P. 1
Snieska-Makroekonomika eBook LT

Snieska-Makroekonomika eBook LT

|Views: 5,499|Likes:
Published by Romas Alijevas

More info:

Published by: Romas Alijevas on Oct 30, 2011
Copyright:Attribution Non-commercial

Availability:

Read on Scribd mobile: iPhone, iPad and Android.
download as PDF, TXT or read online from Scribd
See more
See less

03/11/2013

pdf

text

original

Sections

  • 7. CBNTRINIS BANKAS IR MONETARINE POLITIKA
  • 7.1. CB, JO FUNKCIJOS IR VEIKLOS ORGANIZAVIMAS
  • 8.1.2. Investicijq paklausos kreive
  • 8.1.3. Palfikanq norma ir bendroji paklausa: IS kreivd
  • 8.5.2. Stiprus ir silpnas fiskalinds politikos poveikis
  • 10. EKONOMINIO AUGIMO TEORIJA
  • 10.1. EKONOMINIO AUGIMO TEORIJOS ESME
  • 11.2. NEDARBO PASEKMES IR NUOSTOLIAI
  • 12.2. INFLIACIJOS PRIEZASTYS
  • 12.3. INFLIACIJA IR NEDARBAS. FTLIPSO KREIVE
  • 12.5. INFLIACIJOS MAZINIMO BUDAI
  • 12.5.1. Pajamq indeksavimas
  • 12.5.2. Infl iacijos kontrol6
  • r3.2. MOKEJIMU BALANSAS
  • 13.3. REALUSIS VALIUTOS KURSAS
  • I3.10. MAZOS ATVIROSIOS EKONOMIKOS MODELIS
  • 14. REALAUS EKONOMINIO CIKLO TEORIJA
  • 14.2. REALAUS EKONOMINIO CIKLO MODELIS
  • ciklo teorijoje
  • I5.I. PALYGINAMASIS PRANASUMAS
  • I5.3. TARPTAUTINES PREKYBOS STRUKTURA
  • 15.5.3. Kitos tarptautin€s prekybos politikos priemon6s
  • 16.2. AUKSO STANDARTAS
  • Aukso standarto veikimo s4lygos
  • 16.4. PLAUKIOJANTYS VALTUTU KURSAI
  • 16.4.2. Reguliuoj amai plaukioj antys valiutq kursai
  • 16.6. TARPTAUTINES POLITIKOS KOORDINAVII\IAS
  • 17.4. VALSTYBES VAIDMUO
  • 17.5.4. Pagalba atsilikusioms Salims
  • 17.5.5. Lietuvos ekonomikos vystymo problemos

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

MAKROEKONOMIKA

\--' TECHN0T0GtJA .2005 KAUNAS

AT\

W)

qa-t:f@.

U D K3 3 0 . 1 ( 0 7 s . 8 ) M a2 3 9

pataisytas papildytas ir lcidimas Trcdiasis

V y r i r u t r i sS N I E S K n . \ ' a l e r i j a B A U M I L I E N E . D a l i a B E R N A I - ( J N Y T E .J r d v y g r ( ' t S U R I fN E . A l d o n a T O Z A P A V I C I E N E . V i r g i n r j r K A V A L T A U S K I E N ER e d a . KERSIENE, Aldona MARKNUSKIENE, BTone MRAZAUSK]ENE, Valentinas N n V I C K AS , V i o l c t a U K E L I E N EC i r a 2 i n aT A R T I E N EJ. u l i u s R B O N A S P . S U

VytautasSNIESKA, Jadrygai ISURIENE lvloksIiniai redaktoriai

VadovclisiSlcistas Kauno tcchnologijos universiteto leSornis noky(lq LietuvosRespublikos Svietimo rnoksloministerijos ir AukStrtjq vadoveliqleidyboskornisijos rekourenduota 200104 03 Nr. 05-99

Rcccnzavo:

VGTU prof. habil dr. Aleksandras VytautasRUTKAUSKAS KTU prof. dr. BroniusMARTINKUS

$f,rr Ivrr stBLtoTExr,
4'05ut+q9 f
sit.\!r(;tislLl,il.l ,\!i()Nl.i\lF.N'i',\S i O V . S n i e 5 k ar k t . , 2005

I

I

fift0vtLt$Kt0

ISBN9955-09-826-0
RadviliSkio rajono vieSoji biblioteka

will

000012449

TURINYS .............12 PRATARME................ . P R A T A R M E T R E C I A J A MI R P A T A I S Y T A M L E I D I M U I . . . . . . . . . . . .I.3 . ...........r4 IVADAS STUDENTAMS............... 1.

MAKROEKONOMIKA IR PAGRINDINES JOS ........................16 PROBLEMOS ............. MAKROEKONOMTKA AIP MOKSLAS.............................16 K l.L 1 . 1 . 1 . E k o n o m i n i s m 4 s t y m o b [ d.a . . . . . . . . .s ........16 I . 1. 2 . M a k r o e k o n o r n i ko b j e k t a s. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 3 os . l . 1 . 3 . M a k r o e k o n o r n i kr e k o n o r n i np o 1 i t i k a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 5 ia e . i ...........26 1 . 1 4 . E k o n o m i k o s i s t e m ar j o s t i k s l a i . 1 . 1 . 5 . l s t o r i n e k o n o r n i k os i s t e m qa i d a. . . . . . . . ........ . . . . . . . . . . . . . . 2 9 e s r 1.2. PAGRINDINIAI MAKROEKONOMIKOS RODIKLIAI .-......33 I R E K O N O M I N EP O L I T I K A 1 . 2 . 1 . P a g r i n d i n i a n a k r o e k o n o m i k r o d i k l i a i. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3 3 ri os politikostikslai,priemonds ir 1.2.2. Ekonomines problemos ..........................37 |.2.3. Ekonomikosprognozavirnas..................................... I.2.4. Klasikineir kitos svarbiausios SiLrolaikines ..........................43 ekonomikos teorijos . r I .2 . 4 L E k o n o m i k on t o k s l o a i d a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4 3 s 1.2.4.2. Pasrindinesiiuolaikines ekonomikos .t te o ri jo s i r m e t o d o lg i a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .5 . . . . . . . . o j

2.

NACTONALTNTU PAJAMU APSKATTA

...........63

PAGRINDINIAI 2.1. EKONOMIKOS SISTEMOS RY ELEMENTAI JUTARPUSAVTO slAl .........................63 tR IR 2.2. BENDRASIS VIDAUSPRODUKTAS BENDI{ASIS ...............67 PRODUKTAS ......... NACTONALTNTS VIDAUS 2.3. KAINU LYGIOPOVEIKTS BENDROJO PRODUKTO AplMerAr ................70 VIDAUSPRODUKTO NUST'ATY]\{O 2,4. BENDROJO BUDAI .......................77 .............77 2.4.1 Gamybos . metodas 2.4.2. ISlaidq metodas .......................82 apskaitos metodas ......................86 2.4.3. Pajarnq apskaitos R 2 . 5 . S R A U T AtT F O N D A E K O N O M I K O J E . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . T PAJAMU 2.6. PAGRTNDINIAI NACTONALINTU ..............93 RODIKLIAI . ................95 E 2 . 1 . G R Y N O JE K O N O M I NG E R O V E T

3.

NACIONALINIS PRODUKTAS: GAMYBA, PASKIRSTYMAS, VARTOJIMAS ............. ......100 3.I. PREKIU PASLAUGU IR GAMYBA.GAMYBOS VEIKSNIAI GAMYBOS IR FUNKCIJA ........ OO 3.2. NACIONALINIOPRODUKTO PASKIRSTYMAS P A G A LG A M Y B O S E I K S N I U S V . . . . . . . . . . . . .I.0.2 . . . . 3 . 3 . P R E K I U R P A S L A U G U A U D O J T M A . . . . . . . . . . . . . , . . . .1 . . 9. . . . . I N .S .0 . paklausa vartojirno 3.3.l. Vartojimo ir funkcija. Ribinis
i r v i d u t i n i s o l i n k i sv a r t o t i . . . . . . . . . p . . . . . . . .1 0 9 . Taupymo funkcija. Ribinis ir vidutinis polinkis taupyti . . . . . . . .1 5 l paklar.rsa investicijq 3 . 3 . 3 . Investicijq ir funkcla ............... l l8
) .) .2.

4.

BENDROJI PAKLAUSA IR BENDROJI PASIULA. PUSIAUSVYROS NACIONALINIS PRODUKTAS .......... I25 4.1. BENDROJI PAKLAUSAIR JOSSTRUKTURA PAGRINDIN IUOSE MAKROEKONOMIKOS MODELIUOSE. BENDROSIOS PAKLAUSOS KREIVE ... I25 4.2. PUSIAUSVYROS NACIONALINIS PRODUKTAS: P A K L A U S OA S P E K T A S. . . . . . . . . . . . . . . . S . .............129 4.3. PUSIAUSVYROS NACIONALINIO PRODUKTO KITIMAS.MULTIPLIKATORIUS 136 A A a.a. BENDROJI PASIULA, JOSKITIMO VEIKSNIAI l4l A < PUSIAUSVYROS NACIONALINIS PRODUKTAS:
4.6. P A S I U L O SA S P E K T A S . . . . . . . . . . . 1,4 6 . . POTENCIALIOJONACIONALINIO PRODUKTO IR PUSIAUSVYROSNACIONALINIO PRODUKTO SdVEIKA: NUOSMUKIO IR INFLIACIJOS TARPSNIAI .............152 T A U P Y M OP A R A D O K S A S . . . . . . . . . . . . . . . . . . .. . .. . . .t s 5

4.1. 5.

FISKALINE POLITIKA .................I59 5 . I . V A L S T Y B E S F I S K A L I N E SP O L I T I K O SE S M E . . . . . . . . . . . . .I.5 9 .. 5 . 1 . 1 . V a l s t y b e p a j a m o sr i 5 l a i d o s s i ..............159 5 . 1 . 2 . M o k e s d i rs i1 t e m aL a f e r ok r e i v e. . . . . . . ...... . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 6 2 -s . 5 . 1 . 3 . V a l s t y b e b i r . r d Z elty g t i s . . . . . . . . . . . s o . . . . . . . . 1.6 4 . 5.2. VYRIAUSYBES SEKTORIAUSPOVEIKIS V A R T O J I M O T S L A I D O M S R T A U p y M U t . . . . . . . . . . . . . . . . . .I.6.5 . t . . 5.2.1 Autonominiqmokesdirl . poveikisvartojimo i5laidoms taupymui ir .....166 grynqjq rrokesdiq 5 .2.2. Proporcingq poveikis v a r t o j i m o5 l a i d o m i r l a u p y m u i i s . . . . . . . . 1.6 8 .

5.3.

D I S K R E T I N EF I S K A L I N E P O L I T I K A ...........172 5 . 3 . 1 . V y r i a u s y b eis l a i d q p o v e i k ps s i a u s v y r o s S iu n a c i o n a l i n i a mr o d u k t u i p .......................172 pusiausvyros 5.3.2. Mokesdiqpoveikis nacionaliniam produktur .........................175 5.3.2.1 Autonomini4mokesiitlpoveikis . pttsiausvyros produktui ....175 nacionaliniarn 5.3.2.2. Proytorcing4 gryn4jtlmokesiitl p oveikispusi ausyvrosnacionali n iam produktui ........178 5.3.3.Vyriausybes iSlaidq mokesdiq ir poveikis bendras p u s i a u s v y r o s c i o n a l i n i a p r o d u k t u i. . . . . . . . . . . . . . . . .I.8.2 . na m . . 5.3.3.1. Vyriausybes iilaidtlir mokesiitl bendraspoveikis pusiausvyros nacionalin iatn p ro duktui, esant autonomi nei ntokesi it1sistemai 182 5.3.3.2. Vyriausybes i.{laid4ir mokesiitl bendra.s povei kispu si au svy ros nacional iniam produktu i, esant

5.4. 5.5. 5.6. 5.7. 6.

proporcngaimokesit1 istemi ............... i i s a I 84 politikos 5.3.4. Fiskalines priemoniq naudojimas 187 ............... NEDTSKRETTNE FTSKALINE POLITIKA........................... I 88 _ VISISKO UZIMTUMOBIUDZETAS FISKALINES POLTTTKOS KRITERIJS ............................ U I 90 IVERTINIMO FISKALINES POLITIKOS IGYVENDINIMO P R O B L E M O.S. . . . . . . . . . . . . . . . . .............191 UZSENIOPREKYBOS POVEIKIS PUSIAUSVYROS N A C T O N A L I N I A M O D U K T U . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .I.9.2 . . . . . . . . . . PR .I . .

PINIGAI IR SIUOLAIKINIAI BANKAI .........199 6.1. prNrGU UNKCTJOS F ...................r99 6.2. TSTORTNE PtNtGVRATDA ........202 6.3. PTNTGU RTNKA ......20e p 6.3.1. Pinigq aklausa ...............209 pasi[la 6.3.2. Pinigq ..................219 6.3.3. Pusiausvyra pinigq rinkoje ...................224 6.4. BANKAI,JUATSIRADTMAS, FUNKCIJOS Rusys ....227 tR 6.5. ATSKIRASKOMERCINIS BANKAS BANKU srsTEMoJE .............229 ptNtcu 6.6. KOMERCTNTU BANKU STSTEMA. MULTTPLIKATORIUS ................238

7.

CENTRINIS BANKAS IR MONETARINE POLITIKA ...245 IR ....245 1,1, CB, JOFUNKCIJOS VEIKLOSORGANIZAVIMAS 1 . 2 . C B I V A I R I O S S A L Y S ER J U I E NEPRTKLAUSOMYBES PROBLEMOS .................. 247 ............ - 1 I -) MONETARINE POLITIKA. JOSIGYVENDINIMO P R I N C I P A II R P R I E M O N E S. . . . . . . . . . . . . . . 255 1 A t.+, MON ETARINES POLITTKOS[GYVENDINIMAS 261
MONETARINE POLITIKA: TRUMPOJOIR ILGOJO

LAIKOTARPIU RINKOS REGULTAVTMAS ............. ......... 269 1.5.1 Pinigqrinkosreguliavimo . rnechanizmas
7 .5.2. trumpuoju laikotarpiu Pinigq rinkos reguliavimo mechanizmas ilgr.roju laikotarpiu 269

1.6. ].1. 8.

273 MONETARINEPOLITIKA IR TARPTAUTINE EKONOMTKA ........275 MONETARINES FISKALINES IR POLITIKOS povElKls tRJU DERINTMAS ......... ..............278

MONETARINE IR FISKALINE POLITIKA UZDAROJE EKONOMIKOJE ......284 8.1. PREKTU RINKArR rS KRETVE ................. .....284 8.I.1. lnvesticijospal[kanq ir norna ................................. 285 8.1.2. lnvesticijqpaklausos kreive.......... .......286 8.1.3. Palfikanqnorrna ir bendroji paklausa: kreive.......287 IS 8.2. PTNIGU RINKAtR LM KRETVE ....................294 8.3. PUSTAUSVYRA PREKTU PTNTGU rR RTNKOSE ...............298 pOLtTtKOS pOVEtKtS 8.4. MONETARTNES ...........................299 politikos 8.4.1. Stiprus skatinandiosios monetarines poveikis .....300 8.4.2. Silnnas skatinandiosios monetarinds oolitikos poveiki...................... s . . . .3 0 1 . 8 . 5 SKATINANdIOJIFISKALINEPOLITIKA IR T S S T U M T M A.S. . . . . . . . . . . . . . . . ............303 politikos 8.5.l. Skatinandiosios frskalinds poveikis lS kreivei ........303 8.5.2. Stiprus silpnas politikos poveikis ir fiskalines 305 .......... 8.6. FISKALINEPOLITIKA,MONETAzuNE POLITIKA IR

Srqeolrlru DERrNys
8 . 6 . 1 Fiskalinespolitikos rnultiplikatoriaus

..........306

priklausomybd monetarinds nuo reakcijos................ 306

8 . 6 . 2 Monetarinds fiskalines ir oolitikosderinvs............... 308

8.7. IS-LMMODELIOPANAUDOJIMAS STABILIZAVTMO POLITIKOJE 9.

.....................309

MAKROEKONOMIKOS BENDROJI PUSIAUSVYRA ...312 9.1. MAKROEKONOMIKOS PAKLAUSOS KREIVEKAINU, NACIONALTNTO PRODUKTO tR PALUKANU NORMOS DERTNYS ..................313 9,2. DARBORINKA IR BENDRoSIoS PASIOLOS KREIVE...3I6 pe _ 9.3. MAKROEKONOMIKoSsIUI-os REIVE K KAINU,NACIONALINIO PRODUKTO IR UZIMTUMO ERINYS D ..............320 9.4. MONETAzuNES FTSKALTNES tR POLITTKOS ITAKA BENDRAJAIPAKLAUSAI.EKI-EKTINE pnstUt-osKREIvE BENDRoSIoS ...............321 9.5. DARBo uZrrrorEsrts DARBo RINKoJE........................326 9.6. TRUMPOJO LAIKOTARPIO BENDROSIOS

pASrULos rrESE. KAINU DARBo rR uZlrorssero

P R I S T D E R T N I M.A.S. . . . . . . . .............327 9,7. MAKROEKONOMIKOSBENDROSIOS PUSTAUSVYROS MODELIS. KATNU, NACIONALINIO PRODUKTO UZIMTUMO IR PRISIDEzuNIMAS .......... .............329 9.8. MAKROEKONOMIKOS BENDROSIOS PUSIAUSVYROS MODELIS, NAUDOJANT MDS-AS t R t s - L MK R E I V E S .....................331 9,9. BENDROSIOSMAKROEKONOMIKOS PUSIAUSVYROS MODELIOPRAKTINIS N A U D O J I M A.S. . . . . . . . . . . . . . ..............335

1 0 . EKONOMINIO AUGIMO TEORIJA .................................342
10.1. EKONOMTNTO AUGIMOTEORTJOS ESME......................342 | 0.2. EKONOMINTO AUGIMOKLASTFIKACTJA .......................345 r0.3. EKONOMINTO AUGTMO VEIKSNIAIlR JU POVEIKIO AUGIMUICHARAKTERISTIKA .....................347 10.4. TEORINIAI EKONOMINIO AUGIMOMODELIAIIR JU IRAKTTNn RElr<Sup ...........348 10.4.1.Teorinis ekonominio augirno rnodelis tobulosios konkurencijos sqlygornis ......................350 10.4.2. Teoriniai ekonominio augirno rnodeliai netobulosios konkurencijos s4lygomis ......................358 10.5. EKONOMINIS AUGIMASIR EKONOMINES RAIDOS C T K L T S K U M A.S. . . . . . . . . . . . . .............371

1l.

NEDARBAS .........................:.......................j... ....377 I I . I , N E D A R B A S I R J O P R I E Z A S T Y SN A T U I I . A L U S I S . N E D A R B OL Y G r S ......................378 j 1 1 . 1 . 1 .D a r b o e g o si r n e d a r b s q v o k o s o ...........378 p 1 1 . 12 . N e d a r b o r i e Z a s t y s . . . . . . . . . .8 7 3 I 1 . 1 . 3 . N e d a r b oi p a i .N a t f i r a l u s in e d a r b oy g i s . . . . . . . . . . . . . . . 3 9 7 t s l | | . 2 . N E D A R B OP A S E K M E S R N U O S T O L T A.T. . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4 0 2 I . I I . 3 . N E D A R B A SR U Z I M T U M OR E G U L I A V ] M A S. . . . . . . . . . . . . . . . . 1 0 6 | 1. 4 . P A G R T N D I N T A I E D A R B O R O D t K L t A t . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .4 1 2 N . 11.4.L Nedarbotrukrne ..............412 | 1 . 4 . 2 . N c d a r b a t a r pa t s k i r q e n . r o g r a l i ng r lu p i q . . . . . . . . . . .4.l.4 s d i .

12. INFLIACIJA ............... ......................,il8 t 2 . 1 . I N F L T A C I J A ,O SF O R M O S R T E M P A I . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .4 .1 8. . . . J r . .. l 2 . l . I . l n f l i a c i j ot u r i n y s s .............118 1 2 . 1 . 2 . l n f l i a c i j o sb r m o s i . . . . . . . . . 4.2 0 . 12.1.3. lnfliacijosnatavimo hdai........... r b .......422 pR t2.2. TNFLTACIJOS IEZASTYS............... ............424 1 2 . 2 . . B e n d r o s i op a k l a r " r ss u k e l t an f l i a c r j a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4 2 1 1 os s i . I 2.2.1.1. Pinig4pa.siltlakaip infliacijos scllygu...... 426 12.2.1.2, L/alstybis biudieto de/icitasir i(liacija . . . . .. . . 4 3 0 12.2.1.3. Infliacinis nrckestis senf ir oraias . . . .....,130 ( 1 2 . 2 . 2 . B e n d r o s i op a s i I l o s k a 5 t q i)n f l i a c i j a. . . . . . . . . . . ........ . .,.1 3 3 s I 2.2.2.l. Pasiulossutrikimuiir inJl iacija ...............,13,1 12.2.2.2. Darbo uintoke,stis kait4 infliaciju . ......436 ir 1 2 . 2 . 2 . 3 .I n f l i a c i j o su k e s i i a i l .............137 1 2 , 3 . I N F L I A C I J AI R N E D A R B A S .F I L I P S OK R E I V E . . . . . . . . . . . . . . . 4 3 8 1 2 . 3 . . D a r b ou Z r n o k e s t iis ,f l i a c i j a r n e d a r b a s. . . . . . . . . . . . .4.3 . 1 n i . . .9 1 2 . 3 . 2 . T r r . r m p o jl o i k o t a r p i F i l i p s ok r e i v e. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4 , 1 1 a o 1 2 . 3 . 3 . I i g o j ol a i k o t a r p iF i l i p s o r e i v e. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4 4 3 o k 12.3.4. Racionaliqjq lnkesdiq teorijair nedarbop inlliacijos roblerna ........445 1 2 . 4 . E K O N O M I N E St R S O C I A L I N E S N F L I A C I J O S I PASEKMES ............448 1 2 . 4 . 1 . N r . u r , a t y t o sl l i a c l o sp a s e k m e s in ..........449 12.4.I.l. Nuntatytainfliacija ir realioji palukutrtl norma . .. ... 119 I 2 . 4 . .2 . N u m a t y t o is f li a c i j s k a i t a i . . . . . . . . . . . . . . . . 4.5.1 l n o . . . 1 2 . 4 . 2 . N e t i k e t o sn f l i a c i j o s a s e k r n e s i p ............452 12.5, INFLIACIJOS AZINIMOBUDAI M ................454 1 2 . 5 . 1 .P a j a m qn d e k s a v i m a s i ..... 55 4

..........456 k 12.5.2. lnfliacijos ontrole .....457 12.5.3. Antiinlliacinepolitika 12.5.3.1. Bendrosiospaklau,sos meiinimas ir io p a c l a r i n i a i - . . . . . . .......... . . .....457 p p . .2 I 2 .5 .3 .2 . A n t i i n fila c i n e a si u l o s o l i t i k a . . . . . . . . . . . . .4.6. 13. ATVIROSIOS EKONOMIKOS MAKROEKONOMIKA

..................46s

FTKSUOTAS PLAUKIOJANTIS rR r3.r. vAlruru RTNKA. .....465 ............ vAlruros KURSAS ............469 BALANSAS t3.2. MOKEJTMU VALTUTOS KURSAS ...................473 13.3. REALUSTS 13.4. MOKEIMU BALANSO ELEMENTU KrrrMAS ................474 1 3 . 5 . V T D T NR I S O R I N E U S I A U S V Y R.A. . . . . . .......... . . . . . . . . . . . . . . 4 7 6 E P . PASILTLA, 13.6. MOKEJIMU BALANSAS, PINIGU IR PRISIDERINIMAS. MONETARINE FISKALINE KURSUI...478 POLITIKA,ESANTFIKSUOTAM VALIUTOS PASEKMES TRUMPUOJU, 13.1. DEVALVACIJOS LAIKOTARPIU ..................48I VIDUTINIUOJU ILGUOJU IR IR I3.8. PERKAMOSIOS CALIOSPARITETAS SPEKULIACIJOS ITAKA PLAUKIOJANEIAJAM ...................484 VALIUTOS KURSUT I3.9. MONETAzuNE FISKALINE IR POLITIKA, ESANT VALIUTOS KURSUI....................487 PLAUKIOJANCIAJAM EKONOMIKOS MODELIS ............489 I3.IO.MAZOSATVIROSIOS MODELIS.........495 13.1 DIDELES I. ATVIROSIOS EKONOMIKOS 14. REALAUS EKONOMINIO CIKLO TEORIJA .................499 14.1. REALIOJI BENDROJI PAKLAUSAIR REALIOJI pA BENDROJT SruLA ..................499 .................... 503 14.2. REALAUS EKONOMINTO MODELTS CTKLO poveikis politikos realaus ekonouinio I4.2.1. Fiskalines ....................505 c i k l o o d e l y j.e . . . . . . . . . . . . . . . . m . gamybos 14.2.2.Technikos technologiniq bei pasikeitirnq poveikis ciklo realaus ekonominio .....506 modelyje 14.3. REALAUSEKONOM]NIO CIKLO TEORIJOS pAGRtNDtNlAt 507 DISKUSTJU OBJEKTAT ............................ gamybos pasikeitirnr,i 14.3.1. Svarbir4 technologiniq realaus ekonominio cikloteorijoje .............507 vaidmuo prieZastys 14.3.2. Nedarbo realaus ciklo ekonominio ......512 teoriioie

wrr,:?.!t:3f1?.t.:"

.rcr-

realaus ekonominio vaidrnuo 14.3.3. Pinigqneutralumo ..................514 c i k l ot e o r i j o j e realaus ir 14.3.4. Darbo uZmokesdio kainq lankstutnas . . . . . . . . . . . . . . .5 . .5 .1 . e k o n o r n i n ic i k l o t e o n l o j e o 14.4. EKONOMIKOS MOKSLAS KAIP DINAMINIS .............515 PROCESAS

t5. TARPTAUTINBPREKYBA IR PRBKYBOS ......................s17 POLITIKA
I 5 .l . P .1 . P A L Y G I N A M A S I S R A N A S U M A S. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .5 . .7. . . . . . . . . d e I 5 .l . l . P a l y g i n a m o jp r a n a i u m o e s n i o s m e. . . . . . . . . . . . . . . . 5.1.7 o pranaiumopasekmes ....521 15.1.2. Palyginamojo prana5umo principotaikymas i5.1.3. Palyginamojo p ................522 n daugiau eidviems rek€ms prana5umas skirtingosantyki<.r del 15.1.4. Palyginamasis ....523 tarp gamybos veiksniq

523 VIDUJE.................... PREKYBA SAKOS TARPTAUTINE 525 .................... PREKYBOS STRUKTURA l 5 . 3 . TARPTAUTINES pob0dis ............525 prekybos 15.3.1.Tarptautines prekine 528 prekybos strukttua .................. | 5.3.2. Tarptautines prekybos pob[disir prekine 15.3.3.Lietuvos uZsienio .....530 strukt[ra PREKYBOS NAUDAIR ZALA .............53I 1 5 . 4 . TARPTAUTINES FORMOS POLITIKOS PREKYBOS 1 5 . 5 . TARPTAUTINES ............532 .S IRPRTEMONE............. 532 prekybos politikos formos................... I 5.5. Tarptautinds 1. politikos prierlonds 534 prekybos .............. 15.5.2. Tarptautines kainaiir gamybos 15.5.2.L Muitopoveikis
l ).1.

apimiiai nuostoliai)

. . . . . . . .5 3 4 . ......535 .....537

15.5.2.2. Visuomeniniai muittykaitai (gerovds I5.5.2.3.Mu i t4 naudojimq p ateisi na ntys
argumentai

politikos priernones 539 ...... prekybos 15.5.3.Kitostarptautines TARPTAUTINES I5.6. NAUJOS TENDENCIJOS ........,,512 PREKYBOS POLITIKOJE 16. TARPTAUTINE PINIGU SISTEMA IR TARPTAUTINIAI FINANSAI KURSU REZIMAI 16.1. VALTUTU . t 6 . 2 . A U K S O T A N D A R T A.S. . . . . . . . . . . . S veikimo s4lygos 16.2.1.Auksostandarto .......545 .... s4s ....................545 545 .........

l0

balanso reguliavimas aukso esant 16.2.2.Mokejimq .........................547 standartui ........................549 standarto veikimo 16.2.3. Aukso ivertinimas VALTUTU KURSAI.DOLERIO t6.3. FIKSUOTT ..............550 STANDARTA.............. S .........553 VALIUTUKURSAT t6.4. PLAUKTOJANTYS imo | 6.4.l. PlaLrkioj andiq valiutrl kursqpanaudoj problemos ........................553 555 antys valiutq kursai.............. 16.4.2. Reguliuoj plaukioj arnai VALIUTU KURSU I6.5. FIKSUOTU PLAUKIOJANCIU IR I U N A UD O JM O P R A N A SM A I I R T R U K U M A I. . . . . . . . . . . . . . . . . . 5 5 6 ...........559 POLITIKOS KOORDINAVIMAS 16,6. TARPTAUTINES r7. BESTVYSTANdTU sailq PROBLEMOS PASAULIO ..........s67 EKONOMIKOJE B 1 7 . 1 . N E L y C y B Et R J O S U S T A T Y M O U D A t . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 5 6 7 N IR I].2, TURTINGOS EKONOMSKAIATSILIKUSIOS .....................s70 SALYS 1"7 BESTVYSTANCTU .3. sALrU EKONOMTNTO ..,.........577 V Y S T Y M O S I P A T U M A T. . . . . . . . . . . . . . . . . Y . ...........583 11.4. VALSTYBES VAIDMUO 11.5. BESTVYSTANCTU KELTAT ..............s8s sALrUVYSTYMOST pajamas i5 17.5.1.Ekonomikos vystymas, naudojant pirminiq produktq ..................586 eksporto vystymuisi ..................590 17 .5.2. Industrializacijos Salies itaka 17.5.3.Skolinimasis ir vystymasis ...................594 11.5.4. Pagalba atsilikusioms Salims .......... ......601 problemos l7 .5.5. Lietuvos ekonomikos vystymo ................ 602 PAGRINDINIAI SUTRUMPINIMAI..... PAGRTNDTNTV TERMTNU ZODYNAS ......... LITBRATITRA ............ ...................605 .........610 ..........63s

[taka makroekonominiams Vadoveli para5e Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto Ekonomikos bei Tarptautinds ekonomikos ir prekybos katedrq destytojai: pratarmg. habil.Baigiamojoje dalyje . Vytautas Snie5ka. Toddl neatsitiktinairnakroekonomika yra tapusi klasikine ekonornislq ir vadybininkq Siuolaikiniqruo5imoprogramqdalimi. skyriq prof. dr. Tekste parySkinami ekonorniniq kategorijq apibreZimai. Dalia Bematonytd.lektore Valerija Baurniliene.nuo tryliktojo iki septynioliktojo skyriq skaitytojas supaZindinamas tarptautinesprekybos su modeliams.2ir 6 skyrius.MakroekonomikosZinojinras bei ne tik padeda susiformuoti teising4 pilieting pozicij6 bet ir yra naudingas bandant nuspeti ekonomikos ateit[.9 skyriq . tl . studijuojantiems ekonomikos bei vadybos dalykr. JuliusUrbonas. Vienuoliktajarne ir dvyliktajame skyriuose aptariami nedarbobei infliacijos mechanizmai.l vadybininkq rengimo programq. dr.d r . Kad nagrinejarnoji medZiaga bttq lengviau suvokiama. 3 ir 4 . Jadvyga Ciburieneir doc. Aldona Juozapavidiene. kuri [eina 1 daugelio JAV.prof. V a l e n t i n a N a v i c k a s : 5 i r s f l l6 skyrius . Jadvyga Ciburiene. dekanui prof. nacionalinio produkto apskaita. Nuo penktojo iki de5imtojoskyriq apibudinarnas fiskalines ir monetarinds politikos vaidrnuo skatinant ekonomikos augim4.doc.5 skyriq . ir l7 skyrius. UZ vertingaspastabas autoriai dekoja recenzentams: Vilniaus Gedimino technikos universiteto Finansq katedros vedejui.doc.l3 skyriq . d r .lektore Bron€ Mrazauskiene. GraZina Startiene.d o c . Tai leidZia ne tik geriau suprasti ivairias ekonomikos teorijos i5rai5kos galimybes. habil. dr. dr. Vytautas Snie5ka. dr. Teisingas bendros ukio situacijos vertinimas daZnai padeda iSvengti brangiai kainuojandiq verslo valdyn-ro klaidq.rs. l 4 s k y r i q .doc.doc. dr. J a d v y g a i b u r i e n e i r d o c .doc. ll skyriq . Violeta Pukeliend. 10 dr.I skyriq . Virginrja Kavaliauskiene. dr. kad Lietuvos skaitytojui bfitq lengviau susigaudytigausiojeuZsienioliteratfiroje. Pirmieji keturi vadovelio skyriai supaZindina su makroekonornikos pagrindais. skyriq.lektordReda 7 8 Ker5iene.prof. gamyba ir pusiausvyros produkto modeliu. 12 skyrir4. Vakarq Europos bei Lietuvos universiteltl ekonomistr. makroekonominiais rodikliais. Sis vadovdlis visq pirma skirtaS auk5tqjq mokyklq studenrams. dr. pagrindines s4vokos pateikiarnosir anglq kalba.PRATARME Vadovelio sandar4nuleme tapE klasikiniais skyriai makroekonomikos.lektord Aldona Markauskiene.doc. ji pateikta verbaline. dr. bet ir tiksliau nustatyti ekonominiq dydZiq tarpusaviopriklausomybg. grafine ir matematine forma. dr.

pataisyti pastebeti netikslurnai. Autorrar PRATARM E TRECIAJAM PATAISYTAM LEIDIMUI Trediajame pataisytameir papildytame vadovdlyje. todel padidejo i5silavinirno. visq lygiq darbuotojqkvalifikacijos svarba. padejodaugelio Si telalni iSleisti pastangos. Ekonominiq Ziniq gavimas ir panaudojimas yra svarbus Salies ekonominiam konkurencingumui pasauliniu mastu. ZmoniLl NuoSirdZiai dekojame leidyklos .a aLvia ekonomika (tiek pagal gyventojq skaidiq 3.. Lietuvos auk5tojo rnokslo vadoveliq konkurse vadovelis.5 mln. tiek pagal teritorijos plotS . KTU Tarptautines ekonomikos ir prekybos katedros laborantei Juratei Iftipaitei. kad gerai suvoktas makroekonomikosstudijq kursassvarbuskeliais poZi[riais: .Makroekonornika" buvo ivertintas paskatinarnEj premij a.Aleksandrui Vytautui RLrtkauskui. 2003 m. kuriame analizuojarnavisuomends fikine veikla. Sioskatedrosmetodinio kabinetovedeiaiRaimondaiPauraitei. Kauno technologijosuniversitetoVadybos katedrosprof. Lietuva .65 tlkst. Broniui Martinkui. Zmoniq. Vadov6lio ankstesnieji leidimai buvo pladiai naudojami Lietuvos universitetuose makroekonominiq Ziniq studijose. mokesdiq rnokejimo ir pan.Technologija" vedejai Danutei VienaZindienei.r atsirado glaudesnisryiys tarp verslo ir mokslo..skatinastudentus kitus besinaudojandius ir vadoveliu domdtisanalizuojamomis problemomisir kelia naujr4 klausirnq. Zinios lemia darbo naSumo.jo sturdijosleidZia geriau suvokti pasaulio sistem4 ir tvarkq jos principus. taupymo. kv. tiek pagal realqfi bendrEjI vidaus produkt4 tenkant[ vienarn gyventojui) pastaraisiais I J . lvairios visuomenines apklausos nuomonds rodo. lemianti progresyvrl Salies vystym4si. .) ir jq poveiki ekonomikosvystymuisi konkrediame Salies verslo ciklo etape.. kalbos redaktorei Danutei Bartulienei.jis lgalina geriau suvokti lkineje veikloje nuolat priimamus ivairius sprendimus(vartojimo.svarbiausiq ekonomikos principq Zinojimas ir taikymas iernia ir racionalesniq ekonomikospolitikos tikslq kelim4 ir vykdymE. Ar. dr. a Makroekonornikos mokslas.veikiandiusveiksnius. .. yra ypad svarbus. konkurencingumo ir pletros kitimo spart4. Dabartiniu laikotarpir.rtoriai dekoja vadovdlio tekstq paruo5usiomsir sumaketavuslonts: KTU Ekonornikos katedros laborantei Manjai Vaitkevidienei. km.Makroekonomika" leidime yra atnaujinti faktiniai duomenys.kaip mai.

Jame analizuojarnamedZiaga gerai dera su tokiais gretirnais dalykais.valstybdsiSlaidq.6 proc. Salies uZsienio prekybos politikos. ekonorninioaugimo tempais (2002 rn.yirnu Plediantis demokratiniarns procesams ir dalyvaujant ivairiq lygir'l rinkimuose kiekvienas pilietiSkai m4stantis rinkejas turetq analizuoti kandidato ekonornines paZi[ras ir situacijq Salyje (siIlomus pakeitirnus mokesdir. mikroekonornika. kad pateikiama rnedZiaga b0tq moksli5kai pagrista.vadyba. Vadovelyje analizuojami makroekonomikos klausirnai... vaizdi ir aiSki. metaispasizymejo netgi vienaisdidZiausiq EuroposSqjungoje. pareigunui..tiesiogiai sr..ypad spardiais.. i5rySkinirnais. . valstybes biudZeto deficito kitimo kryptyse). Daiznai si[lomi makroekonomikos metodai remiasi Ziniomis.. kad ekonomines Zinios yra labai svarbios tiek kiekvienarn piliediui.9.Vadyba". [sigr. strukt[rizavimu) siekiama atkreipti demesl i analizuojamq problerrrq ar procesllesmE. Ekonorninds pletros varomoji jega Salyje ir jos pasekmds. Autoriai sieke.l istatymuose.Makroekonomika"yra integruotasi aukStojomokslo studrjq programq. uZsienio prekybos politikoje. logiSka. infliacijos ar nedarbo politikoje. pabraukimais. priimandiamgamybinius sprendimus. Vadovelio grafiniais teksto pateikirno sprendimais (skirtingais Sriftais. l4 .6. dalykiSka. kuriuos turi Zinoti iSsilavinps Zmogus. ir statistika".tarptautines prekybos ir investicijq augimas .Ekonornikos studrjqivadas".rsijusios ekonominiq Zinirl su ir praktiniu taikymu. nurodo realiq situacrjq pavyzdliq. analizuojantSaliesekonominEraid4 tiek tiek atsakingarn Salies irnonesvadovui. .Ekonornine Vadovelio destymo struktfira pasiZymi logiSkr"rmu.veiksniusar strukt[ras. igytomis ankstesniq disciplinq modeliuose. v6liau supaprastinta uZdaros ekonomikossistemair galiausiaipereinamaprie atviros ekonomikos modelio..kai pradZioje analizuojama bendri makroekonornikoskaip rnokslo klausirnai. Redaktoriai IVADAS STUDENTAMS Vadovelis .).. Praktika rodo.kaip . tokiuose kaip maternatika.priimant svarbius sprendimusmokesdiq.rose bei isisavintqmedZiag4 igytus ig[dZius. 2003 rn.numeravirnu. .Mikroekonomika". Vadovelio autoriai analizuojamus klausimus siekia pateikti problemiSkai.6 proc. Nagrinejami klausimai ir realios situacijospateikiamosatsiZvelgiant skaitytojojau pasiektqZiniq lyg1 i bei kituose studijq dalykr.

kiekvieno skyriaus pabaigoje pateikiarla gali pats lvertinti suvokitno laipsnl klausimai pakartojirnui. Pagrindiniai sutrumpinimai pateikiarni vadovelyje lygtyse ir paveiksluose. Kartojimo klausimai . patobulintas kalbos stilius. Sekmingq studijq ir norimq pasiektirezultatql Redaktoriai .geriau suvokti makroekonomikos Vadovelio tikslas .skelbiamomisperiodikoje. iSskiriamos pagrindinds s4vokos.Salia tradiciniq maten-ratinir-1 santrumpqvartojami ekonornikos anaiizq. Savaranki5kas galimybes. palengvinantys kintamiSqsqrySiq pagrindiniai sutrumpinimai. Krygos pabaigoje pateikiamas vadovelyje apib[dintq pagrindiniq tenninq Zodynas. kad tiek teorijoje. kokie nauji dalykai buvo anaiizuojamiskyriuje. nuolat tobuleja. pamatys. todel kiekviename skyriuje ideti kartojirno studijas palengvinapagerintossavaranki5kodarbo klausimai. ir pasikartotinelsisavintq jis rnokslas. Knygoje suvienodinta su vadoveliu visq skyriq pateikirno struktura: i5d6stoma tema. tiek Analizr"rojamasknygoje situacijas visuornet galirna ir reikia susieti su naujienomis.tuomet studentas pateiktoskurso daliesklausimE.pateikiami kartojimo klausimai. Tai sudaro galimybg atkreipti demes[ [ tai.padeti studentarns dalykq. Knygos autoriai sieke sudaryti galimybg pagerinti ir studento savaranki5kodarbo rezultatus.Skaitytolas Makroekonomikanera sausas praklikoje nuolat kyla ivairios diskusijos. Kiekvieno skyriaus pabaigoje pateikiama pagrindiniq sEvokq s4ra5as.

clesnius) bei logika.rinru. sirntrnediais zukauptos ir kritiskai ivertintos mokslines Zinios sudaro ekonomikos 'roksro pagrindq. _ Hipotez. 1 . Jos analizavoarba dabar nagrineja lvairias ekonornikos problernas. principais.-motsliniq s4vokq formavimo. MAKROEKONOMIKA IR PAGRINDINES JOS PROBLEMOS I.tai jau susiformavusios ir tik besiformuojandios ekonomikossrovesbei mokyklos. kurios tikslas _ ekonorniniq ziniq isigiji'ras. E k o n o m i n i sm q s t y m ob l d a s Makroekonomika turi ne tik savo tyrimo objekt4 bet ir anarizes metodE.hipotezes. Atskirq veiksniq sqveikos pobfidi atskrei<JZia sios pagrindinesekonomikossqvokos:hipoteze. sukurtaper mokslinq v.sufbmuluojanras teoriikai ir pakankamai tiksliai apibreZiamas. desnis. Mokslines Zinios issaugomosir perteikiamos. sqlygodarnos ekonomikos mokslo vystymEsi. 1 . sistemizauirno. 1 .bet ir atsirandavisiSkainaujq teorijq. Kita vertus. Makroekonornika . Ekono'rikos Ziniq kaupirnasreikalaujaiq apibendrinirno. MAKROEKONOMIKA KAIP]\{OKSLAS Ekonomikos mokslas .eiklq.sios dvi to patiesdalyko dalys veikia viena kitq.(hypothesis)paZinimobfidas.ru.ekonomikos rnokslo saka. To<1el ekonomikos mokslas pletojasi. teorijas. ktrrio stambios Sakos ir veslus vainikas .tutego.r. tai ekono'riniq ziniq srstema. kurios pagrindinis tikslas . kad ji burq galima patikrinti praktiniais duomenirnis.teorijas.d. Tik i5analizavusatskirq veiksniq veikimq fonnuojama ir vykcroma folitika.1. vartojant ta'r trkr4 terminologiiq (sqvokas.iju. rlahnai tais padiais klausimais laikosi skirtingq ir netgi priesingq paziurq ieskodarnos silpnqiq oponentlr sukurtq teoriiq ypatybiq. t6 .Iai palinrine veikla.Tai isankstinis reiikiniq sEveikos apibudinimas. Ekonornikos teorija parodo Saliesuki veikiandiq veiksniq s4verkq. Ekonomikos mokslq galirna palyginti su galingu rleclZir_r.I. tirianti bendrqjrl ekonomikosveiklq rodanti ekonomikoskaip visumosfunkcionavima. i'azinimo procese ne tik papildomosbei patikslinamos visuotinaipripaZintos ekonornines zinios.teorija.. re'rdamasis 'rokslinio "p.makroekonomikos stabilurnas ir eiektyvLrs ekonominis augimas.

Tai surinkus ekonomikoskitimo dr. taikom4sias ir bendramokslines. Mokslinis ekonomikos paZinimo lygis (scientitlclevel of tai ekonominitl procestl economic knowledge) ir desningurnq atskleidimas prognozavirnas. empirini ir rnokslini objektopaZinimolygi.tai esrnirtis. teorijos krypdir. leidZiapatikslinti ekonotnikos teorij4 arba jos visi5kai atsisakyti ir sukurti naujq.rnenkaipagr[stifaktq aiSkinirnu.ra). yra tarpusavio sqveika akivaizdi. { \ BIBL!OTEKAI VIESOJI nnovnrsxro I T7 .4 skyriuje. vadinamas sisteminiu knowledge). empirinis ir l5skirianrikeli ekonomikospaZinirno mokslinis. geriau paai5kinanditl tikroves faktus. remiantis Teorija (theory). pasikartojantis procesq ry5ys.tikrovesreiSkiniqai5kinimas. teorijos vystyrnqsiskatinakeletas moksliniq ekonomikos Bendraurokslinds nagrindjamqSiostetnos2.6 Ekonornikos paZinirnas. \ $ tt- \ k.kiekybinio sEveikos DaZniausiai irodymo nepakanka lai ncti'ilti spejirnai. apirnantis vistts ekononrrniq procesrl paZinirno lygtus. Mokslini ekonomikos paZinim4 srdygoja rnokslin€s tcorijos.rornenis.lai silvoka. Jos patikrinantos. Aukitesnisabstrakcijos Ekonominis d€snis (law of econotriic). abstrakdia logine forma (rnokslinitl teiginiq sislen. skirstornos i bendrqsias ekonomines. ekonorniniq lygiai: bendrasis. pastovus. remiantis loginilris samprotavimais. Empirinis ekonomikos paZinimo lygis (ernpiric level ol' economic knowlidge) . Ekonon-rikoje hipotezes fonnuojarnos. econotnic ekonomikospaZinimu (systematic Ekonominio paZinimo sistema apima tyrimo objektrl ir metodll. ekonomikos bendromisZiniornisbei praktika. Bendrasis ekonomikos paZinimo lygis (conirnonlevel of tai pats bendriausilrs ir economic knowledge) retttiantis pavir5utini5kas rei5kiniqaiSkinirnas. iS tam tikrq pradiniq duomenr4. Siuo atvejukiekybinereiSkiniq Ekonomin0 kategorija (economiccategory). ekonorniniqprocesq savybesbei teori5kai apibendrinanti bruoZus. yra laipsnis ekonominiai desniai.tai susisteminti ir apibcndrinli ekonominiaifaktai.

i5tekliq ir jq panaLrdojimo. i r s i s t e m a p e r e i n u i n u u . l8 .ine pusiausvyrakaip vieninga tarpusavyje susijusi sisterna. NeZyrnhs sistentos elementq pokydiai netrukdo sistemai gr[Zti i pradinp busenE. nuejgsilgE vystymosikeli4 prie. paklausos pasiulos pan. 4) pusiausvyros b[sena kartu yra ir optimali garnybos. Matematiniqrnetodqnaudojimasekonomikojeleido irodytr. kita vertus. e n d r o jb e i r e a l i o j ip u s i a u s v y r a . tenkinantis visq visuotnenq. .rsvyrandra pastovi. Remiantis abstrakcijos metodu.tai laktiSkai rinkoje nusistovinti pusiausvyra.tai pasirinkimas.j 1 1 pusiausvyros busenE. i5skiriami Sie pr"rsiausvyros lygiai: d a l i n e .jo iivad4 kad pagrindinisrinkos sistemos bruoZas pusiausvyra. apirnanti visus rinkos procesus.Tuomet ribotq gamybosistekliq panaudojimas prekiq ir paslaugrl gamyboje bei jq pasiskirstymas tarp atskirq visuomend:s narirl yra subalansuotas.reik5mingi pokydiai pakeidia pusiausvyroskainq lygi.rsidaranti veikiant laisvosioskonkurencijosdesniui. kai rinkos jegos atsveriaviena kitq ir nekyla tendencij14 kurierns nors procesalrs keistis. kad visos visuomends maslu gaunamosproporcijos tarp garnybosir vartojirno. kad: I ) bendrojipusiausvyra rinkossistemoje visuornet egzistuoja.vartojimo ir naudojirnoblsena.tai pusiausvyros kaina.bet kLrriosvalstybes ekonomikos teorijos ir ekonomindspolitikos esmineproblerna. b i Dalin€ pusiausvyra(partialequilibriLrm) tai pusiausvyra individualiose prekiqrinkose. sr.Ekonomikosmokslas.realausgyvenimo abstrakcijqrezultatas.rsidarymq. Bendroji pusiausvyra(comrnonequilibriurn) tai tecl. esant netobulajai konkurenciiai.tenkinantisvis4 Pusiausvyramakroekonotnikoje visuomenE. 3) iSorinio ekonomines sistemos veiksnio iSnykimas s4lygoja pusiausvyros sr.tai ekononrinis idealas.equilibriurn) tai ekonomikos bukle. yra Pusiausvyra(E . Realioji pusiausvyra (real equilibrium) . Rinkos sisternos pusiar. Subalansuotumas reiSkia. tai pasirinkimo problernos sprendirno bldas. Rinkossistema analizuojama kaip dinarninis procesas. 2) pradiniai ekonominessisternosduomenys. ir ir Makroekonomikos pusiausvyra.

efektil.r t e n ti n d u k c i n i s m q s t y r ) l i . kuriarneatskiri faktai. Atvirk5diasindukcijai loginio sarnprotavimo yra br.teorijrlir politikoss4veika Ekonomineje analizejepladiai pasitelkiami ivairus supaprastinimni: nekreipiama ddmesio i skirtr.1 pav. Politikai. kuri tikrinama analizuo. rp a s i r e i S k i a t l i e k i r n t s o c i o l o g i n i t r s s a tyrimusbei apklausas. [vertina alternatyvas. arba ekonominiaimodeliai.ant faktus. rodo ryS[tarp faktr4.' yeikiandios 1.rdas dedukcija.ro budas. Faktq.leidZiaatsiribotinuo neesminiq veiksniqir iSsiaiSkinti principinius ekonominius ry5ius.:: ' TEORIJOS (Ekonominiam elgesio mbdeliuisukurti naudojami faktai) . tarp garninamqprekiq ir pan. daugybeslvairiausiq irnonir4. susijQsu konkre[ia ekonolnine problema) . 1. kai suformuluojama hipotez6. Dedukcija (deduction). teorijosir politikos.aiSkinandiaekonoruinio elgesio elementus.1 pav.Makroekonomika pasitelkiama priimant ekonornin€s politikos sprendimus. Ziniosyra apiber. ': . Toks faktq kaupirnas ir teorijos sukfirirnasjuos apibendrinus vadinamas indukcrja. apibudinantyskonkredi4 ekonornikosproblern4 apibendrinami.rdrinamos.Duomenys.IKOS POLITIKA (Politikosformav[muipasitelkiamos teoiij os..loginio sarnprotavirr. B t . : ekonomini elgesi) . Tai iSvadq gavirnas i5 prielaidLl pagal loginirrs ddsniusir taisykles. .loginio samprotavirnobIdas.'i l :FAKTAI (tiskiriamiir analizuojami faktai.' EKONOM. .rmus tarp Saliesgyventojq kaip vartotojq.formuoja ekonominp politik4 nurodo jos tikslus. remdamiesi makroekonomika. analizuojamiir panaudojami fonnuojantekonominioelgesio teorijtl. l9 . Indukcija (induction) . Supaprastinimai. ' .

s4lyga.2 pav. kaip parodyta | .yra pastovIs. 3. Vidiniai (endogeniniai) veiksniai. Tadiau.Jr rei5kia.raZija du kartus. makroekonorniniame rnodelyje. vartojimas sun. 4..kad kiti veiksniai yra pastovus. ISoriniai veiksniai. Supaprastinin. ISoriniq vidiniq veiksniqsqry5is ir Modeliai yra paprasdiau sr"rvokiarni negu reali tikrove.kitiems veiksniams nekintant.tai yra tarsijo veiklosrezultatas. Ceteris paribus srlyga butina priklausornybei tarp analizuojarnLl kintarnqjLl suvokti. nors realiame gyvenime izoliuoti veiksnir4s4veikosneiuranorna. Tarkime.praleidus"svarbias analizuojamoprocesc) charakteristikas. padvigubejuskainai. Grafiniuiliustravimu. Pateiksime visq rnodeliqfonnr-1 pavyzdZius. . Ekonominiai rnodeliaisudaromiivairiornisfomrornis: | . kaip i3oriniai veiksniai veikia vidinir. kad prekes kaina yra atvirk5diai prclporcinga. galima padaryti neteisingasiSvadas.) .Si priklausomybe egzistuoja tuomet. (egzogeniniai) ISoriniai veiksniai. 2.supaprarstinta teorija. Zinoma.. lSoriniai veiksniai MODETIS Vidiniai veiksniai 1. Matematine iSrai5ka.sr-rsidaro padiame o modelyje. apib[dinanti konkrediq veiksniq poveikl ekonornikai.rs. L Z o d i n i ua p i b [ d i n i m u .ras tai bet kurio rnodelio sudaryrno principas. 2. apib[dina pradinq informacij4 jie veikia iki modelio sudarymo. vidiniai .kai pajarnos.Toddl ekonorninis modeliavirnasreikalaujaatidumo ir logikos.2 pav. Modelio sudarymotikslas yra iSsiaiSkinti. Kintarnqjq veiksnitl ivertinimui daugelyje modeliq naudojan'ra ceterisparibus(lot.Ekonomikos modelis (econouricmodel) .los paklausoskiekiui.o kinta tik modelyje pasirenkamikintarnieji. PavyzdZiui. vartotojq poreikiai bei kiti vartojimEveikiantys veiksniai nesikeidia. Lentele. Modeliuose svarbios veiksniqgrupes: dvi l. tik madoskryptis.

nesusijq su analizr. Grafikas paklausos 1. tt 0 l0 20 30 Kiekis.. Prekiqpaklausa atvirk5diai Siosprekes 2.4 paveiksle. . kad kintarnieji gali b[ti tiek teigiami. trys vienetai nuo ar-rk5tyn. Kintamieji gali buti analizuojanri parodytuose1. jeigu pasirenkarni kintamieji. 4. Koordinat€ rodo taiko padetl grafike. daZniausiai yra pirmajame kvadrante. rodo. Ta5ko Ar (3. Lenteld Kaina. pradedantnuo de5inio virSutinio karnpo. 30 20 l0 U Modeliq naudojimq sqlygoja potencialios problemos. Zodinis apra5as yra proporcinga kainai.rojama situacija.3 pav. N{atematin6i5rai5ka P^:30 .Kvadrantai numeruojanti keturiuosekvadrantuose. iliustruojantys ekonomines kintamLfq priklausor.nybcs. todel ir vaizduojamas tik teigianr4 dydZiq kitimq rodantispirmasiskvadrantas. Modeliq sudarymas netikslingas. vnt. Grafikai. 2) apraSas kad analizuojamasis ta5kas yra pirmame kvadrante.Svarbuatkreipti dernesiir I tai. tiek neigiami dydZiai.rninuso"reikSmdsskliausteliuose reik5rnes.Q".Pliuso" ir rodo teigiarnas arba neigiarnasX ir Y aiiq . Prekes kiekio kitirnas 3. vertikalios a5ies de5inE du vienetai ir nuo horizontalios a5ies I . prie5 laikrodZio rodyklE.1..

......: V.---? Ar (3..Tiesioginqpriklausomybg tieseyra leigiamonuolydZio.tai liestinds.. analizuojarname II kvadrantas (-. 1. +) 3 i A: (-3.. Kaunas:Tcchnolosiia...4 pav.... 1 t 2 -..3 pav..) i5reiSkiantl ir apib[dinarnaneigiarnunuolydZiu'..... i5vestos ta5ke.2) 3 kvadrantas IV kvadrantas (+.. pavaizduota paklausos tiese AB parodo tarp atvirk5tinEpriklar..... Tiesds nuolydis (incline of line) * tai vertikalios a5ies kintamojo pokydio santykis su horizontaliosa5iesreik5miq pokydru.-) (-.. PavyzdLtui. p { ? _ 7 5 I kt 22 ....pavaizduotus tiesdmisar kreivernis.tiksliau Ekonorniniusrei5kinir"rs.| ) o.Snie3ka ir Mikroekonornika...-) atvejai 1.... Kreivds nuolydis bet kuriame nurodytame ta5ke (incline of curve at any point) . Ekonorniniqkintamqjq ivair[s priklausornybes Apie paklausos ar pasiilos elastingurnq pladiau 2r..rsomybE prekesX kiekio (Q-) ir Siosprekeskainos (P...nuolydis... jq apibudina nuolydis.+) I kvadrantas (+. 2002..

l N e d a r b oy g i s : Bendrasiskainq (infliacijos) lygis.2..1. iSskyre veiksnius.1.sutna" arba . 3.lstorine patirtis rodo. 2. ValdZiojeesantipartija. prezidentorinkiruq rezultatus: s4lygojandius l. Ekonominiq procesil poveikis ypad aktualuspolitikai prezidentorinkimq metu.visuma". kad rnakroekonomikos Praktika parodd.Amerikiediq ekonomistas Rejus galima numatyti rinkimq rezultatus Feieras(Ray Fair) teigia. 4. remdamasis istoriniais faktais. metiniaiaugimo ternpai. makroekonornikasusijusi su ekonomikos . darbopaklausos se s4lygoja naujai 1 darbo rinkq ieinandiq ir darbo ie5kandiq gyvenlojtl gaunantietnsgyventojams ypac isidarbinirno galimybes. didejirnas.macro" kilqs i5 graikq kalbos LodZio. Darbo na5umo Palfikanqnorrnoslygis.valstybes busena. kad pajarnq didejimas s4lygoja valdanciosios partijos pergalg.valstybdsskolos.Visq Salies svarbus jos biudZeto goja Salies garnybos apirntis..o ekonotlikos bfisena labai paveikia rinkimq rezultatus. Tuomet ekononrini politika tampa svarbiausiukriterijumi svarstantkandidatfiras.nagrinejantiekonominEsisternq j sustarnbintusos sektorius. Makroekonomikos objektas ekonotlikos Makroekonomika (macroeconomics) kaip visurnqarba disciplina. Pastoviaspajan-ras gyventojqgyvenirnolyg[ s4lykainq lygio kitirno tempai. [vertinusesameekonominqsituacrjrl Salyje.i5 tiesq 'fodel nenuostagyventojqgyvenimolyg[. 3. reiSkiandio . 6. palukanqnomros lygis ir pan. ar pakartotiniarns rinkimams. Vadinasi.Feieras. Ekonornik4 kaip visurn4 apibridina Sios pagrinclines charakleristikos: L 2. per rndnesius Se5is Pajarnr4 lygio kitimo tendencija pastaruosius prieS rinkimus. kad kiekvieno prezidentopopuliarumasdideja ekonomikos pakilirnq laikotarpiu ir krenta nuosmukio stadijoje. prekybos busena.PavyzdLrui.. 23 . o kainq atvirkSdiai. j4 maZina..kad prezidentq gana tiksliai. ValstybesbiudZetobfisena. bu. Ar prezidentas i5kele savo kandidathr4 pirnq kart4. lygis. UZsienio Makroekonomikos analizuojani rei5kiniai juntami kiekvieno rnustl kitirnas irnonegyvenirneivairiausiaispoZi0riais.didelis". Kitaip tariant. s4lygoja Salies ekonornikos busena ypadreik5rningos politindse problemos diskusijose. Pavadinimas. R. 5.

Jai bfidinga nernaZa Rinkos ekonomikos tr0kurq: (monopolizrnas).) Monetarine ir fiskaline politikomis ekonomikos kitimq padedaekonornines Makroekonornistai veikti ir teigiama.. Makroekonomistai analizuoja Salies kaip visumos ekonornini deuresl vystym4si.todelmikroekonomikair Analizuojant ekonomikq kaip vistulq. lygina su kitll Saliq ekonominiaisrodikliais.]akro.a t v i r t i n u n t y s a u j u s Neteisingi sprendimaiSaliesukiui tnakroekonomikainebldingi' sprendirnus. labai svarbu isanalizuoti seimr1 nustatant nun'r. s4lygojarnanarnr4[kir4 ar irloniq sprendiruq.oi laiio veiksniui. NevisiSkas pasiskirstyme' pajarnq nelygybe 4.4. Pinigqkiekio cirkuliacijoje (nedarbas). padidejirnas 2. juos prognozuott. yra kintamqjq suma...rikos bfitina Zinoti lrnoniq UUii-ojo pletimosi sprendirnus. nes turint palyginti tikslias tobr-rlinirnas. arba guti-u 24 .ktno.Kainqctidejirnotempqkitirnotendencijaperdvejuspastaruoslus rnetusPrieSrinkimus. rodikliai kacl makroekonornikos rezultatai strktrrialni t"igti. AnalogiSkai veiksnius: norint jr'rosnustatytt' apimti sqlygojandius apib[dinti ir investicijq Todel nakroekonon. analizuodama ekonorrrikE kaip kuri nagrindjaatskirq tikiniq vienetq veiklE. turindios skirtingus savo objektus. Socialine Sie trukr.defektus": valstybdsreguliavimas. ar bfitinas Salinti isvardytus ekonominessistemos. ypatingq praktiniai duomenys teoriSkai . politikos knrejarnsivertinti lvairius politikos variantusbei sisterna n6ra ideali.bet ir flkio raiclos prognozavimas Prognozavimasyra b[tinas. glaudZiaisusijusios.11ika PavyzdZiui.perbrangls" ekonourikai. Galiausiai ga'ti teorinius n i K a p i b e n d r i n a r n i . Makroekonomika.l ukio vartojimo veiksnius.ii. visutrr4.ir neigiamalinkrne. nuostolius. Laisvosios (infliacija). Makroekonomikos nagrinejami reiskiniai ir procesai strsifonnuoja sqveikarrjantdaugybeinamq0kiqirirnorriq.rmaireikalauja tam tikro rinkos mechanizmokoregavitno.ne tik ekonominiq procesll Makroekonornines bei ekonorninespolitikos aiskinirnas. uZimtr'tmas 3. ..iu. analizes tikslas . bltina atsizveigti i atskirq ekonomikoselementqsprendimus. principopaZeidimas konkurencijos l. mikroekonornikai. nepriestarauja tyrirtto tal ctvi ekonomikos rnokslo ilisciplinos. Sis prezidento rinkimr4 rezultattl nustatytno principas prakti5kai pasitvirtino.ro ir taupymo apimties sprendimus. tur6tq Tadiau ekonomikos teorijoje n6ra vienareiksmiskosnuostatos' kas ar pati rinka. minirnizuojandiq galirnaimtis priemonir-6 prognozes ekonorntnes audrq gali tinkarnaijai artejandi4 nustatQ (Panasiaikaip jureiviai vanclenyne: galima pasiruoiti. yra gali padaryii diclelgZal4 tocleleksperimentai . galirna blsimojo vartojin. o n t r o l i n i a ie k s p e r i r n e n t ap.

kad vyriausybesaktyvi politika maZinant paveiktivisq ekonomikos nedarb4 infliacijqgali teigiamai ir raida. Ekonominepolitika visuometsukeliadaug diskusijq.kolektyviai vyriausyb€spriirnla strategijaekonornikostikslamspasiekti: tai vyriar. vyriausybds naudojarnos ekonomikaireguliuoti. Palankios ekonomikos biudZeto b0senos. siekia pagrindiniq rnakroekonornikos tikslq: l. s4vokqjungimas ir naudojirnas. lvairurnu. ekonomik4 analizuodama kaip visum4 nagrineja Salies ukio klausirnus.valiutoskursai. nedarbolygis. tinkandio visierns [kio pletros sprendimo atvejarns.priimtq mikroekonomikoslygiu. vykdydarna ekonorninE politik4 (mokesdiq nonros. 4.Politikos elernentai.l.. M a k r o e k o n o m i k ai r e k o n o m i n 0 o l i t i k a p Makroekonornikos pararnetrai nacionalines pajarnos. 3. ir makroekonomistai naudoja ivairius modelius. 25 . Makroekonomika. vadinarni politikos kintamaisiais. Saliesvyriausybd.skirtingq. Fiskalinepolitika ir monetarine politika yra pagrindines priernoncs. Ekonomin€ politika (economic policy) . kadangi bandyrnai sprEsti susidariusias ekonomikos probler. kad vyriausybei nedera . 2. nederandiq. kad ekonomika turi tunkcionuoti susireguliavirno principu. Efektyviosekonomikos pl€trai pal[kanq nonnos. siekiantSiqtikslq.t.vienintelio" teisingo ekonornikos modelio. vyriausybes iSlaidos. Mokejimq balanso pusiausvyros b[senos. Kainq stabilumo. Palankiosekonornikos pldtraivalstybes 5. 3 . mokslo teorijrl. Toddl ndra .vadinamas prieStaringq Eklektika (eclectic). Kai kurie ekonomistai teigia. kuriuos vyriausybe keidia. taikyrnas.Jos tiriamq problernq ivairovg sqlygoja [vairiar. skola parodo Salies ukindsveiklos rezultatus: laimejimus arbanes€krnes. 1 . Mokslas.rsyb€s tikslLl ekonornikojenustatylnasir kontrolis priemoniq.arbapolitikos priemonemis. pletros. infliacija. vyriausyb€s subsidijos)..mikroekonomikos lygiu: sudaromi makroekonomikos modeliai sqlygojami sprendimq. 1 . Visi5kouZirntumo. pasiZynrintis problemr. reguliuodama uki ekonorninepolitika. 6.ras padaro daugiau Zalos negu naudos.rsius Salies[kio problemr4 lvairove.koncepcijr.Kiti ekonomistaiteigia.reguliuoti" ekonomikos.l nagrinejam14 eklektiSku.valstybes biudZeto valstybds b[isena.

Si4 funkcijrl gali atlikti trys pagrindiniaiskirstyrnobLrdai: l. Tai. Kaip sr"rsidariusiq situacijq vertins ekonomistai?Kai kurie ekonornistaiirodineja. 1 . todel labai svarbusi5tekliqpdskirstymo princrpas. Makroekonornika kaip tnokslas pagrindZia ivairiq ekonominiq diskusijq suvokimq ir sprendimq pridmim4. Zernes. besireiSkiandias rinkos ekonomikos s4lygomis. Skiriasi ekonornistq socialiniai bei fllosofiniai ir nroraliniaibei etiniai vertinimo kriterijai. Makroekonomika. i5 MiSri ekonomika.kadangi b[tent jierns teks ateityje priimineti ivairius sprendimus. 4 .r<-rtinai priirntinasekonornikosteorijos paZiflras. EkonomistqpaZir-rros daLnai skiriasi del keliq prieZasdiq: l. E k o n o m i k o ss i s t e m a r j o s t i k s l a i i Ekonomikos sistema (economic systern) pasirinkimoproblerlq sprendimobfidas.Todel kyla klausimas. pakankarnos ekonomikospldtros. kokiais atvejais ir kurias [kio sferas valstybe gali reguliuoti.mokesdiqmazinirnasgali sukelti valstybds biudZetodeficitq.rota komandine ekonomika. Ekonornistai nepateikia vienareikimisko atsakyrno i iskilusius klausirnus. kapitaio). besirlokandiusturi skatinti ypating4demesiskirti studijorns. 2. 3. palyginti su visuomenesprekiq ir paslaugq paklausa.tLl poZi[riar-ns esantvisiSkai prie5ingiems.ir valstybe. i5tekliLrs kai skirstoir rinka.Makroekonomikosteorija analizuojabendrasekonornines problernas. glaudZiai yra susijusisu politika. 2. kaip fikio vystymosirezultalas. UKIS 26 . Rinkos ekonornika. Nesutampa teoriniaibei ekonorniniai poZihriai. vertindarni susiclariusiil situacij4 daro iSvad4 kad tai nerapavojingabusirnajaiekonomikosraidai. kokios ekonominds politikos priernones tarn gali bfiti naudojarnos'/Kiek veiksrninga ekonomine politika. 1 . vykstant dinaminiamsprocesams. trukurno ir Visose pasaulio valstybese ekonominiai iStekliai (darbo. tiek ji gali paskatinti ekonomikos pletr4. 3. Rinkoje. kad valstybes biudZeto deficito susidarymaslabai pavojingas ekonornikos pletotei bei gyvenimo lygiui. kai ialies planuojarnas centroir iStekliusskirstopati valstybe. PavyzdZiui. kad ekonornistqpoii[riai skiriasi. kuri4 iStekliai patenka rinke. yra riboti. Kiti ekonornistai. per i Centralizr. visiiko uzimtumo ir kainq stabilurnobalansavimas yra labai sudetingasuZdavinys. netgi ekspe. Sloje knygoje pateikiama rnakroekonornind analize atskleidZia v isr.

T. rnesq ar pieno prodLrktus. bet ir politika. kaip pagarnintu produkcija bus paskirstytaatskiriemsvisuornends nariarns? problema ne k4 Si pagrindiniai paskirstymornodeliai rnaZiausvarbi negu auk5diau i5vardytosios.rosi procesorezultatas. optirnalus iStekliq ir technologiiq derinys yra nuolatinio visuomendsvystyn. pagrlstos turirnaisistekliais. Tikslai gali remtis ne tik ekonomikosefektyvumo kriterijurni.aliq ekonomikossistem4 tikslai skiriasi. dydZius. akrnens anglies. formas parinkti kiekvienanr produktui'/ Daugelis SaliqSias problemassprendZia sekmingai.Bet kurios Salies ekonornikos sistema sprendzia tuos padius uidavinius. 2. Technoroginiai ivairiq prekiq gamybos procesai pasiZyrni sava specifika: darbo imlumu arba kapitalo irnlurnu. Neatsinaujinandiq istekliq(naftos. kad kaip tik ivairiapuse stimulq sistema yra ekonorninds sistemosvystymosipagrindas. nepriklausomainuo to. sie uZdaviniai apima prisitaikyn4 prie nuolat besikeiiiandiLt s4lygq ir sprendimusk4 kiek ir kaip gaminti bei kas suvaftos arba isigis pagarnintasprekes. Atskirq !. Kam atiteks sukurtos materialines vertybes. duiq. ideologija. Konkredios Salies issivystyrno lygis sqlygoja darbo ir kapitalo istekliq panaudojirnogamybosprocesuose santyk[. 27 . kas priima sprendimus:ar valstybe.r. ar rinkos mechanizmas.apimantis desirndiq tfikstandiq prekiq tei paslaugqgamybqbei iq perskirstymtlmilijonarnsmiestr4 kairnq gyventoiq: ir l. ar galirna riboti ir kaip jq naudojimq ar yra kokiq nors pakaitq naudojimoperspektyvq? 3.-. pavyzclLiui. nacionaliniu nepriklausomybes siekimLr.) vartojimas gamybos procesuose yra svarbi istekliq naudojimo problema. rnineraliniq n-redZiagqir pan. K4 turi gaminti Salies fikis: grtidusar tiksliuosius prietaisus. yra lygiavinis. s4lygoja istekliq ir irengimq kiekio bei kokybesderiniusatskirosprekesar paslaugos gamyboje. Nuolat kyla tokie klausimai: ar teisingai nustatytas neatsinaujinandiq istekliLtkiekis. JAV garnybos procesuose naudojarna kur kas daugiau kapital0 negu darbo istekliq.pu.kur i5destyssavo garnyb4?lvairus iStekliq deriniai s4lygoja daugelio produktq gamybq. Siuos uZdaviniussprend-Zia visos ekonomikossistemos. religrja.lengvosiosprarnon€s ar garninius ar baldus'l o kokias spalvinesgamas. susiformavusiqir veikiandiq tam tikroje visuonreneje.. cheminestrEsas vaistus. Jie prikrauso nuo vertinir-nokriterijq. Kiekvienas is toliau isvardytr4 uZdaviniq yra sudetingassprendimq procesas. KiekvienosSalies specifines galimybes. kai atskinl visuomendsnariq gaunamq prekiq bei paslaugLl kiekis neZymiai skiriasi. lssivysdiusiq pasaulio valstybiq patirtis rodo.'. apibhdinsirne daZniausiai iiskiriamLrs ekonomikos tikslus. ir diferencijuotas.kai paskirstymas vyksta pagal konkrediqvisuornends nariq inasq i veiklos rezultat4. Kaip fima gali gaminti produkcij4 kokius i5tekilus ir koki4 technologriE imone panaudos.

kuriuos gali sunaudotiekonon-rika.rpinti darbu norindiuosiusdirbti. tuo daugiau pinigq reikds namq ukiams . VisiSkas uZimtumas (full employrnent) .SaliesLrkiosugebejimas garr. priartejusi prie potencialaus produktoribos. Zmonds ieSkodarniir nes darbo rinkdarniesi naujq darb4 keidiantis ekonornikos strukturai. kad ekonomikos sistemaprivalo aprr. jdgos strukthra nuolat keidiasi. ISsivysdiusiose pasaulio valstybdse ekonominio augirro tikslas dabartiniLrlaikotarpiu susiduria sr.1. 3.Simtaprocentinio uZimturrro negalirna.visiSkas panaudojimas visos turirnos darbo jegos (ir kapitalo) i5tekliq. Be to. lSsivysdiusiosepasaulio valstybdse laikomasi nuostatos. Tai rei5kia.investicijorns. PraktiSkaipasiekti visiSko. iSskirdamos savo ekonomikossiekius. realiojo Ekonominis augimasreik5rningas tiek. Bendrosiospaklausoslygis turi bhti pakankamai auk5tas. gamtiniq iStekliqir pan. socialind r[pyba ir pan. Todel kyla ekonominio augimo. Svietimas.pabreZia visi5ko uZimtumotikslq.darboj€gos. [r * atvirkSdiai kuo didesnepal[kanq noma. ribotq i5tekliq vartojimo didejirno tempq konkredioje Salyjetikslingumoklausimai. Sios Salys. Ekonominio augimo galimybespriklauso ir dar nuo vienos sqlygosbendrosiospaklausoslygio. kad bhtq galima visi5kai panaudoti gamybos ef'ektyvurno.kitirnq.finnq investicijq apimties ir namq ukiq vartojinro i5laidq. Kainq lygio stabilumas (stability of price level) bendrojo Salies kainq lygio.nedirba. kaip aplinkos ter5imas ir spartfis ribotq i5teklir-1 vartojimo didejimo ternpai. kuo maZiar"r kainuoja skolintis pinigLrs. kad. kiek tai prisidedaprie bendro visuomendsklestejirnoir leidZiaZmonemsvartoti daugiauprekiq ir paslaugq.rinti daugiauprekiq bei paslaugq priklauso nuo daugelio kiekybiniq bei kokybinir4 veiksniLl kitimo: gamybospriernoniq.r tokiomis problernomis. objektyviai kuri laik6 nesusiradq laisvosdarbovietos.vartojimui ir fimroms . 2.stabilumas. matuojarnokainq indeksu(arba infl iacrjos ternpu). Palanki paliikanq norlna (favourableinterestrale) ekonorniniam augimui palanki skolinamojokapitalokaina. Palukanq nonnos lygis s4lygoja atskirq bendrosios paklausos elementq . Ekonominis augimas (economic growth) produkto didejirnasper tam tikr4laikq.darbo na5umo galimybes. padedatiekti daugiau visuomeniniq prekiq ir paslaugq(sveikatosapsauga. 4.). tuo paskolqpakiausamaZds. 28 .

1 . analizuojama kai Salisper rnetus i5leidZia ir investuoja uZsienyjene daugiau negu kilos valstybes pasaulyje rnokdjirnq iSleidZia ir investuoja toje Salyje. Valstybes biudZetasyra ekonomikos politikos. Mokdjimq balanso deficitas (payrnent deficit) le5q kiekis.). 6. Palanki bendrosios paklausos diddjimui valstybrbs biudZeto blsena.s ' . Pagrindindsvalstybdsi5laidos.kuriuo iSmokejimai vrrSijaiplaukas. skirstomosi kapitalistines socialistines ir Kai Centrineje bei Rytq Europoje ivyko svarbus politiniai ir ekonominiai pasikeitimai. PagrindiniaivalstybdspajarnqSaltiniaiSiuo atveju yra mokesdiai.ValstybesbiLrdZetas subalansuotas. policrlos ir kt. tai mokejirnq yra balansopusiausvyros stygiuspriirntinas. i . iSlaidos lygios pajamoms. Mokejimq balansopertekliussusidarotuornet. ar toje PrieSingu atvejususidaro rnokejimqbalanso deficitas. ankstesnisekonomikos sistemq klasifikavirnas . bendrosios Valstybds biudZetas (State budgel) vyriausyb€s planuojamqpajarnqir i5laidLl s4matafinansiniamsmetams. UZsienio prekybos blsen4 parodomokejimqbalansas. I s t o r i n de k o n o m i k o s i s t e m q a i d a r s Netolimoje praeityje ekonornikos sisternos apytiksliai buvo (kaip pirm4lq komunizmo stadijq).kai nagrindjamojiSalis per metus uZsienyjei5leidZiair investuojadaugiau negu kitos valstybes iSleidZia investr. 1 .tai valstybdsapsir[pinimasprekdrnisbei p a s l a r r g o n r ils S l e i d o sn a r r j a m i n v e n l o r i u i . Mok6jimq balanso pusiausvvra. DaZniausiai budingas mokejimq balanso trfikurnas ar perteklius.priemond.pajarnos)padidina biudZeto trukumas (kai valstybes i5laidos didesnesnegr-r jeigLr valstybes yra bendrqjq paklausq.rliuojandios paklausosekonomikojelygi ir sudeti. Svarbiausia i5vengli nuolatinio disbalanso blkles. per Mok€jimL1 balansopusiausvyra padetis. Bet jeigu jie yra neZymus. Salyje prekybosir Mok6jimq balansas(payment balance) Salies pasaulioSalirnis per finansiniqsanderiq visomiskiton-ris su tarn tikr4 laik4 daZniaLrsiai metus.roja Salyje.e i k a t o s a p s a u g o s S v i e t i r n o . valstybiniq lstaigq darbuotojams ir pan.lr prie5ingai. 5 .5.) ir transferiniai (senatves pensijosir pan. BiudZetoperteklius(kai valstybes iSrnokejirnai pajarnosdidesnesnegu iSlaidos)surnaZina bendr4jqpaklaus4. regr. Nesureguliuotarne balanso pusiausvyros paprastai nebIna.apskaidiavimas.

iSsivysdiusios Rinkosekonornika kai kurios Azijos Salys.apib[dindama ekonomikosmechanizmoveikimo esrnE kiekvienoje visuomeneje.. Penkiasde5imtmetq trukgs ekonomikos vystymasis vadovaujantis principais. Be to.Visa tai s4lygojo psichologinius rinkos ekonornikossistemoselementqisitvirtinimo Zrnonitl.lsiki5imo") fomq pasekmes. valstybinis ekonornikos reguliavirnas gali sumaZinti nedarbo lyg[. Japonijos ar paiarnq ir Vokietijos atveju). egalitarizrno idejq [gyvendinin-rq. Grupuojant Salis pagal valstybinio ekonornikosreguliavimo laipsni bei tip4 akivaizdesnestampa ekonominds skirtingq valstybes reguliaviuro (. kitais ..iskaitantnaujasindustrinesvalstybes). Kai kuriais atvejais toks isikiSirnas gali s4lygoti ekonornikos efektyvumo didejirnq (pavyzdLitti. Pietq Tradicine pereinamojiekonomika(besivystandios Azijos Salys). kad ji pabreZia elernentusir bruoZus.). AtsiZvelgiantI rinkos ekonomikosrrechanizmo i5sivystyrno sistemqgrup€s: lygi. lygybes principo realizavimtl visuomendje. ) 3. bei Lotynq Amerikos Salys. Visos Salies ekonomikos ir atskiros [rnon€s fur.Ryt{' stereotipus.praradoprasmQ.Vakarq" ir. sqmondje sunkumus. i5skiriamosSiostrys pagrindines L (industrinds pasaulio valstybds.efektyvurno surnaZdjirnel netolygr-1 augimq (pavyzdliu1 besivystandiosSalys). Daugejantpasaulyjedemokratiniqvalstybiq.Sie principai gyvybingi net ir tuomet. Salys kiekvienoje i5skirtoje ekonomikos sistemq grupeje viena nuo Tadiau Sios kitos taip pat skiriasi ekonominiu ir socialiniu i5sivystymolygir"r. t. Naujo tipo pereinamoji ekonomika (Centrinesir Rytq Europos Kinija). kai rinkos ekonomikos sritys yra ribotos. uZtikrinti visrl Salies piliediq sqlygoti visuotines asmeniniqporeikiq patenkinim4 maZinti aplinkos ter5irn4. bendrusekonornikossistetnos klasifikacijosprivalumasyratai.rkcionavirno mechanizmasypad svarbuspolitikams. 30 .. ypad senyvo amZiaus. dideja tarptautiniai rySiai. Verslininkystesbei ekonomikos teorijos principq paZinirnasteikia naud4 bet kurioje Salyje visuose firmq veikloslygiuose. frandizeir pan. iSugde. Afrikos. siekiantiemssumaZinti skurdo na5t4 gali pajamqbei uZimtumodidejirnas valstybdse. marksizmo-leninizmo dalnai ypad tvirtas ideologines (marksistines)paZiuras. tarpe jq prekyba bei tiesioginds uZsienioinvesticijos (bendrq firmq steigimas.lizingas.y. Visa tai sqlygojarinkos ekonomikosprincipq perimamumq. besivystandiose SioseSalyse pasiekiamasplediant smulkq bei vidutini verslq kuris savo ruoZtu yra briti skatinamas [vairiq pasauliniqorganizacijq.jq ekonomikai tampant vis atviresnei.

pasitelkus rinkos mechanizmq. Sakq ar kitq strukturq rnonopoliniq pozicijq stiprejirn4. o tai s4lygoja gaminamos produkcijos konkurenti5kurn4 pasauliniurnastu.Praktika rodo. draudimo kompanijos ir kiti f i n a n s i n i ati a r p i n i n k a iS a l i e sv y r i a u s y b ets k s l a s. kad Sie principai yra efektyv[s sprerrdZiant problen.as. veikia lstatymai ir teisinds normos. Nors Sioms Salirnsbudingos bendros ekonomikos sistemoscharakteristikos. Ji apinra iisit.ysiiusias rinkus ekottomikosSali. ir l.f i s k a l i n e e i r n o n e t a r i n e . Pateiksime padias bendriausiasekonomikos sisternq charakteristikas: l.kuri yra maZiausiai.km'iante ganrybos veiksniai (prekes.Siuos skirlumussqlygojavalstybes ekonomikos reguliavimo apimtis bei pobfidis. Bet tai nerei5kia.Valstybinisreguliavimas Siuo atveju padedalabiau 3l . Prekiq. Si pasaulio valstybes.Modelio SalininkairekornenduojaneZymq valstybds ekonomikos reguliavim4.s. sumaZina monopolizmo susidarymo tikirnybE ir poveiki politiniams sprendimams. su uZsienio konkurentais. Apibudinsime du rinkos ekonornikos modelius: Reigano-Teder azrjietiSkajl. bei ginanta privaiios nuosavybdsteise.gaunadideliuspelnus. jei valstybd nepiktnaudZiauja dideliaismokesdiais. kai vyriausybd numato. ValstybesreguliavimasdaLnais{ygoja atskirq bendrovirl. rinkos elementais bei Zyntiu valstybiniu sektoriumi. reguliuojaniios verslininlqtstq. 1.r.tai ekonomikosmoclelis.Tai ypad svarbr"r 1uo atveju. Pagal5i4 teorijq . ekonomines Be to. kurti.ja kokia nors rnonopolija. Tuo pat metu monopolistai. paslaugos hei iitekliai) paskirstomi.geriausia" ta vyriausybe.kiSasi"i ekonornikq. paslaugq ir iStekliq paskirstymtl siiilo sprgsti rinkos principu (paklausosir pasiulos sqveika). apsaugoti vyriausybes nutarimqbei prekybosapribojimq. prekiq bei fondq birZos.2.ro tarifai kai kuriose naujai susiformavusiose veiklos srityse. uZirntum4 ir ekonornin[ augirnq.Tarptautinis verslas s4lygoja ekonorninius rySir. jog didele paklausa tarptautineje rinkoje i5silaikys ilgq laikq ir kad nacionalinds palygir. kai susiforrnuo. Azrjieti5kajam modeliui b[dingos subsiclijosir protekcionrzr. patikirnai funkcionuojacentrinio Siose valstybdse banko sistema..Politikamskartais b[na netgi sunku atlaikyti stambiqbendroviqar profsqjungqspaudimq.kai kurias Azrjos ekonornikossistema apima indr"rstrines Salis (Taivanq Pietq Korejq Singap[r4 Honkong4 Tailand4 ir Malaizijq)..rant bendrov€spranaSesnes. ISsivysdiusiosrinkos ekonomikos sislemos pagristos apibudinamos kaip rniSriossistemos. Rinkos ekonomika . neskatinanti valstybinio ekonomikos reguliavimo.rs tarp lvairirl ekonominiq sisternq. jos viena nuo kitos skiriasi. visuomend labiau suinteresuojamadirbti. Ekonominiu poZi[riu visuornen€visuomet patiria nuostoliq. rizikuoti. Ekonomikos sistema. kad vienas kr"rrisnors reguliavimo tipas yra prana5esnisnegu kiti. L Reigano-Teder modeliui bfidingas neZyluus valstybes ekonomikosreguliavimas. i b politika reguliuoti garnybos apimti.

Jungtiniai Arabq Ernyratai. didelis Zerrds [kio produkcijos lyginamasis svoris bei didejantis stambiq valstybiniq arba tarplautiniq bendroviq lyginamasissvoris Salies ekonomikoje. Visais atvejais valstybinio reguliavirno tikslas yra nacionaliniq bendrovirl ar Sakq konkurentiSkumo tarptautindse rinkose didinimas. Jau ilgiau negu du deiimtmediusOPEK.2.Salys. ribotas pinigq keitimas.Bolivija. Tai tipiikos daugiasanklodinds ekonomikos.Sios Salysyra turtingos. didelis neraStingumas.kuriose silpnai iSvystytos finansines [staigos. Siam modeliui b[dinga stipri eksportindorientacija.pasiiyminiios ivairiu valstybinio ir privalaus ekonomikos sektoritl iSsivystymo laipsrtiu. o ne . Organizacijos nariai: AlZyras. Kita ypatybe . Ekvadoras. turindiq naftos iStekliq. SaliLL.skaiiiuolarnos vienam Saliesgyventojui.Be to. Salys naftos eksportuotojos naudojasi Sia palankia ekonornine situacija iSvystyti savo infrastrukt[r4 apimandi4 transporto sistern4 rySius. auk5tas Azijieti5kajam modeliui bOdingi ir ivainis valstybinio reguliavin. Saudo Arabija.palyginti nedideli rnokesdiai..Ekonorninis augirnasSiuo atveju pasiekiamasvykdant skatinandi4 ekspofto politik4. Gvatemala) Salys.Indonezija.ekonomines si.[ SiE ekonominds sisternosgrupQ patenka besirystandios valstybds. Libanas. 2. Kitos tradicinespereinamosios ekonomikos. silpnai i5vystyta infrastrukt[ra. Pagrindiniai 5iq ekonorniniLl sisternq bruoZai yra Zaliavq eksportas. lSskiriami du pagrindiniai tradicines pereinamosios ekonornikos modeliai: 2. kai kuriais laikotarpiais pladiai naudojami barteriniai mainai. Del to labai padidejo pajarnos.Irakas.prisitaikyti prie tarptautineskonkurencijos. PavyzdLiui.tiek Japonijoje. galindio sukurti eksportines rinkas ir sekmingai konkuruoti larptautinese rinkose. Bangladesas.Gabonas. pasiZyni dideliu kapitalo kaupimu. Kataras. Nigerija.vystyrn4si.ginant" savas bendrovesvidaus rinkoje. Paprastai. 2. tradicines pereinarnosros ekonornikos modelis. Nepalas.tiek Pietq Korejoje vyriausybdsnustatdnedidelg pal0kanqnormfo skatindamos kapitalo imlius garnybosmetodusbei stambaus verslo.organizacija nustato ir palaiko monopoli5kai aukStas naftos kainas. 32 .1. elektros energetikq.Sri Lanka)bei Lotynq Amerikos(Haitis.Siq Saliq grupei priklauso Afrikos. kai kurios Pietq Azijos (tarpejq Indija. gamybosbei realizavirnokvotoms reguliuoti.stemos. pereinaniios ii naturalinio ilkio ! rinkos ekonomikosbfisenq.Organizacija ikurta naftos kainonrs. Afganistanas. didelis uZimtumolygis. Venesuela. [kurta 1960 m. Kuveitas. Svietimqbei sveikatosapsaugq. Sios apsaugospriernones yra laikinos.Peru. ' OPEK (Organization of Petroleurn Exporting Countries naftq OPEC) eksportuojandiq Saliq organizacija. Tradicine pereinamoji ekonomika . darbuotojqiSsilavinimas.ro lygiai.

Starnbios Lotynq Amerikos Salys . Administracine komandind ekonornika pasiZyn-rejo pladiai i5vystytais mainais.2.Sios grupesSalys. ir turintys naujLlprekiq bei paslaugqgamybos. PAGRINDINIAI MAKROEKONOMIKOSRODIKLIAI EKONOMINS POLTTTKA IR 1.taip pat Lotynq Arnerikosvalstybds. Kinrja). Toddl ekonomine politika.ekonontika. Jie buvo centralizuotaiplanr. DaZniausiai. isiklrusias buvusios Sovietq S{ungos teritorijoje. pagr[stais auk5tu gamybos specializacijos lygiu.3. Bet Siq Saliqekonomikosvystymuisi buvo budinga didele infliacrja. nusakantys b[sen4. Kiekvienoje Salyjenuolat tiriama atskirq asmenq. pladiai naudojandios reguliuojamos rinkos ekonomikos mechanizrn4 (platq centralizuotq reguliavimq ir politikq ribojandi4 vidinE ir r"rZsienio konkurencij4).rojarni vykdorni. vertindama ekonominius reiSkinius ir taikydama ivairias vyriausyb€s ekonornines priernones. Pagal gautus duornenisapskaidiuojami ekonomikos ivairfs statistiniairodikliai.Sis modelis apima Centrines bei Rytq Europos buvusias socialistinesSalis.skirtingai negu administracinds-komandinds privatq sektoriqbei ilgalaikE rinkos ekonornikosvalstybes. uZtikrinandios efektyvq rinkos ekonornikosfunkcionavim4 yra silpnai i5vystytos.paklausosstruktlra.nikos sisternos.turi susiformavusi ekonornikosfunkcionavimo patirti.2. (pavyzdZiui. 1. gaunamosjq pajamos. ISskiriami Sie du pagrindiniai naujo tipo pereinarnosios ekonornikos modeliai: 3. bet kurios vis pladiau bando naudoti rinkos mechanizrnil prekiq bei paslaugq paskirstymui.rinkotyros ir pan.prekybos. Sio tipo ekonomikos sistemai priklauso Salys.valstybes. Buvusio centralizuotovaldymo ekonor. del maZq ekonomikos augimo temprl jos ypad paskutiniame sunerimusios deSirntmetyje.1. reuriasi JJ . kainq lygis ir pan.u'is Sis susiformavobuvusiose socialistinese Rytq Europos ir Azijos Salyse.be to. Naujo tipo pereinamoji ekonomika .1.imoniq ekonomind veikla. bankininkystes sistema bei kitos finansinds institucijos. savaranki5kas taip pat kai kurias Salis. susikln-rsios buvusiosSovietq S4lungosteritorijoje. b0tinos naujos administracines teisinesinstitucijosbei specialistai.yra naujas istorinis bei ekonominis fenomenas.kr. 3. Pagrindiniai makroekonomikosrodikliai Makroekonomikosspecialistaisavo darbe pladiai naudoja statistikrp. kuriq ekonornika ir dabar valdorna i5 centro. fndZiq. Bet Siemainaivyko nesivadovaujant rinkos ekonomikos principais. sudarindjamuose vyriausybes. pasi|vminti didele gamybos specializacija ir plaiiai iivystytu centralizuotu ekonomikos regttliavimu. valstybes.2. kainos nustalomos ir penkmediqplanuose. perejimo tipas.

.Todel tiek atskiras asmuo.rinkos kainas. y.bendrasis i :1. q. * i-osiosprekiq grupdsprekiq kiekis. Darbo j6ga (LF .employed) .l) i=l vidausproduktas. per Visq galutiniq prekiq ir paslaugq. tiek visa visuomend laimi.Lt. 2. P1 i-osiosprekiq grupdsprekdskaina. prekiq kainos. per pagarnintr4 tam tikr4 laikotarp[(paprastai metus).visi sulaukg darbingo (16 rnetq)uZimti gyventojaiir bedarbiai.sudejus visq prekiq ir paslaugLl. darbingq Jq . naudojant Salies ekonornikos iSteklius. BVP= f t. Darbingi gyventojai ne visuomet turi darb4. [staigose ir organizacijose. . visavertiSkurno ir pasitenkinimo savirni pagrindas. vnt. .Visas prekes (irengimus. rinkos kainq suma vadinama bendruoju vidaus produktu (BVP) (gross domestic product. Saliesgamybosapirntis. Pagrindiniai makroekonomikos rodikliai yra Sie: l.bet ir jo socialin€spadeties. BVP . Zaislus ir t.) rinkoje subendravardiklina Salies gamybos apimtis apskaidiuojama. Nedarbolygis. amZiaus gyventojai (E . Trumpaijuos aptarsime. Gaminiq ivairov€ Salyjes4lygoja nacionalinesgarnybosapimties nustatymo problem4 todel natfirine prekiq bei paslaugqvisuma visos Salies baldus. bedarbiq.Saldytuvus. Bendrasiskainq (infliacijos) lygis. 2. 1."r'' (l..pagamintqSalyjeper tarn tikrq laikotarp[ (paprastai per metus). 3.Yra ir t. vaistus.tai dirbantys visrl UZimti nuosavybes fonnq imondse.GDP).prekiq grupiqskaidius. n . neturindiqdarbo irjo ie5kandiq.makroekonomikos specialisttt pagalba. iskaitantdirbandiusfikininkq lkiuose. Darbas yra ne vien Zmogauspajamq.tai ribotq i5tekliq panaudojirnasgarninant prekes bei teikiant paslaugas. duon4 mastu netenkaprasmds. kai visi galintys ir norintys dirba..labour force) . Lt. obuolius. Ekonornikos poZiuriu darbas . bei atliekantyskaring tarnyb4.t. 2.

Zm.uZimti gyventojai.maZinanedarbolyg1.=fl x l o o% LF dia lygis.Bedarbiai (U . sk.. bet darbo nerandandiostinkamo darbo. rate) . 3. U ..: E .tai nedirbantys darbingo amZiaus darbingi asmenys. . Sie procesai r. sk. 3 ) . nustatomas.bedarbiai. kitos . tadiau galindios ir norindios dirbti. x100 . Tod6l. Kainq indeksas (P . Todel gamybos apimties kitimo analizd glaudLiarsusijusi su nedarbo lygio svyravimq tyrimu.unernployment jegos. Zm. .yksta netolygiai. sk. Realiame gyvenime kainos nuolat kinta: vienos prekes brangsta. augirnas.nedarbo LF . be to.tai vidutinis pasitelkuskainq inclekszl. . 35 (1 . % (1.pinga. sk. Bendrasis kainq lygis (gross price level) . kainq lygis. U . Nedarbui apibfldinti naudojami ivair[s rodikliai. U.unemployed) .tai vieno rei5kinio dviejq b[senr-1 Indeksas (index) palyginimo rodiklis.Zm. apskaidiuojamas ir lyginamojo laikotarpiosantykis.darbojega.price index) * kainq pokyiiq kaip bazinio esamuojulaikotarpiurodiklis.tai nedirbandios Nedarbo lygis (U. santykio su visa darbo jiga procentindi5rai5ka. po dia P . tame tarpe JTO specializacijoje Tarptautineje darbo organizacijoje. kaip kainq visiemsopausklausirno. Pladiausiai naudojamas.nedarbolygis. P = & x 1 0 0% .2) Trumpalaikiai nedarbo lygio svyravimai yra tiesiogiai susijE su ekonomikos raida: gamybos apimties maZdjimas sukelia nedarbo lygio didejimq o gamybosapimtiespadidejimas. nustatantkainq pasikeitimq b0tina Zinoti bendrqiikainq lygi. uZsiregistravg gyvenarnosios vietos darbo valstybineje darbo birZoje kaip ieSkantysdarbo ir pasirengg profesiniammokymui.Zm. Tikriausiaindrasuddtingesnio.atvirk5diai. nesimokantys dienindse mokymo istaigose.esamqjqmetq kainq indeksas.

. PavyzdLiui.t. 0 . pakitus kainouis ar garnybosapirndiai.ni kainq procentinispasikeitimas: = Pt-Pt-t xl00%. kaip pasikeite nacionalinio produkto apirntis Salyjeper metus.tuomet. bet ir su kita valstybe(lyginanterdvds poZihriu). kuriuos priimta vadinti (faktiniais) esamaisiais . lRo. Kaintl indekso didejimas. galirna: Kainq indeksr.baziniq rnetq duomenys. I .P11 baziniq uretqkainos. pokydiusper rnetus. Defliacija (deflation) .inllation rate) nustator. galima nustatyti.r l) nustatyti [rnonir4ekonorninitl procesq pokydius.4) tempai. rodo prie5ingai defliacij4. P1. tuomet galima daryti i5vadq. p i g y v e n l o j qi S l a i d q r e k d r n sr p a s l a t r g o n rs i g y t i a r i r r v e s t i c i n i t l i i5laidqir t.infliacijospadidejimo .t. Inlliacija (inflation) .kainq lygis SalyjemaLeja.rrie naudojami kaip lyginarnoji baze. perkamosios galios srnukirnu.prekiq ir paslaugqbendrojo kainq kai lygio maZejimas. PavyzdZiui. prniginio vienetoperkamoji galia kyla. idomu suZinoti ne tik Lietuvoje pagaminamo nacionalinio prodr-rkto vienarn gyventojui per metus apimti. bei su nonnatyviniais rodikliais. kr. 2) apskaidiuoti [vairiq veiksniq itak4 ekonominiq procesq pokydiuose.prekiq ir paslaugqbendrojo kainq piniginio vicneto pasireiSkiantis lygio pastovusdidejirnas. bet ir Baltrjos Salysear pasaulio valstybese. infliacij4 o sumaZejirnas. Pt-l L l4 (t. kaip lnfliacijos padidejimo tempai (lR .lyginamqjq rnetq duotnenys. IRp. kad kainq lygis per 5i laikotarpi padidejo. turtingiausiose kiekvieniemsmetarnsi5 4) jeigu indeksq reikimes apskaidiuojamos eiles.esamrjqmetrlkainos. galima apskaidiuoti Salyje pagaminto produkto apimties. Kai kainq indeksas sumaZdjapalyginti str baziniq metrl lygiu ( 100%). tuomet galima atlikti lyginarnajsjq kitimo analizE.Kai metq lygi kainq indeksasanalizuojamulaikotarpiu vir5ija bazinir4 (>100%). palyginti su lyginarn4ia baze. PavyzdZiui. 3) ekonominiusprocesuspalyginti ne tik su praejusiulaikotarpiu (lyginantlaiko atZvilgiu).

balsuojantuZ tam tikr4 partijq. Tikslas turi buti kiekybiSkaiiSmatuojarnas. ) l .esamojolaikotarpiokainos.Tikslai. Ekonomindspolitikos tikslai.visuotinevisq Saliesgyventojtl g e r o v e " . . .. e f e k t y v i o s r i n k o s e k o n o m i k o sk u r i m a s " . nedarbas. tiksline funkcrja. kurias gali i5sprqsti ir politikos tikslar. nes jie i5rei5kia paZi[ras i tinkarniausi4 pajanrq paskirstym4. makroekonomikos 1.2. politikos tikslamskelian-ri reikalavimai: 5ie Taigi ekonomines Tai gali b[ti tik tokie tikslai. .o t r ^ J. e f e k t y v u s pati rinka.rs. PavyzdLiui. I I ir l2 skyritrje. ekonomines l. vykdymq. taip: lnfliacijosdidejimotempainustatorni .P. Todel tokios fonnuluotds. . P. kokiq paZiurq parlijos atstovai igyvendinimas skirtqsi yra dorrinuoja vyriausybeje. tikslamssudaroma Suformuluotiems Demokratinese visuomen6se Sie tikslai nustatomi ir ekonourtne politika vykdoma per rinkimr4sisternE.t. padidinti ekonominio augimo tempus 1. svarbiausios Ekonominis augimas.siekiantpadeti atskiromsgyventojq grupemskitq Zrnoniqgrupiq sqskaita. kai politines partijos turi tuos padiustikslus (pletoti ekonomikq maZinti nedarb4 mokejimq balans{.Netgi ir tuo atveju. . problernos pladiau analizuojamos 10. priemon6sir problemos politikosruo5imas reikalauja tiksliai nustatytisiekianrus Ekonominds tiksh. negali bIti ekonorninds leidZiantiskontroliuoti jo 2.kaip pavyzdliui. kuriq negali uZtikrinti rinka.0 "/o per metus. politiniai ir norminiai. infliacija * 2. .2.-1 praejusiolaikotarpiokainos. dia =Ixl00%: pt I (1.0yo per metus.. kiekvieno i5 Siq tikslq kontroliuoti infliacij4 subalansuoti priklausornainuo to..infliacijosdidejimoternpai. Ekonominds politikos tikslai igyvendinarni. sumaZinti nedarbo lygi 2. Ekonomin€s politikos tikslai (goalsof economicpolicy) kiekybi5kai i5rnatuojamitikslai. kuriq negalirna realizuoli rinkos mechanizmu. naudojant tam tikras politikospriemones arbajq derinius. Todel tikslai yra ivairiq politiniq pallrjq diskusijq objektas. kuriuos galiausiai nustato vyriar"rsybd.5) lRj. gamybosveiksniq paskirstymas" t.

ekonomin€spolitikos priemoniq ir n .rliuodalna ekonomik4 gali naudoti vienas ar kitas politikos priemones.ekonorniniq. 38 . kuria siekiama igyvendinti vyriausybes ekonominius tikslus pinigq kiekio ir (ar) palfikanq nom]os regr"rliavimo budu.Saliescentrini<-r banko politika. Tarkime. Tikslines funkcijos sudarytuasprocesas. kuriti naudoja centrines bankq ir finansq [staigos bei tarptautines organizacij valiutiniq santykiqsrityje.visun-rapriernonitl (1'rnlr. pajamtl santyk[reguliuoti makroekonominius .rinkos fonna iSreiSkiamas vyriausybes. kuriuo siekiama per biudZeto i5laidq ir procesus. r b i u d Z e t i n d n o n e l a r i nie v a l i u t i n e o l i t i k a ' .elementq.kaip ir kadaji prades Nd viena politikos priemond neveikia tikslrl tiesiogiai.1 natnq ukiq apmokestinimosistemabei vyriausybes ir i5laidq politika. ankstoturi numatyti.Ekonominds politikos priemonds (means of econoutc policy) .nekontroliuojarnq garnybos apimtimi (bendruoju vidaus produktu arba bendruoju nacionaliniu yra pajamomisir ZymimasY. Monetarind politika (monetarypolicy) . Valstyb6s biudZetind politika (budgetary (governrnent) policy) vyriausybes rengiamas bei realizuojarnas priemoniq planas.Tikslai ir politikos priemones veikia tik toje padioje ekonornineje sisternoje. kad tikslai sufotmuluoti ir i5matuojami. taikydamabet kuri4 reguliavirnopriernonq. sutrurnpinimas kilEs produktu) arba gaunarnomis I Siuolaikines ekonornikos politikos teorijos pagrindus parenge 2yrnus olandq (Jan Tinbergen).vyriausybesnustatytq politikos tikslq vykdymas tarr tikrais politikos irankiais. kuriornis valstybe keiiia bendrajq paklar"rs4 maZindama ciklinius gamyboskitimo svyraviurus ir siekdamavisi5ko uZimtumo. kaip fiskalin€. Tikslasbendriausia veiksniq. susijEs valstybdsekonornikosstrategijosfonravitntt ir su sudetingas atitinkamqpolitiniq sprendimqpriemimu. os fi nansines Kiekvienos i5 Siq politikos priemoniq poveikis bei jo efektyvumas yra konkretus. DaZniausiai naudojami tokie lrankiai.vyriausybdi5 veikti.toddl..s .o tiksline tunkcla susidedai5: k . Vyriausybe. funkcionuojandioje pagal rinkos ddsnius. Tinbergenas Nobclio prernijoslaureatas Janas ekonorristas. Fiskalin0 politika (fiscal policy) . regr. TikslLrs ir priemones susieja kiekybiniai santykiai. leisinitl Valiutind politika (currencypolicy) ir organizaciniqpriemoniq bei formq visuma. valstybes p r.

ekonomikostikslams daugeliu aivejq Valstybespoveik[ siekiarniems apibhdina multiplikatoriq sistema..kaip vystyrnosi temose. i= .derlius.. Tuomet bet kuris tikslas Yi x1. . priemoniq ir rnultiplikatoriq ana\izet. yra tarsi valstybinio reguliavimo filosofrja.rodantis vieno rezultatinio kintamojo dydZio priklausomybg nuo kintamojo poveikio. k) yra daugybes znfunkctja: zt. o ne politikosprietnones.i5 anglq kalbos ZodZio .x .. 6 ) Y i : f ( x 1 . .. . . . s) poveikro tikslui Yi ef'ektyvumE parodornultiplikatoriusrn1. pavyzdLiui. A\ .ruoSiant politikos priemoniq efektyvumasyra skirtingasr.multiplier) . amerikieiiq ckonornistas 39 ..rnonetarines infliacijos didejimo tempe negu Salies biudZeto politikos priemones.7) AY. .yield" . . monetarinds I Pinnasis ekonomikos politikos priernoniq efektyvurno problernq iStyrincjo RobertasMandellas(RobertMundell).Tai bus analizuojama Multiplikatorius apibudina ivairius tikslus ir ekonominds politikos priernones.veikiandios kurios nors ekonominds politikos kintamojo pokytis.bendrojovidausproduktopokytis. Nustatyta.bendrasis Politikos priemon6sxi 0:1. tolimesnese rezultatui. ji sqlygojandio.. (1 .koeficientas. kito. x. . Vyriausybei. reali4 politikq reikia sprqstikonkrediasproblernas.. . Rengiantbet kuriq valstybingprogramEdidelis demesysskiriarnas triadai: tikslq. Multiplikatorius (rn .. lvairiq politikos priemon€slabiau tinkamos reguliuoti kad. Ayi m . politikospriemoniq .z .. ir rinkos kintamqiq (kai i:1. vadinarnajai Ekonomind politika tik padiais bendriausiaisbruoZais parodo kaip pasiekti pageidaujarnqtikslq.. Ji parodo valstybinio ekonomikos 1 reguliavimo veiksmingumq ekonominespolitikos priernonds. Y .. o ekonominio augimo stimuliavimui tikslingiau naudoti fiskalines. . i 6xj dia (1. \ 2 1 ....leinandios" rinkos sistem4.. poveiki ekonominds politikos tikslams . . . . a ) dia vidausproduktas.

Siuo atveju.ivertinantirodikliLlkitim4 ir ekonornikosdesnius.1.. Norint prognozuotibendrasekonomikosir rinkos s4lygasreikalingi: t .t. Causls ir tikslris statistiniai duomenys. 4.t.3.padedandios nurnatyti b[sirnqjq ekonomikos kintamqjq vertE pagal dabartingvertg tam tikrq statistikosskiriarnqjq. parametrq.2. asmeninir4 parduotuviq materialiniqvertybiq atsargqpasikeitimai. Tobuli matematiniai rnodeliai. Eksperimentiniusmetodus. 3. Ekonomikos prognozavimas procesus. Ekstrapoliacijos metodus. menesinis pajamq kitirnas. naujq statybq. 40 . tEsisir ateityje. Sociologiniaityrimai. rerniasivyriausybdir verslininkai. Apklausos technik4 naudojantis interviu arba pa5tu iSsiuntinejant anketas ir apklausiant varlotojus bei investitorius apie b[simuosius pirkimo ketinimus.ivertinamosvyriaLrsybes i3laidos. netiriant prieZastiniqry5iq tarp kintamr. bet ir Ekonomistqtikslas.jq.mokesdiaiir t.kintamLgq Norint ivertinti b0simasekonomikossqlygas. investitoriqinvestavimo ketinimusir pan. kai. 2 . 2. norint nurnatyti b[sirnuosrr:s ekonomikosposlinkius. b[dinga praeidiai.l Prognozavimas (forecasting) ekonomikos ir rinkos sqlygrt nurnatylno sistema.taikornaanalize. blsimqlq bendrr. kuria.galima taikyti ivairius prognoziqmetodus: l. Siekiant sLrdaryti tikslesniusrnodelius.ne tik analizuotiekonomikos prognozuotiperspektyvil. Barometrin€sprognozds. Sudarytqmodeliq apskaidiavimui butina tobula kompiuterinetechnika. Pinniausia siekiama kuo tiksliau sudaryti uZdaros ekonomikos bendrosios paklausos rnodeli.. kuriais galima nurnatyti naujq gaminiq paklaus4ir t. Tikslesni.naudojamadaugiau kintamqiq. Tuo padiumetu sudaromi galimi variantai.geresni rnodeliai apimaiki l0 tfikst. vafiotojq pirkimq. priimdarnasprendimus. Siuo atveju prognozes grind'Ziarnos nedideliqvarlotojq grupiq (pagal kurias nustatomasdaugumos vartotojq poZiLris i naulas prekes) arba dideliq vartotojq grupiq bandomosiose rinkose pirkimo rezultatais.pavyzdLiui. analizuojarnas ketvirtinis bendrojo nacionalinio produkto kitimas. apklausos apie galimq i5laidqapimtis.teigiama. norint keli apytiksliaiapskaidiuoti bfisimas i5laidas.jog istorinesraidos kryptis. pavyzdZiui. naujq uZsakyrlq apimtys apdirbarnojoje pramondje.irengirnq [sigijimo iSlaidos.universalinirl pardavirnq apimtys.

pagal kuriuos sudaromi patikimus.kr. kintamuosius. ji susiejamasu Sio gaminio kaina (Pa) ir gaunamotnispajamontis (Y). Sprendimai daromi.iSanalizavus prieZastiniaisrySiais.roto. o .tai kapitalo investavirno ar naujq statybq planai.rdoja subjektyvhs.A gaminiopaklausos Pa-Agaminiokaina.veikianiius priklausorn4 Pavyzdiziui. pajamos. c . susijusioje. PavyzdLiui.jautrid' informacij4 (darbr. koki4 ltak4 paklausos sElygrl pokydiai vienoje pramondsSakojepadaryspaklausosir pasiDlossqlygomskitoje.rriems bhdingasnuolatinis ry5ys su Siaisekonomikoskintamaisiais. Svarbiausi skiriamieji . todel ir prireikia daug lygdiq. makroekonomikosprognozds modell..ret Prognozavimo metodai priklausomai nuo to.).regresijos Ekonometrijosrnodeli gali sudarytiviena. kintamqjq dydZius.gaunamos koeficientai.q nuojaut4 nuomonQ ir pan. Ne vienas prognozavimometodasneduodavisi5kai tiksliq rezultattl. 1. l5tekliq ir produkcijos apimties metodus. Visi prognozavimometodai yra ekstrapoliacinio 41 . bet daZniausiai kelios ar keliolika lygdiq.kai pasitelkiamosi5tekliq ir produkcijos apimties lentelds. Ekonometrijos modeliai lygdiq fonna sujungia kintarnuosius. naudojam4 DidZiojoje Britanrjoje bDsimajam ekonomikos veiklos lygiui numatyti sudarodaugiaunegu 600 lygdiq. numatandius busimuosius ekonornikos kurie su jais susijE kitus kintamuosius. tod6l prognozuojantvisuon. a. Kiekybiniai metodai analizuoja objektyvius ir praejusiolaikotarpioduomenis.). reikia numatyti paklaidosribas. dia kiekis. Tuomet: Qf:u+bxPe+cxY.skirstorniI kokybiniusir kiekybinius(Zr. rodandiqvisus ar bent pagrindinius prieZastiniusrySius. nustatant nepriklausornus kintamqli. af .Kokybiniai. prognozes galirna sudaryti per trumpesnilaikq.5 pav. Remiantis kokybiniais metodais. kokia informacija jie remiasi.metodaiprognozuojant . Ekonometrijos metodus. Y .Jos padeda i5siaiSkinti. b. kadangi nepriklausomi kintarnieji vienoje lygtyje yra veikiami kitq kintamqjq. su ja Sakoje. 5 .nustatantbusirn4 A gaminio paklausos kieki (Qf ) . kuri reikia numatyti. arba nar. parodantysekonomikosveiklos ar prekiq paklausosnurnatom4 kitim4 ateityje.daZniausiai atitinkami modeliai.rodandiospramondsSakqsantykius.

subjeklyvi. kiton.jq valdymo leisingus tikitis.-.u.tiekkiekybiniaiprognozavirnonretodai. Pagrindiniar A' . ne.".-'itiekkokybiniai.iidabartiniaidesningumai prognozavtmas) Tarpusavio ry5iq radimo metodo (asociatyvusis ir darandiqitak4 ekonorniniams susijusiq uienusur daugiar.1u.rotnonds).rs pagal prad'lttstt'1 Kiekybiniai . esme Prognozavirno pagal praejusitl laikotarpiLl duomenis kintarr-rojoct-yozioreik5mes-numatymas<larantprielaid4kadkitidydZia perkeliami ateitl' i nekis.retodus' aiSkinamuosttts' sekq analizd) ir pagal laikotarpiq cluomenis (duomenr-1 PraktiSkai tarplrsavio rySit1 radimo metodus (asocialyvus prognozavimas)' n"udo. sprendimtls' problernrl visq iSkylandiq Prognozavimonretodai Kok-vbiniaimetodai Nuotnondtnts grindZiarri uretodai Kiekvbiniai metodai Duotnenqsekq analizc NaivusispoZiIris vidurkiai Slankieji Asociat-vvus prognozavitrras ticsinc Paprastoji a regresij regrcsine Sudetine analize Ekor-rometrir-riai rnodeliai Vartotojq aPklausos Pardavejqnuotnone Vadybininkq ir personalonuolnonc Eksponentinis iSlyginirnas Duomenqsckos iSskaidymas Kiti rnetodai prognozavimolnetodai 1. grindZiamas nuotnonttnts' Saltiniq intbr'racija Sio. ytn ivairrq sprenclimq pri6mimo ir .juos tikrinant vieno ar kito budo patikirnrrmq' galirnanauciotiir kartr.skirstorni i prognozavimo n.tr gautos stebint vienq rei5kinio dalf i3plediamos pobficlZio(t. Nustatant tokiq ekonorniniq lygtl ar lyeiiq sistemq' rocliklio rnatemalinE tendencijqreikia sudaryti "Prognozavit".nustatorna procesq Vystylnosr rodikliams kintamLiq. sLrrinktai5 [vairiq vaclybininkq' pardar'6jq' ekspertrl (vartoiojq apklausa.y.r esmd. dalims). aclministracijos' nr. kad jis dr'ros toddl neverta Jii pagrindas.5pav.r.a tikslusmokslas. Kokybiniai metodai apirla prognozes. i5vaclos. prugnords esmd .

4.2. II puse.) Katonas (234 . (seniausieji Antikos laikai). teorija. p r .4. pr.XIX a. .apibendrinimu. Ekonominds mintis (V a.). e. K r .). Velyvqjq viduramZiq ekonomine mintis: ankstyvasisir velyvasis fiziokratq teorija.ekonomikosteorijos Siuolaikin6s 1.cs.I a. iki mintiesprieSistore l.1.XX a. Ekonornikos mokslo raidoje galirna iSskirti tokias stadrjas(Zr. Naujqiq amZiq ekonomindmintis: klasikinepolitin€ ekonomijair jos kritikai (Xvlll . KrikiCion!lkaqis frornU ligyas '' (X'XUaJ. tinkarnil tik lkio atvejarns tikslams. klasikines politines ekonourijos n-rerkantilizrnas.).6 pav. Kr.) P l a t o n a s( 4 2 7 3 4 7 m . Ankstyvqjrl ir viduriniq amZiqekonominemintis (ll .). pr.'.2. Senavis lndlj0s. (XV .: Krnonqtcis€r :: : (kanontninkai) (XIl r XlVe) m i n t i s( X V . ar atskiriemsSalies pradedasuvokti visq ekonorninigyvenimq o dabartiniulaikotarpiu.l pailurcs gkonominis.4 3 m . m.istorindmokykla. Klasikin€ ir kitos svarbiausios 1.322 m. p r .ilgq 1aik4buvEs teiginiq ir patarimq. K r . ) a."' Scholastike (XIl :. Siuolaikindekonomine neoklasikineKembridZo mokykla. keinsizmas.149 m.'-: .. p r . Antikos ekonomine 3.).XVIII a.XlV T o n r a sA k v i n i e t i s ( 1 2 2 5 1 2 7 4 43 .jI nuolat pledia. nuo XVlll a.X \ ' l a . ekonornikos ll pusdsnaujausios E K O N O M I N E SM I N T I E S P R I E S ] S T O R E senov. ) NlINTIS AMZIU EKONOMINE ANKSTYVUJU VIDURINIUJU IR Ankstyryosio5 krilisiionybds ckirubnidt mihtii {lI :Xl a.) V a r o n a s( l 1 6 2 7 m .). mintis:marZinalizrno 6. ) C i c e r o n a s( 1 0 ( r. Kr. 2. ) Aristotelis (384 . 4. teorijos (XlX a.tautq gkiinbmin€r paZi6ror ANTIKOS EKONOMINE MINTIS Scnov€s Graikijos eLononrini mintir ( Ksenofontas 430 354m.) . pr. uZuomazgos 5. 1.f [rpto. pr. Kr.monetarizmasir XX a. Ekonomikos mokslo raidu Ekonomikos mokslas. K r .XIV a.suteikiajarn vis glaudesnitatpusaviosqrySlir tikslurnq. taut.

. K n i s a(s 8 2 1 -1 8 9 8 ) (1812 B. rornantizmas ) (i 7 (s L .Hildcbrandas 1878) (1760 H. S .) c A d o m a s S m i t a s( 1 7 2 3 1 7 9 0 ) D a v i d a sR i k a r d a s( 1 7 7 2. P r u d o n a1 8 0 9 1 8 6 5 ) Nlarksizmas ( K.l 7 8 l ) T a. Z . (1772 1837).. (I F. T D Z o n a sS t i u a r t a s M i l i s ( 1 8 0 6 l t l 7 0 ) K l a s i k i n d s p o l i l i n f s e k o n o m i j o sk r l t i k a l X t X a .I V I I I Viljamas Poti (1623 1 6 8 9 ) .1 8 .Furje R . .1 6 8 3 ) Fiziokratqteorija (XVIII a.Engelsas820 I 895) . .vELYVUJUVTDURAMzTU EKONOMINE MTNTtS A n k s t v v a s i sm c r k a n t i l i z m a s t X V l * X V l l a .Nliuleris(1779 1829) (1 V..) Utbpinis gocializmas (1789 1846) F.1825).) ( T o m a s N { a n a s 1 5 7 1.) ..1 6 4 1 ) Antuanas de Monkretjenas (1575 162l) Z a n a s B a t i s t aK o l b e r a s( 1 6 1 9.XtX a.1 177.l\Iarksasl8l8 -' 1883). S. Z a n a s B a t i s t aS e j u s( 1 7 6 7 I t t 3 2 ) . Vdlvvasismerkantilizmas (XVIII a.) K l a s i k i n € s p o l i t i n d se k o n o m i j o sp i r m t a k a i ( X V I I . o m a s R o b e r t a s N { a l t u s( I 7 6 6 .1) A n a s R o b e r t a s i u r g o ( 1 7 2 7.litin0 konomija (XVIll .) l-ransua Kene ( 169.1 7 1 1 ) NAUJUJU AMZIU EKONOMINE MINTTS Klasikint po.Sen-Simonas .Ro5eris 817 1894) 1 K .Listas A. O v c n a(s 7 7 l 1 8 5 8 ) l Ekgnominis.H.P j c r a s B u a g i l b e r a s( 1 6 4 6 .1 8 2 3 ) . S i s m o n d 1s 7 3. { 2P. I t j 3 4 ) .

g*HljT|su:ltono Marlinali2mo teorijos pirmtakai ( 1 .Veberis ( 1 8 1 6 -1 9 2 0 ) G.Robinson I 903.stuolatrtNl.1946) Monctarizmas lcikagosmokykla) M. T i u n e n a s1 7 8 3 1 8 9 0 )H .E.Diupuji (l 804. i . J . psichologinis tnatcmatints ir mokyklq SubjcktyvistinAs rcvoliucijos etapas atsiradimas pirmasnrarlinalizmo (1851 l9l4). Z.Vikselas mokyklossusiforinavimas altrasis Nioktasikinis ekonqmikos.929) 1 DZ. N l a r i a l a ( 1 8 4 2 1 9 2 4 )A .Vcblcnas \ctobulos konkurcricijos tcorijos (r857. .K.2lombarlas ( 1 8 6 3l-% r ) lnstitilciohalizmas .DZevonsas . u A .B.1926). : : .Keinsas 883. Knapas ( 1 8 4 2 -1 9 2 6 ) V. F. EKoNoMINE MINTIS XIX a.1877). marZinuli2mo rcvoliuiijosetapas . (1 A. Kurno ( I 801. tl puse XX a.N{.1967) Keinlizmag (l J. C o s c n a(s 8 1 0 .Komonzas ( 1 8 6 2. ' . + 8 ) . i Vokieliq mokykla G.l9ti3). r ' . .Valrasas 83.Pareto (1851 1926) K.1 9 1 7 ) s NI.Vizerisl85l . P i g ( 1 8 7 7 1 9 5 9 ) s Istolind mqkJ:kla : .1 8 5 8 ) . (amerikiediq istorjnOmokykla)' T.l 9 ' 1 5 ) V. ". V. (l tt35 V.R.Nliticlas (1 ( DZ.1-l9l0).Vagneris ( 1 8 3.I 8S2). S .S.Fridnrcnas ( r 8 7 4 -1 9 . (1848 1823).Btm-Baverkas K.I 866). (1840 1921). O.eemberlinas 899.Nlengcris ( A.Smolcris ( 1 8 3 8 -l e l T ) A. I puse mikot mok)klos It arlin alizmas.

L.Hcilbroncris lnformacinA visuomcnd Neoleinsistine sintezi P . Saltinio. neomarksistinis D. V. S o l o u . N. E.Gclbreitas plitra iSlyginimas.Monkretjenas savo darbe.Domaras. Ncoliberalizrno. Merkantilizmas (merkantilisrn) .SardZcntas. E.Kantoras T.valstybine rcionalineekonomija. P U S E tcorijos socialin is-institucinds evoliucijos. Z.M . uZsieniokapitalo isiverZimo.Anthuan. bei aukso svarbto ypad skatinant eksporlq ir nepalaikant importo.Klarkas.Laferas. R.Bortkeviiius.iq problemqtyrimas ir analizejo deka perZenge uZdaro 46 .. nes politine ekonomija kaip isi5kai savaranki5kai XVIII a. E. (Monkretjen. KozoUno. ekonomikos R. angliSkasis kairysir. E.Hajckas A.Tobinas. jos mintiesraidair Zymiausi atstovai 1.I{utas. A l l e .Harodas. DZ. R.Lukasas.rija".skirtas karalienei" monarchui pataria. 1515-1621)pirmq kart4 literatfroje panaudojotermtn4 kuris veliau buvo ivairiai traktuojarnas. F. L e o n t j e v a s . . visuomen0 PoindustrinE D .Drekeris. D.kaip nacijos geroves sistema. A.Aronas. K.Erchardas DZ.R.Patinkinas..'kCinslzma Keinsizmocvoliucijos teorijos ' .Hansenas L.ekonomirrds R. Feldstainas. K.Debro.politineekonon. F. Neokeinslzmasi. daugelyjepasaulio Saliq ir ekonolnija hkio mokslu.Tofleris. . D.ekonominitl paZiurq pabreZianti mainq ir prekybos.ncorikardinis.Spengle ris. R.Belas. R . . S a m u e l s o n a sD Z .Politinds ekonomijostlaktatas.NIasuda Racionaliis l0kcsiiai L.Sibata O.Politines ekonomijos atsiradirnas -no vardu siejamastik formaliai.Robinson. multiplikatorius ekselcratorius. D.KIaucris.Srafa.V . H i k s a s .Kaldoras. ' f o f l e r i s .Minskis.6 pav. C.Ntachlupas.P. R. kaip valdyti valstybds turt4 ginti . P.Mizesas. Fok_einsizmas: amg{ikiefiikasis. Ekonorninds prancfizrt rnerkantilistas Antuanas MonkretjL-nas l6l5 m.XX a. d upos.Trifinas.F . B e l a s .

ir taip sukurtiekoltorlirrq s4veik4galimaislyginti. Bet kuriuo atveju tikroji kaina priklatlso nuo paklausos.Ekonorninq proto k[rinys po ra5toir pinigq iSradirno. kaip trediasisZmogaus Fiziokratizmas (physiocracy) . kurios esrnd '.kuri sukelia maZa bendroji paklausa..Tautq 1urlo krypties naujosteorines kuriojepagrinde tyrindjimas". 1623-1681). jog rinkos jegos turi i5laikyti bendrosios paklausos ir bendrojo nacionalinio produkto pusiausvyr4. paklausos bendrosios pinigLl kiekio pokydiai. kuri ivertinta fiziokratLlatstovas isleido . 1123-1190) .atsiradim4.Skotas.ekonomijos")ribas.jt1 nes mainomqjaverte. pakelsvisuomends Si teorija bande parodyti.leiskiteveikti) iteisinirnrl teises ir prigirntines 2. viduryje kilusia ekonorniniq tyrimr4stambinimo tendencija.klasikinis politines ekonomijos pradininkas 1116 m. prigimtiesir prieZasdirl . L Fransua Kene (Queanay.remiantis sprendimq gerovq. Klasikin€ ekonomikos teorija (classical econon. politine ekonomija pradelo tyrineti valstybdsukio problemas. Adam.rics) ekonornikos idejq rnokykla. pokydiqprieZastis.pranc[zt1 lentelq" (1758 m..feodalinio natflrinio hkio (. reikalavusi pripaZinti Zemes ukiui pirmenybq Salies [kyje. 1694-1114) . gamindarni prekes ir teikdami rinkos jegos garantuossqlygas ganrirrti tuomet nematomosios paslaugas. darbopasidalijimoir specializacijos Savo knygojeA. kr-rrie ..Jis teige' kad jeigu gamintojai gales laisvai siekti pelno.garnybos ir rnaterialiniq gerybiq paskirstyrnas tary Zerr-rvald2it1.galimybg. Aclamas Srnitas (Srnith.klasikinespolitines ekonornijos.Jis pabreZe..SmitaspabreZe prana5umusir apibldino rinkos rnechanizmofunkcionavirn4.ekonon-riniq pa2irrrtl mokykla. . Jeigurinkq nereguliuos prekesir paslaugas. Ekonornikos mokslo atsiradimas siejamas sLr XVlll a.). reikalingas nukreipsgamyb4 tais keliais. teige. o pramonQ ir prekyb4 vertinusi kaip prekybos uZ bei Sakas pasisakiusi laisvosios neproduktyvias (lasser faire.Sis laikotarpis paZymbtas dviern svarbiaisekonominiaisdarbais.leiskiteveikti" aplinkojekonkurencija gerovQ. kele klausim4 kodel rinkos mainomosios (norninalioji) kaina paprastainesutampasu tikrqia prekiq kaina.Srr-ritas darbo teorij4 kuriq sufonnulavo anglq ekonomistasViljamas Petis (Petty' kad darbasyra vienintelis ir tikras prekds Williams.y' su . kad rinkos ekonomika gali b[ti stabili. Fransua. iSleido knyg4 . t. kad darbininkq ir kapitalistq atskirq rinka. darbininkq ir kapitalistq. tuornetiiole valstybe. jei monetariness4lygos yra stabilios. (tikrosios) vertds lnatas.pagrindind vyste darbinesvertdskaip sudaiktinto savo darbuosetoliar'r A.Klasikinesekonomikosteorijoskurejai neige nedarbo.

neru' l buti tiesioginio ekonomines veiklosvarstybinio reguliavimo. ku.r .faiiau.). I 806-1873). tai kaip paai5kintiSiosvertespasiskirstym4 tarp ivairiausiqvisuomenes klasiq.t kurios prekesvertd asmeniui.iOq.in.David. kai dar nebuvo kapitalo ir privatinesZemes nuosavybds. bhtina padidinri bendrqjqpasi[14. 1766_1834).) isvysteA.l) rinkq neturi kistis varstybe. todel A.y. rsreidgs .u priestaravirnu: jeigu mainomql4prekiq vertg sukuria savininko pirkras darbas. yra kaip tik pakankamasnupirkti vis4 pagarnint4 produkcii4. savanaudiskas 2) gamintoiq elgesys gali buti panaudotasbenJram labui.1or'p.visuomeninius ir istorinius. PaskutinisZymiausias sios mokyklos atstovas buvo DZonasstiuartasMilis (Mill' John Stuart. kuris' jeigu i5leidZiamas.darbo uZmokestisdidesnis kylandioje ekonomikoje.numadiusia'r pakeisti kitus <taikt"us.t b..kJd srstema veiktq. . To'ras Martus (Malthus.Politines ekonomijos rraktate" (1g03rn.. yra lygi iq ! darbo kiekiui. Jean Baptiste. o jos pasiskirstymas tarp klasiq yra vertesdesniopaZeidimas.politines ekonomijos principai" 1848m.snis (Say's Law) . Thomas. negu nuosmukioar stabiliosekonornikos busenoje.. to. Jis pripaZino.. kad bendrojo nacionarinio produkto gamyba duoda tiksliai lygq tai produkcrjai pajamq kiek[ (darbo uimokesdiai]peinas rr t. paskirstymEpaskelbgssvarbiausiutyrimo objektu.. { tolimesni klasikinesmokyklos vystyrnqsi svarq indell ine5e anglq ekonomistaiDavidas Rikardas(Ricardo. garnybos desnius skelbe esandiusnatlralius ir amZinus.RikardasdarbindsvertesteoriiEvyste toliau ir pritaike siuolaiki'ei ekoromikai..politin. Prancuzq ekonomistas Zanas Batista Sejus (Say.Gyventolq skaidiaus desniotyrinejimas"ir 1820 m.lel . tai nekintandiovertdsmato nustatvmas..rid[re . tgiz'm.Smitasteige. kurg jis gali pirkti uZ iq irba guuti.Srnitasdare isvad4 kad vertes desnisveike tik pirmykstesevisuomen€se. parasEsknygq . t. . Rinkos mechanizmas apib[dino naui4 ekonornikossistern4 kuri tuo metuJau pradejoatsirastipramoninese Vakarq valstyb€se.). didejant pakraLrsai.pur". 176l-1832).tono. 17gB .Rikardas. Tai rei5kia.i.bencrroji pasiula sukuria sau lygi4 bendrqjqpaklausq. kuri4 bande issprgsti D...' jeigu klestes konkurencija. knygas . Pagrindine problema. Juk visa sukurta mainomoji verte turi priklausyti iarbininkui. iSt. o paskirstymo desnius . Todel.o..Politines ekonomijos ir aprnokestinimoprincipus" ii. kad darbas visada nulemia vertg. 48 . tLrrib[ti patenkintosdvi sqlygos. Tadiau. rZi2_1g23).Smito rinkos teorijq ir suformulavovadinam4jISejausdesni: Sdjaus d. ( D. A.t. norint pasiekti nacionalindsgamybos visisko uzimturno lyg[..

Torstein. 1874-1948)) teorijomis jtl Zymiausir"jq veikla. 1842-1926)) bei amerikietiSkosiosistorines mokyklos (Torsteinas (Webllen. pabaigojepastarasis 49 . o politine j.1857-1929). ir atstovq . Tadiau tikejin-ias rinkos veiksniqjega juos skatinoremti ekonominioliberalizmoir laisvosios prekybostarp tautq idejas. Adam Henrich.Ji siejamatiek su pirmosios (1840-1860 m. Georgas Fridrichas Knapas(Knap. George Friderich. K.Rikardo. veiklos svarbErodo ne tik indelis i ekonomikos teorij4 bef ir [naSas socialiniq mokslq metodologij4.gu parlijai. kad reikia analizuoti ir desnir. kapitalizmo vystymosi baigtinurno.Milis tvirtino. kaip mokslininko. Jis irode.).ekonomikosteorijospletra. Veblenas VeslisKlerasMitdelas (Mithell.l ekonornistoKarlo Markso (Marx. kad vertd priklauso nuo gamyboska5tq buvo kritikuojama.B. Kiek veiiau i5rySkejovokiedir.1789-1846) kt. Wesli Kler.Gustav. kritikavusios klasikinq ekonomikos teorij4. kai garnyboskainos ddsniai neveikia (pavyzdZiLri. kaip D. kad prekiq paklausa nera darbo paklausa. kad kiekviena taula savita.1838-1917). abstraktaus konkretausdarbobei komunizmo ekonomines ir teorijas. Ekonominis romantizmas (rorr. figlra. Tai reiSke klasikinis ekonornikos mokyklos nepajegum4 aiSkinti ekonomines problemas. Kaip atsvara klasikines ekonomikos Salininkq veiklai atsirado utopinis socializmas. ir veliau) (Gustavas Smoleris(Chmoller. kaip kad teige Z. Jo. F. Apie 1870m. teigianti. Si teonja kure ir pletojoekonominius pasiulymus srnLrlkiajam Likiuiginti. klasikinesekonomikosteorijos paZi[ros.kurioje didZiausiakapitalo dalis priklauso vyriausybei. kad nera bendrq vystymosi ddsnir4. susiformavo marksizmasbei marksistinissocializrnas.) (Adomas Henrichas Miuleris (Miuller. Fridrichas Listas(List. Fridrich.tai nacionaline Istorind mokykla (Historical School) ekonomikosteorija.Marksas industrines revoliucijos laikotarpio duomenq analizis pagrindu suformulavo darbines vertds. vdliau ekonorninis rornantizmas.paklar"rsospasihlos DZ. XIX a.ekonomika. pagrlst4 starnbiq lkiq veikla. Karl.todel butina sukurti nacionalingekonornikosteorij4.ranticism economics) of ekonomikos teorijos. lll9-1829). o ne darbin6svertes desni. besiremiandiai Karlo Markso doktrinornis.konominio romantizmo bei marksizmo ekonornikos teorinitl principq susiformavimos4lyga. I (marksistind ekonomika) (Marxisl Marksizmas economy) . l8l8-1883).Sejus. tarptautines prekybos atveju). tiek ir su antrosiosvokiSkqq istoriniq mokyklq (1870 m.rs.Kend rnokinio. E.

.ekonomikos idejq visuma. Makroekonomikos aspektas. 1851-1926). kurie valdo iStekliq paskirstym4 pagal poreikius. Fricleric. Piln4 neoklasikines ekonomikosteorij4 pateik€KembridZomokyklos atstovas Alfredas Mar5alas (Marshal. l85l-1926).Arthur Cecil.ugen. FrancesYcidro. buvo rnikroekonominesanalizes pobudZio.Irvingas FiSeris(Fisher Irwing. Karl.ekonomikos teorija.Austrq ir Sveicarijosekonomikosmokyklas apjunge Svedqekonomistas Klutas Vikselas(Wicksell Knuth. Neoklasikin€ ekonomikos teorija (neoclassical economy) .Mari Espri Leon. ir nuo naudingumo(paklausos). arnerikiediq. 1835-1882). tEsia. pagrista ribines analizes bei maZejandio naudingurno teorijomis. pabaigoje i5st[rnusiais klasikines ekonomikos teorijos rnokymq. MarZinalizmas (rnargin economics). lS48*1923). XIX a. nesuprie5ina Jis pleiia savEs jq idejornis. su bet ir papildo tai tornis kryptimis.paplitusios XIX a.rnge daugel[ ekonomikos mokyklq ir Zyrniausiqatstovq: anglq (JevonsW.Oigen4 BemBaverk4 (von Bohm-Bawerk.Frensislsidro EdZvortas (Edgeworth. 1877-1959). XX a.John Maynard.marZinalistine revoliucija".MarSalo darbais. ir XX a. pagrista A.185l-1914).rso (Keynes. Fridrichil Vizerl (Vizer.poZifiris pakeistas.neoklasikiniupoZiuriu": verte priklauso ir nuo gamybos ka5tq (pasillos). kuriorns jq pirmtakai skyre nepakankamai ddmesioarbajas tik nurodd.Jis sukOre pagrindLrs makroekonomines analizes 50 . Sioje naujoje ekonomikos mokykloje buvo pagristi maZejandio ribinio naudingumo ir statines pusiausvyros analizds prinoipai. 1845-1926. arba ekonomistqV. r Si teorija daiznaivadinama.Vilfredo.pradejo n a u d o l i i b i n i qd y d 2 i qt y r i m u s . psichologine.DZevonsq psichologine) Karlq Menger[ (Menger.). Sveicarijos matematine) Mari Espri Leonq Valrasq(Walras... anglq .S. (Lozanos. ZemvaldZiqir kapitalistr4prie principq. Neoklasikine ekonomikos teorija savo idejomis sujr. 1834-1910). Jos tyrd individualiq subjektq. Alfred 1842-1924) ir jo mokinys ArturasSesilas Pigu (Pigou. Vilfredq Pareto (Pareto. Neoklasikineanalizt.E.Teorijos.austrq (Vienos.Siuolaikinejeekonomikosmokslo raidos stadijoje iSry5kejo Siosnaujosanalizeskryptys: 1.Makroekonomines analizesatsiradirnui stiprq irnpulsqdave anglq ekonomistoDZonoMeinardo Keir. k4 [ ji ine5e praejusio Simtmedio ekonomistai. 1840-1921). perkelusia akcentusnuo klasikinesekonomikosteorijos nagrinetogerovdsSaltiniobei jos paskirstyrno tarp darbininkq. pradZioje.[einandiqi 5i4 sferq skaidiq. ekonomikos mokslas neatmetdnieko. 1867-1947)ir susifonr-ravo taip vadinarnamarZinalizmoekonomikosteorija. 1883-1946) veikla.S.

1913).niniame gyvenimeskiriatnls kiekvienosSalies ekonominiqrei5kiniq. Nobclio prernijos SirnonSrnith. s 1.Pladiatr 2 skyriq. tapQS svarbiu dabartines tnakroekonomikos vystymosi stimulu. Netobulos konkurencijos analiz6. tiria dinaminius procesus. [vertinandius laiko veiksni ekonomika laike tarp gyvenime ir apibfldina sqry3ius.Jos vystymuisi didelg [tak4 tr.2. 3. nes tikroveje daZniaususidttriatna linksta i netobuloskonkurencijossituacijas. laurcatu. JAV ekonomisto. mokslas. Verslo ciklo prigimties enrpilinio paZinirno palanga buvo imanoma tik patobulinus makroekouotlinE informacrjq. Dar trediojoje ekonomikos teorijos vystymosi stadijoje ekonomistaii5kele visuotineskonkurencijostarp ekonornikos subjektq hipotezg. Antrasis ivykis.Zymausstatistiko Vesli Klero Mitdelo tyrinrai ir parode. makroekonominiq Sios informacijos dal[ rinkti past[mejo Pinnasis pasaulinis karas. kad verslo ciklas yra pasikartojantisekonorninis reiSkinys. Pagrindinds iiuoluikitris ekonomikos teoriios ir nrclodologiia Makroekonomikos kaip mokslo apie bendrqsias r"rkio tendencijas buvo pagrindinisekonornistqanalizesobjektas. . visurniniusprocesus Salies apibudinandiais 2. tapqs ypad paZyrnctirtas Veliau nacionaliniqs4skaitqsistern4 sisterninokiti ekonornistai.tai nustatymas fakto.rromis.nacionaline sqskaitq sistenta (NSS).taiiar-rtai tyrirnai Simtmediais trys ivykiai.susifonnuojandius ekonor. 1971rr. igyvendinant arnZiaus 3-ame de5irntrnetyjeJAV buvo sukurta nacionaliniq pejamq apskaitos infomracine sisterna .susijusius kariniaisveiksmais. Richard. (Stonc.rltatq.kad JAV ekonomikai bfidingi pasikartojantys Zymia dalimi panaSIs o Siarn darbui vadovo Zytnus ekonotnistasSaimonas Srnitas Kuznccas (Kuznets. Ridardas Stounas anglqckonornistas 5t .2.g.Statika analizuojatik baigtinE Dabartine pusiausvyros blisen4 ir ekonomikos elementq veiklos rezr. ukyje.rrejo nebuvo savaranki5kas tai apibendrinandiq duotnentg kaip Pirmasis [vykis Didelq tyrirnq mokslindsbazes. Sitrornettrbeveik kitimo tenclencijrl s4lygojusimakroekonomikos apdorojama infbrtuaci.4. tuo talpu ekonomikos analizd nuo 1930 m.ju visose pasaulio valstybese renkatna ir tyr mukroekonorniniamsimants. m e k o n o r n i k op l e t r a i p r o g n o z a v i u i . suvokim4+.l90l-1985). 2r. o su rinkos monopolinemis ar oligopolinemis struktr.rinkos fikio teorijoje.Didelis demesys .rinkimas ir sisteminimas. Procesq dinamikos elementas. Makroekonomikosteorija remiasi statistiniaistyrirnais. ne stl tobulqja konkurencija. kai valstybems reikejo kokybiSkos statistinds informacijos planLrojant ir Dvide5imlojo su savo ketinimus.

.verslo ciklai. Vokietrjoje 40 proc.Ekonornineskrizes laikotarpiu Zlugo keletas dernokratiniq vyriausybiq.Ann) kaip pagrindinEDidZiosiosciepresijos >1..Mitdelasnustatd. Japonijoje1 valdZiqatejE fa5istai sukurstdAntr4li pasaulinikar4.pavyzdZiui. Prancfizijoje daugiaukaip 40 procentrl. 1929-1932 m. KadangiSi politika netiesiogiai didino nedarb4 kitoseuZsienio valstybdse. tarptaurinE prekyb4 i5tiko giliausiasnuosmukis. DidZioji depresija . 1933rn. kur ekonolrrikoskrize prasidej dar 2-ame de5imtn-retyj o e. taip pat Japonrjoje susifonnavo diktaturos.tai star. pastr. kai beveik visos pasaulio valstybes susidure su katastrofiSkugamybos apimtiesrnaZejimuir beprecedentiniu nedarbu. nedarbas.palaipsniuiap€mr-rsir.lik" 10 proc. Trediasis Siuolaikines makroekonomikos suk[rim4 [vykis. ISvystytos vyriausybes i krizq sureagavo.verslocikle kinta tendencingai.oje daugiaLr 30 proc.DidZioji depresija.. Pranc[zrjoje.Demokratines vyriausybdsnepajegeiveikti ekonominio chaoso.30 proc.K. DidZiojojeBritanijojekainossumaZejo beveik 25 proc. JAV buvo 25 proc. siekdamospadidinti Salyje garninamqprekir4paklaus4 ir suteikdarnos galimybEZmonerns dirbti.JAV ir Vokierr-. todel daugelyjeEuroposir menkai i5vystytose valstybdse. ltahjoje. DidZioji depresijaprasidejo 1929 n. depresijos todel ir laikorna. Afrikos ir Azrjos valstybeseekonomika buvo krizines b[senos.. DidZiojojeBritanijoje-. tarpvalstybiniai prekybiniairy5iai buvo paZeisti. sqlygojEs tai .50 proc. sqlygota eksportuoiamos Zaliavos kainq rnaZejimo. Hitlerio atejimas valdZiqVokietijojebr"rvo tiesiogiai I susijEs katastrofiSka su ekonominekrize Vokietijoje.Keinsas kaip pagrindini veiksni. V. kaip atsargq garnybos ir apimtis. Zyrnus JAV ekonomistasMiltonas Fridmenasir Ana Svarc (Shvarc.. nei DidZiausiintelektualiojo kapitalonuostoliaipasirei5ke katastrollskai padidejusiu ptlyzdLiui. todelji buvo netoliaregiSka. DZ. ivardijo ateities perspektyvrl svyravimus. Ekonornistai pateik€ nemaZa hipotezirq. kad ji yra rnakroekonomikos vystymosi stimulas. lsanalizavEs makroekonorninE aplink4 jis pasiule fiskalines ir monetarines politikos priemones krizinei situacijai lveikti... ivesdamos importo prekybos barjerus. praktiSkai Kai visos pasaulio valstybdspradejo laikytis Sio praZhtingoplano. . i5sirutuliojusiais kaip buvusir4sukrdtirnq rezultatas. DidZioji depresijatapo pasar-rliniLr reiSkiniu.kainq lygis.aiSkinandiq DidZiosios prieZastis.nbiausia ekonomikos katastrof a Siuolaikineje istonjoje.kritus jq paklausai iSvystytose valstybese.o Vokietijoje.bedarbiq.rnikalaus lygio defliacija..pavyzdLiu| JAV . l5vystytosSalyssusidfiresu r.nerikos.lmejusi ekononrik4 | depresijq.r i5vystytas valstybesir perdjusiui rnenkaii5vystytas Salis. tiek politiniaisprocesais. pasauline Si katastrofa dabarstebinapasaulltiek ir Zrnoniqpatirtornis kandiomis. ir galiausiai pasieke ypadkritiSkalyg[.Lotynq Ar. nedarbu. pramonds garnybos apirntis vrsame pasar-rlyje ?ymiai sumaZejo. kad tokie svarbusekonomikosrodikliai.

sausio I 933 rn.Kindlbergeris vaizdLiai aiSkino principu(2r.o JAV jo dar nefgavo. 3-o deSimtmedio pabaigojeDidZioji Britanija jau praradopasauliniolyderio vaidrneni.g. Tarptautin€s prekybos rnaZejim4 C. Kitas amerikieiiq ekonornistas CarlzasKindlbergeris prieZastis Charles. susisukandios spirales Balandis GeguZd Vasaris -' Sausis (rnln. galejusiq paveikti krizq atskiroje valstybeje(pavyzdZiui. Tarptautines prekybos maZejimas 1929m. varZiusios tarptautinE prekyb4 stabdyrnas). tariftl polrtikos. visiSkai nepasitvirtino. Jo manymu.USD) Gruodis RugpjItis Lapkritis Spalis Rugsejis 1. nukreiptos kovoti su didejandiaisbankq bankrotais.prieZasti ivardijo ekonornikospletros varZymE 1929-1933 metais. peraugimo I todel ji nesugebejosustabdyti iprasto verslo ciklo nuosn-rukio kataslrofi depresij4. prasidejusio 2-o de5imtmedio pabaigoje.finansinespagalbos suteikimas. kadangi pasaulyje nebuvo Salies lyderio ekonomikos srityje.). ekonorni5kaii5vystytos Salys nesugebejoiSvengti ekonomikos nuosmukio. 1910) DidZiosios depresijos bandeai5kinti tarptautiniu poZitriu. Sk4 (Kindleberger. 1930 m.7pav. kovo meneslals 53 .7 pav. Tuo istoriniu laikotarpiu nebuvo ir tarptautiniq institucijq. kad visos monetarindspolitikos keitirno priemones. Autoriai tvirtino. 1.

kariniai konfliktai tiesiog peraugo I taikaus laikotarpio konfliktus. aiskinandiqDidZiosiosdepresijosprieZastis ir jos reiSkirnosi mechanizmq. ir ypad ekonominiarn augimui.Keinsas sumodeliavo DidZiosios depresijos bei srnulkesniq ekonominiq svyravirnq teorinE schemq ir pasirlle specialiq vyriausybes veiklos prograrnfu siekiant iSvengti depresijos. t. kaip ir daugelio ekonornikosteorijos problemq atveju. DZ. galejoteigiarnai paveikti ekonomikosraidq. jai nebhdingas Zemasnedarbo lygis ir didele garnybosapirntis. susijusiossu ekonornikossvyravirnais. suleike makroekonornikai Siuolaiking krypti. gaivojo. kad jis ekonomikai bildingi svyravimai. Nors Siandienakivaizdus ir kai kurie Sios knygos tmkurnai. priklausomai nuo to. DidZioji depresija pradejoprieStarauti ekonomistqklasikq paZilroms.su kuriuo pasar. parerntus tarpusavionepasitikejimu bei prieii5kumu Europoskonfliktuojandioms Salims. kad rinkos rnechanizmuineb[dingas ilgas ir nuolatinis nedarbas.rlissr. palaipsnitri apdrnusii5vystytasvalstybes. pinnosios iSsivadavoir iS depresijos blsenos.o po to ir visE iikusl pasaull. ar ekonornikos teorijos postulatai atitinka realius to meto gyvenimo procesus.y. pasakdaugelioekonomistq.rsidr-rre 3-ame deSirntmetyje..PrieSingai. pagr[stos bendrqjqi5laidq ir pajamqapytakosvaldymu.Bhta ir kitokiq bandymqaiSkintiDidZiosios prieZasrrs.plito per to rneto valstybiq monetaring politikq pagrfstq aukso standartu. Taigi. Pagrindinis DZ.. poveikis Siammokslui buvo toks Jo didelis.1 ekonomistas DZ. kad DidZioji depresija. nera vienr4visuotinai priirntq paZi[rq.uZdelstoveikirno bomba". ji i5lieka svarbiausiuXX arnZiaus ekonominiuveikalu.anksdiaunegu kitos atsisakiusios aukso standarto. depresijos JAV ekonomistasPiteris Teminas (Temin.depresija.BendrojiuZimtumo.isdestytos jo Zymiausioje knygoje .kad nuo Sio laiko visi makroekonornistai pradejosavepriskirti rienai i5 dviejq sroviq:keinsistams arbaklasikams. Zymia dalimi priklausantys nuo rnasinirl 54 .M. Pateiktieji keli skirtingi Sio t-enorneno suvokirno bfldai demesikoncentruojai kur! nors vien4 krizes aspekt4ir per j1 bando paaiSkinti5i sudeting4 makroekonomin[ rei5kin[.palfikanqir pinigq teorija" (1936 rn. Salys. kaip artimai jie savopaZiDras siejosu Keinsoidejomis.Keinsaslne5e didZiull indeli I ekonomikosteorijosvystymqsi. P. Piter) tvirtino. Si krize priverte suabejotr. Zymus angh. t.Teminomanymu.Keinso teorijos teiginys buvo tas.o ji. kad rinkos ekonomikai nebudingassusireguliavimo mechanizmas. Aukso standartas priestaravo savarankiSkai nepriklausomaivalstybds monetarinei politikai.tai Pinnojo pasaulinio karo ir po jo vykusiq konlliktq .).y. Kaip veliau paroddpraktika. Pagrindinesiddjos. Keinsizmas (Keinso ekonomind teorija) (Keynesian economics) makroekonorninio reguliavirno teorijos.

kad ekonornikos stabilizavimui reikalingas makroekonomines strategijos koregavimas. nera visi5kai lankstls ir negali greitai pasikeistiir prisiderinti prie ekonomikos.nuotaikq kaitos poveikio bendrajam investicijq lygiui . valstybesbiudZetui. Tai analizes.. susijusios su pinigq itaka ekonornikai. augant karnoms (infliacija). tarpe jt1 ir jo pasiulytas bendrosios paklausos bei bendrosios pasiiilos analiz€s metodas. Staglliacija (stagflation) tai tokia ekonomikospadetis. kad kainos realiarne gyvenirne. kad.t.kaip makroekonominioreguliavimo priemonei. g. pagrindas. teigianti. t. 8-o deiimtmedio pradZioje sekmingq daugelio pasaulio valstybiq ekonomikosraidq pradejostabdytistagfliacija. Daugelis DZ. skiriarnas neZymusvaidmuo. kad: pagrlsta l. yra Siuolaikines makroekonomikosSerdis. ir atvirk5diai. aktyvioje valstybesreguliavirno politikoje. Siuo laikotarpiu Miltonas Fridmenas (Friedman.nuo pesirnizrnoiki optimizmo. rnokesdiqbei pinigq politikos pasikeitimai. susijusios su politinemis fiskalines ar monetarinespolitikos keitimo rekomendacijomis. nors ir paplito po vis4 pasauli (daugelio valstybiq ekonomika sekrningai pletojosi. kad vyriausyb6 privalo vykdyti ekonomikos stabilizavimo politikq siekdama i5vengti ekonorninirl kriziq atsiradimo bei pldtros. Si teorija teigia.15 dalies tai tik priklauso nuo to.Keinso. taip pat vidutinis darbo uZmokestis. 55 .y. nedarbo ir kitus pokydius. Keinsas teige.Keinso principiniq idejLl. Milton. Pasak DZ. Rinkos ekonomika principu.y. Keinsistind teorija Siam atvejr.kai gamybos apimtis malrja (stagnacija). tadiauyra nuolatiniq ekonominiqdiskusrjqobjektas. Pesimizmo didejirnas verslo aplinkoje s4lygoja investicijq aktyvumo smukimq kuris savo ruoZtu s4lygoja bendrq gamybos nuosrnuk! ir nedarbo didejirn4. 1912) sukure alternatyvi4 keinsizmui monetarizmo teorijq kuri sudaro vadinarn<-lsios Cikagos mokyklos pagrindq. kai ekonomikos kriz6 pasiekia tok[ rnast4 kaip DidZiosios depresijoslaikotarpiu. ji nuolal susireguliavimo siekia visiSkouZimtumobtisenos. nesusidurdamasu akivaizdesniaisnuosmukiais ar didesniu nedarbo lygiu). ypad vyriausybds iSlaidq.Jo ideja. kad pinigq pasitla lemia kainq gamybos apimdiq. ldejos. Monetarizmas (rnonetarism) teorija. tai ji negali b[ti greitai pa5alinta ar btiti i5sprEsta darbuotojq pastangomis.keinsistines revoliucijos" vard4. ypad pladiai paplito ir igavo . Ekonomikos nestabilumoprieZasdiqbuvo bandorna ie5koti padioje stabilizavimo politikoje.ri negalejopasi[lyti jokiq ekonomikos stabilizavirnopriemoniq.

rnonetaristineje.kr.. neokeinsistineje. Sios teorijos Salininkq nuomone. hipotezeneteigia. infliacijos ternp4. 1e44).rrie atitiktq ilgalaikl garnybosapirnties didejimq ir pa5alintqinfliacijE ekonomikoje. tr. Jo manymu. g.l egzistavqs.r. Racionaliqjq liikesiiq teorija (rational-expectations hypotesis) tai hipoteze. tai.nauja"infomacija turds poveikl llkesdiarns arba elgsenai.kad lukesdiaiyra visuornettikslhs. Sie l[kesdiai Zymia dalimi lernia [kines veiklos ciklq.kad finnos ir asmenys. 1931) ir RobertasBaras (Barro. tvirtindami.rZrnokesiio lygio. kad b[tq gaunarnadaugiausiaprodukcijos. kur kiekviena sanderio 5ails (1iek darbdaviai. pasir"rlos poZi0rio) atsiZvelgiamaI gyventojq ateities lukesdius.Fridmenas ir jo pasekejai tvirtino. Salininkai buvo kategoriSkesninegu monetaristai.2.nes Zmonds numatyttlinfliacijostempq maZejimq todel b[tq griZtamaI visi5ko uZimtumobrisen4. I 56 .Z y r n i a u s i r a c i o n a l i q j t l u k e d i q t e o r i j o s a t s t o v a ir RobertasLukas (Lucas. Racionaliq l[kesdiq modelis pladiau taikytinas laisvosios k o n k u r e n c i j o s i n k o s e . objektyviainumatoateities lvykius.ekonomikos analizds Saka. tadiau butent jie tampa pagrindiniuracionaliqllkesdiq teorijoselementu. Aktyvi valstybdspolitika yra problemosdalis. Manorna. 8-9-ame deSirntmetyje monetaristqpozicijas kovoje prieSkeinsizrnq p ii s u s t i p r i n o e o k l a s i k ai ir p a s i u l o s o Z i u r i o k o n o m i s t a S i e e k o n o r n i s t ar j 1 1 n e i. kad rinkos principas. turedarni visiSkaitiksiiq informacijq tuomet fikines veiklos ciklas savo dabartinefbnna nustotr.rosi. jeigu verslininkai veiktq.rredamisvarbi4 informacij4 tuo laiku. M.o valstybinisreguliavirnas ekonomikai b[dingas susireguliavirno neuZtikrina stabilaus ekonornikos vystyn. kai prirmarnas sprendimas.?ymiai sumaZinus pinigq kiekio didejimo tempus. jei Salyjeyra didele infliacija. StatistikospoZiuriu. Robert. kad.todel jis siillo vyriausybeipinigq kiekl parnaZu didinti tokiais tempais. o ne jos sprendimas. kad ekonornikos pldtros svyravimai i5 dalies yra pinigq kiekio svyravimq rezultatas. L[kesdiai yra labai svarbls derybose del darbo r.teigianti. pavyzdLiui. tiek darbininkai) turi nur. Robert. sumaZetqpaklausair didetq nedarbas.Visose ekonomikos teorijose (keinsistineje.ratyti busimus [vykius.Tadiau nedarbo padidejimas jau butq tik laikinas. Taigi tik . g.nagrinejanti trkio gamybospajegum4(potencialusis arba galimasisBNP) ir politik4 kuria siekiama pagerinti garnybos i5tekliq rinkq lankstumqtaip. Pasiiilos poZiIrio ekonomika (teorija) (supply-side economics). Todel lfikesdiaiigaunatikimybes pasiskirstymofom4. verslininkq ateities lrikesciai ypac veikia firmq i5laidas investicijoms ir atsargorns. atsiZvelgiant esamE bendr4j4paklausq.

sukritikavusiame D. Nuo XIX a. Ray.Rikardo ekonotnines idejos. Neokeinsistai (neokeynesians) SiuolaikiniaiDZ. Tokiq paZiflrq visulna bLrvo bLrdinga naudingiau dirbti negu gauti oasalpas.Sio reiskinio prieZastisyra ne benclrojipaklausaar pinigq politika.tobulina savo pirmtako teoriniuspagrindus. vadinam4j4neorikardinE 57 . aplenkiandiodarbininkq ribinl darbo nasum4 apribodarnos galirn4 LrZimtum4. g' l9a0).uas ie5koti darbo. Tai paskatino juos pasmerkti profesiniq sqiungq veikl4 nes jos padidina clarbouZmokesdionormas iki lygio. Forbs. kurios leistq moketi darbo uZmokestl. DZ.Prekiq gamyba naudojant prekes" (1960 m'). 1914). Zymiausias pasiulos poZi[rio ekonomikos teoretikasyra Arturas Laferas(Laffer. 1890-1978)ir RobertoMertono Solou (Solo. Dabartiniai DZ. nuotnone. kadangi jo darbo pajamos (iSskaidiavus rnokesdius) yra maZesnes negu pa5alpos' gaunamos nedirbant. g. teigianti.Pasi[los poZifirio ekonornistaiisanalizavo gamybos istekliq rinkll ir biurokratini nelankstum4 didesniqgamybosistekliq kainq poveiki bendrajai paklausai. R.1a. Rojaus Forbso Harodo (Harrod. pabaigos iki dabar pletojasi D. jeigu net ir atliekatnodarbo uZ <li<lesn! rnaZiausi4 bus ekonomiSkai Tuomet Ztnonems ribinis pajamq produktasto negarantuoja. gaunantis socialinio apr[pinimo paSalp4 neskatinat. o technologiniaisokai. Robert Merton. nes Sios sukuria skurdo bedarbiqimtis maZaiapmokamqdarbq.padetis. g' 1924)ekonominioaugimomodeliai. kai bedarbis. kad tiek keinsistai. neskatinandius spEstus..Rikardo pastovaus vert€s mato problem4 ir isvysdiusl ekonomikosteorij4. o vdliau perZiurejp ir pagrindEjo teorijE.Keinso daugiauar maliau rdmEpagrindinius pasekejai ekonomislai. pladiai analizuojama nuo paklausos nepriklausornai 1898-19S3) darbe .Keinso teiginius. tiek monetaristai neteisingai traktuoja Jq ekonomikos nestabilumoprieZastis. Skurdo sp4stai (poverty trap) . Evesey David.Reigano administracijai. Darbinds vertds teorijos savybe nustatyti vertE pagal garnyboskastr"rs Pjero Srafo (Sraffa. pa5alposgarantuojatik pat[ Zemiausi4gyvenimo lygi' Kad ir Sios Zerniausios darbo pajamos skatintq dirbti.Tokie tyrimai paskatino pasi[los poZilrio ekonomistusatmesti kai kurias socialinio apr[pinirno pasalpq ir progresinio apmokestinirno sistemas. Piero.neokeinsistai . socialinio aprfipinirnolyg[. iSkeltq 9-ame de5imtmetyje susiformavo realaus verslo ciklo teorl. Arthur. si[loma vyriausybei suteikti darbdaviams uZimtumo dotacijas. Zymiausi Sios neokeinsizmoteorijos atstovaiyra amerikiedirlekonomistqEusdjausDeivido Domaro (Domar.Keinso pasekejai .

. 'T.Sumpeterio5.Blaug. Po Antrojo pasaulinio karo Japonrjoje susifomravo ypatinga nekomunistinei Saliaisituacija: apie pusevisq ekonomistq teoretikqpasirode es4 (atvirai arba neatvirai) ivairiq krypdiq marksistai. labai daug. Adaspektprcss.Percvods anglijskogo.Blaugo6.(neoricardian Neorikardin6 ekonomikos teorija economics). nuo bei Siuolaikinemis rinkos e k o n o m i n i oi b e r a l i z m oe o r i j a .Shurnpeter.reguliuojantysnuosavybds teisesir juridiSkai iteisinantys antirnonopolinq politik4 ar sanddrio lsipareigojinrtl laikyrnqsi). lerniandiasprivadiq firmq veiklos efektyvum4(pavyzdZiui. kitos . kaip maldme.Negisi? ir kitq darbai. valstybei paliekamos tik tos funkcijos. Kozo.Bortkievicz.nepriklausanti ideologijos politikos.yra vadinamasekonomikosteorijos istorija. pagristastiesiniais neoklasikiniaisbendrosiospusiausvyros modeliais.[statymai. oM. Mokslas. CarnbridgeUniversity Press. ginanti rnaksirnaliaigalimq rinkq ir konkurencijos.Bortkevidiar. pagrista rnokslu. Vadovaujantis Sia teorija. Oxford UniversityPress. EconornicTheory in Retrospect. 1902-1986)darbais. Dabartiniameekonomikosmokslo metodologijospasaulyjelabiausiai Zinomi ir pladiausiaipaplitE J.1954. 1868 1931) ir Keji Sibatos (ShibataKeji.tai D. 1897-1977)ir jo pasekejq veikla.1985.gamyba" analize bei tiesiniu prograrnavirnu.rs (L.raidos.A.Rikardo tyrirno programosatnar.Tarp daugybesSalyje praktikuotq rnarksistqekonornistqkrypdiq paZymetinaUno rnokykla.visuomeninir{gerybiq gamyba). M.raidos ir i5nykirnoklausimus.tai doktrina. Neomarksizmas (neornarxist econorny) ekonornikos teorija. T. nagrinejantisekonornikosteorijq atsiradimo. . buvo sukurti ir analizuojami marksistines ekonomikosmaternatiniai modeliai. Kaip rodo ekonomikosmokslo raidos analiz6.Negishi. 58 .rjinirnas. praktinio panaudojimoklausirnai 5J.koordinuojantlking veiklq panaudojim4. I 995.visais laikais Zmones bande suprasti.atmetamos. kuriq pati rinka negali igyvendinti (pavyzdZiui. kurios bltinos sukuriant strukt[ras. kuriq. Rerniantis L. Vienos jq pripaZistamos. Istorija ekonornideskich udenij.M. paai5kinti ir prognozuoti savo ekonomini gyvenirn4. kuriuose nagrinejarniekonomikosteorijq atsiradimo. kurios pagrindqsudaroKozo Uno (Unno.. bei tos. kritiSkai vertinanti marksizmo idejas. Tam kuriamos ekonomikos teorijos.i5laidos . Historyof Econornic Analysis. I t ekonomikos sElygomis reikSminga ir Ekonominio Iiberalizmo teorija (economic liberalisrn theory) .

