VYTAUTO DIDÞIOJO UNIVERSITETAS

Humanitariniø mokslø fakultetas Lietuviø kalbos katedra

UDK 808.82-3(075) Bu403

Skiriu savo vaikams – Audriui, Daumantui, Mantautei, Eimantui.

Sparnuotieji

þo dþiai
Alvydas Butkus

Recenzavo Stefanas Lanza (Stefano M. Lanza) Giedrius Tamaðevièius

Kaunas 2009 1

ÆSTI

ISBN 978-9986-884-21-7

© Alvydas Butkus, 2009 © Daiva Ðulgaitë (titulinis), 2009 © Leidykla „Aesti“, 2009
2

TURINYS PRATARMË 16 ÞODYNAS 17

Absurdo teatras 17

Achilo kulnas 17 Achilo sausgyslë 17 Adomo kostiumas 18 Adomo obuolys 18 Akis uþ aká, dantis uþ dantá 18 Akys (Veidas) yra sielos veidrodis 19 Aklas aklà netoli tenuves 20 Aksominë revoliucija 20 Alfa ir omega 20 Alma mater 20 Amerikietiðka svajonë 20 Amþinas þydas 21 Amþinasis variklis 21 Amþinoji ugnis 21 Antrasis að 22 Antroji (Kita) medalio pusë 23 Apdrabstyti (Apipilti) purvais 23 Apie mirusius gerai arba nieko 23 Aplauþyti ragus 23 Apsaugok, Dieve, nuo draugø, o nuo prieðø að ir pats apsisaugosiu 23 Apskritas stalas 24 Armagedonas 24 Asmens kultas 24 Aðarø pakalnë 25
3

Atëjau, pamaèiau, nugalëjau 25 Atpirkimo oþys 26 Atstok, ðëtone! 26 Atðilimas 26 Atverti akis 27 Atvira visuomenë 27 Atviras laiðkas 28 Audra vandens stiklinëje 28 Augëjo arklidës 28 Auksaburnis 29 Auksinis jaunimas 29 Aukso amþius 29 Aukso kalnus þadëti 30 Aukso karðtligë 30 Aukso verðis 30 Aukso vidurys 31 Aukso þodþiai 31 Bakalauras 31 Balius baigtas 31 Balsas tyruose 32 Balsuoti kojomis 32 Balta dëmë 32 Baltais siûlais siûta 32 Baltazaro puota 32 Baltieji rûmai 33 Baltoji dëþë 33 Baltramiejaus naktis 33 Balzako amþius 34 Barstyti galvà pelenais 34 Be komentarø 34 Be pykèio ir ðaliðkumo 35 Belaukiant Godo 35 Berti druskà ant þaizdos 35 Bijok danajø, dovanas neðanèiø! 35
4

Bjaurusis anèiukas 36 Blogio ðaknis 36 Bulvarinë literatûra 36 Bulvarinë spauda 36 Buridano asilas 37 Burtai mesti 37 Bûti ar nebûti 37 Bûti po padu 37 Cerberis 38 Cezario pjûvis 38 Cezaris nëra aukðèiau uþ gramatikus 39 Chamas 39 Chuliganas 40 Civilizacijø konfliktas 40 Daiktas savyje 41 Dainuojanèioji revoliucija 41 Damoklo kardas 41 Dangaus mana 42 Daug triukðmo dël nieko 42 Dauningstrytas 42 Dëdë Semas 42 Dël skonio nesiginèijama 43 Deðinioji ranka 43 Didybës daugiskaita 43 Didybës manija 44 Didysis brolis 44 Didysis kombinatorius 44 Dievas davë, Dievas ir atëmë 44 Dievas ið maðinos 45 Dievo avinëlis 45 Dievo pirðtas 45 Dievo rykðtë 46 Dovanotam arkliui á dantis neþiûri 46 Drakoniðki ástatymai 46
5

Draugà paþinsi nelaimëje 47 Drumsti vandená 47 Duona kasdieninë 48 Duonos ir reginiø 48 Duoti tonà 48 Dviem ponams netarnausi 48 Eiti per ugná ir vandená 49 Erðkëèiø vainikas 49 Esu, kas esu 49 Esu þmogus, ir visa, kas þmogiðka, man nesvetima 49 Ezopo kalba 49 Faktø kalba 50 Faras (Faraonas) 50 Figaro ðen, Figaro ten 51 Figos lapelis 51 Gamta nepakenèia tuðtumos 51 Gamtos ðauksmas 52 Gauti su motinos pienu 52 Geleþinë ledi 52 Geleþinë uþdanga 52 Geltonoji literatûra 53 Geltonoji spauda 53 Geriau vëliau negu niekad 54 Geriausia gynyba yra puolimas 54 Gero vëjo! 55 Gyvasis lavonas 55 Gyvenimas po gyvenimo 55 Gyvenimo kelias 55 Gyventi kaip ant parako statinës 56 Gyventi, vadinasi, màstyti 56 Gyvybës siûlas 56 Gordijaus mazgas 56 Greièiau, aukðèiau, stipriau 57 Gulbës giesmë 57
6

Herostrato ðlovë 58

Homeriðkas juokas 58 Homo soveticus 58 Á tà paèià upæ dukart neábrisi 59 Idëja fiks 59 Ieðkok moters 59 Ieðkoti kaip su þiburiu 59 Ievos kostiumas 60 Ilga ranka 60 Áneðti savo indëlá 61 Áprotis – antroji prigimtis 61 Ir sienos turi ausis 61 Ir tu, Brutai! 62 Yra trys melo rûðys: melas, akiplëðiðkas melas ir statistika 62 Yra þmogus – yra problema, nëra þmogaus – nëra problemos 63 Istorija yra gyvenimo mokytoja 63 Ið Dievo malonës 63 Ið nieko niekas neatsiranda 64 Iðeiginë diena 64 Iðeiti (Iðneðti) kojomis á prieká 64 Iðgerti tauræ iki dugno 64 Iðleisti dþinà ið butelio 64 Iðmuðti ið balno 64 Iðmuðti pagrindà ið po kojø 65 Iðradinëti dviratá 65 Iðvaizda apgaulinga 65 Átaisyti ragus 65 J aunystës nuodëmës 66 Jëga – vienybëje 66 Jei Dievo nebûtø, já reikëtø iðgalvoti 66 Jei nori taikos, ruoðkis karui 66 Judo buèinys (pabuèiavimas) 67
7

Judo sidabriniai (graðiai) 67 Juo blogiau, juo geriau 67 Juoda katë 68 Juodasis humoras 68 Juodoji dëþë 68 Juodoji naðlë 69 Juodoji rinka 69 Kabëti ant plauko 69 Kai ðuo apkandþioja þmogø, – jokia naujiena. Naujiena, kai þmogus apkandþioja ðuná 69 Kaip buliui raudonas skuduras 69 Kaip danguje, taip ir þemëje 69 Kaip durnaropiø (drigniø) prisirijæs 70 Kaip feniksas ið pelenø 70 Kaip ið gausybës rago 70 Kaip voverë rate 71 Kairë neþino, kà daro deðinë 71 Kaiðioti pagalius á ratus 71 Kanèiø keliai 71 Karalaitë ant þirnio 71 Karalius mirë, tegyvuoja karalius! 71 Karalius nuogas 72 Karðtais (Ðiltais) pëdsakais 72 Kartybiø taurë 72 Kas ciesoriaus, ciesoriui, kas Dievo – Dievui 72 Kas kalavijà pakelia, nuo kalavijo ir þûva 73 Kas leidþiama Jupiteriui, neleidþiama jauèiui 73 Kas ne su mumis, tas prieð mus 74 Kas nedirba, tas nevalgo 74 Kas nemaitina savos armijos, maitina svetimà 74 Kas patikrins paèius tikrintojus? 74 Kas tu esi, að buvau; kas dabar esu, ir tu bûsi 75 Kelrodë þvaigþdë 75 Ketvirtoji valdþia 75
8

tiek nuomoniø 75 Kiekviena nelaiminga ðeima yra nelaiminga savaip 75 Kiekviena valdþia – nuo Dievo 76 Kiekvienam – savo 76 Kiekvienas turi [neðti] savo kryþiø 77 Kinø raðtas 77 Kinø siena 77 Kiðti galvà á smëlá 78 Kiðti nosá [kur nereikia] 78 Kito akyje krislà áþiûri.Kiek þmoniø. o savojoje ràsto nemato 78 Klientas visada teisus 78 Klysti þmogiðka 79 Kokia musë ákando? 79 Kol kvëpuoju. vadinasi esu 88 Medaus mënuo 89 Meilë yra akla 89 Meilë ið pirmo þvilgsnio 89 Meilë viskà nugali 90 Meilës trikampis 90 Mëlynas kraujas 90 Mesti kozirá 91 Mesti pirðtinæ 91 Meðkos paslauga 91 Mëtyti akmenis á darþà 91 Mieganèioji graþuolë 92 Miegoti ant laurø 92 Miestui ir pasauliui 92 Mirtina nuodëmë 92 Mirusios sielos 93 Molotovo kokteilis 93 Muilo opera 93 Naujieji rusai 94 Ne ta koja iðlipti [ið lovos] 94 Neaiðkûs Vieðpaties keliai 94 Nekask duobës kitam. nes pats ákrisi 94 Nepalikti akmens ant akmens 94 Neraðytas ástatymas 95 Nervø karas 95 Nesantaikos obuolys 95 Neðvarus karas 96 10 . brolybë 83 Langas á Europà 83 Laukiniai Vakarai 84 Laureatas 84 Lauþyti ietis 84 Liaudies balsas – dievo balsas 85 Likti prie suskilusios geldos 85 Linèo teismas 85 Liûto dalis 86 9 Mamytës sûnelis 86 Mano lieþuvis – mano prieðas 86 Mano namai – mano tvirtovë 87 Mano svajoniø mergaitë 87 Marijos þemë 87 Marionetinë vyriausybë 88 Maskvos ranka 88 Màstau. ten tëvynë 81 Kvailiø skaièius yra begalinis 82 Laikas – pinigai 82 Laikyti gyvatæ uþantyje 82 Laikraðtinë antis 83 Laimës kûdikis 83 Laisvë. lygybë. tikiuosi 79 Komentarai nereikalingi 79 Kova dël bûvio 80 Kovoti su vëjo malûnais 80 Kremlius 80 Kryþiaus keliai 81 Krokodilo aðaros 81 Kur gerai.

o paskui paþiûrësim 111 Pirmoji ðalies dama 111 Piro pergalë 112 Platoniðka meilë 112 Pleiðtas pleiðtà varo 113 Plius minus 113 Po mûsø (manæs) nors ir tvanas 113 Politinë prostitutë 113 Politinis lavonas 114 Popierius viskà pakenèia 114 Prarastoji karta 114 Prarastos iliuzijos 114 Prasti (Blogi) popieriai 115 Prieðas nesnaudþia 115 Pro medþius miðko nemato 115 Prokrusto lova 115 Protëviø ðauksmas 116 Protø nutekëjimas 116 Prozit! 116 12 . o paproèiai! 101 O ðventas naivume! 101 Odekolonas 101 Olimpinë ramybë 102 Pakelti pirðtinæ 102 Paklydusi avelë 102 Palikti uþ borto 103 Pandoros skrynia 103 Paniðka baimë 103 Pasakyta – padaryta 104 Pasaulio bamba 104 Pasiraitoti rankoves 104 Paskutinë vakarienë 104 Paskutinis mohikanas 105 Paskutinis þodis 105 Patrankø mësa 105 Pats velnias kojà (sprandà) nusilauð 105 11 Paukðèiø kalba 106 Paukðèiø pienas 106 Paukðèiø takas 106 Paþadëtoji þemë 107 Paþink save 107 Penktoji kolona 107 Per kanèias á þvaigþdes 108 Permainø vëjai 108 Perþengti Rubikonà 109 Pikta akis 109 Pilietinë dràsa 109 Pilkasis kardinolas 109 Pilti alyvos á ugná 110 Pinigai nesmirda 110 Pirkti katæ maiðe 111 Pirmiausia paimsim valdþià. tuo ir gydykis 100 Nuoga tiesa 100 Nuplauti gëdà 100 Nusiplauti rankas 101 Nutraukti gyvybæ 101 O laikai.Neviernas Tamoðius 96 Nevyk Dievo á medá [nes paskui ir su pyragais neiðpraðysi]! 96 Neþino. kà daro 97 Neþinoma þemë 97 Neþinomasis kareivis 97 Niekada nesakyk niekada! 98 Niekas nenorëjo mirti 98 Nugalëtojai neteisiami 98 Nukabinti (Nuleisti) nosá 99 Nulinis variantas 99 Nuo [savo] likimo nepabëgsi 100 Nuo ko susirgai.

kad valgytum 119 Retas paukðtis 119 Revoliucija ryja savo vaikus 120 Riesti nosá 120 Rubenso moteris 120 Rûgðèios (Þalios) vynuogës 121 Rusijos protu nesuprasi 121 Rûstybës kekës 121 Saliamoniðkas sprendimas 122 Saugoti kaip savo aká 122 Savam kraðte pranaðu nebûsi 122 Sàþinës kaliniai 123 Sëskim ir pakalbëkim! 123 Siamo dvyniai 123 Sielos ðauksmas 124 Sizifo darbas 124 Skaldyk ir valdyk! 125 Skinti laurus 125 Skrajojantis olandas 126 Smûgis á nugarà 126 Snobas 126 Sparnuoti þodþiai 127 Spindesys ir skurdas 127 Statyti ant smëlio 127 Statyti oro pilis 128 Stokholmo sindromas 128 Su vandeniu iðpilti ir vaikà 128 13 Sûnus palaidûnas 129 Svarbu ne pergalë. kad gyventum. o ne gyventi. o dalyvavimas 129 Sveikame kûne sveika siela 129 Svieto lygintojas 130 Svieto perëjûnas 130 Ðagrenës oda 130 Ðalin rankas! 130 Ðaltasis karas 131 Ðeðëlinis kabinetas 131 Ðokti pagal kieno nors dûdelæ 131 Ðtai kur ðuo pakastas 132 Ðventa karvë 132 Ðviesa tunelio gale 132 Tadas Blinda 133 Taikus sambûvis 133 Taip praeina pasaulio ðlovë 133 Tantalo kanèios 134 Tarp dangaus ir þemës 134 Tarp ginklø mûzos tyli 135 Tarp kûjo ir priekalo 135 Tarp Scilës ir Charibdës 135 Tas saldus þodis – laisvë 135 Tebûnie iðklausyta ir antroji pusë 136 Tik neliesk mano apskritimø! 136 Tikëjimas kalnus verèia 136 Tikslas pateisina priemones 136 Titaniðkos pastangos 138 Trisdeðimt sidabriniø 138 Trojos arklys 138 Tuðtybës mugë 139 Ugnimi ir kalaviju 139 Uþburtas ratas 140 Uþdraustas (Uþgintas) vaisius 140 Uþkasti talentà 141 14 .Puoðtis svetimomis plunksnomis 116 Puota maro metu 117 Raganø medþioklë 117 Ranka rankà plauna 118 Rasti ieðmininkà 118 Realioji politika 118 Reikia valgyti.

Knyga taip pat pravers kiekvienam. prieðtaravimø ar nutylëjimø. bet kai kurie yra lygesni uþ kitus 145 Viskam savo laikas 145 Viskas arba nieko 145 Visø karas su visais 145 Visuomenës nuomonë 146 Þaibiðkas karas 146 Þinau. kad nemaþai ðaltiniø jau yra skelbiama internete. Alternatyvûs þodþiai nurodyti paprastuosiuose skliaustuose. Ið viso þodyne yra 418 lizdø. ypaè moksleiviams ir studentams. sumaniusiam pagilinti savo humanitarines þinias. Ðie posakiai yra europinës civilizacijos paveldas. Á knygà ádëta ir viena kita vienaþodë plaèiai vartojama toponiminës. antroponiminës ir pan. o kai kuriø ðaknys siekia bendràjà indoeuropietiðkàjà praeitá. Sparnuotieji posakiai pateikti abëcëlës tvarka. papildomi – lauþtiniuose. kad nieko neþinau 147 Þmogiðkasis faktorius 147 Þmogus futliare 147 Þmogus gyvas ne vien duona 147 Þmogus þmogui – vilkas 148 Þuvis genda nuo galvos 148 ASMENVARDÞIØ RODYKLË 149 SUTRUMPINIMAI 153 ILIUSTRACIJØ INTERNETINIAI ÐALTINIAI 154 LITERATÛRA 157 PRATARMË Paraðyti tokià knygà paskatino noras pasiûlyti visuomenei. 16 15 . Svarià dalá sudaro posakiai. nemaþai jø atëjæ ið Antikos. áskaitant Antikos autoriø darbus ir Biblijà. senovës Egipto. chamas.Vaivorykðtinë vyriausybë 141 Valdþios koridoriai 141 Valstybë – tai að! 141 Valstybë valstybëje 142 Vartotojiðka visuomenë 142 Vedþioti uþ nosies 143 Vertybiø perkainojimas 143 Vëzdo politika 143 Vieta po saule 143 Vilkas avies kailiu 144 Viltis mirðta paskutinë 144 Visi yra lygûs. bet ir pirminius ðaltinius. antraðtiniu þodþiu laikomas pirmasis lietuviðkos frazës þodis. Mesopotamijos kultûras. Uþ vertingas pastabas. kilmës metafora ar terminas – Armagedonas. knygoje. kiek tai buvo ámanoma. parankø informaciná ðaltiná literatûrinës kilmës tarptautinei frazeologijai paþinti. kuriø ðaltinis yra Biblija. pagalbà bei patarimus autorius nuoðirdþiai dëkoja recenzentams Vytauto Didþiojo universiteto dëstytojui Stefanui Lanzai ir Lietuviø kalbos instituto mokslo darbuotojui Giedriui Tamaðevièiui. uþ talkà sudarant asmenvardþiø rodyklæ – VDU Letonikos centro bendradarbëms Laurai Gerþotaitei ir Gintarei Vaitonytei. áskaitant ir dabartinius. stengtasi nurodyti ne tik posakiø autorius. Dar vienas sluoksnis susiformavo ir ásigalëjo vëlesniais laikais. Kadangi panaðaus pobûdþio leidiniuose kitomis kalbomis yra netikslumø. chuliganas ir kt. Paieðkà lengvino tai.

Pr 3. nuoseklaus veiksmo. o paragavusi obuolio. pavartojæs já knygoje „Þmogaus kûno anatomija“ (Corporis Humani Anatomia. 1918–2002). taip pat Ievos kostiumas. pataikiusios á paþeidþiamàjá kulnà. The Theatre of the Absurd) apie nevykusià. ir Tetidë. kad obuoliø) nuo Paþinimo medþio. 1648–1711).ÞODYNAS Absurdo teatras (pranc. dantis uþ dantá ekvivalentiðka bausmë uþ nusikaltimà ar ekvivalentiðkas þalos atlyginimas. Norëdama padaryti Achilà nepaþeidþiamà. Skulpt. kad tai esàs liaudiðkas pavadinimas (quae vulgo dicitur). vartotas dar iki tol. konflikto. 1735–1805). Ira18 Achilo sausgyslë (lot. Þr. taèiau pastebëjæs Dievas. Achilas buvæs vienas ið Trojos karo didvyriø. 25). Talus Achillis) silpnoji. Théâtre de l'Absurde.. Pomum Adami) iðsiðovusi vyrø skydinës kremzlës dalis kaklo priekyje. Vienintelë nesuvilgyta vieta likæs kulnas. Adomo obuolys (lot. ir Adomui ið netikëtumo kàsnis ástrigæs gerklëje visiems laikams. vadinasi. mito. Ið tikrøjø tai yra vëlesnë biblinio siuþeto interpretacija. uþ kurio maudydama Tetidë laikiusi Achilà. Tas atsikandæs ir jau buvo benuryjàs. nes Senajame Testamente Dievas uþkalbinæs Adomà tada. Chorda Achillis) kulnà ir blaudzdos raumená jungianti sausgyslë. Achilas þuvæs nuo Trojos karalaièio Pario strëlës (kitur – ieties). Ievà sugundæs paragauti þaltys. anatomas F. 1909–1994) ir S. T. Verhejeno portretas (fragm. netiksliai iðvertus hebr. absurdiðkà situacijà. Dël termino kilmës plg. taèiau jie nejautë jokios gëdos“ (Pr 2. Absurdo dramos neturi aiðkaus siuþeto.. Akis uþ aká. 2001). Benksas (Thomas Banks. Yra nuomonë. Posakis imtas ið dramaturgijos. 1906–1989). pagrindinis trûkumas./ buvo nuogi. paþeidþiamoji vieta. kai ðis obuolá jau buvo suvalgæs ir spëjæs su Ieva pasidaryti figmedþio lapø apriðalus suvoktam nuogumui prisidengti (plg. angl. Eslinas (Martin Julius Esslin. Tesalijos valdovas. þmogus ir jo þmona. F. neaiðkià. Tetidë dar kûdiká já iðmaudë Stikse. skirianèioje gyvøjø ir mirusiøjø pasaulius. Pasak legendos. Achilo kulnas. charakteriø. Jo autorius – vengrø kilmës anglø literatas ir þurnalistas M. 1693) su pastaba. Beketas (Samuel Beckett. 1–8). Jonesku (Eugen Ionescu. Jo pradininkai – prancûzø dramaturgai E. Ieva pasiûlë tai padaryti ir Adomui. poþemio pasaulio upëje. pirmiesiems bibliniams þmonëms – Adomui ir Ievai – Rojuje buvo uþdrausta ragauti vaisiø (spëjama. kurie „/. tappûach ha âdâm ‘þemës obuolys’ (Sabaliauskas. atsiradæs XX a. Nuostata pirmà kartà uþfiksuota Mesopotamijos. Posakis kilo ið biblinës legendos apie pirmuosius þmones Adomà ir Ievà. jûrø nimfa. Vilkëti Adomo kostiumu reiðkia bûti nuogam. Achilo kulnas (lot. kovojæs danajø (graikø) pusëje. Pasak gr. arba Babilonijos (dab.) Adomo kostiumas vyro nuogumas. kad terminas atsiradæs Viduramþiais. Achilo tëvai buvæ Pelëjas. Termino autorius – olandø 17 . Absurdo drama yra þanras. iðleidæs tokiu pavadinimu knygà (1962). Tetidë nardina Achilà á Stiksà. Verhejenas (Philip Verheyen.

jam paèiam bus iðplëðta akis“ (Mesopotamia. Viduramþiais atsiradæs studentiðkas universiteto pavadinimas. ástatymus Mozei susakæs Jahvë ant Sinajaus kalno drauge su deðimèia ásakymø. Knygoje „Amerikos epopëja“ (The Epic of America. kiek ið jo reikalaus moters vyras teisëjø akivaizdoje. Adamsas (James Truslow Adams. (~1250 pr. 196.kas ir Rytø Sirija). prieinamai visiems. 1). Terminas atsirado 1989 m. þaizdà uþ þaizdà. mëlynæ uþ mëlynæ“ (Ið 21. Taèiau minties uþuomina randama ir Cicerono raðtuose (ad Atticum. kurio nesodino mano dangiðkasis Tëvas. nudeginimà uþ nudeginimà. a) ir omega (W. Sametovã revoluca.) kodekse: „Jei þmogus iðplëðia kitam þmogui aká. 1878–1949). kojà uþ kojà. bus iðrautas. veiklos orientyrai. Stelos virðø puoðia bareljefas. 197. ‘motina maitintoja’) aukðtoji mokykla. Alfa ir omega kokio nors reiðkinio ar dalyko esmë. 14). Visagalis“ (Apr 1. 13b. Oculi animi indices ‘akys rodo sielà’) ið akiø ar mimikos galima spræsti apie þmogaus bûsenà ar apskritai apie jo charakterá. kurá universitetas duoda studentui.) buvo perkelti á þydø Biblijà ir iðplëtoti. Turimas galvoje dvasinis penas. 22–25). Ðis kodeksas iðkaltas dantiraðèiu akmeninëje steloje ir buvo laikomas vieðai. kuris buvo ir kuris ateis. kad Mozë juos paskelbtø dykumoje laukiantiems þydams: „Jei besimuðantys vyrai uþgautø nëðèià moterá ir jà iðtiktø persileidimas. kà jis sugeba ar yra pasiekæs“ (404). Velvet revolution) nesmurtinë. o pati ðalis nustojo buvusi TSRS satelite. m. w) yra atitinkamai pirmoji ir paskutinioji graikiðkosios abëcëlës raidës. 8. e. apraðant Mozës bendravimà su savo dievu. kaltasis turës mokëti tiek. kad paskelbtø dalis juos savo þmonëms. Pasak Senojo Testamento. American dream) JAV pilieèiø vertybiø visuma. angl. 23–79). knygoje „Gamtos istorija“ (Naturalis Historia) raðæs: in oculis animus habitat ‘akyse gyvena siela’ (XI. vaizduojantis karaliø Hamurabá (kairëje). Ðis ástatymø atsiradimo motyvas ir patys ástatymai maþdaug po 500 m. – sako Vieðpats Dievas. turtingesnis ir pilnavertis. 19 Aklas aklà netoli tenuves apie blogà. Hamurabio kodekpriimantá ið Saulës dievo Ðamaðo (ar Mar. rankà uþ rankà. kur kiekvienas turës galimybæ gauti pagal tai. Perfrazuotas Kristaus posakis. plg. Palikite juos: jie akli akløjø vadovai. apibûdinant politines permainas Èekoslovakijoje. Akys (Veidas) yra sielos veidrodis (lot. Alfa (A. 200). 1931) jis raðë: „Amerikietiðka svajonë – tai svajonë apie ðalá. kurioje kiekvieno þmogaus gyvenimas bus geresnis. nekompetentingà lyderá ir jo vadovaujamus þmones. aká uþ aká. Alma mater (lot. XIV.: „Kiekvienas augalas. pagrindas. tuomet atiduosi gyvybæ uþ gyvybæ. dantá uþ dantá. kai demokratiniu bûdu valdþià ið kompartijos perëmë opozicija. Aksominë revoliucija (èek. Posakis ið Naujojo Testamento: „Að esu Alfa ir Omega”. 20 . Taèiau jei suþalotø. e.so stelos virðutinë duko) ástatymø tekstus. Posakio autorius – amerikieèiø raðytojas Dþ. taip pat plg. valdovo Hamurabio (valdë 1792–1750 pr. m. kuris yra. Amerikietiðka svajonë (angl. taiki visuomeninës santvarkos ar valdþios kaita. dar plg. 13–14). O jeigu aklas aklà ves. abu á duobæ ákris“ (Mt 15. Apr 1. 54. Posakio autorius – romënø gamtininkas Plinijus Vyresnysis (Gaius Plinius Secundus.. betgi kitokio suþalojimo nebûtø. 17).

15. 1850–1894) apsakymas „Daktaras Dþekilas ir ponas Haidas“ (The Strange Case of Dr. deinde te quasi me alterum et simul meae culpae socium quaero ‘save kaltinu daug labiau. daþnai kontrastuojanti su oficialiàja. Alter ego) 1. Á varymà ðalin Kristus esà atsakæs: „Að nueinu. 1891).. Perpetuum mobile) hipotetinis mechanizmas. Amþinosios ugnies tradicija netrukus paplito ir kitose Europos ðalyse. kol að negráðiu“. Liber III. Eternal flame. tarp jø ir lietuviø nuotykinës literatûros raðytojas Justinas Pilyponis (1907–1947) romane „Amþinas þydas Kaune“ (1934). Prakeiksmas bûti amþinu praeiviu jam galiosiàs iki Kristaus antrojo atëjimo. kvieèiu tave tarsi save antràjá kaip savo kaltës bendrininkà’ (Ad Atticum. Vestos ðventykla. Graikijoje negæstanti ugnis degë Apolono ðventykloje Delfuose.). Lietuvoje amþinoji ugnis uþdegta 1934 m. jø ypaè pagausëjo vëlyvaisiais Viduramþiais ir Renesanse.Ciceronas sirandàs konfliktiðkas asmenybës susidvejinimas. lapkrièio 11 d. apie mëgstantá daug keliauti arba daþnai keièiantá gyvenamàjà vietà. amþinam klajojimui po pasaulá buvo pasmerktas þydas kurpius vardu Ahasveras. Baltø kraðtuose ðventàjà ugná deginusios vaidilutës. Romai IV a. oratorius ir valstybës veikëjas Ciceronas (Marcus Tulius Cicero. pradþioje posakis imtas vartoti. atsiradusios vëlyvaisiais viduramþiais. sen. artimas draugas. turintis apibendrintà gërio ir blogio kovos potekstæ. Pirmieji bandymai sukonstruoti nesustojantá mechanizmà yra ið XII a. Pats asmenybës dvilypumo motyvas yra senas. neleidæs Kristui. apibûdinant ðizofrenijos simptomus. 106–43 pr. Ðios legendos motyvà yra panaudojæ daugelis raðytojø ir poetø. Jekyll and Mr. e. giminiðka siela. Pasak legendos. 1854– 1900) romanas „Doriano Grëjaus portretas“ (The Picture of Dorian Gray. taip pat O. m. ankstesnës religijos ðventyklas pradëta naikinti. bet uþtat tu turësi vaikðèioti tol. Antrasis að (lot. 7). Amþinoji ugnis (angl. stovëjusi Romos forume. iliustruojamas sakmëmis apie vilkolakius. XIX a. kuriø vienas ryðkiausiø yra „antrojo að“ aktualizavimas ir dël to at. Amþinasis variklis (lot. „Antrojo að“ fenomenas imtas naudoti psichoanalizëje. apie nuolat vaikðtinëjantá be aiðkaus tikslo.). pradþioje priëmus krikðèionybæ. pavadinimu „Amþinas þydas“ eilëraðèiø rinkiná yra iðleidæs (1931) poetas Bernardas Brazdþionis (1907–2002). be socialinës kaukës. rus. Vaildo (Oscar Fingal O’Flahertie Wills Wilde. 22 . paþymint kritusiuosius I pasauliniame kare. kada buvo uþgesinta paskutinioji ðventoji ugnis Lietuvoje. Romoje jà 21 kurstë vestalës þidinio deivës Vestos ðventykloje. 2. buvo sudeginta 391 m. 1886). pavartojæs já galininko linksniu: me enim ipsum multo magis accuso. Pirmà kartà ji buvo uþdegta Paryþiuje prie Triumfo arkos 1920 m. kai èia buvo palaidotas Neþinomasis kareivis (þr. Posakio autorius – romënø raðytojas.Amþinas þydas 1. einanèiam á Golgotà. Stivensono (Robert Louis Stevenson. Hyde. nëra þinoma. neimdamas energijos ið aplinkos.). slaptoji asmenybës dalis. tokie bandymai nesibaigia ir ðiais laikais. galás veikti. Neþinomojo kareivio memoriale. atsipûsti paunksnëje prie jo namø. mitologinis. taip pat literatûroje – chrestomatinis pavyzdys yra ðkotø raðytojo R. Amþinosios ugnies pirmtakë buvo pagonybës laikais nuolat kurstoma ðventoji ugnis. 2. Kaune prie paminklo Þuvusiems uþ Lietuvos laisvæ (pastatytas 1921 m. bendramintis. Âå÷íûé îãîíü) nuolat deganti ugnis prie memorialø þuvusiems kariams.

) uþraðytas posakis. kuri hebrajiðkai vadinasi Harmagedonas“ (Apr 16. Panaði patarlë þinota italø tautosakoje dar gerokai iki Voltero.B. o nuo prieðø að ir pats apsisaugosiu. Posakio autorystë skiriama prancûzø raðytojui ir filosofui Volterui (Voltaire..: „/. filosofø biografo Diogeno Laercijaus (Diogšnhj Lašrtioj. kruvinas mûðis. kaip aversas. Round table) sakoma apie diskusijas. 16) . patys to nenorëdami. m.). Stalino (Èîñèô Äæóãàøâèëè-Ñòàëèí. kai aptariamasis klausimas ar problema imama svarstyti kontrargumentais. kur ávyksiàs paskutinis mûðis tarp gërio ir blogio: „Jos (demonø dvasios – A. Armagedonas didelis. Aplauþyti ragus sutramdyti kà ar sumaþinti per didelá jo pasitikëjimà savimi. vasará. Chilo. ~ III a.. Naujajame Testamente (apreiðkime Jonui) ðiuo þodþiu vadinama vieta. kurie Senajame Testamente traktuojami kaip pralaimëjimo vieta. toká stalà sugalvojæs britø karalius Artûras (King Arthur.N. TSKP CK generalinis sekretorius 1922–1953) vadovavimo ðaliai metodai. buvo uþmuðtas“ (2 Kar 23. Asmens kultas (rus. Uþ maþesná nusiþengimà bûdavo apmëtoma purvu (plg. Manoma. kuriø dalyviai turi vienodas teises reikðti savo nuomonæ ir kuriø tikslas pasiekti visuotiná susitarimà ar prieiti bendras iðvadas.B. Pasak legendos. nuo draugø. Apsaugok. o vyresnieji kolegos visaip ið jø ðaipydavæsi ir juos þemindavæ. gr. Sen. 1879– 1953. vienam ið septyneto iðminèiø spartieèiui Chilonui (C…lwn. per universitetø pirmakursiø („fuksø“) inauguracijos apeigas. jo paties priskiriamas gr. bet kai susidûrë su juo mûðyje prie Megido. ir dekanas naujuosius studentus átraukdavæs á sàraðus. nei blogesniø vietø ir visi puotoje dalyvaujantys riteriai jaustøsi lygiateisiai. jo sudievinimas. nors jo kûryboje ðios frazës nëra. iltis iðlupdavæ. plg. Chruðèiovo (Íèêèòà Õðóùåâ. pavadintame „Apie asmens kultà ir jo padarinius“. t. 1694–1778). Apdrabstyti (Apipilti) purvais apðmeiþti.). bûna ne taip iðdailinta. Karalius Joðijas iðþygiavo uþkirsti jam kelio. Pabaigoje ragus nulauþdavæ. tik gera’). pabrëþiant draugø nepatikimumà.Antroji (Kita) medalio pusë sakoma. Chruðèiovas 24 . VI a. Posakis paplito po TSRS kompartijos pirmojo sekretoriaus N. De mortuis nil nisi bene (bonum) ‘apie mirusius nieko. nëra ir memuarinëje literatûroje apie já. 1894–1971.) subûrë juos (viso pasaulio karalius – A. sukritikuotas jo ðlovinimas ir pavertimas vos ne „gyvuoju dievu“. filosofui. Naujokams uþdëdavæ ragus. V–VI a. pr. Posakis kilæs senø laikø paproèio uþmëtyti pasmerktàjá akmenimis. Posakis atsirado XV–XVII a. Uþuominos. kitu. prieðingu poþiûriu. kai savo elgesiu ar þodþiais jie. kad tai Megido kalnai Izraelyje. Êóëüò ëè÷íîñòè) perdëtas.) á vietovæ. kad prie jo nebûtø nei geresniø. buvo pasmerkti J. kai „ið gyvuliø reikëdavo padaryti þmones“. Praneðime. Dieve. 23 Apskritas stalas (angl. 29). TSKP CK pirmasis sekretorius 1953–1964) praneðimo TSKP XX suvaþiavime 1956 m. Medaliø kita pusë ppr. ástatydavæ iltis. Taèiau toles.y. kad Volteras bûtø sakæs ðiuos þodþius. teigusiam „Nekalbëk pikto apie mirusá“. Apie mirusius gerai arba nieko (lot./ Egipto karalius faraonas Nekojas leidosi á þygá prieð Asirijos karaliø Eufrato upës link. gali pakenkti. Diogenes Laertius. egzaltuotas kokio nors vadovo garbinimas. e. Sakoma. apjuodinti ‘apðmeiþti’).

) laiðke Romos senatui lakoniðkai apibûdinæs savo pergalæ prieð Ponto valdovà Farnakà 47 m. 10). Atpirkimo oþys niekuo dëtas þmogus. 2. e. ppr. Tavæs ilgimës. Atëjau. Perfrazuotas posakis ið XI a. ~69/75 – po 130) (Divus Iulius. Atstok. pr. Cezaris mënø istorikas Svetonijus (Gaius Suetonius Tranquillus. Khrushchev's Thaw ‘t. gementes et flentes in hac lacrimarum valle).në istorija parodë. 29–32). Kitose ðalyse ryðkus asmens kultas buvo Hitlerio Vokietijoje. Lacrimarum valle. pavadintas taip po átemptø mûðiø 1973 m. iðpaþins virð jo visas izraelitø kaltes ir visus jø nusiþengimus. Daukðos „Katekizme“ („Sveika. O oþá per tam tikslui paskirtà þmogø iðsiøs á dykumà.. ~46– 120) knygoje „Paralelinës biografijos“ (B…oi Par£llhloi. m. Lietuviðkai bene pirmàkart ði giesmë paskelbta 1595 m.. 154. e. vidi. kai kas nors ákyriai skatina kokiam neteisëtam darbui ar poelgiui. þydø nuodëmiø atsikratymo ritualas. Atðilimas (rus. Giesmës autoriumi laikomas popieþius Grigalius VII (Ildebrando Aldobrandeschi di Soana. ðëtone! (lot.’) pirmieji 26 . Taip oþys iðneð ant savæs visas jø kaltes á tyrus“ (Kun 16. vartojama sàvoka aðarø pakalnë. nuolat iðtinkama nelaimiø. Maodzeduno Kinijoje. ad te clamamus exsules filii Evae. kuriam uþkraunama atsakomybë uþ kitø padarytus nusiþengimus ar nuosëmes. Ðá epizodà mini sen. Taèiau kiek ankstesnëje rankraðtinëje Volfenbiutelio „Postilëje“ (1573). Kimirseno Ðiaurës Korëjoje. bandanèiam atkalbëti já nuo ëjimo Jeruzalën. 23. vici) Sakoma apie greità svarbià pergalæ. m. Sen. e./ kada buva iðtremti a (=ir) iðvaryti ið linksmybës rajaus [á] pakalnæ verksma a (=ir) aðarø ðia svieta (Wolfenb. susijusiam su nauda ar malonumais. nugalëjau (lot. IzraelioSirijos kare. Veni. p. gr. (Aðarø slënis / klonis) slënis Golano aukðtumose Izraelyje. 1013–1054). M. Karaliene“ (Salve. pasakæs taip já provokuojanèiam ðëtonui (Mt 4. þodinis amuletas.. 3. þemiðkasis vargus gyvenimas (prieðingybë gyvenimui Rojuje). 37). verkdami ir vaitodami ðiame aðarø klonyje (lot. kuri nors vietovë. kad ten jo laukia kanèios ir mirtis (Mt 16. pamaèiau. valdë 49–44 pr. apraðytas Senajame Testamente: „Tada Aaronas uþdës gyvajam oþiui ant galvos abi rankas.: /. Posakis vartojamas ir egzorcistø uþkalbëjimuose (raðtu pirmàkart fiksuotas viename XIV a. satana!) sakoma. perfrazuojant ðios giesmës þodþius. Volfenbiutelio rankraðtyje). Karalyèia“). Vade retro. krikðèioniðkos giesmës Marijai „Sveika. Slavoèinskio (~1620 – ~1660) giesmyne (1646) ði sàvoka praleista visai (Slavoèinskis. Kiti ðaltiniai autoriumi nurodo vokietá vienuolá Hermanà Luoðá (Hermannus Contractus / Augiensis. 80). 100–44 pr. Ka…sar. angl. Plutarchus.J. 33). Gregorius VII. kur irgi vartojamas tikslus vertimas – aðarø klonis. popieþius nuo 1073). m. S. Vëliau jis taip atrëþæs ir Petrui. kiek nuo paèios visuomenës – ji pati linkusi sukurti asmens kultà. Mk 8. jei tik vadovas yra autokratas. nes Kristus prieð tai buvo pasakæs mokiniams. Posakio autorius – Kristus. atlydys’. istorikas Plutarchas (PloÚtarcoj.50) ir ro. ~1020–1085. Aðarø pakalnë (lot. M. Ðiais þodþiais Julijus Cezaris 25 (Gaius Iulius Caesar. Õðóù¸âñêàÿ îòòåïåëü ‘chruðèiovinis atodrëkis. Musolinio Italijoje. kad Rusijoje ðis kultas priklauso ne tiek nuo vadovo. ad te suspiramus. angl. plg. panaudojant oþá. visas jø nuodëmes sudëdamas oþiui ant galvos. Valley of tears) 1. Regina): Tavæs ðaukiamës iðtremtieji Ievos vaikai. 21–22).

