aunystës nuodëmës 66 Jëga – vienybëje 66 Jei Dievo nebûtø, já reikëtø iðgalvoti 66 Jei nori taikos, ruoðkis karui 66 Judo buèinys (pabuèiavimas) 67
7

Judo sidabriniai (graðiai) 67 Juo blogiau, juo geriau 67 Juoda katë 68 Juodasis humoras 68 Juodoji dëþë 68 Juodoji naðlë 69 Juodoji rinka 69 Kabëti ant plauko 69 Kai ðuo apkandþioja þmogø, – jokia naujiena. Naujiena, kai þmogus apkandþioja ðuná 69 Kaip buliui raudonas skuduras 69 Kaip danguje, taip ir þemëje 69 Kaip durnaropiø (drigniø) prisirijæs 70 Kaip feniksas ið pelenø 70 Kaip ið gausybës rago 70 Kaip voverë rate 71 Kairë neþino, kà daro deðinë 71 Kaiðioti pagalius á ratus 71 Kanèiø keliai 71 Karalaitë ant þirnio 71 Karalius mirë, tegyvuoja karalius! 71 Karalius nuogas 72 Karðtais (Ðiltais) pëdsakais 72 Kartybiø taurë 72 Kas ciesoriaus, ciesoriui, kas Dievo – Dievui 72 Kas kalavijà pakelia, nuo kalavijo ir þûva 73 Kas leidþiama Jupiteriui, neleidþiama jauèiui 73 Kas ne su mumis, tas prieð mus 74 Kas nedirba, tas nevalgo 74 Kas nemaitina savos armijos, maitina svetimà 74 Kas patikrins paèius tikrintojus? 74 Kas tu esi, að buvau; kas dabar esu, ir tu bûsi 75 Kelrodë þvaigþdë 75 Ketvirtoji valdþia 75
8

ten tëvynë 81 Kvailiø skaièius yra begalinis 82 Laikas – pinigai 82 Laikyti gyvatæ uþantyje 82 Laikraðtinë antis 83 Laimës kûdikis 83 Laisvë. lygybë. o savojoje ràsto nemato 78 Klientas visada teisus 78 Klysti þmogiðka 79 Kokia musë ákando? 79 Kol kvëpuoju. tikiuosi 79 Komentarai nereikalingi 79 Kova dël bûvio 80 Kovoti su vëjo malûnais 80 Kremlius 80 Kryþiaus keliai 81 Krokodilo aðaros 81 Kur gerai. vadinasi esu 88 Medaus mënuo 89 Meilë yra akla 89 Meilë ið pirmo þvilgsnio 89 Meilë viskà nugali 90 Meilës trikampis 90 Mëlynas kraujas 90 Mesti kozirá 91 Mesti pirðtinæ 91 Meðkos paslauga 91 Mëtyti akmenis á darþà 91 Mieganèioji graþuolë 92 Miegoti ant laurø 92 Miestui ir pasauliui 92 Mirtina nuodëmë 92 Mirusios sielos 93 Molotovo kokteilis 93 Muilo opera 93 Naujieji rusai 94 Ne ta koja iðlipti [ið lovos] 94 Neaiðkûs Vieðpaties keliai 94 Nekask duobës kitam.Kiek þmoniø. nes pats ákrisi 94 Nepalikti akmens ant akmens 94 Neraðytas ástatymas 95 Nervø karas 95 Nesantaikos obuolys 95 Neðvarus karas 96 10 . brolybë 83 Langas á Europà 83 Laukiniai Vakarai 84 Laureatas 84 Lauþyti ietis 84 Liaudies balsas – dievo balsas 85 Likti prie suskilusios geldos 85 Linèo teismas 85 Liûto dalis 86 9 Mamytës sûnelis 86 Mano lieþuvis – mano prieðas 86 Mano namai – mano tvirtovë 87 Mano svajoniø mergaitë 87 Marijos þemë 87 Marionetinë vyriausybë 88 Maskvos ranka 88 Màstau. tiek nuomoniø 75 Kiekviena nelaiminga ðeima yra nelaiminga savaip 75 Kiekviena valdþia – nuo Dievo 76 Kiekvienam – savo 76 Kiekvienas turi [neðti] savo kryþiø 77 Kinø raðtas 77 Kinø siena 77 Kiðti galvà á smëlá 78 Kiðti nosá [kur nereikia] 78 Kito akyje krislà áþiûri.

tuo ir gydykis 100 Nuoga tiesa 100 Nuplauti gëdà 100 Nusiplauti rankas 101 Nutraukti gyvybæ 101 O laikai.Neviernas Tamoðius 96 Nevyk Dievo á medá [nes paskui ir su pyragais neiðpraðysi]! 96 Neþino. o paskui paþiûrësim 111 Pirmoji ðalies dama 111 Piro pergalë 112 Platoniðka meilë 112 Pleiðtas pleiðtà varo 113 Plius minus 113 Po mûsø (manæs) nors ir tvanas 113 Politinë prostitutë 113 Politinis lavonas 114 Popierius viskà pakenèia 114 Prarastoji karta 114 Prarastos iliuzijos 114 Prasti (Blogi) popieriai 115 Prieðas nesnaudþia 115 Pro medþius miðko nemato 115 Prokrusto lova 115 Protëviø ðauksmas 116 Protø nutekëjimas 116 Prozit! 116 12 . o paproèiai! 101 O ðventas naivume! 101 Odekolonas 101 Olimpinë ramybë 102 Pakelti pirðtinæ 102 Paklydusi avelë 102 Palikti uþ borto 103 Pandoros skrynia 103 Paniðka baimë 103 Pasakyta – padaryta 104 Pasaulio bamba 104 Pasiraitoti rankoves 104 Paskutinë vakarienë 104 Paskutinis mohikanas 105 Paskutinis þodis 105 Patrankø mësa 105 Pats velnias kojà (sprandà) nusilauð 105 11 Paukðèiø kalba 106 Paukðèiø pienas 106 Paukðèiø takas 106 Paþadëtoji þemë 107 Paþink save 107 Penktoji kolona 107 Per kanèias á þvaigþdes 108 Permainø vëjai 108 Perþengti Rubikonà 109 Pikta akis 109 Pilietinë dràsa 109 Pilkasis kardinolas 109 Pilti alyvos á ugná 110 Pinigai nesmirda 110 Pirkti katæ maiðe 111 Pirmiausia paimsim valdþià. kà daro 97 Neþinoma þemë 97 Neþinomasis kareivis 97 Niekada nesakyk niekada! 98 Niekas nenorëjo mirti 98 Nugalëtojai neteisiami 98 Nukabinti (Nuleisti) nosá 99 Nulinis variantas 99 Nuo [savo] likimo nepabëgsi 100 Nuo ko susirgai.

kad gyventum.Puoðtis svetimomis plunksnomis 116 Puota maro metu 117 Raganø medþioklë 117 Ranka rankà plauna 118 Rasti ieðmininkà 118 Realioji politika 118 Reikia valgyti. kad valgytum 119 Retas paukðtis 119 Revoliucija ryja savo vaikus 120 Riesti nosá 120 Rubenso moteris 120 Rûgðèios (Þalios) vynuogës 121 Rusijos protu nesuprasi 121 Rûstybës kekës 121 Saliamoniðkas sprendimas 122 Saugoti kaip savo aká 122 Savam kraðte pranaðu nebûsi 122 Sàþinës kaliniai 123 Sëskim ir pakalbëkim! 123 Siamo dvyniai 123 Sielos ðauksmas 124 Sizifo darbas 124 Skaldyk ir valdyk! 125 Skinti laurus 125 Skrajojantis olandas 126 Smûgis á nugarà 126 Snobas 126 Sparnuoti þodþiai 127 Spindesys ir skurdas 127 Statyti ant smëlio 127 Statyti oro pilis 128 Stokholmo sindromas 128 Su vandeniu iðpilti ir vaikà 128 13 Sûnus palaidûnas 129 Svarbu ne pergalë. o ne gyventi. o dalyvavimas 129 Sveikame kûne sveika siela 129 Svieto lygintojas 130 Svieto perëjûnas 130 Ðagrenës oda 130 Ðalin rankas! 130 Ðaltasis karas 131 Ðeðëlinis kabinetas 131 Ðokti pagal kieno nors dûdelæ 131 Ðtai kur ðuo pakastas 132 Ðventa karvë 132 Ðviesa tunelio gale 132 Tadas Blinda 133 Taikus sambûvis 133 Taip praeina pasaulio ðlovë 133 Tantalo kanèios 134 Tarp dangaus ir þemës 134 Tarp ginklø mûzos tyli 135 Tarp kûjo ir priekalo 135 Tarp Scilës ir Charibdës 135 Tas saldus þodis – laisvë 135 Tebûnie iðklausyta ir antroji pusë 136 Tik neliesk mano apskritimø! 136 Tikëjimas kalnus verèia 136 Tikslas pateisina priemones 136 Titaniðkos pastangos 138 Trisdeðimt sidabriniø 138 Trojos arklys 138 Tuðtybës mugë 139 Ugnimi ir kalaviju 139 Uþburtas ratas 140 Uþdraustas (Uþgintas) vaisius 140 Uþkasti talentà 141 14 .

antraðtiniu þodþiu laikomas pirmasis lietuviðkos frazës þodis. uþ talkà sudarant asmenvardþiø rodyklæ – VDU Letonikos centro bendradarbëms Laurai Gerþotaitei ir Gintarei Vaitonytei.Vaivorykðtinë vyriausybë 141 Valdþios koridoriai 141 Valstybë – tai að! 141 Valstybë valstybëje 142 Vartotojiðka visuomenë 142 Vedþioti uþ nosies 143 Vertybiø perkainojimas 143 Vëzdo politika 143 Vieta po saule 143 Vilkas avies kailiu 144 Viltis mirðta paskutinë 144 Visi yra lygûs. Svarià dalá sudaro posakiai. papildomi – lauþtiniuose. stengtasi nurodyti ne tik posakiø autorius. Kadangi panaðaus pobûdþio leidiniuose kitomis kalbomis yra netikslumø. bet ir pirminius ðaltinius. knygoje. kad nemaþai ðaltiniø jau yra skelbiama internete. Sparnuotieji posakiai pateikti abëcëlës tvarka. Dar vienas sluoksnis susiformavo ir ásigalëjo vëlesniais laikais. ypaè moksleiviams ir studentams. chamas. prieðtaravimø ar nutylëjimø. Á knygà ádëta ir viena kita vienaþodë plaèiai vartojama toponiminës. kad nieko neþinau 147 Þmogiðkasis faktorius 147 Þmogus futliare 147 Þmogus gyvas ne vien duona 147 Þmogus þmogui – vilkas 148 Þuvis genda nuo galvos 148 ASMENVARDÞIØ RODYKLË 149 SUTRUMPINIMAI 153 ILIUSTRACIJØ INTERNETINIAI ÐALTINIAI 154 LITERATÛRA 157 PRATARMË Paraðyti tokià knygà paskatino noras pasiûlyti visuomenei. Ðie posakiai yra europinës civilizacijos paveldas. bet kai kurie yra lygesni uþ kitus 145 Viskam savo laikas 145 Viskas arba nieko 145 Visø karas su visais 145 Visuomenës nuomonë 146 Þaibiðkas karas 146 Þinau. pagalbà bei patarimus autorius nuoðirdþiai dëkoja recenzentams Vytauto Didþiojo universiteto dëstytojui Stefanui Lanzai ir Lietuviø kalbos instituto mokslo darbuotojui Giedriui Tamaðevièiui. kuriø ðaltinis yra Biblija. nemaþai jø atëjæ ið Antikos. senovës Egipto. chuliganas ir kt. kilmës metafora ar terminas – Armagedonas. kiek tai buvo ámanoma. Ið viso þodyne yra 418 lizdø. antroponiminës ir pan. Paieðkà lengvino tai. Alternatyvûs þodþiai nurodyti paprastuosiuose skliaustuose. parankø informaciná ðaltiná literatûrinës kilmës tarptautinei frazeologijai paþinti. o kai kuriø ðaknys siekia bendràjà indoeuropietiðkàjà praeitá. áskaitant Antikos autoriø darbus ir Biblijà. sumaniusiam pagilinti savo humanitarines þinias. áskaitant ir dabartinius. 16 15 . Uþ vertingas pastabas. Knyga taip pat pravers kiekvienam. Mesopotamijos kultûras.

2001). jûrø nimfa. Posakis imtas ið dramaturgijos. Absurdo dramos neturi aiðkaus siuþeto. Þr. 25). 1735–1805). anatomas F. Akis uþ aká. Achilo kulnas. Ievà sugundæs paragauti þaltys. Pomum Adami) iðsiðovusi vyrø skydinës kremzlës dalis kaklo priekyje. Skulpt. Termino autorius – olandø 17 . 1909–1994) ir S. Nuostata pirmà kartà uþfiksuota Mesopotamijos. 1648–1711). mito. kai ðis obuolá jau buvo suvalgæs ir spëjæs su Ieva pasidaryti figmedþio lapø apriðalus suvoktam nuogumui prisidengti (plg. Théâtre de l'Absurde. Yra nuomonë. Beketas (Samuel Beckett. kad terminas atsiradæs Viduramþiais. Pasak gr. þmogus ir jo þmona. Vilkëti Adomo kostiumu reiðkia bûti nuogam. Talus Achillis) silpnoji. pataikiusios á paþeidþiamàjá kulnà. Benksas (Thomas Banks. konflikto. 1906–1989). nuoseklaus veiksmo.ÞODYNAS Absurdo teatras (pranc. neaiðkià. kad obuoliø) nuo Paþinimo medþio. absurdiðkà situacijà. taèiau pastebëjæs Dievas. Achilas buvæs vienas ið Trojos karo didvyriø. nes Senajame Testamente Dievas uþkalbinæs Adomà tada. o paragavusi obuolio. Dël termino kilmës plg. vartotas dar iki tol. tappûach ha âdâm ‘þemës obuolys’ (Sabaliauskas. Tetidë nardina Achilà á Stiksà. pirmiesiems bibliniams þmonëms – Adomui ir Ievai – Rojuje buvo uþdrausta ragauti vaisiø (spëjama. kad tai esàs liaudiðkas pavadinimas (quae vulgo dicitur). Chorda Achillis) kulnà ir blaudzdos raumená jungianti sausgyslë. paþeidþiamoji vieta. Pasak legendos.. Tesalijos valdovas.. F. 1–8). pavartojæs já knygoje „Þmogaus kûno anatomija“ (Corporis Humani Anatomia. ir Adomui ið netikëtumo kàsnis ástrigæs gerklëje visiems laikams. arba Babilonijos (dab. Pr 3. Jo pradininkai – prancûzø dramaturgai E. kovojæs danajø (graikø) pusëje. Vienintelë nesuvilgyta vieta likæs kulnas. uþ kurio maudydama Tetidë laikiusi Achilà. vadinasi. Verhejenas (Philip Verheyen. Tas atsikandæs ir jau buvo benuryjàs. poþemio pasaulio upëje. taip pat Ievos kostiumas. The Theatre of the Absurd) apie nevykusià. pagrindinis trûkumas. Achilo tëvai buvæ Pelëjas. kurie „/. Ið tikrøjø tai yra vëlesnë biblinio siuþeto interpretacija. Adomo obuolys (lot. charakteriø. Jonesku (Eugen Ionescu. angl. 1693) su pastaba. Norëdama padaryti Achilà nepaþeidþiamà. atsiradæs XX a. taèiau jie nejautë jokios gëdos“ (Pr 2. T. Tetidë dar kûdiká já iðmaudë Stikse. Ieva pasiûlë tai padaryti ir Adomui. Verhejeno portretas (fragm. Absurdo drama yra þanras. ir Tetidë. Achilas þuvæs nuo Trojos karalaièio Pario strëlës (kitur – ieties). netiksliai iðvertus hebr. skirianèioje gyvøjø ir mirusiøjø pasaulius.) Adomo kostiumas vyro nuogumas. Posakis kilo ið biblinës legendos apie pirmuosius þmones Adomà ir Ievà. 1918–2002). iðleidæs tokiu pavadinimu knygà (1962). Ira18 Achilo sausgyslë (lot. dantis uþ dantá ekvivalentiðka bausmë uþ nusikaltimà ar ekvivalentiðkas þalos atlyginimas. Achilo kulnas (lot. Eslinas (Martin Julius Esslin./ buvo nuogi. Jo autorius – vengrø kilmës anglø literatas ir þurnalistas M.

dantá uþ dantá. kad paskelbtø dalis juos savo þmonëms. 1931) jis raðë: „Amerikietiðka svajonë – tai svajonë apie ðalá. 23–79).. kojà uþ kojà. XIV. angl. pagrindas. 1). kad Mozë juos paskelbtø dykumoje laukiantiems þydams: „Jei besimuðantys vyrai uþgautø nëðèià moterá ir jà iðtiktø persileidimas. Terminas atsirado 1989 m. jam paèiam bus iðplëðta akis“ (Mesopotamia. Oculi animi indices ‘akys rodo sielà’) ið akiø ar mimikos galima spræsti apie þmogaus bûsenà ar apskritai apie jo charakterá. apraðant Mozës bendravimà su savo dievu. 54. a) ir omega (W. 17). Posakio autorius – amerikieèiø raðytojas Dþ. o pati ðalis nustojo buvusi TSRS satelite. Alfa (A. 8. taip pat plg. 197. Viduramþiais atsiradæs studentiðkas universiteto pavadinimas. mëlynæ uþ mëlynæ“ (Ið 21. Ðis kodeksas iðkaltas dantiraðèiu akmeninëje steloje ir buvo laikomas vieðai. Aksominë revoliucija (èek. veiklos orientyrai. aká uþ aká. m. ástatymus Mozei susakæs Jahvë ant Sinajaus kalno drauge su deðimèia ásakymø. kaltasis turës mokëti tiek. nudeginimà uþ nudeginimà. American dream) JAV pilieèiø vertybiø visuma. kurio nesodino mano dangiðkasis Tëvas. valdovo Hamurabio (valdë 1792–1750 pr. betgi kitokio suþalojimo nebûtø. 19 Aklas aklà netoli tenuves apie blogà.: „Kiekvienas augalas. Apr 1.) kodekse: „Jei þmogus iðplëðia kitam þmogui aká. rankà uþ rankà. 13b. vaizduojantis karaliø Hamurabá (kairëje). Knygoje „Amerikos epopëja“ (The Epic of America. Taèiau minties uþuomina randama ir Cicerono raðtuose (ad Atticum. Taèiau jei suþalotø. knygoje „Gamtos istorija“ (Naturalis Historia) raðæs: in oculis animus habitat ‘akyse gyvena siela’ (XI. Sametovã revoluca. O jeigu aklas aklà ves. kurioje kiekvieno þmogaus gyvenimas bus geresnis. e. Alma mater (lot. bus iðrautas. (~1250 pr. nekompetentingà lyderá ir jo vadovaujamus þmones. 20 . Perfrazuotas Kristaus posakis. 196. Hamurabio kodekpriimantá ið Saulës dievo Ðamaðo (ar Mar.kas ir Rytø Sirija). 200). e. Amerikietiðka svajonë (angl. kai demokratiniu bûdu valdþià ið kompartijos perëmë opozicija. dar plg. Pasak Senojo Testamento. 14). ‘motina maitintoja’) aukðtoji mokykla. kiek ið jo reikalaus moters vyras teisëjø akivaizdoje. þaizdà uþ þaizdà. prieinamai visiems. plg. kuris yra. w) yra atitinkamai pirmoji ir paskutinioji graikiðkosios abëcëlës raidës. Adamsas (James Truslow Adams.so stelos virðutinë duko) ástatymø tekstus. Posakio autorius – romënø gamtininkas Plinijus Vyresnysis (Gaius Plinius Secundus. 1878–1949). Akys (Veidas) yra sielos veidrodis (lot. Palikite juos: jie akli akløjø vadovai. Turimas galvoje dvasinis penas. kà jis sugeba ar yra pasiekæs“ (404). apibûdinant politines permainas Èekoslovakijoje. kur kiekvienas turës galimybæ gauti pagal tai. turtingesnis ir pilnavertis. Alfa ir omega kokio nors reiðkinio ar dalyko esmë. Velvet revolution) nesmurtinë. m. Visagalis“ (Apr 1. kuris buvo ir kuris ateis. – sako Vieðpats Dievas. Posakis ið Naujojo Testamento: „Að esu Alfa ir Omega”. abu á duobæ ákris“ (Mt 15. kurá universitetas duoda studentui. Ðis ástatymø atsiradimo motyvas ir patys ástatymai maþdaug po 500 m. tuomet atiduosi gyvybæ uþ gyvybæ. 22–25). 13–14). taiki visuomeninës santvarkos ar valdþios kaita.) buvo perkelti á þydø Biblijà ir iðplëtoti. Stelos virðø puoðia bareljefas.

turintis apibendrintà gërio ir blogio kovos potekstæ. Lietuvoje amþinoji ugnis uþdegta 1934 m. Stivensono (Robert Louis Stevenson. Pasak legendos. Prakeiksmas bûti amþinu praeiviu jam galiosiàs iki Kristaus antrojo atëjimo. pradþioje posakis imtas vartoti. Amþinosios ugnies tradicija netrukus paplito ir kitose Europos ðalyse. 1850–1894) apsakymas „Daktaras Dþekilas ir ponas Haidas“ (The Strange Case of Dr. 106–43 pr. Amþinosios ugnies pirmtakë buvo pagonybës laikais nuolat kurstoma ðventoji ugnis. ankstesnës religijos ðventyklas pradëta naikinti. nëra þinoma. Hyde. Graikijoje negæstanti ugnis degë Apolono ðventykloje Delfuose. be socialinës kaukës. e. apibûdinant ðizofrenijos simptomus. tarp jø ir lietuviø nuotykinës literatûros raðytojas Justinas Pilyponis (1907–1947) romane „Amþinas þydas Kaune“ (1934). 2. atsipûsti paunksnëje prie jo namø. Liber III.). Baltø kraðtuose ðventàjà ugná deginusios vaidilutës. 22 .Amþinas þydas 1. stovëjusi Romos forume. iliustruojamas sakmëmis apie vilkolakius. mitologinis. atsiradusios vëlyvaisiais viduramþiais. Perpetuum mobile) hipotetinis mechanizmas. 1891). m. Pirmieji bandymai sukonstruoti nesustojantá mechanizmà yra ið XII a. Vestos ðventykla. Romai IV a. pavartojæs já galininko linksniu: me enim ipsum multo magis accuso. pradþioje priëmus krikðèionybæ. „Antrojo að“ fenomenas imtas naudoti psichoanalizëje. neleidæs Kristui. apie mëgstantá daug keliauti arba daþnai keièiantá gyvenamàjà vietà. taip pat literatûroje – chrestomatinis pavyzdys yra ðkotø raðytojo R. lapkrièio 11 d. Amþinoji ugnis (angl. kai èia buvo palaidotas Neþinomasis kareivis (þr. kada buvo uþgesinta paskutinioji ðventoji ugnis Lietuvoje. Pats asmenybës dvilypumo motyvas yra senas. 2. jø ypaè pagausëjo vëlyvaisiais Viduramþiais ir Renesanse. Eternal flame. kvieèiu tave tarsi save antràjá kaip savo kaltës bendrininkà’ (Ad Atticum. Antrasis að (lot. neimdamas energijos ið aplinkos. bet uþtat tu turësi vaikðèioti tol. Alter ego) 1. 1886). Ðios legendos motyvà yra panaudojæ daugelis raðytojø ir poetø.). slaptoji asmenybës dalis. Kaune prie paminklo Þuvusiems uþ Lietuvos laisvæ (pastatytas 1921 m. XIX a. giminiðka siela. Pirmà kartà ji buvo uþdegta Paryþiuje prie Triumfo arkos 1920 m. Á varymà ðalin Kristus esà atsakæs: „Að nueinu. apie nuolat vaikðtinëjantá be aiðkaus tikslo. rus. pavadinimu „Amþinas þydas“ eilëraðèiø rinkiná yra iðleidæs (1931) poetas Bernardas Brazdþionis (1907–2002). paþymint kritusiuosius I pasauliniame kare. deinde te quasi me alterum et simul meae culpae socium quaero ‘save kaltinu daug labiau. einanèiam á Golgotà. Amþinasis variklis (lot. galás veikti. 1854– 1900) romanas „Doriano Grëjaus portretas“ (The Picture of Dorian Gray.. kuriø vienas ryðkiausiø yra „antrojo að“ aktualizavimas ir dël to at. Romoje jà 21 kurstë vestalës þidinio deivës Vestos ðventykloje. taip pat O. 15.Ciceronas sirandàs konfliktiðkas asmenybës susidvejinimas. bendramintis. artimas draugas. 7). kol að negráðiu“. buvo sudeginta 391 m. Jekyll and Mr. tokie bandymai nesibaigia ir ðiais laikais. oratorius ir valstybës veikëjas Ciceronas (Marcus Tulius Cicero. daþnai kontrastuojanti su oficialiàja. Posakio autorius – romënø raðytojas. Neþinomojo kareivio memoriale. sen. Vaildo (Oscar Fingal O’Flahertie Wills Wilde. Âå÷íûé îãîíü) nuolat deganti ugnis prie memorialø þuvusiems kariams. amþinam klajojimui po pasaulá buvo pasmerktas þydas kurpius vardu Ahasveras.).

Armagedonas didelis. kai aptariamasis klausimas ar problema imama svarstyti kontrargumentais..B. prieðingu poþiûriu.N. Uþuominos. plg. pavadintame „Apie asmens kultà ir jo padarinius“. kurie Senajame Testamente traktuojami kaip pralaimëjimo vieta. Medaliø kita pusë ppr. Êóëüò ëè÷íîñòè) perdëtas. Taèiau toles. iltis iðlupdavæ.).: „/. ~ III a. Apdrabstyti (Apipilti) purvais apðmeiþti. Apsaugok. Pabaigoje ragus nulauþdavæ. gr. Manoma. egzaltuotas kokio nors vadovo garbinimas. jo paties priskiriamas gr. gali pakenkti. VI a. 29). kad prie jo nebûtø nei geresniø. 1894–1971. buvo uþmuðtas“ (2 Kar 23. ir dekanas naujuosius studentus átraukdavæs á sàraðus. Asmens kultas (rus. Chilo. nors jo kûryboje ðios frazës nëra. patys to nenorëdami. Karalius Joðijas iðþygiavo uþkirsti jam kelio. sukritikuotas jo ðlovinimas ir pavertimas vos ne „gyvuoju dievu“. e.) á vietovæ. 16) . 23 Apskritas stalas (angl. t. pabrëþiant draugø nepatikimumà. Posakio autorystë skiriama prancûzø raðytojui ir filosofui Volterui (Voltaire. kaip aversas.Antroji (Kita) medalio pusë sakoma. Posakis paplito po TSRS kompartijos pirmojo sekretoriaus N. Chruðèiovas 24 . Uþ maþesná nusiþengimà bûdavo apmëtoma purvu (plg. vasará. Dieve. filosofui. kai „ið gyvuliø reikëdavo padaryti þmones“. kruvinas mûðis. m. ástatydavæ iltis. V–VI a. bet kai susidûrë su juo mûðyje prie Megido. bûna ne taip iðdailinta. jo sudievinimas. vienam ið septyneto iðminèiø spartieèiui Chilonui (C…lwn. Chruðèiovo (Íèêèòà Õðóùåâ. Praneðime. toká stalà sugalvojæs britø karalius Artûras (King Arthur. De mortuis nil nisi bene (bonum) ‘apie mirusius nieko. nuo draugø. tik gera’). kuri hebrajiðkai vadinasi Harmagedonas“ (Apr 16.. Posakis atsirado XV–XVII a. Naujajame Testamente (apreiðkime Jonui) ðiuo þodþiu vadinama vieta.) uþraðytas posakis. Apie mirusius gerai arba nieko (lot.). 1879– 1953. teigusiam „Nekalbëk pikto apie mirusá“. filosofø biografo Diogeno Laercijaus (Diogšnhj Lašrtioj. kai savo elgesiu ar þodþiais jie.) subûrë juos (viso pasaulio karalius – A. nei blogesniø vietø ir visi puotoje dalyvaujantys riteriai jaustøsi lygiateisiai. Round table) sakoma apie diskusijas. Sen. Aplauþyti ragus sutramdyti kà ar sumaþinti per didelá jo pasitikëjimà savimi. o nuo prieðø að ir pats apsisaugosiu. Pasak legendos. buvo pasmerkti J. kur ávyksiàs paskutinis mûðis tarp gërio ir blogio: „Jos (demonø dvasios – A. Posakis kilæs senø laikø paproèio uþmëtyti pasmerktàjá akmenimis.y. kad Volteras bûtø sakæs ðiuos þodþius. Sakoma. kad tai Megido kalnai Izraelyje. apjuodinti ‘apðmeiþti’). kitu. Stalino (Èîñèô Äæóãàøâèëè-Ñòàëèí. Diogenes Laertius. 1694–1778). nëra ir memuarinëje literatûroje apie já. per universitetø pirmakursiø („fuksø“) inauguracijos apeigas. TSKP CK pirmasis sekretorius 1953–1964) praneðimo TSKP XX suvaþiavime 1956 m.B./ Egipto karalius faraonas Nekojas leidosi á þygá prieð Asirijos karaliø Eufrato upës link. Naujokams uþdëdavæ ragus. pr. TSKP CK generalinis sekretorius 1922–1953) vadovavimo ðaliai metodai. Panaði patarlë þinota italø tautosakoje dar gerokai iki Voltero. kuriø dalyviai turi vienodas teises reikðti savo nuomonæ ir kuriø tikslas pasiekti visuotiná susitarimà ar prieiti bendras iðvadas. o vyresnieji kolegos visaip ið jø ðaipydavæsi ir juos þemindavæ.

kuri nors vietovë. Tavæs ilgimës. Lietuviðkai bene pirmàkart ði giesmë paskelbta 1595 m. kad Rusijoje ðis kultas priklauso ne tiek nuo vadovo. Daukðos „Katekizme“ („Sveika. m. kai kas nors ákyriai skatina kokiam neteisëtam darbui ar poelgiui. 29–32). þodinis amuletas.. Karaliene“ (Salve. pr. Taip oþys iðneð ant savæs visas jø kaltes á tyrus“ (Kun 16. Kimirseno Ðiaurës Korëjoje. Volfenbiutelio rankraðtyje). Atðilimas (rus. Õðóù¸âñêàÿ îòòåïåëü ‘chruðèiovinis atodrëkis. vartojama sàvoka aðarø pakalnë. perfrazuojant ðios giesmës þodþius. Giesmës autoriumi laikomas popieþius Grigalius VII (Ildebrando Aldobrandeschi di Soana. angl. 154. popieþius nuo 1073). satana!) sakoma. e. 100–44 pr. istorikas Plutarchas (PloÚtarcoj. M. kad ten jo laukia kanèios ir mirtis (Mt 16. panaudojant oþá.’) pirmieji 26 . Perfrazuotas posakis ið XI a. ppr. kiek nuo paèios visuomenës – ji pati linkusi sukurti asmens kultà. pamaèiau. apraðytas Senajame Testamente: „Tada Aaronas uþdës gyvajam oþiui ant galvos abi rankas. nuolat iðtinkama nelaimiø.: /. Ðiais þodþiais Julijus Cezaris 25 (Gaius Iulius Caesar. Posakis vartojamas ir egzorcistø uþkalbëjimuose (raðtu pirmàkart fiksuotas viename XIV a. (Aðarø slënis / klonis) slënis Golano aukðtumose Izraelyje. plg. atlydys’. 21–22). Atëjau. IzraelioSirijos kare. visas jø nuodëmes sudëdamas oþiui ant galvos. nugalëjau (lot. Posakio autorius – Kristus. krikðèioniðkos giesmës Marijai „Sveika. Cezaris mënø istorikas Svetonijus (Gaius Suetonius Tranquillus. Valley of tears) 1. Plutarchus./ kada buva iðtremti a (=ir) iðvaryti ið linksmybës rajaus [á] pakalnæ verksma a (=ir) aðarø ðia svieta (Wolfenb. iðpaþins virð jo visas izraelitø kaltes ir visus jø nusiþengimus. Musolinio Italijoje. 1013–1054). 10). jei tik vadovas yra autokratas. ~46– 120) knygoje „Paralelinës biografijos“ (B…oi Par£llhloi. Khrushchev's Thaw ‘t. susijusiam su nauda ar malonumais. Atstok. e. nes Kristus prieð tai buvo pasakæs mokiniams. gementes et flentes in hac lacrimarum valle). p.) laiðke Romos senatui lakoniðkai apibûdinæs savo pergalæ prieð Ponto valdovà Farnakà 47 m. verkdami ir vaitodami ðiame aðarø klonyje (lot. Veni. Vade retro. S. Atpirkimo oþys niekuo dëtas þmogus.J. ~1020–1085.. Karalyèia“). e. Sen. Slavoèinskio (~1620 – ~1660) giesmyne (1646) ði sàvoka praleista visai (Slavoèinskis. Maodzeduno Kinijoje. ~69/75 – po 130) (Divus Iulius. Mk 8. 33). Lacrimarum valle. Vëliau jis taip atrëþæs ir Petrui. valdë 49–44 pr. pasakæs taip já provokuojanèiam ðëtonui (Mt 4. 23. vici) Sakoma apie greità svarbià pergalæ. O oþá per tam tikslui paskirtà þmogø iðsiøs á dykumà. þydø nuodëmiø atsikratymo ritualas. kur irgi vartojamas tikslus vertimas – aðarø klonis. Gregorius VII. pavadintas taip po átemptø mûðiø 1973 m.. Taèiau kiek ankstesnëje rankraðtinëje Volfenbiutelio „Postilëje“ (1573). ad te suspiramus. M. 37). kuriam uþkraunama atsakomybë uþ kitø padarytus nusiþengimus ar nuosëmes. Ka…sar. vidi. Regina): Tavæs ðaukiamës iðtremtieji Ievos vaikai. Kitose ðalyse ryðkus asmens kultas buvo Hitlerio Vokietijoje. m.në istorija parodë. bandanèiam atkalbëti já nuo ëjimo Jeruzalën. ad te clamamus exsules filii Evae.50) ir ro. gr. 2. angl. ðëtone! (lot. Ðá epizodà mini sen. Kiti ðaltiniai autoriumi nurodo vokietá vienuolá Hermanà Luoðá (Hermannus Contractus / Augiensis. m. þemiðkasis vargus gyvenimas (prieðingybë gyvenimui Rojuje). 3. Aðarø pakalnë (lot. 80).

Augëjo arklidës didþiulë netvarka. daug triukðmo dël smulkmenø. Pati tokio salis laiðko forma yra kur kas senesnë – tipiðkais atvirais laiðkais galima laikyti apaðtalø laiðkus Naujajame Testamente. 1891–1967) apysaka. Poperis (Karl Raimund Popper. birþelá paskelbæs Danijos Ðle karalius Kristijonas VIII (Christian VIII. vasará). 1859–1941). 16. kai buvo vieðai pasmerktas stalinizmas (1956 m. apibûdinæs taip politiná konfliktà. Gr. Atvira visuomenë (angl. Stalino mirties (1953). kaip jis dviem Jericho neregiams. tremtiniams buvo pradëta leisti gráþti á tëvynæ. laisva nuo rasinio. Erenburgo (Èëüÿ Ýðåíáóðã. Lk 18. liberalesnë tapo tarybinë spauda ir literatûra. religinio. Dar plg. Gali bûti perfrazuotas Cicerono po. Heraklis apsiëmæs tai padaryti per vienà dienà.Ð. antagonizmo ar ribotumo. politinio. Jis nukreipæs á arklides netoliese tekëjusias dvi upes ir jø srove iðplovæs visà mëðlà. 51–52. Bergsonas (Henri-Louis Bergson. Pirmàkart „atvirà laiðkà“ 1846 m. arba N. I. bet ir visuomenei. Tokiu pavadinimu 1954 m. valdë 1839–1848). Morkaus ir Luko evangelijose ðiame epizode dalyvauja vienas neregys (Mk 10. C’est line tempetc dans un veired’eau) neadekvaèiai didelë reakcija á kà nors. Daug triukðmo dël nieko. Posakio autorius – prancûzø raðytojas ir filosofas Ð. kad toji taptø laiðko NI J A autoriaus ðalininke.Jutlandijos pusiatinæ Jutlandijos pusiasalio dalá). Taèiau Augëjas netesëjo Herakliui duoto paþado atsilygnti uþ darbà deðimtadaliu savo gau28 . padarë juos ir reginèius. ir savo sekëjais (Mt 20. Posakio autoriumi laikomas prancûzø filosofas H. kad klausytojui pasikeistø nuomonë ar ásitikinimai. 36). Audra vandens stiklinëje (pranc. Chruðèiovo valdymo pirmoji pusë.5-7 metai Tarybø Sàjungoje po J. 27 Atviras laiðkas (angl. kultûrinio ir pan. Monteskjë (Charles Louis de Montesquieu. 41–43). kurio turinys skirtas ne tik konkreèiam adresaDA tui. balandá iðëjo rusø publicisto I. kilusá nykðtukinëje San Marino valstybëlëje. mite apie Heraklá Epëjos karalius Augëjas garsëjo metø metais nevalytomis savo arklidëmis. zvi gas 1786–1848. 1932). 32–34). uþleisti nesutvarkyti darbai ar patalpos. 1689–1755). Monteskjë sakis excitare fluctus in simpulo ‘kelti bangas samtyje’ (De Legibus III. paleista dauguma politiniø kaliniø. 1902–1994) knygoje „Atvira visuomenë ir jos prieðai“ (The Open SoH. Erenburgas Atverti akis paaiðkinti kà nors taip. jø papraðytas „atverti akis“. pavartojæs já kaip prieðprieðà terminui uþdara visuomenë knygoje „Du moralës ir religijos ðaltiniai“ (Les deux sources de la morale et de la religion. Open letter) vieðai skelbiamas laiðkas ar kreipimasis. Bergsonas ciety and Its Enemies. Terminà iðpopuliarino filosofas K. Open society) neksenofobiðka demokratinë visuomenë. Ið pasakojimø apie Kristø. 1945). Vienas ið Heraklio þygiø buvæs Augëjo arklidþiø iðmëþimas. kuriame „viso pasaulio akivaizdoje“ pareiðkë Danijos istorines pretenzijas á Ðlezvigà (pie.

o atëjus laikui. kuris jam suteiktas VI a. Heraklis Augëjà áveikæs ir pergalës proga surengæs pirmàsias olimpines þaidynes. þmonës „mirdavo tarsi uþmigæ saldþiai“ (Hesiodas. iðtrûkus ið Egipto./ Jis. nei vargø. Montes auri polliceri) vilioti kà nerealiais paþadais. paskum raiþymo 30 . nepaþinojusi nei sielvarto. poeto Hesiodo (`Hs…odoj. Á Kalifornijà tada patraukë minios avantiûristø.. „Aaronas jiems tarë: ‘Nuimkite aukso auskarus.. harmonijos ir visuotinio klestëjimo laikotarpis. e. ou la nouvelle Héloïse. Jeunesse dorée) iðlepæs pramogaujantis pasiturintis didmiesèiø jaunimas. netrukus ten rado aukso. Aukso amþius 1. karo keliu atplëðusios nuo Meksikos Kalifornijà (1847). M. Èaplino (Charlie Chaplin. Posakis kilo ið sen. kuris juos vestø toliau. daug þadëti. Robespjero diktatûros nuvertimo 1794 m. 345407) prievardþio. derlingoji þemë juos maitinusi gausiais savo vaisiais. VIII–VII a. parodijuojantis minëtuosius aukso ieðkotojus Aliaskoje. þydai kreipësi á jo brolá Aaronà. todël tarp jø kilusi nesantaika. Ruso (Jean-Jacques Rousseau. 29 Aukso kalnus þadëti (lot. kuri po M. kuri gyvenusi kaip dievai. Nauja aukso karðtligës banga kilo. Auksiniu jaunimu Quentin de La Tour (1704–1788). ir atneðkite juos man’. Þ. The Gold Rush) politinës ir ekonominës situacijos sukeltas aþiotaþas greitai praturtëti. Prancûzijos revoliucijos metu (1789–1794) ðis terminas pradëtas taikyti jaunuomenei.). m. Garbinti aukso verðá reiðkia nusigræþti nuo tikrøjø.(Vok vinga ietija s ) sios bandos. juos praminæ patys jakobinai. Dail. ppr. tautos ar visuomenës taikos. sûnûs bei dukterys. Auksinis jaunimas (pranc. Epitetas paimtas ið vyskupo Ðv. Ðlez Auksaburnis apie labai iðkalbingà þmogø. arba Naujoji Eloiza“ (Julie. 1712– 1778) romane „Julija. susidorojant su jo ðalininkais La Turas ( Maurice kairiaisiais jakobinais. liepà aktyviai Þ. Posakis kilo ið Senojo Testamento pasakojimø apie þydø klajones. Prancûzø raðytojas ir filosofas Þ. besitikinèiø greitai pralobti. Nesulaukdami nuo Sinajaus kalno gráþtanèio Mozës. Hesiodus. 109–119). paëmæs jiems ið rankø auksà. I. kai JAV. viduryje. nei neapykantos. 68). 2. ~195–~159 pr. vertybiø. m. apie kilmingus ir turtingus ponus. pavartojæs já komedijoje „Formijonas“ (Phormio. kur jis bendravæs su Jahve. 1761) raðæs apie homines dores ‘paauksuotus þmones’. Aukso karðtligë (angl. suliejo á verðio panaðumà. dvasiniø. Posaká iðpopuliarino tokio pat pavadinimo È. kaip didþiausia vertybë. /. kai JAV nupirko ið Rusijos Aliaskà (1867) ir rado ten didþiulius aukso klodus. gr. praðydami padirbti jiems dievà. Bos aureus) turtas kaip stabas. Þ. Posakis atsirado XIX a. Ruso portretas (fragm. pr. kriminalinio sluoksnio atstovø ir ðiaip naivuoliø. Jono Auksaburnio (John Chrysostom. 1889–1977) kino filmas (1925). pabrëþiant jo buvusià oratorystæ. kuriuos neðioja ákabintus á ausis jûsø þmonos. de dalyvavo.). Posakio autorius – romënø dramaturgas Terencijus (Publius Terentius Afer. Reklaminë skrajutë (1849) Aukso verðis (lot..) poemoje „Darbai ir dienos“ pasakojimo apie dievø sukurtà auksinæ þmoniø kartà. t. bet netesëti. vilkinèius auksu siuvinëtas liemenes. kûrybingiausias ar sëkmingiausias þmogaus gyvenimo tarpsnis. kuri po poros metø baigësi jødviejø kova. y. e.

