DARBO TEISĖS KONSPEKTAS

DARBO TEISĖS SĄVOKA, OBJEKTAS, METODAS, SISTEMA,
PRINCIPAI
Darbo teisės sąvoka, objektas
Darbo teisė nagrinėja visuomeninius darbo ir su jais glaudžiai susijusius kitus visuomeninius santykius. Objektą ir
sudaro visuomeniniai darbo ir kiti su jais susiję teisiniai santykiai, pvz.
 teisiniai santykiai dėl darbuotojų įdarbinimo ( darbuotojų paieška)
 teisiniai santykiai dėl darbo saugos;
 teisiniai santykiai dėl darbuotojų drausminės atsakomybės;
 teisiniai santykiai dėl darbuotojų materialinės atsakomybės;
 teisiniai santykiai dėl darbo ginčų nagrinėjimo;
 ir kt.
Darbo teisės reguliavimo metodas. Tai yra tam tikra sistema teisinio reguliavimo priemonių ir būdų, būdingų darbo
teisei. Yra žinomi 2 teisinio reguliavimo metodai:
1)
civilinis teisinis;
2)
administracinis teisinis;
Civilinis teisinis metodas remiasi dalyvių lygybe, savarankiškumu ir nepavaldumu vienas kitam, pvz. prieš sudarant darbo
sutartį tiek darbdavys, tiek darbuotojas yra lygūs.. Administracinis teisinis metodas remiasi dalyvių pavaldumu vienas
kitam, pvz. pasirašius darbo sutartį darbuotojas yra pavaldus darbdaviui. Išgryninto reguliavimo metodo darbo teisėje
nėra. Darbo teisėje taikomi ir civilinio teisinio metodo, ir administracinio teisinio būdo metodai, būdai, priemonės
Nuo civilinės teisės, darbo teisė skiriasi tuo, jog žmonės savo gebėjimus realizuoja tiesiogiai, taip pat darbo atlygintinumo
požymis ir darbo santykių visuomeniškumo požymis.
Nuo administracinės teisės darbo teisė skiriasi tuo, kad nors ir administracinėje teisėje yra pavaldumo požymis, tačiau jis
yra kitoks tuo, kad pavaldumas neišreiškiamas valstybinės valdžios pasireiškimu.
Darbo teisės sistema. Tai sistema tarp savęs susijusių teisės normų, kurios, kurios sudaro bendrąją dalį, savarankiškas dalis
bei atskirus institutus, atsižvelgiant į visuomeninių santykių, sudarančių darbo teisės dalyką, specifiką. Bendrosios
dalies normos apibrėžia šios šakos reguliavimo dalyką, principus, šaltinius, subjektus, terminus ir kt. Kitą darbo teisės
dalį sudaro kolektyviniai darbo santykiai, pvz, kolektyvių sutarčių sudarymas, kolektyvinių darbo ginčų nagrinėjimas.
Trečiąją darbo teisės dalį sudaro teisės normos, reguliuojančios individualius darbo santykius, pvz. įdarbinimą, darbo
sutartį, darbo ir poilsio laiką , darbo drausmę ir kt.
Darbo teisės principai. Jie suformuluoti vadovaujantis Tarptautinės darbo teisės organizacijos konvencijomis, Europos
socialinės chartijos, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos ir kt. dokumentais ir įtvirtinti LR darbo kodekso 2
straipsnyje, tai asociacijų laisvė, laisvė pasirinkti darbą, valstybės pagalba asmenims įgyvendinant teisę į darbą, darbo
teisės subjektų lygybė, nepaisant jų lyties, seksualinės orientacijos, tautybės ir kt.
DARBO TEISĖS ŠALTINIAI
Darbo teisės šaltiniai yra darbo teisės išraiškos forma. Pagrindinis darbo teisės šaltinis – norminis aktas. Pagal galiojimą
erdvėje norminiai aktai gali būti:
1)
tarptautiniai
2)
nacionaliniai
Darbo teisės šaltiniai yra:
 Lietuvos Respublikos Konstitucija
 Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys
 Europos Sąjungos teisės norminiai aktai
 Lietuvos Respublikos darbo kodeksas;
 Įstatymai
 Poįstatyminiai aktai: Vyriausybės nutarimai; socialinės apsaugos ir darbo ministrės , valstybinio vyriausiojo darbo
inspektoriaus įsakymai;
 Kolektyvinių sutarčių nuostatos;
 Teismų praktika;
 Lokaliniai teisės aktai ( pareiginiai nuostatai, vidaus tvarkos taisyklės, vadovo įsakymai ir kt.)
DARBO TEISĖS SUBJEKTAI
Darbo teisės subjektai yra : darbdavys, darbuotojas ir darbuotojų kolektyvas
Darbdavys – tai įmonė, įstaiga, organizacija ar kita organizacinė struktūrą, fizinis asmuo ( pvz. kai sudaroma patarnavimo
darbų sutartis).
Darbuotojas - nuolatinis LR gyventojas sulaukęs 16 metų.. Negalima priimti iki 18 metų, jeigu darbas kenksmingomis
sąlygomis arba susijęs su materialinių vertybių apskaita bei saugojimu. Įstatymai leidžias priimti ir nuo 14 iki 16 metų

ypač lengviems darbams, kurie išvardinti Vyriausybės nutarimu patvirtintame sąraše. ( LR Vyriausybės 2003 01 29 d.
nutarimas Nr.138)
Darbuotojų kolektyvas – jį sudaro visi asmenys, dirbantys toje darbovietėje pagal darbo sutartis.
Darbdavių atstovai - administracija, vadovas
Darbuotojų atstovai –profesinė sąjunga, o ten kur jos nėra darbuotojo kolektyvo išrinkta darbo taryba. Darbo taryba
sudaroma įmonėje, kurioje dirba ne mažiau kaip 20 darbuotojų. Įmonėje, kurioje dirba mažiau kaip 20 darbuotojų,
darbo tarybos funkcijas įgyvendina darbuotojų atstovas, renkamas darbuotojų kolektyvo susirinkime.
KOLEKTYVINIAI DARBO SANTYKIAI
Kolektyvinė sutartis
Įmonės kolektyvinė sutartis ir jos sudarymo sritis
Kolektyvinė sutartis yra svarbus ir efektyvus dokumentas, padedantis reguliuoti tarpusavio darbo teisinius santykius tarp
darbdavio ir darbuotojų kolektyvo. Tačiau Lietuvoje, skirtingai negu užsienio valstybėse, kolektyvinės sutartys nėra
populiarios, o pagrindinė priežastis – darbdaviai ir darbuotojai ne visada įsigilina į šios sutarties teikiamus
privalomumus, iki galo nesuvokia jos paskirtį. Dažnai kolektyvinė sutartis apibūdinama tik kaip darbuotojui naudingas
susitarimas, kuris darbdaviui sukuria tik pareigas.
Įmonės kolektyvinė sutartis yra rašytinis susitarimas tarp darbdavio ir įmonės darbuotojų kolektyvo dėl darbo, darbo
apmokėjimo ir kitų socialinių bei ekonominių sąlygų. Įmonės kolektyvinė sutartis sudaroma visų rūšių įmonėse,
įstaigose, organizacijose. Įmonėje sudaryta kolektyvinė sutartis taikoma visiems tos įmonės darbuotojams. Įmonės
filialuose, atstovybėse ir struktūriniuose padaliniuose gali būti sudaromos kolektyvinės sutartys įmonės kolektyvinės
sutarties nustatyta tvarka, neviršijant tos kolektyvinės sutarties apibrėžtų ribų.Įmonės kolektyvinių sutarčių sudarymo
krašto apsaugos, policijos ir valstybės viešojo administravimo tarnybose ypatumus nustato įstatymai,
reglamentuojantys tų tarnybų veiklą.
Įmonės kolektyvinės sutarties šalys
Įmonės kolektyvinės sutarties šalys yra įmonės darbuotojų kolektyvas ir darbdavys, kuriems, sudarant šią sutartį, atstovauja
įmonėje veikianti profesinė sąjunga ir įmonės vadovas arba įgalioti administracijos pareigūnai.
Jeigu įmonėje veikia kelios profesinės sąjungos, įmonės kolektyvinę sutartį sudaro jungtinė profesinių sąjungų atstovybė ir
darbdavys. Jungtinė profesinių sąjungų atstovybė sudaroma profesinių sąjungų susitarimu. Profesinėms sąjungoms
nesusitarus dėl jungtinės atstovybės sudarymo, sprendimą dėl atstovavimo priima darbuotojų susirinkimas
(konferencija). Jeigu įmonėje nėra veikiančios profesinės sąjungos ir jeigu darbuotojų kolektyvo susirinkimas
darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijos neperdavė atitinkamos ekonominės veiklos šakos profesinei sąjungai,
kolektyvinė sutartis gali būti sudaroma tarp darbdavio ir darbo tarybos vadovaujantis šiame skyriuje nustatytomis
kolektyvinių sutarčių sudarymo nuostatomis.
Įmonės kolektyvinės sutarties turinys
Įmonės kolektyvinėje sutartyje šalys nustato darbo, profesines, socialines ir ekonomines sąlygas bei garantijas, kurios nėra
reglamentuotos įstatymų, kitų norminių teisės aktų ar nacionalinės, šakos ir teritorinės kolektyvinės sutarties arba
kurios jiems neprieštarauja ir neblogina darbuotojų padėties. Sutarties nauda atskleidžiama per jos turinį. Darbo
kodeksas ( toliau DK) numato tik pavyzdinį sąrašą sąlygų, kurios gali būti įtraukiamos į sutartį..
Į įmonės kolektyvinę sutartį gali būti įtraukiamos šios sąlygos:
1) darbo sutarčių sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo;
2) darbo apmokėjimo organizavimo (tarifinių atlygių, pareiginių algų, priedų, priemokų, kitų lengvatų ir kompensacijų,
darbo apmokėjimo ir skatinimo sistemų bei formų, darbo normų nustatymo, darbo užmokesčio indeksavimo,
išmokėjimo bei atsiskaitymų tvarkos ir kitos nuostatos);
3) darbo ir poilsio laiko;
4) saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymo, kompensacijų ir lengvatų suteikimo;
5) profesijos, specialybės įgijimo, kvalifikacijos kėlimo, perkvalifikavimo bei su tuo susijusių garantijų ir lengvatų,
profesinės reabilitacijos laikotarpiu taikomų garantijų;
6) įmonės kolektyvinės sutarties vykdymo tvarkos;
7) šalių tarpusavio informavimo ir konsultavimo;
8) kitos šalims svarbios darbo, ekonominės ir socialinės sąlygos bei nuostatos.
Darbuotojams gali būti naudingos sąlygos, pvz.: galima susitarti dėl garantijų besimokantiems darbuotojams, dėl didesnių
išeitinių išmokų, dėl pirmenybės pasilikti darbe, kai mažinamas darbuotojų skaičius ir kt. Darbdaviams gali būti
naudingos sąlygos, pvz. dėl terminuotų darbo sutarčių, kai darbas nuolatinio pobūdžio, dėl draudimo dirbti antraeilėse
pareigose ( draudimas įsidarbinti konkuruojančioje įmonėje), dėl šiurkščių pareigų pažeidimo sąrašo praplėtimo ir kt.
Įmonės kolektyvinės sutarties projekto rengimas
Įmonės kolektyvinės sutarties projektui rengti šalys sudaro komisiją. Komisijos sudėtis nurodoma šalių susitarimo
protokole. Protokolo pasirašymo data laikoma kolektyvinių derybų pradžia. Pradėdamos derybas šalys aptaria, kokią
jos pateiks informaciją, jos pateikimo terminus, įmonės kolektyvinės sutarties projekto rengimo tvarką bei jo
parengimo terminus.Šalių suderintas įmonės kolektyvinės sutarties projektas pateikiamas svarstyti darbuotojų
susirinkimui (konferencijai). Jei šis nepritaria pateiktam projektui, tai šalių atstovai, atsižvelgdami į nurodytas pastabas
ir pasiūlymus, jį pataiso bei papildo ir per penkiolika dienų pakartotinai pateikia darbuotojų susirinkimui
(konferencijai) svarstyti. Jei darbuotojų susirinkimas (konferencija) pritaria kolektyvinės sutarties projektui, šalių

atstovai ne vėliau kaip per tris dienas kolektyvinę sutartį pasirašo. Pakartotinio svarstymo metu nepritarus kolektyvinės
sutarties projektui, darbuotojų susirinkimas (konferencija) priima sprendimą pradėti kolektyvines derybas iš naujo arba
inicijuoti kolektyvinį ginčą. Sprendimai priimami darbuotojų susirinkimo (konferencijos delegatų) nuožiūra slaptu ar
atviru balsavimu dalyvaujančiųjų balsų dauguma.
Kolektyvinė sutartis sudaroma derybų keliu, tai užtikrina abiejų šalių lygybę ir vienodą galimybę teikti savo pasiūlymus,
sąlygas , reikalavimus, todėl nei viena iš šalių negali primesti antrai savo valią. Derybų vedimas neįpareigoja sudaryti
kolektyvinės sutarties, šalims nepasiekus bendro susitarimo, surašomas nesutarimų protokolas ir sprendžiama, ar
pradėti derybas iš naujo, ar jas nutraukti.
Įmonės kolektyvinės sutarties įsigaliojimas ir galiojimo trukmė
Įmonės kolektyvinė sutartis įsigalioja ją pasirašius, jei kitaip nenustatyta pačioje sutartyje.Įmonės kolektyvinė sutartis
galioja iki naujos įmonės kolektyvinės sutarties pasirašymo arba iki sutartyje nustatyto termino. Jeigu yra sudaryta
terminuota įmonės kolektyvinė sutartis, dėl jos atnaujinimo šalys pradeda derybas likus dviem mėnesiams iki jos
galiojimo pabaigos.Jeigu įmonė ar įmonės dalis pereina iš vieno darbdavio, sudariusio įmonės kolektyvinę sutartį,
kitam darbdaviui, šios sutarties nuostatos galioja ir naujam darbdaviui.
Įmonės kolektyvinės sutarties pakeitimo ar papildymo tvarka nustatoma įmonės kolektyvinėje sutartyje. Jeigu ši tvarka
nebuvo nustatyta, įmonės kolektyvinės sutarties pakeitimai ir papildymai daromi ta pačia tvarka, kaip sudaroma pati
sutartis.
Įmonės kolektyvinę sutartį joje nustatytais atvejais ir tvarka gali nutraukti bet kuri šalis, perspėjusi kitą šalį ne vėliau kaip
prieš tris mėnesius. Įmonės kolektyvinę sutartį draudžiama nutraukti anksčiau negu po šešių mėnesių nuo įmonės
kolektyvinės sutarties įsigaliojimo.
Įmonės kolektyvinės sutarties vykdymo kontrolė
Įmonės kolektyvinės sutarties įsipareigojimų vykdymą kontroliuoja šalių atstovai, taip pat įstatymų įgaliotos institucijos.
Įmonės kolektyvinės sutarties šalių atstovai atsiskaito darbuotojų susirinkimui (konferencijai), kaip vykdoma įmonės
kolektyvinė sutartis. Atsiskaitymo tvarka ir terminai nustatomi sutartyje.
Ginčai, kylantys per derybas dėl įmonės kolektyvinės sutarties sudarymo, taip pat dėl įstatymų, kitų norminių teisės aktų ar
kolektyvinių sutarčių nustatytų sąlygų pakeitimo arba naujų darbo sąlygų nustatymo, sprendžiami kolektyvinių darbo
ginčų (interesų konfliktų) nagrinėjimo tvarka.
Ginčai tarp atskirų darbuotojų ir darbdavio dėl įmonės kolektyvinės sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo
sprendžiami individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarka (Kodekso XIX skyrius).
TERMINAI
Ieškinio senatis
Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas
ieškinį.
Bendrasis ieškinio senaties terminas DK reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, jeigu DK ir kiti darbo įstatymai
atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų.Jis yra ilgiausias iš galimų ieškinio senaties
terminų, nes kiti darbo įstatymai atskiriems reikalavimams gali nustatyti ir trumpesnius terminus. Išskiriamos dvi
sutrumpintų ieškinio senaties terminų kategorijos: nustatyti pačiame DK ar kituose darbo įstatymuose. DK nustatyti
sutrumpinti ieškinio senaties terminai : 1) vieno mėnesio ieškinio senaties terminas ginčyti atsisakymą priimti į darbą
( DK 96 str. 2d.), 2) vieno mėnesio ieškinio senaties terminas nuo atitinkamo nurodymo ( dokumento) gavimo dienos
kreiptis į teismą darbuotojui nesutinkant su darbo sąlygų pakeitimu, nušalinimu nuo darbo darbdavio iniciatyva ir
atleidimu iš darbo ( DK 297 str. 1 d.)
Ieškinio senatis netaikoma reikalavimams ginti darbuotojo garbę ir orumą, tai reiškia, kad teisė kreiptis į teismą ir gauti
teisminę gynybą nesaistoma termino apribojimais.
Terminų skaičiavimas
Terminas, apibrėžtas tam tikru laikotarpiu, prasideda kitą dieną po tos kalendorinės datos arba įvykio, kuriais apibrėžta jo
pradžia.
Metais, mėnesiais ar savaitėmis skaičiuojami terminai baigiasi atitinkamą metų, mėnesio ar savaitės dieną. Jeigu mėnesiais
skaičiuojamas terminas baigiasi tokį mėnesį, kurį nėra atitinkamos dienos, tai terminas baigiasi to mėnesio paskutinę
dieną. Jeigu tiksliai negalima nustatyti, kurį mėnesį prasidėjo terminas, skaičiuojamas metais, arba kurią dieną
prasidėjo terminas, skaičiuojamas mėnesiais, tai termino paskutine diena atitinkamai laikoma birželio trisdešimtoji ir
mėnesio penkioliktoji diena.
Į savaitėmis ar kalendorinėmis dienomis skaičiuojamą terminą įeina ne darbo ir švenčių dienos. Jei paskutinė termino diena
yra ne darbo diena, tai termino pabaigos diena laikoma artimiausia po jos einanti darbo diena. Dienomis skaičiuojamas
terminas yra skaičiuojamas kalendorinėmis dienomis, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip.
Reikėtų skirti termino, apibrėžto kalendorine data ir tam tikru laikotarpiu, pradžią. Jeigu termino pradžia apibrėžiama
kalendorine data, reiškia, kad šalių teisės ir pareigos prasideda nurodytą termino dieną, pvz. darbo sutartyje darbdavys
su darbuotoju susitarė, kad darbuotojas pradeda dirbti 2010 m. gegužės 17 d., vadinasi, darbuotojas ir turi pradėti dirbti
šią dieną. Kitaip nustatoma termino, apibrėžto tam tikru laikotarpiu, pradžia. Tokiu atveju terminas prasideda kitą dieną
po tos kalendorinės datos arba įvykio, kuriais apibrėžta jo pradžia, pvz. darbuotojas padavė prašymą nutraukti darbo

stažuotėms.Privalomosios. 4. o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą. pagal kurią dirbs darbuotojas arba jo pareigas. įstaigoje. numato. pvz. kituose norminiuose teisės aktuose. kiti norminiai teisės aktai ir kolektyvinė sutartis. Kalbine prasme jie yra lygiaverčiai. buvo 14 dienų) tai 14 darbo dienų įspėjimo termino pradžia bus laikoma gegužės 14 d. pvz. kad darbo sutartyje gali būti sulygta: jeigu sutartis nutraukiama dėl darbuotojo kaltės arba darbuotojo pareiškimu be svarbios priežasties. Darbo funkcija sutartyje apibrėžiama nurodant profesiją. 2) kad nekiltų nesusipratimų ir neaiškumų patartina apibrėžti. DK vartojami du terminai: darbovietė ir darbo vieta. pirmos kategorijos gydytojas chirurgas. Būtinosios DK 95 str. tą veiksmą galima atlikti iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos. laikomi įteiktais laiku. kurie ją skiria nuo kitų sutarčių. Tuo skiriasi nuo civilinių sutarčių: paslaugų teikimo. Ginčą dėl darbo sutarties sąlygų taikymo sprendžia darbo ginčų nagrinėjimo organai. DARBO SUTARTIS Darbo sutarties sąvoka. Atskiroms darbo sutarties rūšims įstatymuose. tai terminas pasibaigia tą valandą. numatyta. DK 95 str. numato. sistemos. kai asmuo užsiima vien autorine veikla. darbuotojui kasmetinių atostogų metu paliekama darbo vieta ( pareigos). priedus ir kt. kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos. kad jis turi atlikti ne konkrečias užduotis. mokėjimo tvarkos ir kt. galima tik turint darbuotojo raštišką sutikimą. ir įspėjo darbdavį prieš 14 darbo dienų. tai darbuotojas įsipareigoja atlyginti darbdaviui jo turėtas išlaidas per paskutinius vienerius darbo metus darbuotojo mokymui. kai numatyta įstatymais ar Vyriausybės nutarimais arba pagal kolektyvinę sutartį. kvalifikacijos kėlimui. kurią nustato DK . Darbo sutarties reikalavimai netaikomi darbams. rangos ir kt. kad išlaidas sudaro ne tik už registraciją į kursus sumokėti pinigai. nustatytas darbo įstatymuose. chemijos mokytojas ir pan. 3. specialybę. Terminas darbo vieta vartojamas dvejopa prasme. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatyta ir kita kompensavimo tvarka bei terminai.) Darbo sutartyje reikia nurodyti darbuotojo mėnesinę algą. Kvalifikacija -tai darbuotojo pasiruošimo tam tikrai specialybei laipsnis. Dėl jų šalys gali susitarti. pavedimo. Darbo sutarties turinys Darbo sutarties turinys yra jos šalių sulygtos sutarties sąlygos. DK 203 str.Reikia atkreipti dėmesį į du dalykus: 1) išlaidų atlyginimas turi būti numatytas darbo sutartyje. nes padeda išvengti ginčų ir garantuoja darbo santykių stabilumą. taikomos DK. sudarant terminuotą darbo sutartį turi nurodyti sutarties terminą. . valandinį tarifinį atlygį. kuriuos atlieka fizinis asmuo. 5 d. Specialybė yra siauresnė darbinės veiklos pagal profesiją sritis. kad būtų išvengta ginčų ateityje. pvz. priemokas. darbuotojas ir darbdavys gali aiškiai nustatyti. DK 120 str. Darbo sutartis turi esminių požymių. norminiuose teisės aktuose ir kolektyvinėse sutartyse gali būti nustatomos ir kitos būtinosios sąlygos. palyginti su ta. 2. kvalifikaciją. kurias šalys sulygsta sudarydamos darbo sutartį. telegrafui arba kitai ryšio įstaigai iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos. išskyrus atvejus. Tačiau jeigu veiksmas turi būti atliktas tam tikroje įmonėje. viešbučio bei kitos komandiruočių sąnaudos. numatyta. organizacijoje. įstaigą. tačiau negali būti trumpesnis negu 2 savaitės. Profesija – tai darbinės veiklos sritis. Pagal darbo sutartį darbuotojas privalo dirbti tam tikrą darbą arba eiti tam tikras pareigas. pavyzdžiui.( iki 2010 08 01 d. įstatymai. organizaciją ar kitokią organizacinę struktūrą.sutartį gegužės 13 d.Kitos būtinosios. Rašytiniai prašymai ir pranešimai. skyrius. apibrėžiančios šalių teises ir pareigas bei kitus įsipareigojimus. Šios sąlygos būtinos bet kokiai darbo sutarties rūšiai. reiškia. pvz. pvz. išbandymo termino. kurią joje nutraukiamos atitinkamos operacijos. kai vartojamas specialia – teisine prasme. specialybės. nurodyta Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme. DK terminas darbovietė nusako įmonę. o vykdyti tam tikras darbo funkcijas. Darbo sutarties sąlygos 1. mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas. norminių teisės aktų arba kolektyvinės sutarties nuostatos. nuo civilinių. turintis verslo liudijimą arba kai jis yra įsteigęs individualią ( personalinę) įmonę tokiems darbams atlikti. darbo užmokesčio dydžio. kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. pvz. kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai. Jei darbo sutarties sąlygos prieštarauja DK įstatymui arba kolektyvinei sutarčiai. gydytojas chirurgas. Dažniausiai vartojama darbo funkcijų atlikimo vieta – cechas. Darbo sutarties turinys turi būti aiškus. įstatymų. Jeigu yra nustatytas terminas atlikti kokį nors veiksmą.tai susitarimas dėl darbuotojo darbovietės ir darbo funkcijų. Tokios sąlygos nėra būtinos. kitaip sakant darbdavį. 3 d. Jos yra dvi: . kas sudaro tokias išlaidas. Kartais darbo vieta suprantama kaip darbuotojo pareigos. katedra ir kt. kad kiekvienoje darbo sutartyje šalys sulygsta dėl darbo apmokėjimo sąlygų ( darbo užmokesčio. DK 95 str. kad darbo sutartis nesudaryta. išvardytos būtinosios darbo sutarties sąlygos. Pakeitimai kolektyvinėse sutartyse galioja iki 2010 01 31 dienos. išskyrus atvejus. Šalims dėl jų nesusitarus laikoma. jo dirbamas darbas. sudarant sezoninio darbo sutartį – darbo pobūdį. tuo pačiu ir darbo apmokėjimo. įteikti paštui. tačiau kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytas ir trumpesnis įspėjimo terminas. kurios pablogina darbuotojo padėtį. Darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas. Šalys negali nustatyti tokių darbo sąlygų. kad darbdavys darbuotojams turi raštu pranešti ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki jų įsigaliojimo. Nėra darbiniai santykiai ir nesudaroma darbo sutartis. bet ir kelionės. mokytojas ir pan. pvz.. kad pakeisti darbuotojo darbo sąlygas. apimanti darbo funkcijos tikslus ir pobūdį. gydytojas. Darbo sutartyje darbo apmokėjimo kriterijus reikia apibrėžti aiškiai ir tiksliai.Papildomos. Tai darbo apmokėjimo sąlygos.

išskyrus šių Taisyklių 16.Vyriausybės nutarimu Nr. farmacijos specialistams. teatrų. kai darbdavys ir darbuotojas pasirašo darbo sutartį.503 „ Dėl darbo sutarčių registravimo taisyklių. darbdavys privalo pasirašytinai supažindinti priimamą dirbti asmenį su jo būsimo darbo sąlygomis. nešiojimo ir pateikimo kontroliuojančioms institucijoms tvarkos aprašo patvirtinimo“. kai sieja giminystės ar svainystės ryšiai ir kai jų darbas susijęs su vieno iš jų tiesioginiu pavaldumu kitam arba su vieno teise kontroliuoti kitą. Sudarydamas darbo sutartį. įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. reglamentuojančiais jo darbą.) 1-SD draudėjas pranešimą privalo pateikti apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžios dieną.. nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos. jeigu jų tarnyba kartu yra susijusi su vieno iš jų tiesioginiu pavaldumu kitam arba su vieno teise kontroliuoti kitą. nešiojimo bei pateikimo kontroliuojančioms institucijoms tvarką nustato Vyriausybė. Darbuotojas tokiu atveju neturi atsakyti. 16. Šios nuostatos netaikomos tarnautojams. administracijos) veikimą.V-243 patvirtintas „ Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir patikslinimo taisykles“ ( įsigaliojo nuo 2010 07 01 d. Šiuo metu galioja 2005 01 26 d.115 „ Dėl darbo sutarties pavyzdinės formos patvirtinimo“. kultūros centrų ir kt. taip pat darbuotojo tapatybę patvirtinančio dokumento formą. Darbuotojas darbo pažymėjimą privalo nešiotis ar laikyti darbo metu darbdavio ar įgalioto asmens ( arba įmonės vidaus tvarkos taisyklėse) nurodytoje vietoje. darbo tvarkos taisyklėmis. dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Darbo sutartis turi būti sudaroma raštu pagal pavyzdinę formą. seserys ir jų vaikai. Darbo sutarties pavyzdinę formą. kuriuos sieja artimi giminystės ar svainystės ryšiai (tėvai. 2) dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės. pagal kurią darbo pradžios data yra vėlesnė nei darbo sutarties sudarymo data. kitas lieka darbdaviui. jų sutuoktiniai ir jų vaikai.). Darbo sutartis tą pačią dieną.16. įvaikiai. kurių tarnybą reglamentuoja valstybės tarnybos santykius reglamentuojantys įstatymai.registruojama darbo sutarčių registravimo žurnale. kuriems netaikomas draudimas dirbti vienoje valstybės ir savivaldybės institucijoje bei valstybės ar savivaldybės įmonėje. vaikai. nes jis negali kontroliuoti darbdavio (jo atstovo.12 ir 16. sutuoktiniai. Ne vėliau kaip prieš darbo pradžią kartu su antruoju darbo sutarties egzemplioriumi darbdavys įteikia darbuotojui pastarojo tapatybę patvirtinantį dokumentą (darbo pažymėjimą). o tuo pačiu ir atleidžiamas iš darbo pagal DK straipsnius. kad jei administracija pasirašytinai nesupažindina darbuotojo su jo darbo funkcijomis – ir darbuotojas savo darbo ( pareigų) dėl nesupažindinimo neatlieka ar jas atlieka netinkamai. 5 d. giminaičių darbo apribojimai netaikomi: kultūros įstaigų ( bibliotekų. patvirtintą 2003 01 28 d. nutarimu Nr. broliai. samdantis tris ir mažiau darbuotojų. Šiuo nutarimu patvirtinta ir Darbo sutarčių registravimo žurnalo pavyzdinė forma.13 punktuose numatytus atvejus ir atvejį. Darbo sutarčių registravimo taisykles Vyriausybė patvirtino 2003 04 24 d. jei darbdavys yra fizinis asmuo. kurių taikymas siejamas . kai vadovaujantis DK 99 str. Darbo sutartį pasirašo darbdavys arba jo įgaliotas asmuo ir darbuotojas.Rašytinė darbo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais. tai tokia darbuotojo veikla negali būti kvalifikuojama kaip jo kalti veiksmai ir dėl to jis negali būti baudžiamas drausmine tvarka.Priėmimo į darbą apribojimai DK 97 straipsnis numato tik vieną – giminaičių tarnybos toje darbovietėje apribojimą. t. registravimo taisykles. nes antraip jam gali būti taikoma drausminė atsakomybė. muziejų.9. LR Vyriausybės nutarimas Nr. seneliai. kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį. ji . kultūros ir meno darbuotojams bei kūrybiniams darbuotojams. Pagal DK 98 str.3. Nelegalus darbas Su darbo sutarties sudarymo klausimu glaudžiai susijusi nelegalaus darbo problema. švietimo įstaigų pedagoginiams darbuotojams ir kt. Nelegaliu darbu nelaikomi pagalbos ( talkos) ir savanoriški darbai. Toks žurnalas neprivalomas. seserys ir jų vaikai). pagal kurią darbo pradžios data yra vėlesnė nei darbo sutarties sudarymo data. Išimtis iš šios taisyklės gali nustatyti Vyriausybė. taip pat sutuoktinių tėvai.y. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 06 04 direktoriaus įsakymu Nr.86 „ Dėl darbuotojų. darbuotojo tapatybę patvirtinančio dokumento išdavimo. kitais darbovietėje galiojančiais aktais. nelegaliu darbu laikomas darbas: 1) esant DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams. Draudžiama eiti tarnautojų pareigas vienoje valstybės ir savivaldybės institucijoje bei valstybės ar savivaldybės įmonėje asmenims. Darbo sutarties sudarymas Darbo sutartis laikoma sudaryta. Kai su darbuotoju sudaroma darbo sutartis. Duomenis apie darbuotojo priėmimą į darbą darbdavys turi pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Vienas pasirašytas darbo sutarties egzempliorius įteikiamas darbuotojui. įtėviai. Aukščiausiojo Teismo Senatas išaiškino. kolektyvine sutartimi.). kategorijų sąrašo patvirtinimo“ Remiantis minėto nutarimo nuostatomis.Sutartis laikoma sudaryta nuo šalių susitarimo momento. su darbuotoju sudaroma darbo sutartis. ( ATPK 41 str. kai šalys susitarė dėl darbo sutarties sąlygų ( DK 95 straipsnis). Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys. broliai. pranešimas turi būti pateikiamas ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento. Darbdavys užtikrina. jo išdavimo.

