DARBO TEISĖS KONSPEKTAS

DARBO TEISĖS SĄVOKA, OBJEKTAS, METODAS, SISTEMA,
PRINCIPAI
Darbo teisės sąvoka, objektas
Darbo teisė nagrinėja visuomeninius darbo ir su jais glaudžiai susijusius kitus visuomeninius santykius. Objektą ir
sudaro visuomeniniai darbo ir kiti su jais susiję teisiniai santykiai, pvz.
 teisiniai santykiai dėl darbuotojų įdarbinimo ( darbuotojų paieška)
 teisiniai santykiai dėl darbo saugos;
 teisiniai santykiai dėl darbuotojų drausminės atsakomybės;
 teisiniai santykiai dėl darbuotojų materialinės atsakomybės;
 teisiniai santykiai dėl darbo ginčų nagrinėjimo;
 ir kt.
Darbo teisės reguliavimo metodas. Tai yra tam tikra sistema teisinio reguliavimo priemonių ir būdų, būdingų darbo
teisei. Yra žinomi 2 teisinio reguliavimo metodai:
1)
civilinis teisinis;
2)
administracinis teisinis;
Civilinis teisinis metodas remiasi dalyvių lygybe, savarankiškumu ir nepavaldumu vienas kitam, pvz. prieš sudarant darbo
sutartį tiek darbdavys, tiek darbuotojas yra lygūs.. Administracinis teisinis metodas remiasi dalyvių pavaldumu vienas
kitam, pvz. pasirašius darbo sutartį darbuotojas yra pavaldus darbdaviui. Išgryninto reguliavimo metodo darbo teisėje
nėra. Darbo teisėje taikomi ir civilinio teisinio metodo, ir administracinio teisinio būdo metodai, būdai, priemonės
Nuo civilinės teisės, darbo teisė skiriasi tuo, jog žmonės savo gebėjimus realizuoja tiesiogiai, taip pat darbo atlygintinumo
požymis ir darbo santykių visuomeniškumo požymis.
Nuo administracinės teisės darbo teisė skiriasi tuo, kad nors ir administracinėje teisėje yra pavaldumo požymis, tačiau jis
yra kitoks tuo, kad pavaldumas neišreiškiamas valstybinės valdžios pasireiškimu.
Darbo teisės sistema. Tai sistema tarp savęs susijusių teisės normų, kurios, kurios sudaro bendrąją dalį, savarankiškas dalis
bei atskirus institutus, atsižvelgiant į visuomeninių santykių, sudarančių darbo teisės dalyką, specifiką. Bendrosios
dalies normos apibrėžia šios šakos reguliavimo dalyką, principus, šaltinius, subjektus, terminus ir kt. Kitą darbo teisės
dalį sudaro kolektyviniai darbo santykiai, pvz, kolektyvių sutarčių sudarymas, kolektyvinių darbo ginčų nagrinėjimas.
Trečiąją darbo teisės dalį sudaro teisės normos, reguliuojančios individualius darbo santykius, pvz. įdarbinimą, darbo
sutartį, darbo ir poilsio laiką , darbo drausmę ir kt.
Darbo teisės principai. Jie suformuluoti vadovaujantis Tarptautinės darbo teisės organizacijos konvencijomis, Europos
socialinės chartijos, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos ir kt. dokumentais ir įtvirtinti LR darbo kodekso 2
straipsnyje, tai asociacijų laisvė, laisvė pasirinkti darbą, valstybės pagalba asmenims įgyvendinant teisę į darbą, darbo
teisės subjektų lygybė, nepaisant jų lyties, seksualinės orientacijos, tautybės ir kt.