árankiu padarë ið jo lietiná verðá. 1826) – jais poetas vadina Fortûnà (laimæ. kad jis kilæs ið Viduramþiø paproèio vainikuoti naujuosius. neutralus elgesys ar paþiûros. kurios duris atverianti Fortûna. e. Posakio autorius – romënø poetas Lukrecijus Karas (Titus Lucretius Carus. taip vienu metu vadinæ prancûzø riteriø ginklaneðius. laiku pasakyta mintis ar patarimas./ karalius ir jo didþiûnai. Aurea mediocritas) optimalus. Posakis þinomas daugeliui tautø. m. Aurea dicta ‘aukso posakis’) vertinga.  Aukso þodþiai (lot.) „Odþiø“ (II. Bakalauras þemiausias aukðtojo mokslo laipsnis. 20). è êîí÷åí áàë. Balsas tyruose perspëjimas. kad ðá eilëraðtá A. 65–8 pr. Imberto (Barthélemy Imbert. Ilièevskis iðvertæs ið prancûzø poeto B. Þodþiai ið romënø poeto Horacijaus (Quintus Horatius Flaccus. kai aplinkui suirutë ar iðorinë grësmë. Balius baigtas (rus.. dar netyrinëta. kada siuvamojo drabuþio sukirptos dalys laikinai sudaigstomos baltais siûlais.. Belðacaro) puota persø apsuptame Babilone. Aukso vidurys (lot. Eilëraðtyje gyvenimas palyginamas su puotø sale. kas neþinoma. Ilièevskis (Àëåêñåé Èëëè÷åâñêèé.. kuris iðvedë tave ið Egipto þemës!’“ (Ið 32. 3. Amûras vadovaujàs ðokiams. / Àìóð ðàñïîðÿæàåò ïëÿñêîé. Manoma. Balta dëmë tai. m. þodis kilæs ið prancûzø bas cavalier ‘þemasis riteris’. þalvario.. Kupidonà ar Amûrà (meilæ. Yra nuomonë. e. Sutrynæs á dulkes. Tada jie suðuko: ‘Izraeli. praðymas. 4). ~99–~55 pr. siûlymas ir pan. Posakio autorius – rusø poetas A. Gráþæs Mozë aukso verðá átûþæs „ámetë á ugná. Posakis atsirado senovës Romoje: balsavimo metu kitokià nuomonæ turintrys senatoriai pereidavæ á prieðingà salës pusæ. kurios metu buvo iðniekintos þydø ðventenybës bei pamintas monoteizmas. jis galëjo atsirasti ið siuvimo technologijos. 12). Pavadinimas þinomas jau nuo XIII a. pavartojæs juos poemoje „Apie daiktø prigimtᓠ(De rerum natura. 1798–1837). kà tik egzaminus iðlaikiusius gydytojus uogø (lot. jo þmonos ir sugulovës gërë ið jø. dþiaugsmus) ir Mirtá. Êîí÷åí áàë) apie kokio nors malonaus renginio. 5). laurus) ðakelëmis. 1747–1790) kûrybos. sëkmæ). kraðtutinumø prieðingybë. kuriuos Baltazaro pirmtakai pagrobë ið Jeruzalës ðventyklos. kampanijos ar laikotarpio pabaigà. 32 . Baltais siûlais siûta apie neátikinamus teiginius. pavartojæs já eilëraðtyje „Trys neregiai“ (Òðè ñëåïöà. ðis yra tavo Dievas. Lk 3./ Æèçíü íàøà ïèð: ñ ïðèâåòíîé ëàñêîé / Ôîðòóíà îòâîðÿåò çàë. „/. Balsavimo rezultatà nusverdavo gausesnë pusë. Þodþiai ið Naujojo Testamento: „O jis buvo tasai. Terminas atëjæs ið kartografijos – senovëje þemëlapiuose baltai þymëdavo neþinomas ar maþai tyrinëtas pasaulio vietas. Liber III.. iðbarstë á vandená ir pagirdë juo izraelieèius“ (Ið 32. baca) pilnomis laurø (lot. Balsuoti kojomis protestuojant palikti salæ ir nedalyvauti balsavime. Senajame Testamente apraðyta Babilono valdovo sûnaus Baltazaro (Belðazaro. Jie gërë vynà ir ðlovino dievus. liekantis be atgarsio.). o galop atëjusi Mirtis ðià puotà nutraukianti:  31 /. subalansuotas. Baltazaro puota atsidavimas linksmybëms. padarytus ið aukso ir sidabro. ávykio. netvirtus argumentus. 1–4). / Ïðèõîäèò ñìåðòü. apie kurá pranaðas Izaijas yra pasakæs: Tyruose ðaukianèiojo balsas: Taisykite Vieðpaèiui kelià!“ (Mt 3. Mat puotauta ið auksiniø indø. X. Pasak kitos versijos. nevykusiai paslëptà dalykà.

Job 42. Baltoji dëþë vartotojo savarankiðkai surinktas asmeninis kompiuteris ar koks kitas elektroninis árenginys. de Balzakas (Honoré de Balzac. Baltosios dëþës sandara vartotojui yra þinoma.geleþies. smurtinis susidorojimas su prieðininkais. 1951–1955). Posakis paplito po to. ir Baltazaras buvæs nuþudytas (Dan 5). Atvesdintas pranaðas Danielius tuos þodþius iðaiðkinæs taip: „‘MENE’ – Dievas suskaièiavo tavo karalystës (dienas) ir privedë jà prie galo. sakoma atsisakant kà komentuoti. 1735–1826. Èerèilis (Winston Leonard Spencer Churchill. parsin“. negailëdami nei moterø. tekel. The White House) 1. netrukus jos persimetë á kitus Prancûzijos miestus – Tulûzà. Dar plg. Velso (Sumner Welles. Juodoji dëþë. taip atðovæs interviu praðiusiems þurnalistams. rugpjûèio 24 d. 34 . Trumann. atitinka lie. kurio herojei vikontei de Bosean bûdinga nepriklausomybë. 2. 1892–1961) ir prisipaþinæs jà labai mëgstàs: "No comment" is a splendid expression. Bisono (Louis-Auguste Bisson. prem. Lionà. Be komentarø (angl. sielvarto ar gedëjimo ritualas. Tikslus nuþudytøjø skaièius neþinomas – ið viso nurodoma iki 100 000. 1797– Baltieji rûmai 1801). JAV prezidento administracija. Bordo. V. nei vaikø. ’PERES’ – tavo karalystë yra padalyta ir atiduota medams ir persams“. Baltramiejaus dienà prancûzø katalikai Paryþiuje sukëlë hugenotø (prancûzø protestantø kalvinistø) skerdynes ir nuþudë apie 3000 þmoniø. savarankiðkas vertinimas ir jausmø reiðkimo laisvë. ‘TEKEL’ – tu buvai pasvertas svarstyklëmis ir buvai rastas lengvas. Orleanà – ir truko iki spalio mën. prez. Pats Èerèilis sakësi ðià frazæ nusiklausæs nuo amerikieèiø valstybës veikëjo ir diplomato S. 2. Seniau galvos barstymas pelenais daugelyje tautø buvæs atgailos. 1829–1842).19. Puotos metu nematoma ranka ant sienos uþraðiusi þodþius: „Mene. Þudynës tæsësi ir vëliau. L. prez. naktá á Ðv. ir tapo JAV prezidentø rezidencija. Trumenu (Harry S. 1940–1945. Èerèilis Að jà nuolat vartoju’). No comment) 1. Posakis radosi po to. Senajame Testamente ðis motyvas yra Tamaros ir Jobo istorijose (2 Sam 13. prk. 1572 m. panaudojant ávairiø gamintojø atskirai siûlomus bei parduodamus jo komponentus. 1874–1965. de Balzakas. 33 Balzako amþius sakoma apie brandø moters amþiø (nuo 30 iki 50 m. I am using it again and again (‘„Be komentarø“ yra puiki frazë. kai Didþiosios Britanijos ekspremjeras V. pradedant antruoju JAV prezidentu Dþonu Adamsu (John Adams. Barstyti galvà pelenais atgailauti. 1814–1876) dagerotipija (1842). 6). 1945– 1953). iðëjæs ið Baltøjø rûmø po pokalbio su JAV prezidentu H. Baltramiejaus naktis negailestingas. JAV prezidentûros pastatø kompleksas Vaðingtone. O. sakoma kuo nors piktinantis.). medþio ir akmens“. kai prancûzø raðytojas O. Baltos spalvos rûmai pastatyti 1792–1800 m. kuriam bûdingas suaktyvëjæs seksualumas. Baltieji rûmai (angl. mene. 1884–1972. be þodþiø. 1799–1850) iðleido romanà „Trisdeðimties metø moteris“ (La Femme de trente ans.. Tà paèià naktá persai uþëmæ miestà.

e. skelbiantys ávairià reklamà gandus. 1906–1989) to paties pavadinimo pjesës (1952). Vienumoje gulbiukas iðaugo á graþià gulbæ ir savo nuostabai buvo pri. já niekino. Dar þr. Bjaurusis anèiukas 1. delsimà vietoj aktyviø veiksmø. Berti druskà ant þaizdos priminti skausmingus praeities iðgyvenimus ar nelaimes. Pavadinimas atsirado XIX a. kurios pasmaugusios já patá ir du jo sûnus (Eneida. kurioje du valkatos leidþia laikà. Dar þr. Trojos arklys. net iðgujo ið kiemo.) poemos „Eneida“.H. m. 1805–1875) pasakos apie naminës anties iðperëtà gulbiukà. Senovëje druskos bërimas ant þaizdos buvo vienas ið kankinimo ar tardymo bûdø. Posakis perfrazuotas ið Biblijos. 2. Posakis ið airiø dramaturgo S. stengdamasis atkalbëti juos nuo minties ásitempti á miestà graikø (danajø) jiems neva dovanotà mediná arklá (Eneida. e. 58–117). laikraðtá Le Matin ir kt. Skulpt. Posakio autorius – romënø istorikas Tacitas (Publius Cornelius Tacitus. Atanodoras ir Polidoras (I a. Anderseno (Hans Christian Andersen. 199–215). Blogio ðaknis kokiø nors ydø. iðskirtinis. 35 . skandalus. Bulvarinë spauda Bulvarinë spauda pramoginiai lengvo turinio periodiniai leidiniai. Timeo Danaos et dona ferentes ‘bijau danajø. 36 Tacitas Belaukiant Godo (pranc. plg. 28). 10).: „Savæs klausiate: ‘Kaip mes galime labiausiai priblokðti?’ ir: ‘Jame glûdi nelaimës ðaknys!’“ (Job 19. Savo veikale „Analai“ jis skaitytojui istorijà þada pasakoti be pykèio ir ðaliðkumo (Annales. En attendant Godot) sakoma. apibûdinant pasyvumà. lûkuriavimà.). Posakis ið to paties pavadinimo danø raðytojo H. K. dovanas neðanèiø! (lot. 70–19 pr. Liber I). negeroviø. pr. Perfrazuotas posakis ið romënø poeto Vergilijaus (Publius Vergilius Maro. veidmainiðkai dangstomà dovanomis. informacijà ið privataus garsenybiø gyvenimo ir pan. kurio iðvaizda visi kiemo paukðèiai bodëjosi. kur ðiuos þodþius trojënams sako þynys Laokoontas. Bijok danajø. uþ toká elgesá danajø globëja deivë Atënë uþsiundë ant Laokoontas. Andersenas imtas á ðiø karaliðkø paukðèiø bûrá. „Visø blogybiø ðaknis yra godulystë“ (1 Tim 6. bræstantis paauglys. net dovanas neðanèiø’) perspëjimas apie galimà prieðo klastà.Be pykèio ir ðaliðkumo (lot. taip ir nepasirodanèio scenoje. Lietuviø publicistikoje pasitaiko ir ðio posakio parafrazë „Iðrauti blogá su ðaknimis“. be iðankstinës nuostatos. II. laukdami kaþkokio Godo. blogo elgesio prieþastis ar ðaltinis. viduryje Prancûzijoje. m. Laokoonto dvi didþiules jûros gyvates. Agesandras. 49). Panaðaus turinio knygos pagal analogijà pradëtos vadinti bulvarine literatûra. Geltonoji spauda. Bulvarinë literatûra þr. nemëgstamas asmuo kolektyve ar ðeimoje. negraþus. K. prasimanymus. Sine ira et studio) objektyviai. kai Paryþiaus bulvaruose imta pardavinëti satyriná savaitraðtá Le Figaro (1826). Beketo (Samuel Beckett. II.

quae praegnans mortua sit. Frazë ið princo Hamleto monologo anglø poeto ir dramaturgo V. Ástatymo formuluotë buvusi tokia: Negat lex regia. remiantis fonetiniu panaðumu. Julijaus Cezario (Gaius Iulius Caesar.Buridano asilas (lot. Sectio caesarea) gimdymo bûdas. áûòü ‘bûti ar nebûti’ ir áèòü èëè (fragm. Posakio autorius – romënø istorikas Svetonijus (Gaius Suetonius Tranquillus. buvo populiarus posakis bûti ar pûti. kas elgiasi prieðingai. Drûíå áèòü ‘muðti ar nemuðti’. ppr. m. aklai klausyti kito asmens. á kurià eiti ësti. Ðio ástatymo autoriumi laikomas sabiniø ir Romos valdovas Numa Pompilijus (Numa Pompilius. mituose Cerberis yra trigalvis ðuo. apraðydamas Cezario sprendimà nepaisyti Romos senato draudimo perþengti Rubikonà ir þygiuoti á Romà (Divus Iulius. Pasak romënø istoriko Plinijaus Vyresniojo (Gaius Plinius Secundus. Ðekspyro portretas. atima viltá gyvam padarui’ (Leges Regia. 23–79). kad operacijos pavadinimas kilæs nuo Romos imperijos laikais veikusio ástatymo lex regia (‘karaliðkasis ástatymas’). 1300–1358). to bûsianti virðenybë ðeimyniniuose santykiuose. To be. áûòü èëè íå V. caeso.. sutuoktinio. caedere ‘pjaunu. mulierem.ðautas (Martin Droevoje Sàjûdþio laikais (1988–1990) shout. Cerberis uolus. m. or not to be: that is the question ‘bûti ar nebûti – ðtai klausimas’) apie kritiná momentà. Cerberá ið poþemiø buvo atitempæs Heraklis parodyti Euristëjui (12-asis Heraklio þygis) ir vël nugabenæs atgal. kad vienas ið jo protëviø gimæs bûtent tokiu bûdu (lot. nes niekaip nenuspræsiàs. 1564–1616) tragedijoje „Hamletas“ (1600). Dail. Bûti ar nebûti (angl. plg. m. apeliuojantis á Lietuvos atsiskyrimà nuo TSRS ar pasilikimà joje. Paprastai lengvai áleidþia. pavartojæs já J.. taèiau stropiai sergi. kaip pavyzdá paminëjo asilà tarp dviejø pievø: esà ðis nudvësiàs badu. II.) giminës pavardë kilusi ið to.). kuri mirë nëðèia. Burtai mesti (lot. Neretai perfrazuojama./ sicut Scipio Africanus prior natus primusque Caesarum a 38 . spem animantis cum grauida peremisse uidetur ‘karaliðkasis ástatymas draudþia laidoti moterá. iliustruodamas. budrus ir/ar piktas sargas. e. saugantis áëjimà á mirusiøjø poþemio karalystæ. reikalavusio. Manoma. ppr. niekaip nepasirenkantis viena ið dviejø. rus. keliaudamas á mirusiøjø pasaulá susigràþinti mylimosios Euridikës. Bûti po padu bûti nesavarankiðkam. Asinus Buridani inter duo prata ‘Buridano asilas tarp dviejø pievø’) þmogus. jei reikia já gelbëti. Cezario biografijoje. kad niekas ið jos nebeiðeitø. Iacta alea est ‘kauliukas mestas’) apie galutiná sprendimà arba pradëtus ir nebeatðaukiamus veiksmus. Gr. kai reikia dël ko nors apsispræsti. 12). kad XIV a. priimti lemtingà sprendimà. 33). kai vaisius iðimamas operacijos keliu. Rytø tautose dar buvæs paprotys. prieð tai neiðpjovus jos vaisiaus. Ðekspyro (William Shakespeare. kad ðis uþdëtø ant jo savo kojà. M. prancûzø filosofas Þ. valdë 49–44 pr. Buridanas (Jean Buridan. jog nesà pasirinkimo laisvës.. Cezario pjûvis (lot. Pasakojama. Lietu. pjauti’): /. qui contra fecerit. kad vaisius bûtø iðimtas ið ásèiø mirus gimdyvei. 716– 673 pr. kai nugalëtasis valdovas atsigula kniûbsèias prieðais nugalëtojà. Cerberá savo muzika buvo uþmigdæs Orfëjas.). humari. 100–44 pr. 1601–1650). antequam partus ei excidatur. e. Posakis kilæs ið daugeliui tautø paþástamo vestuvinio prietaro: kas ið jaunavedþiø pirmas 37 uþmins kitam ant kojos. e. ~69/75 – po 130).

dël ko jie ir praminti Pjautiniais’ (Plinius. Savo teo. nors iki ðiol tokios frazës niekas nevartojo. Pirmoji sëkminga tokia operacija. kuris ásiveisë vynuogynà. 42 pr. jis privalo paisyti specialistø nuomonës. kad pats buvæs labai susierzinæs dël ásako prieþasties. gali suteikti Romos pilietybæ þmonëms.S. þemës arto39 jas. –37.). pasigërë ir gulëjo nuogas savo palapinëje. Hamas /…/ pamatë savo tëvo nuogumà ir papasakojo savo dviem broliams lauke. XIX a. rus.. êåñàðü. Hantingtonas 40 . nes taip pasakæs imperatorius. Civilizacijø konfliktas (angl. Dël fonetinio panaðumo á istorinio Cezario asmenvardá ðis operacijos bûdas kartais klaidingai siejamas su paèiu J. LVII. Nojus sûnø prakeikë ir pasmerkë vergauti broliams. Cezaris nëra aukðèiau uþ gramatikus (lot. kurioje skoliniø h keièiamas á ch arba g. jog pasaulis po Ðaltojo karo yra susiprieðinæs nebe ideologiniu. Bet kaþkoks Marcelas (Marcellus) Tiberijui atsakæs taip: „Tu. á lietuviø kalbà jis pateko ið rusø kalbos. uþ policininko nuþudymà nuteistas iki gyvos galvos ir miræs kalëjime. muðeika. 1927). nuo ðiol ji tapsianti norma. m. Iðsiblaivæs ir suþinojæs apie Chamo poelgá. Kaip rodo þodþio pradþia. destruktyvus þmogus. 20–23). Caesar non supra grammaticos) kad ir koks aukðtas bebûtø pareigûnas. 1862– 1915) knygà „Chuligano naktys“ (The Hooligan Nights. e. kaiser. buvo pirmasis. êåñàðåâî ñå÷åíèå). o ne þodþiams“ (Cassius. VII. neiðauklëtas þmogus. jog. Tuomet Ðemas ir Jafetas paëmë drabuþá. valdë 14–37) savo ásake pavartojæs nelotyniðkà þodá. skolinys ciesorius. NH. vok. kuriame jis teigia. romënø karvedys. Raðytojas teigia. áþûlus. taip pavadinæs savo straipsná þurnale Foreign Affairs (1993). Jis gërë vyno. B. Pamatyti tëvo ar motinos nuogumà judëjø paprotyne buvo didi nuodëmë. Hanibalo nugalëtojas – A. ~155 ar ~163/ 164 – po 229) apraðë ðio posakio atsiradimo istorijà. nuogo savo tëvo jie nematë“ (Pr 9. Cezari. Kiti ðaltiniai nurodo K. Romënø istorikas Kasijus Dio (Lucius Cassius Dio Cocceiannus. atsakæs. qua de causa et Caesones appellati ‘ðitaip gimæs pirmasis Scipionas Afrikietis (236– 183 pr. uþsidëjo já ant abiejø peèiø ir.). Pastarasis buvæs smulkus sukèius. Hooligan) ðiurkðtus. uþdengë savo tëvo nuogumà. Cezario vardui tapus bendriniu valdovo pavadinimu (ið to ilgainiui kilo lie. lib. Paprastai kildinama ið airiðkos pavardës Hooligan ar Houlihan. Hantingtonas (Samuel Philips Huntington. Netrukus jis ekspertø atsipraðæs dël to þodþio – esà jam taip iðsprûdæ todël. Kadangi jø veidai buvo nugræþti á kità pusæ. The Clash of Civilizations) vakarø krikðèioniðkosios ir rytø musulmoniðkosios kultûros prieðprieða. Chuliganas (angl. terminas lex regia pakeistas á lex caesarea (plg dar rus. 17). eidami atbulomis. „Nojus. Chamas storþievis. Ruko (Clarence Rook. g. pabaigoje tokiu charakteriu ir elgesiu esà garsëjo Londono priemiestyje smuklæ laikiusio airio pavarde Hooligan ðeima. vagiðius bei lëbautojas. m. Vienas ið adresatø. iðsigelbëjæs nuo tvano. Posakio autorius – amerikieèiø politologas S.caeso matris utero dictus. (1794 m. Vëliau. 9). vardu Atëjus Kapitas (Ateius Capito). 1899). Kartà imperatorius Tiberijus (Tiberius Caesar Augustus. Pasak Senojo Testamento. atlikta gyvai gimdyvei. Cezariu – esà ðis iðleidæs minëtàjá ástatymà. o konfesiniu ir vertybiniu pagrindu. Chamas (Hamas) buvo biblinio Nojaus vienas ið sûnø. jog þodis kilæs ið londonieèio Patriko Huligano pavardës. e. þinoma tik ið XVIII a. taip pat pirmasis ið Cezariø buvo iðpjautas ið motinos gimdos. öàðü). vieðosios tvarkos paþeidëjas.

Dauningstrytas (angl. Posakio autorius – anglø poetas ir dramaturgas V. Das Ding in sich) apie kà nors paslaptingà. nes jam nuolat gresia pavojai. Terminas atsirado XX a. I. Ðekspyras (William Shakespeare. kad þmogus galás paþinti tik daiktø savybes. S. Biblijos vertëjai þodá mana kildina ið þydø klausimo Mozei man hu? (hebr. Daug triukðmo dël nieko (angl. kurioje yra Didþiosios Britanijos premjero rezidencija ir Uþsienio reikalø ministerija. 14). politines permainas Baltijos ðalyse. jog valdovas esàs laimingiausias þmogus pasaulyje.S. kad valdovo gyvenimas visai nepavydëtinas. Uncle Sam) JAV personifikacija. jø simbolis. (United States ‘Jungtinës Valstijos’). kuri krisdavusi rytais ir pasirodydavusi nudþiûvus rasai kaip „kaþkas smulkaus. taiki visuomeninës santvarkos ar valdþios kaita. iðklausæs pataikûniðkus savo dvariðkio Damoklo þodþius. Dail. Kantas Dangaus mana netikëtai ir be pastangø atsiradæs reikiamas maistas ar kitos gërybës. ant kuriø buvo santrumpa U. kad Sirakûzø valdovas Dionizas I Senasis. kai bardø koncertai ir mitinguotojø dainavimas konsolidavo didþiàjà visuomenës dalá siekti atkurti nepriklausomybæ ir demokratiná valdymà. panaðaus á grûdelius – taip smulkaus tarsi ðerkðnas ant þemës“ (Ið 16. Downing street) 1. ‘kas tai yra?’). Posakio autorius – vokieèiø filosofas I. prk.1564–1616) tokiu pavadinimu paraðæs komedijà (1600). mite pasakojama. 10 deðimtmeèio pradþioje. o ne paèius daiktus. kurie dël to liekà daiktais savyje. Kantas (Immanuel Kant. 31). o jos skonis buvo panaðus á meduoliø skonᓠ(Ið 16. Iðalkusià ir dël to ið nepasitenkinimo burbanèià minià þydø dievas Jahvë ðeðias dienas maitinæs ið dangaus krintanèiomis putpelëmis (mësa) ir mana (duona). Dëdë Semas (angl. Vilsonas . Didþiosios Britanijos vyriausybë arba URM. 2. Daiktas savyje (vok. 1765–1836). gatvë Londone. R. neiðaiðkinamà. 1766–1854) vardu. prieð tai virð jo liepæs pakabinti ant arklio aðuto aðtrø kardà. puotos metu pasodinæs Damoklà á savo sostà. Posakis ið Senojo Testamento pasakojimo apie Mozës po dykumà vedþiojamà þydø tautà. 1724–1804). veikale „Grynojo proto kritika“ (Kritik der reinen Vernunft. Ji buvo panaði á koriandro sëklà. balta. „Izraelio namai pavadino tà duonà mana. 1781) tvirtinæs. Vilsonas tiekæs amerikieèiø armijai mësà valdiðkose statinaitëse. 1996). Pavadinimas siejamas su verslininko Samuelio Vilsono (Samuel Wilson. Damoklo kardas nuolatinë didelë grësmë. apibûdinant 1988–1989 m. tuo parodydamas. JAV antrojo karo su Didþiàja Britanija metu (1812–1814) S. Much ado about nothing) apie emocingà ar dramatizuotà nereikðmingos situacijos vertinimà.rijà jis vëliau iðplëtojo knygoje „Civilizacijø konfliktas ir pasaulio pertvarka“ (The Clash of Civilizations and the Remaking of World Order. 41 Damoklo kardas. Vestalas ( Richard Westall. Gr. 42 Dainuojanèioji revoliucija nesmurtinë.

energingas sukèius. universitetø rektoriai. o kairë – „neteisingoji“. Posakis ið rusø raðytojø Ilfo ir Petrovo (Èëüÿ Èëüô. o jam yra pavaldûs angelai. primenanti hitlerinæ Vokietijà ar stalininæ Rusijà. Posakis atëjo ið Viduramþiø scholastø darbø. savæs pervertinimas. Didybës daugiskaita (lot. Dël skonio nesiginèijama (lot. 43 Didybës manija (lot. 10). jis sëdi Dievo deðinëje. De gustibus non est disputandum) siûlymas nutraukti ginèà. Âåëèêèé êîìáèíàòîð) veiklus. Pluralis maiestatis) ávardþio mes vartojimas vietoje að. kitaip – megalomanija) patologiðkas pasitikëjimas savimi. ieðkotojas. Bleiras) (George Orwell. Gali bûti vienas ið ðizofrenijos ar paranojos poþymiø. kas buvo lengvai. kad „áþengæs á dangø. be to. Ðiuo epitetu pavadintas pagrindinis romano herojus Ostapas Benderis. ðià daugiskaità vartojo ir baþnyèios hierarchai. Didysis brolis (angl. be asmeniniø pastangø ásigyta). Deðinës rankos ar pusës motyvas Biblijoje yra daþnas. Mes nusprendëme atsisakyti Rusijos Imperijos sosto ir sudëti aukðèiausiosios valdþios ágaliojimus. Ðià daugiskaità reikia skirti nuo autorinës (lot. apsukrus. „nuo velnio“. 1927) VII skyriaus pavadinimo. kuriame vaizduojama totalitarinë valstybë Okeanija. ir valdþios. Ið senovës atëjusi nuomonë. 22). visos Rusijos caras ir valdovas. pasiekimø ar savo kilmës aukðtinimas. „geroji“. jei argumentuojama estetiniais. Tokia vatosena buvo bûdinga karaliams. „nuo Dievo“. 1897–1937. paslëpto vienoje ið buvusio 12 komplekto këdþiø. Vartosena kilo ið to. „negeroji“. Orvelo (tikroji pavardë – E. 1903–1950) antiutopinio romano „1984“ (Nineteen Eighty-Four. Big Brother) totalitarinës valstybës valdþios klanas ar valdanèioji nacija. vartojamos mokslo darbuose. Eric Arthur Blair. Lenkijos karalius. Dievas ir atëmë apie nuolankø susitaikymà su praradimu (ppr. Ið to romano paplito ir frazë „Didysis brolis stebi tave“ (Big Brother is watching you). Pluralis auctoris) ar kuklumo daugiskaitos (lot. valdoma máslingojo Didþiojo Brolio. „Koks tu esi galingas! Stipri yra tavo ranka. Pluralis modestiae). vasará: Sutikdami su Imperijos Dûma.Ðià santrumpà kareiviai juokais iððifravæ kaip tiekëjo inicialus: Uncle Sam ‘dëdë Semas’. bet ir aneksuotøjø kraðtø. Mania grandiosa. Pavadinimas paimtas ið Dþ. Åâãåíèé Ïåòðîâ. Ilfas ir Petrovas Dievas davë. visa pasiekianti tavo deðinë!“ (Ps 89. ir galybës“ (1 Pt 3. to. Deðinioji ranka pagrindinis ar patikimiausias padëjëjas. Sëdëti valdovui ið deðinës bûdavæ labai garbinga. iðradingas ir nepailstantis lobio. savo gabumø. kad deðinë pusë yra „teisingoji“. 44 . Suomijos didysis kunigaikðtis… Daugiskaità caras Nikolajus II vartojo ir atsisakydamas sosto 1917 m. kad karaliai atstovavæ visai tautai. imperatoriams (todël dar vadinama karaliðkuoju „mes“). subjektyviais vertinimais. Dþ. apie Kristø raðoma. sureikðminimas. komplikuojantis santykius su aplinkiniais. plg. „net ten mane vestø tavo ranka ir tvirtai laikytø tavo deðinë“ (Ps 139. Orvelas Didysis kombinatorius (rus. 14). Aleksandras Antrasis.: Ið Dievo malonës Mes. 1949). Posakis ið Senojo Testamento Jobo knygos. plg. 1903–1942) romano „Dvylika këdþiø“ (Äâåíàäöàòü ñòóëüåâ. ne tik savo.

Ið arklio dantø nudilimo sprendþiama apie jo amþiø. todël perkant arklá daþnai apþiûrimi ir jo dantys. jog Kristus yra Dievo numatyta auka þmoniø nuodëmëms iðpirkti. bet ir vagims bei tinginiams. Finger of God. 21. 13–15). kad amþininkai ironizavæ. gr. tylaus bûdo þmogus. 29. romaus. 1–13). lie. pr. Dievo pirðtas (angl. Uodai apniko þmones ir gyvulius. 20). tokia malda. Ástatymai buvæ tokie grieþti. Jame buvo numatytos mirties bausmës ne tik þmogþudþiams. dar plg. kuriame þydø dievas Jahvë per Mozæ ir Aaronà varþosi su egiptieèiø þyniais. Noli equi dentes inspicere donat) dël dovanos vertës ar kokybës nemandagu diskutuoti. Jeronimui (Eusebius Sophronius Hieronymus. Ðià sàvokà vartoja ir Kristus: „Bet jei að iðveju demonus Dievo pirðtu. Jonas prabilo: ‘Ðtai Dievo Avinëlis. Vieðpats ir atëmë! Tebûna paðlovintas Vieðpaties vardas!” (Job 1. iron. O uodai knibþdëjo ant þmoniø ir gyvuliø. tarp jø ir viso turto netektá. Dievo rykðtë nelaimës prieþasties aiðkinimas Dievo bausme. 1.Tikrindamas Jobo tikëjimo tvirtumà. e. verèiant faraonà leisti þydams iðkeliauti (Ið 7-12). Á tai Jobas atsakæs: „Nuogas iðëjau ið motinos ásèiø.) vardo. 9).: „Jø namai yra saugûs. Mat paskutinë Jahvës bausmë Egiptui buvusi pirmagimiø numarinimas. Þemës dulkës visame Egipto kraðte pavirto uodais. Þydø paprotyne ëriukai bûdavo aukojami Jahvei prieð Velykas (Paschà). 3. Kerëtojai panaðiai bandë savo kerais padaryti uodø. Ðie þodþiai buvo uþuomina. 9. siøsdamas Egiptui treèiàjà bausmæ. matydamas ateinantá Jëzø. ðitaip versdamas faraonà leisti Mozei iðvesti þydus ið Egipto: „Aaro45 nas iðtiesë savo rankà su lazda ir sudavë á þemës dulkes. 23). Pavadinimas kilæs ið sen. be baimës. Dovanotam arkliui á dantis neþiûri (lot. ir jis iðtiko visà Egipto þemæ baisiomis rykðtëmis“ (Jdt 5. kur supainiotà intrigà spektaklio pabaigoje iðspræsdavæs á scenà mechanizmais nuleistas dievas. 12). plg. katalikø miðiø dalis. 36). Drakoniðki ástatymai pernelyg grieþti ástatymai ar tvarka. Kerëtojai sakë faraonui: ‘Tai Dievo pirðtas!’“ (Ið 8. 18. greitai paðalinusios beviltiðkà situacijà ar iðsprendusios neiðsprendþiamà problemà. m. dar plg. m. 21). Ïåðñò áîæèé) lemties ar kokio ávykio prieþasties aiðkinimas Dievo valia. Ðis epitetas dar vartojamas Apreiðkime Jonui (Apr 6. Posakis þinomas ið Senojo Testamento epizodo. Posakis ið Jono evangelijos – taip Jonas Krikðtytojas kelis kartus pavadinæs Kristø: „Rytojaus dienà. Dievo avinëlis (lot. Agnus Dei) 1. Vieðpats davë. 621 m. „Jie ðaukësi savo Dievo. 347–420). jog 46 . atsidëkojant uþ pirmagimiø iðsaugojimà vaduojantis ið Egipto nelaisvës. Dievas ið maðinos (lot. vienas ið Kristaus epitetø. pr. Ið 31. Dievas siuntæs jam sunkius iðbandymus. kuris naikina pasaulio nuodëmæ!’“ (Jn 1. Abstrakèia bausmës reikðme þodis rykðtë vartojamas jau Senajame Testamente – rykðtëmis vadintos Jahvës 10 bausmiø Egiptui. Deus ex machina) atsitiktinis asmuo ar netikëtos aplinkybës. Drakonas buvo iðrinktas vienu ið 9 Atënø archontø (valdytojø) ir suraðë pirmàjá teisiná kodeksà. duoti (ákrësti) rykðèiø. Dar plg. bet neástengë. jø namø duris jis ásakæs paþenklinti ritualinio ëriuko krauju (Ið 12. nuogas ten sugráðiu. e. tai tikrai pas jus atëjo Dievo karalystë“ (Lk 11. teisininko Drakono (Dr£kwn. Posakio autorystë skiriama teologui Ðv. rus. Dievo rykðtë jø neiðtinka“ (Job 21. Rykðtë senovëje buvo áprastas kûno bausmës árankis. VII a. Pats posakis daug senesnis – jis randamas egiptieèiø religinës magijos apraðuose. Posakis atëjo ið antikinio teatro. 2. o kad Jahvë naktá netyèia nenumarinø þydø naujagimiø.

kaip du keliavæ draugai. siekiant sau naudos. vos nepakliuvæs lokiui á nagus. 2).A. gr. e. pasipelnyti. posakio Turbato melius capiuntur flumine pisces ‘drumstame upelyje lengviau gaudyti þuvá’. 47 Duona kasdieninë apie kà nors gyvybiðkai svarbø. K.. melagystæ. m. m. uþklupti lokio. Posakis atëjo ið Senojo Testamento. 11. m. plg. Longis (Alessandro Longhi./ drumstei vandená kojomis ir terðei savo upes“ (Ez 32. e. pavartojæs já traktate „Lelijus apie draugystæ“.) pasakëèios „Keleiviai ir lokys“ moralo. 1745). minios poreikiø apibûdinimas. 1707– 1793) komedijoje „Dviejø ponø tarnas“ (Il servitore di due padroni. Pirmasis iðlipæs ið medþio ir paklausæs. Lotyniðkai posaká iðpopuliarino romënø raðytojas. nuomonei. Posakis atëjæs ið romënø poeto Juvenalio (Decimus Iunius Iuvenalis. Eiti per ugná ir vandená áveikti ávairiausius sunkumus ir kliûtis. pr. pr. Pirminë reikðmë galëjusi bûti ‘terðti’. Posakis ið Naujojo Testamento. pasielgë skirtingai: vienas álipo á medá. savo ðalininkø galima laimëti ir apgaulës bûdu. atënieèiai ðá kodeksà pakeitë á ðvelnesná. o kità mylës. m. e. deðimtojoje jis apie Romà raðo taip: „Ðiandien kukli jau jinai. 80–81). kuriame uþ ðmeiþtà. Perfrazuota ið Naujojo Testamento. apsimetë negyvas ir taip iðsigelbëjæs – lokys já tik apuostæs ir nuëjæs. (Mamona èia apibendrintai reiðkia turtà. raðytojo Ezopo (A…swpoj.) Tarnystës dviem ponams siuþetà panaudojo italø dramaturgas K. kirðinti. tarnauja dviem ðeiminin. Dail. kà anam á ausá ðnibþdëjæs lokys. 239–169 pr.Drakonas juos raðæs krauju.) kodeksas. vagystæ daugeliu atvejø irgi buvo numatyta mirties bausmë (plg. To ster up trouble ‘drumsti rûpesèius’) sàmoningai iðkraipyti faktus. 1733– kams. t.: „Niekas negali tarnauti dviem ðeimininkams: arba jis vieno nekæs. Mesopotamia. e.). 1813). Vëliau posakis metaforizavosi ir paèiam veiksmaþodþiui drumsti suteikë perkeltinæ reikðmæ ‘trikdyti’. 24). norëdamas retas (fragm. angl. Posakis atëjæs ið muzikø terminijos – dirigentas prieð kûrinio atlikimà nurodo garso aukðtá – tonà. oratorius ir valstybës veikëjas Ciceronas (Marcus Tulius Cicero. Aesopus. Negalite tarnauti Dievui ir Mamonai“ (Mt 6.. VI a. Posakis atëjo ið sen. padaryti átakà kitø elgesiui. Amicus certus in re incerta cernitur). ar Drakonui nebuvo þinomas Mesopotamijos valdovo Hamurabio (valdë 1792–1750 pr. arba prie vieno bus prisiriðæs. Goldonis (Carlo Goldoni. Pasakëèia apie tai.).) (Laelius de Amicitia. Dviem ponams netarnausi apie veiklos sritis. Goldonio portkurioje tarnas Trufaldinas. 377). plg.y. Ìóòèòü âîäó. kur ðio posakio autorystæ skiria poetui Enijui (Qvintus Ennius. Panem et circences) prastuomenës. o antrasis. „Nekeliauk su draugais. 64). kurie pavojuose vienà palieka!“ – atkirtæs tasai (Ezopas. Duoti tonà lemti pokalbio temà ar nuostatà. Duonos ir reginiø (lot. 3). Lk 11. Drumsti vandená (rus. plg. 2–3. m. 6–8). 521 m. tik dviejø dar dalykø geidauja – / duonos bei reginiø! “ (X.: „Tu leidai. Senàjá Testamentà: „/. Gali bûti perfrazuotas ir ið lot. 106–43 pr. kuriø interesai ar tikslai prieðtarauja vieni kitiems. ið Kristaus pateiktos naujoviðkos maldos „Tëve mûsø“: „Kasdienës mûsø duonos duok mums ðiandien“ (Mt 6. e. didesniø idealø neturëjimas. kad 48 . Neaiðku. jiems to neþinant. ~ 50/65 – ~ 127) „Satyrø“. Draugà paþinsi nelaimëje (lot. o kità nieku vers.