Jei tikrinant.kad teorija atitinka realq gyvenim4. PavyzdZiui. Pagal jI mokslo istorija nera tolygaus bei nepaliaujamonaujq idejq iSkelimo ir jq paneigimo raida. Be to. kad buvo parinktos neteisingos elementaiir faktai neatitinkatikroves.1959). Toki4 teorijos atsiradimoir raidos pateikiamokslo metodologas K. viduramZiais vie5patavusios teisingos kainos teorijos elementai yra Siuolaikinese paklausos teorijose.kuri apima tik esminiusto rei5kinio elementus ekonomikosrei5kinio raida arba ir faktus.Ekonomikos mokslo metodologijojenera vieningos nuomon6s. Juos pertraukia mokslo revoliucijos. Arba merkantilistines paZilros dalinar pripaZistarnos Siandien. pagal Kuhnq Sios revoliucijos yra mokslines. ikikeinsistiniai modeliai. The Structureof ScientificRevolution.kaip ai5kinamataip: grupinio atsiradoir kaip turi atsirastinauja teorija.Kuhnas'.Poperasn. Hutchison.nes tarp jq nera jokio tiesioginiorySio. ndra butini pokeinsistiniqmodeliq supratimui.suformulavo mokslo proceso teorini modeli labiau atitinkant[ mokslo raidq.Teorijq galirna atmestitik kartojanteksperimentus didejantpaneigirnqrnasei.Jei teorija pasitvirtina.Poper. nekalbant apie socialinius mokslus. paneigiant Taip Zingsnispo Zingsniokuriama ekonomikosteorija.ji naudojamatolesniarn eksperirnentu prognozavirnr. a Kitas mokslo metodologasT.kad sisternos nar"rjas modelis.kad teorijos ir eksperimento tik tariamas. Tai teorijos patikrinimas arba stebejirnu. Jei. tai. norsjas paneigeklasikine ekonomikosteorija. kad eksperimentas nebuvo yra nesutapimas pakankamaiSvarusir patikimas. atskiraseksperimentas teorijos nepaneigia. ''T. Joje pastebimi ilgi esamq teorijq tobulinirno periodai.Tai hipoteziq sistema.tai rei5kia. k4 vdliau pripaZino ir Poperas. Tadiaumokslo istorijos sarnpratE raida. kuri nepasitvirtinusias.S. The Logic of Scientific Discovery. Remiantismodeliu prognozuojama pateikiarni jo konjunkt[riniai duomenys. ekonomikos rnoksle eksperimentaiypad suddtingi. ir "K.ri. ir Ekonomikos teorijos raidoje buvo keletas revoliucijq. remdamasisKoperniko atradimaisastronomijoje.jas empiri5kai tikrinant. keinsistind revoliucija.ndra toks tolygus procesasnet gamtos moksluose.Kuhn. Be to. marZinalistine revoliucija. leorija ar jos dalis atmetarna.R.1970 59 . pavyzdLiui. tarkirn. Konstruojamas hipotezds.S.University of Chicago Press. arteja prie ekonominio gyvenimo tikroves. o daugeliu tveju nelneimanomi. Sakorna. Deja. ekonomikos moksle paneigta teorija pilnai nei5nyksta. pasirenkant hipotezes.DaZniausiai arba pasikartojandioekonomikos rei5kinio suvokimui kuriarnas ekonominis rnodelis. teorijos prie kitos ir tarp kr-rrioms bridingi Suoliainuo vienos vie5pataujandios jq nera jokio rySio. Net jeigu tikrinimo eigoje teorija paneigiama. visada kyla abejones.R.

kad ji visais atZvilgiais tobulesne uz anksdiauviespatavusi4..Tarp ekonomikosrnokslo metodologqlabiausiaipaplitqsvadi'arnasis I. 'ul. Eksperirnentaiarba su stebejimaipatvirtinaR1model[. besiremiantiK. turintys skirtingusbranduolius.Neretai paneigtasmodelis vel griZta su tuo ir padiu branduoliu.Marksistineir nemarksistine ekonomikosteorijos yra du prieSingimodeliai.Jos ir yra tikrinamos.fei Zitiresime keinsizmopoziciirr. 60 . Taip vadinamoji neoklasikine arba neovalrasind ekonomikosteorija Siandien dominuoja pasaulyje. criticis'r and Growth of Knowledgc.Musgrave.Siq problern4pailir"rstruosinre konkrediu pavyzdLiu. reikia studijuotine tik siandien dominuojaniiE ekonomikosteorijq bet ir jos raiclq.Maltuso. paneigiandiq nes ar patvirtinandiq eksperimentqbei stebdjimq reikia labai daug.Bet jai aktyviai priesinasi taip vadinamoji naujoji austrq mokykla. nepakankamo vartojinro ir Keinso reorilos yra"to p a t i e sr n o d e l i ob r a n d u o l i o e r s i j o s S i o b r a n d u o l i . t galima perteklind reprodukcija ir efektyvios paklausos nepakankamurnas.r Siuolaikines monetarin6steorijos hipotezdssiejarnossu darbuotojquzimtumu.y. pralaimejEs rnodelis gali keisti hipotezes. cambritlge UniversityPress. Todel norint suprasti ir giliau pazintr realius Siuolaikinius ekonominiusprocesus. turedamasnaujas hipotezes.Nernarksistinis nodelis turi kelet4tarpusaqljekonkuruojandiq variantq. kuriq brandLroliai yra skirtingi. Kaip matome. 1970. kuris susiformavo dar prie5 Keinsq. Lygiai taip pat ikikeinsistinekiekybine pinigq teorija ir siuolaikinemonetarind teorija priklauso to paties modelio branduoliui.patvirtinamosarba atmetamos. kuris yra nepaneigiarnas.Mengero ir L.ekonornikosteorijos raida nera vienos krypties kelias I _ ties4. Vertinant ir keidiant hipotezes.Lakato5or' ekonomikos teorijos raidos rnodilis.Lakatos and A. Tarkime R1 rnodelio n-toji versija visi5kai nesuderinama R2 modelio t versija. atgime P. ko nebuvo ankstesndje teorijoje. Tadiar.Tai reikalauja naujq eksperirnentq stebejimq.Mizeco teorijos branduoliu. Tai taryine tarp popero rr Kuhno teorija. ii juosia nuolat kintandiospagalbineshipoir tez€s. atsiranda konkurencija tarp dviejq modeliq Rr ir &.ekonomikos pusiausvyr4 reguliuojapatikimi automatiniaistabilizatoriai. Susiejusmonetaringteorijq su darbo jegos uZimrurnu. palaipsniuipradedaskverbtisi vienE kitos jos teritorijas. Siandien esanti itakinga teorija dar nereiskia. Model[ galirna apibridinti taip: jis turi nekintam4kietq branduoli. senasis branduolys. Be to. pradedamostarpusavyje lyginti. kurio esme . kad iSsaugotrl branduoli.kuris buvo apmirEspo marzinalistines revoliucijos. Tarkirn.p a g r i n d i n eo n c e p c l a v . Rikardo rnodelis. Markso ekonomikos teorijos brancluolys pastarajaure deSimtmetyje atgirneJaponijos neomarksistq modeliuose. i5 tai merkantilizmo. kad rnokslo raida buvo ir yra konkuruojandiq modelitl istorija. atgime jau po keinsistinds revoliucijos. Lakatosas teigia.Srafos teonloje ir sianclien aktyviai vystouras neorikardininkq. t.Kova tarp rnodeliqnesibaigia.

Apibudinkite makroekonomikos Kurie i5skiriarni pagrindiniai ekonomikos paZinimo lygiai? Koks yra pladiausias ekonomikospaZinirnas? apibfidinaekonomikqkaip visum4? Kokios pagrindinescharakteristikos tikslus? sistemos o . 6l . Kokie yra pagrindiniaimakroekonomikos 8 . lSvardykitepagrindinesekonomikosluokslo raidos stadijas. Kas yra ekonomikosmokslas? Kas yra n-rakroekonornika? analizes metodtl.Pagrindindss4vokos a a a a a a a a a a a a a a Makroekonornika ekonomikos sisterninis paZinirnas eklektika modeliai ekonomikos iSoriniai veiksniai vidiniai veiksniai politika ekonomikos visiSkas uZirnturnas kainq lygio stabilun. Kartojimo klausimai L 2. t 2 . Kas nulemia ekonornikos tikslai? 1 . 3. Kaip Salyjesiekiamapagrindiniqmakroekonotlikostikslq? 9 . Trurnpai apibudinkiteekonornikosmokslo raid4. Kokius pagrindinius I l . 4.ras ekonorninisaugimas ekonomikossistetna pagrindines ekonomikos grllpes sistemq pagrindiniai rodikliai makroekonomikos politikos ekonon'rinds priemor.rds fiskalin€poiitika monetarinepolitika a a a a a a a a a a a a a a a a a a a politika biudZeto valstybes prognozavimas ekonornikos merkantilizmas e k l a s i k i n e k o n o r n i k ols o r i j a e ddsnis Sejaus neoklasikindekonornind teorija istorindmokykla ekonorninisromantizmas marksizmas rnarksistinis socializmas marZinalizmas keinsizmas monetarizrnas neomarksiztnas neokeinsizmas pasiIlos teorija itj racional q l0kesi'iqteorija c realauserslo ikloteorija v neorikardininkai. Kodel makroekonomikos specialistq ekonominds paZiuros daLnat skiriasi? sistemos? visosekonotnikos sprendZia uZdavinius t 0 .

Kada ir kocrelmakroekonomikasusiformavo savo idejomis ir dalbais suteike ono-i'tu' 15. Kokios naujos analiz6skryptys i5rydkejo raidos stadijoje? 'rokslas? kaip savarankiskas 14. palrindiniai monetarizmoteorijos Kurie veitsniai lemia BVP didejima? 19. teiginiai? iS. Koks Zymus "t kryptl? makroekonomikaiSiuolaikinq teoriios? ekonornikos pagrindinesSiuolaikines 16. veikia ekonomines ekonomikossqlygas? b. koki. kar. i":i galima ivertinti bhsim4sias .ketvirtoje ekonomikos tnokslo 13. K4 paroclokainq indeksas? politikos priemonesekonomikostikslus? ti. 20. fofi. Kokios yra teiginiai? teorijos keinsistq pagrindiniai ii.

.Nacionaliniq s4skaitq sistemos standartas. NACIONALINIU PAJAMU APSKAITA teorijq. V a l k a u s k a s .vartojimal.kainE 2. bhtina iSsiaiSkinti netgi prieStaraujandius pajal]rq. suvokti nacionaliniq jq procluktosevokas. NSS standarto diegimo rekomenclacijosbuvo benclraclarbiavimo pakraipqSalims'. to sistemosprie NSS pereitapagal JungtiniqTautq parengtE rPladia. 1953rn.Pinna. ekonominius elgsen4vykstandius ekonon.kaLrpi ir tur14. redaktorius . praktikos apybraiZos).. nacionalinio sqvokq bei desningurnq. nustatymometodus.b[dus bei s4rysius. NSS kaip dominuojandios balansiniq apskaidiavimr4 sisternos (1979m. s4skaitq Nacionaliniq vienetr-1.Nuo rnaterialaus suvestinius sistemos s4skaitq nacionaliniq rnetodologij4. apskaidiavinqraidil' sistemaparodobalansinir4 Nacionaliniq sEskaitq S k u r i 4a p i b f l d i n a i ee t a p a i : (iki 1938ttt.. rnq paj gyvenimo rei5kinius:garr"ryb4 amas.t:Ukio sratistika (Teorijos ir V. ir dabar). 1 9 9 5 .2. 1 0 4 . R .).1. Lietuvojenacionalindrns (MPS). 199I m.rikos keletil svarbiLl Sioms teorijoms. fonnavimas ir 3.bet ir sr. tarptautiniu ir 2. EKONOMIKOS SISTEMOS PAGRINDINIAI ELEMENTAI IR JU TARPUSAVIO RYSIAI Visa Saliesekonomika susidedai5 daugybesatskirq ekonorttinitl sistema. politiniqbei ekonominir4 skiriamosskrrtingq pajamoms produktoapinrties ir lki 1990m. Sio standarto laikymasis tapo tarpvalstybinicr se[yga. Amerikos mokslininkq patobulintas NSS variantaspaskelbtaskaip oficialus JTo dokumentas.Antra. didelds prekiq bei paslaugq [vairovds vertds nustatyrno problema verdia natrdoti jq bendr4 rnatovienetq. siekiandi4paaiSkinti analizuoti makroekonomikos Pracledant patvirtinaniiusarba procesus. NSS atsiradimas iteisinimas (1953-1979rn. susiformavimas Kiekvienas NSS raidos etapassusijqsne tik su jos i5ry5kejandiq atitinkamu laikotarpiu vykstandiotarpvalstybinio tr[kumq Salinimu. iki apskaidiavirnai NSS atsiradimo l. . kuriuosklasifikuotipadeda .Ats.nationalaccottnting Nacionatiniq sqskaitqsistema(NSS pagrindiniusekononrinit-r apibhdinantr systern) tai sisterna.r bendradarbiavimopl6tra. sistema produktobalansq materialaus naudota apskaidiavirnui (LSD) pradejo skaidiuotiBVP ir kitLrs departamentas Lietuvos statistikos produkrodiklius. NSS tobulinirnas individualiqstandartq 4.P .). Balansiniai mastu(1938-1953nt').

ns 3. tarpusavyje Namq [kio ekonominiaisprendimai jas parduodarnas savo garnybosveiksnius. geriau pritaikytas 1995m.apimantis ivairaus valstybinio lygio (centrines bei vietinds valdZios institucijq) nuosavybEbei valstybini vartojimE. galutiniq prekiq bei paslaugq pirkejo. antra. UZsienio Namq [kis (households) ekonornikossektorius. .1 lentele). ry5i (2. 4. atliekantis dvigub4 vaidmeni: pirnra.ttrrintis juridinio asrtens teisg. Seimos ir nekomercinesorganizacijos (profsEiungos. ligonines ir pan. 2. kuriais apruplna i m o n c s .rybos vciksniusnrckiu ir naslaucuganrvbai 2. veikiantis kornerciniais pagrindais. Imon€ (firma) (firm/company) ukinis vienetas. Moka namq [kiams uZ gamybos vciksniu naudoiima prckcs ir namq ukiar. 3.. garninantis Tarp namq [kit1 ir finnq nuolat sudaromi tam tikri sanderiai.produkto sistetuq pateiktQ 1977m. . lSlcidZia orckcms ir oaslau{:oms isigvti Firmos l. Namq flkiai. Jic yra gamybosvciksniq. prekesar teikiantispaslaugas. paruoitas EuroposSalimsir regionarns pinnasis NSS NSS variantas(ESA'95). Gaunapajamq i5 imoniq mainarsuZ oatcikus samvbosvciksnius pajamasimoncscpagamintoms 3. Siuo metu Lietuvoje igyvendintas s4skaitqsistema. vienetaiskirstomii keturissektorir"ls: PagalNSS visi ekonominiai l.ruosiarni ir etapas:kuriarna Lietuvos Nacionaliniq i<liegin-ro priimami atitinkami istatyminiaiaktai. lmonds (firmos).kuri sudaro individai.kapitalobei Zemes) susijq:namq [kis. sektorius. rodantysjqtarpusavio 2.Nacionaliniqsqskaitq ir rnaterialaus palyginime".labdaros bei megejq sporto draugijos. 64 .). Naudoja namq ikiq patciktusgan.s a v i n i n k a i 2.gaunapiniginespajamasir iSleidzia prekiq ir paslaugqpirkimui bei dali jq investuoja1finnq veikl4. Namq Lrkiqir firrntl tarpusaviorySys Namq tikiai l. Parduoda naslauuas Vyriausyb6s sektorius (governrnent/public sector) ekonornikossektorius. Vyriausybds Saliqsubjektai.1 lentel6. gamybos savininko' veiksniq (darbo.

susidedanti atskirq Saliesvidarrs ekonornininiq sektoriq (narnq ukiq finnq ir centrines bei uZdaros miSriosios vadinatna instituciiq).kurios naudojamos ar paslaugq. perkamq i5 kitq imoniq apmokejimui. sector) tai Saliqsubjektai (foreign/rest-of-world UZsienio valstybernis.rgq i5 susidedanti visq keturiq ekonornikos Ekonomikossistema. Gamybos(susumavus 2.Vyriausybds sektoriaus veikla susijusi su kitais ekonornikos jis sektoriais: perka i5 namq fikio gamybosveiksnius.prekesbei yra paslaugas. Pajamq (swumalus gamybos veiksnit5 rodandiq suteiktq paslaugrl vertE. 3. gaunama5i lygybe: : Saliesvartotoi4pirkim4suma : Bendrosios firm4pajanros : Darbo uimokestis+ Kapitalo pajarnos * Tatpiniai pirkintai ekonomikosmodeliui.kuriais galirna ntrstatyti veiklos rezultatus: ekonomikossistemos kiekvieno gamybosetapopridetinEverlq): l. ValstybespajarnqSaltinis mokesdiai. kaip ekonorniniais pirkimo (irnporto)ir pardavimo(eksporto)sand€riai.1) .vadinamaatvirosios ekonomikos sistema (open s economic ystem).o i5 finlq .pinigq srautLl judejimq. sektoriq.. namq flkiams (pirkejams) perkant prekes ir apmokant jq keliornis kryptimis: prekiq kain4 gaunapiniginiq pajamq. Dvi pastarosioskategorijos gali b[ti apibendrinarnoskaip kapitalo pajamos.rgq isigijimo i5laidas). lSlaidq(sudejusvisasprekiq ir paslar. Sis paveikslastaip pat rodo tris metodus. modeliu (simpleeconomic Supaprastinto ekonomikos modelio elementq tarpusavio sqveika pavaizduota I paveiksle. Firmos. uZsienioSaliq firmomis. Si lygybe teisingatik uZdaram 65 (2. vietinds.dydf. nuomos mokesdiq surnokejirnuiir taupymui arba firmos pelnui. paslar. susidedanti i5 namq [kir4 ir fimrq vadinama grynai privatios ekonomikos sistema (pure private economicsystem)arba supaprastintu ekonomikos model). l5 Ekonomikos sistema. o i3orinis . Vidinis Sios schemos konturas rodo daiktiniq (nat[riniL$ iStekliq judejim4 tarp pagrindiniq ekonomikos sektoriq.'aldZios mixed economicsystem)' ekonomikossistema(closed Ekonomikos sistema. susumavus visq Salies finnq veiklos rezultatus. ekonominiairyiiai su uZsienio Salies Tarp valstybiq nuolat palaikorni tarn tikri ekonominiai rySiai: su sudarotniprekiq ir subjektais. darbuotojq darbo uZmokesdioapmok€jimui. 2. Taigi.

tai leistq palyginti i5skirtus administraciniusvienetus.informacija. Tuomet visos gamybosveiksniq gaunamos pajarnosyra lygios namq ukio i5laidorns prekems ir paslaugornsisigyti. pateikiarnas realesnis ekonominestikroves vaizdas. Prekiq ir paslaugqbeipinigq srautqapytakatarp dviejq pagrindiniqekonornikos sektoriq Abstrakti prekiq ir paslaugq bei pinigq srautq apytakos schema neparodo ir ne[vertina daugelio realaus gyvenimo elernentq: namq [kio taupymo ir firmq investicij6 vyriausybdsiSlaidq ir rnokesdiq. 66 .Dabar pagal apskritis statistika skelbia duomenis apie Zemes uki. visos pagarnintos prekes ir paslaugos yra parduodamos.us gamybos veiksnius I5laidos garnybos pirkti veiksniarns 2. Statistika siekia.antra. pardar. transportoir paslaugqimoniq skaidiq ir jq veikl4.sanderiq tarp Salies [moniq su kitq valstybiq gamintojais ir t.prckcrns ISlaidos bei paslaugoms lsigyti Prekiqir paslaugq rinka gautos Pajan-ros. Tadiau dar reikia sukurti BVP ir kitq makroekonominiqregionqrodikliq apskaidiavimo metodikq. Siame modelyje supaprastinimosumetimais laikornes dviejq prielaidq: pinna. statybos. Dabartiniu laikotarpiu labai aktuali Lietuvai problerna.sprendimai veikla. kad tiksliau funkcionuotq Sios grandys: veikla duomenys. o garnybos apimties kainq sumaturi bfiti lygi namq [kio pajamoms.regionines statistikos formavimas.1 pav. pardarus prekes paslaugas Nupirktosprekes ir paslaugos Prekes paslaugos ir Finr-ros Nupirktigarnybos veiksniai Gamybos veiksniai Garnybos veiksniq rinka Pajamos. pramonds. visos gautos pajarnos iSleidZiamos.t. Kituose skyriuose 5iq prielaidq atsisakius. vidaus prekybos. Be to.Ji teikia sifilymus ddl Lietuvos administraciniosuskirstymopritaikymo prie ES teritoriniq statistiniq vienetq nomenklat[ros (TSVN). Sudaryta tarpZinybine regioninds politikos darbo grupe.

lS esmds bendrasis vidaus produktas artit. Ketvirtaslygis ..larr. kaip viena ES narystes duomenq varlotojq. Leidinyje pateikiarniapskridiq.tai bendrosiospajtrlros. Penktaslygis .t p n a ci o n a l i n i a m r o d u k t u i .gross national product).aukitesniorango regionai (iSskiriamiretniantisdvien. 2.parodandios produkcijos struktfirq pagal regionus ir atskirr{ regiontl BVP. Teritoriniq statistiniq vienetq nomenklathros pagrindu vystorna regionind statistika apirna regionines sqskaitas.rmpiautariant. taip pat uZsienio gamybos veiksniq gautos pajarnos konkredioje Salyje. Trediaslygis .tai pajarlos. Salyse siekiandiose ivertinama skelbiami Lietuvoje regionines statistikos rodikliai iSsarniausiai statistikos rinkinyje . BVP . Bendrasis nacionalinis produktas (BNP . Antras lygis . piliediqgautos Salies Trr. yra hannonizuota daugelirr su statistika vienetqlygiai: statistiniq 5ie LietuvojeiSskiriami teritoriniq Pirmaslygis .savivaldybes.miestqbei rajonq statistiniaiduomenys. BENDRASIS VIDAUS PRODUKTAS IR BENDRASIS NACIONALINIS PRODUKTAS Bendrasis vidaus produktas .apskritys. regioniui statistika.2. gautos Salies viduje (kai ekonominiq uZsienio neapskaitomas rySiqsaldas).visq galutiniqprekiq ir paslaugqpagamintqSalies per metus) rinkos piliediq per tam trkr4 laikotarp[(paprastai pajanlos. Ekonomine ir socialine raida". Siai sridiai kelia aukStus reikalavirnr. sukurtos 5a1ies teritonjoje.poZi[riu Lietuvos rodikliq nustatymo tnakroekonominiq Svarbiausiq pasaulio Saliqstatistika.rs. sudarydamos pajamq srautus.Lietuvos apskritys.nas bendrai.tai Atviros ekonomikoss4lygomisdalis pajamq cirkuliuoja i5 vierlos garnybosveiksniq gryntuq vadinamuosius valstybds I kitq. piliediqgautos Salies konkredios kainq suma.visa Lietuvos teritorija.r regionopaskirtimiLietuvosukyje. Gamybos veiksniq grynqiq pajamq srautas (grynUjq nuosavyb€spajamq srautas) (NtF . Si rodikll Eurostatas lygyje' nomenklaturos reikalaujaskaidiuotitiek antrametiek trediarne pagrindiniq regionines statislikos Europos Kornisija.net florv of factorsof o/ .seniunijos. istoriniuir ekonomine kriterijais:socialine etnokulturiniuteritorijosvientisurnu). n-rinus iios pajamos uZsienyje.

uZsienyje dirbandiqjq Salies piliediq piniginiai pervedimaisavo Seimoms tevyneje.grynosiosgamybosveiksniq pajarnos. gaunamLl uZsienyje. Prekiqir paslaugq pinigq srautqapytakaatvlros bei ekonomikosmodelyje Grynosios gamybos veiksniq pajarnosapskaidiuojamos kaip Salies piliediq gaunamrl uZsienyjegarnybosveiksniq pajarnq sumos ir uZsieniediq gamybosveiksniq analogiSkq pajamqslrmosSiojeSalyjeskirtumas: NIF: cta IFO.SalyjedirbandiquZsieniediq piniginiai pervedirrai savo Seimoms uZsienyje. 1Fr . Lt. uZsieniuiteikiarnas ir pajamqskirturnas. suma.uZsieniopiliediq garnybosveiksniq pajamq. 1Fr * Saliespiliediq garnybos veiksniq pajamq. gaunarnll konkrediojeSalyje. (2. Lt. 68 .2) 1/1F.-------_\ lmportas \ Narnq UKIJI 7' ) l'irmos Gamybos vciksniai Gamybos G v e i k s n i a ii S u z s Ic c n r o Zsr nI S alies ganrybos l v e i k s n i a ii u2sieni ---/ --___\ g U Z s i e n i o a m y b o sv e i k s n i q apnrokejimas Saliesgamybos veiksniq paJanlos 2. teikiamqpaslaugq Salies ekonomikai.Lt. Salies piliediq ir uZsienio piliediq gamybos veiksniq pajamos apskaii'iuojamos atitinkamai taip: IFu=Wr+iF+RF+nF. uZsieniogamybosveiksniq.production income/net income flow of propeny) .Lt. Ilro.tai gamybosveiksniqpajam%gautq uZ Salies gamybosveiksniq paslaugas.IFT. Importo iSlaidos lSlaidos pajamos liksporto zt Prekesir paslaugos / .---.3) Q4) Wo .Lt. suma. cra Q. IFr=Wo+iD+RD+llD.2 pav.-) Eksportas _.

rvos statistikos 2004. BNP: apskaidir. bus didesnis mln.palukanqpajamosi5 uZsienio.Lt.tai SaiiesBNP uZsieniogamybosveiksniq pajarnos neguBVP. lverlinusgryn4sias BNP = BVP + NIF.. i6 . Rr . todel pahikanq mokejimai atitinkamornspasaulio valstybems didejo.. Lt.P.pal0kanqpajarnosI uZsieni.ras gamybos veiksniqpajarnas. Lietuva:ataskaita apie nacionalines . Lt) kainornis. *P.pelnopajamos uZsienio.588. Lt. i5 Z6.. BNP ir NIF (veikusiornis Metai 992 993 994 995 996 991 L 98 9 t999 1000 l00l 1002 2003 BNP 3387 II108 16981 23829 3 ll l 5 37547 41968 4t621 43523 46719 501 00 546tt5 BVP 3406 11590 I 6904 24103 31569 38310 42990 426s5 44698 47498 50758 56179 NIF -19 -482 77 111 -4)4 -793 1022 l 103 . 2.rojan. Lietuvos statistikosmetra5tis2001.611.612.kad nacionaliniqs4skaitqsistemapateikiatapatybE: Y=C+I+G+NX.71 9 -658 1194 departamento darbai. analizuojarnu ukio subjektai ekonomikos pletrai pladiai naudojo uZsienio kreditus.. -I.. 1999. laikq i5skyrus B[tina paZymeti.Lt. Zp. 1998.5) yra didesnes negu garnybos veiksniqpajamosi3 uZsienio Kai Salies konkrediojeSalyje1/1F>0. ir NIF visq 1994m.. .2 lentel6./-Lt.588.V.2 lentelerodo.619.Nr.kad BVP yra didesnis Salies laikotarpiu yra nes gamybos veiksniqpajamos neigiamos.pelno pajamosi uZsieni.nuomospajamosi uZsieni. Lt.namq tikio vartojimo iSlaidos. Saltinis. metra5tis Lietuvosstatistikos rnetra5tis 2003. neguBNP. lr.P.P. kadangigrynosios 2. R. Lietuvosstatistikos rinkinys..66.nuoffiospajamosi5 uZsienio. buvo neigiamas. V. (2.P. I .540.investiciios: 69 . Statistikos s4skaitas.LietuvosBVP. dia C .. Lietr.

Kas Siuo atveju yra r * bendrasis vidaus produktas ar benclrasis nacionalinisprodLrktas? Priklausomainuo to.pajamosnera itraukiarnos| .. Nominalusis BVp (NBVp _ norninal gross doniestio product) . . ks RealusisBVP (RBVP * real grossdomestic product).p r e k i qg r u p i qs k a i d i u s . Jei Y = BNP .rstatyti. .baziniq metq duorrrenys. ir Saliesgamybos veiksniq. . naudojamos kitq metq BVp nr. kurie vartojami kaip lyginamoji baze.. I . suma.vyriausybines i5laidos. Jei Y = BVP. 2. 2 . Lt. KArNU LYGIO POVEIKTS BENDROJO VIDAUS PRODUKTO APIMCIAI Bazinis kainq lygis (fixed price index) _ pasirinktqkuriLl norsmetq prekiqkainq lygis. q BVP apimti rnatuojantfaktiskomiskainornisgaunamas nominalusisBVp. tai uZsienyje gautospajamosnera rdalis.lyginarnqjq metq duomenys.G . . pagamintrl per tam tikrq laikq (paprastai per rnetus). n .3. i = 1 . gaunametikslius duornenisapie realqii BVp (BNp) dyd1. kaip apibudinamas NX. IT RBV\= L Q.Baziniq metq kainos.i-osiosprekds baziniqmetq (sugretinamoji) kaina. visLl kitq analizuojamqrnetq BVp (BNp). vnt.lVX. kuriuos priimta vaclinti ataskaitiniais arbaesarnaisiais. 0 . matuodamibaziniq metq kainornis. Esamqf (einamqlq) 'retq kainos vadinarnosfaktiskomis kainomrs. esandiriuZsienyje.visq galutiniLl prekiq ir paslaugq.reaLrsis bendrasisvidaus pro<iuktasesarnaisiais metais. P. vadrnamos s u g r e t i n a m o s i o m ia i n o m i s .prekiq ir paslaugq grynasiseksportas. r reiks BVP arba BNP. apskaiiiuota baziniq rnetq (sugretinarnosiomis) kainomis. I'ai uZsienyjegautos pajamos yra r dalis.visq galutiniq prekiq ir paslaugq. kiekis ataskaitiniais {.pagarnintqper 70 . l/X.i-osiosprekds metais.1xPisl dia (2.Lt.s1 RBVPT .. ir salies uZsienvie esandiqgarnybosveiksniqpajarnosiskaidiuojamos 11/X. .

D r t | n I4. .Z. tatlikti palyginamuosiLrs Naudojant BVP defliatoriq galima pavyzdLiui..p r e k i qg r u p i qs k a i d i u s .rodiklis.-l x looo"o: Pio .. . 5) Zemes 6) eksportuojamosbei importuojamosprodukcijos kainq indeksas.' . kam jos yra naudojarnos: 1 patenkinimui ar gamyboje. esamaisiais i = 1 .rota kainomis. Pats bendriausias kainq indeksas.deflator of GDP) arba BVP kainq indeksas (price index of GDP) . n ..t q RBVPI arba n Z q.qt. metais. g.. statyboskainq ukio produkcijos supirkimo kainq indeksas. t= J x l 0 0 7 o .tam tikr4 laik4 (paprastaiper metr. 2) vartojimo prekiq (vartotojq) kainq indeksas. .xP'l (2. " BVP. . 2 .Trumpai apibldinsime Siuosindeksus. indeksas.apskaidiuoti RBNP: skaidiavimus. 3) 4) pramonesprodukcijos gamintojqpardavimokainq indeksas.. . I .rs)suma. . -1. x P.yra BVP defliatorius. apskaiiir. BVP deJliatorius (BVPa"n.Lt.1) dia NBVPt nominalusis bendrasis vidaus produktas metais. parodantis visq prekiq ir vartojimo poreikiq paslaugq. (2 8) dia BVPd"r esamqjtlmetq BVP defliatorius. faktiSkomis ^ID r\u t. Lt.lyginamqjq metq duomenys. kuriuos priirnta vadinti arbaesamaisiais.r* i-osiosprekeseinamqjqmetq (fakti5ka)kaina. '71 . parodantis prekiq ir paslaugqkainq kitim4 visq Salies vidutiniSkE NBVP B V P c t '-'r'.i-osiosprekdskiekis ataskaitiniais P.vnt..tr/t. ataskaitiniais naudojamiSie indeksai: Kainq lygio kitirnui apskaidiuotidaZniausiai l) BVP defliatorius.neatsiZvelgiant tai.

6rnustatyti palyginli keblu.= RBVP NBVP B V Pr . Kadangi ElVP.-rtinumo vartojimo prekiq ir paslaugq vartotojo krepielio vertinq iSraiSk4 atskiraislaikotarpiais.varlojirnoprekiq kainq indeksas. 100 . c1 * i-osios prekiq grupes i5laidq lyginamojo svorio koeficientas. toctel 2004 m. Seimos vartojimo iSlaidqelementai I Maisto produktai 2 Ncmaistoprckcs 3 Paslauuos I5 viso: l S l a i d ul v g i n a m o i o v o r i od a l i s s procentas t1t 19. .Seirnos i5laiclq pasiskirstymas 2000m.238 0.i-osios prekiq grupes kainos procentasbaziniais metais.0 r. r 2. i = 1 .pateiktu2. 2 .p r e k i q g r u p i s lk a i d i u s .0) l dia CPI . todel daLnaiimarnas var toj i mo p reki4 kai n4 indeksas. n .l N .3 lentel€. * i-osiosprekiq grupdskainosprocentoesamaisiais metais pasikeitirnoprocentas . n C P I= L c . seirnos vartojirno i5laidq elementai nepasikeitd. . I formulg [ra5qbaziniq metq reik5rnes.3 lenteleje. Vartojimo prekiq (vartotojq) kainq indeksas (Cpl _ consumerprice index) .vidutinis vartotojq nupirktr4prekiq ir paslaugqkainq lygis.00 gauname.566x 100%)+ (0.196 t00.tadiau pasikeite kainos: maisro 72 . . kad Cpl26e0 100 yra procentq: = CPI2000(0.Tai galima patvirtinti pavyzdLtu.566 0. BaziniLl metq vartojimo prekiq kainq indeksasvisuomet yra 100 procentri.238x 100%)+ (0.u (2e) 2. apskaidiuojamas lyginant fiksuoto skaidiauspirrnojo br. . . x 100'. e. x ( 1 0 0 + e . ) : '-r I ' .6 koeficientas 0.t L t. Kadangi nustatant CPI naudojama nekintantis vartojimo prekiq kiekio krepselis" (i5rei5kiamas baziniq metq svoriais). (2.196x t00%) = 100%.

i = l .Lt. . t2 25 6 3 Kaina. r r=t r l00i C-P l .Lt 2004m.1 6 l 2 x 7+ 2 5 x 2 + x 3 0 + 3 x 2 5 = x 100% 5 l 2 x 2+ 2 5x 0 . 2000m. Knygos 4. ..3%) (0. Vartojimo prekds Pavadinimas l.jeigu 2000m. apskaidiuokite vartojarnqiq prekiq. baziniais metais.196x 131. 2 o 55 12 t2 l 2 30 IJ Duomenis lra59[ (2. vnt.i-osios prekes kiekis .. gauname: /-D L'. = n " -t (2. Kojincs 2. 200. : = + + cPl:oo+ (0. padidejo7..5%) rt2.67 l00o/o 267"/o 389 145.. 2 .3 proc. 5 + 6 x l 2 +3 x 1 2 = = x 100% 2.2. vnt.i-os prekeskaina baziniaismetais.p r e k i qg r u p i qs k a i d i u s . kad nuo 2000 m. laikomi baziniais.5procentais.029yo. kainq indeksq 2. ataskaitiniais CPIl ..i-osiosprekeskaina ataskaitiniais P. Bandclcs 3.3 proc.1l) fonnulg. .Lt.vartojirnoprekiq kainq indeksas ir q.krepSelyje"(ataskaitiniais metais). Gali b[ti skaidiuojamas m L q . kuriq duomenys 2004m.. P.37.4 lenteleje. n . . MarSkiniai Kiekis.. Pavyzdliui. paslaugq Tuomet.3o/") (0.rr) io 4o .1 5 arba 73 .566x 101.\-ra " dia metais. n xP .. .029% Apskaidiuotieji CPI indeksai rodo.4 lentel6.nemaisto produktqkainos vidutini5kai .Tai vienas labiausiai paplitusiLl statistiniq rodiklit5 naudojamq pragyvenimo lygio dinamikai pagal2. I '.prekiq . iki 2004 rn. pateikti2. vartojimo prekiq kainq indeksas padidejo 12..1I formulg: ivertinti.238x 102.

10fbnnule). l9g2 1993m. svoriq struktfira sucraryta pagal nanrq flkiq i5laidq duomenq tyrimus.didesnes negubaziniais rnetars. sudaropastovrlvartojinro ir prekiq krepseli.1993m. Nuo 1991m. Lasperreso (E. atliktus 1992m. buvo naudojami 1991m.parodovienodqkainq didejimo ternpqvaizdil. ivertinarni tq padiq prekiq ir paslaugLlkainq pokydiai.kitaip tariant. garbei. cpl2oo4 = i=)"" x 100% = . rai Laspeireso indeksas parodo didesni pragyvenirno lygio augirnq. 7 5 h = P = + + . atvirk5diai.l rinkiniui. atsiZvelgia 1 prekiq tarpusavio pakeitimo galimybg. Kadangi Laspeireso indeksas skaidiuojamas tam tikram prekiq rinkiniui.pase increksu pavadintu ji pasiuliusio vokiediqekonomisto PaSe paashe) (G. pakankamai reprezentuojantys perkarnq prekiq ir paslaugqgrupes.Infonnacija apie prekiq ir paslaugqkainasrenkarnakiekvienil menesi l0-yje apskriiiq ir 9-uose rajonq centruose.67.kad vartojirno prekiq kainos 2004m. qi o Taigi CPI2eea buvo 26lYo arba2. Lietuvoje Siuo metu CPI apskaidiavimams suformuol4 . n Prakti5kai skirtumas tarp BNPa"6 ir cpl n6ra didelis. Tai rei5kia. iq arba. "n 145'75 ' Pio Z . rugpj[dio .t.Tyrimai apima mazdaug 2870 visq esamqnuosavybes formq maZmenines prekybosir paslaugqimones. svoriai.1996m. gruodZio menesi. kitaip vadinamas Laspeireso indeksu pavadintu ji ivedusio E. geguZes menesinis vartotojqkainq indeksas apskaiiiuojamas pagalvienqi5 Laspeireso (2.Maisto prekiq kainos papildornai tiriamos dar 9-iuose kaimo rajonuose.n \' t /. 1994 . apskaidiuojamasnekintandiam prekir. Laspeyres)vardu. L Q ' . cPI apskaidiavirnuose naudojama1996rn. G.y. 100%= 261.vartojinro krepSel[" sudaro 796 vartojimo prekes ir paslaugos. Kai ivairiq prekiq kainos skirtingai keidiasi. kaip taisykle. 5 5 6 x 1 2 3 x 1 2 1 4 5 . . liepos menesiais. 74 .iq kainq pasikeitimus. o paSd i n d e k s a-s m a Z e s n i e g uy r a g y v e n i m e . Lietuvoje nuo 1992m. PaSe indeksas.x P . L n t Q i o x i o 1 2 x 2+ 2 5x 0 . . Indeksas. bazinis kainq laikotarpis buvo 1993m. todel jis ne[vertina galimybes brangesnes prekes pakeisti pigesnemis.. sudard267 procentus vidutinio lygio baziniais2000 m. forrnulir4 Svoriai nustatomi i5 narnq fikiq biudZetll tyrimo duomenq. kainosbuvo 167proc. Sie roclikriai.Q i o P i t = 1 2 x 7 + 2 5 x 2 + 6 x 3 0 + 3 x 2 5 = 3 8 9 t . o kintandiamprekiq rinkiniui .

namq ilkiq i5laidqduonenq lyrirtro struktura. veiklos(nuo 1996rn.rdojant gaminirl 1996m.ir pana5iai. Kadangi prekesir paslaugas.. pardavimo apirntis vertine iSraiSka. irnportuojamos Vartojirno prekiq. Produkcijos kaintl indeksas apskaidiuojamas kaip gan. tiksliai neparodo Tadiau.rgq rodo l.gruodziombr. prekiqir paslaugq 1. 2.y. Neparodo maZtneninds ivairiq tipq nuolaidoms. neparodo.r. pardavimo kainq pasikeitimE per tam tikrq laikotarpi. drabuZiq prekybos pokydiq. nuo prekiq rinkinys keidiasi. BVP6"11. namq lkiq biudZelqtyrin..o 3. P r amon dsp r odukcij os gami ntoj q p arclavimo kain4 indeksas' Pramon6s produkcijos gamintojrl pardavimo kainq ir price index). kurios kiekvieno menesio l5 dien4 registruoja 1540 garniniq pardavimo kainas. rugsejomdn. elektros bei vandens pratnond's i5gaunarnosios tiekimo veiklos produkcijos (nuo 1995rn. gruodZio min.producer produkcijos. bazindskainosir 1995m.vis delto vartojimoprekiq kainq indeksas nes iSlaidq"pasikeitimo. pagamintq Lietuvoje.Tarp 5iq rodikliq yra 5ie 3 pagrindiniaiskirtLrmai: kainas. su yra susijusios jq naudojirno prekiq charakteristikos tiesiogiai Bendrojo vidaus produkto defliatorius BVP6"n. CPI indekse. Neivertina vartojimo formq pasikeitirnq. tik prekiq ir paslaugq.2004 m.ir vartojirno prekiq kainq indeksas(CPI) pateikia skirting4 infonnacijE apie bendrqjl kainq lyg1 Salyje. 3 .o CPI indeksas prekiq ir paslar. visq garninamq kurias [sigyja pirkejai. KainLl kitimo analizeiatrinkta 360 tiriamq pramonds[rnonit1. kam vartotojai Siandiendaugiau r5leidZia:vaizdo juostq. Laspeireso apskaidiuoja: departatnentas Lietuvos Statistikos 75 . kaip svorius t. kaintl bazinis laikotarpis yra 2004 m. pagamintq uZsienyje ir skirtq vartoti kitose Salyse. spalio .n. automobiliq ar nuomai.) ir dLriqtiekimo kainq indeksas. PavyzdZiui. BVP6"6. NeatsiZvelgiavartotojqperkamq i 2. o nauja svoriq sistemapagr[sta2003m. CI'l indeksas skaidiuojamas prikiauson-rai BVP sud€ties. kainq padidejimasatsispindes pastoviatn prekiq rinkiniui (krepSeliui).rirriq reprezentantll pardavirno kainq pokydiq svertinis vidurkis. tai jos neatsispindiir deflialoriuje. ivertina tik toje Salyjepagaminamas prekdsnedidina BVP.gyvenimo ru5iqir kiekiq pokyditts. pasirei5kiandiq 3. DaZniausiaikokybines 4.ais. NeatsiZvelgiai pagerejusi4 laiku. nar. nustatant BVP6. jis: .tai apdirbamosios indeksas(PPI. pagal Siq formulE.)produkcijos Pramonds produkcijos garnintojq pardavirno kainq indeksas PPI parodo prekiq. 2005 rn. produktq kokybE.

Svietimo.franko. Duomenys apie Zemes fikio produktq supirkimo kainas gauna'ri kiekvien4 ketvirtl i5 didmenines prekybosir Zernes produkcijEperdirbandiqimoniq. Siuos cluomenis pranesa157 statybos imones.dujq ir vandenstiekirnui. Gaminiams. palyginti su praejusiq rnettl atitinkarnu ketvirdiu. Statyboskainq indeksui nustatyt atrinkta I I statybosobjektq.tai Zernesfikio produkcijos supirkirno kainq dinamikos rodikliai. atlyginirnq. 4. administraciniq paslatq.y.stes gwulininlq.jektotipq.10)fonnulE.parduotiems vidausrinkoje.nunalines infrastrukt[ros.keidiantsvorius 76 .y. socialiniodralrdimoir kitos iSlaidos. na. c) elektros. irengimq. Zem€s iikio produkcijos supirkimo kainq indeksas (PIAP .. vandensvalymo. BPI apskaidiuojamas pagalLaspeireso formulq. 1995rn.a'ros 2r reprezentatyvaus Zernds Dkio produkto (augalininkystes gyvulininkysles) ir kainos.parclavimo kainq indeksq b) gaminiq._rai alrinktq statybosobjektq uZbaigirnoka5tq (kainq) pokydiai per tam tikrq laikq. Augalininkystes produktq kainos stebirnostik 3-iq ir 4-E ketvirti.sllt produkt4 supirkinto ir kainy indeksai.sas pagal sta+.parodantys kainq kitimq laiko atZvilgiu.building price index). 5. Tai 3 tipq gyvenamiejipaslataiir po vien4 siq statiniqkategoriiq objektq:prarnones. Eksportuojami gaminiai ivertinami FOB kainomis. vidutinemis su kainornis.ji nustatant. parduotostiek vidaus. sveikatos apsaugos. i prekiLl vertE transportavimo Lietuvos iki Respublikos lskaidiuojamos muitri sienos islaidos.vagonas isveZirno vertdsir akcizomokesdiq.rdojama parclavimo kaina stotis"be pndetines . Bendrojo supirkimo kainLlindeksoatveju kiekvienq ketvirtl ti. P P In u s t a t o r n i : a) visai pramoneibendraiir jos strLrktfiriniams elernentams. Kiekvieno objekto atveju ivertinami statybosmedZiagq.purchasing price indices of agricultural production). t.a) bendr4 visos pramonesprodukcijos. kor. Zemes ikio produkcijai apskaiiirojamas bentlras supirkimo kaintl indelrsasbei atskirai augalininlq.ir apskaidiuojami pagal (2. b) i5gaunarnajai apdirbarnajai ir prarnonei. buvo pasirinkti baziniais. t. kainq indeksq.parduotqtik vidausrinkoje. tiek uZsieniorinkose. keliq ir gatviq bei rekonstruojamqobjektq. r-rkio Indeksai parodo kainq pasikeitimus. c) eksportLrotq gaminiq kainq indeksq. kiekvieno ataskaitinio menesio kainos palyginamos baziniq 1995m.bor ob. Statyboskainq indeksas(Bpl . Statyboskain4 indek.

tai preke ar kaip paslauga. kuras. supirkimokainomis. apskardiuojant BVP pagal nacionaliniq sqskaitqmetodik4 tarpinio produkto verte turi br-rti eliminuojarna. kitoms prek€msar paslaugoms sqnaudos prekds. pusfabrikadiai) ir paslaugos.kas ketvirtl.pakartotinis"apskaidiavimas neleistq objektyviai [verlinti metiniq gamybosrezultatq. kol gah'1gale sukuriama galutine preke ar paslauga. Eksportuojamosprodukcijos kainq indeksas(priceindex of exported production) . kuriuos finnos naudoja kaip Zaliavassavo produkcijai gaminti.Tuo tarpu kuras ar elektros energija.ibei paslaugq kainq b[tq nustatomakaip tais r-netais prekiq ir paslaugqvertd b[tq keliskart [skaidiuotai BVP suma. elektros energija. indeksas(price index of irnportedproduction).rinkos kainq sumareikalaujakai kuriq sqvokqaptarimo. Galutindmisprekdrniskaip iSirntislaikomos investicines Didejant garnybos specializacijos lygiui.Taigi.skirta galutiniam vartojirnui. Be iivarclyul apskaiiiuojarni eksporluojamos bei intportuojamos prodttkcijos kaitttl indeksai. Importuojamos produkcijos kainr.rodiklis. Toks .rodiklis. Svoriai apskaidiuojami pagal supirktos produkcijos vertE (nuo 1997m.be mokesdiq ialies vidaus rinkl upibilclinanii4 rodikli4 dar 6. parodantisparduodamq prekiq uZsieniovartotojamskaintl pasikeitimus. skirti namq fikiq poreikiq tenkinirnui.4. BENDROJO VIDAUS PRODUKTO NUSTATYMO BUDAI 2 . Galutinis produktas (final goods/product). . prekds. kuras. iskaitomos subsidijos). yra tarpinis produktas. elektros energija. 4 . daugelis gaminatnq produktq pereina kelias gamybos stadijas [vairiose firmose.ji nenaudojarna gaminti. kaip visq galLrtiniq BVP apibndinirlas per metus.. tuomet dalies i5kreipttlrealiq gamybosapimti ir apimt[. medZiagos. yra galutines prekds.gali b[ti tarpines Taigi priklausomainuo to. kur naudojamos arba galutinds. parodantiskitose Salyse perkamqprekiq kainq pasikeitirnus. PavyzdZiui.tai prekds (Zaliavos. Tarpinis produktas (intennediate goods/product) . panaudotos kaip s4naudos gaminantkitas prekesar paslaugas.plienas. 2. G a m y b o sm e t o d a s pagamintq prekiq ir paslaugq.Jeigu Saliesmetinio produkto apinrtis pagamintq visq prekir. 1 .

12) Vadinasi. galilna bendraji vidausprodukttl. analizes ir Zem6ssavininkq) pajamoms.nor-gamybosstadijos 7000 Lt.lygi namqlkiq (kapitalo. prekiqir Paslaugq 2. Lentelds duomenys rodo.pirkimai.8 proc.tai skidumastarp firtnos pagamintos proclukcijos rinkos kainos ir garnybai pirktq kainq. statyboje ir t. pirma.plastmases) pridetine verte apskaidiuojarnaatdmus i5 ar'rtomobiliq gamybos firrnos gamybos realizuotos produkcijos kainos (7000 L0 jos pirktq ir sunar.1e. naudojarnqjos gamybos procese. antra. apskaidiuotiir Salies kad (2. prekiq kaintl suma lygi AnalogiSkai.24.galutiniq vartotojq pirkirnai.. rodanti pridetinesvertes prekds gamybosgrandyje.gausime. nustatatit apskaidiavimo Kartotinioprekiq ir paslaugq vertd. pajamq apytaka vyksta uZdaru ratu. u. p.rdotq BVP apimtisyra lygi (3500 Lt).susidarymq' 2. Taigi Salies kain4 tarpiniqprocluktq procese vertdssurnai 7000 Lt. Plieno garnintojai r[d4 ir jq perdirbai plien4 todel jq veiklos pridetine geleZies patys iSgauna y* 1000 Lt. AnalogiSka situacija gaminant padangasir plastmases.3) pajamq. BVP sumuojamakiekvienamegamybosetapesukurtapriddtine Prid€tind vert6 (value added).arna mastu BVP aptmtl nustatantgamybosbudr.naudojantpridetinesvertds sumavimo bhdq.5 Panagrinesirne lentelespavyzd[.jei iSvengiar. Taigi -tlVe tygur pridetinesvertes sumai 9-iose isskiriamosesrityse: Zemes[ky.ron" yra stambiausia 78 .rie proceseivairius tarpiniusprodr'rktgs Vienintele perkanti ir naudojantigarnybos yra automobiliq gamybos firma' Joje sukurta (plien4 padangas.1) lygybejepirkimai taip pat galibhti dviejq tipq: Paiymetina.5 lenteleje pateikiamosketurios tarpusavyjesusijusiosflnnos: plieno.kuri.na.Dabar i5 (2. padangq plastmasiq ir automobiliLl gamintojai. AternE tarpinius pirkimus ii kad bendriejipirkintai ir tlesiniosios kairiosios(2.1) lygybespusiq. Natlr'1 Lrkiq iSlaidos darbo lygios finnq pridetinei vertei. kita vertus.6 lentele). (2. isigytus i5 kitq firmq. . firrnq tarpiniq produktq. patvirtina 2'l pav. kad iSvadas. gausilne Sios finnos prekes gamybos taip nauj4 iSraiskq..1) lygyb€sgauname grandies tik pat apibhdinandiq uZdar4ekonomik4: -Galtttini paklausa Pridetine verte : : Darbo uintokestis+ Kapitalo pojamrts.viso BVP apimties). produktus. I5 firrnos bendrqiq pajamq atdrnEtarpinitrs yra lyg[s galutinei paklausai.Tai galirna nuslatyti trimis metodais: l) gamybos. 2) Salies gamybos apimti iSlaidq. kad (2003m. prideringvertE. (2.1. fikio Saka pro. surnuo. arbagalutiniq pridetin€s ki.utoonei".r. sukurtakiekvienoje ekonomikosSakoje(pagal veiklas). visos Salies pridetine vertd.kui.

F L P P A A - *- J - e *< F i.l 'a : .al .qJ L ?| . . ! 6 E ' 4 ) N O r a. - J L F 9 E L ' J L A A < cb< r-il< r-b> 4 |0) o -F L o L 'R 9 E *n ' € .E LLr Z cg b!9:: t-- tr- <J'.() ra e. o ' > O r ) O U a] .q) {) o c a O 2 > F O .s . i d . E e c 9 t - # : . ) -r r- .O L t i P F ! t h - a .Eeg q q = c c:-e O 9 q. + a .' a = .: E .: . q ) C : 6 r U) N I-- J .J ) cr) F- E L.c) j c .I =' a' a ^ :r E d .

675t.4 l6ll.0 t493. (blackfurown Se56lin6 (neapskaitoma) ekonomika apimanti economy) ekonomika. nors ekonomistaiir pripaZista.1 561 9. Silumosir vandcns garnybabci tickimas 3.5 2732. 1994 .sudaroZymiq BVP dali.6 lentel6.6 r q I3.t ietuvosstatistikos metra5tis 1999. 6. 80 .V .rl 4.-V. 1994 10. t706.8 16. valstybes biudZeto le5omis teikiamos nemokarnos Svietimo.6 2806. A') tt6'10. svlctrmas 10.9 q ?15s 3608.6 1 1 4.1 t 1.2 10276.kurios kuriamos ir teikiamos vartotojui nemokamai. . Lt m 2003m.0 1. Pramonc kasybosir apdirbamoji clcktros. 2. metra5tis l. Zemcs Dkis ir mi5kininkystd 2. s o c . mln. procentais m.0 . Rcstoranaiir vicSbudiai sandcliavimas. 6 1. tai nera geriausiaSiqprekiq bei paslaugq[vertinimo BVP apimtiesrnetodika.2 1 1 t 55 BVP.0 I 804.6 22t. policijos.6 410.2 l 789. jos verld bus lskaidiuotai prekiq atsargas gatavosprodukcijosapimti ir atsargqprieaugispadidinsBVP. gaisrininkq.2 4 31 5 .P.7 2403. kai prieStaraujandi4 veiklq arba nenusikalstamas vengiamamoketi mokesdius.2 8975. ginkluotrjq pajegq bei kitos nemokamos pasiaugos gyventojams.590.54 Itinis: Lietuvosstatistikos -V . Daugelyje Saliq tokios paslaugos.I t5 5 22. Galutiniqprekiq verte. V a l s t y b i n i s a l d y m a si r p r i v .2 100. Kitos l5 viso: BVP. be jq pirkitno-pardavimo. dujq.0 100. rySiai 7. Finansinistarpininkavimas v 8 . A 5 4 5.0 I 138. gydyrno. Lietuvos bendrasisvidaus produktaspagal veiklas (veikustor. Svcikatosapsauga I l.4 t6904. Transportas. Yerte kai kuriq prekiq bei paslaugq(daZniau). [statymarns veiklas.2 4. Negamybiniai sand€riai.6 1.pagaminta tai metais pagaminapreke neparduota.apskaidiuotoskaip ttt kad paslaugqi5laidos. P 2001. .nrs kainomis) BVP elementai l. Nelegaliq sanderi6 Se5elines veiklos rezultatai. draudimas y. Lietuvos statistikos metraStis 2004.3 12879. bei nerealizuotos 2.0 2827.7 6. Statyba 4.2. pavyzdZiui.P.3 14.8 794. Prckyba 5.8 20. i BVP apimt[ neitraukiami: arba neapskaitomosekonomikos l. tais Jei analizuojamaisiais l. 8 I 155. 590-59 BVP [skaidiuojama: Taigi i nustatomq rnetais.8 2.4 q 5 2003m. 8 385 7 . 671.r 7 24. 0 4 58 .

o pal[kanos.tai vertybiniq popieriq pirkirnas ir pardavimas. vienkartineparatna pavyzdlziui. teikiama be jokio prekinio ekvivalento. o pa3alpos skurdo atveju. socialinio draudimoi5mokosnedarboatveiu. be jokio prekinio ekvivalento. Tai ne gamybos ar darbo rezultatas. o senatvds invalidumo pensijos. paslaugospirkimu ar pardavimu.kai suteikiamos: . subsidijos valstybindms imon6ms. Vyriausybds transferiniai i5mok€jimai (transferai) (Tp government transfer payments) . padengiant iq ivairius nuostolius.l) 2) transactions) tai Negamybiniai sanddriai (nonproductive ir 1) senqnaudotqvertybiq pardavimas 2) grynai finansiniai sanddriai: senq naudotq vertybiLl pardavirno neitraukimas i BVP rei5kia. oficialios tikslines investicijos(pavyzdZiui. i5 atskirq remejq ir pana5iai. 8l . . sr-r nesusijusios prekds ar grynai finansiniaisanderiai tai operacijos. ar r paSalpos karo veteranams.narnLl ir pan.vyriausybeskiria leSq miesto savivaldybei tilto statybai ar miesto gatviq ap5vietirno reorganizavirnui).) operacijos.teikiarni mokejimai asrnenims. Asmenims ar Seimoms transferiniai iSmokeiimai mokarni Siais atvejais: . PrivatIs transferiniai i5mok€jimai (transferai) (private transfer payments) .rokatni. o tik le3q perskirstyrnas. i5mokamos gyventojams uZ jq turimus valstybinius v e r t y b i n i up o p i e r i u s . t6vq kas rnenesiteikiamaparamastudentams.tai visa privati pararra atskiriems asmenims ar Seirnoms. kad elirninuojarnosvisos turto perpardavimo (automobiliLl.prie5inguatveju tai [teisintqpakartotiniskaidiavim4nustatant BVP.tai visi vyriausybes Seimomsir organizacijoms. s Organizacijomsbei [mondms transferiniai rnokejimai n. apimandiosvyriausybestransferinius iSmokejimus bei privadius transferinius mokejimus ir operacijas str s f i n a n s i n i a ip o p i e r i a i s . Operacijos su finansiniais popieriais (operations in financial securities).

irengirnams. Narntl fikio varlojimo i5laidosyra: a) trr.y. obligacijq isigijirn{. gamybiniarns pastatams.baldai ir pan. c) paslaugos bankr4. likudiq pasikeitimq verte ataskaitiniu laikotarpiu. vertes lygirl laikotarpio pabaigoje ir pradiioje. galintys savininkams duoti nuomos pajamq. yra pasyvtts aktyvai. tai nupirkti kapitaliniai iSrekliai prekemsir paslaugorns kurti. jokie nauji gamybos procesai nevyksta. keidiasi tik j. nebaigros gamybos.gali bfiti panaudojamos: narnq [kiq vartojimui. automobiliai.investment) tai firrnq iSlaidos naujorns [monems statyti. c) prekiq Iikudiqpasikeitimai.consumption). ISlaidqapskaitosmetodas Apib[dinus BVP strr. Tai yra atsargrl. b) gyvenamqjqnamLlstatybosi5laidos. kad gyvenamieji narnai. Atskirai apib[dinsime kiekvienq iSlaidqruSl.gatavqgaminiq ir prekiq. vartotojq piniginiq i5laidq galutinems prekdms bei paslaugoms pirkti suma. lrenginiams pirkti. stakldms.). kaip ir gamybiniai objektai. valstybes vartojirnui. Gyvenan-rLjq narnq statybos i5laidos prikiauso inveslicijorns toddl. medZiagq. todel Sios operacijos nelskaidiuojamosBVP apimti.). skirlurnas.t savininkas. isigytq perpardavirnui.Perkant ar parduodant vertybinius popierius. [vertintq vidutinemis to laikotarpio kainomis. t.Prekes bei paslaugos. 82 . Investicinds iSlaidos tai: a) privadiq finnq i5laidos ma5inoms.rktur4 reikia aptafti ir BVP apirntiesnustatymo iSlaidLl pajamqmetodus.y. kirpyklq paslaugos pan. ir ISlaidq metodu BVP nustatornaskaip galutine ivairios paskirlies prekiq paklausa. Gyvenamieji namai laikorni investicinemis prekernisnet ir tuomet. Namq iikio vartojimo i5laidos (C . kaip visrl ekonornikossektoriq i5laidos. pagarnintos Salyje.irengimLlisigijima o ne apie finansini * investavim4(pvz.4. gatavq prekiq atsargoms papildyti. ir fiuridineskonsultacijos. realiojo kapitalo kaupimq:pastatq. I 2. b) ilgalaikio vartojirnoreikmenys(Saldytuvai.2. 2. l. investicijoms i nauj4 kapital4 arba grynqjq pardavimrl uZsieniediams finansavimui(arbagrynajameksportui).t. Atsargq likudiq pasikeitirrai . lnvestavirno tenninas vartojamas.tat Laliavq.kalbant apie realqjl investavunq.. lnvesticijos(l .kai savininkaijr4 neiSnuomoja.). drabuZiaiir pan.unpalaikio vartojimo prekes(maistas.

Kapitalo (2.inveslicijos. Grynosios privadios vidaus investicijos kapi1al4 padidina. D". vidaus privadios grynosios -1.ir LrZtikrinapagrindinio verttls sumaZejirnE kapitalo nusidev€jimo atstatymE. investicrjos.investicijos dydis privadiosinvesticijosyra teigiarnas tariant.ekonomikosnuosmukis. atstatanaios darbo priemones. arba lleto investicijos(1" .gt'oss investicines investment) tai visos per metus pagamintos paskirti(i tai. investicijassudaro: privadiasvidar"rs Bendrqsias + Io: 1. Catnybos ploceso metu kapitalas yra vartojanras.atstatyrno (2. dia Lt. maLija gamintojo pagrindinir"lpriemonitl atsargtl esarnoji vert6. Atstatomosios investicijos (amortizacija) (D" nr'rsid0vejusias depreciation). pagalsavopaskirtlsusideda vidausinvesticijos privadios Bendrosios i5 dviejq claliq:atstatymoinvesticijq ir grynuq privadiq vidaus investicijtl.t. kai bendrosiosprivadios /r>D.pagal kilmE investicijos gali buti vidaus ir iSorinds (uZstenro kapitalo).3 vidaus.ekonomikos pakilimas.3 pav..)..13) Atstatornosiosinvesticijos kompensuojaarnortizacij4 t.y. rekonornikos stptingis. investicin€s Santykis tarp bendrqiq privadiq investicijq ir atstatymo i5laidrl yra bukl€s: Siosekonornikos bfiklesrodiklis. vidar'rs privadios . . Grynosios privaiios vidaus investicijos. investicijos. 83 .. arjos buvo skirtos prekds.. neatsiZvelgiant ijq darbo nusidevejusias pletimui.kaip pavaizduota pav.y.ar tik pakeitesenas gamybos priemones). Ekonomikospakilimo brikle yra tuomet. D.investicijos. kapitalo del pasenimo ir susidevejimo..1" bendrosios Lt.Skiriamos gerasekonomikos ..grynosios Kitais ZodZiais I">0.tadiau1 vidausinvesticijos privadios parodotik grynosios diclejim4 tiek kapitalo pletimui skirtos tiek kapitalo atstatymui. Firmq investicijos vadinatnos bendrosiornis privadiomis vidatrs vyriausybesinvesticinesiSlaidosI Sias rSlaidas iSlaidornis.net investrnent) investicijos. islaidas virSijaatstatymo 2. investicin€rnis nepatenka.Lt. BVP lskaidiuojamos metais' pagamintos esamaisiais prekds.skirtos papildomomsdarbopriernonems naujoms isigyti. Bendrosios privaiios vidaus investicijos (lr .

o privadiosvidausinvesticijos gamyboje sunaudotakapitalo .Ekonornikossqstingiobukle yra tuomet.todel ekonomikayra pakilimo blklds. be to. i5 SiosiSlaidos susideda dviejqdaliq: a) i5laidq esamajamvartojimui valstybdsfinansuojamose [staigose ([vairiq vartojirnoprekiq pirkirnas). reikia nustatyti ekonornikosbfiklE n-r4iq metq pabaigoje.1. Kapitalo apimtis ir investicijos privadios nuosmukiobhkle yra tuomet. pabaigoje 410 mln.rvo Grynosios privadiosvidaus investicijosmetq pabaigojepadidejo (1">0). Salies lkyje n-qjq metq prekiq daugiaunegu mettl pradZioje. Pastatai.555 mln. jeigu bendrosios Lt. Vyriausyb€s i5laidos(G .rn.y.: 0. kapitalo suurarnetqpabaigojepadides. ir organizacijose 84 .kai bendrosios Ekonornikos i5laidasI*<D. t. Lt investiciniq br. Lt.r. per lretus uZ vidaus investicijosyra maZesnds atstatymo In<0. pagal fonnulg: BVP Siamernodelyjenustatomas BVP:C+] (2. Kapitalo sullla metq pradZioie Kapitalo pricaugis Kapitalo nusidevejimo atstatymas Grynojo kapitalo padidejirnasper lnetus Kapitalo sr. t. daugiaukapitalo negujcl pagaminama sunaudojama Tarkime. : D".governmentspending) tai baigtinerns centrin€s vietindsvaldZiosinstitucrjqiSlaidos ir prekems bei paslaugoms.t4) 3. kai bendrosiosprivadios vidaus investicijosyra lygios atstatymoi5laidornsI. irengirnai ir atsargos [renginrai ir arsargos Metq pradZia Metq pabaiga 2.taip pat darbo jegai isigyti ir naudoti. Crynosios ptivadios v i d a u si n v e s t i c i j o s rfiil. gryntgq privadiq vidaus investicijq ndra arbajos yra artimosnuliui ...ra rlretq Pabaigojc i@ D^-r^+^.3 pav. per metusbuvo 965 mlt.y.

Z . arba BVP:C+l+G+(X-Z) metr4 rinkos Taigi BVP yra galutiniq prekiq ir paslaugq esamqjr4 i5laidqbldu. kainq suma. sektoriaus Prekiq ir paslaugq grynasis eksportas (NX . BVP:C+I+G. valstybe ivairiais atvejais atskiriems asmenitns. o tik j[ perskirsto. Nagrinedami atvirosios ekonornikosmodeli. kitoje Salyje.Lt. apskaidiuojant Salirnis.prekiq ir paslaugqeksportas. X.neturintiry5io Taigi. pagarnintos Eksportas (X .).prekiq ir paslaugqimportas.prekiq ir paslaugqgrynasiseksportas.1 lenteleje pateikiamas Lietuvos bendrojo vidaus produkto i5laidq b[du. i3rei5kiarnas fonnule: tai BVP.exports). Kaip jau mineta. uZsienyjeir nupirktos nar.toddl jie neitraukiamiI vyriaLrsybes iSlaidas. ir vartojimo iSlaidos. dia Lt. (2r5) .imports) . parduotos paganrintos lmportas (Z .prekiq ir paslaugqgrynq. nustatantBVP kaip atskirEG dal1.tai prekes ar paslaugos.apskaidiuota 2. jeigu nagrinejama jeigu abstrahuojarnasi nuo ry5io su uZsienio su aplinkiniu pasauliu.16) keturiq ekonomikos sekloriq Susumavus visq s4lygomis: BVP alvirosiosekonornikos apskaidiuojarnas BVP:C+l+G+l\rx.b) keliq tiesimas ligoniniq statyba. arba 5ia i5laidqb[du. Seirnomsbei organizacijornsbe jokio ekvivalento teikia piniginQ param4 moka transferinius mokejimus.i eksportq. i5laidas (2. ivertiname uZsienio i5laidas.rdoti NX:X-Z. 4. bet Salyje. Valstybes mokami transferiniai mokdjirnai nepadidinaBVP. NX.tai prekds ar paslaugos. investiciniqiSlaidq(valstybiniq ir pan.tai Salies eksportoir importo skirtumas.net exports). Narnq tikiq vartojimassudaroapie 70 proc. uZsienyje.11) (2. BVP apskaidiavimas jo lnvesticindsi5laidos Lietuvoje neZyrliai yra svarbiausias elernentas. negu vyriausybes didesnes 85 . uZdararniSriojiekonomika. Lt.

.8 5 16 100. n4't9.4 t6904.l. socialiniai Inetra5tis1999. 3904. Nuomos pajamos (R .6 29t20. kurias gauna galnybos veiksniq savininkai uZ savo (G.P. (W darbuoto. 2004.kurios pateikiamos namq [ikiams kaip natLiriniai transferai. i5 susideda keturitlelelnenttl: Darbo ir kapitalopajarnos I. 8 56179.9 19. Prckiq ir paslaugqcksportas i 7 .pelno nesiekiandiqinstitucijq iSlaidos individualaus vartojirno prekdms ir paslaugorns. Bendrasis vidaus produktas.0 PNI . Vyriausybcsvartojimo iSlaidos narnq[kius' 3. PNI aptarnaujandios 4.rent income). 3. .1 1 1| 1 1 2003m. vidauspajamomis susijEs grynosiomis su paslaugas. 2.VP.6 I ti. 4.0 51.P.9 32 3 7 3 .4. net Grynosios vidaus (nacionalinds)pajamos incorne).5 0.tai vistl domesticincome at factor cost/national per garnybos veiksniqpajamos Salyje metus. 67.540. Darbo uZmokestis . Samdonl. Lietuvos statistikos Saltirris: Lietuvos statistikos .iSlaidq metodu 2. 64.3 3 31 9 .8 r0378.kuriq ldSos panaudojamosdarbo jegai atstatyti. 16)R1 1 2003m. medicinos aptamavimo.(l 1.9 -79t.5 9360.. Bcndrosiosvidaus invcsticijos 5 .wages) i5mokos veiksniopanaudojirn4.insurance).VP"1). apskaidiuotas (veikusiomis kainornis) BVP elementasi5laidq metodu l . sudedamosvisos Salyje uZdirbtos pajamos. P r c k i ui r n a s l a u u um D o r l a s l5 viso: Mln. Nuomos pajarnr.616-611.1 6r.8 tq4 ) 12024. A t s a r g qp a s i k c i t i r n a i 6.3. Pallkanq... l'ajamq apskaitosmetodas Nustatant BVP apirntl pajamq b[du.593. BVP glaudZiai (G.l I 0370.6 0.iarns l. Ll 1994m.3 1t.2 Procentais 1994nt. Pelno. 86 . metra5tis Lietuvosstatistikos metrastis 2003.pagalbosnedarbo atveju ir kitus specialius fondus (W1 .1 s59.tai Zernes kito paj nekilnojamo turto nuosavybds atnos.3 100. 0 1 0I.$qdarbuotojqdarbouZmokesdio. ar 2. N a m q [ k i o v a r l o j i m oi 5 l a i d o s 2. 2. uZjq darbojegoskaip gamybos { Siqpajarnqgrupq itraukiami ir firmq savininkq lna5ai1 valstybinius bei privadius draudimo.P.7 lenteld.

Kol Siospriemonesnesusiddvdjusios amortizacijosld5q fimrorns jq tam tikr4 laik4 nereikianaudotipagal tiesioging paskirt[. gautos uL paskolintuspinigus.i5 karto arbapo tam tikro laiko investuojarna gamybq.. 4. 2. nuomos pajamq. ( 1 .nesusijgsu pajamqpaskirstymugarnybos veiksniams:tai kapitalo nusidevdjimoi5laidos(amortizacija)ir netiesioginiai mokesdiai.profit) . pelno mokesdius. sumokejuspelno rnokesdius ir dividentus. Akcines bendrovds 3. padengus liekandios. I kaip darbo uZrnokesdio.= l t t + R + i + f l j .I 8 ) BVP pajamqbudu. Nepaskirstytqjipeln4 . prek6msir paslar'rgoms. tai pinigrl skolinirnosikaina. . kuriuos vyriausybeuZdeda 87 . Taip skaidiuojama formos. Grynosios vidaus pajarnosapskaidiuojamos palfikanq ir pelno surna. garnybos ka5tus. 3. nuosavybes nepaisant paslar. Netiesioginiaimokesiiai (T.tai lvairiq tipq firmq (individualiq. t. kad BVP parodytr4 nuoma patiems sau. tiesiogiai priskiriamos ktrriarn nors gamybosveiksniui.y.tai likusi pelno dalis. toddl sakoma. IndividualiLl ir partneriniq firmq pelnas tiesiogiai atitenka pelnassuskylaI kelias dalis: Akciniq bendrovir4 savininkams. Kadangi dalis galutiniq form4 t. Nustatant pajamqdar pridedami du elementai.taxesindirect). partneriniqirnoniq ir akciniq bendroviq)grynosiospajamos. le5osnepriskiriamoskuriam nors gamybosveiksniui kaip jo pajamos.y.interests) .VP.rgas. Jq suma neapimaviso BVP.| 5[ pajamq element4[skaidiuojarrair nttosavq namq. BVP skaiiiuojant pajamqbudu pridedamosgrynosiospalirkanos.mokesdiai. gamybosveiksniq kainomis. Pelnas ( fl .jos yra tarsi firrnos pajamos. butq tarirtura visq namq del to. kad G. Paliikanos (i . pelno dall.pajamos. todel amortizacines atstatymas. pasireiskiakaip suvartotokapitalo prekiq vertesigyja amortizacijos rodantis per metus suvartotokapitalo vertE. iSrnokamqakcijq savininkarnskaip l. prie vidarrs GrvPaj nera lygios BVP. Paskirstytqj[ peln6 t.jos vel reinvestuojamosi gamybq iSsaugantpradinl gamybos priemonir"ldarbini ir pajegum4. . Pamindti elementai yra pajamos. skirtumastarp bankq gautq palukanq uZ paskolasir sumoketq paifikanq u2 indelius.y. . apskaidiuotas G r V P . dividendai.

produktasnustatomas gamybosveiksniq (arbagarnybos) kainornis: BVPg.I=BVP. BVp .Netiesioginiai rnokesdiai Salies poZilriu . amortizacijos bei netiesioginiq mokesdiqsuma. 5i sumavir5ysprekes Jei rinkoskainq tai pelnas bus neigiamas.akcizus...kad balansLrojanris elementas yra pajamos. r. da BVP. siq triiq dydZiq suma Jei maZesneuz konkrediosprekes rinkos kain4 tuomet skirtumas ir br-rs firmos pelnas. reikalingq visoms rinkoje esandiorns prekemsi5pirkti..": .BVP. muitus ir t. kq vartotojas i5leidZia igydarnas produktq gauna kaip pajamastie. p . pardavimo mokest[. = W + R + l + f l + D r + 7 . pelno.r.tai pirminesvalstybds pajarnos..k. Finna netiesioginius mokesdius sumoka i5 pajamq. licencijq mokesdius. Tai pabrdziant prie BVp gali bilti nurodomas indeksas t. apskaidiuoto is rinkos kainornis.rjeigu vyriausybeteikia subsidijas(Zp .rai produkcijai nustato vyriausybd. =ll + R+i + fI + D" +Ti -Tp (?.19) Netiesioginius rnokesdius rninusuojant BVp.' B V Pk .Pridejusnetiesioginius mokesdius gaLrtas BVp rodiklis nustatomas rinkos kainornis. kadangi jos yra iskaitornos i pajamas. ISlaidq metodo poZi[riu.. Sie rnokesdiai apirna: pridetines vertds mokest[.transi-er payrnents)iS valstybesbiudZetokonkrediomsprekdmsar paslaugoms.BVP. (2. Taigi BVP. (2. todel jie itraukiami i gamyboskastusir iq dydziu padidejapagaminros prekes rinkos kaina. apskaidiuotas rinkos kainomis.rentos.tai suma visq i5laidq.r) .. Lygybe tarp i5laidqir pajamqvisuometyra todel. ndra pagamintoproduktokainos dalis: bet BVP r. tq subsidijq surna tai atimama i5 netiesioginiq mokesdiq sumos.1-71 .Siuos mokesdiusfirmos gaminan.rai clu skirtingi poZi[riai I BVP.rinkos kainomis yra per metus gautq darbo uZmokesdio. nuomos mokesdiuibei palfikanoms. kadangi tai. apskaidiuotas gamybosveiksniq kainornisarba gamyboskainornis.21) BVP apskaitosiSlaidqir pajarnqmerodai. kurios lieka paclengusgamintojo islaidas darbo uzmokesdiui.t. apskaiciuojant pajamq rnetodu. @rbaBVP. .palOkanq. Taiiar.20) 6a BVP. kurie dalyvavo 5i produktqgaminant. gautr4realizavusprodukciiq ir juos traktuoja kaip garnybos kastq element4 todel iq dydZiu padideja pagamintos prekes rinkos kaina. 88 .

4 5lq1 ) Procentais m. Si tapatybetinka ir visai ekonomikai.SElyginE tarp 5iq dviejq dydZiqparodo2. Kartu ji parodo. 1994 m. kad yra priklausomybe tarp finansinitl piniginiq ir materialiniq daiktiniq srautq arba tarp. P l g r i n d i n i ok a p i t a l o u v a r t o j i n r u s 4 .3 8. samdomqdarbuotojqpajamoskartu). gautq arba sukurtLl procese. nacionaliniq pajamq ir nacionalinioprodukto.9 447. N c t i c s i o g i n i am o k c s d i a i i ( 5 .0 *Pelnas gaunamas.I 31.8 36 . Zemg. -P. 6956. apskaicillotas pajanltl kainomis) metodu(veikusiomis pajamq BVP elementas metodu l.4 t7692. 89 . gamybos suma.-P. kurie idejo garnybos. Lt 2003m.8 269.8 100.9 0.6 5 1496. mokesdius bei darbuotojams surnoketus **Mi5rios pajamos . yra pajamos tq.1 1905.2 681 .1 40. pavyzdZiui.rokijimas . tapatybe: Siuos abu metodusgalima iSreik3ti prckems paslaugoms ir ISlaidos isigyti pcr metus gaminant pajarnos. BVP . Pinigines pcr prekesir paslar.tal pinigines iSlaidos P a r d a v i m a s. Lietuvosstatistikos metra5tis Pajamq metodo poZi[riu.kapital{ [ produktq gamyb4ir realizavim4rinkoje. Lietuvos bendrasis vidaus produktas. S u b s i d i j o sm i n u s ) l5 viso: BVP.2 7 t14.tai to patiessanderio skirtingos veiksnius (darb4 produktq gamybai. l q 1 1563. 9 t2.7 66s8.l 56179.618. kurios gaunamos kaip gamybos rezultatas (firmos savininkq Seimos nariq ir namq fikiq sektoriqe. dvi Kita vertus.9 I1.Jie yra glaudliai susijg. Jos gaunamos Saltinis: Lietuvos statistikosmetraltis 1999.8 I I 6904.tai visq pajamq.2. i5 grynosios pridetines vertes atemus kompensactjil garnybaiir pridejusgautassubsidijas.socialiniaiinaSai p 2 .t a i pinigines iplaukos \y I puses: kas iSleisla tai.6 t00.kadanginacionalines priklausomybE pajamoskeiciamosi galutinl produkt4 ir atvirk5diai.3 4396.rgas mctus I I rlr v rlrkrmas .544. Kompcnsacijosdarbuotojams darbo apn.0 20734.595.3 1.-P. mln.0 31.9 lentele. metra5tis 2003.9 ()? 2003m. Lietuvos statistikos 2004.tai nekorporuotqfinnq pajamos (pelnas).7 il.8 lentel6. 1994 41.5 1. P c l n a s 'i r m i S r i o s a j a m o s " s 3 . 22088.

n c t i c s i o g i n i a i o k c s d i aiir m amortizacija N a c i o n a l i n c p a j a n t o sr s i amortizacija Nacionalincspajamosir ncticsioginiai okcsiiai m Nacionalincspajanros 90 ti0 70 2. Lt.esamqjq metq investicines i5laidos. naudojamos kitq prekiq garnyboje. Kr-r. SRAUTAI IR FONDAI EKONOMIKOJE Makroekonomikoje BNp.5.turtas..praejusiqmetq kapitalo fondas. pob[dZio sEry5iq makroekonornikoje.tai pastatai. 1. Investicines i5laidos.dydis. valstybesbiudZetoskola ir pan. Apib[dinsime keletil svarbiausiq. Investicijos pagrindinis ir kapitalas.rkto rodikliq priklausornybe Nacionalinioprodukto rodikliai Bcndrasisnacionalinisproduktas r i n k o sk a i n o m i s Elcndrasis nacionalinisproduktas gamybos ainornis k Grynasis acionalinis roduktas n p r i n k o sk a i n o m i s Grynasisnacionalinisproduktas gamyboskainomis Procentai 100 Nacionaliniqpajamq rodikliai Nacionalincspajamos. Srautas (flow) .t.dydis.kapitalo fondasesamqjqmetq pabaigoje. (2.o kapitalas.tai produkcijossrautasper ram tikrq laik4 atstatantis arbadidinantis kapitalq2.Lt.9 lentel6. gali b[ti apibudintakaip srautai.kaip fondai. Kapitalas (realusis kapitalas) (K _ real capital) . 90 . .Lt. matuojamaskiekiu per laiko vienetq.22) 'Kapitalq sudaro realusis kapitalas. Todel: K': K" + I.uZsienioinvesticiiq saldas. investicijos. valstybes israidosir t.. Fondas (found) . finansinis kapitalas ir zrnogiskasis (intelektualusis) kapitalas.fondas-srautai'. 1. dia K. Nacionaliniqpajamqir nacionalinioprodr. fiksuojauras konkrediam laiko momentui.lrengimai ir kitos anksiiau pagamintosprekes.2. BVp.

1. Lt. Santar"rpos turtas. Taigi turto fondo padidejimasyra lygus santauptl ir 3.taupynras esamaisiais (?. Q.net intemational inveshnent position) . W. . naudojama turtui Santauposyra esarnqir4 kaupti.kad einamoji s4skaita srautas.o anksdiaupastatyto natno pirkimas u nera i nvesticij os. metq pabaigoje. Jau anksdiaupaZymdta.-t+l-De.'. UZsienio investicijq saldas (NIIP . (balansas) tai 15 tolesniq skyriq matysime.S. ir nesuvartotqpajamq dalis. Lt. skiriasi investicijq sarnprata B[tina priminti.current account)parodo Salies prekybos busen6 palyginti su likusia pasaulio dalirni per per tarn tikr4 laik4 fuaprastai metus). Taigi kapitalo fondo padidejimas r-1 investicij srautopadidejimui.worth) .-rri u 2. .24) srautodydZiui.tod€l: K.1 .Tadiaujeigu Sis 9l .kuria tam tikrais metais.) del natfiralaus priernoniqsenejimoar intensyvaus naudojirno.23) Bendrqlq investiciniq iSlaidq ir amortizacijos skirtumas vadinamas lygus grynqitl grynosiomisinvesticijomis.-K. rodantis.tai Salies pairntq ir jos suteiktq kreditq skirturnas. naujo narno statybos iSlaidos priskiriarnosinvesticijoms.kad tam tikra kapitalo fondo dalis nusiddvi (D. Turtas (Wt . Jeigu einamosios sqskaitos balansas yra teigiamasdydis. PavyzdZiui.tai kokia nors nuosavybd. makroekonomini poZir. Einamoji s4skaita uZsienioinvesticijq saldas.. : W ' . Einamoji s4skaita (CA .prad.jusiq metq turto dydis.:K.yra lygus pagrindiniokapitalo tbndo Arba investiciniqiSlaidqsrautas padidejimui. disponuojaekonominissubjektas AnalogiSkai anksdiau pateiktoms investiciniq iSlaidq srauto ir kad: kapitalo fondo formul€rnsgalima uZraSyti. vadinasi5i SaliskredituojaiSorinipasauli.Iurto dydis esamLilq Ll/'. kiek analizuojarnosiosSalies gyventojai skolinasi arba kredituoja uZsienio valstybes. arba dia S : LI/'t_Il'rt i Lt. I:K. metais..+ $ .. 1 4 / ' . kad rnakroekonomikoje tik nuo naudojan-ros kasdienineje buityje.

Jeigu uZsienio investicijq saldas yra teigiamas. Lt. (Bor: .fbnd4' iSoriniam pasauliui.einan-rosios (2. valstybes i5 bLrs biLrdZetas deficitinis negupajamos valstybes ganaretas.y. biudzetasyra perleklinis: Valstl'b€s (valstybin€) skola (DG . JAV.governtlent budget) .Kai i3laidos * (govemrnent budgetsurplus). kad uZsienio investicijLl saldas fondo pasikeitimas yra lygus einamosios sqskaitos srauto dydZiui' arba fbndo (NlIPt * NIIPt-r)yra lygus CA. Tadiau nuo 1982m.balansas neigiarnas. kitaip tariant. JAV einamosioss4skaitosdidelis deflcitas sElygojo saldq kuris 1988m.uZsienio investicijq saldas esamcrjo laikotarpio pabaigoje. kai yra kai valstybesbiudZetodeficitas.USD).9mlrd.= NIIpt t+ CA . saldas. uZsieniovalstybes jai yra skolingos. skolingi iSoriniampasauliui.iai r. Tokia Salis vadinama gryntroju valstybirl kreditoriumi. s4skaitos Cl .Tokia Salis Tuotlet priklausomybe ..fondas.-t praejusio Lt. Toks afvejis yra biudZetas subalansuotas. tai gaunamoms mokesdiq. 92 .24\ formule rodo. iSleisdama obligacijasir jas jierns parduodama): i5 Saliesvidaus subjektq gyventojq firmr5 bankq.government budgetdeficit). Nacionaling skolq sudaro tik auk!diausiq vyriausybes valdymo institucijq skola. dia (2. Valstyb€s biudZetas (B . vadinasi Salies gyventojai kredituojarnt uZstento valstybiq. Valstybes skola (skolos fondas) dideja. at a n a l o g i S k a in k s t e s n i e t n sv e j a m s : NII7. biudZetas perteklinis tuometvyriausybes skolindamasi defi ryriausybebiudZeto cit4 finansuoja Salies DaZniausiai (t.USD.rri grynqjq skolq . t.Lt.ir maLeja. ValstybesbiudZetodeficitasir valstybdsskola..public (governrr-rcnt) debt) . buvo 500 mlrd.25) NIIPT .visq vyriausybeslygiq skola finansiniaistnetais. pasikeitimas PavyzdLiui. kad Saliesgyvento. investicijr"l uZsienio laikotarpio NIIP.tai vyriausybds planuojama pajarrq ir i5laidLl sEmata finansiniamstnetams.rZsienio tr..y. balansas. buvo 140. i5laidos didesnes Jei uZ maZesnds gaulamaspajanras. [einanti I turtingiausiq pasaulio valstybirl de5imtukq 9-o de5imtmedio pradZroje buvo grynasis uZsienio valstybirl kreditorius (uZsienio investicijtl saldas 1980m.atsargos" vadinama grynuoju skolininkr-r. investicijq uZsienio neigiarn4 4. arba. Jei vyriausybds i5laidos lygios valstybds biudZeto pajarnotns. tuomet Salis tr-iri grynLdq mokejimo reikalavimrl .fondq'. NeigiarnasNllP reilkia.

2. PAGRINDINIAINACIONALINIU PAJAMU RODIKLIAI pajamqrodikliai: nacionaliniq Pagrindiniai l.VP. G..yntUq nuosavybdspajarnq srautus) apibridintasanksdiau. (2. Grynosiosasrnenines per gamybosveiksniq gryn{q BVP ir BNP bei jq tarpusaviosqrySis pajamq srautus (g. apskaidiuotu rinkos kainornis. Bendrasis vidausproduktas. A s r n e n i n dp a j a r n o s : pajamosarbadispor. 29 valstijose 3l buvo neigiamas. pajarnos. Grynosiosvidauspajamosarbanacionalines s 5 . lkt 3. 6. 93 .Lt. toddl vyriausybes i5 skola gyventojams iSaugo nuo 300 mlrd.VP: BVP. dia G.26) Vadinasi.: DG. Federalines 2.VP parodo rinkos kainq tq baigtiniq prekiq ir paslaugr4.amortizacija. yra uZsieniediai..4 paveiksle.2 trilijonq USD 1990metais.Lt..valstybesbiudZetodeficitas. Lt. kurios liekavisuomeneivartoti bei garnybiniamkapitalLri iSplesti. Likusi skolos dalis finansuojamaJAV centrinio banko rezervqsisternos. vadinama grynuoju vidaus produktu (G.grynasis vidausproduktas. nacionalinisproduktas. Jau pabreZerne.rr-rojalnos pajamos. (2.USD 1960rn. arba iia Borf : DG. .2. 4. kad dalis BVP turi b[ti panaudotanusiddvdjusioms tais metaisinvesticinerns prekemsatstatyti.Da.t+ Bn"/.VP * net domestic product).. biudZeto skolapra6jusiais 8. toddl aptarsime kitus rodiklius.. Bendrasis 3. Pagrindiniainacionaliniqpajamqrodikliai ir jLt tarpusavio rySiaipavaizduoti2. PavyzdZiui. D".-.kuriq 20 proc. Bendrojo vidaus produkto apimtis. sumaZintaamorlizacinitl atskaitymq dydZiu.D" .4 .-t .valstybds biudZeto skolaesamaisiais metais. Crynasisvidausproduktas. D.valstybes skolosfondo padidejimas lygus biudZeto deilcito (srauto) dydZiui.DG. valstybes metais.2 trihjonus USD JAV vyriausybe skolinga privatiems investitoriams. metinis JAV brudZetas1960-1990 m.6.21) G. Do.

j:BVP * D"- G.VP. ..!1 G.VP"i(arbaBVP).tai pajanros.tai rnokesdiai. (Nl) .VP.Netiesioginiai I iskaidiuojami kain4 tadiau nera itraukiami ne i vienq auk5iiau nurodytq pajarnq elementq i5 apskaidiavim4todeljie atirr. Z.kyla ta rinkos kainor.T1. apimanti darbo uZmokesdio.Paprastumo NI:W+i+R+n (2.netiesioginiai Jeigu vyriausybe teikia subsidrjas kurioms nors plekems ar mokesditl strlllos: i5 paslaugoms.VPqi: G. pujamqsurna.net domestic income (national incorne) at factor cost) .2e) Zp . arba dia G. Jei i5 grynojo vidaus produkto atimsimenetiesioginius naujtl rodikli produkcija.indirecttaxes).VP .gausiure kuriais aprnokestinama imoniq pagarninta gamybos pajamas.arba nacionalines veiksniqkainomis. income).VP.30) rodiklis yra astltctltties Kitas BVP pagrindu apskaidiuojarnas pajarnos.personal bei kuriasgaunaSeimos atskiriindividaiiki jiems sumokanl mokesdius. kad amortizacijos dydis apskaidiuojamas BVP rodiklis. Asmenindspajamos (AP .tai visq garnybosveiksniq.apskaidiuotas gryn4siasvidaus pajamas. (2.Til : dia (2. verslomokesdiai. Grynosios vidaus pajamos (nacionalinds pajantos) (G.nis.VP". asmeninius 94 . gaunalnll Netiesioginiaimokestiai (T. ir yra rnokesdiai pridetinesvertdsrnokc'stis Pagrindiniainetiesioginiai prekiq ir paslaugq mokesdiai akcizo mokestis.(Ti . .rami G. latn tikra ekonomineveikla. rentos ir pehlo i5raiSka.VP .1-grynosiosvidauspajarnos. kuriais apmokestinama G. jq sumaturi b[ti atimama netiesioginirl tai : G. dalyvaujandiqtanl tikrq metq bendrojo vidaus produkto garnybos procese.28) 7.finnorns ar organizacijoms teikiami transferiniai mokejirnai(lirm transferpayments). savaranki5ka tai sutnetimais Zymima Nl: sum4. produktq i5reik5tE NustatantgrynAii vidar.rs gana netiksliai.. pajamomsgali buti suteikiuna ir Grynosiornsvidaus (nacionalinems) palhkanq. Del to problerna. daZniaunaudojamas t'nokesdius.

transferiniaii5rnokejimainarnqlkiams.nepaskirstytas Zp. atvirk5diai. tadiau. lP ..Asmenines pajarnos skiriasi nuo grynr4iqvidaus pajamq.i-Wi-[Ir-[]N+ dia Tp (2. akciniq bendroviq pelno mokesdiusbei nepaskirstytq pridejustransferiniusiSmokejimus. GRYNOJI EKONOMINE GEROVE BNP (ar BVP) yra gana tikslus ir svarbus Salies ekonomikos tunkcionavirno rodiklis. AP . I17. BNP tera tik metindsgarnybosapimties. sumaZina arba.tai pajamq. I/. apskaidiuojamos i5 grynqjq vidaus pajamq..r peln4 ir draudimui.AP .31) pajamos.asrneninds l4f . kurie.1 personal . kita vertus. atdmus ina5us socialiniar"r.disposablepersonal incorne) .).T. pajamos.rokesiius gauname paJamas. 15 asrneniniq pajamq. viena vertus.mokejimai i socialinio draudimo ir kitus specialitrs fondus. tadiau jis neparodo visuomendsgyvenimo geroves lygio. ne visuomet gamybos 95 .tai fakti5kai gaunamospajanros.y .VP. akciniq bendroviqpelnas.turto bei paveldejimomokesdiai. patenka nesanti narntl fikiams. padidina reali4 gamybos apimti. G.31) pajnrntl Paprastumosumetimais daZnai naudojamasidisponuojan. gryn4sias asrnenines (disponuojamos) pajanros(CAP (Dl) Grynosios asmenin€s .r. likusios atskaidius asmeninius (clirect) Asmeniniai (tiesioginiai)mokesiiai (T. transferiniai i5mokejimai.7.nukreiptosi rink4 rodrklis.akciniq bendroviqpelno mokesdiai. Jis turi tam tikrq tnlkunq. dia pajamos. pavyzdLtui.o dalis. sumokdjus astneniniusn. AP: G. Taigi asmenin€spajamos .grynosiosasmeninds I. (2.asmeniniaimokesdiai.AP: AP . nes dalis darbu uZdirbtqpajarnq(lna5aiI socialiniodraudirnotbndq akciniq bendrovitl jq narnqfikiarns.7. taxes) G.Seimq arba atskirq individq jq rnokesdius. pelno mokesdiaibei nepaskirstytas pelnas)nepatenka jq darbo rezultatai.rq s4voka: DI: 2.

statandio savo namE. Legalios.alkoholisir kt. t . taigi kartu ir materialinds vystantisekonomikai. neitraukiama: l.gyvenirnogerovdslygi.kurias gaminant terSiatnaaplinka (oras. kur[ pavadino grynEia ekonominegerove. vanduo ar dirvoZernis). Prekes ir paslaugos. Apskaidiuojant BNP apimti. Prekds ir paslaugos.tai patrkslinta bendrojo nacionalinio prodr"rkto aprrntis. tiesiogiai gerovE. issivysdiusiose valandq siuo rnetu kai kr. murininko. prof. 4. 1912m.blogybirlgarlyba". bet del to visuomends geroves lygis nekyla. Sis rodiklis patikslinabendrqji nacionaliniprodukt4 gyvenimo gerovdskitimq. dideja triuk5mas bei sergamurnas rajonuosear atsirandakitq blogybiq (kitais gyvenamuosiuose Lo clLiaistai vadinarna civ i lizacij os li gomi s).. Jarnes)[ved€ naujq rodikll. sukuriamos ne rinkos [kyje (narnq Seimininkds darbas namuose.veikla ir t.bedarbis.t. clarbaspagal slenkanti grafikq ir t.r t .rriose skaiiiaus pasikeitimai. sau siuvandio batus. tai vadinama. Didejandio laisvalaikio teigiamas poveikis visuomendsnartq nuo 53 valandq sio trukrnessumaZdjirnas gerovei (pavyzdZiui. [skaidiuojamos: l. verslininkas neregistruojarni nemokejimosun. gauto realizavusprodukcijQ.t. apimanti vartojirnE ir investicijas. p i n i g u si.darbo savaites SimtmediopraclZiojeiki 40 valandq Antrojo pasauliniokaro pabaigojear 35 Sventiniqdienq valstybese.noredar. 2. parodovisuomends Grynoji ekonomin€ gerov€ (NEW . todel jis neatspindi gerovdskilirno).net econornic welfare).).teisetosSeselines (pavyzdZiui. (nikotinas. Zmogui tiesiogiaiZalingas kuriq vartojimas 2. Visa tai maLinaBNP aPimtf. Salies didinandiusekonorninE 96 . Williarn) ir DZeimsasTobinas (Tobin. Viljamas Nordhauzas (Nordhaus.o kartu ir j11gerov€skilirnd.). rodo didejanti gyventojrl laisvalaiki. Kita veiksniq grupe didina sukr'rrtoprodukto apimti. Prekesir paslaugos.nas dokumentqarba uZ grynus dirbti neapsifonninEs parsisamde nedarbopaSalp4. Kokybiniai prekiq ir paslaugq vartojimo pokydiai (BNP yra kokybiniLlpokyi'it1 kiekybinis. kurie ekonomikosveiklos rezultatai.retimais rnokesdiq gaull nuslepd dali pelno. Apskaidiuojant apimtiesaugimaskelia visuomenes BNP (BVP) apimti. o ne kokybinis rodiklis. batsiuvio. ) : 3.

'a = z a a Y E d = Q ...1 v E o 6 . ? a 2 a t r o > 3. E . E d a a E O E .4 O X z U z .\l_ t / vE ! (c z : s ? = 'O a 6 z o ! o 9 E a E O E c ! d *'9 z a (.=-.= I t c 6 ( ) U I i a t a t €.4..r. = e t v ^ e o e z R 6l S i E.-.

"il.t i n t i br'rtrlver ji paaioina zlnoniq laimE..nu .r^ gaminantatslrandalvalrlq kurias 5.hotogq. e .. acJa r* laisvalaikis. Tobino nllolllone. . . ekonomikosveiklos rezultatus. bendrasis a a a a a a a a a a pridetindvertd (neaPskaitorna) SeSeline ekonomika negamybiniaisanddriai imai transferiniaiiSmokej (transferai) os operacij su fi nansiniars popieriais tarpinisProduktas darbouZmokestis nuomospajamos pal[kanos pelnas arnortizacija 98 .aZejo..-: . Nordhar..nobendrasis vidaus produktas bei Salies yra"labiaupriirntini ir patys bendriaLrsi bendrasisnacionalinrsl.Sisrodiklis'atsiZvelgiantii5vardytuosiusBNP(BVP)apskartos trtku'rus'. naudodu*i"si sauo iletodika' ir nes' padid6jusnedarbui'kartu pailgejo metais NEW . Se3elines 2.uaitingu.ras per rinkq. po\ydiltl. i5laidq tnetodas r pajarnqmetodas vidausProdr-rktas .t. Legalios."i.i filosofq analiz€s problerna' Del iuo labiau ui. nacionaliniqs4skaitqsistema namtl flkis irnone (firma) vyriausybessektorius uZsieniosektorius ekonomikossistema sistema ekonomikos atvirosios ekonomikos miSriosios uZdaros sistema o grynai privati ekonomikosslstema . r:r^li^ic nrieiier: Sioro<liklioautoriaitaippatsusid[r6sudideliaisprieStaravttrra jie nustate'. fokyUiniq prekiq ir pasiaugqvartojimo .teiseto-s 3..r*iiu. DiJejandio laisvalaikiopoveiki.*ii.. kad DidZiosios PavyzclZiui.^.-fui pri. Minirsuoja prekesir paslaugas' Zmogui' Zalingas blogybiq ir Luriq variojimasyra tiesiogiai grynosios ekonornikos v.".-.r. .rzo ir DZ. ne realizr'roja'.... patenkina tuos ekonomistus' kurie ekonomines veiklos 'oOittiui' Jie visai problernornis' istekliq optimalausnar.uuo upirnti'oi yra didesnis' ternpai ldtesnt .rdojimo . gantybosrnetodas .radiaujos tikrai negalima d[t. y . u n u o * o n l q ' k a O s a l i e s D k i o s e k r n E g a l i m aisrnatuoti.aptillo. '*u#". depresijos rodiklio tinkamo ia'kacl visapusi5kai tt.. .ldomrausra "ttt* s u k u r t i n e g a l i m a . Pagrindindssqvokos .o..omisi ekonomikos..-"prk. . BNP' tadiaujo dideiimo negu gerov6s rodikhs . ir paslaugas..i.r-. . 4.i"k.

susidedandius ivairiq ekonomikossektoriq? veiklos rezultatai? 5. Kaip nustatomiekonomikossistemos 6. Koks yra bendriausias 10. f o n d a s . Kaip nustatomas BVP pajamqbridu? 1 5 . Apib[dinkite NEW rodikl[. l. Kas iskaidiuojamai BVP. l5vardykite ir tarpusavyjesusiekitepagrindiniusnacionaliniq pajarnq rodiklius. 99 .rs produktas grynosiosvidauspajamos pajamos asmeninds pajurnos grynosit-rs 1asrneninds) rinkos kaina gamybosveiksniLl kaina gerove grynojrekonornind Kartojimo klausimai Kas tai yra NSS? Kokie yra pagrindiniaiekonomikossektoriaipagal NS sistern4'l Kokie pagrindiniai grynai privadios ekonornikos modelio elernentrl rySiai? i5 4. 2. Kaip nustatomas 14. Ar reikia i5vengti kartotinio prekiq ir paslaugqapskaidiavimo. Kaip susidarogamybosveiksniq grynqiq pajamq srautas? 8. ji nustatant? 12.s r a u t a i " pobudZio sqryiius makroekonomikoje.nlrstatant BVP? Kodel? Kaip tai atliekama? I l. A p i b u d i n k i t e s v a r b i a u s i u s . Kas nera iskaiiiuojama i BVP. . jl nustatant? BVP i5laidqbDdu? 13. 17. 3. 16.a a a a a a nacionalinisproduktas bendrasis kainq lygis esamasis baziniskainq lygis gamybosveiksniqCrynqjqpajamq srautai bendrojonacionalinioprodukto defliatorius vartojirno prekiq kainq indeksas pramondsprodukcijosgamintojq pardavirnokainq indeksas galutinisproduktas a a a a a a a a a a mokesdiai netiesioginiai mokesdiai tiesioginiai srautaiir fondai makroekonomikoje grynasisvidar. Kas yra BVP? 7. Apibldinkite galimns ekonomikos modelius. Koks kainq lygio poveikisBVP apimdiai? kainq indeksas? Kodel? 9.

Jie Zymirni Pagrindiniai gamybos veiksniai yra darb_asraiddmisL ir K.naudojarnos arbapinigai gamybospriemondrns !sigyti. Konkuruojanti firma siekia maksirnalaus visiSkai.IYBOSVEIKSNIAI IR GANIYBOS FUNKCIJA Bendrojo nacionalinioprodukto didejimaspriklauso nuo naudojamrl garnybosveiksniq ir gamybosfunkcijos.-rkio sektoriai:namq [kiai ir verslo fima.labour force) * dirbandiqarba ie5kandir4 gyventojqdalis. gamybai.kredrtiniq Siame skyriuje analizuojatnas ir 5io modelio naudojimas. gamybos veiksniqrinkoje. o finna juos nuomoja. Naudojami du gamybos veiksniai: darbo jega ir kapitalas. aiSkinantis SvarbiausiaSiarnemodelyje . ir pagamintrlprekiq ir paslaugqgamyb4 paskirstyrnq naudojirn4.factorsof production) i5tekliai. 2 . nuoj11 ir kaip veiksniqkainospriklauso prielaidomis: klausimus. kurioje funkcionuoja du 1. 4 . NACIONALINIS PRODUKTAS: GAMYBA. abr-r priklausonamq lkiui. i3tekliqrinkoje. PASKIRSTYMAS.parodyti kainq ir jq kitimo vaidmen[ bfitent tai lemia pusiar-rsvyr4 siekiant paklausosir pasiulos pusiausvyros. darbcr Darbas (L . 100 . VARTOJI MAS Siarne skyriuje nagrinejamasbendrosios pusiausvyrosniodelis. Gamybos veiksniai (F . reikalingiprekiqir paslaugq ir-\g1t1fas.3. Tarkime.galirna paai5kinti. Juo rerniantis.o pal[kanqnoma . PREKIU IR PASLAUGU GAMYBA. 1 . 5 .kaip pajarnospasiskirstotarp gamybosveiksnir. Nagrinejarna tobulosios konkr. pe1no.l pasiulos.capital) . kad ekonomikoje funkcionuoja pastov[s kapitalo ir darbo kiekiai. remiamasi Siornis Nagrinejant Siuos hipotetine ekonornika.Tuomet: K = K .rrencijosrinka. 3 . Visi gamybosveiksniai panauclojami 3 . Nagrin€jama r. GAN. kurioje kaina ir fonnuojasiveikiantpaklausai pasiulai. gamybos priernonds Kapitalas (K .

gamybosapimtis Y taip pat padidesz kartq. dia garnybosapimtis vienetais.L = L .L). Br[k5nelis vir5 kintarnojo rei5kia. ai. tai ji yra kapitalo kiekio ir darbo kiekio funkcija: Y: f(K.Y. kapitaloir Si darbokiekius padidinuszkartq. Daugelis gamybos lunkcijq pasiZymi savybe. panaudojar. tadiau paprastumosumetirnaislaikysirnesprielaidos.zL). kokiLr laipsniu naudojami kapitalo ir darbo veiksniai lemia gaminarnosprodukcijos apimtl.Laikui b6gant. Jei gamybos apimtis .yra pastovi gamybos masto grqZa (constantretum to scale). kad darbo ir kapitalo kiekiai yra pastov[s.didejant darbo ir kapitalo sqnaudoms. lygybe rodo. t. Realiame gyvenime gamybos veiksniq kiekis kinta laiko poZiurir.r.. x.2) Kiekvienu atitinkamu laikotarpiu gamybos apimtis yra pastovi.darbuotojqdirbtq valandqskaidius(darbas). Be to. ^ taip: Si lunkcijau2ra(orna zY =f(zK. visi gamybos veiksniai Gamybos funkcija (production function) . Prekiq ir paslaugq pasiul4 kuri atitinka sukurl4 produkcrjos kieki 5i ekonomikoje. Camybos funkcija atspindi gamybos technologini lygi.kad dydis fiksuotaskokiarne nors lygyje.keidiasi l0l . vadinarna pastovia garnybosmastogr4Za.gamybos apirnties ir gamybos veiksniq s4naudLl kiekybine priklausornybd. .y. keidiantis gamybos veiksniq pasillai ir gamybos technologijai. K . (ia z .ni visi5kai. kad. MaternatiSkai p r i k l a u s o m y bu Z r a S o r n a i p : e { Y:f(K.' 'n. nes naudojamipastovls kapitalo ir darbo kiekiai bei technologija. Kai gamybosapimtis dideja proporcingai. Pasikeitus teclinologij keidiasigamybosfunkcija. Y . (3.naudojamq ma5inq(kapitalo) L . (3 l) Si garnybos funkcrja rodo esamq technologijoslygi.finr-ros kiekis.r-l=T.bet kuris teigiarnas skaidius.lemia garnybosveiksniai ir garnybosfunkcija.

gamybos apimtis.1 paveiksle. Kuo panaudojarnididesni kapitalo ir darbo kiekiai ir kuo efektingesne technologija. Gamybos veiksnio kaina Rinkos Gamybos veiksnio paklar-rsa Garnybosveiksnio kiekis 3. naudojandiq tuos gamybosveiksnius. arba rinkos.kiekvieno gamybos veiksnio kaina rinkoje fonnuojasi veikiant to veiksnio paklausaiir pasi0lai.Jei gamybos veiksnio kiekis pastovus. 3. kainq.1 pav. i Gamybos veiksnio kaina (factor price) . garninanti analogi5kqprekg ir nedarantipoveikio rinkos kainai.viena i5 daugelio tobulosios konkurencijos rinkoje. Konkuruojanti firma .paklar"rs4 lemia finnq. Sio veiksniopasiDlos tai kreive igaunavertikalios linrjos formq.tuo daugiaupagaminama produkcijos.mokestis uZ garnybos veiksnio vienet4: darbuotojo darbo uZmokestis arba kapitalo savininkopajarnos.reikia i5siai5kintigamybos veiksniq paklaus4. Ji taip pat negali paveikti darbo uZmokesdio lygio. ji negali mokdti savo darbuotojarns 102 .1.skaidius. Kaip parodyta 3. Pastarosiossusikirtimo su maZejandiaSio garnybos veiksnio paklausoskreive ta5kasrodo Sio gamybosveiksnio pusiausvyros. NACIONALINIO PRODUKTO PASKIRSTYMAS PAGAL GAMYBOS VEIKSNIUS Nacionalinis produktaspaskirstomas tarp namq [kio ir verslo finnq atsiZvelgiant gamybosveiksniq kainas. kaip formuojasi gamybos veiksniq kainos ir pasiskirstopajamos. Gamybos veiksniokainosnustatynas Norint nustatyti.2. Tobulosios konkurencijos rinkoje veikia daugybe firmr.

6) . prekiq kiekio ir pajamos'apskaidiuojan. Mikroekonomika.tadiau. gamybos veiksniq kainos W ir R bei naudojami L ir K kiekiai. lI=P x f (K. konkuruojanti firr.pagamintos produkcijos prieaugis. Vadinasi. tai ji pagaminadaugiauprodukcijos.pajarnq dalis. Ribinis darbo produktas (MP1 . fl:PxY-(Wxl+f{xK). ' P.L).rkcijos. Pelnas ( lI . t.profit) . ( 3 .rs papildomqdarbovienet4. t. moka nuomq R.os parduotq kaip Bendrosios kainossandauga: TR:PXY. Konkuruojanti flnna ir priima gamybosveiksniq ir savo produkcijoskainaskaip nustatytas renkasi darbo bei kapitalo kiekius. kad pelnq lemia produkcijos kaina P.pelno maksitnizavimas. s4naudos lygios RxK. Konkuruojanciosfirrnos veiklos tikslas.bendrosios Darbo s4naudos Gamybos ka5tai apirna kapitalo ir darbo sqnaudas. Firma parduoda savo produkcij4 uZ kain4 P. Kapitalo W lygios WxL. Abu garnybosveiksniusfinna nuomojai5 narnqfikio. Pasitelkusgamybos funkcrj4 galirnapara5yti: MPL:f(K. pagarnina Kuo daugiau finna naudojadarbo ir kapitalo. pajamos dia TR . naudodamanarnq hkiui prikiausanti kapitalq..rstatytas. dalis darbo uZrnokestf darbuotojr4 i3eitq I kit4 finnq. kapitalo K kiekio ir kapitalo vieneto ka5tq R Taigi: sandaugai. Pladiau 103 (3. darbo L kiekio ir darbo uZmokesdio sandaugai. tuo dar.4) gamybosfunkcija Y= f (K.L)-(W Jei firma panaudojapapildorn4darbo garnybosveiksnio vienetii. Zr.y.55. moketqjiems maZiau.na priirna kainaskaip nr.Snieikair kt. likusi atskaidius garnyboska5tus. panaudojr.rgiau prodr. L).y.L+l)-f(K. gaminarnos prekesir naudojamqgamybosveiksnir4 Jei firma naudoja daugiauirengimq ir darbuotoiaidaugiau dirba. darbuotojamsmoka darbo uZmokestl W ir. -Ii (3. " Si lygybe rodo.jei tai didesninei rinkos. tai jos produkcrjos apimtis padideja MP1 dydZiu.:V.marginal producl of labour) . kurie suteikiagalimybgmaksimizuotipelnq. galima uZra5yti: Pasinaudojus apra5yta (35) L+R xK).

Ribinis darbo produktas MP1 vaizduoja gamybos lirnkciios grafiko nuoZulnum4. Vadinasi.Daugelis garnybos funkcijq pasiZyrni rnaZejandio ribinio produkto savybe. kai kapitalo s4naudos iSlieka nepasikeitusios.8) r04 . kaip keidiasi garnybosapimtis. kiekvieno papildornaisr"rnaudoto darbo vienetoribinis produktasmaZeja. tai papildomas darbo vienetas didins firmos pelnE Todel finna sarndys darbuotojustol. kai kapitalo kiekis yra pastovus.finnos darboveiksnio paklaus4lemia sqlyga: P x MPr_:W.o darbo . Didejant darbo kiekiui.2 paveiksle pavaizduota garnybos funkcija rodo. Kai kapitalo s4naudosyra pastovios. lygios P x MP.. (3. gautas pardavus papildom4 proclukcijos vienet4 sr-r papildomomis i5laidomispapildornamdarbo sqnaudqvienetui aprnoketi.2 pav.Si lygybe parodo. galima nustatyti darbo veiksnio naudojirno rib4. Jei papildomospajamosP x MPr. kad MP1 yra garnybos apimties prieaugis padidinus darbo sunaudojim4 vienu vienetu (L+l). arba MP. Gan-rybos funkcija Papildomas darbo vienetas lemia firmos pelnE Firma palygina papildomas pajamas. 3.virsys darbo uZmokesdio surn4 w.1) Rerniantis Sia lygybe. arba kol MP1 rnaZedamas susilygins su clarbouzmokesdiodydziu. (3. Kadangi papildomos islaidos papildornarndarbo vienetui apmoketi yra W. ribinis darboproduktasmaZdia. kol kiekvienaspapildornas darbo vienetassuteiksfirmai pelno prieaug[. tai pelno prieaugis(AlI) bus: An: (P x MPr_)W.: y77p.Nuo prekeskainos P ir darbo ribinio produkto Mp1 priklausopapildornospajamos. 3.dideja.

kad didejant L kiekiui.MPs grafikasyra firmos darboveiksnio paklausos Sprendimas.rnarginal prodr"rct capital) .tai situacija.tai darbuotojo realusis darbo r-rZrnokestis. Vadinasi. produkcijos vienetais. uZrnokestis.kai.calusis Zrnokcstis 3.3 paveiksle pavaizduotas MPs grafikas rodo.kiek panaudoti darbo vienetq. finna samdo darbuotojus tol.8) lygt[perra5ome: PaZyrnejE uZmokesdiu. darbo . Noredama gauti didZiausiq pelnq. 3.kurias firura iSmoka uZ kiekvienq darbo vienet6 tai norninalus darbo i5 padalytas kainq lygio. MP1 : w. priklauso nuo to. Tai firmos pelno maksimizavimos4lyga.real wage) . Pelno maksimizavimo sqlyga (profit maxirnization maksirnizuotipelnq condition) .susilygina su realiuoju darbo uZmokesdiu W/P. gautas padidinus vienu vienetu. kiek naudojamakapitalo. kapitalo veiksnio s4naudas 105 .iSreikStas W/P . kreive. kol ribinis darbo produktas susilygina su realiuoju darbo W/P:w. (3. kol ribinis darbo firma produktassusilyginasu realiuoju darbo uZmokesdiu' Realusis darbo uZmokestis(w . MPL maZdja.3 pav.gamybos apimties prieaugis. siekdarna tol didina darbuotojq skaidiq. kur MPr. Ribinis darboproduktas of Ribinis kapitalo produktas (MPr .Finna sarndodarbuotojus iki momento.ir MPp kreivd yra Zemejanti. [sigytasuZ pinigines pajamas.prekiq ir paslaugqkiekis.

Jei visos konkuruojandios finnos siekia didZiausio pelno. padengus visq gamybos veiksniq panaudoj imo iSlaidas. panaudojusK vienetq kapitalo. arba: An:(PxMPr)-R.rrtas ribinis produklas susilygins su realiqja kapitalo kaina: MP*:P7P. ir gamybos apirnties. Ribinis kapitalo produktas mald. lI : Y . 1) r Realioji kapitalo kaina (real price of capital). ( 3 . lai kiekvienamgamybosveiksniLri tenkatiek ribinio produkto.MP6. L): (MPx x K) + (Ml.didinant kapitalo vienetq skaidiq.(MPr K). kad gamybos funkcijai budinga pastovi garnybos masto gr4Za. Bendrosrealiosios iSlaidos darbo veiksniui apmoketiMP. panaudojLrs K+l vienetq kapitalo. x L.1. kol papildornos masinos sukr. " Y : (MPL x L) + (MPK x K) + ll. kad nacionalindspajamos skirstornosi darbuotojq pajarnas i kapitalo savininkqpajamasbei ekonominlpeln4. o kapitalo i5laidomspadengtiMP6 x 11.12 ) Si lygybe rodo.pagamint4panaudojus irengimq atskaidius 51 jo i5laikymoka5tus.bendrqlq pajarnq dalis. kol kiekvieno i5 veiksniq ribiniai produktai susilygina su reali4jajokaina.prekiq ir paslaugqsuma. pasitelkLrs papildom4 gaurar. kiek darbo ir kiek kapitalo gali sunaudoti.t i r .n [rengirn4lygus pajamqprieaugiui. likusi firmos savininkui.(MP1 x L) . x 1-1. firma didins [rengimq skaidiq tol. sprEsdarna.gautos pardavus produkcij4 sunaudojamos gamybosveiksniamsaprnoketi: f (K. o irengimqrealioji kaina . Konkuruojanti firma. f 1. g Zinome.ja. firmai lieka ekonorninis Delnas.3) l 106 . Arba kiekvieno darbuotojorealusisdarbo uzrnokestis yra lygus MP1. Finnos pelno padidejimas.Ekonominis pelnas yra lygus nuliui. (3.kokiu jis padidina bendrq garnybosapirnti. (3.rodanti kapitalo vienetoi5laikymo ka5tus. Ekonominis pelnas (economic profit) . pardavuspapildornqprodukcijE. ( 3 . (3e) MPs yra skirturnas tarp gamybos apimties. 0) r Siekdamarnaksimalaus pelno. vadovaujasi tokia taisykle: finna parei5kiapaklaus4 kiekvienarn gamybos veiksniui tol. kai pajamos.M P K = ( K+ t . l l . Apmokejus visq gamybosveiksniq iSlaidas.

ri.New York: Macrnillan.y. parodantiskapitalo dall pajarnose. kapitalo ir darbokiekius padidinsimez kartq: o f(zK.koeficientas. visos pajamos pasiskirstokaip nokestis uZ kapital4 ir uZ kaip uZrnokestis darbq atsiZvelgiant Siqveiksniq ribinius produktus. gamybos apimtis pasikeis proporcingai' Tai irodydaml. Funkcija pavadintaj4 suformulavusiq Zyniiq XX amZiaus JAV Amhersto universiteto matematikos prof-esoriaus iarlzo Kobo ir Cikagos universiteto ekonomikos profesoriaus(veliau JAV senatoriaus)Polio Duglaso garbei:. PanagrindkimeKobo ir Duglaso gamybinesfunkcijos savybes. K0 x Ll-0. t. Pirmiausia 5i funkcija pasiZymi pastovia gamybos masto grqZa' t.Pastovi gamybos masto grqZa. kokia pajamq dalis tenka (Poulo Polis Dr. y.o ) kokia.rglas o kapitalo savininkr. K0 'zr-cl x Lr-tl' f ( z K . 5i funkcrja Zinor-naKobo ir Duglaso gamybos funkcijos vardu (Cobb-Douglasproduction function). dia cr . 107 .:2. zL):4 x (zK) ' 1zl)r-0 I f(zK. o parodo.0)xY. f ( z K . (1 . 1114) dia A . . matuojantis esalnos technologijos produktyvumtl. Vadinasi. lygias jq ribiniarn produktui. kurio reikSmesvyruojatarp nulio ir vieneto. 1 Gamybos veiksniai visada gauna pajamas pagal savo ribinius produktus. yra' Douglas) ir iarlzas Kobas (CharlesCobb) irode.0 . kad tokia funkcija Y:f(K. z t . ta\'. 2 Si funkcija analizuojatnaknygoje: The Theory of Wages.firmq siekimas maksirnizuoti peln4 tobulosioskonkurencijosrinkoje panaikinaekonorninipeln4. 1934. darbouZrnokesdiui. z L ): z x A " K 0 x L r .. Kiekvienas gamybos veiksnys gauna pajamas. pasikeitus darbo ir kapitalo kiekiui.teigiamas koeficientas.zL):Aza.t." o.a r A x u Kadangi ta * .L):A*K0'Lr-0. z L ) .o garnybosfunkcija turi atitikti Siuosreikalavimus: : kapitalopajamos MPx x l(: g xl' : darbopajamos MPs x L :(l .

vidutiniarn [rodZius.c . kad s .kad netgi [vykus ekonornikojeper pastaruosius t08 . Kapitalo kiekio padidinimaspadidina MPs ir suuraZtna MP1. kad koeficientascr rodo. MPr . funkcijos 1948-1989metq tyrimai JAV patvirtinoKobo ir DLrglaso teiginius apie gamybos veiksniq santyk[ nacionaliniameprodukte.rs. nei nuo nar. (3le) . galima nustatyti. 0<a<1.16) (3. zL): z x f(K. Tyrirnai keturis deiimtrnedir'rs parode. l y g i o s M P 1 x L a r b a( l . MPL:(l-0) MPK: " Y/L.17) MPK: 0xAxK0-rx Lr-o.s ) . taigi 5i gamybos funkcija pasiZyrni ptistovia gamybosmasto grqZa.Y/K .rnkcijos ir rodo ribinis darbo prodr"rktas ribinis kapitaloproduktas.y.koeficientas. proporcingai kintant gamybos apirldiai.kur[ rodo koeficientas A.atitinkamai: MPL:(l-cr)xdxlo " L-0.kurio reik5md svyrr'roja vieneto. MP1.gamybos apimdiai. kapitalopajamosMPp x K lygios o xY. Darbo ir kapitalo pajamq santykis (l-c)/u nei ntto Camybos veiksniq dalis priklausonuo koeficiento a ir nepriklauso technologiios darbo. Y/L vadinama darbo vidutiniu naSurnu. V a d i n a s i ( l .A x K0 x . gamybosveiksnirlribini na5Lrm4 Kobo ir Duglaso gamybosfr. kuri nacionalinio produkto dalis tenka darbui.Analogi5kai. nei nuo kapitalo kiekiq.kapitalo vidutiniu na5urnu. tenkandiai vienam darbuotojui. tarp nulio ir Zinant. L. kuri . ( 3 . galirna nustatyti gamybosveiksniq ribiniq produktq pokydiq prieZastis. ribiniq produktq formules iraSE I gauname: Y vietoj gamybindsfunkoijos i5rai5kos. f(zK.kad gamybosveiksniaigaunapajamaspagal savo ribinius produktus. Darbo apmokejimo r5laidos . padtdinaMP6 ir sumaZina darbokiekio padidinimas MP6. vadinasi.l 8 ) u xY/K. Siuo atveju gamybos veiksniq ribinis naSumasproporcingas jq naiumui.rdojamos produktyvumo.kapitalui. (3.r-o : i(K. L). kad gamybos apimtis padideja proporcingai padidejus gamybos veiksniq kiekiarns. x y . ( 3 r5 ) . L) : 2 xY . kapitalo dalis. tenkandiai vienatn kapitalo vienetui.d a r b od a l i sp a g a m i n t a r t r e jei produkte. Matome. tar o yra pastovr. AnalogrSkai A koeficient4 proporcingai dideja Naujos paZangios technologijos didina abiejq gamybos veiksniq ribiniai prodLrktai.kinta.

t09 . Srspajarnqir vartojimo i5laidqrySysyra vartojimo funkcija.investicijq paklausa. sektoriaus Varlojimas tiesiogiaipriklausonuo grynqiq (disponuojamq) pajanrrl. Narnq fikis gauna pajamLl i5 darbo ir kapitalo nuosavybesir sprendZia. produkcrjai naudoti.and). Kobo ir Duglaso funkcijoje kapitalo dalis o apytiksliailygi 0.grynai privataus ekonornikos modelio pagarninto produkto apirntis. PREKTVrR PASLAUGU NAUDOJTMAS 3. o kra5tuose. 3.2r) S .3.kokiq jq dali vartoti.vartojimo paklausa. Vartojimo paklausa (consuurption den.narnr4likio paklausa prek€rnsir paslaugoms.kokiE.1. Kuo jos didesnes.20) Y:C+l.ptys. Kaireje Sios lygybOspusdjeparodytosvisos pajarnos. viriija kapitalo pajarnas.o deSineje pajarnqnaudojirno krl.Taigi: Y:C tS. Ribinis ir vidutinis polinkis vartoti Paprasturno delei nagrinejameprivadiq LrZdarq ekonomikE.aukitesnisir vartojimo lygis.3. I . taip pat pnelaida. tr-ro daugiauvartojama:Seirnos.kur ndra v y r i a u s y b eis u 2 s i e n i o e k t o r i qS i o j ec k o n o m i k o j e r a d u b l d e i p a g a m i n t a i y r s . Remianlis 3ia lygybe.kapitalo dalis sudaro0. turindios didesnes vartoja daugiau nei Seirnossu maZesndrnis pajamomis. kur didesnds nacionaiines pajamos. o darbo pajamos2-3 kartus daugeliui pasikeitin. arba taupyti. C .3. Varloj imE apib[dina vartojimo paklausa. Sie dtr budai yra bendrojo nacionalinio produkto elernentai pavaizduotinacionaliniqsqskaitq ir tapatybeje: ' (3.3.taupyti. Vartojimo funkcija (C . kad visa paganrinta produkcija sunaudojarna arba namq ukiams vartoti.consurnption function) vartojimo apirnties priklausomybd nuo disponuojanrq pajamq.arba taupymui. cra (3. dia Y . Si lygybe rodo.privataushkio santaupos.iunamospajarnos lygios ekonornikoje sukurtam produktui Y. Vartojimo paklausair vartojimo funkcija. namq [kiL1 g. kad visospajarnos sunaudojamos arba vartojimui. pajarnas.u4.

Didelespajarnas . kiekvienaspapil<lomas nei maZesniu vienetas.averagepropensltyto Vidutinis polinkis vartoti (APC consume).c didesnisuZ nuli ir maZesnis pajamoms vartojim4 dydZiu.viinu vienetu.4 pav.aJamas APC maZeja.vartojimo apimtiesir pajamq santykis' APC = C (3. Vartojimo lunkcija .disPonrrojatnos Pajarnos' (3.23) : c x Y' Ribinis polinkis vartoti patikslna vartojimo funkcrj4 taip: C asmenindms c .rnarginal propensity to Ribinis potinkis vartoti (c prieaugis' disponrrojarnoms vartojimo "onruto") padidejus vienu vienetu' pajamoms AC AY (3. pajamq vienetaspadidina vadinasi. Y .likusi pajamqdalis gali bfiti taupoma' 3./ c: f(Y). iia C .gaunantys Il0 .dydis.vartojirnas.a.r. didejant pajamoms' Santauposyra dideles tatrpodlugiutr gaunaniiq namq lkiq priviiegija.22) funkcilos GrafiSkai C ir Y ry5ys parodytas3'4 paveiksle'Vartojimo yra ribinis polinkis vartoti' nuoZulnttmas .24) p. kuriuo patlideja vartojirno apirntis' grynosioms uZ vienet4' isuug.

bet kuriame Sios linijos ta5ke numatornas vartojimasatitinka nacionalinioprodukto apimtl.0 < c < 1 : dia a. vidutinis polinkis vartoti APC rnaZd.lerniantis pal0kanq nonna skatina ekonomines teorijos tvirtinimarns.Jei nalnr-1 papildornq pajarnr. consumption) Autonominis vartojimas (a .tiesd.t. 4) didejantpajarnoms. laikui begantbendroji pakiausa tai su susilygins bendrifa pasi[la. Tredioji taisykle tvirtina. tai vartojimas. ribinis polinkis vartoti maZeja.kai nacionalinds uZ Antroji taisykle tvirtina. teiginysprie5tarauja Sis pagrindinisveiksnys. 3) didejant pajarnoms. I ) vartojirnasC yra disponuojamq 2) ribinio polinkio vartoti c dydis svyruojatarp nulio ir vieneto.M.kad APC rnaZejadidejant pajarnoms. Siekiant i5samiauapib[dinti vartojimo funkcijq Siamepaveiksleivedama 45" linija. Sis postulatas. teorijosdar-bai Pirmieji vartojimopaklausos masinio sukfireteorrjq paaiSkinandi4 3-amede5imhnetyje kuris 5io Simhnedio prieZastis.autonomous pajamoslygios nu[ui.5 paveiksle. a > 0 . pajanros. yr:r teorijospagrindineideja. 0 < c <l . Remiantis pirmqja taisykle. ankstyvosios keinsistines DZ.l padidejirno. I5 koordinadiq sisternosnulinio ta5ko nubreZtos45o linijos paskirtis palyginti i5laidassu pajamomis.y.M.l vienet4 tai vartojimo padidejirnas nevir5ys paJarlrr. DZ. degree Keturiasde5imtpenkiq laipsniq (45) ties6 (fbr1y-five i5laidos lygiospajamoms. nes: didejant lil . pajarnoms.autonominisvartojirnas.Keinstri. kad ar.rkStesne taupymfukartaisvartojirnostlskaita. priklaLrso DZ. c<APC.Keinsas. Siuosjos bruoZus: vartojirnofunkcrjq uZraidjosfonnulqir i5skyre pajamqtunkcrja.negu neturtingi.Keinso vartojimo funkcrja taip: uZra5oma C:s*sxY. o ne palukanq noma yra klasikines vartojirnq. vadinasi.Keinso nuomone.M. kuriosvisuose taikuose line). kad vidutinis polinkis vartoti q. nuosmukio nedarbo gamybos ir analizuodamas bendrqiqpaklausq pladiai analizavo DZ.la. kad c visadamaZesnis L Todel didesnds ukis gauna pajamos skatina didesni absoiiutqvartojirn4 ir taupym4.aZeja. (3.Jei rinkoje n€ra pusiar"rsvyros.2s) Si vartojimo funkcija turi tiesesform4 ir pavaizduota3.M.

arnZinos 112 . kaip ir vidutinispolinkis vafioti Y ' I5 maZeja w i5 linijos. tyrE Seimq biu<lZetus ir pajamas' nustat6. I5 tiesq 5io_s.RemiantisKeinso vartojimo funkcija.5 pav.y. kai ekonornistai Antrojo pasaulinio karo metu priejo isvad4 kad.taigi c>0. Laikui begant. sistemos tai nedi6eles. didesnqdal[ taupo..keinso vartojimo funkcija buvo plaiiai naudojama. kad Seimos' dideines pajamas.vartoja daugiau.(-J'' I .kact APC roclonuoZulnum4 centro iki tasko ant vartojimo funkcijos linijos. pirma. atsiraclo problemq. Ketvirtoji taisytle ai5kina. pajamos Didejantpajamoms.namq trkiai daugiautaupo' Lrkiaiprivirsti vartoti atsargas.kad Seimos. Tai rodo C1kreiv€.turindios didesnespajar]las. Seimos jq ir varros vis mazesnQ rnaZesnp clali.c taip pat. buvo nustatyta. nubreZtos koordinadiq 3. DZ. : ' a . Mokslininkai. Siuo atvejuC>Y ir na'rq Jei didejant pajamoms.C a +c. didejant Seimq pajamoms. ekonomistaiiskdle . APC maLeja. tuomet.'t r 3. C ir Y rySys prieaugis ims maZeti ir pracledant lgausnelinrjinl pobudi. APC>I.iei'nos gaunandios iuri daugiau santaupq. nedidelis vartojimas sukurs prekiq ir paslaugq paklaus4 o pasibaiguskaro metui' i5tiks nepakankarntl nutsrnukis.. . s*cxY APCJ: .feinsistino vartojimo funkcija DideiantY.tU. matome. kacl 0<c<1. vartojimo nuo tam tikro pajamq lygio. Be to..t. didejant paja'roms.5 pav. Taigi APC rnaZeja.todel c<I. kad. /vl c . Sie duot1l"nyspatvirtino Keinso hipotezg.

vartojimo apimties priklausomyb0 pajamq.ris. vdliau i5vesta tokia vartojimo fomruld (perskaidiuota 1972m. didejantpajamoms.Pasaulinepraktika po karo. o Sie tyrimai sukeledar didesn[ekonornistqderlesl vartojimo teorijos analizei. ir parodd. Trumpojo laikotarpio vartojimo funkcija (C5p.kad vidutinispolinkisvartotinesikeite.6 oaveiksle. kai padidejusiospalamos nesukdletaupyrnopadidejirno.o ilguoju.nustatytas rySys tarp vartojirno ir pajamq..long ntn consumptionfunction) .Keinsoprielaida.Kuznecas.6 pav.esantpastoviamvidutiniam polinkiui vartoti. Seimq biudZetrltyrimas trumpuoju laikotarpiuparodd atitinkamqryS[ tarp vartojirlo Deja. Trunrpojo ir ilgojo laikotarpiovartojirr-ro Remiantis 1929-1941 metq tyrirnq JAV duomenin.1rode. nr-ro Ilgojo laikotarpio vartojimo funkcija (C.rris keiiiantis pajan.Pajamq ir vartojirno fakti5kusduomenisnagrin6jEs vdliar. yra pastovus.esantmaZ€jandiam vidutiniam polinkiui vartoti. USD): lt3 .jog vidutinis polinkis vartoti didejant pajamotnsrnaZeja. dvi Sios parodd. Jie norejo i5siai5kinti. Praktika parod€.ruZ tai gavgs Nobelio prentija amerikiediq ekonomistasS.shortrun consumptionfunction) . kodel Keinso prielaida pasitvirtina tiriant SeimosbiudZetqduomenistrumpuoju laikotarpiu ir nepasitvirtinanagrindjant ilgr{i hikotarpi. kad egzistuojakelios vartojirno funkcijos. ir pajamq. Vartojirno teorijose trumpuoju laikotarpiu laikomas periodas iki l5 metq.lyrimai ilguoju laikotrlpiu atitinkaKeinso sprendimus. L- * c x Y funkcijos 3. rySio tarp vartojirno ir pajamr"l formos pavadintos trumpojo ir ilgojo l aikotarpiovartojimo funkcijomis. Trurnpojo ir ilgojo laikotarpio vartojimo funkcijos pavaizduotos3.o . n e p a s i t v i r t i np r a k t i S k a i .stagnacijos"hipotezg. Antra probierna.iki 50 metq. kad vartojirno ir pajamq santykis de5irntmediais DZ.ronrs.kad vidutinis polinkis vafloti netlaZeja.kr.vartojimo apimties priklausomybe nuo pajamq.

7 paveiksle. Trurnpuoju laikotarpiu C ir Y gali keistis neproporcingai. C ir Y ry5i vaizduojantikreive 3. o gaunantysdideles pajamas* sutaupo iki 40 proc.6+0. t Atkreipkite demesi.73. ilguoju laikotarpiu pirmoji ir trecioji taisykle ima neatitikti paskelbevartojimo ir tikrovds.y.todelji vadinamapajamq funkcija.Tyrimq rezultatairodo. Tuo tikslu gyventojai diferencijuojamipagal gaunamas pajamas.c < 1 . nagrinejantiC ir Y priklausomybg ne laiko. Deja. didejant pajamoms. maleja. todel APC. Palyging su DZ. kad Zmonds.tuo maZiau vartojarnair daugiau taupoma.Keinso fonnule. Taigi ccAPC. Si vartojimo funkcija patvirtina pagrindiniu DZ. pajamq. duomenis formulE: ir nuo C r n : 0 .kad ndra laisvojo nario a. 1946 m.gyvena santaupqarba skolq sEskaita.M. Kuo didesnes pajarnos. infliacija). veikiant egzogeniniams veiksniarns(palfikanqnonra. o atskirq gyventojq grupiq poZiLiriu. didejant pajamoms.d. kad pasitvirtinadvi pinnosiostaisykles: .gaunantysmaZaspajamas. kad ilguoju laikotarpiu vartojimas proporcingaipadideja.Kuznecas pajamLlpalyginimo 1869m.maLiau l. vartojimastiesiogiaipriklausonuo pajamq. didejantpajarnorns. Tai rodo.7 pav.ja.Csn=47. PajaniLl funkcija 114 . APC ir c maZ. .t.t.73xY.).APC ir c igauna pastovias reik5rnes ir nemaZeja. 8 6x Y . 8 6 .c : 0 . nei a= 47. vertinanti ivairias pajarnas gaunandius gyventojus.M.padidejuspajamoms. kad nuo 1933rn. iki 1938m. o ilguoju laikotarpiu pajamos. Toki 3. daugiau 0.y. y . pradedanttam tikru laikotarpiu (nustatyta. o APC:c.C ir Y yra tiesiogiai susijusios: . nei c = 0.Keinso sukurtos vartojimo teorijos desningumus: o . ir vartojim4lemiatik grynosios su asmenin€s Yra dar viena vartojimo funkcija.6. amerikiediqekonouristas S. natome. susilygina nuliu. .

kaip santaupq koeficientas.26) lygtis rodo. ir Analogi5kai. kad taupyrnas r i b i n i sp o l i n k i st a u p y t y r a t e i g i a r n a s . I lentel€. Vartojirno funkcijq savybes Funkcija Trumpojo laikotamio Ilgojo laikofamio Pajamq c pasrovus pastovus mazcJa. Rei5kia. didciant Y APC maZcja.vidutinis polinkis taupyti yra lygus: lr5 . kad: I taupymo lygt[ istadiusvartojirnofunkcijos i5rai5kr6 S : Y .27) (3.us naZcja. (3. AS AY arba ^ -b I I l! (3.rpomas. Si lygtis apibreZia.26) yra didejanti funkcija.galima palyginti 1 lentelq ISnagrinejus jq sura5ytas savybes.C : Y .3.a + ( l . kad taupyrnas yra lygus pajarnorns rninus vartojimas. Taupymo funkcija. bet sudaro jq jq maZesnq dal[.c )x Y . didcjant Y a C ir Y kitimo Droporcrngumas ncproporclngeu proporcingai ncproporclngal >0 0 >0 3. Jei. Ribinis ir vidutinis polinkis taupyti pajamqlikutis (l-c)xY yra tar. nes Gautoji (3.21 forurules I5 Nesuvartotas taupymas : iSrei5kiamas S:Y-C.2.taupymo apirnlies pajamq. dal1.minetasvartojimo funkcrjas.didcjant Y pasto\. i to Ribinis polinkis taupyti (s * marginalpropensity save)prieaugiosanlykis apskaidiuolas. priklausomybenuo disponuojamq gaunarna. 3. taupymas taip pat susijQssu pajamolnis.( a + c x Y ) : . didejantpajamoms.21a) nesribinio polinkio taupyai ribinio pohnkio varloti koeficientqsumavisadalygi I .tai sutaupovis didesngir didesnE Taupymo funkcija (saving function) . pa p s r rd i s p o n u o j a m q j a m q r i e a u g i u .namLl[kiai suvartojavis rrraZesnp pajarnqdali.

8 pav. kad.APS=l-APC. i 0 C: a+cxY a) vartojimo funkcija $:-sfsxl b) taupymo funkcija 3.kad pajarnoslygios vartojirnLri.o esantdidelernspajamoms. ypatybegali buti pastebeta. pajarnorns.vartojimas vir5ija pajamas.8 paveiksle parodytas rySys tarp pajamq ir ji1 panaudojimo v a r t o j i m ub e i l a u p y m t r i . kuri roclo. lygi l: nes vidutiniopolinkio taupytiir vidutiniopolinkio vartotisLrma A P C+ A P S : 1 . (a) dalyje vartojirno funkcija rodo.8 pav. u2 Si vartojinro funkcij4 su 45n linija.vartojirno palyginus i5laidosyra maZesnds pajamas. varlojimo funkcijayra virS45" linijos ir varlojinrls EsanlrnaZonrs ll6 . esant maZoms pajamoms. Vartojimo ir taupymo funkcijq rySys 3. 3.

tai vartotojo galimybes nauclotis kreditais. l. turintys didelespajamas.ja.bLritind technikair kitos ilgalaikio naudojimopriernonds). namLl [kis trumpuoju laikotarpiu priverstas naudoti santaupas. 1ai vartojinro i5laidos dideja.AtvirkSdiai. taupymas yra neigiarnas. lr iSlaidos maZes. ISskiriarnitokie veiksniai. didindami taupym4.Zemyn. Esant neigiamam taupymui.rnkcija atvirk5diai. padides. tai vartotojo gerove maZeja. taupymaslygus nuliui.o taupymo* auk5tyn. Taupytnasyra teigiamas.8 pav. nes vartojimasmaZesnis pajamas.Jei namq fikio isiskolinirnas didelis.kai pajarnos o padideja. Lflkesiiai. Turto didinimas taupylno funkcijE nukreipia Zemyn. 3. Narnq fikio turtq sudaronekilnojamasisturtas (namai.vartotojqiSlaidos. Jei taupymas augs. veikiantys namq ukiq vartojimo i5laidq ir taupymo pokydius. Jei kuriq nors aktyvq realioji vertd staigiai krinla.mal€.virSrjapajamas. Tuomet vartojir.akcijos. atitinkamai pastumdama vartojimo ir taupymo funkcijas. Namq ukio l[kesdiai. tai vartojimo judes maZejimo linkme (i kairq).). tai atspindi t4 fakt6 kad vartojirnas vir5ija pajamas.Narnq frkiai.i virSq.no funkcrja paslenkaaukityn. Kai pajarnos maZos. nes i5leidZiadaugiaunegu uZdirba.tai materialinio ar finansinio turto kainil kitirnas. Vartotojo gerovO. draudirropolisai.susijgsu pinigindmis pajamornrs.Narnq Dkio turtas kaupiarnasdidinant vartojirnq. padidejLrs rnaterialinir4 vertybiqrealiajaivertei.laukiamaskainq maZejimas vartotojus skatina maZinti vartojim4 ir padidinti taupymtuvartojin-ro firnkcij4 pastumdamas Zernyn.tai laukiarnaekonomikosb[kle.Vartotojui . KLro daugiau turto namq fikiai sukaupia.gali taupyti.rkauptas turtas. gali tureti itakos einamosioms vartojirno i5laidomsir taupymui.namq ukis. santaupos). tuo didesnds vartojirno i5laidos ir rraZesnds taupymo. jei vartotojq isiskolinirnas yra nedidelis. Jei laukiamaskainq padidejimasir prekir4trlkurlas. taupymo . Taupymo funkcijos nuoZulnumas ribinis polinkis taLrpyti. (b) dalyje parodyta.kad.obligacijos.ma5inos. Vartotojai savo gerovg stengiasi grqZinli. yra Vartotojai gali keisti prekiq ir paslaugq pirkimo apinrtI nepriklausornai nuo kainq lygio pasikeitimo. 2. 3. Kuo didesnis sr. VartotojiSkas kreditas . taupyrno .o vartojimo .pensijos. sr"r kainornis ir prekiq gausa. esant konkrediarn kainq lygiui (2r. galirna nubreZti taupymo funkcijq. ilguoju .Vadinasi. 3. tai vartojimo apimtis gali padideti.tai varlotojaibus priversti yra maZinti vartojim4 siekdarri sumok€ti skolas.Tarlpymoapirnti rodo vertikalus uZ atsturnas tarp varlojirno funkcijos ir 45' linijos.namq [kio turtq. esant tarn padiam kainq lygiui. esanturaZoms pajarnoms. vartojimo fi-rnkcijajudes didejirno linkrne (i de5ing).Kai pajamos lygios Ys.9 pav.turi skolintis. pasinaudojus vartojimo funkcija. ir prie5ingai. tuo rnaZesnisnoras taupyti. I t'7 . vartojimo fr. piniginesle5os(gryni pinigai.

lacionaliniqsqskaitqsiitema tvirtina.tai vartotojqvartojimo kiekio maZejimq judejimas i5 taskoA ita5kEB vartojimo kreiveje Cs. dali.3. lr atvirk$diai. patenkinusvartojimo paklausq. rodysjudejirnasi5 ta5koA i ta5k4D vartojirnokreiveje C6' Cr Co Cz Yo ir 3.q pajamas ir kartu skatins clidinti vartojimo islaidas' vartojinto disponuojamas funkcija judes aioelimo linkme (i deSinE). kad santaupos investicijoms Firmos.. Investicijq paklausair investicijqfunkcija Remiantisnacionaliniqsqskaitqsistema. proclukcijos. lsigyja investicinE dali.Y C yra dalis pagamintos Ji kuri lieka. 118 .1o namus' Namq ukiai perka gyvenamuoslus produkcij4. vadinamataupymu.AsmeniniqmokesditlsumaZinirnasdidinsvartoto. maZejimo Vartojirn4galikeistiprekiqirpaslaugqpirkirnoapirntispriklausomat nuo kainq lygio: i. kurie sudaroinvesticijq Firmr4 paklausa gamybos veiksniams (darbui.3.9 pav.nokesdiains 6idejant. roclys jei kainq iygis maZeja.4.Mokesdiai. vartojimo funkcija linkme. vartojirno i5laidos maZds. asmeniniams judes . Y priklausonr-ro ir lygios i. norddamospadidinti kapital4 ir atnaujinti nusidevejusiq.. Zemei' kapitalui) vadinama investicijq paklausa (investment dernand). Vartojimo paklausos vartojimo kiekio kitimas 3.lei kainq lygis dideja.tai vartotojq vartojirno kiekio didejimq 2.

10 pav. ivertinus infliaciia.tai norninalioji palukanq nonna. (3.10 paveiksleparodyta investicijq funkcija. Investicijq funkcija (I .2e) 3. dia AP . ir sumaZeja paklausa p i n v e s t i c i n e ir o d u k c r j a i . nes.=.tai investiciniq prekiq kiekis. perskaidiuota.nominal interestrate)paskoloskaStai. l:l(r). investicrjq paklausos dydis maZeja.investicijq apimtiespriklausomybenuo realiosiospal[kanq normos. metu. kainq nestabilumo.y. o nuo realiosios palukanq normos. kurianr narnq fikiai ir verslo finnos parei3kia paklaus4 priklauso nuo palukanq nonnos dydZio ir nurnatytopelno dydZio: S : I(r) (3.Kai pajamos Y yra pastovios. 3. todel investicijos I priklauso ne nuo nominaliosios. Realioji paliikanq norma (r . .investment function).28) Pal[kanq norrna rodo investiciniq projektq kainq. Realioji palfikanq norma rodo tikrq paskolos vertQ. Skirturnai susidaro infliacijos arba defliacijos. Yra nominalioji ir realioji pal[kanq nonna.* Or. Pal[kanq normos didejimas maLina investiciniq projektq skaidiq. Investicijq funkcija l19 .kainqpasikeitimo lygis. lnvesticijq funkcijos grafikas yra maZejantis. didejant pal[kanq nomai.real interest rate) . Nominalioji paliikanq norma (i .kadangimaZesnis investicijqskaidiusyra pelningas.t.

tai investicijq paklausa viriys santaupas. arbakreditiniqld5qpaklausa investicijos lygios santaupoms Vienas i5 veiksniq. parodyti taupyuroir investicijLl funkcija . lygi jr'tpasifilai. Taupymo. paskolq paklausa virSys pasir1l4.1I pav.paskolqpaklaus4 Kadangi investicijq apimtyspriklausonr.jei palukanqnorma didel6.y. tuo maZesnis ir normosrySys 3. 82.auk5tyn.12 paveiksle parodytos padidejusios investiiijq paklausos pasekmds. obligacijas.t.investicijq palukanLl vaizduojaskolinamqle5qpasi[lq: narnrl[kiai skolina savo Santaupos sutaupytasldsas investitoriamsarba ine5a i s4skaitasbankuose. kai investicijq funkcijos kreivd paslenka i de5ing . Investicijos. Esant pusiausviraipal[kant1normai 11.Tuornel palfikanqnoma dideja. kreditiniq le5qpasiuladidesnenei jq paklausa.parduodamijiems gaudami bankq kreditus.vertikali linija. Susiformuojanauja pusiausvyra 120 . palukanq norma nedidele. santaupq nes dydis virSrjainvesticijas. Taupyrno 3. nes Siarnernodelyje santauposnepriklauso nuo palfikanq nonnos.didinantisinvesticijqpaklausAyra technologijos naujoves.1I pav.nes.tai skolinamq le5q paklausa:investitoriai skolinasi i5 narnq [kio betarpi5kai. norma. palfikanqnormos. Prie5inguatveju. investicijtl funkcrja maZejanti. 3. Pal[kanq norma maZ6ja. Ji keidiasi tol. Palukanq norma tampa pusiausvira investicijq ir santaupqkreiviq susikirtimo taSkeE.suteikdamikreditus.funkcijq grafikai. kol investicijos Jei susilyginb-su saniriufr6'niis.kurie savo ruoZtujuos panaudoja. arba naudojasitarpininkq paslaugou. Palukanq nonna nera pastovi.ro taip pat lemia pal[kanq norma.ris. kuo didesnepalukanrl investicijq skaidiusbus pelningas.

esantribotai kreditiniq leSqpasiulai. o didejanti.investicijripaklausosdidejirnaspadidina pusiausvirq palfkanq norm4. Remiantis tuo. tai sudarogalimybesdidinti investicijas.13 pav. pastovusdydis lemia investicijq pusiausvyros Santaupq apimt[. 3.12 pav.13 paveiksle. S(r) priklausomybd 3. lnvesticijq didejimas Matorne. didesne pal[kanq norrna sumaZintqvartojim4 ir padidintq santaupas.kaip parodyta3. Tarkime. investicijq paklausos padidejimas padidintq pusiausvir4 pal[kanq norrnq ir pusiausvyrosinvesticijq lygi.14 pav.kad pusiausvyros taSkeinvesticijoslieka nepasikeitusirrs. Tokiu atveju taupymo funkcija butq ne vertikali. esant tiesioginei santaupq ir palukanq nonnos priklausomybei. vartojimo apimtis priklauso nuo pal[kanq normos. Kitaip tariant.rE2 f r I l paklausos 3. Santaupq nuo palukanqnormos Tokiu atveju. t2l .Pal[kanq nonnos padidejimas skatinanamq ukir"rs daugiautaLrpyti ir maZiauvartoti. parodyta. kaip investicijq paklausos kreivespaslinkimas auk5tynpadidinapalukanqnorurqir investicijas.taupymo teikiamos pajamos. kad palukanq norma .

jei priklauso nuo pal[kantlnonnos didejirnas. Didejant nacionalinernspajarnoms. lemiantys investicijq paklausq esant pasloviai kreivq i nauj4 pal0kanq normai (re) ir pastumiantysinvesticijtl paklar. 4.): l. . eksploatavimo. o iSlaidomsmaZejant.dides.Keinso teorijos modelyje Investicijq funkcijos panaudojimas investicijq priklausomybQ nuo nacionaliniq pajamq reikalauja apibreZti apimties. DZ. pesimisti5kai i5 padeties l padetiIy. Investicijq didinimo stimulas . Jei ukio Sakaturi pakankamaigamybiniq pajegumq. tai papildomq investicijq br. santaupos 3. lnvesticijr4 Kiti veiksniai. dideja galimybe investuoti. Jei investitoriai nusiteikg optimisti5kai b[simq verslo sqlygq atZvilgiu.rs nedaug arba visai nebus. Grynosios investicijos susideda iS autonominiqir indukuotq investicijr4. investicijasdidina pagrindiniokapitalotrlkumas Sakoje. 3. toddl investicrjq apirntis atitinkamai maZ€tq arba didetq.M. Nacionaliniq pajamq ir investicijq priklausomybes laipsnis bei pobudis priklauso nuo investicijq ruSies.rsos padetl(Zr. Sioms iSlaidoms didejant.Laukiarn4 likusiq sumokejus rnokesdius. le ir maZ€s slinksis 2.14pav. Verslo mokesdiai.laukiamas pelnas.14 pav. maZes investicijq projekto numatytas pelnas.padidina. tai jei 16 inveslicijosdides ir slinksisi5 padeties [ padet[ 12. Pagrindinio kapitalo dydis. Lflkestiai. Irengimq isigijimo. supranta 3.Mokesdiq didinirnas sumaZina laukiarnE peln4 ir kartu investicijq paklaus4 o surnaZinimas. aptarnavimo iSlaidos. kartu padidindamas investicijq paklausq. pelnq investitoriai kaip pelno dali.

kuriosauga. Mindta priklausorrybeparodoribini polinkl investuoti. ) i.15 pav. us i*: Al AY Si investicijq ir nacionaliniq pajamq priklausomybe indukuotq investicijq grahkui suteikianeZymqteigiamqnuolydi.marginal propensityto invest) .15 paveiksle. Autonominiq investicijq f-rnansavimo Saltinisyra valstyb€sbiudZetas ar uZsienio paskolos. nepriklausandios nuo kapitalo didinimo pajarrqkitimo.didejant BVP (BNP). .: f(AY).tai investicijos.) priklausornybe investicijos 3. indukuotos grynosios ir lndukuotos investicijos skiriasi nuo autonominiq tuo. kad jos priklausonuo nacionaliniq pajarnq dydZio. Autonominds.tiksliau. . Autonominiq investicijq (horizontali tiesd I") ir nuo Y parodyta3. investment) Autonomin€s investicijos(lu .30) | lJ .autonomous i5laidos.. Ribinis polinkis investuoti (i* . nacionaliniq Indukuotos investicijos(li .inducedinvestment) kapitalo nuo nacionaliniqpajarnq didinimo i5laidos. indukuotq investicijq (I. (3. nacionalin€ms pajamoms padidej vienu vienetu. .priklausandios dydZio.nuojq prieaugio: r..investicijq prieaugis.

Pagrindin€ss4vokos . . pelnas ekonominis vartojimo paklausa autonominisvartojimas keturiasdeSimt PenkiqlaiPsniq tiesd o . . . apimtys/ 3. . . Kas sulygina xY ir jE paaiSkinkite' 5. kaip konkuruojanti. . Kuo skiriasi APC ir c? Kodel c ir s sumalygi vienetui? r 1 A t-t . Paai5kinkite. Kqrodo vartojimoir investicijq nacionalinioprodukto paklaus4ir pasi0l4? a. . . uuitolitoo funkcrjq C:0'75 6. gamybosveiksniai gamybosfunkcija garnybosveiksniq kainos darbo ribinis produktas ribinis Produktas maZ6jantis darbo uZrnokestis realusis kapitalo ribinis produktas k r e a l i o j ik a P i t a l o a i n a .koks pastoviosgamybosmasto grqZos nacionalines Pajamas. . ribinispolinkisvartoti vidutinispolinkisvartotl funkcija investicijq norlra nominaliojlPalukanq noma realioji palukanq taupyno funkcija ribinis polinkis taupytl p v i d u t i n i s o l i n k i st a t r P Y l i autonolninesinvcsticijos indukuotosinveslicijt-rs s r i b i n i sp < .r l i n ki in v e s t t t u t i Kartojimo klausimai pelno siekianti ilrrna l. . o . r . Grafiskalpavaizduokit. maksimalaus veiksniqjai reikia? . l pasktrstant vaidn-ruo' 2. . . e r vartojirnotunkctja. . . kokios apimtiesgamybos sprendZia. PaaiSkinkite. .

(l) 2. siekiant iSskirti pagrindines rnakroekonominds teorijos kryptis ir parodyti jq praktinio pritaikyrno ypatybes.nagrinejama bendroji paklausair bendroji pasiula.todel j4 sudaro keturiosslrukt. BENDROJI PAKLAUSA IRJOS STRUKTURA PAGRINDINIUOSE MAKROEKONOMIKOS MODELIUOSE. bendruoju kainLl lygiu P (ordinadiq a5yje) ir realiuoju bendruoju nacionaliniuproduktu )' (abscisir4 aSyje). Finnq investicijos .rrines dalys: l'. -Jei kainq lygis neaukStas. pirkejaigali isigyti daugiauir ivairesniq tai prekiq.l paklausqsurna: AD:C+I+G+NX (4. BENDRoJI pAKLAUSArR BENDRoJT pasrUla. BENDROSIOSPAKLAUSOS KREIVE paklausosir Ekonornikosteorijoje svarbiqreik5mgturi bendrosios pasi[los stlvokos.eksporlopaklausos importo paklausos 4. lr atvirk5diai. MatematiSkaibendroji paklausauZraSorna kaip atskirq ekonomikos sektorir. yra B_gqdr4lEpaklaus4 fonnuoja visi keturi [kio sektoriai.verslofinnq paklausa investicinei produkcijai. Bendrosios kitimo veiksnius.." 4. PUSIAUSVYROS NACIONALINISPRODUKTAS Sioje temoje aptarsirnebendrEj4paklausq ir bendrqjq pasi[l4 jq pusiausvyros produkt4ir jo kitim4.unas. Crynasiseksportas ir skirtr. pirkejai gali maZiaunusipirkti prekiq ir paslaugq. Namq 0kiq varlojirnas(C) . bendrosios atskleidZiandios pirkejq ir visLlpardavdjq visq elgesiprekiq ir paslaugtl rinkoje. (G) vyriausybes paklausa prekems 3. 4. nacionalini paklausos ir bendrosios pasiIlos modelis naudojarnas.1. . Vyriausybes iSlaidos ir paslaugorns.jei kainq lygis auk5tas.arbaatvirk5tind.vistl namq [kiq bendrapaklausa. 4.i vien4bendr4kain4arbakainq lygi. priklausomybetarp kainq lygio ir )'bendrosios paklausos neigiama.1) GrafiSkai bendrqj4 paklaus:1ir jos strukt[riniq elementq sqrysI vaizduoia I paveikslas. Bendroji paklausa yra paklausq galutinernsprekems bendra suma. Rerniantis rnakroekonominio modelio rodikliais.Vadinasi. Bendrosios paklausos ir bendrosiospasi[los rnodelis reikalaLrja sujungti (arba agregr-roti) visas atskirasSaliesrinkas I bendrq rinkq o atskirq prekiqkainq. (NX) .

bet koordinae a3yse analogi5kos P ir realusil bendrl.: paslaugqkiekius r i bei .. . m6sos. tuo daugiauperkamaprektq bendrasis buvo piekes paklausos .tikroefonomiiol..Ytiu: l.iuatut' i"otny'' gali isigytl esant tarn valstybiq ilkio subjektai no{-ir tikram kainq lYgiui' Kitavertr.'--orrti.prekiq ir paslaugq' kurias ivairfi's.' paslaugtl" lr kainq lygis.th"gtt lYgiui' nacionalinioProdukto curve) paklausos kreivd (aggregatedemand ' Bendrosios priklausomybes tarp kainLl lygio ir gt"irnlt produkcijai "tirk5tines pagamintai paklausos bendrosios Pavaizdavirnas' Vadinasi' kuo rnaZesnts AD kreive 4'1 paveiksleyra Zemejanti..rs..nf. nes kalbame nacionalinis tukitaneiq skirtingq prekiq kainrl bendr4 vientisq.q' tuti'uplma simtus apibudina bendr4 kain4 kuriq grldq.1 ' Dabar atiOeias bendrasis kainq lygis ne apie vienos prek6s rink4 o apte produktas r. verslo firmos' valstybe' uZsienio p. . .ur atidetaprekeskaina ir kiekis' buvo iq formos. Bendrosios ..o i5laidq visuma' p*kt. kreivd yra Zemejanti? paklausos Koddl bendrosios ll.L i r r i vten4 Be to. naftos.o .aggregate. ^ ..vrsqketuritlukiosektoriqiSlaidqSumayravadlnam iSlaidomis' benclrosiomis Bendrosiosi5laidos(AE-aggregateexpenditure)-tat esanttam tikram itigtjit"..1 pav.lt { P ': Po t-l hi) kreive paklausos 4. ^ r ^ .demnnd). . tu*' u Bendroji paklausa (AD pirkejai galutiniil. Juono' ir t't'' i vien4 k a i n ql Y g i s ' r . turime sujungti ir atskinl prekiq bendr4visum6 kuriq apib[dina Y apimtis' .

NX Apskritai suma26s paklar. kainq lygis kyla. lmporto poveikis. Ypad tai tinka aktyvrl su flksuota pinigine iSraiSka(pavyzdZiui. Tadiau5ie paaiSkinimai netinka. 3. 1.judant kreive AD Zemyn.o kainq lygis. paklausos B_e_n{rosios kreiviq form4 lernia trys veiksniai. obligacijon-rs. sviesto.[sigydarna naujasinvesticines prekes.y.lai kyla kainq lygis.rsa prekdns. Pal[kanq poveikis . malejant sviesto kainai.Sis poveikis buvo labai ry5kus Lietuvoje. kE iSleidopirkejai. rnakroekonomikoje pajarnos. ji jq nepirks. nes.kad vartotojo pinigines pajarnosyra pastovios. tai rei5kia. ir pirkimus. Makroekonomikoje. Turto poveikis . Kylant kainq lygiui. netinka. sumaZes. palyginti pirkejai pirks daugiauirnportiniLl prekiq su kainornisuZsienyje. gan. Kita vertus. Todel bendrojo kainq lygio aLrgirnas q nebutinais4lygoja Sal bendrqj nominalir4j pajamq sumaZej ies t1 im4. prekes krentanebeatskiros kaina. Lygiai taip pat narnqlkiai surnaZins automobiliqir narnr"l Vadinasi. Pavyzd'ziui.firma. Salies 127 . indeliarns banke) realiajai vertei. todel aiSkinimas. jeigu . rernianlispakeitirno poveikiu.o eksportas Kartu surnaZes dalis bendrojojepaklausoje.Bet jeigu palLrkanq pal[kanq norma nonna padidesiki l2 proc. perkarnojigalia. tai o irgi s4lygoja i5laidq maZinimq. t. gyventojai tampa realiai skr.Tadiau tai. auk5taskainq lygis sqlygoja didesngpalhkanq nonna ir paj surnaZej paklausarealiajai nacionalinir4 amq apimdiai. a 2. kyla ir pal[kanL1 procentas (gaunamas kreditas brangsta).rrdesni. jeigu pirkejai ir surnok€jo daugiau. nes ji tampa santykinaipigesnenegu kitos prekes. kuri tikisi gaLrti i0 proc.Be to.rintojarns yra pajamos. padidejus Salyje kainq lygiui. kai kad pirkejai uZ prekesir paslaugas mokes didesneskainas. bus suinteresuota pirkti. Kylant bendrajam kainq lygiui. kainos apskritai yra rnaZesnes.tai uL tas padias piniginespajamasvartotojasgali lsigyti daugiausviesto.Importoir eksporto apimtispriklausoruo kainrl lygio Salyjeir uZsienyje santykio.kurios bus i5mok€tosi5tekliq savininkams.Jei rn[sr4Salyjekainq lygis kyla. mald. l. naujq investiciniqprekiq isigijimasfirmai bus nuostolingas. importas padides. rentos.pal[kanq pelno). Tar savo ruoZtu sumaZinseksportE Vadinasi. lSaugusios palUkanos sumaZina vartotojLl investicines i5laidas. tai ir iStekliq savininkai gaus daugiau pajamr4(darbo uZrnokesdio.Tai pakeitirno poveikis.tarkim.kai atskirosprekds.. kai o Lylent kainomsnuvertdj piniginessantaupos. o r. vartotojas nords pirkti daugiau Sios prekes.Tai pajarnqpoveikis.kaina maZeja. mfisq Salies tai vietoj tevyninirl.rZsieniediai maZiau pirks rnlsq Saliesprekiq. jas pelno.Mikroekonomikoje atskiros prekds rinkos paklausos kreile yrrr Zemejanti del kainos pasikeitimo sukelto pajamq ir pakeitimo poveikio.7 procentai.tai piniginiq santaupq nuvertdjinras del infliacijos. keidiasiir bendrosios Mikroekonornikojetareme.y. PavyzdZiui.ja gyventojr4 sukar4rtq finansiniq aktyvq realioji kaina.kai kalbarne apiebendrqj4paklaus4.

uZra5ome: arbataupymui.l4 kaip vaizdr.2) Jei dalis pagaminto nacionalinio produkto liktq nerealizuotair kar-rptqsi atsargq forma. (4. kitos s4lygos. ekonomikos rnodelyje .jq didina arba trraZinatarn padiam kainq lygiui. remiantis prielaida.Dalis Siqpajarnqbus Kita vertus.kita dalis Y:(+S.4) vartojimui Pastaroji lygybe rodo. galirna tvirtinti. iSlaidq 2. pavyzdLtu| kainai Po(4. kad visas pagamintasproduktasyra suvartojamas arba investuojatnas. maLeja paklausoskiekis realiajam produktui. kad visos pajamos sunaudojamos (4.rojarna AD kreivdsposlinkisi de5inq didejimo Tai 4.Y yra privataussektoriaus .1 pav. Kaireje Sioslygybes pusejeparodyti bendrosios de5ineje . Si lygybe patvirtina prielaid4 kad produktasatitinka pagamint4.1 paveiksle linkme. t. iSlaidq 3. Finnq investicinir"l pasikeitimai. be mokesdiq. Rerndamiesi c+l:v:c+. be vyriausybes pirkimq ir be transferiniq i5rnokejirnq) ir uZdaroje (be uZsienio operacijq) ekonomikoje. esant pastovios?Visq kitq veiksniq. Vyriausybes 4. Grynojo eksporloi5laidqpasikeitimai.pajamq naudojimo kryptys.s.privatausflkio santaupos. veikiandiq bendrqiEpaklaus4 kitimas. (4. lr prie5ingai.privadioje (be valstybes Supaprastintame dalyvavimo. o produkcijos vertd yra Y.Didejant kainq lygiui. Namq ukio vartojimoiSlaidqpasikeitimai. kai visos kitos sqlygos nesikeidia.Taigi: vartojama.): 1.5) paklausoseletnenlai. Bendrqjq paklausq veikia Sie kitq veiksniq pasikeitimai. tai Sios atsargossudarytq faktiSkq investicrjq dal[' Toddl.y. paklausq. G. kainq lygio maZejirnas s4lygoja paklausoskiekio realiajam produktui augim4. Si tySi tarp bendrojo kainq lygio ir nacionalinioproduktorodo jud€jimas stabiliaAD kreive.3) pajamos. esant nustatytaikainai. pasikeitimai.4) lygybe. dia S . paklaus4 nebus jei bendr414 veikiandios Kas atsitiks. bendroji paklausa apskaidiuojamakaip namq [kiq ir verslo firmq paklausqsurna: AD:C+I.taupoma. pakeidiabendrq. kad realizuota produkcija lygi pagamintai: Y:C+I. G.3) ir (4. realizuotas 128 . kur G:0 ir NX:0.

l(.Pasinaudojus(4. bendroji paklausaapskaidiuojarna kaip visrl trijq ekonomikos sektoriqi5laidqsuma: AD:C+I+G.___.__---_. pastovus.y. kai bendr4lq paklausq papildo vyriausybdssektoriusG. kad bendroji paklausa realiajarn nacionaliniam produktui yra autonomiSka. -l.arbapajamqdydis. Bendrojimakroekonomikos pusiar-rsvyra pasiekiama. t. yra Pusiausvyros bendrasis nacionalinis produktas nustatomas dvienr b[dais. Mi5riosios uZdarosekonomikosmodelyje. galima parodyti investicrjLlir santaupr"l ryS[.1) Atviros ekonomikos modelyje. kurio reikalaujaprivati ekonornika.galrnalne: r:Y-c:s. Y:AD. bendras prekiq ir paslaugqkiekis. l) forrnulE.2 paveiksle linija AD.5) lygybe.kad nagrinejamassupaprastintas ekonomikos modelis. fi$ilr.bendrojo nacionalinio produkto dydis.j1' -f t- . 129 .t:r.8) Y:C+1:C+9.. Autonomine. (4. ir uZra5orna taip: __. kaip nurnatomq vartojimo i5laidq ir investicijq i5laidq suma (C + l).rpaprastintos ekonomikos rnodelio pusiausvyros sqlyg4:investicijoslygios santauporns. Prirninsirne. nepriklauso nuo pajamrl ekonomikoje dydZio. (4.6) Si lygybe svarbi tuo. Paprastumo delei tarkirne. Vadinasi. (4. prekybosNX:0. kai UZdaroje privadioje ekonornikoje bendrosios i5laidos. 4._r.2. gamybos. -tl. turi atitikti gamybos!ygi.rr. Tokiojc kuriarnenera vyriausybessektoriaus G:0 ir uZsienio ekonomikoje pagrindine bendrojo nacionalinioprodukto lygybe supaprastdja -_ _. dia )'. PUSIAUSVYROS NACIONALINIS PRODUKTAS: PAKLAUSOS ASPEKTAS Pusiausvyrosnacionalinis produktas (Yp equilibriurr national product) . nepriklausanti nuo pajamq bendroji paklausa parodyta 4.. kai bendrqjq paklausq papildo uZsienio sektorius.realusis bendrasis nacionalinis arba realusis oroduktas.ji apskaidiuojarna.AternEvartojimq i5 abiejqpusir{. q atitinkantisbendrqj paklaus4. ivertinus grynojo eksporlo dydl NX. pagal anksdiau nurodyt4(4. kad rodo sr.

