P. 1
Pensininkas 2011 m. rugsėjis - spalis

Pensininkas 2011 m. rugsėjis - spalis

|Views: 187|Likes:
Published by pprancke
Pensininkas 2011 m. rugsėjis - spalis
Turinys
Mes prisimename
Iš krikščioniškojo pasaulio
Sveikata - brangiausias turtas
Patarimai, patarimai, patarimai
Nebūtina, bet įdomu
Gero apetito
Auginkime!
Skaitytojų kertelė
Linksmiau
Pensininkas 2011 m. rugsėjis - spalis
Turinys
Mes prisimename
Iš krikščioniškojo pasaulio
Sveikata - brangiausias turtas
Patarimai, patarimai, patarimai
Nebūtina, bet įdomu
Gero apetito
Auginkime!
Skaitytojų kertelė
Linksmiau

More info:

Published by: pprancke on Nov 04, 2011
Copyright:Attribution Non-commercial

Availability:

Read on Scribd mobile: iPhone, iPad and Android.
download as PDF, TXT or read online from Scribd
See more
See less

05/28/2015

pdf

text

original

PENSININKAS

J. ,2 0" "1'-1'- m ." rug"s'e~ :-" '1·1s·::' "
1

..

'

.

..'

..

'.. _:_

(5:- ,- ::-'a-=- I-I·I=S~ p-' '-'-' ,~~.

PENSININKAS
Leidzia JAV Lietuviu Bendruomenes Socialiniu reikalu taryba Lithuanian Human Services Council of the USA, INC 2711 West 71st Street, Chicago, Illinois 60629 Telefonas: 773-476-2655 Redaguoja Danute Bindokiene 7155 South Homan Ave., Chicago, IL 60629 El-pastas: dbindokas@netzero.net Administruoja Danguole Ilginyte 2711 West 7pt Street, Chicago, IL 60629 Telefonas 773-476-2655 Prenumerata metams: Jungtinese Amerikos Valstijose - 15 (JAV) dol. Kanadoje ir kitur uzsienyje - 25 (JAV) dol. Atskiro numerio kaina - 1.50 (JAV) dol. Prenumeratos cekius rasyti administracijos adresu. Zumalas yra dvimenesinis

Turinys
Mes pnsimename I'" kriksci iskoi pasau 1· s . 1 sClonlS oJo 10 Sveikata - brangiausias turtas Patarimai, patarimai, patarimai Nebiitina, bet idomu Gero apetito Auginkime! Skaitytoju kcrtele Linksmiau
3

4 7 12 17 22 24 27 30
.

2011 m. rugsejis - spalis

Mes prisimename ...
Vyresnio amziaus zmones daznai nusiskundzia susilpnejusia atmintimi: as vis ka nors pamirstu pavardes, telefono numeri, ka vakar valgiau pietu ... Nuejes i parduotuve (kartais net! kita kambari), sustoju ir galvoju - ko Cia atejau? Tie netiketai atmintyje atsirandantys tarpai baugina, nes visu pirma kiekvienas pagalvoja: 0 gal cia tos nelemtosios Alzheimer's ligos pradzia? Retkarciais ka nors pamirsti pasitaiko ne tik vyresniems, bet ir jauniems. Tai naturalu, ypac kai esmame issiblaske, blogai jauciames arba tiesiog Sq,moningai ka nors rneginame is atminties istrinti. Del kartkartemis sutrikusios atminties neverta per daugjaudintis, nes paprastai pamirstamos smulkmenos. Reiksmingus ivykius mes prisimename, arba, jeigu laikinai primirstame, nesunkiai juos atsaukiame is atminties labirintu. Jei norime prisiminti, privalome nurimti, atsisakyti jausmu itampos, leisti atminciai veikti ir parodyti vaizdus is tolimos ar ne taip tolimos praeities. Juk kiekvienas vyresnysis, be abejo, prisimena, kai pinna karta zmonijos istorijoje zmogaus koja imyne peda kitoje planetoje - Menulyje. Daugelis prisimena, kai zudiko kulkos nuskyne labai populiaraus JAV prezidento John F. Kennedy gyvyby; kai buvo sugriauta gedingoji Berlyno siena; kai, bekildamas i erdves, staiga susprogo erdvelaivis ir zuvo Amerikos astronautai ... Birzelio mencsi norom nenorom prisimineme ziauriosios sovietu okupacijos pradzia, lietuviu tautos naikinirna, tremimus iSibira. Lietuviai, be abejo, taip pat prisimena stebuklingaji Lietuvos issilaisvinima is daugiau kaip pussimti metu trukusios bolseviku okupacijos ir po mazdaug metu Vilniuje ivykusias zudynes, kai okupantas dar karta megino tanku ir kulku pagalba palauzti lietuviu valia kad jie atsisakytu laisves siekiu, Cia pamineti ivykiai - tai tik truputi praskleista atminties uzdanga. Uz jos slepiasi daug daugiau maloniu ir skaudziu, lifidnu ir dziugiu ivykiu, tiek asmenisku, tiek apemusiu platesnius visuomenes sluoksnius, 0 kartais kone visa musu planeta. Artejant rugsejo 11 d., Amerikoje buvo vis labiau kalbama apie tai, kas New York mieste, Washington, DC, ir Pennsylvania valstijoje ivyko pries 10 metu. Kalbama su liudesiu ir baime, kad valstybes priesai sios skaudzios sukakties proga vel ncsiirntu tokiu ar panasiu smurto veiksmu. ACiu Dievui, toji sukaktis jau praeityje if jokiu smurto pasikartojimu sioje salyje neivyko ... Kai pries desimtmeti, 2001 m. rugsejo 11 d., teroristu lektuvai trenke idu zymiausius
-3-

dangoraizius Manhatten saloje, kai buvo pasikesinta pries JAV kariniu pajegq pagrindine bustine - Pentagona, kai teroristu pagrobtas lektuvas nukrito, nepasiekes savo tikslo, nes keleiviai, suprate baisiuosius priesu keslus, pasiryzo verciau mirti, nei leistijiems ivykdyti savo planus, visu miisu gyvenimas is dalies pasikeite. Amerika staiga pasijuto nesaugi. Buvo sukurtos valstybes apsaugos organizacijos, itaisyti ivainis aparatai, kurie nuolat stebi aplinka. Keliones, ypac lektuvais, pasidare komplikuotesnes, stropiai tikrinant kiekviena keleivi ir jo bagaza. Vis delto galime pasidziaugti, kad tos priemones buvo veiksmingos: nors ne karta teroristai megino praspriisti pro apsaugos tinkla, jiems nepavyko. Norime tiketi, kad ir ateityje Amerikai pavyks isvengti kito baisaus teroristu ispuolio. Nebijokime prisiminti, net ir nemaloniu dalyku, bet nesijaudinkime, jei ka pamirstame. Juk visi miisu gyvenimo ivykiai yra sudelioti "smegenq lentynose" - kartais mums pavyksta juos atrasti, kartais nepavyksta. Taciau tai nepakeicia, kas mes esame. Tai musu kraitis. Retkarciais pasistenkime atverti tos kraicio skrynios dangti, nupuskime metu dulkes nuo atminimu ir pazvelkime i praeiti. Danute Bindokiene

Is krlkscionlskojo
'V

pasaulio

KADA MES MELDZIAMES
William J. O'Malley, SJ Mes meldziames, kai siaucia audra; meldziames, kai stovime ant juros kranto, o dangus spindi zvaigzdziu ugnimi. Ir to reginio didingumas mus apstulbina, ir pastato mus i rmisu vieta. Meldziames, kai nusidedame, kai apsijuokiame, kai mums ko nors reikia. Tada mes alkani. Tada mes griztam i namus. Bet kas meldziasi, kai viskas gerai sekasi? Kai visur gera ir ramu? Kai sergame, meldziames, kad Dievas mus pagydytu, bet kai musu sveikata puiki, kam ateina igalva, kad reiketu prisiminti ir padekoti vien uz tai, kad esame sveiki? Kai liiidna ir kas nors nesiseka, tai vis Dievo kalte, juk Jis uz viska atsakingas. Bet kai viskas gerai einasi, tai atsakingas esu as, ir kam reikia Dievo? Vienas komikas karta paklause: "Ar zinotc, kas siandien yra su mumis negerai. Mes uzmirsome duonos skoni". Ir tai tiesa. Kodel nesame tikrai alkani - 0 kada taip is tikruju paskutiniu metu mums atsitiko - per sviesta ir uogiene mes negalime pajusti duonos skonio. Kai puse zmoniu pasaulyje buciuotu mums batus uz rieke duonos, mes taip gerai gyvename, kad senstelejusia duona metame lauk. Tik alkani zino duonos skalsuma; ir tik alkani supranta Gyvenimo Duonos skoni. Kol nepripazinsime, kas Dievas is tikruju yra ir ka Jis mums dave, ir kiek mes esame Jam skolingi, mes niekad

-4-

nezinosime, kas mes tikrai esame. Kol nepajusime savyje alkio ko nors daugiau, kol neieskosime gilesnio rysio su Dievu ir teziurcsime i J i tik kaip i dovanas daIijanti Teva, to1 mes ir toliau neprotingai gyvensime ir tik, kai isalksirne, ieskosime kelio atgal i namus. Jei atsakome: "Labai aciu, man viskas gerai sekasi ... ", kam reikia Misiu, kam reikia Komunijos? Einu i baznycia, nes manau, kad tai gera itaka mana vaikams ... Neinu, nors lyg ir noreciau, bet - zinot, vis nera to laiko. Jei Dievas dave mums gyvyby, lis mums dave viska. Be gyvybes dovanos, jokia kita dovana biitu neimanoma. Be tos esmines dovanos, niekad nebuciau pazines zmoniu, kuriuos myliu, nebuciau isgyvenes sauletu dienu, niekad nebiiciau skaites knygu, nernates vaiku, neragaves alaus ...

Ir kaip as Jam uz visa tai padekoju?
Ar tik tuo pareiga ir rutina tapusiu apsilankymu baznycioje sekmadieni ryte? Panasiai, kaip kartais aplankome sena turtinga teta, su viltimi, kad ji mus prisimins savo testamente ... Zmones sako, kad neturi laiko rnelstis, jie per daug uzimti. Bet ar jie taip pat niekad neturi laiko kasdien nusiprausti? Ir jeigu yra svarbu graziai, svariai atrodyti, ar nera taip pat svarbu parodyti Dievui savo dekinguma? Pripazinti, kas yra Dievas ir kas esu as 10 akivaizdje? Kada paskutini karta pasikvieteme Dieva eiti su mumis kartu pasivaikscioti? lis geras palydovas. Jis gal net mus itikins, kad buvome daug daugiau isalke, nei galvoj ome.

Verte Nijole Kersnauskaite
"Skambeki, Zodi - apmastyrnai

is Vilniaus"

Dievo Motinos apsireiskimo

Siluvoje vi eta.

