DARBO TEISĖS KONSPEKTAS

DARBO TEISĖS SĄVOKA, OBJEKTAS, METODAS, SISTEMA,
PRINCIPAI
Darbo teisės sąvoka, objektas
Darbo teisė nagrinėja visuomeninius darbo ir su jais glaudžiai susijusius kitus visuomeninius santykius. Objektą ir
sudaro visuomeniniai darbo ir kiti su jais susiję teisiniai santykiai, pvz.
 teisiniai santykiai dėl darbuotojų įdarbinimo ( darbuotojų paieška)
 teisiniai santykiai dėl darbo saugos;
 teisiniai santykiai dėl darbuotojų drausminės atsakomybės;
 teisiniai santykiai dėl darbuotojų materialinės atsakomybės;
 teisiniai santykiai dėl darbo ginčų nagrinėjimo;
 ir kt.
Darbo teisės reguliavimo metodas. Tai yra tam tikra sistema teisinio reguliavimo priemonių ir būdų, būdingų darbo
teisei. Yra žinomi 2 teisinio reguliavimo metodai:
1)
civilinis teisinis;
2)
administracinis teisinis;
Civilinis teisinis metodas remiasi dalyvių lygybe, savarankiškumu ir nepavaldumu vienas kitam, pvz. prieš sudarant darbo
sutartį tiek darbdavys, tiek darbuotojas yra lygūs.. Administracinis teisinis metodas remiasi dalyvių pavaldumu vienas
kitam, pvz. pasirašius darbo sutartį darbuotojas yra pavaldus darbdaviui. Išgryninto reguliavimo metodo darbo teisėje
nėra. Darbo teisėje taikomi ir civilinio teisinio metodo, ir administracinio teisinio būdo metodai, būdai, priemonės
Nuo civilinės teisės, darbo teisė skiriasi tuo, jog žmonės savo gebėjimus realizuoja tiesiogiai, taip pat darbo atlygintinumo
požymis ir darbo santykių visuomeniškumo požymis.
Nuo administracinės teisės darbo teisė skiriasi tuo, kad nors ir administracinėje teisėje yra pavaldumo požymis, tačiau jis
yra kitoks tuo, kad pavaldumas neišreiškiamas valstybinės valdžios pasireiškimu.
Darbo teisės sistema. Tai sistema tarp savęs susijusių teisės normų, kurios, kurios sudaro bendrąją dalį, savarankiškas dalis
bei atskirus institutus, atsižvelgiant į visuomeninių santykių, sudarančių darbo teisės dalyką, specifiką. Bendrosios
dalies normos apibrėžia šios šakos reguliavimo dalyką, principus, šaltinius, subjektus, terminus ir kt. Kitą darbo teisės
dalį sudaro kolektyviniai darbo santykiai, pvz, kolektyvių sutarčių sudarymas, kolektyvinių darbo ginčų nagrinėjimas.
Trečiąją darbo teisės dalį sudaro teisės normos, reguliuojančios individualius darbo santykius, pvz. įdarbinimą, darbo
sutartį, darbo ir poilsio laiką , darbo drausmę ir kt.
Darbo teisės principai. Jie suformuluoti vadovaujantis Tarptautinės darbo teisės organizacijos konvencijomis, Europos
socialinės chartijos, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos ir kt. dokumentais ir įtvirtinti LR darbo kodekso 2
straipsnyje, tai asociacijų laisvė, laisvė pasirinkti darbą, valstybės pagalba asmenims įgyvendinant teisę į darbą, darbo
teisės subjektų lygybė, nepaisant jų lyties, seksualinės orientacijos, tautybės ir kt.
DARBO TEISĖS ŠALTINIAI
Darbo teisės šaltiniai yra darbo teisės išraiškos forma. Pagrindinis darbo teisės šaltinis – norminis aktas. Pagal galiojimą
erdvėje norminiai aktai gali būti:
1)
tarptautiniai
2)
nacionaliniai
Darbo teisės šaltiniai yra:
 Lietuvos Respublikos Konstitucija
 Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys
 Europos Sąjungos teisės norminiai aktai
 Lietuvos Respublikos darbo kodeksas;
 Įstatymai
 Poįstatyminiai aktai: Vyriausybės nutarimai; socialinės apsaugos ir darbo ministrės , valstybinio vyriausiojo darbo
inspektoriaus įsakymai;
 Kolektyvinių sutarčių nuostatos;
 Teismų praktika;
 Lokaliniai teisės aktai ( pareiginiai nuostatai, vidaus tvarkos taisyklės, vadovo įsakymai ir kt.)
DARBO TEISĖS SUBJEKTAI
Darbo teisės subjektai yra : darbdavys, darbuotojas ir darbuotojų kolektyvas
Darbdavys – tai įmonė, įstaiga, organizacija ar kita organizacinė struktūrą, fizinis asmuo ( pvz. kai sudaroma patarnavimo
darbų sutartis).
Darbuotojas - nuolatinis LR gyventojas sulaukęs 16 metų.. Negalima priimti iki 18 metų, jeigu darbas kenksmingomis
sąlygomis arba susijęs su materialinių vertybių apskaita bei saugojimu. Įstatymai leidžias priimti ir nuo 14 iki 16 metų

ypač lengviems darbams, kurie išvardinti Vyriausybės nutarimu patvirtintame sąraše. ( LR Vyriausybės 2003 01 29 d.
nutarimas Nr.138)
Darbuotojų kolektyvas – jį sudaro visi asmenys, dirbantys toje darbovietėje pagal darbo sutartis.
Darbdavių atstovai - administracija, vadovas
Darbuotojų atstovai –profesinė sąjunga, o ten kur jos nėra darbuotojo kolektyvo išrinkta darbo taryba. Darbo taryba
sudaroma įmonėje, kurioje dirba ne mažiau kaip 20 darbuotojų. Įmonėje, kurioje dirba mažiau kaip 20 darbuotojų,
darbo tarybos funkcijas įgyvendina darbuotojų atstovas, renkamas darbuotojų kolektyvo susirinkime.
KOLEKTYVINIAI DARBO SANTYKIAI
Kolektyvinė sutartis
Įmonės kolektyvinė sutartis ir jos sudarymo sritis
Kolektyvinė sutartis yra svarbus ir efektyvus dokumentas, padedantis reguliuoti tarpusavio darbo teisinius santykius tarp
darbdavio ir darbuotojų kolektyvo. Tačiau Lietuvoje, skirtingai negu užsienio valstybėse, kolektyvinės sutartys nėra
populiarios, o pagrindinė priežastis – darbdaviai ir darbuotojai ne visada įsigilina į šios sutarties teikiamus
privalomumus, iki galo nesuvokia jos paskirtį. Dažnai kolektyvinė sutartis apibūdinama tik kaip darbuotojui naudingas
susitarimas, kuris darbdaviui sukuria tik pareigas.
Įmonės kolektyvinė sutartis yra rašytinis susitarimas tarp darbdavio ir įmonės darbuotojų kolektyvo dėl darbo, darbo
apmokėjimo ir kitų socialinių bei ekonominių sąlygų. Įmonės kolektyvinė sutartis sudaroma visų rūšių įmonėse,
įstaigose, organizacijose. Įmonėje sudaryta kolektyvinė sutartis taikoma visiems tos įmonės darbuotojams. Įmonės
filialuose, atstovybėse ir struktūriniuose padaliniuose gali būti sudaromos kolektyvinės sutartys įmonės kolektyvinės
sutarties nustatyta tvarka, neviršijant tos kolektyvinės sutarties apibrėžtų ribų.Įmonės kolektyvinių sutarčių sudarymo
krašto apsaugos, policijos ir valstybės viešojo administravimo tarnybose ypatumus nustato įstatymai,
reglamentuojantys tų tarnybų veiklą.
Įmonės kolektyvinės sutarties šalys
Įmonės kolektyvinės sutarties šalys yra įmonės darbuotojų kolektyvas ir darbdavys, kuriems, sudarant šią sutartį, atstovauja
įmonėje veikianti profesinė sąjunga ir įmonės vadovas arba įgalioti administracijos pareigūnai.
Jeigu įmonėje veikia kelios profesinės sąjungos, įmonės kolektyvinę sutartį sudaro jungtinė profesinių sąjungų atstovybė ir
darbdavys. Jungtinė profesinių sąjungų atstovybė sudaroma profesinių sąjungų susitarimu. Profesinėms sąjungoms
nesusitarus dėl jungtinės atstovybės sudarymo, sprendimą dėl atstovavimo priima darbuotojų susirinkimas
(konferencija). Jeigu įmonėje nėra veikiančios profesinės sąjungos ir jeigu darbuotojų kolektyvo susirinkimas
darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijos neperdavė atitinkamos ekonominės veiklos šakos profesinei sąjungai,
kolektyvinė sutartis gali būti sudaroma tarp darbdavio ir darbo tarybos vadovaujantis šiame skyriuje nustatytomis
kolektyvinių sutarčių sudarymo nuostatomis.
Įmonės kolektyvinės sutarties turinys
Įmonės kolektyvinėje sutartyje šalys nustato darbo, profesines, socialines ir ekonomines sąlygas bei garantijas, kurios nėra
reglamentuotos įstatymų, kitų norminių teisės aktų ar nacionalinės, šakos ir teritorinės kolektyvinės sutarties arba
kurios jiems neprieštarauja ir neblogina darbuotojų padėties. Sutarties nauda atskleidžiama per jos turinį. Darbo
kodeksas ( toliau DK) numato tik pavyzdinį sąrašą sąlygų, kurios gali būti įtraukiamos į sutartį..
Į įmonės kolektyvinę sutartį gali būti įtraukiamos šios sąlygos:
1) darbo sutarčių sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo;
2) darbo apmokėjimo organizavimo (tarifinių atlygių, pareiginių algų, priedų, priemokų, kitų lengvatų ir kompensacijų,
darbo apmokėjimo ir skatinimo sistemų bei formų, darbo normų nustatymo, darbo užmokesčio indeksavimo,
išmokėjimo bei atsiskaitymų tvarkos ir kitos nuostatos);
3) darbo ir poilsio laiko;
4) saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymo, kompensacijų ir lengvatų suteikimo;
5) profesijos, specialybės įgijimo, kvalifikacijos kėlimo, perkvalifikavimo bei su tuo susijusių garantijų ir lengvatų,
profesinės reabilitacijos laikotarpiu taikomų garantijų;
6) įmonės kolektyvinės sutarties vykdymo tvarkos;
7) šalių tarpusavio informavimo ir konsultavimo;
8) kitos šalims svarbios darbo, ekonominės ir socialinės sąlygos bei nuostatos.
Darbuotojams gali būti naudingos sąlygos, pvz.: galima susitarti dėl garantijų besimokantiems darbuotojams, dėl didesnių
išeitinių išmokų, dėl pirmenybės pasilikti darbe, kai mažinamas darbuotojų skaičius ir kt. Darbdaviams gali būti
naudingos sąlygos, pvz. dėl terminuotų darbo sutarčių, kai darbas nuolatinio pobūdžio, dėl draudimo dirbti antraeilėse
pareigose ( draudimas įsidarbinti konkuruojančioje įmonėje), dėl šiurkščių pareigų pažeidimo sąrašo praplėtimo ir kt.
Įmonės kolektyvinės sutarties projekto rengimas
Įmonės kolektyvinės sutarties projektui rengti šalys sudaro komisiją. Komisijos sudėtis nurodoma šalių susitarimo
protokole. Protokolo pasirašymo data laikoma kolektyvinių derybų pradžia. Pradėdamos derybas šalys aptaria, kokią
jos pateiks informaciją, jos pateikimo terminus, įmonės kolektyvinės sutarties projekto rengimo tvarką bei jo
parengimo terminus.Šalių suderintas įmonės kolektyvinės sutarties projektas pateikiamas svarstyti darbuotojų
susirinkimui (konferencijai). Jei šis nepritaria pateiktam projektui, tai šalių atstovai, atsižvelgdami į nurodytas pastabas
ir pasiūlymus, jį pataiso bei papildo ir per penkiolika dienų pakartotinai pateikia darbuotojų susirinkimui
(konferencijai) svarstyti. Jei darbuotojų susirinkimas (konferencija) pritaria kolektyvinės sutarties projektui, šalių

atstovai ne vėliau kaip per tris dienas kolektyvinę sutartį pasirašo. Pakartotinio svarstymo metu nepritarus kolektyvinės
sutarties projektui, darbuotojų susirinkimas (konferencija) priima sprendimą pradėti kolektyvines derybas iš naujo arba
inicijuoti kolektyvinį ginčą. Sprendimai priimami darbuotojų susirinkimo (konferencijos delegatų) nuožiūra slaptu ar
atviru balsavimu dalyvaujančiųjų balsų dauguma.
Kolektyvinė sutartis sudaroma derybų keliu, tai užtikrina abiejų šalių lygybę ir vienodą galimybę teikti savo pasiūlymus,
sąlygas , reikalavimus, todėl nei viena iš šalių negali primesti antrai savo valią. Derybų vedimas neįpareigoja sudaryti
kolektyvinės sutarties, šalims nepasiekus bendro susitarimo, surašomas nesutarimų protokolas ir sprendžiama, ar
pradėti derybas iš naujo, ar jas nutraukti.
Įmonės kolektyvinės sutarties įsigaliojimas ir galiojimo trukmė
Įmonės kolektyvinė sutartis įsigalioja ją pasirašius, jei kitaip nenustatyta pačioje sutartyje.Įmonės kolektyvinė sutartis
galioja iki naujos įmonės kolektyvinės sutarties pasirašymo arba iki sutartyje nustatyto termino. Jeigu yra sudaryta
terminuota įmonės kolektyvinė sutartis, dėl jos atnaujinimo šalys pradeda derybas likus dviem mėnesiams iki jos
galiojimo pabaigos.Jeigu įmonė ar įmonės dalis pereina iš vieno darbdavio, sudariusio įmonės kolektyvinę sutartį,
kitam darbdaviui, šios sutarties nuostatos galioja ir naujam darbdaviui.
Įmonės kolektyvinės sutarties pakeitimo ar papildymo tvarka nustatoma įmonės kolektyvinėje sutartyje. Jeigu ši tvarka
nebuvo nustatyta, įmonės kolektyvinės sutarties pakeitimai ir papildymai daromi ta pačia tvarka, kaip sudaroma pati
sutartis.
Įmonės kolektyvinę sutartį joje nustatytais atvejais ir tvarka gali nutraukti bet kuri šalis, perspėjusi kitą šalį ne vėliau kaip
prieš tris mėnesius. Įmonės kolektyvinę sutartį draudžiama nutraukti anksčiau negu po šešių mėnesių nuo įmonės
kolektyvinės sutarties įsigaliojimo.
Įmonės kolektyvinės sutarties vykdymo kontrolė
Įmonės kolektyvinės sutarties įsipareigojimų vykdymą kontroliuoja šalių atstovai, taip pat įstatymų įgaliotos institucijos.
Įmonės kolektyvinės sutarties šalių atstovai atsiskaito darbuotojų susirinkimui (konferencijai), kaip vykdoma įmonės
kolektyvinė sutartis. Atsiskaitymo tvarka ir terminai nustatomi sutartyje.
Ginčai, kylantys per derybas dėl įmonės kolektyvinės sutarties sudarymo, taip pat dėl įstatymų, kitų norminių teisės aktų ar
kolektyvinių sutarčių nustatytų sąlygų pakeitimo arba naujų darbo sąlygų nustatymo, sprendžiami kolektyvinių darbo
ginčų (interesų konfliktų) nagrinėjimo tvarka.
Ginčai tarp atskirų darbuotojų ir darbdavio dėl įmonės kolektyvinės sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo
sprendžiami individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarka (Kodekso XIX skyrius).
TERMINAI
Ieškinio senatis
Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas
ieškinį.
Bendrasis ieškinio senaties terminas DK reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, jeigu DK ir kiti darbo įstatymai
atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų.Jis yra ilgiausias iš galimų ieškinio senaties
terminų, nes kiti darbo įstatymai atskiriems reikalavimams gali nustatyti ir trumpesnius terminus. Išskiriamos dvi
sutrumpintų ieškinio senaties terminų kategorijos: nustatyti pačiame DK ar kituose darbo įstatymuose. DK nustatyti
sutrumpinti ieškinio senaties terminai : 1) vieno mėnesio ieškinio senaties terminas ginčyti atsisakymą priimti į darbą
( DK 96 str. 2d.), 2) vieno mėnesio ieškinio senaties terminas nuo atitinkamo nurodymo ( dokumento) gavimo dienos
kreiptis į teismą darbuotojui nesutinkant su darbo sąlygų pakeitimu, nušalinimu nuo darbo darbdavio iniciatyva ir
atleidimu iš darbo ( DK 297 str. 1 d.)
Ieškinio senatis netaikoma reikalavimams ginti darbuotojo garbę ir orumą, tai reiškia, kad teisė kreiptis į teismą ir gauti
teisminę gynybą nesaistoma termino apribojimais.
Terminų skaičiavimas
Terminas, apibrėžtas tam tikru laikotarpiu, prasideda kitą dieną po tos kalendorinės datos arba įvykio, kuriais apibrėžta jo
pradžia.
Metais, mėnesiais ar savaitėmis skaičiuojami terminai baigiasi atitinkamą metų, mėnesio ar savaitės dieną. Jeigu mėnesiais
skaičiuojamas terminas baigiasi tokį mėnesį, kurį nėra atitinkamos dienos, tai terminas baigiasi to mėnesio paskutinę
dieną. Jeigu tiksliai negalima nustatyti, kurį mėnesį prasidėjo terminas, skaičiuojamas metais, arba kurią dieną
prasidėjo terminas, skaičiuojamas mėnesiais, tai termino paskutine diena atitinkamai laikoma birželio trisdešimtoji ir
mėnesio penkioliktoji diena.
Į savaitėmis ar kalendorinėmis dienomis skaičiuojamą terminą įeina ne darbo ir švenčių dienos. Jei paskutinė termino diena
yra ne darbo diena, tai termino pabaigos diena laikoma artimiausia po jos einanti darbo diena. Dienomis skaičiuojamas
terminas yra skaičiuojamas kalendorinėmis dienomis, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip.
Reikėtų skirti termino, apibrėžto kalendorine data ir tam tikru laikotarpiu, pradžią. Jeigu termino pradžia apibrėžiama
kalendorine data, reiškia, kad šalių teisės ir pareigos prasideda nurodytą termino dieną, pvz. darbo sutartyje darbdavys
su darbuotoju susitarė, kad darbuotojas pradeda dirbti 2010 m. gegužės 17 d., vadinasi, darbuotojas ir turi pradėti dirbti
šią dieną. Kitaip nustatoma termino, apibrėžto tam tikru laikotarpiu, pradžia. Tokiu atveju terminas prasideda kitą dieną
po tos kalendorinės datos arba įvykio, kuriais apibrėžta jo pradžia, pvz. darbuotojas padavė prašymą nutraukti darbo

DK terminas darbovietė nusako įmonę. DK 95 str. kad būtų išvengta ginčų ateityje. gydytojas. Darbo sutarties reikalavimai netaikomi darbams. kad darbo sutartyje gali būti sulygta: jeigu sutartis nutraukiama dėl darbuotojo kaltės arba darbuotojo pareiškimu be svarbios priežasties. priemokas. Kvalifikacija -tai darbuotojo pasiruošimo tam tikrai specialybei laipsnis. stažuotėms. tuo pačiu ir darbo apmokėjimo. kurios pablogina darbuotojo padėtį. kvalifikaciją. Jeigu yra nustatytas terminas atlikti kokį nors veiksmą. pvz. numatyta. kai numatyta įstatymais ar Vyriausybės nutarimais arba pagal kolektyvinę sutartį. pvz. DK 120 str. chemijos mokytojas ir pan. taikomos DK. pvz. išbandymo termino. telegrafui arba kitai ryšio įstaigai iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos. numatyta.) Darbo sutartyje reikia nurodyti darbuotojo mėnesinę algą.. Ginčą dėl darbo sutarties sąlygų taikymo sprendžia darbo ginčų nagrinėjimo organai. pagal kurią dirbs darbuotojas arba jo pareigas. mokėjimo tvarkos ir kt. Tai darbo apmokėjimo sąlygos. sistemos. skyrius. Specialybė yra siauresnė darbinės veiklos pagal profesiją sritis. Tuo skiriasi nuo civilinių sutarčių: paslaugų teikimo. Pagal darbo sutartį darbuotojas privalo dirbti tam tikrą darbą arba eiti tam tikras pareigas. Pakeitimai kolektyvinėse sutartyse galioja iki 2010 01 31 dienos. darbuotojas ir darbdavys gali aiškiai nustatyti. organizacijoje. pvz. numato. kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. kurią joje nutraukiamos atitinkamos operacijos. kvalifikacijos kėlimui. kurie ją skiria nuo kitų sutarčių. gydytojas chirurgas. kad darbdavys darbuotojams turi raštu pranešti ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki jų įsigaliojimo. Darbo sutarties turinys Darbo sutarties turinys yra jos šalių sulygtos sutarties sąlygos. priedus ir kt. kad jis turi atlikti ne konkrečias užduotis. Dėl jų šalys gali susitarti. darbo užmokesčio dydžio. pvz. pavedimo. organizaciją ar kitokią organizacinę struktūrą. Jei darbo sutarties sąlygos prieštarauja DK įstatymui arba kolektyvinei sutarčiai.Privalomosios. rangos ir kt. DARBO SUTARTIS Darbo sutarties sąvoka. DK vartojami du terminai: darbovietė ir darbo vieta. . DK 203 str. kiti norminiai teisės aktai ir kolektyvinė sutartis. pirmos kategorijos gydytojas chirurgas. Nėra darbiniai santykiai ir nesudaroma darbo sutartis. Darbo sutartis turi esminių požymių. DK 95 str. Dažniausiai vartojama darbo funkcijų atlikimo vieta – cechas. tai darbuotojas įsipareigoja atlyginti darbdaviui jo turėtas išlaidas per paskutinius vienerius darbo metus darbuotojo mokymui.( iki 2010 08 01 d. išskyrus atvejus. laikomi įteiktais laiku. viešbučio bei kitos komandiruočių sąnaudos.sutartį gegužės 13 d. Terminas darbo vieta vartojamas dvejopa prasme. kai asmuo užsiima vien autorine veikla. kai vartojamas specialia – teisine prasme. Tačiau jeigu veiksmas turi būti atliktas tam tikroje įmonėje. kad išlaidas sudaro ne tik už registraciją į kursus sumokėti pinigai. mokytojas ir pan. kurią nustato DK . Darbo sutartyje darbo apmokėjimo kriterijus reikia apibrėžti aiškiai ir tiksliai. sudarant terminuotą darbo sutartį turi nurodyti sutarties terminą. nes padeda išvengti ginčų ir garantuoja darbo santykių stabilumą. galima tik turint darbuotojo raštišką sutikimą. darbuotojui kasmetinių atostogų metu paliekama darbo vieta ( pareigos). Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatyta ir kita kompensavimo tvarka bei terminai. kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos. kituose norminiuose teisės aktuose. kad kiekvienoje darbo sutartyje šalys sulygsta dėl darbo apmokėjimo sąlygų ( darbo užmokesčio. įstaigą. tą veiksmą galima atlikti iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos. buvo 14 dienų) tai 14 darbo dienų įspėjimo termino pradžia bus laikoma gegužės 14 d. 3 d. Kalbine prasme jie yra lygiaverčiai. 5 d. įteikti paštui. nurodyta Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme. Kartais darbo vieta suprantama kaip darbuotojo pareigos. norminių teisės aktų arba kolektyvinės sutarties nuostatos. valandinį tarifinį atlygį. pvz. Darbo sutarties turinys turi būti aiškus. Jos yra dvi: . kas sudaro tokias išlaidas. 2) kad nekiltų nesusipratimų ir neaiškumų patartina apibrėžti.Kitos būtinosios. kitaip sakant darbdavį. 3. Šalims dėl jų nesusitarus laikoma. jo dirbamas darbas. įstatymų. ir įspėjo darbdavį prieš 14 darbo dienų. o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą. įstatymai. kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai. išvardytos būtinosios darbo sutarties sąlygos. mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas. Darbo sutarties sąlygos 1. nustatytas darbo įstatymuose.tai susitarimas dėl darbuotojo darbovietės ir darbo funkcijų. o vykdyti tam tikras darbo funkcijas. specialybę. kurias šalys sulygsta sudarydamos darbo sutartį. apimanti darbo funkcijos tikslus ir pobūdį. įstaigoje. Būtinosios DK 95 str. pvz. palyginti su ta. Profesija – tai darbinės veiklos sritis. kad darbo sutartis nesudaryta. specialybės. tai terminas pasibaigia tą valandą. sudarant sezoninio darbo sutartį – darbo pobūdį. 4. bet ir kelionės. kuriuos atlieka fizinis asmuo. Rašytiniai prašymai ir pranešimai. kad pakeisti darbuotojo darbo sąlygas. Šalys negali nustatyti tokių darbo sąlygų.Reikia atkreipti dėmesį į du dalykus: 1) išlaidų atlyginimas turi būti numatytas darbo sutartyje. išskyrus atvejus. katedra ir kt. Darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas. nuo civilinių. tačiau negali būti trumpesnis negu 2 savaitės. Atskiroms darbo sutarties rūšims įstatymuose. Šios sąlygos būtinos bet kokiai darbo sutarties rūšiai. reiškia. pavyzdžiui. Tokios sąlygos nėra būtinos. numato. 2. turintis verslo liudijimą arba kai jis yra įsteigęs individualią ( personalinę) įmonę tokiems darbams atlikti. norminiuose teisės aktuose ir kolektyvinėse sutartyse gali būti nustatomos ir kitos būtinosios sąlygos. Darbo funkcija sutartyje apibrėžiama nurodant profesiją.Papildomos. tačiau kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytas ir trumpesnis įspėjimo terminas. apibrėžiančios šalių teises ir pareigas bei kitus įsipareigojimus.

3. dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. broliai. su darbuotoju sudaroma darbo sutartis. nešiojimo bei pateikimo kontroliuojančioms institucijoms tvarką nustato Vyriausybė. Toks žurnalas neprivalomas. Darbuotojas darbo pažymėjimą privalo nešiotis ar laikyti darbo metu darbdavio ar įgalioto asmens ( arba įmonės vidaus tvarkos taisyklėse) nurodytoje vietoje. sutuoktiniai.registruojama darbo sutarčių registravimo žurnale. darbdavys privalo pasirašytinai supažindinti priimamą dirbti asmenį su jo būsimo darbo sąlygomis. reglamentuojančiais jo darbą. tai tokia darbuotojo veikla negali būti kvalifikuojama kaip jo kalti veiksmai ir dėl to jis negali būti baudžiamas drausmine tvarka.86 „ Dėl darbuotojų.y. nes jis negali kontroliuoti darbdavio (jo atstovo. kai darbdavys ir darbuotojas pasirašo darbo sutartį. kitas lieka darbdaviui. administracijos) veikimą. pagal kurią darbo pradžios data yra vėlesnė nei darbo sutarties sudarymo data. Šiuo metu galioja 2005 01 26 d. darbo tvarkos taisyklėmis. Darbo sutarties sudarymas Darbo sutartis laikoma sudaryta.16. kad jei administracija pasirašytinai nesupažindina darbuotojo su jo darbo funkcijomis – ir darbuotojas savo darbo ( pareigų) dėl nesupažindinimo neatlieka ar jas atlieka netinkamai. muziejų. Šios nuostatos netaikomos tarnautojams.13 punktuose numatytus atvejus ir atvejį.). Sudarydamas darbo sutartį. seserys ir jų vaikai). 2) dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės. kai sieja giminystės ar svainystės ryšiai ir kai jų darbas susijęs su vieno iš jų tiesioginiu pavaldumu kitam arba su vieno teise kontroliuoti kitą. kitais darbovietėje galiojančiais aktais. taip pat darbuotojo tapatybę patvirtinančio dokumento formą. Ne vėliau kaip prieš darbo pradžią kartu su antruoju darbo sutarties egzemplioriumi darbdavys įteikia darbuotojui pastarojo tapatybę patvirtinantį dokumentą (darbo pažymėjimą). Vienas pasirašytas darbo sutarties egzempliorius įteikiamas darbuotojui. nutarimu Nr. 5 d.. Kai su darbuotoju sudaroma darbo sutartis. kurių taikymas siejamas . jo išdavimo. nelegaliu darbu laikomas darbas: 1) esant DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams. Šiuo nutarimu patvirtinta ir Darbo sutarčių registravimo žurnalo pavyzdinė forma. Draudžiama eiti tarnautojų pareigas vienoje valstybės ir savivaldybės institucijoje bei valstybės ar savivaldybės įmonėje asmenims. Darbo sutartis tą pačią dieną.Priėmimo į darbą apribojimai DK 97 straipsnis numato tik vieną – giminaičių tarnybos toje darbovietėje apribojimą. Duomenis apie darbuotojo priėmimą į darbą darbdavys turi pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui.Rašytinė darbo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais. vaikai. kolektyvine sutartimi. LR Vyriausybės nutarimas Nr. švietimo įstaigų pedagoginiams darbuotojams ir kt. nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos.V-243 patvirtintas „ Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir patikslinimo taisykles“ ( įsigaliojo nuo 2010 07 01 d.Vyriausybės nutarimu Nr. ( ATPK 41 str. Darbo sutartį pasirašo darbdavys arba jo įgaliotas asmuo ir darbuotojas. darbuotojo tapatybę patvirtinančio dokumento išdavimo.503 „ Dėl darbo sutarčių registravimo taisyklių. įvaikiai.) 1-SD draudėjas pranešimą privalo pateikti apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžios dieną. kuriuos sieja artimi giminystės ar svainystės ryšiai (tėvai. Išimtis iš šios taisyklės gali nustatyti Vyriausybė. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 06 04 direktoriaus įsakymu Nr. kuriems netaikomas draudimas dirbti vienoje valstybės ir savivaldybės institucijoje bei valstybės ar savivaldybės įmonėje. kai šalys susitarė dėl darbo sutarties sąlygų ( DK 95 straipsnis). patvirtintą 2003 01 28 d. samdantis tris ir mažiau darbuotojų. Nelegaliu darbu nelaikomi pagalbos ( talkos) ir savanoriški darbai.9. išskyrus šių Taisyklių 16. broliai.Sutartis laikoma sudaryta nuo šalių susitarimo momento. kultūros ir meno darbuotojams bei kūrybiniams darbuotojams. kultūros centrų ir kt. o tuo pačiu ir atleidžiamas iš darbo pagal DK straipsnius. jų sutuoktiniai ir jų vaikai. kai vadovaujantis DK 99 str. t. jeigu jų tarnyba kartu yra susijusi su vieno iš jų tiesioginiu pavaldumu kitam arba su vieno teise kontroliuoti kitą. Darbo sutarties pavyzdinę formą. kurių tarnybą reglamentuoja valstybės tarnybos santykius reglamentuojantys įstatymai. kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys. įtėviai.115 „ Dėl darbo sutarties pavyzdinės formos patvirtinimo“. seserys ir jų vaikai.12 ir 16. giminaičių darbo apribojimai netaikomi: kultūros įstaigų ( bibliotekų. jei darbdavys yra fizinis asmuo. pagal kurią darbo pradžios data yra vėlesnė nei darbo sutarties sudarymo data. seneliai. Aukščiausiojo Teismo Senatas išaiškino. įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Darbdavys užtikrina. farmacijos specialistams. kategorijų sąrašo patvirtinimo“ Remiantis minėto nutarimo nuostatomis. 16. Darbo sutartis turi būti sudaroma raštu pagal pavyzdinę formą.). teatrų. pranešimas turi būti pateikiamas ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento. Darbo sutarčių registravimo taisykles Vyriausybė patvirtino 2003 04 24 d. Darbuotojas tokiu atveju neturi atsakyti. Nelegalus darbas Su darbo sutarties sudarymo klausimu glaudžiai susijusi nelegalaus darbo problema. Pagal DK 98 str. taip pat sutuoktinių tėvai. nešiojimo ir pateikimo kontroliuojančioms institucijoms tvarkos aprašo patvirtinimo“. ji . registravimo taisykles. nes antraip jam gali būti taikoma drausminė atsakomybė.

Priimant į darbą būtini dokumentai Darbdavys privalo pareikalauti. o vėliau. nutraukti darbo sutartį leidžiama tik bendraisiais pagrindais. pvz. kad darbuotojai. tai vien ši aplinkybė išbandymo sąlygą nedaro negaliojančia ir tai nereiškia. Išbandymas yra tam tikras terminas. Kilus ginčui tarp darbdavio ir darbuotojo DK 107 str. kad išbandymas nustatytas darbuotojui pageidaujant patikrinti. 2) pareigoms konkurso arba rinkimų būdu. taip pat vieno iš tėvų ar kito vaiko atstovo pagal įstatymą raštišką sutikimą bei vaiko sveikatą prižiūrinčio gydytojo leidimą. 3) darbdavių susitarimu perkeliamus dirbti į kitą darbovietę. jog dėl išbandymo sąlygos iš viso nebuvo susitarta. taip pat stojančiojo dirbti pageidavimu – ar darbas tinka darbuotojui. kurie pagal įstatymą ir darbo teisinių santykių sutartinį pobūdį yra darbdavio prerogatyva. o priimdamas į darbą nepilnametį nuo keturiolikos iki šešiolikos metų. Kai išbandymo terminas yra pasibaigęs. gali būti taikomi ilgesni išbandymo terminai. kad kai darbo sutartyje nurodomas tik išbandymo terminas. taip pat kai kurių kitų įmonių. jis nenustatomas. ar darbas tinka darbuotojui. kieno iniciatyva jis yra nustatytas. įrodinėjimo našta tenka darbdaviui. 1 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo praktika. šalių susitarimu nustatomas sudarant darbo sutartį. Per išbandymo terminą darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį.Jeigu darbo įstatymai sieja priėmimą į darbą su tam tikru išsimokslinimu ar profesiniu pasirengimu. Bet kai kyla ginčas kieno iniciatyva buvo nustatytas. sveikatos būklę patvirtinančius dokumentus. sveikatos būkle.su darbuotojo kalte. Į išbandymo terminą neįskaitomi laikotarpiai. kad teismas negali pripažinti. tai savaime laikoma. atostogavo. kad priimamasis pateiktų išsimokslinimą. valstybės tarnyboje.y. taip pat naktį dirbantys ir pamaininiai darbuotojai privalo pasitikrinti sveikatą prieš įsidarbindami. apie tai raštu įspėjęs darbdavį prieš tris darbo dienas. bet ne ilgesni kaip šeši mėnesiai. kad išbandymo norint patikrinti. darė pravaikštas ir pan. nagrinėdami tokio pobūdžio ginčus negali spręsti tų klausimų. Darbo sutartyje bandomojo termino rūšies nustatymas turi svarbią teisinę reikšmę. nutartis civilinėje byloje . kad dėl išbandymo sąlygos iš viso nesusitarta. gali atsisakyti sudaryti darbo sutartį. Išbandymo terminas Išbandymo terminas negali būti ilgesnis kaip trys mėnesiai. mokyklos. Darbdavys turi teisę pareikalauti ir kitų įstatymų nustatytų dokumentų. Jeigu darbo sutartyje nustatytas tik išbandymo terminas .Nė viena iš šalių negali primesti kitai šaliai sutarties sąlygos dėl išbandymo. teisėjų kolegijos 2000 10 16 d. vandentiekio įrenginių. Siekiant apsaugoti gyventojų sveikatą. o darbuotojas tebedirba.buvo tris dienas). darbdavys privalo pareikalauti. kad priimamasis dirbti pateiktų asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą. 3k-3-860). bet darbuotojas nebuvo atleistas iš darbo ir dirba toliau. Praktika rodo. Teisėjų kolegija konstatuoja. kad išbandymas dažniausiai nustatomas darbdavio iniciatyva. rezultatai nepatenkinami. tai vien ši aplinkybė išbandymo sąlygos nedaro negaliojančia ir nereiškia. tai taikoma atskirose institucijose. nesutinkanti su tokia sąlyga. kad teismai. kieno iniciatyva nustatomas išbandymo terminas. Darbuotojas privalo pradėti dirbti kitą po darbo sutarties sudarymo dieną. išbandymo įvertinimas priklauso nuo darbuotojo valios. kuri nustatyta ir EB direktyvoje 91/533/EEB „ Dėl darbuotojo pareigos informuoti darbuotojus apie galiojančias sutarties arba darbo santykių sąlygas“:. Taip Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ( toliau LAT) kasacine tvarka išnagrinėjęs ieškovės grąžinimo į darbą bylą. Išbandymo sąlyga turi būti nustatoma darbo sutartyje. šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas. organizacijų darbuotojų sveikatos tikrinimas. pvz. kad darbuotojas tinka dirbti sulygtą darbą ( LAT civilinių bylų sk. jis iki išbandymo termino pabaigos gali atleisti darbuotoją iš darbo. ar darbuotojas tinka sulygtam darbui. kurioje mokosi. įstaigų. ar darbuotojas tinka sulygtam darbui. nenustatomas priimant į darbą asmenis: 1) iki aštuoniolikos metų. pažymėjo. jog jis išbandymą išlaikė ir nebūtina fiksuoti įsakymu ar įrašu darbo sutartyje. Išbandymo terminas gali būti nustatytas sudarant visų rūšių darbo sutartis. Išbandymas norint patikrinti. gydymo bei profilaktikos ir vaikų įstaigų. Ydinga ir neatitinkanti DK 105 str. taip pat išlaikiusius kvalifikacinius egzaminus pareigoms eiti. buvo tris dienas) Kai išbandymo terminas yra pasibaigęs. ar darbuotojas tinka pavestam darbui. jeigu darbdavys neįrodo priešingai ( LAT 2000 09 20 nutartis civilinėje byloje Nr. gyvenimo aprašymą. pvz. perkeliant toje pačioje darbovietėje į kitas pareigas.( iki 2010 08 01 d. kai darbuotojas nebuvo darbe. viešojo maitinimo ir prekybos įmonių. tokia darbo sutarties sąlyga aiškintina darbuotojo naudai. ar darbas jam tinka. kai rašytinėje darbo sutartyje nenurodoma. jeigu šalys nesutarė kitaip. profesinį pasirengimą. ir nemokėti jam išeitinės išmokos. Išbandymo rezultatai Jei darbdavys pripažino. Išbandymo metu darbo sutartį galima nutraukti ir kitais pagrindais. kurie darbe gali būti veikiami profesinės rizikos veiksnių.Išbandymo termino pratęsti negalima Įstatymų nustatytais atvejais norint patikrinti.  gimimo liudijimą. Informuoti darbuotoją apie jo būsimo darbo sąlygas taip pat darbdavio pareiga. Šalis. jeigu jis sirgo. Išbandymo laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo įstatymai. bet neįvardijama. muitinėje ir kt. Jei išbandymas yra nustatytas norint patikrinti. 1 dalies pagrindu. Išbandymas sudarant darbo sutartį Sudarant darbo sutartį. turi būti atliekamas maisto pramonės. pažymėjimą apie valstybinės kalbos mokėjimą.Jis gali būti nustatomas norint patikrinti. Išbandymas nustatomas tik priimant į darbą. apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš tris darbo dienas ( iki 2010 08 01 d. ar darbuotojas tinka sulygtam darbui.DK 265 straipsnis numato. t.. o tai reiškia. išskyrus laikinąją darbo sutartį.

Terminuotas darbo sutartis nuolatinio pobūdžio darbui galima sudaryti tik po 2010 08 01 d. o darbo santykiai faktiškai tęsiasi ir nė viena iš šalių iki pasibaigiant terminui nepareikalavo jos nutraukti ( DK 126 straipsnis). numato. nuostata. Terminuota darbo sutartis naujai įsteigtai darbo vietai negali būti sudaryta su toje pačioje įmonėje. bandomojo laikotarpio įvertinimo aktu. kuriam jie išrinkti. Kolektyvinėse sutartyse šalys gali numatyti konkrečius atvejus. išskyrus atvejus.). jei tik jos nėra skirtos kokiai konkrečiai darbo sutarties rūšiai. dirbančius pagal terminuotą darbo sutartį. jeigu darbas yra nuolatinio pobūdžio. t. būtų galima sudaryti su jais terminuotas sutartis dėl nuolatinio darbo pobūdžio. kad sutartis pratęsta neapibrėžtam laikui. pvz. galios DK 109 str. teismas negali pripažinti. Tačiau teismas. kai darbo santykių buvimo laikotarpiu išnyksta aplinkybės. tačiau ne ilgesniam laikui kaip iki 2012 07 31 d. Dėl to teismo pareiga nagrinėjant tokias bylas patikrinti. liudytoju parodymais. apie laisvas darbo vietas ir užtikrinti. Darbdavys privalo įrodyti. pasikeitimo arba pasibaigimo. t. . DK 107 str..Terminuotos darbo sutartys naujai įsteigtoms darbo vietoms gali būti sudaromos laikotarpiui iki dviejų metų. organizacijoje negali viršyti 50 procentų visų įmonės. įstaigoje. įstaigoje.y. o išbandymo rezultatai darbdavio pripažinti nepatenkinamais. kad per išbandymo laikotarpį darbuotojas netinkamai atliko darbą. nutraukti darbo sutartį be jokių motyvų ir įrodymų. jog darbuotojas neišlaikė išbandymo. o su darbuotojais. kai tai nustato įstatymai ar kolektyvinės sutartys“. darbuotojo teisės gali būti ginamos ( LAT Nr. kad“ neleidžiama sudaryti terminuotos darbo sutarties. 3k-7-4/ 2003. jeigu darbdavys pateikia konkrečių įrodymų patvirtinančių. Teismų praktikoje darbuotojo nepatenkinamą darbą bandomuoju laikotarpiu leidžiama įrodinėti padalinių vadovų surašytais tarnybiniais pranešimais. ekspertų išvadomis ir kt. Darbo sutarties terminas gali būti nustatomas iki tam tikros kalendorinės datos arba iki tam tikrų aplinkybių atsiradimo. liudytojų parodymais. kurie pagal įstatymą ir darbo teisinių santykių sutartinį pobūdį yra darbdavio prerogatyva. 3k-3-568/2005). Atsižvelgiant į darbo sutarties šalių lygiateisiškumą. neigiamą išbandymo rezultatą darbdavys gali įrodinėti visomis LR civilinio proceso kodekso 177 straipsnyje numatytomis įrodinėjimo priemonėmis. kai tai nustato įstatymai arba kolektyvinės sutartys. Studijų ir mokslo įstatymo 65 str. galios šiuo metu galiojanti nuostata. ir todėl jis netinka pavestam darbui. Darbo sutartis paprastai sudaroma neapibrėžtam laikui (neterminuota).y. Siekiant išvengti darbdavių piktnaudžiavimo. ar darbdavys tikrai turėjo pakankamą pagrindą pripažinti. DARBO SUTARČIŲ RŪŠYS Darbo sutartys gali būti: 1) neterminuotos. neleidžiama sudaryti terminuotos darbo sutarties. Terminuota darbo sutartis Terminuota darbo sutartis gali būti sudaroma tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui. kad darbuotojas tinka pavestam darbui. laikinosios. kad sudaryta neterminuota darbo sutartis. kai nepažeidžiant darbuotojų teisių. darbo sutartis tampa neterminuota. laikoma. organizacijos darbo vietų (pareigybių) skaičiaus. rašytiniais įrodymais. kad „ neleidžiama sudaryti terminuotos darbo sutarties. pažeidžia darbuotojo teises.Nr. kai nustatomas išbandymo terminas. organizacijos įstatus skiria į darbą renkamieji organai. patvirtinančių. skaičius įmonėje. terminuota darbo sutartis sudaroma tų renkamųjų organų įgaliojimų laikui (kadencijai). Jeigu darbo sutarties terminas pasibaigė. įsteigtoms naujoms darbo vietoms. LAT yra pripažinęs. kad dėstytojai priimami į darbą viešo konkurso būdu 5 metų kadencijai. nuotolinio darbo) 5) patarnavimo darbams. sudaromų naujai įsteigtoms darbo vietoms. Toks pripažinimas laikytinas pagrįstu ir yra teisėtas. ( nuo 2010 08 01 d. kurios po šios datos steigiamos tokiam pat darbui atlikti panaikinant buvusias darbo vietas.2 d. pvz. Naujai įsteigtomis darbo vietomis nelaikomos tokios darbo vietos.y. 3k-3-1012/2000). su kuriuo darbo sutartis buvo nutraukta pagal DK 125 ar 129 straipsnius įsigaliojus šioms pataisoms. darbuotojas turi teisę ginčyti jo atleidimą iš darbo. dėl kurio atlikimo buvo sulygta sudarant darbo sutartį. kad darbuotojas dėl savo dalykinių ar asmeninių savybių nesugeba ar negali dirbti to darbo. įstaigos. išskyrus atvejus. dokumentais apie drausminių nuobaudų skyrimą ir kt. Nustačius. 6) kitos. 2) terminuotos. kuriuos pagal įstatymus arba pagal įmonės. Terminuota darbo sutartis tampa neterminuota. Iki 2012 07 31 d. t. 1 dalies norma draudžia darbdaviui savavaliauti. jeigu darbas yra nuolatinio pobūdžio. laikoma. DK neterminuotos darbo sutartys nėra atskirai aptariamos. 4) su namudininkais. kai tai nustato įstatymai ar kolektyvinės sutartys arba kai darbuotojas priimamas į naujai steigiamą darbo vietą“. sezoninės. kad darbuotojas nesusitvarkė su jam pavestu darbu. bet ne ilgiau kaip penkeriems metams. Nuo 2012 08 01 d. Darbo santykiams pagal tokią terminuotą darbo sutartį tęsiantis po 2012 07 31 d. išskyrus savivaldybių tarybas. Terminuotų darbo sutarčių. nagrinėdamas tokias bylas. kad darbuotojas neišlaikė išbandymo. jas reglamentuoja visos DK normos. kad jie turėtų tokias pat galimybes įsidarbinti nuolatiniam darbui kaip ir kiti asmenys. kai tam nėra teisinio pagrindo.Jeigu darbo sutartyje jos terminas nenurodytas arba netinkamai nustatytas. išskyrus atvejus.Darbdavys privalo informuoti darbuotojus. daiktiniais įrodymais. dėl kurių buvo apibrėžtas sutarties terminas (darbuotojas po atostogų negrįžta į darbą ir kt. įstaigos. Su renkamaisiais darbuotojais terminuota darbo sutartis sudaroma laikui. jeigu darbas yra nuolatinio pobūdžio. kad terminuotos darbo sutarties sudarymas. kad terminuota darbo sutartis sudaryta pažeidžiant darbo įstatymus. 3) dėl antraeilių pareigų.. negali spręsti tų klausimų. organizacijoje dirbusiu darbuotoju.

o tam tikrais periodais (sezonais). antroje ar trečioje dalyse nustatytais pagrindais. Sezoninė darbo sutartis gali būti pakeista ir gali pasibaigti Lietuvos Respublikos darbo kodekso III dalies XII skyriaus trečiojo skirsnio „Darbo sutarties vykdymas“ ir ketvirtojo skirsnio „Darbo sutarties pasibaigimas“ nustatyta tvarka. dirbantiems pagal neterminuotas darbo sutartis. Nepasibaigus sutarties terminui darbuotojo pareiškimu. specialybę. prekinio betono. įtvirtintas principas. jog darbuotojas priimtas dirbti sulygtą sezoninį darbą pagal atitinkamą profesiją. Tais atvejais. bet 2 VDU dydžio išeitinę išmoką. kad „ pagal terminuotas darbo sutartis dirbantiems darbuotojams negali būti taikomos mažiau palankios darbo sąlygos. draudžiantis darbuotojų. 3. kvalifikacijos kėlimo ir skatinimo galimybės negu darbuotojams. už laiką nuo naujos darbo sutarties sudarymo iki sezono pradžios apmokama šio punkto pirmojoje pastraipoje nurodyta tvarka. t. smėlio. be kitų sutarties sąlygų. gali būti taikoma suminė darbo laiko apskaita. Mūrijimas. bet nepraėjus vienam mėnesiui nuo jos nutraukimo dienos su atleistu iš darbo darbuotoju vėl sudaroma terminuota darbo sutartis tam pačiam darbui. pasibaigus jos terminui. Kai įmonėje. apie tai įspėjus darbdavį raštu prieš 5 kalendorines dienas. kurie pasibaigus jų sezoninės darbo sutarties terminui pratęsia darbo sutartį kitam sezonui. kvalifikaciją. 2 d. ja išmokama vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. darbdaviai negali nustatyti šiems darbuotojams nepalankesnių darbo sąlygų. detalizuojamos Vyriausybės nutarime Nr. nurodytų 2 ir 3 punktuose. Atsižvelgiant į DK reikalavimus. buvo atlikti tam tikri pakeitimai. Sezoninė darbo sutartis DK 112 straipsnio nuostatos.Jeigu darbo sutartis nutraukiama sezonui pasibaigus ir tarpsezoniniu laikotarpiu su tuo pačiu darbdaviu sudaroma nauja sezoninė darbo sutartis. kad darbuotojas pareikštų reikalavimą pripažinti sutartį esant sudarytą neapibrėžtam terminui. ruloninės stogo dangos įrengimas. Sezoniniai darbai: 1. Dirbant sezoninius darbus. nepratęsiama arba nutraukiama. vadovaudamasis DK 140 str. tai darbuotojo reikalavimu tokia sutartis pripažįstama sudaryta neapibrėžtam laikui.). nesupažindinęs laiku darbuotojų su būsimu darbo grafiku.92) mano. nenutraukdami darbo santykių. Ši sutartis taip pat gali būti nutraukta ir papildomais pagrindais: 1. tokį darbuotojo reikalavimą turi ištirti ginčus nagrinėjantis organas. ne ilgesniais kaip aštuoni mėnesiai (vienas po kito einančių dvylikos mėnesių laikotarpiu). nuostata nėra taikytina tais atvejais. 5 dalimi. Tačiau DK 111 str.y. išorės apdaila. kai darbo sutarties terminas baigėsi. kurie įsigaliojo 2003 01 01 d. kolektyvinė sutartis ar kai į darbą priimami renkami darbuotojai pakartotinai kadencijai. 99/70/EB [1] 4 str. kai pats darbuotojas norės nutraukti terminuotą ( sezoninę) darbo sutartį dėl ligos ( DK 127 str. tačiau nė viena iš šalių nerodo iniciatyvos nutraukti tarp jų esamų darbo santykių. Darbuotojams. Vadinasi. tikslinga darbo sutartyje padaryti įrašą. t. Darbuotojams. kai darbingumas prarandamas dėl suluošinimo (traumos) darbe arba profesinės ligos per sezoną. darbuotojui darbo vieta (pareigos) paliekama. darbdavys jam. turi būti nurodyta ir tai. Kasmetinės atostogos suteikiamos ir ne tarpsezoniniu laikotarpiu. gelžbetonio konstrukcijų ir betoninių elementų gamyba lauke ir nešildomose patalpose. dirbančių pagal sezonines darbo sutartis. klintmilčių gamyba. Darbdaviui nesutikus su tokiu reikalavimu ir kilus ginčui. norma suteikia galimybę pripažinti neterminuota ne antrąją. įstaigoje ar organizacijoje sezoniniai darbai buvo sustabdyti ilgiau kaip 2 savaitėms dėl gamybinių priežasčių arba kai sumažinamas darbų mastas. Sezoniniais vadinami darbai. Sezoninė darbo sutartis sudaroma sezoniniams darbams atlikti.3d. kai terminuotą sutartį leidžia sudaryti įstatymai. žvyro. kurie dėl gamtinių ir klimato sąlygų dirbami ne visus metus. kurios nustatomos asmenims. ir yra įtraukti į sezoninių darbų sąrašą. Europos Sąjungos 1999 06 28 d. darbuotojas neįspėjamas. darbo grafikai turi būti skelbiami prieš savaitę iki jų įsigaliojimo. Kai darbuotojas per sezoną neatvyksta į darbą ilgiau kaip vieną mėnesį dėl laikinojo nedarbingumo. kurie dirba du sezonus ir daugiau iš eilės nenutraukę darbo santykių. DK trečios dalies komentaro autoriai ( 2 tomas.Jeigu darbo sutartis. jei nauja terminuota darbo sutartis sudaroma DK 109 str. betonavimas. Apie numatomą atleidimą iš sezoninio darbo dėl priežasčių. dirbančių pagal terminuotas sutartis diskriminavimą. 2 d. palyginti su tomis. molio) gavyba. o pirmąją terminuotą darbo sutartį. 2. dirbantiems vieną sezoną. turės išmokėti jau ne 1 VDU. darbdavys neturi teisės versti darbuotoją dirbti pagal naują darbo grafiką.3 d. būtina. Automobilių kelių pagrindų .y. išskyrus DK 109 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus atvejus. jeigu tai numatyta kolektyvinėje sutartyje arba darbo sutartyje. DK nerasime atsakymo. bet ne ilgiau kaip iki darbo sutarties termino pabaigos. dirbantiems pagal neterminuotas darbo sutartis“. Darbo sutartis savaime netampa neterminuota. nustatančios reikalavimus sezoninio darbo sutarčiai. kasmetinės atostogos suteikiamos tarpsezoniniu laikotarpiu. kaip elgtis darbdaviui ir darbuotojui. Sezoninėje darbo sutartyje. P. kasmetinės atostogos nesuteikiamos. ir įskaičiuoti pertrauką tarp tų sutarčių į darbuotojo nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje. kad pasibaigus sutarties galiojimo terminui darbo santykiai tampa nuolatiniai. skiedinių. 154 „ Dėl sezoninio darbo“. o atleidžiant juos iš darbo. nepažeidžiant Lietuvos Respublikos darbo kodekso reikalavimo jas suteikti tais pačiais darbo metais. teritorijos tvarkymas ir apželdinimas. taip pat nurodytas sutarties terminas. direktyvos Nr.Darbuotojų. kol jis atgauna darbingumą arba jam nustatomas neįgalumas. Darbuotojams. už tarpsezoninius laikotarpius mokamas kolektyvinėje sutartyje arba darbo sutartyje nurodyto dydžio atlyginimas.. už nepanaudotas atostogas mokama piniginė kompensacija. kad minėtu atveju DK 111 str. tuo atveju. Tuo pagrindu buvo papildytas DK 109 str. Nerūdinių medžiagų (skaldos.

vandens biologinio valymo darbai. gėlių ir kitų augalų sėklų rinkimu. Šildymo sistemų paruošimo kitam sezonui darbai. taip pat kiti su tuo susiję darbai 4. 13. motoristų ir kitų darbininkų. Miestų ir gyvenviečių skverų. uogų rinkimo ir apdorojimo darbai. Aptarnavimo darbai kaimo turizmo sodybose. asbestcemenčio šiferio gamybos darbai. 9. medynų sakinimas. mechaninėmis. skynimo. kavinėse. Miškotvarkos lauko darbai. restoranuose. kurie veikia ne ištisus metus. asbestcemenčio vamzdžių gamybos darbai 20. paruošimas ir supirkimas sezono metu 11. turistinėse bazėse. pakrančių tvirtinimo ir priežiūros darbai. susiję su sėklinių linų sėmenų ruošimu. asfalto klojimas. Geodezijos ir topografijos darbai. Medelių sodinimo ir želdinių priežiūros darbai kaimo sodybose. 15. asfaltbetonio gamyba. dugno valymo (gilinimo) ir kiti valymo. parduotuvėse. 2. cheminėmis priemonėmis. aktyviųjų mineralinių asfaltbetonio miltelių gamyba. savaeigių kranų mašinistų. Kelio dangos frezavimas. jų priežiūros darbai. Vaisių ir uogų auginimo. Žemės melioravimas. darbas . Silikatinių ir keraminių plytų. Melioracijos statinių priežiūra ir remontas 3. akmens pjaustymas. 12. asfalto dangos regeneravimas. perdirbimu ir realizavimu. Žemės kasyba. Patalpų šildymas (kūriko darbas). perdirbimo darbai. Durpių kasimas ir gaminimas. Išorės inžinerinių tinklų vamzdynų montavimas. formos suteikimas ir galutinis apdirbimas. priešgaisrinių mineralizuotų juostų. Geotekstilės naudojimas. žemės sankasų ir pagrindų įrengimas tiesiant ir remontuojant kelius ir geležinkelius. Miškų valymo darbai. 6. Vidaus apdailos darbai nešildomose patalpose. jeigu jie aptarnauja sezonines brigadas (grandis). 10. keraminių drenažo vamzdžių ir kitų keraminių gaminių gamyba. miško želdinimas. 5. 19. ežerų. paruošimo. 17. Miškų ūkio darbai: sėklų rinkimas ir jų parengimas sėjai. 18. kitų vandens telkinių. Daržovių. susiję su daržovių. Gėlynų įrengimo. Mineralinių medžiagų skaldymas ir sijojimas. Bokštinių. upių. bitumo ruošimas saugyklose. Vaikų poilsio stovyklų darbuotojų darbai. 16. pagrindo ir dangos rengimas permerkimo būdu. daigynų įveisimas ir priežiūra. gėlių auginimas atvirame grunte ir nešildomuose šiltnamiuose. Darbai. parkų. neasbestinių banguotų lakštų ir fasoninių detalių gamybos darbai.stabilizavimas organiniais ir neorganiniais rišikliais. želdinių priežiūra. susiję su paviršiaus geologine nuotrauka. Dirvožemio. paplūdimių. Cukraus gaminimas iš cukrinių runkelių 7. 8. viešbučiuose. grunto. bituminių emulsijų gamyba ir naudojimas. derliaus nuėmimas atvirame lauke. ruošimu. Žemėtvarkos lauko darbai. Kelių valymas ir barstymas esant pavojingoms eismui meteorologinėms sąlygoms. Geležinkelių statyba. dirvos parengimas miško želdiniams. jos paviršiaus apdorojimas. Upių transporto darbai. Jūros. paruošimo ir perdirbimo darbai. taip pat briketų gaminimas. taip pat spalių briketų gaminimu. Miško grybų. kova su jais biologinėmis. čerpių. parkų tvarkymo darbai. kokybės nustatymu. poilsio namuose ir sanatorijose. Žemės ūkio produkcijos auginimas. koklių krosnims. Darbai. linų pirminiu perdirbimu. Medelynų ūkio darbai. priešgaisrinis budėjimas. automobilių kelių ir gatvių dangos ženklinimas. priešgaisrinių barjerų įrengimas. 21. kelmų dervuolių rovimas ir perdirbimas. Kapaviečių priežiūros darbai. 14. Miško plukdymas. Darbai. kapinių ir žaliųjų plotų želdinimo ir želdinių priežiūros darbai. miško kenkėjų ir ligų apskaita ir stebėjimas. hidrotechnikos statinių statyba. Vaistažolių rinkimo.

