VYTAUTO DIDÞIOJO UNIVERSITETAS

Humanitariniø mokslø fakultetas Lietuviø kalbos katedra

UDK 808.82-3(075) Bu403

Skiriu savo vaikams – Audriui, Daumantui, Mantautei, Eimantui.

Sparnuotieji

þo dþiai
Alvydas Butkus

Recenzavo Stefanas Lanza (Stefano M. Lanza) Giedrius Tamaðevièius

Kaunas 2009 1

ÆSTI

ISBN 978-9986-884-21-7

© Alvydas Butkus, 2009 © Daiva Ðulgaitë (titulinis), 2009 © Leidykla „Aesti“, 2009
2

TURINYS PRATARMË 16 ÞODYNAS 17

Absurdo teatras 17

Achilo kulnas 17 Achilo sausgyslë 17 Adomo kostiumas 18 Adomo obuolys 18 Akis uþ aká, dantis uþ dantá 18 Akys (Veidas) yra sielos veidrodis 19 Aklas aklà netoli tenuves 20 Aksominë revoliucija 20 Alfa ir omega 20 Alma mater 20 Amerikietiðka svajonë 20 Amþinas þydas 21 Amþinasis variklis 21 Amþinoji ugnis 21 Antrasis að 22 Antroji (Kita) medalio pusë 23 Apdrabstyti (Apipilti) purvais 23 Apie mirusius gerai arba nieko 23 Aplauþyti ragus 23 Apsaugok, Dieve, nuo draugø, o nuo prieðø að ir pats apsisaugosiu 23 Apskritas stalas 24 Armagedonas 24 Asmens kultas 24 Aðarø pakalnë 25
3

Atëjau, pamaèiau, nugalëjau 25 Atpirkimo oþys 26 Atstok, ðëtone! 26 Atðilimas 26 Atverti akis 27 Atvira visuomenë 27 Atviras laiðkas 28 Audra vandens stiklinëje 28 Augëjo arklidës 28 Auksaburnis 29 Auksinis jaunimas 29 Aukso amþius 29 Aukso kalnus þadëti 30 Aukso karðtligë 30 Aukso verðis 30 Aukso vidurys 31 Aukso þodþiai 31 Bakalauras 31 Balius baigtas 31 Balsas tyruose 32 Balsuoti kojomis 32 Balta dëmë 32 Baltais siûlais siûta 32 Baltazaro puota 32 Baltieji rûmai 33 Baltoji dëþë 33 Baltramiejaus naktis 33 Balzako amþius 34 Barstyti galvà pelenais 34 Be komentarø 34 Be pykèio ir ðaliðkumo 35 Belaukiant Godo 35 Berti druskà ant þaizdos 35 Bijok danajø, dovanas neðanèiø! 35
4

Bjaurusis anèiukas 36 Blogio ðaknis 36 Bulvarinë literatûra 36 Bulvarinë spauda 36 Buridano asilas 37 Burtai mesti 37 Bûti ar nebûti 37 Bûti po padu 37 Cerberis 38 Cezario pjûvis 38 Cezaris nëra aukðèiau uþ gramatikus 39 Chamas 39 Chuliganas 40 Civilizacijø konfliktas 40 Daiktas savyje 41 Dainuojanèioji revoliucija 41 Damoklo kardas 41 Dangaus mana 42 Daug triukðmo dël nieko 42 Dauningstrytas 42 Dëdë Semas 42 Dël skonio nesiginèijama 43 Deðinioji ranka 43 Didybës daugiskaita 43 Didybës manija 44 Didysis brolis 44 Didysis kombinatorius 44 Dievas davë, Dievas ir atëmë 44 Dievas ið maðinos 45 Dievo avinëlis 45 Dievo pirðtas 45 Dievo rykðtë 46 Dovanotam arkliui á dantis neþiûri 46 Drakoniðki ástatymai 46
5

Draugà paþinsi nelaimëje 47 Drumsti vandená 47 Duona kasdieninë 48 Duonos ir reginiø 48 Duoti tonà 48 Dviem ponams netarnausi 48 Eiti per ugná ir vandená 49 Erðkëèiø vainikas 49 Esu, kas esu 49 Esu þmogus, ir visa, kas þmogiðka, man nesvetima 49 Ezopo kalba 49 Faktø kalba 50 Faras (Faraonas) 50 Figaro ðen, Figaro ten 51 Figos lapelis 51 Gamta nepakenèia tuðtumos 51 Gamtos ðauksmas 52 Gauti su motinos pienu 52 Geleþinë ledi 52 Geleþinë uþdanga 52 Geltonoji literatûra 53 Geltonoji spauda 53 Geriau vëliau negu niekad 54 Geriausia gynyba yra puolimas 54 Gero vëjo! 55 Gyvasis lavonas 55 Gyvenimas po gyvenimo 55 Gyvenimo kelias 55 Gyventi kaip ant parako statinës 56 Gyventi, vadinasi, màstyti 56 Gyvybës siûlas 56 Gordijaus mazgas 56 Greièiau, aukðèiau, stipriau 57 Gulbës giesmë 57
6

Herostrato ðlovë 58

Homeriðkas juokas 58 Homo soveticus 58 Á tà paèià upæ dukart neábrisi 59 Idëja fiks 59 Ieðkok moters 59 Ieðkoti kaip su þiburiu 59 Ievos kostiumas 60 Ilga ranka 60 Áneðti savo indëlá 61 Áprotis – antroji prigimtis 61 Ir sienos turi ausis 61 Ir tu, Brutai! 62 Yra trys melo rûðys: melas, akiplëðiðkas melas ir statistika 62 Yra þmogus – yra problema, nëra þmogaus – nëra problemos 63 Istorija yra gyvenimo mokytoja 63 Ið Dievo malonës 63 Ið nieko niekas neatsiranda 64 Iðeiginë diena 64 Iðeiti (Iðneðti) kojomis á prieká 64 Iðgerti tauræ iki dugno 64 Iðleisti dþinà ið butelio 64 Iðmuðti ið balno 64 Iðmuðti pagrindà ið po kojø 65 Iðradinëti dviratá 65 Iðvaizda apgaulinga 65 Átaisyti ragus 65 J aunystës nuodëmës 66 Jëga – vienybëje 66 Jei Dievo nebûtø, já reikëtø iðgalvoti 66 Jei nori taikos, ruoðkis karui 66 Judo buèinys (pabuèiavimas) 67
7

Judo sidabriniai (graðiai) 67 Juo blogiau, juo geriau 67 Juoda katë 68 Juodasis humoras 68 Juodoji dëþë 68 Juodoji naðlë 69 Juodoji rinka 69 Kabëti ant plauko 69 Kai ðuo apkandþioja þmogø, – jokia naujiena. Naujiena, kai þmogus apkandþioja ðuná 69 Kaip buliui raudonas skuduras 69 Kaip danguje, taip ir þemëje 69 Kaip durnaropiø (drigniø) prisirijæs 70 Kaip feniksas ið pelenø 70 Kaip ið gausybës rago 70 Kaip voverë rate 71 Kairë neþino, kà daro deðinë 71 Kaiðioti pagalius á ratus 71 Kanèiø keliai 71 Karalaitë ant þirnio 71 Karalius mirë, tegyvuoja karalius! 71 Karalius nuogas 72 Karðtais (Ðiltais) pëdsakais 72 Kartybiø taurë 72 Kas ciesoriaus, ciesoriui, kas Dievo – Dievui 72 Kas kalavijà pakelia, nuo kalavijo ir þûva 73 Kas leidþiama Jupiteriui, neleidþiama jauèiui 73 Kas ne su mumis, tas prieð mus 74 Kas nedirba, tas nevalgo 74 Kas nemaitina savos armijos, maitina svetimà 74 Kas patikrins paèius tikrintojus? 74 Kas tu esi, að buvau; kas dabar esu, ir tu bûsi 75 Kelrodë þvaigþdë 75 Ketvirtoji valdþia 75
8

tiek nuomoniø 75 Kiekviena nelaiminga ðeima yra nelaiminga savaip 75 Kiekviena valdþia – nuo Dievo 76 Kiekvienam – savo 76 Kiekvienas turi [neðti] savo kryþiø 77 Kinø raðtas 77 Kinø siena 77 Kiðti galvà á smëlá 78 Kiðti nosá [kur nereikia] 78 Kito akyje krislà áþiûri.Kiek þmoniø. ten tëvynë 81 Kvailiø skaièius yra begalinis 82 Laikas – pinigai 82 Laikyti gyvatæ uþantyje 82 Laikraðtinë antis 83 Laimës kûdikis 83 Laisvë. tikiuosi 79 Komentarai nereikalingi 79 Kova dël bûvio 80 Kovoti su vëjo malûnais 80 Kremlius 80 Kryþiaus keliai 81 Krokodilo aðaros 81 Kur gerai. lygybë. vadinasi esu 88 Medaus mënuo 89 Meilë yra akla 89 Meilë ið pirmo þvilgsnio 89 Meilë viskà nugali 90 Meilës trikampis 90 Mëlynas kraujas 90 Mesti kozirá 91 Mesti pirðtinæ 91 Meðkos paslauga 91 Mëtyti akmenis á darþà 91 Mieganèioji graþuolë 92 Miegoti ant laurø 92 Miestui ir pasauliui 92 Mirtina nuodëmë 92 Mirusios sielos 93 Molotovo kokteilis 93 Muilo opera 93 Naujieji rusai 94 Ne ta koja iðlipti [ið lovos] 94 Neaiðkûs Vieðpaties keliai 94 Nekask duobës kitam. brolybë 83 Langas á Europà 83 Laukiniai Vakarai 84 Laureatas 84 Lauþyti ietis 84 Liaudies balsas – dievo balsas 85 Likti prie suskilusios geldos 85 Linèo teismas 85 Liûto dalis 86 9 Mamytës sûnelis 86 Mano lieþuvis – mano prieðas 86 Mano namai – mano tvirtovë 87 Mano svajoniø mergaitë 87 Marijos þemë 87 Marionetinë vyriausybë 88 Maskvos ranka 88 Màstau. o savojoje ràsto nemato 78 Klientas visada teisus 78 Klysti þmogiðka 79 Kokia musë ákando? 79 Kol kvëpuoju. nes pats ákrisi 94 Nepalikti akmens ant akmens 94 Neraðytas ástatymas 95 Nervø karas 95 Nesantaikos obuolys 95 Neðvarus karas 96 10 .

Neviernas Tamoðius 96 Nevyk Dievo á medá [nes paskui ir su pyragais neiðpraðysi]! 96 Neþino. kà daro 97 Neþinoma þemë 97 Neþinomasis kareivis 97 Niekada nesakyk niekada! 98 Niekas nenorëjo mirti 98 Nugalëtojai neteisiami 98 Nukabinti (Nuleisti) nosá 99 Nulinis variantas 99 Nuo [savo] likimo nepabëgsi 100 Nuo ko susirgai. o paskui paþiûrësim 111 Pirmoji ðalies dama 111 Piro pergalë 112 Platoniðka meilë 112 Pleiðtas pleiðtà varo 113 Plius minus 113 Po mûsø (manæs) nors ir tvanas 113 Politinë prostitutë 113 Politinis lavonas 114 Popierius viskà pakenèia 114 Prarastoji karta 114 Prarastos iliuzijos 114 Prasti (Blogi) popieriai 115 Prieðas nesnaudþia 115 Pro medþius miðko nemato 115 Prokrusto lova 115 Protëviø ðauksmas 116 Protø nutekëjimas 116 Prozit! 116 12 . o paproèiai! 101 O ðventas naivume! 101 Odekolonas 101 Olimpinë ramybë 102 Pakelti pirðtinæ 102 Paklydusi avelë 102 Palikti uþ borto 103 Pandoros skrynia 103 Paniðka baimë 103 Pasakyta – padaryta 104 Pasaulio bamba 104 Pasiraitoti rankoves 104 Paskutinë vakarienë 104 Paskutinis mohikanas 105 Paskutinis þodis 105 Patrankø mësa 105 Pats velnias kojà (sprandà) nusilauð 105 11 Paukðèiø kalba 106 Paukðèiø pienas 106 Paukðèiø takas 106 Paþadëtoji þemë 107 Paþink save 107 Penktoji kolona 107 Per kanèias á þvaigþdes 108 Permainø vëjai 108 Perþengti Rubikonà 109 Pikta akis 109 Pilietinë dràsa 109 Pilkasis kardinolas 109 Pilti alyvos á ugná 110 Pinigai nesmirda 110 Pirkti katæ maiðe 111 Pirmiausia paimsim valdþià. tuo ir gydykis 100 Nuoga tiesa 100 Nuplauti gëdà 100 Nusiplauti rankas 101 Nutraukti gyvybæ 101 O laikai.

o dalyvavimas 129 Sveikame kûne sveika siela 129 Svieto lygintojas 130 Svieto perëjûnas 130 Ðagrenës oda 130 Ðalin rankas! 130 Ðaltasis karas 131 Ðeðëlinis kabinetas 131 Ðokti pagal kieno nors dûdelæ 131 Ðtai kur ðuo pakastas 132 Ðventa karvë 132 Ðviesa tunelio gale 132 Tadas Blinda 133 Taikus sambûvis 133 Taip praeina pasaulio ðlovë 133 Tantalo kanèios 134 Tarp dangaus ir þemës 134 Tarp ginklø mûzos tyli 135 Tarp kûjo ir priekalo 135 Tarp Scilës ir Charibdës 135 Tas saldus þodis – laisvë 135 Tebûnie iðklausyta ir antroji pusë 136 Tik neliesk mano apskritimø! 136 Tikëjimas kalnus verèia 136 Tikslas pateisina priemones 136 Titaniðkos pastangos 138 Trisdeðimt sidabriniø 138 Trojos arklys 138 Tuðtybës mugë 139 Ugnimi ir kalaviju 139 Uþburtas ratas 140 Uþdraustas (Uþgintas) vaisius 140 Uþkasti talentà 141 14 . kad valgytum 119 Retas paukðtis 119 Revoliucija ryja savo vaikus 120 Riesti nosá 120 Rubenso moteris 120 Rûgðèios (Þalios) vynuogës 121 Rusijos protu nesuprasi 121 Rûstybës kekës 121 Saliamoniðkas sprendimas 122 Saugoti kaip savo aká 122 Savam kraðte pranaðu nebûsi 122 Sàþinës kaliniai 123 Sëskim ir pakalbëkim! 123 Siamo dvyniai 123 Sielos ðauksmas 124 Sizifo darbas 124 Skaldyk ir valdyk! 125 Skinti laurus 125 Skrajojantis olandas 126 Smûgis á nugarà 126 Snobas 126 Sparnuoti þodþiai 127 Spindesys ir skurdas 127 Statyti ant smëlio 127 Statyti oro pilis 128 Stokholmo sindromas 128 Su vandeniu iðpilti ir vaikà 128 13 Sûnus palaidûnas 129 Svarbu ne pergalë. kad gyventum.Puoðtis svetimomis plunksnomis 116 Puota maro metu 117 Raganø medþioklë 117 Ranka rankà plauna 118 Rasti ieðmininkà 118 Realioji politika 118 Reikia valgyti. o ne gyventi.

prieðtaravimø ar nutylëjimø. 16 15 . kilmës metafora ar terminas – Armagedonas. kad nemaþai ðaltiniø jau yra skelbiama internete. Paieðkà lengvino tai. áskaitant Antikos autoriø darbus ir Biblijà. uþ talkà sudarant asmenvardþiø rodyklæ – VDU Letonikos centro bendradarbëms Laurai Gerþotaitei ir Gintarei Vaitonytei. papildomi – lauþtiniuose. Ið viso þodyne yra 418 lizdø. pagalbà bei patarimus autorius nuoðirdþiai dëkoja recenzentams Vytauto Didþiojo universiteto dëstytojui Stefanui Lanzai ir Lietuviø kalbos instituto mokslo darbuotojui Giedriui Tamaðevièiui. bet ir pirminius ðaltinius. chamas.Vaivorykðtinë vyriausybë 141 Valdþios koridoriai 141 Valstybë – tai að! 141 Valstybë valstybëje 142 Vartotojiðka visuomenë 142 Vedþioti uþ nosies 143 Vertybiø perkainojimas 143 Vëzdo politika 143 Vieta po saule 143 Vilkas avies kailiu 144 Viltis mirðta paskutinë 144 Visi yra lygûs. nemaþai jø atëjæ ið Antikos. Kadangi panaðaus pobûdþio leidiniuose kitomis kalbomis yra netikslumø. Sparnuotieji posakiai pateikti abëcëlës tvarka. Alternatyvûs þodþiai nurodyti paprastuosiuose skliaustuose. áskaitant ir dabartinius. Á knygà ádëta ir viena kita vienaþodë plaèiai vartojama toponiminës. Mesopotamijos kultûras. kuriø ðaltinis yra Biblija. Knyga taip pat pravers kiekvienam. kad nieko neþinau 147 Þmogiðkasis faktorius 147 Þmogus futliare 147 Þmogus gyvas ne vien duona 147 Þmogus þmogui – vilkas 148 Þuvis genda nuo galvos 148 ASMENVARDÞIØ RODYKLË 149 SUTRUMPINIMAI 153 ILIUSTRACIJØ INTERNETINIAI ÐALTINIAI 154 LITERATÛRA 157 PRATARMË Paraðyti tokià knygà paskatino noras pasiûlyti visuomenei. ypaè moksleiviams ir studentams. Uþ vertingas pastabas. bet kai kurie yra lygesni uþ kitus 145 Viskam savo laikas 145 Viskas arba nieko 145 Visø karas su visais 145 Visuomenës nuomonë 146 Þaibiðkas karas 146 Þinau. o kai kuriø ðaknys siekia bendràjà indoeuropietiðkàjà praeitá. parankø informaciná ðaltiná literatûrinës kilmës tarptautinei frazeologijai paþinti. kiek tai buvo ámanoma. stengtasi nurodyti ne tik posakiø autorius. knygoje. Svarià dalá sudaro posakiai. senovës Egipto. chuliganas ir kt. Ðie posakiai yra europinës civilizacijos paveldas. sumaniusiam pagilinti savo humanitarines þinias. antroponiminës ir pan. Dar vienas sluoksnis susiformavo ir ásigalëjo vëlesniais laikais. antraðtiniu þodþiu laikomas pirmasis lietuviðkos frazës þodis.

arba Babilonijos (dab. Akis uþ aká. Absurdo dramos neturi aiðkaus siuþeto. Absurdo drama yra þanras.ÞODYNAS Absurdo teatras (pranc. kovojæs danajø (graikø) pusëje. Pasak legendos. vartotas dar iki tol. Talus Achillis) silpnoji. Norëdama padaryti Achilà nepaþeidþiamà. 1906–1989). konflikto. Skulpt. uþ kurio maudydama Tetidë laikiusi Achilà. Pomum Adami) iðsiðovusi vyrø skydinës kremzlës dalis kaklo priekyje. tappûach ha âdâm ‘þemës obuolys’ (Sabaliauskas. Achilo kulnas. poþemio pasaulio upëje. Ievà sugundæs paragauti þaltys. Jo pradininkai – prancûzø dramaturgai E. Adomo obuolys (lot. Jo autorius – vengrø kilmës anglø literatas ir þurnalistas M. 25). taèiau pastebëjæs Dievas. Nuostata pirmà kartà uþfiksuota Mesopotamijos. Dël termino kilmës plg. Achilo kulnas (lot. taip pat Ievos kostiumas. Posakis kilo ið biblinës legendos apie pirmuosius þmones Adomà ir Ievà. kad tai esàs liaudiðkas pavadinimas (quae vulgo dicitur).. pirmiesiems bibliniams þmonëms – Adomui ir Ievai – Rojuje buvo uþdrausta ragauti vaisiø (spëjama. kai ðis obuolá jau buvo suvalgæs ir spëjæs su Ieva pasidaryti figmedþio lapø apriðalus suvoktam nuogumui prisidengti (plg. Þr. skirianèioje gyvøjø ir mirusiøjø pasaulius. paþeidþiamoji vieta. dantis uþ dantá ekvivalentiðka bausmë uþ nusikaltimà ar ekvivalentiðkas þalos atlyginimas./ buvo nuogi.) Adomo kostiumas vyro nuogumas. angl. kad obuoliø) nuo Paþinimo medþio. o paragavusi obuolio. 1693) su pastaba. Achilas þuvæs nuo Trojos karalaièio Pario strëlës (kitur – ieties). Pasak gr. Eslinas (Martin Julius Esslin. Posakis imtas ið dramaturgijos. Verhejeno portretas (fragm. Tetidë dar kûdiká já iðmaudë Stikse. vadinasi. kad terminas atsiradæs Viduramþiais. pataikiusios á paþeidþiamàjá kulnà. Yra nuomonë. neaiðkià. absurdiðkà situacijà. Verhejenas (Philip Verheyen. Vienintelë nesuvilgyta vieta likæs kulnas. Achilas buvæs vienas ið Trojos karo didvyriø. anatomas F. Achilo tëvai buvæ Pelëjas. netiksliai iðvertus hebr. Benksas (Thomas Banks. ir Tetidë. Ið tikrøjø tai yra vëlesnë biblinio siuþeto interpretacija. ir Adomui ið netikëtumo kàsnis ástrigæs gerklëje visiems laikams. 1735–1805). pavartojæs já knygoje „Þmogaus kûno anatomija“ (Corporis Humani Anatomia. T. Chorda Achillis) kulnà ir blaudzdos raumená jungianti sausgyslë. iðleidæs tokiu pavadinimu knygà (1962). Termino autorius – olandø 17 . Beketas (Samuel Beckett. nuoseklaus veiksmo. atsiradæs XX a. 1909–1994) ir S. 2001). mito. Tas atsikandæs ir jau buvo benuryjàs. 1–8). 1918–2002). Tetidë nardina Achilà á Stiksà. nes Senajame Testamente Dievas uþkalbinæs Adomà tada. kurie „/. Jonesku (Eugen Ionescu. þmogus ir jo þmona. Ira18 Achilo sausgyslë (lot. Tesalijos valdovas. F. charakteriø. 1648–1711).. Théâtre de l'Absurde. pagrindinis trûkumas. Pr 3. jûrø nimfa. taèiau jie nejautë jokios gëdos“ (Pr 2. Vilkëti Adomo kostiumu reiðkia bûti nuogam. The Theatre of the Absurd) apie nevykusià. Ieva pasiûlë tai padaryti ir Adomui.

Pasak Senojo Testamento. dantá uþ dantá. rankà uþ rankà.: „Kiekvienas augalas. turtingesnis ir pilnavertis. Posakio autorius – romënø gamtininkas Plinijus Vyresnysis (Gaius Plinius Secundus. 54. 17). pagrindas. kaltasis turës mokëti tiek.) kodekse: „Jei þmogus iðplëðia kitam þmogui aká. Viduramþiais atsiradæs studentiðkas universiteto pavadinimas. 197. jam paèiam bus iðplëðta akis“ (Mesopotamia. Taèiau minties uþuomina randama ir Cicerono raðtuose (ad Atticum. plg. Amerikietiðka svajonë (angl. kuris yra. angl. nekompetentingà lyderá ir jo vadovaujamus þmones. – sako Vieðpats Dievas. Visagalis“ (Apr 1. vaizduojantis karaliø Hamurabá (kairëje). 14). abu á duobæ ákris“ (Mt 15. (~1250 pr. Akys (Veidas) yra sielos veidrodis (lot. Velvet revolution) nesmurtinë. e. a) ir omega (W. 13–14). Aksominë revoliucija (èek. Stelos virðø puoðia bareljefas. 22–25). 1878–1949). 1). Adamsas (James Truslow Adams. kad paskelbtø dalis juos savo þmonëms. o pati ðalis nustojo buvusi TSRS satelite. Terminas atsirado 1989 m. 196. m. Palikite juos: jie akli akløjø vadovai. Ðis kodeksas iðkaltas dantiraðèiu akmeninëje steloje ir buvo laikomas vieðai. veiklos orientyrai. Alma mater (lot. Perfrazuotas Kristaus posakis. 1931) jis raðë: „Amerikietiðka svajonë – tai svajonë apie ðalá. m. prieinamai visiems.so stelos virðutinë duko) ástatymø tekstus. valdovo Hamurabio (valdë 1792–1750 pr. aká uþ aká. kurioje kiekvieno þmogaus gyvenimas bus geresnis. Alfa (A. kojà uþ kojà. O jeigu aklas aklà ves. 200). tuomet atiduosi gyvybæ uþ gyvybæ. 13b. w) yra atitinkamai pirmoji ir paskutinioji graikiðkosios abëcëlës raidës. XIV. Apr 1. 8. kà jis sugeba ar yra pasiekæs“ (404).. Posakio autorius – amerikieèiø raðytojas Dþ. kurá universitetas duoda studentui. kai demokratiniu bûdu valdþià ið kompartijos perëmë opozicija. nudeginimà uþ nudeginimà. Oculi animi indices ‘akys rodo sielà’) ið akiø ar mimikos galima spræsti apie þmogaus bûsenà ar apskritai apie jo charakterá. betgi kitokio suþalojimo nebûtø. bus iðrautas. Knygoje „Amerikos epopëja“ (The Epic of America. taiki visuomeninës santvarkos ar valdþios kaita. apraðant Mozës bendravimà su savo dievu. knygoje „Gamtos istorija“ (Naturalis Historia) raðæs: in oculis animus habitat ‘akyse gyvena siela’ (XI. apibûdinant politines permainas Èekoslovakijoje. ‘motina maitintoja’) aukðtoji mokykla. kad Mozë juos paskelbtø dykumoje laukiantiems þydams: „Jei besimuðantys vyrai uþgautø nëðèià moterá ir jà iðtiktø persileidimas. mëlynæ uþ mëlynæ“ (Ið 21. ástatymus Mozei susakæs Jahvë ant Sinajaus kalno drauge su deðimèia ásakymø. 19 Aklas aklà netoli tenuves apie blogà. Taèiau jei suþalotø. Hamurabio kodekpriimantá ið Saulës dievo Ðamaðo (ar Mar. Turimas galvoje dvasinis penas. 23–79). Posakis ið Naujojo Testamento: „Að esu Alfa ir Omega”. Sametovã revoluca. Alfa ir omega kokio nors reiðkinio ar dalyko esmë. dar plg.kas ir Rytø Sirija). þaizdà uþ þaizdà. Ðis ástatymø atsiradimo motyvas ir patys ástatymai maþdaug po 500 m. kiek ið jo reikalaus moters vyras teisëjø akivaizdoje. 20 . kurio nesodino mano dangiðkasis Tëvas.) buvo perkelti á þydø Biblijà ir iðplëtoti. kur kiekvienas turës galimybæ gauti pagal tai. American dream) JAV pilieèiø vertybiø visuma. e. taip pat plg. kuris buvo ir kuris ateis.

slaptoji asmenybës dalis. 1850–1894) apsakymas „Daktaras Dþekilas ir ponas Haidas“ (The Strange Case of Dr. taip pat O. „Antrojo að“ fenomenas imtas naudoti psichoanalizëje. kvieèiu tave tarsi save antràjá kaip savo kaltës bendrininkà’ (Ad Atticum. kai èia buvo palaidotas Neþinomasis kareivis (þr. pavadinimu „Amþinas þydas“ eilëraðèiø rinkiná yra iðleidæs (1931) poetas Bernardas Brazdþionis (1907–2002). e. deinde te quasi me alterum et simul meae culpae socium quaero ‘save kaltinu daug labiau. mitologinis. Ðios legendos motyvà yra panaudojæ daugelis raðytojø ir poetø. Prakeiksmas bûti amþinu praeiviu jam galiosiàs iki Kristaus antrojo atëjimo. oratorius ir valstybës veikëjas Ciceronas (Marcus Tulius Cicero. Âå÷íûé îãîíü) nuolat deganti ugnis prie memorialø þuvusiems kariams. taip pat literatûroje – chrestomatinis pavyzdys yra ðkotø raðytojo R. apie mëgstantá daug keliauti arba daþnai keièiantá gyvenamàjà vietà. Stivensono (Robert Louis Stevenson. Perpetuum mobile) hipotetinis mechanizmas. 7). jø ypaè pagausëjo vëlyvaisiais Viduramþiais ir Renesanse. 2. neleidæs Kristui. 1886). Á varymà ðalin Kristus esà atsakæs: „Að nueinu. Pats asmenybës dvilypumo motyvas yra senas. Amþinoji ugnis (angl. stovëjusi Romos forume.Amþinas þydas 1. nëra þinoma. buvo sudeginta 391 m. paþymint kritusiuosius I pasauliniame kare. Amþinasis variklis (lot. 22 . Jekyll and Mr.). lapkrièio 11 d.).). 2. Lietuvoje amþinoji ugnis uþdegta 1934 m. 1891). artimas draugas. bet uþtat tu turësi vaikðèioti tol. Romai IV a. apibûdinant ðizofrenijos simptomus. tokie bandymai nesibaigia ir ðiais laikais. Graikijoje negæstanti ugnis degë Apolono ðventykloje Delfuose. Alter ego) 1. pavartojæs já galininko linksniu: me enim ipsum multo magis accuso. Amþinosios ugnies pirmtakë buvo pagonybës laikais nuolat kurstoma ðventoji ugnis. Neþinomojo kareivio memoriale. Pirmà kartà ji buvo uþdegta Paryþiuje prie Triumfo arkos 1920 m. pradþioje priëmus krikðèionybæ. Hyde. sen. einanèiam á Golgotà. atsiradusios vëlyvaisiais viduramþiais. Kaune prie paminklo Þuvusiems uþ Lietuvos laisvæ (pastatytas 1921 m. Vaildo (Oscar Fingal O’Flahertie Wills Wilde.Ciceronas sirandàs konfliktiðkas asmenybës susidvejinimas. Pirmieji bandymai sukonstruoti nesustojantá mechanizmà yra ið XII a. Antrasis að (lot. 1854– 1900) romanas „Doriano Grëjaus portretas“ (The Picture of Dorian Gray. be socialinës kaukës. Eternal flame. apie nuolat vaikðtinëjantá be aiðkaus tikslo. bendramintis. m. amþinam klajojimui po pasaulá buvo pasmerktas þydas kurpius vardu Ahasveras. daþnai kontrastuojanti su oficialiàja. kada buvo uþgesinta paskutinioji ðventoji ugnis Lietuvoje. kol að negráðiu“. iliustruojamas sakmëmis apie vilkolakius. neimdamas energijos ið aplinkos. XIX a. Vestos ðventykla.. galás veikti. turintis apibendrintà gërio ir blogio kovos potekstæ. ankstesnës religijos ðventyklas pradëta naikinti. pradþioje posakis imtas vartoti. 106–43 pr. 15. Pasak legendos. Romoje jà 21 kurstë vestalës þidinio deivës Vestos ðventykloje. kuriø vienas ryðkiausiø yra „antrojo að“ aktualizavimas ir dël to at. tarp jø ir lietuviø nuotykinës literatûros raðytojas Justinas Pilyponis (1907–1947) romane „Amþinas þydas Kaune“ (1934). atsipûsti paunksnëje prie jo namø. Posakio autorius – romënø raðytojas. Liber III. giminiðka siela. Amþinosios ugnies tradicija netrukus paplito ir kitose Europos ðalyse. Baltø kraðtuose ðventàjà ugná deginusios vaidilutës. rus.

kuri hebrajiðkai vadinasi Harmagedonas“ (Apr 16. Sen. nei blogesniø vietø ir visi puotoje dalyvaujantys riteriai jaustøsi lygiateisiai. ir dekanas naujuosius studentus átraukdavæs á sàraðus. Chruðèiovas 24 . kruvinas mûðis.Antroji (Kita) medalio pusë sakoma.y.) subûrë juos (viso pasaulio karalius – A. kad prie jo nebûtø nei geresniø. o vyresnieji kolegos visaip ið jø ðaipydavæsi ir juos þemindavæ. nëra ir memuarinëje literatûroje apie já. Stalino (Èîñèô Äæóãàøâèëè-Ñòàëèí. Panaði patarlë þinota italø tautosakoje dar gerokai iki Voltero.. teigusiam „Nekalbëk pikto apie mirusá“. Apdrabstyti (Apipilti) purvais apðmeiþti. Uþ maþesná nusiþengimà bûdavo apmëtoma purvu (plg. jo sudievinimas. vienam ið septyneto iðminèiø spartieèiui Chilonui (C…lwn. Manoma. Karalius Joðijas iðþygiavo uþkirsti jam kelio. Diogenes Laertius. Uþuominos. ástatydavæ iltis. filosofø biografo Diogeno Laercijaus (Diogšnhj Lašrtioj. Êóëüò ëè÷íîñòè) perdëtas. kitu. Praneðime.B. Dieve. Round table) sakoma apie diskusijas. kai aptariamasis klausimas ar problema imama svarstyti kontrargumentais. Chruðèiovo (Íèêèòà Õðóùåâ. per universitetø pirmakursiø („fuksø“) inauguracijos apeigas. Naujokams uþdëdavæ ragus. Armagedonas didelis. pabrëþiant draugø nepatikimumà. Apie mirusius gerai arba nieko (lot. pavadintame „Apie asmens kultà ir jo padarinius“. tik gera’). TSKP CK generalinis sekretorius 1922–1953) vadovavimo ðaliai metodai. toká stalà sugalvojæs britø karalius Artûras (King Arthur. 16) . kuriø dalyviai turi vienodas teises reikðti savo nuomonæ ir kuriø tikslas pasiekti visuotiná susitarimà ar prieiti bendras iðvadas. 23 Apskritas stalas (angl. kurie Senajame Testamente traktuojami kaip pralaimëjimo vieta. Sakoma. kai savo elgesiu ar þodþiais jie. iltis iðlupdavæ. 29). bet kai susidûrë su juo mûðyje prie Megido. gr.. kur ávyksiàs paskutinis mûðis tarp gërio ir blogio: „Jos (demonø dvasios – A. m. bûna ne taip iðdailinta. Pabaigoje ragus nulauþdavæ. pr. apjuodinti ‘apðmeiþti’). Asmens kultas (rus. buvo pasmerkti J. Medaliø kita pusë ppr. VI a.) uþraðytas posakis. TSKP CK pirmasis sekretorius 1953–1964) praneðimo TSKP XX suvaþiavime 1956 m. Posakio autorystë skiriama prancûzø raðytojui ir filosofui Volterui (Voltaire. Apsaugok. Posakis atsirado XV–XVII a. kaip aversas. Posakis paplito po TSRS kompartijos pirmojo sekretoriaus N.).: „/. nors jo kûryboje ðios frazës nëra./ Egipto karalius faraonas Nekojas leidosi á þygá prieð Asirijos karaliø Eufrato upës link. o nuo prieðø að ir pats apsisaugosiu. 1894–1971. 1879– 1953. ~ III a. buvo uþmuðtas“ (2 Kar 23. nuo draugø. jo paties priskiriamas gr. De mortuis nil nisi bene (bonum) ‘apie mirusius nieko. Chilo. sukritikuotas jo ðlovinimas ir pavertimas vos ne „gyvuoju dievu“. patys to nenorëdami. V–VI a. vasará.N. t.). Taèiau toles. kad tai Megido kalnai Izraelyje.) á vietovæ. gali pakenkti. filosofui. 1694–1778). Posakis kilæs senø laikø paproèio uþmëtyti pasmerktàjá akmenimis. kai „ið gyvuliø reikëdavo padaryti þmones“. Aplauþyti ragus sutramdyti kà ar sumaþinti per didelá jo pasitikëjimà savimi. kad Volteras bûtø sakæs ðiuos þodþius. Pasak legendos. plg. Naujajame Testamente (apreiðkime Jonui) ðiuo þodþiu vadinama vieta. prieðingu poþiûriu. e. egzaltuotas kokio nors vadovo garbinimas.B.

verkdami ir vaitodami ðiame aðarø klonyje (lot. vartojama sàvoka aðarø pakalnë. m. O oþá per tam tikslui paskirtà þmogø iðsiøs á dykumà. Slavoèinskio (~1620 – ~1660) giesmyne (1646) ði sàvoka praleista visai (Slavoèinskis. apraðytas Senajame Testamente: „Tada Aaronas uþdës gyvajam oþiui ant galvos abi rankas. Taip oþys iðneð ant savæs visas jø kaltes á tyrus“ (Kun 16. ad te suspiramus. kuri nors vietovë. susijusiam su nauda ar malonumais. 10). Posakis vartojamas ir egzorcistø uþkalbëjimuose (raðtu pirmàkart fiksuotas viename XIV a. bandanèiam atkalbëti já nuo ëjimo Jeruzalën.J. ~46– 120) knygoje „Paralelinës biografijos“ (B…oi Par£llhloi. istorikas Plutarchas (PloÚtarcoj. IzraelioSirijos kare. Perfrazuotas posakis ið XI a. jei tik vadovas yra autokratas..50) ir ro. Kiti ðaltiniai autoriumi nurodo vokietá vienuolá Hermanà Luoðá (Hermannus Contractus / Augiensis.: /. S. Mk 8. 1013–1054). 33). gementes et flentes in hac lacrimarum valle). 37). Tavæs ilgimës. pavadintas taip po átemptø mûðiø 1973 m.. Karalyèia“). Daukðos „Katekizme“ („Sveika. þodinis amuletas. ppr. pamaèiau. M. Ðiais þodþiais Julijus Cezaris 25 (Gaius Iulius Caesar. Lietuviðkai bene pirmàkart ði giesmë paskelbta 1595 m. gr. Sen. valdë 49–44 pr. krikðèioniðkos giesmës Marijai „Sveika. popieþius nuo 1073). panaudojant oþá. 100–44 pr. ~69/75 – po 130) (Divus Iulius. Lacrimarum valle. 80). M. e. satana!) sakoma. Taèiau kiek ankstesnëje rankraðtinëje Volfenbiutelio „Postilëje“ (1573).. Kimirseno Ðiaurës Korëjoje. Atpirkimo oþys niekuo dëtas þmogus. visas jø nuodëmes sudëdamas oþiui ant galvos. 23. kai kas nors ákyriai skatina kokiam neteisëtam darbui ar poelgiui.’) pirmieji 26 . vidi. Khrushchev's Thaw ‘t. ad te clamamus exsules filii Evae. angl. ðëtone! (lot. e. Valley of tears) 1. Plutarchus. Õðóù¸âñêàÿ îòòåïåëü ‘chruðèiovinis atodrëkis. m. Gregorius VII. Regina): Tavæs ðaukiamës iðtremtieji Ievos vaikai. plg. Karaliene“ (Salve./ kada buva iðtremti a (=ir) iðvaryti ið linksmybës rajaus [á] pakalnæ verksma a (=ir) aðarø ðia svieta (Wolfenb. Atëjau. nuolat iðtinkama nelaimiø. 21–22). 29–32). 154. m. Aðarø pakalnë (lot. kur irgi vartojamas tikslus vertimas – aðarø klonis. kuriam uþkraunama atsakomybë uþ kitø padarytus nusiþengimus ar nuosëmes. kiek nuo paèios visuomenës – ji pati linkusi sukurti asmens kultà. Musolinio Italijoje. Giesmës autoriumi laikomas popieþius Grigalius VII (Ildebrando Aldobrandeschi di Soana.në istorija parodë. vici) Sakoma apie greità svarbià pergalæ. kad ten jo laukia kanèios ir mirtis (Mt 16. (Aðarø slënis / klonis) slënis Golano aukðtumose Izraelyje. iðpaþins virð jo visas izraelitø kaltes ir visus jø nusiþengimus. þydø nuodëmiø atsikratymo ritualas. nugalëjau (lot. Atstok. Volfenbiutelio rankraðtyje). Maodzeduno Kinijoje. 3.) laiðke Romos senatui lakoniðkai apibûdinæs savo pergalæ prieð Ponto valdovà Farnakà 47 m. þemiðkasis vargus gyvenimas (prieðingybë gyvenimui Rojuje). e. Vëliau jis taip atrëþæs ir Petrui. ~1020–1085. Atðilimas (rus. Veni. Vade retro. Cezaris mënø istorikas Svetonijus (Gaius Suetonius Tranquillus. atlydys’. Ðá epizodà mini sen. perfrazuojant ðios giesmës þodþius. kad Rusijoje ðis kultas priklauso ne tiek nuo vadovo. p. Ka…sar. pr. Posakio autorius – Kristus. Kitose ðalyse ryðkus asmens kultas buvo Hitlerio Vokietijoje. nes Kristus prieð tai buvo pasakæs mokiniams. 2. pasakæs taip já provokuojanèiam ðëtonui (Mt 4. angl.