-5-

SVENCIANT DIEVO MOTINOS GIMTADIENJ
Kiekvienu metu rugsejo 8-oji lietuviams primena Siluva ir joje 1608 m. apsireiskusia Mergele Marija. Pradedant rugsejo 8-qja - pagal tradicija vadinama Dievo Motinos gimimo diena - ir baigiant rugsejo l S-aja, Siluvoje vyksta garsieji atlaidai, ikuriuos is visos Lietuvos sue ina ir suvaziuoja minios maldininku, Nemazai maldininku dali (arba net ir visa) keliones iki Marij os sventoves Sihrvoje atlieka, slinkdami keliais. Visi keliauja, kalbedami rozini, giedodami Marijos garbei giesmes ir kitaip melsdamiesi. Net bolseviku okupacijos metais, kuomet ateistine valdzia visokiais biidais kliude ir draude svesti Dievo Motinos gimimo svente Siluvoje, maldininku rniniu nepavyko sustabdyti. Siluvoje iskilmes prasideda Svc, Mergeles Marijos gimimo svente, kurios istakos siekia pirmuosius krikscionybes amzius. Marija - Joakimo ir Onos dukra, kilusi is karaliskosios Dovydo gimines, Marija gimc Jeruzaleje, Cia zinomi ir pirmieji sventes pedsakai: Marijos gimimo vietoje pastatyta Sv. Onos bazycia, Nuo VII a. Marijos gimimo diena Romoje buvo svenciama rugsejo 8 d. Kartu su Viespaties Jezaus (gruodzio 24 d.), sv, Jono Krikstytojo (birzelio 24 d.), Svc. Mergeles gimimo svente (rugsejo 8 d.) yra vieninteles "gimimo" sventes Romos kalendoriuje. Lietuvoje si svente pradeta svesti XVI a. Ki ta rugsej 0 (15 d.) svente, skirta Dievo Motinai, yra Svc. M. Marijos Sopulingosios. Ji isplito antrojo tilkstantmecio pradzioje benediktinu ir cistersu vienuolynuose sv, Anzelmo ir sv. Bernardo pastan-

Koplycios viduje - ant apsireiskimo akmens pastatytas altorius. Virs jo - Svc. Mergeles Marijos statula. Altorius beveik koplycios centre, j! galima apeiti, tad daug maldininhl, prasydami Dievo malonill, apie j! eina keliais.

gomis. Kartu su krikscionybe svente pasieke ir Lietuva, Lietuviams Sopulingosios Dievo Motinos svente buvo ypac artima, nes musu tauta amziu buvyje patyre daug skriaudu, daug skausmo ir kanciu, Taciau ir Svc. M. Marijos apsireiskimo Siluvoje svente miisu Iiaudyje tapo labai populiari. Marijos paveikslas zeri auksu, 0 aplink ji - votai: zmoniu, gavusiu Dievo maloniu per Jo Motinos uztarima, zenklai. Gaila, kad paveikslas neatspindi pasakojirnu, kaip atrode 1608 m. Apsireiskusioji. 0 tas jos atvaizdas lietuviams biitu dar savesnis, priimtinesnis. Visi, be abejo, gerai zinome Siluvoje ivykusio Dievo Motinos apsireiskimo is-

-6-

torija, Kaip ir kai kuriose kitose pasaulio vietose (pvz., Lurde), Mergele Marija visu pirma apsireiske vaikuciams - piemeneliams. Verta tik atkreipti demesi, kad Siluvoje apsireiskusi Marija verke ... Nors Ji veliau pasake, kad verkianti del toje vietoje buvusios ir sugriautos toj baznycios, kurioje buvo garbinamas Jos Sunus, bet galime sakyti, kad Marija verke, atjausdama lietuviu tautos kancias, Nenuostabu, kad Lietuva nuo 1656 metu oficialiai vadinama Marijos zeme. Svc. Mergeles Marijos prasymas buvo ispildytas - apsireiskimo vietoje pastatyta baznycia ir miniu minios maldininku, ne tik Marijos gimimo sventeje, bet kone kasdien, Cia lankosi, meldziasi, aukoja savo vargus, dekoja uz pasisekimus, prase sveikatos ligoniams, Dievo malones

nuo Jo nusigrezusiems ... Pazyrnetina, kad SiauresAmerikojeCikagoje - yra vienintele lietuviu parapija, pavadinta Svc. Mergeles Marijos Gimimo vardu, t.y. tuo paciu vardu, kaip stebuklingojoje apsireiskimo vietoje stovincioji baznycia. Cikagiskes parapijos baznycia taip pat didinga, lietuvisko stiliaus, suprojektuota architekto Muloko. Kasmet rugsejo 8-osios progajoje vyksta novena, kuri uzbaigiama iskilminga procesija ir Misiomis. Dabartinis parapijos klebonas yra kun. Jaunius Kelpsas, kurio deka parapija tarsi atgijo, baznycioje pagausejo jaunu seirnu su vaikuciais ir apskritai neseniai is Lietuvos atvykusiu tautieciu - nors kai kuriems sekmadieniais tenka tolokai vaziuoti, kol pasiekia siq graziaja miisu sventove.

Sveikata - brangiausias turtas
LAIKAS PASISKIEPYTI
Rudeniop isgirstarne vis tuos pacius gydytoju ir kitu sveikatos prieziuros darbuotoju raginimus - laikas pasiskiepyti nuo gripo! 0 tai atlikti darosi vis lengviau ir lengviau, nes skiepijama vaistinese, socialiniu reikalu istaigose, Iigoninesc, didziosiose maisto parduotuvese, net kai kuriose parapijose ir, zinoma, gydytojo kabinete, tad niekas negali sakyti, kad per sunku ar nepatogu patekti i skiepus teikiancia vieta. Dar vienas patogumas yra tai, kad vyresniesiems, kurie jau turi "Medicare" apdrauda, uz skiepus nereikia moketi. Siemet nieko negirdeti apie skiepu triikuma, tad jt! pakaks kiekvienam, norinciam apsisaugoti nuo nemalonios ir kartais (ypac vyresnio amziaus zmonems) labai pavojingos gripo (visu jo rusiu) ligos. Pernai apie 131 milijonas (rnazdaug 43 proc.) sios salies gyventoju skiepijosi nuo HINI gripo - 8 milijonais daugiau nei metus pries tai. Jeigu kas "bijo" adatos diirimo j ranka (ar kuria kita kiino vieta), tie patys skiepai purskiami i nosi, be to, israstas dar vienas biidas, kai trump a, plonyte adatele skiepai ileidziami ne i raurnenis, 0 tik i oda. N era abej ones, kad ir atcinancia ziema gripo (influenzos) virusai kamuos nepasiskiepijusius. Virusu "gyvenimq" tyrinejancios laboratorijos teigia, kad jie kasmet sick tiek keiciasi - vaistai ar

-7-

skiepai, kurie pernai apsaugojo nuo uzsikretimo ir susirgimo gripu, siemet jau neveiksmingi. Todel stengiamasi tiems pasikeitimams (mutacijoms) uzbegti uz akiu ir pritaikyti skiepus, naikinancius naujasias virusu veisles. Vyresnio kaip 65 m. amziaus zmones taip raginami pasiskiepyti nuo plauci4 uzdegimo. Nors galimybe susirgti plauciu uzdegimu yra gal but mazesne kaip susirgimas gripu, visgi ji yra. Tiesa, plauciu uzdegimas yra pagydomas stipriu antibiotiku dozemis, taciau j is ligoni, ypac apskritai silpnesnes sveikatos, gali "nuvaryti i kapus" arba bent ilgesniam laikui paguldyti i ligonine. Kaip ir gripo skiepai, "Medicare" apdrauda turintiems asmenims sie duodami nemokamai. Tad kam rizikuoti?

tyrimuose atrasta, kad, kasdien isgerus viena ar daugiau puodeliu juodosios arbatos, sumazeja kraujospudis ir pagcreja arteriju lankstumas. Visgi nepatariama nuo si4 negalavimu "gydytis arbata", nes tie sveikatos pagerejimai yra palyginti nedideli. Megstantys gerti arbata, gali tik pasidziaugti, kad ji yra ne tik skani, bet gali buti naudinga sveikatos apsaugai.

SVENTES IR DEPRESIJA Rugsejis, spalis - netrukus bus ir lapkritis, ir gruodis ... Metai eina galop, bet pries tai atnesa eily svenciu: Padekos diena, Kucias, Kaledas. Daugeliui zmoniu tai maloniausia metu dalis: susirenka seima, artimieji, draugai, kartu pabendraujama, pasivaisinama, pasikeiciama dovanclemis. Nors, sventems besiruosiant, atsiranda nemazai papildomo darbo ir riipesciu, DABAR JAU ARBATA visgi sventinis dziaugsmas pateisina visus Europoje atlikti tyrimai su apie 6,000 nepatogumus. zmoniu, sulaukusiu 65 rnetu ir daugiau Bet yra ir antroji - tamsioji, liudnoji amziaus, parode, kad, geriant arbata, su- - didziuju svenciu puse, Uzuot dziaugsmo mazeja arteriju priskretimas ir susiaurejiir pakilios nuotaikos, jos gali pasizymeti mas. Taciau tyrimai taip pat parode, kad Iiiidesiu, beviltiskumu, net depresija, ypac arbata geriausiai veikia moterims: apie 44 kai aplink save zmogus neturi tu artimuproc. moteru, kurios labai retai gerdavo j4 - seimos, giminiu, gal but net didesnio arbata (cia kalbama apie tikra - arbatzoliu, ratelio draugu ar pazistamu, Kitu metu ne kitokiu augalu - arbata), arterijos buvo laiku ta tustuma ne taip giliai isgyvenama, daug labiau susiaurejusios, priskretusios. jauciama, bet ypac Kaledu laikotarpiu gali Tarp rnoteru, kurios kasdien isgcrdavo tris bfiti labai sunki, slegianti. ar daugiau puodeliu arbatos, tik 34 proc. Johns Hopkins ligonines "HealthAfturejo zymesnius arteriju uzsikimsimus. ter 50" vyresniuju prieziiiros skyriaus vyr. Tyrimai neisaiskino, del ko arbata neturi gydytojas Peter Rabins visu pinna pataria: to paties teigiamo poveikio vyrams nepasiduoti desperacijos, beviltiskumo Kalbant apie arbata, daugelis zino, jausmams! Jis pateikia eily patarimu, kaip kad sveika gerti vadinamaj q zaliaj q tu jausmu isvengti, arbata, esa j i padeda isvengti vezio ir 1. Butina aktyviai dalyvauti savo sirdies ligu, Pasirodo, kad dabar atej 0 aplinkos gyvenime. Iseikite pasivaikscioti eile juodajai arbatai. Italijoje atliktuose (jeigu oras palankus), bent trumpai pakal-8-

binkite sutikta kaimyna; paskambinkite (net ir maziau) pazistamam asmeniui, pasiteiraukite, kaip einasi - vyresniej i mie1ai papasakoja apie save, ypac sveikatos reika1us; isijunkite j parapijos veikla, susisiekite su parapijos rastine ar pasika1be kite su k1ebonu, gal but jiems reikalinga kokia talka, kuria galetumete atlikti. Daugelyje parapiju (ypac lietuviskose) sekmadieniais po Misiu ruosiamos "kavutes" ar ivairios programos. Nesakykite: bet as nieko nepazistu, nes visi, kurie ten susirenka, yra "savi", priklausantys tai paciai parapijai. Tai bus gera proga susipazinti su naujais zmonemis, pabendrauti ir diena prasvieses, Galbiit rasite tokiu pat vienisu, liudnu, beviltiskai nusiteikusiu zmoni4., ieskanciu artimesnio rysio su kitu asmeniu. 2. Svarbu nepersistengti. Svenciq metu daugiau darbo, daugiau visokiu riipesciu, tad vyresnieji turetu atkreipti demesi i savo pajeguma, pasisaugoti "persitempimo", didelio nuovargio. Jeigu ir reikia ruosti vaises, pirkti dovanas ar kur nors da1yvauti, nebiitina viska atlikti ta pacia diena arba tuo paciu metu. 3. Pamirskite "senas geras dienas". Kas buvo - praejo, tad neverta mintimis vis grjzti j praeiti. Nors tie prisiminimai ir malonus, nors mintimis pabendrauti su mylimais zmonemis ar maloniais ivykiais yra gera, bet visa tai dar labiau pabrezia dabarti ir issaukia Iitidesio antpludi. Gyvenimas atnesa daug pasike itimu: senstame, amzinyben iskcliauja musu artimieji, seimos nariai, kiti apsigyvena to1i ir negali net ypatingomis progomis sugrizti, pabendrauti; daznam tenka pa1ikti namus, kuriuose gyveno daug metu, uzaugino seima, buvo laimingi. Uzpludus

ir ju atnestarn liudesiui, yra tik du pasirinkimai: a. pasinerti vis giliau ir giliau i praeiti; b. tos praeities neatsisakant (juk tai miisu gyvenimo brangi dalis), dabartyje ieskoti prosvaisciu. 0 j4. tikrai yra, jeigu tik pasistengsime atidziau pasidairyti. 4. Pasirupinkite savo sveikata. Tiek sventine itampa, tiek depresija gali stipriai atsi liepti vyresnio zmogaus sveikatai. Butina gerai issimiegoti (bent 7-8 val.), tinkamai valgyti, kasdien pasimankstinti - vaiksciojant ar kitais budais. Verta ir pasilepinti: paskaityti idomia knyga, paziureti filmo ar TV programos, pasiklausyti megstamos muzikos. Visa tai pades atsipalaiduoti ir geriau jaustis. 5. Nepamirskite, kad pasaulyje, net jusu gyvenamoj e aplinkoj e, tikrai yra daug nelaimingesniu zmoniu: vienisu, alkanu, ligoniu, apleistu ... Atraskite biida isijungti i gerus darbus savo artimui, tai pades nusigrezti nuo savu (tikru ar net tariamu) problemu ir susitelkti i pagalba kitam zmogui.

