VYTAUTO DIDÞIOJO UNIVERSITETAS

Humanitariniø mokslø fakultetas Lietuviø kalbos katedra

UDK 808.82-3(075) Bu403

Skiriu savo vaikams – Audriui, Daumantui, Mantautei, Eimantui.

Sparnuotieji

þo dþiai
Alvydas Butkus

Recenzavo Stefanas Lanza (Stefano M. Lanza) Giedrius Tamaðevièius

Kaunas 2009 1

ÆSTI

ISBN 978-9986-884-21-7

© Alvydas Butkus, 2009 © Daiva Ðulgaitë (titulinis), 2009 © Leidykla „Aesti“, 2009
2

TURINYS PRATARMË 16 ÞODYNAS 17

Absurdo teatras 17

Achilo kulnas 17 Achilo sausgyslë 17 Adomo kostiumas 18 Adomo obuolys 18 Akis uþ aká, dantis uþ dantá 18 Akys (Veidas) yra sielos veidrodis 19 Aklas aklà netoli tenuves 20 Aksominë revoliucija 20 Alfa ir omega 20 Alma mater 20 Amerikietiðka svajonë 20 Amþinas þydas 21 Amþinasis variklis 21 Amþinoji ugnis 21 Antrasis að 22 Antroji (Kita) medalio pusë 23 Apdrabstyti (Apipilti) purvais 23 Apie mirusius gerai arba nieko 23 Aplauþyti ragus 23 Apsaugok, Dieve, nuo draugø, o nuo prieðø að ir pats apsisaugosiu 23 Apskritas stalas 24 Armagedonas 24 Asmens kultas 24 Aðarø pakalnë 25
3

Atëjau, pamaèiau, nugalëjau 25 Atpirkimo oþys 26 Atstok, ðëtone! 26 Atðilimas 26 Atverti akis 27 Atvira visuomenë 27 Atviras laiðkas 28 Audra vandens stiklinëje 28 Augëjo arklidës 28 Auksaburnis 29 Auksinis jaunimas 29 Aukso amþius 29 Aukso kalnus þadëti 30 Aukso karðtligë 30 Aukso verðis 30 Aukso vidurys 31 Aukso þodþiai 31 Bakalauras 31 Balius baigtas 31 Balsas tyruose 32 Balsuoti kojomis 32 Balta dëmë 32 Baltais siûlais siûta 32 Baltazaro puota 32 Baltieji rûmai 33 Baltoji dëþë 33 Baltramiejaus naktis 33 Balzako amþius 34 Barstyti galvà pelenais 34 Be komentarø 34 Be pykèio ir ðaliðkumo 35 Belaukiant Godo 35 Berti druskà ant þaizdos 35 Bijok danajø, dovanas neðanèiø! 35
4

Bjaurusis anèiukas 36 Blogio ðaknis 36 Bulvarinë literatûra 36 Bulvarinë spauda 36 Buridano asilas 37 Burtai mesti 37 Bûti ar nebûti 37 Bûti po padu 37 Cerberis 38 Cezario pjûvis 38 Cezaris nëra aukðèiau uþ gramatikus 39 Chamas 39 Chuliganas 40 Civilizacijø konfliktas 40 Daiktas savyje 41 Dainuojanèioji revoliucija 41 Damoklo kardas 41 Dangaus mana 42 Daug triukðmo dël nieko 42 Dauningstrytas 42 Dëdë Semas 42 Dël skonio nesiginèijama 43 Deðinioji ranka 43 Didybës daugiskaita 43 Didybës manija 44 Didysis brolis 44 Didysis kombinatorius 44 Dievas davë, Dievas ir atëmë 44 Dievas ið maðinos 45 Dievo avinëlis 45 Dievo pirðtas 45 Dievo rykðtë 46 Dovanotam arkliui á dantis neþiûri 46 Drakoniðki ástatymai 46
5

Draugà paþinsi nelaimëje 47 Drumsti vandená 47 Duona kasdieninë 48 Duonos ir reginiø 48 Duoti tonà 48 Dviem ponams netarnausi 48 Eiti per ugná ir vandená 49 Erðkëèiø vainikas 49 Esu, kas esu 49 Esu þmogus, ir visa, kas þmogiðka, man nesvetima 49 Ezopo kalba 49 Faktø kalba 50 Faras (Faraonas) 50 Figaro ðen, Figaro ten 51 Figos lapelis 51 Gamta nepakenèia tuðtumos 51 Gamtos ðauksmas 52 Gauti su motinos pienu 52 Geleþinë ledi 52 Geleþinë uþdanga 52 Geltonoji literatûra 53 Geltonoji spauda 53 Geriau vëliau negu niekad 54 Geriausia gynyba yra puolimas 54 Gero vëjo! 55 Gyvasis lavonas 55 Gyvenimas po gyvenimo 55 Gyvenimo kelias 55 Gyventi kaip ant parako statinës 56 Gyventi, vadinasi, màstyti 56 Gyvybës siûlas 56 Gordijaus mazgas 56 Greièiau, aukðèiau, stipriau 57 Gulbës giesmë 57
6

Herostrato ðlovë 58

Homeriðkas juokas 58 Homo soveticus 58 Á tà paèià upæ dukart neábrisi 59 Idëja fiks 59 Ieðkok moters 59 Ieðkoti kaip su þiburiu 59 Ievos kostiumas 60 Ilga ranka 60 Áneðti savo indëlá 61 Áprotis – antroji prigimtis 61 Ir sienos turi ausis 61 Ir tu, Brutai! 62 Yra trys melo rûðys: melas, akiplëðiðkas melas ir statistika 62 Yra þmogus – yra problema, nëra þmogaus – nëra problemos 63 Istorija yra gyvenimo mokytoja 63 Ið Dievo malonës 63 Ið nieko niekas neatsiranda 64 Iðeiginë diena 64 Iðeiti (Iðneðti) kojomis á prieká 64 Iðgerti tauræ iki dugno 64 Iðleisti dþinà ið butelio 64 Iðmuðti ið balno 64 Iðmuðti pagrindà ið po kojø 65 Iðradinëti dviratá 65 Iðvaizda apgaulinga 65 Átaisyti ragus 65 J aunystës nuodëmës 66 Jëga – vienybëje 66 Jei Dievo nebûtø, já reikëtø iðgalvoti 66 Jei nori taikos, ruoðkis karui 66 Judo buèinys (pabuèiavimas) 67
7

Judo sidabriniai (graðiai) 67 Juo blogiau, juo geriau 67 Juoda katë 68 Juodasis humoras 68 Juodoji dëþë 68 Juodoji naðlë 69 Juodoji rinka 69 Kabëti ant plauko 69 Kai ðuo apkandþioja þmogø, – jokia naujiena. Naujiena, kai þmogus apkandþioja ðuná 69 Kaip buliui raudonas skuduras 69 Kaip danguje, taip ir þemëje 69 Kaip durnaropiø (drigniø) prisirijæs 70 Kaip feniksas ið pelenø 70 Kaip ið gausybës rago 70 Kaip voverë rate 71 Kairë neþino, kà daro deðinë 71 Kaiðioti pagalius á ratus 71 Kanèiø keliai 71 Karalaitë ant þirnio 71 Karalius mirë, tegyvuoja karalius! 71 Karalius nuogas 72 Karðtais (Ðiltais) pëdsakais 72 Kartybiø taurë 72 Kas ciesoriaus, ciesoriui, kas Dievo – Dievui 72 Kas kalavijà pakelia, nuo kalavijo ir þûva 73 Kas leidþiama Jupiteriui, neleidþiama jauèiui 73 Kas ne su mumis, tas prieð mus 74 Kas nedirba, tas nevalgo 74 Kas nemaitina savos armijos, maitina svetimà 74 Kas patikrins paèius tikrintojus? 74 Kas tu esi, að buvau; kas dabar esu, ir tu bûsi 75 Kelrodë þvaigþdë 75 Ketvirtoji valdþia 75
8

brolybë 83 Langas á Europà 83 Laukiniai Vakarai 84 Laureatas 84 Lauþyti ietis 84 Liaudies balsas – dievo balsas 85 Likti prie suskilusios geldos 85 Linèo teismas 85 Liûto dalis 86 9 Mamytës sûnelis 86 Mano lieþuvis – mano prieðas 86 Mano namai – mano tvirtovë 87 Mano svajoniø mergaitë 87 Marijos þemë 87 Marionetinë vyriausybë 88 Maskvos ranka 88 Màstau. nes pats ákrisi 94 Nepalikti akmens ant akmens 94 Neraðytas ástatymas 95 Nervø karas 95 Nesantaikos obuolys 95 Neðvarus karas 96 10 . lygybë. ten tëvynë 81 Kvailiø skaièius yra begalinis 82 Laikas – pinigai 82 Laikyti gyvatæ uþantyje 82 Laikraðtinë antis 83 Laimës kûdikis 83 Laisvë. vadinasi esu 88 Medaus mënuo 89 Meilë yra akla 89 Meilë ið pirmo þvilgsnio 89 Meilë viskà nugali 90 Meilës trikampis 90 Mëlynas kraujas 90 Mesti kozirá 91 Mesti pirðtinæ 91 Meðkos paslauga 91 Mëtyti akmenis á darþà 91 Mieganèioji graþuolë 92 Miegoti ant laurø 92 Miestui ir pasauliui 92 Mirtina nuodëmë 92 Mirusios sielos 93 Molotovo kokteilis 93 Muilo opera 93 Naujieji rusai 94 Ne ta koja iðlipti [ið lovos] 94 Neaiðkûs Vieðpaties keliai 94 Nekask duobës kitam. tikiuosi 79 Komentarai nereikalingi 79 Kova dël bûvio 80 Kovoti su vëjo malûnais 80 Kremlius 80 Kryþiaus keliai 81 Krokodilo aðaros 81 Kur gerai.Kiek þmoniø. tiek nuomoniø 75 Kiekviena nelaiminga ðeima yra nelaiminga savaip 75 Kiekviena valdþia – nuo Dievo 76 Kiekvienam – savo 76 Kiekvienas turi [neðti] savo kryþiø 77 Kinø raðtas 77 Kinø siena 77 Kiðti galvà á smëlá 78 Kiðti nosá [kur nereikia] 78 Kito akyje krislà áþiûri. o savojoje ràsto nemato 78 Klientas visada teisus 78 Klysti þmogiðka 79 Kokia musë ákando? 79 Kol kvëpuoju.

o paproèiai! 101 O ðventas naivume! 101 Odekolonas 101 Olimpinë ramybë 102 Pakelti pirðtinæ 102 Paklydusi avelë 102 Palikti uþ borto 103 Pandoros skrynia 103 Paniðka baimë 103 Pasakyta – padaryta 104 Pasaulio bamba 104 Pasiraitoti rankoves 104 Paskutinë vakarienë 104 Paskutinis mohikanas 105 Paskutinis þodis 105 Patrankø mësa 105 Pats velnias kojà (sprandà) nusilauð 105 11 Paukðèiø kalba 106 Paukðèiø pienas 106 Paukðèiø takas 106 Paþadëtoji þemë 107 Paþink save 107 Penktoji kolona 107 Per kanèias á þvaigþdes 108 Permainø vëjai 108 Perþengti Rubikonà 109 Pikta akis 109 Pilietinë dràsa 109 Pilkasis kardinolas 109 Pilti alyvos á ugná 110 Pinigai nesmirda 110 Pirkti katæ maiðe 111 Pirmiausia paimsim valdþià. o paskui paþiûrësim 111 Pirmoji ðalies dama 111 Piro pergalë 112 Platoniðka meilë 112 Pleiðtas pleiðtà varo 113 Plius minus 113 Po mûsø (manæs) nors ir tvanas 113 Politinë prostitutë 113 Politinis lavonas 114 Popierius viskà pakenèia 114 Prarastoji karta 114 Prarastos iliuzijos 114 Prasti (Blogi) popieriai 115 Prieðas nesnaudþia 115 Pro medþius miðko nemato 115 Prokrusto lova 115 Protëviø ðauksmas 116 Protø nutekëjimas 116 Prozit! 116 12 . tuo ir gydykis 100 Nuoga tiesa 100 Nuplauti gëdà 100 Nusiplauti rankas 101 Nutraukti gyvybæ 101 O laikai. kà daro 97 Neþinoma þemë 97 Neþinomasis kareivis 97 Niekada nesakyk niekada! 98 Niekas nenorëjo mirti 98 Nugalëtojai neteisiami 98 Nukabinti (Nuleisti) nosá 99 Nulinis variantas 99 Nuo [savo] likimo nepabëgsi 100 Nuo ko susirgai.Neviernas Tamoðius 96 Nevyk Dievo á medá [nes paskui ir su pyragais neiðpraðysi]! 96 Neþino.

o ne gyventi. kad valgytum 119 Retas paukðtis 119 Revoliucija ryja savo vaikus 120 Riesti nosá 120 Rubenso moteris 120 Rûgðèios (Þalios) vynuogës 121 Rusijos protu nesuprasi 121 Rûstybës kekës 121 Saliamoniðkas sprendimas 122 Saugoti kaip savo aká 122 Savam kraðte pranaðu nebûsi 122 Sàþinës kaliniai 123 Sëskim ir pakalbëkim! 123 Siamo dvyniai 123 Sielos ðauksmas 124 Sizifo darbas 124 Skaldyk ir valdyk! 125 Skinti laurus 125 Skrajojantis olandas 126 Smûgis á nugarà 126 Snobas 126 Sparnuoti þodþiai 127 Spindesys ir skurdas 127 Statyti ant smëlio 127 Statyti oro pilis 128 Stokholmo sindromas 128 Su vandeniu iðpilti ir vaikà 128 13 Sûnus palaidûnas 129 Svarbu ne pergalë. o dalyvavimas 129 Sveikame kûne sveika siela 129 Svieto lygintojas 130 Svieto perëjûnas 130 Ðagrenës oda 130 Ðalin rankas! 130 Ðaltasis karas 131 Ðeðëlinis kabinetas 131 Ðokti pagal kieno nors dûdelæ 131 Ðtai kur ðuo pakastas 132 Ðventa karvë 132 Ðviesa tunelio gale 132 Tadas Blinda 133 Taikus sambûvis 133 Taip praeina pasaulio ðlovë 133 Tantalo kanèios 134 Tarp dangaus ir þemës 134 Tarp ginklø mûzos tyli 135 Tarp kûjo ir priekalo 135 Tarp Scilës ir Charibdës 135 Tas saldus þodis – laisvë 135 Tebûnie iðklausyta ir antroji pusë 136 Tik neliesk mano apskritimø! 136 Tikëjimas kalnus verèia 136 Tikslas pateisina priemones 136 Titaniðkos pastangos 138 Trisdeðimt sidabriniø 138 Trojos arklys 138 Tuðtybës mugë 139 Ugnimi ir kalaviju 139 Uþburtas ratas 140 Uþdraustas (Uþgintas) vaisius 140 Uþkasti talentà 141 14 .Puoðtis svetimomis plunksnomis 116 Puota maro metu 117 Raganø medþioklë 117 Ranka rankà plauna 118 Rasti ieðmininkà 118 Realioji politika 118 Reikia valgyti. kad gyventum.

knygoje. bet kai kurie yra lygesni uþ kitus 145 Viskam savo laikas 145 Viskas arba nieko 145 Visø karas su visais 145 Visuomenës nuomonë 146 Þaibiðkas karas 146 Þinau. pagalbà bei patarimus autorius nuoðirdþiai dëkoja recenzentams Vytauto Didþiojo universiteto dëstytojui Stefanui Lanzai ir Lietuviø kalbos instituto mokslo darbuotojui Giedriui Tamaðevièiui. o kai kuriø ðaknys siekia bendràjà indoeuropietiðkàjà praeitá. senovës Egipto. chuliganas ir kt. bet ir pirminius ðaltinius. nemaþai jø atëjæ ið Antikos. kuriø ðaltinis yra Biblija. Ið viso þodyne yra 418 lizdø. áskaitant ir dabartinius. Knyga taip pat pravers kiekvienam. antraðtiniu þodþiu laikomas pirmasis lietuviðkos frazës þodis. chamas. Alternatyvûs þodþiai nurodyti paprastuosiuose skliaustuose. 16 15 . uþ talkà sudarant asmenvardþiø rodyklæ – VDU Letonikos centro bendradarbëms Laurai Gerþotaitei ir Gintarei Vaitonytei. parankø informaciná ðaltiná literatûrinës kilmës tarptautinei frazeologijai paþinti. ypaè moksleiviams ir studentams. Sparnuotieji posakiai pateikti abëcëlës tvarka. Kadangi panaðaus pobûdþio leidiniuose kitomis kalbomis yra netikslumø. kiek tai buvo ámanoma. Mesopotamijos kultûras. Uþ vertingas pastabas. kad nieko neþinau 147 Þmogiðkasis faktorius 147 Þmogus futliare 147 Þmogus gyvas ne vien duona 147 Þmogus þmogui – vilkas 148 Þuvis genda nuo galvos 148 ASMENVARDÞIØ RODYKLË 149 SUTRUMPINIMAI 153 ILIUSTRACIJØ INTERNETINIAI ÐALTINIAI 154 LITERATÛRA 157 PRATARMË Paraðyti tokià knygà paskatino noras pasiûlyti visuomenei. prieðtaravimø ar nutylëjimø.Vaivorykðtinë vyriausybë 141 Valdþios koridoriai 141 Valstybë – tai að! 141 Valstybë valstybëje 142 Vartotojiðka visuomenë 142 Vedþioti uþ nosies 143 Vertybiø perkainojimas 143 Vëzdo politika 143 Vieta po saule 143 Vilkas avies kailiu 144 Viltis mirðta paskutinë 144 Visi yra lygûs. papildomi – lauþtiniuose. antroponiminës ir pan. kilmës metafora ar terminas – Armagedonas. Ðie posakiai yra europinës civilizacijos paveldas. Svarià dalá sudaro posakiai. áskaitant Antikos autoriø darbus ir Biblijà. kad nemaþai ðaltiniø jau yra skelbiama internete. Paieðkà lengvino tai. Dar vienas sluoksnis susiformavo ir ásigalëjo vëlesniais laikais. stengtasi nurodyti ne tik posakiø autorius. Á knygà ádëta ir viena kita vienaþodë plaèiai vartojama toponiminës. sumaniusiam pagilinti savo humanitarines þinias.

Beketas (Samuel Beckett. Pr 3. The Theatre of the Absurd) apie nevykusià. kai ðis obuolá jau buvo suvalgæs ir spëjæs su Ieva pasidaryti figmedþio lapø apriðalus suvoktam nuogumui prisidengti (plg. arba Babilonijos (dab. 2001)./ buvo nuogi. pagrindinis trûkumas. Adomo obuolys (lot. F. skirianèioje gyvøjø ir mirusiøjø pasaulius. paþeidþiamoji vieta. charakteriø. Talus Achillis) silpnoji. atsiradæs XX a. uþ kurio maudydama Tetidë laikiusi Achilà. Termino autorius – olandø 17 . Absurdo dramos neturi aiðkaus siuþeto. 1735–1805). Ieva pasiûlë tai padaryti ir Adomui. Achilo tëvai buvæ Pelëjas. 1693) su pastaba. neaiðkià. Verhejenas (Philip Verheyen. 1–8). kurie „/. Eslinas (Martin Julius Esslin. Pasak gr. Tas atsikandæs ir jau buvo benuryjàs. mito. kad tai esàs liaudiðkas pavadinimas (quae vulgo dicitur). pataikiusios á paþeidþiamàjá kulnà. Ira18 Achilo sausgyslë (lot. ir Adomui ið netikëtumo kàsnis ástrigæs gerklëje visiems laikams. Achilo kulnas (lot. netiksliai iðvertus hebr. Verhejeno portretas (fragm. Norëdama padaryti Achilà nepaþeidþiamà. Ið tikrøjø tai yra vëlesnë biblinio siuþeto interpretacija. Akis uþ aká. Dël termino kilmës plg. Chorda Achillis) kulnà ir blaudzdos raumená jungianti sausgyslë. Jonesku (Eugen Ionescu. vadinasi. Achilas þuvæs nuo Trojos karalaièio Pario strëlës (kitur – ieties).ÞODYNAS Absurdo teatras (pranc. Tetidë nardina Achilà á Stiksà. Pomum Adami) iðsiðovusi vyrø skydinës kremzlës dalis kaklo priekyje. Vienintelë nesuvilgyta vieta likæs kulnas. Benksas (Thomas Banks. kad obuoliø) nuo Paþinimo medþio. Tesalijos valdovas. vartotas dar iki tol. 1918–2002). iðleidæs tokiu pavadinimu knygà (1962). T. Vilkëti Adomo kostiumu reiðkia bûti nuogam. 25). poþemio pasaulio upëje. Þr. tappûach ha âdâm ‘þemës obuolys’ (Sabaliauskas. þmogus ir jo þmona. Jo pradininkai – prancûzø dramaturgai E. pirmiesiems bibliniams þmonëms – Adomui ir Ievai – Rojuje buvo uþdrausta ragauti vaisiø (spëjama. kovojæs danajø (graikø) pusëje. Absurdo drama yra þanras. kad terminas atsiradæs Viduramþiais. jûrø nimfa. Posakis imtas ið dramaturgijos. anatomas F. taèiau pastebëjæs Dievas.. Yra nuomonë. nuoseklaus veiksmo. Posakis kilo ið biblinës legendos apie pirmuosius þmones Adomà ir Ievà. Tetidë dar kûdiká já iðmaudë Stikse. o paragavusi obuolio. pavartojæs já knygoje „Þmogaus kûno anatomija“ (Corporis Humani Anatomia. 1648–1711). Nuostata pirmà kartà uþfiksuota Mesopotamijos. taip pat Ievos kostiumas. nes Senajame Testamente Dievas uþkalbinæs Adomà tada. Achilas buvæs vienas ið Trojos karo didvyriø. Jo autorius – vengrø kilmës anglø literatas ir þurnalistas M. dantis uþ dantá ekvivalentiðka bausmë uþ nusikaltimà ar ekvivalentiðkas þalos atlyginimas. 1906–1989). Ievà sugundæs paragauti þaltys. Skulpt. Théâtre de l'Absurde. Achilo kulnas.) Adomo kostiumas vyro nuogumas. taèiau jie nejautë jokios gëdos“ (Pr 2. angl. Pasak legendos. konflikto. ir Tetidë.. 1909–1994) ir S. absurdiðkà situacijà.

kurioje kiekvieno þmogaus gyvenimas bus geresnis. Hamurabio kodekpriimantá ið Saulës dievo Ðamaðo (ar Mar. dantá uþ dantá. veiklos orientyrai. abu á duobæ ákris“ (Mt 15. kur kiekvienas turës galimybæ gauti pagal tai. Terminas atsirado 1989 m. Taèiau jei suþalotø. w) yra atitinkamai pirmoji ir paskutinioji graikiðkosios abëcëlës raidës. Apr 1. Posakis ið Naujojo Testamento: „Að esu Alfa ir Omega”. 1878–1949). m. Aksominë revoliucija (èek. American dream) JAV pilieèiø vertybiø visuma. aká uþ aká. Alfa (A. Visagalis“ (Apr 1. Stelos virðø puoðia bareljefas. O jeigu aklas aklà ves. Taèiau minties uþuomina randama ir Cicerono raðtuose (ad Atticum. Knygoje „Amerikos epopëja“ (The Epic of America. plg.) buvo perkelti á þydø Biblijà ir iðplëtoti. vaizduojantis karaliø Hamurabá (kairëje). Pasak Senojo Testamento. apraðant Mozës bendravimà su savo dievu. 14). þaizdà uþ þaizdà. Viduramþiais atsiradæs studentiðkas universiteto pavadinimas.so stelos virðutinë duko) ástatymø tekstus. Ðis kodeksas iðkaltas dantiraðèiu akmeninëje steloje ir buvo laikomas vieðai.kas ir Rytø Sirija). ‘motina maitintoja’) aukðtoji mokykla. kuris yra. – sako Vieðpats Dievas. kà jis sugeba ar yra pasiekæs“ (404). kurá universitetas duoda studentui. prieinamai visiems.) kodekse: „Jei þmogus iðplëðia kitam þmogui aká. Velvet revolution) nesmurtinë. 13b. Perfrazuotas Kristaus posakis. turtingesnis ir pilnavertis. valdovo Hamurabio (valdë 1792–1750 pr. a) ir omega (W. 1). bus iðrautas. 200). kojà uþ kojà. 13–14). ástatymus Mozei susakæs Jahvë ant Sinajaus kalno drauge su deðimèia ásakymø. 197. 1931) jis raðë: „Amerikietiðka svajonë – tai svajonë apie ðalá. nekompetentingà lyderá ir jo vadovaujamus þmones. m.: „Kiekvienas augalas. kurio nesodino mano dangiðkasis Tëvas. dar plg. angl. Posakio autorius – amerikieèiø raðytojas Dþ. Posakio autorius – romënø gamtininkas Plinijus Vyresnysis (Gaius Plinius Secundus. kai demokratiniu bûdu valdþià ið kompartijos perëmë opozicija. Turimas galvoje dvasinis penas. kaltasis turës mokëti tiek. 54. 20 . Adamsas (James Truslow Adams. 22–25). (~1250 pr.. nudeginimà uþ nudeginimà. Sametovã revoluca. Palikite juos: jie akli akløjø vadovai. Amerikietiðka svajonë (angl. kad Mozë juos paskelbtø dykumoje laukiantiems þydams: „Jei besimuðantys vyrai uþgautø nëðèià moterá ir jà iðtiktø persileidimas. kuris buvo ir kuris ateis. Ðis ástatymø atsiradimo motyvas ir patys ástatymai maþdaug po 500 m. kiek ið jo reikalaus moters vyras teisëjø akivaizdoje. 196. XIV. betgi kitokio suþalojimo nebûtø. apibûdinant politines permainas Èekoslovakijoje. 23–79). mëlynæ uþ mëlynæ“ (Ið 21. taiki visuomeninës santvarkos ar valdþios kaita. knygoje „Gamtos istorija“ (Naturalis Historia) raðæs: in oculis animus habitat ‘akyse gyvena siela’ (XI. 8. 17). taip pat plg. Oculi animi indices ‘akys rodo sielà’) ið akiø ar mimikos galima spræsti apie þmogaus bûsenà ar apskritai apie jo charakterá. o pati ðalis nustojo buvusi TSRS satelite. pagrindas. Alfa ir omega kokio nors reiðkinio ar dalyko esmë. kad paskelbtø dalis juos savo þmonëms. tuomet atiduosi gyvybæ uþ gyvybæ. Akys (Veidas) yra sielos veidrodis (lot. Alma mater (lot. rankà uþ rankà. 19 Aklas aklà netoli tenuves apie blogà. jam paèiam bus iðplëðta akis“ (Mesopotamia. e. e.

Alter ego) 1. kuriø vienas ryðkiausiø yra „antrojo að“ aktualizavimas ir dël to at.). Romoje jà 21 kurstë vestalës þidinio deivës Vestos ðventykloje. 1850–1894) apsakymas „Daktaras Dþekilas ir ponas Haidas“ (The Strange Case of Dr. Hyde. kai èia buvo palaidotas Neþinomasis kareivis (þr. tokie bandymai nesibaigia ir ðiais laikais. bendramintis. sen. Ðios legendos motyvà yra panaudojæ daugelis raðytojø ir poetø. artimas draugas. apie mëgstantá daug keliauti arba daþnai keièiantá gyvenamàjà vietà. turintis apibendrintà gërio ir blogio kovos potekstæ. apie nuolat vaikðtinëjantá be aiðkaus tikslo. kada buvo uþgesinta paskutinioji ðventoji ugnis Lietuvoje. Vestos ðventykla. buvo sudeginta 391 m. m. Antrasis að (lot. nëra þinoma. lapkrièio 11 d. 1854– 1900) romanas „Doriano Grëjaus portretas“ (The Picture of Dorian Gray. Romai IV a. taip pat literatûroje – chrestomatinis pavyzdys yra ðkotø raðytojo R. pavadinimu „Amþinas þydas“ eilëraðèiø rinkiná yra iðleidæs (1931) poetas Bernardas Brazdþionis (1907–2002). Stivensono (Robert Louis Stevenson. Graikijoje negæstanti ugnis degë Apolono ðventykloje Delfuose. daþnai kontrastuojanti su oficialiàja.. Pats asmenybës dvilypumo motyvas yra senas. Lietuvoje amþinoji ugnis uþdegta 1934 m. 22 . neimdamas energijos ið aplinkos. stovëjusi Romos forume. apibûdinant ðizofrenijos simptomus. Liber III. Amþinosios ugnies pirmtakë buvo pagonybës laikais nuolat kurstoma ðventoji ugnis. 1886). Pirmà kartà ji buvo uþdegta Paryþiuje prie Triumfo arkos 1920 m. Âå÷íûé îãîíü) nuolat deganti ugnis prie memorialø þuvusiems kariams. giminiðka siela. Pasak legendos. mitologinis. 106–43 pr. XIX a. kvieèiu tave tarsi save antràjá kaip savo kaltës bendrininkà’ (Ad Atticum. pradþioje posakis imtas vartoti. e. 1891). 2. kol að negráðiu“. paþymint kritusiuosius I pasauliniame kare. Eternal flame. Neþinomojo kareivio memoriale. slaptoji asmenybës dalis. taip pat O. Jekyll and Mr. galás veikti. Vaildo (Oscar Fingal O’Flahertie Wills Wilde. Baltø kraðtuose ðventàjà ugná deginusios vaidilutës. Amþinoji ugnis (angl. 2. Amþinasis variklis (lot. einanèiam á Golgotà. amþinam klajojimui po pasaulá buvo pasmerktas þydas kurpius vardu Ahasveras. Kaune prie paminklo Þuvusiems uþ Lietuvos laisvæ (pastatytas 1921 m. „Antrojo að“ fenomenas imtas naudoti psichoanalizëje. Perpetuum mobile) hipotetinis mechanizmas. 15. Á varymà ðalin Kristus esà atsakæs: „Að nueinu. atsipûsti paunksnëje prie jo namø. Pirmieji bandymai sukonstruoti nesustojantá mechanizmà yra ið XII a. Posakio autorius – romënø raðytojas. iliustruojamas sakmëmis apie vilkolakius. 7).Amþinas þydas 1.). oratorius ir valstybës veikëjas Ciceronas (Marcus Tulius Cicero. ankstesnës religijos ðventyklas pradëta naikinti.). jø ypaè pagausëjo vëlyvaisiais Viduramþiais ir Renesanse. Prakeiksmas bûti amþinu praeiviu jam galiosiàs iki Kristaus antrojo atëjimo. Amþinosios ugnies tradicija netrukus paplito ir kitose Europos ðalyse. atsiradusios vëlyvaisiais viduramþiais. tarp jø ir lietuviø nuotykinës literatûros raðytojas Justinas Pilyponis (1907–1947) romane „Amþinas þydas Kaune“ (1934). rus. be socialinës kaukës. bet uþtat tu turësi vaikðèioti tol. pradþioje priëmus krikðèionybæ. pavartojæs já galininko linksniu: me enim ipsum multo magis accuso. deinde te quasi me alterum et simul meae culpae socium quaero ‘save kaltinu daug labiau. neleidæs Kristui.Ciceronas sirandàs konfliktiðkas asmenybës susidvejinimas.

~ III a. Taèiau toles. filosofø biografo Diogeno Laercijaus (Diogšnhj Lašrtioj. kruvinas mûðis. kuri hebrajiðkai vadinasi Harmagedonas“ (Apr 16. Aplauþyti ragus sutramdyti kà ar sumaþinti per didelá jo pasitikëjimà savimi.N. nors jo kûryboje ðios frazës nëra. Posakio autorystë skiriama prancûzø raðytojui ir filosofui Volterui (Voltaire. Diogenes Laertius. kai aptariamasis klausimas ar problema imama svarstyti kontrargumentais. pabrëþiant draugø nepatikimumà. Naujajame Testamente (apreiðkime Jonui) ðiuo þodþiu vadinama vieta. Manoma. Apdrabstyti (Apipilti) purvais apðmeiþti. apjuodinti ‘apðmeiþti’). 16) . Stalino (Èîñèô Äæóãàøâèëè-Ñòàëèí. m. Chruðèiovas 24 . per universitetø pirmakursiø („fuksø“) inauguracijos apeigas. filosofui. Round table) sakoma apie diskusijas. prieðingu poþiûriu. 1879– 1953. Asmens kultas (rus. plg. sukritikuotas jo ðlovinimas ir pavertimas vos ne „gyvuoju dievu“. Medaliø kita pusë ppr. TSKP CK generalinis sekretorius 1922–1953) vadovavimo ðaliai metodai. Apie mirusius gerai arba nieko (lot.). Sen. pavadintame „Apie asmens kultà ir jo padarinius“. Pasak legendos. kad Volteras bûtø sakæs ðiuos þodþius. Uþuominos. kaip aversas. Pabaigoje ragus nulauþdavæ. kur ávyksiàs paskutinis mûðis tarp gërio ir blogio: „Jos (demonø dvasios – A. Chilo. VI a. kad tai Megido kalnai Izraelyje. Praneðime. e. Sakoma. t. nëra ir memuarinëje literatûroje apie já.) uþraðytas posakis. pr. patys to nenorëdami. o vyresnieji kolegos visaip ið jø ðaipydavæsi ir juos þemindavæ.) subûrë juos (viso pasaulio karalius – A./ Egipto karalius faraonas Nekojas leidosi á þygá prieð Asirijos karaliø Eufrato upës link. gali pakenkti. kuriø dalyviai turi vienodas teises reikðti savo nuomonæ ir kuriø tikslas pasiekti visuotiná susitarimà ar prieiti bendras iðvadas. Karalius Joðijas iðþygiavo uþkirsti jam kelio. Posakis kilæs senø laikø paproèio uþmëtyti pasmerktàjá akmenimis. toká stalà sugalvojæs britø karalius Artûras (King Arthur. V–VI a. kai savo elgesiu ar þodþiais jie. Posakis paplito po TSRS kompartijos pirmojo sekretoriaus N. nei blogesniø vietø ir visi puotoje dalyvaujantys riteriai jaustøsi lygiateisiai. Êóëüò ëè÷íîñòè) perdëtas. Naujokams uþdëdavæ ragus. jo paties priskiriamas gr. 1894–1971. vasará. kitu. bet kai susidûrë su juo mûðyje prie Megido. 29). nuo draugø. buvo uþmuðtas“ (2 Kar 23. Uþ maþesná nusiþengimà bûdavo apmëtoma purvu (plg. Panaði patarlë þinota italø tautosakoje dar gerokai iki Voltero.: „/.B. o nuo prieðø að ir pats apsisaugosiu. ir dekanas naujuosius studentus átraukdavæs á sàraðus. buvo pasmerkti J. Apsaugok. vienam ið septyneto iðminèiø spartieèiui Chilonui (C…lwn. Chruðèiovo (Íèêèòà Õðóùåâ. iltis iðlupdavæ. egzaltuotas kokio nors vadovo garbinimas. Posakis atsirado XV–XVII a. gr. kurie Senajame Testamente traktuojami kaip pralaimëjimo vieta. 1694–1778). kai „ið gyvuliø reikëdavo padaryti þmones“. jo sudievinimas. TSKP CK pirmasis sekretorius 1953–1964) praneðimo TSKP XX suvaþiavime 1956 m.B.) á vietovæ.. bûna ne taip iðdailinta.). 23 Apskritas stalas (angl. teigusiam „Nekalbëk pikto apie mirusá“. tik gera’). kad prie jo nebûtø nei geresniø. Armagedonas didelis.Antroji (Kita) medalio pusë sakoma. Dieve. De mortuis nil nisi bene (bonum) ‘apie mirusius nieko.y. ástatydavæ iltis..