DARBO TEISĖS ŠALTINIAI
Darbo teisės šaltiniai yra darbo teisės išraiškos forma. Pagrindinis darbo teisės šaltinis – norminis aktas. Pagal galiojimą
erdvėje norminiai aktai gali būti:
1)
tarptautiniai
2)
nacionaliniai
Darbo teisės šaltiniai yra:
 Lietuvos Respublikos Konstitucija
 Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys
 Europos Sąjungos teisės norminiai aktai
 Lietuvos Respublikos darbo kodeksas;
 Įstatymai
 Poįstatyminiai aktai: Vyriausybės nutarimai; socialinės apsaugos ir darbo ministrės , valstybinio vyriausiojo darbo
inspektoriaus įsakymai;
 Kolektyvinių sutarčių nuostatos;
 Teismų praktika;
 Lokaliniai teisės aktai ( pareiginiai nuostatai, vidaus tvarkos taisyklės, vadovo įsakymai ir kt.)
DARBO TEISĖS SUBJEKTAI
Darbo teisės subjektai yra : darbdavys, darbuotojas ir darbuotojų kolektyvas
Darbdavys – tai įmonė, įstaiga, organizacija ar kita organizacinė struktūrą, fizinis asmuo ( pvz. kai sudaroma patarnavimo
darbų sutartis).
Darbuotojas - nuolatinis LR gyventojas sulaukęs 16 metų.. Negalima priimti iki 18 metų, jeigu darbas kenksmingomis
sąlygomis arba susijęs su materialinių vertybių apskaita bei saugojimu. Įstatymai leidžias priimti ir nuo 14 iki 16 metų

ypač lengviems darbams, kurie išvardinti Vyriausybės nutarimu patvirtintame sąraše. ( LR Vyriausybės 2003 01 29 d.
nutarimas Nr.138)
Darbuotojų kolektyvas – jį sudaro visi asmenys, dirbantys toje darbovietėje pagal darbo sutartis.
Darbdavių atstovai - administracija, vadovas
Darbuotojų atstovai –profesinė sąjunga, o ten kur jos nėra darbuotojo kolektyvo išrinkta darbo taryba. Darbo taryba
sudaroma įmonėje, kurioje dirba ne mažiau kaip 20 darbuotojų. Įmonėje, kurioje dirba mažiau kaip 20 darbuotojų,
darbo tarybos funkcijas įgyvendina darbuotojų atstovas, renkamas darbuotojų kolektyvo susirinkime.
KOLEKTYVINIAI DARBO SANTYKIAI
Kolektyvinė sutartis
Įmonės kolektyvinė sutartis ir jos sudarymo sritis
Kolektyvinė sutartis yra svarbus ir efektyvus dokumentas, padedantis reguliuoti tarpusavio darbo teisinius santykius tarp
darbdavio ir darbuotojų kolektyvo. Tačiau Lietuvoje, skirtingai negu užsienio valstybėse, kolektyvinės sutartys nėra
populiarios, o pagrindinė priežastis – darbdaviai ir darbuotojai ne visada įsigilina į šios sutarties teikiamus
privalomumus, iki galo nesuvokia jos paskirtį. Dažnai kolektyvinė sutartis apibūdinama tik kaip darbuotojui naudingas
susitarimas, kuris darbdaviui sukuria tik pareigas.
Įmonės kolektyvinė sutartis yra rašytinis susitarimas tarp darbdavio ir įmonės darbuotojų kolektyvo dėl darbo, darbo
apmokėjimo ir kitų socialinių bei ekonominių sąlygų. Įmonės kolektyvinė sutartis sudaroma visų rūšių įmonėse,
įstaigose, organizacijose. Įmonėje sudaryta kolektyvinė sutartis taikoma visiems tos įmonės darbuotojams. Įmonės
filialuose, atstovybėse ir struktūriniuose padaliniuose gali būti sudaromos kolektyvinės sutartys įmonės kolektyvinės
sutarties nustatyta tvarka, neviršijant tos kolektyvinės sutarties apibrėžtų ribų.Įmonės kolektyvinių sutarčių sudarymo
krašto apsaugos, policijos ir valstybės viešojo administravimo tarnybose ypatumus nustato įstatymai,
reglamentuojantys tų tarnybų veiklą.
Įmonės kolektyvinės sutarties šalys
Įmonės kolektyvinės sutarties šalys yra įmonės darbuotojų kolektyvas ir darbdavys, kuriems, sudarant šią sutartį, atstovauja
įmonėje veikianti profesinė sąjunga ir įmonės vadovas arba įgalioti administracijos pareigūnai.
