DARBO TEISĖS KONSPEKTAS

DARBO TEISĖS SĄVOKA, OBJEKTAS, METODAS, SISTEMA,
PRINCIPAI
Darbo teisės sąvoka, objektas
Darbo teisė nagrinėja visuomeninius darbo ir su jais glaudžiai susijusius kitus visuomeninius santykius. Objektą ir
sudaro visuomeniniai darbo ir kiti su jais susiję teisiniai santykiai, pvz.
 teisiniai santykiai dėl darbuotojų įdarbinimo ( darbuotojų paieška)
 teisiniai santykiai dėl darbo saugos;
 teisiniai santykiai dėl darbuotojų drausminės atsakomybės;
 teisiniai santykiai dėl darbuotojų materialinės atsakomybės;
 teisiniai santykiai dėl darbo ginčų nagrinėjimo;
 ir kt.
Darbo teisės reguliavimo metodas. Tai yra tam tikra sistema teisinio reguliavimo priemonių ir būdų, būdingų darbo
teisei. Yra žinomi 2 teisinio reguliavimo metodai:
1)
civilinis teisinis;
2)
administracinis teisinis;
Civilinis teisinis metodas remiasi dalyvių lygybe, savarankiškumu ir nepavaldumu vienas kitam, pvz. prieš sudarant darbo
sutartį tiek darbdavys, tiek darbuotojas yra lygūs.. Administracinis teisinis metodas remiasi dalyvių pavaldumu vienas
kitam, pvz. pasirašius darbo sutartį darbuotojas yra pavaldus darbdaviui. Išgryninto reguliavimo metodo darbo teisėje
nėra. Darbo teisėje taikomi ir civilinio teisinio metodo, ir administracinio teisinio būdo metodai, būdai, priemonės
Nuo civilinės teisės, darbo teisė skiriasi tuo, jog žmonės savo gebėjimus realizuoja tiesiogiai, taip pat darbo atlygintinumo
požymis ir darbo santykių visuomeniškumo požymis.
Nuo administracinės teisės darbo teisė skiriasi tuo, kad nors ir administracinėje teisėje yra pavaldumo požymis, tačiau jis
yra kitoks tuo, kad pavaldumas neišreiškiamas valstybinės valdžios pasireiškimu.
Darbo teisės sistema. Tai sistema tarp savęs susijusių teisės normų, kurios, kurios sudaro bendrąją dalį, savarankiškas dalis
bei atskirus institutus, atsižvelgiant į visuomeninių santykių, sudarančių darbo teisės dalyką, specifiką. Bendrosios
dalies normos apibrėžia šios šakos reguliavimo dalyką, principus, šaltinius, subjektus, terminus ir kt. Kitą darbo teisės
dalį sudaro kolektyviniai darbo santykiai, pvz, kolektyvių sutarčių sudarymas, kolektyvinių darbo ginčų nagrinėjimas.
Trečiąją darbo teisės dalį sudaro teisės normos, reguliuojančios individualius darbo santykius, pvz. įdarbinimą, darbo
sutartį, darbo ir poilsio laiką , darbo drausmę ir kt.
Darbo teisės principai. Jie suformuluoti vadovaujantis Tarptautinės darbo teisės organizacijos konvencijomis, Europos
socialinės chartijos, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos ir kt. dokumentais ir įtvirtinti LR darbo kodekso 2
straipsnyje, tai asociacijų laisvė, laisvė pasirinkti darbą, valstybės pagalba asmenims įgyvendinant teisę į darbą, darbo
teisės subjektų lygybė, nepaisant jų lyties, seksualinės orientacijos, tautybės ir kt.
DARBO TEISĖS ŠALTINIAI
Darbo teisės šaltiniai yra darbo teisės išraiškos forma. Pagrindinis darbo teisės šaltinis – norminis aktas. Pagal galiojimą
erdvėje norminiai aktai gali būti:
1)
tarptautiniai
2)
nacionaliniai
Darbo teisės šaltiniai yra:
 Lietuvos Respublikos Konstitucija
 Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys
 Europos Sąjungos teisės norminiai aktai
 Lietuvos Respublikos darbo kodeksas;
 Įstatymai
 Poįstatyminiai aktai: Vyriausybės nutarimai; socialinės apsaugos ir darbo ministrės , valstybinio vyriausiojo darbo
inspektoriaus įsakymai;
 Kolektyvinių sutarčių nuostatos;
 Teismų praktika;
 Lokaliniai teisės aktai ( pareiginiai nuostatai, vidaus tvarkos taisyklės, vadovo įsakymai ir kt.)
DARBO TEISĖS SUBJEKTAI
Darbo teisės subjektai yra : darbdavys, darbuotojas ir darbuotojų kolektyvas
Darbdavys – tai įmonė, įstaiga, organizacija ar kita organizacinė struktūrą, fizinis asmuo ( pvz. kai sudaroma patarnavimo
darbų sutartis).
Darbuotojas - nuolatinis LR gyventojas sulaukęs 16 metų.. Negalima priimti iki 18 metų, jeigu darbas kenksmingomis
sąlygomis arba susijęs su materialinių vertybių apskaita bei saugojimu. Įstatymai leidžias priimti ir nuo 14 iki 16 metų

ypač lengviems darbams, kurie išvardinti Vyriausybės nutarimu patvirtintame sąraše. ( LR Vyriausybės 2003 01 29 d.
nutarimas Nr.138)
Darbuotojų kolektyvas – jį sudaro visi asmenys, dirbantys toje darbovietėje pagal darbo sutartis.
Darbdavių atstovai - administracija, vadovas
Darbuotojų atstovai –profesinė sąjunga, o ten kur jos nėra darbuotojo kolektyvo išrinkta darbo taryba. Darbo taryba
sudaroma įmonėje, kurioje dirba ne mažiau kaip 20 darbuotojų. Įmonėje, kurioje dirba mažiau kaip 20 darbuotojų,
darbo tarybos funkcijas įgyvendina darbuotojų atstovas, renkamas darbuotojų kolektyvo susirinkime.
KOLEKTYVINIAI DARBO SANTYKIAI
Kolektyvinė sutartis
Įmonės kolektyvinė sutartis ir jos sudarymo sritis
Kolektyvinė sutartis yra svarbus ir efektyvus dokumentas, padedantis reguliuoti tarpusavio darbo teisinius santykius tarp
darbdavio ir darbuotojų kolektyvo. Tačiau Lietuvoje, skirtingai negu užsienio valstybėse, kolektyvinės sutartys nėra
populiarios, o pagrindinė priežastis – darbdaviai ir darbuotojai ne visada įsigilina į šios sutarties teikiamus
privalomumus, iki galo nesuvokia jos paskirtį. Dažnai kolektyvinė sutartis apibūdinama tik kaip darbuotojui naudingas
susitarimas, kuris darbdaviui sukuria tik pareigas.
Įmonės kolektyvinė sutartis yra rašytinis susitarimas tarp darbdavio ir įmonės darbuotojų kolektyvo dėl darbo, darbo
apmokėjimo ir kitų socialinių bei ekonominių sąlygų. Įmonės kolektyvinė sutartis sudaroma visų rūšių įmonėse,
įstaigose, organizacijose. Įmonėje sudaryta kolektyvinė sutartis taikoma visiems tos įmonės darbuotojams. Įmonės
filialuose, atstovybėse ir struktūriniuose padaliniuose gali būti sudaromos kolektyvinės sutartys įmonės kolektyvinės
sutarties nustatyta tvarka, neviršijant tos kolektyvinės sutarties apibrėžtų ribų.Įmonės kolektyvinių sutarčių sudarymo
krašto apsaugos, policijos ir valstybės viešojo administravimo tarnybose ypatumus nustato įstatymai,
reglamentuojantys tų tarnybų veiklą.
Įmonės kolektyvinės sutarties šalys
Įmonės kolektyvinės sutarties šalys yra įmonės darbuotojų kolektyvas ir darbdavys, kuriems, sudarant šią sutartį, atstovauja
įmonėje veikianti profesinė sąjunga ir įmonės vadovas arba įgalioti administracijos pareigūnai.
Jeigu įmonėje veikia kelios profesinės sąjungos, įmonės kolektyvinę sutartį sudaro jungtinė profesinių sąjungų atstovybė ir
darbdavys. Jungtinė profesinių sąjungų atstovybė sudaroma profesinių sąjungų susitarimu. Profesinėms sąjungoms
nesusitarus dėl jungtinės atstovybės sudarymo, sprendimą dėl atstovavimo priima darbuotojų susirinkimas
(konferencija). Jeigu įmonėje nėra veikiančios profesinės sąjungos ir jeigu darbuotojų kolektyvo susirinkimas
darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijos neperdavė atitinkamos ekonominės veiklos šakos profesinei sąjungai,
kolektyvinė sutartis gali būti sudaroma tarp darbdavio ir darbo tarybos vadovaujantis šiame skyriuje nustatytomis
kolektyvinių sutarčių sudarymo nuostatomis.
Įmonės kolektyvinės sutarties turinys
Įmonės kolektyvinėje sutartyje šalys nustato darbo, profesines, socialines ir ekonomines sąlygas bei garantijas, kurios nėra
reglamentuotos įstatymų, kitų norminių teisės aktų ar nacionalinės, šakos ir teritorinės kolektyvinės sutarties arba
kurios jiems neprieštarauja ir neblogina darbuotojų padėties. Sutarties nauda atskleidžiama per jos turinį. Darbo
kodeksas ( toliau DK) numato tik pavyzdinį sąrašą sąlygų, kurios gali būti įtraukiamos į sutartį..
Į įmonės kolektyvinę sutartį gali būti įtraukiamos šios sąlygos:
1) darbo sutarčių sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo;
2) darbo apmokėjimo organizavimo (tarifinių atlygių, pareiginių algų, priedų, priemokų, kitų lengvatų ir kompensacijų,
darbo apmokėjimo ir skatinimo sistemų bei formų, darbo normų nustatymo, darbo užmokesčio indeksavimo,
išmokėjimo bei atsiskaitymų tvarkos ir kitos nuostatos);
3) darbo ir poilsio laiko;
4) saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymo, kompensacijų ir lengvatų suteikimo;
5) profesijos, specialybės įgijimo, kvalifikacijos kėlimo, perkvalifikavimo bei su tuo susijusių garantijų ir lengvatų,
profesinės reabilitacijos laikotarpiu taikomų garantijų;
6) įmonės kolektyvinės sutarties vykdymo tvarkos;
7) šalių tarpusavio informavimo ir konsultavimo;
8) kitos šalims svarbios darbo, ekonominės ir socialinės sąlygos bei nuostatos.
Darbuotojams gali būti naudingos sąlygos, pvz.: galima susitarti dėl garantijų besimokantiems darbuotojams, dėl didesnių
išeitinių išmokų, dėl pirmenybės pasilikti darbe, kai mažinamas darbuotojų skaičius ir kt. Darbdaviams gali būti
naudingos sąlygos, pvz. dėl terminuotų darbo sutarčių, kai darbas nuolatinio pobūdžio, dėl draudimo dirbti antraeilėse
pareigose ( draudimas įsidarbinti konkuruojančioje įmonėje), dėl šiurkščių pareigų pažeidimo sąrašo praplėtimo ir kt.
Įmonės kolektyvinės sutarties projekto rengimas
Įmonės kolektyvinės sutarties projektui rengti šalys sudaro komisiją. Komisijos sudėtis nurodoma šalių susitarimo
protokole. Protokolo pasirašymo data laikoma kolektyvinių derybų pradžia. Pradėdamos derybas šalys aptaria, kokią
jos pateiks informaciją, jos pateikimo terminus, įmonės kolektyvinės sutarties projekto rengimo tvarką bei jo
parengimo terminus.Šalių suderintas įmonės kolektyvinės sutarties projektas pateikiamas svarstyti darbuotojų
susirinkimui (konferencijai). Jei šis nepritaria pateiktam projektui, tai šalių atstovai, atsižvelgdami į nurodytas pastabas
ir pasiūlymus, jį pataiso bei papildo ir per penkiolika dienų pakartotinai pateikia darbuotojų susirinkimui
(konferencijai) svarstyti. Jei darbuotojų susirinkimas (konferencija) pritaria kolektyvinės sutarties projektui, šalių

atstovai ne vėliau kaip per tris dienas kolektyvinę sutartį pasirašo. Pakartotinio svarstymo metu nepritarus kolektyvinės
sutarties projektui, darbuotojų susirinkimas (konferencija) priima sprendimą pradėti kolektyvines derybas iš naujo arba
inicijuoti kolektyvinį ginčą. Sprendimai priimami darbuotojų susirinkimo (konferencijos delegatų) nuožiūra slaptu ar
atviru balsavimu dalyvaujančiųjų balsų dauguma.
Kolektyvinė sutartis sudaroma derybų keliu, tai užtikrina abiejų šalių lygybę ir vienodą galimybę teikti savo pasiūlymus,
sąlygas , reikalavimus, todėl nei viena iš šalių negali primesti antrai savo valią. Derybų vedimas neįpareigoja sudaryti
kolektyvinės sutarties, šalims nepasiekus bendro susitarimo, surašomas nesutarimų protokolas ir sprendžiama, ar
pradėti derybas iš naujo, ar jas nutraukti.
Įmonės kolektyvinės sutarties įsigaliojimas ir galiojimo trukmė
Įmonės kolektyvinė sutartis įsigalioja ją pasirašius, jei kitaip nenustatyta pačioje sutartyje.Įmonės kolektyvinė sutartis
galioja iki naujos įmonės kolektyvinės sutarties pasirašymo arba iki sutartyje nustatyto termino. Jeigu yra sudaryta
terminuota įmonės kolektyvinė sutartis, dėl jos atnaujinimo šalys pradeda derybas likus dviem mėnesiams iki jos
galiojimo pabaigos.Jeigu įmonė ar įmonės dalis pereina iš vieno darbdavio, sudariusio įmonės kolektyvinę sutartį,
kitam darbdaviui, šios sutarties nuostatos galioja ir naujam darbdaviui.
Įmonės kolektyvinės sutarties pakeitimo ar papildymo tvarka nustatoma įmonės kolektyvinėje sutartyje. Jeigu ši tvarka
nebuvo nustatyta, įmonės kolektyvinės sutarties pakeitimai ir papildymai daromi ta pačia tvarka, kaip sudaroma pati
sutartis.
Įmonės kolektyvinę sutartį joje nustatytais atvejais ir tvarka gali nutraukti bet kuri šalis, perspėjusi kitą šalį ne vėliau kaip
prieš tris mėnesius. Įmonės kolektyvinę sutartį draudžiama nutraukti anksčiau negu po šešių mėnesių nuo įmonės
kolektyvinės sutarties įsigaliojimo.
Įmonės kolektyvinės sutarties vykdymo kontrolė
Įmonės kolektyvinės sutarties įsipareigojimų vykdymą kontroliuoja šalių atstovai, taip pat įstatymų įgaliotos institucijos.
Įmonės kolektyvinės sutarties šalių atstovai atsiskaito darbuotojų susirinkimui (konferencijai), kaip vykdoma įmonės
kolektyvinė sutartis. Atsiskaitymo tvarka ir terminai nustatomi sutartyje.
Ginčai, kylantys per derybas dėl įmonės kolektyvinės sutarties sudarymo, taip pat dėl įstatymų, kitų norminių teisės aktų ar
kolektyvinių sutarčių nustatytų sąlygų pakeitimo arba naujų darbo sąlygų nustatymo, sprendžiami kolektyvinių darbo
ginčų (interesų konfliktų) nagrinėjimo tvarka.
Ginčai tarp atskirų darbuotojų ir darbdavio dėl įmonės kolektyvinės sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo
sprendžiami individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarka (Kodekso XIX skyrius).
TERMINAI
Ieškinio senatis
Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas
ieškinį.
Bendrasis ieškinio senaties terminas DK reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, jeigu DK ir kiti darbo įstatymai
atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų.Jis yra ilgiausias iš galimų ieškinio senaties
terminų, nes kiti darbo įstatymai atskiriems reikalavimams gali nustatyti ir trumpesnius terminus. Išskiriamos dvi
sutrumpintų ieškinio senaties terminų kategorijos: nustatyti pačiame DK ar kituose darbo įstatymuose. DK nustatyti
sutrumpinti ieškinio senaties terminai : 1) vieno mėnesio ieškinio senaties terminas ginčyti atsisakymą priimti į darbą
( DK 96 str. 2d.), 2) vieno mėnesio ieškinio senaties terminas nuo atitinkamo nurodymo ( dokumento) gavimo dienos
kreiptis į teismą darbuotojui nesutinkant su darbo sąlygų pakeitimu, nušalinimu nuo darbo darbdavio iniciatyva ir
atleidimu iš darbo ( DK 297 str. 1 d.)
Ieškinio senatis netaikoma reikalavimams ginti darbuotojo garbę ir orumą, tai reiškia, kad teisė kreiptis į teismą ir gauti
teisminę gynybą nesaistoma termino apribojimais.
Terminų skaičiavimas
Terminas, apibrėžtas tam tikru laikotarpiu, prasideda kitą dieną po tos kalendorinės datos arba įvykio, kuriais apibrėžta jo
pradžia.
Metais, mėnesiais ar savaitėmis skaičiuojami terminai baigiasi atitinkamą metų, mėnesio ar savaitės dieną. Jeigu mėnesiais
skaičiuojamas terminas baigiasi tokį mėnesį, kurį nėra atitinkamos dienos, tai terminas baigiasi to mėnesio paskutinę
dieną. Jeigu tiksliai negalima nustatyti, kurį mėnesį prasidėjo terminas, skaičiuojamas metais, arba kurią dieną
prasidėjo terminas, skaičiuojamas mėnesiais, tai termino paskutine diena atitinkamai laikoma birželio trisdešimtoji ir
mėnesio penkioliktoji diena.
Į savaitėmis ar kalendorinėmis dienomis skaičiuojamą terminą įeina ne darbo ir švenčių dienos. Jei paskutinė termino diena
yra ne darbo diena, tai termino pabaigos diena laikoma artimiausia po jos einanti darbo diena. Dienomis skaičiuojamas
terminas yra skaičiuojamas kalendorinėmis dienomis, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip.
Reikėtų skirti termino, apibrėžto kalendorine data ir tam tikru laikotarpiu, pradžią. Jeigu termino pradžia apibrėžiama
kalendorine data, reiškia, kad šalių teisės ir pareigos prasideda nurodytą termino dieną, pvz. darbo sutartyje darbdavys
su darbuotoju susitarė, kad darbuotojas pradeda dirbti 2010 m. gegužės 17 d., vadinasi, darbuotojas ir turi pradėti dirbti
šią dieną. Kitaip nustatoma termino, apibrėžto tam tikru laikotarpiu, pradžia. Tokiu atveju terminas prasideda kitą dieną
po tos kalendorinės datos arba įvykio, kuriais apibrėžta jo pradžia, pvz. darbuotojas padavė prašymą nutraukti darbo

ir įspėjo darbdavį prieš 14 darbo dienų. Šalys negali nustatyti tokių darbo sąlygų. pvz. išvardytos būtinosios darbo sutarties sąlygos. kurią joje nutraukiamos atitinkamos operacijos. Tačiau jeigu veiksmas turi būti atliktas tam tikroje įmonėje. pvz. 2. tačiau negali būti trumpesnis negu 2 savaitės. specialybės. įteikti paštui. kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai. Tai darbo apmokėjimo sąlygos. organizacijoje. pvz.tai susitarimas dėl darbuotojo darbovietės ir darbo funkcijų. įstaigoje. DK 120 str. Darbo sutarties sąlygos 1. išskyrus atvejus. Darbo sutartis turi esminių požymių. nuo civilinių. sistemos. kvalifikaciją. norminių teisės aktų arba kolektyvinės sutarties nuostatos. Dėl jų šalys gali susitarti. Jei darbo sutarties sąlygos prieštarauja DK įstatymui arba kolektyvinei sutarčiai. Rašytiniai prašymai ir pranešimai. mokytojas ir pan.Kitos būtinosios.) Darbo sutartyje reikia nurodyti darbuotojo mėnesinę algą. buvo 14 dienų) tai 14 darbo dienų įspėjimo termino pradžia bus laikoma gegužės 14 d. išskyrus atvejus. kad darbo sutartyje gali būti sulygta: jeigu sutartis nutraukiama dėl darbuotojo kaltės arba darbuotojo pareiškimu be svarbios priežasties. pvz. Dažniausiai vartojama darbo funkcijų atlikimo vieta – cechas. gydytojas. Nėra darbiniai santykiai ir nesudaroma darbo sutartis. numatyta. pvz. valandinį tarifinį atlygį. kad pakeisti darbuotojo darbo sąlygas. kai asmuo užsiima vien autorine veikla. Specialybė yra siauresnė darbinės veiklos pagal profesiją sritis. kad jis turi atlikti ne konkrečias užduotis. o vykdyti tam tikras darbo funkcijas. skyrius. Kvalifikacija -tai darbuotojo pasiruošimo tam tikrai specialybei laipsnis. tai darbuotojas įsipareigoja atlyginti darbdaviui jo turėtas išlaidas per paskutinius vienerius darbo metus darbuotojo mokymui. 5 d. DK terminas darbovietė nusako įmonę. pavedimo. Atskiroms darbo sutarties rūšims įstatymuose. pvz. kai vartojamas specialia – teisine prasme. įstatymų. kad kiekvienoje darbo sutartyje šalys sulygsta dėl darbo apmokėjimo sąlygų ( darbo užmokesčio. kai numatyta įstatymais ar Vyriausybės nutarimais arba pagal kolektyvinę sutartį. . tą veiksmą galima atlikti iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos. reiškia. Darbo funkcija sutartyje apibrėžiama nurodant profesiją. nustatytas darbo įstatymuose. organizaciją ar kitokią organizacinę struktūrą. kurios pablogina darbuotojo padėtį. Jos yra dvi: . 3. pirmos kategorijos gydytojas chirurgas. pvz. Darbo sutarties turinys turi būti aiškus. išbandymo termino. sudarant sezoninio darbo sutartį – darbo pobūdį. numatyta. kitaip sakant darbdavį. kad išlaidas sudaro ne tik už registraciją į kursus sumokėti pinigai. Tuo skiriasi nuo civilinių sutarčių: paslaugų teikimo. norminiuose teisės aktuose ir kolektyvinėse sutartyse gali būti nustatomos ir kitos būtinosios sąlygos.Reikia atkreipti dėmesį į du dalykus: 1) išlaidų atlyginimas turi būti numatytas darbo sutartyje. 4. chemijos mokytojas ir pan. kituose norminiuose teisės aktuose. bet ir kelionės. tuo pačiu ir darbo apmokėjimo. kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos. Šalims dėl jų nesusitarus laikoma. galima tik turint darbuotojo raštišką sutikimą. turintis verslo liudijimą arba kai jis yra įsteigęs individualią ( personalinę) įmonę tokiems darbams atlikti. Darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas. DK vartojami du terminai: darbovietė ir darbo vieta. Darbo sutarties reikalavimai netaikomi darbams. Profesija – tai darbinės veiklos sritis. kad darbo sutartis nesudaryta. Pakeitimai kolektyvinėse sutartyse galioja iki 2010 01 31 dienos. Kartais darbo vieta suprantama kaip darbuotojo pareigos. 2) kad nekiltų nesusipratimų ir neaiškumų patartina apibrėžti. laikomi įteiktais laiku. mokėjimo tvarkos ir kt. apibrėžiančios šalių teises ir pareigas bei kitus įsipareigojimus. Kalbine prasme jie yra lygiaverčiai. tai terminas pasibaigia tą valandą. pavyzdžiui. rangos ir kt. taikomos DK. kurie ją skiria nuo kitų sutarčių. numato. Darbo sutarties turinys Darbo sutarties turinys yra jos šalių sulygtos sutarties sąlygos. apimanti darbo funkcijos tikslus ir pobūdį. Šios sąlygos būtinos bet kokiai darbo sutarties rūšiai. priedus ir kt. stažuotėms. telegrafui arba kitai ryšio įstaigai iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos. Būtinosios DK 95 str. Jeigu yra nustatytas terminas atlikti kokį nors veiksmą. darbuotojui kasmetinių atostogų metu paliekama darbo vieta ( pareigos). įstaigą.. katedra ir kt. jo dirbamas darbas. nurodyta Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme. DARBO SUTARTIS Darbo sutarties sąvoka.( iki 2010 08 01 d. DK 95 str. sudarant terminuotą darbo sutartį turi nurodyti sutarties terminą. o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą. kuriuos atlieka fizinis asmuo. 3 d. Ginčą dėl darbo sutarties sąlygų taikymo sprendžia darbo ginčų nagrinėjimo organai. kvalifikacijos kėlimui. numato.Privalomosios. darbuotojas ir darbdavys gali aiškiai nustatyti. DK 203 str. kiti norminiai teisės aktai ir kolektyvinė sutartis. įstatymai. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatyta ir kita kompensavimo tvarka bei terminai. Tokios sąlygos nėra būtinos.sutartį gegužės 13 d. specialybę. gydytojas chirurgas. kad darbdavys darbuotojams turi raštu pranešti ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki jų įsigaliojimo. kad būtų išvengta ginčų ateityje. pagal kurią dirbs darbuotojas arba jo pareigas. kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Pagal darbo sutartį darbuotojas privalo dirbti tam tikrą darbą arba eiti tam tikras pareigas. kas sudaro tokias išlaidas.Papildomos. tačiau kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytas ir trumpesnis įspėjimo terminas. priemokas. Darbo sutartyje darbo apmokėjimo kriterijus reikia apibrėžti aiškiai ir tiksliai. nes padeda išvengti ginčų ir garantuoja darbo santykių stabilumą. mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas. viešbučio bei kitos komandiruočių sąnaudos. kurias šalys sulygsta sudarydamos darbo sutartį. darbo užmokesčio dydžio. DK 95 str. Terminas darbo vieta vartojamas dvejopa prasme. kurią nustato DK . palyginti su ta.