~46– 120) knygoje „Paralelinës biografijos“ (B…oi Par£llhloi. e. 100–44 pr.. Gregorius VII. pavadintas taip po átemptø mûðiø 1973 m. Veni. IzraelioSirijos kare. M. Ðiais þodþiais Julijus Cezaris 25 (Gaius Iulius Caesar. ~1020–1085. perfrazuojant ðios giesmës þodþius. susijusiam su nauda ar malonumais. Giesmës autoriumi laikomas popieþius Grigalius VII (Ildebrando Aldobrandeschi di Soana. popieþius nuo 1073). þydø nuodëmiø atsikratymo ritualas. pamaèiau. Lacrimarum valle. vartojama sàvoka aðarø pakalnë. gr. Atpirkimo oþys niekuo dëtas þmogus.: /. apraðytas Senajame Testamente: „Tada Aaronas uþdës gyvajam oþiui ant galvos abi rankas. M... angl.) laiðke Romos senatui lakoniðkai apibûdinæs savo pergalæ prieð Ponto valdovà Farnakà 47 m. Sen. Karaliene“ (Salve. O oþá per tam tikslui paskirtà þmogø iðsiøs á dykumà. pr. Kimirseno Ðiaurës Korëjoje. 80). vidi. Kitose ðalyse ryðkus asmens kultas buvo Hitlerio Vokietijoje. nugalëjau (lot.’) pirmieji 26 . Regina): Tavæs ðaukiamës iðtremtieji Ievos vaikai. m. Daukðos „Katekizme“ („Sveika. Musolinio Italijoje. Slavoèinskio (~1620 – ~1660) giesmyne (1646) ði sàvoka praleista visai (Slavoèinskis. Atëjau. ðëtone! (lot. kad Rusijoje ðis kultas priklauso ne tiek nuo vadovo. m. ~69/75 – po 130) (Divus Iulius. 29–32). Maodzeduno Kinijoje. kuri nors vietovë. gementes et flentes in hac lacrimarum valle). Tavæs ilgimës. Ka…sar. e. 2. iðpaþins virð jo visas izraelitø kaltes ir visus jø nusiþengimus. angl. istorikas Plutarchas (PloÚtarcoj./ kada buva iðtremti a (=ir) iðvaryti ið linksmybës rajaus [á] pakalnæ verksma a (=ir) aðarø ðia svieta (Wolfenb. þodinis amuletas. nuolat iðtinkama nelaimiø. Mk 8. Aðarø pakalnë (lot. Lietuviðkai bene pirmàkart ði giesmë paskelbta 1595 m. e. Volfenbiutelio rankraðtyje). S. Posakis vartojamas ir egzorcistø uþkalbëjimuose (raðtu pirmàkart fiksuotas viename XIV a. 21–22). Posakio autorius – Kristus. Kiti ðaltiniai autoriumi nurodo vokietá vienuolá Hermanà Luoðá (Hermannus Contractus / Augiensis. Valley of tears) 1. Taip oþys iðneð ant savæs visas jø kaltes á tyrus“ (Kun 16. kur irgi vartojamas tikslus vertimas – aðarø klonis. kiek nuo paèios visuomenës – ji pati linkusi sukurti asmens kultà. Taèiau kiek ankstesnëje rankraðtinëje Volfenbiutelio „Postilëje“ (1573). Atðilimas (rus. Ðá epizodà mini sen.50) ir ro. Vëliau jis taip atrëþæs ir Petrui. satana!) sakoma. kai kas nors ákyriai skatina kokiam neteisëtam darbui ar poelgiui. 10). kad ten jo laukia kanèios ir mirtis (Mt 16. p. Õðóù¸âñêàÿ îòòåïåëü ‘chruðèiovinis atodrëkis. Khrushchev's Thaw ‘t. ad te suspiramus. pasakæs taip já provokuojanèiam ðëtonui (Mt 4. 37). kuriam uþkraunama atsakomybë uþ kitø padarytus nusiþengimus ar nuosëmes. atlydys’. panaudojant oþá. krikðèioniðkos giesmës Marijai „Sveika.në istorija parodë. visas jø nuodëmes sudëdamas oþiui ant galvos. Cezaris mënø istorikas Svetonijus (Gaius Suetonius Tranquillus. (Aðarø slënis / klonis) slënis Golano aukðtumose Izraelyje. 3. verkdami ir vaitodami ðiame aðarø klonyje (lot. þemiðkasis vargus gyvenimas (prieðingybë gyvenimui Rojuje). 33). ad te clamamus exsules filii Evae. Perfrazuotas posakis ið XI a. bandanèiam atkalbëti já nuo ëjimo Jeruzalën. 23. nes Kristus prieð tai buvo pasakæs mokiniams. Plutarchus. 154. m. Atstok. plg. ppr. Vade retro. Karalyèia“). valdë 49–44 pr. jei tik vadovas yra autokratas.J. vici) Sakoma apie greità svarbià pergalæ. 1013–1054).

kad toji taptø laiðko NI J A autoriaus ðalininke.5-7 metai Tarybø Sàjungoje po J. Posakio autoriumi laikomas prancûzø filosofas H. Gali bûti perfrazuotas Cicerono po. 16. Dar plg. padarë juos ir reginèius. Monteskjë sakis excitare fluctus in simpulo ‘kelti bangas samtyje’ (De Legibus III. 1689–1755). Bergsonas (Henri-Louis Bergson. Pirmàkart „atvirà laiðkà“ 1846 m. Monteskjë (Charles Louis de Montesquieu. Augëjo arklidës didþiulë netvarka. bet ir visuomenei. vasará). politinio. ir savo sekëjais (Mt 20. Erenburgas Atverti akis paaiðkinti kà nors taip. jø papraðytas „atverti akis“. kuriame „viso pasaulio akivaizdoje“ pareiðkë Danijos istorines pretenzijas á Ðlezvigà (pie. liberalesnë tapo tarybinë spauda ir literatûra. Heraklis apsiëmæs tai padaryti per vienà dienà.Ð. Vienas ið Heraklio þygiø buvæs Augëjo arklidþiø iðmëþimas. apibûdinæs taip politiná konfliktà. C’est line tempetc dans un veired’eau) neadekvaèiai didelë reakcija á kà nors. Ið pasakojimø apie Kristø. 41–43). kad klausytojui pasikeistø nuomonë ar ásitikinimai. mite apie Heraklá Epëjos karalius Augëjas garsëjo metø metais nevalytomis savo arklidëmis. Open society) neksenofobiðka demokratinë visuomenë. Pati tokio salis laiðko forma yra kur kas senesnë – tipiðkais atvirais laiðkais galima laikyti apaðtalø laiðkus Naujajame Testamente. kilusá nykðtukinëje San Marino valstybëlëje. Lk 18.Jutlandijos pusiatinæ Jutlandijos pusiasalio dalá). balandá iðëjo rusø publicisto I. birþelá paskelbæs Danijos Ðle karalius Kristijonas VIII (Christian VIII. kultûrinio ir pan. antagonizmo ar ribotumo. uþleisti nesutvarkyti darbai ar patalpos. Daug triukðmo dël nieko. paleista dauguma politiniø kaliniø. 1891–1967) apysaka. Poperis (Karl Raimund Popper. valdë 1839–1848). 1932). 1902–1994) knygoje „Atvira visuomenë ir jos prieðai“ (The Open SoH. Jis nukreipæs á arklides netoliese tekëjusias dvi upes ir jø srove iðplovæs visà mëðlà. kaip jis dviem Jericho neregiams. 27 Atviras laiðkas (angl. Posakio autorius – prancûzø raðytojas ir filosofas Ð. Taèiau Augëjas netesëjo Herakliui duoto paþado atsilygnti uþ darbà deðimtadaliu savo gau28 . Erenburgo (Èëüÿ Ýðåíáóðã. Terminà iðpopuliarino filosofas K. Chruðèiovo valdymo pirmoji pusë. 32–34). pavartojæs já kaip prieðprieðà terminui uþdara visuomenë knygoje „Du moralës ir religijos ðaltiniai“ (Les deux sources de la morale et de la religion. zvi gas 1786–1848. Bergsonas ciety and Its Enemies. kurio turinys skirtas ne tik konkreèiam adresaDA tui. Tokiu pavadinimu 1954 m. 1945). 36). religinio. Gr. kai buvo vieðai pasmerktas stalinizmas (1956 m. arba N. 51–52. Atvira visuomenë (angl. 1859–1941). tremtiniams buvo pradëta leisti gráþti á tëvynæ. daug triukðmo dël smulkmenø. Stalino mirties (1953). laisva nuo rasinio. Morkaus ir Luko evangelijose ðiame epizode dalyvauja vienas neregys (Mk 10. I. Audra vandens stiklinëje (pranc. Open letter) vieðai skelbiamas laiðkas ar kreipimasis.

liepà aktyviai Þ. Prancûzø raðytojas ir filosofas Þ. viduryje. kai JAV nupirko ið Rusijos Aliaskà (1867) ir rado ten didþiulius aukso klodus. bet netesëti. juos praminæ patys jakobinai. /. y. Jono Auksaburnio (John Chrysostom. kai JAV. kaip didþiausia vertybë. Ruso (Jean-Jacques Rousseau. kriminalinio sluoksnio atstovø ir ðiaip naivuoliø. Posakis kilo ið sen. e. kur jis bendravæs su Jahve. t.. susidorojant su jo ðalininkais La Turas ( Maurice kairiaisiais jakobinais. kuri po poros metø baigësi jødviejø kova. nepaþinojusi nei sielvarto. 1889–1977) kino filmas (1925). Montes auri polliceri) vilioti kà nerealiais paþadais. pr.).(Vok vinga ietija s ) sios bandos. daug þadëti. suliejo á verðio panaðumà. iðtrûkus ið Egipto. The Gold Rush) politinës ir ekonominës situacijos sukeltas aþiotaþas greitai praturtëti. nei neapykantos. Posakis kilo ið Senojo Testamento pasakojimø apie þydø klajones. Heraklis Augëjà áveikæs ir pergalës proga surengæs pirmàsias olimpines þaidynes. harmonijos ir visuotinio klestëjimo laikotarpis. I. 29 Aukso kalnus þadëti (lot. Auksiniu jaunimu Quentin de La Tour (1704–1788). kuri gyvenusi kaip dievai. Aukso karðtligë (angl. VIII–VII a. paskum raiþymo 30 . Nesulaukdami nuo Sinajaus kalno gráþtanèio Mozës. o atëjus laikui. Garbinti aukso verðá reiðkia nusigræþti nuo tikrøjø. ~195–~159 pr. parodijuojantis minëtuosius aukso ieðkotojus Aliaskoje. paëmæs jiems ið rankø auksà. m. nei vargø. tautos ar visuomenës taikos. Posakis atsirado XIX a. kuriuos neðioja ákabintus á ausis jûsø þmonos. 68). Þ. Hesiodus. pavartojæs já komedijoje „Formijonas“ (Phormio.. apie kilmingus ir turtingus ponus./ Jis. 1761) raðæs apie homines dores ‘paauksuotus þmones’. arba Naujoji Eloiza“ (Julie. kûrybingiausias ar sëkmingiausias þmogaus gyvenimo tarpsnis. karo keliu atplëðusios nuo Meksikos Kalifornijà (1847). kuri po M. vilkinèius auksu siuvinëtas liemenes. praðydami padirbti jiems dievà. Reklaminë skrajutë (1849) Aukso verðis (lot. ppr. Þ. Bos aureus) turtas kaip stabas. sûnûs bei dukterys. derlingoji þemë juos maitinusi gausiais savo vaisiais. Robespjero diktatûros nuvertimo 1794 m. dvasiniø. Á Kalifornijà tada patraukë minios avantiûristø.). Dail. M. Èaplino (Charlie Chaplin. Jeunesse dorée) iðlepæs pramogaujantis pasiturintis didmiesèiø jaunimas. de dalyvavo. e. ir atneðkite juos man’. besitikinèiø greitai pralobti. Aukso amþius 1. m. þydai kreipësi á jo brolá Aaronà. todël tarp jø kilusi nesantaika. 345407) prievardþio. pabrëþiant jo buvusià oratorystæ. þmonës „mirdavo tarsi uþmigæ saldþiai“ (Hesiodas. Auksinis jaunimas (pranc.) poemoje „Darbai ir dienos“ pasakojimo apie dievø sukurtà auksinæ þmoniø kartà. gr. 109–119). vertybiø. kuris juos vestø toliau. ou la nouvelle Héloïse. Prancûzijos revoliucijos metu (1789–1794) ðis terminas pradëtas taikyti jaunuomenei. poeto Hesiodo (`Hs…odoj. Epitetas paimtas ið vyskupo Ðv. kuris jam suteiktas VI a. Posaká iðpopuliarino tokio pat pavadinimo È. 1712– 1778) romane „Julija. Nauja aukso karðtligës banga kilo. „Aaronas jiems tarë: ‘Nuimkite aukso auskarus. netrukus ten rado aukso. Posakio autorius – romënø dramaturgas Terencijus (Publius Terentius Afer.. Ruso portretas (fragm. 2. Ðlez Auksaburnis apie labai iðkalbingà þmogø.

Manoma. 1826) – jais poetas vadina Fortûnà (laimæ. Belðacaro) puota persø apsuptame Babilone. Þodþiai ið Naujojo Testamento: „O jis buvo tasai. m. dþiaugsmus) ir Mirtá. Balta dëmë tai. 1798–1837). „/. laiku pasakyta mintis ar patarimas. Yra nuomonë. jis galëjo atsirasti ið siuvimo technologijos. kai aplinkui suirutë ar iðorinë grësmë. 4). kada siuvamojo drabuþio sukirptos dalys laikinai sudaigstomos baltais siûlais. Tada jie suðuko: ‘Izraeli./ karalius ir jo didþiûnai. X. ávykio. kuris iðvedë tave ið Egipto þemës!’“ (Ið 32. kad ðá eilëraðtá A. liekantis be atgarsio.. 12). Imberto (Barthélemy Imbert.. kurios duris atverianti Fortûna. þalvario. iðbarstë á vandená ir pagirdë juo izraelieèius“ (Ið 32. o galop atëjusi Mirtis ðià puotà nutraukianti:  31 /. Amûras vadovaujàs ðokiams.. e. subalansuotas. sëkmæ). Bakalauras þemiausias aukðtojo mokslo laipsnis. è êîí÷åí áàë. 5). Balsavimo rezultatà nusverdavo gausesnë pusë. kurios metu buvo iðniekintos þydø ðventenybës bei pamintas monoteizmas.  Aukso þodþiai (lot. dar netyrinëta. Sutrynæs á dulkes. Jie gërë vynà ir ðlovino dievus. nevykusiai paslëptà dalykà. Mat puotauta ið auksiniø indø. Posakis þinomas daugeliui tautø. laurus) ðakelëmis. / Àìóð ðàñïîðÿæàåò ïëÿñêîé. jo þmonos ir sugulovës gërë ið jø. kuriuos Baltazaro pirmtakai pagrobë ið Jeruzalës ðventyklos. Kupidonà ar Amûrà (meilæ. Balsas tyruose perspëjimas. Aurea dicta ‘aukso posakis’) vertinga. 20). Aurea mediocritas) optimalus./ Æèçíü íàøà ïèð: ñ ïðèâåòíîé ëàñêîé / Ôîðòóíà îòâîðÿåò çàë. Þodþiai ið romënø poeto Horacijaus (Quintus Horatius Flaccus. pavartojæs juos poemoje „Apie daiktø prigimtᓠ(De rerum natura. apie kurá pranaðas Izaijas yra pasakæs: Tyruose ðaukianèiojo balsas: Taisykite Vieðpaèiui kelià!“ (Mt 3. kas neþinoma. Eilëraðtyje gyvenimas palyginamas su puotø sale. þodis kilæs ið prancûzø bas cavalier ‘þemasis riteris’. netvirtus argumentus.. m. Ilièevskis (Àëåêñåé Èëëè÷åâñêèé. Senajame Testamente apraðyta Babilono valdovo sûnaus Baltazaro (Belðazaro.. kampanijos ar laikotarpio pabaigà. Terminas atëjæs ið kartografijos – senovëje þemëlapiuose baltai þymëdavo neþinomas ar maþai tyrinëtas pasaulio vietas. Balsuoti kojomis protestuojant palikti salæ ir nedalyvauti balsavime. praðymas. kad jis kilæs ið Viduramþiø paproèio vainikuoti naujuosius. Posakis atsirado senovës Romoje: balsavimo metu kitokià nuomonæ turintrys senatoriai pereidavæ á prieðingà salës pusæ. 32 .árankiu padarë ið jo lietiná verðá. Baltais siûlais siûta apie neátikinamus teiginius. Posakio autorius – rusø poetas A. siûlymas ir pan.). Pavadinimas þinomas jau nuo XIII a. e. Posakio autorius – romënø poetas Lukrecijus Karas (Titus Lucretius Carus. Ilièevskis iðvertæs ið prancûzø poeto B. Baltazaro puota atsidavimas linksmybëms. 65–8 pr. neutralus elgesys ar paþiûros. taip vienu metu vadinæ prancûzø riteriø ginklaneðius. kà tik egzaminus iðlaikiusius gydytojus uogø (lot. 3. pavartojæs já eilëraðtyje „Trys neregiai“ (Òðè ñëåïöà. Balius baigtas (rus. Aukso vidurys (lot. 1–4). kraðtutinumø prieðingybë. Gráþæs Mozë aukso verðá átûþæs „ámetë á ugná. Lk 3.) „Odþiø“ (II. padarytus ið aukso ir sidabro. Liber III. ~99–~55 pr. baca) pilnomis laurø (lot. Êîí÷åí áàë) apie kokio nors malonaus renginio. / Ïðèõîäèò ñìåðòü. ðis yra tavo Dievas. 1747–1790) kûrybos. Pasak kitos versijos.

Pats Èerèilis sakësi ðià frazæ nusiklausæs nuo amerikieèiø valstybës veikëjo ir diplomato S. negailëdami nei moterø. V. iðëjæs ið Baltøjø rûmø po pokalbio su JAV prezidentu H. kurio herojei vikontei de Bosean bûdinga nepriklausomybë. naktá á Ðv. No comment) 1. Bisono (Louis-Auguste Bisson. tekel. savarankiðkas vertinimas ir jausmø reiðkimo laisvë.). 1951–1955). 1799–1850) iðleido romanà „Trisdeðimties metø moteris“ (La Femme de trente ans. I am using it again and again (‘„Be komentarø“ yra puiki frazë. be þodþiø. 2. ’PERES’ – tavo karalystë yra padalyta ir atiduota medams ir persams“.geleþies. ir Baltazaras buvæs nuþudytas (Dan 5). Puotos metu nematoma ranka ant sienos uþraðiusi þodþius: „Mene. Be komentarø (angl. Senajame Testamente ðis motyvas yra Tamaros ir Jobo istorijose (2 Sam 13. Baltoji dëþë vartotojo savarankiðkai surinktas asmeninis kompiuteris ar koks kitas elektroninis árenginys. Orleanà – ir truko iki spalio mën. 1940–1945. pradedant antruoju JAV prezidentu Dþonu Adamsu (John Adams. Job 42. Barstyti galvà pelenais atgailauti. 34 . prez. medþio ir akmens“. O. kuriam bûdingas suaktyvëjæs seksualumas. Posakis paplito po to. Tà paèià naktá persai uþëmæ miestà. Èerèilis (Winston Leonard Spencer Churchill. sakoma atsisakant kà komentuoti. Tikslus nuþudytøjø skaièius neþinomas – ið viso nurodoma iki 100 000. taip atðovæs interviu praðiusiems þurnalistams. 6). Atvesdintas pranaðas Danielius tuos þodþius iðaiðkinæs taip: „‘MENE’ – Dievas suskaièiavo tavo karalystës (dienas) ir privedë jà prie galo. Trumann.19. prez. rugpjûèio 24 d. Baltramiejaus dienà prancûzø katalikai Paryþiuje sukëlë hugenotø (prancûzø protestantø kalvinistø) skerdynes ir nuþudë apie 3000 þmoniø. 1892–1961) ir prisipaþinæs jà labai mëgstàs: "No comment" is a splendid expression. smurtinis susidorojimas su prieðininkais. kai prancûzø raðytojas O. atitinka lie. L. 1884–1972. Baltramiejaus naktis negailestingas. Baltos spalvos rûmai pastatyti 1792–1800 m. sielvarto ar gedëjimo ritualas. prk. JAV prezidento administracija. Baltosios dëþës sandara vartotojui yra þinoma. The White House) 1. Dar plg. ir tapo JAV prezidentø rezidencija. 1572 m. Þudynës tæsësi ir vëliau. 2. Velso (Sumner Welles. ‘TEKEL’ – tu buvai pasvertas svarstyklëmis ir buvai rastas lengvas. 1874–1965. 1829–1842). 1735–1826.. 1945– 1953). Trumenu (Harry S. Juodoji dëþë. 33 Balzako amþius sakoma apie brandø moters amþiø (nuo 30 iki 50 m. prem. de Balzakas. 1797– Baltieji rûmai 1801). panaudojant ávairiø gamintojø atskirai siûlomus bei parduodamus jo komponentus. Bordo. kai Didþiosios Britanijos ekspremjeras V. sakoma kuo nors piktinantis. netrukus jos persimetë á kitus Prancûzijos miestus – Tulûzà. JAV prezidentûros pastatø kompleksas Vaðingtone. de Balzakas (Honoré de Balzac. nei vaikø. mene. Lionà. parsin“. 1814–1876) dagerotipija (1842). Èerèilis Að jà nuolat vartoju’). Baltieji rûmai (angl. Seniau galvos barstymas pelenais daugelyje tautø buvæs atgailos. Posakis radosi po to.

1805–1875) pasakos apie naminës anties iðperëtà gulbiukà. net dovanas neðanèiø’) perspëjimas apie galimà prieðo klastà. Perfrazuotas posakis ið romënø poeto Vergilijaus (Publius Vergilius Maro.: „Savæs klausiate: ‘Kaip mes galime labiausiai priblokðti?’ ir: ‘Jame glûdi nelaimës ðaknys!’“ (Job 19. Bulvarinë literatûra þr. blogo elgesio prieþastis ar ðaltinis. kurios pasmaugusios já patá ir du jo sûnus (Eneida. nemëgstamas asmuo kolektyve ar ðeimoje. 28). skelbiantys ávairià reklamà gandus. delsimà vietoj aktyviø veiksmø. 58–117). plg. net iðgujo ið kiemo. pr. Timeo Danaos et dona ferentes ‘bijau danajø. 10). 70–19 pr. iðskirtinis. Dar þr.Be pykèio ir ðaliðkumo (lot. Berti druskà ant þaizdos priminti skausmingus praeities iðgyvenimus ar nelaimes. Trojos arklys. kai Paryþiaus bulvaruose imta pardavinëti satyriná savaitraðtá Le Figaro (1826). Dar þr. m. apibûdinant pasyvumà. e.H. 1906–1989) to paties pavadinimo pjesës (1952). be iðankstinës nuostatos. K. laukdami kaþkokio Godo. K. prasimanymus. e. Vienumoje gulbiukas iðaugo á graþià gulbæ ir savo nuostabai buvo pri. Anderseno (Hans Christian Andersen. Lietuviø publicistikoje pasitaiko ir ðio posakio parafrazë „Iðrauti blogá su ðaknimis“. „Visø blogybiø ðaknis yra godulystë“ (1 Tim 6. laikraðtá Le Matin ir kt. kur ðiuos þodþius trojënams sako þynys Laokoontas. negraþus. veidmainiðkai dangstomà dovanomis. Geltonoji spauda. Senovëje druskos bërimas ant þaizdos buvo vienas ið kankinimo ar tardymo bûdø. m. Bulvarinë spauda Bulvarinë spauda pramoginiai lengvo turinio periodiniai leidiniai. uþ toká elgesá danajø globëja deivë Atënë uþsiundë ant Laokoontas.) poemos „Eneida“. Sine ira et studio) objektyviai. Posakis ið airiø dramaturgo S. Posakis perfrazuotas ið Biblijos. negeroviø. Bjaurusis anèiukas 1. stengdamasis atkalbëti juos nuo minties ásitempti á miestà graikø (danajø) jiems neva dovanotà mediná arklá (Eneida. Savo veikale „Analai“ jis skaitytojui istorijà þada pasakoti be pykèio ir ðaliðkumo (Annales. kurioje du valkatos leidþia laikà. Panaðaus turinio knygos pagal analogijà pradëtos vadinti bulvarine literatûra. informacijà ið privataus garsenybiø gyvenimo ir pan. Atanodoras ir Polidoras (I a. Bijok danajø. Agesandras. dovanas neðanèiø! (lot. Blogio ðaknis kokiø nors ydø. II. Skulpt. lûkuriavimà. viduryje Prancûzijoje. 2. bræstantis paauglys. taip ir nepasirodanèio scenoje. kurio iðvaizda visi kiemo paukðèiai bodëjosi. Liber I). Beketo (Samuel Beckett. Laokoonto dvi didþiules jûros gyvates. 199–215). Posakis ið to paties pavadinimo danø raðytojo H. Posakio autorius – romënø istorikas Tacitas (Publius Cornelius Tacitus. skandalus. 49).). En attendant Godot) sakoma. II. já niekino. 36 Tacitas Belaukiant Godo (pranc. 35 . Pavadinimas atsirado XIX a. Andersenas imtas á ðiø karaliðkø paukðèiø bûrá.

Buridanas (Jean Buridan. Lietu. Neretai perfrazuojama. or not to be: that is the question ‘bûti ar nebûti – ðtai klausimas’) apie kritiná momentà. prieð tai neiðpjovus jos vaisiaus. kad niekas ið jos nebeiðeitø. Cezario pjûvis (lot. ppr. caedere ‘pjaunu. Posakis kilæs ið daugeliui tautø paþástamo vestuvinio prietaro: kas ið jaunavedþiø pirmas 37 uþmins kitam ant kojos. mulierem. kaip pavyzdá paminëjo asilà tarp dviejø pievø: esà ðis nudvësiàs badu. e. Cerberá ið poþemiø buvo atitempæs Heraklis parodyti Euristëjui (12-asis Heraklio þygis) ir vël nugabenæs atgal. Cerberis uolus. apraðydamas Cezario sprendimà nepaisyti Romos senato draudimo perþengti Rubikonà ir þygiuoti á Romà (Divus Iulius. Asinus Buridani inter duo prata ‘Buridano asilas tarp dviejø pievø’) þmogus. buvo populiarus posakis bûti ar pûti. 716– 673 pr. niekaip nepasirenkantis viena ið dviejø. Burtai mesti (lot. humari. kad vaisius bûtø iðimtas ið ásèiø mirus gimdyvei.. sutuoktinio. nes niekaip nenuspræsiàs. aklai klausyti kito asmens.ðautas (Martin Droevoje Sàjûdþio laikais (1988–1990) shout. kai vaisius iðimamas operacijos keliu. jei reikia já gelbëti. mituose Cerberis yra trigalvis ðuo. Iacta alea est ‘kauliukas mestas’) apie galutiná sprendimà arba pradëtus ir nebeatðaukiamus veiksmus. áûòü ‘bûti ar nebûti’ ir áèòü èëè (fragm. kad operacijos pavadinimas kilæs nuo Romos imperijos laikais veikusio ástatymo lex regia (‘karaliðkasis ástatymas’). valdë 49–44 pr. taèiau stropiai sergi./ sicut Scipio Africanus prior natus primusque Caesarum a 38 .. pjauti’): /. m. Rytø tautose dar buvæs paprotys. Julijaus Cezario (Gaius Iulius Caesar. spem animantis cum grauida peremisse uidetur ‘karaliðkasis ástatymas draudþia laidoti moterá. remiantis fonetiniu panaðumu. iliustruodamas. ppr. keliaudamas á mirusiøjø pasaulá susigràþinti mylimosios Euridikës. Ðio ástatymo autoriumi laikomas sabiniø ir Romos valdovas Numa Pompilijus (Numa Pompilius.) giminës pavardë kilusi ið to.). á kurià eiti ësti. kas elgiasi prieðingai. e. m. 23–79). Cezario biografijoje. Ástatymo formuluotë buvusi tokia: Negat lex regia. 1300–1358). Sectio caesarea) gimdymo bûdas.). II. pavartojæs já J. priimti lemtingà sprendimà. Manoma. 1564–1616) tragedijoje „Hamletas“ (1600). 33). Bûti ar nebûti (angl. Frazë ið princo Hamleto monologo anglø poeto ir dramaturgo V. to bûsianti virðenybë ðeimyniniuose santykiuose. antequam partus ei excidatur. kai nugalëtasis valdovas atsigula kniûbsèias prieðais nugalëtojà. Paprastai lengvai áleidþia. ~69/75 – po 130). m. Pasakojama. kuri mirë nëðèia. áûòü èëè íå V. reikalavusio. caeso. To be. 100–44 pr. apeliuojantis á Lietuvos atsiskyrimà nuo TSRS ar pasilikimà joje. kad vienas ið jo protëviø gimæs bûtent tokiu bûdu (lot.. atima viltá gyvam padarui’ (Leges Regia. quae praegnans mortua sit. 1601–1650). Drûíå áèòü ‘muðti ar nemuðti’. 12). qui contra fecerit. plg. Ðekspyro (William Shakespeare. kai reikia dël ko nors apsispræsti. M. Ðekspyro portretas. budrus ir/ar piktas sargas. e.Buridano asilas (lot. Posakio autorius – romënø istorikas Svetonijus (Gaius Suetonius Tranquillus. Gr. Cerberá savo muzika buvo uþmigdæs Orfëjas. Pasak romënø istoriko Plinijaus Vyresniojo (Gaius Plinius Secundus. prancûzø filosofas Þ. Dail. saugantis áëjimà á mirusiøjø poþemio karalystæ. kad ðis uþdëtø ant jo savo kojà. Bûti po padu bûti nesavarankiðkam. jog nesà pasirinkimo laisvës. rus. kad XIV a.

uþsidëjo já ant abiejø peèiø ir. nes taip pasakæs imperatorius. Netrukus jis ekspertø atsipraðæs dël to þodþio – esà jam taip iðsprûdæ todël. Posakio autorius – amerikieèiø politologas S. XIX a. kuriame jis teigia. Vienas ið adresatø. LVII. buvo pirmasis. Pastarasis buvæs smulkus sukèius. Cezaris nëra aukðèiau uþ gramatikus (lot. atsakæs. Hamas /…/ pamatë savo tëvo nuogumà ir papasakojo savo dviem broliams lauke. destruktyvus þmogus. þemës arto39 jas. qua de causa et Caesones appellati ‘ðitaip gimæs pirmasis Scipionas Afrikietis (236– 183 pr. Vëliau. Cezari. jis privalo paisyti specialistø nuomonës. Civilizacijø konfliktas (angl. 42 pr. Kartà imperatorius Tiberijus (Tiberius Caesar Augustus. jog þodis kilæs ið londonieèio Patriko Huligano pavardës. iðsigelbëjæs nuo tvano. gali suteikti Romos pilietybæ þmonëms. lib. o konfesiniu ir vertybiniu pagrindu. g. dël ko jie ir praminti Pjautiniais’ (Plinius. Hooligan) ðiurkðtus. romënø karvedys. 1899). Nojus sûnø prakeikë ir pasmerkë vergauti broliams. atlikta gyvai gimdyvei. Chuliganas (angl. 17). Cezariu – esà ðis iðleidæs minëtàjá ástatymà. (1794 m.S. jog pasaulis po Ðaltojo karo yra susiprieðinæs nebe ideologiniu. öàðü). NH. þinoma tik ið XVIII a. ~155 ar ~163/ 164 – po 229) apraðë ðio posakio atsiradimo istorijà. taip pavadinæs savo straipsná þurnale Foreign Affairs (1993). nuogo savo tëvo jie nematë“ (Pr 9. Ruko (Clarence Rook. êåñàðü. –37. Paprastai kildinama ið airiðkos pavardës Hooligan ar Houlihan. eidami atbulomis.. nuo ðiol ji tapsianti norma. vieðosios tvarkos paþeidëjas. Pasak Senojo Testamento. kuris ásiveisë vynuogynà. Romënø istorikas Kasijus Dio (Lucius Cassius Dio Cocceiannus. jog. 1927). rus. Caesar non supra grammaticos) kad ir koks aukðtas bebûtø pareigûnas. skolinys ciesorius. neiðauklëtas þmogus. taip pat pirmasis ið Cezariø buvo iðpjautas ið motinos gimdos. kurioje skoliniø h keièiamas á ch arba g.caeso matris utero dictus. pasigërë ir gulëjo nuogas savo palapinëje. Savo teo. vok. Cezario vardui tapus bendriniu valdovo pavadinimu (ið to ilgainiui kilo lie. uþdengë savo tëvo nuogumà. m. vagiðius bei lëbautojas. pabaigoje tokiu charakteriu ir elgesiu esà garsëjo Londono priemiestyje smuklæ laikiusio airio pavarde Hooligan ðeima.). êåñàðåâî ñå÷åíèå). Pamatyti tëvo ar motinos nuogumà judëjø paprotyne buvo didi nuodëmë. B. Bet kaþkoks Marcelas (Marcellus) Tiberijui atsakæs taip: „Tu. Hantingtonas (Samuel Philips Huntington. á lietuviø kalbà jis pateko ið rusø kalbos. nors iki ðiol tokios frazës niekas nevartojo. Chamas (Hamas) buvo biblinio Nojaus vienas ið sûnø. Jis gërë vyno. muðeika. kad pats buvæs labai susierzinæs dël ásako prieþasties. „Nojus. Pirmoji sëkminga tokia operacija. Iðsiblaivæs ir suþinojæs apie Chamo poelgá. kaiser. Dël fonetinio panaðumo á istorinio Cezario asmenvardá ðis operacijos bûdas kartais klaidingai siejamas su paèiu J. Kaip rodo þodþio pradþia. o ne þodþiams“ (Cassius. Hanibalo nugalëtojas – A. m. Kadangi jø veidai buvo nugræþti á kità pusæ. uþ policininko nuþudymà nuteistas iki gyvos galvos ir miræs kalëjime. vardu Atëjus Kapitas (Ateius Capito). Chamas storþievis. Kiti ðaltiniai nurodo K. The Clash of Civilizations) vakarø krikðèioniðkosios ir rytø musulmoniðkosios kultûros prieðprieða.). 20–23). 1862– 1915) knygà „Chuligano naktys“ (The Hooligan Nights. 9). áþûlus. Tuomet Ðemas ir Jafetas paëmë drabuþá. VII. terminas lex regia pakeistas á lex caesarea (plg dar rus. Raðytojas teigia. Hantingtonas 40 . e. valdë 14–37) savo ásake pavartojæs nelotyniðkà þodá. e.

balta. jø simbolis. veikale „Grynojo proto kritika“ (Kritik der reinen Vernunft. Damoklo kardas nuolatinë didelë grësmë. Gr. Das Ding in sich) apie kà nors paslaptingà. kad Sirakûzø valdovas Dionizas I Senasis. politines permainas Baltijos ðalyse. ant kuriø buvo santrumpa U. 1781) tvirtinæs. Iðalkusià ir dël to ið nepasitenkinimo burbanèià minià þydø dievas Jahvë ðeðias dienas maitinæs ið dangaus krintanèiomis putpelëmis (mësa) ir mana (duona). Ðekspyras (William Shakespeare. Kantas (Immanuel Kant. Kantas Dangaus mana netikëtai ir be pastangø atsiradæs reikiamas maistas ar kitos gërybës. kuri krisdavusi rytais ir pasirodydavusi nudþiûvus rasai kaip „kaþkas smulkaus. o jos skonis buvo panaðus á meduoliø skonᓠ(Ið 16. Dauningstrytas (angl. gatvë Londone. tuo parodydamas. Dail. (United States ‘Jungtinës Valstijos’). 14). Daug triukðmo dël nieko (angl. Posakis ið Senojo Testamento pasakojimo apie Mozës po dykumà vedþiojamà þydø tautà.S. Daiktas savyje (vok. Posakio autorius – anglø poetas ir dramaturgas V. 1724–1804). Pavadinimas siejamas su verslininko Samuelio Vilsono (Samuel Wilson. kai bardø koncertai ir mitinguotojø dainavimas konsolidavo didþiàjà visuomenës dalá siekti atkurti nepriklausomybæ ir demokratiná valdymà. puotos metu pasodinæs Damoklà á savo sostà. Vilsonas . 1996). 42 Dainuojanèioji revoliucija nesmurtinë. I. 31).rijà jis vëliau iðplëtojo knygoje „Civilizacijø konfliktas ir pasaulio pertvarka“ (The Clash of Civilizations and the Remaking of World Order. Terminas atsirado XX a. kad valdovo gyvenimas visai nepavydëtinas. apibûdinant 1988–1989 m. Didþiosios Britanijos vyriausybë arba URM. prk. prieð tai virð jo liepæs pakabinti ant arklio aðuto aðtrø kardà. Ji buvo panaði á koriandro sëklà. Downing street) 1. neiðaiðkinamà. 10 deðimtmeèio pradþioje. 1766–1854) vardu. Much ado about nothing) apie emocingà ar dramatizuotà nereikðmingos situacijos vertinimà. Posakio autorius – vokieèiø filosofas I. panaðaus á grûdelius – taip smulkaus tarsi ðerkðnas ant þemës“ (Ið 16. Biblijos vertëjai þodá mana kildina ið þydø klausimo Mozei man hu? (hebr. JAV antrojo karo su Didþiàja Britanija metu (1812–1814) S. kad þmogus galás paþinti tik daiktø savybes. nes jam nuolat gresia pavojai. iðklausæs pataikûniðkus savo dvariðkio Damoklo þodþius. S. kurioje yra Didþiosios Britanijos premjero rezidencija ir Uþsienio reikalø ministerija. Vilsonas tiekæs amerikieèiø armijai mësà valdiðkose statinaitëse. 41 Damoklo kardas. Uncle Sam) JAV personifikacija. „Izraelio namai pavadino tà duonà mana. 1765–1836). taiki visuomeninës santvarkos ar valdþios kaita. mite pasakojama.1564–1616) tokiu pavadinimu paraðæs komedijà (1600). ‘kas tai yra?’). kurie dël to liekà daiktais savyje. R. 2. jog valdovas esàs laimingiausias þmogus pasaulyje. Dëdë Semas (angl. Vestalas ( Richard Westall. o ne paèius daiktus.

Åâãåíèé Ïåòðîâ. Deðinës rankos ar pusës motyvas Biblijoje yra daþnas. Dþ. Mes nusprendëme atsisakyti Rusijos Imperijos sosto ir sudëti aukðèiausiosios valdþios ágaliojimus. komplikuojantis santykius su aplinkiniais. Gali bûti vienas ið ðizofrenijos ar paranojos poþymiø. „nuo Dievo“. paslëpto vienoje ið buvusio 12 komplekto këdþiø. primenanti hitlerinæ Vokietijà ar stalininæ Rusijà. Mania grandiosa. vasará: Sutikdami su Imperijos Dûma. 1949). Ið senovës atëjusi nuomonë. Dievas ir atëmë apie nuolankø susitaikymà su praradimu (ppr. 10). 43 Didybës manija (lot. savo gabumø. kad karaliai atstovavæ visai tautai. De gustibus non est disputandum) siûlymas nutraukti ginèà. Posakis ið Senojo Testamento Jobo knygos. 1903–1942) romano „Dvylika këdþiø“ (Äâåíàäöàòü ñòóëüåâ. „negeroji“. pasiekimø ar savo kilmës aukðtinimas.Ðià santrumpà kareiviai juokais iððifravæ kaip tiekëjo inicialus: Uncle Sam ‘dëdë Semas’. Sëdëti valdovui ið deðinës bûdavæ labai garbinga. plg. 1927) VII skyriaus pavadinimo. Eric Arthur Blair. visos Rusijos caras ir valdovas. Âåëèêèé êîìáèíàòîð) veiklus. visa pasiekianti tavo deðinë!“ (Ps 89. Dël skonio nesiginèijama (lot. Ðià daugiskaità reikia skirti nuo autorinës (lot. be asmeniniø pastangø ásigyta). kas buvo lengvai. universitetø rektoriai. subjektyviais vertinimais. Big Brother) totalitarinës valstybës valdþios klanas ar valdanèioji nacija. „nuo velnio“. jei argumentuojama estetiniais. „net ten mane vestø tavo ranka ir tvirtai laikytø tavo deðinë“ (Ps 139. Orvelas Didysis kombinatorius (rus. Orvelo (tikroji pavardë – E. kad „áþengæs á dangø. Posakis atëjo ið Viduramþiø scholastø darbø. Pluralis maiestatis) ávardþio mes vartojimas vietoje að. savæs pervertinimas. Tokia vatosena buvo bûdinga karaliams. o kairë – „neteisingoji“. be to. energingas sukèius. ðià daugiskaità vartojo ir baþnyèios hierarchai. ir valdþios. vartojamos mokslo darbuose. kitaip – megalomanija) patologiðkas pasitikëjimas savimi. to. Bleiras) (George Orwell. 44 . apie Kristø raðoma. o jam yra pavaldûs angelai. „geroji“. plg. jis sëdi Dievo deðinëje. Posakis ið rusø raðytojø Ilfo ir Petrovo (Èëüÿ Èëüô. sureikðminimas.: Ið Dievo malonës Mes. kad deðinë pusë yra „teisingoji“. 22). ne tik savo. 14). iðradingas ir nepailstantis lobio. „Koks tu esi galingas! Stipri yra tavo ranka. ir galybës“ (1 Pt 3. bet ir aneksuotøjø kraðtø. kuriame vaizduojama totalitarinë valstybë Okeanija. Pluralis modestiae). Deðinioji ranka pagrindinis ar patikimiausias padëjëjas. imperatoriams (todël dar vadinama karaliðkuoju „mes“). Didybës daugiskaita (lot. Suomijos didysis kunigaikðtis… Daugiskaità caras Nikolajus II vartojo ir atsisakydamas sosto 1917 m. Ðiuo epitetu pavadintas pagrindinis romano herojus Ostapas Benderis. valdoma máslingojo Didþiojo Brolio. Pavadinimas paimtas ið Dþ. Vartosena kilo ið to. Pluralis auctoris) ar kuklumo daugiskaitos (lot. Aleksandras Antrasis. ieðkotojas. 1903–1950) antiutopinio romano „1984“ (Nineteen Eighty-Four. 1897–1937. Lenkijos karalius. Ið to romano paplito ir frazë „Didysis brolis stebi tave“ (Big Brother is watching you). Ilfas ir Petrovas Dievas davë. apsukrus. Didysis brolis (angl.

Þydø paprotyne ëriukai bûdavo aukojami Jahvei prieð Velykas (Paschà). m.Tikrindamas Jobo tikëjimo tvirtumà. Drakoniðki ástatymai pernelyg grieþti ástatymai ar tvarka. Agnus Dei) 1. 21. bet neástengë. tarp jø ir viso turto netektá. tai tikrai pas jus atëjo Dievo karalystë“ (Lk 11. jog Kristus yra Dievo numatyta auka þmoniø nuodëmëms iðpirkti. Dievo rykðtë nelaimës prieþasties aiðkinimas Dievo bausme. Ið 31. Kerëtojai panaðiai bandë savo kerais padaryti uodø. Á tai Jobas atsakæs: „Nuogas iðëjau ið motinos ásèiø. Ðis epitetas dar vartojamas Apreiðkime Jonui (Apr 6. Dar plg. kuris naikina pasaulio nuodëmæ!’“ (Jn 1. vienas ið Kristaus epitetø. Dievo avinëlis (lot. 20). tylaus bûdo þmogus. be baimës. ir jis iðtiko visà Egipto þemæ baisiomis rykðtëmis“ (Jdt 5. matydamas ateinantá Jëzø. 12). dar plg. atsidëkojant uþ pirmagimiø iðsaugojimà vaduojantis ið Egipto nelaisvës. 21). kad amþininkai ironizavæ. Abstrakèia bausmës reikðme þodis rykðtë vartojamas jau Senajame Testamente – rykðtëmis vadintos Jahvës 10 bausmiø Egiptui. iron. Þemës dulkës visame Egipto kraðte pavirto uodais. kur supainiotà intrigà spektaklio pabaigoje iðspræsdavæs á scenà mechanizmais nuleistas dievas. m. 18. 347–420). Posakis þinomas ið Senojo Testamento epizodo. e. 1. nuogas ten sugráðiu. teisininko Drakono (Dr£kwn. 36).: „Jø namai yra saugûs. Finger of God. siøsdamas Egiptui treèiàjà bausmæ. ðitaip versdamas faraonà leisti Mozei iðvesti þydus ið Egipto: „Aaro45 nas iðtiesë savo rankà su lazda ir sudavë á þemës dulkes. Kerëtojai sakë faraonui: ‘Tai Dievo pirðtas!’“ (Ið 8. 621 m. Dievo rykðtë jø neiðtinka“ (Job 21. 9. Jonas prabilo: ‘Ðtai Dievo Avinëlis. 1–13). verèiant faraonà leisti þydams iðkeliauti (Ið 7-12). gr. Ðie þodþiai buvo uþuomina. Ïåðñò áîæèé) lemties ar kokio ávykio prieþasties aiðkinimas Dievo valia. Ástatymai buvæ tokie grieþti. 23). Deus ex machina) atsitiktinis asmuo ar netikëtos aplinkybës. Jame buvo numatytos mirties bausmës ne tik þmogþudþiams. 13–15). todël perkant arklá daþnai apþiûrimi ir jo dantys. VII a. katalikø miðiø dalis. dar plg. Drakonas buvo iðrinktas vienu ið 9 Atënø archontø (valdytojø) ir suraðë pirmàjá teisiná kodeksà. tokia malda. Posakio autorystë skiriama teologui Ðv. romaus. lie. 9). Dievo pirðtas (angl. Dovanotam arkliui á dantis neþiûri (lot. o kad Jahvë naktá netyèia nenumarinø þydø naujagimiø. 2. Dievas ið maðinos (lot. Ðià sàvokà vartoja ir Kristus: „Bet jei að iðveju demonus Dievo pirðtu. Mat paskutinë Jahvës bausmë Egiptui buvusi pirmagimiø numarinimas. duoti (ákrësti) rykðèiø. pr. Vieðpats ir atëmë! Tebûna paðlovintas Vieðpaties vardas!” (Job 1. bet ir vagims bei tinginiams. „Jie ðaukësi savo Dievo. Uodai apniko þmones ir gyvulius. greitai paðalinusios beviltiðkà situacijà ar iðsprendusios neiðsprendþiamà problemà. Pavadinimas kilæs ið sen. Jeronimui (Eusebius Sophronius Hieronymus. Pats posakis daug senesnis – jis randamas egiptieèiø religinës magijos apraðuose. Vieðpats davë. e. jø namø duris jis ásakæs paþenklinti ritualinio ëriuko krauju (Ið 12. Posakis atëjo ið antikinio teatro. Noli equi dentes inspicere donat) dël dovanos vertës ar kokybës nemandagu diskutuoti. O uodai knibþdëjo ant þmoniø ir gyvuliø. pr. jog 46 . kuriame þydø dievas Jahvë per Mozæ ir Aaronà varþosi su egiptieèiø þyniais. Posakis ið Jono evangelijos – taip Jonas Krikðtytojas kelis kartus pavadinæs Kristø: „Rytojaus dienà. 3. Rykðtë senovëje buvo áprastas kûno bausmës árankis. rus.) vardo. plg. 29. Ið arklio dantø nudilimo sprendþiama apie jo amþiø. Dievas siuntæs jam sunkius iðbandymus.