nepareikalauja jos nutraukti. darbuotojo reikalavimu tokia sutartis pripažįstama sudaryta neapibrėžtam laikui. kokybės nustatymo elevatoriuose ir kitokiose grūdų saugyklose darbai 28. darbuotojui darbo vieta (pareigos) paliekama. Grūdų priėmimo ne ištisus metus arba sezono metu. Objektų. Darbuotojui. Vaisvandenių gaminimo darbai įmonėse. vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 277 straipsnio ir kitų teisės aktų nuostatomis dėl saugių ir sveikų darbo sąlygų sudarymo asmenims iki 18 metų. grūdų valymo. Tarpmiestinio kabelinio ryšio linijų bei optinio kabelio linijų tiesimo ir montavimo darbai". kad laikinoji darbo sutartis pratęsta neapibrėžtam terminui. 2. laikinai nesantiems (dėl ligos. 3. Dar viena skirtumas yra tas. iki pasibaigia terminas. įstaigoje ar organizacijoje darbai buvo sustabdyti ilgiau kaip 2 savaitėms dėl gamybinių priežasčių arba kai sumažinamas darbų mastas. Darbuotojams. atleidžiamam iš darbo dėl priežasčių. bet ne daugiau kaip už vieną mėnesį. o atleidžiamam . darbuotojo pareiškimu. 25.22. 24. kur būtinoji sąlyga – terminas. kurios veikia ne ištisus metus 30. 1. 23. Darbuotojas turėdamas galiojančią darbo sutartį su vienu darbdaviu.Laikiniesiems darbuotojams išbandymo laikotarpis nenustatomas. 27. Žvejyba Baltijos jūroje ir vidaus vandenyse. atostogų ir panašiai) darbuotojams pavaduoti. nurodytų 2 punkte. o nutraukiant laikinąją darbo sutartį išmokama piniginė kompensacija. Laikinoji darbo sutartis Laikinoji darbo sutartis yra darbo sutartis. Laikinoji darbo sutartis taip pat gali būti sudaryta su studentais. Apie numatomą atleidimą iš darbo dėl priežasčių. praradusiu darbingumą dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos. Nutraukiant darbo sutartį su darbuotoju. bet ne ilgiau kaip iki laikinosios darbo sutarties termino pabaigos. darbuotojas neįspėjamas. Antraeilės pareigos Antraeilės pareigos (darbas) – tai darbuotojo laisvu nuo darbo pagrindinėje darbovietėje laiku einamos pareigos ar atliekamas darbas. Nepasibaigus sutarties terminui. šviežių žuvų perdirbimas 26. kad darbo funkcija pagal antraeilių pareigų sutartį gali būti atliekama tik laisvu nuo darbo pagrindinėje . jam išmokama vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Prekyba ledais. 0. Laikinoji darbo sutartis gali būti sudaroma skubiems ar trumpalaikiams darbams atlikti. nutraukiama. Cirkų artistų ir kitų šių įstaigų darbuotojų darbas nešildomose patalpose (palapinėse). išmokama vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.Laikiniesiems darbuotojams atostogos nesuteikiamos. apskaičiuota pagal vidutinį mėnesinį darbo užmokestį. kuriuose dirbama sezoniniu principu.Kai laikinasis darbuotojas neatvyksta į darbą ilgiau kaip 7 dienas dėl laikinojo nedarbingumo. grūdų džiovinimo. nurodytų 2 ir 3 punktuose.3 punkte nurodytu atveju išmokama išeitinė išmoka. sudaryta ne ilgesniam kaip dviejų mėnesių laikui Pagal savo išskirtinį pobūdį ji priskiriama prie terminuotų darbo sutarčių. spauda ir pramoninėmis prekėmis lauko sąlygomis. už likusį iki sutarties termino pabaigos laiką.. maistu. Atrakcionų darbuotojų darbas lauko sąlygomis. Kai darbingumas prarandamas dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos. Laikinoji darbo sutartis gali būti nutraukta: . bet nepraėjus vienam mėnesiui nuo jos nutraukimo dienos su atleistu iš darbo darbuotoju vėl sudaroma laikinoji darbo sutartis tam pačiam darbui. nes susitariant dėl papildomo darbo sulygstama dėl papildomų pareigų ar papildomo darbo toje pačioje darbovietėje. meistrų ir darbų vykdytojų darbas. Jeigu laikinoji darbo sutartis. o darbo santykiai faktiškai tęsiasi ir nė viena iš laikinosios darbo sutarties šalių. kol jis atgauna darbingumą arba jam nustatomas neįgalumas. pasibaigus jos terminui. Kai įmonėje. grūdų krovos ir transportavimo. laikoma..Jeigu laikinosios darbo sutarties terminas pasibaigė. dirbantiems pagal laikinąsias darbo sutartis. sudaro kitą darbo sutartį su kitu darbdaviu. moksleiviais jų atostogų metu.38–110 kV įtampos elektros tiekimo kabelinių linijų klojimas žemėje 29. apie tai įspėjus darbdavį raštu prieš 5 darbo dienas. gali būti taikoma suminė darbo laiko apskaita. Antraeilių pareigų darbo sutartį reikėtų skirti nuo susitarimo dėl papildomo darbo. Juodųjų metalų laužo ir atliekų perdirbimas lauke ir nešildomose patalpose.

auklės. eiti antraeilių pareigų (dirbti darbo) neleidžiama. sudarytos iki 2010 08 01 d.Tokiam darbui atlikti darbuotojas arba pats turi turėti reikalingą įrangą ir priemones. Nuotolinio darbo sutarties ypatumus nustato Vyriausybė ir kolektyvinės sutartys. Pasikeitus darbo ir poilsio laikui pagrindinėje darbovietėje. užtikrinti saugias ir sveikas darbo sąlygas. jo dirbtas darbo laikas gali būti žymimas ir kitaip negu nustatytos pavyzdinės formos darbo laiko apskaitos žiniaraštyje. pvz. Darbdavys. iki darbo sutarties sudarymo turi pateikti darbdaviui. dirbantis pagal 2 ar daugiau darbo sutarčių.Patarnavimo sutartyje turi būti nustatytas kasdieninio darbo pradžios ir pabaigos laikas. Namudininko darbo laikas negali būti ilgesnis kaip 40 valandų per savaitę. ligonių priežiūros darbuotojo. vaikų. siuvėjai. kad sutartyje sulygtą darbo funkciją arba dalį sulygtų darbo funkcijų darbuotojas atliks kitose nei darbovietė darbuotojui priimtinose vietose. be kitų sutarties sąlygų. iš pagrindinės darbovietės gautą pažymą.Namudininko naudojamos darbo priemonės turi atitikti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nustatytus reikalavimus. organizacijos teritorijoje ar kitoje darbdavio nurodytoje vietoje. kuriems nustatytas sutrumpintas darbo laikas (DK 145 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Darbo sutartys su namudininkais. sukirpėjai. kiemsargio. modeliuotojai ir kt. kurio namuose gyvena asmenys iki 18 metų. įrankiams keisti. nakvynės. kitos darbdaviui teikiamos asmeninės namų ūkio paslaugos. kurio teisnumą ir veiksnumą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Namudininkui netaikomos įmonės darbo tvarkos taisyklės. neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios moterys. mokėti darbuotojui darbo užmokestį. susitaręs su darbuotoju. dirbantis keliose darbovietėse. drabužių įsigijimo ir kitų). operatoriai. Antraeilių pareigų darbo sutartis gali būti nutraukta DK nustatyta tvarka. kuria darbuotojas įsipareigoja teikti asmenines namų ūkio paslaugas. Šios pažymos galioja vienerius darbo metus ir yra saugomos kartu su darbo sutartimi. darbo diena gali būti pertraukiama. kurį atlieka asmuo. Namudininkams negali būti pavedami darbai. sauga ir sveikata. sugaištą mašinoms ir įrenginiams remontuoti. teisės aktų nustatyta tvarka turi įvertinti profesinę riziką namudininko darbo vietoje. cheminiais. Namudininkas turi raštu informuoti darbdavį.Namudininkui.Namudinio darbo sutartyje gali būti numatyta. Sudarius patarnavimo sutartį. kompiuterių sistemų specialisto (darbdavio privačiame namų ūkyje arba savo namuose darbdaviui teikiamos paslaugos). kitas. Nuotolinio darbo sutartyje gali būti nustatyta. kad asmuo. ir sudėtingesnis. pvz. Namudininkas savo darbo laiką apskaito pats. patirtų teikiant paslaugas. susitaręs su darbdaviu. turi užtikrinti. pakuoti ir išpakuoti.t. nuotolinio darbo sutartis) Namudiniu vadinamas darbas. Patarnavimo sutartis Patarnavimo sutartis yra darbo sutartis. Namudininkas privalo rūpintis savo paties ir kitų asmenų. Darbuotojas. apgyvendinimo pas darbdavį ir maitinimo sąlygų. nepilnamečiams iki 18 metų. siuvimo reikmenis. kad darbuotojas priimtas į antraeiles pareigas dirbti sulygtą darbą. Darbo sutartis su namudininkais ( nuo 2010 08 01 d. slaugės. mašinų ir įrenginių priežiūros ir remonto. auklės tarnaitės. telefoną. susiję su kenksmingais biologiniais. sodininko (sodo priežiūros paslaugos). įrankių ir kitos įrangos naudojimu. darbdavys neprivalo įteikti darbuotojui darbo pažymėjimo. mutagenais ar medžiagomis. už sulygtą darbo užmokestį namuose. turi būti nurodyta. spec. pvz. rūšiuoti. specialių techninių priemonių reikalaujantis darbas. nedirbtų ilgiau kaip 12 valandų per dieną. Namuose gali būti dirbamas ir nesudėtingas. nėščios. taip pat tinkamu medžiagų. kuris darbuotoją priima į antraeiles pareigas (darbą). kurie galėtų nukentėti dėl netinkamo namudininko elgesio ar klaidų darbe. galinčiomis būti tokių veiksnių šaltiniais.Asmeninės namų ūkio paslaugos – tai automobilio vairuotojo. konsultantai telefonu ir pan. specialių sąlygų nereikalaujantis darbas. o darbdavys – fizinis asmuo. Pagal patarnavimo sutartis dirbantiems darbuotojams gali būti taikoma suminė darbo laiko apskaita.. darbuotojas turi apie tai pranešti priėmusiam jį į antraeiles pareigas (darbą) darbdaviui ir pateikti pažymą. Darbuotojas. vykdyti kitus sutartyje numatytus įsipareigojimus. kurioje turi būti nurodytas jo kasdienio darbo toje darbovietėje pradžios ir pabaigos laikas. mašinų. kompiuterį. norintis eiti antraeiles pareigas (dirbti darbą). kompensavimo. Darbuotojų dirbtas darbo laikas gali būti žymimas ir kitaip negu nustatytos pavyzdinės formos darbo laiko apskaitos žiniaraštyje. būsimajam darbdaviui turi pateikti pažymas apie darbo laiko kitose darbovietėse pradžią ir pabaigą. . Patarnavimo sutartyje darbuotojo pageidavimu gali būti susitarta dėl išlaidų (kelionės. interneto ryšį ir pan.darbovietėje laiku. laiką. gavęs pažymą apie darbo ir poilsio laiką. kancerogeniniais veiksniais. neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms moterims veiksnių.y. namų ruošos ir kitokių pagalbininkų – skalbėjo. kitoms panašioms operacijoms.Darbo sutartyje dėl antraeilių pareigų (darbo). Pagal antraeilių pareigų (darbo) sutartis darbuotojas gali dirbti keliose darbovietėse. negali būti pavedami darbai. Namudininkas darbo laiką skirsto savo nuožiūra. tęsiasi toliau ir joms taikomos nuotolinio darbo sutarties nuostatos. įstaigos. ar jo namuose yra minėtųjų asmenų. Darbuotojams. Arba jas turi suteikti darbdavys. kuriuos atliekant namuose gali atsirasti draudžiamų kenksmingų ar pavojingų asmenims iki 18 metų arba nėščioms. programuotojai. darbdavys. ryšių paslaugų. virėjo. kad namudininkas gaus kompensaciją už: susijusias su jo darbu išlaidas: elektros energijos ir vandens sunaudojimo. Prieš sudarydamas darbo sutartį su namudininku. namų kambarinės paslaugos atliekant įvairius darbus privačiuose namų ūkiuose. o ne darbdavio įmonės.

Negalima taikyti iš anksto suplanuotiems darbams.Draudžiama perkelti darbuotoją į tokį darbą. Šis pakeitimas darbuotojams. Darbdavys turi teisę laikinai perkelti darbuotoją į nesulygtą darbą toje pačioje vietovėje. įstatymų nustatyta tvarka atsako už darbdaviui padarytą žalą. Darbo sutarties vykdymo sustabdymas. Perkelti darbuotoją į darbo sutartimi nesulygtą darbą. taip pat pakeisti kitas darbo sutarties sąlygas galima ne ilgiau kaip vienam mėnesiui. darbdavys sumoka jam ne mažesnę kaip vienos minimaliosios mėnesinės algos dydžio kompensaciją už kiekvieną mėnesį. kad darbdavys atsižvelgtų į darbuotojo specialybę ar kvalifikaciją. kad darbdavys gali laikinai pakeisti darbo sutarties būtinąsias sąlygas savo iniciatyva. neklausdamas darbuotojo sutikimo. kurios gali kilti darbo procese. kad darbuotojas turi teisę laikinai iki trijų mėnesių sustabdyti darbo sutarties vykdymą raštu įspėjęs darbdavį prieš 3 darbo dienas. nustatytos DK 95 straipsnio 1 ir 2 dalyse. kad darbuotojas. Jeigu darbuotojas pagrįstai sustabdo darbo sutarties vykdymą. taip pat kitais gamybinio būtinumo atvejais darbdavys turi teisę pakeisti darbo sutarties sąlygas. kuriam laikui tos sąlygos keičiamos. sumažinti darbo užmokestį be darbuotojo raštiško sutikimo negalima. jis gali būti atleistas iš darbo pagal DK 129 straipsnį laikantis nustatytos darbo sutarties nutraukimo tvarkos. kaltinimų dėl galimų pravaikštų. kuris įsigalioja 2010 08 01 d. kad kiekvieno perkėlimo atveju vieno mėnesio laikotarpis pradedamas skaičiuoti iš naujo. planinis įrengimų remontas. keičiamų sąlygų rūšies ir nuo to. pvz. Tai reiškia. darbo ar kolektyvinėje sutartyje. jo nevykdymas gali būti vertinamas kaip darbo drausmės pažeidimas. kuris neleistinas dėl jo sveikatos būklės. darbdaviui nevykdant savo įsipareigojimų DK papildytas nauju 123-1 str. Darbo apmokėjimo sąlygas be darbuotojo raštiško sutikimo darbdavys gali keisti tik tuo atveju. Darbo sutarties šalys gali tarpusavio susitarimu pakeisti bet kurią sutarties sąlygą – būtinąsias ar kitas darbo sutarties sąlygų pakeitimo būdas ir tvarka priklauso nuo tų sąlygų keitimo priežasties. jos mastas. jis nesumuojamas. jam paliekamas vidutinis pirmesnio darbo užmokestis. Šiame straipsnyje numatyta. jam paliekamas pirmesnio darbo vidutinis darbo užmokestis. Svarbu pažymėti. ją likviduoti arba nedelsiant pašalinti jos padarinius. jeigu darbdavys ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nevykdo savo įsipareigojimų. o aplinkybės nurodytos DK 129 str. kai darbuotojas raštu atšaukia laikiną darbo sutarties vykdymo sustabdymą arba kai darbdavys visiškai įvykdo savo įsipareigojimus darbuotojui ir jį apie tai informuoja arba kai pasibaigia trijų mėnesių terminas. Taip darbdaviai apsaugomi nuo nepagrįsto darbo funkcijų sustabdymo – pravaikštų. kai įstatymais. įmonės ar darbuotojų kategorijos darbo apmokėjimas. nerandantiems savo nemokių darbdavių. DK nenumato jokių tokio susitarimo apribojimų. Darbo sutarties sąlygos. o perkėlus darbuotoją į kitą darbą sumažėja darbo užmokestis dėl nepriklausančių nuo darbuotojo priežasčių. Tačiau įtvirtinamas ir darbdavio apsaugos mechanizmas nustatantis. technologija arba darbo organizavimas. Šiuo atveju darbuotojas atleidžiamas nuo pareigos atlikti darbo funkcijas ir jam darbo užmokestis nemokamas. Toks darbdavio įsakymas darbuotojui yra privalomas. numatytų teisės aktuose. Paprasčiausias darbo sutarties sąlygų keitimas yra šalių susitarimu. Jeigu perkėlus į kitą darbą darbuotojui sumažėja darbo užmokestis dėl nepriklausančių nuo darbuotojo priežasčių. Jeigu atsiranda svarbių priežasčių -kai keičiama gamyba. suteikia galimybę oficialiai sustabdyti darbo funkcijų atlikimą. Atsisakymas įvykdyti darbdavio nurodymą. Ši nuostata taikoma ir tuo atveju. Jeigu nustatytais atvejais darbuotojui darbo užmokestis mokamas pagal atliekamą darbą. nepagrįstai sustabdęs darbo sutarties vykdymą. Darbuotojas. pakeitimai įforminami abiejuose darbo sutarties egzemplioriuose. ir taip apsisaugoti nuo nepagrįstų. jeigu ji yra toje pačioje vietovėje. Keičiant darbo apmokėjimo sąlygas. išskyrus DK 121 straipsnyje nustatytus atvejus. nepagrįstai sustabdęs darbo sutarties vykdymą. taip pat pakeisti kitas DK 95 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas sąlygas. gali būti keičiamos esant išankstiniam raštiškam darbuotojo sutikimui. Laikinas darbo sąlygų pakeitimas ypatingais atvejais Kitokia darbo sąlygų keitimo tvarka yra nustatyta. kai reikia užkirsti kelią gaivalinei nelaimei ar gamybinei avarijai. gesinti gaisrą ir kitais ypatingais iš anksto nenumatytais atvejais Įstatymas nenustato galutinio tokių ypatingų atvejų sąrašo. kai darbo užmokestis didinamas. kai jos ypatingais atvejais yra keičiamos laikinai Darbdavys turi teisę perkelti darbuotoją iki vieno mėnesio laikui į darbo sutartimi nesulygtą darbą toje pačioje vietovėje. darbuotojui arba ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nemoka viso priklausančio darbo užmokesčio. Vyriausybės nutarimais ar pagal kolektyvinę sutartį yra keičiamas tam tikros ūkio šakos.. Keičiant darbo sutarties sąlygas. . tačiau nereikalaujama. nes iš anksto negalima numatyti visų sudėtingų situacijų. atsakytų už darbdaviui padarytą žalą. negali būti kvalifikuojamas kaip darbuotojo darbo drausmės pažeidimas.Darbo sutarties vykdymas Darbo sutarties sąlygų pakeitimas Darbo sutarties keitimas reiškia joje sulygtų sąlygų pakeitimą. Jei darbuotojas nesutinka dirbti pakeistomis darbo sąlygomis. užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams. staiga atsiradusio darbdavio. o tai reiškia. tik kai kuriais atvejais reikalaujama raštiško darbuotojo sutikimo. Laikinas darbo sutarties vykdymo sustabdymas pasibaigia kitą dieną po to. kad galima perkelti ir į kitą įmonę. tačiau tik darbuotojui sutikus. Tokiu atveju sutarties nutraukimo pagrindas yra ne darbuotojo atsisakymas dirbti pakeistomis darbo sąlygomis.

 Darbdavio bankroto atveju. Įstatymai nenurodo. derybų dydis. apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika darbo dienų ( iki 2010 08 01 d. o po to darbo sutartis su darbuotoju nutraukiama pagal DK 125 str. Jei ši sutinka su pasiūlymu. susitarimas dėl darbo santykių pasibaigimo nagrinėjamu teisiniu pagrindu negali būti įgyvendintas. Pasibaigus darbo sutarties terminui. nėra kliūtis ją nutraukti pagal DK 126 str. 3) darbuotojui mirus. Piniginės kompensacijos dydis nustatomas šalių susitarimu.. apimanti visus darbo santykių pasibaigimo atvejus. Jei darbuotojas nurodė savo prašyme konkrečią datą. kad sutartis tapo neterminuota. nepriklausantys nuo darbo sutarties šalių valios:  DK 136 str.. tai . kai nėra darbuotojo kaltės. darbo teisiniai santykiai tęsiasi. Darbo sutarties pasibaigimo pagrindai. t. .y. kad sutinka nutraukti sutartį..  Darbo sutarties nutraukimas. laikoma.) Jei antroji šalis per nustatytą terminą nepraneša. kad pasiūlymas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu yra atmestas.  Darbo sutarties nutraukimas – vartojama tais atvejais. o darbdavys privalo įforminti darbo sutarties nutraukimą ir atsiskaityti su darbuotoju jeigu nepraėjus įspėjimo terminui darbo sutartis nebuvo nutraukta.Darbuotojas gali įspėti darbdavį ne tik darbo metu. Darbo ginčai.. bet jis negali viršyti vieno mėnesio. susiję su terminuotų darbo sutarčių nutraukimu gali būti sprendžiami darbo ginčų komisijoje ir tiesiogiai teisme tais atvejais. nebent būtų numatyta kolektyvinėje sutartyje. kokia forma turi būti atsakoma į tokį pasiūlymą.  Terminuotų darbo sutarčių nutraukimo ypatumai. Tai padėtų išvengti galimų ginčų. Darbo sutarties pasibaigimo pagrindai priklausantys nuo darbo sutarties šalių valios:  Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva ( be svarbių priežasčių ir esant svarbioms priežastims)  Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva.  Darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu. kad ir atsakymas. netaikomi įspėjimo terminai. o darbuotojas jos ir nepareikalauja. bet darbuotojui priklauso piniginė kompensacija už nepanaudotas atostogas net ir tuo atveju. bet visais atvejais susitarimas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu turėtų būti įformintas ne vėliau kaip per 7 dienas po pasiūlymo pateikimo.  Atleidimas iš darbo reiškia tam tikrą procedūrą. kai darbo sutartis pasibaigia abiejų šalių arba bent vienos šalies valia.  Darbuotojui ar darbdaviui mirus. darbdavio iniciatyva. numatytais pagrindais– be įspėjimo. Nutraukiant darbo sutartį nemokama išeitinė išmoka. darbdavys arba darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį.. DK liko neišspręstas klausimas. 2) likvidavus darbdavį be teisių perėmėjo. Įstatymai neriboja šalių valios susitarimu nutraukti darbo sutartį. kai kreipiamasi dėl terminuotų darbo sutarčių nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo. Jeigu pasibaigė įspėjimo terminas. esant nepatenkinamiems išbandymo rezultatams. bet ir ligos bei atostogų laikotarpiu. per septynias dienas turi apie tai pranešti šaliai. per kiek laiko po tokio susitarimo pasirašymo darbuotojas turėtų būti atleistas iš darbo. jeigu tuo metu darbuotojas būtų ir laikinai nedarbingas. Literatūroje vartojamos sąvokos.Nė vienai iš šalių darbo sutarties nenutraukus. kad darbdavys darbuotojui nepasiūlo kompensacijos. pateikusiai pasiūlymą nutraukti darbo sutartį. Darbo sutarties nutraukimas suėjus terminui Suėjus darbo sutarties terminui. pačios darbo sutarties pasibaigimo rezultatą. taip pat ir darbdavys gali šiais laikotarpiais jį atleisti. t. Manoma. Susitarime numatoma nuo kurio sutartis nutraukiama ir kitos sutarties nutraukimo sąlygos ( kompensacijų . kad šalys pačios gali pasirinkti tam tinkamą laiką. nes nėra pasirašytas privalomas susitarimas. susijusios su darbo santykių baigtimi yra:  Darbo sutarties pasibaigimas . Privačiame sektoriuje tokie susitarimai neribojami.Darbo sutarties pasibaigimas Darbo sutartis baigiasi: 1) ją nutraukus DK ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais. o nutraukiant darbo sutartį pagal DK 126 str. Praktikoje pasitaiko atvejai. Viena darbo sutarties šalis gali raštu pasiūlyti kitai šaliai nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. DK 131 str. Šalims nepasiekus bendros nuomonės dėl nutraukimo sąlygų. Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu Darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą. taip pat ir terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos. 1 d. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytas ir kitoks įspėjimo terminas.y. Manoma. kai nėra darbuotojo kaltės. ypač darbdavio turėtų būti duotas raštu. kai darbuotojas pažeidžia darbo drausmę. 1 dalies 1 punkte numatytas draudimas neleidžia įspėti ir nutraukti darbo sutartį laikinojo nedarbingumo metu. darbuotojas turi teisę nutraukti darbą.plačiausia sąvoka. tai nutraukti darbo sutartį ankstesnio prašymo pagrindu negalima.  Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva. o darbuotojas tebedirba. – 14 dienų). Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje. o darbuotojas nereikalauja jos nutraukti. laikoma. Įspėjimo terminui pasibaigus. jie taikomi tik nutraukiant darbo sutartį pagal DK 129 str. jeigu jis dirbo kad ir kelias dienas. Darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu Šalių susitarimas yra pats paprasčiausias ir labiausiai rekomenduotinas darbo sutarties nutraukimo pagrindas. nepanaudotų atostogų suteikimo ir kt. jau šalių sutartu laiku ir tvarka.