2 paveikslevaizduoja rodykle. USD. nes jis atitinka bendr4j4 paklausq. USD ir nepriklausonuo pajamqekonornikojelygio.2 pav. AD.300 rnlrd. tai flrmos bus priverstos i5parduoti prekirl t30 .rros nesugebdsparduoti dalies produkcijos. Tarkime. rnlrd. Nclredarni nustatyti pusiausvyr4 atitinkantl nacionalini produkt4 breZiame 45" linijq. pastoviai esant paklausar bendrajai Garnybos apirntis yra pusiausvyros lygio. Vadinasi. kai gaminamos ir pageidaujamos produkcijoskiekiai sutampa. arba pageidaujarno produkto dydis lygus jo garnybosapimdiai. USD. Tuornet garnybos apirltis vir5ija bendrEj4 paklausq. nes tuo atveju garnybosapimtis tur€s arba padideti. USD.prekiq ir paslaugq kiekis. padidejus neparduotosprodukcijos jos bus priverstossumaZintigarnybosapirntl. daugiaunei uZ 300 mlrd.USD 250 300 350 4. kuriam pareik5ta paklausa ekonomikoje. USD.ties dydLiai sutampa ir sudaro 300 mlrd.Si linija padedanustatyti vertikalioje a5yje bendrosiospaklausosir gamyboslygio horizontaliojeaSyjeatitikim4. paklausos kuriame bendrosios ir gamybos apin. Pusiausvyra. Tai pusiausvyros ta5kas. IS koordinadiqsistemos nLrliniota5konubrdZtos linijos 45" paskirtis . nukreipta I kairg. 4. Joks kitas bendrojo nacionalinio produkto gamybos lygis netaps pusiausvyrosbendruoju produktu.y.Matome. Bendrosios paklausostiesdkerta 45" iinij4 taSkeE. f-rrmos gaminadaugiar-r produkcijos. Jei bus gaminamaprodukcijos maLiau nei uZ 300 mlrd. Fin.arba sumaZdti.Bendrasisnacionalinisproduktas tampa pusiausvyrosbendru nacionaliniu produktr. Si4 situacijzl atsargoms.uZfiksuoti pusiausvyros sElyg{ bet kuriarne Sios linijos ta5ke numatoma bendroji paklausa (bendrosios iSlaidos) atitinka bendr4sias pajarnas. yra .t.r. kad bendroji paklausayra 300 rnlrd.

investicijos. Gamybosapimt[ kuria visos firmos kartu. vartojirnasskirsisnuo numatytovartojirnolygio. tikra). kiek pageidauja. esant bet kuriam gamybosapirntieslygiui. kad firmos visus juos parduoti.Tltotnet firtnos turi padidinti gamybos apirnti. suklydo. AnalogiSkai. kuri pirkejai nori ir gali pirkti. ir paslaugq kiekis..realiai nupirktas prekiq kiekis. verslo firtnos parduodaprekiq daugiau arba maZiau.Numatotna bendroji paklausa apitna vartoto.tai Ncnumatytos investicijos(lLr. nei planavo jei namq ukis negali isigyti visq noritnq prekiq ir parduoti. 4 Fakti5ka bendroji paklausa (C+l) atitinka garnybos apimti Y.kad bendroji paklar-rsa + I) yra lygi pasitrlai Y. atsargqpadidejirnassudaro investicijas.versdamas gamyboslygis reikalaujaatsargqir gan-rybos lygio.e) . nustatydamos sLr bendroji paklausanesutarnpa fakti5ka (arba realia. Sitro pasikeitimq tLro arba privalorn4 atsargr4 atveju investicijos apima nenulnatytul jei atvejr.kad pusiausvyros atvejtr gali garnybos apimtis. tai rodo i deSinq nukreiptarodykle.1 Naudodamiesi ]entele. Deja.o itraukdamos i investicijas. ir numatom4 (arba planuojanlrl. tai Reikia skirti faktiSkq bendrqj4 paklaus4 kuri apskaiditrojanru rerliantis nacionalinir4 sqskaitq sisterna. investicijus.o pirkejar perka tiek. paslaugq. dia (neplanuotas) padidejirnas atsargq 1u-nenumatytas l3t (4. nordtq pagaminti 350 vienetq produkcijos ir planuoja matome. Ta5ke E yra bendrojo nacionalinioprodukto pusiausvyroslygis.virSijantisbendrqjilpaklaus4. tai nurlatyta vartotojiSk4 Jei firmos.Gamybos apirntis neturi tendencijoskeistis. kad bendrojipaklausa prekiq Si4 nuomongpaneigsirne. bendroji paklausasttdaro 300 vienetq' Finnos Likusieji 50 vienetqsudaro prodLrkcijos vienetq. parduoda 300 pagarnintos tik Remiantis NSS. Tarkimc. o investicijos vartoji-mas ir (skaidiuojant nacionalinespajamas) . Cia firmos parduoda tiek produkcijos.Tai atsargas. Sia Tai parodoma lygtirnr: {grur-r. Bet kuris kitas apirntiespasikeitirno. faktiSkos Kai bendroji paklausa neatitinka pagarninto prodLrkto dydZio.investrnent gamybosapimtiesperteklius. flmra 4. pernelygoptimisti5kai [vertinovartojimopaklausq. numatom{ vartojimo apimt[ ir finnq nutnatytas paklausq. gamybosapimti art€ti prie pusiausvyros gamybos apimtis Y6 yra tik tokia Nustatdme. prisirning.kiek yra pagarninta. neplanuotqinvesticijq. PrieSingr-r (C susidaryti nuornon6.atsargas. kuriai pareikStabendroji paklausa.r.t?' Iu:Y-AD. Finnos apskaidiuoja jas atsargas. pageidauj am{ bendrqj paklaustl. bet ir neplanuotos nenurnatylos. atsiranda unpland).

Esant pusiausvyros produktui. produktas vir5ija bendrqjq paklausq ir nenumatytos atsargos dideja. produktas pusiausvyras.t0) Tai yra pirmoji pusiausvyros sqlyga. Namq ukis sunaudojatoki prekiq k i e k i . Jei pajarnos didesnes nei 300 rnlrd.2 paveiksle ir apra5yt4 (4. t.Tik produktui esant300 mlrd. 2. Pusiausvyrosnacionalinis produktas yra garnybos produkto dydis. atsargrl i jog fakti5kos Be to. paZymetina. bendroji paklausa nei virSija pagan. USD. tai neplanr-rotos investicijos dideja. Kai produktasmaZesnis 300 mlrd. USD. kad: L Nacionalinio produkto pusiausvyros lygi s4lygoja bendroji paklausa. Gaml.y. kuriam esant nLunatonrosiSlaidos yra lygios faktiSkam produktui.r. 132 . Pusiausvyros nacionalinio produkto susidaryt. Nacionalinisproduktasyra pusiausvyros lygio. Jei pajamosmaZesnds 300 mlrd. Pastebekime. ndra nenumatytq (neplanuottl) atsargq padidej imo ar surnaZij irno. kai bendroji paklausa lygi produktui. USD. (4. USD.bosapittttis : lVunntytos iilaidos + * lt/enunmtyt4atsarg\pdsikeitima. fakti5kai pagarnintasproduktas yra lygus nurnatytoms iSlaidoms arbabendrajaipaklausaiplius nenumatytqatsargqpasikeitirnas. level of national product) yra pajamq arba produkto lygis.eqr"rilibriun. tai sumaZeja.natytosinvesticijos parodytos vertikalionlis rodyklernis.arba kai neplanuotqatsargqprieaugis lygus yra nuliui. n€ra nenurnatytqatsargq didejimo arba maZejimo. nei Vadinasi. kuris lygus bendrajai paklausai. USD.k o k l n o r i : 3.4.10) lygtimi. nenurnatytqatsargq nacionalinian.no procesas pagr[stas nenumatytrl panaudojrnu. kai Y: AD. Kai gamybos produktas vir5ija 300 mird.int4 produktq ir nenumatytos atsargos maZeja. vartojimo ir taupyrnoiSlaidoslygios numatorlorls i5laidorns.g (a.2 paveiksle nenur. 4.1 lentele rodo pusiausvyr4 pavaizduotrl 4. kad pusiausvyros s4lygosnurnato.r pasikeitirras yra lygLrsnuliui.9a) Pusiausvyros nacionalinis produktas (Y.

paklausandra pastovi ar autonomi5ka(kaip iki Vartojirno prekir"lir paslaugr4 Siol nagrinejome). kad supaprastintame vyriausyb€s sektoriaus ir uZsienio prekybos.3 paveiksle. pagamintamprodr.Pusiausvy. didejant pajamoms: Seirnq. bendrosios ir investicijos yra autonomi5kos pastovios. r) 1 Si vartojimo funkcija pavaizduota4.kad paklausos dalis . o dideja. nepriklausanti spending). G. kai a>0.kur didesndsnacionalines lygis. pajarnoms.rkStesnis Taip pat Salyse. nacionalinio nuo bendrojo 133 .Dalis paklausosfunkcija pavaizduota Si bendrosios benilrosios paklar.ar. kuriarne nera Zinorne. bendrqi4 paklaus4 sudaro vartojirno C ir investicijq.l2) 4. v a a paklattsq yra suma: ir Bendrojipaklausa vartojinro investicijq AD:C+l=a+c"Y+l:7+crY. 0<c<l.lygi ekonomikos rnodelyje.paskeittrnas produktas nenumaty4as ir atsargq nacionalinis 4.fpaklaustlsurna.investicijqpaklausa. tai: didejadidejant Jei vartojimopaklausa C=a+cxY.3 paveiksle. Autonomin€ bendroji paklausa (autonomin€s iSlaidos) (V autonomous aggregate clernand/autonomotls paklausos dalis.ros Gamybos apimtis 200 250 300 350 400 Bendroji paklausa 300 300 300 300 300 Nenumatytasatsargq pnsikeitimas Camybos apimties kitimas Didiiirras Didc'iimas Pusiausvvra MaTciimrs MaZciinras -r00 -50 t) +-50 r 100 kurios visos i5laidosyra s4lygomis bendrojtpaklausa.padidejuskiekvietrartr numatomos g a m y b o s p i m t i e s r b ap a j a r n q i e n e t u i . ( 4 .rsos V = a + 7 nepriklauso nuo pajamq lygio.1 lentet6.tai bendrosios produktolygio Salyje. Vartojirno paklausa sudaro svarbiil bendrosios paklausos dali. Pusiausvyros pajamoms. turindiq didesnes pajarnas turindiq Seimq.vartojimo lygis auk5tesnisnei ntaZesnes varlojirno pajamos. Kita sLrdedamoji Laikorrds prielaidos. yra autonomiSka.rktui arbabendrosiorns numatytos. pajarnas.

kaip pasiekiama pledia garnybq kai nenumatytosatsargosmaZ€ja. o tada lJ+ . nes kartu su pajamomis dideja vartojimo paklausa.3 paveikslerodo.Rodykles rodo dinamiSkqprocesq.Y+l Q-6*srY Iu-0 Iu<o - A< l I (I I Ia l t r ) Y o Y 4.kuriuose gamybosapimtis atitinka bendrq. sqlyg4. [r atvirk5diai.kai gamybosapimtis didesnenei Y6.tai atsargos ir finnos priverstosmaZinti garnybq.lq Bendrosiospaklausoskreive AD kerta 45o linljq taSke E.uZfiksuoti pusiausvyros paklausq. ir atsargos maZesndnei Ys. Vartojimo funkcrja ir bendroji paklausa pusiausvyra. Ji rodo ta5kus.jo nacionalinioprodukto gamybosdyd1. Siame ta5ke pasiekiamabendrosiospaklausosir garnybosapimties arba pajamq lygybe. Bendroji paklausa yra ties6.tai garnybos apirntis yra viriija gamybosapimti. nubrdZtos45" karnpu i5 koordinadirl sistemos centro. pakilusi vir3 lygi AD6.kuris atveda prie pusiausvyros bendrojo produkto gamybos lygio Is. kad tieses.bendrojipaklausa vartojimopaklausos nacionalinio produklo gamybos ir Norddami nustatyti bendrojo paklausosfunkcija AD pajamq pusiausvyroslygi. pasinaudosime_bendrosios ir bendrosios paklausos g. firmos Jei Rodykles4. Tik taike E.dideja AD. Esant 16 gamybos lygiui. autonominiq i5laidq 7 dydzit. tiesds.3 pav. nurnatylosi5laidosatitinka bcndro. bendroji paklausatarnpalygi pagarnintarn produktui. esantpajarnqir gamyboslygiui )'6. paskirtis . Esantpajamqlygiui 16.l2) lygybe. AD Y_AD Iu>o AD:a+c. Zinome. naLeja. tuomet bendroji pak-lausa dideja.priklausonuo pajamqlygio: didejant Tuo tarpu visa bendrojipaklausa pajarnorns.

yra toks: Y"=-xA=l .arba: Y=Z+cxY. santaupos ir 45" linijq) bus didesnes uZ numatytas investicijas. Pusiausvyrosnacionalinio produkto lygis nustatomasreruianlis (4.S: y .i5laidasir neplanuotqatsargtt gamybos apirntis atitinka numatytasbendrqsias pasikeitirnas lygusnuliur.c x Y= V . arba (4. BendrosiospaklausosAD linija 4. y. jis rodo bendrosiospaklausosAD polinkis vartoti disponuojamas AD c linrjosnuolyd[. rodo santaupqdydi: .3 paveiksle pades suprasti Siq lygybE. kuriame AD kerta 45. Jei garnybos lygis nei maZesnis )'E. lJ) . kLrodidesnds ir c Taigi pusiausvyros l ar S n e p r i k l a u s o m q b aa u t o n o r n i n iiq l a i d qy g i s 7 . nepriklausandios pajamqlygio. Ta5ke E. kuriam esanl lygi bendroji paklar"rsa garnybosapimdiai.Jei gamyboslygis virSija yr. i5laidos. Analogi5kai. Taigi. pasiekiama. liniiq pasiekiamaspusiausvyros gamyboslygis. Vadinasi.C. pusiausvyros sqlygomis.taip pat didina pusiausvyros produktodydis yra tuo didesnis.tai investicijosvir5ys santaupas. vertikalioje aSyje. AtlikE rnatematinius Y . esanttam tikram gamyboslygiui. Vadinasi. Vertikalus atstumast.lemiantispusiausvyros pajamasc. ribiniam polinkiui pusiausvyros esantpastoviam vartoti. Bendroiimakroekonornikos tarp AD vartojimo linijq 4. autonominiq i5laidqtatpsnis. Atkarpa 7 nuo t. S: I pusiausvyra kai 2. santaupos turi buti lygios numatytoms (atstumas tarp vartojinro investicijoms. yra ribinis nacionalinio Kitas veiksnys. AD nuolydi rodo c ir atkarpa 7 vertikalioje a5yje. produktolygi.3 paveikslasrodo.L - (4r4) .c 1 l 7 r . pusiausvyros nacionalinioprodukto lygis. kad vertikalusatstumas yra lygus nurnatytomsinvesticinemsi5laidorns 1 .13) Y(t-Q=7. pavaizduotosdidesniu tarpsnru produktq. tuo didesnis produktolygis.rrp vartojimo ir 45" linijq.Kuo didesne reik5meir kuo statesne linija. gauname: veiksrnus. didesnds autonominds iSlaidos.du vertikalus atsturnaituri b[ti tarpusavyje lygus.10)lygybe.

C . Taupymoir investicrjq rySiopoveikispusiausvyrai 4. 6) r (4.10).rsiausvyros nacionalinio produkto garnybos lygis pasiekiamas.4 paveiksle.Supaprastintosekonornikos. (4. pr. numatomosinvesticijoslygios santaupoms: kai S = 1 (4.numatytos investicijos. I5 abiejq lygybes daliryYir AD at6rnqvartojirnodydi C. PUSIAUSVYROS NACIONALINIO PRODUKTO KITIMAS.3.C.16) lygybe yra antroji pagrindinespusiausvyrosnacionalinio produkto gamybos sqlyga.4 pav. y. AD . Tuo galima lsitikinti pasinaudojuspagrindine pusiausvyrossqlyga (4. modelyje. $=-n+5x{ 4. kur santaupos atitinkanurnatomas investicijas. t. lSlaidq 136 . Pusiausvyros nacionalinis produktas pasiekiamas ta5ke E. gausirne. kuriame ndra vyriausybes ir grynojo eksporto. Taupymo funkcijos nuolydi rodo ribinis polinkis taupyti disponuojamaspajarnas (l-c) arba s. pasirei5kia multiplikatoriauspoveikis.. Ji parodyta 4. dia Y-C-santaupos. Numatomas investicijas vaizduojalinija 1 . MULTIPLIKATORIUS Esant papildomoms privadioms i5laidoms vartojimo ar investicinems pusiausvyros nacionalinisproduktaspadidejadaugiau neguj1 sukelusios iSlaidos. kad: Y-C:AD.15) Santaupqir investicijtl lygybe yra esrnindpusiausvyros pajarnLl lygio savybe.

kiekvienastolesnisnarys rnaZdja. I USD padidejus bendrajai autonomineipaklausai. trediameetapepajamosdideja maLiaunei antrame.6. kad kadangic < l.bendrqjq i5laidq kurio nors elemento.. Si tart4 garnybosprieaugisbus cxLZ. +c " t L l : LAD = LA x(l+ c + c' + c'+. pavyzdLiui. kuri apskaiiiuojarna laip: LAD=.Taigr garnyba plediama taip pat L7 dyctZiu.multiplier) .rnultiplikatorius.tai pusiausvyros produktopokydiosantykissu iSlaidqpakitirnrr.1e) t37 .' t t-c xLA:LY. reikalingu padidejusiai paklausaipatenkinti. tai c. diclinclami autonourinE bendr4jqpaklausE A 7 dydZiu.Cikl4 praclectame. autonominds L A D= L 7 + c r L T + c z r L T + c 3x t 7 + .pradejgnuo pradin€s paklausos padidejimo.2 lentele.gamybos apimtis padidejo I USD.. I n . Jei uZraSyturne visus iSlaidqpadidejirnoetapus.l 8 ) geometrind Kai c<1. Pastebekime.kuri savo ruoZtu vdl padidina nacionalinioprodukto apirnti. gamybos apimtis padideja tokiu paiiu laipsniu kaip autonominesi5laidos.. Tqpattmatome skaitmeniniame pavyzclyje lentel€s apatindje dalyje. sukilusio nacionalinioproduktokitim6 pokytis.padidejirnasne tik padidina bendrqjqpaklaus4 ir nacionalinespajarnas. Tai rnaZejanti progresija. Antrarne etapegarnybavel paclid€jo <tyclZiu.dyclZiu c x L 7.t1) z .dia c : 0.. sukelusiu nacionalinio LY. tiek pat padides pajamos. o vartojimq .bet sukelia ir antriniq i5laidq didejimo grandinE. nacionalinio produktopokytis.tai gautume. . Panagrindsime multiplikatoriausveikimo rnechanizmil.: - (4. nacionalinio produktokitirna. ( 4 .. Tai analogi5kaipadiclinapajamas. z1)'6 pusiausvyros A AE .+ c". AAE dia t4. Pajamq padidejimas sukelia trediq iSlaidq ctapiL c x ( t ' xL V I = c 2r L V . naudodamiesi 4. Tarkirne. .t< c. bendrqjqpaklausqir pusiausvyros Multiplikatorius (m .

kad bendrqjq iSlaidqpokyris lygus aulonominiq i5laidq prieaugio kartotiniui. 0.. = | vadinamas A l-c autonominesbendrosiospaklausosmultiplikatoriumi.0 2 l 4 5 l. kad gauturne ekvivalentEmultiplikatoriaus fbrmulE. 1 . 6 ' 11.20) lygybeje.3056 n v lso: 0 .xt 4 " 4 l-c - 1.6 0 . uZra5yt4per ribini polinki taupyti disponuojamas pajarnas: *=!.1.36 0.19) lygybes daroma i5vada.0 l.+r'r).0 I.c ir pakeisti(4.1296 t. paclidejus autonominei bendrajai paklausai vienu vienetu.0 6 0 . A7 n viso: c"xAA c"xL7 (l+c+cl +. Multiplikatoriauspoveikis Etapas Paklausos padiddjimas A A Gamybos apirnties padidijimas Bendras pajamrg padiddjirnas A A ^7 txL7 2xAA 2 3 cx AA (l+c)xA7 (l+.21 x I . Zinodami.47 ( l + r ' + c : + . I +0.2 lentel6.t) t.20) A t . . 3 61 . Multiplikatorius rodo.galirnepanaudoti^r: .0 1 I (4.36..+.6+0. 0 0.")t a] . Kadangi multiplikatorius 138 .A 7 "L7 4 ct*AV cr.0 1 +.6 0.4.(i')x.?l . kaclc + s : .216 0.r +.1. I5 (4.t76 2. .c cra . 0 " 0. .+0.6"x . r .1 2 9 6Ix 0 .autonomines bendrosios paklausos multiplikalorius.96 z.6x1. kokiu dydZiu pasikeidia pusiausvyros nacionalinis produktas. Kartotinis .

rvartojama. dydZiu A 7.5. Todel maZeja nenr"rmatytos atsargostiek. i padetl AD1.5 paveiksleparodytasautonominiqi5laidq padidejimo poveikis pusiausvyrosnacionalinio produkto lygiui. Multiplikatoriaus analize parodo. iki Kadangi 0<c<1. kiek padidejo autonomindsi5laidos.2. Tai roclo kur pajarnqlygis )'6. Kai ribinis polinkis vartoti yra 0. kad kuo didesnis ribinis polinkis pajamas. PrieZastista.AutonominesiSlaiclos paklar-rsos bendrosios linrjos poslinkiai lygiagrediaii virSq..y. todel padides bendroji paklausaiki ADr lygio. Multiplikatoriaus Dabar bendroji paklausavir5rjapradin[ pajamq lygi y'. 4. t. Y o Y e Y r Y r r Y poveikis 4.V . Pradindpusiausvyrayra taSkeE.didesnisuZ vienet4 tai autonotniniqi5laidq padidejimasvienu vienetu sukelia didesni nei I vieneto pusiausvyros produkto ar pajarnq padidejim4. Kartu sumaZds atotrukis tarp paklausos gamybos bendrosios ir apimties FM. kad didelis jog ribinis polinkis vartotireiSkia.5 pav. padidejim4 rei5kia.5 paveikslenaujoji pusiausvyra ir 139 .didindamos gamybos apimti ir pajamas iki I.l tUi 7r. nesc<1.kad Poslinkioi vir5q dydis atitinkaautonominiq iSlaidq ir p u k a u s a r a d i d e s n dL 7 = 7 t .6. tai rnultiplikatorius. f y bendroji : Y:AD AD1:A1+c x Y ADJ+ c. vartoti disponuojamas tuo didesnisyra multiplikatorius. padidejonuo .4. papildomopajamqvienetodideledalis bus sr. Firrnos i tai reaguoja. tai gamybos i5pletimas grqZins pusiausvyr4 tarp bendrosiospaklar-rsos gamybosapimties.

22) LY.A | . kuo didesnis autonominir. reikalingas grqZinti pusiausvyrai. kad pa1amq pasikeitimas virSijaautonorniniq PE1 pasikeitirl4 iSlaidq f/f7. .Pirma. (4. cxA. arba 140 .22)lygri. M a l o r n e .=fr*a/.21)lygtl lra5E (4.Y. Pereinant ii vienos pusiausvyros kit4 pajamqpasikeitirnas AY6 yra lygus bendrosios paklausos i pasikeitirnuiL AD: A Y'=14O. tuo statesne bendrospaklausos tiese. kad investicijos yra ypad besikeidiantr bendrosios paklausos dalis. Taigi pajarnos pasikeis taip: LYu=Yu. a d p u s i a u s v y r op a j a m r p a s i k e i t i m av i r S i j a u t o n o n r i n i t l s k l s a iSlaidqpasikeitirn4.= 6tr + cx A. Yra dar vienas multiplikatoriaus radirno bhdas.Antra. Panaudosime linrjE.Investicijqmultiplikatoriaus poveikis pusiausvyros nacionaliniarn produktui apskaidiuojamas pagal (4.todel daZniausiai jq ivertinamas kitimo poveikispusiausvyros nacionaliniam produktui.y.1arnqpasikeitirno dydis. atsiradr. Pa.Yn: LAD=L7+cxLyu. kad pusiausvyros bendroji paklar. 19) fbrmulE: lr.kuris lygus vertikaliam atsturnui tarp naujos ir pirmosios bendrosiospaklausosHf7.pazymetataSkuE1 ir atitinkamupajarnqlygiu Yp1.gauname: L@. Matorne.kad palygintumepajamq pakrtirn4 45" AyE eEN:NE7) su autonominiq i5laidq pasikeitimu. priklauso nuo dviejq veiksniLl.rsi pajamqpasikeitimo.? B[tina paZyrneti.rsa lygi pajamoms. (a. del t. arba: t L Y' o = .-Yo. tuo didesnis pajamq pasikeitimas.l iilaidLl augimas. kuo didesnis ribinis polinkis vartoti. prisirnenarne. ' x L A = rtrxA.21) I5skaidysim bendrosios paklausos pasikeitimq autonorniniq iSlaidq i pasikeitirn4 V ir iSlaidq I pasikeitimq.

kol fir.rodo bendrosios pasitlos kreive AS (4. (pavyzdziui.6 pav.-lel bendrosiospasi[los analize padeda suprasti infliacijos mechanizmq. Taip yra todel. kur! sqlygojavisiskasuZimtumas. Bendrosios pasi[los kreivd (aggregate sLrpplycurve) _ kainq lygio ir bendrosios pasir. kuriasjos gaunapardavusios savo prekes. ypad darbo rinkos. prie naIlos kainq diclejimo 1 9 1 3 . Bendrosios pasi[los analizd padeda sprqsti ekonornikos prisitaikyn-ro prie [vairiq svyravirnq.ir kainq. PrieZastis.mos turi . Bendroji pasilla (AS .o pasillos srar.r 9 8 6 .1 9 7 4 n .1 9 8 0n .kur[ garnintojai gali ir nori parcluoti rinkoje. Finnq pageidaujamagamybos apirntis priklauso nr'rokainq (2r.rsiai iStyrineta makroekonol.ros pasirengusios gaminti produkcijos 17 (taskas A). Vaclinasi.C 4. kurios darbo rinka letai prisitaiko prie benclrosios paklausos pokydiq.).rikos sritis.o v€liau stateja. kol gamyba nera pasiek'si savo potencialaus lygio. nuo technikos lygio ir t.aggregatesupply) _ prekiq ir paslaugq kiekis.4. s4lygas.a r b a i q k r i r i m o1 9 8 5 .t.20) formule: I ' t . 15 pradZiqAS kreive yra nuoZulni.Jei kaina yra p1. Bendrosiospasir--rlos teorija * maZiar. = ' t AI Investicijq rlultiplikatorius uZra5ornas atitinkamai pagal (4. r m Pasihla ekonomikoje .). kurios garnybos apimtis visadayra tokio lygio.to. t}ENDROJI PASIULA.darbouZmokesdio. ) m e c h a n i z ' r q .i r 1 9 7 9 . 4. Realiojo nacionalinioprodukto ir kainq lygio kitirno ryif. JOS KITIMO VEIKSNIAI Antroji Siosternos dalis skirtakitai svarbiaiekonomikos oroblemai bendrajai pasillai.tai garnybos apimties ir kainr4 kitimo elementas. Bendroji pasitilarodo ne fiksuot4pasiiilosdycli. ir realios ekonomikos.rtil ir jo kitimq priklausanrI kainq. jos rnoka uZ darb4 ir kitus gamybos veiksnius. esantatitinkarnam kainq lygiui.benclrosios kr.6 pav.rrias pasir--rlos kreive AS atspindi gamybos veiksniq.rlos tiesiogines priklausornybds grafinis pavaizdavirnas. nedarboir intliacijos kompromisosprendirno budus. kai kiti bendrosios pasifilosveiksniaiyra pastovt-rs (ceterisparibus). taip pat liekiq bei paslaugqrinkq.AY ll1. fim. kad.kad esama skirtumq tarp iclealiosekonomikos.

tolesnis gamybos didejimas galimas tik gerokai pakilLrs kainoms. nes inra diddti gamybos ka5tai.. Trumpojo laikotarpio bendrosios pasiulos kreivd (SRAS . neZymiai padidejgskainq lygis lemia didesni gamybosapimtiespadidejimq.Apra5ytieji laikotarpiams.potencial gross dornestic (national) product). Prie5ingu atveju bus gaunarnasvis maZesnis bendroio produktoprieaugis. tenkandiovienam darbuotojuiir rodo ekonomikosgalimybiq rib4. laikotarpio bendrosios t12 . Bendrosios Pasiekus finnos atitinkamas ganrybos pletimo ribas. pasihios'kreive 4.nerealizuotq gamybos paj€gurnq ir yra laisvos darbo jegos.didZiar"rsias lygis. desningurnai budingi trumpiesierns (galimasis)bendrasisvidaus (nacionalinis) Potencialusis produktas (Yo . Trumpr. priklausaniio nuo technikos bukles ir kapitalo kiekio. kaip parodyta 4.1 pav. kainos yra nelanksdiosir negali staiga prisitaikyti prie rinkos pokydiq.short run aggregatesupply curve) tai bendrojo kainq lygio ir garnybos apimties s4rySis. Todel trurnpojo pasi[loskreiveneravertikalilinija. kai nedaug padidejEs arba iSlikgs tas pats kainq lygis lemia Zyrntl gamybosapimtiespadidej irn4 Yr Y2 Y:Yo Y i .6 pav.roju laikotarpiu. tikrosiosprodukcijosapirnties kurl Salies ukis geba pagamintiper tam tikr4 laik4 visi5kai panaudojant visusturimusgamybos veiksnius. produkto lygis priklauso nuo Saliesdarbojegos dydZio Potencialaus ir vidutinio darbo na5umo.

klasikine ekonornikos teorija. Ji vadinarnailgojo laikotarpio bendrosiospasi[los tiese * LRAS.Vadinasi. irna keistis anksdiau laikyti pastoviais bendrosios pasi[los veiksniai.7 pav. Ekonornikos funkcionavimq trumpuoju laikotarpiu nagrineja keinsizmo ekonomind teorija.8 paveiksle. Jei visi gamybos veiksniai iki galo panaudoti. Trurnpojo laikotarpiobendrosios pasihloskreive Jei kainos ir gamybos apirntis ir toliau dideja. o ilguoju laikotarpiu .tai bendrojo kainLllygio ir gamybosapimtiessqry5is. y=F(K. kad ilguoju laikotarpiugamybosapirntisnepriklauso nuo kainq lygio. llgojo laikotarpio bendrosios pasi[loskreive Vertikali ilgojo laikotarpio bendrosiospasi[los kreiv0 rodo. todel remianlis 143 . taip pat ir darbo rinkoje yra visiSkas uZimtrunas. o jE lemia kapitaloir darbo s4naudos naudojama bei technologija.4. 4.l kainos. pavaizdr-rola 4. o bendrosios pasiulos kreivdvirstavertikaliatiese. darbo uZmokestis ir kitLl gamybos veiksnir. tai nacionalinis produktas pasiekia potencialqji savolygi Ip. kai rySkiai pakilusioskainos nepadidina realiosios gamybos apirnties. Kadangi apibldinant AS ekonomistai nesutaria.8 pav.T)=yP. llgojo laikotarpio bendrosios pasi[los kreiv€ (LRAS long run aggregate supply curve) .

ar teisingas sis t44 . prekitl ir garnybos vciksniqkainosliktq nepasikeitusios. kuris uZtikrina visiSkq esant uZirntum4. Horizontali AS atkarpa rodo realqji bendrqj[ nacionalin[ produkt4 kuris yra maZesnisuZ analogisk4 produkt4 galirnq pagaminti. 5i AS atkarpa rodo. garrrybos pasihloskreive rodo realqjl nacionaiin[ Siame paveikslebendrosios bus pagamintas. kai nacionalinisproduktasnesikeidiair u/tikfina visiSkquZimturnq o kaintl lygis kinta. iuilaryta i5 3 daliq: pirmoji .tarpine dalis. esant visiskam uZimturnui. kad gamintojai gali plesti gamybq depresijos esant tam padiam kainq lygiui.vertikali (arba produktas kinta. Vadinasi.nagrinedamas 1929-1933m. klasikine).Sisgamybosapimtieslygis gali buti pasiektas. nar[raliajam nedarbo lygiui. Keinso garbei.9 pav.rris potencialqjl realiosios gamybos apimties lygi. Keinsas.horizontali (arba keinsistin€). jei realioji garnybosapimtis maZdtq. finnose lieka nepanaudotr4 tokiai ekonomineisituacijaiimanornadidinti garnybosapirnti.jungiantis skirtingaspaZifiras. nedidinantiq tai kainq. kad ekonomik4 istikgs nuosmukis. tredioji . gamybiniqpaj€gumqir yra laisvosdarbo. kai kinta realusis nacionalinds produktasir kainq lygis. o kainq lygis lieka nepasikeitqs.ir nedarbasvirsija nat[raliojo nedarbononn4. Vertikali dalis I Tarpine dalis Horizontali dalis Y l Y P Y modelis pasiulos bendrosios 4. ai5kino. lr prieiingai. Ar galirna tokia situacija.Kitaip tariant. M.(bendrasis) bendrosios keinsistineir klasikine teorija sukurtaseklekti5kasis Siamemodelyje AS kreive pasiulosmodelis.esant atitinkamam kainq lygiui' )'p rodo proclukr4 kr. Bendrasis Horizontali AS atkarpa vadinama keinsistine Zymar'rs anglq DidZiosios ekonomistoDZ. M.kai nacionalinis antroji . t. itraukiant Esant i gamybq papililomos clarbojegos ir kitr4 materialiniq iStekliq. b[k19.16gos.DZ.y.

jo AS kreivesposlinkiaii padetiAS2 rodo bendrosios nacionalinioprodukto surnaZej irn4. Bendrosiospasi[los kiekio pokydiai ir AS kreiv€s poslinkiai rodo realiojo nacionalinioprodr.Del Siq procesLl kainos kils. Salies finnos yra daug laisvos darbojdgos. kad: l) visi5kas uZimturnas negalib[ti pasiektas visoserinkosevienu rnetu. esant tokiai situacijai. kad.kad kai kurios firmos ples gamybq. vienosfirmos gamybos 1ai didinirnas rei5kiakitos firmos garnybosmaZinimil. 145 . 2) kai kurios [monds priverstos naudoti senesnius ir maZiau e1'ektyvius arba priima i darb4Zemesniskvalifikacijos darbuotqus.rdoja daug gamybiniq pajegurnq. DaZnai ekonomikos galimybes parodomos pagarnintos produkcijoskiekiu vienam gamybosveiksniui.teiginys?Si AS kreives dalis rodo realqi produktq kuris Zyrniai maZesnis uZ potencialqji produktq. AS kitimq trumpuoju laikotarpiuveikia tie patys veiksniai. padidejus realiojonacionalinio gamybainuo )'7 iki )'p. tuornetnepanar. kad bus daugiau pagaminarna realiojo bendrojo nacionalinio produkto nepasikeitusiornis kainomis.darbo.Tarpineje AS dalyje vienose rinkose gali bfiti darbo jegos perteklius.kurie lernia pasihlq atskiros prekes rinkoje (garnybos ka5tai ir technologija).2) l) realiojigarnybos apimtisiSlikspastovi.o kitose tr[kumas.Tokia situacijasusidaro todel. KeinsistinejeAS1 dalyje bendrosios pasihlos padid€jirnas rodo kainq sr"rmaZejim4 iki Pr. Didinti gamybostoliau nebeirnanorra. 2) garnybos technologijos lygio.rkto dinamikq.Ekonornikosgalimybesper tarn tikril produkcijos laikotarpisukurti prekiq ir paslaugqkiekl (arba potencialiosios (Zemes. kadangi ekonomikajau dirba visu paj€gumu ir jau pasieke savo garnybosgalirnybrq rib4. sifilydamosdidesngkainE uZ naudojarnus jau Jei visi garnybos i5tekliai naudojami. ir nedarbas vir5ija nat[raliojo nedarbo norrnq. kai ekonornikq iStikqs nuosmukis. kad bendroji pasifila padidejo klasikineje ir tarpineje AS dalyse. jeg4 tiek 2) kitus materialinir. Vadinasi. didejirnas)priklauso nuo: l) naudojamqgamybosveiksnir4 kapitalo) kiekio ir kokybes (pastar4jqlernia darbo jegos kvalifikacrja). Ilguoju laikotarpiuAS priklausonuo potencialiosios produkcijosapimties. tiek 1) darbo galimaltrauktii garnyb4nedidinanl iSteklius kainq. AS kreivesposlinkiaii ASl padeti4.pakyla kainos. agregatyvumo laipsnisneturi vaidrnens. gamybosveiksniusnei kitos t'innos. pasi[los realio.rs Tai s4lygojadidejaniius finlos ka5tusir didina prekiq kainas. irengimr.rs Todel. kad ekonomikapasiekevisiSkouZimtumo arbanaturaliojonedarbolygi. Galirnas tik vienas kelias . KlasikineAS dalis rodo.10 paveiksle rodo. esant ivairienrs nacionalinioprodukto garnyboslygiams. paslinkdarna1 deSinEir rodydama. ji apib[dina AS. kainq nes didejimas nedidins realiojo nacionalinio produkto apimties. produkto TarpineAS dalisrodo.

teigiarnus.Vienas svarbiausiq AS pokydius lerniandiq veiksniq . i nacionalinisproduktas(arba tiek pat pastoviamkainq lygiui. 146 .rsis Zemesnemis kainornis). SumaZeja realusis bendrasis nacionalinisproduktas. darbo uZmokestispadidejo. o I de5ing.5. bendrojipasiulapadideja. Y N 4. Bendrosios pasifilos kreivds poslinkiai Bendrosiospasiuloskreivds poslinkiai I kairg rodo nepageidaujamus procesusekonomikoje. ir.siekiant visi5ko uZimturno ir gamybosapimties. produkcijos gaminarnair parduodama AS' . Padidejusdarbo na5umui ir sumaZdjusgamybos Taigi.eja vidutiniai garnybos ka5tai.Bendroji pasihla sumaZ6ja surnaZdja. esant nekintamam darbo uZmokesdiui. dideja produkcijos kiekis.Firmos malina gamybosapirnt!.tai svarbiausias tai kitrl gamybosveiksniq kainornsnepasikeitus. mal. tenkanlis vienam darbuotojui. AS kreivepaslenka de5inE. paklausosir bendrosios l5siaiSkinus bendrosios galirna apib0dinti pusiausvyros nacionalinioprodukto susidarymq susiejusji su kainq lygiu. didesnds 4. esant ir ka5tams.10 pav. P U S I A U S V Y R O SN A C I O N A L I N I S P R O D U K T A S : P A S I U L O S ASPEKTAS pasiulospokydius. TobLrlejanttechnikai ir technologijai. uZmokestis. padidejareah.darbo naSumas. Kitas svarbus bendrosios pasiulos veiksnys . padidejagarnybosi5laidosir gamintojq pelnas. AS kreivd paslenka I kairE.darbo Jei ka5tq elementas.

Bendrosios kainq lygiui. nes bendroji paklausavir5ytq bendrEj4pasiulq. apibreZto paveiksle parodytasAD ir AS kreiviq susikirtimas tarpineje Siame pasi[los kreivd rodo.to: Qs. realusis pagamintas ekonon-rikoje produktasatitinka perkamoproduktokiekt: Q. skatindamas kainq lygiui P6. Pusiausvyros pasi[los tarpinejedalyje 4. Jei Y. kad. Garnybos apimtis didetq iki pusiausvyrosrealiojo nacionalinio produkto dydZio. bendroji paklausayra Y2.Esant kainq lygis kils. keisdarna realiojo nacionalinioprodukto dydl.11 pav.l l paveikslepavaizduotos nacionalinis realusis ta5keE pusiausvyros pasi[los AS kreives. Jei kainq lygis bLrs kainq lygis P6.ra. esantP7 dalyje (kylandiojeI vir5q).paklausos AD ir bendrosios bendrosios 4.ra. pardtroti ir paklausos nacionalinioprodukto dydZiq. kad. p Pl 0 V r l V V bendrosios nacionalinioprodukto susidarymas 4. pasiuloskreivg keinsistineje bendrosios Siuo atveju kainq lygis nedaro poveikio realiojo nacionalinio produkto pusiausvyrossusidarymui.P6'. kainrl lygio pasikeitirno. nesukeldarna Bendrosios paklausos ir bendrosiospasirilos pusiausvyrakinta. lygl ir kainas. AD kreive rodo.<Yu.uno t4'7 .Jq susikirtimo produktas lygus )'6.Kainos didejimas iki P5 skatina gamintojus didinti garnybosapimtl nuo I7 iki )'r ir verdia pirkdjus maZinti pirkimq apimtis nuo Y: iki YE Pusiausvyra bus tada. Bendroji paklausa yra nepakankar. esant Siai kainai. Garnintojai maZintq gamybos apirnti iki Y6.12 paveiksle parodyta kaip bendrosiospaklausoskreive kerta (horizontalioje)dalyje. nei rnaZesnis pusiausvyros pasifilq ir nacionalinioprodukto gamybE. uZimtr. o pusiausvyroskainq lygis . kai. esant kainq lygiui P6. dalis prekiq liktq neparduota.Jei realioji garnybosapirntis I2 vir5ytq )'6. o prekiLl atsargos spardiau rraZdtq. bendroji pasiulabus nepakankar. susidaro pusiausvyra tarp norirno garninti.t. gamybosapimtis nevirSysrealiojo nacionalinioprodukto dydZio f/.r.

padiddja pardavirnr-1 apirntis. Kadangi kainos yra nelanksdiosir negali prisitaikyti prie naujq rinkos sqlygq. 148 . kad padidejokainos nuo Ps iki P/. kur bendrosios paklausos kreive AD susikerta su horizontalia bendrosios pasi[1os kreive AS. Bendrosios paklausos pokydiai veikia kainas..trumpasisar ilgasis.Bendroji pusiausvyra yra ta5ke E. prie padidejusiosbendrosios paklausos.produktosusidaryrnas keinsistine.jos lieka nepasikeitusios. Keinsistind bendrosios pasifilos atkarpa pasiZymi dideliu nedarbo lygiu ir nepanaudotaisgamybiniais pajegumais. kuris . Padidejusbendrajaipaklausai. padidejo bendroji paklausa. Padidejus bendrajai paklausai. kaip parodyta 4. Naujoji pusiausvyra rodo. Klasikine bendrosios pasiulos atkarpa rodo. E2 Realusis bendrasis nacionalinis produktas liks potencialiojo produkto. kaip parodyta 4. todel finnos priverstos o didinti garnybq ir rnaZinti nedarbq.kreive AD paslinks i deSinE. Jos pasikeitimo poveikis priklauso nuo to. uZtikrinandio visiSkquZimtumq lygio )'p.e 4. Jei AS yra vertikali linija. tai bendrosiospaklausos kitimas veikia kainq lygio pokydius.13 paveiksle. Bendrosios paklausos pokydiai veikia gamybos apimtl. kad visiSkai panaudojami gamybos veiksniai . bendrosiospaklausos padidej imas sukelia realiojo nacionalinio produkto ir uZimtumo padidejirn4.14 paveiksle. Ekonomikoje lvyksta perejirnas i nauj4 pusiausvyros ta5k4 E2. Pusiausvyros nacionalinio pasiulos dalyje bendrosios Tarkime.12 pav. o ne gamybos apimti. AD kreive paslinks i de5inq.darbas ir kapitalas.ekonornikosraidos laikotarpis yra analizuojarnas. Kadangi kainq lygis nekinta.

14 pav.todel bendrojo nacionalinioprodukto apirntis lieka nepasikeitusi.15 paveiksle. Bendrosios paklausos padidejimassukelsrealiojo nacionalinioprodukto padidejim4nuo 17 ikr /p ir kainq lygio padidejirnqnuo P6 iki P7.Y I Y 2 Y 4. t49 . Bendrosios paklausos padidejimo poveikis tarpin€je bendrosios pasiulos atkarpoje parodytas 4.13 pav. Keinsistine pasihlos bendrosios paklausos kreiveir bendrosios pokydiai 0 Y p Y 4. Klasikine bendrosios pasiriloskreivd ir bendrosios paklausos pokydiai Sioje situacijoje gamybos veiksniq kainos ir produkcijos kainos dideja vienodais tempais.

Gamybos veiksniq ir pagarnintqprekiq kainos yra nelanksdios nemaZeja ir taip greit. Tarpinebendrosios pasiulos kreiveir bendrosios paklausos pokydiai Kainq lygio padidejimas. Greidiausiai kainos liktq padidejusiop1 lygio.15 pav. bendrosiospaklausossurnaZejimas gali sugr4Zintikainq lygi I pradinp pusiausvyr4 ypad per trumpe laiko tarpq. Paprastumodelei tarpine AS atkarpanenurodyta. Yr Yp 4.unaZes )r. Kainos liks padidejusios o realusisnacionalinisproduktassr. kartais ekonomikoje. Deja. Bendrosios paklausos maZejimo pasekrnes r50 . P7.sukeliapaklausos infliacijq. kaip dideja. iki Y3 Yl I P 4. 4. bendrosios paklausos sumaZdjimas sumaZdjimE. Bendrosiospaklausos padidejimas sukelia kainq lygio didejimq ir. prie5ingai.16 pav. ekonornika nesugrlZtq I pradini pusiausvyros lygi ta5ke E1.jei bendroji paklar"rsa sumaZetq nuo AD2 iki ADr.susijgs su bendrosiospaklausosdidejirnu klasikinejeir tarpinejeAS atkarpoje. todel AD kreives poslinkiai I kairg pastumtqpusiausvyrqi ta5kq E3..16 paveiksleparodytasbendrosios paklausos rnaZejimo poveikis.Kitaip tariant.AD.

priemones. profsqjungq veiklos aktyvinirnas . dideja nedarbas ir infliacija.sumaZinti kainas ir rentabiliai dirbti. neturi tendencijos rnaZeti. l5l .rotojLl skatinimas. toks derinys. naikinandios derliq * Zemds lkio produktq pasi[los staigus sumaZej imas sukeliakainq didejim4 o aplinkos apsaugos [statymai. Realusis nacionalinisproduktassumaZes nuo 16 iki )'2.Del kainq nelankstumo keinsistine bendrosios pasiIlos atkarpa paslinkoi vir5q. finnos. Kai bendroji pasi[la AS paslenkai AS2. lygio del dviejq prieZasdiq: kuris daZniausiai sudaro ka5tq dal!. reikalaujantys i5 firmq maZiau iileisti i gamybosi5laidasperkelia aplink4 kenksmingqmedZiagq. lygl ir bendrosios pasifilos kreivePgaASpaslinko l padetiPrE2AS. Kainos yra nelanksdios padidejusios ir nebesumaZeja pradinio iki pinna. tai sukelia infliacijq sqlygojarn4 garnybos ka5tq padidejirno. o tarptautinio naftos kartelio organizavimas. kaip jaLr mineta. Stai keletaskainq SokqpavyzdZiq: . nepakankamas r. Bendrosios pasi0los pokydius sukelia pasikeitirnai ekonorniniti sElygq.nesumaZinus darbo uZmokesdio. Darbo uZmokesdio maZejim4riboja profs4jungqveikla.jie vadinamikainq Sokais. pasifiloskreive paslenkai kairE. PaZymetina.naterialinis darbr.dideja darbo uZrnokestis ir prekiq kainos.. o kainq lygis padidejanuo iki Pr iki P. padidejagamybosapimtis ir sumaZeja I lygis. o pasinaudojoaltematyva. .11 Jei bendrosios paveiksle. Todel firmorns didZiausi4 gan-rybos neimanoma.cementoir plieno lydymo ir kitos pramondsimones autotransporto nesumaZino kainq.kad. Vadinasi. darbo uZmokestis. bendrosios pasiulos pokydiai sukelia neigiamaspasekrnes. sausros. padet[ AS1.konkurencijos apribojinras.Antra. pagrindiniamsnaftosgamintojamsdidinti naftos kainas. pasiulos Jei bendrojipasifila bendrosios kreive AS paslenka kainq i de5inE. kaip parodyta4. gamybos apimtis sumaZeja I2. Nepaisant bendrosios paklausos katastrofiSkonuosmukio DidZiosios depresijos 1929-1933 metais.i kainosP. gaminandios Zemes flkio padargus. kai kurios finnos turi monopolinE padeti ir nusiteikusiosprie5 kainq maZejirn4bendrosiospaklausosmaZejimo metu. esant pastoviai bendrajai paklausai. leidZiantis padideja. kurios veikia prekiq garnybos kaSlus ir produktq kainas.firmos papildornas * vartotojams branginaprekes. vadinamas stagfliacija.sumaZintigamybos apirnti ir uZuntum4. Bendrosiospasiuloskreiv6s pokydiai sukelia realiojo nacionalinio produkto gamybospasikeitimus. Tai rodo ekonomini augimrlir gamybiniopotencialodidejirn4.esantvisi5kamuZimtumui. Kadangi bendrosiospasi0los veiksniai betarpi5kai veikia kainq lygio pokydius.

parodantisvertikalq atstumfukuriuo bendrosios paklausos kreivb yra Zemiau potencialiojo nacionalinio prodr..Realusis kai produkto dydi. Nuosmukio tarpsnis (recessionarygap) .rZirntumas. skirtumas.antrasisatvejis.AS. pavaizduoto 45" karnpo tiesej e.______j___\9 Y2 YE Yr 4. . kuris b[tq pagamintas. ir pusiausvyrasu bendromisi5laidomisAE pasiekiama. AS ---> i\ ___-____. Bhna atvejq. Pirmasis atvejis. t52 . kuriarnepasiekiamas produktasir bendroji paklausanesutampa Tuomet tarp bendrosiospasifilosir bendrosiospaklausossusidaro r. kai AD<ADg. i5laidLl paklausos uZ lygis yra maZesnis arbadidesnis pradinl Jei bendrosios AD lyg1. POTENCIALIOJONACIONALINIO PRODUKTOIR KTO S. tai susidaro skirtumas tatp potencialiojo (visiSko uZirnturno) nacionalinio produkto Ip ir realiojo jo dydZio )'.rkto kiekio. esantvisi5kam linija rodo nacionalinio nacionalinio produktas nacionalinis atitinkapotencialiojo uZimtumui. Bendrosios pasiulos kitirno pasekmes 4. paklausos (bendrujq iSlaidq) dinamik4.infliaciniu tarpsniu. vadinamasnuosmukio(arba recesiniu)tarpsniu.{VEII(A: NACIONALINIO PRODU PUSTAUSVYROS TARPSNIAI NUOSMUKIOIR INFLIACIJOS reaguojanti bendrosios Nagrindsime. 4.6.kaip susiklostopusiausvyra. kad nacionalinis visi5kas taSke.nuosmuki s4lygojantisatotrukis.Potencialqjinacionaliniprodukt4 vaizduojantivertikali produktokieki.18 paveiksleparodytabendrosiospaklausosAD ir nacionalinio produkto pusiausvyra. Siq pradinis lygis yra 4E11.kai AD>ADg.17 pav.

Kad gamyba pasiektq potencialiojonacionalinio produkto lyg1.paklar. kai bendroji pasiula virSr.infliacijq sqlygojantisatotr[ikis.rsa investicijorns. AD paklausos potencialiojo produkto 4. kai pusiausvyrosnacionalinis produktas viriija savopotencialqj! lygi. Tuomet paJamos AD kreive turi kirsti 45' linijq SianretaSke. visiSkas paklausos perteklius uZirntumas. Ddl nepakankarnosbendrosios paklausos maldja nacionalinio produkto gamyba. lnfliacinis tarpsnis/atotrfikis (int)ationarygap) .Pirmiausia nagrinesime nuosmukio tarpsni.18 pav. kai bendroji pasiula nepatenkina paklausos.1a bendrqj4paklausqir gamintojainegali parduoti visq pagamintqprekiq. tLrripadidetibendrosios iSlardos. kad pusiausvyra bendrosios tarp yra produktosusidard ir nacionalinio taSke Nuosmukiotarpsnis AB dydZio. parodantisverlikalq atsturnil kurir. paZyneto taSku A. paZymet4 ta5ku B. 45o 4. atsiranda nedarbas. ncs 1i vir5yttl bendrqsias i5laidas ir kartu bendr4j4 paklaus4. poreikis.19 paveikslo matome. bendrosios kai iSlaidos 153 . Taip atsitinka.20 paveikslas vaizduoja atveji. E. Bendrosios ir nacionalinio pusiausvyra paklausos 154. pavaizduoto karnpotieseje. Gamyba nepasieks potencialiojo nacionalinio produkto lygio.tuomet nacionalinds padides pasieks potencialiojo produktolygi. Tokiomis sElygomis nacionalinio produkto gamyba negali dideti. liks nepanaudota darbo jega. ir Esant infliaciniarn tarpsniLri. Tai skatina prekiq atsargq susidarynq. sumaZdja investicijq Gyventojqsantaupos virSijainvesticijas. pasiekiamas bendrosios kyla kainos. Bendrosios sukursinfliacijostarpsni(atotnikf.ro bendrosios paklausos kreive yra aLk5diau potencialiojo nacionalinio produktokiekio.

AD Nuosmukio tarpsnis YE 4.os nacionarinioprodukto ir puslausvyros sqtygomls 154 . Nuosmukio tarpsnisbendrosios paklausos nacionalinioproclukto ir pusiausvyros sElygomis AD fliacinis r E 4. kad bendroji paklausavirsija bendrosios pasifilosgalimybes.spardiai dideja.Tuomet bendroji paklausaAD virSija garnybosaugirno galimybes.20 pzv.Jis rodo. SusidaroAC dydzio infliacinis tarpsnis. kad ateityje prekes labai pabrangs.19 pav. pavyzdliul pasklidus gandui.Infliacinis tarpsnisbendrosios paklaus.

kad gyventojai suinteresuotidaugiau taupyti ir maZiau vartoti kaip tik tada.Didejant kainorns.kuriame investicijos Taupyrno paradoksas yra autonominds.infliacinis tarpsnisi5nyksta.21 pav. ir taupyrno 155 .namq [kiq pastangosdaugiau taupyti maZina nacionalinespajarnasir pakertataupymo galirnybesateityje. Taupymo paradoksas .keinsistinesteorijos dalis. kai ekonomika tai yra eklekti5kosiosbendrosiospasiuloskreivds horizontaliojedalyje.rrisvadinamas taupymo paradoksu. Kreiviq I ir Sr susikirtimo tadkasrodo nacionaliniqpajamq pusiausvyroslygi Y.y. Esant infliaciniam tarpsniui.Esant nuosmukio tarpsniut.darbo uZmokesdiui maZejant ir nedarbui. esantautonominems investicijoms Tarkime. TAUPYMOPARADOKSAS Multiplikatoriaus poveikio analize parodo rei5kini. Taupymo paradoksas.juodai dienai". maLdja kainos. Tuomet gyventojai bus kai linkg riboti savo dabartinlvartojimq ir taupyti . ekonornik4 i5tikgs nuosmukis. 4. Taupymo paradoksas (paradox of thrift) . absoliudiaineelastingos t. darbo uZmokestrs rr dideja nedarbas. Situacija paradoksali ir tuo. S.21 paveiksle. kr. nuosmukio tarpsnis iSnyksta.veikia kainq augimo veiksniai. kai didesnis taupymas yra labiausiai ekonorniSkai nepageidaujamas. 31 kreive rodo pradin[ santaupq lygi.I 4. nacionaliniqpajamq atZvilgiu.7. MaZejant kainoms. parodytas4.

reikalingo pusiausvyraipalaikyti Y1 nacionaliniq pajamr4lygio. sumaZino nacionalines pajarnas rnultiplikuotai: AY>AI. kuris rodo. Panagrinekime reali4 situacijq kai investicijr-1 apirntis kinta priklausornai nuo nacionaliniLl pajarnq kitimo.22 paveiksle rodo nedidelio teigiamo nuolydZio linrja I. nes surnaZejo santaupq Saltinis . pasekmesyra Zyniai reikSmingesnds.rkelia investicijq priear-rgio. kurio koeficiento reikSme padideja ribinio polinkio investuoliir apskaidiuojarnas del taio: 156 . palyginti su numatytomis investicijomis. Siasinvesticijas 4. SumaZejEs vartojirnasnesr. todel investicijq tiese I nepakeis padeties (prie5ingu atveju I paslinktq iki punktyrines linijos lr). Sudetingasis mr-rltiplikatorius toks multiplikatorius. Namq ukiq pastangos daugiau jq taupyti greit sumaZina santaupas Zemiau pradiniolygio S2<S1. Taupymo paradoksas. Todel teigiamosinvesticijq kreives nuolydis rodo jau nebenulinl ribini polinki investuoti(i'). to paties dydZio Al nes trlkumas sukelia didesnl pajamq AY sumaZejirnq.22 pav. AY 4. Padidejusiossantaupossugriaus pusiausvyrq.lygt S'. Siuo atveju investicijq trflkumo AI. arba supermultiplikatoriurni. sukels prekiq atsargq augirnq ir paskatinsgamintojus maZinti gamyb4. Atsiradqs autonominiq investicij14 trfikurnas AI. kad santaupq lygis sumaZejo iki pradinio S1 lygio. Padidejusnamq [kiL1 santaupoms. bttinas pr-rsiausvyrai palaikyti nacionaliniq pajarnq Iygyje Y1. Pusiausvyrasusidarysta5ke 82. esantkintamomsinvesticijorns Siuo atveju ribinis polinkis investuotisustiprinamultiplikatoriaus veikimo poveik[. tiesd S1 paslinks i paderi 52. Toks multiplikatorius vadinamas sudetinguoju.Santaupqperteklius (E1F).nacionalindspajarnos iki Y2.

o visuomends. nes neigiamai paveikia gamybos ir gyventojq uZimturno apimtis. kas teisingaatskiro individo poZiuriu.m = I l-(c+i ) 14 11\ Taupymo paradoksasrodo. gamybos apimtis ir santaupos sumaZes. . r a bendrojipiklausa a iSlaidos bendrosios paklar-sos bendrosios strukthra a kainq lygis a paklausos bendrosios kreive a palukanrlpoveikis a tufto poveikis importo poveikis pusiausrryrosbendrasisnacionalinis produktas a bendrojipr. Taigi atskiro Zntogaus poZi[riu tai privalurnas. taupesnis sutaupo daugiau ir tampa turtingesnis. .blogybe. Atskiro Zrnogaus poZilriu.y. t. srikrdtimas bendrojipasi[la pasirilos bendrosios kreire humpojo laikotarpiobendros pasiIlos kreive ilgojo laikotarpiobendros pasirilos kreive verlikali (klasikine)AS atkarpa horzonlali (keinsistine) AS atkeupa tarpineAS a&arpa laupymoparadoksas (galimasis) potencialusis bendrasis vidaus(nacionalinis) produktas 157 . . . Pagrindin€ss4vokos . .rsiausvya a neplanuolosinvesticijos autonornine bendrojipaklausa a nuosrnukiotiupsnis a infliacinis talpsnis a rnultiplikatorius autonominesbenclrosiospaklausos multiplikatorius q investicij multiplikatonLrs sudetingasis multiplikatorir.neb[tinai tinka visai ekonomikai. r r r o . kad rnakroekonomikosanalizes lygio iSvadosapie ekonomikq kaip visumq skiriasi nuo i5vadq mikroanalizeslygio. arba supennultiplikatorius Sokas. r o . .rs. o visai visuomenei daugiau taupant.

3. . 5. Paai5kinkitemultiplikatoriauspoveiki ir jo veikimo mechanizmE.Kartojimo klausimai l. Kokia bendrosios paklausos strukt[ra privadioje. pasiulos GrafiSkaipavaizduokitetrumpojo ir ilgojo laikotarpiobendrosios jq kreives bei paai5kinkite skirtumus. mi3rioje ir atviroje ekonomikossistemoje? Paai5kinkite taupymo ir investicijq rySio poveik[ pnsiausvyros nacionaliniamproduktui. Nustatykite potencialiojo nacionalinio produkto ir pusiausvyros nacionalinioprodukto s4veikq. 4. 2.

Valstybes biudZetas tai valstybes piniginiq pajamqir iSlaidqper tarn tikr4 laikotarp[ planas. Taigi fiskalines politikos igyvendininias susijEs sr. Zinoma. t.atitinkamaibiudzetosaldasbus teigiamas.tai [vairus rnokesdiai. Jei valstybds ir islaidosdidesnis negu pajarnos .rsybds vykdom4 fiskaling politikq: aptarsime Sios politikos igyvendinimo instrumentus Siospolitikos poveik[ ekonorniniamaugimui.valstybinio sektoriaus. kuriais gali buti apmokestintas nekilnojamasis turtas. r prekiq ir paslaugqpardavimumokesdiai. Fiskaline politika . kuriuos galima suskirstytiI tris stambias grupes. yra biudZetas subalansuotas.Jeigu valstybds pajamoslygios jos i5laidoms. Sioje temoje pladiau nagrin€sime vyriar. siekiant suSvelninti arba panaikinti bendrojo nacionalinio prodLrkto svyravrmus. Valstybes vaidmuo Salies ekonominiame ir politiniame gyvenime yra ivairiapusis:tai istatymq leidimas ir jq vykdyno kontrole. tLrrtornokesdiai. siekiant sr"rsvelninti konjunkturiniLrs svyravimus. valstyb€s vykdoma ekonomine politika. Atskaityrnai socialiniam draudimuitaip pat priskiriarni Siaimokesdiq grupei.y. 159 . atitinkamai biudZeto saldas bus neigiamas. Skirturnastarp valstybespajamq ir i5laidq vadinarnas biudZetosaldu.M. biudZetosaldaslygus nuliui.kuriems priskiriarnipridetines vertdsrnokestis. Tai fiziniq asrnenq pajarnq rnokestis ir juridiniq asmenq pelno mokestis.Zemdsnuomos mokestis. Pastaroji apima fiskalinE politikq monetarinq politikq ir valiuros keitimo kurso reguliavirnq. nekilnojarnojo t. O jeigu valstybds i5laidos maZesn€suZ gaunamas pajamas valstybesbiudZetas perteklinis. 1 .palikimo mokestisir kiti mokesdiai. akcizai.1. reguliuojant bendr4j4 paklaus4. yra 5.Keinso mokslas apie aktyvq valstybes bir-rdZeto ir valstybinirl investicijq vaidrneni.tai valstyb6s finansq naudojimas. V a l s t y b € s a j a m o si r i S l a i d o s p Svarbiausias valstyb€sbiudZetopajarnqSaltinis. 1 . investicijos ir pusiausvyros nacionalinio produktosusidaryrnas privadiojeekonomikoje. importo muitai.y. VALSTYBES FISKALINBS POITTTXOS ESME 5 . Siq gmpE leina Zemes | mokestis. . privadiq namLl tikiq ir [rnoniq na-iamumokesdiai.rvalstyb€s biudZetoformavimu ir naudojirrLr. nuosavybds. neivertinant labai svarbausekonornikossektoriaus. Teorinis fiskalines politikos pagrinclasyra angh"1 ekonomisto DZ. FISKALINE POLITIKA Ankstesnese temose buvo nagrindjamas taupymas.biudZetasyra deficitinis.I i I 5. prekiq ir paslaugq gamyba valstybinese [monese ir. kaintl lygiui bei ir uZimtumui.

o netiesioginiais apmokestinami Pajamq ir turto prekesir paslaugos. 13esivystandiose _salysedidelg mokestiniq lengviau surinkti nei pajarnrl neiiesioginiai rnokesdiai. o prekir4 ir paslaugq grupei. M kroekonomika. lygio Salyse skirtingoiSsivystyrno pajamLl struktfira I lenteld. valstybes gaunamq pajamq dall sudaro paji.Tik tuo atveju. maZas yra regresyv[s. tadiausie mokesdiai mokesdius.P . pajamqdal[.1 30.pajarnos baudqir konfiskacijos kitos nemokestinds Sio pajarnq Saltinio dalis bendrosebiudZeto pajarnosedaugelyje Saliq yra nedidele.q 41.0 25.6 21. s 160 .M . B .nq. dali nei gar"rnantys rnokesdiq didesnE ilalis moka visuornends pajarnos. (procentais 1980 p Mokestinds aiantos mokesdiai netiesiociniai tiesioginiaimokesdiai I'iziniq \emokestin6s Saliqgrupd socialinio vidaus prekiq tarptautin6s pajamos asmenu fiq skaidius) pajamq ir draudimo ir paslaugq prekybos mokesdiai !rnoniq pelno mokestis mokesiiai mokesliai 9.Valstybes nuo bendrqiqpajamq) rn.5 2ls.1. bcsivystandiose pavyz<IZiui. F . 2 2 3 .kuriais betarpiSkai mokesdiais ir privat[s asrnenys irnonds. S a k s . P e r e v .0 33.{) iSvysrytos )s 1 l -1. atvirkSdiai.3 l u d u s t r i n c s1 0 ) A g r a r i n c si r ( i n d u s t r i n c sI 5 ) Vidutiniq n a i a m u( 5 5 ) N{aZiausiai (1.7 13.9 23. L a r e n .0 3.0 inis: Dz D .1 17.? ( 26.y.Siuos mokesdius pajamasgaunantl t.6 ll.0 +. Tiesioginiais mokesdiais vadinarni tokie rnokesdiai. GlobalnY podchod.jei valstybei priklauso daug gamtosistekliq.ir Mokesdiustaip pat galima suskirstyti1 tiesioginrus netiesioginius.l 14. nemaZqbiudZeto gali nuosavybes sudaryti pajarlosi3 valstybes pajarnq strukt[ros ypaturnus skirtingo Minetus valstybes biudZeto kuo labiau pateiktiduomenys: iliustruojaI lenteleje issivystymolygio Salyse ir pajamose. imonitl.6 )1 | 1. didelespajamas.kuriais aprnokestinamos rnokesdiai priklauso tiesioginiq rnokesdiq grupei.. dalis valstybes tuo diilesndtiesioginiqrnokesdiq isvystytaSalis.vietin€s pajamos.0 1. : D e l o . rnokesdiq mokesdiai netiesioginiq pardavimo ir pajamqstrukturaskiriasiiSvystytose mokestiniq biudZeto Valstybes didele tiesioginiqmokesdiqdalis' lsvystytoseSalyse Salyse. biudZetopajamq Saltinis tai nemokestinds Kitas valstyb€s siai pajamq r[Siai priskiriamos pajarnos i5 valstyb€s nuosavybes. a n s l . bei i5 rinkliavos..JAV Sie rnokesdiai sudaro apie 85 proc. 1 9 9 6 . tokie mokesdiai.

valstybes skolospalukanos. EUROSTAT.OECD. Einamosiorns priskiriarnosdarbo uZmokesdio perkamq prekiq bei iSlaidoms ir paslaugq iSlaidos. kad valstybes iSlaidqdalis BVP labai padides.I Italij a Anglija 28 . l 30. toddl auga valstybes iSlaidq dalis bendrarne nacionaliniatleorodukte. Bendra tendencija.ti 2r.).Laren. 161 . 8 41 l 4 l. t r a n s f e r i n i a ii i r n o k d j i r n a i p r i v a i i a m s e k t o r i u i . 0 57. Makroekonomika. Saltinis: DZ.6 4 1.prognoze. Vagnerio sufbrmuluotas . Salyse .uostqstatybos i5laidos kt.3 34.Globalnyj podchod.u 48. Vagnerio ddsnis (Wagner law) . EU .) dar XIX amZir4e nurnatd.lame vidausprodukteper 50 rnetqatskirose padidejodu ar net tris kartus.9 48.8 50.. Vokiediq ekonomistas Adolfas Vagneris(WagnerAdolph. .1 . rodanlys. 2 lentel€.F.). P. subsidijos imondms. uZ kuriuos valstyb6 betarpi5kainegaunatnainais prekiLl ar paslaugq.Saks. Pagrindinpvalstybesi5laidq dalI sudaro einarnosios iSlaidos. dideja.nuo tsVP) m.D.lvairiq Saliqvalstybes iSlaidos 1938-1988 (proc. o kapitaliniq idejimq i5laidos . Sis teiginys Zinomas kaip A.Valstybes gali bUti suskirstytosketurias biudZeto i5laidos grupes: I valstybesvartojirno iSlaidosapimavalstybinio sektoriaus darbuotqq darbo uZmokest[bei valstybesperkamqprekiq i5laidas(pavyzdLiui. nedarbo pa5alpq i5rnokejirnai.5 36. transferiniai rnokejirnai ir vaistybes skolos pal[kanq rnokdjimai. valstybesinvesticijos tai ivairios kapitalin€s pavyzdZiui.investicijonrs tenkasantykinai nedidele valstybes iSlaidq dalis(apie 10 proc.Vagnerio ddsniu").valstybiniai Zem€sfikio produktq supirkirnai.9 38 . kad valstybds iSlaidqdalisbendra. dai : 1 1 a JAV l 8. tai valstybes i5laidq dalies bendrarnevidaus produkte augirnas. palyginti su privadiu sektoriumi.rai valstybds investicijos.Siq tendencij4 iliustruoja2 lentelds duomenys.3 32.valstybesveiklos pletrosdesnis"(trurnpai vadinarnas.Cornrnision.. keliq tiesimo. pensijq. iSlaidos. S i a i i S l a i t l q g r u p c i priskiriami mokejimai. 1835-1917 rn. .B. pavyzi2iut.223. I 50. Metai I9 3 8 I988 200s Pranciizija Vokietija Japonija Nyderlan. ir ..teisineje gerovds valstybeje valstybes i5laidq ruiys ir dydis.pastebimapasaulyje nuo XX a. Sios keturios valstybesi5laidq gnrpds kartais skirstornostik I dvi starnbias dalis * einamqsias iSlaidas ir kapitaliniq ldejirnq iSlaidas. pradZios.3 54 1 4)4 46.karinestechnikospirkimas ir kt.

tokiaskaip sveikatosapsauga. Mes apsiribosime tik pagrindiniq mokesdiq sistemos sudarymo principqanalize. tadiau gali bfiti ir diferencijuotas. Strukturines. pajarnqpaskirstyrnoapmokestinimu(pajamqmokesdiai). susijusios su Salies teisesauga. l\Iokesiiq sistema. Svietimas. kuri skiriarnainvesticijoms.1.Si desni Vagnerisgrinde dviern pagrindinemisprieZastimis: . Pajamq mokesdiq objektas yra privadiq ar juridiniq fikio subjektq gaunamospajamos (Sie mokesdiaisusijg su pajamq gavimu. ateityje intensyvesjau nuo XIX amZiaus valstybds atliekamos funkcijos. Siq funkcrjq vykdynas ypad skatins spartq valstyb6s iSlaidq augim4. kiek rnokesdirlr[Siq kiekvienoje stadijoje (vienas ar daugiau) geriausiai atitinka fiskaliniusir ekonominius politiniLrs bei tikslus..2.kylant visuolnenesgyvenirno lygiui. . Gamybos fazeje nustatytas mokestisdaZniausiai irnamasnuo atskiroje verslo grandyje sukurtos pridetines vertds. valdymu ir kt. ir Todel ekonorniniupoZir. gamybosapmokestinimu(apyvartosmokesdiai).ras panaudojimas. . Detalus rnokesdiq sistemos nagrinejimas yra finansq mokslo objektas. Kitas svarbus mokesdiq sistemos sudarymo elernentas.gali skirfis mokesdiotarifai pinno btitinLrmo prabangos ir prekdms. Konkrediosvalstybdsmokesdiqsisterna apima daugybgivairiausiq mokesdir-1. vystantis Salirns. pajamqpanaudojimoapmokestinirnas (vartojimo mokesdiai).lriu racionali rnokesdir.tai atskirr-1 rnokesdiqtarifq nustatymas. t s ukio subjektams vienodas. socialine rupyba.viena vertus. vadinama mokesiiq sistema (tax system).na.institucinesir psichologinessElygos lernia tai. 5.l sistema remiasitrimis apmokestinimo r[Simis: .jog nacionalineje s4skaityboje iSskiriarnos trys nacionalinio produkto apytakos stadijos: gamyba. sudarytapagal tam tikrus bendrus principus. pagrindinisvalstyb€sbiudZetopajamq Saltinisyra ivair[s rnokesdiai. Salyje renkamr4 mokesdiLl visur. . policija. valstybeims vykdyti naujasfunkcijas. todel Sis mokestis ir vadinamas p r i d e t i n e s e r t e su t o k e s d i uS i o r n o k e s i i o a r i l a sg a l i b [ t i n u s t a t y t av i s i e r n s v . gynyba. Pirmoje temoje i5siaiSkinome. bet ne su jr1 lol .PavyzdZiui.kita vertus. paskirstyrr.Lafero kreivd Kaip jau min€ta. siekiant spartinti ekonomin! augim4 gali buti neapmokestinarnanaujai sukurtosvert6sdalis.

Tadiau vyriaLrsybd negali tiesiogiri nustatyti aukStesnius tarifq didinimaspadiclins kontroliuotimokestiniqlplaukq.jamas.ra 163 . Pajarnq r. Taigi per5asi iSvada. periodi5kumo.Ar visadamokesdiq i5 mokesdiqgaunamas biudZetopajamas? Bendrqjq rnokestiniq pajamq priklausomybg nuo mokesdio tarilb dydZio parodo Laf'ero kreive.nokesdio tarifas privatiems [kio subjektams daZniausiai diferencijuotas: yra tarn tikras pajamq minimumas. kuri vir5ijus pradZioje mokesdio neapmokestinamr. analizavusio5iq priklar-rson-rybE deSimtrneiio 8-o metq pradZioje. 5.1 pav. palikimas). lairnejimai loterijose. nustatydau. taip pat gauti pervedirnai (dovanos. tadiauekonomikos augimopoZi[riu investicijoms mokestis netaikornas. taip pavadinta arnerikiediq ekonomikos profesoriausArturo Lafero.ras varloji rnas Pajarnq panaudoj Sis ir investicijos.Taigi apmokestinamas privadiq narnq [kiq vartojimas. esant tokiems aukitiems mokesdianrs. Todel pajarnoms priskiriamos gamybos veiksniq gautos pajamos. nes. Lafero krerve pajamos (T) mokesdiq tarifas (t) lygus nuliui. apmokestinant rnokestis visq vartojimq arba jo dal[.r turetq bflti apmokestinan. tai ir rnokestines Jeigr-r bus lygios nuliui. kainq s4lygoti vert€s pasikeitimai.r tik nustatomimokesciaigali bhti tiesioginiaiarba netiesioginiai. Jeigu mokesdio tarifas sudaro 100 proc. Ci.pladiqlaprasme. DaZniausiai visai neprikiausomai nuo jo Saltinioir kuris ekonomines vertdspadidejimas. imo poZiiirir.augair mokesiio larifas..kaip bet pajamos suprantamos panaudojimu). tnokestines pajamos irgi bus lygios nuliui.garbei. ji gaunamas pa. gali nori padidintiiS mokesdiq Jeigu vyriausybd mokesdiq tarifus.l tarifasn6ra aukitas. nebus stirnulo dirbti. kad vyriar-rsybd.Pajamomsdidejant. DaZniausiai nustatolnas netiesiogiuis atskiromsvartojirnoprekdms.

Jeigu biudZetodeficit4 (budget deficit) paZyrnesime sirnboliaisBp.valstybes biudZeto saldas.G ..1. didinant valstybesvidaus skolq. BiudZetodeficitassqlygojavalstybesskolosdidejirn4. Tolimesndjeanalizdjeapsiribosimetik prekiq rinka. Tadiautolirnesnismokesdiqtarifo 0 didinirnas nebeduodateigiamo efekto. siekiarnaneteisetaiiSvengtijq mokejimo .b[tina [verrinri bendro paltrkanqlygio kitirno poveikl. Valstybes pajamos 81 ftudget income).". tardarni. 5.G . Valstybes i5laidos.Siq poveikiqanalizeibOtinos tik prekiqrinkq. 2. esantauk5tiems mokesdiarns. Taigi. esant tam padiam Saliesnacionalinio prodr-rktodydZiui. l6'1 . ValstybesbiudZetodeficito finansavimas.3. Tadiau nacionalinis produktas gali maZeti. tai bilrdZetas perteklinis.alrkStus mokesdiq tarifus.rgirn4nuo iki T. Taigi grafike gaunameapverstos . jei aukSti mokesdiaineigiarnaiveikia [kinE veikl4.Tp . ValstybOs biudZetolygtis Tolirnesnejeanalizdjenaudosirne tokius dydZius: l. jei Jei Fq > 0. Zinoma. [monemsir valstybds 3. tai biudZetas defrcitinis. bet ir pinigq rinkq bei vertybiniq ne popieriq rinkq (kredito rinkq) studijos. koks turi briti vidutinis mokesciq tarifas ta .T r i dia Fs ..tai transferiniai iSmokejirlai namq ukiams.U" fonnos kreivg. Transferai . kaip rodo Lafero kreive. jog sunku teisingai ivertinli.dal1gautq pajamq nuslepti. ir mokesdiqpajamos pradedamaZeti. nei nustadiusi Zemus mokesiiq tarifus. kuri virsijus biudZetomokestines pajarnospraddsmaZeti.tai valstybds biudZeto paJanos i5 tiesioginiq ir netiesioginiqmokesdir. kad nera kainLllygio bei palfikanqpasikeitimos4lygotqefektq. auk5tesnis mokesdiq tarifas s4lygos didesnes rnokesdirlpajamas. tai Bp: F5. Be to. valstybes biudZeto lygti: F s = B r.6 socialinio draudimo inaSai ir pajarnosi5 valstybesnuosavybeje gamybosveiksniq. Pagrindin6 Lafero kreives problema ta. sLrbsidijos skolospal[kanos. esandiq Naudodami Siuos galimesudaryti dydZius.tai valstybdsi5laidosprekdms ir paslaugoms pirkti bei valstybes investicijos. F5 < 0.. veikia ekonomik4 tadiau tai Siame skyriuje nebus nagrinejarna. gali gauti maZesnespajamas iS rnokesdiq. mokesdiq tarifo didinimas nuo 0 iki tA s4lygoja paJarnq rnokesdirl i5 ar.

l) Esant privadiai ekonomikai. Prirninsirne. MiSriojojeekonomikojene visos firmq sukurtos nacionalinespajamos atilenka namq [kiui. naudojamagrynqiq mokesdiqs4voka. kadangi jq dali.-rkiuitransferines iSmokas. kita vertr"rs moka iSmokos didina nar. Todel pajamos lygios nurnatomomsdisponuojamorns 165 .a u l o n o m i n iv a r t o i i r n a s .nrlr.kai neveikia vyriausybinissektorius.rq mokamq mokesdiq ir gaunalnq transferinir4 i5rnokq skirturnas. pasisavina vyriausybe. visadarnaZesnis l.ribinio polinkio vartoti disponuojarnas pljarnas koeficientas.o rnokesdiai SeimqpajamasmaZina. valstybd aprnokestina narnq [ki.nacionalines s a . Gaunamos transferinds pajamas.rojamoms nes visa firmq pagarnintosprodukcijos vertd atitenka narnq hkiams kaip pajamosuZ teikiamusgamybosveiksnir. iia pa DI .rs. uZ pajamos. Grynieji mokesdiaiparodo.gryniejimokesdiai. c . Seirnq Siekiant lvertinti vyriausyb€s poveiki vartojirno iSlaidorns.n a c i o n a l i n ip a j a r n o s : s NT .tai narr.net taxes) . (5. ekonomikoje nacionalinespajamos yra lygios disponr. VYRIAUSYBES ISLAIDOMSIR TAUPYMUI Vyriausybes iSlaidosprekdlls ir paslaugomsisigyti yra savarankiSka bendrosiospaklausossudedamojidalis.disponuojarnos jarnos: Y . Dl=Y-NT. Todel galirnauZra5yti: kaip grynuosius mokesdius. Y . keisdarnas narntl ukio vartojirnoiSlaidas. susidaro skirturnas tarp nacionaliniq ir grynqjq asrneniniq pajamLl.jog nera grynr-lqrnokesdiq. dia (52) C .kiek namq [kir-1i5rnokosvalstybei vir5ija valstybesiSmokas namq [kiui. Atsiradus gryniesierns mokesdiams.narnqukio vartojimo i5laidos.2. Viena vertus. jog privadioje pajamotns. nacionalin€s numatomos Si funkcija rodo. ukio Grynieji mokesiiai (NT . vartojimo funkcija yra 5r: e:n+sx{. Vyriausybes sektorius veikia bendrEj4 paklaus4 netiesiogiai.POVEIKISVARTOJIMO SEKTORIAUS 5. Tadiau vyriausybessektoriausitaka bendrajai paklausai neapsiriboja tik tiesioginiu poveikiu. pajarnoms (Y : Dl).

Pavyzdliui.kiekvienaspapildomas nacionaliniq pajarnqvienetas didina vartojim4ribinro polinkio vartoti disponuojamas pajarnas koeficiento(c) reik5me.rnkcijos pasikeitim4 pavaizcluosime grafiSkai t66 . tarsime. Sis surnaZejimaspriklauso nuo absoliutaus grynrljq mokesdiq dydZio ( NT ) bei ribinio polinkio vartoti disponuojamas pajamaskoeficiento (c). Sie rnokesdiai vadinarni regresyviniais.rsvyriausybdsvykdom4 namq Dkiq aprnokestinim4 vartojirno iirnkcija keisis.t. kurl paZyrnesimeNT . didejant pajamoms. 400 SumaZejusi autonominI vartojirn4paZymesime a6: a. dia Ca . Kad analize britq paprastesni.vartojimas. o vartojimo funkcija igausSiqiSrai5kq: Ce:a+c"(Y.jei mokesdiai yra autonominiai. maZesng tuo dali sLrdarys mokesdiai. nepriklauso nuo Salies nacionalinioprodukto dydZio. nes disponuojamos pajarnos nebesutarnpa nacionalinetnis su pajarnornis.8. o ribinis polinkis vartoti disponLrojamas pajamas yra 0. < a .2. Lt. /5 t\ 5. Nagrinejantprekiq rinkq bendrEjq makroekonomikos pusiausvyrq bfitina palyginti nacionalinio produkto pasiul4 ir paklaus4. Autonominiq rnokestiqpoveikisvartojimo i5laidomsir taupymui Pirrniausia aptarsirne. o su nacionaliner-nis pajamomis. Tokiu atveju grynieji mokesdiai taip pat bus autonominisdydis. tai autonorninis vartojimas surnaZes mln.f.4) Taigi grynieji autonominiai mokesdiai sumaZina narnqukir4 autonourini vartojimq. k a ia . Tuomet narnq [kiq vartojirno funkcijos i5rai5ka bus: Ca:ac+cxY. . lvertinr.8 x 500 = 400). /5 <\ (5. Lt (0. (5. tokiu atvejugauname priklausomybg: ir 5iq C:a+qx(y_NT).Todel narnq fikiq vartojim4 reikia susieti ne su disponuojarnomis pajamomis.nl:(a-cx NT)+cxY.c:&-cx NT. kaip pasikeisvartojimo funkcija. kuo didesnes jq nes pajamos.6) SI vartojimo fr. Tokiq mokesdiq absoliutus dydis nesikeidia. esantautonominiams rnokesdiams.y.jeigu grynieji autonorniniai mokesdiai sudaro500 mln. kad narnr4 [kiq gaunaml transferiniai i5rnokejimai irgi yra nuo nacionaliniq pajarnq nepriklausornas dydis.1.

0.Esant bet kuriam nacionaliniq pujurntl autonominiusgrynr"rosius rodo C tieses sumaZejo.21aformulemis: Sa:-a+sr(Y. bet ir taupyrnui.nl:(-a-s' dia Nf l+s ^ Y: (5. vartojimoiSlaidos poslinkis Zemyn. ivedus mokesdius.Vartojirno i5laidq tiesd Ce rodo. Autonominiq grynqq mokesdiqpoveikis vartojimo funkci. Pasikeitusi neigiarnE autonornini vartojim4 taupymo funkcr.2. kaip pasikeite namq [kiq vartojirno i5laidos.5.kai ndra mokesdiq. lygiagretus Disponuojamospajamos skiriamosne tik vartojimui.8) t6'7 .2 pav. Taigi grynieji autonominiai mokesdiai sumaZina ir namq ilkit1 grynqjq rnokesdir4 dydZio priklausonuo absoliutaus taupymq.jeigu grynieji autonominiaimokesdiaiyra 500 mln. Todel autonominiqmokesdiqsistemos[vedimaspakeidiair taupyrnofunkcij4 kuriquZra5ysirne remdarniesi 3. PavyzdLiui.taupymas. tai taupymassumaZes polinkis taupyti disponuojamas L I ( 0 . Lt. 2x 5 0 0 = 1 0 0 ) . esantautonominiaurs Sa ." Nt dydZiu.oje paZymesime a5: -3s=-a-SxNT' Tuomet namq lkiq taupymo funkcijos i5rai5ka bus: ( s. pajamas.26 r 3.7) mokesdiams.f.2 paveikslo vartojimo iSlaidq tiese C rodo vartojimo iSlaidLl priklausomybgnuo nacionaliniqpajamq.Sis sumaZejimas ( NT ) bei ribinio polinkio taupyti disponuojamaspajamas koeficiento (s). o ribinis 100 rnln.kEpaveiksle lygiui.I padet[Ca..lar 5.

Noredami supaprastintia.l 0) t . taupyrnas surnaZejo.<_a. t.: T: f(Y). grynuosiu. x. mokesdius.i paaeti sn . kai_a. kad grynieji mokesdiaidideja p r o p o r c i n g a ia c i o n a l i n c r n s i a r n o r n s : n pa NT:txY. tarkime.Taupyrno tiese Sa roio. jog rnokesdiqdydis priklauso nuo narnq fikiq gaunamq . padiakryptimi keisisir absoliutus ta .2. Autono'riniq grynldq mokesdiqpoveikis taupymo funkcijai 5. nacionaliniq pajarnq atitenka vyriausybei grynqq rnokesdiqpavidalu. paJamq.. (5e) sl taupynlo iunkclos pasikeitimqpavaizduosirne erafiskai S s^ 5'3 pav. 5.l.azesnrs u Zv i e n e t q ) . Tai paveikslerodo S tieseslygiagretus poslini<is Zernyn. l. Tokiu atvejukeidiantis pajamorns. jei l0 proc.'arizg.2.Ss:-as+sxy. kai nera mokesdir.3 paveikslo taupymo tiese S rodo taupyrno priklausomyog nlro nacionaliniq pajamq. cta (5. kaip pasikeitenamq ukiq taupymas. Pavyzdliui.grynqiq mokesdiq no'na (koeficientasvisaila r. Esant bet kuriarn nacionaliniq pajamq lygiui. mokesdiq dydis. Proporcingq grynqjq mokesiiq poveikisvartojimo iilaidoms ir taupymui Dabar tarsirne.y. lvedus autono-iniu. . tai t:0. NT dydZiu. Jeigu nacionilines pajamos lygios r68 .

vartojimas.1)x100:0. Jei c:0.Lt vartojimoi5laidas namq hki ir t:0. jog kiekvienas papildornas nacionalinir4pajamtl vienetas didins vartojimo i5laidas maZiar-r.t. grafiSkar: Minet4 vartojirno funkcijos pasikeitin. jog namq [kis dali pajarnq gryndq mokesiiq fonla pajamossudaro1ik dalI nacionaliniq sumokavalstybei. Proporcingqgryndq mokesdiqpoveikis vartojirno funkcijai (tga:c.8 x 100: 80). tai dabarkiekvienas Jei vyriausyb€apmokestina pajamq padidejimas 100 mln. negu prie5 [vedantrnokesdius.4 pav.1)formulq.Todel disponuojamos pajamq. esanl proporcingierns ryniesielns mokesdiams.8 ir t:0.72x100:72). Lt. Kadangi 0<(l-t)<1. tai NT:20 mln.Lt (0. Lt ir t.1 2 ) g C* .gausrme: Dl:Y .t ) x Y .Lt(0. pavaizduosime 4 .11) lygtl: Nauj4vartojimofunkcij4gausime. tai kiekvienas nacionaliniqpajamq padidejirnas didina80 rnln. (5. tg0:c*) t69 .m l50mln.1. (5. 100 mln.Lt clidinavartojimo i5laidastik 72 nacionaliniq mln.11) Si lygybe rodo.1 r AC I r-l I i AY ! AY 0 5. tai NT:0.1x150=15 ln.2) lygt1[ra59 [ C * : a + c x (l . iia ( 5 . Lt.8x (l-0.. lra3p(5..t x Y: Y x (l-t). Lt.. tai gautavartojimo funkcija rodo. (5. jei 200mln.10)fonnulEi (5.

Salyje neivesta rnokesdiq sistema. tai c* linijbs nuoly<iismaZesnrs negu C linijos (tg B < tg cr).Nacionalinerns pajamorns didejantdyctZiu Ay.Linija C rodo vartojimo i5laidas. :_a1sx(y_NT):_a+sx(y_ xy): t =.13) lygti i (5. kiekvienasnacionaliniqpajarnqpasikeitimas Ay dydZiu vartojirnopaklaus4 keisjau AC* dydZiu. apmokestinus narnq [ki. nesikeidia.4 paveiksle rodomas.14) Kadangi ribinio polinkio vartoti disponuojamas pajamas koeficientas apib[dina vartojimo funkcijos nuolydl. jog. Arba tai tolygu ribinio polinkio vartoti nacionalines pajamassumaZejimui.y. c*< c.3 1 s x ( l .grynqiq mokesdiqnorma. fvedirs proporcing4 rnokesdiq sisternq: t70 . t . (5. lvedus rninet4 rnokesdiq sistemq Siemokesdiai nebesutampa. keidiantis Seirnq gaunarnoms disponuojarnoms pajamoms). jog kiekvienas papildomasnacionaliniq pajarnq vienetasdidins taupym4 maZiau nei tai buvo pries [vedant proporcing4mokesdiq sisternq. rai nauja taupymo funkcija rodo.t ) x { . ivedus proporcing4mokesdiqsistem4: . Proporcingqmokesdirlsistemosivedirnaspakeidiair taupymo funkcijq: 5r.ribinio polinkio vartoti disponuojamaspajantas koeficientas.x:sx(l_t).12) lygti. AC*< AC. keidiantisnacionalinems pajamorrs. keidiantivyriausybds gaunamqgrynqiq mokesdiqapimti. Tai rei5kia. nes dalis nacionaliniq pajamq prieaugioatitenkavalstybei grynqJLl mokesdiqfbnna. past[mus vartojirno paklausos linij4 C I C* pacleti. cla ( 5 .a 1 s x { { x ( l . gauname1oki4 vartojirno funkcijos iSrai5k4 ekonomikoje. kai ribinis polinkis varrori yra pastovus dydis (t. Arba tai tolygLr ribinio polinkio taupyti nacionalines pajamas sumazejimui.ribinis polinkis vartoti nacionalines disponuojamas ir pajamassutarnpa. Grynqjq mokesdiq poveikis vartojimo paklausai 5. - jei Kitaip tariant.3 ) r c* ribinio polinkio vartoti nacionalines pajamas koeficientas. (5. ir lra59 (5. c .15) Kadangi 0<s<l ir 0<(1-t)<1.kurioje yra proporcingqmokesdiqsistema: C*: a* c* x Y.Dalis nacionaliniq pajamq padidejimo atitenka vyriausybei mokesdirl forma. C* linijos nuolydis maZesnis negu C linrjos.t ) } : . vartojimo paklausa didejaAC dydZiu.

kai O vyriausybe iveda proporcingEmokesdiqsistemqir t : 0.5 paveiksle rodo tiesdsS poslinkis i padetl S*. kai nera mokesdirl. 0 Taupyrnofunkcijos pasikeitim4parodysirne grafike. dabar bus taupoma maZiau. taupymo padidejimasdabar bus tik A S*. Lt ( 0 . Nacionalindms pajamomspadidejus. 1 ) = 0 . Lt. t. tai ribinis polinkis t a u p y t i n a c i o n a l i n ep a j a m a s u r n a Z d ji a i s * : 0 .y. 2 x ( l . gaunametokiE taupymo funkcijos i iSrarSkrl.i 6 ) s* .s * = s x ( l _t ) . Lt (0. 0 0 0 ) . taupymaspadidetq 200 tnkst.lvedus proporcingEmokesdiq sistem4 sumaZeja ribinis polinkis taupyti nacionalinespajamas.ribinio polinkio taupyti disponuojamas pajamas koeficientas. padidejusnacionalin6ms pajamoms I mln.2x1000000=200000). cla ( 5 .1. tai. taupymqpadidins tik 180 tfikst.16) iSrai5kq (5.0 .jei s : 0. Proporcingqgrynqiq mokesdiqpoveikis taupymo funkcijai Taupymo tiese S rodo taupymo priklausomybg nuo nacionaliniq pajamq. lraSg(5.15) lygt[. s .patryzdLiu|nuo Y1 iki Y2. 0 0 0 . S*:_a+S*xY.2 t t: 0.ribinio polinkio taupyti nacionalines pajamls koeficientas.l 7) Sakykirn. Lt.Tai 5.D a b a r s s k nacionaliniqpajamq padidejirnasI mln. -a'l L 0 I I 5. 0 0= 1 8 0 . (5. t * grynqjq mokesdiqnorma.1 8 x1 . t7l .5 pav. 1 8 .

siekiant paveikti realiEj4 nacionaliniq pajarnq apimt[. Valstybines investicijos. Kainq lygis i5liekapastovus. teikiamos ivietimo.6 vyriausybds iSlaidq poveiki realiojo produktoapirrdiai. Valstybes vartojimas suprantamaskaip jos dalyvavirnas [kineje veikloje. aptarsime 5.t. kaip ir privadios investicijos.3.ryba.1 gaunamos pajamos. jog 3. lsigyjant ar gaminant tam tikras prekes ir paslaugas(pavyzdZiui. Vyriausybesi5laidos(G) yra autonomines. nepriklausandios nr. Pirmiausia aptarsime vyriausybds i5laidq ir mokesdiq poveikl pusiausvyros nacionaliniam produktui izoliuotai. Pirmiausia.kai ndramokesdiq(t: 0). tenkina privati gan.1 Vyriausyb€si5laidq poveikispusiausvyros nacionaliniam produktui Vyriausybds iSlaidos apima valstyb6s investicijas ir valstybds vartojimq.. 5. reiSkia.esantceterisparibus.y.4 nediskretinE fiskaling politik4. Diskretind fiskalind politika (discretionary fiscal policy) tai vyriausybds sqmoningai vykdomas rnokesdiq ir i5laidq keitimas. perkarnakarine technikair t. Jais apmokestinamos narnq ukir. Sis valstybes vartojimas taip pat didina bendrqjq paklausq.ro n a c i o n a l i n ip a j a m q p ir l t i e s . DISKRETTNEFtSXAItNBpOI-trlrn Pagal fiskalines politikos instrumentq (mokesdiq.). gydymo paslaugos. valstybes i5laidq) kitirno pob[di i5skiriamadiskretin€fiskaline politika ir nediskretinefiskaline politika. bendrosios Tai paklausos kitimas paveikiatik reali4jqgamybosapimt[ ir uZirntumq.3. uZirnturnq kontroliuoti infliacrjq. Todel bendroji paklausa uZdarojemi3riojoje ekonornikojesusideda tnjq daliq: i5 AD:C+I+G ( 5r8 ) . nagrinedamikiekvienq Siq elementqatskirai.5.t. yra bendrosios paklausos dalis. Visi mokesdiaiyra tiesioginiai. t72 . kuri4 paprastai. Siame skyrelyje apibfidinsimediskretinEfiskalinq politikq o 5. kaip pavaizduota pav. ir Tolimesn€ analizererniasiSiomisprielaidornis : 1. q a 2.

Siuo atveju. i5 privadiq q investicij ir vyriausyb€s i5laidq.Y=AD AD.pusiausvyrosproduktas).6 pav.e) r (5. prie bendrosiospaklausosprisideda dar vienas komponentas vyriausybdsiilaidos? Kadangi pastarosios nepriklauso jas nuo nacionalinioprodukto apirnties. Vyriausybes i5laidos didina bendrql4 paklaus4. VyriausybisiSiaidq nacionaliniarn produktui Bendrosios paklausos tiese ADe rodo bendras vartojirno ir privadiq investicijq iSlaidas. todel jas turirne p r i d c t i p r i e j a u e s a r n qv a r t o j i r n oi r i n v e s t i c i n i qi 5 l a i d q . Kaipgi pasikeidiapusiausvyrosnacionalinisproduktas (loliau jei tekste.namq ukiq vartojimo iSlaidr1. Privadios ekonorrikos pusiausvyros nacionalines pajarnos Ys.apskaidiuojarne pusiausvyros produktq: v n= ( a + i + c ) . t.6 paveikslebendrosios paklausoslinijos ADe poslinkiui AD1 padeti.Susidaro naujas pusiausvyros produktas Yy.:C+I+G ADo:C+J f:3fsxl Yr AY poveikispusiausvyros 5.tai pusiausvyros sqlygalgauna5i4i5rai5k4: \'=a+crY+l+C Yo ( 5. Naudodamiesi I9) lygybe.20) Autonominir4 vyriausybds iSlaidq sqlygotq pusiausvyros produkto pasikeitimq galirnanustatytiir kitu b[du. * (5. S t73 . S i s b e n d r o s i o s paklausos pasikeilimasrodomas 5. nustatydarni nauj4 pusiausvyros produktq pritaikeme pusiausvyros sElygE Y:AD. Kadangi bendroji paklausa mi3riojoje ekonomikojesusideda trijq daliq .y.6 paveiksle ilir"rstrr"roja horizontali tiese G .tai 5. pritaikiuspusiausvyros sqlygE : l.

I . Vyriausybds poveikispusiausvyros iSlaidq nacionaliniam produktui Tarkirne. jos iSlaidos kartu su privadiomis investicijomis yra papildomi srautai(ekspansiniai dydZiai).yros sElygaigauna5i4 i5rai5k4: s=i+c ( 5 .kad pusiausvyros nacionalinis produktas padideja daugiau negu iSaugavyriausybines iSlaidos t74 .randamepusiausvyros produktq: Y .Tai rei5kia.22)pusiausvyros produktoi5raiSkos identi5kos. 2)1 I (5.iliustruoja 5.bfidingasmultiplikacijos efektas.7 pav. S . Papildomomsvyriausybdsi5laidorns. naudojant (5. kad pusiausvyros nacionalinis produktas privacioje ekonomikoje .7 paveikslas.sulyginusnutekejimo(kontrakcinius) itekejimosrautq(ekspansinius) ir dydzius.= ( a + t + G l ' l / _ _ \ t /{ ??\ (5.Ye. . yra nes: l l-c Pusiausvyrosprodukto nustatyme grafiniu b[du. Atsiradus valstybei.2l) lygybeje uZra5ytq pusiausvyros sqlyge. Vyriausybds i5laidos didina pusiausvyrosproduktq. kurrarne taupymo linija S susikertasu I + G tiese. G G E o l 5.itekantysi bendrqnacionaliniqpajamq paklausossrautE Toddl Siuoatveju pusiausr.21) lygybE ira5Etaupymo funkcijos i5raiik4 S: -a * s x Y ir iSsprendq gaulq lygti Y atZvilgiu. ir grafike naujE pusiausvyrosproduktq nustatornepagal ta3k4 E1. kaip ir papildornorns privadioms investicijoms.20)ir (5.

sumaZes bendroji paklausa ir pusiausvyros nacionalinisproduktas. Lt. maZejanl produktasmaZeja. Todel vyriausybds i5laidq multiplikatorius lygus investicijq multiplikatoriui (kai neramokesdiq): rnc = mr l l-c l s (5. paskesniq.8. Tai savo ruoZtu vdl didina bendr4jq paklausq ir produkto apimti.dideja bendroji paklausa ir plrsiausvyros produktas.8 50.' x 6Q.(AY>AG). o c : 0. Aptarsime tik mokesdiq poveiki pusiausvyros atsiribodami nuo vyriausybes i5laidq (G=0) Nagrinesime du mokesdiq poveikio pusiausvyrosprodLrktuiatvejus . 5.3.rktui. Lygiai kaip ir privadiq investicijqatveju. tai Siospapildornos pusiausvyros produkt4padidina 250 mln.23) jei i5laidos Pavyzd2iui. ivedirnas sumaZina autonornini vartojirnq o kartu ir bendr4siasvartojinro i5laidas.2. AY:5x50:250rnln. priklausomai nuo multiplikatoriauskoeficiento dydZio. AG : 50 mln.esant autonorniniarns mokesdiamsir esant proporcingierns rnokesi'ilrrns. ivedus autonominius mokesdius. 175 . vyriausybesiSlaidorns.1 skyrelyje i5siai3kinome.esant bet kokiam nacionalinio produkto dydZiui.Lt Vadinasi.nos 5. bendroji paklausair pusiausvyros nacionaliniamproduktui 5. Lt: AY: rn. Mokesiiq poveikis pusiausvyros prodr. velesnir$ vartojimo iSlaidq augirno grandinE.2.2. I aY = -x l-0. I. Autonominiq mokesdiqpoveiki pusiausvyros naudodarni abu pusiausvyros nacionaliniqpajamqapskaidiavimo b[dus. produktuipaaiSkinsirne.y. Vadinasi. vyriausybes i5laidos C veikia pusiausvyrosprodukt4: didejant vyriausybes iSlaidorns. A utono miniq ntokesiirl poveikis pusiausvyros nscionaliniant produktui kad autonominiqmokesdiq sister.3. valstybiniaiprekiq ir paslaugq pirkimai bei valstybes investicijos tik tiesiogiaididina bendr4j4 ne paklausq ir nacionaiini produkt4 bet ir sukelia antrinitl (t.

nesant mokesdiq. Y : AD. esant autonominiams mokesdiams. kai Bendrqjq paklausq AD. ac< a. Autonominiqmokesdiq poveikispusiausvyros nacionaliniarn produktui bendrosios paklausos bendrosios ir pasiUlos modelyje 176 . Yg nes Si pusiausvyros nacionalinioprodukto pasikeitim4rodo 5. Tai s4lygoja pusiausvyros nacionaliniq pajamqsumaZejimq Y2. sudaro namq [kiq vartojimo iSlaidos ir pastoviosprivadiosinvesticijosI: Ca AD=Cn+l=a. sumaZejo nes autonomines vartojirnoi5laidos.24) Gauta pusiausvyrospajamq apskaidiavimoformule rodo.8 paveikslas. l Y r . sumaZes. + t ) r l-c apskaidiuojamepusiausvyros (s. Bendrosiospaklausostiese AD1 ir pusiausvyros produktasY1 rodo situacijip privadioje ekonomikoje. iki AD Y:AD Y2 5.+c*Y+i.= ( a .8 pav.l) Bendrojimakroekonomikos pusiausvvra pasiekiama. bendrojipaklausaAD2 sumaZeja. Paveiksletai rodoma lygiagrediubendrosios paklausos tiesesposlinkiu Zernyn. jog ivedLrs autonominius mokesdius. lvedus autonominius mokesdius. Pritaikome pusiausvyros sqlygE ir nlcionalinproduktq s: i Y Y:ac+cxY+I.

9 pav. lvedus autonorninius mokesdius.9 paveiksle tai rodo 171 . investicijorns Pusiausvyros nacionalinisproduktas. sumaZejataupymas. todel juos turime prideti prie namq [kiq taupymo.Sie s4lygoja dvejopq poveiki. parodytas paveiksle.y. kuriame numatomas (S) lygus numatomoms taupymas (l).NT )'l (s.k r r r i s d bendrojo nacionalinio produkto apytakos srautq. naudojant kontrakciniq ir ekspansiniq dydZiq sulyginirno bud4 ivedus autonorninius rnokesdius. autonominiaimokesdiai. t.tai rodo taupymo tieses lygiagretusposlinkis Lemyn. : kai s o + N T :i . rodo ta5kas E1. Apskaidiuodarnipusiausvyr4Siuo budu.2) Bendroj rnakroekonomikos i pusiausvyra pasiekiama. Antra. palyginame kontrakcinius dydZius (SA +NT). Vistl pirrna. Autonominiqmokesdiq poveikispusiausvyros nacionalinems pajamoms(kontrakciniaiir ekspansiniai dydZiai) Prading pusiausvyr4 nesant mokesdiq.Yr. s r a u r u .s u e k s p e n s i n i a i sy d 2 i a i st i l . r . 5. Pritaikydami 5i4 [teka i pusiausvyros sqlygtuapskaidiuojame pusiausryrosnacionaliniproduktq: -a5* sxY* NT : I Y6:(as+ I. y .i padeti Sa. 5. srautus.25) Pusiausvyros nacionaliniq pajamq pasikeitimas.tai papildomas nutekdjimas i5 bendrojo nacionalinio produkto apytakos srauto.9 Se+NT S SA I 1sxNT 5.kurie nuteka i5 bendrojo nacionalinio p r o d u k t oa p y t a k o ss r a u t o .

kai vyriausybe keidia tiesioginiq mokesdiq dydl arba transferinesi5rnokas.6:0.rmaZejo Y2. Pavyzdiitti. tarkime. Pusiausvyros nacionalinisproduktas sr. atsiribodarni nuo vyriausybes i5laidq(G:0).rZinoma. pusiausvyros produktas nacionalinis sumaZds mln.26) Minuso Zenklasrei5kia. sudaro narnqr-rkir4 vartojimo i5laidosC* ir pastoviosprivadiosinvesticijos I : AD=C**i=u+c*rY+1. Pavyzdliui. g.lygiagretus tar.2.4: 1. jei r'yriausybe didins tiesioginius rnokesdiusarba maZins bedarbiq paSalpas.rpymo tiesds Sa poslinkis aukityn autonorniniq grynLUrl rnokesdiLl dydZiu i padeti Se + NT . 30 5. jog padidinr-rs autonominiusmokesdius. 20 mln.5 (0. kai Bendr4j4 paklaus4 AD. Toki grynqjrl mokesdiq poveiki pusiausvyros produktui paai5kinsirnevel naudodarni pusiausvyros abu nacionalinio produktoapskaidiavimo bUdus. GrynLUq mokesdirl nonna t keidiasi.5 x 20 =-30). esant proporcingiems mokesdiams. Lt. Tai rodo.jei c : 0.3. kad proporcingq grynqjq mokesdiq sistemos ivedirnas maZina ribin[ polinki vartoti nacionalines pajamas.ynqill mokesdir4 tai nonnadides. tuornetautonominiqmokesdiqmultiplikatoriusyra lygus -1.5).jog pusiausvyros pajamos keisis nacionalines autonorriniqrnokesdirl pasikeitimui prie5inga linkme.6 ir s : 0. maZesbendroji paklausa ir kartu maZdspusiausvyrosproduktas. vyriausybds pajamos iS grynLUq priklausonuo nacionaliniq rnokesdiq pajarnq uZimtumo ir lygirl. Autonominiq rnokesdirl multiplikatoriaus koeficiento dydis priklauso nuo ribiniq polinkiq varloti bei taupyti disponuojarnas pajamasir yra lygLrs: ttTo c S (5. iki Autonominiq rnokesdiq[vedirnas pusiausvyros pajanras nacionalines keidia multiplikuotai.2. Jar. Pritaikorne pusiausvyros sqlyg4 ir n a c i o n an i p r o d u k t q 6 : il Y apskaidiuojarre pusiausvyros r78 .4. MaZejant vartojimo paklausai.Kitaip sakant. Proporcing4 gryn4j4 mokesli4 povcikis pusiausyylos nac ionalin ism p ro dukt ui Aptarsirne tik grynuq mokesdirl poveiki pusiausvyros produklui. 1) Bendrojirnakroekonomikos pusiausvvra pasiekiarna. Y : AD. Lt (-1.

nacionalinio Si pusiausvyros AY nacionaliniarn gryndq mokesiitlpoveikispusiausvyros 5.c (5. nacior.rdrosios produktui ber.rdrosios ir ( B e n d r q 4p a k l a u s qk a i n d r ag r y n q j qr n o k e s d i qt : 0 ) . 1 0 p a v e i k s l e paklausoslinrja AD1.jog ivedus Gautapusiausvyros produktasYp sumaZds. vartojirnopaklausair karlu did6spusiausvyros pasiekiama. l . jeigu grynqjrl mokesdiq apirntis maZinama. 5 . l .ralinis autonorninius l . : kai 2) Bendro-imakroekonomikos i rrusiausv)rra i S*+NT: t79 . 1 Yu=(a+l)x *.21) pajamqapskaidiavuno fonrruldrodo.! prodr.c l { < . nes mokesdius.r ^ r .10 pav.10paveikslas.* Y=a+c xY+I. kuriame numatontos ADr bendrosiosiilaidos yra lygios faktiSkomspajarnornsir produktui. bendrosios Aprrokestinus padeties i ADz padeti. paslinko i5 produktassumaZejo nuo Y 1iki Y2.tai dides produktas.rkto pasikeitinqrodo 5. Pusiausvyros ta5kas.Kartu pusiausvyros Prieiingai. Proporcingq pasi[1osrnodelyje paklausos ber. Er i Ez padet[. pusiansvyros nacionaliniam paklausos linrja paslinkoi5 namq fiki (t > 0). Toki4 bendrqj4 paklausq atitinka rodo benclrosios produktuiY1.

rodo ta5kas Er. sumaZeja laupymas.I padeti S-. Sudejg sun. parodytas I paveiksle. kurie nuteka iS bendrojo nacionalinio produkto apytakos srauto. veikiant kontrakciniams ekspansiniarns ir srautarns Prading pusiausvyrq nesant mokesdiq. I t Yo=(a+l)x.raZejusio 180 . kai Y = 0.1I pav.y. 5.I 5.s +t (s. kuriame numatomastaupymas(S) lygus numatomomsinvesticijoms(l). su ekspansiniaisdydZiais ( I ).todeljr. Antra. Visq pirma. sqlygojadvejopq poveiki.tai papildomasnutekejimas i5 bendrojonacionalinio produktoapytakossrauto. nar"rdojant kontrakciniq ir ekspansiniq dydZiq palyginirno b[d4 ivedus proporcrngus mokesdius. t. lvedusproporcingus jie mokesdius.28) Pusiausvyros nacionaliniq pajarnq pasikeitimas.5. Siostiesesnuolydispriklauso nes nuo grynqjq mokesdiq nonnos t * kuo 5i nonna didesne.ros turime prideti prie namtl fikiq taupymo.y. t.tuo spardiaudides grynieji mokesdiai.tai rodo taupymo tiesespasisukirnas Lemyn. pusiausvyros nacionalines pajamos.Apskaidiuodamipusiausvyros nacionalini produktq Siuo bhdu.ll paveikslegrynqjq mokesdiqtieseNT prasideda iS koordinadiqpradZios. tai ir NT = o. srautus. Proporcingq grynuLlrnokesdirl poveikispusiausvyros nacionaliniarn produktui. srautu. Pritaikydami 5iq pusiausvyros sElygfu apskaidiuojame pusiausvyros nacionalinIprodukt4: -a+s*xY+txY:. vel palyginarne kontrakcinius dydZius (S*+ NT).kuris iteka i bendrojo nacionalinioprodukto apytakossrautE. proporcingimokesdiai. didejant nacionalindmspajamoms.Y1.

PavyzdZiui. padidinus rnokesdir.r4 sumokds.lsr. Kas sqlygoja toki pakitimq? Didejant investicijoms ar vyriausybes iSlaidorns.priklauso nuo ribinio polinkio vartoti disponuojamas pajamaskoeficiento. kuri sumokarnavartojirno i5laidq s4skaita.taupyrnq. ANT . Kadangi ivedus mokesdius nacionalinds pajamos su disponuojamornis pajantomis nebesutampa.pakeitus mokesdius.rs. .pirminis" bendrosios paklausos pasikeitimas bus lygus ne visarn SrynqiLtmokesdiq padidejirnui.Lt 50 vartojimoiSlaidas sumaZins 40 mln.8 x 50) sumaZindami vartojimoiSlaidas l0 mln. jog grynqiq mokesdiq dydis ir pusiausvyros nacionalinds pajamos keidiasi prie5ingomis kryptimis: didinant rnokesdius.ribinio polinkio varlotinacionalines pajamas koeficienlas.u. Tuo tarpu keidiantmokesdiq apimti. todil multiplikatoriausformulds vardiklyje vietoj c privalome [ra5yti c*. Lt (0.Taigi matome. o tik tai jo daliai. .pirminis" bendrosiospaklausosir pajamq pasikeitirnasyra lygus investicijqar vyriausybes iSlaidqpasikeitimui. Absoliutine reik5me mokesdiq multiplikatorius yra maZesnisuZ investicijq ir vyriausybesiSlaidqmultiplikatoriq. s : 0.r. o ne ANT:50 tnln. nacionalines l8l .mokesdiq c * ribinio polinkio vartoti disponuojamas pajarnas koeficientas. Minuso Zenklas rodo.2e) multiplikatoriaus koeficientas.. tik Vartojimo i3laidq pasikeitirnas.8. Lt.40rnln.taupymotiesES* su grynqjq mokesdiqtieseNT.jog mokesdiqpadidejirnas r.2x50) .nln. AY . tai disponuojarnq pajamq surnaZejirnas. c* . mr . Pusiausvyros nacionalines pajamossurnaZejo Y2. sumaZins tik vartojim4 bet ir taupyrn4. maZinantmokesdius dideja. tai namq lkiai Siq papildorn4 grynqiq mokesdir.29) formules skaitiklyje iraSytas c.. iki Pusiausvyros produkto pasikeitirn4 keidiant proporcingq grynWq mokesditlapimtl.2. l-c* (5. Lt ir (0. apibudinamokesiiq multiplikatoriauskoeficientas: x -C *c r r 'r = cla l-c* irAY=-xANT. gauname bendr4kontrakciniq dydZiqtiesgS*+NT. Lt.jei c : 0.grynqtqmokesdiq pasikeitimas.pusiausvyros nacionaliniq pajamLl pasikeitirnas.Kadangi disponuojamospajamos naudojamosvartojirnui ir taupyrnui.todel ir (5. pajamosmaldja.

nacionalinio prodLrkto padidejimas subalansuotai didejant biudZetui atitinka mokesdiq arba valstybds i5laidq padidejirnq (iSliekantrnodelio s4lygorns). kita atirna. Tadiau tokie lukesdiai yra klaidingi. _ Zinoma. t. bendr4 2) vyriar. todel 5is subalansuoto biudZelo poveikio pusiausvyros nacionaliniarn prodr.3.1. PirrnasisSi specifini atvejl i5nagrinejonorvegasT. kad subalansuotasbiudZetas nedarys itakos pusiausvyrosnacionalindrns pajarnorns.t.esantautonominei mokesdiqsistemai. Bp : F. pasitelkEmaternatiniinstrlrmentarijq gratinEanalizg. Realus subalansuotas biudZetas bus tada. esantproporcingai sektoriaus mokesdiqsisternai. biudZetodeficito.jog valstybesbiudZetas subalansuotas. valstybes iSlaidos lygios pajamorns.y. : Q. Parodysirnetai.y. esarrtautonominei mokesii4 sistemai Tarsirne.nas(Haavelmo Trygve.rktui atvejis dar vadinarnas Ilavelmo teorema.B0tent 51 atveji ir nagrinesime. k4 valstybe viena ranka duoda. g. Havelmo teorema (Haavelmo theoreme/balanced bLrdget theorern) tai situacija. reikia skirti formal4 biudZeto subalansavimqir real4 biLrdZeto sr. Vyriausybis iilaidq ir mokesii4 bendraspoveikis pusiotrsvyros nacionalinism produktui.y. ir Vyriausybds i5laidos ir mokesdiai sqlygoja dvejopq pusiausvyros nacionaliniq pajarnrl pasikeitimo poveik[: a) Vyriausybds iilaidos G didins bendr4j4 paklausq ir karru rnultiplikuolai pusiausvyros clidins nacionalines pajarnas Ay: ) Kaip stipriai ( 182 .re bendr4jq poveikl pusiausvyros pajamoms.Dabar nagrinesin. l9a5).5.rbalansuotam biudZetui. nereikiafinansuoti t.rbalansavirnq. kai gaunarnos pajamoslygios i5laidoms. Ilaveh. nes tai.3. Vyriausybdsi5laidq ir mokesiiq bendraspoveikis pusiausvyros nacionaliniamproduktui Ankstesniame skyrelyje atskirai aptareme lyriausybds iSlaidq ir mokesdiq poveiki pusiausvyros nacionalinems pajarnoms. 5.rsybes poveiki. Galima bItq tiketis.i5skirdami du atvejus: l) bendr4 vyriausybes sektoriaus poveik[.3.y.3. gaLrnamoms autonominiq iS mokesdiq. t.: C=NT (arbaAc:ANT). subalansuoto kai valstybes biudZeto padidejimomultiplikatorius lygus vienetui. Esant sr.

taigi maZins bendrqj4 paklaus4 ir kartu multiplikuotai maZins pusiausvyrosnacionalinespajamas ( AYJ ).rbalansuoto pusiausvyros nacionalinis produktas padid€ja tiek pat.L b) Ar.\ S / t l r ^ \ L l S / I x ( r= l-c S xG =:xG = lxG S AYE=G=NT (5. ^. gausimebendr4 subalansuoto produktui: pusiausvyros nacionaliniam AYE=AYula6Y. Bendrosios paklausos tiese AD1 rodo paklausq uZdaroje privadioje pajarnos tokioje ekonomikojeyra Y1..\J = -x J l | - 15 tO) ^ (r.nulems vyriausybesiSlaidq padidejimasrr vyriausybesiSlaidqmultipiikatoriausdydis: AY[c =.G = -x t | - . t. l2 paveiksle. A Y F= l x G . Kaip sripriai sttttra2is nacionalinds pajarnos.Pusiausvyros lvedus autonominius mokesdius.ro *N T . kiek padideja vyriausybesiSlaidosir autonominiaimokesdiai.rtonominiaimokesdiai NT maZins autonornin! namtl [kiq vartojirnq. I .I x N T . nacionalinds ekonomikoje. S S l f - Kadangi G = NT .32) biudZeto multiplikatorius yra lygus vienetui. 1\Y.oo t G.. sumaZdtq bendroji paklausa (AD6) ir 183 .padides nacionalindspajamos. ^Y J= -9 ' N r. pajalnotns nacionalinems Subalansuoto biudZetopoveikis pusiausvyros parodytas5. tai galirneuZra5yti: AYr: = l . r) 3 biudZetopoveikl Sudejg abu poveikius. Sr. nulems autonorniniq mokesditl padid€jirnas ir dydis: mokesdiq rlultiplikatoriaus autonorniniq A Y J=rr-.y. S ( 5 .

Todel Siuo dydZiu padideja nacionalinisproduktasdideja dydZiu bendroji paklausa(AD) ir pusiausvyros pajamosi5auga Y2.subalansuoto lygus 1. Vyria usybds iSlaid4 ir ntokesii4 bendraspoveikis p usiausvyros nucionaliniam protluktui. pajamorns pusiausvyros nacionalinerns Bendrosios paklausos tiese AD1 rodo bendr4l4 paklaustl uZdaroje suformuola privadioje ekonomikoje (G = 0. biudZetornultiplikatorir.2.3. nacionalinis ( AYE ) padidejoir pusiausvyros Vadinasi. grafind analizdpatvirtina Havelmo teoremq. Tokia bendroji paklar"rsa pusiausvyrosnacionalinespajamas Y1. i5laidosC . kokiu dydZiu iki nacionalinds AYuc.rs ADz =AD ADr xNT ADo Y6 Y1 Y2 nacionaliniam poveikispusiausvyros biudZeto 5.3. Taigi.12 pav. esantproporcingai mokesii4 sistenai Bendras vyriausybds iSlaidq ir proporcingq mokesdiq poveikis parodytas5. t = 0). Subalansuoto mokesdiams) produktui (esantautonominiams 5. pusiausvyrosnacionalinespajamossumaZdtq Tadiau visos i5 autonominiq rnokesdiqsurinktosvalstybdsbiudZeto iplaukos skiriamos valstybes i3laidoms G finansuoti. I 3 paveiksle. Vyriausybe pusiausvyrospajamq apimti gali paveiktidviem bDdais: 184 . esantsubalansuotam padidejovyriausyb€s produktas. Pusiausvyros tokiu dydZiu biudZetui.dydZiu AYr ir bfitq lygios Ys.

per disponuojamq pajamq maZejim4 sumaZina bendrqjq paklausil.13 pav. jog AYu . Proporcingi netiesiogiai. Nagrinejamu alve. I I ^Yi. esant proporcingqmokesdiqsisternai. y .todel bendroji paklausa surnaZeja. lvedus proporcingq r85 . Tadiau visais atvejais..p u t l i c l e jd y c l 2 i u Y 1 9 i A .pusiausvyros nacionalinisproduktaspadidesmaZiaunegu vyriausybes iSlaidos (5. AYrt 0 Yo A\ poveikis i5laidqir proporcingq rnokesdiq bendras 5.y.rsvyros pasikeitimaspriklar.rsys nuo vyriausybesiSlaidq ir mokesdiq rnultiplikatoriLl reik5miq. Vyriausybes pusiausvyros a c i o n a l i n i a p r o d u k t u i n m poveikis pusiausvyros Bendrasvyriausybes nacionaliniam sektoriar-rs jo produktuipasireiSkia ar.l) Keisdama ekonomikos sLrbjektq apmokestinimE. AG ). s dy 2) Keisdamavyriausybes i5laidqapimti. planuojamassubalansuotas biudZetas.kai.rsiausvyros p n a c i o n a l i n e sa j a m o s u r n a Z e j a d Z i uA V I t . Proporcingtl mokesdiq sistemos [vedimas sumaZina ribin[ polinki vartoti nacionalines pajarnas.iu pradines pusiausvyrosnacionalindspajamos yra Y1. t . Kiekybinispusiar.Vyriausybes iSlaidos tiesiogiai didina bendrqq paklaus4.rgimu pajamq dydZiuAYu.todel bendrosiospaklausostiesd AD2 yra pakilusi prjanros nacionalinds aukStynvyriausybdsiSlaidq G dydZiu.13 paveiksle matome. bendrosios t. Paveiksle tai rodo nuoZulnesn€ paklausos grynieji mokesdiai tieseAD6. ir pr.remiantis esamu nacionaliniq pajamrl dydZiu. Pusiausvyros a i S a u g ak i Y : . AD ADr ADr AD.rsiausvyros nacionalines pajarnos sumaZeja iki Yo (pr.

pusiausvyrosnacionalinespajanros padid€ja.u Anksdiau remdmes prielaida. dia AB . kurioje egzistuojamokesdiai. galirna apskaidiuoti taip: Todel ^Yl=+xANr I l-c* Bendraspusiausvyros produktopasikeitin-ras bus: A Y'E = EA Y c + A Y T I . Tokios nurnatomos i r v a l s r y b e is l a i d o sr.34) (5. ^_ l . Siuo atveju. E l-c* Pusiausvyros produkto sumaZdjim4 padiclejus mokesiiams.rnokesdiqsistenr4 esant grynqlq mokesdiqnomai t.Kas lemia tokl ciesningumef Pusiausvyrosprodukto padideji'r4 pasikeitus vyriausybdsislaicio'rs. _ ^ _ x A G + .biudZetopasikeitirnas. yra: rai AG: ANT = AB. = * l l-c* l_c' " I AYG= xAG.tai vyriausybesislaiclqmultiplikatorius (tarp pat ir investicijq multiplikatorius) bus nebe m =-. (5.35) planuojamas subalansuotas 186 . planuojama valstybds I biudZet4 surinktigryndq mokestiniqiplaukqNT = t x yr. galime apskaidiuotitaip: AYrc. y s _ G : N T = t x Y r ( a r b aA G : A N T ) . l c O lnr. ] arba -c I A Y E= .slaugasis ekonorninds sisremos. jog vyriausybds biudZetas.bet rnaZiaunegu vyriausybes islaidos.. xANT.rni r aC . kaip jau rnineta. Kadangi vyriausybdperka prekesir p.33) (5.

buvo pateikta Nuosmukio tarpsnis rodo. Naudojant51biudZeto nuolatdideja.37) padarytqiSvad4jog pusiausvyros nacionalinis Tai patvirtinamr1st1 prodr. Zinome. iSlaidos mokesdiai ir keidiasivienodai. 3) abiejqi5vardytq fiskalinespolitikos pasekmd.rsybes sektoriaus ekonomikai pajanromsanalizdrodo. priemoniqderinim4.Aptarsime du galirnusfiskalinespolitikos priemoniq panaudojirno atvejus. (5.kaip pasikeispusiausvyros nacionalinis l-c* jeigu vyriausybes prodr-rktas. a) Vyriausybeskolinasitrlkstamas le5asi5 Salies Tr. nedarbolygis.y.rktas padides rnaZiau negu padidejo vyriausybes iSlaidos. koeficientas visadabus maZesnis 1: uZ Koeficientas l-c _ I ^ * < l. p k b y V y r i a u s y b d u r i an a u j u s i n i g u s .3.o g e k o n o m i k o j e r a n u o s t n u k i oa r p s n i sS i s i t u a c i j a 4.4. Salyjeauk5tas y t . kokiu dydZiu reikia padidinti bendr4jq paklaus4 kad pusiausvyros nacionalin€s pajarnos padidetq ir pasiektq potencialLgl produkt4.rotikslu vyriausybdparduodavertybiniq popieriq rinkoje vyriausyb€s paskolos lak5tus . 1) Ekonomika patiria nuosmuki. 187 . kai planuojarnas valstybes biudZetas. Obligacrlq pirkejai tampa vyriausybes skola deficito finansavimo bud4 vyriausyb€s keditoriais.biudZeto NeiSvengiama skatinandiosios i5 deficito augimas.35)lygti. Vadinasi. gauname: Pertvarkg A Y-F = l-c l-c I ^{< x AB (5.obligacijas.(5. T o k i u a t v e j us a k o r n aj.Ji apima: iSlaidqdidinimq.19 paveiksle. Tokiu atveju vyriausybd igyvendins skatinandiaja fiskalinepolitika. t. Fiskalin€spolitikos priemoniq naudojimas poveikio pusiausvyros nacionalinems Atlikta vyriar. subalansuotas 5.36) parodo.jogc>c*. jog fiskaline politika gali buti naudojarna stabilizuoti. 1) vyriausybes 2) mokesiiq rnaZinim4 arba transferiniqi5rnokqdidinim4.BiudZetodeficitasgali b[ti dengiamas dviejrl Saltiniq: gyventojq.

dalis planuojamq privadiq investicijq tampa nuostolingomis. ir pristabdo bendrosios paklausos augirnq kai ekonomikakyla. neravienintelis diskretines fiskalines politikos veikia ir nediskretinefiskaline politika arba savaiminiai stabilizatoriai. 4. 2) Ekonomika patiria pakilimo biisenq. iSlaidqir mokesdiqdydi. sukauptas kaip vyriausybdpanaudos b[ti naudojamasvalstybesskolai sumaZintiarba i5imtas i5 apyvartos. Kiekviena ekonomind sistema turi savair. Gr4Zindamaskolq vyriausybe i5 gyventojq i5perka vertybinius popierius. buvo pateikta tarpsnis.Todel sakoma. investicinds privadias iSlaidosmaLdja.20paveiksle. Taigi biudZetesurinktosperteklinesle3osvel grqZinamosI pinigq rink4. esant potencialiajani produktui.Ji apirnatokiaspriemones: stabdandia [gyvendins l) vyriausybesiSlaidqmaZinirnE. ekonomikaidaromasdidesnisantiinfliacinis I5irnantperteklines poveikis. Kartu maleja fiskalines jei bus nebus. atsiradimas.tai savaime veikiandios biudZeto politikos priernones.kuriant naujus pinigus.t.iSstumia" politikos skatinamasis poveikis. kurios padidina bendrqi4 paklausq kai ekonomika patiria nuostnuki. nedarbo jog tai ekonomikos intliacinis spardiai auga infliacrja.t. bet lygis Zemas. (autornatinius) stabilizatorius. Manoma.biudZeto pertekliaus BiudZetopertekliausantiinfliacinispoveikis priklauso nuo to.kad vyriausybesi5laidos.4.y. (savaiminiai politika fiskalind Nediskretind stabitizatoriai) (nondiscretionary fiscal policy/automatic stabilizer) . investicijas. daro dicJesni skatinarnEji poveik[ ekonomikai. Vyriausybiniq obligacijq pardavimas rinkoje padidina palukanq nonnE Pastarajai kylant.y.Sis deficito linansavimo budas gali paskatinti spartq kainq lygio augim4 Salyje. NEDISKRETINE FISKALINE POLITIKA Aptartas vyriausybes ki5imasis I ekonornik4 keidiant vyriausybes Salia bfidasekonomikaistabilizuoti. biudZetocleficitas i5laidoms Neigiamopoveikio investicinems kuriantnaujuspinigus. kokiu dydZiu bendroji paklausa virSija bendrqj4 pasiUlq.tq l65q laikinai nenaudojant. 2) mokesdiqdidinimE arba transferiniqiSmokqmaZinirnq priernoniqnaudojim4kartu.. le5as. situacija Si Infliacinis tarpsnis rodo. 5. 3) abiejLt Stabdandiosiosfiskalines politikos pasekrnd. Tokiu atveju vyriausybe fiskalinepolitika. jog deficito finansavimas. Tokiu atveju sakorna.ninius kurie suSvelnina ciklinius svyraviuus. BiudZetopertekliusgali perteklinesleSas. 188 . finansuojamas.

diclOjant nacionalinems pajamoms. firrnq pelno mokestis. surenkarnqmokesdir-p dydispriklausys nuo 5alyjesukurtonacionalinio produktoapimties. Kartu nustatoma mokesdiq ir norma.rgimq. Automatiniaistabilizatoriai Vyriausybds iSlaidos C nepriklauso nuo nacionalinio produkto apimties.Pagrindiniai savaiminiai stabilizatoriaiyra mokestiai (asnreninis pajamq rnokestis. mokesdiq [plaukos automatiSkai naLd. parlamentas).1a. lr prieSingai.14 pav. Vadinasi. Jei ekonornika i5gyvena pakilimq dideja nacionalinis produktas. Automatiniq stabilizatoriq poveiki ekonomikai iliustruoja 5. pensijos. r 0 5. tai automati5kai dideja ir vyriausybds biudZetesurenkamq mokesdiqapimtis (Y > Ye). Tai sumazina vartotojq pajarnas ir pristabdo bendrosios paklausos ar.l ir suSvelnina nuosmuki.kai nacionalinioprodukto apirntisyra Y2. augant nacionalinems pajarnoms. jog. esant tai padiai mokesdiq normai. pavyzdLitti.jei ekonomika iSgyvenanuosmuki. tai valstybes biudZeto perteklius bus AB dydis.kai ekonomika patiria pakilimo busen4jq apimtis maLeja.14 oaveikslas. BiudZeto deficitas naLdja. Jq dydi kiekvienais metais tvirtina valstybes istatyrnq leidZiamoji valdZia(seimas.Mokesdiq linija NT rodo. Vadinasi. pridetines vertds mokestis) ir transferiniai mokejirnai (nedarbo paSalpos. Transferiniq i5mokejimq dydis keidiasi prieiinga linl<rne. maZejant nacionalinerns 189 . kitos socialin€s paSalpos). ir susidarobiudZeto perteklir"rs. rnokesdiq [plaukos i bir-rdZetil dideja autornati5kai.. Tai savo ruoZtu pristabdo bendrosios paklausos maZejim. Mokesdir4 apimtis auga.

14 paveikslas. jog jie veikia savair. politikos Sis deficitasnera valstybes vykdornos fiskalines skatinandios paselond.maleja mokesdiqiplaukos. palyginti su diskretinetlskaline Savaiminiqstabilizatoriq politika.FISKALINES POLITIKOS IVERTINIMO KRITERIJUS jog.Todel nesubalansuotas visai pateisinamas. Kas gi atsitikssu valstybes bir. dideja biudZeto deficitas.kai nacionalinio produkto apimtisY1. defi BiudZeto deficitas. o vyriausybds vykdomos diskretines fiskalines politikos 190 . kr-rris atsiranda.Jeigu d€l kokiq nors prieZasdiqsumaZes privaiios investicijos. esantnepakitusiai nrokesdiq sistemaiir tai padiai vyriausybds iSlaidq apimdiai.rotarn valstybdsbiudZetui. o Jeigu biudZetodeficitq sqlygoja ne ekonominis ciklas. ekonomikil iStikus nuosmukiui.iki Y1 lygio). nepriirnant vyriausybeiiSankstiniq sprendimq.Vadinasi. jog ekonomikoje pasiektospusiausvyros pajamos.valstybdsbiudZetopertekliusmaZdjair susidarobiudZeto deficitas (Y < Yo). :.14 matome. rerniantis valstybes biudZeto balansu.ne.Tadiau savaiminiaistabilizatoriainegali pa5alintinepageidaujamq pusiausvyros pajamqpasikeitimq.esant visiSkamuZimttrmuiir nacionalines subalansr.14 paveiksle iliustruotqstatesne tai mokesdiq linija). vyriausybeivykdant aktyviq fiskalinE Anksdiau iSsiai5kinonre. Tadiau b[tq klaidinga manyti. 51 teiginf iliustruoja 5.5. o pakilirno metu jei biudZetoperteklius.vyriausybes vykdorni mokesdiqnonnospakeitirnai keis poveiki. Savaiminiai stabilizatoriaisElygosdidejanti biudZeto deficit4 ekonornikos jokiq priemoniqekonominiarn nuosmukiometu. 5.pajamoms.jog. atsiranda biudZeto citas. usiausvyros acionalines ajamos irgi surna2ds p p n (tarkime. AutomatiSkai atsirandandio biudZetodeficito arba pertekliausapimtis priklausysnuo mokesdiqnormosdydZio. tik su5velnina nacionaliniq Jie ekononriniq svyravimqamplitudE. politikq nuosmukio metu. galima sprqsti apie vyriausybes vykdomq fiskalinE politik4. biudZetas vyriausybdvykdo atitinkam4fiskalinEpolitikE.rdZetu? paveiksle 5. VISISKO UZIMTUMO BIUDZETAS .Tarkime. prana5umas. jog.vadinamascikliniu biudZeto deficitu (cvcle budgetdeficit). s4lygotassavaiminiqekonomikosstabilizatoriq. PavyzdZiui. tuo labiaumokesdiq apimtis prodLrkto reaguosI nacionalinio kitirn6 tuo didesnis bus biudZeto deficitasar perteklius.Kuo didesnd mokesdiq nonna (5. yra tas. netgijei vyriausybd nesiims augimui skatinti. tai valstybes deficitas biudZeto bus CD dydis.Svelninant ir autornatiniq stabilizatoriq ekonomikos svyravimus.

kad ekonornikq slegia nedarbas.jei ekonomika veiktq esant natlraliajarn nedarbolygiui.rs. t91 . FISKALINES POLITIKOS IGYVENDINIMO PROBLEI\IOS Taikant praktikoje fiskalines politikos priemones.romika funkcionuotqesanlvisiSkarn uZimtumui. tarkime. JeiguvisiSko uZimtumo biudZetas perteklinis. ir pasiektq bet nacionalinioprodukto lyg1. negalima teigti. koks bDtq biudZeto perteklius ar deficitas. bus tai akivaizdu.priemones. susiduriama su problemq.gamyba auga letai. koks butq biudZeto balansas. reikia laiko atitinkarniemsekonorniniamssprendimamspriimti. tai rodytq. ekonomine situacija Salyje gali kardinaliai pasikeisti. IeSkant kriterijar. siulornos priemones ir gali tapti visi5kainetinkarnos. Pavyzdliui. kad vyriausybe vykdo ne skatinandi4ja bet stabdandi4. Konkretus biudZetodeficitas(ar perteklius)atspindine tik vyriausybesvykdornusiSlaidq ar mokesdiqpakeitirnus.Taigi reikia apskaiiiuoti.ikos fiskalinE nuosmuki. Kol dernokratiniu keliu fiskalines politikos priernonds bus pakoreguotos.6. PavyzdLiui. jog vyriausybe vykdo skatinandiqj4fiskalinE politikq padedandi4 nuosrnuki. rerniantisvien tik biudZetodefrcito egzistavimofaktu. Demokratinese politikos Salyse vyriausybes si0lomomsfiskalines priemondrns turi pritarti islatyrnq leidZiamoji valdZia. prireikia keliq rndnesiq ekonomikos nuosmukiui ar infliacijai konstatuoti. Egzistuoiafakti5kasbiudZetodeflcitas.lil politik4 kuri dar labiaupagilinaekonon. kai nustatytas vyriausybes i5laidqlygis ir veikia dabartine mokesdiq sistema. Todel. kuris padetq ivertinti vyriausybds vykdorros fiskaiines politikos pagristum4 br-rvo sukurta visi5ko uZimtumo biudZeto koncepcija. jeigu visi5ko uZirntumobiudZetas lr prieSingai. jei ekor.toks biudZetodeficitasvadinarnas struktiiriniu (arba visiSko uZimtumo) (stmcturaVhigh-employment budget). jog vyriausybe vykdo skatinandi4j4 fiskalinq politik4? Norint ivertinti vyriausybesvykdomq politikq reikia nustatytihipotetini visi5ko uZimturnobiudZet4. daLrgeliu Pinniausia tai laiko problema: reikia laiko Salies ekonominei situacijai lvertinti.Ar tai rodo. Visi5ko uZimtumo biudZetas (full-employment budget) rodo. jog vyriausybd dmdsi priernoniq ekonomikai stabilizuoti. butq deficitinis. lveikti ekonomikos 5.

siekdarni uZsitikrinti rinkejq balsus.p normoms ivesti nereikiatiek daug laiko. ciklq lemia politiniai motyvai. Vyriausybds iSlaidq didinimas. Dabar 5[ atsiribojin-r4 atmesime ir i pusiausvyrosprodukto rnodel[ itrauksime ketvirtq sektoriq. jog ekonomikos stabilumo uZtikrinirnas ndra vienintelis vyriausyb€s igyvendinarnos politikos tikslas.Klasikinis pavyzdys . statantuZtvankasir pan.. praeina tam tikras laikas. Antra. jog ekonornini Kai kurie ekonornistai netgi teigia.tiesiant naujus kelius. vargu ar valstybes vykdornas visuorneniniqdarbq finansavimasgali bDti efektyvi. o ne kainq stabilumouZtikrinimas. kol priimtos fiskalines priernonds paveikia gamybq uZimtumq ar infliacijq. Tiek vyriausybes iSlaidq didinimas. Todel politikai. todel 5i priemonddaZnai naudojama. Kadangi naujorns mokesiir.. pavyzdLiui.jog Sio sektoriaus eksportas.). Siuo atveju prioritetinis tikslas yra pergaldkare. jeigu fiskaline politika naudojamapolitiniams tikslams lgyvendinti. veiklos rezultatqapibtdina grynasis Jau Zinome.7. politin6s problemos: r b[tina paZymdti. ekonomikos augimq skatinanti priemon6.uZtikrinti visuorneniniqgerybiq gamybq vyriausybegali aukoti ekonornikosstabilum4. noredamibuti perrinkti. Taigi politiniai veikejai gali manipuliuoti fiskaline politika.uZsienioprekybq. 5.ji pati tampaekonomikossvyravimq prieZastirni.Todel. didele infl iacija). nesiryZtanaudoti politikospriemoniqnet augim4stabdandiq fiskalines ekonomikos tuo atveju. reikalauja laiko statybos projektui parengti. Dar ilgesni laikotarpl trunka pati statyba. Siekdamakitq tikslq. tiek rnokesdiqmaZinimasyra populiarus tarp rinkejq.kuris apskaidiuojamas kaip Salies eksporto ir importo apirnties skirtumas: 192 . UZSIENIO PREKYBOS POVEIKIS PUSIAUSVYROS NACIONALINIAM PRODUKTUI pusiausvyros Nagrin6darni vyriausybds sektoriaus poveiki nacionaliniam produktui.lgyvendinantdiskretinEfiskaling politikq.nors pastarqjq augimas sukelia infliacijrl. i) manoma.karo metu vyriausybedidina i5laidas. jog ir politikai linkE naudoti ekonomikos augirn4 skatinandias fiskalines politikos priemones. atsiribojame nuo uZsienio prekybos. pavyzdLiui. jei to reikalauja ekonomine situacija Salyje (pavy alLiui. jei ekonomikos nuostnukis trunka neilgai (6-18 rnen.

Salies pajarnos Jei nacionalinds lygios nuliur.31J) (5.rsa poreikiq ir daugiausiapriklauso nuo r.Linrja Z rodo numatomas importo i5laidas. rodantis. kintant prekiq ir paslaugqpaklausai uZsieniovalstybdse.tiesiogiai nepriklausantis Salyje nuo pagaminto produkto.porloi5laidqpasikeitimas. tarsirne. AZ * in.rporlo pasikeitirlai.vadinasi. Didejant nacionalinerns pajamoms. Eksporto paklausoslinija X rodo numatomasautonolnineseksporto iSlaidas. jog Siekdarni supaprastinti analizg.15paveiksle nubreZta importoZlinija yra tiese. [rengimusbei kitas garnybos priemones ir vartojimo reikrnenis. nacionalinI Nr-unatotn4 grynojo eksporlo kitim4 lems eksporto ir in. nacionalindrns pajarr-rorns didejantvienu vienctu: A7 (5.Taigi galimauZraSyti taip: z: f(Y). Ribinis polinkis importuoti (z . const. yra tiesine priklausor. palyginti su bendruoju Salies todel grynasiseksportas.15 paveikslas rodo eksporto irnportoryS[su nacionaliniu ir produktu.marginal propensityto import) . PaprastaidaugelyjeSaliqeksportoir irnporto apirntysbeveik slllampa.NX=X-2. rodantis ribinl polink[ in.augant ir Salies viduje. AY .ji dalis (AD : C + I + G + NX). todel grynojo eksportoapimtiespasikeitimus keis bendrqjqpaklaus4 kartuveikspusiausvyros ir produkt4.1e) dia z ribinio polinkio importuoti koeficientas. z: 193 . yra Tadiaugrynasis eksportas bendrosios paklausos sudedamo. Tod€l importo paklausa pajamoms produktLri dideja. produktu.importo paklausa dideja. 5.Todel g a l i r n a s a k y t i .lmporto paklausos priklausonuo ribinio polinkio linijos nuoZulnurnas importuoti.nybd: Z:zxY. produktopasikeitimas. tai ir irnporto paklausalygi nuliui.rZsienio 5a1iL1 keidiasi.koeficientas.rportuoti.nacionalinio 5.tai koeficientas. Eksporto paklar. Jos nepriklausonuo nacionalinioprodukto apirnties. dia z .j o g k o n k r e d i um o r n e n t r e k s p o r t oa p i m t i s y r a a u t o n o n r i n i s r dydis. nacionalinio lnlporto paklausaapimakitose Salyse perkarnas Zaliavas.kiek padidejairnporto iSlaidos. sudaromaZil produktodal1.

teigiamasar neigiarnas grynasiseksportas.Kiekvienam atitinkamamnacionalinioprodukto dydZiui skirtutnastarp eksportoir irnportopaklausos rodo grynojo eksportopaklaus4: r kol Y<Ys eksportasvir5ija importq vadinasi. 5. pusiausvyros pajamr4 nacionalinirl kitimq lems uZsienioprekybos pertekliusar deficitas. kai Y>Yo. o grynasis eksportasiygus n u l i u i( N X : 0 ) .ir grynasiseksportas teigiamasdydis (NX>0). uZsienio prekyba yra pertekline. kai Y:Ye. deficitine. kai eksporto paklausayra nekintamair keidiasr1ik irnporto paklausa. eksporlaslygus irnportui. Vadinasi.15 pav. Eksportoir importobalansas jo priklausomybe nacionalinio bei nuo produktodydZio 194 . yra .ir grynasis eksportas neigiamas bus . irnportas virSija eksportfu uZsienio prekyba (NX<0).y. 1 0 h) I Per uzstenlo DeficitinA uZsienio PrekYtra.t.

5 . ) : s 195 . l-c +z (5.40) AtsiZvelgdami i pusiausvyros sElyg4 Y=AD. . zxY (5.ne Y = a + c * x Y + i * C n i _t r y .:C*+i C . pusiausvyros produktq nacionalini Y6.. Y:AD AD . I Yr=(a+l+G+X) i.16 pav.41) Pusiausvyros nacionalinioprodukto pasikeitimasatviroje miSriojoje ekonornikojeparodytas5.MiSriojoje atviroje ekonornikojebendrqj4paklaus4sudarovisq keturiq ekonornikossektoriqvartojimo ir investiciniqprekiq paklausa: AD= C* *i*C +NX = c+c*ty+i"C *i . Pusiausvyros nacionalinioprodukto susidarymas atviroje ekonomikoje Bendrosios paklausos linija ADr miSrioj e ekonomikoje oj apibudina paklaus4 uZdaroje + 1nO. apskaidiuolar.I 6 paveiksle.t{ 5. Atviroje ekonornikoje bendrEjqpaklaus4 papildo grynojo eksporto i S l a i d o ( Z r . 1 5i r 5 . 1 6p a v .

o jei Y>Yg. tai NX : X.4 (0.ikoje bus didesne negu bendroji paklausa uZdaroje (AD2 yra vir5 tieses ekonomikoje AD1). Kai Salis imporluoja prekes. toddl bendrosiospaklausos atviroje ekonornikojetiese AD2 yra pakilusi vir5 tieses AD1 eksportodydZiu.jei Y : 0. kad vartojamos ne tik Salyjepagamintos. vadinasi bendrojipaklausa atviroje ekonon. kai Y:Ye. e e Bendrosios paklausos linr. Ltbus iSleista papildorniemsvartojimo reilcnenims isigyti. Arba galima sakyti. o z : 0. yra 5. Tai reiSkia. Pavyzdiziut. Salyje pagamintqprekiq papildomasvartojimassudarystik 40 mln. bendroji paklausauZdarojeir atviroje ekonomikoje bus vienodos. tarkime.Y. Lt. (TieseAD2 kerta tiesEAD1.2). kad c* : 0. kad ribini polinkf vartoti Salyjepagamintas prekes apibr.bet ir importinesprekds. Todel ribinio polinkio vartoti nacionalines pajamaskoeficientas sumaZeja ribinio polinkio irnportuoti koeficiento dydZiu. NX:0. . Tadiau perkamos ne tik Salyje. Lt.c*. Kiekvienas papildomas nacionalinio produkto vienetas didina Salyje pagarnintq prekiq vartojirno paklausq (c*-z) koeficiento reik5me.ldinantis koeficientas 0.6 0. kad bendras ribinio polinkio vartoti nacionalinespajanras koeficientas 0. Padidejus yra pajamoms100 rnln. nes atviroje ekonornikoje sLrmaZdja ribinio polinkio vartoti nacionalinespa1amas koeficientas. kai y:yo) r UZsienio prekybos deficitas surnaZinabendrqq paklaus4 maZeja ir pusiausvyros nacionalinis produktas atviroj ekonornikoj (Yr.la AD2 yra nuoZulnesne AD1 uZ AD1 linijos nuoZulnurn4 apibrldinaribinio polinkio vartoti nacionalines pajarnaskoeficientas. Visq 5iL1 iSlaidq pasikeitimo multiplikatorius atviroje ekonornikoje (ma) bus vienodas: l llln:- l I-c*+z " (5 4)\ 1-(c*-z) 196 . tai NX<0. Todel i5 papildornq 60 n-rln. Lt. ). tai NX > 0.2. investicij6 vyriausybds iSlaidq ir eksporto pasikeitino poveiki pusiausvyros nacionaliniam produktui atviroje ekonornikoje.6. o jei Y<Y6. vadinasi. AtsiZvelgiant i tai. bendrojipaklausa atviroje (AD2 tieseyra Zemiau ekonornikoje rnaZes tieses AD1).6. bet ir uZsienyje pagamintos prekes. Lt itnportinerns vartojimo prekdms isigyti bus i5leista 20 mln.60 rnln.16 paveikslebendrosios paklausos tiese AD2 yra nuoZulnesni. galirne apibfidinti autonominiq paklausoskonrponenrqautonorninio varlojimo. tai rei5kia.

o o . . . 3. jog atviroje ekonornikoje autonorniniq paklausos komponentr4 rnultiplikatoriauskoeficiento reik5md yra maZesn6 nei uZdaroje ekonornikoje. Vagneriodesnis rnokesdirt sistema Lafero kreive valstybesbiudZetopajamos valstybesbiudZetosaldas grynieji rnokesdiai grynieji proporcingieji mokesdiai autonominiairnokesdiai vartojinrasesant autonorniniarns mokesdiams taupymasesant autonorniniams rnokesdiams p ribinio olinkio artoti v nacionalines pajamas koeficientas r i b i n i op o l i n k i ot a u p y t i nacionalines pajarnas koeficientas vartojirnasesant p r o p o r c i n g i e r n sy n i e s i e r n s gr mokesdiarns taupymasesant proporcingiems gryniesiems mokesdiarns autonominisvartojimas [tekejimosrautai nr-rtek6jimo srautai diskretinefi skalinepolitika nediskretind fiskalinepolitika savaiminiai stabilizatoriar autonominiq mokesciq multiplikatorius subalansuoto valstybes biudZeto multiplikatorius realusbiudZeto subalansavimas visiSkouZirnturno biLrdZetas ciklinis biLrdZeto citas defi (visiSko strukturinis u Z i r n l u m ob i u d Z e t ol e f c i t l s ) t i r i b i n i sp o l i n k i si r n p o r t u o t i a a a a a a a a O a .Kuo didesnis ribinis polinkis irnportuoti. . 4. r . Kokie pagrindiniai elernentai sudaro valstybds biudZeto pajarnas ir iSlaidas? Koki4 priklausornybg parodo Lafero kreive? Kaip pakeidia vyriausybessektoriusnarnq lkiq vartojimo ir tarlpymo fr"rnkcijas'l Kq vadinan. o . tuo rnaZesne mineto r n u l t i p lk a t o r i a u r e i k 5 r n e . i s Pagrindindss4vokos .e diskretine fiskalinepolitika? 197 .Si forrnule rodo. 2. o Kartojimo klausimai l.

Paai5kinkite. 15 kokiq efektq susideda bendras vyriausybes i5laidq ir proporcingq pajarnoms? nacionalinems rnokesdiqpoveikis pusiausvyros 9. Kodel naudojama visiSko uZimturno koncepcija fiskalinei politikai [vertinti'/ 13. Kas yra savaiminiai stabilizatoriai? 12.5. Kaip uZsienio sektorius pakeidia bendr4jq paklausq ir pusiausvyros paj nacionalines arnas? 14. . PaaiSkinkite autonominiq iSlaidq rnultiplikatoriq atvirojeekonomikoje. 8. PaaiSkinkite Havelmo teorem4. Kada vyriausybd igyvendina stabdandiqjqfiskalinq politike? Kokius ZinoteSiospolitikosinstrumentus? I l. Kuo skiriasi autonominiq mokesdiq sistemos poveikis pusiausvyros poveikio? pajamorns proporcingq nuo rnokesdiq nacionalinen-rs sistemos 1. Kada vyriausybe lgyvendina skatinandi4jqfiskalinE politikq? KokiLrs ZinoteSiospolitikosinstrumentus? 10. autonorninds 6. kokl poveik[ pusiausvyros nacionaliniam produktui turi vyriausybes iSlaidos.

kad pinigai yra visa.1. Pinigai. bankai yra ypad makroekonomikos AnalizLrojant svarbus rinkos ekonomikos elernentai. atliekantis mainq. kas konkredioje visuomeneje naudojarna kaip mainq priemonearbavisuotinisekvivalentas. Visuotinis vertds ekvivalentas (generalequivalent).money) . kaip prekiq rnaintl prodr. i kuriil mainomoskitos prekes. Pinigai . raida.garnintojaiir vartotojai perka bei parduodauZ pinigus prekes. Pinigai ekonornikoje reikalingi ne prekemsisigyti patys savaime. taupoma ir t. Kita ar parduoti.t. galima i5reik5ti taip: Pr . kaip mainq priernong.rktq. kas gali tarpininkauti prekiq apskaitos ([vertinirno) funkcij4 taupymo atlieka rnainr4 funkcij4 pinigq funkcijos yra funkcij4 ir mokejimo priemoniq funkcijas. Pinigais apmokama uZ prekes.Pinigus. paslaugas.visuotinis vert€s ekvivalentas.bet kaip priernond.todel trurnpai apib[dinsime bankq sistemos veikirn4 bei veikl4 pinigq pasi[los formaviuro procesiLrnultiplikatoriar-rs banko pinigLlsamprat4.kai tam tikra preke pradeda atlikti visuotinio ekvivalentovaidmeni. mainuose. taupyrno ir mokejirnopriemonesfunkcijas. PINIGU FUNKCIJOS Apie pinigLrsjau iki XX a.Pr'.preke t99 .tai visa. prekiq apskaitos vieneto.kaip n. darbuotojaidarbo paslaugas vertus.rainq prekiq mainai tarpininkaujant pinigams.tai priernond. pateikiakonkretesni Ekonornistai vertinamikaip gerio ir blogio lsikrlnijimas. Pinigai (M . Svarbiausios Sios: priernone. Siandieniniai yra bankines veiklos produktas. pinigq apibldinimq juos siedami su prekiq mainais. 6.pinigai. Viena vertus.atliekantivairius sanderius: maino i pinigus.kas Pinigaiyra tai. PINIGAI IR SIUOLAIKTNIAIBANKAI problemas.tai preke. Pinigai ir su jais susijusiosproblemosvienaip ar kitaip jau buvo ir bus nagrindjamivrsose negalejo rei5kinys arbaprocesas kadangind vienasekonominis kurso ternose.rrios deka vyksta l.o pastaroji pinigq funkcionavimo pinigq esmd ir lunkcijos bei istorinejq Sioje temoje nagrinejarna pinigq paklausair pasihla bei atitinkamaijq struktura.P .kr. yra rezultatas.6. eia pr . pradZiosbuvo paraSytaapie 6000 sukurta legendq. Pinigai atsirandapletojantis mainarns. be to. Tautq k[ryboje pinigai rr-roksliniqstudij14bei straipsnir4.Vargu ar rasime SiandienZlnogaus veiklos sfer4 kur galima bLrtq apsieiti be pinigq.grEZinau-ros skolos.lstorine patirtis rodo. be bnti paai5kintas kainos. apibudinama pinigai PinigLlpasiulatiesiogiaisusijusisu bankq veikla.

P ir P .nes nesunku suprasti. ekonomikoje.ra daug laiko. Pinigai . Dabartin€miss4lygomis prie barteriniq mainq griZtarnatuomet. o pastariejiyra priemondnusipirkti reikaling4kitil uZ prekqar paslaug4 Pr". pinigarns tiek pirkejui. i s u o l i n ap r i p a Z i n t om a i n qp r i c r n o n d s . tarkirne. norite [sigyti knyg4 ir turite obuolir. gali Kita vertr. Galimybe. KonkretusmaterialiniaiiStekliaituri savo apskaitos (ivertinirro) vienet4:svoris. tiek vietos atZvilgiu.kilograrn4 ilgis . paZyrnetina. tikrai ivyks tiesioginiai prekiq mainai.apskaitos (lvertinimo) vienetas. kai TadapakankauZ pinigusparduotiobuoliusir po to pirkti bet kuri4prekE. Pinigai.re valstybis valiuta: Anghjoje . o knygos pardav€jui reikia popieriaus. Tarkirne.rs. savaranki5kus l) 2) i pirkirnq. atlikdarni mainq priemones fr-rnkcijq padeda taupyti laik4 pailginalaisvaiaiki. Siuo poZilriu pinigai vertinami kaip visuornends paZangos rodiklis. kai yra auk5tos kainos. v i s k a i n e r av i e n o s . ir prek€s mainomos viena1kit4.kaip sLrddtinga suderinti [vairiq jhs prekiq savininkqinteresus.y.Pr. tarp j[sL1ir knygos pardavejone[vyks. infliacija. sugai5tan. rnainq priernon€yra pinigai. yra abejotina.svarais 200 .metrfu o kainos . Siekiant geriau suprasti pinigq kaip taryininko vaidrneni jog pinigq ndra.tai ekonornika.1.Nesutapus jog neivykstair kur kas svarbesni sanderiai.r laiko ir vietosatZvilgiuprocesus: pardavimq.pinigus. Sanderiaivyksta Lyniai sklandZiar. kai uZ lurimuspinigusnegalima nusipirktinorimosprekds. Sie du procesai . Siuo atvejusanderis prekiq savininkqinteresams. prekiq mainq procesqpadaro Vienos mainq priernonds naudojimas efektyvesni. Vienos bendrosmainq priemonesnaudojimasprekirl mainrl proces4 padaro efektyvesn[. Kainos paprastainustatomos nacionalir. Tai patogutiek prekiq pardavejui. kai pinigai negali gerai atlikti mainq funkcijos: .o prekiq mainaivykstatiesiogiai.t. kad Pr nesutaptitiek laiko. Kad ivyktq liesioginiaiprekir4mainai. . o knygil uZ gautuspinigus [sigyti pimadienl Vilniuje. kurio jDs neturite.r.Atsiradus prekiq rnainai sLrskyla dr. 2. Barterind ekonomika (bartereconomic). reikalingasdvigubasnonl sutapimas. iSeikvojama daug pastangq.parduodama pinigus. pagaliauleidZiavisuomenei pagarninti papildornqprekiLl ir paslaugq. Tuo tikslu panagrinekime barterin€s ekonomikossistem4. Taigi obLrolius galirna parduoti SeStadienl Kaune. SiLrolaikines ekonornikos flrnkcionavirnas be visuotinai pripaZintos rnainqpriemones neimanornos. kuriuo nustiitornos kainos ir vedamaapskaita.

juos parduoti.rmq ji l. ir t.. taupomieji indeliai. ir 3.litais sterlingr4.Pranclzloje . uZsienio valir-rtos.akcijos.garntiniai i5tekliai. i arba vertesi5saugojimofunkcijq pinigai atlieka del to. 2.taupymopriemonetai tam tikrasasrnens birdas. Pinigai n6ra vienintele turto forma. Tadiau yra daug prekiq . toddl nieko nekainuojair nerajokio vargo kadangi tai jau mainq priernond.t. jot paklausa.) l a i t e r r n i n u o tiir t a u p o l n i e j i Salies ir konvertuojamosiosbei nekonvertuojamosios perskaiiiavus Salies valiuti6indeliai. atlieka trediEj4funkcij4. kai uZ prekes ir 201 . Finansiniai aktyvai .C y v e n a r n i e ni a r n a i . i5laidos. Labiausiailikvidus turtasyra pinigai.4.Lietuvoje . kurie neitraukiami i pinigq apibreZirnq. verlybiniai polisai.Amerikos doleriais. naudingumas. pana5[si itrauktuosius. Turtas .prekes kokybe. Pinigai . yra tarn likra vertybiqatsarga. kuria Turtas. Kaintl veikia prekes gamybos ka5tai. popieriari. vadinamikvazipinigais.bet papildomas(ribinis) produktokiekis.nuosavybe.todel del Pinigai yra potencialus patikimesni yra materialieji aktyvai. Pirkirno ar pardavirnooperacijLl laipsnis. 2 . Zerne. kad Tar. Turto likvidr.jeigu ji be didesniq sunkutnqar p p i i S l a i d tg a l i r n a a v e r s tg r y n a i s i n i g a i s . y K v a z i p i n i g a i( q u a s i . 4. Pinigai siaurqja prasnle yra likvidus. reklatna.kaip mokejimo priernond . turto saugojiruo 3. pagamintas naudojantSiasprekes. Aktyvq kainq stabilumo prognozavimo Turtas arba aktyvai yra likvidus. a m y b i n i u i a s ( a t ari [ r e n g i r n a i . 3 . l turtas. llgojo vartojimo reikrnenys.Kol jie jie Tokiu atvejLr pinrgailaikorni (saugomi).u r o n e .rpyrno veliau galetq atlikti mainq priemonesfunkcrj4.Ji lcngviausia [sigyjant lernia: kitq verlybiq.raZeti intliacijos. bet yra labai Aktyvai.tai: sr"rbjektas. Tai. 2.kuris gali n.pinigai. draudirno iSleisti.JAV . G 1 . p i 1 . Siq funkcij4 pinigai atlieka tuomet.ll'ankais. Pinigai. kaip greitaigalirna pirkti ar parduoti. j 1.kuriq kain4 lemia ne gamyboska5tai. glaudZiaisusijusiosstr laiktr: tlrp Pirmosios dvi pinigq fr-rnkcijos pinigq gavimo ir jL1iSleidirno visuometpraeinatam tikras laiko tarpas. pasi[la.tai atidetLi mokijimq matavimo priemone. disponuoja ekonominis aktyvai: L Materialiniai Ll.

Turirna Ziniq. 'roliniai ir metaliniai indai.p . nominaliojivertedidesne realiq4. Azrjoje.tai lnonetos.v . Ypad pladiai daugelyje rautr4 kaip pinigai buvo paplirE pinigai" .t. kai kainos stabilios. kauptukai.-Airijoje. p i n i g q f e ' o r n e n a .pinigai" ir . pinigus. p a v y z d L i u i .t.rylitti rr t.. Daugelisaugalininkystes produktqbuvo ne maziau tinkarni kaip pinigai..g y v u l i q a u g i n r o j a r n s g y v u l i a i .siaurdsAr. 1 9 9 0 .paslaugas pinigai uZrnokamiveliau.. . kavos pupeles.prekes.. Kai Salyje didele infliacija. arnatininkams ukio apyvokosreikrnenysir t. .naminiai gyvuliai. DaugelyjeSkandinavijos.gr[dai.arbaprekiniaipi'igai.g I JJ6 J*rl 6. Indijoje.iai. rei5kiagyvul!.pinigLlistorineraida apima kelis erapus. Senovds graika'rs pinigus atstojo kirviai. veliau lsigalejLrsi Vidurio Europoje. persijoje. visos rauros. uZ . ISTORINEPINIGU NAIIA PinigLl vystyrnosi istorija yra tautq vystyrnosi atspindys.gyvuliai' yra bendros kilmes.'e visas keturiasfunkcijaspinigai atliekatik nesantinfliacijos. Skirtingq prekiq virtimas pinigais nebuvo atsitiktinis. T e r l e c k aV .2. pinigai nearlieka tredios ir ketvirtos funkcijos. I5 rnokejirno priemoniqvisumosgalirnai5skirti. o . Kai kuriose Vakarq Europos salyse naucloti rugiai.kukur[zai.pecus'.Filipinulse .pinigai atsiranda visose tautose tam tikro ekonominio issivystymo pakopoje.pecunia"_ plnlgus.jaut1.y.. Zemdirbia'rs.t. Nevisavertes monetos . Pinigai .rerikosrauru kaip pinigai placiai naudotikailiai.zveivbos 'Pladiau: s B a l d i S i s . IstoriskaidaLrgelis prekiq nors kartq yra br-rvgmainq priernone.kuriq norninalioji realioji verte ir sutampa: r nevisaverdiuspinigus ..kir. kuriq . besiplediant prekiLlmainams.Rusijos. pagal juos iSskiriamos pagrindines pinigq r[Sysr: 1.Todel daugelyjetautq Lodliai. t atitai. Bltent sia firnkcrjagrinclziprnos pinigines paskolos.t.vertes Zenklus. kad narnq apyvokos reikmenys taip pat alliko pinigq funkciiq. turejo bendrq piniginl vienetq . Afrikoje . raiyzaziui. . r n e c l 2 i o r o j a r n s i a i l i a i . centrineje Arnerikoje . ' visaverdius pinigus. Sri Lankoie . pavyzdliul lotynq kalbos Zodis.vaiksdiojantys gyvenusiosprie vidurZemio jrlros. : M i n t i s ..Kredito vystymasissqlygojaSiosfunkcrjosplelr4 J* . visaveriiq prnlgq pakaitalus. g 7 V s . visur pastebirnata pati tendencija:pinigais iapdauo labiausiai realizuoti tinkamos tam tikros genties pagrinainio verslo prekes.y. Skotijoje.. . Baltijos.