prisirninimams

15 MINUCIlJ

=

3 METAl

-9-

Jeigu kasdien tik 15 minuciu pasvesite vidutinio stiprumo mankstai - pvz., pasivaiksc ioj imui - amziaus trukm e pailges trejais metais! Galbiit si zinia nustebins? Taip bent rodo dr. Chi Pand Wen at1ikti tyrimai (paske1bti "The Lancet" zurnale), truke apie 13 metu ir atlikti su 416,000 zmoniu. Sia ] 5 minuciu mankstos galia gali pasinaudoti visi, nepaisant, ar Z1110guS jaunas, ar senas, visiskai sveikas, ar paslijusios sveikatos (net rukantys). Dazniausiai gydytojai pataria kasdien, bent 5 dienas per savaite, pasimankstinti pusvalandi (30 min.), taciau tik maza

dalis zmoniu sio rezimo laikosi. Daugeliui tas pusvalandis atrodo labai ilgas ir del to atranda ivairiausiu priezasciu nesimankstinti (neturi laiko, greitai pavargsta, uzmirsta, kas nors sutrukdo). Penkiolika minuciu pavaikscioti ar kitaip pasimankstinti neatrodo taip sunku, ypac prisiminus tuos zadamus papildomus trejus amziaus metus. Tad pakilkime nuo minkstos sofos, uzstales, patogios kedes ir pamiklinkime kojas, net jeigu reiketu pasiramsciuoti lazdele, pasinaudoti vaikstuku (walker) ar atsiremti i artimo zmogaus peti.

nil! alergijoms gydyti neturejo, tikriausiai ir negalejo tureti, nes jtt nera ir siandien. Todd ir pasirinko pacia tinkamiausia, nors ir labai griezta: tai santuoku apribojimas. Jei atsirasdavo koks rozininkas (didelio ploto neinfekcinius berimus vadindavo "roze netampanciaja"), dusulingas ar kokio "valgio nepriimas", toksai senberniauti ar senmergiauti likdavo. Mokejo liaudies medicina saugotis alerginiu paumejimu: jei koks valgis netikdavo, jo brukte nebrukdavo. Liaudies medicina ypac paise, kad uogos nebutu valgomos ant tuscios sirdies, pakanka LIAUDIES MEDICINA karta kita gerai paskanauti braskiu anksti IR ALERGIJOS ryta ir beturis alergija. Jei karsciuojanciam Sakoma, kad alergija - moderniu ligoniui brukte brukamas koks gaivinantis laiku liga. Zmogus gali biiti alergiskas vaisiu gerimas, greiciausiai tam vaisiui simtams aplinkoje esanciu medziagu ir atsiras alergij a. dazniausiai labai sunku nustatyti, kas Siandicn sunku pasakyti, kam alersukelia alergijos simptomus (niezejima, gijl! nera, bet tam tikrus desningumus isberima, kvepavimo sutrikimus ir pan.). atsekti galima. Alergijos kamuojamiems siuloma ivaiSeniau, zydint rugiams, biidavo riausiu receptiniu ir nereceptiniu vaistu, sventas ramus metas. Ne artyn rugiu lauko tepalu, apsaugos biidu, tad kazkaip pagal- neidavo, netrukdydavo, tegu sau ramiai vojame: nejaugi senais laikais Lietuvoje juruoja, Kaip ten rugiams, 0 patiems zmoncs alergijos nezinojo? 0 gal musu zcmdirbiams didele nauda budavo - isliaudis buvo atradusi kazkokias stebu- vengdavo alergijos rugiu ziedadulkems, klingas gyduoles, panaikinancias alergijos ruginei duonai. apraiskas? Spygliuociu misku gyventojai gan Apie alergija ir liaudies medic ina atsparils, nors ir jiems pasitaiko zydejimo placiau yra pasisakiusi garsioji Lietuvos metu pusynuose pasigauti bronchita, jei farmacininke, vaistazoliu tyrinetoja, Lie- ne bronchine astma, 0 atvykeliai neretai tuvos gamtos ir tradiciju zinove, ziniuone ne tik liga susigauna, bet lieka alergiski vadinama - dr. Eugenija Smikfmaite (mi- net PUSttkvapui. rusi 1996 m. sausio 31 d.). Sekui pievas pjaudavo pries zydeji-Alergiju seniau buta gerokai ma- rna, sienui - nuzydejus. Tai ne tik mases ziau. Alergikais tarytum pasirilpindavo auginimas, bet ir sienapjoviu patirtis pati gamta - nuo ivairiu ligu j ie ismirdavo dauguma ziedadulkiu sukelia alergija. pirmieji. Liaudies medicina geru priemo- Mes itin megstame geles ne tik akimis,
-10-

bet ir nosimi tyrineti, dar pavasariui neatejus, sprogdinames kambariuose zilvicilb berzu, lazdynu sakutes. Taip musu tevai nedare. Vaistazoliu paruosejai, sandeliu darbininkai ar vaistazoliu vaistinese dirbantys farmacininkai neretai nukencia nuo vaistazoliu. Juos stebint, galima isitikinti, kad per ilga laika bet kuri vaistazole gali sukelti alergija. Nevienodai jautrils zmones baltymams. Pajiirio, ezeringu vietu gyventojai retai buna jautrils zuvies produktams, 0 tuo tarpu toliau nuo vandens gyvenanciuju alergija zuvies produktams - ne retenybe. Jautrils kiausinio baltymams, dazniausiai sunkiai pakelia ir tu pauksciu mesa. Alergiski gyvuliu pienui daznai gali jj pakeisti ivairiu riebalingu baltyrnu pienu. Daznokai nepagristai kaltinami riesutai: blogai sukramtyti jie asmatikams bei bronchitikarns gali sukelti priepuoli del mechaninio sternples dirginimo. Antra vertus, ir riebalingi baltymai ne isimtis, gali buti ir jiems alergisku asmenu, Alergiski braskems bei zemuogems daznai buna alergiski tresnems, avietems, persikams, abrikosams, netgi slyvoms, nors pektinu turincios darzoves ir vaisiai paprastai alergikams nekenkia. Vargu ar alergija galima laikyti atskira liga. Labai daznai tai yra signalas kitu, dar neisaiskejusiu ligu. Taigi reikia rasti alergijos priezasti. Graziai derinant maisto apribojimus, dirginanciu priemoniu vengirna, silpnuosius organizmo taskus ir daznai kaitaliojant vartojamus vaistus bei vaistazoles, alergiko bukle galima palengvinti.

RUDUO
Stasys Santvaras
Rudens ranka sudraske vasaros drabuii, Ir nusigande pauksciai leke j pietus As pazinau tave, Gaivinantis geguii, Man tavo veidas tokis tyras ir skaistus. Pabjure vieskeliai, troskimai sielvarte

paklyde
Ir zvaigzdes seserys - ui debesu As pazinau tave ir vasarq, ir rudenj velybq, Zinau, kas biisiu as, kas niidien tebesu. Per liiiti, per piigas, pro vienisq liisnele Mane, kaip vaikq tu vedi As pazinau tave, vidurnakcio gaivi ugnele, Negesi niekad tu mana sirdy

DALIA
Alfonsas Tyruolis
Vel ruduo. Zinau, kur vejas Dauio namo langines, Bet toliau - artojas sejas Javo sventai duonai, nes Zino jis: nernirs, kas seta, Kas pavasario islauks. N ors is tyko, nors is leto Aukso miiras vel isaugs.

!zemkencio

kietq daliq Bus sudeta miis vi/tis: Zelmenims, kurie isale, Svies dar saules ateitis.

-11-

patarimai

I

patarimai

I

patarimai

APGAULINGOS REKLAMOS, IZULUS PARDAVEJAI IR KIT I SUKCIAI kai pirkejai apgaunami realybe pagrazinanciu reklamu ir iskalbingu pardaveju: 1. Lektuvu bilietai ir keliones, Oro liniju bendroves ir kelioniu organizavimo imones, siekdamos sudominti pirkeja, skelbia tik pagrindines paslaugu kainas, neatspindincias visu mokesciu ir kitu priemoku (pvz., uz antrajj, treciaj] lagamina, uzkandi, gerima ir pan.), kurios gali ta, is pazifiros labai prieinama, kaina net padvigubinti. 2. Automobiliu pardavejai, reklamuodami savo prekes, beveik niekada nesinaudoja realiai parduodamu automobiliu duomenimis. Po to, kai susidomeje tam tikru, uz prieinama kaina skelbime aprasytu, automobiliu, pirkejai atvyksta iparduotuve, pardavejas pareiskia, jog konkretus, juos domines automobilis jau parduotas. Jis pasiulo apziiireti kitas, daug brangesnes masinas. Kartais jis taip itikinanciai kalba, kad pirkejas - nors labai nenorom - isigyja ta brangesni automobili ir veliau gailisi. 3. Buto nuoma. Jei kada teko ieskoti buto su nekilnojamojo turto agenturos pagalba, greiciausiai sis atsitikimas nebus naujiena. Vos rimtai susidomite konkreciu butu, agentas pranesa, jog tas j au isnuomotas ir pasiiilo vietoj jo rinktis kita - paprastai mazesni arba brangesni. 4. Asmenys, samdomi pagal susitarirna atlikti kokias nors paslaugas (vadinamieji kontraktoriai), kartais, sutike darba
Stai keletas pavyzdziu,

atlikti uz tam tikra, nedidele pinigu suma, veliau "atranda" papildomu kliiiciq ar "nenumatytq" papildomu islaidu, del kuriu pradine saskaita gerokai issipucia, Kitas tokiu "specialistq" megstamas veiklos biidas - isiprasyti ibusimo kliento namus atlikti .memokamo ivertinimo" (free estimate), kuris is tiesu reikalingas tik tam, kad butu gauta galimybe suvilioti klienta isleisti kuo daugiau pinigu. 5. Netgi [prastose parduotuvese kartais pasitaiko, kad pardavejai, uzuot sutike parduoti pasirinkta, reklamoje matyta daikta, pareiskia jog sis daugiau atskirai neparduodamas ir, norint ji isigyti, reikia pirkti visa brangu "rinkini", kuriame yra ir jums reikalingos prekes, ir visiskai jus nedominanciu daiktu. 6. Visada atidziai perskaitykite skelbimuose bei paslaugu tiekimo sutartyse smulkiomis raidelemis surasytas taisykles. 7. Jei jums pasakoma, kad jusu norima preke jau isparduota, pasiteiraukite, kada galite tiketis jos naujo pasirodymo apyvartoje ir aiskiai duokite suprasti, kad jusu nedomina kiti variantai. 8. Jei pardavejas akivaizdziai banda ibrukti brangesne preke, nepasiduokite spaudimui. Ruosiantis pirkti didesni daikta (pvz., automobili), verta su savimi nusivesti drauga, giminaiti ar siaip patikima asmeni, kuris gales patarti ir pades atsispirti graziai kalbancio pardavejo itikinejimams, Taip pat

-12-

butu neblogai pasidometi, ar - ir kokiomis salygomis - isigyta preke gales biiti grazinta, jeigu pakeisite nuomone ar ji nebus tokios kokybes, kaip tikejotes.

9. Niekada nepasitikekite zodiniais
"kontraktoriq" pazadais ir butinai isitikinkite, kad galutine paslaugu kaina yra sutartoji ir rastiskai patvirtintoji, pries jiems pradedant darba. Jei po to suzinojote, kad iskilo nenumatytu aplinkybiu, turesianciu itakos paslaugu kainai, pries atidarydami gauti nesalisko zinopinigine, pasistenkite

tai padaryti, galima kainas pasitikrinti S'!Skaitos atkarpoj e). Jeigu kaina yra didesne, kaip buvo skelbta, nereikia drovetis i tai atkreipti kasininko demesi ir paprasyti, kad pataisytu. Galbiit tai nesudarys dideles pinigu sum os, bet pensininkams juk svarbu kiekvienas centas (antra vertus, kodel turime moketi daugiau, negu reikia).
Paruosta pagal Socialiniu reikalu tarybos skyriu ("Draugas", 2011.08.13).