Išimtis iš šios taisyklės gali nustatyti Vyriausybė. išskyrus šių Taisyklių 16. Nelegalus darbas Su darbo sutarties sudarymo klausimu glaudžiai susijusi nelegalaus darbo problema. vaikai. 2) dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės. patvirtintą 2003 01 28 d. kuriems netaikomas draudimas dirbti vienoje valstybės ir savivaldybės institucijoje bei valstybės ar savivaldybės įmonėje. Darbo sutartį pasirašo darbdavys arba jo įgaliotas asmuo ir darbuotojas. samdantis tris ir mažiau darbuotojų. seneliai. nes antraip jam gali būti taikoma drausminė atsakomybė. Darbo sutartis tą pačią dieną. nelegaliu darbu laikomas darbas: 1) esant DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams.Priėmimo į darbą apribojimai DK 97 straipsnis numato tik vieną – giminaičių tarnybos toje darbovietėje apribojimą. kolektyvine sutartimi. kurių taikymas siejamas . t. sutuoktiniai. dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. taip pat sutuoktinių tėvai. muziejų. Duomenis apie darbuotojo priėmimą į darbą darbdavys turi pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Darbo sutarties sudarymas Darbo sutartis laikoma sudaryta. švietimo įstaigų pedagoginiams darbuotojams ir kt.V-243 patvirtintas „ Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir patikslinimo taisykles“ ( įsigaliojo nuo 2010 07 01 d. kurių tarnybą reglamentuoja valstybės tarnybos santykius reglamentuojantys įstatymai. kuriuos sieja artimi giminystės ar svainystės ryšiai (tėvai. įtėviai.12 ir 16.Vyriausybės nutarimu Nr. registravimo taisykles.). pagal kurią darbo pradžios data yra vėlesnė nei darbo sutarties sudarymo data. ji .115 „ Dėl darbo sutarties pavyzdinės formos patvirtinimo“. Aukščiausiojo Teismo Senatas išaiškino. kai šalys susitarė dėl darbo sutarties sąlygų ( DK 95 straipsnis). Nelegaliu darbu nelaikomi pagalbos ( talkos) ir savanoriški darbai. nes jis negali kontroliuoti darbdavio (jo atstovo. kultūros ir meno darbuotojams bei kūrybiniams darbuotojams. Darbuotojas darbo pažymėjimą privalo nešiotis ar laikyti darbo metu darbdavio ar įgalioto asmens ( arba įmonės vidaus tvarkos taisyklėse) nurodytoje vietoje. kitais darbovietėje galiojančiais aktais. darbuotojo tapatybę patvirtinančio dokumento išdavimo. reglamentuojančiais jo darbą. administracijos) veikimą.13 punktuose numatytus atvejus ir atvejį. Vienas pasirašytas darbo sutarties egzempliorius įteikiamas darbuotojui. Šios nuostatos netaikomos tarnautojams. pranešimas turi būti pateikiamas ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento. farmacijos specialistams.registruojama darbo sutarčių registravimo žurnale. darbo tvarkos taisyklėmis. nešiojimo bei pateikimo kontroliuojančioms institucijoms tvarką nustato Vyriausybė. jeigu jų tarnyba kartu yra susijusi su vieno iš jų tiesioginiu pavaldumu kitam arba su vieno teise kontroliuoti kitą. įvaikiai. LR Vyriausybės nutarimas Nr.503 „ Dėl darbo sutarčių registravimo taisyklių. kitas lieka darbdaviui.Sutartis laikoma sudaryta nuo šalių susitarimo momento. kategorijų sąrašo patvirtinimo“ Remiantis minėto nutarimo nuostatomis. nešiojimo ir pateikimo kontroliuojančioms institucijoms tvarkos aprašo patvirtinimo“. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys. broliai.. seserys ir jų vaikai. Pagal DK 98 str. nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos. Kai su darbuotoju sudaroma darbo sutartis. darbdavys privalo pasirašytinai supažindinti priimamą dirbti asmenį su jo būsimo darbo sąlygomis. Darbdavys užtikrina. jų sutuoktiniai ir jų vaikai. jo išdavimo.16. Darbuotojas tokiu atveju neturi atsakyti.Rašytinė darbo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais.9.).) 1-SD draudėjas pranešimą privalo pateikti apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžios dieną. ( ATPK 41 str. tai tokia darbuotojo veikla negali būti kvalifikuojama kaip jo kalti veiksmai ir dėl to jis negali būti baudžiamas drausmine tvarka. Draudžiama eiti tarnautojų pareigas vienoje valstybės ir savivaldybės institucijoje bei valstybės ar savivaldybės įmonėje asmenims. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 06 04 direktoriaus įsakymu Nr. kai sieja giminystės ar svainystės ryšiai ir kai jų darbas susijęs su vieno iš jų tiesioginiu pavaldumu kitam arba su vieno teise kontroliuoti kitą. Darbo sutarčių registravimo taisykles Vyriausybė patvirtino 2003 04 24 d. kai darbdavys ir darbuotojas pasirašo darbo sutartį. Sudarydamas darbo sutartį. kultūros centrų ir kt. Šiuo nutarimu patvirtinta ir Darbo sutarčių registravimo žurnalo pavyzdinė forma. Šiuo metu galioja 2005 01 26 d. broliai. 16. 5 d. pagal kurią darbo pradžios data yra vėlesnė nei darbo sutarties sudarymo data. nutarimu Nr. Toks žurnalas neprivalomas. Ne vėliau kaip prieš darbo pradžią kartu su antruoju darbo sutarties egzemplioriumi darbdavys įteikia darbuotojui pastarojo tapatybę patvirtinantį dokumentą (darbo pažymėjimą). seserys ir jų vaikai). teatrų. Darbo sutarties pavyzdinę formą. kad jei administracija pasirašytinai nesupažindina darbuotojo su jo darbo funkcijomis – ir darbuotojas savo darbo ( pareigų) dėl nesupažindinimo neatlieka ar jas atlieka netinkamai. taip pat darbuotojo tapatybę patvirtinančio dokumento formą.86 „ Dėl darbuotojų.y. jei darbdavys yra fizinis asmuo.3. su darbuotoju sudaroma darbo sutartis. giminaičių darbo apribojimai netaikomi: kultūros įstaigų ( bibliotekų. o tuo pačiu ir atleidžiamas iš darbo pagal DK straipsnius. kai vadovaujantis DK 99 str. kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį. Darbo sutartis turi būti sudaroma raštu pagal pavyzdinę formą.

kad išbandymas nustatytas darbuotojui pageidaujant patikrinti. ar darbuotojas tinka pavestam darbui. 2) pareigoms konkurso arba rinkimų būdu. Išbandymas sudarant darbo sutartį Sudarant darbo sutartį. taip pat vieno iš tėvų ar kito vaiko atstovo pagal įstatymą raštišką sutikimą bei vaiko sveikatą prižiūrinčio gydytojo leidimą. buvo tris dienas) Kai išbandymo terminas yra pasibaigęs. įrodinėjimo našta tenka darbdaviui. kad priimamasis dirbti pateiktų asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą. Informuoti darbuotoją apie jo būsimo darbo sąlygas taip pat darbdavio pareiga. sveikatos būkle. kieno iniciatyva jis yra nustatytas. apie tai raštu įspėjęs darbdavį prieš tris darbo dienas. Šalis. kad darbuotojai. sveikatos būklę patvirtinančius dokumentus. nagrinėdami tokio pobūdžio ginčus negali spręsti tų klausimų. Per išbandymo terminą darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį. Darbuotojas privalo pradėti dirbti kitą po darbo sutarties sudarymo dieną. Darbo sutartyje bandomojo termino rūšies nustatymas turi svarbią teisinę reikšmę. Išbandymo sąlyga turi būti nustatoma darbo sutartyje. kad dėl išbandymo sąlygos iš viso nesusitarta. Išbandymo terminas Išbandymo terminas negali būti ilgesnis kaip trys mėnesiai. darbdavys privalo pareikalauti. nesutinkanti su tokia sąlyga. kurioje mokosi. tai taikoma atskirose institucijose. Išbandymas yra tam tikras terminas. jog dėl išbandymo sąlygos iš viso nebuvo susitarta.y. bet ne ilgesni kaip šeši mėnesiai. o priimdamas į darbą nepilnametį nuo keturiolikos iki šešiolikos metų. kad teismai. tai vien ši aplinkybė išbandymo sąlygos nedaro negaliojančia ir nereiškia. Praktika rodo. Išbandymo terminas gali būti nustatytas sudarant visų rūšių darbo sutartis.Jeigu darbo įstatymai sieja priėmimą į darbą su tam tikru išsimokslinimu ar profesiniu pasirengimu. gydymo bei profilaktikos ir vaikų įstaigų. kai darbuotojas nebuvo darbe. Išbandymo rezultatai Jei darbdavys pripažino. išbandymo įvertinimas priklauso nuo darbuotojo valios. vandentiekio įrenginių. gyvenimo aprašymą.Jis gali būti nustatomas norint patikrinti. Jeigu darbo sutartyje nustatytas tik išbandymo terminas . Išbandymo laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo įstatymai. organizacijų darbuotojų sveikatos tikrinimas. mokyklos. taip pat stojančiojo dirbti pageidavimu – ar darbas tinka darbuotojui.Išbandymo termino pratęsti negalima Įstatymų nustatytais atvejais norint patikrinti. taip pat išlaikiusius kvalifikacinius egzaminus pareigoms eiti.Nė viena iš šalių negali primesti kitai šaliai sutarties sąlygos dėl išbandymo. gali būti taikomi ilgesni išbandymo terminai. Kai išbandymo terminas yra pasibaigęs. 3k-3-860). bet neįvardijama. jog jis išbandymą išlaikė ir nebūtina fiksuoti įsakymu ar įrašu darbo sutartyje. o vėliau. Jei išbandymas yra nustatytas norint patikrinti. taip pat kai kurių kitų įmonių. o tai reiškia. Išbandymo metu darbo sutartį galima nutraukti ir kitais pagrindais. darė pravaikštas ir pan. kieno iniciatyva nustatomas išbandymo terminas. turi būti atliekamas maisto pramonės. pvz. kad kai darbo sutartyje nurodomas tik išbandymo terminas. šalių susitarimu nustatomas sudarant darbo sutartį. jeigu darbdavys neįrodo priešingai ( LAT 2000 09 20 nutartis civilinėje byloje Nr. šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas. nenustatomas priimant į darbą asmenis: 1) iki aštuoniolikos metų. tokia darbo sutarties sąlyga aiškintina darbuotojo naudai. įstaigų. t. 1 dalies pagrindu. ar darbuotojas tinka sulygtam darbui. atostogavo. kai rašytinėje darbo sutartyje nenurodoma. o darbuotojas tebedirba. Darbdavys turi teisę pareikalauti ir kitų įstatymų nustatytų dokumentų. kad teismas negali pripažinti. Išbandymas nustatomas tik priimant į darbą. gali atsisakyti sudaryti darbo sutartį. kad išbandymo norint patikrinti. pažymėjimą apie valstybinės kalbos mokėjimą. pvz. rezultatai nepatenkinami. Siekiant apsaugoti gyventojų sveikatą. Teisėjų kolegija konstatuoja. valstybės tarnyboje. ar darbuotojas tinka sulygtam darbui. ar darbas tinka darbuotojui. jis nenustatomas. Išbandymas norint patikrinti. Taip Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ( toliau LAT) kasacine tvarka išnagrinėjęs ieškovės grąžinimo į darbą bylą. ar darbas jam tinka. nutraukti darbo sutartį leidžiama tik bendraisiais pagrindais. kurie darbe gali būti veikiami profesinės rizikos veiksnių. kuri nustatyta ir EB direktyvoje 91/533/EEB „ Dėl darbuotojo pareigos informuoti darbuotojus apie galiojančias sutarties arba darbo santykių sąlygas“:.( iki 2010 08 01 d. kad išbandymas dažniausiai nustatomas darbdavio iniciatyva.. tai vien ši aplinkybė išbandymo sąlygą nedaro negaliojančia ir tai nereiškia. bet darbuotojas nebuvo atleistas iš darbo ir dirba toliau. pvz. Ydinga ir neatitinkanti DK 105 str. taip pat naktį dirbantys ir pamaininiai darbuotojai privalo pasitikrinti sveikatą prieš įsidarbindami. kad priimamasis pateiktų išsimokslinimą. jis iki išbandymo termino pabaigos gali atleisti darbuotoją iš darbo.DK 265 straipsnis numato.su darbuotojo kalte. Bet kai kyla ginčas kieno iniciatyva buvo nustatytas. Priimant į darbą būtini dokumentai Darbdavys privalo pareikalauti. 1 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo praktika. pažymėjo. jeigu jis sirgo. muitinėje ir kt. nutartis civilinėje byloje . išskyrus laikinąją darbo sutartį. ir nemokėti jam išeitinės išmokos. viešojo maitinimo ir prekybos įmonių. 3) darbdavių susitarimu perkeliamus dirbti į kitą darbovietę. jeigu šalys nesutarė kitaip. Į išbandymo terminą neįskaitomi laikotarpiai.buvo tris dienas). perkeliant toje pačioje darbovietėje į kitas pareigas. apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš tris darbo dienas ( iki 2010 08 01 d.  gimimo liudijimą. kurie pagal įstatymą ir darbo teisinių santykių sutartinį pobūdį yra darbdavio prerogatyva. teisėjų kolegijos 2000 10 16 d. ar darbuotojas tinka sulygtam darbui. profesinį pasirengimą. kad darbuotojas tinka dirbti sulygtą darbą ( LAT civilinių bylų sk. Kilus ginčui tarp darbdavio ir darbuotojo DK 107 str. tai savaime laikoma.

DK neterminuotos darbo sutartys nėra atskirai aptariamos. organizacijoje negali viršyti 50 procentų visų įmonės. negali spręsti tų klausimų.. kai tai nustato įstatymai ar kolektyvinės sutartys“. t. LAT yra pripažinęs. patvirtinančių. o išbandymo rezultatai darbdavio pripažinti nepatenkinamais. liudytojų parodymais. daiktiniais įrodymais. laikoma. Darbo sutartis paprastai sudaroma neapibrėžtam laikui (neterminuota). įstaigos. organizacijos darbo vietų (pareigybių) skaičiaus.Jeigu darbo sutartyje jos terminas nenurodytas arba netinkamai nustatytas. Tačiau teismas. Terminuota darbo sutartis tampa neterminuota. organizacijoje dirbusiu darbuotoju. kad darbuotojas neišlaikė išbandymo. kad dėstytojai priimami į darbą viešo konkurso būdu 5 metų kadencijai. pvz. apie laisvas darbo vietas ir užtikrinti. pvz. jeigu darbas yra nuolatinio pobūdžio. kai darbo santykių buvimo laikotarpiu išnyksta aplinkybės. Darbo sutarties terminas gali būti nustatomas iki tam tikros kalendorinės datos arba iki tam tikrų aplinkybių atsiradimo. Iki 2012 07 31 d. laikoma. įsteigtoms naujoms darbo vietoms. dėl kurių buvo apibrėžtas sutarties terminas (darbuotojas po atostogų negrįžta į darbą ir kt. Dėl to teismo pareiga nagrinėjant tokias bylas patikrinti. kai tai nustato įstatymai ar kolektyvinės sutartys arba kai darbuotojas priimamas į naujai steigiamą darbo vietą“. kuriuos pagal įstatymus arba pagal įmonės. Naujai įsteigtomis darbo vietomis nelaikomos tokios darbo vietos.y. kad per išbandymo laikotarpį darbuotojas netinkamai atliko darbą. įstaigos. Kolektyvinėse sutartyse šalys gali numatyti konkrečius atvejus. su kuriuo darbo sutartis buvo nutraukta pagal DK 125 ar 129 straipsnius įsigaliojus šioms pataisoms. jei tik jos nėra skirtos kokiai konkrečiai darbo sutarties rūšiai. kai tam nėra teisinio pagrindo.Terminuotos darbo sutartys naujai įsteigtoms darbo vietoms gali būti sudaromos laikotarpiui iki dviejų metų. kad sutartis pratęsta neapibrėžtam laikui. nagrinėdamas tokias bylas. 3) dėl antraeilių pareigų. 4) su namudininkais. Atsižvelgiant į darbo sutarties šalių lygiateisiškumą. kai tai nustato įstatymai arba kolektyvinės sutartys. DARBO SUTARČIŲ RŪŠYS Darbo sutartys gali būti: 1) neterminuotos. Darbdavys privalo įrodyti. kad darbuotojas dėl savo dalykinių ar asmeninių savybių nesugeba ar negali dirbti to darbo. kad darbuotojas tinka pavestam darbui. darbuotojas turi teisę ginčyti jo atleidimą iš darbo. dirbančius pagal terminuotą darbo sutartį. Terminuota darbo sutartis naujai įsteigtai darbo vietai negali būti sudaryta su toje pačioje įmonėje. nuotolinio darbo) 5) patarnavimo darbams. kad jie turėtų tokias pat galimybes įsidarbinti nuolatiniam darbui kaip ir kiti asmenys. o darbo santykiai faktiškai tęsiasi ir nė viena iš šalių iki pasibaigiant terminui nepareikalavo jos nutraukti ( DK 126 straipsnis). kad sudaryta neterminuota darbo sutartis. Toks pripažinimas laikytinas pagrįstu ir yra teisėtas. kai nepažeidžiant darbuotojų teisių. 6) kitos. kad terminuota darbo sutartis sudaryta pažeidžiant darbo įstatymus. galios DK 109 str. Nustačius. jeigu darbas yra nuolatinio pobūdžio. kad terminuotos darbo sutarties sudarymas. ( nuo 2010 08 01 d. išskyrus atvejus. Siekiant išvengti darbdavių piktnaudžiavimo. Nuo 2012 08 01 d. Teismų praktikoje darbuotojo nepatenkinamą darbą bandomuoju laikotarpiu leidžiama įrodinėti padalinių vadovų surašytais tarnybiniais pranešimais. kuriam jie išrinkti.). kad „ neleidžiama sudaryti terminuotos darbo sutarties. teismas negali pripažinti. 1 dalies norma draudžia darbdaviui savavaliauti. rašytiniais įrodymais. bet ne ilgiau kaip penkeriems metams. ir todėl jis netinka pavestam darbui. dokumentais apie drausminių nuobaudų skyrimą ir kt.Darbdavys privalo informuoti darbuotojus. Su renkamaisiais darbuotojais terminuota darbo sutartis sudaroma laikui. jeigu darbas yra nuolatinio pobūdžio. laikinosios. 2) terminuotos. t. kad darbuotojas nesusitvarkė su jam pavestu darbu. pasikeitimo arba pasibaigimo. jeigu darbdavys pateikia konkrečių įrodymų patvirtinančių. Terminuotų darbo sutarčių. sezoninės. dėl kurio atlikimo buvo sulygta sudarant darbo sutartį. numato. liudytoju parodymais. ar darbdavys tikrai turėjo pakankamą pagrindą pripažinti. ekspertų išvadomis ir kt. kurios po šios datos steigiamos tokiam pat darbui atlikti panaikinant buvusias darbo vietas.. DK 107 str. neleidžiama sudaryti terminuotos darbo sutarties. 3k-7-4/ 2003. 3k-3-568/2005).y. būtų galima sudaryti su jais terminuotas sutartis dėl nuolatinio darbo pobūdžio. nutraukti darbo sutartį be jokių motyvų ir įrodymų.2 d. darbuotojo teisės gali būti ginamos ( LAT Nr. įstaigoje. išskyrus savivaldybių tarybas. įstaigoje. Jeigu darbo sutarties terminas pasibaigė. jog darbuotojas neišlaikė išbandymo. . darbo sutartis tampa neterminuota. išskyrus atvejus. nuostata. neigiamą išbandymo rezultatą darbdavys gali įrodinėti visomis LR civilinio proceso kodekso 177 straipsnyje numatytomis įrodinėjimo priemonėmis. pažeidžia darbuotojo teises. išskyrus atvejus. o su darbuotojais. Terminuota darbo sutartis Terminuota darbo sutartis gali būti sudaroma tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui. kai nustatomas išbandymo terminas. bandomojo laikotarpio įvertinimo aktu. sudaromų naujai įsteigtoms darbo vietoms.Nr. galios šiuo metu galiojanti nuostata.y. Darbo santykiams pagal tokią terminuotą darbo sutartį tęsiantis po 2012 07 31 d. Studijų ir mokslo įstatymo 65 str. 3k-3-1012/2000). skaičius įmonėje. terminuota darbo sutartis sudaroma tų renkamųjų organų įgaliojimų laikui (kadencijai). jas reglamentuoja visos DK normos. tačiau ne ilgesniam laikui kaip iki 2012 07 31 d.Terminuotas darbo sutartis nuolatinio pobūdžio darbui galima sudaryti tik po 2010 08 01 d. t. organizacijos įstatus skiria į darbą renkamieji organai. kad“ neleidžiama sudaryti terminuotos darbo sutarties. kurie pagal įstatymą ir darbo teisinių santykių sutartinį pobūdį yra darbdavio prerogatyva.

ne ilgesniais kaip aštuoni mėnesiai (vienas po kito einančių dvylikos mėnesių laikotarpiu). nuostata nėra taikytina tais atvejais. ir įskaičiuoti pertrauką tarp tų sutarčių į darbuotojo nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje. 154 „ Dėl sezoninio darbo“. Nepasibaigus sutarties terminui darbuotojo pareiškimu. darbdaviai negali nustatyti šiems darbuotojams nepalankesnių darbo sąlygų. palyginti su tomis. Apie numatomą atleidimą iš sezoninio darbo dėl priežasčių. kolektyvinė sutartis ar kai į darbą priimami renkami darbuotojai pakartotinai kadencijai. kurie dirba du sezonus ir daugiau iš eilės nenutraukę darbo santykių. Darbuotojams. dirbantiems pagal neterminuotas darbo sutartis. kurios nustatomos asmenims. teritorijos tvarkymas ir apželdinimas. Atsižvelgiant į DK reikalavimus. 3. tai darbuotojo reikalavimu tokia sutartis pripažįstama sudaryta neapibrėžtam laikui. kvalifikacijos kėlimo ir skatinimo galimybės negu darbuotojams. tačiau nė viena iš šalių nerodo iniciatyvos nutraukti tarp jų esamų darbo santykių. bet ne ilgiau kaip iki darbo sutarties termino pabaigos. dirbantiems pagal neterminuotas darbo sutartis“. klintmilčių gamyba. Ši sutartis taip pat gali būti nutraukta ir papildomais pagrindais: 1. 2. o pirmąją terminuotą darbo sutartį. smėlio. Vadinasi. t. kaip elgtis darbdaviui ir darbuotojui. Sezoninė darbo sutartis sudaroma sezoniniams darbams atlikti. darbuotojui darbo vieta (pareigos) paliekama. bet 2 VDU dydžio išeitinę išmoką. skiedinių.y. kad minėtu atveju DK 111 str. gali būti taikoma suminė darbo laiko apskaita. kad pasibaigus sutarties galiojimo terminui darbo santykiai tampa nuolatiniai. t. nustatančios reikalavimus sezoninio darbo sutarčiai. nepratęsiama arba nutraukiama. nenutraukdami darbo santykių. DK trečios dalies komentaro autoriai ( 2 tomas. detalizuojamos Vyriausybės nutarime Nr. specialybę. tuo atveju. betonavimas. už tarpsezoninius laikotarpius mokamas kolektyvinėje sutartyje arba darbo sutartyje nurodyto dydžio atlyginimas. darbuotojas neįspėjamas. molio) gavyba. jeigu tai numatyta kolektyvinėje sutartyje arba darbo sutartyje. Kai darbuotojas per sezoną neatvyksta į darbą ilgiau kaip vieną mėnesį dėl laikinojo nedarbingumo. darbdavys neturi teisės versti darbuotoją dirbti pagal naują darbo grafiką. kai darbo sutarties terminas baigėsi.y. turi būti nurodyta ir tai. jog darbuotojas priimtas dirbti sulygtą sezoninį darbą pagal atitinkamą profesiją. dirbančių pagal terminuotas sutartis diskriminavimą. Tuo pagrindu buvo papildytas DK 109 str. būtina. kai pats darbuotojas norės nutraukti terminuotą ( sezoninę) darbo sutartį dėl ligos ( DK 127 str. kvalifikaciją. 2 d. Darbdaviui nesutikus su tokiu reikalavimu ir kilus ginčui. kasmetinės atostogos suteikiamos tarpsezoniniu laikotarpiu. kai terminuotą sutartį leidžia sudaryti įstatymai. ir yra įtraukti į sezoninių darbų sąrašą. Sezoniniais vadinami darbai. Kasmetinės atostogos suteikiamos ir ne tarpsezoniniu laikotarpiu.3 d. Sezoninė darbo sutartis DK 112 straipsnio nuostatos. Darbo sutartis savaime netampa neterminuota. o atleidžiant juos iš darbo. Sezoninė darbo sutartis gali būti pakeista ir gali pasibaigti Lietuvos Respublikos darbo kodekso III dalies XII skyriaus trečiojo skirsnio „Darbo sutarties vykdymas“ ir ketvirtojo skirsnio „Darbo sutarties pasibaigimas“ nustatyta tvarka.Jeigu darbo sutartis nutraukiama sezonui pasibaigus ir tarpsezoniniu laikotarpiu su tuo pačiu darbdaviu sudaroma nauja sezoninė darbo sutartis. prekinio betono. 99/70/EB [1] 4 str. kurie įsigaliojo 2003 01 01 d. dirbančių pagal sezonines darbo sutartis.Jeigu darbo sutartis.Darbuotojų. jei nauja terminuota darbo sutartis sudaroma DK 109 str. 5 dalimi. kad „ pagal terminuotas darbo sutartis dirbantiems darbuotojams negali būti taikomos mažiau palankios darbo sąlygos. Automobilių kelių pagrindų . kasmetinės atostogos nesuteikiamos. žvyro. Darbuotojams. kurie dėl gamtinių ir klimato sąlygų dirbami ne visus metus.3d.. nesupažindinęs laiku darbuotojų su būsimu darbo grafiku. vadovaudamasis DK 140 str. taip pat nurodytas sutarties terminas. nurodytų 2 ir 3 punktuose. Mūrijimas. o tam tikrais periodais (sezonais). Kai įmonėje. DK nerasime atsakymo. išskyrus DK 109 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus atvejus. tokį darbuotojo reikalavimą turi ištirti ginčus nagrinėjantis organas. Sezoninėje darbo sutartyje. gelžbetonio konstrukcijų ir betoninių elementų gamyba lauke ir nešildomose patalpose. Nerūdinių medžiagų (skaldos. antroje ar trečioje dalyse nustatytais pagrindais. įstaigoje ar organizacijoje sezoniniai darbai buvo sustabdyti ilgiau kaip 2 savaitėms dėl gamybinių priežasčių arba kai sumažinamas darbų mastas. apie tai įspėjus darbdavį raštu prieš 5 kalendorines dienas.92) mano. bet nepraėjus vienam mėnesiui nuo jos nutraukimo dienos su atleistu iš darbo darbuotoju vėl sudaroma terminuota darbo sutartis tam pačiam darbui. Tačiau DK 111 str. buvo atlikti tam tikri pakeitimai. kai darbingumas prarandamas dėl suluošinimo (traumos) darbe arba profesinės ligos per sezoną. kol jis atgauna darbingumą arba jam nustatomas neįgalumas. Tais atvejais. darbdavys jam. Dirbant sezoninius darbus. be kitų sutarties sąlygų. P. Europos Sąjungos 1999 06 28 d. ja išmokama vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. norma suteikia galimybę pripažinti neterminuota ne antrąją. išorės apdaila. turės išmokėti jau ne 1 VDU.). 2 d. už laiką nuo naujos darbo sutarties sudarymo iki sezono pradžios apmokama šio punkto pirmojoje pastraipoje nurodyta tvarka. Darbuotojams. kad darbuotojas pareikštų reikalavimą pripažinti sutartį esant sudarytą neapibrėžtam terminui. už nepanaudotas atostogas mokama piniginė kompensacija. Sezoniniai darbai: 1. tikslinga darbo sutartyje padaryti įrašą. draudžiantis darbuotojų. direktyvos Nr. dirbantiems vieną sezoną. ruloninės stogo dangos įrengimas. darbo grafikai turi būti skelbiami prieš savaitę iki jų įsigaliojimo. kurie pasibaigus jų sezoninės darbo sutarties terminui pratęsia darbo sutartį kitam sezonui. įtvirtintas principas. nepažeidžiant Lietuvos Respublikos darbo kodekso reikalavimo jas suteikti tais pačiais darbo metais. pasibaigus jos terminui.

Vaisių ir uogų auginimo. vandens biologinio valymo darbai. taip pat kiti su tuo susiję darbai 4. kavinėse. Daržovių. Miškotvarkos lauko darbai. 9. Cukraus gaminimas iš cukrinių runkelių 7. keraminių drenažo vamzdžių ir kitų keraminių gaminių gamyba. Kelio dangos frezavimas. linų pirminiu perdirbimu. automobilių kelių ir gatvių dangos ženklinimas. asfaltbetonio gamyba. parkų. asbestcemenčio šiferio gamybos darbai. skynimo. kelmų dervuolių rovimas ir perdirbimas. daigynų įveisimas ir priežiūra. 16. Aptarnavimo darbai kaimo turizmo sodybose. taip pat briketų gaminimas. koklių krosnims. 14. kova su jais biologinėmis. mechaninėmis. Medelių sodinimo ir želdinių priežiūros darbai kaimo sodybose. Geležinkelių statyba. želdinių priežiūra. Miško plukdymas. ežerų. 2. Upių transporto darbai. Silikatinių ir keraminių plytų. asfalto klojimas. grunto. hidrotechnikos statinių statyba. Darbai. gėlių ir kitų augalų sėklų rinkimu. Dirvožemio. 17. taip pat spalių briketų gaminimu. Kapaviečių priežiūros darbai. turistinėse bazėse. dugno valymo (gilinimo) ir kiti valymo. Mineralinių medžiagų skaldymas ir sijojimas. pagrindo ir dangos rengimas permerkimo būdu. Patalpų šildymas (kūriko darbas). 13. restoranuose. kapinių ir žaliųjų plotų želdinimo ir želdinių priežiūros darbai. priešgaisrinių mineralizuotų juostų. kokybės nustatymu. Vaistažolių rinkimo. Žemės melioravimas. derliaus nuėmimas atvirame lauke. savaeigių kranų mašinistų. 19. jos paviršiaus apdorojimas. Miestų ir gyvenviečių skverų. uogų rinkimo ir apdorojimo darbai. priešgaisrinis budėjimas. Žemės kasyba. ruošimu. priešgaisrinių barjerų įrengimas. 18. perdirbimu ir realizavimu. parkų tvarkymo darbai. paruošimo. kurie veikia ne ištisus metus. bituminių emulsijų gamyba ir naudojimas. Geodezijos ir topografijos darbai. susiję su sėklinių linų sėmenų ruošimu. gėlių auginimas atvirame grunte ir nešildomuose šiltnamiuose. 21. asfalto dangos regeneravimas. Miškų ūkio darbai: sėklų rinkimas ir jų parengimas sėjai. paplūdimių. Bokštinių. perdirbimo darbai. neasbestinių banguotų lakštų ir fasoninių detalių gamybos darbai. 8. 6. formos suteikimas ir galutinis apdirbimas. Šildymo sistemų paruošimo kitam sezonui darbai. asbestcemenčio vamzdžių gamybos darbai 20. čerpių. miško kenkėjų ir ligų apskaita ir stebėjimas. Durpių kasimas ir gaminimas. viešbučiuose. Medelynų ūkio darbai. jeigu jie aptarnauja sezonines brigadas (grandis). Išorės inžinerinių tinklų vamzdynų montavimas. Miško grybų. paruošimas ir supirkimas sezono metu 11. Žemės ūkio produkcijos auginimas. susiję su daržovių. Kelių valymas ir barstymas esant pavojingoms eismui meteorologinėms sąlygoms. upių. miško želdinimas. 15.stabilizavimas organiniais ir neorganiniais rišikliais. jų priežiūros darbai. 10. Miškų valymo darbai. Gėlynų įrengimo. bitumo ruošimas saugyklose. medynų sakinimas. cheminėmis priemonėmis. 5. akmens pjaustymas. aktyviųjų mineralinių asfaltbetonio miltelių gamyba. Vidaus apdailos darbai nešildomose patalpose. dirvos parengimas miško želdiniams. susiję su paviršiaus geologine nuotrauka. žemės sankasų ir pagrindų įrengimas tiesiant ir remontuojant kelius ir geležinkelius. motoristų ir kitų darbininkų. darbas . kitų vandens telkinių. Melioracijos statinių priežiūra ir remontas 3. parduotuvėse. Geotekstilės naudojimas. poilsio namuose ir sanatorijose. Žemėtvarkos lauko darbai. Vaikų poilsio stovyklų darbuotojų darbai. Jūros. pakrančių tvirtinimo ir priežiūros darbai. paruošimo ir perdirbimo darbai. Darbai. Darbai. 12.