Prekiq-pinigqnaudabuvo ta. nar.. svorio ir prabos priemoni.kuris yra valstybes [teisinta Pinigams gaminti naudoti ivairus metalai. yra reti. r metind gavybos apimtis paprastai yra stabiliai. ir panaSiai.ir pirmiausiasidabras auksas: . brangieji akmenys. Suteikta liejiniams forma. todel ir nedideliosvorio turi didZiulEvertg.bet tuometpinigq surnapati . jie nepraranda (negenda. kurioje pagarnintipinigai gavo monetospavadinim4. Metaliniqpinigq atsiradimas tai antrasis ypad artimi pirmajai pinigq r[Siai ir pasiZymita padia pinigq-prekirl teikiama nauda. pastatyta Sventykla pavadinta Moneta (lot. gali blti dalorni ir vel savo fiziniq savybiq sulydomi). . nes jq vert€ kinta priklausornai jq dydZio).prJ{r. bet l) buvo pakankamai. bet neZymiai didejanti. kaip maZiautinkamosSiamtikslui prekds pamaZubuvo keidiamos tobulesnemis.du Siuo laikotarpiupinigai buvo prekes. palyginti su jq brangumu.rdoti pinigq raidosetapas. 273 m. yra neZymios. Jie buvo nepatogus. Monetos pavadinimas atsirado veliau negu pati moneta. Bet tai irgi buvo nepatikirna. Pavadinimasyra susijEssu romdnq Sventykla. pagrindinius reikalavimus : paplitr-rsios. 2) prekes-pinigaigalejo patenkinti tam tikrq poreiki.vielos.moneo" . laikymo ir transportavimoi5laidos. neypatingai vertq. atsidekojantdeivei Junonai uZ ispejirnq padejusi romdnarns iSvengti pralaimejimo.rodandiusprabq ir svor!.todel valstybds ant metalo liejiniq pradejo deti savo ZenklLrs. . nuo (pavyzdZiui.. Del daugelio fiziniq bei savybiqpinigais tapo taurieji metalai. buvo tiesiogiai nar"rdingi.padideja"). Metaliniai pinigai i5 pradZiq buvo metalo gabah4. kol kaip pinigq medZiagapradeta rnetalas. Ziedtl. milteliq pavidalo. Pinigq raidosistorijarodo. kailiai.tai nustatytos formos. gyvLrliai. cirkuliacijos liejinys. Netrukus praddtakalti ant tq pinigq Zenklus.tenkinusios kabliukai. 203 . ir taip atsirado moneta.y. t. kad: tarpininkas.ispeju). Moneta (coin) . nepatogusaugotibei transportuoti atsivedaprieaugio. 2) turejo didelEir paslovi4perkarnqjE Jq cirkuliacijaturdjosavqtrukurnq: I ) ne visas prekes-pinigus buvo galirna srnulkinti (pavyzdZiui. Jie 2. . nes reikejo nustatinetisvor[ ir prabq. Sioje Sventykloje buvo romdnq pinigq kalykla.. I ) tai buvo mainqpriemone. gyvuliai 2) sunkLr.

). baltieji elniai buvo suginti i vienq valstybes o park4.pinigq sistema. Popieriniaipinigai. Monetosi5radimas buvo labai svarbushkio vystyrnosi lvykis. spausdinti Japonija (1337m.pradiniosvorio. buvo daromiis baltqjq elniq odos.2 2) Monetos bDna paprastai nedideles vertds.atpaZin0s. 3.t. aukso) isigalejimas kaip valstybes pinigq sistemos standarto. l) Dideli metaliniq pinigq cirkuliacijoska5rai. 2. l. 650 rn. r turi bfiti dalus.devisi. Europoje pimr4 karrq popieriniai pinigai isleisti Nyderlanduose XVI a. Popieriniai pinigai turi tr"rreti savybes: Sias r br. Popieriniai pinigai yra pinigai rodel. paties popieriausgamybos iSradirnas. deramaiapsaugoti nuo klastojimo. 4.. Jie Kai kailiai pasidard nepatogLrs apyvartai.nedideli). Valstybe popieriniLrs pinigus pripaZlsta istatymine rnokejirno priemone.pr. portatyvus(lengvi. i5skiriama rnonometalizrno bimetalizmopinigr4sistetna.daug sveria. besiremianti dviejq tar-rriqjqmetalq (aukso ir sidabro) atsargomis.Mainq ir mok€jimopriemones galiqjiemssuteikia valstybd.privalomaismainuoseir grqZinant skolas. pinnil kartE buvo iSleistipopieriLrje pinigai. pinigais.y. UZjuos visuometgalimalsigyti prekiLl.Pagal tai. popieriniai .Per 50 metqmonetanelenka proc.-rti stabil[s. Bimetalizmas (bimetallisrn/bimetal standard) . tadiau rnonetqcirkuliacija turi savrltrukurnq.Jie griozdiSki. Popieriniqpinigq prototipas 100 rn. o JAV . kurie metalai naudojarni monetq gamyboje. ne paprasta paverdia jq o preke. todel jie yra nevisaverdiai. juos ekonomine. patogus.XVII arnZiuje. kaip ir. Popieriniai pinigai iSreiSkiaLymiai didesnEnorninali4j4vertq. nes brjorna jq padirbinejirno.Del iiq prieZasdiq buvo iSleisti metalopakaitai popieriniai pinigai. negu jq realioji verte.r-rurnas. nuo jq atpjautas gabalas Ii paZenklinant valstyb€s zenklais)buvo teisds! parl kaili Zenklas. Kad eiliniai kinai negaletqpatys pasigaminti lokiq pinigq Zenklq. r patvar[s (geroskokybdspopierius).kad. sirnboliniaipinigai. ir Monontetalizmas(monornetalisrn/single standard) vieno iS tauriqjq metalq (pavyzdLiui.todel dideles monetq sumas sunku suskaidiuoti. Valstybejuos deklaruoja jr.jq laikyrnasprivatierns asmenimsbuvo uZdraustas. priklauso Kinijai. r (visi to patiesnominalopinigaituri b[ti vienodos vienaru5iai vertds).Kr.ribodarna kiekl.). Kinrjoje naudotiodiniai pinigq Zenklai. Popieriaus panar-rdojirlo pinigq garnybojepin.y.1 kaip pinigus ir i5saugo return4 t. Veliau juos peremdpersija (1294n.

ras bankLrii5duoti arba pervesti i kit4 sqskaitqtam tikr4 pinigq sr-unq deki pasiraSiusio i5 asmens einamosios silskaitos.vadinasi.Jie turi perkarn4i4 gali4 todel.Prancfizijoje. 4. Tai panair. palyginti su popieriniaispinigais: patogu siqsti paStu bei patikrinti i5rlokdtas surras. su koljie i5 auksokvitq virto visq prekiq bei pasiar-rgq kvitais. 205 .Tai iSlaisvino tauriuosius metalusnuo .tai lvairiq tipq indeliai bankuose (deposits).Austrijoje-Vengrr.Todel jie buvo lyg banko rlsiuose esandio aukso kvitai.rti. per Sirntrnedius keitesi jq banknotr"l leidimo i apyvart4pagrindai.kiek veliau .rdojama kaip cirkuliacijos priernon6.. techniniarns. rnedicinosporeikiams tenkinti. valstyb€savoautoritetu. kad juos deklaruoja priemonernis pinigais.pinigai iS esrnes yra tik pinigq Zenklai.negrynieji.tai inclelio savininko i5ra5ytasisakyn. Dabartiniu laikotarpiu prasideda elektroniniq pinigq era. nebekeidiamais pinigais. atidarantdeking. centriniaibankai spausdintq kad j p b a n k n o t u s e d i d c j u s i o r n s r i a u s y b i si S l a i d o r np a d e n g t i S i e b r n k n o t a i a u vy . atliekapinigq funkcijas. r p lnd0lis (deposit) pinigai. 1000 Lt. ir Salies lstori5kai svarbi popieriniq pinigq rirSis. parodo i5laidas Pastarieji arba pinigq pervedimqir yra indelio arbajo dalies nuosavyb6s perdavirno priemon6.kai patstabakas buvo sanddliuose.piniginio darbo" ir igalino juos naudoti racionaliau: juvelyriniatns. neparnesi. Stokhohne. Jeigujls banko sqskaitoje turite.banknotai. Vietoj dekilt pladiai pradetos naudoti kreditines kortelds piastikines plokSteles magnetine su atmintimi. Tai kitaip v a t l i n u r r pii n i g a is i a u r q j a r a s n l e .loje. kai apie 200 metq kaip pinigai buvo naudojamastabakas. Banko pinigai . pinigais laikornas s4skaitoslikutis banke.indeliai . kad bankai banknotus buvo isipareigojE kiekvienu momentu i5keisti i auks4. tai Sisindelis yra pinigai.Pirmieji banknotaibuvo iSleisti 166I m. pladiai nar. patiketifinansiniam tarpininkui. i auksrlpopieriniais Popieriniai pinigai sqlygojo bankopinigq epochos atsiradin.ri JAV VirdZinijos valstijos atvej[. o ne iSra3omidekiai. atskirq tabako pakrlnuosavybe keitesi. pavyzdiini. XIX ir XX a. Zrnonds visuomet buvo tikri.kad uZ pirkiniusgalitemoketi dekiais.4.taupom4jqar kitE s4skait4. Bankopinigai.r nebeturdjo prekernis auksu. jr1 patikimasbudasapsisaugoti nlro vagysdiq. kad banknotusgalima iSkeistiI auks4. Prie5 PimrqjI pasaulini karq daugelio Saliq vyriaLrsybes erne reikalar. arbakreditiniaipinigai.o cirkuliavo jo kvitai.. rySys auksu. Be to.turi nemaZaprivalumq.todel po karo banknotaivirto ar paprasdiausiais.Svarbiausias skirtumas tarp banknotq ir popieriniq pinigq buvo tas.kurierns galirna iSraiyti dekius. fstatymindlnis piliediaivisuotinaitai pripaZfsta. Zinoma. s jokio ry5io sr. iekis (check) . banknotai paplinta visrune pasaulyje.Kodel? Todel. Jeigubanko jis indelisjus lgalinaapmokdtiuZ pirkinius.

Pagrindinis jI pinigq kriterijusyra paprastumo laipsnis. p Pasaulinepraktika rodo. jas leido stambiosnaftos kornpanijos.l.Fordq" savininkusprie savo degaliniq. komerciniq bankq ir taupymo istaigq skoliniai i i s i p a r e i g orjn a i . Priklausornai nr.Tadiau pirkirno sanderisnebaigtas.kuri suteikia Siuo atvejLr bankasar kita [staiga.Nuo 113iki ll2 Siossumosgalin.kad priri5tq . taip pat ir aktyvq likvidumas. Terminuotasindelis .ro kliento kreditingurno.rsiau sqskaitos. uZ ISskiriami pagrindiniai Sie popieriniq pinigq bruo2ai: Siuolaikiniq o tai valstybes. liudrjantis indelio savininko asrnenybp ir suteikiantis juteisE lsigyti maZrneninejeprekyboje prekes bei paslaugas. in. Siuolaikiniq pinigq vertingumqnulerniajq savybe buti mokejimo priemoneatsiskaitant prekesir paslaugas.rti grynaisiaisbet kuriame automatiniame kasosaparate.tai banko ar prekybinds finnos vardinis piniginis dokumentas. kad tai patogi pirkimo priemone. jam nustatoma maksimalikredito suma. dekiai* patysneturi tos j v e r t d s . bet gali blti naudojami terminuoti indeliai ar taupomosios s4skaitos. jie taip pat gali b[ti panaudoti bet kaip gryni pinigai arba pasibaigus terminui pervestiI einamqj4s4skait4. i u o l a i k i n i q i n i g q v e r t i n g u r n Eu l e r n i aq k p S n savyb€bhti mokejimo priemone. 706 ..ne pinigai.nernokant grynais inigais. Terminuoti indeliai ne tokie likvid0s kaip taupomosios seskaitos. Tadiau kredito kortele . tenninuoti indeliai ir trurnpalaikiai vyriar.agar.Kortele suteikia galimybg sudaryti grynq pinigq ir dekiniq indeliq suma. likvidurnolaipsnisyra maZesnis Jq negu pinigq siaurqjaprasrne. Pirmosioskredito kortelesatsiradoJAV po Pirmojo pasaulinio karo. naudojant sanderiams vykdyti.iSdavusikredito kortelp. u r i q Z y r n ij q n o r n i n a l a s . i5duodantyskreditines korteles. Bankai ir kompanijos.Ribq tarp pinigq ir kitq tipq finansiniq aktyvrl parodo analizuojarnojo turto galimybe atlikti pinigq funkcijas: mainrl. atidedanti pirkinio apmokejirnq. tai greidiau trumpalaikio kredito gavimo priernone.Taigi maZesne sanderius disponuojant turtingas Zrnogr. uZ pinigai . Netikri pinigai arba pr. PaZeidEs sqlyg4 indelininkas praranda Siq visas pal[kanas arba jq dal[.rs nebaitinaituri ne5iotisstor4 piniginE .Kredito korteld (credit card) .pavyzdLiui.ra r. monetos. Kitaip jie dar vadinamipinigaispladiqja prasme. apskaitos vieneto ir taupyrno (vertes i5saugojirno)priernonds.r2jas fiksuot4 metini mokesti. Siuolaikiniaipinigai .atsiskaitant prekesir paslaugas. kuri savininkasgali pasiin'rti tik pasibaigustam tikram terminui. kol apmokarnakredito korteles sqskaita.jarn pakanka dekiLl knygeles ar kredito kortelir.tai taupornosios 5.rsybds vertybiniai popieriai.tai indelis.vertybiniai popieriai ndra tiesiogind cirkuliacijos priemone.popieriniai.

pinigq kaina yra atvirkSdiai proporcinga pinigq kiekiui. Laikantis aukso standarto.6g. Tadiauar. Jq argumentai: I . Ekonornistaiklasikai skatina aukso standartonaudojimq sr. Tai reiSkia. kLrri valstybe turejo savo atsargose. Laikydamasiauksostandarto. infliacija susilpn€ja. t. Tarp pinigq ir kainq lygio visuornet tam tikrassqrySis. ir atvirk5diai. mokddarni pinigus. ir pinigq pasiDla sumaZdja.skoliniai isipareigojirnai sekrningai atlieka pinigq funkcijas tol.palyginti su kitornis prek6rnis. kol. iki 1934rn.bet pinigqpolitikajq destabilizuoja.Zmonds supirkineja. kuri uZ tuos pinigus galima nupirkti rinkoje. ir du atvirk5diai. yra 2. Jeigu valstybd ar. Jeigu vyriausybe i5leidZiaper datrg grynq pinigq.rkso nuperka daugiau.tai pinigq ji gali i5spaLrsdinti daugiau. valstyb€ atsako uZ piniginio vieneto vertes stabilizavimE (tam tiksluiji kontroliuoja pinigqpasifild. kiek ji nori. Palaiko grreLt4santykf tarp auksoatsargqir Salies vidauspinigq pasifilos. Nuo 1879rn. Kiekviena valiutaturdjo tvirt4 auksokurs4 kuriuoji buvo keidiama.jq perkarnoji galiasantykiniai pastovi.rsitarimas. kad pareikaiavus Salies centrinis bankas privalejo nustatytakaina banknotLrs keisti i auks4 ir atvirkidiai.tai pinigq verte sumaZdja kartus.jeigu visq prekiLl bei paslaugtlkainq lygis padvigubeja.po Pinnojo pasauliniokaro Lenkijoje l4 000 markiq Anglijos rinkoje buvo vertinamos Silingq. Netruk<Io laisvamauksoeksportuiir importui. jq sElygojaprekiq ir paslaugqkiekis.I5augusauksopaklausai. 20'7 .Todel jis jI atpinga. Vadinasi.rgrqZinti. PavyzdLiui. z . Rinkosekonornika stabili. neleidZia jai pagaminti pinigq tiek. Saliespiniginio vienetoauksoturini. J. Salies vyriausybenustato: l .vyriaLrsybei iSleidus pinigq kainq lygis kils.o uZ tas padiasmarkes 20 kaip popieriq. Aukso standartasdisciplinuoja vyriausybE. ?I svaras lygus453.sv6rus[ sr.'arus].y. 29 galirna buvo gauti50 Silingq.Saliq sr. r pinigtl vert6 nera susielasu fiksuotu taLrriqjq metalq kiekiu. Aukso standartas(gold bullion standard) auksupadengtr-1 pinigLlsistema. pinigq yra t. verle yra atvirkSdiaiproporcingakainq lygiui. tai kiekvieno piniginio vieneto verte krenta. leidZiantisnustatyti valiutr4 kurs4 laikanlis auksoekvivalento. dauguma Saliq savovaliutas buvo susiejusios su auksu. PavyzdLiui.y. XIX a.rkso daugiaLr kaina yra fiksuota. kuriojepinigai gali b[ti pakeistiauksu. antrojepus€jepasaulyje buvo rnasiSkai pereinarna prie aukso standarto. . Banknotq kiekis buvo ribojamas aukso kiekiLr. .

poreikiq tenkinimaspagal tiesioginqvartojirno paskirt!) skirtingos.pasauliniamkarui. kad. N*eragarantijq. Ndra garantijq. to uZteks bendrojo nacionalinio produkto apimties augirnui uZtikrinti optimaliai 3-5 proc. l5l9-1579) finansinioAnglijos karalienes . jei tarn t. monetarines sutartys buvo perZiurdtos Breton Vudo tarptautindje finansineje korrferencijoje. Lieluvoje tokia situacija buvo Zlungant 208 .nikos hipotezd.kuriose buvo s[rio. kad svarbu ne pinigq fbnna. Bandyrnai nacionaliniqvaliutq konvertavirnq auksq ir 5i sisterna i atgaivinti buvo nedr4sDs. dar kart4 patvirtinps Gre5amo desni. kai iAV prezidentas (Nikson. gaudavoRaudonojo prekiq kiekis labai ribotas.susijusisu auksu. tai visi Zmonds pradedaj[ vertinti. bet iq perkamoji galia. liepos ndn. Pinigai . Jei apyvartoje du pinigq tipai. pasiula..ekonor. sutrukde DidZioji depresija ir Antrasis be pasauliniskaras. aLrgsldtai.rrisbuvo konvertuojarnasi auks4. o Kaip visuotine mainr4priernonepradetanaudoti prastesnds gerosios suvartojamos pagal paskirt[ (sur[kornos).blogipinigai" i5stun-ria .Kiekvienasbelaisvisperiodi5kai KryZiaus maisto siuntas. tikras daiktas konkrediomis sqlygornispradedamas naudoti kaip pinigai. Tai buvo nat[ralios evolir"rcijosrezultatas.tai tarn tikras socialinissusitarimas. argumentai: Jq Keinso Salininkai auksostandario yra nestabili. Greiamo ddsnis (Gresharn'slaw) i5 teigianti. kad .ir kainosbus stabilios. sufomrulavusiojo patardjovardu.paremtasJAV dolerir"r..y. yra prieSininkai.gerus" apyvartos.Richard)at5aukb JAV doleriokonvertavimE auks4. RidardasNiksonas susitarimaspanaikintas 197I m. i Siuolaikinernis sqlygomispinigLlatsiradimoistorija pakarlotaAntrojo pasauliniokaro belaisviq stovyklose.margarino ir cigarediq. j4 Zlugo.kuriq vertdrnainuose jq vartojarnosios vertds (t. to. JAV. tai vertingesni pinigai bus vartojarni pagal tiesioginq paskirtl.kur ekonorniniairySiai buvo primityvrls.2 proc. dar-rgelis valstybiq at5auke Prasidejus Pirmajarnpasauliniarr. karui. ir turi buti panaudotagalirnybe pinigtl L Rinkos ekonon-rika politikos priemondmis keisti pinigq pasi[l4 slopinant gamybos svyravimus.per metus. r[Sies cigaretes. ElZbietos Thom.o jo pasifilaaugal6tai (. o kartu ir pinigLl pasilla. Kadangipinigq pasiDla per metus). 2.o maZiau vertingitoliaucirkuliuoskaip pinigai. Sis standartas. Priimtas bendrasaukso kr. 3. kad ar-rkso Naujr-1 aukso telkiniq atradimasir darbo naSumokelimas aukso gavybos pramonejegali sukelti infliacijq.. per metus.Baigiantis Antrajarr. dZemo. pavadint4 j1 vieno i5 ankstyvLgq merkantilistqTomo Gre5amo(Gresl. 3.[vykusioje 1944m. yra nors vienoda.y.rarn. Pinigq istorind raida rodo. 1944tn.tai ir pinigq pasifila augaldtai. aukso gavybai aLlgant2 proc.

y. vadinama alternatyviniais pinigq laikymo kaltais (alternative money holding).Siuo atvejusvarbipinigq kaip bfitq i5leistiveliau. 6 .li'f ""Ji'"-::ffil. obligacijos. nekilnojamuoju turtu.rZ parduotas prekes bei paslaugas. Zaliavosir kitos ekonomindsgerybes. Pinigai .tai viena iS turto formq. Siuolaikineje pinigai naudojamiperkantprekes [kineje sistemoje bei paslaugas.rs mainq prien. kartu jie atlieka taupymo priemones vaidmeni.'ru. bei gamybosveiksniq rnainqprocese.jei turinrtl pinigq sulna butq paversta finansiniu turtu (obligacijomis). Pinigai dabar laikomi. PrNrCrJ ! : . 3 . duodandias Dirbdami Zrnondsgauna pajamq.filyJ. I RrNKA 6. o gaunami r. Ii:' f.3.nainais r. neduodandiq palukanq.kai Sietalonaitapo ir mainu oriemone. 1 . pinigais.iiliJ Palukanq prieaugis. J[ sudaro esantys apyvartoje pinigai tuo laikotarpiu lurirnos banko s4skaitos. ir paskolqobligacrjas. Zmondslaiko pinigustik tuomet. kad Zmonds savo turq gali kaupti ivairionris fonnomis.. t ( l paklausa pasi[la.i ji maZina.Trumpai aptarsime Siuosmotyvus. kad palankiai progai.planinio[kio sistemai ivedustalonusalkoholiui. 209 . pagrindines fonnas:pinigus kaip mainq priemong. t. finansinisturas.cukrui.ffiT1i. duodandiu pal[kanq. nori tureti pinigq. obligacijomis. Pinniausia apibudinsirne Pinigq rinkq apibudina ir pinigq paklausqi5nagrinesime pinigq laikyrnomotyvus. Tolimesneje analizeje paprastumo sumetimais abstrahuosirn€s nuo turto fonnq ivairoves ir nagrinesimetokias jo palukanq.irengimai. P i n i g qp a k l a u s a Visi ekonomikos sisternossubjektai.o dabar naudojamoskitq prekiq kurios yra ankstesnes gamyboje). todel nr. kuriq pagalba lgyjamas realusis kapitalas ([kineje veikloje naudojami pastatai.Kyla klausimas. Siuos Pinigq laikymo naud4sudaro:l) sanddriomotyvas. l. Sios dvi pinigq funkcijos ir atsakoi klausimq.rones funkcija.kuris b[tq gautas. arba pinigLl atsargossudarornos tam.2) atsargq(apsidraudimo) motyvas ir 3) turto motyvas.. paprastosiornis akcijomis.pasitaikir. dalyvaudami prekiq.kai jq naudapadengia ka5tus.kodel Zmones Jau pabr€Zdme. banko sEskaitomis.rolat didina savo finansini turt4 ir atvirk5diai:i5leisdan.kaip Zmones paskirstyssavo turtq tarp pinigq ir obligacijq. garnybosrezultatas. paslaugLl turi tur6ti pinigq. Tai fondai.

nominal money Realioji pinigq paklausa (L real money denand/liquidity) . kadangi mokejimas ir iplaukos nesutampa(nera tiksliaisinchroniSki). Pinigq paklausa nominaliojiir realioji. kur[ Salies ukio subjektainori tureti pinigq forma. realusispinigLg o 210 . " . i5skyrr. padalytasi3 kainq lygio. Jei kainos padvigubeja. Taigi pinigq naudojirnassudarantsanderiustaupo laikil. -Mo . Jeigu visi sanderiai butq tiksliai vienalaikiai.P . Realioji pinigq paklausaapskaidiuojama pagal SiqformulE: . pardavusprekesbei paslaugas tuo padiu akimirksniu perkantnorimasvartoti prekesir paslaugas.tuomet pajarnosbutq gaunamos.perkant pal[kanq duodandiusaktyvus jau vien todel.reikalingq tokios politikos igyvendinirnui.grynq pinigLlpaklausa.rs akirnirksn[. Tadiau maZq ipla'kq atveju gauna'ras pelnas nepadengia nei brokerio paslaugq apmokejimo (procentq). Mp .tai pinigq laikymas. ir Kitu laiku.realiojipinigqpaklausa. yra Nominalioji pinigq paklausa (Mp demand). Stambios kompanijos kaip tik ir vykdo toki4 politik4. pinigai yra nominalusii. pajarnq ir i3laidq sinchroniSkumolaipsnio.norninaliojipinigq paklausa.Sanderir"rs sudarytibarteriniupagrindulaiko ir pastangq poZihriuyra brangialr. tol. pavyzdliui.pinigai btrtq visi5kainereikalingi. kol neZinorneprekes kainos. (6 l) Jeigu kainrqlygis padidejadu kartus.Tokiu atveju sudarantankstesnes apimties sanderir. Tokiu atveju pigiau ir paprasdiaulaikyti bent siek tiek pinigq. nei laiko ir pastangq. pinigq reikesdvigubai daugiaunei anksdiau. Tiksliau reikalingas laikyti pinigq kiekis priklauso nuo sudaromo sanddrio apimties. tuomet norninalusis pinigq paklausos kiekis padvigubds. Pinigq paklausa (Mp .money demand)_ tai turto kiekis. Ar reikia laikyti pinigLrstarp pajamq gavimo ir kito pirkirno? Visas pajamas galima panaudoti nedelsiant. tuomet visos pajamos ir i5laidos norninaliai padvigubes. kai reikalingi pinigai.o kitos sqlygosnepasikeidia.bendrasis kainq lygis. mes neZinome.tai norninaliqjqpinigq paklausos kiekis.rs. P . o ne realusiskintamasis. 5i Sand€rio motyvas (transaction motive) . dia Z .kiek galirna nupirkti uZ 100 Lt. kad juos perparduotumtuo metu.

Tokiu atveju BNP ir sanderiqapimtis deki. nesjie apinirrir sqry5[ su BNP apimtimi. gyvenalne nepasttlvianrr-pasaulyje.Apibldinant sanddrir-1 1. Tarkime. pramonesakcijos.jei namq [kiai perka t4 dienq kai gauna i5 darbdavioatlyginirno vis4 savaitq. tarpinitl prekiq sanderius. del prekiq bei paslaugq.Klausimas.kitais . bet jam turirntl pinigLlnepakako.kai augsrealiojo BNP apirntis.NeZinornybepadidina apsidraudirno butinurn4. realizuojantys mainq galimybg. realiLgq 1) bendrojo r. prasme(arba M I ) kieki. nesikeistr4.gantumete trukstamqpinigq.Jeigu parduotundtekelias palukanq obligacijas.todel BNP padidejirnas proc. kuo didesnesanddrio apimtisbei netikrumolaipsnis. bLrs 2) sinchroni5kumotarp rnokejimq ir pajamq gavirno laipsnis. tadiauZmones turetqmaZiau 2. kada gaus pajarnq ir kada mokds uZ prekes bei paslaugas.0procento. sudarymogalimybds. susijgssr"r bendrqjqsanddriqpadidejimu 1.kanquZtikrinilras. stiprejair grynq pinigq atsargos Sanderio ir atsargos motyvai yra pagrindiniai veiksniai.Antratne skyriuje jau i5ai5kinta. PavyzdZiui. Netiketaiaptikotedidell pigtl nutardte pirkin[. pinigq siaLrr4ja turto laikyno tikslas yra dideliq 3.y. kitiems veiksniamsesantpastovielns. bet yra rizikingi: vienais melais duoda labai aukitas pal0kanas.nori pinigq del jq perkanrosios kad Zrnon€s kiekis nepasikeis.y.ursinio palu. kad Zmones tiksliai Zino.t. kad jie yra pastov[s.Kai kurie aktyvai. Suprantama. tadiaujq teikiamospajeunos pajamos.net ir turimo finansinio turlo iSleidimas. atsargos Atsargos (apsidraudimo) motyvas (precautionary motive)* tai i5ankslinis nusistatytnas laikyti pinigus tokierns poreikiarnspatenkinti. tadiauprekd gali briti jau duodandias puse kainosl Tai ir yra ir parduota. maZesnds negu Kiti aktyvai kur kas rnaiiau rizikingi. visq sanderiq kad vertdvirSijaBNP (arbaBVP).nustverti" (apsidraudimo) motyvas laikyti pinigr-rs. Trumpuoju laikotarpiu flur. produkto apimtiesdinamika.t. Kita vertus.o kitam pasiseke televizoriq. didesne.kuriq tikslus pobudis dar neZinomas.racionalinio pinigq laikymo kiekis dides. pavyzdliui. o ilguoju . Kokia grynq pinigq atsargos laikymo nauda? Ji (nauda) yra tuo Didejant BNP. kurias galima uZjuos nupirkti. duoda auKtas pallkanas. Sanderiomotyvu laikomq pinigq apirnti lernia.0 laikomasiprielaidos. tai jie nebeperka pinigqper slvaitE.arba r.kaip Zmondspaskirstof'uransrnes rizikingq aktyvq vidLrtines investicijas tarp saugiq ir rizikingq aktyvt5 jau nagrildtas prmoje ekonornikos 211 .y.notyv4turdti j0s isigijote didesnes pinigq. galios.rodandiq obligacijq ir pasitenkinti rnaZugrynq pinigq kiekiu.y'ra nuostolingi. Tarkirne. auga ir sanderir-1 motyvas..t. pallrkanas dr.

tr. AptarsirneSiuosdr. Mikoekonontika.l9l 199. Snic5ka kt. Vienas i5 jos kurejq arnerikietisDZeirnsas Tobinas l98 l m. tai mali ir pinigq laikymo alternatyviniai ka5tai. tai grynq pinigq laikymas nerizikuojant.i .P. kad Zmones siekia savo investicijoms kuo aukstesnio pelno. Pinigq laikymo nauda s4lygoja pinigq paklaus4 kuri susideda iS dviejq sudedamqjqelernentrl sumos: l) sanderiopinigq paklausosir 2) pinigq kaip aktyvq paklausos. Teorija remiasi prielaida. Dabar tik pakarlosiureiSvad4:kadangi hnonds nemdgsta rizikuoti. kiek . bttini sand€riams atlikti.money transactions dernand) tai pinigai. nes stamb[s tern. Analogiskai elgsisir i su pinigais: dalis jq bus laikoma rizikinglL o dalis .bet palhkanornis. ir 212 . kai palukanq norma didele .. stabilesnemis Turto laikyrnE ivairiornis formornis nagrindja portfelio teorija. Ir prie5ingai. reikia [vairiai investuoti (diversifikuoti) turirn4 turt4 tarp skirtingq aktyvq. dis tai skirtumastarp Ml ir M3 maZeja.kadangivis daugiaudekiniqs4skaitq pradeda duoti palukanas.u. Ji nagrineja..rretidaugiau likvidZiqaktyvtl(pinigq)neapsimoka. l. Pinigq paklausa kaip aktyvarns keidiasi atvirkidiai proporcingai pal[kanq nomtos dydZiui: kai paLlkanq nonla Zema. bet pinigq savininkai iSvengs absoliudios nesekmds blogais meiais. Turto motyvas (assets motive) . Tadiau.ir nuo jq kainq lygio.todeljie niekuornet nesudds kiauSinitl vien4kepsi.bet nelinkgjornis rizikuoti.tai grynq pinigrl pavertirnas pallkanasduodandiais nerizikingais finansiniais aktyvais.Svarbiausia ir raisykle.teorijos kuso dalyjer. atsisakantauk5tq rizikingq pal[kanq ir stengiantissudaryti finansiniq investicijq porlfeli su maZesnd:mis.rinuotiindeliai itraLrkiamii pusiau pinigq (arba M3) eielnenttl. t. Didejant ' V. kad pinigq paklaus4lernia i5vardytiejimoryvai. paslar-rgqbei garnybosveiksnir4 kiekio. esandiorinkose.pinigrl forma. i m Sanddrio pinigq paklausa (Mor. Sanderio pinigq paklausq lernia sanddrio ir atsargos ( a p sd r a u d i r n o ) o t y v a i . Sanderio pinigq paklausa priklauso nuo prekiq. nulemia pal[kanq dydis. Teorija. teigianti. apdovanotas Nobelio premija.obligacijas pinigus. Sprendim4 kiek finansiniq aktyvq laikyti obligacijq. Turto motyvas veikia tik platesniopoZi[rio i pinigus atve.saugiq aktyvq forma. vidutini3kai toks finansiniq investicijq portfelis s4lygosZemesnes palukturas. todel zmones nords daugiau tureti aktyvLl pinigq forma. vadinamaKeinso pinigq teorija.r elementus. kaip rizikuoti nelinkgs investitoriusracionaliai isdestosavo finansinl turtr{ji padahja i akcijas.y.

sanderio pinigq paklausos kiekis dideja. ir Tadiau i pinigq paklausa nepriklauso pal[kanqnonnoslygio (6.1 paveiksle.). Mplxy.turto sudarymo . Pinigq kaip aktyvq paklausa (Morur . padidejapinigq paklausa. Trediasis pinigq laikymo motyvas . Padidejus bendra.jarnnacionaliniam produktui. t.2 paveiksle pavaizduota sancldrio pinigq paklausos kiekio priklausomybe nuo bendrojokainq lygio.tai paklausa lvairios formos finansiniaurs aktyvarns: akcijoms. tuo 2. obligacijoms. pav. nuo sanderio 0 pinigq paklausos pahlkanq ir nonnosbei nacionaliniq 6. p . didejantkainq lygiui. dideja ir sanddriopinigq paklausa.sqlygoja pinigq kaip aktyvrl (arba taupymopriemones) paklaus4.y.2 pav. daugiaupinigq reikia sanderiqaptamavimui. pinigq paklausos kainq lygio sqrySis 6.Tai bendrosiorns parodyta 6.assets money dernand) . MoarrpadOti. Sanddrio pajamqsqry5is 6.pajarnomsbei kainoms. Sanddrio ir greidio:kuo priklausoir nuo pinigq apyvartos Be to. persikeliai deSinq.1. pinigq s4skaitonrs ir grynicnrs inigarns.1 pav. pinigq paklausa jis rnaZesnis.

Jeigu.paskirstant santaupas[ [vairius aktyvus.ru'r= L(r) (6.todel L(r) asimptotiSkai artejaprie rr. priimdamas sprendirnus ir iS daugybes galimq variantq pasirinkdamas vienq jo vertinimais.l popieriq rinkos neapibreZtumo s4lygomis individas rizikuoja. siekdamasgar.2) Ekonominiai sprendimai priklauso nuo to.Ekonornikos sistemos subjektai gali laisvai rinktis. tai tikslingiaupiniguslaikyti grynqjrlforma.metq. labiausiai tiketinq. be to. obligacijqpahkanq noma. i5jq 400 Lt i5leidZiama yra netikdturntl. sprendZia. turint tikslq veliaujas parduotiauk5tesne kaina. o tuo labiau . kaip subjektas vertina obligacrjq pal[kanq nomos perspektyvqkitirnq ateityje. siekiantpelningaii5destyti santaupas.rtimaksimaliq pajamq iS savo aktyvri.po keleto rnetq.3 pav.t. Del tokiq numatomqateitiesprocesq. PavyzdZiui. bet kokiq vertybir"i pirkimas. obligacijas. bus Spekuliacija (speculation) .y. kuri neduoda palukanr4. kurios duoda ir palukanqir. tai likgs 100Lt grynaisiais spekuliacine pinigq paklausa. Kadangi obligacrjq palhkanq norma atvirk5diaiproporcingajq rinkos kainai. esant didelei obligacijq pal[kanq normai. tai tiketinas palfikanq normos surnaZdjimas kartu rei5kia obligacijrl rinkos kainq augimq ateityje.. Kiekvienas individas.). lr atvirk5diai. tai labiar-rsiai tiketina. Vertybinir. siekiant greitai pasipelnyti. kai obligacijq palukanq norma maZa. prakti5kaiyra tam tikras pinigrl rezervas. Tolimesneje analizeje ne[vertinsime jq aktyvrpfonnos [vairovdsir nagrinesime Siaspagrindines formas:pinigus tik kaip mainr"lpriemonq.dabar apsimoka pirkti obligacrjas. Apskritai. kokia bhtent fonna jie nori laikyti savo santaupas. tikslinga obligacijas pirkti. kad ji artimiausiu laikotarpiu pradds maZeti. uZ koki4 isigyti obligacijtl. Visos visuomenes nariq pinigq kaip aktyvq paklausa atvirk5diai proporcingaobligacijq palukanqnonnai (6. yra netiesiogine mokejimqpriemone.Jei obligacijq isigyjarnauZ 500 Lt. PaZymetina. pinigq kaip aktyvq paklausarodo pinigq 214 . likusieji 600 Lt yra taupomi. todel pinigq kaip aktyvq paklausayra obligacijq palukanr4 normosfunkcija: M t'. o isigyti Calimi [vairhs taupyno varianlai. Kuo gi vadovaujamasi. kuriuo Zmones nori apsidraustinuo rinkos konjunkturos pajarnos l000 Lt. kokios jos bus po savaites. prekdmsir (tai sanderio paslar-rgoms pinigq paklausa). Niekas neZino. pavyzdZiui. siekiant maksimizuoti pajamas?Svarbiausias veiksnys. Vadinasi. koki4 jlt dali palikti grynaisiais.nulemiantistokius yra ekonorninius sprendirnus. kad pal[kanq nonna negali nukristi Zemiau tam tikros minimalios ra reik5mes.veikla. tuomet gyventojq grynq pinigq dalis aktyvq struktliroje maZes. dabartiniu laikotarpiu obligacijq palfikanq non'na didele. o Pinigq paklausa.

sanderio pinigq ir pinigq kaip aktyvq . Pinigq kaip ir obligacrjq rinkq s4veik6 atsiZvelgiant lar.4 pav. 6. (+)(-) Zenklai skliausteliuose po fonnule rodo atitinkamo veiksnio didejimo poveiki bendrajai pinigq paklausai.rodantipinigq kiekio priklausomybE nuo bendrojokainq lygio.tai bendras nominaliqjq pinigq kiekis.3) Mo=f(. Bendrojipinigq paklausa . dideja ir pinigq laikymo altematyviniaika5tai. kuo didesndpallkanq norma.surna tiek absoliudiais skaidiais. Bendroji pinigq paklausos kreive.Mp .).rkiamus i aktyvq paklaus4apibldina bendra taisykle.\*Mr(o\. kur[ Zmondsnori tureti sanderiams sudaryti ir aktyvq forma. didejant palukanqnorulai. realiosios bendrojonacionalinioprodukto apimtiesir pallkanq normos.tiek grafiSkai: Mo=Mo(.vertinimus.r).3 pav. Pinigq kaip aktyvq paklausa Bendra pinigq paklalrsa MD nustatoma kaip Siq dviejq pinigq paklausos elementq . vadinamalikvidurno pirmenybeskreive. Mu"r \ \_ 6. afDa (6. 0 M l 6. tuo maziau Zmones stengsis tureti pinigq ir maLtaujq skolintis.4 pav. nes. esant[vairiornspalfikanqnonnoms (Zr.

nes vartotojai turi. s o ne.tai ir bendrasis PavyzdLlur.pinigq kiekio padidejimas nr.pinigq kiekis apyvartoje.yr4 tik prekiq. L Fi5erioivestatapatybe: SiosteorijosesrnE U:v : ?2. todel kainq lygis yra proporcingas pinigq kiekiur: o_MxV (6. greitisir realusis Monetaristai teigia. nes pinigq kiekis.4) . Alternatyvi teorija.KeinsopoZiuriu. kiekybines pinigq teorijos tapatybe galioja. teigianti.analizuojanti pinigq rink4 yra kiekybinepinigq leorija.arba ankstyvosios. nusakol91l m. MS MD dia (6. kad bendrasis kainq lygis yra proporcingas pinigq pasiulai.rlemia 2t6 .nominalusisbendrasisnacionalinisproduktas. nulemia Si vaclinamosios senosios.pinigq apyvartos greitis. Duotoji tapatybeparodopusiausr. palyginti nekintamus[prodiusir pinigus iSleidZia tam tikrais laiko tarpais. uZrnoketq perkant prekes. O .Likvidumo pirmenybd (liquidity preference) pirmenybe laikyti pinigus(grynuspiniguscirkuliacijoje plius indelius). P .juoinvestuoli. Pasikeitus vienarl tapatybes elementui vienojelygybes puseje.parodo pinigtl kieki.nes Ms : Mp.kLrrios laikosirnonetaristai. pinigq paklaus6 nulemiantis M x V .5) jeigu pinigq kiekis padidettldu kartus. kainq lygis turetil padvigubeti. turi keistisir kita lygybespuse. Kiekybin€ pinigq teorija (quantitativetheory of money) tai teorija.bendrasis kainq lygis. nacronalinis P * Q . Vadinasi. Z. sumoketas perkant prekes ir paslaugasper tam tikr4 laikq turi buti lygus pagamintq prekiq ir paslaLrgq pinigq vertei.bendrojo produkto kiekis (realusis bendrasis prodLrktas).{1. bendrajarn nacionaliniam produktui (Y) bei kainq lygiui (P) ir atvirk5diai proporcingapal[kanq nomrai (r). pinigq paklausa tiesiogiai yra proporcinga Vadinasi.kad pinigq apyvartos bendrasis nacionalinisproduktastrumpuoju laikotarpiuyra pastovus.jis pinigLlpasi[14.kad bhtq iSlaikyta tapatybe. bet ir pinigq ne rinkose.

kiek kartq kiekvienas piniginis vienetas finansiniuose sanderiuoseper metus pereina i5 rankq I rankas. prekiq ir Todel. 217 . kai k:l/V. o s u k u r i a a l u t i n e s r e k e sS i f o n n u l el e i d oK e r n b r i d Z e k o n o r n i s l a r n s s t a t y t i greitisyra prekesir paslaugas.rodantisnominaliqiq pajamq dali. Pagal kiekybing pinigq teorijq pinigq kiekio padidejirno tempai I proc. kad Mar5alo koeficientas k:l/V. bet ir pinigq rinkose. ir pinigq srautai.jie teigia.Y * didina bendr4iq pasi[I4 skatinantysveiksniai. u g p . Q pakeitimas)'reiSkia.nominalusis Siuo atveju tapatybetaip pat rodo pusiausvyr4ne tik prektq. kuri4 [kio subjektailinkg laikyti grynq pinigq fortna. -n. (6. parodantis.bendrasis )'. M.taiiau ne[vertinamas naudojantis Siuolaikines kiekybines pinigq teorijos KembridZo (Alfredo priklausomybds i5reiSkiarnos formule: Sia MarSalo)variantu. t. vadinamas ir nominaliosiospal[kanq normoss4rySis Pateiktoje tapatybeje ivertinti tik ivykdyti sanddriai. s4lygoja infliacijos ternpq padidejimq I procentu.Sis infliacijos tempq ruoZtu padidina norninaliqj4palukanLl Fi5eriopoveikiu. kuris savo nonrrq I procentu.Jei Siekintamieji dideja spardiaunegu hkio bendrosios pasi[lospajegumas tai del to padides bendrasis kainq lygis. tuomet kainr4lygi lemia pinigq kiekis M. vyks infliacija: )'. darbo na5umas.y. Siuolaikiniai monetaristaidaro iSvad4 kad jeigu V ir Y yra pastovhs letai kinta. rinkoje arbarealusisbendrasis k .6) cirkuliacijoje.MarSalokoeficientas.kad laikui begant jis keidiasi. kainq lygis. to.infliacijos lyg[.rrie P x Qz P * Y.visas prekiq ir paslaugqkiekis.nesM5 : Mp. produktas. kLrr[ galima lsigyti nacionalinisproduktas. dia M =kxPxY. Bet koks pinigq arba yra tiesiogiaisusrjEs prekiq bei paslaugqbendrosios su kiekio padidejimas paklausospadidejimu. nacionalinis bendrasis P x Y . kad ivertinami tik tokie sanderiai. kiekybines pinigtl ir Jeigu palyginsitneankstyvosios Siuolaikines teorijos tapatybes. o bendrqjl nacionalini produktq .esantis Z * piniginio vieneto apyvartosgreitis (vidutinis skaidius kartq. prekiq atsargos pinigLltaupymas.kad pinigq apyvartos galutines Be neb[tinai vienodas. pavyzdZtui. nes kr.pinigq kiekis. P . tai gausime.i5vardytos rr.

nominaliqiq pajarnq. arba I 12 x 4152:1126 metiniq pajamqdalis. Zmogusgaunapajarnas x y : 400 Lt kartq per menesi P (per 4 savaites) ir tolygiai jas suvartoja (po 4 savaidiq p x y:0).6 paveikslevaizduojaAB linija.1) Monetaristrl nuorrone.I.bet ir nuo laikotarpiotarp pajamq gavirno ir i5leidimo. Jie daro i5vadq kad ialyje b[tina stabilizuoti ne palukanq noffntu bet pinigq kiekio didejimo rempus. PavyzdLiui.sanderiopinigq paklausapriklauso ne tik nuo kainq lygio.y. 6. Pusiausvyros pal[kanq norma monetaristiniame modelyje Neokeinsistai teigia priesingai .. lnvesticiniq lesq paklausq lemia [mones. ir pasisako si. kad pinigq kiekis Salyjeturi dideti 3-5 proc. tuo maZiaupinigq imones nori skolintis. Kuo didesnepalukanq norina.P= M kxY (6. 218 .todel gali atsvertipinigq kiekio pokydius. nes pinigq pasiulos pakeitimas tiesiogiai veikia norninalqj! bendrql nacionalini produkt4. Tarkirne. Tai reiskia.ir santaupqpasifil4s.ir atvirksiiai. Santaupq pasiula priklauso nuo palukanq nonnos dydzio: kuo maZesnd pal[kanq nonra.rties.kad pinigq apyvartos greitis yra nepastovus smarkiaikintantis. kuris nulemia gamybos apin.5 oaveiksle. ir Siq dviejq svarbiausiq ekonomikos mokyklq teiginiai vieni kitus daLnaiir papildo. rnetinis pinigq pasiulos padidejimo tempas turi atitikti optirnalius metinius realiojo bendrojo nacionalinio produkto padidejimo tempus. Taigi pinigq pasilla ir paklausa tiesiogiai nulemia pal0kanq normfu pavaizduotq6. pastoviutempu kiekvienaismetais. Pagal 5i4 teorij4 pusiausvyros pallkanq norma nustatoma pagal investiciniq le5q paklausq. tuo maZiaubus taupoma. Vidutine sanderio pinigq paklausa Siuo laikotarpiu per rndnesi ll2 x 400:200 Lt.5 pav. Tokiq situacijq 6. uZirntumoir bendrqiI kainq lyg1. pinigq pasi[la .tai vienintelis svarbus veiksnys. vadinamosios monetaristq taisykles lstatyminl igyvendinimq t.

arba l 12 x ll52:1 1104 Lt metiniq pajamqdalis.3.savaites priklausomybd nuo laiko tarp pajamq 6. tai vidutinesanddrio metiniqpajarntl dalis. Bendras apyvartoje esandirl pinigq kiekis priklauso nuo to. kaip pinigq kiekis. sanddrio tuo maZesnd 6.t. Pinigq pasiula pinigq judejirnas. Pinigq kiekis (pasiiila) (Ms . kokie aktyvai [traukiami i jq apibreZimq.2. t.B'). Tai priklauso nuo pinigq sistemos ypatybiq 219 .Jam apibfidinti kiekvienoje Salyje kieki naudojarnaSiek tiek skirtinga pinigq pasiulos elementq(agregatq)struktDra. kurl sudaro: l) pinigai apyvartoje ir 2) indeliai taupomosiose bei einamosiose s4skaitose. pinigqpaklausa.3. Lt 400 0 1 2 3 4 t. tai vidutind sanderiopinigq paklausaper savaitgyra l12 x 100:50 Lt. arba ll2 x 2152:1152 PxY.tai fikyje vartojamq pinigq kiekis.y. Vadinasi.y. kartq per dvi savaites pinigtlpaklausall2 x200:100 po 200 Lt (linija A. SanderiopinigLlpaklausos gavimoir iSleidimo kiekvieneg savaitE tolygiai po 100 Lt (linija Jeigu pajarnosiSmokamos AzB:).6 pav. Lt.S[ apibreZiamas galima apibreZtisiauriauarbapladiau. Anglijoje ir Pranc[zijoje . kuo trumpesnislaiko intervalastarp pajamq iSmokejimo. Kiekvienoje valstybeje vyksta nepertraukiarnas bei aplarnaujantis ivairius sanderius mok€jimus. 2 Jeigu pajarnosi5rnokanros kartusdaZniau. JAV naudojarna pinigq elementai.2. 4 Japonijojeir Vokietijoje . pavyz<Liiui.money supply/stock).

Pinigqrinkossavitarpio fondai.rose laikomi dekiniaiindeliai. Vidausir uZsienio indelininkqindeliai.2. Srnulkus tenninuotiindeliai.palygintisu bendruoju vidar"rs produktu. pinigq pasiulos Smulkiauapibudinsirne elernentus.pinigaipladi4ja prasme. 3. ynr diskusinis galutinaineiSsprEstas.4. sugrupuoti i 4 elernentus: l) M I .kLrrie bankelaikoni valiLrta. 1. Tar. Sanderio prasme.2.M3 .pinigai pladiqja prasme.Komerciniuosebankuoselaikomi dekiniai indeliai. kokius aktyvusitraukti i atitinkamq pinigq elententq.sudaro: p 2 . 4) L.1. pinigus. M3 .1. 2.4.s a n d e r i o i n i g a i .rr4ja prasrne). 2) daugelis M2 elernentq praddta naudotikaip cirkuliacijos priemonds. 220 . Pinigq elementai(rnoneyaggregate) tai sLrdetiniai pinigtl rodikliai. Pinigqrinkosindeliai. Pr"rsiau 3. 2) M2 . 1 . 2.l.arbapinigussiaurqja l. Piniguspladiqja prasme M2 .5. 2. M2 . pinigus arbanetikruspinigus.3. 4.pasirodd esanti nestabiii.sudaro: 3.3.sanderio pinigai (pinigaisiar. esantyscirkr-rliacijoje C (currency). Starnb[steminuoti indeliai.likvidus aktyvai.sudaro: 4. Pinigq elementq likvidumas malija nuo Ml iki L. M I .* vienoje ar kitoje Salyje. JAV ir vrsalne pasaulyjeiki 9 de5imtmedio pabaigospagrindinisdirnesys buvo skiriarnas Ml.Kornerciniuose bankr. 3. duodantys pal[kanq.pusiaupinigai(netikripinigai).3. 1. 2. 1. 3) M3 .nes: M2 l) Ml dalis.rrie vartojami kaip pinigq kiekio matas.neduodantys pahkanr4.Kelionesdekiai.rai jq apibreZirnoapirna ivairias likvidaus nuo turto grupes. Klausimas. LikvidZiusaktyvus L . kr.pymoindeliai.daZniausiai nuo skirtingq indeliq ru5ies svarbos pinigq pasilloje. Valiuta arba visi popieriniai ir rnetaliniai (grynieji) pinigai.2.M l .pusiar-r pinigaiarbanetikripinigai. bet dabartiniulaikotarpiuakcentuojarna svarba. priklar"rson. ir JAV pinigq pasi[14 sudaro finansiniai aktyvai. 2.sudaro: l.

uZ kurios inddlius mokamos pal[kanos.2.l 6. o L M 3 p u s i a up i n i s a i l.T a r " r p o m o s i o s l i s a c i i o s b Lvginamasissvoris.U S D ) . 3 t5. nes jais negalimanaudotisneribotai. 69.6 29.l.0 18.Mt 2 . naudojarna l a u p y r n or p a s k c l l t l s o c i a c i j o s e : i a 2. s4skaitos duodzi ir l.T a u n v r n oi n d c l i a i 2 . 3 .proc. J . Suma u70 262 60ft 3393 870 I 003 I 102 69 149 4139 746 M1 100.3 2. t r r r r r h r cs : r i n u o t n d i ' l r a r S tr n ii 4.0 3393 52E9 4 l3 9 lt00 82. 1 .tinkamq sanderiuose.2.3. kad ivairios finansines institucijos konkurencineje kovoje del indelininkq siekia suvienodinti tarpusaviokonkurencines s4lygas. leidZianti laisvui per.5 10.6 32.0 :5.1M3 . Kokie tie ribojimai? PavyzdLiui.L-likvidDsaktvvai 4.0 r00. Nuo 1980rn.l M2 . inddlininkas gali i5raSyti 2-3 dekius per rr. 1 l c n t e l € P i n i g qp a s i [ l o ss t r u k t [ r a A V l 9 9 l l 2 3 l ( m l r d . Taupomosios obligacijos. M 2 n i n i u a in l r r c i r Ln r u s n r u : i l. Be to.tai turto fbrmq naujoves. \ .Jos sifilo iekines privilegijas.0 78 .9 M2 M3 L 100. pinigq rinkoje atsiradimas Siq sqskaitq rodo. S u r u l k l st c r n r i n u o t i n d c l i a i 2 . 2 . 4. J Pinigqpasiulos elenrentai L N ' l| .1 lentele). (6.automatinio pinigq pervcdirno sistenra. 4 .panaikinaniias skirtumustarp Ml ir M2.lesti pinigus einarniesierns atsiskaityrlarns i5 taupomosios s4skaitos. Valstvbcs vcrwbiniai nooicrrar 4 .5P i n i u rn n k o ss : r v i u r m ilo r r d r r .bet jie ndra itraukiami i pinigq element4 Ml.r€nes[ arba negali i5ra5inetidekiq maZesneinegu 500 USD sr-rmai.kaupiantsavo skolinamqjg fond4. Kaip pavyzdipateiksime JAV pinigq pasifilos strukttr4 l99lrn. tuo tarpu rnokejirnaigrynais pinigais ar dekinerniss4skaitomis nera ribojami. naudojarna komerciniuose bankuose. Valstybes vertybiniai 4. ckiniaindcliai C : .6 350 221 . 6 .o i n i s a i s i a u r a i a r a s m c : n I l . 4.2. .pavyzdlziui'. P i n i [ u r i n k o si n d c l i a i 2 .popieriai. kurioms galirna iSra5yti dekinius reikalavirnus.rs dekius. daugelyjerinkos ekonomikos valstybiqpinigq rinkoje praddtanaudoti keletasnaLrjqs4skaittl. ATS (Autornatic Transfer Systern) . G r v n ip i n i r a i 1. tadiau kurios forrnaliai yra taupornosios paltlkanq. Nors Siems galima i5ra5yti indeliarr. NOW (Negotiable Order of Withdrawal) pervedarr-roji sEskaita tai dekind s4skaita.0 I 10.0 t00. pinigq M2 elementai pinigq rinkos indeliaiir pinigq rinkossavitarpio fondai .

aa r + s v.9E i'6 = o N a v'i 6 d r d d R r @ F: d q o N N c ' N = . r N r. X q { a = r '. Z d J .! r N @" r r r n o N r r 6 r r c-. r @_ r o . r N n @ r o r d N r N r r N .1 q @ 6 6 N N j r N $ 6 3 c_) .n r 6 N 6 r d N r 6 6 CJ '=. € cd I N s o A o r r r.q) N o o 2 o 6 o a o o o o r a o & o o 5 a 1 N l (\.i q c N € r -.. 'tr[l "t: N N o r tr: r N \ n € o r r d d o r d) @ o N r. r d Vl N N N r r N N 1 r r o J c) q Cd O tr J bJl ! d q c.1 >Q 2?2 .l 6 dl -j t > ..- F C) c) C) *€ r s. € r r 6 6 n O @ N r @ . d q r o al .c. G ct s.

7 pinigq kiekio apyvartoje priklausomybe.pateiktafaktiSkapahlkanqnormos ir 6. Pinigq elementq dinamikaLietuvojepateikiama lenteleje. P2 . pas * real money supply/liquidity) Realioji pinigq pasiflla (M tai nominahojipinigq pasi[I4 padalytai5 bendrojokainq lygio.norninal rtoney supply).indeliaiiki pareikalavirno pinigai apyvartoje. l5sivysdiusiose rinkos ekonornikos valstybeseatsiskaitymaigrynaisiaissudaro Zymiai maZesnilyginam4jl svorl n e g ua t s i s k a i l y m a ie g r y n a i s i a i s .nuo pinigq Pl sumos.Viena svarbiausiq pinigtl pasi[los charakteristikq yra atsiskaityrntl grynaisiais ir negrynaisiaissantykis. (%) 8 o 4 ) 0 100200 300 400 Ml (mlrd. Pinigai apyvartoje (currency in circulation) .nesjq veiklostikslasyra pelnornaksimizavimas. Kylant palukanq nonnai.banknotqir monetqkiekis. 6.jis dideja didejantpalDkanqnon-nai. Taigi realiojipinigq pasifila apskaidiuojama M pagalSiqformulE: 223 . Pinigq kiekio priklausomyb€ palukanqnormos nr.2 Kaip rodo lentelds duomenys. Nominalioji pinigq pasiiila (Ms . USD) 6. Pinigq kiekis apyvartojepriklauso nuo palhkanq normos dydZio. n Lietuvoje dabartiniu laikotarpiu naudojamadviejq pinigq elementq sistema: Pl .esantis gyventojus.banknotai ir monetos. arba pinigaiapyvartoje.esantysuZ bankq sistemos ribq. pav. bankai stengiasi iSplesti paskolq ir indeliqapimtl. sudaro apie50 proc. r. atsiskaitymaigrynais pinigais. kad pinigq masesM1 elastingurnas pal[kanq normal yra maZas.Pl ir 1) ir 2) kvazipinigai.7 pav.ro Praktika rodo. ISskiriama nominaliojiir realiojipinigq pasiUla.

Realiosiospinigq pasillos bei paklausospusiausvyranulerniapinigtl rinkos pusiausvyros kainq.e) M.equilibrium interest rate). P P 114 .yq nonnos(6.=#' dia M5 . Pusiausvyrapinigq rinkoje (6. 6. pinigq rinkos pusiausvyros taip. .bendrasis kainq lygis. kai realioji pinigq pasifila lygi realiajai pinigtl paklausai.). Tuomet pinigq pusiar. Zinodami realiqj4 pinigq pasi[lq bei paklaus4. P .. f6 f1 fe 0 6.M.3.tai kaina. rerndamasis palfikanq pasillq kuri nepriklauso nuo obligacr.8 pav. Pinigqrinkospusiausvyra Ta5ke E susidaro pusiausvyrapinigq rinkoje. Pusiausvyrospaliikanq norma (rE .8 pav. Pusiausvyra pinigq rinkoje (money market equilibriurn) susidaro tuomet. nustatotarn tikr4 pinigq aktyvus. kuri rnokamauZ naudojim4sipinigais.8) Pinigq kiekl valstybeje reguliuoja Salies centrinis bankas (CB). CB.nominaliojipinigqpasilla. kornerciniqbankq pinigq Salies vykdydamaspinigq ernisij4bei reguliuodarnas Saliesekonominepolitika. sqlyg4uZra5ysirne (6.rsvyros kaina yra 16.3..

Mu.. BD. Norint.Tai sudarys realqji turtq. Realusis turtas (W.9a) t . pasiulos ir dia Namq fikiai turi nusprqsti.Kadangi realioji pinigLl paklausa tiesiogiai proporcinga bendrajam proporcingapallkanq normai (f.: W": LD + BL.l 0 ) dia I4l. .kad pinigLllikvidumasdideja. todel 5i lygtis pertvarkoma: 8 .jq tiekejai turi rnokdti didesnes palukanas. Judejirnas pusiar-rsvyros i5 b[senos i ta5k4B rei5kia.rrtq tarp nonmq obligacijq . Nesvarbu.kad pahikanLl nonra yra alternatyviniaipinigq laikymo kaStai.Zinonre.realio.Bo . kad Zmondsdaugiaupirktq obligacrjq.obligacijqpasi[losperteklius.tai realiosiospinigq (Mi1) obligacijq(Bp)suma. dia Bu .tada pinigrl rinkoje perteklindpinigq paklausa susidaro BC.i pinigq pasi[la. ir rinkoje susidarys obligacijq pasiulosperteklius. kai Paanalizuokirne situacij4 kai pinigq rinkoje pLr-siauSVyros cr nera.pinigq paklausos perteklius. Lo .obligacijqpasi[la.BD ir norimq tureti pinigq .* Bt.a uZraiyti taip: -:KxI f trt i/f -n/r: D (6. ( 6 ._ realusisturtas. pal[kanqrorm& ]ra /6. tai nacionaliniamproduktui ()') ir atvirkSdiai pusiausvyros pinigq rinkoje s4lygqgalin. 225 . pahikanq nonla yra ZerniaupusiausvyrostaSko (r1<rg). Jeigu pallkanq nonna kyla.pinigLt paklausosjautmrno bendrajam nacionaliniar. Zmondspinigus perves! obligacijas.Dalis Zmoniq vietoj pinigLl lsigis ir jq laikys obligacijas.M o .LD.kokie veiksniai s4lygotq5i pasiskirstymi5 tr-rri blti i5laikytatokia lygybe: Mr.r'r produktui koeficientas. ObligacijLl palfikanq nornos sumaZdjimas rei5kia jq rinkos kainos didejirn4.norirnos turetiobligacijos.tuo pat tnetu esantperteklineipinigq paklausai. Bx . .B o : L D . ZD .kaip jie padalins savo tr. Pusiausvyra pinigq rinkoje susidaro. h pinigq paklausos jautrumo pal[kanq nomrai kocficientas. Mo .norimi tureti pinigai. Kadangi (6.10) lygybeskaire puseprivalo buti lygi de5inei. Obligacijq savininkarnsapsimokajas parduoti.real wealth) .

Todel obligacijq rinkos kaina kris.9 6.tai 6.5 p a d e t i e s 6 [ p a d e t IL 1 . S i u o a t r e j u k L 226 . norint surnaZinti pinigq paklausos kiek1. nes obligacijq palilkanq normos padidejimasir jq atitinkarnas rinkos kainos sumaZdjimas skatino santaupqsavininkusisigyti daugiau obligacijq.kai obligacrjq tik r i n k a t a i pp u t y r a p u s i a u s v i r a . Siuos 6.kad A taSkepinigq pasi[la vrr5ija paklaus4 tai pertekline pinigq pasilla AK. Judejimas i5 pusiausvyrosbusenosi ta5k4 A rodo.reikia pallkant1norrn4. Pinigrl rinkos pr.9 pav.Pusiausvyrasusidarysir obligacijqrinkoje.Todel obligacijq palfikanq norma sumaZ€s vdl iki ry.jt1 rinkos kaina taip pat padides. tai ir obligacijq pasiLilos Kadangi pinigq paklausos perteklius lygus nuliui.tai sumaZds norninaliEjE realioji pinigq pasi[la.9 paveiksleparodyta realiosios pirrigq p a k l a u s o s r e i v d sp o s l i n k i ui d e S i n qi. Jei Saliescentrinis bankas surnaZina pinigq pasihl4 o bendrasiskainq lygis yra pastovus.Auk5tesnispalfikanqnormos lygis sumaZina tiek perteklinqobligacijq pasiul4 tiek perteklinEpinigq paklausq. Vadinasi. keis savopadeti. PinigLl pasiOloskitimas. keidiantis pinigq pasillai arba paklausai. pertekliuslygus nuliui. Realiojo bendrojonacionalinioprodukto augitras didina pinigq paklausq.ikantl nonna dides iki pusiausvyros normos lygio 16. surnaZinti 2. Esant palfikanq normai 16. . Pinigq paklausos kitimas. Paveiksletai pavaizduota realiosiospinigq pasiulos kreives poslinkiu i kairq.rsiausvyros poslinkiai l. o pallkanr1 pah. pinigLi pasilla ir paklausasusilygina.Apibfidinsime pasikeitimus paveiksle. reikia padidinti palukanq norrntuo norint padidinti pinigq paklausoskieki. Pinigq rinka yra pusiausvira tuornet. i padeti M1. PinigLl rinka vel gr[5 [ pusiausvyrosbusenq. kad pinigq likvidumas sumaZdjo.Tai reiSkia. Kai obligacijLlpaklausapadides ir taps pertekline. Pusiausvyros palukanq nonna padideja rIUo /'x iki 17. Pinigrl rinkos pusiausvyrosta5kas. Analogi5kai galima paanalizuoti situacij4 kai pal[kanq norma yra r2>rs.

Aukso kvittl naudojimasbuvo patogi (lengviau neSioti piniginejel) ir saugi (vagysiitl p p o Z i u r i u ) a t s i s k a i t y r n q r i e r n o n e .Pusiausvyros nepasikeitusi4 realiqjq pinigq pasifil4 Me.). = .formuojasinuo nulio. Kai kurios bankines operacijos buvo Zinomos senovds civilizacijose (2000m.maZinsrealiqiq pinigq paklaus4 o kartu ir pusiausvyros paltkanq normq.Kr.atvirk5diai. Tai maZina obligacijq patrauklumq ir skatina Zrnorres atsisakyti.:((:'{. kad prnigtl pinigq paklausa pinigq kaip aktyvtlpaklausa ir paklausos elementai sanderio . kurie uZ kvitus.. tik pinigq kiekio prieaugl. Gautieji aLrksokvitai buvo naudojami prekiq mainuose.pajarnos.Zmones pradejo tuo metu cirkuliavusiusrnetalinius brangenybems pinigus (auksines. Pinnosios jas teike baZnydios. padidinair pinigq paklausE pusiausvyros ir didindamas alternatyvius pinigq laikyrno ka5tus.tais laikais tai buvo saugiausiavieta saugoti. Graikijoje (lV a.rriitakos pinigq paklausos pinigq rinkoje esmei. pttsiausvyros pinigq pasi[los padidejimas sumaZina Taigi realiosios jt1 palfikanq normq.4. Taigi jau auksakaliai teikd priimtus saugoti pinigus iSraSydavo paslaugas. kurias dabar teikia bankai.ras. Senovds Rornoje.banco" . Sis patikslinimas netr. Tai kelia obligacijq patrauklurn4 ir iSlaikoreali4j4pinigr4paklaus4 nepakitusrealiajaipinigq pasi0lai. Patikslint4pinigtl kreivds pobldZiui ar pusiausvyros pusiausvyros taip: sqlyg4uZra5ysirne rinkos M. palhkanq normoslygi. Realiojo bendrojo nacionalinio produkto maZejimas.Bankq istorija siekia sededavo stalas.pinigLlpaklausos kiekis.pana5iasI tas. pinigus kitiems ZrnondrnsuZ tam tikrE mokesti .. pr.pallkanas. BANKAI. FUNKCIJOS IR RUSYS Terrninas . ir .k[rimo" mechanizmAkuriuo grindZiarna Siuolaikine 22'7 . esantbet kuriam paltkanq nonnos lygiui.r. o greitis.kad pinigq. l " " " r ' JP " (6. sidabrines rnonetas) laikyti pas auksakalius. realiosios palhkanq normos lygis rp padides iki r2.bankas" yra kilEs i5 italq kalbos \odLio . pr.. AtvirkSdiai.uZ kurio vidurarnZiais tolirn4 praeit[.tai pinigq keitejai.Kr.palukanqnonna veikia piniginio vienetoapyvartos kainos. Tadiaurealiojesituacijoje kuriuo laiko tnon-rentu bet jau ekonomikos sistemossLrbjektai tLrri tarn tikr4 pradinl pinigq kieki Mx..). " M...tl P M. laikeme.1r) 6.: I l v P '. i5laikydamas padides. realiojo bendrojo nacionalinio produkto augir. Analizuodami pasikeitimuspinigq rinkoje.S i a p r a s r n ea u k s a k a l i a ia t r a d o p i n i g t l bankrl sisterna.Laikui begant auksakaliaipastebejo. JIJ ATSIRADIMAS. o kiti savo poreikiams tenkinti Zmondsatsiima tik dalf padetq sar-rgoti satrgoti Tod€l 5iepradejoskolintijierns patikettts lieka auksakalio saugykloje.

I t u s S l S i a u r d s t a l r l a ) . 2.bankus. Valstybinius bankus . i o sk r e c l i t i n eIs t a i g o s s pagal jLl atsiradimo geografinesvietovds pavadinimq ir Siandienvadrnatnos lombardais.skolindamaspinigus nustatytarn laikotarpiui uZ tarn tikras palIkanas: 3. Tarptautinius bankr. Konsultuoja jiems reikiarnq klientus. Lombardrjoje .kurl bankas iSreiSkia. Vykdant [kinius sanderius.rs bankus. PavyzdLtui. turinti speciali4 valstybeslicencij4 kuri leidZiapriirnti pinigus ir suteikti paskolas.vadinarnqjipimoseilesbank4. Pasaulio arba Tarptautinis rekonstrukcijos ir pldtros bankas yra tarpvalstybineJungtiniq Tautq Organizacijos (JTO) kredito institucija. MiSriuosiusbankus* bankus.jie atlieka ernisijos ir kornercijosbankq funkcijas.valstybes nuosavybq. 5..kuriq akcijq dali turi narnLl ukiai. Centrin[bankE.Bankai gali perkeltipinigineslesasi tas veiklos sritis. 2.kurios priklauso Tarptautiniamvaliutos fondui (TVF).ungiandias jiernstrumpalaikes sukauptq leSqteikiandius paskolas.riesto kaimo gyventojq . lkurta 1944m. Akcinius bankus. 6.Pagalnuosavybes formasbankai skirstorr-ri l: l. kur jq truksta.suteikdarni ekonorninE finansinq bei inforrnacijel. Breton Vude (JAV). 4.indelius ir iS ar . bankai veikia tam tikrus Dkio procesusrr net juos kontroliuoja. 228 . atstovaujandius tarpvalstybiniarns interesams.Pinnieji dabartiniq bankr4prototipai atsirado XII a. Banko paskola . LeidZia apyvarlon pinigus. ir 15 sukauptqle5q bankai teikia kreditus ir daZnailampa pramondsfrnoniq akcininkais. bankai taryininkauja piniginiuose atsiskaitymuose mokejirnuose. garnybiniq teikiantilgalaikl(5-25 metams) kredirq. Kooperatiniusbankus .tai komercinis pasitikejimas.skarinri TVF priklaLrsandiLl Saliq jegq pletotg. 3. Jos nariais gali bnti tik tos pasaulioSalys.tai finansrq institucija. Oficialus banko tikslas . vertybinius popierius ir atlieka su jais susijusias operacijas. Municipaliniusbankus.apimandiussmulkauskredito draugijas. firmos bei valstybd. ir 4.bankus. Bankas (bank) .n. teikia miestoukio finansavimui ilgalaikius kreditus. 5.kuriq istatinisbanko kapitalassukauptas iS atskirq dalininkq leSq. savo nariq . Bankai atliekaSias funkcijas: Telkia laikinai laisvas lesas santaupas. e i k qp a s k o l a s 2 u 2 s t a t y l up i n i g u s . Pagalveiklos pobudi bankai skirstornii: l. l. Atlikdami Siasfunkcijas.miestqsavivaldos jie organqnuosavybE.

5.rpomuosius. KB ir NFT yra: a) finansiniai tarpininkaitarp skolintojq ir besiskolinandiqjq. savoskolininkus. Nebankinius tarpininkus .tai jis turi sudaryti palankesnessElygaspotencialiemsindelininkarns. Del Siq KB ir NFT veiklos bendrumq tolimesneje analizeje neatsiZvelgsime jq veiklos ypatybes bei skirtumus ir abu juos vadinsirne i bendru vardu . Siuolaikiniaibankai* tai finansiniaitarpininkai. Kornercinius specializuotus bankus: investicinius. .tai aktyvrl ir pasyvq sqra5as tam tikru momentu. Kadangi pradedantis bankasturi konkuruoti su jau veikiandiaisbankais. paskolq t. nes dalis bankq pasyvq. Vadinasi.hipotekos. b) finansiniai taryininkai rnainuose. Kornercinius universalius bankus.inovacinius.PavyzdZiui: naujame banke indelininkai gali gauti 5iek tiek didesnes palilkanas. ir . tai jis tapspatrar.komerciniaisbankais. (NFT): finansinius 3. 2.t. siekia visorns imonerns budingo tikslo . tiesiogiai negamindami materialinir4verlybiq.rkliu. Komercinius bankus(KB). ir Jei bankas turi kuriq nors privalumq. esanti tarp kreditoriaus ir piniguspasiskolina besiskolilandiojo. bankas 6. Finansinis tarpininkas . tarpininkai mainuose tarp prekiq savininkq ir pinigq savininkq. Finansinis tarpininkas savovardu. . l. atidarantindelio s4skaitas. tiekejai.2. l. pladiai naudojami kaip mokejimo priemone ir yra pagrindine pinigq kiekio Salyjedalis. Pelningiausiq kredito suteikimovariantqpaie5kos.tar. palyginti su kitais bankais. Komercinio banko balansin€ataskaita (commercial bank balance).ro paskolqasociacijas. butent dekiniai indeliai.KB. KB. o tik aprr.y. ATSKIRAS KOMERCINIS BANKAS BANKU SISTEMOJE Kornercinio banko (KB) veiklq apibfidinabanko balansindataskaita.y. 2.2.taupyn. nemokam4dekini aptarnavirn4 pana5iai.kreditines sqjungas.i5 savo veiklos gaunantys pelnrl. Banko pelno maksimizavirnoprocesE apima du etapai.tai institucija. banko vadovybd Jei optimaliaipasirenka tai gausdidelespajamas.o veliau juos skolinasavoskolininkams. .lpindami [kio subjektus flnansiniais i5tekliais ir organizuodamijq srautus.pello maksimizavimo. 229 . Zmondsnoriai jame laikys savo indelius. ir 2. Butina itikinti Zmonesteikti jiems pinigus.

kuri4 bankas kam nors skolingas. 0 t04.y. visq tipq atidarytiems ind€liq Pasyvas . visuornet visuometlygus pasyvams.0 0. kaip verslo imones.kurie pateikiarni finr-rai.0 I Nuosavaskapitalas 2 Tcrminuoti indcliai 3 L C K r n l alrn o c l l a l 50. bank4 patekqs dokumentaspriskiriamas aktyvams arba pasyvamspagal tai.suteiktospaskolos.KB balansas Ak4tvas : Nuosavaskapilalas ({statinis kapilalas) + [sipareigojimai. tai. B a n k n o t ai r m o n c t o s 1 .R c z c r v a ic c n t r i n i a m c bankc 1 .Banko balansind Aktyvas l.vadinamus[sipareigojimais.tai banko isipareigojirnas banko akcininkamsbei paimtosbankq paskolos. Banko aktyvas (bank active/assets) priklausantisbankui. reikalavimus. l .0 832. tai tttrtas. Banko turtas: pinigai).tai verte. a) gryni pinigai (kasos CB.+.0 20.K i t i p i n i g i n i a ir c z c r v a i p 2.0 322. Sutciktos askolos 3. kar"n iplauks pinigai: bankui ar jo klientui. Kiti aktvvai I5 viso: Pasyvas 70. Rczcrvai l . t. Turimi vcrtybiniai popicria 4. banko. b) pinigq rezervai c) vertybiniai popieriai.tai skolos. Jis yra lygus reikalavimams.0 50.0 t224. USD) ataskaita 6. o pasyvo . 2) ne savininkr4 kai: bus pusiausviras. 3l e n t e l e ) . KB pasyvLp struktrirqgalima suskirstytil: l) banko savininkqreikalavimus.3 lentel€.0 l5 viso: t:24. savininkams. banko turtasbei kita banko nuosavybd. Vadinasi. skolintomis leSorns. 199112 3l (mlrd.0 6 l6 . pasyvams ( 6 .vadinamusnuosavukapitalu. d) nekilnojarnasis Banko pasyvas (bank liabiiities) .dekiniq ir terminuotq indeliq sqskaitos.0 0.Ilanko balansind ataskaitapasiZymi viena svarbia savybe: aktyvai Bet kuris i yra pusiausvira bfisena. kad pagrindinEbanko aktyvo dal[ sudarojo Tai rodcl. 2 .y.t.0 Lentelesduomenysrodo. kuo bankas disponuoja. jog jis operuojabeveik tik svetirnomis. [sipareigojimaiarba banko leSqSaltiniai.0 0.ypatybeta.Todel didZioji pasyvq dalis turi bfiti i5mokarnapagal 230 .arba l€Sq panaudojimobr--rdas. kad paskolos. 3 .

R .kad bankelaikornadalisjame saugomqle5q.ui. Sudaryta direktoriq valdyba pradeda organizuoti banko veiklq: ir lsigyjama pastatLt [rengimq.Banko nuosavokapitalok[rirnas. norindiq isteigti bankq leidim4 gavo. Sis sanderispakeiiia tik banko aktyvo strukt[r4: irengimai grynq pinigq banJ<e sumaZejo.kurio fonnavimui duotasleidimas ir kuris sukuriarnasi5leidus akcijas. o nupirktos akcijos . nutarta gauti. Rezervas (reserve) 1amtikra dalis banke laikornq le5r4 nuo visq indeliqsumos. vadinamasistatiniu kapitalu (authorizedcapitalstock). Dali akcijq banko steigejai nusipirko patys.30 t[kst.A. Tarkirne. Tarkime. ir sudaromus sanderius iSreik5ime kiekybiSkai. dali pardave rinkoje.rezervonorTna. Tarkime.tai reikalavimai.kad kuriamasnaujaskornercinisbankas. 1ai rei5kia. o .indeliqsuma. ( 6 . Lt) . Vadinasi.pirm4 pareikalavim4. kuriuos gali pateikti bankui akcijLlsavininkai. PradinEpinigq sum4 reikaling4 komerciniam bankui (KB-1) steigti.l (t[kst. pastataiigyjami uZ 350 tfikst. cla rn . Lt.KB-l paruo5imas veiklai.rezervelaikomq ld5qsuma. Gauta valiuta uZ akcijas . viso deponr-roto kapitalo bankas paskolinti negali.ktyvas Grvnipinicai 1 5v i s o : Pasyvas 400 400 Akciios I5 viso: 400 400 2 sand6ris. Akcinis kapitalas. D . R rn=D. PanagrinesimeKB balanso kitim4 atliekant ivairias operacijas. Lt.l 2 ) Visa Siuolaikinebankq sistemaparemtadalinio rezervo principu.jis privalo tureti rezervq. atsiradonuosavybe. I sand6ris. KB-l balansindataskaita Nr. kad grupe Zmoniq.tai banko aktyvas. i5leidus ir pardavusuZ 400 tukst Lt akcijq. 231 .Zvaigzdute2ymimi o pasikeitq banko balansoelementai.

Kts-l balansindataskaita 2 (tukst.Lt) Nr.
Aktyvas
Nuosawbc Grvni ninisai I5 viso:

PaSyvas 380 20 400
Akciios l5 viso:

400 400

3 sanddris.lndeliq pridrnimas. Pagrindines banko funkcijos - priimti piniginius indelius ir teikri kreditus. Tarkirne, jau veikiantis KB-l priima 100 tDkst.Lr ind€lininkq neterminuotusinddlius, t.y. indelius, kuriems galima israsyti dekinius reikalavimus. Bankas indeliq forma gauna grynus pinigr"rs, kurie yra banko aktyvai. tadiaujis kartu atidare ir dekiness4skaitas, kurios yra reikalavirnai KB-l aktyvui. KB-l balansine ataskaita Nr.3 (t[kst. Lt)
Aktyvas
Nuosavybc Grvni pinieai I5 viso:

Pasyvas 380 120 500
Akciios C c k i n i a ii n d c l i a i l5 viso:

400 t00 500

Nors Salyjebendrapinigq pasi[la nepasikeite, tadiaupinigq pasifilos struktfira pasikeitd: apyvartojesurnaZdjo100 tDkst.Lt grynq pinigq, o banko pinigq padaugejo 100tukst.Lt. 4 sand€ris. Rezervqsudaryrnas. KB, atidarydami indeliq salskaitas, tureti tam tikrus nustatytus_ turi privalomuosius- istatymqreglarnentuojamus pinigq rezervus(apie tai pladiau Zr. 7 skyriq). Privalomqjq (reikalaujamqjq) rezervq norma (rr.iu._ required reserve ratio) - komercinio banko incleliLldalis. pervestai privalomuosius rezervus. Tarkime, kad komercinis bankasrezervuslaiko viena fomra - kaip indel[ tik centriniamebanke. Privalomqiq rezervq norma r0 procentq, arba
f p r ; u . : 0 ,l .

Privalomieji rezervai apskaidiuojarni tam tikru nustatytu privalomu laikyti atsargose rezervqprocentunuo indelir-1 sumos,priimtos banke:

232

RPr,r,.: fpr;r.XD,

(6. 3) l

Rp,,,: 0,1 x 100 : I0 tulct. Lt. Visi banko kasosgryni pinigai yra laikomi fakti5kaisKB rezervars. Siuo atveju KB-1 kaip privalomas atsargas CB turi laikyti l0 tukst.Lt. Tadiau jeigu banko direktoriq valdyba numato gyventojq indeliq didejim4 tai tuomet vietoj minimalausprivalomo rezervo dar papildomai CB s n s s a u g o l l 0 t u k s t .L t . T o k i u a t v e j ub a n k a si S v e n g s e p a t o g u m q .u s i j u s i q u papildorntl rezervq pervedimu i CB rezervus kiekvienE kart4 kai Kts-l neterminuotqindeliq lsipareigojimaidides. 15tiesq I(B, Zinoma,nelaiko visq grynq pinigq CB. {vesdami Siame pavyzdyje tok[ supaprastinirn4 fakti5kq rezervq sumE, ateityje,nustatinedami iSvengiame banko aktyvq elen.renlq ,,gryni pinigai" ir ,,rezervai CB" sumavimo. pasikeis: bankobalansineataskaita SudariusKB-1 rezervus, Nr.4 (tukst.Lt) KB- I balansindataskaita Aktyvas
Grvni oiniulri Rczcrvai Nuosavvbc I5 viso:

Pasyvas 0 120 380 500
Cckiniai indtiliai Akciios l5 viso:

100 400 500

RF = Rp,i,.* Rpn,,.l

(6.14)

dia

Rp- faktiSki bankorezervail Rp",t.-pertekliniaibanko rezervai; i Rp,,,. privalorniej banko rezervai.

Pertekliniai K-B rezervai - tai dydis, kuriuo fakti5ki banko rezervat virSijaprivalomusjo rezervus. pagal (6.14) fonnulE nustatomiRp",., : ZinanI Rp ir Rp,1,,, RPrr,.=Ro-Rrr,r., Rp",t : I 20 tukst.Lt - 10 tukt. Lt : I 10 tukt. Lt . Si banko operacijaypad svarbi, nes suteikti paskolasbankasgali tik tuomet,jei jis turi pertekliniq rezervq.

233

Sukurtieji KB rezervai yra KB aktyvas, o CB Sie rezervai bus pasyvas,kadangi tai yra reikalavimas,kuri kita istaiga- KB-l - gali pateikti centriniam bankui. Kodel gi KB bfitina laikyti privalomErezerv4CB? Pirmiausiareikia pabreZti, kad jie neteikiaKB likvidumo garantijq. i5sipildytLl Jei bankininko ,,siaubo" sapnas ir neterminuotq indeliq savininkai vienil rytq visi kartr.r p n r e i k a l a u t g r q Z i n t iv i s u s [ s i p a r e i g o j i r n u s y n a i sp i n i g a i s . a i p r i v a l o r n i e j i q gr t rezervainebutq naudojami netiketq grynq pinigq pareikalavimarns vykdyti jie tik atlieka kontrolds vaidmeni ir gali padeti CB keisti KB kreditavimo galimybes. Tokiu bldu CB vykdorna pinigq politika gali uZtikrinti fikines veiklos stabilum4. Vadinasi,privalorniejirezervainetiesioginiu b[du - kaip KB kreditq kontroles priemone - stabilizuojaekonomikos vystymEsi ir taip atstovauja indelininkq interesams, nerabanko likvidumo Saltinis. bet Kitas rezervq vaidmensaspektas yra susijqssu dekiq apskaita,kuriq apibudinsimekitarnesand€ryje. 5 sand€ris.Bankui i5ra5omas dekis. Tarkime, kad vienas KB-l klientas perka firmoje ,,Mitsubishi",kuri4 aptarnatSa KB-2, automobili ir iSraSo jai 50 tlkst. Lt deki. Dabar paanalizuosirne kaip Sisdekis apskaitornas, inkasuojamas, kaip KB1) t.y. 2) l, atsiskaitymas dekiu, paveiks sanderyje dalyvaujandiq bankq balansq ataskaitas. Atsiskaityrruosedalyvaus 3 bankai: KB-1, KB-2 ir centrinis bankas.SI sancleri apibudinsimekaip tarpusavyje susrjusiprocesq susidedant[ i5 Siqetapq: a) pirkejas iteikia 50 t[kst. Lt dekl finnai ,,Mitsubishi", kur[ turi apmoketi j! KB-l Firma, gavusi dek[,perduoda j4 aptarnaujandiam KB-2, kuris dek[ deponuoja, ir f-rrmos ,,Mitsubishi" s4skaita, jos balansas padideja 50 tlkst. Lt; b) KB-2 turi pirkejo deki 50 tfikst.Lt. Tai teise disponuoli KB-l aktyvq dalimi. KB-2 Sia teisg igyvendina,perduodamas deki i CB, kur jis 5i inkasuojamas:KB-2 rezervai padidinami 50 tlkst. Lt, o KB-l rezervai 5 0 t D k s tL t s u m a Z i n a m i ; . c) CB inkasuotqdeki siundia I(B-1, kurl gavgsjis pirm4 kart4 suZino,kad vienas i5 jo klientq iSra5e t[kst. Lt deki. KB-l sumaZina 50 Sio kliento dekinEs4skait4 t|rkst.Lt. 50

234

eekiqapskaita (t[kst.Lt) CB
Pasyvas KB-l rezervai -50 KB-2 rezervai+50 c) inkasuotasdekis gr[Zta I Kts-l

\
K B - l b a l e n s i n a t a s k a i t( t n k s t . t ) e u L

b) KB-2siundia dekiCB
KB-2 balansineataskaita(tfikst. Lt)

iekinis indelis

R c z c r v a i- 5 0

| C e k i n i si n d i ' l i s - 5 0

a) pirkejas moka firmai ,,Mitsubishi" dekiu

+

Atskiro banko paZi[riu, pinigai yra i5imami arba iplaukia, bet visos poZifiriu, apmokantdeki, jokiq pinigq neprarandama. bankq sisternos Atlikus 5i sanderi,KB-l balansoataskaita atrodystaip: KB-l balansineataskaita 5 (thkst.Lt) Nr.
Aktyvas
Rezcrvai Nuosnvvbc l5 viso:

Pasyvas 10 380 450
Cckiniai indcliai Akciios l5 viso:

50 400
450

Ar KB-I, turedamas70 t[kst. Lt fakti5kus rezervus, gali skolinti pagal banko tuimus pertekliniusrezeryus: nustatoma x Rp,,,.:rp,,,, D = 0,1 x 50 tukst.Lt : 5 tfikst.Lt; : Rp",,.: Rr - Rp,u,. 70 tukst.Lt - 5 tukst.Lt : 65 tukst.Lt Vadinasi. KB-l cali skolinti65 tukst.Lt. 6 sand€ris.Bankasskolinapinigus. Paskolq teikimas yra antra svarbi banko atliekama funkcija. Dabar aptarsime, kaip atskiras KB gali kurti pinigus, teikdamas paskolas, kaip paskolq teikimas paveikia banko balansoataskaittu kaip pinigai maZeja,kai ir skolos grqZinamos. Tarkime, finna ,,Audejas" nutard didinti savo gamyb4 tadiau jos projektui reikia papildornofinansavimo- 50 tfikst. Lt. Tai patikirna finna, jos finansine padetis gera, ateities perspektyvosteigiamos. KB-l kaip tik turi

z3i

p c r l e k l i n i q e z e r v q t o d d l s u t e i k i a r e d i t 4 . a t o g u l n or s a L r g u r n o r n e t i n i u i s r . k P i su 'tai reiSkia, ,,Audejas" paskolq ima ne grynais pinigais, bet dekine s4skaita. kad KB-I, suteikdamas paskol4 padidina finnos einamqj4 s4skait4 50 tukst. Lt. KB-l tai rei5kia naujo aktyvrl elemento (skolinio isipareigojinro bankui), duodandiopallkanq atsiradim4.Firma ,,Audejas",pateikdamasavo skolinius lsipareigojimus,gauna teisE i5 savo dekines s4skaitospairnti papildornai 50 tfkst. Lt dekiu. Abi sanddrio puses patenkintos: KB-l tLrri ,,Audejo" skolinius lsipareigojimus- dokumentus,kuriais remiantis finna nustatytu laiku sumokesskol4 ir pal[kanas, o firma turi padidejusiEdekinq sEskaitq. Siuo atveju KB-l sukuria pinigus, padidindamas firmos iekinE s4skaitil. Butent kredito pletimo bfidu komerciniai bankai sukuria didZia;q pinigq pasiulos,naudojamosfikineje veikloje, dal1.KB-1 balansindataskaita, suteikuspaskol4,susides Siqelernentq. i5 KB-1 balansineataskaita Nr.64. (tukst.Lt)
Aktvvas
Rczcrvai Paskola Nuosavybc l5 viso:

Pasvvas 70 50 380 500
C c k i n i a ii n d c l i a i Akciios I5 viso:

100 400 500

Komerciniarns paskolq bankarns suteikiant dekiu,5iesukuriapinigtrs. t.y. padidinapinigLlpasiul4 nes dekiniaiind€liai yra pinigq Ml sudedamoji dalis.Plediantis kreditui,sukuriama didZiojipinigq Ml dalis. Firma ,,Audejas", gavusipaskolq stengsis jq kuo greidiau panaudoti, tarkime, apmoketi statybos firmos paslaugas, atsiskaitydama dekiu. Si operacija bus analogi5ka5-am sanddriui.Finnos ,,Audejas" iSra5ytas dekis statybosfirmai pateksi jq aptarnaujant[ KB-2. KB-l balansine ataskaita Nr.68 (tukst.Lt)
Aktyvas
Rczcrvai Paskola Nuosawb6 I5 viso:

Pasyvas 20 50 380 450
Cekiniai ndcliai Akciios l5 viso:

50 400
450

Siuo atvejuKB-l Rp,;".: XD Rp,,u,.: rpy1,. : 0,1 x 50 tukst.Lt : 5 tukst.Lt, Rp",,.:Rr - Rp,,,,.: - 5 tukst. : 15 tukst. 20 Lt Lt

236

KB-l dar turi pertekliniq rezervq,todel gali dar skolinli l5 tUkst. Lt. KB-l poZiuriu,pinigai i5imami;KB-2 poZiuriu, iplauksi bank4 bet, visr.1 jie bankq sisternos poZifiriu,aprnokant deki, pinigtl visai neprarandarna. 7 sand€ris.Paskolos grEZinimas. Tarkime, firrna ,,Audejas"gr4Zinapairntq iS KB-l paskol4nustatytu laiku, i5raSydama t[kst. Lt deki i5 savo dekinessqskaitos 50 (supaprastinirno sumetimais neivertinsimepahkanq, mokamq uZ paskolq). Todel KB-l 50 Lt; lsiskolinimai pagal dekines s4skaitassumaZes tLrkst. fin-na ,,Audejas" atsisako 50 t[kst.Lt savo pretenzijqKB-l aktyvams.KB-1 savo ruoZtu sugrqZina ,,Audejo" skolinius lsipareigojimus, t.y. bankas ir firr. a vel pasikeite reikalavimais.Firma iSpirko savo skolinius isipareigojirnus garantinir-rs ra5tus aprnoketi paskol4 atsisakiusisavo piniginiq reikalavimLl KB-l aktyvui. Pinigq pasilla sumaZeja tukst.Lt, nes tokia suma br-rvo 50 surnaZinta finnos dekine s4skaita. Visa tai parodyta KB-l balansindje ataskaitoje Nr.7. KB-l balansine ataskaita Nr.7 (tukst.Lt')
Aktyvas
Rczcrvai Paskola
Nuosavybc

Pasyvas 20
U r - k i n i a i n d c li a i Akciios l5 viso: U

400 400

I5 viso:

380 400

Ataskaita rodo, kad tiek dekiniai indeliai, tiek suteiktos paskolos lygus nuliui. Cekiniq indeliqsumaZejimas padidina KB-l turimusperteklinius rezervus, suteikiapagrindq tai teikti naujaspaskolas. Pinigq pasiulasumaZeja 50 trikst. Lt, nes sumaZdjo dekiniq indeiiq apirntis. 8 sanddris. Vyriausyb€svertybiniq popieriq supirkirnas. Kai KB i5 gyventojq superkavertybiniuspopierius,tai sanddrioesmd ta pati kaip ir teikiant kredit4 t.y. kuriami nauji pinigai. Tarkime, KB-l per dileri i5 gyventojq uZ 50 tlkst. Lr superka vertybinius popierius. KB-1 tsigyja pal[kanas duodandius aktyvus vertybinius popierius ir 50 tukst. Lt padidina dilerio deking s4skaitq.Tai parodyta KB-1 balansineje ataskaitoje Nr.8. Pinigq pasiDla, sr,rperkant verlybinius popierius, padideja, kaip ir suteikiant kreditus. Kai KB parduoda vertybinius popierius, tai pinigq pasi[la, atvirk5diai, maZeja. Vertybiniqpopieriqpardavimas pinigq kiekl veikia kaip ir paskolqgrqZinimas. Komerciniaibankai,vykdydamiivairiussand€rius, siekia suderinti prieStaravirnus du : 237

Nr.8 (tukst.Lt) ataskaita KB-l balansine Aktyvas
Rczcrvai Vcrtvbiniai nonicriai Nuosavybc l5 viso:

Pasyvas 20 50 380 450
L CKlnlal lnocllal

50
400 450

Akciios l5 viso:

l. Gauti pelnq todel skatina indeliq pletin-r4 teikia paskolas ir perka popierius; vertybinius likvidumas- tokie aktyvai, kaip gryni 2. Siekia saugumo,kuri garantuoja p i n i g a ii r p e r t e k l i n i arie z e r v a i . 6.6. KOMERCTNTU BANKU SISTEMA. PINIGq MULTIPLIKATORIUS

l5sivysdiusiqrinkos ekonornikosvaistybiq komerciniuosebankuose gryni pinigai sudaro tik 1/3 Ml pinigq pasifilos.Bankq sukurti dekiniai indeliai - svarbiausiaspinigq pasi[los elementas.Bankq sukurtq dekinrq pinigq apirntis priklauso nuo grynrt pinigq privalomqiq rezervq nonnos bankineje sisternoje.Todel, kaip matysime kitoje temoje, centrinis bankas privalomq;q rezervq pinigq kiekio kitirn4 cirkuliacijoje reguliuoja,keisdamas norm4. jtg plius turirnas ir esantys cirkuliacijoje, Banknotai monetos, kiekis bankineje sistemoje (komerciniq bankq pinigq rezervai ir jq operacijq balansai centriniame banke) yra vadinami pinigq pagrindu, arba didel€s perkamosios poweredrnoney). galios pinigais (H - monetarybase/high Koks yra rySystarp pinigq pasiuloselementoMl ir pinigq pagrindo H? Suprantama, kad l) gyventojaine visus pinigus laiko bankq s4skaitose, dal1pinigq laiko grynais; 2) kai kas i5 viso nenori laikyti pinigq banke,juos laiko ,,namqbankuose";3) nor4 pinigus laikyti grynq forma skatina Se5eline ekonomika; 4) sukurtq dekiniLlindeliq apirnt[ nulemia privalomqiq rezervq nonna, kuriq komerciniaibankai privalo laikyti centriniamebanke. M Vadinasi, kaip pavaizduota l0 paveiksle, I >H. 6. Kuo rp,;u.maZesne,tuo sukuriami dekiniai indeliai didesni. Bankq rezervai sukuria didesngpinigq sum4 t.y. dekinius indelius, negu jie patys palyginti su pinigq yra. Tiksliau - koks yra Ml pinigq pasiulos pasikeitimas, pagrindu,nurodo pinigq rnultipiikatorius.

238

,?-------+E--;i
,,' Cryni pinigri -fiankq rezenai ' Pasf\a enrolutJ 1

+

H

-'

"/ /
i

r urynt DtnlfJl

r

Cekiniaiindeliai

6.10 pav. Pinigqkiekio ir pinigq pagrindosqry5rs Pinigq multiplikatorius (m1a1 rnoney rnr"rltiplier) parodo pinigq masesMl pokyti, pinigLlpagrinduipasikeitus vienu vienetLl. LMI mint= 611 ( 6 .i 5 )

Pinigq multiplikatorius didesnis 1, todel cirkuliuojantipinigq yra uZ surnayra didesnenegu pinigq pagrindas. Pladiauapibudinsime bankq sistemos skolinimo,arbadekinirlindeliq kurirno, galimybes.Laikysimestokiq prielaidq: L Visi komerciniai bankai atsargoselaiko tik privalornuosius rezervus; pertekliniq rezervqndra,nesvisi jie paskolinami; 2. Visus perteklinir.rs rezervuskornercinisbankaspaskolinavienam sLrbjektr.ri, kuris veliau iSraSo dek[ visai gautospaskolos sumai,ir SisdekispatenkaI kitq bank4. Tai reiSkia, kad visai skolos sumai i5ra5yt4ieki reikalauja apmok€ti kitas kornercinisbankas. : 3. Privalomqjqrezervqnorrna l0 proc.,arbarpr;u. 0,1. yra Siomissqlygomis, pilietis,,X" idejo i KB- l 100 Lt. Kaip tai tarkirne, paveiks visr4 KB sistemosskolinirno galimybes,jei laikysirnesaukSdiau nurodytqtrijLl prielaidq? Pinniausia pasikeis KB-l balansind ataskaila, nes: a) 100Lt indelispinigq pasi[los nepakeite, pakeiteMl pinigq strukttrr4. tik : Jei rp,;u. 0,1, vadinasi, privalorniejirezervaibLrsl0 Lt, o pertekliniai90 Lr; b) maksimaliaiKB-l gali paskolinti90 Lt, tiek pat padidejadekiniil indeliq suma; c) pilietis ,,2", gavqs 90 Lt paskolq gali juos r5leisti, iSraSydamas deki pardr-rotuvdje paskolos visai sumai.Parduotuve dekija aptamaujandiarn lteiks KB-2. KB- I , aprnokddamas ceki,praranda dekiniindel[bei rezervus.

239

(t[kst. L0 KB-l balansindataskaita
Aktyvas
*Rczcrvai *Paskola + 1 0 0( a ) -90 (c) +90 (b) t C c k i n i a ii n d c l i a i

Pasyvas
+ 1 0 0( a )

+90(b
-90(c

Papildomasindelis atitinkamaipakeisir KB-2 balansoataskaitq (t[kst. Lt) KB-2 balansineataskaita
Aktyvas
+Rczcrvai * Paskola

Pasyvas +90
-81 * C c k i n i a ii n d c l i a i

+81

r90 +81 -El

: rp,ir. 0,1i

X AD Rprir.:t'p71,'. : 0,1 x90 : 9 Lt'

Paskolq teikirno procesaskartojasi kituose KB sistemosbankuose, nes gautos dekinds paskolos,mokant dekiu, patenka vis i kit4 bank4. Visas bankq sistemq apimantis pinigq kurirr-roprocesas, kurio KB-l ir KB-2 buvo pateiktosatskirai,sura5omos 6.4 lentelq. ataskaitos balansines i pinigq pasi[losdidinimas(Lt) vykdomas 6.4 lentel6.KB sistemos Komercinis trankas
KB-I KB.2 KB.3 KI]-4 KB.5

Papildomas Privalomqiq rezervrl 1inddlis suma (Ad)
I 00,00 90,00 8l,00 72,90 65.61

Pinigqkiekis, Pertekliniq kuri kiekvienas rezerv!l KB gali skolinti suma (AD} (Rp.ru.) {R,,-..) 90,00 90,00 10,00 8l,00 81,00 9,00 12,90 72,90 8,10 7 to 65,61 65,61 59.05 59,05 6,56

v lso

ocslmllcs

' . . ' .
6st ,32
65.1 3 7 34.8 100.00

pirmqjqKB

s86.1 9
l 3 l3 . 8 900.00

I 586, 9

I5 viso likusiq KB l5 viso KB sistcmoic:

318,68 1000.00

.lr3.8l 900,00

240

Taigi pinigq kiekis, i bankinEsistem4papildornaiine5us 100Lt, padides Salyje1000Lt, suklms naujus900 Lt dekinius indelius. Pateiktamepavyzdyje KB sistemagaunapapildomq rezervq ir teikia paskolas, kuria pinigus.GalimauZraSyti, t.y. kad: 1 0 0 , 0Z / + 9 0 , 0 0 r + 8 1 , 0 0 t + 7 2 , 9 0 t + 6 5 , 6 1 t + . . . = 0 I L L L I o ,o r2 ro tS ,o,' l l - l 0 0 l r x l l + - + l - l + l a l r . . . r l - l l = t O Ot x - = L I 'r "0 \ t 0 // \ l' " / i \10/ O -" r_ll i I _ l0 , l o 0L t " + = 1 0 0 r x t 0 = 1 0 0 0r . L I l0 Vadinasi, pinigq pasiulos. didinimo procesas vyksta pagal geometrinds progresijos forrnulg", todel pinigq multiplikatorius pagal SiEformr,rlg: apskaidiuojamas
mMl=-. f Prir'

I

( 6 .l 6 )

Vadinasi, pinigq rnultiplikatorius, tai rnaksirnalus naujq pinigq kiekis, kur[ gali sukurti vienasperteklinirlrezervqvienetas. . M a k s i m a l u s a u j q p i n i g q p r i e a u g i sk u r i g a l i s u k u r t i K B s i s t e n r a . n pinigq mr.rltiplikatoriq padauginus pertekliniq rezervq: apskaidir.rojamas, i5 L D = mr r x R p " , , . dia

(6.r1)

/D - pinigq kiekis, kuri gali paskolinti bankq sistema,arba n a u j a is u k u r t p i n i g a i . i

M[sq pavyzdyje maksirnalq naujai sukurtq pinigLl prieaugl galirna nustatytitaip:

*r,:*,
L D : n rr r ,

-L-:ro;
R p " , , . =0 x 9 0 L t - 9 0 0 L t . 1

a

pro os |: G c o r n e t r i n e s g r e s i jf o n n u l e + o + a 2 + o 3 + . . . + o ' =

,r!;

(1-a)- tai privalornqjq Siuoatvelu rezervq roflld rp,,u.. 241

pagal 6.l8 fonnulg: nustatomas Bendraspinigq kiekio pasikeitirnas LMt = nr*rx Ld; z L M , = 1 9 * 1 0 0 =1 0 0 0 r arba LMr:6,1* 6P ' ( 6 .l 8 )

( 6 l.e )

iia A d -paprldomas piniginis indelis, lneStas KB sistem4. i Pateiktarne pavyzdyje Siuo budu nustatydarni pinigq kiekio pasikeitim4 gautume: LMt= 100+900=1000Ir. Pinigq multiplikatoriaus reik5md sumaZdtq, jeigu dal1 gautos paskolos banko klientas laikytq grynais pinigais. Tuomet pinigq multiplikatorius apskaidiuojarnas taip: (N+l)
ll7 rtt =

(6.20)

(N + rpr;r,.)

dia

ly' - grynq pinigq norma cirkuliacijoje apskaidiuo.larna procentaisnuo bendrosindeliq sumosbankuose. PavyzdZiui, jei privalomr4iqrezervq rorrn& rp,1u.:0,1, gyventojai nori o tureti grynaisiais20 proc. turimq indeliq slrmos bankuose, iki tai pinigq multiplikatoriusnuo l0 surnaZes 4: (0.2 l) - 1.2 + -" , t M l-= ( o J _ o , D = * = , .

jeigu bankas rezervuose Pinigq multiplikatorius taip pat surnaZdtq, laikytq didesniusrezervusnegu privalomoji rezervqronlta rp.;u.. jei Tarkirne, rp,1u.: laiko rp :0,2, tai 0,1, o KB fakti5kairezervuose Siuoatvejupinigq rnultiplikatorius l0 sumaZes 5: nuo iki
I

mMl

n?

Vadinasi, jei paZeistakuri nors i5 klausimo pradZioje priimtq prielaidq (bankas rezervuoselaikys didesng pinigq sumq negu privalomoji pinigr"rs tuornetpinigq rezeryo norma, kas nors pasiskolinEs laikys narnuose), rlultiplikatoriaus poveikis pinigq pasirllaibus rnaZesnis.

141

Pinigq multiplikatorius gali veikti ne tik pinigq kiekio didinimo,bet ir maZinimo linkme, pavyzdliu| atsiemus100 Lt indeli, bankq sistemapinigq pasi[I4 esantpinigq multiplikatoriui10,surnaZins 1000Lt: -LM = mr = - 1 0 0 0Z t . r tx (-Ld): l0x (-100) Taigi visa bankq sistemagali skolinti Zymiai daugiau negu turi pertekliniq rezervq.Taip yra todel, kad rezervusprarandaatskirasbankas,bet visa bankq sistema. ir4nepraranda PagrindinOs s4vokos r . r . r . r . r . o visuotinisvertesekvivalentas pinigq funkcijos barterindekonornika monometalizmas bimetalizmas dekis kredito kortel6 aukso standartas pinigq rinka pinigq paklausa alternatyviniaipinigq laikyrno ka5tai . pinigq laikyrno motyvai . nominaliojipinigq paklausa . realioji pinigq paklausa o sanddriopinigq paklausa . pinigq kaip aktyvq paklausa o likvidumo pinnenybe . r r . . . r o . . . . . . . . r pinigq kiekis (pasi[la) p i n i g t lp a s i I l o se l e r n e n t a i pinigaisiaurqja prasme pinigai pladiqiaprasme pusiaupinigai(netikripinigai) likvidusaktyvai pusiausvyra pinigtl rinkoje pusiausvyros pal[kanq nom.ra bankas komercinio bankobalansas banko aktyvas bankopasyvas rezervas komerciniq bankqsisterna pinigqmr.rltiplikatorius pinigq pagrindas(dideles perkamosios galiospinigai) grynq pinigrl nonna cirkuliacijoje

Kartojimo klausimai l. Kas tai yra pinigai? 2. Ar infliacija gali paveikti pinigq sugebejirntlatlikti pagrindinesjt1 funkcijas? 3. Kokie trukumai bfidingi pinigarns - prekerns? Kokiais privalumais pasiZyrni: popieriniaipinigai ir b) bankopinigai,palyginti su pinigaisa) prekemis? 4. Kodel uZ popierinius pinigus galirna lsigyti brangiausiqmaterialiniq vertybiq, pavyzdLiui,narn6 autornobili?

L+)

jlsq nuor. r 13. KB klientas skol4 gr4Zinadekiu. Kodel Zmon6snori laikyti pinigus grynais? 9.Kaip nustatoma pusiausvyros palukanq nonnapinigq rinkoje? ll.Tarkime.b) sutrunpejEslaikotaryis tarp pinigq [plaukq. kad pinigLlatradirnas yra vienas didZiausiqZrnonijos lairnejirnq.none. Kas yra pinigq pasiulair kokie pagrindiniai elementai (iSsivysiiusiose pasaulio valstybese.Kokios visosbankqsistemos skolinimogalirnybes? . Kas yra pinigq paklausair kokie pagrindiniaijos elementai? Kaip jie susr.Tarkime. kad pinigq rinkoje yra pinigq paklausosperteklius.Kaip. Pagriskiteteigin[.Ar Siuo jei atveju pinigq rinkoje susidarys pusiausvyra.Kokie pagrindinrai bendriveiklosbruoZaibudingikomerciniarns bankams ir taupymo institucijoms? 15. jos 6. Kas nulemiapinigq vertE? 8.5. c) kreditiniLlkorteliq naudoj irno pletimasis? 12. Kaip pinigLl paklaus4sand€riqaptarnavintui pusiausvyros ir palukanq nonrlq pinigq rinkoje paveiks: a) padidejgs nominalusis bendrasis nacionalinisproduktas. padidejusipusiausvyros pal[kanq nonna paveiks g a m y b o s p i r n t [ u Z i m t u r n iq k a i n a s ' ] a . pinigq pasitrlanesikeis? 14. 17. LietLrvoj e)'? 7. Kaip tai paveiks Sio banko balansE tolimesnio ir skolinimogalimybes? 16.lq su Zmonitlnoru laikyti pinigusgrynais? 10.ApibudinkiteatskiroKB skolinimogalimybes.

Bankines sisternos raidos praktika parod6. .jeigu jiernsjq reikia. pavyzdZiui.7.Japonijos bankas. JO FUNKCIJOS IR VEIKLOS ORGANIZAVIMAS Beveik visosepasaulio yra valstybese. atliekant iekirl kliringo paslaugas kt. Antra. politikos trumpalaikioir ilgalaikio reguliavimomechanizmas. bet yra naudingos. kad CB gali i5duoti komerciniams grynus pinigus. r p problemos. CB pagrindinis tikslas . pagrindines veiklos funkcrjosyra Sios: .p r i e r n o n d s . tai jis neturi pinigq leidimo teisds(Panamos Liberijos CB neturi tokios teises. CB.pinigtl leidirnas(emisija). turindiq iSimting teisp ernituoti (iSleisti)pinigus.Musq laikais CB paprastaituri iSskirlinEteisgleisti pinigus. rnonetarindsir fiskalines politikos efektyvumasir jq derinirnas.atliekant daugel[ sanderiqtarp individualiq bankq ir CB.kad jos cenlralizacijair kontrold yra b[tina. reguliuojanti mlinq priernones.Taip pat p n a g r i n e j a r n an o n e l a r i n C o l i t i k a . aptariamaCB nepriklausomybes problema. ir Centrinis bankas (Centralbank) .Anglijos bankas.Lietuvos bankas. Vokietijoje . S Pirma. Sios sqskailos ir naudingos tuo.kaip taisykle.Bundesbankas. JAV CB .. Sios s4skaitosneduodapalfikanq. CB pagrindinefunkcija ..Siose ir dvejose Salyse atsiskaitorna JAV doleriais). didelese maZose.1. Skirtingose Salysefunkcionuoja skirtingi CB. jo pagrindinds funkcijos. CB veikia uZsienio valiulq keitimo rinkas.SaliesCB. lndividual[s bankai turi indelius CB.Federalind rezervq sistema (FRS).nes tik prieSingu atveju galetqsutrikti pinigq rinkos funkcionavimas. r CB kontroliuoja pinigq pasi[lq . CB yra .Saliespinigq ir bankr4sisternq valdymas. PavyzdLiui.specialivyriausybine ar kvazivyriausybine institucijafinansqsistemoje. CB aptarnauja bankq sistemos dalyvius.emisijosteise.Be to.j o s [ g y v e n d i n i r n o r i n c i p a i . atliekanttam tikras paslaugasindividualiems komerciniams bankams.. CB. Tadiau kai kuriose Salyse CB ndra. o jeigu ir yra.bankqbankas". CB. kuriose parduodarni p skirtingq aliq inigai. CBNTRINIS BANKAS IR MONETARINE POLITIKA Siole temoje analizuojarnas centrinio banko (CB) vaidrnuo.suteikiarna vienarnbankui. atliekantis pinigq emisijosfunkcrjq. Emisijos bankas (bank of issue).bankqtevas". s4skaitos bankams l+) . DidZiojoje Britanrjoje . Lietuvoje . rnonetarinds 7. Japonijoje .

skolintojas. CB reikalauja pirkti ir parduoti valiutq nustatytu santykiu. pagrista savitarpio mokejimo reikalavirnq ir isipareigojrrnq uZskaitymu. Didejant finansq rinkos ir ekonornikos globalizacijai. tai veikia ir valiutq keitimo rink4. CB taip pat turi isipareigojimqi5or€ssubjektarns. Sioje rinkoje Saliesvaliuta parduodama kaina. PavyzdLiui.CB yra isipareigojqspirkti ir pardLrotivaliutq leistinq svyravimq ruoZe. Yra du pagrindiniai pinigq pasi0los kontroliavimo rnetodai. tai keitimo sistema nustatomarinkos jegomis. Tadiau nevalia uZmir5ti. valiutq keitimo normai. CB veikloje labai svarbi pinigq pasi[los kontrold. nes CB nemokaoal0kanu. pinigq kainq leme aukso arba sidabro kaina. i5reik5ta kitos Salies valiuta.Valiutq keitimo rinkos yra labai svarbios. Komerciniai bankai kartais turi rezervus didesnius negr-rreikalaujama. 5i funkcija lemia jq monetaring politikq. Jeigu valiutq keitimo sisternosfiksuotos.jos gali bfiti nustatornos visi5kai laisvai rinkos legomis. kad tai kainuoja. kuri4 vykdo centrinisbankas. Ketvirta. Tai viena svarbiausiq CB funkcijq del dviejq pagrindiniqprieZasdiq: l) CB nustatyta palfikant1norma Sioms paskoloms veikia rinkos pallkanq nonnd 2) finansiniq kriziq rnetu CB yra paskutinis. Tredia. todel pinigq pasi[la dabar yra kontroliuojama daugybe kitq priemoniq.Valiutq keitirno sisternosgali b[ti fiksuotos siauru svyravimo ruoZu.JAV Federalinerezervq sisterna i5gelbejo finansing sistem4 1987m.sprendZiant sr. s 246 . Aprupinant likvidZiais aktyvais. kaip buvo Europos pinigq sisternoje. Perkant ar parduodantuZsienio valiut4 CB gali veikti rinkos valir-rtq keitimo sistem4. kadangi galima daryti itak4 palfikanq normai.centriniamebanke yra kaip bankq rezervq inddliai. CB gali teikti paskolasindividualiemsbankams. Kaip bankq bankas. kuriq svarbiausiayra vertybiniq popieritl pirkimas ir pardavimas (apie tai . CB gali stabilizuoti finansing sistem4krizesmetu. CB iiords funkcijos darosi suddtingesn6s svarbesnes. ir Daugeliui Saliq. DidesnesSalysturi daugiaulaisvesir galimybiq manevruoti. kad galetq iSlyginti finansiniq le5q judejimq. kur[ numato vyriausybd arba tarpusavio susitarimai.vadinama valiutq keitimo mechanizmu.ypad maZq ir su fiksuota valiutq keitimo sistema. Nd viena Salis nebeturi metalo standarto. arba kraStutinis. spaliol7 d.trediameskyrelyje). (clearing) Kliringas centralizuota atsiskaityrnq negrynaisiais tarp kornerciniq bankq sistema.rdetingus ekonominius ir finansinius k l a u s i r n uv i r S [ n i ql y g r n e n i u .Jeigu valiutq keitimo ribq nera. infliacrjai ir verslo ciklui. Laikantis metalo standarto. Jeigu jis fiksuojarnasruoZe.

kuri. grynq pinigq kiekl rinkoje. bet ne tiesiai i5 iZdo (. valstijq ir regionq vyriausybds ir privataus sektoriaus. Valdandiqjq taryba daro itak4 monetarineipolitikai veikdama pinigq pasiulq per atviros rinkos operacijas.7. skolinimo diskonto norrnE ir reikalavimus rezervams. dividendus uZ akcijas. kuriomis reguliuojamas Aptarsime FRS JAV balansinE ataskait4 t.2.y. kiekvienas valstijq bankas leido ! apyvarl4 banknotus. 12 Federaliniq rezervq bankq JAV atstovauja l2-ai sridiq. operacijoms. saugomus CB. elementq SvarbiausiFRS valdomi aktyvai . reguliuodama kontroliuodama kreditavimq sieke sudaryti sqlygas stabiliam ekonomikos augimui.buvo labai silpna pinigq pasiulos pinigq pasifilEir kontrold. todelj! ir analizuosime. Sie bankai itraukti i monetaringpolitikq tiesiogiai ir netiesiogiai: Federaliniai rezeruq bankai nustato diskonto nonnE jie komerciniarls bankamsir nustatokiek jie gali skolinti.Valiutos rezervai ne tik 24'7 . kuri funkcionuoja 14 metti. Numatyta.Jau 6-ame skyriuje buvo aptarti KB balansinds pagrindiniai elementai. o ne privadiq sanddriqpagrindu). JAV sukurtaFRS. CB IVAIRIOSE SALYSE IRJU NEPRIKLAUSOMYBES PROBLEMOS CB numato dideles perkamosios galios pinigq pasi[I4 t. tai kitq Saliq trumpalaikiai [sipareigojimai. kai JAV iki l9l3 m. akcininkai gaunane didesniuskaip 6 proc.derinant interesus tarp bankininkq ir verslo.Kita pagrindineFRS aktyvq grupe . KiekvienasSisbankasvalstybinis-privatus. kad prezidentas negali daryti itakos tarybai. Trediame skyrelyje detaliai i5analizuosime. kad CB perka visiems prieinamoje rinkoje. r Valdandiqjqtaryba. Norint geriau suprastiCB veikl4 iSanalizuosime kuriq SaliqCB. Numatyta. taip pat komerciniq bankq rezervus. jos strukt0rinius elementus:aktyvE ir pasyvq. verslo ir visuomendsinteresams. l9l3 m.atvirosrinkos" tenninas vartojarnas ta prasme. tvirtina Senatas.kad JAV FRS darys itakq ekonomikai. kaip FRS perka Siasobligacryas atviroje rinkoje i5 namq [kit1.tai JAV iZdo vertybiniai popieriai. Direktoriq taryba atstovaujabankq.jos valiutos rezervai. Valdandiqjqtarybq skiria JAV prezidentas. l9l3 m. priimtame Federaliniq rezervq sistemos istatyne numatytajos strukt[ra: o Federaliniqrezervqbankai. netiesiogiai veikia rink4 per Federalin[ Atviros rinkos komitet4 kuris vadovaujaatviros rinkos operacijomsir konsultuojasisu priZi[retojq taryba. bankq sistemabuvo decentralizuota..y. r FederalinisAtviros rinkos komitetas. tadiau skiriasi ataskaitos turinys.kadangijq esrneanalogi5ka. 12 nariq Atviros rinkos komitetas duoda nurodymus rinkos pinigq kiekis.

grieltai laikytasi pinigq konvertavimo i auks4 fiksuotu kursu taisykles. Siomis sqlygomis dideles perkamosiosgalios pinigai rampa fsipareigojimais.kad FRS turejo dideles perkamosiosgalios pinigus keisti I auks4 visiems.Siosesiruacijose ne tik vadovauja cB pinigq politikai. bet FRS aukso atsargqpadidejirnasar sumazejimasnedaug veikia pinigq pasiIlospokydius. o po 42 dol.kurie vertinami ne rinkos kaina. Skolinirnas per cliskonto lang4 greidiau privilegija nei taisykle. kas to pareikalaudavo.cB i5 tikro [sipareigojakonvertuoti nacionalingvaliutq uZsienio i fiksuotu kr. gruodis(mh. FRS suteikia paskolas. I FRS aktyvus ieina auksorezervai.1 lentel6. kaip IBM ar GeneralMotors. esandiomsprioritetinruose Saliessektoriuose.rrsu.. Kiloje balanso pasyvo puseje svarbiausiadalis yra FRS banknotq kiekis. esantispas Zmones. 7. ypai zemesLikyje. tiip lav. USD) Aktyvas Auksorczcrvai Valiutos rczcrvai Paskolosfi nansinian. kredito ir taupyrno asociacijoms) per vadinamEli diskonto langar.Kodel tai yra FRS isipareigojimas? Esant aukso standartui.y. 7. 1973m.3 ' 248 . Daugelio besivystandiq ialiq cB suteikia paskolas tiesiogiai privadioms firmoms.kuo'ret JAV nutraukepinigq pasiDlosrySi su auksu.ypatingierns" bankamsir reglarncntuoja vciklq. auksokaina. siekianl bet i stabilizuoti doleriokursa. tokiq isipareigojimqnera. Galiojant popieriniq pinigq ir fiksuotq variutq keitimo kursq sistemai.JAV FRS balansine ataskaita 1990m. Esant dabartineisistemaindra automatiskos galimybeskeisli pinigus i ar-rksQ. tadiautokie apribojirnai bldingi ne visoms salims.rs instifutams(KIl) JAV iZdo vcrtybiniai popicriai Kiti aktyvai lS viso: ll 058 32 633 190 252 103 31 589 32i 5i3 Pasyvas Fcdcraliniorczcrvq banko banknotai 267 605 Finansinirlinstitutq(KB) tczcrvai (indcliai) 38 658 JAV iZdo indcliai 8 960 Kiti pasyvai 7 504 I 5 v i s op a s y v q 322727 Nuosavaskapitalas 4 846 1 5v i s o : 327 513 FRS teikia paskolasprivatiems finansiniamsinstitutams (bankarns.Tai ir leme pinigq pagrindqkaip FRS pasyve dar ir ta prasrne. ir atliekant intervencijas valiutq rinkas. Pladiau Sis klausirnas jq anal izuojarnas sklriuje. FRS neteikia paskolq tokioms firmoms. KartkardiaisFRS superkair parduodaauksEaiviroje rinkoje.Tadiau esant svyruojantiemsvaliuttl kursami. bet veikia kaip komercinisbankas.svarbDs vertine iSraiSka. uZ uncii4 I.

dali indeliq komerciniaibankai turi CB pagal Paprastai aktyvq suma turi blti istatyrn4. yra vienas koordinuojama.+.Leidimo skyrius atsakingas uZ pinigq banknotq i5leidimq.6 Kiti vcrtvbiniai 8. CBP) Skyriur Lcidybos Aktyvas Vyriausybcsvcrtybiniai popicriai 3.0 1 1 2.Del susiklosdiusiq Anglijoje CI3 yra Zinornas jis istoriniq prieZasdiq padalytasI Pinigq leidybos skyriq ir Bankq skyriq.kaip rnineta. t.Nors banko balansas I esminisskirtumas. Avansai .8 V i s u o m c n c sn d c l i a i i Bankq indcliai Rczcrvaiir kitos saskaitos Banku skyriauspasyvai I Sv i s o : 0.4 Bankq Banku skvriaus aktvvai 2.2 lentel6.FRS yra JAV iZdo indeliq s4skaita. esant vertei)4846 mh. Prakti5kai Pinigq leidybos skyriaus ir Bankq skyriaus veikla yra pana5us komerciniq bankq.8 Lietuvos RespublikojeCB yra Lietuvosbankas(LB).3 Pasyvas Pinigaicirkuliacijojc 12. taip pat tarpvalstybiniuose pasitarimuose bei 249 .y.) ir vertybinir. LB atstovaujaLietuvos valstybei uZsienio valstybiq CB. vadovaujasiLR Konstitucija ir yra nepavaldus LR Vyriausybei bei kitoms valstybes vykdornosiosvaldZios lstaigoms.Kiti FRS isipareigojimai apima priirnamq finansiniq institutq saugomusindelius. USD.iSleistus vyriausyb€s komercinemsf-rmoms ar vietinei vyriausybei.Sisbankasnegalibankrutuoti.2 lentele). kitas istaigas ir firmas savo funkcijoms atlikti. tarptautiniuose bankuose ir kitose tarptautinese finansinese institucijose.1 1.4 l. Bankq skyrius veikia kaip bankininkas komerciniams bankams ar vyriausybei.4 Anglijos bankas 1 5v i s o : 14.rs. 7.rs popierir. filialus.327 573 mln.6 Kiti aktyvai 1.5 Avansai 0. USD. kuriuos iSleidZiaprivadios finnos ar vietine valdLta. Jos parodytos kaip Pinigq leidybos skyriaus aktyvai.8 nooicriai Vyriausybcsvcrtybiniai Popicriai 0. nuosavam kapitalui(grynajai lygi pasyvqsurnai.vadinamus Diskonto namais. kad pinigai patektq i cirkuliacijq Pinigq leidybos skyrius parduoda finansinius vertybinius popierius (obligacijasar akcijas). kuriq kiekvienasturi atskirEbalans4(7.Anglijos bankobalansas 198605 0l (mln. Aktyvai yra vyriausybes vertybiniai popieriai ir avansai. atskaitingasLR Seimui. Siekiant. Kiti aktyvai apirna fizinl kapitalq (pastatusir irengimus rr pan.LB turi teisE steigti skyrius. kuris nuosavybes teise priklauso Lietuvos valstybei. kaip Anglijos bankas.tai per paskolos.ir Anglijoje jos iSduodarnos finansiniustarpininkus.

14.aukso ir kitq tauriqjq metalqrezeryus.priirna teisesaktus ir pan. LB gali b[ti tarptautiniq ir r-rZsienio institucijq akcininku. tarptar. Saugobei valdo valstybes uZsienio valiutos. Pirmininkq skiria 5 metams Seimas Prezidentoteikimu. LB istatiniskapitalas50 mln. Kontroliuoja uZsieniovaliutosreZimolaikyrn4si. ir i LB pagrindinistikslas. pajamos. Nustato bankq ir kitq Lietuvos banko licencijuotq kredito [staigq apskaitos. l5leidZiai apyvart4ir iSimai5 apyvartos pinigus. 4. gautos uL pinigq leidimo 250 . lstatyrnq nustatytatvarka veikia kaip paskutinislikvidumo Saltinis bankqsistemoje. valdybq 9 metams skiria PrezidentasLB pirmininko teikimu. kredito ir atsiskaitymo sistemos funkcionavimq palaikant vyriausybesvykdomEpolitik4. gautosuZ uZsienio valiutosatsargas. 11. nustatoLR pinigq nominalus. Gali aptarnautiLR valdZiosir valdymo institucijq s4skaitas. 10. Nustato bankq ir kitq ukio subjektqvidaus ir uZsienioatsiskaitymq. form4 apsaugos prietnones.tt. ir 5. | 2. 8. 7. 13. Konsr"rltuoja LR Vyriausybg pinigq rinkos. 3.tarybosepinigq ir monetarines politikos klausirnais. 9. I5duoda ir at5aukialicencijas LR ir uZsieniobankamsbei kitorns kredito istaigomsir priZitiri jq veiklq. LB vadovaujabanko valdyba. LR 2. organizuoja p i n i g r lg a n r y b 4r t . Renka ir skelbiapinigq bei finansqstatistikq. gautosuZ kituose bankuoselaikomus indelius ir bankams i5duotas paskolas. LB turi iSskirtinE teisE leistipinigr"rs Siuotikslu: ir . tarpjq ir kliringini[ tvarkq.y. {gyvendina istatymq numatyta tvarka pinigq politikq tvarkydamas pinigLp kredito apyvart4atvirosrinkos operacijomisir kitomis priemonemis. Or ganizuoja bankines infonnac ij o s sistem4.siekti pinigq stabilumo.rtiniq kreditq ir atsiskaitymLl politikos tobulinimu.pal[kanos. LB pajamas sudaro. bankq ir kitq kredito istaigqrizikq ribojandiusnonnatyvus. palukanos. t . uZtikrinri patikirn4 pinigq rinkos. : i o istatyrnonumatytatvarka iSleidZia apyvartE iSimai5 jos pinigus.kuriq sudaropirmininkas ir de5irntnariq. litq formuojamasiS LR valstybesle5q. ataskaitqir atskaitomybes tvark4. laikornasuZsienyje. LB atliekaSias pagrindines funkcijas: l. SudaroLR mokejirnqbalansq. Valdyba nustato LR monetarindspolitikos formas. kredito ir atsiskaitymtl klausirnais. jei tai susijq su nacionalinesvaliutos. atnaujinant j4 kas treji rnerai treddaliu. Organizuoja LR Vyriausybes i5leidZiamq verrybiniq popieriq pardavim4 i5pirkirn4bei paiukanq uZ jas i5mokejim4ir veikia kaip valstybes vertybiniqpopieriqregistratorius. 6.

Japonijos.ne pelno siekimas.ttL" ir . pallikanosuZ uZsienio laikornusLB.Kadangi yra deu. kad monetarind politika. CB nepriklausomyb€ nonnai ir neigiamai visuomends apribota.. ar jq veikla buvo per leta. istojg Rytq Vokietijos bankai siekia didinti pinigq pasi[l4. kuri veikia infliacrj4 pal[kanq normfu valiutq keitimo nonnq ir ekonomini augirn4 yra pernelyg svarbi ir techni5kaiper suddtinga. aukStesni 2. kad parlamenlarai uZ negali atlikti nuodugniosCB kontrolds. kad Taigi nesunku Jis bet pinigq leidirras ir jq pasillos reguliavimas. kuriq funkcijq apribojimas nerei5kiavisi5kos nepriklausomybes politikas prie vyriausybes.Taiiau.ro. tauriatstats metalais. ir tai jiems uztikrina nepriklausomybes laipsni. Vokietijoms susijungus. susijusios su operacijornisuZsienio valiuta.rmparegiai". 1p a v . savo strukturqir veiklos organizavimE l.kokio lygio turi buti CB nepriklausomybe.organizavimq pajamos. Argumentai uL nepriklausomurno argumentas tas. rnokamosuZ kredito istaigq indelius. FRS pagal skiriasi nuo CB Europojeir Japonijoje.prieS" nepriklausomurnq. EuropojeVokietijos. Jungtinds Karalystes.trr. vykdyti. erdveje. Pagrindinis CB CB nepriklausomumq. politikai gali buti .bendros personalui kitos specifinds i5laidos. kad birtq diskutuojamapolitineje rinkimai. o CB 3.kaip tai buvo 1982 rn.iant yra pasekmiq.ar turi bfiti CB nepriklausornas.. Italijos ir Prancfizijosbankai yra labiau priklausomi ( 7 . FRS Tarybos nariai dirba ilgiausiai. Europoje tik Vokietijoje yra federalineCB struktfira.gautos uZ operacijasuZsieniovaliuta.gautosuZ operacijas. materialiniq vertybiq amortizacija. iSlaidos.Demokrati5kaii5rinkti parlamentaraiforrnuoja palankiE politik4 Zmondms. kad jie dare itakq didesnei infliacijai. iSlaidos eksploatacijos pastebeti. Pagrindinis argumentasprie5 CB nepriklausomybg yra tronetarincs politikos svarba ekonornikai.Daugeliu atvejq CB nepriklausomybdnera absoliuti. esant pernelyg didelei palukanq gali buti reakcijai i tai. ) .rokrati5ki ilgojo laikotarpio gali nurnatyti tik trurnpojo laikotarpionaud4 neanalizr.Kitas argumentas nepriklausomumE tas.14 metq. bet monetaring taigi gali vykdyti nepriklausom4 nacionalinesekonornikosinteresus. iSlaidos. kiekvienoCB tikslas. ndra pavaldusvyriausybei.. vertybiniais popieriais ir istatymq numatyta tvarka iSduotas garantijas. neprie5taraujandias istatymams. Taigi politikai ir ekonornistaitaip ir nesutaria.Taip pat atskirus bankus atskirais laikotarpiais galima kaltinti. susijusios su banknotq gamyba. Kai apribojirno.Sveicarijos yra nepriklausomi. ir iSlaidos. politik4 ginti ne vyriausybes. pajamos. JAV. Ekonomistaipladiai diskutuoja. tadiaupriartina CB ekonomines Atskirq bankq nepriklausornumolaipsnis yra skirtingas.Tarybq sudaro l6 Regioniniq bankq prezidentai. 251 . pateikiama argumentq . LB iSlaidas sudaro: palDkanos. i5laidosuZsieniooperacijoms paskolas.

nepriklausandir-1 euro zonai. valstybiq nariq. JAV ir Vokietijos Bundesbankoveikla.5 2. Ji raip pat turi skatinti sklandq mokejimq sistemq funkcionavirnEir prisideti prie atitinkanrqnacionaliniq institucijq veiklos atliekant rizikqmaLinandir"l kredito l)z .Danija -X-JA\' t.Vokietija r 4. kaclangi reikejo sujungti skirtingas nacionalinesfinansines tradicijas turindi4 veikl4. CB nepriklausomumas gerina ekonomikos veiklq esant zemesneiinfliacijos nornai.Belgija Olandija 7. ECBS sudaroEuroposcB (ECB) ir Europos Sqiungos(ES) saliq nariq.kad pagrindinisjos tikslas.0 t.kuriose CB buvo labiau nepriklausomi. kuriose cB buvo labiau priklausomi.ECBS ir ECB statutenumatyta. Sveicariia l a i p sn i s Itatija Norvegija/Svedija Kanada -*rD.2 pav. kurdami Europos Centriniq bankq sisteme(ECBS). Italijoje ir Prancfzijoje.5 4. CB nepriklausomybe infliacija ir Daugelio analitikq nuomone. kurios istojo I Ekonoming ir pinigq s4iungq (EPS). cB.JungtinCKaralyste '*^*.5 --a.1 pav.s s.Naujoji Zelandija --ts Australija --.lspanija -*Pranclzija -4*Japonija .0 Ncpriklaus0mumo --fl..t0 d8 A x o 0. pavaizduot4 7. cB turi specialq status%leidZianti jierns vykdyti nacionalinE monetarinE politik4.1 pav.0 3..c. infliacija buvo aukStesne.ECBS atsakouZ euro zonos monetarin€spolitikos ktrimE ir lgyvendinimq uZsienio valiutos operacijq vykdym4 bei valstybiq nariq oficialiqjq atsargqlaikym4 ir tvarkym4. Kaip matome iS 7. nedidina gamybos ar uZimtumo svyravimq. vadovavosi FRS.0 -+- 3.0 --x*. vidutine infliacrja 7-8 desimtmetyje buvo Zernesnd. Tadiau iq atstovai negali dalyvauti priirnant ir lgyvendinantsprendimusdel euro zonos. Salyse.i5laikyti kainq stabilum4. Daugelis anaiitikq Europoje. Tadiau tai buvo Lymiai sucletingiau.

pinnininko pavaduotojas visq valstybiq ir nariqNCB valdytojai.viena naujausiqinstitucijq. bus visi5kai nepriklausominuo valstybiqnariq politiniq ar privadir. Taip pat jie nustate. argumentuoja. NCB valdytojai.rs rronetary misions.istaigq ir finansq sistemosstabilumo prieZilr4.valiutq ir euro kursai ntrstatyti valiutas visarn laikui stabil[s. sausio I d. No .1. ECB ir nacionaliniai bankai institucijLl. naudodan-ristandartini daugianacionalinesEPS modeli. CB constitutior. Jurgen) ir Rolandas Suppelis (Suppel.kaip dabaryra ES. Siose valstybdse euras pakeite nacionalines pinigainustojoegzistavE. pagrindine funkcija . kuriose ivestaseuras. visi atsiskaitymai valiuta.ir sukurti b[tinus jq igyvendinimoreikalavirnus. taigi nacionaliniai Ekonornikos teorija nepateikia tiksliq rekomendacijq apie nacionaliniq bankq veiklos santyk[.o nuo 1999 m. kad tokia taryba gali didinti infliacij4 tol. . kol centre esama nedidelespolitines valdZios.fonnuluoti monetarinE bendrijos politik4 apirnanl tarpinius tikslus. 2002 m. Be to. pirmininko pavaduotojas ir dar keturi nariai (sirilomi 8 metams). kuri4 sudaro vykdomosios valdybos nariai ir priklausandiq valstybirlnarir.. 'Von for Hagen. Roland)'. Valstybiq nariq. euro zonai. kuriq sudaro ECB pirmininkas. kad nacionaliniai bankai rnaZiausuinteresuotibendros politikos stabilizavimu.taigi. CEI']R Discussion Paoer. 919.patirtimi. Nors kai kurie nacionaliniaiCB apimandiqir instrukcijasnacionaliniams tikejosi didesnesdecentralizacijos dabar. Jurgcn and Roland Suppel (1994). valdytoiq taryba.l ECB sprendimqpriemimo padaliniai: ECBS reglarnentuoja . birZelioI dienrl. Nuolat vyksta diskusrja. Tadiau Von JurgenasHagenas(Hagen.kaip pasiskirstyti alsakornybgtarp ECB ir dalyvaujandiq nacionaliniq CB. tadiau valdyba yra susirupinusi nei veiklos efektyvumu ir rerniasi JAV ir Vokietijos. palukanq normE ir rezervq pasi[I4 sistemojc'. kuriq veiklos pagrindu sudarytasECB statutas. . jeigu Valdytojq Taryboje dominuos nacionaliniq interesqatstovai. suforrnuota oficialiai l99tl nt. ivesta bendra Europos vykdomi Sia valiuta . kuriq sudaroECB pirmininkas. Tadiau valdyba igyvendina politikq CB. valdyba. 2002n. ECB . bendroji taryba.stabilizacijosbus maZiau.euras.

: = > r) () o.t.l .X ' = x C d E d a A O >'.i .\ q o 'E .1 F- 8'6 oJl rrl .U'r o tr= H O > . r f F?EF.a cl Egs. .: R E : E.X* € 6 v f . J< a l Y X 6 F 'r 'trv H E 6) a> t 'r ()ti \J.Ki b > = . €': g " s' -x N x o > ( ) .^.9 f ^E ' i i ' J A o c d '5. : i t q> ol . dz gx . t s ? V E c d : ' t 6 .o 9': L ril 6.F (J'E ^ 3 ! ' 4 a .^EE t.s o * ooO x'vo\ AO\ . i r \ r t4 Z l 254 .s . H 6 tr. = a * F x E () d h' !q tr o a Z '= >.{t l a o' .ES" ::be s q'rF o.

CB prierne sprendimqpirkti valstybines obligacr3as atviroje rinkoje. I5analizuosime.atviros rinkos operacijos" reiSkia. komerciniai CB ir bankai.jog valstybinesobligacijas parduoda perkaatvirojerinkoje. kuriuo atveju rezultatas pals .y.Vertybiniai popierrar (a) + KB rezervai(b) 7.. Sievalstybiniq kaip vertybiniq popieriq (VVP) pirkimai ir pardavimaiveikia KB perteklinius rezervus. dalf b) CB apmoka Siuos vertybinius popierius. galinra analizuoti. Vertvbiniu popieriu pirkimas. KB turirnq vertybiniq popieriq pardavirnas CB T Pasyvas KB rezervai(b) . Jas galirnapirkti i5 kornerciniqbankLl arba Zn. kad teminas . kornercinitl bankq diskontavirnu ir rezervo nonros reglamentavimu. (b) rezyvai Pasyvas 255 . Monetarini politika igyvendinama 3 pagrindinemis priemonernis: atviros rinkos operacijomis. kaip CB superka valstybinesobligacijas kon-rerciniq i5 bankq: a) komerciniai bankai pardr-roda savovertybiniq popieriq CB.tai svarbiausiapinigq pasillos priernone. 4. ir jq surna padidina kornerciniqbankq rezervus. Tarkime.namq ukiai gali jas pirkti.Paseksime.t.roniq.komerciniqbankq rezervai bet tas dideja.firmos. CB Aktyvas + Vertybiniai popieriai (a) ( a ) V e r t y b r n r a lo p r e n a l p Komerciniai bankai Aktyvas . Jau rnineta. JOS IGYVENDINII\TO PRINCIPAI IR PRIEMONES SusipaZinus CB baiansuir nepriklausornybes su problemomis. kaip CB gali veikti makroekonorniniusprocesus. 1.3. kontrolds Atviros rinkos operacijos (open rnarketoperations) tai CB vertybiniq popieriLl pirkirnai ir pardavirnai finanstl rinkose.7.3 pav. Atviros rinkos operaciios . MONETARINE POLTTIKA. .

Senukai" a) finna perduodavertybinius popierius CB ir gauna dekl. superkant KB vertybiniuspopierius. kai cB superkavalstybinius vertybiniuspopieriusis KB. Visq pinua. itaka KB rezervalnsyra ta pati. Rodykle Zemynrodo. Aktyvas + Vertybiniai popieriai (a) '/n .nepriklausomai nuo to.). pinigq pasilla kyla superkantvertybinesobligacijas.4 pav. todel yra pliusasprie KB aktyvq.. Antra.Vertybiniai popieriai (a) I fasyvas + lnoellal (b) iek I Vilniaus bankas AKIyvas rasyvas + Neterminuoliindeliai (b) + Rezervai(c) 7. b) Si deki firma padedai savo s4skait4 Vilniaus Kts. Rodykle 1 virsq rodo. c) Vilniaus KB pateikia5l dekg CB aprnoketi. kad KB rezervaipadideja. (aJ venyDlnrat Poplerlal I Firma.Senukai" Pasyvas + KB rezervai (b) (a)eekis Aktyvas f Netenninuoti indeliai . o pliusuojami CB aktyvuose. kad CB perdaverezervusI(-B. kad firma turi kelis VVP ir nori juos parduotiatvirojerinkoje.ras CB Siamesanderyje galirnapastebeti svarbius du momentus. kad. todel jq aktyvuosejie minusuojami.Komerciniq bankq balansaskeiciasi kaip parodyta 7. rezervaidideja ir kreditavimo galirnybes dideja (pliusas prie rezervq). ar paclicreja KB 256 .Tuornet: . Finnos turimq vertybiniq popieriq pardavin.. '. kad vertybinius popierius kornerciniai bankai aticravd CB.3 paveiksle. jr1 iS rezervai ir kartu kreditavirnogalimybesdideja. PliusasCB pasyvuoserodo. Tarkime. Jeigu cB superkavertybinius popierius i5 Zmoniq. i5raSytq CB.4 pav. padidinaVilniaus CB KB rezervus(7.Sio sanderio svarbiausias momentastas.

kai rezervq nonr. Pinigq padaugejirnas padidino s4skailas(pliusas Vilniaus banko indeliuose). Jeigu CB superkavertybinius popieriusi5 finnq.Kadangi netenninuotusinddliLrs priirna kaip aktyvus. juos (7. esant 20 %o privalornqjqrezervqnormai.y. Sie 4000 Lt plius pirmine einarnoji skolindarnas s4skaita 000 Lt i3 viso sudaro I 5000 Lt naujqbankopinigq.5 pav.y. bet kartu didina ir einamqsiassqskaitas. Jeigu KB parduodavertybiniuspopieriusCB.5 pav..Pavyzdliui. obligacijq i5 finlq. .kai CB perka vertybiniuspopierius i5 KB sisternos i5 Zmoniq bei firmq. Galima pastebetiskirtumus. ir. vir5utine daiis)..rezervai.5 pav. pinigq pasiulapadidejaiki 5000 Lt.jeigu CB perka 1000 Lt.reikalaujamas privalomasisrezervas. tai 200 Lt . t..o 800 perteklinisrezervas. n-auji rezervai CB perka i5 KB 1000Lt obligacij4 1000Lt pertekliniai rezervai r| 5 0 0 0L t b a n k qs i s t e r n ok r e d i t a i s Pinigq pasiIlos bendraspadidejirnas 1000 Lt Pirrnine. ir tai KB fakti5ki rezervai ir pertekliniai rezervai padid€ja visa perkamos obligacijos surna (7. padidina pinigq pasiulq 5 tlkst. 1. einamoji 000 Lt bankq sisten kreditai + CB perka 1000Lt obliiacrl4 i5 finlos 7. LI. 1000 Lt.rkai" jie balanse padidejo. tai jis atitinkamaididina KB rezervus. CB obiigacijqpirkirnas pinigq pasiUlos ir didejirnas 257 .Senr.taigi KB gali iSplesti pinigq pasi[lq 4 tukst. Lt. apatinddalis)..a 20 proc.

6 pav. kuriuos [sigyja KB..y.kuri surnoka dekiu.).iSra5o deki savo inddliams juos sumaZindami pav. Vertybiniq popieriq pardavimas KB I5 esrnesrezultatasgaunamastas pats. .iSraSytu Vilniausbanke. sumaZindamasta suma firmos einamEjep (7 sqskaitq .jeigu cB parduotq vertybinir. ar iS firmq. KB rezervai dideja. kai 1000 Lt obligacrja parduodarna firmoms. susvelnindarnas pertekliniLl rezervq surnaZejimE200 Lt. Tadiau abiern atveiais esminiai Pasyvas 258 . b) KB sumoka uZ Siuos vertybinius popierius .6 CB Aktyvas Vertybiniai popieriai (a) (a) Vertybliniaipopieriai Pasyvas KB rezervai(b) @)reAvai KB Aktyvas . kad kai cB parduodavertybiniuspopierius 1000 Lt KB. b) CB uZskaitoSl deki ir surnaZina rezervus. KB c) Viiniaus bankas grqZina. (7. parduodant 1000 Lt obligaciiq sumazeja einarnoji sqskaita (atvirksiiai supirkimui).rs popierius finnorns. kadangi..Senukai" perka valstybinius vertybinius popierius tviroje inkoje.Senukai". Jeigu bankai savo perteklinius rezervus skolina.ai: a r l a) CB parduodavertybiniuspopierius firmai .Abien-r atvejais bendras rezultatas yra tas pats: kai CB perka vertybinius popierius atviroje rinkoje.rs. jie savo pertekliniusir privalomus rezervussumaZina1000 Lt. kai . ar obligacijaperkarnaii KB. t. pinigq pasi[la dideja. a) CB perduodavertybiniuspopierir.. kad Kr] sistema sumaZino einam4siassqskaitas 1000 Lt. Tarkirne.Tarkime.KB rezervai(b) + Verybiniai popieriai (a) 7.7 pav. rezervams. Vertybiniu popieriu pardavimas analogi5kai turetq rnaZinti KB rezervus. Nesunkupastebeti.pertekliniai rezervai sumaZejag00 Lt.). Kaip matome is 7. Siuo atveju obligacijq pardavimasfirmoms reiskia. CB.5 jei paveikslo. CB perka 1000Lt obligaciiru padidinspinigq kieki 5000 Lr tai nepriklausomai nuo to.Senukams"jq dek[. cB parduodavertybiniuspopieriusKB atviroje rinkoje.

Tai skatinavertybiniq popieriLlsavininkus parduoti juos CB.Rezeruai(b) Pasyvas Neterminuotiindeliai (c I I =-l I 7. Obligacijoskaina nustatorna: Rr Pn:(l+i) dia Ps Rr i M R. pinnqjq rnctqpajarnos. vertybinir-1 popieriq pasiula dideja.Neterminuoti indeliai(c) (b) -l{c vat (b) eck (c) .edlis ukai" +Vertybiniaipopieriai(a) . . o palukanosmaZeja.KB rezcrvai(b) .7 pav. pagal kuri tarn tikr4 laikotarpi rnokarnos pastoviospallkanos. kai CB nurnato juos parduoti. nonnalioji obligacijosverte 259 . Taigi atviros rinkos operacijos yra pagrindine pinigq pasi[14 ' Obligacija tai vertybinis popierius. f - Rn+M. kaina rnaZeja. Ir atvirkidiai. .rezultatai tokie pat: kada CB parduoda popieriusatvirojerinkoje. CB Aktyvas Vertybiniai popieriai (a) (a) venyDlnral poplenal Pasyvas . 1 (a.lnd$iai V (c) cef ausBankas Aktyvas . . R3 i .jL1 pirkimas sparteja. . ( 1 + i ) 2 ( 1+ i ) r ( 1+ i ) " obligacijos kaina.kainos dideja. . . Vertybiniq popieriq pardavirnas firmorns Kas skatina KB ir firmas pirkti ir parduoti valstybinius vertybinius popierius? Obligacijq kainos ir pal[kanos rinkoje yra atvirkSdiai jq proporcingos. rinkos pallkanq nonna. .' Kai CB nurnatosupirkti obligacijas. pahkanos dideja. paklausapadideja. vertybinius KB rezervaisumaZeja.

1 122. t. Siuo atveju vyriausyb€ nei5leidZia ilgalaikiq vertybiniq popierir.l ?1s valdZia 40.sybdir komrinkos investiracuos vietinA panijos fondai toriri 16.9 87 .9 19. didina rezery4 ir pledia finansiniq institucijq ir Zrnoniqgalirnybes. kur Zmonesnepasitiki vyriausybe. y r a p e r r e k l i n i a( 7 . I Kaip matome. 9 78.l I54. irnant paskolq KB rezervai padideja CB ir. i u in 7. U S D ) l 9 Draudimt Pinigq Uisienio Korpo. Atskirose Saiyse prekybaVVP nerapakankarna.r 226. pasiskolinE iS CB. privatusasmenys kai ima paskolasKB.8 ) tR 5 24. S i s s a n d i r i s y r a i analogi5kas. I i 5 ?s l Vyriau- NletBi I 5 v i s o KB Namq iikiai Kiti 44. kurios iSduodamoms finansiniarns tarpininkams. 6 ll7. rinka rnenkaSalyse.+04.1 9 9 0m e t a i s m l r d .0 33.6 976 9tt0 985 990 409 03. nemaZa dalis tenka individarns.8 224.CB speciali pahlkanq norma paskoloms. D. 8 p a v . 2 98.JAV valstybiniq obligacijr4 pasiskirstymas skirtingien-rs ( s a v i n i n k a r nls l 6 . sandoriaigali bnti dinami5ki.. Taigi diskonto normoskritirnasskatinaKB skolintisdaugiaurezervuis cB.2 2207. Si kur auk5tasir nenusakomas infliacijos lygis.0 78. Taigi. 1. ifonnina pasyvuosekaip paskolq i5 CB. ) . atvirk5diai. 0 l 0 l. Makrockonornika.2 l.3 lentel€. Kai KB ima paskokl iS CB. kadangi paskolai5 CB nereikalauja privalomqjq rezervq.regllliuojanti priemone.5 6 t6 . Ir JAV ir kilose iSsivysiiusiose Salysevalstybiniq vertybiniq popieriLlpajamosyra maZesnds privataus nei sektoriaus.l.Jos yra lanksdios. ir Salyse. kad KB. B. jos labiau garantuotos. PaZyrnetina.visi n a u j i r e z e r v a i . jai brldingos dideles apimtys.T a i s e n i a u s i a i K i taikoma CB politika pinigq pasifilaireguliuoti. vietindms o r g a nz a c i j o r n s .6 99. 4 t 2 .PaskolosKB CB balanso ataskaitoje yra aktyvai. Larren F.0 t29. jo rezervaiCB padideja. Kornerciniai bankai.I . Diskonto norma (discount rate) . bet Todel rinka labai aktyvi. r(B poZifiriu diskonto nonna . Diskonto politika reiSkia CB nustatoma diskonto.y.Diskonto norma nuolat kinta. nalirkanu n o r m a u Z i S d u o d a m a s B p a s k o l a s r t u p a s k o l ut e r m i n u s . 297 .1 2.3 lenteleje pateiktas JAV valstybiniq obligacrjq pasiskirstymas976-1990 metais.5 l]8. kad ji surnokes skolas. l 1 4 n . Sie kreclitai<iidina o SaksDZ.p. irnantis paskol4 CB..3 8 8 .8 4 5 0 . kadangijomis nesunkukontroliuoti situacijq.7 344.Z s i e n i o v e s t u o t o j a r n s . Globalnyj podhod.tai mokestis uZ rezervq isigrjimq.g a u t i i S C B .8 760.juos lgyvendintinesunku.3 59.

Ekonornistaiir ar politikai daZniausiai aplaria3 pagrindines diskontopolitikos kryptis: 1. Daugelio ekonornistq nuomone. bankq tu5tejirnas daugeliofirmq bankrotai. JAY diskonto norma krenta Zemiau trumpojolaikotarpiorinkospalfikanqnonnos. ir Skolintojas blogiausiu atveju (lender of last resort) kra5tutinis ir paskLrtiniskreditavimo Saltinis. CB veikia kaip pasyvus skolintojasbankq sistemojefinansines panikosatveju. CB Aktyvas Pasyvas + Paskolos A r r g a l a rK l a r l s l p a r e r g o j l m a l + KB rezervai + Rezegvai KB Aktyvas I Rezervai Pasyvas +Paskolos. .didindamas jq likvidum4. CB paskolos KB Diskonto langas (discountwindow) .visiemsbankams. gautos CB i5 7. labiausiai paplitusi diskonto politikos priemone.Jeigususidaro didesnis skiftumas.todel diskonto normos didinirnas maLina pinigq pasill4 rinkoje. Finansini4 krizi4 iivengimo bidas. Diskonto lango prieZiura. Diskonto norna. Finansin€ panika (financial panics) . 261 . bankaigaunapelnq ir didinapaskolas. Del SiosprieZasties FRS kontroliuoja diskonto pertekliaus gavirnE ivairiornis priemonemis (auditas ir pan. diskonto norma turi b[ti didesneuZ trumpojo laikotarpiopalukanq nonnE Jeigu rinkos pahkanq nonna krenta.laikotarpis.8 pav.tai visos priemones. kurie buvo FRS tik nariais. Nuo 1980m.diskonto noffnos augimas malina KB nor4 imti keditus i5 CB. kurion-ris centrinisbankassuteikiaKB paskolas.sezonines ilgojo laikotarpio paskolas. 2. FRS rnaZinadiskonto norTnal. 1 kuri gali kreiptis bankai finansinds panikosmetu. Diskonto langasnaudojamas. PavyzdLiu| iki 1980metq FRS teikepaskolas KB. kuriam bfidingi smark[s ir intensyv[s svyravimai finansq rinkose.). teikiant trLrmpojo laikotarpio paskolas. .pinigq pasifilE lr atvirk5diai. arba skolinarnqjtl leSq kaina.

tuomet jis privalo skolintis i5 CB privalomajam lygiui atstatyti. Tarkirne pagal KB balansqnetenninuoti indeliai 20 tukst.tai nustatymas kurl KB privalo tureti grynaisiaisar CB. kad diskonto norma yra pinigr4 kontroles [rankis. tam tikro rezervqdydZio. Lt) Bankas Privalo. Privalomqjq rezervqnorrnoskitimo itaka I(B kreditavirno galimybdms(t[kst. Pagal diskonto normos pokydius CB turi naujausi4 infonnacijq ir gali veikti p i n i g qp o l i t i k E t e i t y j e . diskontopolitrkos pakeitimas yra daug sunkesnisnei atviros rinkos operacijos. kaip reikalaujamojorezervo nonnos kitimas veikia pinigq pasiillq. Jeigu faktiSkas KB rezervas krenta Zerniau reikalaujamojo. Privalomqjq (reikalaujamqjq) rezervq norma (required reserye ratio) . laikoma atsargoje.4 lentelejepateikta infonnacija. bet ne maZiau kaip reikalar.rjamasisrezervas. Neter: minuoti inddliai 20 20 20 20 Fakti5ki rezervat Priva.TadiauFRS nekontroliuojadiskonto politikos ir apskritai. Naujos infonnacijospaskelbimosvarba politikai. o fakti5ki rezervai. Reikalavimai rezervams .ir bankamsbutinaskaip rezervas. esantskirtingiemsprivalornleslerns rezervarrs.del infonnacijospoveikio tai gali veikti pinigq dar kiekl tiek dabar. procentais. Rezervq norma (reserve ratio) . 7.kaip ji kontroliuojaatviros rinkos operacijas.4 lentel6. daugiau. Paseksime. 7.lygoti didelesperkamosios surnaZdjimus. KB atsargoje gali laikyti ir daugiau pinigq. Privalomuosius rezeryussudaroKB indeliai CB bei gryni pinigai jo seituose.tod€l diskonto politika nerapagrindindpriemond. Lt. 3.5 tukst. Lt.3.33 zol . Privalomqjq rezervLl nonnos ir diskonto norrnos svyravirnai gali galios pinigq ir pinigq pasiulospadidejirnus ar s.darantiltakq pinigq pasiDlai. londeji rezeryal Pertekliniai rezervat Atskiro Bankq banko sistemos galimyb€ kreditavimo galikurti nlniqrrs mvbA I 2 l0 20 L) 3 1 30 5 5 5 5 2 4 5 6 3 I 0 -l 3 I 0 -l 30 5 0 -3. a Taigi ekonornistai teigia. MUJQ rezervrl norrnal nrne.tiek ir ateityje.minirnalus grynq pinigq kiekis.KB indeliq sumos dalis. kuri centrinis bankas nustato procentais nuo visq KB indeliq sumos.

tai yra pagrindinis infliacijos veiksnys. CB privalomqjq rezervrlnonnE keidia daug lediaunei diskonto norrnq ar vykdo operacijasatviroje rinkoje./. Jos laikantis. padidintiprivalomqjqrezer\q reikalavimus 30 proc. Reikalaujamr[t1 rezervrl norma turi tenciencijqmaZeti. Pertekliniai rezervai taip pat jie maLd.1. Noredamas padidinti rezervus.. . 199I m. kuriq priernonq geriaupasirinkli. formuluodarni naujas direktyvas ir potvarkius. CB. 1989 m. [veclusindeliq draudimq5.ilgalaikiams indeliams. ir 0 proc. KB gali parduoti dal[ savo vertybiniq popieriq.Tai galima pasiekti Siais budais: l) CB turi supirkti vertybinius popierius atviroje rinkoje.Lt. o tada automati5kai rezervaipervedamii perteklinius. todel ir padidejai5laidosir uZimtumas. rezervus galima maZinti. rezervq.kokiq itak4 jie tures bendrai ekonornikai. Tuomet pinigq pasirilasumaZds. Sis supirkimaspadidinsKB rezervus. pertekliniai sumaZes nuo I t[kst. turi atsiZvelgti. 3 proc. ekonomikoje atsiradonedarbas. dekiniams indeliams. Lt iki 0. CB nutare padidinti pinigq pasi[lq skatindamasi5tekliq naudojirnq. Tarkime. ir 3) sumaZintidiskontonorrneir skatinti KB imti kreditus i5 CB. privalornieji rezervai i5augsnuo 4 iki 5 thkst.6 proc.padidejusreikalavirnams. itakojantis rinkos palfikanq nonne ir valiutLl keitimq norrne. i5 Bankq sistemos sugebejimaskurti pinigus sumaZdjanuo 5 t[kst. Lt iki 0.ja. Taigi privalomqjq rezervq nonnos kitimas veikia bankq sistemos sugebejirn4 kurti banko pinigus dvejopai: p s I ) k e i d i a e r t e k l i n i ur e z e r y u s : 2) keidiapinigq multiplikatoriaus dydi. eme kilti kainos.arbajis pasiskolins. 4-ame de5imtmetyjebuvo laikomi dideli rezervai d€l galindios kilti panikos. * ne maZiau kaip 1. CB darbuotojai. Jeigubus nusprQsta rki KB nesugebesSio reikalavimo ivykdyti (4 eilute).5 m. Taigi KB arba neteks pertekliniq rezervq ir sumaZinssavo kreditavimo galimybes.. Kadangi monetarine politika veikia pramoninius ciklus. Del suprantamq prieZasdiq Sie sprendimai vadinarni skatinandi4ja monetarinepolitika. padideja pinigq multiplikatorius. visq rezervq sumos.Jeigu privalomtijq rezervq norma padidejo nuo 20 iki 25 proc. Lietuvoje indeliai taip pat draudZiami . rizika surnaZejo. rezervrl reikalavimai JAV sudare 12 proc.privalomqlq rezervqnormos surnaZejimas didina perteklinius rezervus ir didina KB kreditavimo galimybes bei naujq pinigq kurimq. kreditas lengvai gaunarnas pigus. Kita vertus. t JAV visi indcliai iki 100 000 USD apdrausti. 2) turi b[ti sumaZinta privalomqjLlrezervqnorma.4-ame de5imtrnetyje sudare50 proc. terminuotiems indeliams.oJ . . Norint padidinti pinigq pasi[I4 reikia didinti perteklinius rezervus.

M5 . jeigu monetarinepolitika lemia palfikanq normtu tai ji neveikia pinigq kiekio).pinigq pasitilaabsoliudiaineelastinga. tuo daugiau grynq pinigq bus rinkoje. realiajaipal0kanqnormai. kaip monetarindpolitika gali tam daryti [takq.9 pav.t. (b) grafike pavaizduotainvesticijq paklausa.). Jos tikslas.9 pav. sumaZejimas [ kairE. pusiausvyra pinigq rinkoje susidaro esant8 proc. Keinso pusiausvyros (I:S) sqlygos grafin[ modeli uZdaroje grynai privadioje ekonomikoje. pinigusi5 CB. kad investicijas lernia iabiau pal[kanq pokydiai nei i5laidq vartojimui pasikeirirnas. (a) grafike pavaizduotapinigq rinka. skolinantis Sie sprendimaiatitinkamaivadinami stabdandiqia monetarinepolitika. ir 3) diskonto norrnos padidinimas maLina KB norus didinti savo rezervus. 2) privalomqjq rezervq non.ribodamasar sumaZindamas pinigq pasi[14 ir tai gali i5sprEsti maZindamas bankqrezervus: l) CB turi parduolivertybinius popierius atvirojerinkoje. kad investicijos I0 yra lygios santaupomsS. i a p Z ! deiing.y. ir. kad. Lt iS (b) grafiko perneStai antrosios DZ. faigi tos p a l [ k a n q_ n o _ r m aS. Lr pasilla.4. Analizuosime. esant 8 proc.i . | 1V. palrikanq normai.sumaZintipinigtl pasiul4 kad sumaZetq i5laidosir infliacija. kadangi paprastaitai blna dideles apimties iSlaidos (namams. (c) grafike 20 mlrd. naudinga investuoti 20 mlrd.. 7. Lt. Lt. CB gali pabandyti surnaZintibendrEsias i5laidas. t. Nesunku pastebeti.tai sumaZins KB rezervus.Nesunku pastebeti.jq paklausayra atvirkSdiaiproporcingapallkanq normai.nos padidinirnas sr. Tarkirne. nustatant pusiausvyros BVp. 7. irengimams ir t. Ekonomistai yra vieningos nuomonds.tJ: | ("( MONETARINESpOLITTKOSIGYVENDINIMAS lgyvendinti makroekononrinius tikslus ndra paprasta. Kai yra 150 rnlrd.priklauso nuo pinigq paklausossanddriams nuo pinigr4kaip aktyvq ir paklausos. 264 .9 pav.Tarkime.rmaZins perteklinius rezervLls pinigq multiplikatoriq. Pinigq kaip aktyvq paklausa atvirk5diai proporcinga rinkos palDkanqnormai: kuo maZesn€s palfikanos. kai BVp yra 470 rnlrd. nereikalingosi5laidosdidina ekonomikojeinfliacij4. kuri nustatoCB nepriklausornai nuo pallkanq normos (kita vertus. Pinigq paklausa. Pagaliau 7 . ji lygi konkrediampinigq kiekiui.kaip aptarta. kaip matome (b) breZinyje. Invesricijq iSlaidas ypad lemia palukanq normos pokydiai. m e g r a f i k e B V P ( B N P ) p a d i d e j i m a a a s 1 u r n[s . 7. siekiama visiSko uZimtumo ir kainq stabilumo.

lnvesticijq didejimas nuo 16iki I1 5 rnlrd. didindamasreikalaujamqrezervLlnorrnq arba diskonto normE. Lt BVP. ir sumaZins l5 rnlrd. likviduoi ant infl iacini atotr[ki. Lt.pinigq pasiula.a) b) c) BVP politika ir pusiausvyros 7. Lt (b) grafike. Lt padidins iki 20 mlrd.dja.CB jq igyvendina. 265 .9 pav. Tada dideja pertekliniai rezervai. iki l0 proc. malina privalornqiqrezervq nortntu maZina diskonto norme. kai multiplikatorius 4. Jeigu visi5k4 uZimtum4garantuoja490 mlrd. o tai garantuos lr atvirk5diai. parduodamas atviroje rinkoje KB.investicijos.PinigLg investicijq dyd[ iki palhkanas nuo 8 proc.ir maLejainfliacija. sumaZins 6 proc.jeigu 470 mlrd. kad jq rezervai sumaZejo. Siekdamas skatinandiqj4 pinigq pasi[l4 CB kombinuoja Siuosveiksnius:perka vertybiniuspopieriusi5 KB ir firmq atviroje rinkoje. (a) grafike ir padidins investicijas iki 25 mlrd. Lt produktas. Tokiu atveju KB pastebi.pai[kanq norma dideja. (a) grafike. Lt pusiausvyros produktas lemia infliacrjq CB taiko stabdandiEj4 monetaring politikq kuri apsunkina vertybinius popierius kreditavimo sqlygas.i5laidos mai. Lt lygio..lai yra pasiulossumaZdjirnas 125 mlrd. padidins visi5kEuZimtumq. 5 mlrd. Lt. Jeigu visiSk4uZimtum4ir infliacijos nebuvim4lemia 450 mlrd. ir CB turi taikyti padidinti monetaringpolitikq kuri atpigina kreditus. nors pinigai griZta. tai pal[kanas iki pinigq pasiulospadidejimasnuo 150 iki 175 mlrd.jie rnaZina kreditus. Lt. Todel investicijq tiesepaslinksZernynnuo l0 iki 12(c) grafike. Lt skirtumas. pusiausvyros BVP iki 490 mlrd. Lt lygio. ekonornikaibudingasnedarbasir Kai pusiausvyros nepakankamas gamybiniq i5tekliq panaudojimas. pinigq pasifila maLeja. Lt i5lygins planuojarnasinvesticijas ir santaupasir kartu bendrEsias i5laidas bei bendrq gamybos apimti 450 mlrd. pusiausvyros BVP. Jos augirnasmaZina investicijas. Lt (b) grafike. Monetarine BVP 470 rnlrd.

i 7'5 lentel€. savo ruoZt* didina pinigq paklaus4 ir pal[kanq normE ir stabdo skatinandiqi4monetaring potitita. AD-AS rnodelis ir bendrosiospasiulos rreive paiiskina. Galima nubraiZytikitas kreives. galima nesunkiai pastebetigrlZtarnojorysio probremfukuri monetarinq politikq ir veikiajos efektyvurnq. taikantlnonetaring politi k4: Keinso teorijos interpretacija S k a t i n a n l i o j im o n e t a r i n 6 o l i t i k a ( l ) p Pro hIana : ncdarbas. kad pinigq paklausoskreive prikrauso nuo sancreriq prnig. o tai maZina pinigq paklausEir silpnina pradin[ palfikanq normos didinim4 esantstabdandiajai politikai.raZrna privalomqjq rczcrvq nornt4 bci diskonto uorrn4 Povaiki. Apibendrintai.-rkanq norrnE. kad yra kita prieZaitingu. Makroekonominiqproblernqsprendimas. kad palukanqnonna per investiciiq paklausqlernia pusiausvyrosBVP. didina privalornqjqrczcrvrl nomq rr diskonto normq Poveikis:Pinigq pasiDla maZcla Pallkanq norma didija InvcsticijosnraZc. Pateiktamepaveiksle gaii bfiti analizuojamipalukanq norrros. leidLia ivertinti kai kuriuos monetarines politikos efekryvurno veiksnius.stab<landioji monetarindpolitika rnaZinaBNp.9 pav. ir 266 . Kiekvlenas pal[kanu nornos procentinis pasikeitirnas bus tuo akivaizdesnis.9 pav. Ziurini i paveiksl4iS fnyunkin_a kaires i deSinp. 7. kad n"ronetarind politika veikia pimiausia investicijasir kartu iealqi! gamyboslygl ir kainas. Reikia pripaZinti. investiciiq ir pusiausvyros BVp -pokydiai. Monetarinds. ii nesunku pastebeti.esant skatinandiajaimonetarinei politikai.ne politika galimasuraSyri lentelg(7.kaip ir fiskalines.sii rysys eg-zistuoja todel.maZinandi4 palukanqnorrna.5 lenrele).Makroeko'orniniq proble'rq sprendimus.tam tikras pinigq t<ietio paiiteitirnas turis didZiausi4 poveiki. BVP lygis sqlygoja pusiausvyros parr. 7.ja Inflracija aZcja m 7.s: Pinigq pasilla didcja PalIkanq norma maZcja lnvcsticrjos idcja d Rcalusis VP (llNP) ar-rsa B S t a b d a n e i o jn r o n e t a r i n 6 o l i r i k a( 2 ) i p Problemu: infliacija Pricnonts : CB parduodaobligacijas. igyvendinimq lemia ir AS kreive. kaip investicijq pokyiiai veikia gamybos apimties kainqpokydius.santykinaielastinga. BVp clidejimas. n. politikos. Sie dyOZiai priklauso nuo plnigq rr investiciiq paklausoskreiviq.10 pav.kuo inveiticriq paklausos kreive bLrs elastingesne. parodytasprieZasdiq pasekmiq ir rySys remiasi tuo.oo kryptis. remiantis monera. taikant skatinandiqlqarba stabdandiqj4 monerarinE politik4.kad kuo pinigq paklausoskreiv€ neelastingesnd. garnybos kritimas Pritnonis: CB pcrka obligacijasatvirojc rinkojc. cridesne tuo bus pinigq pasiulospokydio [taka palukanqnonnai. nustatdme. investicijqpaklausos o kreive -.Ir atvirksdiai. kada pinigq paklausos kreive yra santykinai neelastinga.t fakrausos. kuri savo ruoZtu priklauso nuo nominaliojo BVp lygio..