INTERNETINES PREKYVIETES
Kompiuteris _ patogus irankis ir tarpusavio susizinojimui, ir ivairiai info:macijai, ir net laisvalaikio praleidimui. Siais laikais jau yra nedaug zmoniu, "bijanciq" kompiuteriu, nes is esrnes nesunku ismokti kompiuterine technika pasinaudoti, net ir vyresniesiems. Dar vienas kompiuterio patogumas _ internetines prekyvietes, kuriose galima nusipirkti daugybe prekiu, patogiai sedint savo kambaryje. Internetinemis prekyvietemis (shopping online) kasmet - ypac svenciu metu _ pasinaudoja vis daugiau ir daugiau pirkeju, nes jose gali greitai ir kartais daug pigiau isigyti reikiamu daiktu, net avalynes, drabuziu, baldu, papuosalu, meno dirbiniu, dovaniniu prekiu ir kt. Be to, internetinese prekyvietcse galima ne tik pirkti, bet ir parduoti. Perkant siose prekyvietese, sutaupomas laikas, benzinas, nereikia stoveti ilgose eilese prie kasos ir galbut aplankyti kelias, toli nuo viena kitos esancias, parduotuves, kol atrandama patinkanti preke. Taciau kasmet tfikstanciai zmoniu patenka i apgaviku spastus, kurie gudriai slepiasi po internetu suteikiama uzdanga ir vilioja neatsargius pirkejus, Tad patariama, pries kif nors perkant intcrnetineje prekyvieteje, pasitikrinti, ar pardavejas nera

vo ivertinima, 10. Apsipirkdami interneto parduotuvese, atkreipkite demesi i parduotuves gera varda. Venkite tureti reikalu su pardavejais, aiskiai nenurodanciais savo kontaktiniu duornenu, prekiu isigijimo bei grazinimo taisykliu ir pan. 11. Aptardami su pardaveju ivairias galimybes, tarkime, perkant automobili, nesileiskite uzliiiliuojami pazadu apie "nedideles" menesines imokas. Biitinai suzinokite visa kaina, kuria turesite sumoketi, ir tik po to spreskite - pirkti, ar ne. 12. Net ir maisto (ar kitokiu reikmenu) parduotuvese reikia apdairumo, kai prie kasos irasomos prekiu kainos. Neretai pasitaiko, kad net ir kompiuterine sistema padaro klaida ir prekes kaina pasikeicia paprastai ji yra didesne, Kiekviena savaite maisto parduotuves spaudoje skelbia prekiu papiginimus (nebutina gauti arnerikietiskus dienrascius, laikrasteliai su papiginimais dazniausiai randami pacioje parduotuveje), o taip pat ir prie lentynu, kuriose sukrautos prekes, paprastai yra rasteliai su "nauja, papiginta kaina". Butina i siuos dalykus atkreipti demesi ir, atejus prie ~asos, ~tididziai stebeti prekiu kainas~ k~nos pasirodo skaiciavimo aparato ekranelyje (kam sunku

-]3 -

anksciau pakliuves iteisesaugos akirati, ar bendrove, siulanti prekes bei paslaugas, yra legali. 0 pasitikrinti nesunku: tereikia susisiekti su "Better Business Bureau" arba internetiniu adresu: my3cents.com. Kadangi didzioji dalis internetiniu parduotuviu verslo atliekama kreditinemis kortelemis, pirkejas turi ypac budriai saugoti, kad j 0 pateikta kortele nepasinaudotu apgavikai. 1. Visu pirma, pries pateikiant kreditines korteles numeri ir kita informacija, paklauskite saves: ar tikrai zinau, su kuo turiu reikala? Ar tai legali, placiai zinoma staigiam impulsui pirkti, ypac brangesnes vertes preke, Pasitikrinkite ir kitose internetinese parduotuvese ar net eiliniu parduotuviu intemetu (visos didesnes parduotuves taip pasiekiamos), kiek toji preke kainuoja, ar jos kokybe tikrai gera. 3. Kiekviena menesi labai stropiai patikrinkite kreditiniu korteliu daveju atsiustus duomenis ir saskaitas. Jeigu atrandate, kad kazkas neatitinka,jei neatsimenate, kad tokia suma ta menesi isleidote, nedelsiant susisiekite su savo banku ir kredito kortele isdavusia firma. 4. Jeigu internetineje parduotuveje uzsisakete preke, kuri niekuomet nebuvo jums atsiusta, tuoj pat praneskite kredito kortele isdavusiai firmai ir sustabdykite mokejimus. 5. Ypac biikite atsargus, jei rasoma, kad visi papiginimai yra galutiniai ("all sales are final") - ne visi internetiniai pardavejai priima grazinamas prekes. Uzsitikrinkite, ar galesite preke grazinti, j eigu nepatiks. 6. Daug saugiau susirasti internetine

bendrove? 2. Nepasiduokite

parduotuve, pasinaudojant "Web search" arba "Shop online" informacija. Niekad nesusigundykite pasinaudoti elektroniniu pastu (net pazistarnu, 0 juo labiau -nepazistamu) siiiloma internetine parduotuve. Apgavikai moka uzsimaskuoti nekaltai atrodanciais kompiuteriniais prisijungimais (links), kad isgautu is neatsargaus pirkejo informacija ir ja pasinaudotu. 7. Pasitikrinkite, kokia apsauga pries pasitaikancias apgavystes turi jiisu kreditine kortele. Daug korteliu, pvz., Visa ir Discovery, turi simtaprocentine apsauga - jeigu korteles savininkas pakliuva ! apgaviko tinkla, sios firmos padengia visas, nelegaliai padarytas islaidas, zinoma.jeigu savininkas laiku pranesa apie ivykusia apgavyste. Kai kurios korteles isduodancios bendroves taip pat stebi korteles savininko veikla: jeigu pastebi, kad kazkas nenormalu, pvz., kortele panaudoj ama brangiems pirkiniams parduotuvese, kur jos savininkas niekuomet anksciau nesilankydavo, susisiekia su korteles savininku ir pasiteirauja apie tas islaidas, 8. Korteles isduodancios bendroves pasiulo savo klientams, perkantiems internetinese parduotuvese, isigyti specialu numeri atskira kiekvienai tokiai parduotuvei. Jeigu kas nors pasisavins ta numeri ir megins kortele panaudoti kitoje internetineje parduotuveje, nieko nepelnys, nes kortele negalios.

AR PAKANKAMAI ZINOME APIE "MEDICARE"
Nors apie siq, valstybes vyresniesiems pilieciams teikiama apdrauda, informaciju netriiksta, bet daugelis zmoniu !tai nelabai kreipia demesio, isskyrus tuomet, kai iskyla koks nenumatytas reikalas, ypac sveikatos

-14-

sutrikimas. JAV LB Socialiniu reikalu taryba kartas nuo karto .Drauge" skelbia ivairia, vyresniesiems svarbia, medziaga, kuria paruosia Vaida Maleckaite. Neseniai tame skyriuje (2011 m. rugsejo 10 d.) buvo rasoma apie "Medicare". Verta pasiskaityti bent to straipsnio istraukas. "Medicare" uztikrina sveikatos prieziuros paslaugas pagyvenusiems zmonems bei turintiems negalia, Nuo pat savo gyvavimo pradzios "Medicare" buvo specialiai skirta padeti zmonems, turintiems salyginai nedideles pajamas bei palyginti didelius poreikius sveikatos prieziurai del juos kamuojanciu rimtu ar isisenejusiu ligu. "Medicare" programa apima mazdaug 80 proc. visu klientu ir apmoka sveikatos prieziuros paslaugas JAV federalines valdzios skirtomis lesomis. Likusieji klientai, isirase i vadinamaja "Medicare Advantage" prograrna, naudojasi sveikatos draudimo planais, kuriuos siiilo privacies draudimo bendroves, sudariusios specialias sutartis su valstybe. Paprastai.jei jus arbajtisu sutuoktinis, esate oficialiai isdirbe nustatyta laika (40 ketvirciu arba 10 kalendoriniu rnetu) ir sulaukete atitinkamo amziaus (65 metu), galite tiketis tradiciniu "Medicare" lengvatu, Taip pat j "Medicare" programa turite teise isirasyti nepriklausomai nuo amziaus, praejus 24 menesiams po to, kai igijote negalia ir jums buvo paskirta speciali (disability) "Social Security" ismoka. "Medicare" program a uztikrina tam tikra paslaugu rinkini visiems savo klientams, iskaitant gydyma Iigonineje, apsilankymus pas gydytoja, laboratorinius tyrimus bei receptiniu vaistu atlyginima. Taciau "Medicare" iki siol nera visaapimanti sveikatos draudimo programa, to del daugelis

jos klientu yra linke naudotis ir papildomu draudimo planu, gautu buvusio darbdavio deka arba isigytu is privaciu draudeju. "Medicare" programa sudaro trys pagrindines dalys (Part): A, B ir D. Yra ir "Medicare Part C", taciau tai vadinama pati "originalioji" sios sveikatos apdraudos programa. "Medicare Part A" apima visas paslaugas, teikiamas kliento gydymui ligonineje, "Medicare Part B" apmoka ambulatorines prieziuros islaidas, iskaitant vizitus pas gydytojus. "Medicare Part D" skirta atlyginti receptiniu vaistu islaidas, naudojantis privaciu draudeju siulomais planais. Daugelis "Medicare" klientu "Part A" paslaugas gauna automatiskai, vos isirase i programa. Taciau, noredami gauti "Part B" ir "Part D" paslaugas, klientai privalo patys isreiksti nora dalyvauti minetose programos dalyse.Jsirasant i sias programos dalis, yra nustatyti tam tikri laikotarpiai, kuriu birtina paisyti, kitaip gresia pinigines baudos. Asmenys, kurie tebedirba, sulauke 65 m., neprivalo isirasyti i "Medicare" programa, vos sulauke to amziaus. Taciau, pagal nustatyta tvarka.jiems biitina isirasyti j programa is karto, vos isejus is darbo. Taip pat i "Medicare" programa, vos sulauke nustatyto amziaus, privalo isirasyti visi dirbantieji nedidelese organizacijose, turinciose maziau nei 20 darbuotoju Pinna karta isirasant i "Medicare" programa, suteikiama teise pasirinkti, ar isirasyti i "originali~" "Medicare" prograrna, ar i kuri nors is siiilomu "Medicare Advantage" planu. Pasirinktas paslaugas kasmet galima keisti, bet privalu paisyti tam specialiai nustatyto laikotarpio.

-15-

"Part B" ir "Part D" imokos paprastai yra automatiskai nuskaiciuojamos nuo klientu gaunamos menesines "Social Security" ismokos, nors "Part D" imokas galima moketi ir tiesiogiai privaciam draudejui, Didesnes pajamas turintys "Medicare" klientai, privalo moketi didesnes imokas, tuo tarpu asmenys, turintys nedaug finansiniu istekliu, gali gauti valstybes parama "Part D" islaidoms padengti programa (pagal vadinamaja "Part D Extra Help" programa) arba kreiptis del valstybines "Medicaid" paramos, kuri padengtu dauguma "Medicare" islaidu, iskaitant kliento priemokas.

KAD VISUOMET BUTUME GRAZIOS ...
Apvytusia veido oda galima atgaivinti tokiu skysciu: j du puodelius verdancio vandens iberti sauksteli metos lapu (sviezit; arba dziovintu), sauksteli ramuneliu ziedu, sauksteli jonazoliu (St. John's Worth), sauksteli Iiepziedziu. Palaikyti 1 val., po to nukosti, ipilti 2 saukstus degtines ir sauksteli glicerino. Beje, prausiantis ramuneliu nuoviru, dedantjo kaukes, kompresus, suminksteja oda, susitraukia poros. Karsta, sauleta vasaros diena dirbant lauke, poilsiaujant savo kieme ar prie vandens, galima net nepajusti, kad oda pradeda rausti. Nudegus saule, prauskites ramuneliu nuoviru, dekite jo kompresus. Vasara apskritai reikia saugoti oda (ypac senesne), nes del karsto oro, saules, vandens ir vej 0 oda praranda daug dregmes ir kolageno. Nors patariama daug gerti, bet visgi gerimas negali sugrazinti prarastu odos medziagu. Geriausia - veida apipurksti mineraliniu vandeniu: jis atgaivina oda,

apnipina ja vitaminais ir mineralinemis medziagomis, saugo nuo zalingo aplinkos poveikio. Pasideginus saulee, veida butina sudrekinti, bent jau paprastu vandeniu, 0 po to patepti gaivinanciu kremu. Net jeigu tiesiogiuose saules spinduliuose biinate neilgai, vis tiek biitini drekinantys ir maitinantys kremai, 0 taip pat nuo ultravioletiniu saules spinduliu sauganti kosmetika. Ypac nuo saules spinduliu reikia saugoti nosi, nes ji idega pirmiausia. Kad ant veido neatsirastu rauksliu, kasdien veida pamasazuokite sviezio agurko gabaliuku, 0 po 20-30 min. nusiprauskite drungnu vandeniu. Vakarais oda nuvalykite ramuneliu, metu, jonazoles, Iiepziedziu nuoviru. Pasitepus kremu, rauksleta, suvytusi veida ir kakla energingai paspaudykite nyksciu ir smiliumi - pageres odos mityba, issilygins rauksles. Senstanciai odai naudingas sermuksnio (mountain ash) uogu kremas, kuris padaromas taip: 1;4 sv. nesiidyto sviesto ar margarino istrinti su kiausinio tryniu, sauksteliu medaus ir saukstu sermuksnio uogu tyreles, po to ipilti saukstq kamparo spirito ir dar karta gerai istrinti. Darykite kaklo pratimus - 10-20 kartu kiekviena: rankas sukryziuokite ant pakausio ir jomis spauskite galva, tai darant reikia "priesintis", kad isitemptu kaklas; sudeti rankas po smakru ir nuleisti galva, nugalint stipru ranku "pasipriesinimq"; gulint ant pilvo, galva atlosti kiek galint atgal ir nuleisti ant knitines. Jei tenka ilgai scdeti susilenkus, neuzmirskite retkarciais atlosti galva, kad pailsetu kaklas. Keleta kartu per diena energingai patapsnokite kakla priekyje ir sonuose isorine plastakos dalimi.