Laikinoji darbo sutartis gali būti sudaroma skubiems ar trumpalaikiams darbams atlikti. darbuotojas neįspėjamas. vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 277 straipsnio ir kitų teisės aktų nuostatomis dėl saugių ir sveikų darbo sąlygų sudarymo asmenims iki 18 metų. apie tai įspėjus darbdavį raštu prieš 5 darbo dienas. Vaisvandenių gaminimo darbai įmonėse. Jeigu laikinoji darbo sutartis. spauda ir pramoninėmis prekėmis lauko sąlygomis. sudaro kitą darbo sutartį su kitu darbdaviu. 2.3 punkte nurodytu atveju išmokama išeitinė išmoka. grūdų krovos ir transportavimo. 1. kur būtinoji sąlyga – terminas. grūdų valymo. laikoma. darbuotojo reikalavimu tokia sutartis pripažįstama sudaryta neapibrėžtam laikui. Darbuotojui. kol jis atgauna darbingumą arba jam nustatomas neįgalumas. Antraeilių pareigų darbo sutartį reikėtų skirti nuo susitarimo dėl papildomo darbo. jam išmokama vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Darbuotojams. išmokama vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Nepasibaigus sutarties terminui. Grūdų priėmimo ne ištisus metus arba sezono metu. grūdų džiovinimo. gali būti taikoma suminė darbo laiko apskaita..Laikiniesiems darbuotojams atostogos nesuteikiamos. 27. praradusiu darbingumą dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos. Objektų. Laikinoji darbo sutartis Laikinoji darbo sutartis yra darbo sutartis. bet ne ilgiau kaip iki laikinosios darbo sutarties termino pabaigos. 23. 0.38–110 kV įtampos elektros tiekimo kabelinių linijų klojimas žemėje 29. Laikinoji darbo sutartis taip pat gali būti sudaryta su studentais.22. kurios veikia ne ištisus metus 30. meistrų ir darbų vykdytojų darbas. Atrakcionų darbuotojų darbas lauko sąlygomis. nepareikalauja jos nutraukti. o darbo santykiai faktiškai tęsiasi ir nė viena iš laikinosios darbo sutarties šalių. 3. apskaičiuota pagal vidutinį mėnesinį darbo užmokestį. Nutraukiant darbo sutartį su darbuotoju.Jeigu laikinosios darbo sutarties terminas pasibaigė. iki pasibaigia terminas. o nutraukiant laikinąją darbo sutartį išmokama piniginė kompensacija. Tarpmiestinio kabelinio ryšio linijų bei optinio kabelio linijų tiesimo ir montavimo darbai".Laikiniesiems darbuotojams išbandymo laikotarpis nenustatomas. moksleiviais jų atostogų metu. bet nepraėjus vienam mėnesiui nuo jos nutraukimo dienos su atleistu iš darbo darbuotoju vėl sudaroma laikinoji darbo sutartis tam pačiam darbui. už likusį iki sutarties termino pabaigos laiką. kokybės nustatymo elevatoriuose ir kitokiose grūdų saugyklose darbai 28. Juodųjų metalų laužo ir atliekų perdirbimas lauke ir nešildomose patalpose. kad darbo funkcija pagal antraeilių pareigų sutartį gali būti atliekama tik laisvu nuo darbo pagrindinėje . nurodytų 2 ir 3 punktuose. bet ne daugiau kaip už vieną mėnesį. 24. Dar viena skirtumas yra tas. Darbuotojas turėdamas galiojančią darbo sutartį su vienu darbdaviu. Laikinoji darbo sutartis gali būti nutraukta: . atleidžiamam iš darbo dėl priežasčių. kuriuose dirbama sezoniniu principu. Antraeilės pareigos Antraeilės pareigos (darbas) – tai darbuotojo laisvu nuo darbo pagrindinėje darbovietėje laiku einamos pareigos ar atliekamas darbas. Žvejyba Baltijos jūroje ir vidaus vandenyse. pasibaigus jos terminui.Kai laikinasis darbuotojas neatvyksta į darbą ilgiau kaip 7 dienas dėl laikinojo nedarbingumo. darbuotojo pareiškimu. šviežių žuvų perdirbimas 26. Prekyba ledais. dirbantiems pagal laikinąsias darbo sutartis. maistu. sudaryta ne ilgesniam kaip dviejų mėnesių laikui Pagal savo išskirtinį pobūdį ji priskiriama prie terminuotų darbo sutarčių. laikinai nesantiems (dėl ligos. Kai įmonėje. atostogų ir panašiai) darbuotojams pavaduoti. darbuotojui darbo vieta (pareigos) paliekama. nurodytų 2 punkte. nutraukiama. 25. nes susitariant dėl papildomo darbo sulygstama dėl papildomų pareigų ar papildomo darbo toje pačioje darbovietėje. kad laikinoji darbo sutartis pratęsta neapibrėžtam terminui. Kai darbingumas prarandamas dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos. Apie numatomą atleidimą iš darbo dėl priežasčių. o atleidžiamam . Cirkų artistų ir kitų šių įstaigų darbuotojų darbas nešildomose patalpose (palapinėse).. įstaigoje ar organizacijoje darbai buvo sustabdyti ilgiau kaip 2 savaitėms dėl gamybinių priežasčių arba kai sumažinamas darbų mastas.

jo dirbtas darbo laikas gali būti žymimas ir kitaip negu nustatytos pavyzdinės formos darbo laiko apskaitos žiniaraštyje. sudarytos iki 2010 08 01 d. cheminiais. patirtų teikiant paslaugas. vaikų. pakuoti ir išpakuoti. Patarnavimo sutartis Patarnavimo sutartis yra darbo sutartis. darbdavys neprivalo įteikti darbuotojui darbo pažymėjimo. pvz. už sulygtą darbo užmokestį namuose. kuriuos atliekant namuose gali atsirasti draudžiamų kenksmingų ar pavojingų asmenims iki 18 metų arba nėščioms. būsimajam darbdaviui turi pateikti pažymas apie darbo laiko kitose darbovietėse pradžią ir pabaigą. sauga ir sveikata. kiemsargio. Namudininkas savo darbo laiką apskaito pats. Darbuotojas. sugaištą mašinoms ir įrenginiams remontuoti. Darbuotojų dirbtas darbo laikas gali būti žymimas ir kitaip negu nustatytos pavyzdinės formos darbo laiko apskaitos žiniaraštyje. dirbantis keliose darbovietėse. kuriems nustatytas sutrumpintas darbo laikas (DK 145 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nuotolinio darbo sutarties ypatumus nustato Vyriausybė ir kolektyvinės sutartys.Patarnavimo sutartyje turi būti nustatytas kasdieninio darbo pradžios ir pabaigos laikas. pvz. virėjo. organizacijos teritorijoje ar kitoje darbdavio nurodytoje vietoje. apgyvendinimo pas darbdavį ir maitinimo sąlygų. norintis eiti antraeiles pareigas (dirbti darbą). programuotojai. eiti antraeilių pareigų (dirbti darbo) neleidžiama. konsultantai telefonu ir pan. . Namudininkams negali būti pavedami darbai.Darbo sutartys su namudininkais. be kitų sutarties sąlygų. mašinų ir įrenginių priežiūros ir remonto. kad sutartyje sulygtą darbo funkciją arba dalį sulygtų darbo funkcijų darbuotojas atliks kitose nei darbovietė darbuotojui priimtinose vietose. sodininko (sodo priežiūros paslaugos). ligonių priežiūros darbuotojo. turi užtikrinti. Sudarius patarnavimo sutartį. Nuotolinio darbo sutartyje gali būti nustatyta. rūšiuoti. specialių sąlygų nereikalaujantis darbas. nuotolinio darbo sutartis) Namudiniu vadinamas darbas. vykdyti kitus sutartyje numatytus įsipareigojimus. Namuose gali būti dirbamas ir nesudėtingas. Darbdavys. iki darbo sutarties sudarymo turi pateikti darbdaviui. kitas. Darbuotojas. Pagal antraeilių pareigų (darbo) sutartis darbuotojas gali dirbti keliose darbovietėse. neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios moterys. kuris darbuotoją priima į antraeiles pareigas (darbą). turi būti nurodyta. kompiuterių sistemų specialisto (darbdavio privačiame namų ūkyje arba savo namuose darbdaviui teikiamos paslaugos). interneto ryšį ir pan. Pasikeitus darbo ir poilsio laikui pagrindinėje darbovietėje. mutagenais ar medžiagomis. kad namudininkas gaus kompensaciją už: susijusias su jo darbu išlaidas: elektros energijos ir vandens sunaudojimo. nepilnamečiams iki 18 metų. Arba jas turi suteikti darbdavys. operatoriai. Antraeilių pareigų darbo sutartis gali būti nutraukta DK nustatyta tvarka. susiję su kenksmingais biologiniais. nakvynės. siuvėjai. ir sudėtingesnis. namų ruošos ir kitokių pagalbininkų – skalbėjo. Namudininkas privalo rūpintis savo paties ir kitų asmenų. o darbdavys – fizinis asmuo. auklės tarnaitės. Pagal patarnavimo sutartis dirbantiems darbuotojams gali būti taikoma suminė darbo laiko apskaita.darbovietėje laiku.Tokiam darbui atlikti darbuotojas arba pats turi turėti reikalingą įrangą ir priemones.Namudininkui. susitaręs su darbdaviu. Prieš sudarydamas darbo sutartį su namudininku. kompensavimo. ryšių paslaugų. kurie galėtų nukentėti dėl netinkamo namudininko elgesio ar klaidų darbe. įstaigos. kuria darbuotojas įsipareigoja teikti asmenines namų ūkio paslaugas. auklės.Asmeninės namų ūkio paslaugos – tai automobilio vairuotojo. nėščios. slaugės. užtikrinti saugias ir sveikas darbo sąlygas. kad darbuotojas priimtas į antraeiles pareigas dirbti sulygtą darbą. sukirpėjai. namų kambarinės paslaugos atliekant įvairius darbus privačiuose namų ūkiuose. Šios pažymos galioja vienerius darbo metus ir yra saugomos kartu su darbo sutartimi. tęsiasi toliau ir joms taikomos nuotolinio darbo sutarties nuostatos. o ne darbdavio įmonės. Patarnavimo sutartyje darbuotojo pageidavimu gali būti susitarta dėl išlaidų (kelionės. įrankiams keisti. pvz. teisės aktų nustatyta tvarka turi įvertinti profesinę riziką namudininko darbo vietoje. kurio teisnumą ir veiksnumą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Darbuotojams. specialių techninių priemonių reikalaujantis darbas. ar jo namuose yra minėtųjų asmenų. galinčiomis būti tokių veiksnių šaltiniais. Namudininko darbo laikas negali būti ilgesnis kaip 40 valandų per savaitę. spec. kad asmuo. nedirbtų ilgiau kaip 12 valandų per dieną. darbuotojas turi apie tai pranešti priėmusiam jį į antraeiles pareigas (darbą) darbdaviui ir pateikti pažymą. Namudininkas turi raštu informuoti darbdavį. susitaręs su darbuotoju. negali būti pavedami darbai.Namudininko naudojamos darbo priemonės turi atitikti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nustatytus reikalavimus. neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms moterims veiksnių. mašinų. kitoms panašioms operacijoms. kurioje turi būti nurodytas jo kasdienio darbo toje darbovietėje pradžios ir pabaigos laikas. Namudininkui netaikomos įmonės darbo tvarkos taisyklės. darbdavys. siuvimo reikmenis. kurio namuose gyvena asmenys iki 18 metų. kompiuterį. kitos darbdaviui teikiamos asmeninės namų ūkio paslaugos.Darbo sutartyje dėl antraeilių pareigų (darbo). mokėti darbuotojui darbo užmokestį. taip pat tinkamu medžiagų. Namudininkas darbo laiką skirsto savo nuožiūra.t. laiką. gavęs pažymą apie darbo ir poilsio laiką.. kurį atlieka asmuo. kancerogeniniais veiksniais. įrankių ir kitos įrangos naudojimu. telefoną. iš pagrindinės darbovietės gautą pažymą.y. modeliuotojai ir kt. drabužių įsigijimo ir kitų). dirbantis pagal 2 ar daugiau darbo sutarčių. Darbo sutartis su namudininkais ( nuo 2010 08 01 d.Namudinio darbo sutartyje gali būti numatyta. darbo diena gali būti pertraukiama.

technologija arba darbo organizavimas. Tokiu atveju sutarties nutraukimo pagrindas yra ne darbuotojo atsisakymas dirbti pakeistomis darbo sąlygomis. Laikinas darbo sutarties vykdymo sustabdymas pasibaigia kitą dieną po to. Jei darbuotojas nesutinka dirbti pakeistomis darbo sąlygomis. kuris įsigalioja 2010 08 01 d. sumažinti darbo užmokestį be darbuotojo raštiško sutikimo negalima. Darbo apmokėjimo sąlygas be darbuotojo raštiško sutikimo darbdavys gali keisti tik tuo atveju. kai reikia užkirsti kelią gaivalinei nelaimei ar gamybinei avarijai.Draudžiama perkelti darbuotoją į tokį darbą. kad kiekvieno perkėlimo atveju vieno mėnesio laikotarpis pradedamas skaičiuoti iš naujo. jeigu ji yra toje pačioje vietovėje. gesinti gaisrą ir kitais ypatingais iš anksto nenumatytais atvejais Įstatymas nenustato galutinio tokių ypatingų atvejų sąrašo. kuris neleistinas dėl jo sveikatos būklės. keičiamų sąlygų rūšies ir nuo to. taip pat pakeisti kitas DK 95 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas sąlygas. Jeigu atsiranda svarbių priežasčių -kai keičiama gamyba. Atsisakymas įvykdyti darbdavio nurodymą. ją likviduoti arba nedelsiant pašalinti jos padarinius. Negalima taikyti iš anksto suplanuotiems darbams. kaltinimų dėl galimų pravaikštų. Darbuotojas. darbdavys sumoka jam ne mažesnę kaip vienos minimaliosios mėnesinės algos dydžio kompensaciją už kiekvieną mėnesį. negali būti kvalifikuojamas kaip darbuotojo darbo drausmės pažeidimas. kuriam laikui tos sąlygos keičiamos. Darbo sutarties sąlygos. numatytų teisės aktuose. jeigu darbdavys ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nevykdo savo įsipareigojimų. darbdaviui nevykdant savo įsipareigojimų DK papildytas nauju 123-1 str. o aplinkybės nurodytos DK 129 str. Vyriausybės nutarimais ar pagal kolektyvinę sutartį yra keičiamas tam tikros ūkio šakos. įstatymų nustatyta tvarka atsako už darbdaviui padarytą žalą. nes iš anksto negalima numatyti visų sudėtingų situacijų. kad darbdavys atsižvelgtų į darbuotojo specialybę ar kvalifikaciją. Šis pakeitimas darbuotojams. kad darbuotojas. nerandantiems savo nemokių darbdavių. darbuotojui arba ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nemoka viso priklausančio darbo užmokesčio.Darbo sutarties vykdymas Darbo sutarties sąlygų pakeitimas Darbo sutarties keitimas reiškia joje sulygtų sąlygų pakeitimą. kad galima perkelti ir į kitą įmonę. jam paliekamas pirmesnio darbo vidutinis darbo užmokestis. kai jos ypatingais atvejais yra keičiamos laikinai Darbdavys turi teisę perkelti darbuotoją iki vieno mėnesio laikui į darbo sutartimi nesulygtą darbą toje pačioje vietovėje. o tai reiškia. įmonės ar darbuotojų kategorijos darbo apmokėjimas. kad darbdavys gali laikinai pakeisti darbo sutarties būtinąsias sąlygas savo iniciatyva. Tai reiškia. Jeigu perkėlus į kitą darbą darbuotojui sumažėja darbo užmokestis dėl nepriklausančių nuo darbuotojo priežasčių. Šiame straipsnyje numatyta. Jeigu darbuotojas pagrįstai sustabdo darbo sutarties vykdymą. kai darbo užmokestis didinamas. Darbo sutarties šalys gali tarpusavio susitarimu pakeisti bet kurią sutarties sąlygą – būtinąsias ar kitas darbo sutarties sąlygų pakeitimo būdas ir tvarka priklauso nuo tų sąlygų keitimo priežasties. Paprasčiausias darbo sutarties sąlygų keitimas yra šalių susitarimu. . atsakytų už darbdaviui padarytą žalą. tačiau nereikalaujama. kai darbuotojas raštu atšaukia laikiną darbo sutarties vykdymo sustabdymą arba kai darbdavys visiškai įvykdo savo įsipareigojimus darbuotojui ir jį apie tai informuoja arba kai pasibaigia trijų mėnesių terminas. jis gali būti atleistas iš darbo pagal DK 129 straipsnį laikantis nustatytos darbo sutarties nutraukimo tvarkos. Keičiant darbo sutarties sąlygas. jam paliekamas vidutinis pirmesnio darbo užmokestis. Ši nuostata taikoma ir tuo atveju. staiga atsiradusio darbdavio. ir taip apsisaugoti nuo nepagrįstų. suteikia galimybę oficialiai sustabdyti darbo funkcijų atlikimą. Taip darbdaviai apsaugomi nuo nepagrįsto darbo funkcijų sustabdymo – pravaikštų. pakeitimai įforminami abiejuose darbo sutarties egzemplioriuose. jo nevykdymas gali būti vertinamas kaip darbo drausmės pažeidimas. Perkelti darbuotoją į darbo sutartimi nesulygtą darbą. Darbdavys turi teisę laikinai perkelti darbuotoją į nesulygtą darbą toje pačioje vietovėje. jos mastas. darbo ar kolektyvinėje sutartyje. Jeigu nustatytais atvejais darbuotojui darbo užmokestis mokamas pagal atliekamą darbą. DK nenumato jokių tokio susitarimo apribojimų. kurios gali kilti darbo procese. Toks darbdavio įsakymas darbuotojui yra privalomas. Laikinas darbo sąlygų pakeitimas ypatingais atvejais Kitokia darbo sąlygų keitimo tvarka yra nustatyta. pvz. nepagrįstai sustabdęs darbo sutarties vykdymą. gali būti keičiamos esant išankstiniam raštiškam darbuotojo sutikimui. taip pat kitais gamybinio būtinumo atvejais darbdavys turi teisę pakeisti darbo sutarties sąlygas. neklausdamas darbuotojo sutikimo. tačiau tik darbuotojui sutikus.. jis nesumuojamas. kad darbuotojas turi teisę laikinai iki trijų mėnesių sustabdyti darbo sutarties vykdymą raštu įspėjęs darbdavį prieš 3 darbo dienas. Svarbu pažymėti. taip pat pakeisti kitas darbo sutarties sąlygas galima ne ilgiau kaip vienam mėnesiui. kai įstatymais. Keičiant darbo apmokėjimo sąlygas. tik kai kuriais atvejais reikalaujama raštiško darbuotojo sutikimo. o perkėlus darbuotoją į kitą darbą sumažėja darbo užmokestis dėl nepriklausančių nuo darbuotojo priežasčių. nustatytos DK 95 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Šiuo atveju darbuotojas atleidžiamas nuo pareigos atlikti darbo funkcijas ir jam darbo užmokestis nemokamas. išskyrus DK 121 straipsnyje nustatytus atvejus. planinis įrengimų remontas. užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams. Darbo sutarties vykdymo sustabdymas. nepagrįstai sustabdęs darbo sutarties vykdymą. Tačiau įtvirtinamas ir darbdavio apsaugos mechanizmas nustatantis.

netaikomi įspėjimo terminai. Darbo sutarties nutraukimas suėjus terminui Suėjus darbo sutarties terminui. susitarimas dėl darbo santykių pasibaigimo nagrinėjamu teisiniu pagrindu negali būti įgyvendintas. nepriklausantys nuo darbo sutarties šalių valios:  DK 136 str. Pasibaigus darbo sutarties terminui. Darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu Šalių susitarimas yra pats paprasčiausias ir labiausiai rekomenduotinas darbo sutarties nutraukimo pagrindas. Piniginės kompensacijos dydis nustatomas šalių susitarimu. nėra kliūtis ją nutraukti pagal DK 126 str. nebent būtų numatyta kolektyvinėje sutartyje.. Tai padėtų išvengti galimų ginčų. kai darbuotojas pažeidžia darbo drausmę. Privačiame sektoriuje tokie susitarimai neribojami. o darbuotojas nereikalauja jos nutraukti. Šalims nepasiekus bendros nuomonės dėl nutraukimo sąlygų. jau šalių sutartu laiku ir tvarka. kad šalys pačios gali pasirinkti tam tinkamą laiką.Nė vienai iš šalių darbo sutarties nenutraukus.) Jei antroji šalis per nustatytą terminą nepraneša. kai nėra darbuotojo kaltės. nes nėra pasirašytas privalomas susitarimas.  Darbdavio bankroto atveju. Praktikoje pasitaiko atvejai.  Darbo sutarties nutraukimas. bet jis negali viršyti vieno mėnesio. 1 dalies 1 punkte numatytas draudimas neleidžia įspėti ir nutraukti darbo sutartį laikinojo nedarbingumo metu. jeigu jis dirbo kad ir kelias dienas.plačiausia sąvoka. darbuotojas turi teisę nutraukti darbą. susijusios su darbo santykių baigtimi yra:  Darbo sutarties pasibaigimas . 2) likvidavus darbdavį be teisių perėmėjo. darbdavio iniciatyva. kai kreipiamasi dėl terminuotų darbo sutarčių nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo. apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika darbo dienų ( iki 2010 08 01 d. DK liko neišspręstas klausimas. t. pačios darbo sutarties pasibaigimo rezultatą. taip pat ir darbdavys gali šiais laikotarpiais jį atleisti. darbo teisiniai santykiai tęsiasi.  Terminuotų darbo sutarčių nutraukimo ypatumai. Jeigu pasibaigė įspėjimo terminas. 3) darbuotojui mirus.  Darbuotojui ar darbdaviui mirus. tai . kad pasiūlymas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu yra atmestas. bet visais atvejais susitarimas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu turėtų būti įformintas ne vėliau kaip per 7 dienas po pasiūlymo pateikimo. DK 131 str. Viena darbo sutarties šalis gali raštu pasiūlyti kitai šaliai nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. kad sutinka nutraukti sutartį.Darbuotojas gali įspėti darbdavį ne tik darbo metu. laikoma. o darbuotojas jos ir nepareikalauja.  Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva. Įspėjimo terminui pasibaigus.  Atleidimas iš darbo reiškia tam tikrą procedūrą.  Darbo sutarties nutraukimas – vartojama tais atvejais. per kiek laiko po tokio susitarimo pasirašymo darbuotojas turėtų būti atleistas iš darbo. kai darbo sutartis pasibaigia abiejų šalių arba bent vienos šalies valia. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje. kad sutartis tapo neterminuota. Susitarime numatoma nuo kurio sutartis nutraukiama ir kitos sutarties nutraukimo sąlygos ( kompensacijų . 1 d. apimanti visus darbo santykių pasibaigimo atvejus. tai nutraukti darbo sutartį ankstesnio prašymo pagrindu negalima. Nutraukiant darbo sutartį nemokama išeitinė išmoka.Darbo sutarties pasibaigimas Darbo sutartis baigiasi: 1) ją nutraukus DK ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais. numatytais pagrindais– be įspėjimo. Įstatymai nenurodo.y. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytas ir kitoks įspėjimo terminas. o nutraukiant darbo sutartį pagal DK 126 str. jeigu tuo metu darbuotojas būtų ir laikinai nedarbingas. Manoma. Literatūroje vartojamos sąvokos. darbdavys arba darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį. t. Darbo ginčai.. o darbdavys privalo įforminti darbo sutarties nutraukimą ir atsiskaityti su darbuotoju jeigu nepraėjus įspėjimo terminui darbo sutartis nebuvo nutraukta. o po to darbo sutartis su darbuotoju nutraukiama pagal DK 125 str. kad darbdavys darbuotojui nepasiūlo kompensacijos. Jei ši sutinka su pasiūlymu. – 14 dienų). susiję su terminuotų darbo sutarčių nutraukimu gali būti sprendžiami darbo ginčų komisijoje ir tiesiogiai teisme tais atvejais. bet ir ligos bei atostogų laikotarpiu. kai nėra darbuotojo kaltės. taip pat ir terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos.. Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu Darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą. Manoma. Darbo sutarties pasibaigimo pagrindai priklausantys nuo darbo sutarties šalių valios:  Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva ( be svarbių priežasčių ir esant svarbioms priežastims)  Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva. jie taikomi tik nutraukiant darbo sutartį pagal DK 129 str. per septynias dienas turi apie tai pranešti šaliai. nepanaudotų atostogų suteikimo ir kt.  Darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu.. Įstatymai neriboja šalių valios susitarimu nutraukti darbo sutartį. . bet darbuotojui priklauso piniginė kompensacija už nepanaudotas atostogas net ir tuo atveju. derybų dydis.y. laikoma.. esant nepatenkinamiems išbandymo rezultatams. Jei darbuotojas nurodė savo prašyme konkrečią datą. pateikusiai pasiūlymą nutraukti darbo sutartį. Darbo sutarties pasibaigimo pagrindai. kokia forma turi būti atsakoma į tokį pasiūlymą. kad ir atsakymas. ypač darbdavio turėtų būti duotas raštu. o darbuotojas tebedirba.