5i politika labai padidintq infliacij4. kad skatinandioji monetarindpolitika yra netinkama. Jai neturi itakospolitiniai sprendirnai.tadiauakivaizdZiaipadidins kainq lygi (AD3 padidejimasiki ADa vertikalioje AS atkarpoje). kai ekonomika pasiekevisi5k4uZirntumqar yra netoli jo.ji gali keistisgreidiau. Greita ir lanksti. priima ilgojo laikotarpiopriemones. Taigi monetarinespolitikos efektyvumas . Palyginti su fiskalinepolitika.monetarizmas. Monetarine Tarkime. paklausos kreivq I deSinq. Monetarizmas. CB gali kasdien numatyti vertybiniq popieriq pirkimq ar pardavirnq alviroje rinkoje. esrninis veiksnys. nustatant kad pinigq pasifilos pasikeitimai ekonomikosaktyvumo lygi. Izoliuota nuo politikos. pinigq pasiula yra fiksuota. Taigi jeigu ekonomika iSgyvena nuosmuki. ekonomikoje Ekonomistai pabrdZia. Ji nei konservatyvesnd fi skaline. jai bhdinga beveik horizontali bendrosios pasifilos kreiv€. Didesndpinigq pasiulaleidZiaekonornikai esant bet kuriam kainq lygiui. pastebimonetarin€s politikos privalumus: Daugelis ekonornistq l. 267 . PabreZiantypad svarbq pinigq vaidmeni. Jeigu ekonornikapasiekevisi5k4 uZimtumqar jam artim4 tai bendrosiospaklausospadidejimasmenkai veiks arba visai neveiksrealiosiosgamybosapimtiesir uZimtumo.10 pav. skatinandiojimonetarindpolitika paslinksbendrosiospaklausoskreivg ADy I AD2 . esantduotajai AS kreivei. lengviau 2.nesivaikanttrumpalaikiqpoveikiq. susiformavoekonomikosteorija . 3.suddtingasklausirnas. kad. smarkiai padidinsgamybosapimti ir uZimtum4 bet labai nedaugpakeis arba visai nepakeiskainq lygio.Tad visiSkai aiSku. paslinksbendrosios Pinigq pasi[los padidejimas pasiektididesnggamybosapinrti. Pinigq pasiulos surnaZejimaspaslenka bendrosios paklausos kreivE i kairg.P P1 P" ADa AD: p^ Pr 0 Y: Yp Yr Y2 politika ir AD-AS modelis 7.

jei apyvartos greitis . CB. Tuomet pinigq paklausair pal[kanq norrna rnaZeja. kad pinigq apyvartos greitis kinta atvirk5diai pinigq pasirllos kitimui. Pinigq apyvartos greiiio pasikeitimai. Veiksniinga stabdandiojimonetarine politika tikrai gali greitai sumaZintiKB rezervus. kad CB politikos tikslas palukanq normos stabilizavimas. Kaip jau aptareme. kai pinigq pasiula maZinama. q l o p apyvartosgreitis gali sumaZeti. destabilizuojarna ir visa ekonomika. Taigi tokie procesai galimi. Ir prie5ingai.bankai surnaZins kreditus. Jeigu i5 pinigq pasifila150mlrd. noredamas stabilizuotipalukanqnonlltu turi padidinti pinigq pasiulE.Lt. tai bendras pinigq kiekis bus 600. Normaliu laikotarpiu pertekliniq rezervq didejimas lernia kreditq augirn4 ir pinigtl p a s i I l o sd i d e j i m q . tadiau nera garantijq. sudarobendr4pinigq kieki. gali buti panaudojami paskoloms padengti.i n i g r l .pinigq apyvartos greitis turi tendencijE dideti. DZ. lnfliacijos metu. Tarkime. Kai kurie ekonomistai abejoja. ir 450 mlrd. jeigLr BVP rnaZeja. padaugintas apyvartosgreidio. pinigai. kurie ateina i ekonornik4 del to. Pinigr. ar monetarine politika gali taip stipriai veikti investicijas. kaijq apyvartos greitis . Jeigu ddl ekonomikos augimo dideja BVP. kada imamasipolitiniq p r i e m o n i qd i d i n a n C ip i n i g qp a s i n l in u o s r n u k i l a i k o t a r p i u .k4 turi kontroliuoti CB: pinigq pasiulq ar pallkanq norrnq:stabilizuotiabiejq rodikliq vienu metuji negali.Tadiau pinigq kiekio didinirnas gali sukelti infliacini bumi6 kurio CB negali leisti.rmai: l. tai. todel pal[kanLlnorma dideja. ir pinigq kiekis padides. pinigq pasiula sumaZds. CB turi 268 . 2. Kadangi palukanq normos svyravimai destabilizuoja investicijas.4. Sis savo ruoZtu didina sanderiqpinigq paklaus4 o kartu ir bendr4pinigq paklausq. Be to. elastingospinigq paklausoskreives ir neelastingos investicijq paklausoskreives derinirnasrei5kia. pasikeitus pajamq rnultiplikatoriui. Tadiau skatinandiojimonetarine politika gali uZstrigti: sudarius sElygaspigiems kreditams. kad CB superka obligacrjas. kartu stabdydarnasar net panaikindamas pinigq pasiulos pokydius. Pinigq pasiillos kiekis. Analogi5kasscenarijusbus. Ciktinis asimetri5kumas. Keinso Salininkai teigia.3 apyvartos per metus. kad bankai i5 tikro duos paskolq.Lt.Monetarineipolitikai b[dingi ir saviti ribotr. 3.kad tarn tikras pinigq pasillos pasikeitirnas nesukels didelio investicijq pokydio ir didelio pusiausvyros BVP pasikeitirno.tai monetarines politikos pagrindine problema .pasifilosir pal[kanu normosdilema. Investicijq tipas. tadiau ciklinis asimetriSkumas labiausiai tikdtinas depresijos metu.

t.)rinkojevyriausybe monopolistas. jeigu CB nustatd150 rnlrd. Padidejr. Pinigq rinkos reguliavimo mechanizmas trumpuoju laikotarpiu Kaip min6ta. Pasitaikoatveiq. pajarnos. nauja pusiausvyra susiformuoja ta5keF. 7.kad BVP augimasdidina pinigq paklausil ir padidina palfikanq nonnE.valstybd.rsios bendrosiospajarnossqlygosdidesnqpinigq paklar. Taigi dar kart4 galirna pabreZti. tadiau tai turetq buti kuo maZesneintervencija i pinigq rink4.sumaZinti pinigq pasitilq.situacij4 pinigq rinkojelemiapinigr4 paklausos pasi0los ir pokydiai.5.CB negali vienu metu stabiiizuotipinigq pasi[lq ir palukanqnonn4. litq ir t. Naujos pinigLi paklausosMp1 ir naujos pinigq pasirilosM5y pusiausvyra (Mor : Msl) susidarys ta5ke G. o ne pal[kanq normos stabilizavimas.PavyzdLiui.Atpigus kreditui.plediasigamyba. dideja r-rZimtumas bendrosios ir Procesai prekiq rinkoje tures grlZtamqyi poveiki pinigq rinkai. Kadangi pinigq paklausanepasikeite. MONETARINE POLITIKA: TRUMPOJO lR ILGOJO LAIKOTARPIU PINIGU RINKOS REGULIAVIMAS 7. Jeigu CB politikos tikslas. BreZinyjepusiausvyros ta5kaiE ir G yra tame padiarne lygyje. ir palhkanq nonna padides nuo ip iki i6.o pasill4.pinigq pasi[los. kai vyriausybedel vienq ar kitq prieZasdiq iSbalansuoja rink4. Analizuosimeprocesus. ( 7 .kuriuos leidZia kornerciniaibankai. kai keidiasijq pasilla. galima sakyti.1.Lt pinigq pasiul4 mes Zinome.: rp. kas vyktq rinkoje. neribotaididindamapinigq pasi[14. tai Siuo atveju CB turi susitaikyti su pallkanq nornros svyravirnais. dideja investicijos. yra D e r a r n a sp i n i g q a p y v a r t o so r g a n i z a v i m a s v i e n a s v a r b i a u s i q vyriausyb6s funkcijq. 269 . ir kendia visi. I5analizuosime. ) . Sis pelukanq normos padidejirnas investicijas nonna|4BVP augimq kuris galejo buti sumaZins ir prieSinguatveju. Tadiau pinigq sumaZejirnas maZina i5laidas. todel 16. kad pinigq (doleriq. Pusiausvyros pasikeitimas ir pal[kanq normos maZejimas lernia prekir4 rinkos pokydius. todel dideja ekonornikoje nuosmukis.rs4 kuriq rodo paklausos kreiv6.5. palukanqnorma ima maZeti nuo tai rs lygio Mp kreive. Pinigq paklaus4 forrluoja gamintojai ir vartotojai.tuometji tampa 5i4 infliacijos iniciatore. 1 1 p a v .todel laikinainusistovejusi pusiausvyra ta5keF bus paZeista. kurie lernia ekonornikos nestabilurnq. p a l l k a n q n o r m o sr r : r s . kur Mp: Msr.Atsiribojant nuo dekiq ir kitq pinigrl dokumentq.rubliq. j e i g u v y r i a u s y b ep a d i d i n t q p i n i g q k i e k i n u o M s i k i M s .

rsonuopelnus. dviejq menesiq palukanqnonna padides. Keir. Tarkirne. Jis rodo ryS[ tarp pinigq paklausos pokydiq trumput_r.. del ko vyriausybes aktyvumas pinigq rinkoje tampa abejotinu.u laikotarpiu.11 pav. kurioje b[tq i5vystyta rinkos ekonornikair nebutq vieno ar kito pinigq rinkos reguliavimo varianto. greitai i5rySkejojo prieStaravimai. kuri leistq iSsaugoti monetarines jos politikos reguliuojamqjq funkcij4 bet padarytijq neinfliacing.pabreZiantDZ. Sunku rasti Sali. kai jie matuojami esamaisiais rodikliais. Praktika padiktavo ekonomistamsir politikams uZdavini . maL|ja nedarbas.eidLta pinigq rinkos pusiausvyr4 norddamapakeistipalhkanqnormtu investicijq paklausqsulyginli su santaLrpq pasitla. kaip buvo aptarta teorijoje. bet auga kapitalo idejimai ir garnyba.). Tiesa. daZniausiai jeigu vidutiniaisper mdnes[. (7.MS Msr Msz Ms: M 7. Kiekvien4 kart4 suveiks trurnpojo laikotarpio pinigr. padidejo pinigq pasifila.PavyzdZiui. jL1 pasifilos ir palfikanq nornos pokydiq. tai galima tikdtis. Viena vertus.Kita vertr.11 pav. Vyriausybe. Tokia monetarinepolitika paprastaivadinamakeinsistine.numatyti toki4 vyriausybespolitikq pinigq rinkoje. kad po vieno. vyriausybe ir toliau didina pinigq pasifilq: M5<M51<M5. tiriant Siuos ir kitus Siuolaikines rinkos mechaniznro procesus. pastovuspinigtl kiekio didejirnasatpiginakredit4 nors ir neilgai.l rinkos 270 . naudodarnasimonopoline padetirni pinigq rinkoje ir turedarna teisE j4 reguliuoti. Pinigqkiekio pasikeitimas rinkoje Aptareme vyriausybds pinigq rinkos reguliavirno rnechanizmrl trumpuoju laikotarpiu. M. pastoviai tikslingai pai. rezultatai buvo gaunarni vis didesne kaina: ekonomikoje dideja infliacija.rs. Keinso rnonetarinepolitika tapo labiausiai paplitusia valstybinio ekonon-rikos reguliavimo priemone. padeti nustatyti kitas makroekonominesproporcijas.

didinanti pallkanL1norm4 rinkoje.naudodarna Pigu ef-ekt4 pavadint4jI analizavusioanglq ekonornistoArturo Sesilo Pigo garbei. Didinant pinigq pasi[lq r-rZMs.Taigi i ekonornik4 ateina didejantis pinigq kiekis.pirmiausiasumazes palukanqnonra. tai s4lygojainfliacijel. bet ir daugiau taupys. ISvada: Ms.rsavio priklausomybe tarppinigq ir prekiq rinkosiSnyks. p I S i s i t u a c i j a i n i g qi i n t o l . Anksdiau ar viliau v y r i a u s y b p r i a r t d s r i e l o k i o s i I l o r n op i n i g qk i e k i o M s . Turddami didesnesbendrtpiaspajarnas vartotojai ne tik daugiauvarlos.Taigi. ir t.jusi. Pasaulindje ekonomikosteorijoje 5i situacija vadinama likvidurno spqslai (liquidity trap).tai prekiq rinkose.rr"r prekiq kiekiu.t supranta. PaZi[resime.KadangiuZ Ms paluknnqnonros pokydiLlprakti5kainebus.l savininkas. forrnuojasi ekonomikoje pavojinga situacija.IS tikro. sudaro pavojq likvidumui. k u r i u r n s a r rp i n i g r l e p e l paklausos kreivesbet kokiu bendrgq pajamqar jq pokydiq atveju garantuos minimali4 palukanq norrn4 ro. ne kiek nesunraZe. t u r 6 si t a k q i r k i t o m s r i n k o r n s . skatinanti reguliavimo mechanizrnas: pajamos. gamybos ir prekiq pasi[los augirnas. sustoja investicijq. n v c s l i c i j o s reaguojatik i palLrkanq normospokydius.kuri yra likvidumo spqstuose. kartu su jomis ir pinigrl investicijas gamybq padides ir bendrosios o paklausa.ekonornikai pavojinga situacija.kas gi atsitinka ekonomikai.tai riba. uZ Ms nera naujq pinigq paklausos kreivirl ir naujq pusiausvyros taSkrl. o kartu ir pinigq paklausos padidejimo. Likvidumo spqstai(liquidity trap) . esant neribotam didejimui. a k c i j qr i n k o sk a i n ad i d e l ej.lrukdanti grqZinti rinkos pusiausvyrq. Ly. patekusiai i likvidumo spEstus. trukdanti gr4Zinti rinkos pusiausvyrqkuriai esantpaZeidZiami vidiniai rinkos sistemos rySiai. Kadangi ekonornikoje. uZ kurios tnrmpalaikispinigq rinkos reguliavirno n-rechanizmas nustoiaveikes. nebus kapitalo ldejirnq augirno. bendrqjq pajarnr4 didejimo.t. palrikanLl ji nonros sumaZintinebeimanoma. Santaupr. vyksta 211 . Vyriausybe. i5lieka 16 lygio.kuriosnebegauna skalinandiojo rinkos. tarpr.q n e p e r k ar l a i k og e r i a u r y n u s i n i g u s n e i g i a r u a i i pinigq pasiulos veikiandius kapitaloaugim4. Pinigq pasirilosaugirnasturi ne tik netiesioging itak4 bendrosionrs pajarnomsper pal[kanq norme. Ekonomika turi galimybqpaspruktii5 Iikvidunio sp4stq.kuriai esunt paZeidZiami vidiniai pinigq rinkos sisternos ry5iai. investicijasir gamyb4 bet ir tiesioginq [takq. rnatydarnasZern4 palrikanq norrn.tai prekiq rinkos nebeveikspokydiai pinigq rinkoje. kuris padengtasnepakankan. neatsakingaididindama pinigLl pasiul4 ir rnaZindama palhkanq normE iki kritines ro.kad obligacijq ir g p . Jeigu pinigLlrinkojejq pasiuladid€jaesantstabiliaiZemaipalukanq poveikio iS pinigrl normai.

kurios nulems bendrqjq pajamq augim4 padidinant[ pinigq paklaus4 ir palDkanq nonne. arba esant kitoms kokioms nors s4lygorns.l P l ) (7.infliaciniskainq augimas. Sie procesaigalimi tuo atveju.tai ivykiq seka ekonomikoje. jie netiki kainq sumaZejimu ateityje. Tok[ elgesi diktuoja rinkos psichologrja. gerejant investiciniam klimatui. numatant kainq maZejim4 ateityjeir siekianti5laikytirealiqjqsantaupq lyg1. vartotojaielgsispagalPigu efektq.nusistovi pusiausvyra. kuris veikia ekonominius sprendirnus. bet ir keidiasi [kio subjektq psichologrja.Pigu efektas sustoja veikgs. lnfliacineje ekonomikojetai yra sudetinga.r = l t ' V r -"'=sP P Y"r. pavyzdLiui.daugiau taupys. keidiantiskainq lygiui: kainq didejimas(maZejimas)--> (padidejimas)realiqjq kasos likuiirt + sumaZdjimas padidejimas(sumaZejimas) ribinio polinkio tar.1) vrcMs 2'72 . Jeigu ekonomika yra spqstuose. kuriuos dar sustiprinainfliacijos laukimas.jeigu veikia realiqjq kasos likudiq poveikis.Siuo atvejumatyti akivaizdi i5eitis i5 likvidumo spqstq:dalis santaupqtampa papildomapinigq paklausa. jq sqmoneje fonnuojasi infliacijos laukimas. kadangiji galima. n. lndividai forsuojapirkim4 malina taupym4. taupomosios realiosios sqskaitos). kad pinigq rinka neturi savo iSdjirnoi5 likvidumo spiptq mechanizmo. Realiqjq kasos likuiiq poveikis (real balanceseft-ect) finansiniq aktyv4 ypad su liksuota pinigine vene (valstybines obligacijos.rpyti ) (padidejimas) sumaZ6jirnas narnqflkio vartojimo. l5analizavus5it1situacij4 patikslinama pinigq pusiausvyross4lyga. Pigu efektas (Pigou effect).tai i5sipainioti i5 jq galima tik esant pozityviai situacijai prekiq rinkoje. Tokiu atveju ekonomika lieka likvidumo spqstuose. padidejus kainLllygiui. kadangi ne tik auga kainos. esant Ms ar didesnlam pinigq kiekiui. pahkanq norma padideja.raZiau vartos. vertdssumaZdjimas. AkivaizdLiai rnatyti. kai nevir5ijamaksimaliaigalirnosribos M s : rt I\.

kad pinigq rinka greitai pereinakelielnuo pusiausvyros iki C. stengdamasi neperZengti kritinio pinigq pasiulos kiekio Ms ir nepatekti 1 likvidLrrno sp4stus. pavaizduota kai situacija. Antras vyriausybds skatinantisZinomus ninigu kiekio padidinirnas.t 7. t. Pusiausvyra pinigq rinkojeilguoju laikotarpiu Prekiq ir pinigq rinkos tarpusavio priklausomybes mechaniznras. taSkeN.2. Tarkime. tai trurnpojo laikotarpio E poveikio mechanizmas. nei MD Mor Mo: fp fg rF M5 Ms' Msz Ms. kartu stiorinsinfliaciioslaukima. vyriausyb€ siekdarna padidinti investicijasir gamyb4 dar padidinapinigq kiekl iki M52.I2 pav. atsiZvelgdarni infliacijos laukim4 t. ir taps elastingesne.12 pav. rinkos nrocesus. Tadiau jo veikimas kiek kitoks.Pradeda veikti trurnpojolaikotarpioreguliavirno mechanizmas. pinigq rinkos pusiausvyraisusidarius nei pirmu atveju. parodytas plotu EFG. bet kadangi pinigq paklausos plolas augimassuletes. Po pirmojo pinigq padidejimo iki Msr pinigq rinka yra pusiausviri-r ta5ke G.y.7. kad vyriausybd elgiasi l4ui apdairiai. Palukanqnorma rp sumaZejomaZiau GKN surnaZds. I jie padidejusias pajamasne taupys.bet iSlieka maZesnd Ms .-prasidds santaupq augimo ir pinigq paklausos tendencijq pasikeitirnas. stebeclami kainq padidejimq priims sprendimus.Ukio subjektai. rK>rF.todel nauia pinigq paklausos kreive Mp2 paslinksne tik i de5inq. Atitinkamai uZ5trichuotas palyginti su plotu EFG. Pinigq rinkos reguliavimo mechanizmas ilguoju laikotarpiu Tarkime.o i5leiseinamajam vartojirnui. pinigq pasilla dideja. 7. uZ5trichuotu Akivaizdu.y. mumsjau Zinomas.5. L I J . didindamas bendr4siaspajamas.

kad. Laikui begant trurnpojo laikotarpio reguliavimo mechanizmoefektasartejaprie nulio. Pinigq rinka dirba dviem reZirnais.y.: palukanq nonna svyruoja . akivaizdLiai padideja).i5 pradZir4 sumaZeja.tai bendroji paklausamaLeja (dideja).didindan-ras einarnqji vartojin-r4 taupymo s4skaita. rn=y+p. ir Fi5erio efektas (Fisher effect) rai lvykiq seka. Nesunku pastebeti. didejant infliaciniams procesarns. vyriausybesketinimai nuolat reguliuoti pinigq rink4 didinant pinigq pasi0lEilguoju laikotarpiu. FiSerio efekto realumas yra patvirlinlas daugelio ekonornerriniq apskaidiavimq.2) . Taigi kuo labiau vyriausybe siekia surnaZintipalukanq nonnfu tuo gaunami menkesni rezultatai.y.esant trumpojo laikotarpio rinkos pal[kanq norrnos svyravimams ir ilgojo laikotarpio pusiausvyros.kai buvo analizuojarni ir lyginami penkerius metus pinigq rinkos parametrai(pallkanq norna.i 11A . llgojo laikotarpio pusiausvyrospinigq rinkoje sElygasisreiskia M.12 pav. parodyti 7. t. t. UZ5trichuoras plotas NRe bus maZesnisnei plotas GKN. nei t. pinigq pasiulair t.y.prekiq rinkos reakcija i besikeidiandiq pinigq rink4 tampa vis silpnesne. Pahikanrlnorma sumaZdja rnaZiar. naujoji pinigq paklausoskreive Mp3 bus didesnd ir elastingesne (sumaZejus palukanoms. Taigi pusiausvyrospalukanq florilt? rs nepriklausonuo to.t. Fridmeno rygtis. kiek kartq vyriausybe didina pinigq kieki ir kiek pinigq ji atne5ai ekonomik4 . kad Siuo atveju tik padidesinfliacijos laukimas. rR>rK. 2) turto iS skolininkq perskirstyrnas skolintojams (ii skolintojq skolininkams). ekonomikoje keidiantis kainoms: kainq lygio sumaZejimas (padidejimas) lemia bendrosios paklausos sr-unaZejimE (padidejim{ dviem aspektais: l) namq ukiq esamojo vartojirno sumaZ6jirnas(padidejirnas).). kadangi skolininkq ribinis polinkis vartoti didesnis negu skolintojq. pavadintaZymausamerikiediqekonornisto garbei: dia (1.Vyriausybe ir toliau gali tqsti Siq politik4 didinri pinigq pasiulE iki M53. rx)r6)ro. tuo maZesnis monetarin[s politikos efektyvumas.tikintis tolirnesnio kainq sumaZejimo (didejimo). Tai pasikartoja ne vienq kart4 tadiau svyravimr"l arnplitude maleja.ilgojolaikotarpio rn pinigqkiekiopadidejirno rempai.tai ekonornikosteorijoje vadinamaFi5erio efektu fi[ suformulavorrvingo Fiierio garbei): ilgalaikeje perspektyvojepal[kanq norrna praranda rySl su pinigq paklausa pasiula. Akivaizdu.r ankstesne.pinigq paklausoskiekis. pirkimq apimtis. to bfitinai padideja iki ji po pusiausvyros dydZio rE.

Raidesm.rerniantis svyravimuosekaina nedalyvauja. sprendZiant5i uZdavini. Skatinandioji Grynojo eksporto paklar"rs4 pakelia palukanqnormq Saliesviduje.l fonnulE).11 pav.kai pinigq rinka t. t. reguliuodarna palukanq norlntu paLeidLia susilaiko pusiausvyrq tai p" parodo. kai vyriaLrsyb€ nuo palukanqnonnos.y. kad trurnpuoju laikotarpiu pinigq rinkos regulievirno Tai atveju (7. politik4. (Zr. galima gauti pinigq rinkos pusiausvyros gti Qr.6. infliacijos augimo tempasyra skaidiuojamas kad ilguoju laikotarpiu pinigq apyvartosgreidio [taka neZyrni.y. nlrstatantteising4 m dyd!. ir kai laukiarnas rodiklis. politikos poveikis'?Kaip monetarines Ar butq panaius skatinandiosios (l) monetarindpolitika parodyta 7. infliacijosnera Kadangi vyriausybe. pahkanq norma nepriklausonuo pinigq pasiulosir paklar-rsos. kaip galetq ar"rgti kainos. p rei5kia santykin[atitinkamqdydZiq (Ms.esant saikingiernsir kontroliuojamiemsintliacijos augimo tempams6. investicijqir gamybosreguliavitlo. tokiomis sqlygornis.kaip rninejorne.ne. pat[ galima pasakytiir apie monetarinE fiskalinepolitika didinapinigq efektas.y . ir jq itaka neanalizuojama.5 lenteles stulpelyje.ekonomikos paslovatrs augimo lygio palaikymas.Jeigu. bfitina Zinoti kainq augimo templrs. FiSerioefektu. Atkreipiant demesii tai.kai nuolatos yra trurnpojo laikotarpiopusiausvyroje. y. y dydis yra Zinornas. kadangi vyriausybe veikia palukanq nonnfu kurios rinkos PrieSingai.ilgojo laikotarpio realiojo BVP (BNP) padidejimo tempai. 7. Y ir P) kitittt4 procentais.2 fotmulE). pakelia paklausqdoleriams tarptautinejevaliutq rinkoje ir padidina tarptautinq dolerio kainq.laukiamasinfliacijos augimo tempas. kuris budingasekonomikai.del besiplediandiq rySiq tarp skirtingLlpasaulitr Tt1 Saliq nacionaliniq fikiq vidaus fiskaline politika tampa tik sudetingesnd. negaliura Infliacijos.Vyriausybegali pasickti. kurie len-rianeinfliacini [kio vystym4. Pakilusi valiutos verte s4lygoja grynojo eksporto maZejim4ir tuo silpnina fiskalines politikos itak4.kainq lygis. pavyzdliui. MONETARINE POLITIKA IR TARPTAUTINE EKONOMIKA Kaip aptarta anksdiau. 275 . llgojo laikotarpio pinigq politikos tikslas . tarkime. Padidejusipal[kant1nonna ir skatina uZsienio investicijas. i JAV.) kainq kitimo nera. Skatinandioji 6 visiSkaipanaikinti. ilguoju laikotarpiu. iSreik5tel Prisiminsime. ly 7.. p" . ir del to formulejejos nera. Todel ilgojo laikotarpio reguliavimo p" lygtyje atsiranda . visai paleisinama. kad infliacijos tcrnpaib[tq saikingi ir kontroliuojarni.7.tai.

kaip buvo priimta. i JAV. amerikieti5kos prekds tapo pigesnds uZsienieiiams. sumaZins.rZsienvie Dolerisatpinga dideja (dideja Grynasiseksportas bendroii paklausa) Stabdantioji monelarin6 politika (2) Prohlema: infliacija i Priemon : Stabdandiojmonctarine 0 nolitika (aukStesne rralltkanunonna) : Poveikis Didesnepaklausadoleriarns uZsienvic Doleriovertedideia (bendroii rnaZeja Grynasiseksportas maZeia) oaklausa Makroekonominis stabilumas ir prekybos balansas.grynasis eksportasi5augs. lSvada: skatinandioji monetarine politika.5 lentel€s stulpelio politika ir grynojo eksportopoveikis 7.GriZtant prie 7. kad.5 lenteles(l) kad skatinandioji ir stulpelio prieZasdiq pasekrniqgrandinE. skatinandioji monetarind politika didina grynq1i eksport4' Tarptautinio finansinio kapitalo srautai. Skatinandioji monetarine politika maZina palukanq norrn4 Salyje. jen4 ar eurq. Skatinandiojirnonetarine politika (Zcrna palhkanu norua) paklausa Poveikis SurnaZejusi : doleriaursr. Sis padidejimas .kad uZsienioprekestapo brangesnds doleriq perkant an.5 lentelds.Zemas augirnolaipsnis Priemoni'.i eksportq. 7. egzistavoprie5 tai.Tai rei5kia. stiprina monetaringpolitik4 Saliesviduje. Todel dolerirl paklausa pasaulindje dolerio verte krenta.pastebdsime. kLrri taikoma siekiant sumaZinti nedarbtl ir padidinti augimq kartu gali ir koreguoti prekybos . JAV monetarine p S k a l i n a n d i o j m o n e t a r i n e o l i t i k a( l ) i Pro bIema: garnyboskritirnas.Rezultatas.veikiami palfikanq nonnos pokydiq atlikti ir JAV. be vidinio makroekonominio stabilumo.y.. Tokiu atveju prireiks daugiau valiutq rinkoje maLd. t.pataisys". kitais ZodZiais. tarkime.nukreipta taip.5 lenteld.prekybos balanso deficit4 kuris. JAV turi dideli tarptautines prekybos deficitq t. (balansas tarp importo ir eksporto)irgi svarbr-rs prekybosbalansas tarptautin6s Salies tikslas. bet jo veikimas yra prie5ingas tam. pavyzdLiui.o eksporlaspl6sis.y. bendrosiosiSlaidos ir padides. kuri rnaZina lSvada:skirtingai nuo skatinandiosios gryns. kurian-r esant eksportas plediasi. arba. kad sumaZintqgamybos kritirn4 i5 tikro pasirei5kiagryno1o eksporto poveikiu. maLeja.Todel Saliesimportas maZes.ja. Analogi5kai galin-ra (2) analizg. atvirkSdiai. importas akivaizdliai vir5ija eksport4. finansinio kapitalo atejinras. monetarind politika maZina tarptautinE dolerio vertp iki tokio lygio. o irnportas maZdja.erikiediams ir. pusiausvyros BVP (BNP) Salyje fiskalinespolitikos. kuris yra esant skatinandiajaifiskalinei politikai. Analizuojant 7. Pal[kanq normai sumazejus. PavyzdLtui.

y. kur palukanq nonla nusistovi. importas padides. tai stabdandiosiosmonetarines politikos taikymas5[ aktyvq saldE panaikins.je rinkos ekonornikoje palfikanq norma neturi b[ti nustatoma administraciniu b[du. lSvada: stabdandioji monetarine politika. klestes juodoji rinka. prie5ingai. Jeigu pradZiojeeksportas. 277 1. Atitinkamomis sqlygomis gali kilti konfliktas arba alternatyva tarp rnonetarinds politikos panaudojirno. iSstumiami i5 oficialios ekonomikos neapgalvotais vyriausybes sprendimais.Taikant stabdandirlrl monetarinE politikq ir siekiant rnaZinti infliacij4 pastebirna. kad be pakankamailaisvq palukanq normos svyravimq rinkos mechanizmas neveiks.y. t.y.prekybos o balansodeficitasaugs.tai skatinandiojimonetarinepolitika jI dar labiau padidina.siekiant Salyje ekonominio stabilumo ir tarptautines prekybos pusiausvyros. l5analizavus pinigq rinkos pokydius.tai reiSkia. AnalogiSkaistabdandioji monetarin€ politika . kad iS pradZiq. galima sufomruluoti svarbias ekonomikosrrolitikai iSvadas: Palfikanq nonna yra viena svarbiausit"l pinigq rinkos reguliavirno priemoniq.5 lenteles(2) stulpel[.rnaizinaaktyvqi[ sald4 ir didina prekybos deficit4.ir tai padidinsinfliacijE.kad grynasis eksportas sumaZds. taikoma infliacijai su5velninti.JAV.. Santaupos palaipsniui persikels ten. Prie perparduodamqauk5tomis spekuliatyvinemis kainomisprekiq ir paslaugq prisijungsir pinigai.balans4. Reikia pripaZinti. kuri daro itak4 investicrjqpaklausaiir santaupqpasiulai. 2.y. Jeigu pradind problema buvo aktyvus prekybos saldas.t.kurie jau negaleskontroliuoti pinigq kiekio Se5elineje apyvartoje. Nesunku pastebeti. Vystysispinigrl ir spekuliacija. kitaip ji kaZin ar galdtq realizuoti antiinfliacinl [kio reguliavirnq. Analizuojant 7. lemiandius pallkanq norrntot. tarkime. trumpojo laikotarpiomonetarinE politik4. . Jeigu vyriausyb6 komandiniu budu verdia komercinius bankus priimineti indelius ir i5duoti kreditus pagal grieLtarfiksuotq palfikanqnorrnfutai pinigq rinkos mechanizmas gali ir sustoti. kapitalo idejimq ir gamybos reguliavirno. yra didelis prekybosbalansodeficitas. tadiau pinigtl politikos priemonesreikia taikyti labai atsargiai. Analize leidZia teigti. JAV turi dideli aktyvq prekybossald4 . pavyzdZtui.veikiantpaklausai pasillai. kad skatinandioji monetarine politika maZina prekybos deficit4 ir palaiko aktyvqji prekyboslikuti. rinkoje.akivaizdLiaivir5ija import4 t. Vyriausybe gali panaudoti netiesioginius metodus.kad Siuolaikine. kad leistq sau atsisakyti palfikanq norrnos.prie5tarauja prekybos balansodeficito maZinimui. eksportassurnaZds. kad Siuolaikine vyriausybe turi ne tiek jau daug ekonomikos valdymo metodq.

kad ekonornikanepakli[tq I likvidumo sp4stus. kuri remiasi fundarnentaliEia atnasis pusiausvyroslygtimi (7 . analizuojame elementus:namq ukiq vartojim4 firmq investicijas.).tarkirne. galirnafomuluoti iSvad4 Analizuoti7. Bet kurie sprendimai. pajamq ir kainq lygis tiesiogiai priklauso nLro bendrLjq i5laidLL.rretq b[ti tokie. Be to. reikia i5 kairesi de5ing. kategorijos ir parodyta. . tr. vyriausybes i5laidas ir grynAii eksportE. kad dia sujungti analizuoti principai. Sios diagramospagrindinis vertingumastas. investicijq ir gamybosreguliavirnoir tas rodiklis padidejo iki l0 %. kadangi prieSingu atveju .paveikslq'(7. kad gamybos. nesitikima. situacija.3. vartojimo kreives nuolydis priklauso nuo c (ribinio polinkio vartoti) ir turi svarbi4 [tak4 multiplikatoriui. MONETARINES IR FISKALINES POLITIKOS POVEIKIS IR JV DERINIMAS 7.13pav.vyriausybe ir Pinigq rinkos demonopolizacijos ateityje turds valdZiq nustatant pinigq pasillos kieki ir augirno tempus.neiSvengiamasinfliacijos politika galima tik esant didejirnas.pakankamaistabilus. Daugelis ekonomistq mano. koki4 monetaringpolitik4 vyriausybe taikys.jeigu vyriausybe tvirtai sieks ekonomikosneinfliacinio augimo. metaissituacijabus ta pati ir pinigq pasihlosaugirno Jeigu antraisiais tempas bus vel l0 o/".ir absoliutusvartojimo iSlaidq dydis paprastai keidiasi priklausomai nuo BVP pokydiq. tat trediaisiaismetais reikds apriboti pinigq pasiflos augim4 I % lirnitu..analizuotus Siameskyriuje i vienE . Norint keturis pagrindiniusjq suprasti.7. i5leidZiamo Sioms prekems.Valstybespolitikos veiksniai pabraukti. Zinoma.13 pav. P avyzdZiui.2). tokia bus ir visa rinkos ekonomika. Sujungsirne makroekonomikos teorijos analitinius ir politinius aspektus. kaip jie siejasi ir uZtikrina atitinkam4 iStekliq naudojimo lygl rinkos ekonomikoje.kas lemia bendrqlq i5laidq lyg[. uZimtumo.Ir priklausomainuo to. kad vartojimo grafikas. kad vyriausybe emesi trumpalaikio pal[kanq nonnos.78 .kad skaidruoj vidutinis metinis pinigq pasifilos augimo tempas trejq rnetq Pirmaisiaismetais ekonomikojesusiklostetokia laikotarpiu yra 7 o/o.Trumpojo laikotarpiomonetarind ilgalaikei pinigq strategijai. 2'. apimantys pinigq pasifllos trumpalaikius pokydius. Vartojimo i5laidq absoliutus lygis priklauso nuo vartojimo kreives lygio ir BVP (BNP) lygio arba turimq pajamq.Firmq sprendimai gaminti prekes ir naudoti iSteklius priklauso nuo bendro pinigq kiekio.

. ir todel tiketina. I G.n''o. nesusijusios J i-rei Vyriausybes J b)lslaidos' v i c i i n i sl y g i s L"b.bos l P f piniuu l I Paklausa sandiriams g (t. l i n dr r e c h n i n d i paklausa | I t akryvq a T a n s a l > . Eksportas [* | 2..i"iJ""c-" l.latine I *rrcIIrt..'. Investicinesi5laidasveikia tiek fiskaline politika... mokesdiai.-lr*. veikdamakainq ir pallkanq lygi Salyje..--.. Fiskaline ir monetarine politika. investicijq ir grynojo eksporto tuo.. ^ ovdis | ] 2 Finartsavtrrrt' J likvidavintas \ \ \| politika 7.13 pav. 'rr.lir"r"r^ ( .l .:""' l. I .i sS a l v j e L a) BVP apimt | I [r Fi.lll.greitai besikeidiantibendrqjq i5laidq dalis. kad grynojo eksporto i5laidas lemia importo ir eksporto apimtys.T.{3[i.tiek monetarine Zinoma.. Valsrybinis lygis fprrcrut-Un poiill^ | atni. I e)Mokcseiai r f 2 . ilil"'""?:'. ff#--*.Palrkanu| | :..\li'' I surna Skolos I c I I t I | | | l | ' Gamy.'eioji Inqncrlnnc I t \. ypai politika. kad jas netiesiogiai lemia 279 .{ I I.tokiu b[du veikia valiutq kursus. I Vartojinro krcivc Mokcseiai ) tr.kori..p a k l a u s d ru pr'lnonorma | | lPinigqkaip a r M o h . tadiauimportq veikia savosSalies BVP. [. Vyriausybes iSlaidos.| J apimties. | oolitika | | I bi.n" t p"lxrk I l Karnq lygrs | paJarnq I rr lainqlygisl o lV a l i u t o s l * u r s a r I Crvnasis -. NX ]2.skiriasi nuo vartojimo.-51 ...nvetygr.ouc. Moncrrr...tipo.I . Itu"'o"unT'*' c.I uZimtumo.c | | I a) BVPapimris uTsienyjel norml | [b)Vatiutoskursai) I ) I L-. p a l u k a n rn o r m a | | Inollllkl p i n i r : up a s i u l a{ I r u a r " r i " . kaip bendrqiq i5laidq elementas..kitq Saliq BVP lygis.[' r. o eksportq .. | [Skrrin. kurias veikia valiutos kurso kaita. Laukianra rynojo f p i n i. Keinso uZimtumoteorija ir stabilizavirno Investicines i5laidos .fj1rta fi._..--. uZimtumo ir kainq svyravimq pagrindineprieZastis.{ 3vartojimas | I | 14.--. I (1.tu. i i { | I l+lnvesticrjosl :i['lifjril:lX::ij:. . kad yra gamybos apimties.l)Liuki'nu.

pajamLlmultiplikatoriaus poveikis sumaZinainvesticijas ir islaidas grynajarn eksportui. pradesaugti (7.Tadiau realiai negalima tiketis.Plediantis gamybaiir BVP. kada ekonornika. Esmd yra ta.9 (b) pav. 7. valstybinds iSlaidosuZtikrins ekonornikojevisi5kq uZimtumq. Mokesdiq didinimas. kai rnultiplikatorius yra 5.kaip vienas i5 keturiq bendrqjq i5laidq elementtl.13 pav. lygio kaira i1 mokelti[--Sfo uei islaigq apmokestinirnostrukt[ros manipuliavimu.atsiradus papildornoms iSlaidoms.kad vyriausybes i5laidq ir apmokestinimo politika naudojarna ne tik siekiant makroekonominio stabilumo.Auromatine polirika.ri.pelno mokesdiq ir kitrl mokesdiq maZejirnas didina gaunamus pelnus.. akivatzdliai parodyta vyriausybesstabilizuojanti galia. kad fiskalin€s ir monetarinespolitikos '!-ffi:-F 280 .9 paveiksle.). 5 mlrd. Kita vertus. ar jis s4lygoja prisitaikanti pinigq pasi[los pasikeitirn4. kad.) ir kartu iS dalies susilpnina vyriausybes i5laidq 1tak4 ekonorninian. Didesnes pal[kanq normos lemia investicijq surnaZejimq (7.p.. VyriausybesiSlaidq atitinkamaspadidejirnas priklauso ir nuo to. Vadinasi. kad iSlygintr4 ekonornikos sutrikin.Tarkime. Nors fiskaling ir rnonetarinqpolitikq analizavomeatskirai. mokesdiq politika netiesiogiai veikia vartojim4 ir investavimE. norint pasiekti visi5ko uZimtumo lygl. realiai jos tarpusavyje susijusios ir turi b[ti koordinuojarnos. stabilias kainas.5 lentelE. bet ir perskirstant i5teklius ir pajamas. Tadiau paZymetina. Sprendimai. truksta BVp 25 mlrd. oficialiai ji tait<omabkonoinikai stabilizuoti. Monetarines politikos itakq analizavome.kiek vartoti.Taigi ir fiskalines. arba stabilizuojanli-pt-rlitika.I"glesyniai skalei.esanr erynoio-?ffiqr-frsiffi!1"". aptardami 7. liks nepakitusios.r augimui. atsiZvelgiantI narnq [kiq. didejasanderiq pinigq paklausa.Tai gali bUti paai5kinta atvirkSdiory5io poveikiu.sprendimai apie vyriausybes i5laidas priimarni. tiesiogiai veikiant palfikanq normE ir kainq lygl Salies viduje. Vyriausybesi5laidos. Fjqlallne politika bfina diskretind ir auromatine.maLinanumatytuspelnusir nor4 investuoti. priimami. Fiskalin€ politika valstybdspajamq ir iSlaidq pokydius naudoja rarn.9 (c) pav. USD. esant kitoms nekintandiornss4lygorns. kad s4lygos.kurie atsiranda del infliacijos ar gamybos kritimo. Mp juda i de5ing ir.9 (a) pav. Iki tol. esant atitinkamai pinigq pasifilai. i5 dalies atsiZvelgiant i visuomenes interesus. o ypad palukanq noma. palfikanq norma dideja (7. imoniq interesus.valstybes politika..).numatomokesdius riesio!iaipibporiingur nacro-natrnems paJamoms. ir monetarinespolitikos priemonds gali daryti itak4 grynajam eksportui. sturnia investicijq paklausos kreivq I de5ing ir skatina kapitalo augimq. nustatyta.rus.siekiant palaikyti aukSt4 gamybos ir uZimtumo lygi. Diskretin€ politika remiasi. kuris parodytas7. tiesiogiai veikia gamybq uZimtum4 ir kainq lygi. PavyzdZir. kol pinigq pasifila nestabilizuojapalukanq nonnos. investuoti ir koks yra grynasis eksportas.

atvirosrinkos operacijas. r . . . Tarkime.kaip KB rezeryuose ataskaitas. l. c) CB sumaZina ilgalaike j[s esatecB Valdybos narys. . KB rezervus. . centrinisbankas centrinio banko balansind ataskaita centrinio banko aktyvas centrinio banko pasyvas atvirosrinkosoperacijos vertybiniq popieriq pirkimas vertybiniq popieriq pardavimas rezervonornos reglamentavimas privalomqjq(reikalaujamqjLL) rezervqnoITna diskonto norrnos reglamentavirnas a a a a a a a a a a a a diskontononra diskonto langas diskontolango prieZilra finansinepanika atveju blogiausiu skolintojas monetarindpolitika skatinandioji i stabdandiojmonetarin€politika pinigq pasi[los ir palfikanq nonnosdilema likvidumo sp4stai Pigu efektas realiqlqkasoslikudiq poveikis Fi5erioefektas Kartojimo klausimai parodykite. . 281 .politikos priemones realizuojamos ne izoliuotai. b) KB ima paskol4i5 CB. Ekonornikojeviespatauja 2. PasitelkqKB ir CB balansines atsispindikiekviena i5 5iq operacijq: a) CB perka vertybinius popierius i5 privaiiq [rnonitl ar asmenq. Kaip sifilytumetekeisti: a) privalomqjq rezervqnonn4. . todel stabilizuojandios poveik[ uZtikrinatik jq koordinavirnas. Pagrindin€ss4vokos r r . b) paltikanq normq. pal[kanq nonnEir bendr4sias 3. infl iacija. c) kokias pasihlytumete kaip kiekvienasj[sq sillomas pokytis paveiks: PaaiSkinkite. pinigq pasiLtl4 iSlaidas. privalomqjq rezervqnorrn4. Lentel€se suraSytos supaprastintos KB sistemos ir 12 federaliniq rezerviniq bankq (kurie JAV atstovauja CB) balansines ataskaitos.

kai bus atliktos nurodytos trys operacijos.Rezervai .Einarnieji indeliai .Vertybiniai popieriai .kurie apmoka einamqjq s4skaitq dekiais. padidejo) komerciniq bankq rczewai po kiekvienos operacijos? 282 . USD vertybiniq popieriq i5 komerciniq bankq.y. Visq komerciniq bankq balansin€ataskaita(mlrd. 2 ir 3 stulpeliaipo to.Paskoloskornerciniams bankams Pasyvai: .paaiskinkitepladiau. kaip atrodysSiq ataskaitql. USD vertybiniq popieriq privatiems asrnenims. pal0kanq normos surnaZejimasskatina komercinius bankuspaimti i5 federaliniqrezeryqsistemosI mlrd.UZpildykitebalansinds ataskaitos stulpel[. d) GriZkimeprie Siqtrijq operacijqir atsakykimeI klausimus: ar pasikeite tiesiogiai ar netiesiogiai pinigq pasifila.IZdo indeliai . 2 c ) Federaliniai rezerviniai bankai perka uZ 2 mlrd.Kornerciniq bankqrezervai .Federalines rezenrl sisternos banknotai (t) 60 3 33 3 27 ()\ r1\ a) Tarkime.Paskola i5 federalines rezervq sistemos (l) (2) /t\ 33 60 60 150 Dvylikos federaliniq rezerviniq bankq sujungta balansin6ataskaita (mlrd. UZpildykite 3 balansin6sataskaitos stulpel[. isanalizuokite kiekvien4 atskir4operacij4 remdamiesi pateiktaisduomenimis. USD) Aktyvai: .t. jeigu taip. I b) Federaliniairezerviniaibankai parduodauZ 3 rnlrd. USD) Aktyvai: . USD paskol4.Suskaidiuokite. UZpildykite balansin€s ataskaitos stulpeli.Paskolos Pasyvai: . tai kiek? kaip pasikeite (sumaZejo.Verfybiniai popieriai .

kuris apirnatiek fiskalines.l kontrolespriemone. 9.suderinamas su: a) santykiniuvalstybiniosektoriaus vaidmensmaZejimu.kaip veikia monetarinds politikos efektyvurr4: a) pinigLlir investicijqpaklausos kreiviq fomos. Pagal 7. jeigu privalornqjr. su Paai5kinkitefakt4 kad CB negali tuo padiu rnetu stabilizuoti palukanq nonn4 ir pinigLlpasifilE Kodel polinkis stabilizuotipallkanq normq gali lemti tebesitEsiandiq iacrjq? infl Trurnpai paaiSkinkiteuZirntumoteorijq ir parodykite.irezervq norma 20%? Koks pagrindinis politikostikslas? monetarinds prieZasdiq PaaiSkrnkite ir pasekmiq grandinq. Pasi[lykite plan4 nukreipttl stabilizuojandiosios politikos tEstinumui. kai uZtikrina fiskalinir4ir monetariniqpriemoniq koordinavimq. - 283 . b) tolygesniupajamqpaskirstymu. kaip tarptautinio finansinio kapitalo srautaiveikia bendrosiospaklausos kreivespadeti. paai5kinkite. kuri realizuoja monetaringpolitik4. PaaiSkinkite. t0 kaip keit€si KB sisternos sugebdjirnaskurti pinigus po kiekvienos operacijos.9 pav.5.rikos s4lygomis ir paai5kinkite. kokiu konkrediuribotumu susiduriamonetarinepolitika. 7. kad CB nutare taikyti stabdandiajq politik4 siekdamasriboti infliacij4.kaip monetarineir flskaline politika gali veikti bendrqjqiSlaidqskirtinguskomponentus. Po to i3analizuokite atveji atvirosios ekonon. Paai5kinkite tezE: Pinigq apyvartos greitis yra tiesiogiai proporcingas palfikanqnonnai ir atvirkSdiai proporcingas pinigq pasi[lai. PasitelkEbendrosiospaklausosir bendrosiospasillos rnodeli. 8. o.tiek monelarines priemones. c) spardiais ekonomikosaugirnotempais. parodykite Sios politikos esmQ uZdaroje ekonomikoje. Paai5kinkite tezg: stabilizuojanti politika yra efektyvi. b) ribinio polinkio taupyti dydis Kokiq itakE monetarindspolitikos efektyvumui turi atvirk5dio ryiio efektas? Kaip bendrai [vertintumdte monetarinespolitikos efektyvumq? Kodel atviros rinkos operacijosyra pagrindineKB rezervr. Tarkime.

Sis modelis parodo. kokir. tiek ir pinigq paklausa tai birtent Sis veiksnys susiejaabi IS-LM modelio dalis. Bendrosios paklausos poslinkiai kreives y 8.1 pav. kas sukeiia nacionalinio produktopokydiustrumpuojulaikotarpiu.situacij4pinigq rinkoje. Fiksuotas kainq lygis o yr+yz#y: 8.8.1 pav.Keinso teorijosinterpretacija. Modelis parodo.r budu Siqdviejq rinkq tarpusavios4veikalemia bendr4lqpaklaus4. kai planuojamos iSlaidos prilygsta pajamoms. IS kreiv€ rodo situacij4prekiq ir paslaugqrinkoje. kainq lygis pastovus (8. P R E K T U T N K At R t S K R E t V t R Prekiq rinkos pusiausvyrosgrafikas.naudojant 45" linrj4 grafiko iSpletirnas. parodo tokius pal[kanq normos ir nacionalinio produkto lygiq derinius. pasi[le britq ekonomistas Ji Nobelio prenrijos laureatasDZonas Hiksas. Siarneskyriuje nagrinejamas paklausos bendrosios rnodelis.).r. kai J! taip pat galima nagrineti ir kaip modeli. Kadangi palukanqnorma veikia tiek investicijas. o LM kreive . Modeli sudaro dvi dalys: IS kreive ir LM kreive. . 1937m. arba IS kreive. MONETARINE IR FISKALINE POLITIKA UZDAROJE EKONOMIKOJE lki Siolpusiausvyra prekiq ir pinigq rinkose buvo nagrin€jama atskirai. Prekiq rinkos pusiausvyros grafikas yra pusiausvyros produkto nustatymo.vaclinarnas IS-LM modeliu. parodanti. Dabartiniu metu Sis modelis yra svarbiausia DZ. kas turi itakos paklausos bendrosios kreivesposlinkiui.

t!_llacrio+glinel ql_g-.tjg9 saiaT as f4 kb yso. likusios sumokej . Kiekvienu atveju sprendimasdel gamyklos statybos ar maSinq ir lrengirnq pirkimo priklausysnuo busimqjq iSlaidqir gaiirno pelno ivertinimo. lnvesticijosgali bfiti susijusios su visai naujosprekes ir galnyba. investiciniq iSlaidq ir autonorniniqvartojimo i5laidq.glqq}. pelno prieaugiu.y.-i.r. Investicinds iSlaidos tai iSlaidos naujiemsgamybiniams pajdgumams kurti. del to ir ji turi buti tikra. Savo investicijqfinansavirnui firma skolinasi pinigq Siandien.kad 285 . kai tik prasidedagamyklos statyba ar perkamas irengirnas. Kadangi pajamos bus gautos ateityje.11 pelnq su dabartinemis iSlaidorris.n*g*pqlr. i u-s thg. t.o kartu priklausonuo pal[kanq normoslygio. kad ji galetq sumoketi kredito sumq kartu su jo pal[kanomis. gyvenamqjq namq. prarnonineiar Zemdsfikio statybai finansuoti. Autonomines iSlaidossusidedai5 vyriausybesiSlaidq.tuo didesnisturi bfiti skirtumas tarp b[simojo pelno ir dabartiniq investiciniq iSlaidq.Tai b[tina s4lyga. 4 skyrirf.Kuo didesnes pahikanos.oli"kil. o dabar jos tampa vidiniu (endogeniniu)kintamuoju.la9\.' 'u l-c*' (8.!rg_:eLojl-gispqn_u_daqel-gilgp l rqgrg_{ g3etodales. jog investicijosduos pakankamai papildomopelno.1 ) jeic*=cx(l-t). Firma turi palyginti i5laidas investicijoms su naujos gamyklos ar [rengimo eksploatavimo nauda..ti."iLr6' lilaeiiiii "".Ankstesniarue skyriLrje produktaspriklauso irodeme. kad b[tq galima sumoketi paskolospalfikanas.mauton oroesn rs q omrnl isffi iAiilruX TT6il. 1 .nes itraukiamapal[kanq norma kaip modelio dalis.Rlbinispolinkis y?rlo. kai rnato paklausos savo produkcrjai padidejimo perspektyvasir nori iSplesti savo veiklos mast4 arba kai siekia lgyti prana5um4 diegiant efektyvesni s4naudq ekonomijos poZiuriu kurios nors prekesgamybosb[d4.n o r m a i Anksdiau investicines iSlaidos buvo nagrindjarnoskaip iSorinis (egzogeninis)kintarnasis (2r.rausy. firma turi palyginti bnsimq. taip pat ir prekiq atsargoms sudaryti. o i5laidos atsirandai5 karto._K* 1-p +a13. 1 . Del to blsirnasis pelnas turi b[ti didesnisuZ einam4sias iSlaidas.kad pusiausvyros nuo dviejq veiksniq: autonominitl iSlaidq A ir ribinio polinkio vartoti r r a c i o n a l i n e s j a r n ac * : pa s T Y ^ = . Firrnos investuoja. ros. il. I n v e s t i c i j o sr p a l i i k a n r .lnvesticindsiSlaidos padidina fizinio kapitalo apimt[ ekonornikoje.aJ"qrq.q p$.ly!ie*' 8 .-"* p.

lr atvirk5diai. investiciniq iSlaidq funkcrja iSreiSkiama taio: t=i-b"r.rspinigus kitu budu. Tadiau.projektastaptq priimtinas. Bet kurir.kornpiuterines sistetnos kokybes gerinimq telefoninio rySio atnaujinimq ar susiddvdjusiq krovininiq veZirneliq pakeitim4. ne o investuoti savoprojektus. (8. Taigi kuo auk5tesne pallrkanq nonra. kuriosnepriklar-rso nei nuo pajamq. kai pal[kanq norma Zema. tuo atveju investicijq apirntisatvirk5diaiproporcinganominaliajaipalfikanqnomai. ar ndra galimybesgauti dar. ar firn-rai reikia skolintis. kuriq vertd turi b[ti palyginama su iSlaidorniskreditui. tuo rnaZesnis i finnos ribinis polinkis investuoti 1 fizin1 kapital4 nepriklausomainuo ro.. 3 skyriq). svarbi realioji palhkanqnonna labai (Zr. Kuo didesn€palukanqnorma. o kai ji Lerna.2 paveikslas.didZioji projekrq dalis bus pelninga. tik nedidele Siq projektq dalis bus pelninga. skolinant kitorns finnoms.2) r .2.naudojantsavo turimr. Visa tai rei5kia.1. I . Tadiau. 286 . tarkime.investicijq nonnaikoeficientas. Investicijq paklausoskreive lvertinant pinigq rinkos vaidnieni. Kai firmos turi pakankamai nuosavq leiq ir joms nereikia skolintis pinigq savo investiciniams projektans igyvendinti. jei b>0.nes tokioje situacijojenebutina. Firrna turi patyrineti. nominalioji paltkanq nomra lygi realiajai.nei nuo pal[kanq norrnos. jautrumopalhkanq b .kad bhsimasispelnas Zyrniai virSytq einam4sias investicines i5laidas.ro metu firma disponuoja keletu lgyvendinti paruoStq investiciniq projektq. perkant obligacrjas. ar ne.rgiau pajarnq. jos tLrri atsiZvelgti ir 1 pal[kanq norrnfunesjq tikslas* kuo geriausiai panaudoti savoturimasle5as.autonornines investicines iSlaidos. Mat investicinio projekto realizavimasduoda pajamq prekiLl forma.realioji pallkanq norma. Priimant investiciniussprendirnr-rs.jog didele palukanq norrna sunaZina finnos suinteresuotumq igyvendinti savo investicijas. dia b=Al/Ar. RyS[ tarp investiciniq iSlaidq ir realiosiospal[kanq nonnos vaizduoja 8. tuo jai geriau skolinti savo ltl:Sas. jei kainos pastovios. kurie gali apimti naLrjqgamyklq statybq. kai palukanq nonna auk5ta. investavirno mastas auga. 8.

8. palukanq nonnai esant re lygio.T -bxr. Jei investicijos labai jautrios palukanq normai. kad. Kreive yra neigiamo nuolydZio.L) t. I sumazdjimas reiSkia.2 pav. esant bet kuriarn pal[kanq nornos lygiui. lnvesticijq paklausos kreives nuolydis priklauso nuo b ir nuo I. tuomet kreivs yra beveik nuoZulni. Ir atvirkidiai. investiciiq paklausos vyriausybes ir i5laidq. 287 r I l. C _ a r c x D I: a + c x ( Y .Taigi gaunarne: AD=C+I+G. lt L . Autonominiq investiciniq islaidq pasikeitimai sukelia investicijq kreivdsjudejim4 koordinadiq pradZios tasko arzvilgiu.t x Y ) . esantis investicijq paklausos kreiveje. pavyzdZiui.kad investiciiqpaklausos kreive pasrinksi kairE. Ji atspindiprielaid4 jog palnkanqnormos sumaZejimas padidinapapildornqlesq I kapitalo atsargas pelningumq ir todel s4lygoja clidesn[ planuojarnq investicijq lygi. firmq investiciiq paklausos apimti rodys ta5kas B.3. firmos planuoja investuoti daugiau.1. lnvesticijq paklausos kreive Investicijq paklausos kreiv€ rodo investicijq apimti. padidejimas i reiikia. tuomet kreive vertikalesne. nedaug surnazejusi palfikanq nonra labai padidina i'vesticijas.i p . kuriq finnos sutinka lgyvendinti bet kuriuo pal[kanq nonnos lygiu. o investicijq paklausos kreivd paslenka i desinE. Jei investicijos maZai jautrios palukanq normai. T .Ir Is 8. Bendroji paklausa susideda iS vartojimo. Palfikanq norma ir bendroji paklausa:IS kreivd AtsiZvelgiant i nauj4 planuojamq invesriciniq iSlaiclq funkcry4 pertvarkoma bendrosiospaklausos funkcija.

Visa tai didina vartojimo i5laidas ir keidia vartojimo funkcrjq ir bendrqj paklaus4bei pusiausr. ini E Atskirq bendrosios paklar. Tiek.tx Y ) + l . Bendrosiospaklausos elementtlry3ys su pallkanq noffna 288 AD . veikdami ir vartotoji5ko kredito kiek! bei jau nustatytqpah. tai padidejusi realiqjrl pinigq pasiulatiesiogiaipadidinaSeimqturtq.b x r .4) t IS (8.t )x Y .4) lygties matorne. Nuo palDkanq norrnospriklausoir autonorninis vartojimas.A D : a + c x T p + c x ( Y . Siekdami supaprastinti Sirt lygybg ivesime rni3riosios ekonornikos pagal(8. ir namq flkiq turtaspadideja.3) pagal Kadangi c*= cx(1{).3 O A 8. formulg: AD=A*c*xY-bxr.i*C-c x ( l . Zemesndpal[kanq nonna leidZia narnq [kiarns imti didesnes paskolas. dideja obligacijq bei korporacrjq akcrjq kaina. kiek padidejusi pinigq pasi0la sumaZina pusiausvyros palukanqnonn% netiesiogiaipadidinamas Seimqturtas.rkanq pinigq norrnE PadidejEs kiekis didina bankq sistemosgrynq pinigq atsargasir i5pledia vartotojiSko kredito apimti.3 pav.rsos elementq ry5ys su pahkanr4 noma pavaizduotas grafiSkai paveiksle. AD:a+c rTn .jog padidejusi pal0kanq norma surnaZina bendrq4 paklaustl nurodytu pajamq lygiu. Pinigq kiekis ir palukanq norma veikia namq lkiq nrrtq ir vartojim4 bei bendrqjqpaklaus4dviem budais: l. 2.3)f<rmulg: modelioautonoming bendrajqpaklaus4 apskaidiuojama kuri A = a + c x T p + l+ G (8. Pinigq kiekis ir palfikanqnorma veikia vartojimo iSlaidas. tai tuometbendroji paklausanustatoma 8. Kadangi pinigai yra viena i5 turto formq.b x r + G .yros nacional produkt4.4. nes padidejusi palukanq nonna sumaZina investicinesi5laidas. 8. (8. Kai palukanq nonna krinta.

Prekiq rinkoje susidaropusiausrryra.4 (a) paveikslas).1 nacionalinioprodukto apirntisYr (8. I S k r e i v e Tarkime. [ + q*rY-l]xr2 I + c*xY-bxrr 8 .Kadangi pusiausvyros nacionalinisproduktasir pajarnospriklauso nuo bendrosiospaklausos. o 289 .l t. kuriems esant prekiq rinkoje susidaropusiausr. o funkcija A + c* x Y.TaSkas atidedamas atitinkamai 8.o bendrosiospaklausos prekiq rinkoje susidaro taSkeEy.nuo pahkanq normos. tai gaiima daryti iSvadq jog bendrasisnacionalinisproduktaspriklauso nuo palDkanqnonnos.b x rr. pradind realioji pallkanrl flonl& 11. IS kreives pavadinimas kilEs iS investicijq (investrnent) santauptl ir (savings) lygybes. sqlygojandiospusiausvyrossusidarymq supaprastintarne ekonomikos modelvie. paklausalygi prekiq pasifllai.Y1. visuoseIS kreivdstaikuose prekir. nacionalinioprodukto apimtis.4 (b) paveiksle.o pastaroji . Pusiausvyra pusiausvyros E. 4p a v . Si rysi parodolS kreive. IS kreivd (IS cur. kai pallkanq norrnalra 11.yra.y.re)parodo tokius nacionalinioprodukto ir palukanq normos derinius.

palflkanqnonla surnaZejo 12. Kartodarni tai visoms galimoms pallrkanq normoms. bDdingatai.6) lygties rnatorne. IS (8. Kreivd persikelia auk5tyn.s) (8. IS kreive yra neigiamo nuolydZio.kai nacionalinds yra lygios planuojamorns i5laidoms: Y:AD. gaunamekreivq IS.l paklausa (8. galirne gauti kelet4 pal[kanq nonnos ir nacionalinio produkto lygirl. Lygti (8. remiantis prekiq rinkos pusiausvyros pajalnos s{yga. kad naujas palfrkanq nonnos 12 ir nacionalinio produkto Y2 derinys taip pat rodo. Visiems Siojekreiveje esantiems ta5kams.4 (b) paveiksle matome. ir kaftu sumaZindamas bendrqj4paklausq 290 . kurie sqlygoja pusiausvyros prekiq rinkoje.bxr).kad pusiausvyrasusidarotnornet.6) m-investicijqmultiplikatorius. kad prekirl rinkoje susidaropusiausvyra. kad jie yra tokie pallkanq normos ir nacionalinioprodukto deriniai. Apskaidiuotasnacionalinioprodukto ir palukanqnormosrySysyra lS kreive.L^ * | ( 8. Analogi5kai galetq veikti ir bet kuris kitas bendnf q iSlaidq pasikeitirno sqlygotasmultiplikatorius. Y:A+c*xY-bxr. Ka1 : m dia I I .iki Sakysim. gar"rnama: Y-c*xY--A-bxr. kad pallrkanqnorma rei5kia Zernesni pajarnrllyg1 nr.6) palyginamesu (8. kuriuose susidaro pusiausvyra prekiq rinkoje.). susidarymq IS kreivp galima nubreZti. tai gausirne Jeiabi lygybdspuses i5 Y: mx(A. nes aukitesnis palDkanqnormos lygis surnaZina investicinesiSlaidas. 8. Pertvarkiuslygti.Del to padidejainvesticijr. Bendrosios paklausos padidejimas reiSkia. Ta5kasE2yra antrasisIS kreivds ta3kas. o bendrosiospaklausos kreivd persikelia auk5tyn atstumu (-bxAr). kad padidejo ir pusiausvyros nacionalinis produktas nuo Yy iki Y2 ta5ke E2.4 (b) paveiksle sujungp visus Siuos ta5kus.uodytarr aukStesne pusiausvyros A. kadangi atkarpa (A-bxr) pailgejo. teigiandia. 8. Yx(l-c*)-A-b'r' padalysime (l-c*). todel paprastaimultiplikatoriq Zyrnesime simbolium be jokio indekso.1) lygtimi. kur Ar (palflkanq nonnos pasikeitirnas)yra neigiamas.4 (c) pav.

Kreives statulras priklauso nuo investiciniq i3laidq jautrumo pallkanq nonnos pasikeitimams. Panaiq poveiki IS kreives statumuituri ir rnultiplikatorius.5 pav. Multiplikatoriausitaka IS kreives staturnui 8.' . tai palukanq norrnos pasikeitirnassukelia didell bendrosios paklausos pasikeitimrl (bendrosios paklausos kreivd persikelia i vir5q dideliu atstumu).-') \*c*'x\'-bxrr .... ."" A+c* rY -br rr " b ) 8. Jei pallrkanq nomros pasikeitimai s4lygoja tik nedidelius bendrosiospaklausospasikeitimus (b labai maZas)...pusiauslyros nacionalinioprodukto lygis beveik nepasikeis. rnultipl ikaloriaus Jei investicines i5laidos labai jautriai reaguoja 1 pali-tkanqnonnos pasikeitimus (b yra labai didelis). : . o karfu ir dideli pusiausvyrosprodukto lygio pasikeitim4 ir tuo nuoZulnesne bus kreive IS...rsos krerviq uZ 291 I i ..taip pat nuo (8. atitinkandios skirtingus multiplikatorius.5 paveiksle pavaizduotos bendrosios paklar"rsos kreives.-. Apatiniq bendrosios paklausos kreiviq koeficientasc* maZesnis vir5utiniq bendrosiospaklar..6) lygtVje. .. ":: E.nacionalinio produkto pusiauslyros lyg[.ir kreive IS bus labai stati...

tuo statesne kreive. Taigi kr. darantys pateikiarni itakq IS kreivdspasikeitimams.kad kuo maZesnis multiplikatorius.rs.E3 ir Ea. 292 . Ta5ke E3 pallkanq ronno 12. rar fiskaline politika gali paveikti 5i nuolydi. Atitinkamai kuo didesne mokesdiqnoma. IS SiE iSvaaq patvirtina (8.yros ta3kai. SumaZdjus pal[kanq normai iki 12. tuo statesne kreive. Multiplikatoriq m veikia mokesdir. IS IS kreive persikelia atsturnu. (a) dalyje. bendrosios paklausos kreivds pakyla auk5tyn tuo padiu vertikaliu atstumu.6 (b) paveiksle): (tai AY:AIS:mxAA. kuo didesnismultiplikatorius. Kadangi pallkanr. Kadangi IS kreives nuolydis priklauso nuo multiplikatoriaus. kuris lygus multiplikatoriaus ir autonorniniqiSlaidqpasikeitimosandaugai matorne8.lflorrr1& ta5keE3yra tokia pat kaip ir taike 82.kaip ir ta5ke 82. tatyra. Atitinkamai vir5utiniq bendrosios paklausos kreivirl rnultiplikatoriusyra didesnis.tuo statesne kreive.6a) Taigi nurodytam bendrojo nacionalinio produkto y pasikeitimui bendras realiosiospalukanq nonnos r pasikeitimas bus tuo didesnis.tuo didesnis IS pusiausvyros produkto pasikeitimas.tuo daugiaupadidejaproduktas. Atitinkamai.6) lygtis.koeticient4 c*'.kaip pavaizduota8. pakituspalfikanqnormai. jq surnaZejimas o i Visi veiksniai. o apatiniajai.kuo investicijq jalltrumo pal[kanq normai koeficientasb ir multipHkatoriusm bus tnaZesni.ikairg.romaZesnis investiciniqi5laidqjautrumaspalDkanqnonnai ir kuo maZesnis rnultiplikatorius.4 paveiksleyra dar du nepusiausr.kuo statesnd bendrosios paklausos kreivd. kaiA-a+cxL*T-G. y1 ir y1' atitinka palfikanq normE 11 apatiniamegrafike. 12 del to reikalinga tokia pat bendrosiospaklausosfunkcija. 8 . kreivE de5ing.l norma: jos padidinimas sumaZinamultiplikatoriq. kuo didesnismultiplikatorius. bet pusiauslyros produkto lygis Zemesnis negu taike 82. Vyriausybes i5laidq transferiniq ar mokej padidej irnq imasperkeliaIS . Tadiau pusiausvyrosprodukto pasikeitirnasyra labai skirtingas:vir5utiniajai kreivei jis padideja iki y2'.5 paveikslo (b) dalyje matome.Pradiniaipusiausvyros produkto lygiai. Pusiauslyrosprodukto pasikeitimasdel palikanq nonlos pasikeitimoyra tuo didesnis. I5rei5kiame pal[kanq norm4: (8.iki Y2. 8. 1l e n t e l e j e .5 pav. 8. atitinkanti du taikr.

293 .4 (a) paveiksle. kadangi produkto apimtis yra didesneuZ bendrqj4paklausq. excess demand for goods) taSkas: palflkanq nonna yra per Zema.rriameturime prekiq pasiflos pertekliq (ESG. excesssupply of goods). kad prekirl rinkoje bhtq pusiauslryra. Todel ta5kas E3 yra prekiq paklausos pertekliaus (EDG. Pal[kanq Dorrrla 11.yra prekitl paklausos pertekliausta5kai.4 (b) pav.esantysIS kreives kaireje (E3). IS kreives persikelimas. atitinkanti ta5kq 8.arbaprodukto lygis per maZas. tadiau pusiausvyros produkto lygis yra didesnis. yra taSke E+. kr.4 paveikslo (a) dalyje matome abu ta3kus toje padioje bendrosios paklausoskreiveje.6 pav.esanfysIS kreives deSineje pasillos pertekliausta5kai. Prekiq paklausaviriija pasi[lE AD Y:AD A'-h^r.+"+"V A-bxri+c*xY AY=rnxAA 0 a) AY=mxAA 0 b) 8. (ta5kasEa).) turi tokiqpat palDkanqnorrntukaip ir ta5kas E1.yra prekiq Del to visi ta5kai. sukeltas autonominiqi5laidq pasikeitirno Ta5kasE4 (8.Todel 8.Ta5kai. Sios keivds taSkeE3 bendroji paklausaviriija produkto lygi.

Koeficientas h rodo tiesioging pinigq paklausos ir palfkanq normos priklausomybg: h:AL/Ar. siejanti pinigq pasi[I4. h>0. ir nuo pal[kanq nonnos: L:kxY-hxr. PINIGQ RINKA IR LM KREIVE Anksdiau i5nagrineta palfikanq norrnos ltaka pustausvyros nacionaliniam produktui./P:M. Kuo auk5tesne nes tokiq pinigq laikymasdaugiaukainuoja.pinigq paklausos jautrumo palukanq nonnai koeficientas. tuo Zmondstures maZiaugrynq prnlgq. MD/P :L.1 lentel€.Pasikeitimai kreiveje Kintanrasis VyriausybcsiSlaidos Kintamojo nasikeitinras Didcja a lvlaZcj Didija MaZcja Didcja MaZija Didcla MaZcja Didcja MaZcja : IS kreiv0S nersikdlimas I dciing I kairq IS kreiv0s nuolvdis Ncturi itakos Ncluri itakos Ncturi [takos Ncturi itakos Ncturl takos Ncturi takos NuoZulncsnc Statcsnc NuoZulncsnc Statcsnc M o k c s d i a i( b c n d r a sunra) i A u t o n o m i n c sS l a i d o s R i b i n i sp o l i n k i sv a r t o t i j I nvcstici j 11autrumas palukanqnorrnai I kairq I dciinq I dcSinq I kairq Ncturritakos Ncturiitakos Ncturi ltakos Nchrri itakos 8.2. Koeficientas k rodo tiesioging pinigq paklausos ir produkto apirnties priklausornybg: k: ALIAY. h . k>0. produkt{ ir palfkanq normtu teigia' kad realioji pinigq paklausapriklauso ir nuo produkto. o reali4jq uZra5ome. palukanqnoffna. o dabar bus nagrinejamasrealiojo nacionalinio produkto ir pallkanq nonnos ry5ys pinigq rinkoje' ^ Hipoteze. diak-pinigtlpaklausosjautrumobendrajamnacionaliniam produktui koeficientas. 294 . Kaip jau Zinome.lS 8.realiaj4pinigq paklausq pinigq pasiul4 M5.

8. Nurodytamnacionalinio produkto lygiui Y1 nubreZiamapinigq paklausos kreivd L1. nominalusispinigq kiekis Iv{xkontroliuojarnas centrinio banko. kadangi ji nurody'tair nepriklausonuo palfkanrq norrnos. Taigi realioji pinigq pasi[la M/P.8) Apskaidiuotaspal[kanq norrnos ir nacionalinio produkto ry5ys yra LM kreive. kad palfikanq norma i5augo iki 12.kuriems esantpinigq rinkoje susidaropusiausvyra. 8. Paltkanq normai r1 bfidinga subalansuotipinigq rinkq taike E1(8. LM kreiv€ (LM curve) parodo ivairius palfikanqnormos lr nacionalinioprodukto derinius.realioji pinigq paklausa priiygstarealiajaipinigq pasi[lai. kaip maZejanti pallkanq norrnos funkcrja. kainq lygis pastovusP.pinigq pasillos pusiausvyros s4lygosL:M. NubreZg naujq pinigq paklausos kreivg L2. Padidejusnacionaliniamproduktui iki Y2.7 (a) pav). matome. LM tiesds pavadinimaskilgs i5 modelyje analizuojamo iikvidumo (liquidity) . o iSaugusi pal[kanq norrnaji sumaZina.7 (b) paveiksle atidedamasnaujos pusiausvyrostaikas E2. Esant Siai paltrkanq normai.pinigq paklausos.7. Realioji pinigq pasifila pavaizduotaverlikalia hnrja. kai yra nacionalinioproduktolygio Y1 ir pal[kanr4norrrlos11derinys. i5augair pinigq paklausa.7 (b) paveiksle atidedameta5k4 E1. Padidejus nacionaliniam produktui. padideja reikalingq pinigq kiekis.ir pinigq (money) . Del to reikalingq pinigq kiekis nepakintaturiurq 295 .) S M D P = P Dabar apskaidiuojame palfikanqnorme: M hxr:k"Ys P M r=lxlt"Yh \ t [ s I P ) \ (8. Tarkime.visuose LM kreives ta5kuosepinigq paklausa lygi pinigqpasihlai.Pusiausvyrapinigq rinkoje pasiekian-ra. Derinys 4 ir Y2 taip pat s4lygoja pinigq rinkos pusiausvyrq. kuriame pinigq rinkoje susidaro prniausvlra. realioji pinigq pasi[la kai lygi realiajaipinigq paklausai: M arba M s =kxy-hxr P (g.

LM kreivebeveikhorizontali. NubreZq atitinkam4 pinigq paklausos kreivg skirtingiems nacionalinio produkto lygiams ir atidejq pusiausvyrostaikus. kai nurodyta nominalioji pinigq pasi[la.8) lygtis. kylandiq kreivE LM. Realiosiospinigq pasillos pasikeitimasperkelia LM kreivg. tuo (koeficientask) ir kuo maZesnis statesndLM kreive. nacionalinis nedideliopalukanqnorrnospasikeitimolabai pasikeidia kad pinigq rinkoje bUtq i5laikya pusiaus'nyra. nonnos bet kuriam nacionalinioorodukto 296 .Siuo atvejudel produktas.7 pav. arba pakitus kainoms.Kai pinigq paklausa nejautri pal[kanq nonnai (h:0).Didejant nubrdZiame nacionalinio produkto apimdiai. kuo didesnis koeficientas k ir kuo maZesniskoeficientas h. ir 5i dabar reikalausauk5tesnes dvdZiui. Tai gali patvirtinti ir (8.pinigq kiekio atZvilgiu. palukanq Kreivds LM persikelimasI de5ingparodo. LM yra vertikali. nekintant iSlaikymui.+ m). Ir atvirk5diai. LM kreive yra teigiarnonuolydZio. kreive LM reikalauja didesnes pal[kanq normos pinigq paklausos nuslopinimui ir pusiausryros pinigq rinkoje pinigq pasiulai. Jei pinigq paklausa labai jautri palukanqnonnai (h didelis. Realioji pinigq pasi[la gali pakisti.kad ji reikalaujaZemesnes nonnos bet kuriam nacionalinioprodukto lygiui arba aukitesnio nacionalinio produkto lygio bet kuriai palhkanq normai. sumaZejusirealioji pinigq pallkanq pasilla perkels kreivg LM i kairg. LM kreive Kuo didesnis pinigq paklausos jautrumas nacionaliniam produktui jautrumaspalukanqnormai (koeficientash). kad paskatintq Zrnoneslaikyti papildorn4 realqji pinigq kieki. a) Mo P M/P U Y b) r 8. nurodltas nacionalinio produkto pasikeitimasAY turi didesni poveiki pallkanq normai r. pakeitus norninaliqj4 pinigq pasi[I4 kai kainos pastovios.

Del to padideja realioji pinigq paklausa. pateikiami 8. 297 . kad pinigq rinkoje sr. o pinigq paklausos kreive persikelia i L2. 7 ( a ) p a v e i k s l e C i a t u r i r n e i.u a ) tt P M2 P M/P b ) 8.7 (b) paveiksle E3 Kaip matome. Atitinkarnai ta5kas Ea 8. lygtimi ir darantprielaid4 kad h:0: AY=ALM:kr-i r AM- Visi veiksniai. realioji pinigq paklaustr butq nustatyta ta5ku Ea. excess Ta5ke E1 visus 4 taSkus.esantiskaireje ptrseje. pradin[ produkto lygi Y'.rsidarytqpusiausryra.Tarkirne. PinigqpasillospadidinimoitakaLM kreivei remiantis (8. a r i n k a i s u b a l a n s u o tP a n a g r i n e k i mte 5 k qE r 8 . supply of money) pertekliausta5kus.7) Horizontalus LM kreives poslinkis apskaidiuojamas. esantis LM kreives deiineje. Esant pradinei palukanq nonnai r1. kad nacionalinisproduktas i5augo iki Y2. darantys [tak4 LM kreiv6s judejimui. bet kuris ta5kas. bet palflkanq norna yra per auk5ta.2 lenteleje.8 pav. E3E2Ta3kas 8.Panagrinekirne pinigq rinka yra pusiausvira. excessdemandfor money) ar pinigq pasiulos(ESM. ir susidarytq pinigq paklausos perteklius E1Ea. o bet kuris ta5kas. yra pinigq paklausospertekliaustaikas. Siarne taike susidaro pinigq pasillos perteklius atitinkapinigq pasillospertekliq. yra pinigq pasiulospertekliausta5kas. Ta5kus Salia LM kreives (E3 ir Ea) apibudinaure kaip pinigq paklausos(EDM.7 (b) paveiksle yra pinigq paklausos pertekliaus pinigq ta5kas:pah)kanqnonna per Zemaarba produkto lygis yra per aukStas .

2 lentel€.9 KreivesIS ir LM br62iamos IS-LM modelis.vienalaikes pusiallsvyros prekirl ir pinigq rinkose situacija arba vadinamoji dviguba pusiausvyra.Pasikeitimai Kintanrasis Pinigq pasiltla Autonominc pinigrl paklausa P i n i g qp a k l a u s o s jautnttlas pal[karlq norrnai P i n i g qp a k l a u s o s iautrunas procluktui Pasikeitimas Didcja MaZcja Didcja MaZc.3. Prekiq ir pinigq rinkq pusiausrryra 298 - .Tik ta5keEs abiejose Prekiq ir pinigq rinkq pusiausvyra (commodity and money market equilibrium) .). kokiems nacionalinioprodukto ir pallkanrl-nonrlos . Kreive IS parodo. naudojamas pav. PUSIAUSVYRA PREKIU IR PINIGU RINKOSE Bendrajai pusiaus\yrai prekiq ir pinigq rinkose paaiSkinti vienamegrafike(8.9 pav.kokierns ieriniams esant prekiq rinkoje susidaropusiausvyra'o kreivd LM pinigq rinkoje. rinkose susidaro pinigq pasiula.LM kreiveje 8. 8. kai nurodyta realloji jq deriniar-ns esant susidaropusiausvyra pusiaus\yravienu metu.ia Didcja MaZcla Didcja MaZcia LM kreivds nersik€limas I dc3inq I kairq I katrq I dcSinq Ncturi itakos Ncturi itakos Ncturi ltakos Ncturi itakos LM kreivEs nuolvdis Ncturi itakos Ncturi [takos Ncturi itakos Ncturi itakos NuoZulncsnc Statcsnc Statcsnc NuoZulncsni 8.

artirnas potencialiajam produkfui.4. kad butq pusiauslyra abiejoserinkosevienu metu. monetarinds 299 .nacionalinisproduktasir pinigq paklausa. jei negali kitaip patenkinti savo pinigq paklausos. obligacrjq pasiula lygi obligacijq paklausai. yra Kai susidaroderinys 12ir Y1. atsiranda spaudimas sureguliuoti palfkanq nonnfu kadangi Zmones turds parduoti akcijas ir obligacijas. Ir atvirkidiai. du fiskalines politikos instrumentai vyriausybds i5laidos ir grynieji mokesdiai. Y* nacionalinioprodukto lygis Y* ir pusiausvyros . pinigq rinkos pusiausvyrai ta5keF. palukantl flomlo 12 reikalauja nacionalinio produkto Y2. Siame skyrelyje nagrinejame politrkospoveiki. reikalingas nacionalinio produkto lygis prekirl rinkos pusiausryraiY2 ta5keC yra didesnisuZ lygi Y1. 8. Jei pinigq rinkoje ndra pusiausvyros.tai pasirinktaspusiausvyrosbendrojo nacionalinio produkto lygis. kol pasiekialygi r*. didinantis pal[kanq norrnE.Ir taip. kuriq modelis yra politikos neaiSkina. kol palflkanqnorma pasiekialygi r*. verslo ir vartotojo optirnizrnas. finnos didins ar maZins garnyb4 stumdamosekonomikq ta5ko Es link.jei ji yra taSkuose ar V ? Jei prekiq rinkoje nera pusiauslyros ir vyksta priverstinis U atsargq maZejirnas ar kaupimasis. Atitinkamai firmos garnina planuotE produkcijos kiek! (nera nenumatytoatsargqsusikaupimoar sumaZejimo).Kai susidaropinigq pasillos perteklius.o individai turi norimasfinansinioportfelio kornpozicijas.pinigq paklausalygi pinigq pasi0lai. Palfrkanq normai r. ir kitaip ekonomika pasiekia ta5k4 Ee. kurio ribose siekiama stabilizuoti nacionalini produktq fuo tikslu reguliuojant bendrqjq paklausE r* . Ta5ke Es prekiq paklausalygi prekiq pasiulai.kad susidarytqpusiausvyrapinigtl rrnkoje.tai siekiamoji pusiaus'nyrospalhkantl norma. pusiausvyra tik prekiq rinkoje ta5ke B. pusiausvyros Kaip juda ekonornikalink bendrosios taike Ee. nacionalinio produkto lygis Y1 yra per maZas. susidaro reikiamo dydZio bendroji paklausa. ProcesastQsiasitoi. vienintelismonetarinds instrumentas yra pinigq pasilla. Del per maZo nacionalinioprodukto lygio yra nepakankarna kad atitikq nurodytEpinigq pasiul4. Kad susidarytq pusiausvyrapinigq rinkoje ta5ke G. Del to susidaropinigq kuris reikalingas paklausos perteklius. MONETARINES POLITIKOS POVEIKIS realusis Iki Siol nagrinetasIS-LM modelis parodo. kaip nustatornas produktas ir pallkanq norrna. kai pallkanq norma yra rr. Kai yra toks pallkanrl nonnos iygis. Egzogeniniai kintamieji. sqlygojanti norimo potencialiojo bendrojo nacionalinioprodukto susidarymq. pinigq paklausa. palukantlnorrnakrinta tol.Prekiq ir pinigq rinkos veikia viena kit6 kol nusistatopusiausryros pallkanq normos lygis r*.

kai pinigq pasifilos padidinimopoveikrs. Stiprus skatinaniiosiosmonetarindspolitikos poveikis Kaip pasikeis produktas. 8.nr.Prakti5kai nustatyta.1. Pinigqpasillospadidinimo vertikali 300 .10 pav. { I I I I I I I stimulai ina produktqir i n ap a ) u k r r r q ---------) poveikis.IS ir LM .10paveiksle kreiv€ nuoZulni ir kai LM kreive vertikali.kad pinigq pasiulos keitimo poveikis gali b[ti arba stiprus.rolydZio.jei centrinis bankasperkelia LMs kreivq I padidindamas pinigqpasi[lq? LMl padet[.arba silpnas. Atsakyrnaspriklausonuo abiejq kreiviq . LM kreivenuoZulniir kai kai 8. LM pateiktas 8.4.

10 pav. 8. Toks pat pinigq pasifilos padidejirnasperkelia LM kreivE i deiinE (marome. Ekonomika juda i5 taiko Es I taSkq E2. iSlaidorns pinigq paklausa gali bfiti nepaprastai jautri pahkanq norrnos pasikeitirnams. palukanq nonna turi surnaZdtikur kas daugiar"r. palyginti su virsutiniu grafiku.pinigq paklausa. Silpnasskatinaniiosiosmonetarin6spolitikos poveikis Centrinisbankasdidina pinigq pasinl4 kai mano.kuris turi padideti zymiai daugiau negr. kadangi Siuo ypatingu atveju monetarines iki politikos poveikis yra per stiprus.Tarkirne.10 pav. Padidejusipiniglt pasi0lasumaZina palfikant1 normq iki r1 ir padidina prodLrkt4iki Yr. perkeliantis ekonornikq nuo ys iki y1. pastoviai esant IS kreivei.Kai LM kreive nuoZulni(8. (a) grafikas).pavaizduotas virsutiniarnegrafike.10 (b) paveikslografike pavaizduotastas pats pradinis pirsiausvyros taskasE0 ir tokia pat ls kreive.kai rnonetarines politikos poveikis yra per silpnas. kad abiejuose 8. kokio reikia. o palukanq noma sumaZejadvigubai.4. Siarne paveiksle LM kreives poslinkis i desing.tset kadangi apatiniamegrafike pinigq paklausayra visiskai nejautri palukanrl normos sumaZejimui(h:0).Kad prekiqrinkoje i5liktqpusiausvyra. katl pastarojiatitiktq didesnE pinigq pasiulq.kai politika negali padidintirealiojoprodLrkto Y. Kodel (b) grafike monetarine politika efektyvesne? Abiejuose grafikuosepinigq pasiLrla padideja tuo padiu dydZiu ir tiek par .) yrit per maZas (kadangi nedarbasper didelis) ir jog norimas lygis yra y1.jog produkto lygis y0 (8.r virsutiniarne grafike. kaip (a) grafike. / l 301 . kad b[ti1 pasiektas reikalingaspusiausvyros produktopadidejimas. Y2.2.. bet lygiai toks pat poslinkis apatiniame grafike perkelia ekonornikq per toli 1 deSing. Didesnis pusiausvyrosproduktas ir maZesne palt-rkanqnomra sElygoja pinigq paklausos padidejirn4 tokiu dydZiu. tai pinigq paklausospadidinim4 turi uZtikrinti Zymiai didesnisproduklas.jog produktas yra per maZas. yra kaip tik toks. iki Panagrinesime tokius atvejus: du r) pal[kanq normos pasikeitimai gali tureti tik silpn4 poveikl autonomindms planuojamoms (A). bet LM kreive yra verrikali.8.CB mano. Kai LM kreive verlikali. pusiausvyrosproduktas padideja dvigubai. juda iS ekonomika taiko E6 i ta5kq81.10 paveikslo grafikuose LM kreives horizontalusposlinkis yra atkarpa EeK). skatinandioji monetarine politika turi nepaprastai dideli poveiki pusiaLrsvyros produktui. Tadiau kai kada centrinisbankasgali susidr"rrti prie5ingaproblema su .

11 paveikslo Vertikali IS kreive.8. Pirmasis atvejis pavaizcluotas i5laidq (A. Del to surnaZdjusipalfikanq norrna nepadidina pusiausvyros produkto. Produktas . kai verslo pesimisti5kai nenori didinti investiciniq ir firmos del ateitiesnusiteikusios i5laidq. atsakydamas toki pati LN{ kreives poslinki i de5ing(ErK). Tai ivyksta tada.) nulinis jautrurnaspalfikanq vir5utiniarne(a) grafike. o a ) NuoZulni LM krcivi litikq bcprasmiika b) Yo Yo pinigq pasillospadidinirropoveikis.. kad IS kreive yra vertikali.pasilieka" taSke Y0. Autonon-riniq nonnai nulemia tai.1I pav. ar padidinus vyriausybds iSlaidas sumaZinus kreivgi deSing.kai iSlaidq 8.Vienintelisbfidaspadidintipusiausvyros mokesiius. Padidejusipinigq i palfikanr4normtu ekonomikajuda i5 taSkoEo i taSkq nes pasiula tik sumaZina produkt4iki Yr butq perkeltilS E3. sumaZejuspal[kanq normai. Tokio pat realiosios jautrurnaspalukanqnormai nulinis ir kai ypad didelis pinigq paklausos jautrumas pal[kan11 normai 302 .

kai IS kreivepaslovi. tiek pal0kanrl nonnoskontrolE.5.Dabarelgsirnes prieSingai keisirle IS kreivq. I IF I S K A L I N I P O L I T I K A I R I S S T C i \ I I I \ I A S Praejusian.palhkanq nonna turi dideti. Bet padidejusi palfikanq norrna slurazina planuojam4 vartojin.T a d aZ m o n c s a i k o p a p i l d o n r u p i n i g u si r a t s i s a k g i s l pirkti finansinius aktyvus. padidina autonomines iSlaidas ir perkeliaIS kreivg1<te5inq. a r s .roZulni. (b) pinigq pasi[la padidejo paiiu dydZiukaip ir anksdiau. centrinis bankas praranda tiek pusiausvyros produkto. Fiskalines rnultiplikatorir.pinigq rinka n6rapusiausvira. Dil to cB prarandapalikanq normos kontrolq.Kad sumaZintqpinigq paklaus4 iki fiksuotos pinigLl pasirllos. Skatinandiosios fiskalindspotitikos poveikis lS kreivei Kadangiplanuojarnos j autonorninds iSlaidosungia vyriausybes iSlaidas. Didesne pal[kanq nonna paai5kina. atsakydama didcsngpinigq pasinlq. todelnaujapusiausvyra nesusidarys ta5ke.kai l-M pastovi. Antrasisbeprasmi5kos monetarinds politrkos atvejis .skyrelyjeanalizavome e monetarin6s politikospasikeitimo 1tak4realiajarn produktui ir palukanq normai. i p a k c l d a m i j q k a i n a s i r s u u t a Z i n d a mp a l I k a n q n o n n 4 . pradiniodydZio. S K A T I N A N E I O . perkeliant LM kreivE. ekonomikalabai sunkiaijuda iS ta3koEs 1 ta5k4Ea.kai ypad jautri pinigLl paklausa palLikanqnorrnai s4lygoja labai nuoZulniE kreivE. ncs 2rnoncs m c g i n a a t s i k r a t y t ip i n i g q p c r t c k l i a u s p i r k d a m i o b l i g a c i j a s r k i t u s f i n a n s i n i u sa k t v v r : s . kuri ncbcpakciiia savo padctics.12 paveiksleparodyta. I 303 .kodel fiskalines politikos ' Norrnaliomis sqlygomis pinigq pasillos padidcjimassumazina palukanq nonli. tuo o LM kreive horizontaliai persikelia atstumu EqK. Tadiauta5keE6.5. jeigu atsiZvelgiama pinigq rink4 rai i skatinandiosios fiskalines politikos itaka realiajam produktui . Siarne ta5ke susidaropinigq paklausosperteklius. taSkas yra Salia nes E6 LMe kreivds.Siameta5keproduktas didesnis Y2 negu ys taike En.. l i k v i d u m o s p 4 s t a i s " z r r l o n i s i t i k i n a m i . kadangi Llv{ tampa horizontalialinija.d c l t o . bet iki tik iki Y1. ir pinigq rinkos yra pusiausviros.o horizontalusatstumas tarp taSkqEs ir E6yra rnxAG.padidejus vyriausybes prekiq ir paslaugq pirkirnams. E6 Tik taike E5 ir prekiq.rs perkeltq ekonomikq horizontaliai is pradines pusiausvyros ta5keEe 1 taSkqE6. K r a i t u t i n i a i s ( h i p o t c t i n i a i s ) r v c .1 apatiniarne grafike.ra labai nr. k a i n o sy r a l a b a ia u k 3 t o sr l a u k i a m a j qk r i t i r n o . Kai LM ir kreive beveik horizontali.skatinandioji fiskalinepolitika.jaLr nebeparodoma anksdiau nagrindtu multiplikatoriumi politikos .r 8.NuoZLrlni LM kreive.1. A 8.didinantis pinigq paklaus4tuo tarpukai pinigq pasifila lieka nepakirusi. k a d o b l i g a c i j q i r k i t q f i n a n s i n i qa k t y v q .kaip pavaizduota I paveikslo LM 8.m". Realusis produktas nepadideja y2. 8. Bet dabar LIVI kreive i. Tarkirne. i a v a d i n a n r a i s . norspinigqpasifilair padidinama.rilir investicines iSlaidas. kad. .

realqjI produktqir kartu pal[kanq norm4. ekonornika jo negali pasiekti ir nepasiekia. yra hipotetinis. bet ir vartojimo. kiekiu (ribinis polinkis vartoti padaugintas i5 papildornoprodukto).realusis produktas padidejo ne tik didesniq vyriausybespirkirnq kiekiu. panaudotas iSstumimo poveikio apskaidiavimui. Del didesnespalhkanq nomros pasikeidiaprivadiq iSlaidos vartojimo iSlaidosdideja.bet autonomines i5laidq derinys:paskatintos rraZdja. l5stlmimo poveikl parodo skirtumas tarp ta5kq E6 ir E5.yra maZesnisuZ tn. kai atsiZvelgiama pinigLl rinkos lnLrltiplikatorius i pusiausvyros b[tin4 s4lygE sektoriaus ISsttimimopoveikis(crowdingout) yra privataus sukeltas varlojimo ir investiciniq iSlaidq sutnaZinimas. Realiojo produkto skirtumas tary ta5kq E6 ir Es vaizduoja didesndspalukanq norrnos privadias investicines vartojirno i 5laidas. sukelto didesnio produkto lygio. 304 .rrntas lSst[nimo poveikis 8. padidinusio bendrqjq paklausq.Fakti5kai anaiptol nei5stumtosbendrosiosprivadios i5laidosyra didesnesnaujoje pr-rsiausvyros situacijoje ta5ke E5 negu pradineje situacijoje ta5ke Es . vyriausybes iSlaidq padidejirno. Vyriausybesi5laidqpadidejimo[takarealiajamproduktui rr pal[kanq normai Ta5kas E6.12 pav. ir i Sstr.

a t v e j u m u l t i p l i k a t o r i u t a m p a t i k i p r a s t ur n u l t i p l i k a t o r i u r n i .8.13 paveikslovir5utiniarne(a) grafike. pinigq paklausos kai jautrumaspal[kanq normai beribis (h-+ m) ir nulinis (h:0).Fiskalinespolitikos poveikis stiprus. Fiskalines politikosstirnulq poveikis. Siuo kraStutiniu. horizontaliosLM kreives.13 pav. S i u o a t v e j u s m poveikio nera. iSstflrnimo NeraiSstumimo 8.5.kai pinigq paklausalabai jautri pal[kanq normai (h-+ m). kaip pavaizduota8. 305 .2. Stiprus ir silpnasfiskalindspolitikos poveikis Fiskalines politikos stimuiq poveikis realiajarnproduktui priklauso nuo IS ir LM kreiviq nuolydZio.

kuo labiau . 8.l2 paveiksle.rirnas yra clalinis. bet realusis (b) produktas negalejo padideti. Centrinio banko monetarinepolitika gali sustiprinti arba slopinti vyriausybesformuojarnE skalinqpolitik4. o Pagrindindi5stumirnoprieZastis pallkanq norlrios padidejinras. Bet Siepolitikostipai neveikia izoliuotai. kr. Tai pavaizduota (b) 8. VyriaLrsybes i5laidq padidejirnas perkelia lS kreivE i de5inqapatiniame grafike. Jei susidaro koks nors realiojo produkto padidejimasdel fiskalinespolitikos stimr.rris pinigq paklausili pusiausvyr4 fiksuota pinigq sugr4Zintq su pasi[la. i5stfinrirnasyra visi5kas. tai reikalaujahorizontaliosLM kreives. MONETARINE POLITIKA IR SIU POLITIKU DERINYS lki Siol IS-LM modelI naudojome monetarinds politikos poveikiq ir skirtingLl fiskalines politikospoveikiqtyrimui. o LM kreive tarnpavertikali.13 ir paveikslo viriutiniame(a) grafike. l5stumirnas yra visi5kas. Fiskalinis politikos multiplikatoriaus priklausomyb€ nuo monetarindsreakcijos Kaip produkto reakcija i fiskalinespolitikos pasikeitimus(fiskalines politikos rnultipiikatorius)priklausonuo centriniobanko? Pagrindine ideja paprasta:kuo daugiau centrinis bankas padidina pinigtgpasiulq tuo didesnisfiskalinespolitikos multiplikatorius. kaip pavaizduota8.kai lS kreive persikelia i cleSinE. ISstlrnirnasgali bUti visiSkasar dalinis.13 paveiksloapatiniame grafike.rlq. i5stfin. Del nr"rliniopinigq paklausosjautrumo palukanq normai nera pallkanq normos padidejimo.kai visiikai neraproduktopadidejirno ta5ke palygintisu pradiniuta5kuEe. kaip reakcijos i fiskalines politikos slirnulus. sukeltas politikos stimulq. Sir"roatveju vienintelis fiskalines politikos stirnulq poveikrs yra palrikanq normos padidinirnas. kiek padideja vyriausybds i3laidos. nes ar. nei beribis.1. kad pinigq paklausos norrnai nera nei nulinis.rkStesnd palukanqnclnnasumaZina autonomines privadias i5laidas lygiai tiek pat.6. Del to abu atvejai yra dirbtiniai ir kraStutiniai. kai ekonomikos produkto pusiausvyroslygis iSauganuo taSko E6 iki taSko E5 Jei nera produkto padidejirno.PrieSinga situacija susidaro.SiuoatvejuiSsturnimas nulinis.6. FISICA. kai pinigq paklausa visai nejautri pal-rkanqnonnai (h:0). Tai pavaizduota 8. kai bendros autonominds iSlaidos lieka nepakitusios. fi 8.LINEPOLITIKA. nesutrikdZius pusiausvyrospinigq rinkoje. jautrumas paltikanq StalistinernedZiaga rodo. ne realus. jeigu tik nera nukreipto aukityn pal[kanq nonnos spaudimo. E7.I5st[mirnas fiskalines gali bfiti paSalintas.

12 paveiksle. sukelta didejandio produkto. perkelia IS kreivg l de5inEiS lS0 i ISr padet[. pasirei5kiantys vyriausybes iSlaidq padidejimuar rnokesdiq n-raZinirnu.nagrindtas 8. pinigq pasiIlai . skatina auk5tesnp pallkanq nomttu kuri i5sturnia Siek juda i5 taiko EeI taik4 E5. 8. kad fiskalinepolitika veikia tik palukmq nurnq. didesne pinigq paklar-rsa. Vir5utiniame kairiajarne(a) grafike pateiktas standartinis atvejis.pinigLl sumaZina pasi0l4 tuo maZesnis politikosmultiplikatorius.14 paveiksle pateikti trys atvejai. Kai centrinis bankaspalaiko pastoviq pinigq pasi014. monetarin6s Vir5utiniame deSiniajame grafike pateikta antroji altematyva. tiek investiciniq vartojimoiSlaidq. ir Ekonomika -)--. fiskalines Jei centrinis bankas labai surnaZinapinigq pasill4 tai fiskalines politikos multiplikatorius gali blti net neigiamas. Fiskalines politikosstimultlpoveikisrealiajam produktuitrijq politikos alternatyvrls4lygon-ris. Fiskalinds politikos stimulai. 8. Kaciangi pinigq pasi[la pastovi.Jei (b) centriniobanko tikslaspalaikyti pastoviQpalIkanq norm4. LM kreive lieka pradineje padetyje LMo.14 pav.t' Fiksuotapinigq pasiuiasqlygoja iSstunilno N|onctarinis politikos prisitaiklaus lintiduojaiSstwrirru FJveiki Centriniobanko planuojarosprodukto lygis reiSkia.

Kai centrinisbankastaip elgiasi. jis turi perkelti LM kreivg i5 LMn padeties 1 LM1..ris bankas . bet veikia tik palukanqnonnq..bet greidiaumdgina stabilizuoti realqji bendr4i! nacionalini produktq.iS kuriq r0 ir 17tera tik du pavyzdZiai.turi blti leidZiarna inerti3kai keistis..prieSingai. Jei centrinisbankasnori iSlaikytiprodukttl Y1 lygio. Ta5kasE7 kornpensuoja liskalinespolitikos stirnulus.. Ekonomika juda iS ta5ko E6 i taik4 E6.flskalinepolitika jau nebekontroliuoja prodr-rkto lygio.pritaiko" fiskalinq politikq.kad taSkai ir E7 turi ne tik tq Es pat! produkto lyg[. centrinis Jei bankasleidlia pinigq pasiulaikeistiskiekiu.2. Fiskalines politikos stimulq rezultatasdabar yra nagrinetas (m). monetarines skatinandiosios ir fiskalines"politikos dennys.14 paveikslo(c) grafikasiliustruojasvarbiausi4 monetarin€s fiskalinespolitikq bruoZ4. tik lvykstalS kreivdspersikelirnas (ne kai tik del fiskalin€s politikos. Kai mdginarna stabilizuotipallkanq non'nE leidZiarna ir piniglt pasi[iai reaguoli inerti5kai I bet koki lS kreives pasikeitirn4 sakoma.la paveikslogratike.y.ratyva yra tada. t. kad centrir. ta5kas turi didesnE Es pinigq pasr014 kreive yra loliau i (lS kairE).stabdandiosios Kuriam deriniuivisuomend teikti pinnenybq? turi 308 .skatinandiosios monetarines ir stabdandiosios fiskalines" politikos derinys. o ta5kas E7 . Monetarindsir fiskalin€spolitikos derinys Apatinis kairysis 8. Ta5kai E0 ir E7 skiriasi fiskalinesir monetarinds politikos deriniu.. bus maZinama pinigq pasiula(LM kreive juda i kairp).uZleistr-1 vietd' didesniamvyriausybes i5laidq lygiui. bet ir del vartotojo bei verslo lDkesdiq pasikeitimq).centrinis bankas turi sumaZinti pinigq pasi[lt1. . paveikus fiskalin6spolitikos priernondmis. anksdiau multiplikatorius ignoravEs pinigq rink4 ar palukanq nomros pasikeitimo itak4.Ekonornika ta5ko Ee i taSkE87.Jei vyriausybepasirinko norirnq ir produktolygi Yu. lS tikrqiq vyriausybeernesi centrinio banko kontroles.perkeldamas LM judejimui.Ta5kasE6 yra . 8.Taigi. Galimemanyti.padidintipalhkanq normEnlro rs iki 17. Tredioji alten. padidejus vyriausybes iSlaidqlygiui.ji gali pasiekti5i lygf su daugeliu palukanqnormq. 5i situacija tai pateiktaapatiniame juda i5 (c) kairiajarne 8. nei pal0kanqnonna.jei vyriausybes kreivg prie5inga kryptirni lS kreivds i5laidos padidinarnos.6. Fiskalines politikospoveikis. bet ir t4 patl uZimtumobei nedarbolygl. butin4 pastoviamprodukto lygiui iSlaikyti. bhtinLr pastoviai pal[kanq nonnai i5laikyti r11 lygyje. kai centrinis bankas nesirupina ner pinigq pasi[la. kurie yra ta5ke E6. jis gali reaguotii fiskalinespolitikos stimulus.Prie5ingai.Didesnepahlkanqnonna ta5keE7 surnaZina planuojarnus investicijasir autonornini vartojirnq Zemiau tq. kad . Jei cenrrinis bankasapskaidiuoja tikslq pinigq pasillos dydi.

Aktyvaus paklausosregr.7. jeigu tai vyriausybes investicijos. mokyklos). pasitikejimas stabilizavimo politika eme maZeti. Jo sprendimas priklauso nuo to. Ta5ke E7 vyriausybesi5laidosdidesnes negu ta5keEs.Jq nuomone. kurios atid€tos ateidiai. kad vyriausybeturi naudoti fiskaling ir monetaringpolitikq gamybosapimties ir kainr4stabilizavimui. tada pasirinkirnaspriklauso nuo to. ar investicijos(pagrindiniai keliai. IS-LMMODELIOPANAUDOJIMASSTABILIZAVIMO POLITIKOJE IS-LM modelis leidZia atskleisti sElygas.Ar visuomenei teikti pirmenybE taSkoEs produktoaugimui. Salinant Sokus. 8.Ta5ke En investicinds iSlaidosdidesnds. reaguojandias 5iq kintamqjLl pasikeitimus. rengdamapolitikq. sukeliarnus privataus sektoriaus. kad vyriausybdturi veikti prie5 tokios ru5ies Sokus. Vienodos altematyvos yra tinkarnos. 309 I - l .rliavimo politikos Salininkai [sitikinE. siekiant planuoto gamybos apimties ar uZimtumo lygio. Aktyvios politikos Salininkaitvirtina.vyriausybeturi veikti prie5 privataLrs sektoriaussukeliamqSokqitak4. jautriai G. kai 7-o deSimtrnedio pabaigoje infliacija JAV ir kitose iSvystytose Salyse pradejo dideti. Jeigu tai vyriausybes vartojimas. todel ekonomikakurrama ateidiai.siekiant visiSko uZimturno. fiskalines ir monetarinespolitikos pokydiai veikia bendr4 garnybos apinrtl ekonomikoje.rgomsprie5 tas.lnvesticijq paklausos nuosmukis turi bLiti kompensuotas vyriausybes iSlaidqG augimo. jq sElygoti tai i bendrosios paklausos svyravirnai virs gamybos apimties ir uZirntumo svyravimais. ar privat[s. ar i5 i5 vyriausyb6s investicijtl.tuo tarpu investicines iSlaidosyra Zernesnds.rk5tesnis. o tapo ekonominio nestabilumo Saltiniu.gaisrqapsaugos) vyriausybes saugumo. ne privatussektorius.ar ta5koE7 aukStesniarn visuomeniniq paslaugq lygiui? Tai svarbiausiasmakroekonomikosklausimas.kad b[tent vyriar-rsybd. ar vyriausybes investiciniai projektai tr"rri svarbesnes pasekrnesvisuomenei. o jos na5urno augimo ateities lygis bus ar. Vyriausyb6s pirkimai gali blti einamaisiais metais suvartotos paslaugos (nacionalinio policijos.jei fiskalines politikos stimulai igauna rnokesdiq n-raZinimo form4 kuri gali irgi skatinti privadiasinvesticijasir vartojim4. Jie teisino fiskalinEir centriniobanko politik4 kontroliuojandias NT ir M. Jei makroekonomind politika nereaguoja investicijqpaklausos pinigq paklausos ar Sokus. Daugelisekonomistq pajuto. grynrjq mokesdiq NT sumaZinimo ar pinigq pasi[los M augirno. kurioms susidarius. i Tadiau. ar vyriausybesi5laidossusideda vyriausybesvartojimo. 6-J-ane deSimtrnetyje dauguma ekonomistqtikejo fiskalin€s ir monetarinespolitikos efektyvumu. tokiu atveju pasirinkimas priklauso nuo visuomen€s skonio dabarties prekerns ir paslar.Del to vyriausybegali panaudoti5i modeli.

Kai vyriausybes i5laidosG auga pastoviai. 5. nusakane iq bendrosiospaklausos. verdiandiolgyvendinti tokias trumpalaikes priemones.namq ukiai tikisi didesniomokesdiqpadidejimo ateityje negu esant laikinam G padidejimui.IS ir LM kreives. Be SiLi IS-LM modelio tr[kuurq. o kreive IS nepajudes. i5 daliesparemtus ateities lukesdiais. kai pasiektas visiSkas uZimturnas ekonomikoje. vykdant stabilizavimopolitik4 nes neivertinadaugeliodinaminiq aspektq.ypad laiku. Sunku identifikuoti.kokiu padidesG.Kra5tutiniu atveju vartojimas sumaZds padiu dydZiu. paprastaimegina skatinti ekonomikos augimq net ir tada. tuo padidejus C. esanti 4. kaip ilgai jq augimolaukiama. 2.o sukeliatik kainq augim4.didinant einamuosius mokesdius ar maZinantbIsimqsias vyriausyb€si5laidas. StandartinispoZilris i IS-LM modeli paprastai neigia dinarninius sarnprotavimus.rsos atZvilgiu praktiSkai nesqlygoja paklausosir uZimtumo augirno. Jei G pastoviaidideja ir buvo paskelbta apie mokesdiqpadidejimqateityje vyriausybes i5laidq G kompensacijai(arba to tikimasi). Ekonomistai neturi pakankamai empiriniq duorrenq.tuo daugiausumaZes vartojimas.y.Tai statiSkas rnodelis ir neatspindi einamr4jr4politiniq sprendimq [takos ekonornikos ateidiai.diktuojamoIS-LM modelio. pasirodo t. ddl to skatinandioji politika paklar.l ateityje. Didinant mokesdiusateityje. tadiautarp poZifirio. o to Panagrinekirnehskaling politikq detaliau. Vyriausybds i5laidq G padidejimas turi bfiti kompensuotas. privataus sektoriaus Sokusekonornikoje. ar tlskalines l. Bendrosiospaklausoskreive gali b[ti vertikali.butina atsiZvelgtiI skatinandiosios fiskalinespolitikos paseknesbendrajaipaklaLrsai. jis nera ir labai patikin-ras orientyras. DaZniausiailS poslinkis del vyriausybes i5laidq G augimo ilakos prikiausysnuo to. pakeistijq pasekmes del to labai keblu (ar net nelrnanoma) monetarines politikospriemondmis. Aktyvi monetarinepolitika sukelia per didelEinfliacij4 kadangi valdZia. ir dinamines analizesndra esminioorie5taravimo. Kuo didesnio mokesdiq padidejimo tikirnasi ateityje. Asrnenys.rsos reguliavimo politikos sukelia keletasproblen-rq: 1. Namq 0kiai priirnasprendimus einamuoju laikotarpiu. modelisnesugeba apimti. veikiami politinio spaudimo.kurios padetqjuos peninkti naujai kadencijai. priimantys sprendimus. tai namq [kiai gali sumaZintivartojimq tikedarniesidideliq mokesdir. netoliaregiSka. b[tinas pasirenkantkiekybines k pr e k o n o r jn o s s t a b i l i z a v i r n o i e m o n e s . 3r0 .Abejoniq del aktyvaus paklar.

o o LM kreive IS-LM rnodelis prekiqir pinigq rinkq pr. . 4. 3.vertikali? Kodel IS kreive turi neigiam4nuolyd[? Kodel LM kreive turi teigiamqnuolydi? PaaiSkinkite. o .rinkos? lr 31r t . 10. kodel bendrosios paklausos kreivd turi neigiamqnuolydl'/ Kaip mokesdiqaugirnas veikia palLrkanq norm4 produkt4 vartojim4 ir investicijas? 8. .rsiausvyra politikos poveikrs monetarines politikospoveikis fiskalines iSstfimimo poveikis monetarines fiskalines politikos ir derinys Kartojimo klausimai I. 7.vertikali? Kada kreivd LM tampahorizontali. Kodel kreiviq lS ir LM susikirtimota5kasapibreZia produkto ir palukanq normos pusiausvyros lyg[? I l. vartojimui ir investicijoms? 9. 6. . produktui.kai nagrinejamatik prekiq rinka. r . negu tada. Kuo pasirei5kia pinigLlmasdsmaZinimoitaka pal[kanq nonnai. 5. .prekiq ir abi pinigq . 2. kodel multiplikatoriusyra didesnis. nuo ko priklausoI S ir LM kreiviq nuolydis. o r prekir-1 rinka pinigr-1 rinka realioji pal[kanq nonna pelno norma paklausa investicriq IS kreive pinigq pasiula pinigq paklausa . Parodykiteir paai5kinkite.Pagrindin€ssqvokos . Paai5kinkite.kai nagrinejamos . Kada kreive IS tampahorizontali. Aptarkite kainq maZejimopasekmes produktopusiausvyros lygiui. .

pinigq ir darbo rinkq sqveikq. kad auganti bendroji paklar.1 pav. Analiz0 suskyla I dvi ctalis . Tadiau realiarnegyvenirne kainos ir darbo uZmokestis neb[na pastov[s. Susireguliavimq atitinka perejirnasi5 Keinso trumpojo laikotarpio modelio i klasikin[ ilgojo laikotarpiomodeli. mokesdir4 ar vyriausybes iSlaidq pokydiaipastumia bendrqjqi5laidqkreivg. Keinsistqpoziuriu. jie keidiasi. MAKROEKONOMIKOS BENDROJI PUSIAUSVYRA DZ. Pasak monetaristq.klasikini ekonomikos modeli. Pagal s[ model[ ekonomika yra arti visi5ko uZimtumo gamyboslygio. nepriklausomainuo paklausospokydiq. Benclroji paklausa priklauso nuo pinigLp prekiq rinkq s4veikos.rsa visada sElygoja didesnl produkto gamybos lygi. padetikeidiabendrosios paklausos kreive. kai kainos ir darbo uZrnokestisyra pastovus. Jq poZiDriLr.Tuo mesjau [sitikinome.benclrosios paklausos ir bendrosios pasiulos tyrim4. reikia vyriausybespolitika veikti verslo firmq norus ir galimybesgaminti produktus. Todel Sioje temoje nagrinesime kitq . prekiq ir darborinkq s4veika J lz . Abiem atvejais makroekonomika veikiama pakrausos poZi[riu. Kitoks poziflris I ekonomikq pasiulos analizes salininkq. Klasikinis makroekonomikos modelis analizuojaekonomikq kurioje kainos ir darbo uZrnokestisgali laisvai keistis.9. apima prekiq ir darborinkq s4veikq.todelpasikeidia produkto apimtis. pinigq pasiulos pokydiai taip pat pastumia bendrLjq i5laidq kreivg.Nagrinesime prekir4. sukeldarnine tik realiojo produkto. Pinigtl. Keinso paZiurq Salininkaiir monetaristainesutariadaugeliu rnakroekonomines politikos aspektq. sutrikus jos pusiausvyrai.1 paveikslas. o bendrosios pasihlos kreivei skiriarnas pasyvus vaidmuo. Didejantbendrosioms i5laidoms. Pasiulos politikos paprasdiausias pavyzdysyra mokesdiq maZinimas. o ekonomikoje yra nepanaudotqiitekliq. Ji P i n i g L lr i n k a 9. bet ir kainq pokydius. Sios ternos analizg iliustruoja 9. Makroekonomikosanalizejesvarbusuprasti susireguliavimq kuris ivyksta. Abstraktus Keinso modelis teigia.Bendroji pasiula yra ir naujaselementas. M.Tadiaujuos jungia vienas benclrumas jie tiria ekonomikq i5 paklausos pozicijq.

padalytai5 kainq lygio. kai kainq lygis yra pastovus.Sia priklausomybe mfisq analiz€jeteks daZnai naudotis. nuo realiojonacionalinio Kadangi norime i5skirti tik kainq ltakil bendrajaipaklausai.ir flrmos sekrr. tai Px nustatorealiqj4 pinigq pasiUl4 vadinasi. pasiulalygi paklausai. finnq laukiarni pelnai ir laukiamos pajarnos) pastovIs. t. padeda susieti garnybos apimti ir uZimtum4 pal[kanq normfu darbo uZmokesti ir Kalnas'.2 (b) grafike .rinsirne prielaidq kad gamybos apimt[ lernia nustatytapaklausa.ringai realizuosvisq pagirmintil produkcijE.o planr. kad realioji pinigLl pasifila . Sioje temoje paprasturnoclelei tarsirne.Teigeme. kad ta5ke Ei pinigq ir prekiq rinkosyra pusiausviros. kad visiSko uZirntumo pozicija ar ilgojo taip laikotarpiopusiauslyra visq laik4 yra pastovi. Ta5ke En pinigtl pasi[la lygi pinigq paklausai. darantys itak4 bendrajai paklausai. realioji pinigq pasi[la gali dideti (rnaZeti) tik tada. vyriausybes iSlaidos. pradiniu momentu kainq lygis ekonomikoje !ra Pn. ' 313 . veikiantis prekiq bendrosios paklausos ir kainq lygio priklausomybg. mokesdiq lygis. produkto 9. kad visi kiti bendrosiospaklausosveiksniai (nominalioji pinigq pasi[la. suprantarna. Kadangi nominalioji pinigq pasi[la pastovi. nera. o prekiq rinka yra pusiausviravisuose lSs tiesds ta5kuose. Ji parodoprekiq kiekl.rotos i5laidosprekdrnsyra lygios faktiSkai pagamintosir realizuotosprodukcijos apimdiai. (t.y.tai nominalioji pinigq pasitla.lSsamusmakroekonomikosmodelis apima visas tris rinkas. kur[ galima nusipirkti uZ tam tikrq nominalq pinigq kiek[. prekdrns prekiq garnybai kuriemsesantplanuotos iSlaidos lygios fakti5kai prekiq rinkoje egzistuoja pusiausvyra). kai dideja (maZeja) nominalioji pinigq pasiula. Kadangi pinigLlrinka yra pusiausviravisuoseLMx tiesestaSkuose. Vadinasi. M A K R O E K O N O M T K O S P A K L A U S O S K R E T V E.tarianre.2 paveikslo(a) grafike pavaizdnota realiojonacionalinio priklausomybdnuo pallkanq nonnos.Prin. yra Tarkime.ir tiesesLMe padetf.K A T N U .y.Todel galirne nubrdZti ir tiesE ISe. Ji atspindiivairius palfikanqnormos ir nacionalinioprodukto derinius.PraktiSkai. Jau rnin€ta. Galirna teigti. todel Siq tiesitl susikirtirne taike Ee yra patenkintosabiejq tiesiq s4lygos. o 9. 9.kad pastovusir visi kiti veiksniai. NACIONALINTO PRODUKTO IR PALUKANU NORMOS DERINYS Siarneskyriuje [rodysime.kad realioji pinigtl pasiulayra svarbiausias kintamasis.kainq lygio priklausomybe produkto.1.

o bendrojipaklausa Ia lygio. Ta5kasEr (9.2 (a) pav. Makroekonomikos paklausos grafikas Panagrinesime Zernesni kainq lygi P 1. kuriame pinigLl ir prekiq rinkos yra pusiausviros.y. Kai nominalioji pinigq pasiUla yra nustatyta. kai p b ) 0 Y .Zemesnis kainq lygis. Del to sumaZeja palukanq norma.9.2 (b) paveiksle paZymesimeta5k4 Es. Tieseje LM1 bet kuriq pal[kanq norrnq atitinka auk5tesnis nacionalinioprodukto lygis negu tiesejeLMs. kaip Zinia. t.i LMl padeti. kainq lygis yra Px.kuriai esantpinigq rinka yra pusiausvira. Y ' Y 9.2 pav.) rodo tq pal[kanq nonnos ir nacionalinioprodukto priklausomybq. ir tiesd LMe persikelia de5indn. planuotos iSlaidos lygios realiajai nacionalinio 314 . rei5kia didesnEreali4l4 pinigq pasi[lq.

nomrzL. Norddami nustatyti. Tadiau rres dar neiSsiaiSkinome. Nagrinejant kiekvien4 galimE kainq lyg1. Ta5ke E1 palfikanqnorrnos lygis butinaspalaikyti pusiausvyrai pinigq rinkoje.kuris kainq ir pajamq lygio derinys atitinka tikrovg. fakti5ka produkto apimtis patenkinabendr4.1 (9. kurrerns esant pinigq rinka yra pusiausvira. Primenar. kr"rris patenkina bendrqj4 prekiq paklausq. bendrosios 315 . bendroji pasifilapadideja. nusistovejusi nonna palaiko pinigq rinkos pusiausvyrE tam tikro produkto gamybos apimties lygio.rodydarnaauk5tesnibendrosiospaklausosir realiojonacionalinio produktolygi. kodel finnos. tokiLl kaip Ee ir E. kai produkto lygis )'7yra r-7.kai kad nominalioji pinigq pasi[la. o kartu ir atitinkarnq realiqjqpinigq pasiulos galirnepaZymeti dydI bei ties€s LM padeti.).Tai paai5kes bendrqjE veliau nagrinejant5i4 temq. jq rnaksirnizuojandi4 pelnq si[lo tokiq produkto apimti. rtraZesnis nes kainq lygis didinareali4q pinigq pasi[14rnaZindamas pr-rsiausvyros pal[kanq norrlr4 ir didindamas bendril4 paklausil.jog kainq lyg[ P7 atitinka realiojo nacionalinioprodukto lygis 17 (am esant planuotos iSlaidosir faktiSkosiSlaidosyra lygios). kLrriq tikslas pasirinkti garuybos apirnt!. SujungE Siuos taSkus. siejanti kainq ir realiojo nacionalinioprodukto lygius. aibEtaSkq.Tuornet tiese LM paslinks deSiniau. kuri patenkina paklaus4. 9. Padidejus vyriausybes iSlaidrllygiui (kitoms sqlygomsnesikeidiant).rodanti.ne. Pana5iaiatsitiks. Makroekonomikospaklausostiese yra Zemejantitiese.Jis apibendrinamas pasifilosgrafike. planinds i5laidoslygios fakti5kamproduktui (kitaip tariant. Nairjos pusiausvyros taikas yra 82. Makroekonomikos paklausos tieseyra Zernejanti.y4 prekiq paklausq). Vadinasi. o tieseMDS paslinksauk5tyn.ras. rodanti auk5tesngbendrqjEpaklausqir trumpojo laikotarpio pajarr.2 (b) pav. gaLrname rnakroekonornikos paklausos tiesgMDS. Pinna. o makroekonomikos paklausos tiese yra MDSr. pal[kanL1 Antra. didindamos realiqjq pinigq pasi[I4 ir maZindamos pusiausvyros pal[kanq padidinabendrqE paklausq. tiesd MDS rodo fakti5kai pagaminto produkto apimti. esant nustatytamkainLl iygiui. paklausos (MDS Makroekonomikos ties6 macroeconomic demand schedule) rodo skirtingr-rs kaintl lygio ir realiojo nacionalinioprodukto derinius. planuotos i5laidos ir lygios fakti5kaiproduktoapimdiai.ir tiesd lSs paslenka auk5tyni padeti IS1.2 (b) pav. paZymesime taSk4E1. Tiese MDS tenkina dvi sElygas. vyriausybes paklausos i5laidosir kiti bendrosios veiksniaiyra nekintami. turime iSnagrineti prekiq ir darbo rir. kai kitos sqlygosnekinta. Makroekonornikospaklausos grafikas rodo. kad Zemesneskainos.produktoapirniiai.rkos ryS[. tieseMDS yra gauta. padidejus norninaliajaipinigrl pasiDlaiir esantbet kuriarn kainq lygiui.

kol ribinis darbo prodr. kaip ribini darboprodLrkt4: garnybosveiksnio. papildomo darbuotojo)indelis i produkto apimti maLdja. Analizuodarninacionalinio lygios ribiniams kaStams.las. Tai finnos peino maksimizavimo sElyga. yra padidinusdarbqvienu vienetr. t. (darbo.sukurtarmas papildomasproduktas )zr-)'ri. Padidejusdarbui vienu vienetu * nuo L0 iki Lr.2. kol t.kol gaunamos P x MP1 > I/.: W.Si rysi rodo bendroji pasihlos apimtl. kai P x MP1.120). P x MP7.puoju laikotarpiu. Mikroekonouika. yra prodr"rkto Todel.r. rySi tarp pasamdytosdarbo jegos ir pagarninto produkto apimtiesrodo 9. papildornos Firmos pelnasaugs.rktas 2 produktas produkq kiekis.3 (b) paveiksle parodyta ZemejantiMP1 kreive. kapitalo) kiekio. P.y. didindarnadarbo kiek[. Tadiau kartu darbo pajamosvir5ys ribinius ka5ttrs.kai kapitalo kiekis gaminantprodukt4 yra nustatytas.. .Trun.ribinis darbo kapitalo kiekiui nesikeidiant. MaZejantis bendrojo produkto iLrnkcrjos nr-rolydis rodo.y. produkto:funkcijosY1L) ryiio su nuo bencirojo Analizg pradesime darbo paklausa.Kaip jau mindta(Zr. produkto garnybos proces!l (Zr.Antra vertus. 3r6 .1'ai iliustruoja 9. pagarnintas naudojantvisus garrybos iSteklius Bendrasis ir per tarntikr4laikotarpi@ladiau V.rgis. produktas maZeja. kuris yra didesnisuZ produkt4 Y: . tiriant bendrosios veiksnir4 svarbu nustatyti darbo ir prekiq rinkq ry5i. Snie5ka kt.Nustatysinre Siarneskyrelyje nagrindsime kainq lygio ir firmq siDlomoprekiq kiekio ryS!. DARBO RINKA IR BENDROSIOS PASIULOS KREIVE prekiq bendrqj4pasiul4. kaip prekrq kainq lygio pokydiai veikia darborinkos elementus. gautE uZ realizuotusprodr-rktus. 3 skyriq). sukurtq panaudojus papildom4darbo vienetq12. Todel. kuri pagaminapapildomai pasamdytasdarbnoto.y. didejant darbo kiekiLri. Siekdama tnaksirnalatts pelno.esanttam tikrarnkainq lygiui. Tariant.ji rodo produkcijos siekiapateikti. ribinis darbo produktasMP1 ar.realusisdarbor"rZrnokestis. Produktq gamybos apirntis priklauso nuo naudojan. Kiekviena firma. kad produkto kaina P yra pastovi. flrmos pajamqpriear. siekia rnaksimizuotipeln4.kuri4 fimros kreivd.Y.y. kad kiekvieno papildomo darbo vieneto (t. Firmos pelnas maksitnalus.3 paveikslas.rgandio prieaugis.9. uZmokesdiodydZiu W padideja flrmos ka5tai. paZymejorne ir darbo.rqgatnybos pasi[los kreivq. Zr. [tak4 ir i5reiSkdme svarbiausio M n =P " dia LY w .3 skyriq). firma tol didina darbuotojq skaidiq.kai ribines pajarnosbus t.

susilygina su realiuoju darbo r-rZrnokesdiu. Realusis darbo uZmokestisr.r, parodoprekiq kieki, kuri galirnaisigyti uZ norninalqjidarbo uZmokesti. Vadinasi, hrma didins uZimturnt; kol papildomai pasamdyto darbuotojoribinis darbo produktasviriys realtljI darbo r"rZmokestl. ribinis Jei darbo prodr.rktasrnaZesnis uL realqj[ darbo uZurokesti, finna maZins r"rZimtr-rm4, maZindama kartu nuostolius,kuriuos sukeliapapildornaipasitelkto darbuotojo sarnda. Sio darbuotojo samdos ribiniai ka5tai virSrja ribinl naudingurnq.Taigi firmos didina uZimturnq(kartu rnaksimizuojapeln{ tol. kol ribinis darbo produktassusilyginasu realiuojudarbo uZmokesdiu. MP1 kreive kartu yra finnos darbopaklausos kreivd.

MPr-o MPr MPr:

9.3 pav. BendrojoprodLrkto ribinio darboprodukto s4ry5is ir 9.4 paveiksle pateikta darbo paklausos tiese rodo firmil darbo poreikio ir realiojo darbouZmokesdio priklausornybE. Darbo paklausa (LD labourdemand) darbuotojq, kurie gali bnti pasamdytitarn tikru momentu,skaidius. 317

Tiese LD, esant pastoviarn kapitalo kiekiui, yra Zeni6jal.rti. Darbo paklar.rsos d6sningurnas yra tai, kad realiojo darbo uZrnokesiio rnazejimas padidinadarbo paklausos kieki. PadidejLrs kapitaloapimdiai,darbo pakrausa rinkoje dides,ir tieseLD paslinksaukstyn. Tuometkiekvienas realiojodarbo r.rZrnokesdio lygis lgalins firmas samdyti daugiaudarbr.rotojq. tpsistol, kol Tai ribinis darbo produktasmaZedatnas susilyginssr-r realiuojudarbo r.rZn.rokesdir-r. Tiriant darbo pasiill4 svarbi s4voka yra darbo jega. .faLr l-rne skyriuje rnineta,kad darbo jega vadinarnivisi dirbantysar aktyviai darbo ieskantysZnrones;pladiau tai bus analizuojamal r-arne skyriuje. Dabar apsiribosirue pagrindiniais tik darborinkosdesningurnais.

0

Nl

No

N.

N.

lr-

9.4 pav. Datborinka 9.4 paveiksle darbojegos tieseLF rodo, kad, kylant realiajamdarbo uznrokesdiui, drdejadarbojegos kiekis, t.y. vis daugiauZmoniqtarnpadarbo jega. UZin.rtumas (AJ - aggregatedjob) _ tai realiojo darbo uZmokesdio Zmoniq,sugebandiq ir susirastidarb4 s4rySis. UZirntumotieseAJ rodo, kad, augantrealiaja'r darbo uzrnokesdiui, daugiau Zr"noniqsuranda darbq. Kitaip tariant, tarp Zrnoniq, priklausandiq darbo jegai, atsirandavis daugiau radusiqjq darbq. Augant realiajarn darbo uZrnokesdiui, tieseAJ artdjaprie tieses LF. priezastis ta,jog didesne yra darbo jegos dalis noritr-1 gauti darb4,jei atotrukistarp nustatytos nedarbopasalposir realiojo darbo uZrnokesdio auga. Horizontalusatstulnastarp uZirntumotiesesAJ ir tlarbo jdgos tiesds LF rodo bedarbiq skaidiq. Tai zmonds,kurie atsisakoirirbti uZ esanr4realtii uzrnokesti,nors jie yra darbo jega ir uZregistruoti kaip ieskantysdarbo. I si skaidiq ieina ir Zmones, kurie laikinai nedirba,nes keidia darbo viet4. Kiti, iei'antys i darbo jegos skaidiq,tikisi gauri viliojanri pasitrlym4dirbti uZ didesnlnegLr vidutinisdarbouZmokesti, todellaukiatokio pasiulymo.

318

Jei padidetq darbingo amZiausZrnonir4 skaidius,tiesesAJ ir LF paslinktqi de5inE (esant kitiemsveiksniams nekintamiems). Tuornet, esant bet kokiarn realiajamdarbo uZmokesdiui, daugiauZrnoniqlsijLrngtq darbojeg4 ir 1 jq dar,rgiar-r priirntq sprendirlq dirbti. Jei padidetq nedarbo pa3alposrealusis dydis, tiese AJ paslinktq i kairE, nes Zrnones, priklausantysdarbojegai, bfitq iSrankesnidarbui. Juos tenkintrl padidejusi nedarbo pa5alpa, palyginti su siulornuuZdarbiu. Darbo rinkos pusiausvyrq paveiksle 9.4 rodo ta3kas Siameta5ke E. llrmoms reikalingasdarbuotojqskaidius1/x lygus skaidiui Zrnoniq, sutikusiq dirbti uZ realqli darbo uZmokestiw6. Kiekvienas,norintis dirbti uZ Si realqll darbo uZmokesti,surandadarb4.Nors Siqpozicrj4vadinamevisiSkouZimtumo pusiausvyra,trZregistruotq bedarbiq skaidius nera lygus nuliLri. Atkarpa EF rodo uZregistruotr-1 bedarbiLl skaidiq.Jie priklausodarbojegai, tadiauatsisako dirbti uZ realql darbo uZrnokesti wx. Toki4 situactj4ekonornikos teorijoje apibIdinanatiralusisnedarbo lygis. Natfiralusis nedarbo lygis (the natural rate of unernployment) yra darbo jegos dalis, kuri4 sudaro bedarbiai,esantpusiausviraidarborinkai. fai bedarbiaisavanoriai,nesjie nei5sirenka darbo, esanttarn tikran'r (Pladiau klausimas darbouZrnokesdiui. Sis analizuojarnasl-arneskyriuje). I Kai realusis darbo uZrnokestisdidesnis uL v,n, dalis Zrnonrr_1 yra priverstiniai bedarbiai. Tai Zmones, kurie noretq dirbti uZ esarnq darbo uZrnokesti, negalirasti darbo.Esantrealiajarn bet darbouZmokesdiui yra dvi r.r.'7, nedarbor[Sys. Atkarpa AB rodo priverstiniqbedarbiqskaidiq.Jie noretq dirbti uZ realqj[ darbo uZrnokesti bet firmos siLrlo N7 darbo vietq. Atkarpa BC rv7, tik rodo savanori5ko nedarbolygi. Realiaijie nesutinkadirbti uZ darbo uZmokesti
ll 7.

Kai darbo rinka yra pusiar.rsvira, uZimturnasgali padideti dviern atvejais: l. Jei firmos sar.ndytq daugiau darbuotojq, esant bet kuriarn darbo uZlnokesdio lygiui; tuornet darbopaklausos tiesepaslinktqdeiinen; 2. Jei darbuotojaisutiktq dirbti uZ maZesnidarbo uZrnokestf; tuouret uZiurtumotiesepaslinktq de5inen. Prakti5kaiuZimtumotieseAJ ganas1ati. Todel darbopaklausos tieses poslinkio de5in€n pasekmd butq didesnis pr.rsiausviro realiojo dar.bo padidejimas, palyginti sn pusiar,rsviro uZn.rokesdio uZirnturno padidejimu. Kitais ZodZiais tariant, realusis darbo r.rZrnokestis augtq spardiau, negu sutinkandiqdirbti skaidius.Antra vertus,kai realusisdarbo uZrnokestis virSija tt'1 ir yra priverstiniq bedarbiq, darbo paklausospadidejirnas(tieses LD poslinkis auk5tyn) sukeltq uZimtumo padidejim4 nedidinant realiojo darbo uZrnokesdio. Zrnones,kuriq skaiditlrodo atkarpaAB, nori dirbti uZ realqi

319

I

i

darbo uZrnokesti Jei limos pasillytq daugiaudarbo vietq, jie papildyrq wi. dirbandiq gretas. 9.3. N { A K R O E K O N O M I K O S P A S I U L O SK R E I V E _ K A I N U . NACIONALINIO PRODUKTO IR UZIMTUMO DERINYS

Toliar"r nagrinejantbendrqjqpasi[14 susiesime uZimturn4,gamrnam4 produkt4 ir kainas. Klasikiniame rnodelyje kainos ir piniginis darbo r.rZmokestis gali kisti laisvai, o realusis darbo uZrnokestisprisiderindamas pastoviai palaiko darbo rink4 pusiausvir4. Todel klasikiniame modelyje uZimtumas visadayra visi5kouZirnturno lygio, kai nerapriverstiniq bedarbiq. Sio uZimtumo lygio kainq pokydiai neveikia, jei tik ndra rimtq sr"rkrerin.rq darbo rinkoje. VisiSko uZimtumo lygis ir kapitalo iStekliai lemia visq fiml1 garninamo produkto apirnti, t.y. apimtl, kuri4 jos nori ir gali garninti. Prirninsirne, kad visos ekonomikos mastu potencialusis produktas yra produktas,pagamintas esantvisi5kamuZirntumui. Kadangi Sio uZimtumo lygio neveikia kainq pokydiai, tai finnL1 sihloma prodLrktoapimtis taip pat nepriklar,rso kainq. Taigi klasikiniaure nuo modelyje finnos visada sillo toki4 produkto apimti, kuri atitinka potencialqji produktq. Paai5kinsime detaliau, kodel klasikiniame rnodelyje kainil sun.razdjinras nekeidiafinnq sifilomo prclduktoapimties.Tarkime, darbo rinka yra pusiausvira. Kainq surnaZejirnas, esant tam tikrarn nominaliam darbo uZmokesdiui,padidins realtgi darbo uZrnokest[,sukeldamasdarbo pasifilos pertekliq. Piniginis darbo uZrnokestis irns maZeti ir maZds tol, kol realusis darbo uZmokestis griS i pLrsiausvyros lygi. Kartu i5nyks dar.bo pasi[los perteklius,ir visi5ko uZirntumolygis bus atkurtas.Suprantarna, prielaida, kad darbo uZrnokestis gali laisvai kisti, yra kritikuotina,bet apie tai kalbesirne vdliau. 9.5 paveikslepateiktasrnakroekonomikos paklausos tiesesMDS ir vertikalios bendrosiospasirilos tieses AS klasikinis rnodelis. Siq tiesiq susikirtirno ta5ke E produkto apimtis sutampasu potencialiuoju lygiu )rp.o kainq pusiausvyros lygis yra P6. Esantkainq lygiui P6, prekiq, darbo ir pinigq rinkos yra pusiausviros.Darbo rinka yra pusiausvirabet kuriame tiesds AS taske.Bet kuriametieses MDS taike yra pinigq ir prekiq rinkos pusiausviros. Tadiautik taSkeE visos trys rinkos yra pusiausviros. Tarkime ta5keA, kainos yra P 1, aukStesnds pusiausvyros r.rZ lygi p;Tuomet realusis pinigq kiekis bus 'TaZesnis,o pal[kanq norn.raaukStesnd. Todel bendroji paklausa)'7bus maZesne Yp,ir finnos negales uz parduoti viso Ip produkto. Klasikiniame modelyje firmos i5syk sumaZins kainas, kad panaikintr4 pasillos pertekliq. Taip veikdamos, jos didina realiEl4pinigq

320

pasiulfumaZinapalukanqnorm4 ir didina bendr4lE paklaus4 todel ekonomika griZta i pusiausvyrqta5ke E. Prie5ingasituacija susidarytq,jei kainos bLrtq maZesnds negu P6. Tuornet realioji pinigq pasi[la padidetq,pal[kanq noma sumaZetq, o bendroji paklausa vir5ytq potencialiojo produkto apinrti. Pertekline paklausa padidintq kainas ir grqZintLlekonornikq I pusiausvyros galima ta5kq E, kai kainq pusiausvyros lygis P6. Zinant kainq lygt P7,-, apskaidiuoti piniginio darbo uZmokesdio lygi, kuris lemia realtfi darbo uZrnokesdio lygi, uZtikrinantIpusiausvyrtl darborinkoje.

0 "

Y

'

Y

P

Y modelyje

9.5pav.Pusiausvyra klasikiniame makroekonornikos

9.4.

MONETARINES tR FTSKALTNESPOLTTTKOSITArG BENDRAJAI PAKLAUSAI. EKLEKTINE BENDROSIOS P A S I U L O SK R E I V E

Kainq pusiausvyros lygis priklauso nuo veiksniq, sqlygojandiq makroekonomikos paklausos ir bendrosios pasilrlos tiesiq padeti. Analizuosime vyriausybes vykdomos politikos ltakq bendrajai pasifilai ir paklausai. Kitq veiksniq itaka gali b0ti analizuojama pana5iu budu. Ankstesniuose skyriuose i5siai5kinome, kad DZ. M. Keinso rnodelyje,kur kainos yra pastovios, o nacionalinio produkto gamybos apirnti nulemia paklausa, nominalios pinigtl pasi[los ar vyriausybes iSlaidq padidejimas i5plediabendr4j4paklausq o kartu ir produkto gamybos apirntl. Kitaip, kaip pamatysime, yra klasikiniamernodelyje. paklausos Priminsime,kad, judant i5ilgai makroekonomikos ties€s, kainq pasikeitirnaskeidia realiqq pinigq pasi[lq kuri per pal[kanq nonnE keidia ir bendrqj4 paklaus4.Antra vertus, monetarinesar pinigq politikos pokydiai pastumiamakroekonomikos paklausostiesE,kartu keidia bendrosios paklausoslygi, esanttam tikram kainq lygiui.

321

Pirmiausia panagrinesin.re monetarinds politikos itake r.nakroekonomikos bendrajaipaklausai;ekonomikayra pusiausvyros ta5ke E1y (9.6pav.). Tarkime, del tam tikrq prieZasdiq padvigubdjanominalioji pinigrl pasiLila. Tai gali atsitikti, pavyzdZiui,centriniambankui supirkusvyriausybes vertybinir.rs popierius. Tada realusis pinigq kiekis, esant bet kuriam kainq lygiui, padideja, tiesdMDS9paslinks ir auk5tyn padetiMDSr. I Dabar kiekvien4kainq lygi atitinka Zemesne pallkanq nonra. Naujas pusiausvyros ta5kasyra E1. Kai kainos ir darbo uZmokesdiai prisiderinE, vieninteld nominalios pinigq pasi[los padidejirno pasekne yra auk5tesnis kainq lygis. Produkto apimtis nepakitusiir lygi Ip, nes modelyje bendrosios pasiUlostiesd yra vertikali. Kai nominalioji pinigq pasi[la padvigubeja,tiese MDS9 paslenka1 padet[ MDSI taip, kad kainq pusiausvyros lygis tiksliai padvigubeja, persikeldamas Pa i P7.Kodel taip atsitinka? i5 Kai pasitilostiese yra vertikali, realioji bendroji paklausaturi iSlikti )'p lygio, t.y. nepakitusi naujame pusiausvyrostaSke.Taip gali atsitikti tik tuomet, jei realioji pinigq pasiula irgi nepakis. Prie5ingu atveju turetLl pasikeisti palDkanq nonna,kartupaveikdama paklausos bendrosios apirntl. Klasikiniarne modelyje nominaliosios pinigq pasiulos pokydiai sukelia ekvivalenti5kusprocentiniusnorninaliojo darbo uZmokesdioir kainq lygio pokydius: realioji pinigq pasiDla, palukanqnoma, produkto apirntis, LrZimtumas realusisdarbouZmokestis ir nekinta.

0

Y

P

Y

9.6 pav. Skatinandioji monetarineir fiskaline politika I5vada,kad pokydiainominaliojoje pinigq pasiriloje sLrkelia kainq ir darbo uZmokesdio pokydius,bet ne produkto apimties ir r.rZimtun.ro pokyiir.rs, yra svarbiausias monetaristqprincipas.9.6 paveikslas5i4 i5vadEpatvirtina ir klasikiniam modeliui, kuriame darbouZmokestis kainos laisvai kinta. ir PaaiSkinsirne detaliau, kokius ekonomikos pokydius sukelia pusiausvyros ta5ko Ee paslinkimasI padet[ Er (9.6 pav.). Tarkime, kad ekonomikayra ta5ke E0, kai kainq lygis Pp. Staigusnominaliosios pinigq
)z:

pasiulos padidejimas padidina realiqjq pinigq pasiLrl4 kartu sr.uraZina pal[kanq norrn4 ir padidina bendrqjq paklausq.Pastaroji vir5ija potencialtl produkt4 kur[ fimos nordtq sitlyti esant tam tikram kainq lygiui. Prekiq paklausos perteklius sukelia kainq lygio augim4 kol pusiausvyra gryLLa. Pakilusios kainos kompensuoja pinigq pasiulos padidejim4. nominaliosios Realioji pinigq pasilla ir palukanq norrna griZta 1 pradini lygi. Prie padidejusiokainq lygio prisiderinapiniginis darbo uZrnokestis, kuris taip pat padideja. Realusis uZrnokestislieka nepakitqs.Taip ekonornika gr[Zta prie visi5ko uZimtumoir potencialiojo prodLrkto lygio. Pagal klasikinespaZilras visi Sieprocesai ivykstamomentaliai. 9.6 paveiksle pateiktas grafikas tinka ir skatinandiajai fiskalinei politikai paai5kinti. Esant tam tikram kainq lygiui ir atitinkamam realiajan.r pinigq pasihlos kiekiui, vyriausybes iSlaidq padid€jirnas(ar mokesdiLl padidinabendr4jE sumaZejimas) paklaus4 ir tiese MDS6 persikeliaI MDSl padeti. Kadangi klasikine bendroji pasifilos tiese yra vertikali, del fiskalines politikos kainos pakils nuo P0 tki Pt, o produkto apirntis iSliks visi5ko uZimturnolygio )'p jei Skiitinandiosios politikospasekrne, kainosnekinta,yra fiskalines paklausos bendrosios padidejimas. Tadiaufinnos siekiagaminti potencialiqj4 produkcijosapir-nti, toddl susidaropaklausosperteklius.Kainos i5kart ims kilti, kol prekiq paklar.rsos perteklius iSnyks. Esant talu tikrai nominaliajai pinigq pasir.llai, aukStesnes kainossumaZina pinigq pasr[14padidina realiEi4 pal[kanq nonnE ir sumaZina privadias vartojimo i5laidas bei investicijas. Todel, kai pusiausvyra grlLla, ekonomikoje yra aukStesneskainos ir norninalieji darbo uZr.nokesdiai, maZesnis realusispinigq kiekis ir aukitesne palukanqnorlla. Vyriausybds yra i5laidos didesnds, privatusvartojirnas bet ir investicijos - maZesnds, bendroji paklausaiSliekavisiSko uZimtLur-ro o lygio. Vyriausybds iSlaidqpadidejimas visiSkai kornpensuojarnas privadiqvartojirno iSlaidqir investicijq sumaZej imu. Klasikiniamemodelyjevyriausyb€s padidejusios iSlaidos,,iSstumia" toki pat kieki privadiqi5laidq, todelbendrojipaklausa potencialiojo nesikeidia prodr-rkto lygyje. PagalDZ. M. Keinso model[ tokioje situacijoje bus ,,i5sturnirnas" tik dalinis. Keinso rnodelyje trurnpuoju laikotarpiu kainos ir darbo uZn.rokestis nekinta, o gamybos apimt[ nulemia bendroji paklausa. Esant nustatytai (fiksuotai) nominaliajai ir realiajai pinigLl pasiIlai, vyriausybes iSlaidq padidejimas padidins pusiausvyrospal[kanr4 norrn4 per poveiki bendrajai paklausai ir realiajam produktui. Didesne produkto apimtis didina pinigq paklaus4 ir, esant pastoviai pinigq pasiulai, reikalauja auk5tesnes pal[kanr.1 norrlos, kad pinigq rinka iSliktq pusiausvira.Savo ruoZtu ar-rkStesnd palhkanLl norma sun.raZina vartojim4 bei investicijasir tarn tikra dalimi kompensuoja skatinantivyriausybesiSlaidqefekt4bendrajaipaklausaiir produktLri.

JLJ

Toliau panagrinesime, kaip ,,elgiasi" ekonornika, iStikta stipriq sukretimq,pagal DZ.M.Keinsoir klasikin[ modelius.Tarkime, kad pradinE ekonomikospadeti rodo tieseMDSg ir pusiausvyros (9.j pav.). Tan.r ta5kasF,0 tikri ivykiai ekonornikojestaiga nustumia makroekonomikospaklar.rsos tiesq MDS6 Zemyn.Tai gali buti finnq pesimistinio poZi[rio i savo ateities planus rezultatas. rodel jos malina investicijas.Arba vartotojai tikisi ryikaus savo pajamLlsurnaZejirno ateityje ir del to maLinavartojirn4.Tiese MDS6 paslinks Zemyni padetlMDSr. Kaip elgsis ekonomika,apra5oma klasikrniu modeliu? Kainos nr-rkris nuo Pa iki P1. Atitinkamai sumaZds piniginis darbo uZmokestis, realusis o darbo uZmokestis liks nepakitEs visi5ko uZimtumolygyje. Zemesnds kainos padidina realiqi4 pinigq pasi[I4. Pal[kanq nomla sumaZes, vel padidindama bendrqj4 paklaus4. Tai visiSkai kompensuosbendrosios paklausos pradinl post[rn[Zernyn, j4 grqZinant tYplygi. Naujapusiausvyra taSke bus E1. Kitaip ekonornika ,,elgsis" pagal DZ.M.Keinso rnodeli, kr.rriame darbo uZrnokestisir kainos yra fiksuoti. Kai ekonornika yra pusiausvyros ta5ke Eo, tiesds MDS poslinkis Zemyn perkelia ekonomikq i nau14 pusiausvyrostaSkqA, nekintant kainq lygiui Pg. Ta5ke A pinigq rinka yra pusiausvira,ir planuotosi5laidosprekemslygios faktiskai pagaminloprodukto apimdiai. Tadiau tai nera visiSka pusiausvyra. Gamintojai noretq ganrinti produkcijos apirnti, atitinkandiE Yp lygi, bet garnina ttk y0, nes gamybos apimti lemia paklausa.

Y

o

Y

p

Y

9.7 pav. DZ.M.Keinso klasikiniomodeliopalyginimas ir Kas Siojesituacijojeatsitinkaveliau? Cali'ri du atvejai.pi'nu atveju vyriausybe, vadovaudamasi DZ. M. Keinso modelio rekomendacijomis,gali panaudotifiskaling ar monetarinE politik4 kad pastumtqtiesEMDSl aukStyni MDSe padet[. Siuo atveju gamintojai bus patenkinii, gateaami garninri papildornq produkcijos kieki ir grL\ti i aukStesni gamybos lygi )r" Tuomer pajarnos padidetq nuo )'p iki yp Del fiskalines ar monelarines politikos

324

ekonornikagal€tq padidinti produkto apimti tiksliai tiek, kiek sutaupdiStekliq budarna ta5ke A. Kadangi gamintojai garnino maLiau produktq, jq darbo paklausabnvo maZesnd negu darbo pasiula. Ta5ke A darbo nnkoje atsirado priverstinis nedarbas, nes darbuotojq sr.unaZinta. Tadiau realusis darbo r-rZmokestis nepakitps. liko Antru atveju situacija klostytqsi kitaip. Jei vyriausybe nedidintq bendrosiospaklausos,firmos gali imti rnaZinti kainas ir didinti produkcijos apimtl iki )'p lygio. Dalis priverstiniq bedarbiq sutiktrl dirbti uZ maZesni piniginl darbo uZmokestiir darytq spaudimqdarbo uZmokesdio lygiui. Toki4 ekonornikos b[klq galima iliustruoti ldtu slinkirnu tiese MDSI i5 taiko A i ta5k481, kuriame grEZintas visiSkas uZirntumas visq rinkq pusiausvyra. ir Apibendrindami pasakysime, kad galima sutikti su keinsisttp nuomone, kai apra5oma ekonomikos elgsena trr.unpuoju laikotarpiu, kol kainos ir darbo uZmokestis dar nespdjo prisiderinti prie ekonomikos reikaiavimq. Klasikines paZiuros tinkamos, apra5ant ekonomikos elgsen4 ilguoju laikotarpiu, kai kainos ir darbo uZmokestisturi pakankamai laiko prisiderinti. Svarbiar.rsias klausimas - kiek laiko lrunka Sis prisiderinirnas praktiSkai. Modeliq bendras bruoZas tas, kad, tiek DZ. M. Keinso, tiek klasikiniame modelyje skatinandioji fiskaline ir monetarind politika pasireiSkia tieses MDS poslinkiuauk5tyn. Antra vertus, pagal klasikin[ modeli, kuriarne produkto gamybos apirntis sutampa su )'p, vyriausybOdidina produkto apimt[ ir uZimtumE, vadovaudamasi paklausos ne (t.y. i5plediant paklaus{, o pasillos valdymo politika (t.y. skatinant garninti potencialqji produkt{. Kitaip rariant, ekonomikoje, pasi[lospolitikos,siekiama skatinamoje pasi0los, bendrosios o ne paklausosdidinimo. Pasi[los politikos metodai tokie: maZinarnipajamq mokesdiai (taip skatinamasZmoniq noras dirbti), didinamas uZimturno pusiausvyroslygis, pastumiantprekiq bendrosios pasiriloskreivg de5inen. Jau 4 skyriuje buvo mineta, kad keinsistai,monetaristaiir pasifilos politikos Salininkai labai skirtingai traktuoja bendrAjq pasiulq. Kiekviena teorija yra tinkama, esant skirtingam ekonominio aktyvumo lygiui. Keinso ir jo pasekejq poZiuris tinkamiausias, kai yra didelis nedarbas ir ry5kus nuosmukis. Tuomet bendroji pasi[los kreive fakti5kai yra horizontali. Kai ekonomika priartejaprie visi5ko uZirntumolygio, dideja infliacijos galimybe. Tuomet tinkamiausia butq vertikali bendrosios pasiulos kreive, t.y. monetaristrl poZihris. Tarp Siq dviejq ekstremaliq situacrjq galima iterpti pasifilospolitikos SalininkqpoZiuri - didejantipaklausagali veikti ir kainas,ir reaiqjinacionalini produkt4(Zr.4 skyriaus pav.). 4.9 Eklektine (t.y. derinanti skirtingaspaZiuras) bendroji pasiuloskreivd yra horizontali, kai produkto garnybos apimties lygis Zemas.Kreive kyla

325

aukStyn, kai gamybos lygis vidutinis. Kai gamybos lygis auk5tas ir pasiekiamas visiSkas uZimturnas,pasiIlos kreive vertikali. Tokia kreives salxpratanaudingapraktiSkai, priimant sprendimus makroekonominiulygrr.r. 9.5. DARBO UZMOKESTIS DARBO RINKOJE

Netiketai ir stipriai surnaZdjus bendrajai paklausai, atsiranda nedarbas, kurio trukmd gali b0ti [vairi, daZnaiskaidiuojama metais.Klasikinis rnodelis apra5o ilgojo laikotarpio pusiausvyrfuekonomikai derinantis prie pasikeitusiq aplinkybiq. Tadiau prisiderinirnas daZnai buna letas ir skar-rsmingas. negali ivykti momentaliai,nes kainos ir darbo uzmokestis Jis keidiasi letai, kol prilygsta naujai ilgojo laikotarpio pr-rsiausvyrai, aprasomai klasikiniu rnodeliu.Paai5kinsime, kodel prisiderinimasvyksta gan letai. Firmq garninamosprodLrkcijossvarbiausias kastq elementasdaZniausiaiyra darbo uZmokestis. Kastai yra kainos pagrindas. Todel letas darbo uZmokesdio prisiderinimas yra svarbiausia leto kainq prisiderinimo prie benilrosios paklausos pokydiq prieZastis. Pravartu panagrineti darbo uZmokesiio susifbrmavim4darbo rinkoj e. Darbuotojo da.bas firmoje yra tipiska ilgalaike sntartis. Fimrai paprastai nemaZai kainuoja samdyti ir atleisti darbuotojLrs.Atleisdama darbuotoj4 finra praranda jo igytq darbo patirtl, o samdyclama naujE darbuotoj4patiriapapildomqiSlaidqfirmos reklamai,darbuotojoapmokymuiir panasiai.Todel, esant trurnpalaikiams gamybosapimties pakitimarns,kuriuos sukelia paklausossvyravimai,firmos paprastaivengia atleisti senusir priimti naujusdarbuotojus. Antra vertus, darbuotojai taip pat siekia ilgalaikiq sutardiq su fimromis. Naujo darbo ieskandiarn Zrnoguireikia laiko ir pastangq. Atleistasis i5 darbo praranda igyt4 darbo patirtl ir darbo uZmokest[.Toder, sudarant ilgalaikes darbuotojq ir finnq sutartis, pirmiausia susitariama del darbo uZmokesdio dydLio ir jo svyravimo, pakitus produkcijos apirndiai. Darbo sutartyse paprastal numatomas darbo valandq skaidius, virsvalandziai, reguiiarusuZmokestis uZmokestis vir5valandZius. ir uZ Firmos darbo kiekis yra bendrasdarbo valandq skaidius,isclirbamas fi.noje per tam tikrq laikq (pavyzdZiui,per savaitg).Jei firmos darbo kieki i5reiksime a x b, tia - a vieno darbuotojo isclirbtqvalancrqskaidius,o 6 darbuotoiqskaidius,tai darbokiekl galirnEreguliuoti tokiais blclais: l. Keidiant darbuotojoi5dirbtqvalandqskaidiq,kai darbuoroiqkiekis pastovus; 2. Keidiant darbuoroiqskaidiq,kai i3dirbtqvalanclq kiekis pastovus; 3. Derinantabu Siuos bDdus. Tarkime, kad finnos produkcijos paklausa maLd,1a. Trurnpuoju laikotarpiuji stengsis trumpinti darbo savaitg, nekeidiantclarbuotojq skaidiaus.

5lo

Jei ir toliau paklausamaZes,firma gali laikinai atleisti i5 darbo kai kurruos darbuotojus. Kai paklausa firmos produkcijai auga, pirmiausia finnos stengiasi i5siversti vir5valandZiais. paklausair toliau auga, frrrna samdo Jei daugiaudarbuotojq. Ilgalaikes darbo sutartys tam tikra prasme izoliuoja finn4 ir jos darbuotojusnuo darbo rinkos s4lygr4, todel darbo uZrnokesdio prisiderininras prie darbo rinkos reikalavimq yra vangus. VisiSkas jo prisiderinirnas neimanorrasdel keliq prieZasdiq. Kai bendroji paklausalabai maZeja,fimos darbuotojus pradeda atleisti. Alsiranda priverstiniq bedarbiq, kurie sutiktrl dirbti uZ maZesn[darbo uZmokesti.Tadiau ne visos firmos pasinaudosSiuo pretekstusumaZintidarbo uZmokesti. Pirma, naujasdarbuotojas yra blogesnis pakaitas darbuotojo, kuris jau iSmanosavo darb4. Antra, ilgalaikis finnos ir darbuotojqbendradarbiavimas svarbesnis trumpalaiklpeln4 gaut4 Siek yra uZ tiek sumaZinus darbo uZmokesti. Firrnoskaip darbdavioreputacijayra svarbus veiksnys, norint prisivilioti ir i5laikyti darbuotojus.Kiekviena finna siekia, kad darbr.rotojai b[tq patenkinti darbo sqlygomis,kartu ir darbo uZrnokesdir.r. Toddl firma ir darbuotojai gali pasiekti tarpusavio sr-rpratirn4kad darbo uZrnokestis per daug maZetq, per daug didetq. nei nei I5nagrindjomedarbo rinki; tadiau labai svarbi darbo ir prekir4rinkq jq sqveika; analizuosime kitame skyrelyje. 9.6. TRUMPOJO LAIKOTARPIO BENDROSIOS PASI[]LOS TTESE.KAINV rR DARBO UzUOrnSdtO PRTSTDERTNTMAS

I I

Darbo uZmokesdio prisiderinirnqtrurnpuoj laikotarpi nagrinej 9.8 u u a paveikslas. Tarkirne, i5 pradZiq ekonornika yra visiSko uZimturno ta5ke A. Trumpuoju laikotarpiu piniginio darbo uZmokesdio ties€ WW yra labai nuoZr"rlni. Padidejus paklausai, firmos padidina produkcijos apirntl iki y/. Tieseje WW tai atitiks ta5k4 C. Darbuotojq kiekis nedides,nes produkcijos apimtis dideja del virivalandZiq. Jei paklausa firmos produkcijai maLeja, flnnos maZinsdarbo savaites trukmg, kartu produkcijosapimti, kuri dabarbus )'a.TiesejeWW tai atitiks taSk4B. Vidutiniuoju laikotarpiu, jei paklausa neatsistatys,fimra pradds atieisti darbuotojusir maZintiuZmokesti. Tadiau neltik€tina, kad darbo uZmokestis nagrinejamuoju metu sumaZetq W2,t.y. iki lygio, kuris uZtikrintqvisi5k4 uZirntum4klasikiniame lki modelyje ilguoju laikotarpiu.Matyt, darbo uZmokestis surnaZds I/7 tieseje iki WW1. Zemesnisdarbo uZmokestis leis sumaZintikainas,ir tai Siektiek pakels bendrosios paklausos lyg[, nes padides realioji pinigq pasi[la ir surnaZes pal[kanq norma. Tadiau vidutiniuoju laikotarpiu del vangalrs darbo prisiderinirnofirmos gamins produkto maLtaunegu potenciah,rsis uZrnokesdio lygis.