darbuotojas savo pareiškimo atšaukti negali. Po to jis gali atšaukti prašymą tik darbdavio sutikimu. sudarytą ilgesniam kaip šešių mėnesių laikui. kad darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu galimas tik gavus savanorišką rašytinį darbuotojo pareiškimą. kad darbuotojas vykdytų įstatymo reikalavimą ir nutrauktų darbo sutartį tik po 14 dienų( darbo dienų) Antra. jeigu darbuotojo pareiškime dėl darbo sutarties nutraukimo yra darbdavio atstovo įrašas.1 dalis taikoma tada. kuriuo iš jų pabaigti darbo santykius. Tokiu atveju. ( civilinė byla Nr. Darbuotojas turi teisę atšaukti prašymą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per tris darbo dienas ( iki 2010 08 01 – tris dienas) nuo prašymo padavimo dienos. kad DK 131 str. nustatytomis kolektyvinėje sutartyje. nepaneigia jo surašymo fakto. Jeigu darbdavys šia teise pasinaudoja ir patenkina darbuotojo prašymą. tai privalo įforminti raštu. pvz. ) arba kitomis svarbiomis priežastimis. Jei paskutinė termino diena yra ne darbo diena. Bendrosios terminų skaičiavimo taisyklės nurodo. turi dvi galimybes. Nutraukiant darbo sutartį išvardintais pagrindais. Pirma. tuomet darbo sutartis darbuotojo iniciatyva gali būti nutraukta ir nepraėjus nustatytam terminui. 3K-3-391/2004). apie tai įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas nuo prašymo padavimo dienos.nepriklausomai nuo turimo nepertraukiamojo darbo stažo toje darbovietėje. Jeigu darbuotojas. tai darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį tik praėjus 14 dienų nuo pareiškimo padavimo dienos.. jei reikalavimas nutraukti darbo sutartį pagrįstas darbuotojo liga ar neįgalumu. Aplinkybė. taip pat ir terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos. Pagrindinis dokumentas yra darbuotojo pareiškimas. įstaigose nustatyti tvarką.3K-3-417/1999.tris darbo dienas). Kita aplinkybė. nenurodytų datos. kai darbo sutartis pasibaigia kitais pagrindais. apie tai įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš 14 darbo dienų ( iki 2010 08 01 . ir netaikoma. jeigu jo darbo vietoje darbo sutartyje nustatytu darbo laiku prastova ne dėl darbuotojo kaltės tęsiasi ilgiau kaip trisdešimt dienų iš eilės arba jeigu ji sudaro daugiau kaip šešiasdešimt dienų per paskutinius dvylika mėnesių. kaip kad ir nutraukiant darbo sutartį darbuotojo pareiškimu ( civilinė byla Nr. kai darbuotojas pareiškime nurodo konkrečią atleidimo iš darbo datą ir laikotarpis tarp šios datos ir pareiškimo padavimo dienos yra mažesnis negu trys dienos. 3K-3-493/2005). Darbuotojo valia dėl atleidimo iš darbo datos. reikia nurodyti jų gavimo datą. taip pat terminuotą darbo sutartį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs. kad rašytinis pareiškimas yra išgautas prieš darbuotojo valią. ši diena ir būtų laikoma prašymo padavimo diena ( civilinė byla Nr. kai darbuotojas yra parašęs pareiškimą nutraukti darbo sutartį ir atleidimo iš darbo dieną turi nedarbingumo pažymėjimą. kaip ir pirminis jo valios išreiškimas atleisti iš darbo nuo tam tikros datos. Darbuotojo pasirašymas darbo sutartyje apie darbo sutarties nutraukimą negali pakeisti darbuotojo iniciatyva ir laisva valia paduodamo rašytinio pareiškimo ( LAT civilinė byla Nr. įstaigoje. kad terminas prasideda kitą dieną po tos kalendorinės datos arba įvykio. trukdančiu tinkamai atlikti darbą. kada pareiškimas gautas. pakeitimo turi būti išreikšta tokia pat – rašytine. nuo kurios nori nutraukti darbo sutartį arba nenurodo datos. tad jeigu nustatoma. jeigu jis jau yra įgijo teisę į visą senatvės pensiją dirbdamas toje įmonėje. Jeigu šalys susitarė. Patartina įmonėse. Šiuo atveju abiejų šalių valia dėl darbo sutarties nutraukimo momento sutampa. darbdavys gali patenkinti darbuotojo prašymą ir atleisti jį nuo tos dienos. kad įvairiuose darbuotojų prašymuose. Darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą. pareiškimuose ir pan. darbuotojas grąžinamas į darbą arba atleidimas yra pripažįstamas neteisėtu. sumanęs pakeisti darbo sutarties nutraukimo paties pareiškimu datą. kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva. Per įspėjimo terminą ir darbo sutarčiai nepasibaigus darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį ir kitais pagrindais. pateikdamas pareiškimą. kuriam darbuotojas pareiškia apie darbo sutarties nutraukimą nesilaikydamas nustatytos tvarkos.forma. dėl kurių darbdavys galėtų uždelsti nutraukti darbo sutartį ir atsiskaityti su darbuotoju. sprendžia darbdavys ( civilinė byla Nr. Darbuotojas. kad darbuotojas pateikia savo pareiškimą. taip pat jeigu jam daugiau kaip du mėnesius iš eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga). atleisti už darbo drausmės pažeidimą. Tokiu atveju darbdavys. tai termino pabaigos diena laikoma artimiausia po jos einanti darbo diena. Prastova nesiejama su darbuotojo kalte. ( civilinė byla Nr.Pagal teismų praktiką. kai darbuotojui daugiau kaip du . Į kalendorinėmis dienomis skaičiuojamą terminą įeina ne darbo dienos ir švenčių dienos. 3K-3-252/2002). arba jei darbdavys nevykdo įsipareigojimų pagal darbo sutartį. tai yra anksčiau nei numatytas 14 dienų ( darbo dienų) terminas. Esant keliems darbo sutarties nutraukimo pagrindams. o darbdavys gali įforminti atleidimą taip pat tik praėjus nurodytam terminui. Darbuotojas dirbtų toliau. Įstatymai nenumato išimčių. kuriais apibrėžta jo pradžia. organizacijoje Darbo sutartis tokiais atvejais turi būti nutraukiama nuo darbuotojo prašyme nurodytos dienos. Gana dažnai būna.darbdavys neturi teisės šio darbuotojo atleisti kitu laiku.3K-3-48/2001). Praktikoje pasitaiko atvejų. Darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą darbo sutartį. pažeidžia įstatymus ar kolektyvinę sutartį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienoje byloje yra išdėstęs nuomonę. prašydamas jį atleisti tą pačią dieną arba po kelių dienų. kurią yra surašytas pareiškimas. darbdavys turi teisę patenkinti darbuotojo prašymą atleisti nuo pareiškime nurodytos datos. Darbo sutarties nutraukimas dėl nepriklausančių nuo darbuotojo aplinkybių Pagal DK 128 str. Nutraukiant darbo sutartį nemokama išeitinė išmoka. tačiau minėtos aplinkybės verčia jį padaryti sprendimą ir nutraukti darbo sutartį. 3K-3-1094/2000).Darbdavys be darbuotojo sutikimo negali pats nustatyti atleidimo iš darbo dienos. darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą darbo sutartį. jis gali reikalauti.( darbdavys turi paprašyti pateikti medicininę pažymą ar kt. kurią darbuotojas nurodo savo pareiškime. kad pareiškime nėra jo surašymo datos. nurodytos pradiniame darbuotojo pareiškime. mokama 2 VDU dydžio išeitinė išmoka. ( civilinė byla 3K-3567/2000).

neįgalieji. pilietybė ir socialinė padėtis. o jeigu tai neįmanoma – siūlomas bet koks darbas. kai nėra darbuotojo kaltės. apibūdinančių darbuotojų kvalifikaciją. kalba. Nutraukiant darbo sutartį išvardintais pagrindais. darbuotojai. kad šis apribojimas taikomas darbuotojams. tautybė.y. Įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą turi būti nurodyta: . jeigu dėl struktūrinių pertvarkymų darbuotojas arba keli darbuotojai nebegali atlikti savo darbo funkcijų. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva. Darbo sutarties nutraukimas dėl ekonominių priežasčių turi būti pagrįstas ekonomine būtinybe. 3) dalyvavimas byloje prieš darbdavį. paprastai turėtų būti suprantamos kaip tam tikri technologiniai pasikeitimai darbovietėje. Atleisti darbuotoją iš darbo.nepriklausomai nuo turimo nepertraukiamojo darbo stažo toje darbovietėje. 6) nebuvimas darbe. arba sumokėjęs darbuotojui už likusį darbo sutarties galiojimo laiką vidutinį darbo užmokestį arba kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais sumokėjęs ne mažesnę negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. nurodyti DK 129 straipsnio 4 dalyje. Darbdavys turi teisę nutraukti terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos. darbuotojas nuolat gamina broką. kai darbuotojas įstatymų nustatytais atvejais atlieka karines ar kitokias Lietuvos Respublikos piliečio pareigas ir prievoles. priklausomybė politinėms partijoms ir visuomeninėms organizacijoms. auginančiais vaikų iki keturiolikos metų. Darbovietės struktūriniai pertvarkymai turi būti realūs. specialybę ar kvalifikaciją. Darbo sutartis taip pat gali būti nutraukta dėl ekonominių. kai nėra darbuotojo kaltės Darbdavys gali nutraukti neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių. jeigu darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus. tikėjimas. kad šis apribojimas taikomas darbuotojams. tačiau dėl kitų aplinkybių. praktiniai įgūdžiai. kurios yra susijusios su darbuotojo kvalifikacija. privalomas ne tik atitinkamo valdymo organo sprendimas. nuolatinis apyvartos mažėjimas. Technologinės priežastys. t. galioja iki 2010 12 31 d. Darbuotojo kvalifikacija suprantama kaip darbuotojo pasirengimo dirbti tam tikrą darbą laipsnis. kaltinamą įstatymų. apie tai įspėjęs jį DK 130 straipsnyje nustatyta tvarka. auginantys vaikų iki keturiolikos metų. 5) amžius. o darbdavio sutikimu ir darbo metu. 4) lytis. gali būti pripažintas netinkamu dirbti tam tikrą darbą. Teisėta priežastis nutraukti darbo santykius negali būti: 1) narystė profesinėje sąjungoje arba dalyvavimas profesinės sąjungos veikloje ne darbo metu. Įspėjimo termino sutrumpinimas. kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip treji metai) asmenis iki aštuoniolikos metų. Darbuotojas gali turėti reikiamą kvalifikaciją. Darbuotojai. seksualinė orientacija. Darbo sutartis turi būti nutraukiama nuo darbuotojo prašyme nurodytos datos. Nėra baigtinio sąrašo. reikalingi dirbti tam tikrą darbą. laikydamasis šio ir 130 straipsnio nuostatų. kai darbdaviai išmoka dalį darbo užmokesčio arba sumoka už paskutinį mėnesį. gali būti nutraukta tik ypatingais atvejais. santuokinė ir šeiminė padėtis. pvz. leidžiama. nuolatiniai nuostoliai. darbuotojai. nevykdo darbo normų ir kt. kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai ( kolektyvinėje sutartyje gali būti sulygta. nulemti objektyvių priežasčių. Esant galimybei siūlomas kitas darbas atsižvelgiant į jo profesiją. rasė.y. dėl kurių įdiegimo darbuotojas arba keli darbuotojai nebegali atlikti darbo sutartimi sulygtų darbo funkcijų. tik ypatingais atvejais. o sutikti – tai darbuotojo prerogatyva. nors už ankstesnius lieka skolingas. Darbuotojui suteikia teisę pasirinkti sutarties nutraukimo datą. jo elgesiu darbe. Ši norma reiškia. kadangi išsimokslinimas yra tik vienas iš kriterijų. kad darbo užmokestis turi būti mokamas reguliariai. patirtis. neįgaliaisiais. tai leidžia darbdaviui pačiam apsispręsti dėl darbo sutarties nutraukimo būtinumo ir konkrečių pagrindų. numatytas kolektyvinėje sutartyje .mėnesius iš eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis. dėl sveikatos būklės. Pasitaiko atvejų. Įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį raštu pasirašytinai įspėjęs darbuotoją prieš du mėnesius ( nustačius kolektyvinėje sutartyje – ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį). jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą. darbuotojais. profesiniais gebėjimais. pvz. Pasiūlymą kito darbo reikia suprasti kaip administracijos pareigą. technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų ir dėl panašių svarbių priežasčių. Darbuotojo kvalifikacija apibūdinama jo turimos teorinės žinios. 2) darbuotojų atstovo funkcijų atlikimas dabartyje ar praeityje. bet ir toks sprendimas turi būti realiai vykdomas. kurio jis negalėtų dirbti dėl sveikatos būklės. Negalima siūlyti darbo. naujo konkurento atsiradimas rinkoje ir pan. įsitikinimai ar pažiūros. kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai ( kolektyvinėje sutartyje gali būti sulygta. t. Ši data turi būti ne ankstesnė kaip trys dienos nuo prašymo padavimo dienos. Darbo sutartis su darbuotojais. susijusių su profesiniais gebėjimais. kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip treji metai) asmenimis iki aštuoniolikos metų. apie atleidimą iš darbo turi būti įspėti ne vėliau kaip prieš keturis mėnesius ( nustačius kolektyvinėje sutartyje – ne vėliau kaip prieš du mėnesius). Ji nėra tapati išsimokslinimui. kaip pagrindas nutraukti darbo sutartį darbdavio iniciatyva. pvz. Svarbiomis gali būti pripažįstamos tik tos aplinkybės. mokama 2 VDU dydžio išeitinė išmoka. kitų norminių teisės aktų ar kolektyvinės sutarties pažeidimais. Darbovietės struktūriniai pertvarkymai gali būti teismo pripažįstami svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį tuo atveju. kilmė. jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą. taip pat kreipimasis į administracinius organus.

atleidimas iš darbo vertinamas kaip atleidimas pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką. kai įstatymų nustatyta tvarka ginčijamas atsisakymas duoti išankstinį sutikimą atleisti darbuotoją iš darbo.Įspėjime turi būti nurodyta konkreti darbo sutarties nutraukimo su darbuotoju priežastis. vien tik pakartojant abstrakčias DK 129 str. DK numato grupės darbuotojų atleidimo tvarką. Apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą darbdavys privalo raštu pranešti teritorinei darbo biržai Vyriausybės nustatyta tvarka pasibaigus konsultacijoms su darbuotojų atstovais ir ne vėliau kaip prieš įteikdamas įspėjimus apie darbo sutarties nutraukimą. Garantijos nėščioms moterims ir darbuotojams. Jeigu darbuotojas. 3 ar 4 dalyse numatytus teisinius padarinius. išskyrus DK 136 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus. išskyrus šio Kodekso 136 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus. Jeigu darbuotojas. Laisvas nuo darbo laikas suteikiamas darbuotojo ir darbdavio sutarta tvarka. taip pat pašauktiems atlikti tikrąją krašto apsaugos tarnybą arba kitas Lietuvos piliečio pareigas asmenims. kuriame nenurodyta darbo sutarties nutraukimo priežastis arba ji nurodyta ne ta ar nekonkreti. Įspėjimas ligos ar atostogų metu apie būsimą atleidimą vertinamas kaip neteisėtas. kuriose dirba trys šimtai ir daugiau darbuotojų. sezoninės. kaip rašytinį dokumentą. Įstatymas nereglamentuoja įspėjimo darbuotojui įteikimo būdo. Įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą privaloma forma – rašytinė. jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima indentifikuoti siuntėjo parašą. Jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo nepasibaigus įspėjimo terminui.1) atleidimo iš darbo priežastis ir aplinkybės. darbo vieta ir pareigos paliekamos. netekusiems darbingumo dėl sužalojimo darbe arba profesinės ligos. nurodant asmeniškai darbuotojui. neatvyksta į darbą. darbdavys neturi teisės darbuotojo įspėti apie darbo sutarties nutraukimą. laikinosios) terminui. nesusijusių su atskiru darbuotoju. kuriose dirba nuo šimto iki dviejų šimtų devyniasdešimt devynių darbuotojų.. per kurį darbuotojas gavo valstybinio socialinio draudimo pašalpą šeimos nariui slaugyti arba pašalpą epideminių situacijų atvejais. taip pat perduodant telegrafinio. Garantijų laikinai nedarbingiems asmenims apimtis priklauso nuo laikino nedarbingumo rūšies. Šio laiko trukmė negali būti mažesnė negu dešimt procentų darbo laiko normos. 2) ne mažiau kaip dešimt procentų darbuotojų įmonėse. auginantiems vaikus . Darbuotojo atsisakymas šį dokumentą prilyginamas jo gavimui. Įspėjimo terminas pratęsiamas darbuotojo ligos ar atostogų laikui ar laikotarpiui nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. 3) kitais įstatymų nustatytais atvejais. nekeičiant atleidimo pagrindo. pasibaigus nustatytiems laikotarpiams. Už šį laiką darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis. laikinai nedarbingiems ne dėl sužalojimo darbe arba profesinės ligos. pašauktą atlikti tikrąją krašto apsaugos tarnybą arba kitas Lietuvos Respublikos piliečio pareigas. raštu neįspėto apie darbo sutarties nutraukimą. Įspėjimas. o nuo įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą įteikimo darbuotojui dienos. 3) trisdešimt ir daugiau darbuotojų įmonėse. kai darbuotojai atleidžiami iš darbo suėjus darbo sutarties (terminuotos. o nustačius kolektyvinėje sutartyje gali būti mokamas ne mažesnis negu Vyriausybės patvirtintas minimalusis valandinis atlygis už kiekvieną suteiktą valandą naujo darbo paieškoms. vertinamas kaip neatitinkantis įstatymo reikalavimų. Šiuo klausimu reikšminga TDO konvencija Nr. darbo vieta ir pareigos paliekamos.Į nedarbingumo laikotarpius neįskaitomas laikas.Darbuotojams. šis darbuotojas gali būti atleistas iš darbo jo nurodytu laiku. pvz. 3) atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarka. Per įspėjimo laikotarpį darbdavys turi duoti darbuotojui laisvo nuo darbo laiko naujo darbo paieškoms.. jo atleidimo iš darbo data perkeliama iki to laiko. DK 131 -133 straipsniai nustato garantijas darbuotojams jų laikino nedarbingumo ir atostogų metu. įspėtas apie darbo sutarties nutraukimą. tenkančios darbuotojui per įspėjimo terminą. darbo sutartis su juo gali būti nutraukiama DK nustatytais darbo sutarties nutraukimo pagrindais. kai per trisdešimt kalendorinių dienų dėl ekonominių ar technologinių priežasčių. Tie paskutiniai 12 mėnesių turi būti skaičiuojami ne nuo darbo sutarties nutraukimo dienos. jeigu jie dėl laikinojo nedarbingumo neatvyksta į darbą ne daugiau kaip 120 dienų iš eilės arba ne daugiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių. ir kitais būdais. kuriose dirba nuo dvidešimties iki devyniasdešimt devynių darbuotojų. 158 „ Dėl darbo santykių nutraukimo darbdavio iniciatyva“. kuris sukelia DK 297 str. nepasibaigus įspėjimo terminui ir nurodo konkrečią atleidimo iš darbo datą. Darbo sutartis negali būti nutraukiama pažeidus pareigą pranešti teritorinei darbo biržai apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą ar pareigą konsultuotis su darbuotojų atstovais. Įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą darbuotojui gali būti įteiktas jį. Darbo sutarties nutraukimo apribojimai Draudžiama įspėti apie darbo sutarties nutraukimą ir atleisti iš darbo: 1) darbuotoją laikino nedarbingumo laikotarpiu ( DK 133 straipsnis). Grupės darbuotojų atleidimais nelaikomi atvejai. Darbuotojo.Grupės darbuotojų atleidimu laikomi darbo sutarčių nutraukimai. nes kol nėra suėję nustatyti terminai. nes įstatymas draudžia darbuotoją traumuoti. kol jis atgaus darbingumą arba jiems bus nustatytas neįgalumas. kuriomis motyvuojamas darbo sutarties nutraukimas. 2) atleidimo iš darbo data. numatoma atleisti iš darbo: 1) dešimt ir daugiau darbuotojų įmonėse. darbovietės struktūrinių pertvarkymų ar dėl kitų priežasčių. 2) darbuotoją. faksimilinio ryšio ar kitokiais telekomunikacijų galimais įrengimais. siunčiant paštu. Darbuotojams. formuluotes ir pan. kada turėjo pasibaigti įspėjimo terminas. taip pat jo atostogų metu. pats prašo jį atleisti iš darbo pagal DK 129 str.

kai darbdaviui buvo pateikta medicinos pažyma apie nėštumą. Profesinės sąjungos ar darbo tarybos pirmininkas jų kadencijos laikotarpiu taip pat negali būti atleisti iš darbo pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą be išankstinio profesinės sąjungos atstovaujamojo organo ar darbo tarybos sutikimo. kai mažinamas darbuotojų skaičius Kai dėl ekonominių ar technologinių priežasčių arba dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų mažinamas darbuotojų skaičius. į kurį jis būtų turėjęs teisę. Darbuotojas. taip pat laikinąją darbo sutartį pasibaigus jos terminui. jeigu būtų dirbęs“. jei nėra darbuotojo kaltės (Kodekso 129 straipsnis). kai darbdaviui pateikiama medicinos pažyma apie nėštumą ir baigiasi praėjus dar vienam mėnesiui po nėštumo ir gimdymo atostogų. kad.3K-3-697). 4 ir 5 punktuose nustatyta pirmenybė likti darbe taikoma tik tiems darbuotojams. kurių kvalifikacija nėra žemesnė už kitų tos pačios specialybės darbuotojų. kad darbo sutartis pasibaigė. Garantija turi būti taikoma nuo pažymėjimo pateikimo. Garantijos darbuotojų atstovams Darbuotojai. tačiau. kasacine tvarka nagrinėdamas ieškovės A. kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis. atleistas iš darbo pažeidžiant šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus. išrinkti į darbuotojų atstovaujamuosius organus ( DK 19 straipsnis). palikta jos nuožiūrai. draudžianti tam tikrą laiką nutraukti darbo sutartį su nėščia moterimi. kaip rodo teisminė praktika. Ar patenkinti darbdavio pareiškimą duoti sutikimą atleisti darbuotojų atstovą. Šis papildymas nėščioms moterims suteikia dar platesnes garantijas. organizacijoje. pateikti duomenis darbdaviui ir nebūti atleistai. pateikti duomenis darbdaviui ir nebūti atleistai vykdant nuostatą. išskyrus darbuotojus. arba šeimos narius. DK 132 straipsnio 1 dalyje nėščioms moterims numatyta garantija. DK 135 straipsnio nuostatos taikomos nutraukiant tiek neterminuotą. Darbdavys turi teisę teismo tvarka ginčyti darbuotojams atstovaujančio organo atsisakymą duoti sutikimą atleisti darbuotojų atstovą. tai atleidus be reikalingos institucijos sutikimo pažeista darbuotojo teisė gali būti neginama. kol pasibaigia DK 130 straipsnyje nustatyti įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą terminai. Vien tik praeityje įvykęs darbuotojo sužalojimo darbe faktas. dirbančių toje įmonėje.y. turinčių pirmenybės teisę būti paliktam dirbti . Tai prasideda nuo tos dienos. Jeigu darbuotojas išrinktas į kelias darbuotojų atstovaujamąsias institucijas arba tam darbuotojui atitinkamos garantijos nustatytos kitais įstatymais ar kolektyvinę sutartimi. Darbuotojams atstovaujantis organas sutikimą ar nesutikimą atleisti darbuotoją iš darbo turi pateikti raštu. jei darbdavys įrodo. 3. Pirmenybės teisė būti paliktam dirbti. nes ji gali naudotis garantija. ( civilinė byla Nr. darbuotojos teisiškai reikšmingi veiksmai garantijai gauti yra atitinkamo turinio pažymėjimo pateikimas siekiant gauti garantiją.“ darbdavys užtikrina darbuotojų teisę po šių atostogų grįžti į tą pačią ar lygiavertę darbo vietą ( pareigas) ne mažiau palankiomis sąlygomis. darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį.Darbo sutartis negali būti nutraukta su nėščia moterimi nuo tos dienos. ar nesinaudoti. tai atleidžiant pagal DL 129 str. t. ir naudotis visomis geresnėmis sąlygomis. Garantijos gali būti taikomos ir darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai. 2) kurie vieni augina vaikus (įvaikius) iki šešiolikos metų arba prižiūri kitus šeimos narius. nutartis civilinėje byloje Nr. Pirmenybės teisę pasilikti darbe turi toje darbovietėje sužaloti darbuotojai. 5) kuriems tokia teisė nustatyta kolektyvinėje sutartyje. .K. pirmenybės teisę būti palikti dirbti turi darbuotojai: 1) kurie toje darbovietėje buvo sužaloti arba susirgo profesine liga. tiek terminuotą darbo sutartį. jeigu darbuotojas sąmoningai tai nuslepia. 4) kuriems iki senatvės pensijos liko ne daugiau kaip treji metai. 6) kurie yra išrinkti į darbuotojų atstovaujamuosius organus (Kodekso 19 straipsnis). 2. Darbdavio veiksmai ar sprendimai šiuo atveju įstatyme nenurodomi. 3) kurie turi ne mažiau kaip dešimties metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje. Atkreiptinas dėmesys. ir dar vieną mėnesį pasibaigus nėštumo ir gimdymo atostogoms. reikia suprasti. birželio 6 d. sąrašas yra išsamus ir jo plečiamai aiškinti negalima. kuriam jie išrinkti. Su darbuotojais. sukakusius senatvės pensijos amžių. įskaitant darbo užmokestį.y. išskyrus DK 136 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus atvejus.y. būtina gauti kiekvienos tų institucijų išankstinį sutikimą. Ar darbuotojas naudosis įstatymo suteikta garantija. kurie darbuotojų skaičiaus mažinimo metu vis dar yra netekę tam tikros procentais išreikštos profesinio darbingumo dalies. įskaitant darbo užmokestį. priešingu atveju. Teismas gali panaikinti tokį sprendimą.Darbuotojams atstovaujančio organo sutikimas galioja. kad šis sprendimas iš esmės pažeidžia jo interesus. kuriems nustatytas sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygis arba mažesnio negu 55 procentai darbingumo lygis. grąžinimo į darbą bylą (2001m. Nors minėtame straipsnyje ir nėra pažymėta apie terminuotų sutarčių nutraukią. t. laikotarpiu. darbo ginčų komisijos nariams ir kt. darbo ginčus nagrinėjančio organo sprendimu turi būti grąžintas į ankstesnį darbą. DK 179 straipsnis papildytas 4 d. įgijusius teisę į visą senatvės pensiją arba ją gaunančius. kvalifikaciją. darbo sutartis negali būti nutraukta. darbuotoją atleidžiant iš darbo dėl darbuotojų skaičiaus mažinimo. Šią nuostatą yra išdėstęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. turinčių pirmenybės teisę būti palikti dirbti. negali būti atleisti iš darbo pagal DK 129 straipsnį be išankstinio to organo sutikimo. nesudaro pagrindo tokį darbuotoją priskirti prie darbuotojų. Žios aplinkybės darbdaviui turi būti žinomos. t. Jeigu per šį laikotarpį darbuotojams atstovaujantis organas darbdaviui atsakymo neduoda. kad minėtos garantijos išlieka ir terminuotų sutarčių darbuotojams. atstovaujamasis organas privalo nuspręsti per keturiolika dienų nuo pareiškimo gavimo. po kurio darbuotojas visiškai atgauna darbingumą. jei tik darbuotoja neatleista. auginančiais vaiką (vaikus) iki trejų metų. 3-k-3-92/2005). DK nurodytų darbuotojų. įstaigoje.

atleisti darbuotoją ar ne. t. darbingumo lygis arba šeimos narius. reikia įsidėmėti.2 p. Darbuotojai. darbo sutarties pasibaigimo priežastis yra darbuotojo mirtis. ir darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo. kitas vaiko tėvas atlieka laisvės atėmimo bausmę. turi būti atleistas iš darbo nuo tos dienos. turi pirmenybės teisę pasilikti darbe. 6) likvidavus darbdavį. nes darbdavys. Bet kuriuo atveju DK įtvirtinta garantija tokiam tėvui privalo būti taikoma. Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo: 1) kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę. o kitu – ne. 2) kai darbuotojui įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialios teisės dirbti tam tikrą darbą. Vadinasi. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio bankroto atveju Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnis bankrotą apibūdina kaip nemokios įmonės būseną. kurie vieni augina vaiką (įvaikius) iki 16 metų amžiaus . kai darbuotojui nors kartą per paskutiniuosius 12 mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda ( tai ir bus pakartotinumas). jam nemokamas darbo užmokestis. kurią nurodo institucija. sulaukusius senatvės pensijos amžiaus ir jiems teisės aktų nustatyta tvarka pripažintas didelių ar vidutinių specialių jų poreikių lygis. pripažinto neįgaliuoju tapačią gyvenamąją vietą.5 ir 6 p. jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos. o kurį palikti. vienas iš tėvų arba vaiko atstovas pagal įstatymą. pagal kurį darbuotojas nuteisiamas bausme. 2 punkte – gali būti kaltė ir gali nebūti. Darbo sutartis turi būti nutraukta ir tuo atveju. nes praktikoje gali būti ir kitų situacijų. kai darbuotojas negali atlikti darbo ar eiti pareigų pagal Medicinos ar Neįgalumo komisijos išvadą arba kai vienas iš tėvų. jeigu yra. Darbdavys negali pasirinkti – palikti darbuotoją darbe ar ne. reikalauja nutraukti darbo sutartį.3. tai reiškia. Jie faktiškai vieni prižiūri ( saugo. našlys(našlė).1p. Darbdaviui mirus darbo sutartis pasibaigia. 2 d. Tai būtina įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. 2) kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (Kodekso 235 straipsnis).) Tačiau galimi atvejai. santuoka yra nutraukta ir kt. vaikai (įvaikiai). gydytojas ar mokykla reikalauja nutraukti darbo sutartį. Nagrinėjant šį klausimą. gyvenimu) kitą savo šeimos narį. nes atleidimas iš darbo yra viena griežčiausių drausminių nuobaudų. kurie itin reikšmingi sprendžiant atleidimo teisėtumą: 1) darbuotojas yra padaręs darbo drausmės pažeidimą. 3 d. 3) įstatymų įgaliotų organų ar pareigūnų reikalavimu. DK 136 str. kai įmonei teisme yra iškelta bankroto byla arba kreditoriai įmonėje vykdo bankroto procedūrą ne teismo tvarka arba kreditoriai įmonėje vykdo . Išvardintais atvejais darbo sutartis nutraukiama be įspėjimo. arba mokykla. patvirtinančius jo ir šeimos nario. jeigu ji buvo sudaryta patarnavimo darbams asmeniškai jam atlikti. „ Šiurkštus pareigų pažeidimas“ atsirado tik DK. Darbuotojo šeimos nariais šiuo atveju gali būti jo tėvai(įtėviai). 3) darbuotojui žinoma apie ankstesnę drausminę nuobaudą 4) pakartotinio darbo drausmės pažeidimo įvykdymo dieną ankstesnė drausminė nuobauda yra galiojanti. DK 136 str. rūpinasi saugumu. ar kitas vaiko tėvas taip pat vykdo pareigą materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką. Pagal DK 136 str. broliai. privalės spręsti klausimą dėl išeitinės išmokos mokėjimo. 1 d. susijusi su darbuotojo kalte. todėl atleidimas galimas iš karto. Joje numatyti du atvejai nutraukti darbo sutartį. darbdavio teisė rinktis. nuostatų taikymui neturi reikšmės. taip pat kai nėra jo teisių perėmėjo. jeigu sutartis buvo sudaryta patarnavimo darbams asmeniškai jam atlikti ir nėra teisių perėmėjo. kad darbo sutartis gali būti nutraukiama esant juridinių faktų sudėčiai. kurioje vaikas mokosi.Sutarties nutraukimą.seneliai. kad jų turima kvalifikacija nėra lyginama su kitų darbuotojų kvalifikacija. arba vaiko sveikatą prižiūrintis gydytojas. kad darbuotojas pateiktų dokumentus. Esant vienodai kvalifikacijai.4. kad išskirtine pirmenybės teise naudojasi darbuotojai.y. kurie vieni prižiūri kitus šeimos narius. sutuoktinis. Darbuotojas pagal DK 136 str. atleisdamas darbuotoją. anksčiau šį sąvoka nebuvo įtvirtinta. Nutraukiant darbo sutartį dėl darbo drausmės pažeidimų. Pagal kaltę galima atvejus suskirstyti į : 1. Darbo sutarties nutraukimas be įspėjimo Darbo sutartis be įspėjimo turi būti nutraukiama šiais atvejais: 1) įsiteisėjusiu teismo sprendimu arba kai įsiteisėja teismo nuosprendis. tuo atveju. kai nėra darbuotojo kaltės. Priežiūros faktui patvirtinti pakanka. kai vienu atveju yra darbuotojo kaltė. pripažįstami. 1d. 2.1 d.Darbuotojais. Tai reiškia. atsakinga už teismų nuosprendžių vykdymą. pvz. Šis sąrašas nėra baigtinis. jeigu pagal įstatymus jo darbo prievoles nebuvo įpareigotas vykdyti kitas asmuo. kurį darbuotoją atleisti. vieniša motina. apribota tėvų valdžia.. kuriems nustatytas sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygis arba mažesnio negu 55 proc. Kita priežastis susijusi su vienkartiniu šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu. Šiuo atveju darbdaviui paliekama teisė pačiam spręsti.Kai yra darbuotojo kaltė ( 3 d. Suimtas darbuotojas negali būti atleistas iš darbo. vaikaičiai ir kiti giminaičiai. ar darbuotojas vienas išlaiko auginamą vaiką. pvz. Vienas iš jų reikalauja darbo drausmės pažeidimo pakartotinumo. seserys. DK 135 str. taip pat išrinktieji į atstovaujamąsias institucijas. 4) kai darbuotojas pagal medicinos ar Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą negali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo. darbdavys turi laikytis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių. kai likviduojamas darbdavys ir jo darbo prievolės nebuvo įpareigotas vykdyti kitas asmuo. dėl kurios jis negali tęsti darbo. kad ir turėdami žemesnę kvalifikaciją visų kitų tos darbovietės darbuotojų atžvilgiu jie naudosis pirmenybės teise būti paliktiems dirbti. kurie toje darbovietėje buvo sužaloti arba susirgo profesine liga. 2) pažeidimas padarytas po to. 5) kai darbuotojas nuo keturiolikos iki šešiolikos metų.