Prastova nesiejama su darbuotojo kalte. Kita aplinkybė. ir netaikoma. Darbo sutarties nutraukimas dėl nepriklausančių nuo darbuotojo aplinkybių Pagal DK 128 str. tad jeigu nustatoma. taip pat ir terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos. Po to jis gali atšaukti prašymą tik darbdavio sutikimu.. pvz. tai privalo įforminti raštu. Patartina įmonėse. Jei paskutinė termino diena yra ne darbo diena. ( civilinė byla Nr. ( civilinė byla 3K-3567/2000).Pagal teismų praktiką. apie tai įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas nuo prašymo padavimo dienos.( darbdavys turi paprašyti pateikti medicininę pažymą ar kt. Praktikoje pasitaiko atvejų. Darbuotojas. sudarytą ilgesniam kaip šešių mėnesių laikui. ( civilinė byla Nr. mokama 2 VDU dydžio išeitinė išmoka. Aplinkybė. sprendžia darbdavys ( civilinė byla Nr. Esant keliems darbo sutarties nutraukimo pagrindams. Tokiu atveju darbdavys. Nutraukiant darbo sutartį išvardintais pagrindais. kuriam darbuotojas pareiškia apie darbo sutarties nutraukimą nesilaikydamas nustatytos tvarkos. kad įvairiuose darbuotojų prašymuose. Darbuotojas turi teisę atšaukti prašymą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per tris darbo dienas ( iki 2010 08 01 – tris dienas) nuo prašymo padavimo dienos. Darbuotojo pasirašymas darbo sutartyje apie darbo sutarties nutraukimą negali pakeisti darbuotojo iniciatyva ir laisva valia paduodamo rašytinio pareiškimo ( LAT civilinė byla Nr.tris darbo dienas). sumanęs pakeisti darbo sutarties nutraukimo paties pareiškimu datą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs. nepaneigia jo surašymo fakto. pakeitimo turi būti išreikšta tokia pat – rašytine. 3K-3-1094/2000). Per įspėjimo terminą ir darbo sutarčiai nepasibaigus darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį ir kitais pagrindais. kad darbuotojas vykdytų įstatymo reikalavimą ir nutrauktų darbo sutartį tik po 14 dienų( darbo dienų) Antra. jeigu jo darbo vietoje darbo sutartyje nustatytu darbo laiku prastova ne dėl darbuotojo kaltės tęsiasi ilgiau kaip trisdešimt dienų iš eilės arba jeigu ji sudaro daugiau kaip šešiasdešimt dienų per paskutinius dvylika mėnesių. Jeigu darbuotojas. organizacijoje Darbo sutartis tokiais atvejais turi būti nutraukiama nuo darbuotojo prašyme nurodytos dienos. kai darbuotojui daugiau kaip du . 3K-3-391/2004). Darbuotojas dirbtų toliau. Į kalendorinėmis dienomis skaičiuojamą terminą įeina ne darbo dienos ir švenčių dienos.1 dalis taikoma tada. Darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą. ) arba kitomis svarbiomis priežastimis. kad DK 131 str. taip pat terminuotą darbo sutartį. atleisti už darbo drausmės pažeidimą. kai darbuotojas yra parašęs pareiškimą nutraukti darbo sutartį ir atleidimo iš darbo dieną turi nedarbingumo pažymėjimą. nuo kurios nori nutraukti darbo sutartį arba nenurodo datos. nustatytomis kolektyvinėje sutartyje. turi dvi galimybes. reikia nurodyti jų gavimo datą. kuriuo iš jų pabaigti darbo santykius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienoje byloje yra išdėstęs nuomonę. kad darbuotojas pateikia savo pareiškimą. kad terminas prasideda kitą dieną po tos kalendorinės datos arba įvykio. Darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą darbo sutartį. nenurodytų datos.Darbdavys be darbuotojo sutikimo negali pats nustatyti atleidimo iš darbo dienos. Įstatymai nenumato išimčių. o darbdavys gali įforminti atleidimą taip pat tik praėjus nurodytam terminui. tuomet darbo sutartis darbuotojo iniciatyva gali būti nutraukta ir nepraėjus nustatytam terminui. prašydamas jį atleisti tą pačią dieną arba po kelių dienų.3K-3-48/2001). kad darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu galimas tik gavus savanorišką rašytinį darbuotojo pareiškimą. Darbuotojo valia dėl atleidimo iš darbo datos. kurią darbuotojas nurodo savo pareiškime. Bendrosios terminų skaičiavimo taisyklės nurodo. darbdavys turi teisę patenkinti darbuotojo prašymą atleisti nuo pareiškime nurodytos datos. jis gali reikalauti. apie tai įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš 14 darbo dienų ( iki 2010 08 01 . Šiuo atveju abiejų šalių valia dėl darbo sutarties nutraukimo momento sutampa. tačiau minėtos aplinkybės verčia jį padaryti sprendimą ir nutraukti darbo sutartį. Tokiu atveju. nurodytos pradiniame darbuotojo pareiškime. tai termino pabaigos diena laikoma artimiausia po jos einanti darbo diena. kaip ir pirminis jo valios išreiškimas atleisti iš darbo nuo tam tikros datos. darbuotojas grąžinamas į darbą arba atleidimas yra pripažįstamas neteisėtu.3K-3-417/1999. Pirma. darbuotojas savo pareiškimo atšaukti negali. arba jei darbdavys nevykdo įsipareigojimų pagal darbo sutartį. trukdančiu tinkamai atlikti darbą. ši diena ir būtų laikoma prašymo padavimo diena ( civilinė byla Nr. įstaigose nustatyti tvarką. 3K-3-252/2002). taip pat jeigu jam daugiau kaip du mėnesius iš eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga). kada pareiškimas gautas. kai darbo sutartis pasibaigia kitais pagrindais. pažeidžia įstatymus ar kolektyvinę sutartį. kad pareiškime nėra jo surašymo datos. Nutraukiant darbo sutartį nemokama išeitinė išmoka.nepriklausomai nuo turimo nepertraukiamojo darbo stažo toje darbovietėje. tai darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį tik praėjus 14 dienų nuo pareiškimo padavimo dienos. Pagrindinis dokumentas yra darbuotojo pareiškimas. Jeigu šalys susitarė. kurią yra surašytas pareiškimas.darbdavys neturi teisės šio darbuotojo atleisti kitu laiku. kad rašytinis pareiškimas yra išgautas prieš darbuotojo valią. kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva. dėl kurių darbdavys galėtų uždelsti nutraukti darbo sutartį ir atsiskaityti su darbuotoju. darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą darbo sutartį. kai darbuotojas pareiškime nurodo konkrečią atleidimo iš darbo datą ir laikotarpis tarp šios datos ir pareiškimo padavimo dienos yra mažesnis negu trys dienos. kaip kad ir nutraukiant darbo sutartį darbuotojo pareiškimu ( civilinė byla Nr. pateikdamas pareiškimą. 3K-3-493/2005).forma. jei reikalavimas nutraukti darbo sutartį pagrįstas darbuotojo liga ar neįgalumu. jeigu darbuotojo pareiškime dėl darbo sutarties nutraukimo yra darbdavio atstovo įrašas. darbdavys gali patenkinti darbuotojo prašymą ir atleisti jį nuo tos dienos. pareiškimuose ir pan. Jeigu darbdavys šia teise pasinaudoja ir patenkina darbuotojo prašymą. įstaigoje. kuriais apibrėžta jo pradžia. jeigu jis jau yra įgijo teisę į visą senatvės pensiją dirbdamas toje įmonėje. tai yra anksčiau nei numatytas 14 dienų ( darbo dienų) terminas. Gana dažnai būna.

Darbovietės struktūriniai pertvarkymai turi būti realūs. o darbdavio sutikimu ir darbo metu. Darbuotojui suteikia teisę pasirinkti sutarties nutraukimo datą. Darbovietės struktūriniai pertvarkymai gali būti teismo pripažįstami svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį tuo atveju. kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai ( kolektyvinėje sutartyje gali būti sulygta. nuolatiniai nuostoliai. tai leidžia darbdaviui pačiam apsispręsti dėl darbo sutarties nutraukimo būtinumo ir konkrečių pagrindų. jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą. jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą. rasė. Darbuotojas gali turėti reikiamą kvalifikaciją. Darbuotojo kvalifikacija suprantama kaip darbuotojo pasirengimo dirbti tam tikrą darbą laipsnis.y. galioja iki 2010 12 31 d. tikėjimas. tačiau dėl kitų aplinkybių. Pasiūlymą kito darbo reikia suprasti kaip administracijos pareigą. kaip pagrindas nutraukti darbo sutartį darbdavio iniciatyva. kai nėra darbuotojo kaltės. tautybė. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva. numatytas kolektyvinėje sutartyje . leidžiama. kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip treji metai) asmenimis iki aštuoniolikos metų. Darbuotojo kvalifikacija apibūdinama jo turimos teorinės žinios. kaltinamą įstatymų. priklausomybė politinėms partijoms ir visuomeninėms organizacijoms. reikalingi dirbti tam tikrą darbą. Įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą turi būti nurodyta: . seksualinė orientacija. jeigu dėl struktūrinių pertvarkymų darbuotojas arba keli darbuotojai nebegali atlikti savo darbo funkcijų. 6) nebuvimas darbe. Nėra baigtinio sąrašo. jo elgesiu darbe. kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai ( kolektyvinėje sutartyje gali būti sulygta. nurodyti DK 129 straipsnio 4 dalyje. auginančiais vaikų iki keturiolikos metų. kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip treji metai) asmenis iki aštuoniolikos metų. taip pat kreipimasis į administracinius organus. darbuotojai. bet ir toks sprendimas turi būti realiai vykdomas. o sutikti – tai darbuotojo prerogatyva. 5) amžius. dėl sveikatos būklės. kilmė. jeigu darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus. Darbo sutarties nutraukimas dėl ekonominių priežasčių turi būti pagrįstas ekonomine būtinybe. Esant galimybei siūlomas kitas darbas atsižvelgiant į jo profesiją. praktiniai įgūdžiai. Ši norma reiškia. privalomas ne tik atitinkamo valdymo organo sprendimas. paprastai turėtų būti suprantamos kaip tam tikri technologiniai pasikeitimai darbovietėje. Įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį raštu pasirašytinai įspėjęs darbuotoją prieš du mėnesius ( nustačius kolektyvinėje sutartyje – ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį). kai darbdaviai išmoka dalį darbo užmokesčio arba sumoka už paskutinį mėnesį. kad šis apribojimas taikomas darbuotojams. kitų norminių teisės aktų ar kolektyvinės sutarties pažeidimais. Darbuotojai. mokama 2 VDU dydžio išeitinė išmoka. specialybę ar kvalifikaciją. nevykdo darbo normų ir kt. nors už ankstesnius lieka skolingas. kalba. laikydamasis šio ir 130 straipsnio nuostatų. pvz.mėnesius iš eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis. neįgalieji. dėl kurių įdiegimo darbuotojas arba keli darbuotojai nebegali atlikti darbo sutartimi sulygtų darbo funkcijų. Negalima siūlyti darbo. pvz. darbuotojais. gali būti pripažintas netinkamu dirbti tam tikrą darbą. Svarbiomis gali būti pripažįstamos tik tos aplinkybės. profesiniais gebėjimais. nuolatinis apyvartos mažėjimas.nepriklausomai nuo turimo nepertraukiamojo darbo stažo toje darbovietėje. Atleisti darbuotoją iš darbo. Ši data turi būti ne ankstesnė kaip trys dienos nuo prašymo padavimo dienos. susijusių su profesiniais gebėjimais. apibūdinančių darbuotojų kvalifikaciją. arba sumokėjęs darbuotojui už likusį darbo sutarties galiojimo laiką vidutinį darbo užmokestį arba kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais sumokėjęs ne mažesnę negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. kad šis apribojimas taikomas darbuotojams. t. tik ypatingais atvejais. gali būti nutraukta tik ypatingais atvejais. neįgaliaisiais. kurios yra susijusios su darbuotojo kvalifikacija. kai nėra darbuotojo kaltės Darbdavys gali nutraukti neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių. t. darbuotojai. santuokinė ir šeiminė padėtis. Technologinės priežastys. 3) dalyvavimas byloje prieš darbdavį. auginantys vaikų iki keturiolikos metų. Ji nėra tapati išsimokslinimui. Pasitaiko atvejų. 2) darbuotojų atstovo funkcijų atlikimas dabartyje ar praeityje. Nutraukiant darbo sutartį išvardintais pagrindais. darbuotojas nuolat gamina broką. kadangi išsimokslinimas yra tik vienas iš kriterijų. apie atleidimą iš darbo turi būti įspėti ne vėliau kaip prieš keturis mėnesius ( nustačius kolektyvinėje sutartyje – ne vėliau kaip prieš du mėnesius). 4) lytis. technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų ir dėl panašių svarbių priežasčių. kai darbuotojas įstatymų nustatytais atvejais atlieka karines ar kitokias Lietuvos Respublikos piliečio pareigas ir prievoles. o jeigu tai neįmanoma – siūlomas bet koks darbas. Teisėta priežastis nutraukti darbo santykius negali būti: 1) narystė profesinėje sąjungoje arba dalyvavimas profesinės sąjungos veikloje ne darbo metu. pvz. Darbo sutartis turi būti nutraukiama nuo darbuotojo prašyme nurodytos datos. naujo konkurento atsiradimas rinkoje ir pan. Darbo sutartis su darbuotojais. pilietybė ir socialinė padėtis. Įspėjimo termino sutrumpinimas. Darbo sutartis taip pat gali būti nutraukta dėl ekonominių.y. kad darbo užmokestis turi būti mokamas reguliariai. apie tai įspėjęs jį DK 130 straipsnyje nustatyta tvarka. nulemti objektyvių priežasčių. kurio jis negalėtų dirbti dėl sveikatos būklės. patirtis. Darbdavys turi teisę nutraukti terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos. įsitikinimai ar pažiūros.

Darbuotojo. Darbuotojams. nes kol nėra suėję nustatyti terminai. kai įstatymų nustatyta tvarka ginčijamas atsisakymas duoti išankstinį sutikimą atleisti darbuotoją iš darbo. darbdavys neturi teisės darbuotojo įspėti apie darbo sutarties nutraukimą. vien tik pakartojant abstrakčias DK 129 str. kuris sukelia DK 297 str. kuriomis motyvuojamas darbo sutarties nutraukimas. 3) atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarka. kuriose dirba nuo šimto iki dviejų šimtų devyniasdešimt devynių darbuotojų. Šio laiko trukmė negali būti mažesnė negu dešimt procentų darbo laiko normos. netekusiems darbingumo dėl sužalojimo darbe arba profesinės ligos. raštu neįspėto apie darbo sutarties nutraukimą. Įspėjimas.Įspėjime turi būti nurodyta konkreti darbo sutarties nutraukimo su darbuotoju priežastis. taip pat pašauktiems atlikti tikrąją krašto apsaugos tarnybą arba kitas Lietuvos piliečio pareigas asmenims. jo atleidimo iš darbo data perkeliama iki to laiko. Įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą darbuotojui gali būti įteiktas jį. 158 „ Dėl darbo santykių nutraukimo darbdavio iniciatyva“. darbo vieta ir pareigos paliekamos. auginantiems vaikus . taip pat perduodant telegrafinio. Laisvas nuo darbo laikas suteikiamas darbuotojo ir darbdavio sutarta tvarka. Įstatymas nereglamentuoja įspėjimo darbuotojui įteikimo būdo.Darbuotojams. Jeigu darbuotojas. Tie paskutiniai 12 mėnesių turi būti skaičiuojami ne nuo darbo sutarties nutraukimo dienos. pvz.. nesusijusių su atskiru darbuotoju. ir kitais būdais. Per įspėjimo laikotarpį darbdavys turi duoti darbuotojui laisvo nuo darbo laiko naujo darbo paieškoms. atleidimas iš darbo vertinamas kaip atleidimas pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką. siunčiant paštu. vertinamas kaip neatitinkantis įstatymo reikalavimų. o nustačius kolektyvinėje sutartyje gali būti mokamas ne mažesnis negu Vyriausybės patvirtintas minimalusis valandinis atlygis už kiekvieną suteiktą valandą naujo darbo paieškoms. darbo vieta ir pareigos paliekamos. kuriame nenurodyta darbo sutarties nutraukimo priežastis arba ji nurodyta ne ta ar nekonkreti. 3 ar 4 dalyse numatytus teisinius padarinius. Jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo nepasibaigus įspėjimo terminui. formuluotes ir pan. jeigu jie dėl laikinojo nedarbingumo neatvyksta į darbą ne daugiau kaip 120 dienų iš eilės arba ne daugiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių. kai darbuotojai atleidžiami iš darbo suėjus darbo sutarties (terminuotos. pašauktą atlikti tikrąją krašto apsaugos tarnybą arba kitas Lietuvos Respublikos piliečio pareigas. įspėtas apie darbo sutarties nutraukimą. kuriose dirba nuo dvidešimties iki devyniasdešimt devynių darbuotojų. 2) darbuotoją. Šiuo klausimu reikšminga TDO konvencija Nr. Įspėjimas ligos ar atostogų metu apie būsimą atleidimą vertinamas kaip neteisėtas. nurodant asmeniškai darbuotojui.Grupės darbuotojų atleidimu laikomi darbo sutarčių nutraukimai. 3) kitais įstatymų nustatytais atvejais. darbo sutartis su juo gali būti nutraukiama DK nustatytais darbo sutarties nutraukimo pagrindais. darbovietės struktūrinių pertvarkymų ar dėl kitų priežasčių. neatvyksta į darbą. nes įstatymas draudžia darbuotoją traumuoti.. Garantijų laikinai nedarbingiems asmenims apimtis priklauso nuo laikino nedarbingumo rūšies. kol jis atgaus darbingumą arba jiems bus nustatytas neįgalumas. kada turėjo pasibaigti įspėjimo terminas.Į nedarbingumo laikotarpius neįskaitomas laikas. kuriose dirba trys šimtai ir daugiau darbuotojų. Apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą darbdavys privalo raštu pranešti teritorinei darbo biržai Vyriausybės nustatyta tvarka pasibaigus konsultacijoms su darbuotojų atstovais ir ne vėliau kaip prieš įteikdamas įspėjimus apie darbo sutarties nutraukimą. laikinosios) terminui. per kurį darbuotojas gavo valstybinio socialinio draudimo pašalpą šeimos nariui slaugyti arba pašalpą epideminių situacijų atvejais. sezoninės. nepasibaigus įspėjimo terminui ir nurodo konkrečią atleidimo iš darbo datą. nekeičiant atleidimo pagrindo. pats prašo jį atleisti iš darbo pagal DK 129 str. Grupės darbuotojų atleidimais nelaikomi atvejai. laikinai nedarbingiems ne dėl sužalojimo darbe arba profesinės ligos. Už šį laiką darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis. išskyrus šio Kodekso 136 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus. Darbo sutartis negali būti nutraukiama pažeidus pareigą pranešti teritorinei darbo biržai apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą ar pareigą konsultuotis su darbuotojų atstovais. DK numato grupės darbuotojų atleidimo tvarką. šis darbuotojas gali būti atleistas iš darbo jo nurodytu laiku. išskyrus DK 136 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus. jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima indentifikuoti siuntėjo parašą. Garantijos nėščioms moterims ir darbuotojams. 2) ne mažiau kaip dešimt procentų darbuotojų įmonėse. kaip rašytinį dokumentą. faksimilinio ryšio ar kitokiais telekomunikacijų galimais įrengimais. Jeigu darbuotojas. o nuo įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą įteikimo darbuotojui dienos. taip pat jo atostogų metu. 2) atleidimo iš darbo data. tenkančios darbuotojui per įspėjimo terminą. Įspėjimo terminas pratęsiamas darbuotojo ligos ar atostogų laikui ar laikotarpiui nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. DK 131 -133 straipsniai nustato garantijas darbuotojams jų laikino nedarbingumo ir atostogų metu. Darbuotojo atsisakymas šį dokumentą prilyginamas jo gavimui.1) atleidimo iš darbo priežastis ir aplinkybės. Darbo sutarties nutraukimo apribojimai Draudžiama įspėti apie darbo sutarties nutraukimą ir atleisti iš darbo: 1) darbuotoją laikino nedarbingumo laikotarpiu ( DK 133 straipsnis). Įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą privaloma forma – rašytinė. numatoma atleisti iš darbo: 1) dešimt ir daugiau darbuotojų įmonėse. pasibaigus nustatytiems laikotarpiams. 3) trisdešimt ir daugiau darbuotojų įmonėse. kai per trisdešimt kalendorinių dienų dėl ekonominių ar technologinių priežasčių.

jei darbdavys įrodo. taip pat laikinąją darbo sutartį pasibaigus jos terminui. 3) kurie turi ne mažiau kaip dešimties metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje. jei nėra darbuotojo kaltės (Kodekso 129 straipsnis). 3-k-3-92/2005). išrinkti į darbuotojų atstovaujamuosius organus ( DK 19 straipsnis). Šią nuostatą yra išdėstęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. sukakusius senatvės pensijos amžių. darbuotojos teisiškai reikšmingi veiksmai garantijai gauti yra atitinkamo turinio pažymėjimo pateikimas siekiant gauti garantiją. įskaitant darbo užmokestį. Šis papildymas nėščioms moterims suteikia dar platesnes garantijas. darbo sutartis negali būti nutraukta. į kurį jis būtų turėjęs teisę. DK nurodytų darbuotojų. 5) kuriems tokia teisė nustatyta kolektyvinėje sutartyje. išskyrus DK 136 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus atvejus. būtina gauti kiekvienos tų institucijų išankstinį sutikimą. kai darbdaviui pateikiama medicinos pažyma apie nėštumą ir baigiasi praėjus dar vienam mėnesiui po nėštumo ir gimdymo atostogų. reikia suprasti. Pirmenybės teisę pasilikti darbe turi toje darbovietėje sužaloti darbuotojai. Nors minėtame straipsnyje ir nėra pažymėta apie terminuotų sutarčių nutraukią. ( civilinė byla Nr. išskyrus darbuotojus. draudžianti tam tikrą laiką nutraukti darbo sutartį su nėščia moterimi. 3. Garantijos gali būti taikomos ir darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai. DK 179 straipsnis papildytas 4 d. negali būti atleisti iš darbo pagal DK 129 straipsnį be išankstinio to organo sutikimo. po kurio darbuotojas visiškai atgauna darbingumą. ir naudotis visomis geresnėmis sąlygomis. nesudaro pagrindo tokį darbuotoją priskirti prie darbuotojų. kai darbdaviui buvo pateikta medicinos pažyma apie nėštumą. Darbdavio veiksmai ar sprendimai šiuo atveju įstatyme nenurodomi. tačiau.3K-3-697). Atkreiptinas dėmesys. birželio 6 d. Darbuotojams atstovaujantis organas sutikimą ar nesutikimą atleisti darbuotoją iš darbo turi pateikti raštu. darbuotoją atleidžiant iš darbo dėl darbuotojų skaičiaus mažinimo. Žios aplinkybės darbdaviui turi būti žinomos. arba šeimos narius. 4 ir 5 punktuose nustatyta pirmenybė likti darbe taikoma tik tiems darbuotojams. Teismas gali panaikinti tokį sprendimą. 6) kurie yra išrinkti į darbuotojų atstovaujamuosius organus (Kodekso 19 straipsnis). Jeigu darbuotojas išrinktas į kelias darbuotojų atstovaujamąsias institucijas arba tam darbuotojui atitinkamos garantijos nustatytos kitais įstatymais ar kolektyvinę sutartimi. Pirmenybės teisė būti paliktam dirbti. jei tik darbuotoja neatleista. organizacijoje. kad darbo sutartis pasibaigė. palikta jos nuožiūrai. kai mažinamas darbuotojų skaičius Kai dėl ekonominių ar technologinių priežasčių arba dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų mažinamas darbuotojų skaičius. kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis. nes ji gali naudotis garantija. kad šis sprendimas iš esmės pažeidžia jo interesus.y. darbo ginčus nagrinėjančio organo sprendimu turi būti grąžintas į ankstesnį darbą. turinčių pirmenybės teisę būti paliktam dirbti . ir dar vieną mėnesį pasibaigus nėštumo ir gimdymo atostogoms.y. ar nesinaudoti. Garantijos darbuotojų atstovams Darbuotojai. įskaitant darbo užmokestį. jeigu būtų dirbęs“.Darbuotojams atstovaujančio organo sutikimas galioja.Darbo sutartis negali būti nutraukta su nėščia moterimi nuo tos dienos. pirmenybės teisę būti palikti dirbti turi darbuotojai: 1) kurie toje darbovietėje buvo sužaloti arba susirgo profesine liga. kuriems nustatytas sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygis arba mažesnio negu 55 procentai darbingumo lygis. dirbančių toje įmonėje. DK 135 straipsnio nuostatos taikomos nutraukiant tiek neterminuotą. tiek terminuotą darbo sutartį. kad minėtos garantijos išlieka ir terminuotų sutarčių darbuotojams. grąžinimo į darbą bylą (2001m. Jeigu per šį laikotarpį darbuotojams atstovaujantis organas darbdaviui atsakymo neduoda. kvalifikaciją. Ar patenkinti darbdavio pareiškimą duoti sutikimą atleisti darbuotojų atstovą. sąrašas yra išsamus ir jo plečiamai aiškinti negalima. kuriam jie išrinkti. Profesinės sąjungos ar darbo tarybos pirmininkas jų kadencijos laikotarpiu taip pat negali būti atleisti iš darbo pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą be išankstinio profesinės sąjungos atstovaujamojo organo ar darbo tarybos sutikimo.K.y. darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį. kaip rodo teisminė praktika.“ darbdavys užtikrina darbuotojų teisę po šių atostogų grįžti į tą pačią ar lygiavertę darbo vietą ( pareigas) ne mažiau palankiomis sąlygomis. turinčių pirmenybės teisę būti palikti dirbti. kol pasibaigia DK 130 straipsnyje nustatyti įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą terminai. t. Garantija turi būti taikoma nuo pažymėjimo pateikimo. įstaigoje. DK 132 straipsnio 1 dalyje nėščioms moterims numatyta garantija. kad. 2. atstovaujamasis organas privalo nuspręsti per keturiolika dienų nuo pareiškimo gavimo. priešingu atveju. tai atleidus be reikalingos institucijos sutikimo pažeista darbuotojo teisė gali būti neginama. t. nutartis civilinėje byloje Nr. 2) kurie vieni augina vaikus (įvaikius) iki šešiolikos metų arba prižiūri kitus šeimos narius. 4) kuriems iki senatvės pensijos liko ne daugiau kaip treji metai. laikotarpiu. pateikti duomenis darbdaviui ir nebūti atleistai vykdant nuostatą. Ar darbuotojas naudosis įstatymo suteikta garantija. atleistas iš darbo pažeidžiant šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus. Su darbuotojais. tai atleidžiant pagal DL 129 str. pateikti duomenis darbdaviui ir nebūti atleistai. auginančiais vaiką (vaikus) iki trejų metų. jeigu darbuotojas sąmoningai tai nuslepia. t. Vien tik praeityje įvykęs darbuotojo sužalojimo darbe faktas. darbo ginčų komisijos nariams ir kt. kurių kvalifikacija nėra žemesnė už kitų tos pačios specialybės darbuotojų. kurie darbuotojų skaičiaus mažinimo metu vis dar yra netekę tam tikros procentais išreikštos profesinio darbingumo dalies. Tai prasideda nuo tos dienos. kasacine tvarka nagrinėdamas ieškovės A. įgijusius teisę į visą senatvės pensiją arba ją gaunančius. Darbuotojas. Darbdavys turi teisę teismo tvarka ginčyti darbuotojams atstovaujančio organo atsisakymą duoti sutikimą atleisti darbuotojų atstovą. .

pripažįstami. arba vaiko sveikatą prižiūrintis gydytojas. DK 136 str. kuriems nustatytas sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygis arba mažesnio negu 55 proc. Darbuotojai.Sutarties nutraukimą. t. kad darbuotojas pateiktų dokumentus. santuoka yra nutraukta ir kt. DK 136 str. Darbo sutartis turi būti nutraukta ir tuo atveju. 3 d. kai nėra darbuotojo kaltės. gyvenimu) kitą savo šeimos narį. Bet kuriuo atveju DK įtvirtinta garantija tokiam tėvui privalo būti taikoma. Jie faktiškai vieni prižiūri ( saugo. kad išskirtine pirmenybės teise naudojasi darbuotojai. 3) įstatymų įgaliotų organų ar pareigūnų reikalavimu. 1 d. Suimtas darbuotojas negali būti atleistas iš darbo. jam nemokamas darbo užmokestis.3. Priežiūros faktui patvirtinti pakanka. darbdavio teisė rinktis. Kita priežastis susijusi su vienkartiniu šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu. kurį darbuotoją atleisti. pagal kurį darbuotojas nuteisiamas bausme. kad ir turėdami žemesnę kvalifikaciją visų kitų tos darbovietės darbuotojų atžvilgiu jie naudosis pirmenybės teise būti paliktiems dirbti. Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo: 1) kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę. darbingumo lygis arba šeimos narius.. nes atleidimas iš darbo yra viena griežčiausių drausminių nuobaudų. ar kitas vaiko tėvas taip pat vykdo pareigą materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką. jeigu yra. Išvardintais atvejais darbo sutartis nutraukiama be įspėjimo. 5) kai darbuotojas nuo keturiolikos iki šešiolikos metų. DK 135 str.) Tačiau galimi atvejai. 2) kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (Kodekso 235 straipsnis). Darbdaviui mirus darbo sutartis pasibaigia. taip pat kai nėra jo teisių perėmėjo. kurie toje darbovietėje buvo sužaloti arba susirgo profesine liga. 4) kai darbuotojas pagal medicinos ar Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą negali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo.4. o kitu – ne. sulaukusius senatvės pensijos amžiaus ir jiems teisės aktų nustatyta tvarka pripažintas didelių ar vidutinių specialių jų poreikių lygis. arba mokykla. kurią nurodo institucija. tuo atveju. nes darbdavys. dėl kurios jis negali tęsti darbo. turi pirmenybės teisę pasilikti darbe. vaikai (įvaikiai). broliai. vienas iš tėvų arba vaiko atstovas pagal įstatymą. ar darbuotojas vienas išlaiko auginamą vaiką. Nutraukiant darbo sutartį dėl darbo drausmės pažeidimų. sutuoktinis. vaikaičiai ir kiti giminaičiai. seserys. taip pat išrinktieji į atstovaujamąsias institucijas. rūpinasi saugumu. kai darbuotojas negali atlikti darbo ar eiti pareigų pagal Medicinos ar Neįgalumo komisijos išvadą arba kai vienas iš tėvų. 3) darbuotojui žinoma apie ankstesnę drausminę nuobaudą 4) pakartotinio darbo drausmės pažeidimo įvykdymo dieną ankstesnė drausminė nuobauda yra galiojanti. Darbo sutarties nutraukimas be įspėjimo Darbo sutartis be įspėjimo turi būti nutraukiama šiais atvejais: 1) įsiteisėjusiu teismo sprendimu arba kai įsiteisėja teismo nuosprendis. kitas vaiko tėvas atlieka laisvės atėmimo bausmę. 2) pažeidimas padarytas po to. reikia įsidėmėti. nes praktikoje gali būti ir kitų situacijų. kad jų turima kvalifikacija nėra lyginama su kitų darbuotojų kvalifikacija. anksčiau šį sąvoka nebuvo įtvirtinta. gydytojas ar mokykla reikalauja nutraukti darbo sutartį.Kai yra darbuotojo kaltė ( 3 d. kai likviduojamas darbdavys ir jo darbo prievolės nebuvo įpareigotas vykdyti kitas asmuo. Vienas iš jų reikalauja darbo drausmės pažeidimo pakartotinumo. Vadinasi. susijusi su darbuotojo kalte. kad darbo sutartis gali būti nutraukiama esant juridinių faktų sudėčiai. kai įmonei teisme yra iškelta bankroto byla arba kreditoriai įmonėje vykdo bankroto procedūrą ne teismo tvarka arba kreditoriai įmonėje vykdo . jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos. Šiuo atveju darbdaviui paliekama teisė pačiam spręsti. Pagal DK 136 str. pripažinto neįgaliuoju tapačią gyvenamąją vietą.seneliai. kai darbuotojui nors kartą per paskutiniuosius 12 mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda ( tai ir bus pakartotinumas). atsakinga už teismų nuosprendžių vykdymą. Tai būtina įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. 2 punkte – gali būti kaltė ir gali nebūti. apribota tėvų valdžia. kurie vieni augina vaiką (įvaikius) iki 16 metų amžiaus . o kurį palikti. kai vienu atveju yra darbuotojo kaltė. Tai reiškia. 2.1 d.5 ir 6 p. ir darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo. turi būti atleistas iš darbo nuo tos dienos. 2 d. Darbuotojas pagal DK 136 str. Esant vienodai kvalifikacijai. 1d.y. jeigu ji buvo sudaryta patarnavimo darbams asmeniškai jam atlikti. jeigu pagal įstatymus jo darbo prievoles nebuvo įpareigotas vykdyti kitas asmuo. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio bankroto atveju Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnis bankrotą apibūdina kaip nemokios įmonės būseną. darbdavys turi laikytis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių. atleisti darbuotoją ar ne. vieniša motina. Šis sąrašas nėra baigtinis. Darbuotojo šeimos nariais šiuo atveju gali būti jo tėvai(įtėviai). reikalauja nutraukti darbo sutartį. „ Šiurkštus pareigų pažeidimas“ atsirado tik DK. 2) kai darbuotojui įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialios teisės dirbti tam tikrą darbą.1p.Darbuotojais. Nagrinėjant šį klausimą. tai reiškia. kurie itin reikšmingi sprendžiant atleidimo teisėtumą: 1) darbuotojas yra padaręs darbo drausmės pažeidimą. privalės spręsti klausimą dėl išeitinės išmokos mokėjimo. kurioje vaikas mokosi. darbo sutarties pasibaigimo priežastis yra darbuotojo mirtis. 6) likvidavus darbdavį. nuostatų taikymui neturi reikšmės.2 p. kurie vieni prižiūri kitus šeimos narius. našlys(našlė). Joje numatyti du atvejai nutraukti darbo sutartį. atleisdamas darbuotoją. patvirtinančius jo ir šeimos nario. jeigu sutartis buvo sudaryta patarnavimo darbams asmeniškai jam atlikti ir nėra teisių perėmėjo. Darbdavys negali pasirinkti – palikti darbuotoją darbe ar ne. todėl atleidimas galimas iš karto. Pagal kaltę galima atvejus suskirstyti į : 1. pvz. pvz.