327

w
wo
wl

ww
B--2
lwwr

u

Y

o

Y

P

Y

r

\

9.8 pav. Piniginio darbo uZmokesdio prisiderinimas

Tik ilguoju laikotarpiu darbo uZmokesdio tiesd nusileis i WW: padetl. Darbo uZrnokestis kainos bus sumaZdjg pakankamai, ir kad padidejusi pinigq pasifla ir surnaZejusi palfikanr4 norma gr4Zintq bendrqjtl paklaus4 | visiSko uZirntumolygi ta5keA2.Tai naujasilgalaikespr.rsiausvyros taSkas, kai darbo uZmokesdiolygis 22. Tolesni paklausossvyravimai sukeltq jud€jima prisiderinimoprocesas i5ilgai tiesesWW2, o apra5ytas kartotqsi. Toliau nagrinesime ry51tarp darbo uZmokesdio darborinkoje ir kainq prekiq rinkoje. Tegu firmos produkto kainq pagrind4 sudaro darbo uZrnokesdio ka5tai. Suprantama, Zaliavos, Zeme, kapitalas taip pat yra gamybos ka5ttpelementai, tadiau orientuosimdstik i darbo uZmokestl kaip pagrindinl kaStq element4.Del Sio supaprastinimo galirna pereiti nuo darbo uZmokesdiotieses WW (9.8 pav.) i ekvivalenti5kq trumpojo laikotarpio bendrosiospasiUlostiesE(9.9 pav.). Tuo tikslu vertikalioje a5yje vietoj darbo uZmokesdio atidesirne kainq lyg[. Trumpojo laikotarpio bendrosiospasitlos ties€ (SAS short time run aggregate supply curve) rodo firmq nustatytas kainaskiekvienai produkto apimdiai,kai Zinornas firmt1darbo uZmokestis. 9.9 paveikslasiliustruoja trumpuoju laikotarpiubendrql4pasiulos tiesE SAS, atitinkandiqdarbo uZmokesdiotiesE WW. Tarkirne, kad ta5ke A ekonomika veikia visi5ko uZimtumo ir visq rinkq pusiausvyrossqlygomis. piniginis darbouZrnokestis WoQ.8 pav.). Kainos yra Pe lygio, kai sutartas yra Trumpuoju laikotarpiufirmq produkto apirnti rodo pasiulostiese SAS. Firmos gali pasiulyti papildorn4 produkcijos kiekl uZ truputi auk5tesng kainq kuri leidZia joms padengti vir5valandZiq apmokejirnE Jei firma susiduria su produkcijos kainq maZejimu, ji priversta sumaZinti produkcijos apirntl. Kadangi darbo uZrnokesdiodydis sutartas, finnos turi ribotas galirnybes

328

gamindarnos potencialqji produkt4 Ip. MAKROEKONOMIKOS BENDROSIOS PUSIAUSVYROS MODELIS.9 pav. bendrq.jei paklausai5lieka maZa. reikalingo gr4Zinti paklaus4[ visi5ko uZimturnos4lygas. o pasiulos tiese.Trumpuoju laikotarpiu bendroji pasi[los tieselabai nuoZulni. Vadinasi. 9. jei produkto paklausa naldja.rs.Keinsomodelio savybe. Tai yra klasikinio modelio savybe.sumaZintika5tus. Darbo uZmokesdiolygis palaipsniui pereina i Zernesnp bendrosios pasi[los tiesESASI (9. o ne kainq pokydius. toddl ekonomika letai gr[ZtaI visiSkouZimtumolygi. Tadiaupo kiek laiko ekonornikavel griZtaI pusiausvyros b[sen4. Trumpojo laikotarpiobendrosios pasi[los tiesd Vidutiniuoju laikotarpiu. tieses I 0 pav. Finnos pasieks ta5k4A2 ir sugrii prie vertikaliosbendrosios pasiulos tieses ilguoju laikotarpiLr.rsvyr4.9 pav. 329 . KAINU" NACIONALINIO PRODUKTO IR pnrSionruNlMAs uZTMTUMo Paklausos ir pasirilos svyravirnai sutrikdo bendrqjq ekonornikos pusiar. fimos pradeda atleisti darbuotojr. nes o y u y p y 9. firmos bus priverstosZyrniai sumaZinti produkto apirnti trumpuoju laikotarpiu.[ SAS2.).Todel.7. jei kainos kris ir toliau. Tai DZ. Kainos yra nukritusios tiek. kad realioji pinigq pasifila padidejusi. Siosyra tiesejeSAS. o palhkanq norma sumaZejusi iki lygio.todel bendrosios paklausos poslinkaisukelsprodukto apirnties.Nukrypirnai nuo visi5ko uZimtumo sqlygq palaipsniuikeidia darbo uZmokestiir kainas.). llguoju laikotarpiudarbouZrnokesdio tiesepersikelsI WW2. firmos neturi galimybes trurnpuoju laikotarpiu maZinti prodr-rkto kainr"1. Analizuosime 5[ proces4 pasitelkEmakroekonomikospaklausosir trurnpojo laikotarpio bendrosios pasiulos (9.M.lq Pateiksime analizes i5vadas. Jos vdl dirbs visiSko uZirntumosElygornis.

Detaliau i5siaiSkinsime. o piniginio darbo uZmokesdio lygis sumaZejalki Wr kad realusis darbo (W/P:) iSliktq nepakitgs. Trumpuoju laikotarpiu tieses MDS poslinkis Zemyn I MDSl padet[ . Ekonornikos pusiausvyros gr4Zinirnas.. Tadiau Sios klasikinio modelio i5vados teisingos tik ilguoju laikotarpiu. 330 . kiek nori. Ps P. Piniginis darbo uZnrokestisI( yra tokio lygio. Nagrinesime makroekonomikospaklausos tieses poslinkio Zernyn pasekmes(9. u. uZrnokestis Naujas ekonomikospusiausvyros ta5kas yra E3.ro potencialiojoprodukto lygio. kaip ekonornika grlZta i pusiausvyrE trurnpuoj vidutiniuoju ir ilguoju laikotarpiu. Makroekonomikospaklausos tiesepaslenkaZemyni5 MDS I MDSr padet[. Todel trumpuoju laikotarpiu firmos vadovausis Sio iaikotarpio pasirilos tiese ir gamins tiek.Tarkime. Tarkime. P. Tuomet sumaZdja ir bendrosios paklausoslygis.Sioje sudetingesneje analizdje atsisakysime supaprastinandios jei prielaidos.).10 pav. Kadangi firmos turi menkas galimybes maZinti produkcijos vieneto ka5tus(tai parodd ankstesne analize). kad darbo rinka yra pusiausvira.kad produkto apimt[ lemia paklausa.kai realiojo pusiausvyros darbo uZmokesdio lygis w=W/Po. I 9. kad ekonomika iSliktq visi5ko uZimtun. rySkiaisumazej us nominaliaj pinigq pasiuiai ai Vadovaujantis klasikiniu rnodeliu kainos ir darbo uZrnokestis mon-rentaliai prisiderina. esant tarn tikram kaintl lygiui.perkelia" ekonomikq iS ta5ko E6 [ taSk4 E1. ji maZesn€ potenciaiiojo uZ produkto apirnti. ekonomikayra ta5ke Ex. ekonomikojeZyrniai surnaZeja nominalioji pinigq pasiula.10 pav. Kainq pusiausvyros lygis tuojau pat nukrentaiki P3. i5saugodamos sutartq piniginio darbo uZmokesdio lyg[. P3 o--f-F v.

produkto apimtis stipriai sumaZdjusi. atitinka visq i5tekliq savininkq sitlornq gamybos veiksniq apirnt[.Atsiras priverstinisnedarbas.lEs).3 pav.Dabar prekiq rinka yra pusiausvira ta5ke 82. Ekonornikoje vykstandius procesus iliustruoja slinkimas Zeuyn paklausos tiese MDS1. Palfikanqnorrna ir bendroji paklausagrlZo i pradinE padetl.Bet kadangi negu taSke 81. Todel firmos stengiasi vis maZiau moketi uZ papildomai naudojarnusgarnybos 331 . Produkcijos apimtis didedarnagrf\ta algal visi5ko uZimtumo lygio iink. Vidutiniuoju laikotarpiuims maZdtiir piniginis darbo uZmokestis. ribinis na5umas)maZeja.Ekonomika pasieke pusiausvyr4 taike 83. ribinis produktas (t. rinka.P). Kitq gamybos veiksniq rinkoje..jos maZinaprodukcijos apirnti.kada gamybos veiksniq rinkoje pasiekiama pusiausvyra.t. tadiau darbo rinktl pakeisirnevisq gamybos veiksniq pagal MDS-AS ir IS-LM rnodelius. NAUDOJANT MDS-AS IR IS-LM KREIVES nagrinetq bendrosios makroekonomikos Analizuosime jau pusiausvyrosmodel!. palukanq norma krito. firmos pereinai ZemesnE pasiulostiesq SAS2. Analize rodo. Realusis darbo uZmokestisgriZo i lygi. tik piniginis darbo uZmokestis dar neprisiderinqs(pakankamai nesur.Priverstinis nedarbasi5nyko. toddl daugiauZrnoniq nords gauti darb4.y. kaip ir darbo veiksniq rinkoje. kad realiojipinigq pasihla atitinka pradini jq lygt. didejant isteklill apimdiai (9. Trumpojo laikotarpio bendroji pasirilostiese paslinko Zemyn i SAS3padet[.rsis darbo uZmokestis fakti5kai yra per aukSlas (piniginis darbo uZmokestisnepakitEs. Ta5keE1 prekiq rinka yra pusiausvira.naZe. reah.8. MAKROEKONOMIKOSBENDROSIOSPUSIAUSVYROS MODELIS. bendroji prekiq paklausajau taSke E2 kainos Zemesnes padidejusi. Bendrqj4pusiausvyr4 nagrin€sime Trumpai apZvelgsirre. Realioji pinigq pasiula padidejo. Esant Zernesniamsutartarn piniginiam darbo uZmokesdio lygiui. atitinkanti visi5ko uZimtumo s4lygas. kada gamybosiStekliqapimtis.Piniginis darbo uZrnokestisir kainos sumaZe.Kadangi pakankamai nukritusios. trumpojo ir ilgojo laikotarpio bendrosios pasiIlos tiesiq susikirtime.o kainq lygis P7 . kuriai yra bendroji paklausa.Zemesnisu2.Ta5kas taciaujarne kainos dar nera E1 yra tieses SASI ir MDSI susikirtimo taSkas. kad pradinis piniginio darbo uZmokesdio sumaZdjirnas dar ne itin stipriai paveike realiojo darbo uZrnokesdiomaZejimE Todel dar iSlieka priverstinis nedarbas. Kainos nukritusios tiek.y.). Produkto apimtis atitinka potencialiojo produkto lyg[. Zernesndsprekiq kainos P2 rei5kia. 9.o proporcingai nominaliosios pinigq pasiulos sumaZdjimui. Kai finnos irns reguliuoti uZimtum4 jos surnaZins sihlolnq darbo vietq. kad tik ilguoju laikotarpiu ekonornikagrlZta i trijLl rinkq pusiausvyross4lygas.

Pusiausvyragarnybos veiksniq rinkoje yra ta5ke E. Todel gamybos veiksniq paklausoskreivd Fp staiga Zemeja. Jau min€ta (Lr. B. IStekliqkaitq kitimo greiti. Foz. 9. Didejant i5tekliq apirndiai. kaip parodyta I paveiksle. B ir C yra bendrosios nasi[loskreivesAS ta5kai. Fz. Pt P3 atitinkandiasprodukto apimtis. Ta5kai A. 3 temq).1 maZ6ja. Fo:. Pz. Jq susikirtirno taSkai su gamybos veiksniq rinkos pusiausvyrqir veiksniq pasillos kreive Fs atitinka gamybos veiksnir"l apimtis Ft. rodo ribiniai ka5tai.ralus.11 pav. Tai rodo staigusFs kilimas nuo ta5ko Fp.ekonotntntat i5tekliai (Zeme. Fi. didejant i5tekliq naudojimui. 9. lygus ribiniarnsgarnybos veiksnio produktaspinigine i5rai5ka gamybosveiksniq rinkos pasi[los ir paklausoskreives bei Pasitelkg bendrqjq pasiulos kreivg AS.ir dar labiau maleja mokamos ldSosuZ gamybos veiksnitrs. kainq lygius Pt. jq ka5tai taip pat dideja' Pasiekusvisi5ko uZimtumo lyg1.darbas.veiksnius F. Kai gamybos veiksnio vieneto kaina lygi ribiniams veiksnio ka5tams. Kiekviename Fs kreives ta5ke i3tekliq savininkamsi5rnoketasuma lygi visq i5teklill ka5tams. veiksniqrinkospusiausvyra 9. susikerta Gamybos veiksniq rinkos pusiausvyros ta5ke E ribinis garnybos kaStarns. Ta5kai A.gamybos veiksniq pasiulos lygis yra optin. gautas panaudojustam tikrq veiksniq kieki.12 (b) paveikslasrodo produkto apimtis.ribinis i5tekliq produktas Kai pasiekiamas stipriai rnaZdja.12 (c) paveikslerodo kainq lygius Pt. naudojamigamybosprocese.kapitalas). kol veiksniq kainos padengia jq ka5tus. veiksniqkainosPp.ka5tq augimo tempai staigadideja. lStekliq pasiUla dideja tol. P3 atitinkagamybosveiksniq 9. kur kreivbs Fs ir Fp. kai garnybos 9. bendrojo produkto funkcrj4 Y(F). C 9. visi5ko uZimtumolygis Fp. JJZ . nubreLiame parodytq I 2 paveiksle. Gamybos Gamybosveiksniq pasi[la Fs priklausonuo i3tekliq kainq Pp ir jq kaStq. savininkq poZi[riu. kad gamybos veiksniai .12 (a) paveiksle paklausoskreivds For.

IS rodo nacionalinio produkto I ir paltkanq normos r derinius. kuriems esantpasiekiatrapinigq rinkos pusiausvyra. derinius. parodytas l3 paveiksle. Makroekonomikos paklausos tiesdMDS rodo nacionalinio produkto )' ir bendrojo kainq lygio P derinius. Bendrosios pasi[loskreivesnustatymas Siame modelyje visos trys rinkos .yra pr"rsiausviros. naudoiant MDS-AS ir IS-LM kreives. I . kuriems esant pasiekiama pinigq ir prekiq rinkq pusiausvyra. kuriemsesant pasiekiama prekiqrinkospusiausvyra. darbo ir prekiq . Trurnpai apibldinsirne bendrosiospusiausvyros modeliokreives. 9..12 pav.Bendrosiospusiausvyros modelis. \ Y Y Y Y(r-) 9. LM rodo nacionalinio produkto I ir pal[kanq normos .gamybos veiksniq.

9. kuriems esant bendrosiosgamybos veiksniq pajamoslygios bendrierns savininkr4 i5tekliq kaitams. kuris atitinka pusiauslyrospalukanq florm{ 16 ir pr. d) a) 9. Garnybos veiksniq paklausoskreivd Fp rodo iStekliq kainq p5 ir garnybosveiksniq F derinius. kuriems esant uZtikrinarna gamybos veiksniq rinkos puslaLlsvyra. gamybos veiksnirl kreives Fs ir Fp kirsis taSke. kad. pusiausvyros nacionalinis produktas yra YE. kurierns esant nacionalines pajarnoslygios gamybosveiksniqsavininkq paj bendrosioms amoms.kuris atitinka iitekliu 334 . esant pusiauslyros kainq lygiui p6.13 paveikslas rodo. Kai Zinoma rnakroekonomine paklausoskreivd MDS.13 pav.rsiausvyros produktq Y6. Prekiq ir pinigq rinkose pusiauslyra pasiekiamataike. Bendrosios pusiausvyros rnodelis Gamybos veiksniq pasifllos kreive F5 rodo iStekliq kainq pp ir gamybos veiksniq .F derinius.Bendroji pasir"rla rodo nacionalinioprodukto I ir bendrojo kainq AS lygio P derinius.

jokie nustatyti veikiantis ekonomikos modeli. r. Vidiniq kintamqjq tarpusaviopriklausomybE rodo 9. t p t n i g qp a k l a u s a ) .rktas gali bfiti pasiektas. c . kad C: a+cxY: dia a . BENDROSIOS MAKROEKONOMIKOS PUSIAUSVYROS MODELIO PRAKTINIS NAUDOJIMAS Nagrindtasis pusiausvyros modelis tinka analizuojant iSoriniq (egzogeniniq) veiksniqpoveikl ekonornikai. Keinso poZilriu.nesant visi5kam uZimturnui ir esant visi5kam uZimtumr.autonominisvartojimas. egzistLroja i5oriniai kintamieji.13 paveikslas.bendrasis produktas. P. F.pusiausvyros kainq lygt PrE ir i5tekliqpusiausvyros apimti -lp. I5oriniai kintamieji sutrikdo ekonominEpusiausvyrq. DZ.ri.Todel keidiasi vidiniai (endogeniniai) kintamieji. nacionalines pajarnosauga.ar iSoriniuvartojirnu./ / f t g r y n i e j i r n o k e s i ' i a i ) t v . Nacionalinio produkto apimtis 16 pagarninama.tai mokesdiaiuZ papildornaigautqpajamqvienet4.arba iiorinis vafiojirnas.tai kinlamieji. )'. susijE tarpusavyj funkcinepriklausomybe.G ( v y r i a u s y b e s n i S l a i d o s ) . nacionalinis PanaSiai galirna apibldinti ir kitus i5orinius kintarnuosirrs. Ribind mokesiiq norma (MT . iemia Jie vartojimo pokyti. Priminsime.marginal taxes rate) . l5orinis veiksnys (egzogenous factor) . Kai pnsiausvyra pasiekiarna Zemiau visiSko uZimtur. kuri vadinameautonominiuvartojirnu. kurie veikia vartojirnqC. Pusiausvyros modelio analizeskaidoma1 dvi dalis. M.kurio neveikia modelio rySiai. P.M . ( p i n i g r l .no. Tadiau Y ir F visada kinta ta padia kryptimi. Tai pal[kanq norma. naudojantgarnybos veiksniq kiekl Fp.prekiq) vdl pasiekiapusiausvyrE Vidinis veiksnvs (endogenous factor) .kol po tam tikro laiko visosrinkos (pinigt1. t .ribinio polinkio vartotikoeficientas. r. todel pusiausvyros modelio analizeipakankakintamqjq Y.tai kintarnasis. e Ekonomikosbuklg galirnaiSreik5tiketuriaisvidiniais kintamaisiais Y.infliacijoslukesdiai. Uf giAine mokesdiqnorma). pasi[la). v e i k i a n i i u s p u s i a u s v y r o s r o d e l i : t a i 7 ( i n v e s t i c i j o s l .9. PavyzdLiui. didejant L Kai pusiausvyra pasiekiarna visi3ko JJf . nes pusiausvyros prodr. iStekliq. 9.

rZimturnr. p a d i d e j oM . kad kreiviq AS. M. T a r k i n e . l. analizuosime dviem atvejais. I gali dideti nedaLrg.rr. l5oriniqkintamqjq U.14 pav. or M o k a r t u s u m a Z d j o u . Prirninsime. T a d a k r e i v d sL M l i r atitinkamai de5in€n MDSl paslenka 1LM2 ir MDS2padet[. v U u pokydiqpoveikispusiausvyrai 336 .spardiai augant inlliacinerns kainoms. o pinigq rinkoje . Pusiausvyra. Pusiausvyr4 (Y<YB). Tarkirne. FD ir F5 l[Ziai pastebirni visi5ko uZimturnolygyje.ri kainr-1 lygiui P7 ir pusiausvyraprekiq rinkoje pasiekiamaesant pusiausvyros pusiausvyrosproduktui 17.uZimtumo sqlygornis.Y1 ir r7.Tegu pokydiuspinigq rinkoje sukeliai5oriniaikintamieji M. kaip parodyta 9'14 paveiksle. nesant visiSkan. iY: I A S 9..

todel MDS dideja. o LM1 pradZiojepaslinktqi padetl LMa. kaip parodyta 9..nes Mo > Ms. padidejamakroekonomine paklausair MDS1 paslenkade5ineni padet!MDS2.Kadangi AS2<MDS.u. kairdn. ir r naLdla. Pinigq pasilla sr. kainq lygiui. Jei . iki 2 . todel r7 dideja iki r_.i padetiAS2. D e l n l .bet kokybiniaipokydiairinkose.kad padidesi5tekliq kainos. 337 . o Y2kreivejeMDS2 surnaZeja ). Kai kainos pakilo. kreive LM2 paslenkaatgal iki LM3 padeties. maZdjant. padidejus{ padideja pinigq paklausaMp.14paveiksle. < Mo. Y.kreivd LM1 paslenka kair€n. anksdiau. o veliau griZrq ! LMs padetl. Siuo atveju. lyntai padidejaY.1 kreivemis.bet P lygis pakyla nedaug. padidejobendrosios i5laidosAE. Yldideja iki yj. .rkristq P5. pasiekus visiskq uZirntun.naZeja nedaug. y didejimaspastunia kreivg IS1 i paderi IS2.rvesticijos. S i u o l r r e j r r l i pusiausvyros nacionalinis produktas pagamintas.investicijosmaZejair ). AnalizuojantekonominE situacijqprakti3kai. M o paclidettl.o paklausarnaZejo. Todel kainq lygis labai pakyla nuo P7 iki P:.. tikdtina. k r c i r e L M 1 p u s l e n k ia a d e t [ L M 2 .1 lenteleje parodyti visi galirni i5orinir4 veiksnir4 pokydiai ir jq poveikis vidiniams kintarniesiems r. yt padideja )z.{1.r.Del to.Toddl sLunaZeja ir F5 atitinkamaisurnaZeja Kreive AS1 paslenka AS.todel M5 > Mp. Del iSoriniq kintanrtjq M..5.Trumpai nurodysirnelvykiq sekq.pavaizduotomis 9.. . 9. i r t t t .MDS > AS ir kreive MDS paslenka de5inen i pakitLrs MDS2 padeti. pinigq pasiulasurnaZejo. dideja ir. Galutinis rezultatas: padideja iki rj. o Ii neZymiai padidejaiki fi. sumaZetq.s a n t v i s i S k a mt r Z i r n t t r r n t(ry 2 y t ) . Siuoatvejuryikiai didejainfliacija. Tarkirne. padidetrl r. kai labiau domina ne kiekybiniai.ir kainq lygis P7 padideja iki ikiP. o M11 Ms maleja. Kadangi ry pakilo iki 13. M.13 paveiksle.o Pl nr.kainq lygis kyla iki P j.r4. i padeti LM2.galimapasinaudoti lenteleir 9. G ar rnaZdjant o. didejanti5oriniarns veiksnianrs 7 . p o k y i i t l p i n i g t l u s i l r l a p p padidejo. tr p. didejant ar M.to pokyiitl 17 surnaZ€jarki rt.veikiant i5oriniamsveiksniarns. iki Labai pakilus kainoms. Kadangi kainos labai pakilo. nes lvykiq sekabus kitokia negr-r Kreiviq pokydiaiparodyti9.. sLrmaZetq ry iki /7 iki Y5.l)el to. MaZejanlr.W ir MT .15paveiksle. pagal MDSz kreivE sunaZeja iki I.r l. P r r s i a r r s v y r e. o p1 ri didejaiki P:.r padideja. kreive MDS paslinktrlkairen o tai iki MDS3. todel r kyla.

gatnybos apimtis maleja.t2 f1 lSz AS' MDSI 9. Tarkime. ir vyriausybe nutaria didinti bendr4siasiSlaidasAE. ZodLiu. AE augimo galima pasiekti.1 lenteleje. Vyriausybes veiklos pasekmes galime tirti pagal lenteles pirm4 eilutg. situacija susiklostonesantvisi5kam uZimtumui. 338 . Taip pat pagal lentelggalima tirti bet kurio iSorinioparametropoveiki vidiniams kintamiesiems. kad paskatintqverslo aktyvumq. Mhsq anksdiau nagrinetusatvejustaip pat galima rasti 9. Bendrqirl iSlaidq augimopoveikispusiausvyrai Tarkirne. Jos duomenys liudija. ar maLtnant ribing mokesdiqnorrn4 tLlZ . o kainq lygis padidetr-1 nedaug.15 pav. didinant valstybespirkimus G . vyriausybespolitika b[tq sekrninga. kad mineti vyriausybds veiksmai pakeltq palukanq norm4 Lymiai padidintq nacionalinio produkto apimt[.

* = .N :t t :t :n a . E . l \ -lF.N E 1t :t . .t )N a E 9 o I E o j E E a E F l f \ a + .: '= + l Q l < = e r < = > =!' > l\ lFa lFl \ .t 2t+ F . > e t < j l\ lF+ t < : . 339 I .G E E ^ a . .G :t .N Z .1) .a .. " J l a e e > l L l .N :6r IF :t .-- tte ?ra " lF- "lr ' lFt" lz a ile e.

palyginkite ekonomikospokydius stipriq sukrdtirnqatveju. . Naudodamiesi 9. . priverstiniaibedarbiai potencialusis produktas poveikis i5stun-rirno pasi[lospolitika pasir. 2. PaaiSkinkite poveiki..llos eklektindsbendrosios kreive darbokiekis gamybos veiksniqpaklausos kreive gamybosveiksniq pasiDlos kreive garnybosveiksniq rinkos pusiausvyra bendrosios makroekonotnikos pusiausvyros modelis kintamasis i5orinis vidiniskintalnasis Kartojimo klausimai l. 340 . r t t . . paklausos poZi[ris pasihlos poZiLrris Dz. .7 paveikslu. ApibIdinkite bendrosios Kokia yra firmos pelno maksirnizavin.kuriuos sukelia Paai5kinkite nominaliosiospinigq pasi[los padidejimas. . 8. padidejusvyriausybdsiSlaidoms. PaaiSkinkite skatinandiosios fiskalinds politikos pasekn-res pagal D'2.iSstumimo" klasikini ir DZ. 6. Nurodykite esminiusDZ. M. Keinso model[. . . pagal . . Keinso ir klasikini rnodell. 1. pagalD1. r r . 5.Pagrindin6ss4vokos r . ..M. pagal klasikini modeli ekonomikospokydius. kintant realiajamdarbo uZmokesdiui.M. . Keinsomodelis klasikinisekonornikos modelis visiSkouZimturnogamyboslygis paklausos makroekonomikos kreive bendrojipasitlostiese pelno maksimizavimosqlyga realusisdarbo uZmokestis ribinis darbo produktas darbojega darbopaklausostiese darbojegos tiesd uZimtumotiese natlralusisneclarbo lygis savanoriaibedarbiar o o r o . ivertinant jos ka5tLrs darborinkoje? NubreZkite darbo rinkos kreives ir paaiikinkite jq tarpusavio rySius. M. 9. K4 rodo makroekonomikos paklausos tiese? pasi[loskreivg. M. Keinsornodel[. . . .ro sElyga. 3. 4. . Keinso ir klasikinio ekonomikosmodeliq skirtumus.

I . iSoriniaikintamieji: a) M s dideja. MDS. LM.7 . o M o maZeja. Naudodamiesi makroekonomikos pusiausvyros modeliu. Naudodamiesi 9. Y. Apibfidinkitei5orinius vidiniuskintamuosius. Tuo tikslu laisvai pasirinkite garnybos veiksniq pasi[los kreivg Fs ir keletE jq kertandiq garnybos veiksniq paklausoskreiviq Fp. esant n e v i s i 5 k au Z i m t u m u i .pasiuloskreivg. visi5karn uZirntumui. nubreZkite bendrosios I3. Galiausiai pasifiloskreivq.ll paveiksle ekonomikos pusiausvyros gr4Zinim4 kai staigapadidejanominalioji pinigq pasiDla. 10. AS jei poslinkius ir vidiniq kintamLjq r. NubreZkiteir paai5kinkiteeklektinEbendrosios pateiktumodeliu. ir 14. kai pusiausvyra pasiekiama. P poky(. G dicleja. m b) pasiekiama o.ius. Nustatykite bendrqj4 pasifilos kreivg. 12. pusiausvyra kai esant. Nustatykiterinkos pusiausvyrosta5kusir jais naudodamiesi nubrdZkite bendrojoprodukto funkcijE Y(F). kreiviq lS.paai5kinkite il. nurodykite iSoriniq kintamqjq pokydiq poveikius.

Robert Merton.. Pastarieji s4lygos i5tekliq apsaugEir tuo padiu Svelnins iStekliq ribotumo problem4..N . pavyzdLiui..a d r i n k a . pagrinding augimo problem4 . Dabartiniu laikotarpiukuriami ir pletojami nauji ekonominesteorijos augimo teorija (RobertasLukas ar modeliai. nagrineja ir atskleidZia Jos sprendZia pakankamaispartausir sdkmingoekonominio augimo Saltinius. uZtikrinandiusrealiojo produkto didejirnq ir bendrojo nacionalinio (o taip pat ir bendrojo vidar. P.kapitalq darb4 technikospaZang4 pan. vykstantis del jq kainq pasikeitimo. g.Rojaus Forbso Harodo garnybos (Hanod. EKONOMINIO AUGIMO TEORIJOS ESME Dabartiniu laikotarpiu dorninuoja dvi pagrindines ekonoutini<. Sie modeliai pagristi gamybos funkcijos teorija. Evesey David. Ekonominio augirno analizeatliekamakuriant ir naudojant ivairiLrs augimo modelius.. l S t o k e i . Sios teorijos taikymo sekme ypad priklauso nuo padios politikos. atsiZvelgiant pagrindinius i ir veiksnius.eko_nominig yra stabiffiffiitili.. Robert). Neoklasikine. 1890-1978)ir kt. EKONOMINIO AUGIMO TEORIJA Ekonominio augimo teorijos tiria veiksnius.pr"rsiausvyros padios pelno maksimizavirnosqlygos. papildomq spartaus ir augimo Saltiniqpaie5ka kt.gautq augimo rezultatq ir pasekmiq ivertinrmas. o pirmiausia pasikeidia kapitalo imlumas.r e a g r r o d a m g a r n t i n i t l Ia iStekliq ribotumq automatiSkai paskatins endogeninius technologinius pokydius. Ray Forbs. bei Salies ekonorniniopajegurno ekonomines 10. Pri€mus tobulosios konkurencijos modeliui bhdingas nacionalinioprodukto didejimo tendencijEtenkina tos sqlygas. 10. augimo tendencijq ir ternpq bei subalansuoto augirro optirnalios trajektorijos nustatymas.y. Robertas Baras (Barro. Eusejaus Deivido Domaro (Dornar. realioji pal[kanq nonna yra lygi J+L .endogenine" . ir jai b[dingi visi5ko uZinttutlto tendencija. tokioms kaip: . naudosir kaStqproblemq.1.r augiino teorijq grupes: augimg teorija teigia. DZono Hikso (Hicks.rs) pastovrl Salies gamybinio pajegumo kilimq. Robert).t. Juose numanomas gamybos veiksnitl kainq lankstumo ilguoju laikotarpiu i5saugojimas ir veiksniq pakeitimas. pastovaus augimo temprl uZtikrinimas. S i t e o r i j ap a b r e Z i a .naujEja" (Lucas. kad ekonomika l. vadinami .t.) k S t o k e iN . 1904-1989). Del to gamybos tunkcrjoje pakinta naudojamq gamybos veiksniq santykis. ) ) . 19l4).augimoteikiamos SiLl teorijri ktrejai daug demesio skiria ir kitoms visapusi5kai svarbioms augirno problemoms. 1924). Roberto Mertono Solou (Solow. Romeras (Romer P.augimo veiksniq ir jq indelio i augirn4 apskaidiavimas.nulinio augimo" problema. g. John Richard.

patenkama dinarniniq i procesqtyrimo sriti. Kita vertus. dideja jq naudojirnopraktikoje galimybesir svarba. Ekspertq pateiktos prognozds laikotarpiuiiki 2015 m. DZ. nepaliaujamaijuos modifikuojant. ' Siuolaikiniq ekonominiq problemq a5trejirnas. kaip bendrosios paklausos dalies ir kaip pagrindinio kapitalo ol€timo. nukendiadidZioji Salies gyventojqdalis. Del to kuriami nauji augimo modeliai tampa vis sudetingesni. rodo.tai pagamintq prekiq ir suteiktq paslaugq apimties padidejimasper tam tikrE laikotarp[. Neokeinsistiniai augimo modeliai skiriami nestabilumoir nedarbonagrinejirnui. pusiausvyrai bfitinos s4lygos yra tokios grieZtos. nei5vengiamai i5kreipiarna net suardorna ir objektyvi Saliesgyventojq vartojimo strukt[ra. vaidmeniui.Pasak Sios Gorijos Salininkq. M. ilgalaikis valstybds gamybinio potencialo pletojimas.antpeilio aSrnenq". Ekonominio augimo tikslas yra vartojimas. 2. o realusisdarbo uZmokestis lygus ribiniam darbo produktui.Galirna sakyti. Manorna. Keinso ir neokeinsistine ekonominio augimo teorija rinkos ekonomi[q irittuoji [ai[nestabiliq i5 prigimties ir balansuojandiq . kad globalizacijaskatins tolimesni pasaulinds ekonomikosaugirnq. Keinsoteorijostaikymoribas. Zymi dalis iStekliq i5eikvojama nenaudingai.skatino kurti naujas energij4 taupandiastechnologijas ir kartu neigiamai paveike kapitalo pelningumodinamik4. PavyzdLiu| didelis naftos kainq pakilimas pasaulineje rinkoje 1913-1914m. ir tada ne[rnanoma pasiektigalutinio ekonominio augimo tikslo. kad jq ivykdymo tikimybe labai rnenka. jo Ekonominis augimas. Ekonominiamaugimuiyra svarbus globalizacijos ir veiksnys.kapitalo ribiniam produktui. tobulinant esamus augimo modelius.kuri apibfidinarealiojo BVP (BNP) augimas. M. socialines kovos uZ ekonominio augimo rezultatq perskirstym4aktyvejimas verdia mokslininkus tirti vis daugiau augimo problemq. i5 esrnds pakeite mokslo ir technikos paZangos prioritetus ir ekonorniniqrodikliq dinamik4 daugelyjepasaulio Saliq. Salies ekonomikai padaromasunkiai padengiamq nuostolir.. Kita vertus. kad JAV ekonomikos augimo 343 . kad jie i5pledia DZ. Gyventojai vertina savo Salies [kio vienetq ir padiq valstybiniq institucrjq veiklq pagal ekonominio augimo ir gyvenimo lygio dinamik4. tempai. Klaidingai formuojant garnybos struktfir4 ir netinkamai parenkant ekonomikos pletojirno gaires. geroves kilimas. keidiant atskirusjq kintarnusveiksnius i5 iSoriniq i vidinius. Ypatingasdemesyscia skiriamasdvigubam investicijq ir santaupq.bet Zymia dalimi ir nuo uZsienioekonominiq ir politiniq veiksniq.kokybe ir kiti rodikliai priklauso ne tik nuo Salies[kio pajegumo. Ekonominis augimas (econornicgrowth) . ir imant gvildenti ekonomines b0kles dinamiSkurnq.

) kelio I branclq 5) masinio V' Rostou veikale . Ekonominiuugi-E Europojeskatinskapitalo skaidiuojant iniegracija vieningos valiutos _ivedimas .Taipalankiaiveiksglobalinioukio XX a' spaltus ekonotninis reguliavim4 kitose pasaulio Salyse'Kita veflus' problemas su kuriomis tik dar ruuiuu is.ir paclidinsekonominespolitikoskoordinavim.. 1916) i. iSriuyrty.o lygis' flkio Sakine penkias augimo Visuomends uitty*oti proceseV' Rostou paZymi visuomene.Siai stadijaibfidingosdar dvi spardiais augimo.ystino ir pagilino globalines skurd* c) karus rr "G.Ekonominio m.qga^rtineiaplinkai.tu' igyvendinim4 . palaikandiospaZangiosukio strukturos oolitines ar visuomeninesstrukiarros.iusVoltasVitmenasRostou(Rostow'Walt augimo stadijos:.jie Europoje padidesnuo 2 proc' iki 2'4 proc'' stabilfis.2) pereinamoji survr. Agenda 21: Vision Janicke M. paieskos apibudinsime. a) Lai. yra XXI amZiaus prarronindsgamybos lygiui ir stambios techniniarn ISskirtinivaictmen! proceseteikia augimo stadijq teorija' J4 evoliucijos viespatavimuivrsuomenes suformulavoarnerikieeiriprofeso. pasiZyroindios reik5rningospru*o*. fai susijE su moclemausmokslo hnansi5kai remti naujq idejq 'Sio1t Zernes lkyje rr asmenll' pasirengusiq. UJsinurrOoiundi4 sektoriq' pasiZyrrindi4 Zemu mokslu. Wtrirr-t-.uomend' ir uiruo-"n". tai: l) traclicind stadijas.. tempaibus pakankarnai judejimas pagal BNP.kurias iveikia iiro. arnMain' Frankfurt Entwicklung' Nachhaltigc I 344 .potititu ir augimo stadijos" (1971 m') Velesniame savo atrgimo penlias ankstesnes vystyrn4si. Bruel (Hg). Globaline aptint or potititu au. formuojasi naujasis elitas ir J"{l"l: pari.ki klasifikavimo principq raidoscharakteristika: visuomends technin€ekonomine . b) susidr. .)' iii pasiutevietoj ekonominiqsanklodq'sistemr"l (f C6O nistinis manifestas" pagal kuri aygimo.|.stadijq kriteitii". Trediojoje-pakilimo*stadlojetrumpusatsitiktinioekonomtnto tampantis iprastine [kio aktyvumo impulsus iakeidia stabilus augimas' ypatybes:tai nors vienos funkcionavimos4lyga.ocly.fuenybi*kai struktfira' vafiojimo strukt[ra ir kt' iJ. paprastai turindi4 iiAeti z!-e" [kio darbo na5umolygiu ir hierarchinesocialinestruktlra' stadijoje sudaromos Antrojoje . .un.S-kil.iipapildo atsiZvelgia dvasiniZmogaus i .t taikyti kit.stadija. dk uZdavinYs'.u".. (1999). tempais' ir 5akos. upiui" hygoje .tradicinesvisuomends staclijqV' Rostou prirnityvia technologija' pagrista ikinjutoniniu visuomeng. 3) pakilimas.ne pradetakurti... iuruufJ valstybiq. Europos . varlol1mo.."^ Siuolaikinrspuruulir.v1s.o. iai tampavarom4jabhsimqqpermainqjesa' .Trumpai Siasstadijas stadijas5e5tqa_ gyuerriilo totyue. jos strateginepldtra konfliktus. Das 21 Jahrhundert/In: B.flnif. apibfidinakaip Pirmql4 .pereinamosios visuomends Zinir'1panaudojimu pakilimo prieiaidos.rr: -:^ ^r.. iabiau issivysdiusiqSaliq itak4' Visa kaip aisakasi oasireiskianacionalizmas.Nekomug.

jeigu gaminama ? 345 . *-?agal pinn4lI kriterrjqiSsk iriamas: augimas. d) optimalLis.lryus -ekonominis gamyDovelKSnrus. atsiranda Siuolaikines pramonds Sakos (automobiliq chemlos. c) neigiami. ar del kiekybinio veiksniq pasikeitimo.Cia atsirandair spardiai vystosi naujos gamybos Sakos. fr. s b) tqlglr-qyy*L**ekonominis augimas. ir daugiau.rcij4. Pagalantrqji kriterijq iSskiriarni tempai: Sie a) dideli (spartfis). knygos raSymo metu (1959m.kuriq svarbiausieji Sie: yra t. investicijqir santaupq dalis nacionalinese pajamose padidejanuo 5 iki l0 proc.pletim4si. Garnybosapimtieskitimo tempqdydis.pagaminusdaugiauprodukcijos.) tik JAV ir Kanada buvo pasiekusios5i4 stadij4 JAV perejirnui i5 4 i 5 stadija prireike Simto rnetr.rnkcionavimas. paprastaikuris nors i5 jq dominuoja priklausornainuo to. Pagal V. kokio garnybosveiksnio deka jis gautas:ar del kokybinio.kelio i brand4 . Sio tipo augirno rezultatas yra ne tik produkcijos gamybos apimties padidejirnas.bet ir gyvenimokokybespaieSkos poreikis. Kurie jq naudingesni?15 pirmo Zvilgsnio galirna b0tq teikti pirmenybEspartiems augirnotempams. trunkandioje metq. r 2. kaip buvo pasiektasgamybosapimtiespadidejimas.stadrjoje keidiasi ekonornind strukt0ra paslaugqsferos ir techniSkaisudetingq ilgojo laikotarpio vartojimo reikmenq rnasinesgamybos naudai. investicijq dalis nacionulindse pajarnose padideja 20 procenrq. elektrolechnikos pramond. Fakti5kaitai ankstyvojoindustrializaviruo stadija. I0.vyksta visuomendsurbanizavitnas. Ekonomineje tikroveje grynu pavidalu neegzistuoja vienas i5 5ir1 ne augimo tipq.pasiekiamas pasitelkuspapildon-rus ggqf. Garnybosveiksniq naudojimopobfidis. revolir. Ketvirlojoje .aukSto masinio vartojirno visuomends . b) nulinio augimo. Penktojoje .baigiasiindustrializavirno 60 procesas.2. EKONOMINIO AUGIMO KLASIFIKACIJA i Jq galirnasudarytipagal [vairiuskriterijus. Rostou Si4 stadij4 apibre2ekaip prarnoninq V. Rostou vertinimus.1. iSsipledia poreikiq patenkinimo galirnybes. Zinoma. sudetingr4ma5inq gamyba). Sioje stadrjojeformuojasine vien rnaterialines gerovdssiekimo poreikis.stadijoje fonnuojasi daugiaSake strukt0ra. pasiekiamas naudojant Lymiai tobulesniusgamybosveiksniusir paZangesnes technologijas. bet ir produkcijoskokyb€spagerejimas. iki Siolenepaliaujarnos paZangos paprastai stadijoje.nes.

sprendimq. Kornisijos nuomone. nesudarydamapavojaus busimoms kartoms patenkinti jq poreikius. 19 20 january.r: Oslo.b) rnaZinant (karindspaskirtiesprodukcijosgamybosapimt[). Sustainable 346 . Consutnption. 2 Syrnposiun. ekonomika turi tenkinti Zmoniq poreikius.rgiostruktura leidZia geriau tenkinti visq taikiq gyventojqporeikius. 1994.produkcija yra kokybiSka ir gamybos priear.ji nuolat palaikorna ir atsinaujina. Tinkarniar-rsias komisijos': ir itlej4 yra paruoStas JTO Aplinkos apsaugos vystymotarptautin€s development). Zlugus senajai biurokratinio valdymo sistemai. moraliSkai ir pramonejeir kt.todel ypad svarbttsZingsnis ES subalansuotos I buvo . kulthriniq. kurioje pabreZiama subalansuotos pletros reikalavimq igyvendinimo b[tinumas.kooperaciniq ry5iq nutrukimas. ES intensyviai rengia subalansuotospletros strategij. kuri patenkina dabartinio laikmedio poreikius. neiSvengiamaisukelia infliacij4. Neigiami ekonominio augimo ternpai larnpa krizes reiSkiniq [rodymu. technikosdominavimasSalies fizi5kai nusid6vdjusios Salies Optimaliis ekonominio augimo tempai turi remtis susidariusia jos pusiausvyrair tuo pat metu bfiti svarbiausia uZtikrinimo makroekonomine priemone. M[sq Saliesekonominiq augirno tempq kritirn4 galima paai5kinti Siomis aplinkybemis: staigus senq gamybiniq .IlgalaikesLietuvos [kio (ekonomikos)pletros strategijos"iki 2015 m. Tadiau Pletra be augimo kitaip dar vadinama subalansuota . pletra. neauganti ekonomika nera statine pletros padi4 subalansuotos geriausiaiiSreiSkiantis apibrdZimas. Nonvay.kadangi gali bhti pasiekiami:a) maZinant medZiagq imlurn4 (medZiagq sunaudojimq produkcijos vienetui).kadahgipemelyg auk5tiaugirno tempai. akcentuojama. kad 5i problemaekonomineje Vertinant ekonornin[augirnq jo dinamikE.tai tokia Subalansuota pl€tra (sustainable pletra. paZymetina. kaip [rodo makroekonomika.. ekonominiq problemq subalansuot4 palanki galimybe integruotis Dabartiniu laikotarpiuLietuvai susidaro pletros strategijosprocesus. Nulinio ekonominio augimo tempai per santykinaitrurnp4 laikotarpi nesukelslabai neigiamq pasekmiq.Jie neturi b[ti labai auk5ti. tadiauekonomikosaugimasturi atitikti ekologinesgalimybes. didinant produkcijosvienetui) ir darbo na5umtl kapitalo imlumq (kapitalo sunaudojim4 karines iSlaidas (pagarnintos produkcijos kiek[ per laiko vienetq).tempus ir kitus rodiklius naudojarnajau 2 skyriuje pamineta JTO institucrjq patvirtinta Nacionaliniq s4skaitqsistema. paruo5irnas.5 kurioje kad ji apima ne tik aplinkq bet kartu ir socialiniq. Apskritai teorrjojekol kas dar nera i5sprEsta.

C 1 9 7 9 .lokornotyvas"tiek kiekybiniu ir struktLrriniu. talento. Sie veiksniai paveikia sukurtqii BNP skirtingai. PavyzdLiui.Ekonominio augimo ternpaipriklausonuo dar. EKONOMINIO AUGIMO VEIKSNIAI IRJU POVEIKIO AUGIMUI CHARAKTERI STIKA EkonominioaugimoveiksniaiSalies veikia labailvairiai. netiesioginio poveikio augimui..kokybes.y.Denison. 6tl procentr. drqsos ir daLrgelio kitq vadybiniq ir nevadybiniqsavybiqfunkcija. M[sq amZininkasJAV ekonomistas Edvardas Denisonas' (Denison. I pirms grupg patenkatokie pagrindiniaiveiksniai:a) pasifilosveiksniai.y.todeljis nuolatoskeidiasi. padidinimasuZtikrino 32 proc.) ir J. kokybiniu poZifiriu. ' Edward F. Washington. ribinis polinkis taupyti ir ribinis polinkis investuoti. H.Kita vertus. Be to Sierodikliai yra visapusi5kaitobulinami. Vertinant ekonominio augirnotempus. jo IS tilnUq darbonaiumo itaka BNP prieaugiuibuvo dar Zenklesne. Kobo H.rs. ivertinantisgrynoslos ekonominesgerovds rodiklio (NEW) ignoruotassubalansuotumo aplinkos ir problemas. uZsienio ry5iq intensyvumo.strukt[ros ir jti paskirstymobei panaudojirno laipsnio. JAV BNP prieaugio.bendroji paklausa.vis didesngsvarb4qgyjatokie gerovesrodikliai kaip gyvenirno.) subalansuotos ekonominesgerovdsindeksas. mokslo ir technikospaZangos blkles ir gautq rezultatrlpanaudojimo efektyvumo.valstybesfiskaline politika. kapitalas. D. a b l c8 l . visossistemos subalansavimo.mokslas ir technologrja.veikianti kaip pagrindinisekonomikosaugirno tiek . (Cobb. 10. kartaisnet uki prie5laringai. ekonominioaugimo veiksniai grupuojamii dvi grupes: l) tiesioginioir 2) netiesioginio poveikio. Edward) atliko pagrindiniq ekonorninioaugirno veiksniq realausind€lio I BNP prieaugl tyrimus ir gavo tokius rezultatus:1929-1982 darbo sEnaudq rn.Siuolaikiniokapitalo panaudojirnas ir gamybaapskritaipriklausonuo esamoverslo organizavimolygio. i5tekliq kiekio didinimas ir jq kokybes gerinimas del mokslo ir technikos naujoviqdiegirnolabai padidinagarnybinI visuomen€s pajegurnq ir bendrajI nacionaliniprodukt4. o Sissavo ruoZtu yra [vairiq ekonominiq subjektq iSsilavinimo.gamtiniaii5tekliai.3. verslininkystes sugebejimaiir b) paklausos veiksniai . Accounting for Slower Econornic Growth.darbo istekliai. J.o darbo na5umas likusiruq dal1. BNp padidejo t.rgelio veiksniq: ekonominiq iStekliqapimties.laisvalaikiotrukmd ir kt.t. AtsiZvelgusI tai. Antroje. T 347 . 15jq Siuometu populiariausias Dali (Daly. veiksniq grupeje yra tokie svarbus augin-ro veiksniai kaip darbo uZmokesdio dydis ir jo dinamika. Kiekvienam ekonominioaugimo veiksniui daro [takq visi kiti auginro veiksniaiir bendrasocialine bei ekonomind raida. siekiant juose atspindeti garntos i5tekliq ir aplinkosb[k19.

augimo tempqspartejantis letejimas. Pasauliobanko duomenimis'.1 lenteleje pateikti jq poveikioekonominiam svarbiausieji tiesioginio augimuiveiksniaiir pagrindine charakteristika. e i a l a b u i p a d e d at e o r i n i q e k o n o r n i n i r l augirno modeliq k[rimas ir praktinis taikymas.net 78 proc.rs de5imtmet[ (1985-1995m.maZinantisdarbo na5urno su itakqBNP ir pateiktas rninusoZenklu. 7. taip pat ir Lietuvoje.D. 9 Svietirno profesinio gerinimo .. naudq bei gautr4rezultatq efektyvumq laikLr atlikti reikiarn4 augirno masto korekcijq ir parinkti prioritetinesSalies pletroskryptis. .k o n t r o l i u o t ii r v a l d y t i .Nagrinejantvieno produkto gamyb4 jo augirnqgalirna matuoti fiziniais vienetais (turio.. 348 .19 proc. Ekonominio augimo veiksniai matuojarni vertiniais (piniginiais) ir procentais arba absoliutiniais naturiniais (fiziniais) rodikliais ir iSrei5kiarnas dydZiais.proc. pradiniai teoriniai ekonominioaugimo modeliaineiSvengiamai supaprastina kuriuos realaus kai gyvenimo aspektus visai neatsiZvelgia kitus i5 jq. del parengimo l4 proc.numatyti augirno eigq ir ivertinti jo kaStus. Septernber. Siuo atZvilgiu parnokantisir karlu ispejantis pavyzdysyra neigiarniaugimotempaiper l0 melq visosebuvusiose planines paskutini ekonomikos Salyse. 10. ekonornikos o Trentls in Developing Econornics 1996. bet ir nustatyti tinkarniausiq jq derini prognozuojamam laikotarpiui.p. o aplinkosapsaugai. Pirminiai.C. smukimo tempais su minuso Zenklu. t.Tadiau priimtr4aplinkos apsaugos ir i5tekliq p.: del MTP .-9" procentai.del kapitalos4naudq didinimo . letejantysir BVP kasmet sumaZddavo procento. TEORINIAI EKONOMINIO AUGIMO I\IODELIAI IIT JU PRAKTINE REIKSNII yra Ekonominio augimo procesas iabai sudetingas pasirei5kiakaip ir jo ilgalaike tendencija.8 procenlai. 1996.Norint rnaksirnizuoti teikiam4 naud4 ir minirnizuoti jo ka5tus. Velesni. privalu parinkti tinkarntl augimo veiksniq derinl ir neperZengti draudZiamosaugirno ribos.buvo neigiami.) metiniai vidutiniai bendrojo vidaus produkto augimo tempai.y. labai svarbu ekonominio augirno procesq tinkamai r e g u l i u o t i . Mtisq SalyjeXX arnZiar. IES.skirstymo panaudotine da[ iSlaidq skirtq inveslicijorns. t. uZ kurios prasideda. svorio rnalavinro ir t.y. vienetais).gamybos ir mastoekonornijos-. Jie padeda ne tik i5siai5kinti bendrus ekonorninio augimo Saltinius.. I0.antiaugirnas".4. Todel istatyminiq instituciniq kitq veiksniqinddlis ir i JAV BNP prieaugi buvo iverlintas kaip neigiamas.28 proc. The World Development Report Waslrington.4 Vadinasi. augimotelnpalns virstantprieSingais.t.r. istatynq vykdymas pareikalavo M'fP. 302..patobulintiir ir 1 kartu Zymiai sudetingesniekonorninio augirno modeliai leidZia tyrineti kur kas daugiau ekonominiq problemq.

o a o. o . " = ) Y ) F v ) c G z F > x ! F o i a .r. )z . Eo * 6 C q ) t r .. ! - >.Y .3 'C = 2-4 ! . a . o.Y > . . N d olJ .. L . c' q o 'o ! ^ 9 7 s v 3d q F ^ = E F 3 ( n a ' € tr ! ' = = 6 .! 'Ft : ! = F bo 6 'I] o J f E f J E N := = 'o ( d oji o .F 'o I (.: i: = o rj ' * d a . a I LCts o < Z Q. = Oi: d . Y:= € . i tr.4 o ' l > :t € € c o 6 '.U 6 : . * o 5 N ! L L € i 'a o- E € ' 6 a . ..= N 6 o n ' 9 . F o F = q '. - b O o = ^ = : \ * 9 J r .O v i a c - t4 Ef' 7s I .2 F N O a . : > t r > = 'E a E c 9 . : o 2 E = e > o : .J .l o € tr ! ..a O .9 : z > : 2 0 . = Z a 2 1 N i :- > ^ . . = i L A .= d ) d 6 = N o . .= ! = h C t > . c P a J d) o 6 SJ'E G ^ l i . - L z v .o:= a J .o d u . c bO 6 x 6 v > ' .i : u F ' t h o O E u ..

dt 6 7 =g x L . K .Panagrinekirne ekonornistq sukurtus konkredius teortntus ekonominio augimo modelius ir jq teikiarnas galirnybes.taupymo(kaupimo) K=AK+pxK.taupylxas (kaupimas). dK ^K(t)=-(r). ( r0 . Harodo ir (R. s. 5 ) 350 .. lgalinandius tyrineli s4lygornis augirno dinamikq tarp5akinio makroekonominio subalansuoturno (dinaminis tarpSakinis balansas). I=C+S. 4) dra (10. matematiSkai iSreiSkiantis ir augimoprocesus rezultatus.Teorinis ekonominio augimo modelistobulosioskonkurencijos sqlygomis R. nusakomas laiko kapitaloistekliqprieaugis. taip pat universalius modelius. Siarne modelyje makroekonomikq apib[dina penki kintamieji: I galutinio produkto kiekis.vienas Zinomiausiqpaprastqiqtolydiniq vteno ekonomines dinamikos sektoriaus modeliq.narnq [kiq vartojimas.grynasis iSvestine.l.demesl sutelkiandiosi mokslo ir technikos paZangos vaidmenI ekonominiaur augirnui. esant tobulajai (DZ.R. C . SoloLrmodelis . S . AK . Domaro rnodeliai). 2 ) (10. svarbiausius ekonominio Solou ekonominio augimo modelis (Solou economlcgrowth model) .kapitalo i5tekliqkiekis.darboiStekliqkiekis.L). . p:const.3) cla nonna.M.1) ( r0 .0 < p < l .s:const.4. S=sxI/i (r0.0 < s < l. ir penkiq L lygdiq sistema: r) 2) Y = f(K.4) yr .teorindspaZihros. Keinso. I 0. konkr-rrencijai Solou modelis)ir netobulajai E.pastovuskapitalo nusidevejimokoeficientas.

proporcingo darbo jegos prieaugio koeficientas. L ir kapitalas. Naudojantis pateikta gamybos funkcija.tenkantisvienam darbuotojui. kurie nesutrikdo pusiausvyrosir yra ekonomiSkai bci socialiai . karru paZeidZiarnasusifomavusiq interesqpusiauslyra. Zernes.g : const. nustatoma produkto. Nesanti neutrali technine paLanga keidia veiksniq santyki taip. Materializuota tcchnine paZanga apibtdinama kintarnaisiais. turint on. aktyviai dalyvaujandiaisgarnybos flrnkcijos (kapitalo. laiko) pasikeitirno. R.darbojegosprieaugis Ios laiko iSvestine).. darbo.arba aprlpinimas kapitalu: T Gan-rybos funkcijq padalijEi5 Z. 2) surasti optimaliil pastovi4 kaupimo nonnfu esant pastoviarn a p r [ p i n i m u k a p i t a l oS r e k l i a i s : i i 3) nustatytioptimali4 kintamqgamybiniokaupirnonorm4.r ) ( r0 . laiko) pasikeitirne. pasikeitirnus. R. Solou modelisturi ganapladiastaikymo galimybes. 35t . naSumas): Y v= .'= f (k) ' Autonomin€ technind paZanga patcikiarna kaip garnybos funkcija.. be to.renyjespecializacijos. apimtis (arba darbo produktyvurnas.t. Neutrali technine paLanga nusakorna tokiais techniniais pasikeitirnais (autonorninio ar rraterialaus tipo). skaidiuojant vienam darbuotojui. darbo. g .dia Al .nes padeda: l) ie5koti ir surasti makroek<-lnomines raidos krypt1 priklausornai nuo didejandioar pastovaus apr[pinimo kapitalu.galimassocialinisir ekonominisitarnpospadidejirnas. tenkanti kuriarn nors subjektui. 6 ) dabargamybosfunkcijq galima perra5yti: . Zcrncs. kad keidiasi rnakroekonorninc dalis pajarnq. materializuot4neutrali4 nesandiq neutrali4). valdyrno ir t. kooperavirno.saugls" visuornencs poZi[riu. gauname: r v ^ l l \ / u r l \ L r. ISnagrinesime Solou modeli ir jo naudojirnos4lygas. apra5anti tcchnologijospasikeitirnillaike nepriklausomai nuo ekonornikosblklcs kintamr$q (kapitalo. 4) modeliuoti techning paZangqpagal jos r0Sis5 (autonomrnq.

kaip taupyrno nonra s paskirstoprodukt4i vartojimo ir investicijqdali i5 kiekvienosapr[pinirno 352 . R.vartojimas.y. Kiekvienais rnetais pajamq(1 . tuo didesnegamybosapirntis ir didesnes investicijos l. didejantaprupinirnui kapitalu.7) Si lygybe tapati nacionaliniqs4skaitqsistemoslygybei. (10. kad.e) s . naudoj amtl kapitaliniamsidejimams. PasinaLrdojus anksdiaugauta garnybostunkcija. apskaidiuota vienam darbuotojui.sutauporna. parodanti pagarninto produkto dal1.rintas produktas naudojamassLrskylai dvi clalis i vartojirn4 investicijas.s) dalisyra suvartojarnc.r.f(k) iStekliqir kaupiamo naujokapitalol.l0. Solou rnodelyievartojimo funkcija lgyja Siaform4: c=(l-s)x_v. Si lygyberodo. dalis s x y . tenkantis vicnanrdarbLrotojLri.r0) Kuo didesnisaprDpinimas kapitaluk. kad investicijos (kaip ir valtojimas)yra proporcingos nacionalinems pajarnorns skaidiuojantvienatn darbuotojuiyra tik produkto ir. ir tenkandius vienamdarbuoto. parodyta.l pav. kiekvienas papildornas kapitalovienetas pagaminavis maZiauprodukto. kad vartojirnas yra proporcingas pajarnonrs.t. (r0.y=(1-s)*y+i.=sx. Tokia gamybos funkcija apibudinama rnaZejaniiu ribiniu kapitalona5umu. kiekvieno darbuotojo pagaminto p r o d L r k ta p i r n t iu Z r a S y s i r na i p : o te . .jui: l=c+r' dia c .taupymo nonla. Kiekvieno darbuotojo pagan. iStekliais Garnybosfunkcija rodo. yra nLrolydZio tai karnpas naleja. l0. Si lygybe parodo ryii tarp esamo kapiralo .investicijos.l paveiksle pateikiamadarbo naSumoir apr[pinirno kapitalo priklaLrsomybe.8) Funkcija rodo.lpinirno kapitalu funkcije1: j=sxl. tenkandios vienamdarbuotojui. o Naudodamiesivartojirno funkcija. arbasutvarkius: i=sx/l dia (l0. i . gamybos funkcijos kreive tarnpa nuoZulnesne. (10./(fr). gauname investicijas vienam darbuotojui kaip aprr.

Kuo daugiau apr0pinama kapitalu.toki clarbuotojq aprDpinim4 kaprtalu. f ( k ) . o v a r t o j i r n a-s .sx . jo tuo Ta5ke A investicijosyra lygios kapitalo nusidevejimui. (g+tr)'t a(k) 10.kapitalu t reiksmes. daugiau nusidevi.Esantbet kuriai kapitalo reiksmeift. : . vadina'ra stabilia aprupinirno kapitalo iStekliais b[sena ir yra ekonornikos pusiausvyra ilguoju laikorarpru. dvi j! veikiandios nes jegos (investicijos kapitalonusidevejirnas) tiksliai subalansuotos.kai investicijoslygios kapitalonusidev€j imui. (g + p)x k . investicijq (i) ir kapitalo nusidevejimas (g+.f(k) .y. Tadiau. gamybosapimtis yra . a Aprupini'ro kapitalo istekliais prieaugio priklausomybgnuo esa'o kapitalo apr[pinimo.Jei ekonomikoje pasiektas toks lygis. tai jis nesikeis laiko poZiLiriu.1 pav.apripinirno kapitalo i5tekliaispokytis. 353 . t. reikalinga LrZtikrinti pastovqapr[pinirnEkapitalu. 10. f ( k ) . Darbo produktyvumopriklausornybd nuo aprlpinirno kapitalo iStekliais Situacija. priklar-rsomybg nuo paties savgs kitimo.r)paroclyri esant ivairierns aprupinirno kapitalu k lygiams. tuo didesne gamybos ir investiciiq apirntis. dia Ak . pavaizduota ta5ke A. ir yra apr[pinirno kapitalo iStekliaispokytis Ak:0: Lk = i .1 pav.(S + tt)x ft = 0 . I5 tasko A nuleistasi horizontali4asi statmuorodo stabilqaprlpinirno kapitalo i5tekliaislygl k' . i n v e s t i c i j o s y rs x f ( k ) .investicijq apimtis.kuo didesnes kapitaloatsargos.(g + tt)x k =. tenkanti vienam ciarbuotojui. parodo funkctja rp(k).s x f ( k ) .

paZyrnetoje r ta5ku.perkaitinimo" rizika./(k). Analize supaprastes.2 pav. i5lieka ekonomikos . ir kokybiSko bet augirno poreikiams patenkinti. tenkantis vienarn asmeniui. tuomet taupyrnonorma yra pakankarna ne tik uZirrtumuiuZtikrintiir nusiddvdjusiam kapitaluiatslatyti. Veliau apmpinimas kagitalu dides tol. Siuo atveju ndra garantuojanras kaupir. kad makroekonomikoje yra tokiq priklausoniybiqir busenq.koks bfitent kapitalokaupimasyra optimalus. b) kai (g+p) x k > s x. pradZio.1 pav. a) makroekononrinio augirno procese norima uzlikrinti paslovrl aprLipinim4kapitalo istekliais. investicijq tai fr. kol pasieks stabilaus aprupinimo kapitaloiStekliais busenzl. Surna (g+p/ parodo " kiekvienaismetais nusidevindiq tam tikrq pastoviq kapitalo dali.rnkcija kyla i virSq. Kita vertus.kad subjektas.todel aprr-rpinimas kiipitalu dides. Ta5ke A (g+p) k:s x f(k). Kadangi kiekviena valstybd siekia visuornends 354 .je lieka nepakitqs. kuriai pasitvirtinus.vartojimas.nes pemelyg Zemataupymononna neuZtikrina visiSkouZirntumo nusidevejusio ir kapitalo atkfirimo. gali tiesiog parinkti nacionalinio taupymo lyg[ ir atitinkamai tarn tikr4 pastovi4 ekonomikos b[sen4.nononnos optimalurnas. didesnis darbo produktyvurr. Jeigu tar-rpyrno nonna ekonornikojedideja kaip pavaizduota10. aprupinarna kapitalo iStekliais. kadangi investicijq yra daugiau negu nusidevi kapitalas. priimantis sprendimLrs.tadiaLr kapitalo i5drnirnas. kuri yra proporcingakapitalo iStekiiarns k. Tai bus pasiekta taske A. tadiau tai nesitEsia nuolatos.kol pasiekia ekonornika naujosstabilios b[senosta5ke D. todel aprlpinimas kapitalu maZesir artdsi stabilar. kol ekor.rornikapasieks naujos stabilios busenos ta5ke k kuriarne geriar.r ". SoloLr modelis rodo. todel ji investicijos vir5ija dydZiu AB..rs aprrlpinimokapitalo i5tekliaisbfisenq c) kai (g+ 1t) x < s x . tarkime. tarus.lemiantisstabilq aprupinimokapitalo i5tekliaislygi. esant pradinei stabiliaibtsenai. jeigu esant aprlpinirno kapitalunonnai ft visasturimaskapitaloiStekliqkiekis s x . Tadiau. R. Vadinasi.ne vaizcle matome. kad taupymo nomta yra svarbiausias veiksnys. k Koks gi rySystarp taupymo normos ir ekonominio augimo?Didesne taupyrno norffra lemia spartesniusekonorninio augimo ternpus.kuriq pasirinkirnas galintaskaip ypad ar ne itin pageidaLrj strategij pavyz<lLiui ama a.f(k) bus skirlas visi5ko uZitntumo busenai uZtikrinti ir nusidevejusio kapitalo atstatyrrui(10.as negu ankstesneje stabiliojeekonorrikos situacijoje.. tuotnet rnakroekonorninis augrmo procesasir karlu darbo produktyvLlmo augimasbus sutrikdytas.Ekonorninis augimasvyksta tik iki tokio laikotarpio. ypad aktualu.ruo sr iki . ypad sumaZis. didindamasgamybos apimti tol.).lnvesticijq yra rraZiaunegu nusiddvikapitalas.s:.l(k).Grafiniar.

ekonominio augimo taisykle (golden level of capital accumulation/formation goldenrule of economicgrow. Taupyrnononlos kitimo poveikisaprDpinirnui kapitaloi5tekliais ir darbo rodukryvumui p Kaupirnonorrnosoptirnalumas gali bhti nustatomas pagal . i5reiSkiarnas vartojimas vienarndarbuotojui: c=!-i.7)lygt1. o t Kapitalo kaupimo lygis.51.gaunamasvieno darbuotojovartojimas esant slabiliai bDseniu1c / yra skirtumas tarp gamybos apimties ir kapitalo nusiddvdjirno. yra f(k ).ican A Econornic Review. esant stabiliai busenai..th). kad (g+1t:t71. uZtikrinantisstabilizlbhsenq esant maksirnaliam vartojimo lygiui.auksines" taisykles reikalavimams? eia reikia nustatyti vieno clarbuotojo vartojirnE uii 1o didZiausiq reikirng. Tuornet gamybos apimtis vienam darbuotojui. or Kaip suZinoti. kuri4 atitiktq didZiausias vartojimo lygis. vadinamas. /o-frr\xlr i 1 : s 1x f ( k ) 0 k r t- 10.auksiniu" kapitalo kaupimo lygiu.vol. arba . ekonominiai ar rodikliai atitinka. p. tai . kai ekonornikosbusenastabili: " PhelpsE. Kadangi reikia nustatyti stabilausvarlojimo dyd[. 1961.ekonomines gerovds. esantstabiliamapr[pinimui kapitaloistekliais A-. 638 643. ekonomikaiesantstabiliosaprlpinimo kapitaloistekiiais busenos..September. Pertvarkius (10.2pav.auksine'.r. o investicijos..yra t7*k*. todelpolitikainoretqrinktis stabiliilekonornikos bhsenrl.auksinq" e k o n o n r i n ia u g i r n oa i s y k l q ' ..ir i reikSmes jq pakeisime i5raiSkomis. The Golden Rule of Accurnulatiorr: Fable for Growthmcn//Arner. 355 .lra5ius ivedus supaprastinimq reik5mes.

c-: . A p r t r p i n i r n o a p i r r l o i S t e k l i a i sy g i s . reikia padidinti investicijasir.tuo didesnisaprlpinimas kapitalo i5tekliaisir gamybosapirntis. kr.auksin€s"taisykles blsenq. (l0. Susidarysiandiarrnaujam aprupinirnokapitalo i5tekliaislygiui bus bfidingos rnaZesnes kapitaloatsargos vienarndarbuotojui.auksines"taisykleslygis. o j q k l S .bus budinga Zemesnis tiek aprhpinimas kapitalo i5tekliais. a t i r i n k a n t i s i Er a i s y k l Ey r a f t . atitirrkantis rtojirnasc va Didejantysgyventojq skaidiaus augimo tempai 17 koeficient4stumia i kairEtiesg.). ApibendrinusSolou rnodeli.surnazintidabartines kartos vartojimo lvei. kuriosespartesni gyventojqskaidiaus didejirnotempai.Soloumodelisparodo.galima padarytiSiasi5vadas: Taupymo noma ekonornikoje lemia kapitalo atsargq dyd[.f(k. Kuo didesn6taupymo norrna. kad Salims. l.+4/. kad apr[pinirno kapitalo i5tekliaisdidejimasdviern b[dais veikia vartojim4: a) s4lygoja garnybosapimties didejimq b) tuo pat rnetu daugiauprodukto reikia kapitalo nusiddvejimoatstatyrnui. atitinka .rodandiq darbojegos ir kapitalonusidevejimo kitim4 (g. Optimali kaupimo norma ir didZiausiasvartojimo lygis vienarn pavaizduota darbuotojui 10. Stabilus aprupinimo kapitalo iStekliais lygis..rriarn esant rnaksinrizuojamas vartojirno lygis.ryxk' . Optimali kaupimo nonla ir didZiausias vartojimo vienam darbuotojuilygis JAV atlikti ekonomindsraidosvertinirnairodo.lr) Lygybe rodo. o kartu ir garnybosapirntf. 356 .tiek pagarlintasproduktas. 10. Vadinasi. vadinasi.3 pav.3paveiksle. kad kapitalo arsargos yra lymiai maZesnds negu .. Norint pasiekti Si lygi.

07 3. o PriklausomybE tarp gamybos apimties ir taupymo dydZio rodo atitinkami labiausiai iSsivysdiusiq pasaulio valstybiq ekonorninds raidos rezultatai. ir 5.. 4. skaidiuojant vlenalll darbuotojui. Nacionalinis taupymaso palyginti su BVP. Aprupinimo kapitalo i5tekliais lygis..auksinds" taisykles sqlyga. tobulesniuosekitq autoriq rnodeliuose vienas i5 R.7-] 3.72 16. Tadiau. i kitus i5 viso ndra atsiZvelgta.87 2.ra didcsne kaip 20% Jaooniia t t a l ii a Pranclziia Vakarq Vokictiia Taupymo norma maZcsnc kaip 20% Svcdiia JAV DidZioiBritaniia i 2.82 2.36 )) 1A 3.jirno apimti.tadiau tai tik pradinis ekonominio augimo analizesZingsnis. Solou modelyje taupymo norna pateikiama kaip i5orinis kintamasis. Solou modelis yra neabejotinai svarbus.vadinamas.llguoju laikotarpiutaupyrnonoffnos didejirnasneturi tenlpqaugimui.46 1. Kuo didesni Sie tempai.34 17. kad aukStesnis nacionaliniotaupymo lygis s4lygojaspartesn[ BVP didejimq ir atvirk5diai. skatinant privatr-1 taupym?U pan.atsakingi uZ ekonominespolitikos parengirn4 daro iSvadas. m Taupymo norn. sqlygojantis didZiaLrsiq varto. pateikti 10.Tar"rpyrno normos didejimas sqlygoja spartq augimq tol. Yo 1' {l )7 4\ 5. tuo maZesne gamybos apimtis. kadangijarne labai supaprastinti atskiri ekonomindsrealybesaspektai. Solou i5oriniq kintamqfq paprastai paverdiamas 1 vidinl kintarnqll. R.2 lenteleje. July 199I Vdlesniuose. PavyzdLiui: l.2 lentel€.Praktiniai duornenysrodo. BVP padid€jimas. kol pasiekianra nauja stabili bfisena. vidutiniSkai 1973-1989 . vartojim4 lemia Seimos sprendimas del Siandieninio 357 { 1 . Specialistai. BVP didejimo ir nacionaliniotaupyrnolygio priklausornybe . kad kapitalo kaupirno norma turi buti padidinta. itakosgarnybos 3. Gyventojq skaidiausdidejimo tempai veikia gyvenirno lygl.l6 Itinis: National sa T a b l eR l 3 . R.05 I 8. rate tiorn OECD Economic Outlook.63 22. 10.

atliktasDz. 88(2).riniaugirr. Modeliq k[rejai laikosi principines nuostatos. ribinis polinkis vartoti ir ribinis polinkis taupyti.pastarosros del multiplikatoriaus poveikio padidinapajamasir karlu skatinatoliau augri investiciias.-G. teiginiais. Pirnentcl D. i995.TI.l. 141*156.. rnocleliai. 9l-95.tenkandir4 vienamasmeniui. rnodeliai. Levin S.vartojirxo ir laupyrno rytdienai. Solou augimo modeliuose vartojirno funkcija pakeidiama i narnq [kio elgsenos teorijq.todel brltina i tai atsiZvelgtiir sudarytikitr. Maler K.. 2. Kita vertus.j=o. 358 . Solou rnodelyje kaip sillygojantinuolatin[pajamq. Domaro ir kt.i l0.2. Harodo ir E. P. I tevq sprendimus vaikq skaidiaus 3.rs. ekonominis augimasyra investavimoproceso funkcija. M. Taigi iSnagrindtasis Solou modelis yra efektyvus mocleliuojant R. specialius rnodelius. ' Solow R.p. Realiai vykstantis ekonorninio augimo procesas kr"rr kas sudetingesnis.. Solou ir Kenetas Arou (Arow..jei pavyksta investicijq dydi / paversti benclrqqpa. on the intergcnerational alocation of exhaustiblc resources// Scandinavian Jor:malof Econornics. bei jau kuriarni Svartru kacl tai. Technologijos palanga parodoma R. Keneth) linkq atsiZvelgti I sudetingE rySi tarp biologiniqir ekonominiq sisterntl.-O. akceleracijos principas. Costanza Dasgupta Folke C. ekonon.. Keinso pasekejq.arnq pokydio arbabendrosios paklausos pokydio fLrnkcija I:f(ly). M.. Holling C. Gyventojqskaidiaus augimoternpai Soloumodelyjepateikiami R. carrying capacity. S. Bolin 8. Kur kas sudetingesniuose nei R. kaip isorinis kintarnasis. Jansson R. 1986. Nr. B.rE tobulosios konkurencijos s4lygomis..kad rnakroekonominds pusiausvyros uztikrinirn4 lernia bendroji paklausa. Labiau patobulintuose modeliuoseyra atsiZvelgiama del Seirnoje.Teoriniai ekonominio augimo modeliai netoburosios konkurencijos s4lygomis Netobulosios konkurencijos sqlygomis ekonorninis moderiavunas vyksta pasitelkusDz.kurios svarbiausias elementas yra investicijos.M.Kitr.Nr. and the cuvironrncnt//Ecological Economics.p. I5(20). Keinso sukurtqmodel[ ir ivairiasjo modifikacrjas. turintys paaiSkintisusidarantidarbo efektyvumo lygi ir jo augrmo lelnpe. Juose vartojamos tokios s4vokos. kaip multiplikatorius. KEInsol*. augim4 tadiauir ji pateikiarna kaip iSorinis veiksnys neaiskinama. Pcrrings C.. kLrriei5 esmespagristi svarbiausiais DZ.Arrow K. Econornic growth. Tai R.. J.rose modeliuoseR. jis gali vykti tolygiai.

akceleracijos koeficienias. Keinso modelio 'rodifikacijus. * L I : ) .rjos investicijosz1. Akceleracijoskoeflcientas apskaidiuojamas investicijq nacionalinio kaip ir produktopokydirlsanlykis: LI .i Siarnernodelyjeatskleistos ekonorninioa'gi'ro varornosios jeg. .rinis augirnas yra investavirno procesofunkcija. t ll ' t ' dia l' rl-multiptitatoria. f)omaro rnodeliq. . Svarbiausias ekonornislq siq indelis I ekoncminio augimo teorij4 . .Jci siekiarna ar-rgimo procesE valdyti S1 dydi butinareguliuoti./.i . . L Y = L I + c x L I + c 2 x L I + c 3x A I + . Keir.. lrengirnr4 kaina Zymiai virsija metinE su jais pagarninamos produkcijosvertg. rodantis. 211-investicijq prieaugis.r-a didesnes kelet{kartq. pradddami nuo R.accelerator). M. Jukjos yra skirlosirengirnarns net atnaujinliir ganrybai plesti. ri i \ I f .s).kad (l .c):.tai DL. Lygtis rodo.nos papildyrnas sElygornis. kuriomis gali egzistuoti pusiausvyros aLrgimo tendencija.Be to.: r Y .s. 1. vadinama akceleratoriumi(A1. Jos yra strateginis kintarnas dyclis. lsrySkejanerobulosios konkr. AY . Harodoir E.nacionaliniqpajarnqprieaugis. Tolialr nagrinesime atskirasDz. = -I . kad investicrjLl pokytis priklar"rso nuo nacionalinioprodukto pokydiq arba bendrosios paklausos pokydiLt. Keinso modeliai tinka lrumpajun ir 359 . kad nacionaliniq pajamq prieaLrgis Ay tiesiai proporcingas investicijq prieaugiui /1 ir atvirksdiai proporcingas ribiniam polinkiui taupyti s (prisiminkime. larp kuriq svarbiausios investicijos. LI . dia L a . D a 4 . = _ A . teigianti..rstoetlcientas.r2) 17 . palyginti su gautq pajamqpokydro dyclZiu. . A. Kaip jau mineta anksdiau. A D (10.pats auginrornoclelis i5rei5kiamas investicijg-multiplikatoriaus formule: 1 \ a r = . pasikeitusgamybosapimdiai Ay arba pasikeitus paklausai /D.rsostatiikos sister. n * t t 7 i .rrencijos s4lygomis modeliuojarnojo ekonorninio augimo esmd: ekonon. . l' '-"..kiek kartq padides nar. . o tai trunka ne vieneriusmetus. c dia c . M. Naujos investicijos. + . UZraSysirne bendrq nacionaliniqpajamq multiplikuotll pasikeitint4 padidinuspirmines investicijas2L1: z1)'.ribinispolinkisvartoti.Teorija.

idetq I gamyb4 ir sqlygojandiqbendrojo nacionalinio produkto paclidejirn4.bendrojo nacionalinio produkto prieaugis per laiko vienet4. Kaip ir E.rs tokiasdvi prielaidas: l) investavirnassudaro pastovi4 nacionalinitl pajamq dali ir dideja tempais. Harodo modelis . Dornaro.suformuluoja toki ekonominio augimo uZdavini: rasti reikaling4 investicijq koeficientq c.kad jos atitiktq Keinso nacionaliniqpajarnqpusiausvyros sqlygq.rySystarp taupymoir investicijq.r3) dia G .tai tarsi E. Harodo rnodelyje subalansuoto augirno norrna yra bendrqjq pajamq augimo ir investicijq augimo santykio funkcrja. B[tent tai ir leidZia lvardyti siq autoriq modelius kaip R.r ' A V al (10. Harodas.vykstandiussiuose modeliuose ilguoju laikotarpiu. paZymetina. Domaro rnodelyje.. R.rnultiplikatoriaus teorija.r4) R. 2) investicijq dydis yra bendrqjq pajarnq (ar paklausos)prieaugrcr funkcija laiko poZi[riu.G: r:_ " . Investicijq koeficientasC nustatomas kaip investicijq (kapitalo). skirtasnustatyti tempui. leidZiandiu nustatyti subalansuotobendrtjq pa1amq augimo norrnfuo E. Be to. R. Panagrinekirne detaliau.nesbutent tai s4lygojapusiausvyr4.Pokydius.tai modelis. Domaro modelis. Domaro ir kitq Keinso pasekejqmocreriai netobulosios konkurencijos s4lygornis.bendrojonacionalinioproduktoprieaugis. Harodo ekonominio augimo modelis (Harod econornic_ growth model) . R. pagal kuri turi dideti nacionalines pajamos.lygiais bendrqjqpajamqaugirnotempams. iSvesta iio rnodelio: iS 360 . jeigu nurodytas taupymas* s ir nacionalinio produkto prieaugis per laiko vienetE. Bendra visq sios teorijos modeliq savybe. lI. pridmr.Harodo samprotavimais grindZiama Keinso makroekonornikos pusiausvyros s4lyga1=S ir specialiaformule. santykis: AY (10.R. Harodo-E.. Harodo modelis yra grindZiarnas akceieratoriurni. rodo Harodo.kad R. Harodo modelis leidlia tyrineti fir'q tai investicinius sprendimus.kartais vidutiniajarnlaikotarpiui. E. Domaro rnodelyje atsiZvelgta tik I vienE veiksni (investicijas) ir i vien4 produkt4. Tadiau. Dornaro modelio pletote. naudodamasSiek tiek specifinius Zymejirnus (kadangi kai kurie jq klasikineje teorijoje reiskia kitokius kintamuosius).

Gv. tai darbuotojq pajamos nustoja didejusios. tai susidalokapitald"tifrkutnailpaffiinti su jo *Fkmus. suinteresuotus vystyti gamyb4 tokiais pat tempais.y. nes prarandamas materialinissuinteresuotumas siekti visiSkoirengimq panaudojirno. todel fakri5kas ekonominessistemosaugimo tempas. . kuriq rezultatai patenkinadarbdavius. (10. t. 1 5 )l y g t i ( 1 0 .u!" garantuoiqaugirn4 t.tai tokie augimo tempai.r.a u s i m e : [ G x c = L Y . dia s . Ir prie5ingai:jei fakti5kasaugimo tempasletesnisuZ garantuot4 t.natural/necessary rate of growth) . G*>G. kurie uZtikrina visi5kq darbojegos uZimtum4didejantjos pasi[lai ir sudaro galin-rybes be apribojimq panaudoti mokslo ir technikos paZangos laimdjimusbei uztikrinti jos vystymosi galirnybes. iraSydamireikianas reikSmes. 1 3 ) r ( 1 0 . 6) 1 R. 361 .tai tokie augimo tempai. vis labiau nukrypsta nuo garanluoto augimolempq. Garantuoti (uZtikrinti) augimo tempai (Gn.r=f. y L y Y Kaclangi .veikiant inercinemsjegoms.1 .C=s. G*>Gn. gausimetokiq pusiar-rsvyros ir iSrai5kq: 1 Y S Y arba 1 : . Natiiral[s @ntini) augimo tempai (G.ribinispolinkistaupyti. Harodasivede ir daug naujq sEvokqi ekonominioaugimo teorijtl.: FlkHusds peiiiitliil'i skatina didinti gamybos apimti. G>G*. tai lsigalesnuolatiniss4stingis. (10.warranty rate of growth) . jei fakti5kas augimo tempas G yra ai{g!S_.real/actualrate of growth) tai esamiejiekonominioaugimotempai.15) lygt[ isreikSirne. FaktiSki augimo tempai (G .y. uZtikrinandiaisnuolatin[ produkto prieaugio procent4. 1 4 )y g d i qr e i k 5 m e s .. t tui (10. Jeigu garantuotivystymosi tempai vir5ija nat[ralius augimo tempus. Jo nuomone.y. I.15) i l g { r a S E ( l 0 .

pasi[ie 3 ar.yra nepriklausomas kintamasis. nesant pusiausvyrai.lmonininkq ekonorninis aktyvurnas. 2.. o investicijos bus t-rnansuojamos paleidl. Dinarnind pusiausvyra(optirnalus augimo ternpas) pasiekia'ra tuo jei atveju. xcr. a r b a c .skirtingai nei pradiniuose DZ. Do'raro E. tai bus santaupq tr[kr. egzistuospertekline investicinio kapitalo pasi[la ir netgi priimtina palukanq norm.Jos parodo. 1ai garantuojamas visiSkas gamybiniq irengulq panaudojimas.t.tai teorija. galirnidu augimoatvejai..bendrosios paklausos padidinimel ekonomikos ir benclrosios pasiulos galirnybes. x C r = S l. esantpusiausviram polinkio taupyti JOZ . Keinso modeliuose.o esant intensyviamvystyuruisi ekonomines dinarnikosgalimybes. Domaro ekonominio augimo rnodelf ir jo ypatybes. * koeficientq. M. nepusiausvyros ir b[isena.. 3) GnxCr=sr lygiui.realizuojamas augirnoprocese.pateikiant melagingus" vekselius kitus vertybemis ir nepadengtus popierius. .iant 1 darbE spausclinimo stakres. nevisiikas uZirntumasrr ekonornikojepasireiks sEstingis. pr-rsiausvyros lygis. pajamosauga spardiau ir negu reikia.polinkio taLrpyti Sr. kad ilguojLr laikotarpiu galima ir pusiausvyros.perkaitins"ekonornik4 kreditai bus ypad brangls. Jei S<Sr.Jei G*>Gn.r"n1 nepusiausvirarn polinkio taupyti Ly lygiui. . i5rei5kianti neutralqtechnines paZangos pob0di (neutraliq norrnq). nagrinejantidvigub4 investicijq vaidmeni . c n Dabar aptarsime E. Domaro ekonominio augimo modelis (Domar econornic_ growth model) .= Jt-. tai bLrssantaupqperteklius.s . norint pasiektivisiikq gyventojq r. Atlikps 5i4analizg.rgimo fomules iSraiikas: l) G n . l. Lr G i r S r e i k 5 r n eg a u t o s S r n o d e l i o s i /:.Be to.rmas.rZimturn4. = + . Antroji ir tredioji augirno formule isreiskia nesandios ner. . Haroclas R. Sie dydZiainusako C.polinkis taupyti .. dia 5l . Jei S>S. S:$. ekonominioaugirnornodelisnagrinejadvigubqinveslicijq vaidmeni. Todel Si situacijapriimtinesne. ekonomikE a p i r n s h r o n i S k ia f l i a c i j a . arba 5n = I . . arba G.rtralios techninespaZangos variantus.r nesuteikspakankamq stirnulq naujai augimo kokybei. Tadiau. 2) G.. .

=Tr. ie p ilo 6 I ' Y ' ) ' gyventojq skaidiausaugimo ternpas(lot. yra pastovtrs. ij E.nacionaliniqpajarnq taupynto norma ( r = + . ternpas). . ribojamq turimo kapitalo kiekiu: T K (lo.gyventojq .l8) formulqgalimaperra5yti taip: 363 . kad: Dabar(10.rrioje gaminarnas vienar[Sis be galo dalusproduktas. o l y g i n a r n e sb s n d r t f q a j a n r q k a p i r a m l u m a s . ir 2) prekiq gamybaibfitini dviejq ru5iq i5tekliai:darbasir kapitalas.1 r[5is: a) nattralq augirn4 nr. 4) nacionaliniq pajarnq dalis. b) garantuot4 augim4. skiriarna santaupoms. kai visos pagrindines ekonominds sistemos sudedamos dalyskinta laikevienodugreidiu.ro greitis. ia 3) darbo ir kapitalokiekis.vyksn. 5) padidinus gamybos veiksniq iSlaidas rz kartr6 produkcijos i5leidimas padideja tiek pat kartq.S .K .paJamqaugintotempas.r . K gaunama. kr. .l7) (r0.Jis skirtas nustatyti dinamiSkiemssubalansuotiems ekonomikos augirno tempams.F skaidius. j1 nusakomakrotechnologiniai ir pararnetrai.Zy . O tai reiSkia. pasitelkus tris pagrindinesaugimo ten.{ r .rgimo tempas.gyventojq augimo tempusnusako r r e e k o n o r n i nv e i k s n i a i .nacionalines p pajamos. Domaro rnodelyje vartojami paZyrnejimai Y . .rsakorn4 gyventojq skaidiaLrs augimo lempr.tarnpaniioms naujqpajegumq prieaugio yra Saltiniu.kaip ternp4. Darbasyra neatstatomas gamybosveiksnys.r8) Deiineje (10.grynosioskapitalo investicijos..taupymas (S:k). Svarbiausiasmodelio uZdavinys yra nustatyti nuolatinio pajarnrl augirno ternp4.r rodanti ir natr-rraliq vir5utingpajarnqrib4: T. pastovi.reikalingas produkcijos vienetogamybai.kapitalo ar. Jis sprendZiamas. ternpus. Pagrindines modelioprielaidos: 5io l) ekonomika pateikiama kaip viena Saka.L .kapitalas.18) lygybespusejeistadius ir F funkcrjq reikSmes. : t 1 .kad nera gamybos rnaslo ekonornos.rpr.Ip .esant visi5kam uZimtumui.

Domaras. A I.r. Tokiu kapitalo augimo tempu.: c) (r0.20) formuleje tarp turimo darbo ir kapitalo gali b[ti toks: * tai situacija.ui situacija. 7.sprEsdamas atsakyrnoi klausim4 koks turi buti investicijq dydis ir jq dinamika.20) Nuolatinio ekonomin€s sistemos pusiausvyrinto auglmo tempo tempq ir kapitalo augirno uZtik-rinimosElygayra gyventojq skaidiausar"rgimo tempq lygybes palaikymas: T ' . .22) 364 . pajamq augimo tempaslygus darboi5tekliq augimo tempui.1e) ir fakti5k4 augim4 . pasiule trijq lygdiq sistemq: l) Pasi0los lygti: LYr=1*ot dia (gamybos) prieaugis. kai ekonorrikoje dideja neclarbas. ekonominio augimo uZdavin[ir ie5kodarnas E. a) fr. atveju pajarnqaugimo tempasnusakomas taip: a) Fakti5kasaugimo ternpas ir b) atvejamsuZraSomas Tr=min\rr.9 * stabiluspajamqpusiausvyros Ry5ys (10.kai augimaskinta priklausomainuo turimo kapitalo darbokiekio: C ' t ) (10. subalansuotasaugimo tempas yra gyventojq skaidiaus rr kapitalo augimo tempq funkcija.pasiDlos (r0.21) Taigi.rrI (10.l ._ s b T o= T n= r l : dia lygio auginas..=|=r. kai gamyboje pasiekiamasvisiSkas o l S g r u Z i r n t u m a t a d i a u a t s i r a n d a a r n y b i n i qp a j e g u r n tp c r t e k l i u s .l b) fp . i u o a t v e j t r s.

24) 15Sioslygties gaunameinvesticijqaugimo normq.vidutinisinvesticijq na5umas.[renginiaiir kt.investicijq dydis.lI pastoviu.gaunam4investicijq vienetui. Harodo ir E. Del savo i5ties bendrosstrukt[ros R.) laiko momentais ir t+1. Ft*t pagrindinis gamybinis kapitalas (rnaSinos. Sioje lygtyje atsiZvelgiarna mokslo ir technikospaZang4uZimturnq i garntos iSteklius. Domaro modeliai suklre pagrindq tirti kitus ekonorninio augirno darbus.1. * 1. Tada.sudaroprodukcijosprieaugi.lygybe tarp paklar. 2) Paklausos (pajamq)lygti: a r l ) n u -_ - Ll i (10. t.y. o. Siame modelyje ignoruojama santykiniq kainq itaka gamybos veiksniq santykiui. Harodo ir E. : F . net naudojant gamybos funkcijq i5vengiamakritikos. atviras dinaminis vasilijaus Leontjevo (Leontlev. F 1. esantvisiSkamuZimtumuiir 3) garantuotq augimotempq pastovumo. tik 3) Pagrindind makroekonominds pusiausvyroslygtis . Sioje lygtyje atsiZvelgiama i invesricijqprieaugl.pavyzdliui. Domaro tnodeliamsbfidingaganapaprasta garantuotoaugirno tempq interpretacija: S : k x A . Vasilij. 1 : A I. R.tokius kaip techninepaLanga. 15 5iq lygdiq i5vedarna pagrindind modelio lygtis. 1906-1999) balansas diskrediu laiku: 365 . Dornaro modeliai letdlia i5gvildenti tris pagrindines problemas: l) nuolatinio augimo galirnybE. R. Harodo ir E. pinigai ir pana5iai. Jei dia L F . / [rengirnai.F . igalindami itraukti kitus veiksnius.2) nuolatinio augimo tikimybE. nukreiptospries gamybosfunkcijos naudojirnE ekonominioaugimomodeliuose.23) dia cr* ribinispolinkistaupyti. : Ft. laikant pastarq.rsos (pajarnq)prieaugioir pasihlos(gamybos)prieaugio: LI -=Ixo a (10. .

. ( v e k t o r i u sX = ( X Sis modelispadeda suvokti. kaupir. PaZymetina. .. .t .X-AxX-DxLX=C.y.analogiSkas vektoriui A X diskretiniame rnodelio variante. kad produkto. . Si i5vada darytina..kaip. naudojant linrjiniq dilbrencialiniq lygdiq sistemr.nX ' -. D . .. ..i5leidimo iaiko atZvilgiu i5vestiniqvektorius.26) 1 ' = 1 X I' .matrica..visuminio produkto. X . neoertraukiamas atviro dinaminio balansovariantas: X-AxX*DxX dia =C' (10.T ateinandiais metaisgaletqpadidetivienu vienetu.no galimos apimties apribojirnei ir panaSiai.. . iskaidiuojant ir tarpinl produktl X X .) v i s u m i n i op r o d u k t o . Koeficientai r/. 2 5 ) LXt=Xt*t-XttrD=kr. jei dia ( t0 . kapitalines statybos trukmds skirtingumas. rerniantis tokiais anksdiau minetais sarvSiais: JOO . t. kintant pagrindiniarnsgarnybiniamsfondams. r/4tai kartu ir produkto I s4naudq.7 taip pat vadinamididejandiokapitalo imlumo koeficientais.tiesioginiLl materialiniqiStekliqmatrica. t. kokl produkto I kiekl butina sunaudoti gantyba Siaisrnetais. .Be to.nustadius kiekvienulaiko mourentu pageidaujarnq vartojimo vektoriq C ir sprendZiant modelio lygdirl sistem4 galima pasiekti bendrqj4 pusiausvyrEkintarnqjq dinamikos s4lygornis.vartojimo fbndui ir visurninio produkto ([skaidiuojant tarpini produktq) bei galutinio produkto garnybos apirndiai. kad specialiojoje literat[roje. X ' . kad dinaminis tarpSakiniobalansomodelis leidZiagana paprastai ir Zinomai ivertinti ekonomini augim4 pagal nacionaliniq pajarnq augimo tempe. Be to. C . dar labiau konkretizuotuose paprastai modeliuose garnybinio atsispindi kapitalo senejimas.gaunarnas vietoj drskretinioir nediskretinis.t) I . b e n c l r a s i s l ' (vidaus) produktasplius tarpinis produktas.f.vartojimo vektorius.skirtq garnybospajegtuntl vieneto sukurimui Sakoje7. kurioje koeficientai di1 roclc.. Svarbutai.y. . 2. y . t. koeficientai.

2. arba: visuminio produkto iSleidimas. . L AF k y L y Tuomet: s b kxAI )'xk LY Y s A I b Y (10. S = /r xAF .v.n F =(Ft..r7) Dinaminis tarp5akinio balanso modelis yn vienas svarbiausir.nasyra sr.pagrindiniqgamybiniokapitalor[5ir-1 skaidius. . rr . pajegumais su 3. k t . dia visurninio produkto iSleidimo "d= (..rbalansuotas kapitalines su statybos rnaterialiniais i5tekliais.....y = S+ C ..x.xnr -. Modelio s4lygas nusako tokios4 pagrindinds lygtys: L r .. arba: galutinis produktas susidaro i5 kaupinto ir vartojirno fondq. ).2.g specialiqjqekonominesdinamikosr. . . . ! .ribojarnas turirnais garnybiniais (subalansuotas jais). x2. arba: kaupir.nodelir-1.. . b0tinaispagrindiniam gamybiniant kapitalui [vesti.produkcijos kapitaloimlumo rnatt-ica. Y l. vektorius. xn) .. .rl. ./ x x = F .produktqskaidius...galulinio rodukto eklorius. sudarant pasitelktosi5plestinio Je1 produkcijos garnybos ir pagrindiniq garnybos fondq panaudojirno balanso lygtys: x*Axx=!..P-.n) . rr . 4.tiesioginitl A = (a i1) materialiniq s4naudq matrica.pagrindinio gamybinio kapitalo f = (f vektorius. /xx:F.. . F2. arba: galutinio produkto gamyba lygi visurninit_r produkto i5leidirno ir tiesioginirl gamybiniq silnaudq (tarpinio produkto) skirtumui. U) r...Ax x = 1.. y : Ut.. p v ) .

. 'j E . . S : ( . kai galutinis produktas yra y=s+c. .c.(to) 'r E r . ( t ).i rh5iesproduktas. .struktfirinisekonorninioaugimo poveikis (structural econornicgrowth efficiency). ) k f vartojimo fondas. c .g a m y b i n i o a u p i m o o n d a s . Gauname tokiusekonorninio augirno tipus: a) pagal galutini produktq: _ ) . ) . i " F.' -Sr. . : . . kad I rnetr4s4naudostarnpa ateinandiais (t+ I) rnetais kapitalo iStekliais.1.. Et = . c _= \ a t |\ .sunaudotas ruSiesgamybiniam / kapitalo vienetui lvesti. L \U .g1=.i \ / \ / \ ^ ^ 1 .C : ( c r .rgimo galutini poveiki: Esrr. . Tn. E ( t ) S " Str.su.v"lt ModelyjepaZymeta: = (k O (10.' F s r r_. . .. 1t.28) ) . s 2 .r(re b) pagalaugimo poveiki: strukturini (t) . .f(/0) . s ..' L\r0.Etr\ L r . .r. .vartojimo augimo galutinis poveikis (consumption growth final efficiency). L . 'F t r .. o k. 2 9 ) . kai vykdoma sElyga. . . . c) pagal vartojirnoar..U. gaminandiais produkcijE.E . 368 . '.E(r11) ita Est. r r / ' \ t (10'30) dia Ep. . . . Siarne rnodelyje nurnatorna visEkaupirnEskirti pagrindiniogarnybiniokapitaloprieaugiur. C(l) . ..Oopirulines statybos materialiniq it). 1 ' ) (1 0 . 1 1 Aix x ( t ) l . c 2 . s4naudqmatrica. S t r . s r.C.y ekonorninisaugimaspagal augimo strukturini poveiki. .

uZtikrinandiq produktq rinkinio v (kai i:1. v . sqnaudq iSleidimq rinkinys. iskaidiuojantir tarpinl produkt4 rinkinys.n . f i= ( Ur . U2 . v=BxX. kad B:E (E .Ll:AxX.r1. kad a' . . ) .A. . n).vienetindmatrica).Tt.y.visurninio produkto. v 2 . . ( x >0).rris gali buti pasiektas. Naudojant A s4naudqmatric4 B i5leidimo matric4 pateikiamaz * daugybeegzistuojandiq technologiniqprocesq: dia t=\1u. o* --a*(U*. . kad juos apskaidiuojant [vertinamas kokybinis augirno elementq turinys. . Pateikti rodikliai svarbusdel to.visq produktq. r t Siame modelyje apra5yta technologinis produkcijos gamybos procesas: ( L r . .maksimalusrnodelio augirno tempas (o* t 0) . v : . . . 1903-1957) auganiios ekonomikospusiausvyros modeli.r") t. gaunamaispaprastaiekstrapoliuojant statistinitleiliq dinamikq. Tarkime. Neimano modelis. Salia labiausiai Zinomq ekonomines pusiausvyrosmodeliq bltina paZyrnetiir JAV ekonomistoDZeZiNeimano (Neyman. . U U .jeigu atsiras naujas (rnaksirnalus)technologinio nrakroekonorniniogarnybos proceso (U". \ . . Jis nusako tokiq pusiausviros makroekonomikos b[senq kuri o u Z t i k r i n a n a k s i m a ljq s a u g i m o e m p E ..r. x panaudojimo intensyvumas.v*). . apraSantis procestu uZtikrinantimaksimalqaugimotempfuuZra5omas taip: Br"* >e*.** TarpSakinio balanso modeliui 5iEnelygybE galima iSreikSti raip: Brr* >o* rAu todel. naudojant nauj4 (intensyvq) bazini technologini proces4 369 . kr. - ekonominis augimas pagal vartojimo galutini poveiki. . Teoriniu ir praktiniu atZvilgiu jie yra reikSrningesni.Jerzy. x20\. . palyginti su rodikliais. Pagal Sias sqlygas DZ.

x). dydis BxX . tai pagal DZ. arba esantn rinkq.sqnaudos i5leidirnas" yra atskiras DZ. Valraso ddsnis (Walra's law) teigia.I xX dydis suprantamaskaip paklausos vektoriaus matematind iSraiSka.pakeidia kit4 pasiIlos periodq). x>o). diskontuotq pagal ekonornikosaugimo temp6 kainos iSraiSka.uZtikrinti paklausos augimo tempq rr ekonornikos augimo tempq atitikirn4. tai paskutinioji rinka yra pusiausvirosbfisenos.Skirtingainegu Sveroarq o ekonornisto Leono Mari Valraso(Walras. x > 0 ) . y Savo ruoZtuDZ. v = E x X . Jis parodo.=lexx. Neimano modelio atveju tai reiskia. kad produktas bus pagamintastik tada.y. Neimano modelio sElygas a xAxx = B x x . kad ir p* >0. paklausos.jei jo i5leidimokaina sutapssu s4naudq.kaip pasi[los vektoriaus.kadangi negali egzistuoti prekiq (taip pat ir pinigq) paklausosar pasi[los perteklius.t.k a xp x A = p x B . kad pertekline pasi[la bendrosiospusiausvyrosrnodelyje irnanoma tik esant nulinei kainai. Makroekonomikoje DZ.. V. 370 . kad bendroji reikalingq prekiq vertd ekonomikoje(kainos. DZ. Neimanomodelioatveiis: . arba z = \ 1 U . veikiandiame laisvosios konkurencijos sqlygomis (ir grindZiarno prielaida.Leon Mari. v U. kaip patys sudetingieji rnodeliai grEZina teoretikusprie fundamentaliq bendrqmodeliq k[rirno iStakq. Taigi. Neimano modelio nagrinejimasyra svarbus ddl jo reziumuojandio pobudZio. UZdavinys .= A x X . padaugintosi5 pateiktq kiekiL$. 1834-1910) bendrosios ekonorninespusiausvyrosrnodelyje. Jei "*t0 gar"rsirne.padaugintos iS reikiamq kiekiq) yra visuomet lygi bendrajai pareiktqjq prekiq vertei (kainos.Neimanornodelisreik5mingas neperZengianl tik Valrasoddsnioveikimo ribq. DZ. jeigu zl+1 rinkos yra pusiausviros buserros. . kad ekonomikai budingas susireguliavimas). Neimano modelyje paklausa ir pasi[la pateiktos [vairiais laiko periodais (vienas periodas.padedandio suprastivisq pusiausvyros ir augirno problernq kompleks4. Leontjevo modelis . Tai specialiojoje literatfiroje irodorna tuo.

kaip sudedamoji ekonomines raidos dalis. tai stadija. ekonominis ciklas yra ekonornikosaugirno ir nuosrnukio laikotarpirl kaitos procesas.kai ekonornika praejo auk5diausi4 pakilirno ta5k4.Zemes [kio ciklq.vadinami ekonominiu (verslo) ciklu ( b u s i n e sc y c l e ) .1dubimas" kuri laikq uZtrunka. o trunrpuoju laikotarpiu galima pastebetibendrojo nacionalinio produkto augimo tempq svyravimus. Ji baigiasi aukidiausiu pakilirnu arba bumu nacionalinio produkto apimties svyravilno ta5ke B.4pav. III stadija* Wizd.Tai vyksta intervale BD. Jei gilus ciklo . kai nacionalinio produkto apirntis pasiekiapotencialiojonacionalinioprodukto lygi intervaleAB. iStyrus ir ivertinus ivairiq ekonominio aktyvumo rodikliq (bendrojo nacionalinio ar bendrojo vidaus produkto augimo tempq. gamybiniLl pajegumqnaudojimo ir kt.einanti po krizes ar depresijos. i5 Ekonominisaugimas. diskontuotq pagal ekonomikos augimo temp4. tai lV stadija. EKONOMINIS AUGIMAS IR EKONOMINES RAIDOS CIKLISKUMAS Nors ekonominio augimo ir ekonornindsraidos sqvokos glaudZiai susijusios.pagyvejimas. Ekonomines veiklos apirnties ir aktyvumo intensyvurno reguliarussvyravirnai. vadinamadepresija. Dabartiniu metu ekonominiai malernatiniai rnetodai padeda visapusi5kai iStirti begalingekonominiociklo tipq ir r[Siq ivairovE. Ekonomini cikl4 sudaro nacionalinio produkto augimo lempq svyravimas. Taigi pasiekiama Valraso ddsnio sElygq ivykdyrao jo bendrosios ekonomines pusiausvyros modelyje. susidedantis 4 stadijq(10. apibfldinamaekonomikos bDsenataSkeD.. s Vadinasi. bendrojo kainq lygio. kai gamybos apirntis pradeda dideti. II stadija. Tai rodo gamybos apimties kitirno 311 .) svyravimus.Tokl ekonominioaugimo procesobruoZ4Zmonijaipavyko aptikti prakti5kaidar Ziloje senovdje deljo akivaizdZiairnaterialaus pagrindo. tiesqjos ndra tapadios.pakilimas.5. I0.nuosmukis. yra teigiama ekonomin€s dinanikos sudedarnoji. kuriam b[dingas bendraskonj unktlros smukimas. tai Zemiausia potencialiojonacionalinioprodukto poZilriu ciklo stadrja.). bendrosios pardavimq apimties. Augimas pasireiSkiakaip bendra tendencijailguoju laikotarpiu.tai gamybosmaZejimostadija.Taigi paklausayra lygi pasi[lai. o i5leidimo kaina sutampasu kaina s4naudq.tai stadija. nedarbo lygio. i5 I stadija .Ekonominio ciklo bendras vaizdas atsiskleis.

psichologiniq ir kt. naudingqjq i5kasenqir auksokasyklq atraclimai. pavyzdLiul Nobelio premijos laurearar. tipus. Leontjevas ir kiti. Ciklas laikomas i5oriSkai susiklostandiurei5kiniu (s4lygojarnu gamtiniq politiniq.4 pav. Tadiau ji kaip ekonomini desningum4neigia daugelis rnokslininkq ekonomistq. bDdingas ekonornikai.rybos animties ta5kas B. Siuo metr-r ekonominiusciklus nagrinejandios teorijos skirstomos[ 3 grupes: l. Ekonomistaicikli5kumoprieZastis ai5kinalabai ivairiai. tokie kaip mokslo ir technikos naujoves.apib[dinarna ekonomikos vidindsb[senosirjE veikiandiq iSoriniq veiksniqsinteze. Y Gamybos nuosmukis r<-----> 10. o vidines priezastys paverdia tuos impulsus i fazinius paklausos (vartojirno ir investicriq) svyravimus.intervalasDE. Cikla sukeliaivairiq prieZasdiq visuma. Taske E pasiekiarnas jau anksdiau buvqs auksdiausias gar. kad i5oriniai veiksniai. Bendrosios paklausos pokydiuose bent vieno jos elernento pasikeitimas gali suZadinti gamybinio aktyvumo svyravimus ir b[ti naLrjo ciklo pradZia. pasireiSkimo formas. Ciklo periodi5kumas pripaZistamas ir netgi vertinamas kaip paZangausvystyrnosi forma. naujq Zerniq atradirnai. 2.Tai paklausos svyravimq teorija. 372 .r.v. veiksniq) ekonomin6s sistemos atZvilgiu. 3. karai ir net saures ddrn€sar saul6saktyvumasduoda impulsqnaujamciklui. Zyrnfis ekonomistai P. Ekonominisciklas Sia stadija baigiamasvienasekonominisciklas ir sudaromoss4lygos kito ciklo pradZiai. Akivaizdi ir negailestinga ekonomine realybe verdia mokslininkus aktyviai tyrineti jo cikli5kurnq: prieZastis. Samuelsonas. gyventojq migracija ir jq dinamika. Dabar manoma. Ciklas suprantamas kaip vidinis.

).atsiradusios nepakankamos ddl gamybos. 1 9 0 0 .. 1 8 2 6m .1 8 4 8 . vidurio .vario gamyb4).. 1920-1922m. krizes i5tiko ne tik atskirasSalis(1900m. o nuo XIX a. 1 8 5 7r n .Rusij4 1920m. Marksas (Marx. pateikianti nevykus[ Zmogaus. kilusios del pusiausvyros tarp pramonines gamybosir mokamojopajegumopaZeidimq.1 8 6 6m . 1 8 8 2 . 1967-1969m. . 1907m. valdZios elgsenos atsitiktinun4 kaip ekonomikos nat[ralaus reguliavimo mechanizmopaZeidimoprieZasti. Kriz6 rei5kia rySkq ekonomineskonjunktfiros l[Z!.I 890. Neoliberaline. 1 8 7 3 . Karl.geleZinkeliq.DidZioji depresrja). . dar labiau gilinandius krizg. 1 8 9 0 . kuriq giliausi n u o s m u k i ab u v o : 1 7 8 7 . 1 8 3 6m .1 9 0 4 .1 7 8 8 . . Marksistind analize. kokiu yra akcentuojarna (nors ir 373 .1 8 8 4 . n.Vystantis pramonei ir plediantis tarptautiniams mainams. nenagrinejant ekonomines sistemos vystymosi dinamikos.. m m m m 1907m. 17801950m.bet ir apernedaugelio Saliq ekonornikq (1929-1932 m.pasak buvo atotrukistarp gamybospriemonrq objektyvios raidos ir atitinkamo kapitalo kaupimo. 1913m.1929-1932 1948-1949 PradZioje m. ai5kinimasyra ekonorniniq teorijq dalykas. Po 1950m. pateisinamas valstybes kiSimasisI ekonomik4. 3.vienija teorijas. pasauliniu mastu i5ry5kejo l5 ekonominiq ciklq. 1 8 4 7 . . nusakomos pajarnq paskirstymu ir vidutines pelno normos.tadiau 1956-1959rn. Sios teorijos susieja ekonominiq kriziq pletojim4si su objektyviai egzistuojandiais veiksniais. Vokiediq filosofas K. cikliniai svyravimai neiSnyko.. . Kaskart darantisglaudesniems prekybiniamsrySiams. i m m i 8 6 4 . 1980-1982 rn.JAV) ar tarn tikr4 visuomeninds gamybos5ak4( I 873 rn.eia i5skiriamos tokios trys pagrin<lines kryptys. . pasauline ekonomind krize . . o kita vertus . pagristasekonominio gyvenirno dinanrine analize. Kriziq prieZastis.1 8 1 7 . tai buvo Zemdsfikio produkcijoskrizes.Sios rnokyklos iSvados grindZiamosstatiSka ekonornines pusiausvyros koncepcija. paZeidZiandiais ekonorning pusiausvyrq. nedarbo augim4 bankrotus. Prielasdiq sukeliandiqkrizes. . le5kant tokiq veiksnirS buvo kuriamos [vairios anticiklines politikos strategijos. Naujausiuoseekonominiuosedarbuosematomas santykinis 2 tr 3 krypdiq suartejimastokiu mastu ir laipsniu. . .Japonijq 1922m. jo. 2.rinkos paklausos. krizes nebeprilygo 1929-1932mett1. ..visuotinio nepakankamo vartojimo krizds.. kuris visuomet s4lygoja gamybos nuosmuki. judejimas. . kylandiasdel prekiq perprodukcijos. Klasikine liberaline mokykla.I 893 m. * bankq ir birZq sektorius. . . .1 8 9 3 . viena vertus. Jos ir toliau sudrebindavo pasauli (1914*1975m. tadiau valstybinemisreguliavirno priemonemis buvo randamas palankiausias ekonominiq prieStalavirnq sprendirno budas. l. 1818-1883) suprie5ino ikikapitalistineskrizes (kilusias ddl nepakankamos gamybosapimties)ir kapitalistines kizes.

. Kitdino ciklq analizei irgi skiriarna nernaLa demesio.. susidurdarnas santykinai maZesne su paklausa. 6) Kuznecovo.Neoliberalai pirmiausia pabrdLiavartojimo augimo ir investicijq didejimo neatitikirn4 nes bfltent invesricijosuztikrina pasiulosdidejim4.ekonominds raidoscikliskumas visuotinetiek atskironayra cionalinio [kio. viena is makroekenominds pusiausvyrosdeterminandiq. Kiek yra ivairiausiqsvyravimo rusiq tiek yra ciklq. gamybiniq arsargq ciklai (34 rnerai.isuka" ekonomik4 [ ciklus. 8) cikliniai Simtmetiniq svyravimq trenclai (100 metq. vidutini5kai 8 metai).. abu kriziq analizestipai galq gale susiejakrizes su pridetinesvertes paskirstyrnuir naudojimu.ilgosios bangos". VisapusiSkas ekonominiq kriziq prieZasdiq aiSkinimas padeda nustatyti krizes kilimo periodiskumfu objektyvq jo bfitinum4 ir kartu ekonominesraidos cikliSkum4. aiskina krizes kapitalistinei sistemai bDdingu atotr[kiu tarp rinkoje si[lomq prekiq verdiq sumos ir mokios paklausos. Siuolaikiniai ekonominiai rnetodai igalina isskirti keliolika sirntq ciklo tipL1.didZiuosius" Svarbi4 viet4.statybosclkLai(15-22rnetai).iki I men. Socialistai. kadangi sie ciklai .maZieji" Kitdino. Zymus rusq ekonomistas Nikolaius Kondratievas 3'. vadinasi.). vidutini5kai men. 7) . Vadinasi. Labiausiai istyrineti kaip ekonominio aktyvumo svyravimai yra Zugliaro ciklai.investicijq ciklai (10-12 metq). vadovaudamiesimarksistine analize.. susijusir-1 ekonomika.skirtingai) lemianti pajamq itaka ekonominei konjunktfirai. 3) . tarpusavyje besikertandiq [vairiq cikli5kumo elemenrq kitimo krypdiq daZnai ypad sunku i5skirti atskirusekonominiusciklus.. tiek pasaulinionkio kaip vientisosvisumos judejimo forma. Reiksmingesni praktiniu ir teoriniu su p o Z i l r i uy r a S i ec i k l q t i p a i : l) trumpalaikiai Sakoskonjunktlriniai svyravimai (l_2 clienq. Visi Sie ciklai interferuoja.ilgqiq banglt' Kondratjevo ciklai (40-60 merL5 vidurini5kai 50 metq)..cikliSkumoteorijoj e uZima vadinamosiosKondratjevo .neisvengiamai sukelia krizes.74 .didieji" Zugliaro. 40 4) nonnalus . . Del sudetingq. 200_400 metq).). suteikdami ekonominei realybei ypac sudeting4 ekonomin€s dinamikos uaizdq. cikliSkumas svarbiausias ekonomines dinamikos veiksnys. Sis. komerciniai ciklai (6-10 metq. 5) Lebruso. 2) sezoniniai pusmetiniai ir ciklai.

Xra.. Donald Flemming. Wesli Kler. J t) . [renginiq.X. Simon Srnith. l97l m. atlikti tyrimai rodo.Tokie procesaivyksta vrsose i5vystytose Ekonominiq svyravimq specialistq Salyse. '' Antrojq. JosefAlois. 1 9 8 5m . kad XX a. paskutiniame de5imtmetyje prasid€jopenktoji . amerikiediqekonornistas Donaldas Flemingas Gordonas(Gordon. Sio pob[dZio nukrypimai [veikiami vidutines trukmespramoniniame cikle. ir yra pastebimipramonindsstatybos. o kartu ir ekonominds gyvybingumobei jos teisesi egzistavimq sistemos irodymas. c) ilgalaikiai nukrypimai nuo pusiausvyros uZtrunka40-60 rn. Taigi galima tvirtinti. i r 1 9 9 2m e t a i s .1 8 7 4 .1 8 7 3 . 1923) ir kiti..arnerikiediq ekonomistas statistikas. jis stengesi sukonstruoti teoringsocialinq ekonominE sistern4 kuri pati galdtqgeneruotiilgalaikius svyravimus. ) . ) . l90l-1985). m s m ( 2 ) p a k i l i m a s1 8 4 9 . g.infrastrukt[ros irenginiq ir darbo jdgos rinkose.). statybiniq rnedZiagq paklausospokydiq.Jlgqiq bangq' teorijoje daroma tokia prielaida: ekonomine sistema nuolatosyra nukrypimo nuo makroekonominds pusiausvyros busenos: a) paklausanukrypstanuo pasillos ir pasi0la nuo paklausosilguoju laikotarpiu. ..n u o s m u k i( 1 8 1 4 . ketvirtoji . m s m ( 3) pakilimas1896*1920 . puseje . 18741948).n u o s m u k i( 1 8 7 3 . Nikolai. . kad tredioji . kai..a5tuntojode5imtmedio pabaigoje(apie 1990metus). .).ilgoji banga". ).ilgqjq bangq' tyrimus atliko arnerikiediq ekonomistasstatistikasVeslis Kleras Mitdelas (Mithell. kad po to.ilgqjq bangq' teorijq ir Siaisklausimais rengti tarptautinius simpoziumus1983rn.Jlgqiq bangq" teorijos Salininkaiteigia. 1892-1931) Europos Saliq vystyrnesi iSskyre tokius dideliusciklus (2. ir tokiu b0du duodamas impulsasnaujai .ilgajaibangai".5): ( l ) p a k i l i m a s1 7 8 9 . . (1883-1950).. 1 9 8 8m . Tolimesnenuodugniq ekonominiq problemq sprendimq paie5ka verte dar labiau pletoti . m Be to..(Kondratiev. l 9 8 l m .Manoma. vokiediq-amerikiediq ekonornistas Jozefas Aloyzas Surnpeteris (Schumpeter. 1905-1989). jos egzistavimo bfidas. visos gamybos efektyvumo didinimo galimyb€s panaudojamos.1 8 4 9 .ilgoji banga" baigesi trediojo de5imtmedio pabaigoje(apie 1940rn. kad ciklinis ekonomikos vystyrnasis yra gamybos esmine savyb6. anglq ekonomistas statistikas Kolinas Klarkas (Clark Colin. pereinama prie naujo technologijos lygio. b) nukrypstama del [rengimq. ).1 8 9 6 . pasitelkus esamusmokslo ir technikosprincipus. Nobelio premijos laureatasSaimonas Smitas Kuznecas (Kuznets.

Pagrindindssqvokos . 1 7 . . 12.r apibudinkitejq teikiamasgalimybesir naudojimosElygas. I5vardykite jums Zinomus konkredius teorinius ekonominio ausirn. ekonominisaugimas ekonominio augimo tikslas ekonominio augimo modelis ekonorninioaugirnoternpqdydis ekonominio augimoveiksniai ekonominio augimo klasifikacija ekonominio augimo kriterijai ekonominioaugimo veiksniq matavirnorodikliai ekonominis(verslo)ciklas knzd. 9. 2. Nurodykite ekonominioaugimoklasifikacijossudarymopoZymius. PaaiSkinkite.PaaiSkinkite cikliSkumoprieZasris. 7.KE vadinameekonominiuciklu ir kokius ciklo tipusj[s Zinote? 1 6 . . 6.Kokiq prakting reik5mpturi teoriniai ekonominioaugimo rnoderiai? 1 5 . . 1 4 .Apib[dinkite ekonominio augimo veiksniusiriq matavimorodiklius. I l . l. Nuo ko priklauso ekonominio augimo ternpq dyclis ir kuris jrt naudingesnis? 1 0 . 5. . .auksinE" ekonorninioaugimotaisyklg. .. 1o{e_lius.Apibldinkite krizes. 376 . iq kilimo ypatybes ir jas aiskinandiasekonomines teoriias. Kq vadinameekonominiuaugimu ir kuo jis pasireiikia? Koks ekonominio augimo tikslas? Apibudinkite visuomends raidos teorii4 teikiandiq isskirtini vaidrneni techninesekonomines visuomend:s charakteristikai.auksinis"kapitalo augimo lygis akceleracijos koeficientas a a a a a Kartojimo klausimai Kq tiria ekonorninioaugimo teorijos? Kokia yra pagrindineaugimoproblema? Apibtdinkite pagrindinesekonominioaugimo teorijq grupes. ekonomines raidoscikliSkumas . PaaiSkinkite ekonominio augirno modeliavimo ypatybes ivairiomrs sQlygomis:esant tobulajai ir netobulajai konkurencijai statinemis bei dinaminemismakroekonominiosubalansuotumo s4lygomis. lJ. 3 4. I5vardykite ekonominio augimo tipus ir paaiskinkite pagrindinius iq bruoZus. 8..

Italijoje-l 1.7. Suomijoje.kLrio reikejo i5vengtibet kokiais b[<]ais.6. kuri dirbo. o ir opi PoZiurio i nedarbq kaip problem4 pokydius l6rne tai. ivertinciarli ekonomikos bhklg ar ekonomines politikosefektyvumq nedarbolygl vertina kaip vienq ekonornikos. Nedarbastapo iprasturei5kiniune tik Vakarq. Gana auk5tas1997 m. NEDARBAS Viena svarbiausirl makroekonominiq problerlq yra nedarbas. noredarninustatytijo lygi.vidutini5kai apie I I procentq. jis buvo Ispanrjoje 20.. pozi[ris i nedarbq.. netekE darbo.sveikatos"rodikliq.2 proc. Tadiau reikia pripaZinti. kad nedarbas atspinditik pokydius. 2001 . kad mokslininkq poZi[ris i nedarb. daugelis Be Zmoniqieiko darbopirmq kart4arbageresnio.gamybos turi apirnties perkamosios ir galioslygi. Ekonomistai tyrineja neclarbq. jo lygis jAV 1982 ber rn.. pavyzdZiui. Nedarbasbuvo rei5kinys. visiSkai kitas. lstatymai Tadiau velesniaisde5imtmediais pradejo fonnuotis naujas. -V. pradZioje buvo 12.Daugelis politikq. bhclingus dinarniSkai ekonornikai.. JAV r946 rn.6proc.-. Todel nedarbo problerna yra politinitl ir ekonominiq diskusijq objektas.JAV sr-rdare procentus.ir kt. Tuo remiantisteigiama. kad pokario laikotarpiujis niekada nepriartejoprie DidZiosiosdepresijoslygio.Vokietijoje 1991 m. kad fecleralinevyriausybe visomis [manomomis priemonemis pasiektimaksimalquzimtumo. b[na bedarbiais. 25 Nors nedarbas buvo i5augEs 8-o ir de5irntrnedio viduryje bei 9-o deiimtmediopradZioje. o visose Europos Sqjr"rngos 5alyse. 622. ' Lictuvosstatistikos rnetraSris. t..Gyventojq uzimtumastapo civilizuotr4Saliq ekonornines politikos tikslu. prieZastis. to.p 377 . tesudard 10.Jame pabrdZiarna.y.parengtiir tobulinti vyriausybes uZimtumopolitikq.taiyramalrau negupusp 1933m. patiria gyvenrrno lygio srnukim4 psichologini diskomfort4. Tadiau paskutiniame XX arnZiaus deSimtmetyje nedarbo lygis smarkiai iSaugo Europoje: pavyzdLtui. . 4-o desimtmedio Didziosios depresijosmetu kilqs nedarbasreiske milzinisk4 darbo isrekliLl eikvojim4. PanaS[s priimti ir kitosesalyse.8 proc. rnakroekonominius mikroekonorninius ir nedarbonuostolius.12. kad bedarbiaidarbo neturi tik trurnpE 1aik4. 2001 .Todel neatsitiktinai nedarbo problema dorninavo mokslininkq tyrinejimuose ir vyriausybiq ekonomindjepolitikoje beveik pusp iimtmedio. kuris.yzdziui. bet ir Vidurio bei Rytq Europos5alyse. nedarbo lygio. Salyser. Daugelis Zmoniq.r1. praranda pajamr4Saltini. palyginrisLr tuo. ne i5tekliqSvaistym4 nes4s problema. o k4 jau kalbeti apie padiq Zmoniq asmeninesb€clas.l kaip problem4kito priklausomai nuo situacijos darborinkoje.Imta manyti.XX a. jo kLrri laik4 ie3ko. buvo priirntas UZimtumo istatymas. ir todel. vengdarniapsirikti. Par.Prancuztjoje 12.3proc.

gali padeti geriau paZinti ir lverlinti nedarboproblemq sprenclimo altematyviniu variantus.1pav.econornrc active population/labour force) . nedarbas egzistuoja.kad jas mokslininkaiverlina labai priestanngai. kurie nori ir gali dirbti. Kaip mineta. kitaip tariant. Zinoma.Zmones. pabaigoje m[sq Saliesgyventoiq buvo 3700 t[kstandiq. kaip jau Zrnorne. yra kas lemia jo lyg[ ir dinamikq kokios yra nedarbo fonnos. Taip pat bfitina atskleistinedarbosrulaZinimo budus. tai visi dirbantys ir aktyviai ieskantysdarbo Salies piliediai.atskleisti. Todel akivaizdu. Sios temostikslas. Tadiau realioje tikroveje rinkos ekonomikos s4lygomis. Tarptautine darbo organtzacija (TDO) gyventojus skirsto i ekonominiu atZvilgiu aktyvius ir neaktyvius.viena iq yra jau l-arne skyriuje aptartadarbo jega. sudaranti darbojegos pasillq prekiq ir paslaugqgarnyboje. Ankstesnese temose remdmesprielaida. bet ir EuroposSqlungosinstitucijos.Lietuvos statistikosdepartamento duomenirnis 1999 m.Ar-rk5tu nedarbolygiu susir[pino ne tik atskirq SaliqvyriaLrsybds. DarbojegosSaltinis Salies yra gyventojai.skaidiuojamimetq pradZioje.NATORALUSIS NEDARBO LYGIS D a r b o j d g o si r n e d a r b os 4 v o k o s ll.tai nuolatiniai Salies gyventojai. PavyzdLiut. Todel mokslininkai ir praktikai bando smulkiaLr analizuotigyventojq skaidiq. absoliutus skaidiai maizaikq tepasakoapie tikruosius darbo jegos isteklius. Pateikiarne pagal TDO metodologijE sudaryt4 gyventoJrl klasifikacijos ( schemq I 1.). II. i5rySkinusi kurios nors ekonomines politikos trukurnus. Gyventojai (P . ir Kadangi del nedarbo visuomendpatiria didiiuliq mikroekonorniniq ir rnakroekonominiqnuostoliq svarbu i5nagrinetinedarbokastusir pasekrnes. nes ne visi Zmonds gali ir nori dirbti. NEDARBAS IR JO PRIEZASTYS. Todel svarbus naturalusis nedarbo lygis. kuris visr.kodel neclarbas nei5vengiamas.bei nedarborodikliai.l Noredarni i5siaiSkintimus dominandiqnedarbo sqvokq pirmiausia turdturnepatyrineti kitas su juo glaudziaisusijusias s4vokas.kokias uzimtuno progrunas turi lgyvendinti ryriausybe. Toddl ekonomikosteorija.gyventojq dalis.I.pasirinktioptimaliussprendimus.Tarptautine darboorganizacijair kt.o vyriausybei. Ekonominiu atZvilgiu aktyviis gyventojai (LF .l.population) . 378 .kad ekonomikafunkcionuojavisisko uZimtumosqlygornis.juo labiau.kad nedarbas kaip problemaegzistuoja.romenei ekonomikaiyra lyg ir priimtinas.

c) pasiruoSg dirbti. ir lankantysdicninio rnokymo istaigas.dirbantys (besikrcipiantysi pagal specialqgrafik4 ldarbinirno besirnokantys. Dabar tik priminsime.atostogq. bet aktyviai jo ieSko.-".). Knygos I skyriuje. kiti asrnenys. Noredami apskaidiuoti nedarbo lyg[.y.darbingi asmenys. organizacijosebei rikiuose.tai darbojega: TE'=tr-t-IT' (11. narnqSeirnininkcs asrncir nys. gaunantys aslncnys. t. kurie neturi darbo.darbojega. GYVENTOJAI Aktyvus gyventojai Neaktyv[s gyventojai lutil"t*r. d) rnokslciviai studcntri.icr nebeie5kantys.. bet aktyviai jo ie5ko) apib[dinti vartojama labiau apibendrinanti s4voka (U nedarbas . ir Kadangi daZniausiai darbingi gyventojai yra uZimti (dirba) arba yra bedarbiai. tiesiog I c) istaigas. Bedarbiai . darbdavius kt. daZniausiai Ji vartojamakaip kiekybine ir kaip kokybine tarn tikros gyventojqdaliescharakteristika. patikslinsime darbo jegos s4vokq remdamiesipateiktaisapibreZimais schema.t. ir c) dirbanrys savaranki5kai. I1.Aktyv[s gyventojai gali b0ti uZimti. scnatves.unemployment). pri2i[rintys vail<rrs. trumpai apibudinome ir Sias svarbiausiasdarbo rinkos s4vokas. gamybosveiksniq .1 pav.darbo (darbo Nedarbasrodo vieno i5 svarbiausiq jegos) . kurie nenori dirbti.panaudojimolaipsnl. ir streikuojantys kt.lengvatines invaliduar rno pensijas. atliekantys karing tarnyb4 bei laikinai nedirbantys. registruodarniesi ar [darbinirno[staigose apskaitomikitais budais. tureti darb4 ir bhti bedarbiai.Ji tiesiogiaii5rei5kia nedarbolygis. visq ar nevis4darbo laik4 teikiandiopajarnq.rridarbo. taip pat asmenys. kad uZimti gyventojai. Cyventojqklasifikacija Ekonomineje literat[roje Siam rei5kiniui (kai Zmonesnetr. b) laikinai nedirbantysdel b) ieskantys darbo b) ligos. i5vardydarnipagrindinius makroekonornikos rodiklius.tai dirbantysvisq nuosavybds fonnr4 imondse. 379 .r) LF . istaigose. nctckp vilties rasti darbqir.l v a) a) dirbantysuZ atlyginitrq a) ncturintysdarbo.

. tadiauSiuo ir aspektu svarbDsir kiti rodikliai . E * uZirntqgyventojqskaidius. uZirntumoir nedarborodiklill dinamika.darbingoamZiaus vyresniqgyvenlojq skaidius.l lentelejepaleikiama l-ietuvos gyventojq aktyvumo.4) E. darbo rinkos rodikliq yra fakti5kas (bendrasis)nedarbo lygis bedarbir"l skaidiausir Salies darbojegos procentinissantykis: u.E * uZirntq(dirbandiq)gyventojqskaidius.uZirntqgyvento. LF .darbingoamZiaus vyresniqgyventojq skaidius. = .lq ir tiriamojo amZiausgrupes(darbingo amZiausir vyresniq) gyventojq skaidiaus santykis. . .gyventojq ekonominio aktyvumo lygis bei uZimtumo lygis.rs vyresniq) ir gyventojq skaidiaus santykis. ll.Tiriant apklausiami vyresni nei 14 metq amZiausgyventojai.atrinkti i5 gyventojqregistroatsitiktiniq imdiq n-retodu. ( 11 .bedarbiqskaidius.darbojega.employrnent rate). UZimtumo lygis (8. dia ( l 1. UZimturnolygi galima uZra5yti tokia formule: E E. dia A. . P .=T" fto%.uZimtumo lygis. U .xloo%o. 3 ) Aktyvumo lygis apskaidiuojamas daZniausiai rerniantis atrankiniais darbo jegos fyrimq duornenimis. Taigi bet kLrrios Salies darbo jegq galima apibldinti kaip visq uZirntLftl ir bedarbiq skaidiaussumq. 2 ) Nors pagrindindtemosproblerna nedarbas jo lygis. Aktyvumo lygis (A. ir (l 1 . . ir Sie rodikliai gana dinami5ki. dia U. J[ galima uZra5ytiSiaformule: o. * gyventojqaktyvurnolygis. vienas svarbiausir6 kaip jau mineta r skyriuje.=#" rco%.activity rate) .tai clarbojegos ir tiriamojo amZiaus grupes (darbingo arnZiar.fakti5kas(bendrasis) nedarbolygis. P .

ol .J bo A cl v1 d (B r @ cl € a6i s N € F- ol @ ra 2 <F- or co d 'tr <.) $ r ol o1 € a r .l @ r c v N € r .= A. N F r:i d d 'o : ^ N J o .i- co $ € @ F-- t@ r N V @ .i rc oo € F- *i. N ' N J o '-' < d t r L .f.> o o .bo x>. 381 .l . ! @ c.1- s: @ E € o\ v o\ t d ca r Y cl FT v r € 6l dl r @ ct (\ N F-.f fFG a c\€ € . c O .tr r N 6 @ r t-- €" € r @ tr >N d n ..o cn c] E 11 X .| ..:4 \ T r r sj- @ {€ d o\ F- ) .r a. Y € o = t s 6 .v q < : >N :r bI >' o q I.1 N ct @ r -l . e4 z.l .I o\ r o\ N cl !1N N d oc t oo r € r o\ a. ^1. : > .i@ N r r r al € s ol oo 6 F- N n s Fr oi s > i I J al . € N o.O Y > > > d r.:1. i d 6 . >. = € r o o 6 E .al o\ !t r \o j d oo d € r N zs O'Y N ' F .N N € € . tr E E 'N d Fr .l N N r r rc r r r r $ \ rc $ .O r cl a N \ cl @ .

7 65.I 71. I1.1 6 8 .7 68.4 59.8 7t .8 58. 9 68.6 4 1 10.rmo nedarborodikliai daZniausiai skiriasi.2 paveiksle.Europcan at Corntnission1998a:| 49-64.9 14. Ur.0 63.64 m.4 71.6 6. ir [vairiose Salysegyventojq aktyvurno.lungos Baltijos Salyse ir (200I rn.5 t2.1 68.2 lenteleje.9 62.4 75.6 9.0 A A 71 4 .1 75.4 10. .9 63.6 64.2 554 54R 56.Registruoto nedarbo lygio dinarnika Lietuvoje pateikiama ll.uZimtr.9 76.1 60.9 Saltinis: EurostatRe inis: Regions StatisticalYearbook (UnemployrnentStatistics).. 68.r 16. procentais. 382 .6 5.2 q. gyventojquZimturno tyrimo duornenys.9 8. amZiaus 15 gyventojq %) Saiys Airija Austrija 13clgija Danija Craikija Italija lspanija JungtincKaralystt Liukscmburgas Nydcrlandai Portugalija Pranct1zija Suomija )vcoua Vokictija Latvija Lictuva Estija Aktyvrimo lvsis 68.2 lcntel6.2 pav.0 2.3 7t.9 79.Tai parodyta I 1.Gyventojqekonominioaktyvun-ro.9 \'7 ) 6 l.gis 3.8 3.1 5 l '7q l3.4 a ^ 69) ES 15 63. uZimtumoir nedarbolygiai EuroposSq.0 70.7 62.4 69.6 64. Nedarbolygio dinamikaLietuvoje199l-2000 m. o/u 14 lz 10 o 6 A 0 t992 1993 1994 1995 t996 t997 1998 1999 2000 2001 2A)2 2UJ3 lVlcLei I1. l Nedarbo l1.7 15.0 '?\ ) Ulimtumo lvsis 65.

kad.Kitas budingas bruoZas.rsiant gyventojus.Pavyzd2iui.6 proc.). ypadauk5tas buvo Lietuvoje. kurie darbo nebeie5ko.0 proc.2 proc.yra jq Zemasmoterq ekonorninisaktyvumas(dauguma uZimtosdarbu namuoseir i uZimtumo rodiklius nepatenka). kaip ir daugelyje kitq Saliq.) ir Craikijoje (10.socialinio draudimo (skaidiaus Zmoniq gaunandiq nedarbopa5alpas) duomenys. JAV bedarbiaislaikomi tie asrnenys. Siose Salysedaug ZmoniLldirba nevis4 darbo dienq arba yra uZimti neproduktyviudarbu.lai ie5kandiq darbo)skaidiaus nustatyrno..Nedarbo lygio apskaidiavirnas gali skirtis priklausomainuo: l ) Zmoniq. kurie: a) neturi apmokamodarbo ir aktyviai ie5kojopaskutines keturiassavaites. Tuo tarpukitoseSalyse tokiq ry5kiqsvyravimqnebuvo. i1 Tuo tarpu tarp nedarbo lygio ir gyventojq ekonorninio aktyvumo lygio rodikliq tokios priklausomybds nera. 5) nau. Baltrjos Salyse 2001 m. 3) darbo paie5kqkriterijaus.sudarandiq darbojeg4 darbingoamZiaus ribq. esant auk5tesniamgyventojrl ekonominioaktyvumo lygiui.ketvirtose.pavyzdZiui.nes nesitiki jo rasti. nedarbolygis Japonr-1oje.trediose * oficialios statistikos.tai namtl flkiq atrankiniq tyrirnr4duomenys. laikinai atleistrl i5 darbo ir vel griZtandiqi tq pati darb4 skaidiaus apskaidiavimo tvarkos.darantis itakq nedarbo lygiui besivystandiose Salyse.t. 2) darbo paie5kqlaiko trukrnes. Sie Zmoneslaikorni dirbandiais.todel pabandysinte palyginti ivairiq Saliqnedarbolygius. buvo Liuksemburge(2.) ir Nyderlanduose (2.dirbti" ar .darbo birZos duornenysir kt.15 pateiktq duomentl matome. o auk5diausias lspanijoje(10. Tadiau Siq bendrq rodikliq nustatymasdar negarantuojavienodq nedarbo matavimo metodq atskirose Salyse.dar yra didele dalis ..16. PavyzdLiui JAV.nusivylusiq". Zerniausias nedarbo lygis 200lrn. leinandiqi darborink4 fuirma kar14 lnfonnacijos Saltiniaiapie nedarb4atskiroseSalyseirgi gali skirtis: vienose . I5sivysdiusiose Salyse duornenys apie nedarbE irgi kartais interpretuojami skirtingai. paprastaiyra a. Svedijojeir 383 .4 proc.aktyviai ieskoti darbo". p d Besivystandiose Salyse gana daZnai skirtingai interpretuojarnos sEvokos. pagaliau esama didelio neoficialaus uZimtumo. atrankiniqfyrimq duornenimis nusiatytas nedarbo lygis buvo palyginti auk5tas. nedarbo lygis nustalomas apklar. 4) nuo statistinir4 duomenq apie Zmoniq. Kadangi mus labiau domina nedarboproblemos.kurio oficiali statistikaneapirna tai Se5eline ekonomika. Kaip rodo lenteles duomenys.apie 6-5 000 Seirnq.5procento. c ) t i k i s is u s i r a s t ia r b q e r m d n e s i . Nors ir nevisai uZimti..rlk5tesnis uzlqfgq1g lygls. Darbo statistikosbiuras (Bureau of labor Statistics)kas minesi apklausia Saliesgyventojus reprezentuojant[ Zmoniq skaidiq . kitose .).prekyba gatvdse ir t. b) laukia i5kvietimo dirbti 1 tq padi4darbovietq.

. nes valstyb€spriemoniq mastas. Pastarr.2 3 4 1l .3lenteles duomenys.taip pat kitais budais: per paZistamus.) (%\ 34't.1 4.4 I t.7 5.2 t 4 81 204. pagal skelbimus ar tiesiogiai kreipdarniesii darbdavius. kuriostuoj pat apimanetekusius darbo.Sveicarijojeper 20 pastarr4jq metrl buvo stabiliai Zemesnisnegu kitose iSsivysdiusiose Salyse. priverdiantirnigrantus jierns neisduodarna darbininkus palikti Sali.3 Saltinis: Lietuvos ekonomindir socialin6raida.tai lemia ir kitos aplinkybes.sprendZiant uZimtumoklausimus.rmaZejo. 7.. kadangidalis gyventojr"l darboieskonelegaliose arbaprivadiose darbo birZose.Net ir pakilus naftos kainorns 8-o deSimtmedio viduryje. ll. Japonijojenet ndra darbojega. Nr.2000.darbo ieSkandiq"nustatymokriterijus daug grieZtesnisnegu JAV. Sveicarijoje ekonomikos nuosrnukio sElygornis prie5 nedarb4 kovolama.9 4. 1999.0 3..0 215.) 6l. Tadiau Sio fenomeno vien Saliq ekonomikos uZdarurnu paaiSkintinegalima.p.Japonijoje. Daugelisdarb4praradr.9 3.4 ll.1 317.1 241.ir jie bedarbiais netampa.roju metu nedarbas Svedrjoje irgi i5augo.3 6.2 8.SioseSalyse pakito neZyrniai..107. todelnedarbo ir lygis liekaZemas. Siuos skirlumuslabaiaiSkiai rodo I 1.+.3 lenteli. Tuo tarpu darbo birZos skelbia duomenistik apie bedarbius.4 Darbo birZosduomenys bedarbiai (tIkst.. Lietuvos darbo birZos infonnacija irgi neparodotikslaus bedarbiq skaidiar-rs. Dalis Zmoniq kurie JAV b[tr4 laikorni bedarbiais.1 262. ir bet kartr-r sumaZeja darbojega.4 6.rsiq jo moterq dia daZnai nebeie5ko.. Nedarbolygio skirturnaitarp Statistikos deparlamento atrankiniq tyrimq rezultatqir darbobirZosduomenq Statistikosdepartamento duomenvs bedarbiai nedarbo Iygis (tIkst.4 5 6 r98.rasto valstybes perkvalifikavirno programomis. Tuo tarpu Zemq nedarbo lygl Svedrjojegalirna paaiSkintiplataus n. naujq leiciirnq dirbti. Taigi. l. nors ekonomikos nuosmukios4lygomis uZirnturnas sumaZeja.sr. besikreipiandiusvalstybinp darbobirZq.Todel pateikiarnas Lietuvos I statistikos departamento nedarbo lygis pagalLietuvosdarbobirZosduomenis irgi yra ZernesnisuZ atrankiniq tyrinejimrl bldu nustatyt4nedarbo lygi.P.5 nedarbo lygis (oh\ 1 5 t99409 I 99509 I 99609 I 99709 I 99805 I 999 05 6. kai del to daugurnoje jis Salir4 nedarbas srnarkiaiisaugo.V.Lietuvosstatistikos metraStis 2003. PavyzdZiui.9 2235 6.14: Darbo birZos naujienos.8 99l . I 10.93. l5. p.P.3 I 10.2 I 12. Lietuvos statistikos metra5tis2001. 114 A 2000 09 2001 9 0 200209 28.4 255.5 t? { 384 .

ie5kodamikito darbo. Nebepriklausantys darbojegai. Sis rodiklis yra jegosnepanaudojimo tinkamiausias atskirq5aliL1 darbo laipsniuipalyginti. Nedarbo mastas kyla. nedarbo lygis gali bLiti ir padidintas.Nedarbo mastas padideja ir del Zmoniq.5 karto ji sumaZina. . . . laikinai atleisti. ie5kandiqdarbo pinnq kart4 iejimo i darbo rink4. ar Nors ir sunku i5matuotiir interpretuotinedarbolygi.nuolat besikeidiantis rei5kinys.naujai priirnarni i darb4 treti .maZdaug2.gaunandiqdarb4 skaidiq). kiti . DaZniausiai asmenys.jo atsisakE d€l asmeniniqmotyvrt. nors tai neatitinkatikrovds: jie tikisi nedarbo paSalpos kitq lengvatq.leisti). kad duomenys apie nedarbEgerokai skiriasi. Darbo atsisakE asmeniniqmotyvrl. kai itekejimas (naujas bedarbiq skaidius)virSija nuotek[ (Zmoniq.lS lenteles matome. Nedarbasyra dinami5kas. ddl Nedarbo mastas Nuot€kis: r Naujai priirnti i darb4. Siq srautqintensyvumas nevienodas. GriZQI savoankstesnes darbovietas. 11. Laikinai nedirbantys (al.kai dalis respor. l5samesnd nedarborodikliq analizd bus pateiktapaskutiniameSiosternosskyriuje. kai vieni sugrlZta i ankstesnesdarbovietes. .sulaukia pensijinio amZiaus arba praranda vilti rasti darbtl ir paprasdiausiai nebepriklauso darbojegai. Dirbantieji tampa bedarbiais. Darbo birZos duomenysneatspinditikrojo nedarboiygio .rclentq tvirtina.3pav. Tai atspinditoliaupateikiama schema: Itek€iimas: o Atleisti i5 darbo. kai kuo pana5us i vandens baseinq.kurie nebepriskiriani prie darbojegos arbaja tampa. Be to. visadaatsiranda Zmoniq. taip pat palikq ji priverstinai del sumaZejusios gaminamq prekiq jq paklausos. kad jie ie5ko darbo. tai baigg mokslus. Nuodugnesni nedarbo problemq tyrinejimai neturdtq apsiriboti tik faktiSko nedarbo lygio nagrinejimu. Nedarbo mastas Si scherna atspindi srautus i nedarbq ir i5 jo. 385 I . Zinoma. Nedarbo nuotekio srautas susidaro tada.

nedarbo.nedarbolygis auga. P6g .perejimo tikimybe iS uZimtq 1 neaktyviqgyventolq kategorijq. Pagrindiniaisrautaidarborinkoje pavaizduoti1. kai asmenq. palikusiLl bedarbiq gretas skaidius lygus asmenq.baseintl-' lntensyvumasskiriasi nuo i5 jo i5tekandiosrauto intensyvumo. PuN.Nedarbo lygis keidiasi.perejimo tikimybe iS bedarbiq kategorijos ! uZirntq kategorijq.. isiliejandio i nedarbo .PN1u.:f (Psx.Jei i bedarbiq bhri isilieja daugiauZmoniqnegujI palieka. PNE. kad tas kinta'rasis maLina neclarbolyg[.(minus) rei5kia.kad daris bedarbiq per tam tikr4 laik4 pereisI uZimtqjqbusen4(karegorijq).4 paveiksle: UZimti gyventojai (E) Bedarbiai (u) Neaktyvfisgyventojai (N) ll. nedarbo lygis yra gyventojq perejimo iS vienos alternatyvin6s busenos i kit4 (r"rZimtumo. (r 1 . * PNU perejimo tikimybe iS neaktyviq gyventojq kategorijos I bedarbiqkategorijq. 386 .tapusiq bedarbiaisskaidiui. kai srauto.ekonominioneaktyvurno) tikimybiq funkcija: T f t U. PNs perejirno tikimybe iS ekonomiskai neaktyvirl gyventojqkategorijosI uZimtqkategorij4. Pg61 perejirnotikimybe iS bedarbiq i neaktyviq gyvenrojq kategorijq. Zenklas + (plius) virS kintamojo rei5kia nedarbolygio padidejim4 o Zenklas . P6u. Taigi. Darbo rinkos pusiausvyros s4lygomis.4 pav. Pus rodo tikirnybE. PLrE). Pu6 . ParyzdZiui.perdjimo tikimybe iS uZimtq kategorijos i bedarbiq kategonj4. Pagrindiniaidarborinkos srautai Paveiksle rodyklernis parodytos gyventojq perejimo iS vienos b[senos 1 kit4 tikimybes. 5 ) dia Ppx .

sukeliandios I 1. Tuo tarpu iS tiesq darbo uZmokestis visadayra toks lankstus. Neoklasikqnuomone.darbo r-rZmokesdiotarifrl pasikeitimai (nedarbo augimo s4lygomis turi maZeti valandinis darbo uZmokestis. PavyzdLiui. Teori5kai bus lygis.dirbandiqpensininkqpensijq sumaZinirno programa gali paskatinti pensininkq perejim4 i5 uZir.nedarbo lygis bus tuo aukitesnis.5 paveiksleparodyta. reguliuojant nedarbo lygi. perejimo ! bedarbius tikimybg (Pxu). Todel valstybes uZirnturnopolitika turi buti gerai apgalvota ir nesukelti nepageidautinq pasekrniq. uZtikinanti darbo pasifilos ir paklausos pusiausvyr4 darbo pasiularinkoje virSijajos paklaus4. bltina atsiZvelgti i visq SeSiqperejirno tikimybiq pasikeitirnus.laisvosiosrinkos mechanizmqveikimo apribojirnai. arba i savaranki5kaiapsir[pinandiq darbu (Pps) kategorij4. taip pat kuo didesnesavanoriSko ir priverstinio i5ejimo i5 darbotikimybes (PsNir P6Lr).Darbo rinkos pusiausvyros modelyje realusisdarbo uZmokestis keidiasi. suderindamas paklausq ir pasifilq. Pagrindinis jo realizavirno mechanizmas . Jie atsiranda ddl netinkamos darbo apmokejimo politikos. kuo bus maZesneperejirno iS bedarbiq I uZirntqkategorijqtikimybe (Pus) ir ekonominiuatZvilgiu neaktyviq gyvenrojq perejimo l uZimtq kategorij4tikimybe (P5E).rsiausvyrq. Neoklasikai teigia. nedarbo padidejimo. maksimalq visi5ko uZimtumo lyg[. Darbo jegos kainos arba realiojo darbo uZmokesdio nelankstumas jo nesugebejimas keistis iki lygio. Todel. Remiantis pagrindine neoklasikines teorijos leze. pan. kurie ie5ko darbo. kurios rezultatasnelankstus darbo uZmokestis.2. Nedarbo prieZastys Nagrinejant svarbiausias nedarboir jo lygio kitirno prieZastisreikia atsiZvelgti i dvi pagrindines rinkos teorijos pozicijas: neoklasikinq ir keinsistinE. esanttarn tikram darbo uZmokesdio lygiui. darbo rinka laisvosiosrinkos s4lygornisturi tendencij4savaitre pasiekti pr. Kada realusisdarbo uZrnokestis w1 lra auk5tesnis uZ lygi w0. o kartu didinti pensininkq. Darbo rinkoje tarp visq Siq 5e5iqsrautq yra glaudi priklausornybe.1. kad susibalansr-rotr-1 darbo paklausair pasi[1a.kodel ne nelankstusdarbo uZmokestis sukelianedarbq. ir Srautq intensyvumE ir nedarbo lygio dinamikE lemia nedarb4 prieZastys. kuri pasiekus tai darb4 galds susirastivisi norintys dirbti.pagrindinedidelio o nedarbo prieZastis.11. kad visiSkas uZimtumas gali nusistoveti savairne. 387 . kuris b[tq pakankamas. esanttarn tikram ekonomikosiSsivystymo lygiui ir finansindms galimybems. 1. pavyzdLiui.nrq kategorijos t ekonorniikai neaktyviq gyventojq kategorij4 (Psn-). maZejant dideti). taip pat skatinti juos ie5koti papildomo uZdarbio.y.

Darbuotojai tampa bedarbiaisne toddl. kad jie nori rasti darbq kuris labiau atitiktq jq kvalifikacijq o todel. butq idarbinta N0 darbuotojq.o kai darbo uZmokesdiolygis w1. Neoklasikine mokykla nagrineja nedarbq kaip savanoriSk4 reiSkin1.o darbo pasi[la virSrjajo paklausq darbdaviaituretq darbo uZmokest[sumaZinti.ir kiekvienasnorintis dirbti gali rasti darb4.nepaisant darbo pasiulos 388 . Viso to pasekmd. Nelankstus darbouZmokcstis nedarbas ir Nedarbas. kodel darbo rinka nepasiekia pusiausvyros.Tik nenorasdirbti uZ 5i darbo uZrnokestiyra nedarbo prieZastis. kuri rodo atkarpa E1A. Nedarbas. Tadiau l[kesdiLi nedarbasir kyla del to.tik N1. vadinamasltikesdiq (laukimo) nedarbu (wait unernployment). sukeliantipriverstin[arba lhkesdiqnedarb4.5 pav.jos vertinimu. vadtnamas savanoriSku nedarbu. Darbuotojai paprasdiausiailaukia progos rasti darbE uZ 5i darbo uZmokest[. No Darbuotojqskaidius 11.Bent jau to reikalauja elernentaririnkos logika. .esantdarbo uZrnokesdiui ws. darbo jegos pasilla virSijajos paklausq kuri4 dikruoja firmos. bfitina i5siai5kinti. atsiradEskaip nelankstaus darbo uZmokesdio rezultatas.ji sutampa su visiSku uZimturnu. esant nustatytam darbo uZmokesdio lygiui. kad firmos negali sumaZinti darbo uZmokesdio.Kai darbo uZmokesdio lygis w0. Norint suprasti darbo uZrnokesdio nelankstumoir lnkesdiq nedarbo esmg.Kai realiojo darbo uZmokesdio lygis yra vir5 pusiausvyros ta5ko. kad. susidarantis Siomis s4lygomis.nedarbas. pusiausvyradarbo rinkoje yra pastovi. nes.

' Menkju G.c angl.ypad nekvalifikuotai. uZmokestis Taip yra del dviejq prieZasdiq: 1) paaugliai priklauso maZiausiaikvalifrkuotai ir menk4 patyrim4 turindiai darbo jegai. Tyrinejimai parode. kuriq pusiausvyros darbo uZmokestis atitinka nustatytE minimalq darbo uZmokestl. kad tokie veiksrnai skatintq firmas kvalifikuotus suaugusiusdarbuotojuspakeisti paaugliais ir jaunimu. 2) paaugliai fimose labai daZnai . Kyla klausimas. Vyriausybds.nemokamai" igyju profesijq ir darbo igudZius.Vadinasi. Sie lstatymai ipareigoja firmas taikyti ne ZemesniusuZ vyriausybes nustatytusdarbo apmokejimotarifus. kartu sumaZintqjq nedarb4 sudarytq o s4lygas firmose [gyti profesij4. kad minirnalausvalandinio darbo uZmokesdio nustatymas ypad veikia jaunimo.N. priartintq jI prie jq pusiausvyrosdarbo uZmokesdio. 2) profsqjungqreikalavimusstabiliq darbo uZmokesdiq.pertekliaus. P. Del to padidetqkitq darbuotojqgrupiq nedarbolygis. paaugliq uZirntum4 sumaZinal-3 procentaisr. kodel darbo uZrnokestis yra nelankstus'? Ekonomistainurodo tris 5io reiSkinioprieZastis: 1) minimalausdarbo uZmokesdio istatymqtaikymq. Tadiau daliai darbuotojq minimalaus darbo uZmokesdiotarifq [vedimas pakelia ji virS pusiausvyros lygio ir sumaZina paklaus4jq darbojegai. nes jie gauna 'zymiaididesni darbo uZrnokest[. Mokslininkai tyrinejo minimalaus darbo uZmokesdio nustatyrno poveiki paaugliq uZimturnui.jaunimui nederdtqtaikyti rninirnalaus darbo uZrnokesdioistatymq. nes lankstaus (kintandio) darbo uZmokesdio politika leistq maZinti paaugliq ir jaunimo darbo uZmokest[. Tai irgi jq surnaZina pusiausvyros darbo uZmokest[.213 389 . negaudami dalies darbo uZmokesdio. Jie lygino minimalaus darbo uZmokesdio pokydius per tam tikrE laikq su paaugliq idarbinimo pokydiais. paaugliq nedarb4 kadangi jq pusiausvyros darbo paprastaiyra Zemas. Todel minirnalausdarbo uZmokesdio nustatymas Siai darbuotojq kategorijai turi didelq reikSmE.priimdamosminimalausdarbo uZmokesdio istatymus.padeda jam kristi iki pusiausvyros iSsaugotinelanksttldarbo uZmokesti.Perev. l. kad minimalaus valandinio darbo uZmokesdiopadidinimas 10 proc. grupQ panagrinesime Si4 prieZasdiq pladiau. Daugumaidarbuotojq5is lygis praktines reik5rnesneturi. 1994. todel jq sukurtasribinis darbo produktas yra maZas. Dalies ekonomistq nuomone.neleisdamos lygio. firmos nelinkusios moketi jaunimui didesnl uZmokestinegujq pusiausvyros darbo uZrnokestis. 3) skatinandiq darboefektyvum4darbouZrnokesdio sistemqivedim4.-M. Manoma..:lzd-vo MCU. Tadiau yra nuomoniq. Makroekonornika. o samdo auk5tesnes kvalifikacijos darbuotojus.

JAV Federalindvyriausybdjau nuo 1938 m. Profsqjungqvaidmuo atskiroseSalysegerokai skiriasi. 1938 m.apie 50 procentq. Jei ne Sis istatymas. ilg4 laikq nekito.DaZniausiai pagal sudaromE kolektyvinE sutarti darbo uZmokestisb[na auk5tesnis pusiausvyros uZ darbo uZrnokesdio lygi. valdymo sferosdarbuotojus. LarrenF. Minimalus valandinis darbo uZmokestisiteisintas daugelyje Saliq. reikalauja kad finnq savininkai taikytq rninimalausdarbo uZmokesdio [kainius. D.Tuo tarpu Japonrjoje 29 procentai. Kita nelankstausdarbo uZrnokesdio prieZastis. darbo uZmokestis irgi auk5tesnis. kad valandinio minirnalaus darbo uZmokesdio nustatymaskenkia ne visiems.monopoline profsq.padidejusprofsqiungqnariq skaidiuil0 proc. b[tq gavg darbo uZmokesti (Jie w6.. D. JAV valstijose. 548.o profsqlungq lyderiLlir darbdaviq derybos.per 60 proc. Tarp iSsivysdiusiq SaliqmaZiausiai profsqjungoms priklauso JAV darbininkq * tik apie 14 procentq5.. kodel priimami [statyrnai. daugumosdarbuotojqvalandinis darbo uZmokestisgerokai aukStesnisuZ minimalq.iki 4. o Darbo aprnokejimas 1997m. DZ. Tadiau ir JAV minimalaus darbo uZmokesdioistatymas taikomas '/c rnaZdaug darbojegos. 'Saks. nustatytas 0. 214. G.25 USD/val.B. Paprastaidel to rnaZinamas darbuotojq skaidius..ungq vaidZia darbo rinkoje. 6 Menkju. PavyzdLivt.9-o deiimtmeiio viduryje ne Zemds ukio Sakoseprofsqjungomspriklause: Danijoje . Siq organizacijqjudejimo iSsivystymas leidZia sprqsti apie jq galirnq itakq deryboms del darbo uZmokesdio lygio. LarrenF. 1998.95.' Zrnoma.543.dalies Zmoniq pajamos bntq Zymiai maZesnes.98. L i e t u v o j e1 9 9 8m .ir l99l m.iSskyrus.-V. kur profsqjungq vaidmuo didesnis.ir auga l[kesdiq neclarbas. 2.) Vadinasi. Daugiausia profs4lungos nariq yra SkandinavijosSalyse. Kiek maZiauAustrrjoje ir Norvegijoje . *iki 3. o finna gali savaranki5kai sprgsti apie jai reikalingq darbininkq skaidiq. .35 USD/val..-P. 1985m. Makroekonomika.2procentuo. p.N.kuriq laikymas sukelia problemq? Paslaptis ta. darbo rinka labai marga. Globalnyjpodhod. Makroekonornika. 390 . a 2 Kyla klausimas..-P. kadangi yra daugybe prof-esijL1.minimalusdarbouZmokestis. 4 6L t / v a l . Suomrjoje .Globalnyj podhod. duomenimis. jo taikyrnasne visq paddt[pablogina. Profs4jungoms priklausandiq darbuotojq pusiausvyros darbo uZmokest[lemia ne darbo pasi0los ir paklausospusiausvyra.-P.nedarbo lygis padidejo1.ir l98l m. j i s s i e k e .80 USD/val. Makroekonornika.85 proc.25 USD/val. pasiraid nauj4 [statymq kuriuo minimalus valandinis darbo uZmokestis buvo didinamasdviem etapais:1990 m. o n€ w1.B. parnaZu Jis augo. jau siekEs3. Svedijoje . 'Saks. prezidentas Bu5as DZ. DZ.70. ir tik 1989m. DidZioje Britanijoje . darbininkq.

Gresme. Sudaryli susitarimai plinta i regionus ir firmas. nepriklausantiems profsqjungoms. Taigi darbo sutarfys. Tai daro itak4 darbo uZmokesdiuiir valstybessektoriuje. Profsqjungq [tak4 vaidrnuo priklauso ir nuo to. kokiu lygiu vedamos derybos. daro didelE nustatant darbo uZmokesdiolygl visos ekonomikos mastu. Jei skatinandiodarbo uZmokesdioteorijos teisingos.Tuo tarpu Kanadoje. Austrijoje ir Vokietr3oje derybos sukoncentruotosekonomikos Sakose.nors yra perteklinedarbopasiula.Skatinantisdarbo uZmokestis paprastai yra auk5tesnis uZ pusiauslryros darbo uZrnokesti. Skandinavijos ar (Svedijoje. Darbo uZrnokesdiolygio problemasSiuoatveju padedasprgstidarborinkos elastingumas.na5iauir dirba. nes Sioje Saliq grupeje pusiausvyrosdarbo uZmokestisZymiai vir5ija tq lyg[. Sakines.pakelia jq darbo uZmokestivir5 pusiausvyroslygio.geriausidarbuotojaipereitq I kit4 darb4 o 391 . firmq pelnas.Jei firma sumaZintqdarbo uZmokesti. Jei Zmonesgeriau maitinasi. kur profsqjungr4 centralizuotas visiSkaidecentralizuotas. JAV. kuris butinas normaliam gyvenimo lygiui palaikyti. Ekonomistq nuomone. Gal tokia teorija tinka besivystandiomsSalims. Tai propaguojandios teorijos skelbia. kad aukStasdarbo uZmokestisdidin4s darbo na5um4.turetq sumaZdti darbuotojqdarbonaSumas akivaizdu.Todel Sakosar jo hrmos nesistengia maZinti. ar 3. Japonijoje ir DidZiojoje Britanijoje. profs4jungqvaidmuo neapsiriboja itaka tik savq darbuotojrl darbo uZrnokesdiui. makroekonominiai rodikhai (infliacijos judejimas yra tempai ir nedarbo lygis) yra stabilesniSalyse. regionines firmos lygio.skatinandiq ef'ektyvq darbq uZmokesdio sistemq lvedimas. Pasak vienos i5 Siq teorijq.sudaromos dalyvaujantprofs4jungoms.jq Be to. Pasak trediosios skatinandio darbo uZmokesdio teorijos. prie5ingai. Ekonomistaipateikia kelias darbo uZmokesdio itakos darbo na5umui teorijas. gali daryti poveiki ir profs4jungomsnepriklausandiq Jos jog ir Siqfirmq darbuotojaikurs darbuotojqdarbo uZmokesdio lygiui. Salyse Norvegrjoje) yra aukSdiausiasderybq centralizacijos lygis: dia dalyvauja Nacionalines profsqjungos ir Nacionaline darbdaviq federacija.tai iSeitLS sumaZinusdarbo kad uZmokesti. profs4jungas. bet i5sivysdiusiomstikrai netinka. ir. Dar viena nelankstausrealiojo darbo uZmokesdioprieZastis.derybos del darbo uZmokesdiolygio yra visi5kai decentralizuotosir vedamos firmq lygyje. kad auk5tas darbo uZmokestis surnaZina darbo j€gos kaitq kuri firmoms bltq nuostolinga. Jos galt b[ti valstybines.vadinasi. auk5tesnis darbo uZmokestisturi ltakos Zrnoniqmitybai. Todel finna ir moka didesnluZ pusiausvyros darbouZmokesti. Antroji teorija teigia.Kai kuriose Vakarq Europos profs4jungqpriimti sprendimaidel darbo uZmokesdio Salyse gali b[ti vien tik darbo arba uZimtumo institucijq sprendimu taikomi darbininkams. finnos personalo vidutine kokybe priklauso nuo gaunamo darbo uZmokesdio.

priimumu darluotoiq.neigiama selekcija".. k.litq .nuosmukiui.. jo IS matome. Akivaizdu. o verslo ciklui pasiekur aep.maZela..ilin" rizika'.mo.jei savo darbuotojams moka zymiai aiaesni darbo uZrnokesti. Tuo tarpu DZ. n Tarp kitq nedarbo prieZasdiq svarbiq vietq uZima ekonornikos strukturos pokydiai. ir Taigi neoklasikine teorija nedarbui paaiskinti pateikia nemaZai argumentq.investiciiq mastas).6 paveikslas. Ekonomistai toki4 iq elgsenq vadina .pagerintitotyuing darbuotoiq sudetiir kartu padidinti darbona5urn4. ciklinio nedarbo lygis yra didZiausias.iuo necrarbo lygis labiau maZeja. Tai veikia 392 .kad kiekvienoje Salyje gyventoiq uZimtumo lyg[ lemia efektyvios bendrosiospakrausos dydis. Mokedama darbo uzrnokest[.iukeliandiomis bentlrosios . Taip_yra . Jei darbo uZrnokestis zemas.. Auguni fi rmq produkcrjos 'auugiiu paklausai. Daznainedarbqdidina ir vyriausybes bandymaikontroriuoti infliaciiq l monetarindsar fiskalines politikos priemonemis.n aktyvumui didejan1 vyk1tq.Jeigu bendroji paklausanepakankaina arba ima rnaZdti. darbo uZmokesdiotarifLl paraikymas vir5 pusiausvyroslygio finnoms daZnainaudingas.ciklinio nedarbo 1y_g]9 maZiausias yra (b).Keinsoir jo pasekeiq teorijostvirtina. paklausai padidejus. Ji skatinadarbuotojusnevengtidarbo ir patiernskelti darbona5uma. p a k l a u s ors a Z e j i m 4 .4w_r1!$9. Verslo ciklo ir nedarbopriklausomybp atspindi I 1.Tokiq atrankQekonomistai vadina . plediasi gamyb. todel.rg5 ameequs. Besivystant techninei paLangai ir kintant zmonrq poreikiams. Taigi verslo .Kitaip tariant. mokdilama aukstesn[ darbo uZmokesti.iklirrio'nedarbo "lklo kreivdsvingiuojaprieiingakryptimi. Ketvirtoji teorija bando aiskinti sitaip: gaudami aukstesni darbo uZmokest[darbuotojaief'ektyviaidirba.vienq ekonornikossakq vaiclmuodirleja.o ilgesnis ekonomikos pakilimo laikotarpis ir kuo jis intensyvesnis. o kartu ir darbo paklausa.Tadiau tai kartu lemia clarbo uZmokesdio nelankstumq lfikesdiqnedarbq. kad nuosmukiometu (del sumaZejusio vartojimo ar investiciiq)sumaz€p prekiq ir paslaugq gamybos apimtis.darboryg*@.. verslo ciklui pasiekr"rs pakilimo (burno) stadri41a..virsijanti pusiausvyros lygi fimra gali i5vengti..lsilos (krizes) stadij4 -i.kad. Finna. kur[ sudaro varlojimo pak-lausa(salies gyventoiq bei vytiausybes islaiclos vartojimo prekernsir paslaugoms) investiciiq paklausa([vairiq rusiq . visos Siosskatinandio darbouZmokesiioteorijospanasios teiginiais. kacl tai cikliniq ekonomikos svyravirnq sukeltas nedarbas. sumaZeja ekonominis aktyvumas.neigiamos selekcijos".padaugejabedarbiukylane. Ekinominia.. ekonomika pagyveja.M. prasideius ekonomikos .. darbuotojai dirba blogiau. taip elgtis nusprendE patys.morarinesrizikos" problema. rizikuodami buti atleisti..pnvadiq ir ir vyriausybds. kad firrnos dirbandiosefektyviau. bedarbiq pradeda mazeti. susvelnina .firrnoje liktq tik neturintys altematyvos.