Ðá posaká amerikieèiø raðytojas M. „Kai brisi per gilius vandenis. tai buvæ apaðtalo Pauliaus þodþiai (Sermon 76). Pats þodis faraonas Europoje paplito per lotynø kalbà. kas þmogiðka. but statistics are more pliable ‘faktai – uþsispyræs dalykas. „Lapë ir gervë“. Paryþiaus argo. policininkas. – liepsnos tavæs nepraris. Jo pasakëèios „Vilkas ir ëriukas“. Romënø skulptûra.. pr. áskaitant romënø raðytojà Fedrà (Phaedrus. dramaturgas ir politikas Seneka Jaunasis (Lucius Annaeus Seneca. kai atviru tekstu pasakyta kritinë ar ideologiðkai netinkama mintis buvo stropiai cenzûruojama.–65) (Cons. Posakio autorius – Ðv. Sum quod sum) sakoma. 77). Krylovà (Èâàí Êðûëîâ. Metafora atëjusi ið XVIIIXIX a. Posakio autorius – romënø dramaturgas Terencijus (Publius Terentius Afer. egiptieèiø kalbos per hebràjø ir graikø kalbas.–50). Aesopus. pavartojæs já romano Histoire de Gil Blas de Santillane X knygoje (1735. bûsiu su tavimi.). VI a. pasak kurio. Esu. Prancûzø policininkai faraonais pradëti pravardþiuoti dël aukðtø kepuriø. 50 49 .) yra seniausias þinomas pasakëèiø autorius. ir visa. I sk. Ezopas. pateisinant savo silpnybes. Sen. uþuominomis pasakyta mintis. Kai eisi per ugná. ~195–~159 pr. e. gr. 1668– 1747).Lesaþas posakis patekæs ir á rusø kalbà: ôàêòû – âåùü óïðÿìàÿ. m. Aesopei logi) alegorijomis. Senovëje toká dygliuotà vainikà. Tvenas (Mark Twain. ið èia toks A R. e. nesudegsi. uþuominomis ir pan.þmonës jotø mums ant sprando. sen. I. 1835–1910) papildæs taip: facts are stubborn things. nes að esu /…/ tavo Dievas. Augustinas (Aurelius Augustinus. 15 pr. ~4 pr. Faraonai. /…/ kuris tave gelbsti“ (Iz 43. kurio sandø reikðmë yra ‘namas’ + ‘didis’. man nesvetima (lot. rusø raðytojà I. raðytojas Ezopas (A…swpoj. 2–3). dëvëjo aukðtas pailgas kepures kaip valdþios simbolá. uþdëdavæ nuteistiesiems myriop. „Vilkas avies kailiu“. Egipto valdovai. Tai dûrinys. Hugo kûrinius. e. ad Polyb. kaip paþeminimo ir gëdos simbolá. m. – upëse tu nepaskæsi. Erðkëèiø vainiku buvo vainikuotas ir Kristus prieð ëjimà á Golgotos kalnà. akcentuojant savo individualumà ir nenorà paisyti patarimø keistis. pavartojæs já personaþo Chremeso lûpomis komedijoje „Savæs kankintojas“ (Heauton Timorumenos. á kurià pateko ið sen. – perëjome per ugná ir vandená. m. Esu þmogus. Lietuviø kalboje ði metafora paplito per groþinæ verstinæ literatûrà. taèiau statistika lankstesnë’. Faras (Faraonas) iron. Ezopu sekë. Ezopo kalba Lietuvoje buvo ypaè populiari sovietmeèiu. 12). 1768– 1844) ir kt. mirties bausmës vietà. Les faits parlent ‘faktai kalba’) faktais grásti argumentai yra objektyvûs ir nepaneigiami. 354–430). Homo sum. Ezopo kalba (lot. kas esu (lot. Erðkëèiø vainikas kanèia ar nuolatiniai sunkumai. Posakio autorius – prancûzø raðytojas A. Termino autorius – romënø filosofas. – bet tu iðvedei mus á saugià vietà“ (Ps 66. palyginimais. aliuzijomis. m. VIII). todël raðytojai jà maskuodavæ ávairiomis alegorijomis. e. metaforomis. já vertë ar plagijavo kiti pasakëèiø kûrëjai. ko gero per V. Á anglø kalbà tai buvo iðversta kaip facts are stubborn things ‘faktai – uþsispyræs dalykas’. R. per literatûrà tapo folklorizuotos daugelyje tautø. Lesaþas (Alain-René Lesage.). Faktø kalba (pranc. „Lapë ir vynuogës“ ir kt.. humani nil a me alienum puto) sakoma.

knygoje „Iðpaþintys“ teigæs. jog Kristaus vardà jo ðirdis priëmusi dar su motinos pienu (lacte matris) (Conf. 1816). 1925). visur suspëjantá þmogø. Posakio autoriumi laikomas Renesano laikø prancûzø raðytojas F. baronienë (1992). pagrindu paëmæs prancûzø muziko. 1553). dramaturgo P. Geleþinë gro52 51 . Æåëåçííûé çàíàâåñ) ideologinë ir fizinë riba. Natura abhorret vacuum) nepriþiûrimoje ar nepuoselëjamoje vietoje vis vien kas nors atsiranda. M. The Call of the Wild) þr. Britanijos Konservatoriø partijos vadovë (nuo 1975). intymaus ar gëdingo priedanga. 1494– F. Operos libreto autorius – È. m. Æåëåçíàÿ ëåäè. de Bomarðë (Pierre-Augustin Caron de Beaumarchais. formali. oratorius ir valstybës veikëjas Ciceronas (Marcus Tulius Cicero. 106–43 pr. Teèer Þmogaus nuopolis. Þodþiai ið italø kompozitoriaus Dþ.4. Krikðèioniðkojoje ikonografijoje pirmieji þmonës vaizduojami prisidengæ nuogybæ figos ðaka ar lapu. Iron lady) grieþta. III. apsukrø. 2). 1792–1868) operos „Sevilijos kirpëjas“ (Il barbiere di Siviglia. Rablë Geleþinë uþdanga (vok. 1485–1576). V).8). Pirmoji taip buvo praminta Didþiosios Britanijos politikë M. Figos lapelis nepatikima. jai davë rusø karinis laikraðtis Êðàñíàÿ çâåçäà uþ aðtrias kapitalizmà ir demokratijà ginanèias kalbas bei komunistinio reþimo kritikà. kur tuo posakiu personaþas ragina tarnà pripilti jam vyno á tauræ. e.) (Tusc. ádëjæs já á „Girtø ðnekas“ romane „Gargantiua ir Pantagriuelis“ (La vie de Gargantua et de Pantagruel. skyrusi TSRS ir jos marionetines ðalis nuo likusios Europos bei apskritai nuo Vakarø pasaulio. 354–430). 1784–1831). nes toji jau tuðèia (I. M. Augustinas (Aurelius Augustinus. Geleþinë ledi (rus. angl. Posakio autorius – romënø raðytojas. rus. Teèer neuþsigavo ir po savaitës pareiðkë priimanti ðá titulà. g.Figaro ðen. 1946– 1989 m. Teèer (Hilda Margaret Thatcher. angl. Eiserner Vorhang. Protëviø ðauksmas. 1532–1564). paragavæ vaisiø nuo paþinimo medþio. 1775). Posaká perfrazavæs Ðv. Gauti su motinos pienu (lot. Adomas su Ieva „suprato esà nuogi. Jie susiuvo figmedþio lapus ir pasidarë sau juosmens apriðalus” (Pr 3. Rosinis Séville. Gamta nepakenèia tuðtumos (lot. Pasak Senojo Testamento. Rablë (François Rabelais. Ðià pravardæ 1976 m. Rosinio (Gioachino Antonio Rossini. 1732–1799) to paties pavadinimo komedijà (Le Barbier de Dþ. Dail. Gamtos ðauksmas (angl. Ticianas (Tiziano Vecelli. gautas ankstyvoje vaikystëje. 3. ðalies ministrë pirmininkë (1979–1990). lengvai paðalinama ko nors slapto. kurioje pagrindinis personaþas kirpëjas Figaro ðiais þodþiais apibûdina pats save. Figaro ten apie judrø. ryþtinga vadovë. valdinga. Iron curtain. Cum lacte nutricis suxisse ‘su þindyvës pienu ásiurbë’) apie savybes ar paþiûras. Sterbinis (Cesare Sterbini. 7).

Livijus Geriausia gynyba yra puolimas (angl. Komikso pieðiniuose jis vaizduojamas besitrainiojantis geto gatvëmis ir bendraujantis su panaðiais á save veikëjais. Geriau vëliau negu niekad (lot.–17) veikalo „Nuo miesto ákûrimo“ (Ab urbe condita. 1874–1965) kalbos 1946 m. kad scenos gaisro atveju atitvertø jà nuo þiûrovø salës. Puliceris (Joseph Pulitzer. Pati sàvoka randama þydø babiloniðkajame Talmude (V a. skandalus. Berlynas. Pavadinimas kilo ið 1896 m. kurio pagrindinis herojus buvo plikagalvis. sporte. Gebelsas to prie Adrijos nusileidusi geleþinë uþdanga uþdengë visà þemynà. Spëjama. kvailai besiðypsantis atlëpausis berniukas su geltonais naktiniais marðkiniais (The Yellow Kid). spausdinanèius tokios þurnalistikos kûrinius – geltonàja spauda. jog „Nuo Ðèecino prie Baltijos iki Tries. Yellow press) periodiniai leidiniai. Taèiau geleþinæ uþdangà. apibûdindamas priverstinæ vienatvæ. Já vartojo ir H. bei primityviai komentuojantis aktualijas. konkurentai jø laikraðèio turiná praminë geltonàja þurnalistika. The best defence is a good offence ‘geriausia gynyba yra vykæs puolimas’). m. paskelbtame savaitraðtyje Das Reich 1945 m. kurioje jis pasakæs. Bulvarinë spauda. m. Bukareðtas. Belgradas. Snouden (Ethel Snowden. Liber IV. Sàvoka paplito tik po garsiosios V. Sofija ir kiti miestai bei jø þmonës yra atsidûræ Sovietø átakoje“. datuojamame VI a. Europoje knyga buvo pirmà kartà iðversta á prancûzø kal54 . Geltonoji literatûra (þr. „Geltonojo vaikio“ kalba – skurdus geto þargonas.) nuo jø dangiðkojo tëvo“ (38 b). kur raðoma: „Net geleþinë pertvara negali atskirti Izraelio (þmoniø – A. 1866–1946) fantastiniame romane „Dievø maistas“ (The Food of the Gods. Politikoje bene pirmoji já pavartojusi E. Minties uþuominø ieðkoma senovës kinø karo teoretiko Sun Cu (Sun Tzu.tuota uþdanga ið tikrøjø buvo naudojama Vokietijos teatruose. 1904). Èerèilio (Winston Leonard Spencer Churchill. iðpranaðavæs naciø propagandos ministras J. Sotos traktate. o leidinius.. Sun Zi. Budapeðtas. Puliceriui perëjus dirbti pas laikraðèiø magnatà V. T. 1847–1911). 2). Praha. kad pirmà kartà kaip metafora terminas buvo pavartotas skandinavø literatûroje apie 1901 m. kovo 5 d.J. prasimanymus. 1863–1951) ir kartu ëmus leisti laikraðtá New York World .. ant jo naktiniø bûdavo uþraðytos reklaminiø tekstø parodijos. 59 pr. dispute). Viena. leidæs Niujorke dar ir laikraðtá The World). Sun Vu) darbe „Karo menas“. Geltonoji spauda). kai gintis priverèiama uþpuolusioji ar ketinanti pulti pusë. kad 53 tokiu bûdu padidintø savo tiraþà. e. skelbiantys ávairius gandus. Dar þr. 1897–1945) savo manifeste. daþniausiai irgi vaikais. pr. Potius sero quam nunquam) suplanuoti geri darbai visada naudingi. net ir vëliau padaryti. dar vad. Èerèilio kalba laikoma Ðaltojo karo pradþia. B. nusileisianèià ant Europos po II pasaulinio karo. 1880–1951) knygoje „Per bolðevikinæ Rusijà“ (Through Bolshevik Russia. 1920). informacijà ið privataus garsenybiø gyvenimo ir kt. Gebelsas (Paul Joseph Goebbels. Ði V. apie kontrargumentus ar kontrpuolimà (karyboje. Komikso leidëjas buvo Dþ. e. Tokios senosios sostinës kaip Varðuva. JAV populiaraus komikso. vasará. Vëliau terminas pradëtas taikyti ir panaðaus turinio knygoms – jos pavadintos geltonàja literatûra. Geltonoji spauda (angl. Sakoma ppr. Posakis ið romënø istoriko T. Velsas (Herbert George Wells.). Livijaus (Titus Livius. Herstà (William Randolph Hearst.

apie vertingus darbus. e. Juo buvæs valstietis Gordijus. màstyti (lot. á kurià sudëjo savo pacientø áspûdþius.. Tolstojaus (Ëåâ Òîëñòîé. 1944). Posakio aidà tyrinëtojai randa ir Makiavelio (Niccolò di Bernardo dei Machiavelli. Posakio autorius – amerikieèiø gydytojas reanimatologas R. Posakio autoriumi laiko55 mas romënø raðytojas. Puðkino (Àëåêñàíäð Ïóøêèí. vadinasi. Life after life) 1. kas atriðiàs Gordijaus mazgà. oratorius ir valstybës veikëjas Ciceronas (Marcus Tulius Cicero. Posakis perkirsti Gordijaus mazgà nuo to laiko 56 . 1769–1821. taip pat 1815 03–06). Gyvenimo kelias (lot. 1469–1527) darbuose. 2. Æèâîé òðóï) 1. oratorius ir valstybës veikëjas Ciceronas (Marcus Tulius Cicero. m. sunkiai sprendþiama problema. ‘verpëja’).bà (1782) ir padariusi didþiulæ átakà Napoleonui Bonapartui (Napoléon Bonaparte. iðleidæs knygà tokiu pavadinimu (1975). kurioje pagrindinis veikëjas dvarininkas Fiodoras Protasovas imituoja saviþudybæ ir. Gero vëjo! linkima iðplaukiantiems á kelionæ ar þûklæ. Gyventi. 1828– 1910) to paties pavadinimo pjesë (1900). mituose tuo uþsiimdavusi viena ið trijø likimo deiviø moirø – Klotë (gr. gr. gyvenimo apraðas. Makedonijos karalius 336–323). tas. þmogus mirdavæs. 111). veiklos. Curriculum vitae) 1. pomëgiø. Gyvybës siûlas gyvybë. Vivere est cogitare) pilnavertis ir prasmingas yra tik dvasinis þmogaus gyvenimas. dvasiðkai degradavæs þmogus. orakulas frigams liepæs pasirinkti valdovu pirmàjá sutiktàjá vaþiuotà pakeliui á Dzeuso ðventyklà. Veþimà. 1799–1837) poemoje „Poltava“. legendos. 5–6). gr.). 106–43 pr. e. Moudis (Reimond Moudi. 3. Posakio autorius – romënø raðytojas. valdysiàs visà Azijà. 2. pradëtas verpti þmogui gimstant. o pavalkus pririðæs prie gràþulo sudëtingu mazgu. patirtus klinikinës mirties bûsenoje. taip pakeitusá jo likimà.) (Tusc. paliktus visuomenei po mirties. Senovëje parakas bûdavo laikomas statinëse tvirtoviø rûsiuose ar laivø triumuose. pomirtinis gyvenimas. 356–323 pr. Perfrazuota ið Naujojo Testamento: „Tikra naðlë palikusi viena sudëjo viltis á Dievà ir dienà naktá maldauja bei meldþiasi. kurá ir skyræ pirmuoju Frigijos valdovu. pr. perkirtæs já kardu. V. Gyventi kaip ant parako statinës jausti nuolatinæ átampà dël galimos netikëtos nelaimës. e. zombis. 106–43 pr. Prancûzijos imperatorius 1804–1814. gyvenimas. Gordijaus mazgas koks nors sudëtingas reikalas. laikinai atgaivintas numirëlis. 334 m. Pavyzdþiui. Senuosiuose tikëjimuose gyvybë ásivaizduota kaip siûlas. Aleksandras Makedonietis (Alšxandroj G´ Ð Makedèn. taèiau já itin iðpopuliarino rusø raðytojo L. Anot orakulo. kai nuo palankaus vëjo priklausydavusi kelionës sëkmë. Siûlui nutrûkus ar já nutraukus. mirtinas ligonis ar fiziðkai iðsekæs þmogus. 2. Linkëjimas atëjo ið burlaiviø laikø. biografija. Gyvasis lavonas (rus. m. g. Gyvenimas po gyvenimo (angl. Bet koks neatsargus elgesys su ugnimi galëdavæs sukelti sprogimà ir praþudyti virð rûsio ar laivo denyje esanèius þmones. Bet naðlë malonumø ieðkotoja dar gyva bûdama yra mirusi“ (1 Tim 5. Gordijus pastatæs Dzeuso ðventykloje. kol visiðkai degraduoja. Literatûroje ðis posakis (ir ávaizdis) pirmiausia pasirodë rusø poeto A. m. m. ima gyventi su visuomenës padugnëmis. be jausmø. e. slapstydamasis nuo þmonos bei draugø. uþuot narpliojæs tà mazgà. Pasak sen.

e. originalo) Homo soveticus (lot.) prieðmirtinius þodþius prilyginæs gulbës giesmei (de Orat.). skirtà vadinamojo „tarybinio þmogaus“ pasaulëþiûros analizei. Cycnea vox ‘gulbës balsas’) paskutinis. Homerus. karvedþio Licinijaus Kraso (Marcus Licinius Crassus. pasak kurios. ‘sovietinis þmogus’) ironiðkas Tarybø Sàjungos gyventojo. m. raðytojas Ezopas (A…swpoj. Gulbës giesmë (lot. stipriau (lot. „Odisëjoje“ raðoma. siekdamas iðgarsëti. e.. Herostrato ðlovë gëdinga ðlovë. poetas Homeras (“Omhroj. gauta uþ netikusá poelgá ar darbà. m. VI a. gr. Artemidës ðventykla Efese (rekonstrukcija) Aleksandras perkerta Gordijaus mazgà (fragm. ir protas jiems susimaiðë. kurá 1913 m. / Kai sumanaus Hefaisto gudriàsias pinkles pamatë“ (Odisëja. Pasakëèioje „Gulbë ir þàsis“ pasakojama. 326–327). Aeschylus. gr. jog „/. kaip turguje pirkta gulbë. 356 m. Citius. netramdomas kvatojimas. m. pr. m. 6). oratorius ir valstybës veikëjas Ciceronas (Marcus Tulius Cicero. pr. e. Panaðiai ðá posaká pavartojo romënø raðytojas. / Kaip nesavø. Pavyzdþiui. e. Termino autorius – rusø filosofas ir publicistas A. gulbë nebylë (Cygnus olor) kelios akimirkos prieð mirtá pirmà ir paskutiná kartà suklykia nuostabiu balsu.) tragedijoje „Agamemnonas“. Þ. „Jaunikiams Paladë Atënë / Juokà besaiká uþleido. 345–347). Bertelemis (JeanSimon Berthélemy./ nesuvaldomas juokas tuojau nemirtingus pagavo. aukðèiau. a. jog per komunistø valdymo laikotarpá susiformavusi naujo tipo – tarybinë – visuomenë. prieðmirtinis menininko. Zinovjevas (Àëåêñàíäð Çèíîâüåâ.. mirties akivaizdoje suklykë ir ðitaip iðgelbëjo savo gyvybæ. priëmë Tarptautinis olimpinis komitetas. homo sapiens ir pan. pr.). dramaturgas Eschilas (A…scÚloj. 525–456 pr. 106–43 pr. Ezopas turëjo galvoje legendà. 57 Homeriðkas juokas garsus. m. e. 8 a. mokslininko ir pan...reiðkia greitai ir radikaliai iðspræsti problemà. XX. Vëliau ðá motyvà pavartojo sen. e. padegæs Artemidës ðventyklà Efese – vienà ið septyniø pasaulio stebuklø.). o jos narys esàs naujos rûðies þmogus – tarybinis þmogus. / Dar paskutinæ giesmæ sugiedojo èia!“ (Eschilas. priimti netradiciná greità ir ryþtingà sprendimà. Homeras (RomëPosakis pirmà kartà pasirodæs XVIII nø kopija ið II a. altius. 58 . tamsoje supainiota su pjovimui numatyta þàsimi. kûrinys. lyg gulbë mirdama. apibûdinimas.) „Iliadoje“ ir „Odisëjoje“ apraðæs garsø kvatojimà. Maþosios Azijos graikas Herostratas. VIII. ~115–53 pr. þandø suvaldyt neástengë ið juoko“ (Odisëja. fortius) Olimpiniø þaidyniø ðûkis. Terminas sukurtas pagal kitø analogiðkø þmogø nusakanèiø biologiniø terminø pavyzdá: homo errectus. 1922–2006). taip pavadinæs savo knygà (1982). m. Aesopus. m. apdoroto komunistinës propagandos ir ideologijos. 1743–1811). prancûzø literatûroje. 1444-1445). Sen. pr. gr. kurioje Klitemnestra apie aiðkiaregës Kasandros mirtá sako: „ana. Greièiau. Posakio autorius – sen. parodijuojant tuometinës ideologijos teiginá. Dail. e. III.

per pavaldinius ar agentus). ypaè tais atvejais. netikusià mintá. „Tolokai buvo eiti á namus aplink. kad ir kur jie bebûtø. ðmaikðtuolis pasakëèiø autorius. kad terminas pirmiausia atsiradæs medicinoje ir reiðkæs persekiojanèià liguistà. de Sartinas bûdavo ásitikinæs. 43 pr. pr. Posaká iðpopuliarinæs prancûzø raðytojas A. 1591–1652). jam nuogàstaudama atraðo. 243). – ~17) poemoje „Herojës“ (arba „Herojø laiðkai“).). susiraðinëdama su Trojos karalaièiu Pariu. e. m.–50) pasakëèioje „Ezopas ir plepûnas“ þibinte ugná á namus neðæs vergas Ezopas. de Sartinas esà taip patardavæs savo pavaldiniams. m. de Sartinas (Antoine Raymond Jean Gualbert Gabriel de Sartine. Posakis kilo ið pasakojimo apie sen. Ieðkoti kaip su þiburiu stropiai ar atkakliai ieðkoti. ~50/65 – ~127) viena ið satyrø. G. / Kuris be reikalo gaiðina uþsiëmusiuosius“ (Fedras. 1729–1801). Diuma (tëvas) (Alexander Dumas. maniðka idëja. – Ribera (José de Riieðkau’.). m. Vadinasi. XVII. ko vidudiená Diogenas su þibintu (fragm. Fedro (Phaedrus. 416–417). Adomo kostiumas.: „Bylà surasti sunku iðkeltà vyro. filosofà Diogenà Sinopietá (Diogšnhj Ð SinwpeÚj. / Tai suvokë. 15 pr. kur Elena. filosofas Heraklitas ið Efeso (`Hr£kleitoj Ð ’Efšsioj. jog visais sudëtingais atvejais vienaip ar kitaip á nusikaltimà yra ásivëlusi moteris – ar kaip bendrininkë. / Todël patraukë tiesiai – aikðtës viduriu. Longa manus) toli siekianti kieno nors valdþia ar kontrolë (ppr. kai nusikaltimas atrodydavæs neiðaiðkinamas. jog pirminis ðio posakio ðaltinis yra romënø poeto Juvenalio (Decimus Iunius Iuvenalis. 412–323 pr. jog ir iðvykusio jos vyro Menelajo ‘karaliðka ranka ilga yra’ (longas regibus esse manus) (Heroides.). Ieðkok moters (pranc. 1802–1870) romane „Paryþiaus mohikanai“ (1854).Ovidijus 60 . 168). Posakis randamas romënø poeto Ovidijaus (Publius Ovidius Naso. Ch. Vilkëti Ievos kostiumu reiðkia bûti nuogai. m.). kurios pradþia laikomi „Dvylikos lenteliø ástatymai“ (Leges duodecim tabularum. su þiburiu?’ / ‘Þmogaus. Ilga ranka (lot. jog nusikaltimas ar skriauda yra tiesiogiai ar netiesiogiai padaryta dël moters. vëliau tapæs Prancûzijos jûrø ministru (1774–1780). Posakio kilmæ þr. gr. e. XII a. Posakio autorius – sen. ar kaip ðalutinë prieþastis. Ir namo nuskubino. Posakis kilæs ið romënø teisës. rasti tà moterá reiðkë iðaiðkinti nusikaltimà. m. kuris esà vaikðtinëjæs dienà su uþdegtu þibintu po pilnà þmoniø turgaus aikðtæ. / Jei áky. Dail. G. ko ieðkàs. Galimas daiktas.bera. Posakio autorius – Paryþiaus policijos vadovas generolas leitenantas G. ne moters“ (VI. Spëjama. de Sartinas. Cherchez la femme) sakoma kaip uþuomina. kur ðià frazæ mëgsta kartoti Paryþiaus policijos tarnautojas. Diogenas atsakæs: „Ieðkau 59 þmogaus“.Á tà paèià upæ dukart neábrisi apie nuolatiná ir neiðvengiamà visa ko kitimà. e. e. ruoliui neprasprûdo þodþiai ðie. Idëja fiks (pranc. – atsakë. kurio prototipas buvo G. 554–483 pr. ~450 m. Ievos kostiumas moters nuogumas. tarnavæs ten 1759–1774. Paklaustas. ði teisë suteikta didþiulæ valdþià vyrams tvarkyti savo ðeimos nariø likimus – laikyti visus ‘po ranka’. kad senis þmogumi nelaiko to. e. Idée fixe ‘fiksuota mintis’) ákyri. dël bandymø uþkariauti atokesnes pietines slavø þemes Rostovo ir Suzdalës kuni. / Èia jo plepûnas neiðtvërë neuþkalbinæs: / ‘Ezopai. gr. plg.

Ið Bruto pavardës kilo bûdvardis brutalus ‘þiaurus’. Dizraelá citavæs amerikieèiø raðytojas M. Toká posaká iðpopuliarino V. mano vaike“ (etsi tradiderunt quidam Marco Bruto irruenti dixisse: kaˆ sÚ tšknon) . ðita neturtinga naðlë ámetë daugiau uþ visus. Sakoma kaip kontrargumentas tiems. Brutas (Marcus Junius Brutus.) draugas. kurio sunku atsikratyti. Ir jis tarë: ‘Ið tiesø sakau jums. Tvenas (Mark Twain. atrodo. Posakio autorius – romënø raðytojas. Brutai’) – esà buvæ paskutinieji Cezario þodþiai. 1564 – 1616) tragedijoje „Julijus Cezaris“ (1599). o ji ið savo neturto ámetë viskà. e. Ka100–44 pr. kaip ir ágimtos ypatybës. 1835–1910).. Dail. Taèiau Cezariui neþinant. 85–42 pr. m.gaikðtis Jurijus (Þðèé Âëàäèìèðîâè÷. tai nurodo „Autobiografijoje“ (1924) B. Ir sienos turi ausis patarimas atsargiau kalbëti netgi ten. kuri ámetë du smulkius pinigëlius.). Consuetudo est altera natura) sakoma apie ákyrø ar þalingà áprotá. Perfrazuota ið Naujojo Testamento epizodo apie naðlës paaukotus skatikus:  „Pakëlæs akis.) buvo Romos senatorius ir geras imperatoriaus Julijaus Cezario (Gaius Iulius Caesar. nors paties Svetonijaus manymu. Brutas susidëjo su jo prieðininkais. dedanèius savo dovanas á aukø skrynià. Dail. 384–322 pr. Jis pamatë ir vienà vargðæ naðlæ. e. oratorius ir valstybës veikëjas Ciceronas (Marcus Tulius Cicero. 1–4). valdë 49– muèinis (Vincenzo Camuccini. Cezaris já þudanèiam Brutui esà graikiðkai pasakæs: „Ir tu. kur. remdamiesi vien statistika ir sociologinëmis apklausomis. Servanteso portretas (fragm. 62 61 . 44 pr. prisidëti prie jo. Dizraelis (Benjamin Disrael.). Brute! (‘ir tu. 82). m. pavartojæs jà romane „Don Kichotas“ (1605–1615). e. m. akiplëðiðkas melas ir statistika. ásitraukë á sàmokslà ir buvo vienas ið Cezario þudikø. 1583–1641). Aristoteles. 11). 1547– 1616). Posakio autorius – ispanø raðytojas Servantesas (Miguel de Cervantes Saavedra. Áneðti savo indëlá skirti ko nors dalá bendram reikalui.). 1804–1881. taèiau paèià mintá Ciceronas paëmë ið Aristotelio (’Aristotšlhj. ~69/75 – po 130). ~1090–1157) gavo Dolgorukio (rus. e. Dar plg. m. Et tu. kuriuo buvo labai pasitikëta. niekas paðalinis negirdi. Jëzus iðvydo turtuolius. Maskvos ranka. Ðekspyras (William Shakespeare. Ko gero ðio posakio pagrindu atsiradæs ir jo antonimas per trumpos rankos ‘apie negalintá kà pakeisti ar pasiekti dël savo ribotø sugebëjimø ar valdþios stokos’. tuo labai nustebinæs patá þudomàjá. Brutai! sakoma iðduodanèiam artimam draugui. Ch. pasak romënø istoriko Svetonijaus (Gaius Suetonius Tranquillus . 1771–1844).) veikalo Ars Rhetorica (I. V. Posakio autoriumi laikomas Didþiosios Britanijos premjeras B. Cezario mirtis (fragm. Martinesas (Juan Martínez de Jáuregui y Aguilar. m. Ir tu.. Áprotis – antroji prigimtis (lot. 106–43 pr. kurie kà nors karðtai árodinëja. kà turëjo pragyvenimui’“ (Lk 21. Anie visi metë á aukø skrynià ið to. premjeras 1874–1880). Ið tikrøjø. perspëjimas dël pavojaus bûti klausomiems. Cezaris miræs tylëdamas (Divus Iulius. kas jiems atlieka. e. ‘ilgarankis’) pravardæ. Yra trys melo rûðys: melas.

nëra þmogaus – nëra problemos ciniðkas teiginys. m. o kitas stato toliau” (I Kor 3. Istorija yra gyvenimo mokytoja (lot. plg: Historia vero testis temporum. Nëra þmogaus. Rybakovas. Jour de sortie) laisvadienis. t.Yra þmogus – yra problema. Posakis kilo Viduramþiais ið riteriø turnyrø. vita memoriae. e. vyriausybës vadovas 1941–1953). o sekmadieniais iðeidavæ ið namø á baþnyèià ar tiesiog pasivaikðèioti. Daugelio tautø laidojimo paproèiuose mirusysis neðamas kojomis á prieká. já nuþudþius ar palaukus. 106–43 pr. atminties gyvastá. Lauþyti ietis. jei nori. Vëliau autobiografiniame „Prisiminimø romane“ (Ðîìàí-âîñïîìèíàíèÿ. Rybakovas galbût jà ið kaþko iðgirdæs. 1997) A. t. apie kokià nors sëkmæ ar ágimtà talentà. iðgërei iki dugno indà – svaigià tauræ!“ (Iz 51. Ex nihilo nihil fit) sen. Að paprasèiausiai já trumpai suformulavau“. nuntia vetustatis (de Oratore. m. 17). Jeruzale! Tu gërei pykèio tauræ. kad jis kada nors taip J. Iðeiginë diena (angl. taèiau tebûna ne mano. filosofo Parmenido (Parmen…dhj Ð /Ele£thj. magistra vitae. padëjau pamatà. senovës skelbëjà. y. kurios savo iðvaduotojui galinèios tiek padëti. apie turimà karaliaus titulà ir valdþià. tiek kenkti. 1987). Ið nieko niekas neatsiranda (lot. 10). jog A.: „Tëve. taip pat uþkertant kelià jo sugráþimui vaiduoklio pavidalu. dvasias. 2. pranc. Motyvas yra ir Naujajame Testamente. kuriame apaðta63 las Paulius Pirmajame laiðke korintieèiams raðo: „Dievo man suteikta malone að. Pats posakis atëjo ið rusø raðytojo A. Historia est magistra vitae) neþinantys istorijos kartoja savo pirmtakø klaidas. bet tavo valia!“ (Lk 22. 36). Posakis ið Senojo Testamento: „Atsibusk. Iðleisti dþinà ið butelio sukelti ar leisti kilti sunkiai kontroliuojamai ar visai nevaldomai situacijai. Posakio ðaltinis – Naujasis Testamentas. Stalinui (Èîñèô Äæóãàøâèëè-Ñòàëèí. Stalinas bûtø sakæs ar kur nors raðæs. 1911–1998) romano „Arbato vaikai“ (Äåòè Àðáàòà. Posakio autorystë priskiriama TSRS vadovui J. gr. kad jai duotø savo rûstybës ir ánirðio vyno tauræ“ (Apr. 42). 64 . Rybakovo (Àíàòîëèé Ðûáàêîâ. kaip iðmanus statybos vadovas. per kuriuos prieðprieðiais jojæ raiteliai susitikæ stengdavæsi bukomis ietimis iðtrenkti vienas kità ið balno. „Toks buvæs stalininis principas. Iðeiti (Iðneðti) kojomis á prieká mirti. gal pats sugalvojæs. atsibusk! Atsikelk.). jog visos þmogaus problemos dingsta po jo mirties. Taèiau nepaliudyta. Day off. Iðgerti tauræ iki dugno garbingai iðkæsti sunkumus ar kanèias. Posakis kilo ið arabø pasakø apie induose uþkimðtus dþinus. 1879–1953. kol jis numirs. kuriame Stalinas taip pateisina kariðkiø suðaudymà Caricyne 1918 m. plg. – raðo A. Dar plg.: „Mirtis iðsprendþia visas problemas. tiesos ðviesà. Viduramþiais miestieèiai amatininkai darbo dienas daþniausiai leisdavæ savo namø dirbtuvëse. Iðmuðti ið balno atimti ið ko valdþià ar sugriauti argumentus. e. „Dievas atsiminë didþiàjà Babelæ. bolðevikø partijos generalinis sekretorius 1922– 1953. atimk ðità tauræ nuo manæs. filosofas ir oratorius Ciceronas (Marcus Tullius Cicero. simbolizuojant jo kelionæ á kità pasaulá. Rybakovas apie ðià frazæ raðo. kurià laikë Vieðpaties ranka. 19). Posakio autorius – romënø politikas. apibûdinæs istorijà dar ir kaip amþiø liudininkæ. Ið Dievo malonës (lot. nëra ir problemos“. 16.) teiginys. Dei gratia) 1.y. lux veritatis. ~520–~450 pr. kartotas ir vëlesniø autoriø. II.

1785–1851). Posakis turi kelias kilmës versijas. Iðvaizda apgaulinga (lot. – priekaiðtauju sau uþ savo jaunystës nuodëmes“ (Jer 31. kai kariamajam budelis ið po kojø iðmuðdavæs atramà ar atverdavæs grindyse átaisytà angà. pagal kurià þmona. Jei Dievo nebûtø. 8–9). Jëga – vienybëje (lot. Posakio autorius – prancûzø filosofas ir raðytojas Volteras (Voltaire. eiliuotame linkëjime anoniminiam autoriui. valdë 1848–1916). tavo kaip bûtinà priemonæ neapsiðvie. Nors Volteras skeptiðkai þiûrëjo á baþportretas nyèià. austrø erchercogo Karlo vaikø mokytojas. Mëginama sieti su gr. gandà ir pan. reikalingà visuomenës ar kolektyvo interesams. Posakis kilo ið nuteistøjø korimo bûdo. 1830–1916. pavartojæs já 1769 m. Átaisyti ragus (vok. 1656–1746). Leonardo da Vinèio (Leonardo da Vinci. dviratis su pedalais iðrastas 1853 m. 1694– 1778). 65 Jaunystës nuodëmës sakoma pateisinant savo poelgius. Dviratis uþpatentuotas 1818 m.. Drais. ruoðkis karui (lot. Horner aufsetzen. kurá medþioklës deivë Artemidë pavertusi elniu uþ tai.Iðmuðti pagrindà ið po kojø atimti pragyvenimo ðaltiná ar sugniuþdyti moraliðkai. o apie 1867 m. padarytus jaunystëje.. para bellum) kariniø iðlaidø ir ginkluotës modernizavimo pateisi66 ..Liarþiljeras ( Nicotusiai visuomenei moraliðkai paþaboti. ~ 50/ 65–~127) „Satyrø“: „Niekad veidais netikëk! Juk matyti oriø paleistuviø / gatvëmis vaikðtant visur“ (II.Voltero Dail. Ðûkio autorius – Juozapas fon Bergmanas. Taip pat pasakojama. 19). Vieðpatie!“ (Ps 25. „Mano jaunystës nuodëmes ir kaltes uþmirðk. 7). iðlydëdama vyrà karan. de (fragm. Jei nori taikos. Kiek perfrazuotas ðis ðûkis buvo ant lietuviðkø pinigø tarpukario Lietuvoje: „Tautos jëga – vienybëje“.). siekiant bendro tikslo. uþdëdavusi jam ragais puoðtà ðalmà ir iki vyro gráþimo bûdavusi laisva nuo vedybiniø ásipareigojimø. Si vis pacem. ir atvirkðèiai. taèiau religijà be fanatizmo trak.: „Esu sugëdintas ir raustu. ðá ðûká vieðai paskelbë daugiatautës Austrijos ir Vengrijos imperatorius Pranas Juozapas I (Franz Joseph I. N. kad ðis netyèia pamatæs jà nuogà. pranc. Draizo dviratë medinë Friedrich Christian Ludwig drezina (1817). Dviraèio prototipø randama jau senovës Egipto pieðiniuose. Frontis nulla fides ‘iðvaizdai – jokio pasitikëjimo’) perspëjimas. Iðradinëti dviratá gaiðti laikà. 1452–1519) mokiniø bëþiniuose. plg. jog nereikia spræsti apie kà nors ið pirmo þvilgsnio: graþi þmogaus iðvaizda dar nereiðkia. kas jau iðrasta. mitu apie Akteonà. Pompëjos freskose. 1848 m. Si Dieu n ‘existait pas. kurioje negailestingai kritikuojamos trys pasaulinës religijos. Planter les cornes) apie þmonos seksualinæ neiðtikimybæ. Draizas (Karl Wilhelm K. – savo iðtikima meile dël savo gerumo atsimink mane. paraðiusiam ateistinæ „Knygà apie tris melagius“ (1768). las de Largillière. já reikëtø iðgalvoti (pranc. Posakis imtas ið Senojo Testamento. ilfaudrait l’inventer) apie legendà. kad þmogus yra geras. jei dabar jie atrodo netoleruotini. iðradinëjant tai. Prancûzijoje pradëta serijinë dviraèiø gamyba. Posakis atëjæs ið romënø poeto Juvenalio (Decimus Iunius Iuvenalis. kad senovës germanai turëjæ tradicijà. Viribus unitis) sakoma apie visuomenës ar kolektyvo konsolidacijà. Taèiau tikruoju dviraèio iðradëju laikomas vokietis K.