. priimtas į darbą.y. taikomos įstatymų nustatytos sankcijos. jeigu asmuo nuslėptų sergąs liga. o jų sąrašą sudaro administratorius. Bankroto procesą reguliuoja Įmonių bankroto įstatymas. asmuo. bankrutuojančiai įmonei skiriamas administratorius ( fizinis ar juridinis asmuo. sudaryta pažeidžiant įstatymus ar Lietuvos Respublikos tarptautinius susitarimus. apie bankroto bylos iškėlimą ir perima šių bylų nagrinėjimą. Tokių darbuotojų skaičių nustato kreditorių susirinkimas. verslo ar jo dalies perdavimas negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo santykius. nagrinėjantiems bylas. Todėl. Kyla klausimas – kokiu pagrindu. pripažinimo negaliojančiomis sprendžia darbo ginčus nagrinėjantis organas. pvz. . Tokiu atveju kreditoriais gali būti turintys teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus fiziniai asmenys.nepriklausomai nuo turimo nepertraukiamojo darbo stažo toje darbovietėje. pavėluotą mokėjimą.nepriklausomai nuo turimo nepertraukiamojo darbo stažo toje darbovietėje. tarp jų įmonės darbuotojai ar jų įpėdiniai dėl darbo užmokesčio ir dėl darbo santykių pagrindu atsiradusios žalos nemokėjimo atvejais. dėl kurios draudžiama dirbti tam tikrus darbus. padalijimas. . tai būtų DK 139 straipsnio nuostatų pažeidimas. kad šiuo atveju darbo sutartis gali būti nutraukiama pagal DK 139 str. išskyrus. jog ji darbuotojams laiku nesumoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų. įmonei įgijus bankrutuojančios įmonės statusą. kokios garantijos turėtų būti taikomos atleidžiamam iš darbo darbuotojui? Manoma. nesulaukęs 18 metų. Darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui. kurį tokio amžiaus asmenims draudžiama dirbti. Kai įmonė likviduojama . 1 dalį. Su dalimi darbuotoju. neįmanoma restitucija – sutarties šalių grąžinimas į tą pačią padėtį.Nutraukus darbo sutartį pagal DK 129 straipsnį ir 136 straipsnio 1 dalies 6 punktą. Nutraukiant darbo sutartį mokama 2 VDU dydžio išeitinė išmoka. dėl bankroto. įstaigos ar organizacijos. jei darbo sutarties sudėtinės dalys ( dalis) prieštarauja įstatymų draudžiamosioms nuostatoms. t. tokia sutartis galėtų būti nutraukta tik pagal DK 129 str. pvz. įmonės. Bankrutavusi įmonė – kai teismo. prieštaraujančių įstatymams. darbuotojas su jo sutikimu turi būti perkeltas į kitą darbą. jeigu darbo sutartyje darbuotojui nustatytas darbo užmokestis yra mažesnis už valstybės nustatytą minimalų darbo užmokesčio dydį. turi atsirasti ( ar turėjo būti žinomos) bent vienai sutarties šaliai. nes atlikto darbo sąnaudų grąžinti neįmanoma. tarp jų ir susiję su darbo teisiniais santykiais. tos įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų. darbo sutartis nutraukiama. kai priimama teismo nutartis likviduoti įmonę dėl bankroto. 4) nuo šešiasdešimties iki šimto dvidešimties mėnesių  keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Nutraukiant darbo sutartį mokama 2 VDU dydžio išeitinė išmoka. dienos arba teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos raštu įspėja darbuotojus apie būsimą darbo sutarties nutraukimą ir po 15 darbo dienų nuo įspėjimo nutraukia su jais darbo sutartis. Pagrindas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei gali būti ir ta aplinkybė. darbo sutartis nutraukiama. Pradėjus bankroto procesą ( tiek teisme. įstaigos. 3) nuo trisdešimt šešių iki šešiasdešimties mėnesių  trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio. tarp jų už išmokų.Darbo sutartis. kokios darbo sutarties nutraukimo tvarkos reikėtų laikytis. kuriose šiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai. tuos prieštaravimus reikia pašalinti ( galima ir darbdavio ir darbuotojo iniciatyva). Išeitinė išmoka Išeitinę išmoką reguliuoja DK 140 straipsnis. skaičiavimas. nes. organizacijos savininko. turintis teisę teikti tokio pobūdžio paslaugas). Būtina sąlyga. kuriuo DK straipsniu remiantis tai gali būti padaryta. su kuriuo sudaroma pavedimo sutartis. susijusių su darbo santykiais. Gali būti sudarytos terminuotosios darbo sutartys dirbti įmonės bankroto proceso metu. kad darbo sutartyje. kuriame kreditoriai nusprendė įmonės bankrotą atlikti ne teismo tvarka. ar 139 str. Jeigu tam tikras prieštaravimas negali būti pašalintas. Jis atlieka ir įmonės likvidatoriaus funkcijas. darbo sutartys nutraukiamos laikantis bankroto įstatymų nuostatų. Ginčus dėl darbo sutarties nutraukimo ar jos dalių. Apribojimai nutraukti darbo sutartį reorganizuojant įmonę Įmonės. Darbo sutarties prieštaravimų įstatymams pašalinimas Kai darbo sutarties sudėtinės dalys (dalis) prieštarauja įstatymų draudžiamosioms nuostatoms ir tų prieštaravimų negalima pašalinti. ir jeigu ši aplinkybė paaiškėtų po darbo sutarties sudarymo. Priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą. jeigu ji būtų pripažinta negaliojančia. pagal kurį bankrutuojančios įmonės administratorius per 3 darbo dienas nuo kreditorių susirinkimo. atleistam darbuotojui išmokama jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje: 1) iki dvylikos mėnesių  vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio. pvz. Kartu nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles. jų pavaldumo. 2) nuo dvylikos iki trisdešimt šešių mėnesių  dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio. susijusių su darbo santykiais. kad aplinkybės. taip pat nėra galimybės perkelti darbuotojo jo sutikimu į kitą darbą. kurioje jie buvo iki negaliojančios sutarties sudarymo.. jiems sutikus.bankroto procedūrą ne teismo tvarka ir tuomet tokia įmonė įgauna bankrutuojančios įmonės statusą. DK nenumato darbo sutarties negaliojimo iš dalies dėl to.kreditorių susirinkimo pripažinta bankrutavusia ir dėl to likviduojama įmonė. dėl kurių neleidžiama sudaryti tam tikros darbo sutarties. įstaigos ar organizacijos sujungimas. Įmonės administratorius sprendžia daugumą klausimų . steigėjo ar pavadinimo pasikeitimas. tiek ne teismo tvarka). Kitais atvejais darbo sutartis gali būti nutraukta tik pagal bendrąsias DK nuostatas. jeigu nustatoma darbuotojo kaltė. teismas arba teisėjas praneša kitiems teismams. o jei bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka . Jeigu tinkamų darbų nėra arba darbuotojas nesutinka dirbti kito darbo. turi būti nutraukiama. reglamentuojančius laikinai atvykusių į Lietuvos Respubliką asmenų įdarbinimą. padariusiam tokį pažeidimą. tokia sutartis turi būti pakeista. išdalijimas ar prijungimas prie kitos įmonės.

kuris atleidimo dieną nebedirba (dėl laikino nedarbingumo. Jeigu darbuotojas pageidauja. jeigu įstatymai ar kolektyvinės sutartys nenustato kitaip. darbo laikas skirstomas į normalų. šventės. juos būtina apibrėžti. išeitinės išmokos sumų mokėjimą išdėstydamas lygiomis dalimis ir ne rečiau kas mėnesį. Darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas. Gali būti nustatyta norma ir per kitą apskaitinį laikotarpį. o tai reiškia . karinė tarnyba arba mokomosios karinės pratybos. DK 143 straipsnyje numatyti laikotarpiai. tarnybinės kelionės į kitą vietovę laikas. kurių metu darbuotojas privalo dirbti jam pavestą darbą. kurie jį laidojo  ne vėliau kaip per tris darbo dienas pristačius mirties faktą patvirtinantį dokumentą. 3) laikas. darbdavio žinioje ir vykdo savo veiklą arba atlieka pareigas. 3) darbuotojui mirus. 2) neatvykimas į darbą administracijos leidimu. kad įstatymuose ir įstatymų lydimuosiuose norminiuose teisės aktuose gali būti nustatyti ir kiti laikotarpiai. pvz. kurį darbuotojas privalo dirbti jam pavestą darbą. Europos Sąjungos norminiais aktais. ( DK 142 str. DK nuostatomis bei kt. Atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarka Darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną. norminiais teisės aktais. pagal norminius teisės aktus įskaitomos į darbo laiką. darbo įrankiams. Šiuo metu darbo ir poilsio laikas reguliuojamas TDO konvencijomis. Direktyvos 2003/88/EB 2 str. 3) valstybinių. 5) privalomų medicininių apžiūrų laikas. o darbuotojo prašymu  darbo užmokesčio dydį ir darbo įvertinimą (charakteristiką). darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Šis sąrašas nėra baigtinis. Nutraukus darbo sutartį kitais pagrindais (išskyrus DK 125 ir 126 straipsniuose bei 127 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus) ir kituose įstatymuose nustatytais atvejais. 4) nedarbingumo laikas. 9) kiti norminių teisės aktų nustatyti laikotarpiai. apribotą ir išimtinį ( maksimalų). kai darbuotojas yra darbo vietoje. pravaikštos. . pateikiama išsamesnė darbo laiko sąvoka – tai bet koks laikas. Darbo laiko trukmė Nustatoma darbo laiko norma per parą vadinama darbo diena. jam išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.). 7) nušalinimo nuo darbo laikas. kurie neįskaitomi į darbo laiką. kasdieninis (tarp pamainų). numatomą norminiuose aktuose. visos jam priklausančios darbo užmokesčio sumos išmokamos: 1) kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju. kurie yra laikomi darbo laiku. nustatytą norminiuose aktuose ar sutartyse. tačiau jie negali keisti įsakmių DK nuostatų. Jei darbuotojui priklauso ne mažesnė kaip penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Pagal trukmę. kurią atleistas iš darbo darbuotojas pareikalavo atsiskaityti. nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį. 2) kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju. tai: 1) faktiškai dirbtas laikas. per savaitę – darbo savaitė. jo pradžios ir pabaigos datas. 5) pertraukos pailsėti ir pavalgyti. 2) tarnybinės komandiruotės. darbdavys šią išmoką savo sprendimu gali išmokėti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo atleidimo iš darbo dienos. nurodydamas darbo funkcijas (pareigas). 6) daugiau kaip dviejų šimtų keturiasdešimties mėnesių  šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio. kuris dirba iki atleidimo iš darbo dienos. Siekiant nustatyti konkrečius laikotarpius. 8) prastovos laikas. Jei darbuotojui priklauso ne mažesnė kaip penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Darbo laikas  tai laikas. išeitinės išmokos sumų mokėjimą išdėstydamas lygiomis dalimis ir ne rečiau kas mėnesį.5) nuo šimto dvidešimties iki dviejų šimtų keturiasdešimties mėnesių – penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Vyriausybės nutarimai ir kolektyvinės sutartys. Normalus darbo laikas negali būti ilgesnis kaip keturiasdešimt valandų per savaitę. Darbo sutarties šalių suderinta darbo laiko norma turi būti tiksliai apibrėžta darbo sutartyse. kvalifikacijos kėlimas darbovietėje ar mokymo centruose.)  per vieną dieną nuo tos dienos. darbdavys šią išmoką savo sprendimu gali išmokėti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo atleidimo iš darbo dienos. DARBO LAIKAS Darbo laiko trukmė – viena iš darbo sutarties sąlygų. darbdavys privalo išduoti jam pažymą apie darbą.  ne vėliau kaip atleidimo iš darbo dieną. Į darbo laiką neįeina: 1) pravaikšta. Išimtis gali nustatyti įstatymai. Ši nuostata galioja iki 2010 12 31 d. saugos priemonėms paruošti ir sutvarkyti. todėl darbo laiko teisinis reguliavimas yra svarbus darbuotojų ir darbdavių derybų objektas. jam priklausantis darbo užmokestis ir kitos sumos išmokamos mirusiojo šeimos nariams arba tiems asmenims. Darbo užmokesčio mokėjimas atleidžiant iš darbo ar darbuotojui mirus Darbuotoją atleidžiant iš darbo.Kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės. 4 mėnesiai. jeigu nušalintas darbuotojas privalo laikytis nustatytos darbovietėje tvarkos.Kasdieninė darbo laiko trukmė neturi viršyti aštuonių darbo valandų. 4) pertraukos darbe. Ši nuostata galioja iki 2010 12 31 d. atostogos. kassavaitinis poilsis. laisvės atėmimo ir kt. budėjimas darbe ir namuose. daranti įtaką darbuotojo poilsio laikui ( laisvalaikiui) susijusi su darbo užmokesčio skaičiavimu. jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. kai nėra darbuotojo kaltės. reikalingas darbo vietai. 6) kiti norminių teisės aktų nustatyti laikotarpiai. ir kiti jam prilyginti laikotarpiai. 6) stažuotė. visuomeninių ar piliečio pareigų atlikimas.

kad sveikatai kenksmingų veiksnių dydžiai viršija darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų leistinus dydžius (kiekius) ir kai techninėmis ar kitomis priemonėmis jų kiekio darbo aplinkoje sumažinti iki sveikatai nekenksmingų dydžių neįmanoma. Ši darbo trukmės rūšis yra numatoma Europos Tarybos direktyvoje Nr. Atitinkamai su šia direktyva yra suderintas ir DK. suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį ( arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę). dirbančių ne vienoje darbovietėje arba vienoje darbovietėje. Darbuotojų. Moksleivių iki 18 metų. Darbuotojams. Sutrumpintas darbo laikas yra trumpesnis nei normalus. Dirbant keliose darbovietėse. dirbantiems naktį.Ne visas darbo laikas yra trumpesnis už normalų. vadovaujantis Vyriausybės patvirtintais sutrumpinto darbo laiko trukmės nustatymo pagal darbo aplinkos veiksnius kriterijais ir tvarka. darbuotojas turi savo darbą reguliuoti taip. ne visas darbo dienos arba darbo savaitės darbo laikas nustatomas: 1) darbuotojo ir darbdavio susitarimu. ryšių specializuotų tarnybų bei avarijų likvidavimo specializuotų tarnybų ir kitų tarnybų. kol jam sukaks vieneri metai. Apribotas darbo laikas yra dviejų rūšių : sutrumpintas ir ne visas. sutrumpintas darbo laikas nustatomas: 1) asmenims iki aštuoniolikos metų  pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatas. 3) pareikalavus nėščiai moteriai. darbo laikas nustatomas atsižvelgiant į darbo aplinką. bet pagal dvi ar daugiau darbo sutarčių. budėtojams patalpose darbo laikas gali būti iki dvidešimt keturių valandų per parą.  paaugliams – ne daugiau kaip 8 valandos per parą kartu su kasdiene pamokų trukme ir ne daugiau kaip 40 valandų per savaitę kartu su pamokų trukme per savaitę. energetikos. atsižvelgiant į jų darbo pobūdį ar psichofizines savybes. mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. kai dirbama ne mažiau kaip savaitę ne mokslo metų laiku (šis darbo laikas gali būti pailgintas iki 8 valandų per dieną ir 40 valandų per savaitę vaikams. 2) darbuotojo reikalavimu dėl jo sveikatos būklės pagal sveikatos įstaigos išvadą. kaip ne visa darbo diena ir šių formų kombinacija. Tam tikrų kategorijų (gydymo. kurį privalu nustatyti tam tikrų kategorijų darbuotojams. kurio bent trys valandos tenka laikotarpiui nuo 22 valandos vakaro iki 6 valandos ryto) darbo laikas sutrumpinamas viena valanda ( DK 154 str. DK 146 str. dirbantiems lengvus darbus – iki 2 valandų per dieną mokslo metų laiku ir 12 valandų per savaitę.  vaikams.97/81EB „ Dėl bendrojo susitarimo dėl darbo ne visą darbo dieną“. Ne visas darbo laikas gali būti nustatomas keliomis pagrindinėmis formomis: kaip ne visa darbo savaitė. dėstytojams – ne daugiau kaip 36 valandos ir pan. Sutrumpintas darbo laikas Sutrumpintas darbo laikas – tai norminiais teisės aktais nustatytas trumpesnis už normalų darbo laikas. taip pat kai pagal darbo sutartį darbuotojas yra priimtas dirbti naktį. Kodekse – krūtimi maitinanti moteris). .Maksimalus darbo laikas. Naktinio darbo atveju ( naktiniu laikomas darbas. per septynias dienas neturi viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų. Lietuva yra ratifikavusi TDO konvenciją Nr. Pagal DK 214 straipsnį darbuotojams. Kodekse – neseniai pagimdžiusios moterys). kurioje įvertinus riziką nustatyta. Pagal DK 145 str. krūtimi maitinančiai moteriai (motinos. įstaigos ir organizacijos gali nustatyti moksleivių darbo užmokesčio priemokas. bei darbuotojui. dirbantiems darbo aplinkoje. už sutrumpintą darbo laiką mokama kaip už visą darbo laiką. 3) asmenims. mokytojams – ne daugiau kaip 36 valandos. neseniai pagimdžiusiai moteriai (motinos. Tokių darbų sąrašą tvirtina Vyriausybė. vaikų auklėjimo įstaigų. kuriems sukako 15 metų). dirbančių nepertraukiamo budėjimo režimu) darbuotojams. 2) asmenims. Sutrumpinto darbo laiko atveju aukščiau išvardytiems darbuotojams. dirbantiems vaikų globos namuose – 30 valandų. kurioje įtvirtintas 40 valandų darbo savaitės principas. pvz. Tokių darbuotojų vidutinis darbo laikas per septynių dienų laikotarpį neturi viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų. pateikusios darbdaviui sveikatos priežiūros įstaigos pažymą apie gimdymą ir auginančios vaiką. darbo dienos trukmė negali būti ilgesnė kaip dvylika valandų. o poilsio tarp darbo dienų laikas privalo būti ne trumpesnis kaip dvidešimt keturios valandos. Įstatymai numato išimtis iš normalaus darbo laiko normos. kad augina ir maitina krūtimi savo vaiką. auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų arba du vaikus iki 12 metų. dirbančių laisvu nuo mokslo metu. kuriomis nustatomas trumpesnis už normalų darbo laikas. auklėtojams. . auginančiam vaiką iki trejų metų. tačiau už jį mokama kaip už normalų darbo laiką.) nakties darbo trukmė netrumpinama esant nepertraukiamai gamybai. o auginantiems tris ir daugiau vaikų iki 12 metų – dvi dienos per mėnesį ( ( arba atitinkamai sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę). emocine įtampa. Konkreti darbuotojų. dirbančių tokioje darbo aplinkoje. 47 „ Dėl darbo laiko sutrumpinimo iki 40 valandų per savaitę“. globos (rūpybos). kad būtų užtikrintas minimalus dienos ir savaitės poilsis. kurį darbuotojui prašant darbdavys privalo nustatyti. pateikusios darbdaviui sveikatos priežiūros įstaigos pažymą. darbuotojui. Ne visas darbo laikas Ne visas darbo laikas – šalių susitarimu nustatytas arba norminiais teisės aktais nustatytų kategorijų darbuotojams leidžiamas pasirinkti trumpesnis už normalų darbo laikas. tačiau ne tada. Įmonės. arba 7 valandos per dieną ir 35 valandos per savaitę. įskaitant viršvalandžius. bet ne ilgesnis kaip trisdešimt šešios valandos per savaitę. darbas apmokamas proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui. kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine. jeigu dirbama trimestro arba semestro metu. kasdienė ir savaitės darbo laiko trukmė nustatoma įvertinant darbo aplinkos tyrimo rezultatus. išskyrus moksleivius. vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų. kai mokykloje vyksta pamokos. bet už jį mokama proporcingai dirbtam laikui.

nustatoma šešių darbo dienų savaitė su viena poilsio diena. organizacijos darbo tvarkos taisykles.Įmonėse. skiriant į aukštesnes pareigas. įstaigos. pageidauja dirbti moterys. organizacijose nustato Vyriausybė. įstaigų. organizacijos darbo tvarkos taisyklėse. Darbuotojams nustatoma penkių darbo dienų savaitė su dviem poilsio dienomis. suderinęs su darbuotojų atstovais. Darbo laiko režimas nustatomas įmonės. Darbdavys arba jo įgaliotas asmuo įmonėje. Jeigu kitaip nenustatyta sveikatos priežiūros įstaigos išvadoje. Darbo laiko režimas yra neatsiejama darbo tvarkos dalis.Darbo savaitės rūšis.) ar kitais kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais galima taikyti suminę darbo laiko apskaitą.Darbo metu suteikiamos ir į darbo laiką įskaitomos pertraukos. Kitas su ne viso darbo laiko nustatymo tvarka susijusias sąlygas nustato Vyriausybė. nurodytų DK 146 straipsnio 1 dalies 2–6 punktuose. kurias tvirtina darbdavys. esant būtinumui ir atsižvelgus į darbuotojų atstovų nuomonę ( Kodekso 19 str. lankstesnis pamainų organizavimas. Darbo (pamainų) grafikus tvirtina administracija suderinusi su įmonės. organizacijose. Lanksčiau organizuotą darbą. nustatoma darbuotojo darbo laiko pradžia. Dažniausiai įmonėse nustatomas dienos arba savaitės darbo laiko režimas. Darbuotojai. Atsižvelgiant į darbo laiko režimą.4) darbuotojo iki aštuoniolikos metų reikalavimu. Nepranešus apie sprendimo priėmimą. 4. Darbo laiko režimo elementai yra šie: 1. kuriose įvesta suminė darbo laiko apskaita. Šiuolaikinėje ekonominėje ir socialinėje situacijoje vis didesnę reikšmę įgauna galimybė dirbti netradicinę darbo dieną arba netradiciniu darbo režimu. terminuotas. Vyriausybės nustatytos sąlygos gali būti netaikomos. arba darant ir viena. taip pat vėliau (pakeičiant darbo sutartį). suminį. neapriboja kitų darbuotojo darbo teisių. jeigu yra galimybė. Ne viso darbo laiko sąlyga turi būti nustatoma darbo sutartyje. kurie pagal atliekamą darbo funkciją savo darbo laiką visiškai ar iš dalies tvarko savo nuožiūra. mėnesį). kai darbuotojas priimamas į darbą (sudarant darbo sutartį). darbo laiko apskaitos taisykles nustato darbdavys. 3. Darbuotojo rašytinį prašymą nustatyti ne visą darbo laiką šalių susitarimu (DK 146 straipsnio 1 dalies 1 punktas) darbdavys arba jo įgaliotas asmuo privalo išnagrinėti ir apie priimtą sprendimą raštu informuoti darbuotoją ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. slaugančio sergantį šeimos narį. lankstų ( suskaidytą) budėjimo. darbuose. taip pat pertraukos pailsėti ir pavalgyti trukmė.Darbo dienos trukmė – valandomis ir minutėmis išreikšta darbo laiko norma. įstaigose. ir kita. savarankiškas užimtumas. darbo grafikai paskelbiami viešai įmonių. jos pradžia ir pabaiga.Įmonėse. jos pradžia ir pabaiga. savaitę ar apskaitinį laikotarpį. turi pirmumo teisę pasirinkti darbo pamainą. jeigu prašyme nėra nurodyta ne viso darbo laiko nustatymo data. savaitę. Įmonėse. privaloma kiekvienam darbuotojui Pagal darbo laiko paskirstymą režimus galima skirstyti į padienį( pamainos). atskiruose cechuose. Suminė darbo laiko apskaita 1. Darbo grafikai paskelbiami viešai įmonių ir jų padalinių informaciniuose stenduose ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki šių grafikų įsigaliojimo. kai dėl to susitariama kolektyvinėje sutartyje. paslaugos ir pan. Ne visas darbo laikas darbo dieną gali būti suskaidomas dalimis. vieni auginantys vaiką iki keturiolikos metų. Darbo laiko trukmė per ataskaitinį laikotarpį neturi viršyti tai darbuotojų kategorijai nustatyto darbo . Darbas ne viso darbo laiko sąlygomis nesukelia jokių apribojimų nustatant kasmetinių atostogų trukmę. taip pat kasdieninio darbo (pamainos) pradžia ir pabaiga nustatoma pagal įmonės.. mėnesio.Pamaininis darbo pobūdis ir darbo pamainos trukmė. 5) neįgaliojo reikalavimu pagal Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduotą išvadą. įstaigos. laikoma. Kiekvieno darbuotojo darbo ir poilsio laiko paskirstymas (kaita) per parą. dalis bedarbių.savaitės. distancinis darbas. organizacijų ir jų padalinių informaciniuose stenduose ne vėliau kaip prieš savaitę iki šių grafikų įsigaliojimo. Lankstaus darbo organizavimo formos gali būti: : darbo vietos skaidymas įvedus ne visą darbo dieną ir atisakius viršvalandžių. baruose. pertraukos ir pabaiga. rašytinius prašymus dėl ne viso darbo laiko privalo išnagrinėti ir raštu informuoti darbuotoją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po prašymo gavimo dienos. savaitės. organizacijos darbuotojų atstovais ( Kodekso 19 straipsnis) arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka. mažas pajamas gaunantys asmenys ir besimokantis jaunimas. Darbo laiko režimas Darbo laiko rėžimas – darbuotojo darbo laiko trukmės paskirstymas per tam tikrą kalendorinį laikotarpį ( parą. Darbo režimas – tai darbuotojo darbo laiko planas įvairiais apskaitos laikotarpiais: dienos. Darbuotojams. kad prašymas atmestas. įstaigoje. kurią darbuotojas privalo dirbti per parą. įstaigos. organizacijoje dirbančių darbuotojų. Darbdavys privalo užtikrinti tolygų pamainų keitimąsi. namudinis. kito apskaitinio laikotarpio. ypač smulkaus verslo sektoriuje. įstaigose. susitarus ne visas darbo laikas gali būti nustatomas sumažinant savaitės darbo dienų skaičių arba sutrumpinant darbo dieną (pamainą). Galimybės dirbti įvairiais darbo laiko režimais taikymas vadinamas lanksčiu darbo laiku.Draudžiama skirti darbuotoją dirbti dvi pamainas iš eilės. kai darbo dienų skaičius per savaitę 5 ar 6 dienos. Darbas apmokamas proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui. kuriose dėl gamybos pobūdžio ar kitų sąlygų penkių darbo dienų savaitė neįmanoma. apskaičiuojant darbo stažą. reikalavimu pagal sveikatos įstaigos išvadą. įstaigose ir organizacijose. 2. Darbuotojų dirbtas darbo laikas žymimas Vyriausybės patvirtintos pavyzdinės formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. keliant kvalifikaciją. auginančios vaikus.Ne visas darbo laikas gali būti nustatytas. Darbo laiko pradžią ir pabaigą valstybės ir savivaldybių įmonėse. Darbuotojai privalo dirbti darbo (pamainų) grafikuose nustatytu laiku. 6) darbuotojo.