prieštaraujančių įstatymams. turi atsirasti ( ar turėjo būti žinomos) bent vienai sutarties šaliai.y. kuriuo DK straipsniu remiantis tai gali būti padaryta. jeigu darbo sutartyje darbuotojui nustatytas darbo užmokestis yra mažesnis už valstybės nustatytą minimalų darbo užmokesčio dydį. turi būti nutraukiama. jog ji darbuotojams laiku nesumoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų. Nutraukiant darbo sutartį mokama 2 VDU dydžio išeitinė išmoka. 1 dalį. Darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui. kad darbo sutartyje. darbo sutartys nutraukiamos laikantis bankroto įstatymų nuostatų. tokia sutartis turi būti pakeista. Darbo sutarties prieštaravimų įstatymams pašalinimas Kai darbo sutarties sudėtinės dalys (dalis) prieštarauja įstatymų draudžiamosioms nuostatoms ir tų prieštaravimų negalima pašalinti. įstaigos ar organizacijos sujungimas. o jų sąrašą sudaro administratorius. tokia sutartis galėtų būti nutraukta tik pagal DK 129 str. skaičiavimas. kurį tokio amžiaus asmenims draudžiama dirbti. susijusių su darbo santykiais. įstaigos. asmuo. darbo sutartis nutraukiama. kad šiuo atveju darbo sutartis gali būti nutraukiama pagal DK 139 str. turintis teisę teikti tokio pobūdžio paslaugas). pavėluotą mokėjimą. apie bankroto bylos iškėlimą ir perima šių bylų nagrinėjimą. Įmonės administratorius sprendžia daugumą klausimų . padalijimas. Tokių darbuotojų skaičių nustato kreditorių susirinkimas. tos įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų. Kai įmonė likviduojama . bankrutuojančiai įmonei skiriamas administratorius ( fizinis ar juridinis asmuo. Pradėjus bankroto procesą ( tiek teisme. Kyla klausimas – kokiu pagrindu. tiek ne teismo tvarka). . tuos prieštaravimus reikia pašalinti ( galima ir darbdavio ir darbuotojo iniciatyva). Su dalimi darbuotoju. o jei bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka . dėl kurios draudžiama dirbti tam tikrus darbus.nepriklausomai nuo turimo nepertraukiamojo darbo stažo toje darbovietėje. sudaryta pažeidžiant įstatymus ar Lietuvos Respublikos tarptautinius susitarimus.nepriklausomai nuo turimo nepertraukiamojo darbo stažo toje darbovietėje. išskyrus. tarp jų įmonės darbuotojai ar jų įpėdiniai dėl darbo užmokesčio ir dėl darbo santykių pagrindu atsiradusios žalos nemokėjimo atvejais. Bankroto procesą reguliuoja Įmonių bankroto įstatymas. tarp jų už išmokų. dėl kurių neleidžiama sudaryti tam tikros darbo sutarties. taip pat nėra galimybės perkelti darbuotojo jo sutikimu į kitą darbą. jei darbo sutarties sudėtinės dalys ( dalis) prieštarauja įstatymų draudžiamosioms nuostatoms. Gali būti sudarytos terminuotosios darbo sutartys dirbti įmonės bankroto proceso metu. įstaigos ar organizacijos. susijusių su darbo santykiais. nes. darbo sutartis nutraukiama. reglamentuojančius laikinai atvykusių į Lietuvos Respubliką asmenų įdarbinimą. Jeigu tam tikras prieštaravimas negali būti pašalintas. 4) nuo šešiasdešimties iki šimto dvidešimties mėnesių  keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio. pripažinimo negaliojančiomis sprendžia darbo ginčus nagrinėjantis organas. verslo ar jo dalies perdavimas negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo santykius. steigėjo ar pavadinimo pasikeitimas. Apribojimai nutraukti darbo sutartį reorganizuojant įmonę Įmonės. kuriose šiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai. pagal kurį bankrutuojančios įmonės administratorius per 3 darbo dienas nuo kreditorių susirinkimo. Jis atlieka ir įmonės likvidatoriaus funkcijas.kreditorių susirinkimo pripažinta bankrutavusia ir dėl to likviduojama įmonė. kokios darbo sutarties nutraukimo tvarkos reikėtų laikytis. Pagrindas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei gali būti ir ta aplinkybė. organizacijos savininko. su kuriuo sudaroma pavedimo sutartis.Nutraukus darbo sutartį pagal DK 129 straipsnį ir 136 straipsnio 1 dalies 6 punktą. Kartu nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles. Bankrutavusi įmonė – kai teismo. ir jeigu ši aplinkybė paaiškėtų po darbo sutarties sudarymo. kuriame kreditoriai nusprendė įmonės bankrotą atlikti ne teismo tvarka. pvz..Darbo sutartis. jeigu nustatoma darbuotojo kaltė. kurioje jie buvo iki negaliojančios sutarties sudarymo. jiems sutikus. DK nenumato darbo sutarties negaliojimo iš dalies dėl to. padariusiam tokį pažeidimą. Todėl. . kai priimama teismo nutartis likviduoti įmonę dėl bankroto.. teismas arba teisėjas praneša kitiems teismams. pvz. tai būtų DK 139 straipsnio nuostatų pažeidimas. 2) nuo dvylikos iki trisdešimt šešių mėnesių  dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio. jeigu ji būtų pripažinta negaliojančia. Jeigu tinkamų darbų nėra arba darbuotojas nesutinka dirbti kito darbo. jų pavaldumo. kokios garantijos turėtų būti taikomos atleidžiamam iš darbo darbuotojui? Manoma. dėl bankroto. darbuotojas su jo sutikimu turi būti perkeltas į kitą darbą. pvz. nesulaukęs 18 metų. tarp jų ir susiję su darbo teisiniais santykiais. Ginčus dėl darbo sutarties nutraukimo ar jos dalių. atleistam darbuotojui išmokama jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje: 1) iki dvylikos mėnesių  vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Būtina sąlyga. t. nagrinėjantiems bylas. išdalijimas ar prijungimas prie kitos įmonės. įmonei įgijus bankrutuojančios įmonės statusą. Priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą. jeigu asmuo nuslėptų sergąs liga.bankroto procedūrą ne teismo tvarka ir tuomet tokia įmonė įgauna bankrutuojančios įmonės statusą. Nutraukiant darbo sutartį mokama 2 VDU dydžio išeitinė išmoka. dienos arba teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos raštu įspėja darbuotojus apie būsimą darbo sutarties nutraukimą ir po 15 darbo dienų nuo įspėjimo nutraukia su jais darbo sutartis. taikomos įstatymų nustatytos sankcijos. kad aplinkybės. Tokiu atveju kreditoriais gali būti turintys teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus fiziniai asmenys. Kitais atvejais darbo sutartis gali būti nutraukta tik pagal bendrąsias DK nuostatas. priimtas į darbą. 3) nuo trisdešimt šešių iki šešiasdešimties mėnesių  trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Išeitinė išmoka Išeitinę išmoką reguliuoja DK 140 straipsnis. neįmanoma restitucija – sutarties šalių grąžinimas į tą pačią padėtį. nes atlikto darbo sąnaudų grąžinti neįmanoma. ar 139 str. įmonės.

budėjimas darbe ir namuose. juos būtina apibrėžti. 4) pertraukos darbe. Į darbo laiką neįeina: 1) pravaikšta.  ne vėliau kaip atleidimo iš darbo dieną. 2) neatvykimas į darbą administracijos leidimu. jam išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. tarnybinės kelionės į kitą vietovę laikas. 7) nušalinimo nuo darbo laikas. . tai: 1) faktiškai dirbtas laikas. daranti įtaką darbuotojo poilsio laikui ( laisvalaikiui) susijusi su darbo užmokesčio skaičiavimu. Pagal trukmę. darbo įrankiams. darbdavys privalo išduoti jam pažymą apie darbą. ir kiti jam prilyginti laikotarpiai. reikalingas darbo vietai. 4) nedarbingumo laikas. visuomeninių ar piliečio pareigų atlikimas. nurodydamas darbo funkcijas (pareigas). darbdavys šią išmoką savo sprendimu gali išmokėti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo atleidimo iš darbo dienos. 2) kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju. kad įstatymuose ir įstatymų lydimuosiuose norminiuose teisės aktuose gali būti nustatyti ir kiti laikotarpiai. karinė tarnyba arba mokomosios karinės pratybos. ( DK 142 str. DARBO LAIKAS Darbo laiko trukmė – viena iš darbo sutarties sąlygų. kasdieninis (tarp pamainų). 6) daugiau kaip dviejų šimtų keturiasdešimties mėnesių  šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio. 3) valstybinių. 8) prastovos laikas.). Išimtis gali nustatyti įstatymai. nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį. šventės. jam priklausantis darbo užmokestis ir kitos sumos išmokamos mirusiojo šeimos nariams arba tiems asmenims. todėl darbo laiko teisinis reguliavimas yra svarbus darbuotojų ir darbdavių derybų objektas. 6) kiti norminių teisės aktų nustatyti laikotarpiai. kassavaitinis poilsis. jeigu įstatymai ar kolektyvinės sutartys nenustato kitaip. Šiuo metu darbo ir poilsio laikas reguliuojamas TDO konvencijomis.5) nuo šimto dvidešimties iki dviejų šimtų keturiasdešimties mėnesių – penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio. saugos priemonėms paruošti ir sutvarkyti. Darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas. kuris atleidimo dieną nebedirba (dėl laikino nedarbingumo. kurių metu darbuotojas privalo dirbti jam pavestą darbą. kurie yra laikomi darbo laiku. o darbuotojo prašymu  darbo užmokesčio dydį ir darbo įvertinimą (charakteristiką). 5) pertraukos pailsėti ir pavalgyti. Normalus darbo laikas negali būti ilgesnis kaip keturiasdešimt valandų per savaitę. laisvės atėmimo ir kt. kurią atleistas iš darbo darbuotojas pareikalavo atsiskaityti. DK 143 straipsnyje numatyti laikotarpiai. Europos Sąjungos norminiais aktais. kai nėra darbuotojo kaltės. numatomą norminiuose aktuose. nustatytą norminiuose aktuose ar sutartyse. kuris dirba iki atleidimo iš darbo dienos. darbdavys šią išmoką savo sprendimu gali išmokėti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo atleidimo iš darbo dienos. jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. kurį darbuotojas privalo dirbti jam pavestą darbą. Jei darbuotojui priklauso ne mažesnė kaip penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. norminiais teisės aktais. Ši nuostata galioja iki 2010 12 31 d.)  per vieną dieną nuo tos dienos. kvalifikacijos kėlimas darbovietėje ar mokymo centruose. pateikiama išsamesnė darbo laiko sąvoka – tai bet koks laikas.Kasdieninė darbo laiko trukmė neturi viršyti aštuonių darbo valandų. Gali būti nustatyta norma ir per kitą apskaitinį laikotarpį. darbo laikas skirstomas į normalų. Jei darbuotojui priklauso ne mažesnė kaip penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Darbo sutarties šalių suderinta darbo laiko norma turi būti tiksliai apibrėžta darbo sutartyse. 9) kiti norminių teisės aktų nustatyti laikotarpiai. apribotą ir išimtinį ( maksimalų). Jeigu darbuotojas pageidauja. per savaitę – darbo savaitė. išeitinės išmokos sumų mokėjimą išdėstydamas lygiomis dalimis ir ne rečiau kas mėnesį. pvz. 5) privalomų medicininių apžiūrų laikas. Siekiant nustatyti konkrečius laikotarpius. 4 mėnesiai. išeitinės išmokos sumų mokėjimą išdėstydamas lygiomis dalimis ir ne rečiau kas mėnesį. kurie jį laidojo  ne vėliau kaip per tris darbo dienas pristačius mirties faktą patvirtinantį dokumentą. 2) tarnybinės komandiruotės. tačiau jie negali keisti įsakmių DK nuostatų. pravaikštos. jeigu nušalintas darbuotojas privalo laikytis nustatytos darbovietėje tvarkos. DK nuostatomis bei kt. visos jam priklausančios darbo užmokesčio sumos išmokamos: 1) kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju. kai darbuotojas yra darbo vietoje. 6) stažuotė. Vyriausybės nutarimai ir kolektyvinės sutartys. pagal norminius teisės aktus įskaitomos į darbo laiką. Ši nuostata galioja iki 2010 12 31 d. darbdavio žinioje ir vykdo savo veiklą arba atlieka pareigas. Darbo užmokesčio mokėjimas atleidžiant iš darbo ar darbuotojui mirus Darbuotoją atleidžiant iš darbo. jo pradžios ir pabaigos datas. 3) laikas. Šis sąrašas nėra baigtinis. Direktyvos 2003/88/EB 2 str. Atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarka Darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną. o tai reiškia . atostogos.Kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės. Darbo laikas  tai laikas. Darbo laiko trukmė Nustatoma darbo laiko norma per parą vadinama darbo diena. kurie neįskaitomi į darbo laiką. 3) darbuotojui mirus. darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Nutraukus darbo sutartį kitais pagrindais (išskyrus DK 125 ir 126 straipsniuose bei 127 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus) ir kituose įstatymuose nustatytais atvejais.

kurioje įtvirtintas 40 valandų darbo savaitės principas. dirbančių laisvu nuo mokslo metu. Konkreti darbuotojų. įstaigos ir organizacijos gali nustatyti moksleivių darbo užmokesčio priemokas. emocine įtampa. bet už jį mokama proporcingai dirbtam laikui. darbuotojas turi savo darbą reguliuoti taip. dirbančių nepertraukiamo budėjimo režimu) darbuotojams. kai mokykloje vyksta pamokos. dirbantiems darbo aplinkoje. energetikos. . bei darbuotojui.) nakties darbo trukmė netrumpinama esant nepertraukiamai gamybai. Įmonės. krūtimi maitinančiai moteriai (motinos.Ne visas darbo laikas yra trumpesnis už normalų. Sutrumpintas darbo laikas yra trumpesnis nei normalus. vaikų auklėjimo įstaigų. darbo dienos trukmė negali būti ilgesnė kaip dvylika valandų.97/81EB „ Dėl bendrojo susitarimo dėl darbo ne visą darbo dieną“. Darbuotojams. per septynias dienas neturi viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų. kurioje įvertinus riziką nustatyta. kurio bent trys valandos tenka laikotarpiui nuo 22 valandos vakaro iki 6 valandos ryto) darbo laikas sutrumpinamas viena valanda ( DK 154 str. Atitinkamai su šia direktyva yra suderintas ir DK. kurį darbuotojui prašant darbdavys privalo nustatyti. Tokių darbuotojų vidutinis darbo laikas per septynių dienų laikotarpį neturi viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų.Maksimalus darbo laikas. kuriems sukako 15 metų). Dirbant keliose darbovietėse. bet ne ilgesnis kaip trisdešimt šešios valandos per savaitę. Sutrumpintas darbo laikas Sutrumpintas darbo laikas – tai norminiais teisės aktais nustatytas trumpesnis už normalų darbo laikas. Ši darbo trukmės rūšis yra numatoma Europos Tarybos direktyvoje Nr. išskyrus moksleivius. arba 7 valandos per dieną ir 35 valandos per savaitę. dirbantiems naktį. vadovaujantis Vyriausybės patvirtintais sutrumpinto darbo laiko trukmės nustatymo pagal darbo aplinkos veiksnius kriterijais ir tvarka. vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų. kad būtų užtikrintas minimalus dienos ir savaitės poilsis. 2) darbuotojo reikalavimu dėl jo sveikatos būklės pagal sveikatos įstaigos išvadą. Kodekse – neseniai pagimdžiusios moterys). dėstytojams – ne daugiau kaip 36 valandos ir pan. DK 146 str. sutrumpintas darbo laikas nustatomas: 1) asmenims iki aštuoniolikos metų  pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatas. kai dirbama ne mažiau kaip savaitę ne mokslo metų laiku (šis darbo laikas gali būti pailgintas iki 8 valandų per dieną ir 40 valandų per savaitę vaikams. dirbančių tokioje darbo aplinkoje. budėtojams patalpose darbo laikas gali būti iki dvidešimt keturių valandų per parą. kurį privalu nustatyti tam tikrų kategorijų darbuotojams. Kodekse – krūtimi maitinanti moteris). o auginantiems tris ir daugiau vaikų iki 12 metų – dvi dienos per mėnesį ( ( arba atitinkamai sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę). mokytojams – ne daugiau kaip 36 valandos. suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį ( arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę). neseniai pagimdžiusiai moteriai (motinos. auklėtojams. Naktinio darbo atveju ( naktiniu laikomas darbas. ryšių specializuotų tarnybų bei avarijų likvidavimo specializuotų tarnybų ir kitų tarnybų. atsižvelgiant į jų darbo pobūdį ar psichofizines savybes. pvz. kasdienė ir savaitės darbo laiko trukmė nustatoma įvertinant darbo aplinkos tyrimo rezultatus. Įstatymai numato išimtis iš normalaus darbo laiko normos. 3) pareikalavus nėščiai moteriai. Apribotas darbo laikas yra dviejų rūšių : sutrumpintas ir ne visas. dirbantiems vaikų globos namuose – 30 valandų. kuriomis nustatomas trumpesnis už normalų darbo laikas. Sutrumpinto darbo laiko atveju aukščiau išvardytiems darbuotojams. darbo laikas nustatomas atsižvelgiant į darbo aplinką. darbas apmokamas proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui. Ne visas darbo laikas Ne visas darbo laikas – šalių susitarimu nustatytas arba norminiais teisės aktais nustatytų kategorijų darbuotojams leidžiamas pasirinkti trumpesnis už normalų darbo laikas. pateikusios darbdaviui sveikatos priežiūros įstaigos pažymą. dirbantiems lengvus darbus – iki 2 valandų per dieną mokslo metų laiku ir 12 valandų per savaitę. . už sutrumpintą darbo laiką mokama kaip už visą darbo laiką.  vaikams. tačiau ne tada. dirbančių ne vienoje darbovietėje arba vienoje darbovietėje. Pagal DK 214 straipsnį darbuotojams. įskaitant viršvalandžius. Moksleivių iki 18 metų. 47 „ Dėl darbo laiko sutrumpinimo iki 40 valandų per savaitę“. bet pagal dvi ar daugiau darbo sutarčių. auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų arba du vaikus iki 12 metų. kaip ne visa darbo diena ir šių formų kombinacija. jeigu dirbama trimestro arba semestro metu. 3) asmenims. o poilsio tarp darbo dienų laikas privalo būti ne trumpesnis kaip dvidešimt keturios valandos. 2) asmenims. kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine. mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. Darbuotojų. globos (rūpybos).  paaugliams – ne daugiau kaip 8 valandos per parą kartu su kasdiene pamokų trukme ir ne daugiau kaip 40 valandų per savaitę kartu su pamokų trukme per savaitę. Tokių darbų sąrašą tvirtina Vyriausybė. Pagal DK 145 str. pateikusios darbdaviui sveikatos priežiūros įstaigos pažymą apie gimdymą ir auginančios vaiką. kol jam sukaks vieneri metai. Ne visas darbo laikas gali būti nustatomas keliomis pagrindinėmis formomis: kaip ne visa darbo savaitė. kad sveikatai kenksmingų veiksnių dydžiai viršija darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų leistinus dydžius (kiekius) ir kai techninėmis ar kitomis priemonėmis jų kiekio darbo aplinkoje sumažinti iki sveikatai nekenksmingų dydžių neįmanoma. auginančiam vaiką iki trejų metų. Tam tikrų kategorijų (gydymo. ne visas darbo dienos arba darbo savaitės darbo laikas nustatomas: 1) darbuotojo ir darbdavio susitarimu. kad augina ir maitina krūtimi savo vaiką. taip pat kai pagal darbo sutartį darbuotojas yra priimtas dirbti naktį. tačiau už jį mokama kaip už normalų darbo laiką. darbuotojui. Lietuva yra ratifikavusi TDO konvenciją Nr.

Darbo laiko režimas nustatomas įmonės. Darbuotojai privalo dirbti darbo (pamainų) grafikuose nustatytu laiku. Darbdavys privalo užtikrinti tolygų pamainų keitimąsi. pertraukos ir pabaiga. savaitę. suderinęs su darbuotojų atstovais. 3. Lankstaus darbo organizavimo formos gali būti: : darbo vietos skaidymas įvedus ne visą darbo dieną ir atisakius viršvalandžių. Darbas ne viso darbo laiko sąlygomis nesukelia jokių apribojimų nustatant kasmetinių atostogų trukmę. Darbo laiko režimas Darbo laiko rėžimas – darbuotojo darbo laiko trukmės paskirstymas per tam tikrą kalendorinį laikotarpį ( parą. privaloma kiekvienam darbuotojui Pagal darbo laiko paskirstymą režimus galima skirstyti į padienį( pamainos). Vyriausybės nustatytos sąlygos gali būti netaikomos. mažas pajamas gaunantys asmenys ir besimokantis jaunimas. 4. įstaigų. Darbo laiko trukmė per ataskaitinį laikotarpį neturi viršyti tai darbuotojų kategorijai nustatyto darbo . apskaičiuojant darbo stažą. suminį.Pamaininis darbo pobūdis ir darbo pamainos trukmė. namudinis. terminuotas. rašytinius prašymus dėl ne viso darbo laiko privalo išnagrinėti ir raštu informuoti darbuotoją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po prašymo gavimo dienos. Lanksčiau organizuotą darbą. Atsižvelgiant į darbo laiko režimą. įstaigose. susitarus ne visas darbo laikas gali būti nustatomas sumažinant savaitės darbo dienų skaičių arba sutrumpinant darbo dieną (pamainą). nurodytų DK 146 straipsnio 1 dalies 2–6 punktuose. nustatoma darbuotojo darbo laiko pradžia. Darbo laiko režimo elementai yra šie: 1. Darbo laiko režimas yra neatsiejama darbo tvarkos dalis. įstaigos. kuriose įvesta suminė darbo laiko apskaita. organizacijoje dirbančių darbuotojų. įstaigose ir organizacijose. kurią darbuotojas privalo dirbti per parą. mėnesį). turi pirmumo teisę pasirinkti darbo pamainą. Darbuotojo rašytinį prašymą nustatyti ne visą darbo laiką šalių susitarimu (DK 146 straipsnio 1 dalies 1 punktas) darbdavys arba jo įgaliotas asmuo privalo išnagrinėti ir apie priimtą sprendimą raštu informuoti darbuotoją ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Darbo režimas – tai darbuotojo darbo laiko planas įvairiais apskaitos laikotarpiais: dienos. arba darant ir viena. nustatoma šešių darbo dienų savaitė su viena poilsio diena. savaitę ar apskaitinį laikotarpį. Darbo (pamainų) grafikus tvirtina administracija suderinusi su įmonės. organizacijos darbo tvarkos taisykles.Įmonėse. savarankiškas užimtumas.savaitės. lankstų ( suskaidytą) budėjimo. Darbuotojams nustatoma penkių darbo dienų savaitė su dviem poilsio dienomis. savaitės. Jeigu kitaip nenustatyta sveikatos priežiūros įstaigos išvadoje. organizacijos darbo tvarkos taisyklėse. Ne viso darbo laiko sąlyga turi būti nustatoma darbo sutartyje. Darbas apmokamas proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui. Įmonėse. organizacijose. baruose. kad prašymas atmestas.4) darbuotojo iki aštuoniolikos metų reikalavimu. kai darbo dienų skaičius per savaitę 5 ar 6 dienos. jos pradžia ir pabaiga. esant būtinumui ir atsižvelgus į darbuotojų atstovų nuomonę ( Kodekso 19 str. laikoma. įstaigos. organizacijų ir jų padalinių informaciniuose stenduose ne vėliau kaip prieš savaitę iki šių grafikų įsigaliojimo. mėnesio.Ne visas darbo laikas gali būti nustatytas. pageidauja dirbti moterys. ir kita. Darbuotojams. Darbuotojų dirbtas darbo laikas žymimas Vyriausybės patvirtintos pavyzdinės formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. kurie pagal atliekamą darbo funkciją savo darbo laiką visiškai ar iš dalies tvarko savo nuožiūra. 2. Kitas su ne viso darbo laiko nustatymo tvarka susijusias sąlygas nustato Vyriausybė. taip pat vėliau (pakeičiant darbo sutartį). Nepranešus apie sprendimo priėmimą. Ne visas darbo laikas darbo dieną gali būti suskaidomas dalimis. Darbdavys arba jo įgaliotas asmuo įmonėje. atskiruose cechuose.Darbo dienos trukmė – valandomis ir minutėmis išreikšta darbo laiko norma. kurias tvirtina darbdavys. kai dėl to susitariama kolektyvinėje sutartyje. ypač smulkaus verslo sektoriuje. įstaigose. distancinis darbas. neapriboja kitų darbuotojo darbo teisių. Suminė darbo laiko apskaita 1. kuriose dėl gamybos pobūdžio ar kitų sąlygų penkių darbo dienų savaitė neįmanoma. organizacijos darbuotojų atstovais ( Kodekso 19 straipsnis) arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka. Darbuotojai. įstaigos.Draudžiama skirti darbuotoją dirbti dvi pamainas iš eilės.Įmonėse. jos pradžia ir pabaiga. darbo grafikai paskelbiami viešai įmonių. taip pat pertraukos pailsėti ir pavalgyti trukmė. slaugančio sergantį šeimos narį.) ar kitais kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais galima taikyti suminę darbo laiko apskaitą. 5) neįgaliojo reikalavimu pagal Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduotą išvadą. darbo laiko apskaitos taisykles nustato darbdavys. reikalavimu pagal sveikatos įstaigos išvadą. Darbo laiko pradžią ir pabaigą valstybės ir savivaldybių įmonėse. Šiuolaikinėje ekonominėje ir socialinėje situacijoje vis didesnę reikšmę įgauna galimybė dirbti netradicinę darbo dieną arba netradiciniu darbo režimu. Darbo grafikai paskelbiami viešai įmonių ir jų padalinių informaciniuose stenduose ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki šių grafikų įsigaliojimo. taip pat kasdieninio darbo (pamainos) pradžia ir pabaiga nustatoma pagal įmonės. darbuose. paslaugos ir pan.Darbo metu suteikiamos ir į darbo laiką įskaitomos pertraukos. keliant kvalifikaciją. dalis bedarbių. lankstesnis pamainų organizavimas. organizacijose nustato Vyriausybė. Dažniausiai įmonėse nustatomas dienos arba savaitės darbo laiko režimas. jeigu yra galimybė. kai darbuotojas priimamas į darbą (sudarant darbo sutartį). 6) darbuotojo. Kiekvieno darbuotojo darbo ir poilsio laiko paskirstymas (kaita) per parą.Darbo savaitės rūšis. Galimybės dirbti įvairiais darbo laiko režimais taikymas vadinamas lanksčiu darbo laiku.. vieni auginantys vaiką iki keturiolikos metų. jeigu prašyme nėra nurodyta ne viso darbo laiko nustatymo data. skiriant į aukštesnes pareigas. įstaigoje. auginančios vaikus. kito apskaitinio laikotarpio.