Monteskjë (Charles Louis de Montesquieu. padarë juos ir reginèius. kilusá nykðtukinëje San Marino valstybëlëje. balandá iðëjo rusø publicisto I. Monteskjë sakis excitare fluctus in simpulo ‘kelti bangas samtyje’ (De Legibus III. tremtiniams buvo pradëta leisti gráþti á tëvynæ. jø papraðytas „atverti akis“. Vienas ið Heraklio þygiø buvæs Augëjo arklidþiø iðmëþimas. Posakio autoriumi laikomas prancûzø filosofas H. pavartojæs já kaip prieðprieðà terminui uþdara visuomenë knygoje „Du moralës ir religijos ðaltiniai“ (Les deux sources de la morale et de la religion.Jutlandijos pusiatinæ Jutlandijos pusiasalio dalá). mite apie Heraklá Epëjos karalius Augëjas garsëjo metø metais nevalytomis savo arklidëmis. 51–52. Tokiu pavadinimu 1954 m. kad toji taptø laiðko NI J A autoriaus ðalininke. ir savo sekëjais (Mt 20. arba N. Augëjo arklidës didþiulë netvarka. daug triukðmo dël smulkmenø. 41–43). Audra vandens stiklinëje (pranc. Bergsonas ciety and Its Enemies. Chruðèiovo valdymo pirmoji pusë. 27 Atviras laiðkas (angl. Ið pasakojimø apie Kristø. kuriame „viso pasaulio akivaizdoje“ pareiðkë Danijos istorines pretenzijas á Ðlezvigà (pie. C’est line tempetc dans un veired’eau) neadekvaèiai didelë reakcija á kà nors. Jis nukreipæs á arklides netoliese tekëjusias dvi upes ir jø srove iðplovæs visà mëðlà. valdë 1839–1848). 1932). antagonizmo ar ribotumo. I. Gali bûti perfrazuotas Cicerono po. kaip jis dviem Jericho neregiams. bet ir visuomenei. Poperis (Karl Raimund Popper. kultûrinio ir pan. Heraklis apsiëmæs tai padaryti per vienà dienà. kurio turinys skirtas ne tik konkreèiam adresaDA tui. paleista dauguma politiniø kaliniø.5-7 metai Tarybø Sàjungoje po J. Open letter) vieðai skelbiamas laiðkas ar kreipimasis. uþleisti nesutvarkyti darbai ar patalpos. 36). Erenburgo (Èëüÿ Ýðåíáóðã. 1859–1941). 1689–1755). Morkaus ir Luko evangelijose ðiame epizode dalyvauja vienas neregys (Mk 10. Gr. 1891–1967) apysaka. zvi gas 1786–1848. kad klausytojui pasikeistø nuomonë ar ásitikinimai. Pati tokio salis laiðko forma yra kur kas senesnë – tipiðkais atvirais laiðkais galima laikyti apaðtalø laiðkus Naujajame Testamente. Atvira visuomenë (angl. Erenburgas Atverti akis paaiðkinti kà nors taip. Stalino mirties (1953). Posakio autorius – prancûzø raðytojas ir filosofas Ð. Dar plg. 32–34). birþelá paskelbæs Danijos Ðle karalius Kristijonas VIII (Christian VIII. liberalesnë tapo tarybinë spauda ir literatûra. vasará). Pirmàkart „atvirà laiðkà“ 1846 m. 1945). Daug triukðmo dël nieko. apibûdinæs taip politiná konfliktà. laisva nuo rasinio. 1902–1994) knygoje „Atvira visuomenë ir jos prieðai“ (The Open SoH. Lk 18. kai buvo vieðai pasmerktas stalinizmas (1956 m. politinio. Bergsonas (Henri-Louis Bergson. religinio. Terminà iðpopuliarino filosofas K. Taèiau Augëjas netesëjo Herakliui duoto paþado atsilygnti uþ darbà deðimtadaliu savo gau28 . Open society) neksenofobiðka demokratinë visuomenë. 16.Ð.

pr. Þ. susidorojant su jo ðalininkais La Turas ( Maurice kairiaisiais jakobinais. tautos ar visuomenës taikos. Heraklis Augëjà áveikæs ir pergalës proga surengæs pirmàsias olimpines þaidynes. Auksiniu jaunimu Quentin de La Tour (1704–1788).). e. e. Á Kalifornijà tada patraukë minios avantiûristø. kuri po M. vertybiø. ir atneðkite juos man’. þmonës „mirdavo tarsi uþmigæ saldþiai“ (Hesiodas. „Aaronas jiems tarë: ‘Nuimkite aukso auskarus. Posakis atsirado XIX a. 1712– 1778) romane „Julija. m. dvasiniø. praðydami padirbti jiems dievà. M. Jono Auksaburnio (John Chrysostom. liepà aktyviai Þ. ou la nouvelle Héloïse. de dalyvavo. parodijuojantis minëtuosius aukso ieðkotojus Aliaskoje. Garbinti aukso verðá reiðkia nusigræþti nuo tikrøjø. kuriuos neðioja ákabintus á ausis jûsø þmonos. Aukso karðtligë (angl. kûrybingiausias ar sëkmingiausias þmogaus gyvenimo tarpsnis.(Vok vinga ietija s ) sios bandos. juos praminæ patys jakobinai. kuri gyvenusi kaip dievai. Þ. nei vargø. Posakio autorius – romënø dramaturgas Terencijus (Publius Terentius Afer. 1889–1977) kino filmas (1925). Dail. 1761) raðæs apie homines dores ‘paauksuotus þmones’. netrukus ten rado aukso. Ruso (Jean-Jacques Rousseau./ Jis. pavartojæs já komedijoje „Formijonas“ (Phormio. kaip didþiausia vertybë. harmonijos ir visuotinio klestëjimo laikotarpis. y. kriminalinio sluoksnio atstovø ir ðiaip naivuoliø. Èaplino (Charlie Chaplin. Epitetas paimtas ið vyskupo Ðv. daug þadëti.). Jeunesse dorée) iðlepæs pramogaujantis pasiturintis didmiesèiø jaunimas. 109–119). 345407) prievardþio. þydai kreipësi á jo brolá Aaronà. apie kilmingus ir turtingus ponus.. VIII–VII a. todël tarp jø kilusi nesantaika. m. /. derlingoji þemë juos maitinusi gausiais savo vaisiais. Posakis kilo ið sen. Bos aureus) turtas kaip stabas. Prancûzø raðytojas ir filosofas Þ. kai JAV nupirko ið Rusijos Aliaskà (1867) ir rado ten didþiulius aukso klodus. bet netesëti. Ruso portretas (fragm. 29 Aukso kalnus þadëti (lot. kuris juos vestø toliau. vilkinèius auksu siuvinëtas liemenes. o atëjus laikui. Montes auri polliceri) vilioti kà nerealiais paþadais. Aukso amþius 1. ~195–~159 pr. arba Naujoji Eloiza“ (Julie. 2. I. Nauja aukso karðtligës banga kilo. nepaþinojusi nei sielvarto. kai JAV. Ðlez Auksaburnis apie labai iðkalbingà þmogø. kur jis bendravæs su Jahve. Hesiodus. kuris jam suteiktas VI a. ppr. suliejo á verðio panaðumà. besitikinèiø greitai pralobti.. Posaká iðpopuliarino tokio pat pavadinimo È. Auksinis jaunimas (pranc. t. gr. paëmæs jiems ið rankø auksà. poeto Hesiodo (`Hs…odoj. paskum raiþymo 30 . Reklaminë skrajutë (1849) Aukso verðis (lot. Posakis kilo ið Senojo Testamento pasakojimø apie þydø klajones. viduryje. iðtrûkus ið Egipto. karo keliu atplëðusios nuo Meksikos Kalifornijà (1847).) poemoje „Darbai ir dienos“ pasakojimo apie dievø sukurtà auksinæ þmoniø kartà. Robespjero diktatûros nuvertimo 1794 m.. Prancûzijos revoliucijos metu (1789–1794) ðis terminas pradëtas taikyti jaunuomenei. sûnûs bei dukterys. Nesulaukdami nuo Sinajaus kalno gráþtanèio Mozës. kuri po poros metø baigësi jødviejø kova. pabrëþiant jo buvusià oratorystæ. 68). nei neapykantos. The Gold Rush) politinës ir ekonominës situacijos sukeltas aþiotaþas greitai praturtëti.

Manoma. Aurea mediocritas) optimalus.árankiu padarë ið jo lietiná verðá. Liber III. Ilièevskis (Àëåêñåé Èëëè÷åâñêèé. padarytus ið aukso ir sidabro. Þodþiai ið romënø poeto Horacijaus (Quintus Horatius Flaccus. Bakalauras þemiausias aukðtojo mokslo laipsnis. Êîí÷åí áàë) apie kokio nors malonaus renginio. / Ïðèõîäèò ñìåðòü. m. dþiaugsmus) ir Mirtá. ~99–~55 pr. ávykio... kà tik egzaminus iðlaikiusius gydytojus uogø (lot. Baltazaro puota atsidavimas linksmybëms. laiku pasakyta mintis ar patarimas. Aukso vidurys (lot. iðbarstë á vandená ir pagirdë juo izraelieèius“ (Ið 32. Eilëraðtyje gyvenimas palyginamas su puotø sale. pavartojæs já eilëraðtyje „Trys neregiai“ (Òðè ñëåïöà. Þodþiai ið Naujojo Testamento: „O jis buvo tasai. m. Belðacaro) puota persø apsuptame Babilone. 1798–1837). þodis kilæs ið prancûzø bas cavalier ‘þemasis riteris’. 65–8 pr. 5). kurios duris atverianti Fortûna.. kad jis kilæs ið Viduramþiø paproèio vainikuoti naujuosius. 1–4). 4). Senajame Testamente apraðyta Babilono valdovo sûnaus Baltazaro (Belðazaro. 20). Balta dëmë tai./ karalius ir jo didþiûnai. Terminas atëjæs ið kartografijos – senovëje þemëlapiuose baltai þymëdavo neþinomas ar maþai tyrinëtas pasaulio vietas. Ilièevskis iðvertæs ið prancûzø poeto B. Mat puotauta ið auksiniø indø. siûlymas ir pan. Posakio autorius – rusø poetas A. 12). taip vienu metu vadinæ prancûzø riteriø ginklaneðius. Balsuoti kojomis protestuojant palikti salæ ir nedalyvauti balsavime. kas neþinoma. kurios metu buvo iðniekintos þydø ðventenybës bei pamintas monoteizmas./ Æèçíü íàøà ïèð: ñ ïðèâåòíîé ëàñêîé / Ôîðòóíà îòâîðÿåò çàë. Jie gërë vynà ir ðlovino dievus. 32 . subalansuotas. kraðtutinumø prieðingybë. jis galëjo atsirasti ið siuvimo technologijos. kada siuvamojo drabuþio sukirptos dalys laikinai sudaigstomos baltais siûlais.  Aukso þodþiai (lot.) „Odþiø“ (II. Sutrynæs á dulkes. 1826) – jais poetas vadina Fortûnà (laimæ. sëkmæ). Imberto (Barthélemy Imbert. pavartojæs juos poemoje „Apie daiktø prigimtᓠ(De rerum natura. è êîí÷åí áàë. e. 3. laurus) ðakelëmis. Posakio autorius – romënø poetas Lukrecijus Karas (Titus Lucretius Carus. e. baca) pilnomis laurø (lot. apie kurá pranaðas Izaijas yra pasakæs: Tyruose ðaukianèiojo balsas: Taisykite Vieðpaèiui kelià!“ (Mt 3.). þalvario. Pavadinimas þinomas jau nuo XIII a. kad ðá eilëraðtá A. dar netyrinëta. Posakis þinomas daugeliui tautø. Yra nuomonë. kuriuos Baltazaro pirmtakai pagrobë ið Jeruzalës ðventyklos. Tada jie suðuko: ‘Izraeli. kampanijos ar laikotarpio pabaigà. Gráþæs Mozë aukso verðá átûþæs „ámetë á ugná. / Àìóð ðàñïîðÿæàåò ïëÿñêîé. netvirtus argumentus. ðis yra tavo Dievas. Balsas tyruose perspëjimas. Amûras vadovaujàs ðokiams.. neutralus elgesys ar paþiûros. liekantis be atgarsio. Baltais siûlais siûta apie neátikinamus teiginius. 1747–1790) kûrybos. kuris iðvedë tave ið Egipto þemës!’“ (Ið 32. praðymas. Kupidonà ar Amûrà (meilæ. jo þmonos ir sugulovës gërë ið jø. Lk 3.. Pasak kitos versijos. X. nevykusiai paslëptà dalykà. Aurea dicta ‘aukso posakis’) vertinga. Posakis atsirado senovës Romoje: balsavimo metu kitokià nuomonæ turintrys senatoriai pereidavæ á prieðingà salës pusæ. „/. Balsavimo rezultatà nusverdavo gausesnë pusë. Balius baigtas (rus. kai aplinkui suirutë ar iðorinë grësmë. o galop atëjusi Mirtis ðià puotà nutraukianti:  31 /.

kai prancûzø raðytojas O. Posakis radosi po to. Bordo. Orleanà – ir truko iki spalio mën. be þodþiø. Lionà. 1874–1965. parsin“. Tikslus nuþudytøjø skaièius neþinomas – ið viso nurodoma iki 100 000. savarankiðkas vertinimas ir jausmø reiðkimo laisvë. 33 Balzako amþius sakoma apie brandø moters amþiø (nuo 30 iki 50 m. Þudynës tæsësi ir vëliau. rugpjûèio 24 d. Baltoji dëþë vartotojo savarankiðkai surinktas asmeninis kompiuteris ar koks kitas elektroninis árenginys. Èerèilis Að jà nuolat vartoju’). ir tapo JAV prezidentø rezidencija. 1829–1842). prem. 1814–1876) dagerotipija (1842). 1735–1826. atitinka lie. Baltramiejaus naktis negailestingas. netrukus jos persimetë á kitus Prancûzijos miestus – Tulûzà. L. panaudojant ávairiø gamintojø atskirai siûlomus bei parduodamus jo komponentus. No comment) 1. Barstyti galvà pelenais atgailauti. sielvarto ar gedëjimo ritualas. Baltramiejaus dienà prancûzø katalikai Paryþiuje sukëlë hugenotø (prancûzø protestantø kalvinistø) skerdynes ir nuþudë apie 3000 þmoniø. ’PERES’ – tavo karalystë yra padalyta ir atiduota medams ir persams“. JAV prezidentûros pastatø kompleksas Vaðingtone. kurio herojei vikontei de Bosean bûdinga nepriklausomybë. 1797– Baltieji rûmai 1801). Velso (Sumner Welles. Pats Èerèilis sakësi ðià frazæ nusiklausæs nuo amerikieèiø valstybës veikëjo ir diplomato S. iðëjæs ið Baltøjø rûmø po pokalbio su JAV prezidentu H. I am using it again and again (‘„Be komentarø“ yra puiki frazë. 1951–1955). JAV prezidento administracija. V. 2. Èerèilis (Winston Leonard Spencer Churchill. Seniau galvos barstymas pelenais daugelyje tautø buvæs atgailos. Bisono (Louis-Auguste Bisson. taip atðovæs interviu praðiusiems þurnalistams. The White House) 1. Baltosios dëþës sandara vartotojui yra þinoma. 6).). Dar plg. kai Didþiosios Britanijos ekspremjeras V. 2. Trumann. Tà paèià naktá persai uþëmæ miestà. pradedant antruoju JAV prezidentu Dþonu Adamsu (John Adams.geleþies. Be komentarø (angl. sakoma kuo nors piktinantis. 1884–1972. Senajame Testamente ðis motyvas yra Tamaros ir Jobo istorijose (2 Sam 13. medþio ir akmens“. nei vaikø. kuriam bûdingas suaktyvëjæs seksualumas.. Baltos spalvos rûmai pastatyti 1792–1800 m. ‘TEKEL’ – tu buvai pasvertas svarstyklëmis ir buvai rastas lengvas. de Balzakas (Honoré de Balzac. Juodoji dëþë. Trumenu (Harry S. smurtinis susidorojimas su prieðininkais. prez. ir Baltazaras buvæs nuþudytas (Dan 5). 1940–1945. Posakis paplito po to. O. Job 42. 1572 m. prez. naktá á Ðv. prk. 1945– 1953). sakoma atsisakant kà komentuoti. 1799–1850) iðleido romanà „Trisdeðimties metø moteris“ (La Femme de trente ans.19. 34 . mene. Baltieji rûmai (angl. 1892–1961) ir prisipaþinæs jà labai mëgstàs: "No comment" is a splendid expression. negailëdami nei moterø. Atvesdintas pranaðas Danielius tuos þodþius iðaiðkinæs taip: „‘MENE’ – Dievas suskaièiavo tavo karalystës (dienas) ir privedë jà prie galo. tekel. de Balzakas. Puotos metu nematoma ranka ant sienos uþraðiusi þodþius: „Mene.

Dar þr. 1805–1875) pasakos apie naminës anties iðperëtà gulbiukà. Bulvarinë literatûra þr. já niekino. „Visø blogybiø ðaknis yra godulystë“ (1 Tim 6. K. Geltonoji spauda. e. K. dovanas neðanèiø! (lot. iðskirtinis. net iðgujo ið kiemo. informacijà ið privataus garsenybiø gyvenimo ir pan. Liber I). negeroviø. m. 199–215).Be pykèio ir ðaliðkumo (lot. nemëgstamas asmuo kolektyve ar ðeimoje. 36 Tacitas Belaukiant Godo (pranc. laukdami kaþkokio Godo. II. Sine ira et studio) objektyviai. kai Paryþiaus bulvaruose imta pardavinëti satyriná savaitraðtá Le Figaro (1826). 1906–1989) to paties pavadinimo pjesës (1952). negraþus. Posakis ið to paties pavadinimo danø raðytojo H. stengdamasis atkalbëti juos nuo minties ásitempti á miestà graikø (danajø) jiems neva dovanotà mediná arklá (Eneida. prasimanymus. pr. bræstantis paauglys. 58–117). blogo elgesio prieþastis ar ðaltinis. 49). kur ðiuos þodþius trojënams sako þynys Laokoontas.H. Laokoonto dvi didþiules jûros gyvates. 10). skelbiantys ávairià reklamà gandus. II. Senovëje druskos bërimas ant þaizdos buvo vienas ið kankinimo ar tardymo bûdø. 2. be iðankstinës nuostatos. net dovanas neðanèiø’) perspëjimas apie galimà prieðo klastà. 35 . Bulvarinë spauda Bulvarinë spauda pramoginiai lengvo turinio periodiniai leidiniai. Andersenas imtas á ðiø karaliðkø paukðèiø bûrá. Beketo (Samuel Beckett. Atanodoras ir Polidoras (I a. Bjaurusis anèiukas 1. Agesandras. 28). Blogio ðaknis kokiø nors ydø. Berti druskà ant þaizdos priminti skausmingus praeities iðgyvenimus ar nelaimes. kurio iðvaizda visi kiemo paukðèiai bodëjosi. Dar þr. veidmainiðkai dangstomà dovanomis. laikraðtá Le Matin ir kt. delsimà vietoj aktyviø veiksmø.). Trojos arklys. Posakio autorius – romënø istorikas Tacitas (Publius Cornelius Tacitus.: „Savæs klausiate: ‘Kaip mes galime labiausiai priblokðti?’ ir: ‘Jame glûdi nelaimës ðaknys!’“ (Job 19. kurioje du valkatos leidþia laikà. viduryje Prancûzijoje. e. Skulpt. taip ir nepasirodanèio scenoje. Savo veikale „Analai“ jis skaitytojui istorijà þada pasakoti be pykèio ir ðaliðkumo (Annales. Posakis ið airiø dramaturgo S. En attendant Godot) sakoma. skandalus. Timeo Danaos et dona ferentes ‘bijau danajø. Vienumoje gulbiukas iðaugo á graþià gulbæ ir savo nuostabai buvo pri. 70–19 pr. lûkuriavimà. Perfrazuotas posakis ið romënø poeto Vergilijaus (Publius Vergilius Maro. apibûdinant pasyvumà. Lietuviø publicistikoje pasitaiko ir ðio posakio parafrazë „Iðrauti blogá su ðaknimis“. Panaðaus turinio knygos pagal analogijà pradëtos vadinti bulvarine literatûra.) poemos „Eneida“. Anderseno (Hans Christian Andersen. m. plg. Bijok danajø. kurios pasmaugusios já patá ir du jo sûnus (Eneida. uþ toká elgesá danajø globëja deivë Atënë uþsiundë ant Laokoontas. Pavadinimas atsirado XIX a. Posakis perfrazuotas ið Biblijos.

12). priimti lemtingà sprendimà. Cezario pjûvis (lot. atima viltá gyvam padarui’ (Leges Regia. kuri mirë nëðèia. mulierem. spem animantis cum grauida peremisse uidetur ‘karaliðkasis ástatymas draudþia laidoti moterá. buvo populiarus posakis bûti ar pûti. reikalavusio. Cerberá savo muzika buvo uþmigdæs Orfëjas. Posakis kilæs ið daugeliui tautø paþástamo vestuvinio prietaro: kas ið jaunavedþiø pirmas 37 uþmins kitam ant kojos. kai nugalëtasis valdovas atsigula kniûbsèias prieðais nugalëtojà. Sectio caesarea) gimdymo bûdas. taèiau stropiai sergi. Rytø tautose dar buvæs paprotys. II. e. Ástatymo formuluotë buvusi tokia: Negat lex regia. Asinus Buridani inter duo prata ‘Buridano asilas tarp dviejø pievø’) þmogus. Cerberis uolus. nes niekaip nenuspræsiàs. 716– 673 pr. sutuoktinio.). e. 1601–1650). kad vaisius bûtø iðimtas ið ásèiø mirus gimdyvei. remiantis fonetiniu panaðumu. Burtai mesti (lot. apeliuojantis á Lietuvos atsiskyrimà nuo TSRS ar pasilikimà joje. caeso. kai reikia dël ko nors apsispræsti. prieð tai neiðpjovus jos vaisiaus. quae praegnans mortua sit. Neretai perfrazuojama. antequam partus ei excidatur. 33). pjauti’): /. Cerberá ið poþemiø buvo atitempæs Heraklis parodyti Euristëjui (12-asis Heraklio þygis) ir vël nugabenæs atgal.. kad vienas ið jo protëviø gimæs bûtent tokiu bûdu (lot. m. Gr. iliustruodamas. Frazë ið princo Hamleto monologo anglø poeto ir dramaturgo V. Pasakojama. ~69/75 – po 130). jei reikia já gelbëti. Lietu. niekaip nepasirenkantis viena ið dviejø. rus. saugantis áëjimà á mirusiøjø poþemio karalystæ. M. ppr. 23–79). keliaudamas á mirusiøjø pasaulá susigràþinti mylimosios Euridikës. kad ðis uþdëtø ant jo savo kojà. Bûti po padu bûti nesavarankiðkam. e. kad niekas ið jos nebeiðeitø. Manoma./ sicut Scipio Africanus prior natus primusque Caesarum a 38 . Bûti ar nebûti (angl. áûòü èëè íå V.).. apraðydamas Cezario sprendimà nepaisyti Romos senato draudimo perþengti Rubikonà ir þygiuoti á Romà (Divus Iulius. Paprastai lengvai áleidþia. jog nesà pasirinkimo laisvës. or not to be: that is the question ‘bûti ar nebûti – ðtai klausimas’) apie kritiná momentà. Drûíå áèòü ‘muðti ar nemuðti’. To be. kad operacijos pavadinimas kilæs nuo Romos imperijos laikais veikusio ástatymo lex regia (‘karaliðkasis ástatymas’).) giminës pavardë kilusi ið to. Posakio autorius – romënø istorikas Svetonijus (Gaius Suetonius Tranquillus. Ðekspyro (William Shakespeare. Pasak romënø istoriko Plinijaus Vyresniojo (Gaius Plinius Secundus. kai vaisius iðimamas operacijos keliu. áûòü ‘bûti ar nebûti’ ir áèòü èëè (fragm. budrus ir/ar piktas sargas. plg. m. Julijaus Cezario (Gaius Iulius Caesar. m. Dail.Buridano asilas (lot. kaip pavyzdá paminëjo asilà tarp dviejø pievø: esà ðis nudvësiàs badu. 1564–1616) tragedijoje „Hamletas“ (1600). á kurià eiti ësti. Buridanas (Jean Buridan. aklai klausyti kito asmens. to bûsianti virðenybë ðeimyniniuose santykiuose. kad XIV a.. pavartojæs já J. Iacta alea est ‘kauliukas mestas’) apie galutiná sprendimà arba pradëtus ir nebeatðaukiamus veiksmus. prancûzø filosofas Þ.ðautas (Martin Droevoje Sàjûdþio laikais (1988–1990) shout. mituose Cerberis yra trigalvis ðuo. valdë 49–44 pr. qui contra fecerit. kas elgiasi prieðingai. Ðekspyro portretas. ppr. caedere ‘pjaunu. 1300–1358). Cezario biografijoje. Ðio ástatymo autoriumi laikomas sabiniø ir Romos valdovas Numa Pompilijus (Numa Pompilius. humari. 100–44 pr.

caeso matris utero dictus. Cezaris nëra aukðèiau uþ gramatikus (lot. Dël fonetinio panaðumo á istorinio Cezario asmenvardá ðis operacijos bûdas kartais klaidingai siejamas su paèiu J. Netrukus jis ekspertø atsipraðæs dël to þodþio – esà jam taip iðsprûdæ todël. e. nors iki ðiol tokios frazës niekas nevartojo. þinoma tik ið XVIII a.S. Chamas storþievis. XIX a. þemës arto39 jas. LVII. áþûlus. Tuomet Ðemas ir Jafetas paëmë drabuþá. m. nuogo savo tëvo jie nematë“ (Pr 9. kad pats buvæs labai susierzinæs dël ásako prieþasties. kuris ásiveisë vynuogynà. pabaigoje tokiu charakteriu ir elgesiu esà garsëjo Londono priemiestyje smuklæ laikiusio airio pavarde Hooligan ðeima. Nojus sûnø prakeikë ir pasmerkë vergauti broliams. Vëliau. vok. VII. 9). taip pavadinæs savo straipsná þurnale Foreign Affairs (1993). The Clash of Civilizations) vakarø krikðèioniðkosios ir rytø musulmoniðkosios kultûros prieðprieða. Pamatyti tëvo ar motinos nuogumà judëjø paprotyne buvo didi nuodëmë. Posakio autorius – amerikieèiø politologas S. jis privalo paisyti specialistø nuomonës.). Ruko (Clarence Rook. Jis gërë vyno. o ne þodþiams“ (Cassius. Cezario vardui tapus bendriniu valdovo pavadinimu (ið to ilgainiui kilo lie. o konfesiniu ir vertybiniu pagrindu. 1862– 1915) knygà „Chuligano naktys“ (The Hooligan Nights. valdë 14–37) savo ásake pavartojæs nelotyniðkà þodá. Savo teo. nuo ðiol ji tapsianti norma. 1899). jog.). Cezari. Civilizacijø konfliktas (angl. gali suteikti Romos pilietybæ þmonëms. jog þodis kilæs ið londonieèio Patriko Huligano pavardës. 1927). uþsidëjo já ant abiejø peèiø ir. Kaip rodo þodþio pradþia. Kartà imperatorius Tiberijus (Tiberius Caesar Augustus. Chamas (Hamas) buvo biblinio Nojaus vienas ið sûnø. öàðü). Bet kaþkoks Marcelas (Marcellus) Tiberijui atsakæs taip: „Tu. kuriame jis teigia. –37. B. kurioje skoliniø h keièiamas á ch arba g. qua de causa et Caesones appellati ‘ðitaip gimæs pirmasis Scipionas Afrikietis (236– 183 pr. Caesar non supra grammaticos) kad ir koks aukðtas bebûtø pareigûnas.. Pirmoji sëkminga tokia operacija. e. Raðytojas teigia. Hantingtonas 40 . pasigërë ir gulëjo nuogas savo palapinëje. destruktyvus þmogus. taip pat pirmasis ið Cezariø buvo iðpjautas ið motinos gimdos. uþ policininko nuþudymà nuteistas iki gyvos galvos ir miræs kalëjime. Romënø istorikas Kasijus Dio (Lucius Cassius Dio Cocceiannus. eidami atbulomis. Paprastai kildinama ið airiðkos pavardës Hooligan ar Houlihan. Kadangi jø veidai buvo nugræþti á kità pusæ. muðeika. Hooligan) ðiurkðtus. terminas lex regia pakeistas á lex caesarea (plg dar rus. g. nes taip pasakæs imperatorius. 42 pr. atsakæs. Chuliganas (angl. 20–23). Pastarasis buvæs smulkus sukèius. Vienas ið adresatø. Hamas /…/ pamatë savo tëvo nuogumà ir papasakojo savo dviem broliams lauke. kaiser. vagiðius bei lëbautojas. „Nojus. Hantingtonas (Samuel Philips Huntington. êåñàðü. buvo pirmasis. NH. iðsigelbëjæs nuo tvano. vardu Atëjus Kapitas (Ateius Capito). 17). vieðosios tvarkos paþeidëjas. Iðsiblaivæs ir suþinojæs apie Chamo poelgá. êåñàðåâî ñå÷åíèå). Cezariu – esà ðis iðleidæs minëtàjá ástatymà. ~155 ar ~163/ 164 – po 229) apraðë ðio posakio atsiradimo istorijà. rus. lib. uþdengë savo tëvo nuogumà. m. Kiti ðaltiniai nurodo K. á lietuviø kalbà jis pateko ið rusø kalbos. dël ko jie ir praminti Pjautiniais’ (Plinius. atlikta gyvai gimdyvei. jog pasaulis po Ðaltojo karo yra susiprieðinæs nebe ideologiniu. neiðauklëtas þmogus. skolinys ciesorius. romënø karvedys. Pasak Senojo Testamento. Hanibalo nugalëtojas – A. (1794 m.

I. Posakis ið Senojo Testamento pasakojimo apie Mozës po dykumà vedþiojamà þydø tautà. R. Posakio autorius – anglø poetas ir dramaturgas V. mite pasakojama. Terminas atsirado XX a. Damoklo kardas nuolatinë didelë grësmë. JAV antrojo karo su Didþiàja Britanija metu (1812–1814) S. Dauningstrytas (angl. prk. Dail. jø simbolis. Ðekspyras (William Shakespeare. „Izraelio namai pavadino tà duonà mana. Biblijos vertëjai þodá mana kildina ið þydø klausimo Mozei man hu? (hebr. Pavadinimas siejamas su verslininko Samuelio Vilsono (Samuel Wilson. taiki visuomeninës santvarkos ar valdþios kaita. 14). 31). ant kuriø buvo santrumpa U. Vilsonas . kurioje yra Didþiosios Britanijos premjero rezidencija ir Uþsienio reikalø ministerija. neiðaiðkinamà. 1781) tvirtinæs. Ji buvo panaði á koriandro sëklà. 2.S. tuo parodydamas. 1765–1836). Vestalas ( Richard Westall. Daiktas savyje (vok. Downing street) 1. (United States ‘Jungtinës Valstijos’). ‘kas tai yra?’). veikale „Grynojo proto kritika“ (Kritik der reinen Vernunft.rijà jis vëliau iðplëtojo knygoje „Civilizacijø konfliktas ir pasaulio pertvarka“ (The Clash of Civilizations and the Remaking of World Order. 10 deðimtmeèio pradþioje. Posakio autorius – vokieèiø filosofas I. 1766–1854) vardu. kad valdovo gyvenimas visai nepavydëtinas. iðklausæs pataikûniðkus savo dvariðkio Damoklo þodþius. jog valdovas esàs laimingiausias þmogus pasaulyje. Vilsonas tiekæs amerikieèiø armijai mësà valdiðkose statinaitëse. 41 Damoklo kardas. Kantas (Immanuel Kant. S. kurie dël to liekà daiktais savyje. Kantas Dangaus mana netikëtai ir be pastangø atsiradæs reikiamas maistas ar kitos gërybës. balta. 42 Dainuojanèioji revoliucija nesmurtinë. 1724–1804). politines permainas Baltijos ðalyse. Gr.1564–1616) tokiu pavadinimu paraðæs komedijà (1600). o jos skonis buvo panaðus á meduoliø skonᓠ(Ið 16. panaðaus á grûdelius – taip smulkaus tarsi ðerkðnas ant þemës“ (Ið 16. prieð tai virð jo liepæs pakabinti ant arklio aðuto aðtrø kardà. Uncle Sam) JAV personifikacija. nes jam nuolat gresia pavojai. puotos metu pasodinæs Damoklà á savo sostà. kad Sirakûzø valdovas Dionizas I Senasis. apibûdinant 1988–1989 m. kad þmogus galás paþinti tik daiktø savybes. o ne paèius daiktus. Dëdë Semas (angl. Das Ding in sich) apie kà nors paslaptingà. Didþiosios Britanijos vyriausybë arba URM. Iðalkusià ir dël to ið nepasitenkinimo burbanèià minià þydø dievas Jahvë ðeðias dienas maitinæs ið dangaus krintanèiomis putpelëmis (mësa) ir mana (duona). kai bardø koncertai ir mitinguotojø dainavimas konsolidavo didþiàjà visuomenës dalá siekti atkurti nepriklausomybæ ir demokratiná valdymà. 1996). Much ado about nothing) apie emocingà ar dramatizuotà nereikðmingos situacijos vertinimà. kuri krisdavusi rytais ir pasirodydavusi nudþiûvus rasai kaip „kaþkas smulkaus. gatvë Londone. Daug triukðmo dël nieko (angl.

ir valdþios. o kairë – „neteisingoji“. vasará: Sutikdami su Imperijos Dûma. savæs pervertinimas. Mes nusprendëme atsisakyti Rusijos Imperijos sosto ir sudëti aukðèiausiosios valdþios ágaliojimus. Ið to romano paplito ir frazë „Didysis brolis stebi tave“ (Big Brother is watching you). be asmeniniø pastangø ásigyta). jei argumentuojama estetiniais. Gali bûti vienas ið ðizofrenijos ar paranojos poþymiø. kad deðinë pusë yra „teisingoji“. 1927) VII skyriaus pavadinimo. jis sëdi Dievo deðinëje. Dël skonio nesiginèijama (lot. „Koks tu esi galingas! Stipri yra tavo ranka. 22). o jam yra pavaldûs angelai. Deðinioji ranka pagrindinis ar patikimiausias padëjëjas. Ilfas ir Petrovas Dievas davë. subjektyviais vertinimais. ðià daugiskaità vartojo ir baþnyèios hierarchai. Tokia vatosena buvo bûdinga karaliams. Pluralis auctoris) ar kuklumo daugiskaitos (lot. Ðiuo epitetu pavadintas pagrindinis romano herojus Ostapas Benderis. Eric Arthur Blair. be to. De gustibus non est disputandum) siûlymas nutraukti ginèà. visos Rusijos caras ir valdovas. kuriame vaizduojama totalitarinë valstybë Okeanija. Lenkijos karalius. Åâãåíèé Ïåòðîâ. Pluralis maiestatis) ávardþio mes vartojimas vietoje að. sureikðminimas. 1903–1942) romano „Dvylika këdþiø“ (Äâåíàäöàòü ñòóëüåâ. 1897–1937. 43 Didybës manija (lot. „nuo velnio“. 10). Dþ. Big Brother) totalitarinës valstybës valdþios klanas ar valdanèioji nacija. bet ir aneksuotøjø kraðtø. 44 . Deðinës rankos ar pusës motyvas Biblijoje yra daþnas.Ðià santrumpà kareiviai juokais iððifravæ kaip tiekëjo inicialus: Uncle Sam ‘dëdë Semas’. komplikuojantis santykius su aplinkiniais. Posakis ið Senojo Testamento Jobo knygos. Sëdëti valdovui ið deðinës bûdavæ labai garbinga. „negeroji“. Pavadinimas paimtas ið Dþ. valdoma máslingojo Didþiojo Brolio. iðradingas ir nepailstantis lobio. to. pasiekimø ar savo kilmës aukðtinimas. Didybës daugiskaita (lot. „net ten mane vestø tavo ranka ir tvirtai laikytø tavo deðinë“ (Ps 139. universitetø rektoriai. Posakis ið rusø raðytojø Ilfo ir Petrovo (Èëüÿ Èëüô. plg. paslëpto vienoje ið buvusio 12 komplekto këdþiø. plg. kitaip – megalomanija) patologiðkas pasitikëjimas savimi. 14). kad karaliai atstovavæ visai tautai. Pluralis modestiae). vartojamos mokslo darbuose. visa pasiekianti tavo deðinë!“ (Ps 89. Vartosena kilo ið to. Âåëèêèé êîìáèíàòîð) veiklus. ieðkotojas. energingas sukèius. Bleiras) (George Orwell. Aleksandras Antrasis. Ðià daugiskaità reikia skirti nuo autorinës (lot. „nuo Dievo“. Dievas ir atëmë apie nuolankø susitaikymà su praradimu (ppr. 1949). imperatoriams (todël dar vadinama karaliðkuoju „mes“). apsukrus. kas buvo lengvai. Orvelo (tikroji pavardë – E.: Ið Dievo malonës Mes. Didysis brolis (angl. primenanti hitlerinæ Vokietijà ar stalininæ Rusijà. Mania grandiosa. „geroji“. savo gabumø. 1903–1950) antiutopinio romano „1984“ (Nineteen Eighty-Four. Ið senovës atëjusi nuomonë. apie Kristø raðoma. Posakis atëjo ið Viduramþiø scholastø darbø. ne tik savo. Suomijos didysis kunigaikðtis… Daugiskaità caras Nikolajus II vartojo ir atsisakydamas sosto 1917 m. kad „áþengæs á dangø. Orvelas Didysis kombinatorius (rus. ir galybës“ (1 Pt 3.

jø namø duris jis ásakæs paþenklinti ritualinio ëriuko krauju (Ið 12. atsidëkojant uþ pirmagimiø iðsaugojimà vaduojantis ið Egipto nelaisvës. Dievas ið maðinos (lot. bet ir vagims bei tinginiams. Ið 31. Ïåðñò áîæèé) lemties ar kokio ávykio prieþasties aiðkinimas Dievo valia. 36). kuris naikina pasaulio nuodëmæ!’“ (Jn 1. tai tikrai pas jus atëjo Dievo karalystë“ (Lk 11. 621 m. Abstrakèia bausmës reikðme þodis rykðtë vartojamas jau Senajame Testamente – rykðtëmis vadintos Jahvës 10 bausmiø Egiptui. Uodai apniko þmones ir gyvulius. Dievo pirðtas (angl. Kerëtojai panaðiai bandë savo kerais padaryti uodø. O uodai knibþdëjo ant þmoniø ir gyvuliø. Drakonas buvo iðrinktas vienu ið 9 Atënø archontø (valdytojø) ir suraðë pirmàjá teisiná kodeksà. Ástatymai buvæ tokie grieþti. greitai paðalinusios beviltiðkà situacijà ar iðsprendusios neiðsprendþiamà problemà. tylaus bûdo þmogus.: „Jø namai yra saugûs. Ðie þodþiai buvo uþuomina. kuriame þydø dievas Jahvë per Mozæ ir Aaronà varþosi su egiptieèiø þyniais. 347–420).Tikrindamas Jobo tikëjimo tvirtumà. „Jie ðaukësi savo Dievo. vienas ið Kristaus epitetø. jog Kristus yra Dievo numatyta auka þmoniø nuodëmëms iðpirkti. Kerëtojai sakë faraonui: ‘Tai Dievo pirðtas!’“ (Ið 8. plg. kur supainiotà intrigà spektaklio pabaigoje iðspræsdavæs á scenà mechanizmais nuleistas dievas. o kad Jahvë naktá netyèia nenumarinø þydø naujagimiø. romaus. katalikø miðiø dalis. rus. Ðis epitetas dar vartojamas Apreiðkime Jonui (Apr 6. Vieðpats davë. Þemës dulkës visame Egipto kraðte pavirto uodais. dar plg. bet neástengë. 2. e. 18. Rykðtë senovëje buvo áprastas kûno bausmës árankis. Deus ex machina) atsitiktinis asmuo ar netikëtos aplinkybës. 1. Dievas siuntæs jam sunkius iðbandymus. matydamas ateinantá Jëzø. Þydø paprotyne ëriukai bûdavo aukojami Jahvei prieð Velykas (Paschà). Dievo rykðtë jø neiðtinka“ (Job 21. be baimës. Finger of God. Vieðpats ir atëmë! Tebûna paðlovintas Vieðpaties vardas!” (Job 1. 21). kad amþininkai ironizavæ. m. Ið arklio dantø nudilimo sprendþiama apie jo amþiø. siøsdamas Egiptui treèiàjà bausmæ. 3. Dovanotam arkliui á dantis neþiûri (lot. Mat paskutinë Jahvës bausmë Egiptui buvusi pirmagimiø numarinimas. 21. todël perkant arklá daþnai apþiûrimi ir jo dantys.) vardo. jog 46 . 23). 9. Á tai Jobas atsakæs: „Nuogas iðëjau ið motinos ásèiø. Jame buvo numatytos mirties bausmës ne tik þmogþudþiams. Drakoniðki ástatymai pernelyg grieþti ástatymai ar tvarka. Agnus Dei) 1. duoti (ákrësti) rykðèiø. 20). 1–13). ðitaip versdamas faraonà leisti Mozei iðvesti þydus ið Egipto: „Aaro45 nas iðtiesë savo rankà su lazda ir sudavë á þemës dulkes. Posakis ið Jono evangelijos – taip Jonas Krikðtytojas kelis kartus pavadinæs Kristø: „Rytojaus dienà. pr. Ðià sàvokà vartoja ir Kristus: „Bet jei að iðveju demonus Dievo pirðtu. Pats posakis daug senesnis – jis randamas egiptieèiø religinës magijos apraðuose. dar plg. Posakis þinomas ið Senojo Testamento epizodo. m. 12). nuogas ten sugráðiu. iron. 29. teisininko Drakono (Dr£kwn. Jonas prabilo: ‘Ðtai Dievo Avinëlis. e. Pavadinimas kilæs ið sen. Posakis atëjo ið antikinio teatro. 13–15). verèiant faraonà leisti þydams iðkeliauti (Ið 7-12). gr. Dar plg. lie. VII a. Dievo rykðtë nelaimës prieþasties aiðkinimas Dievo bausme. tarp jø ir viso turto netektá. Noli equi dentes inspicere donat) dël dovanos vertës ar kokybës nemandagu diskutuoti. ir jis iðtiko visà Egipto þemæ baisiomis rykðtëmis“ (Jdt 5. Posakio autorystë skiriama teologui Ðv. tokia malda. Dievo avinëlis (lot. pr. 9). Jeronimui (Eusebius Sophronius Hieronymus.