Jeigu įmonėje veikia kelios profesinės sąjungos, įmonės kolektyvinę sutartį sudaro jungtinė profesinių sąjungų atstovybė ir
darbdavys. Jungtinė profesinių sąjungų atstovybė sudaroma profesinių sąjungų susitarimu. Profesinėms sąjungoms
nesusitarus dėl jungtinės atstovybės sudarymo, sprendimą dėl atstovavimo priima darbuotojų susirinkimas
(konferencija). Jeigu įmonėje nėra veikiančios profesinės sąjungos ir jeigu darbuotojų kolektyvo susirinkimas
darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijos neperdavė atitinkamos ekonominės veiklos šakos profesinei sąjungai,
kolektyvinė sutartis gali būti sudaroma tarp darbdavio ir darbo tarybos vadovaujantis šiame skyriuje nustatytomis
kolektyvinių sutarčių sudarymo nuostatomis.
Įmonės kolektyvinės sutarties turinys
Įmonės kolektyvinėje sutartyje šalys nustato darbo, profesines, socialines ir ekonomines sąlygas bei garantijas, kurios nėra
reglamentuotos įstatymų, kitų norminių teisės aktų ar nacionalinės, šakos ir teritorinės kolektyvinės sutarties arba
kurios jiems neprieštarauja ir neblogina darbuotojų padėties. Sutarties nauda atskleidžiama per jos turinį. Darbo
kodeksas ( toliau DK) numato tik pavyzdinį sąrašą sąlygų, kurios gali būti įtraukiamos į sutartį..
Į įmonės kolektyvinę sutartį gali būti įtraukiamos šios sąlygos:
1) darbo sutarčių sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo;
2) darbo apmokėjimo organizavimo (tarifinių atlygių, pareiginių algų, priedų, priemokų, kitų lengvatų ir kompensacijų,
darbo apmokėjimo ir skatinimo sistemų bei formų, darbo normų nustatymo, darbo užmokesčio indeksavimo,
išmokėjimo bei atsiskaitymų tvarkos ir kitos nuostatos);
3) darbo ir poilsio laiko;
4) saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymo, kompensacijų ir lengvatų suteikimo;
5) profesijos, specialybės įgijimo, kvalifikacijos kėlimo, perkvalifikavimo bei su tuo susijusių garantijų ir lengvatų,
profesinės reabilitacijos laikotarpiu taikomų garantijų;
6) įmonės kolektyvinės sutarties vykdymo tvarkos;
7) šalių tarpusavio informavimo ir konsultavimo;
8) kitos šalims svarbios darbo, ekonominės ir socialinės sąlygos bei nuostatos.
Darbuotojams gali būti naudingos sąlygos, pvz.: galima susitarti dėl garantijų besimokantiems darbuotojams, dėl didesnių
išeitinių išmokų, dėl pirmenybės pasilikti darbe, kai mažinamas darbuotojų skaičius ir kt. Darbdaviams gali būti
naudingos sąlygos, pvz. dėl terminuotų darbo sutarčių, kai darbas nuolatinio pobūdžio, dėl draudimo dirbti antraeilėse
pareigose ( draudimas įsidarbinti konkuruojančioje įmonėje), dėl šiurkščių pareigų pažeidimo sąrašo praplėtimo ir kt.