Darbo sutartyje bandomojo termino rūšies nustatymas turi svarbią teisinę reikšmę. o darbuotojas tebedirba. Išbandymas sudarant darbo sutartį Sudarant darbo sutartį. Jeigu darbo sutartyje nustatytas tik išbandymo terminas . atostogavo. Priimant į darbą būtini dokumentai Darbdavys privalo pareikalauti. Kai išbandymo terminas yra pasibaigęs. vandentiekio įrenginių. jeigu darbdavys neįrodo priešingai ( LAT 2000 09 20 nutartis civilinėje byloje Nr. teisėjų kolegijos 2000 10 16 d. o tai reiškia. taip pat išlaikiusius kvalifikacinius egzaminus pareigoms eiti. viešojo maitinimo ir prekybos įmonių.DK 265 straipsnis numato. muitinėje ir kt. Išbandymo metu darbo sutartį galima nutraukti ir kitais pagrindais.y. Kilus ginčui tarp darbdavio ir darbuotojo DK 107 str. kai darbuotojas nebuvo darbe. kieno iniciatyva nustatomas išbandymo terminas. nagrinėdami tokio pobūdžio ginčus negali spręsti tų klausimų. mokyklos. taip pat kai kurių kitų įmonių. Teisėjų kolegija konstatuoja. tai savaime laikoma.buvo tris dienas). ar darbuotojas tinka sulygtam darbui. Išbandymo sąlyga turi būti nustatoma darbo sutartyje. ar darbuotojas tinka sulygtam darbui. įstaigų. pvz. apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš tris darbo dienas ( iki 2010 08 01 d. ar darbas jam tinka. pažymėjo. bet neįvardijama. kad teismas negali pripažinti. darbdavys privalo pareikalauti.. pažymėjimą apie valstybinės kalbos mokėjimą. Praktika rodo. Į išbandymo terminą neįskaitomi laikotarpiai. tokia darbo sutarties sąlyga aiškintina darbuotojo naudai. jeigu šalys nesutarė kitaip. valstybės tarnyboje. Siekiant apsaugoti gyventojų sveikatą. Bet kai kyla ginčas kieno iniciatyva buvo nustatytas. nenustatomas priimant į darbą asmenis: 1) iki aštuoniolikos metų. kai rašytinėje darbo sutartyje nenurodoma. kad dėl išbandymo sąlygos iš viso nesusitarta. išskyrus laikinąją darbo sutartį. nesutinkanti su tokia sąlyga. Per išbandymo terminą darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį. ar darbas tinka darbuotojui. tai vien ši aplinkybė išbandymo sąlygą nedaro negaliojančia ir tai nereiškia. nutraukti darbo sutartį leidžiama tik bendraisiais pagrindais. Darbuotojas privalo pradėti dirbti kitą po darbo sutarties sudarymo dieną. profesinį pasirengimą.Išbandymo termino pratęsti negalima Įstatymų nustatytais atvejais norint patikrinti. ar darbuotojas tinka pavestam darbui. kad išbandymo norint patikrinti. 1 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo praktika. bet ne ilgesni kaip šeši mėnesiai. jog dėl išbandymo sąlygos iš viso nebuvo susitarta. jis nenustatomas. kuri nustatyta ir EB direktyvoje 91/533/EEB „ Dėl darbuotojo pareigos informuoti darbuotojus apie galiojančias sutarties arba darbo santykių sąlygas“:. sveikatos būklę patvirtinančius dokumentus.Jeigu darbo įstatymai sieja priėmimą į darbą su tam tikru išsimokslinimu ar profesiniu pasirengimu. kad teismai. 1 dalies pagrindu. pvz. darė pravaikštas ir pan. Išbandymas nustatomas tik priimant į darbą. šalių susitarimu nustatomas sudarant darbo sutartį. kad priimamasis dirbti pateiktų asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą.  gimimo liudijimą. 2) pareigoms konkurso arba rinkimų būdu. buvo tris dienas) Kai išbandymo terminas yra pasibaigęs. rezultatai nepatenkinami. organizacijų darbuotojų sveikatos tikrinimas. įrodinėjimo našta tenka darbdaviui. išbandymo įvertinimas priklauso nuo darbuotojo valios. jis iki išbandymo termino pabaigos gali atleisti darbuotoją iš darbo. Išbandymo rezultatai Jei darbdavys pripažino. ir nemokėti jam išeitinės išmokos.Nė viena iš šalių negali primesti kitai šaliai sutarties sąlygos dėl išbandymo. gyvenimo aprašymą. kad išbandymas dažniausiai nustatomas darbdavio iniciatyva. o vėliau. sveikatos būkle. Išbandymas yra tam tikras terminas. apie tai raštu įspėjęs darbdavį prieš tris darbo dienas. perkeliant toje pačioje darbovietėje į kitas pareigas. 3k-3-860). Šalis. kurie darbe gali būti veikiami profesinės rizikos veiksnių. Išbandymo terminas gali būti nustatytas sudarant visų rūšių darbo sutartis. ar darbuotojas tinka sulygtam darbui. kurioje mokosi. jog jis išbandymą išlaikė ir nebūtina fiksuoti įsakymu ar įrašu darbo sutartyje. gali būti taikomi ilgesni išbandymo terminai. gali atsisakyti sudaryti darbo sutartį. turi būti atliekamas maisto pramonės. kurie pagal įstatymą ir darbo teisinių santykių sutartinį pobūdį yra darbdavio prerogatyva. Išbandymo laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo įstatymai. bet darbuotojas nebuvo atleistas iš darbo ir dirba toliau. kieno iniciatyva jis yra nustatytas. o priimdamas į darbą nepilnametį nuo keturiolikos iki šešiolikos metų. šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas. tai vien ši aplinkybė išbandymo sąlygos nedaro negaliojančia ir nereiškia. kad darbuotojas tinka dirbti sulygtą darbą ( LAT civilinių bylų sk. gydymo bei profilaktikos ir vaikų įstaigų. pvz. nutartis civilinėje byloje . kad kai darbo sutartyje nurodomas tik išbandymo terminas. Ydinga ir neatitinkanti DK 105 str. Taip Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ( toliau LAT) kasacine tvarka išnagrinėjęs ieškovės grąžinimo į darbą bylą. jeigu jis sirgo. Išbandymo terminas Išbandymo terminas negali būti ilgesnis kaip trys mėnesiai. Jei išbandymas yra nustatytas norint patikrinti.Jis gali būti nustatomas norint patikrinti. taip pat vieno iš tėvų ar kito vaiko atstovo pagal įstatymą raštišką sutikimą bei vaiko sveikatą prižiūrinčio gydytojo leidimą. 3) darbdavių susitarimu perkeliamus dirbti į kitą darbovietę. tai taikoma atskirose institucijose. t.( iki 2010 08 01 d. kad priimamasis pateiktų išsimokslinimą. Darbdavys turi teisę pareikalauti ir kitų įstatymų nustatytų dokumentų. Informuoti darbuotoją apie jo būsimo darbo sąlygas taip pat darbdavio pareiga. kad darbuotojai. taip pat naktį dirbantys ir pamaininiai darbuotojai privalo pasitikrinti sveikatą prieš įsidarbindami. kad išbandymas nustatytas darbuotojui pageidaujant patikrinti. Išbandymas norint patikrinti. taip pat stojančiojo dirbti pageidavimu – ar darbas tinka darbuotojui.su darbuotojo kalte.

išskyrus savivaldybių tarybas. laikinosios. nutraukti darbo sutartį be jokių motyvų ir įrodymų. išskyrus atvejus. terminuota darbo sutartis sudaroma tų renkamųjų organų įgaliojimų laikui (kadencijai). kad darbuotojas nesusitvarkė su jam pavestu darbu. būtų galima sudaryti su jais terminuotas sutartis dėl nuolatinio darbo pobūdžio. ir todėl jis netinka pavestam darbui. jeigu darbas yra nuolatinio pobūdžio. kurios po šios datos steigiamos tokiam pat darbui atlikti panaikinant buvusias darbo vietas. jog darbuotojas neišlaikė išbandymo. Darbo sutartis paprastai sudaroma neapibrėžtam laikui (neterminuota). Darbdavys privalo įrodyti. liudytojų parodymais. 3k-7-4/ 2003. kai nustatomas išbandymo terminas. Teismų praktikoje darbuotojo nepatenkinamą darbą bandomuoju laikotarpiu leidžiama įrodinėti padalinių vadovų surašytais tarnybiniais pranešimais. kad terminuotos darbo sutarties sudarymas. kad per išbandymo laikotarpį darbuotojas netinkamai atliko darbą. laikoma. jeigu darbas yra nuolatinio pobūdžio. jeigu darbdavys pateikia konkrečių įrodymų patvirtinančių.y. organizacijoje negali viršyti 50 procentų visų įmonės. su kuriuo darbo sutartis buvo nutraukta pagal DK 125 ar 129 straipsnius įsigaliojus šioms pataisoms. teismas negali pripažinti. 4) su namudininkais. kurie pagal įstatymą ir darbo teisinių santykių sutartinį pobūdį yra darbdavio prerogatyva. organizacijos darbo vietų (pareigybių) skaičiaus.y. Terminuotų darbo sutarčių. o su darbuotojais. jas reglamentuoja visos DK normos. ekspertų išvadomis ir kt. t. rašytiniais įrodymais. įsteigtoms naujoms darbo vietoms. išskyrus atvejus. Nustačius.. sezoninės. kad sudaryta neterminuota darbo sutartis. o išbandymo rezultatai darbdavio pripažinti nepatenkinamais. 2) terminuotos. dėl kurių buvo apibrėžtas sutarties terminas (darbuotojas po atostogų negrįžta į darbą ir kt. pvz. nagrinėdamas tokias bylas. t. 1 dalies norma draudžia darbdaviui savavaliauti. galios šiuo metu galiojanti nuostata. kai tam nėra teisinio pagrindo. dokumentais apie drausminių nuobaudų skyrimą ir kt. bandomojo laikotarpio įvertinimo aktu. nuostata. darbuotojas turi teisę ginčyti jo atleidimą iš darbo. Tačiau teismas. nuotolinio darbo) 5) patarnavimo darbams. pažeidžia darbuotojo teises. neleidžiama sudaryti terminuotos darbo sutarties. kad terminuota darbo sutartis sudaryta pažeidžiant darbo įstatymus. kad „ neleidžiama sudaryti terminuotos darbo sutarties. DARBO SUTARČIŲ RŪŠYS Darbo sutartys gali būti: 1) neterminuotos. kuriam jie išrinkti. dėl kurio atlikimo buvo sulygta sudarant darbo sutartį. kad“ neleidžiama sudaryti terminuotos darbo sutarties. įstaigos. Naujai įsteigtomis darbo vietomis nelaikomos tokios darbo vietos.2 d. pvz. Nuo 2012 08 01 d. numato. kai tai nustato įstatymai arba kolektyvinės sutartys. Jeigu darbo sutarties terminas pasibaigė. Toks pripažinimas laikytinas pagrįstu ir yra teisėtas. galios DK 109 str. kad sutartis pratęsta neapibrėžtam laikui. 3k-3-1012/2000). Darbo sutarties terminas gali būti nustatomas iki tam tikros kalendorinės datos arba iki tam tikrų aplinkybių atsiradimo. bet ne ilgiau kaip penkeriems metams. organizacijoje dirbusiu darbuotoju. darbuotojo teisės gali būti ginamos ( LAT Nr. kad dėstytojai priimami į darbą viešo konkurso būdu 5 metų kadencijai. Darbo santykiams pagal tokią terminuotą darbo sutartį tęsiantis po 2012 07 31 d. apie laisvas darbo vietas ir užtikrinti. negali spręsti tų klausimų. kuriuos pagal įstatymus arba pagal įmonės. skaičius įmonėje. daiktiniais įrodymais. 3) dėl antraeilių pareigų. tačiau ne ilgesniam laikui kaip iki 2012 07 31 d. Dėl to teismo pareiga nagrinėjant tokias bylas patikrinti. DK neterminuotos darbo sutartys nėra atskirai aptariamos. neigiamą išbandymo rezultatą darbdavys gali įrodinėti visomis LR civilinio proceso kodekso 177 straipsnyje numatytomis įrodinėjimo priemonėmis. Terminuota darbo sutartis tampa neterminuota. įstaigoje. Studijų ir mokslo įstatymo 65 str. LAT yra pripažinęs. liudytoju parodymais. kad darbuotojas dėl savo dalykinių ar asmeninių savybių nesugeba ar negali dirbti to darbo. ( nuo 2010 08 01 d. Iki 2012 07 31 d. ar darbdavys tikrai turėjo pakankamą pagrindą pripažinti. Su renkamaisiais darbuotojais terminuota darbo sutartis sudaroma laikui.Nr. t. Kolektyvinėse sutartyse šalys gali numatyti konkrečius atvejus. sudaromų naujai įsteigtoms darbo vietoms. Terminuota darbo sutartis naujai įsteigtai darbo vietai negali būti sudaryta su toje pačioje įmonėje. kad darbuotojas neišlaikė išbandymo. jei tik jos nėra skirtos kokiai konkrečiai darbo sutarties rūšiai. Siekiant išvengti darbdavių piktnaudžiavimo. organizacijos įstatus skiria į darbą renkamieji organai. dirbančius pagal terminuotą darbo sutartį.Darbdavys privalo informuoti darbuotojus. kai tai nustato įstatymai ar kolektyvinės sutartys“. išskyrus atvejus. įstaigoje. 6) kitos. kad darbuotojas tinka pavestam darbui.). laikoma. kai nepažeidžiant darbuotojų teisių. o darbo santykiai faktiškai tęsiasi ir nė viena iš šalių iki pasibaigiant terminui nepareikalavo jos nutraukti ( DK 126 straipsnis). DK 107 str.Terminuotos darbo sutartys naujai įsteigtoms darbo vietoms gali būti sudaromos laikotarpiui iki dviejų metų. kai darbo santykių buvimo laikotarpiu išnyksta aplinkybės.Jeigu darbo sutartyje jos terminas nenurodytas arba netinkamai nustatytas. . Atsižvelgiant į darbo sutarties šalių lygiateisiškumą.y. Terminuota darbo sutartis Terminuota darbo sutartis gali būti sudaroma tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui.Terminuotas darbo sutartis nuolatinio pobūdžio darbui galima sudaryti tik po 2010 08 01 d. jeigu darbas yra nuolatinio pobūdžio. 3k-3-568/2005).. pasikeitimo arba pasibaigimo. kai tai nustato įstatymai ar kolektyvinės sutartys arba kai darbuotojas priimamas į naujai steigiamą darbo vietą“. kad jie turėtų tokias pat galimybes įsidarbinti nuolatiniam darbui kaip ir kiti asmenys. įstaigos. patvirtinančių. darbo sutartis tampa neterminuota.

Sezoninėje darbo sutartyje. be kitų sutarties sąlygų. bet nepraėjus vienam mėnesiui nuo jos nutraukimo dienos su atleistu iš darbo darbuotoju vėl sudaroma terminuota darbo sutartis tam pačiam darbui. Ši sutartis taip pat gali būti nutraukta ir papildomais pagrindais: 1.3 d. palyginti su tomis.Jeigu darbo sutartis.3d. ja išmokama vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. gelžbetonio konstrukcijų ir betoninių elementų gamyba lauke ir nešildomose patalpose. darbdavys jam. dirbantiems pagal neterminuotas darbo sutartis. kurios nustatomos asmenims. 2 d. o atleidžiant juos iš darbo. detalizuojamos Vyriausybės nutarime Nr. kvalifikaciją. DK nerasime atsakymo. prekinio betono. dirbantiems vieną sezoną. Sezoninė darbo sutartis DK 112 straipsnio nuostatos. bet ne ilgiau kaip iki darbo sutarties termino pabaigos. išorės apdaila. 2. klintmilčių gamyba. Europos Sąjungos 1999 06 28 d. Sezoniniai darbai: 1. ruloninės stogo dangos įrengimas. kolektyvinė sutartis ar kai į darbą priimami renkami darbuotojai pakartotinai kadencijai. nenutraukdami darbo santykių. kad minėtu atveju DK 111 str. būtina. ir yra įtraukti į sezoninių darbų sąrašą. darbo grafikai turi būti skelbiami prieš savaitę iki jų įsigaliojimo. nuostata nėra taikytina tais atvejais. darbdavys neturi teisės versti darbuotoją dirbti pagal naują darbo grafiką. tikslinga darbo sutartyje padaryti įrašą.y. Sezoniniais vadinami darbai. kad darbuotojas pareikštų reikalavimą pripažinti sutartį esant sudarytą neapibrėžtam terminui.). bet 2 VDU dydžio išeitinę išmoką. žvyro. jeigu tai numatyta kolektyvinėje sutartyje arba darbo sutartyje. vadovaudamasis DK 140 str. dirbantiems pagal neterminuotas darbo sutartis“. ir įskaičiuoti pertrauką tarp tų sutarčių į darbuotojo nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje. t. kai darbo sutarties terminas baigėsi. norma suteikia galimybę pripažinti neterminuota ne antrąją. gali būti taikoma suminė darbo laiko apskaita. kurie įsigaliojo 2003 01 01 d. smėlio. Tais atvejais. 3.Jeigu darbo sutartis nutraukiama sezonui pasibaigus ir tarpsezoniniu laikotarpiu su tuo pačiu darbdaviu sudaroma nauja sezoninė darbo sutartis.Darbuotojų. apie tai įspėjus darbdavį raštu prieš 5 kalendorines dienas. kurie pasibaigus jų sezoninės darbo sutarties terminui pratęsia darbo sutartį kitam sezonui. išskyrus DK 109 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus atvejus. turės išmokėti jau ne 1 VDU. tačiau nė viena iš šalių nerodo iniciatyvos nutraukti tarp jų esamų darbo santykių. DK trečios dalies komentaro autoriai ( 2 tomas. nesupažindinęs laiku darbuotojų su būsimu darbo grafiku. antroje ar trečioje dalyse nustatytais pagrindais. draudžiantis darbuotojų. kol jis atgauna darbingumą arba jam nustatomas neįgalumas. nustatančios reikalavimus sezoninio darbo sutarčiai. Tuo pagrindu buvo papildytas DK 109 str. nepratęsiama arba nutraukiama. kasmetinės atostogos suteikiamos tarpsezoniniu laikotarpiu. darbdaviai negali nustatyti šiems darbuotojams nepalankesnių darbo sąlygų. Mūrijimas. įstaigoje ar organizacijoje sezoniniai darbai buvo sustabdyti ilgiau kaip 2 savaitėms dėl gamybinių priežasčių arba kai sumažinamas darbų mastas. kai terminuotą sutartį leidžia sudaryti įstatymai. Dirbant sezoninius darbus. dirbančių pagal terminuotas sutartis diskriminavimą. Atsižvelgiant į DK reikalavimus. Sezoninė darbo sutartis gali būti pakeista ir gali pasibaigti Lietuvos Respublikos darbo kodekso III dalies XII skyriaus trečiojo skirsnio „Darbo sutarties vykdymas“ ir ketvirtojo skirsnio „Darbo sutarties pasibaigimas“ nustatyta tvarka. o pirmąją terminuotą darbo sutartį. Tačiau DK 111 str. kai darbingumas prarandamas dėl suluošinimo (traumos) darbe arba profesinės ligos per sezoną. Sezoninė darbo sutartis sudaroma sezoniniams darbams atlikti. už tarpsezoninius laikotarpius mokamas kolektyvinėje sutartyje arba darbo sutartyje nurodyto dydžio atlyginimas. įtvirtintas principas. Nepasibaigus sutarties terminui darbuotojo pareiškimu. tokį darbuotojo reikalavimą turi ištirti ginčus nagrinėjantis organas.92) mano. už laiką nuo naujos darbo sutarties sudarymo iki sezono pradžios apmokama šio punkto pirmojoje pastraipoje nurodyta tvarka. kad pasibaigus sutarties galiojimo terminui darbo santykiai tampa nuolatiniai. nurodytų 2 ir 3 punktuose. Darbo sutartis savaime netampa neterminuota. 99/70/EB [1] 4 str. Apie numatomą atleidimą iš sezoninio darbo dėl priežasčių. pasibaigus jos terminui. Kasmetinės atostogos suteikiamos ir ne tarpsezoniniu laikotarpiu. kvalifikacijos kėlimo ir skatinimo galimybės negu darbuotojams. kurie dėl gamtinių ir klimato sąlygų dirbami ne visus metus. kaip elgtis darbdaviui ir darbuotojui. Kai darbuotojas per sezoną neatvyksta į darbą ilgiau kaip vieną mėnesį dėl laikinojo nedarbingumo. Darbuotojams. teritorijos tvarkymas ir apželdinimas. dirbančių pagal sezonines darbo sutartis. Darbdaviui nesutikus su tokiu reikalavimu ir kilus ginčui. kai pats darbuotojas norės nutraukti terminuotą ( sezoninę) darbo sutartį dėl ligos ( DK 127 str. o tam tikrais periodais (sezonais). turi būti nurodyta ir tai. skiedinių. 5 dalimi.y. Darbuotojams. Darbuotojams. kad „ pagal terminuotas darbo sutartis dirbantiems darbuotojams negali būti taikomos mažiau palankios darbo sąlygos. t. 2 d. darbuotojui darbo vieta (pareigos) paliekama. nepažeidžiant Lietuvos Respublikos darbo kodekso reikalavimo jas suteikti tais pačiais darbo metais. P. 154 „ Dėl sezoninio darbo“. molio) gavyba. kasmetinės atostogos nesuteikiamos. jog darbuotojas priimtas dirbti sulygtą sezoninį darbą pagal atitinkamą profesiją. taip pat nurodytas sutarties terminas. direktyvos Nr. tai darbuotojo reikalavimu tokia sutartis pripažįstama sudaryta neapibrėžtam laikui. Nerūdinių medžiagų (skaldos.. specialybę. Automobilių kelių pagrindų . kurie dirba du sezonus ir daugiau iš eilės nenutraukę darbo santykių. betonavimas. už nepanaudotas atostogas mokama piniginė kompensacija. ne ilgesniais kaip aštuoni mėnesiai (vienas po kito einančių dvylikos mėnesių laikotarpiu). darbuotojas neįspėjamas. tuo atveju. jei nauja terminuota darbo sutartis sudaroma DK 109 str. Vadinasi. buvo atlikti tam tikri pakeitimai. Kai įmonėje.