Posakis atëjæs ið muzikø terminijos – dirigentas prieð kûrinio atlikimà nurodo garso aukðtá – tonà. 47 Duona kasdieninë apie kà nors gyvybiðkai svarbø. o antrasis. Panem et circences) prastuomenës. 1813). Lotyniðkai posaká iðpopuliarino romënø raðytojas. To ster up trouble ‘drumsti rûpesèius’) sàmoningai iðkraipyti faktus.A. 521 m. pasipelnyti. angl. 11. 24).. Vëliau posakis metaforizavosi ir paèiam veiksmaþodþiui drumsti suteikë perkeltinæ reikðmæ ‘trikdyti’. kur ðio posakio autorystæ skiria poetui Enijui (Qvintus Ennius. Senàjá Testamentà: „/. e. Draugà paþinsi nelaimëje (lot. 377). m. 2–3. Goldonio portkurioje tarnas Trufaldinas. Duoti tonà lemti pokalbio temà ar nuostatà. plg.Drakonas juos raðæs krauju. 1745).. ar Drakonui nebuvo þinomas Mesopotamijos valdovo Hamurabio (valdë 1792–1750 pr. e. 80–81). Neaiðku. ~ 50/65 – ~ 127) „Satyrø“. o kità nieku vers. atënieèiai ðá kodeksà pakeitë á ðvelnesná. 106–43 pr. Aesopus. siekiant sau naudos.) Tarnystës dviem ponams siuþetà panaudojo italø dramaturgas K. plg. Dail. 239–169 pr. posakio Turbato melius capiuntur flumine pisces ‘drumstame upelyje lengviau gaudyti þuvá’. 2). pr. kà anam á ausá ðnibþdëjæs lokys. m. deðimtojoje jis apie Romà raðo taip: „Ðiandien kukli jau jinai. kuriame uþ ðmeiþtà. norëdamas retas (fragm. oratorius ir valstybës veikëjas Ciceronas (Marcus Tulius Cicero. t. pavartojæs já traktate „Lelijus apie draugystæ“. plg. vos nepakliuvæs lokiui á nagus. didesniø idealø neturëjimas. e. 3). savo ðalininkø galima laimëti ir apgaulës bûdu. 6–8)./ drumstei vandená kojomis ir terðei savo upes“ (Ez 32. melagystæ. Mesopotamia.: „Tu leidai. Posakis ið Naujojo Testamento.). Negalite tarnauti Dievui ir Mamonai“ (Mt 6. o kità mylës. m. Dviem ponams netarnausi apie veiklos sritis. kad 48 . Pasakëèia apie tai.) (Laelius de Amicitia. kaip du keliavæ draugai. m. ið Kristaus pateiktos naujoviðkos maldos „Tëve mûsø“: „Kasdienës mûsø duonos duok mums ðiandien“ (Mt 6. uþklupti lokio. 64). vagystæ daugeliu atvejø irgi buvo numatyta mirties bausmë (plg. Ìóòèòü âîäó. (Mamona èia apibendrintai reiðkia turtà. VI a. Longis (Alessandro Longhi. e. Posakis atëjo ið sen. minios poreikiø apibûdinimas. Amicus certus in re incerta cernitur). Perfrazuota ið Naujojo Testamento. pr. padaryti átakà kitø elgesiui. m.: „Niekas negali tarnauti dviem ðeimininkams: arba jis vieno nekæs. raðytojo Ezopo (A…swpoj. 1707– 1793) komedijoje „Dviejø ponø tarnas“ (Il servitore di due padroni.) kodeksas. arba prie vieno bus prisiriðæs. Posakis atëjæs ið romënø poeto Juvenalio (Decimus Iunius Iuvenalis. e. Eiti per ugná ir vandená áveikti ávairiausius sunkumus ir kliûtis. Lk 11. jiems to neþinant. Pirminë reikðmë galëjusi bûti ‘terðti’. kurie pavojuose vienà palieka!“ – atkirtæs tasai (Ezopas. Drumsti vandená (rus. 1733– kams. Duonos ir reginiø (lot. „Nekeliauk su draugais.y. Pirmasis iðlipæs ið medþio ir paklausæs. Gali bûti perfrazuotas ir ið lot.). gr. tik dviejø dar dalykø geidauja – / duonos bei reginiø! “ (X. kirðinti. K. pasielgë skirtingai: vienas álipo á medá. apsimetë negyvas ir taip iðsigelbëjæs – lokys já tik apuostæs ir nuëjæs. Posakis atëjo ið Senojo Testamento. nuomonei. Goldonis (Carlo Goldoni. kuriø interesai ar tikslai prieðtarauja vieni kitiems. tarnauja dviem ðeiminin.) pasakëèios „Keleiviai ir lokys“ moralo.

pr. Hugo kûrinius. 354–430). Kai eisi per ugná. mirties bausmës vietà. Ezopas. egiptieèiø kalbos per hebràjø ir graikø kalbas. Erðkëèiø vainiku buvo vainikuotas ir Kristus prieð ëjimà á Golgotos kalnà. Posakio autorius – romënø dramaturgas Terencijus (Publius Terentius Afer. 1668– 1747). but statistics are more pliable ‘faktai – uþsispyræs dalykas. dëvëjo aukðtas pailgas kepures kaip valdþios simbolá. Faktø kalba (pranc. Ezopu sekë. kai atviru tekstu pasakyta kritinë ar ideologiðkai netinkama mintis buvo stropiai cenzûruojama. Homo sum. uþuominomis ir pan. taèiau statistika lankstesnë’. m. Pats þodis faraonas Europoje paplito per lotynø kalbà.. VIII). – liepsnos tavæs nepraris. pasak kurio. VI a. m. akcentuojant savo individualumà ir nenorà paisyti patarimø keistis. 15 pr. rusø raðytojà I. 1768– 1844) ir kt. kas þmogiðka. Esu þmogus. raðytojas Ezopas (A…swpoj. Metafora atëjusi ið XVIIIXIX a. Faras (Faraonas) iron. pateisinant savo silpnybes. Esu. aliuzijomis. ~195–~159 pr. Erðkëèiø vainikas kanèia ar nuolatiniai sunkumai. „Lapë ir gervë“. Paryþiaus argo. policininkas. Romënø skulptûra. bûsiu su tavimi.–50). Tai dûrinys. „Kai brisi per gilius vandenis. Ðá posaká amerikieèiø raðytojas M. Tvenas (Mark Twain. Lietuviø kalboje ði metafora paplito per groþinæ verstinæ literatûrà. Á anglø kalbà tai buvo iðversta kaip facts are stubborn things ‘faktai – uþsispyræs dalykas’. ko gero per V. uþdëdavæ nuteistiesiems myriop. I. Sum quod sum) sakoma. nesudegsi. áskaitant romënø raðytojà Fedrà (Phaedrus. pavartojæs já romano Histoire de Gil Blas de Santillane X knygoje (1735. sen. Lesaþas (Alain-René Lesage. gr.). Posakio autorius – Ðv. ad Polyb. Ezopo kalba Lietuvoje buvo ypaè populiari sovietmeèiu. Termino autorius – romënø filosofas. todël raðytojai jà maskuodavæ ávairiomis alegorijomis. pavartojæs já personaþo Chremeso lûpomis komedijoje „Savæs kankintojas“ (Heauton Timorumenos. á kurià pateko ið sen.). Aesopus.. Les faits parlent ‘faktai kalba’) faktais grásti argumentai yra objektyvûs ir nepaneigiami. ~4 pr. Posakio autorius – prancûzø raðytojas A. 12). – bet tu iðvedei mus á saugià vietà“ (Ps 66. Ezopo kalba (lot. 77). Jo pasakëèios „Vilkas ir ëriukas“. já vertë ar plagijavo kiti pasakëèiø kûrëjai. 50 49 . 1835–1910) papildæs taip: facts are stubborn things. I sk. m. ið èia toks A R. e. Prancûzø policininkai faraonais pradëti pravardþiuoti dël aukðtø kepuriø. e. R. e. – upëse tu nepaskæsi. kaip paþeminimo ir gëdos simbolá. tai buvæ apaðtalo Pauliaus þodþiai (Sermon 76). e. nes að esu /…/ tavo Dievas. Augustinas (Aurelius Augustinus.þmonës jotø mums ant sprando. Aesopei logi) alegorijomis. 2–3). m. man nesvetima (lot.Lesaþas posakis patekæs ir á rusø kalbà: ôàêòû – âåùü óïðÿìàÿ. Senovëje toká dygliuotà vainikà. palyginimais. „Lapë ir vynuogës“ ir kt.) yra seniausias þinomas pasakëèiø autorius. Sen. „Vilkas avies kailiu“. uþuominomis pasakyta mintis. metaforomis. kas esu (lot. kurio sandø reikðmë yra ‘namas’ + ‘didis’. per literatûrà tapo folklorizuotos daugelyje tautø. – perëjome per ugná ir vandená. ir visa. Faraonai. Egipto valdovai. Krylovà (Èâàí Êðûëîâ. dramaturgas ir politikas Seneka Jaunasis (Lucius Annaeus Seneca. humani nil a me alienum puto) sakoma. /…/ kuris tave gelbsti“ (Iz 43.–65) (Cons.

Adomas su Ieva „suprato esà nuogi. ðalies ministrë pirmininkë (1979–1990). kur tuo posakiu personaþas ragina tarnà pripilti jam vyno á tauræ. jog Kristaus vardà jo ðirdis priëmusi dar su motinos pienu (lacte matris) (Conf. Figaro ten apie judrø. Æåëåçíàÿ ëåäè. ryþtinga vadovë. angl. 1532–1564). Ticianas (Tiziano Vecelli. lengvai paðalinama ko nors slapto. 1816). e. Iron lady) grieþta. 1485–1576). III. Figos lapelis nepatikima.8). Geleþinë ledi (rus. M. 1925). M. skyrusi TSRS ir jos marionetines ðalis nuo likusios Europos bei apskritai nuo Vakarø pasaulio. rus. knygoje „Iðpaþintys“ teigæs. Teèer neuþsigavo ir po savaitës pareiðkë priimanti ðá titulà. 1946– 1989 m. Britanijos Konservatoriø partijos vadovë (nuo 1975). formali. 1792–1868) operos „Sevilijos kirpëjas“ (Il barbiere di Siviglia. Iron curtain. nes toji jau tuðèia (I. The Call of the Wild) þr. Rablë Geleþinë uþdanga (vok. Posakio autorius – romënø raðytojas. Rosinio (Gioachino Antonio Rossini. 2). angl. Krikðèioniðkojoje ikonografijoje pirmieji þmonës vaizduojami prisidengæ nuogybæ figos ðaka ar lapu. Ðià pravardæ 1976 m. Rablë (François Rabelais.4. kurioje pagrindinis personaþas kirpëjas Figaro ðiais þodþiais apibûdina pats save. Gamta nepakenèia tuðtumos (lot. paragavæ vaisiø nuo paþinimo medþio. 1732–1799) to paties pavadinimo komedijà (Le Barbier de Dþ. apsukrø. Natura abhorret vacuum) nepriþiûrimoje ar nepuoselëjamoje vietoje vis vien kas nors atsiranda. Pasak Senojo Testamento. dramaturgo P. Gauti su motinos pienu (lot. m. Protëviø ðauksmas. pagrindu paëmæs prancûzø muziko. Pirmoji taip buvo praminta Didþiosios Britanijos politikë M. valdinga. baronienë (1992). 1494– F. Þodþiai ið italø kompozitoriaus Dþ. Teèer Þmogaus nuopolis. 106–43 pr.Figaro ðen. 354–430). Gamtos ðauksmas (angl. Operos libreto autorius – È. jai davë rusø karinis laikraðtis Êðàñíàÿ çâåçäà uþ aðtrias kapitalizmà ir demokratijà ginanèias kalbas bei komunistinio reþimo kritikà. Posakio autoriumi laikomas Renesano laikø prancûzø raðytojas F. 3. 1775). intymaus ar gëdingo priedanga. ádëjæs já á „Girtø ðnekas“ romane „Gargantiua ir Pantagriuelis“ (La vie de Gargantua et de Pantagruel. Cum lacte nutricis suxisse ‘su þindyvës pienu ásiurbë’) apie savybes ar paþiûras.) (Tusc. 1553). g. V). visur suspëjantá þmogø. Eiserner Vorhang. Posaká perfrazavæs Ðv. de Bomarðë (Pierre-Augustin Caron de Beaumarchais. Æåëåçííûé çàíàâåñ) ideologinë ir fizinë riba. gautas ankstyvoje vaikystëje. Geleþinë gro52 51 . 7). Jie susiuvo figmedþio lapus ir pasidarë sau juosmens apriðalus” (Pr 3. Rosinis Séville. Augustinas (Aurelius Augustinus. Sterbinis (Cesare Sterbini. oratorius ir valstybës veikëjas Ciceronas (Marcus Tulius Cicero. 1784–1831). Teèer (Hilda Margaret Thatcher. Dail.

Liber IV. Posakis ið romënø istoriko T. Dar þr. datuojamame VI a. Sakoma ppr. skelbiantys ávairius gandus. Èerèilio (Winston Leonard Spencer Churchill. Sofija ir kiti miestai bei jø þmonës yra atsidûræ Sovietø átakoje“. vasará. Yellow press) periodiniai leidiniai. net ir vëliau padaryti. apibûdindamas priverstinæ vienatvæ. kad 53 tokiu bûdu padidintø savo tiraþà. Tokios senosios sostinës kaip Varðuva. kad scenos gaisro atveju atitvertø jà nuo þiûrovø salës. Geltonoji literatûra (þr. Sun Zi. Èerèilio kalba laikoma Ðaltojo karo pradþia. Belgradas. Spëjama. ant jo naktiniø bûdavo uþraðytos reklaminiø tekstø parodijos. Sun Vu) darbe „Karo menas“. Praha. Herstà (William Randolph Hearst. Gebelsas (Paul Joseph Goebbels. nusileisianèià ant Europos po II pasaulinio karo. bei primityviai komentuojantis aktualijas. The best defence is a good offence ‘geriausia gynyba yra vykæs puolimas’). sporte. m. Pati sàvoka randama þydø babiloniðkajame Talmude (V a. Velsas (Herbert George Wells. Geriau vëliau negu niekad (lot. pr. 1863–1951) ir kartu ëmus leisti laikraðtá New York World . spausdinanèius tokios þurnalistikos kûrinius – geltonàja spauda. daþniausiai irgi vaikais. Budapeðtas. Viena. 1847–1911). Puliceris (Joseph Pulitzer. Minties uþuominø ieðkoma senovës kinø karo teoretiko Sun Cu (Sun Tzu. Pavadinimas kilo ið 1896 m. 1904).J. Ði V.–17) veikalo „Nuo miesto ákûrimo“ (Ab urbe condita. informacijà ið privataus garsenybiø gyvenimo ir kt. 1920). 2). e. kurioje jis pasakæs. prasimanymus. m. Bulvarinë spauda. 59 pr. Potius sero quam nunquam) suplanuoti geri darbai visada naudingi. apie kontrargumentus ar kontrpuolimà (karyboje. jog „Nuo Ðèecino prie Baltijos iki Tries. Vëliau terminas pradëtas taikyti ir panaðaus turinio knygoms – jos pavadintos geltonàja literatûra. kai gintis priverèiama uþpuolusioji ar ketinanti pulti pusë. Komikso leidëjas buvo Dþ. Snouden (Ethel Snowden. Berlynas. o leidinius. Sàvoka paplito tik po garsiosios V. Komikso pieðiniuose jis vaizduojamas besitrainiojantis geto gatvëmis ir bendraujantis su panaðiais á save veikëjais.) nuo jø dangiðkojo tëvo“ (38 b).. konkurentai jø laikraðèio turiná praminë geltonàja þurnalistika. kur raðoma: „Net geleþinë pertvara negali atskirti Izraelio (þmoniø – A. JAV populiaraus komikso. skandalus. Já vartojo ir H. 1880–1951) knygoje „Per bolðevikinæ Rusijà“ (Through Bolshevik Russia. Politikoje bene pirmoji já pavartojusi E. 1866–1946) fantastiniame romane „Dievø maistas“ (The Food of the Gods. kvailai besiðypsantis atlëpausis berniukas su geltonais naktiniais marðkiniais (The Yellow Kid). Taèiau geleþinæ uþdangà. kurio pagrindinis herojus buvo plikagalvis. B. dispute). 1897–1945) savo manifeste. leidæs Niujorke dar ir laikraðtá The World). paskelbtame savaitraðtyje Das Reich 1945 m. Europoje knyga buvo pirmà kartà iðversta á prancûzø kal54 . Gebelsas to prie Adrijos nusileidusi geleþinë uþdanga uþdengë visà þemynà. dar vad.. Puliceriui perëjus dirbti pas laikraðèiø magnatà V. Geltonoji spauda). kovo 5 d. Livijus Geriausia gynyba yra puolimas (angl. „Geltonojo vaikio“ kalba – skurdus geto þargonas. e. Bukareðtas. 1874–1965) kalbos 1946 m. Livijaus (Titus Livius. Sotos traktate. Geltonoji spauda (angl. iðpranaðavæs naciø propagandos ministras J. T.).tuota uþdanga ið tikrøjø buvo naudojama Vokietijos teatruose. kad pirmà kartà kaip metafora terminas buvo pavartotas skandinavø literatûroje apie 1901 m.

111). iðleidæs knygà tokiu pavadinimu (1975). mirtinas ligonis ar fiziðkai iðsekæs þmogus. veiklos. m. e. gyvenimas. 5–6). taip pakeitusá jo likimà. taèiau já itin iðpopuliarino rusø raðytojo L. 2. Gyventi kaip ant parako statinës jausti nuolatinæ átampà dël galimos netikëtos nelaimës. pradëtas verpti þmogui gimstant. Vivere est cogitare) pilnavertis ir prasmingas yra tik dvasinis þmogaus gyvenimas. sunkiai sprendþiama problema. 3. Juo buvæs valstietis Gordijus. pr. 356–323 pr. Posakio aidà tyrinëtojai randa ir Makiavelio (Niccolò di Bernardo dei Machiavelli. 1944). Pasak sen. g. patirtus klinikinës mirties bûsenoje.bà (1782) ir padariusi didþiulæ átakà Napoleonui Bonapartui (Napoléon Bonaparte. vadinasi. Æèâîé òðóï) 1. Posakio autoriumi laiko55 mas romënø raðytojas. màstyti (lot. á kurià sudëjo savo pacientø áspûdþius. Bet koks neatsargus elgesys su ugnimi galëdavæs sukelti sprogimà ir praþudyti virð rûsio ar laivo denyje esanèius þmones. Life after life) 1. 1799–1837) poemoje „Poltava“. m. Tolstojaus (Ëåâ Òîëñòîé. kai nuo palankaus vëjo priklausydavusi kelionës sëkmë. Gyventi. mituose tuo uþsiimdavusi viena ið trijø likimo deiviø moirø – Klotë (gr. be jausmø. Perfrazuota ið Naujojo Testamento: „Tikra naðlë palikusi viena sudëjo viltis á Dievà ir dienà naktá maldauja bei meldþiasi. apie vertingus darbus. pomëgiø. uþuot narpliojæs tà mazgà. biografija. pomirtinis gyvenimas. valdysiàs visà Azijà. Linkëjimas atëjo ið burlaiviø laikø. Gero vëjo! linkima iðplaukiantiems á kelionæ ar þûklæ. Siûlui nutrûkus ar já nutraukus. orakulas frigams liepæs pasirinkti valdovu pirmàjá sutiktàjá vaþiuotà pakeliui á Dzeuso ðventyklà. e. e.). Gyvenimo kelias (lot. oratorius ir valstybës veikëjas Ciceronas (Marcus Tulius Cicero. Puðkino (Àëåêñàíäð Ïóøêèí. dvasiðkai degradavæs þmogus. m.) (Tusc. 1769–1821. 1828– 1910) to paties pavadinimo pjesë (1900). Makedonijos karalius 336–323). perkirtæs já kardu.. þmogus mirdavæs. Gyvenimas po gyvenimo (angl. Posakio autorius – romënø raðytojas. Gyvasis lavonas (rus. paliktus visuomenei po mirties. 2. m. Anot orakulo. Posakio autorius – amerikieèiø gydytojas reanimatologas R. Gordijus pastatæs Dzeuso ðventykloje. kol visiðkai degraduoja. 106–43 pr. Pavyzdþiui. kurá ir skyræ pirmuoju Frigijos valdovu. ima gyventi su visuomenës padugnëmis. laikinai atgaivintas numirëlis. Moudis (Reimond Moudi. Curriculum vitae) 1. gr. Senuosiuose tikëjimuose gyvybë ásivaizduota kaip siûlas. Posakis perkirsti Gordijaus mazgà nuo to laiko 56 . Gyvybës siûlas gyvybë. gyvenimo apraðas. Literatûroje ðis posakis (ir ávaizdis) pirmiausia pasirodë rusø poeto A. kas atriðiàs Gordijaus mazgà. gr. oratorius ir valstybës veikëjas Ciceronas (Marcus Tulius Cicero. legendos. 106–43 pr. Gordijaus mazgas koks nors sudëtingas reikalas. taip pat 1815 03–06). 1469–1527) darbuose. V. Aleksandras Makedonietis (Alšxandroj G´ Ð Makedèn. Veþimà. o pavalkus pririðæs prie gràþulo sudëtingu mazgu. kurioje pagrindinis veikëjas dvarininkas Fiodoras Protasovas imituoja saviþudybæ ir. ‘verpëja’). slapstydamasis nuo þmonos bei draugø. e. tas. Bet naðlë malonumø ieðkotoja dar gyva bûdama yra mirusi“ (1 Tim 5. 2. Prancûzijos imperatorius 1804–1814. zombis. 334 m. Senovëje parakas bûdavo laikomas statinëse tvirtoviø rûsiuose ar laivø triumuose.

VIII. homo sapiens ir pan. mirties akivaizdoje suklykë ir ðitaip iðgelbëjo savo gyvybæ. 345–347). m. III. 356 m. priimti netradiciná greità ir ryþtingà sprendimà. e. e. fortius) Olimpiniø þaidyniø ðûkis. mokslininko ir pan. pasak kurios. Herostrato ðlovë gëdinga ðlovë.reiðkia greitai ir radikaliai iðspræsti problemà.. Sen. Terminas sukurtas pagal kitø analogiðkø þmogø nusakanèiø biologiniø terminø pavyzdá: homo errectus. e. raðytojas Ezopas (A…swpoj.). apdoroto komunistinës propagandos ir ideologijos. e. kurioje Klitemnestra apie aiðkiaregës Kasandros mirtá sako: „ana.. lyg gulbë mirdama. Pasakëèioje „Gulbë ir þàsis“ pasakojama. 57 Homeriðkas juokas garsus. jog „/. „Jaunikiams Paladë Atënë / Juokà besaiká uþleido. Maþosios Azijos graikas Herostratas. Gulbës giesmë (lot. pr. aukðèiau. Citius. „Odisëjoje“ raðoma. a. 326–327). / Kai sumanaus Hefaisto gudriàsias pinkles pamatë“ (Odisëja. Panaðiai ðá posaká pavartojo romënø raðytojas. Posakio autorius – sen. altius. stipriau (lot. m./ nesuvaldomas juokas tuojau nemirtingus pagavo. Aeschylus. prieðmirtinis menininko. m. Artemidës ðventykla Efese (rekonstrukcija) Aleksandras perkerta Gordijaus mazgà (fragm. Vëliau ðá motyvà pavartojo sen. ‘sovietinis þmogus’) ironiðkas Tarybø Sàjungos gyventojo. Greièiau. prancûzø literatûroje. m. pr. poetas Homeras (“Omhroj. gulbë nebylë (Cygnus olor) kelios akimirkos prieð mirtá pirmà ir paskutiná kartà suklykia nuostabiu balsu. Homeras (RomëPosakis pirmà kartà pasirodæs XVIII nø kopija ið II a. 8 a. Termino autorius – rusø filosofas ir publicistas A. e. þandø suvaldyt neástengë ið juoko“ (Odisëja. pr. 106–43 pr. gr. kaip turguje pirkta gulbë. ir protas jiems susimaiðë.) prieðmirtinius þodþius prilyginæs gulbës giesmei (de Orat. Bertelemis (JeanSimon Berthélemy. skirtà vadinamojo „tarybinio þmogaus“ pasaulëþiûros analizei. gr. VI a. parodijuojant tuometinës ideologijos teiginá. pr. e. e. / Kaip nesavø. oratorius ir valstybës veikëjas Ciceronas (Marcus Tulius Cicero. 525–456 pr. m. Dail. Pavyzdþiui. m. taip pavadinæs savo knygà (1982). jog per komunistø valdymo laikotarpá susiformavusi naujo tipo – tarybinë – visuomenë. XX. padegæs Artemidës ðventyklà Efese – vienà ið septyniø pasaulio stebuklø. 1444-1445). 1922–2006). Homerus.) tragedijoje „Agamemnonas“. 58 . 6). Aesopus. / Dar paskutinæ giesmæ sugiedojo èia!“ (Eschilas. netramdomas kvatojimas. gauta uþ netikusá poelgá ar darbà. karvedþio Licinijaus Kraso (Marcus Licinius Crassus. m. kûrinys. Ezopas turëjo galvoje legendà. Zinovjevas (Àëåêñàíäð Çèíîâüåâ. Þ. 1743–1811). siekdamas iðgarsëti. gr. apibûdinimas. Cycnea vox ‘gulbës balsas’) paskutinis. o jos narys esàs naujos rûðies þmogus – tarybinis þmogus..). ~115–53 pr.) „Iliadoje“ ir „Odisëjoje“ apraðæs garsø kvatojimà. tamsoje supainiota su pjovimui numatyta þàsimi. originalo) Homo soveticus (lot. dramaturgas Eschilas (A…scÚloj.).. priëmë Tarptautinis olimpinis komitetas. kurá 1913 m.

Fedro (Phaedrus. jam nuogàstaudama atraðo. maniðka idëja. filosofas Heraklitas ið Efeso (`Hr£kleitoj Ð ’Efšsioj. Diuma (tëvas) (Alexander Dumas. 168). 15 pr. Posakis randamas romënø poeto Ovidijaus (Publius Ovidius Naso. 1591–1652).Ovidijus 60 . Posakis kilæs ið romënø teisës. kad terminas pirmiausia atsiradæs medicinoje ir reiðkæs persekiojanèià liguistà.). 43 pr. Posakio autorius – Paryþiaus policijos vadovas generolas leitenantas G. / Jei áky. ypaè tais atvejais. filosofà Diogenà Sinopietá (Diogšnhj Ð SinwpeÚj. Adomo kostiumas. kurio prototipas buvo G. Posakio kilmæ þr. e. de Sartinas bûdavo ásitikinæs.Á tà paèià upæ dukart neábrisi apie nuolatiná ir neiðvengiamà visa ko kitimà. – atsakë. m. kuris esà vaikðtinëjæs dienà su uþdegtu þibintu po pilnà þmoniø turgaus aikðtæ. kad ir kur jie bebûtø. ði teisë suteikta didþiulæ valdþià vyrams tvarkyti savo ðeimos nariø likimus – laikyti visus ‘po ranka’. ar kaip ðalutinë prieþastis. Ch. dël bandymø uþkariauti atokesnes pietines slavø þemes Rostovo ir Suzdalës kuni. ko vidudiená Diogenas su þibintu (fragm. m. Ir namo nuskubino.). kur ðià frazæ mëgsta kartoti Paryþiaus policijos tarnautojas. 554–483 pr. „Tolokai buvo eiti á namus aplink. – ~17) poemoje „Herojës“ (arba „Herojø laiðkai“). e. XVII. G. e. – Ribera (José de Riieðkau’. Idëja fiks (pranc. de Sartinas (Antoine Raymond Jean Gualbert Gabriel de Sartine. per pavaldinius ar agentus).). e.: „Bylà surasti sunku iðkeltà vyro. G. Spëjama. ðmaikðtuolis pasakëèiø autorius. m. ruoliui neprasprûdo þodþiai ðie. Longa manus) toli siekianti kieno nors valdþia ar kontrolë (ppr. 412–323 pr. jog visais sudëtingais atvejais vienaip ar kitaip á nusikaltimà yra ásivëlusi moteris – ar kaip bendrininkë. 243). m. Posakio autorius – sen. de Sartinas. kai nusikaltimas atrodydavæs neiðaiðkinamas. / Todël patraukë tiesiai – aikðtës viduriu. kur Elena. Cherchez la femme) sakoma kaip uþuomina. XII a. e. ~50/65 – ~127) viena ið satyrø. susiraðinëdama su Trojos karalaièiu Pariu. Vilkëti Ievos kostiumu reiðkia bûti nuogai. kurios pradþia laikomi „Dvylikos lenteliø ástatymai“ (Leges duodecim tabularum. 416–417). vëliau tapæs Prancûzijos jûrø ministru (1774–1780).bera. gr. pr. gr. 1802–1870) romane „Paryþiaus mohikanai“ (1854). Ievos kostiumas moters nuogumas. plg. Paklaustas. jog nusikaltimas ar skriauda yra tiesiogiai ar netiesiogiai padaryta dël moters. Idée fixe ‘fiksuota mintis’) ákyri. ko ieðkàs. Posakis kilo ið pasakojimo apie sen. m.). Ieðkok moters (pranc. 1729–1801). rasti tà moterá reiðkë iðaiðkinti nusikaltimà. jog ir iðvykusio jos vyro Menelajo ‘karaliðka ranka ilga yra’ (longas regibus esse manus) (Heroides.–50) pasakëèioje „Ezopas ir plepûnas“ þibinte ugná á namus neðæs vergas Ezopas. Dail. ne moters“ (VI. / Èia jo plepûnas neiðtvërë neuþkalbinæs: / ‘Ezopai. kad senis þmogumi nelaiko to. Diogenas atsakæs: „Ieðkau 59 þmogaus“. netikusià mintá. Ieðkoti kaip su þiburiu stropiai ar atkakliai ieðkoti. Vadinasi. Ilga ranka (lot. Posaká iðpopuliarinæs prancûzø raðytojas A. / Kuris be reikalo gaiðina uþsiëmusiuosius“ (Fedras. de Sartinas esà taip patardavæs savo pavaldiniams. tarnavæs ten 1759–1774. ~450 m. Galimas daiktas. jog pirminis ðio posakio ðaltinis yra romënø poeto Juvenalio (Decimus Iunius Iuvenalis. / Tai suvokë. su þiburiu?’ / ‘Þmogaus.

Ið tikrøjø. kaip ir ágimtos ypatybës. tuo labai nustebinæs patá þudomàjá. Brutai! sakoma iðduodanèiam artimam draugui. tai nurodo „Autobiografijoje“ (1924) B. Sakoma kaip kontrargumentas tiems. oratorius ir valstybës veikëjas Ciceronas (Marcus Tulius Cicero. 1804–1881.) veikalo Ars Rhetorica (I. Tvenas (Mark Twain. ðita neturtinga naðlë ámetë daugiau uþ visus. 62 61 . 1547– 1616). kas jiems atlieka. 106–43 pr.). niekas paðalinis negirdi. ásitraukë á sàmokslà ir buvo vienas ið Cezario þudikø. kurio sunku atsikratyti. Ið Bruto pavardës kilo bûdvardis brutalus ‘þiaurus’. mano vaike“ (etsi tradiderunt quidam Marco Bruto irruenti dixisse: kaˆ sÚ tšknon) . Martinesas (Juan Martínez de Jáuregui y Aguilar. Et tu. dedanèius savo dovanas á aukø skrynià.. Ir tu. kurie kà nors karðtai árodinëja. premjeras 1874–1880). Ir jis tarë: ‘Ið tiesø sakau jums. Ch. Cezaris já þudanèiam Brutui esà graikiðkai pasakæs: „Ir tu. 11). Dail. Áprotis – antroji prigimtis (lot. valdë 49– muèinis (Vincenzo Camuccini. V. 82). remdamiesi vien statistika ir sociologinëmis apklausomis. e. akiplëðiðkas melas ir statistika. Consuetudo est altera natura) sakoma apie ákyrø ar þalingà áprotá. e. Ðekspyras (William Shakespeare.gaikðtis Jurijus (Þðèé Âëàäèìèðîâè÷. e. 85–42 pr.) draugas. Dail. 1771–1844). Cezaris miræs tylëdamas (Divus Iulius. Áneðti savo indëlá skirti ko nors dalá bendram reikalui. Brute! (‘ir tu. kà turëjo pragyvenimui’“ (Lk 21. Jis pamatë ir vienà vargðæ naðlæ. Brutas susidëjo su jo prieðininkais. e. ‘ilgarankis’) pravardæ. kur. kuri ámetë du smulkius pinigëlius. ~1090–1157) gavo Dolgorukio (rus. prisidëti prie jo. taèiau paèià mintá Ciceronas paëmë ið Aristotelio (’Aristotšlhj. 1835–1910).. pavartojæs jà romane „Don Kichotas“ (1605–1615). 44 pr. Brutai’) – esà buvæ paskutinieji Cezario þodþiai. m. Dizraelis (Benjamin Disrael.). Taèiau Cezariui neþinant. m. Ka100–44 pr. Cezario mirtis (fragm. Dizraelá citavæs amerikieèiø raðytojas M. perspëjimas dël pavojaus bûti klausomiems. Posakio autorius – romënø raðytojas. Brutas (Marcus Junius Brutus. e. Aristoteles. Toká posaká iðpopuliarino V. Perfrazuota ið Naujojo Testamento epizodo apie naðlës paaukotus skatikus:  „Pakëlæs akis. 384–322 pr. Jëzus iðvydo turtuolius. m. Yra trys melo rûðys: melas.). 1–4). kuriuo buvo labai pasitikëta. Posakio autoriumi laikomas Didþiosios Britanijos premjeras B. Anie visi metë á aukø skrynià ið to.) buvo Romos senatorius ir geras imperatoriaus Julijaus Cezario (Gaius Iulius Caesar. Dar plg. o ji ið savo neturto ámetë viskà. pasak romënø istoriko Svetonijaus (Gaius Suetonius Tranquillus . Ir sienos turi ausis patarimas atsargiau kalbëti netgi ten. ~69/75 – po 130). 1564 – 1616) tragedijoje „Julijus Cezaris“ (1599). nors paties Svetonijaus manymu. Posakio autorius – ispanø raðytojas Servantesas (Miguel de Cervantes Saavedra. Ko gero ðio posakio pagrindu atsiradæs ir jo antonimas per trumpos rankos ‘apie negalintá kà pakeisti ar pasiekti dël savo ribotø sugebëjimø ar valdþios stokos’. atrodo. Maskvos ranka. 1583–1641). m. m. Servanteso portretas (fragm.

Iðleisti dþinà ið butelio sukelti ar leisti kilti sunkiai kontroliuojamai ar visai nevaldomai situacijai. kaip iðmanus statybos vadovas. 64 . Posakis kilo ið arabø pasakø apie induose uþkimðtus dþinus. magistra vitae. apibûdinæs istorijà dar ir kaip amþiø liudininkæ. pranc.). Day off. ~520–~450 pr. vyriausybës vadovas 1941–1953). Rybakovas. jog visos þmogaus problemos dingsta po jo mirties. bet tavo valia!“ (Lk 22. 2. filosofo Parmenido (Parmen…dhj Ð /Ele£thj. 106–43 pr. kuriame apaðta63 las Paulius Pirmajame laiðke korintieèiams raðo: „Dievo man suteikta malone að. 1879–1953. Posakio ðaltinis – Naujasis Testamentas. Posakio autorystë priskiriama TSRS vadovui J. Iðeiginë diena (angl. Ið Dievo malonës (lot. Historia est magistra vitae) neþinantys istorijos kartoja savo pirmtakø klaidas. Rybakovo (Àíàòîëèé Ðûáàêîâ.Yra þmogus – yra problema. Stalinui (Èîñèô Äæóãàøâèëè-Ñòàëèí. 1997) A. Ex nihilo nihil fit) sen. II. Vëliau autobiografiniame „Prisiminimø romane“ (Ðîìàí-âîñïîìèíàíèÿ. 42). taèiau tebûna ne mano. tiesos ðviesà. m. Istorija yra gyvenimo mokytoja (lot.y. Rybakovas galbût jà ið kaþko iðgirdæs. kurios savo iðvaduotojui galinèios tiek padëti. o kitas stato toliau” (I Kor 3. „Toks buvæs stalininis principas. plg: Historia vero testis temporum. vita memoriae. apie turimà karaliaus titulà ir valdþià. 10). y. Daugelio tautø laidojimo paproèiuose mirusysis neðamas kojomis á prieká. apie kokià nors sëkmæ ar ágimtà talentà. Posakis ið Senojo Testamento: „Atsibusk. Jour de sortie) laisvadienis. kartotas ir vëlesniø autoriø. 16. kol jis numirs. plg. o sekmadieniais iðeidavæ ið namø á baþnyèià ar tiesiog pasivaikðèioti. 19). taip pat uþkertant kelià jo sugráþimui vaiduoklio pavidalu. já nuþudþius ar palaukus. atsibusk! Atsikelk. Nëra þmogaus. atimk ðità tauræ nuo manæs. senovës skelbëjà. Taèiau nepaliudyta. Iðgerti tauræ iki dugno garbingai iðkæsti sunkumus ar kanèias.: „Tëve. Iðmuðti ið balno atimti ið ko valdþià ar sugriauti argumentus. iðgërei iki dugno indà – svaigià tauræ!“ (Iz 51. Lauþyti ietis. lux veritatis.: „Mirtis iðsprendþia visas problemas. Dei gratia) 1. nëra ir problemos“. e. Iðeiti (Iðneðti) kojomis á prieká mirti. 36). kurià laikë Vieðpaties ranka. nuntia vetustatis (de Oratore. filosofas ir oratorius Ciceronas (Marcus Tullius Cicero. – raðo A. „Dievas atsiminë didþiàjà Babelæ. 1911–1998) romano „Arbato vaikai“ (Äåòè Àðáàòà. Dar plg. bolðevikø partijos generalinis sekretorius 1922– 1953. tiek kenkti. dvasias. per kuriuos prieðprieðiais jojæ raiteliai susitikæ stengdavæsi bukomis ietimis iðtrenkti vienas kità ið balno. Að paprasèiausiai já trumpai suformulavau“. Posakio autorius – romënø politikas. Ið nieko niekas neatsiranda (lot. simbolizuojant jo kelionæ á kità pasaulá. kad jis kada nors taip J. jei nori. kuriame Stalinas taip pateisina kariðkiø suðaudymà Caricyne 1918 m. m. Rybakovas apie ðià frazæ raðo. t. Stalinas bûtø sakæs ar kur nors raðæs.) teiginys. atminties gyvastá. gal pats sugalvojæs. t. jog A. Motyvas yra ir Naujajame Testamente. Pats posakis atëjo ið rusø raðytojo A. 1987). kad jai duotø savo rûstybës ir ánirðio vyno tauræ“ (Apr. e. Viduramþiais miestieèiai amatininkai darbo dienas daþniausiai leisdavæ savo namø dirbtuvëse. padëjau pamatà. Jeruzale! Tu gërei pykèio tauræ. 17). Posakis kilo Viduramþiais ið riteriø turnyrø. gr. nëra þmogaus – nëra problemos ciniðkas teiginys.