Seniausias þinomas posakio uþraðymas yra 1824 m. Þr. Dalis þmoniø tiki. Tropininas ( Âàñèëèé Òðîïèíèí. 47–48). Posakis juodasis humoras pirmiausia atsirado JAV XX a. 1821–1881). Juodasis humoras (angl. kai buvo uþfiksuotas literatûroje. Dostojevskis (Ô¸äîð Äîñòî67 åâñêèé. Pavadinimo atsiradimà mëginama sieti su senovës medicinoje buvusiu pavadinimu juodoji tulþis – taip vadintas vienas ið penkiø neva þmogaus organizme esanèiø skysèiø. liûdnai ar tragiðkai traktuojami dalykai: mirtis. Dail. saviþudybë. pavartojæs já romane „Paþemintieji ir nuskriaustieji“ (Óíèæåííûå è îñêîðáë¸ííûå. Posaká iðpopuliarino raðytojas F. V. Juoda katë nelaimæ pranaðaujantis þenklas.). bjaurus (morbit) humoras. Kas nemaitina sa. plg: Äàâíî äåâèç âñÿêîãî ðóññêîãî åñòü ÷åì õóæå. Prietaras atëjo ið tø laikø. Black box) lëktuvo árenginys. Puðkino portretas (fragm. 1792–1878). 1799–1837) laiðke poetui kunigaikðèiui P. Vëliau posakis ne kartà perfrazuotas. Posakio autorius – romënø raðytojas ir karo teoretikas Vegecijus (Publius Flavius Vegetius Renatus. jø tame kelyje laukianti nelaimë. Dar þr. klastinga buèiniu parodyta pagarba. Judo sidabriniai (graðiai) iðdaviko honoraras.). 48–50. 1861) (III. kas jo viduje. praeparet bellum ‘taigi. Lk 22. Pavadinimas paimtas ið kibernetikø terminijos. 1776–1857). kolegas ar meilæ praradusià porà sakoma: „Tarp jø prabëgo juoda katë“. Pasak evangelijø. neþinant. 43–46. Liugeris (Georg Johann Luger. nesveikas. 9 skyr. kas nori taikos. A. Apie susipykusius draugus. òåì ëó÷øe ‘daþno ruso devizu seniai tapæs juo blogiau. Posakis rusams buvo þinomas dar iki to. kur toji mintis skamba taip: Igitur qui desiderat pacem. Juo blogiau. juo geriau (rus. austras ginklø konstruktorius G. Puðkino (Àëåêñàíäð Ïóøêèí. Trisdeðimt sidabriniø. kurio siuþetà sudaro ðiaip jau rimtai. kad tokio plauko katei perbëgus skersai kelià. IV a. taip pat ir lakûnø kalbà. poeto A. negalia. kurio darbà galima stebëti tik iðoriðkai. antroji pusë). pasiverèia juoda kate ir perbëga jam kelià. kai amerikieèiø literatûroje ëmë rastis kûriniø. maitina svetimà. 1898 m. juodoji komedija (black comedy). Black humour) humoras. tegu rengiasi karui’ (Liber III). pabuèiavimas buvæs sutartinis iðdaviko apaðtalo Judo þenklas atëjusiems suimti Kristaus (Mt 26. paskutiniaisiais ðio posakio G. Viazemskiui (Ïåòð Âÿçåìñêèé. juodoji tulþis esà sukeldavusi melancholijà. ×åì õóæå. Liugerio parabelis þodþiais.P 0 8 vos armijos. kai blogëjanti kitø situacija yra naudinga saviems tikslams siekti. kuriø tragiðkas ar siaubo siuþetas bûdavo pateikiamas komiðka maniera. burtininkas ar ragana. 1849–1923) uþpatentavo pistoletà. Juodoji dëþë (angl. kur jis reiðkia sistemà ar prietaisà. sumanæ kam nors pakenkti. kai buvo tikima. registruojantis visus skridimo duomenis. Judo buèinys (pabuèiavimas) veidmainiðka. paraðæs „Karo dalykø santraukà“ (Epitoma rei militaris).nimas taikos metu: kariuomenës turëjimas esà sulaiko kaimynines ðalis nuo ketinimø uþpulti. katastrofa. òåì ëó÷øå) sakoma. ðeðtajame deðimtmetyje. kurá pavadino parabellum. karas ir pan. Mk 14. juo geriau’. smurtas. Termino sinonimai yra tamsusis (dark). jog nelabasis. Pats árenginys yra nudaþytas 68 .

ið kito – ambrozija. kas labai kà erzina. Syká oþka ragu uþkliuvusi uþ medþio. siekiant (nu)slëpti ûkinæ veiklà. Damoklo kardas. Kaip danguje. Palyginimas paimtas ið koridos. Gr. Durnaropë (Datura) ir drignë (Hyoscyamus) yra labai nuodingi augalai. vengiant mokesèiø. Po to ragas patekæs laimës ir sëkmës deivei Tichei. Perfrazuotas Kristaus mokytos „Tëve mûsø“ maldos fragmentas. iðsiplëtæ vyzdþiai ir didelis susijaudinimas. keliskart didesnë uþ patinëlá. Posakio autoriumi laikomas amerikieèiø þurnalistas Dþ. Paukðèio ávaizdis per Antikos mitus atëjo ið dar senesnës egiptieèiø mitologijos. tiek vargðø ar liaudies. Posakis kilæs ið voro Latrodectus spp. o ásiunta nuo toreadoro judesiø ir iðsisukinëjimø nuo badymo. kad jo galvos kontûras ið priekio primenàs moters gimdos kontûrà.: „teesie tavo valia kaip danguje. taip ir þemëje“ (Mt 6. verèia prarasti savitvardà. Juodàja pavadinta todël. Dzeusas pavertæs já gausybës ragu ir gràþinæs nimfoms. 70 Juodoji naðlë Juodoji rinka (angl. Kabëti ant plauko jausti kam nors nuolatinæ grësmæ. pripildë vaisiø ir atidavë Dzeusui.oranþine spalva. draudþiamomis paslaugomis ir pan. Plg. kurioje toreadoras raudona skraiste ásiutina buliø. Patelë juodos spalvos. Kaip ið gausybës rago dideliais kiekiais. mitas pasakoja apie oþkà Amaltëjà. þudanti savo seksualinius partnerius. plg. susideginàs drauge su lizdu ir vël atgimstàs ið savo pelenø. neátraukta á oficialiàjà ekonominæ statistikà. savo gyvenimo pabaigoje susikraunàs lizdà ið cinamono ðakeliø. taip ir þemëje visur tos paèios problemos ir toks pat gyvenimas – tiek turtingøjø ar valdþios atstovø. Ragà radusios nimfos apipynë já lapais. Kaip durnaropiø (drigniø) prisirijæs apie ðëlstantá ar neadekvaèiai (ppr. kuris tada jau buvo uþaugæs. Kaip feniksas ið pelenø sakoma apie kà nors atkurtà ar atstatytà. senieji europieèiai ðá panaðumà esà jau buvo pastebëjæ. Black market) rinkos dalis. Bogartas (John B. ir ragas nulûþæs. Bogart. 1848 (1845?)–1921). Juodoji naðlë moteris. kad veikloje vengiama vieðumo ir paðaliniø akiø. gausybës rago archetipas turi kur kas senesnes iðtakas ir siekia ikiindoeuropietiðkàjà Europà. Naujiena. kad aviakatastrofos atveju bûtø lengviau randamas. Lietuviø etnologës Marijos Gimbutienës (1921–1994) nuomone. privalomà deklaruoti. Kai ðuo apkandþioja þmogø. – jokia naujiena. kuri savo pienu maitinusi motinos Rëjos iðgelbëtà ir paslëptà maþàjá Dzeusà (jo tëvas Kronas rydavæs visus iki tol gimusius savo vaikus). kuri ið jo barsèiusi dovanas þmonëms. Dabar ið rago biro visa. patelës metaforiðko pavadinimo – ji po apvaisinimo uþpuolanti partnerá ir já suëdanti. Amaltëjos ragai buvæ stebuklingi: ið vieno tryðkæs nektaras. Feniksas yra mitinis paukðtis. kur jis buvo Saulës dievo Ra vienas ið simboliø. 69 . nenutrûkstamai. kai þmogus apkandþioja ðuná geltonosios spaudos moto. Ið tikrøjø bulius raudonos spalvos neskiria (ji skirta þiûrovams). Apsinuodijimo poþymiai yra dþiûstanti burna. labai nuodinga. ko tik nimfos panorëdavusios. kurios tikëjimuose jautis simbolizavæs vaisingumà todël. uþsiimant draudþiamø prekiø prekyba. 10). Kaip buliui raudonas skuduras apie tai. laikraðèio The Sun leidëjas 1873–1890. agresyviai) reaguojantá á aplinkinius.

Kairë neþino. po dingimo ar nusikaltimo. Iðëjusá pasivaikðèioti neva su naujais drabuþiais nuogà karaliø demaskavo vaikas. kà daro deðinë. jog tiesa yra visai kita ir jog aplinkiniai tik apsimeta jos nematantys ar nesuvokiantys. 1805–1875) pasakos „Nauji karaliaus drabuþiai“. Ðiais þodþiais Prancûzijoje pro Versalio langus bû71 davo liaudþiai praneðama apie senojo karaliaus mirtá ir tai. Posakio autorius – Kristus. kad uþblokuotø ratà. Karalaitë ant þirnio apie ánoringà. posakis rex non moritur ‘karalius nemirðta’. Karalius nuogas sakoma teigiant. regintis slaptoje. sukdamiesi vietoje. o tavo Tëvas. ar nuotaka esanti tikra karalaitë. dar atsiduodantys þvërimi. 39). K. galëtø fiziðkai iðsikrauti. parpuolë kniûbsèias ir meldësi: „Mano Tëve. Karðtais (Ðiltais) pëdsakais sakoma raginant imtis kieno paieðkos tuoj pat. bet kaip tu!“ (Mt 26. Ðitaip princas ir karalienë tikrinæ. kas Dievo – Dievui sakoma akcentuojant pasaulietiniø interesø atribojimà nuo baþnytiniø. Posakis kilæs ið Kristaus vartotos metaforos apie jo bûsimas kanèias ir mirtá: „Kiek toliau paëjæs. Kas ciesoriaus. prieðtaraujanèius vadovo paþiûroms ar pareigoms. kad jie. Via dolorosa) sunkûs gyvenimo ar veiklos etapai. Taèiau ne kaip að noriu. 3–4). Posakis ið danø raðytojo H. 1805–1875) pasakos apie karalaitæ. nei drabuþiø. Anderseno (Hans Christian Andersen. Pasakoje karaliaus pasamdyti siuvëjai pasirodë esà sukèiai: audæ tuðèiomis staklëmis. teaplenkia mane ði taurë. Kaiðioti pagalius á ratus sàmoningai trukdyti kam nors siekti tikslo. Anderseno (Hans Christian Andersen. nëra nepakeièiamø vadovø. iðlaikæs ankstesniojo reiðkinio esmæ. siuvæ adatomis be siûlø. jo mintis buvusi prieðinga: „Kai tu daliji iðmaldà. Posakis atëjo ið medþiotojø leksikos – karðtais ar ðiltais pëdsakais vadinami ðvieþiai palikti pëdsakai. ir jo ministrams áteigæ. teneþino tavo kairë. Le roi est mort! Vive le roi!) 1. 2. Dar þr. opø. Kartybiø taurë neiðvengiami sunkumai ar kanèios. apie koká nors politiná ar visuomeniná reiðkiná. Tokios pat reikðmës yra ir lot. ir drabuþiai esà neregëto groþio. blogai naktá miegojusià dël to. Tada praregëjæ ir visi kiti. tegyvuoja karalius! (pranc. kà daro deðinë apie veidmainiðkus ar piktavaliðkus pavaldiniø poelgius. kuriuos ákiðdavo tarp stipinø. gëdydamiesi prisipaþinti nematà nei audeklo. trokðtantá atokvëpio ar poilsio. Kryþiaus keliai. kad soste jau sëdi jo paveldëtojas. tau atlygins“ (Mt 6. K. 11). kuris iðnykæs netrukus atsirado kita forma. kad po dvideðimties èiuþiniø ir tiek pat patalø krûva ji jautusi pakiðtà þirná. Posakis kilo ið to paties pavadinimo H. nepakenèiantá net ir menkiausiø buitiniø nepatogumø. tokiu bûdu pabrëþiant karaliðkojo valdymo tæstinumà. Senovëje veþimams stabdyti buvo naudojami specialûs pagaliai. varginamà monotoniðkø ir nesibaigianèiø darbø. ciesoriui.Kaip voverë rate apie þmogø. iðlepintà þmogø. taip pat smulkiems grauþikams ratas átaisomas narve. suðukæs. Kanèiø keliai (lot. bet ir karaliui. jame bëgdami. Tiesa. kurià Tëvas man yra davæs?!“ (Jn 18. jog ir audeklas. Voverei. „Nejaugi að negersiu tos taurës. jog karalius nuogas. Karalius ir jo aplinka. kad tavo iðmalda liktø slaptoje. jeigu ámanoma. Ðiuos þodþius Kristus iðtaræs já provokavusiems fariziejø ðnipams epizode apie mokesèius: „Taigi jie klausë 72 . Karalius mirë. tik tvirtino siuvëjø þodþius.

kur buvo. Rusijoje posakis buvo itin populiarus pirmaisiais bolðevikø valdymo metais – juo buvo pateisinamas fizinis susidorojimas su politiniais oponentais. tibi non licet ‘jei leidþiama kitiems. aliuzija á vadinamàjà klasiø kovà bolðevikinëje Rusijoje. 16–21).cilija) reljefas (V a. Kas leidþiama Jupiteriui. nuo kalavijo ir þûva karo ar smurto iniciatoriø laukia pralaimëjimas ar smurtinë mirtis. mes þinome. tenevalgo!“ (2 Tes 3. ir Europa tapusi jo þmona. 30. atiduokite ciesoriui. ~195–~159 pr. 10). Jëzus tarë jiems: ‘Parodykite man denarà. bet mokai Dievo kelio. nuo kalavijo ir þus“ (Mt 26. atplaukæs á pakrantæ. Dzeusas (romënø mitologijoje – Jupiteris). taip pat 1815 03–06). ir kas su manimi nerenka. apaðtalo Pauliaus laiðke tesalonikieèiams: „Dar bûdami pas jus skelbëme: „Kas nenori dirbti. Tu nepaisai þmoniø laipsniø. Pa. 1748–1825). ropa panorusi juo pajodinëti ir pakvietusi drauges. pasakyti suëmimo metu já ginti bandþiusiam Petrui: „Kiðk kalavijà atgal. Kas patikrins paèius tikrintojus? apie nepasitikëjimà valdþios ar komisijø kompetencija ar apie jø savivaliavimà. kol ant jo uþsës Europos draugës. Perfrazuotas romënø dramaturgo Terencijaus (Publius Terentius Afer. Kieno atvaizdas ir áraðas jame?’ Jie atsakë: ‘Ciesoriaus’. kraðtutinis politiniø oponentø ar neutralø apibûdinimas ir grasinimas jiems. taèiau jo principas taikytas beveik per visà tarybø valdþios laikotarpá (Lietuvoje – nuo pat pirmosios okupacijos 1940 m. Finikijos karalaitës. Taèiau jautis nelaukæs. tas prieð mus 1. Davidas (Jacques-Louis David. o kas Dievo – Dievui’ (Lk 20.) posakis immo aliis si licet. Mk 22. tas maitina svetimà kariniø iðlaidø ir ginkluotës modernizavimo pateisinimas taikos metu: savos kariuomenës neturëjimas esà yra paskata kaimynëms ðalims uþpulti. tau neleidþiama’ (Heauton timorumenos. Atplaukæs á gimtàjà Kretos salà. Eu. perfrazuojant romënø poeto Juvenalio (Decimus Iunius Iuvenalis. Tada jis tarë: ‘Kas ciesoriaus. Þ. radikalus. þiûrëdamas teisybës. nes visi. Posakis atsirado. dvigubø standartø pateisinimas. Napoleono portretas (fragm. Vëliau posakis nustotas deklaruoti. m. velkæ uþsklæsk!‘ Bet kas gi sargus iðsaugos?! (lot.). 21–25. Pasakyk. 23). 797). Kas nedirba. ar mums valia mokëti ciesoriui mokesèius. 1769–1821. maèiusi toká graþø ir jaukø jautá. Prancûzijos imperatorius 1804–1814. kad tu teisingai kalbi ir mokai. 52). Quod licet Iovi. Sejauèiu. 73 Kas ne su mumis. tas barsto“ (Mt 12. pr. Dail.já: ‘Mokytojau. Posakis yra uþuomina á mità apie Europos. Posakis yra Naujajame Testamente. e. pasivertæs auksaplaukiu Europa ant jauèio. 2. ~50/65 – ~127) vienoje ið „Satyrø“ iðkeltà klausimà: „‘Saugok. ar ne?’ Matydamas jø klastà. Perfrazuotas Kristaus posakis: „Kas ne su manimi. neleidþiama jauèiui (lot. kur su linunto ðventyklos (Sisavo draugëmis þaidusi Europa. Posakio autorius – Napoleonas Bonapartas (Napoléon Bonaparte. Perfrazuoti Kristaus þodþiai. tas prieð mane. Sed quis custodiet ipsos custodes?) / El74 .m.). Kas kalavijà pakelia. Dzeusas vël atvirtæs dievu. birþelá iki 1988 m. Lk 11. non licet bovi) apie nelygias pretenzijas. tas nevalgo sakoma smerkiant veltëdþius. e. ir nubëgæs su ja tiesiai á jûrà. Kas nemaitina savos armijos. pabaigos). pagrobimà. kurie griebiasi kalavijo.

Tolstojaus (Ëeâ Tîëñòîé. et tu eris) mirusiojo þodþiai jo kapà atëjusiam lankyti gyvajam. jo veiklos ir elgesio. Kelrodë þvaigþdë veiklos ar kelionës orientyras. Repinas (Èëüÿ Ðåïèí. kas dabar esu. tiek nuomoniø (lot. kiekviena nelaiminga ðeima nelaiminga savaip’) sakoma patariant netaikyti nedarnioms ar iðirusioms ðeimoms vieno vertinimo standarto. jà vadina ketvirtàja valdþia. 1–2). Perfrazuota ið romënø poeto Horacijaus (Quintus Horatius Flaccus. tot sensus ‘kiek galvø. kad jos autorius yra Viduramþiø mokslininkas. susitaikymà su jos daromomis neteisybëmis. vykdomoji ir teisësauga. vaizduojanèio nelaimingà Anos santuokà. Âñå ñ÷àñòëèâûå ñåìüè ïîõîæè äðóã íà äðóãà. Jedem das Seine). ir tu bûsi (lot. ~340–273 pr. L. Pavadinimas kilæs ið Naujojo Testamento pasakojimø apie tris karalius. e. Quod capita. ~735–804). 1844–1930). Kas prieðinasi valdþiai. Posakio autorius – romënø raðytojas. traukë pirma. m. að buvau. quod nunc sum. Kiek þmoniø. Kas tu esi. e. Kurie prieðinasi. kas jam priklauso’. Tolstojaus portretas (fragm. Kiekviena valdþia – nuo Dievo apie paklusnumà valdþiai. paplitusi daugelyje kalbø. prieðinasi Dievo sutvarkymui. kuri nebûtø ið Dievo. Posakis paimtas ið rusø raðytojo L. 63). palikusiam pirmàjà lo76 Apijus Aklasis . m. V. nieko neþeisti. Kiekvienas yra savo laimës kalvis (lot. 347–348). Romënø teisininkas Ulpianas (Domitius Ulpianus. 27). I. Kiekviena nelaiminga ðeima yra nelaiminga savaip (rus.): suum cuique pulchrum est ’kiekvienam savo yra graþiausia’ (Tusc. ego fui. dar sukomplikuotà meilës trikampiu.). kurià jie buvo matæ uþtekant. Kadangi þiniasklaida turi didþiulæ átakà rinkëjams ir pirmøjø trijø valdþiø kontrolei. XX a. Perfrazuota ið Naujojo Testamento Pauliaus laiðko romieèiams: „Kiekvienas þmogus tebûna klusnus vieðajai valdþiai. 9)... Posakio autorystë skiriama romënø politikui Apijui Aklajam (Appius Claudius Caecus. Suum cuique) kiekvienam priklauso tai. kai sunku prieiti bendrà nuomonæ. êàæäàÿ íåñ÷àñòëèâàÿ ñåìüÿ íåñ÷àñòëèâà ïî-ñâîåìó ‘visos laimingos ðeimos panaðios. Dail. The fourth power) politinë þiniasklaida.gias þmona apdairiai ir pradeda viskà nuo sargo.) „Satyrø“ (II. 1828–1910) romano „Ana Karenina“ (Àííà Êàðåíèíà. alterum non laedere. nes nëra valdþios. e. Demokratinëje visuomenëje yra trys nepriklausomos valdþios: ástatymø leidþiamoji. kol sustojo ties ta vieta. 65–8 pr. pedagogas ir poetas Alkuinas (Alcuinus Flacus. kiekvienam duoti tai.“ (VI. ir tragiðkà herojës þûtá. Spëjama. iðkabinæ já virð Buchenvaldo mirties stovyklos vartø (vok. 75 1875). Ilgainiui posakis ágavo platesná. ne vien juridiná kontekstà. 106–43 pr. tiek protø’) sakoma. Kiekvienam – savo (lot. oratorius ir valstybës veikëjas Ciceronas (Marcus Tulius Cicero.). ëjusius pagal þvaigþdæ pasveikinti gimusio Kristaus: „Ir ðtai þvaigþdë. suum cuique tribuere ‘gyventi dorai. I. Ketvirtoji valdþia (angl. ko jis nusipelnæs. viduryje ðá posaká liûdnai iðpopuliarino naciai. Quod tu es. m. Suae quisqe fortunae faber est) laimë priklauso nuo paties þmogaus. Epitafija. ?–228) ðá posaká átraukë á teisiná principà: honeste vivere. uþsitraukia teismà“ (Rom 13. o kurios yra – tos Dievo nustatytos. kur buvo kûdikis“ (Mt 2.

Statyta ir vëliau. susiformavusiø daugiausia ið senøjø piktogramø (pieðiniø ir simboliø raðto). m. Le client n’a jainais tort) turëjo vieðbuèiø tinklas Ritz. pats turi bûti nupraustas. pr. 24. 34).tyniðkai uþraðytà kalbà.medis. Posakis kilæs. neðusá jam skirtà kryþiø á savo bausmës vietà (kryþius sen. jog pajutæs pavojø. Mk 8. taèiau nesistengæs koreguoti likimo. neáveikiama kliûtis ar uþtvara (ne tik fizinë). 2. plg: „Jëzus pasakë visiems: ‘Jei kas nori eiti paskui mane. teneða savo kryþiø ir teseka manimi’ (Lk 9. mandþiûrø) pul77 . II. 1850–1918). o nepastebi ràsto savojoje? /. e.. taip pat Mt 16. 41–42). teiðsiþada pats savæs. Kito akyje krislà áþiûri. Lk 6. 24. Lk 18. nutiesusiam garsøjá Via Apia kelià ið Romos á Kapujà. priklausæs ðveicarui C. su visomis atkarpomis ji yra maþdaug 6700 km ilgio. kai kas nors ima smerkti kito smulkias ydas. Didþioji kinø siena pradëta statyti maþdaug 220 pr. e. Dar þr. Ðá Apijaus posaká. Kryþiaus neðimo metaforà Kristus vartojæs ir savo kalbose. Kinø raðtà sudaro keletas tûkstanèiø hieroglifø. viename ið savo pamokslø skatinæs neteisti kitø: „Kodël gi matai krislà savo brolio akyje. kad taptø maþiau matomi. nebematydamas grësmës. Apie bûsimas kanèias ir smurtinæ savo mirtá Kristus þinojæs ið anksto. apie tai yra uþsiminæs ir savo mokiniams. Ricui (César Ritz.miðkas Kinø siena 1. t.. buvo amerikieèiø kilmës britø prekybos magnato H. Selfridþo (Harry Gordon Selfridge. Palyginimo autorius – Kristus. e. Didþioji kinø siena Kinijos ðiaurëje. Kryþiaus keliai. 3–5. Klientas visada teisus (angl. „Fabrum esse suae quemque fortunae“ (Epistola ad Caesarem. Á smëlá struèiai kartais ákiða galvà tik valydamiesi nuo parazitø. m. lie. kas buvo numatyta jo tëvo Dievo (Jahvës) ir pranaðø (plg. Posakis atsirado ið tikëjimo. Siena buvo skirta ðaliai apsaugoti nuo klajokliø (daugiausia mongolø. kad. Die Nase in jeden Dreck stecken ‘kiðti nosá á kiekvienà mëðlà’. o savojoje ràsto nemato sakoma. 23. 1858–1947) prekybos tinklo parduotuvëse Didþiojoje Britanijoje ir JAV. Kas nori prausti kitus. Kiðti nosá [kur nereikia] nepraðytam kiðtis á kitø reikalus. Plg. Panaðø lozungà – „Klientas niekada nebûna neteisus“ (pranc. m. Ðis ðûkis nuo 1924 m. cituoja romënø istorikas Salustijus (Gaius Sallustius Crispus. Ið tikrøjø struèiai pavojaus atveju iðtiesia kaklà ant þemës. vok. prk. b . pirmiau iðritink ràstà ið savo akies. strutis kiða galvà á smëlá. to. Romoje buvo mirties bausmës árankis. taip pat pirmàjá Romos akvedukà. The customer is always right) nereikia ginèytis su klientu ar pirkëju. 44). kalendoriø.y. taèiau patys akylai stebi aplinkà. Kiðti galvà á smëlá apsimesti nematanèiam blogybiø ar pavojaus. reikia tenkinti visus jo reikalavimus ar kaprizus – toks esàs pagrindinis ámonës ar parduotuvës konkurencijos principas. nurodydamas autoriø. nors jos uþuomazgø randama V a. a b dinëjimø. 78 Kinø hieroglifø reikðmës: a . 86–34 pr. þydø gyvenamoji Palestina Kristaus laikais buvo viena ið Romos imperijos provincijø). pats turëdamas kur kas didesniø. pasijustø saugus. ákyriai domëtis svetimais privaèiais dalykais. kaip paðalinti krislelá ið brolio akies“ (Mt 7.. Kinø raðtas apie kà nesuprantamà ar neaiðkø. apibûdinant gyvûnø apsiuostinëjimà rujos metu.): quod in carminibus Appius ait. 22. Posakis grástas Naujojo Testamento pasakojimais apie myriop nuteistà Kristø. o paskui paþiûrësi. 31./ Veidmainy. kurie esà likimo skirti. 1) Kiekvienas turi [neðti] savo kryþiø apie susitaikymà su individualiais gyvenimo sunkumais. 37. Sienos aukðtis – 5-8 m. nes laikæsis jam þinomo scenarijaus. plg.

Ðtaubas (Hermann Staub. 5). G. augustiniðkoji formuluotë ilgainiui buvo sutrumpinta iki tokios: Errare humanum est sed perseverare diabolicum ‘klysti þmogiðka. spero) kol esu gyvas. Franckë (Bernhard Christoph Francke.): Cuiusvis hominis est errare. t. Posakio autorius – romënø politikas. kuriame yra epizodas. Leibnico portretas (fragm. Krikðèionybës laikais teologas ir filosofas Ðv. palaikë piktais milþinais. Posakis iðpopuliarëjo. Leibnicas (Gottfried Wilhelm Freiherr von Leibniz. sparvas ar kitus vabzdþius gali ásikûnyti velnias. iðëjus anglø gamtininko È. filosofas ir oratorius Ciceronas (Marcus Tullius Cicero. Kremlius (rus. Kova dël bûvio (angl. TSRS.. kai kunigaikðtis J. e. ?–1729). tikiuosi (lot. 354–430) ðá posaká perfrazavæs taip: Humanum fuit errare. Komentarai nereikalingi (vok. esà ant jo antkapio yra tokia epitafija: „Èia ilsisi Ðtaubas. Struggle for life) Posakio autoriumi laikomas vokieèiø matematikas ir filosofas G. Rusijos prezidento administracija. kuriuos. Ðtaubas bas ir mintis jis dëstydavæs labai suprantamai. Seniau tikëta. filosofui ir oratoriui Ciceronui (Marcus Tullius Cicero. 1856–1904). Kol kvëpuoju. jog á muses. bet ásivaizduojamais prieðais ar grësmëmis. já kartojo ir vëlesni romënø autoriai. b) Maskvos pilies ansamblis. Posakis imtas ið ispanø raðytojo M. velnias priverèiàs þmogø keistai elgtis. kad jau niekam nekiltø klausimø. Errare humanum est) reikia pakanèiai þiûrëti tiek á kitø. 1646–1716). neprarandu vilties. Augustinas (Aurelius Augustinus. Kommentar überflüssig) viskas aiðku.y. Êðåìëü) 1. bet atkakliai laikytis klaidos – velniðka’ (Sermon 164. todël savo dëstymà jis baigdavæs ðia fraze. Maskvos kremliaus pradþia skaièiuojama nuo 1156 m. 14). perfrazuotas posakis yra viltis mirðta paskutinë. blogos nuotaikos. 106–43 pr. nullius nisi insipientis in errore perseverare ‘bet kas gali klysti. II d. be rezultato. Mirus Ðtaubui. Berlyne imta juokauti. diabolicum est per animositatem in errore manere ‘klysti þmogiðka. taip. 2. kaip naivus ir nuo tikrovës atitrûkæs herojus puola kautis su vëjo malûnais. taèiau klaidos laikosi tik beprotis’ (Philipica XII. aiðkiai ir argumentuotai. priekabus. – 1615). tiek á savo klaidas.). Servanteso (Miguel de Cervantes Saavedra. 106–43 pr. Tai jam pavykdavæ.). prisiskaitæs riteriø romanø. 1809–1882) moksliniam veikalui „Apie rûðiø kilmæ“ (On the Origin of Species. prk. 1547–1616) satyrinio romano „Iðmoningasis hidalgas Don Kichotas ið La Manðos“ (I d. Dail. jei kas be aiðkios prieþasties yra suirzæs. e. a) senosios rusø pilies ansamblis. B. – 1605. – Rusijos Federacijos vadovø rezidencija. Posakio autorius – vokieèiø teisininkas H. kalH. Darvino (Charles Robert Darvin. Komentarai nereikalingi“. m. bet uþsispirti – velniðka’. Dolgorukis (Þðèé 80 79 . o nuo 1991 m. Kovoti su vëjo malûnais kovoti su nesanèiais. pavartojæs já veikale „Teodicëja“ (1710). m. Kokia musë ákando? sakoma. 1859). ákandæs þmogui ar álindæs jam á nosá. Posakio autorystë skiriama romënø politikui. papildomai aiðkinti nereikia.Klysti þmogiðka (lot. ausá ar burnà. Dum spiro. taip pat kovoti su kuo tuðèiai. Savo paskaitas.

e. Time is money) laiko negalima ðvaistyti. 1672–1725. Pakuvijus (Marcus Pacuvius. Laikyti gyvatæ uþantyje rûpintis. nugriauta dalis pastatø. taèiau toji atðilusi jam mirtinai ágëlusi. kurioje valstietis. pastatyti Didieji kremliaus rûmai. Ið tikrøjø krokodilo aðaros atlieka tiesioginæ savo paskirtá: drëkina aká. m. mokslininko ir iðradëjo B. e. Kristus neðæs sunkø kryþiø. 15). 15).Siffred Duplessis. Ði mintis yra ir trylikoje dorovës taisykliø. Franklino portcut off all unnecessary actions (‘ne. kurias B. caras Petras I (ϸòð Âåëèêèé. jog ësdami savo aukà. Posakis kilo ið tikëjimo. nes jis turi vertæ. be always employ’d in something useful. to negalima suskaièiuoti“ (Mok 1. kurie prio81 . kol 1723 m. Dail. vidurio jis buvo Maskvos didþiøjø kunigaikðèiø ir Rusijos carø rezidencija. Minejevos (Þëÿ Ìèíååâà) nuotr. XIII a. ritetà teikia asmeninei gerovei. Ubi bene. Krokodilo aðaros (lot. 1748). J. V. Maskvos kremlius. vëlesniuose Biblijos vertimuose ði vieta skamba kitaip: „ko trûksta. ant kurio netrukus buvæs nukryþiuotas. bûk visada uþsiëmæs J. negali bûti priskaièiuota“ (Koh 1. ten tëvynë (lot. ugdyti ar slaugyti þmogø. bet ne patriotizmui. ibi patria) ironiðkas emigracijos motyvø apibûdinimas. B. kol krokodilas yra sausumoje. atsisakyk visø nebû. m. taikomas tiems. bûdamas 20 metø. karo apgriovimø ir gaisro Maskvos Kremlius buvo greitai atstatytas. Laikas – pinigai (angl. Posakio autoriumi laikomas Erazmas Roterdamietis (Erasmus Desiderius Roterodamus.): Patria est. 106–43 pr. Franklino (Benjamin Franklin. Posakio autorius – romënø dramaturgas M.. via dolorosa) nuo teismo vietos iki Golgotos kalno. XIX a. tinø darbø’). kuris po to atsilygina bloguoju. Kremlius vël tapo ðalies vadovø rezidencija. sukurtas carø rezidencijos ansamblis. Nuo XIV a. „ko trûksta. ásidëjæs jà á uþantá. gale Kremlius buvo apjuostas mûro siena. Kvailiø skaièius yra begalinis (lot. Po 1812 m. Crocodili lacrimae) veidmainiðkas skriaudiko gailestis ar verksmas. Daplesis (Joseph naudinga veikla. e. 82 Kryþiaus keliai sunkûs gyvenimo ar veiklos etapai. Stultorum infinitus est numerus). Nuo 1918 m. 15). Aesopus. Visà tà kelià. ~1090–1157) toje vietoje pastatë medinæ tvirtovæ. bûtent: Lose no time. Kanèiø keliai. viduryje pakeistas teritorijos planas. 1469–1536). Franklinas buvo sudaræs sau. ðvaistyk laiko.). Amerikieèiø politiko..) pasakëèios „Þemdirbys ir suðalusi gyvatë“. Posakis ið Senojo Testamento (Vulgata. valdë 1682–1725) sostinæ perkëlë á Sankt Peterburgà. ir kuriø laikësi visà gyvenimà. Ginklø rûmai. gràþinus sostinæ á Maskvà. 37). kæsdamas patyèias ir kanèias nuo rimbo smûgiø. ubicumque est bene (Tusc.Äîëãîðóêèé. m. jo ðiuos þodþius cituoja romënø politikas.retas (fragm.). filosofas ir oratorius Ciceronas (Marcus Tullius Cicero. VI a. pr. Dar þr. Posakis ið perfrazuotos Ezopo (A…swpoj. ~220–130 pr. Posakis grástas Naujojo Testamento pasakojimais apie Kristaus nueità kanèiø kelià (lot. pagailëjæs rastos suðalusios gyvatës. 1725–1802). 1706–1790) teiginys jo straipsnyje „Patarimas jaunajam prekybininkui“ (Advice to a Young Tradesman. Ecc 1. Kur gerai. krokodilai aðaroja tarsi jos gailëdami.

Posakis atëjo ið Viduramþiø riteriø turnyrø. 1712–1764). Europoje ëmë populiarëti keliautojø (jûrininkø. m. kurioje tiek daug anèiø. Termino atsiradimo versijø yra dvi. JAV vakarai. Fortunae filius) laimingas ar sëkmæ turintis þmogus. non testantur ‘nepatikrinta’). ir riebios nebaikðèios antys krintanèios kaip krauðës. fratenité) Didþiosios prancûzø revoliucijos (1789) ðûkis. XVI a. oponuoti. nes ástatymai ten maþai tegaliojo. Prancûzijoje pasirodë pirmieji laikraðtiniai feljetonai. Laisvë. Ið pradþiø tai buvo Sankt Peterburgas (ákurtas 1703). e. tapæs Prancûzijos Respublikos ðûkiu. égalité. tiek poezijos. skaitytojai akivaizdþius prasimanymus ëmæ vadinti antimis. Paprotys uþ nuopelnus vainikuoti laurais atgaivintas Renesanso Europoje. kuria XVII a. Puðkinas pastabose F. melagingà laikraðtinæ informacijà pradëta vadinti tuo þodþiu. Þ. já mëgo ir socialdemokratai. 1799– 1837) poemà „Varinis raitelis“ (Ìåäíûé âñàäíèê. Posakio autorius – italø filosofas. Liberté. la Russie fregarde en Europe. juo vainikuodavo karo vadus ir imperatorius jø triumfo metu. Sen. 65–8 pr. Pasak antros versijos. apdovanotasis ar premijuotasis uþ þymius kultûros.y. kai jie dar buvo maþai kolonizuoti. Graikijoje laurais vainikuodavo varþybø nugalëtojus – tiek sporto (tarp jø ir olimpiadø). gr. ðis ðûkis iðpopuliarëjo Europos nacionalinio iðsivadavimo karuose. Îêíî â Åâðîïó) Rusijos valdyta rytinë Baltijos pakrantë. Esà yra ðalis. Latvijà.). vokieèiø laikraðtininkai paþymëdavæ jiems patiems abejotinà informacijà. Algaroèio portretas (fragm. 84 .Laikraðtinë antis spaudoje paskelbtas sensacingas gandas. lygybë. Algarotis (Francesco Algarotti. Laureatas (lot. Wild West) XVIII-XIX a. Lauþyti ietis atkakliai ginti savo pozicijà ar nuomonæ. 1833).  Laimës kûdikis (lot. terminas atsirado ið santrumpos NT (lot.) (Sermon. brolybë (pranc.Dail. misionieriø) pasakojimai apie naujøjø kraðtø keistenybes ir turtingumà. vëliau – ið Ðvedijos per Ðiaurës karà (1700– 1721) atimta etnografinë Estija ir Latvijos Vidþemë su Rygos miestu. meno ar mokslo laimëjimus. Romoje laurø vainikas buvo karinës pergalës simbolis. Pasak vienos. nuo 1792 m. Rusijai uþkariauti etnografinæ Estijà. ginèytis. 3. Kadangi santrumpos NT tarimas panaðus á þodþio Ente ‘antis’. Liotardas tà: „Algarotis kaþkur yra pasakæs: (Jean-Étienne LioPetersbourg est la fenetre par laquelle tard. Puðkino poemos istorikai paëmæ ir posaká iðkirsti langà á Europà. Posakio autorius – romënø poetas Horacijus (Quintus Horatius Flaccus. t. dievas Apolonas vaizduojamas su laurø vainiku ant galvos. 49). Puðkino (Àëåêñàíäð Ïóøêèí. kai juose klestëjo savivalë. 1702–1789). laureatus ‘vainikuotas laurais’) konkurso nugalëtojas. Ir kai XVI a. nurodo posakio autoriø ir patá konteks. Liber II. Langas á Europà (rus. kad tos net medþius aptûpusios – tereikià medá pakrësti. Ið èia Algaroèio posakis patekæs á A. Ið ðios A. tai yra Peterburgas – tai langas. raðytojas ir 83 meno kritikas F. pro kurá Rusija þiûri á Europà“. Visþalis laurø vainikas Antikoje buvo garbës þenklas. vëliau – Lietuvà ir Lenkijà. 1759). Dël tokio pasakojimo þodis antis ilgainiui ágavæs apibendrintà pramano reikðmæ. Laukiniai Vakarai (angl. XIX a. raðomu ir ðalies simboliuose. keliavæs po Rusijà ir apraðæs áspûdþius veikale „Laiðkai apie Rusijà“ (Lettere sulla Russia.