politinio. 1932). Bergsonas (Henri-Louis Bergson. Bergsonas ciety and Its Enemies. antagonizmo ar ribotumo. kaip jis dviem Jericho neregiams. mite apie Heraklá Epëjos karalius Augëjas garsëjo metø metais nevalytomis savo arklidëmis. Heraklis apsiëmæs tai padaryti per vienà dienà. Poperis (Karl Raimund Popper. padarë juos ir reginèius. 16. Gali bûti perfrazuotas Cicerono po. I. arba N. Posakio autoriumi laikomas prancûzø filosofas H. kad klausytojui pasikeistø nuomonë ar ásitikinimai.Ð. C’est line tempetc dans un veired’eau) neadekvaèiai didelë reakcija á kà nors. valdë 1839–1848). uþleisti nesutvarkyti darbai ar patalpos. daug triukðmo dël smulkmenø. Audra vandens stiklinëje (pranc. 1891–1967) apysaka. kurio turinys skirtas ne tik konkreèiam adresaDA tui.5-7 metai Tarybø Sàjungoje po J. Jis nukreipæs á arklides netoliese tekëjusias dvi upes ir jø srove iðplovæs visà mëðlà. kad toji taptø laiðko NI J A autoriaus ðalininke. apibûdinæs taip politiná konfliktà. jø papraðytas „atverti akis“. tremtiniams buvo pradëta leisti gráþti á tëvynæ. vasará). Erenburgo (Èëüÿ Ýðåíáóðã. kilusá nykðtukinëje San Marino valstybëlëje.Jutlandijos pusiatinæ Jutlandijos pusiasalio dalá). kai buvo vieðai pasmerktas stalinizmas (1956 m. 27 Atviras laiðkas (angl. kuriame „viso pasaulio akivaizdoje“ pareiðkë Danijos istorines pretenzijas á Ðlezvigà (pie. Erenburgas Atverti akis paaiðkinti kà nors taip. Terminà iðpopuliarino filosofas K. Pati tokio salis laiðko forma yra kur kas senesnë – tipiðkais atvirais laiðkais galima laikyti apaðtalø laiðkus Naujajame Testamente. 51–52. 1902–1994) knygoje „Atvira visuomenë ir jos prieðai“ (The Open SoH. birþelá paskelbæs Danijos Ðle karalius Kristijonas VIII (Christian VIII. Gr. Monteskjë (Charles Louis de Montesquieu. 1945). balandá iðëjo rusø publicisto I. Monteskjë sakis excitare fluctus in simpulo ‘kelti bangas samtyje’ (De Legibus III. Taèiau Augëjas netesëjo Herakliui duoto paþado atsilygnti uþ darbà deðimtadaliu savo gau28 . Lk 18. kultûrinio ir pan. ir savo sekëjais (Mt 20. Open letter) vieðai skelbiamas laiðkas ar kreipimasis. pavartojæs já kaip prieðprieðà terminui uþdara visuomenë knygoje „Du moralës ir religijos ðaltiniai“ (Les deux sources de la morale et de la religion. 41–43). Pirmàkart „atvirà laiðkà“ 1846 m. 32–34). religinio. paleista dauguma politiniø kaliniø. bet ir visuomenei. Ið pasakojimø apie Kristø. Open society) neksenofobiðka demokratinë visuomenë. Posakio autorius – prancûzø raðytojas ir filosofas Ð. zvi gas 1786–1848. Daug triukðmo dël nieko. 36). Vienas ið Heraklio þygiø buvæs Augëjo arklidþiø iðmëþimas. Dar plg. Augëjo arklidës didþiulë netvarka. Atvira visuomenë (angl. laisva nuo rasinio. liberalesnë tapo tarybinë spauda ir literatûra. 1689–1755). Stalino mirties (1953). Tokiu pavadinimu 1954 m. Morkaus ir Luko evangelijose ðiame epizode dalyvauja vienas neregys (Mk 10. Chruðèiovo valdymo pirmoji pusë. 1859–1941).

kuris juos vestø toliau. dvasiniø. e.. Posakis kilo ið Senojo Testamento pasakojimø apie þydø klajones. suliejo á verðio panaðumà. nepaþinojusi nei sielvarto. tautos ar visuomenës taikos. kriminalinio sluoksnio atstovø ir ðiaip naivuoliø. kur jis bendravæs su Jahve./ Jis. apie kilmingus ir turtingus ponus. ir atneðkite juos man’.) poemoje „Darbai ir dienos“ pasakojimo apie dievø sukurtà auksinæ þmoniø kartà. Ruso (Jean-Jacques Rousseau. t. kuriuos neðioja ákabintus á ausis jûsø þmonos. 345407) prievardþio. Prancûzijos revoliucijos metu (1789–1794) ðis terminas pradëtas taikyti jaunuomenei. Èaplino (Charlie Chaplin. Ðlez Auksaburnis apie labai iðkalbingà þmogø. derlingoji þemë juos maitinusi gausiais savo vaisiais. Robespjero diktatûros nuvertimo 1794 m. Garbinti aukso verðá reiðkia nusigræþti nuo tikrøjø. Prancûzø raðytojas ir filosofas Þ. bet netesëti. /. de dalyvavo. ~195–~159 pr. þydai kreipësi á jo brolá Aaronà. Aukso karðtligë (angl. Á Kalifornijà tada patraukë minios avantiûristø. Epitetas paimtas ið vyskupo Ðv. Bos aureus) turtas kaip stabas. juos praminæ patys jakobinai. pr. besitikinèiø greitai pralobti. The Gold Rush) politinës ir ekonominës situacijos sukeltas aþiotaþas greitai praturtëti. Nesulaukdami nuo Sinajaus kalno gráþtanèio Mozës. VIII–VII a. Ruso portretas (fragm. pavartojæs já komedijoje „Formijonas“ (Phormio. praðydami padirbti jiems dievà. vilkinèius auksu siuvinëtas liemenes. paskum raiþymo 30 . netrukus ten rado aukso. Auksinis jaunimas (pranc. 109–119). poeto Hesiodo (`Hs…odoj. Posaká iðpopuliarino tokio pat pavadinimo È. Posakis atsirado XIX a. kai JAV nupirko ið Rusijos Aliaskà (1867) ir rado ten didþiulius aukso klodus. pabrëþiant jo buvusià oratorystæ. M. paëmæs jiems ið rankø auksà. iðtrûkus ið Egipto. y. 1712– 1778) romane „Julija. Jeunesse dorée) iðlepæs pramogaujantis pasiturintis didmiesèiø jaunimas. m. Aukso amþius 1. kuri gyvenusi kaip dievai. Reklaminë skrajutë (1849) Aukso verðis (lot. susidorojant su jo ðalininkais La Turas ( Maurice kairiaisiais jakobinais. kuri po M. gr.. kuris jam suteiktas VI a. þmonës „mirdavo tarsi uþmigæ saldþiai“ (Hesiodas. kuri po poros metø baigësi jødviejø kova. Hesiodus. kaip didþiausia vertybë.. o atëjus laikui. Posakis kilo ið sen. „Aaronas jiems tarë: ‘Nuimkite aukso auskarus. kûrybingiausias ar sëkmingiausias þmogaus gyvenimo tarpsnis. 2. sûnûs bei dukterys. Dail.(Vok vinga ietija s ) sios bandos. todël tarp jø kilusi nesantaika.). Jono Auksaburnio (John Chrysostom. vertybiø. Heraklis Augëjà áveikæs ir pergalës proga surengæs pirmàsias olimpines þaidynes. karo keliu atplëðusios nuo Meksikos Kalifornijà (1847). Montes auri polliceri) vilioti kà nerealiais paþadais. 29 Aukso kalnus þadëti (lot. 1889–1977) kino filmas (1925). Þ. parodijuojantis minëtuosius aukso ieðkotojus Aliaskoje. Nauja aukso karðtligës banga kilo.). Posakio autorius – romënø dramaturgas Terencijus (Publius Terentius Afer. Þ. 68). harmonijos ir visuotinio klestëjimo laikotarpis. ppr. daug þadëti. e. viduryje. ou la nouvelle Héloïse. m. liepà aktyviai Þ. kai JAV. nei neapykantos. nei vargø. I. arba Naujoji Eloiza“ (Julie. 1761) raðæs apie homines dores ‘paauksuotus þmones’. Auksiniu jaunimu Quentin de La Tour (1704–1788).

12). Ilièevskis iðvertæs ið prancûzø poeto B. Manoma. è êîí÷åí áàë. kurios duris atverianti Fortûna. Baltazaro puota atsidavimas linksmybëms. laurus) ðakelëmis. ávykio. Jie gërë vynà ir ðlovino dievus. kad jis kilæs ið Viduramþiø paproèio vainikuoti naujuosius./ Æèçíü íàøà ïèð: ñ ïðèâåòíîé ëàñêîé / Ôîðòóíà îòâîðÿåò çàë. 3. kampanijos ar laikotarpio pabaigà. Pasak kitos versijos. Imberto (Barthélemy Imbert. subalansuotas. Balsas tyruose perspëjimas. 1798–1837). Lk 3. Bakalauras þemiausias aukðtojo mokslo laipsnis. nevykusiai paslëptà dalykà. ðis yra tavo Dievas. 4). Yra nuomonë. pavartojæs já eilëraðtyje „Trys neregiai“ (Òðè ñëåïöà. þodis kilæs ið prancûzø bas cavalier ‘þemasis riteris’. þalvario. Belðacaro) puota persø apsuptame Babilone. sëkmæ). 1–4). taip vienu metu vadinæ prancûzø riteriø ginklaneðius. Baltais siûlais siûta apie neátikinamus teiginius. Eilëraðtyje gyvenimas palyginamas su puotø sale. m. kraðtutinumø prieðingybë. dar netyrinëta. kuriuos Baltazaro pirmtakai pagrobë ið Jeruzalës ðventyklos. Mat puotauta ið auksiniø indø. m. Senajame Testamente apraðyta Babilono valdovo sûnaus Baltazaro (Belðazaro. kas neþinoma. / Ïðèõîäèò ñìåðòü. 65–8 pr. kai aplinkui suirutë ar iðorinë grësmë. Balsuoti kojomis protestuojant palikti salæ ir nedalyvauti balsavime. o galop atëjusi Mirtis ðià puotà nutraukianti:  31 /. neutralus elgesys ar paþiûros. 32 . Terminas atëjæs ið kartografijos – senovëje þemëlapiuose baltai þymëdavo neþinomas ar maþai tyrinëtas pasaulio vietas. Amûras vadovaujàs ðokiams. Gráþæs Mozë aukso verðá átûþæs „ámetë á ugná.. 20). liekantis be atgarsio. kad ðá eilëraðtá A. jo þmonos ir sugulovës gërë ið jø. Aurea dicta ‘aukso posakis’) vertinga. Pavadinimas þinomas jau nuo XIII a. kà tik egzaminus iðlaikiusius gydytojus uogø (lot. iðbarstë á vandená ir pagirdë juo izraelieèius“ (Ið 32.. kada siuvamojo drabuþio sukirptos dalys laikinai sudaigstomos baltais siûlais. X.árankiu padarë ið jo lietiná verðá. padarytus ið aukso ir sidabro. Aukso vidurys (lot. dþiaugsmus) ir Mirtá. Balsavimo rezultatà nusverdavo gausesnë pusë. jis galëjo atsirasti ið siuvimo technologijos. Posakio autorius – romënø poetas Lukrecijus Karas (Titus Lucretius Carus.  Aukso þodþiai (lot. Balta dëmë tai.). Liber III. netvirtus argumentus. praðymas. apie kurá pranaðas Izaijas yra pasakæs: Tyruose ðaukianèiojo balsas: Taisykite Vieðpaèiui kelià!“ (Mt 3. Þodþiai ið romënø poeto Horacijaus (Quintus Horatius Flaccus.. „/. Êîí÷åí áàë) apie kokio nors malonaus renginio. / Àìóð ðàñïîðÿæàåò ïëÿñêîé. Þodþiai ið Naujojo Testamento: „O jis buvo tasai. Kupidonà ar Amûrà (meilæ. e. pavartojæs juos poemoje „Apie daiktø prigimtᓠ(De rerum natura. Posakio autorius – rusø poetas A. laiku pasakyta mintis ar patarimas. siûlymas ir pan. Balius baigtas (rus. ~99–~55 pr. Posakis atsirado senovës Romoje: balsavimo metu kitokià nuomonæ turintrys senatoriai pereidavæ á prieðingà salës pusæ../ karalius ir jo didþiûnai. 5). 1826) – jais poetas vadina Fortûnà (laimæ. baca) pilnomis laurø (lot. Ilièevskis (Àëåêñåé Èëëè÷åâñêèé. Tada jie suðuko: ‘Izraeli. Aurea mediocritas) optimalus. Posakis þinomas daugeliui tautø. Sutrynæs á dulkes. 1747–1790) kûrybos. kuris iðvedë tave ið Egipto þemës!’“ (Ið 32. kurios metu buvo iðniekintos þydø ðventenybës bei pamintas monoteizmas. e..) „Odþiø“ (II.

kurio herojei vikontei de Bosean bûdinga nepriklausomybë. 1892–1961) ir prisipaþinæs jà labai mëgstàs: "No comment" is a splendid expression. Baltosios dëþës sandara vartotojui yra þinoma. sielvarto ar gedëjimo ritualas. smurtinis susidorojimas su prieðininkais. Senajame Testamente ðis motyvas yra Tamaros ir Jobo istorijose (2 Sam 13. L. Trumenu (Harry S.geleþies. Posakis paplito po to. 1797– Baltieji rûmai 1801). parsin“. Trumann. JAV prezidentûros pastatø kompleksas Vaðingtone. 2. netrukus jos persimetë á kitus Prancûzijos miestus – Tulûzà. Posakis radosi po to. Bisono (Louis-Auguste Bisson. kai Didþiosios Britanijos ekspremjeras V. be þodþiø. 1940–1945. JAV prezidento administracija. pradedant antruoju JAV prezidentu Dþonu Adamsu (John Adams. kuriam bûdingas suaktyvëjæs seksualumas. 34 . Seniau galvos barstymas pelenais daugelyje tautø buvæs atgailos. I am using it again and again (‘„Be komentarø“ yra puiki frazë. kai prancûzø raðytojas O. 1814–1876) dagerotipija (1842). Baltoji dëþë vartotojo savarankiðkai surinktas asmeninis kompiuteris ar koks kitas elektroninis árenginys. 1829–1842). tekel. 1945– 1953). sakoma kuo nors piktinantis.. prk. panaudojant ávairiø gamintojø atskirai siûlomus bei parduodamus jo komponentus. Puotos metu nematoma ranka ant sienos uþraðiusi þodþius: „Mene. ‘TEKEL’ – tu buvai pasvertas svarstyklëmis ir buvai rastas lengvas. de Balzakas (Honoré de Balzac. Orleanà – ir truko iki spalio mën. prez. 6). Þudynës tæsësi ir vëliau. rugpjûèio 24 d. ir tapo JAV prezidentø rezidencija. medþio ir akmens“. de Balzakas. V. iðëjæs ið Baltøjø rûmø po pokalbio su JAV prezidentu H. 1572 m. 1951–1955). Velso (Sumner Welles. The White House) 1.). sakoma atsisakant kà komentuoti. Baltieji rûmai (angl. Barstyti galvà pelenais atgailauti. atitinka lie. Be komentarø (angl.19. Bordo. Èerèilis Að jà nuolat vartoju’). Tikslus nuþudytøjø skaièius neþinomas – ið viso nurodoma iki 100 000. No comment) 1. Baltramiejaus dienà prancûzø katalikai Paryþiuje sukëlë hugenotø (prancûzø protestantø kalvinistø) skerdynes ir nuþudë apie 3000 þmoniø. O. ’PERES’ – tavo karalystë yra padalyta ir atiduota medams ir persams“. taip atðovæs interviu praðiusiems þurnalistams. naktá á Ðv. prem. prez. Tà paèià naktá persai uþëmæ miestà. Èerèilis (Winston Leonard Spencer Churchill. Juodoji dëþë. mene. Job 42. 1884–1972. 2. nei vaikø. Dar plg. 33 Balzako amþius sakoma apie brandø moters amþiø (nuo 30 iki 50 m. 1799–1850) iðleido romanà „Trisdeðimties metø moteris“ (La Femme de trente ans. Lionà. Baltos spalvos rûmai pastatyti 1792–1800 m. Atvesdintas pranaðas Danielius tuos þodþius iðaiðkinæs taip: „‘MENE’ – Dievas suskaièiavo tavo karalystës (dienas) ir privedë jà prie galo. Baltramiejaus naktis negailestingas. 1735–1826. 1874–1965. negailëdami nei moterø. savarankiðkas vertinimas ir jausmø reiðkimo laisvë. Pats Èerèilis sakësi ðià frazæ nusiklausæs nuo amerikieèiø valstybës veikëjo ir diplomato S. ir Baltazaras buvæs nuþudytas (Dan 5).

Atanodoras ir Polidoras (I a. Panaðaus turinio knygos pagal analogijà pradëtos vadinti bulvarine literatûra. 36 Tacitas Belaukiant Godo (pranc. laikraðtá Le Matin ir kt. veidmainiðkai dangstomà dovanomis. net dovanas neðanèiø’) perspëjimas apie galimà prieðo klastà. Agesandras. Trojos arklys.H. 1906–1989) to paties pavadinimo pjesës (1952). m. negeroviø. Posakis ið to paties pavadinimo danø raðytojo H. bræstantis paauglys. Posakis perfrazuotas ið Biblijos. prasimanymus. delsimà vietoj aktyviø veiksmø.) poemos „Eneida“. kai Paryþiaus bulvaruose imta pardavinëti satyriná savaitraðtá Le Figaro (1826). kurio iðvaizda visi kiemo paukðèiai bodëjosi.: „Savæs klausiate: ‘Kaip mes galime labiausiai priblokðti?’ ir: ‘Jame glûdi nelaimës ðaknys!’“ (Job 19. lûkuriavimà. Posakio autorius – romënø istorikas Tacitas (Publius Cornelius Tacitus. iðskirtinis. Bjaurusis anèiukas 1. Anderseno (Hans Christian Andersen. viduryje Prancûzijoje. Vienumoje gulbiukas iðaugo á graþià gulbæ ir savo nuostabai buvo pri. Skulpt. Sine ira et studio) objektyviai. 70–19 pr. informacijà ið privataus garsenybiø gyvenimo ir pan.). Liber I). skandalus. kurioje du valkatos leidþia laikà. negraþus. 35 . Blogio ðaknis kokiø nors ydø. 49). já niekino. m. Senovëje druskos bërimas ant þaizdos buvo vienas ið kankinimo ar tardymo bûdø. 58–117). kurios pasmaugusios já patá ir du jo sûnus (Eneida. Dar þr. e. Lietuviø publicistikoje pasitaiko ir ðio posakio parafrazë „Iðrauti blogá su ðaknimis“. Bulvarinë spauda Bulvarinë spauda pramoginiai lengvo turinio periodiniai leidiniai. nemëgstamas asmuo kolektyve ar ðeimoje. Posakis ið airiø dramaturgo S. e. 199–215). „Visø blogybiø ðaknis yra godulystë“ (1 Tim 6. Timeo Danaos et dona ferentes ‘bijau danajø. blogo elgesio prieþastis ar ðaltinis. Pavadinimas atsirado XIX a. taip ir nepasirodanèio scenoje. 1805–1875) pasakos apie naminës anties iðperëtà gulbiukà. plg. Laokoonto dvi didþiules jûros gyvates. skelbiantys ávairià reklamà gandus. II. uþ toká elgesá danajø globëja deivë Atënë uþsiundë ant Laokoontas. dovanas neðanèiø! (lot. Bulvarinë literatûra þr. Geltonoji spauda. 2. be iðankstinës nuostatos. K. II. Andersenas imtas á ðiø karaliðkø paukðèiø bûrá. stengdamasis atkalbëti juos nuo minties ásitempti á miestà graikø (danajø) jiems neva dovanotà mediná arklá (Eneida. pr. Savo veikale „Analai“ jis skaitytojui istorijà þada pasakoti be pykèio ir ðaliðkumo (Annales. Bijok danajø. Dar þr.Be pykèio ir ðaliðkumo (lot. 10). net iðgujo ið kiemo. Perfrazuotas posakis ið romënø poeto Vergilijaus (Publius Vergilius Maro. kur ðiuos þodþius trojënams sako þynys Laokoontas. apibûdinant pasyvumà. Berti druskà ant þaizdos priminti skausmingus praeities iðgyvenimus ar nelaimes. En attendant Godot) sakoma. 28). Beketo (Samuel Beckett. K. laukdami kaþkokio Godo.

caeso. apraðydamas Cezario sprendimà nepaisyti Romos senato draudimo perþengti Rubikonà ir þygiuoti á Romà (Divus Iulius. Asinus Buridani inter duo prata ‘Buridano asilas tarp dviejø pievø’) þmogus. kai vaisius iðimamas operacijos keliu. prancûzø filosofas Þ. Ðekspyro (William Shakespeare. Drûíå áèòü ‘muðti ar nemuðti’. 23–79). m. Cerberis uolus. kad vaisius bûtø iðimtas ið ásèiø mirus gimdyvei. Bûti ar nebûti (angl. kuri mirë nëðèia. spem animantis cum grauida peremisse uidetur ‘karaliðkasis ástatymas draudþia laidoti moterá. atima viltá gyvam padarui’ (Leges Regia. mituose Cerberis yra trigalvis ðuo. Rytø tautose dar buvæs paprotys. e. kad niekas ið jos nebeiðeitø. kad XIV a. rus. niekaip nepasirenkantis viena ið dviejø. 12). kai reikia dël ko nors apsispræsti. Buridanas (Jean Buridan. to bûsianti virðenybë ðeimyniniuose santykiuose.. apeliuojantis á Lietuvos atsiskyrimà nuo TSRS ar pasilikimà joje. pjauti’): /. antequam partus ei excidatur. Cerberá ið poþemiø buvo atitempæs Heraklis parodyti Euristëjui (12-asis Heraklio þygis) ir vël nugabenæs atgal. aklai klausyti kito asmens. M. kad operacijos pavadinimas kilæs nuo Romos imperijos laikais veikusio ástatymo lex regia (‘karaliðkasis ástatymas’). Cerberá savo muzika buvo uþmigdæs Orfëjas. Lietu. Ðekspyro portretas. budrus ir/ar piktas sargas. remiantis fonetiniu panaðumu. Ástatymo formuluotë buvusi tokia: Negat lex regia. Julijaus Cezario (Gaius Iulius Caesar. reikalavusio. kad vienas ið jo protëviø gimæs bûtent tokiu bûdu (lot. pavartojæs já J. Bûti po padu bûti nesavarankiðkam. sutuoktinio. 33). quae praegnans mortua sit. qui contra fecerit.) giminës pavardë kilusi ið to. keliaudamas á mirusiøjø pasaulá susigràþinti mylimosios Euridikës. Manoma.. 100–44 pr. e. plg. taèiau stropiai sergi. e. kas elgiasi prieðingai. buvo populiarus posakis bûti ar pûti. prieð tai neiðpjovus jos vaisiaus. 716– 673 pr. Iacta alea est ‘kauliukas mestas’) apie galutiná sprendimà arba pradëtus ir nebeatðaukiamus veiksmus.. ~69/75 – po 130).ðautas (Martin Droevoje Sàjûdþio laikais (1988–1990) shout.Buridano asilas (lot. kad ðis uþdëtø ant jo savo kojà. ppr. Neretai perfrazuojama. 1601–1650).). áûòü èëè íå V. Posakis kilæs ið daugeliui tautø paþástamo vestuvinio prietaro: kas ið jaunavedþiø pirmas 37 uþmins kitam ant kojos. 1300–1358). kai nugalëtasis valdovas atsigula kniûbsèias prieðais nugalëtojà. Pasak romënø istoriko Plinijaus Vyresniojo (Gaius Plinius Secundus. Posakio autorius – romënø istorikas Svetonijus (Gaius Suetonius Tranquillus.). saugantis áëjimà á mirusiøjø poþemio karalystæ. Cezario biografijoje. or not to be: that is the question ‘bûti ar nebûti – ðtai klausimas’) apie kritiná momentà. valdë 49–44 pr. m. Ðio ástatymo autoriumi laikomas sabiniø ir Romos valdovas Numa Pompilijus (Numa Pompilius. kaip pavyzdá paminëjo asilà tarp dviejø pievø: esà ðis nudvësiàs badu. Sectio caesarea) gimdymo bûdas. m. jei reikia já gelbëti. Pasakojama. caedere ‘pjaunu. nes niekaip nenuspræsiàs. iliustruodamas. Paprastai lengvai áleidþia. priimti lemtingà sprendimà. Burtai mesti (lot./ sicut Scipio Africanus prior natus primusque Caesarum a 38 . To be. ppr. humari. mulierem. Dail. áûòü ‘bûti ar nebûti’ ir áèòü èëè (fragm. 1564–1616) tragedijoje „Hamletas“ (1600). Gr. Cezario pjûvis (lot. á kurià eiti ësti. Frazë ið princo Hamleto monologo anglø poeto ir dramaturgo V. jog nesà pasirinkimo laisvës. II.

nes taip pasakæs imperatorius. Cezariu – esà ðis iðleidæs minëtàjá ástatymà. áþûlus. Paprastai kildinama ið airiðkos pavardës Hooligan ar Houlihan. nuogo savo tëvo jie nematë“ (Pr 9. m. Raðytojas teigia. B. Netrukus jis ekspertø atsipraðæs dël to þodþio – esà jam taip iðsprûdæ todël. vieðosios tvarkos paþeidëjas. uþdengë savo tëvo nuogumà. jog. Kiti ðaltiniai nurodo K. ~155 ar ~163/ 164 – po 229) apraðë ðio posakio atsiradimo istorijà. kaiser. atlikta gyvai gimdyvei. öàðü). 9). 42 pr. Vienas ið adresatø. Jis gërë vyno. e. m. êåñàðü. romënø karvedys. (1794 m. á lietuviø kalbà jis pateko ið rusø kalbos. Bet kaþkoks Marcelas (Marcellus) Tiberijui atsakæs taip: „Tu. kuris ásiveisë vynuogynà. Pastarasis buvæs smulkus sukèius. o konfesiniu ir vertybiniu pagrindu. o ne þodþiams“ (Cassius. destruktyvus þmogus. kuriame jis teigia. þemës arto39 jas. vok.. The Clash of Civilizations) vakarø krikðèioniðkosios ir rytø musulmoniðkosios kultûros prieðprieða. jog pasaulis po Ðaltojo karo yra susiprieðinæs nebe ideologiniu.). Dël fonetinio panaðumo á istorinio Cezario asmenvardá ðis operacijos bûdas kartais klaidingai siejamas su paèiu J. VII. kad pats buvæs labai susierzinæs dël ásako prieþasties. uþ policininko nuþudymà nuteistas iki gyvos galvos ir miræs kalëjime. Chamas (Hamas) buvo biblinio Nojaus vienas ið sûnø. Pasak Senojo Testamento. êåñàðåâî ñå÷åíèå). uþsidëjo já ant abiejø peèiø ir. Hantingtonas (Samuel Philips Huntington. pabaigoje tokiu charakteriu ir elgesiu esà garsëjo Londono priemiestyje smuklæ laikiusio airio pavarde Hooligan ðeima. Pamatyti tëvo ar motinos nuogumà judëjø paprotyne buvo didi nuodëmë. buvo pirmasis. Iðsiblaivæs ir suþinojæs apie Chamo poelgá. Civilizacijø konfliktas (angl. e. vagiðius bei lëbautojas. Ruko (Clarence Rook. Nojus sûnø prakeikë ir pasmerkë vergauti broliams. 1899). gali suteikti Romos pilietybæ þmonëms. Kadangi jø veidai buvo nugræþti á kità pusæ. jog þodis kilæs ið londonieèio Patriko Huligano pavardës. NH. muðeika. iðsigelbëjæs nuo tvano. Chamas storþievis. Cezari. 20–23). Posakio autorius – amerikieèiø politologas S. skolinys ciesorius. 1927). qua de causa et Caesones appellati ‘ðitaip gimæs pirmasis Scipionas Afrikietis (236– 183 pr. Caesar non supra grammaticos) kad ir koks aukðtas bebûtø pareigûnas. lib. Vëliau. nuo ðiol ji tapsianti norma. Chuliganas (angl. Hooligan) ðiurkðtus. vardu Atëjus Kapitas (Ateius Capito). LVII. Hamas /…/ pamatë savo tëvo nuogumà ir papasakojo savo dviem broliams lauke. Romënø istorikas Kasijus Dio (Lucius Cassius Dio Cocceiannus. þinoma tik ið XVIII a. valdë 14–37) savo ásake pavartojæs nelotyniðkà þodá. Hanibalo nugalëtojas – A. Cezaris nëra aukðèiau uþ gramatikus (lot. Pirmoji sëkminga tokia operacija. g. neiðauklëtas þmogus. eidami atbulomis.S.). terminas lex regia pakeistas á lex caesarea (plg dar rus.caeso matris utero dictus. Cezario vardui tapus bendriniu valdovo pavadinimu (ið to ilgainiui kilo lie. Tuomet Ðemas ir Jafetas paëmë drabuþá. XIX a. 17). pasigërë ir gulëjo nuogas savo palapinëje. 1862– 1915) knygà „Chuligano naktys“ (The Hooligan Nights. atsakæs. jis privalo paisyti specialistø nuomonës. nors iki ðiol tokios frazës niekas nevartojo. Kaip rodo þodþio pradþia. –37. kurioje skoliniø h keièiamas á ch arba g. Hantingtonas 40 . rus. „Nojus. taip pat pirmasis ið Cezariø buvo iðpjautas ið motinos gimdos. Savo teo. Kartà imperatorius Tiberijus (Tiberius Caesar Augustus. dël ko jie ir praminti Pjautiniais’ (Plinius. taip pavadinæs savo straipsná þurnale Foreign Affairs (1993).

kurie dël to liekà daiktais savyje. neiðaiðkinamà. Iðalkusià ir dël to ið nepasitenkinimo burbanèià minià þydø dievas Jahvë ðeðias dienas maitinæs ið dangaus krintanèiomis putpelëmis (mësa) ir mana (duona). 1766–1854) vardu. Vestalas ( Richard Westall. Pavadinimas siejamas su verslininko Samuelio Vilsono (Samuel Wilson. kad valdovo gyvenimas visai nepavydëtinas. balta. gatvë Londone. Gr. panaðaus á grûdelius – taip smulkaus tarsi ðerkðnas ant þemës“ (Ið 16. 41 Damoklo kardas. Posakio autorius – vokieèiø filosofas I. Ðekspyras (William Shakespeare. Vilsonas . ‘kas tai yra?’). 10 deðimtmeèio pradþioje. 1765–1836). Posakio autorius – anglø poetas ir dramaturgas V. kuri krisdavusi rytais ir pasirodydavusi nudþiûvus rasai kaip „kaþkas smulkaus. Terminas atsirado XX a. JAV antrojo karo su Didþiàja Britanija metu (1812–1814) S. kad Sirakûzø valdovas Dionizas I Senasis. tuo parodydamas. Daiktas savyje (vok. puotos metu pasodinæs Damoklà á savo sostà. Didþiosios Britanijos vyriausybë arba URM. kurioje yra Didþiosios Britanijos premjero rezidencija ir Uþsienio reikalø ministerija. Dail. kai bardø koncertai ir mitinguotojø dainavimas konsolidavo didþiàjà visuomenës dalá siekti atkurti nepriklausomybæ ir demokratiná valdymà. Vilsonas tiekæs amerikieèiø armijai mësà valdiðkose statinaitëse. 1781) tvirtinæs. mite pasakojama. Dëdë Semas (angl. politines permainas Baltijos ðalyse. „Izraelio namai pavadino tà duonà mana. Daug triukðmo dël nieko (angl. apibûdinant 1988–1989 m. I. Ji buvo panaði á koriandro sëklà. 42 Dainuojanèioji revoliucija nesmurtinë. jog valdovas esàs laimingiausias þmogus pasaulyje. Dauningstrytas (angl. taiki visuomeninës santvarkos ar valdþios kaita. kad þmogus galás paþinti tik daiktø savybes.rijà jis vëliau iðplëtojo knygoje „Civilizacijø konfliktas ir pasaulio pertvarka“ (The Clash of Civilizations and the Remaking of World Order. R. 14). o ne paèius daiktus. o jos skonis buvo panaðus á meduoliø skonᓠ(Ið 16. Posakis ið Senojo Testamento pasakojimo apie Mozës po dykumà vedþiojamà þydø tautà. (United States ‘Jungtinës Valstijos’).S. Downing street) 1. Kantas (Immanuel Kant. 31). veikale „Grynojo proto kritika“ (Kritik der reinen Vernunft. ant kuriø buvo santrumpa U. Uncle Sam) JAV personifikacija. Das Ding in sich) apie kà nors paslaptingà. iðklausæs pataikûniðkus savo dvariðkio Damoklo þodþius. prieð tai virð jo liepæs pakabinti ant arklio aðuto aðtrø kardà.1564–1616) tokiu pavadinimu paraðæs komedijà (1600). S. Kantas Dangaus mana netikëtai ir be pastangø atsiradæs reikiamas maistas ar kitos gërybës. nes jam nuolat gresia pavojai. 2. Much ado about nothing) apie emocingà ar dramatizuotà nereikðmingos situacijos vertinimà. Damoklo kardas nuolatinë didelë grësmë. prk. 1996). Biblijos vertëjai þodá mana kildina ið þydø klausimo Mozei man hu? (hebr. jø simbolis. 1724–1804).

kitaip – megalomanija) patologiðkas pasitikëjimas savimi. savo gabumø. Pluralis maiestatis) ávardþio mes vartojimas vietoje að. Posakis atëjo ið Viduramþiø scholastø darbø. visa pasiekianti tavo deðinë!“ (Ps 89. Deðinioji ranka pagrindinis ar patikimiausias padëjëjas. kas buvo lengvai. 14). subjektyviais vertinimais. ir galybës“ (1 Pt 3. plg. kad karaliai atstovavæ visai tautai. vasará: Sutikdami su Imperijos Dûma. valdoma máslingojo Didþiojo Brolio. universitetø rektoriai. Pavadinimas paimtas ið Dþ. be asmeniniø pastangø ásigyta). visos Rusijos caras ir valdovas. 10). savæs pervertinimas. ðià daugiskaità vartojo ir baþnyèios hierarchai. 1903–1950) antiutopinio romano „1984“ (Nineteen Eighty-Four. Tokia vatosena buvo bûdinga karaliams. imperatoriams (todël dar vadinama karaliðkuoju „mes“).: Ið Dievo malonës Mes. Dievas ir atëmë apie nuolankø susitaikymà su praradimu (ppr. jis sëdi Dievo deðinëje. 1897–1937. Vartosena kilo ið to. kad deðinë pusë yra „teisingoji“. Gali bûti vienas ið ðizofrenijos ar paranojos poþymiø. Didysis brolis (angl. Deðinës rankos ar pusës motyvas Biblijoje yra daþnas. Orvelas Didysis kombinatorius (rus. Sëdëti valdovui ið deðinës bûdavæ labai garbinga. Posakis ið rusø raðytojø Ilfo ir Petrovo (Èëüÿ Èëüô. „geroji“. Mes nusprendëme atsisakyti Rusijos Imperijos sosto ir sudëti aukðèiausiosios valdþios ágaliojimus.Ðià santrumpà kareiviai juokais iððifravæ kaip tiekëjo inicialus: Uncle Sam ‘dëdë Semas’. Lenkijos karalius. o jam yra pavaldûs angelai. „negeroji“. Ið senovës atëjusi nuomonë. Ið to romano paplito ir frazë „Didysis brolis stebi tave“ (Big Brother is watching you). kad „áþengæs á dangø. apie Kristø raðoma. energingas sukèius. „nuo Dievo“. Pluralis auctoris) ar kuklumo daugiskaitos (lot. sureikðminimas. Dþ. Ðiuo epitetu pavadintas pagrindinis romano herojus Ostapas Benderis. paslëpto vienoje ið buvusio 12 komplekto këdþiø. Suomijos didysis kunigaikðtis… Daugiskaità caras Nikolajus II vartojo ir atsisakydamas sosto 1917 m. Dël skonio nesiginèijama (lot. Didybës daugiskaita (lot. kuriame vaizduojama totalitarinë valstybë Okeanija. „net ten mane vestø tavo ranka ir tvirtai laikytø tavo deðinë“ (Ps 139. plg. Mania grandiosa. Posakis ið Senojo Testamento Jobo knygos. ir valdþios. Ðià daugiskaità reikia skirti nuo autorinës (lot. Eric Arthur Blair. bet ir aneksuotøjø kraðtø. 1949). 22). Åâãåíèé Ïåòðîâ. Bleiras) (George Orwell. jei argumentuojama estetiniais. ieðkotojas. pasiekimø ar savo kilmës aukðtinimas. 43 Didybës manija (lot. „nuo velnio“. Âåëèêèé êîìáèíàòîð) veiklus. 44 . „Koks tu esi galingas! Stipri yra tavo ranka. Aleksandras Antrasis. komplikuojantis santykius su aplinkiniais. to. o kairë – „neteisingoji“. iðradingas ir nepailstantis lobio. 1927) VII skyriaus pavadinimo. Pluralis modestiae). vartojamos mokslo darbuose. primenanti hitlerinæ Vokietijà ar stalininæ Rusijà. De gustibus non est disputandum) siûlymas nutraukti ginèà. Big Brother) totalitarinës valstybës valdþios klanas ar valdanèioji nacija. ne tik savo. apsukrus. Ilfas ir Petrovas Dievas davë. Orvelo (tikroji pavardë – E. be to. 1903–1942) romano „Dvylika këdþiø“ (Äâåíàäöàòü ñòóëüåâ.

) vardo. lie. Jonas prabilo: ‘Ðtai Dievo Avinëlis. e. 21. pr. o kad Jahvë naktá netyèia nenumarinø þydø naujagimiø. Abstrakèia bausmës reikðme þodis rykðtë vartojamas jau Senajame Testamente – rykðtëmis vadintos Jahvës 10 bausmiø Egiptui. ir jis iðtiko visà Egipto þemæ baisiomis rykðtëmis“ (Jdt 5. 18. kur supainiotà intrigà spektaklio pabaigoje iðspræsdavæs á scenà mechanizmais nuleistas dievas. Noli equi dentes inspicere donat) dël dovanos vertës ar kokybës nemandagu diskutuoti. e. Dovanotam arkliui á dantis neþiûri (lot. ðitaip versdamas faraonà leisti Mozei iðvesti þydus ið Egipto: „Aaro45 nas iðtiesë savo rankà su lazda ir sudavë á þemës dulkes. vienas ið Kristaus epitetø. jø namø duris jis ásakæs paþenklinti ritualinio ëriuko krauju (Ið 12. pr.: „Jø namai yra saugûs. matydamas ateinantá Jëzø. siøsdamas Egiptui treèiàjà bausmæ. Kerëtojai sakë faraonui: ‘Tai Dievo pirðtas!’“ (Ið 8. dar plg. jog 46 . tai tikrai pas jus atëjo Dievo karalystë“ (Lk 11. Ðià sàvokà vartoja ir Kristus: „Bet jei að iðveju demonus Dievo pirðtu. 13–15). 1. Posakio autorystë skiriama teologui Ðv. kad amþininkai ironizavæ. kuriame þydø dievas Jahvë per Mozæ ir Aaronà varþosi su egiptieèiø þyniais. Ið 31. Uodai apniko þmones ir gyvulius. kuris naikina pasaulio nuodëmæ!’“ (Jn 1. Posakis þinomas ið Senojo Testamento epizodo. 12). Drakoniðki ástatymai pernelyg grieþti ástatymai ar tvarka. be baimës. 29. katalikø miðiø dalis. 36). Á tai Jobas atsakæs: „Nuogas iðëjau ið motinos ásèiø. bet neástengë. m. 9. „Jie ðaukësi savo Dievo. bet ir vagims bei tinginiams. Ðie þodþiai buvo uþuomina. iron. 621 m. nuogas ten sugráðiu. teisininko Drakono (Dr£kwn. Dievas ið maðinos (lot. tarp jø ir viso turto netektá. Finger of God. Posakis atëjo ið antikinio teatro. Deus ex machina) atsitiktinis asmuo ar netikëtos aplinkybës. Posakis ið Jono evangelijos – taip Jonas Krikðtytojas kelis kartus pavadinæs Kristø: „Rytojaus dienà. Kerëtojai panaðiai bandë savo kerais padaryti uodø. Dievas siuntæs jam sunkius iðbandymus. VII a. Þemës dulkës visame Egipto kraðte pavirto uodais. Pavadinimas kilæs ið sen. 23). rus. Dievo rykðtë jø neiðtinka“ (Job 21. Ið arklio dantø nudilimo sprendþiama apie jo amþiø. gr. Agnus Dei) 1. jog Kristus yra Dievo numatyta auka þmoniø nuodëmëms iðpirkti. tokia malda. 21).Tikrindamas Jobo tikëjimo tvirtumà. O uodai knibþdëjo ant þmoniø ir gyvuliø. Dievo rykðtë nelaimës prieþasties aiðkinimas Dievo bausme. m. 3. Mat paskutinë Jahvës bausmë Egiptui buvusi pirmagimiø numarinimas. Vieðpats davë. Pats posakis daug senesnis – jis randamas egiptieèiø religinës magijos apraðuose. Þydø paprotyne ëriukai bûdavo aukojami Jahvei prieð Velykas (Paschà). Ðis epitetas dar vartojamas Apreiðkime Jonui (Apr 6. tylaus bûdo þmogus. Jeronimui (Eusebius Sophronius Hieronymus. todël perkant arklá daþnai apþiûrimi ir jo dantys. romaus. Dievo avinëlis (lot. greitai paðalinusios beviltiðkà situacijà ar iðsprendusios neiðsprendþiamà problemà. Vieðpats ir atëmë! Tebûna paðlovintas Vieðpaties vardas!” (Job 1. Jame buvo numatytos mirties bausmës ne tik þmogþudþiams. verèiant faraonà leisti þydams iðkeliauti (Ið 7-12). dar plg. plg. 347–420). Dar plg. 20). Ástatymai buvæ tokie grieþti. atsidëkojant uþ pirmagimiø iðsaugojimà vaduojantis ið Egipto nelaisvës. 1–13). duoti (ákrësti) rykðèiø. Ïåðñò áîæèé) lemties ar kokio ávykio prieþasties aiðkinimas Dievo valia. Rykðtë senovëje buvo áprastas kûno bausmës árankis. Drakonas buvo iðrinktas vienu ið 9 Atënø archontø (valdytojø) ir suraðë pirmàjá teisiná kodeksà. 2. Dievo pirðtas (angl. 9).