Įmonės kolektyvinės sutarties projekto rengimas
Įmonės kolektyvinės sutarties projektui rengti šalys sudaro komisiją. Komisijos sudėtis nurodoma šalių susitarimo
protokole. Protokolo pasirašymo data laikoma kolektyvinių derybų pradžia. Pradėdamos derybas šalys aptaria, kokią
jos pateiks informaciją, jos pateikimo terminus, įmonės kolektyvinės sutarties projekto rengimo tvarką bei jo
parengimo terminus.Šalių suderintas įmonės kolektyvinės sutarties projektas pateikiamas svarstyti darbuotojų
susirinkimui (konferencijai). Jei šis nepritaria pateiktam projektui, tai šalių atstovai, atsižvelgdami į nurodytas pastabas
ir pasiūlymus, jį pataiso bei papildo ir per penkiolika dienų pakartotinai pateikia darbuotojų susirinkimui
(konferencijai) svarstyti. Jei darbuotojų susirinkimas (konferencija) pritaria kolektyvinės sutarties projektui, šalių

atstovai ne vėliau kaip per tris dienas kolektyvinę sutartį pasirašo. Pakartotinio svarstymo metu nepritarus kolektyvinės
sutarties projektui, darbuotojų susirinkimas (konferencija) priima sprendimą pradėti kolektyvines derybas iš naujo arba
inicijuoti kolektyvinį ginčą. Sprendimai priimami darbuotojų susirinkimo (konferencijos delegatų) nuožiūra slaptu ar
atviru balsavimu dalyvaujančiųjų balsų dauguma.
Kolektyvinė sutartis sudaroma derybų keliu, tai užtikrina abiejų šalių lygybę ir vienodą galimybę teikti savo pasiūlymus,
sąlygas , reikalavimus, todėl nei viena iš šalių negali primesti antrai savo valią. Derybų vedimas neįpareigoja sudaryti
kolektyvinės sutarties, šalims nepasiekus bendro susitarimo, surašomas nesutarimų protokolas ir sprendžiama, ar
pradėti derybas iš naujo, ar jas nutraukti.
Įmonės kolektyvinės sutarties įsigaliojimas ir galiojimo trukmė
Įmonės kolektyvinė sutartis įsigalioja ją pasirašius, jei kitaip nenustatyta pačioje sutartyje.Įmonės kolektyvinė sutartis
galioja iki naujos įmonės kolektyvinės sutarties pasirašymo arba iki sutartyje nustatyto termino. Jeigu yra sudaryta
terminuota įmonės kolektyvinė sutartis, dėl jos atnaujinimo šalys pradeda derybas likus dviem mėnesiams iki jos
galiojimo pabaigos.Jeigu įmonė ar įmonės dalis pereina iš vieno darbdavio, sudariusio įmonės kolektyvinę sutartį,
kitam darbdaviui, šios sutarties nuostatos galioja ir naujam darbdaviui.
Įmonės kolektyvinės sutarties pakeitimo ar papildymo tvarka nustatoma įmonės kolektyvinėje sutartyje. Jeigu ši tvarka
nebuvo nustatyta, įmonės kolektyvinės sutarties pakeitimai ir papildymai daromi ta pačia tvarka, kaip sudaroma pati
sutartis.
Įmonės kolektyvinę sutartį joje nustatytais atvejais ir tvarka gali nutraukti bet kuri šalis, perspėjusi kitą šalį ne vėliau kaip
prieš tris mėnesius. Įmonės kolektyvinę sutartį draudžiama nutraukti anksčiau negu po šešių mėnesių nuo įmonės
kolektyvinės sutarties įsigaliojimo.
Įmonės kolektyvinės sutarties vykdymo kontrolė
Įmonės kolektyvinės sutarties įsipareigojimų vykdymą kontroliuoja šalių atstovai, taip pat įstatymų įgaliotos institucijos.
Įmonės kolektyvinės sutarties šalių atstovai atsiskaito darbuotojų susirinkimui (konferencijai), kaip vykdoma įmonės
kolektyvinė sutartis. Atsiskaitymo tvarka ir terminai nustatomi sutartyje.
Ginčai, kylantys per derybas dėl įmonės kolektyvinės sutarties sudarymo, taip pat dėl įstatymų, kitų norminių teisės aktų ar
kolektyvinių sutarčių nustatytų sąlygų pakeitimo arba naujų darbo sąlygų nustatymo, sprendžiami kolektyvinių darbo
ginčų (interesų konfliktų) nagrinėjimo tvarka.
Ginčai tarp atskirų darbuotojų ir darbdavio dėl įmonės kolektyvinės sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo
sprendžiami individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarka (Kodekso XIX skyrius).
TERMINAI
Ieškinio senatis
Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas
ieškinį.