Vox populi – vox dei) su kolektyvo ar visuomenës nuomone reikia skaitytis. patirti visø savo ambicingø vilèiø krachà. Airijos miesto Galvejo (Galway) burmistras. rus. Viduramþiø turnyras Liaudies balsas – dievo balsas (lot. Likti prie suskilusios geldos (rus. 1780 m. oþkà. Fonvizino (Äåíèñ Ôîíâèçèí. su kuriuo XVII a. Posakis ið A. ð. nuo motinos priklausantis vaikinas. Ið posakio atsiradæs ir veiksmaþodis linèiuoti ‘teisti Linèo teismu. pildþiusià vis didesnius þvejo þmonos norus. ßçûê ìîé – âðàã ìîé) þmogaus pasakyta informaci86 . / Treèioji teks dël to. nesavarankiðkas. vykstant JAV Nepriklausomybës karui. / O kas ketvirtà ims. 1783). Posakis kilæs ið romënø poeto Fedro (Phaedrus. Posakio autoriumi laikomas anglø poetas ir mokslininkas Alkuinas (Flaccus Albinus Alcuinus. Liûto dalis didþiausia ir ppr. –50) pasakëèios apie karvæ. matau. Mamytës sûnelis (rus. Karolinos gyventojai susidorojo be teismo ir vykdomosios valdþios leidimo. kurie sako. Mitrofanuðka! Tu. m. su kuo jie buvæ pasakos pradþioje: su þemine vietoj trobos ar rûmø ir su suskilusia gelda prie slenksèio. mamytës sûnelis. Lynch Law) minios susidorojimas su átariamuoju be oficialaus tyrimo ir teismo. geriausia ko dalis. 1736–1796) savivale garsëjæs amerikietis pulkininkas. Linèo teismas (angl. pab.. vykdþiusius pilietinæ gynybà (Pittsylvania County). Nuo smûgio ietys paprastai lûþdavusios. Îñòàòüñÿ ó ðàçáèòîãî êîðûòà) likti be visko. kad þuvelë palikusi juos abu su tuo. Dþ. kurioje pasakojama apie auksinæ þuvelæ. Linèas (William Lynch. teisëju. 1833). kad galios daug turiu. gaudþiusius plëðikus bei juos baudþiusius. 1742–1820) ið Virdþinijos. kas buvo pasiekta ar iðkovota. My tongue is my enemy. avá ir liûtà. Ìàìåíüêèí ñûíîê) infantilus. susidoroti’. ëmæs be teismo (daþniausiai plakimu) bausti tiek lojalistus. ~742/747–814. nes maiðtaujanèios minios balsas artimas beprotystei. e. organizavæs savigynos bûrius. nes esu narsus. sumedþiojusius elnià. Linèas (Charles Lynch. tiek ir átariamus kriminalinius nusikaltëlius. laiðke (800) imperatoriui Karoliui Didþiajam (Carolus Magnus. kad liaudies balsas esàs Dievo balsas. ðerifas ir teisëjas. 391–392). È. Paprastai motyvuojama galimai per maþa bausme oficialiajame teisme 85 arba galimu proceso vilkinimu. 1745–1792) komedijos „Nesubrendëlis“ (Íåäîðîñëü. ~735–804). / O antrà duosit patys. 1493 m. Linèas (James Lynch). kol galop iðpuikusios þvejienës norai tapæ tokie áþûlûs. ne tëvelio!“ Mano lieþuvis – mano prieðas (angl. Puðkino (Àëåêñàíäð Ïóøêèí. Linèas (John Lynch). 1799–1837) „Pasakos apie þvejà ir þuvelæ“ (Cêàçêà î ðûáàêå è ðûáêå. frankø imperatorius nuo 768) raðæs. nes liûtu esu vadinamas. lepus. o nuteisæs sûnø myriop – ir jo budeliu. kurá liûtas paskirstæs taip: „Imu að pirmà dalá. kurioje dvarininkas Skotininas sako Mitrofanui: „Na. Posakis imtas ið rusø raðytojo D. Dþ.kai du varþovai jodavæ prieðprieðiais iðilgai barjero ir priartëjæ stengdavæsi bukos ieties smûgiu iðtrenkti prieðininkà ið balno. tas smarkiai nukentës“ (Fedras. savo paties sûnaus byloje dël nuþudymo buvæs kaltintoju. jog nereikia paisyti tø. 15 pr. Terminas galëjo kilti ið ðiø asmenø pavardþiø: V.

Ðóêà Ìîñêâû) politinë ar ideologinë Rusijos átaka kurios nors ðalies vidaus politikai ar Rusijos spectarnybø sureþisuoti ir pakurstyti jai palankûs ávykiai uþsienio ðalyje. pradþioje – taip jie praminæ uþkariautas baltø ir finø þemes. vadinasi. 1552–1634). uþkariautàjà Palestinà kryþiuoèiai buvo praminæ Kristaus þeme. ir niekam ið paðaliniø negalima kiðtis ar nurodinëti. Marionetë yra teatro lëlë. Die Frau meiner Träume ‘mano svajoniø moteris’). iðleidæs knygà „Maskvos ranka Tolimuosiuose Rytuose“ (Moskaus Hand im Fernen Osten.B. Maskvos ranka (vok. VI. vardo maþybine forma. Lietuva. Po kiek laiko taip buvo pavadinti ir kaimyninës Lietuvos pakraðèiai.ja ar vertinimas gali atneðti jam nelaimæ. la. vardu. Spëjamas posakio autorius – vokieèiø publicistas F. rus. 1918–1999). Posakis galëjo kilti ið perfrazuotø Senojo Testamento Siracido knygos þodþiø: „Per kalbëjimà ateina garbë. ?–1229). Kristaus motinos. màstau. Lëlës pavadinimas siejamas su Marijos.. E.. rugpjûtá) pavadinimas.) jie praminæ ðvento Petro þeme. Vitas (Herbert Witt. angl. 12). kur iðlikusi katalikybë. Kukas (Edward Coke. ?–?). dar plg. 1937).. 1913–2004). Jakobis (Georg Jacoby. Riok Marijos þemë 1. pavartojæs já savo komentaruose apie tuometinius britø ástatymus. Posakiu tapo populiaraus vokieèiø kino filmo (iðëjo 1944 m. tikintis uþkariauti ir jà ar bent padaryti baþnytine Livonijos provincija po Mindaugo krikðto (1251). Kukas dram episcopalem cum tota Lyvonia beatissime Dei genitricis Marie honori deputavit (‘/. 13. Cogito. Pavadinimas duotas kalavijuoèiø XIII a. 23. Màstau. perkëlæs vyskupystës centrà ið Ikðkilës á Rygà. ergo sum) visa sentencija skamba taip: „Abejoju. Tradicija vadinti uþkariautas nekrikðèioniø þemes evangelijø personaþø vardais atsirado XI-XII a. Ìàðèîíåòî÷íîå ïðàâèòåëüñòâî) nesavarankiðka. kitos valstybës ar okupantø valdoma vyriausybë./ ir vyskupo katedrà drauge su visa Livonija (t. lyviø kraðtu – A. 1883–1964).y. Pavadinta Marijos. Kristaus motinos. 3). Moscow’s hand. Marionetinë vyriausybë (angl. esu“ 88 Mano svajoniø mergaitë (vok. 27. Reþisierius – G. Pavyzdþiui. per já ir negarbë! Þmogaus lieþuvis – jo prapultis“ (Sir 5. 2. 1899– 1963). Marionette government. Gali bûti perfrazuota ið posakio Ilga ranka. scenaristai – G.. 22. Jakobis. vadinasi esu (lot. Posakio autorius – anglø teisininkas E. Mano namai – mano tvirtovë (angl. Moskaus Hand. Latgala (Latvijos rytø regionas. Riok (Marika Rökk. Vëliau uþkariautàjà Prûsijà (XIII a. artisto valdoma virvutëmis. rus./ et cate87 . pagrindinis vaidmuo – M. Bene pirmasis netiesiogiai ðá terminà pavartojæs Livonijos vyskupas Albertas (Albertus. Sakoma apie mylimà merginà. pirmøjø kryþiaus þygiø metu.) skyrë ðvenèiausiajai Dievo motinai Marijai’) (Heinrici. Henriko Latvio kronikoje ta proga raðoma: /. M. Mâras zeme). 1202 m. H. Medlhameris (Franz Ludwig Mödlhammer. fon Vaðaris (Johann von Vásáry. J. My house is my castle) savo namuose tvarkausi kaip noriu. jis galëjæs atsirasti Viduramþiais per turgaus aikðtëse rodytas misterijas evangelijø tema. o netrukus ir visa Lietuva. vadinasi.

Negatyvià dabartinæ reikðmæ posakis ágavæs vëliau. Blue blood) sakoma apie bajoriðkà. nuostata. 1828–1906). isp. jog pavadinimas atsiradæs tiesiog todël. Ibseno dramoje meilës trikampis neturi neigiamos potekstës – tai sutuoktiniø poros bendravimas su ðeimos draugu. R. Ibsenas Mëlynas kraujas (isp. valstybiø ir pan. e. X. kaip ir pati meilë. Omnia vincit amor ‘viskà nugali meilë’). m. K. ergo sum). Dekarto portretas (fragm. matematiko ir fiziko R. nes niekada nesituokdavæ su tamsesnës ar juodos odos þmonëmis (þydais. Posakio autorius – norvegø dramaturgas H. Dubito. 69). e. Honeymoon. it. Huloeto (Richard Huloet. H. maurais ir pan. ið anglø poeto ir dramaturgo K. Posakio autorius – sen. Marlou Medaus mënuo (angl. 1564–1593) poemos ir pjesës „Hero ir Leandras“. lotyniðkai. kuri netrukus imanti dilti. kurios kilmingieji labai didþiavosi savo rasës grynumu. Pjesëje „Heda Gabler“ (1890) toká trikampá sudaro Heda. kuriam bûdingas didesnis sutuoktiniø seksualinis aktyvumas. kai asmuo jauèia romantizuotà seksualiná potrauká pirmà kartà matomam kitos lyties asmeniui. Marlou (Christopher Marlowe. 2. Posakis imtas 89 . 70–19 pr. kad pirmasis mënuo po vestuviø esàs saldþiausias.). 1596–1650). F. Pavadinimas atsirado Viduramþiø Kastilijoje (Ispanija). aristokratiðkà kilmæ. anglø leksikografo R. apibûdinæs tai darbe „Ástatymai“. La sangre azul. filosofas Platonas (Pl£twn. pranc.). Lune de miel . 1580–1666). la Luna de mile. kitur teigiama. ergo cogito.) (Ecloga. Pirmasis þinomas posakio paminëjimas yra XVI a. kai dël meilës ar partnerystës konkuruoja du asmenys. Plato. Platonas Meilë viskà nugali (lot. Ibsenas (Henrik Johan Ibsen. ~423–347 pr. todël negali objektyviai jo vertinti. Prancûzø filosofo. Halsas (Frans Hals.(lot.). jos vyras ir jø ðeimos draugas. su vestuvine mënulio pilnatimi. Meilë yra akla mylintysis nemato mylimojo trûkumø arba jø nesureikðmina. pranc. Dekarto (René Descartes. m. Posakio autorius – romënø poetas Vergilijus (Publius Vergilius Maro. Love at first sight) emocinë bûsena. kaip tada áprasta. H. pirmasis mënuo po santuokos. Kadangi pro baltà 90 Meilë ið pirmo þvilgsnio (angl. Pati posakio kilmë vienur mëginama sieti su ritualiniu vestuviniu midaus gërimu visà mënesá. ?–?) þodyne Abecedarium Anglico-Latinum pro tyrunculis (1552). Le sang bleu. pradinis gerø santykiø laikotarpis tarp dviejø organizacijø. angl. Luna di miele ‘medaus mënulis’) 1. gr. Vergilijus Meilës trikampis situacija. raðiusio. nes pats meilës konkurencijos reiðkinys yra senas kaip þmonija. Dail.

jog iððûkis priimtas. Eginkas (Èâàí Ýããèíê. tenkintis tuo. taèiau ne iki mirèiai. La belle àn bois dormant ‘graþuolë mieganèiame miðke’. galiojusio ir vëliau: numesta prieðininkui prie kojø pirðtinë buvo iððûkis á dvikovà. uþsigalvojusià merginà ar moterá. Ðiuo posakiu senovës Romoje bûdavo oficialiai kreipiamasi á miestelënus. kol musë nutûpë mieganèiajam ant kaktos. 1628–1703) pasakos pavadinimas. Krylovo (Èâàí Êðûëîâ.). Dar þr. Ñïÿùàÿ êðàñàâèöà ‘mieganèioji graþuolë’) ironiðkai apie iðsiblaðkiusià. neþinotà svarbø faktà. I. Posakis kilæs ið daugeliui tautø paþástamo áproèio slapta primëtyti akmenø á savo prieðo darþà ir ðitaip padaryti jo þemæ nederlingà. Meðkos paslauga (rus. Pakelti pirðtinæ. Laureatas. tepraðo. skirta ne vien Romos miestui. joje pasakojama apie prijaukintà meðkà. bet viso pasaulio’ (Atticus. nebesiekti daugiau . 20. kas sakoma ar daroma. bûtent tiems. 1768–1844) pasakëèios „Atsiskyrëlis ir meðka“. 5). kad jie esà mëlyno kraujo. Dail. Urbi et orbi) 1.kastilieèiø odà prasiðviesdavo melsvos venos. 1636–1716). Pero portretas (fragm. Mëtyti akmenis á darþà uþuominomis ar netiesioginiais argumentais stengtis kà sukompromituoti. meðka tëðkë á jà sunkø akmená. lëtà. F. Sleeping Beauty in the Wood ‘mieganèioji graþuolë miðke’. Posakis atsirado ið rusø raðytojo I. kuri nesëkmingai vaikë mieganèiam ðeimininkui nuo veido ákyrià musæ. 91 . Miegoti ant laurø pasiekus ðlovæ. sukëlæs blogas pasekmes adresatui. vyresnë uþ bet kurià kitos rûðies kortà. 1787–1867). Mesti kozirá pateikti netikëtà argumentà. e. rus. palaukusi. apraðydamas Cezario ir Antonijaus troðkimà tapti valdovu non solum urbis Romanae. ir að kalbu ne apie jà. Mesti pirðtinæ iðkviesti á dvikovà. Jei prieðininkas pirðtinæ pakeldavæs. tai bûdavæs atsakymas. 2. Dail. m. Krylovo portretas (fragm. kad bûtø praðoma“ (1 92 I. Miestui ir pasauliui (lot. ~100–24 pr. bet visam þinomam pasauliui. disputà ir pan. duodant suprasti. popieþiaus ðventinis sveikinimas ir laiminimas ið Ðv. Petro Bazilikos Romoje. iðverstas ið rusø kalbos. imta sakyti. I Jono laiðke: „Jei kas mato nusidedant savo brolá. pavyzdþiui. Tokià posakio interpretacijà. angl. Posakis atëjæs ið Viduramþiø riteriø paproèio. sed etiam orbis terrarum ‘ne tik Romos miesto. neatitaisomas poelgis. Mat yra nuodëmë iki mirèiai.). Ð. pakenkti reputacijai ar pareikðti priekaiðtà. ginèà. galop. Lalemandas (Philippe Lallemand. Pero (Charles Perrault. Posakiu imtas prancûzø raðytojo Ð. Dvikovø tradicija su jai bûdingais ritualais ir taisyklëmis kai kuriose ðalyse iðsilaikë iki pat XX a.). Dar plg. kurie nusideda ne iki mirèiai. Mirtina nuodëmë nedovanotinas. Kortø þaidime koziriu vadinama korta. Nuodëmiø skirstymas á mirtinas ir nemirtinas yra Naujajame Testamente. Mieganèioji graþuolë (pranc. siekiant savo naudai pakreipti ávykiø eigà ar laimëti ginèà. ir Dievas duos jam gyvybæ. Ìåäâåæüÿ óñëóãà) gerais ketinimais grástas poelgis. menininko kûrinio paskirtis. yra iðdëstæs romënø biografas Nepotas (Cornelius Nepos. kad tai.

Ne ta koja iðlipti [ið lovos] nuo pat ryto bûti suirzusiam. Molotovas Muilo opera (angl. bene tiksliausiai ji suformuluota Siracido knygoje: „Kas kitam duobæ kasa. Nekask duobës kitam. smulkmeniðkà kritikà. Krikðèionybëje iðvardytos septynios mirtinos nuodëmës. kas spendþia spàstus. Gogolio (Íèêîëàé Ãîãîëü. Posakis perfrazuotas ið Senojo Testamento. nouveau riche. tuometinio TSRS vyriausiojo narkomo (premjero) ir uþsienio reikalø komisaro (ministro). 26. N. Dail. g. iðleidæs tokiu pavadinimu apybraiþà (1990). 27. Neaiðkûs Vieðpaties keliai sakoma pateisinant bejëgiðkumà numatyti ateitá ir likimo netikëtumus. Pirmà kartà jos buvo iðvardytos popieþiaus Grigaliaus I (Gregorius I (Magnus).: „O Dievo turtø. Soap opera) melodraminis neaukðto meninio lygio serialas su buitiniu siuþetu. pavarde. kurio veikëjas Èièikovas supirkinëjæs ið dvarininkø mirusiø baudþiauninkø pavardes. iðminties ir paþinimo gelme! Kokie neiðtiriami jo sprendimai ir nesusekami jo keliai!“ (Rom 11. kad galëtø neþinantiems girtis. 1812–1875). mëtomas á prieðo karinæ technikà ar patalpas. Mirusios sielos (rus. e. Naujieji rusai (angl. praturtëjëlis’.Jn 5. angl. blogos nuotaikos. Smitas (Hedrick Smith. nepasiþymi). skirtas namø ðeimininkëms. pats á jà ápuls. karo su TSRS metu ir pavadino V. kuriø realiai nëra. kiek daug jis turás valstieèiø. ̸ðòâûå äóøè) sakoma apie þmones. 33). Ðá ginklà iðrado suomiai 1939–1940 m. Dar plg. 1933). pats bus jais pagautas“ (Sir 27. Molotov coctail) butelis su padegamuoju skysèiu (dar vad. m. apie visiðkà ko nors sunaikinimà. new rich ‘naujasis turtuolis. 8). Koh 10. Molotovo (Âÿ÷åñëàâ Ìîëîòîâ. paskutiniaisiais deðimtmeèiais greitai praturtëjæ ir tuo besididþiuojà rusai. Deðinioji ranka. apsirijimas. F. Posakio 94 Molotovo kokteilis (angl. kai per radijà ir TV pradëtas transliuoti serialas Guiding Light. þibaline bomba). kur ði mintis priskiriama karaliui Saliamonui (~970–928 pr. Serialà pertraukdavusi gausi plovikliø ir muilø reklama. Posakio autorius – amerikieèiø þurnalistas H. V. e. ið kurios ir buvo finansuojama jo transliacija.). Nepalikti akmens ant akmens 1. gr. Terminas paimtas ið ukrainieèiø kilmës rusø raðytojo N. 23). m. nes pats ákrisi sakoma perspëjant apie blogus ketinimus ar rezgamas intrigas. dar plg. Romoje reiðkë nekilmingà asmená. raðytojo Ezopo (A…swpoj. 1809–1852) to paties pavadinimo romano. m. Pat 26. Aesopus. rus. pavydas. plg.) terminà homo novus (Bellum Catilinae. 93 . 86–34 pr. apie kategoriðkà. The New Russians. savo intelektu ar kaip kitaip prasimuðusá á aukðtuomenæ (naujasis rusas intelektu ppr.) pasakëèios „Oþka ir asilas“ morale: „Kas kitam duobæ kasa. Íîâûå ðóññêèå) XX a. Terminas atsirado JAV 1937 m. taip pat plg. Moleris (Ôåäîð Ìîëëåð. 540–604. pats ákrinta“. 2. Perfrazuota ið Naujojo Testamento. Panaði patarlës formuluotë yra ir sen. VI a. ið Pauliaus laiðko romieèiams. kerðtas. popieþius 590–604). taèiau kurie átraukti á kokius nors aktyvius sàraðus. e. 16–17). 1890–1986). Posakis susijæs su „deðinës-kairës“ prieðprieða. Terminas galëjo atsirasti ið perfrazuoto pranc. gaðlumas. puikybë. kuris sen. Gogolio portretas (fragm. praþudanèios sielà: godumas.).. pr. tingumas. Salustijaus (Gaius Sallustius Crispus.

Posakis kilæs. kuris nepagrástai skundþiasi savo padëtimi 96 . nesantaikos deivæ. – tai mes nugalësim“. á kurias buvo pakviesti visi dievai. Kitiems apaðtalams pasakius. Á lietuviø kalbà posakis iðverstas ið lenkiðkø religiniø tekstø. interpretuojant apaðtalo Tomo elgesá Kristui prisikëlus. angl. nors ir nefiksuotas raðtu. II ar III a. La Sale guerre. prastai motyvuotas. tiek puolamiesiems karams.Netikintis Tomas (fragm. iðskyrus Eridæ. 24–25). provokuodamos viena kità. rus. Posakio autoriumi laikomas romënø istorikas Justinas (Marcus Iunianus Iustinus. Posakio autorius – vokieèiø feldmarðalas P. nepatiklus. nes toji paþadëjusi jam graþiausios pasaulyje moters meilæ. kad uþtrauksiàs Trojai praþûtá). kitø informacijà nuolat tikrinantis þnogus. I pasaulinio karo pradþioje (1914 m. fon Hindenburgas (Paul Ludwig Hans Anton von Beneckendorff und von Hindenburg. vienas ið Atënø valdytojø (archontø) Solonas (SÒlwn. Nevyk Dievo á medá [nes paskui ir su pyragais neiðpraðysi]! Sakoma tam. Neðvarus karas (pranc. Doubting Thomas) skeptiðkas. 1571– dûrio ir neáleisiu pirðto á viniø vietà. Posakio autoriumi laikomas sen. mitas pasakoja apie Tesalijos valdovo Pelëjo ir jûrø nimfos Tetidës vestuves. kai abi pusës nesiima aktyviø veiksmø.). rus. ið savanaudiðkø paskatø pradëtas karas.). Neviernas Tamoðius (Netikintis Tomas) (lenk. Tomas jiems atsakæs: gelo Merisi da Ca„Jeigu að nepamatysiu jo rankose viniø ravaggio.autorius – Kristus. Malum discordiae. bet ðis atsisakæs ir pasiûlæs kreiptis á Pará. Nesantaikos obuolys (lot. ravadþis (Michelanjog jie matæ Kristø. pasakæs tai savo mokiniams apie bûsimà Jeruzalës ðventyklos sugriovimà: „Ið tiesø sakau jums: èia neliks akmens ant akmens“ (Mt 24. Nervø karas apie uþsitæsusá konfliktà. lapkritá) laikraðèiui Neue Freie Presse pasakæs: „Karas su P. angl. angl. 1847–1934). Atënë – iðminèiumi ir kovos meistru. Gr. Atënë ir Afroditë ir papraðiusios Dzeusà bûti teisëju. nes buvo iðpranaðauta. Hermis nuvedæs deives ant Idos kalno. Zankapfel) nesutarimø objektas ar nesantaikos prieþastis. Posakis atsirado Argentinos valdþios represijø metu (1976–1983). ir 1 6 1 0 ) . Dirty War) negarbingas. Niewierny Tomasz. Íåïèñàíûé çàêîí) visuotinai priimta ir savaime suprantama elgesio taisyklë ar paprotys. taèiau Paris obuolá skyræs Afroditei. Vëliau Paris ið tikrøjø pagrobæs Spartos karaliaus Menelajo graþuolæ þmonà Elenà ir tokiu bûdu iðprovokavæs Trojos karà. kai kariðkiø chunta ëmë susidoroti su opozicija ir net niekuo dëtais ðalies pilieèiais. fon HindenburRusija dabar yra tik nervø reikalas. kall…sth). Kagelijoje. Unwritten Law. apraðytà Jono evan. Dail. Apple of Discord. Trojos karalaitá.). angl. m. Neraðytas ástatymas (lot. Dël obuolio labiausiai susiginèijo Hera. jeigu ranka nepaliesiu jo ðono – netikësiu“ (Jn 20. kur tuo metu gyveno piemenø 95 uþaugintas Paris (jis èia atgabentas dar kûdikystëje. e. Lex non scripta. Ôîìà íåâåðíûé. vok. 2). Toji atëjusi nekviesta ir metusi ant vaiðiø stalo aukso obuolá su uþraðu „graþiausiajai“ (sen. gr. ~640–~559 pr. Hera þadëjo padaryti Pará Europos ir Azijos valdovu. Jei gas Vokietija ir Austrija-Vengrija turës stiprius nervus ir iðlaikys – o jos iðlaikys. gr. Vëliau terminas pradëtas taikyti kitiems tiek vidaus.

atkuriant sovietmeèiu sunaikintà kapà. valdë 1762–1796). 1990 m. ir ðis nustosiàs þmogø globojæs. Posakio autorius – Kristus.. Niekas nenorëjo mirti apie situacijà. Sophie Auguste Friederike von Anhalt-Zerbst-Dornburg. Unknown Soldier /Unknown Warrior. Jau kabëdamas ant kryþiaus ir matydamas. lapkrièio mën. kritæs minëtame kare (1921 m. turëdamas galvoje ir patá nukryþiavimà. nes jis (jie) neþino. jog þmogaus likimà tvarkàs Dievas. kai 1983 m. Netyrinëtos jûros atitinkamai buvo ávardijamos kaip Mare incognitum. buvo perlaidotas Kaune 97 Karo muziejaus sodelyje prieðais paminklà Þuvusiems uþ Lietuvos laisvæ. kà daro!“) apie netinkamai besielgiantá ar besielgianèius. 1729–1796. paimti ið broliðko kapo Giedraièiuose (1920 m. Posakis ið senosios kartografijos – taip þemëlapiuose bûdavo vadinama dar netyrinëta pasaulio ar kokio þemyno dalis. Neþino. kovas su bolðevikais. Ïîáåäèòåëåé íå ñóäÿò) negalima smerkti veiksmø. kà darà’“ (Luk 23.. Posakiu tapo Lietuvos kino studijos filmo (1965) pavadinimas. Filmo reþisierius ir scenaristas – Vytautas Þalakevièius (1930–1996). vok. kuriais asmuo ar ðalis pasiekë svarbià pergalæ. Terra incognita) apie neþinomà sritá. tokiu pavadinimu iðëjo vienas ið Holivudo filmø apie Dþeimsà Bondà. Neþinoma þemë (lot. Posakis atsirado ið tikëjimo. kà daro (visas posakis yra „Atleisk jam (jiems). kà Dievas jam davæs. Taip ji esà pasakiusi. Tàsyk Paryþiuje buvo iðkilmingai uþdegta ir amþinoji ugnis. Posakis paplito. A. ið Èervonkos broliðko kapo 1934 m. galás áþeisti Dievà.ar gyvenimu. kritæs Ilûkðtos apylinkëse (Latvija) per 1919–1920 m. angl. Le soldat inconnu. tol þmogui sekasi. Lietuvoje Neþinomasis kareivis. sausá prancûzai kareivio palaikus ið koplyèios perkëlë á dabartinæ kapavietæ). nes jie neþino. kaip sargybiniai meta kauliukus ir dalijasi jo drabuþius. kai 1920 m. minint antràsias I pasaulinio karo pabaigos metines. Butkaus nuotr. ir kol jis esàs ðalia. kurioje niekas ið kolektyvo savanoriðkai nesutiko aukoti savo interesø ir pan. Ant aukuro lotyniðkai uþraðyta Redde quod debes ‘gràþink. Neþinomasis kareivis (pranc. Nugalëtojai neteisiami (rus. „Jëzus meldësi: ‘Tëve. Netrukus ði tradicija pagerbti neþinomus savo karius paplito ir po kitas Europos ðalis. Pavadinimas atsirado. atleisk jiems. Spëjama posakio autorë yra Rusijos carienë Jekaterina II (Åêàòåðèíà Âòîðàÿ. Prancûzijoje po Paryþiaus Triumfo arka ir Anglijoje Vestminsterio abatijoje buvo iðkilmingai palaidotas Neþinomasis kareivis. Neþinomojo kareivio kapas Karo muziejaus sodelyje Kaune. kai kas nors ima kategoriðkai tvirtinti niekada taip ar anaip nepasielgsiàs. rus. kovos su þeligovskininkais). sferà. Þalakevièius Jekaterina II . Niekada nesakyk niekada! (angl. palyginti su dabartinëmis. 34). gyvenimas visada pakoreguoja visus planus ir pranaðystes. Esà tik tada prasidësianèios tikros bëdos. èia buvo perlaidoti Neþinomojo kareivio palaikai. Íåèçâåñòíûé ñîëäàò). Vieðpatie. kà privalai’. Su98 V. Never say never!) sakoma. gindama rusø karvedá A. Nevertinantis to.

angl. nors já puikiai þino. kad posakis kilo ið sen. 1893–1946). Þodþiai ið romënø poeto Horacijaus (Quintus Horatius Flaccus. nes TSRS 1939 08 23 – 1941 06 22 buvo Vokietijos sàjungininkë. o Lenkijos dalybos buvo numatytos Vokietijos-TSRS sutartimi. Minëtajame procese ðá posaká savo paskutiniame þodyje perfrazavæs nuteistasis H. 1893–1946) uþuominà. kuris NATO ir TSRS derybose pasiûlæs Tarybø Sàjungai atsisakyti dislokuoti Rytø Europoje tarpkontinentines balisti99 nes raketas SS-20 mainais á amerikieèiø atsisakymà dislokuoti Vakarø Europoje sparnuotàsias raketas Pershing II. 1729–1800). vëliau – specialiuose cenzoriø sàraðuose. nors ir sëkmingu. 1907–1981). pulti á melancholijà ar neviltá. Nuo [savo] likimo nepabëgsi sakoma pateisinant uþgriuvusius individualius sunkumus ar gyvenimo eigà. jog þmogaus likimas nuo pat gimimo yra nulemtas. g. Nuoga tiesa (lot. iðrëkæs TSRS atstovas prokuroras R. Geringas (Hermann Göring. t. Nuplauti gëdà paðalinti kompromitacijos pasekmes ir vël atgauti kitø pagarbà. Lachesë (‘lëmëja’) ir Atropa (‘neiðvengiamoji’). Vienas ið pagrindiniø homeopatijos principø. romënø Fortûna ir kt. pradëjæs já taip: „Nugalëtojas visada yra teisëjas. kuriame buvo teisiami nacistinës Vokietijos vadovai. 1725– 1796) ásakymo ignoravimu ir savavaliðku. Posakio autorius – Vakarø Vokietijos federalinis kancleris H. 65– 8 pr. 7). 100 H. Nuo ko susirgai. Ribentropo (Ullrich Friedrich Willy Joachim von Ribbentrop. 1918. nuogos moters pavidalu – tokià. arba dievø bausme. Nota censoria) negarbingai pasielgusius pilieèius. gûþimasis. Ðmitas . y. nuo kurios dideliø doziø susergama. Romos cenzoriø teisës þenklinti tam tikru þenklu (lot. e. Krikðèioniðkojoje tradicijoje likimà lemiàs Dievas.) „Odþiø“ (I. Vëliau ðià frazæ Niurnbergo procese (1945–1946). Lietuviø ir latviø pasakose bei sakmëse taip pat yra likimo neiðvengiamybës motyvas. Ið pradþiø þenklà dëdavo ant kûno ar drabuþiø. nepagraþintà. Senosiose religijose tai darydavusios likimo deivës: baltø Laima (latviø dar ir Mara). nenutylëtà tiesà. Posakis grástas tikëjimu. Rusijos-Turkijos karo (1768–1774) metu apkaltintà vyriausiojo vado P. Ðmitas (Helmut Heinrich Waldemar Schmidt. o nugalëtasis – teisiamasis“. Rudenko (Ðîìàí Ðóäåíêî. tuo ir gydykis (lot. Antikiniuose mituose herojaus mëginimai keisti iðpranaðautà likimà visada baigiasi arba nesëkme. Dar plg. be papuoðalø. jog reikia ásigilinti ir á TSRS vaidmená. XXIV. Rumiancevo (Ïåòð Póìÿíöåâ-Çàäóíàéñêèé.vorovà (Àëåêñàíäð Ñóâîðîâ. be dangalø ir pan. Turtukajaus tvirtovës ðturmu 1773 m. m. Similia similibus curantur) medþiaga. Antikos skulptoriai tiesà vaizdavæ alegoriðkai. kokia ji esanti. apie vienodas sàlygas visoms suinteresuotoms pusëms. savo likimo nekeièia ir Kristus. Posakio mintis yra ir teiginyje. Null variant) apie gráþimà á pirmines derybø sàlygas. Nulinis variantas (vok. Depresijos ar liûdesio apimto þmogaus poza yra nuleista galva. Nuda veritas) sakoma apie objektyvø ko nors vertinimà. graikø trys Dzeuso dukros moiros – Klotë (‘verpëja). inicijuojant II pasauliná karà (1939 09 01). maþomis dozëmis galima iðgydyti. atremdamas teisiamojo J. Manoma. kancleris 1974–1982). jog istorijà raðo nugalëtojai. Nukabinti (Nuleisti) nosá nusiminti. Riesti nosá.

Farina . Olimpo kalne esantys nemirtingieji dievai visada laikydavosi santûriai. etilo spirito ir kvapiøjø medþiagø miðinys. paëmë vandens. kad praþûtø bent vienas ið ðitø maþutëliø“ (Mt 18. kad nieko nelaimi. m. vengiant atsakomybës. In Verrem IV. vartojamas parfumerijoje. 102 J. likti niekuo dëtam. jos ástatymais ar gyvenimo bûdu. e. nuþudyti. Naujajame Testamente Romos vietininkas Pilotas. Olimpinë ramybë santûrumas panikos ar suirutës metu. Pats paklydusios avies motyvas irgi yra Senajame Testamente: „Klajoju lyg paklydusi avis“ (Ps 119. Farina (Johann / Giovanni Maria Farina. O sancta simplicitas!) sakoma apie naivø. Senovës þydø – gyvuliø augintojø – kultûroje avies metafora gana daþna: visuomenë èia neretai suvokiama kaip Dievo banda. Husas J. Pro Rege Deiotaro. Þr. M.) (Oratio in L. 1709 m. krikðèioniø baþnyèios mokymo nesilaikantis þmogus. drauge su ja atëjo ir sàvokos (ið)ganytojas. 2. nusidëjëlis ar atsiskyrëlis nuo tikinèiøjø bendruomenës. o sàmyðis vis didëja. 31). Paklydusi avelë 1. vok. o paproèiai! (lot. pas kurá þydai atvedë teisti suimtàjá Kristø. ginèà. taèiau vëliau 101 jis iðpopuliarëjo kaip kvepalai. nusimazgojo rankas minios akivaizdoje ir tarë: ‘Að nekaltas dël ðio teisiojo kraujo. O tempora. 176). Dël veiksmaþodþio reikðmës þr. ant kurio jis buvo deginamas uþ reformacines „erezijas“. visuomenës normø nesilaikantis þmogus. Posakio autorius – romënø politikas. ið Senojo Testamento per Kristaus palyginimus ir alegorijas avies metafora patekusi ir á krikðèioniðkàjà kultûrà. mano þmogiðkos ganyklos avys. Gyvybës siûlas. 24). Taip suðukæs èekø teologas ir kultûros veikëjas J. tikinèiøjø lyginimà su avimis tæsia ir Kristaus mokiniai: „Jûs buvote tarsi paklydusios avys. o mores!) sakoma stebintis ar piktinantis konkreèia visuomene. 55. XI. Eau de Cologne. Catilinam I. patiklø þmogø. nematydamas jo nusikaltimo sudëties ir „pamatæs. plg. ir að esu jûsø Dievas“ (Ez 34. O ðventas naivume! (lot. Mesti pirðtinæ. Pasak gr. atskalûnas. pastorius ‘piemuo’. odekolonà iðrado Kelno gyventojas J. bûdavæ abejingi þmoniø jausmams ir kanèioms. Pakelti pirðtinæ priimti iððûká á dvikovà. Odekolonà ið pradþiø vartojo kaip vaistà (laðus). 12. kurià jis pats ar per kunigus ganàs.Nusiplauti rankas atsisakyti priimti sprendimà. Kölnisch Wasser ‘Kelno vanduo’) vandens. argi jis nepaliktø devyniasdeðimt devyniø kalnuose ir neitø ieðkoti nuklydusios? /…/ Taip ir jûsø dangiðkasis Tëvas nenori. O laikai. metanèià malkø á lauþà. kurá esà derëtø vël atvesti á tikëjimà.: „Jûs esate mano kaimenë. 25). 1369–1415). 1685–1766). o dabar sugráþote pas savo sielø ganytojà ir sargà“ (1 Pt 2. Odekolonas (pranc. Kristus paklydusios avies palyginimà taiko tikinèiøjø bendruomenei: „Kaip jums atrodo: jeigu kas turëtø ðimtà aviø ir viena nuklystø. 106–43 pr. Odekolonu kvepintis labai mëgæs Napoleonas Bonapartas. mitø. pamatæs senutæ. 31). Nutraukti gyvybæ sukelti mirtá. M. filosofas ir oratorius Ciceronas (Marcus Tullius Cicero. Husas (Jan Hus. Jûs þinokitës!’“ (Mt 27. disputà ir pan. 14). 2.

Palikti uþ borto atsisakyti partneriø ar juos paðalinti ir tæsti kà nors (veiklà, varþybas ir pan.) be jø. Posakis kilæs ið laivininkystës praktikos, kai iðkritusiojo ið laivo ar valties neástengdavo iðgelbëti, o iðmestojo negelbëdavo. Pandoros skrynia (lot. Dolium Pandorae) nelaimiø ðaltinis. Gr. mite, apraðytame sen. gr. poeto Hesiodo (`Hs…odoj, Hesiodus, VIII–VII a. pr. m. e.) poemoje „Darbai ir dienos“, Pandora (gr. Pandèra) buvo Dzeuso ásakymu Hefaisto sukurta pirmoji moteris, á kurià dievai sudëjæ visas moteriai bûdingas ypatybes: groþá, aistrà, klastà ir kt., taip pat iðmokæ verpti ir austi. Pandora reiðkia „visa dovanojanti“ (liaudies etimologijoje – „visø dovana“). Ja Dzeusas ketino atkerðyti Prometëjui uþ jo dovanotà þmonëms ugná ir padaryti þmones nelaimingus. Pandora buvo nusiøsta á þemæ ir padovanota Prometëjo broliui Epimenëjui drauge su indu (statine?), uþdraustu atidengti. Smalsumo pagauta Pandora indà atidengusi, o ið jo pasklidusios po þmones ten laikytos ydos, ligos, vargai ir kitos blogybës; Pandorai paskubomis uþvoþus dangtá, ant dugno likusi tik viltis (Hesiodas, 60-99). Paniðka baimë didþiulë nevaldoma baimë. Pavadinta sen. gr. miðkø ir ganyklø oþiakojo dievo Pano, piemenø ir medþiotojø globëjo, vardu. Panas priekabiaudavæs prie nimfø, siekdamas jø artumo; tos, iðsigandusios ir jo iðvaizdos, ir ketinimø, stengdavusios pabëgti ir pasislëpti.
Panas moko Dafná groti savo fleita. Pompëja (I a. pr. m. e.).

Pasakyta – padaryta (lot. Dictum factum) apie ágyvendintà paþadà. Posakio autorius – romënø dramaturgas Terencijus (Publius Terentius Afer, ~195–~159 pr. m. e.), pavartojæs já komedijose „Andrija“ (Andria, II, 381) ir „Pats save baudþiàs“ (Heauton Timorumenos, IV, 760). Pasaulio bamba (angl. Navel of the World) 1. pasaulio centras; 2. egocentriðkas, labai save sureikðminantis þmogus ar visuomenë. Sen. Graikijoje pasaulio centru laikytas konuso formos akmuo Delfø miesto Apolono ðventykloje. Graikiðkas to akmens pavadinimas buvo omphalos ‘bamba’. Pasak legendos, Dzeusas pasiuntæs du erelius apskristi pasaulá; ten, kur ereliai susitikæ, buvæs pasaulio centras. Tokiais akmenimis-bambomis Vidurþemio jûros kraðtuose paþymëtø pasaulio centrø buvo keletas, taèiau þymiausias jø buvo Delfuose. Pasiraitoti rankoves kibti á darbà, ðokti dirbti. Senovëje drabuþius siûdavæ su ilgomis platëjanèiomis rankovëmis; buvo mada siûti rankoves iki keliø ar net iki þemës, tad norint kà nors dirbti, rankoves tada reikëdavæ pasiraitoti. Paskutinë vakarienë 1. katalikø baþnyèioje – ðvenèiausiasis sakramentas; 2. vakaro valgis prieð koká nors svarbø ávyká, kelionæ ar iðsiskyrimà. Pasak Naujojo Testamento, Kristus prieð suëmimà ir mirtá paskutiná kartà pavakarieniavæs kartu su savo mokiniais.
Paskutinë vakarienë pagal Leonardo (Leonardo da Vinci, 1452– 1519) freskà. Bareljefas Punsko (Lenkija) baþnyèios ðventoriuje.
A. Butkaus nuotr.

103

104

Paskutinis mohikanas (angl. The Last of the Mohicans) kas nors paskutinis, likæs ið nykstanèios þmoniø grupës, kolektyvo ar bendruomenës. Tokiu pavadinimu 1826 m. iðëjo amerikieèiø raðytojo Dþ. Kuperio (James Fenimore Cooper, 1789–1851) romanas, kurio pagrindinis herojus yra paskutinis mohikanø genties indënas.

Paukðèiø kalba (rus. Ïòè÷èé ÿçûê) 1. nesuprantama kalba; 2. profesinis þargonas. Posakio autorius – Maskvos universiteto astronomijos profesorius D. Perevoðèikovas (Äìèòðèé Ïåðåâîùèêîâ, 1788–1880), ðitaip apibûdinæs manieringà ir siaurai vartojamø terminø prigrûstà rusø filosofø 1820–1840 m. raðtø kalbà.
Dþ Kuperio portretas (fragm.). Dail. Dþ. Dþarvis (John Wesley Jarvis, 1781? –1839).