Nedarbq didina ir tai.6pav. irgi maZinandios darbojegos paklausE. Verslociklo ir nedarbolygio priklausomybe 393 .darbo paklausfo nes naujoms prekems ir paslaugomsgaminti reikia naujq profesijq bei auk5tesnes kvalifikacijos darbuotojq. kad naujq prekiq ir paslaugq garnyboje naudojarnos tobulesnes technologijos. tampa bedarbiais. Darbuotojai. Y.nesekmingai meginantysgauti darb4 reikalaujantlauk5tesnds nei jq padiq kvalifikacrjos. % lz BNP uglmas Pakilimas (bumas) Depresija (krize) 0 a) didZiausias tmaZiausias I I I Nat[ralusis nedarbolygis 11. Darbo jegos paklausos profesine ir kvalifikacine struktura irna neatitikti jos pasiDlos strukt[ros.

kadangi lengvina bedarbiq padet[.6. Nors 5iq pa5alpr4 konkedios mokejimo s4lygos gali skirtis ivairiose Salyse net tos padiosSalies ar atskiruose regionuose.rrdidesne darbo jegos paklausa. bedarbiopa5alpos buvo neapmokestinamos.JAV iki 1978 m. kad viena i5 nedarboprieZasdiq yra pati draudimo nedarbo atveju sistema. tai jo derinys su pa5alpq mokejimo trukme 7 Darbo birZosnaujienos. tik ilgainiui maZinamas pa5alpos dydis '. Kai kurie Zym0s teoretikai. Vokietijoje Sis-laikas irgi grieZtai neapibreZtas. ir rnokesdiai mokami nuo tam tikro pajamqminimumo.JAV) Sis laikotarpisgrieZtairibotas. Akivaizdu tik viena * kad pa5alpq dydis ir jq mokejimo terrninaituri reik5mesnedarbotrukrnei.5 metq. ir dia sukelia nedarbo augim4. Mokslininkq nuomone. Tadiau ekonomistai n6ra vienos nuomonds ar b[tent tai nulemia nedarbo lygio skirtumus tarp valstybiq. M. Nuo 1979 m.o skirtumas tarp pa5alpqgaunandiobedarbio disponuojamqpajamq ir dirbant gaunamodarbo uZmokesdio rraZdja. pa5alpq apmokestinirnassudaro pusg darbo uZmokesdioapmokestinimonormos. JAV draudimo nedarbo atveju programos egzistuoja nuo 1936 metq. ir nepakankamas darbojdgos mobihrmasyra viena nedarboprieZasdiq.Fridmenas.Tuo tarpu kai kuriose Europos SalysegrieZto apribojirno nera: Danijoje buvo laikas. 1998. JAV bedarbio pa5alpa siekia 50 proc.120 USD srnarkiai sumaZinajo nor4 dirbti. Vis daZniaumokslininkai pripaZ[sta. Bedarbio pa5alposdabar mokamos visoseiSsivysdir. Pakeitirnorodikli veikia darbo uZrnokesdio ir paSa$q apmokestinimas. atskaidius pajarnq mokesti. Minetas santykis vadinamaspakeitimo rodikliu. kad nedarbo pa5alpasreikia maZinti. tuo ilgiau galirna 5is nedirbti ir ie5koti geresniodarbo.rsiose Salyse.regionuose. ir Draudirno nedarbo atveju programos didina nedarbo lygi. kai pa5alpa moketa 9 metus (dabar ji mokama tik 2 metus).Si problema aktuali ir Europos Salims.Nedarbo trukrne Siuo atveju labiausiai priklauso nuo paSalpos mokejimo trukmes. tarkime.DidZiule migracija i miestus.jei sutiktq dirbti pirmq pasiulyt4 darbq. Kuo auk5tesnis rodiklis.kur pakeitimo koeficientas didesnis. PavyzdLiui. pats pakeitimo rodiklis Jei nedarbo prieZasdirlneparodo. PavyzdZiui. 5. pavyzdLiut. Daugelyje Saliq (pavyzdZiui. Bedarbiai atidliai stebi santykl tarp bedarbio pa5alposdydZio ir darbo uZmokesdio. Kita verlus. savailinio atlyginimo paskutineje darbovieteje mokama26-39 savaites. JAV savaitinebedarbio pa5alpa.2. mano. p.Nr. dalis bedarbiq jas gauna. uZ 200 USD atlyginimq nes. 394 .ras atskiruosemiestuose. jis gautq tik 146 USD. Bedarbio pa5alpa neapmokestinama. kr. kurl jie gautq.Nedarbo dinarniktl veikia ir netolygus darbo paklausos kilin. norint paskatinti bedarbius spartinti darbo paie5kas. Olandijoje . paai5kinantis ilgalaikio nedarboprieZastis. pa5alpq rnokejimo trukme yra pagrindinis rodiklis.darbo uZrnokestisapmokestinarlas.

kad nedarbo lygis JAV kito neZymiai.9 8..0 8.8 \ tl +.6' 4.htm eu.8 9. Tuo tarpu JAV.8 10.sugretinantis pinigini jq ivertinim4 per tam tikrE laik4 su paSalpos mokejimo trukme. Lietuvos statistikos metra5tis1997 P.9 q 5 lt 1 7. Japonijoje ir Sveicarijoje minetos programos yra gana kuklios.Tarp jL1 svarbiausiosdvi tarpusavyjekonkuruojandios.7 | 1.-6'h ed. (procentais) Valstvbd JAV Kanada Japonija Europos S4junga Pranc[zija Vokictija Italija JungtincKaralystc Austrija Bclgija Danrja Olandija JVCqrla Svcicarija Norvcgija 1961 6.9 7 l 4.1 q4 5 5 o( 10. Atlikus tyrinejimus.5 10. I5 lenteleje pateiktq duomenq matyti.0 ) 1 0. todel ir ilgalaikio nedarbomastasmaZesnis. duomenys. I ll.1 \ '7\ q 4 5 6 6.0 t. ilgalaikio nedarbomastasgerokai didesnis.7 2.0 0.8 10.0 t 5 0.6 2.0 1989 1 9 9 1 1995 1998 2001 5 1 . inVeurostat.0 a? 8.4 t.4 10.8 9. .7 7.2 1 4 6.8 8.3 4 5 t a 2.8 t t l < 0. Macroeconomics.0 I 1.JAV mokslininkai tiesiog kelia klausim4: .o ne jq dydis. *1994 rn. Nagrinejant nedarbo prieZastis.9 3.7 0.Ypad tai pasakytinaapie Belgijq ir Olandij4 kuriose tarp 15 i5sivysdiusiq Saliq draudimo nedarbo atveju programos yra dosniausios.334.9 2.7 '7 1 7.2 \4 54 ) 1 0.7 I 1.8 6.8 3. pa5alpos kur mokejimo trukme ilgesne.* P.7 o 1 4 6 4.3 2.J.strukt[ralistine ir histerezes hipotezds.0 7 5 8. JAV mokslininkq tyrinejimq duomenimis.negalima nepastebeti.4 lentel€jepateiktusduomenis.2 7.1 t.0 2.New York.2 1 l 6.3 2.7 0.2 1.7 0.9 8.6 2. Tyrimq rezultataiakivaizdfis:Salyse.2 I 1.3 '7..8 8.6 5 0 'rl 8.4 lentel€. Harper Collins College Publishers. Panagrinesime 1. 1993.0 a5 2.Kaip galdjo natflralusisnedarbolygis nuo 7-o de5irntmedio pradZiosEuropojepadideti4 kartus.kad esarna dideliq nedarbolygiq skirtumq tarp JAV ir EuroposSaliq.vaizd?Lkeidia.o Europojepadidejovidutini5kai4 kartus.2 1 A 3.7 t ) 4. nedarbo trLrkrnglabiau didina ilgesni nedarbopa5alpqmokejimo terminai.4 6.6 10.3 4.r It. 39s .tuo tarpu JAV jis beveik visai nepakito?" Si misle paskatinonaujq teorijq apie nedarb4ir infliacrjq atsiradim4.0 ? o q s 5 l 1 R 6.6 9. Japonijoje Europoje ir I 961-2001m.Vakarq EuroposSalyse pasiDlytas nedarbcr paSalpqindeksas.3 t 4 7.9 1 ) 1972 1979 I986 5 5 5 R ) 1 5 n 5 q 't.5 n.586-5 87: http://www/eurooa.0 l ) ) 7 7. Saltiniai: Gordon R.9 4 5 5 l 10.0 .1 0.Nedarbolygis Siaures Arnerikoje.

y. kad ilgi r. kad europinis nedarbasyra toks didelis del specifiniq rikio valdyrno klihiiq: pernelyg dideliq atlyginirnq. kad visi jq nariai turdtq darbq o autsaideriai joms . lnsaideriai.Profsqjungos. nors nedarb4sqlygojusiqveiksniq poveikis i5nyko. dideliq mokesdiqir regioniniq disbalansq.Strukturalistind8 hipotezd teigia.Jas galima suskirstyti I dvi grupes: tas. e Histercsis (i5 graiktl k. . nors minetq veiksniq poveikis i5nyko. tampa autsaideriais. netekE darbo. jei nedarbolygis kyla ilg4 laik4 tai ir didesnisinsaideriqskaidius " Struktr.3skyrinjc. dideliq bedarbiq pa5alpq.rsiausvyros darbo r.i t i g a r e i S k i a e r n e l y g i d e l lv y r i a u s y b ek i S i r n q si ir S p d s ypad radikalq socialindsgerovespob[d| kuris trukdo eI'ektyviaifunkcionuoti darbo rinkai.siekdamosgerovdssavo nariams (insaideriarns).1986. nuldrnusias nedarbolygio pakilim4 Europoje1960-1990m.) reiSkia atsilikim4 kai pakitqs rei5kinyi nebegali sugriZti i pradinl lygi. stengiasi nustatyti darbo uZmokestl didesn[ LrZrinkos pr.insaideriai autsaideriai". jis jau nebegali sugriZti ! pradinl tai lyg[. nurodoma rr nedarbohistereze'. ir tas. Lawrence)teigia..rployrnent) reiskinys. Nedarbo histerezA(hysteresof unen. JAV mokslininkai Olivje BlanSaras (Blanchart. Nedarbo atveju Sis rei5kinys rodo.Ypad tai pasakytinaapie nat[ralqi nedarbo lygi ir jo dinarnik4.rstoja jais rlpintis.nes profsEjungosnr.gali tapti ir bedarbiais. veikiandiq nedarbo lygi.Kai kurie mokslininkai apibUdina Europ4 kaip sergandi4 Lga.rsantys autsaideriqkinta atitinkamai fakti5ko nedarbo lygio dinamikai.Olivier) ir LorensasSameris(Sunmers. l5 esmes strukt[ralistine hipoteze rerniasi neoklasikines teorijos pagrindais ir europinio nedarbo prieZastimis laiko darbo rinkos funkcionavirnomechanizmo paZeidimus.rralizmas metodologinesocialiniq mokslq kryptis ir metodas. kurie iSnagrin€ti anksdiar-r.. svarbiausiu uZdaviniulaikantistiriamojo objekto abstrakdios strukftirosarralizg.1. kad jei del kokiq nors veiksniq poveikio nedarbo lygis Zymiai iSar"rga. kurias lemia didZiuliai realieji uZdarbiai. Mokslininkq nuomone. Riba tarp insaideriq ir nepriklar. kuri4 j i e v a d i n ae u r o s k l e r o z e . .Cambridge. kai esamasnedarbo lygis negali sugriZti i ankstesni lygi. per dideliq vyriausybes i5laidq ir reguliavimo. 396 . laikolarpiu. toki. Todel. '"0 Naffiralusis nedarbo lygis bus analizuojamas1. Taigi strukt[ralistine hipoteze i5kelia specifines prieZastis. I . Tarp nedarbo prieZasdiq. kurios apima vyriausybiq vykdom4 reguliavirn4 bei geroves valstybg. I " Hysteris and the EuropeanUnemploymentProblem. t. auk5to nedarbo lygio periodai lernia nat[raliojo nedarbo lygio augim4r Jq iSvados paremtos darbo uZmokesdio nustatymo modeiiu .rZmokest[.nattralqjI nedarbo lyg! veikia fakti5ko jo lygio pasikeitirnairn.

rZimtumui. Tadiau 5i leorija negali paaiSkinti nedarbo lygio pokydiqJAV ir yra gindytina. kad bedarbiai prarandasavo igudZius.. ir Vakarq Europos Salyse. N a t [ r a l u s i sn e d a r b ol y g i s Nedarbasgali buti laikinasis(rnigracinis). jos skirtingai verkia nedarbo lyg[ ivairiose Salyse.t. pakeisdami pirmuosius bendrame bedarbiq b[ryje. mokesdiq didinimas veikia darbo jegos pasiul4 j4 maZindamas skatindamasnedarbo augirn4.ras galetq leigiamai paveikti darbo jegos pasi[14 sumaZinti nedarbE DidZiuliai mokesdiai.strukturinisir ciklinis. ar. atsirandantis nonnaliarnedarbct paieSkos procese. Vieni darbuotojai keidia darbovietE del Seimyniniq aplinkybiq.darb4 arba grlLtai senq1i. kad darbininkq darbo r.rZrnokesdio apmokestinimo sumaZinir.nes baigesijq darbo sezonas t.r. kai visi SieZrnones ir anksdiauar veliau susiranda naujq juos tenkinantl.Jie ypae neigiamai veikia smulkq ir vidutini versl4 skatina Seielinesekonomikos vystym4siir neoficialausuZimtumoaugirn4. Kita teorija.pasibaigusdarbo sutardiai ar ddl praZangq.kiti ie5ko naujo darbo. Taigi nedarbo prieZastysyra labai [vairios. apmokestinant finnq pajarnas. . Laikinasis (migracinis) nedarbas (Ue . irgi turi neigiamEpoveiki r. i5einaiS kiti darbo ar pirmq kartq prisrjungia prie darbo jegos.Del to. ketvirti nedirba. 3 . Treti. Pastaraisiais deSirntmediais darbo uZmokesdio aprnokestinimas augo ir JAV. n l Nedarbo histereze ir bar.Ekonomistq nuomone. sudarandius ZmogiSkqji kapital4 ir net ekonomikos pakilirno laikotarpiu dirbti nebegali. bandantipaai5kintinedarbohisterezE. l .-rlos ekonomikos" Salininkai tvirtina. .pirm4 kart4 ie5ko darbo.tampa autsaideriais. baigEmokslus. Nedarbo lygi veikia ir darbo uZmokesdio aprnokestinimo lygis.dainai jq b[na visaskompleksas. kad konkretls del 39'7 i i. sud€tinga ir nustatyti svarbiausias.pasir. Todel ir JAV . Tuo padiu metu.kai Zmoneskeiiia darbusir i5einaar grlita i darbq Sis nedarbasdaLnaivadinamasapyvartiniu.sugebejimus.rdornapaaiSkinti aukitq nedarbo lygi Europoje pastaraisiais deSimtmediais. Todel tai s k a t i n a e d a r b oy g i oa u g i m 4 .frictional unernployment) nedarbas. atleisti i5 ankstesnio. l l . profsEjungos o reguliuoja darbo uZmokestitik likusierns savo nariams.Todel nedarboaugimasgali bfiti nenutrfikstamas. Kadangi laikinasis nedarbas atsiranda esant normaliai darbojegos apyvartai. N e d a r b o t i p a i .ba nepakankarnos paklausos. rerniasiprielaida. nes maZina verslininkystespaskatas.

nes istatymuosenustatytas darbo uZmokesdio minimutnas yra per didelis siulomoms darbo funkcijoms apmokdti. Strukt[rin[ nedarbtlsukelia ir anksdiaunagrineti rinkos mechaniznio veikimo apribojimai: minirnalaus darbo uZmokesdio istatymq taikyrnas. Kadangi strukt[rini nedarbElemia Ziniq ar gyvenamosiosvietos.Esrninis skirturnas tas..Kitaip tariant. nekvalifikuoti vyresnio amZiausdarbuotojai) netenkadarbo.kai laisvos darbovietos nesutampa gyventojq(bedarbiq)gyvenarnqja su vieta. ar abiejq kartr.tuo tarpu paklausakitq. Siuo atvejubedarbiai . Del to dideja Zmoniq palamos.r. atsirandantis. Laikinaji nedarbq atskirti nuo struktfirinio yra sudetinga.galimybe gauti didesnIatlyginim4 daugelimenesiqar metq ateityje. kadangi daugelis Zmoniq susirandageriau apmokarn4 labiau kvalifikuotq ir produktyvesni darb4. kvalifikacijos ar teriloriniu atZvilgiu).nesutapimas.i5auga.ie5kojin-ro" teorija laiko nedarb4 ypad produktyvia laikinElInedarbq socialiaivertinga. Struktiirinis nedarbas (U5 . kuriuos buvo galima gauti..investuojantys"I darbo paie5k4. tam tikru mastu ir Jis pageidautinas.structuralunernployment) nedarbas.Todel neatsitiktinaidarbo . darbo jdgos struktlra neatitinkanaujosdarbo vietq strukt[ros.Sis nedarbo tipas dar vadinamasnesutampandiu nedarbu. kad prie laikinojo nedarbo priskiriami bedarbiai. keidiasi ir bendrosiosdarbo jegos paklausossudetis. Tokios priemonds paLeidLia rinkos ddsniq veikimq darbo rinkoje.Pana5iai susiklostodarbojegos strukturosneatitikimasteritoriniu atZvilgiu. . racionaliaupasiskirstodarbo i5tekliai. nesutampa laisvq darbo viettl reikalavimaiZiniomsir bedarbiqturimos Zinios..Del tokiq pokydiq kai kuriq profesijq paklausa surnaZeja arbavisiSkaii5nyksta. Sisnedarbo likg be darbo Zmones tipasnuolatos iSlieka.aslnenys.JL1investicijos kain4 sudaro padios paieskoskaina plius prarasti atlyginimai.strukt[riniai" bedarbiai negali i5 karto gauti darbq nes jiems reikia arba keisti profesrj4 arba papildomai 398 . kai darbo paklausos struktura neatitinka darbo pasi[los strukturos (profesijos. kad darbo rinka i Siuos pokydius reaguoja letai. Taigi laikinasis nedarbasyra nei5vengiarnas. turl darbo igfidZiq. vadinasi. ir del to dalis darbuotojq fiaunirnas. sutikus dirbti pirmE pasillyt4 darb4 o investicijos atlygis . norsyra ganadinami5kas. profsqlungqreikalavimaistabiliq darbo uZmokesdiq.Nedarbas atsirandad6l to. veikla.auga ir realusisnacionalinis produktas. Keidiantis varlotojq prekiq bei paslaugq strukturai ir jq gamybos technologijoms.moterys. kuriuos gali parduoti. Tuo tarpu . iskaitantnaujasprofesijas. maZinandiq atlyginirnrl diferenciacijt6skatinandiodarbo uZmokesdiosisternq[vedimas ir kt.kurirl nors prieZasdiq pakeidiavieni kitus.

tai darbo i5tekliq (darbo jegos) panaudojimolygis. Todel vietoj visi5ko uZimtumo sqvokosekonomikosteorijoje daZniausiai vartojarna 399 . Vadinasi.sezoninis nedarbas. nedarbo tipai yra tie patys. o kartais pakeisti ir gyvenarnEjq viet4. neiSvengiarrrr. kLrri sukeliabendrqq iSlaidqnepakankamumas. (11. kai JAV bendrasis nedarbo lygis buvo 9. kai ekonomikoje yra tik laikinasisir strukturinisnedarbas. kuri ir apibudinavisi5ko uZimturnos4voka. stadijos ypad 1 pakilirno i stadij4 gali i5nykti.strukturinisnedarbas (bedarbiqskaidius).6) I5naginejE nedarbo tipus. ekonomikaii5 nuosrnukio perejus kitus ciklo etapus.PavyzdLrui.full employment) .. Jis tiesiogiaisusijEs verslociklu. Ciklinis nedartras(Uc-. esant visiSkam uZimtumui nedarbas egzistuoja. Nors atskirose Salyse kurios nedarb4 kai sukeliandios prieZastys gali skirtis.net jei ir kiekvienas statybininkas tais rnenesiais. nes vidutinis rnetinisnedarbolygis kai idarbinamas yra Salto ir Silto oro nedarbo lygiq vidurkis. JAV. Didziausias ciklinis nedarbas bLrvo DidZiosios depresijos laikotarpiu 1929 . Tadiau galimas tam tikras uZirnturno lygis. sieke25 procentus.t.o strukthrinis. Yra dar vienas nedarbo tipas . Pokariolaikotarpiu JAV ir daugelio kitrl Saliqekonomik4ypad Zyrnusnuosrnukis i5tiko 1982 rn.bedarbiqskaidius(nedarbas).7 procento.cyclical unernployrnent) nedarbo tipas. galime grlLtt prie visi5ko uZirnturncr problernos.ciklinis nedarbas (bedarbiqskaidiLrs).. laikinasis nedarbas daZniausiai trumpalaikis.Kadangi laikinasisir struktfirinisnedarbas neisvengiarni.kinlant cjarbo galimybernsskirtingais sezonais. atsirandantis esant ekonomikos nuosrnukiui.ilgesn€s yra trukmes.1933 m. Ciklinis nedarbas su sulaZeja. Visi5kas uZimtumas (Ee . Pastoviausi. bedarbiq skaidiq galirne apskaidiuoti taip: U:Ur+ Us+Uci dia U . Us . U6 .kaip jau rnin€ta. Paprastaisezoninis nedarbas priskiriamasprie laikinojo nedarbo. kai bendrasis nedarbo lygis. Be to. yra todel simtaprocentiniouZimtumo b[ti negali.y.Ciklinis nedarbas. AtsiZvelgdarni i nurodytus nedarbo tipus. Vidulinis metinis is statybininkq nedarbo lygis yra aukstas. yra laikinasis ir strukt[rinis nedarbas. oras atiyla. Ue * laikinasisnedarbas (bedarbiqskaidius). pavyzdZiut. kai ekonominis aktyvurnas i5auga. Saltoklimato rajonuosestatybtl darbininkaisavaitdms mdnesiams ar atleidZiami darbo.mokytis.

kai dirbandiqiqskaidiusyra N0. didejant darbo uZmokesdiui. kad irnones samdo daugiau darbuotojq. kad. ir yra bedarbiai. 400 (lr. natlralusis nedarbolygis.tai nedarbo lygis.fakti5kas(bendrasis) nedarbolygis. Jei ivertinsime ir ciklini nedarb4 kuris turi reik5mes faktiSkam nedarbolygiui.. Tarkime.Natfiraliojo nedarbo lygio" sqvoka pirmiausia pabreLia5i rei5kinf kaip realiai egzistuojanti.kad 5io'edarbo tipo lengviausia iSvengti. tikedaniesi didesnio atlyginimo.Si kreive yra kaireje kreives LF puseje. darbojega.-r-xl}}o/o. ir Siomis sqlygomis gaminant potencialdI bendrqjinacionaliniproduktq.naturaliojo nedarbo lygio" sqvoka. susidaranlis esant stabiliarn infliacijos lygiui. l Kadangi ciklini nedarb4 galima sumaZinti. l2 Natflralusis nedarbo lygis (U" . . laikinasisnedarbas (bedarbiqskaidius).). Toks rySysnagrindjamas skyriuje. .Tadiau ekonomikos teorijoje 5i s4vokavartojamair norint susietinedarbolyg[ su stabilia infliacrja ir gamybosrezultatais.. tai natDralusis nedarbolygis bus lygus skirtr. o realusisdarbo uZmokestis Atkarpa EF w6. Noredami geriau suprasti nat[raliojo nedarbo lygio problem4 panagrindkime papildytEdarborinkos model[ ( I I . norindiq dirbti daugeja... kai infliacijos lygis yra stabilus ir gaminamas potencialusis bendrasis nacionalinisproduktas. strukt[rinis nedarbas (bedarbiqskaidius). . kad ekonomika veikia. .natural rate of unemployment) .c i k l i n i sn e d a r b oy g i s .unui tarp faktisko (bendrojo)nedarboir ciklinio nedarbo lygio: Un: U. skatinandiomis makroekonomikos politikos priemonemis. esant bendrajai makroekonorninei pusiausvyrai.8) ..Darbo rinkos pusiausvyra susidarotaske E. Grafike Zemyn besileidZianti darbojegos paklausoskreive LD rodo.kreive roclo. U.U. nesukeiiant didesnes infliacijos.Kreive AJ parodo.Infliacija". pavyzdliui. Kreive LF rodo Saliesdarbo jegos pasi[lq. kadangi dalis zmoniq iesko geresnio darbo. Ji galima apskaidiuoti. kiek Zmoniq sutinka dirbti uZ siulom4 darbo uZmokesti.. Krypstanti I desinE.kai darbo uZrnokestis yra maZesnis.7) .7 pav. Nat[ralusis nedarbolygis (U") yra laikinojo ir strukt[rinio nedarbosumosprocentinissantykissu Salies darbojega: U"= dia UnUeUs LF U"+Uo (11. U . manoma.

Darbo rinkos modelis Nat[raliojo nedarbo lygio sqvoka nerei5kia.EkonomikosnuosmukiosqlygornisfaktiSkas nedarbo lygis vir5ija nat[ralqjl jo lygi.rsis nedarbo lygis koreguojamas. naudodamikaip bazq tam tikr4 laikotarpi. Taigi fakti5kas nedarbolygis nuo 1943m.r Sio lygio. 'l . o 1944 m. Po to bazinis natlrah. Natfiralusisnedarbo lygis nera pastovus dydis.VyriausybedrauddiSeitii5 darbo svarbiausiose pramondsSakose. esant stabiliorns kainoms. kai nedarbasbuna Zemiar. galimi atvejai.JAV ekonomistai naturalqji nedarbo lyg[ nr-rstato.Ekonornika pakilo auk5diausavo gamybosgalimybiq ribos. sudaremaZiaukaip 2 proc. kai d a r b or i n k av r a o u s i a u s v i r a . tai 40r .kad ekonomika visada jam funkcionr"roja. daZniausiai remiamasi l-o de5irntmedio pradZiosmakroekonorniniais rodikliais. koks jis turetq bIti? GrieZtos rnetodikos nustatyti nathralqjl nedarbo lygi nera ir Siandien. b0na sunkumr4. keidiantis sElygoms.. Kaip Zinia. Jis perZiurirnas.Zrnonesdirbo vir5valandZius ar kelis darbus.2 procentq.PavyzdLiui. Taigi natr"rralusis nedarbolygis sr-rsidaro. nukrito iki 1. Antrojo pasaulinio karo metais natlralusis nedarbo lygis jAV buvo 3-4 proc.. Kyla klausirnas.o. Siarn tikslui. PavyzdLiut. I l. kadangi darbo jegos paklausabuvo didZiuld. nustatantkonkretq tam tikru laikotarpiu natlraliojo nedarbolygi. kuriuo ekonomikoje buvo visi5kas uZimtumas.Kita vertr. atsiZvelgiant darbo jegos sudeliespokydius I jei velesniaislaikotarpiais.Tadiau teorinis nat[raliojo nedarbo lygio apibfldinimas yra savairnesuprantamas dalykas.7 pav.rs. iki 1945m.vaizduojanatlralqji nedarbolyg[.. iSaugodarbojegos jaunimo daiis. N. pavyzdLtu| JAV. esant. tai ciklinis nedarbas.

5 proc. ekonorni5kai aktyviq gyventojq .nes faktiskas nedarbolygis svyruoja apie 5 procentus. Pa5alpos 9l dyclis. palyginti su patyrusiais darbuotojais. gauto atlyginimo dydlio. nuo paskutineje darbovieteje gautoatlyginimo. padaryti Znrogui. Paskutiniame amZiaus sio desimtrnelyje JAV nathralusis nedarbo lygis yra Zemesnis.kai kainq lygis buvo stabilus. visiskas uZirntumas buvo tuomet. natfralqji nedarbo lygi ekonornistai buvo linkg vertinti 6 proc. galima vel ieskotinaujo darbo ir gauti pasalp4. o 9-atne.. jis ekonomistrq nuomone. medicinin[draudim4ir kt. bet tq Pranc[zijoje bedarbio pa5alpq gauna asmenys. Europoje nat[ralusis nedarbo lygis yra /zymtat auk5tesnis. kai dirbo 95. darbojegos.kai jis bendras nedarbo lygis buvo daugiau kaip 7 proc.darbojegos.natr-rralusis nedarbo lygis padideja iki lygio. pramondsrestrukt[rizacija.4 proc.rorniniai nuostoliai. Zemes r-rkiopertvarka.susipynEs su Se5eline ekonomikair kt. per dvylika paskutiniqjqmenesiq. Devintamedeiimtmetyjepasalpqdyctis paialpos dydis priklauso sieke apie 40-50 proc.privatizacija. Svedijoje.5 proc. Tuo tarpu 8-amedeSirntmetyje sieke 5. NEDARBO PASEKMES IR NUOSTOLIAI Nedarbopaselcnes ka5tus visuomeneigalima vertinti siaur4jair ir pladiqjaprasme.antruoju .5J.o 402 . Norvegrj e j is sudaro2-3 procentus. I5sivysdiusiose Saiyse mokarnos neclarbo pasalpos tik i5 dalies kompensuoja 5i praradim4 kadangi ismokos niekada neprilygsta turdtomspajarloms. net ir atskiruose padiqSaliqregionuose.. praradusiarn darb4. JAV ekonomisttl nuorlone. Jaunesniems kaip 50 metq asmenimspa5alpamokama iki 30 menesiq.Kitaip tariant.Pav yzdlitti. Si surna maLd. Pirmiausia darbo netekEsZmogus prarandavisas arba dali pqarnq.ja.Jai gauti b0tinossqlygosskiriasi ne tik atskirose Salyse.i5dirbE dien4. Pavyzdziui.Pirmuoju atvejr.sunkiau susiranda darbq ir iSsaugo darbo viet4. nes dia ji veikia zymiai daugiau ir netradicinitl veiksniq: nesusiformavgrinkos santykiai.makroekonominiainuostoliai.Tadiau tai nerei5kia.Zymus ekonomikosnuosmukis. 7-arne de5imtrnetyje nattralusis nedarbo lygis sieke apie 4. laikotarpiu.kol netenkama teisds 1 pa5alpq.5 procentus. oj Lietuvoje ir kitose pokomunistinese Salyse nustatyti natnralqji nedarbo lygi gana sunku.1987199lm. vidutinio darbo uZrnokesdio.2. turdjo b[ti apie 8 procentus. JAV nedarbo pasalpa mokarnaapie pusErnetr5 veliau butina nors trumpam susirastidarbE Jei tas darbasnepatenkina. Mikroekonominiai ncdarbo nuostoliai (microeconornical loss iiom unernployment). atspindindiot4 fakt4 kad jauni Zmones.kad jis visose Salyse vienodas. 11.nuostoliai.r tai rnikroekor.

ir nepasitikejimq ateitimi. dar 920 Zrnoniq nusiZudo.135 L0 ir neturi vir5yti dviejq rninimaliqgyvenimolygiq (nuo 1998 mokama ne ilgiau kaip 6 mdn.rsrnq kt.saviZudybiq skyrybq. kad savanori5kasnedarbas Zn. Savanori5kasnedarbas (voluntary unemployrnent) tai nedarbas. kad laisvalaikisyra didesndvertybe negu darbo pajamos. Zmondstikisi ateityje gar. Pa5alpa laikotarpi.rdystes. (mtrsq bedarbiopadetisdar lyg ir pakendiarna ISsivysdiusiose Salyse padetisLyniai dramatiSkesne. Zmondsmano.Be to. Makroekonominiai nedarbo nuostoliai (macroeconomical loss from unemployment).rogui priimtinas.rtigeriau apmokarn4darbq.250 Lt). dienr4 Pateikti pavyzdliai rodo. menkiau iSsivysdiLrsiose bet ne kaip Pavyzdiiui.Pakartotinaipa5alpaskiriama tik i5dirbus 180 vie5uosius darbusarbaremiamusdarbus. P. I2 GordonR. Salyse vertinin.4000 500 patenka i psichiatrinesligonines.Macrocconomics.vyresniems kaip 50 metq . Sirdies Seimai. vL esama Tokia situacija atitinka nathralqjI nedarbo lygi.rais). mirStanuo Sirdiesir inkstq ligq bei kepenq cirozes.rrintiems rnaZesni dydis 24 rndn.nedarbo padidejimas pagalJAV statistik4yra susijEs vienu procentu.baigusprofesini rnokyrntl. reikia ir 37 t0kstandiais mirdiq. su^papildor.nornrs priepuoliq''. Lietuvoje bedarbio pa5alpaskiriama tr. Pa5alpos pajarnas(nuo 1998 patvirtintasretniamas negali buti maZesnis vyriausyb6s uZ 05 0l . Be to.3000 . ZmogiSkaj4 ekonomikos nuosmukiq ir nedarbo kain4 JAV Tyrinetojai nustatd.kad kiekvien4 kart4 JAV mokslininkai pavadino tragiSka. kadangi laisvalaikisirgi naudingas. Kartu padmus. [skaitant 20 t[kst. Tadiautai nesumenkina mikroekonorniniqkaitq (nuostoliq)problernos.nuostoliai pladiqla prasrne. 333 403 . lvertinti ir nedarbopasekrnes Kai kurie ekonornistaimano.iki 45 menesir4. nedarbo lygiui padiddjus I proc. 650 lvykdo ZrnogZr. kuriuosoatiriavisa Salies ekonomika. SavanoriSkai atsisakydamidarbo.J.. savo sLrgebejimais. kad bedarbiq pa5alpa toli graZu negali prarastll pajarnq. kornpensuoti Nedarbas sukeliane tik ekonominiq sunkurnrL ir psichologinitl bet jar.trumpejagyvenimo trukrnd.[ kalejimus. socialinio draudimo staZ4per trejet4pastarqjqmetq. o prieSpensinio amZiaus asrnenims paSalpos mokdjirnas pratgsiamas dar du mdnesius. nevisaverti5kumo Ekonornikos nuosmukio ir i5augusio nedarbo s4lygornis padaLrgeja nusikaltimq. per 12 rninesiq 05 0l . GrieZta nuostata:bedarbis tuli intensyviaiieSkotidarbo. kai Zmones nesutinka dirbti pusiausvyros darbouZmokesti.

faktiSkas bendrasis nacionalinis produktas.a).Siuo atveju neclarbq galirra traktuoti kaip vienq svarbiausiq neefektyvausdarbo jegos ir kitq gamybos istekliq panauclojimopriezasdiq. ka<lprocentinis nedar.rnas(okun.bo rygio pasikeitimasapytiksliai sudaro0. Y . frode Zymus JAV makroekonomikos tyrinetojas Arturas okr. . aukidiaupaleikt4 i formulg galima uZra5ytiir taip: 404 . nedarbas trukdo visuomeneijudeti potencialiq galimybiq kreive. nepasiekian. e ) okuno desnis re'iasi trediuoju .h x [ 1 0 0 x ( Y / y p-) I 0 0 ] . Kitaip tariant.fakti5kas(bendrasis) nedarbolygis.u. . AtsiZvelgiant pasikeiti*roskaitmenini lyg[ (0.) priklausomybg nuo faktisko ir potencialiojo produkto (y/yp) santyfio. JAV ekonomikos pavyzdZiu irodyta.cikriniu necrarbotipu.Todel (1r.:Un -h x [00x (Y/Yp) . Okuno desnigalima uZra5ytiSiaformule: U.4 produktq santykioprocentiniopasikeiti'ro priesinga linkme.virsijantis nat[ralqli nedarbo lygi (U"). RyS[ tarp nedarbo lygio ir bendrojo nacionalinio produkto apirnties atsilikimo nuo potencialiojoBNp matematiskai 1960 m. arba Okuno kreivds nuolydi.Si teorija ivertinta teigiamai ir ekonornikosmoksle Zinon. koks li. Arthur. Jau 4 skyriuje rnineta.ra kaip Okuno d6snis Okuno ddsnis (Okun's larv) teigia. Un.potencialusis bendrasis nacionalinisprocluktas. buvgs ekonomikls patarejq tarnybos pirmininkas prezidento L. jog yra reguliarus neigiamasrySystarp fakti5ko BNp (y) ir potencialiojoBNp (Yp) procentinio santykio bei skirtumo tarp faktiSko ir nat[raliojo nedarbolygio.-u") tiesiogini iys! su produkcijos santykiu(Y/Yp). Kita vertus. kad ekonomistai atotr[ki tarp porencialiojo BNp (yp) ir fat tist o BNp (y) apib[dina kaip BNP apirntiesatsilikimq. tszs-tqso). Jis nepaai5kinanat[raliojo nedarbo ir jo pasekmir4.U n : . Kai bendrasisnedarbo lygis (U. Yp . (r l . Salyje nepagaminamas potencialusis produktas.natfiralusis nedarbolygis. DZonsono adrninistracijoje. tai rodo atvirksting nedarbo lygio (U. okuno ddsnis iSreiikia tik ciklinio nedarbo (u.) itin aukstas.ra potenciali prekiq ir paslaugq gamyba. prii'ra toki. y.100].8) fo'nulg galimauzrasylitaip: U .Jei nacionarinis ekonomikanepajegia patenkintivisq norindiqir galindiqdirbti. h . dia (l Ll0) U.Okuno kreivesnuolydZiokoeficientas.

t.Reikia apskaidiuoti faktiSkilnedarbo lyg!. Netgi taikant Zerniausi4 Okuno desnio ribq. U. kad. PavyzdZiui.l g g . kad produkcijos santyki i5reik5tume procentais). 4x ( 9 J ..t.) yra lygus naluraliajam nedarbolygiui (U").j o s u k u r t in u o s t o l i ab [ t q l y g [ s l 2 ' 7 .gip (nroc. Ekonornikos teorijoje 5is desnis daZniausiai pateikiamas paprasdiau..jog fakti5kasnedarbolygis (U.gauname: (1 U .2 5 5 Realiojo un lrl. 1990. tai BNP atsilikimas nuo potencialiojo BNP sudaro 2..y. Nedarbo sukeltus ekonominius nuostolius (l iliustruosime JAV duornenimis 1. Taigi fakti5kasnedarbolygis .* P.ll) Formuld rodo. ' U.5 procento.10)formule. : U n .6: -0.2l.8 procentai. padaugintas skirrumo i5 larp produktq santykio ir 100 proc.Tarkime.7 5 q 8. JAV 1989 meraispotencialusis BNP (Yp) buvo vertinamas5.Nedarboekonorniniai nuostoliai JAV Metai 193 1933 0 D i d Z i oii dcprcsija Nedaiboly.100" prie5 Y/Yp butinas del to.:$+l:$.0 .T. USD).5 8.y.5 arba2:5. 18.-P. 4x [ 0 0 x ( Y / Y p ) .6 : . kad visuomend. 11.nurodant.5 6. 9s4 958 961 971 975 980 985 990 2 850 (vidutiniSkai kasmct 385) l6 Aa {J 6.0 .5lentel€. . leidZia apskaidiuotiprodukto nuostolius. .nedarbolygio suBNP apimties atsilikimu santykis.6 procentai. 5 m b d . Remdarniesi 1.5 lentele). jei faktiSkasnedarbo lygis virSija nal[ralLg[ nedarbolygi vienu proc.8 < R 38 Il5 58 6l 4l) iniai: Rinkos ekonon-rika valstybinisreguliavimas.1 trilijono USD. o natfiralusisnedarbo lygis .340. (.8 6.Sis santykisl:2.P.esant auk5tam nedarbo lygiui. 5 x 5 1 0 0 i mlrd. esant bet kokiam ciklinio nedarbolygiui. ."u"i (mlrd.* ornika ir valstvbinisreguli V..1 0 0 ] . 1988. New York.4 x (-5). Akivaizdu.) . Samuelson Economics. 405 .U . patiria milZiniSkq nuostoliq. nedarbopadidejimqvir5 natfrraliojonedarbolygio t i k I p r o c . kad produktq santykis yra 95 proc. U S D ( 1 x 2 . (lr. minus nuolydZiokoeficientas (h).

3 proc. Kyla klausirnas. Ketvirta. kad rinkos mechanizmas yra neefektyvus.I5 lentelesmatome. kadangi sumaZejaiplaukos 1 valstybdsiZd4.i firmos pasilieka darbuotojus. kas trukdo laisvajai rinkai funkcionuoti. nedarbui i5augusnors vienu procentr"r vir5 natLrraliojo nedarbo lygio.padidejusnedarbui. puseje patirti kasmetiniai nuostoliai gerokai mazesni. pateikiamos ir atitinkamos uZimtumo politikos priemonds.).privalu maZinti nedarbo paSalpas. kad jo funkcionavimas ribojamas (darbo sEnauclq neatitinkantis darbo uZmokestis. kuris turi tarn tikr4 vertE. k4 iSlo5ia cikliniai bedarbiai ar darbuotojai dirbantys maZiauvir5valandZiq. apriboti profsqjungqitakq darbo uZmokesdio dydZiui ir uZimturnui nustatyti. vildamosi. o toddl. nedarbas atsiranda ne del to. NEDARBO IR UZIMTUMO REGULIAVIMAS Kaip jau Zinorne i5 anksdiau pateiktos medZiagos. 11.5 proc. (ankstesniais apskaidiavimats 2.1arnq rnokesdius. neoklasikq nuomone. darbo vietq i5saugojimofinansavitnasir pan. nereikalingos valstybinds uZimtumo programos. visuomene patiria tokirl didZiuliq nuostoliq? Pinniausia taip yra todel. sumaZinti tautiniq mazumq diskriminacij4. Antra. tadiau kadangi Si laisve yra priverstine. menkas darbo jegos mobilumas).Okunas to neivertino). tadiau jie niekada nebus kompensuoti. Taigi laisvalaikio verte didesnesitakos ekonorniniams nuostoliamsnerrrri irr beveiknesumaZina. Kai kurie tyrinetojai bande patikslinti ir priklausomybg tarp nedarbo bei garninamo prodLrkto. surnaZdja verslininkq pelnas. atsiZvelgdami i laisvalaikio veftQ (A. Antroje XX a.kodel. vyriausybe patiria nuostoliq. santykinai auk5tos nedarbo pa5alpos. BNP padidejo 2. Neoklasikq nuomone. sumaZdjadarbuotojtl pajarnos. iSauga.Tai daugybenepagamintq prekiq ir paslaugq. kad ekonomika greitai atgis).kad didZiausiqekonominiqnuostoliqJAV patyre DidZiosios depresijosmetais. kurie nuosmukio metu faktiSkai nereikalingi (firmos nori i5saugoti vertingus darbuotojq ig0dZius. Remiantis Siais fundarnentaliais teiginiais.kuriuos jie bltq mokejg dirbdami.Zinorna. o b[tina apriboti tik tai. o tada.3. Tuo tarpu valstybdstransferinds i5mokos. j. jie iSIoSia ilgesn[ laisvalaiki. cikliniam nedarbui sumaZejus vienu procentu. kad dalis darbo netekusiqasmen[ nusivilia darbo paie5kornis jau nebdradarbojega. Siekiant sumaZinti slg!$r1ntn99Tua rgitelu !r'191m1. kad.tai ir jos teikiama naudakur kas maZesne negu prarastos pajarnos. nuosmukio ntetLrZymiai sumaZejavir5valandinio darbo. Ddl to visuomeneprarandajr1 uZdarbius ir ir pa. Ekonon-rikosteorijoje bandoma ivertinti ir tai..'_La _ _$qluinlio i:leieq 19u"1!11! -'it'Sut 406 . Nereikia nustatyti rninimalaus darbo uZmokesdio. nelanksti darbo apmokejimo politika. Tredia. Buvo nustatyta.

subsidlLl atskiromsdarbuotojqgrupems. DidZioji Britanija. [kurta l9l9 metais.darbojegos paklausos pasiulosatitikirno maksimizavimas: ir . Keinso teorij4 pati rinka uZimturnoproblemos i5sprEsti negali.roqese kuriant naujas darbo vietas) ir didinant vyriausybds iSlaidas (teikiant valstybiniq uZsakymr.. .).g.augo socialiniai profs4jungq Salyse."p aLj. Veliau vel pradeda dominuoti neoklasikine uZimtumo politikos samprata.plaiiai buvo diskutuojamos ir realizuojamos [vairios socialines apsaugos progralnos. 1996. noredama sumaZinti nedarb4:utrlf9gjqfr*i"f::lis p ri spo n i s didi n andi q . Ypad tai bDdingaJAV.l firmoms.skatinantvie5Lgq darbqorganizavimqir kt.pastovusilgalaikio nedarbomaZinimas. pradZiosiki Antrojo pasauliniokaro valstybdsvaidmuo buvo palyginti pasyvus. Todel.aktyvios politikos kryptingumouZtikdnimas. Nuo XX a. o atskiruoseregionuose valdZiosistaigos. . ekonomistqnuomone. todel.7 -Tv €f 407 . . o A n t r o j o p a s a u l i n i o a r o . Svedija ir kt. maL1javalstybdspoveikis darborinkai.. Daugumoje Saliq uZimtumo politikE formuoja ir igyvendina darbo ministerija ar kitos socialin€s politikos institucijos. Tarptautiniu mastu uZimtumo ir nedarbo klausimus reguliuoja Tarptautine darbo organizaclja (TDO). UZimtumoprogramosbei politika tapojq dalirni.nan| "pe-kle_u mokesdius (iq pq!l.nuolatinis idarbinimo tarnybq ir infonnacinds sistemos darbo tobulinimas. Daugumoje valstybiq pagrindinds valstybines uZimtumo ir darbo rinkos politikos kryptys yra Sios: .g{p iry.*"* "e_[ti.kynq 56i ltiaugusiqf\ permokymq. '3 Aktualus darborinkos politikos klausimai. Kadangfhedarbo prie2astisyra nepakankama bendroji prekiq ir paslaugq paklausa.todel._Jar_*gg!g1 .) turi ilg4 uZimtumo reguliavimo istorij4 uZirntun.uZimtumostabilizavimoir Zemoinfliacijos lygio suderinimas.(api-e laisvasdarbo vietas ir jo_ieSkandiuosius): organizuotiprofesinl m.V. bet daLnai nepriimtinas socialiniu atZvilgiu. Pagal D2.dominavo neoklasikine u Z i m l u m op o l i t i k o sk o n c e p c i j a r r . P.y p a i E u r o p o s P k judejimas. nors daugelis iSsivysdiusiqSaliq (Vokietrja. Lietuvoje uZimtumo politikq formuoja ir kontroliuoja Socialines apsaugos ir darbo ministerija bei Lietuvos darbobirZa.ro jq problemosnuolat svarstomos vyriausybiqir tvirtinarnosparlamentq. sustiprejo fondai. UZimtumo politikos fomavim4 komplikuoja bhtinumas derinti efektyvias priemones ekonominiu. Sios dvi prie5taringos koncepcijosuZimtumopolitikai turejo svarbi4 reik5mg:atskiraislaikotarpiaisviena ar kita dominavo..b 9l{1gA $. Jos nustatopagrindines jas igyvendina vietines uZimtumo politikos kryptis.3.

.3) darbo rinkos mechanizmofunkcionavimui. c i k l i n l i s nedarb4 gresiapavojuspatekti I vadinamqj[.1ogiStinka didelis nedarbas. kur[ gaudavo darbuotojas paskutineje darbovieteje.* n e d a r b ov e r t i n a k a i p a t s i r a d u sd e l n e p a k a n k a m op a k l a u s o st. tadiaujis pavojingas tuo. kurios tiesiogiai ar netiesiogiaigerinasituacij4darborinkoje. ne kiekvienaspraradgsdarb4 gali ir jE gauti.rs BNP ir nedarboreguliavimo bfidas. t. Bltinas komprornisas tarp Zmonir4 skatinimo dirbti ir palengvinimogyventi nedarboatveju.Jai padidejus. kad skatina kainq augimE (infliacrjq).gamyba padides. kad ekonomika iki vyriausybds isiki5imo pasieke pusiausvyrosta5k4 Es. kuriomis siekiama su5velninti nedarbo pasekmes.1. Valstybes istatymais garantuojamos bedarbio paSalpos suSvelnina ekonomines nedarbo pasekmes.Tadiau visose Salyse bedarbio pa5alpLl rnokejimas yra grieLtaireglamentuotas. pirmiausia.Mokslininkq nuolnone. Tadiauji brangiaikainuoja. Siuo atveju vyriausybd <tidina bendr4ia paklausa supi{daqa prekes ir paslaugas firmq. y ..y. 2) darbo jegos pasifilai. leidZiandiq sumaZinti nedarbo panaudojimas. Pa5alposdydis sudaro tik dali darbo uZmokesdio.Nedarbo atZvilgiLrvalstybds politika gali buti dvejopa. pusiausvyranusistovdsta5ke E. . Pasyvi politika (passive policy) .nes tai stabdo darbo paieikas.eik" ciklq. ! / r r * . Jos dydis ir mokejimo trukme gali priklausyti nuo Seirnynines padeties.pajamqpraradim4.taip pat darbo j€gos paklausq tuo maZindama nedarbq ypad ekonomikos nuosmukio s4lygomis. iS Tai efektyvr. Svarbiausiapasyvios politikos priemone yra bedarbio paSalpos. negalima mokdti per dideliq paSalpq. didindamavyriausybesi5laidas. Prie pasyvios politikos priemoniq galima priskirti ir darbo jegos (darbuotojq) ankstesnI iSleidirnq taikorna Vokietijoje ir ipensrjq. mastfu Ji gali daryti poveiki l) darbo jegos paklausai. Naudodama makroekonomines priemones. Vyriausybes kovos su nedarbupolitik4 Siuoatvejr"r galima iliustruoti I 1.makroekonomines. aktyvi ir pasyvi. nedarbas sumaZds. bendras ukio stabilizavimo priemones. Tarkime. vyriausybe didina bendrqjEprekiq ir paslaugq. ir tada gamybos apimtis (Y6) tokia maiza. Aktyvi politika (active policy) .y. 408 .. Vyriausybe nedarbq gali surnaZinti. I tokiqpadeti.stok. Aktyvios politikos priemonesgali blti suskirstytos i: .t.visurna finansiniq priernoniq.didindarna bendrqjq paklaus4.Si priernond kitose Vakarq EuroposSalyse. amZiausir kitq veiksniq.8paveikslu.r ' : : : . Kiekvienai vyriauiybe-[-uri dalI t .specialias uZimtumopolitikos priemones.ivairiq ekonominiq ir organizaciniq priemoniq.

prlemones: . darbo uZrnokesdiopalaikymas (subsidijavimas).ivairios atskirqdarbuotojqgrupiq darbouZmokesdio subsidijos. Tadiau kai kurios priemones ekonomistq verlinamos gana prie5taringai'. nes ilguoju laikotarpiu jq efektyvumas 409 .pavyzdZiLti. . infliacijos tempai sumaZeja. Tada bendr4jq paklausq imama maZinti. o pagrindineproblema. v Yl 11.8 pav.uZimtumo didinimas. tai leidZia palaikyti dalies darbuotojq uZimturn4 jie netarnpa bedarbiais.pavyzdLiui. Tuomet konstatuojama: infliacija iveikta. . laikotarpiu buvo pakliuvusi DidZioji Britanija. .socialiainaudingq(vie5qlq)darbr4 organizavimas.rldtdja.smulkausir vidutinio verslordmimas. Gamyba sr.1945-1978 m. Taip ciklas tEsiamas. .darbouZmokesdio subsidijavimas lemia neefektyviq imoniq veiklq paslepto nedarbo atsiradim4. Zemes ukyje). Vel imarnasr skatinti gamybos augimq didinant bendrqj4 paklaus4 ir t.t. Stabilizavimopolitika nedarbuimaZinti Specialios uZimturno politikos priemonds daZniausiainukreiptos I laikinojo ir strukturinio nedarbo maZinima* Paprastai taikomos Sios =------:.e ". Viena vertus. tadiau i5auganedarbas. padidejadarborinkos stabilumas.bedarbiqperkvalifikavimo finansavimas. infliacrja pasiekdneleistin4lygI ir jq reikia maZinti.--. Laisvosios rinkos Salininkai kritikuoja ir [vairias uZimturno programas (aunimo. Kita vertus. kad vyriausyb€konstatuoja. jog Tarkime.idarbinimo istaigqveiklos tobulinimas.

Darbojegos pasi[lq galima didinti: . nes dali darbo uZmokesdio valstybd. . Sis mokyrnasturi fonnuoti nauj4 darbopasiuloskokybq.darbojegos pasiul4. . aktuali darbo pasihlosskatinimoproblema. Tai galimapasiektididinantpensijas.*meZ1gll_Ug':H.esant aukitarn strukt[riniam nedarbui.nera didelis. To siekiarna 5iq prieZasdiq: del .r_p_.gaunandiq pensijas. bet ir j p a r u o S id a r b o e g q e k o n o r n i n i a mu g i m u i . Tai vienasi5 strukturinionedarboSvelninimob[dq. Tinkamai organizuotas nedirbandiqjq Zmoniqmokymas.ne tik su5velninanedarbopasekrnes. a a Noredama su5velninti situacijq darbo rinkoje ir sumaZintinedarb4 vyriausybesavo istatymaisgali veikti darboj€gos pasi[I4 ir paklaus4 siektijq subalansuotumo. . konkuruojandiqdarborinkoje.tobulinti deficitiniq profesijq darbuotojtlparuoSimqperkvalifikuoti nepaklausiq profesijq darbuotoj us. Svarbusvaidmuo uZimtumopolitikoje tenkaprofesiniammokymui ir perkvalifikavirlui.maZintipajamq mokest| 410 . 2. fvesti nenutr[kstam4 daugumos darbuotojq mokymo ir tobulinirnosi sistemq kt.skatinti darbojegos mobilum4 . . Tuo siekiarna: L Suteikti arba patobulinti profesing kvalifikacij4 Zmoniq.apriboti besimokandio jaunimo darb4 mokant jiems didesnes stipendijas ar tiesiog ribojant besimokandiqgalimybg dirbti pagal samdos sutart[. I rnokymo programas ltraukti tam tikr4 piliediq skaidiq.Darbo jegos pasi[14 gp.U$9". tai .Tadiaudel to kiltq uZimtumodiskriminacija.liir strukt[rini nedarb4.apriboti pensinio amZiausZrnoniq.nedirbandiojo [traukimas I mokymosi programas rei5kia jo profesineskvalifikacijos pagerinim4 galimybiq isidarbinriiBpletirn4.]S!t9I9AIg. Kritikr-rojarnas valstybesremiamq gyventojq socialiniq grupiq ir i5skyrimas.nedirbandiojoitraukirnas mokymo programasleidZiajam iilaikyti i rySIsu visuomene. kur yra diclZiulis savanori5kasnedarbas. Ceresnis gyventojq informavimas apie isidarbinimo galimybes. . ir Salyse.tobulinant informacrjE apie laisvas darbo vietas (vakansijas). jiems mokdtq Juos esqgeriau idarbinti. . laisvq darbo vietq duomenqbanko kaupimaskompiuteriuose gali padetimaZinti laikinq. atitinkandirl darbo paklausq. .pratqstimokymosi laik4.skatinti prie5pensinio amZiausZmonesanksdiaui5eiti i pensij4 tadiaLr gali sau leisti tik turtingosSalys.surnaZina galimybEtapti bedarbiuateityje.

kuris skatintqdarbopaieSkas. * didinant atostogrl trukmg. rengiant uZimturno program4 konkredioje Salyje. Ji gali bfiti vykdoma ivairiais budais: * rnaZinant savaitds darbo laiko trukmp. MokslininkLlnuornone. jei joms teikiemos investicijq subsidijosarba rnaZinamimokesdiai. kurimq.vien4 darbo etat4padalijantkeliemsdarbuotojarns kt. taigi ir darbovietq. .gaunantysmaZ4darbo uZrnokest!. ekonominds Lietuvoje naudojamosir pasyvios.Siq priernoniq tarpusavio santykis atskiroseSalyseskiriasi ir kinta priklausomar nuo situacijos darbo rinkoje.naikinantvir5valandZius. Cia labiau tinka maZosios [kininkavuno formos. esmesb[tent ji ir lS fbrmuoja darbojegos paklausq. Dabartiniu metu pastovq uZimtumo augirn4 iSvysdiusioseSalyse uZtikrina tiktai paslaugLlsfera. tadiaujos vienos kitoms neprieitarauja. Mokslininkq duomenimis. . ekonominiq ir politiniq nuostatrl. . bfitina naudoti prien.rZirntumo politikai parengti. .Papildomq darbo vietq klrimas tarnpa pagrindiniu nedarbo maZinirno Saltiniu.Be to.ir aktyvios darbo rinkos politikos priemones. kad pasaulindje praktikoje ndra universaliq receptLt efektyviai r. Todel.Todel reikia gerinti verslo aplink4: maZinti pelno.pirmiausiab[tina iverlinti tos Saliesdarbo rinkos situacijrl ir jos kitimo tendencijas bei bendr4 ekonomingsituacij4.riboti bedarbiopa5alpqdyd[. ivairiose Salyse pladiai praktikuojarnavidutinds darbo laiko trukmds rnaZinimopolitika. Nerandantys darbo bedarbiai ar sarndomidarbuotojai.. kurios padetq: . ir Svarbr4vaidmeni mazinant nedarbq vaidina smulkaus ir vidutinio verslo organizavimasir skatinimas. darbo vietq skaidius paslaugq sferoje dideja rnaZdaug kartus spardiau 3 negu pramondsSakose. nors pasyviosir aktyvios uZimtumopolitikos tikslai ir priemoneslabai skiriasi. lanksdiau prisitaikandios prie specifiniq ir individualiq vartotojo poreikiq.vis didesni dOmesi skiriant pastarosioms. lvairiq priemoniq naudojimas irgi gali duoti skirtingus rezultalus. turedami nors lr bet rnenk4 pradini kapitalq ar gaudarni lengvatinius kreditus.didinti darbojegos mobilumq.legalizuoti paslept4uZimturnq. Tai skatintLl naujq firmq. pan. ir Darbo jegos paklausE firmos gali padidinti. Moksliniai tyrinejimai rodo.UZimtumo politika negali blti atskirtanuo Salies politikos.rones. patentqir kitq mokesdiqtarifus. Toliau siekiantmaZinti nedarb4Lietuvoje. Lietuvoje labai dideli nedarbolygio regioniniai skirtumai.pletoti gamybos ir eksporto augim4 nes tai skatina ir paslar"rgq sferospletimq didina uZirntumq. taikyti lengvatas. 4ll . kuriq viena i5 prieZasdiq neZyrniteritorine migracija. patys steigia smulkias [monesir organizuoja nuosavqverslq.

l l . .metai ir daugiau. Be anksdiaunagrindtqbendrojo. Del to mazeja nekvaliflkuoto ir menkos kvalifikacijos darbo vietq. . lka"lg$-lq-:rsdafto* qtsi radtqa daZniausjai lemi a strukturiliai darbo jnkos pokvdiai.3) jaunimo nedarbq 4) dirbandiq nevis4 darbo dienE neclarbo lyg! (dalin! nedarb{ ir kitus rodiklius. Daugelis bedarbiq ir darbdaviqi minetasistaigasnesikreipia. PAGRINDINIAI NEDARBO RODIKLIAI UZimturno ir nedarbo reguliavimo politikos efektyvumaspriklauso nuo nedarbo kokybines ir kiekybines charakteristikq. Nedarbo trukm€ (unemloyment period) .4. Kai kuriuosjq panagrinesime. nagnnela. kurio trukmd .kr. 2) tarp atskirq dernografiniq grLrpiq. IS esmes tai laikinasisnedarbas. 412 .rri (darbuotojas) bedarbis. Tai galetq b[ti bedarbiqklubai.t. l . * kurti teigiarnq idarbinimo [staigq lvaizdl.jaunimo profesinio paruo5imo ir ekonomikos poreikiq neatitikimas.arba norninaliojo. ekonornikos teorija nedarbq nagrineja l) jo trukmes atZvilgiu. i Trumpalaikis nedarbas (short time/term unemployrnent) nedarbas. 4 . Nr. Zrnogus yra PagaltrukmEnedarbas skirstornas trumpalaiki ir ilgalaikl.Kao slrul(tunntat pokyelatekdnoruR{e--dzzniausiai kyla diegiant paZangias technologijas. neigiarnos darbdavir.iaiko tarpas. Ilgalaikis nedarbas (long time/term unemployrnent) nedarbas.p '" Darbo birZosnaujicnos.todelji pladiaupanagrindsime.kuris trunka trumpiau nei metus. atleidZiarniis darbo reikian-rq profesiniq lg[dZiq neturintys darbuotojai. * sudaryti s4lygaspsichologinei bedarbiq paramai. kurio kontingentas nuolatoskeidiasr. intensyviai vystantis paslaugq sferai ir t.) ir nalfiraliojo nedarbo lygio (U"). maZejant atskirq gamybos Sakq vaidmeniui. 18. Kitos prieZastys . N e d a r b ot r u k m E Vienas svarbiausiq nedarborodikliq yra jo trukme.Darbo jegos mobilum4 galetq padidinti lengvatines paskolosgyvenarnajam plotui isigyti.4. . Kadangi didZiausiq nuostoliqvisuomend patiria del ilgalaikio nedarbo. nesnesitiki sulauktirealiospagalbos. 1998.Jas atspindi lvairus nedarborodikliai.nedarbo lygio (U. kuriuosebendraudami bedarbiainebfitqvieniSira. o kartais asmeniniailmoffiksdiau . II. p.

ilgalaikiq bedarbiqdidesniEjq dali sudarojaunimas.. visada lieka svarbi ZmoniLl norq tureti tam tikrq specialybqir galimybiq pagal jq dirbti suderinimoproblema. amZius ir kt. . 413 . Apskritai aukstojo issilavininro probierna aktuali daugeliui Saliq. Svedijojeilgalaikionedarbo lygis yra zemesnis negudaugumoje kitq Saliq.neturintisprofesinio pasiruosimoir patirties.menkasgyventojqteritorinisrnobilumas. Tokiq situacij4 lemia nedarboprieZastys.t. rs Aktualls darborinkospolitikosklausimai. Nedarbas Europoje. 'farybos Europos inioiatyva 1990 m. DidZioji Britanija.Macroeconomics. o tarp ilgalaikiq bedarbiq dominuoja imigrantai.nuostatos priimant i darbq ilgalaikius bedarbius. . O l99lm. Vokietija.326. p. eruodis).l99l rn. bendrojobedarbitlskaidiaus. Jo atsiradimui Vakarq E.ltalijoje ir lspanijoje. '" CordonR.u.renkantisnaujq profesij4 sudarantisidarbinirnoplanus rr t. nes fakti5kai dirba nelegaliai. apib[dintos l-ojo skynaus antrameskirsnyje. Del gana dosniq ir ilgE laikE mokamq nedarbo pasalpq bedarbiai ilgai iesko darbo pagal specialybE. tuo tarpu EuropojerT daugiaukaip 50 proc.): .Pagrindin€silgalaikio nedarbopriezastysnepakankamas pasiruoiimas. nes dar-rgelyje Saliqdaugiaukaip puse bedarbiqneturejodarbo ilgiau nei vienerius metus. jaunirnas ir vyresni kaip 55 metq amZiausasmenys. Lietuvoje ilgalaiki nedarbqskatinaiios prieZastys: .Ispanija.daugelio bedarbiq pasyvumas (bedarbiai neaktyviai dalyvauja ivairiose programose.pastariejidaZnaipasirenka paklausos neturindiasspecialybesir t.53. ItaL. duomenimis. JAV ilgalaikis nedarbassudareapie 10 proc.skaidius.t. Manoma. Tr.Kita vertus. Bclgija. atliktq tyrirnq duonrenimis. Tadiau ivairiose5alyseilgalaikiamsbedarbiams bfidingosnevienodos socialinesir demografines charakteristikos.J.kintanti specialistq paklausos profesinestruktfira.daliesZmoniqnernokejirnas valstybines uZsienio bei kalbq.P.1a.ro tarpu JAV daZnesnistruunpalaikisnedarbas. ilgalaikiq bedarbiq pasyvumasprof'esineje srityje.buvo ilgalaikis.dalis Zmoniq nesiekia oficialiai isidarbinti. .uropos Salyse didelp 1tak4 turi nedarbo pa5alpq rnokejirno trukme ir nedarbo histereze. l99l m. silpnaimigrantq adaptacijars. " Europa Siuo atveju tai Pranc[zija. Danija.Olandija. Graikija ir Airija (Saltinis: E C D [ c o n o m i c O u t l o o k . PavyzdZiui. kad Olandijoje ilgaiaiki nedarbqlemia per didelis studentt6 besimokandiq aukstosiose mokyklose.

3 t56 13.8 rpy I t i n i s : M nkj u G. Yo Darbo jigos dalis bendrame suaugusiu gyventojtf skaidiuie.3 51 5 58 .6 4 q 66. Be to.daugiau negu dvigubai aukStesnis jLrodaodZiq. JAV dominuoja laikinasis nedarbas. jis sukelia Ilgalaikis nedarbaspakelia bendrqji r. budingas 15pateiktqduomenqmatome..2 nedarbo grupems1985tn. palyginti su kitomis amZiausgrupetnis. i kur ilgalaikis nedarbasapima palyginti nedaug labai tiksli.562. Zymiar auk5tesnis nedarbo lygis tarp Kitas bruoZas .lyg1. sudarytr'1 darbuotojq strukt[rE Akivaizdu. Nedarbastarp atskirq demografiniq grupiq Kitas svarbus nedarbo rodiklis yra lvairiLl gyventojrl demografinirl pagal rasinE grupiq nedarbo lygis.6 '7\ 7 4. 7o 5. ll.6 10. todel aiSku.) lSviso BaltaodZiai vyrai Baltaodcsmotcrys vyrai JuodaodZiai motcrys Juodaodcs Nedarbo lyeis.2.ir rryrcsni) lS viso BaltaodZiairryrai llaltaodcsn-rotcrys vyrai JuodaodZiai motcrys Juodaodcs Jaunimas (nuo l6 rn.4.4 37.0 69. Taigi visada labai svarbu tiksliai nustatyti ilgalaikio nedarbo mast4. beveiknuolatos procento. ll. iki l9 m.2 59.6 lenteleje pateikiami nedarbo lygiai. 5 5 55 4 0 .redarbo Akivaizdu. Sis rodiklis ypad skiriasi grupiq.l 34. 5i tendencija grupiLl1995m. ypad tose Salyse.s nedarbo lygis.kad tos padios nedarbo maZinimo priernonds negali bDti taikomos abiejuose kontinentuose.N. P.kad jis didesnisEuropojenegu JAV. JAV nedarbolygis tarp skirtingqdemografinitl (procentais) DemogralinAgrupE gyvcntoJai SuaugQ (nuo l6 nr. ir bet Nors duomenys senoki. darbo jegos.8 10. kad vyriausybds psichologinespasekmes.kad jauniemsdarbuotojan.6 lenteli.I 39.) buvo 7. 414 . o Europos Salyse prieZasiiq strukt[rinisnedarbas. kad tipiSkiausias pavyzdys yra JAV gyventojq atskirq demografiniq grupitl nedarbo lygiq palyginimas. sunkias ekonominesir Tadiauji turi blti politika pirmiausiaturi bOti orientuota ilgaiaik!nedarb4. sr-rkeltas lvairiausiq I 1. bhdingi skirtingoms JAV gyventojq lygis (U.0 5q5 t7. kada bendrasis demografinerns b[dinga.Anksdiau mineta. Princiovekonomiks.

melynosioms apykaklems".1 7.1995 rn.8 43. kad jauni Zmonds nesiruoiiapastoviaidirbti.5 31.0 1)) 7.1 )5) 1994 22.0 30.l .8 10I .7lenteleje. I ll. Kiek Zemesnis tik Liuksemburge.9 I 1.l 1 16 22..3 12.6 5 q 1t o 992 8.7 45.* P. kad Sian.) nedarbolygis Europos SqjungosSalyse l99l-l 998 rnetais (apskaidiuotas darbo j€gos) nuo Salis I Sv i s o E S i a l v s c Bclgija Danija Vokictija Graikija lspanija Pranciizija Airija Italija Liukscmburgas Olandija Austrija Portugalija Suornija )vcdlla Metai 1991 t6. Suomijoje. AukitasjaLrnimo nedarbo lygis ES pakeiiair bendrqnedarbo lygl.7 l 5.EuropeanCommission 1998a:149.2t). 3 218 . . Vokietijoje ir Danijo. kuriq darbojegos pasiulosperteklius didesnis negu .5 10. Austrijoje. 1996. svarb[s jauno Zrnogaus Be karjeros fonnavimosi aspektai.9proc.4 25. Jaunimo (15-24 rn.1 14..0 14) I 1.susiderinimo" ir procesas.0 I 995 21.J 8. jaunirno nedarbas.8 14.4 proc. )\7 13 .7 27.ES jaunirnonedarbo lygis pateikiamas 1. Auk5tasjaunimo nedarbolygis rodo jo ie5kornodarbo specif-ik4.6 3l.3 6.9 7.0 29.6 17. laip pat tai. Salyse.t 5 1a A 27..Luxemburg.6 )qq Junctinc Karalvstc 7. suvokdami.AukSt4 jaunimo nedarbo lygi lernia tai. JAV juodaodZiq aukStesni nedarbolygi lemia tai.0 21.8 11' 26.jie daugiuusir priklauso. nesiulo j iems kvalifikuoto darbo. Neturindio reikiarnoskvalifikacijos jaunirno idarbinirnqstabdoaukitas darbo rinkos pusiausvyros darbo uZmokestis.1 t?{ 5fr 16.rkontingenlui bfidingas auk5tas atleidimq i5 darbo lygis ir Zemas ldarbinirno lygis.baltq1q apykakliq".le. Darbdaviai.. U i r 1 7 . 13.4 I5.7 7.2 6.8 7.s 5.0 8.2 4.9 1 11 22.7 5'. to./ 8.2 34.3 t t.5 14 A l 998 t9.6 ) 1 4 14J I 993 2t .33. 147*162.1 ).64.7 11.2 proc.8 ?? Q t1 a 22.9 t9.7 fentel6. o paklausa labiau priklauso rluo ekonornikosciklo. pavyzdLrui.European Com'rissiouy.4 5 4 II.6 6.. 6 t6.1 16. Zmogaus darbo.8 6.reikalaujandiospecialaus i5silavinirno.9 Jaltinis: E i n i s : Empoyrnentin Europe 1996.1 8.6 9.6 t7.9 26. kad daugelis jaunq Zmoniq dar mokosi arba kelina mokytis.8 l') | 3 5J il. kad.8 t4 5 27.rr b e n d r a s i s e d a r b ol y g i s b u v o d i d Z i a u s i a-s a l i t i n k a m a i : 2 2 J : l l .8 1 15 t6.l o.1 9. Auk5tasjaunimo nedarbolygis taip pat ir Europos Sqjungos Salyse.. 0 n 1t5 . ltahjoje .2 8.kur ypad aukStas Ispanijoje* 42.

orientuotas darbo rinkos poreikius. Zmonesnera mobilus. studentai. gimines ar paZistamus. Kita vertus. amZiausjaunrmo grupeje. Todel visq ripq mokymo institucijoserengiantspecialistus ypad svarbusderamas praktinis parengrmas.no nedarbo prieZastys. jei remsimes ne Darbo birZos. auksdiausias nedarbo lygis buvo 15-19 m. Tai daugiausiajaunimas. 18-29 m. birZose.Nr. o apskaidiuotas 15*24 metq asmenq nedarbolygis .8 proc. 'n Valstybine jaunimo politikoskoncepcija /A/alstybes Zinios.. baigps bendrojo lavinimo mokyklos 9 klasesir l2 klasiq taip pat profesines auk5tesni4sias ir mokyklas. kacl rengiarnq specialistq kokybe neatitinka lkio poreikiq. keturias savaites [vairiais bfidais aktyviai ieskojo mokamo darbo: kreipesii valstybinEar privadiqdarbobirZ4 tiesiogiaikreipesi lankesi statybose. toddl labai aktuali [vairiq mokymo [staigq absolventq nedarbo problema.b[dingos visorns Salims. sios (15remiantis 24 m.Todel.31.panaSus kaip ir kai kuriose EuroposSqjungos Salyse. kad teritorines darbo birZos neturi pakankamos informacijos apie visus nedirbandius jaunus Zmones.kartu ir gana laisva bedarbio sEvokos interpretacija. Pagal valstybing jaunirno politikos koncepcij4rs.[rengirnqar kreditq savoverslui pletoti.2 procento. narnq Seirnininkes kiti neaktyv[s gyventojai. kad rengiamq specialistqskaidius ir kokybe neatitinka Salies(regiono) [kio poreikiq.1996m. o Statistikos departamento atlikto tyrimo duomenimis: jais.m[sq Salyje prie jaunimo priskiriami 16-29 m. sprendZiant nedarbo probrernas.-V. 1996. Kita jar"rnimo nedarbq didinanti prieZastis. Pagal EUROSTAT (ES statistikos tarnybos) reikalavimus bedarbiais laikomi l4 metq ir vyresnioamZiaus gyventojai.yra ta.18. Tadiau Sis vaizdas bus kitoks. Jo pagrindine prieZastista. Lietuvos Svietimosistemasilpnai susietasu darbo rinkos ir uZimtumo problemq sprendimu. Kadangi Lietuvos jaunimas daZniausiaimokosi ir tik po to ie5ko darbo.8 proc. kurie tiriarnEiqsavaitgdarbo neturejo.reiketq ira5yti ir ketvirtEl4.0 proc..i darbo rinkos ir uZimtumo reguliavimo sistem4 greta pagrindiniq jos mechanizrno elementq .Svietimosistem4.neoficialiose darbo I darbdavius. Aukst4 iaunimo nedarbo lygi ES Salyselernia bendros jaunir.o ji suradgper artirniausias savaites dvi buvo pasirengg pradeti dirbti. amZiaus asmenys. darbdaviu tarpininkaujandiq darbo rinkos institucrjq.turgLtose. . . o dia neissiversibe ! sisteminioprofesijq ir kvalifikacijq poreikio tyrimo ir prognozavimo. Todel viena efektyviq priemoniq jaunimo nedarbo problemoms sprEstituretq buti profesinismokymas.) arnZiausgrupesjaunimo nedarbo lygis buvo 34. ieikojo patalpq. lV ketvirdio pabaigojeSalyjebedarbiqiki 25 metq buvo 18.65.procentq. Lietuvos darbo birZos duornenimis.darbo jegos. 4t6 .kurie tiriarn4lq savairEaktyviai ir ieskojodarboir buvo pasirengg artimiausias savaites per dvi pradetidirbti. pateiktq duomenq skirturnai susidaro todel. Prie bedarbiq priskiriami ir tie moksleiviai. Tyrimo duornenimis.

uZimti gyventojai . maZinantnedarbq? 417 . 2. 12. .ir makroekonominius nedarbo nuostolius. Kuris i5 trijq nedarbotipq yra Okuno desnioobjektas? . lukesdiqnedarbas . 3. kodel nedarbotrukm€ yra vienas i5 b[dq atskirti laikinqjI ir strukturinInedarb4. .. o . Paai5kinkite. 1. Kas sudarodarbojegq? Apibfdinkite nedarbq. kokiais atvejais realusis darbo uZmokestis gali buti auk5tesnis darborinkos pusiausvyros uZ darbouZmokesti. nedarbohisterezd laikinasisnedarbas struktlrinis nedarbas ciklinis nedarbas visi5kasuZimtumas natfiralusis nedarbolygis rnikroekonominiai nedarbonuostoliai makroekonorniniai nedarbonuostoliai Okuno desnis pasyvi vyriausybes uZimturnopolitika aktyvi vyriausybes uZimtumopolitika Kartojimo klausimai l. (nedarbas) bedarbiai . . . K4priskiriame prie bedarbiq? Kaip apskaidiuojamas nedarbolygis? Kokios prieZastys lemia nedarbqjo lygi? Paai5kinkite. Ar sutinkatesu tokiu teiginiu? Kokios pagrindinds nat[raliojo nedarbo lygio padidejimo Europoje pastaraisiais deSin. . 14. I l. 9. uZimtumolygis . 6. r r . 5. darbojega . .Pagrindin6ss4vokos . 13. vykdydami skatinandi4jEmonetaring politikq". Paai5kinkite nat[raliojo nedarbolygio sqvokE. 4. 8.Politikai gali laikinai sumaZinti natlralqjl nedarbo lyg1. 10. Kokiu atvejunedarb4galima laikyti socialiainaudingu? Kuo skiriasi ilgalaikis ir trumpalaikisnedarbas? Nurodykite ir apib[dinkite rnikro . s t r u k t [ r a l i s t i nh i p o t e z e d . tmediaisprieZastys? Kuo skiriasi aktyvi ir pasyvi vyriausybes politika. nedarbo lygis nelankstus darbo uZmokestis . pakeitimo santykis .

tai nukrisdavo. kai I apyvart4 buvo iSleistagausybd popieriniq pinigq. tai ne vienkartiniskainq pakilirnas. l .INFLIACIJA Infliacija yra viena opiausiq ir sudetingiausiq Siuolaikiniq makroekonominiq problemq. Todel kai kada tvirtinarna. kad infliacijos terminaspirm4 kartq pavartotas JAV pilietinio karo metais (18611865m. jq sukeliandios prieZastys. revoliucijomis ir kitokiornis politinemis negandornis.o nuolatos besitEsiantis rei5kinys. Ji pasirei5kiaprekiq kainq kilirnu bei pinigq nuvertejimu ir neigiamai veikia ekonomik4 sukelia daug nepageidaLrjarnq socialiniq padariniq. veltui popieriniai Ne pinigaivadinarni bedos. prekiq kainos padvigubedavoper 70*100 metq. TNFLIACIJA. t e b e r a k t u a l i . Kai kuriq prekiq kainos net ir infliacijos s4lygomisgali i5likti nepakitusios (arbanet gali sumaZeti). 418 . I n f l i a c i j o st u r i n y s Infliacija (inflation) yra pinigq nuvertejimas.. atsiradus piniginiams Zenklams. rei5kiandio i5putim4. Net ir XX a. tapo [prastureiSkiniu ir viena i5 opiausiqsocialiniq ekonominiq problemq. Tadiaui5 esmds infliacija susiformavo tik XiX a.Infliacija reiSkia. Tadiau iki XX a.kad kyla bendrasvisq prekiq ir paslaugqkainq lygis. lnfliacija .nedarbo ir infliacijos sqveikos problemos. Pats infliacijos tenninas kilqs i5 lotynq kalbos ZodZio . Nepaisant infliacijos tempq maZejimo pastaraisiais j n r e t a i si. lnfliacija ankstesniaislaikais buvo laikino pobfldZio. trunkantis gana ilgai.inflatio". vargo vaikais. daugiausia susijusi su karais. aptariami infliacijos sprendimobDdaiir antiinfliacindvyriausybds politika.kad infliacija Zinornanuo seniausiq laikq. todel viena Zmoniq karta beveik nepajr. Manorna. kuris pasireiSkia prekiq ir paslaugqkainq kilimu. tai ndra tam tikrq prekiq arbajq grupiq kainq didejimas. Kainq kilimq Zmonija patiria nuo seniausiqlaikq.1. DvideSimtajame amZiuje infliacija igavo visuotin[ pob[d1.rsdavo turimq pinigq nuvertejimo. pradZioje vidutinis visq prekiq kainq lygis tai pakildavo.l2.DaZnai jq sukeldavo epidemijos. Be to.tai ne bet koks kainq kilimas. JOS FORMOS tR TEMPAI 1 2 .). l . antroje puseje. 12.pasekmes. Infliacijos bruoZai eme rySketi. Tadiau kainq pokydio laipsnis labai nevienodas atskirais laikotarpiais ir skirtingose pasaulio Salyse arba regionuose. Kainos daZniausiai keitesi didejirno linkme. a Sioje temoje bus nagrindjama infliacijos esrnd.

Vidutiniai metiniai infliacijos tempai pasaulyje 1951-1996 m. jie kitose Salyse vir5ijo 20 proc.9 proc.. l paveiksle. kad ypad dideli infliacijos ternpai Lietuvoje bLrvo 1992m. o dar kitose . . kaip Sios Salys. Infliacrjos tempai Lietuvoje l99 l-2001 m.4 procento. Galima tvirtinti.1 pav. 12. pateikti l 2.Veliaujie pastoviai maZejo. pavyzdliui. Vokietijoje. iSskyrus Centrinq EuropE 3-arne de5imtmetyjenepatyr€ tokiq spardiq infliacijos ternpq taip ilgai.198: http://www. . kad joks kitaspasaulio regionas.9proc. (pagal178 Saliqduornenis).148. infliacijos tempai kelet4de5imtmediq buvo maZesni nei l0 proc. (i5tyrus150 SaliL). taip pat ir Lietuvai. Vartotojq kainq indeksodinarnika.Devintame Sio amZiaus de5irntrnetyjevidutiniai infliacijos tempai dia buvo reiSkiami lriZenkliais skaidiais. o Vidutiniai metiniai infliacijos tempai pasaulyje l95l m.t. l9ll-1996m. (l163. . infliacijostempainukrito iki 0.100 procentq. per metus.0 proc.7 proc.palyginti su ankslesniais rnetais Matome..% | 400 | 200 | 000 Nlctai Saltinis: Lietuvosstatistikos melraStis 1997.Paskutiniajame Sio amZiausdeSimtmetyje labai dideii intliacrjos tempai buvo b0dingi ir daugeliui Rytq Europos Saiiq.std. buvo 12. CPI.)..8 proc. laikotarpiu buvo 46. (pagal 66 Salis).Kaj kuriose Salyse.51.1999m.Ypad dideli infliacijos tempai bfidingi Lotynq Amerikos Salirns. P. l99l-1996 m. Sveicarijoje ir t.php?parenF3 79.ltlweb/main.

2 . Infliacijos formos lniliacija gali buti ivairiq ru5iq.Piktoji" monetarind. . ji sukeliandios kainq srnukirnq. 9 8 0 m . technologine.matoma" i5oreje.Atvira infliacija pasirei5kiakainq kilimu ir . kylanti del ribotos pinigq pasiIlos.taip pat ir besivystandiose Salyse. kad tLromet.daZniausiaitrukdavo neilgai ir baigdavosi pinigq reformomis.rgq kainq lygio srnukirnas. .1 9 9 6m .5 procento. . Tikroji. p. Pagal rei5kimosi pob0d[ infliacija gali b[ti atvira ir paslepta. 92 96.eu. 2 0 0 0 m .2 6 .. 2 0 0 l m . kai pinigq rinka bus visiSkai globalizuota kai valiutacirkuliuostik kaip elektroniniai ir pinigai. vidutiniai metiniai tempai buvo 3. pagalviet4 pasirei5kimo pobndi. 2.t. Pagal viet4 infliacrja gali bLiti lokaline..Pasleptosinfliacijos ' IllarionovA. Tai bendrojo visq prekiq ir paslar. 1 9 9 0 m . . DaZniausiai vertinaura neigiamai. p r o c . Defliacija gali brlti dviejq ni5iq: 1. 3 p r o c . .. ta 12.Ankstesniaislaikais infliacija buvo vietine.svariausios infl iacijos s4lygosiSnyks..rstrinese Salyse. . kylanti del technologines paZangos sqlygojamodarbo na5umodidejirno.l 9 . rost 1997. 1 p r o c . Dabar vykstanti infliacija yra pasauline. pasireik5davoatskiroseSalyse. 1 9 1 0. (Infl iacijos ternpaiiSreikSti vidutiniais nesvertiniais dydZiais).2 proc. int/cornm/eurostat/Publ icldatashop 420 .1 4 5 .2.t..5 . Jq galirna skirstyti ivairiais poZi[riais.3 .atsiradimo prieZastis. ' http://europa. Infliacijai ekonornideskij //Voprosyekonorniki.tai teigiarnas reiSkinys. Sios problemos aktualurnasivairiose Salyse nera vienodas. Pastaraisiaismetais vis daZniaLrkalbama ir apie infliacijos prieSingybq defliacijq. ' o NeZymusjos ternpai ir kitose i5sivysdiusiose indr.nup[sti". 7 1 p r o c .deflare". i pp a t i r L i e t u v c r j e . 8p r o c e n t o ' . Kai kurie ekonomistai mano. Pastebimabendra pasauline infliacijos maZejimo tendencija.1. . . kuris rei5kia . jie sudare 1. V€lesniais metais jie dar labiau sumaLejo: 1999m.. Nepaisant to. 9 p r o c .No8.Pagrindine infliacijos temptl sumaZejimoprieZastis yra ekonornikosglobalizacija ir tarptautiniq finansq rinkq egzistavirnas. pasireiSkianti atskirose Salyse. 2 . Nedideli infliacijos tempaipastaraisiais metaisyra EuroposSEjungos Salyse: 1990-1998m. Defliacijos reiSkiniai pastaruoju metu stebimi ivairiose pasaulio S a l y s e . mast4ir t.Sis terminas kilgs i5 lotynq kalbos 2od2io.1 9 6 0. ir apimanti visasSalisarbaSaliqgrupes.y. pasauline.* 2 . l p r o c .

kai kainq kilirno ternpai vir5ija 50 proc.kai kainq kilimas dirbtinai ir jq stabdornas.tai infliacija. XX amZiujeekonomistaiiSskiriatris rySkiuslaikotarpius. Ji trunkailgai. net Pirmuoju labai aukStos infliacijos pavyzdLtulaikoma infliacija. A a 1 . Pagal infliacijos mast4 arba intensyvumq iSskiriamaSliauZiancioji.786.ber pastoviai. Suoli5kai ir turi tendencijE dideti. Tuo atveju metiniai jos ternpai siekia beveik l3 000 procentq!Hiperinfliacija nera daZnas rei5kinys:per vrs4 pasaulioistorij4 iki XX arnZiaus paskutiniojo desimtmedio Zinomatik l5 jos atve. Vis delto iki XX amZiaus Zinomi tik trys itin aukStosinfliacijos atvejai.kaip esantatvirai infliacijai. atvejqpasirei5ke ldo-mu kad visi istorijojeZinomi l5 hiperinfliacijos XX amZiujes. kai kainos kyla l6tai. nustatantvirSutines kilimo ribas. kai bendroji paklausavirSijabendrq4 pasiiil4 ir susidaroprekiq stygius. hiperinfliacija yra tuomet. B. D. Makroekonornika. Globalnyjpodhod.tai infliacija. 5uoIiLroj andioji infl iacija ir hiperinfliacija. Suoliuojaniioji infliacija (galloping inflation) . Ekonomi5kaistiprioseSalyse kainq kilimas tuo atveju gali siekti 2530 proc. per metus. inlliacrja.q.Tuo atveju pinigq perkamoji galia i5 esmes nepakinta..t. kad kainos formaliai gali i5likti nepakitusiosarba dideja ne raip spardiai. per metuso dabartiniumetu l-3 procentai. saikingainfliacija.gali bfiti ivedami talonai ir t. Philip) apib[dinimu. P. Del to daZniausiai dideja deficito mastai. be to. 9-o de5imtmedio antrojepusejepastebeti septynihiperinfliacijosatvejai.esme ta. tai. Tadiau XX amZiaus pabaigoje ji padaZnejo: pavyzdLiut. Ukines sutartystuomet sudaromos. Si infliacija gali siekti 3-7 proc. Keigeno nustatytos ribos. taiiaujos tempaineradideli. pasldpta inlliacija pasireiSkia tuomet. Visi jie buvo glaudZiai susrjg globaliniais su istoriniais politiniais ir ivykiais.Ekonomistq nuomone. pasiZyminri Remiantis klasikiniu Kolumbijos universiteto ekonornisto Filipo Keigeno (Cagan. kai kainos kyla gana staigiai. LarrenF. ne vienasjq nepasieke F. Paslepta infliacija atsirandatuomet. kilusi antikos laikais Romos imperijoje III amZiuje.Tai buvo btidinga socialistinems Salims. l€toji. arba siejamossu tvirta valiuta. per menesi. Ten infliacija buvo tramdomaadministraciniais b[dais. Be to.ivertinus infliacijos lyg[. S[auZianiioji infliacija (creepinginflation) .kai daugelyje ' SaksD2. Tai slenkandioji. Hiperinfliacija (hyperinflation) ypad dideliaistempais.

pardavgs Zem€s sklypE uZ 80 000 rnarkiq.tai bendrojo (vidutinio) kainq lygio santykinispokytis per tam tikr4laik4. Infliacijos tempamsnustatytitinka ivairus kainq indeksai. hiperinfliacijE patyre Bolivrja: dia infliacijos tempaibuvo tokie dideli. Rusija. Vengrijoje. Infliacijos lygis (tempas) (IR .po Antrojo pasar..1..o Bolivijos i5laidospinigq spausdinimui (pirkimui) 1983m.5. pavyzdZiui.Gruzijoje7488procento".3. 12. Pavyzdiziui. Artimq hiperinfliacijaibuklg patyre Lenkija ir Jugoslavija 1989m.vertds" pasikeitimus galima i5matuoti tik bendrojo kainq lygio pokydiais. Todel infliacijos lygiui [vertinti daZniausiaipasitelkiami kainr"l indeksai.No. pokario sunkumai. Infliacijos lyg[ parodokainq augimo tempai.Armenijoje. p.Pladiausiai naudojamasvartotojq kainq indeksas. po keleriq metq uZ tai galejo nusipirkti vilnon[ megztini.oficialiai buvo keidiamaI du USD. Kainos SioseSalysekai kuriais metais pakildavo po 20 000 proc. daZnai pereinama prie nat[riniq mainq. Todel hiperinfliacijq galima vertinti kaip didelEnelaimE. Hiperinfliacijos prieZastys. Japonijoje .ra //Voprosy ekonorniki.rlinio karo.politiniai sukrdtimai. 1984-1985 m. Kinijoje.. sudard20 mln. lnfliacija taip pakenkd pinigq vertei. o popieriniq pinigq perkamoji galia gali kristi Zemiau uZ jierns pagaminti sunaudotopopieriausvertg.4. 422 .Taip buvo. vartojimo kainq prieaugis 1993m. Armenija ir Ukraina 1993m.Saliqkiio hiperinfliacija tai Pirmojopasaulinio karopabaiga. karai. USD. [kio chaosas..inflation rate) ..Detskijebolezni" postsocializn. Anlrojo pasaulinio karo pabaigair 9-asSioamZiaus de5imtmetis.. 1997. Hiperinfliacijos s4lygomis smarkiai padideja pinigq spausdinimo kaStai. Infliacijos matavimo biidai Pinigq . Jis skaidiuojamas vartojimo tik prekems ir paslaugoms. Hiperinfliacijos mastq Vokietijoje 1922-1923m.J[ nustatant. kad prireike du kartus per savaitEi5 VFR ir Anglijos ldktuvais gabenti ten i5spausdintus pesus. o restorano lankytojai pavalgg kartais sumokddavodu kartus brangiau negu paZymdta valgiara5tyje (kainos Zaibi5kai pakildavo).10 996 proc. galima apibldinti tokiais pavyzdLiais: fermeris. kad didZiausiasbanknotas. . Vokietijoje po Pinnojcr pasaulinio karo.100 000 pesq kupilra . Zmones nustojatikejg pinigais. kas menesi. 1919m. Ukrainojebuvo 10 155proc.Gruzijair kitos posocialistines Salys Sio de5imtmedio pradZioje. atsiZvelgiamai prekes ar paslaugos o Gaidar E. Tai uZem6 trediE Saliesirnporto vietq.CPl.

kad vieno rodiklio pakeitimas kitu galetq veikti rezultatus. 1997.siejantpinigq pasiulos.y.lyginamqli svori Seimos vartojimo i5laidose. eksporto prekdms. ' 423 .nominaliosios pinigq pasillos pokytis. metiniai CP] dydLiai.ketvirtiniai. Tadiau BVP defliatorius daZniausiai apskaidiuojamaskartE per metus.bendrasis kainq lygis (vidutine prekesvieneto kaina). -_--.38. apskaidiuojamas laikas. | .infliacrjos tempq nustatymas. Jt apskaidiuoti Lymiai sunkiau.paklausosir kainq kilimo tempus. Siq dydZiq ry5io glaudumq atspindintis koreliacijos koeficientas l97l-1995 m. kaip kinta visq Salies prekiq ir paslaugq kainos. Apie tai buvo kalbeta.1) dia LM . Jis tiksliau atspindi infliacinius procesus. . Tuo atveju infliacijos tempas IR= LM . kad tarp CPI ir BVP defliatoriaus dideliq skirtumq nera. p.. Zakonorniemostirnirovoj intliacii //Voprosy ekonorniki.9943 (154 Saliq vidurkis)s.. Pladiau 5i . investicinems prekdms.o%. buvo lygus 0. I.JeiinTliacija IllarionovA. Siuo atveju * infliacijos tempq nustatymQ.J' I' (12. problemabus aptarta.nagrinejantinfliacijos prieZastis. .taisykle 70'lJa remiantis. nustatant infliacijos lyg[.%. nes apskaidiuojamasvisoms BVP sudetin€ms dalirns: vartojimo reikmenirns.Tyrimais nustatyta. nagrinejantrealqli nacionalinfproduktq 2 skyriuje. 1R. lnfliacijos tempams[vertinti naudojamas bendrojovidaus produkto ir defliatoriLrs. nustatant realrij! BVP. %o..# Jei realioji pinigq paklausa nekinta.2.Vadinasi.Priminsime. praktiSkaiBVP defliatoriumi naudojamasi lymiai rediau negu vartotojq kainq indeksu. Al-+ I (u \ P l pinigqpaklausos pokytis. No. per kuri kainos padvigubeja. SiqdydZiq skirtumasneratoks Zymus. Infliacijos tempai ivertinami ir kitais bfidais. J infliacijos tempai lygfls pinigq pasillos pokydio tempams. kad jis parodo..realiosios P . Todel./Infliacijos laipsniui ivertinti gali bilti naudojamail. Vienas jq . galutinis jo dydis daLnatkoreguojamas.. Vartotojq kainq indeksasapskaidiuojamas pakankamaioperatyviaiir palyginti nesunkiai.-"". tuomet IR = LM .infliacijos tempai.nl --2 s "[ (M \ " .Gali b[ti nustatomimenesiniai.%.

y.y. 2.tai baziniq metq kainq indeksasbus 100. kasmet dideja vis daugiau.pull inflation). -:eltp. per metus.y.[a.kuri gali blti lvairiq ligq poZymis. Kainos kyla tuomet.y.( 1 1 0 x 1 . @.1.push inflarion). nuo praejusiqmetq I l0 proc.infliacija (demand.jal+a!s3:_li*. lnfliacijq sukelia bendrosios paklar.pavyzdLiui. l0 proc.Tai kainos. keidiantisjos sudedamosiorns dalirns . jos padvffies fier rai lnfliacijos prieZasdiq nustatymas . pasiekuspotencialqii nacionalinioprodukto lygl )'p.lg-: plg-. 12. t.2..2. i5skiriamos dvi infliaciiq sukeliandiq veiksniqgrupds: l.%i-srglB5tq " !.kai turima pakankamai kapitalo. S i a si n f l i a c i j o s r i e 2 a s r ia p t c r s i r n e p s (s p s atskirai. kai bendroji paklausapadideja. lygio. septynenrrsmetus (70i l0:7). jei jos kasmet kyla. dideja ir realitrjigamybosapimrjsbei e. veltui Ne ekonomistaijq kartais lygina su kfino temperattra. vadinama paklausos..Taisykles 70" esrneyra tokia: skaidius70 kainoskadmetladi.suddtinga ir diskutuotina problema. ir j s i e k i a a u l 2 l p r o c .. 12. kad infliacija yra daugelio veiksniq pasekme. Trediaisiaismetais jis padidejadar l0 proc. Taip gali bDti. dabartiniumetu tarp ekonomistqgaji nuomond. Dideiant be[drajai paklausai. Nepaisanttam tikrq skirtumq. pavyzdZiui. Bendroji paklausagali keistis.rsospadidejimas (ADt) ir b c n d r o s i o s a s i u l o s u m a Z d j i r n aA S J ) . Bendrosiospaklausossukeltainfliacija kainq.e fJidt"..ekonomikaijau veikiant visu pajegurnu. antrqiq metq .'nyfrg.t. t. Jeigu ekonomikoje yra visiskas uZimtumas ir panaudojami visi kiti gamybiniai istekliai. tuomet padidejusiqpaklausE galima parenkintitik kylant kainoms.V a d i n a s ii.i:iygLg jei Vadinasi.gt9tl!-i9-"*il!l". 5 proc. investicijoms.Infliacija yra visos ekonomikosfunkcionavimoatspindys. Naudojant svarbiausiq makroekonominl modell.. 424 . Bendrosios paklausos pokydiq sukelta infliacija.. tar padvigubes per keturiolika metq (7015:14). INFLIACIJOS PRIEZASTYS yra pastovi ir sudaro. l0 proc. Bendrosiospasi[los pokydiq skatinamainfliacija vaclinama kaitq infliacija (cost .rmfiff.vartojimui.yra laisvosdarbojegos.:S*S.arbavartotojq.110 procentq. s t.n d e k s a d i d e j a n e t o l y g i a i .vyriausybesislaidomsir grynajarn eksportui.. 1 0 : 1 2 1 ) .Ceja-lT--proc. bendrosios paklausos-bendrosios pasifilos sqveikos model[ (AD-AS).

kad bendroji dideja. Pakilus galutiniq produktq karnoms. tuomet realioji gamybos apimtis tuo laikotarpiu bus palaikoma auk5diaupotencialiojo lygio. realioji gamybosapirntispadidejanuo )/" iki In.2 paveiksle. infl I Pradine padetis . Del to padiddja garnyboskaitai ir sumaZejabendroji pasi0la.fis. Jei bendrosios paklausos padidejimasyra ne vienkartinis. Deficitiniai valstybiqbiudZetai. Kainq lygis pakyla nuo Pp iki P7. kad bendroji paklausapadideja. Ynr Y 12. naujoje AD1 padetyje. kol susidarys nauja ilgalaikd pusiausvyra.kaling iq molet?Itn-q.buvo i5nagrinetaankstesniuose skyriuose. Jei bendrosiospaklausoskreive lieka toje padioje. Paklausos infliacija Toliau procesairutuliojasi taip.Todel ilgojo laikotarpiopusiausvyrasutrinka (ta5kasEe). Kainq lygis pakils dar daugiau.ta5ke E0.. 425 . 2.2 pav.. lprastq mokesdiqdidinirno vengimasir kt. Paprasdiausias paklausos iacijosmodelispateiktas 2. Siuolaikiniq pinigq pasi[losypatybes. AS lr ADr ADo 0 Yr. Trurnpojo laikotarpio bendrosiospasiulos kreive AS lieka toje padioje padetyje.3paveiksle. pradedakilti ir gamybos veiksniq kainos. o realioji gamybosapimtis grl5 i pradingilgalaikespusiausvyros padeti Ip. naudojant skatinandiqsias. Sios yra l.todel ADg kreivd persikeliai de5inE. 3. o kainq lygis vistl laik4 kils..-J*. Pagrindines bendrosios paklausos pokydiq sukeltos infliacijos prieZastys. Todel trumpojo laikotarpio bendrosiospasi[los kreive persikelia i viriq. tai ekonomind sistema judes Sia kreive tol. Tarkime. susiklosto nauja trumpojo laikotarpio pusiausvyrata5ke 81. Tai pavaizduota 12.o ilgalaikis procesas.1 padeti AD1.ggr-q p5illtit<as.Taip pat jau Zinome.pageidautinaekonomind pusiausvyra.

it jq kiekis gali dideti nevarZomai. Dabar pinigq sfera gali . Siuolaikiniq i5 pinigq spausdinimo neriboja jokios fizines galimybes. Tai lyg piktasis dZinas. koks pinigq kiekis yra b[tinas ir koks perteklinis (anksdiautoks kriterijus buvo taurieji metalai). o prie jo turi prisiderinti kainos.1. Paklausos padidejimosukeltainfliacija 12. infliacija visur ir visadayra pinigq sferosrei5kinys.3 pav. kad pinigq kiekio didejimas yra svarbiausia infliacijos s4lyga.praryti" bet koki nevisaveriiq pinigq kiekl.Saknys" gludi pinigq sferoje.. P D YE Y 12.2. Amerikiediq ekonomistas Nobelio premijos laureatas M. Infliacijos poZymiai atsiranda tuomet. jos . Remiantis kiekybine pinigq teorija. Tod€l paklausosinfliacijos esmd kartais apib[dinama vienu sakiniu .. kad pagrindinetos teorijos propaguojama lygybe yra: 426 . galima tvirtinti.1. Dabartine pinigq sistema nebeturi kriterijaus. riboja objektyvios s4lygos.S i a sprieZastis aptarsime atskirai.Gamybos apimties didinimq kaip Zinoma. leidZiandio nustatyti. i5leistas butelio ir igavEsvisi5k4laisvg. Priminsime.pernelyg daug pinigq vejasi per daug maZqkiek[ prekir4.Be to. Pinigq pasiilla kaip infliacijos sqlyga Bendrosios paklausospokydiq sukelta infliacija pirmiausia susijusi su pinigq apyvartos ypatybemis. kai pinigq gauseja nepalyginamaigreidiau negu produkcijos. Fridmenas yra pabreZgs. kad Siuolaikiniai pinigai neturi savo vertds. o tai sudaro geras sElygas didinti jq kieki.

All . vidutind prekesvienelo kaina. 1 9 9 7N o .8 0. laikotarpiu padard iSvad4 kad ilguoju laikotarpiu pinigq apyvartosgreitis turi maZejirno tendencij4. a. keidiantispinigq kiekiui..5 0. 2 8 .Pinigq apyvartosgreitis kai kuriose valstybese 1985-1995m. i . i5tyrqspinigq apyvartosgreidio dinamik4 JAV 1939-1960 rn.nominalusisnacionalinisproduktas(arba norninalusis BVP). p .9 1. JAV ekonomistas Samuelsonas. kinta ir pinigq apyvartosgreitis.1 tinis: Seniacov V DeneLnaja massa i faktory iejo formirovanija Sendago I.5 2.l lenteleje. Px Y .9 :. l2. PavyzdZiui.6 ? t JAV J a o o niia Kiniia Rusiia I.6 1.0 l 5 1990 l.2 1. l 0 .6 1. sanderiq skaidius arbabendrojoproduktokiekis. 6a MZP* p - arba xV:PxY.l lentel6. tuomet pinigq pasitlos poveikis infliacijai gali sustiprdti arba susilpneri. .. Jeigu.7 1.0 8. PrQ .0 1 q t. //Voprosy ekonorniki.pakyla ir kainq lygis. padidejuspinigq pasiDlai. M pinigq pasihla. Pana5inuornone ir M.t 2. . piniginio vienetoapyvarlos greitis(kartais).0 1. laikotarpiu pateiktas l2.6 1.l 1995 1. Fridrneno. P. " : ! MxV:PxQ. Pinigq apyvartosgreitis (kartais) Metai Salis D i d Z i o i iB r i t a n i i a Vokictiia Prancfrzii a Svcdiia 1985 1. : .n Vadinasi.nominalusis bendrasis nacionalinis produktas(arba BVP) nulemiantispinigq paklausq. )'. pinigq apyvartos greidiui didejant. pinigq poveikis infliaciniarns procesams sustiprej ir prieSingai. Tuomet o='.realusis nacionalinis produktas (arbarealusis BVp). kad pinigq apyvartos greidio pokydiai turi tik neZymiqmaZ€jimotendencijq.jis pabrdLd.

atrnetus realiojoBVP didejimotempus.. v ir y reiSkiasantykini atirinkamqdydZiq (p. : 0 . i " Sendagovv.Tuomet intliacijos tempas yra lygus pinigq pasifios didejimo tempq ir pinigq apyvartosdidejirno tempq sumai.33 proc. p=m*y_r. dali pinigq Zmonds nesikeistq nes taupo).t. kad infliacijos ternpai yra lygus pinigq pasi[los pokydioir realiojoBVP pokyiio rernpr4 skirrurmri. Bet daZniausiai realiojo BVp vienerq keletas(keliolika.vadinasi. 1 0 .kainq lygis automati5kai kai kyla. jei m--y. p:0.Nepaisantto. arba infliacrlos tempas. o pinigq kiekis Ml . kad pinigq apyvartos greitis ivairiose Salyse kinta nevienodai.galima daryti prielaid4 kacl pinigq apyvartosgrerrisyra gana stabilus dydis. jis gali buti iSreik5tas funkcija: Sia p : f(n.Japonijoje 6 ir 27. .. p : m. pinigq pasiflla neturi dideti greidrau negu realusis BVP. Vadinasi. 1 p . 2 2 .y . M. m. y).norint pasiekti nulini infliacijos lygi. r y i fP dia v pinigq apyvartosgreidiopokydio tempai. tuomet infliacijos I tempai bltq lygrls pinigq pasi[los didejirno tempui. ruomerliainq lygis (arbanet sumaZetq.i realusis BVP nekinta. f f Matome. Je. laikotarpiu realusis BVp vokietijoje padidejo. PavyzdLiui. o kainq lygio pasikeitirnas.. i. keliasdeiimtir t. JAV atitinkamai9 ir 33 proc..t. t. kai 1. ir y) kitimq i5reikStE procentais.) pinigq pasiulosvienetq. Jeigu realioji gamybosapirntisnesikeistq0 . . 1 9 9 7N o . Kinijoje ..i I f.rmpuoju laikotarpiu gali keistislabai ivairiai).Tiffi. V.. ' t r .f l i . r N t Lr l l L -. - Jei v : 0.y. y . l r r . . Jei V : const.8 proc.realiojoBVP prieaugio tempai. Raidesp.:n'*uostempai. DeneZnajarnassai faktory ejo fonnirovanija //Voprosy ekonouriki.aptamauja" Prakti5kai pinigq pasifilos didejimo tempai virsrja realiojo BVp kilimo ternpus. tuomet kainq lygis yra tiesiog proporcingas pinigq pasiulai ir atvirk3diai proporcingas realiojo BVp I apirndiai. daugelisSiuolaikiniqekonomistqpripaZlsta. Jeigu pinigq kiekis ir realusisBVP didetq tuo padiu greidiu. kad ilguoju laikotarpiu tai gana pastovusdydis (nors trr. tuometp : m .0). Mus domina ne absoliutus kainq lygis. p 428 .-i1ruiffi?ifi'I:"d. 1990-1994m. tuomet kainq lygis yra tiesiog ( proporcingas pinigq pasiulai: ji dideja. Tai reijkia. v.1.56 ir 207 procenro6. Remiantis kiekybine pinigq teorija.

l kilirno tempaigali aplenkti pinigq pasifllosdidejimo tempus.I 0.rvter. Kai kainoskyla labai greitaiir pinigai srnarkiai nuverteja.1 100.begarna". pinigq pasi[los didejimo rempai gali virSyri kainq lygio kilimo tempus.l.9 t00.kai infliacijos tempai ypad dideli. licoa 923 m. nuo jr4 . kas iSdestyta.Nagrinejantpinigq kiekio ir infliacijos lygio s4veikq paZyrnerina. 12. m>p. spalis l6 354 Pinigq kiekis cirkuliaciioie Kaina 75 208 I l 9 l 8 9 r8 9 0 Infliacija..7 proc.7 0. per ketvirti amZiauspasaulinds infliacijos dinamik4 ner 97. Pirma. proc.-l 1991*1995 9 5 . kai kainq kilirno ternpai smarkiai vir5ijo pinigq kiekio didejirno ternpE.3lentel6. Die Deutsireinflatio 1914-23. I 2. sausis 923 m. kad galimi du atvejai.p .0 1981*1995 98. lerne pinigq pasiulospokydiai. surlaZdja realioji pinigq paklausa. 2 .4 2.T4 patvirtinair specialus infliacijosprieZasciq tyrirnai.7 1. pavyzdLiut. galirna padaryti iSvadq kad infliacijos dinamikq pirmiausialemia pinigq pasiulosprieaLrgio ternpai.I. Holtfrerich. Apibendrinus tai.kodel gi .2lenteleje.procentlis Rodikliai P i n i q uD a s i I l a q P i n i g qa p y v a r t o s r c i t i s Rcalusis VP B Kiti I5 r'iso: S a l i qs k a i d i u s l 971-1995 97.8 0.y. Nors pinigr4 apyvarta pasparteja.kuriq duornenys paleikti 12. parodytq12../m€n. esantliiperinfliacijai. p>m.0 171 r50 nis: lllariono Zakonomiernosti mirovoj e k o n o r n i k i1 9 9 7 .1 100. o . Walter de Grr. antra. .1 0.y. Hiperinfl iacija Vokietrjoj e | 922-1933 rnetai s Metai 922 m.kainr.3lenteleje.2 lentel€.Infliacijosveiksniqlyginamasis svoris. 4 1 . Todel kyla klausimas. 5 20 20t 2s6 189 386 29 720 altinis:G i 980.3 0.badas". pinigq ..5 0. sausis 923 m.Pastaroji tendencija pasireiskia tuomet. Tqvaizdliar iliuslruoja hiperinfliacijavokietijoje po Pirmojo pasauiiniokaro.0 154 t.. N infliacii //Voprosy Vadinasi. ir gali bltijaudiamaspinigq stygius.

ir uZsienyje. silpnesnes Be Salys daZnai buna i5naudojusios valiutosatsargas.. kurrose vyriausybegaletq parduoti vertybiniuspopierius:n€ra kam ir kur jq parduoti. Valstyhis biudieto deficitas ir infliaciju Nagrinejant fiskalingpolitikq buvo pabreZta.vyriausybesi5laidos suskyla I dvi dalis. ir Silpnos Salysapskritaituri maZasfinansavitnoSaltiniqpasirinkimo galirnybes. 12. negalirna tvirtinti. kodel negalin. Cia tik priminsime. del tarn tikrq prieZasdiqlabai svarbiu (o kartais ir vienintelir.InJliacinis mokestis ir senjoraias Kyla klausimas.radidinti rnokesdiq ir sur.vyriausybes) ir bankq sistema. Iinagrinetosir deficitq susidarymo sElygos bei Saltiniai. gali sukelti infliacij4 didindamos pinigq pasiLrlE.obligacijas.y. Cia pakartosirne tik svarbiausius Sios problemos aspektus. nes pradedarnanebetiketi valstybes sugebejimujuos i5pirkti.rt popierius).ruoja deficitinir"rs biudZetus. Gali trnkti rinkq. valiutos atsargqpanaudo-jimag-pqqlqlqg jS!5 1r (o tai reiSkia naujq pinigii leidimq).2.r) deficitinio biudZeto Saltiniu tampa papildoma pinigq emisija. j Svarbiausiasq aptarsimeatskirai. skirt4 obligacijq pah-rkanoms i5moketi. Jeigu deficitiniai bir"rdZetai forrnuojarniilgq laik4 tuomel gali blri vis sunkiau skolintis ir Saliesviduje.los laipsnis. Pirmiausia. rnokesdius padidinti sunku .kad kuo didesnis valstybds centrinio banko nepriklasornumas.qZsienio. t.tuo maZesnis infliacr. padidejus iSlaidoms arba esant nepakankamoms mokesdiq Vis del to iplaukoms. 12. rnokesdiq normq didinimas turi tarn tikras objektyvias ribas (tai atspindi 430 . Anrra.2. norddamos padengti valstybes skolE. kad Siais laikais visos valstybes gali beatodairi5kai spausdinti pinigus.1. skokl grqZinti. t. bet ir iSlaidos. [ fprastasi5laidasprekdms ir paslaugomspirkti ir dali.skolgs . lssivysdiusiLl pasaulio valstybiq patirtis rodo. PaZymdtina.reikia tureti daugumq parlamente.p4.3.per didelis pinigq kiekis apyvartoje? atsiranda PinigLlpasi[lq taip pat ir jos pertekliq. Pinigq pasihlos pertekliq s4lygoja daug prieZasiiq.2. kad jq vyriausybds pastaruoju metu nesistengiamaZinti valstybds skolos didindamos infliacijel. tik uZjq nereikiarnoketipahikanq.naZinti biudZetodeficito?Sios problemos irgi aptartos nagrinejant fiskalinEpolitik4.y. kad pagrindiniai deficitiniobiuclZeto Saltiniai yra Sie: paskolos i5 privataus sektoriausSaliesvilluJelieiaZiant Veiiyfrinir. pavyzdLiui. LeidZianr centrinio Salies banko vertybinius popierius. Vadinasi.Del to padidejane tik valstybdspajarnos. Taigi vyriausybds. to. Papildornas pinigq leidimas taip pat yra valstybds skola (centriniarnbankui). suformuoja valstybinds institucijos (parlamentai. kad daugelisvalstybiq fbrn.1.

. fl . Kai i5leidZiama daugiaupinigq. Tuo atveju infliacijos mokestisgali bUti apskaidiuotas pagal fonnulE: Ir = pxC+Dx(p-i) dia p. Jis apskaidiuojamas taip: Ir . kas turi grynq pinigq.seigniorage) tai pajarnos.indeliai. Be ro.g r y n ip i n i g a i : D . Tai vadinamasis senjoraZas.tai piniginio kapitalo savininkqnuostoliaidel infliacijos. Kylant kainoms.apmokestinarni"ir kiti pinigq pasiulos Ml elementai.inflation tax) . Tredia.jq realioji verte krinta. sumaZdja ir . Lafero kreive). .rei5kiandio d v a r i n i n k ov a l d o v ot e i s q T .. yra Saliq.3) 1.kurias gauna valstybedel savomonopolines teisesspausdinti pinigus. Jcr pavadinimas kilgs i5 pranc0zq kalbos ilodlio .p x H P dia (12.A. C . SenjoraZas(SE .infliacijostempas. .seigneuriage".bendrasis kainq lygis.4) Infliacinis mokestis patenka i valstybesbiLrdZetitr todel jis gali buti traktuojarnas kaip valstybds pajamos.pinigq pagrindas. ' VidurarnZiaislenvaldiiai turejo teisgkaldinti monetassavoteritorijoje 431 .infliacinis mokestis. Italij oj e). arba dideles perkamosios galios pinigai.silpnq vyriausybiq (Salyjedaug politiniq parlrjLf. lnfliacinl mokestipirmiausiamoka visi. P .kainq lygio pasikeitimas. Be abejo. p . Papildornaspinigtl i5leidimas gali b[ti traktuojamaskaip infliacinio mokesdio ivedimas (I1 . i * nominalioji palukanqnonra. kuriose mokescius surinkti keblu del politiniq nesutarimq.pirmiausia dekiniai indeiiai. (12.senqjq'. Todel infliacini mokesti supaprastintai galima pavadinti grynll pinigtl mokesdiu.tai skirtumas tarp papildomai i5leistLl pinigq sumos ir jq iSleidimoi5laidu.. anksdiau i5leistq pinigr{ verte.. gali bnti stiprios ilgalaikes mokesdiq mokejimo vengimo tradicijos (pavy zdLiui.

GrafiSkaitai primena A.sqlygojantismaksimaliaspajamasis infliacinio mokesdio. Lafero kreivg (daZnaiir vadinamaA. Toliau didejantinfliacr.t I . kai p = px.[plaukos maL. " Irnro* Ir 12. pasiekus labai auk5r4 infliacijos lyg1.4 pav. =o. 1. . egzistuoja tam tikras infliacijos tempas.los ternpui. Ta pati taisykle tinka ir infliaciniarn mokesdiui. i5leistqi apyvartEtam tikru metu. Taip pat Zinoma. t.9t senjoraZas.y.y.t. Mat. senjoraZas gali b[ti isreikstaspinigq. I.Kiek gi surenkamapajamq (. Lafero kreive infliacijai). pinigus +.y.nedidindama[prastiniq mokesdiq (retesniaisatvejaisjuos net maZindama). paprastumo deleijuos galitna sulyginti. vadinasi.Pasiekus tam tikrE infliacijos tempo rib4 t.y.taip pat dideja.kacl Ir=sE dia . Nors senjoraZasir infliacinis mokestis nera lygiareik5rniai ir gali nesutapti. Lafero kreive infliacrjai Kai p : 0. vyriausybespajamospradeda maZdti. kad yra tam tikra mokesdiLl normos riba. gaunamos maksimarios infliacijos mokesdiopajamos. perkarnqja galia.eja(atkarpa ML). vyriausybdgali padidinti savas i5laidas. Jei jis (infliacijos tempas)vir5ija tam tikrq lyg[. Gaudamapajamq i5 infliacinio mokesdio. Ir=!T^u*.Pinigq spausdinimas prakti5kainedaugtekainuoja. gaunalnosmaksimaliosrnokesdiqlplaukos. )? Zinona. t. tarkirne. kad bet kokiq rnokesdiqlplaukos priklauso nuo mokesdiqnonnos ir mokestinds bazes apimties.o pinigai gali bilti i5keisti i prekes ir paslaugas.kat p -dideja.St) iS infliaciniq rnokesdiq( 1. kurios neperZengus.

valstybespajamq. +55 . kuri sukelia kitos prieZastys.y.priklausomybe prie5inga. gerokai viriijo visas kitas valstybdspajamas. LarenF. . Todel ir kilimo.y.2.l3tlyl*k*s"!ll:.o e5ant ka5tq intliacijai .2. t. Makoekonomika. laikotarpiu vidutini5kai kasmet ji sudare:iAV ir Kanadoje * apie 6 proc. PavyzdLiu| 1975-1985m. Maksimalus ir infliacijos tempas pr ivairiose Salyse ivairiais laikotarpiaisya skirtingas. Pasifilos Globalnyjpodhod.3.@ tai--viikq!13l_-g$r.379. svarbiausia 12.5pav. vadinasi sumaZeja ir apmokestinamqpinigq kiekis. gaunarnai5 pinigq spausdinimo. i5gyvenandiose valstybes pajarnq Saltiniu.8 Bolivijoje infliacijospajarnos proc. Vokietrjoje .g_ygk_Ll[?t"T Paklausosinfliacijos pradine sqlyga yra pinigq pasiulos didejirnas. b0na reakcija i kainq kilim4 sukelt4kitq prieZasdiq..V.kadangi jq perkamoji galia labai greitai kinta. " SaksDz.apie treddali. valstybesiSlaidas. sieke 139. Vadinasi. zumaZej Pirmiausia a.28 proc. pinigq naudojirno sfera susiaurdja.D.pinigq pasi[los didinimas. Jau mineta. BendrosiospasiIlos (ka5ttt)infliacija Siuo atveju infliacijE sukelia veiksniai.5 procento". pasi[los infliacijos modelispateiktasI 2. pinigq leidimas. Neretai tai perteklinepinigq ernisijane visadayra aktyvi inlliacrjos prieZastis.. siekiant finansr"roti yra hiperinfliacijosprieZastis. Pinline prieZastis yra kainq kilimas o pasekmd..stengiamasii5leisti kuo greidiau. prisiderinti prie kainq nesusijusiossu pinigq kiekiu. daZnai tampa svarbiausiu hiperinfliacij4 senjoraZas Salyse. Peru. ltalijoje . Pajamq dalis.t. kad daug sanderiq vyksta tiesiogiai. P.5 paveiksle.ivairiose Salyselabai nevienoda. Paprasdiausias Yil YP inlliacija 12. Kita vertus. pinigai infliacijos procesegali atlikti aktyvq arba pasyvq vaidmeni .

Tokio pob[dZio staig[s pasi[los pasikeitimai gana daLni. kad bendroji pasiula surnaZdja. todel AS kreive persikeliai5 padetiesASe I padeti AS1.. susiklostonauja..kef -ry-?-Upji ganrybos apimtis malzdja. Kainq lygis pakyla nuo Pp iki P/. audros. o kaififllfgiskyla. antroje puseje mire mihjonai Zmoniq. statybq transport4.ij. llgalaike pusiausvyra. Pasiiilos . Tarkirne. Siuolaikindsdarbo uZrnokesdio formavimosiypatybes. Dauguma . trurnpalaike. Dramati5kuspadarinius gali sukelti ir epidemijos. E. 2. tai AD kreive lieka toje padiojepadetyje...Sokus" daZniausiai sukelia i5oriniai veiksniai Salies ekonomikos funkcionavirnopoZiuriu.Sokq" r[Siq trunka neilgai. padideja gamybos ka5tai. Stagfliacijos sEvoka kilusi i5 lotynq kalbos \odLi.Jie (veiksniai)gali buti ekonominiopobudZio.Pavyzdliui..4 . pusiausvyrata5ke 81. o realioji gamybos apimtis sumaZejanuo Ip 1ki yEt.jos neigiamai veikia Zernes Dkl.Sokas"(supply shock) .Tai gamybos nuosmukio ir kainq kilimo derinys. Tuo atveju garnybosapimtis gali staigiai keistis nepriklausomainuo bendrosios paklausos pokydiq ir galutinio produkto kainq lygio. Staig[s bendrosios pasiulospasikeitimai(sumaZejimai).2. ekonomikos b[sena.. Pasitilos sutrikimai ir inJliacija Pasiulos infliacija kyla del staigiq pasiulos pasikeitimq.stagnatio" (s4sringis. smunka gamybos apimtis.tadiau i5oriniai tam tikros Salies atZvilgiu (importo prekiq kainq kilimas) arba apskritaine ekonomikossferos(nepalankios gamtoss4lygos). Tokia.. Ypad nukentejo Anglija. DaZniausiaijuos sukelia nepalankios gamtos sqlygos. Pasiulos .Pradind b[sena . 3.5okai" gali buti trumpalaikiaiir ilgalaikiai. Jei bendroji paklausanekinta.2. Pagrindines pasi[los infliacijos prieZastys Sios: yra l.Sokais". Skausrningesnius bendrosiospasitlos paZeidimussukelia gamtos nelaimespotvyniai.del nepalankiqoro s4lygq sumaZdja derlingumasZemeslkyje. tgsiasi vienerius ar dvejus metus.t.staigus. PavyzdZiui. per juodojo maro epidemij4 Europoje XIV a.Zemesdreb€jimai ir t. vadinama st"gfi. sausros. suyra.buvusi taSkeE0. clalnaivadinarnq.. kuri sukele sumaZejusios darbo sipaudos.konornines pasekrnes. Gamybos apimtis smuko. sustingimas) ir . o kainq 434 . pasi[los .ivykis. tadiau laikini.. o del to padidejair garnybossEnaudos (kaStai). netiketas bendrosiospasi[los smukimas. Suoliq..infliatio" (iSptitimas). del kurio staigiai pakyla vidutinis gamybos veiksniq kainq lygis.pageidautinapusiausvyrata5ke E0. Infliacrjoslukesdiai. 12.1.

7 pav.l paveiksle... todel ir infliacijos tempaspadideja.todel ir infliacijos tempasprilygsta nuliui.lygis pakilo net 50 proc.. Tai Kainqlygis(P) Infliacijos tempas (p) 12.kainq lygis i3lieka nepakitEs. 3-oje atkarpoje kainos pradeda maieti. Laiko intervale. Trumpalaikispasillos Sokas llgalaikis pasiulos Sokas pasiZymi tuo.2-oje laiko atkarpoje kainq lygis tarnpa pastovusP : const. Padidejair t. Iaikinai sumaZejus gr[Ztai pradini lygi.y. t. ' SaksDZ. Tokiais atvejaisgamybosapimtis smunka.P. infliacrja taip pat yra laikinas pasiflai ir pakilus kainoms. paZymetamel-uoju numeriu. jos nebesumaZeja buvusio lygio.eja. kad l-4jame laiko tarpsnyjekainq lygis pakyla..t. j o s veliau nebesumai.y.esantbet kokiam kainrl lygiui.atsiranda defliacrla.y.2-oje laiko atkarpoje. nors amZiauspradZioje kainos maZejo'. todel infliacijos ternpastampa neigiamas. Laren F. 365 435 . p : 0.D.tuomet tolesnisinfliacijos iki tempas nebesikeidia. Jei P : const. kainos pradedakilti. llgalaikis pasi[los Sokas Tarkime.veliaujos vel rei5kinys. Kainq lygis (P) Infliacijos tempas(p) 12. 4-oje atkarpoje kainos ir infliacijos tempas griZta i pradinl lygi. B.6paveiksle. Kai pasillos Suoliai trumpalaikiai. Globalnyj podhod. Tai parodyta12. pavaizduota12. kad pakilus kainoms. Bendrasinfliacijos tempaslieka nepakitgs.. infliacrjos tempas.6 pav. Makroekonornika..

kad naftos kainq ka5taiir kainos ivairiq Salit1 pakilimas atsiliepe ir alternatyvir. lrakui isiverZusiKuveitrl. Palankaus pasiulos Soko pavyzdys yra ir naftos kainq kritimas 9-ame jis padarytos de5imtmetyje: panaikinodal1anksdiau Zalos. Tai labiausiai linkEs keistis ka5tq elemeffii6d6TlTi. bendras kainq indeksas pakilo i auk5tesn[ lygi. jq keliamq reikalavimq. o darbo uZmokestis vidinis kintarnasis. Darbo uimokestis ir kaitq infliacija Ka5tq infliacijq gali sukelti ir darbo uZrnokesdiodidejimas. kai darbo uZmokestis nustatomas anksto.. del palankiq oro sqlygq Zemes [kiui gaunamas didelis derlius. jo pakilimas gali b[ti vidine reakcija I kitus ekonominius ir politinius reiSkinius. tadiau veliau infliacijos ternpas nebesikeite.2. Naftos kainos pakilo ir 1990m.t.bet koki i5 jo pokyti galima vertinti kaip tam tikr4 pasillos Soko element4.2. Dabartiniu metu. profs4jungq ir vyriausybds ir t.t. Pavyzdliut. Italijoje. staigq. i darbo sutartis itraukiant specialq straipsni apie indeksavim4. elektros energijos. Nominalaus darbo uZmokesdiokilirnas gali b[ti traktr. padideja realioji garnybos apimtis ir sumaZdja kainos.1969m. kol naflos kainos galiausiai nukrito 1986 metais.2.Finnos prisitaike prie didesnir"i naftos kainq.numatorna. dujq. Pasiulos Sokus paprastai sukelia i5oriniai veiksniai. ir t. Tipi5kas pavyzdys yra OPEC Saliq nallos kainq pakilimas 1974 ir 1979 rnetais. PavyzdZrui. praejusiojo ir bfsimojo laikotarpio infliacijos tempai. Darbo uZmokesdio pokydius lemia ankstesnio laikotarpio darbo uZmokesdiokilimo tempai (daLnatper pastaruosius trejus metus). pavyzdLiut. Profsqjungosvisada stengiasi.kad gali buti atnaujintos derybos ddl nominalaus darbo uZmokesdio padidinimo.Jo sukeltos ekonorninds pasekmesdaugelyje pasaulio Saliq i5liko daugiau nei 10 metq. Pasiulos Sokaigali b[ti ne tik Zalingi. Vadinasi. Nepaisant to.rojamas kaip pasillos Soko veiksnys. pavyzdZiu| Laliavq ir energijoskainq kilimas.-TIiiypat-Z-rdelpT6iksrnq bendrosiospasiulos pokydiams. ir naudingi.priri5amas" praeito laikotarpio infliacijos tempq. ypad bendrieji. spontaniSk4darbo uZmokesdiopakilirnq gali i5provokuoti streikai. konfliktai tarp darbuotojq ir darbdaviq. S[ procesqsustiprinotai.lenergijos Saltiniq kainolns..teigiamai bet veikti ekononrik4. Darbo uZmokesdiolygis.nominalus darbo uZmokestis prie daZnaitiesiog .Sudarantilgalaikes sutartis. Del to smarkiai padidejo garnybos viduje. paprastainustatomas darbo sutartyse. 12. Antai atlyginimq kilimas sukele infliacij4 Pranc[zijoje 1968m. Darbo uZmokesdio padidejimas labai da'znai priklauso nuo darbuotojq ir profsqjungq aktyvumo.llgai trunkandius pasifilos Sokus gali sukelti [vairios prieZastys.kad atlyginimai kiltq. i5ankstinisdarbo uZmokesdio kilimo tempq nustatymas veikia kaip 436 . Kai infliacrjos tempai spartfis.

atsiZvelgiant prognoziq netikslumus.darbo uZmokesdio didejimo tempai. Tuomet galioja 5i lygybe: P=w. formuojant darbo uZmokest[.Si priklausornybe gali b[ti apibfidinarna formule: Sia pft = pn +v . I 2.tai Zmonestikisi. Koregavimo koeficientasy nusakol[kesdiq perZiLrrejimo greiti. klaidas. lv .perkelimo" taip: jei anksdiaukainos kilo spardiai. subjektai b[simqli infliacijos lyg[ prognozuoja.3.5) p . dia p . dia (12. daZnum4. pakoreguotai.. remdamiesi praejusiojo laikotarpio lygiu. Si formule rei5kia. rl *r* laukiamas v . kad ir ateityjejos kils taip pat spardiai. 1ai bfisimoji infliacija bus pakoreguota maZejimo linkme. kad b[simojo laikotarpio numatomasinfliacijos tempas lygus dabartinio laikotarpio laukiamai infliacijai. pladiau.kainq kitimo tempai. Supaprastintai galima butq tvirtinti. Remiantis adaptuotqlfikesdiq teorija. Kai v 437 . prisitaikandiqjq (adaptive expectations)ir racionaliqjq 1fikesdiq (rationalexpectations) teorijos.dabartinio laikotarpio faktiSkas (tikrasis) infliacijos tempas.p"). Jie ypad aktualls tuomet.koeficientas.Infliacine inercija suprantama . kad l[kesdiai Dabar 5i4 problemq aptarsimekiek ivertinarni.kaipgi fonnuojarni [vairiq subjektq lnkesdiai?Siuo poZiuriu i5skiriamos adaptuotq. kai infliacija jau lsitvirtina. Tuo atveju i n f l i a c i j as u v o k i a m ak a i p i n e r c i n i s r o c e s a sJ i s t u r i i r b [ d i n g q i n f l i a c i j o s p . Kyla kiausimas. kad kainq kilimo tempas kartais gali blti lygus darbo uZmokesdio kiiimo tempams. busimojo laikotarpioinfliacijos tempas.gamybos sqnaudqdidinimo ir kainq kilimo veiksnys.pn). reiSkiantisl[kesdiq perZiurejimo greiti. I Jeigu dabartinio laikotarpio fakti5kas infliacijos lygis pasirodys didesnis uZ lauktEii (prp" ). tuomet busirnojo laikotarpio infliacija bus pakoreguotadidejimo linkme. Jau mineta. p" .2. i5 praeities i ateiti mechanizmq.laukiamasdabartiniolaikotarpioinfliacijos ternpas. (p. Jei fakti5ka infliacija pasirodys maZesnduZ prognozuotE (p.2. I nfliacij os I iikes iiqi KaStq infliacrjos Saltiniu gali b[ti laikomi infliacijos llkesdiai.

kaip ji veiks ekonominiusprocesus. kad tarp nedarbo lygio ir nominalaus darbo uZmokesdio kilimo tempq yra ituirkstine 438 . priimant ekonominius sprendimusaukstesniulygiu (stambiosekorporacijose. FTLIPSO KREIVE RySi tarp dviejq pagrindiniq makroekonomikosproblemq .). atsiZvelgiant tikrqji infliacijos lygi. . stengiasinuspeti. Todel padidejanetikrumasformuojantateitieslrikesdius. fermeriui. Racionaliqfq lukesdiq teorija pagrista tuo.phillips curve). (anglq ekonornistas Phillips.Zmones ir firmos elgiasi taip. kad numatomasinfliacijos tempas yra lygus crabartiniarn f-akti5kam infliacijos lygiui. o prisitaikorna prie ankstesniq infliacijospokydi%t.Tai ypad isryskeja tuomet. ir realusisinfliacijos lygis jiems itakos beveik neturi..nesiimamaprognozuoti. 12.priklausantys nuo praeities(siejami su praeitimi). Alban) 1958m.Kyla i klausinrai. Jq visai nebutina kiekvienam Zmogui. olbanas Filipsa.). infliacijos l[kesdiai koreguojami greitai. .paprasti" Zmonds formuoti racionalius l[kesdius. Kai v artimas vienetui. kad flkio subjektai analizuojane tik praeit[. tureti mokslini kurios nors ekonomikossritieslaipsni. (12. b[simasisinfliacijoslygis grindZiamas tikruoju jo praeities kilimo ternpu.ls to galirna daryti iSvad4 kad ir infliacijos tempai gali siekti 4 proc.nedarbo ir infliacijos ./. Nepaisant to. INFLIACIJA IR NEDARBAS. Kai v : . Supaprastint4 lygti galima uZra5yti SiE taip: Pi+r= P.6) Tai reiSkia. kodel net kvalifikuotq specialistq prognozes kartais b[na klaidingos? Nesigilinant [ Siasproblemasissamiau. ruomer i pi+t = p " . Lukesdiai.3. metus. kai infliacijos tempai labai dideli. Be to. manymu. remdamiesivisa imanornainformacija.infliacijos l[kesdiai kerdiasiletai. naudojamasi profesionaliqekonomikosekspertqpaslaugomis.t.bankuose. paskelbtame darbeirode. yra paZangus tuo. Tuomet infliacijayra nepastovi. ji turinti Zymiai didesng reiksrnE negu teigia adaptuotq ltkesdiq teorijos Salininkai. kad kitais metais nominaliojo BVp kilirno tempus numatomapadidinti 4 procentais(nuo 2 iki 6 procentq).t. lyg zinotq tikrqji ekonomikosmodel[ ir tuo remdamiesi prognozuoja infliacijq. toks lfikesdiq fonnavimas nera idealus. Jie teigia.parodo Filipso kreive (PC . iverlinti tai. kokia ji bus ateityje. kad Zmonesvertina ir kaupia infonnaciiq gaut4 [vairiais kanalais(per televizriq radii4 spaud4ir t. ar gali pavyzdLtui.dydis maZas. bet ir ateiti. Jie stebi dabartingvalstybesekonominE politik4 ir.birZose ir t. kad nesistengiarna nuspeti.y. pavyzdZiui. Tarkime.atkreipsirnedemesi tik I kai kuriuos racionaliqjq l[kesdiq teorijos salininkq argumentus.ukio subjektai gali samprotautitaip. tempaikasmet(arbadazniau) jos keidiasi. pavyzdLiui.

jq savitarpio sEveik4. maZdaugpo 10 metq. The RelationshipBetweenUnemploymentand the Rate of Changeof Money Wage Rates in the United Kingdom.W. padare ekonornistai M.p. Todel nominalq darbo uZmokesti butina pakoreguoti. atkreipus demesi i tai. Todel pradine Filipso kreive . Filipso pradindlygtis atrodeSitaip: w=const. keidiantis U' . ir pavadintas . atsiZvelgiant i infliacijos lyg[ (l[kesdius). (t2.25 (Novernber. i5pl0tojps teorij4 apie paliikanas. savo i5vadasgrinde to laikotarpio duomenirnis. Filipsas iSnagrinejo l86l*1957 rn.1..AS atradau Filipso kreivg" (.tai paprastaatvirk5tinepriklausomybdtarp nominalausdarbo uZrnokesdio kitirno ir nedarbolygio kitimo. pinigus ir kainas. Darbai tais klausirnais pasirodd veliau. Jis sutelkd demes[ tik I nominalaus darbo uZmokesdioir fakti5ko nedarbo jo lygio pokydius.A Statistical Relation Between Unernployment and Price Changes".I Discovered the Philips Curve").rs darbo uZmokestis. Tokias i5vadas 1968m.Jo veikalaspaskelbtas1926n. Felpsas (Phelps.S priklausomybg vaizduojandios kreives buvo pavadintosFilipso kreivemis.pagerbiant pirm4kart diagramqsudarius[autoriqr]. kaip keidiasiw. 1861-1957. 'o 439 . Jis buvo vienas i5 pinnqjrl maternatikq. nei natfiraliojo nedarbo lygio s4vokos. kaip dabartiniai. * dabartinisnedarbo lygis.1958). Tuo metu dar neZinota nei infliacijos lfikesdiq teorijos. 283-299. Tai galima iSreikSti lygtimi: wt+l* Pt+l=-bxUr. U. naudojant Filipso metodq buvo patobulinti. " Nors kreive ir pavadinta Filipso vardu.. tyrimai nebuvo tokie i5sam[s. A.nominalausdarbouZmokesdio kitirno temoai: b . Velesni tyrimai. t.-bxUr cra w. arba Phillip.koeficientas. Edmund). kad Zmonesdomina realusis..kaip nominalusisdarbo uZmokestis reaguojaI konkretq nedarbolygi.3. Darbo uZmokestis.Econornicnew series.priklausomyber0. o ne nominah.y. Savo darbais L Fi5eris padejo pagrindusSiuolaikineimakroekonomikai. infliacija ir nedarbas O.Suprantama. darbas perspausdintas ekonorniniameZumale ir jo garbei pavadintas . vis delto pinnasis ry51 tarp ncdarbo ir infliacijos i5nagrinejoIrvingas Fi5eris.7) Koeficientasb parodo. 12. DidZiosios Britanijos ekonomikosraidos laikotarpi. Fridmenas ir E. 1973m. S.

.ciklinisnedarbo lygis.b x ( \ J . (12. 5i formule gali b[ri i5reik5ta taip: h .negalirna tiksiiai numatyti tikrojo b[simojo laikotarpio infliacrjos Iygio p. t + t= p t + t . kaip stipriai infliacijos temp4 veikia ciklinis nedarbas.10)formulegali b[ti pakeista: pr*t=p-bx (U. isreikitos darbo uZmokesdiu arba kainomis. Todel formule (12.1l) Jei laukiarnasisinfliacijos lygis pi*ratitinka dabarrin[ p. .r0) Si lygtis kartaisvadinamaFilipso kreiveslygtimi. Dydis 6x(U.wt+t=pt+t-bxUr.U . _ .ir nedarbolygio.-Ur\.9) Koeficientas b parodo.-Un). r ) t dia (U. Sudarantsutartis ir nustatantnominalqjI darbo uZmokesti. [vertinus nat[ralqji nedarbo lygi U.atiZvelgiant! laukiamqyl. jei fakti5kas nedarbo lygis yra nedidelis ir .*r. dia (12.b " ( U. ruomet (12. p a k e i i i a r n ad y d Z i up j .8) wt*t . .9) gali buti pakoreguota taip: pt-t=pit-bx(U.jis nustatomasempiriniu budu. kaip stipriai darbo uZrnokestis priklauso nuo ciklinio nedarbo. p .kad Filipso kreives lygtis . : s w t + t= l l * .Todel galimareigri. -U ) ). .u r ) . kadangi darbo uZmokesdio kilimas ir kainq kilimas glaudZiai susijg.-Ur)) rei5kia.tai priklausomybe tarp infliacijos. Tai nera esminis skirtumas. (12. Laikui bdgant nominalaus darbo uZmokesdiokilirno tempai buvo pakeisti infliacijos tempais.Koeficiento 6 reik5me teigiama.kad ciklinis nedarbas gali ir didinti. t ..o ne tikrqji infliacijos l y g i . (t2. Tod€l Si lygtis gali bhti pakoreguota. (12.bfisirnojo laikotarpio nominalausdarbo uZmokesdio pokyiio tempai: pt+t * busimojo laikotarpioinfliacijos lygis. y . . ir rnaZinti infliacijos tempE Pavyzdliui..t2) Koeficientas b parodo.

.. K3i . 1'1 a.nedarbas pradeda virsvrinffiiaqil"*tygt juda Ekonomika tasko link.prilygstanathraliajam._q. dra s .1' Fi Iipso .e lvgiu. Si formule gali bfti papiklyta dar vienu elementu. sukuriama daugiau darbo vietq. Ji pasiekus. Infliacijos tempai nekinta tik tuo atveju. Didejant realiajai salies gamybos apimdiai. o naudingi . -Un) jos reik5me irgi bus lygi nuliui.o-Jygrs.a rnaZeja.pateiktoje 12. p a d r c l e J ub e n d r a J ap a k l a u s a rp a k y l a n e t i k k a i n q l y g i s .Trumpojo taikotarpio l.r-. tuo rnaZesnis nedarbo lygis.Ifrias Ip.Jljg9l31glf.t.. b e t i r r e a l i o j i s r . ruomet juda taskoA link. Rerndamiesi formule. atspindindiu pasillos Sokq poveiki infliacijai.priesinsailfot<ia prittaliornybe ri[yrf ruo. Iygi ze iay I a$11lzujg-Jygis.kreiv_e_do.13) Zalingi pasi[los Sokai diclina infliacijos lygi. I :lt 1'E|L_:!.kad tuo atvejLr nario b x((/.--*.2._ l. (r2.Pasiekustaikq. vadinasi.!g{ ! 1umpuoju tS rs i\911112.ffiii?ijil-ternpui. gali'ra padaryti iivad4 kacl bfisirnasis infliacijos lygis priklauso nuo dabartiniolaikotarpio infliacrjos lygio.n. =U) . Ta5kasEs rodo ekonomikospusiausvir4 padeti.y. realusis nacionalinis produktas. matome. Tai reiSkia. kuo maZesni infliacijostempai. Ji paZyrnesirne raide s. iki o infliacijos lygis pakyla iki 4 procentq. ir priesingai.li nedgl.pasiulos sumaZejimo poveikiskainq kilimui.bg. o rnflracr. Tai rei5kia. kad sukuriarnurpoi. Jeigu bendroji paklausadideja ir virSijapotencialqiigamyboslygi.kad Zernasnedarbo lygis sqlygoja didesnius infliacijostempus. luomet fonnule Eauna toki pavidal4: pt+t=p-bx (U. Remiantis (12.neg1i@1_:@qi.8paveiksle. o1@ar. (iiuo atveju U.12) formule..jE maZina.. nes ruo metu kyla kainos.-Vaclinasi.r)+s.r-r*j**. _r.. ciklinio nedarboir Sokqsukeltqpasi[los pokydiq.tuo nedarbo lygis yra autstesils...Sl silveikaatsispinditipineje Filipso kreiveje.Ludt!9!1111!iiss!-qllxgi gtitinta-maz-esnis ne4arh. ekonomika nedarbo lygis sumaZeja 2 proc.-U. o nedarbolygis atitinkanat[ralqj[ U. tuometciklinis nedarbo lygis yra nulinis.pereina i defliacrjq ir sudaro _I procen14. kar (tJ.3. (U" = 0) . garnybos apimtis.Tuomet infliacijos tempasp:0.iutusis lnainiatuJis)"nai'icin?iliiiis-pro.."9. t2.eiiiiuo tygisiriiiii B ii l!1zeja.-itipso kreivo '.* . / proc.-ir. :5%).nes sukeliakainq kritimq. -r( ad. i_------:-i-' '. kuo aukitesni infliacijos ternpai.:'J. kai dabartinisfaktiskasnedarbolysis 441 . nodntJalai&y.1 ' i..1giLe' In jgil -. del to maZejanedarbas..

1 p .tl . Filipsokrerve Filipso kreive [vairiais laikotarpiaisgali bUti ivairaus pavidalo.. o ekonomikaklestetqesantsaikingaiinfliacijai. kuriamebltq pasiektas Zemas nedarbo lygis.'. Tai rei5kia. U n . kad gali blti suderinami ir didesnis nedarbo lygis. Si problemabus aptarta v€liau. Tai b[dinga Siq dienq ekonomikos ypatybe. o k a i U r .ll formules.9paveiksle. p . Galimos Filipso kreivdspateiktos 12..Kai U. p (IR 5 4 3 2 I I I I t^> .r. tai < 1 t .8pav. Trumpojo laikotarpioFilipso kreivds 442 . r f P C 5 12. Tai matyti ir i5 l2. p (lR 4 2 I 0 12. ir didesni infliacijos tempai. L a i p t + t .9 pav. * rp ' . PraktiSkaisvarbuparinkti toki ta5k4A.\ { . k a i U r > U r .=U. l u o m e l p 1 .sutampasu nat[raliuoju.

J. . kad natfiralusis nedarbolygis tJ.l AD1+pt-+yf-+U. ' '! .r '' . 12.. uZimtumo ir nedarbo infliacijos lygis neveiklar viii iie kintamieji prisitaiko prii mnlacijos. neiSkyla. Filipso i5vados ir jo atskleista priklausomybe tarp nedarbo ir infliacrjos pasitvirtino tik trumpuoju laikotarpiu. Er).Tarkime.kad pasiekiamas potencialiaigalimasnacionalinio 443 .fa*otarpiu dilema .10 pav.Filipso kreiviq paslinkimasi de5inE virSrj.nedarbas iniliacija'. Trumpojo ir ilgojo laikotarpioFilipso kreives 12.p=4%o (kreive PC2).. Tai rei5kia. didesneinflia"cUa sqlygojair didesninedarbolygi.Todel ilgojo laikotarpio Filipso kreive yra vertikali tiese natfiraliojo nedarbo lygyje. (i I5vada: trumpuoju laikotarpiu didejant bendrajai paklauiap kyla kainos ir maleja nedarbas.Tidoj. Toks jo lygis gali bfiti suderintas ivairiais infliacijos tempais:pirmu atveju p=l% (kreive pCo). Fridrnenas 1968 m. Tai parodyta12. . Ilgojo laikotarpio Filipso kreivd A.kad natfiralusis nedarbo lygis Un=Jlo (taskasEo.3. n (IR A 12..j. Dabartiniam laikotarpiui bfidinga tendencija.10paveiksle.i:fil oru. = 5% . Tq pastebejoM.'Vadirids-i.3.10 paveiksleparodyta.tuome{ kainos dideja maZejantgo*ybor tp'-ei. Tai gaii uotl pauaizi'iliaiolia tilffiastinta schema: I . su antru p=2o (kreive PC1) ir trediu . kad_{g}roJu laikotalpiugotelga-llo9igg-ggryybo_s apilnties. '/ Jeigu infliacij4 sukelia dendrosios pasi[lo-s m-aZejimaq) kylant _ kaStams.' . Jis teige.

. P r P0 4 I ^ I A D r i? <---_> Yr A D u i i .-)U. Y paklausos infliacija slrkelta 12.jis griZta I pradinp padeti llguoju laikotarpiu kyla tik kainos..rmpuoju laikotarpiu pakilus bendrajai paklausai. Del to veiksniq kainos ir susilygina su uZbaigtos trumpojo laikotarpio bendroji pasiula. ilguoju laikotarpiu spartdja Tai infliacija. kad ilguoju laikotarpiu infliacijos tempo pokydiai neturi itakos nedarbo lygiui.. Sis procesas pavaizduotas i I paveiksle. trunka 1ol. Kainq lygis pakyla dat daugiau . Norint. bet nemaZeja nedarbas. 12.kad. l Yn. produkcijos kainomis. padideja gamybos kaitai ir sumaZeja paSalinamas bendrosios paklausos padidejimo poveikis Jai sumaZejus. Tadiau tai tik laikina nedarbo ir infliacijos s4veika. bendrosiospaklausos kittl gamybos Derinimasis trunka tol.AD kreive persikelei5 padetiesADs i padeti AD1. kad nacionalinis produktas vel vir5ytq naturalqll savo lygi. o realioji gamybosapirntisbendroji pasiula: nuo Ip iki yr1. Jis laikinas nedarbo surnaZejimas. Bendrosios Padidejusbendrajaipaklausai.on".11pav. Pakilus kainoms. trr. Kainq lygis pakilo nuo P0 rkt Pt. kol ekonomika derinasi prie padidejirnoir galiausiaiprisitaiko. padideja kainos ir sumaZeja nedarbas. kol pakyla darbo uZmokestis. galima pavaizduotitokia schetna: ADf +Pt+KaStait-->ASJ-+Yp .padidejaka5taiir sumaZeja jos kreivd persikeliai5 padetiesA36 l padeti AS1. o realusis nacionalinis produktas sumaZejair griZta i potencialiojo produkto lygt Yp.) Matome.' 444 . todel nedarbas nemaZeia.on. AS.produkto dydis I. realiajam nacionaliniam produktui . (Toje padiojepadetyjeyra ir ilgojo laikotarpiobendrosios pasiulos kreive AS1p. bendroji paklausavel turetq dideti. ISvada: didejant bendrajai paklausai. AS.iki P2. Kodel gi taip yra? Jau Zinorne.

uZprogramuotosinfliacijos. Racionalfs lukesdiai . bet b[sirnqja valstybes ekonomine politika. kad.numatomas . t.4. todel nera ir inercinds. Remiantis racionaliqjq l[kesdiq teorija. kad bendroji paklausa ir kainos ateityje irgi galetq padideti 5 procentais. l 4 + tI p l fr+l / r.t. nedarbolygis*visada gr[Ztaprie nullf]iglolg lyCl-o. 5 procentais. kad pasiekiamas visi5kas uZimtumas arba susiklosto nat[ralusis nedarbo lygis.Tai rei5kia.faktiSkas to. sudarantdarbo ir kitas sutartis.veliau didesnis infliacijoslygis isriekaro' n-edarbas susilygina-iunaturaliuoj j b lygiu.t4) dia / "' | . Ankstesnis infliacijos lygis neturi reiksmes. kuris susiklosto. jog ateityje numatoma vykdyti skatinandi4j4 monetarinEpolitik4 ir padidinti pinigq kieki. kad vyriausybd ir centrinis Salies bankas informuoja. Racionaliqjq ltikesdiqteorija ir nedarbo. kai darbo paklausa lygi darbo pasifilai. paremta visa turima infonnacija.. tai Zrnonesir firmos tikisi. pavyzdZiui. Pusiausvira darbo rinka susiklosto tada.y. busimojo laikotarpio norninalusisdarbo uZmokestisnustatomaspagal tokiE taisyklE. galirna teisingai prognozuoti infliacijos ternpq. infliacijos lukesdiaiyra racionalls. Norint efektyviai prognozuoti. lnfliacijos ateities prognozes pagrlstos ne ankstesniq laikotarpirl duomenirnis. kas nurnalorna daryti ateityje. Tuomet nominalusis darbo uZmokestis gali b[ti i5reik5tas taip: 445 . r . numatomais politikq veiksrnais.ro klausimo poZi[riu. kokiomis prien. pagristi ateitiesnumatymu. Tai reiSkia. numatomas reaiusisdarbo uZmokestis turi b[ti lygus realiajamdarbo uZmokesdiui. Tarkime. realusis | ) pusiausvyros realusisdarbo uZrnokestis.aL lI+t wu - )' .tai geriausia ateities prognoze. Jei llkesdiai racional[s.butina Zinoti galimus jq veiksmus.ronemis bus reguliuojama bendroji paklausa ir t.kai darbo rinka yra pusiausvira. nepaisant koks bus infliacrjos tempas.infliacijos problema Racionaliqjq lfikesdiq teorijos Salininkaitvirtina.3. Dar karttl atkreipiame demesI i svarbiausius Sios teorijos teiginius nagrinejan. pgl didesniqint)iacrjos tempqnedarbas surrii@i-rk laikinai.€ (t2.larbou2mokestis.Jei pries tai infliacija buvo nulind. politikai turi paskelbti. vel u 12. kad nedarbo infliacijos dilema gali nustoti egzistavusi ir trr-rmpuoju jeigu net laikotarpiu.Tai ivertinama.

AiSku. dia lygus gxw ft .15) lygis.Jei infliacija yra didesnd uZ nurnatyt4 tuomet realusis darbo uZmokestisvir5ija jo rinkos lyg1..(r + t).tai skirturnas tarp tikrojo b[simojo laikotarpio kainq indekso ir laukiamo.nedarbolygis * Zemas. blsimojo laikotarpio nedarbo . kai to laikotarpiorealusisdarbo uZmokestis sutampa sr-rvisiSko uZimturnorealiuoju darbo uZmokesdiu.kintarnasis. Ur(t+t)=Un. Todel pagrindine(5ios ternospoZifiriu) racionaliqjq llkesdiq teorijos lygtis yra tokia: U r ( t + t )= U n + h x ( p t + t .W t* t = P l* t " w r Prirninsime.p i * t ) .16) Kai infliacijos prognozes klaidingos.y. o jei infliacrja maZesnd numatyt4tada realusisdarbo uZmokestis uZ nukris Zemiau 446 . Lygtis rodo. t u o m e tU K rL ru+l) . = r r r .Nedarbo ir realiojo darbo uZmokesdiosqrySisracionaliqjq lfikesdiq teorijos poZiuriu gali b[ti iSreikStas formule: 5ia U dia U r ( t + t \ = ur * g x (wt*t-*n)i (12. kai darbo rinkoje yra pusiausvyra. kad subjektq lfikesdiaigali buti ir klaidingi.numatomokainq indekso. S . kad bDsimojo laikotarpio nedarbo lygis atitinka nat[ralqj! tik tuo atveju.) .. kai n r' r. > Un k a i wI . .busimojo laikotarpio realiojo darbo uZmokesdio poveikio nedarbo lygiui stiprurno koeficientas. . l a i + Ur ( l + .b[simojo laikotarpio numatomas realusis darbo uZmokestis. t. (12. kad nedarbo lygi ir realqjI darbo uZrnokesti sieja atvirkStind priklausomybd. . E. kaip nedarbo lygis priklauso nuo laukiamo realiojo darbo uZrnokesdio pusiausvyros ir darbo uZmokesdio skirtumo.+.ir prie5ingai. wr*..r.t < r yt :. Paprasta taisykle tokia: kai realusis darbo uZmokestisauk5tas. rodantis. Prognozirl klaidos .t > t r . < U l n Numatyto realiojo darbo uZrnokesdio pusiausvyrosrealiojo darbo ir priklauso nuo infliacrjos prognozrq uZrnokesdio sutapimasarba nesutapirnas tikslumo. kuris susidaro. atsiranda neatitikirnas tarp fakti5ko realiojo darbo uZmokesdio ir realiojo darbo uZmokesdio. a i wt .

numatytas4 proc.12paveiksle.visi prisitaiko prie numatytos infliacrlos. kad pinigq kieki Zadama pacliclinti procenrais. >U n. r. infliacijos lygis ir naturalusis proc. realusisdarbo uZmokestis yra tokio lygio. pp= pf+t. v Ur. Trumpojo laikotarpio numatomos Filipso kreives padetis yra PC5p ir ta5ke E1 ji kerta pClp kreivg. Jeigu infliacrjos prognoz6s pasitvirtina. Kai faktiskainfliacija pasirodoesantimaZesne uZ numatytE ptq < pf +t. Sio ta5ko padetis . =5vo.*1> pf*t. 5 447 . Racional[s llkesdiai Tarkime. o infliacijos lygis p : 0 procentq. U.t. kad bfisimojo laikotarpio neclarbo lygis priklauso nuo klaidq prognozuojant to laikotarpio infliacijq.Tarkime. kad ekonornika yra ta5ke E0. 4 Rerndarniesiracionaliqjq lfkesdiq teorija. nedarbolygis. Kai infliactja bus tokia. kokios tiketasi pt+t = p7"*1 tuontet .t. faktiSkas nedarbolygis prilygs nat[raliajam. (IR 5 12. lkio subjektai tikisi.kad nat[ralusis nedarbolygis (arbavisiskasuZimtumas) susiklostys tuornet.Sudaromosnaujos sutartys. nedarbo lygis susidaro Zemiau naturalaus. I5 to daroma i5vada.Nat[ra]usisnedarbolygis U.y.12 pav. Tai reiSkia. kad kainos pakils irgi 4 procentais. Nedarboir infliacijos s4veika racionaliqjq lfikesdiq teorijospoZiDriu pateikta12.kai tik faktiskasir numatytasinfliacijos lygis sutarnpa..y. nedarbolygis yra didesnisuz naturalqii. Kai faktiikas infliacijos tempasvir5ija numatyt% p.y. esandiame ant ilgojo laikotarpioFilipso kreives... U. kuris atitinka clarbo rinkospusiausvyros lyg[.jo pusiausvyros lygio.=L/ . r.y.Ur.

Tai rei5kia. pat ir suja susijgnuostoliai. ar ji laukiama. racionaliqiq r[kesdiq teorija turi ne'raZa trfikurnq. kad.ateitieslukesdiainegali bfiti visiskai tiksl[s del to. Antra.4. Pavyzdiiui. Kiti ekonornistaitvirtina. tai liga.jq kitimo ir nuo to. kad ne visi politikq veiksmai ZmondmsZinomi. Jeigu faktiskasinfliacrjos uZ lygis bus maZesnisnei numatytas ir sieks. Egzistuojantinfliacijai. prognozr. tuomet ekonomikaatsidursta5keL.rojant infliac14 yra atsitiktines. 5 proc.Jei lukesdiainepasitvirtins. ir vis delto. apibrezdamas . iunri tig*.Racionaliqiq l[kesdiq teorijos poZi[riu. vadinasi. Infliacijos socialines ir ekonominds pasekmespriklauso nuo jos tempq. Pirmiausia. okunas.tai ir fakti5ko nedarbolygio nukrypirnai nuo nat[raliojo iarp pat atsitiktiniai.ar netikdta.t. kur nedarbo lygis maZesnis nat[rarqii.. pleciasi realioji gamybos apimtis ir matdja nedarbas.larkime.Toki poZi[r[ ispopuliari'o A. Juos galima vertinti kaip atsitiktinespaklaidas.ttq kluido. 12. Tuo atveju pagyveja investicine veikla. nedarbas 'ebemaZeja. rai ekonomika juda riesiaiiS ta5ko E6 l ta5k4 Ey. kartais net mirtina. Nedarborygis ir gamybos apimtis nepasikeis.Jeigu prognozds pasitvirlins ir infliacijos te''pai pasieks 4 proc. tik 3 proc. sakykime.o faktiska infliacija bus didesneuZ numatytqir sieks. o prekiq ir paslaugqkainos kyla..infliacijospasekmds. Fridmanasinfliaciiq apib[dino maZdaug taip: infliacrja yra liga. Kitos infliacijos pasekmesnera tokios aiskios ir isoriskai matomos.kurios ratlista nedarbolygi padidinaarba sumaZina neZyrniai neilgam. tuomet ekonominesistema persikelsis taiko Ee i taskE81. tuomet ekonornikaatsrdurs taske K. nedideli infliacrjos ternpai (2_3 proc' I metus) yra netgi naudingi. EKONOMINES IR SOCIALINES INFLIACIJOS PASEKMES lnfliacija kartais vertinama kaip socialine nelaime ir laikoma tokia pat opia problema kaip ir nedarbas.Rerniantistam tikrais 448 . Daugelio ekonomistq nuomone. kylant infliacijos lygiui. taip nera tokie aiSkfisir negindytinikaip nuostoliaidel nedarbo.skurdo indeks4' kaip infliacijos ir nedarbo lygiq surnil. o nedarbolygis vir5ysnat[ralqji. kuri tam tikromis aplinkybemis gali sunaikinti iStisq visuomenE. o atsitiktines.numatyta.y.. jei Vadinasi. infliacijosl[kesdiaitiksrls. aiskiai matomi du dalykai . ruul. kad infliacija labai iSp0sta kaip socialinenelaime. yra ne sistemingos. JAV ekonomistasDZonas Tobinas teigia. Jei klaidos. Del to parctavelajlaimi. o pirkejai pralaimi.pinigq perkarnoji galia sr'unka. kad infliacrjos paclarytaLala yra 'rinirnali. vyriausybegali nesilaikytipaZadq. vyriausybes vykdoma politika gali b[ti apgaulinga. M..

4.No 8. Tai rei5kia.//Voprosyekonorniki. kuri4 pasiekusekonomika apskritainustojakilti ir prasideda smukimas. palfikanqnorrn4.1. tikslas. sudarant visasekonomines sutarlis. Tuo atveju ekonomika dar kyla.kad kritinis in_fliacijos lygis .4. Tai kad. Si ekonomikos kilirno tempai pradeda maicti.1.1997. I I I I en Dai.r8) I2 Illarionov A. 449 _ / . p. rei5kia. [vedamospal[kanq nonnos pataisos. Tarkime.1iki 4. kurios tikimasi.Be to.stipreja ir negatyvusjos poveikis ekonomikos kilimui.tyrinais nustatyta..ta. 12.visuomend Zino. 12. bus pakoreguotasnekilnojamojo turto nuomos mokestis. Infliacija i ekonornideskij rost.7 procentqr2.11) (12. y .yra 25jos 49 procentai''.p " taigi: i=r" + pe (12.t.t .ypad svarbu iSskirti numatytq ir netiket4infliacij4. kad ekonomikospokydio tempai tampa neigiarni.1.kad infliacijaSiais metaissudarysl0 proc.Darbo sutartyse bus numatytas darbo uzmokesdio kilimas. Tai skirturnas talp nominaliosios palfkanq normos i ir numatytq infliacijos t e m p q p " . Jq Realioji pal[kanq norma gali blti numatytar" ir fakti5kar. Zmonds daugiauar maiziau b[na pasirengE.ivertinti reali4jq(tihSjd. I tai atsizvelgta. Viriutine metinds infliacijos riba. Numatyta realioji paltikanq norma (r" expected real interest rate) .tai vidutiniai metiniai jos tempai* nuo 1. Apie pastarqj4 pakalbesirne pladiau. Numatyta infliacija ir realioji palilkan4 norma Kai infliacijos tikimasi. r n= i . prisitaikys pal[kanq norma ir t. Numatytos infliacijos pasekmds Numatyta infliacija (expected inflation) . i kuriq atsiZvelgiama nkio subjektq lukesdiuose ir jai elgesyje. finansq rinka prisitaiko. jei infliacija perZengia Siasribas. didejant infliacijos tempams.tiketina infliacija. tadiau kiekvienas papildomas infliacijos padidejimo procentas letina jos augimo tempus. virSijus infliacijoslygi. tai atsispindds visuose sprendimuose.o ji praejusiais buvo lygi nuliui. Nagrinejant infliacijos pasekmes.