: „Esu sugëdintas ir raustu. iðradinëjant tai. 1694– 1778). Vieðpatie!“ (Ps 25. ~ 50/ 65–~127) „Satyrø“: „Niekad veidais netikëk! Juk matyti oriø paleistuviø / gatvëmis vaikðtant visur“ (II. dviratis su pedalais iðrastas 1853 m. 19). Jëga – vienybëje (lot.). gandà ir pan. kurá medþioklës deivë Artemidë pavertusi elniu uþ tai. Pompëjos freskose. Si vis pacem. „Mano jaunystës nuodëmes ir kaltes uþmirðk. Dviraèio prototipø randama jau senovës Egipto pieðiniuose. – savo iðtikima meile dël savo gerumo atsimink mane. siekiant bendro tikslo. valdë 1848–1916). paraðiusiam ateistinæ „Knygà apie tris melagius“ (1768). Frontis nulla fides ‘iðvaizdai – jokio pasitikëjimo’) perspëjimas. Taèiau tikruoju dviraèio iðradëju laikomas vokietis K. kad senovës germanai turëjæ tradicijà. Nors Volteras skeptiðkai þiûrëjo á baþportretas nyèià. austrø erchercogo Karlo vaikø mokytojas.Voltero Dail. pranc. taèiau religijà be fanatizmo trak. Posakio autorius – prancûzø filosofas ir raðytojas Volteras (Voltaire. Horner aufsetzen. mitu apie Akteonà. ruoðkis karui (lot. kai kariamajam budelis ið po kojø iðmuðdavæs atramà ar atverdavæs grindyse átaisytà angà. Si Dieu n ‘existait pas. Drais. kurioje negailestingai kritikuojamos trys pasaulinës religijos. eiliuotame linkëjime anoniminiam autoriui. plg. Jei Dievo nebûtø. de (fragm. jog nereikia spræsti apie kà nors ið pirmo þvilgsnio: graþi þmogaus iðvaizda dar nereiðkia. Posakis turi kelias kilmës versijas. 8–9).Liarþiljeras ( Nicotusiai visuomenei moraliðkai paþaboti. 65 Jaunystës nuodëmës sakoma pateisinant savo poelgius. 1785–1851). Kiek perfrazuotas ðis ðûkis buvo ant lietuviðkø pinigø tarpukario Lietuvoje: „Tautos jëga – vienybëje“. Draizas (Karl Wilhelm K. Iðvaizda apgaulinga (lot. Draizo dviratë medinë Friedrich Christian Ludwig drezina (1817). 1656–1746). iðlydëdama vyrà karan. Jei nori taikos. Ðûkio autorius – Juozapas fon Bergmanas. N. 1830–1916. kas jau iðrasta. o apie 1867 m. Leonardo da Vinèio (Leonardo da Vinci. Mëginama sieti su gr. já reikëtø iðgalvoti (pranc. kad ðis netyèia pamatæs jà nuogà. Posakis imtas ið Senojo Testamento. – priekaiðtauju sau uþ savo jaunystës nuodëmes“ (Jer 31. jei dabar jie atrodo netoleruotini. Viribus unitis) sakoma apie visuomenës ar kolektyvo konsolidacijà.. Iðradinëti dviratá gaiðti laikà. 1848 m. Dviratis uþpatentuotas 1818 m.Iðmuðti pagrindà ið po kojø atimti pragyvenimo ðaltiná ar sugniuþdyti moraliðkai. uþdëdavusi jam ragais puoðtà ðalmà ir iki vyro gráþimo bûdavusi laisva nuo vedybiniø ásipareigojimø. pavartojæs já 1769 m. tavo kaip bûtinà priemonæ neapsiðvie. Posakis atëjæs ið romënø poeto Juvenalio (Decimus Iunius Iuvenalis. pagal kurià þmona. kad þmogus yra geras. ðá ðûká vieðai paskelbë daugiatautës Austrijos ir Vengrijos imperatorius Pranas Juozapas I (Franz Joseph I. Planter les cornes) apie þmonos seksualinæ neiðtikimybæ. padarytus jaunystëje. las de Largillière. Posakis kilo ið nuteistøjø korimo bûdo. ilfaudrait l’inventer) apie legendà. Taip pat pasakojama. 7). 1452–1519) mokiniø bëþiniuose. reikalingà visuomenës ar kolektyvo interesams.. Átaisyti ragus (vok.. ir atvirkðèiai. Prancûzijoje pradëta serijinë dviraèiø gamyba. para bellum) kariniø iðlaidø ir ginkluotës modernizavimo pateisi66 .

nesveikas. paskutiniaisiais ðio posakio G. Pavadinimo atsiradimà mëginama sieti su senovës medicinoje buvusiu pavadinimu juodoji tulþis – taip vadintas vienas ið penkiø neva þmogaus organizme esanèiø skysèiø. pasiverèia juoda kate ir perbëga jam kelià. kas jo viduje. Juo blogiau. katastrofa. burtininkas ar ragana. Black humour) humoras. Judo buèinys (pabuèiavimas) veidmainiðka. 1799–1837) laiðke poetui kunigaikðèiui P. kuriø tragiðkas ar siaubo siuþetas bûdavo pateikiamas komiðka maniera.). kurio siuþetà sudaro ðiaip jau rimtai. negalia.P 0 8 vos armijos. sumanæ kam nors pakenkti. Þr. Apie susipykusius draugus. Posakio autorius – romënø raðytojas ir karo teoretikas Vegecijus (Publius Flavius Vegetius Renatus. kur jis reiðkia sistemà ar prietaisà. jog nelabasis. Puðkino (Àëåêñàíäð Ïóøêèí. Viazemskiui (Ïåòð Âÿçåìñêèé. pabuèiavimas buvæs sutartinis iðdaviko apaðtalo Judo þenklas atëjusiems suimti Kristaus (Mt 26. Pasak evangelijø. Juodasis humoras (angl. kad tokio plauko katei perbëgus skersai kelià. paraðæs „Karo dalykø santraukà“ (Epitoma rei militaris). Pats árenginys yra nudaþytas 68 . liûdnai ar tragiðkai traktuojami dalykai: mirtis. juo geriau’. 47–48). òåì ëó÷øå) sakoma. kai buvo tikima. Liugerio parabelis þodþiais. Dar þr. antroji pusë). registruojantis visus skridimo duomenis. juodoji tulþis esà sukeldavusi melancholijà. 9 skyr. IV a. kai blogëjanti kitø situacija yra naudinga saviems tikslams siekti. kai amerikieèiø literatûroje ëmë rastis kûriniø. Lk 22. plg: Äàâíî äåâèç âñÿêîãî ðóññêîãî åñòü ÷åì õóæå. Posakis rusams buvo þinomas dar iki to. klastinga buèiniu parodyta pagarba. Tropininas ( Âàñèëèé Òðîïèíèí. Seniausias þinomas posakio uþraðymas yra 1824 m. bjaurus (morbit) humoras. 1792–1878). Black box) lëktuvo árenginys. juo geriau (rus. smurtas. Kas nemaitina sa. praeparet bellum ‘taigi. 1861) (III. kurá pavadino parabellum. karas ir pan. kur toji mintis skamba taip: Igitur qui desiderat pacem. ×åì õóæå. A. 1821–1881). ðeðtajame deðimtmetyje. Liugeris (Georg Johann Luger. maitina svetimà. Posaká iðpopuliarino raðytojas F. 48–50. 1776–1857). V. Termino sinonimai yra tamsusis (dark). Prietaras atëjo ið tø laikø. Judo sidabriniai (graðiai) iðdaviko honoraras. Pavadinimas paimtas ið kibernetikø terminijos. Posakis juodasis humoras pirmiausia atsirado JAV XX a. Dostojevskis (Ô¸äîð Äîñòî67 åâñêèé. Vëliau posakis ne kartà perfrazuotas.). saviþudybë. kolegas ar meilæ praradusià porà sakoma: „Tarp jø prabëgo juoda katë“. Dail. 43–46. Juodoji dëþë (angl. kai buvo uþfiksuotas literatûroje. Dalis þmoniø tiki. taip pat ir lakûnø kalbà. Trisdeðimt sidabriniø. pavartojæs já romane „Paþemintieji ir nuskriaustieji“ (Óíèæåííûå è îñêîðáë¸ííûå. 1849–1923) uþpatentavo pistoletà. Juoda katë nelaimæ pranaðaujantis þenklas. Puðkino portretas (fragm. tegu rengiasi karui’ (Liber III). Mk 14.nimas taikos metu: kariuomenës turëjimas esà sulaiko kaimynines ðalis nuo ketinimø uþpulti. poeto A. juodoji komedija (black comedy). jø tame kelyje laukianti nelaimë. 1898 m. kas nori taikos. neþinant. kurio darbà galima stebëti tik iðoriðkai. òåì ëó÷øe ‘daþno ruso devizu seniai tapæs juo blogiau. austras ginklø konstruktorius G.

taip ir þemëje“ (Mt 6. þudanti savo seksualinius partnerius. vengiant mokesèiø. keliskart didesnë uþ patinëlá. nenutrûkstamai.oranþine spalva. Kaip buliui raudonas skuduras apie tai. taip ir þemëje visur tos paèios problemos ir toks pat gyvenimas – tiek turtingøjø ar valdþios atstovø. Apsinuodijimo poþymiai yra dþiûstanti burna. kurioje toreadoras raudona skraiste ásiutina buliø. tiek vargðø ar liaudies. Kaip feniksas ið pelenø sakoma apie kà nors atkurtà ar atstatytà. Patelë juodos spalvos. kuri ið jo barsèiusi dovanas þmonëms. pripildë vaisiø ir atidavë Dzeusui. kurios tikëjimuose jautis simbolizavæs vaisingumà todël. Paukðèio ávaizdis per Antikos mitus atëjo ið dar senesnës egiptieèiø mitologijos. kad aviakatastrofos atveju bûtø lengviau randamas. kur jis buvo Saulës dievo Ra vienas ið simboliø. Damoklo kardas. kuri savo pienu maitinusi motinos Rëjos iðgelbëtà ir paslëptà maþàjá Dzeusà (jo tëvas Kronas rydavæs visus iki tol gimusius savo vaikus). laikraðèio The Sun leidëjas 1873–1890. kai þmogus apkandþioja ðuná geltonosios spaudos moto. Dabar ið rago biro visa. Kaip ið gausybës rago dideliais kiekiais. verèia prarasti savitvardà. mitas pasakoja apie oþkà Amaltëjà. agresyviai) reaguojantá á aplinkinius. Syká oþka ragu uþkliuvusi uþ medþio. Bogart. susideginàs drauge su lizdu ir vël atgimstàs ið savo pelenø. ko tik nimfos panorëdavusios. Plg. 10). 69 . kuris tada jau buvo uþaugæs. Kabëti ant plauko jausti kam nors nuolatinæ grësmæ. labai nuodinga. Juodàja pavadinta todël. Ið tikrøjø bulius raudonos spalvos neskiria (ji skirta þiûrovams). 1848 (1845?)–1921). Kai ðuo apkandþioja þmogø. Dzeusas pavertæs já gausybës ragu ir gràþinæs nimfoms. savo gyvenimo pabaigoje susikraunàs lizdà ið cinamono ðakeliø. Kaip durnaropiø (drigniø) prisirijæs apie ðëlstantá ar neadekvaèiai (ppr. Po to ragas patekæs laimës ir sëkmës deivei Tichei. – jokia naujiena. o ásiunta nuo toreadoro judesiø ir iðsisukinëjimø nuo badymo. Palyginimas paimtas ið koridos. draudþiamomis paslaugomis ir pan. neátraukta á oficialiàjà ekonominæ statistikà. Juodoji naðlë moteris. Naujiena. patelës metaforiðko pavadinimo – ji po apvaisinimo uþpuolanti partnerá ir já suëdanti. Posakio autoriumi laikomas amerikieèiø þurnalistas Dþ. senieji europieèiai ðá panaðumà esà jau buvo pastebëjæ. Posakis kilæs ið voro Latrodectus spp. siekiant (nu)slëpti ûkinæ veiklà. ir ragas nulûþæs. 70 Juodoji naðlë Juodoji rinka (angl. plg. kad veikloje vengiama vieðumo ir paðaliniø akiø. Feniksas yra mitinis paukðtis. Durnaropë (Datura) ir drignë (Hyoscyamus) yra labai nuodingi augalai. kad jo galvos kontûras ið priekio primenàs moters gimdos kontûrà. ið kito – ambrozija. Black market) rinkos dalis. Perfrazuotas Kristaus mokytos „Tëve mûsø“ maldos fragmentas. kas labai kà erzina. Amaltëjos ragai buvæ stebuklingi: ið vieno tryðkæs nektaras. Gr. gausybës rago archetipas turi kur kas senesnes iðtakas ir siekia ikiindoeuropietiðkàjà Europà. uþsiimant draudþiamø prekiø prekyba. Bogartas (John B. Kaip danguje. Lietuviø etnologës Marijos Gimbutienës (1921–1994) nuomone.: „teesie tavo valia kaip danguje. privalomà deklaruoti. iðsiplëtæ vyzdþiai ir didelis susijaudinimas. Ragà radusios nimfos apipynë já lapais.

jog ir audeklas. kurià Tëvas man yra davæs?!“ (Jn 18. kad soste jau sëdi jo paveldëtojas. Tiesa. jeigu ámanoma. Posakio autorius – Kristus. suðukæs. nei drabuþiø. galëtø fiziðkai iðsikrauti. Kryþiaus keliai. iðlaikæs ankstesniojo reiðkinio esmæ. Kanèiø keliai (lot. „Nejaugi að negersiu tos taurës. Karðtais (Ðiltais) pëdsakais sakoma raginant imtis kieno paieðkos tuoj pat. ciesoriui. kad jie. kas Dievo – Dievui sakoma akcentuojant pasaulietiniø interesø atribojimà nuo baþnytiniø. varginamà monotoniðkø ir nesibaigianèiø darbø. prieðtaraujanèius vadovo paþiûroms ar pareigoms. kad uþblokuotø ratà. jog tiesa yra visai kita ir jog aplinkiniai tik apsimeta jos nematantys ar nesuvokiantys. nëra nepakeièiamø vadovø. Ðiuos þodþius Kristus iðtaræs já provokavusiems fariziejø ðnipams epizode apie mokesèius: „Taigi jie klausë 72 . K. dar atsiduodantys þvërimi. trokðtantá atokvëpio ar poilsio. po dingimo ar nusikaltimo. Ðitaip princas ir karalienë tikrinæ. Iðëjusá pasivaikðèioti neva su naujais drabuþiais nuogà karaliø demaskavo vaikas. tau atlygins“ (Mt 6. Karalius nuogas sakoma teigiant. Karalius mirë. teaplenkia mane ði taurë. Posakis kilo ið to paties pavadinimo H. opø. sukdamiesi vietoje. Ðiais þodþiais Prancûzijoje pro Versalio langus bû71 davo liaudþiai praneðama apie senojo karaliaus mirtá ir tai. Kartybiø taurë neiðvengiami sunkumai ar kanèios. taip pat smulkiems grauþikams ratas átaisomas narve. Karalius ir jo aplinka. 3–4). Voverei. ar nuotaka esanti tikra karalaitë. iðlepintà þmogø. Kaiðioti pagalius á ratus sàmoningai trukdyti kam nors siekti tikslo. siuvæ adatomis be siûlø. K. jo mintis buvusi prieðinga: „Kai tu daliji iðmaldà. tokiu bûdu pabrëþiant karaliðkojo valdymo tæstinumà. bet ir karaliui. blogai naktá miegojusià dël to. Posakis atëjo ið medþiotojø leksikos – karðtais ar ðiltais pëdsakais vadinami ðvieþiai palikti pëdsakai. kad po dvideðimties èiuþiniø ir tiek pat patalø krûva ji jautusi pakiðtà þirná. kad tavo iðmalda liktø slaptoje. ir drabuþiai esà neregëto groþio. tegyvuoja karalius! (pranc. kà daro deðinë apie veidmainiðkus ar piktavaliðkus pavaldiniø poelgius. ir jo ministrams áteigæ. 39). Le roi est mort! Vive le roi!) 1. jame bëgdami. kuris iðnykæs netrukus atsirado kita forma. 2. 1805–1875) pasakos apie karalaitæ. gëdydamiesi prisipaþinti nematà nei audeklo. Kas ciesoriaus. Posakis kilæs ið Kristaus vartotos metaforos apie jo bûsimas kanèias ir mirtá: „Kiek toliau paëjæs. jog karalius nuogas. Tada praregëjæ ir visi kiti. Karalaitë ant þirnio apie ánoringà. kuriuos ákiðdavo tarp stipinø. Dar þr. kà daro deðinë. Via dolorosa) sunkûs gyvenimo ar veiklos etapai. bet kaip tu!“ (Mt 26. Taèiau ne kaip að noriu. Anderseno (Hans Christian Andersen. nepakenèiantá net ir menkiausiø buitiniø nepatogumø. teneþino tavo kairë. apie koká nors politiná ar visuomeniná reiðkiná. o tavo Tëvas. regintis slaptoje. Kairë neþino. posakis rex non moritur ‘karalius nemirðta’. Pasakoje karaliaus pasamdyti siuvëjai pasirodë esà sukèiai: audæ tuðèiomis staklëmis. 11).Kaip voverë rate apie þmogø. Posakis ið danø raðytojo H. 1805–1875) pasakos „Nauji karaliaus drabuþiai“. tik tvirtino siuvëjø þodþius. Senovëje veþimams stabdyti buvo naudojami specialûs pagaliai. parpuolë kniûbsèias ir meldësi: „Mano Tëve. Tokios pat reikðmës yra ir lot. Anderseno (Hans Christian Andersen.

tibi non licet ‘jei leidþiama kitiems. non licet bovi) apie nelygias pretenzijas. velkæ uþsklæsk!‘ Bet kas gi sargus iðsaugos?! (lot. birþelá iki 1988 m. tas prieð mus 1. Rusijoje posakis buvo itin populiarus pirmaisiais bolðevikø valdymo metais – juo buvo pateisinamas fizinis susidorojimas su politiniais oponentais. 1748–1825). Tada jis tarë: ‘Kas ciesoriaus. Dzeusas (romënø mitologijoje – Jupiteris). dvigubø standartø pateisinimas. Dzeusas vël atvirtæs dievu. 23). Perfrazuotas romënø dramaturgo Terencijaus (Publius Terentius Afer. Þ. Pasakyk. Taèiau jautis nelaukæs. Sejauèiu. Jëzus tarë jiems: ‘Parodykite man denarà. ir nubëgæs su ja tiesiai á jûrà. Pa. pr. þiûrëdamas teisybës. 52). 30. bet mokai Dievo kelio. atplaukæs á pakrantæ. 2. Atplaukæs á gimtàjà Kretos salà. e. o kas Dievo – Dievui’ (Lk 20. Posakis yra uþuomina á mità apie Europos. 797). nuo kalavijo ir þus“ (Mt 26. pasivertæs auksaplaukiu Europa ant jauèio. Posakio autorius – Napoleonas Bonapartas (Napoléon Bonaparte. tas barsto“ (Mt 12. Perfrazuoti Kristaus þodþiai. e. tas prieð mane. Kas leidþiama Jupiteriui. Davidas (Jacques-Louis David. ~195–~159 pr. ropa panorusi juo pajodinëti ir pakvietusi drauges.) posakis immo aliis si licet. ir kas su manimi nerenka. kur su linunto ðventyklos (Sisavo draugëmis þaidusi Europa. tau neleidþiama’ (Heauton timorumenos. ar ne?’ Matydamas jø klastà. perfrazuojant romënø poeto Juvenalio (Decimus Iunius Iuvenalis.já: ‘Mokytojau. nuo kalavijo ir þûva karo ar smurto iniciatoriø laukia pralaimëjimas ar smurtinë mirtis. tas nevalgo sakoma smerkiant veltëdþius. Kas nedirba. Posakis yra Naujajame Testamente. kol ant jo uþsës Europos draugës. Eu. Kieno atvaizdas ir áraðas jame?’ Jie atsakë: ‘Ciesoriaus’. pagrobimà. kraðtutinis politiniø oponentø ar neutralø apibûdinimas ir grasinimas jiems. 10). Prancûzijos imperatorius 1804–1814. Perfrazuotas Kristaus posakis: „Kas ne su manimi. mes þinome. ir Europa tapusi jo þmona. 16–21). pasakyti suëmimo metu já ginti bandþiusiam Petrui: „Kiðk kalavijà atgal. Vëliau posakis nustotas deklaruoti. ~50/65 – ~127) vienoje ið „Satyrø“ iðkeltà klausimà: „‘Saugok. atiduokite ciesoriui. Kas nemaitina savos armijos. Kas patikrins paèius tikrintojus? apie nepasitikëjimà valdþios ar komisijø kompetencija ar apie jø savivaliavimà. pabaigos). Tu nepaisai þmoniø laipsniø. Quod licet Iovi. tenevalgo!“ (2 Tes 3. taèiau jo principas taikytas beveik per visà tarybø valdþios laikotarpá (Lietuvoje – nuo pat pirmosios okupacijos 1940 m. neleidþiama jauèiui (lot. taip pat 1815 03–06). 73 Kas ne su mumis. Posakis atsirado. ar mums valia mokëti ciesoriui mokesèius.). apaðtalo Pauliaus laiðke tesalonikieèiams: „Dar bûdami pas jus skelbëme: „Kas nenori dirbti. Kas kalavijà pakelia. Napoleono portretas (fragm.). m.m. kurie griebiasi kalavijo. Mk 22. Sed quis custodiet ipsos custodes?) / El74 . aliuzija á vadinamàjà klasiø kovà bolðevikinëje Rusijoje. 21–25. Dail. Lk 11.cilija) reljefas (V a. Finikijos karalaitës. kad tu teisingai kalbi ir mokai. radikalus. kur buvo. maèiusi toká graþø ir jaukø jautá. tas maitina svetimà kariniø iðlaidø ir ginkluotës modernizavimo pateisinimas taikos metu: savos kariuomenës neturëjimas esà yra paskata kaimynëms ðalims uþpulti. nes visi. 1769–1821.

tot sensus ‘kiek galvø. Posakio autorius – romënø raðytojas. I. Spëjama. oratorius ir valstybës veikëjas Ciceronas (Marcus Tulius Cicero. Quod tu es. nes nëra valdþios. êàæäàÿ íåñ÷àñòëèâàÿ ñåìüÿ íåñ÷àñòëèâà ïî-ñâîåìó ‘visos laimingos ðeimos panaðios. paplitusi daugelyje kalbø. ~735–804). Kelrodë þvaigþdë veiklos ar kelionës orientyras. ëjusius pagal þvaigþdæ pasveikinti gimusio Kristaus: „Ir ðtai þvaigþdë. ?–228) ðá posaká átraukë á teisiná principà: honeste vivere. uþsitraukia teismà“ (Rom 13. vykdomoji ir teisësauga. 9). Kiekviena valdþia – nuo Dievo apie paklusnumà valdþiai. tiek nuomoniø (lot. I. o kurios yra – tos Dievo nustatytos. kas jam priklauso’.. Epitafija. Kurie prieðinasi. viduryje ðá posaká liûdnai iðpopuliarino naciai.“ (VI. 1844–1930). Perfrazuota ið Naujojo Testamento Pauliaus laiðko romieèiams: „Kiekvienas þmogus tebûna klusnus vieðajai valdþiai. m. 347–348). 106–43 pr. prieðinasi Dievo sutvarkymui.gias þmona apdairiai ir pradeda viskà nuo sargo. Kas tu esi. Suum cuique) kiekvienam priklauso tai. ir tu bûsi (lot. ko jis nusipelnæs.). The fourth power) politinë þiniasklaida. kai sunku prieiti bendrà nuomonæ. Âñå ñ÷àñòëèâûå ñåìüè ïîõîæè äðóã íà äðóãà. e. 65–8 pr. kurià jie buvo matæ uþtekant. traukë pirma. V. ego fui. e. nieko neþeisti. Perfrazuota ið romënø poeto Horacijaus (Quintus Horatius Flaccus. Kas prieðinasi valdþiai. ~340–273 pr. m.) „Satyrø“ (II. e.). m. Kiekvienam – savo (lot. Ilgainiui posakis ágavo platesná. 27). Ketvirtoji valdþia (angl. 1–2). XX a. Repinas (Èëüÿ Ðåïèí. Kadangi þiniasklaida turi didþiulæ átakà rinkëjams ir pirmøjø trijø valdþiø kontrolei. Tolstojaus portretas (fragm. kiekviena nelaiminga ðeima nelaiminga savaip’) sakoma patariant netaikyti nedarnioms ar iðirusioms ðeimoms vieno vertinimo standarto. ne vien juridiná kontekstà. susitaikymà su jos daromomis neteisybëmis.. að buvau. Kiek þmoniø. Jedem das Seine). L. quod nunc sum. Dail. Posakis paimtas ið rusø raðytojo L. et tu eris) mirusiojo þodþiai jo kapà atëjusiam lankyti gyvajam. Quod capita. kuri nebûtø ið Dievo. kol sustojo ties ta vieta. Suae quisqe fortunae faber est) laimë priklauso nuo paties þmogaus. dar sukomplikuotà meilës trikampiu. iðkabinæ já virð Buchenvaldo mirties stovyklos vartø (vok. Demokratinëje visuomenëje yra trys nepriklausomos valdþios: ástatymø leidþiamoji. 1828–1910) romano „Ana Karenina“ (Àííà Êàðåíèíà. Romënø teisininkas Ulpianas (Domitius Ulpianus. 75 1875). jà vadina ketvirtàja valdþia. tiek protø’) sakoma. Kiekviena nelaiminga ðeima yra nelaiminga savaip (rus.): suum cuique pulchrum est ’kiekvienam savo yra graþiausia’ (Tusc. alterum non laedere. jo veiklos ir elgesio. Pavadinimas kilæs ið Naujojo Testamento pasakojimø apie tris karalius. palikusiam pirmàjà lo76 Apijus Aklasis . Posakio autorystë skiriama romënø politikui Apijui Aklajam (Appius Claudius Caecus. 63). kur buvo kûdikis“ (Mt 2. kas dabar esu. vaizduojanèio nelaimingà Anos santuokà. suum cuique tribuere ‘gyventi dorai. pedagogas ir poetas Alkuinas (Alcuinus Flacus. kiekvienam duoti tai. Tolstojaus (Ëeâ Tîëñòîé. kad jos autorius yra Viduramþiø mokslininkas. Kiekvienas yra savo laimës kalvis (lot. ir tragiðkà herojës þûtá.

. m. 3–5. 44). Lk 18. Statyta ir vëliau. kaip paðalinti krislelá ið brolio akies“ (Mt 7. buvo amerikieèiø kilmës britø prekybos magnato H. 78 Kinø hieroglifø reikðmës: a . viename ið savo pamokslø skatinæs neteisti kitø: „Kodël gi matai krislà savo brolio akyje. su visomis atkarpomis ji yra maþdaug 6700 km ilgio. to. Didþioji kinø siena Kinijos ðiaurëje. e. kad. nutiesusiam garsøjá Via Apia kelià ið Romos á Kapujà. e. cituoja romënø istorikas Salustijus (Gaius Sallustius Crispus. neáveikiama kliûtis ar uþtvara (ne tik fizinë). 41–42). Romoje buvo mirties bausmës árankis. Ið tikrøjø struèiai pavojaus atveju iðtiesia kaklà ant þemës. plg: „Jëzus pasakë visiems: ‘Jei kas nori eiti paskui mane. strutis kiða galvà á smëlá. kad taptø maþiau matomi. jog pajutæs pavojø. 37. pasijustø saugus. taèiau nesistengæs koreguoti likimo. Posakis grástas Naujojo Testamento pasakojimais apie myriop nuteistà Kristø. 24. 86–34 pr. taip pat Mt 16. Kito akyje krislà áþiûri. Panaðø lozungà – „Klientas niekada nebûna neteisus“ (pranc. ákyriai domëtis svetimais privaèiais dalykais. Lk 6. kas buvo numatyta jo tëvo Dievo (Jahvës) ir pranaðø (plg. pr.y.tyniðkai uþraðytà kalbà. Kinø raðtà sudaro keletas tûkstanèiø hieroglifø. pats turëdamas kur kas didesniø.miðkas Kinø siena 1. nurodydamas autoriø.. t. 1850–1918). Mk 8. The customer is always right) nereikia ginèytis su klientu ar pirkëju. 1) Kiekvienas turi [neðti] savo kryþiø apie susitaikymà su individualiais gyvenimo sunkumais. Ðá Apijaus posaká. kalendoriø. Kas nori prausti kitus. taèiau patys akylai stebi aplinkà. reikia tenkinti visus jo reikalavimus ar kaprizus – toks esàs pagrindinis ámonës ar parduotuvës konkurencijos principas. Dar þr. lie. susiformavusiø daugiausia ið senøjø piktogramø (pieðiniø ir simboliø raðto). taip pat pirmàjá Romos akvedukà. Siena buvo skirta ðaliai apsaugoti nuo klajokliø (daugiausia mongolø. kurie esà likimo skirti. Klientas visada teisus (angl. plg. o savojoje ràsto nemato sakoma. Didþioji kinø siena pradëta statyti maþdaug 220 pr. Posakis kilæs. Ricui (César Ritz. pirmiau iðritink ràstà ið savo akies. 23. Á smëlá struèiai kartais ákiða galvà tik valydamiesi nuo parazitø. vok. a b dinëjimø. nes laikæsis jam þinomo scenarijaus. Le client n’a jainais tort) turëjo vieðbuèiø tinklas Ritz. neðusá jam skirtà kryþiø á savo bausmës vietà (kryþius sen. teiðsiþada pats savæs. 34). „Fabrum esse suae quemque fortunae“ (Epistola ad Caesarem. pats turi bûti nupraustas. m.): quod in carminibus Appius ait. 1858–1947) prekybos tinklo parduotuvëse Didþiojoje Britanijoje ir JAV.. Posakis atsirado ið tikëjimo. nebematydamas grësmës. 2. Apie bûsimas kanèias ir smurtinæ savo mirtá Kristus þinojæs ið anksto. Ðis ðûkis nuo 1924 m. Palyginimo autorius – Kristus. II. m. nors jos uþuomazgø randama V a. prk. Kryþiaus keliai. o nepastebi ràsto savojoje? /. 22. teneða savo kryþiø ir teseka manimi’ (Lk 9. 31. Kinø raðtas apie kà nesuprantamà ar neaiðkø. Kiðti nosá [kur nereikia] nepraðytam kiðtis á kitø reikalus. priklausæs ðveicarui C. Kryþiaus neðimo metaforà Kristus vartojæs ir savo kalbose. apibûdinant gyvûnø apsiuostinëjimà rujos metu. e. Selfridþo (Harry Gordon Selfridge. apie tai yra uþsiminæs ir savo mokiniams. þydø gyvenamoji Palestina Kristaus laikais buvo viena ið Romos imperijos provincijø).medis. o paskui paþiûrësi. b . Kiðti galvà á smëlá apsimesti nematanèiam blogybiø ar pavojaus./ Veidmainy. Plg. Sienos aukðtis – 5-8 m. kai kas nors ima smerkti kito smulkias ydas. Die Nase in jeden Dreck stecken ‘kiðti nosá á kiekvienà mëðlà’. 24. mandþiûrø) pul77 .

Servanteso (Miguel de Cervantes Saavedra. palaikë piktais milþinais. a) senosios rusø pilies ansamblis. G. tiek á savo klaidas. sparvas ar kitus vabzdþius gali ásikûnyti velnias. Maskvos kremliaus pradþia skaièiuojama nuo 1156 m. Rusijos prezidento administracija. Darvino (Charles Robert Darvin. II d. Dum spiro. – 1605. Kol kvëpuoju.): Cuiusvis hominis est errare. tikiuosi (lot. Dolgorukis (Þðèé 80 79 . ákandæs þmogui ar álindæs jam á nosá. 2. velnias priverèiàs þmogø keistai elgtis. diabolicum est per animositatem in errore manere ‘klysti þmogiðka. Posakis imtas ið ispanø raðytojo M. taip. kad jau niekam nekiltø klausimø. filosofui ir oratoriui Ciceronui (Marcus Tullius Cicero. Krikðèionybës laikais teologas ir filosofas Ðv. perfrazuotas posakis yra viltis mirðta paskutinë. Ðtaubas bas ir mintis jis dëstydavæs labai suprantamai. taip pat kovoti su kuo tuðèiai. Komentarai nereikalingi (vok. kuriame yra epizodas. m. 354–430) ðá posaká perfrazavæs taip: Humanum fuit errare.). iðëjus anglø gamtininko È. Kovoti su vëjo malûnais kovoti su nesanèiais. Leibnicas (Gottfried Wilhelm Freiherr von Leibniz. e. Posakio autorius – vokieèiø teisininkas H. Franckë (Bernhard Christoph Francke. bet ásivaizduojamais prieðais ar grësmëmis. e. Mirus Ðtaubui. prisiskaitæs riteriø romanø. priekabus. B. blogos nuotaikos. 1859). Êðåìëü) 1.Klysti þmogiðka (lot. m. Kommentar überflüssig) viskas aiðku. filosofas ir oratorius Ciceronas (Marcus Tullius Cicero. Posakio autorius – romënø politikas. t. bet atkakliai laikytis klaidos – velniðka’ (Sermon 164. Savo paskaitas. já kartojo ir vëlesni romënø autoriai. taèiau klaidos laikosi tik beprotis’ (Philipica XII. kaip naivus ir nuo tikrovës atitrûkæs herojus puola kautis su vëjo malûnais. neprarandu vilties. Seniau tikëta. Kremlius (rus. esà ant jo antkapio yra tokia epitafija: „Èia ilsisi Ðtaubas. Posakio autorystë skiriama romënø politikui.). Errare humanum est) reikia pakanèiai þiûrëti tiek á kitø. nullius nisi insipientis in errore perseverare ‘bet kas gali klysti. 106–43 pr. – Rusijos Federacijos vadovø rezidencija. Posakis iðpopuliarëjo. todël savo dëstymà jis baigdavæs ðia fraze. Ðtaubas (Hermann Staub.y. Kokia musë ákando? sakoma. ausá ar burnà. aiðkiai ir argumentuotai.. 106–43 pr. Berlyne imta juokauti. jei kas be aiðkios prieþasties yra suirzæs. Komentarai nereikalingi“. 1856–1904). TSRS. – 1615). 14). 1646–1716). kuriuos. bet uþsispirti – velniðka’. ?–1729). pavartojæs já veikale „Teodicëja“ (1710). 1809–1882) moksliniam veikalui „Apie rûðiø kilmæ“ (On the Origin of Species. 1547–1616) satyrinio romano „Iðmoningasis hidalgas Don Kichotas ið La Manðos“ (I d. 5). Leibnico portretas (fragm. Augustinas (Aurelius Augustinus. kai kunigaikðtis J. prk. Dail. Kova dël bûvio (angl. Struggle for life) Posakio autoriumi laikomas vokieèiø matematikas ir filosofas G. b) Maskvos pilies ansamblis. papildomai aiðkinti nereikia. be rezultato. Tai jam pavykdavæ. jog á muses. o nuo 1991 m. kalH. spero) kol esu gyvas. augustiniðkoji formuluotë ilgainiui buvo sutrumpinta iki tokios: Errare humanum est sed perseverare diabolicum ‘klysti þmogiðka.

82 Kryþiaus keliai sunkûs gyvenimo ar veiklos etapai. Kvailiø skaièius yra begalinis (lot. Visà tà kelià. ir kuriø laikësi visà gyvenimà. ðvaistyk laiko.. Laikas – pinigai (angl. kurias B. viduryje pakeistas teritorijos planas. Dar þr. ~220–130 pr. Posakis ið Senojo Testamento (Vulgata. Time is money) laiko negalima ðvaistyti. Ubi bene. ten tëvynë (lot. Kristus neðæs sunkø kryþiø. Nuo 1918 m. gale Kremlius buvo apjuostas mûro siena. J. Amerikieèiø politiko. via dolorosa) nuo teismo vietos iki Golgotos kalno. taikomas tiems.. Kanèiø keliai. kæsdamas patyèias ir kanèias nuo rimbo smûgiø. to negalima suskaièiuoti“ (Mok 1. pr. Dail. e. Daplesis (Joseph naudinga veikla. kol 1723 m. Stultorum infinitus est numerus). Pakuvijus (Marcus Pacuvius. krokodilai aðaroja tarsi jos gailëdami. kurioje valstietis. Posakis ið perfrazuotos Ezopo (A…swpoj. jog ësdami savo aukà. 15). kol krokodilas yra sausumoje. 37). Ði mintis yra ir trylikoje dorovës taisykliø. B. tinø darbø’).) pasakëèios „Þemdirbys ir suðalusi gyvatë“. VI a. jo ðiuos þodþius cituoja romënø politikas. ásidëjæs jà á uþantá. m.retas (fragm. Posakis kilo ið tikëjimo. bûdamas 20 metø.). vidurio jis buvo Maskvos didþiøjø kunigaikðèiø ir Rusijos carø rezidencija. ugdyti ar slaugyti þmogø. „ko trûksta. Franklino (Benjamin Franklin.Siffred Duplessis. filosofas ir oratorius Ciceronas (Marcus Tullius Cicero. ubicumque est bene (Tusc. Posakio autorius – romënø dramaturgas M. gràþinus sostinæ á Maskvà. V. bûk visada uþsiëmæs J. bûtent: Lose no time. atsisakyk visø nebû. Ið tikrøjø krokodilo aðaros atlieka tiesioginæ savo paskirtá: drëkina aká. sukurtas carø rezidencijos ansamblis. 1706–1790) teiginys jo straipsnyje „Patarimas jaunajam prekybininkui“ (Advice to a Young Tradesman. valdë 1682–1725) sostinæ perkëlë á Sankt Peterburgà.Äîëãîðóêèé.). 15). 1672–1725. bet ne patriotizmui. 1725–1802). m. Aesopus. vëlesniuose Biblijos vertimuose ði vieta skamba kitaip: „ko trûksta. 106–43 pr.): Patria est. Minejevos (Þëÿ Ìèíååâà) nuotr. Franklino portcut off all unnecessary actions (‘ne. Laikyti gyvatæ uþantyje rûpintis. mokslininko ir iðradëjo B. ibi patria) ironiðkas emigracijos motyvø apibûdinimas. kuris po to atsilygina bloguoju. 15). Franklinas buvo sudaræs sau. Po 1812 m. be always employ’d in something useful. XIX a. Nuo XIV a. Krokodilo aðaros (lot. XIII a. kurie prio81 . negali bûti priskaièiuota“ (Koh 1. 1469–1536). nugriauta dalis pastatø. nes jis turi vertæ. Ecc 1. pagailëjæs rastos suðalusios gyvatës. Posakis grástas Naujojo Testamento pasakojimais apie Kristaus nueità kanèiø kelià (lot. ~1090–1157) toje vietoje pastatë medinæ tvirtovæ. Kur gerai. ritetà teikia asmeninei gerovei. Maskvos kremlius. e. 1748). caras Petras I (ϸòð Âåëèêèé. pastatyti Didieji kremliaus rûmai. Posakio autoriumi laikomas Erazmas Roterdamietis (Erasmus Desiderius Roterodamus. Kremlius vël tapo ðalies vadovø rezidencija. Crocodili lacrimae) veidmainiðkas skriaudiko gailestis ar verksmas. karo apgriovimø ir gaisro Maskvos Kremlius buvo greitai atstatytas. e. m. taèiau toji atðilusi jam mirtinai ágëlusi. Ginklø rûmai. ant kurio netrukus buvæs nukryþiuotas.