Paskutinis þodis 1. nuteistojo asmens kalba po nuosprendþio paskelbimo ar prieð egzekucijà; 2. galutinis kokio nors klausimo sprendimas; 3. naujausias ko nors modelis. Patrankø mësa (pranc. La chaire à canons) kareiviai. Posakio autorius – prancûzø poetas F. de Ðatobrijanas (FrançoisRené de Chateaubriand, 1768–1848), pavartojæs já panflete „Apie Bonapartà ir Burbonus“ (De Buonaparte et des Bourbons, 1814), kuriame raðo, jog Napoleono valdþios akyse prancûzø gyvybë tapo bevertë ir kad ðaukiamus á kariuomenæ vyrus imta vadinti þaliava bei patrankø mësa. Kiek anksèiau V. Ðekspyras (William Shakespeare, 1564–1616) tragedijoje „Henrikas IV“ vieno veikëjo lûpomis kareivius F. de Ðatobrijanas pavadinæs parako maistu. Pats velnias kojà nusilauð apie didelæ netvarkà ar sunkiai pereinamas kelio kliûtis. Mituose ir sakmëse velnio gyvenamoji aplinka yra pelkës, brûzgynai, sàvartos ir kita þemdirbystei netinkama þemë. Posakis reiðkia, kad kalbama apie dar didesnæ netvarkà, negu velniðkoji.
105

Paukðèiø pienas 1. absoliuèios gerovës rodiklis (lietuviai dar sako gulbës pienas; gegutës pienas); 2. toks konditerinis skanëstas (ppr. saldainis). Posakis siekia antikinius laikus ir randamas Aristofano (’Aristof£nhj, Aristophanes, ~450–~380 pr. m. e.), Strabono (Str£bwn, Strabo, ~63 pr. m. e.–24), Lukiano (LoukianÒj, Lucianus, 120–180) kûriniuose ir darbuose. Paukðèiø takas balkðva juosta giedrame nakties danguje, nusidriekusi beveik per visà skliautà – mûsø galaktikos þvaigþdþiø ir ûkø ðvytëjimas. Pavadinimas þinomas tik baltams, finougrams, ir tiurkø kalboms, plg. la. Putnu ceïð, est. Linnutee, suom. Linnunrata. Tikëta, kad pagal já paukðèiai orientuojasi, migruodami á ðiltuosius kraðtus ir atgal (ornitologiniai tyrimai tai patvirtino). Tuo tarpu Antikoje tai vadinta Pieno taku (gr. Galax…aj, lot. Via Lactea); ið èia per lotynø kalbà pavadinimas pateko á kitas Europos kalbas (plg. angl. Milky Way, rus. Ìëå÷íûé ïóòü), o graikiðkuoju pavadinimu pradëtos vadinti galaktikos. Pieno tako atsiradimà gr. mitas aiðkina taip: gimus Herakliui, jo tëvas Dzeusas, norëdamas, kad sûnus gautø dieviðkø savybiø (Heraklio motina buvo mirtinga moteris Alkmenë), slapta prineðæs kûdiká mieganèiai Herai prie krûties. Pabudusi ir pamaèiusi, jog þindo nepaþástamà kûdiká, Hera iðplëðë jam ið burnos krûtá, o pieno èiurkðlë perskrodë dangø ir sustingo.
106

Pieno taku ðià galaktikà vadina ne visos tautos. Ðvedams tai ‘þiemos takas / gatvë’ (Vintergatan), kinams ir jø kaimynams, áskaitant ir japonus, tai yra ‘sidabrinë upë’ ar ‘dangaus upë’. Paþadëtoji þemë visø lûkesèiø iðsipildymo vieta, kurioje vyrauja visuotinë laimë, gerovë, taika. Senajame Testamente taip skamba Dievo paþadas Mozei iðvesti þydus ið Egipto: „nuþengiau iðgelbëti ið egiptieèiø rankø ir nuvesti ið to kraðto á gerà ir erdvø kraðtà, á kraðtà, tekantá pienu ir medumi“ (Ið 3, 8); „Að paþadu iðvesti jus ið Egipto kanèios á kraðtà kanaanieèiø, hetitø, amorieèiø, perizitø, hivitø ir jebusitø, á kraðtà, tekantá pienu ir medumi“ (Ið 3, 17). Posakis yra ir Naujajame Testamente Pauliaus laiðke þydams, kuriame jis primena jø istorijos fragmentus: „Tikëdamas jis (Abraomas – A.B.) apsigyveno paþadëtoje þemëje, tarytum svetimoje, ásikûræs palapinëse su Izaoku ir Jokûbu, to paties paþado paveldëtojais“ (Þyd 11, 9). Paþink save (gr. gnwqi seautÒn , lot. Nosce te ipsum) susivok, ko tu nori gyvenime, kad bûtum laimingas, ir kokios yra tavo fizinës bei dvasinës galimybës siekti uþsibrëþtø tikslø. Be to, paþinæs save, geriau suprasi kitus. Uþraðas, buvæs Apolono ðventykloje Delfuose (Graikija), kurio autoriais laikomi septyni didieji gr. iðminèiai, o romënø poetas Juvenalis (Decimus Iunius Iuvenalis, ~ 50/65 – ~ 127) „Satyrose“ teigë, jog „Þodþiai paþink pats save! ið dangaus ligi mûsø atëjo“ (XI, 27). Ðá posaká labai mëgæs sen. gr. filosofas Sokratas (Swkr£thj, Socrates, ~470–399 pr. m. e.), todël autorystë kartais priskiriama jam. Penktoji kolona (isp. Quinta columna) slaptieji prieðo sàjungininkai ir pagalbininkai, kenkiantys ið vidaus. Taip pirmiausia buvo pavadinti generolo F. Franko (Francisco
107

Franco, 1892–1975) ðalininkai Madride per jo apsiaustá 1936 m. Ispanijos pilietinio karo (1936–1939) metu. Taip juos pavadinæs frankistinis brigados generolas E. Mola (Emilio Mola Vidal, 1887–1937), radijo kreipimesi á madridieèius pasakæs, kad keturias jo armijos kolonas, mestas á Madrido ðturmà, paremsianti dar ir penktoji kolona, esanti paèiame Madride.

E. Mola

Per kanèias á þvaigþdes (lot. Per aspera ad astra) sakoma, kai norima pabrëþti, jog dideli tikslai ar ðlovë pasiekiami tik sunkiu darbu. Posakis pavartotas romënø filosofo, dramaturgo ir politiko Senekos Jaunojo (Lucius Annaeus Seneca, 4 pr. m. e.–65) tragedijoje „Pamiðæs Herkulis“. Visas posakis èia skambàs taip: Per aspera sic itur ad astra ‘per kanèias taip einama á þvaigþdes’ (Hercules Furens, II, 437); ðiuos þodþius pasako Herkulio þmona Megara Tëbø valdovui Li- Seneka Jaukui, tikëdamasi, kad Herkulis bus paimtas á nasis dangø, kaip Jupiterio sûnus. Taèiau pirmasis posaká sic itur ad astra pavartojæs romënø poetas Vergilijus (Publius Vergilius Maro, 70–19 pr. m. e.) „Eneidoje“, kur tuos þodþius pasako Apolonas Enëjo sûnui Askanijui Jului, girdamas já uþ narsà (Aeneid, IX, 641). Ðá Vergilijaus posaká astronomai vëliau perfrazavo á hinc itur ad astra ‘èia einama á þvaigþdes’ ir vartoja observatorijoms apibûdinti. Toks uþraðas yra ir virð Vilniaus universiteto observatorijos durø. Permainø vëjai (angl. Wind of change) ið esmës besikeièianèios sàlygos, aplinkybës, naujoviø visuma. Posakio autorius – Didþiosios Britanijos politinis veikëjas H. Mak108

milanas (Harold Macmillan, 1894–1986, premjeras 1957–1963), vienoje ið savo kalbø 1960 m. pasakæs: „Permainø vëjas dvelkia virð þemyno“, turëdamas galvoje iðsivaduojamàjá sàjûdá Afrikoje.
H. Makmilanas

Perþengti Rubikonà padaryti lemtingà sprendimà, po kurio nebegalima atitaisyti padëties. Rubikonas (‘raudonasis’) buvo upelis, skyræs Romà nuo jos provincijos Galijos. Galijos valdytojui Julijui Cezariui (Gaius Iulius Caesar, 100–44 pr. m. e., valdë 49–44 pr. m. e.) senatas buvo uþdraudæs savo legionus ávesti á Romos teritorijà. 49 pr. m. e. Cezaris su savo legionais perþengë Rubikonà ir pradëjo pilietiná karà. 45 m. per. m. e. Cezaris galutinai nugalëjo Pompëjø ir tapo Romos imperatoriumi. Legenda pasakoja, kad abejoniø valandà Cezariui pasirodæs milþiniðkas trimitininkas, kvietæs já perþengti upelá. Cezaris palaikæs tai geru þenklu ir ryþæsis perþengti. Pikta akis þvilgsnis, kuris gali pakenkti: nuþiûrëti, uþburti ir pan. Senovëje tikëta, kad piktà ar nemalonø þvilgsná turá burtininkai bei raganos ir kad savo kerus jie galá skleisti þvilgsniu. Pilietinë dràsa (rus. Ãðàæäàíñêîå ìóæåñòâî) ryþtas ir dràsa, atiekant savo pilietinæ pareigà, nesibijant galimø represijø ar oponentø kerðto. Tokiu pavadinimu rusø poetas dekabristas K. Rylejevas (Êîíäðàòèé Ðûëååâ, 1795–1826) paraðæs odæ (1823).

sakis kilo ið Prancûzijos valstybës veikëjo kardinolo Riðeljë (Cardinal-Duc de Richelieu, 1585–1642) padëjëjo pravardës. Riðeljë deðinioji ranka ir patarëjas buvo vienuolis kapucinas tëvas Þozefas (Joseph), neðiojæs pilkà Trigubas Riðeljë portretas. sutanà (ið èia ir pravardë), tuo Dail. F. de Ðampanas (Philippe tarpu kardinolo apranga yra de Champaigne, 1602–1674). ryðkiai raudona. Vëliau pilkuoju kardinolu pradëtas vadinti ir pats Riðeljë. 1622 m. tapæs kardinolu, o nuo 1624 m. – pirmuoju Karaliðkosios tarybos ministru, jis iki gyvenimo pabaigos iðliko faktiðkasis Prancûzijos valdovas, valdant karaliui Liudvikui XIII (Louis XIII, 1601–1643, valdë 1610–1643). Pilti alyvos á ugná (lot. Oleum addere camino) dar labiau komplikuoti ir taip sudëtingà situacijà ar aðtrinti konfliktà. Posakio autorius – romënø poetas Horacijus (Quintus Horatius Flaccus, 65–8 pr. m. e.), pavartojæs já „Satyrose“ (II, III, 320). Pinigai nesmirda (lot. Pecunia non olet ‘pinigai kvapo neturi’) sakoma, pateisinant neðvariu ar nusikalstamu darbu ásigytus pinigus. Posakis ið istorijos apie Romos imperatoriø Vespasianà (Caesar Vespasianus Augustus, 9–79, valdë 69–79), kurio sûnus Titas priekaiðtavæs tëvui, kam ðis apmokestinæs vieðuosius tualetus. Vespasianas prikiðæs sûnui prie nosies kelias monetas ir paklausæs, ar jos turi kvapà. Sûnui atsakius neigiaVespasianas

K. Rylejevas

Pilkasis kardinolas slaptas asmuo, darantis átakà vykdomàjà valdþià turintiems pareigûnams; faktiðkasis valdytojas. Po109

110

prez. Fièinas (Marsilio Ficino. Perfrazuoti rusø bolðevikø vado V. Medison sakis iðpopuliarëjo. kad jos gautos ið naujojo mokesèio. tëvas jam paaiðkinæs. JAV spaudoje ðis titulas pirmà kartà pasirodë 1860 m.). kai 1911 m. bandþiusá kaip parðà parduoti katæ maiðe. taip pat Makedonijos karalius (288-284. Posakis kilæs ið daugeliui tautø þinomo anekdoto apie sukèiø. Po. jo politinis tikslas paaiðkës po to“. 273-272 pr. Leninas Pirmoji ðalies dama (angl.. Teiloras per jos laidotuves esà pasakæs: „Ji niekada nebus uþmirðta. m.) raðtus á lotynø kalbà. Lein (Harriet Rebecca Lane Johnston. Mirus buvusio JAV prezidento Dþ. Fièinas . filosofo Platono (Pl£twn. be erotikos ir sekso. o paskui paþiûrësim sakoma. iðvertæs sen. e.D. 1857–1861) graþuolë dukterëèia. Nerdlindþerio (Charles Frederic Nirdlinger.1860?–1940) pjesë. nevedusio prezidento Dþ. 1849–1850). 1433–1499). Platonas veikale „Puota. prez.) buvo Epyro (vakarinë Graikijos pakrantë) karalius (306–302. spalio perversmo iðvakarëse: „Valdþios paëmimas yra sukilimo reikalas. Lenino (Âëàäèìèð Óëüÿíîâ-Ëåíèí.). The first lady) ðalies prezidento þmona. e. Amor platonicus) tik dvasinë partnerio meilë. 1751–1836. Platoniðka meilë (lot. 319–272 pr. e. Z. padëjusi jam ðeimininkauti Baltuosiuose Rûmuose. Niujorke buvo pastatyta È. Plato. vienas didþiausiø to laiko Romos prieðø. kas veikti. Po mûðio prie Auskulo (279) Pyras pasakæs: „Dar viena tokia pergalë mane visiðkai sunaikins“. 1791–1868. ásitraukti á koká renginá ar veiklà. 1809–1817) naðlei Dolei Medison (Dolley Payne Todd Madison. ~ 69 – ~ 130) veikale „Dvylikos Cezariø gyvenimas“ (De vita XII Caesarum. ~423–347 pr. Pyrros. Pirmiausia paimsim valdþià. e.mai. Ðis epizodas apraðytas romënø istoriko Svetonijaus (Gaius Suetonius Tranquillus. m. Teiloras (Zachary Taylor. 1768–1849). Pirkti katæ maiðe rizikuoti ásigyti kà nors. 297–272 pr. ~ 50/65 – ~ 127) pinigø „kvapo“ motyvà iðpopuliarinæs vienoje ið savo „Satyrø“: “/. arba Apie meilæ“ dialogo forma iðdësto savo pa112 V. m. Aleksandro Makedonieèio giminaitis. Vita divi Vespasiani. Spëjamas posakio autorius – JAV prezidentas Z. Medisono (James Madison. 1830–1903). pasiekus uþsibrëþtà tikslà./ juk visuomet malonu uþuosti pelno kvapelᓠ(Lucri bonus est odor ex re qualibet) (XIV. Svetonijaus amþininkas Juvenalis (Decimus Iunius Iuvenalis. Baèeneno (James Buchanan. Posakio autorius – italø filosofas neoplatonistas M. – pirmàja dama tàsyk buvo pavadinta H. pasakyti 1917 m. Pyras (PÚrroj. kai neþinoma ar nenumatoma. tolygi pralaimëjimui. neiðsiaiðkinus visø sàlygø ar aplinkybiø. gr. Pyro pergalë nereikðminga ir su didþiuliais nuostoliais pasiekta pergalë. prieð tai neapþiûrëjus. pavadinta „Pirmoji ðalies dama“ (The First Lady in the Land). 1784–1850.. nes ji 111 M. karvedys. ið tiesø buvo mûsø Pirmoji Dama (First Lady) iðtisà pusæ amþiaus“. prez. 204–205). 1870–1924) þodþiai. m. XXIII). Kai kurie jo mûðiai su romënais laimëti labai sunkiai.

likimas ir puoselëtø lûkesèiø netektis. Prarastos iliuzijos (pranc. Puason portþodþius ji pasakius. le deluge) egoistinë nuostata.y. Liber V. après nous. Þ. Au reste. K. Stein. 1880–1964) raðytojas E. 114 . t. 106–43 pr. Posaká ir jo pirminæ G. apibûdindamas bendraþygius S. Les illusions perdues) neiðsipildþiusios viltys. Natyras (Jean Prancûzijos kariuomenës pralaimëjimo Marc Nattier. cituodamas G. Cuneus cuneum trudit) sakoma. Posakiu tapæs O. daþnai keièiantis savo paþiûras ir narystæ partijose. negalvojant nei apie ávaizdá istorijoje. M.þiûras apie idealià. Stein (Gertrude Stein. 12). dvasinio groþio paþinimà. LII). pavadinusi ðitaip prastà automechanikà. pradþioje buvæs bûdingas Rusijos socialdemokratinei. Kamenevà su G. 1710–1774. Zinovjevu dël jø straipsnio menðevikø laikraðtyje Íîâàÿ æèçíü. nei apie veiklos padarinius ateinanèioms kartoms. 1899–1961) romane „Fiesta (Saulë taipogi teka)“ (1926). skeliant pliauskà) galima stumti toliau kitu pleiðtu. Perfrazuota romënø politiko. Plius minus (lot. mingway. nusivylimas kuo nors. Posakio autorë – Þana Antuanetë Puason (JeanneAntoinette Poisson). Ðiuos Þ. A. atvykusio á Paryþiø ir svajojusio tapti garsiu poetu. merkantiliðka visuomenës dalis.). prarastoji karta yra kare dalyvavæs jaunimas – iððvaistæs geriausius savo metus þudynëms ir smurtui. Posakis ið romënø raðytojo satyriko Petronijaus (Gaius Petronius Arbiter. maþdaug. Prancûzijos karaliaus Liudviko XV (Louis XV. Popierius viskà pakenèia (lot. vëliau bolðevikinei publicistikai. gali bûti tiesa. Epistula non erubescit ‘laiðkas nerausta’) raðyti galima viskà. Politinë prostitutë politikas. nebeturintis perspektyvø tæsti politinës karjeros. taèiau ne visa. Une generation perdue. 1874– 1946). m. ~27–66) kûrybos (Satiricon. Stein posaká kaip romano epigrafà: Visi jûs – prarastoji karta. Posakis. 1799–1850) trilogijos (1837–1843) pavadinimas. nepatriotiðka. buvusá karo dalyvá. Po mûsø (manæs) nors ir tvanas (pranc. Gali bûti parafrazë ið Gyvasis lavonas (þr. Lost Generation) apolitiðka. kuriame ðià frazæ pavartoja Leninas. prisitaikyti prie jos. de Balzako (Honoré de Balzac. –1766). dvasinæ meilæ. Prarastoji karta (pranc. arba kitaip – markizë de Pompadur (marquise de Pompadour. Vechteno (Carl Van reikðmæ iðpopuliarino kitas amerikieèiø Vechten. XX a. kuriais jie buvo pasiekti. Hemingvëjus (Ernest He. Dail. Pleiðtas pleiðtà varo (lot.) frazë ið „Laiðkø draugams“ (Epistularum ad familiares. Plus minus) apytikriai. e. 113 Politinis lavonas susikompromitavæs ar sukompromituotas politikas. valdë nuo 1715) favoritë nuo 1745 m. guosdama karaliø po retas (fragm. jog reikia rûpintis tik savo gyvenimo gerove. Posakio autorë – amerikieèiø raðytoja G. filosofo ir oratoriaus Cicerono (Marcus Tullius Cicero. Pasak raðytojos.). Romane vaizduojamas provincialo vaikino. jis esà nebesugebàs gráþti á taikià visuomenæ.nuotr. angl. V. Posakis paimtas ið buities – ástrigusá pleiðtà (pvz. 1685 prûsams Rosbacho mûðyje (1757). Posaká vëliau iðpopuliarino filmas „Leninas spalyje“ (1937). kai kokios nors veiklos rezultatus ketinama panaikinti tais paèiais bûdais. kas paraðyta. 1721–1764). taèiau tarp vyro ir jaunuolio.

Pieðinys antikinëje amforoje (VI a. Gr. Brain drain ‘smegenø nutekëjimas’. The Call of the Wild ‘gamtos ðauksmas’) pagrindiniai instinktai. tuos. Posakis galëjo atsirasti XIX a. Prosit! ‘tegul eina á gera’) linkëjimas uþgeriant. juos savintis ir jais didþiuotis. m. kai per smulkmenas nematoma esmës. atitinka lietuviø á sveikatà! Taip sakydavo uþgerdami romënai. Londonas K. pavartojæs já poemoje „Mûzarionas. 1708–1754) eilëraðèio „Horacijus“. Jagemanas (Ferdinand Jagemann. taèiau jos nepriëmæ nei povai. kur tiek darbo. á kuriuos per jëgà kas nors spraudþiama. kam per ilga. Ið lotynø kalbos ðis ritualinis vaiðiø þodis paplito kitose Europos kalbose. tykodamas kà praryti“ (1 Pt 5. Prokrusto lova dirbtinë norma. e. ið kuriø specialistai emigruoja á Vakarø Europà. Protø nutekëjimas (angl. F. kas turi varþovø ar konkurentø. Pro medþius miðko nemato (vok. atsakymas bûdavæs Reprosit! ‘jums irgi’. 1733– 1813). pr. arba gracijø filosofija“ (Musarion oder die Philosophie der Grazien. budëkite! Jûsø prieðas velnias kaip riaumojantis liûtas slankioja aplinkui. Protëviø ðauksmas (angl. ëmë keltis gyventi á karo nepaliestas JAV. – iðtempdavæs. kuri jam buvusi per trumpa. jei bajorystës dokumentai bûdavæ nepakankami ar iðaiðkëdavusi jø klastotë. mite Prokrustas buvæs milþinas Tesëjas ir Prokrustas. padëtá. kai daug inþinieriø ir mokslininkø. kai carinë valdþia ëmësi bajorystës revizijos ir tikrieji bei apsimetëliai bajorai stengësi dokumentiðkai jà árodyti. nukirsdavæs kojas. nusiþiûrëto ið rusiðko vertimo Çîâ ïðåäêîâ. Dþ. Dail. Posakis ið romënø raðytojo Fedro (Phaedrus. Perfazuota ið apaðtalo Petro pamokymø. Londono (Jack London. kad numarintø kanèiose: tiems. prisiviliodavæs keliautojus ir guldydavæs juos á lovà tam. Posakis atsirado po II pasaulinio karo.Prasti (Blogi) popieriai apie nepalankià kieno situacijà.). Vylandas (Christoph Martin Wieland. blogus reikalus. Kitur nurodoma. Posakis kilæs ið amerikieèiø raðytojo Dþ. plg. Den Wald vor lauter Baumen nicht sehen) sakoma. e. tiek buities sàlygos bei atlyginimai buvo kur kas geresni nei karo nualintoje Europoje. Puoðtis svetimomis plunksnomis (lot. Vylando portretas (fragm. 15 pr. kurio plunksnomis toji puoðusis.). nei vëliau kuosos. skatinimas bûti veikliems.: „Bûkite blaivûs. Gloriari alienis bonis ‘girtis svetimomis gërybëmis’) dangstytis svetima ðlove ar nuopelnais.’) specialistø. 1768). Posakis turëjo pradinæ dokumentø vertinimo reikðmæ. Óòå÷êà ìîçãî⠑t. p. paguldæs plëðikà á jo paties lovà. plëðikas. pasàmonë. Prieðas nesnaudþia ironiðkas perspëjimas tiems. kam lova bûdavusi per trumpa. Panaðø laikotarpá dabar patiria posovietinës ðalys (tarp jø ir Lietuva). m. Posakio autorius – vokieèiø poetas K. Prokrustà nuþudæs Tesëjas. 1876– 1916) apysakos lietuviðko pavadinimo. Hagedorno (Friedrich von Hagedorn. rëmai. ypaè britø. 1780 –1820). Prozit! (lot. mokslininkø emigracija. 8). rus. Lietuvoje. Pasakëèios siuþeto autoriumi Fedras nurodo Ezopà. kad Vylandas já perfrazavæs ið vokieèiø poeto F. –50) pasakëèios apie iðdidþià kuosà ir povà. 116 115 .

fon Rochau (August Ludwig von Rochau. dar plg. linksmas gyvenimas visuotinës suirutës ar karo metu. apðaukusi juos raganomis. 9). Pati sàvoka galëjo atsirasti ið italø raðytojo Dþ. Tiriant geleþinkelio katastrofø prieþastis tuometinëje Rusijoje. Uþraðyto posakio autorius – romënø filosofas. 1938). Termino autorius – vokieèiø þurnalistas ir politikas A. 1903–1950) knygoje „Katalonijai pagerbti“ (Homeage to Catalonia. rus. Eric Arthur Blair. 2. kurioje ispanø komunistø kovà su trockininkais jis pavadinæs beprasmiðka raganø medþiokle. Puðkinas (Àëåêñàíäð Ïóøêèí. ~1313–1375) knygos „Dekameronas“. daugiausia moterys.: „Nepaliksi gyvos kerëtojos“ (Ið 22. 1810– 1873). Ranka rankà plauna (lot. epizodà su Sauliumi 1 Sam 28. pagal ðkotø poeto Dþ. politiniø) persekiojimas. 7–9). raganiais. paraðytas 1832 m. 1908–1957). „septynios damos ir trys jauni vyriðkiai“ su savo tarnaitëmis ir tarnais nusprendþia pasitraukti á atokesnæ vietà uþmiestyje ir linksmai leisdami laikà pralaukti. Bokaèo (Giovanni Boccaccio. taèiau raganavimu apkaltinti ir fizinio tardymo neiðtvëræ þmonës. o raganø procesø iðtakos siekia senovës Egipto ir Babilono 117 laikø teisynà. Dþ. Kentëjo ir niekuo dëti. Realioji politika (vok. Mozës suraðytame kodekse. kol epidemija nurims. Ïèð âî âðåìÿ ÷óìû) nerûpestingas. „Árodþius“ raganavimà. dramaturgas ir politikas Seneka Jaunasis (Lucius Annaeus Seneca. e. þolininkø. inicijuoti senatoriaus Dþ. Senekos paimtas ið gyvosios kalbos. kai JAV prasidëjo komunistø demaskavimo ir persekiojimo procesai. Makarèio (Joseph Raymond McCarthy. 1816). ne laiku ar ne taip perjungusiam bëgius. reèiau – kitaip nuþudomas. Raganø medþioklë (angl. Dar plg. ðëtono sàjungininkais. Baltazaro Dþ. eretikø) persekiojimà. 1799–1837). siauèiant marui Florencijoje. bûdavo sudeginamas ant lauþo. Todël Dûmos opozicija ieðmininkais praminusi smulkius pareigûnus. taip pavadinæs dramatiðkas scenas. 3. kurios pradþioje pasakojama. pradþioje Rusijos Dûmoje. 18. Posakis gali bûti ir bendro indoeuropietiðkojo folkloro paveldas. kai Europoje baþnyèia itin suaktyvino þyniuoniø. bûdavo suverèiama ieðmininkui. Atpirkimo oþys. Witch-hunt. Dar plg. Íàéòè ñòðåëî÷íèêà) suversti kaltæ dël ko nors eiliniam darbuotojui. aiðkiaregiø ar religiniø kitaminèiø (vad. Orvelas (tikroji pavardë – E. 1853 m. plg. atsiþvelgiant tik á dabarties realijas ir interesus. Vilsono (John Wilson. Manus manum lavat) apie abipusæ paramà ar pagalbà. Orvelo metafora labai paplito 1950–1954 m. kaltë ppr. ~4 pr.Puota maro metu (rus.–65) (Apocolocyntosis. þmogus ppr. m. Posakis atsirado XX a. Bleiras) (George Orwell. Îõîòà íà âåäüì) 1. ðnipinëjimu TSRS naudai (kas tam tikrais atvejais pasitvirtino). Posakis atsirado Renesanso laikais. 1785–1854) poemà „Maro miestas“ (The city of the plague and other poems.. Rasti ieðmininkà (rus. Procesuose átariamieji buvo kaltinami antiamerikietiðka veikla. kai tikrieji kaltininkai yra vadovai. iðleidæs knygà pavadinimu „Realiosios poli118 . kaip. kitaminèiø (ppr. vykdoma be istorinio konteksto. kuriems vyriausybë suversdavusi visà kaltæ dël esanèios netvarkos. Bokaèas puota. pastangos iðsiaiðkinti praeityje nusikaltusius þmones. Politine reikðme ðá posaká bene pirmasis pavartojo anglø raðytojas Dþ. Susidorojimo su ragana teisëtumas nurodomas jau Senajame Testamente. Aktyviausias raganø procesø laikotarpis buvo 1400–1700 m. Posakio autorius – rusø poetas A. Die Realpolitik) politika.

prasideda revoliucionieriø tarpusavio kivirèiai. angewendet an den politischen Zuständen von Deutschland). ~ 50/65 – ~ 127). Jelcino (Áîðèñ Åëüöèí. Venera prieðais veidrodá (fragm. 165–166). bûti arogantiðkam. 2000–2008) valdymo laikotarpiu. 1844–1900). kancleris 1982–1998) ir baigiant A. kanclerë 2005–). Esse oportet ut vivas. Krono analogas) rydavæs savo naujagimius. pasakæs taip prieð savo egzekucijà. iðskirtinës iðvaizdos ar elgesio þmogus. fon Bismarko (Otto Eduard Leopold von Bismarck. 1991–1999) ir V. nes kritikavo terorà ir buvo paliaubø su Prancûzijos kaimynëmis ðalininkas. Nyèë (Friedrich Wilhelm Nietzsche. 1930. o ne gyventi. 95). nukreiptà prieð „liaudies prieðus“. apibûdindamas kanclerio O. raumeningi. H. kad tie uþaugæ jo nenuverstø. kad gyventum. 120 . Rubenso moteris apie apkûnià moterá. sunkokos. kuriuo buvo apðauktas ir Þ. 1815–1895. ~35–~100) darbo „Iðkalbos mokymas“ (Institutio Oratoria. Revolution eats its own children) po kiekvienos revoliucijos. kad valgytum (lot. pataikavimo ar baimës þenklas. la Révolution comme Saturne dévore ses enfants. Viduramþiais buvo paplitæs posakis: Ver us amicus rara avis (‘geras draugas – retenybë’). tuo tarpu galvos nuleidimas ir gûþimasis yra nusiþeminimo. perversmo.).1931–2007. Koliu (Helmut Josef Michael Kohl. Merkel (Angela Dorothea Merkel. kiti kancleriai – apie iðskirtinai gerus Vokietijos santykius su Rusija B. Flamandø dailininko P. Riesti nosá didþiuotis. 1954. 119 Revoliucija (kaip Saturnas) ryja savo vaikus (pranc. kancleris 1862–1890) politinæ veiklà. VI. jog revoliucijà pradeda idealistai. pratæsia kriminalistai.tikos principai ir jø taikymas Vokietijos politinëmis sàlygomis“ (vok. Posakio autorius – romënø poetas Juvenalis (Decimus Iunius Iuvenalis. P. pradedant kancleriu H. jakobinai savo iðleistais dekretais pradëjo „didájá terorà“. Þmoniø ir daugelio gyvûnø elgsenoje pakelta galva rûðies bûryje yra pranaðumo rodymas (optiðkai padidinamas ûgis). g. Terminà iðpopuliarino vokieèiø filosofas F. Þ. per kuriuos nukenèia dalis jos vykdytojø. bijodamas. Kolis já vartojo kalbëdamas apie Vokietijos suvienijimà. panaði á juodàjà gulbæ. Retas paukðtis (lot. 1577–1640) paveiksluose nuogi þmoniø kûnai vaizduojami barokui bûdinga maniera: vyrai – tvirti. Grundregeln von Realpolitik. Dantonas (Georges Jacques Danton. 1794 m. fon Rochau já vartojæs. 1952. Reikia valgyti. Rubensas. reformos ar valdþios kaitos ppr. moterys – putlios. kur titanas Saturnas (gr. non vivere ut edas). Putino (Âëàäèìèð Ïóòèí. Dantonas. daþnai A. Dantonui priskiriama ir mintis. Dantonas 1794). Rara avis) retos. 1759– Þ. prez. „Satyrose“ raðæs: „Paukðtë reta ðiuos kraðtuos. – / kas pakæsti galës tokià þmonà – dorybiø skrynelæ!“ (Juvenalis. Posakio autorius – Didþiosios prancûzø revoliucijos (1789–1794) vienas ið vadovø Þ. o baigia karjeristai. puikuotis. Posakis ið romënø retorikos mokytojo Kvintiliano (Marcus Fabius Quintilianus. Ðiais laikais terminas padaþnëjo irgi Vokietijos vadovø kalbose. g. g. Rubenso (Peter Paul Rubens. kurià atliko jo buvæ bendraþygiai. angl. Aliuzija á romënø mitologijà. prez.

Steinbekas F. Aesopus. kurioje lapë. – jis tarë. kas já iðprovokavo. bendru arðinu neiðmatuosi. turintis valdþià ugniai. o mano sûnus – gyvasis`’. m. pavadinæs taip vienà ið savo romanø (The Grapes of Wrath. Saugoti kaip savo aká stropiai kà saugoti ir priþiûrëti. 1803– 1873). mano vieðpatie! – ji ðaukë. Padalykite!’ Tada karalius atsakë: ‘Atiduokite pirmajai gyvàjá berniukà. toji moteris apkaltinusi gyvojo kûdikio motinà vaiko vagyste: esà miræs anos kûdikis. Posakis paimtas ið Ezopo (A…swpoj. 18–19). 121 Saliamoniðkas sprendimas greitas ir iðmintingas problemos sprendimas. – neuþmuðkite jo! Ji yra jo motina’“ (1 Kar 3. bet ana slapta juos sukeitusi. – duoti jai gyvàjá vaikà! Tik jo neuþmuðkite!’ O kita reikalavo: ‘Tenebûna nei mano. galop nueina ðalin. pakeièiamas atsisakymu tai daryti. VI a. Pasak Senojo Testamento. Jokûbas yra jo paveldas. karalius tarë: ‘Padalykite gyvàjá vaikà á dvi dalis. kuriai ið jø priklausàs kûdikis. 1842– 1906). Savam kraðte pranaðu nebûsi (lot. maldavo karaliaus. 9–10). Krylovas (Èâàí Êðûëîâ. Tada angelas numetë savo pjautuvà þemën ir nuskynë þemës vynmedá. duokite pusæ vienai ir pusæ kitai’. Tiutèevo portretas (fragm. e. taèiau vienos jø kûdikis netrukus nugultas mirë. plg. plg. 1902–1968). negalëdama pasiekti aukðtai auganèiø vynuogiø. Mat jos gimdþiusios beveik vienu metu. I.). Moteris. Rûstybës kekës bræstantis konfliktas ar pyktis. Perfazuotas posakis ið Senojo Testamento. Posaká iðpopuliarino amerikieèiø raðytojas Dþ. Jis rado já dykumoje – tyruose vaitojanèios dykumos. ir supylë vynuoges á didájá Dievo rûstybës spaustuvà“ (Apr 14. 23–27). Posakio ðaltinis – Naujasis Testamentas. nei tavo.: „bet Vieðpaties dalis yra jo tauta. kad vynuogës esà dar rûgðèios. S. kad ðis iðspræstø ginèà. pr. 15 pr. 1939). nes uogos jau prisirpo’. pas þydø karaliø Saliamonà kartà atëjusios dvi moterys. – o kita sako: `Tai netiesa! Tavo sûnus yra negyvasis. Rusijos protu nesuprasi (rus. 1768–1844). In patria natus non est propheta vocatus) á uþsienieèiø þodþius ar patarimus 122 . motyvuojant tikrais ar tariamais prekës trûkumais ar kelionës sunkumais. kai negalëjimas ko nors ásigyti ar kur nuvykti ir pan. Tiutèevas (Ôåäîð Òþò÷åâ. áproèius ir paproèius. Karalius tad ásakë: ‘Atneðkite man kalavijà’. 1866 m. ‘Praðyèiau. degdama meile savo sûnui. Atneðus karaliui kalavijà.–50). „Tada karalius tarë: ‘Viena sako: `Ðis yra mano sûnus – gyvasis`. Steinbekas (John Ernst Steinbeck. kurios sûnus buvo gyvasis berniukas. jos ypatingas bûdas – Rusija galima tik tikëti’). Dþ.: „Ir dar vienas angelas iðëjo nuo aukuro. Dail. / Àðøèíîì îáùèì íå èçìåðèòü: / Ó íåé îñîáåííàÿ ñòàòü — /  Ðîññèþ ìîæíî òîëüêî âåðèòü (‘protu Rusijos nesuprasi. paskelbæs toká ketureilá: Óìîì Ðîññèþ íå ïîíÿòü. Vëliau ðià pasakëèià iðpopuliarino kiti autoriai. saugojo já kaip savo akies lëliukæ“ (Ást 32. Apglëbë já. tarp jø ir Fedras (Phaedrus. neprinokusios. ramindama save. kuris gali iðsilieti prieð tuos. netobulybes. rûpinosi juo. Óìîì Ðîññèþ íå ïîíÿòü) sakoma kalbant apie Rusijos valdþios ar visuomenës keistenybes. m. Posakio autorius – rusø poetas ir diplomatas F.) pasakëèios „Lapë ir vynuogës“. Jis didþiu balsu suðuko turinèiajam aðtrø pjautuvà: ‘Paleisk darban savo aðtrøjá pjautuvà ir nurink þemës vynmedþio kekes. e.Rûgðèios (Þalios) vynuogës þmogaus elgesys. Aleksandrovskis (Ñòåïàí Àëåêñàíäðîâñêèé.

ir E. 54). Benensonas ðiuo terminu pradëti vadinti politiniai kaliniai visose nedemokratinëse ðalyse. kurio sveikata buvo pradëjusi ðlyti. Bankeriai pavadinimà Siamo dvyniai. oratorius ir valstybës veikëjas Ciceronas (Marcus Tulius Cicero. Siamo dvyniai 1. e. nebent savo tëviðkëje ir savo namuose“ (Mt 13. nes taip esà patogiau. (taip pat 1945–1949) vadintas dabartinis Tailandas.. Vëliau ðià tiesà patvirtino pranaðo Mahometo iðvijimas ið jo gimtosios Mekos 622 m. 3. 1839 m. vëjø karaliaus Ajolo sûnus Sizifas. kad ðie pakëlæ tauræ „uþ laisvæ“.). 1829 m. Eng Bunker. todël þmonës nustojæ mirti ir buvusi paþeista harmonija. broliai pelnësi. Ðiaurës Karolina). klasta sukaustæs pas já atëjusá mirties dievà Tanatà. Ðá posaká jis pavartojo straipsnyje „Uþmirðtieji kaliniai“. Ilgainiui seserys susipyko ir ásikûrë atokiai viena nuo kitos. Straipsnyje P. nuteisti uþ politines paþiûras ar religinius ásitikinimus. Benensonas (Peter Benenson. m. Benensonas piktinosi dviejø portugalø studentø nuteisimu 7 metams uþ tai. neperskiriami. jiedu vedë seseris Jeits (Yates): Èangas – Adelaidà. Èangas su Adelaida susilaukë 10. si videtur. kuria nors kûno vieta suaugæ ar bendrà kûno dalá turintys dvyniai. Korinto miesto ákûrëjas. per visà pasaulá nuaidi ðauksmas. jei tinka. Labor Sisyphus) beprasmis. brolius pastebëjo britø komersantas R. kad ðis pasidarë bendrinis. o Engas su Sara – 12 vaikø. pavartojæs já neakivaizdinei diskusijai su Brutu: sed quo facilius sermo explicetur. Posakio autorius – romënø raðytojas. organizacijos „Amnesty International“ ákûrëjas (1961 m. Siamo dvyniais pirmiausia buvo pavadinti Siame gimæ kinai 123 broliai Èangas (‘kairysis’) ir Engas (‘deðinysis’) Bankeriai (Chang Bunker. Prisoners of conscience) asmenys. tarp jø ir Tarybø Sàjungoje. Siamu iki 1929 m. agamus (‘kad kalba geriau klostytøsi.atsiþvelgiama labiau nei á saviðkiø. mito. taèiau þmogaus ausis jo nesugebanti iðgirsti. Sëskim ir pakalbëkim! (lot. o Engas – Sarà Anà. Netrukus P. 106–43 pr. Sielos ðauksmas nesuvaidinta stipriø jausmø iðraiðka. sëdëdami [tai] darykime’ (Brutus 24). Pasak gr. Hanteris (Robert Hunter) ir ëmë veþioti po pasaulá kaip mokamà atrakcionà. 1811–1874). labai panaðios iðvaizdos þmonës. nesibaigiantis ir rezultatø neduodantis darbas. broliai nusprendë pasilikti ðiame jiems patikusiame mieste ir priimti JAV pilietybæ. kad sielai paliekant kûnà. Sàþinës kaliniai (angl. 1843 m. praleisdami po tris dienas kiekvienos ið jø namuose. kuriuos jungusi kremzlë. Pasibaigus kontraktui su Hanteriu. Daugelyje religijø tikima. Posakio autorius – anglø teisininkas P. o Sizifas buvæs nu124 . Dzeuso ásakymu karo dievas Arëjas Tanatà iðlaisvinæs. paskui Engas. sedentes. labai artimi draugai. 1921–2005). broliai jas lankydavo. 2. liepa). Gastrolës taip iðpopuliarino È. Sedentes agamus) kvietimas kà iðsiaiðkinti ar padiskutuoti sëdint. suaugæ krûtinkauliais. rodydami save patys. Naujajame Testamente Kristus pasakæs: „Niekur pranaðas nebûna be pagarbos. Dvyniai miræ tà paèià dienà su trijø valandø skirtumu – pirma Èangas. iðspausdintame 1961 05 28 britø laikraðtyje The Observer. vieðëdami Vilkesbore (JAV. Sizifo darbas (lot.

buvo intrigomis garsëjæs Prancûzijos karalius Liudvikas XI (Louis XI. ir turtësi. soc. didelis kelioniø mëgëjas. ðlovæ. kad kirðintojui bûtø lengviau jomis manipuliuoti. kurios metu jis tapo pirmuoju europieèiu. Vokietijos Lapkrièio revoliucijà..). kad valdytum’. Dievas iðgirdæs ðiuos þodþius ir nubaudæs já uþ iðdidumà – kapitonas pasmerktas 1000 metø (kitame variante – iki Paskutiniojo teismo) klajoti po jûras ir niekada nepasiekti kranto. 1469– 1524) ekspedicija á Indijà (1497). pasakæs diviser pour regner ‘skaldyk. privertusià Vokietijà kapituliuoti I pasauliniame kare (1918 11 11). pr. e. Posakis kilo ið legendos apie olandø kapitonà. Uþ apgavystes Dzeusas Sizifà nubaudæs amþinu ir beprasmiu darbu: Sizifas Hade turás ridenti á kalnà didþiulá akmená. apiplaukusiu Gerosios Vilties ragà Pietø Afrikoje. Dolchstoss) klastingas. Prudonas (Pierre-Joseph Proudhon. Taèiau pirmà kartà þodis snob britø raðtuose pasirodæs XVIII a. didelës audros metu prisiekusá þûtbût apiplaukti kyðulá. taèiau ið ten jis apgaule iðtrûkæs. 1809–1865) knygoje „Kas yra nuosavybë?“ (Qu’est ce que la propriété?. Vagnerio (Richard Wagner.gabentas á mirusiøjø karalystæ Hadà.. Posakio autoriumi laikomas romënø poetas Propercijus (Sextus Aurelius Propertius. pabrëþtinai pretenduojantis á rafinuotà skoná ir manieras. 1423–1483. Skaldyk ir valdyk! (lot. m. Posakio autorius – vokieèiø feldmarðalas ir gen. kad legenda atsirado XV–XVI a. Buvo priimta manyti. 125 Skrajojantis olandas (angl. Lotyniðkà posaká iðpopuliarinæs prancûzø ekonomistas ir filosofas P. plg. Manoma. skaldyk. 20). þmogus. nob. pavartojæs ðios reikðmës posaká. temdysi jiems protà. Divide et impera) apie pavaldiniø. skaldyk. nors niekur neuþraðytas. kad þodis kilæs ið santrumpos s. 1813–1883) opera tokiu pavadinimu (1848). neturinèius titulø. Skinti laurus pasiekti dideliø laimëjimø. netikëtas prieðiðkas poelgis. apibûdinæs taip 1918 m. kurioje jis ironizuoja: „Divide et impera – skaldyk. ðtabo virðininkas P. Prudonas ið teisingumo!“(III sk. grupiø ar valstybiø kirðinimà. 1847–1934). kuria anglø aristokratai sveèiø sàraðuose esà paþymëdavæ asmenis. taèiau uþritintas ðis kaskart nurieda atgal á pakalnæ. Laureatas. Snobas (angl. Persefonës priþiûrimas Sizifas Hade. vaiduoklis laivas. 2. Smûgis á nugarà (vok. nors tam sugaiðtø visà amþinybæ. o pagrindà jai galëjusi duoti didelë tuometinë olandø konkurencija su kitomis jûrinëmis valstybëmis. ir mulkinsi þmones. turintis turtingà buitá. plaukiojantis jûroje be águlos. m. didþiøjø geografiniø atradimø laikais. valdë 1461–1483). 17. sine nobilitate ‘be aukðtos kilmës’). Spëjama. gale (ðkotiðkasis variantas snab) ir reiðkæs batsiuvá ar jo pameistrá. kad toks buvæs sen. Romos vidaus politikos devizas. 1840). pelnyti pripaþinimà. fon Hindenburgas (Paul Ludwig Hans Anton von Beneckendorff und von Hindenburg. e. Snob) prasèiokas. Posaká ypaè iðpopuliarino R. Maþdaug tuo pat metu ðiuo þodþiu Kembridþo 126 . Antikinë amfora (VI a. § 5).) pavartojæs já savo „Elegijose“ (Liber II. Flying Dutchman) 1. (lot. bet skurdø intelektà bei dvasiná pasaulá. Pirmasis. tyèiosies P. ir galësi ásakinëti. ~50–~15 pr. taip pat portugalo Vasko da Gamos (Vasco de Gama.