o kitais atvejais leidžiama organizuoti viršvalandinius darbus tik darbuotojui raštiškai sutikus. ( Kodekso 195 str. kai darbdavys gali skirti viršvalandinius darbus ( įsigaliojo 2010 08 01) Pagal DK 151 straipsnį viršvalandinius darbus darbdavys gali skirti dirbti šiais išimtiniais atvejais: 1) kai dirbami darbai. Darbdavys privalo žymėti darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose tikslią kiekvieno darbuotojo dirbtų viršvalandžių apskaitą. dirbami viršijant DK 144 straipsnio 1 dalyje. 7) kai tai numatyta kolektyvinėje sutartyje. Nėščios moterys. kai darbdavys gali skirti dirbti viršvalandinius darbus. Darbdavys gali skirti dirbti viršvalandinius darbus tik išimtinais atvejais. Seimo patvirtintomis DK pataisomis atsisakyta draudimo dirbti viršvalandinius darbus. 3) kai būtina užbaigti pradėtą darbą.). per darbo dieną ( pamainą). būtini krašto apsaugai. įsigalioja 2010 08 01 d. Viršvalandiniu darbu nelaikomas administracijos pareigūnų darbas. bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą. per savaitę ir 12 val. negali būti dirbama ilgiau kaip 48 val. ne vėliau kaip po pusės pamainos. taip pat transporto priemonėms pakrauti ir iškrauti. Viršvalandinių darbų apribojimas Viršvalandiniais laikomi darbai.valandų skaičiaus. Viršvalandinių darbų trukmė Darbuotojo viršvalandinis darbas per dieną ( pamainą) neturi viršyti keturių valandų ir šimto dvidešimties valandų per metus. jeigu dėl to gali sutrikti darbo procesas. Darbo trukmė švenčių ir poilsio dienų išvakarėse . viršijantis nustatytą darbo trukmę. 4) kai dirbami mechanizmų arba įrengimų remonto ir atstatymo darbai. DK 149 str. 145. mokant už šį papildomą poilsio laiką VDU ar papildomai apmokama kaip už viršvalandinį darbą. tai reiškia. 2. darbuotojai. Apskaitinio laikotarpio trukmė negali būti ilgesnė kaip 4 mėnesiai. jeigu dėl jų gedimo didelis darbuotojų skaičius turėtų nutraukti darbą. 3 dalis. neįgalieji gali būti skiriami dirbti viršvalandinius darbus. nurodyto DK 186 str. asmenis. vieni auginantys vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų. jeigu nutraukus pradėtą darbą gali sugesti medžiagos ar įrengimai. kurie mokosi bendrojo lavinimo ir profesinėse mokyklose nenutraukdami darbo  mokymosi dienomis. Be to. reglamentavo kad „ darbus. suminės darbo laiko apskaitos įvedimo įmonėse. organizacijose tvarką nustato Vyriausybė“ Suminė darbo laiko apskaita gali būti įvedama darbdavio sprendimu ir atsižvelgiant į darbuotojų atstovų nuomonę. ir neįgalieji gali būti skiriami dirbti viršvalandinius darbus tik jų sutikimu. kai darbo aplinkos veiksniai viršija leistinus dydžius ir kitais įstatymų bei kolektyvinės sutarties nustatytais atvejais.) Dirbti viršvalandinius darbus neleidžiama skirti: jaunesnius kaip aštuoniolikos metų asmenis. kurioms esant gali būti įvedama suminė darbo laiko apskaita. Tačiau šie pakeitimai neturi įtakos DK nustatytiems viršvalandžių apribojimams. įstaigose.) Suminės darbo laiko apskaitos pakeitimai. jeigu to jiems nedraudžia Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada. Už viršvalandinius darbus mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio. Jeigu suminės darbo laiko apskaitos laikotarpiu darbuotojas dėl nuo darbdavio priklausančių priežasčių dirba mažiau negu tai darbuotojų kategorijai nustatytas valandų skaičius. Nuo 2010 08 01 d. Nuo šios datos nebegalios DK 149 str. Kitais atvejais viršvalandiniai darbai gali būti organizuojami tik gavus rašytinį darbuotojo sutikimą arba rašytinį darbuotojo prašymą. darbo tvarkos taisyklėse. darbuotojams jų pageidavimu sutrumpinama darbo diena arba suteikiama poilsio diena ( dienos) darbo. kad darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius. 2) kai dirbami visuomenei būtini darbai. ( ši nuostata įsigaliojo nuo 2010 08 01 d. šiais atvejais administracija turi nedelsdama. ir siekiant užkirsti kelią nelaimėms bei pavojams. 5) kai darbo tęsti neatvyksta pamainininkas. Jeigu taikoma suminė darbo laiko apskaita. darbuotojai. nurodyti 1 ir 2 dalyse. Išimtiniai atvejai. 146 straipsniuose ir 149 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytą darbo laiko trukmę. 1 d. kolektyvinėje sutartyje arba darbo tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatyta kitokia metinė viršvalandinių darbų trukmė. bet ne daugiau kaip šimto aštuoniasdešimties valandų per metus. kai būtina ištuštinti transporto įmonių sandėlius. neseniai pagimdžiusios moterys. sąlygas. privalo būti garantuota nustatyta paros ir savaitės nepertraukiamojo poilsio trukmė ( DK 160 ir 161 str. auginantys vaiką iki trejų metų. Visais atvejais turi būti laikomasi poilsio laiko normų. už faktiškai dirbto laiko ir nustatyto darbo laiko skirtumą yra apmokama kaip už prastovą. kuriuos nustato DK 151 straipsnis. Tokių pareigų sąrašas nustatomas kolektyvinėse sutartyse.Jeigu taikoma suminė darbo laiko apskaita. šalinamos atsitiktinės ar staiga atsiradusios aplinkybės dėl avarijų. 6) pakrovimo ir iškrovimo operacijoms ir su jomis susijusiems transporto darbams atlikti. numatyti išimtinius atvejus. ji pripažinta netekus galios. kurio dėl nenumatytos ar atsitiktinės kliūties esamomis techninėmis gamybos sąlygomis nebuvo galima užbaigti per darbo valandų skaičių. krūtimi maitinančios moterys. kad kroviniai nesusikauptų išsiuntimo bei paskirties punktuose ir būtų išvengta transporto priemonių prastovos. 3 d. 2 dalyje. pakeisti pamainininką kitu darbuotoju. gaivalinių nelaimių. Jeigu suminės darbo laiko apskaitos laikotarpiu viršijamas tai darbuotojų kategorijai nustatytas darbo valandų skaičius.

3) paros nepertraukiamasis poilsis tarp darbo dienų (pamainų). neseniai pagimdžiusios moterys. Darbuotojų. 2) papildomos ir specialios pertraukos pailsėti darbo dienos (pamainos) laiku. darbdavys gali pavesti darbuotojui ne dažniau kaip kartą per mėnesį. Poilsio laiko rūšys yra šios: 1) pertrauka pailsėti ir pavalgyti. bei darbuotojai. budėti įmonėje arba namuose gali būti skiriami tik jų sutikimu. darbdavys. kad darbas naktį pakenkė arba gali pakenkti darbuotojo sveikatai. sveikata nemokamai tikrinama Vyriausybės nustatyta tvarka. 146 straipsniai ir 149 straipsnio 1 dalis). jog bus atlikti neatidėliotini darbai. Ši pertrauka paprastai suteikiama praėjus pusei darbo dienos (pamainos) laiko. Budėjimas Ypatingais atvejais. bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą. kai reikia užtikrinti įmonėje darbo tvarką ar garantuoti. kuriems dirbti naktį neleidžia sveikatos priežiūros įstaigos išvada. Direktyva 2003/88/EB nurodo. vadovaudamasis sveikatos priežiūros įstaigos išvada. jeigu jiems nedraudžia Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada. Naktinis darbo laikas sutrumpinamas viena valanda. nurodyto DK 186 str. kad darbuotojai reguliariai turi poilsio pertraukas. darbuotojai. vieni auginantys vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų. kad būtų galima užtikrinti. Už budėjimą įmonėje. dirbančių naktį. darbuotojai. išskyrus sutrumpintą darbo laiką dirbančius darbuotojus. o budėjimo trukmė įmonėje poilsio ir švenčių dienomis. taip pat darbuotojo pageidavimu (jei turi nusiskundimų dėl nakties darbo).Nakties darbo trukmė netrumpinama esant nepertraukiamai gamybai. neseniai pagimdžiusios moterys ir krūtimi maitinančios moterys. neįgalųjį slaugantys asmenys. Budėjimas įmonėje prilyginamas darbo laikui. kad darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius. taip pat darbuotojus. Dirbti naktį draudžiama skirti asmenis iki aštuoniolikos metų. kuris nepriskiriamas darbo laikui. Tai nustatyta vadovaujantis Direktyvos 2003/88 4 straipsnyje.Darbuotojas pertrauką pailsėti ir pavalgyti naudoja savo nuožiūra. arba apmokama kaip už viršvalandinį darbą. o budėjimas namuose  ne mažiau kaip pusei darbo laiko. vieni auginantys vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų. arba darbuotojo pageidavimu šis poilsio laikas gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų. privalo perkelti darbuotoją dirbti tik dieną. 2 dalyje. Pertrauka pailsėti ir pavalgyti Darbuotojams suteikiama ne ilgesnė kaip dviejų valandų ir ne trumpesnė kaip pusės valandos pertrauka pailsėti ir pavalgyti. Už darbą naktį mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio. neįgalieji. 4) savaitės nepertraukiamasis poilsis. Budėti įmonėje arba namuose negalima skirti asmenų iki aštuoniolikos metų. Ši pertrauka neįskaitoma į darbo laiką. auginantys vaiką iki trejų metų. kad darbuotojams būtų sudarytos . jeigu jiems nedraudžia Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada. taip pat namuose negali viršyti aštuonių valandų per parą. ar namuose per artimiausią mėnesį privalo būti suteikiamas poilsio laikas tokios pat trukmės kaip budėjimas įmonėje ar darbo laikui prilygintas budėjimo laikas (budint namuose). švenčių dienų išvakarėse viena valanda darbo laikas sutrumpinamas pagal abi darbo sutartis.Neįgalieji. Esant šešių dienų darbo savaitei. POILSIO LAIKAS Poilsio laikas  tai visoks laikas. prieš poilsio dieną darbas neturi trukti ilgiau kaip penkias valandas. jei tos darbo dienos trukmė neviršija šešių valandų. tai reiškia.Švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama viena valanda.Naktiniu laikomas darbas. jeigu trys darbo valandos tenka nakčiai. Jeigu darbuotojas dirba toje pačioje darbovietėje daugiau kaip pagal vieną darbo sutartį. nėščios moterys. 5) kasmetinis poilsio laikas (švenčių dienos. 145. kad visi darbuotojai turi turėti pakankamai laiko poilsiui. bet ne vėliau kaip po keturių darbo valandų. taip pat kai pagal darbo sutartį darbuotojas yra priimtas darbui naktį. atostogos). krūtimi maitinančios moterys. kai viršijama darbo laiko trukmė (Kodekso 144 straipsnio 1 ir 2 dalys. gali būti skiriami dirbti naktį tik jų sutikimu. nesužalos savo bendradarbių ar kitų asmenų ir nepakenks savo sveikatai. Jis šiuo laiku gali palikti darbo vietą. Budėjimo laikas įmonėje kartu su darbo dienos (pamainos) trukme (kai budima darbo dienai (pamainai) pasibaigus) negali viršyti DK 144 straipsnyje nustatytos darbo dienos (pamainos) trukmės.Darbdavys privalo pasirūpinti. auginantys vaiką iki trejų metų. poilsio ir švenčių dienų išvakarėse gali būti dirbama be pertraukos pailsėti ir pavalgyti tik tada. kurių trukmė išreškiama laiko vienetais ir kurios yra pakankamai ilgos ir nepertraukiamos. jog dėl nuovargio ar kitokių neįprastų darbo modelių trumpu ar ilgesniu darbo metu darbuotojai nesusižeis patys. Pakankamas poilsis reiškia. o darbuotojo sutikimu  ne dažniau kaip kartą per savaitę budėti įmonėje arba namuose pasibaigus darbo dienai arba poilsio ir švenčių dienomis. Jeigu nustatoma. darbuotojai.Esant šešių dienų darbo savaitei. Nėščios moterys. Darbas naktį Nakties laikas yra kalendorinis laikas nuo dvidešimt antros valandos iki šeštos valandos.

9) rugpjūčio 15-ąją  Žolinę (Švč. asmenis iki aštuoniolikos metų dirbti poilsio dienomis galima skirti tik jų sutikimu.  šeštadienis ir sekmadienis. 1 d. darbuotojui turi būti suteikiama galimybė pavalgyti darbo laiku. 6) pirmąjį gegužės sekmadienį  Motinos dieną. trukmė ir poilsio vieta atsižvelgiant į konkrečias darbo sąlygas nustatomi kolektyvinėse sutartyse bei darbo tvarkos taisyklėse. energijos tiekimo įmonės. Tuose darbuose. taip pat dirbant sunkų fizinį ar didelės protinės įtampos reikalaujantį darbą arba darbą veikiant kitiems nepalankiems sveikatai veiksniams. kuriose bendrą poilsio dieną negalima nutraukti darbo dėl to. kad reikia aptarnauti gyventojus (miesto transportas.tinkamos sąlygos per pertrauką pailsėti ir pavalgyti. įstaigose ir organizacijose gali būti perkeltos Vyriausybės nutarimu. darbus. o asmenims nuo šešiolikos iki aštuoniolikos metų  ne trumpesnis kaip dvylika valandų ir apimti laiką nuo dvidešimt antros valandos iki šeštos valandos.Pertraukos pailsėti ir pavalgyti pradžią. Dėl poilsio dienų perkėlimo darbo laikas negali pailgėti. įstaigoms ir organizacijoms būtų rekomendacinio pobūdžio. darbo grafikas. Papildomos ir specialios pertraukos Atsižvelgiant į darbo sąlygas. Derinant darbuotojų poilsio laiką su švenčių dienomis. Papildomos ir specialios pertraukos įskaitomos į darbo laiką. Šie reikalavimai atitinka Direktyvos 2003/88 EB 3 straipsnio nuostatas. kuris kitoms įmonėms. kuri yra nustatyta pagal grafiką. . Jaunesniems kaip aštuoniolikos metų darbuotojams. 7) birželio 24-ąją – Rasos ir Joninių dieną. 2 dalyje arba darbuotojo pageidavimu kompensuojama suteikiant jam per mėnesį kitą dieną arba tą dieną pridedant prie kasmetinių atostogų ir mokant už tas dienas darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį( DK 194 str.). išskyrus tokius darbus. teatrai. Nustatytais atvejais abi poilsio dienos turi būti suteikiamos iš eilės. Savaitės nepertraukiamasis poilsis turi trukti ne mažiau kaip trisdešimt penkias valandas. įstaigose ir organizacijose nedirbama šiomis švenčių dienomis: 1) sausio 1-ąją  Naujųjų metų dieną. 10) lapkričio 1-ąją  Visų Šventųjų dieną. neseniai pagimdžiusias moteris ir krūtimi maitinančias moteris. Ji įskaitoma į darbo laiką. Esant suminei darbo laiko apskaitai. jeigu jis nenumatytas pagal grafiką. darbuotojus. kurių sustabdyti negalima dėl techninių gamybos sąlygų (nepertraukiamai veikiančios įmonės. Nėščias moteris. taip pat kitose nepertraukiamos gamybos įmonėse poilsio dienos suteikiamos kitomis savaitės dienomis iš eilės kiekvienai darbuotojų grupei pagal darbo (pamainų) grafikus. Paros poilsis Kasdieninio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė negali būti trumpesnė kaip vienuolika valandų iš eilės. privalo būti suteikta mažiausiai trisdešimties minučių papildoma pertrauka pailsėti darbo metu. 2) vasario 16-ąją  Lietuvos valstybės atkūrimo dieną. Įmonėms ir organizacijoms. nurodyto DK 186 str. išskyrus DK ir kituose norminiuose teisės aktuose nustatytus atvejus.Papildomų ir specialių pertraukų skaičius.) Švenčių dienos Įmonėse. jų nustatymo tvarką tvirtina Vyriausybė. papildomai neatlyginama. muziejai ir kt. darbuotojams suteikiamos poilsio dienos pagal darbo (pamainų) grafikus (tvarkaraščius). kurių darbo laiko trukmė yra ilgesnė negu keturios valandos. taip pat neatidėliotinus remonto ir krovos darbus. vienus auginančius vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų. darbuotojams darbo laiku suteikiamos papildomos pertraukos pailsėti. Už darbą poilsio dieną. o esant penkių dienų darbo savaitei. Asmenims iki aštuoniolikos metų turi būti suteikiamos ne mažiau kaip dvi poilsio dienos per savaitę.Dirbant lauke arba nešildomose patalpose. Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną). Kasdieninio nepertraukiamojo poilsio laikas darbuotojams iki šešiolikos metų privalo būti ne trumpesnis kaip keturiolika valandų. Suteikiamos ne trumpesnės kaip 30 minučių pertraukos ne rečiau kaip kas 3 valandas motinoms kūdikiui maitinti . privalo būti suteikiamos specialios pertraukos. Skirti dirbti poilsio dienomis draudžiama. poilsio dienos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojamose įmonėse. kad reikia nuolat nepertraukiamai aptarnauti gyventojus. Savaitės nepertraukiamasis poilsis Bendra poilsio diena yra sekmadienis. bei darbuotojus. auginančius vaiką iki trejų metų. 5) gegužės 1-ąją  Tarptautinę darbo dieną. būtinus gyventojams aptarnauti. kai aplinkos temperatūra žemesnė kaip 10 C. Įmonėse ir organizacijose. sveikatos priežiūros įstaigos. skaičiuojant nuo darbuotojo darbo užmokesčio. organizacijos). kolektyvinė ir darbo sutartis. mokama ne mažiau kaip dvigubai. Jie sudaromi ir tvirtinami DK 147 straipsnyje nustatyta tvarka. 3) kovo 11-ąją  Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną. kur dėl gamybos sąlygų negalima daryti pertraukos pailsėti ir pavalgyti. 8) liepos 6-ąją  Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną. pabaigą ir kitas sąlygas nustato darbo tvarkos taisyklės. kuriose negalima sustabdyti darbo dėl techninių gamybos sąlygų arba dėl to. Už darbą poilsio dieną. 4) sekmadienį ir pirmadienį  krikščionių Velykų (pagal vakarietiškąją tradiciją) dienomis. poilsio dienas nustato savivaldybės vykdomoji institucija. 11) gruodžio 25-ąją ir 26-ąją  Kalėdų dienomis.

jeigu jis nenumatytas pagal grafiką. įskaitomas faktiškai dirbtas laikas toje darbovietėje ir kiti laikotarpiai. nurodyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 170 straipsnio 1 dalyje. neatitinkančiomis normalių darbo sąlygų. ATOSTOGOS Atostogų rūšys Atostogos yra kasmetinės ir tikslinės. organizacijoje. nurodyto DK 186 str. Dirbantiems ne visą darbo laiką kasmetinės atostogos netrumpinamos. darbuotojus.. . kurių sustabdyti negalima dėl techninių gamybos sąlygų (nepertraukiamai veikiančios įmonės. išskyrus tokius darbus. mokama ne mažiau kaip dvigubai. 4) kitiems įstatymų nustatytiems asmenims. turinčių teisę į šias atostogas. kai techninėmis ar kitomis priemonėmis jų darbo aplinkoje sumažinti iki sveikatai nekenksmingų dydžių neįmanoma. 2 dalyje. darbus. už kurį suteikiamos kasmetinės papildomos atostogos. Kasmetinės atostogos Kasmetinės atostogos  tai kalendorinėmis dienomis skaičiuojamas laikotarpis. Vyriausybė tvirtina darbuotojų. neseniai pagimdžiusias moteris ir krūtimi maitinančias moteris. nenutraukiančiais darbo stažo. sausio 28 d. neatitinkančiomis normalių darbo sąlygų. įstaigoje. bei darbuotojus. taip pat kurių darbo sąlygos yra specifinės. kategorijų sąrašą ir nustato jame konkrečią pailgintų atostogų trukmę kiekvienai darbuotojų kategorijai. suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti. suteikiamos 5 kalendorinės dienos. iš kurios į kitą darbovietę darbuotojas perkeltas darbdavių susitarimu ar kitais pagrindais.  už darbą sąlygomis. skaičiuojant nuo darbuotojo darbo užmokesčio. – 3 kalendorinės dienos. tuo atveju. 2) už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą toje darbovietėje. – darbuotojams. asmenis iki aštuoniolikos metų dirbti švenčių dienomis galima skirti tik jų sutikimu. jeigu tokioje aplinkoje dirbta nuo 80 iki 100 procentų darbo laiko. susijęs su važiavimu ar yra kilnojamojo pobūdžio.Skirti dirbti švenčių dienomis draudžiama. už kiekvienų paskesnių 5 metų darbo stažą toje darbovietėje – 1 kalendorinė diena. nuo 20 iki 40 procentų – 2 kalendorinės dienos. Už darbą poilsio dieną. auginančius vaiką iki trejų metų. Į šį stažą neįeina laikas. 3) už ypatingą darbų pobūdį. iki 20 procentų – 1 kalendorinė diena. DK 162 straipsnyje nurodytos švenčių dienos į atostogų trukmę neįskaitomos. už kuriuos suteikiamos atostogos. nuo 60 iki 80 procentų – 4 kalendorinės dienos. nurodytas DK 186 str. 1 d. Kasmetinės minimaliosios atostogos Bendra kasmetinių minimaliųjų atostogų trukmė  dvidešimt aštuonios kalendorinės dienos.) Už darbą švenčių dieną pagal grafiką mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis.  už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą toje darbovietėje – darbuotojams. dirbtas įmonėje. kurių darbas (ne mažiau kaip pusė viso darbo laiko per metus.y.  už ypatingą darbų pobūdį – darbuotojams. skaičiuojamų priklausomai (proporcingai) nuo to. Nr. protine įtampa bei profesine rizika. vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų. vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. Kasmetinės pailgintos atostogos Pailgintos iki penkiasdešimt aštuonių kalendorinių dienų kasmetinės atostogos suteikiamos kai kurių kategorijų darbuotojams. 2003. Nėščias moteris. dirbantiems darbo aplinkoje. kiek iš viso valandų jie dirbo tokioje aplinkoje tais metais. kurioje sveikatai kenksmingų veiksnių dydžiai viršija darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nustatytus leistinus ribinius dydžius (kiekius). ir dėl to jiems kompensuojamos su tuo susijusios padidėjusios išlaidos. Kasmetinės atostogos yra minimaliosios. 3) neįgaliesiems. nuo 40 iki 60 procentų – 3 kalendorinės dienos. taip pat neatidėliotinus remonto ir krovos darbus. nutarimu Nr. paliekant darbo vietą (pareigas) ir mokant vidutinį darbo užmokestį. Kasmetinės papildomos atostogos Kasmetinės papildomos atostogos suteikiamos: 1) darbuotojams už darbą sąlygomis. 11-413). t. už kuriuos suteikiamos atostogos) atliekamas kelionėje. vienus auginančius vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų. turintiems didesnį kaip 10 metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje. 2) darbuotojams. Kasmetinės minimaliosios trisdešimt penkių kalendorinių dienų atostogos suteikiamos: 1) darbuotojams iki aštuoniolikos metų. – 2 kalendorinės dienos. 116 „Dėl Kompensuojamų išmokų dydžio ir mokėjimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin. 2 dalyje arba darbuotojo pageidavimu kompensuojama suteikiant jam per mėnesį kitą dieną arba tą dieną pridedant prie kasmetinių atostogų ir mokant už tas dienas darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį( DK 194 str. – iki 5 kalendorinių dienų. emocine. Į ilgalaikį nepertraukiamąjį darbo toje darbovietėje stažą. organizacijos). lauko sąlygomis. pailgintos ir papildomos. kurių darbas susijęs su didesne nervine. būtinus gyventojams aptarnauti.