Jeigu suminės darbo laiko apskaitos laikotarpiu viršijamas tai darbuotojų kategorijai nustatytas darbo valandų skaičius. 7) kai tai numatyta kolektyvinėje sutartyje. Darbo trukmė švenčių ir poilsio dienų išvakarėse . Nėščios moterys. DK 149 str. 6) pakrovimo ir iškrovimo operacijoms ir su jomis susijusiems transporto darbams atlikti. ji pripažinta netekus galios.) Suminės darbo laiko apskaitos pakeitimai. būtini krašto apsaugai. organizacijose tvarką nustato Vyriausybė“ Suminė darbo laiko apskaita gali būti įvedama darbdavio sprendimu ir atsižvelgiant į darbuotojų atstovų nuomonę. 3 dalis. pakeisti pamainininką kitu darbuotoju. Darbdavys gali skirti dirbti viršvalandinius darbus tik išimtinais atvejais. neįgalieji gali būti skiriami dirbti viršvalandinius darbus. kai darbdavys gali skirti dirbti viršvalandinius darbus. darbuotojai. jeigu dėl to gali sutrikti darbo procesas. 5) kai darbo tęsti neatvyksta pamainininkas. Apskaitinio laikotarpio trukmė negali būti ilgesnė kaip 4 mėnesiai. įsigalioja 2010 08 01 d. nurodyti 1 ir 2 dalyse.) Dirbti viršvalandinius darbus neleidžiama skirti: jaunesnius kaip aštuoniolikos metų asmenis. jeigu dėl jų gedimo didelis darbuotojų skaičius turėtų nutraukti darbą. Darbdavys privalo žymėti darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose tikslią kiekvieno darbuotojo dirbtų viršvalandžių apskaitą.Jeigu taikoma suminė darbo laiko apskaita. krūtimi maitinančios moterys. 3) kai būtina užbaigti pradėtą darbą. auginantys vaiką iki trejų metų. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatyta kitokia metinė viršvalandinių darbų trukmė. asmenis. gaivalinių nelaimių. neseniai pagimdžiusios moterys. darbuotojams jų pageidavimu sutrumpinama darbo diena arba suteikiama poilsio diena ( dienos) darbo. bet ne daugiau kaip šimto aštuoniasdešimties valandų per metus. kolektyvinėje sutartyje arba darbo tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka.). suminės darbo laiko apskaitos įvedimo įmonėse. darbuotojai. Seimo patvirtintomis DK pataisomis atsisakyta draudimo dirbti viršvalandinius darbus. Tokių pareigų sąrašas nustatomas kolektyvinėse sutartyse. dirbami viršijant DK 144 straipsnio 1 dalyje. kuriuos nustato DK 151 straipsnis. ir siekiant užkirsti kelią nelaimėms bei pavojams. Išimtiniai atvejai. 2) kai dirbami visuomenei būtini darbai. kurie mokosi bendrojo lavinimo ir profesinėse mokyklose nenutraukdami darbo  mokymosi dienomis. Jeigu taikoma suminė darbo laiko apskaita. sąlygas. Nuo šios datos nebegalios DK 149 str. Kitais atvejais viršvalandiniai darbai gali būti organizuojami tik gavus rašytinį darbuotojo sutikimą arba rašytinį darbuotojo prašymą. 2. 145. numatyti išimtinius atvejus. kai būtina ištuštinti transporto įmonių sandėlius.valandų skaičiaus. kad darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius. privalo būti garantuota nustatyta paros ir savaitės nepertraukiamojo poilsio trukmė ( DK 160 ir 161 str. mokant už šį papildomą poilsio laiką VDU ar papildomai apmokama kaip už viršvalandinį darbą. viršijantis nustatytą darbo trukmę. 146 straipsniuose ir 149 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytą darbo laiko trukmę. bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą. Nuo 2010 08 01 d. Už viršvalandinius darbus mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio. kai darbo aplinkos veiksniai viršija leistinus dydžius ir kitais įstatymų bei kolektyvinės sutarties nustatytais atvejais. Viršvalandiniu darbu nelaikomas administracijos pareigūnų darbas. ( ši nuostata įsigaliojo nuo 2010 08 01 d. jeigu nutraukus pradėtą darbą gali sugesti medžiagos ar įrengimai. 3 d. Tačiau šie pakeitimai neturi įtakos DK nustatytiems viršvalandžių apribojimams. negali būti dirbama ilgiau kaip 48 val. Viršvalandinių darbų apribojimas Viršvalandiniais laikomi darbai. reglamentavo kad „ darbus. 1 d. per savaitę ir 12 val. 4) kai dirbami mechanizmų arba įrengimų remonto ir atstatymo darbai. Visais atvejais turi būti laikomasi poilsio laiko normų. kurio dėl nenumatytos ar atsitiktinės kliūties esamomis techninėmis gamybos sąlygomis nebuvo galima užbaigti per darbo valandų skaičių. tai reiškia. Be to. šalinamos atsitiktinės ar staiga atsiradusios aplinkybės dėl avarijų. kad kroviniai nesusikauptų išsiuntimo bei paskirties punktuose ir būtų išvengta transporto priemonių prastovos. per darbo dieną ( pamainą). ( Kodekso 195 str. ir neįgalieji gali būti skiriami dirbti viršvalandinius darbus tik jų sutikimu. darbo tvarkos taisyklėse. nurodyto DK 186 str. kai darbdavys gali skirti viršvalandinius darbus ( įsigaliojo 2010 08 01) Pagal DK 151 straipsnį viršvalandinius darbus darbdavys gali skirti dirbti šiais išimtiniais atvejais: 1) kai dirbami darbai. už faktiškai dirbto laiko ir nustatyto darbo laiko skirtumą yra apmokama kaip už prastovą. įstaigose. kurioms esant gali būti įvedama suminė darbo laiko apskaita. ne vėliau kaip po pusės pamainos. šiais atvejais administracija turi nedelsdama. taip pat transporto priemonėms pakrauti ir iškrauti. vieni auginantys vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų. Jeigu suminės darbo laiko apskaitos laikotarpiu darbuotojas dėl nuo darbdavio priklausančių priežasčių dirba mažiau negu tai darbuotojų kategorijai nustatytas valandų skaičius. 2 dalyje. Viršvalandinių darbų trukmė Darbuotojo viršvalandinis darbas per dieną ( pamainą) neturi viršyti keturių valandų ir šimto dvidešimties valandų per metus. o kitais atvejais leidžiama organizuoti viršvalandinius darbus tik darbuotojui raštiškai sutikus. jeigu to jiems nedraudžia Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada.

kad visi darbuotojai turi turėti pakankamai laiko poilsiui. 5) kasmetinis poilsio laikas (švenčių dienos. jeigu jiems nedraudžia Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada. o darbuotojo sutikimu  ne dažniau kaip kartą per savaitę budėti įmonėje arba namuose pasibaigus darbo dienai arba poilsio ir švenčių dienomis.Nakties darbo trukmė netrumpinama esant nepertraukiamai gamybai. poilsio ir švenčių dienų išvakarėse gali būti dirbama be pertraukos pailsėti ir pavalgyti tik tada. Darbuotojų. Budėti įmonėje arba namuose negalima skirti asmenų iki aštuoniolikos metų. darbuotojai. 4) savaitės nepertraukiamasis poilsis. jog dėl nuovargio ar kitokių neįprastų darbo modelių trumpu ar ilgesniu darbo metu darbuotojai nesusižeis patys. Naktinis darbo laikas sutrumpinamas viena valanda. 146 straipsniai ir 149 straipsnio 1 dalis). vieni auginantys vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų. Ši pertrauka neįskaitoma į darbo laiką. kuris nepriskiriamas darbo laikui. taip pat darbuotojus. 2) papildomos ir specialios pertraukos pailsėti darbo dienos (pamainos) laiku. kad darbuotojams būtų sudarytos . o budėjimo trukmė įmonėje poilsio ir švenčių dienomis. vadovaudamasis sveikatos priežiūros įstaigos išvada. 145. arba apmokama kaip už viršvalandinį darbą. taip pat namuose negali viršyti aštuonių valandų per parą.Naktiniu laikomas darbas. Pakankamas poilsis reiškia. kuriems dirbti naktį neleidžia sveikatos priežiūros įstaigos išvada. kad būtų galima užtikrinti. arba darbuotojo pageidavimu šis poilsio laikas gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų. nurodyto DK 186 str. gali būti skiriami dirbti naktį tik jų sutikimu. bei darbuotojai. privalo perkelti darbuotoją dirbti tik dieną. neįgalieji. Tai nustatyta vadovaujantis Direktyvos 2003/88 4 straipsnyje.Darbuotojas pertrauką pailsėti ir pavalgyti naudoja savo nuožiūra. darbdavys gali pavesti darbuotojui ne dažniau kaip kartą per mėnesį.Esant šešių dienų darbo savaitei. vieni auginantys vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų. kai viršijama darbo laiko trukmė (Kodekso 144 straipsnio 1 ir 2 dalys. Budėjimas įmonėje prilyginamas darbo laikui. taip pat darbuotojo pageidavimu (jei turi nusiskundimų dėl nakties darbo). POILSIO LAIKAS Poilsio laikas  tai visoks laikas. dirbančių naktį. bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą. bet ne vėliau kaip po keturių darbo valandų. Jeigu nustatoma. darbuotojai. atostogos). 2 dalyje. Esant šešių dienų darbo savaitei. Dirbti naktį draudžiama skirti asmenis iki aštuoniolikos metų. Poilsio laiko rūšys yra šios: 1) pertrauka pailsėti ir pavalgyti. ar namuose per artimiausią mėnesį privalo būti suteikiamas poilsio laikas tokios pat trukmės kaip budėjimas įmonėje ar darbo laikui prilygintas budėjimo laikas (budint namuose). jei tos darbo dienos trukmė neviršija šešių valandų. darbuotojai.Neįgalieji. nesužalos savo bendradarbių ar kitų asmenų ir nepakenks savo sveikatai. taip pat kai pagal darbo sutartį darbuotojas yra priimtas darbui naktį. kad darbuotojai reguliariai turi poilsio pertraukas. švenčių dienų išvakarėse viena valanda darbo laikas sutrumpinamas pagal abi darbo sutartis. Nėščios moterys. Darbas naktį Nakties laikas yra kalendorinis laikas nuo dvidešimt antros valandos iki šeštos valandos. jeigu trys darbo valandos tenka nakčiai. neseniai pagimdžiusios moterys ir krūtimi maitinančios moterys. Direktyva 2003/88/EB nurodo. darbdavys. kad darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius. sveikata nemokamai tikrinama Vyriausybės nustatyta tvarka. Už darbą naktį mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio. Budėjimo laikas įmonėje kartu su darbo dienos (pamainos) trukme (kai budima darbo dienai (pamainai) pasibaigus) negali viršyti DK 144 straipsnyje nustatytos darbo dienos (pamainos) trukmės. Ši pertrauka paprastai suteikiama praėjus pusei darbo dienos (pamainos) laiko. prieš poilsio dieną darbas neturi trukti ilgiau kaip penkias valandas.Darbdavys privalo pasirūpinti. kai reikia užtikrinti įmonėje darbo tvarką ar garantuoti. neseniai pagimdžiusios moterys. kad darbas naktį pakenkė arba gali pakenkti darbuotojo sveikatai. auginantys vaiką iki trejų metų. 3) paros nepertraukiamasis poilsis tarp darbo dienų (pamainų).Švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama viena valanda. tai reiškia. kurių trukmė išreškiama laiko vienetais ir kurios yra pakankamai ilgos ir nepertraukiamos. jeigu jiems nedraudžia Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada. krūtimi maitinančios moterys. auginantys vaiką iki trejų metų. Jis šiuo laiku gali palikti darbo vietą. neįgalųjį slaugantys asmenys. jog bus atlikti neatidėliotini darbai. išskyrus sutrumpintą darbo laiką dirbančius darbuotojus. Pertrauka pailsėti ir pavalgyti Darbuotojams suteikiama ne ilgesnė kaip dviejų valandų ir ne trumpesnė kaip pusės valandos pertrauka pailsėti ir pavalgyti. Jeigu darbuotojas dirba toje pačioje darbovietėje daugiau kaip pagal vieną darbo sutartį. nėščios moterys. Budėjimas Ypatingais atvejais. budėti įmonėje arba namuose gali būti skiriami tik jų sutikimu. o budėjimas namuose  ne mažiau kaip pusei darbo laiko. Už budėjimą įmonėje.

kuriose bendrą poilsio dieną negalima nutraukti darbo dėl to. Savaitės nepertraukiamasis poilsis turi trukti ne mažiau kaip trisdešimt penkias valandas. 2) vasario 16-ąją  Lietuvos valstybės atkūrimo dieną. Tuose darbuose. pabaigą ir kitas sąlygas nustato darbo tvarkos taisyklės. darbo grafikas. kai aplinkos temperatūra žemesnė kaip 10 C. Suteikiamos ne trumpesnės kaip 30 minučių pertraukos ne rečiau kaip kas 3 valandas motinoms kūdikiui maitinti . privalo būti suteikta mažiausiai trisdešimties minučių papildoma pertrauka pailsėti darbo metu. kad reikia aptarnauti gyventojus (miesto transportas. papildomai neatlyginama. jeigu jis nenumatytas pagal grafiką. skaičiuojant nuo darbuotojo darbo užmokesčio. kurių sustabdyti negalima dėl techninių gamybos sąlygų (nepertraukiamai veikiančios įmonės. kuris kitoms įmonėms. taip pat dirbant sunkų fizinį ar didelės protinės įtampos reikalaujantį darbą arba darbą veikiant kitiems nepalankiems sveikatai veiksniams. Savaitės nepertraukiamasis poilsis Bendra poilsio diena yra sekmadienis. Esant suminei darbo laiko apskaitai. Įmonėse ir organizacijose. įstaigoms ir organizacijoms būtų rekomendacinio pobūdžio. teatrai. Asmenims iki aštuoniolikos metų turi būti suteikiamos ne mažiau kaip dvi poilsio dienos per savaitę. nurodyto DK 186 str. taip pat neatidėliotinus remonto ir krovos darbus.Pertraukos pailsėti ir pavalgyti pradžią. darbuotojams darbo laiku suteikiamos papildomos pertraukos pailsėti. 8) liepos 6-ąją  Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną. 4) sekmadienį ir pirmadienį  krikščionių Velykų (pagal vakarietiškąją tradiciją) dienomis. o asmenims nuo šešiolikos iki aštuoniolikos metų  ne trumpesnis kaip dvylika valandų ir apimti laiką nuo dvidešimt antros valandos iki šeštos valandos. kur dėl gamybos sąlygų negalima daryti pertraukos pailsėti ir pavalgyti.  šeštadienis ir sekmadienis. Paros poilsis Kasdieninio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė negali būti trumpesnė kaip vienuolika valandų iš eilės.Papildomų ir specialių pertraukų skaičius. muziejai ir kt. darbus.) Švenčių dienos Įmonėse. asmenis iki aštuoniolikos metų dirbti poilsio dienomis galima skirti tik jų sutikimu. kuriose negalima sustabdyti darbo dėl techninių gamybos sąlygų arba dėl to. 5) gegužės 1-ąją  Tarptautinę darbo dieną. jų nustatymo tvarką tvirtina Vyriausybė. trukmė ir poilsio vieta atsižvelgiant į konkrečias darbo sąlygas nustatomi kolektyvinėse sutartyse bei darbo tvarkos taisyklėse. Dėl poilsio dienų perkėlimo darbo laikas negali pailgėti. išskyrus DK ir kituose norminiuose teisės aktuose nustatytus atvejus. energijos tiekimo įmonės.tinkamos sąlygos per pertrauką pailsėti ir pavalgyti. įstaigose ir organizacijose nedirbama šiomis švenčių dienomis: 1) sausio 1-ąją  Naujųjų metų dieną. Jie sudaromi ir tvirtinami DK 147 straipsnyje nustatyta tvarka. 2 dalyje arba darbuotojo pageidavimu kompensuojama suteikiant jam per mėnesį kitą dieną arba tą dieną pridedant prie kasmetinių atostogų ir mokant už tas dienas darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį( DK 194 str. vienus auginančius vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų. Už darbą poilsio dieną. 9) rugpjūčio 15-ąją  Žolinę (Švč.). kurių darbo laiko trukmė yra ilgesnė negu keturios valandos. poilsio dienos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojamose įmonėse. sveikatos priežiūros įstaigos. poilsio dienas nustato savivaldybės vykdomoji institucija. Įmonėms ir organizacijoms. taip pat kitose nepertraukiamos gamybos įmonėse poilsio dienos suteikiamos kitomis savaitės dienomis iš eilės kiekvienai darbuotojų grupei pagal darbo (pamainų) grafikus. 7) birželio 24-ąją – Rasos ir Joninių dieną. Ji įskaitoma į darbo laiką. 1 d. organizacijos). o esant penkių dienų darbo savaitei. darbuotojams suteikiamos poilsio dienos pagal darbo (pamainų) grafikus (tvarkaraščius). Kasdieninio nepertraukiamojo poilsio laikas darbuotojams iki šešiolikos metų privalo būti ne trumpesnis kaip keturiolika valandų. 3) kovo 11-ąją  Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną. Nėščias moteris. neseniai pagimdžiusias moteris ir krūtimi maitinančias moteris. 11) gruodžio 25-ąją ir 26-ąją  Kalėdų dienomis.Dirbant lauke arba nešildomose patalpose. kolektyvinė ir darbo sutartis. 10) lapkričio 1-ąją  Visų Šventųjų dieną. Už darbą poilsio dieną. Derinant darbuotojų poilsio laiką su švenčių dienomis. darbuotojus. Jaunesniems kaip aštuoniolikos metų darbuotojams. Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną). Papildomos ir specialios pertraukos įskaitomos į darbo laiką. išskyrus tokius darbus. įstaigose ir organizacijose gali būti perkeltos Vyriausybės nutarimu. kad reikia nuolat nepertraukiamai aptarnauti gyventojus. Skirti dirbti poilsio dienomis draudžiama. kuri yra nustatyta pagal grafiką. privalo būti suteikiamos specialios pertraukos. Papildomos ir specialios pertraukos Atsižvelgiant į darbo sąlygas. Nustatytais atvejais abi poilsio dienos turi būti suteikiamos iš eilės. būtinus gyventojams aptarnauti. auginančius vaiką iki trejų metų. darbuotojui turi būti suteikiama galimybė pavalgyti darbo laiku. 6) pirmąjį gegužės sekmadienį  Motinos dieną. bei darbuotojus. Šie reikalavimai atitinka Direktyvos 2003/88 EB 3 straipsnio nuostatas. mokama ne mažiau kaip dvigubai. .

kurių darbas (ne mažiau kaip pusė viso darbo laiko per metus. susijęs su važiavimu ar yra kilnojamojo pobūdžio. vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų. 2 dalyje. taip pat kurių darbo sąlygos yra specifinės. 3) už ypatingą darbų pobūdį. paliekant darbo vietą (pareigas) ir mokant vidutinį darbo užmokestį. taip pat neatidėliotinus remonto ir krovos darbus. organizacijoje. už kurį suteikiamos kasmetinės papildomos atostogos. Nr. neatitinkančiomis normalių darbo sąlygų. bei darbuotojus. t. nuo 60 iki 80 procentų – 4 kalendorinės dienos. dirbtas įmonėje. ir dėl to jiems kompensuojamos su tuo susijusios padidėjusios išlaidos. – 2 kalendorinės dienos. iš kurios į kitą darbovietę darbuotojas perkeltas darbdavių susitarimu ar kitais pagrindais.y. nurodyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 170 straipsnio 1 dalyje. įstaigoje. lauko sąlygomis. 2 dalyje arba darbuotojo pageidavimu kompensuojama suteikiant jam per mėnesį kitą dieną arba tą dieną pridedant prie kasmetinių atostogų ir mokant už tas dienas darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį( DK 194 str.Skirti dirbti švenčių dienomis draudžiama. 4) kitiems įstatymų nustatytiems asmenims. 3) neįgaliesiems. emocine. 116 „Dėl Kompensuojamų išmokų dydžio ir mokėjimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin.  už ypatingą darbų pobūdį – darbuotojams. . įskaitomas faktiškai dirbtas laikas toje darbovietėje ir kiti laikotarpiai. neseniai pagimdžiusias moteris ir krūtimi maitinančias moteris. darbuotojus. nutarimu Nr. Kasmetinės atostogos yra minimaliosios. pailgintos ir papildomos. – iki 5 kalendorinių dienų. Kasmetinės minimaliosios trisdešimt penkių kalendorinių dienų atostogos suteikiamos: 1) darbuotojams iki aštuoniolikos metų. suteikiamos 5 kalendorinės dienos. ATOSTOGOS Atostogų rūšys Atostogos yra kasmetinės ir tikslinės. nurodytas DK 186 str. jeigu tokioje aplinkoje dirbta nuo 80 iki 100 procentų darbo laiko. nurodyto DK 186 str. iki 20 procentų – 1 kalendorinė diena. už kuriuos suteikiamos atostogos) atliekamas kelionėje. Už darbą poilsio dieną. 2003. DK 162 straipsnyje nurodytos švenčių dienos į atostogų trukmę neįskaitomos. sausio 28 d. 1 d. Dirbantiems ne visą darbo laiką kasmetinės atostogos netrumpinamos. išskyrus tokius darbus. asmenis iki aštuoniolikos metų dirbti švenčių dienomis galima skirti tik jų sutikimu. turinčių teisę į šias atostogas. tuo atveju.) Už darbą švenčių dieną pagal grafiką mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. darbus. turintiems didesnį kaip 10 metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje. Į šį stažą neįeina laikas. kurių sustabdyti negalima dėl techninių gamybos sąlygų (nepertraukiamai veikiančios įmonės. jeigu jis nenumatytas pagal grafiką. Į ilgalaikį nepertraukiamąjį darbo toje darbovietėje stažą. kategorijų sąrašą ir nustato jame konkrečią pailgintų atostogų trukmę kiekvienai darbuotojų kategorijai. kurių darbas susijęs su didesne nervine.  už darbą sąlygomis. – darbuotojams.  už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą toje darbovietėje – darbuotojams. auginančius vaiką iki trejų metų. Kasmetinės papildomos atostogos Kasmetinės papildomos atostogos suteikiamos: 1) darbuotojams už darbą sąlygomis. vienus auginančius vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų. mokama ne mažiau kaip dvigubai. kiek iš viso valandų jie dirbo tokioje aplinkoje tais metais. – 3 kalendorinės dienos. Kasmetinės minimaliosios atostogos Bendra kasmetinių minimaliųjų atostogų trukmė  dvidešimt aštuonios kalendorinės dienos. už kuriuos suteikiamos atostogos. skaičiuojant nuo darbuotojo darbo užmokesčio. nuo 20 iki 40 procentų – 2 kalendorinės dienos. protine įtampa bei profesine rizika. Kasmetinės atostogos Kasmetinės atostogos  tai kalendorinėmis dienomis skaičiuojamas laikotarpis. suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti. organizacijos). nuo 40 iki 60 procentų – 3 kalendorinės dienos. 2) darbuotojams. Vyriausybė tvirtina darbuotojų. būtinus gyventojams aptarnauti. neatitinkančiomis normalių darbo sąlygų. už kiekvienų paskesnių 5 metų darbo stažą toje darbovietėje – 1 kalendorinė diena. dirbantiems darbo aplinkoje. skaičiuojamų priklausomai (proporcingai) nuo to. vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kai techninėmis ar kitomis priemonėmis jų darbo aplinkoje sumažinti iki sveikatai nekenksmingų dydžių neįmanoma. kurioje sveikatai kenksmingų veiksnių dydžiai viršija darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nustatytus leistinus ribinius dydžius (kiekius). Nėščias moteris. 2) už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą toje darbovietėje.. Kasmetinės pailgintos atostogos Pailgintos iki penkiasdešimt aštuonių kalendorinių dienų kasmetinės atostogos suteikiamos kai kurių kategorijų darbuotojams. nenutraukiančiais darbo stažo. 11-413).

prasideda nuo darbuotojo priėmimo į darbą dienos. 6) nemokamos atostogos iki keturiolikos kalendorinių dienų. tarnybinė komandiruotė. vieni auginantys vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų. darbuotojo dirbto darbo laiko. jei darbuotojas atleidžiamas iš darbo nesant jo kaltės. neteisėtu laikytinas tik įsigaliojusiu teismo sprendimu neteisėtu pripažintas streikas. prastovos laikas ir kt. 2) kitais įstatymų arba kolektyvinių sutarčių nustatytais atvejais. laboratorinių darbų ir konsultacijų laiko. Kasmetinių atostogų suteikimo tvarka Už kiekvienus darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos tais pačiais darbo metais. privalomų medicininių apžiūrų. darbuotojo prašymu kasmetinės atostogos suteikiamos: 1) moterims prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų. 5) mokamos kasmetinės atostogos. kasmetinės atostogos jų pageidavimu derinamos prie egzaminų. kurį darbuotojas gavo ligos. kada šie pedagogai pradėjo dirbti toje mokymo įstaigoje. Darbo stažas kasmetinėms atostogoms gauti Į darbo metus. Teisę pasirinkti kasmetinių atostogų laiką po šešių mėnesių nepertraukiamojo darbo įmonėje turi: 1) asmenys iki aštuoniolikos metų. tačiau įstatymai nereglamentuoja kitų atostogų dalių trukmės ir jų skaičiaus bei eiliškumo. už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos. organizacijoje neturi jokios įtakos kasmetinių atostogų trukmei ar jų suteikimo tvarkai. papildomas kasmetines atostogas arba kitas atostogų lengvatas. 11) kiti įstatymų nustatyti laikotarpiai. nors įstatymai tokios nuostatos nenumato. Kasmetinių atostogų suteikimas dalimis. taip pat asmenims. kitų norminių teisės aktų ar darbo sutarties nuostatas. namie slaugantiems ligonius ir neįgaliuosius. o ten. Darbuotojams. 2p. pertraukos darbe. Eilės sudarymo tvarka nustatoma kolektyvinėje sutartyje. jei tik dėl papildomo darbo pobūdžio darbuotojas neįgyja teisės į pailgintąsias. kada darbdavys nesutinka suteikti darbuotojui kasmetinių atostogų. esant medicinos įstaigos rekomendacijai. kai darbuotojas yra išėjęs vaiko priežiūros atostogų. Atkreiptinas dėmesys. turintiems teisę gauti kasmetines pailgintąsias ir kasmetines papildomas atostogas. motinystės arba tėvystės pašalpą. ( DK 224 str. 2) nėščios moterys ir darbuotojai. arba prie kasmetinių minimaliųjų atostogų pridėtos kasmetinės papildomos atostogos.y. Darbuotojams. Mokymo įstaigų pedagogams pirmaisiais darbo metais kasmetinės atostogos suteikiamos moksleivių ir studentų vasaros atostogų metu. kasmetinės atostogos suteikiamos jų pageidaujamu laiku. išieškoti už neatidirbtas atostogų dienas. 7) nemokamos atostogos iki trisdešimties kalendorinių dienų neįgaliesiems. 3) laikas. sergantiems chroniškomis ligomis. prie kasmetinių minimaliųjų atostogų suteikiamos jų pasirinkimu tik vienos iš papildomų kasmetinių atostogų. Darbuotojo papildomas darbas toje pačioje įmonėje. slaugantiems neįgalųjį.7. 9) priverstinės pravaikštos laikas darbuotojui. įskaitoma: 1) faktiškai dirbtas laikas. įskaitomos į darbo laiką. Išskaita už šias dienas nedaroma.Atšaukimas iš kasmetinių atostogų Darbuotojo pageidavimu kasmetinės atostogos gali būti suteikiamos dalimis. 8) nemokamos atostogos iki trisdešimties kalendorinių dienų asmenims. kurie mokosi nenutraukdami darbo. kurių paūmėjimas priklauso nuo atmosferos sąlygų. per kurį pagal įstatymus darbuotojui išsaugoma darbo vieta (pareigos) ir mokama stipendija arba kitos išmokos. 2) laikas. Darbo metai. kasmetinių atostogų suteikimo eilė nustatoma šalių susitarimu.Darbuotojams. Asmenims. pažeisdamas įstatymų. per kurį pagal įstatymus darbuotojui išsaugoma darbo vieta (pareigos) ir visas darbo užmokestis arba jo dalis. jų pasirinkimu suteikiamos arba tik kasmetinės pailgintosios. Vadinasi. 2 d. Viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip keturiolika kalendorinių dienų. pvz. Nesuėjus šešiems nepertraukiamojo darbo mėnesiams. kur tokia sutartis nesudaroma. įskaitų laikymo.) Tais atvejais. Rekomenduojama dirbančiam keliose darbovietėse darbuotojui kasmetines atostogas suteikti tuo pačiu metu. Už antruosius ir paskesnius darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos bet kuriuo darbo metų laiku pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę. diplominio darbo rengimo. Poilsio laiko einant antraeiles ir pagrindines pareigas DK nereguliuoja. grąžintam į ankstesnį darbą. už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos. Už pirmuosius darbo metus kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos po šešių mėnesių nepertraukiamojo darbo toje įmonėje. darbo stažo kasmetinėms atostogoms gauti ir pačių kasmetinių atostogų bendra trukmė lygi vieneriems metams. 10) teisėto streiko laikas. kad Europos Bendrijos teisė šių klausimų nereguliuoja. už kuriuos jis gavo atostogas. kol vaikui sueis treji metai. 4) laikas. Vyrams jų pageidavimu kasmetinės atostogos suteikiamos žmonos nėštumo ir gimdymo atostogų metu. įstaigoje. Lietuvos įstatymai nenumato draudimo dirbti ar užsiimti kita veikla atostogų metu.t. Darbuotoją atleidžiant iš darbo nepasibaigus tiems darbo metams. Darbo stažas kasmetinėms atostogoms gauti pradedamas skaičiuoti kiekvienam darbuotojui individualiai ir pradeda eiti jo pirmąją darbo dieną. turintiems teisę gauti kasmetines papildomas atostogas keliais pagrindais. išskyrus laiką. bet TDO . ginčas turi būti sprendžiamas individualių darbo ginčų sprendimo tvarka ( DK XIX skyrius). nepaisant to.