Posakis atëjæs ið muzikø terminijos – dirigentas prieð kûrinio atlikimà nurodo garso aukðtá – tonà. 1733– kams. e. Goldonis (Carlo Goldoni.). Duonos ir reginiø (lot. kuriame uþ ðmeiþtà. pasielgë skirtingai: vienas álipo á medá. 1707– 1793) komedijoje „Dviejø ponø tarnas“ (Il servitore di due padroni. 2). m.. m. melagystæ. Posakis atëjæs ið romënø poeto Juvenalio (Decimus Iunius Iuvenalis. o kità mylës. kad 48 .) Tarnystës dviem ponams siuþetà panaudojo italø dramaturgas K. 2–3. Dail. 6–8). raðytojo Ezopo (A…swpoj. Aesopus. nuomonei.). kuriø interesai ar tikslai prieðtarauja vieni kitiems. deðimtojoje jis apie Romà raðo taip: „Ðiandien kukli jau jinai. savo ðalininkø galima laimëti ir apgaulës bûdu. ~ 50/65 – ~ 127) „Satyrø“. m. kirðinti. pavartojæs já traktate „Lelijus apie draugystæ“. 377). plg. t. VI a. 11. pasipelnyti. gr. apsimetë negyvas ir taip iðsigelbëjæs – lokys já tik apuostæs ir nuëjæs. pr. m.. siekiant sau naudos. vos nepakliuvæs lokiui á nagus. 64). Panem et circences) prastuomenës. „Nekeliauk su draugais. plg. norëdamas retas (fragm. Perfrazuota ið Naujojo Testamento. Lk 11. (Mamona èia apibendrintai reiðkia turtà. plg. Neaiðku. oratorius ir valstybës veikëjas Ciceronas (Marcus Tulius Cicero. e. atënieèiai ðá kodeksà pakeitë á ðvelnesná. Negalite tarnauti Dievui ir Mamonai“ (Mt 6. m. 47 Duona kasdieninë apie kà nors gyvybiðkai svarbø. Senàjá Testamentà: „/. Posakis atëjo ið sen. kurie pavojuose vienà palieka!“ – atkirtæs tasai (Ezopas. minios poreikiø apibûdinimas. Pirmasis iðlipæs ið medþio ir paklausæs. Pasakëèia apie tai. e./ drumstei vandená kojomis ir terðei savo upes“ (Ez 32. pr. tik dviejø dar dalykø geidauja – / duonos bei reginiø! “ (X. Amicus certus in re incerta cernitur). kur ðio posakio autorystæ skiria poetui Enijui (Qvintus Ennius.: „Tu leidai. ið Kristaus pateiktos naujoviðkos maldos „Tëve mûsø“: „Kasdienës mûsø duonos duok mums ðiandien“ (Mt 6. Draugà paþinsi nelaimëje (lot. Drumsti vandená (rus. ar Drakonui nebuvo þinomas Mesopotamijos valdovo Hamurabio (valdë 1792–1750 pr. 521 m. 80–81). Duoti tonà lemti pokalbio temà ar nuostatà. arba prie vieno bus prisiriðæs. Goldonio portkurioje tarnas Trufaldinas. 239–169 pr. didesniø idealø neturëjimas.) kodeksas. Ìóòèòü âîäó. jiems to neþinant. o antrasis. Eiti per ugná ir vandená áveikti ávairiausius sunkumus ir kliûtis. padaryti átakà kitø elgesiui. Posakis ið Naujojo Testamento. Dviem ponams netarnausi apie veiklos sritis. Vëliau posakis metaforizavosi ir paèiam veiksmaþodþiui drumsti suteikë perkeltinæ reikðmæ ‘trikdyti’. Mesopotamia. uþklupti lokio.) (Laelius de Amicitia. o kità nieku vers.y. 1813).A. 106–43 pr. Lotyniðkai posaká iðpopuliarino romënø raðytojas. K. Longis (Alessandro Longhi. kaip du keliavæ draugai. Posakis atëjo ið Senojo Testamento. vagystæ daugeliu atvejø irgi buvo numatyta mirties bausmë (plg. 3).) pasakëèios „Keleiviai ir lokys“ moralo. angl. posakio Turbato melius capiuntur flumine pisces ‘drumstame upelyje lengviau gaudyti þuvá’. 24). Gali bûti perfrazuotas ir ið lot. e.: „Niekas negali tarnauti dviem ðeimininkams: arba jis vieno nekæs. 1745). To ster up trouble ‘drumsti rûpesèius’) sàmoningai iðkraipyti faktus. tarnauja dviem ðeiminin. e.Drakonas juos raðæs krauju. Pirminë reikðmë galëjusi bûti ‘terðti’. kà anam á ausá ðnibþdëjæs lokys.

já vertë ar plagijavo kiti pasakëèiø kûrëjai. á kurià pateko ið sen. Ðá posaká amerikieèiø raðytojas M. 1668– 1747). Prancûzø policininkai faraonais pradëti pravardþiuoti dël aukðtø kepuriø. kas þmogiðka. m. e.–65) (Cons.. ~195–~159 pr. Ezopu sekë.þmonës jotø mums ant sprando. Termino autorius – romënø filosofas. Esu þmogus. – liepsnos tavæs nepraris. Aesopei logi) alegorijomis. Sen. m. bûsiu su tavimi. 354–430). m. gr. aliuzijomis.). Kai eisi per ugná.). ir visa. e. todël raðytojai jà maskuodavæ ávairiomis alegorijomis. Jo pasakëèios „Vilkas ir ëriukas“. Senovëje toká dygliuotà vainikà. metaforomis. – bet tu iðvedei mus á saugià vietà“ (Ps 66. akcentuojant savo individualumà ir nenorà paisyti patarimø keistis. ko gero per V. humani nil a me alienum puto) sakoma. kai atviru tekstu pasakyta kritinë ar ideologiðkai netinkama mintis buvo stropiai cenzûruojama. „Vilkas avies kailiu“. Posakio autorius – Ðv. Lesaþas (Alain-René Lesage. man nesvetima (lot. Á anglø kalbà tai buvo iðversta kaip facts are stubborn things ‘faktai – uþsispyræs dalykas’. Ezopo kalba (lot. Krylovà (Èâàí Êðûëîâ. – upëse tu nepaskæsi. nes að esu /…/ tavo Dievas. VI a. áskaitant romënø raðytojà Fedrà (Phaedrus. nesudegsi. per literatûrà tapo folklorizuotos daugelyje tautø. Homo sum. Les faits parlent ‘faktai kalba’) faktais grásti argumentai yra objektyvûs ir nepaneigiami. Paryþiaus argo. raðytojas Ezopas (A…swpoj. Tai dûrinys. kaip paþeminimo ir gëdos simbolá. Posakio autorius – romënø dramaturgas Terencijus (Publius Terentius Afer. Faraonai. palyginimais. kas esu (lot. Posakio autorius – prancûzø raðytojas A. Faras (Faraonas) iron. Romënø skulptûra. rusø raðytojà I. pavartojæs já personaþo Chremeso lûpomis komedijoje „Savæs kankintojas“ (Heauton Timorumenos.–50). Lietuviø kalboje ði metafora paplito per groþinæ verstinæ literatûrà. Erðkëèiø vainikas kanèia ar nuolatiniai sunkumai. „Lapë ir gervë“. 77). 1768– 1844) ir kt. pavartojæs já romano Histoire de Gil Blas de Santillane X knygoje (1735. I sk. Hugo kûrinius. e. pateisinant savo silpnybes. Metafora atëjusi ið XVIIIXIX a. Egipto valdovai.Lesaþas posakis patekæs ir á rusø kalbà: ôàêòû – âåùü óïðÿìàÿ. uþdëdavæ nuteistiesiems myriop. I. „Lapë ir vynuogës“ ir kt. ~4 pr. Esu. ið èia toks A R. pasak kurio. mirties bausmës vietà. Erðkëèiø vainiku buvo vainikuotas ir Kristus prieð ëjimà á Golgotos kalnà. policininkas. sen. /…/ kuris tave gelbsti“ (Iz 43. Faktø kalba (pranc. Sum quod sum) sakoma. „Kai brisi per gilius vandenis. Pats þodis faraonas Europoje paplito per lotynø kalbà. R. Augustinas (Aurelius Augustinus. dramaturgas ir politikas Seneka Jaunasis (Lucius Annaeus Seneca. Ezopas. taèiau statistika lankstesnë’. but statistics are more pliable ‘faktai – uþsispyræs dalykas. dëvëjo aukðtas pailgas kepures kaip valdþios simbolá. Aesopus. egiptieèiø kalbos per hebràjø ir graikø kalbas.. 1835–1910) papildæs taip: facts are stubborn things. 50 49 . Ezopo kalba Lietuvoje buvo ypaè populiari sovietmeèiu. ad Polyb. uþuominomis pasakyta mintis. 12). e. pr. m. uþuominomis ir pan. VIII). – perëjome per ugná ir vandená. 15 pr. tai buvæ apaðtalo Pauliaus þodþiai (Sermon 76). kurio sandø reikðmë yra ‘namas’ + ‘didis’. 2–3).) yra seniausias þinomas pasakëèiø autorius. Tvenas (Mark Twain.

Cum lacte nutricis suxisse ‘su þindyvës pienu ásiurbë’) apie savybes ar paþiûras. 1784–1831). 1494– F. e. Natura abhorret vacuum) nepriþiûrimoje ar nepuoselëjamoje vietoje vis vien kas nors atsiranda. nes toji jau tuðèia (I. Gamtos ðauksmas (angl. skyrusi TSRS ir jos marionetines ðalis nuo likusios Europos bei apskritai nuo Vakarø pasaulio. ádëjæs já á „Girtø ðnekas“ romane „Gargantiua ir Pantagriuelis“ (La vie de Gargantua et de Pantagruel. Operos libreto autorius – È. Gamta nepakenèia tuðtumos (lot. Krikðèioniðkojoje ikonografijoje pirmieji þmonës vaizduojami prisidengæ nuogybæ figos ðaka ar lapu. 1732–1799) to paties pavadinimo komedijà (Le Barbier de Dþ. valdinga. Æåëåçíàÿ ëåäè. Rablë (François Rabelais. Jie susiuvo figmedþio lapus ir pasidarë sau juosmens apriðalus” (Pr 3. Posakio autorius – romënø raðytojas. 7). Teèer (Hilda Margaret Thatcher. Þodþiai ið italø kompozitoriaus Dþ. formali. Sterbinis (Cesare Sterbini. M. g. jai davë rusø karinis laikraðtis Êðàñíàÿ çâåçäà uþ aðtrias kapitalizmà ir demokratijà ginanèias kalbas bei komunistinio reþimo kritikà. Britanijos Konservatoriø partijos vadovë (nuo 1975). Rosinis Séville. angl. The Call of the Wild) þr. Pasak Senojo Testamento. Iron curtain. Augustinas (Aurelius Augustinus. oratorius ir valstybës veikëjas Ciceronas (Marcus Tulius Cicero. ryþtinga vadovë. angl. visur suspëjantá þmogø. Iron lady) grieþta. 1775). Posaká perfrazavæs Ðv. Ðià pravardæ 1976 m. III. 1816).Figaro ðen. lengvai paðalinama ko nors slapto.) (Tusc. Geleþinë ledi (rus. baronienë (1992). paragavæ vaisiø nuo paþinimo medþio. Figos lapelis nepatikima. Teèer neuþsigavo ir po savaitës pareiðkë priimanti ðá titulà. dramaturgo P. Figaro ten apie judrø. 1553). 1925). Pirmoji taip buvo praminta Didþiosios Britanijos politikë M. 2). apsukrø. ðalies ministrë pirmininkë (1979–1990). 3. 1532–1564). Posakio autoriumi laikomas Renesano laikø prancûzø raðytojas F. 1946– 1989 m. jog Kristaus vardà jo ðirdis priëmusi dar su motinos pienu (lacte matris) (Conf. Æåëåçííûé çàíàâåñ) ideologinë ir fizinë riba. pagrindu paëmæs prancûzø muziko. kur tuo posakiu personaþas ragina tarnà pripilti jam vyno á tauræ. Ticianas (Tiziano Vecelli. intymaus ar gëdingo priedanga. Adomas su Ieva „suprato esà nuogi. gautas ankstyvoje vaikystëje. knygoje „Iðpaþintys“ teigæs. de Bomarðë (Pierre-Augustin Caron de Beaumarchais. Rablë Geleþinë uþdanga (vok. Geleþinë gro52 51 . M. V). Eiserner Vorhang. 354–430). Gauti su motinos pienu (lot. rus. 1485–1576). Rosinio (Gioachino Antonio Rossini. Protëviø ðauksmas. m.4. 106–43 pr. Teèer Þmogaus nuopolis. kurioje pagrindinis personaþas kirpëjas Figaro ðiais þodþiais apibûdina pats save. 1792–1868) operos „Sevilijos kirpëjas“ (Il barbiere di Siviglia.8). Dail.

The best defence is a good offence ‘geriausia gynyba yra vykæs puolimas’).. Sotos traktate. 2). Taèiau geleþinæ uþdangà. Spëjama. kvailai besiðypsantis atlëpausis berniukas su geltonais naktiniais marðkiniais (The Yellow Kid). 1874–1965) kalbos 1946 m. Sofija ir kiti miestai bei jø þmonës yra atsidûræ Sovietø átakoje“. Europoje knyga buvo pirmà kartà iðversta á prancûzø kal54 . Budapeðtas. informacijà ið privataus garsenybiø gyvenimo ir kt. Èerèilio (Winston Leonard Spencer Churchill. Posakis ið romënø istoriko T. Sakoma ppr. kurio pagrindinis herojus buvo plikagalvis. net ir vëliau padaryti. 1920).–17) veikalo „Nuo miesto ákûrimo“ (Ab urbe condita. dar vad. paskelbtame savaitraðtyje Das Reich 1945 m. 59 pr.. Èerèilio kalba laikoma Ðaltojo karo pradþia. 1863–1951) ir kartu ëmus leisti laikraðtá New York World . kur raðoma: „Net geleþinë pertvara negali atskirti Izraelio (þmoniø – A. prasimanymus. Puliceriui perëjus dirbti pas laikraðèiø magnatà V. Livijaus (Titus Livius. Politikoje bene pirmoji já pavartojusi E. Bukareðtas. e. ant jo naktiniø bûdavo uþraðytos reklaminiø tekstø parodijos. skandalus. Komikso leidëjas buvo Dþ. Já vartojo ir H.J. e. bei primityviai komentuojantis aktualijas. kad pirmà kartà kaip metafora terminas buvo pavartotas skandinavø literatûroje apie 1901 m.tuota uþdanga ið tikrøjø buvo naudojama Vokietijos teatruose. Komikso pieðiniuose jis vaizduojamas besitrainiojantis geto gatvëmis ir bendraujantis su panaðiais á save veikëjais. kad scenos gaisro atveju atitvertø jà nuo þiûrovø salës. kad 53 tokiu bûdu padidintø savo tiraþà. Snouden (Ethel Snowden. Potius sero quam nunquam) suplanuoti geri darbai visada naudingi. Bulvarinë spauda. kai gintis priverèiama uþpuolusioji ar ketinanti pulti pusë. Pati sàvoka randama þydø babiloniðkajame Talmude (V a. Dar þr. Ði V. Gebelsas to prie Adrijos nusileidusi geleþinë uþdanga uþdengë visà þemynà. Gebelsas (Paul Joseph Goebbels.) nuo jø dangiðkojo tëvo“ (38 b). Geriau vëliau negu niekad (lot. pr. Sun Vu) darbe „Karo menas“. Vëliau terminas pradëtas taikyti ir panaðaus turinio knygoms – jos pavadintos geltonàja literatûra. Geltonoji spauda (angl. B. Yellow press) periodiniai leidiniai. apie kontrargumentus ar kontrpuolimà (karyboje. o leidinius. Geltonoji spauda). 1847–1911). Puliceris (Joseph Pulitzer. T. Livijus Geriausia gynyba yra puolimas (angl. 1897–1945) savo manifeste. Viena. Belgradas. 1880–1951) knygoje „Per bolðevikinæ Rusijà“ (Through Bolshevik Russia. datuojamame VI a. nusileisianèià ant Europos po II pasaulinio karo. Liber IV. Sàvoka paplito tik po garsiosios V. Velsas (Herbert George Wells. Minties uþuominø ieðkoma senovës kinø karo teoretiko Sun Cu (Sun Tzu.). Pavadinimas kilo ið 1896 m. leidæs Niujorke dar ir laikraðtá The World). daþniausiai irgi vaikais. kurioje jis pasakæs. vasará. JAV populiaraus komikso. konkurentai jø laikraðèio turiná praminë geltonàja þurnalistika. spausdinanèius tokios þurnalistikos kûrinius – geltonàja spauda. jog „Nuo Ðèecino prie Baltijos iki Tries. Geltonoji literatûra (þr. Praha. 1904). Berlynas. m. m. Sun Zi. Tokios senosios sostinës kaip Varðuva. kovo 5 d. dispute). apibûdindamas priverstinæ vienatvæ. iðpranaðavæs naciø propagandos ministras J. Herstà (William Randolph Hearst. 1866–1946) fantastiniame romane „Dievø maistas“ (The Food of the Gods. „Geltonojo vaikio“ kalba – skurdus geto þargonas. skelbiantys ávairius gandus. sporte.

Perfrazuota ið Naujojo Testamento: „Tikra naðlë palikusi viena sudëjo viltis á Dievà ir dienà naktá maldauja bei meldþiasi. Gyvybës siûlas gyvybë. Anot orakulo. taip pat 1815 03–06). vadinasi. Gyvenimo kelias (lot. laikinai atgaivintas numirëlis. m. iðleidæs knygà tokiu pavadinimu (1975). dvasiðkai degradavæs þmogus. g. Posakio autorius – romënø raðytojas. Siûlui nutrûkus ar já nutraukus. Pavyzdþiui. mirtinas ligonis ar fiziðkai iðsekæs þmogus. Gyvasis lavonas (rus. 1769–1821. e. Moudis (Reimond Moudi. á kurià sudëjo savo pacientø áspûdþius. Posakis perkirsti Gordijaus mazgà nuo to laiko 56 . Linkëjimas atëjo ið burlaiviø laikø. zombis. Life after life) 1. Gyvenimas po gyvenimo (angl. gyvenimas. Vivere est cogitare) pilnavertis ir prasmingas yra tik dvasinis þmogaus gyvenimas. orakulas frigams liepæs pasirinkti valdovu pirmàjá sutiktàjá vaþiuotà pakeliui á Dzeuso ðventyklà. Gero vëjo! linkima iðplaukiantiems á kelionæ ar þûklæ. Juo buvæs valstietis Gordijus.bà (1782) ir padariusi didþiulæ átakà Napoleonui Bonapartui (Napoléon Bonaparte. Bet koks neatsargus elgesys su ugnimi galëdavæs sukelti sprogimà ir praþudyti virð rûsio ar laivo denyje esanèius þmones. taèiau já itin iðpopuliarino rusø raðytojo L. Posakio autorius – amerikieèiø gydytojas reanimatologas R. 2. be jausmø. gr. kas atriðiàs Gordijaus mazgà. Curriculum vitae) 1. m. patirtus klinikinës mirties bûsenoje. oratorius ir valstybës veikëjas Ciceronas (Marcus Tulius Cicero. kurá ir skyræ pirmuoju Frigijos valdovu. e. gr. 2. gyvenimo apraðas. màstyti (lot. Æèâîé òðóï) 1.. 2. V. Senuosiuose tikëjimuose gyvybë ásivaizduota kaip siûlas. Bet naðlë malonumø ieðkotoja dar gyva bûdama yra mirusi“ (1 Tim 5. Gordijus pastatæs Dzeuso ðventykloje. 3. 334 m. 106–43 pr. paliktus visuomenei po mirties.) (Tusc. kai nuo palankaus vëjo priklausydavusi kelionës sëkmë. slapstydamasis nuo þmonos bei draugø. Gyventi kaip ant parako statinës jausti nuolatinæ átampà dël galimos netikëtos nelaimës. o pavalkus pririðæs prie gràþulo sudëtingu mazgu. 1469–1527) darbuose. perkirtæs já kardu. taip pakeitusá jo likimà. ‘verpëja’). valdysiàs visà Azijà. kurioje pagrindinis veikëjas dvarininkas Fiodoras Protasovas imituoja saviþudybæ ir. Makedonijos karalius 336–323). 111). veiklos. Tolstojaus (Ëåâ Òîëñòîé. pr. þmogus mirdavæs. Aleksandras Makedonietis (Alšxandroj G´ Ð Makedèn. Veþimà. biografija. 1799–1837) poemoje „Poltava“. Posakio aidà tyrinëtojai randa ir Makiavelio (Niccolò di Bernardo dei Machiavelli. kol visiðkai degraduoja. legendos. 1944). Prancûzijos imperatorius 1804–1814. pomirtinis gyvenimas. Senovëje parakas bûdavo laikomas statinëse tvirtoviø rûsiuose ar laivø triumuose. tas. Pasak sen. uþuot narpliojæs tà mazgà. Gordijaus mazgas koks nors sudëtingas reikalas. Literatûroje ðis posakis (ir ávaizdis) pirmiausia pasirodë rusø poeto A. Posakio autoriumi laiko55 mas romënø raðytojas. 1828– 1910) to paties pavadinimo pjesë (1900). 106–43 pr.). pradëtas verpti þmogui gimstant. oratorius ir valstybës veikëjas Ciceronas (Marcus Tulius Cicero. sunkiai sprendþiama problema. ima gyventi su visuomenës padugnëmis. m. e. mituose tuo uþsiimdavusi viena ið trijø likimo deiviø moirø – Klotë (gr. Puðkino (Àëåêñàíäð Ïóøêèí. 5–6). e. m. 356–323 pr. apie vertingus darbus. Gyventi. pomëgiø.

ir protas jiems susimaiðë. 8 a. pr. kûrinys. m. siekdamas iðgarsëti. Terminas sukurtas pagal kitø analogiðkø þmogø nusakanèiø biologiniø terminø pavyzdá: homo errectus. Vëliau ðá motyvà pavartojo sen. e. 1743–1811).) „Iliadoje“ ir „Odisëjoje“ apraðæs garsø kvatojimà. Cycnea vox ‘gulbës balsas’) paskutinis. taip pavadinæs savo knygà (1982). gauta uþ netikusá poelgá ar darbà. kurioje Klitemnestra apie aiðkiaregës Kasandros mirtá sako: „ana. pr. gr.. netramdomas kvatojimas. m. mokslininko ir pan. ‘sovietinis þmogus’) ironiðkas Tarybø Sàjungos gyventojo. Aeschylus. Posakio autorius – sen. prieðmirtinis menininko. Pasakëèioje „Gulbë ir þàsis“ pasakojama. gr. e. Homerus. / Kaip nesavø. stipriau (lot. Þ. gulbë nebylë (Cygnus olor) kelios akimirkos prieð mirtá pirmà ir paskutiná kartà suklykia nuostabiu balsu. m. raðytojas Ezopas (A…swpoj. 106–43 pr. Sen. Aesopus. jog per komunistø valdymo laikotarpá susiformavusi naujo tipo – tarybinë – visuomenë. 1444-1445). skirtà vadinamojo „tarybinio þmogaus“ pasaulëþiûros analizei. / Kai sumanaus Hefaisto gudriàsias pinkles pamatë“ (Odisëja. / Dar paskutinæ giesmæ sugiedojo èia!“ (Eschilas.). 326–327). gr.. kaip turguje pirkta gulbë. m. pasak kurios. aukðèiau. Homeras (RomëPosakis pirmà kartà pasirodæs XVIII nø kopija ið II a. Dail. 345–347). m. 58 . e. Bertelemis (JeanSimon Berthélemy. lyg gulbë mirdama. Zinovjevas (Àëåêñàíäð Çèíîâüåâ. m. karvedþio Licinijaus Kraso (Marcus Licinius Crassus. „Jaunikiams Paladë Atënë / Juokà besaiká uþleido. 6). „Odisëjoje“ raðoma. kurá 1913 m. Citius. homo sapiens ir pan. Greièiau. m.) prieðmirtinius þodþius prilyginæs gulbës giesmei (de Orat. 525–456 pr../ nesuvaldomas juokas tuojau nemirtingus pagavo.) tragedijoje „Agamemnonas“. Maþosios Azijos graikas Herostratas.reiðkia greitai ir radikaliai iðspræsti problemà. apdoroto komunistinës propagandos ir ideologijos. 57 Homeriðkas juokas garsus. prancûzø literatûroje. VIII.. altius. parodijuojant tuometinës ideologijos teiginá. padegæs Artemidës ðventyklà Efese – vienà ið septyniø pasaulio stebuklø. pr.). dramaturgas Eschilas (A…scÚloj. oratorius ir valstybës veikëjas Ciceronas (Marcus Tulius Cicero. originalo) Homo soveticus (lot. III. a. e. Panaðiai ðá posaká pavartojo romënø raðytojas.). Pavyzdþiui. o jos narys esàs naujos rûðies þmogus – tarybinis þmogus. e. Artemidës ðventykla Efese (rekonstrukcija) Aleksandras perkerta Gordijaus mazgà (fragm. VI a. mirties akivaizdoje suklykë ir ðitaip iðgelbëjo savo gyvybæ. pr. tamsoje supainiota su pjovimui numatyta þàsimi. 356 m. fortius) Olimpiniø þaidyniø ðûkis. Gulbës giesmë (lot. apibûdinimas. priëmë Tarptautinis olimpinis komitetas. þandø suvaldyt neástengë ið juoko“ (Odisëja. Herostrato ðlovë gëdinga ðlovë. poetas Homeras (“Omhroj. ~115–53 pr. jog „/. XX. priimti netradiciná greità ir ryþtingà sprendimà. e. 1922–2006). e. Ezopas turëjo galvoje legendà. Termino autorius – rusø filosofas ir publicistas A.

bera. ~450 m. Posakio kilmæ þr.–50) pasakëèioje „Ezopas ir plepûnas“ þibinte ugná á namus neðæs vergas Ezopas. jog ir iðvykusio jos vyro Menelajo ‘karaliðka ranka ilga yra’ (longas regibus esse manus) (Heroides. Idée fixe ‘fiksuota mintis’) ákyri. ði teisë suteikta didþiulæ valdþià vyrams tvarkyti savo ðeimos nariø likimus – laikyti visus ‘po ranka’. e. kurios pradþia laikomi „Dvylikos lenteliø ástatymai“ (Leges duodecim tabularum. m. Ir namo nuskubino. e. m. Diuma (tëvas) (Alexander Dumas. / Kuris be reikalo gaiðina uþsiëmusiuosius“ (Fedras. kurio prototipas buvo G. maniðka idëja. m. Posakio autorius – Paryþiaus policijos vadovas generolas leitenantas G. Vilkëti Ievos kostiumu reiðkia bûti nuogai. kad terminas pirmiausia atsiradæs medicinoje ir reiðkæs persekiojanèià liguistà. rasti tà moterá reiðkë iðaiðkinti nusikaltimà. filosofà Diogenà Sinopietá (Diogšnhj Ð SinwpeÚj.: „Bylà surasti sunku iðkeltà vyro. de Sartinas. Galimas daiktas. e. – ~17) poemoje „Herojës“ (arba „Herojø laiðkai“). / Jei áky. kai nusikaltimas atrodydavæs neiðaiðkinamas. ðmaikðtuolis pasakëèiø autorius. Ilga ranka (lot. jog visais sudëtingais atvejais vienaip ar kitaip á nusikaltimà yra ásivëlusi moteris – ar kaip bendrininkë. Posakis kilæs ið romënø teisës. vëliau tapæs Prancûzijos jûrø ministru (1774–1780). „Tolokai buvo eiti á namus aplink. plg. 554–483 pr.Á tà paèià upæ dukart neábrisi apie nuolatiná ir neiðvengiamà visa ko kitimà. Spëjama. de Sartinas (Antoine Raymond Jean Gualbert Gabriel de Sartine. m. – Ribera (José de Riieðkau’. Vadinasi.). XII a. Paklaustas. dël bandymø uþkariauti atokesnes pietines slavø þemes Rostovo ir Suzdalës kuni. ko vidudiená Diogenas su þibintu (fragm. Ieðkoti kaip su þiburiu stropiai ar atkakliai ieðkoti. – atsakë. XVII. / Èia jo plepûnas neiðtvërë neuþkalbinæs: / ‘Ezopai. gr. 243). kur Elena. ypaè tais atvejais. / Tai suvokë. Posaká iðpopuliarinæs prancûzø raðytojas A. / Todël patraukë tiesiai – aikðtës viduriu. Ieðkok moters (pranc. de Sartinas bûdavo ásitikinæs. de Sartinas esà taip patardavæs savo pavaldiniams. kad senis þmogumi nelaiko to. Posakio autorius – sen. jog pirminis ðio posakio ðaltinis yra romënø poeto Juvenalio (Decimus Iunius Iuvenalis. jam nuogàstaudama atraðo. tarnavæs ten 1759–1774. kur ðià frazæ mëgsta kartoti Paryþiaus policijos tarnautojas. kad ir kur jie bebûtø. 1729–1801). 1802–1870) romane „Paryþiaus mohikanai“ (1854). ko ieðkàs. Ch. 43 pr. 416–417).). 15 pr. Cherchez la femme) sakoma kaip uþuomina. ne moters“ (VI. kuris esà vaikðtinëjæs dienà su uþdegtu þibintu po pilnà þmoniø turgaus aikðtæ. susiraðinëdama su Trojos karalaièiu Pariu. ruoliui neprasprûdo þodþiai ðie. G. e. 1591–1652). jog nusikaltimas ar skriauda yra tiesiogiai ar netiesiogiai padaryta dël moters. Adomo kostiumas. Longa manus) toli siekianti kieno nors valdþia ar kontrolë (ppr. filosofas Heraklitas ið Efeso (`Hr£kleitoj Ð ’Efšsioj. 412–323 pr.). ~50/65 – ~127) viena ið satyrø. Dail.). e. 168). m. Idëja fiks (pranc. Ievos kostiumas moters nuogumas. ar kaip ðalutinë prieþastis. Posakis randamas romënø poeto Ovidijaus (Publius Ovidius Naso. su þiburiu?’ / ‘Þmogaus.Ovidijus 60 . pr. G. gr. netikusià mintá. Posakis kilo ið pasakojimo apie sen. per pavaldinius ar agentus). Fedro (Phaedrus. Diogenas atsakæs: „Ieðkau 59 þmogaus“.

prisidëti prie jo. Brutai! sakoma iðduodanèiam artimam draugui. Posakio autorius – romënø raðytojas. Ir sienos turi ausis patarimas atsargiau kalbëti netgi ten. 1564 – 1616) tragedijoje „Julijus Cezaris“ (1599). kur. 1583–1641).). premjeras 1874–1880). kas jiems atlieka. Consuetudo est altera natura) sakoma apie ákyrø ar þalingà áprotá. Cezaris já þudanèiam Brutui esà graikiðkai pasakæs: „Ir tu. ðita neturtinga naðlë ámetë daugiau uþ visus. 1835–1910). ~1090–1157) gavo Dolgorukio (rus. Áprotis – antroji prigimtis (lot.) draugas. o ji ið savo neturto ámetë viskà. m. Et tu. 11). Martinesas (Juan Martínez de Jáuregui y Aguilar. 1–4).). Jis pamatë ir vienà vargðæ naðlæ. Dizraelá citavæs amerikieèiø raðytojas M.. taèiau paèià mintá Ciceronas paëmë ið Aristotelio (’Aristotšlhj. e.). kurie kà nors karðtai árodinëja. oratorius ir valstybës veikëjas Ciceronas (Marcus Tulius Cicero. 82). 1547– 1616). Brutai’) – esà buvæ paskutinieji Cezario þodþiai. m. kuri ámetë du smulkius pinigëlius. remdamiesi vien statistika ir sociologinëmis apklausomis. 62 61 . m. 85–42 pr. Ir tu. Servanteso portretas (fragm. kà turëjo pragyvenimui’“ (Lk 21. Maskvos ranka. Dail. Ch. Tvenas (Mark Twain. 44 pr. Ka100–44 pr. Posakio autoriumi laikomas Didþiosios Britanijos premjeras B. Brutas (Marcus Junius Brutus. Ið tikrøjø. kuriuo buvo labai pasitikëta. pavartojæs jà romane „Don Kichotas“ (1605–1615). 106–43 pr. Perfrazuota ið Naujojo Testamento epizodo apie naðlës paaukotus skatikus:  „Pakëlæs akis. 384–322 pr. perspëjimas dël pavojaus bûti klausomiems. tuo labai nustebinæs patá þudomàjá. nors paties Svetonijaus manymu. Toká posaká iðpopuliarino V. ásitraukë á sàmokslà ir buvo vienas ið Cezario þudikø. Dizraelis (Benjamin Disrael. Cezario mirtis (fragm. Anie visi metë á aukø skrynià ið to. Cezaris miræs tylëdamas (Divus Iulius.. e. V. 1804–1881. e. Ir jis tarë: ‘Ið tiesø sakau jums. e. Ko gero ðio posakio pagrindu atsiradæs ir jo antonimas per trumpos rankos ‘apie negalintá kà pakeisti ar pasiekti dël savo ribotø sugebëjimø ar valdþios stokos’. 1771–1844). ‘ilgarankis’) pravardæ. niekas paðalinis negirdi. e.gaikðtis Jurijus (Þðèé Âëàäèìèðîâè÷. mano vaike“ (etsi tradiderunt quidam Marco Bruto irruenti dixisse: kaˆ sÚ tšknon) . kurio sunku atsikratyti. Ið Bruto pavardës kilo bûdvardis brutalus ‘þiaurus’. Posakio autorius – ispanø raðytojas Servantesas (Miguel de Cervantes Saavedra. atrodo. Taèiau Cezariui neþinant. Aristoteles. Brute! (‘ir tu. valdë 49– muèinis (Vincenzo Camuccini.) veikalo Ars Rhetorica (I. Dar plg. Áneðti savo indëlá skirti ko nors dalá bendram reikalui. akiplëðiðkas melas ir statistika. Jëzus iðvydo turtuolius. ~69/75 – po 130). pasak romënø istoriko Svetonijaus (Gaius Suetonius Tranquillus . m. Dail. m. Ðekspyras (William Shakespeare. tai nurodo „Autobiografijoje“ (1924) B. Brutas susidëjo su jo prieðininkais. kaip ir ágimtos ypatybës. Sakoma kaip kontrargumentas tiems.) buvo Romos senatorius ir geras imperatoriaus Julijaus Cezario (Gaius Iulius Caesar. dedanèius savo dovanas á aukø skrynià. Yra trys melo rûðys: melas.

kurià laikë Vieðpaties ranka. nëra þmogaus – nëra problemos ciniðkas teiginys. já nuþudþius ar palaukus. Day off. Iðeiginë diena (angl. Iðleisti dþinà ið butelio sukelti ar leisti kilti sunkiai kontroliuojamai ar visai nevaldomai situacijai. 19). bolðevikø partijos generalinis sekretorius 1922– 1953.: „Mirtis iðsprendþia visas problemas. bet tavo valia!“ (Lk 22. – raðo A. Posakio autorius – romënø politikas. jog A. filosofas ir oratorius Ciceronas (Marcus Tullius Cicero. t. Dar plg. Lauþyti ietis.Yra þmogus – yra problema. jog visos þmogaus problemos dingsta po jo mirties. Ex nihilo nihil fit) sen. Posakio ðaltinis – Naujasis Testamentas. kuriame Stalinas taip pateisina kariðkiø suðaudymà Caricyne 1918 m. iðgërei iki dugno indà – svaigià tauræ!“ (Iz 51. Rybakovas. simbolizuojant jo kelionæ á kità pasaulá. senovës skelbëjà. o kitas stato toliau” (I Kor 3. plg. kartotas ir vëlesniø autoriø. 64 .) teiginys. Jour de sortie) laisvadienis. Stalinas bûtø sakæs ar kur nors raðæs. 106–43 pr. t. kuriame apaðta63 las Paulius Pirmajame laiðke korintieèiams raðo: „Dievo man suteikta malone að. kad jis kada nors taip J. apie kokià nors sëkmæ ar ágimtà talentà. y. kol jis numirs. 2. nëra ir problemos“. Taèiau nepaliudyta. per kuriuos prieðprieðiais jojæ raiteliai susitikæ stengdavæsi bukomis ietimis iðtrenkti vienas kità ið balno. Að paprasèiausiai já trumpai suformulavau“. taip pat uþkertant kelià jo sugráþimui vaiduoklio pavidalu. jei nori. Jeruzale! Tu gërei pykèio tauræ. Viduramþiais miestieèiai amatininkai darbo dienas daþniausiai leisdavæ savo namø dirbtuvëse. 42). m. 1879–1953. ~520–~450 pr. Stalinui (Èîñèô Äæóãàøâèëè-Ñòàëèí. Rybakovo (Àíàòîëèé Ðûáàêîâ. filosofo Parmenido (Parmen…dhj Ð /Ele£thj. Nëra þmogaus. e. Dei gratia) 1. Iðeiti (Iðneðti) kojomis á prieká mirti. dvasias. Vëliau autobiografiniame „Prisiminimø romane“ (Ðîìàí-âîñïîìèíàíèÿ. Istorija yra gyvenimo mokytoja (lot. kad jai duotø savo rûstybës ir ánirðio vyno tauræ“ (Apr. pranc. Rybakovas galbût jà ið kaþko iðgirdæs. gal pats sugalvojæs. kurios savo iðvaduotojui galinèios tiek padëti. 1987). taèiau tebûna ne mano. Posakis kilo ið arabø pasakø apie induose uþkimðtus dþinus. Posakis ið Senojo Testamento: „Atsibusk. Daugelio tautø laidojimo paproèiuose mirusysis neðamas kojomis á prieká. apibûdinæs istorijà dar ir kaip amþiø liudininkæ. Historia est magistra vitae) neþinantys istorijos kartoja savo pirmtakø klaidas. plg: Historia vero testis temporum. Iðgerti tauræ iki dugno garbingai iðkæsti sunkumus ar kanèias. apie turimà karaliaus titulà ir valdþià. lux veritatis.: „Tëve. 17). 1997) A. Pats posakis atëjo ið rusø raðytojo A. padëjau pamatà. 16. e. atimk ðità tauræ nuo manæs. tiek kenkti. kaip iðmanus statybos vadovas. atminties gyvastá. „Toks buvæs stalininis principas. gr. II. Posakio autorystë priskiriama TSRS vadovui J.y. magistra vitae. 36). Ið nieko niekas neatsiranda (lot. m. atsibusk! Atsikelk. vyriausybës vadovas 1941–1953). Iðmuðti ið balno atimti ið ko valdþià ar sugriauti argumentus. Rybakovas apie ðià frazæ raðo. Motyvas yra ir Naujajame Testamente.). 1911–1998) romano „Arbato vaikai“ (Äåòè Àðáàòà. Posakis kilo Viduramþiais ið riteriø turnyrø. nuntia vetustatis (de Oratore. vita memoriae. „Dievas atsiminë didþiàjà Babelæ. 10). o sekmadieniais iðeidavæ ið namø á baþnyèià ar tiesiog pasivaikðèioti. Ið Dievo malonës (lot. tiesos ðviesà.