6) nemokamos atostogos iki keturiolikos kalendorinių dienų.t. Vadinasi. Atkreiptinas dėmesys. Lietuvos įstatymai nenumato draudimo dirbti ar užsiimti kita veikla atostogų metu. esant medicinos įstaigos rekomendacijai.) Tais atvejais. pertraukos darbe. 2 d. pvz. jei tik dėl papildomo darbo pobūdžio darbuotojas neįgyja teisės į pailgintąsias. darbo stažo kasmetinėms atostogoms gauti ir pačių kasmetinių atostogų bendra trukmė lygi vieneriems metams. jų pasirinkimu suteikiamos arba tik kasmetinės pailgintosios. Kasmetinių atostogų suteikimo tvarka Už kiekvienus darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos tais pačiais darbo metais.7. Darbuotoją atleidžiant iš darbo nepasibaigus tiems darbo metams. Kasmetinių atostogų suteikimas dalimis. 2) nėščios moterys ir darbuotojai. tarnybinė komandiruotė. ( DK 224 str. arba prie kasmetinių minimaliųjų atostogų pridėtos kasmetinės papildomos atostogos. kur tokia sutartis nesudaroma. bet TDO . kitų norminių teisės aktų ar darbo sutarties nuostatas. kasmetinių atostogų suteikimo eilė nustatoma šalių susitarimu. 9) priverstinės pravaikštos laikas darbuotojui. už kuriuos jis gavo atostogas. namie slaugantiems ligonius ir neįgaliuosius. vieni auginantys vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų. diplominio darbo rengimo. Nesuėjus šešiems nepertraukiamojo darbo mėnesiams. už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos. pažeisdamas įstatymų. darbuotojo prašymu kasmetinės atostogos suteikiamos: 1) moterims prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų. Eilės sudarymo tvarka nustatoma kolektyvinėje sutartyje. 2) kitais įstatymų arba kolektyvinių sutarčių nustatytais atvejais. neteisėtu laikytinas tik įsigaliojusiu teismo sprendimu neteisėtu pripažintas streikas. sergantiems chroniškomis ligomis. Darbuotojams. laboratorinių darbų ir konsultacijų laiko. Išskaita už šias dienas nedaroma.Darbuotojams. Teisę pasirinkti kasmetinių atostogų laiką po šešių mėnesių nepertraukiamojo darbo įmonėje turi: 1) asmenys iki aštuoniolikos metų. Poilsio laiko einant antraeiles ir pagrindines pareigas DK nereguliuoja. Už pirmuosius darbo metus kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos po šešių mėnesių nepertraukiamojo darbo toje įmonėje. tačiau įstatymai nereglamentuoja kitų atostogų dalių trukmės ir jų skaičiaus bei eiliškumo. kasmetinės atostogos jų pageidavimu derinamos prie egzaminų. įskaitų laikymo. turintiems teisę gauti kasmetines pailgintąsias ir kasmetines papildomas atostogas. privalomų medicininių apžiūrų. kada darbdavys nesutinka suteikti darbuotojui kasmetinių atostogų. 7) nemokamos atostogos iki trisdešimties kalendorinių dienų neįgaliesiems. įstaigoje. o ten. papildomas kasmetines atostogas arba kitas atostogų lengvatas. Darbo stažas kasmetinėms atostogoms gauti pradedamas skaičiuoti kiekvienam darbuotojui individualiai ir pradeda eiti jo pirmąją darbo dieną. per kurį pagal įstatymus darbuotojui išsaugoma darbo vieta (pareigos) ir visas darbo užmokestis arba jo dalis.y. prastovos laikas ir kt. kurie mokosi nenutraukdami darbo. 11) kiti įstatymų nustatyti laikotarpiai. darbuotojo dirbto darbo laiko. kad Europos Bendrijos teisė šių klausimų nereguliuoja. Rekomenduojama dirbančiam keliose darbovietėse darbuotojui kasmetines atostogas suteikti tuo pačiu metu. motinystės arba tėvystės pašalpą. Darbuotojams. kurių paūmėjimas priklauso nuo atmosferos sąlygų. Vyrams jų pageidavimu kasmetinės atostogos suteikiamos žmonos nėštumo ir gimdymo atostogų metu. ginčas turi būti sprendžiamas individualių darbo ginčų sprendimo tvarka ( DK XIX skyrius). Darbuotojo papildomas darbas toje pačioje įmonėje. 2) laikas. turintiems teisę gauti kasmetines papildomas atostogas keliais pagrindais. 2p. slaugantiems neįgalųjį. išieškoti už neatidirbtas atostogų dienas. Viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip keturiolika kalendorinių dienų. per kurį pagal įstatymus darbuotojui išsaugoma darbo vieta (pareigos) ir mokama stipendija arba kitos išmokos. Už antruosius ir paskesnius darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos bet kuriuo darbo metų laiku pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę. Asmenims. kurį darbuotojas gavo ligos. išskyrus laiką. nepaisant to. už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos. 3) laikas. 5) mokamos kasmetinės atostogos. jei darbuotojas atleidžiamas iš darbo nesant jo kaltės. kasmetinės atostogos suteikiamos jų pageidaujamu laiku. Darbo metai. grąžintam į ankstesnį darbą.Atšaukimas iš kasmetinių atostogų Darbuotojo pageidavimu kasmetinės atostogos gali būti suteikiamos dalimis. taip pat asmenims. prie kasmetinių minimaliųjų atostogų suteikiamos jų pasirinkimu tik vienos iš papildomų kasmetinių atostogų. 4) laikas. prasideda nuo darbuotojo priėmimo į darbą dienos. organizacijoje neturi jokios įtakos kasmetinių atostogų trukmei ar jų suteikimo tvarkai. 8) nemokamos atostogos iki trisdešimties kalendorinių dienų asmenims. kol vaikui sueis treji metai. kada šie pedagogai pradėjo dirbti toje mokymo įstaigoje. Darbo stažas kasmetinėms atostogoms gauti Į darbo metus. įskaitoma: 1) faktiškai dirbtas laikas. nors įstatymai tokios nuostatos nenumato. 10) teisėto streiko laikas. įskaitomos į darbo laiką. kai darbuotojas yra išėjęs vaiko priežiūros atostogų. Mokymo įstaigų pedagogams pirmaisiais darbo metais kasmetinės atostogos suteikiamos moksleivių ir studentų vasaros atostogų metu.

kokia tvarka jis buvo pašauktas šiems darbams. Svarbu žinoti. nepaisant faktiškai iki gimdymo panaudotų dienų skaičiaus. Jeigu nustatytos arba kitos priežastys. Atleidžiant darbuotoją iš darbo (išskyrus atvejus. 5) kūrybinės. kasmetinės atostogos pratęsiamos atitinkamą dienų skaičių arba darbuotojui susitarus su administracija nepanaudotų kasmetinių atostogų dalis perkeliama į kitą laiką. Jeigu darbuotojui priklausantis darbo užmokestis nustatytu laiku nesumokamas ne dėl darbuotojo kaltės. 3) įgyja teisę į nemokamas atostogas. kiek buvo delsiama sumokėti darbo užmokestį. kad nebus pasiektas kasmetinių atostogų tikslas – darbuotojui atgauti per darbo metus prarastas fizines ir dvasines jėgas ( TDO rekomendacijos Nr. tenkančių tam darbo laikotarpiui. Kompensacijos dydis nustatomas pagal nepanaudotų kasmetinių atostogų. Nepanaudotų kasmetinių atostogų suteikimas atleidžiant iš darbo Kasmetinių atostogų nepanaudojimas – nepasinaudojimas visomis ar dalimi darbuotojui priklausančių kasmetinių atostogų per darbo metus. Perkeltos kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos tais pačiais darbo metais. Nėštumo ir gimdymo atostogos Moterims suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos  septyniasdešimt kalendorinių dienų iki gimdymo ir penkiasdešimt šešios kalendorinės dienos po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų  septyniasdešimt kalendorinių dienų). Tokiu atveju atleidimo iš darbo diena yra laikoma kita diena po kasmetinių atostogų pabaigos dienos. nepaisant darbo metų. jam išmokama piniginė kompensacija. dėl kurių kasmetinės atostogos negali būti panaudotos. Savo kasmetinių atostogų laiką darbuotojas turi teisę naudoti savo nuožiūra ir jų metu atlikti darbo funkcijos pagal darbo sutartį neprivalo. atsirado iki kasmetinių atostogų pradžios. nurodytas DK 178 straipsnyje. darbo dienų skaičių. kai darbuotojas: 1) yra laikinai nedarbingas. kompensacija išmokama už visas nepanaudotas kasmetines atostogas. 4) mokymosi. 2) tėvystės atostogos. Kasmetinių atostogų apmokėjimas Darbo užmokestis už kasmetines atostogas mokamas ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki kasmetinių atostogų pradžios. 6) valstybinėms ar visuomeninėms pareigoms atlikti. Lygiai taip pat draudžiama darbdaviui reikalauti. . 4) atleidžiamas nuo darbo valstybinėms ar visuomeninėms pareigoms atlikti DK 183 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytais atvejais. Ši norma atitinka Direktyvos 2003/88/EB 7 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl draudimo pakeisti atostogas pinigine kompensacija. Šios atostogos apskaičiuojamos bendrai ir suteikiamos moteriai visos. įvaikinusiems naujagimius ar paskirtiems jų globėjais. kad teisė į piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas atsiranda nepriklausomai nuo darbo sutarties rūšies ar darbo santykių trukmės bei darbo santykių pasibaigimo pagrindo. Jei dėl darbo santykių pabaigos darbuotojui negali būti suteikiamos kasmetinės atostogos arba jei darbuotojas jų nepageidauja. 7) nemokamos. skaičiaus.neskatina tokio atostogų skaidymo dalimis. Kasmetinės atostogos taip pat perkeliamos. 2) įgyja teisę į tikslines atostogas. 47 3 straipsnis).pagal darbo įstatymus atšaukti iš kasmetinių atostogų joms prasidėjus ( iki atostogų pabaigos) leidžiama tik su darbuotojo sutikimu. Piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokama nutraukiant darbo sutartį neatsižvelgiant į jos terminą. kai atleidžiama dėl jo paties kaltės). už kuriuos visiškai ar iš dalies nebuvo pasinaudota atostogomis. Ši nuostata prieštarauja CK normoms. Jei darbuotojui kasmetinės atostogos nebuvo suteiktos daugiau kaip už vienerius darbo metus. kad darbuotojas nutrauktų darbo po. kasmetinės atostogos pratęsiamos tiek dienų. 5) dalyvauja likviduojant stichinių nelaimių ir avarijų pasekmes. Nepanaudotos kasmetinės atostogos kaupiamos per visus darbo metus toje darbovietėje. Darbuotojo prašymu arba sutikimu nepanaudotų kasmetinių atostogų dalis gali būti perkeliama ir pridedama prie kitų darbo metų kasmetinių atostogų.Nepanaudota kasmetinių atostogų dalis suteikiama DK 174 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka. Jei tokios priežastys atsirado kasmetinių atostogų metu. negu buvo numatyta. Perkelti kasmetines atostogas leidžiama tik darbuotojo prašymu arba sutikimu. ir už pratęstą laiką mokama kaip už kasmetines atostogas. išskyrus darbo santykių pabaigos atvejį. Piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas Kasmetines atostogas pakeisti pinigine kompensacija neleidžiama. nes gali būti. kol jam sueis treji metai. Tikslinių atostogų rūšys Tikslinės atostogos yra: 1) nėštumo ir gimdymo. suteikiamos atostogos už laiką nuo įvaikinimo ar globos nustatymo dienos. Darbuotojams. nes . darbuotojui susitarus su administracija kasmetinės atostogos perkeliamos kitam laikui. kol kūdikiui sueis septyniasdešimt dienų. nurodytas DK 184 straipsnio 1 dalyje. Kasmetinių atostogų perkėlimas ir pratęsimas Kasmetinių atostogų perkėlimas – kasmetinių atostogų suteikimas vėliau. nepaisant to. 3) atostogos vaikui prižiūrėti. nepanaudotos kasmetinės atostogos jo pageidavimu suteikiamos nukeliant atleidimo datą.

Darbuotojai. kurie mokosi bendrojo lavinimo mokyklose ar nustatyta tvarka įregistruotose aukštesniosiose ir aukštosiose mokyklose. senelei. ketinantis pasinaudoti šiomis atostogomis ar grįžti į darbą joms nepasibaigus. Atleidimo nuo darbo ir apmokėjimo tvarka nustatoma kolektyvinėje sutartyje. Jeigu darbuotojas mokosi turėdami įmonių siuntimus. 2) įskaitoms pasirengti ir laikyti  po dvi dienas kiekvienai įskaitai. vadovėliams rašyti ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. neturinčiam teisės gauti motinystės ( tėvystės) pašalpos iš VSDF lėšų. turi būti sudaromos sąlygos dalyvauti komisijos veikloje paliekant jiems vidutinį darbo užmokestį ir pan. atleistiems nuo darbo valstybinėms arba visuomeninėms pareigoms atlikti. mokama pašalpa pagal Išmokų vaikams įstatymą. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytas ilgesnis įspėjimo terminas. Darbuotojas. kai įmonė visiškai likviduojama.. ( DK 210 str. nukentėjusiuoju. kurie mokosi savo iniciatyva -mokama kolektyvinėje sutartyje numatyta tvarka arba šalių susitarimu.. suteikiamos atostogos vaikui prižiūrėti. Į mokymosi atostogų laiką neįskaitomas kelionėje sugaištas laikas. Per šį atostogų laikotarpį paliekama darbo vieta (pareigos). 3) laboratoriniams darbams atlikti ir konsultavimuisi  tiek dienų. todėl šie klausimai turi būti sureguliuoti kolektyvinėje sutartyje. dalyvauti profesinės sąjungos renginiuose ir kt. vertėju ar kviestiniu. auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų – iki trisdešimties kalendorinių dienų. Per šias atostogas darbuotojams darbo užmokestis paprastai nepaliekamas. . dalyvauti profesinės sąjungos renginiuose ir kt. magistro) darbui baigti ir ginti  trisdešimt kalendorinių dienų. 2) darbuotojams. kad po minėtų pareigų atlikimo darbuotojas grįžtų tęsti darbo. kol vaikui sukaks vienas mėnuo. specialistu. apie tai raštu privalo įspėti darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika dienų. ne mažesnį už vidutinį. susijusias su darbuotojų atstovų funkcijų įgyvendinimu. Mokymosi atostogos Darbuotojams suteikiamos mokymosi atostogos stojamiesiems egzaminams į aukštesniąsias ir aukštąsias mokyklas pasirengti ir laikyti  po tris dienas kiekvienam egzaminui. kurios įpareigojimus jie vykdo. tėvui (įtėviui). kiek nustatyta mokymo planuose ir tvarkaraščiuose. darbo užmokestį. Atleidimo nuo darbo laikas gali būti skaičiuojamas ne tik dienomis. seneliui arba kitiems giminaičiams. kol jam sueis treji metai. jog tarp tėvų būtų įregistruota santuoka. Darbuotojai. Darbuotojams. todėl gali būti reikalaujama. pvz. mokamas ne mažesnis kaip vidutinis darbo užmokestis. Atostogas galima imti visas iš karto arba dalimis. per jas jam nėra mokamas darbo užmokestis. į prokuratūrą ir teismą liudytoju. taip pat darbuotojui. moka ar kompensuoja ta įstaiga ar organizacija. Įstatymai nereguliuoja šių atostogų trukmės. darbo sutartyje arba šalių susitarimu. Atostogos vaikui prižiūrėti. Už nustatytų atostogų laiką mokama Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nustatyta pašalpa.nereikalaujama. faktiškai auginantiems vaiką. kol jam sueis treji metai Pagal šeimos pasirinkimą motinai (įmotei). Tėvystės atostogos Vyrams suteikiamos tėvystės atostogos – laikotarpiui nuo vaiko gimimo dienos iki tol. atlikti donoro pareigų ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. 4) diplominiam (bakalauro.) Kūrybinės atostogos Kūrybinės atostogos suteikiamos disertacijai užbaigti. Nemokamos atostogos Darbuotojui suteikiamos nemokamos atostogos jo asmeniniams poreikiams tenkinti. išskyrus atvejus. Darbuotojo reikalavimu nemokamos atostogos suteikiamos: 1) darbuotojams. Asmeniui. paskirtam vaiko globėju. turintys teisę gauti šias atostogas. 1. Toks ankstyvas globos paskyrimas kūdikiui pagal nepilnamečių globos nustatymo teisės aktus taip pat neįmanomas. auginantiems vaiką iki keturiolikos metų  iki keturiolikos kalendorinių dienų. darbuotojų atstovams. pakviesti į ikiteisminio tyrimo įstaigas. Darbuotojams. išrinktiems į darbo ginčų komisiją. Atleidimas nuo darbo valstybinėms arba visuomeninėms pareigoms atlikti Darbuotojai atleidžiami nuo darbo: įgyvendinti rinkimų teisės. kuriuos išduoda moterį prižiūrintys sveikatos priežiūros įstaigų gydytojai. gali jas imti pakaitomis.leidžiama įvaikinti tik ne jaunesnius kaip 3 mėnesių vaikus. jų suteikimo tvarkos ir apmokėjimo tvarkos. jeigu ko kita nenustato įstatymas. Įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkami darbuotojai atleidžiami nuo darbo iki šešių darbo dienų per metus kvalifikacijai kelti. atleidimo nuo darbo ir apmokėjimo tvarka nustatoma kolektyvinėje sutartyje. Yra įtvirtinta naujovė . bet ir valandomis. įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkami darbuotojai atleidžiami nuo darbo iki 6 darbo dienų per metus kvalifikacijai kelti. 5) valstybiniams (baigiamiesiems) egzaminams pasirengti ir laikyti  po šešias dienas kiekvienam egzaminui. Už nustatytų atostogų laiką mokama Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nustatyta pašalpa. Šios atostogos suteikiamos vaiko tėvo prašymu. Atostogos suteikiamos pagal nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimus. kurių tikslas – padėti vaiko motinai pirmąjį mėnesį rūpintis vaiku. bet įstatymai numato kai kurias išlygas. visuomeninės organizacijos arba darbuotojų kolektyvo atstovu. pagal šių mokyklų pažymas suteikiamos mokymosi atostogos: 1) eiliniams egzaminams pasirengti ir laikyti  po tris dienas kiekvienam egzaminui.

5) darbuotojui.  kartą per mėnesį. 4) neįgaliajam – iki trisdešimties kalendorinių dienų per metus. kartu su jomis darbuotojui išmokami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai. Nustačius netekto darbingumo procentą. 7) santuokai sudaryti  ne mažiau kaip trys kalendorinės dienos. jei darbuotojas nebuvo apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu. jeigu jis nenumatytas pagal grafiką. Kad nustatomos naujos darbo apmokėjimo sąlygos (Kodekso 120 straipsnio 3 dalis). palyginti su normaliomis sąlygomis. Vyrams ir moterims už tokį pat ar lygiavertį darbą mokamas vienodas darbo užmokestis. bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą. GARANTIJOS IR KOMPENSACIJOS Darbo užmokestis Darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą. 8) mirusio šeimos nario laidotuvėms  ne mažiau kaip trys kalendorinės dienos. išmokėtos ir išskaičiuotas sumas apie dirbto laiko trukmę. kad darbuotojas naudotųsi nemokamomis atostogomis. kuriam Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimu nustatytas nuolatinės slaugos būtinumas – iki 30 kalendorinių dienų per metus šalių suderintu laiku. . kitokio sveikatos pakenkimo) ir nėra galimybės jį perkelti į kitą darbą. kol bus gauta Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada dėl darbuotojo darbingumo. darbdavys neturi teisės reikalauti. Delspinigiai pradedami skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų. Konkretūs apmokėjimo dydžiai nustatomi kolektyvinėse ir darbo sutartyse. vieta ir tvarka Darbo užmokestis mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį. Už darbą poilsio arba švenčių dieną. įmonės. palyginti su nustatyta norma. į atsiskaitymo lapelius įrašoma informacija apie darbuotojui apskaičiuotas. Darbo užmokesčio mokėjimo terminai. o jeigu yra darbuotojo raštiškas prašymas. vieta ir tvarka nustatomi kolektyvinėse arba darbo sutartyse. Darbuotojo darbo užmokestis priklauso nuo darbo kiekio ir kokybės. pvz. kol jam sueis treji metai. Pavėluotas darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų mokėjimas Kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. vienam slaugančiam neįgalųjį. darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį. už darbą jam mokama proporcingai daugiau. atitinkantį jo sveikatą ir esant galimybei kvalifikaciją. todėl darbuotojo reikalavimu nemokamos atostogos turi būti suteiktos. 6) darbuotojui. Už viršvalandinį darbą ir darbą naktį mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojui nustatyto valandinio atlygio (mėnesinės algos). atskirai nurodant viršvalandinių darbų trukmę. Nuo 2010 08 01 d. prastovos atveju. slaugančiam sergantį šeimos narį – tokiam laikui. jam mokamas žalos atlyginimas (Kodekso 249 straipsnis). už darbą tokiomis sąlygomis mokamas padidintas.Konkretūs darbo apmokėjimo dydžiai nustatomi kolektyvinėse ar darbo sutartyse. metu).07 procento priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną. Visiems darbuotojams darbdavys turi įteikti atsiskaitymo lapelius. Įmonei iškėlus bankroto bylą arba pradėjus bankroto procedūrą ne teismo tvarka. DARBO UŽMOKESTIS. jam mokama įstatymų nustatyto dydžio ligos pašalpa. šių atostogų bendra trukmė negali viršyti trijų mėnesių. Jeigu yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų.3) moters nėštumo ir gimdymo atostogų metu bei vaiko priežiūros. Darbo apmokėjimas perkėlus darbuotoją dėl sveikatos būklės į kitą darbą Jeigu darbuotojo sveikata pablogėjo dėl darbo šioje įmonėje (negali dirbti ankstesnio darbo dėl traumos. Darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius. delspinigių skaičiavimas nutraukiamas nuo bankroto bylos iškėlimo ( kreditorių sprendimo taikyti bankroto procedūrą ne teismo tvarka) dienos. Darbo užmokestis mokamas pinigais. Bet kuriuo atveju darbuotojo prašymas suteikti nemokamas atostogas turi būti pateiktas laisva valia. įstaigos. darbdavys turi raštu pranešti darbuotojams ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki jų įsigaliojimo. organizacijos veiklos rezultatų bei darbo paklausos ir pasiūlos darbo rinkoje. Ne visas darbo laikas (ne visa darbo diena arba savaitė) apmokamas proporcingai dirbtam laikui arba mokama už atliktą darbą. Delspinigių dydį sudaro 0. Atkreipiamas dėmesys į tai. jeigu tos priežastys nurodytos šioje sutartyje.Darbo sąlygų klasifikaciją ir sveikatai kenksmingų veiksnių leistinas koncentracijas bei lygius reglamentuoja įstatymai ir kiti norminiai teisės aktai. Konkretūs darbo užmokesčio mokėjimo terminai. Nemokamos atostogos dėl kitų priežasčių suteikiamos kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka. mokama ne mažiau kaip dvigubai arba darbuotojo pageidavimu kompensuojama suteikiant darbuotojui per mėnesį kitą poilsio dieną arba tą dieną pridedant prie kasmetinių atostogų. atostogų metu tėvui jo pageidavimu (motinai  tėvo atostogų vaikui prižiūrėti. kad darbo sutarties nutraukimo atveju ši nuostata netaikoma. Už darbą švenčių dieną pagal grafiką mokamas ne mažesnis kaip dvigubas valandinis arba dieninis atlygis. kol jam sueis treji metai. kurį darbuotojas pagal savo sveikatą galėtų dirbti.. tarifinis atlygis. nes įmonėje nėra darbo. Kai padidinamas darbuotojo darbo mastas. profesinės ligos. kurį rekomenduoja gydymo įstaiga.

kai darbuotojas priimamas arba perkeliamas dirbti į kitą vietovę (išskyrus priėmimą dirbti bei perkėlimą jo paties prašymu). mažiau apmokamą darbą.2p). atlyginti žalą. į kurių sudėtį įeina juridinio fakto – darbuotojo kaltės buvimas. . jei darbuotojas atleidžiamas iš darbo nesant jo kaltės.. arba atliko veiksmus. Jei darbuotojas priimamas dirbti ar perkeliamas į kitoje vietovėje esantį darbą paties prašymu. o paskui dėl įvairių priežasčių palieka darbovietę.4. dėl kurios jis negali tęsti darbo.  kai darbuotojas atleidžiamas iš darbo tokiais įstatymuose nustatytais darbo sutarties nutraukimo pagrindais. o tik po to dėl likusios sumos yra kreipiamasi su ieškiniu į teismą.1 ir 2 punktuose numatytais pagrindais. Kolektyvinėse ar darbo sutartyse gali būti nustatytas ir kitų išlaidų. 136 str. Išskaita už šias dienas nedaroma. apmokėjimas (vienkartinių pašalpų forma ir kt. kurioje jie dirba. kurie yra tik prasidėję.3 d. kai esant didesnei išieškotinai sumai. taip pat už ūkinius patarnavimus. Neleistina praktika. kurie pagal įstatymą yra darbo sutarties nutraukimo pagrindas. jam mokama: 1) paties darbuotojo ir jo šeimos narių kelionpinigiai. 2) turto pervežimo išlaidos. Šiais atvejais administracija turi teisę duoti nurodymą padaryti išskaitą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos. DK 136 str. kad išskaita iš darbuotojo darbo užmokesčio išieškoti už neatidirbtas atostogų dienas darbdavio administracijos nurodymu gali būti daroma šiais atvejais:  kai darbuotojas atleidžiamas iš darbo tokiais įstatymuose numatytais darbo sutarties nutraukimo pagrindais. permokėta dėl skaičiavimo klaidų. kurią baigėsi avanso grąžinimo ar įsiskolinimo padengimo nustatytas terminas. Dėl tos pačios priežasties tokia išskaita nedaroma ir tuomet. Darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš 3 jo paskutinių darbo mėnesių laikotarpio. įstaigai ar organizacijai. 128 str. Negalima iš darbuotojo išieškoti permokėto ir neteisingai pritaikius įstatymą apskaičiuoto darbo užmokesčio. taip pat už kelionėje išbūtą laiką. arba paaiškėjo darbuotojo padaryta žala. Šiais atvejais darbdavys per DK 27 straipsnio nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą gali pareikšti esamam ar buvusiam darbuotojui ieškinį teisme dėl nuostolių atlyginimo. 2d. Išskaitos iš darbuotojų darbo užmokesčio padengti jų įsiskolinimą įmonei. kuris buvo duotas tarnybinės komandiruotės ar perkėlimo į kitą vietovę atveju. kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė įmonei. DK 136 str. kuriems esant darbo sutartis turi būti nutraukta ne dėl jos šalių valios. todėl šiuo atveju išskaita už neatidirbtas atostogų dienas negali būti daroma ( DK 224 str. jei yra praleistas vieno mėnesio terminas nuo žalos nustatymo dienos ar darbuotojas yra nutraukęs darbo santykius su darboviete arba darbuotojo padaryta žala viršija jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydį. 21. kai darbuotojas pasiima kasmetines atostogas už darbo metus. mokamas darbo užmokesčio skirtumas tarp ankstesnio vidutinio darbo užmokesčio ir gaunamo uždarbio pagal atliekamą darbą. Dažni atvejai. 2) darbuotoją atleidžiant iš darbo nepasibaigus tiems darbo metams. Išskaitų iš darbo užmokesčio pagrindai Išskaitos iš darbo užmokesčio gali būti daromos tik įstatymų nustatytais atvejais. permokėtas dėl skaičiavimo klaidų. Įstatymo leidėjas šiuo atveju turėjo galvoje tas skaičiavimo klaidas. pirma daroma vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išskaita. susijusių su persikėlimu. pvz.3 p. kai darbuotojas atleidžiamas iš darbo. Garantijos ir kompensacijos priimant arba perkeliant į kitoje vietovėje esantį darbą Visais atvejais. 2 dalį. už kuriuos jis gavo atostogas. išieškoti už neatidirbtas atostogų dienas. 3) dienpinigiai už kelionėje išbūtą laiką. buvo išmokėta suma. pvz. išskaičiavus iš jų jau turėtas kelionės išlaidas. grąžinti sumas. o dėl priežasčių.1d. arba savo noru be svarbių priežasčių nutraukė darbo sutartį nepasibaigus terminui. išaiškinime A3-97 ( „Teismų praktika „ Nr. kuris buvo duotas. išskyrus skaičiavimo klaidos atvejus.6 punktus ir 2 dalį. bet ne daugiau kaip už šešias dienas.5. padengti neišleistą ir laiku negrąžintą avansą. pagal DK 124 str. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 01 29 d.. gali būti daromos administracijos nurodymu: 1) grąžinti avansą. Pagal DK 127 str. pvz. Darbuotojas. privalo grąžinti jam išmokėtas sumas. nustatytam įstatymo arba sutartam priimant į darbą ar perkeliant į jį.. 127 str. Rašytinis nurodymas išskaitai iš darbuotojo darbo užmokesčio negali būti duodamas. 126 str.) nurodė. jei darbuotojo įsiskolinimas neviršija jo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio. kol bus gauta valstybinės socialinės medicininės ekspertizės komisijos išvada dėl darbuotojo darbingumo.).Jei darbuotojas nurodytoms aplinkybėms perkeliamas į kitą. 2004m.125 str. įskaitant jį į darbo užmokestį. pagal kurį darbuotojas nuteisiamas bausme. kurios atsirado dėl darbuotojo kaltės. nurodytos išmokos gali būti nustatomos šalių susitarimu. 4) darbo užmokestis už išsiruošimo į kelionę ir įsikūrimo naujoje vietovėje laiką. kurios atsiranda klaidingai atlikus aritmetinius veiksmus. 1dalį darbuotojas atleidžiamas iš darbo jo paties prašymu ir dėl to nėra jo kaltės. Atskirais atvejais įmonei padarytą žalą teismas gali priteisti nagrinėdamas administracinę ar baudžiamąją bylą.129 str.1 punkte numatytu pagrindu – kai įsiteisėja teismo nuosprendis.. jam išmokėtas dėl persikėlimo dirbti į kitą vietovę. 1 dalį. o jei nustatyto termino nėra  nutraukė darbo sutartį nesibaigus vieneriems darbo metams. Jeigu darbuotojas be svarbios priežasties neatvyko į darbą arba atsisakė pradėti dirbti. dėl svarbios priežasties neatvykęs į darbą arba atsisakęs pradėti dirbti. jis privalo grąžinti įmonei visas lėšas.