Daugelyje Europos kalbø paplitæ ppr. kurá netrukus nuplovë liûtys (Mt 7. Amþininkai pradëjæ ðaipytis ið kareivø svajoniø ir ëmæ jas vadinti „piliø statymu Ispanijoje“. Stokholmo sindromas ákaitø simpatijos teroristams ar net emocinis solidarizavimasis su jais. 26–27. pasistaèiusá namà ant smëlio“. galima nejuèiom pasmerkti ir teigiamas ar esmines reikalo puses.. N. Tose þemëse Henrikas Burgundietis pasistatæs puikias pilis. rus. pradþioje þodþio reikðmë susiaurëjo: juo vadinti þemesnio socialinio sluoksnio atstovai – tiek þinantys savo padëtá ir susitaikæ su ja. Homerus. Das Kind mit dem Bade ausschutten) perspëjimas. Sparnuoti þodþiai (vok. kurti nepagrástus planus. Ið Kristaus palyginimo apie „paikà þmogø. kad posakis galëjæs bûti vokieèiø liaudies patarlë. iðbuvæ su plëðikais 6 dienas ir bandæ juos uþstoti per sulaikymo operacijà bei po jos.. pasiekë didelæ pergalæ prieð maurus. de Balzako (Honoré de Balzac. L. e. m. 1847). 49). Biuchmanas (George Büchmann. Winged words. kai 1973 m. Kadangi tas statymas buvo tik svajonëse. rugpjûtá Stokholme buvo apiplëðtas bankas „Kreditbanken“. gr. Geflügelte Worte. Der Zitatenschatz des Deutschen Volkes (1864). Termino autorius – ðvedø kriminologas ir psichiatras N. Êðûëàòûå ñëîâà). Su vandeniu iðpilti ir vaikà (vok.studentai metaforiðkai ëmæ vadinti visus nestudentus. poetas Homeras (“Omhroj. angl. jam tarë þodþiais sparnuotais“ (II. 128 .). arba: „/. Psichologiðkai ðis sindromas grindþiamas savisaugos instinktu. Batir des chateaux en Espagne ‘statyti pilis Ispanijoje’) apie tuðèias svajones ar nerealius projektus. 8 a. Posakis atsirado XI a. XIX a. tarnaudamas Leono ir Kastilijos (ðiaurës vakarø Pirënai) karaliui Alfonsui VI (Alfonso VI. valdë 1065–1109). 1040–1109. 1095 m. ðio þodþio kilmës aiðkinimas minëtàja lotyniðkàja santrumpa gali bûti liaudies etimologijos pavyzdys. Apiplëðimo metu ákaitais tapo banko darbuotojai. plg. tiek beþdþioniaujantys aukðtesniojo sluoksnio manieras. iðleidæs posakiø rinkiná. pavadintà Geflügelte Worte./ auklë miela Euriklëja pravirko / Ir. Statyti ant smëlio pradëti kà be patikimo pagrindo. 127 Statyti oro pilis (pranc. 361–362).). Dabartine reikðme ðá junginá pirmasis pavartojo vokieèiø filologas G. vartojæs bûdvardá sparnuotas kaip daþnà epitetà. Bejerotas (Nils Bejerot. Kurtizanë yra aukðtuomenës nario iðlaikoma meiluþë. Spindesys ir skurdas (pranc. ~1070–1112). kalbà ir estetiná skoná. Kranachas Jaunesnysis (Lucas Cranach der Jüngere. literatûrinës kilmës aforizmai ar publicistiniai ðtampai. uþ kà karalius dovanojæs jam þemiø Ispanijoje. Kiti karo vadai ëmæ svajoti pasekti Henriko pavyzdþiu ir gauti tokiø pat dovanø. pr. „Odisëjà“: „Kreipësi meiliai á já ir sakë þodþiais sparnuotais“ (II. Dar vëliau þodþiu snob pradëti vadinti tik minëtieji beþdþioniautojai. 269). Spëjama. Posakis paimtas ið prancûzø raðytojo O. apibûdinant socialiná kontrastà. Terminas atsirado po to. Posakio autoriumi laikomas sen.. nepriklausomai nuo jø kilmës ar turto. Bejerotas dalyvavæs ákaitø iðlaisvinimo operacijoje kaip policijos pagalbininkas. atsidusus giliai. 1822–1884). 1921–1988). Splendeurs et misères) sakoma. Lk 6. kurià pavartojæs katalikybës reformatorius M. 1799– 1850) romano pavadinimo „Kurtizaniø spindesys ir skurdas“ (Splendeurs et misères des courtisanes. LiuM. Dail. jog beatodairiðkai kà kritikuojant ar neigiant. netrukus paèias tokias pilis praminë oro pilimis. kai Henrikas Burgundietis (Henrik af Burgund.. 1515–1586). Liuterio portretas (fragm.

Pasakojimas baigiasi sûnaus sugráþimu. 1892–94). svieto lygintojas“ (1907). de Kubertenas Olimpiniø þaidyniø ðûkiu. 355–356). susitraukiantá. Gladstounas (William Ewart Gladstone. kuri tarsi burtø lazdelë pildo kiekvienà savininko norà. buvo praþuvæs ir atsirado’ (Lk 15. Dail. iðkeliavo á tolimà ðalá. Ðiuos þodþius jis pasakæs 1908 m. nutraukti agresijà prieð kità ðalá ir pan. Ðagrenës oda (pranc. Sûnus palaidûnas (angl. palaidai gyvendamas. Áëóäíûé ñûí) þmogus. per IV Olimpiados atidarymà Londone. Rembrantas (Rembrandt Harmenszoon van Rijn. taikæs já Austrijai. 1886. atgailavimu ir tëvo atleidimu jam. chagrin ‘liûdesys’). 1878 m. 24). ignoruojantis ryðius su tëvais ar bendruomene. 12–13). LandsbergioÞemkalnio (1852–1916) dramos „Blinda. 1799–1850). o dalyvavimas sakoma apie dalyvavimà kokiose nors varþybose. premjeras 1868–74. turnyre. 1809– 1898. 130 Svarbu ne pergalë. ppr. Pavadinimas kilæs ið Kristaus pasakojimo apie jaunesnájá sûnø.teris (Martin Luther. / kad sveikame tavo kûne sveikas bûtø ir protas“ (X. reikalaujant nustoti kà persekioti. klajûnas. de Balzakas (Honoré de Balzac. Tadas Blinda. Sveikame kûne sveika siela (lot. kur jis teigæs kiek kitaip. kuris „Kartà /…/ tarë tëvui: ‘Tëve. Posakio autorius – prancûzø pedagogas ir istorikas P. Posakis gali bûti kilæs ið Sûnaus palaidûno (þr. Hands off!. pavadinæs taip vienà savo romanà (1830). 1483–1546). de Kubertenas (Pierre de Coubertin. vienoje ið savo poleminiø kalbø pasakæs: „Negalima su neðvariu vandeniu ið vonelës iðpilti ir paties vaiko“. turinti tam tikrà raðtà ir daþyta þaliai (pranc. rus. ~50/ 65– ~ 127) „Satyrø“. Mens sana in corpore sano) nuo sveikatos priklauso ir dvasinë bûsena. romënø poeto Juvenalio (Decimus Iunius Iuvenalis. Ðalin rankas! (angl. Posaká iðpopuliarino prancûzø raðytojas O. guodþiant dël galimos ar patirtos nesëkmës. Netrukus jaunëlis.: „patariu melsti. 1606–1669). 1880–85. taèiau sulig kiekvienu iðpildymu ji susitraukia. Ðûká iðpopuliarino Didþiosios Britanijos premjeras V. Ðagrenë yra ðiurkðèiai iðdirbta gyvulio oda (seniau ppr. Nuo to laiko ðis posakis tapo neoficialiuoju P. rus. iðeikvojo savo lobᓠ(Lk 15. ðvaistûnas. kuriame pasakojama apie stebuklingà ðagrenës skiautæ. bastûnas. nes ‘/…/ ðis mano sûnus buvo miræs ir vël atgijo. Olimpiniø þaidyniø atgaivintojas (1896). okupavusiai Bosnijà ir Hercegovinà. Dar þr. Ðóêè ïðî÷ü!) sakoma.). Tëvas padalijo sûnums turtà. 1863–1937). Perfrazuota ið 129 V. Svieto perëjûnas kas daþnai keièia gyvenamàjà vietà ir darbà. Posakis paimtas ið G. Ten. Gladstounas . dabar – ryklio ar rajos). plg. arklio ar laukinio asilo. Sûnaus palaidûno sugráþimas (fragm. susiëmæs savo dalá.) ávaizdþio. Lepeau chagrin) apie kà nors negráþtamai nykstantá. Svieto lygintojas donkichotiðkas kovotojas uþ teisingumà ar socialinæ lygybæ. atiduok man priklausanèià palikimo dalá’. Prodigal Son. konkurse ar viktorinoje.

Ðaltasis karas (angl. kuriam jo ðuo kaþkada buvo iðgelbëjæs gyvybæ. Ðokti pagal kieno nors dûdelæ aklai paklusti kito valiai. Lipmano (Walter Lippmann. kur buvæs uþkastas garsusis ðuo. ispanø raðytojas Don Chuanas Manuelis (Don Juan Manuel). Indijoje karvës nevarþomai vaikðtanèios miestø gatvëmis. Politine reikðme ðis terminas buvo pirmàkart pavartotas 1938 m. kaip þvejys. TSRS atþvilgiu ðá terminà pirmasis pavartojæs Dþ. Ðeðëlinis kabinetas (angl. plg. dalyko esmæ. pr. 1903–1950) 1945 m. ðiuo pavadinimu (The Cold War) iðëjo amerikieèiø þurnalisto ir politinio apþvalgininko V. bûti valdomam. o jûs neðokote. XIX a. 31–32). Posakis kilæs ið indø paproèio garbinti karves (nes jose ásikûnijæs dievas Viðnu). kur tokia vyriausybë sudaroma oficialiai. kurioje pasakojama. hic iacet lepus ‘èia guli kiðkis’. kurio negalima kritikuoti. varþyti laisvës ir pan. ant kurios pritvirtinæs lentelæ su informacija apie ðuns þygdarbá. Ðuniui nugaiðus. Kai jam tai nepavykæ. Õîëîäíàÿ âîéíà) 1. kurios nariai oponuoja savo kolegoms. „Su kuo galëèiau palyginti ðià kartà? Ji panaði á vaikus. Mes giedojome raudas.. Þiûrëdamas á jas. raðytojo Ezopo (A…131 swpoj. 16–17. Eric Arthur Blair. gyvenæs austrø aristokratas ir karo vadas Zigmundas Altenðteigas. Da liegt der Hund begraben) apie kokio reiðkinio ar problemos tikràjà prieþastá. o dabar. rus. balansuojantys ant karinio konflikto ribos. þvejys pasakæs: „Ak jûs.) pasakëèios „Þvejys fleitininkas“. 2. jûs neðokot. gr. pradþioje namas sudegæs. o jos nariams mokama alga. kvaili sutvërimai! Kai jums grojau. Posakis atsiradæs po JAV prezidento 132 . 1947 m. Gali bûti ir perfrazuota ið lot. VI a.. Aesopus. taip pat Lk 7. jûs tai linksmai darote“. þurnalo „The Nation“ antraðtëje „Hitlerio ðaltasis karas“ (Hitler’s Cold War). dëkingasis ðeimininkas pakasæs já ties namo siena. Ðis ezopinis motyvas pasikartoja ir Naujajame Testamente. kurie sëdi prekyvietëje ir ðaukia savo draugams: ‘Mes jums grojome. taèiau gyventojai ir toliau rodæ turistams vietà. Ðtai kur ðuo pakastas (vok. „London Tribune“ iðspausdintoje esë „Tu ir atominë bomba“ (You and the Atomic Bomb). esantiems valdþioje.. Posakis kilæs ið sen. Bleiras) (George Orwell. 1889–1974) knyga. 1946–1989 m. Opozicijai laimëjus rinkimus. Ðventa karvë apie þmogø. e. guerra fria) pirmà kartà pavartojo XIII a. syká pamëginæs grojimu iðvilioti á krantà þuvis. spalio 19 d. itin prieðiðki tarpvalstybiniai santykiai. procesà ir pan. raðydamas apie islamo ir krikðèionybës koegzistavimà Viduramþiø Ispanijoje. Terminà ðaltasis karas (isp. Orvelas (tikroji pavardë – E. mokëjæs groti fleita. þvejys uþmetæs tinklà ir iðtraukæs já pilnà spurdanèiø þuvø. the Shadow Cabinet arba the Shadow Front Bench) parlamento opozicijos sudaryta alternatyvi ar „atsarginë“ vyriausybë (premjeras ir ministrai). buvæ ðeðëliniai ministrai nebûtinai tampa tikraisiais ministrais. uþslëpta jø tarpusavio neapykanta. kai að lioviausi. Ypaè didelë politinë ir ideologinë konfrontacija buvusi tarp TSRS ir JAV – dviejø skirtingos ideologijos supervalstybiø. m. ðaltasis karas ideologiniu pagrindu vyko tarp socialistinio (TSRS ir jos sàjungininkiø) bei kapitalistinio bloko ðaliø. o jûs nerypavote. joms leidþiama gulëti ant kelio vaþiuojamosios dalies ir pan. Spëjama. Terminas atsiradæs Didþiojoje Britanijoje. kad posakis atsiradæs ið vieno vokieèiø miestelio gyventojø atsakymø smalsiems atvykëliams. Esà ten XVI a. Cold war.’“ (Mt 11. Ðviesa tunelio gale atsiradusi viltis baigti koká uþsitæsusá darbà. átempti dviejø þmoniø ar visuomenës grupiø santykiai.

6). taip pat ið 1973 m. Kitame mite Tantalas pavogæs Dzeuso mylimà auksiná ðuná. ant kurio jis sëdëjo. nuo dievø stalo pavogæs nektaro ir ambrozijos ir drásæs visu tuo pavaiðinti savo mirtinguosius draugus. T. paraðytos pagal Lazdynø Pelëdos (Sofija Ivanauskaitë. Sic transit gloria mundi) 1. Dzeuso sûnus. mituose Tantalas. Kenedþio (John Fitzgerald Kennedy. dabar jame ne tamsiau. didelá virðininkà ar posto netekusá garbëtroðkà. pasiekti negali. 1872–1936.: „Mûsø ðûkis – taikus sambûvis su kitomis vyriausybëmis. Ritualas atsiradæs 1402 m. svieto lygintojas“ (1907). G. ðitaip primenant. 1867–1926) surinktus pasakojimus. ið epizodo apie Dovydo prieðininko Absalomo mirtá: „Absalomas netikëtai susidûrë su Dovydo ðalininkais. pavaiðinæs juos savo paties nuþudyto kûdikio mësa. situacijà ir bûtinybæ jà keisti. Gr. o mulas. Landsbergio-Þemkalnio (1852–1916) dramos „Blinda. Tantalo kanèios didþiulës kanèios ppr. 9). kur suðunkama: O quam cito transit gloria mundi! ‘o kaip greitai praeina pasaulio ðlovë!’ (Liber I. Posaká iðpopuliarino ir sovietinis detektyvinis filmas tokiu pat pavadinimu (1974). bet. dël to. Taip bejëgiðkai kabantá Absalomà jo prieðai netrukus nuþudë. kokià menkà reikðmæ turi valdþios postas þemëje ir kad pats popieþius esàs mirtingas þmogus. þodþiai. Dþ. paþástamas ið G. Sipilo miesto valdovas. prezidentas 1961– 1963) spaudos konferencijos 1962 m. ir jo mulas palindo po didþiulio àþuolo ðakø raizginiu. sic transit gloria mundi. Absalomas jojo ant savo mulo. kurioje. Taip praeina pasaulio ðlovë (lot. nas vaisiø ðakas. pavartojæs já praneðime Visos Rusijos Centriniam Vykdomajam Komitetui 1920 m. 2. ~1380–1471) iðleista knyga „Sekimas Kristumi“ (De imitatione Christi. Dar þr. nei kito Dail. B. kad tikslas yra arti. Pikartas (Bernard Picart. Blinda (1846–1877) – þemaièiø plëðikø vadas. Tadas Blinda kovotojas uþ teisingumà ar socialinæ lygybæ. taèiau neámanomas pasiekti. norëdamas patikrinti dievø aiðkiaregystæ.Dþ. Posakio autorius – Tarybø Rusijos (nuo 1922 m. jis nei vieno. sakomi áðventinamajam naujajam 133 Tarp dangaus ir þemës apie neaiðkià ar dviprasmiðkà kieno nors padëtá. Èièerinas (Ãðèãoðèé ×è÷åðèí. Uþ tokius nusikaltimus Tantalas dievø pasmerktas poþemio pasaulyje kæsti badà ir troðkulá: stovëdamas vandenyje ir matydamas virð galvos pil. Taikus sambûvis (rus. ~1418).Tantalo kanèios. Kenedis su þmona Þaklina popieþiui: ceremonijos metu triskart sudeginamas pakulø kuokðtelis ir pasakoma: Pater sancti. sakyèiau. Jo galva ákliuvo á àþuolà. Èièerinas kad ir kokios jos bûtø“.. uþsienio reikalø komisaras 1918–1930). Posakis atëjo ið Senojo Testamento. romantizuotas literatûrinis personaþas. 1673–1733). 1917–1963. 134 . jis pasakæs „Mes dar nematome tunelio pabaigos. jis likosi kaboti tarp dangaus ir þemës. o ko gero ðviesiau nei prieð metus“. 3. – TSRS) uþsienio reikalø komisaras G. apie nuverstà valdovà. Taèiau posaká iðpopuliarino vokieèio vienuolio Tomo Kempieèio (Thomas à Kempis. komentuodamas JAV karà Vietname. sukurto 4 serijø Lietuvos TV filmo. Ìèðíîå ñîñóùåñòâîâàíèå) lojalus sugyvenimas su skirtingø paþiûrø kaimynais ar valstybëmis. nuëjo sau“ (2 Sam 18. Svieto lygintojas.

Perfrazuoti Kristaus þodþiai savo mokiniams. jis esà pasakæs ásiverþusiam jo þudyti romënø kariui.) posakis silent enim leges inter arma ‘juk tyli ástatymai tarp ginklø’ (Pro Milone. Ìåæäó ìîëîòîì è íàêîâàëüíåé. biniais árenginiais ir maðinomis buvo pridaryta daug nuostoliø miestà ðturmavusiai Romos kariuomenei. Tik neliesk mano apskritimø! (lot.t o j e . angl. The end justifies the means) sakoma. Tebûnie iðklausyta ir antroji pusë (lot. 287–212 pr. 1829–1911). Posakio autorius – vokieèiø raðytojas F. kurio sukonstruotais gyny. Augustinas (Aurelius Augustinus. kai pavojus gresia ið abiejø pusiø. paraðæs tokio pat pavadinimo romanà (1869). gr. 354–430). Sen. Perfrazuotas Cicerono (Marcus Tulius Cicero. plg. Uþëmæ Archimedo gimtuosius Sirakûzus. vengdami vienos bëdos.). apeliuodamas á tai. Noli tangere circulos meos!) sakoma. nes ðiuos prieðmirtinius þodþius. ir jis persikeltø. turëdamas galvoje savo brëþinius ir skaièiavimus. m.sen. kai pavojus gresia ið abiejø pusiø. Dulce nomen libertatis) apie þmogaus polinká visur siekti sau laisvës. netekæs dël to ðeðiø bendraþygiø.) savo mokslo darbus branginæs labiau uþ gyvybæ. m. Gr. jà áveikæs ir gráþtantis ið Trojos karo Odisëjas. Dar þr. Jums nebûtø nieko negalimo“ (Mt 17. pasitikëjimas savimi padeda áveikti kliûtis. jûrø nimfø padedami. Graikijos monelininkà.Archimedo atvaizdas sia ieðkojo. 106–43 pr. e.Tarp ginklø mûzos tyli (lot. o Charibdë átraukianti laivus á sûkurá. jûrininkai vis vien patekdavæ á kità. ðeðiagalvë Scilë ryjanti pro ðalá plaukianèius jûreivius. Il fine giustifica a mezzi. IV. filosofas ir oratorius Ciceronas (Marcus Tullius Cicero. Ðià vietà. romënai pirmiau. e. 163). jûs tartumëte ðitam kalnui: ‘Persikelk ið èia á tenai’. Inter arma silent musae) karo metu menas ir kûryba niekam nerûpi. Tas saldus þodis – laisvë (lot. Tikslas pateisina priemones (it. m. Tarp Scilës ir Charibdës. matematikas ir iðradëjas Archimedas (’Arcim»dhj. e. nesëkmingai bandþiusiems iðgydyti vaikà nuo somnabulizmo: „Ið tiesø sakau jums: jei turëtumëte tikëjimà kaip garstyèios grûdelá. Dar þr. norint pateisinti 136 . Tikëjimas kalnus verèia tikëjimas savo teisumu. kai kas nors kësinasi á asmens kûrinius ar vertybes. Ðpilhagenas (Friedrich von Spielhagen. tiesa. kad ðias vertybes gubernatorius yra pamynæs (In Verrem II 5. sëkmingai perplaukæ argonautai. Posakio autorius – romënø politikas. 11). jis suðukæs: O nomen dulce libertatis! o ius eximium nostrae civitatis! (‘o saldus þodi – laisve! o aukðèiausioji mûsø valstybës teise!’). mituose Scilë (kitur – Skila) ir Charibdë – dvi praþûtingos pabaisos Mesinos sàsiauryje tarp Sicilijos ir Apeninø. Audiatur et altera pars) pagrindinis reikalavimas sprendþiant bet koká ginèà ar bylà. 20). Á lietuviø kalbà posakis atëjæs ið romano rusiðko vertimo. Posakio autorius – Ðv. Tarp kûjo ir priekalo. 135 Lietuvoje posaká iðpopuliarino reþisieriaus Vytauto Þalakevièiaus (1930–1996) filmas tokiu pavadinimu (1972). Tarp kûjo ir priekalo (vok. Piktindamasis Sicilijos gubernatoriaus savivaliavimu ir vieno Romos pilieèio sumuðimu. kuriuo jis aiðkina ástatymø nepaisymà karo metu. kaip nuþudyti moks. Hammer und Amboß ‘kûjis ir priekalas’) apie situacijà. Tarp Scilës ir Charibdës apie situacijà. kad bûtø galima neðaliðkai vertinti. 106–43 pr. Archimedes.

sendo spesso neces. XVIII. Helijas. m. Taip pat: e nelle azioni di tutti li uomini. Temidë. tarp jø ir Okeanas. kadangi. Knygoje „Valdovas“ (Il Principe. 88). iðspausdinta 1532) jis raðo: /. Prometëjas. laikantis dangaus skliautà.. non può osservare Dail. 1589–1669). 1980. 2.’) (Machiavelli. contro alla umanità. per mantenere lo stato. Panaðià reikðmæ turi posakis titaniðkas darbas. nehumaniðkas ar brutalias priemones.) ir Vergilijaus (Publius Vergilius Maro. Deðimt dienø trukusià kovà laimëjæs Dzeusas su savo ðalininkais. Trojos arklys 1. muzikas ir raðytojas N. Titanø vaikai buvo Atlantas. klastinga ar praþûtá neðanti dovana. 19). jeigu já iðduosiu jums?“ Tie pasiûlë trisdeðimt sidabriniø“ (Mt 26. si guarda al fine. e. Pasak Naujojo Testamento. poþemio karalystëje. Minties (bet ne posakio) autoriumi laikomas italø politikos filosofas. pr.’). Kronas. 2009. contro alla carità. nes jø á teismà nepaðauksi./ Makiavelio portretas (fragm. Yra nuomonë. Eskobaras (Antonio Escobar y Mendoza. mitologijoje titanai ir titanidës buvo Gajos (Þemës) ir Urano (Dangaus) vaikai. e. Judo sidabriniai (graðiai).). negali vadovautis visu tuo. istorikas. Nepadëjo 138 . e da ciascuno laudati (‘apie þmoniø darbus. ir erelio draskomas Prometëjas. Vëliau ið titanø Krono ir Rëjos (brolio ir sesers) gimæ kiti graikø dievai. vardu Judas Iskarijotas. e massime de’ principi. pradëjæs kovà su titanais dël valdþios þemëje. þmoniðkumo ir religijos. operare contro alla fede. nuëjo pas aukðtuosius kunigus ir tarë: „Kà man duosite. Homerus. Kovoje nedalyvavo Okeanas ir jo seserys titanidës. nepaisyti artimo meilës. dþiûgaudami ásitempë arklá á miestà ir ëmë ðvæsti laimingà karo baigtá. uno principe nuovo. Dabartinë formuluotë atsiradusi vëliau. contro alla religione (‘valdovas.). Epimetëjas. Nugalëtieji titanai buvo ákalinti Tartare. Trisdeðimt sidabriniø iðdaviko honoraras. S. sono tenuti buoni. 14–15). sitato. á kurià uþdarë keletà savo kariø. ypaè naujas valdovas. 137 Titaniðkos pastangos didelës. Trojënai. vertimas ið: Machiavelli. Pasak Homero (“Omhroj. prirakintas prie uolos. 1650) (Âåëèêîâè÷. jog graikai pasitraukë ir paliko jiems dovanø mediná arklá. graikai sugalvojo ásigauti á miestà klasta: sumeistravo didþiulæ medinæ arklio formos talpà.nelegalias. ypaè apie valdovø. dël ko þmonës yra laikomi gerais. ji galëjusi bûti sukurta Makiavelio sekëjø. siekiant kilnaus ar visuomenei svarbaus tikslo. sprendþiama pagal jø rezultatus. Makiavelis (Niccolò di Bernardo dei Machiavelli. Tegu tik valdovas laimi ir iðsaugo savo rankose valstybæ – ir kiekvienas visas jo priemones laikys garbingomis ir vertomis pagyrimo. niekaip negalëdami áveikti Trojos. Rëja. Eos ir kt. m. klasta. kad posakio autorius esàs ispanas katalikø teologas jëzuitas A. Dzeuso nubausti broliai titanai Atlantas. pr. tarp jø ir Dzeusas.). 1469–1527). kuriø bûta 12. 8 a. materialus atlygis uþ iðdavystæ. Pieðinys Lakonijos taurëje (VI a. neva pavartojæs já savo veikale „Teologinës moralës knyga“ (Liber Theologiae Moralis.1 5 3 6 – 1 6 0 3 ) .. o patys suvaidino iðvykimà namo. 70–19 pr. dove non è iudizio da reclamare. 5. daþnai esti priverstas sulauþyti savo þodá. Facci dunque uno principe di vincere e mantenere lo stato: e’ mezzi saranno sempre iudicati onorevoli. Gr. Dar þr. norëdamas iðsaugoti valstybæ. pamanæ. daug jëgø reikalaujanèios pastangos kokiam nors tikslui pasiekti. m. 6. Judas uþ 30 sidabriniø iðdavæs Kristø: „Tuomet vienas ið Dvylikos. IP. e. di Titas tutte quelle cose per le quali li uomini ( Santi di Tito. paraðyta 1513.

30. Uþburtas ratas (lot. Aristoteles.).). filosofas Aristotelis (’Aristotšlhj. Aristotelis Uþdraustas (Uþgintas) vaisius kas nors labai viliojanèio. 384–322 pr. Uþ draudimo sulauþymà pirmoji þmoniø pora buvusi iðvaryta ið rojaus (Pr 2. Tuðtybës mugë (angl. ko negydo geleþis. Graikijos paðto þenklas su Tro271–289. gr. 85. Banjanas (John Bunyan. dovanas neðanèiø. tekstu susijusi patarlë Bijok danajø. pilotuojamas V. Banjanas iðleidæs satyriná romanà tokiu pavadinimu (Vanity Fair: A Novel without a Hero. 41. e. Hipokratas turëjo galvoje operavimà ir þaizdos ar pûlinio prideginimà. 1678). pvz. 492–495. kurios bûdingos þmogui. ~460 – ~370 pr. tiek pati situacija leido þiniasklaidai ðmaikðtauti Trojos arklio tema. kai gráþtama prie pradiniø sàlygø. kai teiginys árodinëjamas tuo. 29. IV. bet draudþiamo. gr. 17. Ugnimi ir kalaviju (lot. já ypaè mëgæs istorikas Livijus (Titus Livius. Ásiverþæ graikai nusiaubë Trojà.). e. e. Sulaukæ nakties. II.jos arklio vaizdu ant laidojiida. kurá skinti ir ragauti pirmiesiems bibliniams þmonëms – Adomui ir Ievai – Dievas buvo uþdraudæs. dar plg.–17): omnia ferro ignique vastata ‘viskas geleþimi ir ugnimi nusiaubta’ (Ab urbe condita. Su ðiuo kon. m.mo pito (VII a.): ferrum flammamque metuemus ‘geleþies ir liepsnos bijokimës’ (Pro Murena. 12. Lietuvoje suduþo pasiklydæs Rusijos naikintuvas SU-27. Trojanovo (lakûnas iðsigelbëjo).: þmogui bûdingos ydos yra tos. Viduramþiais ir vëliau tai buvo mëgstamas krikðèionybës platintojø posakis. e. gydo ugnis’). m. 97). Ferro ignique / flammamque ‘geleþimi ir ugnimi / liepsna’) smurtu. o Adomà tai padaryti prikalbinusi Ieva. Circulus vitiosus ‘ydingas ratas’) sudëtingos aplinkybës ar situacija be iðeities. prestiþo vaikymasis. Bene pirmasis ðá posaká pavartojæs romënø raðytojas. ferrum sanat. Pro Flacco. VIII. Logikoje taip vadinama klaida. Vëliau posaká iðpopuliarino anglø raðytojas V. m. gydytojo Hipokrato (`Ippokr£thj. Ene. Pr 3). XXX. 1811–1863). e. 140 . Dþ. quod ferrum non sanat. Liber VII. Tekerëjus (William Makepeace Thackeray. 59 pr. Ievà paragauti ðio vaisiaus sugundæs þaltys.) posakio Quod medicamentia non sanat. m. Senajame Testamente juo vadinamas Rojaus sodo Paþinimo medþio vaisius. Bûta ir kurioziniø sutapimø. dar plg. 106–43 pr. 2005 m. þudant ir deginant. pr. kurios prioritetai yra karjeros siekimas. 6 ir kt. pavartojæs já alegoriniame kûrinyje „Piligrimo kelionë“ (The Pilgrim’s Progress from This World to That Which Is to Come.në þynio Laokoonto perspëjimas nepasiduoti graikø klastai. ignis sanat (‘ko negydo vaistai. Posaká kartojo ir kiti romënø autoriai. (Odisëja. arklio viduje buvæ graikai iðlindo lauk ir atvërë Trojos vartus uþ jø jau laukusiems draugams. Ið ðios sàvokos kilo kompiuterininkø þargono terminas trojanas ‘kompiuterinis virusas’. XXIII. Galëjæs kilti 139 ið perfrazuoto sen. kuriame ironiðkai vaizduojama to meto Anglijos visuomenë. 1848). gydo geleþis. Tiek lakûno pavardës fonetika. I. Posakio autorius – anglø raðytojas Dþ. X. kà reikia árodyti. oratorius ir valstybës veikëjas Ciceronas (Marcus Tulius Cicero. m. Pirmasis uþburto rato savokà logikoje apibrëþæs sen. 1628–1688). snobizmas. Vanity Fair) apie visuomenæ. 13–267).

Imperium in Imperio) 1. galëjo istorikai ir biografai. autokratiðkà vadovà. o treèiam – vienà. H. savarankiðka organizacija. Pavadinimas kilæs ið palyginimo su vaivorykðtës spektru. taèiau valstybë liks visada’). kuriuos parlamentas palaikæs. savarankiðkas geografinis ar politinis darinys kurios nors ðalies teritorijoje (pvz. Snou Valstybë – tai að! (pranc. ponai.Uþkasti talentà neatskleisti ar neiðnaudoti savo gabumø. L’État. Liudvikas XIV pasakæs taip: Je m’en vais. valstybës ar kolektyvo interesus tapatinantá su savaisiais. valdë 1643–1715). mais l’État demeurera toujours (‘að iðeinu. 12–27) Vaivorykðtinë vyriausybë (angl. 1668 m. c’est moi) sakoma apie diktatoriðkà. geguþë) posakio Valstybë – tai að autore laiko Anglijos karalienæ Elþbietà I (Elizabeth. jau gulëdamas mirties patale. aukodama tam moralines I. nos. Valdþios koridoriai (angl. Prancûzijoje. pagrindiná dëmesá skirianti materialinei gerovei. Ilièius È. jog stabilià vyriausybæ formuoja 4-5 partijos. Prancûziðkai leistas britø þurnalas Revue Britannique (1851 m. kad Liudvikas XIV bûtø taip Dail. daugiausia uþdirbusiam (Mt 25. kitam – tris.. 14–28. 1638–1715. tas „karaliumi saule“ (pranc. Rigo (Hyasakæs. Lk 19. 1905–1980). pavadinæs taip savo romanà (1963). valdë 1558–1603). ppr. Ið Kristaus palyginimo apie tris tarnus. apibûdinant hugenotø (protestantø) kontroliuojamas þemes. Le Roi Soleil). Apie valstybæ. Ðiuos þodþius karaliui pripaiðyti cinthe Rigaud. Po to karalius iðtaræs garsiàjà frazæ: „Jûs manëte. kur nuo pat nepriklausomybës pradþios (1918) në viena partija nelaimi absoliuèios daugumos. kad valstybë – tai jûs. Tipiðkas pavyzdys yra Suomija. atëmë ið jo talentà ir atidavë pirmajam. kuriems iðkeliaudamas ðeimininkas palikæs saugoti turtà ir davæs pinigø pagal jø gabumus: vienam penkis talentus (toks svorio matas ir piniginis vienetas). kuriose priimami svarbûs politiniai spendimai. Pirmieji du gautuosius pinigus paleido á apyvartà ir gavo pelnà. Snou (Charles Percy Snow. fizikas ir valstybës veikëjas È. laikomas Prancûzijos karalius Liudvikas XIV (Louis XIV. pabrëþdami Liudviko XIV absoliutizmà. turinti savo infrastruktûrà ir nepaklûstanti ðalies ástatymams. The rainbow government) koalicinë keleto. Gráþæs ðeimininkas iðvadino treèiàjá tinginiu ir netikëliu. Vartotojiðka visuomenë (angl. 2. jis esà atëjæs á parlamento posëdá ir iðplëðæs ið protokolø knygos lapus. Terminas atsirado XVI a. o kartais net keliolikos skirtingø partijø vyriausybë. 1659 –1743). The Corridors of Power) apie uþdaras.tretas (fragm. Consumer society) visuomenë be dvasiniø prioritetø. todël ten tapusi norma. Posakio autorius – anglø raðytojas. visuomenës kontrolei ir þiniasklaidai neprieinamas valdþios sferas. 1533–1603. neturinti kurios nors partijos absoliuèios daugumos. o treèiasis talentà uþkasæs. susijusius su 1648 m. Klydote! Valstybë – tai að!“ Taèiau ðio Liudviko XIV porposëdþio protokole nëra në uþuomi. Posakio autoriumi ppr. Vatikanas Romos mieste). dvariðkiø pramin141 142 . neramumais. Valstybë valstybëje (lot.). politikà.