: „Niekas negali tarnauti dviem ðeimininkams: arba jis vieno nekæs. ið Kristaus pateiktos naujoviðkos maldos „Tëve mûsø“: „Kasdienës mûsø duonos duok mums ðiandien“ (Mt 6. plg. ar Drakonui nebuvo þinomas Mesopotamijos valdovo Hamurabio (valdë 1792–1750 pr. o antrasis. 106–43 pr.) pasakëèios „Keleiviai ir lokys“ moralo. savo ðalininkø galima laimëti ir apgaulës bûdu. Posakis atëjæs ið muzikø terminijos – dirigentas prieð kûrinio atlikimà nurodo garso aukðtá – tonà. m. e. posakio Turbato melius capiuntur flumine pisces ‘drumstame upelyje lengviau gaudyti þuvá’. m. Goldonio portkurioje tarnas Trufaldinas. Gali bûti perfrazuotas ir ið lot. Eiti per ugná ir vandená áveikti ávairiausius sunkumus ir kliûtis. K. pavartojæs já traktate „Lelijus apie draugystæ“. „Nekeliauk su draugais. e. Pirmasis iðlipæs ið medþio ir paklausæs. Longis (Alessandro Longhi. jiems to neþinant. Senàjá Testamentà: „/. m. m. plg. Goldonis (Carlo Goldoni. Mesopotamia. vos nepakliuvæs lokiui á nagus.) kodeksas. raðytojo Ezopo (A…swpoj. Negalite tarnauti Dievui ir Mamonai“ (Mt 6. kuriame uþ ðmeiþtà. tarnauja dviem ðeiminin. didesniø idealø neturëjimas. Duonos ir reginiø (lot. Amicus certus in re incerta cernitur). plg. 3). deðimtojoje jis apie Romà raðo taip: „Ðiandien kukli jau jinai. o kità nieku vers.). 521 m. Posakis atëjæs ið romënø poeto Juvenalio (Decimus Iunius Iuvenalis.y. pasipelnyti. gr.. minios poreikiø apibûdinimas. 239–169 pr. 2–3. 1813). Ìóòèòü âîäó. kur ðio posakio autorystæ skiria poetui Enijui (Qvintus Ennius. kurie pavojuose vienà palieka!“ – atkirtæs tasai (Ezopas.: „Tu leidai. pr. 47 Duona kasdieninë apie kà nors gyvybiðkai svarbø. uþklupti lokio. 64). vagystæ daugeliu atvejø irgi buvo numatyta mirties bausmë (plg. Dviem ponams netarnausi apie veiklos sritis. Posakis atëjo ið sen. Dail. arba prie vieno bus prisiriðæs. Lotyniðkai posaká iðpopuliarino romënø raðytojas. apsimetë negyvas ir taip iðsigelbëjæs – lokys já tik apuostæs ir nuëjæs.Drakonas juos raðæs krauju. tik dviejø dar dalykø geidauja – / duonos bei reginiø! “ (X.. 1733– kams. kirðinti. Draugà paþinsi nelaimëje (lot. atënieèiai ðá kodeksà pakeitë á ðvelnesná. t. kaip du keliavæ draugai. padaryti átakà kitø elgesiui. kuriø interesai ar tikslai prieðtarauja vieni kitiems. 11. 80–81). (Mamona èia apibendrintai reiðkia turtà. 24). norëdamas retas (fragm. Posakis atëjo ið Senojo Testamento. Lk 11. kà anam á ausá ðnibþdëjæs lokys. oratorius ir valstybës veikëjas Ciceronas (Marcus Tulius Cicero. Vëliau posakis metaforizavosi ir paèiam veiksmaþodþiui drumsti suteikë perkeltinæ reikðmæ ‘trikdyti’. 6–8).A. pasielgë skirtingai: vienas álipo á medá. nuomonei. 1745). Perfrazuota ið Naujojo Testamento. To ster up trouble ‘drumsti rûpesèius’) sàmoningai iðkraipyti faktus. ~ 50/65 – ~ 127) „Satyrø“. Pasakëèia apie tai. e. siekiant sau naudos./ drumstei vandená kojomis ir terðei savo upes“ (Ez 32.) Tarnystës dviem ponams siuþetà panaudojo italø dramaturgas K. Posakis ið Naujojo Testamento. e. VI a. Duoti tonà lemti pokalbio temà ar nuostatà. Pirminë reikðmë galëjusi bûti ‘terðti’. kad 48 . Drumsti vandená (rus.). m. 1707– 1793) komedijoje „Dviejø ponø tarnas“ (Il servitore di due padroni. o kità mylës. melagystæ. 377). angl. 2). Neaiðku. Panem et circences) prastuomenës.) (Laelius de Amicitia. e. Aesopus. pr.

1768– 1844) ir kt. Metafora atëjusi ið XVIIIXIX a. egiptieèiø kalbos per hebràjø ir graikø kalbas. Posakio autorius – romënø dramaturgas Terencijus (Publius Terentius Afer. VI a. pavartojæs já personaþo Chremeso lûpomis komedijoje „Savæs kankintojas“ (Heauton Timorumenos. Aesopei logi) alegorijomis. sen. kas þmogiðka.–65) (Cons. raðytojas Ezopas (A…swpoj. „Lapë ir gervë“. gr. Ðá posaká amerikieèiø raðytojas M. aliuzijomis. Homo sum. per literatûrà tapo folklorizuotos daugelyje tautø. – perëjome per ugná ir vandená. R. metaforomis. kaip paþeminimo ir gëdos simbolá. Posakio autorius – prancûzø raðytojas A. m. Tai dûrinys. Sum quod sum) sakoma. Senovëje toká dygliuotà vainikà. uþdëdavæ nuteistiesiems myriop. e. ko gero per V. 2–3). „Lapë ir vynuogës“ ir kt. tai buvæ apaðtalo Pauliaus þodþiai (Sermon 76). Termino autorius – romënø filosofas. policininkas. pavartojæs já romano Histoire de Gil Blas de Santillane X knygoje (1735. Ezopas. Paryþiaus argo. á kurià pateko ið sen. man nesvetima (lot.. m. Les faits parlent ‘faktai kalba’) faktais grásti argumentai yra objektyvûs ir nepaneigiami. Augustinas (Aurelius Augustinus. 1668– 1747). Aesopus. VIII). Ezopo kalba (lot. I. nes að esu /…/ tavo Dievas. Á anglø kalbà tai buvo iðversta kaip facts are stubborn things ‘faktai – uþsispyræs dalykas’. ið èia toks A R. /…/ kuris tave gelbsti“ (Iz 43. dramaturgas ir politikas Seneka Jaunasis (Lucius Annaeus Seneca. – upëse tu nepaskæsi.. Jo pasakëèios „Vilkas ir ëriukas“. Lesaþas (Alain-René Lesage. m. „Vilkas avies kailiu“. Faras (Faraonas) iron. Ezopo kalba Lietuvoje buvo ypaè populiari sovietmeèiu. e. taèiau statistika lankstesnë’. Romënø skulptûra. kas esu (lot.–50). Posakio autorius – Ðv. Tvenas (Mark Twain. pr. 354–430). nesudegsi.Lesaþas posakis patekæs ir á rusø kalbà: ôàêòû – âåùü óïðÿìàÿ. Faraonai. Erðkëèiø vainiku buvo vainikuotas ir Kristus prieð ëjimà á Golgotos kalnà.). ad Polyb. todël raðytojai jà maskuodavæ ávairiomis alegorijomis. Hugo kûrinius. kai atviru tekstu pasakyta kritinë ar ideologiðkai netinkama mintis buvo stropiai cenzûruojama. Faktø kalba (pranc. Krylovà (Èâàí Êðûëîâ. – bet tu iðvedei mus á saugià vietà“ (Ps 66. ir visa. – liepsnos tavæs nepraris. pasak kurio.) yra seniausias þinomas pasakëèiø autorius. bûsiu su tavimi. Pats þodis faraonas Europoje paplito per lotynø kalbà. 15 pr. rusø raðytojà I. „Kai brisi per gilius vandenis. já vertë ar plagijavo kiti pasakëèiø kûrëjai.þmonës jotø mums ant sprando. Esu. pateisinant savo silpnybes. dëvëjo aukðtas pailgas kepures kaip valdþios simbolá. I sk. Prancûzø policininkai faraonais pradëti pravardþiuoti dël aukðtø kepuriø. mirties bausmës vietà. uþuominomis pasakyta mintis. Esu þmogus. Kai eisi per ugná. áskaitant romënø raðytojà Fedrà (Phaedrus. akcentuojant savo individualumà ir nenorà paisyti patarimø keistis. 1835–1910) papildæs taip: facts are stubborn things. 77). Erðkëèiø vainikas kanèia ar nuolatiniai sunkumai.). uþuominomis ir pan. m. kurio sandø reikðmë yra ‘namas’ + ‘didis’. Ezopu sekë. e. ~195–~159 pr. ~4 pr. Sen. 50 49 . but statistics are more pliable ‘faktai – uþsispyræs dalykas. palyginimais. e. Lietuviø kalboje ði metafora paplito per groþinæ verstinæ literatûrà. 12). Egipto valdovai. humani nil a me alienum puto) sakoma.

) (Tusc. Rosinis Séville. M. m. Dail. Æåëåçííûé çàíàâåñ) ideologinë ir fizinë riba. Pasak Senojo Testamento. Adomas su Ieva „suprato esà nuogi. 1494– F. M. 1925). ádëjæs já á „Girtø ðnekas“ romane „Gargantiua ir Pantagriuelis“ (La vie de Gargantua et de Pantagruel. Þodþiai ið italø kompozitoriaus Dþ. Cum lacte nutricis suxisse ‘su þindyvës pienu ásiurbë’) apie savybes ar paþiûras. rus. Teèer (Hilda Margaret Thatcher. Geleþinë ledi (rus. pagrindu paëmæs prancûzø muziko. The Call of the Wild) þr. Gamtos ðauksmas (angl. 1553). baronienë (1992). Posaká perfrazavæs Ðv. Operos libreto autorius – È. Ticianas (Tiziano Vecelli. paragavæ vaisiø nuo paþinimo medþio. 1946– 1989 m. Rablë Geleþinë uþdanga (vok. Augustinas (Aurelius Augustinus. jog Kristaus vardà jo ðirdis priëmusi dar su motinos pienu (lacte matris) (Conf. Gauti su motinos pienu (lot. 1775). ryþtinga vadovë.Figaro ðen. Rosinio (Gioachino Antonio Rossini. angl. Figos lapelis nepatikima. gautas ankstyvoje vaikystëje. Figaro ten apie judrø. Sterbinis (Cesare Sterbini. 354–430). Britanijos Konservatoriø partijos vadovë (nuo 1975). apsukrø. V). Teèer neuþsigavo ir po savaitës pareiðkë priimanti ðá titulà. Æåëåçíàÿ ëåäè. Krikðèioniðkojoje ikonografijoje pirmieji þmonës vaizduojami prisidengæ nuogybæ figos ðaka ar lapu. Pirmoji taip buvo praminta Didþiosios Britanijos politikë M. 1792–1868) operos „Sevilijos kirpëjas“ (Il barbiere di Siviglia. Posakio autoriumi laikomas Renesano laikø prancûzø raðytojas F. g. Jie susiuvo figmedþio lapus ir pasidarë sau juosmens apriðalus” (Pr 3. valdinga. skyrusi TSRS ir jos marionetines ðalis nuo likusios Europos bei apskritai nuo Vakarø pasaulio.8). 7). 1732–1799) to paties pavadinimo komedijà (Le Barbier de Dþ. e. III. 3.4. 1816). kurioje pagrindinis personaþas kirpëjas Figaro ðiais þodþiais apibûdina pats save. Geleþinë gro52 51 . 1784–1831). 1532–1564). Teèer Þmogaus nuopolis. visur suspëjantá þmogø. Natura abhorret vacuum) nepriþiûrimoje ar nepuoselëjamoje vietoje vis vien kas nors atsiranda. de Bomarðë (Pierre-Augustin Caron de Beaumarchais. Protëviø ðauksmas. Gamta nepakenèia tuðtumos (lot. oratorius ir valstybës veikëjas Ciceronas (Marcus Tulius Cicero. nes toji jau tuðèia (I. Iron lady) grieþta. knygoje „Iðpaþintys“ teigæs. intymaus ar gëdingo priedanga. angl. jai davë rusø karinis laikraðtis Êðàñíàÿ çâåçäà uþ aðtrias kapitalizmà ir demokratijà ginanèias kalbas bei komunistinio reþimo kritikà. Posakio autorius – romënø raðytojas. Eiserner Vorhang. formali. lengvai paðalinama ko nors slapto. 2). ðalies ministrë pirmininkë (1979–1990). 1485–1576). kur tuo posakiu personaþas ragina tarnà pripilti jam vyno á tauræ. 106–43 pr. Rablë (François Rabelais. Iron curtain. dramaturgo P. Ðià pravardæ 1976 m.

pr. dispute). leidæs Niujorke dar ir laikraðtá The World). 1847–1911). m. Yellow press) periodiniai leidiniai. Belgradas. Sàvoka paplito tik po garsiosios V. Minties uþuominø ieðkoma senovës kinø karo teoretiko Sun Cu (Sun Tzu. Gebelsas to prie Adrijos nusileidusi geleþinë uþdanga uþdengë visà þemynà. Puliceris (Joseph Pulitzer. Tokios senosios sostinës kaip Varðuva. Taèiau geleþinæ uþdangà. Gebelsas (Paul Joseph Goebbels. o leidinius.–17) veikalo „Nuo miesto ákûrimo“ (Ab urbe condita. Livijaus (Titus Livius. 1897–1945) savo manifeste. 1904). Liber IV. Berlynas. Geltonoji spauda). informacijà ið privataus garsenybiø gyvenimo ir kt. Sakoma ppr. Puliceriui perëjus dirbti pas laikraðèiø magnatà V. Viena. apie kontrargumentus ar kontrpuolimà (karyboje.. Èerèilio kalba laikoma Ðaltojo karo pradþia. skandalus. Europoje knyga buvo pirmà kartà iðversta á prancûzø kal54 . Èerèilio (Winston Leonard Spencer Churchill. Budapeðtas. Komikso pieðiniuose jis vaizduojamas besitrainiojantis geto gatvëmis ir bendraujantis su panaðiais á save veikëjais. kad 53 tokiu bûdu padidintø savo tiraþà. Snouden (Ethel Snowden. Vëliau terminas pradëtas taikyti ir panaðaus turinio knygoms – jos pavadintos geltonàja literatûra. Posakis ið romënø istoriko T. Geriau vëliau negu niekad (lot. dar vad. Pati sàvoka randama þydø babiloniðkajame Talmude (V a. jog „Nuo Ðèecino prie Baltijos iki Tries. 59 pr. Sotos traktate. Velsas (Herbert George Wells. spausdinanèius tokios þurnalistikos kûrinius – geltonàja spauda.tuota uþdanga ið tikrøjø buvo naudojama Vokietijos teatruose. Bukareðtas. e. 1874–1965) kalbos 1946 m. ant jo naktiniø bûdavo uþraðytos reklaminiø tekstø parodijos. kurio pagrindinis herojus buvo plikagalvis. Dar þr.J.. net ir vëliau padaryti. Bulvarinë spauda. datuojamame VI a. Herstà (William Randolph Hearst. Sun Vu) darbe „Karo menas“. T. Livijus Geriausia gynyba yra puolimas (angl. B.). nusileisianèià ant Europos po II pasaulinio karo. JAV populiaraus komikso. kurioje jis pasakæs.) nuo jø dangiðkojo tëvo“ (38 b). kad pirmà kartà kaip metafora terminas buvo pavartotas skandinavø literatûroje apie 1901 m. sporte. bei primityviai komentuojantis aktualijas. kur raðoma: „Net geleþinë pertvara negali atskirti Izraelio (þmoniø – A. Já vartojo ir H. 1863–1951) ir kartu ëmus leisti laikraðtá New York World . Pavadinimas kilo ið 1896 m. 1920). kvailai besiðypsantis atlëpausis berniukas su geltonais naktiniais marðkiniais (The Yellow Kid). kai gintis priverèiama uþpuolusioji ar ketinanti pulti pusë. paskelbtame savaitraðtyje Das Reich 1945 m. kad scenos gaisro atveju atitvertø jà nuo þiûrovø salës. „Geltonojo vaikio“ kalba – skurdus geto þargonas. 1880–1951) knygoje „Per bolðevikinæ Rusijà“ (Through Bolshevik Russia. konkurentai jø laikraðèio turiná praminë geltonàja þurnalistika. iðpranaðavæs naciø propagandos ministras J. The best defence is a good offence ‘geriausia gynyba yra vykæs puolimas’). Spëjama. Potius sero quam nunquam) suplanuoti geri darbai visada naudingi. kovo 5 d. prasimanymus. Sun Zi. vasará. apibûdindamas priverstinæ vienatvæ. 1866–1946) fantastiniame romane „Dievø maistas“ (The Food of the Gods. Geltonoji literatûra (þr. Politikoje bene pirmoji já pavartojusi E. 2). e. Praha. daþniausiai irgi vaikais. m. skelbiantys ávairius gandus. Ði V. Komikso leidëjas buvo Dþ. Sofija ir kiti miestai bei jø þmonës yra atsidûræ Sovietø átakoje“. Geltonoji spauda (angl.

vadinasi. Aleksandras Makedonietis (Alšxandroj G´ Ð Makedèn. Bet koks neatsargus elgesys su ugnimi galëdavæs sukelti sprogimà ir praþudyti virð rûsio ar laivo denyje esanèius þmones. kas atriðiàs Gordijaus mazgà. 5–6). gyvenimas. Linkëjimas atëjo ið burlaiviø laikø. apie vertingus darbus. Gyvasis lavonas (rus. 2. Juo buvæs valstietis Gordijus. V. veiklos. Pavyzdþiui.). Senuosiuose tikëjimuose gyvybë ásivaizduota kaip siûlas. tas. 1799–1837) poemoje „Poltava“. 106–43 pr. Gyvenimo kelias (lot. taip pakeitusá jo likimà. dvasiðkai degradavæs þmogus. Gyventi. màstyti (lot. pomirtinis gyvenimas. taip pat 1815 03–06). Bet naðlë malonumø ieðkotoja dar gyva bûdama yra mirusi“ (1 Tim 5. Tolstojaus (Ëåâ Òîëñòîé. Life after life) 1.) (Tusc. 2. Posakio autorius – romënø raðytojas. m. 1469–1527) darbuose. Moudis (Reimond Moudi. oratorius ir valstybës veikëjas Ciceronas (Marcus Tulius Cicero. ‘verpëja’). m. mirtinas ligonis ar fiziðkai iðsekæs þmogus. sunkiai sprendþiama problema. gyvenimo apraðas. Prancûzijos imperatorius 1804–1814. orakulas frigams liepæs pasirinkti valdovu pirmàjá sutiktàjá vaþiuotà pakeliui á Dzeuso ðventyklà. uþuot narpliojæs tà mazgà.bà (1782) ir padariusi didþiulæ átakà Napoleonui Bonapartui (Napoléon Bonaparte. Posakio autorius – amerikieèiø gydytojas reanimatologas R. Siûlui nutrûkus ar já nutraukus. o pavalkus pririðæs prie gràþulo sudëtingu mazgu. g. e. 111). kurioje pagrindinis veikëjas dvarininkas Fiodoras Protasovas imituoja saviþudybæ ir.. e. gr. kol visiðkai degraduoja. valdysiàs visà Azijà. pomëgiø. Literatûroje ðis posakis (ir ávaizdis) pirmiausia pasirodë rusø poeto A. biografija. e. 3. taèiau já itin iðpopuliarino rusø raðytojo L. 1769–1821. Posakis perkirsti Gordijaus mazgà nuo to laiko 56 . pr. Gordijus pastatæs Dzeuso ðventykloje. Makedonijos karalius 336–323). be jausmø. laikinai atgaivintas numirëlis. oratorius ir valstybës veikëjas Ciceronas (Marcus Tulius Cicero. á kurià sudëjo savo pacientø áspûdþius. Gyvybës siûlas gyvybë. Posakio aidà tyrinëtojai randa ir Makiavelio (Niccolò di Bernardo dei Machiavelli. Curriculum vitae) 1. Gyventi kaip ant parako statinës jausti nuolatinæ átampà dël galimos netikëtos nelaimës. Perfrazuota ið Naujojo Testamento: „Tikra naðlë palikusi viena sudëjo viltis á Dievà ir dienà naktá maldauja bei meldþiasi. kurá ir skyræ pirmuoju Frigijos valdovu. Æèâîé òðóï) 1. e. Vivere est cogitare) pilnavertis ir prasmingas yra tik dvasinis þmogaus gyvenimas. 106–43 pr. legendos. Gyvenimas po gyvenimo (angl. 1828– 1910) to paties pavadinimo pjesë (1900). gr. zombis. m. m. 334 m. Gero vëjo! linkima iðplaukiantiems á kelionæ ar þûklæ. 1944). perkirtæs já kardu. 356–323 pr. Gordijaus mazgas koks nors sudëtingas reikalas. ima gyventi su visuomenës padugnëmis. þmogus mirdavæs. pradëtas verpti þmogui gimstant. Anot orakulo. slapstydamasis nuo þmonos bei draugø. 2. Puðkino (Àëåêñàíäð Ïóøêèí. patirtus klinikinës mirties bûsenoje. Senovëje parakas bûdavo laikomas statinëse tvirtoviø rûsiuose ar laivø triumuose. iðleidæs knygà tokiu pavadinimu (1975). mituose tuo uþsiimdavusi viena ið trijø likimo deiviø moirø – Klotë (gr. Veþimà. kai nuo palankaus vëjo priklausydavusi kelionës sëkmë. Pasak sen. Posakio autoriumi laiko55 mas romënø raðytojas. paliktus visuomenei po mirties.

106–43 pr.) prieðmirtinius þodþius prilyginæs gulbës giesmei (de Orat. / Kaip nesavø. poetas Homeras (“Omhroj.. VI a. gr. e. e. m. pr. m. altius. Homeras (RomëPosakis pirmà kartà pasirodæs XVIII nø kopija ið II a.reiðkia greitai ir radikaliai iðspræsti problemà. Citius. m. Artemidës ðventykla Efese (rekonstrukcija) Aleksandras perkerta Gordijaus mazgà (fragm. „Jaunikiams Paladë Atënë / Juokà besaiká uþleido. priimti netradiciná greità ir ryþtingà sprendimà. Dail. oratorius ir valstybës veikëjas Ciceronas (Marcus Tulius Cicero. Pavyzdþiui. Zinovjevas (Àëåêñàíäð Çèíîâüåâ. Cycnea vox ‘gulbës balsas’) paskutinis. 6). mirties akivaizdoje suklykë ir ðitaip iðgelbëjo savo gyvybæ. 525–456 pr.). a. Termino autorius – rusø filosofas ir publicistas A. Sen. pr. gulbë nebylë (Cygnus olor) kelios akimirkos prieð mirtá pirmà ir paskutiná kartà suklykia nuostabiu balsu. „Odisëjoje“ raðoma. ~115–53 pr. 1922–2006). ir protas jiems susimaiðë. originalo) Homo soveticus (lot. tamsoje supainiota su pjovimui numatyta þàsimi. / Kai sumanaus Hefaisto gudriàsias pinkles pamatë“ (Odisëja. skirtà vadinamojo „tarybinio þmogaus“ pasaulëþiûros analizei. fortius) Olimpiniø þaidyniø ðûkis. kaip turguje pirkta gulbë. m. e. stipriau (lot. 345–347). Gulbës giesmë (lot. Maþosios Azijos graikas Herostratas. priëmë Tarptautinis olimpinis komitetas. Terminas sukurtas pagal kitø analogiðkø þmogø nusakanèiø biologiniø terminø pavyzdá: homo errectus. 57 Homeriðkas juokas garsus. Aeschylus. e. Herostrato ðlovë gëdinga ðlovë. Aesopus. e. Ezopas turëjo galvoje legendà. siekdamas iðgarsëti. 1444-1445). parodijuojant tuometinës ideologijos teiginá. / Dar paskutinæ giesmæ sugiedojo èia!“ (Eschilas. pr.. karvedþio Licinijaus Kraso (Marcus Licinius Crassus. kûrinys. Panaðiai ðá posaká pavartojo romënø raðytojas. Vëliau ðá motyvà pavartojo sen. Bertelemis (JeanSimon Berthélemy. þandø suvaldyt neástengë ið juoko“ (Odisëja. 1743–1811).). 326–327).. kurá 1913 m. kurioje Klitemnestra apie aiðkiaregës Kasandros mirtá sako: „ana.) „Iliadoje“ ir „Odisëjoje“ apraðæs garsø kvatojimà. mokslininko ir pan. gauta uþ netikusá poelgá ar darbà. pr. aukðèiau. Þ. homo sapiens ir pan.) tragedijoje „Agamemnonas“. apdoroto komunistinës propagandos ir ideologijos. e. 356 m. taip pavadinæs savo knygà (1982). Pasakëèioje „Gulbë ir þàsis“ pasakojama. ‘sovietinis þmogus’) ironiðkas Tarybø Sàjungos gyventojo./ nesuvaldomas juokas tuojau nemirtingus pagavo. raðytojas Ezopas (A…swpoj. e. 58 . III. XX. o jos narys esàs naujos rûðies þmogus – tarybinis þmogus. m. gr. netramdomas kvatojimas. m. prieðmirtinis menininko. VIII. Homerus. Posakio autorius – sen. 8 a. padegæs Artemidës ðventyklà Efese – vienà ið septyniø pasaulio stebuklø. dramaturgas Eschilas (A…scÚloj. prancûzø literatûroje. pasak kurios. Greièiau. lyg gulbë mirdama.. apibûdinimas. jog „/. jog per komunistø valdymo laikotarpá susiformavusi naujo tipo – tarybinë – visuomenë.). gr. m.

e. / Todël patraukë tiesiai – aikðtës viduriu. Adomo kostiumas. ar kaip ðalutinë prieþastis. 168). vëliau tapæs Prancûzijos jûrø ministru (1774–1780). kurio prototipas buvo G. Ilga ranka (lot. / Jei áky. e. m. gr. m. Vadinasi. – ~17) poemoje „Herojës“ (arba „Herojø laiðkai“).: „Bylà surasti sunku iðkeltà vyro. netikusià mintá. ~450 m. e. kai nusikaltimas atrodydavæs neiðaiðkinamas. Fedro (Phaedrus. Posakis kilæs ið romënø teisës.–50) pasakëèioje „Ezopas ir plepûnas“ þibinte ugná á namus neðæs vergas Ezopas. Ievos kostiumas moters nuogumas. ne moters“ (VI. gr. Diuma (tëvas) (Alexander Dumas. Longa manus) toli siekianti kieno nors valdþia ar kontrolë (ppr. 554–483 pr. Idëja fiks (pranc. Posakio kilmæ þr. 1729–1801).Á tà paèià upæ dukart neábrisi apie nuolatiná ir neiðvengiamà visa ko kitimà. / Tai suvokë.).bera. Cherchez la femme) sakoma kaip uþuomina. Idée fixe ‘fiksuota mintis’) ákyri.). kad senis þmogumi nelaiko to. XVII.). jog ir iðvykusio jos vyro Menelajo ‘karaliðka ranka ilga yra’ (longas regibus esse manus) (Heroides. kad ir kur jie bebûtø. / Kuris be reikalo gaiðina uþsiëmusiuosius“ (Fedras. m. Dail. jam nuogàstaudama atraðo. pr. filosofà Diogenà Sinopietá (Diogšnhj Ð SinwpeÚj. Vilkëti Ievos kostiumu reiðkia bûti nuogai. jog visais sudëtingais atvejais vienaip ar kitaip á nusikaltimà yra ásivëlusi moteris – ar kaip bendrininkë. filosofas Heraklitas ið Efeso (`Hr£kleitoj Ð ’Efšsioj. su þiburiu?’ / ‘Þmogaus. Posakis kilo ið pasakojimo apie sen. kuris esà vaikðtinëjæs dienà su uþdegtu þibintu po pilnà þmoniø turgaus aikðtæ. de Sartinas esà taip patardavæs savo pavaldiniams. de Sartinas bûdavo ásitikinæs. 412–323 pr. 416–417). 1591–1652). – Ribera (José de Riieðkau’. m. 43 pr.). ruoliui neprasprûdo þodþiai ðie. per pavaldinius ar agentus). ypaè tais atvejais. dël bandymø uþkariauti atokesnes pietines slavø þemes Rostovo ir Suzdalës kuni. XII a. – atsakë. plg. ~50/65 – ~127) viena ið satyrø. ði teisë suteikta didþiulæ valdþià vyrams tvarkyti savo ðeimos nariø likimus – laikyti visus ‘po ranka’. Posakio autorius – sen. 15 pr. kur ðià frazæ mëgsta kartoti Paryþiaus policijos tarnautojas. Galimas daiktas. de Sartinas (Antoine Raymond Jean Gualbert Gabriel de Sartine. Posaká iðpopuliarinæs prancûzø raðytojas A. e. 243). tarnavæs ten 1759–1774. susiraðinëdama su Trojos karalaièiu Pariu. kad terminas pirmiausia atsiradæs medicinoje ir reiðkæs persekiojanèià liguistà. jog pirminis ðio posakio ðaltinis yra romënø poeto Juvenalio (Decimus Iunius Iuvenalis. kurios pradþia laikomi „Dvylikos lenteliø ástatymai“ (Leges duodecim tabularum. Ir namo nuskubino.Ovidijus 60 . m. Ieðkok moters (pranc. G. Diogenas atsakæs: „Ieðkau 59 þmogaus“. ko vidudiená Diogenas su þibintu (fragm. / Èia jo plepûnas neiðtvërë neuþkalbinæs: / ‘Ezopai. ko ieðkàs. kur Elena. ðmaikðtuolis pasakëèiø autorius. Spëjama. e. Paklaustas. „Tolokai buvo eiti á namus aplink. Ch. Posakio autorius – Paryþiaus policijos vadovas generolas leitenantas G. G. 1802–1870) romane „Paryþiaus mohikanai“ (1854). jog nusikaltimas ar skriauda yra tiesiogiai ar netiesiogiai padaryta dël moters. de Sartinas. rasti tà moterá reiðkë iðaiðkinti nusikaltimà. Ieðkoti kaip su þiburiu stropiai ar atkakliai ieðkoti. maniðka idëja. Posakis randamas romënø poeto Ovidijaus (Publius Ovidius Naso.

) buvo Romos senatorius ir geras imperatoriaus Julijaus Cezario (Gaius Iulius Caesar. 106–43 pr. 82). e. Taèiau Cezariui neþinant.) veikalo Ars Rhetorica (I. m. tuo labai nustebinæs patá þudomàjá.). 1547– 1616). ásitraukë á sàmokslà ir buvo vienas ið Cezario þudikø. pavartojæs jà romane „Don Kichotas“ (1605–1615). Jis pamatë ir vienà vargðæ naðlæ. 85–42 pr. m. Posakio autoriumi laikomas Didþiosios Britanijos premjeras B. ~1090–1157) gavo Dolgorukio (rus. Yra trys melo rûðys: melas.. kuriuo buvo labai pasitikëta. pasak romënø istoriko Svetonijaus (Gaius Suetonius Tranquillus . dedanèius savo dovanas á aukø skrynià. kaip ir ágimtos ypatybës. niekas paðalinis negirdi. Jëzus iðvydo turtuolius. Áprotis – antroji prigimtis (lot. e. e. m. mano vaike“ (etsi tradiderunt quidam Marco Bruto irruenti dixisse: kaˆ sÚ tšknon) . oratorius ir valstybës veikëjas Ciceronas (Marcus Tulius Cicero. Sakoma kaip kontrargumentas tiems. ~69/75 – po 130). 1583–1641). kas jiems atlieka. m. Ir jis tarë: ‘Ið tiesø sakau jums. Toká posaká iðpopuliarino V. Dizraelis (Benjamin Disrael. Ch. 44 pr. Tvenas (Mark Twain. Brute! (‘ir tu. premjeras 1874–1880). Brutai! sakoma iðduodanèiam artimam draugui. Ðekspyras (William Shakespeare. Aristoteles. ‘ilgarankis’) pravardæ. Servanteso portretas (fragm. kà turëjo pragyvenimui’“ (Lk 21. Brutas (Marcus Junius Brutus. 11). Dail. akiplëðiðkas melas ir statistika. Cezario mirtis (fragm. 1–4). Martinesas (Juan Martínez de Jáuregui y Aguilar. 1564 – 1616) tragedijoje „Julijus Cezaris“ (1599). 1771–1844). 62 61 . Cezaris miræs tylëdamas (Divus Iulius. valdë 49– muèinis (Vincenzo Camuccini. 1835–1910). ðita neturtinga naðlë ámetë daugiau uþ visus. remdamiesi vien statistika ir sociologinëmis apklausomis. kur. Brutai’) – esà buvæ paskutinieji Cezario þodþiai. Perfrazuota ið Naujojo Testamento epizodo apie naðlës paaukotus skatikus:  „Pakëlæs akis. V. e.). Et tu. Maskvos ranka. 1804–1881. m. o ji ið savo neturto ámetë viskà. perspëjimas dël pavojaus bûti klausomiems. Ir sienos turi ausis patarimas atsargiau kalbëti netgi ten. Dar plg. Dail. Posakio autorius – ispanø raðytojas Servantesas (Miguel de Cervantes Saavedra. e. Consuetudo est altera natura) sakoma apie ákyrø ar þalingà áprotá. Posakio autorius – romënø raðytojas.). Brutas susidëjo su jo prieðininkais. prisidëti prie jo. Ið Bruto pavardës kilo bûdvardis brutalus ‘þiaurus’. 384–322 pr. nors paties Svetonijaus manymu.) draugas. Ið tikrøjø. Anie visi metë á aukø skrynià ið to. kurie kà nors karðtai árodinëja. Áneðti savo indëlá skirti ko nors dalá bendram reikalui. taèiau paèià mintá Ciceronas paëmë ið Aristotelio (’Aristotšlhj. Dizraelá citavæs amerikieèiø raðytojas M. kuri ámetë du smulkius pinigëlius. Ka100–44 pr. tai nurodo „Autobiografijoje“ (1924) B..gaikðtis Jurijus (Þðèé Âëàäèìèðîâè÷. atrodo. kurio sunku atsikratyti. Ir tu. Ko gero ðio posakio pagrindu atsiradæs ir jo antonimas per trumpos rankos ‘apie negalintá kà pakeisti ar pasiekti dël savo ribotø sugebëjimø ar valdþios stokos’. Cezaris já þudanèiam Brutui esà graikiðkai pasakæs: „Ir tu.

Stalinas bûtø sakæs ar kur nors raðæs. kol jis numirs. o kitas stato toliau” (I Kor 3. Iðeiginë diena (angl. Posakis kilo Viduramþiais ið riteriø turnyrø. Iðgerti tauræ iki dugno garbingai iðkæsti sunkumus ar kanèias. tiesos ðviesà. nëra ir problemos“. 10). lux veritatis. tiek kenkti. kuriame Stalinas taip pateisina kariðkiø suðaudymà Caricyne 1918 m. nëra þmogaus – nëra problemos ciniðkas teiginys. Iðeiti (Iðneðti) kojomis á prieká mirti. Taèiau nepaliudyta. „Dievas atsiminë didþiàjà Babelæ. Vëliau autobiografiniame „Prisiminimø romane“ (Ðîìàí-âîñïîìèíàíèÿ. Iðmuðti ið balno atimti ið ko valdþià ar sugriauti argumentus. „Toks buvæs stalininis principas. kad jai duotø savo rûstybës ir ánirðio vyno tauræ“ (Apr. II. – raðo A. e. 16. magistra vitae. 17). senovës skelbëjà. apie turimà karaliaus titulà ir valdþià. 64 . 2. nuntia vetustatis (de Oratore.y. filosofo Parmenido (Parmen…dhj Ð /Ele£thj. vita memoriae.: „Mirtis iðsprendþia visas problemas. Ið Dievo malonës (lot. Jeruzale! Tu gërei pykèio tauræ. 19). 1911–1998) romano „Arbato vaikai“ (Äåòè Àðáàòà. Dei gratia) 1. Posakio ðaltinis – Naujasis Testamentas. Posakio autorius – romënø politikas. Jour de sortie) laisvadienis. Ið nieko niekas neatsiranda (lot. kartotas ir vëlesniø autoriø. filosofas ir oratorius Ciceronas (Marcus Tullius Cicero. Motyvas yra ir Naujajame Testamente. Rybakovas galbût jà ið kaþko iðgirdæs. atminties gyvastá. Rybakovas apie ðià frazæ raðo. gal pats sugalvojæs. o sekmadieniais iðeidavæ ið namø á baþnyèià ar tiesiog pasivaikðèioti. Daugelio tautø laidojimo paproèiuose mirusysis neðamas kojomis á prieká. Historia est magistra vitae) neþinantys istorijos kartoja savo pirmtakø klaidas. kurià laikë Vieðpaties ranka. ~520–~450 pr. bolðevikø partijos generalinis sekretorius 1922– 1953. 1987). iðgërei iki dugno indà – svaigià tauræ!“ (Iz 51. atsibusk! Atsikelk. plg. apie kokià nors sëkmæ ar ágimtà talentà. kurios savo iðvaduotojui galinèios tiek padëti. Að paprasèiausiai já trumpai suformulavau“. dvasias. 1879–1953. Rybakovo (Àíàòîëèé Ðûáàêîâ. m. Nëra þmogaus. taèiau tebûna ne mano. vyriausybës vadovas 1941–1953). simbolizuojant jo kelionæ á kità pasaulá. atimk ðità tauræ nuo manæs.Yra þmogus – yra problema. per kuriuos prieðprieðiais jojæ raiteliai susitikæ stengdavæsi bukomis ietimis iðtrenkti vienas kità ið balno. já nuþudþius ar palaukus. apibûdinæs istorijà dar ir kaip amþiø liudininkæ. Stalinui (Èîñèô Äæóãàøâèëè-Ñòàëèí. kaip iðmanus statybos vadovas. Viduramþiais miestieèiai amatininkai darbo dienas daþniausiai leisdavæ savo namø dirbtuvëse. Day off. jei nori. 106–43 pr. jog visos þmogaus problemos dingsta po jo mirties. Lauþyti ietis. y. Posakis kilo ið arabø pasakø apie induose uþkimðtus dþinus. 1997) A. Posakio autorystë priskiriama TSRS vadovui J. m.). plg: Historia vero testis temporum. Ex nihilo nihil fit) sen. gr. Pats posakis atëjo ið rusø raðytojo A.) teiginys. bet tavo valia!“ (Lk 22. Rybakovas. pranc. e. 36). padëjau pamatà. Iðleisti dþinà ið butelio sukelti ar leisti kilti sunkiai kontroliuojamai ar visai nevaldomai situacijai. Istorija yra gyvenimo mokytoja (lot.: „Tëve. kuriame apaðta63 las Paulius Pirmajame laiðke korintieèiams raðo: „Dievo man suteikta malone að. kad jis kada nors taip J. 42). Dar plg. t. taip pat uþkertant kelià jo sugráþimui vaiduoklio pavidalu. jog A. Posakis ið Senojo Testamento: „Atsibusk. t.

dviratis su pedalais iðrastas 1853 m. 1785–1851). Posakis imtas ið Senojo Testamento. padarytus jaunystëje.Liarþiljeras ( Nicotusiai visuomenei moraliðkai paþaboti.. Horner aufsetzen.). valdë 1848–1916).Voltero Dail. Átaisyti ragus (vok.: „Esu sugëdintas ir raustu. iðlydëdama vyrà karan.. Iðvaizda apgaulinga (lot. Vieðpatie!“ (Ps 25. ir atvirkðèiai. N. 19). Jëga – vienybëje (lot. Kiek perfrazuotas ðis ðûkis buvo ant lietuviðkø pinigø tarpukario Lietuvoje: „Tautos jëga – vienybëje“. Draizas (Karl Wilhelm K. kurioje negailestingai kritikuojamos trys pasaulinës religijos. taèiau religijà be fanatizmo trak. Viribus unitis) sakoma apie visuomenës ar kolektyvo konsolidacijà. Si vis pacem. austrø erchercogo Karlo vaikø mokytojas. Jei nori taikos. – savo iðtikima meile dël savo gerumo atsimink mane. Pompëjos freskose. Frontis nulla fides ‘iðvaizdai – jokio pasitikëjimo’) perspëjimas. „Mano jaunystës nuodëmes ir kaltes uþmirðk. tavo kaip bûtinà priemonæ neapsiðvie. kas jau iðrasta. paraðiusiam ateistinæ „Knygà apie tris melagius“ (1768). o apie 1867 m. kurá medþioklës deivë Artemidë pavertusi elniu uþ tai. uþdëdavusi jam ragais puoðtà ðalmà ir iki vyro gráþimo bûdavusi laisva nuo vedybiniø ásipareigojimø. Jei Dievo nebûtø. Dviraèio prototipø randama jau senovës Egipto pieðiniuose. 8–9). kad ðis netyèia pamatæs jà nuogà. Nors Volteras skeptiðkai þiûrëjo á baþportretas nyèià. Prancûzijoje pradëta serijinë dviraèiø gamyba. jei dabar jie atrodo netoleruotini. gandà ir pan. para bellum) kariniø iðlaidø ir ginkluotës modernizavimo pateisi66 . pavartojæs já 1769 m.. ilfaudrait l’inventer) apie legendà. Mëginama sieti su gr. 1452–1519) mokiniø bëþiniuose. reikalingà visuomenës ar kolektyvo interesams. pranc. iðradinëjant tai. – priekaiðtauju sau uþ savo jaunystës nuodëmes“ (Jer 31. Dviratis uþpatentuotas 1818 m. Posakio autorius – prancûzø filosofas ir raðytojas Volteras (Voltaire. Iðradinëti dviratá gaiðti laikà. Planter les cornes) apie þmonos seksualinæ neiðtikimybæ. 7). pagal kurià þmona. Taèiau tikruoju dviraèio iðradëju laikomas vokietis K. Posakis atëjæs ið romënø poeto Juvenalio (Decimus Iunius Iuvenalis. las de Largillière. Ðûkio autorius – Juozapas fon Bergmanas. mitu apie Akteonà. de (fragm. Si Dieu n ‘existait pas. jog nereikia spræsti apie kà nors ið pirmo þvilgsnio: graþi þmogaus iðvaizda dar nereiðkia. eiliuotame linkëjime anoniminiam autoriui. 1656–1746). 65 Jaunystës nuodëmës sakoma pateisinant savo poelgius. ~ 50/ 65–~127) „Satyrø“: „Niekad veidais netikëk! Juk matyti oriø paleistuviø / gatvëmis vaikðtant visur“ (II. Taip pat pasakojama. 1848 m. ruoðkis karui (lot. kad senovës germanai turëjæ tradicijà. Posakis kilo ið nuteistøjø korimo bûdo. kad þmogus yra geras. kai kariamajam budelis ið po kojø iðmuðdavæs atramà ar atverdavæs grindyse átaisytà angà. Leonardo da Vinèio (Leonardo da Vinci. 1694– 1778). Drais. Posakis turi kelias kilmës versijas. ðá ðûká vieðai paskelbë daugiatautës Austrijos ir Vengrijos imperatorius Pranas Juozapas I (Franz Joseph I. 1830–1916. já reikëtø iðgalvoti (pranc. Draizo dviratë medinë Friedrich Christian Ludwig drezina (1817).Iðmuðti pagrindà ið po kojø atimti pragyvenimo ðaltiná ar sugniuþdyti moraliðkai. siekiant bendro tikslo. plg.