Puðkino (Àëåêñàíäð Ïóøêèí. Kadangi santrumpos NT tarimas panaðus á þodþio Ente ‘antis’. Ið èia Algaroèio posakis patekæs á A. 1702–1789). Liotardas tà: „Algarotis kaþkur yra pasakæs: (Jean-Étienne LioPetersbourg est la fenetre par laquelle tard. keliavæs po Rusijà ir apraðæs áspûdþius veikale „Laiðkai apie Rusijà“ (Lettere sulla Russia. kai jie dar buvo maþai kolonizuoti. nuo 1792 m. tapæs Prancûzijos Respublikos ðûkiu. kai juose klestëjo savivalë. ir riebios nebaikðèios antys krintanèios kaip krauðës. 84 . Romoje laurø vainikas buvo karinës pergalës simbolis. t. kurioje tiek daug anèiø. Laisvë. raðomu ir ðalies simboliuose. Algarotis (Francesco Algarotti. Ið pradþiø tai buvo Sankt Peterburgas (ákurtas 1703). 49). Termino atsiradimo versijø yra dvi. Liberté. 1799– 1837) poemà „Varinis raitelis“ (Ìåäíûé âñàäíèê. Liber II. nes ástatymai ten maþai tegaliojo. nurodo posakio autoriø ir patá konteks. Ir kai XVI a. meno ar mokslo laimëjimus.Dail. Langas á Europà (rus. juo vainikuodavo karo vadus ir imperatorius jø triumfo metu. pro kurá Rusija þiûri á Europà“. égalité. Posakio autorius – italø filosofas. kuria XVII a. Laukiniai Vakarai (angl. misionieriø) pasakojimai apie naujøjø kraðtø keistenybes ir turtingumà. Lauþyti ietis atkakliai ginti savo pozicijà ar nuomonæ. Rusijai uþkariauti etnografinæ Estijà. Paprotys uþ nuopelnus vainikuoti laurais atgaivintas Renesanso Europoje. tiek poezijos. raðytojas ir 83 meno kritikas F. XVI a. brolybë (pranc. terminas atsirado ið santrumpos NT (lot. Laureatas (lot. Dël tokio pasakojimo þodis antis ilgainiui ágavæs apibendrintà pramano reikðmæ. Europoje ëmë populiarëti keliautojø (jûrininkø. dievas Apolonas vaizduojamas su laurø vainiku ant galvos. Latvijà. Ið ðios A. Visþalis laurø vainikas Antikoje buvo garbës þenklas. Sen. vëliau – Lietuvà ir Lenkijà. la Russie fregarde en Europe. ðis ðûkis iðpopuliarëjo Europos nacionalinio iðsivadavimo karuose. melagingà laikraðtinæ informacijà pradëta vadinti tuo þodþiu. Pasak vienos. Puðkino poemos istorikai paëmæ ir posaká iðkirsti langà á Europà.  Laimës kûdikis (lot. 65–8 pr. já mëgo ir socialdemokratai. Fortunae filius) laimingas ar sëkmæ turintis þmogus.) (Sermon. JAV vakarai.Laikraðtinë antis spaudoje paskelbtas sensacingas gandas. fratenité) Didþiosios prancûzø revoliucijos (1789) ðûkis. 1833). oponuoti.y. 3. gr. non testantur ‘nepatikrinta’). 1759). lygybë. Posakis atëjo ið Viduramþiø riteriø turnyrø. 1712–1764). XIX a. ginèytis. laureatus ‘vainikuotas laurais’) konkurso nugalëtojas.). Prancûzijoje pasirodë pirmieji laikraðtiniai feljetonai. Pasak antros versijos. Îêíî â Åâðîïó) Rusijos valdyta rytinë Baltijos pakrantë. Þ. tai yra Peterburgas – tai langas. vokieèiø laikraðtininkai paþymëdavæ jiems patiems abejotinà informacijà. apdovanotasis ar premijuotasis uþ þymius kultûros. kad tos net medþius aptûpusios – tereikià medá pakrësti. e. Wild West) XVIII-XIX a. vëliau – ið Ðvedijos per Ðiaurës karà (1700– 1721) atimta etnografinë Estija ir Latvijos Vidþemë su Rygos miestu. m. Posakio autorius – romënø poetas Horacijus (Quintus Horatius Flaccus. Graikijoje laurais vainikuodavo varþybø nugalëtojus – tiek sporto (tarp jø ir olimpiadø). Esà yra ðalis. Puðkinas pastabose F. skaitytojai akivaizdþius prasimanymus ëmæ vadinti antimis. Algaroèio portretas (fragm.

nes liûtu esu vadinamas. Linèas (James Lynch). m. 1799–1837) „Pasakos apie þvejà ir þuvelæ“ (Cêàçêà î ðûáàêå è ðûáêå. Linèas (John Lynch). e. su kuriuo XVII a. Posakis ið A. nes maiðtaujanèios minios balsas artimas beprotystei. / Treèioji teks dël to. ne tëvelio!“ Mano lieþuvis – mano prieðas (angl. vykdþiusius pilietinæ gynybà (Pittsylvania County). gaudþiusius plëðikus bei juos baudþiusius. geriausia ko dalis. jog nereikia paisyti tø. 1745–1792) komedijos „Nesubrendëlis“ (Íåäîðîñëü. Dþ. Îñòàòüñÿ ó ðàçáèòîãî êîðûòà) likti be visko. Terminas galëjo kilti ið ðiø asmenø pavardþiø: V.. 391–392). tas smarkiai nukentës“ (Fedras. –50) pasakëèios apie karvæ. lepus. Ìàìåíüêèí ñûíîê) infantilus. Nuo smûgio ietys paprastai lûþdavusios. kurioje pasakojama apie auksinæ þuvelæ. È. laiðke (800) imperatoriui Karoliui Didþiajam (Carolus Magnus. Linèas (William Lynch. Likti prie suskilusios geldos (rus. 1783). tiek ir átariamus kriminalinius nusikaltëlius. pab. Posakis imtas ið rusø raðytojo D. patirti visø savo ambicingø vilèiø krachà. Fonvizino (Äåíèñ Ôîíâèçèí. Dþ. Lynch Law) minios susidorojimas su átariamuoju be oficialaus tyrimo ir teismo. ëmæs be teismo (daþniausiai plakimu) bausti tiek lojalistus. 1742–1820) ið Virdþinijos. kas buvo pasiekta ar iðkovota. Liûto dalis didþiausia ir ppr. ~742/747–814. My tongue is my enemy.kai du varþovai jodavæ prieðprieðiais iðilgai barjero ir priartëjæ stengdavæsi bukos ieties smûgiu iðtrenkti prieðininkà ið balno. Karolinos gyventojai susidorojo be teismo ir vykdomosios valdþios leidimo. kad þuvelë palikusi juos abu su tuo. nuo motinos priklausantis vaikinas. sumedþiojusius elnià. kad liaudies balsas esàs Dievo balsas. susidoroti’. 15 pr. 1736–1796) savivale garsëjæs amerikietis pulkininkas. Airijos miesto Galvejo (Galway) burmistras. kad galios daug turiu. rus. matau. ð. Viduramþiø turnyras Liaudies balsas – dievo balsas (lot. kol galop iðpuikusios þvejienës norai tapæ tokie áþûlûs. / O kas ketvirtà ims. savo paties sûnaus byloje dël nuþudymo buvæs kaltintoju. Ið posakio atsiradæs ir veiksmaþodis linèiuoti ‘teisti Linèo teismu. 1833). avá ir liûtà. oþkà. / O antrà duosit patys. kurie sako. frankø imperatorius nuo 768) raðæs. Mitrofanuðka! Tu. su kuo jie buvæ pasakos pradþioje: su þemine vietoj trobos ar rûmø ir su suskilusia gelda prie slenksèio. Paprastai motyvuojama galimai per maþa bausme oficialiajame teisme 85 arba galimu proceso vilkinimu. Posakio autoriumi laikomas anglø poetas ir mokslininkas Alkuinas (Flaccus Albinus Alcuinus. nes esu narsus. mamytës sûnelis. vykstant JAV Nepriklausomybës karui. 1780 m. Puðkino (Àëåêñàíäð Ïóøêèí. ðerifas ir teisëjas. organizavæs savigynos bûrius. Linèo teismas (angl. o nuteisæs sûnø myriop – ir jo budeliu. pildþiusià vis didesnius þvejo þmonos norus. teisëju. nesavarankiðkas. kurioje dvarininkas Skotininas sako Mitrofanui: „Na. Posakis kilæs ið romënø poeto Fedro (Phaedrus. ßçûê ìîé – âðàã ìîé) þmogaus pasakyta informaci86 . ~735–804). Vox populi – vox dei) su kolektyvo ar visuomenës nuomone reikia skaitytis. 1493 m. Linèas (Charles Lynch. kurá liûtas paskirstæs taip: „Imu að pirmà dalá. Mamytës sûnelis (rus.

Moscow’s hand. Ðóêà Ìîñêâû) politinë ar ideologinë Rusijos átaka kurios nors ðalies vidaus politikai ar Rusijos spectarnybø sureþisuoti ir pakurstyti jai palankûs ávykiai uþsienio ðalyje. 13. Jakobis (Georg Jacoby. dar plg. Gali bûti perfrazuota ið posakio Ilga ranka. VI. Posakio autorius – anglø teisininkas E. Marionette government. Ìàðèîíåòî÷íîå ïðàâèòåëüñòâî) nesavarankiðka./ ir vyskupo katedrà drauge su visa Livonija (t. 1899– 1963). kur iðlikusi katalikybë. 22. 1918–1999). rugpjûtá) pavadinimas.. jis galëjæs atsirasti Viduramþiais per turgaus aikðtëse rodytas misterijas evangelijø tema. fon Vaðaris (Johann von Vásáry. 1202 m. Mano namai – mano tvirtovë (angl. Cogito. Sakoma apie mylimà merginà. ?–1229). esu“ 88 Mano svajoniø mergaitë (vok. pirmøjø kryþiaus þygiø metu. Riok Marijos þemë 1. 1913–2004). Lëlës pavadinimas siejamas su Marijos. Kukas dram episcopalem cum tota Lyvonia beatissime Dei genitricis Marie honori deputavit (‘/. Kukas (Edward Coke. artisto valdoma virvutëmis. Vëliau uþkariautàjà Prûsijà (XIII a.y. 27. Màstau. J. E. pagrindinis vaidmuo – M. Mâras zeme). Spëjamas posakio autorius – vokieèiø publicistas F. My house is my castle) savo namuose tvarkausi kaip noriu. uþkariautàjà Palestinà kryþiuoèiai buvo praminæ Kristaus þeme. lyviø kraðtu – A. màstau. H. 1552–1634). Bene pirmasis netiesiogiai ðá terminà pavartojæs Livonijos vyskupas Albertas (Albertus. ?–?). rus. vardo maþybine forma. Reþisierius – G. Posakiu tapo populiaraus vokieèiø kino filmo (iðëjo 1944 m. vadinasi. 23. Jakobis. vardu. Die Frau meiner Träume ‘mano svajoniø moteris’). Latgala (Latvijos rytø regionas. Lietuva. kitos valstybës ar okupantø valdoma vyriausybë. Kristaus motinos. perkëlæs vyskupystës centrà ið Ikðkilës á Rygà. ergo sum) visa sentencija skamba taip: „Abejoju. Vitas (Herbert Witt. Kristaus motinos. 1937). la.B. Medlhameris (Franz Ludwig Mödlhammer. 2. Marionetë yra teatro lëlë. Pavadinimas duotas kalavijuoèiø XIII a. rus./ et cate87 .) jie praminæ ðvento Petro þeme. per já ir negarbë! Þmogaus lieþuvis – jo prapultis“ (Sir 5. Pavyzdþiui. vadinasi. Posakis galëjo kilti ið perfrazuotø Senojo Testamento Siracido knygos þodþiø: „Per kalbëjimà ateina garbë. vadinasi esu (lot. tikintis uþkariauti ir jà ar bent padaryti baþnytine Livonijos provincija po Mindaugo krikðto (1251). Po kiek laiko taip buvo pavadinti ir kaimyninës Lietuvos pakraðèiai.. o netrukus ir visa Lietuva. angl.ja ar vertinimas gali atneðti jam nelaimæ. pavartojæs já savo komentaruose apie tuometinius britø ástatymus. Henriko Latvio kronikoje ta proga raðoma: /. 12). Riok (Marika Rökk. M. iðleidæs knygà „Maskvos ranka Tolimuosiuose Rytuose“ (Moskaus Hand im Fernen Osten. Tradicija vadinti uþkariautas nekrikðèioniø þemes evangelijø personaþø vardais atsirado XI-XII a. Maskvos ranka (vok. 3). ir niekam ið paðaliniø negalima kiðtis ar nurodinëti. Pavadinta Marijos. scenaristai – G. Marionetinë vyriausybë (angl.) skyrë ðvenèiausiajai Dievo motinai Marijai’) (Heinrici... Moskaus Hand. 1883–1964). pradþioje – taip jie praminæ uþkariautas baltø ir finø þemes.

angl.(lot. F. m. ergo cogito. 1596–1650). Platonas Meilë viskà nugali (lot. kaip tada áprasta. aristokratiðkà kilmæ. 70–19 pr. pranc. filosofas Platonas (Pl£twn. kurios kilmingieji labai didþiavosi savo rasës grynumu. Lune de miel . kad pirmasis mënuo po vestuviø esàs saldþiausias. Negatyvià dabartinæ reikðmæ posakis ágavæs vëliau. 2. Huloeto (Richard Huloet. Love at first sight) emocinë bûsena. K. ~423–347 pr. isp. H. 1828–1906). Posakio autorius – sen. Halsas (Frans Hals.). Pirmasis þinomas posakio paminëjimas yra XVI a. pirmasis mënuo po santuokos. kuriam bûdingas didesnis sutuoktiniø seksualinis aktyvumas. su vestuvine mënulio pilnatimi. Pavadinimas atsirado Viduramþiø Kastilijoje (Ispanija). lotyniðkai. apibûdinæs tai darbe „Ástatymai“. todël negali objektyviai jo vertinti. Posakis imtas 89 . Plato. ?–?) þodyne Abecedarium Anglico-Latinum pro tyrunculis (1552). Prancûzø filosofo. Posakio autorius – norvegø dramaturgas H. Pjesëje „Heda Gabler“ (1890) toká trikampá sudaro Heda. La sangre azul. Ibseno dramoje meilës trikampis neturi neigiamos potekstës – tai sutuoktiniø poros bendravimas su ðeimos draugu. Meilë yra akla mylintysis nemato mylimojo trûkumø arba jø nesureikðmina. e. la Luna de mile. Ibsenas Mëlynas kraujas (isp. Omnia vincit amor ‘viskà nugali meilë’). Dekarto portretas (fragm. kuri netrukus imanti dilti.). e. ergo sum). it. pradinis gerø santykiø laikotarpis tarp dviejø organizacijø. valstybiø ir pan. R. Honeymoon.). Blue blood) sakoma apie bajoriðkà.) (Ecloga. nes pats meilës konkurencijos reiðkinys yra senas kaip þmonija. maurais ir pan. matematiko ir fiziko R. Dubito. 69). X. Le sang bleu. H. jos vyras ir jø ðeimos draugas. Marlou (Christopher Marlowe. kai asmuo jauèia romantizuotà seksualiná potrauká pirmà kartà matomam kitos lyties asmeniui. Dekarto (René Descartes. Luna di miele ‘medaus mënulis’) 1. kai dël meilës ar partnerystës konkuruoja du asmenys. gr. nes niekada nesituokdavæ su tamsesnës ar juodos odos þmonëmis (þydais. m. raðiusio. Marlou Medaus mënuo (angl. anglø leksikografo R. 1564–1593) poemos ir pjesës „Hero ir Leandras“. Posakio autorius – romënø poetas Vergilijus (Publius Vergilius Maro. Kadangi pro baltà 90 Meilë ið pirmo þvilgsnio (angl. 1580–1666). Ibsenas (Henrik Johan Ibsen. Vergilijus Meilës trikampis situacija. kitur teigiama. ið anglø poeto ir dramaturgo K. jog pavadinimas atsiradæs tiesiog todël. pranc. nuostata. Dail. Pati posakio kilmë vienur mëginama sieti su ritualiniu vestuviniu midaus gërimu visà mënesá. kaip ir pati meilë.

1768–1844) pasakëèios „Atsiskyrëlis ir meðka“. Dail. tenkintis tuo. kad jie esà mëlyno kraujo. taèiau ne iki mirèiai. 1636–1716). 5). 2. Posakis atsirado ið rusø raðytojo I. Dar plg. kad bûtø praðoma“ (1 92 I. kuri nesëkmingai vaikë mieganèiam ðeimininkui nuo veido ákyrià musæ. Krylovo portretas (fragm. bûtent tiems. jog iððûkis priimtas. Eginkas (Èâàí Ýããèíê. 1628–1703) pasakos pavadinimas. 91 . Ð. duodant suprasti. skirta ne vien Romos miestui. Posakiu imtas prancûzø raðytojo Ð. La belle àn bois dormant ‘graþuolë mieganèiame miðke’. I Jono laiðke: „Jei kas mato nusidedant savo brolá. 20. I. Posakis kilæs ið daugeliui tautø paþástamo áproèio slapta primëtyti akmenø á savo prieðo darþà ir ðitaip padaryti jo þemæ nederlingà.kastilieèiø odà prasiðviesdavo melsvos venos. Ñïÿùàÿ êðàñàâèöà ‘mieganèioji graþuolë’) ironiðkai apie iðsiblaðkiusià. Dail. yra iðdëstæs romënø biografas Nepotas (Cornelius Nepos. F. galiojusio ir vëliau: numesta prieðininkui prie kojø pirðtinë buvo iððûkis á dvikovà. vyresnë uþ bet kurià kitos rûðies kortà. ginèà. Krylovo (Èâàí Êðûëîâ. bet visam þinomam pasauliui. sed etiam orbis terrarum ‘ne tik Romos miesto. disputà ir pan.). Jei prieðininkas pirðtinæ pakeldavæs. pakenkti reputacijai ar pareikðti priekaiðtà. 1787–1867). Petro Bazilikos Romoje. Kortø þaidime koziriu vadinama korta. Ðiuo posakiu senovës Romoje bûdavo oficialiai kreipiamasi á miestelënus. galop. Mat yra nuodëmë iki mirèiai.). Nuodëmiø skirstymas á mirtinas ir nemirtinas yra Naujajame Testamente. Miegoti ant laurø pasiekus ðlovæ. ~100–24 pr. rus. Tokià posakio interpretacijà. ir að kalbu ne apie jà. Sleeping Beauty in the Wood ‘mieganèioji graþuolë miðke’. kad tai. Mirtina nuodëmë nedovanotinas. e. Posakis atëjæs ið Viduramþiø riteriø paproèio. uþsigalvojusià merginà ar moterá. Mëtyti akmenis á darþà uþuominomis ar netiesioginiais argumentais stengtis kà sukompromituoti. meðka tëðkë á jà sunkø akmená. kas sakoma ar daroma. neþinotà svarbø faktà. Pero portretas (fragm. Dar þr. kol musë nutûpë mieganèiajam ant kaktos. tai bûdavæs atsakymas. Urbi et orbi) 1. angl. iðverstas ið rusø kalbos. Mesti pirðtinæ iðkviesti á dvikovà. sukëlæs blogas pasekmes adresatui. Miestui ir pasauliui (lot. Mesti kozirá pateikti netikëtà argumentà. Meðkos paslauga (rus. bet viso pasaulio’ (Atticus. palaukusi. Pero (Charles Perrault. neatitaisomas poelgis. nebesiekti daugiau . ir Dievas duos jam gyvybæ. kurie nusideda ne iki mirèiai. Lalemandas (Philippe Lallemand. Laureatas. joje pasakojama apie prijaukintà meðkà. Dvikovø tradicija su jai bûdingais ritualais ir taisyklëmis kai kuriose ðalyse iðsilaikë iki pat XX a. Mieganèioji graþuolë (pranc. imta sakyti. Pakelti pirðtinæ. menininko kûrinio paskirtis. apraðydamas Cezario ir Antonijaus troðkimà tapti valdovu non solum urbis Romanae.). Ìåäâåæüÿ óñëóãà) gerais ketinimais grástas poelgis. m. popieþiaus ðventinis sveikinimas ir laiminimas ið Ðv. pavyzdþiui. siekiant savo naudai pakreipti ávykiø eigà ar laimëti ginèà. lëtà. tepraðo.

Molotovo (Âÿ÷åñëàâ Ìîëîòîâ. kerðtas. angl. Posakis perfrazuotas ið Senojo Testamento. skirtas namø ðeimininkëms. kuris sen. The New Russians. Romoje reiðkë nekilmingà asmená. 1812–1875). e. Posakio autorius – amerikieèiø þurnalistas H. iðminties ir paþinimo gelme! Kokie neiðtiriami jo sprendimai ir nesusekami jo keliai!“ (Rom 11. iðleidæs tokiu pavadinimu apybraiþà (1990). plg. apie visiðkà ko nors sunaikinimà. tingumas. gr. 26. Moleris (Ôåäîð Ìîëëåð. Neaiðkûs Vieðpaties keliai sakoma pateisinant bejëgiðkumà numatyti ateitá ir likimo netikëtumus. kai per radijà ir TV pradëtas transliuoti serialas Guiding Light. mëtomas á prieðo karinæ technikà ar patalpas. puikybë. savo intelektu ar kaip kitaip prasimuðusá á aukðtuomenæ (naujasis rusas intelektu ppr. kur ði mintis priskiriama karaliui Saliamonui (~970–928 pr. apsirijimas. nepasiþymi). m. 2. rus. Aesopus. pats á jà ápuls. nes pats ákrisi sakoma perspëjant apie blogus ketinimus ar rezgamas intrigas. F. Molotovas Muilo opera (angl. Dar plg. Molotov coctail) butelis su padegamuoju skysèiu (dar vad. ið Pauliaus laiðko romieèiams. smulkmeniðkà kritikà. Posakio 94 Molotovo kokteilis (angl.) terminà homo novus (Bellum Catilinae. Terminas atsirado JAV 1937 m. m. Íîâûå ðóññêèå) XX a. Ðá ginklà iðrado suomiai 1939–1940 m. bene tiksliausiai ji suformuluota Siracido knygoje: „Kas kitam duobæ kasa. raðytojo Ezopo (A…swpoj. 93 . ̸ðòâûå äóøè) sakoma apie þmones. m. Mirusios sielos (rus. popieþius 590–604). VI a. Nepalikti akmens ant akmens 1. kad galëtø neþinantiems girtis. Deðinioji ranka. Pirmà kartà jos buvo iðvardytos popieþiaus Grigaliaus I (Gregorius I (Magnus). Krikðèionybëje iðvardytos septynios mirtinos nuodëmës. taèiau kurie átraukti á kokius nors aktyvius sàraðus. V.).). Smitas (Hedrick Smith. Naujieji rusai (angl. Salustijaus (Gaius Sallustius Crispus. Soap opera) melodraminis neaukðto meninio lygio serialas su buitiniu siuþetu. 27. kurio veikëjas Èièikovas supirkinëjæs ið dvarininkø mirusiø baudþiauninkø pavardes. blogos nuotaikos. Pat 26. N. 540–604.. 16–17). pavarde. Gogolio (Íèêîëàé Ãîãîëü. dar plg. 1933). Posakis susijæs su „deðinës-kairës“ prieðprieða. Gogolio portretas (fragm. pr. praturtëjëlis’. Dail. 86–34 pr. Ne ta koja iðlipti [ið lovos] nuo pat ryto bûti suirzusiam.) pasakëèios „Oþka ir asilas“ morale: „Kas kitam duobæ kasa. pats bus jais pagautas“ (Sir 27. 1809–1852) to paties pavadinimo romano. pavydas. tuometinio TSRS vyriausiojo narkomo (premjero) ir uþsienio reikalø komisaro (ministro). karo su TSRS metu ir pavadino V. Serialà pertraukdavusi gausi plovikliø ir muilø reklama. paskutiniaisiais deðimtmeèiais greitai praturtëjæ ir tuo besididþiuojà rusai. pats ákrinta“. 1890–1986). kas spendþia spàstus. g.: „O Dievo turtø. Perfrazuota ið Naujojo Testamento. praþudanèios sielà: godumas. Terminas paimtas ið ukrainieèiø kilmës rusø raðytojo N. gaðlumas. Koh 10. 23).Jn 5. e. taip pat plg. Panaði patarlës formuluotë yra ir sen. Terminas galëjo atsirasti ið perfrazuoto pranc. ið kurios ir buvo finansuojama jo transliacija. 8). Nekask duobës kitam. kiek daug jis turás valstieèiø. þibaline bomba). 33). e. nouveau riche. apie kategoriðkà. kuriø realiai nëra. new rich ‘naujasis turtuolis.

Nervø karas apie uþsitæsusá konfliktà. II ar III a. Kitiems apaðtalams pasakius. Lex non scripta. Toji atëjusi nekviesta ir metusi ant vaiðiø stalo aukso obuolá su uþraðu „graþiausiajai“ (sen. Posakis atsirado Argentinos valdþios represijø metu (1976–1983). prastai motyvuotas. iðskyrus Eridæ. Posakio autoriumi laikomas sen. Gr. provokuodamos viena kità. – tai mes nugalësim“. ravadþis (Michelanjog jie matæ Kristø. Íåïèñàíûé çàêîí) visuotinai priimta ir savaime suprantama elgesio taisyklë ar paprotys. rus.autorius – Kristus. Zankapfel) nesutarimø objektas ar nesantaikos prieþastis.). ~640–~559 pr. tiek puolamiesiems karams. Neraðytas ástatymas (lot.Netikintis Tomas (fragm. Kagelijoje. Jei gas Vokietija ir Austrija-Vengrija turës stiprius nervus ir iðlaikys – o jos iðlaikys. Posakis kilæs. Doubting Thomas) skeptiðkas. nors ir nefiksuotas raðtu. Nevyk Dievo á medá [nes paskui ir su pyragais neiðpraðysi]! Sakoma tam. kuris nepagrástai skundþiasi savo padëtimi 96 . interpretuojant apaðtalo Tomo elgesá Kristui prisikëlus. nepatiklus. angl. Atënë – iðminèiumi ir kovos meistru. lapkritá) laikraðèiui Neue Freie Presse pasakæs: „Karas su P. nesantaikos deivæ. kall…sth). kitø informacijà nuolat tikrinantis þnogus. La Sale guerre. 1847–1934). Malum discordiae. e. 24–25). Dail. Niewierny Tomasz.). Neviernas Tamoðius (Netikintis Tomas) (lenk. pasakæs tai savo mokiniams apie bûsimà Jeruzalës ðventyklos sugriovimà: „Ið tiesø sakau jums: èia neliks akmens ant akmens“ (Mt 24. Hermis nuvedæs deives ant Idos kalno. Dël obuolio labiausiai susiginèijo Hera. apraðytà Jono evan. á kurias buvo pakviesti visi dievai. Apple of Discord. Neðvarus karas (pranc. nes buvo iðpranaðauta. Á lietuviø kalbà posakis iðverstas ið lenkiðkø religiniø tekstø. kur tuo metu gyveno piemenø 95 uþaugintas Paris (jis èia atgabentas dar kûdikystëje. bet ðis atsisakæs ir pasiûlæs kreiptis á Pará. Ôîìà íåâåðíûé. m. vienas ið Atënø valdytojø (archontø) Solonas (SÒlwn. rus. Vëliau Paris ið tikrøjø pagrobæs Spartos karaliaus Menelajo graþuolæ þmonà Elenà ir tokiu bûdu iðprovokavæs Trojos karà. Posakio autorius – vokieèiø feldmarðalas P. Atënë ir Afroditë ir papraðiusios Dzeusà bûti teisëju. taèiau Paris obuolá skyræs Afroditei. I pasaulinio karo pradþioje (1914 m. ið savanaudiðkø paskatø pradëtas karas. jeigu ranka nepaliesiu jo ðono – netikësiu“ (Jn 20. 2). Vëliau terminas pradëtas taikyti kitiems tiek vidaus. gr. kad uþtrauksiàs Trojai praþûtá). ir 1 6 1 0 ) . angl. vok. Unwritten Law. Dirty War) negarbingas. angl. kai kariðkiø chunta ëmë susidoroti su opozicija ir net niekuo dëtais ðalies pilieèiais.). Posakio autoriumi laikomas romënø istorikas Justinas (Marcus Iunianus Iustinus. fon HindenburRusija dabar yra tik nervø reikalas. 1571– dûrio ir neáleisiu pirðto á viniø vietà. Tomas jiems atsakæs: gelo Merisi da Ca„Jeigu að nepamatysiu jo rankose viniø ravaggio. Nesantaikos obuolys (lot. angl. gr. kai abi pusës nesiima aktyviø veiksmø. fon Hindenburgas (Paul Ludwig Hans Anton von Beneckendorff und von Hindenburg. nes toji paþadëjusi jam graþiausios pasaulyje moters meilæ. mitas pasakoja apie Tesalijos valdovo Pelëjo ir jûrø nimfos Tetidës vestuves. Trojos karalaitá. Hera þadëjo padaryti Pará Europos ir Azijos valdovu.

tol þmogui sekasi. Niekas nenorëjo mirti apie situacijà. sferà. Posakis paplito. kritæs Ilûkðtos apylinkëse (Latvija) per 1919–1920 m. gyvenimas visada pakoreguoja visus planus ir pranaðystes. ir ðis nustosiàs þmogø globojæs. tokiu pavadinimu iðëjo vienas ið Holivudo filmø apie Dþeimsà Bondà. „Jëzus meldësi: ‘Tëve. Pavadinimas atsirado. kà Dievas jam davæs.. Jau kabëdamas ant kryþiaus ir matydamas. ið Èervonkos broliðko kapo 1934 m. Netrukus ði tradicija pagerbti neþinomus savo karius paplito ir po kitas Europos ðalis. Nugalëtojai neteisiami (rus. kaip sargybiniai meta kauliukus ir dalijasi jo drabuþius. kovas su bolðevikais. Íåèçâåñòíûé ñîëäàò). Neþinomasis kareivis (pranc. Netyrinëtos jûros atitinkamai buvo ávardijamos kaip Mare incognitum. kai kas nors ima kategoriðkai tvirtinti niekada taip ar anaip nepasielgsiàs. Prancûzijoje po Paryþiaus Triumfo arka ir Anglijoje Vestminsterio abatijoje buvo iðkilmingai palaidotas Neþinomasis kareivis. kà daro!“) apie netinkamai besielgiantá ar besielgianèius. kritæs minëtame kare (1921 m. Ant aukuro lotyniðkai uþraðyta Redde quod debes ‘gràþink. Terra incognita) apie neþinomà sritá. galás áþeisti Dievà. valdë 1762–1796). minint antràsias I pasaulinio karo pabaigos metines. kai 1983 m. Butkaus nuotr. kai 1920 m. Filmo reþisierius ir scenaristas – Vytautas Þalakevièius (1930–1996). atkuriant sovietmeèiu sunaikintà kapà. Ïîáåäèòåëåé íå ñóäÿò) negalima smerkti veiksmø. kà daro (visas posakis yra „Atleisk jam (jiems). jog þmogaus likimà tvarkàs Dievas.. Posakiu tapo Lietuvos kino studijos filmo (1965) pavadinimas.ar gyvenimu. kovos su þeligovskininkais). èia buvo perlaidoti Neþinomojo kareivio palaikai. Neþinomojo kareivio kapas Karo muziejaus sodelyje Kaune. gindama rusø karvedá A. Posakio autorius – Kristus. Sophie Auguste Friederike von Anhalt-Zerbst-Dornburg. paimti ið broliðko kapo Giedraièiuose (1920 m. Taip ji esà pasakiusi. Neþinoma þemë (lot. atleisk jiems. kà darà’“ (Luk 23. 34). nes jie neþino. lapkrièio mën. Nevertinantis to. Esà tik tada prasidësianèios tikros bëdos. kuriais asmuo ar ðalis pasiekë svarbià pergalæ. turëdamas galvoje ir patá nukryþiavimà. Posakis atsirado ið tikëjimo. Posakis ið senosios kartografijos – taip þemëlapiuose bûdavo vadinama dar netyrinëta pasaulio ar kokio þemyno dalis. Þalakevièius Jekaterina II . Neþino. Spëjama posakio autorë yra Rusijos carienë Jekaterina II (Åêàòåðèíà Âòîðàÿ. kurioje niekas ið kolektyvo savanoriðkai nesutiko aukoti savo interesø ir pan. Lietuvoje Neþinomasis kareivis. palyginti su dabartinëmis. 1729–1796. sausá prancûzai kareivio palaikus ið koplyèios perkëlë á dabartinæ kapavietæ). Unknown Soldier /Unknown Warrior. Su98 V. kà privalai’. Never say never!) sakoma. nes jis (jie) neþino. vok. A. 1990 m. Le soldat inconnu. Tàsyk Paryþiuje buvo iðkilmingai uþdegta ir amþinoji ugnis. Niekada nesakyk niekada! (angl. ir kol jis esàs ðalia. rus. buvo perlaidotas Kaune 97 Karo muziejaus sodelyje prieðais paminklà Þuvusiems uþ Lietuvos laisvæ. Vieðpatie. angl.

kokia ji esanti. Turtukajaus tvirtovës ðturmu 1773 m. Vienas ið pagrindiniø homeopatijos principø. Nukabinti (Nuleisti) nosá nusiminti. Vëliau ðià frazæ Niurnbergo procese (1945–1946). kuris NATO ir TSRS derybose pasiûlæs Tarybø Sàjungai atsisakyti dislokuoti Rytø Europoje tarpkontinentines balisti99 nes raketas SS-20 mainais á amerikieèiø atsisakymà dislokuoti Vakarø Europoje sparnuotàsias raketas Pershing II. atremdamas teisiamojo J. pradëjæs já taip: „Nugalëtojas visada yra teisëjas. 1725– 1796) ásakymo ignoravimu ir savavaliðku. 100 H. g. Nuplauti gëdà paðalinti kompromitacijos pasekmes ir vël atgauti kitø pagarbà. Depresijos ar liûdesio apimto þmogaus poza yra nuleista galva. Rudenko (Ðîìàí Ðóäåíêî. Minëtajame procese ðá posaká savo paskutiniame þodyje perfrazavæs nuteistasis H. angl. nepagraþintà. Antikos skulptoriai tiesà vaizdavæ alegoriðkai. nors já puikiai þino. o Lenkijos dalybos buvo numatytos Vokietijos-TSRS sutartimi.) „Odþiø“ (I. 1893–1946) uþuominà. Geringas (Hermann Göring. Similia similibus curantur) medþiaga. Manoma. m. arba dievø bausme. XXIV. Riesti nosá. nes TSRS 1939 08 23 – 1941 06 22 buvo Vokietijos sàjungininkë. kancleris 1974–1982). Nuo [savo] likimo nepabëgsi sakoma pateisinant uþgriuvusius individualius sunkumus ar gyvenimo eigà. Nuoga tiesa (lot. vëliau – specialiuose cenzoriø sàraðuose. nuogos moters pavidalu – tokià. Antikiniuose mituose herojaus mëginimai keisti iðpranaðautà likimà visada baigiasi arba nesëkme. Krikðèioniðkojoje tradicijoje likimà lemiàs Dievas. 7). iðrëkæs TSRS atstovas prokuroras R. jog istorijà raðo nugalëtojai. kad posakis kilo ið sen. apie vienodas sàlygas visoms suinteresuotoms pusëms. Lietuviø ir latviø pasakose bei sakmëse taip pat yra likimo neiðvengiamybës motyvas. jog þmogaus likimas nuo pat gimimo yra nulemtas. Nuda veritas) sakoma apie objektyvø ko nors vertinimà. Ðmitas (Helmut Heinrich Waldemar Schmidt. Lachesë (‘lëmëja’) ir Atropa (‘neiðvengiamoji’). e. 1907–1981). kuriame buvo teisiami nacistinës Vokietijos vadovai. be papuoðalø. Dar plg. tuo ir gydykis (lot. Senosiose religijose tai darydavusios likimo deivës: baltø Laima (latviø dar ir Mara). Nuo ko susirgai. 1893–1946). savo likimo nekeièia ir Kristus. pulti á melancholijà ar neviltá. Ribentropo (Ullrich Friedrich Willy Joachim von Ribbentrop. Ið pradþiø þenklà dëdavo ant kûno ar drabuþiø. nuo kurios dideliø doziø susergama. 65– 8 pr. be dangalø ir pan. Posakio mintis yra ir teiginyje. Nota censoria) negarbingai pasielgusius pilieèius. Posakis grástas tikëjimu. maþomis dozëmis galima iðgydyti. Posakio autorius – Vakarø Vokietijos federalinis kancleris H. romënø Fortûna ir kt. nors ir sëkmingu. gûþimasis. jog reikia ásigilinti ir á TSRS vaidmená. Nulinis variantas (vok.vorovà (Àëåêñàíäð Ñóâîðîâ. Romos cenzoriø teisës þenklinti tam tikru þenklu (lot. nenutylëtà tiesà. Ðmitas . Rusijos-Turkijos karo (1768–1774) metu apkaltintà vyriausiojo vado P. Rumiancevo (Ïåòð Póìÿíöåâ-Çàäóíàéñêèé. o nugalëtasis – teisiamasis“. y. Null variant) apie gráþimà á pirmines derybø sàlygas. t. inicijuojant II pasauliná karà (1939 09 01). Þodþiai ið romënø poeto Horacijaus (Quintus Horatius Flaccus. 1918. 1729–1800). graikø trys Dzeuso dukros moiros – Klotë (‘verpëja).

O ðventas naivume! (lot. drauge su ja atëjo ir sàvokos (ið)ganytojas. 102 J. Olimpo kalne esantys nemirtingieji dievai visada laikydavosi santûriai. Naujajame Testamente Romos vietininkas Pilotas. krikðèioniø baþnyèios mokymo nesilaikantis þmogus. Dël veiksmaþodþio reikðmës þr. vok. mano þmogiðkos ganyklos avys. vengiant atsakomybës. Pakelti pirðtinæ priimti iððûká á dvikovà. Mesti pirðtinæ. 1709 m. Odekolonu kvepintis labai mëgæs Napoleonas Bonapartas. XI. 24). ir að esu jûsø Dievas“ (Ez 34. ið Senojo Testamento per Kristaus palyginimus ir alegorijas avies metafora patekusi ir á krikðèioniðkàjà kultûrà. tikinèiøjø lyginimà su avimis tæsia ir Kristaus mokiniai: „Jûs buvote tarsi paklydusios avys. Pro Rege Deiotaro. nusidëjëlis ar atsiskyrëlis nuo tikinèiøjø bendruomenës. atskalûnas. Eau de Cologne.: „Jûs esate mano kaimenë. Paklydusi avelë 1. Gyvybës siûlas. kad praþûtø bent vienas ið ðitø maþutëliø“ (Mt 18. o dabar sugráþote pas savo sielø ganytojà ir sargà“ (1 Pt 2. Þr. metanèià malkø á lauþà. 31). Taip suðukæs èekø teologas ir kultûros veikëjas J. 31). Farina (Johann / Giovanni Maria Farina. Pasak gr. argi jis nepaliktø devyniasdeðimt devyniø kalnuose ir neitø ieðkoti nuklydusios? /…/ Taip ir jûsø dangiðkasis Tëvas nenori. 2. disputà ir pan. Jûs þinokitës!’“ (Mt 27. 176). m. pas kurá þydai atvedë teisti suimtàjá Kristø. mitø. plg. kurá esà derëtø vël atvesti á tikëjimà. paëmë vandens. o paproèiai! (lot. pastorius ‘piemuo’. odekolonà iðrado Kelno gyventojas J. pamatæs senutæ. 12. nusimazgojo rankas minios akivaizdoje ir tarë: ‘Að nekaltas dël ðio teisiojo kraujo. Odekolonas (pranc. filosofas ir oratorius Ciceronas (Marcus Tullius Cicero. kurià jis pats ar per kunigus ganàs. Posakio autorius – romënø politikas. O laikai. Farina . o sàmyðis vis didëja. likti niekuo dëtam. O sancta simplicitas!) sakoma apie naivø. o mores!) sakoma stebintis ar piktinantis konkreèia visuomene. nematydamas jo nusikaltimo sudëties ir „pamatæs. 55. 106–43 pr. M. Kristus paklydusios avies palyginimà taiko tikinèiøjø bendruomenei: „Kaip jums atrodo: jeigu kas turëtø ðimtà aviø ir viena nuklystø. 2. Senovës þydø – gyvuliø augintojø – kultûroje avies metafora gana daþna: visuomenë èia neretai suvokiama kaip Dievo banda. 25). jos ástatymais ar gyvenimo bûdu. taèiau vëliau 101 jis iðpopuliarëjo kaip kvepalai. patiklø þmogø. 1685–1766). Nutraukti gyvybæ sukelti mirtá. visuomenës normø nesilaikantis þmogus. Odekolonà ið pradþiø vartojo kaip vaistà (laðus). 14). Pats paklydusios avies motyvas irgi yra Senajame Testamente: „Klajoju lyg paklydusi avis“ (Ps 119. M. bûdavæ abejingi þmoniø jausmams ir kanèioms. Catilinam I. vartojamas parfumerijoje. nuþudyti. ginèà. etilo spirito ir kvapiøjø medþiagø miðinys.Nusiplauti rankas atsisakyti priimti sprendimà. Husas J. In Verrem IV. Kölnisch Wasser ‘Kelno vanduo’) vandens.) (Oratio in L. kad nieko nelaimi. Olimpinë ramybë santûrumas panikos ar suirutës metu. O tempora. Husas (Jan Hus. e. ant kurio jis buvo deginamas uþ reformacines „erezijas“. 1369–1415).

Palikti uþ borto atsisakyti partneriø ar juos paðalinti ir tæsti kà nors (veiklà, varþybas ir pan.) be jø. Posakis kilæs ið laivininkystës praktikos, kai iðkritusiojo ið laivo ar valties neástengdavo iðgelbëti, o iðmestojo negelbëdavo. Pandoros skrynia (lot. Dolium Pandorae) nelaimiø ðaltinis. Gr. mite, apraðytame sen. gr. poeto Hesiodo (`Hs…odoj, Hesiodus, VIII–VII a. pr. m. e.) poemoje „Darbai ir dienos“, Pandora (gr. Pandèra) buvo Dzeuso ásakymu Hefaisto sukurta pirmoji moteris, á kurià dievai sudëjæ visas moteriai bûdingas ypatybes: groþá, aistrà, klastà ir kt., taip pat iðmokæ verpti ir austi. Pandora reiðkia „visa dovanojanti“ (liaudies etimologijoje – „visø dovana“). Ja Dzeusas ketino atkerðyti Prometëjui uþ jo dovanotà þmonëms ugná ir padaryti þmones nelaimingus. Pandora buvo nusiøsta á þemæ ir padovanota Prometëjo broliui Epimenëjui drauge su indu (statine?), uþdraustu atidengti. Smalsumo pagauta Pandora indà atidengusi, o ið jo pasklidusios po þmones ten laikytos ydos, ligos, vargai ir kitos blogybës; Pandorai paskubomis uþvoþus dangtá, ant dugno likusi tik viltis (Hesiodas, 60-99). Paniðka baimë didþiulë nevaldoma baimë. Pavadinta sen. gr. miðkø ir ganyklø oþiakojo dievo Pano, piemenø ir medþiotojø globëjo, vardu. Panas priekabiaudavæs prie nimfø, siekdamas jø artumo; tos, iðsigandusios ir jo iðvaizdos, ir ketinimø, stengdavusios pabëgti ir pasislëpti.
Panas moko Dafná groti savo fleita. Pompëja (I a. pr. m. e.).