Mëginama sieti su gr.: „Esu sugëdintas ir raustu. o apie 1867 m. Horner aufsetzen. jei dabar jie atrodo netoleruotini. de (fragm. Nors Volteras skeptiðkai þiûrëjo á baþportretas nyèià. reikalingà visuomenës ar kolektyvo interesams. 1656–1746). 8–9). valdë 1848–1916). kurioje negailestingai kritikuojamos trys pasaulinës religijos. Dviratis uþpatentuotas 1818 m. Átaisyti ragus (vok. las de Largillière. Draizas (Karl Wilhelm K. ilfaudrait l’inventer) apie legendà. já reikëtø iðgalvoti (pranc. Si vis pacem. ~ 50/ 65–~127) „Satyrø“: „Niekad veidais netikëk! Juk matyti oriø paleistuviø / gatvëmis vaikðtant visur“ (II. kad senovës germanai turëjæ tradicijà. ðá ðûká vieðai paskelbë daugiatautës Austrijos ir Vengrijos imperatorius Pranas Juozapas I (Franz Joseph I. gandà ir pan. 1452–1519) mokiniø bëþiniuose. para bellum) kariniø iðlaidø ir ginkluotës modernizavimo pateisi66 .. „Mano jaunystës nuodëmes ir kaltes uþmirðk. dviratis su pedalais iðrastas 1853 m. ir atvirkðèiai. plg. Jei nori taikos. padarytus jaunystëje.Liarþiljeras ( Nicotusiai visuomenei moraliðkai paþaboti.Iðmuðti pagrindà ið po kojø atimti pragyvenimo ðaltiná ar sugniuþdyti moraliðkai. Leonardo da Vinèio (Leonardo da Vinci. pavartojæs já 1769 m. tavo kaip bûtinà priemonæ neapsiðvie. Posakis atëjæs ið romënø poeto Juvenalio (Decimus Iunius Iuvenalis. Dviraèio prototipø randama jau senovës Egipto pieðiniuose. kas jau iðrasta. pranc. Si Dieu n ‘existait pas. 1785–1851).. pagal kurià þmona. iðlydëdama vyrà karan. Frontis nulla fides ‘iðvaizdai – jokio pasitikëjimo’) perspëjimas. Vieðpatie!“ (Ps 25. N. uþdëdavusi jam ragais puoðtà ðalmà ir iki vyro gráþimo bûdavusi laisva nuo vedybiniø ásipareigojimø. Posakis turi kelias kilmës versijas. taèiau religijà be fanatizmo trak. 1848 m. 1694– 1778). iðradinëjant tai. Taip pat pasakojama. 19). Iðvaizda apgaulinga (lot. paraðiusiam ateistinæ „Knygà apie tris melagius“ (1768). eiliuotame linkëjime anoniminiam autoriui. – savo iðtikima meile dël savo gerumo atsimink mane. 7).Voltero Dail. Drais. kurá medþioklës deivë Artemidë pavertusi elniu uþ tai. Viribus unitis) sakoma apie visuomenës ar kolektyvo konsolidacijà. Taèiau tikruoju dviraèio iðradëju laikomas vokietis K. Posakis kilo ið nuteistøjø korimo bûdo. ruoðkis karui (lot. mitu apie Akteonà. Prancûzijoje pradëta serijinë dviraèiø gamyba. kai kariamajam budelis ið po kojø iðmuðdavæs atramà ar atverdavæs grindyse átaisytà angà.. Draizo dviratë medinë Friedrich Christian Ludwig drezina (1817). Posakio autorius – prancûzø filosofas ir raðytojas Volteras (Voltaire. 1830–1916. austrø erchercogo Karlo vaikø mokytojas. 65 Jaunystës nuodëmës sakoma pateisinant savo poelgius. Iðradinëti dviratá gaiðti laikà. – priekaiðtauju sau uþ savo jaunystës nuodëmes“ (Jer 31. jog nereikia spræsti apie kà nors ið pirmo þvilgsnio: graþi þmogaus iðvaizda dar nereiðkia. kad ðis netyèia pamatæs jà nuogà. Jëga – vienybëje (lot. Pompëjos freskose. Jei Dievo nebûtø. Ðûkio autorius – Juozapas fon Bergmanas.). siekiant bendro tikslo. Kiek perfrazuotas ðis ðûkis buvo ant lietuviðkø pinigø tarpukario Lietuvoje: „Tautos jëga – vienybëje“. kad þmogus yra geras. Posakis imtas ið Senojo Testamento. Planter les cornes) apie þmonos seksualinæ neiðtikimybæ.

1861) (III. Mk 14. jø tame kelyje laukianti nelaimë. juo geriau’. A. 1776–1857). Kas nemaitina sa. Black box) lëktuvo árenginys. pasiverèia juoda kate ir perbëga jam kelià. 1792–1878). Juo blogiau. praeparet bellum ‘taigi. ðeðtajame deðimtmetyje. liûdnai ar tragiðkai traktuojami dalykai: mirtis. Judo buèinys (pabuèiavimas) veidmainiðka. kad tokio plauko katei perbëgus skersai kelià.). registruojantis visus skridimo duomenis. Judo sidabriniai (graðiai) iðdaviko honoraras. paskutiniaisiais ðio posakio G. jog nelabasis. Apie susipykusius draugus. kai buvo tikima. V. juodoji tulþis esà sukeldavusi melancholijà. Pasak evangelijø. 47–48). negalia. juodoji komedija (black comedy). katastrofa. Viazemskiui (Ïåòð Âÿçåìñêèé. Posaká iðpopuliarino raðytojas F. òåì ëó÷øe ‘daþno ruso devizu seniai tapæs juo blogiau. karas ir pan. poeto A. 1849–1923) uþpatentavo pistoletà. bjaurus (morbit) humoras. 1821–1881). austras ginklø konstruktorius G. Pats árenginys yra nudaþytas 68 . ×åì õóæå. maitina svetimà. burtininkas ar ragana. Tropininas ( Âàñèëèé Òðîïèíèí. Juodasis humoras (angl. kurio siuþetà sudaro ðiaip jau rimtai. Trisdeðimt sidabriniø.). Posakis juodasis humoras pirmiausia atsirado JAV XX a. Puðkino (Àëåêñàíäð Ïóøêèí. Prietaras atëjo ið tø laikø. kurá pavadino parabellum. Dostojevskis (Ô¸äîð Äîñòî67 åâñêèé. Puðkino portretas (fragm. Pavadinimo atsiradimà mëginama sieti su senovës medicinoje buvusiu pavadinimu juodoji tulþis – taip vadintas vienas ið penkiø neva þmogaus organizme esanèiø skysèiø. 1799–1837) laiðke poetui kunigaikðèiui P. kas nori taikos. antroji pusë). kai buvo uþfiksuotas literatûroje. IV a. kuriø tragiðkas ar siaubo siuþetas bûdavo pateikiamas komiðka maniera. Termino sinonimai yra tamsusis (dark). saviþudybë.P 0 8 vos armijos. kolegas ar meilæ praradusià porà sakoma: „Tarp jø prabëgo juoda katë“. nesveikas. Liugerio parabelis þodþiais. Posakis rusams buvo þinomas dar iki to. 43–46. Vëliau posakis ne kartà perfrazuotas. òåì ëó÷øå) sakoma. Dalis þmoniø tiki. Posakio autorius – romënø raðytojas ir karo teoretikas Vegecijus (Publius Flavius Vegetius Renatus. kai amerikieèiø literatûroje ëmë rastis kûriniø. 1898 m. Lk 22. juo geriau (rus. Black humour) humoras. neþinant. paraðæs „Karo dalykø santraukà“ (Epitoma rei militaris). 48–50. Juoda katë nelaimæ pranaðaujantis þenklas. Dail. taip pat ir lakûnø kalbà. smurtas. kas jo viduje. kurio darbà galima stebëti tik iðoriðkai. Þr. pavartojæs já romane „Paþemintieji ir nuskriaustieji“ (Óíèæåííûå è îñêîðáë¸ííûå. kai blogëjanti kitø situacija yra naudinga saviems tikslams siekti. tegu rengiasi karui’ (Liber III). Liugeris (Georg Johann Luger. kur jis reiðkia sistemà ar prietaisà. kur toji mintis skamba taip: Igitur qui desiderat pacem. plg: Äàâíî äåâèç âñÿêîãî ðóññêîãî åñòü ÷åì õóæå. Dar þr. klastinga buèiniu parodyta pagarba. sumanæ kam nors pakenkti. Seniausias þinomas posakio uþraðymas yra 1824 m. 9 skyr. Juodoji dëþë (angl. Pavadinimas paimtas ið kibernetikø terminijos.nimas taikos metu: kariuomenës turëjimas esà sulaiko kaimynines ðalis nuo ketinimø uþpulti. pabuèiavimas buvæs sutartinis iðdaviko apaðtalo Judo þenklas atëjusiems suimti Kristaus (Mt 26.

susideginàs drauge su lizdu ir vël atgimstàs ið savo pelenø. Dzeusas pavertæs já gausybës ragu ir gràþinæs nimfoms. kurios tikëjimuose jautis simbolizavæs vaisingumà todël. Bogartas (John B. draudþiamomis paslaugomis ir pan. vengiant mokesèiø. pripildë vaisiø ir atidavë Dzeusui. kuri ið jo barsèiusi dovanas þmonëms. Black market) rinkos dalis. Ið tikrøjø bulius raudonos spalvos neskiria (ji skirta þiûrovams). kur jis buvo Saulës dievo Ra vienas ið simboliø. Perfrazuotas Kristaus mokytos „Tëve mûsø“ maldos fragmentas. patelës metaforiðko pavadinimo – ji po apvaisinimo uþpuolanti partnerá ir já suëdanti. – jokia naujiena. taip ir þemëje“ (Mt 6. siekiant (nu)slëpti ûkinæ veiklà. kuris tada jau buvo uþaugæs. kai þmogus apkandþioja ðuná geltonosios spaudos moto. Dabar ið rago biro visa. kurioje toreadoras raudona skraiste ásiutina buliø. tiek vargðø ar liaudies. senieji europieèiai ðá panaðumà esà jau buvo pastebëjæ.oranþine spalva. kad aviakatastrofos atveju bûtø lengviau randamas. Lietuviø etnologës Marijos Gimbutienës (1921–1994) nuomone. kuri savo pienu maitinusi motinos Rëjos iðgelbëtà ir paslëptà maþàjá Dzeusà (jo tëvas Kronas rydavæs visus iki tol gimusius savo vaikus). savo gyvenimo pabaigoje susikraunàs lizdà ið cinamono ðakeliø. ir ragas nulûþæs. Apsinuodijimo poþymiai yra dþiûstanti burna. neátraukta á oficialiàjà ekonominæ statistikà. Paukðèio ávaizdis per Antikos mitus atëjo ið dar senesnës egiptieèiø mitologijos. Posakis kilæs ið voro Latrodectus spp. Plg. uþsiimant draudþiamø prekiø prekyba. Gr. Kaip ið gausybës rago dideliais kiekiais. kad veikloje vengiama vieðumo ir paðaliniø akiø. 69 . o ásiunta nuo toreadoro judesiø ir iðsisukinëjimø nuo badymo. Bogart. Patelë juodos spalvos. Juodoji naðlë moteris. Damoklo kardas. ko tik nimfos panorëdavusios. verèia prarasti savitvardà. privalomà deklaruoti. Kaip feniksas ið pelenø sakoma apie kà nors atkurtà ar atstatytà. nenutrûkstamai. Naujiena. mitas pasakoja apie oþkà Amaltëjà. Kabëti ant plauko jausti kam nors nuolatinæ grësmæ. Kaip danguje. taip ir þemëje visur tos paèios problemos ir toks pat gyvenimas – tiek turtingøjø ar valdþios atstovø. Kaip buliui raudonas skuduras apie tai. gausybës rago archetipas turi kur kas senesnes iðtakas ir siekia ikiindoeuropietiðkàjà Europà. plg. Durnaropë (Datura) ir drignë (Hyoscyamus) yra labai nuodingi augalai. iðsiplëtæ vyzdþiai ir didelis susijaudinimas. Po to ragas patekæs laimës ir sëkmës deivei Tichei. Kai ðuo apkandþioja þmogø. 10). keliskart didesnë uþ patinëlá. agresyviai) reaguojantá á aplinkinius. kas labai kà erzina. kad jo galvos kontûras ið priekio primenàs moters gimdos kontûrà. Posakio autoriumi laikomas amerikieèiø þurnalistas Dþ. 70 Juodoji naðlë Juodoji rinka (angl. laikraðèio The Sun leidëjas 1873–1890. þudanti savo seksualinius partnerius. Juodàja pavadinta todël. Syká oþka ragu uþkliuvusi uþ medþio. Ragà radusios nimfos apipynë já lapais. 1848 (1845?)–1921). Feniksas yra mitinis paukðtis. Kaip durnaropiø (drigniø) prisirijæs apie ðëlstantá ar neadekvaèiai (ppr. Palyginimas paimtas ið koridos. ið kito – ambrozija. Amaltëjos ragai buvæ stebuklingi: ið vieno tryðkæs nektaras.: „teesie tavo valia kaip danguje. labai nuodinga.

Kryþiaus keliai. Taèiau ne kaip að noriu. Posakis atëjo ið medþiotojø leksikos – karðtais ar ðiltais pëdsakais vadinami ðvieþiai palikti pëdsakai. Posakio autorius – Kristus. Posakis kilæs ið Kristaus vartotos metaforos apie jo bûsimas kanèias ir mirtá: „Kiek toliau paëjæs. nëra nepakeièiamø vadovø.Kaip voverë rate apie þmogø. parpuolë kniûbsèias ir meldësi: „Mano Tëve. Anderseno (Hans Christian Andersen. kad uþblokuotø ratà. Kaiðioti pagalius á ratus sàmoningai trukdyti kam nors siekti tikslo. K. kà daro deðinë. 2. Ðiais þodþiais Prancûzijoje pro Versalio langus bû71 davo liaudþiai praneðama apie senojo karaliaus mirtá ir tai. Kas ciesoriaus. teaplenkia mane ði taurë. regintis slaptoje. o tavo Tëvas. Tada praregëjæ ir visi kiti. blogai naktá miegojusià dël to. „Nejaugi að negersiu tos taurës. posakis rex non moritur ‘karalius nemirðta’. galëtø fiziðkai iðsikrauti. kad soste jau sëdi jo paveldëtojas. bet ir karaliui. jog karalius nuogas. ar nuotaka esanti tikra karalaitë. varginamà monotoniðkø ir nesibaigianèiø darbø. 1805–1875) pasakos apie karalaitæ. Le roi est mort! Vive le roi!) 1. 3–4). kuriuos ákiðdavo tarp stipinø. jog ir audeklas. Via dolorosa) sunkûs gyvenimo ar veiklos etapai. kurià Tëvas man yra davæs?!“ (Jn 18. tau atlygins“ (Mt 6. jo mintis buvusi prieðinga: „Kai tu daliji iðmaldà. kad tavo iðmalda liktø slaptoje. Posakis ið danø raðytojo H. 39). 11). Karalius nuogas sakoma teigiant. sukdamiesi vietoje. ir jo ministrams áteigæ. Posakis kilo ið to paties pavadinimo H. kad po dvideðimties èiuþiniø ir tiek pat patalø krûva ji jautusi pakiðtà þirná. taip pat smulkiems grauþikams ratas átaisomas narve. prieðtaraujanèius vadovo paþiûroms ar pareigoms. Iðëjusá pasivaikðèioti neva su naujais drabuþiais nuogà karaliø demaskavo vaikas. Kairë neþino. kuris iðnykæs netrukus atsirado kita forma. ir drabuþiai esà neregëto groþio. jeigu ámanoma. po dingimo ar nusikaltimo. Voverei. jame bëgdami. opø. Karalius mirë. trokðtantá atokvëpio ar poilsio. apie koká nors politiná ar visuomeniná reiðkiná. Senovëje veþimams stabdyti buvo naudojami specialûs pagaliai. Pasakoje karaliaus pasamdyti siuvëjai pasirodë esà sukèiai: audæ tuðèiomis staklëmis. nei drabuþiø. kad jie. 1805–1875) pasakos „Nauji karaliaus drabuþiai“. suðukæs. kas Dievo – Dievui sakoma akcentuojant pasaulietiniø interesø atribojimà nuo baþnytiniø. ciesoriui. teneþino tavo kairë. Kartybiø taurë neiðvengiami sunkumai ar kanèios. iðlepintà þmogø. nepakenèiantá net ir menkiausiø buitiniø nepatogumø. Karalius ir jo aplinka. siuvæ adatomis be siûlø. Tiesa. Tokios pat reikðmës yra ir lot. tokiu bûdu pabrëþiant karaliðkojo valdymo tæstinumà. tegyvuoja karalius! (pranc. Ðiuos þodþius Kristus iðtaræs já provokavusiems fariziejø ðnipams epizode apie mokesèius: „Taigi jie klausë 72 . bet kaip tu!“ (Mt 26. Dar þr. K. tik tvirtino siuvëjø þodþius. Karalaitë ant þirnio apie ánoringà. iðlaikæs ankstesniojo reiðkinio esmæ. kà daro deðinë apie veidmainiðkus ar piktavaliðkus pavaldiniø poelgius. Ðitaip princas ir karalienë tikrinæ. Anderseno (Hans Christian Andersen. jog tiesa yra visai kita ir jog aplinkiniai tik apsimeta jos nematantys ar nesuvokiantys. Karðtais (Ðiltais) pëdsakais sakoma raginant imtis kieno paieðkos tuoj pat. Kanèiø keliai (lot. gëdydamiesi prisipaþinti nematà nei audeklo. dar atsiduodantys þvërimi.

tas nevalgo sakoma smerkiant veltëdþius. Dzeusas vël atvirtæs dievu. Kas patikrins paèius tikrintojus? apie nepasitikëjimà valdþios ar komisijø kompetencija ar apie jø savivaliavimà. Finikijos karalaitës. Posakis yra Naujajame Testamente. ir kas su manimi nerenka. e. pasivertæs auksaplaukiu Europa ant jauèio. Kas nemaitina savos armijos. tenevalgo!“ (2 Tes 3. Þ. mes þinome. Eu. Prancûzijos imperatorius 1804–1814. Posakis yra uþuomina á mità apie Europos. Jëzus tarë jiems: ‘Parodykite man denarà.já: ‘Mokytojau. ropa panorusi juo pajodinëti ir pakvietusi drauges. Dzeusas (romënø mitologijoje – Jupiteris). þiûrëdamas teisybës. Tu nepaisai þmoniø laipsniø. 1748–1825). ~50/65 – ~127) vienoje ið „Satyrø“ iðkeltà klausimà: „‘Saugok. Napoleono portretas (fragm. 23). kad tu teisingai kalbi ir mokai. Kas kalavijà pakelia. 73 Kas ne su mumis. Perfrazuotas Kristaus posakis: „Kas ne su manimi. ir Europa tapusi jo þmona. tas prieð mus 1. kol ant jo uþsës Europos draugës. 16–21).). tas maitina svetimà kariniø iðlaidø ir ginkluotës modernizavimo pateisinimas taikos metu: savos kariuomenës neturëjimas esà yra paskata kaimynëms ðalims uþpulti. 21–25. Taèiau jautis nelaukæs. tibi non licet ‘jei leidþiama kitiems. Kas nedirba. ar ne?’ Matydamas jø klastà. atiduokite ciesoriui.cilija) reljefas (V a. radikalus. Quod licet Iovi. Perfrazuoti Kristaus þodþiai. kur buvo. Sejauèiu. Dail. Lk 11. bet mokai Dievo kelio. nes visi. pabaigos). maèiusi toká graþø ir jaukø jautá. apaðtalo Pauliaus laiðke tesalonikieèiams: „Dar bûdami pas jus skelbëme: „Kas nenori dirbti. Posakio autorius – Napoleonas Bonapartas (Napoléon Bonaparte. Kieno atvaizdas ir áraðas jame?’ Jie atsakë: ‘Ciesoriaus’. tas barsto“ (Mt 12. Posakis atsirado. aliuzija á vadinamàjà klasiø kovà bolðevikinëje Rusijoje. pasakyti suëmimo metu já ginti bandþiusiam Petrui: „Kiðk kalavijà atgal. nuo kalavijo ir þus“ (Mt 26. 797). ar mums valia mokëti ciesoriui mokesèius. taèiau jo principas taikytas beveik per visà tarybø valdþios laikotarpá (Lietuvoje – nuo pat pirmosios okupacijos 1940 m. dvigubø standartø pateisinimas. birþelá iki 1988 m. tas prieð mane. velkæ uþsklæsk!‘ Bet kas gi sargus iðsaugos?! (lot. kur su linunto ðventyklos (Sisavo draugëmis þaidusi Europa. Davidas (Jacques-Louis David. ~195–~159 pr.). tau neleidþiama’ (Heauton timorumenos. Tada jis tarë: ‘Kas ciesoriaus. nuo kalavijo ir þûva karo ar smurto iniciatoriø laukia pralaimëjimas ar smurtinë mirtis. 30. ir nubëgæs su ja tiesiai á jûrà. kurie griebiasi kalavijo. non licet bovi) apie nelygias pretenzijas. Sed quis custodiet ipsos custodes?) / El74 . Atplaukæs á gimtàjà Kretos salà.m. neleidþiama jauèiui (lot. pagrobimà.) posakis immo aliis si licet. m. taip pat 1815 03–06). Kas leidþiama Jupiteriui. o kas Dievo – Dievui’ (Lk 20. atplaukæs á pakrantæ. pr. 10). Vëliau posakis nustotas deklaruoti. Perfrazuotas romënø dramaturgo Terencijaus (Publius Terentius Afer. perfrazuojant romënø poeto Juvenalio (Decimus Iunius Iuvenalis. e. Pa. 1769–1821. Mk 22. Pasakyk. 2. kraðtutinis politiniø oponentø ar neutralø apibûdinimas ir grasinimas jiems. 52). Rusijoje posakis buvo itin populiarus pirmaisiais bolðevikø valdymo metais – juo buvo pateisinamas fizinis susidorojimas su politiniais oponentais.

êàæäàÿ íåñ÷àñòëèâàÿ ñåìüÿ íåñ÷àñòëèâà ïî-ñâîåìó ‘visos laimingos ðeimos panaðios. susitaikymà su jos daromomis neteisybëmis. Quod capita. Jedem das Seine). ego fui. pedagogas ir poetas Alkuinas (Alcuinus Flacus. The fourth power) politinë þiniasklaida. Demokratinëje visuomenëje yra trys nepriklausomos valdþios: ástatymø leidþiamoji. kur buvo kûdikis“ (Mt 2. 347–348). 9).“ (VI. 1–2). m. m. Kas tu esi.). Posakis paimtas ið rusø raðytojo L. oratorius ir valstybës veikëjas Ciceronas (Marcus Tulius Cicero.). uþsitraukia teismà“ (Rom 13. ne vien juridiná kontekstà. I. traukë pirma.) „Satyrø“ (II. Tolstojaus portretas (fragm. kas jam priklauso’. XX a. e. Kiekvienas yra savo laimës kalvis (lot. 63). Suae quisqe fortunae faber est) laimë priklauso nuo paties þmogaus. ëjusius pagal þvaigþdæ pasveikinti gimusio Kristaus: „Ir ðtai þvaigþdë. paplitusi daugelyje kalbø. ?–228) ðá posaká átraukë á teisiná principà: honeste vivere. iðkabinæ já virð Buchenvaldo mirties stovyklos vartø (vok. Kadangi þiniasklaida turi didþiulæ átakà rinkëjams ir pirmøjø trijø valdþiø kontrolei. prieðinasi Dievo sutvarkymui. Dail. viduryje ðá posaká liûdnai iðpopuliarino naciai. tot sensus ‘kiek galvø. Kiekvienam – savo (lot. quod nunc sum. Ilgainiui posakis ágavo platesná. kiekviena nelaiminga ðeima nelaiminga savaip’) sakoma patariant netaikyti nedarnioms ar iðirusioms ðeimoms vieno vertinimo standarto. jo veiklos ir elgesio. m. Perfrazuota ið romënø poeto Horacijaus (Quintus Horatius Flaccus. 106–43 pr. vaizduojanèio nelaimingà Anos santuokà. 27). kiekvienam duoti tai. 65–8 pr. Kiekviena valdþia – nuo Dievo apie paklusnumà valdþiai. Kurie prieðinasi. alterum non laedere. nieko neþeisti. ~735–804).. vykdomoji ir teisësauga. I. 1844–1930). Kelrodë þvaigþdë veiklos ar kelionës orientyras. kol sustojo ties ta vieta. Posakio autorius – romënø raðytojas. ko jis nusipelnæs. Epitafija. Tolstojaus (Ëeâ Tîëñòîé. tiek nuomoniø (lot.gias þmona apdairiai ir pradeda viskà nuo sargo. Âñå ñ÷àñòëèâûå ñåìüè ïîõîæè äðóã íà äðóãà. tiek protø’) sakoma. Pavadinimas kilæs ið Naujojo Testamento pasakojimø apie tris karalius. suum cuique tribuere ‘gyventi dorai. nes nëra valdþios.. kuri nebûtø ið Dievo. að buvau. Spëjama. e. e. ir tragiðkà herojës þûtá. Quod tu es. jà vadina ketvirtàja valdþia. 1828–1910) romano „Ana Karenina“ (Àííà Êàðåíèíà. kai sunku prieiti bendrà nuomonæ. o kurios yra – tos Dievo nustatytos. L. 75 1875). kad jos autorius yra Viduramþiø mokslininkas. dar sukomplikuotà meilës trikampiu. et tu eris) mirusiojo þodþiai jo kapà atëjusiam lankyti gyvajam. Perfrazuota ið Naujojo Testamento Pauliaus laiðko romieèiams: „Kiekvienas þmogus tebûna klusnus vieðajai valdþiai. palikusiam pirmàjà lo76 Apijus Aklasis . Kiek þmoniø. Suum cuique) kiekvienam priklauso tai. Romënø teisininkas Ulpianas (Domitius Ulpianus.): suum cuique pulchrum est ’kiekvienam savo yra graþiausia’ (Tusc. kas dabar esu. V. Ketvirtoji valdþia (angl. ir tu bûsi (lot. Kiekviena nelaiminga ðeima yra nelaiminga savaip (rus. Posakio autorystë skiriama romënø politikui Apijui Aklajam (Appius Claudius Caecus. Kas prieðinasi valdþiai. Repinas (Èëüÿ Ðåïèí. ~340–273 pr. kurià jie buvo matæ uþtekant.

3–5. Die Nase in jeden Dreck stecken ‘kiðti nosá á kiekvienà mëðlà’. jog pajutæs pavojø. 22. o nepastebi ràsto savojoje? /. taip pat pirmàjá Romos akvedukà. 1850–1918). Lk 6. nebematydamas grësmës. cituoja romënø istorikas Salustijus (Gaius Sallustius Crispus. apie tai yra uþsiminæs ir savo mokiniams. Didþioji kinø siena pradëta statyti maþdaug 220 pr.y. Kito akyje krislà áþiûri. e. 2. kaip paðalinti krislelá ið brolio akies“ (Mt 7. Ricui (César Ritz. b . Kryþiaus keliai. kai kas nors ima smerkti kito smulkias ydas. reikia tenkinti visus jo reikalavimus ar kaprizus – toks esàs pagrindinis ámonës ar parduotuvës konkurencijos principas. e. Palyginimo autorius – Kristus. taèiau nesistengæs koreguoti likimo. plg: „Jëzus pasakë visiems: ‘Jei kas nori eiti paskui mane.): quod in carminibus Appius ait. plg. kurie esà likimo skirti. Kryþiaus neðimo metaforà Kristus vartojæs ir savo kalbose. o paskui paþiûrësi. viename ið savo pamokslø skatinæs neteisti kitø: „Kodël gi matai krislà savo brolio akyje. Ið tikrøjø struèiai pavojaus atveju iðtiesia kaklà ant þemës. Mk 8. kad. Á smëlá struèiai kartais ákiða galvà tik valydamiesi nuo parazitø./ Veidmainy. su visomis atkarpomis ji yra maþdaug 6700 km ilgio. Posakis atsirado ið tikëjimo. mandþiûrø) pul77 . 44). pasijustø saugus. e. kad taptø maþiau matomi. 37.. pr. t. II. nurodydamas autoriø. Apie bûsimas kanèias ir smurtinæ savo mirtá Kristus þinojæs ið anksto. 23. teiðsiþada pats savæs. 1858–1947) prekybos tinklo parduotuvëse Didþiojoje Britanijoje ir JAV. Kas nori prausti kitus. nes laikæsis jam þinomo scenarijaus. o savojoje ràsto nemato sakoma. Le client n’a jainais tort) turëjo vieðbuèiø tinklas Ritz. 78 Kinø hieroglifø reikðmës: a . pats turëdamas kur kas didesniø.miðkas Kinø siena 1. The customer is always right) nereikia ginèytis su klientu ar pirkëju. 86–34 pr. 24. prk. priklausæs ðveicarui C. Posakis grástas Naujojo Testamento pasakojimais apie myriop nuteistà Kristø. Ðá Apijaus posaká. Kiðti galvà á smëlá apsimesti nematanèiam blogybiø ar pavojaus. „Fabrum esse suae quemque fortunae“ (Epistola ad Caesarem.. Plg. Lk 18. pats turi bûti nupraustas. taip pat Mt 16. Statyta ir vëliau. Dar þr. Selfridþo (Harry Gordon Selfridge. a b dinëjimø. kas buvo numatyta jo tëvo Dievo (Jahvës) ir pranaðø (plg. to. neðusá jam skirtà kryþiø á savo bausmës vietà (kryþius sen. ákyriai domëtis svetimais privaèiais dalykais. buvo amerikieèiø kilmës britø prekybos magnato H. 31.tyniðkai uþraðytà kalbà. susiformavusiø daugiausia ið senøjø piktogramø (pieðiniø ir simboliø raðto).medis. pirmiau iðritink ràstà ið savo akies. nutiesusiam garsøjá Via Apia kelià ið Romos á Kapujà. teneða savo kryþiø ir teseka manimi’ (Lk 9. Didþioji kinø siena Kinijos ðiaurëje. neáveikiama kliûtis ar uþtvara (ne tik fizinë). 1) Kiekvienas turi [neðti] savo kryþiø apie susitaikymà su individualiais gyvenimo sunkumais. nors jos uþuomazgø randama V a. Klientas visada teisus (angl. Kinø raðtà sudaro keletas tûkstanèiø hieroglifø. Panaðø lozungà – „Klientas niekada nebûna neteisus“ (pranc. m. 41–42). 34). strutis kiða galvà á smëlá. Siena buvo skirta ðaliai apsaugoti nuo klajokliø (daugiausia mongolø. m. m. Posakis kilæs. Ðis ðûkis nuo 1924 m.. kalendoriø. Kiðti nosá [kur nereikia] nepraðytam kiðtis á kitø reikalus. Romoje buvo mirties bausmës árankis. Kinø raðtas apie kà nesuprantamà ar neaiðkø. vok. apibûdinant gyvûnø apsiuostinëjimà rujos metu. 24. Sienos aukðtis – 5-8 m. taèiau patys akylai stebi aplinkà. lie. þydø gyvenamoji Palestina Kristaus laikais buvo viena ið Romos imperijos provincijø).

jei kas be aiðkios prieþasties yra suirzæs. Kremlius (rus. bet atkakliai laikytis klaidos – velniðka’ (Sermon 164. iðëjus anglø gamtininko È. t. bet ásivaizduojamais prieðais ar grësmëmis. prk. – 1615). kai kunigaikðtis J. Dail. be rezultato. taip. augustiniðkoji formuluotë ilgainiui buvo sutrumpinta iki tokios: Errare humanum est sed perseverare diabolicum ‘klysti þmogiðka. e. Franckë (Bernhard Christoph Francke. bet uþsispirti – velniðka’.). aiðkiai ir argumentuotai. G.). Mirus Ðtaubui. Augustinas (Aurelius Augustinus. Dum spiro. m. prisiskaitæs riteriø romanø. Posakis iðpopuliarëjo. Ðtaubas (Hermann Staub. 354–430) ðá posaká perfrazavæs taip: Humanum fuit errare. filosofui ir oratoriui Ciceronui (Marcus Tullius Cicero. 1809–1882) moksliniam veikalui „Apie rûðiø kilmæ“ (On the Origin of Species. Posakio autorius – vokieèiø teisininkas H. Maskvos kremliaus pradþia skaièiuojama nuo 1156 m. TSRS. diabolicum est per animositatem in errore manere ‘klysti þmogiðka. 106–43 pr. kuriame yra epizodas. palaikë piktais milþinais. já kartojo ir vëlesni romënø autoriai. Posakis imtas ið ispanø raðytojo M.. velnias priverèiàs þmogø keistai elgtis. Leibnico portretas (fragm. Dolgorukis (Þðèé 80 79 . Rusijos prezidento administracija. II d. taèiau klaidos laikosi tik beprotis’ (Philipica XII. ákandæs þmogui ar álindæs jam á nosá. Ðtaubas bas ir mintis jis dëstydavæs labai suprantamai. Kol kvëpuoju. 1856–1904). pavartojæs já veikale „Teodicëja“ (1710). ?–1729). Seniau tikëta. Servanteso (Miguel de Cervantes Saavedra. Êðåìëü) 1. kuriuos. Komentarai nereikalingi (vok. Darvino (Charles Robert Darvin. Kova dël bûvio (angl. Kommentar überflüssig) viskas aiðku. B. o nuo 1991 m. Errare humanum est) reikia pakanèiai þiûrëti tiek á kitø. 5). 106–43 pr. Posakio autorystë skiriama romënø politikui. kad jau niekam nekiltø klausimø. taip pat kovoti su kuo tuðèiai. spero) kol esu gyvas. e. – 1605. 1646–1716).Klysti þmogiðka (lot. a) senosios rusø pilies ansamblis. tiek á savo klaidas. – Rusijos Federacijos vadovø rezidencija. kaip naivus ir nuo tikrovës atitrûkæs herojus puola kautis su vëjo malûnais. tikiuosi (lot. m. Savo paskaitas. todël savo dëstymà jis baigdavæs ðia fraze. Kovoti su vëjo malûnais kovoti su nesanèiais. 1547–1616) satyrinio romano „Iðmoningasis hidalgas Don Kichotas ið La Manðos“ (I d. Berlyne imta juokauti. jog á muses. Struggle for life) Posakio autoriumi laikomas vokieèiø matematikas ir filosofas G. Posakio autorius – romënø politikas.y. filosofas ir oratorius Ciceronas (Marcus Tullius Cicero. blogos nuotaikos. Krikðèionybës laikais teologas ir filosofas Ðv. Leibnicas (Gottfried Wilhelm Freiherr von Leibniz. Komentarai nereikalingi“.): Cuiusvis hominis est errare. 14). 2. 1859). Kokia musë ákando? sakoma. nullius nisi insipientis in errore perseverare ‘bet kas gali klysti. esà ant jo antkapio yra tokia epitafija: „Èia ilsisi Ðtaubas. ausá ar burnà. priekabus. neprarandu vilties. papildomai aiðkinti nereikia. kalH. Tai jam pavykdavæ. b) Maskvos pilies ansamblis. perfrazuotas posakis yra viltis mirðta paskutinë. sparvas ar kitus vabzdþius gali ásikûnyti velnias.

ðvaistyk laiko. negali bûti priskaièiuota“ (Koh 1.Siffred Duplessis. ritetà teikia asmeninei gerovei. sukurtas carø rezidencijos ansamblis. karo apgriovimø ir gaisro Maskvos Kremlius buvo greitai atstatytas. m. mokslininko ir iðradëjo B. bet ne patriotizmui. jog ësdami savo aukà. ubicumque est bene (Tusc. e. kurie prio81 . gràþinus sostinæ á Maskvà. Kristus neðæs sunkø kryþiø. Amerikieèiø politiko. Ið tikrøjø krokodilo aðaros atlieka tiesioginæ savo paskirtá: drëkina aká. via dolorosa) nuo teismo vietos iki Golgotos kalno. Laikyti gyvatæ uþantyje rûpintis. pagailëjæs rastos suðalusios gyvatës. B. bûk visada uþsiëmæs J. Franklino portcut off all unnecessary actions (‘ne. Crocodili lacrimae) veidmainiðkas skriaudiko gailestis ar verksmas. e. Posakis ið Senojo Testamento (Vulgata. e. to negalima suskaièiuoti“ (Mok 1. gale Kremlius buvo apjuostas mûro siena. Krokodilo aðaros (lot. Ginklø rûmai. Visà tà kelià. Posakis kilo ið tikëjimo. filosofas ir oratorius Ciceronas (Marcus Tullius Cicero. vidurio jis buvo Maskvos didþiøjø kunigaikðèiø ir Rusijos carø rezidencija. atsisakyk visø nebû. 106–43 pr. ant kurio netrukus buvæs nukryþiuotas. Aesopus. Posakis ið perfrazuotos Ezopo (A…swpoj. bûtent: Lose no time. ásidëjæs jà á uþantá.). Ubi bene. Franklino (Benjamin Franklin. 82 Kryþiaus keliai sunkûs gyvenimo ar veiklos etapai. m. Dail. Kremlius vël tapo ðalies vadovø rezidencija. be always employ’d in something useful. caras Petras I (ϸòð Âåëèêèé. XIX a. taikomas tiems.Äîëãîðóêèé. XIII a. J. kol 1723 m. Nuo XIV a. bûdamas 20 metø. 1706–1790) teiginys jo straipsnyje „Patarimas jaunajam prekybininkui“ (Advice to a Young Tradesman. ~1090–1157) toje vietoje pastatë medinæ tvirtovæ. ugdyti ar slaugyti þmogø. nugriauta dalis pastatø. tinø darbø’). ibi patria) ironiðkas emigracijos motyvø apibûdinimas. kurias B. Ði mintis yra ir trylikoje dorovës taisykliø. Time is money) laiko negalima ðvaistyti. krokodilai aðaroja tarsi jos gailëdami. Posakio autorius – romënø dramaturgas M. Stultorum infinitus est numerus). jo ðiuos þodþius cituoja romënø politikas. pr.. ten tëvynë (lot. 15). viduryje pakeistas teritorijos planas.). Po 1812 m. 1748). kurioje valstietis. ir kuriø laikësi visà gyvenimà. 1672–1725. 15).): Patria est. nes jis turi vertæ. 1725–1802).. Laikas – pinigai (angl. Pakuvijus (Marcus Pacuvius. Posakis grástas Naujojo Testamento pasakojimais apie Kristaus nueità kanèiø kelià (lot.retas (fragm. Kanèiø keliai. ~220–130 pr. V. pastatyti Didieji kremliaus rûmai. Daplesis (Joseph naudinga veikla. Posakio autoriumi laikomas Erazmas Roterdamietis (Erasmus Desiderius Roterodamus. Franklinas buvo sudaræs sau. Kur gerai. kæsdamas patyèias ir kanèias nuo rimbo smûgiø. „ko trûksta. VI a. valdë 1682–1725) sostinæ perkëlë á Sankt Peterburgà. Nuo 1918 m. Maskvos kremlius. Kvailiø skaièius yra begalinis (lot. Minejevos (Þëÿ Ìèíååâà) nuotr. m. 1469–1536). taèiau toji atðilusi jam mirtinai ágëlusi. vëlesniuose Biblijos vertimuose ði vieta skamba kitaip: „ko trûksta. kuris po to atsilygina bloguoju. 37). kol krokodilas yra sausumoje.) pasakëèios „Þemdirbys ir suðalusi gyvatë“. Dar þr. Ecc 1. 15).

Algaroèio portretas (fragm. melagingà laikraðtinæ informacijà pradëta vadinti tuo þodþiu. Laukiniai Vakarai (angl. 1702–1789). lygybë. Algarotis (Francesco Algarotti. m. 49). pro kurá Rusija þiûri á Europà“. Liberté. 3. ðis ðûkis iðpopuliarëjo Europos nacionalinio iðsivadavimo karuose. ginèytis. Ið èia Algaroèio posakis patekæs á A. já mëgo ir socialdemokratai.). Posakio autorius – romënø poetas Horacijus (Quintus Horatius Flaccus. Ið pradþiø tai buvo Sankt Peterburgas (ákurtas 1703). oponuoti. ir riebios nebaikðèios antys krintanèios kaip krauðës. XIX a. Liber II.Dail. meno ar mokslo laimëjimus. Wild West) XVIII-XIX a. juo vainikuodavo karo vadus ir imperatorius jø triumfo metu. XVI a. 84 . Europoje ëmë populiarëti keliautojø (jûrininkø. égalité. Ið ðios A. vëliau – Lietuvà ir Lenkijà. Laureatas (lot. Lauþyti ietis atkakliai ginti savo pozicijà ar nuomonæ. nurodo posakio autoriø ir patá konteks.  Laimës kûdikis (lot. Pasak antros versijos. fratenité) Didþiosios prancûzø revoliucijos (1789) ðûkis. Liotardas tà: „Algarotis kaþkur yra pasakæs: (Jean-Étienne LioPetersbourg est la fenetre par laquelle tard. Latvijà.y. la Russie fregarde en Europe. tapæs Prancûzijos Respublikos ðûkiu.) (Sermon. 1799– 1837) poemà „Varinis raitelis“ (Ìåäíûé âñàäíèê. kai juose klestëjo savivalë. 65–8 pr. raðomu ir ðalies simboliuose. Laisvë. Sen. misionieriø) pasakojimai apie naujøjø kraðtø keistenybes ir turtingumà. 1759). kad tos net medþius aptûpusios – tereikià medá pakrësti. Romoje laurø vainikas buvo karinës pergalës simbolis. e. Langas á Europà (rus. nes ástatymai ten maþai tegaliojo. Puðkinas pastabose F. tiek poezijos. Esà yra ðalis. Rusijai uþkariauti etnografinæ Estijà. t. tai yra Peterburgas – tai langas. Pasak vienos. kai jie dar buvo maþai kolonizuoti. nuo 1792 m. Þ. Kadangi santrumpos NT tarimas panaðus á þodþio Ente ‘antis’. non testantur ‘nepatikrinta’). dievas Apolonas vaizduojamas su laurø vainiku ant galvos. laureatus ‘vainikuotas laurais’) konkurso nugalëtojas. kuria XVII a. Paprotys uþ nuopelnus vainikuoti laurais atgaivintas Renesanso Europoje. skaitytojai akivaizdþius prasimanymus ëmæ vadinti antimis. Ir kai XVI a. 1833). keliavæs po Rusijà ir apraðæs áspûdþius veikale „Laiðkai apie Rusijà“ (Lettere sulla Russia. Puðkino (Àëåêñàíäð Ïóøêèí. Posakis atëjo ið Viduramþiø riteriø turnyrø. apdovanotasis ar premijuotasis uþ þymius kultûros. Posakio autorius – italø filosofas. Visþalis laurø vainikas Antikoje buvo garbës þenklas. 1712–1764). vokieèiø laikraðtininkai paþymëdavæ jiems patiems abejotinà informacijà. Îêíî â Åâðîïó) Rusijos valdyta rytinë Baltijos pakrantë. Fortunae filius) laimingas ar sëkmæ turintis þmogus. raðytojas ir 83 meno kritikas F. brolybë (pranc. JAV vakarai. terminas atsirado ið santrumpos NT (lot. gr. Termino atsiradimo versijø yra dvi. vëliau – ið Ðvedijos per Ðiaurës karà (1700– 1721) atimta etnografinë Estija ir Latvijos Vidþemë su Rygos miestu.Laikraðtinë antis spaudoje paskelbtas sensacingas gandas. Graikijoje laurais vainikuodavo varþybø nugalëtojus – tiek sporto (tarp jø ir olimpiadø). Dël tokio pasakojimo þodis antis ilgainiui ágavæs apibendrintà pramano reikðmæ. Puðkino poemos istorikai paëmæ ir posaká iðkirsti langà á Europà. kurioje tiek daug anèiø. Prancûzijoje pasirodë pirmieji laikraðtiniai feljetonai.