Kapaviečių priežiūros darbai. ežerų. Vaisių ir uogų auginimo. asfaltbetonio gamyba. susiję su daržovių. bituminių emulsijų gamyba ir naudojimas. Miestų ir gyvenviečių skverų. kapinių ir žaliųjų plotų želdinimo ir želdinių priežiūros darbai. koklių krosnims. žemės sankasų ir pagrindų įrengimas tiesiant ir remontuojant kelius ir geležinkelius. miško kenkėjų ir ligų apskaita ir stebėjimas. asfalto dangos regeneravimas. automobilių kelių ir gatvių dangos ženklinimas. uogų rinkimo ir apdorojimo darbai. miško želdinimas. akmens pjaustymas. Vidaus apdailos darbai nešildomose patalpose. Išorės inžinerinių tinklų vamzdynų montavimas. 5. vandens biologinio valymo darbai. Vaistažolių rinkimo. asbestcemenčio šiferio gamybos darbai. čerpių. Medelių sodinimo ir želdinių priežiūros darbai kaimo sodybose. restoranuose. gėlių ir kitų augalų sėklų rinkimu. 21. 8.stabilizavimas organiniais ir neorganiniais rišikliais. Durpių kasimas ir gaminimas. Geležinkelių statyba. Cukraus gaminimas iš cukrinių runkelių 7. Patalpų šildymas (kūriko darbas). taip pat kiti su tuo susiję darbai 4. paplūdimių. kitų vandens telkinių. 6. susiję su sėklinių linų sėmenų ruošimu. 10. paruošimas ir supirkimas sezono metu 11. Šildymo sistemų paruošimo kitam sezonui darbai. taip pat spalių briketų gaminimu. Jūros. Mineralinių medžiagų skaldymas ir sijojimas. perdirbimu ir realizavimu. savaeigių kranų mašinistų. Kelių valymas ir barstymas esant pavojingoms eismui meteorologinėms sąlygoms. ruošimu. viešbučiuose. dirvos parengimas miško želdiniams. priešgaisrinių barjerų įrengimas. parduotuvėse. 16. Kelio dangos frezavimas. 2. priešgaisrinis budėjimas. kokybės nustatymu. aktyviųjų mineralinių asfaltbetonio miltelių gamyba. bitumo ruošimas saugyklose. pakrančių tvirtinimo ir priežiūros darbai. turistinėse bazėse. asfalto klojimas. Žemės melioravimas. cheminėmis priemonėmis. susiję su paviršiaus geologine nuotrauka. Žemės ūkio produkcijos auginimas. Miškų ūkio darbai: sėklų rinkimas ir jų parengimas sėjai. 13. hidrotechnikos statinių statyba. Medelynų ūkio darbai. asbestcemenčio vamzdžių gamybos darbai 20. gėlių auginimas atvirame grunte ir nešildomuose šiltnamiuose. Darbai. parkų tvarkymo darbai. Darbai. Žemėtvarkos lauko darbai. kova su jais biologinėmis. 12. Žemės kasyba. keraminių drenažo vamzdžių ir kitų keraminių gaminių gamyba. Melioracijos statinių priežiūra ir remontas 3. Vaikų poilsio stovyklų darbuotojų darbai. jos paviršiaus apdorojimas. 19. taip pat briketų gaminimas. paruošimo. 18. kavinėse. perdirbimo darbai. Miškų valymo darbai. Upių transporto darbai. motoristų ir kitų darbininkų. grunto. Geodezijos ir topografijos darbai. skynimo. formos suteikimas ir galutinis apdirbimas. Aptarnavimo darbai kaimo turizmo sodybose. Geotekstilės naudojimas. priešgaisrinių mineralizuotų juostų. mechaninėmis. Miško plukdymas. darbas . linų pirminiu perdirbimu. poilsio namuose ir sanatorijose. Gėlynų įrengimo. dugno valymo (gilinimo) ir kiti valymo. Miško grybų. Miškotvarkos lauko darbai. 14. Silikatinių ir keraminių plytų. kurie veikia ne ištisus metus. parkų. pagrindo ir dangos rengimas permerkimo būdu. 15. 17. kelmų dervuolių rovimas ir perdirbimas. paruošimo ir perdirbimo darbai. jeigu jie aptarnauja sezonines brigadas (grandis). daigynų įveisimas ir priežiūra. upių. želdinių priežiūra. neasbestinių banguotų lakštų ir fasoninių detalių gamybos darbai. Darbai. jų priežiūros darbai. derliaus nuėmimas atvirame lauke. Bokštinių. medynų sakinimas. 9. Daržovių. Dirvožemio.

apie tai įspėjus darbdavį raštu prieš 5 darbo dienas. kur būtinoji sąlyga – terminas. nurodytų 2 punkte. bet nepraėjus vienam mėnesiui nuo jos nutraukimo dienos su atleistu iš darbo darbuotoju vėl sudaroma laikinoji darbo sutartis tam pačiam darbui. Grūdų priėmimo ne ištisus metus arba sezono metu. už likusį iki sutarties termino pabaigos laiką. maistu. Tarpmiestinio kabelinio ryšio linijų bei optinio kabelio linijų tiesimo ir montavimo darbai". 0. kol jis atgauna darbingumą arba jam nustatomas neįgalumas. Apie numatomą atleidimą iš darbo dėl priežasčių. Vaisvandenių gaminimo darbai įmonėse.. Žvejyba Baltijos jūroje ir vidaus vandenyse. spauda ir pramoninėmis prekėmis lauko sąlygomis. dirbantiems pagal laikinąsias darbo sutartis. darbuotojas neįspėjamas. Nutraukiant darbo sutartį su darbuotoju. grūdų krovos ir transportavimo. 23. Laikinoji darbo sutartis gali būti nutraukta: . bet ne daugiau kaip už vieną mėnesį. kad darbo funkcija pagal antraeilių pareigų sutartį gali būti atliekama tik laisvu nuo darbo pagrindinėje . šviežių žuvų perdirbimas 26. grūdų valymo.38–110 kV įtampos elektros tiekimo kabelinių linijų klojimas žemėje 29. nes susitariant dėl papildomo darbo sulygstama dėl papildomų pareigų ar papildomo darbo toje pačioje darbovietėje. praradusiu darbingumą dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos. Laikinoji darbo sutartis gali būti sudaroma skubiems ar trumpalaikiams darbams atlikti. Nepasibaigus sutarties terminui. pasibaigus jos terminui.Laikiniesiems darbuotojams atostogos nesuteikiamos. nurodytų 2 ir 3 punktuose. 2. kuriuose dirbama sezoniniu principu.Kai laikinasis darbuotojas neatvyksta į darbą ilgiau kaip 7 dienas dėl laikinojo nedarbingumo.. iki pasibaigia terminas. Jeigu laikinoji darbo sutartis. kurios veikia ne ištisus metus 30. Dar viena skirtumas yra tas. o nutraukiant laikinąją darbo sutartį išmokama piniginė kompensacija. nutraukiama. 27. Juodųjų metalų laužo ir atliekų perdirbimas lauke ir nešildomose patalpose.Laikiniesiems darbuotojams išbandymo laikotarpis nenustatomas. sudaro kitą darbo sutartį su kitu darbdaviu. darbuotojo pareiškimu. kokybės nustatymo elevatoriuose ir kitokiose grūdų saugyklose darbai 28. nepareikalauja jos nutraukti. Darbuotojas turėdamas galiojančią darbo sutartį su vienu darbdaviu. jam išmokama vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. išmokama vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Kai darbingumas prarandamas dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos. vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 277 straipsnio ir kitų teisės aktų nuostatomis dėl saugių ir sveikų darbo sąlygų sudarymo asmenims iki 18 metų. Darbuotojams. darbuotojui darbo vieta (pareigos) paliekama. atostogų ir panašiai) darbuotojams pavaduoti. laikinai nesantiems (dėl ligos. 1. Prekyba ledais. Kai įmonėje. Antraeilių pareigų darbo sutartį reikėtų skirti nuo susitarimo dėl papildomo darbo. įstaigoje ar organizacijoje darbai buvo sustabdyti ilgiau kaip 2 savaitėms dėl gamybinių priežasčių arba kai sumažinamas darbų mastas. laikoma. Atrakcionų darbuotojų darbas lauko sąlygomis. Antraeilės pareigos Antraeilės pareigos (darbas) – tai darbuotojo laisvu nuo darbo pagrindinėje darbovietėje laiku einamos pareigos ar atliekamas darbas. kad laikinoji darbo sutartis pratęsta neapibrėžtam terminui. 3. o atleidžiamam . Laikinoji darbo sutartis taip pat gali būti sudaryta su studentais. Laikinoji darbo sutartis Laikinoji darbo sutartis yra darbo sutartis. grūdų džiovinimo. moksleiviais jų atostogų metu. 24.Jeigu laikinosios darbo sutarties terminas pasibaigė. Cirkų artistų ir kitų šių įstaigų darbuotojų darbas nešildomose patalpose (palapinėse).3 punkte nurodytu atveju išmokama išeitinė išmoka. atleidžiamam iš darbo dėl priežasčių. 25. Objektų. gali būti taikoma suminė darbo laiko apskaita. o darbo santykiai faktiškai tęsiasi ir nė viena iš laikinosios darbo sutarties šalių. meistrų ir darbų vykdytojų darbas. sudaryta ne ilgesniam kaip dviejų mėnesių laikui Pagal savo išskirtinį pobūdį ji priskiriama prie terminuotų darbo sutarčių. apskaičiuota pagal vidutinį mėnesinį darbo užmokestį. bet ne ilgiau kaip iki laikinosios darbo sutarties termino pabaigos. darbuotojo reikalavimu tokia sutartis pripažįstama sudaryta neapibrėžtam laikui. Darbuotojui.22.

namų ruošos ir kitokių pagalbininkų – skalbėjo. teisės aktų nustatyta tvarka turi įvertinti profesinę riziką namudininko darbo vietoje. kuris darbuotoją priima į antraeiles pareigas (darbą). Namudininkas savo darbo laiką apskaito pats. kurioje turi būti nurodytas jo kasdienio darbo toje darbovietėje pradžios ir pabaigos laikas. kompiuterį. įstaigos. dirbantis pagal 2 ar daugiau darbo sutarčių. ligonių priežiūros darbuotojo. Sudarius patarnavimo sutartį. Patarnavimo sutartis Patarnavimo sutartis yra darbo sutartis. mašinų ir įrenginių priežiūros ir remonto. Darbo sutartis su namudininkais ( nuo 2010 08 01 d. sudarytos iki 2010 08 01 d. Darbuotojas. užtikrinti saugias ir sveikas darbo sąlygas. darbdavys.y. Namudininkams negali būti pavedami darbai. virėjo. norintis eiti antraeiles pareigas (dirbti darbą). be kitų sutarties sąlygų. Darbuotojams. Namuose gali būti dirbamas ir nesudėtingas.Namudininkui. kuriuos atliekant namuose gali atsirasti draudžiamų kenksmingų ar pavojingų asmenims iki 18 metų arba nėščioms. už sulygtą darbo užmokestį namuose. sodininko (sodo priežiūros paslaugos). sukirpėjai. modeliuotojai ir kt. turi būti nurodyta. kitoms panašioms operacijoms. kurio teisnumą ir veiksnumą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. būsimajam darbdaviui turi pateikti pažymas apie darbo laiko kitose darbovietėse pradžią ir pabaigą. cheminiais. telefoną. vaikų. specialių sąlygų nereikalaujantis darbas. neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms moterims veiksnių. siuvėjai. specialių techninių priemonių reikalaujantis darbas.darbovietėje laiku. patirtų teikiant paslaugas. iš pagrindinės darbovietės gautą pažymą. nedirbtų ilgiau kaip 12 valandų per dieną. o ne darbdavio įmonės. jo dirbtas darbo laikas gali būti žymimas ir kitaip negu nustatytos pavyzdinės formos darbo laiko apskaitos žiniaraštyje. Arba jas turi suteikti darbdavys.Namudinio darbo sutartyje gali būti numatyta. kad darbuotojas priimtas į antraeiles pareigas dirbti sulygtą darbą. organizacijos teritorijoje ar kitoje darbdavio nurodytoje vietoje. dirbantis keliose darbovietėse. kad asmuo. Nuotolinio darbo sutarties ypatumus nustato Vyriausybė ir kolektyvinės sutartys. siuvimo reikmenis. vykdyti kitus sutartyje numatytus įsipareigojimus. auklės. Darbuotojų dirbtas darbo laikas gali būti žymimas ir kitaip negu nustatytos pavyzdinės formos darbo laiko apskaitos žiniaraštyje. kitas. pvz. auklės tarnaitės. darbuotojas turi apie tai pranešti priėmusiam jį į antraeiles pareigas (darbą) darbdaviui ir pateikti pažymą. kuriems nustatytas sutrumpintas darbo laikas (DK 145 straipsnio 1 dalies 1 punktas). ir sudėtingesnis. susitaręs su darbdaviu. laiką. apgyvendinimo pas darbdavį ir maitinimo sąlygų.Darbo sutartyje dėl antraeilių pareigų (darbo). kurie galėtų nukentėti dėl netinkamo namudininko elgesio ar klaidų darbe. Namudininkui netaikomos įmonės darbo tvarkos taisyklės. pakuoti ir išpakuoti. operatoriai. ryšių paslaugų. konsultantai telefonu ir pan. neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios moterys. tęsiasi toliau ir joms taikomos nuotolinio darbo sutarties nuostatos. eiti antraeilių pareigų (dirbti darbo) neleidžiama. Darbuotojas. slaugės. interneto ryšį ir pan.Namudininko naudojamos darbo priemonės turi atitikti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nustatytus reikalavimus. mašinų.t. iki darbo sutarties sudarymo turi pateikti darbdaviui. Pagal antraeilių pareigų (darbo) sutartis darbuotojas gali dirbti keliose darbovietėse. nuotolinio darbo sutartis) Namudiniu vadinamas darbas. rūšiuoti. susitaręs su darbuotoju. kurį atlieka asmuo. Patarnavimo sutartyje darbuotojo pageidavimu gali būti susitarta dėl išlaidų (kelionės. kompiuterių sistemų specialisto (darbdavio privačiame namų ūkyje arba savo namuose darbdaviui teikiamos paslaugos). darbo diena gali būti pertraukiama. pvz. o darbdavys – fizinis asmuo. namų kambarinės paslaugos atliekant įvairius darbus privačiuose namų ūkiuose.Tokiam darbui atlikti darbuotojas arba pats turi turėti reikalingą įrangą ir priemones. pvz. kuria darbuotojas įsipareigoja teikti asmenines namų ūkio paslaugas. nepilnamečiams iki 18 metų. Nuotolinio darbo sutartyje gali būti nustatyta. įrankių ir kitos įrangos naudojimu. mokėti darbuotojui darbo užmokestį. galinčiomis būti tokių veiksnių šaltiniais. sauga ir sveikata. kurio namuose gyvena asmenys iki 18 metų.Darbo sutartys su namudininkais. gavęs pažymą apie darbo ir poilsio laiką. Prieš sudarydamas darbo sutartį su namudininku. Darbdavys. Šios pažymos galioja vienerius darbo metus ir yra saugomos kartu su darbo sutartimi. Namudininkas turi raštu informuoti darbdavį. kad namudininkas gaus kompensaciją už: susijusias su jo darbu išlaidas: elektros energijos ir vandens sunaudojimo. programuotojai. kiemsargio. kancerogeniniais veiksniais.Asmeninės namų ūkio paslaugos – tai automobilio vairuotojo. Antraeilių pareigų darbo sutartis gali būti nutraukta DK nustatyta tvarka. . darbdavys neprivalo įteikti darbuotojui darbo pažymėjimo. mutagenais ar medžiagomis. susiję su kenksmingais biologiniais. Namudininko darbo laikas negali būti ilgesnis kaip 40 valandų per savaitę.. įrankiams keisti. spec.Patarnavimo sutartyje turi būti nustatytas kasdieninio darbo pradžios ir pabaigos laikas. Namudininkas darbo laiką skirsto savo nuožiūra. sugaištą mašinoms ir įrenginiams remontuoti. Pagal patarnavimo sutartis dirbantiems darbuotojams gali būti taikoma suminė darbo laiko apskaita. nėščios. turi užtikrinti. Namudininkas privalo rūpintis savo paties ir kitų asmenų. Pasikeitus darbo ir poilsio laikui pagrindinėje darbovietėje. taip pat tinkamu medžiagų. negali būti pavedami darbai. drabužių įsigijimo ir kitų). nakvynės. ar jo namuose yra minėtųjų asmenų. kitos darbdaviui teikiamos asmeninės namų ūkio paslaugos. kompensavimo. kad sutartyje sulygtą darbo funkciją arba dalį sulygtų darbo funkcijų darbuotojas atliks kitose nei darbovietė darbuotojui priimtinose vietose.

pvz. DK nenumato jokių tokio susitarimo apribojimų. nerandantiems savo nemokių darbdavių. Vyriausybės nutarimais ar pagal kolektyvinę sutartį yra keičiamas tam tikros ūkio šakos. nepagrįstai sustabdęs darbo sutarties vykdymą. darbuotojui arba ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nemoka viso priklausančio darbo užmokesčio. taip pat pakeisti kitas DK 95 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas sąlygas. o perkėlus darbuotoją į kitą darbą sumažėja darbo užmokestis dėl nepriklausančių nuo darbuotojo priežasčių. nepagrįstai sustabdęs darbo sutarties vykdymą. Jei darbuotojas nesutinka dirbti pakeistomis darbo sąlygomis. kai jos ypatingais atvejais yra keičiamos laikinai Darbdavys turi teisę perkelti darbuotoją iki vieno mėnesio laikui į darbo sutartimi nesulygtą darbą toje pačioje vietovėje. o tai reiškia. Tai reiškia. Jeigu perkėlus į kitą darbą darbuotojui sumažėja darbo užmokestis dėl nepriklausančių nuo darbuotojo priežasčių. darbdaviui nevykdant savo įsipareigojimų DK papildytas nauju 123-1 str. jeigu darbdavys ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nevykdo savo įsipareigojimų. negali būti kvalifikuojamas kaip darbuotojo darbo drausmės pažeidimas. suteikia galimybę oficialiai sustabdyti darbo funkcijų atlikimą. jam paliekamas pirmesnio darbo vidutinis darbo užmokestis. Šis pakeitimas darbuotojams. Paprasčiausias darbo sutarties sąlygų keitimas yra šalių susitarimu. darbdavys sumoka jam ne mažesnę kaip vienos minimaliosios mėnesinės algos dydžio kompensaciją už kiekvieną mėnesį. kad galima perkelti ir į kitą įmonę. taip pat kitais gamybinio būtinumo atvejais darbdavys turi teisę pakeisti darbo sutarties sąlygas. Toks darbdavio įsakymas darbuotojui yra privalomas. Keičiant darbo sutarties sąlygas. ją likviduoti arba nedelsiant pašalinti jos padarinius. jis nesumuojamas. sumažinti darbo užmokestį be darbuotojo raštiško sutikimo negalima. Laikinas darbo sutarties vykdymo sustabdymas pasibaigia kitą dieną po to. jis gali būti atleistas iš darbo pagal DK 129 straipsnį laikantis nustatytos darbo sutarties nutraukimo tvarkos. gali būti keičiamos esant išankstiniam raštiškam darbuotojo sutikimui. kad kiekvieno perkėlimo atveju vieno mėnesio laikotarpis pradedamas skaičiuoti iš naujo. gesinti gaisrą ir kitais ypatingais iš anksto nenumatytais atvejais Įstatymas nenustato galutinio tokių ypatingų atvejų sąrašo. Jeigu darbuotojas pagrįstai sustabdo darbo sutarties vykdymą. Darbo sutarties sąlygos. Atsisakymas įvykdyti darbdavio nurodymą. planinis įrengimų remontas. atsakytų už darbdaviui padarytą žalą. Darbdavys turi teisę laikinai perkelti darbuotoją į nesulygtą darbą toje pačioje vietovėje. kurios gali kilti darbo procese. jos mastas. Ši nuostata taikoma ir tuo atveju. numatytų teisės aktuose. neklausdamas darbuotojo sutikimo. kad darbdavys gali laikinai pakeisti darbo sutarties būtinąsias sąlygas savo iniciatyva. jam paliekamas vidutinis pirmesnio darbo užmokestis.Darbo sutarties vykdymas Darbo sutarties sąlygų pakeitimas Darbo sutarties keitimas reiškia joje sulygtų sąlygų pakeitimą. Taip darbdaviai apsaugomi nuo nepagrįsto darbo funkcijų sustabdymo – pravaikštų. kai darbo užmokestis didinamas. Jeigu atsiranda svarbių priežasčių -kai keičiama gamyba. kai reikia užkirsti kelią gaivalinei nelaimei ar gamybinei avarijai. užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams. o aplinkybės nurodytos DK 129 str. . tačiau nereikalaujama. Jeigu nustatytais atvejais darbuotojui darbo užmokestis mokamas pagal atliekamą darbą. Negalima taikyti iš anksto suplanuotiems darbams. Darbo apmokėjimo sąlygas be darbuotojo raštiško sutikimo darbdavys gali keisti tik tuo atveju. kad darbdavys atsižvelgtų į darbuotojo specialybę ar kvalifikaciją. kai darbuotojas raštu atšaukia laikiną darbo sutarties vykdymo sustabdymą arba kai darbdavys visiškai įvykdo savo įsipareigojimus darbuotojui ir jį apie tai informuoja arba kai pasibaigia trijų mėnesių terminas. nustatytos DK 95 straipsnio 1 ir 2 dalyse. kuris neleistinas dėl jo sveikatos būklės. kuriam laikui tos sąlygos keičiamos. kuris įsigalioja 2010 08 01 d. Darbo sutarties šalys gali tarpusavio susitarimu pakeisti bet kurią sutarties sąlygą – būtinąsias ar kitas darbo sutarties sąlygų pakeitimo būdas ir tvarka priklauso nuo tų sąlygų keitimo priežasties. Darbuotojas. Laikinas darbo sąlygų pakeitimas ypatingais atvejais Kitokia darbo sąlygų keitimo tvarka yra nustatyta. Keičiant darbo apmokėjimo sąlygas. Tačiau įtvirtinamas ir darbdavio apsaugos mechanizmas nustatantis. kai įstatymais. nes iš anksto negalima numatyti visų sudėtingų situacijų.. taip pat pakeisti kitas darbo sutarties sąlygas galima ne ilgiau kaip vienam mėnesiui. kaltinimų dėl galimų pravaikštų. Svarbu pažymėti. ir taip apsisaugoti nuo nepagrįstų. pakeitimai įforminami abiejuose darbo sutarties egzemplioriuose. įstatymų nustatyta tvarka atsako už darbdaviui padarytą žalą. jeigu ji yra toje pačioje vietovėje. jo nevykdymas gali būti vertinamas kaip darbo drausmės pažeidimas. keičiamų sąlygų rūšies ir nuo to. kad darbuotojas. Darbo sutarties vykdymo sustabdymas. tačiau tik darbuotojui sutikus. Perkelti darbuotoją į darbo sutartimi nesulygtą darbą. kad darbuotojas turi teisę laikinai iki trijų mėnesių sustabdyti darbo sutarties vykdymą raštu įspėjęs darbdavį prieš 3 darbo dienas. išskyrus DK 121 straipsnyje nustatytus atvejus. įmonės ar darbuotojų kategorijos darbo apmokėjimas. staiga atsiradusio darbdavio.Draudžiama perkelti darbuotoją į tokį darbą. Šiuo atveju darbuotojas atleidžiamas nuo pareigos atlikti darbo funkcijas ir jam darbo užmokestis nemokamas. tik kai kuriais atvejais reikalaujama raštiško darbuotojo sutikimo. technologija arba darbo organizavimas. Šiame straipsnyje numatyta. Tokiu atveju sutarties nutraukimo pagrindas yra ne darbuotojo atsisakymas dirbti pakeistomis darbo sąlygomis. darbo ar kolektyvinėje sutartyje.

darbuotojas turi teisę nutraukti darbą.y.  Darbuotojui ar darbdaviui mirus.plačiausia sąvoka. netaikomi įspėjimo terminai. kai darbuotojas pažeidžia darbo drausmę. Manoma. t.) Jei antroji šalis per nustatytą terminą nepraneša. o nutraukiant darbo sutartį pagal DK 126 str. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytas ir kitoks įspėjimo terminas.Nė vienai iš šalių darbo sutarties nenutraukus. Darbo sutarties nutraukimas suėjus terminui Suėjus darbo sutarties terminui. Jei darbuotojas nurodė savo prašyme konkrečią datą..  Terminuotų darbo sutarčių nutraukimo ypatumai. o po to darbo sutartis su darbuotoju nutraukiama pagal DK 125 str. numatytais pagrindais– be įspėjimo. jau šalių sutartu laiku ir tvarka.. kai nėra darbuotojo kaltės. jie taikomi tik nutraukiant darbo sutartį pagal DK 129 str. Įspėjimo terminui pasibaigus. Darbo sutarties pasibaigimo pagrindai priklausantys nuo darbo sutarties šalių valios:  Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva ( be svarbių priežasčių ir esant svarbioms priežastims)  Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva. Įstatymai neriboja šalių valios susitarimu nutraukti darbo sutartį. DK liko neišspręstas klausimas. kokia forma turi būti atsakoma į tokį pasiūlymą. kad sutinka nutraukti sutartį. apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika darbo dienų ( iki 2010 08 01 d. kai darbo sutartis pasibaigia abiejų šalių arba bent vienos šalies valia. Praktikoje pasitaiko atvejai. esant nepatenkinamiems išbandymo rezultatams. laikoma. pačios darbo sutarties pasibaigimo rezultatą. Darbo ginčai. laikoma. derybų dydis. darbo teisiniai santykiai tęsiasi. Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu Darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą.  Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva. Nutraukiant darbo sutartį nemokama išeitinė išmoka. darbdavys arba darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį. 2) likvidavus darbdavį be teisių perėmėjo. bet jis negali viršyti vieno mėnesio. o darbuotojas nereikalauja jos nutraukti. bet visais atvejais susitarimas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu turėtų būti įformintas ne vėliau kaip per 7 dienas po pasiūlymo pateikimo. per kiek laiko po tokio susitarimo pasirašymo darbuotojas turėtų būti atleistas iš darbo.Darbo sutarties pasibaigimas Darbo sutartis baigiasi: 1) ją nutraukus DK ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais.  Darbo sutarties nutraukimas. o darbdavys privalo įforminti darbo sutarties nutraukimą ir atsiskaityti su darbuotoju jeigu nepraėjus įspėjimo terminui darbo sutartis nebuvo nutraukta. darbdavio iniciatyva. tai . nepanaudotų atostogų suteikimo ir kt. kad ir atsakymas.. kai kreipiamasi dėl terminuotų darbo sutarčių nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo. tai nutraukti darbo sutartį ankstesnio prašymo pagrindu negalima. kad sutartis tapo neterminuota. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje. Viena darbo sutarties šalis gali raštu pasiūlyti kitai šaliai nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Įstatymai nenurodo. Jei ši sutinka su pasiūlymu. kai nėra darbuotojo kaltės. pateikusiai pasiūlymą nutraukti darbo sutartį. bet darbuotojui priklauso piniginė kompensacija už nepanaudotas atostogas net ir tuo atveju. jeigu tuo metu darbuotojas būtų ir laikinai nedarbingas. nėra kliūtis ją nutraukti pagal DK 126 str. . susijusios su darbo santykių baigtimi yra:  Darbo sutarties pasibaigimas . susitarimas dėl darbo santykių pasibaigimo nagrinėjamu teisiniu pagrindu negali būti įgyvendintas.  Atleidimas iš darbo reiškia tam tikrą procedūrą. o darbuotojas jos ir nepareikalauja. 1 dalies 1 punkte numatytas draudimas neleidžia įspėti ir nutraukti darbo sutartį laikinojo nedarbingumo metu. jeigu jis dirbo kad ir kelias dienas..y. o darbuotojas tebedirba. t. Privačiame sektoriuje tokie susitarimai neribojami. per septynias dienas turi apie tai pranešti šaliai..  Darbo sutarties nutraukimas – vartojama tais atvejais. Tai padėtų išvengti galimų ginčų. Manoma. kad darbdavys darbuotojui nepasiūlo kompensacijos.Darbuotojas gali įspėti darbdavį ne tik darbo metu. bet ir ligos bei atostogų laikotarpiu. Jeigu pasibaigė įspėjimo terminas. – 14 dienų). Literatūroje vartojamos sąvokos. susiję su terminuotų darbo sutarčių nutraukimu gali būti sprendžiami darbo ginčų komisijoje ir tiesiogiai teisme tais atvejais. Šalims nepasiekus bendros nuomonės dėl nutraukimo sąlygų. Darbo sutarties pasibaigimo pagrindai. Piniginės kompensacijos dydis nustatomas šalių susitarimu. ypač darbdavio turėtų būti duotas raštu. DK 131 str. nebent būtų numatyta kolektyvinėje sutartyje. Darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu Šalių susitarimas yra pats paprasčiausias ir labiausiai rekomenduotinas darbo sutarties nutraukimo pagrindas. nepriklausantys nuo darbo sutarties šalių valios:  DK 136 str. 3) darbuotojui mirus. taip pat ir terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos. Pasibaigus darbo sutarties terminui. nes nėra pasirašytas privalomas susitarimas. taip pat ir darbdavys gali šiais laikotarpiais jį atleisti.  Darbdavio bankroto atveju. kad šalys pačios gali pasirinkti tam tinkamą laiką. kad pasiūlymas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu yra atmestas.  Darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu. apimanti visus darbo santykių pasibaigimo atvejus. 1 d. Susitarime numatoma nuo kurio sutartis nutraukiama ir kitos sutarties nutraukimo sąlygos ( kompensacijų .