Black box) lëktuvo árenginys. Dar þr. kurá pavadino parabellum. Mk 14. òåì ëó÷øå) sakoma. sumanæ kam nors pakenkti. Þr. ×åì õóæå. plg: Äàâíî äåâèç âñÿêîãî ðóññêîãî åñòü ÷åì õóæå. 9 skyr. Viazemskiui (Ïåòð Âÿçåìñêèé.). kas jo viduje. Lk 22. antroji pusë). kas nori taikos. kai blogëjanti kitø situacija yra naudinga saviems tikslams siekti. pabuèiavimas buvæs sutartinis iðdaviko apaðtalo Judo þenklas atëjusiems suimti Kristaus (Mt 26. maitina svetimà. 1792–1878). registruojantis visus skridimo duomenis. karas ir pan. taip pat ir lakûnø kalbà. Trisdeðimt sidabriniø. V. Prietaras atëjo ið tø laikø. austras ginklø konstruktorius G. kuriø tragiðkas ar siaubo siuþetas bûdavo pateikiamas komiðka maniera. kurio siuþetà sudaro ðiaip jau rimtai. Dalis þmoniø tiki. ðeðtajame deðimtmetyje. Termino sinonimai yra tamsusis (dark). 1898 m. neþinant. Juoda katë nelaimæ pranaðaujantis þenklas. kurio darbà galima stebëti tik iðoriðkai. 47–48). Pavadinimo atsiradimà mëginama sieti su senovës medicinoje buvusiu pavadinimu juodoji tulþis – taip vadintas vienas ið penkiø neva þmogaus organizme esanèiø skysèiø. praeparet bellum ‘taigi. smurtas. liûdnai ar tragiðkai traktuojami dalykai: mirtis. saviþudybë. Liugeris (Georg Johann Luger. òåì ëó÷øe ‘daþno ruso devizu seniai tapæs juo blogiau. Pats árenginys yra nudaþytas 68 . Posakio autorius – romënø raðytojas ir karo teoretikas Vegecijus (Publius Flavius Vegetius Renatus. IV a. katastrofa. Puðkino portretas (fragm. jø tame kelyje laukianti nelaimë. Seniausias þinomas posakio uþraðymas yra 1824 m. kur toji mintis skamba taip: Igitur qui desiderat pacem. Vëliau posakis ne kartà perfrazuotas. Juodoji dëþë (angl. pasiverèia juoda kate ir perbëga jam kelià. juodoji tulþis esà sukeldavusi melancholijà. Tropininas ( Âàñèëèé Òðîïèíèí. kai amerikieèiø literatûroje ëmë rastis kûriniø. 1776–1857). Liugerio parabelis þodþiais. Kas nemaitina sa. Pavadinimas paimtas ið kibernetikø terminijos. poeto A. Apie susipykusius draugus. Judo buèinys (pabuèiavimas) veidmainiðka. negalia. burtininkas ar ragana. Pasak evangelijø. nesveikas. juo geriau’. 48–50. jog nelabasis. tegu rengiasi karui’ (Liber III). juodoji komedija (black comedy).nimas taikos metu: kariuomenës turëjimas esà sulaiko kaimynines ðalis nuo ketinimø uþpulti. Dail. A. Posakis rusams buvo þinomas dar iki to. 1861) (III. kai buvo tikima. juo geriau (rus. bjaurus (morbit) humoras. kolegas ar meilæ praradusià porà sakoma: „Tarp jø prabëgo juoda katë“. 1799–1837) laiðke poetui kunigaikðèiui P. klastinga buèiniu parodyta pagarba. paraðæs „Karo dalykø santraukà“ (Epitoma rei militaris). paskutiniaisiais ðio posakio G.P 0 8 vos armijos. 43–46. pavartojæs já romane „Paþemintieji ir nuskriaustieji“ (Óíèæåííûå è îñêîðáë¸ííûå. Posaká iðpopuliarino raðytojas F.). Juodasis humoras (angl. kai buvo uþfiksuotas literatûroje. Judo sidabriniai (graðiai) iðdaviko honoraras. 1849–1923) uþpatentavo pistoletà. kad tokio plauko katei perbëgus skersai kelià. Juo blogiau. Black humour) humoras. 1821–1881). Dostojevskis (Ô¸äîð Äîñòî67 åâñêèé. kur jis reiðkia sistemà ar prietaisà. Puðkino (Àëåêñàíäð Ïóøêèí. Posakis juodasis humoras pirmiausia atsirado JAV XX a.

neátraukta á oficialiàjà ekonominæ statistikà. keliskart didesnë uþ patinëlá. Perfrazuotas Kristaus mokytos „Tëve mûsø“ maldos fragmentas. Amaltëjos ragai buvæ stebuklingi: ið vieno tryðkæs nektaras. kur jis buvo Saulës dievo Ra vienas ið simboliø. Bogartas (John B. 10). kad jo galvos kontûras ið priekio primenàs moters gimdos kontûrà. Naujiena. kuris tada jau buvo uþaugæs. taip ir þemëje“ (Mt 6. iðsiplëtæ vyzdþiai ir didelis susijaudinimas. Kabëti ant plauko jausti kam nors nuolatinæ grësmæ. plg. Damoklo kardas. savo gyvenimo pabaigoje susikraunàs lizdà ið cinamono ðakeliø. Ið tikrøjø bulius raudonos spalvos neskiria (ji skirta þiûrovams). Kaip buliui raudonas skuduras apie tai. 69 . ko tik nimfos panorëdavusios.oranþine spalva. Kaip feniksas ið pelenø sakoma apie kà nors atkurtà ar atstatytà. siekiant (nu)slëpti ûkinæ veiklà. Feniksas yra mitinis paukðtis. Dabar ið rago biro visa. verèia prarasti savitvardà. privalomà deklaruoti. vengiant mokesèiø. Lietuviø etnologës Marijos Gimbutienës (1921–1994) nuomone. Durnaropë (Datura) ir drignë (Hyoscyamus) yra labai nuodingi augalai. Juodoji naðlë moteris. Kaip ið gausybës rago dideliais kiekiais. pripildë vaisiø ir atidavë Dzeusui. Gr. kurios tikëjimuose jautis simbolizavæs vaisingumà todël. Posakis kilæs ið voro Latrodectus spp. Patelë juodos spalvos. Posakio autoriumi laikomas amerikieèiø þurnalistas Dþ. Black market) rinkos dalis. Juodàja pavadinta todël. labai nuodinga. patelës metaforiðko pavadinimo – ji po apvaisinimo uþpuolanti partnerá ir já suëdanti. laikraðèio The Sun leidëjas 1873–1890. Dzeusas pavertæs já gausybës ragu ir gràþinæs nimfoms. uþsiimant draudþiamø prekiø prekyba. Paukðèio ávaizdis per Antikos mitus atëjo ið dar senesnës egiptieèiø mitologijos. Kai ðuo apkandþioja þmogø. nenutrûkstamai. kas labai kà erzina. tiek vargðø ar liaudies. Kaip durnaropiø (drigniø) prisirijæs apie ðëlstantá ar neadekvaèiai (ppr. taip ir þemëje visur tos paèios problemos ir toks pat gyvenimas – tiek turtingøjø ar valdþios atstovø. o ásiunta nuo toreadoro judesiø ir iðsisukinëjimø nuo badymo. senieji europieèiai ðá panaðumà esà jau buvo pastebëjæ. kai þmogus apkandþioja ðuná geltonosios spaudos moto. draudþiamomis paslaugomis ir pan. kuri ið jo barsèiusi dovanas þmonëms. ið kito – ambrozija. mitas pasakoja apie oþkà Amaltëjà. kurioje toreadoras raudona skraiste ásiutina buliø. gausybës rago archetipas turi kur kas senesnes iðtakas ir siekia ikiindoeuropietiðkàjà Europà. susideginàs drauge su lizdu ir vël atgimstàs ið savo pelenø. Ragà radusios nimfos apipynë já lapais. kad veikloje vengiama vieðumo ir paðaliniø akiø. – jokia naujiena. 1848 (1845?)–1921). kuri savo pienu maitinusi motinos Rëjos iðgelbëtà ir paslëptà maþàjá Dzeusà (jo tëvas Kronas rydavæs visus iki tol gimusius savo vaikus). Syká oþka ragu uþkliuvusi uþ medþio. Kaip danguje. kad aviakatastrofos atveju bûtø lengviau randamas. Po to ragas patekæs laimës ir sëkmës deivei Tichei. agresyviai) reaguojantá á aplinkinius. Plg. 70 Juodoji naðlë Juodoji rinka (angl. þudanti savo seksualinius partnerius. Apsinuodijimo poþymiai yra dþiûstanti burna.: „teesie tavo valia kaip danguje. Palyginimas paimtas ið koridos. Bogart. ir ragas nulûþæs.

Kryþiaus keliai. iðlaikæs ankstesniojo reiðkinio esmæ. Pasakoje karaliaus pasamdyti siuvëjai pasirodë esà sukèiai: audæ tuðèiomis staklëmis. teneþino tavo kairë. bet ir karaliui. parpuolë kniûbsèias ir meldësi: „Mano Tëve.Kaip voverë rate apie þmogø. Posakis kilæs ið Kristaus vartotos metaforos apie jo bûsimas kanèias ir mirtá: „Kiek toliau paëjæs. Dar þr. Posakis ið danø raðytojo H. 3–4). Le roi est mort! Vive le roi!) 1. dar atsiduodantys þvërimi. K. nei drabuþiø. „Nejaugi að negersiu tos taurës. nepakenèiantá net ir menkiausiø buitiniø nepatogumø. Ðiais þodþiais Prancûzijoje pro Versalio langus bû71 davo liaudþiai praneðama apie senojo karaliaus mirtá ir tai. Anderseno (Hans Christian Andersen. Posakis kilo ið to paties pavadinimo H. posakis rex non moritur ‘karalius nemirðta’. Kaiðioti pagalius á ratus sàmoningai trukdyti kam nors siekti tikslo. 2. Karalius mirë. Via dolorosa) sunkûs gyvenimo ar veiklos etapai. ir jo ministrams áteigæ. ciesoriui. 1805–1875) pasakos apie karalaitæ. nëra nepakeièiamø vadovø. trokðtantá atokvëpio ar poilsio. jeigu ámanoma. Posakio autorius – Kristus. Senovëje veþimams stabdyti buvo naudojami specialûs pagaliai. Iðëjusá pasivaikðèioti neva su naujais drabuþiais nuogà karaliø demaskavo vaikas. 1805–1875) pasakos „Nauji karaliaus drabuþiai“. jog karalius nuogas. jo mintis buvusi prieðinga: „Kai tu daliji iðmaldà. kad uþblokuotø ratà. Posakis atëjo ið medþiotojø leksikos – karðtais ar ðiltais pëdsakais vadinami ðvieþiai palikti pëdsakai. Kas ciesoriaus. gëdydamiesi prisipaþinti nematà nei audeklo. jog tiesa yra visai kita ir jog aplinkiniai tik apsimeta jos nematantys ar nesuvokiantys. bet kaip tu!“ (Mt 26. 11). jame bëgdami. Tiesa. prieðtaraujanèius vadovo paþiûroms ar pareigoms. po dingimo ar nusikaltimo. galëtø fiziðkai iðsikrauti. 39). Anderseno (Hans Christian Andersen. tau atlygins“ (Mt 6. siuvæ adatomis be siûlø. Karalaitë ant þirnio apie ánoringà. Ðiuos þodþius Kristus iðtaræs já provokavusiems fariziejø ðnipams epizode apie mokesèius: „Taigi jie klausë 72 . iðlepintà þmogø. Taèiau ne kaip að noriu. tik tvirtino siuvëjø þodþius. kà daro deðinë apie veidmainiðkus ar piktavaliðkus pavaldiniø poelgius. K. tokiu bûdu pabrëþiant karaliðkojo valdymo tæstinumà. kà daro deðinë. kad tavo iðmalda liktø slaptoje. Karðtais (Ðiltais) pëdsakais sakoma raginant imtis kieno paieðkos tuoj pat. tegyvuoja karalius! (pranc. o tavo Tëvas. kurià Tëvas man yra davæs?!“ (Jn 18. kuriuos ákiðdavo tarp stipinø. kad jie. kad soste jau sëdi jo paveldëtojas. kas Dievo – Dievui sakoma akcentuojant pasaulietiniø interesø atribojimà nuo baþnytiniø. ar nuotaka esanti tikra karalaitë. kad po dvideðimties èiuþiniø ir tiek pat patalø krûva ji jautusi pakiðtà þirná. Karalius nuogas sakoma teigiant. ir drabuþiai esà neregëto groþio. sukdamiesi vietoje. Voverei. suðukæs. Kairë neþino. Kartybiø taurë neiðvengiami sunkumai ar kanèios. regintis slaptoje. Kanèiø keliai (lot. Tokios pat reikðmës yra ir lot. opø. varginamà monotoniðkø ir nesibaigianèiø darbø. blogai naktá miegojusià dël to. Tada praregëjæ ir visi kiti. taip pat smulkiems grauþikams ratas átaisomas narve. apie koká nors politiná ar visuomeniná reiðkiná. teaplenkia mane ði taurë. Karalius ir jo aplinka. jog ir audeklas. Ðitaip princas ir karalienë tikrinæ. kuris iðnykæs netrukus atsirado kita forma.

16–21). Taèiau jautis nelaukæs. Posakis yra Naujajame Testamente. tenevalgo!“ (2 Tes 3. Rusijoje posakis buvo itin populiarus pirmaisiais bolðevikø valdymo metais – juo buvo pateisinamas fizinis susidorojimas su politiniais oponentais.) posakis immo aliis si licet. tas barsto“ (Mt 12. neleidþiama jauèiui (lot. kad tu teisingai kalbi ir mokai. velkæ uþsklæsk!‘ Bet kas gi sargus iðsaugos?! (lot. tas prieð mane. Kas patikrins paèius tikrintojus? apie nepasitikëjimà valdþios ar komisijø kompetencija ar apie jø savivaliavimà. atiduokite ciesoriui. bet mokai Dievo kelio. non licet bovi) apie nelygias pretenzijas. nes visi. nuo kalavijo ir þus“ (Mt 26. pabaigos). Kieno atvaizdas ir áraðas jame?’ Jie atsakë: ‘Ciesoriaus’. dvigubø standartø pateisinimas. pasakyti suëmimo metu já ginti bandþiusiam Petrui: „Kiðk kalavijà atgal. m.). Posakis yra uþuomina á mità apie Europos. Þ. e. Posakio autorius – Napoleonas Bonapartas (Napoléon Bonaparte. ropa panorusi juo pajodinëti ir pakvietusi drauges. atplaukæs á pakrantæ. Perfrazuotas romënø dramaturgo Terencijaus (Publius Terentius Afer. kur buvo. pr. pasivertæs auksaplaukiu Europa ant jauèio. tas maitina svetimà kariniø iðlaidø ir ginkluotës modernizavimo pateisinimas taikos metu: savos kariuomenës neturëjimas esà yra paskata kaimynëms ðalims uþpulti. taèiau jo principas taikytas beveik per visà tarybø valdþios laikotarpá (Lietuvoje – nuo pat pirmosios okupacijos 1940 m. 10).). taip pat 1815 03–06). tau neleidþiama’ (Heauton timorumenos. 23). kur su linunto ðventyklos (Sisavo draugëmis þaidusi Europa. Tu nepaisai þmoniø laipsniø. tibi non licet ‘jei leidþiama kitiems. e. Lk 11. Kas kalavijà pakelia. aliuzija á vadinamàjà klasiø kovà bolðevikinëje Rusijoje. kurie griebiasi kalavijo. Eu. Prancûzijos imperatorius 1804–1814. Davidas (Jacques-Louis David.cilija) reljefas (V a. mes þinome. pagrobimà. Tada jis tarë: ‘Kas ciesoriaus. 30. Vëliau posakis nustotas deklaruoti. Dzeusas (romënø mitologijoje – Jupiteris). 52). ir kas su manimi nerenka. Jëzus tarë jiems: ‘Parodykite man denarà. Quod licet Iovi. tas prieð mus 1. 1769–1821. Pa. kraðtutinis politiniø oponentø ar neutralø apibûdinimas ir grasinimas jiems. Kas nedirba. ir nubëgæs su ja tiesiai á jûrà. kol ant jo uþsës Europos draugës. maèiusi toká graþø ir jaukø jautá. Pasakyk. apaðtalo Pauliaus laiðke tesalonikieèiams: „Dar bûdami pas jus skelbëme: „Kas nenori dirbti. 1748–1825). 797). tas nevalgo sakoma smerkiant veltëdþius. Kas nemaitina savos armijos. nuo kalavijo ir þûva karo ar smurto iniciatoriø laukia pralaimëjimas ar smurtinë mirtis. Atplaukæs á gimtàjà Kretos salà. ar ne?’ Matydamas jø klastà. Kas leidþiama Jupiteriui. Sejauèiu. 21–25. 73 Kas ne su mumis. Perfrazuoti Kristaus þodþiai. ir Europa tapusi jo þmona. Napoleono portretas (fragm. Mk 22. þiûrëdamas teisybës. Sed quis custodiet ipsos custodes?) / El74 . ~195–~159 pr. 2. radikalus. ~50/65 – ~127) vienoje ið „Satyrø“ iðkeltà klausimà: „‘Saugok. o kas Dievo – Dievui’ (Lk 20.m. ar mums valia mokëti ciesoriui mokesèius.já: ‘Mokytojau. Posakis atsirado. Dzeusas vël atvirtæs dievu. birþelá iki 1988 m. Dail. Perfrazuotas Kristaus posakis: „Kas ne su manimi. perfrazuojant romënø poeto Juvenalio (Decimus Iunius Iuvenalis. Finikijos karalaitës.

pedagogas ir poetas Alkuinas (Alcuinus Flacus. Kiek þmoniø. Perfrazuota ið Naujojo Testamento Pauliaus laiðko romieèiams: „Kiekvienas þmogus tebûna klusnus vieðajai valdþiai. 9). m. Romënø teisininkas Ulpianas (Domitius Ulpianus. kas jam priklauso’. Epitafija. Kiekviena nelaiminga ðeima yra nelaiminga savaip (rus.): suum cuique pulchrum est ’kiekvienam savo yra graþiausia’ (Tusc. m. suum cuique tribuere ‘gyventi dorai. 347–348). Kurie prieðinasi. að buvau. kurià jie buvo matæ uþtekant. Kas tu esi. Perfrazuota ið romënø poeto Horacijaus (Quintus Horatius Flaccus. Quod capita. tiek protø’) sakoma. kuri nebûtø ið Dievo. 65–8 pr. e. nieko neþeisti. ir tragiðkà herojës þûtá. traukë pirma. 1–2).). 1828–1910) romano „Ana Karenina“ (Àííà Êàðåíèíà. tiek nuomoniø (lot. XX a. Posakio autorystë skiriama romënø politikui Apijui Aklajam (Appius Claudius Caecus. vykdomoji ir teisësauga. Suae quisqe fortunae faber est) laimë priklauso nuo paties þmogaus. Repinas (Èëüÿ Ðåïèí. Kiekvienam – savo (lot. Tolstojaus (Ëeâ Tîëñòîé.). quod nunc sum. Âñå ñ÷àñòëèâûå ñåìüè ïîõîæè äðóã íà äðóãà. Posakis paimtas ið rusø raðytojo L. I. 27). ~340–273 pr. kur buvo kûdikis“ (Mt 2. ~735–804). ?–228) ðá posaká átraukë á teisiná principà: honeste vivere. kiekvienam duoti tai. Kiekviena valdþia – nuo Dievo apie paklusnumà valdþiai. Quod tu es. m. Ilgainiui posakis ágavo platesná. Kas prieðinasi valdþiai. Pavadinimas kilæs ið Naujojo Testamento pasakojimø apie tris karalius. susitaikymà su jos daromomis neteisybëmis. 1844–1930). Posakio autorius – romënø raðytojas. 63). kiekviena nelaiminga ðeima nelaiminga savaip’) sakoma patariant netaikyti nedarnioms ar iðirusioms ðeimoms vieno vertinimo standarto. dar sukomplikuotà meilës trikampiu. nes nëra valdþios. 75 1875). Tolstojaus portretas (fragm. Kadangi þiniasklaida turi didþiulæ átakà rinkëjams ir pirmøjø trijø valdþiø kontrolei. ko jis nusipelnæs. palikusiam pirmàjà lo76 Apijus Aklasis . Demokratinëje visuomenëje yra trys nepriklausomos valdþios: ástatymø leidþiamoji. ego fui. L. I. jà vadina ketvirtàja valdþia. Ketvirtoji valdþia (angl. viduryje ðá posaká liûdnai iðpopuliarino naciai. jo veiklos ir elgesio. Spëjama. uþsitraukia teismà“ (Rom 13.. tot sensus ‘kiek galvø. e. iðkabinæ já virð Buchenvaldo mirties stovyklos vartø (vok. prieðinasi Dievo sutvarkymui. o kurios yra – tos Dievo nustatytos. paplitusi daugelyje kalbø. kas dabar esu. ir tu bûsi (lot. V. The fourth power) politinë þiniasklaida. e.“ (VI. kai sunku prieiti bendrà nuomonæ. vaizduojanèio nelaimingà Anos santuokà.gias þmona apdairiai ir pradeda viskà nuo sargo.. Dail. Kiekvienas yra savo laimës kalvis (lot. Suum cuique) kiekvienam priklauso tai. kad jos autorius yra Viduramþiø mokslininkas. Kelrodë þvaigþdë veiklos ar kelionës orientyras. oratorius ir valstybës veikëjas Ciceronas (Marcus Tulius Cicero. alterum non laedere. Jedem das Seine). ne vien juridiná kontekstà.) „Satyrø“ (II. et tu eris) mirusiojo þodþiai jo kapà atëjusiam lankyti gyvajam. kol sustojo ties ta vieta. êàæäàÿ íåñ÷àñòëèâàÿ ñåìüÿ íåñ÷àñòëèâà ïî-ñâîåìó ‘visos laimingos ðeimos panaðios. ëjusius pagal þvaigþdæ pasveikinti gimusio Kristaus: „Ir ðtai þvaigþdë. 106–43 pr.

Sienos aukðtis – 5-8 m. Mk 8. o savojoje ràsto nemato sakoma. kad taptø maþiau matomi. 2. Didþioji kinø siena Kinijos ðiaurëje. e. kurie esà likimo skirti.tyniðkai uþraðytà kalbà. viename ið savo pamokslø skatinæs neteisti kitø: „Kodël gi matai krislà savo brolio akyje. nurodydamas autoriø. pats turi bûti nupraustas. Panaðø lozungà – „Klientas niekada nebûna neteisus“ (pranc. kas buvo numatyta jo tëvo Dievo (Jahvës) ir pranaðø (plg. nutiesusiam garsøjá Via Apia kelià ið Romos á Kapujà. e. o paskui paþiûrësi. b . þydø gyvenamoji Palestina Kristaus laikais buvo viena ið Romos imperijos provincijø). The customer is always right) nereikia ginèytis su klientu ar pirkëju. m. 3–5. Kito akyje krislà áþiûri. taèiau nesistengæs koreguoti likimo. Kryþiaus neðimo metaforà Kristus vartojæs ir savo kalbose. II. Die Nase in jeden Dreck stecken ‘kiðti nosá á kiekvienà mëðlà’. m. Kryþiaus keliai. vok. Selfridþo (Harry Gordon Selfridge. Kinø raðtà sudaro keletas tûkstanèiø hieroglifø. t./ Veidmainy. nes laikæsis jam þinomo scenarijaus. Apie bûsimas kanèias ir smurtinæ savo mirtá Kristus þinojæs ið anksto. kalendoriø. Palyginimo autorius – Kristus.medis. Á smëlá struèiai kartais ákiða galvà tik valydamiesi nuo parazitø. Lk 6. Klientas visada teisus (angl. apie tai yra uþsiminæs ir savo mokiniams. Posakis kilæs. buvo amerikieèiø kilmës britø prekybos magnato H. mandþiûrø) pul77 . Siena buvo skirta ðaliai apsaugoti nuo klajokliø (daugiausia mongolø. 1850–1918). neðusá jam skirtà kryþiø á savo bausmës vietà (kryþius sen. su visomis atkarpomis ji yra maþdaug 6700 km ilgio. susiformavusiø daugiausia ið senøjø piktogramø (pieðiniø ir simboliø raðto). taip pat Mt 16. m. Kiðti nosá [kur nereikia] nepraðytam kiðtis á kitø reikalus. 31. kad. Statyta ir vëliau. Le client n’a jainais tort) turëjo vieðbuèiø tinklas Ritz.. Didþioji kinø siena pradëta statyti maþdaug 220 pr. 78 Kinø hieroglifø reikðmës: a . strutis kiða galvà á smëlá.miðkas Kinø siena 1. teneða savo kryþiø ir teseka manimi’ (Lk 9. cituoja romënø istorikas Salustijus (Gaius Sallustius Crispus. Ricui (César Ritz. 86–34 pr. Dar þr. Kas nori prausti kitus. kaip paðalinti krislelá ið brolio akies“ (Mt 7. Posakis atsirado ið tikëjimo. 1) Kiekvienas turi [neðti] savo kryþiø apie susitaikymà su individualiais gyvenimo sunkumais. Kiðti galvà á smëlá apsimesti nematanèiam blogybiø ar pavojaus. pr. Posakis grástas Naujojo Testamento pasakojimais apie myriop nuteistà Kristø. taip pat pirmàjá Romos akvedukà. prk. taèiau patys akylai stebi aplinkà. kai kas nors ima smerkti kito smulkias ydas. apibûdinant gyvûnø apsiuostinëjimà rujos metu. 34). to. ákyriai domëtis svetimais privaèiais dalykais. teiðsiþada pats savæs. neáveikiama kliûtis ar uþtvara (ne tik fizinë). priklausæs ðveicarui C. pirmiau iðritink ràstà ið savo akies. 22. Ðá Apijaus posaká. Lk 18.): quod in carminibus Appius ait. Kinø raðtas apie kà nesuprantamà ar neaiðkø. Romoje buvo mirties bausmës árankis. 37. 1858–1947) prekybos tinklo parduotuvëse Didþiojoje Britanijoje ir JAV. „Fabrum esse suae quemque fortunae“ (Epistola ad Caesarem. nebematydamas grësmës. e.y.. Ið tikrøjø struèiai pavojaus atveju iðtiesia kaklà ant þemës. plg. reikia tenkinti visus jo reikalavimus ar kaprizus – toks esàs pagrindinis ámonës ar parduotuvës konkurencijos principas. 24. 44). Ðis ðûkis nuo 1924 m. 23. a b dinëjimø. pats turëdamas kur kas didesniø. o nepastebi ràsto savojoje? /. lie. jog pajutæs pavojø. pasijustø saugus.. 41–42). nors jos uþuomazgø randama V a. plg: „Jëzus pasakë visiems: ‘Jei kas nori eiti paskui mane. Plg. 24.

Posakio autorius – vokieèiø teisininkas H. kaip naivus ir nuo tikrovës atitrûkæs herojus puola kautis su vëjo malûnais. Berlyne imta juokauti. Struggle for life) Posakio autoriumi laikomas vokieèiø matematikas ir filosofas G. bet uþsispirti – velniðka’. Darvino (Charles Robert Darvin. priekabus. 1547–1616) satyrinio romano „Iðmoningasis hidalgas Don Kichotas ið La Manðos“ (I d. filosofui ir oratoriui Ciceronui (Marcus Tullius Cicero. blogos nuotaikos. kuriuos. esà ant jo antkapio yra tokia epitafija: „Èia ilsisi Ðtaubas. Dolgorukis (Þðèé 80 79 . – 1605. 2. iðëjus anglø gamtininko È. Kol kvëpuoju. kalH. 14). Dail. prisiskaitæs riteriø romanø. o nuo 1991 m. – Rusijos Federacijos vadovø rezidencija. Komentarai nereikalingi (vok. Kokia musë ákando? sakoma. II d. Rusijos prezidento administracija. velnias priverèiàs þmogø keistai elgtis. Kova dël bûvio (angl. Leibnicas (Gottfried Wilhelm Freiherr von Leibniz.). 1856–1904). 5). Posakis imtas ið ispanø raðytojo M. palaikë piktais milþinais. sparvas ar kitus vabzdþius gali ásikûnyti velnias. G. jog á muses. nullius nisi insipientis in errore perseverare ‘bet kas gali klysti. b) Maskvos pilies ansamblis. bet ásivaizduojamais prieðais ar grësmëmis. B. Dum spiro. Franckë (Bernhard Christoph Francke.). ákandæs þmogui ar álindæs jam á nosá. bet atkakliai laikytis klaidos – velniðka’ (Sermon 164. kad jau niekam nekiltø klausimø. prk. diabolicum est per animositatem in errore manere ‘klysti þmogiðka. Mirus Ðtaubui. neprarandu vilties. spero) kol esu gyvas. papildomai aiðkinti nereikia. Ðtaubas (Hermann Staub. 1859). kuriame yra epizodas. Ðtaubas bas ir mintis jis dëstydavæs labai suprantamai. já kartojo ir vëlesni romënø autoriai. augustiniðkoji formuluotë ilgainiui buvo sutrumpinta iki tokios: Errare humanum est sed perseverare diabolicum ‘klysti þmogiðka. Kremlius (rus. taèiau klaidos laikosi tik beprotis’ (Philipica XII. 1809–1882) moksliniam veikalui „Apie rûðiø kilmæ“ (On the Origin of Species. m. e. a) senosios rusø pilies ansamblis. filosofas ir oratorius Ciceronas (Marcus Tullius Cicero. e. 1646–1716). Posakis iðpopuliarëjo. Seniau tikëta.Klysti þmogiðka (lot. Kovoti su vëjo malûnais kovoti su nesanèiais. ausá ar burnà. be rezultato. Maskvos kremliaus pradþia skaièiuojama nuo 1156 m.): Cuiusvis hominis est errare. Posakio autorystë skiriama romënø politikui. Krikðèionybës laikais teologas ir filosofas Ðv.y. jei kas be aiðkios prieþasties yra suirzæs. Savo paskaitas. Êðåìëü) 1. Tai jam pavykdavæ. tikiuosi (lot. TSRS. todël savo dëstymà jis baigdavæs ðia fraze. perfrazuotas posakis yra viltis mirðta paskutinë. Komentarai nereikalingi“. 106–43 pr. ?–1729). Kommentar überflüssig) viskas aiðku. tiek á savo klaidas. 354–430) ðá posaká perfrazavæs taip: Humanum fuit errare. 106–43 pr. aiðkiai ir argumentuotai. Servanteso (Miguel de Cervantes Saavedra. taip. – 1615). Augustinas (Aurelius Augustinus. Leibnico portretas (fragm. taip pat kovoti su kuo tuðèiai. t. Errare humanum est) reikia pakanèiai þiûrëti tiek á kitø. Posakio autorius – romënø politikas. m. pavartojæs já veikale „Teodicëja“ (1710). kai kunigaikðtis J..

Siffred Duplessis. 82 Kryþiaus keliai sunkûs gyvenimo ar veiklos etapai. be always employ’d in something useful. sukurtas carø rezidencijos ansamblis. Nuo XIV a. nugriauta dalis pastatø. XIII a. kurioje valstietis. ritetà teikia asmeninei gerovei. atsisakyk visø nebû. Posakis kilo ið tikëjimo. to negalima suskaièiuoti“ (Mok 1. Ði mintis yra ir trylikoje dorovës taisykliø. pagailëjæs rastos suðalusios gyvatës. ibi patria) ironiðkas emigracijos motyvø apibûdinimas. XIX a.. 1725–1802). 15). krokodilai aðaroja tarsi jos gailëdami. taèiau toji atðilusi jam mirtinai ágëlusi. m. vidurio jis buvo Maskvos didþiøjø kunigaikðèiø ir Rusijos carø rezidencija. J. gràþinus sostinæ á Maskvà. Visà tà kelià. Kanèiø keliai. bûtent: Lose no time. ant kurio netrukus buvæs nukryþiuotas. kol 1723 m. viduryje pakeistas teritorijos planas. 1706–1790) teiginys jo straipsnyje „Patarimas jaunajam prekybininkui“ (Advice to a Young Tradesman. B. kol krokodilas yra sausumoje. tinø darbø’). gale Kremlius buvo apjuostas mûro siena. 15). Minejevos (Þëÿ Ìèíååâà) nuotr. Posakio autoriumi laikomas Erazmas Roterdamietis (Erasmus Desiderius Roterodamus. Kur gerai. Dar þr. 1672–1725. ugdyti ar slaugyti þmogø. e. ~220–130 pr. Crocodili lacrimae) veidmainiðkas skriaudiko gailestis ar verksmas. ubicumque est bene (Tusc. Daplesis (Joseph naudinga veikla. Franklino portcut off all unnecessary actions (‘ne. jo ðiuos þodþius cituoja romënø politikas. ðvaistyk laiko. Ið tikrøjø krokodilo aðaros atlieka tiesioginæ savo paskirtá: drëkina aká. Stultorum infinitus est numerus). ten tëvynë (lot. Laikyti gyvatæ uþantyje rûpintis.): Patria est. ásidëjæs jà á uþantá. valdë 1682–1725) sostinæ perkëlë á Sankt Peterburgà. vëlesniuose Biblijos vertimuose ði vieta skamba kitaip: „ko trûksta. Po 1812 m. Nuo 1918 m. kurias B. Posakis ið perfrazuotos Ezopo (A…swpoj. 15). „ko trûksta. caras Petras I (ϸòð Âåëèêèé. karo apgriovimø ir gaisro Maskvos Kremlius buvo greitai atstatytas. VI a. pastatyti Didieji kremliaus rûmai. Kristus neðæs sunkø kryþiø. bûk visada uþsiëmæs J. kæsdamas patyèias ir kanèias nuo rimbo smûgiø. m.). mokslininko ir iðradëjo B. via dolorosa) nuo teismo vietos iki Golgotos kalno. pr. Time is money) laiko negalima ðvaistyti. negali bûti priskaièiuota“ (Koh 1. kurie prio81 . Laikas – pinigai (angl.). Ubi bene. e. V. Posakis grástas Naujojo Testamento pasakojimais apie Kristaus nueità kanèiø kelià (lot. Ecc 1. bet ne patriotizmui.Äîëãîðóêèé. Amerikieèiø politiko. taikomas tiems. Krokodilo aðaros (lot. bûdamas 20 metø. ir kuriø laikësi visà gyvenimà. 1748). Franklino (Benjamin Franklin. Kremlius vël tapo ðalies vadovø rezidencija.) pasakëèios „Þemdirbys ir suðalusi gyvatë“.. Pakuvijus (Marcus Pacuvius. Ginklø rûmai. Posakis ið Senojo Testamento (Vulgata. kuris po to atsilygina bloguoju. jog ësdami savo aukà. ~1090–1157) toje vietoje pastatë medinæ tvirtovæ. Franklinas buvo sudaræs sau. Kvailiø skaièius yra begalinis (lot.retas (fragm. filosofas ir oratorius Ciceronas (Marcus Tullius Cicero. m. 1469–1536). Dail. 37). 106–43 pr. Maskvos kremlius. Aesopus. nes jis turi vertæ. Posakio autorius – romënø dramaturgas M. e.

nuo 1792 m. ir riebios nebaikðèios antys krintanèios kaip krauðës. Langas á Europà (rus. keliavæs po Rusijà ir apraðæs áspûdþius veikale „Laiðkai apie Rusijà“ (Lettere sulla Russia. kai jie dar buvo maþai kolonizuoti.). Visþalis laurø vainikas Antikoje buvo garbës þenklas. Fortunae filius) laimingas ar sëkmæ turintis þmogus. Laureatas (lot. 1833). vëliau – Lietuvà ir Lenkijà. skaitytojai akivaizdþius prasimanymus ëmæ vadinti antimis. égalité. 84 . oponuoti. Ið pradþiø tai buvo Sankt Peterburgas (ákurtas 1703). Liberté. kai juose klestëjo savivalë.Dail. Posakio autorius – italø filosofas. Ir kai XVI a. Puðkino (Àëåêñàíäð Ïóøêèí. já mëgo ir socialdemokratai. laureatus ‘vainikuotas laurais’) konkurso nugalëtojas. kad tos net medþius aptûpusios – tereikià medá pakrësti. pro kurá Rusija þiûri á Europà“. XVI a. Pasak antros versijos. ginèytis. Wild West) XVIII-XIX a. apdovanotasis ar premijuotasis uþ þymius kultûros. 1712–1764). fratenité) Didþiosios prancûzø revoliucijos (1789) ðûkis. Liotardas tà: „Algarotis kaþkur yra pasakæs: (Jean-Étienne LioPetersbourg est la fenetre par laquelle tard. Romoje laurø vainikas buvo karinës pergalës simbolis. Rusijai uþkariauti etnografinæ Estijà. ðis ðûkis iðpopuliarëjo Europos nacionalinio iðsivadavimo karuose. gr. Kadangi santrumpos NT tarimas panaðus á þodþio Ente ‘antis’.Laikraðtinë antis spaudoje paskelbtas sensacingas gandas. kuria XVII a. 1799– 1837) poemà „Varinis raitelis“ (Ìåäíûé âñàäíèê. tapæs Prancûzijos Respublikos ðûkiu. vokieèiø laikraðtininkai paþymëdavæ jiems patiems abejotinà informacijà.  Laimës kûdikis (lot. 65–8 pr. Laisvë. Posakis atëjo ið Viduramþiø riteriø turnyrø. Puðkino poemos istorikai paëmæ ir posaká iðkirsti langà á Europà. Liber II. melagingà laikraðtinæ informacijà pradëta vadinti tuo þodþiu. Algarotis (Francesco Algarotti. Ið ðios A. Dël tokio pasakojimo þodis antis ilgainiui ágavæs apibendrintà pramano reikðmæ. Laukiniai Vakarai (angl. meno ar mokslo laimëjimus. Termino atsiradimo versijø yra dvi. brolybë (pranc. JAV vakarai. Posakio autorius – romënø poetas Horacijus (Quintus Horatius Flaccus. vëliau – ið Ðvedijos per Ðiaurës karà (1700– 1721) atimta etnografinë Estija ir Latvijos Vidþemë su Rygos miestu. Sen. Prancûzijoje pasirodë pirmieji laikraðtiniai feljetonai. la Russie fregarde en Europe. Esà yra ðalis. 1759). Algaroèio portretas (fragm. nes ástatymai ten maþai tegaliojo. kurioje tiek daug anèiø. Paprotys uþ nuopelnus vainikuoti laurais atgaivintas Renesanso Europoje. raðytojas ir 83 meno kritikas F. 1702–1789). XIX a. misionieriø) pasakojimai apie naujøjø kraðtø keistenybes ir turtingumà. Îêíî â Åâðîïó) Rusijos valdyta rytinë Baltijos pakrantë. e.) (Sermon. 3. raðomu ir ðalies simboliuose. Pasak vienos. nurodo posakio autoriø ir patá konteks. t. Latvijà. dievas Apolonas vaizduojamas su laurø vainiku ant galvos. Europoje ëmë populiarëti keliautojø (jûrininkø. Þ. Ið èia Algaroèio posakis patekæs á A. tiek poezijos.y. juo vainikuodavo karo vadus ir imperatorius jø triumfo metu. tai yra Peterburgas – tai langas. lygybë. m. Lauþyti ietis atkakliai ginti savo pozicijà ar nuomonæ. Graikijoje laurais vainikuodavo varþybø nugalëtojus – tiek sporto (tarp jø ir olimpiadø). non testantur ‘nepatikrinta’). Puðkinas pastabose F. 49). terminas atsirado ið santrumpos NT (lot.