Pasakyta – padaryta (lot. Dictum factum) apie ágyvendintà paþadà. Posakio autorius – romënø dramaturgas Terencijus (Publius Terentius Afer, ~195–~159 pr. m. e.), pavartojæs já komedijose „Andrija“ (Andria, II, 381) ir „Pats save baudþiàs“ (Heauton Timorumenos, IV, 760). Pasaulio bamba (angl. Navel of the World) 1. pasaulio centras; 2. egocentriðkas, labai save sureikðminantis þmogus ar visuomenë. Sen. Graikijoje pasaulio centru laikytas konuso formos akmuo Delfø miesto Apolono ðventykloje. Graikiðkas to akmens pavadinimas buvo omphalos ‘bamba’. Pasak legendos, Dzeusas pasiuntæs du erelius apskristi pasaulá; ten, kur ereliai susitikæ, buvæs pasaulio centras. Tokiais akmenimis-bambomis Vidurþemio jûros kraðtuose paþymëtø pasaulio centrø buvo keletas, taèiau þymiausias jø buvo Delfuose. Pasiraitoti rankoves kibti á darbà, ðokti dirbti. Senovëje drabuþius siûdavæ su ilgomis platëjanèiomis rankovëmis; buvo mada siûti rankoves iki keliø ar net iki þemës, tad norint kà nors dirbti, rankoves tada reikëdavæ pasiraitoti. Paskutinë vakarienë 1. katalikø baþnyèioje – ðvenèiausiasis sakramentas; 2. vakaro valgis prieð koká nors svarbø ávyká, kelionæ ar iðsiskyrimà. Pasak Naujojo Testamento, Kristus prieð suëmimà ir mirtá paskutiná kartà pavakarieniavæs kartu su savo mokiniais.
Paskutinë vakarienë pagal Leonardo (Leonardo da Vinci, 1452– 1519) freskà. Bareljefas Punsko (Lenkija) baþnyèios ðventoriuje.
A. Butkaus nuotr.

103

104

Paskutinis mohikanas (angl. The Last of the Mohicans) kas nors paskutinis, likæs ið nykstanèios þmoniø grupës, kolektyvo ar bendruomenës. Tokiu pavadinimu 1826 m. iðëjo amerikieèiø raðytojo Dþ. Kuperio (James Fenimore Cooper, 1789–1851) romanas, kurio pagrindinis herojus yra paskutinis mohikanø genties indënas.

Paukðèiø kalba (rus. Ïòè÷èé ÿçûê) 1. nesuprantama kalba; 2. profesinis þargonas. Posakio autorius – Maskvos universiteto astronomijos profesorius D. Perevoðèikovas (Äìèòðèé Ïåðåâîùèêîâ, 1788–1880), ðitaip apibûdinæs manieringà ir siaurai vartojamø terminø prigrûstà rusø filosofø 1820–1840 m. raðtø kalbà.
Dþ Kuperio portretas (fragm.). Dail. Dþ. Dþarvis (John Wesley Jarvis, 1781? –1839).

Paskutinis þodis 1. nuteistojo asmens kalba po nuosprendþio paskelbimo ar prieð egzekucijà; 2. galutinis kokio nors klausimo sprendimas; 3. naujausias ko nors modelis. Patrankø mësa (pranc. La chaire à canons) kareiviai. Posakio autorius – prancûzø poetas F. de Ðatobrijanas (FrançoisRené de Chateaubriand, 1768–1848), pavartojæs já panflete „Apie Bonapartà ir Burbonus“ (De Buonaparte et des Bourbons, 1814), kuriame raðo, jog Napoleono valdþios akyse prancûzø gyvybë tapo bevertë ir kad ðaukiamus á kariuomenæ vyrus imta vadinti þaliava bei patrankø mësa. Kiek anksèiau V. Ðekspyras (William Shakespeare, 1564–1616) tragedijoje „Henrikas IV“ vieno veikëjo lûpomis kareivius F. de Ðatobrijanas pavadinæs parako maistu. Pats velnias kojà nusilauð apie didelæ netvarkà ar sunkiai pereinamas kelio kliûtis. Mituose ir sakmëse velnio gyvenamoji aplinka yra pelkës, brûzgynai, sàvartos ir kita þemdirbystei netinkama þemë. Posakis reiðkia, kad kalbama apie dar didesnæ netvarkà, negu velniðkoji.
105

Paukðèiø pienas 1. absoliuèios gerovës rodiklis (lietuviai dar sako gulbës pienas; gegutës pienas); 2. toks konditerinis skanëstas (ppr. saldainis). Posakis siekia antikinius laikus ir randamas Aristofano (’Aristof£nhj, Aristophanes, ~450–~380 pr. m. e.), Strabono (Str£bwn, Strabo, ~63 pr. m. e.–24), Lukiano (LoukianÒj, Lucianus, 120–180) kûriniuose ir darbuose. Paukðèiø takas balkðva juosta giedrame nakties danguje, nusidriekusi beveik per visà skliautà – mûsø galaktikos þvaigþdþiø ir ûkø ðvytëjimas. Pavadinimas þinomas tik baltams, finougrams, ir tiurkø kalboms, plg. la. Putnu ceïð, est. Linnutee, suom. Linnunrata. Tikëta, kad pagal já paukðèiai orientuojasi, migruodami á ðiltuosius kraðtus ir atgal (ornitologiniai tyrimai tai patvirtino). Tuo tarpu Antikoje tai vadinta Pieno taku (gr. Galax…aj, lot. Via Lactea); ið èia per lotynø kalbà pavadinimas pateko á kitas Europos kalbas (plg. angl. Milky Way, rus. Ìëå÷íûé ïóòü), o graikiðkuoju pavadinimu pradëtos vadinti galaktikos. Pieno tako atsiradimà gr. mitas aiðkina taip: gimus Herakliui, jo tëvas Dzeusas, norëdamas, kad sûnus gautø dieviðkø savybiø (Heraklio motina buvo mirtinga moteris Alkmenë), slapta prineðæs kûdiká mieganèiai Herai prie krûties. Pabudusi ir pamaèiusi, jog þindo nepaþástamà kûdiká, Hera iðplëðë jam ið burnos krûtá, o pieno èiurkðlë perskrodë dangø ir sustingo.
106

Pieno taku ðià galaktikà vadina ne visos tautos. Ðvedams tai ‘þiemos takas / gatvë’ (Vintergatan), kinams ir jø kaimynams, áskaitant ir japonus, tai yra ‘sidabrinë upë’ ar ‘dangaus upë’. Paþadëtoji þemë visø lûkesèiø iðsipildymo vieta, kurioje vyrauja visuotinë laimë, gerovë, taika. Senajame Testamente taip skamba Dievo paþadas Mozei iðvesti þydus ið Egipto: „nuþengiau iðgelbëti ið egiptieèiø rankø ir nuvesti ið to kraðto á gerà ir erdvø kraðtà, á kraðtà, tekantá pienu ir medumi“ (Ið 3, 8); „Að paþadu iðvesti jus ið Egipto kanèios á kraðtà kanaanieèiø, hetitø, amorieèiø, perizitø, hivitø ir jebusitø, á kraðtà, tekantá pienu ir medumi“ (Ið 3, 17). Posakis yra ir Naujajame Testamente Pauliaus laiðke þydams, kuriame jis primena jø istorijos fragmentus: „Tikëdamas jis (Abraomas – A.B.) apsigyveno paþadëtoje þemëje, tarytum svetimoje, ásikûræs palapinëse su Izaoku ir Jokûbu, to paties paþado paveldëtojais“ (Þyd 11, 9). Paþink save (gr. gnwqi seautÒn , lot. Nosce te ipsum) susivok, ko tu nori gyvenime, kad bûtum laimingas, ir kokios yra tavo fizinës bei dvasinës galimybës siekti uþsibrëþtø tikslø. Be to, paþinæs save, geriau suprasi kitus. Uþraðas, buvæs Apolono ðventykloje Delfuose (Graikija), kurio autoriais laikomi septyni didieji gr. iðminèiai, o romënø poetas Juvenalis (Decimus Iunius Iuvenalis, ~ 50/65 – ~ 127) „Satyrose“ teigë, jog „Þodþiai paþink pats save! ið dangaus ligi mûsø atëjo“ (XI, 27). Ðá posaká labai mëgæs sen. gr. filosofas Sokratas (Swkr£thj, Socrates, ~470–399 pr. m. e.), todël autorystë kartais priskiriama jam. Penktoji kolona (isp. Quinta columna) slaptieji prieðo sàjungininkai ir pagalbininkai, kenkiantys ið vidaus. Taip pirmiausia buvo pavadinti generolo F. Franko (Francisco
107

Franco, 1892–1975) ðalininkai Madride per jo apsiaustá 1936 m. Ispanijos pilietinio karo (1936–1939) metu. Taip juos pavadinæs frankistinis brigados generolas E. Mola (Emilio Mola Vidal, 1887–1937), radijo kreipimesi á madridieèius pasakæs, kad keturias jo armijos kolonas, mestas á Madrido ðturmà, paremsianti dar ir penktoji kolona, esanti paèiame Madride.

E. Mola

Per kanèias á þvaigþdes (lot. Per aspera ad astra) sakoma, kai norima pabrëþti, jog dideli tikslai ar ðlovë pasiekiami tik sunkiu darbu. Posakis pavartotas romënø filosofo, dramaturgo ir politiko Senekos Jaunojo (Lucius Annaeus Seneca, 4 pr. m. e.–65) tragedijoje „Pamiðæs Herkulis“. Visas posakis èia skambàs taip: Per aspera sic itur ad astra ‘per kanèias taip einama á þvaigþdes’ (Hercules Furens, II, 437); ðiuos þodþius pasako Herkulio þmona Megara Tëbø valdovui Li- Seneka Jaukui, tikëdamasi, kad Herkulis bus paimtas á nasis dangø, kaip Jupiterio sûnus. Taèiau pirmasis posaká sic itur ad astra pavartojæs romënø poetas Vergilijus (Publius Vergilius Maro, 70–19 pr. m. e.) „Eneidoje“, kur tuos þodþius pasako Apolonas Enëjo sûnui Askanijui Jului, girdamas já uþ narsà (Aeneid, IX, 641). Ðá Vergilijaus posaká astronomai vëliau perfrazavo á hinc itur ad astra ‘èia einama á þvaigþdes’ ir vartoja observatorijoms apibûdinti. Toks uþraðas yra ir virð Vilniaus universiteto observatorijos durø. Permainø vëjai (angl. Wind of change) ið esmës besikeièianèios sàlygos, aplinkybës, naujoviø visuma. Posakio autorius – Didþiosios Britanijos politinis veikëjas H. Mak108

milanas (Harold Macmillan, 1894–1986, premjeras 1957–1963), vienoje ið savo kalbø 1960 m. pasakæs: „Permainø vëjas dvelkia virð þemyno“, turëdamas galvoje iðsivaduojamàjá sàjûdá Afrikoje.
H. Makmilanas

Perþengti Rubikonà padaryti lemtingà sprendimà, po kurio nebegalima atitaisyti padëties. Rubikonas (‘raudonasis’) buvo upelis, skyræs Romà nuo jos provincijos Galijos. Galijos valdytojui Julijui Cezariui (Gaius Iulius Caesar, 100–44 pr. m. e., valdë 49–44 pr. m. e.) senatas buvo uþdraudæs savo legionus ávesti á Romos teritorijà. 49 pr. m. e. Cezaris su savo legionais perþengë Rubikonà ir pradëjo pilietiná karà. 45 m. per. m. e. Cezaris galutinai nugalëjo Pompëjø ir tapo Romos imperatoriumi. Legenda pasakoja, kad abejoniø valandà Cezariui pasirodæs milþiniðkas trimitininkas, kvietæs já perþengti upelá. Cezaris palaikæs tai geru þenklu ir ryþæsis perþengti. Pikta akis þvilgsnis, kuris gali pakenkti: nuþiûrëti, uþburti ir pan. Senovëje tikëta, kad piktà ar nemalonø þvilgsná turá burtininkai bei raganos ir kad savo kerus jie galá skleisti þvilgsniu. Pilietinë dràsa (rus. Ãðàæäàíñêîå ìóæåñòâî) ryþtas ir dràsa, atiekant savo pilietinæ pareigà, nesibijant galimø represijø ar oponentø kerðto. Tokiu pavadinimu rusø poetas dekabristas K. Rylejevas (Êîíäðàòèé Ðûëååâ, 1795–1826) paraðæs odæ (1823).

sakis kilo ið Prancûzijos valstybës veikëjo kardinolo Riðeljë (Cardinal-Duc de Richelieu, 1585–1642) padëjëjo pravardës. Riðeljë deðinioji ranka ir patarëjas buvo vienuolis kapucinas tëvas Þozefas (Joseph), neðiojæs pilkà Trigubas Riðeljë portretas. sutanà (ið èia ir pravardë), tuo Dail. F. de Ðampanas (Philippe tarpu kardinolo apranga yra de Champaigne, 1602–1674). ryðkiai raudona. Vëliau pilkuoju kardinolu pradëtas vadinti ir pats Riðeljë. 1622 m. tapæs kardinolu, o nuo 1624 m. – pirmuoju Karaliðkosios tarybos ministru, jis iki gyvenimo pabaigos iðliko faktiðkasis Prancûzijos valdovas, valdant karaliui Liudvikui XIII (Louis XIII, 1601–1643, valdë 1610–1643). Pilti alyvos á ugná (lot. Oleum addere camino) dar labiau komplikuoti ir taip sudëtingà situacijà ar aðtrinti konfliktà. Posakio autorius – romënø poetas Horacijus (Quintus Horatius Flaccus, 65–8 pr. m. e.), pavartojæs já „Satyrose“ (II, III, 320). Pinigai nesmirda (lot. Pecunia non olet ‘pinigai kvapo neturi’) sakoma, pateisinant neðvariu ar nusikalstamu darbu ásigytus pinigus. Posakis ið istorijos apie Romos imperatoriø Vespasianà (Caesar Vespasianus Augustus, 9–79, valdë 69–79), kurio sûnus Titas priekaiðtavæs tëvui, kam ðis apmokestinæs vieðuosius tualetus. Vespasianas prikiðæs sûnui prie nosies kelias monetas ir paklausæs, ar jos turi kvapà. Sûnui atsakius neigiaVespasianas

K. Rylejevas

Pilkasis kardinolas slaptas asmuo, darantis átakà vykdomàjà valdþià turintiems pareigûnams; faktiðkasis valdytojas. Po109

110

The first lady) ðalies prezidento þmona.1860?–1940) pjesë. nevedusio prezidento Dþ. Pirmiausia paimsim valdþià. pasiekus uþsibrëþtà tikslà.). Plato. m. be erotikos ir sekso. 319–272 pr. 1433–1499). prez. Ðis epizodas apraðytas romënø istoriko Svetonijaus (Gaius Suetonius Tranquillus. 1768–1849). 1791–1868. tolygi pralaimëjimui. Baèeneno (James Buchanan. jo politinis tikslas paaiðkës po to“.mai. Amor platonicus) tik dvasinë partnerio meilë.). pavadinta „Pirmoji ðalies dama“ (The First Lady in the Land). spalio perversmo iðvakarëse: „Valdþios paëmimas yra sukilimo reikalas. taip pat Makedonijos karalius (288-284. m. prez. 204–205). ~423–347 pr. gr. Kai kurie jo mûðiai su romënais laimëti labai sunkiai. kai neþinoma ar nenumatoma. Po mûðio prie Auskulo (279) Pyras pasakæs: „Dar viena tokia pergalë mane visiðkai sunaikins“. e. vienas didþiausiø to laiko Romos prieðø. iðvertæs sen.. Po. 297–272 pr. e. Medison sakis iðpopuliarëjo. m. ásitraukti á koká renginá ar veiklà. 1857–1861) graþuolë dukterëèia. ~ 50/65 – ~ 127) pinigø „kvapo“ motyvà iðpopuliarinæs vienoje ið savo „Satyrø“: “/. e. Posakis kilæs ið daugeliui tautø þinomo anekdoto apie sukèiø. kai 1911 m. Posakio autorius – italø filosofas neoplatonistas M. bandþiusá kaip parðà parduoti katæ maiðe. karvedys. Niujorke buvo pastatyta È. XXIII). Platoniðka meilë (lot. Lein (Harriet Rebecca Lane Johnston. Leninas Pirmoji ðalies dama (angl. Fièinas (Marsilio Ficino. Z. prez. Platonas veikale „Puota. Perfrazuoti rusø bolðevikø vado V. 1870–1924) þodþiai.) raðtus á lotynø kalbà. e. o paskui paþiûrësim sakoma.. neiðsiaiðkinus visø sàlygø ar aplinkybiø. 1809–1817) naðlei Dolei Medison (Dolley Payne Todd Madison. Pyras (PÚrroj. Pirkti katæ maiðe rizikuoti ásigyti kà nors. Aleksandro Makedonieèio giminaitis. kad jos gautos ið naujojo mokesèio. nes ji 111 M. Teiloras per jos laidotuves esà pasakæs: „Ji niekada nebus uþmirðta. 1849–1850). 1830–1903). 1784–1850. arba Apie meilæ“ dialogo forma iðdësto savo pa112 V. Svetonijaus amþininkas Juvenalis (Decimus Iunius Iuvenalis. m. Medisono (James Madison. kas veikti. prieð tai neapþiûrëjus.D. Lenino (Âëàäèìèð Óëüÿíîâ-Ëåíèí. filosofo Platono (Pl£twn. Spëjamas posakio autorius – JAV prezidentas Z. – pirmàja dama tàsyk buvo pavadinta H. padëjusi jam ðeimininkauti Baltuosiuose Rûmuose. Vita divi Vespasiani. pasakyti 1917 m. Pyro pergalë nereikðminga ir su didþiuliais nuostoliais pasiekta pergalë. Pyrros. 1751–1836. Mirus buvusio JAV prezidento Dþ.) buvo Epyro (vakarinë Graikijos pakrantë) karalius (306–302. Teiloras (Zachary Taylor. tëvas jam paaiðkinæs./ juk visuomet malonu uþuosti pelno kvapelᓠ(Lucri bonus est odor ex re qualibet) (XIV. ið tiesø buvo mûsø Pirmoji Dama (First Lady) iðtisà pusæ amþiaus“. Fièinas . JAV spaudoje ðis titulas pirmà kartà pasirodë 1860 m. ~ 69 – ~ 130) veikale „Dvylikos Cezariø gyvenimas“ (De vita XII Caesarum. 273-272 pr. Nerdlindþerio (Charles Frederic Nirdlinger.

1899–1961) romane „Fiesta (Saulë taipogi teka)“ (1926). e. 106–43 pr. dvasinæ meilæ. atvykusio á Paryþiø ir svajojusio tapti garsiu poetu. 113 Politinis lavonas susikompromitavæs ar sukompromituotas politikas. Lost Generation) apolitiðka. Natyras (Jean Prancûzijos kariuomenës pralaimëjimo Marc Nattier. Au reste. Plius minus (lot. gali bûti tiesa. Stein (Gertrude Stein. daþnai keièiantis savo paþiûras ir narystæ partijose. nepatriotiðka. buvusá karo dalyvá. 1880–1964) raðytojas E. jis esà nebesugebàs gráþti á taikià visuomenæ. likimas ir puoselëtø lûkesèiø netektis. kas paraðyta. nebeturintis perspektyvø tæsti politinës karjeros. Stein posaká kaip romano epigrafà: Visi jûs – prarastoji karta. XX a. Prarastoji karta (pranc.y. Posakiu tapæs O. Popierius viskà pakenèia (lot.). Posaká vëliau iðpopuliarino filmas „Leninas spalyje“ (1937). nei apie veiklos padarinius ateinanèioms kartoms. 1710–1774. dvasinio groþio paþinimà. Kamenevà su G. LII).) frazë ið „Laiðkø draugams“ (Epistularum ad familiares. Prancûzijos karaliaus Liudviko XV (Louis XV. 12). maþdaug. jog reikia rûpintis tik savo gyvenimo gerove. taèiau tarp vyro ir jaunuolio. Prarastos iliuzijos (pranc. ~27–66) kûrybos (Satiricon. kai kokios nors veiklos rezultatus ketinama panaikinti tais paèiais bûdais. Pasak raðytojos. Cuneus cuneum trudit) sakoma. Pleiðtas pleiðtà varo (lot. 1874– 1946). Posakio autorë – amerikieèiø raðytoja G. 1799–1850) trilogijos (1837–1843) pavadinimas. M. Les illusions perdues) neiðsipildþiusios viltys. merkantiliðka visuomenës dalis. filosofo ir oratoriaus Cicerono (Marcus Tullius Cicero. Posakis. 114 . Vechteno (Carl Van reikðmæ iðpopuliarino kitas amerikieèiø Vechten. pavadinusi ðitaip prastà automechanikà. guosdama karaliø po retas (fragm. skeliant pliauskà) galima stumti toliau kitu pleiðtu. Dail. Posakio autorë – Þana Antuanetë Puason (JeanneAntoinette Poisson). Une generation perdue. après nous. Politinë prostitutë politikas. –1766).þiûras apie idealià. de Balzako (Honoré de Balzac. Liber V. arba kitaip – markizë de Pompadur (marquise de Pompadour. apibûdindamas bendraþygius S. kuriame ðià frazæ pavartoja Leninas. Romane vaizduojamas provincialo vaikino. pradþioje buvæs bûdingas Rusijos socialdemokratinei. A. Hemingvëjus (Ernest He. taèiau ne visa. prisitaikyti prie jos. K. Po mûsø (manæs) nors ir tvanas (pranc. valdë nuo 1715) favoritë nuo 1745 m. m. Gali bûti parafrazë ið Gyvasis lavonas (þr. Epistula non erubescit ‘laiðkas nerausta’) raðyti galima viskà. Perfrazuota romënø politiko. Plus minus) apytikriai.). cituodamas G. 1721–1764). mingway. vëliau bolðevikinei publicistikai. Zinovjevu dël jø straipsnio menðevikø laikraðtyje Íîâàÿ æèçíü. Puason portþodþius ji pasakius. le deluge) egoistinë nuostata. angl. Stein. Posakis paimtas ið buities – ástrigusá pleiðtà (pvz. Þ. nusivylimas kuo nors. t. Posakis ið romënø raðytojo satyriko Petronijaus (Gaius Petronius Arbiter. Ðiuos Þ. kuriais jie buvo pasiekti. V. 1685 prûsams Rosbacho mûðyje (1757). prarastoji karta yra kare dalyvavæs jaunimas – iððvaistæs geriausius savo metus þudynëms ir smurtui. negalvojant nei apie ávaizdá istorijoje.nuotr. Posaká ir jo pirminæ G.

Den Wald vor lauter Baumen nicht sehen) sakoma. kad Vylandas já perfrazavæs ið vokieèiø poeto F. á kuriuos per jëgà kas nors spraudþiama. pasàmonë. mite Prokrustas buvæs milþinas Tesëjas ir Prokrustas. mokslininkø emigracija. blogus reikalus. jei bajorystës dokumentai bûdavæ nepakankami ar iðaiðkëdavusi jø klastotë. kad numarintø kanèiose: tiems. Dþ. Prosit! ‘tegul eina á gera’) linkëjimas uþgeriant. Dail. m. Posakis galëjo atsirasti XIX a. Protø nutekëjimas (angl. rus. plg. tykodamas kà praryti“ (1 Pt 5. Óòå÷êà ìîçãî⠑t. skatinimas bûti veikliems. budëkite! Jûsø prieðas velnias kaip riaumojantis liûtas slankioja aplinkui. Londonas K. nei vëliau kuosos. Pasakëèios siuþeto autoriumi Fedras nurodo Ezopà. Posakis ið romënø raðytojo Fedro (Phaedrus. kur tiek darbo. kuri jam buvusi per trumpa. Kitur nurodoma. m.: „Bûkite blaivûs. e.).). pavartojæs já poemoje „Mûzarionas. kurio plunksnomis toji puoðusis. Pieðinys antikinëje amforoje (VI a. e. Vylando portretas (fragm. kam lova bûdavusi per trumpa. Hagedorno (Friedrich von Hagedorn. Puoðtis svetimomis plunksnomis (lot. paguldæs plëðikà á jo paties lovà. atitinka lietuviø á sveikatà! Taip sakydavo uþgerdami romënai. Posakio autorius – vokieèiø poetas K. 1780 –1820). Prokrusto lova dirbtinë norma. Ið lotynø kalbos ðis ritualinis vaiðiø þodis paplito kitose Europos kalbose. 1768). Posakis turëjo pradinæ dokumentø vertinimo reikðmæ. – iðtempdavæs. tiek buities sàlygos bei atlyginimai buvo kur kas geresni nei karo nualintoje Europoje. Jagemanas (Ferdinand Jagemann. juos savintis ir jais didþiuotis. kai per smulkmenas nematoma esmës. ypaè britø. 15 pr. atsakymas bûdavæs Reprosit! ‘jums irgi’. Perfazuota ið apaðtalo Petro pamokymø. prisiviliodavæs keliautojus ir guldydavæs juos á lovà tam. The Call of the Wild ‘gamtos ðauksmas’) pagrindiniai instinktai. –50) pasakëèios apie iðdidþià kuosà ir povà. kam per ilga. Prozit! (lot. 1876– 1916) apysakos lietuviðko pavadinimo. Pro medþius miðko nemato (vok. 1708–1754) eilëraðèio „Horacijus“. Panaðø laikotarpá dabar patiria posovietinës ðalys (tarp jø ir Lietuva). ið kuriø specialistai emigruoja á Vakarø Europà. F. kai daug inþinieriø ir mokslininkø. Londono (Jack London. rëmai. 8). Lietuvoje. Posakis kilæs ið amerikieèiø raðytojo Dþ. p. Gr. 1733– 1813). Vylandas (Christoph Martin Wieland. Posakis atsirado po II pasaulinio karo. kas turi varþovø ar konkurentø.’) specialistø. Brain drain ‘smegenø nutekëjimas’. kai carinë valdþia ëmësi bajorystës revizijos ir tikrieji bei apsimetëliai bajorai stengësi dokumentiðkai jà árodyti. Gloriari alienis bonis ‘girtis svetimomis gërybëmis’) dangstytis svetima ðlove ar nuopelnais.Prasti (Blogi) popieriai apie nepalankià kieno situacijà. 116 115 . taèiau jos nepriëmæ nei povai. nusiþiûrëto ið rusiðko vertimo Çîâ ïðåäêîâ. arba gracijø filosofija“ (Musarion oder die Philosophie der Grazien. padëtá. tuos. ëmë keltis gyventi á karo nepaliestas JAV. pr. nukirsdavæs kojas. plëðikas. Prieðas nesnaudþia ironiðkas perspëjimas tiems. Prokrustà nuþudæs Tesëjas. Protëviø ðauksmas (angl.

e. Politine reikðme ðá posaká bene pirmasis pavartojo anglø raðytojas Dþ. kol epidemija nurims. kai Europoje baþnyèia itin suaktyvino þyniuoniø. kai JAV prasidëjo komunistø demaskavimo ir persekiojimo procesai. ðnipinëjimu TSRS naudai (kas tam tikrais atvejais pasitvirtino). ne laiku ar ne taip perjungusiam bëgius. Îõîòà íà âåäüì) 1. 9). 1938). Ïèð âî âðåìÿ ÷óìû) nerûpestingas. Posakis gali bûti ir bendro indoeuropietiðkojo folkloro paveldas. Makarèio (Joseph Raymond McCarthy. þolininkø. pagal ðkotø poeto Dþ. reèiau – kitaip nuþudomas.–65) (Apocolocyntosis. Kentëjo ir niekuo dëti. Rasti ieðmininkà (rus. Vilsono (John Wilson. 3. kitaminèiø (ppr. Posakio autorius – rusø poetas A. pastangos iðsiaiðkinti praeityje nusikaltusius þmones. Orvelo metafora labai paplito 1950–1954 m. 7–9). Dar plg. Baltazaro Dþ. Bokaèo (Giovanni Boccaccio.Puota maro metu (rus. kai tikrieji kaltininkai yra vadovai. Witch-hunt. o raganø procesø iðtakos siekia senovës Egipto ir Babilono 117 laikø teisynà. apðaukusi juos raganomis. Eric Arthur Blair. eretikø) persekiojimà. linksmas gyvenimas visuotinës suirutës ar karo metu. 1853 m. 1799–1837). Manus manum lavat) apie abipusæ paramà ar pagalbà. m. „Árodþius“ raganavimà. bûdavo suverèiama ieðmininkui. kuriems vyriausybë suversdavusi visà kaltæ dël esanèios netvarkos. „septynios damos ir trys jauni vyriðkiai“ su savo tarnaitëmis ir tarnais nusprendþia pasitraukti á atokesnæ vietà uþmiestyje ir linksmai leisdami laikà pralaukti. Tiriant geleþinkelio katastrofø prieþastis tuometinëje Rusijoje. politiniø) persekiojimas. aiðkiaregiø ar religiniø kitaminèiø (vad. fon Rochau (August Ludwig von Rochau. rus. taèiau raganavimu apkaltinti ir fizinio tardymo neiðtvëræ þmonës. Bleiras) (George Orwell. Bokaèas puota. Uþraðyto posakio autorius – romënø filosofas. epizodà su Sauliumi 1 Sam 28. Puðkinas (Àëåêñàíäð Ïóøêèí. Atpirkimo oþys. 2. dramaturgas ir politikas Seneka Jaunasis (Lucius Annaeus Seneca. 1810– 1873). Dar plg. þmogus ppr. kurios pradþioje pasakojama. 1908–1957). dar plg. kaltë ppr. paraðytas 1832 m. ~1313–1375) knygos „Dekameronas“. Aktyviausias raganø procesø laikotarpis buvo 1400–1700 m.: „Nepaliksi gyvos kerëtojos“ (Ið 22. taip pavadinæs dramatiðkas scenas. kurioje ispanø komunistø kovà su trockininkais jis pavadinæs beprasmiðka raganø medþiokle. Realioji politika (vok. Raganø medþioklë (angl. siauèiant marui Florencijoje. Susidorojimo su ragana teisëtumas nurodomas jau Senajame Testamente. plg. Mozës suraðytame kodekse. Íàéòè ñòðåëî÷íèêà) suversti kaltæ dël ko nors eiliniam darbuotojui. Pati sàvoka galëjo atsirasti ið italø raðytojo Dþ. inicijuoti senatoriaus Dþ. Die Realpolitik) politika. 1785–1854) poemà „Maro miestas“ (The city of the plague and other poems. 1816). Ranka rankà plauna (lot. Todël Dûmos opozicija ieðmininkais praminusi smulkius pareigûnus. vykdoma be istorinio konteksto. ~4 pr. bûdavo sudeginamas ant lauþo. raganiais. kaip. atsiþvelgiant tik á dabarties realijas ir interesus. 1903–1950) knygoje „Katalonijai pagerbti“ (Homeage to Catalonia. iðleidæs knygà pavadinimu „Realiosios poli118 . daugiausia moterys. 18. Posakis atsirado Renesanso laikais. ðëtono sàjungininkais. pradþioje Rusijos Dûmoje. Dþ. Senekos paimtas ið gyvosios kalbos. Posakis atsirado XX a. Termino autorius – vokieèiø þurnalistas ir politikas A.. Orvelas (tikroji pavardë – E. Procesuose átariamieji buvo kaltinami antiamerikietiðka veikla.

1577–1640) paveiksluose nuogi þmoniø kûnai vaizduojami barokui bûdinga maniera: vyrai – tvirti. 1844–1900). Þ. angewendet an den politischen Zuständen von Deutschland). kancleris 1982–1998) ir baigiant A. Koliu (Helmut Josef Michael Kohl. Terminà iðpopuliarino vokieèiø filosofas F. Posakis ið romënø retorikos mokytojo Kvintiliano (Marcus Fabius Quintilianus. Rubensas. iðskirtinës iðvaizdos ar elgesio þmogus. H. Dantonas (Georges Jacques Danton. 119 Revoliucija (kaip Saturnas) ryja savo vaikus (pranc. ~ 50/65 – ~ 127). Merkel (Angela Dorothea Merkel. Retas paukðtis (lot. puikuotis. nes kritikavo terorà ir buvo paliaubø su Prancûzijos kaimynëmis ðalininkas. kad valgytum (lot. 1930. Rubenso (Peter Paul Rubens. 120 . jog revoliucijà pradeda idealistai. kiti kancleriai – apie iðskirtinai gerus Vokietijos santykius su Rusija B. kuriuo buvo apðauktas ir Þ. o baigia karjeristai. 165–166). Þmoniø ir daugelio gyvûnø elgsenoje pakelta galva rûðies bûryje yra pranaðumo rodymas (optiðkai padidinamas ûgis). daþnai A. 1954. fon Rochau já vartojæs. pataikavimo ar baimës þenklas. 1952. pradedant kancleriu H. per kuriuos nukenèia dalis jos vykdytojø. 1759– Þ. pratæsia kriminalistai. g. Esse oportet ut vivas. P. kur titanas Saturnas (gr. g. VI.). pasakæs taip prieð savo egzekucijà. kad tie uþaugæ jo nenuverstø. kanclerë 2005–). 1794 m. Jelcino (Áîðèñ Åëüöèí. Nyèë (Friedrich Wilhelm Nietzsche. moterys – putlios. Venera prieðais veidrodá (fragm. raumeningi. Rara avis) retos. jakobinai savo iðleistais dekretais pradëjo „didájá terorà“. Flamandø dailininko P. apibûdindamas kanclerio O. sunkokos. Viduramþiais buvo paplitæs posakis: Ver us amicus rara avis (‘geras draugas – retenybë’). Krono analogas) rydavæs savo naujagimius. Riesti nosá didþiuotis. 2000–2008) valdymo laikotarpiu. – / kas pakæsti galës tokià þmonà – dorybiø skrynelæ!“ (Juvenalis. la Révolution comme Saturne dévore ses enfants. angl. Grundregeln von Realpolitik. fon Bismarko (Otto Eduard Leopold von Bismarck. prez. tuo tarpu galvos nuleidimas ir gûþimasis yra nusiþeminimo. Dantonas. Putino (Âëàäèìèð Ïóòèí. kurià atliko jo buvæ bendraþygiai. bijodamas. 95). „Satyrose“ raðæs: „Paukðtë reta ðiuos kraðtuos. kad gyventum. prasideda revoliucionieriø tarpusavio kivirèiai. 1815–1895. prez. Dantonui priskiriama ir mintis. bûti arogantiðkam. Aliuzija á romënø mitologijà.tikos principai ir jø taikymas Vokietijos politinëmis sàlygomis“ (vok. 1991–1999) ir V. panaði á juodàjà gulbæ. reformos ar valdþios kaitos ppr. Reikia valgyti. Revolution eats its own children) po kiekvienos revoliucijos. nukreiptà prieð „liaudies prieðus“. kancleris 1862–1890) politinæ veiklà. ~35–~100) darbo „Iðkalbos mokymas“ (Institutio Oratoria. Rubenso moteris apie apkûnià moterá. Posakio autorius – romënø poetas Juvenalis (Decimus Iunius Iuvenalis. Dantonas 1794). Ðiais laikais terminas padaþnëjo irgi Vokietijos vadovø kalbose. Posakio autorius – Didþiosios prancûzø revoliucijos (1789–1794) vienas ið vadovø Þ. non vivere ut edas). o ne gyventi. Kolis já vartojo kalbëdamas apie Vokietijos suvienijimà.1931–2007. g. perversmo.

o mano sûnus – gyvasis`’. Krylovas (Èâàí Êðûëîâ. kas já iðprovokavo. kad ðis iðspræstø ginèà. – jis tarë. ‘Praðyèiau. Rusijos protu nesuprasi (rus. Posakio ðaltinis – Naujasis Testamentas. Perfazuotas posakis ið Senojo Testamento. degdama meile savo sûnui. taèiau vienos jø kûdikis netrukus nugultas mirë. Apglëbë já. Tiutèevo portretas (fragm.Rûgðèios (Þalios) vynuogës þmogaus elgesys. ir supylë vynuoges á didájá Dievo rûstybës spaustuvà“ (Apr 14. bet ana slapta juos sukeitusi. maldavo karaliaus. nei tavo. kuriai ið jø priklausàs kûdikis. In patria natus non est propheta vocatus) á uþsienieèiø þodþius ar patarimus 122 . 23–27). Moteris. Posakio autorius – rusø poetas ir diplomatas F.–50). nes uogos jau prisirpo’. Steinbekas F. Steinbekas (John Ernst Steinbeck. netobulybes. Pasak Senojo Testamento. e. pakeièiamas atsisakymu tai daryti. pas þydø karaliø Saliamonà kartà atëjusios dvi moterys. e. kai negalëjimas ko nors ásigyti ar kur nuvykti ir pan. Posakis paimtas ið Ezopo (A…swpoj. / Àðøèíîì îáùèì íå èçìåðèòü: / Ó íåé îñîáåííàÿ ñòàòü — /  Ðîññèþ ìîæíî òîëüêî âåðèòü (‘protu Rusijos nesuprasi.) pasakëèios „Lapë ir vynuogës“. Mat jos gimdþiusios beveik vienu metu. Atneðus karaliui kalavijà.: „bet Vieðpaties dalis yra jo tauta. mano vieðpatie! – ji ðaukë. pavadinæs taip vienà ið savo romanø (The Grapes of Wrath. kurios sûnus buvo gyvasis berniukas. motyvuojant tikrais ar tariamais prekës trûkumais ar kelionës sunkumais. – duoti jai gyvàjá vaikà! Tik jo neuþmuðkite!’ O kita reikalavo: ‘Tenebûna nei mano. bendru arðinu neiðmatuosi. Óìîì Ðîññèþ íå ïîíÿòü) sakoma kalbant apie Rusijos valdþios ar visuomenës keistenybes. plg. m. VI a. – o kita sako: `Tai netiesa! Tavo sûnus yra negyvasis. negalëdama pasiekti aukðtai auganèiø vynuogiø. 121 Saliamoniðkas sprendimas greitas ir iðmintingas problemos sprendimas. Saugoti kaip savo aká stropiai kà saugoti ir priþiûrëti. Rûstybës kekës bræstantis konfliktas ar pyktis. 1866 m. Aleksandrovskis (Ñòåïàí Àëåêñàíäðîâñêèé. Jis didþiu balsu suðuko turinèiajam aðtrø pjautuvà: ‘Paleisk darban savo aðtrøjá pjautuvà ir nurink þemës vynmedþio kekes. 15 pr. karalius tarë: ‘Padalykite gyvàjá vaikà á dvi dalis. I. paskelbæs toká ketureilá: Óìîì Ðîññèþ íå ïîíÿòü. turintis valdþià ugniai. plg. tarp jø ir Fedras (Phaedrus. kad vynuogës esà dar rûgðèios. ramindama save. Savam kraðte pranaðu nebûsi (lot. 18–19). galop nueina ðalin. rûpinosi juo. Karalius tad ásakë: ‘Atneðkite man kalavijà’. Jis rado já dykumoje – tyruose vaitojanèios dykumos. Dail. S. Jokûbas yra jo paveldas. 1842– 1906). jos ypatingas bûdas – Rusija galima tik tikëti’). Aesopus. „Tada karalius tarë: ‘Viena sako: `Ðis yra mano sûnus – gyvasis`. toji moteris apkaltinusi gyvojo kûdikio motinà vaiko vagyste: esà miræs anos kûdikis. Padalykite!’ Tada karalius atsakë: ‘Atiduokite pirmajai gyvàjá berniukà. m. 1803– 1873). kurioje lapë. kuris gali iðsilieti prieð tuos. 1939). Tiutèevas (Ôåäîð Òþò÷åâ. áproèius ir paproèius. Dþ.: „Ir dar vienas angelas iðëjo nuo aukuro. 1768–1844). 9–10).). Tada angelas numetë savo pjautuvà þemën ir nuskynë þemës vynmedá. Vëliau ðià pasakëèià iðpopuliarino kiti autoriai. – neuþmuðkite jo! Ji yra jo motina’“ (1 Kar 3. saugojo já kaip savo akies lëliukæ“ (Ást 32. 1902–1968). Posaká iðpopuliarino amerikieèiø raðytojas Dþ. pr. duokite pusæ vienai ir pusæ kitai’. neprinokusios.

nes taip esà patogiau. Sàþinës kaliniai (angl. Siamo dvyniai 1. tarp jø ir Tarybø Sàjungoje. 3. e. mito. 106–43 pr. Sedentes agamus) kvietimas kà iðsiaiðkinti ar padiskutuoti sëdint. per visà pasaulá nuaidi ðauksmas. todël þmonës nustojæ mirti ir buvusi paþeista harmonija. Benensonas ðiuo terminu pradëti vadinti politiniai kaliniai visose nedemokratinëse ðalyse. vëjø karaliaus Ajolo sûnus Sizifas.). brolius pastebëjo britø komersantas R. Sielos ðauksmas nesuvaidinta stipriø jausmø iðraiðka. Korinto miesto ákûrëjas. Èangas su Adelaida susilaukë 10. kuriuos jungusi kremzlë. Ilgainiui seserys susipyko ir ásikûrë atokiai viena nuo kitos. o Engas – Sarà Anà. Straipsnyje P. Dvyniai miræ tà paèià dienà su trijø valandø skirtumu – pirma Èangas. sedentes. 54). organizacijos „Amnesty International“ ákûrëjas (1961 m. 1829 m. 1921–2005). Labor Sisyphus) beprasmis. 1839 m. Bankeriai pavadinimà Siamo dvyniai. liepa). Sëskim ir pakalbëkim! (lot. kad ðie pakëlæ tauræ „uþ laisvæ“. m. broliai nusprendë pasilikti ðiame jiems patikusiame mieste ir priimti JAV pilietybæ. 1843 m. pavartojæs já neakivaizdinei diskusijai su Brutu: sed quo facilius sermo explicetur. suaugæ krûtinkauliais. agamus (‘kad kalba geriau klostytøsi. Sizifo darbas (lot. Pasak gr. Benensonas piktinosi dviejø portugalø studentø nuteisimu 7 metams uþ tai.. Posakio autorius – anglø teisininkas P. 1811–1874). nuteisti uþ politines paþiûras ar religinius ásitikinimus. klasta sukaustæs pas já atëjusá mirties dievà Tanatà. Dzeuso ásakymu karo dievas Arëjas Tanatà iðlaisvinæs. nesibaigiantis ir rezultatø neduodantis darbas. si videtur. nebent savo tëviðkëje ir savo namuose“ (Mt 13. Eng Bunker. Benensonas (Peter Benenson. broliai pelnësi. Vëliau ðià tiesà patvirtino pranaðo Mahometo iðvijimas ið jo gimtosios Mekos 622 m. praleisdami po tris dienas kiekvienos ið jø namuose. o Sizifas buvæs nu124 . vieðëdami Vilkesbore (JAV. o Engas su Sara – 12 vaikø. taèiau þmogaus ausis jo nesugebanti iðgirsti. jiedu vedë seseris Jeits (Yates): Èangas – Adelaidà. neperskiriami. labai panaðios iðvaizdos þmonës. Prisoners of conscience) asmenys.atsiþvelgiama labiau nei á saviðkiø. kad sielai paliekant kûnà. kuria nors kûno vieta suaugæ ar bendrà kûno dalá turintys dvyniai. kad ðis pasidarë bendrinis. (taip pat 1945–1949) vadintas dabartinis Tailandas. 2. Hanteris (Robert Hunter) ir ëmë veþioti po pasaulá kaip mokamà atrakcionà. oratorius ir valstybës veikëjas Ciceronas (Marcus Tulius Cicero. kurio sveikata buvo pradëjusi ðlyti. ir E. labai artimi draugai. jei tinka. paskui Engas. sëdëdami [tai] darykime’ (Brutus 24). Naujajame Testamente Kristus pasakæs: „Niekur pranaðas nebûna be pagarbos. Siamu iki 1929 m. Netrukus P. Pasibaigus kontraktui su Hanteriu. iðspausdintame 1961 05 28 britø laikraðtyje The Observer. Ðiaurës Karolina). Ðá posaká jis pavartojo straipsnyje „Uþmirðtieji kaliniai“. Daugelyje religijø tikima. broliai jas lankydavo. Gastrolës taip iðpopuliarino È. Siamo dvyniais pirmiausia buvo pavadinti Siame gimæ kinai 123 broliai Èangas (‘kairysis’) ir Engas (‘deðinysis’) Bankeriai (Chang Bunker. rodydami save patys. Posakio autorius – romënø raðytojas.