Esant keliems darbo sutarties nutraukimo pagrindams. taip pat terminuotą darbo sutartį.( darbdavys turi paprašyti pateikti medicininę pažymą ar kt. kad DK 131 str. ( civilinė byla Nr. ir netaikoma. jei reikalavimas nutraukti darbo sutartį pagrįstas darbuotojo liga ar neįgalumu. nenurodytų datos. taip pat ir terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos.tris darbo dienas). nepaneigia jo surašymo fakto. kuriuo iš jų pabaigti darbo santykius. Bendrosios terminų skaičiavimo taisyklės nurodo. 3K-3-1094/2000). turi dvi galimybes. pareiškimuose ir pan. tai termino pabaigos diena laikoma artimiausia po jos einanti darbo diena. pakeitimo turi būti išreikšta tokia pat – rašytine. kada pareiškimas gautas. kurią yra surašytas pareiškimas. kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva. Pagrindinis dokumentas yra darbuotojo pareiškimas. ( civilinė byla 3K-3567/2000). tad jeigu nustatoma. Jei paskutinė termino diena yra ne darbo diena. arba jei darbdavys nevykdo įsipareigojimų pagal darbo sutartį. Darbuotojas. Gana dažnai būna. kad pareiškime nėra jo surašymo datos. prašydamas jį atleisti tą pačią dieną arba po kelių dienų. jis gali reikalauti. ši diena ir būtų laikoma prašymo padavimo diena ( civilinė byla Nr.darbdavys neturi teisės šio darbuotojo atleisti kitu laiku. atleisti už darbo drausmės pažeidimą. kuriam darbuotojas pareiškia apie darbo sutarties nutraukimą nesilaikydamas nustatytos tvarkos. kad terminas prasideda kitą dieną po tos kalendorinės datos arba įvykio. kai darbuotojas yra parašęs pareiškimą nutraukti darbo sutartį ir atleidimo iš darbo dieną turi nedarbingumo pažymėjimą. o darbdavys gali įforminti atleidimą taip pat tik praėjus nurodytam terminui. ) arba kitomis svarbiomis priežastimis. Darbo sutarties nutraukimas dėl nepriklausančių nuo darbuotojo aplinkybių Pagal DK 128 str. reikia nurodyti jų gavimo datą. Jeigu šalys susitarė. jeigu jis jau yra įgijo teisę į visą senatvės pensiją dirbdamas toje įmonėje. Jeigu darbdavys šia teise pasinaudoja ir patenkina darbuotojo prašymą. Nutraukiant darbo sutartį nemokama išeitinė išmoka.3K-3-417/1999. apie tai įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas nuo prašymo padavimo dienos. Tokiu atveju..1 dalis taikoma tada. kaip ir pirminis jo valios išreiškimas atleisti iš darbo nuo tam tikros datos. Per įspėjimo terminą ir darbo sutarčiai nepasibaigus darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį ir kitais pagrindais. sudarytą ilgesniam kaip šešių mėnesių laikui. mokama 2 VDU dydžio išeitinė išmoka. kad darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu galimas tik gavus savanorišką rašytinį darbuotojo pareiškimą. kai darbuotojas pareiškime nurodo konkrečią atleidimo iš darbo datą ir laikotarpis tarp šios datos ir pareiškimo padavimo dienos yra mažesnis negu trys dienos. sumanęs pakeisti darbo sutarties nutraukimo paties pareiškimu datą. Aplinkybė. tai yra anksčiau nei numatytas 14 dienų ( darbo dienų) terminas. pateikdamas pareiškimą. pvz. Į kalendorinėmis dienomis skaičiuojamą terminą įeina ne darbo dienos ir švenčių dienos. darbdavys gali patenkinti darbuotojo prašymą ir atleisti jį nuo tos dienos. jeigu jo darbo vietoje darbo sutartyje nustatytu darbo laiku prastova ne dėl darbuotojo kaltės tęsiasi ilgiau kaip trisdešimt dienų iš eilės arba jeigu ji sudaro daugiau kaip šešiasdešimt dienų per paskutinius dvylika mėnesių. jeigu darbuotojo pareiškime dėl darbo sutarties nutraukimo yra darbdavio atstovo įrašas. 3K-3-493/2005). įstaigoje. Darbuotojas dirbtų toliau.Darbdavys be darbuotojo sutikimo negali pats nustatyti atleidimo iš darbo dienos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs. nustatytomis kolektyvinėje sutartyje. nurodytos pradiniame darbuotojo pareiškime.forma. tačiau minėtos aplinkybės verčia jį padaryti sprendimą ir nutraukti darbo sutartį. Šiuo atveju abiejų šalių valia dėl darbo sutarties nutraukimo momento sutampa. darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą darbo sutartį. Tokiu atveju darbdavys. Darbuotojas turi teisę atšaukti prašymą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per tris darbo dienas ( iki 2010 08 01 – tris dienas) nuo prašymo padavimo dienos. darbuotojas savo pareiškimo atšaukti negali.nepriklausomai nuo turimo nepertraukiamojo darbo stažo toje darbovietėje.Pagal teismų praktiką. kad rašytinis pareiškimas yra išgautas prieš darbuotojo valią. tai darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį tik praėjus 14 dienų nuo pareiškimo padavimo dienos. Kita aplinkybė. 3K-3-252/2002). taip pat jeigu jam daugiau kaip du mėnesius iš eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga). kaip kad ir nutraukiant darbo sutartį darbuotojo pareiškimu ( civilinė byla Nr. Darbuotojo pasirašymas darbo sutartyje apie darbo sutarties nutraukimą negali pakeisti darbuotojo iniciatyva ir laisva valia paduodamo rašytinio pareiškimo ( LAT civilinė byla Nr. darbuotojas grąžinamas į darbą arba atleidimas yra pripažįstamas neteisėtu. 3K-3-391/2004). Įstatymai nenumato išimčių. organizacijoje Darbo sutartis tokiais atvejais turi būti nutraukiama nuo darbuotojo prašyme nurodytos dienos. kuriais apibrėžta jo pradžia. kurią darbuotojas nurodo savo pareiškime. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienoje byloje yra išdėstęs nuomonę. kad įvairiuose darbuotojų prašymuose. įstaigose nustatyti tvarką. trukdančiu tinkamai atlikti darbą. Darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą darbo sutartį. pažeidžia įstatymus ar kolektyvinę sutartį. nuo kurios nori nutraukti darbo sutartį arba nenurodo datos.3K-3-48/2001). Darbuotojo valia dėl atleidimo iš darbo datos. Praktikoje pasitaiko atvejų. Jeigu darbuotojas. ( civilinė byla Nr. Pirma. Nutraukiant darbo sutartį išvardintais pagrindais. Patartina įmonėse. Prastova nesiejama su darbuotojo kalte. Darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą. tai privalo įforminti raštu. darbdavys turi teisę patenkinti darbuotojo prašymą atleisti nuo pareiškime nurodytos datos. Po to jis gali atšaukti prašymą tik darbdavio sutikimu. tuomet darbo sutartis darbuotojo iniciatyva gali būti nutraukta ir nepraėjus nustatytam terminui. kai darbo sutartis pasibaigia kitais pagrindais. sprendžia darbdavys ( civilinė byla Nr. kad darbuotojas pateikia savo pareiškimą. kai darbuotojui daugiau kaip du . apie tai įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš 14 darbo dienų ( iki 2010 08 01 . dėl kurių darbdavys galėtų uždelsti nutraukti darbo sutartį ir atsiskaityti su darbuotoju. kad darbuotojas vykdytų įstatymo reikalavimą ir nutrauktų darbo sutartį tik po 14 dienų( darbo dienų) Antra.

nuolatinis apyvartos mažėjimas. santuokinė ir šeiminė padėtis. tik ypatingais atvejais. Atleisti darbuotoją iš darbo. Darbuotojui suteikia teisę pasirinkti sutarties nutraukimo datą. kurio jis negalėtų dirbti dėl sveikatos būklės. kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai ( kolektyvinėje sutartyje gali būti sulygta. laikydamasis šio ir 130 straipsnio nuostatų. 4) lytis. Darbuotojo kvalifikacija suprantama kaip darbuotojo pasirengimo dirbti tam tikrą darbą laipsnis. praktiniai įgūdžiai.mėnesius iš eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis. kitų norminių teisės aktų ar kolektyvinės sutarties pažeidimais. Nėra baigtinio sąrašo.nepriklausomai nuo turimo nepertraukiamojo darbo stažo toje darbovietėje. priklausomybė politinėms partijoms ir visuomeninėms organizacijoms. nulemti objektyvių priežasčių. gali būti pripažintas netinkamu dirbti tam tikrą darbą. Įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį raštu pasirašytinai įspėjęs darbuotoją prieš du mėnesius ( nustačius kolektyvinėje sutartyje – ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį). kalba.y. kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip treji metai) asmenis iki aštuoniolikos metų. Pasiūlymą kito darbo reikia suprasti kaip administracijos pareigą. Darbovietės struktūriniai pertvarkymai turi būti realūs. technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų ir dėl panašių svarbių priežasčių. pvz. Įspėjimo termino sutrumpinimas. tautybė. privalomas ne tik atitinkamo valdymo organo sprendimas. Įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą turi būti nurodyta: . jeigu darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus. susijusių su profesiniais gebėjimais. o darbdavio sutikimu ir darbo metu. nevykdo darbo normų ir kt. 6) nebuvimas darbe. Darbdavys turi teisę nutraukti terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos. kai nėra darbuotojo kaltės Darbdavys gali nutraukti neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių. darbuotojais. nurodyti DK 129 straipsnio 4 dalyje. mokama 2 VDU dydžio išeitinė išmoka. jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą. Darbo sutarties nutraukimas dėl ekonominių priežasčių turi būti pagrįstas ekonomine būtinybe. tikėjimas. Ši norma reiškia. kilmė. gali būti nutraukta tik ypatingais atvejais. patirtis. kad šis apribojimas taikomas darbuotojams. taip pat kreipimasis į administracinius organus. kad šis apribojimas taikomas darbuotojams. profesiniais gebėjimais. įsitikinimai ar pažiūros. dėl kurių įdiegimo darbuotojas arba keli darbuotojai nebegali atlikti darbo sutartimi sulygtų darbo funkcijų. Darbovietės struktūriniai pertvarkymai gali būti teismo pripažįstami svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį tuo atveju. specialybę ar kvalifikaciją. galioja iki 2010 12 31 d. kad darbo užmokestis turi būti mokamas reguliariai. Darbuotojas gali turėti reikiamą kvalifikaciją. Ši data turi būti ne ankstesnė kaip trys dienos nuo prašymo padavimo dienos. kadangi išsimokslinimas yra tik vienas iš kriterijų. leidžiama. numatytas kolektyvinėje sutartyje . pilietybė ir socialinė padėtis. o sutikti – tai darbuotojo prerogatyva. kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip treji metai) asmenimis iki aštuoniolikos metų. Esant galimybei siūlomas kitas darbas atsižvelgiant į jo profesiją. darbuotojas nuolat gamina broką. 5) amžius. naujo konkurento atsiradimas rinkoje ir pan. Darbo sutartis turi būti nutraukiama nuo darbuotojo prašyme nurodytos datos. o jeigu tai neįmanoma – siūlomas bet koks darbas. darbuotojai. Pasitaiko atvejų. paprastai turėtų būti suprantamos kaip tam tikri technologiniai pasikeitimai darbovietėje. jo elgesiu darbe. jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą. 2) darbuotojų atstovo funkcijų atlikimas dabartyje ar praeityje. dėl sveikatos būklės. neįgaliaisiais. kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai ( kolektyvinėje sutartyje gali būti sulygta. Technologinės priežastys. tačiau dėl kitų aplinkybių.y. Nutraukiant darbo sutartį išvardintais pagrindais. Ji nėra tapati išsimokslinimui. auginančiais vaikų iki keturiolikos metų. Darbuotojo kvalifikacija apibūdinama jo turimos teorinės žinios. Darbo sutartis taip pat gali būti nutraukta dėl ekonominių. kai darbuotojas įstatymų nustatytais atvejais atlieka karines ar kitokias Lietuvos Respublikos piliečio pareigas ir prievoles. kai nėra darbuotojo kaltės. nors už ankstesnius lieka skolingas. Teisėta priežastis nutraukti darbo santykius negali būti: 1) narystė profesinėje sąjungoje arba dalyvavimas profesinės sąjungos veikloje ne darbo metu. Darbo sutartis su darbuotojais. pvz. arba sumokėjęs darbuotojui už likusį darbo sutarties galiojimo laiką vidutinį darbo užmokestį arba kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais sumokėjęs ne mažesnę negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. nuolatiniai nuostoliai. neįgalieji. apibūdinančių darbuotojų kvalifikaciją. jeigu dėl struktūrinių pertvarkymų darbuotojas arba keli darbuotojai nebegali atlikti savo darbo funkcijų. seksualinė orientacija. tai leidžia darbdaviui pačiam apsispręsti dėl darbo sutarties nutraukimo būtinumo ir konkrečių pagrindų. Svarbiomis gali būti pripažįstamos tik tos aplinkybės. kai darbdaviai išmoka dalį darbo užmokesčio arba sumoka už paskutinį mėnesį. pvz. darbuotojai. 3) dalyvavimas byloje prieš darbdavį. apie atleidimą iš darbo turi būti įspėti ne vėliau kaip prieš keturis mėnesius ( nustačius kolektyvinėje sutartyje – ne vėliau kaip prieš du mėnesius). Negalima siūlyti darbo. t. bet ir toks sprendimas turi būti realiai vykdomas. kurios yra susijusios su darbuotojo kvalifikacija. auginantys vaikų iki keturiolikos metų. kaltinamą įstatymų. kaip pagrindas nutraukti darbo sutartį darbdavio iniciatyva. Darbuotojai. rasė. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva. t. reikalingi dirbti tam tikrą darbą. apie tai įspėjęs jį DK 130 straipsnyje nustatyta tvarka.

2) atleidimo iš darbo data. vertinamas kaip neatitinkantis įstatymo reikalavimų. Įspėjimo terminas pratęsiamas darbuotojo ligos ar atostogų laikui ar laikotarpiui nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. nurodant asmeniškai darbuotojui. Tie paskutiniai 12 mėnesių turi būti skaičiuojami ne nuo darbo sutarties nutraukimo dienos.. Darbuotojo atsisakymas šį dokumentą prilyginamas jo gavimui. jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima indentifikuoti siuntėjo parašą. Jeigu darbuotojas. Garantijos nėščioms moterims ir darbuotojams. Įspėjimas.Į nedarbingumo laikotarpius neįskaitomas laikas. o nuo įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą įteikimo darbuotojui dienos. kol jis atgaus darbingumą arba jiems bus nustatytas neįgalumas. kuris sukelia DK 297 str. Darbuotojams. kai per trisdešimt kalendorinių dienų dėl ekonominių ar technologinių priežasčių. įspėtas apie darbo sutarties nutraukimą. nes įstatymas draudžia darbuotoją traumuoti. jo atleidimo iš darbo data perkeliama iki to laiko. raštu neįspėto apie darbo sutarties nutraukimą. siunčiant paštu. Įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą privaloma forma – rašytinė. pasibaigus nustatytiems laikotarpiams. Per įspėjimo laikotarpį darbdavys turi duoti darbuotojui laisvo nuo darbo laiko naujo darbo paieškoms.Darbuotojams. nes kol nėra suėję nustatyti terminai. Laisvas nuo darbo laikas suteikiamas darbuotojo ir darbdavio sutarta tvarka. kuriose dirba nuo dvidešimties iki devyniasdešimt devynių darbuotojų. 3) kitais įstatymų nustatytais atvejais. 2) darbuotoją. darbdavys neturi teisės darbuotojo įspėti apie darbo sutarties nutraukimą.. Darbuotojo. Įspėjimas ligos ar atostogų metu apie būsimą atleidimą vertinamas kaip neteisėtas. o nustačius kolektyvinėje sutartyje gali būti mokamas ne mažesnis negu Vyriausybės patvirtintas minimalusis valandinis atlygis už kiekvieną suteiktą valandą naujo darbo paieškoms. pvz. Šio laiko trukmė negali būti mažesnė negu dešimt procentų darbo laiko normos. Įstatymas nereglamentuoja įspėjimo darbuotojui įteikimo būdo. sezoninės. numatoma atleisti iš darbo: 1) dešimt ir daugiau darbuotojų įmonėse. jeigu jie dėl laikinojo nedarbingumo neatvyksta į darbą ne daugiau kaip 120 dienų iš eilės arba ne daugiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių. kai įstatymų nustatyta tvarka ginčijamas atsisakymas duoti išankstinį sutikimą atleisti darbuotoją iš darbo. atleidimas iš darbo vertinamas kaip atleidimas pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką. kuriose dirba trys šimtai ir daugiau darbuotojų. Darbo sutarties nutraukimo apribojimai Draudžiama įspėti apie darbo sutarties nutraukimą ir atleisti iš darbo: 1) darbuotoją laikino nedarbingumo laikotarpiu ( DK 133 straipsnis). šis darbuotojas gali būti atleistas iš darbo jo nurodytu laiku. DK 131 -133 straipsniai nustato garantijas darbuotojams jų laikino nedarbingumo ir atostogų metu. Įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą darbuotojui gali būti įteiktas jį. netekusiems darbingumo dėl sužalojimo darbe arba profesinės ligos. auginantiems vaikus . nekeičiant atleidimo pagrindo. taip pat perduodant telegrafinio. formuluotes ir pan. faksimilinio ryšio ar kitokiais telekomunikacijų galimais įrengimais. 3) atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarka. nepasibaigus įspėjimo terminui ir nurodo konkrečią atleidimo iš darbo datą. išskyrus šio Kodekso 136 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus. Jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo nepasibaigus įspėjimo terminui. Šiuo klausimu reikšminga TDO konvencija Nr. vien tik pakartojant abstrakčias DK 129 str. taip pat jo atostogų metu. tenkančios darbuotojui per įspėjimo terminą. ir kitais būdais. kuriame nenurodyta darbo sutarties nutraukimo priežastis arba ji nurodyta ne ta ar nekonkreti. per kurį darbuotojas gavo valstybinio socialinio draudimo pašalpą šeimos nariui slaugyti arba pašalpą epideminių situacijų atvejais. išskyrus DK 136 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus. darbovietės struktūrinių pertvarkymų ar dėl kitų priežasčių. Darbo sutartis negali būti nutraukiama pažeidus pareigą pranešti teritorinei darbo biržai apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą ar pareigą konsultuotis su darbuotojų atstovais. darbo sutartis su juo gali būti nutraukiama DK nustatytais darbo sutarties nutraukimo pagrindais. taip pat pašauktiems atlikti tikrąją krašto apsaugos tarnybą arba kitas Lietuvos piliečio pareigas asmenims. darbo vieta ir pareigos paliekamos. 2) ne mažiau kaip dešimt procentų darbuotojų įmonėse. kaip rašytinį dokumentą. kada turėjo pasibaigti įspėjimo terminas. kai darbuotojai atleidžiami iš darbo suėjus darbo sutarties (terminuotos. DK numato grupės darbuotojų atleidimo tvarką. Už šį laiką darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis. pašauktą atlikti tikrąją krašto apsaugos tarnybą arba kitas Lietuvos Respublikos piliečio pareigas. Garantijų laikinai nedarbingiems asmenims apimtis priklauso nuo laikino nedarbingumo rūšies. kuriose dirba nuo šimto iki dviejų šimtų devyniasdešimt devynių darbuotojų. laikinosios) terminui.1) atleidimo iš darbo priežastis ir aplinkybės. darbo vieta ir pareigos paliekamos. Apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą darbdavys privalo raštu pranešti teritorinei darbo biržai Vyriausybės nustatyta tvarka pasibaigus konsultacijoms su darbuotojų atstovais ir ne vėliau kaip prieš įteikdamas įspėjimus apie darbo sutarties nutraukimą. 3 ar 4 dalyse numatytus teisinius padarinius. Grupės darbuotojų atleidimais nelaikomi atvejai. pats prašo jį atleisti iš darbo pagal DK 129 str.Įspėjime turi būti nurodyta konkreti darbo sutarties nutraukimo su darbuotoju priežastis. neatvyksta į darbą. kuriomis motyvuojamas darbo sutarties nutraukimas. Jeigu darbuotojas. 3) trisdešimt ir daugiau darbuotojų įmonėse.Grupės darbuotojų atleidimu laikomi darbo sutarčių nutraukimai. laikinai nedarbingiems ne dėl sužalojimo darbe arba profesinės ligos. nesusijusių su atskiru darbuotoju. 158 „ Dėl darbo santykių nutraukimo darbdavio iniciatyva“.

negali būti atleisti iš darbo pagal DK 129 straipsnį be išankstinio to organo sutikimo. Nors minėtame straipsnyje ir nėra pažymėta apie terminuotų sutarčių nutraukią. Garantijos gali būti taikomos ir darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai. DK nurodytų darbuotojų. Darbuotojas. 2) kurie vieni augina vaikus (įvaikius) iki šešiolikos metų arba prižiūri kitus šeimos narius. jei darbdavys įrodo. darbo sutartis negali būti nutraukta. arba šeimos narius. t. grąžinimo į darbą bylą (2001m. 6) kurie yra išrinkti į darbuotojų atstovaujamuosius organus (Kodekso 19 straipsnis). išskyrus darbuotojus. sąrašas yra išsamus ir jo plečiamai aiškinti negalima. įskaitant darbo užmokestį. tačiau. dirbančių toje įmonėje. auginančiais vaiką (vaikus) iki trejų metų. Jeigu per šį laikotarpį darbuotojams atstovaujantis organas darbdaviui atsakymo neduoda. kai darbdaviui pateikiama medicinos pažyma apie nėštumą ir baigiasi praėjus dar vienam mėnesiui po nėštumo ir gimdymo atostogų. išskyrus DK 136 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus atvejus. Teismas gali panaikinti tokį sprendimą. 2. įstaigoje. reikia suprasti. Garantijos darbuotojų atstovams Darbuotojai. jei nėra darbuotojo kaltės (Kodekso 129 straipsnis). Vien tik praeityje įvykęs darbuotojo sužalojimo darbe faktas. 4 ir 5 punktuose nustatyta pirmenybė likti darbe taikoma tik tiems darbuotojams. Darbdavys turi teisę teismo tvarka ginčyti darbuotojams atstovaujančio organo atsisakymą duoti sutikimą atleisti darbuotojų atstovą. kurie darbuotojų skaičiaus mažinimo metu vis dar yra netekę tam tikros procentais išreikštos profesinio darbingumo dalies. kuriems nustatytas sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygis arba mažesnio negu 55 procentai darbingumo lygis. tai atleidžiant pagal DL 129 str. ir dar vieną mėnesį pasibaigus nėštumo ir gimdymo atostogoms. Jeigu darbuotojas išrinktas į kelias darbuotojų atstovaujamąsias institucijas arba tam darbuotojui atitinkamos garantijos nustatytos kitais įstatymais ar kolektyvinę sutartimi. kasacine tvarka nagrinėdamas ieškovės A. Darbuotojams atstovaujantis organas sutikimą ar nesutikimą atleisti darbuotoją iš darbo turi pateikti raštu. kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis.Darbuotojams atstovaujančio organo sutikimas galioja. Šią nuostatą yra išdėstęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. būtina gauti kiekvienos tų institucijų išankstinį sutikimą. Profesinės sąjungos ar darbo tarybos pirmininkas jų kadencijos laikotarpiu taip pat negali būti atleisti iš darbo pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą be išankstinio profesinės sąjungos atstovaujamojo organo ar darbo tarybos sutikimo. tiek terminuotą darbo sutartį.Darbo sutartis negali būti nutraukta su nėščia moterimi nuo tos dienos. išrinkti į darbuotojų atstovaujamuosius organus ( DK 19 straipsnis). ( civilinė byla Nr. į kurį jis būtų turėjęs teisę. kurių kvalifikacija nėra žemesnė už kitų tos pačios specialybės darbuotojų.K. po kurio darbuotojas visiškai atgauna darbingumą. Ar patenkinti darbdavio pareiškimą duoti sutikimą atleisti darbuotojų atstovą. pateikti duomenis darbdaviui ir nebūti atleistai. 3) kurie turi ne mažiau kaip dešimties metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje.“ darbdavys užtikrina darbuotojų teisę po šių atostogų grįžti į tą pačią ar lygiavertę darbo vietą ( pareigas) ne mažiau palankiomis sąlygomis.y. 5) kuriems tokia teisė nustatyta kolektyvinėje sutartyje. kai mažinamas darbuotojų skaičius Kai dėl ekonominių ar technologinių priežasčių arba dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų mažinamas darbuotojų skaičius. 3-k-3-92/2005). pateikti duomenis darbdaviui ir nebūti atleistai vykdant nuostatą. atstovaujamasis organas privalo nuspręsti per keturiolika dienų nuo pareiškimo gavimo. Žios aplinkybės darbdaviui turi būti žinomos. jeigu būtų dirbęs“. draudžianti tam tikrą laiką nutraukti darbo sutartį su nėščia moterimi. .y. ar nesinaudoti. darbo ginčų komisijos nariams ir kt. jeigu darbuotojas sąmoningai tai nuslepia. t. pirmenybės teisę būti palikti dirbti turi darbuotojai: 1) kurie toje darbovietėje buvo sužaloti arba susirgo profesine liga. DK 132 straipsnio 1 dalyje nėščioms moterims numatyta garantija. nesudaro pagrindo tokį darbuotoją priskirti prie darbuotojų. DK 179 straipsnis papildytas 4 d. įgijusius teisę į visą senatvės pensiją arba ją gaunančius. Pirmenybės teisę pasilikti darbe turi toje darbovietėje sužaloti darbuotojai. Šis papildymas nėščioms moterims suteikia dar platesnes garantijas. tai atleidus be reikalingos institucijos sutikimo pažeista darbuotojo teisė gali būti neginama. 4) kuriems iki senatvės pensijos liko ne daugiau kaip treji metai. Ar darbuotojas naudosis įstatymo suteikta garantija. taip pat laikinąją darbo sutartį pasibaigus jos terminui. Atkreiptinas dėmesys. darbuotoją atleidžiant iš darbo dėl darbuotojų skaičiaus mažinimo. palikta jos nuožiūrai. kol pasibaigia DK 130 straipsnyje nustatyti įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą terminai. Su darbuotojais. kuriam jie išrinkti. kaip rodo teisminė praktika. turinčių pirmenybės teisę būti paliktam dirbti . kvalifikaciją. t. darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį. birželio 6 d. turinčių pirmenybės teisę būti palikti dirbti. kad minėtos garantijos išlieka ir terminuotų sutarčių darbuotojams. organizacijoje. jei tik darbuotoja neatleista. darbuotojos teisiškai reikšmingi veiksmai garantijai gauti yra atitinkamo turinio pažymėjimo pateikimas siekiant gauti garantiją. kad darbo sutartis pasibaigė.3K-3-697). Garantija turi būti taikoma nuo pažymėjimo pateikimo. atleistas iš darbo pažeidžiant šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pirmenybės teisė būti paliktam dirbti. nutartis civilinėje byloje Nr. kad šis sprendimas iš esmės pažeidžia jo interesus. Darbdavio veiksmai ar sprendimai šiuo atveju įstatyme nenurodomi. ir naudotis visomis geresnėmis sąlygomis. Tai prasideda nuo tos dienos. kad. sukakusius senatvės pensijos amžių. priešingu atveju. darbo ginčus nagrinėjančio organo sprendimu turi būti grąžintas į ankstesnį darbą. įskaitant darbo užmokestį. laikotarpiu. kai darbdaviui buvo pateikta medicinos pažyma apie nėštumą. nes ji gali naudotis garantija. 3.y. DK 135 straipsnio nuostatos taikomos nutraukiant tiek neterminuotą.

turi būti atleistas iš darbo nuo tos dienos. 3) darbuotojui žinoma apie ankstesnę drausminę nuobaudą 4) pakartotinio darbo drausmės pažeidimo įvykdymo dieną ankstesnė drausminė nuobauda yra galiojanti. nes praktikoje gali būti ir kitų situacijų.y.Darbuotojais. Tai būtina įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. „ Šiurkštus pareigų pažeidimas“ atsirado tik DK. pripažinto neįgaliuoju tapačią gyvenamąją vietą. kai vienu atveju yra darbuotojo kaltė. kad darbuotojas pateiktų dokumentus. kai darbuotojas negali atlikti darbo ar eiti pareigų pagal Medicinos ar Neįgalumo komisijos išvadą arba kai vienas iš tėvų. Nutraukiant darbo sutartį dėl darbo drausmės pažeidimų. kurie toje darbovietėje buvo sužaloti arba susirgo profesine liga. kurie vieni prižiūri kitus šeimos narius. kai įmonei teisme yra iškelta bankroto byla arba kreditoriai įmonėje vykdo bankroto procedūrą ne teismo tvarka arba kreditoriai įmonėje vykdo . apribota tėvų valdžia. 3 d. Joje numatyti du atvejai nutraukti darbo sutartį. pagal kurį darbuotojas nuteisiamas bausme. kai nėra darbuotojo kaltės. 4) kai darbuotojas pagal medicinos ar Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą negali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo. nes darbdavys. jeigu ji buvo sudaryta patarnavimo darbams asmeniškai jam atlikti. arba vaiko sveikatą prižiūrintis gydytojas. Vienas iš jų reikalauja darbo drausmės pažeidimo pakartotinumo. DK 136 str. ar kitas vaiko tėvas taip pat vykdo pareigą materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką. kad jų turima kvalifikacija nėra lyginama su kitų darbuotojų kvalifikacija. gydytojas ar mokykla reikalauja nutraukti darbo sutartį. darbingumo lygis arba šeimos narius. 2 punkte – gali būti kaltė ir gali nebūti. atleisdamas darbuotoją. darbo sutarties pasibaigimo priežastis yra darbuotojo mirtis.seneliai. darbdavys turi laikytis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių. kurie itin reikšmingi sprendžiant atleidimo teisėtumą: 1) darbuotojas yra padaręs darbo drausmės pažeidimą. ir darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo. 6) likvidavus darbdavį.1 d. Esant vienodai kvalifikacijai. Šis sąrašas nėra baigtinis. anksčiau šį sąvoka nebuvo įtvirtinta. 2. kuriems nustatytas sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygis arba mažesnio negu 55 proc. kitas vaiko tėvas atlieka laisvės atėmimo bausmę. sutuoktinis. atleisti darbuotoją ar ne. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio bankroto atveju Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnis bankrotą apibūdina kaip nemokios įmonės būseną. DK 135 str. vaikai (įvaikiai). Bet kuriuo atveju DK įtvirtinta garantija tokiam tėvui privalo būti taikoma. todėl atleidimas galimas iš karto. broliai. kai likviduojamas darbdavys ir jo darbo prievolės nebuvo įpareigotas vykdyti kitas asmuo. vaikaičiai ir kiti giminaičiai. jam nemokamas darbo užmokestis. tuo atveju. arba mokykla. Kita priežastis susijusi su vienkartiniu šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu. Darbuotojo šeimos nariais šiuo atveju gali būti jo tėvai(įtėviai). ar darbuotojas vienas išlaiko auginamą vaiką. Darbuotojai. t. kad ir turėdami žemesnę kvalifikaciją visų kitų tos darbovietės darbuotojų atžvilgiu jie naudosis pirmenybės teise būti paliktiems dirbti. Pagal DK 136 str. sulaukusius senatvės pensijos amžiaus ir jiems teisės aktų nustatyta tvarka pripažintas didelių ar vidutinių specialių jų poreikių lygis. turi pirmenybės teisę pasilikti darbe. Suimtas darbuotojas negali būti atleistas iš darbo. Priežiūros faktui patvirtinti pakanka. o kitu – ne. kai darbuotojui nors kartą per paskutiniuosius 12 mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda ( tai ir bus pakartotinumas).Kai yra darbuotojo kaltė ( 3 d. vienas iš tėvų arba vaiko atstovas pagal įstatymą. seserys. Jie faktiškai vieni prižiūri ( saugo.Sutarties nutraukimą. Darbdaviui mirus darbo sutartis pasibaigia. santuoka yra nutraukta ir kt. 2) kai darbuotojui įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialios teisės dirbti tam tikrą darbą. privalės spręsti klausimą dėl išeitinės išmokos mokėjimo. darbdavio teisė rinktis. Tai reiškia. kad išskirtine pirmenybės teise naudojasi darbuotojai. 2) kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (Kodekso 235 straipsnis). Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo: 1) kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę. 2 d. reikalauja nutraukti darbo sutartį. kurioje vaikas mokosi. taip pat kai nėra jo teisių perėmėjo. jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos. rūpinasi saugumu. jeigu pagal įstatymus jo darbo prievoles nebuvo įpareigotas vykdyti kitas asmuo. taip pat išrinktieji į atstovaujamąsias institucijas. DK 136 str. pvz. patvirtinančius jo ir šeimos nario. jeigu sutartis buvo sudaryta patarnavimo darbams asmeniškai jam atlikti ir nėra teisių perėmėjo. Pagal kaltę galima atvejus suskirstyti į : 1. Vadinasi. Nagrinėjant šį klausimą. našlys(našlė). 3) įstatymų įgaliotų organų ar pareigūnų reikalavimu. kad darbo sutartis gali būti nutraukiama esant juridinių faktų sudėčiai. Darbuotojas pagal DK 136 str. pripažįstami.. Darbo sutartis turi būti nutraukta ir tuo atveju. o kurį palikti. kurį darbuotoją atleisti. jeigu yra.5 ir 6 p.2 p. 1d. Darbdavys negali pasirinkti – palikti darbuotoją darbe ar ne. 5) kai darbuotojas nuo keturiolikos iki šešiolikos metų. Šiuo atveju darbdaviui paliekama teisė pačiam spręsti. nes atleidimas iš darbo yra viena griežčiausių drausminių nuobaudų. atsakinga už teismų nuosprendžių vykdymą. dėl kurios jis negali tęsti darbo. kurie vieni augina vaiką (įvaikius) iki 16 metų amžiaus . 2) pažeidimas padarytas po to. tai reiškia. 1 d. nuostatų taikymui neturi reikšmės.4.) Tačiau galimi atvejai. kurią nurodo institucija. susijusi su darbuotojo kalte. vieniša motina. pvz. Išvardintais atvejais darbo sutartis nutraukiama be įspėjimo. reikia įsidėmėti.1p. gyvenimu) kitą savo šeimos narį. Darbo sutarties nutraukimas be įspėjimo Darbo sutartis be įspėjimo turi būti nutraukiama šiais atvejais: 1) įsiteisėjusiu teismo sprendimu arba kai įsiteisėja teismo nuosprendis.3.