dėl savanoriškai teikti materialinę paramą vaikams. Šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma: 1) neleistinas elgesys su lankytojais ar interesantais arba kiti veiksmai. leistino dydžio išskaitos daromos kas mėnesį iki galutinio atsiskaitymo. suderinęs su darbuotojų atstovais. darbdavys tokios teisės neturi. pažeidusiems darbo drausmę. DARBO DRAUSMĖ Darbo drausmė darbovietėje užtikrinama sudarant organizacines ir ekonomines sąlygas normaliam našiam darbui. kai šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai jo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai tvarkai. atlyginimą ir žalos. DK 226 str. išskaitų dydis negali viršyti dvidešimties procentų. ilgalaikį ir nepriekaištingą darbą. auginančioms vaikus. Išskaitoms. ar bendraujant telefonu. Jeigu išieškotina pinigų suma yra didelė. taip pat už kitus darbo rezultatus darbdavys gali skatinti darbuotojus (pareikšti padėką. ribojimai dėl palaikomų sumų dydžio netaikomi. CPK 739 straipsnyje nurodoma. taip pat atėmus maitintojo gyvybę. kai šeimos (asmenys) dėl objektyvių priežasčių neturi pakankamai pajamų pragyvenimui. išskaitoma septyniasdešimt procentų išmokėtino darbo užmokesčio. mokamos darbuotojui. o toks. 2) sumos. viršijančios Vyriausybės nustatytą minimalios mėnesinės algos dydį. Jas tvirtina darbdavys. neviršijančio Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos. kai iš jų jau yra atskaičiuoti mokesčiai ir privalomosios įmokos. 6) laidojimo pašalpa. taip pat maitintojo gyvybės atėmimu. tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises. jeigu darbuotojas yra nutraukęs darbo santykius su darboviete. kompensacinių ir kitų išmokų. gali būti taikomos drausminio poveikio priemonės. Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas. be darbo tvarkos taisyklių. pagal kelis vykdomuosius dokumentus. priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves. neleidžia daryti išskaitų iš išeitinės išmokos. ar nagrinėjant jų prašymus bei skundus ir kt. perkeliamam. drausmės statutai ir nuostatai ar kiti specialūs teisės aktai. pvz. kurios sprendimą darbuotojas gali apskųsti per 14 dienų teismui. rūpintis darbuotojų poreikiais. našų darbą. kad neišieškoma iš sumų. kai nesilaikoma normalių darbo sąlygų. darbuotojų pareigas taip pat gali nustatyti pareigybės aprašymai ir nuostatai. CPK 738 straipsnis numato. Darbuotojas. Išskaitos iš darbo užmokesčio gali būti daromos darbuotojo iniciatyva. Išskaitų iš darbo užmokesčio ir iš kitų jam prilygintų išmokų bei davinių dydis apskaičiuojamas imant pagrindu darbuotojui išmokėti priskaičiuotas sumas. kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. darbuotojui turi būti paliekama penkiasdešimt procentų išmokėtino darbo užmokesčio. 5) socialinė pašalpa. geros kokybės produkciją. 3) valstybinio socialinio draudimo motinystės (tėvystės) pašalpa. o išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis. Darbuotojams. drausmės statutų ir nuostatų. atlyginimą – iki penkiasdešimties procentų darbuotojui išmokėtino darbo užmokesčio. Darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės. žalos. Už gerą darbo pareigų vykdymą. tikslus ir laiku administracijos pavedimų vykdymas. darbovietėje nustatytos tvarkos laikymasis. jeigu teismas nenustato mažesnio išskaitų dydžio.Iš darbo užmokesčio dalies. ar jis padaromas tiesiogiai lankytojų ar interesantų akivaizdoje. taip pat skatinant už gerą darbą. 4) valstybės pašalpa šeimoms. . kurios mokamos. nepriklausomai nuo to. pateikiant darbovietės administracijai atitinkamą prašymą. Darant išskaitas iš darbo užmokesčio. Darbo tvarką darbovietėje apibrėžia darbo tvarkos taisyklės. Darbdavys ir administracija privalo tinkamai organizuoti darbuotojų darbą. laikytis darbo įstatymų. kurios priklauso darbuotojui kaip: 1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos. kad laikinojo nedarbingumo atveju mokamų socialinio draudimo pašalpų ir bedarbio pašalpos išieškoti galima tik pagal teismo sprendimą dėl išlaikymo išieškojimo ar dėl atlyginimo žalos. pirmumo teise pasiųsti tobulintis ir kt. dėl tokio nurodymo gali per 3 mėnesius kreiptis į darbo ginčų komisiją. Kai kuriose šalies ūkio šakose ir srityse atskirų darbuotojų kategorijų darbo drausmę reglamentuoja įstatymai. darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių bei kitų teisės aktų reikalavimų. Kai kuriose profesijose ir tarnybose.Iš darbo užmokesčio. padarytos suluošinus arba kitaip sužalojus sveikatą. 7) kitos tikslinės socialinės išmokos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių šeimų (asmenų) šalpai. grąžinti bankui paskolą ir kt. padarytos nusikalstama veika. apdovanoti dovana. neleistinu gali būti pripažįstamas ne bet koks netinkamas elgesys. padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu.Darbo drausmė –sąmoningas geranoriškas darbuotojo darbinių pareigų ir funkcijų vykdymas. suteikti papildomų atostogų. jis turi teisę per 3 metus kreiptis į teismą. Dažniausiai tai pasitaiko paslaugų teikimo srityje. neviršijančio Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos. iš kurių pagal įstatymus neišieškoma. daromoms darbuotojo prašymu.).. premijuoti. vykstančiam į tarnybinę komandiruotę. nesutikdamas su darbdavio nurodymu daryti išskaitas iš jo darbo užmokesčio. išskaityti kas mėnesį nustatyto dydžio profsąjungos nario mokestį ir jį pervesti į profesinės sąjungos sąskaitą.

kuriam paslaptis buvo patikėta arba žinoma dėl darbo. žodžiu ar veiksmu išreikštas seksualinio pobūdžio elgesys. neįskaitant laiko. kuri pagal įstatymų. Ji gali būti patvirtinta nepriklausomai nuo to. darbuotojo. seksualinis priekabiavimas prie bendradarbių. kūrybinį ir mokslinį darbą. Jei paskyrus drausminę nuobaudą darbuotojas toliau pažeidžia darbo drausmę. pavaldinių ar interesantų – tai darbuotojo užgaulus. faktas gali būti konstatuotas remiantis visomis CPK 177 str. kuriuo šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka. komercinių ar technologinių paslapčių atskleidimas arba jų pranešimas konkuruojančiai įmonei.Pareiga įrodyti šių sąlygų buvimą. Laikoma kituose norminiuose arba lokaliniuose teisės aktuose. kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka. Kai kurioms darbuotojų kategorijoms įstatymuose ir kituose darbo drausmę reglamentuojančiuose norminiuose teisės aktuose gali būti nustatytos ir kitos drausminės nuobaudos. administracinės.Tačiau kitų teisinės atsakomybės rūšių taikymas. 6) atsisakymas teikti informaciją. praėjus nustatytam sveikatos patikrinimo laikui nepateikimas be svarbių priežasčių medicinos knygelės ( sveikatos paso) ar medicinos pažymos darbdaviui arba jo įgaliotam asmeniui. darbuotojo tyčinis darbdavio turto sunaikinimas. sukčiavimo. kiti norminiai teisės aktai ar darbo tvarkos taisyklės įpareigoja ją teikti. išskyrus Auditorių rūmuose arba pedagoginį. kam – darbdaviui ar kitam asmeniui – priklausė turtas. padarytos veikos. pažeidimas gali būti konstatuotas. kitų norminių teisės aktų. kai įstatymai. veikimas arba neveikimas. 8) tai. kai audito įmonėje dirbantis auditorius pažeidžia Audito įstatyme nustatytą draudimą dirbti arba eiti kitas mokamas pareigas kitose įmonėse. profesinės etikos kodeksuose ir taisyklėse nurodytas ir šiurkščiu įvardytas nusižengimas. kai toks patikrinimas darbuotojui yra privalomas. tenka darbdaviui ( atsakovui). turto pasisavinimo arba išvaistymo požymių. Šis pažeidimas gali būti padarytas tiek tyčia.. 11) kiti nusižengimai. neteisėto atlyginimo paėmimo požymių. apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų.Tokia darbuotojo būsena gali būti patvirtinama ne vien tik medicinos išvada. Paslapties atskleidimas paprastai suprantamas kaip darbuotojo. į aplinkybes. pateikiant susipažinti ir pan. tarnybos. kolektyvinių ar darbo sutarčių nuostatas nesuderinama su darbo funkcijomis. kurį darbuotojas darbe nebuvo dėl ligos. 10) atsisakymas tikrintis sveikatą. nors už šias veikas darbuotojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn. kai toks patikrinimas darbuotojui yra privalomas. pvz. raštu. gali būti prilyginama taip pat ir darbuotojo be svarbių priežasčių nenuvykimas pasitikrinti arba nepasitikrinimas sveikatos nustatytu laiku. techninėmis priemonėmis. sukčiavimo. numatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir nepriklausomai nuo to. nesuderinamoje su gera morale. taip pat savavaliavimas ar biurokratizmas. Darbuotojo darbovietėje arba kitoje vietoje. darbo tvarkos taisyklių.2) valstybės. kai apsvaigimą sukėlė įmonėje vykstantys gamybos procesai. išdavimu. o pareiga įrodyti neatvykimo į darbą priežastis ir jų svarbą tenka darbuotojui ( ieškovui). 4) pasinaudojimas pareigomis siekiant gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems asmenims arba dėl kitokių asmeninių paskatų. bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos. pvz. Drausminės nuobaudos skyrimo terminas Drausminė nuobauda skiriama tuoj pat. sąmoningai pateikiamas klaidinantis arba netinkamas patarimas ir kt. kuris yra šių veikų dalykas. Paslapties pranešimas konkuruojančiai įmonei – tai atitinkamų duomenų perdavimas žodžiu. įvykdytas nusižengimas. pvz. dėl kurio jis netenka pasitikėjimo dirbti jam pavestą darbą ir kt. kai tokie patikrinimai darbuotojui yra privalomi. kuris tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu. darbuotojo kaltę. kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas. 9) neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą). pirkimu. dėl kurio paslaptis tampa žinoma bent vienam asmeniui. kurioje jis yra dėl darbo funkcijų vykdymo. kai pedagogas dalyvauja veikloje. tai gali būti materialinių vertybių naudojimas ne pagal paskirtį. Drausminių nuobaudų rūšys Už darbo drausmės pažeidimą gali būti skiriamos šios drausminės nuobaudos: 1) pastaba. kaip darbuotojas dirbo anksčiau. 2 ir 3 dalyse numatytomis įrodinėjimo priemonėmis. tai gali būti. Darbuotojo neblaivumas ar apsvaigimas nuo narkotinių ar toksinių medžiagų laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu nepriklausomai nuo neblaivumo ar apsvaigimo. kai pažeidimas paaiškėjo. 3) atleidimas iš darbo (Kodekso 136 straipsnio 3 dalis). drausminė nuobauda gali būti skiriama pakartotinai. arba šiais atvejais žinomai neteisingos informacijos teikimas. Skiriant drausminę nuobaudą. gali būti laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu nepriklausomai nuo to. Už kiekvieną darbo drausmės pažeidimą galima skirti tik vieną drausminę nuobaudą. esant ginčui teisme. turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes. pvz. kad darbuotojas darbo metu darbe yra neblaivus. turinčios vagystės. baudžiamosios. tiek ir dėl neatsargumo. buvo komandiruotėje arba . pavaldinių ar interesantų. pardavimu. gabenimu. 3) dalyvavimas veikloje. priėmimu. turto pasisavinimo arba iššvaistymo. 5) moterų ir vyrų lygių teisų pažeidimas arba seksualinis priekabiavimas prie bendradarbių. Pareigą teikti informaciją nustato atskiri įstatymai 7) veikos. nėra kliūtis taikyti drausminę atsakomybę. Atsisakymas tikrintis sveikatą. Šis pažeidimas padaromas tyčiniais veiksmais. atsisakoma asmenį informuoti apie jo teises. Atsisakymo tikrintis sveikatą. bet ir kitomis CPK 177 str. išskyrus atvejus. ar darbuotojas buvo nušalintas nuo darbo. ar darbuotojas dėl to buvo nušalintas nuo darbo. turinčios vagystės. į tai. neturinčiam teisės su ta paslaptimi susipažinti. 2) papeikimas. pvz. paaiškėjus darbo drausmės pažeidimui.

kai yra visos šios sąlygos: 1) padaroma žala. kad jis nėra turėjęs nuobaudų. 6) netinkamos materialinių ar piniginių vertybių apskaitos. kurią darbdaviui arba jo atstovui tapo žinoma šių aplinkybių visuma: a) darbo drausmės pažeidimo faktas b) darbo drausmės pažeidimą padaręs konkretus darbuotojas. kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui. į tai. Darbuotojų materialinės atsakomybės atvejai Darbuotojas privalo atlyginti materialinę žalą. kai pažeidimas buvo padarytas. Įstatymų nustatytais atvejais prieš skiriant drausminę nuobaudą reikia gauti išankstinį atitinkamo organo sutikimą. MATERIALINĖ ATSAKOMYBĖ Materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo. Drausminė nuobauda skiriama darbdavio arba administracijos įsakymu (nurodymu) ir darbuotojui apie tai pranešama pasirašytinai.Drausminė nuobauda gali būti panaikinta tik teismo arba ją paskyrusio subjekto.  ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. 4) išlaidų. drausminė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per dvejus metus nuo pažeidimo padarymo dienos. 6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. pvz. 5) netinkamo materialinių vertybių saugojimo. kuriomis jis padarytas. kai buvo skirta drausminė nuobauda.Jei darbuotojas gerai ir sąžiningai dirba. darbdavys turi raštu pareikalauti. gali iš naujo spręsti drausminės atsakomybės taikymo klausimą ir skirti drausminę nuobaudą. 3) kitokiu būdu pažeidžiami darbuotojo ar kitų asmenų turtiniai interesai (Kodekso 249 straipsnis). panaikinęs per griežtą drausminę. ar buvo laikytasi nuobaudai skirti nustatytos tvarkos. turintis teisę skirti drausminę nuobaudą. susidariusių dėl sugadintų daiktų. 4) yra pažeidėjo kaltė. 4) darbuotojui padaroma neturtinė žala. sunaikinant arba prarandant darbuotojo turtą (Kodekso 249 straipsnis). Drausminės nuobaudos skyrimo tvarka Prieš skirdamas drausminę nuobaudą. kuri užfiksuotų atsisakymo faktą. piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją). panaikinęs neteisėtai paskirtą drausminę nuobaudą. Darbdavys turi teisę šį atsisakymą ginčyti tiesiogiai teisme ar kita norminiuose teisės aktuose nustatyta tvarka. o iškėlus baudžiamąją bylą. 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo. Jei per darbdavio arba administracijos nustatytą terminą be svarbių priežasčių darbuotojas nepateikia pasiaiškinimo. jeigu jis nebuvo apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu (Kodekso 249 straipsnis). Drausminė nuobauda panaikinama vadovo įsakymu. kurias darbdavys turėjo sumokėti dėl darbuotojo kaltės. neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas. Darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo diena – ta diena. atsiradusią dėl: 1) turto netekimo ar jo vertės sumažėjimo. 2) medžiagų pereikvojimo. jam skirtą drausminę nuobaudą galima panaikinti nepasibaigus drausminės nuobaudos galiojimo terminui. darbuotojo ankstesnį darbą ir elgesį. kai yra drausminės atsakomybės pagrindas. kai: 1) darbuotojas sužalojamas ar miršta arba suserga profesine liga. darbuotojui nebuvo skiriama nauja nuobauda. laikydamasis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių.atostogavo. drausminę nuobaudą galima skirti ir be pasiaiškinimo. Jeigu žalai atsirasti sudarė sąlygas nukentėjusiojo kaltė (sužalojimo ir mirties atvejais  sužalotojo (mirusiojo) asmens didelis neatsargumas). Teismas neturi teisės vienos drausminės nuobaudos pakeisti kita. ( darbuotojams atstovaujančio ar kt. Subjektas. ar drausminė nuobauda atitinka padaryto pažeidimo sunkumą. būtina sudaryti komisiją. Jei per vienerius metus nuo tos dienos. skirti švelnesnę. kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. 2) žala padaroma sugadinant. 3) baudų ir kompensacinių išmokų. Negalima skirti drausminės nuobaudos praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos. sugadinimo (sužalojimo). Jeigu darbuotojas atsisako pasirašyti. Darbdavio materialinės atsakomybės atsiradimo atvejai Darbdavio materialinė atsakomybė atsiranda. aplinkybes. Drausminę nuobaudą galima apskųsti darbo ginčų nagrinėjimo tvarka. 5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais. Materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygos Materialinė atsakomybė atsiranda. 2) žala padaroma neteisėta veika. . žalos atlyginimas yra mažinamas atsižvelgiant į kaltės laipsnį arba reikalavimas atlyginti žalą atmetamas. taip pat neturi teisės skirti drausminę nuobaudą.) Tokio organo atsisakymas duoti sutikimą skirti darbuotojui drausminę nuobaudą turi būti motyvuotas. Darbo ginčą nagrinėjantis organas turi teisę nuobaudą panaikinti atsižvelgdamas į padaryto darbo drausmės pažeidimo sunkumą. Jei darbo drausmės pažeidimas nustatomas atliekant auditą. laikoma.

gavęs darbo ginčų komisijai adresuotą prašymą. Žala apskaičiuojama atsižvelgiant į turto vertę atskaičiavus nusidėvėjimą ir natūralų sumažėjimą bei turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius). išreikalauja iš atitinkamų tarnybų prašymui išnagrinėti reikalingus dokumentus. su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. materialinėms ar piniginėms vertybėms grobti.y. Kiekvieno jų dalis atlyginant žalą nustatoma proporcingai jų dirbtam laikui. jei: 1) žala padaryta tyčia. siunčia išrašus ir sprendimus. kai už ją visiška materialinė atsakomybė nustatyta specialiuose įstatymuose. kad žala neatsirastų.t. išskyrus atvejus. Kai tam tikram darbuotojui žalos atlyginimas sumažinamas dėl jo turtinės padėties. nagrinėja: 1) darbo ginčų komisija. nustatytus DK 255 straipsnyje. Darbuotojų atstovus renka darbuotojų susirinkimas (konferencija). bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio. 3) žala padaryta darbuotojo. nepažeisdamas šio Kodekso 291 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų. lėmusias žalos atsiradimą. Atvejai. Joje turi būti nustatyta. kuris nagrinėjamas šiame skyriuje nustatyta tvarka. Konkrečių darbų ir pareigų sąrašas nustatomas kolektyvinėje sutartyje. ( įsigaliojo 2009 08 04 d. Darbuotojo padaryta ir jo gera valia šalių susitarimu natūra arba pinigais neatlyginta žala neviršijant jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio gali būti išskaitoma iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio darbdavio rašytiniu nurodymu. persiunčia bylą teismui ir atlieka kitus darbo ginčų komisijos pavedimus. 2) teismas. Darbdavio atstovus savo įsakymu (potvarkiu) skiria darbdavys. išdavimu. kurį darbdavys regreso teise įgijo dėl darbuotojo padarytos žalos atlyginimo. 2) žala padaryta jo nusikalstama veika. drabužius. Jis priima ir registruoja prašymus.7) to. 4) žala padaryta prarandant įrankius. išskyrus atvejus. nesutikdamas su darbdavio nurodymu. už kokias materialines vertybes darbuotojas prisiima visišką materialinę atsakomybę ir kokius įsipareigojimus prisiima darbdavys. Darbo ginčų komisijos sudaromos iš vienodo skaičiaus darbuotojų ir darbdavio atstovų. kituose norminiuose teisės aktuose. ir dėl priemonių. Visiškos materialinės atsakomybės sutartys negali būti sudaromos su darbuotojais iki aštuoniolikos metų. jeigu DK arba kiti įstatymai nenustato kitokios nagrinėjimo tvarkos. ekspertų išvadas. o kai jos nėra – darbo tvarkos taisyklėse. turi būti atlyginama visa žala.)suderinus su darbuotojų atstovais. užtikrindamas sąlygas. Kreipimasis į darbo ginčus nagrinėjantį organą sustabdo išieškojimą. perduotų darbuotojui naudotis darbe. gali būti sudaroma visiškos materialinės atsakomybės sutartis su darbuotojų grupe. Darbuotojas. Šiuo atveju žalą atlygina visi sutartį pasirašę darbuotojai. Individualius darbo ginčus. pareiginių ar kitų instrukcijų pažeidimo. rašo darbo ginčų komisijos protokolą. 5) žala padaryta kitokiu būdu ar kitokiam turtui. per kurį susidarė žala. Atlygintinos žalos dydžio nustatymas ir padarytos žalos atlyginimo tvarka Atlygintinos žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai bei negautos pajamos. 6) žala padaryta neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotinių ar toksinių medžiagų darbuotojo. taip pat prarandant medžiagas. įstaigoje. organizacijoje nebuvo sudaryta darbo ginčų komisija. kad nesiimta priemonių užkirsti kelią blogai produkcijai išleisti. Tais atvejais. apsaugos priemones. jei sutartyje nenustatyta kitaip. darbo ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo. per 7 dienas nuo . taip pat į atsakovo turtinę padėtį. darbdavys. kai žala padaroma tyčia. perduotas darbuotojui naudotis darbe. Ši sutartis įforminama raštu. pirkimu. pardavimu. Darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą. 7) tai nustatyta kolektyvinėje sutartyje. priėmimu. tai negali būti pagrindas padidinti atlygintiną žalą kitiems grupinės atsakomybės dalyviams. praneša apie paskirtą bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Jeigu įmonėje. Kai žala padaroma tyčia. turi teisę kreiptis į darbo ginčus nagrinėjančius organus. kuri yra konstatuota Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Darbo ginčą nagrinėjantis organas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį atsižvelgdamas į aplinkybes. Atlygintina žala nustatoma tokio dydžio. INDIVIDUALŪS DARBO GINČAI Individualus darbo ginčas Individualus darbo ginčas yra nesutarimas tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo įstatymuose. kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu. kai dėl kartu dirbamo darbo neįmanoma atriboti atskirų darbuotojų atsakomybės. Visiškos materialinės atsakomybės sutartis Visiškos materialinės atsakomybės sutartis gali būti sudaroma su darbuotojais. pusgaminius ar gaminius gamybos procese. gabenimu. 8) kitokių darbo tvarkos taisyklių. kai darbuotojai privalo atlyginti visą žalą Darbuotojas privalo atlyginti visą žalą. Darbdavio nurodymas išieškoti šią žalą gali būti priimamas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo žalos paaiškėjimo dienos. Darbo ginčų nagrinėjimas darbo ginčų komisijoje Darbo ginčų komisijai techniškai aptarnauti darbdavys skiria darbo ginčų komisijos raštvedį.

Darbo ginčų komisijos raštvedys darbo ginčų komisijos sprendimo nuorašą. Prašymas paduodamas darbo ginčų komisijos raštvedžiui. . jeigu jis per vieną mėnesį yra apskundžiamas teismui ir apie tai yra raštu informuotas atsakovas.  išrašą iš protokolo per penkias dienas pasirašytinai įteikia dalyvaujantiems byloje asmenims. darbo ginčų komisijos protokole įrašoma. ekonomines ir socialines profesinių sąjungų narių teises. aplinkybės. Darbo ginčų komisijos sprendimas nevykdomas. Darbo ginčų komisija yra privalomas pirminis organas. . kai darbo ginčas darbo ginčų komisijoje nebuvo išspręstas per 14 dienų.darbuotojo prašymo padavimo dienos. nepatenkintas darbo ginčų komisijos sprendimu. Teismuose nagrinėjami: 1) DK 293 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka apskųsti darbo ginčų komisijos sprendimai. 4) pagal profesinių sąjungų ieškinius. atleidimu iš darbo. tiesiogiai teismuose nagrinėjami ginčai: 1) kilę dėl darbo sutarties DK 297 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytais atvejais. Sprendimuose dėl piniginių reikalavimų patenkinimo turi būti nurodyta priteisiama suma. kurie pažeidė įstatymų nustatytas darbo. ( nuo 2010 08 01 d. kitų byloje dalyvaujančių asmenų vardai. kai darbo ginčų komisijoje šalys nesusitarė (Kodekso 292 straipsnio 2 dalis). Nesikreipiant į darbo ginčų komisiją. per vieną mėnesį nuo atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo dienos jis turi teisę kreiptis į teismą. Jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką. nariai ir raštvedys. teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. 2) darbo ginčai. kurį darbuotojas dirbo mažiau apmokamą darbą. parengia bylą nagrinėti. Prašymas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo padavimo dienos. Darbo ginčų komisijos posėdis laikomas teisėtu. 6) kitais įstatymų nustatytais atvejais.keturiolika dienų) gali kreiptis su ieškiniu į teismą. reikalavimus darbdavys ir darbuotojas gali skųsti įstatymų nustatyta tvarka.  darbdaviui (Kodekso 288 straipsnio 2 dalis). Ji su delspinigiais turi būti išmokėta iki sprendimo įvykdymo dienos. kad pažeistos jo teisės. Darbuotojas.Darbo ginčų komisijos sprendimai priimami darbuotojų ir darbdavio atstovų  darbo ginčų komisijos narių susitarimu. Prašyme darbo ginčų komisijai turi būti nurodoma ieškovo. nesutinka su būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimu. nagrinėjantis darbo ginčus. kai DK 291 straipsnio 1 dalyje nustatytais terminais nebuvo sudaryta darbo ginčų komisija ( per 7 dienas) arba ginčas nebuvo išspręstas. kad šalys nesusitarė ir sprendimas nepriimtas. Darbo ginčų nagrinėjimas teismuose 1. aiškiai suformuluotas reikalavimas. įteikia atsakovui prašymo kopiją. jeigu jame dalyvauja vienodas skaičius darbdavio ir darbuotojų atstovų. Darbo ginčų komisijos posėdis turi būti sušauktas ne vėliau kaip per septynias dienas nuo prašymo padavimo dienos. praneša darbo ginčų komisijai. Jo formą tvirtina Vyriausybė. pagrindai ir įrodymai. Pareigūnų arba organų. per vieną mėnesį ( iki 2010 08 01 d. kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus. kai darbdavys laiku neišnagrinėja ar nepatenkina profesinės sąjungos reikalavimo panaikinti darbdavio sprendimus. privalo paskirti darbo ginčų komisijos raštvedį ir inicijuoti darbo ginčų komisijos sudarymą. Jeigu nustatoma. Darbo ginčų komisijos sprendimo darbdavys apskųsti negali. išreikalauja reikiamus dokumentus. atsakovo. 5) kai darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo yra nutrūkę. Komisijos primininko pareigas kiekviename posėdyje paeiliui eina darbuotojų ir darbdavio atstovai. taip pat tais atvejais. Protokolą pasirašo darbo ginčų komisijos pirmininkas. o šalims nesutarus. darbuotojas buvo nušalintas nuo darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymus. skaičiavimus. Ginčai dėl darbo sutarties Jei darbuotojas. Raštvedys prašymą užregistruoja. bei tais atvejais. 3) darbo ginčai. 3) tarp profesinių sąjungų ar kitų darbuotojų atstovų ir darbdavio dėl įstatymuose ar sutartyje nustatytų pareigų ir prievolių nevykdymo. jei sprendime nenustatytas kitas jo įvykdymo terminas. Darbo ginčų komisijos sprendimą atsakovas turi įvykdyti per dešimt dienų nuo sprendimo nuorašo gavimo dienos. pavardės.Jei darbo ginčų komisijos nariai nesusitarė.) Darbuotojas gali kreiptis į darbo ginčų komisiją per tris mėnesius nuo tos dienos. ( per 14 dienų) 2. Darbo ginčų komisijos sprendimas įrašomas į darbo ginčų komisijos protokolą. darbdavio pavadinimas ir adresai. pridedamų dokumentų sąrašas. kai darbo ginčų komisijoje šalys nesusitarė. kad būtinosios darbo sutarties sąlygos buvo pakeistos. tai pažeistos darbuotojo teisės turi būti atkurtos ir jam išieškotas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką arba darbo užmokesčio skirtumas už laiką. išvadas. Komisija sudaroma ne ilgesniam kaip dvejų metų laikotarpiui. nušalinimu nuo darbo darbdavio iniciatyva. kuriems įstatymai suteikia nušalinimo nuo darbo teisę. kai sužinojo ar turėjo sužinoti. o jeigu jo nėra. 2) dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo. praneša dalyvaujantiems byloje asmenims apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą.

Visas darbo ginčų komisijos išlaidas padengia darbdavys. yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio. darbuotojo prašymu teismas priima nutartį išieškoti darbuotojui darbo užmokestį už visą laiką nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos. kai darbdavys nevykdo teismo arba darbo ginčų komisijos sprendimo ar nutarties arba nevykdo sprendimo pakeisti atleidimo iš darbo formuluotą. technologinių. kylančių iš darbo teisinių santykių. tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia jam DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. sprendimo ar nutarties įvykdymo atgręžimas vykdomas pagal Civilinio proceso kodekso nuostatas. 3) kitais atvejais. Jeigu panaikinamas jau įvykdytas darbo ginčų komisijos sprendimas arba teismo sprendimas ar nutartis. priteisimo. Darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. padarytą dėl nelaimingo atsitikimo darbe. perkelto ar nušalinto darbuotojo grąžinimo į ankstesnį darbą. Darbuotojai darbo bylose dėl visų reikalavimų. Teismas ieškovo prašymu arba savo iniciatyva gali leisti skubiai vykdyti sprendimą arba jo dalį: 1) dėl atleidimo iš darbo formuluotės. kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos. kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti. Bylinėjimosi išlaidos padengiamos Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. kitokio sveikatos sužalojimo ar susirgimo profesine liga. jeigu dėl ypatingų aplinkybių gali pasidaryti neįmanoma ar labai sunku sprendimą įvykdyti. Šiuo atveju laikoma. kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių.Jeigu teismas nustato. Skubus sprendimų ir nutarčių vykdymas Darbo ginčų komisija arba teismas nurodo skubiai vykdyti šiuos sprendimus ar nutartis: 1) dėl darbo užmokesčio priteisimo  sprendimo dalis neviršijant vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio. . 2) dėl išmokų atlyginti žalą. 2) dėl neteisėtai atleisto. Tais atvejais. organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to.

Sign up to vote on this title
UsefulNot useful