Bendrasis ieškinio senaties terminas DK reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, jeigu DK ir kiti darbo įstatymai
atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų.Jis yra ilgiausias iš galimų ieškinio senaties
terminų, nes kiti darbo įstatymai atskiriems reikalavimams gali nustatyti ir trumpesnius terminus. Išskiriamos dvi
sutrumpintų ieškinio senaties terminų kategorijos: nustatyti pačiame DK ar kituose darbo įstatymuose. DK nustatyti
sutrumpinti ieškinio senaties terminai : 1) vieno mėnesio ieškinio senaties terminas ginčyti atsisakymą priimti į darbą
( DK 96 str. 2d.), 2) vieno mėnesio ieškinio senaties terminas nuo atitinkamo nurodymo ( dokumento) gavimo dienos
kreiptis į teismą darbuotojui nesutinkant su darbo sąlygų pakeitimu, nušalinimu nuo darbo darbdavio iniciatyva ir
atleidimu iš darbo ( DK 297 str. 1 d.)
Ieškinio senatis netaikoma reikalavimams ginti darbuotojo garbę ir orumą, tai reiškia, kad teisė kreiptis į teismą ir gauti
teisminę gynybą nesaistoma termino apribojimais.
Terminų skaičiavimas
Terminas, apibrėžtas tam tikru laikotarpiu, prasideda kitą dieną po tos kalendorinės datos arba įvykio, kuriais apibrėžta jo
pradžia.
Metais, mėnesiais ar savaitėmis skaičiuojami terminai baigiasi atitinkamą metų, mėnesio ar savaitės dieną. Jeigu mėnesiais
skaičiuojamas terminas baigiasi tokį mėnesį, kurį nėra atitinkamos dienos, tai terminas baigiasi to mėnesio paskutinę
dieną. Jeigu tiksliai negalima nustatyti, kurį mėnesį prasidėjo terminas, skaičiuojamas metais, arba kurią dieną
prasidėjo terminas, skaičiuojamas mėnesiais, tai termino paskutine diena atitinkamai laikoma birželio trisdešimtoji ir
mėnesio penkioliktoji diena.
Į savaitėmis ar kalendorinėmis dienomis skaičiuojamą terminą įeina ne darbo ir švenčių dienos. Jei paskutinė termino diena
yra ne darbo diena, tai termino pabaigos diena laikoma artimiausia po jos einanti darbo diena. Dienomis skaičiuojamas
terminas yra skaičiuojamas kalendorinėmis dienomis, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip.
Reikėtų skirti termino, apibrėžto kalendorine data ir tam tikru laikotarpiu, pradžią. Jeigu termino pradžia apibrėžiama
kalendorine data, reiškia, kad šalių teisės ir pareigos prasideda nurodytą termino dieną, pvz. darbo sutartyje darbdavys
su darbuotoju susitarė, kad darbuotojas pradeda dirbti 2010 m. gegužės 17 d., vadinasi, darbuotojas ir turi pradėti dirbti
šią dieną. Kitaip nustatoma termino, apibrėžto tam tikru laikotarpiu, pradžia. Tokiu atveju terminas prasideda kitą dieną
po tos kalendorinės datos arba įvykio, kuriais apibrėžta jo pradžia, pvz. darbuotojas padavė prašymą nutraukti darbo

taikomos DK. Terminas darbo vieta vartojamas dvejopa prasme. kad kiekvienoje darbo sutartyje šalys sulygsta dėl darbo apmokėjimo sąlygų ( darbo užmokesčio. mokytojas ir pan. pvz. sistemos. Tačiau jeigu veiksmas turi būti atliktas tam tikroje įmonėje. stažuotėms. Atskiroms darbo sutarties rūšims įstatymuose. DK vartojami du terminai: darbovietė ir darbo vieta. 2) kad nekiltų nesusipratimų ir neaiškumų patartina apibrėžti. kurias šalys sulygsta sudarydamos darbo sutartį. kad jis turi atlikti ne konkrečias užduotis. 