pvz. Priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą. darbuotojas su jo sutikimu turi būti perkeltas į kitą darbą. kuriame kreditoriai nusprendė įmonės bankrotą atlikti ne teismo tvarka.kreditorių susirinkimo pripažinta bankrutavusia ir dėl to likviduojama įmonė. įstaigos ar organizacijos. Todėl. Nutraukiant darbo sutartį mokama 2 VDU dydžio išeitinė išmoka. jų pavaldumo. taip pat nėra galimybės perkelti darbuotojo jo sutikimu į kitą darbą. dėl kurios draudžiama dirbti tam tikrus darbus. nagrinėjantiems bylas. pagal kurį bankrutuojančios įmonės administratorius per 3 darbo dienas nuo kreditorių susirinkimo. įmonei įgijus bankrutuojančios įmonės statusą. jeigu ji būtų pripažinta negaliojančia.bankroto procedūrą ne teismo tvarka ir tuomet tokia įmonė įgauna bankrutuojančios įmonės statusą. Gali būti sudarytos terminuotosios darbo sutartys dirbti įmonės bankroto proceso metu. kad aplinkybės. asmuo. jog ji darbuotojams laiku nesumoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų. 1 dalį.nepriklausomai nuo turimo nepertraukiamojo darbo stažo toje darbovietėje. tokia sutartis turi būti pakeista. turintis teisę teikti tokio pobūdžio paslaugas). jiems sutikus. Įmonės administratorius sprendžia daugumą klausimų . susijusių su darbo santykiais.y. turi būti nutraukiama. Kitais atvejais darbo sutartis gali būti nutraukta tik pagal bendrąsias DK nuostatas. steigėjo ar pavadinimo pasikeitimas. Jis atlieka ir įmonės likvidatoriaus funkcijas. kai priimama teismo nutartis likviduoti įmonę dėl bankroto. Jeigu tam tikras prieštaravimas negali būti pašalintas. jeigu asmuo nuslėptų sergąs liga. pvz. tiek ne teismo tvarka). Ginčus dėl darbo sutarties nutraukimo ar jos dalių. išdalijimas ar prijungimas prie kitos įmonės. 2) nuo dvylikos iki trisdešimt šešių mėnesių  dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio. padariusiam tokį pažeidimą. nesulaukęs 18 metų. kuriose šiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai. skaičiavimas. Jeigu tinkamų darbų nėra arba darbuotojas nesutinka dirbti kito darbo. atleistam darbuotojui išmokama jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje: 1) iki dvylikos mėnesių  vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio. kurį tokio amžiaus asmenims draudžiama dirbti. dėl bankroto. 4) nuo šešiasdešimties iki šimto dvidešimties mėnesių  keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio. . ar 139 str. kuriuo DK straipsniu remiantis tai gali būti padaryta. neįmanoma restitucija – sutarties šalių grąžinimas į tą pačią padėtį. verslo ar jo dalies perdavimas negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo santykius. tai būtų DK 139 straipsnio nuostatų pažeidimas. pripažinimo negaliojančiomis sprendžia darbo ginčus nagrinėjantis organas. turi atsirasti ( ar turėjo būti žinomos) bent vienai sutarties šaliai. organizacijos savininko. išskyrus. dėl kurių neleidžiama sudaryti tam tikros darbo sutarties.nepriklausomai nuo turimo nepertraukiamojo darbo stažo toje darbovietėje. taikomos įstatymų nustatytos sankcijos. tokia sutartis galėtų būti nutraukta tik pagal DK 129 str. kokios darbo sutarties nutraukimo tvarkos reikėtų laikytis. jei darbo sutarties sudėtinės dalys ( dalis) prieštarauja įstatymų draudžiamosioms nuostatoms. nes atlikto darbo sąnaudų grąžinti neįmanoma. Būtina sąlyga. prieštaraujančių įstatymams. kurioje jie buvo iki negaliojančios sutarties sudarymo. dienos arba teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos raštu įspėja darbuotojus apie būsimą darbo sutarties nutraukimą ir po 15 darbo dienų nuo įspėjimo nutraukia su jais darbo sutartis. tos įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų. o jei bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka . 3) nuo trisdešimt šešių iki šešiasdešimties mėnesių  trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio. įstaigos ar organizacijos sujungimas. darbo sutartis nutraukiama. nes. o jų sąrašą sudaro administratorius. susijusių su darbo santykiais. Kyla klausimas – kokiu pagrindu. jeigu darbo sutartyje darbuotojui nustatytas darbo užmokestis yra mažesnis už valstybės nustatytą minimalų darbo užmokesčio dydį. Nutraukiant darbo sutartį mokama 2 VDU dydžio išeitinė išmoka. kokios garantijos turėtų būti taikomos atleidžiamam iš darbo darbuotojui? Manoma. pvz.. Darbo sutarties prieštaravimų įstatymams pašalinimas Kai darbo sutarties sudėtinės dalys (dalis) prieštarauja įstatymų draudžiamosioms nuostatoms ir tų prieštaravimų negalima pašalinti. tarp jų įmonės darbuotojai ar jų įpėdiniai dėl darbo užmokesčio ir dėl darbo santykių pagrindu atsiradusios žalos nemokėjimo atvejais. reglamentuojančius laikinai atvykusių į Lietuvos Respubliką asmenų įdarbinimą. Apribojimai nutraukti darbo sutartį reorganizuojant įmonę Įmonės. Išeitinė išmoka Išeitinę išmoką reguliuoja DK 140 straipsnis. tarp jų ir susiję su darbo teisiniais santykiais. teismas arba teisėjas praneša kitiems teismams. . pavėluotą mokėjimą. Su dalimi darbuotoju. tuos prieštaravimus reikia pašalinti ( galima ir darbdavio ir darbuotojo iniciatyva). Darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui. priimtas į darbą. Pradėjus bankroto procesą ( tiek teisme. padalijimas. bankrutuojančiai įmonei skiriamas administratorius ( fizinis ar juridinis asmuo. įmonės. kad šiuo atveju darbo sutartis gali būti nutraukiama pagal DK 139 str. Kartu nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles. sudaryta pažeidžiant įstatymus ar Lietuvos Respublikos tarptautinius susitarimus. su kuriuo sudaroma pavedimo sutartis. t. darbo sutartis nutraukiama. Tokių darbuotojų skaičių nustato kreditorių susirinkimas. DK nenumato darbo sutarties negaliojimo iš dalies dėl to.Darbo sutartis. darbo sutartys nutraukiamos laikantis bankroto įstatymų nuostatų. Bankrutavusi įmonė – kai teismo. įstaigos. kad darbo sutartyje.Nutraukus darbo sutartį pagal DK 129 straipsnį ir 136 straipsnio 1 dalies 6 punktą. Tokiu atveju kreditoriais gali būti turintys teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus fiziniai asmenys.. Bankroto procesą reguliuoja Įmonių bankroto įstatymas. Kai įmonė likviduojama . jeigu nustatoma darbuotojo kaltė. ir jeigu ši aplinkybė paaiškėtų po darbo sutarties sudarymo. tarp jų už išmokų. Pagrindas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei gali būti ir ta aplinkybė. apie bankroto bylos iškėlimą ir perima šių bylų nagrinėjimą.

numatomą norminiuose aktuose. Vyriausybės nutarimai ir kolektyvinės sutartys. kuris dirba iki atleidimo iš darbo dienos. Į darbo laiką neįeina: 1) pravaikšta. daranti įtaką darbuotojo poilsio laikui ( laisvalaikiui) susijusi su darbo užmokesčio skaičiavimu. 2) tarnybinės komandiruotės. 9) kiti norminių teisės aktų nustatyti laikotarpiai. 5) pertraukos pailsėti ir pavalgyti. pagal norminius teisės aktus įskaitomos į darbo laiką. pravaikštos. Darbo sutarties šalių suderinta darbo laiko norma turi būti tiksliai apibrėžta darbo sutartyse. Nutraukus darbo sutartį kitais pagrindais (išskyrus DK 125 ir 126 straipsniuose bei 127 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus) ir kituose įstatymuose nustatytais atvejais. Atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarka Darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną. visos jam priklausančios darbo užmokesčio sumos išmokamos: 1) kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju. darbo laikas skirstomas į normalų. jam priklausantis darbo užmokestis ir kitos sumos išmokamos mirusiojo šeimos nariams arba tiems asmenims. nustatytą norminiuose aktuose ar sutartyse. apribotą ir išimtinį ( maksimalų). 4 mėnesiai. laisvės atėmimo ir kt. Siekiant nustatyti konkrečius laikotarpius. Ši nuostata galioja iki 2010 12 31 d. pvz. nurodydamas darbo funkcijas (pareigas). juos būtina apibrėžti. Darbo laikas  tai laikas. 4) pertraukos darbe. kai nėra darbuotojo kaltės. jam išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. kasdieninis (tarp pamainų).Kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės.5) nuo šimto dvidešimties iki dviejų šimtų keturiasdešimties mėnesių – penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Šis sąrašas nėra baigtinis. 3) valstybinių. pateikiama išsamesnė darbo laiko sąvoka – tai bet koks laikas. Šiuo metu darbo ir poilsio laikas reguliuojamas TDO konvencijomis. DARBO LAIKAS Darbo laiko trukmė – viena iš darbo sutarties sąlygų. 5) privalomų medicininių apžiūrų laikas. Išimtis gali nustatyti įstatymai. Europos Sąjungos norminiais aktais. reikalingas darbo vietai.)  per vieną dieną nuo tos dienos. DK 143 straipsnyje numatyti laikotarpiai. Gali būti nustatyta norma ir per kitą apskaitinį laikotarpį. kuris atleidimo dieną nebedirba (dėl laikino nedarbingumo. 6) stažuotė. saugos priemonėms paruošti ir sutvarkyti. . kurie neįskaitomi į darbo laiką. jeigu nušalintas darbuotojas privalo laikytis nustatytos darbovietėje tvarkos. darbdavys šią išmoką savo sprendimu gali išmokėti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo atleidimo iš darbo dienos.). DK nuostatomis bei kt. 8) prastovos laikas. darbdavys šią išmoką savo sprendimu gali išmokėti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo atleidimo iš darbo dienos. darbdavio žinioje ir vykdo savo veiklą arba atlieka pareigas. norminiais teisės aktais. kurį darbuotojas privalo dirbti jam pavestą darbą.  ne vėliau kaip atleidimo iš darbo dieną. 3) laikas. 6) kiti norminių teisės aktų nustatyti laikotarpiai. išeitinės išmokos sumų mokėjimą išdėstydamas lygiomis dalimis ir ne rečiau kas mėnesį. šventės. 3) darbuotojui mirus. Darbo užmokesčio mokėjimas atleidžiant iš darbo ar darbuotojui mirus Darbuotoją atleidžiant iš darbo. jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. tačiau jie negali keisti įsakmių DK nuostatų. Jeigu darbuotojas pageidauja. tai: 1) faktiškai dirbtas laikas. per savaitę – darbo savaitė. Darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas. Jei darbuotojui priklauso ne mažesnė kaip penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. 6) daugiau kaip dviejų šimtų keturiasdešimties mėnesių  šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio. budėjimas darbe ir namuose. Direktyvos 2003/88/EB 2 str. darbdavys privalo išduoti jam pažymą apie darbą. o tai reiškia . 2) kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju. 4) nedarbingumo laikas. kurių metu darbuotojas privalo dirbti jam pavestą darbą. ir kiti jam prilyginti laikotarpiai. kassavaitinis poilsis. kvalifikacijos kėlimas darbovietėje ar mokymo centruose. ( DK 142 str. todėl darbo laiko teisinis reguliavimas yra svarbus darbuotojų ir darbdavių derybų objektas. Darbo laiko trukmė Nustatoma darbo laiko norma per parą vadinama darbo diena. atostogos. karinė tarnyba arba mokomosios karinės pratybos. jo pradžios ir pabaigos datas. Normalus darbo laikas negali būti ilgesnis kaip keturiasdešimt valandų per savaitę. darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. kurią atleistas iš darbo darbuotojas pareikalavo atsiskaityti. kurie yra laikomi darbo laiku. 2) neatvykimas į darbą administracijos leidimu. jeigu įstatymai ar kolektyvinės sutartys nenustato kitaip. kad įstatymuose ir įstatymų lydimuosiuose norminiuose teisės aktuose gali būti nustatyti ir kiti laikotarpiai. darbo įrankiams.Kasdieninė darbo laiko trukmė neturi viršyti aštuonių darbo valandų. o darbuotojo prašymu  darbo užmokesčio dydį ir darbo įvertinimą (charakteristiką). Pagal trukmę. visuomeninių ar piliečio pareigų atlikimas. 7) nušalinimo nuo darbo laikas. išeitinės išmokos sumų mokėjimą išdėstydamas lygiomis dalimis ir ne rečiau kas mėnesį. Ši nuostata galioja iki 2010 12 31 d. kai darbuotojas yra darbo vietoje. nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį. Jei darbuotojui priklauso ne mažesnė kaip penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. tarnybinės kelionės į kitą vietovę laikas. kurie jį laidojo  ne vėliau kaip per tris darbo dienas pristačius mirties faktą patvirtinantį dokumentą.

Dirbant keliose darbovietėse. budėtojams patalpose darbo laikas gali būti iki dvidešimt keturių valandų per parą.Maksimalus darbo laikas.  paaugliams – ne daugiau kaip 8 valandos per parą kartu su kasdiene pamokų trukme ir ne daugiau kaip 40 valandų per savaitę kartu su pamokų trukme per savaitę. kurį darbuotojui prašant darbdavys privalo nustatyti. darbo laikas nustatomas atsižvelgiant į darbo aplinką. emocine įtampa. per septynias dienas neturi viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų. Sutrumpintas darbo laikas Sutrumpintas darbo laikas – tai norminiais teisės aktais nustatytas trumpesnis už normalų darbo laikas. bet pagal dvi ar daugiau darbo sutarčių. Konkreti darbuotojų. bet už jį mokama proporcingai dirbtam laikui. kol jam sukaks vieneri metai. kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine. Sutrumpintas darbo laikas yra trumpesnis nei normalus. vadovaujantis Vyriausybės patvirtintais sutrumpinto darbo laiko trukmės nustatymo pagal darbo aplinkos veiksnius kriterijais ir tvarka. pvz. sutrumpintas darbo laikas nustatomas: 1) asmenims iki aštuoniolikos metų  pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatas. taip pat kai pagal darbo sutartį darbuotojas yra priimtas dirbti naktį.) nakties darbo trukmė netrumpinama esant nepertraukiamai gamybai. dirbantiems naktį. įstaigos ir organizacijos gali nustatyti moksleivių darbo užmokesčio priemokas. darbuotojas turi savo darbą reguliuoti taip. Apribotas darbo laikas yra dviejų rūšių : sutrumpintas ir ne visas. kad augina ir maitina krūtimi savo vaiką. auklėtojams. dirbantiems vaikų globos namuose – 30 valandų. krūtimi maitinančiai moteriai (motinos. kuriomis nustatomas trumpesnis už normalų darbo laikas. 47 „ Dėl darbo laiko sutrumpinimo iki 40 valandų per savaitę“. darbo dienos trukmė negali būti ilgesnė kaip dvylika valandų. Kodekse – neseniai pagimdžiusios moterys). Ne visas darbo laikas gali būti nustatomas keliomis pagrindinėmis formomis: kaip ne visa darbo savaitė. o poilsio tarp darbo dienų laikas privalo būti ne trumpesnis kaip dvidešimt keturios valandos. neseniai pagimdžiusiai moteriai (motinos. Pagal DK 214 straipsnį darbuotojams. Naktinio darbo atveju ( naktiniu laikomas darbas. vaikų auklėjimo įstaigų. tačiau ne tada.  vaikams. Darbuotojų. ne visas darbo dienos arba darbo savaitės darbo laikas nustatomas: 1) darbuotojo ir darbdavio susitarimu. kad sveikatai kenksmingų veiksnių dydžiai viršija darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų leistinus dydžius (kiekius) ir kai techninėmis ar kitomis priemonėmis jų kiekio darbo aplinkoje sumažinti iki sveikatai nekenksmingų dydžių neįmanoma. Ši darbo trukmės rūšis yra numatoma Europos Tarybos direktyvoje Nr. dėstytojams – ne daugiau kaip 36 valandos ir pan. . kurio bent trys valandos tenka laikotarpiui nuo 22 valandos vakaro iki 6 valandos ryto) darbo laikas sutrumpinamas viena valanda ( DK 154 str. Darbuotojams. mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. kasdienė ir savaitės darbo laiko trukmė nustatoma įvertinant darbo aplinkos tyrimo rezultatus. energetikos. kurioje įtvirtintas 40 valandų darbo savaitės principas. darbuotojui. Lietuva yra ratifikavusi TDO konvenciją Nr. . ryšių specializuotų tarnybų bei avarijų likvidavimo specializuotų tarnybų ir kitų tarnybų. 2) darbuotojo reikalavimu dėl jo sveikatos būklės pagal sveikatos įstaigos išvadą. bei darbuotojui. darbas apmokamas proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui. vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų. Įmonės. dirbantiems darbo aplinkoje. auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų arba du vaikus iki 12 metų. kuriems sukako 15 metų). DK 146 str. už sutrumpintą darbo laiką mokama kaip už visą darbo laiką. suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį ( arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę). kad būtų užtikrintas minimalus dienos ir savaitės poilsis. dirbančių tokioje darbo aplinkoje. 3) asmenims. o auginantiems tris ir daugiau vaikų iki 12 metų – dvi dienos per mėnesį ( ( arba atitinkamai sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę). dirbančių laisvu nuo mokslo metu. Ne visas darbo laikas Ne visas darbo laikas – šalių susitarimu nustatytas arba norminiais teisės aktais nustatytų kategorijų darbuotojams leidžiamas pasirinkti trumpesnis už normalų darbo laikas. kai mokykloje vyksta pamokos. Moksleivių iki 18 metų. dirbantiems lengvus darbus – iki 2 valandų per dieną mokslo metų laiku ir 12 valandų per savaitę. dirbančių ne vienoje darbovietėje arba vienoje darbovietėje. pateikusios darbdaviui sveikatos priežiūros įstaigos pažymą. dirbančių nepertraukiamo budėjimo režimu) darbuotojams. Įstatymai numato išimtis iš normalaus darbo laiko normos. Kodekse – krūtimi maitinanti moteris). globos (rūpybos). Tokių darbuotojų vidutinis darbo laikas per septynių dienų laikotarpį neturi viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų. kaip ne visa darbo diena ir šių formų kombinacija. bet ne ilgesnis kaip trisdešimt šešios valandos per savaitę. išskyrus moksleivius. auginančiam vaiką iki trejų metų. įskaitant viršvalandžius. kurį privalu nustatyti tam tikrų kategorijų darbuotojams.Ne visas darbo laikas yra trumpesnis už normalų. pateikusios darbdaviui sveikatos priežiūros įstaigos pažymą apie gimdymą ir auginančios vaiką. 3) pareikalavus nėščiai moteriai.97/81EB „ Dėl bendrojo susitarimo dėl darbo ne visą darbo dieną“. arba 7 valandos per dieną ir 35 valandos per savaitę. Sutrumpinto darbo laiko atveju aukščiau išvardytiems darbuotojams. atsižvelgiant į jų darbo pobūdį ar psichofizines savybes. Tam tikrų kategorijų (gydymo. tačiau už jį mokama kaip už normalų darbo laiką. Atitinkamai su šia direktyva yra suderintas ir DK. mokytojams – ne daugiau kaip 36 valandos. Tokių darbų sąrašą tvirtina Vyriausybė. Pagal DK 145 str. kurioje įvertinus riziką nustatyta. kai dirbama ne mažiau kaip savaitę ne mokslo metų laiku (šis darbo laikas gali būti pailgintas iki 8 valandų per dieną ir 40 valandų per savaitę vaikams. jeigu dirbama trimestro arba semestro metu. 2) asmenims.

Įmonėse. jeigu prašyme nėra nurodyta ne viso darbo laiko nustatymo data. paslaugos ir pan. taip pat vėliau (pakeičiant darbo sutartį). turi pirmumo teisę pasirinkti darbo pamainą. organizacijose nustato Vyriausybė. baruose.4) darbuotojo iki aštuoniolikos metų reikalavimu. Darbo laiko režimas Darbo laiko rėžimas – darbuotojo darbo laiko trukmės paskirstymas per tam tikrą kalendorinį laikotarpį ( parą. slaugančio sergantį šeimos narį. Kitas su ne viso darbo laiko nustatymo tvarka susijusias sąlygas nustato Vyriausybė. Darbuotojai. keliant kvalifikaciją. Darbdavys arba jo įgaliotas asmuo įmonėje. 4. arba darant ir viena. taip pat kasdieninio darbo (pamainos) pradžia ir pabaiga nustatoma pagal įmonės. Darbas apmokamas proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui. darbuose. Šiuolaikinėje ekonominėje ir socialinėje situacijoje vis didesnę reikšmę įgauna galimybė dirbti netradicinę darbo dieną arba netradiciniu darbo režimu. privaloma kiekvienam darbuotojui Pagal darbo laiko paskirstymą režimus galima skirstyti į padienį( pamainos). savaitę. vieni auginantys vaiką iki keturiolikos metų. Vyriausybės nustatytos sąlygos gali būti netaikomos. įstaigos. Lankstaus darbo organizavimo formos gali būti: : darbo vietos skaidymas įvedus ne visą darbo dieną ir atisakius viršvalandžių. ypač smulkaus verslo sektoriuje. Lanksčiau organizuotą darbą.Ne visas darbo laikas gali būti nustatytas. kai darbuotojas priimamas į darbą (sudarant darbo sutartį). apskaičiuojant darbo stažą. Dažniausiai įmonėse nustatomas dienos arba savaitės darbo laiko režimas. kurią darbuotojas privalo dirbti per parą. Darbo laiko režimo elementai yra šie: 1. įstaigos. organizacijoje dirbančių darbuotojų. nurodytų DK 146 straipsnio 1 dalies 2–6 punktuose. kad prašymas atmestas.savaitės. distancinis darbas. Darbuotojams nustatoma penkių darbo dienų savaitė su dviem poilsio dienomis. jos pradžia ir pabaiga. Suminė darbo laiko apskaita 1. organizacijų ir jų padalinių informaciniuose stenduose ne vėliau kaip prieš savaitę iki šių grafikų įsigaliojimo. organizacijos darbo tvarkos taisyklėse.Darbo savaitės rūšis. 6) darbuotojo. jeigu yra galimybė.Darbo metu suteikiamos ir į darbo laiką įskaitomos pertraukos. savaitę ar apskaitinį laikotarpį. Nepranešus apie sprendimo priėmimą. suderinęs su darbuotojų atstovais. namudinis. Įmonėse. Darbo laiko trukmė per ataskaitinį laikotarpį neturi viršyti tai darbuotojų kategorijai nustatyto darbo . organizacijos darbo tvarkos taisykles. jos pradžia ir pabaiga. kuriose dėl gamybos pobūdžio ar kitų sąlygų penkių darbo dienų savaitė neįmanoma. neapriboja kitų darbuotojo darbo teisių. Darbuotojams. Darbuotojų dirbtas darbo laikas žymimas Vyriausybės patvirtintos pavyzdinės formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. įstaigose. auginančios vaikus. kai darbo dienų skaičius per savaitę 5 ar 6 dienos. organizacijose. įstaigų. 5) neįgaliojo reikalavimu pagal Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduotą išvadą. pageidauja dirbti moterys. Ne viso darbo laiko sąlyga turi būti nustatoma darbo sutartyje. Darbas ne viso darbo laiko sąlygomis nesukelia jokių apribojimų nustatant kasmetinių atostogų trukmę. darbo grafikai paskelbiami viešai įmonių. laikoma. kuriose įvesta suminė darbo laiko apskaita.. Darbuotojo rašytinį prašymą nustatyti ne visą darbo laiką šalių susitarimu (DK 146 straipsnio 1 dalies 1 punktas) darbdavys arba jo įgaliotas asmuo privalo išnagrinėti ir apie priimtą sprendimą raštu informuoti darbuotoją ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos.Darbo dienos trukmė – valandomis ir minutėmis išreikšta darbo laiko norma.Pamaininis darbo pobūdis ir darbo pamainos trukmė. skiriant į aukštesnes pareigas. esant būtinumui ir atsižvelgus į darbuotojų atstovų nuomonę ( Kodekso 19 str. nustatoma šešių darbo dienų savaitė su viena poilsio diena. nustatoma darbuotojo darbo laiko pradžia. Darbo laiko režimas yra neatsiejama darbo tvarkos dalis. mėnesį). Darbo laiko režimas nustatomas įmonės. savarankiškas užimtumas. kito apskaitinio laikotarpio. Darbo laiko pradžią ir pabaigą valstybės ir savivaldybių įmonėse. Darbuotojai privalo dirbti darbo (pamainų) grafikuose nustatytu laiku. Jeigu kitaip nenustatyta sveikatos priežiūros įstaigos išvadoje. Atsižvelgiant į darbo laiko režimą. 3. mėnesio. įstaigos.Įmonėse. įstaigose ir organizacijose. Darbo (pamainų) grafikus tvirtina administracija suderinusi su įmonės. organizacijos darbuotojų atstovais ( Kodekso 19 straipsnis) arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka. kai dėl to susitariama kolektyvinėje sutartyje. ir kita. darbo laiko apskaitos taisykles nustato darbdavys. dalis bedarbių. Darbo režimas – tai darbuotojo darbo laiko planas įvairiais apskaitos laikotarpiais: dienos. įstaigose. lankstų ( suskaidytą) budėjimo. lankstesnis pamainų organizavimas. Darbo grafikai paskelbiami viešai įmonių ir jų padalinių informaciniuose stenduose ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki šių grafikų įsigaliojimo. įstaigoje. pertraukos ir pabaiga. mažas pajamas gaunantys asmenys ir besimokantis jaunimas. terminuotas. Galimybės dirbti įvairiais darbo laiko režimais taikymas vadinamas lanksčiu darbo laiku. Ne visas darbo laikas darbo dieną gali būti suskaidomas dalimis.Draudžiama skirti darbuotoją dirbti dvi pamainas iš eilės. susitarus ne visas darbo laikas gali būti nustatomas sumažinant savaitės darbo dienų skaičių arba sutrumpinant darbo dieną (pamainą). taip pat pertraukos pailsėti ir pavalgyti trukmė. reikalavimu pagal sveikatos įstaigos išvadą.) ar kitais kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais galima taikyti suminę darbo laiko apskaitą. kurias tvirtina darbdavys. suminį. savaitės. rašytinius prašymus dėl ne viso darbo laiko privalo išnagrinėti ir raštu informuoti darbuotoją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po prašymo gavimo dienos. Kiekvieno darbuotojo darbo ir poilsio laiko paskirstymas (kaita) per parą. kurie pagal atliekamą darbo funkciją savo darbo laiką visiškai ar iš dalies tvarko savo nuožiūra. 2. Darbdavys privalo užtikrinti tolygų pamainų keitimąsi. atskiruose cechuose.