295). uþ kurios jie klusniai leidþiasi vedþiojami. plg. Perfrazuotas romënø politiko Katono Vyresniojo (Marcus Porcius Cato Censorius. ir padarë. VI a. 143 Katonas Vyresnysis . Ruzveltas (Theodore Roosevelt. Paskalis ðá teiginá (èia mano vieta po saule) interpretuoja kaip pradiná pasaulio uzurpacijos motyvà. Liber II. pavartojæs já nebaigtame veikale „Mintys“ (Pensées. 1859– 1941. spes una hominem nec morte relinquit (‘iðlaikyk viltá. 1925). tik viltis nepalieka þmogaus net mirðtanèio’) (Disticha Catonis. Ilièius (Ivan Illich.B. Íàäåæäà óìèðàåò ïîñëåäíåé) þmogus viliasi dël ko nors iki paskutinës savo gyvenimo akimirkos. sukurtas pagal T.. 1844– 1900). e. ðia fraze Vokietijos kaizeris ir Prûsijos karalius Vilhelmas II (Prinz Friedrich Wilhelm Viktor Albert von Preußen. V.vertybes. nekliudomai patekæs á aptvarà. Nyèë (Friedrich Wilhelm Nietzsche. Posakio autorius – vokieèiø filosofas F. 1871–1945) romanà „Amerikoniðkoji tragedija“ (An American Tragedy. rus. valdë 1888–1918) teisino savo ko. tamsoje palaikytas avimi. 1623–1662). kà jis. 1951). Vilkas avies kailiu uþsimaskavæs. Paskalis (Blaise Pascal. karinës jëgos vartojimas tarpvalstybiniuose santykiuose. pavartojæs já knygoje „Linksmos nuotaikos priemonës“ (Tools of Conviviality. 144 F. geradariu apsimetæs piktadarys. Hope dies last. Tiesa. paleidæs ðià sparnuotà frazæ 1901 m. 234–149 pr. pr. kalbëdamas apie bûtinybæ ið esmës suaktyvinti JAV vaid. Nyèë Vëzdo politika ðiurkðèios. 15). Posakis kilæs ið gyvulininkystës praktikos: sunkiai tramdomiems gyvuliams á nosá áveriama grandis. kaip vilkas. Dreizerio (Theodore Herman Albert Dreiser. 1901–1909).) posakis: Spem retine.) pasakëèios. pavartojæs já savo nebaigtame darbe „Valia vieðpatauti“ (Wille zur Macht. nepildant duotø paþadø ar ásipareigojimø. álindæs á avies kailá. Ðià ezopinæ alegorijà vartojæs ir Kristus savo pamoksluose. Umwertung alter Werte) esminis savo paþiûrø. Ruzveltas mená pasaulio politikoje. Posakio autorius – prancûzø fizikas. Vedþioti uþ nosies meluoti. pirmoji dalis paskelbta 1895). 1973). kurio autorius – karingasis JAV prezidentas T. 1901 m. Vieta po saule teisë gyventi ten. buvæs piemens papjautas. m. beje. 25). Posakis atëjæs ið Ezopo (A…swpoj. 1926–2002). o viduje yra plëðrûs vilkai “ (Mt 7. Posakio autorius – austrø filosofas I. 1858–1919. kurie ateina pas jus aviø kailyje. e. ppr. prez. Paskalis lonijinæ ir ekspansinæ politikà. bet uþdarytas nebegalëjæs iðtrûkti lauk ir naktá. kur ásivaizduoja kalbantysis. Viltis mirðta paskutinë (angl. „Sergëkitës netikrø pranaðø.T. kurioje pasakojama. Vertybiø perkainojimas (vok. Terminas kilo ið perfrazuoto posakio „Speak softly and carry a big stick“ (‘kalbëk ðvelniai ir neðiokis vëzdà’). Vëliau posaká iðpopuliarino amerikieèiø to paties pavadinimo filmas (A Place in the Sun. nuostatø perþiûrëjimas ir keitimas. Aesopus. matematikas ir religijos filosofas B. m.

kuri ðá principà papildë prieraðu: „. Tezës autorius – anglø filosofas T.bet kai kurie gyvuliai yra lygesni uþ kitus“. 1–3). angl. 1945). Bellum omnium contra omnes. de Golis sioms dalims. Laikas gimti ir laikas mirti. Dþ. Melonë (Altobello Melone. vokieèiø kariniame þurnale Deutsche Wehr. 1903–1950) antiutopinio romano „Gyvuliø ûkis“ (Animal Farm. de Golis (Charles de Gaulle. Dail. kai neveikia tvarkà palaikanèios institucijos ar jø apskritai nëra.Visi yra lygûs..). 1890– 1970). angl. and such a war as is of every man against every man) (XIII). Savo knygoje Vers l’Armée de Métier (1934) jis siûlë galutinai atsisakyti ilgalaikio pozicinio karo ir pirmenybæ teikti judrioms motorizuotoÐ. Taèiau paèios tokio karo strategijos autoriumi laikomas prancûzø pulkininkas Ð. kol nëra susikûrusi valstybë. Dail. Montenis (Michel Eyquem de Montaigne. Eric Arthur Blair. angl. Aut Caesar. mëginta jà taikyti ir kare su TSRS (1941). 1651) jis teigia. Viskam savo laikas sakoma. iðsivadavæ ið þmogaus priespaudos.). kas pasodinta. M. ~1617–1694). dangstomos demagogiðkais tvirtinimais apie visø lygybæ. vyksta visø karas su visais (during the time men live without a common power to keep them all in awe. ~1490–prieð 1543). priskiriami karaliui Saliamonui: „Viskam yra metas. Posakis ið anglø raðytojo Dþ. Blitzkrieg. laikas sodinti ir laikas rauti. bet kai kurie yra lygesni uþ kitus ironiðkas apibûdinimas faktinës nelygybës.. Þaibiðko karo strategija hitlerininkø buvo panaudota kare su Lenkija (1939) ir Prancûzija (1940). 1588–1679). T. Posakio autorius – italø kardinolas. È. laikas griauti ir laikas statyti /…/ “ (Koh 3. 1475–1507). Lightning war) staigus ir trumpalaikis pergalingas karas. nustatoma socialinës apklausos bûdu. kuriame gyvuliai. Raitas (John Michael Wright. Laikas þudyti ir laikas gydyti. ir kiekvienam reikalui tinkamas laikas po dangumi. kas turi ávykti savaime. Terminas pirmà kartà pasirodë 1935 m. 146 . Viskas arba nieko (lot. aut nihil ‘arba Cezaris. Visuomenës nuomonë (pranc. Bordþa (Cesare Borgia. Hobsas (Thomas Hobbes. Hobso portretas (fragm. they are in that condition which is called war. jog. Bleiras) (George Orwell. A. chaosas. Knygoje „Leviatanas“ (Le145 Þaibiðkas karas (vok. War of all against all) nevaldoma krizinë situacija. 1533–1592). L’opinion publique. Orvelo (tikroji pavardë – E. Þodþiai ið Senojo Testamento. sukûrë respublikà pagal principà „Visi gyvuliai yra lygûs“. Montenis Visø karas su visais (lot. Taèiau netrukus respublikos valdþià uzurpavo kiaulë vardu Napoleonas. patariant neskubëti. Posakio autorius – prancûzø raðytojas eseistas M. palaukti to. Public opinion) daugumos nuomonë kokiu nors klausimu. vëliau generolas bei valstybës veikëjas È. Bordþos portretas (fragm. arba nieko’) apie maksimalistinius tikslus ar reikalavimus. viathan.

148 . o ne þmogus. Socrates. Þmogus futliare (rus. 1651). e. m. Posakio autorius – anglø sociologas B. Plutarchus. 1921). ~250–184 pr. Komedijoje „Asilai“ herojus nepatiki svetimam pinigø. 2. Human factor) individo átaka kokiam nors techniniam. 1860– 1904). Èechovas su þmona Olga tojo ir pats A. filosofas ir istorikas Plutarchas (PloÚtarcoj. skersvëjø ir pan. non homo. kurioje jis ðá posaká pavartojo. pavartojæs já knygoje „Þmogiðkasis faktorius versle“ (The Human Factor in Business. kurio herojus Belikovas bijo naujoviø. jei neþino. quom qualis sit non novit). jog þmogui reikia ne tik materialiniø gërybiø.). Posakis ið Kristaus atkirèio já gundanèiam ðëtonui. Þmogus gyvas ne vien duona sakoma. 4. ~470–399 pr. jei jis esàs Dievo sûnus. 1871–1954). ~46–120). gr. valdymo ir pan. nekomunikabilø asmená. nes kiekviena nauja informacija iðkelia naujø klausimø.). gr. bet ir dvasinio peno. kai ðis pasiûlæs Kristui paversti akmenis duona. kuris iðeina ið Dievo lûpø“ (Mt 4. neaprobuotø vyresnybës. kad nieko neþinau (lot. Scio nihil scio arba Scio me nihil scire) didëjant paþinimui. Homo homini lupus est) visi þmonës ið prigimties yra blogi vienas kitam. Dabartine reikðme posakis iðpopuliarëjo nuo XVII a. kai anglø filosofas T. paraðæs tokiu pavadinimu apsakymà (1898). Mëgstamas jo posakis – „kad tik kas nors neatsitiktø“.Þinau. apie konservatyvø. Èechovas. pleèiasi ir neþinojimo ratas. 147 Þmogus þmogui – vilkas (lot. filosofui Sokratui (Swkr£thj. Lk 4. Þuvis genda nuo galvos (lot. apie uþdarà. Sybomas Rauntris (Benjamin Seebohm Rowntree. paaiðkindamas. jog „þmogus þmogui yra vilkas.. jog iki susikuriant valstybës institucijai. procesui. Þmogiðkasis faktorius (angl. 1588–1679) iðleido knygà „Leviatanas“ (Leviathan. Posakio autorius – romënø raðytojas Plautas (Titus Maccius Plautus. visuomenës ar ðalies krizë prasideda nuo vadovybës. 4). Posaká þmogus futliare atitinkama reikðme vëliau varA. bet ir kiekvienu þodþiu. Þodþiai priskiriami sen. e. bijo galimo lietaus. komentuodamas savo tezæ. perdëtai atsargø. m. koks jis yra“ (lupus est homo homini. vyksta visø karas su visais (þr. Piscis primum a capite foetet ‘þuvis ima dvokti nuo galvos’) kolektyvo. Kristus atsakæs: „Paraðyta: Þmogus gyvas ne vien duona. Èechovas (Àíòîí ×åõîâ. nemëgstantá naujoviø asmená. kai norima pabrëþti. ×åëîâåê â ôóòëÿðå) 1. Posakio autorius – sen. Hobsas (Thomas Hobbes. Posakio autorius – rusø raðytojas A.).

60. taip pat mitiniø bûtybiø vardai bei pseudonimai Aaronas 26. 49. 24. 92. 77 Jakobis G. 39. 95. 76. 127 Bleiras E. 17. 138 Horacijus 31. 123 Benksas T. 25. 90 Ieva 18. 40 Huloetas R. 115 Halsas 89 Hamas 39. 98. 120 Daplesis J. 72 Antonijus 92 Apijus 76. 133 Bogartas Dþ. 86 Fortûna 31. 58. 109. 84 Alkmenë 106 Alkuinas 75. 114 Henrikas Burgundietis 128 Henrikas Latvis 87 Hera 95. 34 Biuchmanas G. 131 Hobsas T. 48 de Golis Ð. 146. 97 Jobas 34. 32 Ilièius I. 25 Davidas Þ. 61. 84. 140 Afroditë 95. 96. 104 Cerberis 38 Cezaris J. 57. 45. 107. 46 Abraomas 107 Absalomas 134 Achilas 17. 36. 85 Altenðteigas Z. 99 Gimbutienë M. 140 Artemidë 58. 146 Gordijus 56 Grigalius I 93 Grigalius VII 25 Hagedornas F. 80 Dostojevskis F. 22. 140 Èaplinas È. 93 Goldonis K. 105 Eginkas I. 138 Dþarvis Dþ. 125. 37 Butkus A. 74. 34. 51. Jeits A. 79. 108 Archimedas 136 Arëjas 124 Aristofanas 106 Aristotelis 61. 137 Eslinas M. S. 53 Èièerinas G. 100 Franckë B. 143 Imbertas B. 44 Ilièevskis A. 100. 106 Heraklis 28. 106 Heraklitas 59 Herkulis 108 Hermanas Luoðys 25 Hermis 95 Herostratas 58 Herstas V. 148 Homeras 58. 51. 45. 123. 74 Dekartas R. 42. 111. 47. 35 Belðacaras 32 Belðazaras 32 Benensonas P. 130 149 150 . 59 Diupleris 71 Dizraelis B. 95. 124 Jeits S. 96 Agamemnonas 57 Agesandras 35 Ahasveras 21 Ajolas 124 Akteonas 65 Albertas 87 Aleksandras II 43 Aleksandras Makedonietis 56. 83. 133 Dafnis 103 Damoklas 41. 115 Hugo V. 38. 82 Gaja 138 Gebelsas J. 69 Danielius 33 Dantonas Þ. 66 Bergsonas H. 134. 32 Ivanauskaitë S. 30 Èechovas A. 133 Izaijas 27 Izaokas 107 Jafetas 40 Jagemanas F. 121 Fièinas M. 17 fon Bergmanas J. 145 Brazdþionis B. 27 Bertelemis Þ. 82 Darvinas È. 62 Dolgorukis J. 30. 101. 86. 127. 21 Brutas 62. 62. 75. 112 Fonvizinas D. 142. 118. 44. 138 Jupiteris 73 Justinas 96 Juvenalis 48. 67 Dovydas 134 Draizas 65 Drakonas 46. 51 Bordþa È. 77 Apolonas 21. 101 Farnakas 26 Fedras 49. 145.ASMENVARDÞIØ RODYKLË Istoriniø ir mitologiniø asmenø. 28. 45 Jokûbas 107 Jonas 24. 135. 52. 25. 145 Chamas 39. 127. 40 Hamurabis 19. 40 Hefaistas 58. 31. 80 Frankas F. 107 Franklinas B. 96 Elþbieta I 142 Enëjas 108 Enijus 47 Epimenëjas 103. 91 Elena 60. 119 Bisonas L. 60. 60. 53 Geringas H. 138 Eos 138 Erenburgas I. 70 Gladstounas V. 50 Huliganas P. 124 Bankeris E. 100. 80 Daukða M. 144 Farina J. 17 Euridikë 38 Euriklëja 127 Euristëjas 38 Europa 73 Ezopas 47. 40 Charibdë 135 Chilonas 23 Chruðèiovas N. 107. 60 Dionizas I Senasis 41 Diuma A. 114. 48 fon Bismarkas O. 69 Bokaèas Dþ. 140 Ilfas I. 104. 119 Jeronimas 46 Jëzus 45. 57 Alfonsas VI 128 Algarotis F. 101 Ibsenas H. 126 Hipokratas 140 Hitleris A. 96 Atlantas 138 Atropa 100 Augëjas 28 Augustinas 49. 25. 37. 70. 17 Joðijas 24 Judas 67. 92. 124 Bejerotas 128 Beketas S. 131. 38. 121. 103 Helijas 138 Hemingvëjus E. 112 Baltazaras 32. 34. 110. 33 Baltramiejus 33 de Balzakas O. 87 Jarvis Dþ. 47 Hanibalas 39 Hanteris R. 124 Jekaterina II 98 Jelcinas B. 52. 73. 145 Blinda T. 116. 89 Diogenas Laercijus 23 Diogenas Sinopietis 59. 82. 79. 71. 132 Amaltëja 70 Amûras 31 Andersenas H. 117 Bomarðë P. 104. 60. 77. 136 Baèenenas Dþ. 130 Banjanas Dþ. 45. 103. 47 Dreizeris T. 59. 124. 54 Hesiodas 29. 26. K. 124 Hantingtonas S. 65. 123 Buridanas Þ. 106. 61. 95. 147 Èerèilis V. 131. M. 96 Jonas Auksaburnis 29 Jonas Krikðtytojas 45 Jonesku E. 96. 61. 44. 65 Artûras 24 Atanodoras 35 Askanijas Julas 108 Atëjus Kapitas 39 Atënë 35. 116. 114. 115 Jahvë 19. 114 Gogolis N. 94. 56. 119. 27 Ciceronas 19. 27 Erazmas Roterdamietis 81 Eridë 95 Eschilas 49 Eskobaras A. 37 Dzeusas 56. 18 Adamsas (Dþeimsas) 20 Adamsas (Dþonas) 33 Adomas 18. 144 Drûðautas M. 130. 29. 139 Bankeris È. 50. 103 fon Hindenburgas P. 63. 57. 30. 73. 89 Husas J.

51 Rubensas P. 147 Krylovas I. 76. 42. 84. 111 Tekerëjus V. 110 de Ðatobrijanas F. 104 Tesëjas 115. 93 Montenis M. 88 Megara 108 Melonë A. 113 Puliceris Dþ. 141 Snouden E. 134 Pilyponis J. 73. 95 Perevoðèikovas D. 97. 86 Linèas (Dþeimsas) 86 Linèas (Dþonas) 86 Linèas V. 73. 29 Ruzveltas T. 130. 108 Moleris F. 45. 61 Medison D. 104. 72. 112 Plautas 148 Plinijus Vyresnysis 19. 76 Tomas 96 Tomas Kempietis 134 Trojanovas V. 112 Medisonas Dþ. 34 Tvenas M. 105 Ðemas 40 Ðmitas H. 49. 112 Leninas V.109 Riok M. 128. 18 Saliamonas 122. 70. 144 Paulius 49. 137 Tiutèevas F. 92. 113 Nekojas 24 Nepotas 92 Nerdlindþeris È. 55. 54 Puðkinas A. 67. 116 Tetidë 17. 102. 117 Ra 70 Rablë F. 80 Tacitas 35 Tamara 34 Tamoðius 96 Tanatas 124 Tantalas 134 Teèer M. M. 61. 68. 52 Kantas I. 78 Rigo H. 145 Salustijus 77. 38 Plutarchas 26. 68 Trumenas H. 119 Kranachas Jaunesnysis L. 102. 91. 36. 112 Nikolajus II 43 Nyèë F. 50. 41 Karavadþis 96 Karlas 66 Karolis Didysis 85 Kasandra 57 Kasijus Dio 39 Katonas Vyresnysis 144 Kenedis Dþ. 111 Medlhameris F. 30. 27 Pranas Juozapas I 66 Prokrustas 115. 87 Riðeljë 110 Robespjeras M. 138. 90 Martinesas Ch. 55. 84 Lipmanas V. 123. 145 Menelajas 60. 94. 60 Ricas C. 59 Saturnas 120 Saulius 117 Scilë 135 Scipionas Afrikietis 39 Selfridþas H. 80 Lein H. 94 Sizifas 124. 92 Petras 26. 115 Petras I 81 Petronijus 113 Petrovas E. 94 Snou È. 105 Kupidonas 31 Kvintilianas 119 de La Turas M. 99 de Ribera Ch. 81. 116 Longis A. 118 Rosinis Dþ. 87. 27. 126 Vaildas O. 94 de Sartinas G. 40 Rumiancevas P. 138 de Kubertenas P. 141. 22 151 152 . 78 Seneka Jaunasis 50. 95 Tiberijus 39 Tichë 70 Ticianas 51 Titas 110 di Titas S. 85. 74. 75. 31. 53 Sokratas 107. 76 Rybakovas A. 81 Mola E. 147 Solonas 95 Stalinas J. 57 Kristijonas VIII 28 Kristus 20. 98. 145 Ovidijus 60 Pakuvijus M. 37. 111. 118 Makiavelis N. 99 Svetonijus Trankvilas 26. 100 Kolis H. 48 Lukas 27 Lukianas 106 Lukrecijus Karas 31 Mahometas 123 Makartis Dþ. 105 Ðekspyras V. 111 Ðamaðas 19 de Ðampanas F. 55. 146 Rauntris S. 43. 143 Nojus 39. 71. 24. 104 Lesaþas A. 133 Laokoontas 35. Þ. 21 Pilotas 101 Pyras 112 Platonas 89. 87 Kuperis Dþ. 73. 42. 94. 51 Stivensonas R. 50. 138 Propercijus 125 Prudonas P. 96. 45. 116 Prometëjas 103. 133 Kimirsenas 25 Klitemnestra 57 Klotë 56. 62 Ulpianas 76 Uranas 138 Vagneris R. 64. 96 Parmenidas 64 Paskalis B. 82 Pandora 103 Paris 17. 99 Ruso Þ. M. 28 Morkus 27 Moudis R. 125 Puason Þ. 88 Marlou K. 87. 44 Pikartas B. 142 Rylejevas K. 136. 95. 99 Ðpilhagenas F. 129 Livijus T. 67 Liuteris M. 131 Liudvikas XI 125 Liudvikas XIII 110 Liudvikas XIV 141. 40 Numa Pompilijus 32 Odisëjas 135 Orfëjas 38 Orvelas Dþ. 44. 77. B. 121 Tolstojus L. 147 Rëja 70. 128 Krasas L. 100.Kamenevas S. 22 Strabonas 106 Sun Cu 54 Suvorovas A. 142 Liudvikas XV 98 Liugeris G. 63 Stein G. 106 Pero Ð. 54. 108. 74. 139 Tropininas V. 146 Monteskjë Ð. 129 Repinas I. 118. 86 Liotardas Þ. 79. 46. 119 Mindaugas 88 Minejeva J. 108. 100 Marcelas 39 Mardukas 19 Marija 25. 52 Teiloras Z. 118 de Servantesas M. 117 Musolinis 25 Napoleonas Bonapartas 55. 143. 138 Rembrantas H. S. 122 Sterbinis È. 37. 75. R. 144. 127. 52. 80 Siracidas 87. 120. 93 Molotovas V. 129 Kukas E. 131 Maodzedunas 25 Mara 87. 135 Ðtaubas H. 66 Likas 108 Linèas 85 Linèas È. 119. 107 Pelëjas 17. 117 Putinas V. 60. 63 fon Ribentropas J. 88. 107. 62. 49. 131. 92 Landsbergis-Þemkalnis G. 78. 143 Sabaliauskas A. 139 Temidë 138 Terencijus 30. 120 Rudenko R. 25 Smitas H. A. 51 Raitas Dþ. 62. 48. 111. 105 Natyras Þ. 55 Mozë 19. 137 Makmilanas H. 109 Manuelis Ch. 134. 88. 125 Skila 135 Slavoèinskis M. 140 Londonas Dþ. 113 Leonardas da Vinèis 65. 129. 29 Lachesë 100 Laima 100 Lalemandas F. 96 Merkel A. 74. 114 Steinbekas Dþ. 139 Lazdynø Pelëda 133 Leibnicas G. 121 Kronas 70. 99 Rukas K. 148 Polidoras 35 de Pompadur 113 Pompëjus 109 Pompilijus 38 Poperis K. 50 de Liarþiljeras N. 113 Kamuèinis V. 29 Rochau A.

wikipedia. – lenkø lie. vadinamasis vok.jpg http://en. 90.com/images?client=opera&rls=lt&q=Goebbels& SUTRUMPINIMAI angl. – latviø lenk.wikipedia.wikipedia.org/wiki/Gold_rush http://en.shtm http://en. – suomiø vad. – þiûrëk Knygoje vartojami visuotinai priimti Biblijos ir kitø ðaltiniø sutrumpinimai. mozilla:lt:official&um=1&q=Laokoon&sa=N&start=0&ndsp=18 http://en.jpg http://en.wikipedia. – ironiðkai isp. – ispanø it. – paprastai.jpg http://en. – anglø èek.jpg http://en. 138 Verhejenas F.JPG http://lt. – perkeltinë reikðmë rus.wikipedia.jpg http://en.org/wiki/Ilja_Erenburg http://en.Vaskas da Gama 126 fon Vaðaris J.JPG http://en.org/wiki/File:Alain-Ren%C3%A9_Lesage.wikipedia.org/wiki/File:Hans_Christian_Andersen. V. – rusø sen.wikipedia.jpg http://www. – lotynø plg. 136 Þozefas 110 ILIUSTRACIJØ INTERNETINIAI ÐALTINIAI h t t p : / / w w w.org/wiki/Jean-Jacques_Rousseau http://en.wikipedia.wikipedia. – lietuviø lot.jpg http://en.jpg http://en.org/wiki/Hammurabi http://en.wikipedia. 42 Vitas H.wikipedia. daþniausiai pranc. – graikø hebr.org/wiki/File:Francois_Rabelais_-_Portrait.wikipedia.wikipedia.org/wiki/File:First_Folio.org/wiki/File:Gaius_Cornelius_Tacitus.wikipedia.wikipedia. – èekø est.htm http://upload. – prezidentas prk. 67 Vilhelmas II 144 Vilsonas Dþ. antikiniø autoriø vertimø á lietuviø kalbà nuorodos orientuotos á literatûros sàraðà.google. – prancûzø prez.org/wiki/File:Carlo_Goldoni.wikipedia.jpg http://commons.lt/images?hl=lt&client=firefox-a&rls=org.jpg http://en.org/images/nikita-hruschev. 108.wikipedia. 98.jpg http://en. – vadinamas.org/wiki/Cicero http://ueip. – vokieèiø þr.org/wiki/File:Balzac.org/wiki/File:Giulio-cesare-enhanced_1800x1450. t a t e .edu/academics/anniversary/images/Photographs/Samuel%20Huntington.org/wiki/File:Immanuel_Kant_(painted_ portrait).wikimedia. 58 Zinovjevas G.org/wiki/File:PhilipVerheyen.org/wiki/Vaizdas:GeoreOrwell. – estø gr. 117 Vilsonas S.wikipedia.png http://lt.wikipedia.pensament. 53 Velsas S. – senovës suom. 87 Vechtenas K.google. o r g . – palygink ppr.wikipedia.wikipedia.org/wikipedia/commons/e/e3/Montesquieu_ 2.com/filosofs. 87 Vylandas K.wikimedia. 153 154 . 115 Viðnu 132 Volteras 66 Zinovjevas A.jpg http://en. 34 Venera 120 Vergilijus 37. 114 Vegecijus 67 Velsas H.wikipedia.png http://en.org/wiki/File:Tizian_-_The_fall_of_man. u k / b r i t a i n / e x h i b i t i o n s / r e t u r n o f t h e g o d s / exhibition. 41 Viazemskis P.org/wiki/File:GiorcesRossini1. – italø la.org/wiki/Margaret_Hilda_Thatcher http://images. – hebrajø iron.jpg http://en.org/wiki/File:Churchill_portrait_NYP_45063.jpg http://www.jpg http://images.jpg http://pl.org/wiki/File:Damocles-WestallPC200801208842A.coloradocollege. 113 Þalakevièius V. 18 Vespasianas 110 Vesta 22 Vestalas R.org/wiki/File:Uncle_Sam_Wilson.org/wiki/File:Bergson-Nobel-photo.

wikipedia.com/images?client=opera&rls=lt&q=Algarotti &sourceid=opera&oe=utf-8&um=1&ie=UTF-8&sa=N&hl=lt& tab=wi http://en.org/wiki/File:Aristotle_Altemps_Inv8575.jpg http://en.jpg http://images.jpg http://en.wikipedia.com/Ni-Pe/Ovid.jpg http://lt.org/wiki/Vaizdas:ChPerrault.wikipedia.google.wikipedia.org/wiki/Giovanni_Maria_Farina http://lt.jpg http://www.org/wiki/File:Chateaubriand.org/wiki/Ôàéë:KrylovBasnopisetsByEggink.org/wiki/Vaizdas:Nietzsche187c.wikipedia.wikipedia.dl.wikipedia.jpg http://en.wikipedia.wikimedia.hrono.wikipedia.org/latinlit/mores/religion/seneca.org/wiki/Archivo:Cervates_jauregui.wikipedia.wikipedia.edu/campus-resources/achilles/age/bronze_age.jpg http://en.org/wiki/Vaizdas:Baron_Pierre_de_Coubertin.org/wiki/File:AleksandrPushkin.jpg http://lt.jpg http://it.lt/images?q=Charles%20Percy%20Snow&oe=utf8&rls=org.com/images?hl=lt&client=opera&rls=lt&um= 1&q=Stalin&sa=N&start=21&ndsp=21 http://uisrussia.org/wiki/File:Thomas_Hobbes_(portrait).notablebiographies.ru/stihi/ryleev/ http://en.jpg http://commons.totalwar.wikimedia.org/wiki/Vaizdas:Giovanni_Boccaccio.wikipedia.htm http://www.html http://es.jpg http://images.jpg http://images.wikipedia.com/images?hl=lt&client=opera&rls=lt&um= 1&q=Peter+Benenson&sa=N&start=21&ndsp=21 http://en.wikipedia.html http://ru.org/wiki/File:Louis_XIV_of_France.google.wikipedia.org/wiki/Åêàòåðèíà_II http://commons.jpg http://en.org/wiki/Christoph_Martin_Wieland http://lt.jpg http://en.com/arts/mm/rubens/RUP006.com/images?client=opera&rls=lt&q=Roosevelt &sourceid=opera&oe=utf-8&um=1&ie=UTF-8&sa=N&hl=lt& tab=wi http://lt.jpg http://en.org/wiki/James_Fenimore_Cooper http://en.org/wiki/Niccol%C3%B2_Machiavelli http://en.jpg http://en.wikipedia.jpeg http://lt.org/wiki/Ãîãîëü.jpg http://ru.htm http://en.mezzo-mondo.html http://ru.wikipedia.jpg http://www. w i k i p e d i a .wikipedia.wikipedia.org/wiki/File:Titus_Livius.jpg http://en.org/wiki/File:Jacques-Louis_David_017.wikipedia. _van_Rijn_125.sourceid=opera&oe=utf-8&um=1&ie=UTF-8&sa=N&hl=lt&tab=wi http://commons.org/wiki/File:Cesareborgia._1901.wikipedia.wikipedia.org/wiki/File:Alexander_cuts_the_Gordian_ Knot.php?personid=1362 http://en.wikipedia.google.org/wiki/Vaizdas:JackLondon02.mozilla:lt:official&client=firefox-a&um=1&ie=UTF8&sa=N&hl=lt&tab=wi http://en.jpg http://www.wikipedia.jpg http://en.jpg http://ru.org/wiki/File:Homer_British_Museum.org/wiki/Benjamin_Franklin http://images.org/wiki/File:Edward_coke.org/wiki/File:Jan_Hus.jpg http://en.jpg http://images.jpg http://en.wikipedia.msu.jpg http://en.org/wiki/File:Michel_de_Montaigne_1.virtual-history.wikimedia.org/wiki/File:Platon-2b.wikipedia.org/wiki/File:Marco_Porcio_Caton_Major.org/wiki/Gottfried_Wilhelm_Leibniz http://en.wikipedia.org/wiki/File:Christopher_Marlowe.jpg http://forums.jpg http://en.klassika.org/wiki/File:Georges-Jacques_Danton.jpg http://en.jpg h t t p : / / r u .org/wiki/Descartes http://en.google.wikipedia.uark.org/wiki/File:John_Bunyan.wikipedia.org/wiki/File:Ilya_Efimovich_Repin_(18441930)_-_Portrait_of_Leo_Tolstoy_(1887).org/wiki/File:Voltaire.jpg http://lt.org/wiki/Vaizdas:Pan_and_Daphnis.jpg http://lt.wikipedia. / Ô à é ë: A n t o n _ C h e k h o v _ a n d _ O l g a _ Knipper.org/vb/showthread.org/wiki/Vaizdas:Blaise_pascal.com/person.wikipedia.jpg http://en.org/wiki/File:ChangandEng.wikipedia.wikipedia.org/wiki/File:Gladstone.php?t=60755 http://en.org/wiki/File:Rembrandt_Harmensz.wikipedia.wikipedia.ru/docs/nov/2001/02/nov_2001_02_25.jpg http://film.wikipedia.jpg http://en.org/ Òþò÷åâ_Ô¸äîð_Èâàíîâè÷ http://images.org/wiki/File:Gertrude_Stein_1935-01-04. o r g / w i k i .org/wiki/Vaizdas:Ibsen_photography.jpg http://de._Íèêîëàé_Âàñèëüåâè÷ http://www.info/biograf/molotovv.wikipedia.wikiquote.wikipedia.wikipedia.html http://en.ket.wikipedia.jpg 155 156 .wikipedia.org/wiki/File:Kardinaal_de_Richelieu.org/wiki/File:Cesar-sa_mort.com/images?client=opera&rls=lt&q=Emilio %20Mola&sourceid=opera&oe=utf-8&um=1&ie=UTF-8&sa= N&hl=lt&tab=wi http://www.wikipedia.org/wiki/File:Proudhon.google.google.wikipedia.

org/authors/aesop/fables/ Aldersons J. http://www. Amsterdam-Lausanne-Melbourne-Milan-New York-Säo Paulo: MetaLibre. Rubðio (ST) ir È.thelatinlibrary. 2008. Plinius – Pliny the Elder: the Natural History http://penelope. Vilnius: Vaga. Pasakëèios. 1993. Translated by W.thelatinlibrary. 355–386.html 158 . 1870.html Lucretius.com/hor.com/ lucretius. thelatinlibrary. De rerum natura. 1985. 1646.edu/~dee/ MESO/CODE. biblija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidybos institutas. http://etext. html Romënø literatûros chrestomatija. library. SENECA. VITA DIVI IVLI. Sudarë D.au/h/hobbes/thomas/h68l/index. 2008. Mesopotamia. Satyros. Lotyniðki posakiai ir sparnuoti þodþiai.thelatinlibrary. 1987. Vilnius: Vyturys. Vilnius: Vaga.thelatinlibrary. Il Principe. – Graikø literatûros chrestomatija. Dictionary of Greek and Roman Biography and Mythology. – Antikiniai romanai ir pasakëèios. thelatinlibrary.adelaide.html Machiavelli N. ANANEVS L.adelaide.com/sen/sen. 2009.thelatinlibrary. Vertë A.html Tarptautiniø þodþiø þodynas.consolatione1.au/a/aristotle/a8rh/ Biblija.upmf-grenoble. http://www. The Code of Hammurabi. P. Vilnius.html Juvenalis.htm#II LIVIVS T.html Pittáno G. Vertë L. Sudarë D. com/liv. SERMONES. proverbi e locuzioni. 2007. uchicago.uchicago.ccel. Vilnius: Vaga. 1958. – Antikinës tragedijos. Dilytë. http:// www. thelatinlibrary.html Cicero.library. Rhys Roberts. Vilnius. literature. P. Pasakëèios. 2005.html DECIMVS IVNIVS IVVENALIS. eBooks @Adelaide.com/cic. http://www. Rhetoric. http://www. 2007. 389–420. Bendoriûtë. Vertë J. Frase fatta capo ha: Dizionario dei modi du dire. Leviathan.i. http://www. Vilnius: Vaga. eBooks@Adelaide. AB VRBE CONDITA LIBRI. http://etext. Leges Regia – http://web.html Disticha Catonis http://www. Roman History. (Biblija RK_K1998). Vertë A. Kâpçc mçs tâ sakâm? Rîga: Zvaigzne.fr/Haiti/Cours/Ak/Leges/ leges_regia_Riccobono. 1987. Valkûnas. Dumèius. TERENTIVS AFER P. Raèius. Vilnius: Mintis. M.wsu. shtml Slavoèinskis S. edu/Thayer/E/Roman/Texts/Cassius_Dio/57*. LVK (katalikø) leidimas 1998 m.ibiblioorg/ml/libri/m/MachiavelliN_IlPrincipe_s.lt/ Cassius Dio. EPISTULAE. Valkûnas. Aristotle. Rîga: Zinâtne. Vertë L. Fables. EPODES. Þymûs Antikos þmonës. Graikø literatûros chrestomatija. Vertë P. SATURAE. Ç. DE CONSOLATIONE AD POLYBIUM. 2004. Pensées http://www. – Antikiniai romanai ir pasakëèios.com/juvenal.com/ter. Bologna: Zanichelli. 2008. Hesiodas Darbai ir dienos.caesar. http://www.html Homeras. Townsend. Dilytë. (Skaitmenys rodo poemos eiluèiø numerius) HEINRICI CHRONICON. Hafneris G. Q. http://penelope. Vilnius: Vaga. Translated by G. (Skaitmenys rodo eiluèiø numerius) Ezopas. http://www. Giesmës tikëjimui katalickam prideranèios. Book LVII. http://www. Dumèius. edu. 1988.edu. Feldhûna tulkojums. Lebedys). http://www. Vertë J. Hobbes T.thelatinlibrary.LITERATÛRA Aesop. Dambrauskas. 2007.html Eschilas. Fotografuotas leidimas (Paruoðë J.ancientlibrary. A. Kavaliausko (NT) vertimas. ARS POETICA. Vilnius: Mintis. http://www. Agamemnonas. F.com/cato. CARMEN SAECVLARE.HTM (Skaitmenys þymi ástatymo numerá) Pascal B. Smith W. 1979. Mugurçvièa priekðvârds un komentâri. CARMINA.com/suetonius/suet.dis. Fedras. Vilnius: Vaga. 1983.pdf Machiavelli N. (Skaitmenys rodo satyros ir eiluèiø numerius) Kuzavinis K. http:// www.edu/Thayer/E/Roman/Texts/Pliny_the_Elder/home.org/ccel/pascal/pensees.com/smith-bio/ SVETONI TRANQVILII. 1987. Vilnius: Mokslas. Odisëja. (Skaitmenys rodo giesmës ir eiluèiø numerius) 157 HORATIVS FLACCVS. Valdovas. 2008. Â. http://www.

. Ò. Vilnius: Mintis. kiti autorizuoti sparnuotieji posakiai bei viena kita vienaþodë plaèiai vartojama toponiminës. Dambrauskas. kilmës metafora ar terminas (Armagedonas. 1991–1992. Vulgata http://la. AENEIS. http://www. UDK 808.THE LATIN LIBRARY at Ad Fontes Academy. Mitologija. antroponiminës ir pan. Sparnuotieji þodþiai. 1980. snobas ir kt. 1995. 1989. http://www. antraðtiniu þodþiu laikomas pirmasis lietuviðkos frazës þodis. Âåëèêîâè÷ Ë. 1980. http://bibliotekar. Ìîñêâà: Ìûñëü. 2003. Vertë A. 1974. Vilnius: Vaga. Vilnius: Þara. thelatinlibrary.html The Oxford dictionary of literary quotations /edited by Peter Kemp. Eneida. Bibliogr... Karaciejus. I.com/verg.82-3(075) Alvydas Butkus SPARNUOTIEJI ÞODÞIAI Korektorës Laura Gerþotaitë ir Gintarë Vaitonytë A. Oxford.: p. ISBN 978-9986-884-21-7 Enciklopedinio pobûdþio knygelëje pateikiami daþnesni literatûrinës kilmës frazeologizmai. 1972. 157–159. 1-2. Í. – Kaunas: Aesti. Butkaus leidykla „Aesti“ 159 160 . 2009. Èçä-âî „Ëîêèä-Ïðåññ“. Zimmerman J. Ìèôû íàðîäîâ ìèðà: Ýíöèêëîïåäèÿ â äâóõ òîìàõ. Parengë J. E. Dictionary of Classical Mythology.html Vergilijus. Sparnuotieji posakiai pateikti abëcëlës tvarka.ru/encSlov/ Bu403 Butkus A. chuliganas. THOMAS À KEMPIS.: iliustr. ×åðíàÿ ãâàðäèÿ Âàòèêàíà.wikisource. thelatinlibrary. DE IMITATIONE CHRISTI.com/kempis. The Oxford dictionary of quotations.org/wiki/Biblia_Sacra_Vulgata_ (Stuttgartensia) Wolfebüttelio Postilë.) – ið viso 418 lizdø.html Trenèeni-Valdapfelis.com/index. 159 p. 2006..London: Oxford University Press. Ìîñêâà: Ñîâåòñêàÿ Ýíöèêëîïåäèÿ. http://www. Pirminiai posakio ðaltiniai daug kur pateikti originalo kalba. Toronto-New York-London-Sydney: Bantam Books.thelatinlibrary. VERGIL. New York: Oxford University Press. Ýíöèêëîïåäè÷åñêèé ñëîâàðü êðûëàòûõ ñëîâ è âûðàæåíèé. Ñåðîâ Â.

Sign up to vote on this title
UsefulNot useful