-16-

Nebotino, bet idomu
APIE BABELIO BOKSTt\
Senajame Testamente randamas pasakojimas apie babilonieciu uzmojj pastatyti boksta, kurio aukstis siektu pacius debesis. Uz toki pasitikejirna savo gabumais ir puikybc Viespats sio boksto statytojus nubaude: sumaise jq kalbas. Nesuprasdami vienas kito, statytojai atsisake statybos ir issisklaide po pasauli. Si istorija laikyta simboliska legenda apie zmoniu puikybe ir galbut skirtingu kalbu atsiradima. Taciau XIX a. pabaigoje is Europos atvyke archeologai surado Babilono griuvesius: mazdaug uz 100 km nuo Bagdado jau daug amziu stiiksojo negyvos kalvos su ploksciomis virsimemis ir slenkanciais slaitais. Vokieciu archeologai 1899 m. pradejo tas kalvas kasineti, Paaiskejo, kad tose kalvose slypi Babilono miesto liekanos. Po keleriu metu buvo atrasti Semiramides sodu griuvesiai ir - Babelio boksto liekanos, kurio kvadratinio pamato vienos krastines ilgis sieke 90 metru. IS visu pusiu boksto pagrinda supo sienos griuvesiai, prie kurios glaudesi ivairus kiti pastatai. Pats Babelio bokstas tarnavo kaip milziniska sventykla, kurios vireuneje stovejo dievo Marduko sventove, Senoves graikq istorikas Herodotas taip rase apie sj boksta: .Bokstas kilo i dangu gigantiskomis terasomis. Ji sudare septyni bokstai, pastatyti vienas ant kito. Boksto pamatas buvo 90 metru plocio, 0 boksto aukstis siekc irgi 90 metru, Pirmasis aukstas buvo 33 metru aukscio, antrasis 18 metru, 0 likusieji - po 6 metrus. Pati virsutini auksta uzeme puiki babilonieciu dievo Marduko sventove, uzdengta auksu ir apdailinta melynai glazuruotomis ply tom is" . Sis bokstas daug kartu buvo sugriautas ir vel atstatytas. Galutinai jj sugriove Persijos valdovas Kserksas.

"DYVAI" ERDVESE
NASA erdviu tyrimo laboratoriju mokslininkai skelbia, kad mazas, instrumentu prikrautas erdvelaiviukas "Kepler", jau antrus metus skriejantis tolimomis erdvemis, siuncia Zemen vis keistesne ir idomesne informacija. Galbut toji informacija bent is dalies ras atsakyma, i simtmecius zmonija kamuojanti klausima: ar mes Visatoje vieni? Gal yra kitu Sauliu ir kitu planetu, kuriose gyvena protingi gyviai, panasiis i mus, ar yra kazkur tolimose erdvese bet kokia gyvybe apskritai. Atrasta, kad mazdaug 500-3,000 sviesmeciu nuotoliu nuo must; planetos yra 997 zvaigzdziu-sauliu, aplink kurias skrieja 1,235 "planetos". Belieka tik tuos duomenis nuodugniai istyrineti ir galbut bus atrasta bent viena planeta, panasi i Zemy. "Kepler" instrumentai stebi daugiau kaip 155,000 zvaigzdziu ir kas pusvalandi matuoja jq skleidziama sviesa. [domus pastebejimai paskelbti ir apie musu planetos istikimaji palydova Menuli. Spejama, kad jis susiformavo pries 4.5 milijardus metu, kai mazdaug Marso dydzio planeta atsitrenke i dar ne visai atvesusia Zemc ir nuo jos atskele geroka dali mases. IS to susidiirimo skeveldru "gime" Menulis, jq likutis tapo asteroidais, bet viena

- 17-

didcsne mases dalis - menuliuku, kuris pradej 0 skrieti ta pacia orbita, kaip Menulis. Praslinkus desimtims milijonu metu, del kazkokiu priezasciu tas menuliukas pakeite savo orbita ir pasipainiojo tikrajam Menuliui ant kelio. Pasekme - susidiirimas! Astronomai mano, kad tos katastrofos zymes ir dabar galima matyti: viena Menulio puse skiriasi nuo antrosios. MUS4 paprastai matoma puse yra lygi, pripildyta ugniakalniu issiverzimu liekanomis, bet antroji puse yra "issiputusi", su aukstais, smailomis virsiinemis kalnais. Menulis taip pat nera apvalus, bet tarytum "suplotas". Tai vis tu galingu pradmines gamtos jeg4 veiklos pasekmes. o kaip su asteroidais? Ar yra pavojus, kad kuris is j4 viena grazia diena pakeis savo orbita ir pasipainios Zemei po koju? Mokslininkai tvirtina, kad tokia galimybe, deja, yra. Vienas tokiu asteroidu, pavadintas Apophis vardu, buvo atrastas 2004 metais "tik" 17 milijonu myliu nuo Zemes, Manorna, kad 2029 m. jis gali pakeisti savo orbita ir pasukti musu planetos link, praskriedamas labai arti Zemes, bet jokios zalos nepadarydamas. Taciau 2036 m. balandzio 13 d. yra lx44,000 galimybe, kad ivyks susidiirimas su Zeme. Apophis sveria bent 50 mIn. tonu, yra 1,000 pedu plocio. Jeigu jis susidurtu su Zeme, rnusu planetai ir viskam, kas joje yra, kiltu mirtinas pavojus. Kadangi dar yra laiko, astronomai stengsis tiksliai nustatyti Apophis kelia ir bus ieskoma budu, kaip apsaugoti musu planeta nuo katastrofos.

uz daugiau kaip 13 milijardu doleriu, Sakorna, kad per pastaruosius penkerius metus apie 10 milijonu zmoniu sugauti vagiant. Bet ne visi vagisiai yra pasaliniai - 2009 m. apie 33.1 proc. vagysciu atliko patys parduotuviu tamautoj ai. 1700 m. prekes voge zmones buvo pakariami, dabar dazniausiai j ie susilaukia nedideliu bausmiu. 2006-2007 m. daugiausia pavogta mesos produktu. Vagia ne tik suaugusieji, bet ir jaunimas, net vaikai. Pastarieji dazniau griebia kosmetikos produktus, saldumynus. Vyru pirstai linksta i nedidele elektronine aparatiira, ivairius irankius, net televizorius; moterys griebia kosmetika, drabuzius, kvepalus, papuosalus, Vagi amos ir knygos, kuriu vagys vadinami "bibliomanais".

I

1

1

LIUTO MESOS MALTINIAI Praejusia vasara viename Arizona valstijos restorane buvo galima uzsisakyti liiito mesos maltiniu (hamburgers). Maltiniai buvo gaminami is liuto mesos, maisytos su jautiena ir kainavo 21 dol. (nerasoma, ar prie to buvo pridedama ir bulvyciu), Restorano savininkas tvirtino, kad Iiutiena pirkes is vienos, Arizona valstijoje veikiancios, mesos perdirbimo ir pardavimo firmos. Nezinia, kiek tu Iiutienos maltiniu buvo suvalgyta, bet isikiso federaline valdzia ir mesa pardavusia firma nubaude stambia pinigine bauda, nes Iiiitai laikomi nykstancia zveriu veisle ir jais, ar j4 "dalimis", prekiauti draudziama.

BENZINAS IS KAVOS TIRSCIlJ
Vienas opiausiu siudieniu nipesciu - atrasti naujus, gausius ir lengvai pasiekiamus skystojo kuro saltinius, kad biitu galima pigiau varyti miisu susisiekimo prie-

VAGIV DIRBA ISSIJUOSF;
"The National Association for Shoplifting Prevention" duomenimis, kasmet is parduotuviu sioje salyje pavagiama prekiu

-18-

mones ir gaminti daugybe kitu reikalingu sveikatos apsaugos istaigos, ir net mokyproduktu, Nuolat vykdomi eksperimentai, klos, bet ypatingas demesys kreiptinas i panaudojant augalus (kukuriizus, cukrines antsvorio spaudziamas sios salies moteris. nendres, soja, palmes, tam tikras zoles ir Amerikoje yra 71.3 mln. suaugusiu rnoteru pan.), surenkant is restoranu kepimui var- su pavojingai padidejusiu antsvoriu. Tai tota alyva ir meginant patenkinti pasaulyje sudaro apie 62.3 proc. visu amerikieciu movis gausejanti naftos poreiki. Neseniai "The teru. Jos paskirstomos mazdaug taip: a. 26.5 American Chemical Society" pranese, kad baltosios rases moteru yra nutukusios, 0 is Nevada valstijos laboratorijose tyrineto- j1l32.8 proc.laikomos pavojingai storomis; jai atrado "naujq, pigll, gausu ir aplinkai b. 25.7 proc. juodosios rases moteru yra nekenksminga augalinio skystojo kuro nutukusios, 0 is jll 51 proc. gresia pavojus saltini". Ne tik tuo kuru galetu btiti varomi del per didelio antsvorio; c. 31.7 Amerikoje automobiliai ir sunkvezimiai, bet jis turi gyvenanciu meksikieciu yra storules, 0 is malonu kvapa. jll 43.4 proc. laikomos nepaprastai nutuTas "nuostabus kuras" gaminamas is kusiomis. pavartotu kayos tirsciu, kuriuose rasta 12 Pazyrnetina, kad pagrindine ameriproc. aliejaus. Manoma, kad kayos tirsciai kieciu rnoteru ankstyvos mirties priezastis galetu kasmet pridurti apie 340 milijonu yra ne vezys, 0 sirdics liga - daug daugiau papildomu galionu augalinio kuro ir Jung- moteru kaip vyrq kasmet sia liga mirsta. tinems Valstijoms duoti per 8 milijonu Viena tikriausiu sirdies ligos priezasciu yra doleriu pelno. Zinoma, viskas dar ateityje, per didelis antsvoris, todel moterys ypac taciau numatoma dar siais metais pastatyti turetu sia problema susirupinti. nedidele dirbtuve ir atlikti papildomus ... MUS\} RASIKLIAI ISTORIJOS megmnnus, BUVYJE STORULIl; KRASTAS Pastaruoju metu kalbama, kad praNaujausia arnerikieciu pabaisa - dinese mokyklose vaikai nebus mokomi antsvoris. Ir ne tik antsvoris, bet perdetas rasyti ranka (reikalui esant, gales rasyti tik nutukimas (obesity). Sakoma, kad tai tikra spausdintomis raidemis), nes esa tam yra epidemija, apimanti kone visokio amziaus, kompiuteriai, kurie gali graziau, greiciau visu rasiu, Iyciu, socialines padeties Arne- ir tiksliau bet ka parasyti, tereikia jsijungti rikos gyventojus. Su tuo nutukimu siuloma ir prideti pirstus prie atitinkamu klavisiu, griezciausiomis priemonemis kovoti, nes Bet juk rastas, atliekamas zmogaus antsvoris siejamas su pagausejusiais pa- rankomis, turi ilga ir garbinga istorija ... vojais sveikatai, 0 tuo paciu - islaidomis Pirmieji zmones galbilt "rase" ar ibreze valstybei, kuri ismoka milziniskas sumas zenklus, pavilge pirsta kokiame nors spalpinigu "Medicare" apdrauda turintiems votame skystyje - kartais net kraujyje. storuliams. Veliau rasiklio paskirti atliko zalio medzio Nors nutukimo problema svarbi vy- ar krtimo sakute, jos gala sutrynus ar dmulrams ir net vaikams, kuriu sveika mityba kiai suskaldzius, Tokiomis priemonemis pastaruoju metu susiriipino ir valstybes gyvenusieji dabartineje Ispanijoje ar Pran-19 -