Uþ apgavystes Dzeusas Sizifà nubaudæs amþinu ir beprasmiu darbu: Sizifas Hade turás ridenti á kalnà didþiulá akmená. 1840). 2. o pagrindà jai galëjusi duoti didelë tuometinë olandø konkurencija su kitomis jûrinëmis valstybëmis. (lot. didþiøjø geografiniø atradimø laikais. apibûdinæs taip 1918 m. Buvo priimta manyti. 17. m. gale (ðkotiðkasis variantas snab) ir reiðkæs batsiuvá ar jo pameistrá. valdë 1461–1483). buvo intrigomis garsëjæs Prancûzijos karalius Liudvikas XI (Louis XI. pr. Dievas iðgirdæs ðiuos þodþius ir nubaudæs já uþ iðdidumà – kapitonas pasmerktas 1000 metø (kitame variante – iki Paskutiniojo teismo) klajoti po jûras ir niekada nepasiekti kranto. kad þodis kilæs ið santrumpos s. nob. pelnyti pripaþinimà.gabentas á mirusiøjø karalystæ Hadà. Snob) prasèiokas. tyèiosies P.. e. Divide et impera) apie pavaldiniø. didelis kelioniø mëgëjas. 20). Prudonas (Pierre-Joseph Proudhon. kad valdytum’. 1809–1865) knygoje „Kas yra nuosavybë?“ (Qu’est ce que la propriété?.) pavartojæs já savo „Elegijose“ (Liber II. sine nobilitate ‘be aukðtos kilmës’). pabrëþtinai pretenduojantis á rafinuotà skoná ir manieras. Prudonas ið teisingumo!“(III sk. 1813–1883) opera tokiu pavadinimu (1848). taèiau ið ten jis apgaule iðtrûkæs. nors tam sugaiðtø visà amþinybæ. turintis turtingà buitá. Posakis kilo ið legendos apie olandø kapitonà. Flying Dutchman) 1. privertusià Vokietijà kapituliuoti I pasauliniame kare (1918 11 11). Vokietijos Lapkrièio revoliucijà. Lotyniðkà posaká iðpopuliarinæs prancûzø ekonomistas ir filosofas P. skaldyk. netikëtas prieðiðkas poelgis. 1469– 1524) ekspedicija á Indijà (1497). bet skurdø intelektà bei dvasiná pasaulá. taèiau uþritintas ðis kaskart nurieda atgal á pakalnæ. kurioje jis ironizuoja: „Divide et impera – skaldyk. § 5). pasakæs diviser pour regner ‘skaldyk. Snobas (angl. plaukiojantis jûroje be águlos. ~50–~15 pr. Skaldyk ir valdyk! (lot. Posakio autorius – vokieèiø feldmarðalas ir gen. þmogus. pavartojæs ðios reikðmës posaká.). Romos vidaus politikos devizas. kad toks buvæs sen. plg. apiplaukusiu Gerosios Vilties ragà Pietø Afrikoje. ðtabo virðininkas P. kuria anglø aristokratai sveèiø sàraðuose esà paþymëdavæ asmenis. Vagnerio (Richard Wagner. didelës audros metu prisiekusá þûtbût apiplaukti kyðulá. kad kirðintojui bûtø lengviau jomis manipuliuoti. kurios metu jis tapo pirmuoju europieèiu.. Antikinë amfora (VI a. skaldyk. Dolchstoss) klastingas. grupiø ar valstybiø kirðinimà. Posakio autoriumi laikomas romënø poetas Propercijus (Sextus Aurelius Propertius. 125 Skrajojantis olandas (angl. ir mulkinsi þmones. soc. taip pat portugalo Vasko da Gamos (Vasco de Gama. Maþdaug tuo pat metu ðiuo þodþiu Kembridþo 126 . Smûgis á nugarà (vok. Taèiau pirmà kartà þodis snob britø raðtuose pasirodæs XVIII a. kad legenda atsirado XV–XVI a. 1847–1934). vaiduoklis laivas. m. 1423–1483. Persefonës priþiûrimas Sizifas Hade. ðlovæ. temdysi jiems protà. Skinti laurus pasiekti dideliø laimëjimø. fon Hindenburgas (Paul Ludwig Hans Anton von Beneckendorff und von Hindenburg. ir turtësi. e. Laureatas. ir galësi ásakinëti. nors niekur neuþraðytas. Posaká ypaè iðpopuliarino R. Pirmasis. Manoma. neturinèius titulø. Spëjama.

Sparnuoti þodþiai (vok.. apibûdinant socialiná kontrastà. „Odisëjà“: „Kreipësi meiliai á já ir sakë þodþiais sparnuotais“ (II.. 1822–1884). Kiti karo vadai ëmæ svajoti pasekti Henriko pavyzdþiu ir gauti tokiø pat dovanø. jog beatodairiðkai kà kritikuojant ar neigiant. arba: „/.studentai metaforiðkai ëmæ vadinti visus nestudentus. galima nejuèiom pasmerkti ir teigiamas ar esmines reikalo puses. 26–27. LiuM. ðio þodþio kilmës aiðkinimas minëtàja lotyniðkàja santrumpa gali bûti liaudies etimologijos pavyzdys. pasiekë didelæ pergalæ prieð maurus. kai 1973 m. Geflügelte Worte. pradþioje þodþio reikðmë susiaurëjo: juo vadinti þemesnio socialinio sluoksnio atstovai – tiek þinantys savo padëtá ir susitaikæ su ja. 1515–1586). Das Kind mit dem Bade ausschutten) perspëjimas. 1847). Homerus. ~1070–1112). kurti nepagrástus planus. jam tarë þodþiais sparnuotais“ (II. Spëjama. gr. Batir des chateaux en Espagne ‘statyti pilis Ispanijoje’) apie tuðèias svajones ar nerealius projektus. Stokholmo sindromas ákaitø simpatijos teroristams ar net emocinis solidarizavimasis su jais. Winged words. Der Zitatenschatz des Deutschen Volkes (1864). Posakis paimtas ið prancûzø raðytojo O. Spindesys ir skurdas (pranc. Ið Kristaus palyginimo apie „paikà þmogø. rugpjûtá Stokholme buvo apiplëðtas bankas „Kreditbanken“. tarnaudamas Leono ir Kastilijos (ðiaurës vakarø Pirënai) karaliui Alfonsui VI (Alfonso VI. kurià pavartojæs katalikybës reformatorius M. iðbuvæ su plëðikais 6 dienas ir bandæ juos uþstoti per sulaikymo operacijà bei po jos. Statyti ant smëlio pradëti kà be patikimo pagrindo. literatûrinës kilmës aforizmai ar publicistiniai ðtampai. kurá netrukus nuplovë liûtys (Mt 7. Daugelyje Europos kalbø paplitæ ppr. 1921–1988). 269). Lk 6. 1040–1109. pr. nepriklausomai nuo jø kilmës ar turto. Psichologiðkai ðis sindromas grindþiamas savisaugos instinktu. uþ kà karalius dovanojæs jam þemiø Ispanijoje. 1095 m. tiek beþdþioniaujantys aukðtesniojo sluoksnio manieras. kai Henrikas Burgundietis (Henrik af Burgund. kalbà ir estetiná skoná. 1799– 1850) romano pavadinimo „Kurtizaniø spindesys ir skurdas“ (Splendeurs et misères des courtisanes.. Dail. Amþininkai pradëjæ ðaipytis ið kareivø svajoniø ir ëmæ jas vadinti „piliø statymu Ispanijoje“. m. pavadintà Geflügelte Worte. Termino autorius – ðvedø kriminologas ir psichiatras N. Kranachas Jaunesnysis (Lucas Cranach der Jüngere. angl. XIX a. vartojæs bûdvardá sparnuotas kaip daþnà epitetà. plg. pasistaèiusá namà ant smëlio“. Biuchmanas (George Büchmann. 128 . Terminas atsirado po to. atsidusus giliai. Dar vëliau þodþiu snob pradëti vadinti tik minëtieji beþdþioniautojai. e. Posakis atsirado XI a. Bejerotas dalyvavæs ákaitø iðlaisvinimo operacijoje kaip policijos pagalbininkas. iðleidæs posakiø rinkiná. de Balzako (Honoré de Balzac. 49). N./ auklë miela Euriklëja pravirko / Ir. netrukus paèias tokias pilis praminë oro pilimis. rus. Tose þemëse Henrikas Burgundietis pasistatæs puikias pilis.). Liuterio portretas (fragm. poetas Homeras (“Omhroj. 8 a. Splendeurs et misères) sakoma. L. Apiplëðimo metu ákaitais tapo banko darbuotojai. Êðûëàòûå ñëîâà). 361–362).). kad posakis galëjæs bûti vokieèiø liaudies patarlë.. Posakio autoriumi laikomas sen. Dabartine reikðme ðá junginá pirmasis pavartojo vokieèiø filologas G. Kadangi tas statymas buvo tik svajonëse. valdë 1065–1109). 127 Statyti oro pilis (pranc. Kurtizanë yra aukðtuomenës nario iðlaikoma meiluþë. Bejerotas (Nils Bejerot. Su vandeniu iðpilti ir vaikà (vok.

). 1886. vienoje ið savo poleminiø kalbø pasakæs: „Negalima su neðvariu vandeniu ið vonelës iðpilti ir paties vaiko“. nutraukti agresijà prieð kità ðalá ir pan. 1880–85. de Kubertenas Olimpiniø þaidyniø ðûkiu. taikæs já Austrijai. svieto lygintojas“ (1907). arklio ar laukinio asilo. Posaká iðpopuliarino prancûzø raðytojas O. Posakis paimtas ið G. guodþiant dël galimos ar patirtos nesëkmës. kuriame pasakojama apie stebuklingà ðagrenës skiautæ. klajûnas. 1892–94). 355–356). Svieto lygintojas donkichotiðkas kovotojas uþ teisingumà ar socialinæ lygybæ. susitraukiantá. bastûnas. Ðóêè ïðî÷ü!) sakoma. ppr. reikalaujant nustoti kà persekioti. Sveikame kûne sveika siela (lot. pavadinæs taip vienà savo romanà (1830). nes ‘/…/ ðis mano sûnus buvo miræs ir vël atgijo. de Kubertenas (Pierre de Coubertin. 130 Svarbu ne pergalë. susiëmæs savo dalá. Ðiuos þodþius jis pasakæs 1908 m. Perfrazuota ið 129 V. Lepeau chagrin) apie kà nors negráþtamai nykstantá. per IV Olimpiados atidarymà Londone. 1809– 1898. Ðûká iðpopuliarino Didþiosios Britanijos premjeras V. ðvaistûnas. turnyre. atiduok man priklausanèià palikimo dalá’. Prodigal Son.teris (Martin Luther. Áëóäíûé ñûí) þmogus. 1606–1669). 12–13). konkurse ar viktorinoje. Tëvas padalijo sûnums turtà. Gladstounas (William Ewart Gladstone. chagrin ‘liûdesys’).) ávaizdþio. kuri tarsi burtø lazdelë pildo kiekvienà savininko norà. iðkeliavo á tolimà ðalá. buvo praþuvæs ir atsirado’ (Lk 15. Posakio autorius – prancûzø pedagogas ir istorikas P.: „patariu melsti. 1863–1937). 24). Rembrantas (Rembrandt Harmenszoon van Rijn. ~50/ 65– ~ 127) „Satyrø“. 1483–1546). Svieto perëjûnas kas daþnai keièia gyvenamàjà vietà ir darbà. Olimpiniø þaidyniø atgaivintojas (1896). Sûnus palaidûnas (angl. Mens sana in corpore sano) nuo sveikatos priklauso ir dvasinë bûsena. Ten. taèiau sulig kiekvienu iðpildymu ji susitraukia. Gladstounas . premjeras 1868–74. Ðagrenës oda (pranc. Dar þr. kuris „Kartà /…/ tarë tëvui: ‘Tëve. Posakis gali bûti kilæs ið Sûnaus palaidûno (þr. ignoruojantis ryðius su tëvais ar bendruomene. o dalyvavimas sakoma apie dalyvavimà kokiose nors varþybose. LandsbergioÞemkalnio (1852–1916) dramos „Blinda. 1799–1850). Dail. 1878 m. rus. de Balzakas (Honoré de Balzac. Ðagrenë yra ðiurkðèiai iðdirbta gyvulio oda (seniau ppr. iðeikvojo savo lobᓠ(Lk 15. Hands off!. kur jis teigæs kiek kitaip. Sûnaus palaidûno sugráþimas (fragm. rus. turinti tam tikrà raðtà ir daþyta þaliai (pranc. plg. Pavadinimas kilæs ið Kristaus pasakojimo apie jaunesnájá sûnø. Nuo to laiko ðis posakis tapo neoficialiuoju P. Ðalin rankas! (angl. atgailavimu ir tëvo atleidimu jam. romënø poeto Juvenalio (Decimus Iunius Iuvenalis. / kad sveikame tavo kûne sveikas bûtø ir protas“ (X. Netrukus jaunëlis. palaidai gyvendamas. Pasakojimas baigiasi sûnaus sugráþimu. dabar – ryklio ar rajos). okupavusiai Bosnijà ir Hercegovinà. Tadas Blinda.

þvejys pasakæs: „Ak jûs. raðydamas apie islamo ir krikðèionybës koegzistavimà Viduramþiø Ispanijoje. Esà ten XVI a. jûs tai linksmai darote“. átempti dviejø þmoniø ar visuomenës grupiø santykiai. spalio 19 d. XIX a. þurnalo „The Nation“ antraðtëje „Hitlerio ðaltasis karas“ (Hitler’s Cold War). guerra fria) pirmà kartà pavartojo XIII a. kad posakis atsiradæs ið vieno vokieèiø miestelio gyventojø atsakymø smalsiems atvykëliams. ispanø raðytojas Don Chuanas Manuelis (Don Juan Manuel). balansuojantys ant karinio konflikto ribos. dalyko esmæ. VI a. the Shadow Cabinet arba the Shadow Front Bench) parlamento opozicijos sudaryta alternatyvi ar „atsarginë“ vyriausybë (premjeras ir ministrai). 1903–1950) 1945 m. Indijoje karvës nevarþomai vaikðtanèios miestø gatvëmis. ant kurios pritvirtinæs lentelæ su informacija apie ðuns þygdarbá. syká pamëginæs grojimu iðvilioti á krantà þuvis. Ðis ezopinis motyvas pasikartoja ir Naujajame Testamente. kurios nariai oponuoja savo kolegoms. Posakis atsiradæs po JAV prezidento 132 . taèiau gyventojai ir toliau rodæ turistams vietà. „London Tribune“ iðspausdintoje esë „Tu ir atominë bomba“ (You and the Atomic Bomb). Terminà ðaltasis karas (isp. mokëjæs groti fleita. 2. ðiuo pavadinimu (The Cold War) iðëjo amerikieèiø þurnalisto ir politinio apþvalgininko V. Ðtai kur ðuo pakastas (vok. kvaili sutvërimai! Kai jums grojau. esantiems valdþioje. Ðokti pagal kieno nors dûdelæ aklai paklusti kito valiai. o jûs nerypavote. Aesopus. varþyti laisvës ir pan. o jûs neðokote. e. uþslëpta jø tarpusavio neapykanta. m. kai að lioviausi. pradþioje namas sudegæs. ðaltasis karas ideologiniu pagrindu vyko tarp socialistinio (TSRS ir jos sàjungininkiø) bei kapitalistinio bloko ðaliø. 1946–1989 m. Bleiras) (George Orwell. Ypaè didelë politinë ir ideologinë konfrontacija buvusi tarp TSRS ir JAV – dviejø skirtingos ideologijos supervalstybiø. Lipmano (Walter Lippmann. Þiûrëdamas á jas. Posakis kilæs ið indø paproèio garbinti karves (nes jose ásikûnijæs dievas Viðnu). „Su kuo galëèiau palyginti ðià kartà? Ji panaði á vaikus. jûs neðokot. itin prieðiðki tarpvalstybiniai santykiai. Spëjama. Cold war. Ðventa karvë apie þmogø. raðytojo Ezopo (A…131 swpoj. Kai jam tai nepavykæ.. þvejys uþmetæs tinklà ir iðtraukæs já pilnà spurdanèiø þuvø. taip pat Lk 7. kur buvæs uþkastas garsusis ðuo. kaip þvejys. Eric Arthur Blair. Posakis kilæs ið sen. kurioje pasakojama. Õîëîäíàÿ âîéíà) 1. Terminas atsiradæs Didþiojoje Britanijoje. plg.. kur tokia vyriausybë sudaroma oficialiai. Gali bûti ir perfrazuota ið lot. kurie sëdi prekyvietëje ir ðaukia savo draugams: ‘Mes jums grojome.) pasakëèios „Þvejys fleitininkas“. Ðviesa tunelio gale atsiradusi viltis baigti koká uþsitæsusá darbà. 1889–1974) knyga. gr.Ðaltasis karas (angl. Da liegt der Hund begraben) apie kokio reiðkinio ar problemos tikràjà prieþastá. rus. bûti valdomam. pr. 1947 m.. kurio negalima kritikuoti. Politine reikðme ðis terminas buvo pirmàkart pavartotas 1938 m. Ðuniui nugaiðus.’“ (Mt 11. gyvenæs austrø aristokratas ir karo vadas Zigmundas Altenðteigas. 31–32). dëkingasis ðeimininkas pakasæs já ties namo siena. o jos nariams mokama alga. TSRS atþvilgiu ðá terminà pirmasis pavartojæs Dþ. 16–17. hic iacet lepus ‘èia guli kiðkis’. kuriam jo ðuo kaþkada buvo iðgelbëjæs gyvybæ. buvæ ðeðëliniai ministrai nebûtinai tampa tikraisiais ministrais. Mes giedojome raudas. joms leidþiama gulëti ant kelio vaþiuojamosios dalies ir pan. Orvelas (tikroji pavardë – E. procesà ir pan. Opozicijai laimëjus rinkimus. Ðeðëlinis kabinetas (angl. o dabar.

Posaká iðpopuliarino ir sovietinis detektyvinis filmas tokiu pat pavadinimu (1974). 134 . pavartojæs já praneðime Visos Rusijos Centriniam Vykdomajam Komitetui 1920 m. apie nuverstà valdovà. prezidentas 1961– 1963) spaudos konferencijos 1962 m. Sic transit gloria mundi) 1. norëdamas patikrinti dievø aiðkiaregystæ. 2. Jo galva ákliuvo á àþuolà. Tadas Blinda kovotojas uþ teisingumà ar socialinæ lygybæ. ir jo mulas palindo po didþiulio àþuolo ðakø raizginiu. uþsienio reikalø komisaras 1918–1930).. ið epizodo apie Dovydo prieðininko Absalomo mirtá: „Absalomas netikëtai susidûrë su Dovydo ðalininkais. pasiekti negali. T. þodþiai. Ritualas atsiradæs 1402 m. nas vaisiø ðakas.Dþ. Posakio autorius – Tarybø Rusijos (nuo 1922 m. Absalomas jojo ant savo mulo. 6). dël to. ðitaip primenant. dabar jame ne tamsiau. Taèiau posaká iðpopuliarino vokieèio vienuolio Tomo Kempieèio (Thomas à Kempis. Pikartas (Bernard Picart. 1872–1936. sakomi áðventinamajam naujajam 133 Tarp dangaus ir þemës apie neaiðkià ar dviprasmiðkà kieno nors padëtá. nuo dievø stalo pavogæs nektaro ir ambrozijos ir drásæs visu tuo pavaiðinti savo mirtinguosius draugus. 1917–1963. kad tikslas yra arti. o mulas. Dzeuso sûnus. Landsbergio-Þemkalnio (1852–1916) dramos „Blinda. G. situacijà ir bûtinybæ jà keisti.: „Mûsø ðûkis – taikus sambûvis su kitomis vyriausybëmis. nei kito Dail. – TSRS) uþsienio reikalø komisaras G. pavaiðinæs juos savo paties nuþudyto kûdikio mësa. Taikus sambûvis (rus. Svieto lygintojas. nuëjo sau“ (2 Sam 18. taèiau neámanomas pasiekti. Dar þr. svieto lygintojas“ (1907). Blinda (1846–1877) – þemaièiø plëðikø vadas. Kenedis su þmona Þaklina popieþiui: ceremonijos metu triskart sudeginamas pakulø kuokðtelis ir pasakoma: Pater sancti. Kitame mite Tantalas pavogæs Dzeuso mylimà auksiná ðuná. sic transit gloria mundi. Èièerinas (Ãðèãoðèé ×è÷åðèí. jis likosi kaboti tarp dangaus ir þemës. mituose Tantalas. sakyèiau. 1867–1926) surinktus pasakojimus. kur suðunkama: O quam cito transit gloria mundi! ‘o kaip greitai praeina pasaulio ðlovë!’ (Liber I. o ko gero ðviesiau nei prieð metus“. bet. paþástamas ið G. ~1380–1471) iðleista knyga „Sekimas Kristumi“ (De imitatione Christi. romantizuotas literatûrinis personaþas.Tantalo kanèios. ant kurio jis sëdëjo. kokià menkà reikðmæ turi valdþios postas þemëje ir kad pats popieþius esàs mirtingas þmogus. Taip praeina pasaulio ðlovë (lot. Dþ. Sipilo miesto valdovas. ~1418). jis pasakæs „Mes dar nematome tunelio pabaigos. sukurto 4 serijø Lietuvos TV filmo. Taip bejëgiðkai kabantá Absalomà jo prieðai netrukus nuþudë. 3. Gr. Uþ tokius nusikaltimus Tantalas dievø pasmerktas poþemio pasaulyje kæsti badà ir troðkulá: stovëdamas vandenyje ir matydamas virð galvos pil. komentuodamas JAV karà Vietname. B. Tantalo kanèios didþiulës kanèios ppr. jis nei vieno. Èièerinas kad ir kokios jos bûtø“. taip pat ið 1973 m. Ìèðíîå ñîñóùåñòâîâàíèå) lojalus sugyvenimas su skirtingø paþiûrø kaimynais ar valstybëmis. paraðytos pagal Lazdynø Pelëdos (Sofija Ivanauskaitë. 9). didelá virðininkà ar posto netekusá garbëtroðkà. Kenedþio (John Fitzgerald Kennedy. Posakis atëjo ið Senojo Testamento. 1673–1733). kurioje.

jûs tartumëte ðitam kalnui: ‘Persikelk ið èia á tenai’. Dar þr. Sen. Posakio autorius – Ðv. Dulce nomen libertatis) apie þmogaus polinká visur siekti sau laisvës. jis esà pasakæs ásiverþusiam jo þudyti romënø kariui. Tas saldus þodis – laisvë (lot. pasitikëjimas savimi padeda áveikti kliûtis. 135 Lietuvoje posaká iðpopuliarino reþisieriaus Vytauto Þalakevièiaus (1930–1996) filmas tokiu pavadinimu (1972). Á lietuviø kalbà posakis atëjæs ið romano rusiðko vertimo. Dar þr. o Charibdë átraukianti laivus á sûkurá. tiesa. kai kas nors kësinasi á asmens kûrinius ar vertybes. kaip nuþudyti moks. 11). kad bûtø galima neðaliðkai vertinti. m. jûrø nimfø padedami. Noli tangere circulos meos!) sakoma. Tikëjimas kalnus verèia tikëjimas savo teisumu. Tebûnie iðklausyta ir antroji pusë (lot. plg. The end justifies the means) sakoma. matematikas ir iðradëjas Archimedas (’Arcim»dhj.). e. Piktindamasis Sicilijos gubernatoriaus savivaliavimu ir vieno Romos pilieèio sumuðimu. vengdami vienos bëdos. m. Tikslas pateisina priemones (it. Tarp kûjo ir priekalo. kuriuo jis aiðkina ástatymø nepaisymà karo metu. Perfrazuotas Cicerono (Marcus Tulius Cicero. Posakio autorius – romënø politikas. 354–430). sëkmingai perplaukæ argonautai. mituose Scilë (kitur – Skila) ir Charibdë – dvi praþûtingos pabaisos Mesinos sàsiauryje tarp Sicilijos ir Apeninø. kurio sukonstruotais gyny. ðeðiagalvë Scilë ryjanti pro ðalá plaukianèius jûreivius. e. Tarp Scilës ir Charibdës apie situacijà. Perfrazuoti Kristaus þodþiai savo mokiniams.sen. angl. m. 20). 106–43 pr. filosofas ir oratorius Ciceronas (Marcus Tullius Cicero.Tarp ginklø mûzos tyli (lot. Inter arma silent musae) karo metu menas ir kûryba niekam nerûpi. norint pateisinti 136 . netekæs dël to ðeðiø bendraþygiø. Ðpilhagenas (Friedrich von Spielhagen. kai pavojus gresia ið abiejø pusiø.) posakis silent enim leges inter arma ‘juk tyli ástatymai tarp ginklø’ (Pro Milone.t o j e . ir jis persikeltø. jûrininkai vis vien patekdavæ á kità. 163). apeliuodamas á tai. Ðià vietà. Hammer und Amboß ‘kûjis ir priekalas’) apie situacijà. Uþëmæ Archimedo gimtuosius Sirakûzus. Posakio autorius – vokieèiø raðytojas F.Archimedo atvaizdas sia ieðkojo. 106–43 pr. IV. jis suðukæs: O nomen dulce libertatis! o ius eximium nostrae civitatis! (‘o saldus þodi – laisve! o aukðèiausioji mûsø valstybës teise!’). Ìåæäó ìîëîòîì è íàêîâàëüíåé. 1829–1911).) savo mokslo darbus branginæs labiau uþ gyvybæ. biniais árenginiais ir maðinomis buvo pridaryta daug nuostoliø miestà ðturmavusiai Romos kariuomenei. Augustinas (Aurelius Augustinus. e. 287–212 pr. Tik neliesk mano apskritimø! (lot. Tarp kûjo ir priekalo (vok. kad ðias vertybes gubernatorius yra pamynæs (In Verrem II 5. jà áveikæs ir gráþtantis ið Trojos karo Odisëjas. Gr. paraðæs tokio pat pavadinimo romanà (1869). Archimedes. nes ðiuos prieðmirtinius þodþius. turëdamas galvoje savo brëþinius ir skaièiavimus. nesëkmingai bandþiusiems iðgydyti vaikà nuo somnabulizmo: „Ið tiesø sakau jums: jei turëtumëte tikëjimà kaip garstyèios grûdelá. romënai pirmiau. gr. kai pavojus gresia ið abiejø pusiø. Il fine giustifica a mezzi. Tarp Scilës ir Charibdës. Audiatur et altera pars) pagrindinis reikalavimas sprendþiant bet koká ginèà ar bylà. Graikijos monelininkà. Jums nebûtø nieko negalimo“ (Mt 17.

Taip pat: e nelle azioni di tutti li uomini. pradëjæs kovà su titanais dël valdþios þemëje. kadangi. Titanø vaikai buvo Atlantas. e.. poþemio karalystëje. dþiûgaudami ásitempë arklá á miestà ir ëmë ðvæsti laimingà karo baigtá. Rëja. jeigu já iðduosiu jums?“ Tie pasiûlë trisdeðimt sidabriniø“ (Mt 26. Panaðià reikðmæ turi posakis titaniðkas darbas.1 5 3 6 – 1 6 0 3 ) . o patys suvaidino iðvykimà namo. laikantis dangaus skliautà. Facci dunque uno principe di vincere e mantenere lo stato: e’ mezzi saranno sempre iudicati onorevoli. Gr. Vëliau ið titanø Krono ir Rëjos (brolio ir sesers) gimæ kiti graikø dievai.). negali vadovautis visu tuo. istorikas. þmoniðkumo ir religijos. ypaè apie valdovø. Eskobaras (Antonio Escobar y Mendoza. Nugalëtieji titanai buvo ákalinti Tartare. Yra nuomonë. sprendþiama pagal jø rezultatus. dël ko þmonës yra laikomi gerais. Temidë. klastinga ar praþûtá neðanti dovana. e da ciascuno laudati (‘apie þmoniø darbus.nelegalias.) ir Vergilijaus (Publius Vergilius Maro. Kovoje nedalyvavo Okeanas ir jo seserys titanidës. vardu Judas Iskarijotas. niekaip negalëdami áveikti Trojos. mitologijoje titanai ir titanidës buvo Gajos (Þemës) ir Urano (Dangaus) vaikai. Epimetëjas. 1469–1527). sendo spesso neces. pr. neva pavartojæs já savo veikale „Teologinës moralës knyga“ (Liber Theologiae Moralis. Dabartinë formuluotë atsiradusi vëliau. pr. tarp jø ir Dzeusas. 2. 88). á kurià uþdarë keletà savo kariø. Kronas. e massime de’ principi. nes jø á teismà nepaðauksi. si guarda al fine. dove non è iudizio da reclamare. daþnai esti priverstas sulauþyti savo þodá. kuriø bûta 12. Prometëjas. Trojënai. uno principe nuovo. 14–15). sono tenuti buoni. pamanæ. operare contro alla fede. jog graikai pasitraukë ir paliko jiems dovanø mediná arklá. m. norëdamas iðsaugoti valstybæ. ji galëjusi bûti sukurta Makiavelio sekëjø. prirakintas prie uolos. vertimas ið: Machiavelli. Trojos arklys 1. Makiavelis (Niccolò di Bernardo dei Machiavelli. tarp jø ir Okeanas. paraðyta 1513. Trisdeðimt sidabriniø iðdaviko honoraras. e. 19). ir erelio draskomas Prometëjas. ypaè naujas valdovas. 1589–1669). m. contro alla umanità. 1980. non può osservare Dail. siekiant kilnaus ar visuomenei svarbaus tikslo.. IP. XVIII. Deðimt dienø trukusià kovà laimëjæs Dzeusas su savo ðalininkais. S. 70–19 pr. nepaisyti artimo meilës.’) (Machiavelli. Nepadëjo 138 . Homerus. 1650) (Âåëèêîâè÷. contro alla religione (‘valdovas. Pieðinys Lakonijos taurëje (VI a.). graikai sugalvojo ásigauti á miestà klasta: sumeistravo didþiulæ medinæ arklio formos talpà. muzikas ir raðytojas N. Knygoje „Valdovas“ (Il Principe. Minties (bet ne posakio) autoriumi laikomas italø politikos filosofas. 5. e. Pasak Naujojo Testamento. Dzeuso nubausti broliai titanai Atlantas. materialus atlygis uþ iðdavystæ. nuëjo pas aukðtuosius kunigus ir tarë: „Kà man duosite. contro alla carità. 137 Titaniðkos pastangos didelës. sitato. Tegu tik valdovas laimi ir iðsaugo savo rankose valstybæ – ir kiekvienas visas jo priemones laikys garbingomis ir vertomis pagyrimo. per mantenere lo stato. 8 a. Pasak Homero (“Omhroj. Eos ir kt. m. klasta. di Titas tutte quelle cose per le quali li uomini ( Santi di Tito.)./ Makiavelio portretas (fragm. iðspausdinta 1532) jis raðo: /. Judo sidabriniai (graðiai). Helijas. nehumaniðkas ar brutalias priemones. Judas uþ 30 sidabriniø iðdavæs Kristø: „Tuomet vienas ið Dvylikos. kad posakio autorius esàs ispanas katalikø teologas jëzuitas A. daug jëgø reikalaujanèios pastangos kokiam nors tikslui pasiekti. 2009.’). Dar þr. 6.

kurios bûdingos þmogui. II. IV. Liber VII. 384–322 pr. oratorius ir valstybës veikëjas Ciceronas (Marcus Tulius Cicero. o Adomà tai padaryti prikalbinusi Ieva. gydo geleþis. kuriame ironiðkai vaizduojama to meto Anglijos visuomenë. 30.). Trojanovo (lakûnas iðsigelbëjo). dar plg. bet draudþiamo. kà reikia árodyti. I. XXIII. gydo ugnis’).). Pro Flacco. ferrum sanat. 1628–1688). Ene.): ferrum flammamque metuemus ‘geleþies ir liepsnos bijokimës’ (Pro Murena. þudant ir deginant. 97).mo pito (VII a. arklio viduje buvæ graikai iðlindo lauk ir atvërë Trojos vartus uþ jø jau laukusiems draugams. Bûta ir kurioziniø sutapimø. Graikijos paðto þenklas su Tro271–289. kurios prioritetai yra karjeros siekimas. Dþ. snobizmas. Vëliau posaká iðpopuliarino anglø raðytojas V. Aristotelis Uþdraustas (Uþgintas) vaisius kas nors labai viliojanèio. Hipokratas turëjo galvoje operavimà ir þaizdos ar pûlinio prideginimà. Ugnimi ir kalaviju (lot. Su ðiuo kon. Pr 3). Posaká kartojo ir kiti romënø autoriai. e. 41. kai teiginys árodinëjamas tuo. Ievà paragauti ðio vaisiaus sugundæs þaltys. Galëjæs kilti 139 ið perfrazuoto sen. Tekerëjus (William Makepeace Thackeray. ko negydo geleþis.–17): omnia ferro ignique vastata ‘viskas geleþimi ir ugnimi nusiaubta’ (Ab urbe condita.në þynio Laokoonto perspëjimas nepasiduoti graikø klastai. e. gydytojo Hipokrato (`Ippokr£thj. e. Uþburtas ratas (lot. pr. VIII. pilotuojamas V. 29. Circulus vitiosus ‘ydingas ratas’) sudëtingos aplinkybës ar situacija be iðeities. 17.). m.: þmogui bûdingos ydos yra tos. Logikoje taip vadinama klaida. 1848). Pirmasis uþburto rato savokà logikoje apibrëþæs sen. 106–43 pr. gr. 6 ir kt. quod ferrum non sanat. 59 pr. XXX. 1811–1863). Viduramþiais ir vëliau tai buvo mëgstamas krikðèionybës platintojø posakis. e. filosofas Aristotelis (’Aristotšlhj. prestiþo vaikymasis. 2005 m. m. 12. 13–267). Lietuvoje suduþo pasiklydæs Rusijos naikintuvas SU-27. 492–495. Tiek lakûno pavardës fonetika. ~460 – ~370 pr. (Odisëja. dovanas neðanèiø. Bene pirmasis ðá posaká pavartojæs romënø raðytojas. ignis sanat (‘ko negydo vaistai. tekstu susijusi patarlë Bijok danajø. Senajame Testamente juo vadinamas Rojaus sodo Paþinimo medþio vaisius. dar plg. Sulaukæ nakties.) posakio Quod medicamentia non sanat. 85. kurá skinti ir ragauti pirmiesiems bibliniams þmonëms – Adomui ir Ievai – Dievas buvo uþdraudæs. Ið ðios sàvokos kilo kompiuterininkø þargono terminas trojanas ‘kompiuterinis virusas’. m. Uþ draudimo sulauþymà pirmoji þmoniø pora buvusi iðvaryta ið rojaus (Pr 2. Banjanas (John Bunyan. m. 140 . Banjanas iðleidæs satyriná romanà tokiu pavadinimu (Vanity Fair: A Novel without a Hero. e. Ferro ignique / flammamque ‘geleþimi ir ugnimi / liepsna’) smurtu. Aristoteles. kai gráþtama prie pradiniø sàlygø. X. m. Vanity Fair) apie visuomenæ. pvz. Ásiverþæ graikai nusiaubë Trojà. já ypaè mëgæs istorikas Livijus (Titus Livius. 1678). gr. tiek pati situacija leido þiniasklaidai ðmaikðtauti Trojos arklio tema. pavartojæs já alegoriniame kûrinyje „Piligrimo kelionë“ (The Pilgrim’s Progress from This World to That Which Is to Come. Tuðtybës mugë (angl.jos arklio vaizdu ant laidojiida. Posakio autorius – anglø raðytojas Dþ.

Terminas atsirado XVI a. autokratiðkà vadovà. pabrëþdami Liudviko XIV absoliutizmà. jog stabilià vyriausybæ formuoja 4-5 partijos. ponai. politikà. kitam – tris. Prancûziðkai leistas britø þurnalas Revue Britannique (1851 m. 1905–1980). Klydote! Valstybë – tai að!“ Taèiau ðio Liudviko XIV porposëdþio protokole nëra në uþuomi. savarankiðka organizacija. Ðiuos þodþius karaliui pripaiðyti cinthe Rigaud. neturinti kurios nors partijos absoliuèios daugumos. geguþë) posakio Valstybë – tai að autore laiko Anglijos karalienæ Elþbietà I (Elizabeth. pavadinæs taip savo romanà (1963). c’est moi) sakoma apie diktatoriðkà. todël ten tapusi norma. Valdþios koridoriai (angl. kuriuos parlamentas palaikæs. daugiausia uþdirbusiam (Mt 25. mais l’État demeurera toujours (‘að iðeinu. Ilièius È. ppr. Consumer society) visuomenë be dvasiniø prioritetø. kad Liudvikas XIV bûtø taip Dail. tas „karaliumi saule“ (pranc. Prancûzijoje. L’État. 1533–1603. Le Roi Soleil).Uþkasti talentà neatskleisti ar neiðnaudoti savo gabumø. galëjo istorikai ir biografai. 14–28. o treèiasis talentà uþkasæs. Pirmieji du gautuosius pinigus paleido á apyvartà ir gavo pelnà. kuriose priimami svarbûs politiniai spendimai. valstybës ar kolektyvo interesus tapatinantá su savaisiais. Apie valstybæ. Gráþæs ðeimininkas iðvadino treèiàjá tinginiu ir netikëliu. atëmë ið jo talentà ir atidavë pirmajam. Po to karalius iðtaræs garsiàjà frazæ: „Jûs manëte. o kartais net keliolikos skirtingø partijø vyriausybë. Snou Valstybë – tai að! (pranc. savarankiðkas geografinis ar politinis darinys kurios nors ðalies teritorijoje (pvz. 2. jis esà atëjæs á parlamento posëdá ir iðplëðæs ið protokolø knygos lapus.. Snou (Charles Percy Snow. Lk 19. turinti savo infrastruktûrà ir nepaklûstanti ðalies ástatymams. 1638–1715. visuomenës kontrolei ir þiniasklaidai neprieinamas valdþios sferas. Imperium in Imperio) 1. aukodama tam moralines I. H. Vatikanas Romos mieste). Rigo (Hyasakæs. apibûdinant hugenotø (protestantø) kontroliuojamas þemes. kur nuo pat nepriklausomybës pradþios (1918) në viena partija nelaimi absoliuèios daugumos. 1668 m. Pavadinimas kilæs ið palyginimo su vaivorykðtës spektru. kad valstybë – tai jûs. The Corridors of Power) apie uþdaras. Posakio autorius – anglø raðytojas. pagrindiná dëmesá skirianti materialinei gerovei. jau gulëdamas mirties patale.tretas (fragm. valdë 1643–1715). o treèiam – vienà. The rainbow government) koalicinë keleto. susijusius su 1648 m. Ið Kristaus palyginimo apie tris tarnus. 12–27) Vaivorykðtinë vyriausybë (angl.). Tipiðkas pavyzdys yra Suomija. valdë 1558–1603). nos. Posakio autoriumi ppr. 1659 –1743). neramumais. Liudvikas XIV pasakæs taip: Je m’en vais. fizikas ir valstybës veikëjas È. dvariðkiø pramin141 142 . Valstybë valstybëje (lot. kuriems iðkeliaudamas ðeimininkas palikæs saugoti turtà ir davæs pinigø pagal jø gabumus: vienam penkis talentus (toks svorio matas ir piniginis vienetas). laikomas Prancûzijos karalius Liudvikas XIV (Louis XIV. taèiau valstybë liks visada’). Vartotojiðka visuomenë (angl.