~742/747–814. Linèas (William Lynch. Karolinos gyventojai susidorojo be teismo ir vykdomosios valdþios leidimo. tas smarkiai nukentës“ (Fedras. sumedþiojusius elnià. nes maiðtaujanèios minios balsas artimas beprotystei. 1783). Dþ. rus. teisëju. m. È. kad galios daug turiu.. kol galop iðpuikusios þvejienës norai tapæ tokie áþûlûs. Posakio autoriumi laikomas anglø poetas ir mokslininkas Alkuinas (Flaccus Albinus Alcuinus. Airijos miesto Galvejo (Galway) burmistras. 1493 m. ßçûê ìîé – âðàã ìîé) þmogaus pasakyta informaci86 . Linèo teismas (angl. patirti visø savo ambicingø vilèiø krachà. 1736–1796) savivale garsëjæs amerikietis pulkininkas. avá ir liûtà. 15 pr. nes esu narsus. Paprastai motyvuojama galimai per maþa bausme oficialiajame teisme 85 arba galimu proceso vilkinimu. nuo motinos priklausantis vaikinas. Viduramþiø turnyras Liaudies balsas – dievo balsas (lot. Vox populi – vox dei) su kolektyvo ar visuomenës nuomone reikia skaitytis. kurie sako. susidoroti’. Fonvizino (Äåíèñ Ôîíâèçèí. 1780 m. Terminas galëjo kilti ið ðiø asmenø pavardþiø: V. kad þuvelë palikusi juos abu su tuo. matau. Linèas (John Lynch). –50) pasakëèios apie karvæ. e. Îñòàòüñÿ ó ðàçáèòîãî êîðûòà) likti be visko. Ið posakio atsiradæs ir veiksmaþodis linèiuoti ‘teisti Linèo teismu. Posakis kilæs ið romënø poeto Fedro (Phaedrus. geriausia ko dalis. oþkà. 1799–1837) „Pasakos apie þvejà ir þuvelæ“ (Cêàçêà î ðûáàêå è ðûáêå. Linèas (Charles Lynch. kas buvo pasiekta ar iðkovota. tiek ir átariamus kriminalinius nusikaltëlius. 391–392). kurioje pasakojama apie auksinæ þuvelæ. Ìàìåíüêèí ñûíîê) infantilus. vykdþiusius pilietinæ gynybà (Pittsylvania County). su kuriuo XVII a. su kuo jie buvæ pasakos pradþioje: su þemine vietoj trobos ar rûmø ir su suskilusia gelda prie slenksèio. Dþ. Posakis ið A. 1833). savo paties sûnaus byloje dël nuþudymo buvæs kaltintoju. Nuo smûgio ietys paprastai lûþdavusios. ð. / O antrà duosit patys. Likti prie suskilusios geldos (rus. organizavæs savigynos bûrius. kad liaudies balsas esàs Dievo balsas. gaudþiusius plëðikus bei juos baudþiusius. Posakis imtas ið rusø raðytojo D. ëmæs be teismo (daþniausiai plakimu) bausti tiek lojalistus. frankø imperatorius nuo 768) raðæs.kai du varþovai jodavæ prieðprieðiais iðilgai barjero ir priartëjæ stengdavæsi bukos ieties smûgiu iðtrenkti prieðininkà ið balno. Lynch Law) minios susidorojimas su átariamuoju be oficialaus tyrimo ir teismo. lepus. pildþiusià vis didesnius þvejo þmonos norus. nesavarankiðkas. Liûto dalis didþiausia ir ppr. ðerifas ir teisëjas. Mamytës sûnelis (rus. nes liûtu esu vadinamas. vykstant JAV Nepriklausomybës karui. pab. Puðkino (Àëåêñàíäð Ïóøêèí. laiðke (800) imperatoriui Karoliui Didþiajam (Carolus Magnus. 1745–1792) komedijos „Nesubrendëlis“ (Íåäîðîñëü. Mitrofanuðka! Tu. ne tëvelio!“ Mano lieþuvis – mano prieðas (angl. Linèas (James Lynch). ~735–804). / Treèioji teks dël to. mamytës sûnelis. o nuteisæs sûnø myriop – ir jo budeliu. kurá liûtas paskirstæs taip: „Imu að pirmà dalá. My tongue is my enemy. kurioje dvarininkas Skotininas sako Mitrofanui: „Na. / O kas ketvirtà ims. 1742–1820) ið Virdþinijos. jog nereikia paisyti tø.

27. Moskaus Hand. Bene pirmasis netiesiogiai ðá terminà pavartojæs Livonijos vyskupas Albertas (Albertus. pradþioje – taip jie praminæ uþkariautas baltø ir finø þemes.B.. vardo maþybine forma. Pavadinta Marijos. 22. Lietuva. esu“ 88 Mano svajoniø mergaitë (vok. vadinasi. pagrindinis vaidmuo – M.) jie praminæ ðvento Petro þeme. Jakobis (Georg Jacoby. Kristaus motinos. Kristaus motinos. Marionetinë vyriausybë (angl.y. vardu. artisto valdoma virvutëmis. fon Vaðaris (Johann von Vásáry. Spëjamas posakio autorius – vokieèiø publicistas F./ et cate87 .. Maskvos ranka (vok. uþkariautàjà Palestinà kryþiuoèiai buvo praminæ Kristaus þeme. Pavyzdþiui. M. ir niekam ið paðaliniø negalima kiðtis ar nurodinëti. màstau. Posakiu tapo populiaraus vokieèiø kino filmo (iðëjo 1944 m. E. H. Cogito. Reþisierius – G. Lëlës pavadinimas siejamas su Marijos. Tradicija vadinti uþkariautas nekrikðèioniø þemes evangelijø personaþø vardais atsirado XI-XII a. rugpjûtá) pavadinimas. vadinasi. Kukas (Edward Coke. jis galëjæs atsirasti Viduramþiais per turgaus aikðtëse rodytas misterijas evangelijø tema./ ir vyskupo katedrà drauge su visa Livonija (t. Henriko Latvio kronikoje ta proga raðoma: /. Vitas (Herbert Witt. 12). J. Ìàðèîíåòî÷íîå ïðàâèòåëüñòâî) nesavarankiðka. kitos valstybës ar okupantø valdoma vyriausybë.. VI. 13. Latgala (Latvijos rytø regionas. perkëlæs vyskupystës centrà ið Ikðkilës á Rygà. Riok Marijos þemë 1. Po kiek laiko taip buvo pavadinti ir kaimyninës Lietuvos pakraðèiai. Posakio autorius – anglø teisininkas E. pirmøjø kryþiaus þygiø metu. lyviø kraðtu – A. pavartojæs já savo komentaruose apie tuometinius britø ástatymus. ?–1229). Ðóêà Ìîñêâû) politinë ar ideologinë Rusijos átaka kurios nors ðalies vidaus politikai ar Rusijos spectarnybø sureþisuoti ir pakurstyti jai palankûs ávykiai uþsienio ðalyje. 3). Medlhameris (Franz Ludwig Mödlhammer. ?–?). la. My house is my castle) savo namuose tvarkausi kaip noriu. per já ir negarbë! Þmogaus lieþuvis – jo prapultis“ (Sir 5. Moscow’s hand. 1202 m. iðleidæs knygà „Maskvos ranka Tolimuosiuose Rytuose“ (Moskaus Hand im Fernen Osten. Màstau. kur iðlikusi katalikybë.ja ar vertinimas gali atneðti jam nelaimæ. Kukas dram episcopalem cum tota Lyvonia beatissime Dei genitricis Marie honori deputavit (‘/. 1899– 1963). vadinasi esu (lot. 1918–1999). Marionetë yra teatro lëlë. 1913–2004). Mano namai – mano tvirtovë (angl. 1883–1964). 1552–1634). Riok (Marika Rökk. 2. Jakobis. Die Frau meiner Träume ‘mano svajoniø moteris’).) skyrë ðvenèiausiajai Dievo motinai Marijai’) (Heinrici. Vëliau uþkariautàjà Prûsijà (XIII a. Pavadinimas duotas kalavijuoèiø XIII a. rus. 23. 1937). Posakis galëjo kilti ið perfrazuotø Senojo Testamento Siracido knygos þodþiø: „Per kalbëjimà ateina garbë. angl. o netrukus ir visa Lietuva. Mâras zeme).. dar plg. ergo sum) visa sentencija skamba taip: „Abejoju. Gali bûti perfrazuota ið posakio Ilga ranka. rus. Sakoma apie mylimà merginà. Marionette government. tikintis uþkariauti ir jà ar bent padaryti baþnytine Livonijos provincija po Mindaugo krikðto (1251). scenaristai – G.

nuostata. Vergilijus Meilës trikampis situacija. 2. kurios kilmingieji labai didþiavosi savo rasës grynumu. matematiko ir fiziko R. Negatyvià dabartinæ reikðmæ posakis ágavæs vëliau. Halsas (Frans Hals. Meilë yra akla mylintysis nemato mylimojo trûkumø arba jø nesureikðmina. jos vyras ir jø ðeimos draugas. kitur teigiama. Marlou Medaus mënuo (angl. kuriam bûdingas didesnis sutuoktiniø seksualinis aktyvumas. Posakio autorius – romënø poetas Vergilijus (Publius Vergilius Maro. ~423–347 pr. pranc. Platonas Meilë viskà nugali (lot. raðiusio. Pjesëje „Heda Gabler“ (1890) toká trikampá sudaro Heda. gr. m. m. kai asmuo jauèia romantizuotà seksualiná potrauká pirmà kartà matomam kitos lyties asmeniui. angl. Blue blood) sakoma apie bajoriðkà. Pavadinimas atsirado Viduramþiø Kastilijoje (Ispanija). Plato. Prancûzø filosofo. apibûdinæs tai darbe „Ástatymai“.). Honeymoon. anglø leksikografo R. kaip ir pati meilë. Dubito. Dekarto (René Descartes. Lune de miel . 69). la Luna de mile. X. kad pirmasis mënuo po vestuviø esàs saldþiausias. ið anglø poeto ir dramaturgo K. 1580–1666). e. 1596–1650). Omnia vincit amor ‘viskà nugali meilë’). Posakio autorius – sen. nes pats meilës konkurencijos reiðkinys yra senas kaip þmonija. jog pavadinimas atsiradæs tiesiog todël. H. todël negali objektyviai jo vertinti. Dail. filosofas Platonas (Pl£twn. H. R. Kadangi pro baltà 90 Meilë ið pirmo þvilgsnio (angl. Huloeto (Richard Huloet. Ibseno dramoje meilës trikampis neturi neigiamos potekstës – tai sutuoktiniø poros bendravimas su ðeimos draugu. isp.). Pati posakio kilmë vienur mëginama sieti su ritualiniu vestuviniu midaus gërimu visà mënesá. Le sang bleu. Love at first sight) emocinë bûsena.(lot. 1828–1906). kaip tada áprasta. Marlou (Christopher Marlowe. F. valstybiø ir pan. Pirmasis þinomas posakio paminëjimas yra XVI a. it. K. kai dël meilës ar partnerystës konkuruoja du asmenys. La sangre azul. Posakio autorius – norvegø dramaturgas H. Luna di miele ‘medaus mënulis’) 1. su vestuvine mënulio pilnatimi. pradinis gerø santykiø laikotarpis tarp dviejø organizacijø. pranc. 70–19 pr. pirmasis mënuo po santuokos. lotyniðkai.) (Ecloga. aristokratiðkà kilmæ. Ibsenas Mëlynas kraujas (isp.). Posakis imtas 89 . maurais ir pan. Ibsenas (Henrik Johan Ibsen. kuri netrukus imanti dilti. Dekarto portretas (fragm. ?–?) þodyne Abecedarium Anglico-Latinum pro tyrunculis (1552). ergo cogito. 1564–1593) poemos ir pjesës „Hero ir Leandras“. ergo sum). e. nes niekada nesituokdavæ su tamsesnës ar juodos odos þmonëmis (þydais.

joje pasakojama apie prijaukintà meðkà. Mieganèioji graþuolë (pranc. neþinotà svarbø faktà. rus. nebesiekti daugiau . Pero portretas (fragm.). e. Kortø þaidime koziriu vadinama korta. bet visam þinomam pasauliui. 2. siekiant savo naudai pakreipti ávykiø eigà ar laimëti ginèà. La belle àn bois dormant ‘graþuolë mieganèiame miðke’. Dail. Mesti pirðtinæ iðkviesti á dvikovà.). Miestui ir pasauliui (lot. 1636–1716). Tokià posakio interpretacijà. Posakis atsirado ið rusø raðytojo I. Eginkas (Èâàí Ýããèíê. kuri nesëkmingai vaikë mieganèiam ðeimininkui nuo veido ákyrià musæ. sed etiam orbis terrarum ‘ne tik Romos miesto. Lalemandas (Philippe Lallemand. imta sakyti. Dvikovø tradicija su jai bûdingais ritualais ir taisyklëmis kai kuriose ðalyse iðsilaikë iki pat XX a. Pero (Charles Perrault. bûtent tiems. Nuodëmiø skirstymas á mirtinas ir nemirtinas yra Naujajame Testamente. pakenkti reputacijai ar pareikðti priekaiðtà. ir að kalbu ne apie jà. galiojusio ir vëliau: numesta prieðininkui prie kojø pirðtinë buvo iððûkis á dvikovà. Petro Bazilikos Romoje. 1628–1703) pasakos pavadinimas. uþsigalvojusià merginà ar moterá. 1787–1867). tai bûdavæs atsakymas. pavyzdþiui. Posakis atëjæs ið Viduramþiø riteriø paproèio. 1768–1844) pasakëèios „Atsiskyrëlis ir meðka“. skirta ne vien Romos miestui. m. Krylovo portretas (fragm. Mat yra nuodëmë iki mirèiai. kas sakoma ar daroma. Mirtina nuodëmë nedovanotinas. 91 . kol musë nutûpë mieganèiajam ant kaktos. kad jie esà mëlyno kraujo. Urbi et orbi) 1. I Jono laiðke: „Jei kas mato nusidedant savo brolá. popieþiaus ðventinis sveikinimas ir laiminimas ið Ðv. Jei prieðininkas pirðtinæ pakeldavæs. F. sukëlæs blogas pasekmes adresatui. apraðydamas Cezario ir Antonijaus troðkimà tapti valdovu non solum urbis Romanae. taèiau ne iki mirèiai. Posakis kilæs ið daugeliui tautø paþástamo áproèio slapta primëtyti akmenø á savo prieðo darþà ir ðitaip padaryti jo þemæ nederlingà. Dail. Dar þr. disputà ir pan. yra iðdëstæs romënø biografas Nepotas (Cornelius Nepos. 5).kastilieèiø odà prasiðviesdavo melsvos venos. ginèà. Mesti kozirá pateikti netikëtà argumentà. Ðiuo posakiu senovës Romoje bûdavo oficialiai kreipiamasi á miestelënus. I. jog iððûkis priimtas. Ð. kad tai. lëtà. Ìåäâåæüÿ óñëóãà) gerais ketinimais grástas poelgis. menininko kûrinio paskirtis. iðverstas ið rusø kalbos. bet viso pasaulio’ (Atticus. kurie nusideda ne iki mirèiai. kad bûtø praðoma“ (1 92 I. meðka tëðkë á jà sunkø akmená. galop. tenkintis tuo.). Miegoti ant laurø pasiekus ðlovæ. Meðkos paslauga (rus. Ñïÿùàÿ êðàñàâèöà ‘mieganèioji graþuolë’) ironiðkai apie iðsiblaðkiusià. Dar plg. ~100–24 pr. Krylovo (Èâàí Êðûëîâ. Pakelti pirðtinæ. palaukusi. vyresnë uþ bet kurià kitos rûðies kortà. Laureatas. 20. ir Dievas duos jam gyvybæ. Mëtyti akmenis á darþà uþuominomis ar netiesioginiais argumentais stengtis kà sukompromituoti. Posakiu imtas prancûzø raðytojo Ð. angl. Sleeping Beauty in the Wood ‘mieganèioji graþuolë miðke’. neatitaisomas poelgis. tepraðo. duodant suprasti.

nouveau riche. Posakis perfrazuotas ið Senojo Testamento. kai per radijà ir TV pradëtas transliuoti serialas Guiding Light. g. pats á jà ápuls. paskutiniaisiais deðimtmeèiais greitai praturtëjæ ir tuo besididþiuojà rusai. bene tiksliausiai ji suformuluota Siracido knygoje: „Kas kitam duobæ kasa. 33). Naujieji rusai (angl. 1933). Posakio autorius – amerikieèiø þurnalistas H.: „O Dievo turtø. ið Pauliaus laiðko romieèiams. pavarde. pr. Terminas atsirado JAV 1937 m. Aesopus. 27. tuometinio TSRS vyriausiojo narkomo (premjero) ir uþsienio reikalø komisaro (ministro). Molotovo (Âÿ÷åñëàâ Ìîëîòîâ. Neaiðkûs Vieðpaties keliai sakoma pateisinant bejëgiðkumà numatyti ateitá ir likimo netikëtumus. Nepalikti akmens ant akmens 1. ið kurios ir buvo finansuojama jo transliacija. taèiau kurie átraukti á kokius nors aktyvius sàraðus. Íîâûå ðóññêèå) XX a. raðytojo Ezopo (A…swpoj. puikybë. The New Russians. Gogolio portretas (fragm. þibaline bomba). nes pats ákrisi sakoma perspëjant apie blogus ketinimus ar rezgamas intrigas. Dail. F. Posakio 94 Molotovo kokteilis (angl. Moleris (Ôåäîð Ìîëëåð. plg.) terminà homo novus (Bellum Catilinae. 26. ̸ðòâûå äóøè) sakoma apie þmones. 1809–1852) to paties pavadinimo romano. kas spendþia spàstus. Nekask duobës kitam. Ðá ginklà iðrado suomiai 1939–1940 m. Molotov coctail) butelis su padegamuoju skysèiu (dar vad. e. VI a. pats bus jais pagautas“ (Sir 27. Koh 10. Deðinioji ranka. dar plg. 2. tingumas. Mirusios sielos (rus. 16–17). kerðtas. apsirijimas. Pirmà kartà jos buvo iðvardytos popieþiaus Grigaliaus I (Gregorius I (Magnus). popieþius 590–604). apie kategoriðkà. 23). apie visiðkà ko nors sunaikinimà. 93 . Dar plg. 8). Ne ta koja iðlipti [ið lovos] nuo pat ryto bûti suirzusiam.. 86–34 pr. smulkmeniðkà kritikà. Pat 26. iðminties ir paþinimo gelme! Kokie neiðtiriami jo sprendimai ir nesusekami jo keliai!“ (Rom 11. 1812–1875). 1890–1986). praturtëjëlis’. N.) pasakëèios „Oþka ir asilas“ morale: „Kas kitam duobæ kasa. e. Panaði patarlës formuluotë yra ir sen. taip pat plg. savo intelektu ar kaip kitaip prasimuðusá á aukðtuomenæ (naujasis rusas intelektu ppr. kurio veikëjas Èièikovas supirkinëjæs ið dvarininkø mirusiø baudþiauninkø pavardes. Krikðèionybëje iðvardytos septynios mirtinos nuodëmës. kad galëtø neþinantiems girtis. karo su TSRS metu ir pavadino V. angl. mëtomas á prieðo karinæ technikà ar patalpas. kiek daug jis turás valstieèiø. iðleidæs tokiu pavadinimu apybraiþà (1990). pats ákrinta“. Terminas galëjo atsirasti ið perfrazuoto pranc. kuris sen. praþudanèios sielà: godumas. Posakis susijæs su „deðinës-kairës“ prieðprieða. Soap opera) melodraminis neaukðto meninio lygio serialas su buitiniu siuþetu. Romoje reiðkë nekilmingà asmená. kuriø realiai nëra. blogos nuotaikos. 540–604. Smitas (Hedrick Smith. Molotovas Muilo opera (angl. new rich ‘naujasis turtuolis. Serialà pertraukdavusi gausi plovikliø ir muilø reklama. nepasiþymi). Terminas paimtas ið ukrainieèiø kilmës rusø raðytojo N. gaðlumas.Jn 5.).). skirtas namø ðeimininkëms. m. gr. pavydas. m. Gogolio (Íèêîëàé Ãîãîëü. kur ði mintis priskiriama karaliui Saliamonui (~970–928 pr. e. Perfrazuota ið Naujojo Testamento. rus. m. V. Salustijaus (Gaius Sallustius Crispus.

2). Posakio autorius – vokieèiø feldmarðalas P. mitas pasakoja apie Tesalijos valdovo Pelëjo ir jûrø nimfos Tetidës vestuves. Trojos karalaitá. angl. Nevyk Dievo á medá [nes paskui ir su pyragais neiðpraðysi]! Sakoma tam. apraðytà Jono evan. Neviernas Tamoðius (Netikintis Tomas) (lenk. – tai mes nugalësim“. jeigu ranka nepaliesiu jo ðono – netikësiu“ (Jn 20. Malum discordiae. Unwritten Law. ið savanaudiðkø paskatø pradëtas karas.Netikintis Tomas (fragm. angl. Hera þadëjo padaryti Pará Europos ir Azijos valdovu. kur tuo metu gyveno piemenø 95 uþaugintas Paris (jis èia atgabentas dar kûdikystëje. interpretuojant apaðtalo Tomo elgesá Kristui prisikëlus. kitø informacijà nuolat tikrinantis þnogus. e. Neðvarus karas (pranc. 1847–1934). Kagelijoje. rus. fon Hindenburgas (Paul Ludwig Hans Anton von Beneckendorff und von Hindenburg. Posakio autoriumi laikomas sen. Nervø karas apie uþsitæsusá konfliktà. gr. lapkritá) laikraðèiui Neue Freie Presse pasakæs: „Karas su P. fon HindenburRusija dabar yra tik nervø reikalas. vienas ið Atënø valdytojø (archontø) Solonas (SÒlwn. tiek puolamiesiems karams. La Sale guerre. Íåïèñàíûé çàêîí) visuotinai priimta ir savaime suprantama elgesio taisyklë ar paprotys. gr. Atënë ir Afroditë ir papraðiusios Dzeusà bûti teisëju. Niewierny Tomasz.). Gr. kai kariðkiø chunta ëmë susidoroti su opozicija ir net niekuo dëtais ðalies pilieèiais. taèiau Paris obuolá skyræs Afroditei. ir 1 6 1 0 ) . Vëliau terminas pradëtas taikyti kitiems tiek vidaus. Posakis atsirado Argentinos valdþios represijø metu (1976–1983). Posakio autoriumi laikomas romënø istorikas Justinas (Marcus Iunianus Iustinus. m. ~640–~559 pr. Kitiems apaðtalams pasakius. Dail. bet ðis atsisakæs ir pasiûlæs kreiptis á Pará. Lex non scripta. Nesantaikos obuolys (lot. kuris nepagrástai skundþiasi savo padëtimi 96 . Hermis nuvedæs deives ant Idos kalno. nes toji paþadëjusi jam graþiausios pasaulyje moters meilæ. Dël obuolio labiausiai susiginèijo Hera. angl. ravadþis (Michelanjog jie matæ Kristø. pasakæs tai savo mokiniams apie bûsimà Jeruzalës ðventyklos sugriovimà: „Ið tiesø sakau jums: èia neliks akmens ant akmens“ (Mt 24. Apple of Discord.). I pasaulinio karo pradþioje (1914 m. Ôîìà íåâåðíûé. Posakis kilæs.autorius – Kristus. nes buvo iðpranaðauta.). II ar III a. Tomas jiems atsakæs: gelo Merisi da Ca„Jeigu að nepamatysiu jo rankose viniø ravaggio. Doubting Thomas) skeptiðkas. Toji atëjusi nekviesta ir metusi ant vaiðiø stalo aukso obuolá su uþraðu „graþiausiajai“ (sen. á kurias buvo pakviesti visi dievai. provokuodamos viena kità. iðskyrus Eridæ. Á lietuviø kalbà posakis iðverstas ið lenkiðkø religiniø tekstø. nors ir nefiksuotas raðtu. vok. Atënë – iðminèiumi ir kovos meistru. nepatiklus. prastai motyvuotas. kad uþtrauksiàs Trojai praþûtá). kall…sth). 1571– dûrio ir neáleisiu pirðto á viniø vietà. Zankapfel) nesutarimø objektas ar nesantaikos prieþastis. nesantaikos deivæ. rus. angl. Jei gas Vokietija ir Austrija-Vengrija turës stiprius nervus ir iðlaikys – o jos iðlaikys. 24–25). kai abi pusës nesiima aktyviø veiksmø. Neraðytas ástatymas (lot. Vëliau Paris ið tikrøjø pagrobæs Spartos karaliaus Menelajo graþuolæ þmonà Elenà ir tokiu bûdu iðprovokavæs Trojos karà. Dirty War) negarbingas.

palyginti su dabartinëmis. Íåèçâåñòíûé ñîëäàò). Lietuvoje Neþinomasis kareivis.. Neþinoma þemë (lot. Ïîáåäèòåëåé íå ñóäÿò) negalima smerkti veiksmø. kà darà’“ (Luk 23. Posakio autorius – Kristus. 1729–1796. tol þmogui sekasi. Esà tik tada prasidësianèios tikros bëdos. Posakis atsirado ið tikëjimo. sferà. Never say never!) sakoma. Filmo reþisierius ir scenaristas – Vytautas Þalakevièius (1930–1996). kai 1920 m. Ant aukuro lotyniðkai uþraðyta Redde quod debes ‘gràþink. sausá prancûzai kareivio palaikus ið koplyèios perkëlë á dabartinæ kapavietæ). Niekada nesakyk niekada! (angl. Tàsyk Paryþiuje buvo iðkilmingai uþdegta ir amþinoji ugnis. Nevertinantis to. gindama rusø karvedá A. Le soldat inconnu. angl. kai kas nors ima kategoriðkai tvirtinti niekada taip ar anaip nepasielgsiàs. Posakiu tapo Lietuvos kino studijos filmo (1965) pavadinimas.ar gyvenimu. kai 1983 m. paimti ið broliðko kapo Giedraièiuose (1920 m. Neþino. Posakis ið senosios kartografijos – taip þemëlapiuose bûdavo vadinama dar netyrinëta pasaulio ar kokio þemyno dalis. Netrukus ði tradicija pagerbti neþinomus savo karius paplito ir po kitas Europos ðalis. kà daro (visas posakis yra „Atleisk jam (jiems). kuriais asmuo ar ðalis pasiekë svarbià pergalæ.. kà daro!“) apie netinkamai besielgiantá ar besielgianèius. Nugalëtojai neteisiami (rus. rus. Su98 V. gyvenimas visada pakoreguoja visus planus ir pranaðystes. Prancûzijoje po Paryþiaus Triumfo arka ir Anglijoje Vestminsterio abatijoje buvo iðkilmingai palaidotas Neþinomasis kareivis. lapkrièio mën. kaip sargybiniai meta kauliukus ir dalijasi jo drabuþius. kurioje niekas ið kolektyvo savanoriðkai nesutiko aukoti savo interesø ir pan. kà Dievas jam davæs. Vieðpatie. kà privalai’. kritæs Ilûkðtos apylinkëse (Latvija) per 1919–1920 m. Jau kabëdamas ant kryþiaus ir matydamas. kritæs minëtame kare (1921 m. nes jie neþino. Taip ji esà pasakiusi. turëdamas galvoje ir patá nukryþiavimà. Posakis paplito. èia buvo perlaidoti Neþinomojo kareivio palaikai. kovas su bolðevikais. atleisk jiems. Sophie Auguste Friederike von Anhalt-Zerbst-Dornburg. „Jëzus meldësi: ‘Tëve. Niekas nenorëjo mirti apie situacijà. nes jis (jie) neþino. kovos su þeligovskininkais). buvo perlaidotas Kaune 97 Karo muziejaus sodelyje prieðais paminklà Þuvusiems uþ Lietuvos laisvæ. ir ðis nustosiàs þmogø globojæs. A. Butkaus nuotr. galás áþeisti Dievà. Terra incognita) apie neþinomà sritá. atkuriant sovietmeèiu sunaikintà kapà. minint antràsias I pasaulinio karo pabaigos metines. 34). tokiu pavadinimu iðëjo vienas ið Holivudo filmø apie Dþeimsà Bondà. jog þmogaus likimà tvarkàs Dievas. Unknown Soldier /Unknown Warrior. Neþinomasis kareivis (pranc. Neþinomojo kareivio kapas Karo muziejaus sodelyje Kaune. valdë 1762–1796). Netyrinëtos jûros atitinkamai buvo ávardijamos kaip Mare incognitum. 1990 m. Pavadinimas atsirado. ir kol jis esàs ðalia. Spëjama posakio autorë yra Rusijos carienë Jekaterina II (Åêàòåðèíà Âòîðàÿ. vok. Þalakevièius Jekaterina II . ið Èervonkos broliðko kapo 1934 m.

Vienas ið pagrindiniø homeopatijos principø. kuris NATO ir TSRS derybose pasiûlæs Tarybø Sàjungai atsisakyti dislokuoti Rytø Europoje tarpkontinentines balisti99 nes raketas SS-20 mainais á amerikieèiø atsisakymà dislokuoti Vakarø Europoje sparnuotàsias raketas Pershing II. 1893–1946). Nota censoria) negarbingai pasielgusius pilieèius. be papuoðalø. 65– 8 pr. 100 H. nes TSRS 1939 08 23 – 1941 06 22 buvo Vokietijos sàjungininkë. Ðmitas (Helmut Heinrich Waldemar Schmidt. iðrëkæs TSRS atstovas prokuroras R. Nukabinti (Nuleisti) nosá nusiminti. o nugalëtasis – teisiamasis“. Posakio mintis yra ir teiginyje. Nuoga tiesa (lot. Manoma. kad posakis kilo ið sen. Antikiniuose mituose herojaus mëginimai keisti iðpranaðautà likimà visada baigiasi arba nesëkme. nors já puikiai þino. 1725– 1796) ásakymo ignoravimu ir savavaliðku. maþomis dozëmis galima iðgydyti. Lietuviø ir latviø pasakose bei sakmëse taip pat yra likimo neiðvengiamybës motyvas. 1907–1981). t. Geringas (Hermann Göring. savo likimo nekeièia ir Kristus. g. atremdamas teisiamojo J. Depresijos ar liûdesio apimto þmogaus poza yra nuleista galva. nepagraþintà. nuo kurios dideliø doziø susergama. 1729–1800). Rudenko (Ðîìàí Ðóäåíêî. kokia ji esanti. angl. jog reikia ásigilinti ir á TSRS vaidmená. nuogos moters pavidalu – tokià. Dar plg. Nuda veritas) sakoma apie objektyvø ko nors vertinimà. kancleris 1974–1982). Ið pradþiø þenklà dëdavo ant kûno ar drabuþiø. Null variant) apie gráþimà á pirmines derybø sàlygas. Antikos skulptoriai tiesà vaizdavæ alegoriðkai. Þodþiai ið romënø poeto Horacijaus (Quintus Horatius Flaccus. Nuo [savo] likimo nepabëgsi sakoma pateisinant uþgriuvusius individualius sunkumus ar gyvenimo eigà. vëliau – specialiuose cenzoriø sàraðuose. arba dievø bausme. Nulinis variantas (vok. kuriame buvo teisiami nacistinës Vokietijos vadovai. y. Posakis grástas tikëjimu. o Lenkijos dalybos buvo numatytos Vokietijos-TSRS sutartimi. Minëtajame procese ðá posaká savo paskutiniame þodyje perfrazavæs nuteistasis H. XXIV. 7). romënø Fortûna ir kt. nors ir sëkmingu. Senosiose religijose tai darydavusios likimo deivës: baltø Laima (latviø dar ir Mara). pulti á melancholijà ar neviltá. inicijuojant II pasauliná karà (1939 09 01). Nuo ko susirgai. m. nenutylëtà tiesà. Posakio autorius – Vakarø Vokietijos federalinis kancleris H. Lachesë (‘lëmëja’) ir Atropa (‘neiðvengiamoji’). Ðmitas . jog istorijà raðo nugalëtojai. Ribentropo (Ullrich Friedrich Willy Joachim von Ribbentrop. tuo ir gydykis (lot.vorovà (Àëåêñàíäð Ñóâîðîâ. Rumiancevo (Ïåòð Póìÿíöåâ-Çàäóíàéñêèé. 1893–1946) uþuominà. Krikðèioniðkojoje tradicijoje likimà lemiàs Dievas. Rusijos-Turkijos karo (1768–1774) metu apkaltintà vyriausiojo vado P. pradëjæs já taip: „Nugalëtojas visada yra teisëjas. apie vienodas sàlygas visoms suinteresuotoms pusëms. gûþimasis.) „Odþiø“ (I. jog þmogaus likimas nuo pat gimimo yra nulemtas. Vëliau ðià frazæ Niurnbergo procese (1945–1946). Nuplauti gëdà paðalinti kompromitacijos pasekmes ir vël atgauti kitø pagarbà. Romos cenzoriø teisës þenklinti tam tikru þenklu (lot. Turtukajaus tvirtovës ðturmu 1773 m. Riesti nosá. e. Similia similibus curantur) medþiaga. be dangalø ir pan. 1918. graikø trys Dzeuso dukros moiros – Klotë (‘verpëja).

argi jis nepaliktø devyniasdeðimt devyniø kalnuose ir neitø ieðkoti nuklydusios? /…/ Taip ir jûsø dangiðkasis Tëvas nenori. likti niekuo dëtam. 25). 102 J. Husas (Jan Hus. O sancta simplicitas!) sakoma apie naivø. Olimpo kalne esantys nemirtingieji dievai visada laikydavosi santûriai. M. Gyvybës siûlas. Mesti pirðtinæ. pamatæs senutæ. M. metanèià malkø á lauþà. Þr. mano þmogiðkos ganyklos avys. 55. XI. Husas J. Pakelti pirðtinæ priimti iððûká á dvikovà. Eau de Cologne. O laikai. 2. Nutraukti gyvybæ sukelti mirtá. nusimazgojo rankas minios akivaizdoje ir tarë: ‘Að nekaltas dël ðio teisiojo kraujo. kurià jis pats ar per kunigus ganàs. Odekolonas (pranc. filosofas ir oratorius Ciceronas (Marcus Tullius Cicero.) (Oratio in L. ir að esu jûsø Dievas“ (Ez 34. disputà ir pan. Paklydusi avelë 1. taèiau vëliau 101 jis iðpopuliarëjo kaip kvepalai. Taip suðukæs èekø teologas ir kultûros veikëjas J. 1685–1766). jos ástatymais ar gyvenimo bûdu. ant kurio jis buvo deginamas uþ reformacines „erezijas“. etilo spirito ir kvapiøjø medþiagø miðinys. 2. kad praþûtø bent vienas ið ðitø maþutëliø“ (Mt 18. Catilinam I. mitø. odekolonà iðrado Kelno gyventojas J. Odekolonu kvepintis labai mëgæs Napoleonas Bonapartas. atskalûnas. Naujajame Testamente Romos vietininkas Pilotas. 1709 m.Nusiplauti rankas atsisakyti priimti sprendimà. drauge su ja atëjo ir sàvokos (ið)ganytojas. Posakio autorius – romënø politikas. O tempora. 24). vok. pastorius ‘piemuo’. ið Senojo Testamento per Kristaus palyginimus ir alegorijas avies metafora patekusi ir á krikðèioniðkàjà kultûrà. 14). pas kurá þydai atvedë teisti suimtàjá Kristø. 31). Dël veiksmaþodþio reikðmës þr. plg. 176). e. o paproèiai! (lot. ginèà. 31). nusidëjëlis ar atsiskyrëlis nuo tikinèiøjø bendruomenës. Pats paklydusios avies motyvas irgi yra Senajame Testamente: „Klajoju lyg paklydusi avis“ (Ps 119. 106–43 pr. o sàmyðis vis didëja. patiklø þmogø. Pasak gr.: „Jûs esate mano kaimenë. vengiant atsakomybës. krikðèioniø baþnyèios mokymo nesilaikantis þmogus. bûdavæ abejingi þmoniø jausmams ir kanèioms. In Verrem IV. 12. Farina (Johann / Giovanni Maria Farina. 1369–1415). O ðventas naivume! (lot. nuþudyti. Kölnisch Wasser ‘Kelno vanduo’) vandens. kurá esà derëtø vël atvesti á tikëjimà. Olimpinë ramybë santûrumas panikos ar suirutës metu. Kristus paklydusios avies palyginimà taiko tikinèiøjø bendruomenei: „Kaip jums atrodo: jeigu kas turëtø ðimtà aviø ir viena nuklystø. vartojamas parfumerijoje. kad nieko nelaimi. o mores!) sakoma stebintis ar piktinantis konkreèia visuomene. m. Senovës þydø – gyvuliø augintojø – kultûroje avies metafora gana daþna: visuomenë èia neretai suvokiama kaip Dievo banda. Odekolonà ið pradþiø vartojo kaip vaistà (laðus). paëmë vandens. tikinèiøjø lyginimà su avimis tæsia ir Kristaus mokiniai: „Jûs buvote tarsi paklydusios avys. visuomenës normø nesilaikantis þmogus. Farina . Jûs þinokitës!’“ (Mt 27. nematydamas jo nusikaltimo sudëties ir „pamatæs. o dabar sugráþote pas savo sielø ganytojà ir sargà“ (1 Pt 2. Pro Rege Deiotaro.

Palikti uþ borto atsisakyti partneriø ar juos paðalinti ir tæsti kà nors (veiklà, varþybas ir pan.) be jø. Posakis kilæs ið laivininkystës praktikos, kai iðkritusiojo ið laivo ar valties neástengdavo iðgelbëti, o iðmestojo negelbëdavo. Pandoros skrynia (lot. Dolium Pandorae) nelaimiø ðaltinis. Gr. mite, apraðytame sen. gr. poeto Hesiodo (`Hs…odoj, Hesiodus, VIII–VII a. pr. m. e.) poemoje „Darbai ir dienos“, Pandora (gr. Pandèra) buvo Dzeuso ásakymu Hefaisto sukurta pirmoji moteris, á kurià dievai sudëjæ visas moteriai bûdingas ypatybes: groþá, aistrà, klastà ir kt., taip pat iðmokæ verpti ir austi. Pandora reiðkia „visa dovanojanti“ (liaudies etimologijoje – „visø dovana“). Ja Dzeusas ketino atkerðyti Prometëjui uþ jo dovanotà þmonëms ugná ir padaryti þmones nelaimingus. Pandora buvo nusiøsta á þemæ ir padovanota Prometëjo broliui Epimenëjui drauge su indu (statine?), uþdraustu atidengti. Smalsumo pagauta Pandora indà atidengusi, o ið jo pasklidusios po þmones ten laikytos ydos, ligos, vargai ir kitos blogybës; Pandorai paskubomis uþvoþus dangtá, ant dugno likusi tik viltis (Hesiodas, 60-99). Paniðka baimë didþiulë nevaldoma baimë. Pavadinta sen. gr. miðkø ir ganyklø oþiakojo dievo Pano, piemenø ir medþiotojø globëjo, vardu. Panas priekabiaudavæs prie nimfø, siekdamas jø artumo; tos, iðsigandusios ir jo iðvaizdos, ir ketinimø, stengdavusios pabëgti ir pasislëpti.
Panas moko Dafná groti savo fleita. Pompëja (I a. pr. m. e.).