/ O kas ketvirtà ims. gaudþiusius plëðikus bei juos baudþiusius. ~742/747–814. 391–392). / O antrà duosit patys. rus. Likti prie suskilusios geldos (rus. Posakis kilæs ið romënø poeto Fedro (Phaedrus. Dþ. Linèas (James Lynch). 1799–1837) „Pasakos apie þvejà ir þuvelæ“ (Cêàçêà î ðûáàêå è ðûáêå. patirti visø savo ambicingø vilèiø krachà. nes liûtu esu vadinamas. ßçûê ìîé – âðàã ìîé) þmogaus pasakyta informaci86 . oþkà. Linèas (Charles Lynch. Mamytës sûnelis (rus. Linèas (William Lynch. Vox populi – vox dei) su kolektyvo ar visuomenës nuomone reikia skaitytis. Îñòàòüñÿ ó ðàçáèòîãî êîðûòà) likti be visko. Nuo smûgio ietys paprastai lûþdavusios. Linèo teismas (angl. tiek ir átariamus kriminalinius nusikaltëlius. Lynch Law) minios susidorojimas su átariamuoju be oficialaus tyrimo ir teismo. È. Dþ. 15 pr. organizavæs savigynos bûrius. lepus. vykstant JAV Nepriklausomybës karui. jog nereikia paisyti tø. kurá liûtas paskirstæs taip: „Imu að pirmà dalá. Terminas galëjo kilti ið ðiø asmenø pavardþiø: V. nes esu narsus. 1493 m. kurioje dvarininkas Skotininas sako Mitrofanui: „Na. frankø imperatorius nuo 768) raðæs. 1745–1792) komedijos „Nesubrendëlis“ (Íåäîðîñëü. pab. 1736–1796) savivale garsëjæs amerikietis pulkininkas. m. ~735–804). Ìàìåíüêèí ñûíîê) infantilus. Puðkino (Àëåêñàíäð Ïóøêèí. Karolinos gyventojai susidorojo be teismo ir vykdomosios valdþios leidimo. Posakio autoriumi laikomas anglø poetas ir mokslininkas Alkuinas (Flaccus Albinus Alcuinus. ð.. su kuo jie buvæ pasakos pradþioje: su þemine vietoj trobos ar rûmø ir su suskilusia gelda prie slenksèio. kol galop iðpuikusios þvejienës norai tapæ tokie áþûlûs. kad þuvelë palikusi juos abu su tuo. nesavarankiðkas. Liûto dalis didþiausia ir ppr. / Treèioji teks dël to. nuo motinos priklausantis vaikinas. Airijos miesto Galvejo (Galway) burmistras. ðerifas ir teisëjas. teisëju. vykdþiusius pilietinæ gynybà (Pittsylvania County). avá ir liûtà. kurioje pasakojama apie auksinæ þuvelæ.kai du varþovai jodavæ prieðprieðiais iðilgai barjero ir priartëjæ stengdavæsi bukos ieties smûgiu iðtrenkti prieðininkà ið balno. o nuteisæs sûnø myriop – ir jo budeliu. 1780 m. e. 1742–1820) ið Virdþinijos. nes maiðtaujanèios minios balsas artimas beprotystei. Posakis imtas ið rusø raðytojo D. Linèas (John Lynch). Paprastai motyvuojama galimai per maþa bausme oficialiajame teisme 85 arba galimu proceso vilkinimu. matau. Viduramþiø turnyras Liaudies balsas – dievo balsas (lot. su kuriuo XVII a. ëmæs be teismo (daþniausiai plakimu) bausti tiek lojalistus. kad galios daug turiu. pildþiusià vis didesnius þvejo þmonos norus. My tongue is my enemy. mamytës sûnelis. sumedþiojusius elnià. 1783). kas buvo pasiekta ar iðkovota. Ið posakio atsiradæs ir veiksmaþodis linèiuoti ‘teisti Linèo teismu. geriausia ko dalis. kad liaudies balsas esàs Dievo balsas. Mitrofanuðka! Tu. savo paties sûnaus byloje dël nuþudymo buvæs kaltintoju. –50) pasakëèios apie karvæ. 1833). Fonvizino (Äåíèñ Ôîíâèçèí. susidoroti’. Posakis ið A. tas smarkiai nukentës“ (Fedras. kurie sako. laiðke (800) imperatoriui Karoliui Didþiajam (Carolus Magnus. ne tëvelio!“ Mano lieþuvis – mano prieðas (angl.

Mâras zeme). scenaristai – G. pagrindinis vaidmuo – M. vardo maþybine forma. Cogito. Medlhameris (Franz Ludwig Mödlhammer. iðleidæs knygà „Maskvos ranka Tolimuosiuose Rytuose“ (Moskaus Hand im Fernen Osten. vadinasi. 27. 1202 m. Posakis galëjo kilti ið perfrazuotø Senojo Testamento Siracido knygos þodþiø: „Per kalbëjimà ateina garbë. Posakio autorius – anglø teisininkas E.y. Vitas (Herbert Witt. Henriko Latvio kronikoje ta proga raðoma: /.. Ðóêà Ìîñêâû) politinë ar ideologinë Rusijos átaka kurios nors ðalies vidaus politikai ar Rusijos spectarnybø sureþisuoti ir pakurstyti jai palankûs ávykiai uþsienio ðalyje. Gali bûti perfrazuota ið posakio Ilga ranka. tikintis uþkariauti ir jà ar bent padaryti baþnytine Livonijos provincija po Mindaugo krikðto (1251). per já ir negarbë! Þmogaus lieþuvis – jo prapultis“ (Sir 5.) skyrë ðvenèiausiajai Dievo motinai Marijai’) (Heinrici./ et cate87 . Pavyzdþiui. VI. Ìàðèîíåòî÷íîå ïðàâèòåëüñòâî) nesavarankiðka. 3). angl. pavartojæs já savo komentaruose apie tuometinius britø ástatymus. Latgala (Latvijos rytø regionas. Kristaus motinos. ?–?). Marionette government. vadinasi esu (lot. jis galëjæs atsirasti Viduramþiais per turgaus aikðtëse rodytas misterijas evangelijø tema. lyviø kraðtu – A.) jie praminæ ðvento Petro þeme. o netrukus ir visa Lietuva. dar plg.ja ar vertinimas gali atneðti jam nelaimæ. Lietuva. Màstau. Tradicija vadinti uþkariautas nekrikðèioniø þemes evangelijø personaþø vardais atsirado XI-XII a. rus. Pavadinimas duotas kalavijuoèiø XIII a. Reþisierius – G. Jakobis (Georg Jacoby. Riok Marijos þemë 1. H. Die Frau meiner Träume ‘mano svajoniø moteris’). Kristaus motinos. 1552–1634). J. 1918–1999). 12). esu“ 88 Mano svajoniø mergaitë (vok. vadinasi. My house is my castle) savo namuose tvarkausi kaip noriu. rugpjûtá) pavadinimas. Posakiu tapo populiaraus vokieèiø kino filmo (iðëjo 1944 m. fon Vaðaris (Johann von Vásáry. ir niekam ið paðaliniø negalima kiðtis ar nurodinëti. 22./ ir vyskupo katedrà drauge su visa Livonija (t. Marionetinë vyriausybë (angl. pradþioje – taip jie praminæ uþkariautas baltø ir finø þemes. Vëliau uþkariautàjà Prûsijà (XIII a. Sakoma apie mylimà merginà.B. Bene pirmasis netiesiogiai ðá terminà pavartojæs Livonijos vyskupas Albertas (Albertus. Lëlës pavadinimas siejamas su Marijos.. Marionetë yra teatro lëlë. ergo sum) visa sentencija skamba taip: „Abejoju. vardu. kitos valstybës ar okupantø valdoma vyriausybë. M. Kukas dram episcopalem cum tota Lyvonia beatissime Dei genitricis Marie honori deputavit (‘/.. pirmøjø kryþiaus þygiø metu. 1883–1964). Pavadinta Marijos. perkëlæs vyskupystës centrà ið Ikðkilës á Rygà. E. Mano namai – mano tvirtovë (angl. 1937). Po kiek laiko taip buvo pavadinti ir kaimyninës Lietuvos pakraðèiai. màstau. Moskaus Hand. Moscow’s hand. 1913–2004). la. Riok (Marika Rökk. Kukas (Edward Coke. Jakobis. 2. rus. 13. Spëjamas posakio autorius – vokieèiø publicistas F. artisto valdoma virvutëmis. uþkariautàjà Palestinà kryþiuoèiai buvo praminæ Kristaus þeme.. 23. kur iðlikusi katalikybë. ?–1229). 1899– 1963). Maskvos ranka (vok.

70–19 pr. maurais ir pan.). 1596–1650). Luna di miele ‘medaus mënulis’) 1. Blue blood) sakoma apie bajoriðkà. H. Le sang bleu. Halsas (Frans Hals. H. Ibsenas (Henrik Johan Ibsen. valstybiø ir pan. Dail. nes pats meilës konkurencijos reiðkinys yra senas kaip þmonija. jog pavadinimas atsiradæs tiesiog todël. Pjesëje „Heda Gabler“ (1890) toká trikampá sudaro Heda.). Posakio autorius – romënø poetas Vergilijus (Publius Vergilius Maro. 1580–1666). kad pirmasis mënuo po vestuviø esàs saldþiausias. nes niekada nesituokdavæ su tamsesnës ar juodos odos þmonëmis (þydais. todël negali objektyviai jo vertinti. ergo sum).) (Ecloga. ið anglø poeto ir dramaturgo K. 1564–1593) poemos ir pjesës „Hero ir Leandras“. e. Dubito. apibûdinæs tai darbe „Ástatymai“. Pati posakio kilmë vienur mëginama sieti su ritualiniu vestuviniu midaus gërimu visà mënesá. 69). m. Marlou (Christopher Marlowe. Platonas Meilë viskà nugali (lot. ergo cogito. kai dël meilës ar partnerystës konkuruoja du asmenys. kaip ir pati meilë. Marlou Medaus mënuo (angl. kuriam bûdingas didesnis sutuoktiniø seksualinis aktyvumas. Posakis imtas 89 . it.). 1828–1906). anglø leksikografo R. ~423–347 pr. Honeymoon. pirmasis mënuo po santuokos. kitur teigiama. Dekarto (René Descartes. Pirmasis þinomas posakio paminëjimas yra XVI a. nuostata. angl. Plato. Ibsenas Mëlynas kraujas (isp. lotyniðkai. Omnia vincit amor ‘viskà nugali meilë’). raðiusio. kuri netrukus imanti dilti. m. pranc. Vergilijus Meilës trikampis situacija. Love at first sight) emocinë bûsena. Dekarto portretas (fragm. su vestuvine mënulio pilnatimi. Negatyvià dabartinæ reikðmæ posakis ágavæs vëliau. pranc. kaip tada áprasta. gr. kurios kilmingieji labai didþiavosi savo rasës grynumu. F. matematiko ir fiziko R. La sangre azul. Lune de miel .(lot. ?–?) þodyne Abecedarium Anglico-Latinum pro tyrunculis (1552). Prancûzø filosofo. Posakio autorius – sen. X. pradinis gerø santykiø laikotarpis tarp dviejø organizacijø. filosofas Platonas (Pl£twn. R. K. la Luna de mile. 2. kai asmuo jauèia romantizuotà seksualiná potrauká pirmà kartà matomam kitos lyties asmeniui. aristokratiðkà kilmæ. Huloeto (Richard Huloet. Meilë yra akla mylintysis nemato mylimojo trûkumø arba jø nesureikðmina. Kadangi pro baltà 90 Meilë ið pirmo þvilgsnio (angl. jos vyras ir jø ðeimos draugas. e. Posakio autorius – norvegø dramaturgas H. Pavadinimas atsirado Viduramþiø Kastilijoje (Ispanija). isp. Ibseno dramoje meilës trikampis neturi neigiamos potekstës – tai sutuoktiniø poros bendravimas su ðeimos draugu.

palaukusi. m. apraðydamas Cezario ir Antonijaus troðkimà tapti valdovu non solum urbis Romanae. Miestui ir pasauliui (lot. Laureatas. tai bûdavæs atsakymas. I. Eginkas (Èâàí Ýããèíê. galop. meðka tëðkë á jà sunkø akmená. Krylovo portretas (fragm. 91 . bet visam þinomam pasauliui. vyresnë uþ bet kurià kitos rûðies kortà. 20. bet viso pasaulio’ (Atticus. kol musë nutûpë mieganèiajam ant kaktos. Dvikovø tradicija su jai bûdingais ritualais ir taisyklëmis kai kuriose ðalyse iðsilaikë iki pat XX a.). Dail. Ñïÿùàÿ êðàñàâèöà ‘mieganèioji graþuolë’) ironiðkai apie iðsiblaðkiusià. Urbi et orbi) 1. I Jono laiðke: „Jei kas mato nusidedant savo brolá. 1768–1844) pasakëèios „Atsiskyrëlis ir meðka“. Lalemandas (Philippe Lallemand. 2. Kortø þaidime koziriu vadinama korta. Mesti kozirá pateikti netikëtà argumentà. Posakis atëjæs ið Viduramþiø riteriø paproèio.kastilieèiø odà prasiðviesdavo melsvos venos. joje pasakojama apie prijaukintà meðkà. Posakis kilæs ið daugeliui tautø paþástamo áproèio slapta primëtyti akmenø á savo prieðo darþà ir ðitaip padaryti jo þemæ nederlingà. ir að kalbu ne apie jà. Pero portretas (fragm. neþinotà svarbø faktà. neatitaisomas poelgis. 1636–1716). ginèà. Tokià posakio interpretacijà. e. skirta ne vien Romos miestui. taèiau ne iki mirèiai. Miegoti ant laurø pasiekus ðlovæ. bûtent tiems. rus. duodant suprasti. tenkintis tuo. yra iðdëstæs romënø biografas Nepotas (Cornelius Nepos. ~100–24 pr. Mëtyti akmenis á darþà uþuominomis ar netiesioginiais argumentais stengtis kà sukompromituoti. tepraðo. Pakelti pirðtinæ. iðverstas ið rusø kalbos. Petro Bazilikos Romoje. siekiant savo naudai pakreipti ávykiø eigà ar laimëti ginèà. Mieganèioji graþuolë (pranc. 1787–1867). La belle àn bois dormant ‘graþuolë mieganèiame miðke’. Mirtina nuodëmë nedovanotinas. sukëlæs blogas pasekmes adresatui. kad jie esà mëlyno kraujo. Ð. 1628–1703) pasakos pavadinimas. angl. Ðiuo posakiu senovës Romoje bûdavo oficialiai kreipiamasi á miestelënus. pakenkti reputacijai ar pareikðti priekaiðtà. Dar þr. Dail. Sleeping Beauty in the Wood ‘mieganèioji graþuolë miðke’. sed etiam orbis terrarum ‘ne tik Romos miesto.). 5). Mesti pirðtinæ iðkviesti á dvikovà. Krylovo (Èâàí Êðûëîâ. jog iððûkis priimtas. nebesiekti daugiau . Ìåäâåæüÿ óñëóãà) gerais ketinimais grástas poelgis. Jei prieðininkas pirðtinæ pakeldavæs. kad bûtø praðoma“ (1 92 I. ir Dievas duos jam gyvybæ. F. Posakis atsirado ið rusø raðytojo I. Posakiu imtas prancûzø raðytojo Ð. imta sakyti. Meðkos paslauga (rus. menininko kûrinio paskirtis. lëtà. kad tai. Nuodëmiø skirstymas á mirtinas ir nemirtinas yra Naujajame Testamente. kas sakoma ar daroma. popieþiaus ðventinis sveikinimas ir laiminimas ið Ðv. disputà ir pan. pavyzdþiui. Mat yra nuodëmë iki mirèiai. Pero (Charles Perrault. kurie nusideda ne iki mirèiai.). uþsigalvojusià merginà ar moterá. Dar plg. kuri nesëkmingai vaikë mieganèiam ðeimininkui nuo veido ákyrià musæ. galiojusio ir vëliau: numesta prieðininkui prie kojø pirðtinë buvo iððûkis á dvikovà.

23). ̸ðòâûå äóøè) sakoma apie þmones. Smitas (Hedrick Smith. Ne ta koja iðlipti [ið lovos] nuo pat ryto bûti suirzusiam. paskutiniaisiais deðimtmeèiais greitai praturtëjæ ir tuo besididþiuojà rusai. Molotov coctail) butelis su padegamuoju skysèiu (dar vad. m. popieþius 590–604). kur ði mintis priskiriama karaliui Saliamonui (~970–928 pr. þibaline bomba). taèiau kurie átraukti á kokius nors aktyvius sàraðus.). 1812–1875). apsirijimas. rus.) pasakëèios „Oþka ir asilas“ morale: „Kas kitam duobæ kasa. iðminties ir paþinimo gelme! Kokie neiðtiriami jo sprendimai ir nesusekami jo keliai!“ (Rom 11. e. VI a. raðytojo Ezopo (A…swpoj. kad galëtø neþinantiems girtis. kuris sen. 1809–1852) to paties pavadinimo romano. Romoje reiðkë nekilmingà asmená. V. apie kategoriðkà. Soap opera) melodraminis neaukðto meninio lygio serialas su buitiniu siuþetu. nepasiþymi). iðleidæs tokiu pavadinimu apybraiþà (1990). apie visiðkà ko nors sunaikinimà. Aesopus. Salustijaus (Gaius Sallustius Crispus. Serialà pertraukdavusi gausi plovikliø ir muilø reklama. ið kurios ir buvo finansuojama jo transliacija. kiek daug jis turás valstieèiø. Ðá ginklà iðrado suomiai 1939–1940 m. Gogolio portretas (fragm. gaðlumas. Terminas atsirado JAV 1937 m. 8). pats ákrinta“. Mirusios sielos (rus. plg. 1890–1986). Posakis susijæs su „deðinës-kairës“ prieðprieða. bene tiksliausiai ji suformuluota Siracido knygoje: „Kas kitam duobæ kasa. Molotovo (Âÿ÷åñëàâ Ìîëîòîâ. Deðinioji ranka. praþudanèios sielà: godumas. karo su TSRS metu ir pavadino V. gr. skirtas namø ðeimininkëms. Terminas galëjo atsirasti ið perfrazuoto pranc. Dail. praturtëjëlis’. angl. Koh 10. nouveau riche.Jn 5. 1933). kerðtas. e.: „O Dievo turtø. Molotovas Muilo opera (angl. new rich ‘naujasis turtuolis. Íîâûå ðóññêèå) XX a. Nepalikti akmens ant akmens 1. 93 . Posakis perfrazuotas ið Senojo Testamento. ið Pauliaus laiðko romieèiams. Pirmà kartà jos buvo iðvardytos popieþiaus Grigaliaus I (Gregorius I (Magnus). 33). Moleris (Ôåäîð Ìîëëåð. kai per radijà ir TV pradëtas transliuoti serialas Guiding Light. Gogolio (Íèêîëàé Ãîãîëü. m. 27. Posakio autorius – amerikieèiø þurnalistas H. Perfrazuota ið Naujojo Testamento. N. savo intelektu ar kaip kitaip prasimuðusá á aukðtuomenæ (naujasis rusas intelektu ppr. m.) terminà homo novus (Bellum Catilinae. pavydas. puikybë.. Terminas paimtas ið ukrainieèiø kilmës rusø raðytojo N. g. pats á jà ápuls. nes pats ákrisi sakoma perspëjant apie blogus ketinimus ar rezgamas intrigas. pr. 86–34 pr. blogos nuotaikos. Naujieji rusai (angl. e. taip pat plg. kuriø realiai nëra. 26. Dar plg. Pat 26. 2. Nekask duobës kitam. mëtomas á prieðo karinæ technikà ar patalpas. 16–17). The New Russians. Posakio 94 Molotovo kokteilis (angl. 540–604. tingumas. F. smulkmeniðkà kritikà. pavarde. tuometinio TSRS vyriausiojo narkomo (premjero) ir uþsienio reikalø komisaro (ministro). Panaði patarlës formuluotë yra ir sen. kas spendþia spàstus.). Neaiðkûs Vieðpaties keliai sakoma pateisinant bejëgiðkumà numatyti ateitá ir likimo netikëtumus. pats bus jais pagautas“ (Sir 27. dar plg. Krikðèionybëje iðvardytos septynios mirtinos nuodëmës. kurio veikëjas Èièikovas supirkinëjæs ið dvarininkø mirusiø baudþiauninkø pavardes.

á kurias buvo pakviesti visi dievai. Apple of Discord. Lex non scripta. 2). Malum discordiae. – tai mes nugalësim“. Toji atëjusi nekviesta ir metusi ant vaiðiø stalo aukso obuolá su uþraðu „graþiausiajai“ (sen. e. apraðytà Jono evan. taèiau Paris obuolá skyræs Afroditei. ravadþis (Michelanjog jie matæ Kristø. rus. kall…sth). gr. Kagelijoje. nors ir nefiksuotas raðtu. ir 1 6 1 0 ) . Neraðytas ástatymas (lot. Trojos karalaitá. Unwritten Law. nepatiklus. gr. Nevyk Dievo á medá [nes paskui ir su pyragais neiðpraðysi]! Sakoma tam. tiek puolamiesiems karams. bet ðis atsisakæs ir pasiûlæs kreiptis á Pará. vienas ið Atënø valdytojø (archontø) Solonas (SÒlwn. II ar III a. Posakis atsirado Argentinos valdþios represijø metu (1976–1983). iðskyrus Eridæ.Netikintis Tomas (fragm. provokuodamos viena kità. vok. angl. nes buvo iðpranaðauta. kitø informacijà nuolat tikrinantis þnogus. Dirty War) negarbingas. Neviernas Tamoðius (Netikintis Tomas) (lenk. mitas pasakoja apie Tesalijos valdovo Pelëjo ir jûrø nimfos Tetidës vestuves. prastai motyvuotas. Kitiems apaðtalams pasakius. Dël obuolio labiausiai susiginèijo Hera. Tomas jiems atsakæs: gelo Merisi da Ca„Jeigu að nepamatysiu jo rankose viniø ravaggio. nesantaikos deivæ. angl. fon HindenburRusija dabar yra tik nervø reikalas. pasakæs tai savo mokiniams apie bûsimà Jeruzalës ðventyklos sugriovimà: „Ið tiesø sakau jums: èia neliks akmens ant akmens“ (Mt 24. rus. Doubting Thomas) skeptiðkas.autorius – Kristus. Niewierny Tomasz. Á lietuviø kalbà posakis iðverstas ið lenkiðkø religiniø tekstø.). Vëliau Paris ið tikrøjø pagrobæs Spartos karaliaus Menelajo graþuolæ þmonà Elenà ir tokiu bûdu iðprovokavæs Trojos karà. kad uþtrauksiàs Trojai praþûtá). I pasaulinio karo pradþioje (1914 m. 1847–1934). Ôîìà íåâåðíûé. Vëliau terminas pradëtas taikyti kitiems tiek vidaus. 24–25). Neðvarus karas (pranc. jeigu ranka nepaliesiu jo ðono – netikësiu“ (Jn 20. kai abi pusës nesiima aktyviø veiksmø. Posakio autoriumi laikomas sen. angl. lapkritá) laikraðèiui Neue Freie Presse pasakæs: „Karas su P. ~640–~559 pr. 1571– dûrio ir neáleisiu pirðto á viniø vietà. Posakio autorius – vokieèiø feldmarðalas P. Nervø karas apie uþsitæsusá konfliktà. Posakio autoriumi laikomas romënø istorikas Justinas (Marcus Iunianus Iustinus. Íåïèñàíûé çàêîí) visuotinai priimta ir savaime suprantama elgesio taisyklë ar paprotys. kai kariðkiø chunta ëmë susidoroti su opozicija ir net niekuo dëtais ðalies pilieèiais. interpretuojant apaðtalo Tomo elgesá Kristui prisikëlus. Dail.). Jei gas Vokietija ir Austrija-Vengrija turës stiprius nervus ir iðlaikys – o jos iðlaikys. kur tuo metu gyveno piemenø 95 uþaugintas Paris (jis èia atgabentas dar kûdikystëje. angl. Hermis nuvedæs deives ant Idos kalno. Nesantaikos obuolys (lot. Atënë – iðminèiumi ir kovos meistru. kuris nepagrástai skundþiasi savo padëtimi 96 . ið savanaudiðkø paskatø pradëtas karas. Hera þadëjo padaryti Pará Europos ir Azijos valdovu. La Sale guerre. m. Zankapfel) nesutarimø objektas ar nesantaikos prieþastis. Posakis kilæs. fon Hindenburgas (Paul Ludwig Hans Anton von Beneckendorff und von Hindenburg. Atënë ir Afroditë ir papraðiusios Dzeusà bûti teisëju. Gr. nes toji paþadëjusi jam graþiausios pasaulyje moters meilæ.).

Unknown Soldier /Unknown Warrior. Terra incognita) apie neþinomà sritá. kritæs minëtame kare (1921 m. Netrukus ði tradicija pagerbti neþinomus savo karius paplito ir po kitas Europos ðalis. galás áþeisti Dievà. Never say never!) sakoma. Ant aukuro lotyniðkai uþraðyta Redde quod debes ‘gràþink. Íåèçâåñòíûé ñîëäàò). Nevertinantis to. Taip ji esà pasakiusi. Posakiu tapo Lietuvos kino studijos filmo (1965) pavadinimas. kritæs Ilûkðtos apylinkëse (Latvija) per 1919–1920 m. 34). Netyrinëtos jûros atitinkamai buvo ávardijamos kaip Mare incognitum. Posakio autorius – Kristus.. Butkaus nuotr. Þalakevièius Jekaterina II . Filmo reþisierius ir scenaristas – Vytautas Þalakevièius (1930–1996). Jau kabëdamas ant kryþiaus ir matydamas. atleisk jiems. paimti ið broliðko kapo Giedraièiuose (1920 m. Neþinomasis kareivis (pranc. gyvenimas visada pakoreguoja visus planus ir pranaðystes.. lapkrièio mën.ar gyvenimu. kà darà’“ (Luk 23. ið Èervonkos broliðko kapo 1934 m. valdë 1762–1796). sausá prancûzai kareivio palaikus ið koplyèios perkëlë á dabartinæ kapavietæ). Sophie Auguste Friederike von Anhalt-Zerbst-Dornburg. minint antràsias I pasaulinio karo pabaigos metines. Neþinoma þemë (lot. 1990 m. kurioje niekas ið kolektyvo savanoriðkai nesutiko aukoti savo interesø ir pan. kà privalai’. Prancûzijoje po Paryþiaus Triumfo arka ir Anglijoje Vestminsterio abatijoje buvo iðkilmingai palaidotas Neþinomasis kareivis. kuriais asmuo ar ðalis pasiekë svarbià pergalæ. Vieðpatie. Ïîáåäèòåëåé íå ñóäÿò) negalima smerkti veiksmø. nes jie neþino. A. atkuriant sovietmeèiu sunaikintà kapà. tokiu pavadinimu iðëjo vienas ið Holivudo filmø apie Dþeimsà Bondà. buvo perlaidotas Kaune 97 Karo muziejaus sodelyje prieðais paminklà Þuvusiems uþ Lietuvos laisvæ. Tàsyk Paryþiuje buvo iðkilmingai uþdegta ir amþinoji ugnis. jog þmogaus likimà tvarkàs Dievas. Niekas nenorëjo mirti apie situacijà. „Jëzus meldësi: ‘Tëve. nes jis (jie) neþino. Posakis atsirado ið tikëjimo. kaip sargybiniai meta kauliukus ir dalijasi jo drabuþius. kovos su þeligovskininkais). èia buvo perlaidoti Neþinomojo kareivio palaikai. Neþino. Pavadinimas atsirado. vok. turëdamas galvoje ir patá nukryþiavimà. kà daro (visas posakis yra „Atleisk jam (jiems). kovas su bolðevikais. ir kol jis esàs ðalia. kà Dievas jam davæs. kà daro!“) apie netinkamai besielgiantá ar besielgianèius. Nugalëtojai neteisiami (rus. kai 1920 m. Niekada nesakyk niekada! (angl. kai kas nors ima kategoriðkai tvirtinti niekada taip ar anaip nepasielgsiàs. Esà tik tada prasidësianèios tikros bëdos. Neþinomojo kareivio kapas Karo muziejaus sodelyje Kaune. tol þmogui sekasi. Posakis paplito. Spëjama posakio autorë yra Rusijos carienë Jekaterina II (Åêàòåðèíà Âòîðàÿ. Le soldat inconnu. sferà. Posakis ið senosios kartografijos – taip þemëlapiuose bûdavo vadinama dar netyrinëta pasaulio ar kokio þemyno dalis. ir ðis nustosiàs þmogø globojæs. angl. Lietuvoje Neþinomasis kareivis. gindama rusø karvedá A. kai 1983 m. 1729–1796. Su98 V. rus. palyginti su dabartinëmis.

Riesti nosá. kuriame buvo teisiami nacistinës Vokietijos vadovai. Antikos skulptoriai tiesà vaizdavæ alegoriðkai. Lachesë (‘lëmëja’) ir Atropa (‘neiðvengiamoji’). 1729–1800). 65– 8 pr. Rudenko (Ðîìàí Ðóäåíêî. apie vienodas sàlygas visoms suinteresuotoms pusëms. Vëliau ðià frazæ Niurnbergo procese (1945–1946). nenutylëtà tiesà. nors ir sëkmingu. graikø trys Dzeuso dukros moiros – Klotë (‘verpëja). pradëjæs já taip: „Nugalëtojas visada yra teisëjas. maþomis dozëmis galima iðgydyti. be papuoðalø. Lietuviø ir latviø pasakose bei sakmëse taip pat yra likimo neiðvengiamybës motyvas. g. romënø Fortûna ir kt. kokia ji esanti. Ribentropo (Ullrich Friedrich Willy Joachim von Ribbentrop. iðrëkæs TSRS atstovas prokuroras R. Minëtajame procese ðá posaká savo paskutiniame þodyje perfrazavæs nuteistasis H. Nota censoria) negarbingai pasielgusius pilieèius. nors já puikiai þino. e. 1893–1946). Þodþiai ið romënø poeto Horacijaus (Quintus Horatius Flaccus. nuogos moters pavidalu – tokià. vëliau – specialiuose cenzoriø sàraðuose. t.vorovà (Àëåêñàíäð Ñóâîðîâ. Ið pradþiø þenklà dëdavo ant kûno ar drabuþiø. tuo ir gydykis (lot. 1893–1946) uþuominà. jog istorijà raðo nugalëtojai. Rusijos-Turkijos karo (1768–1774) metu apkaltintà vyriausiojo vado P. angl. m. o Lenkijos dalybos buvo numatytos Vokietijos-TSRS sutartimi. Nuda veritas) sakoma apie objektyvø ko nors vertinimà. jog reikia ásigilinti ir á TSRS vaidmená. Ðmitas (Helmut Heinrich Waldemar Schmidt. 1725– 1796) ásakymo ignoravimu ir savavaliðku. Manoma. kuris NATO ir TSRS derybose pasiûlæs Tarybø Sàjungai atsisakyti dislokuoti Rytø Europoje tarpkontinentines balisti99 nes raketas SS-20 mainais á amerikieèiø atsisakymà dislokuoti Vakarø Europoje sparnuotàsias raketas Pershing II. nepagraþintà. 7). arba dievø bausme. Nulinis variantas (vok. 1907–1981). Turtukajaus tvirtovës ðturmu 1773 m. Posakio autorius – Vakarø Vokietijos federalinis kancleris H. 100 H. y. Nuplauti gëdà paðalinti kompromitacijos pasekmes ir vël atgauti kitø pagarbà. kancleris 1974–1982). Null variant) apie gráþimà á pirmines derybø sàlygas. o nugalëtasis – teisiamasis“.) „Odþiø“ (I. pulti á melancholijà ar neviltá. Senosiose religijose tai darydavusios likimo deivës: baltø Laima (latviø dar ir Mara). Posakis grástas tikëjimu. nuo kurios dideliø doziø susergama. inicijuojant II pasauliná karà (1939 09 01). be dangalø ir pan. Similia similibus curantur) medþiaga. Posakio mintis yra ir teiginyje. Krikðèioniðkojoje tradicijoje likimà lemiàs Dievas. Depresijos ar liûdesio apimto þmogaus poza yra nuleista galva. Ðmitas . gûþimasis. Geringas (Hermann Göring. 1918. Nuo [savo] likimo nepabëgsi sakoma pateisinant uþgriuvusius individualius sunkumus ar gyvenimo eigà. Nuoga tiesa (lot. Romos cenzoriø teisës þenklinti tam tikru þenklu (lot. savo likimo nekeièia ir Kristus. kad posakis kilo ið sen. Dar plg. atremdamas teisiamojo J. XXIV. Antikiniuose mituose herojaus mëginimai keisti iðpranaðautà likimà visada baigiasi arba nesëkme. Rumiancevo (Ïåòð Póìÿíöåâ-Çàäóíàéñêèé. Nuo ko susirgai. Vienas ið pagrindiniø homeopatijos principø. Nukabinti (Nuleisti) nosá nusiminti. jog þmogaus likimas nuo pat gimimo yra nulemtas. nes TSRS 1939 08 23 – 1941 06 22 buvo Vokietijos sàjungininkë.

Olimpo kalne esantys nemirtingieji dievai visada laikydavosi santûriai. Husas (Jan Hus. 25). Kölnisch Wasser ‘Kelno vanduo’) vandens.: „Jûs esate mano kaimenë. vengiant atsakomybës. o mores!) sakoma stebintis ar piktinantis konkreèia visuomene. ginèà. Gyvybës siûlas. jos ástatymais ar gyvenimo bûdu. mano þmogiðkos ganyklos avys. Odekolonas (pranc. 102 J. 2. Odekolonà ið pradþiø vartojo kaip vaistà (laðus). 176). 2. krikðèioniø baþnyèios mokymo nesilaikantis þmogus. pastorius ‘piemuo’. m. kurá esà derëtø vël atvesti á tikëjimà. o paproèiai! (lot. Taip suðukæs èekø teologas ir kultûros veikëjas J. 12. Catilinam I. ið Senojo Testamento per Kristaus palyginimus ir alegorijas avies metafora patekusi ir á krikðèioniðkàjà kultûrà. plg. metanèià malkø á lauþà. M. nusimazgojo rankas minios akivaizdoje ir tarë: ‘Að nekaltas dël ðio teisiojo kraujo. o dabar sugráþote pas savo sielø ganytojà ir sargà“ (1 Pt 2. Nutraukti gyvybæ sukelti mirtá. In Verrem IV. odekolonà iðrado Kelno gyventojas J. Olimpinë ramybë santûrumas panikos ar suirutës metu. O sancta simplicitas!) sakoma apie naivø. 31). M. drauge su ja atëjo ir sàvokos (ið)ganytojas. Dël veiksmaþodþio reikðmës þr. likti niekuo dëtam. 14). Naujajame Testamente Romos vietininkas Pilotas. ant kurio jis buvo deginamas uþ reformacines „erezijas“. 1709 m. ir að esu jûsø Dievas“ (Ez 34. kurià jis pats ar per kunigus ganàs. bûdavæ abejingi þmoniø jausmams ir kanèioms. Pro Rege Deiotaro. Husas J. nusidëjëlis ar atsiskyrëlis nuo tikinèiøjø bendruomenës. 31). pas kurá þydai atvedë teisti suimtàjá Kristø. Pasak gr. Mesti pirðtinæ. e. nematydamas jo nusikaltimo sudëties ir „pamatæs. Senovës þydø – gyvuliø augintojø – kultûroje avies metafora gana daþna: visuomenë èia neretai suvokiama kaip Dievo banda.) (Oratio in L. 1685–1766). Paklydusi avelë 1. kad nieko nelaimi. vok. disputà ir pan. Pats paklydusios avies motyvas irgi yra Senajame Testamente: „Klajoju lyg paklydusi avis“ (Ps 119. XI. Kristus paklydusios avies palyginimà taiko tikinèiøjø bendruomenei: „Kaip jums atrodo: jeigu kas turëtø ðimtà aviø ir viena nuklystø. tikinèiøjø lyginimà su avimis tæsia ir Kristaus mokiniai: „Jûs buvote tarsi paklydusios avys. o sàmyðis vis didëja. O ðventas naivume! (lot. 55. argi jis nepaliktø devyniasdeðimt devyniø kalnuose ir neitø ieðkoti nuklydusios? /…/ Taip ir jûsø dangiðkasis Tëvas nenori. 24). Posakio autorius – romënø politikas. kad praþûtø bent vienas ið ðitø maþutëliø“ (Mt 18. mitø. taèiau vëliau 101 jis iðpopuliarëjo kaip kvepalai. Jûs þinokitës!’“ (Mt 27. filosofas ir oratorius Ciceronas (Marcus Tullius Cicero. Eau de Cologne. etilo spirito ir kvapiøjø medþiagø miðinys. pamatæs senutæ. Farina (Johann / Giovanni Maria Farina. atskalûnas. Farina . O tempora. vartojamas parfumerijoje. 1369–1415). patiklø þmogø.Nusiplauti rankas atsisakyti priimti sprendimà. paëmë vandens. O laikai. Þr. nuþudyti. Pakelti pirðtinæ priimti iððûká á dvikovà. 106–43 pr. visuomenës normø nesilaikantis þmogus. Odekolonu kvepintis labai mëgæs Napoleonas Bonapartas.

Palikti uþ borto atsisakyti partneriø ar juos paðalinti ir tæsti kà nors (veiklà, varþybas ir pan.) be jø. Posakis kilæs ið laivininkystës praktikos, kai iðkritusiojo ið laivo ar valties neástengdavo iðgelbëti, o iðmestojo negelbëdavo. Pandoros skrynia (lot. Dolium Pandorae) nelaimiø ðaltinis. Gr. mite, apraðytame sen. gr. poeto Hesiodo (`Hs…odoj, Hesiodus, VIII–VII a. pr. m. e.) poemoje „Darbai ir dienos“, Pandora (gr. Pandèra) buvo Dzeuso ásakymu Hefaisto sukurta pirmoji moteris, á kurià dievai sudëjæ visas moteriai bûdingas ypatybes: groþá, aistrà, klastà ir kt., taip pat iðmokæ verpti ir austi. Pandora reiðkia „visa dovanojanti“ (liaudies etimologijoje – „visø dovana“). Ja Dzeusas ketino atkerðyti Prometëjui uþ jo dovanotà þmonëms ugná ir padaryti þmones nelaimingus. Pandora buvo nusiøsta á þemæ ir padovanota Prometëjo broliui Epimenëjui drauge su indu (statine?), uþdraustu atidengti. Smalsumo pagauta Pandora indà atidengusi, o ið jo pasklidusios po þmones ten laikytos ydos, ligos, vargai ir kitos blogybës; Pandorai paskubomis uþvoþus dangtá, ant dugno likusi tik viltis (Hesiodas, 60-99). Paniðka baimë didþiulë nevaldoma baimë. Pavadinta sen. gr. miðkø ir ganyklø oþiakojo dievo Pano, piemenø ir medþiotojø globëjo, vardu. Panas priekabiaudavæs prie nimfø, siekdamas jø artumo; tos, iðsigandusios ir jo iðvaizdos, ir ketinimø, stengdavusios pabëgti ir pasislëpti.
Panas moko Dafná groti savo fleita. Pompëja (I a. pr. m. e.).