7) nemokamos. 6) valstybinėms ar visuomeninėms pareigoms atlikti. darbuotojui susitarus su administracija kasmetinės atostogos perkeliamos kitam laikui. kai atleidžiama dėl jo paties kaltės). kiek buvo delsiama sumokėti darbo užmokestį. 3) atostogos vaikui prižiūrėti. 4) atleidžiamas nuo darbo valstybinėms ar visuomeninėms pareigoms atlikti DK 183 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytais atvejais. Lygiai taip pat draudžiama darbdaviui reikalauti.pagal darbo įstatymus atšaukti iš kasmetinių atostogų joms prasidėjus ( iki atostogų pabaigos) leidžiama tik su darbuotojo sutikimu. skaičiaus. Ši nuostata prieštarauja CK normoms. Jeigu nustatytos arba kitos priežastys. Darbuotojams. kad nebus pasiektas kasmetinių atostogų tikslas – darbuotojui atgauti per darbo metus prarastas fizines ir dvasines jėgas ( TDO rekomendacijos Nr. Svarbu žinoti. išskyrus darbo santykių pabaigos atvejį. nes . jam išmokama piniginė kompensacija. 3) įgyja teisę į nemokamas atostogas. Tikslinių atostogų rūšys Tikslinės atostogos yra: 1) nėštumo ir gimdymo. Jeigu darbuotojui priklausantis darbo užmokestis nustatytu laiku nesumokamas ne dėl darbuotojo kaltės. Jei dėl darbo santykių pabaigos darbuotojui negali būti suteikiamos kasmetinės atostogos arba jei darbuotojas jų nepageidauja. kasmetinės atostogos pratęsiamos tiek dienų. Piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokama nutraukiant darbo sutartį neatsižvelgiant į jos terminą. kai darbuotojas: 1) yra laikinai nedarbingas. 2) tėvystės atostogos. kasmetinės atostogos pratęsiamos atitinkamą dienų skaičių arba darbuotojui susitarus su administracija nepanaudotų kasmetinių atostogų dalis perkeliama į kitą laiką. Nepanaudotos kasmetinės atostogos kaupiamos per visus darbo metus toje darbovietėje.Nepanaudota kasmetinių atostogų dalis suteikiama DK 174 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka. Ši norma atitinka Direktyvos 2003/88/EB 7 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl draudimo pakeisti atostogas pinigine kompensacija. Perkelti kasmetines atostogas leidžiama tik darbuotojo prašymu arba sutikimu. Nėštumo ir gimdymo atostogos Moterims suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos  septyniasdešimt kalendorinių dienų iki gimdymo ir penkiasdešimt šešios kalendorinės dienos po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų  septyniasdešimt kalendorinių dienų). už kuriuos visiškai ar iš dalies nebuvo pasinaudota atostogomis. dėl kurių kasmetinės atostogos negali būti panaudotos. darbo dienų skaičių. Tokiu atveju atleidimo iš darbo diena yra laikoma kita diena po kasmetinių atostogų pabaigos dienos. tenkančių tam darbo laikotarpiui. 47 3 straipsnis). atsirado iki kasmetinių atostogų pradžios. nepaisant to. Perkeltos kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos tais pačiais darbo metais. Darbuotojo prašymu arba sutikimu nepanaudotų kasmetinių atostogų dalis gali būti perkeliama ir pridedama prie kitų darbo metų kasmetinių atostogų. kokia tvarka jis buvo pašauktas šiems darbams.neskatina tokio atostogų skaidymo dalimis. nepaisant darbo metų. nepaisant faktiškai iki gimdymo panaudotų dienų skaičiaus. negu buvo numatyta. 2) įgyja teisę į tikslines atostogas. kol jam sueis treji metai. Piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas Kasmetines atostogas pakeisti pinigine kompensacija neleidžiama. ir už pratęstą laiką mokama kaip už kasmetines atostogas. nepanaudotos kasmetinės atostogos jo pageidavimu suteikiamos nukeliant atleidimo datą. įvaikinusiems naujagimius ar paskirtiems jų globėjais. 5) kūrybinės. kad teisė į piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas atsiranda nepriklausomai nuo darbo sutarties rūšies ar darbo santykių trukmės bei darbo santykių pasibaigimo pagrindo. kompensacija išmokama už visas nepanaudotas kasmetines atostogas. Kasmetinių atostogų perkėlimas ir pratęsimas Kasmetinių atostogų perkėlimas – kasmetinių atostogų suteikimas vėliau. 4) mokymosi. Jei tokios priežastys atsirado kasmetinių atostogų metu. 5) dalyvauja likviduojant stichinių nelaimių ir avarijų pasekmes. nurodytas DK 178 straipsnyje. nurodytas DK 184 straipsnio 1 dalyje. Savo kasmetinių atostogų laiką darbuotojas turi teisę naudoti savo nuožiūra ir jų metu atlikti darbo funkcijos pagal darbo sutartį neprivalo. Atleidžiant darbuotoją iš darbo (išskyrus atvejus. Jei darbuotojui kasmetinės atostogos nebuvo suteiktos daugiau kaip už vienerius darbo metus. nes gali būti. Kasmetinių atostogų apmokėjimas Darbo užmokestis už kasmetines atostogas mokamas ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki kasmetinių atostogų pradžios. Kompensacijos dydis nustatomas pagal nepanaudotų kasmetinių atostogų. Šios atostogos apskaičiuojamos bendrai ir suteikiamos moteriai visos. kad darbuotojas nutrauktų darbo po. suteikiamos atostogos už laiką nuo įvaikinimo ar globos nustatymo dienos. Nepanaudotų kasmetinių atostogų suteikimas atleidžiant iš darbo Kasmetinių atostogų nepanaudojimas – nepasinaudojimas visomis ar dalimi darbuotojui priklausančių kasmetinių atostogų per darbo metus. kol kūdikiui sueis septyniasdešimt dienų. Kasmetinės atostogos taip pat perkeliamos. .

Toks ankstyvas globos paskyrimas kūdikiui pagal nepilnamečių globos nustatymo teisės aktus taip pat neįmanomas.. kuriuos išduoda moterį prižiūrintys sveikatos priežiūros įstaigų gydytojai. turi būti sudaromos sąlygos dalyvauti komisijos veikloje paliekant jiems vidutinį darbo užmokestį ir pan. Šios atostogos suteikiamos vaiko tėvo prašymu. susijusias su darbuotojų atstovų funkcijų įgyvendinimu. gali jas imti pakaitomis. suteikiamos atostogos vaikui prižiūrėti. jeigu ko kita nenustato įstatymas. Tėvystės atostogos Vyrams suteikiamos tėvystės atostogos – laikotarpiui nuo vaiko gimimo dienos iki tol. įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkami darbuotojai atleidžiami nuo darbo iki 6 darbo dienų per metus kvalifikacijai kelti. Įstatymai nereguliuoja šių atostogų trukmės. dalyvauti profesinės sąjungos renginiuose ir kt. išrinktiems į darbo ginčų komisiją. į prokuratūrą ir teismą liudytoju. ketinantis pasinaudoti šiomis atostogomis ar grįžti į darbą joms nepasibaigus. Už nustatytų atostogų laiką mokama Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nustatyta pašalpa. mokamas ne mažesnis kaip vidutinis darbo užmokestis. visuomeninės organizacijos arba darbuotojų kolektyvo atstovu. Darbuotojo reikalavimu nemokamos atostogos suteikiamos: 1) darbuotojams. Asmeniui. jog tarp tėvų būtų įregistruota santuoka. neturinčiam teisės gauti motinystės ( tėvystės) pašalpos iš VSDF lėšų. Už nustatytų atostogų laiką mokama Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nustatyta pašalpa. Atostogos vaikui prižiūrėti. dalyvauti profesinės sąjungos renginiuose ir kt. 1. pagal šių mokyklų pažymas suteikiamos mokymosi atostogos: 1) eiliniams egzaminams pasirengti ir laikyti  po tris dienas kiekvienam egzaminui. . bet ir valandomis. kurie mokosi bendrojo lavinimo mokyklose ar nustatyta tvarka įregistruotose aukštesniosiose ir aukštosiose mokyklose. darbo sutartyje arba šalių susitarimu. mokama pašalpa pagal Išmokų vaikams įstatymą. kad po minėtų pareigų atlikimo darbuotojas grįžtų tęsti darbo. paskirtam vaiko globėju. darbo užmokestį. 2) darbuotojams. vadovėliams rašyti ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nemokamos atostogos Darbuotojui suteikiamos nemokamos atostogos jo asmeniniams poreikiams tenkinti. turintys teisę gauti šias atostogas. Darbuotojams. bet įstatymai numato kai kurias išlygas. Į mokymosi atostogų laiką neįskaitomas kelionėje sugaištas laikas. Atleidimo nuo darbo ir apmokėjimo tvarka nustatoma kolektyvinėje sutartyje. Darbuotojai. specialistu. atlikti donoro pareigų ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. apie tai raštu privalo įspėti darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika dienų. 2) įskaitoms pasirengti ir laikyti  po dvi dienas kiekvienai įskaitai. nukentėjusiuoju. jų suteikimo tvarkos ir apmokėjimo tvarkos. ne mažesnį už vidutinį. 5) valstybiniams (baigiamiesiems) egzaminams pasirengti ir laikyti  po šešias dienas kiekvienam egzaminui. atleidimo nuo darbo ir apmokėjimo tvarka nustatoma kolektyvinėje sutartyje. 4) diplominiam (bakalauro. auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų – iki trisdešimties kalendorinių dienų. Atleidimo nuo darbo laikas gali būti skaičiuojamas ne tik dienomis. 3) laboratoriniams darbams atlikti ir konsultavimuisi  tiek dienų. magistro) darbui baigti ir ginti  trisdešimt kalendorinių dienų. todėl šie klausimai turi būti sureguliuoti kolektyvinėje sutartyje. kol jam sueis treji metai. pvz. seneliui arba kitiems giminaičiams. atleistiems nuo darbo valstybinėms arba visuomeninėms pareigoms atlikti. Yra įtvirtinta naujovė . todėl gali būti reikalaujama. Atostogas galima imti visas iš karto arba dalimis. kurių tikslas – padėti vaiko motinai pirmąjį mėnesį rūpintis vaiku. taip pat darbuotojui. kol vaikui sukaks vienas mėnuo. darbuotojų atstovams. Darbuotojams. Jeigu darbuotojas mokosi turėdami įmonių siuntimus. Darbuotojas. tėvui (įtėviui). kurie mokosi savo iniciatyva -mokama kolektyvinėje sutartyje numatyta tvarka arba šalių susitarimu. vertėju ar kviestiniu. faktiškai auginantiems vaiką. kiek nustatyta mokymo planuose ir tvarkaraščiuose. Atleidimas nuo darbo valstybinėms arba visuomeninėms pareigoms atlikti Darbuotojai atleidžiami nuo darbo: įgyvendinti rinkimų teisės. pakviesti į ikiteisminio tyrimo įstaigas.leidžiama įvaikinti tik ne jaunesnius kaip 3 mėnesių vaikus.nereikalaujama. senelei. per jas jam nėra mokamas darbo užmokestis. Atostogos suteikiamos pagal nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimus. ( DK 210 str. Darbuotojai. kurios įpareigojimus jie vykdo. moka ar kompensuoja ta įstaiga ar organizacija. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytas ilgesnis įspėjimo terminas. kol jam sueis treji metai Pagal šeimos pasirinkimą motinai (įmotei). auginantiems vaiką iki keturiolikos metų  iki keturiolikos kalendorinių dienų.. Įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkami darbuotojai atleidžiami nuo darbo iki šešių darbo dienų per metus kvalifikacijai kelti.) Kūrybinės atostogos Kūrybinės atostogos suteikiamos disertacijai užbaigti. Mokymosi atostogos Darbuotojams suteikiamos mokymosi atostogos stojamiesiems egzaminams į aukštesniąsias ir aukštąsias mokyklas pasirengti ir laikyti  po tris dienas kiekvienam egzaminui. kai įmonė visiškai likviduojama. Per šias atostogas darbuotojams darbo užmokestis paprastai nepaliekamas. Per šį atostogų laikotarpį paliekama darbo vieta (pareigos). išskyrus atvejus.

3) moters nėštumo ir gimdymo atostogų metu bei vaiko priežiūros. Visiems darbuotojams darbdavys turi įteikti atsiskaitymo lapelius. atitinkantį jo sveikatą ir esant galimybei kvalifikaciją. Delspinigiai pradedami skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų. bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą. vieta ir tvarka Darbo užmokestis mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį. Darbuotojo darbo užmokestis priklauso nuo darbo kiekio ir kokybės. jam mokama įstatymų nustatyto dydžio ligos pašalpa. todėl darbuotojo reikalavimu nemokamos atostogos turi būti suteiktos. tarifinis atlygis. Už viršvalandinį darbą ir darbą naktį mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojui nustatyto valandinio atlygio (mėnesinės algos). jei darbuotojas nebuvo apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu. Darbo užmokestis mokamas pinigais. o jeigu yra darbuotojo raštiškas prašymas. 7) santuokai sudaryti  ne mažiau kaip trys kalendorinės dienos. kartu su jomis darbuotojui išmokami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai. metu). kuriam Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimu nustatytas nuolatinės slaugos būtinumas – iki 30 kalendorinių dienų per metus šalių suderintu laiku. kol jam sueis treji metai. už darbą jam mokama proporcingai daugiau. slaugančiam sergantį šeimos narį – tokiam laikui. į atsiskaitymo lapelius įrašoma informacija apie darbuotojui apskaičiuotas.Darbo sąlygų klasifikaciją ir sveikatai kenksmingų veiksnių leistinas koncentracijas bei lygius reglamentuoja įstatymai ir kiti norminiai teisės aktai. Nuo 2010 08 01 d. profesinės ligos. kitokio sveikatos pakenkimo) ir nėra galimybės jį perkelti į kitą darbą.  kartą per mėnesį. Delspinigių dydį sudaro 0. Atkreipiamas dėmesys į tai.07 procento priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną. įmonės. vienam slaugančiam neįgalųjį. išmokėtos ir išskaičiuotas sumas apie dirbto laiko trukmę. Nemokamos atostogos dėl kitų priežasčių suteikiamos kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka. 5) darbuotojui. 4) neįgaliajam – iki trisdešimties kalendorinių dienų per metus.Konkretūs darbo apmokėjimo dydžiai nustatomi kolektyvinėse ar darbo sutartyse. Darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius. Nustačius netekto darbingumo procentą. už darbą tokiomis sąlygomis mokamas padidintas. darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį. organizacijos veiklos rezultatų bei darbo paklausos ir pasiūlos darbo rinkoje. GARANTIJOS IR KOMPENSACIJOS Darbo užmokestis Darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą. kurį darbuotojas pagal savo sveikatą galėtų dirbti. šių atostogų bendra trukmė negali viršyti trijų mėnesių. jam mokamas žalos atlyginimas (Kodekso 249 straipsnis). Įmonei iškėlus bankroto bylą arba pradėjus bankroto procedūrą ne teismo tvarka.. kurį rekomenduoja gydymo įstaiga. kol jam sueis treji metai. palyginti su nustatyta norma. Darbo apmokėjimas perkėlus darbuotoją dėl sveikatos būklės į kitą darbą Jeigu darbuotojo sveikata pablogėjo dėl darbo šioje įmonėje (negali dirbti ankstesnio darbo dėl traumos. nes įmonėje nėra darbo. vieta ir tvarka nustatomi kolektyvinėse arba darbo sutartyse. Bet kuriuo atveju darbuotojo prašymas suteikti nemokamas atostogas turi būti pateiktas laisva valia. įstaigos. 6) darbuotojui. atostogų metu tėvui jo pageidavimu (motinai  tėvo atostogų vaikui prižiūrėti. Jeigu yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų. delspinigių skaičiavimas nutraukiamas nuo bankroto bylos iškėlimo ( kreditorių sprendimo taikyti bankroto procedūrą ne teismo tvarka) dienos. atskirai nurodant viršvalandinių darbų trukmę. jeigu jis nenumatytas pagal grafiką. mokama ne mažiau kaip dvigubai arba darbuotojo pageidavimu kompensuojama suteikiant darbuotojui per mėnesį kitą poilsio dieną arba tą dieną pridedant prie kasmetinių atostogų. Pavėluotas darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų mokėjimas Kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. jeigu tos priežastys nurodytos šioje sutartyje. . pvz. Vyrams ir moterims už tokį pat ar lygiavertį darbą mokamas vienodas darbo užmokestis. Konkretūs darbo užmokesčio mokėjimo terminai. darbdavys neturi teisės reikalauti. prastovos atveju. kad darbuotojas naudotųsi nemokamomis atostogomis. kad darbo sutarties nutraukimo atveju ši nuostata netaikoma. DARBO UŽMOKESTIS. Konkretūs apmokėjimo dydžiai nustatomi kolektyvinėse ir darbo sutartyse. 8) mirusio šeimos nario laidotuvėms  ne mažiau kaip trys kalendorinės dienos. Kad nustatomos naujos darbo apmokėjimo sąlygos (Kodekso 120 straipsnio 3 dalis). Už darbą poilsio arba švenčių dieną. kol bus gauta Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada dėl darbuotojo darbingumo. Darbo užmokesčio mokėjimo terminai. darbdavys turi raštu pranešti darbuotojams ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki jų įsigaliojimo. palyginti su normaliomis sąlygomis. Ne visas darbo laikas (ne visa darbo diena arba savaitė) apmokamas proporcingai dirbtam laikui arba mokama už atliktą darbą. Kai padidinamas darbuotojo darbo mastas. Už darbą švenčių dieną pagal grafiką mokamas ne mažesnis kaip dvigubas valandinis arba dieninis atlygis.

Išskaita už šias dienas nedaroma.6 punktus ir 2 dalį.. . mokamas darbo užmokesčio skirtumas tarp ankstesnio vidutinio darbo užmokesčio ir gaunamo uždarbio pagal atliekamą darbą. grąžinti sumas. kurios atsiranda klaidingai atlikus aritmetinius veiksmus.). Rašytinis nurodymas išskaitai iš darbuotojo darbo užmokesčio negali būti duodamas. kurią baigėsi avanso grąžinimo ar įsiskolinimo padengimo nustatytas terminas. o dėl priežasčių. taip pat už ūkinius patarnavimus. o tik po to dėl likusios sumos yra kreipiamasi su ieškiniu į teismą. arba paaiškėjo darbuotojo padaryta žala.3 d. 2) darbuotoją atleidžiant iš darbo nepasibaigus tiems darbo metams.1 ir 2 punktuose numatytais pagrindais. kai darbuotojas atleidžiamas iš darbo. susijusių su persikėlimu. kurios atsirado dėl darbuotojo kaltės.3 p. Kolektyvinėse ar darbo sutartyse gali būti nustatytas ir kitų išlaidų. 136 str. kuris buvo duotas tarnybinės komandiruotės ar perkėlimo į kitą vietovę atveju. kai darbuotojas pasiima kasmetines atostogas už darbo metus. buvo išmokėta suma. 2004m. kai darbuotojas priimamas arba perkeliamas dirbti į kitą vietovę (išskyrus priėmimą dirbti bei perkėlimą jo paties prašymu). arba atliko veiksmus. išaiškinime A3-97 ( „Teismų praktika „ Nr. pvz.Jei darbuotojas nurodytoms aplinkybėms perkeliamas į kitą.4. Garantijos ir kompensacijos priimant arba perkeliant į kitoje vietovėje esantį darbą Visais atvejais. Išskaitų iš darbo užmokesčio pagrindai Išskaitos iš darbo užmokesčio gali būti daromos tik įstatymų nustatytais atvejais. 127 str. Dažni atvejai. jis privalo grąžinti įmonei visas lėšas.125 str. apmokėjimas (vienkartinių pašalpų forma ir kt. pagal kurį darbuotojas nuteisiamas bausme. 126 str. į kurių sudėtį įeina juridinio fakto – darbuotojo kaltės buvimas.) nurodė.. dėl kurios jis negali tęsti darbo. dėl svarbios priežasties neatvykęs į darbą arba atsisakęs pradėti dirbti. Išskaitos iš darbuotojų darbo užmokesčio padengti jų įsiskolinimą įmonei. mažiau apmokamą darbą. kad išskaita iš darbuotojo darbo užmokesčio išieškoti už neatidirbtas atostogų dienas darbdavio administracijos nurodymu gali būti daroma šiais atvejais:  kai darbuotojas atleidžiamas iš darbo tokiais įstatymuose numatytais darbo sutarties nutraukimo pagrindais. 2 dalį. kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė įmonei. taip pat už kelionėje išbūtą laiką.1 punkte numatytu pagrindu – kai įsiteisėja teismo nuosprendis. o paskui dėl įvairių priežasčių palieka darbovietę. išskyrus skaičiavimo klaidos atvejus. DK 136 str. 21. DK 136 str. kol bus gauta valstybinės socialinės medicininės ekspertizės komisijos išvada dėl darbuotojo darbingumo. Jeigu darbuotojas be svarbios priežasties neatvyko į darbą arba atsisakė pradėti dirbti. 2) turto pervežimo išlaidos. pagal DK 124 str. 4) darbo užmokestis už išsiruošimo į kelionę ir įsikūrimo naujoje vietovėje laiką. jei darbuotojo įsiskolinimas neviršija jo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio. kurie pagal įstatymą yra darbo sutarties nutraukimo pagrindas. 2d. Negalima iš darbuotojo išieškoti permokėto ir neteisingai pritaikius įstatymą apskaičiuoto darbo užmokesčio. išieškoti už neatidirbtas atostogų dienas. jei darbuotojas atleidžiamas iš darbo nesant jo kaltės.1d. pirma daroma vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išskaita. 1 dalį. 3) dienpinigiai už kelionėje išbūtą laiką. kurioje jie dirba. todėl šiuo atveju išskaita už neatidirbtas atostogų dienas negali būti daroma ( DK 224 str. nurodytos išmokos gali būti nustatomos šalių susitarimu. pvz. arba savo noru be svarbių priežasčių nutraukė darbo sutartį nepasibaigus terminui.. privalo grąžinti jam išmokėtas sumas.  kai darbuotojas atleidžiamas iš darbo tokiais įstatymuose nustatytais darbo sutarties nutraukimo pagrindais.5. gali būti daromos administracijos nurodymu: 1) grąžinti avansą. pvz. Darbuotojas. Pagal DK 127 str.129 str. nustatytam įstatymo arba sutartam priimant į darbą ar perkeliant į jį. kurie yra tik prasidėję. permokėtas dėl skaičiavimo klaidų. įstaigai ar organizacijai. kuriems esant darbo sutartis turi būti nutraukta ne dėl jos šalių valios. atlyginti žalą. Atskirais atvejais įmonei padarytą žalą teismas gali priteisti nagrinėdamas administracinę ar baudžiamąją bylą. padengti neišleistą ir laiku negrąžintą avansą. Šiais atvejais darbdavys per DK 27 straipsnio nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą gali pareikšti esamam ar buvusiam darbuotojui ieškinį teisme dėl nuostolių atlyginimo.2p). o jei nustatyto termino nėra  nutraukė darbo sutartį nesibaigus vieneriems darbo metams. įskaitant jį į darbo užmokestį. Įstatymo leidėjas šiuo atveju turėjo galvoje tas skaičiavimo klaidas. Neleistina praktika. kuris buvo duotas. Šiais atvejais administracija turi teisę duoti nurodymą padaryti išskaitą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos. 128 str.. Darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš 3 jo paskutinių darbo mėnesių laikotarpio. už kuriuos jis gavo atostogas. Dėl tos pačios priežasties tokia išskaita nedaroma ir tuomet. bet ne daugiau kaip už šešias dienas. 1dalį darbuotojas atleidžiamas iš darbo jo paties prašymu ir dėl to nėra jo kaltės. kai esant didesnei išieškotinai sumai. jei yra praleistas vieno mėnesio terminas nuo žalos nustatymo dienos ar darbuotojas yra nutraukęs darbo santykius su darboviete arba darbuotojo padaryta žala viršija jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydį. Jei darbuotojas priimamas dirbti ar perkeliamas į kitoje vietovėje esantį darbą paties prašymu. jam išmokėtas dėl persikėlimo dirbti į kitą vietovę. permokėta dėl skaičiavimo klaidų. išskaičiavus iš jų jau turėtas kelionės išlaidas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 01 29 d. jam mokama: 1) paties darbuotojo ir jo šeimos narių kelionpinigiai.