cuzijoje urviniai zrnoncs 15,000 metu pries Kr. ant savo urvu sienas puose nuostabiais gyvuliu ir zveriu paveikslais. Mazdaug 3500 m. pro Kr. Sumerijos rastvedziai pirmieji pradejo vartoti smailus,

pavadinimas). Uzuot plunksnos daliu, rasikliai buvo taip pat gaminami is vezliu kiautu, briedziu, jauciu ar kitu raguociu gyvuliu ragu, net aukso. Metalines "plunksnos", kisamos i plunksnakoti, taip pat pirmiausia atsirado kietus pagaliukus, kuriais nesustingusio molio lentelese irezdavo kyliarascio zen- Anglijoje. Jos buvo nebrangios, visiems klus, 0 keturiais simtmeciais veliau egiptie- prieinamos ir labai populiarios. ciai pasinaudojo panasiomis priemonemis, Zinoma, rasikliu patobulinimams nebuvo galo, kol pagaliau prieita prie parkeriu rasydami savo hieroglipus. ir dabar taip placiai paplitusiu sratinuku. Pirmieji "plunksnakociai" ( 0 galjuos reiketu vadinti parkeriais) atsirado taip Beje, sratinuku (ball-point pens) isradeju pat Egipte, kai buvo pradetas is papiruso laikomas amerikietis John H. Loud, 1888 gaminti popierius (tarp 3000 ir 2800 m. pro metais gaves pirmaji patent'! savo sukurtam Kr.). Tai paprastai budavo ploni, tusciavi- sratinukui. duriai nendriu ar smilgu stiebeliai: i juos ANTIBIOTlKAI ZINOMI itraukus spalvoto skyscio ir atitinkamai IRSENOVEJE pasmailinus gala, buvo galima popieriuje rasyti ir piesti. Siais laikais medic ina antibiotikus Rasiklius dar patobulino senoves grai- laiko tiesiog stebuklingu vaistu, galinciu kai, 0 kinieciai apie 1000 m. proKr. pradejo pagydyti daugeli bakteriju sukeliamu ligu naudoti kupranugario ar ziurkiu plauku se- (virusams antibiotikai nekenksmingi), uzpetelius, kuriais ant popieriaus "piesdavo" kretimu. Kadangi bakterijos greitai daugisavo rasybos zenklus. nasi ir ilgainiui isaugina naujas, turimiems Ne visiems buvo prieinami tokie gau- antibiotikams atsparias kartas, medicinos sus nedriu "saltiniai", kaip Nilo pakrante- mokslas stengiasi uzbegti sioms "bakterij4 se gyvenantiems egiptieciams. Ilgainiui, gudrybems" uz akiu irpagaminti vis naujus, ypac Europoje, rasikliams pradetos vartoti stipresnius antibiotikus. pauksciu plunksnos. Tai, pasirodo, buvo Taciau tam tikri, tiesa, labai primitytoks geras atradimas, kad is z,!S4,kalakutu, vus, antibiotikai medicinoje - ne naujiena. gulbiu stambiuju sparnu plunksnu rasikliai Jau 500 m. proKr. kinieciai gydydavo ivaibuvo naudojami bent tukstanti metu. Ge- rius uzkretimus, votis, auglius ant susmulriausius plunksninius rasiklius gamindavo kintu sojos pupeliu atsiradusiais pelesiais, Rusija ir Olandija. Apskritai nuo senu senoves daugelis civiliAnglija kasmet importuodavo apie zaciju tarp paciu veiksmingiausiu gyduoliu 30 milijonu plunksniniu rasikliu, kol XIX Iaike supelejusia duona, voratinklius. Sios simtmecio pradzioje anglas Joseph Bramah gyduokles buvo naudojamos gydyti puisrado nauja biida: supjauscius ir pasmai- liuojancioms, negyjancioms zaizdoms. Ir linus plunksnos dalis, jos buvo ikisamos i lietuviu liaudies medicinoje zinoma, kad paruosta "plunksnakoti" (galbut pagal si voratinkliai tinka kraujui sustabdyti, zaizmetoda ir kiles lietuviskas plunksnakocio doms gydyti.
-20-

Kaip bebiitu keista, per du tukstancius metu, save laikantys moderniais, gydytojai nesiteike daugiau dernesio atkreipti ! liaudies tikejima pelesiu gydomaja galia (ir apskritai - liaudies medicina). Pirmasis, suprates sias nuostabias pelesiu savybes ir tuo paciu atrades penicilina 1928 m., buvo skotas bakteriologas Alexander Fleming. Pirmojo pasaulinio karo metu jis dirbo karinese Iigoninese Anglijoje ir akivaizdziai mate, koki pavoju suzeistiesiems sudare zaizdu uzkretimas. Po karo jis isidarbino Londono Iigonineje ir pasiryzo isspresti zaizdu uzkretimo problema. 1928 m., tyrinedamas "Staphylococcus aureus" bakterijas, sukeliancias skaudulius, votis ir daugybe kitu uzkretimu, turejo kelioms

dienoms is laboratorijos isvykti. Grizes pamate, kad nuo vieno megintuvelio buvo nukrites dangtelis ir visas skystis padengtas pelesiais. Pries ismesdamas ta "sugedus!" eksperimenta, mokslininkas visgi atidziau ji patyrinejo ir nustebo pamates, jog po pelesiais "staphylococcus" lasteles isnyko. Dr. Fleming istyre, kad bakterijas sunaikino pelesiai, vadinami "Penicillium" - is to ilgainiui ir kilo penicilino pavadinimas. Beje, Didzioji Britanija tuo metu buvo uzimta karo reikalais ir nesiryzo imtis penicilino gamybos didesniu mastu. Darba pereme Amerika ir po dar dveju metu papildomu tyrimu, pradejo gaminti vaistus, pavadintus penicilinu, atvedusiu medicinos moksla i "moderniq laiku aukso amziu",

RUDENIOP
Kazys Bradiinas

Is kur dabar
l mano Dar sauletq darzq Nukrito pirmas Geltonas lapas rudens? Siltas dar vejas tilus man plaukus torso, Kai atsisedu Ant vestancio akmens .,. I sauletq dariq Nukrito pirmas Rudens lapas.

- 2]-

Gero apetito
Paruosia Julija

NAUDINGI PATARIMAI
-Kai reikia keliu citrinos sulciu lasu, nebutina visos citrinos perpjauti, 0 tik pradurti citrinoje nedidele skylute ir isspausti kelis laSUS sulciu, Beje, is citrinos isspausite daugiau sulciu, jei pries tai jq palaikysite karstame vandenyj e arba, truputi spaudziant, paritinesite kietu pavirsiumi. Galima ir be citrinos apsieiti, nusiperkant buteli .real lemon'' skyscio (tai is esmes tikru citrinu sultys) - kiekvienu metu, pagal reikala, turesite po ranka citrinu sulciu, Po atidarymo buteli reikia laikyti saldytuve, kur sultys nesugedusios gali stoveti net kelis menesius, -Pries isspaudziant citrinu ar apelsinu sultis, pirmiausia nutarkuokite jl! zievele (tik spalvotaja - geltona ar oranzine), supilkite i plastmasinius maiselius ir susaldykite. Kai reikes receptui citrinu ar apelsinu prieskoniu, visuomet turesite po ranka. -Visi zinome, kad ban anus valgyti sveika, ypac vyresnio amziaus zmonems. Taciau su tais bananais kartais beda - negalime laikyti saldytuve, nes jie greitai suminksteja, pajuosta; siltoje virtuveje ant stalo taip pat greitai pemoksta. Kadangi bananai nepigiis, kazkaip nesinori pernokusiu ismesti, 0 valgyti jie jau nebeskaniis. Taciau yra nebloga iseitis: suminkstejusi, pernokusi banana nulupkite, sutrinkite, i ta kosele ilasinkite kelis lasus citrinu sulciu, viska sudekite i plastmasini maiseli ir susaldykite, Kepant pyragus ar "bananu duonele", galima atsildyti ir panaudoti. (Svarbu ant plastmasinio maiselio pazymeti, kas jame yra ir kada susaldyta.)

-22-

-Likusia bulviu kose taip pat galima susaldyti: padarykite is jos nestorus paplotelius, pavoliokite imiltus, isdestykite ant skardos ar lekstes ir susaldykite, Kai paploteliai bus kieti, sudekite iplastmasini maiseli, jl! sluoksnius perskiriant vaskuotu popieriumi, ir laikykite saldiklyje. Bulviu paplotelius galima kepti karstame aliejuje neatsildytus, -Kai ikepama ar verdama patiekala reikia pasuku (buttermilk), 0 jl! namie neturite, galite jas pakeisti pienu - i 1 puod. pieno ipilti 1 sauksta acto arba citrinu sulciu ir pries vartojant palaikyti 5 min. Rftgsciq grietine galima pakeisti be jokiu prieskoniu jogurtu arba net paprasta varske, kuria reikia suplakti elektriniu plakikliu, ipylus 2 saukstus pieno ir 1 saukstel] citrinu sulciu, -Pritriikus riesutu, juos neblogai pavaduoja pagruzdinti aviziniai dribsniai (ne "instant"): keptuveje reikia istirpinti ir ikaitinti truputi sviesto, suberti dribsnius ir, nuolat maisant, pakepinti, kol jie graziai pageltonuos. Tinka vartoti pyragaiciams, pyragams, apibarstyti salotoms arba kitiems patiekalams, kur reikia riesutu, -Visi zinome, kad per ilgai saldytuve laikytas sviestas (net gerai ipakuotas arba uzdarytas indelyje) ilgainiui netenka sviezio skonio. (Sviesta laikyti nepersvieciamame inde.) Tuomet i sviesta reikia ibesti nuskusta morka ir palaikyti 3-4 val. Sviesto skonis pasitaisys! -Kietai isvirti kiausiniai lengvai nusilups, jei6 juos verdant, i vandeni ipilsite truputi acto. Svarbiausias kiausiniu sviezumo pozyrnis - skaidrumas. Pakelkite

kiausini pries sviesa - jame neturi buti jokiu patamsejimu ar demiu, Jei imusy kiausini pamatote, kad trynys prilipes prie Iuksto, 0 baltymas nera tirstas, kiausinis senas. Kiausiniu sviezuma galima patikrinti ir taip: jei, idetas j salta vandeni, kiausinis pliiduriuoja pavirsium, kiausinis senokas; jei tuoj skesta - sviezias, Beje, ant kiekvienos kiausiniu ipakavimo dezes (paprastai jos gale) yra pazyrneta data, iki kada tie kiausiniai gali buti parduodami: neverta pirkti kiausiniu, kuriu galiojimo data baigiasi ta pacia arba rytoj aus diena - nors kiausiniai dar bus tinkami vartojimui, bet ilgai saldytuve nelaikytini. Verta atsiminti, kad kiausiniu baltymus galima susaldyti ir jie saldiklyje gerai issilaiko mazdaug metus. Du saukstai atsildytu kiausiniu baltymu yra lygtis vieno kiausinio baltymui. -Visos kopustiniu seimos darzoves (zali ar rauginti kopustai, Briuselio kopusteliai, brokoliai, ziediniai ir raudonieji kopustai ir kt.) verdamos skleidzia nelabai malonu kvaP,!, kuris kartais pasilieka virtuveje kur kas ilgiau nei siu darzoviu patiekalai ant stalo. T,! kvapa galima panaikinti (bent sumazinti) ant virykles padejus nedideli leksta indeli su actu arba j puoda su verdam om is darzovemis imetus saliero lapkoti. Ziediniai kopustai (cauliflower) Iiks baIti, jei ivandeni, kuriame jie verda, jlasinsite kelis lasus citrinu sulciu, balto acto arba ipilsite truputi pieno. Verdant brokolius, reikiaju kotus peiliu kryzmai irezti, tuomet ir galvutes, ir kotai isvirs tuo paciu laiku (neirezus galvutes per greitai suminksteja, o kotai lieka kieti). -Kad perpjautas vaisius (obuolys, kriause, persikas ar kt.) nepatamsetu, jo nupjautas dalis patepti citrinu sultimis. Beje, persikai, kriauses, net pomidorai, greiciau prinoks, jei juos palaikysite rudame uzdarytame mai-

selyje su keliomis isbadytomis nedidelemis skylutemis.