Pasakyta – padaryta (lot. Dictum factum) apie ágyvendintà paþadà. Posakio autorius – romënø dramaturgas Terencijus (Publius Terentius Afer, ~195–~159 pr. m. e.), pavartojæs já komedijose „Andrija“ (Andria, II, 381) ir „Pats save baudþiàs“ (Heauton Timorumenos, IV, 760). Pasaulio bamba (angl. Navel of the World) 1. pasaulio centras; 2. egocentriðkas, labai save sureikðminantis þmogus ar visuomenë. Sen. Graikijoje pasaulio centru laikytas konuso formos akmuo Delfø miesto Apolono ðventykloje. Graikiðkas to akmens pavadinimas buvo omphalos ‘bamba’. Pasak legendos, Dzeusas pasiuntæs du erelius apskristi pasaulá; ten, kur ereliai susitikæ, buvæs pasaulio centras. Tokiais akmenimis-bambomis Vidurþemio jûros kraðtuose paþymëtø pasaulio centrø buvo keletas, taèiau þymiausias jø buvo Delfuose. Pasiraitoti rankoves kibti á darbà, ðokti dirbti. Senovëje drabuþius siûdavæ su ilgomis platëjanèiomis rankovëmis; buvo mada siûti rankoves iki keliø ar net iki þemës, tad norint kà nors dirbti, rankoves tada reikëdavæ pasiraitoti. Paskutinë vakarienë 1. katalikø baþnyèioje – ðvenèiausiasis sakramentas; 2. vakaro valgis prieð koká nors svarbø ávyká, kelionæ ar iðsiskyrimà. Pasak Naujojo Testamento, Kristus prieð suëmimà ir mirtá paskutiná kartà pavakarieniavæs kartu su savo mokiniais.
Paskutinë vakarienë pagal Leonardo (Leonardo da Vinci, 1452– 1519) freskà. Bareljefas Punsko (Lenkija) baþnyèios ðventoriuje.
A. Butkaus nuotr.

103

104

Paskutinis mohikanas (angl. The Last of the Mohicans) kas nors paskutinis, likæs ið nykstanèios þmoniø grupës, kolektyvo ar bendruomenës. Tokiu pavadinimu 1826 m. iðëjo amerikieèiø raðytojo Dþ. Kuperio (James Fenimore Cooper, 1789–1851) romanas, kurio pagrindinis herojus yra paskutinis mohikanø genties indënas.

Paukðèiø kalba (rus. Ïòè÷èé ÿçûê) 1. nesuprantama kalba; 2. profesinis þargonas. Posakio autorius – Maskvos universiteto astronomijos profesorius D. Perevoðèikovas (Äìèòðèé Ïåðåâîùèêîâ, 1788–1880), ðitaip apibûdinæs manieringà ir siaurai vartojamø terminø prigrûstà rusø filosofø 1820–1840 m. raðtø kalbà.
Dþ Kuperio portretas (fragm.). Dail. Dþ. Dþarvis (John Wesley Jarvis, 1781? –1839).

Paskutinis þodis 1. nuteistojo asmens kalba po nuosprendþio paskelbimo ar prieð egzekucijà; 2. galutinis kokio nors klausimo sprendimas; 3. naujausias ko nors modelis. Patrankø mësa (pranc. La chaire à canons) kareiviai. Posakio autorius – prancûzø poetas F. de Ðatobrijanas (FrançoisRené de Chateaubriand, 1768–1848), pavartojæs já panflete „Apie Bonapartà ir Burbonus“ (De Buonaparte et des Bourbons, 1814), kuriame raðo, jog Napoleono valdþios akyse prancûzø gyvybë tapo bevertë ir kad ðaukiamus á kariuomenæ vyrus imta vadinti þaliava bei patrankø mësa. Kiek anksèiau V. Ðekspyras (William Shakespeare, 1564–1616) tragedijoje „Henrikas IV“ vieno veikëjo lûpomis kareivius F. de Ðatobrijanas pavadinæs parako maistu. Pats velnias kojà nusilauð apie didelæ netvarkà ar sunkiai pereinamas kelio kliûtis. Mituose ir sakmëse velnio gyvenamoji aplinka yra pelkës, brûzgynai, sàvartos ir kita þemdirbystei netinkama þemë. Posakis reiðkia, kad kalbama apie dar didesnæ netvarkà, negu velniðkoji.
105

Paukðèiø pienas 1. absoliuèios gerovës rodiklis (lietuviai dar sako gulbës pienas; gegutës pienas); 2. toks konditerinis skanëstas (ppr. saldainis). Posakis siekia antikinius laikus ir randamas Aristofano (’Aristof£nhj, Aristophanes, ~450–~380 pr. m. e.), Strabono (Str£bwn, Strabo, ~63 pr. m. e.–24), Lukiano (LoukianÒj, Lucianus, 120–180) kûriniuose ir darbuose. Paukðèiø takas balkðva juosta giedrame nakties danguje, nusidriekusi beveik per visà skliautà – mûsø galaktikos þvaigþdþiø ir ûkø ðvytëjimas. Pavadinimas þinomas tik baltams, finougrams, ir tiurkø kalboms, plg. la. Putnu ceïð, est. Linnutee, suom. Linnunrata. Tikëta, kad pagal já paukðèiai orientuojasi, migruodami á ðiltuosius kraðtus ir atgal (ornitologiniai tyrimai tai patvirtino). Tuo tarpu Antikoje tai vadinta Pieno taku (gr. Galax…aj, lot. Via Lactea); ið èia per lotynø kalbà pavadinimas pateko á kitas Europos kalbas (plg. angl. Milky Way, rus. Ìëå÷íûé ïóòü), o graikiðkuoju pavadinimu pradëtos vadinti galaktikos. Pieno tako atsiradimà gr. mitas aiðkina taip: gimus Herakliui, jo tëvas Dzeusas, norëdamas, kad sûnus gautø dieviðkø savybiø (Heraklio motina buvo mirtinga moteris Alkmenë), slapta prineðæs kûdiká mieganèiai Herai prie krûties. Pabudusi ir pamaèiusi, jog þindo nepaþástamà kûdiká, Hera iðplëðë jam ið burnos krûtá, o pieno èiurkðlë perskrodë dangø ir sustingo.
106

Pieno taku ðià galaktikà vadina ne visos tautos. Ðvedams tai ‘þiemos takas / gatvë’ (Vintergatan), kinams ir jø kaimynams, áskaitant ir japonus, tai yra ‘sidabrinë upë’ ar ‘dangaus upë’. Paþadëtoji þemë visø lûkesèiø iðsipildymo vieta, kurioje vyrauja visuotinë laimë, gerovë, taika. Senajame Testamente taip skamba Dievo paþadas Mozei iðvesti þydus ið Egipto: „nuþengiau iðgelbëti ið egiptieèiø rankø ir nuvesti ið to kraðto á gerà ir erdvø kraðtà, á kraðtà, tekantá pienu ir medumi“ (Ið 3, 8); „Að paþadu iðvesti jus ið Egipto kanèios á kraðtà kanaanieèiø, hetitø, amorieèiø, perizitø, hivitø ir jebusitø, á kraðtà, tekantá pienu ir medumi“ (Ið 3, 17). Posakis yra ir Naujajame Testamente Pauliaus laiðke þydams, kuriame jis primena jø istorijos fragmentus: „Tikëdamas jis (Abraomas – A.B.) apsigyveno paþadëtoje þemëje, tarytum svetimoje, ásikûræs palapinëse su Izaoku ir Jokûbu, to paties paþado paveldëtojais“ (Þyd 11, 9). Paþink save (gr. gnwqi seautÒn , lot. Nosce te ipsum) susivok, ko tu nori gyvenime, kad bûtum laimingas, ir kokios yra tavo fizinës bei dvasinës galimybës siekti uþsibrëþtø tikslø. Be to, paþinæs save, geriau suprasi kitus. Uþraðas, buvæs Apolono ðventykloje Delfuose (Graikija), kurio autoriais laikomi septyni didieji gr. iðminèiai, o romënø poetas Juvenalis (Decimus Iunius Iuvenalis, ~ 50/65 – ~ 127) „Satyrose“ teigë, jog „Þodþiai paþink pats save! ið dangaus ligi mûsø atëjo“ (XI, 27). Ðá posaká labai mëgæs sen. gr. filosofas Sokratas (Swkr£thj, Socrates, ~470–399 pr. m. e.), todël autorystë kartais priskiriama jam. Penktoji kolona (isp. Quinta columna) slaptieji prieðo sàjungininkai ir pagalbininkai, kenkiantys ið vidaus. Taip pirmiausia buvo pavadinti generolo F. Franko (Francisco
107

Franco, 1892–1975) ðalininkai Madride per jo apsiaustá 1936 m. Ispanijos pilietinio karo (1936–1939) metu. Taip juos pavadinæs frankistinis brigados generolas E. Mola (Emilio Mola Vidal, 1887–1937), radijo kreipimesi á madridieèius pasakæs, kad keturias jo armijos kolonas, mestas á Madrido ðturmà, paremsianti dar ir penktoji kolona, esanti paèiame Madride.

E. Mola

Per kanèias á þvaigþdes (lot. Per aspera ad astra) sakoma, kai norima pabrëþti, jog dideli tikslai ar ðlovë pasiekiami tik sunkiu darbu. Posakis pavartotas romënø filosofo, dramaturgo ir politiko Senekos Jaunojo (Lucius Annaeus Seneca, 4 pr. m. e.–65) tragedijoje „Pamiðæs Herkulis“. Visas posakis èia skambàs taip: Per aspera sic itur ad astra ‘per kanèias taip einama á þvaigþdes’ (Hercules Furens, II, 437); ðiuos þodþius pasako Herkulio þmona Megara Tëbø valdovui Li- Seneka Jaukui, tikëdamasi, kad Herkulis bus paimtas á nasis dangø, kaip Jupiterio sûnus. Taèiau pirmasis posaká sic itur ad astra pavartojæs romënø poetas Vergilijus (Publius Vergilius Maro, 70–19 pr. m. e.) „Eneidoje“, kur tuos þodþius pasako Apolonas Enëjo sûnui Askanijui Jului, girdamas já uþ narsà (Aeneid, IX, 641). Ðá Vergilijaus posaká astronomai vëliau perfrazavo á hinc itur ad astra ‘èia einama á þvaigþdes’ ir vartoja observatorijoms apibûdinti. Toks uþraðas yra ir virð Vilniaus universiteto observatorijos durø. Permainø vëjai (angl. Wind of change) ið esmës besikeièianèios sàlygos, aplinkybës, naujoviø visuma. Posakio autorius – Didþiosios Britanijos politinis veikëjas H. Mak108

milanas (Harold Macmillan, 1894–1986, premjeras 1957–1963), vienoje ið savo kalbø 1960 m. pasakæs: „Permainø vëjas dvelkia virð þemyno“, turëdamas galvoje iðsivaduojamàjá sàjûdá Afrikoje.
H. Makmilanas

Perþengti Rubikonà padaryti lemtingà sprendimà, po kurio nebegalima atitaisyti padëties. Rubikonas (‘raudonasis’) buvo upelis, skyræs Romà nuo jos provincijos Galijos. Galijos valdytojui Julijui Cezariui (Gaius Iulius Caesar, 100–44 pr. m. e., valdë 49–44 pr. m. e.) senatas buvo uþdraudæs savo legionus ávesti á Romos teritorijà. 49 pr. m. e. Cezaris su savo legionais perþengë Rubikonà ir pradëjo pilietiná karà. 45 m. per. m. e. Cezaris galutinai nugalëjo Pompëjø ir tapo Romos imperatoriumi. Legenda pasakoja, kad abejoniø valandà Cezariui pasirodæs milþiniðkas trimitininkas, kvietæs já perþengti upelá. Cezaris palaikæs tai geru þenklu ir ryþæsis perþengti. Pikta akis þvilgsnis, kuris gali pakenkti: nuþiûrëti, uþburti ir pan. Senovëje tikëta, kad piktà ar nemalonø þvilgsná turá burtininkai bei raganos ir kad savo kerus jie galá skleisti þvilgsniu. Pilietinë dràsa (rus. Ãðàæäàíñêîå ìóæåñòâî) ryþtas ir dràsa, atiekant savo pilietinæ pareigà, nesibijant galimø represijø ar oponentø kerðto. Tokiu pavadinimu rusø poetas dekabristas K. Rylejevas (Êîíäðàòèé Ðûëååâ, 1795–1826) paraðæs odæ (1823).

sakis kilo ið Prancûzijos valstybës veikëjo kardinolo Riðeljë (Cardinal-Duc de Richelieu, 1585–1642) padëjëjo pravardës. Riðeljë deðinioji ranka ir patarëjas buvo vienuolis kapucinas tëvas Þozefas (Joseph), neðiojæs pilkà Trigubas Riðeljë portretas. sutanà (ið èia ir pravardë), tuo Dail. F. de Ðampanas (Philippe tarpu kardinolo apranga yra de Champaigne, 1602–1674). ryðkiai raudona. Vëliau pilkuoju kardinolu pradëtas vadinti ir pats Riðeljë. 1622 m. tapæs kardinolu, o nuo 1624 m. – pirmuoju Karaliðkosios tarybos ministru, jis iki gyvenimo pabaigos iðliko faktiðkasis Prancûzijos valdovas, valdant karaliui Liudvikui XIII (Louis XIII, 1601–1643, valdë 1610–1643). Pilti alyvos á ugná (lot. Oleum addere camino) dar labiau komplikuoti ir taip sudëtingà situacijà ar aðtrinti konfliktà. Posakio autorius – romënø poetas Horacijus (Quintus Horatius Flaccus, 65–8 pr. m. e.), pavartojæs já „Satyrose“ (II, III, 320). Pinigai nesmirda (lot. Pecunia non olet ‘pinigai kvapo neturi’) sakoma, pateisinant neðvariu ar nusikalstamu darbu ásigytus pinigus. Posakis ið istorijos apie Romos imperatoriø Vespasianà (Caesar Vespasianus Augustus, 9–79, valdë 69–79), kurio sûnus Titas priekaiðtavæs tëvui, kam ðis apmokestinæs vieðuosius tualetus. Vespasianas prikiðæs sûnui prie nosies kelias monetas ir paklausæs, ar jos turi kvapà. Sûnui atsakius neigiaVespasianas

K. Rylejevas

Pilkasis kardinolas slaptas asmuo, darantis átakà vykdomàjà valdþià turintiems pareigûnams; faktiðkasis valdytojas. Po109

110

Teiloras (Zachary Taylor. Perfrazuoti rusø bolðevikø vado V. 1784–1850. prez. kas veikti. nes ji 111 M. prez. 1433–1499). 1857–1861) graþuolë dukterëèia. Ðis epizodas apraðytas romënø istoriko Svetonijaus (Gaius Suetonius Tranquillus. Teiloras per jos laidotuves esà pasakæs: „Ji niekada nebus uþmirðta. taip pat Makedonijos karalius (288-284. Baèeneno (James Buchanan. e. Pyras (PÚrroj. The first lady) ðalies prezidento þmona. be erotikos ir sekso.. 1768–1849). m. 1870–1924) þodþiai.mai. Platonas veikale „Puota. 1809–1817) naðlei Dolei Medison (Dolley Payne Todd Madison. jo politinis tikslas paaiðkës po to“. prez. vienas didþiausiø to laiko Romos prieðø. 204–205)./ juk visuomet malonu uþuosti pelno kvapelᓠ(Lucri bonus est odor ex re qualibet) (XIV. Z.). e. e. Pirmiausia paimsim valdþià. padëjusi jam ðeimininkauti Baltuosiuose Rûmuose. ~ 50/65 – ~ 127) pinigø „kvapo“ motyvà iðpopuliarinæs vienoje ið savo „Satyrø“: “/. ásitraukti á koká renginá ar veiklà. tolygi pralaimëjimui.1860?–1940) pjesë.) raðtus á lotynø kalbà. o paskui paþiûrësim sakoma. Mirus buvusio JAV prezidento Dþ. Spëjamas posakio autorius – JAV prezidentas Z. – pirmàja dama tàsyk buvo pavadinta H. Pirkti katæ maiðe rizikuoti ásigyti kà nors. m. 273-272 pr. m. ~ 69 – ~ 130) veikale „Dvylikos Cezariø gyvenimas“ (De vita XII Caesarum. Amor platonicus) tik dvasinë partnerio meilë. tëvas jam paaiðkinæs. bandþiusá kaip parðà parduoti katæ maiðe. spalio perversmo iðvakarëse: „Valdþios paëmimas yra sukilimo reikalas. Plato. Medisono (James Madison. ið tiesø buvo mûsø Pirmoji Dama (First Lady) iðtisà pusæ amþiaus“. filosofo Platono (Pl£twn. iðvertæs sen. Fièinas (Marsilio Ficino. Lenino (Âëàäèìèð Óëüÿíîâ-Ëåíèí. 319–272 pr. Niujorke buvo pastatyta È.. 1791–1868. e. Medison sakis iðpopuliarëjo. nevedusio prezidento Dþ. Svetonijaus amþininkas Juvenalis (Decimus Iunius Iuvenalis. Po. Posakis kilæs ið daugeliui tautø þinomo anekdoto apie sukèiø.) buvo Epyro (vakarinë Graikijos pakrantë) karalius (306–302. 1830–1903). ~423–347 pr. Leninas Pirmoji ðalies dama (angl. Posakio autorius – italø filosofas neoplatonistas M. pasakyti 1917 m. pavadinta „Pirmoji ðalies dama“ (The First Lady in the Land). JAV spaudoje ðis titulas pirmà kartà pasirodë 1860 m. Platoniðka meilë (lot. kai 1911 m. kai neþinoma ar nenumatoma. pasiekus uþsibrëþtà tikslà. m. Po mûðio prie Auskulo (279) Pyras pasakæs: „Dar viena tokia pergalë mane visiðkai sunaikins“. XXIII). arba Apie meilæ“ dialogo forma iðdësto savo pa112 V. 1849–1850). gr. prieð tai neapþiûrëjus. Aleksandro Makedonieèio giminaitis. 1751–1836.). kad jos gautos ið naujojo mokesèio. Lein (Harriet Rebecca Lane Johnston. Kai kurie jo mûðiai su romënais laimëti labai sunkiai. neiðsiaiðkinus visø sàlygø ar aplinkybiø. Vita divi Vespasiani.D. Nerdlindþerio (Charles Frederic Nirdlinger. Fièinas . karvedys. 297–272 pr. Pyrros. Pyro pergalë nereikðminga ir su didþiuliais nuostoliais pasiekta pergalë.

apibûdindamas bendraþygius S. A. Hemingvëjus (Ernest He. taèiau tarp vyro ir jaunuolio. Stein posaká kaip romano epigrafà: Visi jûs – prarastoji karta. 1874– 1946). 1799–1850) trilogijos (1837–1843) pavadinimas. Cuneus cuneum trudit) sakoma. 1880–1964) raðytojas E. 114 . Pleiðtas pleiðtà varo (lot.nuotr. arba kitaip – markizë de Pompadur (marquise de Pompadour. Kamenevà su G. prisitaikyti prie jos. maþdaug. 113 Politinis lavonas susikompromitavæs ar sukompromituotas politikas. gali bûti tiesa. Plius minus (lot. Po mûsø (manæs) nors ir tvanas (pranc. likimas ir puoselëtø lûkesèiø netektis. Posaká vëliau iðpopuliarino filmas „Leninas spalyje“ (1937). XX a. nebeturintis perspektyvø tæsti politinës karjeros. M. de Balzako (Honoré de Balzac. e. Gali bûti parafrazë ið Gyvasis lavonas (þr. Posakis paimtas ið buities – ástrigusá pleiðtà (pvz. cituodamas G.þiûras apie idealià. Posakio autorë – amerikieèiø raðytoja G. Stein. kas paraðyta. 12). dvasinæ meilæ. kuriais jie buvo pasiekti. pavadinusi ðitaip prastà automechanikà. Dail. Popierius viskà pakenèia (lot. –1766). Prarastoji karta (pranc. m. dvasinio groþio paþinimà. nepatriotiðka. K. Zinovjevu dël jø straipsnio menðevikø laikraðtyje Íîâàÿ æèçíü. skeliant pliauskà) galima stumti toliau kitu pleiðtu. Posaká ir jo pirminæ G.). buvusá karo dalyvá. après nous. Posakis ið romënø raðytojo satyriko Petronijaus (Gaius Petronius Arbiter. 1721–1764). vëliau bolðevikinei publicistikai. Vechteno (Carl Van reikðmæ iðpopuliarino kitas amerikieèiø Vechten. Plus minus) apytikriai.y. valdë nuo 1715) favoritë nuo 1745 m. Une generation perdue. ~27–66) kûrybos (Satiricon. Prarastos iliuzijos (pranc. angl. Liber V. Prancûzijos karaliaus Liudviko XV (Louis XV. Þ. 1899–1961) romane „Fiesta (Saulë taipogi teka)“ (1926). pradþioje buvæs bûdingas Rusijos socialdemokratinei. Posakio autorë – Þana Antuanetë Puason (JeanneAntoinette Poisson). jis esà nebesugebàs gráþti á taikià visuomenæ. le deluge) egoistinë nuostata. 1685 prûsams Rosbacho mûðyje (1757).) frazë ið „Laiðkø draugams“ (Epistularum ad familiares. Lost Generation) apolitiðka.). Au reste. daþnai keièiantis savo paþiûras ir narystæ partijose. Posakis. kuriame ðià frazæ pavartoja Leninas. merkantiliðka visuomenës dalis. Puason portþodþius ji pasakius. Ðiuos Þ. taèiau ne visa. LII). t. Stein (Gertrude Stein. negalvojant nei apie ávaizdá istorijoje. V. Perfrazuota romënø politiko. jog reikia rûpintis tik savo gyvenimo gerove. Posakiu tapæs O. Les illusions perdues) neiðsipildþiusios viltys. 106–43 pr. atvykusio á Paryþiø ir svajojusio tapti garsiu poetu. Epistula non erubescit ‘laiðkas nerausta’) raðyti galima viskà. kai kokios nors veiklos rezultatus ketinama panaikinti tais paèiais bûdais. mingway. filosofo ir oratoriaus Cicerono (Marcus Tullius Cicero. 1710–1774. Romane vaizduojamas provincialo vaikino. Natyras (Jean Prancûzijos kariuomenës pralaimëjimo Marc Nattier. Politinë prostitutë politikas. Pasak raðytojos. guosdama karaliø po retas (fragm. nusivylimas kuo nors. prarastoji karta yra kare dalyvavæs jaunimas – iððvaistæs geriausius savo metus þudynëms ir smurtui. nei apie veiklos padarinius ateinanèioms kartoms.

Pieðinys antikinëje amforoje (VI a. The Call of the Wild ‘gamtos ðauksmas’) pagrindiniai instinktai. 1733– 1813). kuri jam buvusi per trumpa. kur tiek darbo. Vylandas (Christoph Martin Wieland. Lietuvoje. Dþ. atsakymas bûdavæs Reprosit! ‘jums irgi’. 1780 –1820). Hagedorno (Friedrich von Hagedorn. Prokrusto lova dirbtinë norma. Pro medþius miðko nemato (vok.Prasti (Blogi) popieriai apie nepalankià kieno situacijà. Vylando portretas (fragm. prisiviliodavæs keliautojus ir guldydavæs juos á lovà tam. – iðtempdavæs. m. Protø nutekëjimas (angl. Óòå÷êà ìîçãî⠑t. tuos. kad Vylandas já perfrazavæs ið vokieèiø poeto F. Kitur nurodoma. jei bajorystës dokumentai bûdavæ nepakankami ar iðaiðkëdavusi jø klastotë. Gr. 1876– 1916) apysakos lietuviðko pavadinimo. plg. nukirsdavæs kojas. Prosit! ‘tegul eina á gera’) linkëjimas uþgeriant. Prozit! (lot. pr. kai per smulkmenas nematoma esmës. Perfazuota ið apaðtalo Petro pamokymø. –50) pasakëèios apie iðdidþià kuosà ir povà. juos savintis ir jais didþiuotis. tykodamas kà praryti“ (1 Pt 5. paguldæs plëðikà á jo paties lovà. Prokrustà nuþudæs Tesëjas. Londono (Jack London. rëmai. kas turi varþovø ar konkurentø. Jagemanas (Ferdinand Jagemann. Posakis kilæs ið amerikieèiø raðytojo Dþ. Prieðas nesnaudþia ironiðkas perspëjimas tiems. ypaè britø. taèiau jos nepriëmæ nei povai. 1768). budëkite! Jûsø prieðas velnias kaip riaumojantis liûtas slankioja aplinkui. m. Posakis ið romënø raðytojo Fedro (Phaedrus.: „Bûkite blaivûs. e.’) specialistø. skatinimas bûti veikliems. 15 pr. arba gracijø filosofija“ (Musarion oder die Philosophie der Grazien. kam per ilga. nusiþiûrëto ið rusiðko vertimo Çîâ ïðåäêîâ. Posakis turëjo pradinæ dokumentø vertinimo reikðmæ. kai daug inþinieriø ir mokslininkø. pavartojæs já poemoje „Mûzarionas. tiek buities sàlygos bei atlyginimai buvo kur kas geresni nei karo nualintoje Europoje. mite Prokrustas buvæs milþinas Tesëjas ir Prokrustas. Puoðtis svetimomis plunksnomis (lot. 116 115 . ëmë keltis gyventi á karo nepaliestas JAV. Posakis galëjo atsirasti XIX a. Posakio autorius – vokieèiø poetas K. kam lova bûdavusi per trumpa. Den Wald vor lauter Baumen nicht sehen) sakoma. kai carinë valdþia ëmësi bajorystës revizijos ir tikrieji bei apsimetëliai bajorai stengësi dokumentiðkai jà árodyti. rus. Pasakëèios siuþeto autoriumi Fedras nurodo Ezopà. blogus reikalus. kad numarintø kanèiose: tiems. e. Ið lotynø kalbos ðis ritualinis vaiðiø þodis paplito kitose Europos kalbose. plëðikas. Panaðø laikotarpá dabar patiria posovietinës ðalys (tarp jø ir Lietuva). Posakis atsirado po II pasaulinio karo. ið kuriø specialistai emigruoja á Vakarø Europà. kurio plunksnomis toji puoðusis.). padëtá. Brain drain ‘smegenø nutekëjimas’. 1708–1754) eilëraðèio „Horacijus“. Gloriari alienis bonis ‘girtis svetimomis gërybëmis’) dangstytis svetima ðlove ar nuopelnais. nei vëliau kuosos. 8). Londonas K. á kuriuos per jëgà kas nors spraudþiama. atitinka lietuviø á sveikatà! Taip sakydavo uþgerdami romënai.). F. Dail. mokslininkø emigracija. Protëviø ðauksmas (angl. pasàmonë. p.

siauèiant marui Florencijoje. Raganø medþioklë (angl. ~1313–1375) knygos „Dekameronas“. plg. Senekos paimtas ið gyvosios kalbos. vykdoma be istorinio konteksto. kurios pradþioje pasakojama.. Politine reikðme ðá posaká bene pirmasis pavartojo anglø raðytojas Dþ. dramaturgas ir politikas Seneka Jaunasis (Lucius Annaeus Seneca.Puota maro metu (rus. Posakio autorius – rusø poetas A. 1938). Eric Arthur Blair. 1799–1837). 1810– 1873). apðaukusi juos raganomis. Baltazaro Dþ. taèiau raganavimu apkaltinti ir fizinio tardymo neiðtvëræ þmonës. bûdavo suverèiama ieðmininkui. pradþioje Rusijos Dûmoje. kai JAV prasidëjo komunistø demaskavimo ir persekiojimo procesai.–65) (Apocolocyntosis. Aktyviausias raganø procesø laikotarpis buvo 1400–1700 m. ne laiku ar ne taip perjungusiam bëgius. m. „Árodþius“ raganavimà. dar plg. Ranka rankà plauna (lot. Dar plg. Kentëjo ir niekuo dëti. Îõîòà íà âåäüì) 1. Bokaèas puota. linksmas gyvenimas visuotinës suirutës ar karo metu. kai tikrieji kaltininkai yra vadovai. daugiausia moterys. reèiau – kitaip nuþudomas. Mozës suraðytame kodekse. Susidorojimo su ragana teisëtumas nurodomas jau Senajame Testamente. Bokaèo (Giovanni Boccaccio. Dþ. pastangos iðsiaiðkinti praeityje nusikaltusius þmones. kai Europoje baþnyèia itin suaktyvino þyniuoniø. kurioje ispanø komunistø kovà su trockininkais jis pavadinæs beprasmiðka raganø medþiokle. þmogus ppr. kaltë ppr. 1908–1957). Posakis atsirado XX a. ðëtono sàjungininkais. 7–9). Orvelo metafora labai paplito 1950–1954 m. rus. Dar plg. kaip. Procesuose átariamieji buvo kaltinami antiamerikietiðka veikla. iðleidæs knygà pavadinimu „Realiosios poli118 . bûdavo sudeginamas ant lauþo. kitaminèiø (ppr. Realioji politika (vok. Bleiras) (George Orwell. pagal ðkotø poeto Dþ. Rasti ieðmininkà (rus. 1785–1854) poemà „Maro miestas“ (The city of the plague and other poems. raganiais. 2. fon Rochau (August Ludwig von Rochau. Puðkinas (Àëåêñàíäð Ïóøêèí. Uþraðyto posakio autorius – romënø filosofas. taip pavadinæs dramatiðkas scenas. Tiriant geleþinkelio katastrofø prieþastis tuometinëje Rusijoje. paraðytas 1832 m. eretikø) persekiojimà. Pati sàvoka galëjo atsirasti ið italø raðytojo Dþ. Termino autorius – vokieèiø þurnalistas ir politikas A. Manus manum lavat) apie abipusæ paramà ar pagalbà. ðnipinëjimu TSRS naudai (kas tam tikrais atvejais pasitvirtino). Orvelas (tikroji pavardë – E. Witch-hunt. Todël Dûmos opozicija ieðmininkais praminusi smulkius pareigûnus. þolininkø. 9). Makarèio (Joseph Raymond McCarthy. atsiþvelgiant tik á dabarties realijas ir interesus. Vilsono (John Wilson. Posakis atsirado Renesanso laikais. epizodà su Sauliumi 1 Sam 28. inicijuoti senatoriaus Dþ. Atpirkimo oþys. Ïèð âî âðåìÿ ÷óìû) nerûpestingas. kol epidemija nurims. Posakis gali bûti ir bendro indoeuropietiðkojo folkloro paveldas. 3.: „Nepaliksi gyvos kerëtojos“ (Ið 22. ~4 pr. 1853 m. kuriems vyriausybë suversdavusi visà kaltæ dël esanèios netvarkos. aiðkiaregiø ar religiniø kitaminèiø (vad. „septynios damos ir trys jauni vyriðkiai“ su savo tarnaitëmis ir tarnais nusprendþia pasitraukti á atokesnæ vietà uþmiestyje ir linksmai leisdami laikà pralaukti. politiniø) persekiojimas. Die Realpolitik) politika. 1903–1950) knygoje „Katalonijai pagerbti“ (Homeage to Catalonia. 1816). Íàéòè ñòðåëî÷íèêà) suversti kaltæ dël ko nors eiliniam darbuotojui. 18. e. o raganø procesø iðtakos siekia senovës Egipto ir Babilono 117 laikø teisynà.

fon Rochau já vartojæs. pradedant kancleriu H. kancleris 1862–1890) politinæ veiklà. g. moterys – putlios. g. reformos ar valdþios kaitos ppr. Retas paukðtis (lot. Krono analogas) rydavæs savo naujagimius. Koliu (Helmut Josef Michael Kohl. 1794 m. angl. panaði á juodàjà gulbæ. kad gyventum. la Révolution comme Saturne dévore ses enfants. pratæsia kriminalistai. kuriuo buvo apðauktas ir Þ. raumeningi. ~35–~100) darbo „Iðkalbos mokymas“ (Institutio Oratoria. Reikia valgyti. pasakæs taip prieð savo egzekucijà. Nyèë (Friedrich Wilhelm Nietzsche. Dantonas 1794).tikos principai ir jø taikymas Vokietijos politinëmis sàlygomis“ (vok. 1577–1640) paveiksluose nuogi þmoniø kûnai vaizduojami barokui bûdinga maniera: vyrai – tvirti. Þmoniø ir daugelio gyvûnø elgsenoje pakelta galva rûðies bûryje yra pranaðumo rodymas (optiðkai padidinamas ûgis). Putino (Âëàäèìèð Ïóòèí. kur titanas Saturnas (gr. Dantonui priskiriama ir mintis. 165–166). bijodamas. prez. „Satyrose“ raðæs: „Paukðtë reta ðiuos kraðtuos. 1759– Þ. kurià atliko jo buvæ bendraþygiai. Ðiais laikais terminas padaþnëjo irgi Vokietijos vadovø kalbose. Terminà iðpopuliarino vokieèiø filosofas F. nes kritikavo terorà ir buvo paliaubø su Prancûzijos kaimynëmis ðalininkas. 1930. 1954. Rara avis) retos. 1952. g. Flamandø dailininko P. P. 120 . Dantonas (Georges Jacques Danton. Rubensas. jakobinai savo iðleistais dekretais pradëjo „didájá terorà“. o ne gyventi.). pataikavimo ar baimës þenklas. Aliuzija á romënø mitologijà. fon Bismarko (Otto Eduard Leopold von Bismarck. Kolis já vartojo kalbëdamas apie Vokietijos suvienijimà. perversmo. Grundregeln von Realpolitik. kanclerë 2005–). 1991–1999) ir V. Þ. Jelcino (Áîðèñ Åëüöèí.1931–2007. – / kas pakæsti galës tokià þmonà – dorybiø skrynelæ!“ (Juvenalis. 1815–1895. apibûdindamas kanclerio O. jog revoliucijà pradeda idealistai. Dantonas. 2000–2008) valdymo laikotarpiu. Rubenso (Peter Paul Rubens. per kuriuos nukenèia dalis jos vykdytojø. sunkokos. Viduramþiais buvo paplitæs posakis: Ver us amicus rara avis (‘geras draugas – retenybë’). Merkel (Angela Dorothea Merkel. Posakio autorius – romënø poetas Juvenalis (Decimus Iunius Iuvenalis. 95). angewendet an den politischen Zuständen von Deutschland). Posakio autorius – Didþiosios prancûzø revoliucijos (1789–1794) vienas ið vadovø Þ. daþnai A. Revolution eats its own children) po kiekvienos revoliucijos. 119 Revoliucija (kaip Saturnas) ryja savo vaikus (pranc. kancleris 1982–1998) ir baigiant A. non vivere ut edas). o baigia karjeristai. prez. ~ 50/65 – ~ 127). nukreiptà prieð „liaudies prieðus“. kad valgytum (lot. 1844–1900). kad tie uþaugæ jo nenuverstø. tuo tarpu galvos nuleidimas ir gûþimasis yra nusiþeminimo. puikuotis. Esse oportet ut vivas. Rubenso moteris apie apkûnià moterá. iðskirtinës iðvaizdos ar elgesio þmogus. kiti kancleriai – apie iðskirtinai gerus Vokietijos santykius su Rusija B. Venera prieðais veidrodá (fragm. bûti arogantiðkam. Posakis ið romënø retorikos mokytojo Kvintiliano (Marcus Fabius Quintilianus. Riesti nosá didþiuotis. prasideda revoliucionieriø tarpusavio kivirèiai. H. VI.

kurioje lapë. I. turintis valdþià ugniai. Saugoti kaip savo aká stropiai kà saugoti ir priþiûrëti. In patria natus non est propheta vocatus) á uþsienieèiø þodþius ar patarimus 122 . Tiutèevo portretas (fragm. plg. e. ir supylë vynuoges á didájá Dievo rûstybës spaustuvà“ (Apr 14. duokite pusæ vienai ir pusæ kitai’. Pasak Senojo Testamento. pr. 1866 m. 23–27). – neuþmuðkite jo! Ji yra jo motina’“ (1 Kar 3. pas þydø karaliø Saliamonà kartà atëjusios dvi moterys. saugojo já kaip savo akies lëliukæ“ (Ást 32. / Àðøèíîì îáùèì íå èçìåðèòü: / Ó íåé îñîáåííàÿ ñòàòü — /  Ðîññèþ ìîæíî òîëüêî âåðèòü (‘protu Rusijos nesuprasi. Jokûbas yra jo paveldas. negalëdama pasiekti aukðtai auganèiø vynuogiø. ramindama save. nei tavo. Apglëbë já. kad ðis iðspræstø ginèà. Posakio autorius – rusø poetas ir diplomatas F. Perfazuotas posakis ið Senojo Testamento. – jis tarë. áproèius ir paproèius. Aesopus. kuriai ið jø priklausàs kûdikis. kad vynuogës esà dar rûgðèios. neprinokusios. mano vieðpatie! – ji ðaukë. VI a. S. bendru arðinu neiðmatuosi.: „Ir dar vienas angelas iðëjo nuo aukuro. netobulybes. Posakis paimtas ið Ezopo (A…swpoj. Dþ. 121 Saliamoniðkas sprendimas greitas ir iðmintingas problemos sprendimas.: „bet Vieðpaties dalis yra jo tauta. 1842– 1906). Aleksandrovskis (Ñòåïàí Àëåêñàíäðîâñêèé. „Tada karalius tarë: ‘Viena sako: `Ðis yra mano sûnus – gyvasis`. maldavo karaliaus. Steinbekas (John Ernst Steinbeck. kai negalëjimas ko nors ásigyti ar kur nuvykti ir pan. Dail. plg. 1803– 1873). kuris gali iðsilieti prieð tuos. Tiutèevas (Ôåäîð Òþò÷åâ. kurios sûnus buvo gyvasis berniukas. rûpinosi juo. pavadinæs taip vienà ið savo romanø (The Grapes of Wrath. Jis didþiu balsu suðuko turinèiajam aðtrø pjautuvà: ‘Paleisk darban savo aðtrøjá pjautuvà ir nurink þemës vynmedþio kekes. e. 18–19). nes uogos jau prisirpo’. Óìîì Ðîññèþ íå ïîíÿòü) sakoma kalbant apie Rusijos valdþios ar visuomenës keistenybes. 1768–1844). m. o mano sûnus – gyvasis`’.–50).). – o kita sako: `Tai netiesa! Tavo sûnus yra negyvasis.Rûgðèios (Þalios) vynuogës þmogaus elgesys. Karalius tad ásakë: ‘Atneðkite man kalavijà’. Moteris. 15 pr. – duoti jai gyvàjá vaikà! Tik jo neuþmuðkite!’ O kita reikalavo: ‘Tenebûna nei mano. galop nueina ðalin. pakeièiamas atsisakymu tai daryti. ‘Praðyèiau. karalius tarë: ‘Padalykite gyvàjá vaikà á dvi dalis. Posaká iðpopuliarino amerikieèiø raðytojas Dþ. 1902–1968). Posakio ðaltinis – Naujasis Testamentas. Rûstybës kekës bræstantis konfliktas ar pyktis. taèiau vienos jø kûdikis netrukus nugultas mirë. Rusijos protu nesuprasi (rus. toji moteris apkaltinusi gyvojo kûdikio motinà vaiko vagyste: esà miræs anos kûdikis. Mat jos gimdþiusios beveik vienu metu. jos ypatingas bûdas – Rusija galima tik tikëti’). degdama meile savo sûnui. paskelbæs toká ketureilá: Óìîì Ðîññèþ íå ïîíÿòü. Tada angelas numetë savo pjautuvà þemën ir nuskynë þemës vynmedá. Jis rado já dykumoje – tyruose vaitojanèios dykumos. Vëliau ðià pasakëèià iðpopuliarino kiti autoriai. m. 1939). Savam kraðte pranaðu nebûsi (lot. Krylovas (Èâàí Êðûëîâ. 9–10). motyvuojant tikrais ar tariamais prekës trûkumais ar kelionës sunkumais. kas já iðprovokavo.) pasakëèios „Lapë ir vynuogës“. Steinbekas F. bet ana slapta juos sukeitusi. tarp jø ir Fedras (Phaedrus. Padalykite!’ Tada karalius atsakë: ‘Atiduokite pirmajai gyvàjá berniukà. Atneðus karaliui kalavijà.

broliai pelnësi. kad sielai paliekant kûnà. broliai nusprendë pasilikti ðiame jiems patikusiame mieste ir priimti JAV pilietybæ. Eng Bunker. tarp jø ir Tarybø Sàjungoje. Korinto miesto ákûrëjas. klasta sukaustæs pas já atëjusá mirties dievà Tanatà. kuriuos jungusi kremzlë. Netrukus P. Dvyniai miræ tà paèià dienà su trijø valandø skirtumu – pirma Èangas. Bankeriai pavadinimà Siamo dvyniai.. taèiau þmogaus ausis jo nesugebanti iðgirsti. Benensonas ðiuo terminu pradëti vadinti politiniai kaliniai visose nedemokratinëse ðalyse. agamus (‘kad kalba geriau klostytøsi. 2. paskui Engas. Posakio autorius – romënø raðytojas. o Engas su Sara – 12 vaikø. labai panaðios iðvaizdos þmonës. 1921–2005). rodydami save patys. Èangas su Adelaida susilaukë 10. 3. Sedentes agamus) kvietimas kà iðsiaiðkinti ar padiskutuoti sëdint. 1811–1874). Ðá posaká jis pavartojo straipsnyje „Uþmirðtieji kaliniai“. Labor Sisyphus) beprasmis. nebent savo tëviðkëje ir savo namuose“ (Mt 13. Sizifo darbas (lot. vëjø karaliaus Ajolo sûnus Sizifas. 54). Siamo dvyniais pirmiausia buvo pavadinti Siame gimæ kinai 123 broliai Èangas (‘kairysis’) ir Engas (‘deðinysis’) Bankeriai (Chang Bunker. organizacijos „Amnesty International“ ákûrëjas (1961 m. neperskiriami. kad ðie pakëlæ tauræ „uþ laisvæ“. todël þmonës nustojæ mirti ir buvusi paþeista harmonija. Sàþinës kaliniai (angl. nesibaigiantis ir rezultatø neduodantis darbas. Dzeuso ásakymu karo dievas Arëjas Tanatà iðlaisvinæs. 1829 m. Benensonas piktinosi dviejø portugalø studentø nuteisimu 7 metams uþ tai. o Sizifas buvæs nu124 . jei tinka. (taip pat 1945–1949) vadintas dabartinis Tailandas. Vëliau ðià tiesà patvirtino pranaðo Mahometo iðvijimas ið jo gimtosios Mekos 622 m. Hanteris (Robert Hunter) ir ëmë veþioti po pasaulá kaip mokamà atrakcionà. m. per visà pasaulá nuaidi ðauksmas. mito. Naujajame Testamente Kristus pasakæs: „Niekur pranaðas nebûna be pagarbos. nes taip esà patogiau. Ilgainiui seserys susipyko ir ásikûrë atokiai viena nuo kitos. oratorius ir valstybës veikëjas Ciceronas (Marcus Tulius Cicero. sedentes. si videtur. e. Sëskim ir pakalbëkim! (lot. ir E. pavartojæs já neakivaizdinei diskusijai su Brutu: sed quo facilius sermo explicetur. Posakio autorius – anglø teisininkas P. kad ðis pasidarë bendrinis. labai artimi draugai. 106–43 pr. Benensonas (Peter Benenson. Ðiaurës Karolina). Pasibaigus kontraktui su Hanteriu. Siamo dvyniai 1. Straipsnyje P. 1839 m. Siamu iki 1929 m. iðspausdintame 1961 05 28 britø laikraðtyje The Observer. Pasak gr. sëdëdami [tai] darykime’ (Brutus 24). broliai jas lankydavo. Gastrolës taip iðpopuliarino È. suaugæ krûtinkauliais. jiedu vedë seseris Jeits (Yates): Èangas – Adelaidà.). kurio sveikata buvo pradëjusi ðlyti. liepa). vieðëdami Vilkesbore (JAV. praleisdami po tris dienas kiekvienos ið jø namuose. nuteisti uþ politines paþiûras ar religinius ásitikinimus. kuria nors kûno vieta suaugæ ar bendrà kûno dalá turintys dvyniai. 1843 m. o Engas – Sarà Anà. brolius pastebëjo britø komersantas R. Daugelyje religijø tikima. Sielos ðauksmas nesuvaidinta stipriø jausmø iðraiðka.atsiþvelgiama labiau nei á saviðkiø. Prisoners of conscience) asmenys.