Manoma. DaLnai nominalioji pal0kanq norma infliacijos visi5kai nekompensuoja.(12. Pinigq apyvartosgreidio v ir realiosios gamybos apirntieskitimo tempai yra gana pastov[s. per metus skaidiuojarna patikslintarelioji palflkanqnorna. nominalioji pal[kanq norma taip pat pakyla vienu procentu.20) Nominalioji palfikanq norma lygi fakti5kos realiosios palDkanq normos ir tikrojo infliacijos lygio sumai: i--r+p. (r2.j4 lemia kiti veiksniai.nominalioji palukanq nonna. kai inflaicijos tempai virSija 10 proc. FiSerio nustatyta. Fi5eriolygtis igaunatokiq i5rai3k4 . Taigi. atmetus faktiSkE infliacijos lygip.Tai vadinama I. bet ir nominalioji oal[kanu nonna.y). {12.2) lygtimi (p : m + .garsaus arnerikiediq ekonomisto lrvingo FiSerio (Fisher.kad.t) 1 . Tai yra: r=t-p. pinigq pasifilai padidejus vienu procentu. Irwing. l. Lygtis parodo ry5i tarp numaty'tqinfliacijos tempq tiketinos realiosiospal[kanq norrnos ir nominaliosios pallkanq norrnos.le) Fakti5ka realioji palukanq norma (r . spardiai augant pinigq pasiflai.22) Pasak l. Fi5erio. su (12.21) Jeigu infliacijos llkesdiai pasitvirtina.kad prakti5kaiSispoveikis galioja ne visada. (t2.tuomet numatytasir fakti5kas l i n f l i a c r j o se m p a s u t a m p a p " : p . Tai reiSkia. T u o a l v e j uF i S e r i oy g t i sg a l i b I t i s u j u n g t a t s nagrinejantinfliacijos prieZastis. . 1867-1941) garbei. Tuo atveju. apra5yta Gaunamenaujq lygt5 rodandi4 kaip pinigq pasi[los pokydiai ilgainiui veikia nominaliqj4 pallkanq norrne: i:f +m*v*1. numar)'tai infliacijai padidejus I procentu. Fi5eriopoveikiu (Fisher effect).. tiketinos realiosios palukanq norulos infliacijos lygis neveikia. Vadinasi. kyla ne tik infliacijos tempai.actualreal interest rate) . r. nominali pal0kanq nonna taip pat padideja I procentu(numatytarealiqjq pallkmq norma tuo atvejunepakinta). smarkiai nesvyruoja. 450 . kad. nominaliosiospal[kanq normos lygis priklauso nuo pinigq kiekio pokydiq. Fi5erio lygtimi (Fisher equation).17) lygybe vadinamal. ^ € L A P (r2.

kad infliacr. o isemus pinigus skubama pirkti prekiq. i n f l i a c i j as u k e l i ak a S t u ss u s i j u s i u s u p i n i g q o p e r a c i j o m i s . Tai pardavejqislaidos.. (reikia papildornq itaisq).l l0 cm.katalogusir t. kylant kainoms. Penkta. Tada dazniau einama I bankus.nespas gyventojusgauseja tie pinigq. nuostoliq niekas neturetqpatirti. Todel zmones sumaZinasavo pinigq rikudius ir daugiau iq laiko bankr"rose. kai keidiamos kainos uL naudojim4si telefono automatars. Apmokestinamos turi buti tik realiosiospajamos. infliacija veikia mokesdiq sistem4 pavyzdLiui.o del infliacijos tos liniuotds ilgis keidiasi. bfitinos kelios sqlygos.120crn. 3. nagrinejantinfliacijos prieZastis.12. Ketvirta. Pirma.batq ple5ymu'. Del numatomos infliacijos padideja pallkanq norma ir arternatyviejipinigq laikymo kastai.Toddl net tr numatyta infliacija susijusisu tam tikrais ka5tais. kad S[ menesi I m .meniu kastais" (menu cost).pladiau apie tai aiSkinta. reikia keisti etiketes. 2. panasiai b[tq. nesantpinigus i bankus ir juos atsiirnant. infliacija sukelianuostoliq. UZ pinigq laikym4 visi turi gauti ne maZesnE rinkos palfikanq nei normEir kt.2. fllumaQttosinfliacijos kaitai Tuo atveju. kai infliacija numatoma ir rikio subjektai prie jos prisitaiko. Pinigai . susijusiossu kainq kilirnu.kuriam nebuvo pritarta ir kuris nera iteisintasistatymais. 4.tai liniuote. o dar veliau.nune5iotqbatq kastq" (shoe leather cost) pavadinimq. I5 tiesq Sios sElygos dalznaipaleidZiamos.la tai mokestis.4. Kylant karnorns. kuria matuojarneekonominesoperacijas.. jq svarbiausios yra Sios: l. sunkiau pasirinkti prekiq rinkin[. Kiekvienas infliacijos padidejimas I procentu turi padiclinti norninaliqjqpallkanq norrnEtaip pat I procentu. Nepaisantto.susijusiqsu tuo. ka5taidideja. kitE menesi.Zmondspatenka didesnes i pajamas gaunandiq aslnenq grupE. prekiavimo automatais ir t. Dideli kastai susidaro. Del to 451 .perspausdinti iskabas.. pinigai negali dera'rai atlikti vertds mato funkcijos. Tai sukelia daugybg nepatogumq: sunkiau palyginti absoliuting ir santykinEprekds kain4 (ismatuot4 kitomis prekernis).Kaclangigaistarna daugiaulaiko. tai prekiq ir paslaugqperkainojimo kastai. Kad infliacija nesukeltr4 neigiamq padariniq.1. praktiskai taip nera. pajamq mokesdionorrnas. Siq kaStq grupe vadinama . Tiksliosbusimosinfliacijosprognozes. ii igivo sutrumpint4 . nes kyla kainos. kur mokesdiq nonna didesne. A n t r a . Tredia. . jei vyriausyb€ i5leistq lstatymq tvirtinanti.100 cm.Kylant norninaliomspajamoms.t. Sie ka5tai vadinami . Kylant infliacijos tempams.t.

iniliacijos pajamospadidejoir sudare tempamsnukritus iki 66 proc.3 proc. Netik€tosinfliacij os pasckmds Netikdta infliacija (unexpectedinflation) reiSkia.Pavyzdlivi. Del to gali pakilti finnq gali sumaZeti mokesditlnaSta. ji daZniausiai virSydarnast.atiduodama yaneigiarnos. F. 388 A<1 . bendrojo vidaus produkto.Tadiau jau kitais metais. del infliacrjos nominali palfikant1norrna dideia. Kai infliacrjos pokydiai daLniir ry5kus. per metus. suk.. jq lygis daZnaisrnarkiai svyruoja. p > p" . kad nominali pallkanq nonna yra 12 proc.. Makroekonornika.y. Gali susidaryti uZburtas ratas: didejant biudZeto deficitui. 4 proc.o ne atstatomojiverte. (12-9). Jei i5 savo apmokestinarnqqpajamq i5skaidiuotitarn tikras an. Larren B.y. . net jei realioji palukanq nonna nekinta..taip pat ir mokesdiq surnaZ€ja kylant infliacijos ten-rparns. mokesdiqiplaukos taip sumaZejo. bendrojoSalies amortizacinitl infliacija neigiamaiveikia istori5kai susiklosdiusias Se5ta.Realiosios mokesdiqpavidalu 8 proc. Clobalnyjpodchod. todel ir mokesdiai dideja.rortizacijos amortizaciniqatskaityrnqpagrindasyra pradine. mokesdiq na5ta.ra. 12.. hiperinfliacijosBolivijoje metu 1985m. Si problema aktuali ne tik besivystandioms kurioms bfidingi aukSti infliacijos tempai. P. tuomet nominali pal[kanq normajuos sumokejus (12:3)ir 8 proc.kurias iteisina ivairus [statymai. kad fakti5kas infliacijos tempasp skiriasi nuo numatyto p" . infliacijos tempas . l0 proc. Jei mokesdiai sudaro yra 33 proc. nuolaidas. l. iplaukos.t. sumokejr. Daugelyje SaliL1 o mechanizmo realiam mokesdiq dydZiui palaikyti per 5i laikotarpl. kad sudard tik 1.D.prarandama dalis grynqq pajamq. Kai infliacrjos ternpai dideli.y.tuomet sunku prognozuotiinfliacijE net ir Salirns.. PanaSiai atsitinka ir su palukanq aprnokestinimu. Dz. Tuornet realioji pal[kanq nonna yra 3 proc. sumokamipo tam tikro laiko.t.4. kyla infliacijos lygis.2. o tai savo ruoZtu maZina mokesdiq iplaukas. Tarkime. t.valstybes vidausprodukto''. bet ir daugumai industriniq Saliq. palhkemos.l ^ 't r o v e l K l s p a v a o r n t a sekonornistq Julio Olivera ir Vito Tanzi vardais. tai realioji amortizacijos suma gali buti infliacijos nuverlinta.lieka.(8-9: -l).rs mokesdius. (tai yra l/3). -l proc.Firmoms daZnaileidZiama atskaityrnr-1 sulas. investicijq stimulai. Todel. lnfliacija gali ir sumaZinti realiajq rnokesdiqna5tq nes mokesciai nera apskaidiuojarni anksdiau. artimiausiamlaikotarpiui. Tai gali b[ti laikorna maZiausiarnokesdiqna5ta pasaulyje. Tai vaclinama Oliverio-Tanzi poveikiu (effect Olivera-Tanzi. maZesnds mokesdiq iplaukos savo ruoZtu dar labiau didina biudZetodeficit4 ir t.9 procentai.

nepalsant ar Zmogus to. kad sioje situacijoje infliacrja vienus . ir numatomas infliacijos lygis . ii vienq atrma. tas perskirstymas vyksta savaime. Vadinasi.duomenysrodo.I5 to kas pasakyta. kurie skolinasi pinigr. nes gaunamos palukanos nuvertejusiais pinigais. kad namq Dkio sektoriq galima laikyti grynuoju nominaliuoju skolintoju.. galima padaryti iSvad4 kacl infliacij4 pirmiausia jaudia finansinio turto savininkai.5 proc. ir kurie juos skolina: skolinti neapsimoka.ar turtingas. Kas tuo atveju lairnes ir kas pralaimes?Ai5ku. kad i5lo5 skolininkas: vietoj 5 proc. pavyzdZiui. o verslo sektoriq (finnas) ir valstybg . kad pralairni daugybe smulkiq ir vidutiniq indelininkq. kad. kad infliacija tai skolq negr4Zinimas. Tadiau netik€tos infliacijos atveju tai neimanorna. jos maZeja numatymogalimybes. pradedant XX arnZiaus 8-u desimtmediu.y. Tarkime. nes tuomet netenkadaliespradinespaskolosvert6s.Galima tvirtinti. realiqiq pal[kanq nonnos jis mokes 0 proc. pralairni tie. kad. iS netiketos infliacijos visada pasipelnoturto.o kitiems prideda. kuriq le5as bankai skolina kitiems. kad infliacijos ternpai staigiai pakilo iki l0 procentq.apmokestina".rs. kitiems teikia .infliacija neturi visuomenines s4rnonds". Be to.baudlia" Zmones. sveikas. Pagrindinesnetiketos infliacijos pasekrnds pasiZymi perskirstymo savybemis.Tanr tikrais laikotarpiais. Si problernai5 esrnes nekiltq. savininkai:jo kainos kyla. t.. potencialus skolintojai. ar ar ar vargSas.kurie 453 . Tuo tarpu kreditoriusgauna tik pracling realiqq paskolos sum4 nes palukanq pakanka tik infliacijai kompensuoti. jose buvo pastebimi didesni infliacijos lygio svyravirnai. Tod€l kartaistaikliai pabreZiama. o t. Antra. jaunas. Jis dar daugiau praranda.Daugelio Saliq. jei infliacrjosternpai bhtq tiksliai itraukiami i nominaliq palukanq norme. negu numatytos infliacijos padariniai.. Visada pralaimi tie..Tai reiskia.ar senas. netikdta infliacija nau<linga finnoms ir valstybei namq lkiq sqskaita.Tai rei5kia. kas gyvena i5 darbo pajarnq. gaivaliSkai. del netiketosinfliacijos perskirstomos pajarnostarp skolinlojq (kreditoriq) ir skolininkq. ligotas.grynaisiais skolininkais. mokedamasmokesdius iS gautq nominaliq pajamq. Sakykime. nominaliq palfikanqnonna.. Netiketos infliacijos pasekmds yra dar skausmingesnds. kreditoriq ir skolininkq susitarimu. ypad Zen-res ir kito nekilnojamojo turto.Todel sakorna. Didejant infliacijos tempq nepastovurnui.praras. kad netiketi infliacijos ternpLl pokydiai yra pajamq ir turto tarp ivairiq ukio subjektq.nustatyta 10 proc. Kyla klausimas. Numatoma realioji palukanq nonna . Ypad skaudZiaiinfliacija .subsidijas".y. jis patirs naud4 o jei jis skolintojas.5 procentai. Svarbiausios turto ir pajamqperskirstyrno kryptys yra Sios: Pirma. Laimi tie.kas gi yra grynieji skolininkai ir skolintojai? Jei subjektas yra grynasis skolininkas. tai yra jis paskol4 gavo nemokamai(r:i-p:10-10). [vairiq gyvenrojq grupiq perskirstymoveiksnys.

nepagristai bftq padidintabendroji pasiula.rso tik nuo infliaciniq procesq trukmes. Esamair j k i t q n e i g i a m qo s p a s e k m i q .bet ir kitq ne Saliespolitiniq bei ekonominiq sqlygq.kad. kainq lygiui toliau kylant.kad padidejopaklausatos firmos produkcijai. bet del infliacrjos gali smarkiai nuvertdti. Pirma.Del to pakilo ne tik vidutinis prekir"l kainq lygis. ir gali blti didinamajos gamybosapimtis. o i5 tiesqjos tempaibuvo gerokai didesni. Be to. Jq metu labai nuvertdjEseni pinigai tam tikru santykiukeidiami naujais. 15 to gali b[ti padarytaklaidinga i5vada. Nauji pinigai gali b[ti ivedarni ir kitais atvejais. a Netiketa infliacija susijusine tik su perskirstymopoveikiu.t.ivertinami Jau numatomi infliacijos tempai. sudarantdarbo sutartis. todel iki kito perZilrdjirno momento realusis darbo uZmokestis maZdja. INFLIACIJOS MAZINIMO BUDAI lnfliacijos problema gali buti sprendZiama[vairiais b[dais. mineta.ir t. gali b[ti imamasipinigq reformq.sumaZintipinigLl kieki apyvaaoje. del netiketq infliacijos pokydiq namq [kiai ir firmos gali priirnti neteisingus paklausosir pasiDlos sprendirnus atZvilgiu. Tredia.realusis darbo uZmokestisyra aukStas.5. didesne negu tikdtasi infliacrja sukelia didelius darbo uZmokesdiosvyravimuslaiko atZvilgiu. nominalusis darbo uZmokestislieka nepakitgs. stipendininkus. Tai priklar.susikurusnaujomsvalstybems. Svarbiausias tikslasjos 454 . Tik padidinus nominalqjI darbo uZmokest[.daZniausiai esant hiperinfliacijai. arba turedami jt4maLai. gaunandius retai kintandiusatlyginimus.Kai kuriais atvejais.pensininkus. bet ir tos firmos kainos. del netiketos infliacijos krinta dideles gyventojq dalies realusisdarbo uZmokestis.gauna t'iksuotas pajamas . Kai infliacija netikdta ir vir5ija llkesdius. V€liau.tadiau infliacija vis tiek veikia jo svyravimq amplitudg. firma tikejosi nedidelesinfliacijos. Antra. taip pat ir infliacijos lygi. Namq ukiq sektoriuje ddl netiketos infliacijos poveikio pastebirna turto perskirstymoi5 vyresniq Zmoniqjaunesniems tendencija. Toddl nuo netiketos infliacijos labiausiai nukendia pensininkai arba apskritai vyresnio amZiausZmones.pavyzdZiui.Jos laipsni5kaikaupiamossenatvei.Mat dauguma Zmoniq pradeda gyvenimq beveik neturedami santaupq. realusis darbo uZrnokestismaZeja.Tuo tarpujauni Zmonds d a u g i a u s iy r a s k o l i n i n k a i . 12.Tarkime.Keitimo tikslas. intensyvumo. Jei taip pasielgtqdaugelisimoniq. kitus Zrnones. lnfliacijai maZinti ir kitoms jos problemoms sprgsti daZniausiai pasitelkiamatam tikra valstybdsekonomin€politika. Vidutinis realusis darbo uZmokestisgali iSlikti ir nepakitgs.

PavyzdZiui. o skolintis infliacijos sqlygomis apsimoka. kad busimasis infliacijos lygis ivertinamas. indeksuojant pajamas ekonornika tampa nestabili. Be to. Indeksavimo ideja apskritai yra patraukli. stipenclijos. kai infliacijq sukelia pertekline paklausa.pajamq didinimasproporcingaiinfliacijos lygiui.maZinti infliacij4 veikiant j4 sukeliandias prieZastis.Kai pajamosindeksuojamos.sudarantdarbo uZmokesdiosutartis. o kainos vis kyla. Infliacijos maZinirnoir kiq jos problemqsprendirno bfidai yra Sie: l. (realusis darbo uZmokestistuo atveju nepakito). Visi5kas. Antra. pajamq indeksavimas Prieiingu atveju realusis darbo uZmokestissumaZetq. Be to. Fridmenas.o kainos pakyla.t. indeksuojant pajamas. tarp jq ir M. indeksavimas neigiamusinfliacijos padariniusapskritaipanaikintq. kurio tikslas prisitaikyti prie infliacijos. jei buvo rnanoma.bet ir daugiaui5moka. ir 3. Del to anksdiauar veliau pakils 455 . Taip yra tuo atveju. dideja ir indeksavimo daZnumas. Tai savotiSkas pajamq apdraudimas. pasparteti tempai. Tai Zibalo pylimas i infliacijos ugni.Tadiau tai neapsaugo nuo netiketos infliacijos. Antiinfliacine politika. o jei infliacija netiketai padidejo iki 7 proc..y.kuri4 galima apibfidinti taip: darbo uZmokesdio kilimas ir kainq kilimas vienas kit4 maitina. vyriausybdne tik daugiau surenka. 2.Pirmiausia. Indeksavimo Salininkaigreta pajamq apdraudimonurodo ir daugiau teigiamqjo savybiq. atitinkantis infliacijos tempus. yra iSsakE nuomone. nepadidinus gamybos.kad indeksavimas gali pristabdytiinfliacijq. tuomet 5[ atotruki turetq kompensuoti indeksavimas. gali susifonnuoti jos spiraline infliacija. ji turi padeti Svelnintiir neigiamusinfliacijos padarinius.1. bendroji paklausapadidejadar labiau.Darbo rinkai prie to prisitaikius. nes padideja pinigq kiekis apyvartoje. Tadiau jos poveikis infliacijai yra priestaringas.. susidaropadetis. pallkanos ir t.kad jis gali pakirsti vyriausybds norq vykdyti infliacing politikE Zinoma. pensijos. Pajamq indeksavimas Pajamq indeksavimas (indexation of revenue) . Indeksuojant pajamas. i5mokti gyventi kartu su ja ir kompensuotiZal4 kuri4 patiria del infliacijos dauguma Zmoniq. kad infliacija sieks 5 proc. Infliacijos kontrole (darbouZmokesdio kainq kontrole). kai kurie ekonomistai. ypad jei vykdo aktyvi4 fiskaling polirikq.kad daZnosSalies vyriausybeyra didZiausia salyje skolininke. Tuo atveju indeksuojamas darbo uZmokestis. jas stengiantis paialinti.5. tai darbo uZmokestisir buvo padidintas 5 proc. 12. Jau mindta. Pajamqindeksavimas. t.Kai infliacijos tempai spart0sir turi tendencij4 dideti. daZniausiai blna dalinis.Tvirtinama.

praktika parode.Infl iacijos kontrol6 Infliacijos kontrold (inflation control) . kad darbo uZmokesdio.Jau mindta.nei 900 prekiq ir darbo uZmokesdio ribos daugiaunei 130 ivairiq darbor[Siq''. 456 . kai darbo uZmokestis. tai. vengiant dar labiau nusmukdyti ir sutrikdyti ekonornikq. Siekiant sumaZintiauk5tus infliacijos tempus. Todel priei kelerius metus Lietuvos politikams kai kas patare atsisakyti bet kokiq indeksavimo planq.jo paskirtisyra kita.tai darbo ir uZmokesdio kainq kontrole.2. SaksDz D. Kadangi kainq ir darbo uZmokesdiokontrold daZniausiaiyra laikina.t.lubos" daugiau .i5aldymas". Makoekonornika. 301 mDsq eros metais. nustatomos auk5tutindsdarbo uZmokesdioir kainq kilimo ribos.O inercini procesfu kaip ir fizikoje.y.V.5.jq pal[kanq ir pokydiai tampa sinchroniSki.!Saldant" ir jq kilimo tempq kainas.Tai rei5kia.781 . sudarantilgalaikes sutartis. Tais atvejais ji . Vadinasi. sumaZds pal[kanos ir t. . reguliavimas yra tiesioginiai infliacijos tramdymo bfidai. jei indeksacijayra visuotineir ilgai trunkanti. kad infliacija daLnat susifonnuoja kaip inercinis procesas...-P. 'n Globalnyjpodchod.Antra. Jei infliacijq sukelia pasi[los Suoliai (Sokai) ir ji vyksta nuosmukio ir s4lygomis. visq kitq nominaliqjr"l Tai savo ruoZtu pristabdo bendrosios paklausos kilimE. leistinasjq kilimo jq ir darbo uZrnokest[ tempas.. edikte buvo nustatytoskainq . todel gali dar labiau sumaZdti realioji gamybos apimtis.motyvuojant tuo. t.infliacijos tempai gali suleteti. 12. Daugelio Saliq lnfliacijos kontroles politika vertinamaprie5taringai. visiSkaisustabdornas kilimas. lr darbo uZmokesdiobei kainq .tuomet indeksacijayra nepageidar"rtinagali pabloginti padeti.bendroji pasilla. siejami su infliacijos ternpu. pradedantgana Svelniomisir formomis. Be to. kad pirmasis Zinomasistorijoje darbo uZmokesdioir kainq kontroles faktas buvo uZfiksuotasgarsiajameDiokletiano edikte dar Romos imperijos laikais.pasmaugiama". ir gamybos ka3tai. Pirma.Manoma. LarenF. baigiant grieZtokomis DaZniausiai taikomi du kontrol€s brldai. Nagrinejami infliacrjos galirna sustabdytitik i5orinio poveikio priernondmis. kad tai sukelia tik labai trumpalaiki teigiamE poveiki. Bendra iSvadagaletq b[ti tokia: indeksavimasinfliacijos problemos i5sprEsti negali... pajamq kilimo tempai suderinamisu infliacijos tempu. Tai gali blti pateisinama. ir kontrolesbudai daug kartq buvo i5bandytiivairiosepasaulioSalyse ivairiais laikotarpiais. kad del jos pakyla gamybos ka5tai.

naudojama iacijai maZinti infl 12.. Bendra i5vada:darbo uZmokesdio kainq kontrold nera pakankamai ir efektyvios ir gali b[ti vertinamostik kaip isorines.atsiima"k4 praradusi. savanoriskai susrtarus darbdaviamsir profsqiungoms (darantabipuses nuoraidas). ekonomika. dia pravartu dar kartq prisiminti kai kuriuos jos aspektus.Remiantis tam 457 .krinta ne tik kainq lygis.5.kad sekmingesnis gali buti ilgalaikis kainq ir darbo uZmokesdio kilimo tempq apribojimas. vyriausybe imasi infliacijos maZinimo veiksmq ir pradeda riboti bendr4iEpaklausq. Tarkime. Todel bendroji paklausapakyla.. Todel infliacija gali buti iveikiama. MaLejantbendrajaipaklausai.infliacijos tempaigerokaipasparrdja. Si kontrol€ turetq btti tik antiinfliacinds vyriausybes politikos papildymas.fl . Infliacijai maZintinaudojarna fiskaline ir monetarine politika. maZinamos vyriausybesiilaidos.3. t. susidaroprekiq stygius.Antiinfl iacind politika Buvo mineta. Tuo tikslu gali buti naudojarnastabdandiojifiskaline ir monetarinepolitika. Kartais tvirtinama.pasibaigusreguliavimo laikui.1. Kai kada tokiems susitarimamsgali tarpininkauti ir vyriausybd.t. bet smunka ir realioji gamybos apimtis. Todel pirmiausia kyla toks klausimas:kas greidiau sureaguoja bendrosiospaklausospokydius . Jeigu darbo uzmokestisir kainos bDtq kontroliuojami ilgq laik4 tai priestarautqpadiai rinkos ekonomikos esmei ir sukeltq neigiamq padariniq. Antiinfliacin6 politika (counterinflation policy) tai fiskalines ir monetarines politikos priemoniq visuma.kosmetines" priemones. Nepaisant to. Bendrosios paklausos maiinimas ir jo padariniai Pradesimenuo bendrosiospaklausos pokydiq sukeltos infliacijos. ir Ka-inq ir darbo uZmokesdiokontrole sukelia dar vien4 praktinE problemq.y. didinami mokesdiai.Dar kartq priminsime. kad infliacij4 sukelia bendrosios paklausos padidejimas ir bendrosiospasifilos sumaZejimas.o grera ir juodoji rinka.tadiauprakti5kaikartaisji uZimatos politikos vietE. apeliuodarna moralE. maZinamapinigq pasilla.3. kad kainq lygis nustatomasZemiau rinkos kainos.5. 12. ribojant bendrqi4paklaus4ir didinant benclrqiq pasiDlq. tauros i interesus t. prekesi5perkamos. Tai rei5kia.kainos i ar realioji gamybosapimtis?5i problema kartqaprarta ne anksdiau. kad vyriausybd ir centrinis bankas tiesiogiai gali paveikti tik bendrqiq paklaus4 o poveikis bendrajai pasiDlai gari blti trk netiesioginis.. kad ivedama gielta kainq kontrole ir ilgai neleidZiama joms laisvai kilti. Tarkime.

ar tai tik jos s€kmesrodiklis.pavyzdZiui.kad kiekvienasnominaliosiosbendrosios paklausos pokydio procentaspirmaisiais metais paveikia kainas tik 0.tikrais tyrimais. Kainq kitimo yra . kai padidejafirmos prekiq paklausa. Vadinasi.. kurios pasiZymi didele ivairove.erzintl"savoklientq. ne visq prekiq kainos i5 karto reaguojaI kiekvien4 paklausos pokyti del to. Papildg 2-qi atveji iliustruojandiqschemq gauname: ADJ-+YJ-+U.Tarpiniq produktq k[rejams tie pokydiai perteikiarni vdliau.2g2. Antra. Makroekonomika.Matorne.Be to.pavyzdLiui. o tik v€liau krinta kainos. bet padidinti garnybos apimti. Vadinasi. kai bendroji paklausamaLeja.LindseiD. metalo arba grudq birZose. Pirma. Tredia.nuoseklutras). kai bendroji paklausadideja. kuriose pardavejaisusilaikonuo daZnokainq p erZi lrej imo. nenorddami.norint pakeisti kainas tq prekiq. to pokydio tenka realiosios gamybos apimties svyravimamsrT. kuriose kainos keiciasi staigiai. bendrosiospaklausos pokydius (ypadjos pakilimq) pirmiausia jaudia galutiniq produktq pardavejai.56 proc.ADt+Pt-+Yt. kai turimos materialiniq i5teklirl atsargosi5senkair reikia lsigyti naujq.taisykles" (laipsniSkumas. keidiantisbendrajaipaklausai. 1gg4.realioji gamybos apimtis.. Yra rinktl. Dabar nagrin€jameantr4jI atvej[. o likg 0. Pastebetitokie desningumai:pirma.Bet kitq prekiq kainos 1 paklausospokydius reaguojalymiat lediau. infonnacij4 apie savo produkcijos paklausq firmos gauna anksdiau nei Zinias apie bendrosios paklausos pokydius. 't Dolun E.44 proc.drabuZiq.E.Todel pradZioje firma gali ir neskubeti kelti produkcijos kainq.L-+PJ.kaip atsakasi paklausos svyravimus. 2 atvejis. bendrosiospaklausosir kainq pokydiai ndra sinchroniSki. Sankt Peterburg. Tokiq prekiq kainininkai ir katalogai keidiami ne taip jau daLnai. kartais Zaibi5kai.-P.. yra rinkq.dar neai5ku. kad kainq koregavimo procesasgana brangus. PavyzdZiui..taisykles" Sios.DZ. pirmiausia sureaguoja(pakyla) kainos. padideja nedarbas. Vadinasi.t-+PJ.y. sumaZeja tik kainos. Tas pats pasakytinair apie bendrosios paklausos sumaZejimq. 458 . Antra. bendrosios paklausos maZinimo padarinius.automobiliq daliq ir kt.ADJ-+Y.galioja tam tikros gamybosapimties ir kainq kitimo . kad jq ribojant. Reikia daug pastangq.t. bet ir realioji ne gamybos apimtis. ar visuotinis bendrosios paklausospadidejimas. o vdliau ..pirmiausia smunkarealioji gamybosapimtis. nustatyta.Tai galima pavaizduotisupaprastintomis schemomis: I atvejis.

kad ekonomikayra ta5keK.kad Sio proceso pradZioje infliacija maltja letai. Tuomet ekonomikapagyves. t. Tik veliau. t. infliacija pradeda maLeri ne i5 karto.. Situacija darbo rinkoje gera. o nedarbo lygis prilygsta naturaliajarn. 459 .Pakyla nedarbolygis. Tadiau infliacijos lygi siekiamasumaZinti. Taip yra toddl. pasiekus 5 proc.9 proc. darosi vis sunkiau parduoti prekes. kai infliacijos lygis 5 proc. verslininkai nebeistengia Vadinasi. padidejus prekybos sunkumams. infliacijos lyg[.Pradedama riboti bendrqj4paklaus4 todel ekonomika i5 ta5ko K slenkata5ko M link. Ekonomika gri5 i ilgojo laikotarpio Filipso kreivds ta5k4 N. tuo tarpu nedarbo lygis pakyla gana greitai. fiskalinds ir monetarines politikos apribojimai bus panaikinti. padidejo 4 procentiniais punktais. i5augus konkurencijai.PaZymdtina.realioji gamybosapimtis pradeskilti. ir bendroji paklausanebebussiaurinama. palaikyti buvusio kainq lygio. kad. ddl to maZinama gamybosapimtis (ne kainos) ir atleidZiamidarbuotojai.. kai metiniai infliacijos tempai 7 proc. o nedarbo lygis * 5 procentai. kad. (sumaZejo2 procentiniais punktais).y. ir nedarbas sumaZds. o nedarbo lygis . ir jos pradedamaZeti. Sis procesaspavaizduotas 12. : U" : 5o/"). Jei ir toliau bus rnaZinama bendroji paklausa. o p (IR 7 o 5 + t 3 2 I 0 -l 12.. Tarkime.y. nes fakti5kas ir nat[ralusis nedarbo lygis sutampa (U. maZdjant bendrajai paklausai. Infliacijos ir nedarbosqveika Tarkime. ekonomika slinks Zemyn trumpojo laikotarpio Filipso kreive.13 pav.13 aveiksle. 5 orocentams. Ta5keM infliacijos lygis siekia 5 proc.

U . 3 . . Tarkime.rk5diau nat[ralaus X procentq.infliacijq sumaZinus procentu. a d .apmokant"jq ka5tus.kiek turi padidetinedarbolygis.) . .6 ) + ( e . Tuo atveju infliacijos maZinimo kaina . Kitaip tariant. kas pasakyta. ) + \Pr. ) ..galima padaryti tokiE iSvad4:maZinantinfliacrj4.0procentq. iSkyla jos kainos.)18.tam tikras . t a i r e i 5 k i a . (t2. i n f l i a c i j Es u m a Z i n u s p r o c e n t i n i u k I punktu nedarbolygis pakilo 2. tuo maZesnd infliacijos maZinimokaina.6 )1 5 . 't Ok. 0 . antraisiais trediaisiais metais 10. bet koks bandyn-ras sumaZinti infliacijq pareikalauslaikino nedarbo lygio padidejimo aukSdiau nat[raliojo jo lygio.I 1.5 proc. su kuriuo reikia taikytis. Okuno ddsniu. ketvirtaisiaismetais. .. p.t6 J e i S R : 2 .2 procentiniaispunktais.santykis tarp nedarbo lygio.U .+ ( U . problema.sacrifice coefficient) . kad antiinf'liacines priemonds pirmiausia igyvendinarnos. norint surnaZinti infliacrj4. 7 = 12=t.lR='"'n ""'''" t l l .12) Jis parodo. 8 . Taigi.3proc. kad bLitqpasiektas norirnas infliacrloslygis. Zalos koeficientas (SR .. . Tuomet Zaloskoeficientas: u": ( 8 .n A. 6 .6 ) + ( 1 0 . Kuo maZesnisSis dydis.-rraliojo. Kiekybinis tos kainos ivertinirnas gali buti iSreiSkiamas Zalos koeficientu. vir5ijandio naturalqji ir to paties laikotarpio iacijossumaZejimo infl laipsnio. O tik veliau pasiekiamas rezultatas.8 proc. .Zaloskoeficientaspadeda [vertinti infliacijos rnaZinimo kain4 i5rnatuot4nedarbu. arba ka5tq. kiekvienasinfliacijos surnaZinimo procentas pakelia nedarbqar.I5 to.6 ) + ( 1 1 . kad per ketverius metus infliacij4 pavyko sumaZinti 7. Efficient Disinflationary Polices //Arnerican Econornics Review 68 (May 1978). M.P... 460 .pereinamasis"nedarbo lygis. NatDralusisnedarbo lygis yra 6 procentai. rnetais 9. RemiantisA.Vadinasi.6 proc.l l \ L t 1 1 . .ciklinis I nedarbas padideja 2-3 procentiniais punktais per metus (vidutiniSkai 2... Tai rei5kia. Fakti5kas nedarbo lygis buvo toks: pirmaisiais metais 8.infliacrja maLija. 1 8 . 348 352.18 procentiniopunkto auk5diau natr.

Del to bendrosios paklausos ribojirno politikq (kai maZinama . Tai rei5kia. Norint [r. o realioji garnybosapimtis kilti. okuno. kad.) Bendrqiq paklausq Siuo atveju galirna apriboti svel'iornis fo.Galutinesprodukcijoskainq lygis irgi pradeda maZeti.kaupiasiprekiq bei gamybiniq istekliq atsargos. kito kelio nera.Zaios koeficientas gali buti isreikstas ir prarasto nacionali'io produkto dydZiu.galima sumaZinti tik mazinant bendrqjqpaklausq.yra dar. Dar kart4 priminsirne. gali b0ti pasitelktair tam tikra pasiulos politika. vyriausybei belieka rinktis . reikia skatinti bendrosios paklausos kilimq. norint sumaZinti infliacijq I procentiniupunktu. o tai gali dar labiau pagilinti nuosmuki.r metu egzistuoja ir dideli infliacijos ternpai. Pasirinkus stabdandi4q bendrosios paklausos politik4 ir nedarant jokiq nuolaidq. Toddl. sr-mraZinusinfliacri4 I procentiniu punktu. pirmieji rezultatai yra nepalankfis:dar labiau padideja nedarbas.Nepaisantto. Gordono ir kitq ekonomistq vertinirnu. maZinant infliacii4 turi buti palygi'arni rezultatai ir nuostoliai. Priesingu atveju infliacijos rnaZinimo kaina gali b[ti nepateisinamai didel€. kiek realiojo metinio nacionalinio proclukto prarandama. ypadjei iis tr-unka ilgai. ir smunkanti rearioji garnybos apimtis.Be abejo.rg skirtingq sio rodiklio vertinimq. priesinguatveju bus ilgas savaiminispereinarnasis laikotarpis. Tadiau.kuriEaptarsime kitoje Sioskyriaus dalyje. Ekonomineje literaturoje tai vadinamaBVP praradimq koeficientu.kad tr-ro atveju ekonornikojevienr. brjodami nedarbogr€smds. toks kelias bus Zymiai ilgesnis. vadinasi. vis delto sis b[das labai skausrningas. Zaliavqir medZiagq kainosturi pracleti kristi.Darbuotojai. sutinka gauti kuklq darbo uZmokesti.kuriam bhdingaszeniasgamyboslygis ir didelis nedarbas.ir kylantisneclarbo lygis.eiktinuosmuki. Del to pradedamaZeti gamyboskastai ir kilti bendroji pasiula. reikia paar-rkoti procentus 5 rnetinioBVp. sumaZeja pardavimq apirntys. Jis parodo.Ypad sudetinga problematuo atveju. norint infliacijil sumaZinti. sis santykis turetqbhti mazdaug 5:1. vadinasi. infliacijos lygI nuosrnLrkio sqlygornis. veliau procesas vystosi maZdaug taip: darbclaviaiir darbuotojai priversti perZilreti infliacijos l[kesdius ir uZbaigtosprodukcijos ir galutiniq prekiq atZvilgiu.ar pinniausia reaguotii raginimusmazinti infliacijq ar ! reikalavrmus maZinti nedarbq. Tikroveie io d y d i ss v y r u o j a .kai ekonomika 5i iSgyvenanuosmuki.didinantbendrry4 paklausq infliacijoslygis pakiltq dar daugiau. Saikingesnis budas yra palaipsniui rnaZinti benclrosios paklausos kilirno tempus. A.tadiaube staigiq sukretimq.bendr4j4 paklausributina apriboti. R.nornis arba staigair grieZtaisustabdytijoskilirn4. Prakti5kai Sias problemas sprEsti labai sunku.(Be to.

..tuomet AD kreive padetiesnekeis. Del sustabdytas anksdiau aptartq prieZasdiq.Tai parodyta 12. Ekonorninesisterna ta5k4E1.inl'liacija) gali staigiai pakeisti jos skatinimo laikotarpis (kai didinamas Tai uZirntumas). kad infliacij4 galima jeigu butq imanomapaveikti ilgojo laikotarpio bendr4j4pasiulq. ir AD kreive persikele i5 padeties 462 . butq sumaZinti.3. vadinama. kad ekonomind sistema yra taSke Es.14(a) ir (b) paveikslodalyse. Potencialioji nacionalinio produkto apimtis * Ypo. MaZinant bendrqlq paklaus4 jos kreive i5 ADg padetiespersikelia i AD1 padeti. kas isdestyta.bendroji pasiUlaprades dideti..kad reiketqpadidintipotencialiojo kaip tai r'yksta.12. ribojant bendrq4 paklaus4.15 nacionalinio Tai reiskia.Nepaisantto. Susiklosto 12.eik" (stop. Kainq lygis nukrenta nuo Pp iki P/.go) politika' Apibendrinant tai.Tvirtinama. rodantys. ir AS kreive i5 judes AD kreive padetiesASe persikelsi padet[ AS1.l 4 p av. 12.14 (b) paveiksle parodyta infliacija nuosmukio s4lygomis (ka5tq infliacija). Tarkime. ta5ke pusiausvyra jo potencialiojo lygio Ir. paveikslografinis modelis padessuprasti. Jeigu bendrosios paklausos kilimas bus apribotas arba visai (kaip rodoma paveiksle).2. pusiausrryros Sakykime. ji turi savo Salininkq.14 (a) paveiksle parodyta paklausosinfliacija. kaip gali briti iveikiama paklausosir pasiulos (kastq) infliacija. kad bendroji paklausapadidejo. realusis nacionalinis produktas sumaZdja iki E1. YP YF' Y YF b) ka5tqinfliacija infliacrja a) paklausos q ribojant bendraj paklaus4 maZinimas. pusiausvyros Zernyn1 ilgojo laikotarpio I 2.5.Pasi[los koncepcijos" problema ekonomindje politikoje apskritai yra diskutuotina. Atrtiinfliacint pasialos politika . Infl iacijos 12. produktodyd1.stok.pateikiami modeliai. ilgojo laikotarpio b[senos.

nors ir neilgam raikui. Galiausiai tenka paZymdti. kad vyriausyb6 gali stengtis sukurti naudinguspasi[los Suolius(sokus). Jeigu nera jokiLl bendrosiospasi[los pokydiq. tai trumpojo laikotarpio bendrosios pasillos kreive persikelsi ASl padet[. Tai trurnpojo laikotarpiopusiausvyros busena. pavyzdliui.Jeigutuo padiumetu del ekonon-rines politikospavyksta padidinti potencialqiinacionalini produkt4 tai ype kreivepersikelia1yp1 padeti. Antra.y. Tai jigali claryti. Tuo atveju staigiai padidejusi trumpojo laikotarpio bendroji pasiura gali sumaZinti bendrosios paklausos sukeltqinfliacrjq. Bendroji pasiulailguoju laikotarpiugali padideriir .koki' bfidu galima padidinti potencialiqi4realiosios gamybosapimt[ (bendrqjqpasinl4ilguoju laikorarpiu)? Vienas svarbiausiq b[dq * keisti rnokesdiq politik4.15pav. 463 .. didinant konkurencijEir ivairiq fikio sakq efektyvum4 tobulinant socialinio apr0pinirnosistemqir didinant neturtingrlZmoniq sluoksniqdarbinl aktyvum4. tai skatintq taupymo proces4 ir didintq investicijas. pirmiausia.Susidaronaq'a pusiausvyra taske E2. Anriinfliacind pasitlospolitika Kyla klausirnas. del mokslo ir technologines paZangos. Zmoniqiisilavinirno cli<lejirno r. tobulindama [statymus. pagristai ir nuosekliai maLinti mokesdiq normas.t. ir infliacijos pavyksta iivengti. Nat[ralioji gamybos apimtis gali buti padidinta ir kitais bridais. ruorret ekonomika atsiduria taske E1. tai skatintq darbo nasumo kilim4 didintq darbing aktyvurn4 kadangi maZetq rnokestis uZ kiekvienty papildornai uZdirbtq pajamq vienet4. Ypo Ypr 12. t.naruraliu"bfidu. Jeigu gamybos veiksniq kainos nepakyla.mokesiius ir subsidijq politikQ.ADo i padeti ADr. kurni b[dinga infliacrja. bendrosios pasi[los kreives poslinkis kornpensuoja bendrosios paklausos pokydio sukeltqkainq pakilirn4. vadinasi. rr Tai sudarosqlygaspotencialiajarn nacionaliniam produktui dideti.

kuo skiriasi adaptuotq (prisitaikandiqjq) ir racionaiigq l[kesdiq teorijos. K4 parodo Filipso kreive? 9.Pagrindin€ssqvokos . 2. K4rei5kia infliacinis mokestisir senjoraZas? 6. rnaZinant 17. Paai5kinkite paklausos sukelt4infliacijq? 16. . ' ' r . r .lauktosiosinfliacijos pasekrnes. Kuo skiriasi paklausosir pasiulos(kaStt$infliacija? 5. Kaip gali bflti ivertinta infliacijos maZinimoZala? 464 . 13. 3. Nurodykite infliacijos formas. Kuo matuojamasinfliacijos lygis? 4. A p i b l d i n k i t ei n f l i a c i j o s s m E .maZinantinfliacijq nuosmukios4lygomis'i 18. Ka rei5kiadarbo uZmokesdio kainq kontrold ir koks jos tikslas? antiinfliacinespolitikos turini. Nurodykite numatytos. . . Kaip vertinama nedarbo ir infliacijos s4veika racionaliqq l[k"sdiLl teorijos poZiflriu? I l. . Kokiq problernqkyla. o r r . Kokie netiketosinfliacijos padariniai? ir 14. 15. Paai5kinkite. racionaliejil[kesdiai Filipso kreive pajarnr"l turto perskirstyrnas ir Zaloskoeficientas norninaliojipalfikanqnoma norna realioji pall'rkanq ir darbo uZmokesdio kainq kontrole pajarnqindeksavimas antiinfliacinepolitika Kartojimo klausimai e l . K4 rei5kiapasiulosSuoliai(Sokai)ir kaip jie veikia infliacij4? 7. Kuo skiriasi nominalioji ir realioji pal[kanq norma? 12. Kuo skiriasi trumpojo ir ilgojo laikotarpioFilipso kreives? 10. 8. Kokiq problemq i5kyla. infliacija hiperinfliacrja paklausosinfliacija pasi[los infliacija infliacinis mokestis senjoraZas pasi[los Suoliai(Sokai) netiketainfliacija numatytainfliacija infliacijos ka5tai I ' r .

1980rn.75 proc. 1980-1981m. Sis Prancuzijoje. monetos. Danijoje. apyriksliais duomenimis. Prie5tai b[tina susipaZinti valiutq rinka. Norvegijoje * 40 procentq. Todel i5oriniai veiksniai gali tureti lemiamq !tak4 ialies ekonominiam gyvenimui. i5reik5takitos Salies piniginiais vienetais. kurioje vyksta lvairiq valiutq mainai. VALIUTV RINKA.. Lietuvoje.Kito-seSalyse rodiklis yra (apie): 20 proc.30 proc. Valiutq rinkoje veikia tie patys d€sningumai kaip ir prekiq rinkoje. kad jq nacionalines valiutos bftq tarpusavyje palyginamos. Ainloje 60 proc. PavyzdZtui.lvairiq Saliq pinigai (banknotai.del kuriq s4veikossusidaro valiutoskursas. FIKSUOTAS rR PLAUKTOJANTTS VALIUTOS KURSAS Valstybiq tarptautiniai ekonominiai santykiai reikalauja. vertybiniai popieriai).1. Anghjos vidine makroekonomine politika buvo formuojarna. Nacionalinio piniginio vieneto kaina.. Tai pasiekiatna per valiutq rink4. Sioje temojebus nagrinejama. BNp apimties. vadinama nominaliuoju valiutos kursu (e .exchange rate).apie 60-70 procentq. Tokios rinkos finansiniai instrumentai.Svedijoje. Valiutq rinka yra tik viena i5 rinkos formq.tiek importas prilygsta maZdaugl0 proc. su 13. Pranc[zijoje buvo bandoma imtis ryZtingq priemoniq prie5 nedarbq tadiau staigusfranko kurso kritimas tarptautineje rinkoje privertd atsisakytiSiqplanq.Vokietijoje. ATVIROSIOS EKONOMIKOS MAKROEKONOMIKA Atvirosios ekonomikosmakroekonomika (open econolny macroeconomics) nagrineja tokiq ekonorninq sistern4 kurioje Zymi4 dalI ukin€s veiklos apima tarptautiniai sanddriai. Visq pirma tai paklausos ir pasiulos desniai.13. . 465 .. nuosmukis Anglijoje siejamas pirmiausia su Sios Salies prekiq konkurencingumo tarptautineje rinkoje kritimu. kaip tarptautiniai sanderiai veikia Salies ekonomik4 kuo skiriasimonetarines fiskalinespolitikos oasekrnes ir uZdarojoje ir atvirojojeekonorniko-ie. JAV tiek eksportas. Anglijoje. Belgijoje . kurioje vienos Saliesvaliuta gali b[ti pakeistaI kitos Salies valiut4. Valiutq rinka (foreign exchange market) yra tarptautine rinka.Japonijoje.siekiant uZsibrdZto svaro sterlingq kurso. 1987m.

i5 mokant uZ irnporluojamas JAV prekesbei lietuviams lietuviai ir Sakysim.l pav.ir bus pasiekta. nes 1i nacionalines Kita vertus. litq l3. amerikiediai. susiejavisas vidines kainas (t. Vadinasi. juda litqpaklausos kiekis. tai danui pasakojo Salies valiutoskursasyra ypatingakaina. litq Tai rei5kia. Anglija ir kt. Litas valiutqrinkoje 0 Tai atsispindil3.5 USD. Taigi. lietuvi5kosprekestaps pigesnes.lqSaltiniq. Todel galima tarti. Litu paklausa prekesmoketi JAV gyventojaituri doleriq. atpigs.rs paklausos kreivds nuolydis yra neigiamas. Nagrinedamivaliutq rink4 laikysirnessElyginiolito keitirno 1 doleri panaSus kurso.25 USD. pavaizduota pasifila paklausa. USD/Lt eo:0.kad litas amerikieiian.ji krinta i5 kairesl deSinE kuo Zemesnislito kursas. e1 : 0 . Jei lito kainabus tik 1. ' 466 . daugiauJAV vartotojqnoresjq [sigyti2. Litu nasiula atsiranda.125 USD.2. valiutoskain4tarptautineje doleri.25Lt. iSvystytq atitinkarnus i5 atsiranda Tarkirne.esantlito keitimo 1 doler[ santykiui I Lt:0. kad lito kurso palaikymo mechanizmas I Saliq tokiq kaip JAV. Lito kursas (el.l paveiksle gaminaeksportui mds4 kurios I kg kainuojal0 litq.kad vidiniai atsiskaityrnai \. D linijoje . . rnesos ir kursui.istatyrnaireikalaus.yktq tiktai litais.o kartu ir litqpaklausos T"ip bus.1pav. Antra.. o tuomet ir lietuviSkosprekdsbei finansiniai aktyvai jiems pasidarys prekems did€ja paklausoslietuviSkorns pigesni. perkantturt4JAVr.tik tada.yra tik dvi Salys Lietuva ir JAV. kilograrnasmdsos kainuos 2. kainas Saliesviduje) su visorniskainornis garnyboslygi. 1 2 Qo Qr Litqkiekis (Q) 13.Tai rodo.Pinna. Tada.jei danq kronq keitirno kursas yra 5 kronos uZ I JAV rinkoje. Lietuvos turl4 prieS tai turi dolerius paversti i litus. o karlu ir uZimtumq. uZ lietuviSkas dvie.-r. kaip ir daugurnojcSaliq.kad ta5kas kiekis. pirkti bet koki noredarni bet Lietuvos gamintojuireikia litq. lito kainai rnaZdjant.jcigu Lietuvoje. gali paveikti Salies Toddl valiutos kurso pasikeitirnas uZsienyje. tuo didesnis litq paklausoskiekis.PavyzdZiui. 2 Siu.mechanizmus. Todel. analizcs ctapcdar neatsiZvelgiarnc I galimusrnuitqpakitirnusar irnpoftoxnqotas. maZdjant kursasbus l Lt:0.y.

prekes is JAV kainuos daugiau litq. keisis ir valiutos kursas. linija S butu krintanti. todel Saliesf-rnansiniq aktyvq paklausa padidetq ir Lietuvoje. jo didejantlito paklausai. kartu bus norima pirkti ir daugiaulitq. vadinasi. 3. o didejantjo pasiiilai. ir padidetLllitq pasiulos kiekis. JeigupaklausaJAV prekemselastinga.litq pasi[loskreivesnuolydisyra teigiamas. Krintant lito kursui. 4.o tai reiikia. lito aukstesn€ms importuojamq prekiq. Taigi. Tai rodo. vadinasi. Tada uL tq pati litq kiekl Lietuvos gyve'tojai gales nusipirkti maliau prekiq i5 JAV. ir USD pasifilasumaZes.vartotojq poreikiq ar skoniq pasikeitirnai kitoje Salyjekeis valiutospaklausq arbapasi[I4 pavyzdZir-ri. pasikeituspaklausai ar pasi[lai. tocrdllinrja S kyla i5 kaires 1 desinE. o JAV . t. lsskiriami sie pagrindiniai veiksniai. Lietuvos pajarnos doleriaisi5 eksportopadides. Tarkime.ir jie claugiau pirks tiek savoSalies gamybos. Tokiu atveju anerikiediaibus linkEpirkti maZiaulietuviikq prekiq. kursaskils.l paveikslelaikome.o dil ro tai. yra Taigi valir"rtr4 rinkoje.kreive D zemyn. kiek doleriq reikia Lretuvos gyventojams importui is JAV apmokdti.lieka nepakitEs. kad vyksta tasko judejimas litq pasifilos jeigu Lietuvospaklausa kreiveS auk5tyn. cia lito kainoskilirnaspadidinatiekiam4i rink4litq kieki. litq paklausos pasi[loskreiviq susikirtimo ir ta5kas ro<1o E6 pusrausvyrq valiutq rinkoje .Todel vartotojai Lietuvoje prades pirkti santykinaipigesnes amerikietiSkas prekes. lito kainai kylanl. Santykiniskainq pasikeitirnas.t.ir s4lygojalitq kainq doleriais. lygiai kaip ir bet kurios prekes rinkoje.kita verlus. kiekvienas litas bus i5mainornasi daugiau doleriq.USD paklausos didejimas.25USD uZ I lit4. JAV taps patrauklia potencialienrs kapitalo investuotojams. Tai didins USD paklaus4ir jo kursas kils. paslaugLl turto kainon.l pav. JAV bendrasis Jei vidaus prociuktas dideja spardiaunegu Lietuvoje. o Litq pasiuloslinrja S priklausonuo to. kad BVP augimasJAV padidinsvarlotojq pajamas.Tarkimi. Santykinispajarnqpasikeitirnas. viena vertus. kad realioji paliikanq norma JAV yra didesne negu kitose salyse del salyje vykdomos stabdandiosiosmonetarines politikos. skoniq pasikeitimas.ee.kad importasi Lietuvqyra elastingas.keidiantysvaliutospaklausqir pasiulq: l. ir bus galima nupirkti daugiau arnerikieti5kq prekiq. tai JAV valiutos kursas nukris. ir del to sumaZds litrl pasiDlavaliutq rinkoje. l3. l3.y.Tai reik5tqlitLlpasiDlos didejirn4 todel doleriokursaspakils.tai iq i5 tikrqlq bus maZiauperka'ra. kad Lietuvoje kainq rygis spardiai auga. Toks procesas vyks todel. Kitos Saliesvartotojq poreikiq. Siuo arveju pusiausvyros valiutoskursas 0. esantZemesniam keitirnoi doleriuskursui.tiek importuojamq prekiq. y. lito kainadoleriaisdides.kris. kad USD nuvertis. 2. USD pasifilosmaZejimas lems lito kursonuvefiejimqUSD atZvilgiu. Santykinis realiqfq pal[kanr1 nomros pasikeitirnas.rs. 46'7 . Tadiau importuiis JAV br-rtq neelastinga.Del to dideslitq paklausa ir lito kursaskils. Jeigu lito kursas isliks tokio lygio.

c) JAV a) b) su bus maZesnerealioji pallkanq nonna. kad kyla lito vertd dolerio atZvilgiu. Spekuliacrla.Cia apsiribosime l6 dviem kraitutiniais atvejais. vyriausybe leidZia centriniam bankui supirkti arba parduoti tiek valiutos. padidejus lietuvi5kq prekiq paklausai.5. Noredama ji palaikyti.valiutos kurso reguliavimo metodas. kad ateityjedolerio kursaskris.y. Todel doleriai bus keidiarni i kitq valiut4 taip pat ir i litus. kiek pirkejai ar pardavejaipageidauj a.Tarkime. palyginti su Lietuvos ekonornika: augsspardiau. Tokios ekonominesprognozdsverdia galvoti. Valiutos kurso reZimas (currency exchange regirne) vyriausybds nurodytavaliutoskurso nustatymotvarka. kai vyriausybe nesiki5a valiutq rink4. kad dolerisnuvertdjo. u2 litq gaunamavis daugiau doleriLl (kyla lito kursas). Fiksuoto (nustatytojo) kurso reZimas (fixed exchange rate regirne) . o lito. sakome. valiutoskursqreguliuojavalstybe.frksuotuir plaukiojandiuvaliutoskursu. Tarkime. kad tikimasi. USD/Lt 0 Qu Qo Qc Litq kiekis 13.valiutos kurso reguliavimo metodas valiutq sistemoje. keidiant pinigus. kad. pakils. kai. kai Plaukiojaniio kurso reZimas(floating/flexible exchange rate regime) . o jei atvirk5diai* krinta. jog JAV ekonomika.2 pav. Vadinasi.tai nusistovi pusiausvyroskursas e. kiek spekuliantai savo veiksmaisremsrs tuo.kai valiutos kursas keidiasi priklausomai nuo valiutos paklausos ar pasiDlos pokydirLt. atvirkSdiai. Tai s4lygos dolerio kurso dar didesnl kritimE Doleris nuvertdstiek. susidurs didesneinfliacga. Fiksuotokurso palaikymas Jeigu S ir D yra litq (atitinkamai)pasi[la bei paklausa. i Esant fiksuotam valiutos kursui vyriausybeisipareigojakonvertuoti valiutq pagal fiksuot4 kursq. 468 . Detaliaiivainls kursoreZimai bus aptariarni temoje.

jam leidZiama buti laisvos valir. Pavyzdziui. Jeigu 13. tai centrinis bankas sugebesilgq laikq islaikyti fiksuoto rygio lito kurs4 e. kristi iki e2. esantvidutinei reik5meiD. keidiant litus ir 1 dolerius. b[na ir tarpiniq variantq.o antruojumaZds. Kadangi nagrindjamu atveju vyriausybe yra isipareigojusi iSlaikyti fiksuot4 pastovrlkrrsq e.o ilguoju laikotarpiu leidZiamapalaipsniui n u s i s t o v e ta i s v ap u s i a u s v y r a i .Qa kiekl lit% kad subalansuotq paklausq ir pasi[I4. Joje yra Siosdalys: 469 . Jeigu litq paklausasvyruostarp D1 ir D2.Analogiskai.2.2 pav. reguliuojatarptautiniqprekiq. sumaZinimas (padidinimas).jei nenorima labai isiskolinti. Be dia aptartq kraStutiniq kursq reZimq atvejq.Bandantji i5laikyti ilgq laik4 issekscentrinio banko uZsieniovaliutos rezervas. ir gali tekti skolintis is tarptautinio valiutos fondo (lMF InternationalMonetary Fund). tai centrinis bankastures parduoti papildomq Qc . l. bus su Mokejimq balanseyra dvi svarbiausios dalys.eE. MOKEJIMU BALANSAS Nlok6jimq balansas(Bp . paklausoskreiviq pasikeitimams.jei paklausa butq D2.rtq rinkos pusiausvyros taske. Kita. paslaugqir kitq Ji Crynqiqpajamqjudejim4.Tiktai pirmuoju atveju.kurie didina litq pritekejimq i Lietuv4 kaip parodyta 13. Laisvoje rinkoje pusiausvyra susidarytq taske B pakiltq lito kursas. kuri ryriausybe isipareigoja palaikyti. bankas nes privaldssupirkineti pertekliqee . Analogi5kai samprotaujama kai maLajafitq paklausa.Vyriausybenei supirkineja. nustatytasper didelis lito kursas.lito clevalvaciia (revalvacij a-prieSingoje situacijoj e).nei pardavindja savo valiutos.paklausai tapusD1.jeigu vidutind paklausa yra D2.tai bfitq leiclZia'ra. Einamo_ii saskaita. Tadiau.. kursui iSaugtilki e1. bfitq parodytasituacija. geresndi5eitis.centriniobanko laikomasuZsienio valiutosrezeryas dides. nes nesistengia palaikyti pastovaus kurso tokiu budu. Devalvacija (revalvacija) (devaluation(revaluation))_ 1o valiutos kurso.padidejolitq paklausa. li i r3. vadinasi. bus Litq nutekejirnas parodyas kaip debetasir uzrasytas minuso Zenklu. esant nesvariai plaukiojandiam (dirty floating) kurso reZimui. D perslinks1 D1 paclet[ ir (analogiskai samprotaujarna ir kai keidiasi litq pasi[la).balanceof payments) yra visq sanderiq tarp vienos Salies ir likusiq pasaulio daliq gyventojq apibendrintas uZraSas. Esant plaukiojaniiam keitimo kursui. visi tarptautiniaisanderiai. .Lietuvos mokejimq s4skaitose uZrasytikaip kreditas. vyriausybd [siki5a tik esant labai dideliems ir staigiemspuiiulor u.1lentel€je.

25 204.18 debetas 100.paslaugq eksportasir importas (nematomojiprekyba) .9'7 3 t58. ir paslaugos.k a i n o r n i s ) -28 525.prekiLteksportas importas(matomoji prekyba).32 debetas 913.2. Vvriausvbe -4.22 -2.1. Lt) mokejimqbalansas 13.70 kreditas 4.97 perlaidos kreditas 4.83 kreditas 2. banko paslaugos kt.59 debetas 611. PAJAMOS -2 210.92 dcbetas 1887.75 debetas 1 490.Kiti pervedirnai 1.00 balansas balansas 1. 0 8 L l .36 kreditas 4. 2 .10 p kreditas 3 .turiztnas.01 kreditas 3.74 balansas 248.17 dcbetas 889. Tiesiogin€s 207. FINA.43 dcbetas 4'71. E k s o o r t a(s o . 2 8 debetas -3854.2. b . PASLAUGOS -3 847. PREKES 2 33 8 5 .\SINE SASKAITA (I+2+3) investici. l .67 kreditas 4. 1 . b . KAPITALO SASKAITA (Kapitalo pervedimai) neatlvqintini kreditas debetas balansas B.1.9 | 470 .1lentel6..I r n p o n a sf .84 ( k 1 .ios l.91 kreditas 3 . 2 .I n v e s t i c i i u a i a t n o s -2101. ir . Kiti sektoriai 19.LietuvosRespublikos 2003m.2. EINANIIEJI PERVEDIMAI -23. 2 8 kreditas I.91 balansas 720. KAPITALO SASKAITOS BALANSAS (A+B) J JOJ. s M o k 0 i i m u t r a l a n s o t r u k tI r a 3 2 I 3 07 5 4 .59 balansas 301. o .24 435.28 debetas IR FINANSINES II.90 debetas 510.2.Z I A. transporto (mln.Privadiuasmenu t7.3 46 0 8 . EINANiIOJI SASKAITA . a i n o r n i s ) 5735.D a r b op a j a r r o s 109.69 kreditas 4.

Nuosawbesvertvbiniai DoDieriai 2 . Specialiosios skolinimosi tcises 5.01 '746. r v n i e i iD i n i u aiir ndeliai C jirna 4. 3 . Oficialiosiostarptautindsatsarsos -27.U2sienvie 1 .2.Einarniejipervedimai[vertina uZsieniopagarb4.1.4.2. U2sienioturtas 4 . UZsienio n v e s t i c j i oL i e t u v o i e s tinis: Lietuvos statistikos is: Lietuvos slatisti metra5tis2004. Investiciiu portfelis 2. fsipareigojirnai 4.L i c t u v o i e 2.579-583. Kitas uZsicnioturras 4.69 2 991.l. v i priemonds 3.78 3. 5 7 -308.63 734.74 2-s6.* P.Kiti reikalavirnai KLAIDOS R PRALEIDIMA A.1. { s i s k o l i n i r n r i 2 p r c k e sr n a s l a u q a s u i 4.17 172.Skolosverrybiniai 2.1. 2 .30 551 ?1 8. fsiskolinirnai prekes paslaucas uZ ir 4.29 3 6 11 . 2 . 2 . 1. 2sienioturtas U 3. r y bv e r t y b i n i ap o p i c r i a i es i popicriai 2. kadangi pastarojoje reikia [vertinti pajamas (nuosavybes pajamq srautus) ir einamuosius pervedimus (transferinius mokejimus) tarp Saliq. Finansin€s i5vestinds 2 3 n 6.l.4. l .2.1.78 144.Konvertuoiamosios valiutos 5. Kitos investiciios 4.89 12. Grynicii pinieaiir indeliai 4.2.2.AtsargupoziciiaTVF 5.2.92 85.17. askolos P 4. 5 0. Beje. uksas A 5. 2 S k o l o s e r w b i n i ao o n i e r i a i .5. L4.lnasus i tarptautinesorganizacijasir pana5iai.3.31 816.Kiti lsiparcigo 5.'79 -)41 )) 5. I . L3.97 1820.Paskolos valstybes vardu 4 .56 104.2. l .2.26 -86.[sipareigojirnai 4.71 I 8 2 .07 3 920. Jsipareisoiimai 2.15.34 98. pelno.o pajamos parodo darbo.45 -5.90 I 647.1.UZsienio turtas 2 .2. Lietuvos nvesticiios uZsienv B.2.66 172. pahikanq. dividendq sraut4 kuris atsiranda. l .Tadiauprekybosbalansas nesutampa einarnda su mokejirnq balanso seskaita.I Abi Sios dalys kartu sudaro prekybos balans4 arba grynqji (nero) prekiq ir paslaugqeksportq. vienos saliespiliediamspriklauso kai kitoje Salyje esantyspajamq duodantysaktyvai.63 490.7 7 t7.1 l.1. kaip mineta anksdiau.66 -146.2. 471 . N u o s a r .

jei ivyks atvirk5diai. Jeigu keitirno kursas yra laisvai plaukiojantis. b[tq tiksliai (islaidos butq lygios pajamoms).. Jei neigiamas. deficitas. reiks. ar valiutq uZ kuriq perkamos [plaukiandiEI Lietuvos bankq s4skaitas Lietuvos vyriausybesobligacijos.Litq paklaus4 sudarys atvirksdias procesas.kapitalasiteka i Lietuv4.Jei Sis skaidius yra kapitalo isveZama teigiamas. Kad visas mokejimq balansas'kuris susideda iS einamosios sqskaitos ir kapitalo sqskaitos. vyriausybdnesiki5ai valiutq rink4. i5 Lietuvos i5veZta100 Saldytuvqpo 200 USD uZ vien4 Saldytuvq. USD". ir mokejimq balanse litq iStekejirnas lygus itekejimui. nei i5ve5.vadinasi. Tarkime. gausime skaidiq. ir Tarkim. bus gautasapmokdjimas. yra kapitalo s4skaitos daugiaunei iveZama. kurios parodytos Kaip tai atliekama? mokejimq balansosEskaitose. kad kursai vra laisvai rrlaukiojantys.einamosioss4skaitosdeficit4 subalansuotas All . Tada einarnosioss4skaitosmatomosiosprekybos dalyje irasysime 20 tfikst. teks parodyti . bus teigiamas.kai asmenys. Paskutine mokejimq balanso eilutd yra klaidos ir praleidimai arba mokejimq balanso vals[ibinis finansavimas.Jis SusumavgI ir II sqskaitas. registruojatarptautinius aktyvais: investuosi imones ir akcijas daugiau a) jeigu Lietuvoje uZsieniediai sis piliediai investuosi kapital4uZsienyje. kad pirkejui suteiktaskreditas. Bet kapitalo s4skaitoje.atlikdarni savo sand€rius.kuriuos vyriausybd turi atlikti. kad lito pasifila ir paklausa valiutos rinkoje susilygintq. kaip kredit4 uZsienioirnportuotojui. Ji Zenklu bus lrasyta kapitalo sqskaitoje. ives 1 Lietuvq daugiau pinigtl. norddama sudaryti s4lygas toms operacijoms.ir gausitneLietuvos mokdjimu balansa. 20 tfikst. Toddl atsiranda neigiarni skaidiai Lietuvos mokejimq balanso sqskaitose. tik su priesingu Zenklu' Valstybinis finansavimas parodo tuos tarptautinius sanderius. Jis visada lygus mokejimq balanso absoliutiniam dydZiui. c) kitas operacijas finansiniais aktyvais .del siq pajamq susidaro skirtumas tarp bendrojo naoionalinio produkto ir bendrojovidaus produkto. litq pasihlos ir paklausos kiekiai sutampa.Mokejimq balansasbus neigiatnas (deficitinis). skirtumasbus [rasytas nei Lietuvos su balansokapitalo s4skaitq pliuso Zenklu. SusumavE kapitalo ir finansinds s4skaitos elementus. rodant[ skirtumq tarp lesq importo ir eksporto.kol doleriq.uZsienio vaiiutq litais. i rnokejimq b) jeigu uZ i5veZt4 i5 Lietuvos prekE pinigq per transportavitno atitinkama suma su ninuso laikotarp! i5 pirkejo i5 karto neisreikalaujama. finansiniais sanddrius Ji Il. Tada lito kursas nusistovdstoks. o jq suma bus lygi nuliui. Lito pasilla atsiras del prekiq importo I Lietuv4 bei Lietuvos piliediams perkant uZsienio aktyvus.firmos ir vyriausyb€. Kapitalo saskaita.

ar atvirksdiai. Taip Lietuvos mokejimq balanse atsiras dar vienas skaidius . Taigi.kels lito kurs4 ir atvirk5diai.jums tenka realizuoti dal[ savo turimq vertybiq.o voki5kq prekiq importassumaZds. ir atvirkSdiai. esant laisvai plaukio-ianiiam kursui. moke-iimu balansas nebhtinai turi b[ti lysus nuliui. pavyzdziui.einamosiossrlskaitosdeficitas turetq bfiti padengtassalies tunmq uZsienio aktyvtl sumaZejimu.. tokios pat kokybes I kg mesos gali buti pagamintas Lietuvoje uZ l0 litq.uZ 5 dolerius.25 USD. REALUSIS VALIUTOS KURSAS Valiutos kursas yra svarbus bet kurios tarptautinds valiutos. taip turetq blti ne tik Salies. jos rietuviams nes pabrangs.turi padengti kapitalo s4skaitos perteklius.valstvbinis finansavimas".3. lito kursasnenukristik tuo atveju.ir jq bus perkamadaugiau. lietuvi5kosprekds del to vokiediamsatrodyspigesnes. 13.rnokdjirnu jo balansas. kad jq konkurencingumassumaZes del kokybes pablogejimo daugiaunei nukris kursas. einarnosios kapitalosaskaittr ir s u n r a i s a d a u r i b t l t i l l z q in u l i u i .ir atvirkidiai. Atlikdamas panaii4 operacij4 Lietuvos centrinisbankasgali pakeisti lito kurs4 jeigu jis yra plaukiojantis: papildomaipirkdamasiq . sakysim.real/effective exchange rate)_ parodo santykinEprekiq iS ivairiq Saliq kain4 iimatuorq vienodavaliuta. Beje. Jei krinta lito kursas. Tai yra. santykis tarp Lietuvoje pagamintos mesos kainos ir JAV pagamintos misos kainosbus 1:2. lito.tadauZsienio prekybosdeficitascrar pacrides. Kai ilgesn[ laik4 islaidos virSija j[sq pajamas. PavyzdZiui. (Reiktq lyginti svertiniuskainq vidurkius. jeigu Lietuvos centrinis bankas supirks atitinkamQlitq pertekliq. v t Esant fiksuota'r kursLri. jeigu prekiq importui i Lietuvq ar uZsieniniqaktyvq pirkimui naudojamqlitq pasilla bus didesneuZ jq paklaus4 atsirandandiq eksporto del i5 Lietuvos apmokejimobei lietuvi5kqaktyvq pirkimo. llguoju laikotarpiu lito kurso kritin-rasnebutinai didins Lietuvos importE ir maZins eksport4. vertes rodiklis. Tarptautinis konkurencingumas gali blti iSmatuotas realiuoju keitirno ursu. vadinasi. Realqii lito kursq galima apskaidiuoritik palyginus Lymiai daugiau ruSiqprekiq. o JAV .) 473 - / .. Vokietijos markes atlvilgiu.bet ir atskiro asmenssanddriuose.Svarbu. Gali bUti. k Realusisvaliutos kursas (e . vykdant vyriausybesoperacijassu turimais uZsienio valiutq rezervais.kaip keisis ir lietuviskq prekiq kokybe.Esantlitq keitimo i doleriuskursui I Lt:0.

valiutq kursai nuolat koreguojami. Tadiau ilguoju laikotarpiu eksportas pasikeis. tinka tie patys argumentai. Perkamosiosgalios pariteto (lygybds)kursas (pLrrchasing power parity exchange rate) yra toks jo lygis. kad 5i lietuviSka preke labai konkurencinga uZsieniorinkcrjeir galetqb[ti intensyviaieksportuojama.skirtingqlaikotarpiq piniginiq surnq. 13.valiutos kurso pokytis palyginarnosiosvaliutos perkarnosios galioskitimo atZvilgiu. USD litui I('^(t'15 g. ar ilgalaikis. MOKEJTMU BALANSO ELEMENTU KTTTMAS Einamoji saskaita. Kalbant apie importq i Lietuva. 5 l Toks santykis rodo.= v$llin:s lietuvi:kqqre\iq kailg!:-Lt ' tlotttl: \ut'u' ( I 3. Saliq. Be to.protekcionistiniq priernoniqir kt. kiek i5eikvota le5q reklamai. turindiq intensyvius tarpusavio prekybinius rySius. I ) Realusis kursas lito Vidutines JAVprekiq kainos. Perkamosios galios paritetas (PPP . Beje. 3. Neretai Salims. DidesnisLietuvos konkurencingumas pasauliorinkose. 2.ar Sispakeitimaslaikinas. RySiamsstiprejant. kuris tam tikru laikotarpiuatitinka pastovqrealqji valiutos kurs4.rrencingum4. . Dabar taip nevyksta. svarbu. Ankstesniuose skyriuose pradedami nagrindti atvirqj4 ekonomikq darydavome prielaid4 kad musq prekes ir paslaugas paklausa yra ai5ki. konkurencingumo maZejimas didejimasne iS karto atsiliepia ar eksportui.4. turetq keistis tiek produkttl kainos Lietuvos rinkoje. Aukitesnis pajamq lygis likusioje pasauliodalyje. S i a m ep a v v z . siekiant stabilizuoti realt![ kurs{ bei tarptautini konkr.5 .kuriq tarptautiniskonkurencingumas sumaZdja. Perkamoji galia (purchasing power).tik jie taikomi atvirk5diai.reikalingqvienodamprekiq kiekiui isigyti. del kitq prieZasdir4 silpntl prekybiniq rySiq. kuo. tiek lito kursas. Dabar [siveZandioseSalyse mlsq prekiq ir paslaugr4 paaiSkejo. tenka maZintivaliutLl kursq. l. kad paklausaLietuvos eksportuibus tuo didesne. santykis. l v i . . Zemesnis Lietuvojenaudojamq pinigq keitimokursas. nes pirkejai neZino.purchasingpower parity) .

Esant tobulajam tarptautiniamkapitalo judrurnui.l rentabilurn4. kaip karines iSlaidos lrZsienio bazdmsi5laikyti. palukanq.0. Tarptautinese fondq rinkose kapitalo prieaugis.kad per t4 laikq dolerio kursasiiaugo nuo 2 Lt iki l4 LtlUSD. laikydarni litus banke. Del to ir dabar.varZgtarptautinfkapitalojudejimq. kai vyks atvirkitinis procesas.y.Ai5ku.kacijq operacijos gali uLgoLLtnormalq eksporto ir importo judejimq einarnojoje sqskaitoje.ras tarnpa didesnis uZ kitos Saliesaktyvr. yra galimybe daug pinigq permestii5 vienos Salies rinkos i kitq. Sanderius kapitalo s4skaitoje ypad paspartinostaigus 1973m. galite uZdirbti 200 litq per metus. . Tarkime. Kapitalo saskaita. 475 .priklausonr"ro ir vyriausybds politikos.Sakykirn. lStobulejg ryiiai lgalino atlikti finansinius sanddrius ivairiq salirl finansq rinkose. kad tokios bendrosiospajarnos (palukanos ar dividendai plius kapitalo prieaugis del valiutos nuvertdjimo) virsys bendrqsias pajarnas.. Pasaulyje Sios dalies vaidrnuo ypad iSaugo 1 9 4 5r n . Dabartinestransnacionalines korporacijosyra tokios dideles. o JAV banke . Snekuliaci_iarentabilumu yra aktyvq pirkirnas. OpEC Saliq sukeltas naftos kainq kilimas. kai tik skolini'ro uZsieniuirentabilumas virsys viding pal[kanq nonnit didZiuliai kapitalai pl[s i5 Salies.ekonomine pagalba uZsieniLri pan. galitei5lo5ti: 1 4x 1 0 0 0 .n e s : l. kad tokios einamosiossqskaitosdalys. kad turite 1000 litq. Palaipsnir"ri buvo pasalintiapribojirnai. Didejanli einamosios szpkaitos deficit4 turejo kompensuotikapitalo sqskaitos perteklius. vakaruose susidare dideli einarnosios sqskaitos deficitai. palyginti su pirmu varianru: 6000-200=5g00lirq. atsirandanlis del kurso pasikeitimo.Todel Vakarai skatino opEC salis pirkti aktyvus Vakartl Salyse.kad didZiulesmas6sfondq gali blti pervestosi5 vienos valiutos i kittu kai tik vienos ialies aktyvq rentabilun. Beje. galima ir pralo5ti.yra labai svarbus.i000 = 6000 Lt. tikintis. siekiant vdliau parduoti. . kurios gali bfiti gautosaktyvuose. t. Lietuvosbanke galite gauti 20 proc. Investavg pinigusi dolerius. Tobulasis kapitalo judrumas (mobilumas) (perfect rnobility of capital) rei5kia. siekiant didesniq pajamq. o OPEC Saliq pajamos iSaugo spardiau negu prekiLl irnportas iS Vakarq. 2. Taigi.

gali pardavineti savokapitalus vienosSalies i5 1kit4. kai bendroji paklausa lygi produkro potencialiajam (visiSkouZimtumo)lygiui. Jei vyriausybe nesiki5a I valiutq keitirno rink4 rnokejimq balanso kapitalo s4skaita taip pat turi buti subalansuota. vidines ekonomikos b[senos ir einamosioss4skaitos blsenos a5itl susikirtimo ta5ke yra ir i5orine.neigiamas.Ir tik tada.grynajameksportui(eksportas rninus irnportasZ). ir vidine pusiausvyra. kai subalansuota mokejimq balansoeinarnojis4skaita. kai ekonomika yra smukimo ar pakilimo stadijoje. paprastaididclernispinigq sumomis disponuojantys asmcnysturi tokiq tobul4 infonnacijos sistern4 kadjuos paveikti gandaisganasunku. Ai5ku. Zinomqlygti: Y:C+I+G+(X-Z). X Salies vidind ekonomika yra pusiausvira (vidin6 pusiausvyra) (equilibrium of internal economy/internal equilibrium) tada. bendrosiospaklausos maZdjirnassukels priverstini nedarbtl.del kuriq keidiasiZrnoniql[kesdiai3. (X-Z) .investicijorns. kitose .vidaus produktas. VIDINE IR ISORINE PUSIAUSVYRA Dabar aptarsime ry5i tarp ekonomikos pakilimo ar smukimo ir mokejimq balanso einamosioss4skaitosi5orinio balanso (ESIB). 13. Kodel? 13.o kita lygties pusd .3 pav. Ji " Beje.noredami lairneti kapitalo. ir vidinis balansas atsistatys. 476 . ar prisiminkirne Pradekimenuo vidaus produkto pasirilosir paklausos. arbavidine absorbcija.3 paveikslematome ivairius galimus rySio tarp to.Zmones. Esant letam kainq ir atlyginimq prisitaikymui. kuri4 sudaroSiosiSlaidos: C vartojimui: 1.vyriausybes perkamoms prekemsir paslaugorns.Svarbfis ne tik lukesdiai del b[simojo kurso . Salisyra i5orindspusiausvyros (external equilibrium)tada.5. kai kainos ir atlyginimai nukris. plaukiojantis kursas ir fiksuotas kursas. dia (l 3 .Vienose Saiyseekonomikai augant ESIB teigiarnas. G . produktasgalespadidetiiki visi5ko uZimturnolygio. gali 13. 2 ) )'. iis rySys nera paprastas. s4lygas spekuliacijoms sudarys nevienodas.vidine bendroji paklausa.ir ESIB pertekliaus deficito.Dar viena iSvada:kartais mokejimq balanso subalansavirnui ar iSbalansavirnui uZtektigandq. AiSku.

ner vretospiliediai perka daugiauuZsienioaktyvrl.y. gali sukelti iiauggspolinkis taupyti ar p'sitaikyrnasprie Ji stabdandiosios fiskalines ir monetarines politikos. rodo tuos sukrdtimus (sokus). didcja v a l i u t o sk u r s a s Einamosios sqskaitos dcficitas MaZcja taupyn. 477 . t.pasiekiama tik ekonomikos ilgojo laikotarpio pusiausvyros taske.bet ir sumaZina imporla.o del to atsirandaeinarnosros sqskaitos deficitasir sumaZeja bendrojipaklausa padrcleja bei nedarbas. pasekmes gali bfiti visai kitokios. uZsieniediai nei isigyja vis daugiauvietiniq aktyvq. kad. s u k c l i ac k o n o n t i k o s oakilima I t Vidinis ckonomikos pakilimas :l Nuosnrukis kitosc Salysc. maZija cksportas. tai galima paspartinti pei mbneta.usiausvyros artejama per letai. visa tai sumaZina bencliEja paklausq o tai ne tik sukelianuosrnuki.ir pastoviq sraurq kapitalo s4skaitoje. l3'3 pav. kurie trurnpuojulaikotaryiLr gali i5balansuotiekonomlkq pavyzdliui. Vidine ir i5orinepusrausvyra Panasiaiveikia ir realiojo valiutos kurso padidejirnas. einamosioss4skaitosperleklius ir vidinis s4stingis. monctarini ir f i s k a l i n cp o l i t i k a t a r n p as k a t i n a n d i d a 13.na2ina importo oaklausa Vidinis ckonornikos srnukintas l S a u g u sc k s p o r t o i paklausa raZina n k c i t i r n ok u r s q . kai del atlyginimq ir kainq prisitaikymo atsistatovisi5kas uZimiumas. nronctarinir f i s k a l i n cp o l i t i k a sur.inE ir fiskaling politik4. Einamosioss4skaitos pcrtcklius Padidcjqstaupymas. samvba pasiekiapotencialqf[lygi ir sutampasu benclrosios paklausos tieuJ raaa nera nuolatinio spaudimo i uZsieniovaliutos rezervus. Atvirojoje ekonornikojetaip bandant is. jei prie vidines p. tarptautiniosalies prekiq konkr"rencingumo sumaZejirnas. tai sumazinapasaulines nes rinkos salies eksporto paklaus4ir padidrna importo paklausq.iti is nuosmukio.3 pav. Nagrinedarni uldarqlq ekono'rikq mateme. irjos priklausonuo valiutos kurso reZimo.ras.

rtq rinkoje. nritekapapildornai Jeigu vyriausybe nenori.1 3 . realusis su Jei kursasbus auk5tesnis Zeuresnis ar uZ t4 reikirng.r keitimo kursui. Taigi fiskalineir monetarine politika turi uZtikrinti. Tam ji parduodadall uZsienio valiutosrezervq. esant fiksuolarn norninaliaiam kursui. PavyzdLrui. vidine ir i5orin6pusiausv)'ra imanornatik tuo alveju. pavyzdZiui. I\IONETARINE IR FISKALINE POLITIKA.ro daugiauprispausdinti. Tada vyksta tokie procesai. N T O K E J T M U A L A N S A S .Daugurna privadiq individq pasiinra pinigus. Vyriausybd per oficialql[ finansavimqsiekia i5laikyti fikslrot4 kursq valir. tai. arba perteklius. Jei taip nebr. Sterilizacija (sterilization) yra atvirosiosrinkos operacija vidaus obligacijornis ir vidaus pinigais. Taigi. tai tiktai vienintele realiojo kurso reik5me leis sulyginti eksporto paklausa importo paklar. nes jiems reikia r"rZsienio prekems aklyvarns valiutosuZsieninems ir [sigyti.Taigi vidinepinigq pasilla sumaZdja tiek. siekiant neutralizr. atitinkamai. kad ekonomikai budinga iSorind (X-Z) turi blti lygus nuliui.Tada grynasiseksportas vidausproduktas lygus visi5kouZimtumo lygiui. o ir vidine pusiausvyra. l.rs. infliaciiostempaiSalies vidr{ieir likusioiepasaulio ieigu sutampa dal). Tai padidina pinigq pasi[Ie1.nadideja litu nr"rtekeiimas rinkos. atvirk5diai.p I N t G U p A S l u L A . littr.2 lygll ir tarkime. littl tiekirnasi rinkq priklausys jq ne tik nuo vyriausybdssprendin. Jeigu yra nurodytasY bei realiosiospajamos likusioje pasaulio dalyje.i5ima i5 cirkuliacijos.kad Sit4lygi Y atitiktq ir norirnas iSlaidqlygis C+l+G (r'idineabsorbcija arbavidindbendrojipaklausa). 2. sr-rsidard mokejimq balanso deficitas. Del Siq operacijr-1 vyriausyb€ iSeikvoja dali cirkuliavusiq obiigacijq ir uZsienio valiutos rezervq. ESANT FIKSUOTAM VALIUTOS KURSUI Panaudokirne13. Taigi galime padaryti labai svarbi4 i5vadq kad. bus arba prekybos balanso deficitas. kad sumaZetqpinigq pasiIla. B PRISIDERINIMAS. kad 418 .esant rnokejimq balanso deficitui ir del to sumaZejus vidaus pinigq pasiulai.je. esantfiksuotan.rsa. Tarkime. del to iSsibalansuos ir importo p ir eksporlo usiausvyra. litus. ji gali pabandytisterilizuotividinE pinigLp pasi0l4. 6 .roti mokejirnq balanso i5balansavimoitak4 Salies vidauspinigq pasiulai.esant rnokdjimr"r balanso deficitr-ri. o esant balanso i5 pertekliui. koks yra mokejirnqbalansodeficitas. pasikeis realusis kursas. vyriausybe gali nurodyti centriniam bankui supirkti dali obligacijq.

rZernins vidines kainas ir atlyginimus. pasireiSkia vidinis nuosmukis. realioji pinigq pasiula M/P turi bfiti lygi realiajai pinigq paklausai L(Y. o vidind absorbcija(G+I+G):Yp.Ir tik tada susilpnis kapitalq iStekejimospar.rkelsatlyginirnq ir kainr4 kritirrq. pradinis nuosrnukis palaipsniui sr.*. kurio. kol pinigq iSplaukimas sumaZins pinigq vidaustiekim4tiek.rriqnr-rstaro visi5ko uZimturnoprodukto lygis Yp ir pasaulindpahkanq norrna . maZejant vartojimo i5laidornsir esantpastoviarn pinigq tiekimui bei finansineipolitikai. Tobula sterilizacijaiS esrles yra Salies vidaus obligacrjqpanaudojimas vietoj uZsienio valiutos rezervLl.padengtqrnokejimq balansodeficit4. jeigu vyriausybesieks palaikyti pastovqnominalqjI kurs4 kai yra tobulasiskapitalojudrumas? Kai norimas vartojin. Cia panagrindsime. Prie5ingai nei uZdarojoje ekor. kad britr-1 neulralizuoras nepageidaujamasvartojirno surnaZejimas.ras krinta. Tadiau tobr. kaip ekonon-rika nrisiderina prie ioko. pinigq politika negalipadidintirealiosios pinigq pasi[losilguoju laikotarpiu. Taigi vieninrelis bfidas pasiekti vidinq ir i5orinE pusiausvyr4 yra fiskalines polirikos pasitelkiamas kol (C+I+G) padideja tiek. pajamosirgi maZ€ja.atsirandaeinarnosios s4skaitos perteklius. esant pastoviam pinigq tiekimui. GriZta vidine pusiausvyra.ror-nikoje. o tai padidins realiqlq pinigq pasiul6 sumaZins palfikanq normas ir gr4Zins bendr4lEpaklaus4 visiSko iki uZimtumo lygio. (X-Z) lygus nuliui. arba turi padicleli vyriausyb6s iSlaidos. Kaip bus atvirojoje ekonomikoie..prikala" vidinE pal[kanq nonnq prie pasaulinio lygio. sumaZina pinigq paklaus4 krinta palfikanll norma. MaZa to. kur palfikanq nonna nusistovi pasauliniolygio.Tadiaujis pranykstakapitalo sqskaitos pokydiuose. r UZdarojo_ieekonomikoje padidejus polinkiui taupyti. kad iSaugs tarptautinis eksporlo konkurencingurnas.o del to krinta ir irnportopaklausa. kad vidauspalLrkanq nonla grgZtqiki pasaulines pahikanqnormos. arba turi buti surnaZintivartoiirno ir investiciiLr 419 . kr.rlasis kapitalo judrurnas .rdirnas mokejimq balanse. kol visLl5iq dydZiq suma susilygina su potencialiuojuproduktu yp. Kadangi pajarnq sumaZdjimas. tadiau i5lieka einamosios sqskaitos perteklius. I kapitalo sEskait4 Palaipsniui vidinis nuosmukis tiek nr.Sukeltaskainq kitimas vienasnepaj6gus atkr-rrti kartu ir iSorinibalans4. Del to kapitalo s4skairos deficilas isliks rol. llguoju laikotarpiu jet bus i5orinepusiausvyra.1c. krintandios kainos ir atlyginimaipadidinaAD. r). del to ir padides skirtumas (X-Z). didindamos tarptautinIkonkr"rrencingurnqSryn{ti eksport4. Tai tuoj pat sukelia kapitalo i5plaukirnqi5 Salies. kainq ir atlyginimq kritirnas didina AD (bendrqj4paklaus{. nes maZina palhkanq normfu atvirojoje ekonomikoje. kai vyriausybe nesiima jokiq fiskaliniq ar monetariniq priemoniq tokiant p r i s i d e r i n i m u ie g u l i u o t i . ir Taigi pradinisC+I+G kritimasgaliausiai padidina(X-Z).Vadinasi.

jei Sioapribojimonebutq. tai tgsis tol. Einamoji s4skaita (X-Z) igauna pertekliq. nominaliosios pinigq pasiDlos padidejimaspadidina realiqf4pinigq pasihl4 trumpuoju laikotarpiu ir skatina vidines palfikanq normos maZejimq. tai reik5. pallkanr. kad (X-Z) pasidaryslygus nuliui. Dabar paZiuresime. Del to. esant fiksuotam kursui ir tobulajam kapitalo Tobulasiskapitalojudrumasrei5kia. Kol kas laikom6s nuomonds. atsitiktq. Padideja bendroji paklausair produktas. vidines pusiausvyros ekonomikojen€ra automatiniomechanizrno ir iSorinespusiausvyrossusidarymokartu) pusiausvyraisraZinti ilsuoju laikotamiu. kuri sulygina viding ir pasaulingpal[kanq norme.Kai Sis procesas i5sivystys tiek. tiek i5orine pusiausvyra. kad atkurta tiek vidine.r auk5tesne AD palaipsniuipakelia kainas ir atlyginimus.Vidine pahkanq norma turi ir iSaugti.nei valiutos kurso nepriklausolnq tikslq. ZodZiu. llgesniu laikotarpir.kol vidaus pinigq pasilla sumaZes pradiniolygio.O esanttobulajamkapitalojudrumLri. tai Jeigu SokasukeliauZsienyje esandios Tarkime. kol paltkanq norrnq. O tai rei5kia.atvirojoje visi5kai (t. kylant mokejimq balanso deficitui. vyriausybei ipurnpuojant vis daugiau pinigq.)2. kad auk5tesn€s uZsieniediq pajamos padidina rnusq eksporto paklaus4.Auganti palukanq nonna nenuslopina to AD padidejimo. Tada vyriausybd privalo nustatyti tokiq Saliesvidaus pinigLl pasinl4. surnaZina tarptautin[ konkurencingumq (nes nominalusisvaliutos kursaslaikomaspastoviu). i5vadakitokia. Bet ji negali uZfiksuoti abiejq Siq dydZiq.Taigi.Tada padidejakapitalo iplaukoskapitalo sqskaitoje.skatinimo mokesdiai. pinigq pritekejimas padidina pinigq pasihla atitinkarnaisr-r realizua auk5tarealiqjapinigq paklausa.vidaus rrinieu politika yra bejdgd. Veliau pamatysime. kad vyriausybd nereaguojai Sokus.o todel ir pinigq paklausa. kad vyriausybegali uZfiksuoti vidaus pinigq pasi[I4 tik tada. vyriausyb€ turds eikvoti uZsieniovaliutos atsargas.tai iki sukelia kapitalo nutekejimq I uZsieni. kuri sukele eksporto paklausospadidejirnas.kad vyriausybe negali nustatyli nei pinigq pasiulos.. kai leidZia valiutos kursui laisvai prisitaikyti. nes. sugr[Slygybe tarp vidines ir pasaulinds Kai kainq prisitaikymas nerangus. skirtingai nuo uZdarosios ekonornikos.l norma nusileidZiaZemiaupasaulinio lygio.susidoroti" uZsienio prieZasdiq su sukeltuSoku. prieZastys. ir pal[kanq norma sugri5iki pasaulinio lygio.Taigi i5provokuotaskainq ir atlyginimq prisitaikymas galiausiai gali . 480 . kas Jeigu kainq prisitaikymas letas. o tarptautiniokapitalo savininkai nords iSveZtidar daugiau pinigq. kad neveiks ir sterilizacija. jeigu jos rnaZesnes Ir uZ spekuliantq iSveZam4tarptautini kapital4 vyriausybd turi pasiduoti arba sumaZinti kurs4 arba sumaZinti vidaus pinigq pasiulq o tai dar rnaZiau pageidautina.

Vidinis kainLl lygis gali prisitaikyti. kai vidine pallkanq norrnayra pasaulinio lygio. kad salyje yra vidinds ir isorines pusiausvyrosb[kle.Tadiau ilguoju laikotarpiu isliks einamosiossqskaitos deficitas. esantnustatytaividinei palukanqnonnai r. vidinis uZimturnasgarimas. DEVALVACIJOS PASEKMES TRUMPUOJU. tadiau kartais buvo leidZiarna siuos kursus pareguliuoti. pirma. o tai lerina I didejim4. VIDUTINIUOJU IR ILGUOJU LAIKOTARPIU Fiksuoto valiutos kurso sistema. Tadiau fiskaline politika atvirojoje ekonomikoje yra netgi galingesne trumpuoju laikotarpiu negu uZdarojoje ekonomikoje.* . Atvirojoje ekonomikoje. iSaugs t.o vidine ekonornika bus visi5ko uZimtumo bfikles. kuri ilguoju laikotarpiu gali uZtiknnri ir viding.Atviroje ekonomikojekapitalo srautaisusiejar su pasauliniolygio r*. keidiantisvaliutoskursui? I3. kad uztikrintq tok[ konkurencingum4kuris sulyginseksportqsu irnportu. didindarna r tol. ir iSorinE pusiausvyrq.svarassterlingqbuvo devalvuotas 1949ir 1961metais. Nors valiutos kursai buvo uZfiksuoti.7. nes tikerina. kol C ir I sudarytapaklausanukris tiek. nors devalvacijaskatina (x-z) didejimq bet 5i reakcija gali blti leta. veliau paZi0resirne. vidutiniuoju ir ilguoju laikotarpiu. PavyzdLiui. nustatytampasauliniampajamq lygiui ir pasaulineipalDkanqnonnai . Ilguoju laikotarpiu padidejusi AD pakelia kainas ir sumaZinarealqji pinigq kieki. kad AD paveiks visi5ko uZirntumo Yp rygi. Grynasrs eksportas turetq padideti. Todel trumpojo laikotarpio fiskaline politika tures didesng ltakq fiksuoto kurso ekonomikai. kapitalo judrumas atirna net ir tokiq galimybg. tik Panagrinesimedevalvacijos pasekmes trumpuoju. tuoj po devalvacijos pabrangsirnportasir atpigseksportas. 15 pradZiq tarsirne. Tadiau dia svarb[s du momentai.sumaZindama konkurencingumE grynqjl eksportq kol isivyraus ir vidind pusiausvyraar visi5kas uZimtumas.. kad bus daug ilgalaikiq sanderiq. jei potencialusis bus lygus vidinei absorbcijai Yp (C+I+G). kaip mateme. Jeigu kainos ir atlyginimai prisitaiko letai. bet uZkelia r. konkurencingumas.Taigi. buvo vadinama reguliuojarnai fiksuota sislema.o ir pirkejai ne is karto priprantaprie naujq 481 . kai ar jau Sokas iSvedeekonomikqi5 ilgalaikespusiausvyros bukles. UZdarojoje ekonomikoje skatinandioji fiskaline politika trumpuo1u laikotarpiu padidina Y. veikusi 1945_19i0 m.y. O kas vyks. yru tik vienintele fiskaline politika.tlguoju laikotarpiuaukstesne AD pakels kainas ir atlyginimus. monetarind politika gali pakeisti realiqjq pinigq pasiDl4 tik trumpuoju laikotarpiu.UZdarojoje ekonomikoje. o ne ilguoju. kai kainq prisitaikymas nerangus. naudinga devalvacijq atlikti.

t. EinamosiossEskaitos kitimas b0senos Kaip rodo 13. kad padidetq eksportuojandiqSakq gamybinis pajegumas bltq pradetigaminti importo pakaitai. eksporto vertd trumpuoju laikotarpiu padides nedaug. J kreiv€s poveikis (J . po devalvacijos i5 pradZiq einamoji sqskaitapablogds.situacija. Po to ry5keja teigiami poslinkiai. Jei po devalvacijos vidines kainos dar nespdjo persitvarkyti. pana3iai kaip ir rnonopolijos atveju.kainq.prekiq paklausoskiekio padidejirnasdel devalvacijoss4lygos pajarnas. nominalusis uZsienio prekybos balansaspablogeja. pavaizduota J kreive.2lygti: " Mar5alo-Lernerio(Mashall-Lemer) s4lyga sako.prie padidejusios paklausos. kad devalvacija einarn4jqs4skaitq pagerinstik tada.nors fizind jo apimtis ir nespespasikeisti. Lodliu. o vdliau pagerds. ar Antra.kai ta5keE deficitasbus likviduotas. reikia laiko.6 o eksportuotojai . patirtusnuostoliusdel kainq surnaZejirno. o veliau susidaro perteklius. kai. einamosios sqskaitos Kaip bus vidutiniuoju laikotarpiu?Pena5ykime13.rk5tesniq padides. Tadiau importo verte del lito devalvacijosi5augsZymiai daugiau.curve effect) . o eksportas spejo padideti labai nedaug.y. pradinis einamosros valiutos devalvacijoskeletq menesiq s4skaitosdeficitas (AB) po nacionalines gali net ir pablogetiir pasiektimaksimalqdeficitq (CD) ta5keD. kai importuotojai prisitaikys prie kainr. NX 13.kai irnporto ir eksportopaklausos pagal kainassurnayra elastingumq absoliutiniu dydZiu rna2esneuZ 1. litais.4 pav. esant ncclastingaipaklausai. ir galimasatvejis. tarkim. rnaZesnes nei 482 . sEskaitos Tadiau ilguoju laikotarpiu. Be to. (X-Z) ar. sumaZdjus nacionalinds valiutos kainai.4 pav. Taigi einamosios deficitastrumpuoju laikotarpiunetgi padidesa. einamojojes4skaitojeatsispindieksportoir importo skirtumo kaina.EkonornistaiSi4reakcijEvadina J kreive (kritimas iki apadios po devalvacijosir vdliau pakilimasauk5diau pradinio ta5ko).

kad jei i3 pradZiq ekonomikai budinga ir vidind. 2. ZodZiu. maLelanedarbas. kai kainos bei atlyginirnai ir lr padides tokiu pat procentu. kritimas -+ tarptautinio 483 . o trumpojo laikoterpio efektas. o realieji dydZiai. padidejusAD. Vadinasi. nori pagerinti einamrfq s4skaitq ji turi lygiagreiiai fiskaline politika surnaZinti vidinE absorbcij4(C+l+G). devalvacija padidina grynzul eksportq (X-Z). jei vyriausybe. kaip aptartaanksdiau devalvacija kartu su stabdandiqia fiskaline politika.1ar. prodr"rkcijos. Tarkime. Tada. Kompiuterinis modeliavimas Anglijoje parode. Tada vidutiniuoju laikotarpiu nebus spaudimo. realusis kursas ir konkurencingumas sugri5i pradin[ lyg[. Kaip matdrne. Koks efektas ilguoju laikotarpiu'/ Siuolaikine ekonomikos teorija tvirtina.Ilguoju laikotarpiu realiuosiusdydZius nulernia realiosios jegos. del to. kad del tokir4 procesq devalvacijos efektas visi5kai i5nyksta per 5 metus.Y=(C+r+G)+(X_Z).sumaZ6joeksportopaklausa. Jeigu nebus kitokiq pakitirnq ekonomikoje. taip pat ir atlyginimq. Kiti svarbiausipakitimai vyksta bendrojojepasitloje )r Cia galimi du atve. ddl devalvacijos pakis visi nominalieji dydZiai. sukeliandio vidiniq kainq kilim4 ir bus i5laikytaspadidejgstarptautiniseksportokonkurencingumas ir Zemesnis realusis kursas.ir [vyko realus Sokas. padid€jus bendrajai paklausai AD. pagaminamapapildomq prekiq. ZodLtu. kiek devalvavo valiuta. irnporto pabrangimas del devalvacijos sukels Zaliavq.kartu su devalvacijareikia didinti ir rnokesdius. Tadiau devalvacija . o realieji iSliks nepakitE. Taigi.Po to sumaZeja tarptautinis konkurencingumas krinta grynasiseksportas. ir i5orine pusiausvyra. gyvenimo lygio pabrangim4 privers kelti atlyginimus. 1.tai i5rySkesr€alios pasekrnes sumaZds realieji mfisq atlyginirnai. Pagrindiniameekonomikosta5kebuvo nedarbasir laisvi rezeryai. Pradiniame ekonomikos ta5ke buvo visi5kas uZimtumas. Seka tokia: realus Sokas-+ paklausoseksportui kritimas + AD maZejimas(einamosios sqskaitosdeficitas) -+ kainq. kad buvo padarytataip. Nors tai apriboja kainq spaudirnoper AD padidejim4 reikia galvoti ir apie AS. greitai pa5okakainos ir atlyginimai. devalvacija gali tik laikinai padiclinti tarptautini konkurencingumq. kad svarbune nominalieji. naudodamasi devalvacija.einamosioss4skaitos pagerejimas gaunamas po pirrnqjq dvejq tik metq (tuo 5 metq laikotarpiu). Galima [rodyti. todel vieno nominaliojo rodiklio pakeitirnas sukelia toki kitq nominaliqjq dydZiq kitimq kad realieji dydZiai sugriZtai savo pusiausvyros reik5rnes.paprasdiausiasb[das greitai pakeisti konkurencingum4.

nes importiniq prekiq kainos nemaZesarba net augs. ji yra pusiausvira ilguoju laikotarpiu.subalansavimas +AD konkurencingumopadidejimas-+ einamosios s4skaitos padidejimas(del eksportoi5augimo). bus tarptautiniskonkurencingurnas atkurta ir ilgalaike pusiausvyra. ir vidine pusiausvyra. Pakeitusnorninalqjikurs4. jeigu bus vienintele tinkama realiojo kurso reik5rne(nesjei kursasbus auk5tesnis Zemesnis ar uZ 5i4 reik5mE. o eksporto paklausa. Kai yra plaukiojantis kursas. tada trurnpuojulaikotarpiu Taip [vyktq nesiimantdevalvacijos. Kas atsitinka pamatysime atvirojoje ekonomikojejas naudojant. del to i5sibalansuos ar ir einamoji sqskaita). 2. kad realLji darbo uZrnokesti sumaZintitikslinga. Importo naklausa priklauso nuo vidinio produkto apimtiesir realiojo valiutos kurso. Jeigu valstybepasitelkiadevalvacij4 vadinasi.sumaZds padid€skonkurencingumas. vyriausybd nesiki5a i valiutq keitirno rinkq nera grynojo pinigq pervedimosrautotarp Saliq. kai atlyginimai sumaZes pat procentu kaip ir kainos. Jeigu likusioje pasaulio dalyje yra nustatytas kainq lygis. kai Salyjevidines kainos krinta.nuo produkto uZsienyjedydZio ir realiojo valiutos kurso.8.o esantplaukiojandiam abu. o ne ilguoju kainq ir atlyginimq prisitaikymo laikotarpiu. Beje. tai vrenos Salies realqji kursEgalirnapakeistidviernbldais: 1. vdlesniuose skyreliuose. Tod6l vidine ir aplinkinio pasaulio ekonomika gales blti vidines ir iSorines pusiausvyros potencialiosios apimties lygio tik tada.ipinigq i5tekejima o kartu ir pinigq pasifllossumaZ€jim4 metu. Tai ir yra tarptautinio konkurencingumo padidejimas. Tarkime. kad fiksuoto nominaliojo kurso sistemoje telieka antrasis blidas.nes mokejimq balansas 484 . tuo tokiu Realusis darbo uZmokestismaZesnet ir tada. Taigi Salyje bus perkama santykinai maizrasimporto ir santykinai daugiau viduje pagamintq prekiq. atsiradqsrnokejimq balanso deficitas padidintq CrynE. Ai5ku. kad i5 pradZiq ekonomikai bfidingir ir iSorine. PERKAMOSIOS GALIOS PARITETAS IR SPEKULIACIJOS ITAKA PLAUKIOJANdIAM VALIUTOS KURSUI jokiq Siame skyrelyje darysimeprielaicl4 kad vyriausybenenaudoja fiskaliniq ar monetariniq ekonorrikos reguliavimo priemoniq.y. Pakeitusvidines kainas. 13.Jei prie5insis. Jeigu darbininkai nesiprie5insrealiojo atlyginimo kritimui ddl devalvacijos. t. ir vidinis nuosmukis ltikins darbininkus. vel nukris.Sieprocesaiivyksta i5 karto.

PrekiLlkainos prisitaiko vangiai. O kaip bus. Kursas gali staiga Sokteleti. Yra ilgalaike pusiausvyra ir vidinis bei iSorinis subalansuotumas. Todel tada.Cia svarbu: l.visada lygus nuliui. Tada.lygiai kaip ir uZdarojoje ekonomikoje..125USD.25 USD iki I Lt =0. Apibendrinus galima padaryti iSvad4 kad. ' 485 . 2.Nominalusis kursas laikysis perkarnosiosgalios pariteto. Tokiu atveju tarptautinislietuviikq prekiq konkurencingumas nepasikeis. o kursai gali labai staigiai Sokineti per palyginti trump4 laikotarp[. dvigubai sumaZinusnominalqji keitimo kurs6 sugri5 i5orine pusiausvyrair realusiskursas. jei infliacija yra nuolatind? Tarkime. kad bfitq pasiektastas vienintelis realusiskursas. Taigi ilguoju laikotarpiunominalusiskursasturdspasikeistitiek. Nepasikeis tiek importo. m€sos kaina doleriais nepasikeis. Tokius Suolius gali sukelti tarptautinio kapitalo judrumas. kad vidine infliacija uZsienyje nepaveiktq realiojo konkurencingumo. tiek eksporto reliatyviosios kainos bei konkurencingurnas. kad Lietuvoje nominaliosios kainos ir nominalusis lito kursas doleriais kasmet i5auga l0 proc. o JAV dolerio infliacrjos ndra. Tadiau trumpuoju laikotarpiu realusisvaliutos kursas nebltinai bus pastovus. su pajamingumu. PadvigubintaSaliesvidaus pinigq pasiDla.kurio laikydarnasivalstybesbankq sisterna pagal savo turirn4 pinigq pagrindq sukuria Salies vidaus bankq indelius.ilguoju laikotarpiuvidinis kainrl lygis priklausysnuo tos 5aliespinigq pasifloss. panagrinej spekuli os kursaisteorii a. Bendrasispajamingumas skolinant doleriais bus doleriniq aktyvtl palukanq norrna (pavyzdLiu| JAV vyriausybes obligacijq) plius kapitalo Pinigq pasillq nulernia ryriausybes vykdorna pinigq ernisija ir tas sanrykis. realiLgLl konkurencingurnr4 pusiausvyroslygis i5liks pastovus ilguoju laikotarpiu. naujq technologijq ar Zaliavq Saltiniq atradimo). o kursui kritus nuo I Lt :0. T4 geriau suprasime. i5liks 2 USD/kg. acij E Kapitalo litais savininkai lygins pajamingum4 kuri gales gauti skolindami litus.tol kol i5bles tarptautinio kapitalo savininkq noras staiga permetineti pinigus tarp valiutq. kuri galima gauti.kuris uZtikrinailgalaikg vidinE ir puslausvyrq rsonnQ Pirmiausiatarkirne. o nominalieji kursai keisis taip. jeigu ndra realiq Sokq (pavyzdLiui.ir del to padvigubejo vidaus kainq lygis.kad: l Nera ilgalaikesinfliacijos.Pasinaudosime anksdiaunurodytu pavyzdliu mdsos kainai i5augus nuo 10 Lt iki 20 Ltlkg. 3. litus paskolinus uZsieniui(pavertusuZsieniovaliuta).

del atsirandandius kurso kritimo. vietine valiuta laikinai pabrangs. bus gauta 2200 litq. tada pirkti litus.jeigu vyriausyb€imsis aktyviq priernoniqiSorinei pusiausvyraigr4Zinti. kad galiausiai lito kursas tures pasiekti kvalifikuoti spekuliantai Zino ilgalaike pusiausvyra.. Kaip prisimename. nes tik tadanusistoves perkamosios nepriartds prie perkamosios galios Nagrinejamoje situacijoje lito kursas paritetokurso lygio tik tada. kad lito kursas vis delto kris? Todel. kad lito kursas nukris 2 proc. Bet jei trumpuoju laikotarpiu Salyje bus nustatyta aukStesndnei tikimasi ilguoju laikotarpiu pallkanq nonna. kur[ sudaro infliacijos tempq atskirose Salyse skirtumai. Spekuliantas prieaugl ar nuostoli. tada spekuliantas neinvestuos litus. bet jei tikimasi. Todel spekuliantamsb[tq naudinga greitai pasoktq lito keitirno kursas.prieaugis(nuostolis)del to. pennetimqi5 vienos Salies kit4.Tegu 1000 litq pakeista i dolerius kursu 10 LtlUSD. Todel spekuliantainenukentds. kad greitai lito kursas padiddsdviem procentais. kartaisb[tini trumpalaikiaikurso Soktelejimai. trumpuoju laikotarpiu nominalusis keitimo kursas gali Lymiai nukrypti nuo PPP lygio. i nei Jeigu Lietuvoje palukanqnorma butq 4 proc' auk5tesnd JAV.PPP yra ta vienintele kurso reik5me. lr tada spekuliantai siekiant kurso kritimo . auk5tesnd nei JAV. Kiek? Kursas kils tol.) del lito kurso kritimo. nors.lgalinanti pasiekti i5orini balans4 panaikinti i5balansuojanti poveiki. Ilguoju laikotarpiu aukStesnioinfliacijos ternpo Salyse. pavyzdLiui. tai bus gauta 110 JAV doleriq. nusistovi ir aukStesnes ilguoju laikotarpiu 5i pal[kanq norma kompensuos kapitalo nuostolius. dideliq kapitalo kiekiq spekuliaciniq i lZvelgti 486 . nes jie laimetq 4-2:20/". Vadinasi. spekuliantai investuos i laukiama kapitalo valiut4. Jei obligacijos davd l0 proc. pagal laukiamqkeitimo kurs4 taigi ir pagal sprendZia 2. reaguojanti tarptautin[ fondq jos kursaspakils Zymiai auksdiau antpludi.Tiktai nuostoliamsdel kurso kritimo. galios pariteto lygi. patrauklesnE Todel.Lietuvoje pal[kanq norma 2 proc. tada kapitalo prieaugistaps lygus laukiamierns stimulo supirkti litus. nustos skverbtis.ZodLiu. ir Zmonesnebetures Kodel spekuliantaitikisi. vel favertus dolerius litais. Jeigu lito kursas nukrito iki 20 LtlUSD' tai.nes tikesis ateityje keitirno PPP lygio.paprastai nes palfikanqnormos. kol dauquma spekuliantupatikes. Vadinasi. Tadiau ilguoju laikotarpiu kursas nusistovds apie PPP lygi ir keisis priklausomainuo PPP kitimo. aia 1000 litq sudare kapitalo prieaugis(100 proc. kad litai paverstidoleriais. pajamq.

trumpuoju laikotarpiu monetarine politika tampa galingu irankiu.5 pav. Viduje pal[kanq procentaitokie pat kaip uZsienyje.Taip pat tarkime.Todel. kad kainos ir atlyginimai reaguojavangiai. 481 . uZsienyje nera infliacijos. esant ldtam kainq ir atlyginirnq prisitaikymui. kad uZsienio kainq lygis ir uZsienio pinigq pasi[la yra fiksuota.) staiga50 proc. taip pat pastovi pinigq pasinlair pastovioskainos bei atlyginimai. Taigi tokiu atveju spekuliantams. Tada vidines kainos kris 50 proc. Be to. kad.ir monetarind politika teikia realq efekt4 trumpuoju laikotarpiu. sumaZinta nominalioji pinigq pasi[la. Tarkime. tadiau ilguoju laikotarpiu sugriZtama I visi5ko uZirntumoar vidinio balansob[k19.yra atvirk5diai. siekiant subalansuotipinigq pasi0lq su paklausa. o nominalusis keitimo kursase1tur€tqpadvigubetiiki e2. Valiutos kurso pervir5is Tadiau del to.9.I3. ir fiskalind. tadiau fiskalines politikos efektyvumas maZesnis. nominalioji ir realioji pal[kanq norrna yra pastovi ir gali buti lygi 2 ar 3 procentams. Mateme. MONETARINE IR FISKALINE POLITIKA. Tarkime. nes ndra infliaciniq valiutos kursq ar pal[kanq skirtumq tarp 5aliq.kad realusiskeitimo kursase gr[Ztq pusiausvyros pozicij4.y. tadiau fiskalines politikos jega i5auga. kad del didelio tarptautinio kapitalo judrumo atvirojoje ekonomikoje su fiksuotais valiutos kursais monetarind politika trumpuoju laikotarpiu beveik bejege. dingsta stimulas pervedinetikapitalqi5 vienosvaliutos i kitq.. nesitikintiems uZdirbti.5 pav. kad vidinei ekonomikai i5 pradZiqb[dinga vidinio ir i5orinio balansoblkle. kad Salyje/ momentu (13. I savoilgalaikds o t r t 13. i5 pradZiq nominaliosios pinigq pasi[los sumaZinimassukels ir realiosios pasi[los sumaZejimq. ESANT PLAUKIOJANEIAM VALIUTOS KURSUI Ankstyvesniuose skyreliuose matdme. t. Esant plaukiojantiemskursams.

nera tarptautiniq piniginiq srautq. Kursas palaipsniui arteja prie e2 lygio. Ypad staigusSoktelejimas e3bus sukeltasi5 pradZiqlabai aukStos iki vidines pal[kanq normos.O tai verdia nedelsiantpakelti kurs4 nes turi bOti atoveiksmis kapitalo iplaukimui. Tarkime. taip pat ir atlyginimams. kaip nagrinetume Siq problernq paai5keja.Bet. Pastarajai keidiantis. Taigi monetarine politika sali stipriai paveikti vidine absorbcijair sr-rkelti didelius konkurencingumo pakitirnus. bendrosios 488 . persitvarkantatlyginimams ir kainoms. vis lddiau ir lediau kris lito kursas (kad sutrukdytqmasini tarptautinikapitalojudejim{. d6l to padides. Tai padidina bendrqj4paklaus4ir pal[kanq norrng. Bet b0tina pabrezti. pavyzdliut.Tadiau pinigq politikos efektyvumastrumpuoju laikotarpiu. esant plaukiojandiam kursui. realioji litq pasifila bei sumaZds palukanq norrnos. kuri savo ruoZtu bus i5provokuotastaigauspinigq pasitilos sumaZdjimo.prieSingai:surnaZeja del palfikanqnonnos bei keitirno kurso pasikeitimq.kad vyriausybevisada turi leisti rinkos jegoms nustatyti arba pinigq pasill4 arba valiutos kurs4. Tada / momentu laukiarnas valiutos kurso kritimas atsversdidesnes pal[kanas. Beje. ZodLiu nesvarbu.norint i5laikyti pusiausvirq vidinE rink4 uZtenkapakeisti Salies vidauspinigq pasi[lq.Taigi vyriausybepasirenka tokiE vidauspinigq pasi[I4 koki4 nori. ir stabdys spekuliacin[ kapitalo pritekejim4 1 Sali. kurie tik palaipsniui bus likviduoti. per poveiki pallkanq normai ir konkurencingumui yra galingas instrumentas. mokejimq balansasvisada lygus nuliui. vyriausybe nutare padidinti vyriausyb€s iSlaidas. vidines pinigq pasi[los sumaZdjimas sqlygos mokejimo balanso disbalansq nes vidind pal[kanq noma tur6s atitikti pasaulinIlyg[ (vengiantsukelti masiniuskapitalosrautus). o atvirojoje ekonomikoje plaukiojandio kurso sukeltas paklausos grynajam eksportui sumaZdjimas maLrnafi skalinespolitikos skatinant[ paklausos poveik!. bet kritimo staigumas tolygiai sumaZdja (kreive nuoZulnesn€). Esant plaukiojandiokurso reZimui.kurias galima gauti Salies vidaus valiuta.sumazintipinigq paklausq reikdsnedelsiant padidinti viding pal[kanq norm4. kuris subalansuoja valiutq keitimo rink4 ir tenkina spekuliantus. kad vidine palukanqnorrnavisam laikui susietasu pasauline palUkanqnorma. Monetarine politika. Esant fiksuoto kurso reZimui. tarpusavyjederinantiskapitalo ir einamajais4skaitai. vyriausybegali paskelbti. kad pinigLl pasiulos reguliavimas turi buti susietas su valiutos kursu. Joms krentant. Bet tada vyriausybeturi tenkintis tokiu kurso kitimu. Taigi uZdarojoje ekonomikoje auk5tesnds pal[kanq nonrrosi5 daliesi5stumiaprivadiasi5laidas (maZina vartojimo ir investicijq paklaus{. Del to plustelejusio uZsienio kapitalo pristabdymui laikinai valiutos kursas pa5oks virS naujosios pusiausvyros lygio e2. palaipsniuikrintant vidinems kainoms.

10. Salies prekiqkonkurencingumas. Sis modelis remiasi nelanksdiomis kainomis ir prekiq bei pinigq rinkq s4ry5iu.abu Sie lvykiai sukele svaro pabrangim4 nes spekuliantai suprato. Tai reiSkia.f ) + 1 ( r ) + G+ N X ( e ) .. negu 1973m. kad del minetq ivykiq ilgalaikds pusiausvyrossvaro verte turi pakilti. DidZiojoje Britanijoje 1911-1981m. (13. realusis svaro sterlingq kursas (matuojant valiutq krep5io atZvilgiu) sumaZdjo. buvo labai auk5ta svaro sterlingq infliacija (palyginti su likusios pasaulio dalies valiutomis) ir kartu augo realusisbei nominalusiskursas.kad. I3.pasauiines palukanqnomtos r. nes reik€jo pristabdytipotencialtlspekuliantq pltstelejimq. Pagrindine svaro sterlingq kurso kritimo prieZastis 1986m.jog gali gauti arba teikti bet kokio dydZio kreditus pasaulinejefinansq rinkoje.Taip atsitiko del stabdandiosios pinigq politikos. I proc. kuris yra atvirosios ekonomikos IS-LM modelio modifikacija.kad nagrinejamojiSalis tokia maLa. Analizuodami remsimesMandelo-Flerningo rnodeliu (pavadintuji sukfirusiq autoriq Roberto Mandelo (Mundell. lygtys: Y = a +c x V . nepaveikdarna pasaulinio palDkanqnornos lygio r-. sumaZejo DidZiosios Britanijos konkurencingumas. Robert) ir Markuso Flemingo (Fleming. Pavyzdliut. bet iSliko auk5tesnis net 1973m. buvo staiguspasauliniqnaftoskainq kritimas. sumaZinus DidZiosiosBritanijos pinigq pasiIlos augimq vidutiniSkai 2. Marcus) garbei).3 proc.rrsrl sq'ravimq 489 . Mandelo-Flemingo modell apibfidina prekiq bei pinigq rinkos ir atvirosios ekonomikoselemento. Be to.DaugumaSaliqnuo 1973m.3) /114\ v M _I(Y. MAZOS ATVIROSIOS EKONOMIKOS MODELIS Svarbiausias 5io skyrelio tikslas . taigi susidare menkesnis.i5siai5kinti monetarinds ir hskalinds politikos poveik[ BVP atvirosios ekonomikos modelyje. ir analizuojamatrumpuoju laikotarpiu. perejo prie plaukiojandiokurso reZimo6. padvigubejusnaftos kainorns. Apskaidiuota. j[roje naftos iStekliusbei 1979-1981 Pradejusnaudoti Siaures m. i5 pradZiq kursas Soktelejo staigiau.. 1981-1986 m. Mandelo-Flemingo modelis (Mundell-Flerning model) IS-LM modelismaZaiatvirajaiekonomikai.\ " Tadiau stengiarnasi iSvengtididesniqnei abipussutartakr.

tai modelyje nominalusisir realusisvaliutos kursas sutarnpa.3) lygtis rei5kia. kad horizontalioje a5yje atidedama)'.( r3 . Mandelo-Flemingo modelisY-r grafike 1) IS nuoZulnumaspriklauso nuo valiutos kurso. r.6 pav. Pinigq rinkoje (13. Kadangi modelyje daroma prielaida. Todel Mandelo-Flemingo modelyje. jog vartojimas tiesiogiai priklauso nuo disponuojamqpajamq. o priklausomybeanalizuojama tarp kitq dviejq kintamqjq.Salyjepagamintq [tak4 prekiq kainos. Kadangi vlename dvimatdserdvdsgrafiniamemodelyje Siqpriklausomybiqpateikti neimanoma.6pav.tai alternatyvus tos padios teorijos grafinis vaizdavimas. kris. o tai maZinseksportqir skatinsimport4. didejant nominaliajam valiutos kursui. kadangi jis daro prekiq paklausai. o grynasiseksportas atvirk5diaiproporcingas nominaliajam valiutos kursui e.todel grynasiseksportas maLls.palyginti su Saliesvidaus prekiq kainomis. kad (13. dides.Tai rei5kia. e. o vertikalioje * r. sqlygojamas Salies centrinio banko sprendimq. Sie du bfidai . toddl sudaromi du grafikai. vaizduojanti pasaulinE pal[kanq normE Modelis pasiZymi dviem ypatybemis: Y 6 Y 13. kainos irnportuojamomsprekems. kuriq kiekviename vienas i5 kintamqlq dydZiq laikomas kaip pastovusdydis. kad kainLllygis yra pastovus. Sis rnodelio vaizdavimo budas analogiSkasIS-LM uZdarojoje ekonomikoje tuo. 490 .4) formuleje pinigq pasilla yra i5orinis veiksnys. ir IS kreivejudes i kairq. kad. Nauja Siamemodelyje horizontali linija. 5 ) Priminsirne.Kylant valiutos kainai.). investicijosatvirkSdiai proporcingos Saliesvidaus palfikanqnormai. santykines. kaip ir IS-LM modelyje. Vidiniai modelio kintamieji yra trys: Y. Mandelo-Flerningo modelis Y-r grafike (13. kainq lygis P yra i5orinis modelio veiksnys.

todel kapitalo investuotojainacionalingvaliutq keis i uZsienio.8pav.8pav.2) visos trys kreives kertasi viename taske Eo. tuomet IS ir LM susikirtimo taskasE6 yra Zemiaupasaulinespalflkanq nornos. o tai padidinajos kain4.kai pernelygmaZas valiutos kursas (vidin€ palukanqnorma didesn€negupasauline palukanrlnorma) Kai Saliesvidine palflkanqnorrnamaZesnd negu pasaulinepal[kanq norrna. Jeigu Salies vidaus palfikanq norma. tokiu atveju padidejauZsienioinvestuotojtlsuinteresuotumas aukstesne salies vidine pal0kanq nonna. kol salies vidine pal[kanq nonna susilyginssu pasauline pallkanq norma ta5ke8. kerta IS ir LM susikirtimo task4 Es virs pasaulinio pallkanq normos lygio. Mandelo-Flemingo modelis.. Y6 Yr 13.kreiviq susikirtimo taskq. Tuomet lS kreive slinks i kairq tol.Jis keidiasi taip. uZsienio investuotojams bfitina investicijaskonverluoti i Saliesnacionalingvaliut4.7 pav. kad kreive lS kirstq LM ir r.. ir lS kreive slinks i de5ing tol..7 pav.kaip pavaizduota13. kaip pavaizduota 13. Todel kapitalas[teka I sal[. Tai nule'ria valiutos kursas. Mandelo-Flemingo modeliskai pernelygdidelis valiutos kursas (vidine palfikanqnonna rnaZesne negu pasauline pal[kanq norma) 491 . Siuo atveju kapitalo pajamos uZsienyje didesnds. kol vidine palflkanq nomra susilyginssu pasauline palukanqnorma ir ekonomikapereisi Eyb[sen4.jos kaina kris. Yr Yo 13.

o Ye dydis. l. Skatinandioji politikaMandelo-Flemingo fiskaline modelio Y-e grafike.Nacionalinesvaliutos kursas kils.nes. MgZa atviroji ekonomika. mal.10 pav. Salyje vykdant skatinandiqjq fiskaling politikq tarkirne. kaip valiutos kaina reaguoja i ekonomines politikos pasikeitimus..lS kreive yra neigiamonuolydZio.10 0 Y e Y 13.esantplar-rkiojandiam valir. l. Siuo atveju laikoma.kaip pavaizduota pav.2 formule). kartu ir L o Y-e grafikas vaizdliai rodo.Mandelo-Flemingo modelis Y-e grafike (13.). 13.l. kaclangivaliutos kursas neveikiaLM lygties (13.d. 13. plaukiojandiam esant valiutos kursui 492 .rtos kursui.didinant vyriausybdsiSlaidas. didejantnacionalinds valiutoskainai.iSlikspastovus.lS kreive judes i de5inE.kai vidaus palflkanqnonna lygi pasaulinei palukanqnormai. Modelis apibudina prekiq ir pinigq rinkq pusiausvyrqbhsenas.9 pav. Mandelo-Flemingo modelisY-e grafike Siame mo<lelyje LM kreive yra vertikali.ja grynasiseksportas. kad vidine palukanq norma yra pastovi ir lygi pasauiineipallkanq nomai.9 pav.

AnalogiSkos situacijos (veikiant skatinandiajaifiskalinei polirikai) poveikis atvirosios ekonomikos modelyje is esmes skiriasi nuo poveikio ISLM uZdarosios ekonomikos modelyje, kai r ir r padideja. Alvirosios ekonornikos modelyje, esant plaukiojandiarnvaliutos kursui, skatinandioji fiskaline politika neturi itakos y toddl, kad, padiclejus vidauspal[kanq nonnar, dideja kapitalo investicijos 1 sali, nacionalinesvaliutos paklausa,diaela los kaina, o grynasiseksportasmaLeja. ys Toclelpusiausvyros dydis nesikeidia. 1.2.Salyjevykdantskatinandi4i4 monetarinE politik4 tarkime,didinant pinigq pasi[l4 kai kainq lygis isliekapastovus, LM kreivejuda didejimo linkme dideji'ras sqlygojanacionalinioprodukto didejimq ir I desing.Pinigq pasir"rlos nacionalines valiutoskainoskritim4kaip pavaizcruota r I paveiksle. r 3.

u YEo Yer Y 13.11pav. Skatinandioji monetarine politika Mandelo-Flemingo modelioy-e grafike, esantplaukiojandiam valiutoskursui Skatinandiosios monetarines politikos poveikis y atvirosios ekonomikos modelyje skiriasi nuo analogisko poveikio bendrajarn nacionaliniamproduktui uZdarosios ekonomikosmodelyje. prisiminsime, kad uZdarosios ekonomikos rnodelyje pinigq pasiDlos padidejimas sumaZina pusiausvyros pal[kanq no'nfu todel skatina investicijas. Tadiau maZos atvirosiosekonomikosatveju vidine palDkanq nonna priklausonuo pasaulines palfikanq norrnos iygio. Kai padidejusipinigq pasiurapradedarnaZintisalies viding pal[kanq normtu tai kartu sqlygojakapitalo iitekejim4 ii salies,kur jis gali duoti didesniqpajamq. Todel nacionalines valiutos pasi0la dideja,jos kursaskrenta,o grynasiseksportas dideja. 2. MAZaatviroji ekonomika. esant fiksuotam valiutoskursui. 2.1. Salyje vykdant skarinandi4iq fiskaling politik4 tarkime, didinanr vyriausybds iSlaidasarba maZinant rnokesdius,IS kreive judes desinE ir I padidins valiutoskurs4 kaip pavaizcluota 13.12 paveiksle. Kadangi pinigq pasifila keidiasi taip, kad islaikytq nepasikeitusi valiutos kursq tai ji dideja ir LMs keivg pastumia desing.Galutinispoveikis i - )z dideja (skirtingainegu sioje situacijoje esant plaukiojandiarn valiutos 493

kursui). Taip atsitinka todel, kad skatinandioji fiskaline politika, esant fiksuotam valiutos kursui, automatiSkai sukelia skatinandiqlq monetarinE politikE.

0

Yuo

Ypr

Y

modelio Y-e 13.12 pav. Skatinandiojifiskaline politika Mandelo-Flerningo grafike, esantfiksuotamvaliutoskursui 2.2. Yykdant skatinandiqj4 monetarinq politikq (didinant pinigq pasiul{, esant fiksuotarnvaliutos keitimo kursui, LM6 kreivd slinks i deSinE, kaip pavaizduota 13.13 paveiksle. Nacionalines valiutos rinkos kursas sumaZes. Kadangi oficialusis nacionalinds valiutos kursas yra pastovtls, valiutos spekuliantai greitai parduoda nacionalinE valiut4 pinigq pasifila skatinandioji sumaZdja,ir LMr gryLtai pradinEblsenE Del SiosprieZasties monetarin€ politika neturi prasrnds; Salies CB, nustatydamas fiksuotq kontroliuoti pinigq pasitl4. valiutos kursq prarandagalirnybE nacionalinds

0

Y

u

o

Y

i

l

Y

modelio Y-e politika Mandelo-Flemingo 13.13pav. Skatinandiojimonetarine grafike, esantfiksuotamvaliutoskr.rrsui Jei Salyje, nustatytas fiksuotas nacionalinds valiutos kursas e7; galimas tik vienas monetarindspolitikos tipas - fiksuoto valiutos kurso keitimas. Mandelo-Flemingo modelyje valiutos devalvacijos rezultatas 494

sutampasu pinigrl pasifilospadidinimo, esantplaukiojandiarn valiutos kursui, rezultatais(LM juda i desinE)- grynasis eksportasir bendrasisnacionalinis produktasdideja. Valiutos revalvacija, atvirk5drai, LM kreivg pasturnia i kairq. Grynasiseksportas bendrasis ir nacionalinis produktasmaLeja. Mandelo-Flemingo modelio analizd, rodo, kad bet kurios ekonomines polilikos poveikis maZoje afvirojoje ekonomikoje priklauso nuo nacionalinds valiutos keitimo reZirno. Esant plaukiojandiamvaliutos kurso reZimr-ri, r ltakos turi tik skatinandioji monetarind politrka, fiskaline politika neveiksrninga dcl valiutos kurso didejimo. Esantfiksuotamvaliutoskeitimo reZimui, r 1tak4 daro tik skatinandiojifiskaline politika, o monetarine politika neturi itakos,kadangipinigq pasifila tLri palaikyti nacionalinds valir"rtos kurs4fiksuoto (pastovaus) lygio. 13.TI. DIDELES ATVIROSIOS EKONOMIKOS MODELIS Sis modelis sujungia kai kuriuos maZos atvirosios ekonomrkos modelio ir uZdarosiosekonomikos rnodelio elementus.procesai, vyksranrys realioje atvirojoje ekonomikoje, yra suddtingesninegu juos apraso ma2os atvirosios ekonomikos modelis. Praktiskai pal[kanq nonna atvirojoje ekonomikoje, ypad dideles Salies $tavyzclliui, JAV), ndra nustaroma, remiantis pasaulin€rnis finansq rinkomis. priesingai, pasaulinE palukanq norrng daLnai lernia ekonomine Saliespolitika, kadangi uZsieniediai nelinkE duoti ir imti didZiulir.rs kreditus fiksuota pasaulinepallkanq norma. Toddl, kuo daugiaukapitalo Salisnori pasiskolinti ii uZsienio,tuo didesngpal[kanq norm4jai tenka moketi. 13.14 pav. pateikiamakapitalo ltekejimo priklausomybenuo viclines pal[kanq nornos. I5skiriami trys priklausomybds atvejai: a) uZdaroji ekonomika, kai ndra tarptautinio kreditavimo, todel nepriklausomarnuo palflkanqnormoskapitalosrautas (cF - capitalflow) yra lygus nuliui; b) rnaZos atvirosiosekonomikosmodelis,kai kapitalojudrumastobulas kapitalaslaisvai juda (esant pasaulinei palukanq nonnai r*, o CF pasiZymi begaliniu elastingumu);c) didelesatvirosiosekonomikosmoderis (tarpinis tarp a) ir b) atvejq):kuo didesne pal[kanq nonna,tuo kapitaloltekejimosrautas didesnis. Pateikiama priklausomybd rodo, kail kapitalo itekejirno srautas priklausonuo vidines pal[kanq nonlos: CF =CF(r) . (13.6)

Remiantis ankstesniaismodeliais, dideles atvirosios ekonomikos model[ apibldina Sioslygtys: Y =a+cx ()'-f)+ I(r)+G+//X(e), (I 3.7)

495

O

C

F

0

L

r

a)uZdaroji ekonomika

b) maZa atviroji ekonomika c ) d i d e l 6 a t v i r o j i e k o n o m i k a

nuo vidinds palfikanq 13.14 pav. Kapitalo [tekejimoi Salipriklausomyb€ norlnos

r : 1 =f t x . t t .
CF =CF(r) , IVX+CF=0.

(13.8) fl15\

( r3.e)

Sios lygybesrei5kia: (13.7) lygybe - gamybos apimtis I yra vartojimo, investicijq, (mokejimq valstybesi5laidq ir grynojo eksportosuma,kai grynasiseksportas priklausonuo realiojo valiutoskurso; balansoeinamoji s4skaita) (13.8) lygybe - gamybosapimtis )'priklauso nuo fiksuoto darbo ir kapitalo kiekio; (13.6) lygybe - kapitalo ltekejimo srautas (mokejimq balanso priklausonuo vidines pal[kanq normos lygio; kapitalo sqskaita) (13.9) lygybe - mokejimq balanso einamoji sqskaita ir kapitalo e turi tarpusavyj balansuotis. s4skaita palukanq nonnE Dideles atvirosiosekonomikosatveju pusiausvyros 16 nulemia kapitalo paklausos ir pasiulos s4veika. Kapitalo paklausq rodo investicijq paklausos kreive I(r), o pasiulq - Saliesvidiniq santaupq S ir (13.15pav.). le5ornis paskolqCF(r)suma,vadinama skolintosiomis uZsienio fiskalinei politikai, maLela Siame modelyje, veikiant skatinandiajai (Y-C-G), todel maZejaskolinamojokapitalo apimtis, o santaupos nacionalines pusiausvyros pal[kanq norma dideja. Pallkanq normos did€jirnas maZina investicijq paklausoskieki ir didina kapitalo itekejimo srautq[ Sali.Kadangi kapitalo sqskaita balansuojasi su einamqia s4skaita, tai kapitalo srauto didejimas malina grynE;i eksportq. Pastar4ji sqlygoja atvirk5tine

496

priklausomybd kursas kils.

realiojo valiutos keitimo kurso, toddl realusis valiutos

0

_I, S+CF

13.15 pav. Pusiausvyros palu.kanq nonnos didelesatvirosiosekonomikos modelyje susidarymas Taigi dideles atvirosios ekonornikosmocrelyje(kaip ir uZcrarajame ekonomikos modelyje ar maZos atvirosios ekonomikos modelyje) skatinandioji fiskaline politika didina pal[kanq norrnq ir rnaZina (issturnla) vidines investicijas,o kartu sqlygojakapitalo pritekejimq niokejimq balanso einarnosios s4skaitos deficitq ir realiojo valiutoi keitimo kurso dideiima. Pagrindindss4vokos atvirosiosekonomikos makroekonon.rika nominalusis kursas realusiskursas fiksuoto kurso reZirnas plaukiojandiokurso reZirnas valstybinisfi nansavimas neSvariai plaukiojandiokurso reZimas u2sienio aliutosezervai v r mokejimq balansas einamoji sqskaita kapitalo sqskaita prekybosbalansas t a r p l a u t i n i ar a n s f e r i n i ti a mokejirnai uZsieniovaliutos rezervar perkamosios galios (lygybes) paritetokursas tobulasiskapitalojudrumas vidinisbalansas iSorinis balansas visiSka pusiausvyra vidine absorbcija devalvacija revalvacija sterilizacija pervirSis J kreive Mandelo-Flerningo modelis didelesatvirosiosekonornikos modelis tarptautini konkurencin umas s g

a O a a a a

a a a a a a a a a a a a

a o a a a a

497

Kartojimo klausimai Paai5kinkite,kaip rnokejimq balanso deficitas bus reguliuojamas,esant valiutoskurso reZirnui. a) fiksuotam ir b) plaukiojandiam 2. Kodel einamosios s4skaitosdeficitas vertinamaskaip nepalanki Salies vystymuisi situaoija? 3. K4 rei5kia teiginys, kad Salisi5gyvenauZsienioprekybos krizg? Kokios galimos tokios krizdspasekmes? 4. Paai5kinkite, kas yra einamoji s4skaita ir kapitalo sqskaita. Ar jos tarpusavyjesusijusios? 5. Kas yra nominalusisir realusisvaliutoskursas? ar kapitalo s4skaita valiutos 6. Ar kaip nors bltq paveiktaeinamoji sqskaita, jeigu SalissumaZintq karinesi5laidas? kursas, ar kapitalo s4skaita valiutos 7. Ar kaip nors bfitq paveiktaeinarnojisqskaita, japoniSkqvaizdomagnetofonqimport4? jeigu Lietuva uZdraustq kursas, 8. Paai5kinkite teigini ,,Lietuvos eksportas,,uZdirba" valiut4 kuri4 Salis naudoja importo fi nansavimui". 9. Ar sutinkate, kacl lito kainos JAV doleriais padidejimasreiSkia dolerio 5i Pakomentuokite teigini. kainos litais sumaZejim4? 10. Nurodykite, ar toliau i5vardyti pavyzdLiaituri [takos Australijos dolerio paklausaiarbajq pasiulaivaliutosrinkose: vyno partijt6 a) Lietuvos importuotojaipadidinaperkarnoaustrali5ko b) du studentai lietuviai metams iSvyksta studijuoti i universitetq Australijoje; c) Australijos verslininkas eksportuoja irengimus 1 AlZyrE Lietuvos krovininiu laivu; d) Lietuvos mokejimq balanse susidaro deficitas sanderiuose su Australija; e) visuomeneyra susifonnavusinuomong,kad Australijos dolerio kursas kris. ll. Kokia IS-LM modelio modifikacija daZniausiai pasirenkama maZos atvirosiosekonomikossElygomis? 12. Nuo ko priklauso fiskalines ir monetarinespolitikos poveikis maZoje atvirojoj e ekonomikoj e? 13. Kas ir kaip sqlygoja kapitalo itekejimo srautus dideles atvirosios ekonomikosmodelvie? L

498

14. REALAUS EKONOMINIO CIKLO TEORIJA
trumpalaikiai svyravirnai. Ekonomikai b[dingi nuolat pasireiSkiantys lSskiriamos dvi svarbiausios Siuos svyravimus analizuojandios teorijos. kad PripaZistama, klasikinismodelisnetinkaekonominiqsvyravimqanalizei, kad dia b[tinas modelis, ivertinantisprielaidq apie kainq nelankstumq.Kita grupe - neoklasikai- nepritaria tokiam poZilriui. Jtpnuomone ekonomistr4 prielaida apie laisv4 kainq sryravim4 netgi trumpuoju laikotarpiu, yra teisinga.Pasakjt5 laisvaskainq svyravimas,netgi trumpuoju laikotarpiu, yra priimtina prielaida, ir tai klasikini modeli leidLia vertinti kaip tinkamiausiq analizuojant[trumpojo laikotarpiosvyravimus.Kita vertus,jie teigia, kad visa mikroekonomine analize remiasi prielaida, jog pusiausvyros palaikymas rinkoje uZtikrinamas atitinkamu kainq pasikeitimu. Neoklasikai laikosi pagrind4. kad 5i prielaidaturetq sudarytiir makroekonomikos nuomonds, De5imtajame XX a. deSimtmetyjetarp neoklasikiniq ekonornikos teorijq, analizuojandiqekonominius svyravimus, reik5mingiausiasvaidrnuo tenka realausekonominiociklo teorijai. Realaus ekonominio ciklo teorija (real businesscycle theory) - tai teorija, teigianti, kad ekonominiai svyravirt.rai ekonomikoje (technikos, atsirandakaip realiq pasikeitirnr4 technologijos),neveikiant nominaliems dydZiarns(tokiems kaip pinigq pasi[la) pasekme. Siame skyriuje pateikiamasvienas i5 realausekonominio ciklo teorijos vadinamasis Baro rnodelio variantas, pavadintzrs modeliq. Tai supaprastintas Zinomo SiuolaikiniotunerikiediqekonomistoRoberloBaro (Bano, Roberl) vardu. 14.I. REALIOJI BENDROJI PAKLAUSA IR REALIOJI BENDROJI PASI[]LA Si teorija trumpojo laikotarpio analiz6jenaudoja ilgojo laikotarpio ekonominiq procesq prielaidas, kuriq viena svarbiausiq yra klasikine dichotomrja. Klasikind dichotomija (classical dichotomy) - teori5kas norninaliq ir realiLgqdydZiq atskyrimas; tai situacija, kai realieji rodikliai (tokie, kaip uZimtumolygis ir realiojo BVP (BNP) apimtis ir pan.) nepriklausonuo nominaliq rodikliq kitimo (pinigq pasifilos,bendrojokainq lygio ir t.t.). Dar XVIil a. Deividas Jumas (Hurne, David, 1111*1116), Zyrnus Skotq filosofas, tvirtino, kad pinigq kiekis Salyjeneturi poveikio realiam jos turtui, ir, pritarEs kiekybinei pinigq teorijai, iSkele pasillym4 kad visus ekonominiuskintamuosiusgalima suskirstytii dvi grupes: 499

nominalfs kintamieji - tai dydZiai,nustatotnivefiine i5raiSka; realieji kintamieji - tai dydZiai, nuslatomi fiziniais, natlrriniais vienetais. PavyzdLiui,bulviq ar obuoliq kaina yra nominalus kintamasis,nes ar ivertinamaslitais arba kitais piniginiais vienetais,tuo tarpu darZovir4 vaisiq - realiaisiaiskintamaisiais,kadangi nustatomastonoltris arba derliaus dyclis BVP (BNP) yra nominalusdydis,nes Analogiskaiir norninalusis centneriais. Realusis BVP nustato Salyje pagamintq prekiq ir paslaugqverlinE iSraiSkt1. kieki. (BNP) parodobendr4pagamintqprekiq bei paslaugq ISskiriamosir santykineskainos, kurios gali b[ti ir realieji dydZiai. santykinekaina,palyginti su bulvemis- Siuoatvejubulves obuolir4 Pavyzdh\tti, tonornissantykyjesu obuoliq tonornis.NaudojantisSiuoprincipu. matuojamos realusis darbo uZmokestis (darbo uZmokestis, ijreikltas vertine iSrailka ir pakoreguotas infliacijos dydziu) yra kartu ir realusiskintarnasis,kadangi parodo darbovienetil. keidiamos panaudoto proporcij4 pagal kuriq prekdsir paslaugos I infliacijos Realioji palfikanqnonna (nominalioji paltikanqnonna, pakoreguota dydZiu) taip pat yra realusis kintamasis, kadangi nustato santykl, kuriuo rnainyti i prekes prekesir paslaugas pagamintas Siandien ekonomikapasiruoSusi ateityje. kuriosbus pagamintos ir paslaugas, Jau kitados D. Jumasnumate, kad klasikine dichotornijabus svarbi ekonomindjeanalizdje,kadangi kai kurios jos jegos veikia nominalius,o kitos - realiuosius kintamuosius.Jis laikesi nuomonds, kad norninalius politika.TadiauSalies ir pinigq sistetna monetarine veikia Salies kintamuosius [kyje veikiandiq procesq anahzt neteikia pakankamai infonnacijos apre kintamuosius. realiuosius veikiandius veiksnius. Realaus ekonominio ciklo teorijoje realiqjq dydZiq kitirnas ai5kinamasrealiais pasikeitimais,tokiais kaip fiskaline politika ar mokslo ir technikos paLanga.Todel pats terminas ,,realus" teorijos pavadinime tarsi prieZastis, lerniandias ai5kinant nurodo,kad i norninaliusdydZius,naudojamus ekonorninioatsparumosvyravimus,nebusatsiZvelgiarna' Realausekonominio ciklo teorijos nuostatosdel kainq lanksturnoir pinigq neutralumo jos SalininkusZymiai labiau sieja su ekonomistais klasikais, negu padios klasikines mokyklos teoretikus.Kita vertus, realaus ekonominio ciklo teorija nera priskiriarna grynai neoklasikinei teorijai, trr.rmpuoju kadangi klasikineseteorijosenera prielaidq apie pinigtl neutralurn4 jq poveikis analizuojamas ilguoju laikotarpiu. tik laikotarpiu,o toks prasmepriskiriamanemaZa Naujajai klasikinei mokyklai bendriausia su nesutarimus tuo laikotarpiu 7-to desimtmedio kitq mokymq,kurie sujungia Naujajai klasikinei mokyklai priskiriama tokios keinsistais. dominavusiais teorijos, kaip: racionaliqjq l6kesdiq teorija, neorikardindekononikos teorija (Zr. I skyriq). Naujajai klasikinei mokyklai priskiriami truinpojo laikotarpio mocleliai, esant lanksdiornskainoms, netgi tie, kurie nesilaiko klasikines . . 500

dichotornijos taisykles. Tai tokie modeliai, kaip darbuotojq klaidingo suvokimo rnodelisir netobulosios informacijosrnodelis. Darbuotojq klaidingo suvokinto modelis (workermisperception model) - tai bendrosiospasi[los modelis, kuriame didele svarba teikiarna darbuotojq galirnybei neteisingai lvertinti bendrqll kainq lygi; tai modelis, teigiantis, kad darbo r"rZmokestis gali lengvai keistis, nukreipdamas pusiausvyr4 darbopaklausqir pasiDl4. i Sis moclelis irodo, kacl kainq nukrypimas nuo nurnatomojq lygio priverdia darbuotojuspakeisti daromussprendimusapie darbo pasifilq todel gamybosapirntisgali nukrypti nuo potencialaus gamybosapimtieslygio. Netobulosios informacijos modelis (irnperfect infonnation rnodel)- tai bendrosios pasitilosmodelis,pagal kur[ finnos nepajegiatiksliai ivertinti bendrojo kainq lygio, kadangijos Salyjenegali i5analizuori visq prekiq ir paslaugq kainq dinamikos. Pasak Sio modelio, trurnpojo ir ilgojo laikotarpio pasi[los kreives skiriasi del kainrl netinkarno interpretavimo trumpuoju laikotarpiu. Siame modelyje, palyginti su darbuotojqklaidingo suvokirno rnodeliu, neraprielaidos,kad finnos yra informuotosgeriaunegujq padiq darbgotojai, to, be hnna neatskiriarnanuo darbuotojq. Tadiau del turirnos informacijos stygiaus kiekvienas gamintojas, gaminantis konkretq gamini, o vartojantisjq daugybE, supainiojabendrojokainq lygio pasikeitimqsu santykiniukainq pasikeitimu.Sios klaidos veikia jq priimamus sprendimus ir sqlygoja trumpojo laikotarpio priklausomybE tarp kainq lygio ir gamybosapimties. Realaus ekonominio ciklo teorijos analizeje, siekdarni i5siaiSkinti gamybos apimtis ir uZimturno lygio svyravirnus, remsimds ankstesnruose skyriuose aptartais modeliais. Naudojantis IS-LM modeliu, esant lanksdiomskainoms, bei j1 modifikavus,buvo sukurtas realausekonominiociklo modelis. Zinome, kad IS-LM modelio IS ir LM kreivds apra5omos atitinkamai tokiomislygtirnis: Y=cx(Y -T)+I(r)+G M -f . =L Q'r) '

(14.r) (r4.2)

(14.1) lygtis rodo, kad gamybosapimtis ),priklauso nuo vartojimo C, investicijq 1 ir vyriausybesi5laidq G. Be to, vartojimo islaidos sqlygojamos

disponuojamq pajamq apimties (Y-T), o investicijq apimtis priklauso nuo realiosiospalfikanqnormos. (14.2) lygtis rodo, kad realioji pinigq pasifilayra lygi jq paklausai, kaip realiosios pal[kanq normos ir gamybos apimties funkcijai' Paprastumo laikysime,kad infliacijos ndra,ir jos ternpailyg[s 0. Tokiu atveju surnetimais pal[kanq normfo nuo kurios priklauso pinigq paklausa, galima nomir.raliE sutapatintisu realiqjapal[kanq norna. Ankstesneje analizdje trumpalaikiai ekonornikos svyravimai buvo analizuojarnilS-LM rnodelyjesu pastoviomiskainomis. Jeigu kainos yra lanksdios,tai jq dinamika s4lygoja gamybos apimties lygio, t.y.: produktoarbanatwaliojogamybos didejimqiki potencialiojo
\ . _ tvP - t _ v - - J { / v l\ , \1\)Lt.

(14.3)

Siq trilq lygdiq sistema lemia trijq vidiniq kintamtgq - gamybos apirnties- I, realiosiospal[kanq norrnos- r ir bendrojo kainq lygio - P reik5mes. 14.1 pav. pavaizduota ekonomikos pusiauslyros b0sena, esant lanksdiorns kainoms, kai gamybos apimtis yra potencialiojo (natflraliojo gamybos) lygio - 7. Palukanqnorrnos lygi parodo IS tiesessusikirtimo su vertikalia, atitinkandia nat[ralqji gamybos lygi, kreive. Kainos keidiasi ir kad PaZyrnetina, nusistovi tokio lygio, kad LM kreive taip pat kirstq 5i taSkq. esant lanksdioms kainoms, LM kreive svarbaus vaidmens ekonomikoje, nevaidina. Pusiausvyrapinigq rinkoje uZtikrinama tuo, kad, kintant kainq lygiui, LM kreive bltinai kerta abiejq minetqiq keiviq susikirtimo ta5kq. Todel, analizuojant realiuosius kintamuosius (gamybos apimtis, realioji situacijE palfikanqnorma), galima neatsiZvelgti pinigq rinkoje susidarandiq i

Y

P

Y

kainoms lanksdioms esant l4.t pav. IS-LM modelis, Sio modelio analizeje ivedamos dvi priklausomyb€s, kurios toliau analizuojamos. naujos sEvokos bei

s02

IS tiese, rodanti realiojo produkto apimties priklausornybE nuo realiosiospal[kanq normos, esantlanksdiomskainorns, vadinamarealiosios bendrosios paklausos kreive (RAD real aggregate demandcurve). Prekiq ir paslaugq visuma, esant natliraliajam gamybos apirnties lygiui, pavaizduotavertikalia Yp linija, vadinama realiqia bendrosios pasifllos kreive (RAS - real aggregate supply curve). Realiosios bendrosios paklausos ir pasi[los susikirtimas, kaip pavaizduota 4.2 pav.,parodopusiausvyros pal[kanq norrnq.

o

y

P

Y

14.2 pav. Pagrindines rnodeliosu lanksdiomis kainomispriklausornybes Kaip matome,tai ndranaujasmodelis,tik naujasekonominiqprocesq traktavimas. 15 ,,Mikroekonomikos" kurso Zinome, kad prekiq ir paslaugLl pasiul4 lemia gamybosveiksniq bei naudojamostechnikosbei technologijos lygis, o pallkanq norma susidaroatitinkamai esantpusiausvyraitarp prekiq paklausosir pasi[los. Realiosios bendrosios paklausos ir realiosios bendrosios pasi[los kreives skiriasi nuo bendrosios paklausos ir bendrosios pasillos kreivirl, kurias analizuojantvertikalioje a5yje atidedamas kainq lygis (Zr. 4 skyriq). Realausekonominio ciklo teorijojekaina nevaidina jokio vaidmens,kadangiji yra nominalus kintamasis, neturintis poveikio realiesiems kintamiesierns. Ekonominio ciklo teorija, sukurta tokiu principu, i5 esmds skiriasi nuo pateiktqmodeliq. ankSdiau 14.2. REALAUS EKONOMINIO CIKLO MODELIS Esant lanksdioms kainoms, ekonomikos modelis, ivedus darbo pasi[lq keidiamasekonominiqsvyravimqrnodeliu.Klasikiniame ekonomikos modelyje darbopasi[la bei uZimtumas pastovusdydZiai. yra

503

PraktiSkai susiduriama su Zymiais uZimturno lygio svyravrmars Siq ekonominio ciklo poZifiriu,toddl bfitina i5nagrineti svyravirnqprieZastis. analizeklasikiniarnemodelyje Darbo pasi0lospasikeitimoprieZasdiq yra vienas i5 prekiq ir paslaugq pasi[los kitimo veiksniq. Laikomasi nuostatos,kad, kuo didesnis potencialusdarbo laiko fondas, tuo didesne ir potenciali gamybos apimtis. Realaus ekonominio ciklo modelyje laikomasi poZitrio, kad veiksniai, sqlygojantys darbo pasi0lq veikia ir bendrEsias pajamas.Todel darbo pasi[I4 kiekvieno laiko momentu nulemia ekonomin€ tuo darbuotojqmotyvacija: kuo didesnisdarbo uZrnokestis, labiau darbuotojai suinteresuotidarbo rezultatais,ir atvirkSdiai.Darbo uZmokesdiuisumaZdjus iki tam tikro lygio, dalis darbuotojq gali visi5kai arba i5 dalies atsisakyti darbo. Darbuotojo uZimtumo laikotarpio kaita su laikotarpiu, kai jis linkqs (teikia prana5umE)nedirbti, vadinamas darbo laiko pakeitimo laisvalaikiu darbo pasiiiloje poveikiu (substitutioneffect ofwork - lesurein labor supply). Si poveiki galima apibldinti tokiu pavyzdZiu.Tarkime, antrojo kurso studentas nutard Siek tiek pakeliauti.Tadiau tam tikslui per vasarosatostogas jis turi uZsidirbti pinigq. Kurias: pirm4sias ar antrqsiaslikusiq dvejq metq atostogaspaskirs darbui? Pasirinkimas priklausytq nuo to, kuriq atostogq metu realusis darbo uZmokestis butq didesnis. Jeigu pinigai, uZdirbti pirmaisiais metais, gali duoti pal[kanq, tai pirmqjq vasaros atostogq metu gautas uZdarbis W1 santykinai tures didesnE vertg negu antrqiq vasaros metu gautasuZdarbisW2. Jeigu darbui bus pasirinkti pirmLgqvasaros atostogrt atostogrlmetai, tai po metq 5i suma bus (l+r)x'tlt,. Pasirinkusdirbti antrqjtl bus W2. Siuo atveju studentodarbo vasarosatostogqmetu, darbo uZmokestis santykine kaina laiko poZilriu, t.y. darbo uZmokesdio,gauto per pinnqsias studento atostogas, santykis su darbo uZmokesdiu, gautu per antr4sias pagal toki4 formulg: atostogas, apskaidiuojamas bus Santykine darbo kaina laiko po\iuriu = (1+r)xW, W.

(t4.4)

del Vadinasi, darbas pirmqiq vasarosatostogqmetu yra prana5esnis metaisbei auk5tospal0kanq numatytaisantraisiais didesniodarbo uZmokesdio norrnos. Realaus ekonorninio ciklo teorijos Salininkq poZiuriu, visuomet, priimant sprendim4 isidarbinti ir jo terminq kiekvienas Zrnogus sprendZia pana5quZdavini. Kol darbo uZmokestisarba palukanq norrna didele, reikia arbapalfikanqnonna maleja, galima [sidarbintiir dirbti. Jei darbo uZmokestis kad atejo laikas pailseti. Vadinasi, uZimtumo svyravimus lemia apsisprEsti, darbo jegos pardavejq darbo aktyvumo periodq pasirinkimasdarbo rinkoje. 504

kad realiosios bendrosios paklausos ir realiosios bendrosios pasiUlos pasikeitimq s4lygoja fiskaline politika ir ZymDsmokslo bei technikospasikeitimai. Tai savo ruoZtu didina gamybos apimti.B[tent nuo jos lygio priklausodarbopatrauklumolaipsnis.Tuo pat metu. o kartu ir gamybos apimtis. Y 14. Fiskalin6spolitikos poveikisrealausekonominiociklo modelyje Fiskalinespolitikos poveiki Siamemodelyje gali iliustruoti vyriausybes iSlaidq. Pusiausvyros produkto apimtiessvyravimaipriklauso nuo realiosios bendrosiospaklausosarba pasiulospasikeitimq. bet teigiamo nuolydZio. Realaus ekonominio ciklo modelis pavaizduotas 14. Siuo atveju. Realiosiosbendrosiospasi[los kreive pavaizduotane vertikali. keidiasiir uZimtumolygis. realiosios bendrosios pasifllos kiekis.3 pav..y. Realioji bendroji paklausair realioji bendroji pasifila Realaus ekonominio ciklo teorija teigia. Galiausiai realioji palukanq norrnanusistovi tokio lygio. kad ir kokia b[tq palukanqnorna. YoY. susijusiq. Darbo pasifla darbo rinkoje formuojasi. Siuo atveju kaip tik ir pasirei5kiaminetasis laiko pakeitirno poveikis. didejant realiajai palfikanq normai. bendroji prekiq ir paslaugqpaklausadideja.todel realiosiosbendrosios paklausos kreive slenkai 505 . su kosmoso tyrinejimo programq pletimu. Vykstandius ekonominius svyravirnus galima paaiSkinti pateiktuoju modeliu.1. pavyzdZiui. dideja. o kartu . esant pah"rkanqnormos svyravimams.3 paveiksle.s4lygojantys laikinq darbo uZmokesdio arbapal[kanq normos kilin-r4 padidina darbo pasi[l4.2. veikiant laiko pakeitimo darbo rinkoje poveikiui. kuris uZtikrinapusiausvyrqprekiq rinkoje. didejimas.Ekonomikos sukretimai. tuo didesnis darbo pasillos kiekis. t.ir garnybosapimtis.Kuo didesne pal0kanq norna. 14.

Naujq technologiniq galimybiq poveikis pavaizduotas 14.de5ing. 506 . priimant sprendimq apie darbo pasillq ndra itraukiamas I politikos poveikio gamybosapirndiaimechanizrnq. bendrosios paklausos didejim4. pasill4. Tadiautarp Siqmodeliq analizuojamuklausimuyra ir esminiq skirtumq: l.2.Technikosbei technologiniqgamybospasikeitimq poveikis realaus ekonominio ciklo modelyje Naujos tobulesnestechnikos bei technologijos atsiradimasrealaus ekonominio ciklo teorijos poZi[riu gali paveikti ekonomikq dviem pagrindiniaisaspektais. kita vertus. kaip pavaizduota 14. Laiko pakeitimo poveikis. IS-LM modelyje kainos yra pastovios. Camybos funkcrja pasikeidia taip. Tokiu atveju ypad dideja gamybosapimtis.2.kurio (a) dalis rodo situacijq kada naujq technologiniqgalimybiq labiau veikia paklaus4 o ne pasillq. sutampa tai i5laidqprekiq ir paslaugq[sigijimui didejimas. prieZastis. tiek pasiZymindius kokybinemis charakteristikomis namq ukiams geresndmis buities prietaisus. Tat yra. didejant vyriausybesi5iaidoms. Todel realiosios bendrosiospasitilos kreiv€ paslenka! de5inE. RAD9 kreivei paslinkus i naujq padeti RADl atitinkamaidideja gamybosapimtis ir pal[kanq norma. Paveikslo (b) dalyje pavaizduota.Gamybos apimti ir uZimtumo lyg[ lemia bendrosios paklausos apimtis.ipakavimo linijas ir pan. Akivaizdus suinteresuotumastiek firmoms isigyti patobulintuskompiuterius. Realaus ekonominio ciklo modelyje kainq lankstumas s4lygoja laiko pakeitimo poveikio pasirinkim4 darbo rinkoje..4 paveiksle. kreivE ir IS kreivg IS-LM modelyje i de5inE. Garnybos apirnti lernia darbo pasitlos kiekis: kuo didesnd pallkanq norna. kad kiekvienq palfikanq norrnos lygi atitinka didesne gamybos apirntis. tuo stipresni isidarbinimo. Tai rodo Zymuspaklausosir atsiradimas gamybos apimties pasikeitimas. 1. 2. Naujq technologiniq galimybiq atsiradimas sukelia. Siuo atveju realiosios bendrosios paklausos kreive taip pat paslinksi de5inE. Sis fiskalines politikos poveikio mechanizmasrealaus ekonominio Siospolitikos poveiki lSciklo rnodelyjelabai pana5us 8 skyriuje nagrinetEji i pastumiantirealiosiosbendrosiospaklausos LM modelyje.o palukanqnorma maZeja.automobilius ir kt. Tai sqlygoja prekiq ir paslaugqbendrosiospasifilos didejimq.nelanksdios. 14.isilvirtinimo darbebei darbodienosilginimo stimulai. susidarantis nedaug padidejus pal[kanq kad Sispoveikis veikia visq pirma normai.3 paveiksle. ekonorninds 2.

nedarbo.3.1.y. ar labai teisingaiji parodo ekonominiusprocesus. keidiandiais gamybos iSteklius (darb4 kapital{ i prekes ir paslaugas: 507 . DidZiausiq nesutarimr4 objektas yra svarbiq technologiniq gamybos pasikeitimq vaidmens. del kuriq (ptavyzdLiui. Pastoviospasekmesyra tokios. 14. ar Siostechnologines naujovesgamybospasikeitimopasekmds pastovios.kad pastovios pasekmes labiau veikia investicijq paklausq o karlu ir reali4j4bendrqj4paklausq gamybosapirnti bei realiqj4 pallkanq normE.paveikiamasir uZimtumolygis. pasirenkant darboviet4 bei darbopobrid!.rso nuo mokslo ir technikospaZangos pobfidZio.4 pav.Kiekvienu yra Siq atvejq pasekmesyra visi5kai skirtingos.t. kainq bei darbouZmokesdio lankstumoklausimai. pinigq neutralurno. nepalankiq oro sqlygq) atsiranda laikini pasikeitimai. REALAUS EKONOMINIO CIKLO TEORIJOS PAGRINDINIAI DISKUSIJV OBJEKTAI Realausekonominio ciklo teorija yra nauja Siuolaikineteorija.3. 14. Be to. veikiant darbo laiko pakeitimo laisvalaikiu poveikiui darbopasi[loje.ar laikinos. lodel daZnaikyla klausimq. Laikinosios pasekmes yra tos.a) 14. nuo to.keidiantis pal[kanq normai. Suprantarna. Technologiniqgamybospasikeitimqpoveikis realausekonorninio ciklo modelyje Technikos bei technologiniq gamybos pasikeitimq vyraujanlis poveikis realaus ekonominio ciklo modelyje paklausai ar pasi[lai priklar. Siuo poZifiriu ekonomistq vertinimai skiriasi. gero oro. Svarbiq technologiniqgamybospasikeitimqvaidmuo realaus ekonominio ciklo teorij oje Realaus ekonominio ciklo teorijos Salininkai gamybos apimties ir uZimtumo svyravimussieja su technologiniopob[dZio veiksniq pasikeitinrais. kurias lemia naujq gamybos technologijq suklrimas.

analizuojant pladi4ja prasme. kaip jie veikia ekonominio ciklo trukmg ir y a m p l i t u d E .tai gamybos veiksniq bendrojo produktyvumo padidejimas.rybos procesegalimi Zym[s technologiniaipasikeitimai. nustatomas kaip skirtumas tarp gamybos apimties padidejimo rodiklio ir gamybos veiksniq sqnaudqprieaugio.pasauliniqnaftos kainq augimas veikia pana5iai kaip technologinio gamybos lygio maZejimas. kadangi gali suleteti. Palyginimas buvo atliekamas.ir (veikiant laiko pakeitimopoveikiui) uZimtumodidinirn4. Solou likutis (Solow residual) . (l+. o regresas visi5kai neitiketinas ir nerealus. gamybos veiksniq bendrojoproduktyvumopadidejimoprieaugi: A Y = o t -A K t . kad.visuomenesmokslinio ir techninio paZangospotenciaio augimas lemia gamybosapimties.Ar svarhs ir kiek reikSmingi Sie reiSkiniai.grieZtosaplinkos apsaugos norrnos. Realausekonorniniociklo teorijos Salininkaiteigia. iverlinant viso pagamintoproduktogamybosveiksniq svorio dali. (Prescott. Zymiq technologiniq pasikeitimo fakto neigti negalima.Nusistovejusivisuomenine procesas pasiZymi tolygiu ir nuomon6. tadiau savo poveikio pob[dZiu analogiSkq 'pasikeitimams. Kaip jau analizuota3-iarneskyriuje teohnologiniai pokydiai ineSa dar vien4 narl i ekonominio augimo veiksniq daliq s4rySioformulg. t.y. Gamybos apimties maZejimas Siame modelyje vertinarnaskaip mokslo ir (kaip techninioregresolaikotarpis. technologiniams kadangi jie veikia darbo ir kapitalo procesE. kiekvieniems rnetams nustatanl vadinarnEjISolou likutl (taip pavadint4pirmq kart4j1 nustadiusio amerikieiiq ekonomistoRoberto Solou garbei). 508 .r a d i s k u t u o j a m a . transtbrmavimo prekesbei paslaugas SiuopoZilriu nepalankios oro i sqlygos.Edward) Zymus dabartinisneoklasikas EdvardasPreskotas atliko tyrimus. kad dabartiniulaikotarpiugan.c t l x +\ y dia AL L* AA A.i5 pirmo Zvilgsnioneveikiandiqtechnikos ir technologijos vystymosi. Daugelisekonomistqabejojatuo.)) I * gamybosveiksniq bendrasis produktyvumas. rnoksliniqir techniniqZiniq bei naujoviqkaupimoprocesas bet jokiu b[du negali pasukti atgal. bandydarnas rasti ry51 tarp ekonomikos ciklo ir reik5rningq technologiniq gamybos pasikeitimo pasekmiq. Gyvenime veikia nemaZareiSkiniq.Garnybosapimtiesir uZimtumomaZejimas pasekmd silpnejandiq darbui stirnulq) analizuojarnas kaip gamybos technologines bazespablogej imas. Jis palygino statistinius gamybiniq i5tekliq (darbo ir kapitalo) sEnaudqir garnybosapimties (BNP) duomenis. kad rnokslinesir techninespaZangos nuosekliu pobudZiu.

o A K y x--(1 A AA -a)" AL .nries padidejirno. Tai garnybosveiksniq bendrojo produktyvumo pasikeitimas.5)formulEgalimaapra5yti taip: Ganu. nustatant technologinio progreso ternpq poveik[ gamybos apimties augimo tempams. 2) del Svietimo ir valstybinio reguliavirno poveikio gamybos veiksniq bendrajam produktyvumui.l lentelejepavaizduotigamybosapimties augimo temparnsitak4 darantvs veiksniai.)'KI a- gamybos apimtis. darbosqnaudos. 3) jeigu valstybinio reguliavirno priemonemis iS finnr4 reikalaularna didesniq iSlaidq aplinkos apsaugos arba saugaus darbo prienroniq [gyvendinirnui. yra dalis gamybos apinities padidejimo telnpll. iSvedantiS ( 1 4 .\ Si lygybe yra pagrindas. garnybosveiksniq bendrasisproduktyvumas ivertina tai.o garnybosapimtis padideja. PavyzdLiui.bssapimtis ctugitrto tempai Kapitalo * Darbo + Garnybosveiksnitl poveikis poveikis bendro. nustatytas pagal likutini princip4 kaip garnybos apimties augimo tempq prieaugis. todel jis nustatomas netiesioginiubDdu. negalima nustatyti betarpiSkai.Kita vertus.. likgs atmetus luos augimo veiksnius. Vadinasi. l4. 509 . Garnybosveiksnir4 bendrojoproduktyvumopadidejinioprieaugisgali atsirasti keliq prieZasciq: del t) kaip technologinio progreso rezultatas. garnybosveiksniq bendrojo produktyvurno padidejimo prieaugio. jeigu padidejusios valstyb6s i5laidos padidina mokymo kokybq.kurie lengvai nustatomi. investicijos gali dideti ir be produkto apir. kapitalo dalis nacionaliniame produkte. Tai galetq netgi sumaZinti garnybos veiksniq bendr4il produktyvurn4. .produktyvumo paqtaeJrnlo pneaugt. kas keidia santyki tarp garnybos apimtiesir i5laidq. arba Solou likudio. kuri nera A paai5kinamagamybos veiksnirl sEnaudr4 pasikeitimu.kapitalo bei darbopoveikius. tai darbas tampa produktyvesnis. kapitalo s4naudos. 5 )f o r m u l e s : A A = -A Y . ZodLm ( 14.

3.rlyje paZangos letejimo stadrjE.. o kartu ir darboproduktyvumq.procentaisper metus 3. kaip rodo atlikti tyrirnai.l 0.5 pav.y._!ll-art-+K L vidutinis prieaugiotempas. Naftos kainq didejimo Suoliai(ypad 8 . 1982m. Valstybinio reguliavimo did