ITALISKI JAUTIENOS VYNIOTINIAI
1 ir ~ sv. plonai supjaustytos jautienos (thin sliced round or flank steak) 2-3 cesnako skilteles 4 saukstai tarkuoto Romano siirio 1/3 puod. sukapotu petrazoliu 4 plonos riekutes riikyto kumpio 2 saukstai alyvu arba "canola" aliejaus 1 sukapotas svogimas 4 puod. konservuotu pomidoru (geriausiai tinka italiskieji - "plum tomatoes") 1 saukstas sviezio sukapoto baziliko (basil) arba ~ sauksto dziovinto 1 lauro lapelis (bay; laurel leaf) ~ saukstelio maltu pipiru 1 saukstas soj os padazo (soy sauce) Nuo jautienos nupjauti riebalus, padeti ant Ienteles ir gerai isplakti, kad pasidarytu dar plonesne. Sumaisyti labai smulkiai sukapota cesnaka su silriu ir petrazolemis, uzbarstyti misini vienodu sluoksniu ant mesos, 0 ant virsaus isdelioti kumpio riekeles. Mesa suvynioti i ritini ir keliose vietose suristi virvele arba storu siulu. Paruosta mesa is visu PUSil! apkepinti aliejuje, kol paruduos. Isimti is kcptuves. I alieju suberti sukapota svogiina, pakepinti, kol pasidarys permatomas, bet neparuduos, Sudeti pomidorus, bazilika, lauro lapeli, pipirus, supiIti sojos padaza, [deti mesa atgal i keptuve ir pavirinti padaze 30-40 min., kol bus visiskai minksta. Isemus is keptuves, palaikyti apie 5-7 min., po to atsargiai nuvynioti virvele, mesa supjaustyti riekelemis, apipilti keptuveje likusiu padazu ir patiekti su virtais makaronais.

-23-

.Jl uginkjme!
NEJAUGI TAl TIESA?
tikiuosi, kad galesite mane nuraminti - esu sukresta! Neseniai viename pokalbyje buvo issitarta, kad rnusu tautine gele rutele, yra imigrante, jos kilme nelietuviska. Nejaugi tai tiesa? Atsakymas. Visiska tiesa, kad zalioji ruta (angl. "rue", lot. Ruta graveolens; Rirtiniu - Rutaceae - seimos augalas)) ! Lietuva atkeliavo is Vidurzernio jilros pakranciu, kur ji iki miisu Iaiku savaime auga. Be to nltos savaime auga Egipte, kai kuriose Afrikos ir Azijos vietovese, Kas zino, galbut ruta is Graikijos, 0 gal Romos imperijos, ! musu tevyne atkeliavo vadinamuoju "Gintaro keliu", 0 gal jq atsiveze vienuoliai (riitos buvo auginamos vienuolynu darzuose ir vadinamos "Marij os gele"; ankstesniais laikais kunigai naudodavo riitos puoksteles, slakstydami zmones svestu vandeniu), bet jau 1561 m. rutos minimos dvaru turto aprasuose, Ar del to reiketu sielotis? Zinoma, kad ne! Ruta Lietuvoje jau tiek giliai iIeidusi saknis (jeigu taip galima issireiksti), kad jai suteiktas miisu tautines geles vardas tikrai tinka. Juk retas lietuviskas darzelis apsiejo be nitu, retajaunoji butu drisusi zengti prie altoriaus be run; vainikelio, 0 miisu liaudis apie nitas yra sukurusi netoli 900 dainu! Ir, pasklide po svetimas salis, lietuviai neatsisake savo mylimuju riitu: sodino jas dadeliuose prie namu, kapinese ... IS esmes dar ne taip seniai buvo galima atspeti, kur gyvena

Paruosia Zalianykstis

Klausimas. Mielasis Zalianyksti,

lietuviai, is namo priekyje auganciu nrtu. Ruta - daugiametis, visad zaliuojantis kriimelis, su astriai kvepianciais melsvai zaliais lepeliais ir nezymiu geltonu ziedu kekemis. Ji zinoma ir kaip prieskonis (reciau siam tikslui vartojama Lietuvoje), ir kaip vaistazole. Viduramziais, siauciant Europoje baisiajam marui, Anglijoje buvo tikima, kad riita apsaugo nuo uzsikretimo maru - teismo riimuose sukapoti riitu lapeliai buvo isbarstomi ant grindu, riltu puoksteles zmones nesiojosi, kaip apsaugq ne tik nuo maro, bet ir kitu uzkreciamu Iigu ir ivairiu parazitu, ypac blusu. Pasirodo, kad riitos zinomos ir meksikieciams. Neseniai (Cikagoje) prie vienos didziules meksikieciu parduotuves, salia ivairiausiu zaliu, dziovintu ir auganciu vazoneliuose, prieskoniu teko pastebeti kelis nernazus vazonus su graziai auganciomis nitomis (buvo parasyta, kad tai "ruda"). Tik neteko suzinoti, ar jie rilta laiko prieskoniu, ar vaistazole. Riitu seklu galima rasti augalu kataloguose, 0 pavasari jau auganciu - vazaneliuose pas darzininkus. Rutos lapeliuose yra eterinio aliejaus, furokumarino junginiu, glikozito rutino, kaprilo, palmitino, gyvasakiu ir mineraliniu medziagu. Lietuviu liaudies medicina rutq vartojo regejimui pagerinti, virskinimo sutrikimams reguliuoti ir kt. Buvo tikima, kad riita gal inti nutraukti nenorima nestuma, Tik prisiminkime A. Vienuolio apysakos "Paskenduole" Veronika, kuriai kaimo ziniuone patare valgyti rutos lapelius,

-24-

sutrintus su druska ... Veronikos nestumo rutos nepanaikino, taciau yra pasitaike, kad tokia "gydymo forma" baigdavosi merginos mirtimi, nes riita is esmes yra nuodingas augalas. Rutos megsta gera dirvozemi, gali pakesti ir nelabai sauleta vieta. Jas galima apkarpyti (geriausia tai padaryti pavasari), nes senieji stiebeliai kartais sumedeja ir issipletoja. Leidus prinokti sekloms, rutos pacios pasiseja. Visgi, dirbant su rutomis, reikia atsargumo, ypac sauleta diena jos gali pridaryti daug bedos. Rutose esantis bergabtenas, ksantotoksinas, imperatorinas ir kai kurios kitos medziagos sugeria ultravioletinius saules spindulius. Prie j4 prisilietus, ypac kai rutos rasotos, odoje atsiranda piisleles, tamsios demes. Kai kuriems zmonems nitos sukelia ilgai negyjancias odos zaizdas, ilgai islieka patamsejusi odos pigmentacija. Todel patariama sauleta diena neliesti rutu rankomis ar basomis kojomis.

UZSIBAIGE ATOSTOGOS GAMTOJE
Daugelis pavasari, salnu pavojui praejus, isnescme savo kambarinius augalus laukan, kur jie gavo pakankamai saulutes ir graziai per vasara ugtelejo. Taciau kalendorius jau rodo, kad prasidejo ruduo! Galbiit musu gyvenamoje vietoveje dar oro temperatura nenukrito ir nepasirode salnu zenklai, visgi laikas tarti savo lepuneliams augalams: JUSl! atostogos pasibaige, grizkite i kambarius... Pries inesant kambarinius augalus vidun, but ina atidziai patikrinti, kad i namus nepasikviestume "neprasytl! sveciu" ivairiu parazitu, kurie vasaros metu galetjo patogiai isitaisyti ant augalu lapu (ypac tu lapu apacioje), stiebu ar zemeje, IS daz-

niausiai pasitaikanciu yra amaras (aphids), skydamariai (scale), simtakoj ai (pill bugs ), auslindos (earwigs), net skruzdes, kurios kartais tarp augalo saknu isiruosia sau namus. Jeigu atrodo, kad augalas tikrai peraugo savo vazona ir pro skylute jo apacioje islinde saknys, verta persodinti inauja zeme, ! didesni vazona. Nors paprastai kambariniai augalai persodinami pavasari, kai prasideda jl! naujo augimo laikotarpis, bet, reikalui esant, galima tai padaryti bet kuriuo metu laiku. Pakeitus vieta - is lauko i kambari, kur maziau sviezio oro ir sviesos, kuri laika augalus ne taip gausiai laistyti, koljie prisitaikys prie nauju salygu. Tuo prisitaikymo laikotarpiu augalai yraneatsparus ivairiems kenkejams (ypac jei jl! kiausineliai buvo like ant augalo virszeminiu ar pozeminiu daliu), tad svarbu dazniau patikrinti. Lapiniai augalai, atnesus i kambari, visuomet numeta dali lapu ir kuri laika atrodo nelabai patraukliai, bet po savaites kitos prades leisti naujus lapus ir augalo isvaizda pasitaisys.

KAS KAMBARINIAMS AUGALAMS SVARBIAUSIA
Kambariniai augalai puosia namus, svarina ora, ypac ziema, kai retai atidaromi buto langai, suteikia pasitenkinima, kai netiketai ziemos metu prazysta, kai apsilanke sveciai dziaugiasi kambariuose auganciais augalais ir negaili geru zodzh; ju augintojams ... Daznai isgirstame nusiskundirna: man niekas neauga! Net ir sveikiausias, graziausias augalas pradeda skursti, vos tik parsinesu namo, 0 po kiek laiko - visiskai sunyksta. Ar de! to "sunykimo" kalti augalai, 0 gal zmones, kurie nesupranta paciu pagrindiniu augalo, gyvybe palaikanciu, savybiu?

-25-

Nereikia per greitai nusivilti ir nusiminti, jei parsinestas kambarinis augalas nenori prisitaikyti prie esamu buto salygu ir tik vegetuoja arba visiskai atsisako gyventi. Bet kas gali savo aplinka papuosti kambariniais augalais, tereikia prisiminti du pagrindinius dalykus: sviesa ir vandenio Vieni augalai reikalauja daug sviesos, kitiems pakanka jos tik minimumo (jeigu kambaryje diena galima skaityti Iaikrasti, neuzsizibinus lempos,jos pakaks ir kai kuriems augalams). Vieni megsta daug gerti, kitus tereikia retkarciais palaistyti. Vieni yra tikri parazitu magnetai, kitu jokie kenkejai nepuola. Perkantkambarinius augalus, biitina atkreipti demesi !jl! reikmes - paprastai prie augalo i zeme yra ismeigtas rastelis su nurodymais, kaip ta augala priziiireti. Jeigu rastelio nera, reikia pasiklausti pardaveju arba bent pasikviesti i pagalba kompiuter] ir internetinejc svetaineje susirasti informacija apie parsinestaji augala, Visgi pagrindines sekmingo kambariniu augalu auginimo taisykles yra septynios. 1. Sviesa - jeigu kambaryje per mazai sviesos, augalo stiebai isaugs ilgi, ploni, susiriete; margi ar spalvoti lapai praras savo spalvas, 0 apie tokio augalo zydejima net negali biiti kalbos. Ne visiems augalams tinka ir stipri saules sviesa - padejus ant palanges.ju lapai "saule nudega", pagelsta, paruduoja ju pakrasciai, nukrinta. Isskyrus kaktusus ir kaktusiniu veises augalus, kuriems niekada nera per daug saules sviesos, lapuotus augalus geriausiai statyti prie permatomomis uzuolaidomus uztiestu langu arba apskritai kiek toliau nuo langu. 2. Vanduo. Visiems augalams - net ir kaktusams - reikalingas vanduo, bet per

-26-

daug vandens taip pat negerai - jl! saknys supuva. Nepalaiscius - lapai nuvysta, 0 sukrauti pumpurai nubyra. Kai kas visus kambarinius augalus laisto tuo paciu laiku - t.y. nustatyta savaites diena, Taciau ne visi gauta vandeni vienodai suvartoja, tad vienu zeme gali biiti perdziuvusi, 0 kitu dar pakankamai slapia. Kaip suzinoti, ar laikas augala palaistyti? Paprasciausias budas kysteleti pirsta i zeme vazone,jeiji dregna iki pirmojo smiliaus sanario, dar nereikia laistyti. Kai kas megsta mazesnius vazonus pakilnoti, jeigu jie atrodo labai lengvi, truksta vandens. Geriau susipazinus su savo kambariniu augalu reikmemis, pasidaro lengviau atspeti, ar jau reikia palaistyti, ar dar ne. 3. Trasos, Ziemos metu, kai augalai leciau auga arba visiskai neauga, paprastai nereikia jl! tresti, Mazdaug nuo kovo menesio galima pradeti juos tresti gausiau. 4. Dregme. Sausas kambario oras tiek pat kenksmingas augalams, kaip perlaistymas. Patariama augalu lapus bent karta per savaite apipurksti drungnu vandeniu arba vazonus pastatyti i leksteles, padengtas nedideliais akmeneliais, ir visuomet laikyti jose siek tiek vandens, kuris garuodamas drekins augala. Taip pat verta kambaryje isitaisyti oro drekintuva (humidifier). 5. Dulkes, Lauke nuo augalu lapu dulkes nuplauna lietus. Kambaryje augalai taip pat audulkeja (kartais dar greiciau). Lapus apgulusios dulkes trikdo augalo .Jcvepavirna". Verta kartas nuo karto didelius lapus nuvalyti slapia sluoste, 0 mazesnius augalus "nuprausti" po dusu. 6. Baltasparnes musytes (whiteflies), skydamariai (scale), voratinklines erkutes (spider mites), amaras (aphids), ivairus pelesiai (mold, fungus) ir grybeliai -tai vis

kambariniu augalu kenkejai, kurie kamuoja ir kambarinius augalus, ir jt! augintojus. Taciau, j ei augalas tinkamai laistomas ir visuomet svarus, kenkejai reciau puola. 7. Jeigu kuris augalas atsisako tarpti just! namuose - ji pasalinkite ir isigykitc kitoki. Ilgainiui atrasite kambarini augala (ar augalus), kuris just! bute jausis "kaip namie". Kiekvienam zmogui reikia tureti koki "gyv,! daikta", kuris juo pasitiki ir tiki.