1809–1865) knygoje „Kas yra nuosavybë?“ (Qu’est ce que la propriété?. didelës audros metu prisiekusá þûtbût apiplaukti kyðulá. nob. Dolchstoss) klastingas. pavartojæs ðios reikðmës posaká. neturinèius titulø. Vokietijos Lapkrièio revoliucijà. 1469– 1524) ekspedicija á Indijà (1497). Prudonas ið teisingumo!“(III sk. plg. temdysi jiems protà. Maþdaug tuo pat metu ðiuo þodþiu Kembridþo 126 . Posakio autorius – vokieèiø feldmarðalas ir gen. fon Hindenburgas (Paul Ludwig Hans Anton von Beneckendorff und von Hindenburg.) pavartojæs já savo „Elegijose“ (Liber II. 17. e. soc. Antikinë amfora (VI a. skaldyk. gale (ðkotiðkasis variantas snab) ir reiðkæs batsiuvá ar jo pameistrá. Spëjama.gabentas á mirusiøjø karalystæ Hadà. grupiø ar valstybiø kirðinimà. 2. o pagrindà jai galëjusi duoti didelë tuometinë olandø konkurencija su kitomis jûrinëmis valstybëmis. taip pat portugalo Vasko da Gamos (Vasco de Gama. ir turtësi. turintis turtingà buitá. e. privertusià Vokietijà kapituliuoti I pasauliniame kare (1918 11 11). Dievas iðgirdæs ðiuos þodþius ir nubaudæs já uþ iðdidumà – kapitonas pasmerktas 1000 metø (kitame variante – iki Paskutiniojo teismo) klajoti po jûras ir niekada nepasiekti kranto. tyèiosies P. Snobas (angl.. ir mulkinsi þmones. (lot. Posakis kilo ið legendos apie olandø kapitonà. pabrëþtinai pretenduojantis á rafinuotà skoná ir manieras. plaukiojantis jûroje be águlos. Vagnerio (Richard Wagner. Laureatas. ~50–~15 pr. Posaká ypaè iðpopuliarino R. nors tam sugaiðtø visà amþinybæ. kad toks buvæs sen. pasakæs diviser pour regner ‘skaldyk. apiplaukusiu Gerosios Vilties ragà Pietø Afrikoje. kad valdytum’. skaldyk. Prudonas (Pierre-Joseph Proudhon. 125 Skrajojantis olandas (angl. Divide et impera) apie pavaldiniø. 1840). Persefonës priþiûrimas Sizifas Hade. sine nobilitate ‘be aukðtos kilmës’). bet skurdø intelektà bei dvasiná pasaulá. Smûgis á nugarà (vok. Manoma. valdë 1461–1483). nors niekur neuþraðytas. 1423–1483. m.. Skinti laurus pasiekti dideliø laimëjimø. kuria anglø aristokratai sveèiø sàraðuose esà paþymëdavæ asmenis. netikëtas prieðiðkas poelgis. kad legenda atsirado XV–XVI a. kurioje jis ironizuoja: „Divide et impera – skaldyk. Buvo priimta manyti. vaiduoklis laivas. ir galësi ásakinëti. Posakio autoriumi laikomas romënø poetas Propercijus (Sextus Aurelius Propertius. 1847–1934). Uþ apgavystes Dzeusas Sizifà nubaudæs amþinu ir beprasmiu darbu: Sizifas Hade turás ridenti á kalnà didþiulá akmená. kad þodis kilæs ið santrumpos s. þmogus. kad kirðintojui bûtø lengviau jomis manipuliuoti. Pirmasis. didþiøjø geografiniø atradimø laikais. apibûdinæs taip 1918 m. ðtabo virðininkas P. kurios metu jis tapo pirmuoju europieèiu. ðlovæ. Snob) prasèiokas. m. Romos vidaus politikos devizas. 1813–1883) opera tokiu pavadinimu (1848). Skaldyk ir valdyk! (lot. Taèiau pirmà kartà þodis snob britø raðtuose pasirodæs XVIII a. Lotyniðkà posaká iðpopuliarinæs prancûzø ekonomistas ir filosofas P. buvo intrigomis garsëjæs Prancûzijos karalius Liudvikas XI (Louis XI. taèiau ið ten jis apgaule iðtrûkæs. 20). pelnyti pripaþinimà. taèiau uþritintas ðis kaskart nurieda atgal á pakalnæ. Flying Dutchman) 1. didelis kelioniø mëgëjas.). pr. § 5).

Stokholmo sindromas ákaitø simpatijos teroristams ar net emocinis solidarizavimasis su jais. Daugelyje Europos kalbø paplitæ ppr. arba: „/. ðio þodþio kilmës aiðkinimas minëtàja lotyniðkàja santrumpa gali bûti liaudies etimologijos pavyzdys. 128 . 1847). iðbuvæ su plëðikais 6 dienas ir bandæ juos uþstoti per sulaikymo operacijà bei po jos. Homerus./ auklë miela Euriklëja pravirko / Ir. XIX a.. Apiplëðimo metu ákaitais tapo banko darbuotojai. kurti nepagrástus planus.. kurá netrukus nuplovë liûtys (Mt 7. rus. pradþioje þodþio reikðmë susiaurëjo: juo vadinti þemesnio socialinio sluoksnio atstovai – tiek þinantys savo padëtá ir susitaikæ su ja. Geflügelte Worte. kurià pavartojæs katalikybës reformatorius M. nepriklausomai nuo jø kilmës ar turto. 26–27. m. Ið Kristaus palyginimo apie „paikà þmogø.studentai metaforiðkai ëmæ vadinti visus nestudentus. tiek beþdþioniaujantys aukðtesniojo sluoksnio manieras. 269). vartojæs bûdvardá sparnuotas kaip daþnà epitetà. poetas Homeras (“Omhroj.). 1822–1884). valdë 1065–1109). 127 Statyti oro pilis (pranc. Amþininkai pradëjæ ðaipytis ið kareivø svajoniø ir ëmæ jas vadinti „piliø statymu Ispanijoje“. Splendeurs et misères) sakoma. Statyti ant smëlio pradëti kà be patikimo pagrindo. atsidusus giliai. Su vandeniu iðpilti ir vaikà (vok. netrukus paèias tokias pilis praminë oro pilimis. Dabartine reikðme ðá junginá pirmasis pavartojo vokieèiø filologas G. Kurtizanë yra aukðtuomenës nario iðlaikoma meiluþë. 1921–1988). galima nejuèiom pasmerkti ir teigiamas ar esmines reikalo puses. kai Henrikas Burgundietis (Henrik af Burgund. Êðûëàòûå ñëîâà). 1515–1586). kalbà ir estetiná skoná. Bejerotas dalyvavæs ákaitø iðlaisvinimo operacijoje kaip policijos pagalbininkas. Sparnuoti þodþiai (vok. 1040–1109. 1095 m. pr. Spëjama. Lk 6. Winged words. e. Kadangi tas statymas buvo tik svajonëse. 361–362). Tose þemëse Henrikas Burgundietis pasistatæs puikias pilis. apibûdinant socialiná kontrastà. Bejerotas (Nils Bejerot. angl. Terminas atsirado po to. de Balzako (Honoré de Balzac. L. 49). jog beatodairiðkai kà kritikuojant ar neigiant. pasistaèiusá namà ant smëlio“. gr.. Posakis paimtas ið prancûzø raðytojo O. Liuterio portretas (fragm. Dar vëliau þodþiu snob pradëti vadinti tik minëtieji beþdþioniautojai. Batir des chateaux en Espagne ‘statyti pilis Ispanijoje’) apie tuðèias svajones ar nerealius projektus. pasiekë didelæ pergalæ prieð maurus. Posakis atsirado XI a. Posakio autoriumi laikomas sen. literatûrinës kilmës aforizmai ar publicistiniai ðtampai. 8 a. 1799– 1850) romano pavadinimo „Kurtizaniø spindesys ir skurdas“ (Splendeurs et misères des courtisanes. ~1070–1112). pavadintà Geflügelte Worte. Kranachas Jaunesnysis (Lucas Cranach der Jüngere. tarnaudamas Leono ir Kastilijos (ðiaurës vakarø Pirënai) karaliui Alfonsui VI (Alfonso VI. Termino autorius – ðvedø kriminologas ir psichiatras N. Der Zitatenschatz des Deutschen Volkes (1864). uþ kà karalius dovanojæs jam þemiø Ispanijoje. Spindesys ir skurdas (pranc. Biuchmanas (George Büchmann. Psichologiðkai ðis sindromas grindþiamas savisaugos instinktu.. plg. jam tarë þodþiais sparnuotais“ (II. kai 1973 m.). Das Kind mit dem Bade ausschutten) perspëjimas. iðleidæs posakiø rinkiná. rugpjûtá Stokholme buvo apiplëðtas bankas „Kreditbanken“. kad posakis galëjæs bûti vokieèiø liaudies patarlë. N. „Odisëjà“: „Kreipësi meiliai á já ir sakë þodþiais sparnuotais“ (II. Dail. Kiti karo vadai ëmæ svajoti pasekti Henriko pavyzdþiu ir gauti tokiø pat dovanø. LiuM.

Pasakojimas baigiasi sûnaus sugráþimu. Posakio autorius – prancûzø pedagogas ir istorikas P. nutraukti agresijà prieð kità ðalá ir pan. Pavadinimas kilæs ið Kristaus pasakojimo apie jaunesnájá sûnø. Svieto perëjûnas kas daþnai keièia gyvenamàjà vietà ir darbà. de Kubertenas Olimpiniø þaidyniø ðûkiu. 1878 m. de Kubertenas (Pierre de Coubertin.teris (Martin Luther. guodþiant dël galimos ar patirtos nesëkmës. taikæs já Austrijai. Posakis paimtas ið G. taèiau sulig kiekvienu iðpildymu ji susitraukia. Ðûká iðpopuliarino Didþiosios Britanijos premjeras V. pavadinæs taip vienà savo romanà (1830). Gladstounas . ðvaistûnas. 1892–94). kur jis teigæs kiek kitaip. Ten. Ðagrenë yra ðiurkðèiai iðdirbta gyvulio oda (seniau ppr. Sûnaus palaidûno sugráþimas (fragm. Nuo to laiko ðis posakis tapo neoficialiuoju P. palaidai gyvendamas. 1886. arklio ar laukinio asilo. Ðalin rankas! (angl. de Balzakas (Honoré de Balzac. klajûnas. Mens sana in corpore sano) nuo sveikatos priklauso ir dvasinë bûsena.) ávaizdþio. Olimpiniø þaidyniø atgaivintojas (1896). 12–13). plg. Sveikame kûne sveika siela (lot. o dalyvavimas sakoma apie dalyvavimà kokiose nors varþybose. per IV Olimpiados atidarymà Londone. 1799–1850). okupavusiai Bosnijà ir Hercegovinà. buvo praþuvæs ir atsirado’ (Lk 15. Posakis gali bûti kilæs ið Sûnaus palaidûno (þr. Prodigal Son. Posaká iðpopuliarino prancûzø raðytojas O. romënø poeto Juvenalio (Decimus Iunius Iuvenalis. LandsbergioÞemkalnio (1852–1916) dramos „Blinda. vienoje ið savo poleminiø kalbø pasakæs: „Negalima su neðvariu vandeniu ið vonelës iðpilti ir paties vaiko“. chagrin ‘liûdesys’). Ðiuos þodþius jis pasakæs 1908 m. 1606–1669). Tadas Blinda. premjeras 1868–74. 1880–85. reikalaujant nustoti kà persekioti. kuris „Kartà /…/ tarë tëvui: ‘Tëve. 24). ppr. Ðagrenës oda (pranc. dabar – ryklio ar rajos). Sûnus palaidûnas (angl. susitraukiantá. Tëvas padalijo sûnums turtà. 1483–1546). iðkeliavo á tolimà ðalá. 1863–1937). bastûnas.: „patariu melsti. 130 Svarbu ne pergalë. kuriame pasakojama apie stebuklingà ðagrenës skiautæ. atgailavimu ir tëvo atleidimu jam.). Dail. rus. susiëmæs savo dalá. 355–356). Áëóäíûé ñûí) þmogus. Gladstounas (William Ewart Gladstone. turinti tam tikrà raðtà ir daþyta þaliai (pranc. Lepeau chagrin) apie kà nors negráþtamai nykstantá. turnyre. Rembrantas (Rembrandt Harmenszoon van Rijn. konkurse ar viktorinoje. nes ‘/…/ ðis mano sûnus buvo miræs ir vël atgijo. iðeikvojo savo lobᓠ(Lk 15. atiduok man priklausanèià palikimo dalá’. rus. svieto lygintojas“ (1907). Svieto lygintojas donkichotiðkas kovotojas uþ teisingumà ar socialinæ lygybæ. / kad sveikame tavo kûne sveikas bûtø ir protas“ (X. Perfrazuota ið 129 V. ignoruojantis ryðius su tëvais ar bendruomene. Netrukus jaunëlis. 1809– 1898. Hands off!. Ðóêè ïðî÷ü!) sakoma. ~50/ 65– ~ 127) „Satyrø“. kuri tarsi burtø lazdelë pildo kiekvienà savininko norà. Dar þr.

Kai jam tai nepavykæ.Ðaltasis karas (angl. Ðokti pagal kieno nors dûdelæ aklai paklusti kito valiai. Gali bûti ir perfrazuota ið lot. Posakis kilæs ið sen. kurios nariai oponuoja savo kolegoms. Ðventa karvë apie þmogø. o dabar. balansuojantys ant karinio konflikto ribos. 2. Ðuniui nugaiðus. kuriam jo ðuo kaþkada buvo iðgelbëjæs gyvybæ. kurie sëdi prekyvietëje ir ðaukia savo draugams: ‘Mes jums grojome. the Shadow Cabinet arba the Shadow Front Bench) parlamento opozicijos sudaryta alternatyvi ar „atsarginë“ vyriausybë (premjeras ir ministrai). uþslëpta jø tarpusavio neapykanta. o jûs nerypavote. esantiems valdþioje. m. o jûs neðokote. Ðis ezopinis motyvas pasikartoja ir Naujajame Testamente. raðytojo Ezopo (A…131 swpoj. o jos nariams mokama alga. buvæ ðeðëliniai ministrai nebûtinai tampa tikraisiais ministrais. gr.. pradþioje namas sudegæs. Ðviesa tunelio gale atsiradusi viltis baigti koká uþsitæsusá darbà. ðaltasis karas ideologiniu pagrindu vyko tarp socialistinio (TSRS ir jos sàjungininkiø) bei kapitalistinio bloko ðaliø. Lipmano (Walter Lippmann. jûs tai linksmai darote“. taip pat Lk 7. ispanø raðytojas Don Chuanas Manuelis (Don Juan Manuel). Posakis atsiradæs po JAV prezidento 132 . Bleiras) (George Orwell. kur tokia vyriausybë sudaroma oficialiai. plg. Aesopus.. Politine reikðme ðis terminas buvo pirmàkart pavartotas 1938 m. Esà ten XVI a. 16–17. kaip þvejys. kvaili sutvërimai! Kai jums grojau. mokëjæs groti fleita. kad posakis atsiradæs ið vieno vokieèiø miestelio gyventojø atsakymø smalsiems atvykëliams. taèiau gyventojai ir toliau rodæ turistams vietà. Cold war. Spëjama. Ðeðëlinis kabinetas (angl. rus. 1947 m. raðydamas apie islamo ir krikðèionybës koegzistavimà Viduramþiø Ispanijoje. Terminà ðaltasis karas (isp. kurio negalima kritikuoti. átempti dviejø þmoniø ar visuomenës grupiø santykiai.. XIX a. e. 1903–1950) 1945 m. Opozicijai laimëjus rinkimus. guerra fria) pirmà kartà pavartojo XIII a. procesà ir pan. Ypaè didelë politinë ir ideologinë konfrontacija buvusi tarp TSRS ir JAV – dviejø skirtingos ideologijos supervalstybiø. dalyko esmæ. kurioje pasakojama. 1946–1989 m. „Su kuo galëèiau palyginti ðià kartà? Ji panaði á vaikus. syká pamëginæs grojimu iðvilioti á krantà þuvis. joms leidþiama gulëti ant kelio vaþiuojamosios dalies ir pan. þurnalo „The Nation“ antraðtëje „Hitlerio ðaltasis karas“ (Hitler’s Cold War). Eric Arthur Blair. Da liegt der Hund begraben) apie kokio reiðkinio ar problemos tikràjà prieþastá. „London Tribune“ iðspausdintoje esë „Tu ir atominë bomba“ (You and the Atomic Bomb). ant kurios pritvirtinæs lentelæ su informacija apie ðuns þygdarbá. gyvenæs austrø aristokratas ir karo vadas Zigmundas Altenðteigas. ðiuo pavadinimu (The Cold War) iðëjo amerikieèiø þurnalisto ir politinio apþvalgininko V. Mes giedojome raudas. 31–32). Ðtai kur ðuo pakastas (vok. dëkingasis ðeimininkas pakasæs já ties namo siena. jûs neðokot. kai að lioviausi. bûti valdomam. hic iacet lepus ‘èia guli kiðkis’. TSRS atþvilgiu ðá terminà pirmasis pavartojæs Dþ. þvejys uþmetæs tinklà ir iðtraukæs já pilnà spurdanèiø þuvø. Õîëîäíàÿ âîéíà) 1. spalio 19 d.’“ (Mt 11. itin prieðiðki tarpvalstybiniai santykiai. Posakis kilæs ið indø paproèio garbinti karves (nes jose ásikûnijæs dievas Viðnu). kur buvæs uþkastas garsusis ðuo. Indijoje karvës nevarþomai vaikðtanèios miestø gatvëmis. Terminas atsiradæs Didþiojoje Britanijoje. Orvelas (tikroji pavardë – E.) pasakëèios „Þvejys fleitininkas“. pr. 1889–1974) knyga. þvejys pasakæs: „Ak jûs. Þiûrëdamas á jas. VI a. varþyti laisvës ir pan.

2. bet. svieto lygintojas“ (1907). T. jis nei vieno. Gr. kur suðunkama: O quam cito transit gloria mundi! ‘o kaip greitai praeina pasaulio ðlovë!’ (Liber I. Taip praeina pasaulio ðlovë (lot. Uþ tokius nusikaltimus Tantalas dievø pasmerktas poþemio pasaulyje kæsti badà ir troðkulá: stovëdamas vandenyje ir matydamas virð galvos pil.: „Mûsø ðûkis – taikus sambûvis su kitomis vyriausybëmis. prezidentas 1961– 1963) spaudos konferencijos 1962 m. Posakio autorius – Tarybø Rusijos (nuo 1922 m. paþástamas ið G. Dzeuso sûnus. Taip bejëgiðkai kabantá Absalomà jo prieðai netrukus nuþudë. Absalomas jojo ant savo mulo.Tantalo kanèios. Sipilo miesto valdovas. 9). ~1418). Jo galva ákliuvo á àþuolà. Landsbergio-Þemkalnio (1852–1916) dramos „Blinda. nuo dievø stalo pavogæs nektaro ir ambrozijos ir drásæs visu tuo pavaiðinti savo mirtinguosius draugus. norëdamas patikrinti dievø aiðkiaregystæ. Dþ. Èièerinas kad ir kokios jos bûtø“. 134 . 1867–1926) surinktus pasakojimus. Kenedþio (John Fitzgerald Kennedy. Tadas Blinda kovotojas uþ teisingumà ar socialinæ lygybæ. jis likosi kaboti tarp dangaus ir þemës. mituose Tantalas. þodþiai. jis pasakæs „Mes dar nematome tunelio pabaigos. romantizuotas literatûrinis personaþas. Ìèðíîå ñîñóùåñòâîâàíèå) lojalus sugyvenimas su skirtingø paþiûrø kaimynais ar valstybëmis. taip pat ið 1973 m.Dþ. sakyèiau. Blinda (1846–1877) – þemaièiø plëðikø vadas. uþsienio reikalø komisaras 1918–1930). pavaiðinæs juos savo paties nuþudyto kûdikio mësa. pasiekti negali. didelá virðininkà ar posto netekusá garbëtroðkà. Pikartas (Bernard Picart. Ritualas atsiradæs 1402 m. taèiau neámanomas pasiekti.. sukurto 4 serijø Lietuvos TV filmo. kokià menkà reikðmæ turi valdþios postas þemëje ir kad pats popieþius esàs mirtingas þmogus. Èièerinas (Ãðèãoðèé ×è÷åðèí. apie nuverstà valdovà. o ko gero ðviesiau nei prieð metus“. B. pavartojæs já praneðime Visos Rusijos Centriniam Vykdomajam Komitetui 1920 m. ðitaip primenant. ir jo mulas palindo po didþiulio àþuolo ðakø raizginiu. Sic transit gloria mundi) 1. Posakis atëjo ið Senojo Testamento. 3. Posaká iðpopuliarino ir sovietinis detektyvinis filmas tokiu pat pavadinimu (1974). 1673–1733). 6). paraðytos pagal Lazdynø Pelëdos (Sofija Ivanauskaitë. o mulas. dël to. 1872–1936. ið epizodo apie Dovydo prieðininko Absalomo mirtá: „Absalomas netikëtai susidûrë su Dovydo ðalininkais. nuëjo sau“ (2 Sam 18. Kitame mite Tantalas pavogæs Dzeuso mylimà auksiná ðuná. komentuodamas JAV karà Vietname. 1917–1963. ant kurio jis sëdëjo. sakomi áðventinamajam naujajam 133 Tarp dangaus ir þemës apie neaiðkià ar dviprasmiðkà kieno nors padëtá. Taikus sambûvis (rus. sic transit gloria mundi. nei kito Dail. Dar þr. G. kad tikslas yra arti. kurioje. ~1380–1471) iðleista knyga „Sekimas Kristumi“ (De imitatione Christi. – TSRS) uþsienio reikalø komisaras G. situacijà ir bûtinybæ jà keisti. dabar jame ne tamsiau. nas vaisiø ðakas. Tantalo kanèios didþiulës kanèios ppr. Svieto lygintojas. Kenedis su þmona Þaklina popieþiui: ceremonijos metu triskart sudeginamas pakulø kuokðtelis ir pasakoma: Pater sancti. Taèiau posaká iðpopuliarino vokieèio vienuolio Tomo Kempieèio (Thomas à Kempis.

Posakio autorius – Ðv. jis suðukæs: O nomen dulce libertatis! o ius eximium nostrae civitatis! (‘o saldus þodi – laisve! o aukðèiausioji mûsø valstybës teise!’). Ðpilhagenas (Friedrich von Spielhagen. kad bûtø galima neðaliðkai vertinti. jà áveikæs ir gráþtantis ið Trojos karo Odisëjas. Posakio autorius – vokieèiø raðytojas F. norint pateisinti 136 . Tikslas pateisina priemones (it. Sen. ir jis persikeltø. Tik neliesk mano apskritimø! (lot. matematikas ir iðradëjas Archimedas (’Arcim»dhj. Dulce nomen libertatis) apie þmogaus polinká visur siekti sau laisvës. Perfrazuoti Kristaus þodþiai savo mokiniams. netekæs dël to ðeðiø bendraþygiø. vengdami vienos bëdos. filosofas ir oratorius Ciceronas (Marcus Tullius Cicero. sëkmingai perplaukæ argonautai. apeliuodamas á tai. Tebûnie iðklausyta ir antroji pusë (lot. Noli tangere circulos meos!) sakoma. paraðæs tokio pat pavadinimo romanà (1869). romënai pirmiau.t o j e . plg. Tarp kûjo ir priekalo. kai pavojus gresia ið abiejø pusiø. Inter arma silent musae) karo metu menas ir kûryba niekam nerûpi.sen. e. kaip nuþudyti moks. nes ðiuos prieðmirtinius þodþius. Tarp kûjo ir priekalo (vok. kad ðias vertybes gubernatorius yra pamynæs (In Verrem II 5. Uþëmæ Archimedo gimtuosius Sirakûzus. Dar þr. Audiatur et altera pars) pagrindinis reikalavimas sprendþiant bet koká ginèà ar bylà. Tikëjimas kalnus verèia tikëjimas savo teisumu. Posakio autorius – romënø politikas. The end justifies the means) sakoma. Hammer und Amboß ‘kûjis ir priekalas’) apie situacijà.) posakis silent enim leges inter arma ‘juk tyli ástatymai tarp ginklø’ (Pro Milone. Augustinas (Aurelius Augustinus. 106–43 pr. Tarp Scilës ir Charibdës. m. e. Piktindamasis Sicilijos gubernatoriaus savivaliavimu ir vieno Romos pilieèio sumuðimu. jis esà pasakæs ásiverþusiam jo þudyti romënø kariui. gr. Gr. Perfrazuotas Cicerono (Marcus Tulius Cicero. Il fine giustifica a mezzi. jûs tartumëte ðitam kalnui: ‘Persikelk ið èia á tenai’. biniais árenginiais ir maðinomis buvo pridaryta daug nuostoliø miestà ðturmavusiai Romos kariuomenei. Tas saldus þodis – laisvë (lot. 287–212 pr. IV. Tarp Scilës ir Charibdës apie situacijà. 1829–1911). kurio sukonstruotais gyny. 354–430). Ìåæäó ìîëîòîì è íàêîâàëüíåé.Archimedo atvaizdas sia ieðkojo. Á lietuviø kalbà posakis atëjæs ið romano rusiðko vertimo. turëdamas galvoje savo brëþinius ir skaièiavimus. kuriuo jis aiðkina ástatymø nepaisymà karo metu. m.). Ðià vietà. jûrø nimfø padedami. m. 163). Graikijos monelininkà. 11). kai kas nors kësinasi á asmens kûrinius ar vertybes. mituose Scilë (kitur – Skila) ir Charibdë – dvi praþûtingos pabaisos Mesinos sàsiauryje tarp Sicilijos ir Apeninø. jûrininkai vis vien patekdavæ á kità. Dar þr. 106–43 pr.Tarp ginklø mûzos tyli (lot.) savo mokslo darbus branginæs labiau uþ gyvybæ. 20). tiesa. ðeðiagalvë Scilë ryjanti pro ðalá plaukianèius jûreivius. 135 Lietuvoje posaká iðpopuliarino reþisieriaus Vytauto Þalakevièiaus (1930–1996) filmas tokiu pavadinimu (1972). nesëkmingai bandþiusiems iðgydyti vaikà nuo somnabulizmo: „Ið tiesø sakau jums: jei turëtumëte tikëjimà kaip garstyèios grûdelá. pasitikëjimas savimi padeda áveikti kliûtis. kai pavojus gresia ið abiejø pusiø. angl. o Charibdë átraukianti laivus á sûkurá. e. Archimedes. Jums nebûtø nieko negalimo“ (Mt 17.

tarp jø ir Okeanas. 2009. Knygoje „Valdovas“ (Il Principe. jeigu já iðduosiu jums?“ Tie pasiûlë trisdeðimt sidabriniø“ (Mt 26. 88). 6. nepaisyti artimo meilës. uno principe nuovo. sono tenuti buoni. pr. neva pavartojæs já savo veikale „Teologinës moralës knyga“ (Liber Theologiae Moralis. Trojënai. di Titas tutte quelle cose per le quali li uomini ( Santi di Tito. contro alla carità. 19). mitologijoje titanai ir titanidës buvo Gajos (Þemës) ir Urano (Dangaus) vaikai. Kronas. Vëliau ið titanø Krono ir Rëjos (brolio ir sesers) gimæ kiti graikø dievai. sprendþiama pagal jø rezultatus. nehumaniðkas ar brutalias priemones.). contro alla umanità. per mantenere lo stato. 8 a. dþiûgaudami ásitempë arklá á miestà ir ëmë ðvæsti laimingà karo baigtá. Trojos arklys 1. e massime de’ principi. Deðimt dienø trukusià kovà laimëjæs Dzeusas su savo ðalininkais. kuriø bûta 12. Panaðià reikðmæ turi posakis titaniðkas darbas. tarp jø ir Dzeusas. Trisdeðimt sidabriniø iðdaviko honoraras.). non può osservare Dail. iðspausdinta 1532) jis raðo: /. Homerus. IP. Pieðinys Lakonijos taurëje (VI a. nes jø á teismà nepaðauksi. klasta.’). Facci dunque uno principe di vincere e mantenere lo stato: e’ mezzi saranno sempre iudicati onorevoli. Dabartinë formuluotë atsiradusi vëliau. 137 Titaniðkos pastangos didelës. pr. Gr. Eskobaras (Antonio Escobar y Mendoza. Prometëjas. 1469–1527). Epimetëjas.nelegalias. daug jëgø reikalaujanèios pastangos kokiam nors tikslui pasiekti. daþnai esti priverstas sulauþyti savo þodá. 70–19 pr. dël ko þmonës yra laikomi gerais. Minties (bet ne posakio) autoriumi laikomas italø politikos filosofas. S./ Makiavelio portretas (fragm.. sitato. contro alla religione (‘valdovas. dove non è iudizio da reclamare. si guarda al fine.’) (Machiavelli. 5.) ir Vergilijaus (Publius Vergilius Maro. Eos ir kt. á kurià uþdarë keletà savo kariø. þmoniðkumo ir religijos. Makiavelis (Niccolò di Bernardo dei Machiavelli. Titanø vaikai buvo Atlantas. kadangi. ir erelio draskomas Prometëjas. kad posakio autorius esàs ispanas katalikø teologas jëzuitas A. Judo sidabriniai (graðiai). Kovoje nedalyvavo Okeanas ir jo seserys titanidës. paraðyta 1513. negali vadovautis visu tuo. Judas uþ 30 sidabriniø iðdavæs Kristø: „Tuomet vienas ið Dvylikos. vertimas ið: Machiavelli.. 2. e. 1980. Taip pat: e nelle azioni di tutti li uomini. vardu Judas Iskarijotas. 1589–1669). Dar þr. Nepadëjo 138 . Dzeuso nubausti broliai titanai Atlantas. m. nuëjo pas aukðtuosius kunigus ir tarë: „Kà man duosite. siekiant kilnaus ar visuomenei svarbaus tikslo. istorikas. niekaip negalëdami áveikti Trojos. operare contro alla fede. XVIII. m.). Rëja. norëdamas iðsaugoti valstybæ. Pasak Homero (“Omhroj. Nugalëtieji titanai buvo ákalinti Tartare. 14–15). Pasak Naujojo Testamento. pradëjæs kovà su titanais dël valdþios þemëje. jog graikai pasitraukë ir paliko jiems dovanø mediná arklá. klastinga ar praþûtá neðanti dovana. o patys suvaidino iðvykimà namo. Yra nuomonë. ypaè naujas valdovas. Helijas. e da ciascuno laudati (‘apie þmoniø darbus.1 5 3 6 – 1 6 0 3 ) . Tegu tik valdovas laimi ir iðsaugo savo rankose valstybæ – ir kiekvienas visas jo priemones laikys garbingomis ir vertomis pagyrimo. ji galëjusi bûti sukurta Makiavelio sekëjø. ypaè apie valdovø. m. poþemio karalystëje. pamanæ. graikai sugalvojo ásigauti á miestà klasta: sumeistravo didþiulæ medinæ arklio formos talpà. materialus atlygis uþ iðdavystæ. e. 1650) (Âåëèêîâè÷. Temidë. sendo spesso neces. prirakintas prie uolos. laikantis dangaus skliautà. e. muzikas ir raðytojas N.

prestiþo vaikymasis. Tuðtybës mugë (angl. Ið ðios sàvokos kilo kompiuterininkø þargono terminas trojanas ‘kompiuterinis virusas’. arklio viduje buvæ graikai iðlindo lauk ir atvërë Trojos vartus uþ jø jau laukusiems draugams.mo pito (VII a. já ypaè mëgæs istorikas Livijus (Titus Livius. þudant ir deginant. e. pilotuojamas V. 1811–1863). (Odisëja. Senajame Testamente juo vadinamas Rojaus sodo Paþinimo medþio vaisius. VIII. Uþ draudimo sulauþymà pirmoji þmoniø pora buvusi iðvaryta ið rojaus (Pr 2. Vëliau posaká iðpopuliarino anglø raðytojas V. o Adomà tai padaryti prikalbinusi Ieva. Aristotelis Uþdraustas (Uþgintas) vaisius kas nors labai viliojanèio. snobizmas. Tekerëjus (William Makepeace Thackeray. X. gydo ugnis’). pvz. filosofas Aristotelis (’Aristotšlhj. Circulus vitiosus ‘ydingas ratas’) sudëtingos aplinkybës ar situacija be iðeities. ~460 – ~370 pr. Uþburtas ratas (lot. I. 2005 m. ferrum sanat. 1628–1688). II. Hipokratas turëjo galvoje operavimà ir þaizdos ar pûlinio prideginimà.në þynio Laokoonto perspëjimas nepasiduoti graikø klastai. Posaká kartojo ir kiti romënø autoriai. tiek pati situacija leido þiniasklaidai ðmaikðtauti Trojos arklio tema. IV. 492–495. dar plg. 384–322 pr. Bene pirmasis ðá posaká pavartojæs romënø raðytojas. Pirmasis uþburto rato savokà logikoje apibrëþæs sen. gydytojo Hipokrato (`Ippokr£thj. m. m. Ásiverþæ graikai nusiaubë Trojà. m. Ferro ignique / flammamque ‘geleþimi ir ugnimi / liepsna’) smurtu. Ievà paragauti ðio vaisiaus sugundæs þaltys.). Aristoteles. Bûta ir kurioziniø sutapimø. Banjanas (John Bunyan. gydo geleþis. Viduramþiais ir vëliau tai buvo mëgstamas krikðèionybës platintojø posakis. gr. m. Posakio autorius – anglø raðytojas Dþ. oratorius ir valstybës veikëjas Ciceronas (Marcus Tulius Cicero. 13–267). Lietuvoje suduþo pasiklydæs Rusijos naikintuvas SU-27. Liber VII. 59 pr. m. Vanity Fair) apie visuomenæ. 97).–17): omnia ferro ignique vastata ‘viskas geleþimi ir ugnimi nusiaubta’ (Ab urbe condita. pavartojæs já alegoriniame kûrinyje „Piligrimo kelionë“ (The Pilgrim’s Progress from This World to That Which Is to Come. XXIII. Ugnimi ir kalaviju (lot. kai teiginys árodinëjamas tuo. Dþ. e. 41. 12. 106–43 pr. Trojanovo (lakûnas iðsigelbëjo). gr. ignis sanat (‘ko negydo vaistai. kà reikia árodyti. dovanas neðanèiø. 6 ir kt. Graikijos paðto þenklas su Tro271–289. bet draudþiamo. pr. e. 1678). Galëjæs kilti 139 ið perfrazuoto sen. kai gráþtama prie pradiniø sàlygø. 29. dar plg. 85. quod ferrum non sanat. tekstu susijusi patarlë Bijok danajø.: þmogui bûdingos ydos yra tos. 17. Banjanas iðleidæs satyriná romanà tokiu pavadinimu (Vanity Fair: A Novel without a Hero. Pr 3). kurá skinti ir ragauti pirmiesiems bibliniams þmonëms – Adomui ir Ievai – Dievas buvo uþdraudæs. Ene. ko negydo geleþis. 1848). 140 . e.) posakio Quod medicamentia non sanat. Tiek lakûno pavardës fonetika.). Logikoje taip vadinama klaida.).jos arklio vaizdu ant laidojiida. Sulaukæ nakties. kurios prioritetai yra karjeros siekimas. XXX. kuriame ironiðkai vaizduojama to meto Anglijos visuomenë. e. 30. Pro Flacco. Su ðiuo kon. kurios bûdingos þmogui.): ferrum flammamque metuemus ‘geleþies ir liepsnos bijokimës’ (Pro Murena.

neturinti kurios nors partijos absoliuèios daugumos. 2. 14–28. Rigo (Hyasakæs. politikà. Prancûzijoje. pagrindiná dëmesá skirianti materialinei gerovei. Pirmieji du gautuosius pinigus paleido á apyvartà ir gavo pelnà. Po to karalius iðtaræs garsiàjà frazæ: „Jûs manëte. Gráþæs ðeimininkas iðvadino treèiàjá tinginiu ir netikëliu. daugiausia uþdirbusiam (Mt 25. turinti savo infrastruktûrà ir nepaklûstanti ðalies ástatymams. Consumer society) visuomenë be dvasiniø prioritetø. kur nuo pat nepriklausomybës pradþios (1918) në viena partija nelaimi absoliuèios daugumos. kuriuos parlamentas palaikæs. Imperium in Imperio) 1. o treèiasis talentà uþkasæs. tas „karaliumi saule“ (pranc. 12–27) Vaivorykðtinë vyriausybë (angl. Terminas atsirado XVI a. todël ten tapusi norma. Pavadinimas kilæs ið palyginimo su vaivorykðtës spektru. autokratiðkà vadovà. laikomas Prancûzijos karalius Liudvikas XIV (Louis XIV. c’est moi) sakoma apie diktatoriðkà. Posakio autorius – anglø raðytojas. valdë 1558–1603). L’État. The rainbow government) koalicinë keleto. kitam – tris. Le Roi Soleil). 1668 m. Ið Kristaus palyginimo apie tris tarnus. kuriose priimami svarbûs politiniai spendimai. Posakio autoriumi ppr. jau gulëdamas mirties patale. Klydote! Valstybë – tai að!“ Taèiau ðio Liudviko XIV porposëdþio protokole nëra në uþuomi. savarankiðkas geografinis ar politinis darinys kurios nors ðalies teritorijoje (pvz. geguþë) posakio Valstybë – tai að autore laiko Anglijos karalienæ Elþbietà I (Elizabeth. aukodama tam moralines I.). jog stabilià vyriausybæ formuoja 4-5 partijos. 1638–1715. galëjo istorikai ir biografai. o kartais net keliolikos skirtingø partijø vyriausybë. Tipiðkas pavyzdys yra Suomija. taèiau valstybë liks visada’). Valdþios koridoriai (angl. jis esà atëjæs á parlamento posëdá ir iðplëðæs ið protokolø knygos lapus. Apie valstybæ. Lk 19. 1533–1603.. Ilièius È. kad valstybë – tai jûs. Prancûziðkai leistas britø þurnalas Revue Britannique (1851 m. 1905–1980). nos. o treèiam – vienà. H. Ðiuos þodþius karaliui pripaiðyti cinthe Rigaud. kuriems iðkeliaudamas ðeimininkas palikæs saugoti turtà ir davæs pinigø pagal jø gabumus: vienam penkis talentus (toks svorio matas ir piniginis vienetas).tretas (fragm. ponai. Liudvikas XIV pasakæs taip: Je m’en vais. Vartotojiðka visuomenë (angl. mais l’État demeurera toujours (‘að iðeinu. Vatikanas Romos mieste). fizikas ir valstybës veikëjas È. pabrëþdami Liudviko XIV absoliutizmà. The Corridors of Power) apie uþdaras. kad Liudvikas XIV bûtø taip Dail. valstybës ar kolektyvo interesus tapatinantá su savaisiais. apibûdinant hugenotø (protestantø) kontroliuojamas þemes. atëmë ið jo talentà ir atidavë pirmajam. ppr. valdë 1643–1715). Snou Valstybë – tai að! (pranc. 1659 –1743). susijusius su 1648 m.Uþkasti talentà neatskleisti ar neiðnaudoti savo gabumø. Snou (Charles Percy Snow. neramumais. pavadinæs taip savo romanà (1963). Valstybë valstybëje (lot. dvariðkiø pramin141 142 . visuomenës kontrolei ir þiniasklaidai neprieinamas valdþios sferas. savarankiðka organizacija.