145. įstaigose. kad darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius. jeigu dėl jų gedimo didelis darbuotojų skaičius turėtų nutraukti darbą. būtini krašto apsaugai. 5) kai darbo tęsti neatvyksta pamainininkas. kurie mokosi bendrojo lavinimo ir profesinėse mokyklose nenutraukdami darbo  mokymosi dienomis. Jeigu taikoma suminė darbo laiko apskaita. Kitais atvejais viršvalandiniai darbai gali būti organizuojami tik gavus rašytinį darbuotojo sutikimą arba rašytinį darbuotojo prašymą. pakeisti pamainininką kitu darbuotoju. Jeigu suminės darbo laiko apskaitos laikotarpiu viršijamas tai darbuotojų kategorijai nustatytas darbo valandų skaičius. 7) kai tai numatyta kolektyvinėje sutartyje. įsigalioja 2010 08 01 d. Tačiau šie pakeitimai neturi įtakos DK nustatytiems viršvalandžių apribojimams. Nuo 2010 08 01 d. už faktiškai dirbto laiko ir nustatyto darbo laiko skirtumą yra apmokama kaip už prastovą. jeigu to jiems nedraudžia Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada. kai darbdavys gali skirti dirbti viršvalandinius darbus. Darbdavys privalo žymėti darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose tikslią kiekvieno darbuotojo dirbtų viršvalandžių apskaitą. darbo tvarkos taisyklėse. Viršvalandinių darbų trukmė Darbuotojo viršvalandinis darbas per dieną ( pamainą) neturi viršyti keturių valandų ir šimto dvidešimties valandų per metus. Visais atvejais turi būti laikomasi poilsio laiko normų. ir neįgalieji gali būti skiriami dirbti viršvalandinius darbus tik jų sutikimu. privalo būti garantuota nustatyta paros ir savaitės nepertraukiamojo poilsio trukmė ( DK 160 ir 161 str. 2) kai dirbami visuomenei būtini darbai. tai reiškia. 6) pakrovimo ir iškrovimo operacijoms ir su jomis susijusiems transporto darbams atlikti. asmenis. numatyti išimtinius atvejus. Darbo trukmė švenčių ir poilsio dienų išvakarėse . kai darbdavys gali skirti viršvalandinius darbus ( įsigaliojo 2010 08 01) Pagal DK 151 straipsnį viršvalandinius darbus darbdavys gali skirti dirbti šiais išimtiniais atvejais: 1) kai dirbami darbai. DK 149 str. 3) kai būtina užbaigti pradėtą darbą. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatyta kitokia metinė viršvalandinių darbų trukmė. kai būtina ištuštinti transporto įmonių sandėlius. ji pripažinta netekus galios. kolektyvinėje sutartyje arba darbo tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka. 1 d. organizacijose tvarką nustato Vyriausybė“ Suminė darbo laiko apskaita gali būti įvedama darbdavio sprendimu ir atsižvelgiant į darbuotojų atstovų nuomonę.) Suminės darbo laiko apskaitos pakeitimai. per savaitę ir 12 val.). 2 dalyje. darbuotojai. Už viršvalandinius darbus mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio. Viršvalandiniu darbu nelaikomas administracijos pareigūnų darbas. 4) kai dirbami mechanizmų arba įrengimų remonto ir atstatymo darbai. 2. krūtimi maitinančios moterys.Jeigu taikoma suminė darbo laiko apskaita. darbuotojai. auginantys vaiką iki trejų metų. 146 straipsniuose ir 149 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytą darbo laiko trukmę. viršijantis nustatytą darbo trukmę.valandų skaičiaus. Jeigu suminės darbo laiko apskaitos laikotarpiu darbuotojas dėl nuo darbdavio priklausančių priežasčių dirba mažiau negu tai darbuotojų kategorijai nustatytas valandų skaičius. suminės darbo laiko apskaitos įvedimo įmonėse. jeigu nutraukus pradėtą darbą gali sugesti medžiagos ar įrengimai. ( ši nuostata įsigaliojo nuo 2010 08 01 d. Tokių pareigų sąrašas nustatomas kolektyvinėse sutartyse. taip pat transporto priemonėms pakrauti ir iškrauti. nurodyti 1 ir 2 dalyse. kai darbo aplinkos veiksniai viršija leistinus dydžius ir kitais įstatymų bei kolektyvinės sutarties nustatytais atvejais. Darbdavys gali skirti dirbti viršvalandinius darbus tik išimtinais atvejais. jeigu dėl to gali sutrikti darbo procesas. mokant už šį papildomą poilsio laiką VDU ar papildomai apmokama kaip už viršvalandinį darbą. darbuotojams jų pageidavimu sutrumpinama darbo diena arba suteikiama poilsio diena ( dienos) darbo. gaivalinių nelaimių. Viršvalandinių darbų apribojimas Viršvalandiniais laikomi darbai. per darbo dieną ( pamainą). kuriuos nustato DK 151 straipsnis. Be to. ( Kodekso 195 str. reglamentavo kad „ darbus. šalinamos atsitiktinės ar staiga atsiradusios aplinkybės dėl avarijų. sąlygas. ir siekiant užkirsti kelią nelaimėms bei pavojams. Nėščios moterys. vieni auginantys vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų. neįgalieji gali būti skiriami dirbti viršvalandinius darbus. kurio dėl nenumatytos ar atsitiktinės kliūties esamomis techninėmis gamybos sąlygomis nebuvo galima užbaigti per darbo valandų skaičių. šiais atvejais administracija turi nedelsdama. neseniai pagimdžiusios moterys. bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą. kad kroviniai nesusikauptų išsiuntimo bei paskirties punktuose ir būtų išvengta transporto priemonių prastovos. kurioms esant gali būti įvedama suminė darbo laiko apskaita. Seimo patvirtintomis DK pataisomis atsisakyta draudimo dirbti viršvalandinius darbus. nurodyto DK 186 str. Apskaitinio laikotarpio trukmė negali būti ilgesnė kaip 4 mėnesiai. dirbami viršijant DK 144 straipsnio 1 dalyje. Nuo šios datos nebegalios DK 149 str. bet ne daugiau kaip šimto aštuoniasdešimties valandų per metus. 3 dalis. ne vėliau kaip po pusės pamainos. o kitais atvejais leidžiama organizuoti viršvalandinius darbus tik darbuotojui raštiškai sutikus. 3 d.) Dirbti viršvalandinius darbus neleidžiama skirti: jaunesnius kaip aštuoniolikos metų asmenis. negali būti dirbama ilgiau kaip 48 val. Išimtiniai atvejai.

Budėjimas įmonėje prilyginamas darbo laikui. Jis šiuo laiku gali palikti darbo vietą. darbuotojai. Direktyva 2003/88/EB nurodo. Už budėjimą įmonėje. kuriems dirbti naktį neleidžia sveikatos priežiūros įstaigos išvada. jeigu jiems nedraudžia Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada. auginantys vaiką iki trejų metų. o budėjimas namuose  ne mažiau kaip pusei darbo laiko. vadovaudamasis sveikatos priežiūros įstaigos išvada. arba apmokama kaip už viršvalandinį darbą.Darbuotojas pertrauką pailsėti ir pavalgyti naudoja savo nuožiūra. bet ne vėliau kaip po keturių darbo valandų. darbdavys gali pavesti darbuotojui ne dažniau kaip kartą per mėnesį. kad visi darbuotojai turi turėti pakankamai laiko poilsiui. Poilsio laiko rūšys yra šios: 1) pertrauka pailsėti ir pavalgyti. 3) paros nepertraukiamasis poilsis tarp darbo dienų (pamainų). vieni auginantys vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų. Nėščios moterys. privalo perkelti darbuotoją dirbti tik dieną. neįgalieji.Nakties darbo trukmė netrumpinama esant nepertraukiamai gamybai. gali būti skiriami dirbti naktį tik jų sutikimu. jog bus atlikti neatidėliotini darbai. prieš poilsio dieną darbas neturi trukti ilgiau kaip penkias valandas. darbuotojai.Naktiniu laikomas darbas. Dirbti naktį draudžiama skirti asmenis iki aštuoniolikos metų. tai reiškia. Darbas naktį Nakties laikas yra kalendorinis laikas nuo dvidešimt antros valandos iki šeštos valandos. jeigu jiems nedraudžia Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada. jei tos darbo dienos trukmė neviršija šešių valandų. neseniai pagimdžiusios moterys. išskyrus sutrumpintą darbo laiką dirbančius darbuotojus. taip pat darbuotojus. 2) papildomos ir specialios pertraukos pailsėti darbo dienos (pamainos) laiku. nėščios moterys. Ši pertrauka paprastai suteikiama praėjus pusei darbo dienos (pamainos) laiko. arba darbuotojo pageidavimu šis poilsio laikas gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų. 146 straipsniai ir 149 straipsnio 1 dalis). švenčių dienų išvakarėse viena valanda darbo laikas sutrumpinamas pagal abi darbo sutartis.Švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama viena valanda. krūtimi maitinančios moterys. Naktinis darbo laikas sutrumpinamas viena valanda. taip pat darbuotojo pageidavimu (jei turi nusiskundimų dėl nakties darbo). jog dėl nuovargio ar kitokių neįprastų darbo modelių trumpu ar ilgesniu darbo metu darbuotojai nesusižeis patys. 4) savaitės nepertraukiamasis poilsis. neseniai pagimdžiusios moterys ir krūtimi maitinančios moterys. budėti įmonėje arba namuose gali būti skiriami tik jų sutikimu. auginantys vaiką iki trejų metų. 2 dalyje. vieni auginantys vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų. POILSIO LAIKAS Poilsio laikas  tai visoks laikas. Pertrauka pailsėti ir pavalgyti Darbuotojams suteikiama ne ilgesnė kaip dviejų valandų ir ne trumpesnė kaip pusės valandos pertrauka pailsėti ir pavalgyti. Esant šešių dienų darbo savaitei. ar namuose per artimiausią mėnesį privalo būti suteikiamas poilsio laikas tokios pat trukmės kaip budėjimas įmonėje ar darbo laikui prilygintas budėjimo laikas (budint namuose). kai viršijama darbo laiko trukmė (Kodekso 144 straipsnio 1 ir 2 dalys. o budėjimo trukmė įmonėje poilsio ir švenčių dienomis. poilsio ir švenčių dienų išvakarėse gali būti dirbama be pertraukos pailsėti ir pavalgyti tik tada. kad darbuotojams būtų sudarytos . Budėjimas Ypatingais atvejais. bei darbuotojai. darbdavys. 5) kasmetinis poilsio laikas (švenčių dienos.Neįgalieji. atostogos). jeigu trys darbo valandos tenka nakčiai. kurių trukmė išreškiama laiko vienetais ir kurios yra pakankamai ilgos ir nepertraukiamos. Jeigu nustatoma. 145. kad darbas naktį pakenkė arba gali pakenkti darbuotojo sveikatai. kuris nepriskiriamas darbo laikui. Už darbą naktį mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio. kai reikia užtikrinti įmonėje darbo tvarką ar garantuoti. Tai nustatyta vadovaujantis Direktyvos 2003/88 4 straipsnyje. Darbuotojų. Jeigu darbuotojas dirba toje pačioje darbovietėje daugiau kaip pagal vieną darbo sutartį. kad darbuotojai reguliariai turi poilsio pertraukas. dirbančių naktį. Budėti įmonėje arba namuose negalima skirti asmenų iki aštuoniolikos metų. nurodyto DK 186 str. Pakankamas poilsis reiškia. nesužalos savo bendradarbių ar kitų asmenų ir nepakenks savo sveikatai. darbuotojai. o darbuotojo sutikimu  ne dažniau kaip kartą per savaitę budėti įmonėje arba namuose pasibaigus darbo dienai arba poilsio ir švenčių dienomis. taip pat kai pagal darbo sutartį darbuotojas yra priimtas darbui naktį.Esant šešių dienų darbo savaitei. sveikata nemokamai tikrinama Vyriausybės nustatyta tvarka. bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą. Ši pertrauka neįskaitoma į darbo laiką.Darbdavys privalo pasirūpinti. neįgalųjį slaugantys asmenys. Budėjimo laikas įmonėje kartu su darbo dienos (pamainos) trukme (kai budima darbo dienai (pamainai) pasibaigus) negali viršyti DK 144 straipsnyje nustatytos darbo dienos (pamainos) trukmės. kad darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius. taip pat namuose negali viršyti aštuonių valandų per parą. kad būtų galima užtikrinti.

Derinant darbuotojų poilsio laiką su švenčių dienomis. darbus. kurių sustabdyti negalima dėl techninių gamybos sąlygų (nepertraukiamai veikiančios įmonės. įstaigose ir organizacijose gali būti perkeltos Vyriausybės nutarimu. kuris kitoms įmonėms. Ji įskaitoma į darbo laiką. 2 dalyje arba darbuotojo pageidavimu kompensuojama suteikiant jam per mėnesį kitą dieną arba tą dieną pridedant prie kasmetinių atostogų ir mokant už tas dienas darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį( DK 194 str. 6) pirmąjį gegužės sekmadienį  Motinos dieną. 10) lapkričio 1-ąją  Visų Šventųjų dieną. Skirti dirbti poilsio dienomis draudžiama. įstaigose ir organizacijose nedirbama šiomis švenčių dienomis: 1) sausio 1-ąją  Naujųjų metų dieną. o asmenims nuo šešiolikos iki aštuoniolikos metų  ne trumpesnis kaip dvylika valandų ir apimti laiką nuo dvidešimt antros valandos iki šeštos valandos. išskyrus DK ir kituose norminiuose teisės aktuose nustatytus atvejus. 4) sekmadienį ir pirmadienį  krikščionių Velykų (pagal vakarietiškąją tradiciją) dienomis. Nustatytais atvejais abi poilsio dienos turi būti suteikiamos iš eilės. jų nustatymo tvarką tvirtina Vyriausybė. auginančius vaiką iki trejų metų. Tuose darbuose. Papildomos ir specialios pertraukos Atsižvelgiant į darbo sąlygas. Kasdieninio nepertraukiamojo poilsio laikas darbuotojams iki šešiolikos metų privalo būti ne trumpesnis kaip keturiolika valandų. kurių darbo laiko trukmė yra ilgesnė negu keturios valandos. Papildomos ir specialios pertraukos įskaitomos į darbo laiką. . Savaitės nepertraukiamasis poilsis turi trukti ne mažiau kaip trisdešimt penkias valandas. Asmenims iki aštuoniolikos metų turi būti suteikiamos ne mažiau kaip dvi poilsio dienos per savaitę. bei darbuotojus. darbuotojus. darbo grafikas.  šeštadienis ir sekmadienis. jeigu jis nenumatytas pagal grafiką.Papildomų ir specialių pertraukų skaičius.Dirbant lauke arba nešildomose patalpose. kolektyvinė ir darbo sutartis. darbuotojams darbo laiku suteikiamos papildomos pertraukos pailsėti. neseniai pagimdžiusias moteris ir krūtimi maitinančias moteris. Paros poilsis Kasdieninio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė negali būti trumpesnė kaip vienuolika valandų iš eilės. Įmonėse ir organizacijose. kai aplinkos temperatūra žemesnė kaip 10 C. teatrai. Jie sudaromi ir tvirtinami DK 147 straipsnyje nustatyta tvarka. Nėščias moteris. 9) rugpjūčio 15-ąją  Žolinę (Švč.) Švenčių dienos Įmonėse. vienus auginančius vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų. Už darbą poilsio dieną. kuri yra nustatyta pagal grafiką. o esant penkių dienų darbo savaitei. Už darbą poilsio dieną. 1 d. trukmė ir poilsio vieta atsižvelgiant į konkrečias darbo sąlygas nustatomi kolektyvinėse sutartyse bei darbo tvarkos taisyklėse. papildomai neatlyginama. pabaigą ir kitas sąlygas nustato darbo tvarkos taisyklės. privalo būti suteikta mažiausiai trisdešimties minučių papildoma pertrauka pailsėti darbo metu. 11) gruodžio 25-ąją ir 26-ąją  Kalėdų dienomis. darbuotojams suteikiamos poilsio dienos pagal darbo (pamainų) grafikus (tvarkaraščius). organizacijos).Pertraukos pailsėti ir pavalgyti pradžią. poilsio dienas nustato savivaldybės vykdomoji institucija. energijos tiekimo įmonės. 8) liepos 6-ąją  Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną. Savaitės nepertraukiamasis poilsis Bendra poilsio diena yra sekmadienis. mokama ne mažiau kaip dvigubai. Įmonėms ir organizacijoms. 5) gegužės 1-ąją  Tarptautinę darbo dieną. Esant suminei darbo laiko apskaitai. Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną). kuriose bendrą poilsio dieną negalima nutraukti darbo dėl to. asmenis iki aštuoniolikos metų dirbti poilsio dienomis galima skirti tik jų sutikimu. kad reikia aptarnauti gyventojus (miesto transportas. 2) vasario 16-ąją  Lietuvos valstybės atkūrimo dieną. skaičiuojant nuo darbuotojo darbo užmokesčio. kad reikia nuolat nepertraukiamai aptarnauti gyventojus. muziejai ir kt. įstaigoms ir organizacijoms būtų rekomendacinio pobūdžio. Šie reikalavimai atitinka Direktyvos 2003/88 EB 3 straipsnio nuostatas. kuriose negalima sustabdyti darbo dėl techninių gamybos sąlygų arba dėl to. darbuotojui turi būti suteikiama galimybė pavalgyti darbo laiku.tinkamos sąlygos per pertrauką pailsėti ir pavalgyti. privalo būti suteikiamos specialios pertraukos. Suteikiamos ne trumpesnės kaip 30 minučių pertraukos ne rečiau kaip kas 3 valandas motinoms kūdikiui maitinti . 3) kovo 11-ąją  Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną. kur dėl gamybos sąlygų negalima daryti pertraukos pailsėti ir pavalgyti. Dėl poilsio dienų perkėlimo darbo laikas negali pailgėti. nurodyto DK 186 str. taip pat kitose nepertraukiamos gamybos įmonėse poilsio dienos suteikiamos kitomis savaitės dienomis iš eilės kiekvienai darbuotojų grupei pagal darbo (pamainų) grafikus. sveikatos priežiūros įstaigos. poilsio dienos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojamose įmonėse.). būtinus gyventojams aptarnauti. išskyrus tokius darbus. taip pat neatidėliotinus remonto ir krovos darbus. taip pat dirbant sunkų fizinį ar didelės protinės įtampos reikalaujantį darbą arba darbą veikiant kitiems nepalankiems sveikatai veiksniams. 7) birželio 24-ąją – Rasos ir Joninių dieną. Jaunesniems kaip aštuoniolikos metų darbuotojams.

asmenis iki aštuoniolikos metų dirbti švenčių dienomis galima skirti tik jų sutikimu. 2) už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą toje darbovietėje. Kasmetinės minimaliosios trisdešimt penkių kalendorinių dienų atostogos suteikiamos: 1) darbuotojams iki aštuoniolikos metų. būtinus gyventojams aptarnauti. darbus. nurodytas DK 186 str. dirbantiems darbo aplinkoje. neseniai pagimdžiusias moteris ir krūtimi maitinančias moteris. sausio 28 d. nurodyto DK 186 str. 4) kitiems įstatymų nustatytiems asmenims. organizacijos).  už ypatingą darbų pobūdį – darbuotojams. iki 20 procentų – 1 kalendorinė diena. įstaigoje. 2 dalyje arba darbuotojo pageidavimu kompensuojama suteikiant jam per mėnesį kitą dieną arba tą dieną pridedant prie kasmetinių atostogų ir mokant už tas dienas darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį( DK 194 str. dirbtas įmonėje. protine įtampa bei profesine rizika. taip pat kurių darbo sąlygos yra specifinės. Kasmetinės atostogos yra minimaliosios. . 2) darbuotojams. Į ilgalaikį nepertraukiamąjį darbo toje darbovietėje stažą. – 2 kalendorinės dienos. nutarimu Nr. Į šį stažą neįeina laikas. kurių darbas susijęs su didesne nervine. auginančius vaiką iki trejų metų. skaičiuojant nuo darbuotojo darbo užmokesčio. Vyriausybė tvirtina darbuotojų. Nr. darbuotojus. turintiems didesnį kaip 10 metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje. ATOSTOGOS Atostogų rūšys Atostogos yra kasmetinės ir tikslinės.. mokama ne mažiau kaip dvigubai. 11-413). kategorijų sąrašą ir nustato jame konkrečią pailgintų atostogų trukmę kiekvienai darbuotojų kategorijai. kurių darbas (ne mažiau kaip pusė viso darbo laiko per metus. ir dėl to jiems kompensuojamos su tuo susijusios padidėjusios išlaidos. Kasmetinės atostogos Kasmetinės atostogos  tai kalendorinėmis dienomis skaičiuojamas laikotarpis.  už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą toje darbovietėje – darbuotojams. kurioje sveikatai kenksmingų veiksnių dydžiai viršija darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nustatytus leistinus ribinius dydžius (kiekius). 3) neįgaliesiems. už kiekvienų paskesnių 5 metų darbo stažą toje darbovietėje – 1 kalendorinė diena. 2 dalyje. Kasmetinės pailgintos atostogos Pailgintos iki penkiasdešimt aštuonių kalendorinių dienų kasmetinės atostogos suteikiamos kai kurių kategorijų darbuotojams. išskyrus tokius darbus. už kuriuos suteikiamos atostogos. Už darbą poilsio dieną. neatitinkančiomis normalių darbo sąlygų. organizacijoje. kai techninėmis ar kitomis priemonėmis jų darbo aplinkoje sumažinti iki sveikatai nekenksmingų dydžių neįmanoma. suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti. Nėščias moteris. nuo 60 iki 80 procentų – 4 kalendorinės dienos. už kuriuos suteikiamos atostogos) atliekamas kelionėje. Dirbantiems ne visą darbo laiką kasmetinės atostogos netrumpinamos. – darbuotojams. – iki 5 kalendorinių dienų.Skirti dirbti švenčių dienomis draudžiama. susijęs su važiavimu ar yra kilnojamojo pobūdžio. Kasmetinės minimaliosios atostogos Bendra kasmetinių minimaliųjų atostogų trukmė  dvidešimt aštuonios kalendorinės dienos. pailgintos ir papildomos. vienus auginančius vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų. paliekant darbo vietą (pareigas) ir mokant vidutinį darbo užmokestį. vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. t. neatitinkančiomis normalių darbo sąlygų. turinčių teisę į šias atostogas. emocine.) Už darbą švenčių dieną pagal grafiką mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. DK 162 straipsnyje nurodytos švenčių dienos į atostogų trukmę neįskaitomos. kurių sustabdyti negalima dėl techninių gamybos sąlygų (nepertraukiamai veikiančios įmonės. jeigu jis nenumatytas pagal grafiką. už kurį suteikiamos kasmetinės papildomos atostogos. 2003. kiek iš viso valandų jie dirbo tokioje aplinkoje tais metais. iš kurios į kitą darbovietę darbuotojas perkeltas darbdavių susitarimu ar kitais pagrindais. vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų. jeigu tokioje aplinkoje dirbta nuo 80 iki 100 procentų darbo laiko.  už darbą sąlygomis. tuo atveju. lauko sąlygomis. nenutraukiančiais darbo stažo. nurodyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 170 straipsnio 1 dalyje. 3) už ypatingą darbų pobūdį. nuo 40 iki 60 procentų – 3 kalendorinės dienos. bei darbuotojus.y. 116 „Dėl Kompensuojamų išmokų dydžio ir mokėjimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin. Kasmetinės papildomos atostogos Kasmetinės papildomos atostogos suteikiamos: 1) darbuotojams už darbą sąlygomis. nuo 20 iki 40 procentų – 2 kalendorinės dienos. 1 d. įskaitomas faktiškai dirbtas laikas toje darbovietėje ir kiti laikotarpiai. taip pat neatidėliotinus remonto ir krovos darbus. suteikiamos 5 kalendorinės dienos. skaičiuojamų priklausomai (proporcingai) nuo to. – 3 kalendorinės dienos.

prastovos laikas ir kt. kasmetinių atostogų suteikimo eilė nustatoma šalių susitarimu. neteisėtu laikytinas tik įsigaliojusiu teismo sprendimu neteisėtu pripažintas streikas. įstaigoje. kurių paūmėjimas priklauso nuo atmosferos sąlygų. bet TDO . kol vaikui sueis treji metai. laboratorinių darbų ir konsultacijų laiko. 11) kiti įstatymų nustatyti laikotarpiai. ginčas turi būti sprendžiamas individualių darbo ginčų sprendimo tvarka ( DK XIX skyrius). jei tik dėl papildomo darbo pobūdžio darbuotojas neįgyja teisės į pailgintąsias. 10) teisėto streiko laikas. darbuotojo prašymu kasmetinės atostogos suteikiamos: 1) moterims prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų.y. turintiems teisę gauti kasmetines papildomas atostogas keliais pagrindais. 2) kitais įstatymų arba kolektyvinių sutarčių nustatytais atvejais. jų pasirinkimu suteikiamos arba tik kasmetinės pailgintosios. Darbuotoją atleidžiant iš darbo nepasibaigus tiems darbo metams. kada darbdavys nesutinka suteikti darbuotojui kasmetinių atostogų. Eilės sudarymo tvarka nustatoma kolektyvinėje sutartyje. esant medicinos įstaigos rekomendacijai. pertraukos darbe. papildomas kasmetines atostogas arba kitas atostogų lengvatas. išieškoti už neatidirbtas atostogų dienas. už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos. įskaitoma: 1) faktiškai dirbtas laikas.7. prie kasmetinių minimaliųjų atostogų suteikiamos jų pasirinkimu tik vienos iš papildomų kasmetinių atostogų. jei darbuotojas atleidžiamas iš darbo nesant jo kaltės.t. darbuotojo dirbto darbo laiko. Darbo stažas kasmetinėms atostogoms gauti pradedamas skaičiuoti kiekvienam darbuotojui individualiai ir pradeda eiti jo pirmąją darbo dieną. Darbuotojo papildomas darbas toje pačioje įmonėje. Rekomenduojama dirbančiam keliose darbovietėse darbuotojui kasmetines atostogas suteikti tuo pačiu metu. taip pat asmenims. Viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip keturiolika kalendorinių dienų. kitų norminių teisės aktų ar darbo sutarties nuostatas. kad Europos Bendrijos teisė šių klausimų nereguliuoja. Darbuotojams. per kurį pagal įstatymus darbuotojui išsaugoma darbo vieta (pareigos) ir visas darbo užmokestis arba jo dalis. tačiau įstatymai nereglamentuoja kitų atostogų dalių trukmės ir jų skaičiaus bei eiliškumo. Atkreiptinas dėmesys. grąžintam į ankstesnį darbą. 8) nemokamos atostogos iki trisdešimties kalendorinių dienų asmenims. pažeisdamas įstatymų. motinystės arba tėvystės pašalpą. kurie mokosi nenutraukdami darbo. 2 d. diplominio darbo rengimo. Lietuvos įstatymai nenumato draudimo dirbti ar užsiimti kita veikla atostogų metu. Darbo stažas kasmetinėms atostogoms gauti Į darbo metus. Išskaita už šias dienas nedaroma. Asmenims. organizacijoje neturi jokios įtakos kasmetinių atostogų trukmei ar jų suteikimo tvarkai. 2p. Poilsio laiko einant antraeiles ir pagrindines pareigas DK nereguliuoja. Teisę pasirinkti kasmetinių atostogų laiką po šešių mėnesių nepertraukiamojo darbo įmonėje turi: 1) asmenys iki aštuoniolikos metų. Nesuėjus šešiems nepertraukiamojo darbo mėnesiams. 5) mokamos kasmetinės atostogos. už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos. kurį darbuotojas gavo ligos. prasideda nuo darbuotojo priėmimo į darbą dienos. 6) nemokamos atostogos iki keturiolikos kalendorinių dienų. privalomų medicininių apžiūrų. 3) laikas. 2) nėščios moterys ir darbuotojai. išskyrus laiką. Kasmetinių atostogų suteikimo tvarka Už kiekvienus darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos tais pačiais darbo metais. pvz. per kurį pagal įstatymus darbuotojui išsaugoma darbo vieta (pareigos) ir mokama stipendija arba kitos išmokos.Darbuotojams. Vadinasi. kasmetinės atostogos suteikiamos jų pageidaujamu laiku. sergantiems chroniškomis ligomis. už kuriuos jis gavo atostogas.Atšaukimas iš kasmetinių atostogų Darbuotojo pageidavimu kasmetinės atostogos gali būti suteikiamos dalimis. turintiems teisę gauti kasmetines pailgintąsias ir kasmetines papildomas atostogas. Mokymo įstaigų pedagogams pirmaisiais darbo metais kasmetinės atostogos suteikiamos moksleivių ir studentų vasaros atostogų metu. 7) nemokamos atostogos iki trisdešimties kalendorinių dienų neįgaliesiems. tarnybinė komandiruotė. namie slaugantiems ligonius ir neįgaliuosius. ( DK 224 str. nors įstatymai tokios nuostatos nenumato. Darbuotojams. arba prie kasmetinių minimaliųjų atostogų pridėtos kasmetinės papildomos atostogos. kur tokia sutartis nesudaroma. darbo stažo kasmetinėms atostogoms gauti ir pačių kasmetinių atostogų bendra trukmė lygi vieneriems metams. kada šie pedagogai pradėjo dirbti toje mokymo įstaigoje. vieni auginantys vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų. kasmetinės atostogos jų pageidavimu derinamos prie egzaminų. Vyrams jų pageidavimu kasmetinės atostogos suteikiamos žmonos nėštumo ir gimdymo atostogų metu. o ten. Už antruosius ir paskesnius darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos bet kuriuo darbo metų laiku pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę. 4) laikas. slaugantiems neįgalųjį. 9) priverstinės pravaikštos laikas darbuotojui. nepaisant to. kai darbuotojas yra išėjęs vaiko priežiūros atostogų. Už pirmuosius darbo metus kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos po šešių mėnesių nepertraukiamojo darbo toje įmonėje. 2) laikas. įskaitų laikymo. įskaitomos į darbo laiką. Kasmetinių atostogų suteikimas dalimis.) Tais atvejais. Darbo metai.