Pasakyta – padaryta (lot. Dictum factum) apie ágyvendintà paþadà. Posakio autorius – romënø dramaturgas Terencijus (Publius Terentius Afer, ~195–~159 pr. m. e.), pavartojæs já komedijose „Andrija“ (Andria, II, 381) ir „Pats save baudþiàs“ (Heauton Timorumenos, IV, 760). Pasaulio bamba (angl. Navel of the World) 1. pasaulio centras; 2. egocentriðkas, labai save sureikðminantis þmogus ar visuomenë. Sen. Graikijoje pasaulio centru laikytas konuso formos akmuo Delfø miesto Apolono ðventykloje. Graikiðkas to akmens pavadinimas buvo omphalos ‘bamba’. Pasak legendos, Dzeusas pasiuntæs du erelius apskristi pasaulá; ten, kur ereliai susitikæ, buvæs pasaulio centras. Tokiais akmenimis-bambomis Vidurþemio jûros kraðtuose paþymëtø pasaulio centrø buvo keletas, taèiau þymiausias jø buvo Delfuose. Pasiraitoti rankoves kibti á darbà, ðokti dirbti. Senovëje drabuþius siûdavæ su ilgomis platëjanèiomis rankovëmis; buvo mada siûti rankoves iki keliø ar net iki þemës, tad norint kà nors dirbti, rankoves tada reikëdavæ pasiraitoti. Paskutinë vakarienë 1. katalikø baþnyèioje – ðvenèiausiasis sakramentas; 2. vakaro valgis prieð koká nors svarbø ávyká, kelionæ ar iðsiskyrimà. Pasak Naujojo Testamento, Kristus prieð suëmimà ir mirtá paskutiná kartà pavakarieniavæs kartu su savo mokiniais.
Paskutinë vakarienë pagal Leonardo (Leonardo da Vinci, 1452– 1519) freskà. Bareljefas Punsko (Lenkija) baþnyèios ðventoriuje.
A. Butkaus nuotr.

103

104

Paskutinis mohikanas (angl. The Last of the Mohicans) kas nors paskutinis, likæs ið nykstanèios þmoniø grupës, kolektyvo ar bendruomenës. Tokiu pavadinimu 1826 m. iðëjo amerikieèiø raðytojo Dþ. Kuperio (James Fenimore Cooper, 1789–1851) romanas, kurio pagrindinis herojus yra paskutinis mohikanø genties indënas.

Paukðèiø kalba (rus. Ïòè÷èé ÿçûê) 1. nesuprantama kalba; 2. profesinis þargonas. Posakio autorius – Maskvos universiteto astronomijos profesorius D. Perevoðèikovas (Äìèòðèé Ïåðåâîùèêîâ, 1788–1880), ðitaip apibûdinæs manieringà ir siaurai vartojamø terminø prigrûstà rusø filosofø 1820–1840 m. raðtø kalbà.
Dþ Kuperio portretas (fragm.). Dail. Dþ. Dþarvis (John Wesley Jarvis, 1781? –1839).

Paskutinis þodis 1. nuteistojo asmens kalba po nuosprendþio paskelbimo ar prieð egzekucijà; 2. galutinis kokio nors klausimo sprendimas; 3. naujausias ko nors modelis. Patrankø mësa (pranc. La chaire à canons) kareiviai. Posakio autorius – prancûzø poetas F. de Ðatobrijanas (FrançoisRené de Chateaubriand, 1768–1848), pavartojæs já panflete „Apie Bonapartà ir Burbonus“ (De Buonaparte et des Bourbons, 1814), kuriame raðo, jog Napoleono valdþios akyse prancûzø gyvybë tapo bevertë ir kad ðaukiamus á kariuomenæ vyrus imta vadinti þaliava bei patrankø mësa. Kiek anksèiau V. Ðekspyras (William Shakespeare, 1564–1616) tragedijoje „Henrikas IV“ vieno veikëjo lûpomis kareivius F. de Ðatobrijanas pavadinæs parako maistu. Pats velnias kojà nusilauð apie didelæ netvarkà ar sunkiai pereinamas kelio kliûtis. Mituose ir sakmëse velnio gyvenamoji aplinka yra pelkës, brûzgynai, sàvartos ir kita þemdirbystei netinkama þemë. Posakis reiðkia, kad kalbama apie dar didesnæ netvarkà, negu velniðkoji.
105

Paukðèiø pienas 1. absoliuèios gerovës rodiklis (lietuviai dar sako gulbës pienas; gegutës pienas); 2. toks konditerinis skanëstas (ppr. saldainis). Posakis siekia antikinius laikus ir randamas Aristofano (’Aristof£nhj, Aristophanes, ~450–~380 pr. m. e.), Strabono (Str£bwn, Strabo, ~63 pr. m. e.–24), Lukiano (LoukianÒj, Lucianus, 120–180) kûriniuose ir darbuose. Paukðèiø takas balkðva juosta giedrame nakties danguje, nusidriekusi beveik per visà skliautà – mûsø galaktikos þvaigþdþiø ir ûkø ðvytëjimas. Pavadinimas þinomas tik baltams, finougrams, ir tiurkø kalboms, plg. la. Putnu ceïð, est. Linnutee, suom. Linnunrata. Tikëta, kad pagal já paukðèiai orientuojasi, migruodami á ðiltuosius kraðtus ir atgal (ornitologiniai tyrimai tai patvirtino). Tuo tarpu Antikoje tai vadinta Pieno taku (gr. Galax…aj, lot. Via Lactea); ið èia per lotynø kalbà pavadinimas pateko á kitas Europos kalbas (plg. angl. Milky Way, rus. Ìëå÷íûé ïóòü), o graikiðkuoju pavadinimu pradëtos vadinti galaktikos. Pieno tako atsiradimà gr. mitas aiðkina taip: gimus Herakliui, jo tëvas Dzeusas, norëdamas, kad sûnus gautø dieviðkø savybiø (Heraklio motina buvo mirtinga moteris Alkmenë), slapta prineðæs kûdiká mieganèiai Herai prie krûties. Pabudusi ir pamaèiusi, jog þindo nepaþástamà kûdiká, Hera iðplëðë jam ið burnos krûtá, o pieno èiurkðlë perskrodë dangø ir sustingo.
106

Pieno taku ðià galaktikà vadina ne visos tautos. Ðvedams tai ‘þiemos takas / gatvë’ (Vintergatan), kinams ir jø kaimynams, áskaitant ir japonus, tai yra ‘sidabrinë upë’ ar ‘dangaus upë’. Paþadëtoji þemë visø lûkesèiø iðsipildymo vieta, kurioje vyrauja visuotinë laimë, gerovë, taika. Senajame Testamente taip skamba Dievo paþadas Mozei iðvesti þydus ið Egipto: „nuþengiau iðgelbëti ið egiptieèiø rankø ir nuvesti ið to kraðto á gerà ir erdvø kraðtà, á kraðtà, tekantá pienu ir medumi“ (Ið 3, 8); „Að paþadu iðvesti jus ið Egipto kanèios á kraðtà kanaanieèiø, hetitø, amorieèiø, perizitø, hivitø ir jebusitø, á kraðtà, tekantá pienu ir medumi“ (Ið 3, 17). Posakis yra ir Naujajame Testamente Pauliaus laiðke þydams, kuriame jis primena jø istorijos fragmentus: „Tikëdamas jis (Abraomas – A.B.) apsigyveno paþadëtoje þemëje, tarytum svetimoje, ásikûræs palapinëse su Izaoku ir Jokûbu, to paties paþado paveldëtojais“ (Þyd 11, 9). Paþink save (gr. gnwqi seautÒn , lot. Nosce te ipsum) susivok, ko tu nori gyvenime, kad bûtum laimingas, ir kokios yra tavo fizinës bei dvasinës galimybës siekti uþsibrëþtø tikslø. Be to, paþinæs save, geriau suprasi kitus. Uþraðas, buvæs Apolono ðventykloje Delfuose (Graikija), kurio autoriais laikomi septyni didieji gr. iðminèiai, o romënø poetas Juvenalis (Decimus Iunius Iuvenalis, ~ 50/65 – ~ 127) „Satyrose“ teigë, jog „Þodþiai paþink pats save! ið dangaus ligi mûsø atëjo“ (XI, 27). Ðá posaká labai mëgæs sen. gr. filosofas Sokratas (Swkr£thj, Socrates, ~470–399 pr. m. e.), todël autorystë kartais priskiriama jam. Penktoji kolona (isp. Quinta columna) slaptieji prieðo sàjungininkai ir pagalbininkai, kenkiantys ið vidaus. Taip pirmiausia buvo pavadinti generolo F. Franko (Francisco
107

Franco, 1892–1975) ðalininkai Madride per jo apsiaustá 1936 m. Ispanijos pilietinio karo (1936–1939) metu. Taip juos pavadinæs frankistinis brigados generolas E. Mola (Emilio Mola Vidal, 1887–1937), radijo kreipimesi á madridieèius pasakæs, kad keturias jo armijos kolonas, mestas á Madrido ðturmà, paremsianti dar ir penktoji kolona, esanti paèiame Madride.

E. Mola

Per kanèias á þvaigþdes (lot. Per aspera ad astra) sakoma, kai norima pabrëþti, jog dideli tikslai ar ðlovë pasiekiami tik sunkiu darbu. Posakis pavartotas romënø filosofo, dramaturgo ir politiko Senekos Jaunojo (Lucius Annaeus Seneca, 4 pr. m. e.–65) tragedijoje „Pamiðæs Herkulis“. Visas posakis èia skambàs taip: Per aspera sic itur ad astra ‘per kanèias taip einama á þvaigþdes’ (Hercules Furens, II, 437); ðiuos þodþius pasako Herkulio þmona Megara Tëbø valdovui Li- Seneka Jaukui, tikëdamasi, kad Herkulis bus paimtas á nasis dangø, kaip Jupiterio sûnus. Taèiau pirmasis posaká sic itur ad astra pavartojæs romënø poetas Vergilijus (Publius Vergilius Maro, 70–19 pr. m. e.) „Eneidoje“, kur tuos þodþius pasako Apolonas Enëjo sûnui Askanijui Jului, girdamas já uþ narsà (Aeneid, IX, 641). Ðá Vergilijaus posaká astronomai vëliau perfrazavo á hinc itur ad astra ‘èia einama á þvaigþdes’ ir vartoja observatorijoms apibûdinti. Toks uþraðas yra ir virð Vilniaus universiteto observatorijos durø. Permainø vëjai (angl. Wind of change) ið esmës besikeièianèios sàlygos, aplinkybës, naujoviø visuma. Posakio autorius – Didþiosios Britanijos politinis veikëjas H. Mak108

milanas (Harold Macmillan, 1894–1986, premjeras 1957–1963), vienoje ið savo kalbø 1960 m. pasakæs: „Permainø vëjas dvelkia virð þemyno“, turëdamas galvoje iðsivaduojamàjá sàjûdá Afrikoje.
H. Makmilanas

Perþengti Rubikonà padaryti lemtingà sprendimà, po kurio nebegalima atitaisyti padëties. Rubikonas (‘raudonasis’) buvo upelis, skyræs Romà nuo jos provincijos Galijos. Galijos valdytojui Julijui Cezariui (Gaius Iulius Caesar, 100–44 pr. m. e., valdë 49–44 pr. m. e.) senatas buvo uþdraudæs savo legionus ávesti á Romos teritorijà. 49 pr. m. e. Cezaris su savo legionais perþengë Rubikonà ir pradëjo pilietiná karà. 45 m. per. m. e. Cezaris galutinai nugalëjo Pompëjø ir tapo Romos imperatoriumi. Legenda pasakoja, kad abejoniø valandà Cezariui pasirodæs milþiniðkas trimitininkas, kvietæs já perþengti upelá. Cezaris palaikæs tai geru þenklu ir ryþæsis perþengti. Pikta akis þvilgsnis, kuris gali pakenkti: nuþiûrëti, uþburti ir pan. Senovëje tikëta, kad piktà ar nemalonø þvilgsná turá burtininkai bei raganos ir kad savo kerus jie galá skleisti þvilgsniu. Pilietinë dràsa (rus. Ãðàæäàíñêîå ìóæåñòâî) ryþtas ir dràsa, atiekant savo pilietinæ pareigà, nesibijant galimø represijø ar oponentø kerðto. Tokiu pavadinimu rusø poetas dekabristas K. Rylejevas (Êîíäðàòèé Ðûëååâ, 1795–1826) paraðæs odæ (1823).

sakis kilo ið Prancûzijos valstybës veikëjo kardinolo Riðeljë (Cardinal-Duc de Richelieu, 1585–1642) padëjëjo pravardës. Riðeljë deðinioji ranka ir patarëjas buvo vienuolis kapucinas tëvas Þozefas (Joseph), neðiojæs pilkà Trigubas Riðeljë portretas. sutanà (ið èia ir pravardë), tuo Dail. F. de Ðampanas (Philippe tarpu kardinolo apranga yra de Champaigne, 1602–1674). ryðkiai raudona. Vëliau pilkuoju kardinolu pradëtas vadinti ir pats Riðeljë. 1622 m. tapæs kardinolu, o nuo 1624 m. – pirmuoju Karaliðkosios tarybos ministru, jis iki gyvenimo pabaigos iðliko faktiðkasis Prancûzijos valdovas, valdant karaliui Liudvikui XIII (Louis XIII, 1601–1643, valdë 1610–1643). Pilti alyvos á ugná (lot. Oleum addere camino) dar labiau komplikuoti ir taip sudëtingà situacijà ar aðtrinti konfliktà. Posakio autorius – romënø poetas Horacijus (Quintus Horatius Flaccus, 65–8 pr. m. e.), pavartojæs já „Satyrose“ (II, III, 320). Pinigai nesmirda (lot. Pecunia non olet ‘pinigai kvapo neturi’) sakoma, pateisinant neðvariu ar nusikalstamu darbu ásigytus pinigus. Posakis ið istorijos apie Romos imperatoriø Vespasianà (Caesar Vespasianus Augustus, 9–79, valdë 69–79), kurio sûnus Titas priekaiðtavæs tëvui, kam ðis apmokestinæs vieðuosius tualetus. Vespasianas prikiðæs sûnui prie nosies kelias monetas ir paklausæs, ar jos turi kvapà. Sûnui atsakius neigiaVespasianas

K. Rylejevas

Pilkasis kardinolas slaptas asmuo, darantis átakà vykdomàjà valdþià turintiems pareigûnams; faktiðkasis valdytojas. Po109

110

~ 50/65 – ~ 127) pinigø „kvapo“ motyvà iðpopuliarinæs vienoje ið savo „Satyrø“: “/. – pirmàja dama tàsyk buvo pavadinta H. Teiloras per jos laidotuves esà pasakæs: „Ji niekada nebus uþmirðta. ~423–347 pr. Fièinas . arba Apie meilæ“ dialogo forma iðdësto savo pa112 V. 1433–1499). 1751–1836. Posakio autorius – italø filosofas neoplatonistas M. vienas didþiausiø to laiko Romos prieðø. Vita divi Vespasiani. m. ið tiesø buvo mûsø Pirmoji Dama (First Lady) iðtisà pusæ amþiaus“. 1870–1924) þodþiai. m. Perfrazuoti rusø bolðevikø vado V. e. Niujorke buvo pastatyta È.). e. 1784–1850. 1809–1817) naðlei Dolei Medison (Dolley Payne Todd Madison. pavadinta „Pirmoji ðalies dama“ (The First Lady in the Land). 1849–1850). Platonas veikale „Puota. gr. Nerdlindþerio (Charles Frederic Nirdlinger. 1857–1861) graþuolë dukterëèia.D. jo politinis tikslas paaiðkës po to“. pasiekus uþsibrëþtà tikslà. Lein (Harriet Rebecca Lane Johnston. nevedusio prezidento Dþ. 1791–1868. Kai kurie jo mûðiai su romënais laimëti labai sunkiai. tëvas jam paaiðkinæs. prez. ~ 69 – ~ 130) veikale „Dvylikos Cezariø gyvenimas“ (De vita XII Caesarum.. Fièinas (Marsilio Ficino. The first lady) ðalies prezidento þmona. kai 1911 m. Pirkti katæ maiðe rizikuoti ásigyti kà nors. filosofo Platono (Pl£twn. 297–272 pr. Pyro pergalë nereikðminga ir su didþiuliais nuostoliais pasiekta pergalë. neiðsiaiðkinus visø sàlygø ar aplinkybiø. Baèeneno (James Buchanan. e. 319–272 pr. kad jos gautos ið naujojo mokesèio. Plato. e. Svetonijaus amþininkas Juvenalis (Decimus Iunius Iuvenalis. taip pat Makedonijos karalius (288-284. Spëjamas posakio autorius – JAV prezidentas Z. tolygi pralaimëjimui. kas veikti. Pyras (PÚrroj. Aleksandro Makedonieèio giminaitis. Teiloras (Zachary Taylor. 1830–1903). m. JAV spaudoje ðis titulas pirmà kartà pasirodë 1860 m. pasakyti 1917 m./ juk visuomet malonu uþuosti pelno kvapelᓠ(Lucri bonus est odor ex re qualibet) (XIV. 273-272 pr. spalio perversmo iðvakarëse: „Valdþios paëmimas yra sukilimo reikalas.).mai. Mirus buvusio JAV prezidento Dþ. Lenino (Âëàäèìèð Óëüÿíîâ-Ëåíèí. Leninas Pirmoji ðalies dama (angl.. XXIII). karvedys. prieð tai neapþiûrëjus. 1768–1849). Amor platonicus) tik dvasinë partnerio meilë. m.1860?–1940) pjesë.) buvo Epyro (vakarinë Graikijos pakrantë) karalius (306–302.) raðtus á lotynø kalbà. Medisono (James Madison. Pyrros. prez. Pirmiausia paimsim valdþià. Po mûðio prie Auskulo (279) Pyras pasakæs: „Dar viena tokia pergalë mane visiðkai sunaikins“. ásitraukti á koká renginá ar veiklà. prez. bandþiusá kaip parðà parduoti katæ maiðe. kai neþinoma ar nenumatoma. nes ji 111 M. Z. padëjusi jam ðeimininkauti Baltuosiuose Rûmuose. o paskui paþiûrësim sakoma. Medison sakis iðpopuliarëjo. Ðis epizodas apraðytas romënø istoriko Svetonijaus (Gaius Suetonius Tranquillus. Posakis kilæs ið daugeliui tautø þinomo anekdoto apie sukèiø. 204–205). be erotikos ir sekso. iðvertæs sen. Platoniðka meilë (lot. Po.

kas paraðyta. kuriais jie buvo pasiekti. LII). Cuneus cuneum trudit) sakoma. pradþioje buvæs bûdingas Rusijos socialdemokratinei. Perfrazuota romënø politiko. Ðiuos Þ.). 1874– 1946). Posakio autorë – amerikieèiø raðytoja G. skeliant pliauskà) galima stumti toliau kitu pleiðtu. negalvojant nei apie ávaizdá istorijoje. prisitaikyti prie jos. dvasinio groþio paþinimà. atvykusio á Paryþiø ir svajojusio tapti garsiu poetu. pavadinusi ðitaip prastà automechanikà. Posakiu tapæs O. Pasak raðytojos. 1899–1961) romane „Fiesta (Saulë taipogi teka)“ (1926). t. Politinë prostitutë politikas. Kamenevà su G. vëliau bolðevikinei publicistikai. Pleiðtas pleiðtà varo (lot. Lost Generation) apolitiðka. M. Prarastos iliuzijos (pranc. kai kokios nors veiklos rezultatus ketinama panaikinti tais paèiais bûdais. filosofo ir oratoriaus Cicerono (Marcus Tullius Cicero. nei apie veiklos padarinius ateinanèioms kartoms. m. ~27–66) kûrybos (Satiricon. Au reste. Posakis paimtas ið buities – ástrigusá pleiðtà (pvz. Les illusions perdues) neiðsipildþiusios viltys. gali bûti tiesa. Plus minus) apytikriai. taèiau ne visa. Zinovjevu dël jø straipsnio menðevikø laikraðtyje Íîâàÿ æèçíü. jog reikia rûpintis tik savo gyvenimo gerove. Popierius viskà pakenèia (lot. Stein. e. Posaká vëliau iðpopuliarino filmas „Leninas spalyje“ (1937). jis esà nebesugebàs gráþti á taikià visuomenæ. 113 Politinis lavonas susikompromitavæs ar sukompromituotas politikas. nusivylimas kuo nors. Prarastoji karta (pranc. maþdaug. 12). dvasinæ meilæ. Dail. mingway. 1721–1764). Posakio autorë – Þana Antuanetë Puason (JeanneAntoinette Poisson). Natyras (Jean Prancûzijos kariuomenës pralaimëjimo Marc Nattier. Une generation perdue. V. XX a. le deluge) egoistinë nuostata.y. –1766). apibûdindamas bendraþygius S. nebeturintis perspektyvø tæsti politinës karjeros. après nous. guosdama karaliø po retas (fragm. de Balzako (Honoré de Balzac. K. A. taèiau tarp vyro ir jaunuolio.). Posaká ir jo pirminæ G. 1710–1774. angl.þiûras apie idealià. Þ. cituodamas G. 1880–1964) raðytojas E. Puason portþodþius ji pasakius. valdë nuo 1715) favoritë nuo 1745 m. Hemingvëjus (Ernest He.) frazë ið „Laiðkø draugams“ (Epistularum ad familiares. Posakis. arba kitaip – markizë de Pompadur (marquise de Pompadour. likimas ir puoselëtø lûkesèiø netektis. Romane vaizduojamas provincialo vaikino. kuriame ðià frazæ pavartoja Leninas. Stein (Gertrude Stein. Epistula non erubescit ‘laiðkas nerausta’) raðyti galima viskà. Prancûzijos karaliaus Liudviko XV (Louis XV. 1799–1850) trilogijos (1837–1843) pavadinimas. Vechteno (Carl Van reikðmæ iðpopuliarino kitas amerikieèiø Vechten. merkantiliðka visuomenës dalis. buvusá karo dalyvá. Plius minus (lot. Po mûsø (manæs) nors ir tvanas (pranc. Gali bûti parafrazë ið Gyvasis lavonas (þr. nepatriotiðka. Posakis ið romënø raðytojo satyriko Petronijaus (Gaius Petronius Arbiter.nuotr. prarastoji karta yra kare dalyvavæs jaunimas – iððvaistæs geriausius savo metus þudynëms ir smurtui. Stein posaká kaip romano epigrafà: Visi jûs – prarastoji karta. daþnai keièiantis savo paþiûras ir narystæ partijose. 114 . Liber V. 106–43 pr. 1685 prûsams Rosbacho mûðyje (1757).

jei bajorystës dokumentai bûdavæ nepakankami ar iðaiðkëdavusi jø klastotë. Posakis atsirado po II pasaulinio karo. F. Vylando portretas (fragm. 1768).Prasti (Blogi) popieriai apie nepalankià kieno situacijà. – iðtempdavæs. pasàmonë. ypaè britø. Londonas K. kad numarintø kanèiose: tiems. Jagemanas (Ferdinand Jagemann. plëðikas. Protëviø ðauksmas (angl. Pieðinys antikinëje amforoje (VI a. Gr. kam lova bûdavusi per trumpa. Den Wald vor lauter Baumen nicht sehen) sakoma. Prozit! (lot. Posakio autorius – vokieèiø poetas K.’) specialistø. padëtá. kurio plunksnomis toji puoðusis. Prosit! ‘tegul eina á gera’) linkëjimas uþgeriant. ëmë keltis gyventi á karo nepaliestas JAV. budëkite! Jûsø prieðas velnias kaip riaumojantis liûtas slankioja aplinkui. Prieðas nesnaudþia ironiðkas perspëjimas tiems. 116 115 . 8). The Call of the Wild ‘gamtos ðauksmas’) pagrindiniai instinktai. Posakis ið romënø raðytojo Fedro (Phaedrus. Vylandas (Christoph Martin Wieland. 1733– 1813). kai per smulkmenas nematoma esmës. plg. m. ið kuriø specialistai emigruoja á Vakarø Europà. atsakymas bûdavæs Reprosit! ‘jums irgi’. 15 pr. Posakis turëjo pradinæ dokumentø vertinimo reikðmæ. Panaðø laikotarpá dabar patiria posovietinës ðalys (tarp jø ir Lietuva). nei vëliau kuosos. Óòå÷êà ìîçãî⠑t. kuri jam buvusi per trumpa. 1708–1754) eilëraðèio „Horacijus“. Lietuvoje. mite Prokrustas buvæs milþinas Tesëjas ir Prokrustas. pavartojæs já poemoje „Mûzarionas. juos savintis ir jais didþiuotis. kas turi varþovø ar konkurentø. –50) pasakëèios apie iðdidþià kuosà ir povà. kur tiek darbo. 1780 –1820). Londono (Jack London. arba gracijø filosofija“ (Musarion oder die Philosophie der Grazien. Prokrusto lova dirbtinë norma. atitinka lietuviø á sveikatà! Taip sakydavo uþgerdami romënai. Puoðtis svetimomis plunksnomis (lot. Protø nutekëjimas (angl. kai carinë valdþia ëmësi bajorystës revizijos ir tikrieji bei apsimetëliai bajorai stengësi dokumentiðkai jà árodyti. Kitur nurodoma. tykodamas kà praryti“ (1 Pt 5. kam per ilga. m. 1876– 1916) apysakos lietuviðko pavadinimo.: „Bûkite blaivûs. Prokrustà nuþudæs Tesëjas. á kuriuos per jëgà kas nors spraudþiama. Posakis galëjo atsirasti XIX a. rus. kad Vylandas já perfrazavæs ið vokieèiø poeto F. e. Dail. e. skatinimas bûti veikliems. prisiviliodavæs keliautojus ir guldydavæs juos á lovà tam. Perfazuota ið apaðtalo Petro pamokymø.). Pasakëèios siuþeto autoriumi Fedras nurodo Ezopà. tiek buities sàlygos bei atlyginimai buvo kur kas geresni nei karo nualintoje Europoje. pr. p. blogus reikalus. Gloriari alienis bonis ‘girtis svetimomis gërybëmis’) dangstytis svetima ðlove ar nuopelnais. Ið lotynø kalbos ðis ritualinis vaiðiø þodis paplito kitose Europos kalbose.). taèiau jos nepriëmæ nei povai. nusiþiûrëto ið rusiðko vertimo Çîâ ïðåäêîâ. Posakis kilæs ið amerikieèiø raðytojo Dþ. Pro medþius miðko nemato (vok. Dþ. nukirsdavæs kojas. tuos. paguldæs plëðikà á jo paties lovà. kai daug inþinieriø ir mokslininkø. Hagedorno (Friedrich von Hagedorn. mokslininkø emigracija. Brain drain ‘smegenø nutekëjimas’. rëmai.

Procesuose átariamieji buvo kaltinami antiamerikietiðka veikla. o raganø procesø iðtakos siekia senovës Egipto ir Babilono 117 laikø teisynà. fon Rochau (August Ludwig von Rochau. 1938). inicijuoti senatoriaus Dþ. e. Raganø medþioklë (angl. „septynios damos ir trys jauni vyriðkiai“ su savo tarnaitëmis ir tarnais nusprendþia pasitraukti á atokesnæ vietà uþmiestyje ir linksmai leisdami laikà pralaukti. Bleiras) (George Orwell. Todël Dûmos opozicija ieðmininkais praminusi smulkius pareigûnus. Eric Arthur Blair. 7–9). dar plg. aiðkiaregiø ar religiniø kitaminèiø (vad. 9). kai JAV prasidëjo komunistø demaskavimo ir persekiojimo procesai. 1785–1854) poemà „Maro miestas“ (The city of the plague and other poems. kurios pradþioje pasakojama. bûdavo sudeginamas ant lauþo. Posakis atsirado Renesanso laikais. 18. ðëtono sàjungininkais. reèiau – kitaip nuþudomas. epizodà su Sauliumi 1 Sam 28. kaip. Politine reikðme ðá posaká bene pirmasis pavartojo anglø raðytojas Dþ. Rasti ieðmininkà (rus. paraðytas 1832 m. taèiau raganavimu apkaltinti ir fizinio tardymo neiðtvëræ þmonës. daugiausia moterys. Mozës suraðytame kodekse. kol epidemija nurims. Makarèio (Joseph Raymond McCarthy. Witch-hunt. 2. Tiriant geleþinkelio katastrofø prieþastis tuometinëje Rusijoje. Dar plg. Vilsono (John Wilson. iðleidæs knygà pavadinimu „Realiosios poli118 . 3. Baltazaro Dþ. Senekos paimtas ið gyvosios kalbos. Ranka rankà plauna (lot. apðaukusi juos raganomis. þmogus ppr. 1908–1957). kitaminèiø (ppr.Puota maro metu (rus. Termino autorius – vokieèiø þurnalistas ir politikas A. kai Europoje baþnyèia itin suaktyvino þyniuoniø. Bokaèas puota. Íàéòè ñòðåëî÷íèêà) suversti kaltæ dël ko nors eiliniam darbuotojui. Die Realpolitik) politika. m. Orvelas (tikroji pavardë – E. Manus manum lavat) apie abipusæ paramà ar pagalbà. Kentëjo ir niekuo dëti. rus. pagal ðkotø poeto Dþ. þolininkø. Atpirkimo oþys. ðnipinëjimu TSRS naudai (kas tam tikrais atvejais pasitvirtino). siauèiant marui Florencijoje. raganiais. kaltë ppr. politiniø) persekiojimas. vykdoma be istorinio konteksto. 1810– 1873). 1816). „Árodþius“ raganavimà. Posakio autorius – rusø poetas A.–65) (Apocolocyntosis. taip pavadinæs dramatiðkas scenas.. linksmas gyvenimas visuotinës suirutës ar karo metu. Puðkinas (Àëåêñàíäð Ïóøêèí. Realioji politika (vok. Posakis atsirado XX a. pastangos iðsiaiðkinti praeityje nusikaltusius þmones. Bokaèo (Giovanni Boccaccio. dramaturgas ir politikas Seneka Jaunasis (Lucius Annaeus Seneca. ~1313–1375) knygos „Dekameronas“. Ïèð âî âðåìÿ ÷óìû) nerûpestingas. 1903–1950) knygoje „Katalonijai pagerbti“ (Homeage to Catalonia. Dar plg. pradþioje Rusijos Dûmoje. kuriems vyriausybë suversdavusi visà kaltæ dël esanèios netvarkos. Susidorojimo su ragana teisëtumas nurodomas jau Senajame Testamente. ~4 pr. ne laiku ar ne taip perjungusiam bëgius. Aktyviausias raganø procesø laikotarpis buvo 1400–1700 m. eretikø) persekiojimà. 1799–1837). kurioje ispanø komunistø kovà su trockininkais jis pavadinæs beprasmiðka raganø medþiokle. plg. 1853 m. atsiþvelgiant tik á dabarties realijas ir interesus. Posakis gali bûti ir bendro indoeuropietiðkojo folkloro paveldas. Îõîòà íà âåäüì) 1. Orvelo metafora labai paplito 1950–1954 m.: „Nepaliksi gyvos kerëtojos“ (Ið 22. Pati sàvoka galëjo atsirasti ið italø raðytojo Dþ. kai tikrieji kaltininkai yra vadovai. Uþraðyto posakio autorius – romënø filosofas. Dþ. bûdavo suverèiama ieðmininkui.

g. Dantonas (Georges Jacques Danton. angl. Rubenso moteris apie apkûnià moterá. 1954. bûti arogantiðkam. non vivere ut edas). iðskirtinës iðvaizdos ar elgesio þmogus. g. raumeningi. pratæsia kriminalistai. kancleris 1862–1890) politinæ veiklà.). – / kas pakæsti galës tokià þmonà – dorybiø skrynelæ!“ (Juvenalis. reformos ar valdþios kaitos ppr. Revolution eats its own children) po kiekvienos revoliucijos. 1930. Putino (Âëàäèìèð Ïóòèí. kur titanas Saturnas (gr. bijodamas. fon Bismarko (Otto Eduard Leopold von Bismarck. Dantonas 1794). 95). H. prez. Aliuzija á romënø mitologijà. Jelcino (Áîðèñ Åëüöèí. 1991–1999) ir V. per kuriuos nukenèia dalis jos vykdytojø. tuo tarpu galvos nuleidimas ir gûþimasis yra nusiþeminimo. o baigia karjeristai. pradedant kancleriu H. 1952. Rara avis) retos. prasideda revoliucionieriø tarpusavio kivirèiai. panaði á juodàjà gulbæ. 1794 m. la Révolution comme Saturne dévore ses enfants. 2000–2008) valdymo laikotarpiu. kiti kancleriai – apie iðskirtinai gerus Vokietijos santykius su Rusija B. o ne gyventi. 1815–1895. ~ 50/65 – ~ 127). 165–166). kad valgytum (lot. Reikia valgyti. puikuotis. pataikavimo ar baimës þenklas. Dantonui priskiriama ir mintis. kad tie uþaugæ jo nenuverstø. 1844–1900). „Satyrose“ raðæs: „Paukðtë reta ðiuos kraðtuos. Krono analogas) rydavæs savo naujagimius. kanclerë 2005–). Grundregeln von Realpolitik.tikos principai ir jø taikymas Vokietijos politinëmis sàlygomis“ (vok. 1577–1640) paveiksluose nuogi þmoniø kûnai vaizduojami barokui bûdinga maniera: vyrai – tvirti. 120 . Venera prieðais veidrodá (fragm. ~35–~100) darbo „Iðkalbos mokymas“ (Institutio Oratoria. fon Rochau já vartojæs. nukreiptà prieð „liaudies prieðus“. Rubensas. Posakio autorius – romënø poetas Juvenalis (Decimus Iunius Iuvenalis. moterys – putlios. kancleris 1982–1998) ir baigiant A. kuriuo buvo apðauktas ir Þ. perversmo. Rubenso (Peter Paul Rubens.1931–2007. Merkel (Angela Dorothea Merkel. 1759– Þ. Retas paukðtis (lot. pasakæs taip prieð savo egzekucijà. Esse oportet ut vivas. Þ. P. sunkokos. angewendet an den politischen Zuständen von Deutschland). Ðiais laikais terminas padaþnëjo irgi Vokietijos vadovø kalbose. kurià atliko jo buvæ bendraþygiai. Flamandø dailininko P. 119 Revoliucija (kaip Saturnas) ryja savo vaikus (pranc. Kolis já vartojo kalbëdamas apie Vokietijos suvienijimà. Þmoniø ir daugelio gyvûnø elgsenoje pakelta galva rûðies bûryje yra pranaðumo rodymas (optiðkai padidinamas ûgis). nes kritikavo terorà ir buvo paliaubø su Prancûzijos kaimynëmis ðalininkas. g. Koliu (Helmut Josef Michael Kohl. jog revoliucijà pradeda idealistai. Terminà iðpopuliarino vokieèiø filosofas F. prez. Riesti nosá didþiuotis. Nyèë (Friedrich Wilhelm Nietzsche. kad gyventum. apibûdindamas kanclerio O. Posakis ið romënø retorikos mokytojo Kvintiliano (Marcus Fabius Quintilianus. VI. Posakio autorius – Didþiosios prancûzø revoliucijos (1789–1794) vienas ið vadovø Þ. Dantonas. jakobinai savo iðleistais dekretais pradëjo „didájá terorà“. Viduramþiais buvo paplitæs posakis: Ver us amicus rara avis (‘geras draugas – retenybë’). daþnai A.

e. tarp jø ir Fedras (Phaedrus. Steinbekas (John Ernst Steinbeck. kad ðis iðspræstø ginèà. m. Tiutèevas (Ôåäîð Òþò÷åâ. 15 pr. Savam kraðte pranaðu nebûsi (lot. negalëdama pasiekti aukðtai auganèiø vynuogiø. saugojo já kaip savo akies lëliukæ“ (Ást 32. Jis didþiu balsu suðuko turinèiajam aðtrø pjautuvà: ‘Paleisk darban savo aðtrøjá pjautuvà ir nurink þemës vynmedþio kekes. 1803– 1873). kad vynuogës esà dar rûgðèios. 1902–1968). VI a. – jis tarë. netobulybes. nes uogos jau prisirpo’. degdama meile savo sûnui. 1842– 1906). – neuþmuðkite jo! Ji yra jo motina’“ (1 Kar 3. Saugoti kaip savo aká stropiai kà saugoti ir priþiûrëti. Jokûbas yra jo paveldas. paskelbæs toká ketureilá: Óìîì Ðîññèþ íå ïîíÿòü. „Tada karalius tarë: ‘Viena sako: `Ðis yra mano sûnus – gyvasis`. Aesopus. Óìîì Ðîññèþ íå ïîíÿòü) sakoma kalbant apie Rusijos valdþios ar visuomenës keistenybes. e. maldavo karaliaus.Rûgðèios (Þalios) vynuogës þmogaus elgesys. / Àðøèíîì îáùèì íå èçìåðèòü: / Ó íåé îñîáåííàÿ ñòàòü — /  Ðîññèþ ìîæíî òîëüêî âåðèòü (‘protu Rusijos nesuprasi. Posakis paimtas ið Ezopo (A…swpoj. Rûstybës kekës bræstantis konfliktas ar pyktis. Posakio ðaltinis – Naujasis Testamentas. pakeièiamas atsisakymu tai daryti. Mat jos gimdþiusios beveik vienu metu. m. kas já iðprovokavo. Jis rado já dykumoje – tyruose vaitojanèios dykumos. toji moteris apkaltinusi gyvojo kûdikio motinà vaiko vagyste: esà miræs anos kûdikis. I. pas þydø karaliø Saliamonà kartà atëjusios dvi moterys. Krylovas (Èâàí Êðûëîâ. plg. 1866 m. Posakio autorius – rusø poetas ir diplomatas F. 1768–1844). ‘Praðyèiau. kuris gali iðsilieti prieð tuos. – o kita sako: `Tai netiesa! Tavo sûnus yra negyvasis. Pasak Senojo Testamento. motyvuojant tikrais ar tariamais prekës trûkumais ar kelionës sunkumais. bet ana slapta juos sukeitusi. mano vieðpatie! – ji ðaukë. 1939). nei tavo. In patria natus non est propheta vocatus) á uþsienieèiø þodþius ar patarimus 122 . kai negalëjimas ko nors ásigyti ar kur nuvykti ir pan. Padalykite!’ Tada karalius atsakë: ‘Atiduokite pirmajai gyvàjá berniukà. Tada angelas numetë savo pjautuvà þemën ir nuskynë þemës vynmedá. karalius tarë: ‘Padalykite gyvàjá vaikà á dvi dalis. duokite pusæ vienai ir pusæ kitai’. Apglëbë já. plg. Atneðus karaliui kalavijà. Moteris. rûpinosi juo. Steinbekas F. pavadinæs taip vienà ið savo romanø (The Grapes of Wrath. neprinokusios. ir supylë vynuoges á didájá Dievo rûstybës spaustuvà“ (Apr 14. 121 Saliamoniðkas sprendimas greitas ir iðmintingas problemos sprendimas.) pasakëèios „Lapë ir vynuogës“. Dþ. bendru arðinu neiðmatuosi. kurioje lapë. Perfazuotas posakis ið Senojo Testamento. kuriai ið jø priklausàs kûdikis. Posaká iðpopuliarino amerikieèiø raðytojas Dþ. Karalius tad ásakë: ‘Atneðkite man kalavijà’. jos ypatingas bûdas – Rusija galima tik tikëti’). Tiutèevo portretas (fragm. áproèius ir paproèius.–50). Vëliau ðià pasakëèià iðpopuliarino kiti autoriai. Dail. taèiau vienos jø kûdikis netrukus nugultas mirë. o mano sûnus – gyvasis`’.: „Ir dar vienas angelas iðëjo nuo aukuro. S. pr. 9–10). kurios sûnus buvo gyvasis berniukas. galop nueina ðalin. Aleksandrovskis (Ñòåïàí Àëåêñàíäðîâñêèé.). Rusijos protu nesuprasi (rus. 18–19). ramindama save. – duoti jai gyvàjá vaikà! Tik jo neuþmuðkite!’ O kita reikalavo: ‘Tenebûna nei mano. turintis valdþià ugniai. 23–27).: „bet Vieðpaties dalis yra jo tauta.