1844– 1900). „Sergëkitës netikrø pranaðø. 1925). bet uþdarytas nebegalëjæs iðtrûkti lauk ir naktá. geradariu apsimetæs piktadarys. e. Ilièius (Ivan Illich. 25). kalbëdamas apie bûtinybæ ið esmës suaktyvinti JAV vaid. pr. 1901 m. sukurtas pagal T. Posakis atëjæs ið Ezopo (A…swpoj. 1951). 1871–1945) romanà „Amerikoniðkoji tragedija“ (An American Tragedy. tamsoje palaikytas avimi. m. Paskalis lonijinæ ir ekspansinæ politikà. VI a. karinës jëgos vartojimas tarpvalstybiniuose santykiuose. ir padarë. uþ kurios jie klusniai leidþiasi vedþiojami. álindæs á avies kailá. Ruzveltas mená pasaulio politikoje. Íàäåæäà óìèðàåò ïîñëåäíåé) þmogus viliasi dël ko nors iki paskutinës savo gyvenimo akimirkos. Ðià ezopinæ alegorijà vartojæs ir Kristus savo pamoksluose. e.) posakis: Spem retine.. Posakio autorius – vokieèiø filosofas F. Paskalis ðá teiginá (èia mano vieta po saule) interpretuoja kaip pradiná pasaulio uzurpacijos motyvà. pavartojæs já nebaigtame veikale „Mintys“ (Pensées. pavartojæs já savo nebaigtame darbe „Valia vieðpatauti“ (Wille zur Macht. pirmoji dalis paskelbta 1895). m. 15). 144 F. kà jis. kaip vilkas. 295). o viduje yra plëðrûs vilkai “ (Mt 7. V. Ruzveltas (Theodore Roosevelt. Vëliau posaká iðpopuliarino amerikieèiø to paties pavadinimo filmas (A Place in the Sun. 143 Katonas Vyresnysis . Vilkas avies kailiu uþsimaskavæs.vertybes. Vieta po saule teisë gyventi ten. rus. Posakis kilæs ið gyvulininkystës praktikos: sunkiai tramdomiems gyvuliams á nosá áveriama grandis.) pasakëèios. spes una hominem nec morte relinquit (‘iðlaikyk viltá. ðia fraze Vokietijos kaizeris ir Prûsijos karalius Vilhelmas II (Prinz Friedrich Wilhelm Viktor Albert von Preußen. matematikas ir religijos filosofas B.T. nuostatø perþiûrëjimas ir keitimas. Dreizerio (Theodore Herman Albert Dreiser. Terminas kilo ið perfrazuoto posakio „Speak softly and carry a big stick“ (‘kalbëk ðvelniai ir neðiokis vëzdà’). ppr.B. kur ásivaizduoja kalbantysis. Paskalis (Blaise Pascal. Hope dies last. prez. nepildant duotø paþadø ar ásipareigojimø. 1973). Liber II. valdë 1888–1918) teisino savo ko. Vedþioti uþ nosies meluoti. kurie ateina pas jus aviø kailyje. Posakio autorius – prancûzø fizikas. pavartojæs já knygoje „Linksmos nuotaikos priemonës“ (Tools of Conviviality. 234–149 pr. Nyèë (Friedrich Wilhelm Nietzsche. paleidæs ðià sparnuotà frazæ 1901 m. Umwertung alter Werte) esminis savo paþiûrø. Viltis mirðta paskutinë (angl. 1623–1662). Tiesa. Aesopus. beje. Posakio autorius – austrø filosofas I. Perfrazuotas romënø politiko Katono Vyresniojo (Marcus Porcius Cato Censorius. tik viltis nepalieka þmogaus net mirðtanèio’) (Disticha Catonis. 1901–1909). kurioje pasakojama. nekliudomai patekæs á aptvarà. Vertybiø perkainojimas (vok. 1926–2002). buvæs piemens papjautas. kurio autorius – karingasis JAV prezidentas T. 1859– 1941. Nyèë Vëzdo politika ðiurkðèios. plg. 1858–1919.

Savo knygoje Vers l’Armée de Métier (1934) jis siûlë galutinai atsisakyti ilgalaikio pozicinio karo ir pirmenybæ teikti judrioms motorizuotoÐ. angl. ~1490–prieð 1543). Þodþiai ið Senojo Testamento.).Visi yra lygûs. Dþ. T. 1903–1950) antiutopinio romano „Gyvuliø ûkis“ (Animal Farm. laikas sodinti ir laikas rauti. chaosas. ir kiekvienam reikalui tinkamas laikas po dangumi. aut nihil ‘arba Cezaris. A.). 1–3). kai neveikia tvarkà palaikanèios institucijos ar jø apskritai nëra. they are in that condition which is called war. vokieèiø kariniame þurnale Deutsche Wehr. palaukti to. viathan. de Golis (Charles de Gaulle. mëginta jà taikyti ir kare su TSRS (1941). vyksta visø karas su visais (during the time men live without a common power to keep them all in awe. Dail. Montenis Visø karas su visais (lot. 1533–1592). Þaibiðko karo strategija hitlerininkø buvo panaudota kare su Lenkija (1939) ir Prancûzija (1940). ~1617–1694). 1890– 1970). Taèiau netrukus respublikos valdþià uzurpavo kiaulë vardu Napoleonas. Tezës autorius – anglø filosofas T. 146 . Laikas gimti ir laikas mirti. Bordþos portretas (fragm. Blitzkrieg. Aut Caesar. sukûrë respublikà pagal principà „Visi gyvuliai yra lygûs“. Montenis (Michel Eyquem de Montaigne. 1945). È. Orvelo (tikroji pavardë – E. Bleiras) (George Orwell. Bellum omnium contra omnes. iðsivadavæ ið þmogaus priespaudos. Bordþa (Cesare Borgia. Visuomenës nuomonë (pranc. and such a war as is of every man against every man) (XIII). Hobsas (Thomas Hobbes. kuriame gyvuliai. patariant neskubëti. angl. arba nieko’) apie maksimalistinius tikslus ar reikalavimus. kuri ðá principà papildë prieraðu: „. kas turi ávykti savaime. Terminas pirmà kartà pasirodë 1935 m. vëliau generolas bei valstybës veikëjas È. angl. Public opinion) daugumos nuomonë kokiu nors klausimu. War of all against all) nevaldoma krizinë situacija. Posakio autorius – prancûzø raðytojas eseistas M.. jog. laikas griauti ir laikas statyti /…/ “ (Koh 3. Viskas arba nieko (lot. bet kai kurie yra lygesni uþ kitus ironiðkas apibûdinimas faktinës nelygybës. kas pasodinta. dangstomos demagogiðkais tvirtinimais apie visø lygybæ. Taèiau paèios tokio karo strategijos autoriumi laikomas prancûzø pulkininkas Ð.bet kai kurie gyvuliai yra lygesni uþ kitus“. priskiriami karaliui Saliamonui: „Viskam yra metas. Raitas (John Michael Wright. Hobso portretas (fragm. Melonë (Altobello Melone. Lightning war) staigus ir trumpalaikis pergalingas karas. L’opinion publique. 1651) jis teigia. Laikas þudyti ir laikas gydyti. nustatoma socialinës apklausos bûdu. Posakio autorius – italø kardinolas. Knygoje „Leviatanas“ (Le145 Þaibiðkas karas (vok. Dail. Viskam savo laikas sakoma. de Golis sioms dalims. Posakis ið anglø raðytojo Dþ. kol nëra susikûrusi valstybë. 1588–1679).. Eric Arthur Blair. 1475–1507). M.

Sybomas Rauntris (Benjamin Seebohm Rowntree. bijo galimo lietaus. kurioje jis ðá posaká pavartojo. Hobsas (Thomas Hobbes. bet ir dvasinio peno. kai anglø filosofas T. perdëtai atsargø. 147 Þmogus þmogui – vilkas (lot. 1921). bet ir kiekvienu þodþiu. 1860– 1904). koks jis yra“ (lupus est homo homini. e. valdymo ir pan. 1871–1954). Kristus atsakæs: „Paraðyta: Þmogus gyvas ne vien duona. Dabartine reikðme posakis iðpopuliarëjo nuo XVII a. nekomunikabilø asmená. Posakis ið Kristaus atkirèio já gundanèiam ðëtonui. Posakio autorius – romënø raðytojas Plautas (Titus Maccius Plautus. komentuodamas savo tezæ. m. Lk 4. nes kiekviena nauja informacija iðkelia naujø klausimø. nemëgstantá naujoviø asmená. kai ðis pasiûlæs Kristui paversti akmenis duona. skersvëjø ir pan. 1588–1679) iðleido knygà „Leviatanas“ (Leviathan. quom qualis sit non novit). Þmogus gyvas ne vien duona sakoma.Þinau. Posakio autorius – anglø sociologas B.). m. Þmogiðkasis faktorius (angl. filosofas ir istorikas Plutarchas (PloÚtarcoj. 1651). vyksta visø karas su visais (þr. Socrates. filosofui Sokratui (Swkr£thj. Scio nihil scio arba Scio me nihil scire) didëjant paþinimui. 4).). pleèiasi ir neþinojimo ratas. Èechovas (Àíòîí ×åõîâ. non homo. Posaká þmogus futliare atitinkama reikðme vëliau varA.). jog „þmogus þmogui yra vilkas. visuomenës ar ðalies krizë prasideda nuo vadovybës. ~250–184 pr. kai norima pabrëþti. Posakio autorius – sen. Posakio autorius – rusø raðytojas A. jog iki susikuriant valstybës institucijai. Þuvis genda nuo galvos (lot. paaiðkindamas. procesui. jei jis esàs Dievo sûnus. o ne þmogus. Komedijoje „Asilai“ herojus nepatiki svetimam pinigø. Mëgstamas jo posakis – „kad tik kas nors neatsitiktø“. pavartojæs já knygoje „Þmogiðkasis faktorius versle“ (The Human Factor in Business. paraðæs tokiu pavadinimu apsakymà (1898). Èechovas. Plutarchus. kuris iðeina ið Dievo lûpø“ (Mt 4. Human factor) individo átaka kokiam nors techniniam. neaprobuotø vyresnybës. jei neþino.. 148 . Piscis primum a capite foetet ‘þuvis ima dvokti nuo galvos’) kolektyvo. kurio herojus Belikovas bijo naujoviø. apie uþdarà. Èechovas su þmona Olga tojo ir pats A. gr. gr. 4. apie konservatyvø. Þodþiai priskiriami sen. 2. ~46–120). Homo homini lupus est) visi þmonës ið prigimties yra blogi vienas kitam. kad nieko neþinau (lot. e. ×åëîâåê â ôóòëÿðå) 1. jog þmogui reikia ne tik materialiniø gërybiø. ~470–399 pr. Þmogus futliare (rus.

51 Bordþa È. 25. 95. 104. 51. 61. 112 Fonvizinas D. 62. 70 Gladstounas V. 104. 114. 31. 87 Jarvis Dþ. 71. 145 Brazdþionis B. 30. 21 Brutas 62. 17 Euridikë 38 Euriklëja 127 Euristëjas 38 Europa 73 Ezopas 47. 123 Buridanas Þ. 84. 94. 146 Gordijus 56 Grigalius I 93 Grigalius VII 25 Hagedornas F. 79. 119 Jeronimas 46 Jëzus 45. 124 Bejerotas 128 Beketas S. 27 Bertelemis Þ. 46 Abraomas 107 Absalomas 134 Achilas 17. 63. 110. 125. 17 fon Bergmanas J. 57. 106 Heraklis 28. 146. 61. 69 Danielius 33 Dantonas Þ. 100. 106. 76. 124 Hantingtonas S. 121 Fièinas M. 91 Elena 60. 77 Jakobis G. 96. 34 Biuchmanas G. 50 Huliganas P. 57. 80 Dostojevskis F. 127. 25. 138 Jupiteris 73 Justinas 96 Juvenalis 48. 106 Heraklitas 59 Herkulis 108 Hermanas Luoðys 25 Hermis 95 Herostratas 58 Herstas V. 59. 60.ASMENVARDÞIØ RODYKLË Istoriniø ir mitologiniø asmenø. 145 Blinda T. 60. 105 Eginkas I. 89 Diogenas Laercijus 23 Diogenas Sinopietis 59. 92. 53 Èièerinas G. 59 Diupleris 71 Dizraelis B. 82 Darvinas È. 114. 140 Afroditë 95. 126 Hipokratas 140 Hitleris A. 60. 22. 39. 123. 40 Charibdë 135 Chilonas 23 Chruðèiovas N. 17 Joðijas 24 Judas 67. 32 Ilièius I. 119 Bisonas L. 47. 56. 67 Dovydas 134 Draizas 65 Drakonas 46. 118. 137 Eslinas M. 131. 140 Èaplinas È. 133 Izaijas 27 Izaokas 107 Jafetas 40 Jagemanas F. 95. 138 Horacijus 31. 90 Ieva 18. 65 Artûras 24 Atanodoras 35 Askanijas Julas 108 Atëjus Kapitas 39 Atënë 35. 77. 30. 112 Baltazaras 32. 40 Huloetas R. 44. 100. 44 Ilièevskis A. 17. 18 Adamsas (Dþeimsas) 20 Adamsas (Dþonas) 33 Adomas 18. 103 Helijas 138 Hemingvëjus E. 116. 131. 131 Hobsas T. 103 fon Hindenburgas P. 29. 82. 52. 24. 96 Agamemnonas 57 Agesandras 35 Ahasveras 21 Ajolas 124 Akteonas 65 Albertas 87 Aleksandras II 43 Aleksandras Makedonietis 56. 127 Bleiras E. 38. M. 123 Benksas T. 33 Baltramiejus 33 de Balzakas O. 40 Hamurabis 19. 53 Geringas H. 95. 120 Daplesis J. 25 Davidas Þ. 107 Franklinas B. 80 Frankas F. 84 Alkmenë 106 Alkuinas 75. 101. 107. 51. 107. 40 Hefaistas 58. 124. 42. 97 Jobas 34. 133 Dafnis 103 Damoklas 41. 35 Belðacaras 32 Belðazaras 32 Benensonas P. 117 Bomarðë P. 58. 144 Farina J. 145 Chamas 39. 34. 138 Eos 138 Erenburgas I. 96 Atlantas 138 Atropa 100 Augëjas 28 Augustinas 49. 98. K. 116. 134. 27 Erazmas Roterdamietis 81 Eridë 95 Eschilas 49 Eskobaras A. 109. 37. 32 Ivanauskaitë S. 44. 132 Amaltëja 70 Amûras 31 Andersenas H. 115 Hugo V. 140 Artemidë 58. 45. 66 Bergsonas H. 96 Jonas Auksaburnis 29 Jonas Krikðtytojas 45 Jonesku E. 49. 54 Hesiodas 29. 114 Henrikas Burgundietis 128 Henrikas Latvis 87 Hera 95. taip pat mitiniø bûtybiø vardai bei pseudonimai Aaronas 26. S. 100 Franckë B. 111. 140 Ilfas I. 101 Ibsenas H. 99 Gimbutienë M. 86 Fortûna 31. 89 Husas J. 70. 133 Bogartas Dþ. 145. 36. 38. 60 Dionizas I Senasis 41 Diuma A. 80 Daukða M. 135. 37 Dzeusas 56. 74 Dekartas R. 115 Halsas 89 Hamas 39. 50. 61. 72 Antonijus 92 Apijus 76. 142. 57 Alfonsas VI 128 Algarotis F. 86. 25. 119. 45 Jokûbas 107 Jonas 24. 48 fon Bismarkas O. 30 Èechovas A. 124 Jeits S. 62 Dolgorukis J. 34. 104 Cerberis 38 Cezaris J. 73. 85 Altenðteigas Z. 69 Bokaèas Dþ. 27 Ciceronas 19. 45. 92. 79. 26. 138 Dþarvis Dþ. 96. 48 de Golis Ð. 65. 47 Hanibalas 39 Hanteris R. 108 Archimedas 136 Arëjas 124 Aristofanas 106 Aristotelis 61. 130 149 150 . 73. 148 Homeras 58. 77 Apolonas 21. 96 Elþbieta I 142 Enëjas 108 Enijus 47 Epimenëjas 103. 103. 127. 136 Baèenenas Dþ. 60. 115 Jahvë 19. 101 Farnakas 26 Fedras 49. 47 Dreizeris T. 74. 139 Bankeris È. 130. 28. 143 Imbertas B. 124 Jekaterina II 98 Jelcinas B. 93 Goldonis K. 114 Gogolis N. 121. 75. 37 Butkus A. 144 Drûðautas M. 45. 83. 124 Bankeris E. 147 Èerèilis V. Jeits A. 82 Gaja 138 Gebelsas J. 130 Banjanas Dþ. 52.

42. 82 Pandora 103 Paris 17. 96. 94. 114 Steinbekas Dþ. 129 Repinas I. 99 Rukas K. 116 Longis A. 102. 21 Pilotas 101 Pyras 112 Platonas 89. 117 Musolinis 25 Napoleonas Bonapartas 55. 88 Marlou K. 118 Rosinis Dþ. 138 Rembrantas H. 121 Tolstojus L. 27 Pranas Juozapas I 66 Prokrustas 115. 18 Saliamonas 122. 51 Raitas Dþ. 99 de Ribera Ch. 120. 78 Rigo H. 29 Lachesë 100 Laima 100 Lalemandas F. 129. 80 Tacitas 35 Tamara 34 Tamoðius 96 Tanatas 124 Tantalas 134 Teèer M. 111. 61 Medison D. 60 Ricas C. 99 Ruso Þ. 87 Riðeljë 110 Robespjeras M. 25 Smitas H.109 Riok M. 55. 143. 138 de Kubertenas P. 55. 61. 55 Mozë 19. 105 Ðekspyras V. 99 Ðpilhagenas F. 122 Sterbinis È. 81 Mola E. 40 Rumiancevas P. 24. 112 Leninas V. 95 Tiberijus 39 Tichë 70 Ticianas 51 Titas 110 di Titas S. 34 Tvenas M. 94 Snou È. 100. 59 Saturnas 120 Saulius 117 Scilë 135 Scipionas Afrikietis 39 Selfridþas H. 94 Sizifas 124. 106 Pero Ð. 84. 84 Lipmanas V. 133 Laokoontas 35. 112 Nikolajus II 43 Nyèë F. 85. 37. 115 Petras I 81 Petronijus 113 Petrovas E. 105 Ðemas 40 Ðmitas H. Þ. 44. 119. 113 Kamuèinis V. M. 104 Tesëjas 115. 131 Liudvikas XI 125 Liudvikas XIII 110 Liudvikas XIV 141. 108. 108 Moleris F. 95. 143 Sabaliauskas A. 120 Rudenko R. M. 76 Rybakovas A. 107. 74. 105 Natyras Þ. 50. 71. 86 Linèas (Dþeimsas) 86 Linèas (Dþonas) 86 Linèas V. 137 Makmilanas H. 147 Krylovas I. 75. 119 Mindaugas 88 Minejeva J. 30. 139 Lazdynø Pelëda 133 Leibnicas G. 118 Makiavelis N. 117 Putinas V. 121 Kronas 70. 96 Merkel A. 77. 113 Leonardas da Vinèis 65. 134. 28 Morkus 27 Moudis R. 111. 97. 48. 126 Vaildas O. 141 Snouden E. 136. 88. 78. 50. 110 de Ðatobrijanas F. 111 Medlhameris F. 52 Teiloras Z. 148 Polidoras 35 de Pompadur 113 Pompëjus 109 Pompilijus 38 Poperis K. 88. 53 Sokratas 107. 128 Krasas L. 145 Salustijus 77.Kamenevas S. 113 Nekojas 24 Nepotas 92 Nerdlindþeris È. 137 Tiutèevas F. 100 Marcelas 39 Mardukas 19 Marija 25. 130. 44 Pikartas B. 62. 125 Skila 135 Slavoèinskis M. R. 141. 70. 88 Megara 108 Melonë A. 87 Kuperis Dþ. 64. 145 Ovidijus 60 Pakuvijus M. 116 Tetidë 17. 102. 131 Maodzedunas 25 Mara 87. 74. 98. S. 48 Lukas 27 Lukianas 106 Lukrecijus Karas 31 Mahometas 123 Makartis Dþ. 119 Kranachas Jaunesnysis L. 125 Puason Þ. 42. 46. 74. 67 Liuteris M. 118 de Servantesas M. 63 Stein G. 127. 22 151 152 . 87. 52. 144. 92 Petras 26. 112 Plautas 148 Plinijus Vyresnysis 19. 51 Rubensas P. 49. 51 Stivensonas R. 91. 94. 38 Plutarchas 26. 45. 87. 118. 90 Martinesas Ch. 105 Kupidonas 31 Kvintilianas 119 de La Turas M. 37. 73. 113 Puliceris Dþ. 57 Kristijonas VIII 28 Kristus 20. 43. 67. 96 Parmenidas 64 Paskalis B. 146 Rauntris S. 135 Ðtaubas H. 142 Rylejevas K. 139 Temidë 138 Terencijus 30. 111 Ðamaðas 19 de Ðampanas F. 94 de Sartinas G. 29 Ruzveltas T. 54 Puðkinas A. 104. 145 Menelajas 60. 112 Medisonas Dþ. 140 Londonas Dþ. 22 Strabonas 106 Sun Cu 54 Suvorovas A. 81. 134 Pilyponis J. 62 Ulpianas 76 Uranas 138 Vagneris R. 45. 111 Tekerëjus V. 147 Rëja 70. 68. 142 Liudvikas XV 98 Liugeris G. 139 Tropininas V. 78 Seneka Jaunasis 50. 93 Montenis M. 93 Molotovas V. 49. 63 fon Ribentropas J. 73. 29 Rochau A. 131. 31. 36. 107 Pelëjas 17. 80 Siracidas 87. 99 Svetonijus Trankvilas 26. 76 Tomas 96 Tomas Kempietis 134 Trojanovas V. 54. 133 Kimirsenas 25 Klitemnestra 57 Klotë 56. 52 Kantas I. 138 Propercijus 125 Prudonas P. 128. 40 Numa Pompilijus 32 Odisëjas 135 Orfëjas 38 Orvelas Dþ. 123. 117 Ra 70 Rablë F. 79. 92. 27. 146 Monteskjë Ð. 86 Liotardas Þ. 50 de Liarþiljeras N. 66 Likas 108 Linèas 85 Linèas È. 129 Kukas E. B. 41 Karavadþis 96 Karlas 66 Karolis Didysis 85 Kasandra 57 Kasijus Dio 39 Katonas Vyresnysis 144 Kenedis Dþ. 72. 100 Kolis H. 129 Livijus T. 73. 68 Trumenas H. A. 55. 92 Landsbergis-Þemkalnis G. 108. 104 Lesaþas A. 138. 60. 62. 95 Perevoðèikovas D. 109 Manuelis Ch. 147 Solonas 95 Stalinas J. 144 Paulius 49. 80 Lein H. 75. 76. 143 Nojus 39. 116 Prometëjas 103.

JPG http://en. – vadinamas. – graikø hebr.jpg http://en. – lenkø lie. – èekø est.jpg http://en.org/wiki/File:Bergson-Nobel-photo.google.org/wiki/File:PhilipVerheyen.org/wiki/Jean-Jacques_Rousseau http://en.org/wiki/File:Hans_Christian_Andersen. – ironiðkai isp. 108.google.wikipedia.com/filosofs.jpg http://en. – prezidentas prk.jpg http://en.htm http://upload. 53 Velsas S.jpg http://en.org/wikipedia/commons/e/e3/Montesquieu_ 2.wikipedia.jpg http://en.wikipedia.wikipedia.jpg http://en.wikipedia.org/wiki/File:Alain-Ren%C3%A9_Lesage. – paprastai.wikipedia. 114 Vegecijus 67 Velsas H.org/wiki/Margaret_Hilda_Thatcher http://images.jpg http://www. t a t e .JPG http://lt.wikipedia.org/wiki/File:Churchill_portrait_NYP_45063. – palygink ppr.lt/images?hl=lt&client=firefox-a&rls=org.org/wiki/Vaizdas:GeoreOrwell.jpg http://www. 117 Vilsonas S. u k / b r i t a i n / e x h i b i t i o n s / r e t u r n o f t h e g o d s / exhibition.shtm http://en.org/wiki/File:Carlo_Goldoni.Vaskas da Gama 126 fon Vaðaris J.org/images/nikita-hruschev.org/wiki/Ilja_Erenburg http://en.org/wiki/File:Gaius_Cornelius_Tacitus.jpg http://commons.org/wiki/Cicero http://ueip. – rusø sen.org/wiki/Hammurabi http://en.wikimedia.wikimedia.pensament.wikipedia. 34 Venera 120 Vergilijus 37. – prancûzø prez.wikipedia.wikipedia. – italø la.wikipedia. – hebrajø iron.wikipedia.jpg http://images. – perkeltinë reikðmë rus.wikipedia. – estø gr. – ispanø it.org/wiki/File:Uncle_Sam_Wilson.jpg http://en. 41 Viazemskis P. – latviø lenk.jpg http://en. – anglø èek. – lotynø plg. 67 Vilhelmas II 144 Vilsonas Dþ. 138 Verhejenas F.wikipedia.coloradocollege. daþniausiai pranc. 90. 98.wikipedia.org/wiki/File:Immanuel_Kant_(painted_ portrait). V.org/wiki/File:First_Folio. 58 Zinovjevas G.org/wiki/File:Francois_Rabelais_-_Portrait.org/wiki/Gold_rush http://en.wikipedia.wikipedia. 136 Þozefas 110 ILIUSTRACIJØ INTERNETINIAI ÐALTINIAI h t t p : / / w w w. 87 Vechtenas K.png http://en. vadinamasis vok.jpg http://pl.org/wiki/File:Damocles-WestallPC200801208842A. 153 154 . – senovës suom.org/wiki/File:Tizian_-_The_fall_of_man.jpg http://en.wikipedia. – vokieèiø þr. 42 Vitas H.wikipedia.edu/academics/anniversary/images/Photographs/Samuel%20Huntington.wikipedia. 87 Vylandas K. – lietuviø lot. – þiûrëk Knygoje vartojami visuotinai priimti Biblijos ir kitø ðaltiniø sutrumpinimai. 115 Viðnu 132 Volteras 66 Zinovjevas A.png http://lt. antikiniø autoriø vertimø á lietuviø kalbà nuorodos orientuotos á literatûros sàraðà.jpg http://en.org/wiki/File:Balzac. – suomiø vad.wikipedia. o r g . 18 Vespasianas 110 Vesta 22 Vestalas R.wikipedia.com/images?client=opera&rls=lt&q=Goebbels& SUTRUMPINIMAI angl.org/wiki/File:Giulio-cesare-enhanced_1800x1450. mozilla:lt:official&um=1&q=Laokoon&sa=N&start=0&ndsp=18 http://en. 113 Þalakevièius V.org/wiki/File:GiorcesRossini1.

org/wiki/Vaizdas:Baron_Pierre_de_Coubertin.wikipedia.wikipedia.jpg http://en.ru/stihi/ryleev/ http://en.jpg http://en.wikipedia.jpg http://images.org/wiki/File:Alexander_cuts_the_Gordian_ Knot.org/wiki/File:Cesareborgia.org/wiki/File:Homer_British_Museum.org/wiki/File:Chateaubriand.wikipedia.org/wiki/File:ChangandEng.jpeg http://lt.wikipedia.org/wiki/Ôàéë:KrylovBasnopisetsByEggink.notablebiographies.wikipedia.jpg http://lt.org/wiki/File:Jacques-Louis_David_017.jpg http://lt.wikipedia.org/wiki/File:AleksandrPushkin.jpg 155 156 . w i k i p e d i a .wikiquote.jpg http://images._1901.html http://ru.org/wiki/Niccol%C3%B2_Machiavelli http://en.wikipedia.org/wiki/Vaizdas:ChPerrault.org/wiki/Giovanni_Maria_Farina http://lt.lt/images?q=Charles%20Percy%20Snow&oe=utf8&rls=org.wikipedia.ru/docs/nov/2001/02/nov_2001_02_25.wikipedia.wikipedia.com/person.wikipedia.org/wiki/Ãîãîëü.wikipedia.wikipedia.org/wiki/File:John_Bunyan.wikipedia.org/wiki/Gottfried_Wilhelm_Leibniz http://en.org/wiki/Archivo:Cervates_jauregui.google.jpg http://lt.org/wiki/File:Aristotle_Altemps_Inv8575.org/wiki/Vaizdas:Nietzsche187c.wikipedia.wikipedia.msu.wikipedia.jpg http://en.wikipedia.sourceid=opera&oe=utf-8&um=1&ie=UTF-8&sa=N&hl=lt&tab=wi http://commons.jpg http://en.php?t=60755 http://en.wikipedia.com/Ni-Pe/Ovid.org/wiki/File:Rembrandt_Harmensz.html http://ru.org/wiki/File:Christopher_Marlowe.wikipedia.wikipedia._Íèêîëàé_Âàñèëüåâè÷ http://www.jpg http://forums.wikipedia.wikipedia.com/images?client=opera&rls=lt&q=Emilio %20Mola&sourceid=opera&oe=utf-8&um=1&ie=UTF-8&sa= N&hl=lt&tab=wi http://www.jpg http://en.php?personid=1362 http://en.org/wiki/File:Louis_XIV_of_France.totalwar.org/wiki/File:Gertrude_Stein_1935-01-04.org/wiki/Vaizdas:Pan_and_Daphnis.org/vb/showthread.htm http://en.jpg http://ru.com/images?client=opera&rls=lt&q=Roosevelt &sourceid=opera&oe=utf-8&um=1&ie=UTF-8&sa=N&hl=lt& tab=wi http://lt.jpg http://en.wikipedia.edu/campus-resources/achilles/age/bronze_age.org/wiki/File:Georges-Jacques_Danton.jpg http://www.jpg http://en.org/wiki/Christoph_Martin_Wieland http://lt.ket.wikipedia.jpg http://en.wikipedia.wikipedia.com/images?client=opera&rls=lt&q=Algarotti &sourceid=opera&oe=utf-8&um=1&ie=UTF-8&sa=N&hl=lt& tab=wi http://en.wikimedia.wikipedia.org/wiki/File:Proudhon.org/wiki/File:Voltaire.uark.org/wiki/Vaizdas:JackLondon02.wikipedia.wikipedia. / Ô à é ë: A n t o n _ C h e k h o v _ a n d _ O l g a _ Knipper. _van_Rijn_125.wikimedia.wikipedia.jpg http://ru.org/wiki/File:Kardinaal_de_Richelieu.jpg http://images.org/wiki/File:Ilya_Efimovich_Repin_(18441930)_-_Portrait_of_Leo_Tolstoy_(1887).com/images?hl=lt&client=opera&rls=lt&um= 1&q=Peter+Benenson&sa=N&start=21&ndsp=21 http://en.jpg http://de.jpg http://commons.html http://en.org/latinlit/mores/religion/seneca.google.org/wiki/File:Gladstone.wikipedia.jpg http://en.dl.jpg http://www.wikimedia.org/wiki/Descartes http://en.hrono.virtual-history.mezzo-mondo.jpg http://en.wikipedia.wikipedia.jpg http://en.jpg http://en.org/wiki/File:Michel_de_Montaigne_1.com/arts/mm/rubens/RUP006.jpg http://film.wikipedia.org/wiki/File:Cesar-sa_mort.mozilla:lt:official&client=firefox-a&um=1&ie=UTF8&sa=N&hl=lt&tab=wi http://en.google.com/images?hl=lt&client=opera&rls=lt&um= 1&q=Stalin&sa=N&start=21&ndsp=21 http://uisrussia.org/wiki/File:Platon-2b.wikipedia.jpg http://en.org/wiki/Vaizdas:Ibsen_photography.jpg http://it.google.jpg http://lt. o r g / w i k i .org/wiki/File:Jan_Hus.wikipedia.org/wiki/Benjamin_Franklin http://images.jpg http://en.google.jpg http://en.wikipedia.klassika.org/wiki/File:Marco_Porcio_Caton_Major.html http://es.jpg h t t p : / / r u .htm http://www.org/wiki/Vaizdas:Blaise_pascal.google.jpg http://en.wikipedia.wikipedia.jpg http://www.info/biograf/molotovv.org/wiki/File:Thomas_Hobbes_(portrait).jpg http://images.jpg http://en.org/wiki/File:Titus_Livius.wikipedia.org/wiki/File:Edward_coke.org/wiki/Åêàòåðèíà_II http://commons.wikipedia.org/wiki/James_Fenimore_Cooper http://en.org/wiki/Vaizdas:Giovanni_Boccaccio.org/ Òþò÷åâ_Ô¸äîð_Èâàíîâè÷ http://images.

Rhetoric.thelatinlibrary. CARMINA.edu/Thayer/E/Roman/Texts/Pliny_the_Elder/home. Leges Regia – http://web. Roman History. http://www. Vertë L. LVK (katalikø) leidimas 1998 m. Vilnius: Vaga.i. Hobbes T. Pensées http://www. Raèius. Vilnius. Valkûnas. Pasakëèios. (Skaitmenys rodo satyros ir eiluèiø numerius) Kuzavinis K. 2008. De rerum natura. 1987. The Code of Hammurabi.au/h/hobbes/thomas/h68l/index. Book LVII.thelatinlibrary. Hesiodas Darbai ir dienos. Dumèius. 355–386. com/liv.com/cic. 1987. Satyros. Translated by G. DE CONSOLATIONE AD POLYBIUM. 2007. Vertë J.com/juvenal.html Lucretius. Vertë L.com/ lucretius. 1985. http://www. Vilnius: Vaga. Rhys Roberts.thelatinlibrary. P.library. eBooks@Adelaide.html DECIMVS IVNIVS IVVENALIS. Plinius – Pliny the Elder: the Natural History http://penelope. http://www.caesar. Dumèius. Amsterdam-Lausanne-Melbourne-Milan-New York-Säo Paulo: MetaLibre. http://www. Mesopotamia. http://www. P. – Antikiniai romanai ir pasakëèios. 1983. (Skaitmenys rodo poemos eiluèiø numerius) HEINRICI CHRONICON.html Homeras.html Pittáno G. Il Principe.org/ccel/pascal/pensees. Vilnius. Fables.dis.com/cato.html Machiavelli N. Hafneris G.wsu. 2009. 2008. EPISTULAE. 2005. Valdovas. Vertë J.uchicago. – Graikø literatûros chrestomatija.htm#II LIVIVS T. eBooks @Adelaide. SATURAE.ibiblioorg/ml/libri/m/MachiavelliN_IlPrincipe_s. 2007. Dictionary of Greek and Roman Biography and Mythology.thelatinlibrary. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidybos institutas. proverbi e locuzioni. Fedras. 1988. Dilytë. uchicago.thelatinlibrary. http://www. 1993. Leviathan.thelatinlibrary. AB VRBE CONDITA LIBRI. Vilnius: Mokslas. (Skaitmenys rodo giesmës ir eiluèiø numerius) 157 HORATIVS FLACCVS. Vilnius: Vyturys. Lebedys).consolatione1. literature. http:// www. Lotyniðki posakiai ir sparnuoti þodþiai. 2007.lt/ Cassius Dio. Vertë P. Mugurçvièa priekðvârds un komentâri. Kâpçc mçs tâ sakâm? Rîga: Zvaigzne. edu. http://penelope. Bologna: Zanichelli.com/sen/sen. Giesmës tikëjimui katalickam prideranèios. CARMEN SAECVLARE. SENECA. Valkûnas.HTM (Skaitmenys þymi ástatymo numerá) Pascal B.org/authors/aesop/fables/ Aldersons J. Feldhûna tulkojums. Â. – Antikinës tragedijos. edu/Thayer/E/Roman/Texts/Cassius_Dio/57*.ccel. Vilnius: Vaga. http://www. EPODES. Smith W. ANANEVS L. Vilnius: Vaga.com/suetonius/suet. http://www. 1870. (Skaitmenys rodo eiluèiø numerius) Ezopas. – Antikiniai romanai ir pasakëèios.html Cicero.edu.html Eschilas. Vilnius: Vaga. Pasakëèios.pdf Machiavelli N. Bendoriûtë. http://www. A.upmf-grenoble.LITERATÛRA Aesop. VITA DIVI IVLI.com/ter. http://www. Vertë A. Sudarë D.adelaide. 1646. Q. F. Rîga: Zinâtne. (Biblija RK_K1998). http://www. thelatinlibrary. Ç. 1979. Translated by W. 1958. 2004. Vilnius: Mintis.com/hor. Kavaliausko (NT) vertimas. 389–420. Aristotle. Graikø literatûros chrestomatija. library. 1987. http://etext. biblija. Vilnius: Mintis. Dambrauskas. http:// www. Þymûs Antikos þmonës. SERMONES. html Romënø literatûros chrestomatija.html Disticha Catonis http://www. Fotografuotas leidimas (Paruoðë J. Rubðio (ST) ir È. ARS POETICA. Agamemnonas. 2008. Odisëja. 2008. thelatinlibrary.edu/~dee/ MESO/CODE. Sudarë D. Dilytë. http://etext. M.adelaide. Townsend.html Juvenalis. thelatinlibrary.html Tarptautiniø þodþiø þodynas. Vertë A. TERENTIVS AFER P.au/a/aristotle/a8rh/ Biblija.ancientlibrary.com/smith-bio/ SVETONI TRANQVILII. Vilnius: Vaga. Frase fatta capo ha: Dizionario dei modi du dire.html 158 . shtml Slavoèinskis S.fr/Haiti/Cours/Ak/Leges/ leges_regia_Riccobono.

VERGIL.html Trenèeni-Valdapfelis... kiti autorizuoti sparnuotieji posakiai bei viena kita vienaþodë plaèiai vartojama toponiminës.org/wiki/Biblia_Sacra_Vulgata_ (Stuttgartensia) Wolfebüttelio Postilë. E. Sparnuotieji posakiai pateikti abëcëlës tvarka. 2003. 159 p. Dictionary of Classical Mythology.com/index. Karaciejus. Vulgata http://la. UDK 808. 1995. Vertë A. http://www.com/verg. antroponiminës ir pan. Butkaus leidykla „Aesti“ 159 160 . THOMAS À KEMPIS. 1974. Parengë J.. chuliganas. Âåëèêîâè÷ Ë. kilmës metafora ar terminas (Armagedonas. Ýíöèêëîïåäè÷åñêèé ñëîâàðü êðûëàòûõ ñëîâ è âûðàæåíèé. http://www. Bibliogr. 2009. 2006. ×åðíàÿ ãâàðäèÿ Âàòèêàíà. snobas ir kt.wikisource. 1989. 157–159.html The Oxford dictionary of literary quotations /edited by Peter Kemp.html Vergilijus. 1972.: iliustr. Eneida. 1980. Dambrauskas.. Mitologija.82-3(075) Alvydas Butkus SPARNUOTIEJI ÞODÞIAI Korektorës Laura Gerþotaitë ir Gintarë Vaitonytë A. Ñåðîâ Â. Vilnius: Vaga. Ìîñêâà: Ìûñëü. thelatinlibrary. 1991–1992. DE IMITATIONE CHRISTI. antraðtiniu þodþiu laikomas pirmasis lietuviðkos frazës þodis.THE LATIN LIBRARY at Ad Fontes Academy.: p. – Kaunas: Aesti. Í. New York: Oxford University Press. thelatinlibrary. 1980. Sparnuotieji þodþiai. 1-2. AENEIS. Toronto-New York-London-Sydney: Bantam Books.) – ið viso 418 lizdø.thelatinlibrary. Ìèôû íàðîäîâ ìèðà: Ýíöèêëîïåäèÿ â äâóõ òîìàõ. Vilnius: Mintis.com/kempis. Oxford. Pirminiai posakio ðaltiniai daug kur pateikti originalo kalba. Ìîñêâà: Ñîâåòñêàÿ Ýíöèêëîïåäèÿ. http://bibliotekar. Vilnius: Þara. The Oxford dictionary of quotations.ru/encSlov/ Bu403 Butkus A. I. Zimmerman J. ISBN 978-9986-884-21-7 Enciklopedinio pobûdþio knygelëje pateikiami daþnesni literatûrinës kilmës frazeologizmai. Ò. Èçä-âî „Ëîêèä-Ïðåññ“.London: Oxford University Press. http://www.

Sign up to vote on this title
UsefulNot useful