jam išmokama piniginė kompensacija. Kasmetinių atostogų apmokėjimas Darbo užmokestis už kasmetines atostogas mokamas ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki kasmetinių atostogų pradžios. . dėl kurių kasmetinės atostogos negali būti panaudotos. Tokiu atveju atleidimo iš darbo diena yra laikoma kita diena po kasmetinių atostogų pabaigos dienos. 4) mokymosi. Piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokama nutraukiant darbo sutartį neatsižvelgiant į jos terminą.neskatina tokio atostogų skaidymo dalimis. Kasmetinės atostogos taip pat perkeliamos. kasmetinės atostogos pratęsiamos atitinkamą dienų skaičių arba darbuotojui susitarus su administracija nepanaudotų kasmetinių atostogų dalis perkeliama į kitą laiką. 3) įgyja teisę į nemokamas atostogas. 5) dalyvauja likviduojant stichinių nelaimių ir avarijų pasekmes. 3) atostogos vaikui prižiūrėti. nepanaudotos kasmetinės atostogos jo pageidavimu suteikiamos nukeliant atleidimo datą. kasmetinės atostogos pratęsiamos tiek dienų. nepaisant to. darbo dienų skaičių. kompensacija išmokama už visas nepanaudotas kasmetines atostogas. Jei darbuotojui kasmetinės atostogos nebuvo suteiktos daugiau kaip už vienerius darbo metus. Kasmetinių atostogų perkėlimas ir pratęsimas Kasmetinių atostogų perkėlimas – kasmetinių atostogų suteikimas vėliau. suteikiamos atostogos už laiką nuo įvaikinimo ar globos nustatymo dienos. kai atleidžiama dėl jo paties kaltės). 47 3 straipsnis). Piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas Kasmetines atostogas pakeisti pinigine kompensacija neleidžiama. Lygiai taip pat draudžiama darbdaviui reikalauti. Jeigu nustatytos arba kitos priežastys. Ši nuostata prieštarauja CK normoms. kol kūdikiui sueis septyniasdešimt dienų. Jei dėl darbo santykių pabaigos darbuotojui negali būti suteikiamos kasmetinės atostogos arba jei darbuotojas jų nepageidauja. 4) atleidžiamas nuo darbo valstybinėms ar visuomeninėms pareigoms atlikti DK 183 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytais atvejais. išskyrus darbo santykių pabaigos atvejį. skaičiaus. Kompensacijos dydis nustatomas pagal nepanaudotų kasmetinių atostogų. Nėštumo ir gimdymo atostogos Moterims suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos  septyniasdešimt kalendorinių dienų iki gimdymo ir penkiasdešimt šešios kalendorinės dienos po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų  septyniasdešimt kalendorinių dienų). kokia tvarka jis buvo pašauktas šiems darbams. Darbuotojo prašymu arba sutikimu nepanaudotų kasmetinių atostogų dalis gali būti perkeliama ir pridedama prie kitų darbo metų kasmetinių atostogų. Savo kasmetinių atostogų laiką darbuotojas turi teisę naudoti savo nuožiūra ir jų metu atlikti darbo funkcijos pagal darbo sutartį neprivalo. už kuriuos visiškai ar iš dalies nebuvo pasinaudota atostogomis. Nepanaudotų kasmetinių atostogų suteikimas atleidžiant iš darbo Kasmetinių atostogų nepanaudojimas – nepasinaudojimas visomis ar dalimi darbuotojui priklausančių kasmetinių atostogų per darbo metus. Jeigu darbuotojui priklausantis darbo užmokestis nustatytu laiku nesumokamas ne dėl darbuotojo kaltės. kol jam sueis treji metai.Nepanaudota kasmetinių atostogų dalis suteikiama DK 174 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka. kad nebus pasiektas kasmetinių atostogų tikslas – darbuotojui atgauti per darbo metus prarastas fizines ir dvasines jėgas ( TDO rekomendacijos Nr. įvaikinusiems naujagimius ar paskirtiems jų globėjais. 6) valstybinėms ar visuomeninėms pareigoms atlikti. Tikslinių atostogų rūšys Tikslinės atostogos yra: 1) nėštumo ir gimdymo. tenkančių tam darbo laikotarpiui. Darbuotojams.pagal darbo įstatymus atšaukti iš kasmetinių atostogų joms prasidėjus ( iki atostogų pabaigos) leidžiama tik su darbuotojo sutikimu. kiek buvo delsiama sumokėti darbo užmokestį. kad teisė į piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas atsiranda nepriklausomai nuo darbo sutarties rūšies ar darbo santykių trukmės bei darbo santykių pasibaigimo pagrindo. nepaisant faktiškai iki gimdymo panaudotų dienų skaičiaus. nurodytas DK 184 straipsnio 1 dalyje. kad darbuotojas nutrauktų darbo po. ir už pratęstą laiką mokama kaip už kasmetines atostogas. 2) tėvystės atostogos. 2) įgyja teisę į tikslines atostogas. Jei tokios priežastys atsirado kasmetinių atostogų metu. nes . Atleidžiant darbuotoją iš darbo (išskyrus atvejus. 5) kūrybinės. 7) nemokamos. Svarbu žinoti. darbuotojui susitarus su administracija kasmetinės atostogos perkeliamos kitam laikui. negu buvo numatyta. nepaisant darbo metų. atsirado iki kasmetinių atostogų pradžios. nes gali būti. Perkeltos kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos tais pačiais darbo metais. Šios atostogos apskaičiuojamos bendrai ir suteikiamos moteriai visos. kai darbuotojas: 1) yra laikinai nedarbingas. Nepanaudotos kasmetinės atostogos kaupiamos per visus darbo metus toje darbovietėje. Ši norma atitinka Direktyvos 2003/88/EB 7 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl draudimo pakeisti atostogas pinigine kompensacija. Perkelti kasmetines atostogas leidžiama tik darbuotojo prašymu arba sutikimu. nurodytas DK 178 straipsnyje.

3) laboratoriniams darbams atlikti ir konsultavimuisi  tiek dienų. Darbuotojo reikalavimu nemokamos atostogos suteikiamos: 1) darbuotojams. įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkami darbuotojai atleidžiami nuo darbo iki 6 darbo dienų per metus kvalifikacijai kelti. susijusias su darbuotojų atstovų funkcijų įgyvendinimu. Toks ankstyvas globos paskyrimas kūdikiui pagal nepilnamečių globos nustatymo teisės aktus taip pat neįmanomas. vadovėliams rašyti ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. faktiškai auginantiems vaiką.. Darbuotojams. mokamas ne mažesnis kaip vidutinis darbo užmokestis. kol jam sueis treji metai. Darbuotojai. bet ir valandomis. bet įstatymai numato kai kurias išlygas. Atleidimo nuo darbo ir apmokėjimo tvarka nustatoma kolektyvinėje sutartyje. kurie mokosi bendrojo lavinimo mokyklose ar nustatyta tvarka įregistruotose aukštesniosiose ir aukštosiose mokyklose. 5) valstybiniams (baigiamiesiems) egzaminams pasirengti ir laikyti  po šešias dienas kiekvienam egzaminui. darbo užmokestį. darbo sutartyje arba šalių susitarimu. kurios įpareigojimus jie vykdo. senelei. visuomeninės organizacijos arba darbuotojų kolektyvo atstovu. ne mažesnį už vidutinį. Per šį atostogų laikotarpį paliekama darbo vieta (pareigos). specialistu. Į mokymosi atostogų laiką neįskaitomas kelionėje sugaištas laikas. Jeigu darbuotojas mokosi turėdami įmonių siuntimus. išskyrus atvejus. pvz. tėvui (įtėviui).. turi būti sudaromos sąlygos dalyvauti komisijos veikloje paliekant jiems vidutinį darbo užmokestį ir pan. mokama pašalpa pagal Išmokų vaikams įstatymą. neturinčiam teisės gauti motinystės ( tėvystės) pašalpos iš VSDF lėšų.leidžiama įvaikinti tik ne jaunesnius kaip 3 mėnesių vaikus. vertėju ar kviestiniu. per jas jam nėra mokamas darbo užmokestis. darbuotojų atstovams. Įstatymai nereguliuoja šių atostogų trukmės. apie tai raštu privalo įspėti darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika dienų. 4) diplominiam (bakalauro. Darbuotojas. Per šias atostogas darbuotojams darbo užmokestis paprastai nepaliekamas. paskirtam vaiko globėju. moka ar kompensuoja ta įstaiga ar organizacija. ( DK 210 str. Atostogos suteikiamos pagal nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimus. magistro) darbui baigti ir ginti  trisdešimt kalendorinių dienų. gali jas imti pakaitomis. pagal šių mokyklų pažymas suteikiamos mokymosi atostogos: 1) eiliniams egzaminams pasirengti ir laikyti  po tris dienas kiekvienam egzaminui. dalyvauti profesinės sąjungos renginiuose ir kt. Darbuotojai. jų suteikimo tvarkos ir apmokėjimo tvarkos. seneliui arba kitiems giminaičiams.) Kūrybinės atostogos Kūrybinės atostogos suteikiamos disertacijai užbaigti. Yra įtvirtinta naujovė . 2) darbuotojams. Atostogas galima imti visas iš karto arba dalimis. Asmeniui. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytas ilgesnis įspėjimo terminas. . turintys teisę gauti šias atostogas. nukentėjusiuoju. 2) įskaitoms pasirengti ir laikyti  po dvi dienas kiekvienai įskaitai. išrinktiems į darbo ginčų komisiją. kurie mokosi savo iniciatyva -mokama kolektyvinėje sutartyje numatyta tvarka arba šalių susitarimu. todėl gali būti reikalaujama. Įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkami darbuotojai atleidžiami nuo darbo iki šešių darbo dienų per metus kvalifikacijai kelti. Mokymosi atostogos Darbuotojams suteikiamos mokymosi atostogos stojamiesiems egzaminams į aukštesniąsias ir aukštąsias mokyklas pasirengti ir laikyti  po tris dienas kiekvienam egzaminui. jeigu ko kita nenustato įstatymas. atleidimo nuo darbo ir apmokėjimo tvarka nustatoma kolektyvinėje sutartyje. Darbuotojams. suteikiamos atostogos vaikui prižiūrėti. Tėvystės atostogos Vyrams suteikiamos tėvystės atostogos – laikotarpiui nuo vaiko gimimo dienos iki tol. auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų – iki trisdešimties kalendorinių dienų. kuriuos išduoda moterį prižiūrintys sveikatos priežiūros įstaigų gydytojai. kai įmonė visiškai likviduojama. pakviesti į ikiteisminio tyrimo įstaigas. Atleidimas nuo darbo valstybinėms arba visuomeninėms pareigoms atlikti Darbuotojai atleidžiami nuo darbo: įgyvendinti rinkimų teisės. atleistiems nuo darbo valstybinėms arba visuomeninėms pareigoms atlikti. jog tarp tėvų būtų įregistruota santuoka. kad po minėtų pareigų atlikimo darbuotojas grįžtų tęsti darbo. Atostogos vaikui prižiūrėti. į prokuratūrą ir teismą liudytoju. 1. dalyvauti profesinės sąjungos renginiuose ir kt. kol vaikui sukaks vienas mėnuo. Atleidimo nuo darbo laikas gali būti skaičiuojamas ne tik dienomis. Šios atostogos suteikiamos vaiko tėvo prašymu. atlikti donoro pareigų ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. kol jam sueis treji metai Pagal šeimos pasirinkimą motinai (įmotei). taip pat darbuotojui. kurių tikslas – padėti vaiko motinai pirmąjį mėnesį rūpintis vaiku. Nemokamos atostogos Darbuotojui suteikiamos nemokamos atostogos jo asmeniniams poreikiams tenkinti. Už nustatytų atostogų laiką mokama Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nustatyta pašalpa. Už nustatytų atostogų laiką mokama Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nustatyta pašalpa. auginantiems vaiką iki keturiolikos metų  iki keturiolikos kalendorinių dienų. kiek nustatyta mokymo planuose ir tvarkaraščiuose. todėl šie klausimai turi būti sureguliuoti kolektyvinėje sutartyje.nereikalaujama. ketinantis pasinaudoti šiomis atostogomis ar grįžti į darbą joms nepasibaigus.

darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį. Atkreipiamas dėmesys į tai. Nuo 2010 08 01 d. Darbo užmokesčio mokėjimo terminai. profesinės ligos. Nustačius netekto darbingumo procentą. todėl darbuotojo reikalavimu nemokamos atostogos turi būti suteiktos. slaugančiam sergantį šeimos narį – tokiam laikui. šių atostogų bendra trukmė negali viršyti trijų mėnesių. . mokama ne mažiau kaip dvigubai arba darbuotojo pageidavimu kompensuojama suteikiant darbuotojui per mėnesį kitą poilsio dieną arba tą dieną pridedant prie kasmetinių atostogų. kitokio sveikatos pakenkimo) ir nėra galimybės jį perkelti į kitą darbą. bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą. nes įmonėje nėra darbo. Bet kuriuo atveju darbuotojo prašymas suteikti nemokamas atostogas turi būti pateiktas laisva valia. Ne visas darbo laikas (ne visa darbo diena arba savaitė) apmokamas proporcingai dirbtam laikui arba mokama už atliktą darbą. į atsiskaitymo lapelius įrašoma informacija apie darbuotojui apskaičiuotas. Delspinigių dydį sudaro 0. o jeigu yra darbuotojo raštiškas prašymas. vieta ir tvarka nustatomi kolektyvinėse arba darbo sutartyse. 8) mirusio šeimos nario laidotuvėms  ne mažiau kaip trys kalendorinės dienos. Konkretūs darbo užmokesčio mokėjimo terminai.  kartą per mėnesį. Įmonei iškėlus bankroto bylą arba pradėjus bankroto procedūrą ne teismo tvarka. Pavėluotas darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų mokėjimas Kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos.Darbo sąlygų klasifikaciją ir sveikatai kenksmingų veiksnių leistinas koncentracijas bei lygius reglamentuoja įstatymai ir kiti norminiai teisės aktai. vienam slaugančiam neįgalųjį. Jeigu yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų. vieta ir tvarka Darbo užmokestis mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį. kol jam sueis treji metai.. Darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius. palyginti su nustatyta norma. kartu su jomis darbuotojui išmokami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai. pvz. 5) darbuotojui. 7) santuokai sudaryti  ne mažiau kaip trys kalendorinės dienos. jei darbuotojas nebuvo apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu. palyginti su normaliomis sąlygomis. 6) darbuotojui. Konkretūs apmokėjimo dydžiai nustatomi kolektyvinėse ir darbo sutartyse. įstaigos. Už darbą poilsio arba švenčių dieną. atitinkantį jo sveikatą ir esant galimybei kvalifikaciją. įmonės. DARBO UŽMOKESTIS. organizacijos veiklos rezultatų bei darbo paklausos ir pasiūlos darbo rinkoje. prastovos atveju.Konkretūs darbo apmokėjimo dydžiai nustatomi kolektyvinėse ar darbo sutartyse. delspinigių skaičiavimas nutraukiamas nuo bankroto bylos iškėlimo ( kreditorių sprendimo taikyti bankroto procedūrą ne teismo tvarka) dienos. 4) neįgaliajam – iki trisdešimties kalendorinių dienų per metus. išmokėtos ir išskaičiuotas sumas apie dirbto laiko trukmę. Kad nustatomos naujos darbo apmokėjimo sąlygos (Kodekso 120 straipsnio 3 dalis). už darbą jam mokama proporcingai daugiau. kurį rekomenduoja gydymo įstaiga. už darbą tokiomis sąlygomis mokamas padidintas. Vyrams ir moterims už tokį pat ar lygiavertį darbą mokamas vienodas darbo užmokestis. Darbuotojo darbo užmokestis priklauso nuo darbo kiekio ir kokybės. Už darbą švenčių dieną pagal grafiką mokamas ne mažesnis kaip dvigubas valandinis arba dieninis atlygis. jeigu jis nenumatytas pagal grafiką. kad darbuotojas naudotųsi nemokamomis atostogomis. metu). kad darbo sutarties nutraukimo atveju ši nuostata netaikoma. jeigu tos priežastys nurodytos šioje sutartyje. Nemokamos atostogos dėl kitų priežasčių suteikiamos kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka. kurį darbuotojas pagal savo sveikatą galėtų dirbti. atskirai nurodant viršvalandinių darbų trukmę. atostogų metu tėvui jo pageidavimu (motinai  tėvo atostogų vaikui prižiūrėti. Darbo užmokestis mokamas pinigais. Už viršvalandinį darbą ir darbą naktį mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojui nustatyto valandinio atlygio (mėnesinės algos). Delspinigiai pradedami skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų.3) moters nėštumo ir gimdymo atostogų metu bei vaiko priežiūros. GARANTIJOS IR KOMPENSACIJOS Darbo užmokestis Darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą. tarifinis atlygis. jam mokama įstatymų nustatyto dydžio ligos pašalpa.07 procento priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną. kuriam Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimu nustatytas nuolatinės slaugos būtinumas – iki 30 kalendorinių dienų per metus šalių suderintu laiku. kol bus gauta Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada dėl darbuotojo darbingumo. darbdavys neturi teisės reikalauti. kol jam sueis treji metai. darbdavys turi raštu pranešti darbuotojams ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki jų įsigaliojimo. jam mokamas žalos atlyginimas (Kodekso 249 straipsnis). Kai padidinamas darbuotojo darbo mastas. Visiems darbuotojams darbdavys turi įteikti atsiskaitymo lapelius. Darbo apmokėjimas perkėlus darbuotoją dėl sveikatos būklės į kitą darbą Jeigu darbuotojo sveikata pablogėjo dėl darbo šioje įmonėje (negali dirbti ankstesnio darbo dėl traumos.

kad išskaita iš darbuotojo darbo užmokesčio išieškoti už neatidirbtas atostogų dienas darbdavio administracijos nurodymu gali būti daroma šiais atvejais:  kai darbuotojas atleidžiamas iš darbo tokiais įstatymuose numatytais darbo sutarties nutraukimo pagrindais. . DK 136 str. jam išmokėtas dėl persikėlimo dirbti į kitą vietovę.125 str. bet ne daugiau kaip už šešias dienas. pvz. kuris buvo duotas tarnybinės komandiruotės ar perkėlimo į kitą vietovę atveju. gali būti daromos administracijos nurodymu: 1) grąžinti avansą. o dėl priežasčių. jei yra praleistas vieno mėnesio terminas nuo žalos nustatymo dienos ar darbuotojas yra nutraukęs darbo santykius su darboviete arba darbuotojo padaryta žala viršija jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydį. pagal DK 124 str. 21. kai darbuotojas atleidžiamas iš darbo. 2d. kai darbuotojas priimamas arba perkeliamas dirbti į kitą vietovę (išskyrus priėmimą dirbti bei perkėlimą jo paties prašymu).1 ir 2 punktuose numatytais pagrindais. 2) turto pervežimo išlaidos. kurie yra tik prasidėję. išaiškinime A3-97 ( „Teismų praktika „ Nr. o jei nustatyto termino nėra  nutraukė darbo sutartį nesibaigus vieneriems darbo metams. išskaičiavus iš jų jau turėtas kelionės išlaidas. mažiau apmokamą darbą. už kuriuos jis gavo atostogas. 136 str. jei darbuotojas atleidžiamas iš darbo nesant jo kaltės. 128 str. todėl šiuo atveju išskaita už neatidirbtas atostogų dienas negali būti daroma ( DK 224 str. padengti neišleistą ir laiku negrąžintą avansą. kurią baigėsi avanso grąžinimo ar įsiskolinimo padengimo nustatytas terminas. kurios atsirado dėl darbuotojo kaltės. Jeigu darbuotojas be svarbios priežasties neatvyko į darbą arba atsisakė pradėti dirbti. nustatytam įstatymo arba sutartam priimant į darbą ar perkeliant į jį. Šiais atvejais darbdavys per DK 27 straipsnio nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą gali pareikšti esamam ar buvusiam darbuotojui ieškinį teisme dėl nuostolių atlyginimo. išskyrus skaičiavimo klaidos atvejus. o paskui dėl įvairių priežasčių palieka darbovietę.1 punkte numatytu pagrindu – kai įsiteisėja teismo nuosprendis. kai esant didesnei išieškotinai sumai. DK 136 str. Rašytinis nurodymas išskaitai iš darbuotojo darbo užmokesčio negali būti duodamas. susijusių su persikėlimu. 4) darbo užmokestis už išsiruošimo į kelionę ir įsikūrimo naujoje vietovėje laiką. pvz.) nurodė. Neleistina praktika. įstaigai ar organizacijai. kurios atsiranda klaidingai atlikus aritmetinius veiksmus. Kolektyvinėse ar darbo sutartyse gali būti nustatytas ir kitų išlaidų. arba atliko veiksmus. arba savo noru be svarbių priežasčių nutraukė darbo sutartį nepasibaigus terminui. 2 dalį. pagal kurį darbuotojas nuteisiamas bausme.3 d. Jei darbuotojas priimamas dirbti ar perkeliamas į kitoje vietovėje esantį darbą paties prašymu. 127 str. 126 str. Darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš 3 jo paskutinių darbo mėnesių laikotarpio. kuriems esant darbo sutartis turi būti nutraukta ne dėl jos šalių valios. Išskaitų iš darbo užmokesčio pagrindai Išskaitos iš darbo užmokesčio gali būti daromos tik įstatymų nustatytais atvejais. taip pat už ūkinius patarnavimus. mokamas darbo užmokesčio skirtumas tarp ankstesnio vidutinio darbo užmokesčio ir gaunamo uždarbio pagal atliekamą darbą. privalo grąžinti jam išmokėtas sumas. kurie pagal įstatymą yra darbo sutarties nutraukimo pagrindas. Šiais atvejais administracija turi teisę duoti nurodymą padaryti išskaitą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos. kurioje jie dirba. buvo išmokėta suma.129 str. kai darbuotojas pasiima kasmetines atostogas už darbo metus. nurodytos išmokos gali būti nustatomos šalių susitarimu.Jei darbuotojas nurodytoms aplinkybėms perkeliamas į kitą. jei darbuotojo įsiskolinimas neviršija jo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio. arba paaiškėjo darbuotojo padaryta žala. Negalima iš darbuotojo išieškoti permokėto ir neteisingai pritaikius įstatymą apskaičiuoto darbo užmokesčio. 2) darbuotoją atleidžiant iš darbo nepasibaigus tiems darbo metams. Įstatymo leidėjas šiuo atveju turėjo galvoje tas skaičiavimo klaidas.5.. grąžinti sumas.6 punktus ir 2 dalį. kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė įmonei.). Dėl tos pačios priežasties tokia išskaita nedaroma ir tuomet. Darbuotojas. 1dalį darbuotojas atleidžiamas iš darbo jo paties prašymu ir dėl to nėra jo kaltės.3 p. Dažni atvejai.2p). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 01 29 d... įskaitant jį į darbo užmokestį. atlyginti žalą. 2004m. taip pat už kelionėje išbūtą laiką. jam mokama: 1) paties darbuotojo ir jo šeimos narių kelionpinigiai. Išskaita už šias dienas nedaroma.1d. permokėta dėl skaičiavimo klaidų. Išskaitos iš darbuotojų darbo užmokesčio padengti jų įsiskolinimą įmonei. o tik po to dėl likusios sumos yra kreipiamasi su ieškiniu į teismą. jis privalo grąžinti įmonei visas lėšas. kol bus gauta valstybinės socialinės medicininės ekspertizės komisijos išvada dėl darbuotojo darbingumo. apmokėjimas (vienkartinių pašalpų forma ir kt. dėl svarbios priežasties neatvykęs į darbą arba atsisakęs pradėti dirbti. dėl kurios jis negali tęsti darbo.  kai darbuotojas atleidžiamas iš darbo tokiais įstatymuose nustatytais darbo sutarties nutraukimo pagrindais. kuris buvo duotas.. Pagal DK 127 str. išieškoti už neatidirbtas atostogų dienas. pvz. pirma daroma vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išskaita. 1 dalį.4. Garantijos ir kompensacijos priimant arba perkeliant į kitoje vietovėje esantį darbą Visais atvejais. 3) dienpinigiai už kelionėje išbūtą laiką. į kurių sudėtį įeina juridinio fakto – darbuotojo kaltės buvimas. permokėtas dėl skaičiavimo klaidų. Atskirais atvejais įmonei padarytą žalą teismas gali priteisti nagrinėdamas administracinę ar baudžiamąją bylą.

taip pat skatinant už gerą darbą. drausmės statutai ir nuostatai ar kiti specialūs teisės aktai. išskaitų dydis negali viršyti dvidešimties procentų. priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves. tikslus ir laiku administracijos pavedimų vykdymas. ar jis padaromas tiesiogiai lankytojų ar interesantų akivaizdoje. o toks. Darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės. Jas tvirtina darbdavys. Darbdavys ir administracija privalo tinkamai organizuoti darbuotojų darbą. CPK 738 straipsnis numato. atlyginimą ir žalos. gali būti taikomos drausminio poveikio priemonės. premijuoti. vykstančiam į tarnybinę komandiruotę. darbuotojų pareigas taip pat gali nustatyti pareigybės aprašymai ir nuostatai.Iš darbo užmokesčio. našų darbą. perkeliamam. 2) sumos. rūpintis darbuotojų poreikiais. kurios priklauso darbuotojui kaip: 1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos. Darbuotojams. tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises. atlyginimą – iki penkiasdešimties procentų darbuotojui išmokėtino darbo užmokesčio. darbdavys tokios teisės neturi. pažeidusiems darbo drausmę. taip pat atėmus maitintojo gyvybę. darbuotojui turi būti paliekama penkiasdešimt procentų išmokėtino darbo užmokesčio. išskaitoma septyniasdešimt procentų išmokėtino darbo užmokesčio. pvz. Jeigu išieškotina pinigų suma yra didelė. padarytos nusikalstama veika. kad laikinojo nedarbingumo atveju mokamų socialinio draudimo pašalpų ir bedarbio pašalpos išieškoti galima tik pagal teismo sprendimą dėl išlaikymo išieškojimo ar dėl atlyginimo žalos. suderinęs su darbuotojų atstovais. Dažniausiai tai pasitaiko paslaugų teikimo srityje. ar nagrinėjant jų prašymus bei skundus ir kt. DARBO DRAUSMĖ Darbo drausmė darbovietėje užtikrinama sudarant organizacines ir ekonomines sąlygas normaliam našiam darbui.. daromoms darbuotojo prašymu. neviršijančio Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos. Darbuotojas. neviršijančio Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos.). mokamos darbuotojui. kai iš jų jau yra atskaičiuoti mokesčiai ir privalomosios įmokos. ribojimai dėl palaikomų sumų dydžio netaikomi. taip pat maitintojo gyvybės atėmimu. jeigu darbuotojas yra nutraukęs darbo santykius su darboviete. Išskaitoms. o išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis. . pateikiant darbovietės administracijai atitinkamą prašymą. apdovanoti dovana. grąžinti bankui paskolą ir kt. išskaityti kas mėnesį nustatyto dydžio profsąjungos nario mokestį ir jį pervesti į profesinės sąjungos sąskaitą. CPK 739 straipsnyje nurodoma. kai nesilaikoma normalių darbo sąlygų. 4) valstybės pašalpa šeimoms. žalos. ilgalaikį ir nepriekaištingą darbą. darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių bei kitų teisės aktų reikalavimų. geros kokybės produkciją. auginančioms vaikus. dėl tokio nurodymo gali per 3 mėnesius kreiptis į darbo ginčų komisiją. nepriklausomai nuo to. dėl savanoriškai teikti materialinę paramą vaikams. Išskaitų iš darbo užmokesčio ir iš kitų jam prilygintų išmokų bei davinių dydis apskaičiuojamas imant pagrindu darbuotojui išmokėti priskaičiuotas sumas. neleidžia daryti išskaitų iš išeitinės išmokos. 3) valstybinio socialinio draudimo motinystės (tėvystės) pašalpa. ar bendraujant telefonu. Išskaitos iš darbo užmokesčio gali būti daromos darbuotojo iniciatyva. DK 226 str. laikytis darbo įstatymų. be darbo tvarkos taisyklių. 6) laidojimo pašalpa. Už gerą darbo pareigų vykdymą. 5) socialinė pašalpa. Kai kuriose profesijose ir tarnybose. iš kurių pagal įstatymus neišieškoma. Šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma: 1) neleistinas elgesys su lankytojais ar interesantais arba kiti veiksmai. nesutikdamas su darbdavio nurodymu daryti išskaitas iš jo darbo užmokesčio. pirmumo teise pasiųsti tobulintis ir kt. neleistinu gali būti pripažįstamas ne bet koks netinkamas elgesys. jis turi teisę per 3 metus kreiptis į teismą. Darbo tvarką darbovietėje apibrėžia darbo tvarkos taisyklės. taip pat už kitus darbo rezultatus darbdavys gali skatinti darbuotojus (pareikšti padėką. viršijančios Vyriausybės nustatytą minimalios mėnesinės algos dydį. Kai kuriose šalies ūkio šakose ir srityse atskirų darbuotojų kategorijų darbo drausmę reglamentuoja įstatymai. kurios sprendimą darbuotojas gali apskųsti per 14 dienų teismui. kai šeimos (asmenys) dėl objektyvių priežasčių neturi pakankamai pajamų pragyvenimui. kad neišieškoma iš sumų. 7) kitos tikslinės socialinės išmokos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių šeimų (asmenų) šalpai. pagal kelis vykdomuosius dokumentus. suteikti papildomų atostogų. kompensacinių ir kitų išmokų. kai šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai jo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai tvarkai. leistino dydžio išskaitos daromos kas mėnesį iki galutinio atsiskaitymo. Darant išskaitas iš darbo užmokesčio. padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu. jeigu teismas nenustato mažesnio išskaitų dydžio.Darbo drausmė –sąmoningas geranoriškas darbuotojo darbinių pareigų ir funkcijų vykdymas. drausmės statutų ir nuostatų. darbovietėje nustatytos tvarkos laikymasis. Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas. kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. kurios mokamos. padarytos suluošinus arba kitaip sužalojus sveikatą.Iš darbo užmokesčio dalies.