Darbo tvarką darbovietėje apibrėžia darbo tvarkos taisyklės. Dažniausiai tai pasitaiko paslaugų teikimo srityje. o toks. ilgalaikį ir nepriekaištingą darbą. taip pat skatinant už gerą darbą. apdovanoti dovana. Darbdavys ir administracija privalo tinkamai organizuoti darbuotojų darbą. suteikti papildomų atostogų. Kai kuriose šalies ūkio šakose ir srityse atskirų darbuotojų kategorijų darbo drausmę reglamentuoja įstatymai.. kurios mokamos.Darbo drausmė –sąmoningas geranoriškas darbuotojo darbinių pareigų ir funkcijų vykdymas. ar bendraujant telefonu. padarytos suluošinus arba kitaip sužalojus sveikatą. pvz. nepriklausomai nuo to. neleistinu gali būti pripažįstamas ne bet koks netinkamas elgesys. Už gerą darbo pareigų vykdymą. tikslus ir laiku administracijos pavedimų vykdymas. dėl tokio nurodymo gali per 3 mėnesius kreiptis į darbo ginčų komisiją. taip pat maitintojo gyvybės atėmimu. drausmės statutų ir nuostatų. CPK 738 straipsnis numato. kai nesilaikoma normalių darbo sąlygų. darbdavys tokios teisės neturi. kurios sprendimą darbuotojas gali apskųsti per 14 dienų teismui. kai šeimos (asmenys) dėl objektyvių priežasčių neturi pakankamai pajamų pragyvenimui. kad neišieškoma iš sumų. pažeidusiems darbo drausmę. jeigu teismas nenustato mažesnio išskaitų dydžio. leistino dydžio išskaitos daromos kas mėnesį iki galutinio atsiskaitymo. vykstančiam į tarnybinę komandiruotę. išskaitoma septyniasdešimt procentų išmokėtino darbo užmokesčio. DK 226 str. CPK 739 straipsnyje nurodoma. geros kokybės produkciją. kompensacinių ir kitų išmokų. pirmumo teise pasiųsti tobulintis ir kt. pagal kelis vykdomuosius dokumentus. ribojimai dėl palaikomų sumų dydžio netaikomi. kurios priklauso darbuotojui kaip: 1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos. Išskaitoms. viršijančios Vyriausybės nustatytą minimalios mėnesinės algos dydį. Darbuotojas. ar jis padaromas tiesiogiai lankytojų ar interesantų akivaizdoje. premijuoti. nesutikdamas su darbdavio nurodymu daryti išskaitas iš jo darbo užmokesčio. tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises. ar nagrinėjant jų prašymus bei skundus ir kt. suderinęs su darbuotojų atstovais. grąžinti bankui paskolą ir kt. laikytis darbo įstatymų. daromoms darbuotojo prašymu. DARBO DRAUSMĖ Darbo drausmė darbovietėje užtikrinama sudarant organizacines ir ekonomines sąlygas normaliam našiam darbui. 5) socialinė pašalpa. gali būti taikomos drausminio poveikio priemonės. Šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma: 1) neleistinas elgesys su lankytojais ar interesantais arba kiti veiksmai. Išskaitos iš darbo užmokesčio gali būti daromos darbuotojo iniciatyva. Darant išskaitas iš darbo užmokesčio. iš kurių pagal įstatymus neišieškoma. neleidžia daryti išskaitų iš išeitinės išmokos. auginančioms vaikus. atlyginimą – iki penkiasdešimties procentų darbuotojui išmokėtino darbo užmokesčio. darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių bei kitų teisės aktų reikalavimų. kai iš jų jau yra atskaičiuoti mokesčiai ir privalomosios įmokos. o išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis. darbovietėje nustatytos tvarkos laikymasis. 3) valstybinio socialinio draudimo motinystės (tėvystės) pašalpa. Jas tvirtina darbdavys. padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu. darbuotojų pareigas taip pat gali nustatyti pareigybės aprašymai ir nuostatai. jeigu darbuotojas yra nutraukęs darbo santykius su darboviete.). 2) sumos. taip pat už kitus darbo rezultatus darbdavys gali skatinti darbuotojus (pareikšti padėką. drausmės statutai ir nuostatai ar kiti specialūs teisės aktai.Iš darbo užmokesčio. Kai kuriose profesijose ir tarnybose. kad laikinojo nedarbingumo atveju mokamų socialinio draudimo pašalpų ir bedarbio pašalpos išieškoti galima tik pagal teismo sprendimą dėl išlaikymo išieškojimo ar dėl atlyginimo žalos. Jeigu išieškotina pinigų suma yra didelė. be darbo tvarkos taisyklių. rūpintis darbuotojų poreikiais. išskaityti kas mėnesį nustatyto dydžio profsąjungos nario mokestį ir jį pervesti į profesinės sąjungos sąskaitą. . jis turi teisę per 3 metus kreiptis į teismą. Darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės. perkeliamam. neviršijančio Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos. darbuotojui turi būti paliekama penkiasdešimt procentų išmokėtino darbo užmokesčio. žalos. 4) valstybės pašalpa šeimoms. neviršijančio Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos.Iš darbo užmokesčio dalies. taip pat atėmus maitintojo gyvybę. Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas. kai šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai jo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai tvarkai. kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. Išskaitų iš darbo užmokesčio ir iš kitų jam prilygintų išmokų bei davinių dydis apskaičiuojamas imant pagrindu darbuotojui išmokėti priskaičiuotas sumas. 6) laidojimo pašalpa. atlyginimą ir žalos. priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves. pateikiant darbovietės administracijai atitinkamą prašymą. dėl savanoriškai teikti materialinę paramą vaikams. mokamos darbuotojui. 7) kitos tikslinės socialinės išmokos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių šeimų (asmenų) šalpai. našų darbą. išskaitų dydis negali viršyti dvidešimties procentų. padarytos nusikalstama veika. Darbuotojams.

padarytos veikos. kurioje jis yra dėl darbo funkcijų vykdymo. sukčiavimo. 9) neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą). kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka. 10) atsisakymas tikrintis sveikatą. numatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir nepriklausomai nuo to. 3) atleidimas iš darbo (Kodekso 136 straipsnio 3 dalis). įvykdytas nusižengimas. pažeidimas gali būti konstatuotas. pvz. gali būti prilyginama taip pat ir darbuotojo be svarbių priežasčių nenuvykimas pasitikrinti arba nepasitikrinimas sveikatos nustatytu laiku. profesinės etikos kodeksuose ir taisyklėse nurodytas ir šiurkščiu įvardytas nusižengimas. Šis pažeidimas padaromas tyčiniais veiksmais. sąmoningai pateikiamas klaidinantis arba netinkamas patarimas ir kt. darbuotojo kaltę. tiek ir dėl neatsargumo. Kai kurioms darbuotojų kategorijoms įstatymuose ir kituose darbo drausmę reglamentuojančiuose norminiuose teisės aktuose gali būti nustatytos ir kitos drausminės nuobaudos. 5) moterų ir vyrų lygių teisų pažeidimas arba seksualinis priekabiavimas prie bendradarbių. darbuotojo. turto pasisavinimo arba išvaistymo požymių.Pareiga įrodyti šių sąlygų buvimą. arba šiais atvejais žinomai neteisingos informacijos teikimas. sukčiavimo. tai gali būti. kurį darbuotojas darbe nebuvo dėl ligos. 8) tai. kūrybinį ir mokslinį darbą. turto pasisavinimo arba iššvaistymo. tarnybos. 6) atsisakymas teikti informaciją. kuri pagal įstatymų. pirkimu. Atsisakymas tikrintis sveikatą. Paslapties atskleidimas paprastai suprantamas kaip darbuotojo. 2) papeikimas. kai toks patikrinimas darbuotojui yra privalomas. kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas. ar darbuotojas dėl to buvo nušalintas nuo darbo.2) valstybės. kolektyvinių ar darbo sutarčių nuostatas nesuderinama su darbo funkcijomis. kai toks patikrinimas darbuotojui yra privalomas. turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes. neturinčiam teisės su ta paslaptimi susipažinti. išskyrus Auditorių rūmuose arba pedagoginį. 2 ir 3 dalyse numatytomis įrodinėjimo priemonėmis. neįskaitant laiko. bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos. bet ir kitomis CPK 177 str. kuriam paslaptis buvo patikėta arba žinoma dėl darbo. nors už šias veikas darbuotojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn. išdavimu. tenka darbdaviui ( atsakovui). pateikiant susipažinti ir pan. Drausminės nuobaudos skyrimo terminas Drausminė nuobauda skiriama tuoj pat. raštu. veikimas arba neveikimas. į aplinkybes. pvz. pvz. paaiškėjus darbo drausmės pažeidimui. tai gali būti materialinių vertybių naudojimas ne pagal paskirtį. komercinių ar technologinių paslapčių atskleidimas arba jų pranešimas konkuruojančiai įmonei. ar darbuotojas buvo nušalintas nuo darbo. kuris tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu. kai audito įmonėje dirbantis auditorius pažeidžia Audito įstatyme nustatytą draudimą dirbti arba eiti kitas mokamas pareigas kitose įmonėse. baudžiamosios. kai tokie patikrinimai darbuotojui yra privalomi. darbo tvarkos taisyklių. Darbuotojo darbovietėje arba kitoje vietoje. kuris yra šių veikų dalykas. pavaldinių ar interesantų – tai darbuotojo užgaulus. esant ginčui teisme. Laikoma kituose norminiuose arba lokaliniuose teisės aktuose. Atsisakymo tikrintis sveikatą. Paslapties pranešimas konkuruojančiai įmonei – tai atitinkamų duomenų perdavimas žodžiu. apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų.. neteisėto atlyginimo paėmimo požymių. kai pedagogas dalyvauja veikloje. techninėmis priemonėmis. Darbuotojo neblaivumas ar apsvaigimas nuo narkotinių ar toksinių medžiagų laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu nepriklausomai nuo neblaivumo ar apsvaigimo. kai įstatymai. turinčios vagystės. žodžiu ar veiksmu išreikštas seksualinio pobūdžio elgesys. kai apsvaigimą sukėlė įmonėje vykstantys gamybos procesai. nesuderinamoje su gera morale. kam – darbdaviui ar kitam asmeniui – priklausė turtas. nėra kliūtis taikyti drausminę atsakomybę. į tai. išskyrus atvejus. buvo komandiruotėje arba . Skiriant drausminę nuobaudą. pvz. Šis pažeidimas gali būti padarytas tiek tyčia. atsisakoma asmenį informuoti apie jo teises. kitų norminių teisės aktų. faktas gali būti konstatuotas remiantis visomis CPK 177 str. kiti norminiai teisės aktai ar darbo tvarkos taisyklės įpareigoja ją teikti. Jei paskyrus drausminę nuobaudą darbuotojas toliau pažeidžia darbo drausmę. kai pažeidimas paaiškėjo. o pareiga įrodyti neatvykimo į darbą priežastis ir jų svarbą tenka darbuotojui ( ieškovui). gali būti laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu nepriklausomai nuo to. Už kiekvieną darbo drausmės pažeidimą galima skirti tik vieną drausminę nuobaudą. Ji gali būti patvirtinta nepriklausomai nuo to. gabenimu. taip pat savavaliavimas ar biurokratizmas. pvz. dėl kurio paslaptis tampa žinoma bent vienam asmeniui. pavaldinių ar interesantų. dėl kurio jis netenka pasitikėjimo dirbti jam pavestą darbą ir kt. kuriuo šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka. kaip darbuotojas dirbo anksčiau. 3) dalyvavimas veikloje. drausminė nuobauda gali būti skiriama pakartotinai.Tačiau kitų teisinės atsakomybės rūšių taikymas. Drausminių nuobaudų rūšys Už darbo drausmės pažeidimą gali būti skiriamos šios drausminės nuobaudos: 1) pastaba. turinčios vagystės.Tokia darbuotojo būsena gali būti patvirtinama ne vien tik medicinos išvada. 11) kiti nusižengimai. kad darbuotojas darbo metu darbe yra neblaivus. seksualinis priekabiavimas prie bendradarbių. Pareigą teikti informaciją nustato atskiri įstatymai 7) veikos. 4) pasinaudojimas pareigomis siekiant gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems asmenims arba dėl kitokių asmeninių paskatų. pardavimu. administracinės. praėjus nustatytam sveikatos patikrinimo laikui nepateikimas be svarbių priežasčių medicinos knygelės ( sveikatos paso) ar medicinos pažymos darbdaviui arba jo įgaliotam asmeniui. darbuotojo tyčinis darbdavio turto sunaikinimas. priėmimu.

būtina sudaryti komisiją. neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas. panaikinęs per griežtą drausminę. turintis teisę skirti drausminę nuobaudą. Drausminė nuobauda panaikinama vadovo įsakymu. 4) darbuotojui padaroma neturtinė žala. 4) išlaidų. kuri užfiksuotų atsisakymo faktą. Teismas neturi teisės vienos drausminės nuobaudos pakeisti kita. 5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais. 2) žala padaroma sugadinant. kai buvo skirta drausminė nuobauda. kai yra drausminės atsakomybės pagrindas. Jei per darbdavio arba administracijos nustatytą terminą be svarbių priežasčių darbuotojas nepateikia pasiaiškinimo. aplinkybes. kai: 1) darbuotojas sužalojamas ar miršta arba suserga profesine liga. kad jis nėra turėjęs nuobaudų. Negalima skirti drausminės nuobaudos praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos. ar drausminė nuobauda atitinka padaryto pažeidimo sunkumą. skirti švelnesnę. laikoma. žalos atlyginimas yra mažinamas atsižvelgiant į kaltės laipsnį arba reikalavimas atlyginti žalą atmetamas. taip pat neturi teisės skirti drausminę nuobaudą. 2) medžiagų pereikvojimo. Įstatymų nustatytais atvejais prieš skiriant drausminę nuobaudą reikia gauti išankstinį atitinkamo organo sutikimą. 5) netinkamo materialinių vertybių saugojimo. Drausminės nuobaudos skyrimo tvarka Prieš skirdamas drausminę nuobaudą. Jei per vienerius metus nuo tos dienos. . 6) netinkamos materialinių ar piniginių vertybių apskaitos. darbdavys turi raštu pareikalauti. sugadinimo (sužalojimo). Jeigu žalai atsirasti sudarė sąlygas nukentėjusiojo kaltė (sužalojimo ir mirties atvejais  sužalotojo (mirusiojo) asmens didelis neatsargumas). kurią darbdaviui arba jo atstovui tapo žinoma šių aplinkybių visuma: a) darbo drausmės pažeidimo faktas b) darbo drausmės pažeidimą padaręs konkretus darbuotojas. į tai. jeigu jis nebuvo apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu (Kodekso 249 straipsnis). darbuotojo ankstesnį darbą ir elgesį. 6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. o iškėlus baudžiamąją bylą. jam skirtą drausminę nuobaudą galima panaikinti nepasibaigus drausminės nuobaudos galiojimo terminui. susidariusių dėl sugadintų daiktų. 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo. kai pažeidimas buvo padarytas. ar buvo laikytasi nuobaudai skirti nustatytos tvarkos. drausminę nuobaudą galima skirti ir be pasiaiškinimo. panaikinęs neteisėtai paskirtą drausminę nuobaudą. Darbuotojų materialinės atsakomybės atvejai Darbuotojas privalo atlyginti materialinę žalą. 4) yra pažeidėjo kaltė. Materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygos Materialinė atsakomybė atsiranda.) Tokio organo atsisakymas duoti sutikimą skirti darbuotojui drausminę nuobaudą turi būti motyvuotas. Darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo diena – ta diena. 3) baudų ir kompensacinių išmokų. Jei darbo drausmės pažeidimas nustatomas atliekant auditą. Jeigu darbuotojas atsisako pasirašyti. gali iš naujo spręsti drausminės atsakomybės taikymo klausimą ir skirti drausminę nuobaudą. laikydamasis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių.Drausminė nuobauda gali būti panaikinta tik teismo arba ją paskyrusio subjekto. kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. darbuotojui nebuvo skiriama nauja nuobauda. kuriomis jis padarytas.  ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Darbo ginčą nagrinėjantis organas turi teisę nuobaudą panaikinti atsižvelgdamas į padaryto darbo drausmės pažeidimo sunkumą. MATERIALINĖ ATSAKOMYBĖ Materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo. kurias darbdavys turėjo sumokėti dėl darbuotojo kaltės. piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją). kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui. Subjektas. sunaikinant arba prarandant darbuotojo turtą (Kodekso 249 straipsnis). 3) kitokiu būdu pažeidžiami darbuotojo ar kitų asmenų turtiniai interesai (Kodekso 249 straipsnis). ( darbuotojams atstovaujančio ar kt. Drausminė nuobauda skiriama darbdavio arba administracijos įsakymu (nurodymu) ir darbuotojui apie tai pranešama pasirašytinai. kai yra visos šios sąlygos: 1) padaroma žala. Drausminę nuobaudą galima apskųsti darbo ginčų nagrinėjimo tvarka. pvz. drausminė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per dvejus metus nuo pažeidimo padarymo dienos.Jei darbuotojas gerai ir sąžiningai dirba. atsiradusią dėl: 1) turto netekimo ar jo vertės sumažėjimo. 2) žala padaroma neteisėta veika. Darbdavio materialinės atsakomybės atsiradimo atvejai Darbdavio materialinė atsakomybė atsiranda.atostogavo. Darbdavys turi teisę šį atsisakymą ginčyti tiesiogiai teisme ar kita norminiuose teisės aktuose nustatyta tvarka.

Kai tam tikram darbuotojui žalos atlyginimas sumažinamas dėl jo turtinės padėties. jei sutartyje nenustatyta kitaip. persiunčia bylą teismui ir atlieka kitus darbo ginčų komisijos pavedimus. Jis priima ir registruoja prašymus. darbdavys. perduotų darbuotojui naudotis darbe. Atlygintina žala nustatoma tokio dydžio.)suderinus su darbuotojų atstovais. kai dėl kartu dirbamo darbo neįmanoma atriboti atskirų darbuotojų atsakomybės. 7) tai nustatyta kolektyvinėje sutartyje. kuris nagrinėjamas šiame skyriuje nustatyta tvarka. Jeigu įmonėje. drabužius. pirkimu. Kai žala padaroma tyčia. jeigu DK arba kiti įstatymai nenustato kitokios nagrinėjimo tvarkos. lėmusias žalos atsiradimą. užtikrindamas sąlygas. Darbo ginčų nagrinėjimas darbo ginčų komisijoje Darbo ginčų komisijai techniškai aptarnauti darbdavys skiria darbo ginčų komisijos raštvedį. Atvejai. Darbdavio nurodymas išieškoti šią žalą gali būti priimamas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo žalos paaiškėjimo dienos. pusgaminius ar gaminius gamybos procese. Ši sutartis įforminama raštu. tai negali būti pagrindas padidinti atlygintiną žalą kitiems grupinės atsakomybės dalyviams. siunčia išrašus ir sprendimus. Darbo ginčų komisijos sudaromos iš vienodo skaičiaus darbuotojų ir darbdavio atstovų. Darbdavio atstovus savo įsakymu (potvarkiu) skiria darbdavys. išskyrus atvejus. bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio. Darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą. su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. išskyrus atvejus. Konkrečių darbų ir pareigų sąrašas nustatomas kolektyvinėje sutartyje. per 7 dienas nuo . jei: 1) žala padaryta tyčia. kuri yra konstatuota Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.7) to. gavęs darbo ginčų komisijai adresuotą prašymą. nagrinėja: 1) darbo ginčų komisija. kad nesiimta priemonių užkirsti kelią blogai produkcijai išleisti. praneša apie paskirtą bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. ekspertų išvadas. nustatytus DK 255 straipsnyje. ( įsigaliojo 2009 08 04 d. per kurį susidarė žala. darbo ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo. taip pat prarandant medžiagas. 5) žala padaryta kitokiu būdu ar kitokiam turtui. 2) žala padaryta jo nusikalstama veika. Darbuotojo padaryta ir jo gera valia šalių susitarimu natūra arba pinigais neatlyginta žala neviršijant jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio gali būti išskaitoma iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio darbdavio rašytiniu nurodymu. kai darbuotojai privalo atlyginti visą žalą Darbuotojas privalo atlyginti visą žalą. Kiekvieno jų dalis atlyginant žalą nustatoma proporcingai jų dirbtam laikui. INDIVIDUALŪS DARBO GINČAI Individualus darbo ginčas Individualus darbo ginčas yra nesutarimas tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo įstatymuose. materialinėms ar piniginėms vertybėms grobti. nepažeisdamas šio Kodekso 291 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų. Žala apskaičiuojama atsižvelgiant į turto vertę atskaičiavus nusidėvėjimą ir natūralų sumažėjimą bei turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius). apsaugos priemones. kituose norminiuose teisės aktuose. Individualius darbo ginčus. ir dėl priemonių. kad žala neatsirastų. 2) teismas. pardavimu. Darbuotojų atstovus renka darbuotojų susirinkimas (konferencija). Visiškos materialinės atsakomybės sutartys negali būti sudaromos su darbuotojais iki aštuoniolikos metų. Darbo ginčą nagrinėjantis organas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį atsižvelgdamas į aplinkybes. turi būti atlyginama visa žala. o kai jos nėra – darbo tvarkos taisyklėse. Visiškos materialinės atsakomybės sutartis Visiškos materialinės atsakomybės sutartis gali būti sudaroma su darbuotojais. taip pat į atsakovo turtinę padėtį. 8) kitokių darbo tvarkos taisyklių. už kokias materialines vertybes darbuotojas prisiima visišką materialinę atsakomybę ir kokius įsipareigojimus prisiima darbdavys. organizacijoje nebuvo sudaryta darbo ginčų komisija. 4) žala padaryta prarandant įrankius. perduotas darbuotojui naudotis darbe. kurį darbdavys regreso teise įgijo dėl darbuotojo padarytos žalos atlyginimo.t. Darbuotojas. Atlygintinos žalos dydžio nustatymas ir padarytos žalos atlyginimo tvarka Atlygintinos žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai bei negautos pajamos. gabenimu. kai už ją visiška materialinė atsakomybė nustatyta specialiuose įstatymuose. Šiuo atveju žalą atlygina visi sutartį pasirašę darbuotojai. nesutikdamas su darbdavio nurodymu. gali būti sudaroma visiškos materialinės atsakomybės sutartis su darbuotojų grupe. išdavimu. išreikalauja iš atitinkamų tarnybų prašymui išnagrinėti reikalingus dokumentus. Tais atvejais. rašo darbo ginčų komisijos protokolą.y. 3) žala padaryta darbuotojo. Joje turi būti nustatyta. 6) žala padaryta neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotinių ar toksinių medžiagų darbuotojo. kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu. kai žala padaroma tyčia. pareiginių ar kitų instrukcijų pažeidimo. priėmimu. įstaigoje. turi teisę kreiptis į darbo ginčus nagrinėjančius organus. Kreipimasis į darbo ginčus nagrinėjantį organą sustabdo išieškojimą.

nesutinka su būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimu. Darbo ginčų nagrinėjimas teismuose 1. Darbuotojas. nušalinimu nuo darbo darbdavio iniciatyva. ( nuo 2010 08 01 d. Prašymas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo padavimo dienos. Sprendimuose dėl piniginių reikalavimų patenkinimo turi būti nurodyta priteisiama suma. išvadas. išreikalauja reikiamus dokumentus. Teismuose nagrinėjami: 1) DK 293 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka apskųsti darbo ginčų komisijos sprendimai. darbuotojas buvo nušalintas nuo darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymus. taip pat tais atvejais. atleidimu iš darbo. Komisijos primininko pareigas kiekviename posėdyje paeiliui eina darbuotojų ir darbdavio atstovai. Darbo ginčų komisijos sprendimas įrašomas į darbo ginčų komisijos protokolą. darbo ginčų komisijos protokole įrašoma. Prašyme darbo ginčų komisijai turi būti nurodoma ieškovo. privalo paskirti darbo ginčų komisijos raštvedį ir inicijuoti darbo ginčų komisijos sudarymą. Raštvedys prašymą užregistruoja. jeigu jis per vieną mėnesį yra apskundžiamas teismui ir apie tai yra raštu informuotas atsakovas.Jei darbo ginčų komisijos nariai nesusitarė. jei sprendime nenustatytas kitas jo įvykdymo terminas.keturiolika dienų) gali kreiptis su ieškiniu į teismą. Protokolą pasirašo darbo ginčų komisijos pirmininkas. kurį darbuotojas dirbo mažiau apmokamą darbą.  darbdaviui (Kodekso 288 straipsnio 2 dalis). Prašymas paduodamas darbo ginčų komisijos raštvedžiui. 6) kitais įstatymų nustatytais atvejais.Darbo ginčų komisijos sprendimai priimami darbuotojų ir darbdavio atstovų  darbo ginčų komisijos narių susitarimu. Darbo ginčų komisijos posėdis laikomas teisėtu. Darbo ginčų komisija yra privalomas pirminis organas. teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. nepatenkintas darbo ginčų komisijos sprendimu.  išrašą iš protokolo per penkias dienas pasirašytinai įteikia dalyvaujantiems byloje asmenims.) Darbuotojas gali kreiptis į darbo ginčų komisiją per tris mėnesius nuo tos dienos. Nesikreipiant į darbo ginčų komisiją. pagrindai ir įrodymai. Darbo ginčų komisijos sprendimas nevykdomas. Darbo ginčų komisijos sprendimą atsakovas turi įvykdyti per dešimt dienų nuo sprendimo nuorašo gavimo dienos. parengia bylą nagrinėti. Jeigu nustatoma. kad būtinosios darbo sutarties sąlygos buvo pakeistos. 2) darbo ginčai. 3) darbo ginčai. per vieną mėnesį ( iki 2010 08 01 d. kai darbo ginčų komisijoje šalys nesusitarė. 5) kai darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo yra nutrūkę. Darbo ginčų komisijos posėdis turi būti sušauktas ne vėliau kaip per septynias dienas nuo prašymo padavimo dienos. 3) tarp profesinių sąjungų ar kitų darbuotojų atstovų ir darbdavio dėl įstatymuose ar sutartyje nustatytų pareigų ir prievolių nevykdymo. Darbo ginčų komisijos raštvedys darbo ginčų komisijos sprendimo nuorašą. kad pažeistos jo teisės. aplinkybės. atsakovo. Pareigūnų arba organų. 2) dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo. kai darbo ginčas darbo ginčų komisijoje nebuvo išspręstas per 14 dienų. tai pažeistos darbuotojo teisės turi būti atkurtos ir jam išieškotas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką arba darbo užmokesčio skirtumas už laiką. o jeigu jo nėra. Komisija sudaroma ne ilgesniam kaip dvejų metų laikotarpiui. kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus. kai DK 291 straipsnio 1 dalyje nustatytais terminais nebuvo sudaryta darbo ginčų komisija ( per 7 dienas) arba ginčas nebuvo išspręstas. Jo formą tvirtina Vyriausybė.darbuotojo prašymo padavimo dienos. ( per 14 dienų) 2. Jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką. Darbo ginčų komisijos sprendimo darbdavys apskųsti negali. tiesiogiai teismuose nagrinėjami ginčai: 1) kilę dėl darbo sutarties DK 297 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytais atvejais. kai darbdavys laiku neišnagrinėja ar nepatenkina profesinės sąjungos reikalavimo panaikinti darbdavio sprendimus. pridedamų dokumentų sąrašas. praneša dalyvaujantiems byloje asmenims apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. o šalims nesutarus. Ginčai dėl darbo sutarties Jei darbuotojas. nariai ir raštvedys. Ji su delspinigiais turi būti išmokėta iki sprendimo įvykdymo dienos. kai sužinojo ar turėjo sužinoti. . praneša darbo ginčų komisijai. ekonomines ir socialines profesinių sąjungų narių teises. pavardės. bei tais atvejais. kai darbo ginčų komisijoje šalys nesusitarė (Kodekso 292 straipsnio 2 dalis). 4) pagal profesinių sąjungų ieškinius. nagrinėjantis darbo ginčus. darbdavio pavadinimas ir adresai. skaičiavimus. . per vieną mėnesį nuo atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo dienos jis turi teisę kreiptis į teismą. reikalavimus darbdavys ir darbuotojas gali skųsti įstatymų nustatyta tvarka. kitų byloje dalyvaujančių asmenų vardai. aiškiai suformuluotas reikalavimas. kad šalys nesusitarė ir sprendimas nepriimtas. kurie pažeidė įstatymų nustatytas darbo. kuriems įstatymai suteikia nušalinimo nuo darbo teisę. įteikia atsakovui prašymo kopiją. jeigu jame dalyvauja vienodas skaičius darbdavio ir darbuotojų atstovų.

2) dėl neteisėtai atleisto. . organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to. priteisimo. jeigu dėl ypatingų aplinkybių gali pasidaryti neįmanoma ar labai sunku sprendimą įvykdyti. sprendimo ar nutarties įvykdymo atgręžimas vykdomas pagal Civilinio proceso kodekso nuostatas. kylančių iš darbo teisinių santykių. darbuotojo prašymu teismas priima nutartį išieškoti darbuotojui darbo užmokestį už visą laiką nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos. kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių. Darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. 2) dėl išmokų atlyginti žalą. tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia jam DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. padarytą dėl nelaimingo atsitikimo darbe. Šiuo atveju laikoma. Skubus sprendimų ir nutarčių vykdymas Darbo ginčų komisija arba teismas nurodo skubiai vykdyti šiuos sprendimus ar nutartis: 1) dėl darbo užmokesčio priteisimo  sprendimo dalis neviršijant vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio. kai darbdavys nevykdo teismo arba darbo ginčų komisijos sprendimo ar nutarties arba nevykdo sprendimo pakeisti atleidimo iš darbo formuluotą. kitokio sveikatos sužalojimo ar susirgimo profesine liga. Visas darbo ginčų komisijos išlaidas padengia darbdavys. 3) kitais atvejais. kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos. Darbuotojai darbo bylose dėl visų reikalavimų. technologinių. perkelto ar nušalinto darbuotojo grąžinimo į ankstesnį darbą. Teismas ieškovo prašymu arba savo iniciatyva gali leisti skubiai vykdyti sprendimą arba jo dalį: 1) dėl atleidimo iš darbo formuluotės. kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti. yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio. Bylinėjimosi išlaidos padengiamos Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Tais atvejais.Jeigu teismas nustato. Jeigu panaikinamas jau įvykdytas darbo ginčų komisijos sprendimas arba teismo sprendimas ar nutartis.