Hanteris (Robert Hunter) ir ëmë veþioti po pasaulá kaip mokamà atrakcionà. per visà pasaulá nuaidi ðauksmas. agamus (‘kad kalba geriau klostytøsi. Ðá posaká jis pavartojo straipsnyje „Uþmirðtieji kaliniai“. Dzeuso ásakymu karo dievas Arëjas Tanatà iðlaisvinæs. mito. kuriuos jungusi kremzlë. si videtur.. Benensonas ðiuo terminu pradëti vadinti politiniai kaliniai visose nedemokratinëse ðalyse. Dvyniai miræ tà paèià dienà su trijø valandø skirtumu – pirma Èangas. Bankeriai pavadinimà Siamo dvyniai. tarp jø ir Tarybø Sàjungoje. 1829 m. Straipsnyje P. (taip pat 1945–1949) vadintas dabartinis Tailandas. 1811–1874). Ðiaurës Karolina). nes taip esà patogiau. 54).). Siamu iki 1929 m. kad ðis pasidarë bendrinis. o Engas – Sarà Anà. o Engas su Sara – 12 vaikø. broliai jas lankydavo. 1843 m. Daugelyje religijø tikima. taèiau þmogaus ausis jo nesugebanti iðgirsti. Korinto miesto ákûrëjas. todël þmonës nustojæ mirti ir buvusi paþeista harmonija. Eng Bunker. kuria nors kûno vieta suaugæ ar bendrà kûno dalá turintys dvyniai. vëjø karaliaus Ajolo sûnus Sizifas. suaugæ krûtinkauliais. Èangas su Adelaida susilaukë 10. Siamo dvyniais pirmiausia buvo pavadinti Siame gimæ kinai 123 broliai Èangas (‘kairysis’) ir Engas (‘deðinysis’) Bankeriai (Chang Bunker. oratorius ir valstybës veikëjas Ciceronas (Marcus Tulius Cicero. 3. kad sielai paliekant kûnà. Benensonas (Peter Benenson. Sizifo darbas (lot. vieðëdami Vilkesbore (JAV. kad ðie pakëlæ tauræ „uþ laisvæ“. Netrukus P. Gastrolës taip iðpopuliarino È. Sedentes agamus) kvietimas kà iðsiaiðkinti ar padiskutuoti sëdint. neperskiriami. rodydami save patys. pavartojæs já neakivaizdinei diskusijai su Brutu: sed quo facilius sermo explicetur. 1839 m. brolius pastebëjo britø komersantas R. sedentes. praleisdami po tris dienas kiekvienos ið jø namuose. organizacijos „Amnesty International“ ákûrëjas (1961 m. Prisoners of conscience) asmenys. Pasibaigus kontraktui su Hanteriu. klasta sukaustæs pas já atëjusá mirties dievà Tanatà. 2. liepa). m. Sàþinës kaliniai (angl.atsiþvelgiama labiau nei á saviðkiø. 1921–2005). nesibaigiantis ir rezultatø neduodantis darbas. Siamo dvyniai 1. Labor Sisyphus) beprasmis. broliai pelnësi. Ilgainiui seserys susipyko ir ásikûrë atokiai viena nuo kitos. Benensonas piktinosi dviejø portugalø studentø nuteisimu 7 metams uþ tai. Vëliau ðià tiesà patvirtino pranaðo Mahometo iðvijimas ið jo gimtosios Mekos 622 m. Sëskim ir pakalbëkim! (lot. iðspausdintame 1961 05 28 britø laikraðtyje The Observer. sëdëdami [tai] darykime’ (Brutus 24). nebent savo tëviðkëje ir savo namuose“ (Mt 13. jiedu vedë seseris Jeits (Yates): Èangas – Adelaidà. Sielos ðauksmas nesuvaidinta stipriø jausmø iðraiðka. kurio sveikata buvo pradëjusi ðlyti. Posakio autorius – romënø raðytojas. e. jei tinka. Naujajame Testamente Kristus pasakæs: „Niekur pranaðas nebûna be pagarbos. nuteisti uþ politines paþiûras ar religinius ásitikinimus. 106–43 pr. o Sizifas buvæs nu124 . Posakio autorius – anglø teisininkas P. ir E. labai artimi draugai. broliai nusprendë pasilikti ðiame jiems patikusiame mieste ir priimti JAV pilietybæ. paskui Engas. Pasak gr. labai panaðios iðvaizdos þmonës.

pasakæs diviser pour regner ‘skaldyk. didþiøjø geografiniø atradimø laikais. kad þodis kilæs ið santrumpos s. Lotyniðkà posaká iðpopuliarinæs prancûzø ekonomistas ir filosofas P. kad legenda atsirado XV–XVI a. Persefonës priþiûrimas Sizifas Hade. pabrëþtinai pretenduojantis á rafinuotà skoná ir manieras. Prudonas ið teisingumo!“(III sk.). bet skurdø intelektà bei dvasiná pasaulá. kad toks buvæs sen. netikëtas prieðiðkas poelgis. e. tyèiosies P. Dievas iðgirdæs ðiuos þodþius ir nubaudæs já uþ iðdidumà – kapitonas pasmerktas 1000 metø (kitame variante – iki Paskutiniojo teismo) klajoti po jûras ir niekada nepasiekti kranto. Posakio autorius – vokieèiø feldmarðalas ir gen. Manoma. þmogus. 1813–1883) opera tokiu pavadinimu (1848). Flying Dutchman) 1. Vokietijos Lapkrièio revoliucijà. Pirmasis. Smûgis á nugarà (vok. kad kirðintojui bûtø lengviau jomis manipuliuoti. taèiau uþritintas ðis kaskart nurieda atgal á pakalnæ. 1469– 1524) ekspedicija á Indijà (1497). apiplaukusiu Gerosios Vilties ragà Pietø Afrikoje. gale (ðkotiðkasis variantas snab) ir reiðkæs batsiuvá ar jo pameistrá. neturinèius titulø. § 5). vaiduoklis laivas. Posakis kilo ið legendos apie olandø kapitonà. nob. Spëjama.gabentas á mirusiøjø karalystæ Hadà. ~50–~15 pr. skaldyk. Skaldyk ir valdyk! (lot. ðtabo virðininkas P. didelës audros metu prisiekusá þûtbût apiplaukti kyðulá. Posaká ypaè iðpopuliarino R. kuria anglø aristokratai sveèiø sàraðuose esà paþymëdavæ asmenis. pelnyti pripaþinimà. m. plg. ðlovæ. pavartojæs ðios reikðmës posaká. Buvo priimta manyti. fon Hindenburgas (Paul Ludwig Hans Anton von Beneckendorff und von Hindenburg. ir galësi ásakinëti. soc. plaukiojantis jûroje be águlos.. Dolchstoss) klastingas. kurios metu jis tapo pirmuoju europieèiu. 1840).) pavartojæs já savo „Elegijose“ (Liber II. Divide et impera) apie pavaldiniø. 2. Vagnerio (Richard Wagner. 1423–1483. 1809–1865) knygoje „Kas yra nuosavybë?“ (Qu’est ce que la propriété?. ir turtësi.. apibûdinæs taip 1918 m. Uþ apgavystes Dzeusas Sizifà nubaudæs amþinu ir beprasmiu darbu: Sizifas Hade turás ridenti á kalnà didþiulá akmená. buvo intrigomis garsëjæs Prancûzijos karalius Liudvikas XI (Louis XI. o pagrindà jai galëjusi duoti didelë tuometinë olandø konkurencija su kitomis jûrinëmis valstybëmis. (lot. kurioje jis ironizuoja: „Divide et impera – skaldyk. Snobas (angl. 1847–1934). Laureatas. Maþdaug tuo pat metu ðiuo þodþiu Kembridþo 126 . temdysi jiems protà. pr. ir mulkinsi þmones. Skinti laurus pasiekti dideliø laimëjimø. m. nors tam sugaiðtø visà amþinybæ. 125 Skrajojantis olandas (angl. 17. Antikinë amfora (VI a. valdë 1461–1483). nors niekur neuþraðytas. Posakio autoriumi laikomas romënø poetas Propercijus (Sextus Aurelius Propertius. Romos vidaus politikos devizas. 20). skaldyk. taèiau ið ten jis apgaule iðtrûkæs. privertusià Vokietijà kapituliuoti I pasauliniame kare (1918 11 11). Snob) prasèiokas. taip pat portugalo Vasko da Gamos (Vasco de Gama. Taèiau pirmà kartà þodis snob britø raðtuose pasirodæs XVIII a. turintis turtingà buitá. grupiø ar valstybiø kirðinimà. didelis kelioniø mëgëjas. Prudonas (Pierre-Joseph Proudhon. sine nobilitate ‘be aukðtos kilmës’). kad valdytum’. e.

Kranachas Jaunesnysis (Lucas Cranach der Jüngere. 1095 m. Kurtizanë yra aukðtuomenës nario iðlaikoma meiluþë. ðio þodþio kilmës aiðkinimas minëtàja lotyniðkàja santrumpa gali bûti liaudies etimologijos pavyzdys. Dar vëliau þodþiu snob pradëti vadinti tik minëtieji beþdþioniautojai. iðbuvæ su plëðikais 6 dienas ir bandæ juos uþstoti per sulaikymo operacijà bei po jos. Biuchmanas (George Büchmann. iðleidæs posakiø rinkiná. Das Kind mit dem Bade ausschutten) perspëjimas. ~1070–1112). 1847). kalbà ir estetiná skoná. angl. pasiekë didelæ pergalæ prieð maurus. 1921–1988). Daugelyje Europos kalbø paplitæ ppr. jog beatodairiðkai kà kritikuojant ar neigiant. pavadintà Geflügelte Worte.. tiek beþdþioniaujantys aukðtesniojo sluoksnio manieras. Der Zitatenschatz des Deutschen Volkes (1864)./ auklë miela Euriklëja pravirko / Ir. Apiplëðimo metu ákaitais tapo banko darbuotojai. kai Henrikas Burgundietis (Henrik af Burgund. e. galima nejuèiom pasmerkti ir teigiamas ar esmines reikalo puses. N. atsidusus giliai. 1040–1109. literatûrinës kilmës aforizmai ar publicistiniai ðtampai. Kadangi tas statymas buvo tik svajonëse. LiuM. Sparnuoti þodþiai (vok. Posakis atsirado XI a. Psichologiðkai ðis sindromas grindþiamas savisaugos instinktu. Bejerotas dalyvavæs ákaitø iðlaisvinimo operacijoje kaip policijos pagalbininkas. Tose þemëse Henrikas Burgundietis pasistatæs puikias pilis. 49). Spindesys ir skurdas (pranc.studentai metaforiðkai ëmæ vadinti visus nestudentus. Geflügelte Worte. Homerus. Termino autorius – ðvedø kriminologas ir psichiatras N. Terminas atsirado po to. arba: „/. 361–362). netrukus paèias tokias pilis praminë oro pilimis. rugpjûtá Stokholme buvo apiplëðtas bankas „Kreditbanken“. kurá netrukus nuplovë liûtys (Mt 7. Liuterio portretas (fragm. Lk 6. kad posakis galëjæs bûti vokieèiø liaudies patarlë. plg. Kiti karo vadai ëmæ svajoti pasekti Henriko pavyzdþiu ir gauti tokiø pat dovanø. poetas Homeras (“Omhroj. Ið Kristaus palyginimo apie „paikà þmogø. rus. kurti nepagrástus planus. 8 a. 1515–1586). vartojæs bûdvardá sparnuotas kaip daþnà epitetà. tarnaudamas Leono ir Kastilijos (ðiaurës vakarø Pirënai) karaliui Alfonsui VI (Alfonso VI. apibûdinant socialiná kontrastà. Dail. Splendeurs et misères) sakoma.. kai 1973 m. 127 Statyti oro pilis (pranc.). Êðûëàòûå ñëîâà).. Su vandeniu iðpilti ir vaikà (vok. 269). nepriklausomai nuo jø kilmës ar turto. „Odisëjà“: „Kreipësi meiliai á já ir sakë þodþiais sparnuotais“ (II. Bejerotas (Nils Bejerot. kurià pavartojæs katalikybës reformatorius M. 1799– 1850) romano pavadinimo „Kurtizaniø spindesys ir skurdas“ (Splendeurs et misères des courtisanes. Posakis paimtas ið prancûzø raðytojo O. Dabartine reikðme ðá junginá pirmasis pavartojo vokieèiø filologas G. pradþioje þodþio reikðmë susiaurëjo: juo vadinti þemesnio socialinio sluoksnio atstovai – tiek þinantys savo padëtá ir susitaikæ su ja. pasistaèiusá namà ant smëlio“. 128 . L. Posakio autoriumi laikomas sen. de Balzako (Honoré de Balzac. Amþininkai pradëjæ ðaipytis ið kareivø svajoniø ir ëmæ jas vadinti „piliø statymu Ispanijoje“. jam tarë þodþiais sparnuotais“ (II. Winged words. Spëjama. uþ kà karalius dovanojæs jam þemiø Ispanijoje. XIX a. Batir des chateaux en Espagne ‘statyti pilis Ispanijoje’) apie tuðèias svajones ar nerealius projektus. gr. valdë 1065–1109). pr. 26–27. Statyti ant smëlio pradëti kà be patikimo pagrindo. Stokholmo sindromas ákaitø simpatijos teroristams ar net emocinis solidarizavimasis su jais. 1822–1884)..). m.

taèiau sulig kiekvienu iðpildymu ji susitraukia. Svieto lygintojas donkichotiðkas kovotojas uþ teisingumà ar socialinæ lygybæ. 130 Svarbu ne pergalë. Tëvas padalijo sûnums turtà. kuris „Kartà /…/ tarë tëvui: ‘Tëve. Prodigal Son. vienoje ið savo poleminiø kalbø pasakæs: „Negalima su neðvariu vandeniu ið vonelës iðpilti ir paties vaiko“. 355–356). 1880–85. 1886. 24). o dalyvavimas sakoma apie dalyvavimà kokiose nors varþybose. ppr. Ðóêè ïðî÷ü!) sakoma. Rembrantas (Rembrandt Harmenszoon van Rijn. nes ‘/…/ ðis mano sûnus buvo miræs ir vël atgijo. taikæs já Austrijai. turinti tam tikrà raðtà ir daþyta þaliai (pranc. 1799–1850). 1483–1546). Lepeau chagrin) apie kà nors negráþtamai nykstantá. rus. Sûnus palaidûnas (angl. 1606–1669).) ávaizdþio. Pasakojimas baigiasi sûnaus sugráþimu. Ðalin rankas! (angl. LandsbergioÞemkalnio (1852–1916) dramos „Blinda. 1863–1937). okupavusiai Bosnijà ir Hercegovinà. / kad sveikame tavo kûne sveikas bûtø ir protas“ (X. Áëóäíûé ñûí) þmogus. Mens sana in corpore sano) nuo sveikatos priklauso ir dvasinë bûsena. kuriame pasakojama apie stebuklingà ðagrenës skiautæ. susitraukiantá. ~50/ 65– ~ 127) „Satyrø“. chagrin ‘liûdesys’). Perfrazuota ið 129 V. susiëmæs savo dalá. Pavadinimas kilæs ið Kristaus pasakojimo apie jaunesnájá sûnø. svieto lygintojas“ (1907). atgailavimu ir tëvo atleidimu jam. Gladstounas (William Ewart Gladstone. romënø poeto Juvenalio (Decimus Iunius Iuvenalis. 1878 m. ðvaistûnas. Tadas Blinda. pavadinæs taip vienà savo romanà (1830). atiduok man priklausanèià palikimo dalá’. Posakio autorius – prancûzø pedagogas ir istorikas P. palaidai gyvendamas. Hands off!. Sveikame kûne sveika siela (lot. Nuo to laiko ðis posakis tapo neoficialiuoju P. de Kubertenas Olimpiniø þaidyniø ðûkiu. dabar – ryklio ar rajos). Dail. per IV Olimpiados atidarymà Londone. 12–13). iðkeliavo á tolimà ðalá.: „patariu melsti. 1892–94). Ten. rus. Ðagrenës oda (pranc. kuri tarsi burtø lazdelë pildo kiekvienà savininko norà. plg.). Ðiuos þodþius jis pasakæs 1908 m. bastûnas. de Balzakas (Honoré de Balzac.teris (Martin Luther. reikalaujant nustoti kà persekioti. Netrukus jaunëlis. Posaká iðpopuliarino prancûzø raðytojas O. Ðagrenë yra ðiurkðèiai iðdirbta gyvulio oda (seniau ppr. buvo praþuvæs ir atsirado’ (Lk 15. 1809– 1898. Posakis gali bûti kilæs ið Sûnaus palaidûno (þr. Dar þr. de Kubertenas (Pierre de Coubertin. Gladstounas . kur jis teigæs kiek kitaip. Olimpiniø þaidyniø atgaivintojas (1896). Ðûká iðpopuliarino Didþiosios Britanijos premjeras V. ignoruojantis ryðius su tëvais ar bendruomene. nutraukti agresijà prieð kità ðalá ir pan. Sûnaus palaidûno sugráþimas (fragm. premjeras 1868–74. arklio ar laukinio asilo. klajûnas. turnyre. Posakis paimtas ið G. konkurse ar viktorinoje. guodþiant dël galimos ar patirtos nesëkmës. Svieto perëjûnas kas daþnai keièia gyvenamàjà vietà ir darbà. iðeikvojo savo lobᓠ(Lk 15.

Lipmano (Walter Lippmann. XIX a. esantiems valdþioje. kurioje pasakojama. Õîëîäíàÿ âîéíà) 1. Mes giedojome raudas. Gali bûti ir perfrazuota ið lot. Opozicijai laimëjus rinkimus.. Kai jam tai nepavykæ. Terminas atsiradæs Didþiojoje Britanijoje.. varþyti laisvës ir pan. o dabar. kurios nariai oponuoja savo kolegoms. Ypaè didelë politinë ir ideologinë konfrontacija buvusi tarp TSRS ir JAV – dviejø skirtingos ideologijos supervalstybiø.) pasakëèios „Þvejys fleitininkas“. Politine reikðme ðis terminas buvo pirmàkart pavartotas 1938 m. dalyko esmæ. Ðventa karvë apie þmogø. ðaltasis karas ideologiniu pagrindu vyko tarp socialistinio (TSRS ir jos sàjungininkiø) bei kapitalistinio bloko ðaliø. the Shadow Cabinet arba the Shadow Front Bench) parlamento opozicijos sudaryta alternatyvi ar „atsarginë“ vyriausybë (premjeras ir ministrai). uþslëpta jø tarpusavio neapykanta. o jos nariams mokama alga. Þiûrëdamas á jas. þvejys uþmetæs tinklà ir iðtraukæs já pilnà spurdanèiø þuvø. ispanø raðytojas Don Chuanas Manuelis (Don Juan Manuel). ant kurios pritvirtinæs lentelæ su informacija apie ðuns þygdarbá. o jûs neðokote. raðydamas apie islamo ir krikðèionybës koegzistavimà Viduramþiø Ispanijoje. jûs tai linksmai darote“. Posakis kilæs ið indø paproèio garbinti karves (nes jose ásikûnijæs dievas Viðnu).. Terminà ðaltasis karas (isp. e. o jûs nerypavote. 16–17. Orvelas (tikroji pavardë – E. itin prieðiðki tarpvalstybiniai santykiai. Ðtai kur ðuo pakastas (vok. Da liegt der Hund begraben) apie kokio reiðkinio ar problemos tikràjà prieþastá. Esà ten XVI a. VI a. kur tokia vyriausybë sudaroma oficialiai. syká pamëginæs grojimu iðvilioti á krantà þuvis. gyvenæs austrø aristokratas ir karo vadas Zigmundas Altenðteigas. gr. bûti valdomam. Posakis kilæs ið sen. kur buvæs uþkastas garsusis ðuo. hic iacet lepus ‘èia guli kiðkis’. þurnalo „The Nation“ antraðtëje „Hitlerio ðaltasis karas“ (Hitler’s Cold War). 1947 m. 1903–1950) 1945 m. kurio negalima kritikuoti. 2. Bleiras) (George Orwell. pr. Cold war. jûs neðokot.Ðaltasis karas (angl. Posakis atsiradæs po JAV prezidento 132 . Ðviesa tunelio gale atsiradusi viltis baigti koká uþsitæsusá darbà. Indijoje karvës nevarþomai vaikðtanèios miestø gatvëmis. taip pat Lk 7. ðiuo pavadinimu (The Cold War) iðëjo amerikieèiø þurnalisto ir politinio apþvalgininko V. Ðokti pagal kieno nors dûdelæ aklai paklusti kito valiai. buvæ ðeðëliniai ministrai nebûtinai tampa tikraisiais ministrais. þvejys pasakæs: „Ak jûs. dëkingasis ðeimininkas pakasæs já ties namo siena. Spëjama. 31–32). Ðis ezopinis motyvas pasikartoja ir Naujajame Testamente. balansuojantys ant karinio konflikto ribos. kvaili sutvërimai! Kai jums grojau. kad posakis atsiradæs ið vieno vokieèiø miestelio gyventojø atsakymø smalsiems atvykëliams. „London Tribune“ iðspausdintoje esë „Tu ir atominë bomba“ (You and the Atomic Bomb). Ðeðëlinis kabinetas (angl. kaip þvejys.’“ (Mt 11. kuriam jo ðuo kaþkada buvo iðgelbëjæs gyvybæ. taèiau gyventojai ir toliau rodæ turistams vietà. plg. raðytojo Ezopo (A…131 swpoj. mokëjæs groti fleita. pradþioje namas sudegæs. Ðuniui nugaiðus. spalio 19 d. procesà ir pan. átempti dviejø þmoniø ar visuomenës grupiø santykiai. Aesopus. 1889–1974) knyga. 1946–1989 m. Eric Arthur Blair. rus. kai að lioviausi. m. joms leidþiama gulëti ant kelio vaþiuojamosios dalies ir pan. „Su kuo galëèiau palyginti ðià kartà? Ji panaði á vaikus. guerra fria) pirmà kartà pavartojo XIII a. TSRS atþvilgiu ðá terminà pirmasis pavartojæs Dþ. kurie sëdi prekyvietëje ir ðaukia savo draugams: ‘Mes jums grojome.

dabar jame ne tamsiau. ~1380–1471) iðleista knyga „Sekimas Kristumi“ (De imitatione Christi. kurioje. ~1418). 3. Dzeuso sûnus. 6).Dþ. dël to. 1673–1733). jis nei vieno. kur suðunkama: O quam cito transit gloria mundi! ‘o kaip greitai praeina pasaulio ðlovë!’ (Liber I. jis likosi kaboti tarp dangaus ir þemës. kad tikslas yra arti. Pikartas (Bernard Picart. ant kurio jis sëdëjo. norëdamas patikrinti dievø aiðkiaregystæ. o mulas. Tadas Blinda kovotojas uþ teisingumà ar socialinæ lygybæ. Landsbergio-Þemkalnio (1852–1916) dramos „Blinda. apie nuverstà valdovà. þodþiai. ir jo mulas palindo po didþiulio àþuolo ðakø raizginiu. 1872–1936. – TSRS) uþsienio reikalø komisaras G. Kenedis su þmona Þaklina popieþiui: ceremonijos metu triskart sudeginamas pakulø kuokðtelis ir pasakoma: Pater sancti.. nas vaisiø ðakas. o ko gero ðviesiau nei prieð metus“. jis pasakæs „Mes dar nematome tunelio pabaigos. sakomi áðventinamajam naujajam 133 Tarp dangaus ir þemës apie neaiðkià ar dviprasmiðkà kieno nors padëtá. Taèiau posaká iðpopuliarino vokieèio vienuolio Tomo Kempieèio (Thomas à Kempis. Dar þr. Jo galva ákliuvo á àþuolà. Posakis atëjo ið Senojo Testamento. sic transit gloria mundi. nuëjo sau“ (2 Sam 18. Taip praeina pasaulio ðlovë (lot. G. uþsienio reikalø komisaras 1918–1930). 9). T. ðitaip primenant. 1917–1963. Kitame mite Tantalas pavogæs Dzeuso mylimà auksiná ðuná. svieto lygintojas“ (1907). 1867–1926) surinktus pasakojimus. mituose Tantalas. romantizuotas literatûrinis personaþas. Taikus sambûvis (rus. Absalomas jojo ant savo mulo. Dþ. prezidentas 1961– 1963) spaudos konferencijos 1962 m. pavaiðinæs juos savo paties nuþudyto kûdikio mësa. komentuodamas JAV karà Vietname. Sic transit gloria mundi) 1. 2. Sipilo miesto valdovas. Svieto lygintojas. bet. 134 . Èièerinas kad ir kokios jos bûtø“. ið epizodo apie Dovydo prieðininko Absalomo mirtá: „Absalomas netikëtai susidûrë su Dovydo ðalininkais. situacijà ir bûtinybæ jà keisti. Tantalo kanèios didþiulës kanèios ppr. Èièerinas (Ãðèãoðèé ×è÷åðèí. Posakio autorius – Tarybø Rusijos (nuo 1922 m. Ritualas atsiradæs 1402 m. nei kito Dail.: „Mûsø ðûkis – taikus sambûvis su kitomis vyriausybëmis. pasiekti negali. taip pat ið 1973 m. kokià menkà reikðmæ turi valdþios postas þemëje ir kad pats popieþius esàs mirtingas þmogus. Posaká iðpopuliarino ir sovietinis detektyvinis filmas tokiu pat pavadinimu (1974). Blinda (1846–1877) – þemaièiø plëðikø vadas.Tantalo kanèios. paraðytos pagal Lazdynø Pelëdos (Sofija Ivanauskaitë. Taip bejëgiðkai kabantá Absalomà jo prieðai netrukus nuþudë. Kenedþio (John Fitzgerald Kennedy. taèiau neámanomas pasiekti. paþástamas ið G. Gr. sukurto 4 serijø Lietuvos TV filmo. B. pavartojæs já praneðime Visos Rusijos Centriniam Vykdomajam Komitetui 1920 m. nuo dievø stalo pavogæs nektaro ir ambrozijos ir drásæs visu tuo pavaiðinti savo mirtinguosius draugus. didelá virðininkà ar posto netekusá garbëtroðkà. Uþ tokius nusikaltimus Tantalas dievø pasmerktas poþemio pasaulyje kæsti badà ir troðkulá: stovëdamas vandenyje ir matydamas virð galvos pil. Ìèðíîå ñîñóùåñòâîâàíèå) lojalus sugyvenimas su skirtingø paþiûrø kaimynais ar valstybëmis. sakyèiau.

106–43 pr. 11). Tas saldus þodis – laisvë (lot. IV. o Charibdë átraukianti laivus á sûkurá. Uþëmæ Archimedo gimtuosius Sirakûzus. Hammer und Amboß ‘kûjis ir priekalas’) apie situacijà. Piktindamasis Sicilijos gubernatoriaus savivaliavimu ir vieno Romos pilieèio sumuðimu. mituose Scilë (kitur – Skila) ir Charibdë – dvi praþûtingos pabaisos Mesinos sàsiauryje tarp Sicilijos ir Apeninø. sëkmingai perplaukæ argonautai. m. ðeðiagalvë Scilë ryjanti pro ðalá plaukianèius jûreivius. kai pavojus gresia ið abiejø pusiø. m. Dar þr. Posakio autorius – Ðv. romënai pirmiau. 135 Lietuvoje posaká iðpopuliarino reþisieriaus Vytauto Þalakevièiaus (1930–1996) filmas tokiu pavadinimu (1972). filosofas ir oratorius Ciceronas (Marcus Tullius Cicero. Tikëjimas kalnus verèia tikëjimas savo teisumu. Perfrazuotas Cicerono (Marcus Tulius Cicero. Augustinas (Aurelius Augustinus. kaip nuþudyti moks. 163). Perfrazuoti Kristaus þodþiai savo mokiniams. vengdami vienos bëdos. Audiatur et altera pars) pagrindinis reikalavimas sprendþiant bet koká ginèà ar bylà. Ðpilhagenas (Friedrich von Spielhagen. tiesa. angl. The end justifies the means) sakoma. Tarp Scilës ir Charibdës. pasitikëjimas savimi padeda áveikti kliûtis. kurio sukonstruotais gyny. 20). jis suðukæs: O nomen dulce libertatis! o ius eximium nostrae civitatis! (‘o saldus þodi – laisve! o aukðèiausioji mûsø valstybës teise!’). kai kas nors kësinasi á asmens kûrinius ar vertybes. Á lietuviø kalbà posakis atëjæs ið romano rusiðko vertimo. nes ðiuos prieðmirtinius þodþius. ir jis persikeltø. Noli tangere circulos meos!) sakoma. Gr. jûs tartumëte ðitam kalnui: ‘Persikelk ið èia á tenai’. e. jûrininkai vis vien patekdavæ á kità. turëdamas galvoje savo brëþinius ir skaièiavimus. Tarp kûjo ir priekalo (vok. kai pavojus gresia ið abiejø pusiø.) posakis silent enim leges inter arma ‘juk tyli ástatymai tarp ginklø’ (Pro Milone. Dulce nomen libertatis) apie þmogaus polinká visur siekti sau laisvës.) savo mokslo darbus branginæs labiau uþ gyvybæ. kad bûtø galima neðaliðkai vertinti. Il fine giustifica a mezzi. Posakio autorius – vokieèiø raðytojas F. Tik neliesk mano apskritimø! (lot.Tarp ginklø mûzos tyli (lot. Sen. Jums nebûtø nieko negalimo“ (Mt 17. jis esà pasakæs ásiverþusiam jo þudyti romënø kariui. Dar þr.t o j e . biniais árenginiais ir maðinomis buvo pridaryta daug nuostoliø miestà ðturmavusiai Romos kariuomenei.sen. e. Tikslas pateisina priemones (it. 354–430). 106–43 pr. Posakio autorius – romënø politikas. kuriuo jis aiðkina ástatymø nepaisymà karo metu. paraðæs tokio pat pavadinimo romanà (1869). Inter arma silent musae) karo metu menas ir kûryba niekam nerûpi.). kad ðias vertybes gubernatorius yra pamynæs (In Verrem II 5. plg. nesëkmingai bandþiusiems iðgydyti vaikà nuo somnabulizmo: „Ið tiesø sakau jums: jei turëtumëte tikëjimà kaip garstyèios grûdelá. Archimedes. jà áveikæs ir gráþtantis ið Trojos karo Odisëjas. Tarp kûjo ir priekalo. 1829–1911). matematikas ir iðradëjas Archimedas (’Arcim»dhj. Ìåæäó ìîëîòîì è íàêîâàëüíåé. Graikijos monelininkà. netekæs dël to ðeðiø bendraþygiø. Tarp Scilës ir Charibdës apie situacijà. apeliuodamas á tai. norint pateisinti 136 . e.Archimedo atvaizdas sia ieðkojo. 287–212 pr. gr. m. Tebûnie iðklausyta ir antroji pusë (lot. jûrø nimfø padedami. Ðià vietà.

). 8 a. e da ciascuno laudati (‘apie þmoniø darbus. 137 Titaniðkos pastangos didelës. 2. nepaisyti artimo meilës. ji galëjusi bûti sukurta Makiavelio sekëjø. kadangi. sendo spesso neces. Temidë. non può osservare Dail. Knygoje „Valdovas“ (Il Principe. þmoniðkumo ir religijos. IP. contro alla religione (‘valdovas. operare contro alla fede.. laikantis dangaus skliautà. si guarda al fine. Facci dunque uno principe di vincere e mantenere lo stato: e’ mezzi saranno sempre iudicati onorevoli. e. Trojënai. pradëjæs kovà su titanais dël valdþios þemëje. Epimetëjas. ypaè naujas valdovas. Dar þr. Pasak Naujojo Testamento. Helijas. 19). 2009. jeigu já iðduosiu jums?“ Tie pasiûlë trisdeðimt sidabriniø“ (Mt 26. 14–15). Dabartinë formuluotë atsiradusi vëliau. contro alla carità. Rëja. siekiant kilnaus ar visuomenei svarbaus tikslo. e. di Titas tutte quelle cose per le quali li uomini ( Santi di Tito. Judo sidabriniai (graðiai). Deðimt dienø trukusià kovà laimëjæs Dzeusas su savo ðalininkais. 70–19 pr. Kovoje nedalyvavo Okeanas ir jo seserys titanidës.’). iðspausdinta 1532) jis raðo: /. nes jø á teismà nepaðauksi.)./ Makiavelio portretas (fragm. o patys suvaidino iðvykimà namo. nehumaniðkas ar brutalias priemones. Prometëjas. Minties (bet ne posakio) autoriumi laikomas italø politikos filosofas.’) (Machiavelli. Gr. Trisdeðimt sidabriniø iðdaviko honoraras. norëdamas iðsaugoti valstybæ. muzikas ir raðytojas N. tarp jø ir Dzeusas. dël ko þmonës yra laikomi gerais. paraðyta 1513. Vëliau ið titanø Krono ir Rëjos (brolio ir sesers) gimæ kiti graikø dievai. Titanø vaikai buvo Atlantas. vertimas ið: Machiavelli. materialus atlygis uþ iðdavystæ. vardu Judas Iskarijotas. sono tenuti buoni. prirakintas prie uolos. kuriø bûta 12. Pieðinys Lakonijos taurëje (VI a. kad posakio autorius esàs ispanas katalikø teologas jëzuitas A. daug jëgø reikalaujanèios pastangos kokiam nors tikslui pasiekti. 6. pr. per mantenere lo stato..nelegalias. e. Yra nuomonë. XVIII. ypaè apie valdovø. klastinga ar praþûtá neðanti dovana. poþemio karalystëje.1 5 3 6 – 1 6 0 3 ) . 1589–1669). 88). 5. m. graikai sugalvojo ásigauti á miestà klasta: sumeistravo didþiulæ medinæ arklio formos talpà. 1980. klasta. negali vadovautis visu tuo. m. Makiavelis (Niccolò di Bernardo dei Machiavelli. sprendþiama pagal jø rezultatus. Dzeuso nubausti broliai titanai Atlantas. S. dove non è iudizio da reclamare. Tegu tik valdovas laimi ir iðsaugo savo rankose valstybæ – ir kiekvienas visas jo priemones laikys garbingomis ir vertomis pagyrimo. e massime de’ principi. Trojos arklys 1. Panaðià reikðmæ turi posakis titaniðkas darbas. Pasak Homero (“Omhroj. neva pavartojæs já savo veikale „Teologinës moralës knyga“ (Liber Theologiae Moralis. sitato.) ir Vergilijaus (Publius Vergilius Maro. nuëjo pas aukðtuosius kunigus ir tarë: „Kà man duosite. Eskobaras (Antonio Escobar y Mendoza. dþiûgaudami ásitempë arklá á miestà ir ëmë ðvæsti laimingà karo baigtá. Eos ir kt. Nepadëjo 138 . Taip pat: e nelle azioni di tutti li uomini. 1650) (Âåëèêîâè÷. mitologijoje titanai ir titanidës buvo Gajos (Þemës) ir Urano (Dangaus) vaikai. pr. pamanæ. niekaip negalëdami áveikti Trojos. istorikas. contro alla umanità. Nugalëtieji titanai buvo ákalinti Tartare. ir erelio draskomas Prometëjas. 1469–1527). tarp jø ir Okeanas.). daþnai esti priverstas sulauþyti savo þodá. jog graikai pasitraukë ir paliko jiems dovanø mediná arklá. uno principe nuovo. m. Kronas. á kurià uþdarë keletà savo kariø. Homerus. Judas uþ 30 sidabriniø iðdavæs Kristø: „Tuomet vienas ið Dvylikos.

Liber VII. Hipokratas turëjo galvoje operavimà ir þaizdos ar pûlinio prideginimà. Ið ðios sàvokos kilo kompiuterininkø þargono terminas trojanas ‘kompiuterinis virusas’. Tiek lakûno pavardës fonetika. Vëliau posaká iðpopuliarino anglø raðytojas V. Uþ draudimo sulauþymà pirmoji þmoniø pora buvusi iðvaryta ið rojaus (Pr 2.–17): omnia ferro ignique vastata ‘viskas geleþimi ir ugnimi nusiaubta’ (Ab urbe condita. VIII. Tekerëjus (William Makepeace Thackeray. kurios prioritetai yra karjeros siekimas. Posaká kartojo ir kiti romënø autoriai. gydytojo Hipokrato (`Ippokr£thj. snobizmas. 12. 384–322 pr. Trojanovo (lakûnas iðsigelbëjo). e. arklio viduje buvæ graikai iðlindo lauk ir atvërë Trojos vartus uþ jø jau laukusiems draugams. Logikoje taip vadinama klaida. gydo ugnis’). kuriame ironiðkai vaizduojama to meto Anglijos visuomenë. þudant ir deginant. bet draudþiamo. dovanas neðanèiø.në þynio Laokoonto perspëjimas nepasiduoti graikø klastai. 13–267). dar plg. XXX. 6 ir kt. Uþburtas ratas (lot. e. Ugnimi ir kalaviju (lot. Circulus vitiosus ‘ydingas ratas’) sudëtingos aplinkybës ar situacija be iðeities. Aristotelis Uþdraustas (Uþgintas) vaisius kas nors labai viliojanèio. I.). Pro Flacco. Su ðiuo kon. Viduramþiais ir vëliau tai buvo mëgstamas krikðèionybës platintojø posakis. Aristoteles. Pr 3). filosofas Aristotelis (’Aristotšlhj. kurá skinti ir ragauti pirmiesiems bibliniams þmonëms – Adomui ir Ievai – Dievas buvo uþdraudæs. e. gr. Graikijos paðto þenklas su Tro271–289. kà reikia árodyti. pr. Senajame Testamente juo vadinamas Rojaus sodo Paþinimo medþio vaisius. 41. m. Galëjæs kilti 139 ið perfrazuoto sen. Posakio autorius – anglø raðytojas Dþ. 97). (Odisëja. Tuðtybës mugë (angl. Ene. Bûta ir kurioziniø sutapimø. 1628–1688). kai teiginys árodinëjamas tuo. XXIII. ferrum sanat. kai gráþtama prie pradiniø sàlygø. pavartojæs já alegoriniame kûrinyje „Piligrimo kelionë“ (The Pilgrim’s Progress from This World to That Which Is to Come. tekstu susijusi patarlë Bijok danajø. Bene pirmasis ðá posaká pavartojæs romënø raðytojas. pvz. kurios bûdingos þmogui. m. ignis sanat (‘ko negydo vaistai. e. II. 29. 492–495. Sulaukæ nakties.): ferrum flammamque metuemus ‘geleþies ir liepsnos bijokimës’ (Pro Murena. Banjanas iðleidæs satyriná romanà tokiu pavadinimu (Vanity Fair: A Novel without a Hero. pilotuojamas V. m. ko negydo geleþis.jos arklio vaizdu ant laidojiida. 1678).) posakio Quod medicamentia non sanat. 59 pr.). IV. 140 .). 1811–1863). 17. quod ferrum non sanat. oratorius ir valstybës veikëjas Ciceronas (Marcus Tulius Cicero. Ásiverþæ graikai nusiaubë Trojà. 106–43 pr. 30. gr. m. Dþ. tiek pati situacija leido þiniasklaidai ðmaikðtauti Trojos arklio tema. Ievà paragauti ðio vaisiaus sugundæs þaltys. Banjanas (John Bunyan. Pirmasis uþburto rato savokà logikoje apibrëþæs sen.mo pito (VII a. prestiþo vaikymasis. m. Lietuvoje suduþo pasiklydæs Rusijos naikintuvas SU-27. Vanity Fair) apie visuomenæ. Ferro ignique / flammamque ‘geleþimi ir ugnimi / liepsna’) smurtu. já ypaè mëgæs istorikas Livijus (Titus Livius. o Adomà tai padaryti prikalbinusi Ieva. 85. 2005 m. 1848). gydo geleþis.: þmogui bûdingos ydos yra tos. e. dar plg. ~460 – ~370 pr. X.

politikà. H. 2. turinti savo infrastruktûrà ir nepaklûstanti ðalies ástatymams. jis esà atëjæs á parlamento posëdá ir iðplëðæs ið protokolø knygos lapus. Klydote! Valstybë – tai að!“ Taèiau ðio Liudviko XIV porposëdþio protokole nëra në uþuomi. aukodama tam moralines I. 1905–1980). laikomas Prancûzijos karalius Liudvikas XIV (Louis XIV. kitam – tris. Valstybë valstybëje (lot. Le Roi Soleil). 1659 –1743). pagrindiná dëmesá skirianti materialinei gerovei. 1533–1603. todël ten tapusi norma. mais l’État demeurera toujours (‘að iðeinu. apibûdinant hugenotø (protestantø) kontroliuojamas þemes. Consumer society) visuomenë be dvasiniø prioritetø. neramumais. Rigo (Hyasakæs. kuriems iðkeliaudamas ðeimininkas palikæs saugoti turtà ir davæs pinigø pagal jø gabumus: vienam penkis talentus (toks svorio matas ir piniginis vienetas). Liudvikas XIV pasakæs taip: Je m’en vais. 14–28. Apie valstybæ. galëjo istorikai ir biografai. 12–27) Vaivorykðtinë vyriausybë (angl. o treèiasis talentà uþkasæs. visuomenës kontrolei ir þiniasklaidai neprieinamas valdþios sferas. neturinti kurios nors partijos absoliuèios daugumos. ppr. The Corridors of Power) apie uþdaras. L’État. daugiausia uþdirbusiam (Mt 25. Imperium in Imperio) 1. savarankiðkas geografinis ar politinis darinys kurios nors ðalies teritorijoje (pvz.). kad Liudvikas XIV bûtø taip Dail. c’est moi) sakoma apie diktatoriðkà.. Terminas atsirado XVI a. Gráþæs ðeimininkas iðvadino treèiàjá tinginiu ir netikëliu. 1638–1715. Snou (Charles Percy Snow. Snou Valstybë – tai að! (pranc. Vatikanas Romos mieste). kur nuo pat nepriklausomybës pradþios (1918) në viena partija nelaimi absoliuèios daugumos. kuriose priimami svarbûs politiniai spendimai. Tipiðkas pavyzdys yra Suomija. kuriuos parlamentas palaikæs. Posakio autoriumi ppr. Pavadinimas kilæs ið palyginimo su vaivorykðtës spektru. Po to karalius iðtaræs garsiàjà frazæ: „Jûs manëte. Pirmieji du gautuosius pinigus paleido á apyvartà ir gavo pelnà. Lk 19. susijusius su 1648 m. kad valstybë – tai jûs. atëmë ið jo talentà ir atidavë pirmajam.Uþkasti talentà neatskleisti ar neiðnaudoti savo gabumø. o kartais net keliolikos skirtingø partijø vyriausybë. dvariðkiø pramin141 142 . Ðiuos þodþius karaliui pripaiðyti cinthe Rigaud. Prancûzijoje. Ið Kristaus palyginimo apie tris tarnus. Ilièius È. ponai. autokratiðkà vadovà. valstybës ar kolektyvo interesus tapatinantá su savaisiais. pavadinæs taip savo romanà (1963).tretas (fragm. jau gulëdamas mirties patale. taèiau valstybë liks visada’). nos. Posakio autorius – anglø raðytojas. 1668 m. o treèiam – vienà. Valdþios koridoriai (angl. The rainbow government) koalicinë keleto. fizikas ir valstybës veikëjas È. valdë 1558–1603). Vartotojiðka visuomenë (angl. geguþë) posakio Valstybë – tai að autore laiko Anglijos karalienæ Elþbietà I (Elizabeth. pabrëþdami Liudviko XIV absoliutizmà. savarankiðka organizacija. valdë 1643–1715). Prancûziðkai leistas britø þurnalas Revue Britannique (1851 m. tas „karaliumi saule“ (pranc. jog stabilià vyriausybæ formuoja 4-5 partijos.