3) dalyvavimas veikloje. gali būti laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu nepriklausomai nuo to. darbo tvarkos taisyklių. kai audito įmonėje dirbantis auditorius pažeidžia Audito įstatyme nustatytą draudimą dirbti arba eiti kitas mokamas pareigas kitose įmonėse. Šis pažeidimas padaromas tyčiniais veiksmais. dėl kurio jis netenka pasitikėjimo dirbti jam pavestą darbą ir kt. pvz. tiek ir dėl neatsargumo. darbuotojo kaltę. Darbuotojo neblaivumas ar apsvaigimas nuo narkotinių ar toksinių medžiagų laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu nepriklausomai nuo neblaivumo ar apsvaigimo. turinčios vagystės. kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas. sukčiavimo. kai tokie patikrinimai darbuotojui yra privalomi. kiti norminiai teisės aktai ar darbo tvarkos taisyklės įpareigoja ją teikti. veikimas arba neveikimas. Už kiekvieną darbo drausmės pažeidimą galima skirti tik vieną drausminę nuobaudą. priėmimu. kurį darbuotojas darbe nebuvo dėl ligos. pažeidimas gali būti konstatuotas. tarnybos. Kai kurioms darbuotojų kategorijoms įstatymuose ir kituose darbo drausmę reglamentuojančiuose norminiuose teisės aktuose gali būti nustatytos ir kitos drausminės nuobaudos. ar darbuotojas dėl to buvo nušalintas nuo darbo. padarytos veikos. tai gali būti materialinių vertybių naudojimas ne pagal paskirtį. atsisakoma asmenį informuoti apie jo teises. baudžiamosios. įvykdytas nusižengimas. pirkimu. kolektyvinių ar darbo sutarčių nuostatas nesuderinama su darbo funkcijomis. 9) neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą). nėra kliūtis taikyti drausminę atsakomybę. taip pat savavaliavimas ar biurokratizmas. gali būti prilyginama taip pat ir darbuotojo be svarbių priežasčių nenuvykimas pasitikrinti arba nepasitikrinimas sveikatos nustatytu laiku.. faktas gali būti konstatuotas remiantis visomis CPK 177 str. arba šiais atvejais žinomai neteisingos informacijos teikimas. pvz. raštu. pvz. o pareiga įrodyti neatvykimo į darbą priežastis ir jų svarbą tenka darbuotojui ( ieškovui). bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos. kai toks patikrinimas darbuotojui yra privalomas. pvz. išskyrus Auditorių rūmuose arba pedagoginį. 4) pasinaudojimas pareigomis siekiant gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems asmenims arba dėl kitokių asmeninių paskatų. sąmoningai pateikiamas klaidinantis arba netinkamas patarimas ir kt. 6) atsisakymas teikti informaciją. pavaldinių ar interesantų – tai darbuotojo užgaulus. kai pažeidimas paaiškėjo. kaip darbuotojas dirbo anksčiau. pavaldinių ar interesantų. nors už šias veikas darbuotojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn. pvz. paaiškėjus darbo drausmės pažeidimui. kuriam paslaptis buvo patikėta arba žinoma dėl darbo. kad darbuotojas darbo metu darbe yra neblaivus. drausminė nuobauda gali būti skiriama pakartotinai. 5) moterų ir vyrų lygių teisų pažeidimas arba seksualinis priekabiavimas prie bendradarbių. Skiriant drausminę nuobaudą. išskyrus atvejus. gabenimu. Paslapties atskleidimas paprastai suprantamas kaip darbuotojo. kuri pagal įstatymų. administracinės. į tai. turinčios vagystės. profesinės etikos kodeksuose ir taisyklėse nurodytas ir šiurkščiu įvardytas nusižengimas. Laikoma kituose norminiuose arba lokaliniuose teisės aktuose. komercinių ar technologinių paslapčių atskleidimas arba jų pranešimas konkuruojančiai įmonei. apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų. Jei paskyrus drausminę nuobaudą darbuotojas toliau pažeidžia darbo drausmę. ar darbuotojas buvo nušalintas nuo darbo.Tačiau kitų teisinės atsakomybės rūšių taikymas. kam – darbdaviui ar kitam asmeniui – priklausė turtas. Atsisakymas tikrintis sveikatą. kai apsvaigimą sukėlė įmonėje vykstantys gamybos procesai. kuriuo šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka. 11) kiti nusižengimai. Ji gali būti patvirtinta nepriklausomai nuo to.2) valstybės. kuris yra šių veikų dalykas. kai pedagogas dalyvauja veikloje. sukčiavimo. 2) papeikimas. 10) atsisakymas tikrintis sveikatą. Pareigą teikti informaciją nustato atskiri įstatymai 7) veikos. Šis pažeidimas gali būti padarytas tiek tyčia. nesuderinamoje su gera morale. kitų norminių teisės aktų. išdavimu. Atsisakymo tikrintis sveikatą. bet ir kitomis CPK 177 str.Pareiga įrodyti šių sąlygų buvimą. Darbuotojo darbovietėje arba kitoje vietoje. esant ginčui teisme.Tokia darbuotojo būsena gali būti patvirtinama ne vien tik medicinos išvada. turto pasisavinimo arba iššvaistymo. techninėmis priemonėmis. žodžiu ar veiksmu išreikštas seksualinio pobūdžio elgesys. neįskaitant laiko. 3) atleidimas iš darbo (Kodekso 136 straipsnio 3 dalis). darbuotojo tyčinis darbdavio turto sunaikinimas. 2 ir 3 dalyse numatytomis įrodinėjimo priemonėmis. Drausminių nuobaudų rūšys Už darbo drausmės pažeidimą gali būti skiriamos šios drausminės nuobaudos: 1) pastaba. tai gali būti. darbuotojo. numatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir nepriklausomai nuo to. kai įstatymai. dėl kurio paslaptis tampa žinoma bent vienam asmeniui. kai toks patikrinimas darbuotojui yra privalomas. seksualinis priekabiavimas prie bendradarbių. Drausminės nuobaudos skyrimo terminas Drausminė nuobauda skiriama tuoj pat. tenka darbdaviui ( atsakovui). pateikiant susipažinti ir pan. kuris tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu. praėjus nustatytam sveikatos patikrinimo laikui nepateikimas be svarbių priežasčių medicinos knygelės ( sveikatos paso) ar medicinos pažymos darbdaviui arba jo įgaliotam asmeniui. turto pasisavinimo arba išvaistymo požymių. Paslapties pranešimas konkuruojančiai įmonei – tai atitinkamų duomenų perdavimas žodžiu. kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka. kūrybinį ir mokslinį darbą. į aplinkybes. buvo komandiruotėje arba . kurioje jis yra dėl darbo funkcijų vykdymo. neteisėto atlyginimo paėmimo požymių. pardavimu. 8) tai. turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes. neturinčiam teisės su ta paslaptimi susipažinti.

6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. drausminė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per dvejus metus nuo pažeidimo padarymo dienos. 2) medžiagų pereikvojimo. Jeigu žalai atsirasti sudarė sąlygas nukentėjusiojo kaltė (sužalojimo ir mirties atvejais  sužalotojo (mirusiojo) asmens didelis neatsargumas). 2) žala padaroma neteisėta veika. jeigu jis nebuvo apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu (Kodekso 249 straipsnis). darbuotojo ankstesnį darbą ir elgesį. Drausminė nuobauda skiriama darbdavio arba administracijos įsakymu (nurodymu) ir darbuotojui apie tai pranešama pasirašytinai. kad jis nėra turėjęs nuobaudų. kuriomis jis padarytas. 3) baudų ir kompensacinių išmokų. Negalima skirti drausminės nuobaudos praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos. sugadinimo (sužalojimo). 5) netinkamo materialinių vertybių saugojimo. 4) išlaidų.  ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. o iškėlus baudžiamąją bylą. drausminę nuobaudą galima skirti ir be pasiaiškinimo. Jei darbo drausmės pažeidimas nustatomas atliekant auditą. darbdavys turi raštu pareikalauti. sunaikinant arba prarandant darbuotojo turtą (Kodekso 249 straipsnis). darbuotojui nebuvo skiriama nauja nuobauda. Darbuotojų materialinės atsakomybės atvejai Darbuotojas privalo atlyginti materialinę žalą.atostogavo. Įstatymų nustatytais atvejais prieš skiriant drausminę nuobaudą reikia gauti išankstinį atitinkamo organo sutikimą. laikydamasis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių. skirti švelnesnę.Drausminė nuobauda gali būti panaikinta tik teismo arba ją paskyrusio subjekto. Drausminės nuobaudos skyrimo tvarka Prieš skirdamas drausminę nuobaudą. panaikinęs neteisėtai paskirtą drausminę nuobaudą. MATERIALINĖ ATSAKOMYBĖ Materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo. Jei per darbdavio arba administracijos nustatytą terminą be svarbių priežasčių darbuotojas nepateikia pasiaiškinimo. kai buvo skirta drausminė nuobauda. kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. susidariusių dėl sugadintų daiktų. neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas. kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui. kai yra visos šios sąlygos: 1) padaroma žala. Materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygos Materialinė atsakomybė atsiranda. jam skirtą drausminę nuobaudą galima panaikinti nepasibaigus drausminės nuobaudos galiojimo terminui. panaikinęs per griežtą drausminę. kai: 1) darbuotojas sužalojamas ar miršta arba suserga profesine liga. 5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais. Jeigu darbuotojas atsisako pasirašyti. laikoma. Darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo diena – ta diena. pvz. kurias darbdavys turėjo sumokėti dėl darbuotojo kaltės. 4) darbuotojui padaroma neturtinė žala. piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją). kai pažeidimas buvo padarytas. Drausminė nuobauda panaikinama vadovo įsakymu. Darbo ginčą nagrinėjantis organas turi teisę nuobaudą panaikinti atsižvelgdamas į padaryto darbo drausmės pažeidimo sunkumą. ( darbuotojams atstovaujančio ar kt. ar drausminė nuobauda atitinka padaryto pažeidimo sunkumą. Darbdavys turi teisę šį atsisakymą ginčyti tiesiogiai teisme ar kita norminiuose teisės aktuose nustatyta tvarka. būtina sudaryti komisiją. Jei per vienerius metus nuo tos dienos. kurią darbdaviui arba jo atstovui tapo žinoma šių aplinkybių visuma: a) darbo drausmės pažeidimo faktas b) darbo drausmės pažeidimą padaręs konkretus darbuotojas. gali iš naujo spręsti drausminės atsakomybės taikymo klausimą ir skirti drausminę nuobaudą. taip pat neturi teisės skirti drausminę nuobaudą. Subjektas. turintis teisę skirti drausminę nuobaudą. Drausminę nuobaudą galima apskųsti darbo ginčų nagrinėjimo tvarka.) Tokio organo atsisakymas duoti sutikimą skirti darbuotojui drausminę nuobaudą turi būti motyvuotas. atsiradusią dėl: 1) turto netekimo ar jo vertės sumažėjimo. 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo. Darbdavio materialinės atsakomybės atsiradimo atvejai Darbdavio materialinė atsakomybė atsiranda. į tai. 4) yra pažeidėjo kaltė. Teismas neturi teisės vienos drausminės nuobaudos pakeisti kita. . aplinkybes. kai yra drausminės atsakomybės pagrindas. 3) kitokiu būdu pažeidžiami darbuotojo ar kitų asmenų turtiniai interesai (Kodekso 249 straipsnis). ar buvo laikytasi nuobaudai skirti nustatytos tvarkos. 2) žala padaroma sugadinant. 6) netinkamos materialinių ar piniginių vertybių apskaitos. žalos atlyginimas yra mažinamas atsižvelgiant į kaltės laipsnį arba reikalavimas atlyginti žalą atmetamas.Jei darbuotojas gerai ir sąžiningai dirba. kuri užfiksuotų atsisakymo faktą.

INDIVIDUALŪS DARBO GINČAI Individualus darbo ginčas Individualus darbo ginčas yra nesutarimas tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo įstatymuose. tai negali būti pagrindas padidinti atlygintiną žalą kitiems grupinės atsakomybės dalyviams. Kiekvieno jų dalis atlyginant žalą nustatoma proporcingai jų dirbtam laikui. 2) teismas. pareiginių ar kitų instrukcijų pažeidimo. Ši sutartis įforminama raštu. darbdavys. organizacijoje nebuvo sudaryta darbo ginčų komisija. kai už ją visiška materialinė atsakomybė nustatyta specialiuose įstatymuose. o kai jos nėra – darbo tvarkos taisyklėse. nagrinėja: 1) darbo ginčų komisija. Atvejai. Žala apskaičiuojama atsižvelgiant į turto vertę atskaičiavus nusidėvėjimą ir natūralų sumažėjimą bei turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius). materialinėms ar piniginėms vertybėms grobti. gabenimu. nesutikdamas su darbdavio nurodymu. Darbuotojas. Darbuotojo padaryta ir jo gera valia šalių susitarimu natūra arba pinigais neatlyginta žala neviršijant jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio gali būti išskaitoma iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio darbdavio rašytiniu nurodymu. apsaugos priemones. Kreipimasis į darbo ginčus nagrinėjantį organą sustabdo išieškojimą. taip pat prarandant medžiagas. drabužius. Kai žala padaroma tyčia. Darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą. jei: 1) žala padaryta tyčia.)suderinus su darbuotojų atstovais. gali būti sudaroma visiškos materialinės atsakomybės sutartis su darbuotojų grupe. perduotas darbuotojui naudotis darbe. Darbdavio atstovus savo įsakymu (potvarkiu) skiria darbdavys. užtikrindamas sąlygas. išreikalauja iš atitinkamų tarnybų prašymui išnagrinėti reikalingus dokumentus. už kokias materialines vertybes darbuotojas prisiima visišką materialinę atsakomybę ir kokius įsipareigojimus prisiima darbdavys. kuris nagrinėjamas šiame skyriuje nustatyta tvarka. turi būti atlyginama visa žala.7) to. Individualius darbo ginčus. kai darbuotojai privalo atlyginti visą žalą Darbuotojas privalo atlyginti visą žalą. Visiškos materialinės atsakomybės sutartis Visiškos materialinės atsakomybės sutartis gali būti sudaroma su darbuotojais. nepažeisdamas šio Kodekso 291 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų. Jeigu įmonėje. Kai tam tikram darbuotojui žalos atlyginimas sumažinamas dėl jo turtinės padėties. perduotų darbuotojui naudotis darbe. kuri yra konstatuota Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. lėmusias žalos atsiradimą. persiunčia bylą teismui ir atlieka kitus darbo ginčų komisijos pavedimus. įstaigoje. kai dėl kartu dirbamo darbo neįmanoma atriboti atskirų darbuotojų atsakomybės. pirkimu. 7) tai nustatyta kolektyvinėje sutartyje. Atlygintinos žalos dydžio nustatymas ir padarytos žalos atlyginimo tvarka Atlygintinos žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai bei negautos pajamos.t. 8) kitokių darbo tvarkos taisyklių. išskyrus atvejus. kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu. kad žala neatsirastų. turi teisę kreiptis į darbo ginčus nagrinėjančius organus.y. per 7 dienas nuo . ekspertų išvadas. jeigu DK arba kiti įstatymai nenustato kitokios nagrinėjimo tvarkos. ir dėl priemonių. praneša apie paskirtą bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. kurį darbdavys regreso teise įgijo dėl darbuotojo padarytos žalos atlyginimo. 2) žala padaryta jo nusikalstama veika. su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. išskyrus atvejus. kai žala padaroma tyčia. kad nesiimta priemonių užkirsti kelią blogai produkcijai išleisti. Darbo ginčą nagrinėjantis organas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį atsižvelgdamas į aplinkybes. 3) žala padaryta darbuotojo. Konkrečių darbų ir pareigų sąrašas nustatomas kolektyvinėje sutartyje. Darbdavio nurodymas išieškoti šią žalą gali būti priimamas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo žalos paaiškėjimo dienos. pardavimu. 5) žala padaryta kitokiu būdu ar kitokiam turtui. rašo darbo ginčų komisijos protokolą. Darbo ginčų nagrinėjimas darbo ginčų komisijoje Darbo ginčų komisijai techniškai aptarnauti darbdavys skiria darbo ginčų komisijos raštvedį. bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio. gavęs darbo ginčų komisijai adresuotą prašymą. Šiuo atveju žalą atlygina visi sutartį pasirašę darbuotojai. kituose norminiuose teisės aktuose. ( įsigaliojo 2009 08 04 d. 4) žala padaryta prarandant įrankius. Joje turi būti nustatyta. nustatytus DK 255 straipsnyje. darbo ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo. Darbo ginčų komisijos sudaromos iš vienodo skaičiaus darbuotojų ir darbdavio atstovų. Atlygintina žala nustatoma tokio dydžio. išdavimu. 6) žala padaryta neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotinių ar toksinių medžiagų darbuotojo. Darbuotojų atstovus renka darbuotojų susirinkimas (konferencija). per kurį susidarė žala. siunčia išrašus ir sprendimus. priėmimu. jei sutartyje nenustatyta kitaip. taip pat į atsakovo turtinę padėtį. Jis priima ir registruoja prašymus. Visiškos materialinės atsakomybės sutartys negali būti sudaromos su darbuotojais iki aštuoniolikos metų. Tais atvejais. pusgaminius ar gaminius gamybos procese.

Darbo ginčų komisijos posėdis laikomas teisėtu. 2) dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo. Darbo ginčų komisijos sprendimas nevykdomas. ( per 14 dienų) 2.darbuotojo prašymo padavimo dienos. tiesiogiai teismuose nagrinėjami ginčai: 1) kilę dėl darbo sutarties DK 297 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytais atvejais. Komisija sudaroma ne ilgesniam kaip dvejų metų laikotarpiui. Komisijos primininko pareigas kiekviename posėdyje paeiliui eina darbuotojų ir darbdavio atstovai. nagrinėjantis darbo ginčus. Jeigu nustatoma. kurį darbuotojas dirbo mažiau apmokamą darbą. 4) pagal profesinių sąjungų ieškinius. parengia bylą nagrinėti. darbdavio pavadinimas ir adresai. Prašymas paduodamas darbo ginčų komisijos raštvedžiui. išvadas. pavardės. Sprendimuose dėl piniginių reikalavimų patenkinimo turi būti nurodyta priteisiama suma. jeigu jis per vieną mėnesį yra apskundžiamas teismui ir apie tai yra raštu informuotas atsakovas. aplinkybės. kai darbo ginčų komisijoje šalys nesusitarė (Kodekso 292 straipsnio 2 dalis).) Darbuotojas gali kreiptis į darbo ginčų komisiją per tris mėnesius nuo tos dienos.  išrašą iš protokolo per penkias dienas pasirašytinai įteikia dalyvaujantiems byloje asmenims. nesutinka su būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimu. taip pat tais atvejais. Darbo ginčų komisija yra privalomas pirminis organas. . Prašymas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo padavimo dienos.  darbdaviui (Kodekso 288 straipsnio 2 dalis). 2) darbo ginčai. teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. 5) kai darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo yra nutrūkę. Jo formą tvirtina Vyriausybė. darbo ginčų komisijos protokole įrašoma. kad būtinosios darbo sutarties sąlygos buvo pakeistos. 3) tarp profesinių sąjungų ar kitų darbuotojų atstovų ir darbdavio dėl įstatymuose ar sutartyje nustatytų pareigų ir prievolių nevykdymo.Darbo ginčų komisijos sprendimai priimami darbuotojų ir darbdavio atstovų  darbo ginčų komisijos narių susitarimu. kai darbdavys laiku neišnagrinėja ar nepatenkina profesinės sąjungos reikalavimo panaikinti darbdavio sprendimus. Ginčai dėl darbo sutarties Jei darbuotojas. jei sprendime nenustatytas kitas jo įvykdymo terminas. Teismuose nagrinėjami: 1) DK 293 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka apskųsti darbo ginčų komisijos sprendimai. kai DK 291 straipsnio 1 dalyje nustatytais terminais nebuvo sudaryta darbo ginčų komisija ( per 7 dienas) arba ginčas nebuvo išspręstas. skaičiavimus. nariai ir raštvedys. pridedamų dokumentų sąrašas. kai sužinojo ar turėjo sužinoti. Raštvedys prašymą užregistruoja. kai darbo ginčų komisijoje šalys nesusitarė. kurie pažeidė įstatymų nustatytas darbo. Ji su delspinigiais turi būti išmokėta iki sprendimo įvykdymo dienos. praneša dalyvaujantiems byloje asmenims apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. tai pažeistos darbuotojo teisės turi būti atkurtos ir jam išieškotas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką arba darbo užmokesčio skirtumas už laiką.Jei darbo ginčų komisijos nariai nesusitarė.keturiolika dienų) gali kreiptis su ieškiniu į teismą. Darbuotojas. ekonomines ir socialines profesinių sąjungų narių teises. aiškiai suformuluotas reikalavimas. nepatenkintas darbo ginčų komisijos sprendimu. privalo paskirti darbo ginčų komisijos raštvedį ir inicijuoti darbo ginčų komisijos sudarymą. Darbo ginčų komisijos sprendimą atsakovas turi įvykdyti per dešimt dienų nuo sprendimo nuorašo gavimo dienos. . kai darbo ginčas darbo ginčų komisijoje nebuvo išspręstas per 14 dienų. nušalinimu nuo darbo darbdavio iniciatyva. įteikia atsakovui prašymo kopiją. o jeigu jo nėra. ( nuo 2010 08 01 d. darbuotojas buvo nušalintas nuo darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymus. atleidimu iš darbo. Darbo ginčų komisijos sprendimas įrašomas į darbo ginčų komisijos protokolą. pagrindai ir įrodymai. išreikalauja reikiamus dokumentus. o šalims nesutarus. 3) darbo ginčai. kitų byloje dalyvaujančių asmenų vardai. praneša darbo ginčų komisijai. per vieną mėnesį ( iki 2010 08 01 d. atsakovo. Pareigūnų arba organų. Darbo ginčų komisijos raštvedys darbo ginčų komisijos sprendimo nuorašą. Protokolą pasirašo darbo ginčų komisijos pirmininkas. Jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką. kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus. kuriems įstatymai suteikia nušalinimo nuo darbo teisę. kad šalys nesusitarė ir sprendimas nepriimtas. Darbo ginčų komisijos posėdis turi būti sušauktas ne vėliau kaip per septynias dienas nuo prašymo padavimo dienos. Darbo ginčų komisijos sprendimo darbdavys apskųsti negali. bei tais atvejais. per vieną mėnesį nuo atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo dienos jis turi teisę kreiptis į teismą. Nesikreipiant į darbo ginčų komisiją. reikalavimus darbdavys ir darbuotojas gali skųsti įstatymų nustatyta tvarka. Darbo ginčų nagrinėjimas teismuose 1. kad pažeistos jo teisės. jeigu jame dalyvauja vienodas skaičius darbdavio ir darbuotojų atstovų. 6) kitais įstatymų nustatytais atvejais. Prašyme darbo ginčų komisijai turi būti nurodoma ieškovo.

priteisimo. Skubus sprendimų ir nutarčių vykdymas Darbo ginčų komisija arba teismas nurodo skubiai vykdyti šiuos sprendimus ar nutartis: 1) dėl darbo užmokesčio priteisimo  sprendimo dalis neviršijant vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio. tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia jam DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. kitokio sveikatos sužalojimo ar susirgimo profesine liga. perkelto ar nušalinto darbuotojo grąžinimo į ankstesnį darbą. Visas darbo ginčų komisijos išlaidas padengia darbdavys. kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos. yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio. Tais atvejais. jeigu dėl ypatingų aplinkybių gali pasidaryti neįmanoma ar labai sunku sprendimą įvykdyti. technologinių. Bylinėjimosi išlaidos padengiamos Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių. kai darbdavys nevykdo teismo arba darbo ginčų komisijos sprendimo ar nutarties arba nevykdo sprendimo pakeisti atleidimo iš darbo formuluotą. 2) dėl išmokų atlyginti žalą. darbuotojo prašymu teismas priima nutartį išieškoti darbuotojui darbo užmokestį už visą laiką nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos. Darbuotojai darbo bylose dėl visų reikalavimų. sprendimo ar nutarties įvykdymo atgręžimas vykdomas pagal Civilinio proceso kodekso nuostatas. Šiuo atveju laikoma. 2) dėl neteisėtai atleisto. Teismas ieškovo prašymu arba savo iniciatyva gali leisti skubiai vykdyti sprendimą arba jo dalį: 1) dėl atleidimo iš darbo formuluotės. 3) kitais atvejais. padarytą dėl nelaimingo atsitikimo darbe. Darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus.Jeigu teismas nustato. organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to. . kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti. Jeigu panaikinamas jau įvykdytas darbo ginčų komisijos sprendimas arba teismo sprendimas ar nutartis. kylančių iš darbo teisinių santykių.

Sign up to vote on this title
UsefulNot useful