Auginti kambarinius augalus, ypac vyresnio amziaus zrnonems, yra daug lengviau negu isigyti katina, sun! ar pan. Augalams nereikia pirkti brangaus maisto, isvesti pasivaikscioti ir valyti jt! paliktus "pedsakus". Netrukus prasides salciai ir busime priversti daugiau laiko praleisti namie. Veslus ar zydintys kambariniai augalai pakeIs nuotaika, suteiks ir akiai, ir sielai malonuma. Tad - auginkime!

Skaitytoju kertele
VASARAIISKELIAUJANT
Gaila, gaila vasareles, Plinka medziai, vysta geles, Lydi sypsni liepos saules Spalio gailios asareles. Lapai berzo, uosio, klevo, Tarp kuriu gege kukavo, Taip linksmai. graiiai ialiavo. Stai pagel to, parudavo. Uzsimerke ziedas lino, Salnos sutrype gelynq, Vejai purto qzuolynq Ir dainuoja kersto dainq. Niiikso tuscias laukas juodas, Nyksta zemej javo griidas. Liiidi israskytas sodas, Rauko veidq senas priidas ... Skrenda juosta gerves pilkos. Dienos trumpos, naktys ilgos. Tesku keliq kaustys gruodas, Nebekimba muse, uodas ... Nera dziaugsmo, nera noro, Gerti darganotq orq. ZiUrint j miglotq zarq, Sieloj tuscia pasidaro. Ak, sakau, greit aus rytojus, Vieversiai prikels artojus. Zeme ziemq ismiegojus Bus ir vel grazi, kaip rojus. Zels ir pieva, ir rugienos, Suzydes karklai, purienos. Gerves gris pulkais - ne vienos, Bet ar grjs jaunystes dienos?

Vladas Armalis APIE DRESDENO BOMBARDAVIM;\ Siandien pribuvo naujas "Pensininko" numeris. Aciil uz idejima mana straipsniuko, man prisiminus kelerius metus, praleistus tuo metu miIijoniniame mieste - Dresdene. Teko isgyventi ir jo bombardavima, Vyriausias broIis Vytautas buvo
-27-

issiustas i Rytu fronta kasti apkasu. Mama buvo ligonineje, Budintis kariskis nusileido i miisu nis] ir rimtai patare ko greiciausiai j i apleisti. "Jei dabar neiseisite, vargiai veliau begalesite," - buvo jo zodziai. Visi aplinkiniai kvartalai dege ir oras buvo pilnas "gyvq" kibirksciu. Gyvenome tik apie keturis blokus nuo Elbes upes, tai, teveliui uzkomendavus, sesiametis broliukas paeme du tevelio branginamus smuikus ir kita ranka du portfelius - viename visokius seimos dokumentus, 0 kitame - dziovintos duonos, kad badu nenumirtumeme, Tevelis sugriebe pacius sunkiausius cemodanus, 0 as - dvylikmetis, kitus du, kuriuos pajegiau pakelti. Kol pasiekeme upes pakrante, teko ir pristabdyti, ir pagreitinti savo zingsnius, nes abiejose gatves pusese dege penkiaauksciai pastatai bet kuriuo nenumatytu metu griuvo ! gatves puse. Todel sveikas protas, kiek jo buvo like, licpe pasisaugoti. Buvo ziernos, 1945 m. vasario 13 d., ketvirta valanda ryto. Pasiekus krantine, nebebuvo ore daugiau kibirksciu. Tai tevelis mums isake atsisesti ant tu cemodanu ir palaukti, kol jis sugrisias. Jis bandysias pasiekti ligonine ir seimai susigrazinti mylima mamyte, Bet, siaip taip pasiekes Iigonine, rado j,! degancia ir niekas nezinojo, kas atsitiko su pacientais. Sujaudintas, liudna sirdim ir su liudniausia zinia savo vaikams, grizys pas juos, rado mamyte, jau pacia atradusia savo vaikus. Atminkim, mieste gyveno milijonas zmoniu ir visi bande issigelbeti, traukdami i upes pakrante. Daugelis buvo apsiraisioje veidus, kad apsisaugotu nuo kibirksciu, kiti apnike, pajuodave, gal ir apdege, Tai tik Dievo Apvaizda galejo mus suvesti i kniva. Aciil Jai!

Tokiame griuvesiuose paskendusiame mieste nebebuvo jokios vilties ilgiau gyventi. Mano praeitame "Pensininko" numeryje buvo rasyta, kad miisu scirna Dresdene gyvenusi keleta metu ligi bombardavimo. Tikrai netycia Redatore suprato, kad po bombardavimo. Kitoje vietoje teigiau, kad man i pagalba atejo kun. K. Senkaus tais sunkiais pabegeliu stovyklu laikais sudarytas giesmynas su gaidomis, vardu "Giedanti Baznycia", Tai tas giesmynas buvo mana pagrindinis ramstis tais sunkiais laikais. Buvo ir man malonu, kai baznycioj susirinke giedojo, bet mana pareiga buvo juos isjudinti. Jie nebuvo mano ramstis, 0, jei man pavykdavo, tai daugiau mana nuosirdaus darbo pasekme.

Faustas Strolia *Redakcija atsipraso, kad per neapsiziiirejimq kai kur pakeite autoriaus straipsnelio mintis. Laiskeliukai
-Tyliai, sirdingai as dekoju Jums Danutei ir Danguolei - uz didel[ darba "Pensininkui", kuris darosi vis idomesnis mums visiems ir, zinotna, laukiamas. Irena Kriauceliuniene, Burr Ridge, IL -Gavau geguzes-birzelio .Pensininka". Labai aciu! Tikiuosi, kad JLlS dar greitai nepavargsite. Janina Salniene, Lemont, IL -"Pensininkas" yra tikrai labai idomus - ten randi daug ziniu ir idomiu straipsniu. Linkiu ir toliau Jums sekmes. Rimgaile Nasvytiene, Euclid, OH

-28-

-Siunciu 30 dol. cek] prenumeratos mokesti ir auka siam graziam, idomiam zumalui. Elena Jasaitiene, St. Petersburg, FL -Labai dziaugiuosi situo zumalu ir esame jums visiems dekingi, Noretume, kad ir mano pavarde biitu irasyta i "Ml1sl! remejai" skyreli. Jl1Sl!zurnalas labai, labai laukiamas ir mielai skaitome su vyru. Mes nemokame anglu kalbos, tai randame daug reikalingu dalyku, ypac apie sveikata, parasyu; Iietuviu-anglu kalba. Labai jums esame su vyru dekingi. Birute Vilimaitiene, Woodridge, IL -Zurnalas labai reikalingas, idomus ir naudingas. Tikiuosi, kad nenustosite jo lei sti. Jadvyga K. Giedraitiene, St. Petersburg, FL -Acit! uz malonu ir idomu zurnala. Jis visada laukiamas ir su malonumu skaitomas. Sekmes ir Dievo palaimos redaktorei. Dar ilgai gyvuokite! Maryte Vlzgirdiene, Putnam, IL -Labai malonus zumalas. Linkiu sekmes!

-Dekoju visiems uz pasiaukojima, leidziant toki gel"! zurnala! Dana Roscoe, Santa Monica, CAl -Dziaugiuosi, kad "Pensininkas" lankosi ir mana namuciuose. Aciii! Alfonsa Paziura, Oak Park, CA -Pries kelias dienas savo paste dezeje radau vos tilpusi paketa. Nejaugi cia mana laukiamas "Pensininkas"? Atspejau! Tuoj pradcjes skaityti, pasiekes "Skaitytojl! kertele", visiskai pritariau Rozei Somkaitei ir jos siiilymui, tad prasau pratesti mana prenumerata ir taip pat siuntineti "Pensinink,!" Elly 1. Izokaitis (Fennville, MI). Leo Venckus, Palatine, IL -Su vyru mielai skaitome zurnala! Nijole Stelmokiene, Orland Park, IL

Regina Ceilius, Woodhaven, NJ
-Labai idomu skaityti. Linkiu sekmes jums ir .Pensininkui". Vale Zubavicius, Sunny Hills. FL -"Pensinink,!" skaitau, nes yra labai idomus, ypac geri virimo receptai. Brone Ciunkiene, Warren, MI

- 29-

LINKSMIAU

Paruosia Plunksna Grauzyte

Malonu, kad musu skaitytoj ai ne tik skaito "Pensininkq", bet patys j arne bendradarbiauja, atsiusdami laiskeliu, eilerastuku, nuotrauku ir kitos medziagos. Si karta esame dekingi skaitytojui Alex Spokui, atsiuntusiam linksma eilerasti su tokiu prierasu: "Per 70 metu nemaciau, kad tas eilerastis butu kur nors isspausdintas", Taigi, spausdiname ji "Linksmiau" skyriuje, beje, netaisydami pasitaikanciu barbarizmu, Gal kas daugiau zino apie si kurineli, ypac jo autoriu? DAINAAPIE JUOZ1\ SIMTAPURJ
Simtapuris buvo vyras, Baisiai doras, baisiai scyras, Daugel metu tyrinejes lr j galvq viskq dejes. Jisai mate kaip beidziones Vaikscioja tarytum zmones, Kaip gyvena raudonodiiai Ir kokie kalbos jZi iodziai. Kaip Australijoj prie jiiros Sokineja ten kengiiros, Kaip ant stogo Lietuvoje Nusilauze gandras kojq ... Nuotykiu turejo simtq, Bet svarbiausias - tai desimtas, Kaip su dvidesimcia litu Jis pakliuvo tarp banditu. Tai jvyko pernai metais, Kai vaziavo jis su ratais IS kermosiaus pas Tamosiu Aplankyt seimos Tamosiaus. Ties Jusiliskiu koplycia Kaikas sast, lyg tai netycia,
-30-

Ir revolver] istraukes, Pykst aukstyn, nieko nelaukes. Simtapuris issigando, Ciupo zulikq ui sprando Ir ant vieskelio suklupes, Biitu kaili jam nulupes. Betgi sast tuojau ir kitas Su revolveriu banditas, Tuoj uzgulo Simtapuri lr suspaude it kaip siirj. Juozas banda iodi tarti, Bet mirtis per daug jau arti. Juozas guli nebegyvas, Pries akis didziausias dyvas ... Juozas mato ten teatrq, o prie duru - sventq Petrq. Juozas banda eit j vidu, Bet apsupo biirys zydu. Net prasnekti nesuspejo, Zybt j pragarq kaip vejas, Ir velniu pamates biir], !visus baimingai ziiiri.

Tik Liucipierius prie sono: "IS kokios tamstyte stonos?" "As is darbininku grycios, Gyvenu arti baznycios ... " ar daug turi? " "A, tai, rodos, keturi, Ir lyg tycia vakar dienq Atpirkau visus Zigvieno ... " "A, tai nesdinkis is svieto, Nes pas mus Cia tau ne vieta!" Taip Liucipierus jam sako Ir tuoj traukiasi nuo tako. Nuotykj apsake ana, Kur tarnavo pas klebonq. Kitq kartq bus daugiau, a dabar as jau baigiau ...

"a grieku

You're Reading a Free Preview

Download
scribd
/*********** DO NOT ALTER ANYTHING BELOW THIS LINE ! ************/ var s_code=s.t();if(s_code)document.write(s_code)//-->