ðia fraze Vokietijos kaizeris ir Prûsijos karalius Vilhelmas II (Prinz Friedrich Wilhelm Viktor Albert von Preußen. pavartojæs já savo nebaigtame darbe „Valia vieðpatauti“ (Wille zur Macht. 143 Katonas Vyresnysis . Posakis kilæs ið gyvulininkystës praktikos: sunkiai tramdomiems gyvuliams á nosá áveriama grandis. kur ásivaizduoja kalbantysis. Vedþioti uþ nosies meluoti. „Sergëkitës netikrø pranaðø. Liber II.) posakis: Spem retine. 1973). Ruzveltas (Theodore Roosevelt. nuostatø perþiûrëjimas ir keitimas. e. Posakio autorius – vokieèiø filosofas F. Hope dies last. 1951). m. Umwertung alter Werte) esminis savo paþiûrø. álindæs á avies kailá. pirmoji dalis paskelbta 1895). Íàäåæäà óìèðàåò ïîñëåäíåé) þmogus viliasi dël ko nors iki paskutinës savo gyvenimo akimirkos. pavartojæs já nebaigtame veikale „Mintys“ (Pensées. plg. kà jis. buvæs piemens papjautas. geradariu apsimetæs piktadarys. uþ kurios jie klusniai leidþiasi vedþiojami.. 295). o viduje yra plëðrûs vilkai “ (Mt 7. V. paleidæs ðià sparnuotà frazæ 1901 m. pavartojæs já knygoje „Linksmos nuotaikos priemonës“ (Tools of Conviviality. 1871–1945) romanà „Amerikoniðkoji tragedija“ (An American Tragedy. kalbëdamas apie bûtinybæ ið esmës suaktyvinti JAV vaid. 1844– 1900). kurio autorius – karingasis JAV prezidentas T. matematikas ir religijos filosofas B. Ilièius (Ivan Illich. bet uþdarytas nebegalëjæs iðtrûkti lauk ir naktá. tik viltis nepalieka þmogaus net mirðtanèio’) (Disticha Catonis. Posakio autorius – austrø filosofas I. 234–149 pr. Paskalis ðá teiginá (èia mano vieta po saule) interpretuoja kaip pradiná pasaulio uzurpacijos motyvà. Viltis mirðta paskutinë (angl. Terminas kilo ið perfrazuoto posakio „Speak softly and carry a big stick“ (‘kalbëk ðvelniai ir neðiokis vëzdà’). Vëliau posaká iðpopuliarino amerikieèiø to paties pavadinimo filmas (A Place in the Sun. spes una hominem nec morte relinquit (‘iðlaikyk viltá. Posakis atëjæs ið Ezopo (A…swpoj. tamsoje palaikytas avimi. e. Tiesa. rus. Paskalis lonijinæ ir ekspansinæ politikà. m. ir padarë. 1901 m. Vieta po saule teisë gyventi ten. Nyèë (Friedrich Wilhelm Nietzsche. Perfrazuotas romënø politiko Katono Vyresniojo (Marcus Porcius Cato Censorius. Dreizerio (Theodore Herman Albert Dreiser. ppr. pr. 1859– 1941. 1858–1919.vertybes. valdë 1888–1918) teisino savo ko. 144 F. 1925). 15). prez. 25). Nyèë Vëzdo politika ðiurkðèios. VI a.T. 1926–2002). Vilkas avies kailiu uþsimaskavæs. sukurtas pagal T. 1623–1662). beje. Paskalis (Blaise Pascal. Ruzveltas mená pasaulio politikoje.B. nekliudomai patekæs á aptvarà. nepildant duotø paþadø ar ásipareigojimø. karinës jëgos vartojimas tarpvalstybiniuose santykiuose.) pasakëèios. Ðià ezopinæ alegorijà vartojæs ir Kristus savo pamoksluose. kaip vilkas. 1901–1909). Aesopus. kurioje pasakojama. Vertybiø perkainojimas (vok. Posakio autorius – prancûzø fizikas. kurie ateina pas jus aviø kailyje.

1651) jis teigia. de Golis (Charles de Gaulle. Eric Arthur Blair. Raitas (John Michael Wright. 1475–1507). and such a war as is of every man against every man) (XIII). vokieèiø kariniame þurnale Deutsche Wehr. Blitzkrieg. ir kiekvienam reikalui tinkamas laikas po dangumi. chaosas. kas turi ávykti savaime. viathan. mëginta jà taikyti ir kare su TSRS (1941). palaukti to. kai neveikia tvarkà palaikanèios institucijos ar jø apskritai nëra. Lightning war) staigus ir trumpalaikis pergalingas karas. 1945). Aut Caesar. Posakio autorius – prancûzø raðytojas eseistas M. Savo knygoje Vers l’Armée de Métier (1934) jis siûlë galutinai atsisakyti ilgalaikio pozicinio karo ir pirmenybæ teikti judrioms motorizuotoÐ. kuriame gyvuliai. ~1490–prieð 1543). Tezës autorius – anglø filosofas T. Bordþa (Cesare Borgia. angl. jog.Visi yra lygûs. Posakis ið anglø raðytojo Dþ. Dail. Orvelo (tikroji pavardë – E. kas pasodinta. A. de Golis sioms dalims. patariant neskubëti. they are in that condition which is called war. Bordþos portretas (fragm. vëliau generolas bei valstybës veikëjas È. ~1617–1694). angl. sukûrë respublikà pagal principà „Visi gyvuliai yra lygûs“.). Dail. Viskas arba nieko (lot. Montenis (Michel Eyquem de Montaigne. dangstomos demagogiðkais tvirtinimais apie visø lygybæ. Hobsas (Thomas Hobbes. aut nihil ‘arba Cezaris. 1533–1592). Montenis Visø karas su visais (lot. Taèiau netrukus respublikos valdþià uzurpavo kiaulë vardu Napoleonas. 146 . Viskam savo laikas sakoma. 1588–1679). Laikas gimti ir laikas mirti. Bellum omnium contra omnes. laikas sodinti ir laikas rauti. priskiriami karaliui Saliamonui: „Viskam yra metas. Bleiras) (George Orwell. L’opinion publique. laikas griauti ir laikas statyti /…/ “ (Koh 3. 1903–1950) antiutopinio romano „Gyvuliø ûkis“ (Animal Farm. nustatoma socialinës apklausos bûdu. 1–3). Melonë (Altobello Melone.. M.bet kai kurie gyvuliai yra lygesni uþ kitus“. Posakio autorius – italø kardinolas. kol nëra susikûrusi valstybë. Public opinion) daugumos nuomonë kokiu nors klausimu. 1890– 1970). Þaibiðko karo strategija hitlerininkø buvo panaudota kare su Lenkija (1939) ir Prancûzija (1940). Terminas pirmà kartà pasirodë 1935 m. Laikas þudyti ir laikas gydyti. vyksta visø karas su visais (during the time men live without a common power to keep them all in awe. angl. War of all against all) nevaldoma krizinë situacija. bet kai kurie yra lygesni uþ kitus ironiðkas apibûdinimas faktinës nelygybës. kuri ðá principà papildë prieraðu: „.).. Þodþiai ið Senojo Testamento. Taèiau paèios tokio karo strategijos autoriumi laikomas prancûzø pulkininkas Ð. Knygoje „Leviatanas“ (Le145 Þaibiðkas karas (vok. iðsivadavæ ið þmogaus priespaudos. È. Dþ. T. Visuomenës nuomonë (pranc. arba nieko’) apie maksimalistinius tikslus ar reikalavimus. Hobso portretas (fragm.

kurio herojus Belikovas bijo naujoviø. Sybomas Rauntris (Benjamin Seebohm Rowntree. 147 Þmogus þmogui – vilkas (lot. e. 4. Lk 4. Posakis ið Kristaus atkirèio já gundanèiam ðëtonui. bijo galimo lietaus. Þmogiðkasis faktorius (angl.). nes kiekviena nauja informacija iðkelia naujø klausimø. neaprobuotø vyresnybës. e. pavartojæs já knygoje „Þmogiðkasis faktorius versle“ (The Human Factor in Business. vyksta visø karas su visais (þr. gr. 1921). Þuvis genda nuo galvos (lot. procesui. pleèiasi ir neþinojimo ratas. jog iki susikuriant valstybës institucijai.Þinau. Posakio autorius – romënø raðytojas Plautas (Titus Maccius Plautus. Plutarchus. paraðæs tokiu pavadinimu apsakymà (1898). Èechovas su þmona Olga tojo ir pats A. gr. komentuodamas savo tezæ. valdymo ir pan. Þmogus futliare (rus. apie uþdarà. skersvëjø ir pan. ×åëîâåê â ôóòëÿðå) 1. Èechovas. 148 . kai norima pabrëþti. non homo. nekomunikabilø asmená. Posakio autorius – rusø raðytojas A. 1588–1679) iðleido knygà „Leviatanas“ (Leviathan. Scio nihil scio arba Scio me nihil scire) didëjant paþinimui. m. 2. Hobsas (Thomas Hobbes. ~470–399 pr. Mëgstamas jo posakis – „kad tik kas nors neatsitiktø“. quom qualis sit non novit). 1860– 1904). Þodþiai priskiriami sen. visuomenës ar ðalies krizë prasideda nuo vadovybës. kai anglø filosofas T. perdëtai atsargø. kuris iðeina ið Dievo lûpø“ (Mt 4. Posakio autorius – sen. Èechovas (Àíòîí ×åõîâ. kurioje jis ðá posaká pavartojo. filosofas ir istorikas Plutarchas (PloÚtarcoj. Posakio autorius – anglø sociologas B. ~250–184 pr. koks jis yra“ (lupus est homo homini. kai ðis pasiûlæs Kristui paversti akmenis duona. 1651). Piscis primum a capite foetet ‘þuvis ima dvokti nuo galvos’) kolektyvo. Posaká þmogus futliare atitinkama reikðme vëliau varA. Komedijoje „Asilai“ herojus nepatiki svetimam pinigø. Human factor) individo átaka kokiam nors techniniam. jei neþino. 1871–1954).. apie konservatyvø. kad nieko neþinau (lot. Dabartine reikðme posakis iðpopuliarëjo nuo XVII a. o ne þmogus. Þmogus gyvas ne vien duona sakoma.). nemëgstantá naujoviø asmená. ~46–120). bet ir dvasinio peno. jog þmogui reikia ne tik materialiniø gërybiø. Socrates. m. bet ir kiekvienu þodþiu. Homo homini lupus est) visi þmonës ið prigimties yra blogi vienas kitam. 4). paaiðkindamas. Kristus atsakæs: „Paraðyta: Þmogus gyvas ne vien duona.). filosofui Sokratui (Swkr£thj. jog „þmogus þmogui yra vilkas. jei jis esàs Dievo sûnus.

131. 27 Erazmas Roterdamietis 81 Eridë 95 Eschilas 49 Eskobaras A. 106 Heraklitas 59 Herkulis 108 Hermanas Luoðys 25 Hermis 95 Herostratas 58 Herstas V. 21 Brutas 62. 145 Chamas 39. 114 Gogolis N. 90 Ieva 18. 74. 111. 30 Èechovas A. 96. 148 Homeras 58. 80 Frankas F. 103 Helijas 138 Hemingvëjus E. 140 Èaplinas È. 123 Benksas T. 97 Jobas 34. 44. 70 Gladstounas V. 110. 51. 37 Butkus A. 103. 27 Bertelemis Þ. M. 30. 60. 67 Dovydas 134 Draizas 65 Drakonas 46. 106 Heraklis 28. Jeits A. 44. 130 149 150 . 82 Darvinas È. 22. 116. 142. 42. 53 Èièerinas G. 57. 45. K. 69 Danielius 33 Dantonas Þ. 130. 62. 100. 127 Bleiras E. 140 Artemidë 58. 121. 65 Artûras 24 Atanodoras 35 Askanijas Julas 108 Atëjus Kapitas 39 Atënë 35. 98. 143 Imbertas B. 108 Archimedas 136 Arëjas 124 Aristofanas 106 Aristotelis 61. 145. 63. 84 Alkmenë 106 Alkuinas 75. 45. 132 Amaltëja 70 Amûras 31 Andersenas H. 60. 112 Fonvizinas D. 36. 38. 25. 120 Daplesis J. 24. 144 Drûðautas M. 138 Jupiteris 73 Justinas 96 Juvenalis 48. 123. 61. 114. 138 Dþarvis Dþ. 29. 106. 145 Brazdþionis B. 71. 70. 136 Baèenenas Dþ. 130 Banjanas Dþ. 57. 131 Hobsas T. 60 Dionizas I Senasis 41 Diuma A. 124 Bankeris E. 100 Franckë B. 61. 45 Jokûbas 107 Jonas 24. 123 Buridanas Þ. 92. 47 Hanibalas 39 Hanteris R. 58. 145 Blinda T. 74 Dekartas R. 114 Henrikas Burgundietis 128 Henrikas Latvis 87 Hera 95. 133 Izaijas 27 Izaokas 107 Jafetas 40 Jagemanas F. taip pat mitiniø bûtybiø vardai bei pseudonimai Aaronas 26. 17. 76. 126 Hipokratas 140 Hitleris A. 80 Dostojevskis F. 44 Ilièevskis A. 92. 31. 115 Jahvë 19. 104 Cerberis 38 Cezaris J. 84. 127. 146 Gordijus 56 Grigalius I 93 Grigalius VII 25 Hagedornas F. 140 Ilfas I. 119 Bisonas L. 104. 40 Charibdë 135 Chilonas 23 Chruðèiovas N. 75. 79. 103 fon Hindenburgas P. 51 Bordþa È. 59. 35 Belðacaras 32 Belðazaras 32 Benensonas P. 65. 73. 32 Ivanauskaitë S. 104. 138 Eos 138 Erenburgas I. 115 Hugo V. 96. 95. 32 Ilièius I. 60. 69 Bokaèas Dþ. 91 Elena 60. 77 Jakobis G. 89 Husas J. 18 Adamsas (Dþeimsas) 20 Adamsas (Dþonas) 33 Adomas 18. 144 Farina J. 99 Gimbutienë M. 105 Eginkas I. 25. 147 Èerèilis V. 47. 48 de Golis Ð. 77 Apolonas 21. 34 Biuchmanas G. 125. 116. 45. 28. 56. 27 Ciceronas 19. 118. 59 Diupleris 71 Dizraelis B. 112 Baltazaras 32. 61. 79. 40 Huloetas R. 48 fon Bismarkas O. 96 Agamemnonas 57 Agesandras 35 Ahasveras 21 Ajolas 124 Akteonas 65 Albertas 87 Aleksandras II 43 Aleksandras Makedonietis 56. 124 Hantingtonas S. 17 fon Bergmanas J. 38. 62 Dolgorukis J. 46 Abraomas 107 Absalomas 134 Achilas 17. 60. 93 Goldonis K. 101. 17 Euridikë 38 Euriklëja 127 Euristëjas 38 Europa 73 Ezopas 47. 40 Hefaistas 58. 86. 54 Hesiodas 29. 85 Altenðteigas Z. 94. 26. 87 Jarvis Dþ. 140 Afroditë 95. 47 Dreizeris T. 50 Huliganas P. 131. 73. 30. 101 Ibsenas H. 51. 107. 40 Hamurabis 19. 72 Antonijus 92 Apijus 76. 83. 124 Jekaterina II 98 Jelcinas B. 127. 53 Geringas H. 34. 66 Bergsonas H. 124 Bejerotas 128 Beketas S. 52. 119. 124 Jeits S. 138 Horacijus 31. 25 Davidas Þ. 119 Jeronimas 46 Jëzus 45. 96 Elþbieta I 142 Enëjas 108 Enijus 47 Epimenëjas 103. 107. 77. 49. 124. 115 Halsas 89 Hamas 39. 82 Gaja 138 Gebelsas J. 39. 33 Baltramiejus 33 de Balzakas O. 96 Atlantas 138 Atropa 100 Augëjas 28 Augustinas 49. 117 Bomarðë P. 95. 25. 37. 107 Franklinas B. 86 Fortûna 31. 121 Fièinas M. 96 Jonas Auksaburnis 29 Jonas Krikðtytojas 45 Jonesku E. 80 Daukða M. 34. 137 Eslinas M. 50. 95. 82. 139 Bankeris È. 133 Bogartas Dþ. 114. 37 Dzeusas 56. 133 Dafnis 103 Damoklas 41. 135. 100. 109. 146. 101 Farnakas 26 Fedras 49. 17 Joðijas 24 Judas 67. 134. 52. 89 Diogenas Laercijus 23 Diogenas Sinopietis 59. S. 57 Alfonsas VI 128 Algarotis F.ASMENVARDÞIØ RODYKLË Istoriniø ir mitologiniø asmenø.

Þ. 50. 51 Stivensonas R. 115 Petras I 81 Petronijus 113 Petrovas E. 66 Likas 108 Linèas 85 Linèas È. 99 Rukas K. 93 Montenis M. 139 Lazdynø Pelëda 133 Leibnicas G. 46. 25 Smitas H. 88. 80 Siracidas 87. 134. 123. 113 Kamuèinis V. 145 Menelajas 60. 87. 102. 147 Solonas 95 Stalinas J. 99 Svetonijus Trankvilas 26. 62. 107. 18 Saliamonas 122. 24. 45. 99 Ðpilhagenas F. 74. 118 Rosinis Dþ. 49. 148 Polidoras 35 de Pompadur 113 Pompëjus 109 Pompilijus 38 Poperis K. 60 Ricas C. 116 Prometëjas 103. 63 fon Ribentropas J. 54 Puðkinas A. 146 Rauntris S. 73. 118. 133 Kimirsenas 25 Klitemnestra 57 Klotë 56. 22 Strabonas 106 Sun Cu 54 Suvorovas A. 120. 106 Pero Ð. 129 Kukas E. 55 Mozë 19. 91. 29 Lachesë 100 Laima 100 Lalemandas F. 78 Rigo H. 109 Manuelis Ch. 125 Skila 135 Slavoèinskis M. 42. 104 Lesaþas A. 59 Saturnas 120 Saulius 117 Scilë 135 Scipionas Afrikietis 39 Selfridþas H. 100 Kolis H. 133 Laokoontas 35. 105 Ðekspyras V. 67 Liuteris M. 27 Pranas Juozapas I 66 Prokrustas 115. 55. 141. 86 Linèas (Dþeimsas) 86 Linèas (Dþonas) 86 Linèas V. S. 72. 146 Monteskjë Ð. 75. 135 Ðtaubas H. 50. 55. 86 Liotardas Þ. 70. 43. 142 Liudvikas XV 98 Liugeris G. R. 108 Moleris F. 87 Kuperis Dþ. 73. 94. 119. 95 Perevoðèikovas D. 37. 138 de Kubertenas P. 85. 117 Putinas V. 30. 53 Sokratas 107. 129. 100 Marcelas 39 Mardukas 19 Marija 25. 139 Tropininas V. 142 Rylejevas K. 145 Salustijus 77. 54. 143. 110 de Ðatobrijanas F. 29 Ruzveltas T. 88. 68. 107 Pelëjas 17. 34 Tvenas M. 121 Tolstojus L. 80 Lein H. 57 Kristijonas VIII 28 Kristus 20. 128. 50 de Liarþiljeras N. 112 Medisonas Dþ. 113 Leonardas da Vinèis 65. 143 Sabaliauskas A. 76 Rybakovas A. 52. 118 Makiavelis N. 38 Plutarchas 26. 100. 97. 144. 138 Rembrantas H. 99 Ruso Þ. 93 Molotovas V. 48 Lukas 27 Lukianas 106 Lukrecijus Karas 31 Mahometas 123 Makartis Dþ. 113 Nekojas 24 Nepotas 92 Nerdlindþeris È. 105 Natyras Þ. 84 Lipmanas V. 104 Tesëjas 115. 27. 61 Medison D. 95 Tiberijus 39 Tichë 70 Ticianas 51 Titas 110 di Titas S. 113 Puliceris Dþ. 105 Ðemas 40 Ðmitas H. 131. 81. 28 Morkus 27 Moudis R. 111 Tekerëjus V. A. 144 Paulius 49. 88 Marlou K. 62. 80 Tacitas 35 Tamara 34 Tamoðius 96 Tanatas 124 Tantalas 134 Teèer M. 76 Tomas 96 Tomas Kempietis 134 Trojanovas V. 44. 92 Petras 26. 111 Medlhameris F. 112 Plautas 148 Plinijus Vyresnysis 19. 92. 49. 121 Kronas 70. 29 Rochau A. 87. 40 Rumiancevas P. 147 Rëja 70. 44 Pikartas B. 71. 108. 98. 42. 96 Parmenidas 64 Paskalis B. 95. 137 Makmilanas H. 37. 68 Trumenas H. 52 Teiloras Z. 52 Kantas I. 96. 51 Raitas Dþ. 21 Pilotas 101 Pyras 112 Platonas 89. 99 de Ribera Ch. 111 Ðamaðas 19 de Ðampanas F. 112 Leninas V. 116 Longis A. 136. 74. 40 Numa Pompilijus 32 Odisëjas 135 Orfëjas 38 Orvelas Dþ. 36. 138. 74. 137 Tiutèevas F. 138 Propercijus 125 Prudonas P. 88 Megara 108 Melonë A. 41 Karavadþis 96 Karlas 66 Karolis Didysis 85 Kasandra 57 Kasijus Dio 39 Katonas Vyresnysis 144 Kenedis Dþ. M. 131 Liudvikas XI 125 Liudvikas XIII 110 Liudvikas XIV 141. 140 Londonas Dþ. 122 Sterbinis È. 64. 116 Tetidë 17. 62 Ulpianas 76 Uranas 138 Vagneris R. 79.109 Riok M. 82 Pandora 103 Paris 17. 129 Repinas I. 63 Stein G. 119 Kranachas Jaunesnysis L. 127. 76. 67. 104. 45. 126 Vaildas O. 145 Ovidijus 60 Pakuvijus M. 94. 22 151 152 . 141 Snouden E. 125 Puason Þ. 75. 81 Mola E. 102. 94 de Sartinas G. 105 Kupidonas 31 Kvintilianas 119 de La Turas M. 130. 92 Landsbergis-Þemkalnis G. 48. 128 Krasas L. 60. 147 Krylovas I. 55. 78 Seneka Jaunasis 50. 117 Musolinis 25 Napoleonas Bonapartas 55. 118 de Servantesas M. 94 Sizifas 124. 108. 114 Steinbekas Dþ. 73. B. 131 Maodzedunas 25 Mara 87. 129 Livijus T. 134 Pilyponis J.Kamenevas S. 139 Temidë 138 Terencijus 30. 111. 120 Rudenko R. 87 Riðeljë 110 Robespjeras M. 90 Martinesas Ch. 61. 84. 111. 77. 112 Nikolajus II 43 Nyèë F. 51 Rubensas P. 94 Snou È. 143 Nojus 39. 31. 78. M. 96 Merkel A. 117 Ra 70 Rablë F. 119 Mindaugas 88 Minejeva J.

115 Viðnu 132 Volteras 66 Zinovjevas A.org/wiki/Hammurabi http://en. 41 Viazemskis P.org/wiki/File:Balzac. – suomiø vad.wikipedia.org/wiki/File:Alain-Ren%C3%A9_Lesage. 58 Zinovjevas G.wikipedia.wikimedia.org/wiki/Jean-Jacques_Rousseau http://en. 113 Þalakevièius V. 114 Vegecijus 67 Velsas H.jpg http://en.wikipedia.wikipedia. – þiûrëk Knygoje vartojami visuotinai priimti Biblijos ir kitø ðaltiniø sutrumpinimai.org/wiki/Ilja_Erenburg http://en. – lenkø lie. – rusø sen. 98.jpg http://www.org/wiki/File:Immanuel_Kant_(painted_ portrait).wikimedia.edu/academics/anniversary/images/Photographs/Samuel%20Huntington.Vaskas da Gama 126 fon Vaðaris J.wikipedia.jpg http://en.org/wiki/File:Bergson-Nobel-photo. 67 Vilhelmas II 144 Vilsonas Dþ.wikipedia. – èekø est.jpg http://commons. – vadinamas.wikipedia.png http://en. daþniausiai pranc.wikipedia.org/wiki/File:Uncle_Sam_Wilson. – lotynø plg. 136 Þozefas 110 ILIUSTRACIJØ INTERNETINIAI ÐALTINIAI h t t p : / / w w w.org/wiki/Vaizdas:GeoreOrwell.jpg http://en.wikipedia. u k / b r i t a i n / e x h i b i t i o n s / r e t u r n o f t h e g o d s / exhibition. – graikø hebr.org/wiki/File:Tizian_-_The_fall_of_man. 153 154 .jpg http://en.lt/images?hl=lt&client=firefox-a&rls=org. – paprastai. 18 Vespasianas 110 Vesta 22 Vestalas R. 53 Velsas S.wikipedia.org/wiki/File:Churchill_portrait_NYP_45063.wikipedia.org/wiki/File:PhilipVerheyen. V.com/filosofs.wikipedia.htm http://upload.wikipedia. – vokieèiø þr. o r g . 87 Vylandas K. antikiniø autoriø vertimø á lietuviø kalbà nuorodos orientuotos á literatûros sàraðà. – anglø èek.org/wiki/Margaret_Hilda_Thatcher http://images. – ironiðkai isp.jpg http://en.wikipedia.JPG http://en.coloradocollege.org/wiki/File:Damocles-WestallPC200801208842A. 34 Venera 120 Vergilijus 37. 117 Vilsonas S.wikipedia.jpg http://en.wikipedia.wikipedia. – prancûzø prez.google. 108. – palygink ppr. vadinamasis vok.wikipedia. – perkeltinë reikðmë rus.org/wiki/File:GiorcesRossini1. 90.jpg http://en. 138 Verhejenas F.google.org/wiki/File:Carlo_Goldoni. – prezidentas prk.jpg http://en.jpg http://en.JPG http://lt. – italø la.org/wiki/File:Gaius_Cornelius_Tacitus.wikipedia.org/wiki/File:Hans_Christian_Andersen.wikipedia.jpg http://www.org/wiki/Cicero http://ueip.org/wiki/File:Francois_Rabelais_-_Portrait. – estø gr.org/wiki/File:First_Folio.jpg http://images.wikipedia.com/images?client=opera&rls=lt&q=Goebbels& SUTRUMPINIMAI angl.wikipedia.jpg http://en. – senovës suom. – latviø lenk.org/wiki/File:Giulio-cesare-enhanced_1800x1450.shtm http://en.pensament. t a t e . – lietuviø lot. – hebrajø iron.org/wikipedia/commons/e/e3/Montesquieu_ 2. 42 Vitas H.png http://lt.org/wiki/Gold_rush http://en.jpg http://en. – ispanø it.jpg http://pl. 87 Vechtenas K. mozilla:lt:official&um=1&q=Laokoon&sa=N&start=0&ndsp=18 http://en.org/images/nikita-hruschev.

jpg http://en.wikipedia.wikipedia.totalwar. w i k i p e d i a .html http://es.wikiquote. _van_Rijn_125.wikipedia.org/wiki/File:Homer_British_Museum.org/wiki/Vaizdas:Giovanni_Boccaccio._Íèêîëàé_Âàñèëüåâè÷ http://www.wikipedia.org/wiki/Vaizdas:Baron_Pierre_de_Coubertin.html http://ru.org/wiki/File:Michel_de_Montaigne_1.notablebiographies.wikipedia.org/wiki/Ãîãîëü.jpg http://en.org/wiki/File:Gertrude_Stein_1935-01-04.wikimedia.com/images?client=opera&rls=lt&q=Roosevelt &sourceid=opera&oe=utf-8&um=1&ie=UTF-8&sa=N&hl=lt& tab=wi http://lt.org/wiki/File:Rembrandt_Harmensz.wikipedia.html http://ru.ru/stihi/ryleev/ http://en.wikipedia.htm http://www.jpg h t t p : / / r u .wikipedia.hrono.wikipedia.com/arts/mm/rubens/RUP006.ket.wikipedia.org/wiki/File:Chateaubriand.ru/docs/nov/2001/02/nov_2001_02_25.wikimedia.wikimedia.jpg http://en.org/wiki/Niccol%C3%B2_Machiavelli http://en.jpg 155 156 .wikipedia.org/wiki/Vaizdas:ChPerrault.org/wiki/File:Ilya_Efimovich_Repin_(18441930)_-_Portrait_of_Leo_Tolstoy_(1887).jpg http://en.com/Ni-Pe/Ovid.jpg http://en.com/person.org/vb/showthread.org/wiki/File:Gladstone.google.org/wiki/Vaizdas:Blaise_pascal. o r g / w i k i .org/wiki/Benjamin_Franklin http://images.jpg http://ru.mezzo-mondo.sourceid=opera&oe=utf-8&um=1&ie=UTF-8&sa=N&hl=lt&tab=wi http://commons.jpg http://lt.org/wiki/Åêàòåðèíà_II http://commons.jpg http://en.jpg http://film.jpg http://lt.org/wiki/File:Aristotle_Altemps_Inv8575.wikipedia.org/wiki/File:Christopher_Marlowe.jpg http://en.wikipedia.wikipedia.wikipedia.wikipedia.org/wiki/File:Voltaire.info/biograf/molotovv.wikipedia.php?t=60755 http://en.wikipedia.wikipedia.org/latinlit/mores/religion/seneca.jpg http://en.jpg http://commons.org/wiki/File:Marco_Porcio_Caton_Major.virtual-history.com/images?client=opera&rls=lt&q=Algarotti &sourceid=opera&oe=utf-8&um=1&ie=UTF-8&sa=N&hl=lt& tab=wi http://en.jpg http://lt.wikipedia.wikipedia.wikipedia.msu.mozilla:lt:official&client=firefox-a&um=1&ie=UTF8&sa=N&hl=lt&tab=wi http://en.org/wiki/File:Cesareborgia.org/wiki/Vaizdas:Pan_and_Daphnis.jpg http://en.google.org/wiki/File:AleksandrPushkin.uark.wikipedia.google.org/wiki/File:Alexander_cuts_the_Gordian_ Knot.wikipedia.google.jpg http://www.org/wiki/File:Titus_Livius.jpg http://en._1901.jpg http://en.jpg http://en.jpg http://en.org/wiki/James_Fenimore_Cooper http://en.org/wiki/File:John_Bunyan.com/images?hl=lt&client=opera&rls=lt&um= 1&q=Stalin&sa=N&start=21&ndsp=21 http://uisrussia.org/wiki/Ôàéë:KrylovBasnopisetsByEggink.wikipedia.com/images?client=opera&rls=lt&q=Emilio %20Mola&sourceid=opera&oe=utf-8&um=1&ie=UTF-8&sa= N&hl=lt&tab=wi http://www.wikipedia.org/wiki/File:Proudhon.org/wiki/Vaizdas:Ibsen_photography.org/ Òþò÷åâ_Ô¸äîð_Èâàíîâè÷ http://images.jpg http://en.wikipedia.wikipedia.org/wiki/Vaizdas:JackLondon02.com/images?hl=lt&client=opera&rls=lt&um= 1&q=Peter+Benenson&sa=N&start=21&ndsp=21 http://en.jpg http://it.wikipedia.org/wiki/File:Platon-2b.edu/campus-resources/achilles/age/bronze_age.wikipedia.jpg http://images.org/wiki/File:ChangandEng.wikipedia.htm http://en.org/wiki/Giovanni_Maria_Farina http://lt.klassika.jpg http://en.html http://en.google.wikipedia. / Ô à é ë: A n t o n _ C h e k h o v _ a n d _ O l g a _ Knipper.org/wiki/Vaizdas:Nietzsche187c.jpg http://lt.org/wiki/File:Jacques-Louis_David_017.jpeg http://lt.org/wiki/File:Jan_Hus.org/wiki/File:Thomas_Hobbes_(portrait).org/wiki/File:Kardinaal_de_Richelieu.jpg http://en.org/wiki/Gottfried_Wilhelm_Leibniz http://en.org/wiki/File:Edward_coke.jpg http://images.wikipedia.jpg http://images.lt/images?q=Charles%20Percy%20Snow&oe=utf8&rls=org.org/wiki/File:Cesar-sa_mort.jpg http://forums.php?personid=1362 http://en.jpg http://de.wikipedia.wikipedia.wikipedia.jpg http://www.wikipedia.wikipedia.wikipedia.org/wiki/Archivo:Cervates_jauregui.wikipedia.google.wikipedia.jpg http://images.jpg http://en.org/wiki/File:Louis_XIV_of_France.dl.org/wiki/Christoph_Martin_Wieland http://lt.jpg http://ru.jpg http://www.wikipedia.org/wiki/Descartes http://en.org/wiki/File:Georges-Jacques_Danton.wikipedia.

html 158 . Vertë L. – Graikø literatûros chrestomatija. 1870. http:// www. Feldhûna tulkojums. P. library. thelatinlibrary. 2008.com/suetonius/suet. Valkûnas. Fedras. Vilnius: Vyturys.com/sen/sen.org/authors/aesop/fables/ Aldersons J. 1987.adelaide. Dictionary of Greek and Roman Biography and Mythology. 1985.com/cic.thelatinlibrary. Mugurçvièa priekðvârds un komentâri. Vilnius: Mokslas. 355–386. shtml Slavoèinskis S. Agamemnonas. http://www. Raèius.html Lucretius. Vilnius: Vaga. – Antikiniai romanai ir pasakëèios. TERENTIVS AFER P. Mesopotamia. 2007. Pensées http://www. 1979. edu. Vertë L. AB VRBE CONDITA LIBRI. Leges Regia – http://web. http://www. Fotografuotas leidimas (Paruoðë J. Translated by G. http://www.com/smith-bio/ SVETONI TRANQVILII. 2008.thelatinlibrary. (Skaitmenys rodo giesmës ir eiluèiø numerius) 157 HORATIVS FLACCVS.edu/Thayer/E/Roman/Texts/Pliny_the_Elder/home. com/liv.consolatione1. DE CONSOLATIONE AD POLYBIUM. Leviathan. M. Sudarë D. uchicago. ARS POETICA. VITA DIVI IVLI.edu. Bologna: Zanichelli. Vilnius: Vaga. CARMEN SAECVLARE. Sudarë D. Vertë P.org/ccel/pascal/pensees. Pasakëèios. (Skaitmenys rodo satyros ir eiluèiø numerius) Kuzavinis K. – Antikinës tragedijos. CARMINA. Rhetoric. Pasakëèios. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidybos institutas. A.LITERATÛRA Aesop. Vilnius: Vaga. http://etext. (Skaitmenys rodo eiluèiø numerius) Ezopas. ANANEVS L. Rubðio (ST) ir È.lt/ Cassius Dio. Book LVII. Dambrauskas. Dilytë. Plinius – Pliny the Elder: the Natural History http://penelope. Vilnius: Vaga. Aristotle. F. http://www. Þymûs Antikos þmonës. Rhys Roberts. Vilnius.html Eschilas.HTM (Skaitmenys þymi ástatymo numerá) Pascal B. Dumèius. Odisëja. 2007. 389–420. Amsterdam-Lausanne-Melbourne-Milan-New York-Säo Paulo: MetaLibre. http://penelope. (Skaitmenys rodo poemos eiluèiø numerius) HEINRICI CHRONICON.upmf-grenoble. http://www.uchicago.html Tarptautiniø þodþiø þodynas. Vilnius: Vaga.ccel. 1987.au/a/aristotle/a8rh/ Biblija. (Biblija RK_K1998). Vilnius: Vaga. Hafneris G. Graikø literatûros chrestomatija. Vertë J. 2008. P. Bendoriûtë.edu/~dee/ MESO/CODE. http:// www. 1646. biblija. Vilnius. 2005.adelaide.i. Frase fatta capo ha: Dizionario dei modi du dire.au/h/hobbes/thomas/h68l/index.html Cicero. Dilytë.ancientlibrary. proverbi e locuzioni. SATURAE. Vilnius: Mintis. thelatinlibrary.library. http://www. eBooks @Adelaide. Dumèius.com/cato. EPODES. http://www. 1993.fr/Haiti/Cours/Ak/Leges/ leges_regia_Riccobono. Â. EPISTULAE.wsu.dis.thelatinlibrary. Townsend. Smith W.html DECIMVS IVNIVS IVVENALIS.com/ter. Vertë J. 2009.caesar. Vilnius: Mintis. Ç. eBooks@Adelaide.html Juvenalis. http://www.com/ lucretius. http://www.com/hor. Vertë A.thelatinlibrary. – Antikiniai romanai ir pasakëèios. edu/Thayer/E/Roman/Texts/Cassius_Dio/57*. Valkûnas. 1983. 1958. Rîga: Zinâtne. Hesiodas Darbai ir dienos. Il Principe. thelatinlibrary. http://etext.pdf Machiavelli N. literature.html Pittáno G.ibiblioorg/ml/libri/m/MachiavelliN_IlPrincipe_s. Translated by W. 2007. 2008.htm#II LIVIVS T. Fables.html Disticha Catonis http://www. html Romënø literatûros chrestomatija. Valdovas. Giesmës tikëjimui katalickam prideranèios. Q. Kâpçc mçs tâ sakâm? Rîga: Zvaigzne. Kavaliausko (NT) vertimas.html Homeras. Satyros.thelatinlibrary. De rerum natura.html Machiavelli N. http://www. 2004. LVK (katalikø) leidimas 1998 m.thelatinlibrary. SENECA. Vertë A. SERMONES. Lotyniðki posakiai ir sparnuoti þodþiai. 1988. http://www. Roman History. Hobbes T. Lebedys).com/juvenal. The Code of Hammurabi. 1987.

: p. antroponiminës ir pan. Vertë A. thelatinlibrary. Karaciejus.com/kempis. Dambrauskas.html Vergilijus. Pirminiai posakio ðaltiniai daug kur pateikti originalo kalba. 157–159. 2006. E. 1974. Vulgata http://la..html The Oxford dictionary of literary quotations /edited by Peter Kemp. Ýíöèêëîïåäè÷åñêèé ñëîâàðü êðûëàòûõ ñëîâ è âûðàæåíèé. Í. Mitologija. New York: Oxford University Press. Eneida. UDK 808. 1991–1992. chuliganas. Sparnuotieji þodþiai. 1989.ru/encSlov/ Bu403 Butkus A.com/index. Vilnius: Þara. http://www.wikisource. THOMAS À KEMPIS. 1972. kiti autorizuoti sparnuotieji posakiai bei viena kita vienaþodë plaèiai vartojama toponiminës. Âåëèêîâè÷ Ë. Èçä-âî „Ëîêèä-Ïðåññ“. VERGIL. The Oxford dictionary of quotations.THE LATIN LIBRARY at Ad Fontes Academy.) – ið viso 418 lizdø. 2003. Oxford. Ìîñêâà: Ñîâåòñêàÿ Ýíöèêëîïåäèÿ. snobas ir kt. 2009. 159 p.: iliustr.thelatinlibrary. ×åðíàÿ ãâàðäèÿ Âàòèêàíà.. I. Ò. Vilnius: Vaga. Dictionary of Classical Mythology. AENEIS.82-3(075) Alvydas Butkus SPARNUOTIEJI ÞODÞIAI Korektorës Laura Gerþotaitë ir Gintarë Vaitonytë A.com/verg. Ñåðîâ Â.. http://www. http://www. 1980. kilmës metafora ar terminas (Armagedonas. http://bibliotekar.html Trenèeni-Valdapfelis. 1995. Toronto-New York-London-Sydney: Bantam Books. antraðtiniu þodþiu laikomas pirmasis lietuviðkos frazës þodis. 1-2. DE IMITATIONE CHRISTI. Ìèôû íàðîäîâ ìèðà: Ýíöèêëîïåäèÿ â äâóõ òîìàõ. Bibliogr. – Kaunas: Aesti. thelatinlibrary.London: Oxford University Press. ISBN 978-9986-884-21-7 Enciklopedinio pobûdþio knygelëje pateikiami daþnesni literatûrinës kilmës frazeologizmai. Ìîñêâà: Ìûñëü.org/wiki/Biblia_Sacra_Vulgata_ (Stuttgartensia) Wolfebüttelio Postilë.. Vilnius: Mintis. Zimmerman J. 1980. Parengë J. Butkaus leidykla „Aesti“ 159 160 . Sparnuotieji posakiai pateikti abëcëlës tvarka.