ðia fraze Vokietijos kaizeris ir Prûsijos karalius Vilhelmas II (Prinz Friedrich Wilhelm Viktor Albert von Preußen. kaip vilkas. 1926–2002).) posakis: Spem retine. Perfrazuotas romënø politiko Katono Vyresniojo (Marcus Porcius Cato Censorius. Nyèë (Friedrich Wilhelm Nietzsche. Nyèë Vëzdo politika ðiurkðèios. Ruzveltas (Theodore Roosevelt. uþ kurios jie klusniai leidþiasi vedþiojami. geradariu apsimetæs piktadarys. plg. 143 Katonas Vyresnysis . pavartojæs já knygoje „Linksmos nuotaikos priemonës“ (Tools of Conviviality. Ilièius (Ivan Illich. Posakis kilæs ið gyvulininkystës praktikos: sunkiai tramdomiems gyvuliams á nosá áveriama grandis. 1973). kurio autorius – karingasis JAV prezidentas T. Ruzveltas mená pasaulio politikoje. Vëliau posaká iðpopuliarino amerikieèiø to paties pavadinimo filmas (A Place in the Sun. 1844– 1900). Posakio autorius – prancûzø fizikas. sukurtas pagal T. bet uþdarytas nebegalëjæs iðtrûkti lauk ir naktá. prez. Umwertung alter Werte) esminis savo paþiûrø. matematikas ir religijos filosofas B. paleidæs ðià sparnuotà frazæ 1901 m. Aesopus. Posakis atëjæs ið Ezopo (A…swpoj. o viduje yra plëðrûs vilkai “ (Mt 7.vertybes. kurioje pasakojama. 234–149 pr. Ðià ezopinæ alegorijà vartojæs ir Kristus savo pamoksluose. 25). m. 295). Vertybiø perkainojimas (vok. Posakio autorius – austrø filosofas I. Tiesa. e. Íàäåæäà óìèðàåò ïîñëåäíåé) þmogus viliasi dël ko nors iki paskutinës savo gyvenimo akimirkos.T. spes una hominem nec morte relinquit (‘iðlaikyk viltá. V. Vilkas avies kailiu uþsimaskavæs. VI a. nuostatø perþiûrëjimas ir keitimas. álindæs á avies kailá. Hope dies last. Paskalis lonijinæ ir ekspansinæ politikà. buvæs piemens papjautas. rus. Posakio autorius – vokieèiø filosofas F. pr.. Paskalis (Blaise Pascal. tik viltis nepalieka þmogaus net mirðtanèio’) (Disticha Catonis. 1951). 1901–1909). valdë 1888–1918) teisino savo ko. beje. ir padarë. Viltis mirðta paskutinë (angl. 1925).B. pavartojæs já nebaigtame veikale „Mintys“ (Pensées. 1623–1662). 1858–1919. Liber II. Terminas kilo ið perfrazuoto posakio „Speak softly and carry a big stick“ (‘kalbëk ðvelniai ir neðiokis vëzdà’). Vieta po saule teisë gyventi ten. kà jis. pirmoji dalis paskelbta 1895). kur ásivaizduoja kalbantysis. 144 F. Vedþioti uþ nosies meluoti. „Sergëkitës netikrø pranaðø. 1871–1945) romanà „Amerikoniðkoji tragedija“ (An American Tragedy. e. m. kalbëdamas apie bûtinybæ ið esmës suaktyvinti JAV vaid. 1859– 1941. ppr. karinës jëgos vartojimas tarpvalstybiniuose santykiuose.) pasakëèios. Paskalis ðá teiginá (èia mano vieta po saule) interpretuoja kaip pradiná pasaulio uzurpacijos motyvà. kurie ateina pas jus aviø kailyje. nekliudomai patekæs á aptvarà. tamsoje palaikytas avimi. Dreizerio (Theodore Herman Albert Dreiser. 15). nepildant duotø paþadø ar ásipareigojimø. pavartojæs já savo nebaigtame darbe „Valia vieðpatauti“ (Wille zur Macht. 1901 m.

Raitas (John Michael Wright. 1890– 1970). Tezës autorius – anglø filosofas T. 1588–1679). nustatoma socialinës apklausos bûdu. jog. kuri ðá principà papildë prieraðu: „. Taèiau netrukus respublikos valdþià uzurpavo kiaulë vardu Napoleonas. Viskas arba nieko (lot.bet kai kurie gyvuliai yra lygesni uþ kitus“.). dangstomos demagogiðkais tvirtinimais apie visø lygybæ. Eric Arthur Blair. Þodþiai ið Senojo Testamento. War of all against all) nevaldoma krizinë situacija. Bordþa (Cesare Borgia. Laikas þudyti ir laikas gydyti. 1–3). palaukti to. Montenis Visø karas su visais (lot. they are in that condition which is called war. Knygoje „Leviatanas“ (Le145 Þaibiðkas karas (vok. laikas griauti ir laikas statyti /…/ “ (Koh 3. de Golis sioms dalims. Dþ. Aut Caesar. kuriame gyvuliai. de Golis (Charles de Gaulle. 1903–1950) antiutopinio romano „Gyvuliø ûkis“ (Animal Farm. 1945). Taèiau paèios tokio karo strategijos autoriumi laikomas prancûzø pulkininkas Ð. Savo knygoje Vers l’Armée de Métier (1934) jis siûlë galutinai atsisakyti ilgalaikio pozicinio karo ir pirmenybæ teikti judrioms motorizuotoÐ. ~1617–1694). kai neveikia tvarkà palaikanèios institucijos ar jø apskritai nëra. angl. 1475–1507). arba nieko’) apie maksimalistinius tikslus ar reikalavimus. viathan. patariant neskubëti. Blitzkrieg. Lightning war) staigus ir trumpalaikis pergalingas karas. Viskam savo laikas sakoma. angl. Montenis (Michel Eyquem de Montaigne.. iðsivadavæ ið þmogaus priespaudos. laikas sodinti ir laikas rauti. angl. ~1490–prieð 1543). vyksta visø karas su visais (during the time men live without a common power to keep them all in awe. Bleiras) (George Orwell. T. ir kiekvienam reikalui tinkamas laikas po dangumi. Laikas gimti ir laikas mirti. chaosas. Hobsas (Thomas Hobbes. kol nëra susikûrusi valstybë. Posakio autorius – prancûzø raðytojas eseistas M. Dail. Visuomenës nuomonë (pranc. A. M. Melonë (Altobello Melone. vëliau generolas bei valstybës veikëjas È. bet kai kurie yra lygesni uþ kitus ironiðkas apibûdinimas faktinës nelygybës. Hobso portretas (fragm. Terminas pirmà kartà pasirodë 1935 m. kas turi ávykti savaime. Posakio autorius – italø kardinolas. 1651) jis teigia. Posakis ið anglø raðytojo Dþ. vokieèiø kariniame þurnale Deutsche Wehr.). 146 .Visi yra lygûs. 1533–1592). Dail. kas pasodinta. Bordþos portretas (fragm. Þaibiðko karo strategija hitlerininkø buvo panaudota kare su Lenkija (1939) ir Prancûzija (1940). Orvelo (tikroji pavardë – E. L’opinion publique. priskiriami karaliui Saliamonui: „Viskam yra metas. sukûrë respublikà pagal principà „Visi gyvuliai yra lygûs“. aut nihil ‘arba Cezaris. È. and such a war as is of every man against every man) (XIII). mëginta jà taikyti ir kare su TSRS (1941). Public opinion) daugumos nuomonë kokiu nors klausimu.. Bellum omnium contra omnes.

1921). bijo galimo lietaus. Þmogiðkasis faktorius (angl. quom qualis sit non novit). visuomenës ar ðalies krizë prasideda nuo vadovybës. jog „þmogus þmogui yra vilkas. Kristus atsakæs: „Paraðyta: Þmogus gyvas ne vien duona. Posakio autorius – romënø raðytojas Plautas (Titus Maccius Plautus. filosofas ir istorikas Plutarchas (PloÚtarcoj.Þinau. apie uþdarà. skersvëjø ir pan. paaiðkindamas. kuris iðeina ið Dievo lûpø“ (Mt 4. 1860– 1904).). Èechovas. Sybomas Rauntris (Benjamin Seebohm Rowntree. Þuvis genda nuo galvos (lot.). Posakio autorius – rusø raðytojas A. 2. Scio nihil scio arba Scio me nihil scire) didëjant paþinimui. non homo. kai norima pabrëþti. kad nieko neþinau (lot. 1871–1954). pavartojæs já knygoje „Þmogiðkasis faktorius versle“ (The Human Factor in Business. Þmogus gyvas ne vien duona sakoma. 1588–1679) iðleido knygà „Leviatanas“ (Leviathan. jei jis esàs Dievo sûnus. Socrates. gr. Plutarchus. perdëtai atsargø. 147 Þmogus þmogui – vilkas (lot. Èechovas su þmona Olga tojo ir pats A. neaprobuotø vyresnybës. Human factor) individo átaka kokiam nors techniniam. gr. pleèiasi ir neþinojimo ratas. nekomunikabilø asmená. ~46–120). 4). Èechovas (Àíòîí ×åõîâ. koks jis yra“ (lupus est homo homini. filosofui Sokratui (Swkr£thj. bet ir dvasinio peno. vyksta visø karas su visais (þr. Komedijoje „Asilai“ herojus nepatiki svetimam pinigø.). Þodþiai priskiriami sen. 148 . ~250–184 pr. Posakio autorius – anglø sociologas B.. kurioje jis ðá posaká pavartojo. Posakio autorius – sen. m. Mëgstamas jo posakis – „kad tik kas nors neatsitiktø“. bet ir kiekvienu þodþiu. jei neþino. o ne þmogus. Homo homini lupus est) visi þmonës ið prigimties yra blogi vienas kitam. nes kiekviena nauja informacija iðkelia naujø klausimø. Lk 4. e. valdymo ir pan. kurio herojus Belikovas bijo naujoviø. jog iki susikuriant valstybës institucijai. kai ðis pasiûlæs Kristui paversti akmenis duona. komentuodamas savo tezæ. kai anglø filosofas T. paraðæs tokiu pavadinimu apsakymà (1898). nemëgstantá naujoviø asmená. ~470–399 pr. e. ×åëîâåê â ôóòëÿðå) 1. m. Posaká þmogus futliare atitinkama reikðme vëliau varA. Hobsas (Thomas Hobbes. 4. 1651). Þmogus futliare (rus. jog þmogui reikia ne tik materialiniø gërybiø. Dabartine reikðme posakis iðpopuliarëjo nuo XVII a. Piscis primum a capite foetet ‘þuvis ima dvokti nuo galvos’) kolektyvo. procesui. apie konservatyvø. Posakis ið Kristaus atkirèio já gundanèiam ðëtonui.

118. 44. 52. 123. 130 Banjanas Dþ. 89 Diogenas Laercijus 23 Diogenas Sinopietis 59. 138 Jupiteris 73 Justinas 96 Juvenalis 48. 146 Gordijus 56 Grigalius I 93 Grigalius VII 25 Hagedornas F. 27 Erazmas Roterdamietis 81 Eridë 95 Eschilas 49 Eskobaras A. 123 Benksas T. 47 Hanibalas 39 Hanteris R. 17 Euridikë 38 Euriklëja 127 Euristëjas 38 Europa 73 Ezopas 47. 100. 77 Apolonas 21. 96 Agamemnonas 57 Agesandras 35 Ahasveras 21 Ajolas 124 Akteonas 65 Albertas 87 Aleksandras II 43 Aleksandras Makedonietis 56. 57 Alfonsas VI 128 Algarotis F. 114 Henrikas Burgundietis 128 Henrikas Latvis 87 Hera 95. 28. 54 Hesiodas 29. 116. 17 Joðijas 24 Judas 67. 99 Gimbutienë M. 66 Bergsonas H. 106. 17 fon Bergmanas J. 130 149 150 . 51 Bordþa È. 40 Huloetas R. 35 Belðacaras 32 Belðazaras 32 Benensonas P. 32 Ivanauskaitë S. 115 Jahvë 19. 53 Geringas H. 138 Horacijus 31. 140 Èaplinas È. 62 Dolgorukis J. 96. 50 Huliganas P. 46 Abraomas 107 Absalomas 134 Achilas 17. 87 Jarvis Dþ. 124 Hantingtonas S. 106 Heraklitas 59 Herkulis 108 Hermanas Luoðys 25 Hermis 95 Herostratas 58 Herstas V. 80 Daukða M. 119 Bisonas L. 103. 82. 138 Eos 138 Erenburgas I. 59. 139 Bankeris È. 96 Jonas Auksaburnis 29 Jonas Krikðtytojas 45 Jonesku E. 111. 45 Jokûbas 107 Jonas 24. 101 Farnakas 26 Fedras 49. 40 Charibdë 135 Chilonas 23 Chruðèiovas N. 124 Jekaterina II 98 Jelcinas B. 73. 86 Fortûna 31. 56. 61. 107 Franklinas B. 45. 30. 131 Hobsas T. S. 49. 121 Fièinas M. 103 Helijas 138 Hemingvëjus E.ASMENVARDÞIØ RODYKLË Istoriniø ir mitologiniø asmenø. 145 Chamas 39. 38. 53 Èièerinas G. 76. 59 Diupleris 71 Dizraelis B. 51. 127 Bleiras E. 144 Farina J. 105 Eginkas I. 104 Cerberis 38 Cezaris J. 52. 74 Dekartas R. 115 Hugo V. 31. 94. 82 Darvinas È. 117 Bomarðë P. 142. 25. 89 Husas J. 127. 25 Davidas Þ. 58. 61. 77. 123 Buridanas Þ. 114. 80 Dostojevskis F. 45. 134. 90 Ieva 18. 37. 120 Daplesis J. 124 Jeits S. 93 Goldonis K. 34. 124 Bejerotas 128 Beketas S. 60. 140 Artemidë 58. 140 Afroditë 95. 57. 75. 101. 74. 27 Bertelemis Þ. 148 Homeras 58. 112 Baltazaras 32. 38. 45. 101 Ibsenas H. 100 Franckë B. 132 Amaltëja 70 Amûras 31 Andersenas H. 108 Archimedas 136 Arëjas 124 Aristofanas 106 Aristotelis 61. 48 de Golis Ð. 34. 114 Gogolis N. 32 Ilièius I. 39. 96 Atlantas 138 Atropa 100 Augëjas 28 Augustinas 49. 86. 115 Halsas 89 Hamas 39. 133 Izaijas 27 Izaokas 107 Jafetas 40 Jagemanas F. 51. 124 Bankeris E. 37 Butkus A. 95. 62. 130. 103 fon Hindenburgas P. 133 Dafnis 103 Damoklas 41. 71. 145 Blinda T. 60. 47. 70. 80 Frankas F. 135. 79. 143 Imbertas B. 146. 48 fon Bismarkas O. 73. 137 Eslinas M. 70 Gladstounas V. 84. 98. 133 Bogartas Dþ. 57. 30 Èechovas A. 91 Elena 60. 79. K. 96. 92. 65 Artûras 24 Atanodoras 35 Askanijas Julas 108 Atëjus Kapitas 39 Atënë 35. 24. 65. 72 Antonijus 92 Apijus 76. 50. 109. 127. 138 Dþarvis Dþ. 42. 107. 124. 69 Danielius 33 Dantonas Þ. 60 Dionizas I Senasis 41 Diuma A. 25. 114. 44. 126 Hipokratas 140 Hitleris A. 44 Ilièevskis A. 136 Baèenenas Dþ. 119 Jeronimas 46 Jëzus 45. 104. Jeits A. 95. 131. 37 Dzeusas 56. 26. 17. 83. 97 Jobas 34. 40 Hefaistas 58. 85 Altenðteigas Z. M. 112 Fonvizinas D. 140 Ilfas I. 63. 100. 29. 34 Biuchmanas G. 21 Brutas 62. 121. 18 Adamsas (Dþeimsas) 20 Adamsas (Dþonas) 33 Adomas 18. 107. 61. 40 Hamurabis 19. taip pat mitiniø bûtybiø vardai bei pseudonimai Aaronas 26. 96 Elþbieta I 142 Enëjas 108 Enijus 47 Epimenëjas 103. 145. 145 Brazdþionis B. 30. 82 Gaja 138 Gebelsas J. 27 Ciceronas 19. 77 Jakobis G. 95. 67 Dovydas 134 Draizas 65 Drakonas 46. 22. 84 Alkmenë 106 Alkuinas 75. 47 Dreizeris T. 25. 106 Heraklis 28. 60. 60. 119. 144 Drûðautas M. 36. 110. 125. 116. 92. 69 Bokaèas Dþ. 104. 33 Baltramiejus 33 de Balzakas O. 131. 147 Èerèilis V.

Þ. 85. 100 Marcelas 39 Mardukas 19 Marija 25. 131. 22 Strabonas 106 Sun Cu 54 Suvorovas A. 142 Liudvikas XV 98 Liugeris G. 111. 115 Petras I 81 Petronijus 113 Petrovas E. 122 Sterbinis È. 112 Plautas 148 Plinijus Vyresnysis 19. 98. 113 Kamuèinis V. 70. 107 Pelëjas 17. 88. 131 Maodzedunas 25 Mara 87. 54. 37. 27. 78 Seneka Jaunasis 50. 145 Salustijus 77. 102. 144. 74. 147 Rëja 70. 80 Siracidas 87. 92 Petras 26. 81. 116 Longis A. M. 84 Lipmanas V. 75. B. 143. 50 de Liarþiljeras N. 51 Stivensonas R. 92 Landsbergis-Þemkalnis G. 28 Morkus 27 Moudis R. 121 Kronas 70. 66 Likas 108 Linèas 85 Linèas È. 136. 142 Rylejevas K. 38 Plutarchas 26. 137 Tiutèevas F. 86 Linèas (Dþeimsas) 86 Linèas (Dþonas) 86 Linèas V. 116 Tetidë 17. 111. 90 Martinesas Ch. 135 Ðtaubas H. 148 Polidoras 35 de Pompadur 113 Pompëjus 109 Pompilijus 38 Poperis K. 118. 53 Sokratas 107. 61. 54 Puðkinas A. 21 Pilotas 101 Pyras 112 Platonas 89. 96 Merkel A. 57 Kristijonas VIII 28 Kristus 20. 125 Skila 135 Slavoèinskis M. 43. 143 Sabaliauskas A. 95. 100 Kolis H. 22 151 152 . 73. 113 Puliceris Dþ. 117 Ra 70 Rablë F. 147 Krylovas I. 118 Makiavelis N. 29 Ruzveltas T. 138 de Kubertenas P. 87. 144 Paulius 49. 113 Nekojas 24 Nepotas 92 Nerdlindþeris È. 117 Musolinis 25 Napoleonas Bonapartas 55. A. 105 Ðekspyras V. 18 Saliamonas 122. 139 Lazdynø Pelëda 133 Leibnicas G. 80 Tacitas 35 Tamara 34 Tamoðius 96 Tanatas 124 Tantalas 134 Teèer M. 104 Tesëjas 115. 40 Numa Pompilijus 32 Odisëjas 135 Orfëjas 38 Orvelas Dþ. 67 Liuteris M. 127. 30. 141. 82 Pandora 103 Paris 17. 141 Snouden E. 94 Snou È. 94 de Sartinas G. 49. 129 Repinas I. 145 Ovidijus 60 Pakuvijus M. 46. 44. 128. 96.109 Riok M. 62. 99 Svetonijus Trankvilas 26. 55. 24. 49. 45. 120 Rudenko R. 102. 100. 91. 87 Riðeljë 110 Robespjeras M. 59 Saturnas 120 Saulius 117 Scilë 135 Scipionas Afrikietis 39 Selfridþas H. 118 de Servantesas M. 146 Rauntris S. 129 Livijus T. 145 Menelajas 60. 114 Steinbekas Dþ. 108. 104. 99 Ruso Þ. 94 Sizifas 124. 112 Leninas V. 76 Rybakovas A. 81 Mola E. 76 Tomas 96 Tomas Kempietis 134 Trojanovas V. 133 Laokoontas 35. 97. 126 Vaildas O. 73. 143 Nojus 39. 88 Marlou K. 74. 80 Lein H. 93 Montenis M. 79. 60 Ricas C. 104 Lesaþas A. 52 Kantas I. 99 Ðpilhagenas F. 63 Stein G. 130. 117 Putinas V. 27 Pranas Juozapas I 66 Prokrustas 115. 60. 111 Tekerëjus V. 51 Rubensas P. 129. 120. 121 Tolstojus L. 71. 106 Pero Ð. 95 Perevoðèikovas D. 140 Londonas Dþ. 37. M. 112 Nikolajus II 43 Nyèë F. 131 Liudvikas XI 125 Liudvikas XIII 110 Liudvikas XIV 141. 41 Karavadþis 96 Karlas 66 Karolis Didysis 85 Kasandra 57 Kasijus Dio 39 Katonas Vyresnysis 144 Kenedis Dþ. 29 Lachesë 100 Laima 100 Lalemandas F.Kamenevas S. 75. 88 Megara 108 Melonë A. 67. 129 Kukas E. 113 Leonardas da Vinèis 65. 99 de Ribera Ch. 105 Ðemas 40 Ðmitas H. 52 Teiloras Z. 31. 139 Tropininas V. S. 94. 138 Rembrantas H. 51 Raitas Dþ. 25 Smitas H. 63 fon Ribentropas J. 73. 138. 50. 119. 36. 96 Parmenidas 64 Paskalis B. 62. 55 Mozë 19. 107. 111 Medlhameris F. 74. 125 Puason Þ. 111 Ðamaðas 19 de Ðampanas F. 137 Makmilanas H. 123. 87. 68. 44 Pikartas B. 48 Lukas 27 Lukianas 106 Lukrecijus Karas 31 Mahometas 123 Makartis Dþ. 84. 146 Monteskjë Ð. 116 Prometëjas 103. 128 Krasas L. 45. 92. 62 Ulpianas 76 Uranas 138 Vagneris R. 48. 61 Medison D. 147 Solonas 95 Stalinas J. 29 Rochau A. 55. 109 Manuelis Ch. 108. 78. 78 Rigo H. 42. 72. 119 Kranachas Jaunesnysis L. 55. 134 Pilyponis J. 138 Propercijus 125 Prudonas P. 34 Tvenas M. 94. 119 Mindaugas 88 Minejeva J. 52. 68 Trumenas H. 86 Liotardas Þ. 87 Kuperis Dþ. 133 Kimirsenas 25 Klitemnestra 57 Klotë 56. 134. 64. 42. 76. 50. 95 Tiberijus 39 Tichë 70 Ticianas 51 Titas 110 di Titas S. 112 Medisonas Dþ. R. 77. 88. 99 Rukas K. 93 Molotovas V. 118 Rosinis Dþ. 108 Moleris F. 139 Temidë 138 Terencijus 30. 110 de Ðatobrijanas F. 40 Rumiancevas P. 105 Natyras Þ. 105 Kupidonas 31 Kvintilianas 119 de La Turas M.

org/wiki/File:Bergson-Nobel-photo.wikipedia. – vadinamas.org/wiki/File:Hans_Christian_Andersen.wikimedia. 53 Velsas S.wikipedia. 18 Vespasianas 110 Vesta 22 Vestalas R.org/wiki/Margaret_Hilda_Thatcher http://images.wikipedia.jpg http://en.Vaskas da Gama 126 fon Vaðaris J.wikipedia.wikipedia. 113 Þalakevièius V.wikipedia.coloradocollege. – palygink ppr. 136 Þozefas 110 ILIUSTRACIJØ INTERNETINIAI ÐALTINIAI h t t p : / / w w w.com/filosofs. 98. o r g .org/wiki/File:Tizian_-_The_fall_of_man. 114 Vegecijus 67 Velsas H.org/wiki/File:First_Folio. 138 Verhejenas F. – anglø èek.org/wiki/File:Uncle_Sam_Wilson. u k / b r i t a i n / e x h i b i t i o n s / r e t u r n o f t h e g o d s / exhibition.org/wiki/File:Balzac.shtm http://en.org/wiki/Jean-Jacques_Rousseau http://en. 117 Vilsonas S. 90.jpg http://en.pensament.jpg http://en.wikimedia.wikipedia. 87 Vylandas K. – paprastai.jpg http://pl.wikipedia.png http://en.org/wiki/File:Gaius_Cornelius_Tacitus.org/wiki/File:Churchill_portrait_NYP_45063. – lotynø plg.jpg http://en. – graikø hebr. 58 Zinovjevas G. 87 Vechtenas K.wikipedia. 67 Vilhelmas II 144 Vilsonas Dþ.wikipedia. antikiniø autoriø vertimø á lietuviø kalbà nuorodos orientuotos á literatûros sàraðà.org/wiki/File:Alain-Ren%C3%A9_Lesage.jpg http://images.org/wiki/File:GiorcesRossini1.org/wiki/Cicero http://ueip. vadinamasis vok.jpg http://en.wikipedia.org/wiki/Gold_rush http://en.jpg http://en.wikipedia.com/images?client=opera&rls=lt&q=Goebbels& SUTRUMPINIMAI angl.wikipedia.wikipedia.wikipedia.wikipedia.htm http://upload. – lietuviø lot.org/images/nikita-hruschev.edu/academics/anniversary/images/Photographs/Samuel%20Huntington. mozilla:lt:official&um=1&q=Laokoon&sa=N&start=0&ndsp=18 http://en.wikipedia.jpg http://en.org/wiki/File:Damocles-WestallPC200801208842A.JPG http://lt.org/wiki/File:Francois_Rabelais_-_Portrait. – ironiðkai isp.wikipedia.jpg http://en. – prezidentas prk. – perkeltinë reikðmë rus. – lenkø lie.lt/images?hl=lt&client=firefox-a&rls=org.jpg http://en. – senovës suom.org/wikipedia/commons/e/e3/Montesquieu_ 2. – suomiø vad.wikipedia.google. 115 Viðnu 132 Volteras 66 Zinovjevas A. – italø la.org/wiki/File:Carlo_Goldoni.png http://lt.org/wiki/Vaizdas:GeoreOrwell. – estø gr. – latviø lenk.org/wiki/Ilja_Erenburg http://en.org/wiki/File:Immanuel_Kant_(painted_ portrait). 41 Viazemskis P.org/wiki/File:Giulio-cesare-enhanced_1800x1450. 108. – rusø sen.google. t a t e . 34 Venera 120 Vergilijus 37.jpg http://commons.wikipedia. – ispanø it.org/wiki/Hammurabi http://en. – èekø est. – prancûzø prez.JPG http://en.wikipedia.wikipedia.org/wiki/File:PhilipVerheyen. daþniausiai pranc.jpg http://en. – hebrajø iron. V. – vokieèiø þr.jpg http://www. 153 154 .jpg http://en. 42 Vitas H.jpg http://www. – þiûrëk Knygoje vartojami visuotinai priimti Biblijos ir kitø ðaltiniø sutrumpinimai.

org/wiki/File:Edward_coke.wikipedia.org/vb/showthread.jpg http://images.jpg http://en.jpg http://en.com/images?hl=lt&client=opera&rls=lt&um= 1&q=Peter+Benenson&sa=N&start=21&ndsp=21 http://en.wikiquote.com/images?client=opera&rls=lt&q=Algarotti &sourceid=opera&oe=utf-8&um=1&ie=UTF-8&sa=N&hl=lt& tab=wi http://en.notablebiographies.org/wiki/File:Gladstone.jpg 155 156 .mezzo-mondo.org/wiki/File:Christopher_Marlowe.jpg http://images.wikipedia.wikipedia.wikipedia.jpg http://en.org/wiki/Åêàòåðèíà_II http://commons.jpg http://en.wikipedia.org/wiki/Giovanni_Maria_Farina http://lt.jpg http://en. w i k i p e d i a .jpg http://en.ru/docs/nov/2001/02/nov_2001_02_25.com/arts/mm/rubens/RUP006.jpg http://www.jpg http://www.jpg http://en.wikipedia.jpg http://en.jpg http://lt.wikipedia.wikipedia.php?personid=1362 http://en.wikimedia.org/wiki/File:Alexander_cuts_the_Gordian_ Knot.wikipedia.org/wiki/Vaizdas:Giovanni_Boccaccio.jpg http://en.org/wiki/File:Platon-2b.jpg http://commons.org/wiki/Vaizdas:JackLondon02.com/Ni-Pe/Ovid.wikipedia.org/wiki/File:Louis_XIV_of_France.org/wiki/File:Ilya_Efimovich_Repin_(18441930)_-_Portrait_of_Leo_Tolstoy_(1887).wikipedia.org/wiki/File:Cesareborgia.org/wiki/File:AleksandrPushkin.wikipedia.org/wiki/Ôàéë:KrylovBasnopisetsByEggink.google.org/wiki/Descartes http://en.org/wiki/File:Aristotle_Altemps_Inv8575.org/wiki/File:Chateaubriand.jpg http://lt.jpg http://en.wikipedia.wikipedia.wikipedia.ket.html http://es.org/wiki/File:Gertrude_Stein_1935-01-04.wikipedia.org/wiki/File:Jan_Hus.org/wiki/File:ChangandEng.org/wiki/Ãîãîëü.jpg http://forums.org/wiki/File:Marco_Porcio_Caton_Major. o r g / w i k i .com/images?hl=lt&client=opera&rls=lt&um= 1&q=Stalin&sa=N&start=21&ndsp=21 http://uisrussia.jpg http://en.jpg http://en.info/biograf/molotovv.html http://ru.jpg http://en.msu.wikipedia.jpg http://lt.org/wiki/Gottfried_Wilhelm_Leibniz http://en.html http://en.jpg http://en.org/wiki/James_Fenimore_Cooper http://en.jpg http://it.wikimedia.html http://ru.wikipedia.org/wiki/Vaizdas:Blaise_pascal.wikipedia.org/wiki/Christoph_Martin_Wieland http://lt.wikipedia.hrono.wikipedia.wikipedia.wikipedia.org/wiki/Vaizdas:Pan_and_Daphnis.jpg http://en.ru/stihi/ryleev/ http://en.google.org/wiki/File:Cesar-sa_mort.wikipedia.jpg http://www.dl.wikimedia.org/wiki/Archivo:Cervates_jauregui.wikipedia.wikipedia.jpg h t t p : / / r u ._Íèêîëàé_Âàñèëüåâè÷ http://www.org/wiki/File:Rembrandt_Harmensz.totalwar.wikipedia.wikipedia.org/wiki/File:Jacques-Louis_David_017._1901.wikipedia.org/wiki/File:John_Bunyan.com/images?client=opera&rls=lt&q=Emilio %20Mola&sourceid=opera&oe=utf-8&um=1&ie=UTF-8&sa= N&hl=lt&tab=wi http://www.wikipedia.org/wiki/Vaizdas:Baron_Pierre_de_Coubertin.wikipedia.lt/images?q=Charles%20Percy%20Snow&oe=utf8&rls=org.wikipedia.org/wiki/Vaizdas:Ibsen_photography.wikipedia.wikipedia.edu/campus-resources/achilles/age/bronze_age.org/wiki/Niccol%C3%B2_Machiavelli http://en.wikipedia.org/wiki/Vaizdas:ChPerrault.google.htm http://en.jpg http://de.jpg http://ru.wikipedia.org/wiki/Vaizdas:Nietzsche187c. / Ô à é ë: A n t o n _ C h e k h o v _ a n d _ O l g a _ Knipper.org/wiki/File:Proudhon.php?t=60755 http://en.klassika.wikipedia.org/wiki/File:Voltaire.jpeg http://lt.jpg http://lt.google.wikipedia.google.org/wiki/File:Thomas_Hobbes_(portrait).com/images?client=opera&rls=lt&q=Roosevelt &sourceid=opera&oe=utf-8&um=1&ie=UTF-8&sa=N&hl=lt& tab=wi http://lt.jpg http://images.htm http://www.org/wiki/File:Kardinaal_de_Richelieu.virtual-history.org/wiki/File:Titus_Livius.mozilla:lt:official&client=firefox-a&um=1&ie=UTF8&sa=N&hl=lt&tab=wi http://en.jpg http://images.uark.org/wiki/File:Georges-Jacques_Danton.jpg http://ru.com/person.wikipedia.org/wiki/File:Michel_de_Montaigne_1.jpg http://en.google.jpg http://film.org/wiki/File:Homer_British_Museum.wikipedia.jpg http://en.wikipedia.sourceid=opera&oe=utf-8&um=1&ie=UTF-8&sa=N&hl=lt&tab=wi http://commons.wikipedia.org/wiki/Benjamin_Franklin http://images.org/ Òþò÷åâ_Ô¸äîð_Èâàíîâè÷ http://images.wikipedia.org/latinlit/mores/religion/seneca. _van_Rijn_125.

Vertë L. Dilytë.html Machiavelli N.ancientlibrary. Giesmës tikëjimui katalickam prideranèios. Vilnius. http://www. Agamemnonas. Vertë J. CARMEN SAECVLARE. Mugurçvièa priekðvârds un komentâri.au/a/aristotle/a8rh/ Biblija. http://www. 1988. Kavaliausko (NT) vertimas. http://etext. (Biblija RK_K1998). (Skaitmenys rodo poemos eiluèiø numerius) HEINRICI CHRONICON. Il Principe. http://penelope.com/smith-bio/ SVETONI TRANQVILII.wsu. Translated by W. http://www. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidybos institutas. (Skaitmenys rodo giesmës ir eiluèiø numerius) 157 HORATIVS FLACCVS.library.html Eschilas. shtml Slavoèinskis S.html Disticha Catonis http://www. http:// www.adelaide. – Graikø literatûros chrestomatija.fr/Haiti/Cours/Ak/Leges/ leges_regia_Riccobono. http://www. Lebedys). library. P. Roman History. Vilnius: Mintis.pdf Machiavelli N. SERMONES. EPISTULAE. – Antikiniai romanai ir pasakëèios.upmf-grenoble. Raèius. F. Vilnius: Vaga. Vertë L. Pasakëèios. 389–420. Amsterdam-Lausanne-Melbourne-Milan-New York-Säo Paulo: MetaLibre.au/h/hobbes/thomas/h68l/index.adelaide. Vertë P. Bendoriûtë. Vilnius: Vaga.ccel. The Code of Hammurabi.thelatinlibrary. – Antikinës tragedijos. Graikø literatûros chrestomatija. proverbi e locuzioni. 2004. ARS POETICA. Satyros. CARMINA. 2007. Book LVII. Vilnius: Vaga. html Romënø literatûros chrestomatija. Fables. Plinius – Pliny the Elder: the Natural History http://penelope. (Skaitmenys rodo satyros ir eiluèiø numerius) Kuzavinis K.com/cic.htm#II LIVIVS T. Dumèius. 1646. Leges Regia – http://web. Townsend. 2009. eBooks @Adelaide. Bologna: Zanichelli. http://etext. edu. 2008.edu/Thayer/E/Roman/Texts/Pliny_the_Elder/home. P. Q. 2007. Leviathan.thelatinlibrary.html Homeras. SENECA. Vilnius: Mokslas. Dumèius. TERENTIVS AFER P.html Juvenalis.com/suetonius/suet. 1987. http://www.html 158 .caesar.edu/~dee/ MESO/CODE. thelatinlibrary.edu. Vilnius: Vaga. Sudarë D.com/ lucretius. Vilnius: Vaga. Vertë J. 1987.dis. edu/Thayer/E/Roman/Texts/Cassius_Dio/57*. 1979. http://www.html Tarptautiniø þodþiø þodynas. SATURAE. Feldhûna tulkojums. 1993. Rîga: Zinâtne.thelatinlibrary. ANANEVS L.lt/ Cassius Dio. Dictionary of Greek and Roman Biography and Mythology.com/hor. Kâpçc mçs tâ sakâm? Rîga: Zvaigzne. 1958.thelatinlibrary. 2008. Fedras. Þymûs Antikos þmonës.org/ccel/pascal/pensees. 1985.HTM (Skaitmenys þymi ástatymo numerá) Pascal B.ibiblioorg/ml/libri/m/MachiavelliN_IlPrincipe_s. eBooks@Adelaide. Mesopotamia. DE CONSOLATIONE AD POLYBIUM. 1870. 1987. 2005. Vilnius: Vaga.com/juvenal. http://www. Hesiodas Darbai ir dienos. 2008. biblija. M. Dilytë. Hobbes T. Ç. Lotyniðki posakiai ir sparnuoti þodþiai.thelatinlibrary. Rhetoric. – Antikiniai romanai ir pasakëèios. Odisëja. Rubðio (ST) ir È. uchicago.html Lucretius. EPODES. Vertë A. LVK (katalikø) leidimas 1998 m. Dambrauskas.com/cato. com/liv. AB VRBE CONDITA LIBRI. Valkûnas. Sudarë D. Translated by G. http://www.uchicago. Valdovas. thelatinlibrary.com/ter. http://www. Vilnius: Mintis. Valkûnas. Fotografuotas leidimas (Paruoðë J.com/sen/sen.html DECIMVS IVNIVS IVVENALIS. VITA DIVI IVLI. http://www. De rerum natura. http://www. Rhys Roberts.org/authors/aesop/fables/ Aldersons J. Smith W. thelatinlibrary. Pasakëèios.consolatione1. 2007.LITERATÛRA Aesop.thelatinlibrary. (Skaitmenys rodo eiluèiø numerius) Ezopas. Vilnius: Vyturys. 355–386. Pensées http://www. Vertë A. http:// www. Frase fatta capo ha: Dizionario dei modi du dire. literature.i.html Cicero. 1983. Aristotle. A. 2008. Hafneris G. Â.html Pittáno G. Vilnius.

wikisource. 1-2. Âåëèêîâè÷ Ë. New York: Oxford University Press. kilmës metafora ar terminas (Armagedonas.. thelatinlibrary. chuliganas. Eneida. Mitologija. 1980. Toronto-New York-London-Sydney: Bantam Books. Ìîñêâà: Ìûñëü. Bibliogr. ×åðíàÿ ãâàðäèÿ Âàòèêàíà. 1991–1992. Ýíöèêëîïåäè÷åñêèé ñëîâàðü êðûëàòûõ ñëîâ è âûðàæåíèé. The Oxford dictionary of quotations. Karaciejus..com/verg. 1995. Pirminiai posakio ðaltiniai daug kur pateikti originalo kalba. I. Ñåðîâ Â.com/index. 2009.. DE IMITATIONE CHRISTI. VERGIL. http://www. http://bibliotekar. Butkaus leidykla „Aesti“ 159 160 . Parengë J. 2003.html Vergilijus. Ò.: p. Vilnius: Vaga. E. UDK 808. Oxford.ru/encSlov/ Bu403 Butkus A. snobas ir kt. 1989. THOMAS À KEMPIS.thelatinlibrary. Sparnuotieji þodþiai..html The Oxford dictionary of literary quotations /edited by Peter Kemp. 1974. Í. antraðtiniu þodþiu laikomas pirmasis lietuviðkos frazës þodis. Èçä-âî „Ëîêèä-Ïðåññ“. 159 p.THE LATIN LIBRARY at Ad Fontes Academy.org/wiki/Biblia_Sacra_Vulgata_ (Stuttgartensia) Wolfebüttelio Postilë. Zimmerman J. 1972. AENEIS. Vilnius: Mintis. Sparnuotieji posakiai pateikti abëcëlës tvarka.com/kempis. Dictionary of Classical Mythology.: iliustr. Ìèôû íàðîäîâ ìèðà: Ýíöèêëîïåäèÿ â äâóõ òîìàõ.html Trenèeni-Valdapfelis. Vertë A. kiti autorizuoti sparnuotieji posakiai bei viena kita vienaþodë plaèiai vartojama toponiminës. antroponiminës ir pan. Dambrauskas. 1980. http://www. 157–159. 2006. http://www. – Kaunas: Aesti. thelatinlibrary. Vulgata http://la.London: Oxford University Press. Ìîñêâà: Ñîâåòñêàÿ Ýíöèêëîïåäèÿ.82-3(075) Alvydas Butkus SPARNUOTIEJI ÞODÞIAI Korektorës Laura Gerþotaitë ir Gintarë Vaitonytë A. Vilnius: Þara.) – ið viso 418 lizdø. ISBN 978-9986-884-21-7 Enciklopedinio pobûdþio knygelëje pateikiami daþnesni literatûrinës kilmës frazeologizmai.

Sign up to vote on this title
UsefulNot useful