2. Darbo sutartyje darbo apmokėjimo kriterijus reikia apibrėžti aiškiai ir tiksliai.. valandinį tarifinį atlygį. darbo užmokesčio dydžio. Kalbine prasme jie yra lygiaverčiai. o vykdyti tam tikras darbo funkcijas. Profesija – tai darbinės veiklos sritis. darbuotojui kasmetinių atostogų metu paliekama darbo vieta ( pareigos). kuriuos atlieka fizinis asmuo. rangos ir kt. tai terminas pasibaigia tą valandą. jo dirbamas darbas. mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas. galima tik turint darbuotojo raštišką sutikimą. kad išlaidas sudaro ne tik už registraciją į kursus sumokėti pinigai. pvz. Pakeitimai kolektyvinėse sutartyse galioja iki 2010 01 31 dienos. Jeigu yra nustatytas terminas atlikti kokį nors veiksmą. kiti norminiai teisės aktai ir kolektyvinė sutartis. Darbo sutartis turi esminių požymių. tuo pačiu ir darbo apmokėjimo. Šalys negali nustatyti tokių darbo sąlygų. laikomi įteiktais laiku. Būtinosios DK 95 str. Tokios sąlygos nėra būtinos. kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. įstaigoje. pvz. išskyrus atvejus. apibrėžiančios šalių teises ir pareigas bei kitus įsipareigojimus. kai vartojamas specialia – teisine prasme. Darbo sutarties sąlygos 1.sutartį gegužės 13 d. nustatytas darbo įstatymuose. tai darbuotojas įsipareigoja atlyginti darbdaviui jo turėtas išlaidas per paskutinius vienerius darbo metus darbuotojo mokymui. Darbo funkcija sutartyje apibrėžiama nurodant profesiją. 5 d. pavedimo. organizaciją ar kitokią organizacinę struktūrą. bet ir kelionės. kas sudaro tokias išlaidas. Kartais darbo vieta suprantama kaip darbuotojo pareigos. darbuotojas ir darbdavys gali aiškiai nustatyti.Reikia atkreipti dėmesį į du dalykus: 1) išlaidų atlyginimas turi būti numatytas darbo sutartyje. Darbo sutarties reikalavimai netaikomi darbams. Dėl jų šalys gali susitarti. priedus ir kt. kad darbo sutartyje gali būti sulygta: jeigu sutartis nutraukiama dėl darbuotojo kaltės arba darbuotojo pareiškimu be svarbios priežasties. pvz. pagal kurią dirbs darbuotojas arba jo pareigas. sudarant sezoninio darbo sutartį – darbo pobūdį. nes padeda išvengti ginčų ir garantuoja darbo santykių stabilumą. priemokas. Rašytiniai prašymai ir pranešimai. kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos. Tai darbo apmokėjimo sąlygos. išskyrus atvejus. DK 95 str. . pvz. numatyta.) Darbo sutartyje reikia nurodyti darbuotojo mėnesinę algą. kituose norminiuose teisės aktuose. Dažniausiai vartojama darbo funkcijų atlikimo vieta – cechas. 3 d. kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai. tą veiksmą galima atlikti iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos. kad pakeisti darbuotojo darbo sąlygas. chemijos mokytojas ir pan. Darbo sutarties turinys Darbo sutarties turinys yra jos šalių sulygtos sutarties sąlygos. 3. palyginti su ta. kad darbo sutartis nesudaryta. DK 203 str. skyrius. norminių teisės aktų arba kolektyvinės sutarties nuostatos. Specialybė yra siauresnė darbinės veiklos pagal profesiją sritis. apimanti darbo funkcijos tikslus ir pobūdį. įstaigą.tai susitarimas dėl darbuotojo darbovietės ir darbo funkcijų. įstatymai. tačiau kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytas ir trumpesnis įspėjimo terminas. tačiau negali būti trumpesnis negu 2 savaitės. specialybę.Papildomos. nuo civilinių. turintis verslo liudijimą arba kai jis yra įsteigęs individualią ( personalinę) įmonę tokiems darbams atlikti. kad būtų išvengta ginčų ateityje. pvz. nurodyta Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme. Darbo sutarties turinys turi būti aiškus. numato. norminiuose teisės aktuose ir kolektyvinėse sutartyse gali būti nustatomos ir kitos būtinosios sąlygos. kurios pablogina darbuotojo padėtį. reiškia. DK 120 str. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatyta ir kita kompensavimo tvarka bei terminai. DK 95 str. kurie ją skiria nuo kitų sutarčių. kai asmuo užsiima vien autorine veikla. numatyta. sudarant terminuotą darbo sutartį turi nurodyti sutarties terminą. buvo 14 dienų) tai 14 darbo dienų įspėjimo termino pradžia bus laikoma gegužės 14 d. Tuo skiriasi nuo civilinių sutarčių: paslaugų teikimo. Nėra darbiniai santykiai ir nesudaroma darbo sutartis.Privalomosios. mokėjimo tvarkos ir kt. gydytojas. gydytojas chirurgas. Šalims dėl jų nesusitarus laikoma. kurią nustato DK .Kitos būtinosios. kai numatyta įstatymais ar Vyriausybės nutarimais arba pagal kolektyvinę sutartį. kitaip sakant darbdavį. o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą. pavyzdžiui. telegrafui arba kitai ryšio įstaigai iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos. organizacijoje. numato. įstatymų. ir įspėjo darbdavį prieš 14 darbo dienų. DARBO SUTARTIS Darbo sutarties sąvoka. Jei darbo sutarties sąlygos prieštarauja DK įstatymui arba kolektyvinei sutarčiai. specialybės.( iki 2010 08 01 d. kad darbdavys darbuotojams turi raštu pranešti ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki jų įsigaliojimo. kvalifikaciją. 4. viešbučio bei kitos komandiruočių sąnaudos. pirmos kategorijos gydytojas chirurgas. katedra ir kt. Jos yra dvi: . išvardytos būtinosios darbo sutarties sąlygos. Darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas. išbandymo termino. kurią joje nutraukiamos atitinkamos operacijos. Ginčą dėl darbo sutarties sąlygų taikymo sprendžia darbo ginčų nagrinėjimo organai. Šios sąlygos būtinos bet kokiai darbo sutarties rūšiai. įteikti paštui. pvz. Kvalifikacija -tai darbuotojo pasiruošimo tam tikrai specialybei laipsnis. kvalifikacijos kėlimui. Pagal darbo sutartį darbuotojas privalo dirbti tam tikrą darbą arba eiti tam tikras pareigas. DK terminas darbovietė nusako įmonę.

nešiojimo ir pateikimo kontroliuojančioms institucijoms tvarkos aprašo patvirtinimo“. pagal kurią darbo pradžios data yra vėlesnė nei darbo sutarties sudarymo data.Vyriausybės nutarimu Nr. Darbdavys užtikrina. Vienas pasirašytas darbo sutarties egzempliorius įteikiamas darbuotojui. Pagal DK 98 str. kad jei administracija pasirašytinai nesupažindina darbuotojo su jo darbo funkcijomis – ir darbuotojas savo darbo ( pareigų) dėl nesupažindinimo neatlieka ar jas atlieka netinkamai. Darbo sutarties sudarymas Darbo sutartis laikoma sudaryta. Darbo sutarties pavyzdinę formą. administracijos) veikimą. Darbuotojas tokiu atveju neturi atsakyti. Toks žurnalas neprivalomas. seneliai. su darbuotoju sudaroma darbo sutartis. Aukščiausiojo Teismo Senatas išaiškino. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 06 04 direktoriaus įsakymu Nr. Sudarydamas darbo sutartį. 2) dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės. giminaičių darbo apribojimai netaikomi: kultūros įstaigų ( bibliotekų. kuriuos sieja artimi giminystės ar svainystės ryšiai (tėvai. pranešimas turi būti pateikiamas ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento. farmacijos specialistams. kuriems netaikomas draudimas dirbti vienoje valstybės ir savivaldybės institucijoje bei valstybės ar savivaldybės įmonėje. Išimtis iš šios taisyklės gali nustatyti Vyriausybė.12 ir 16. Ne vėliau kaip prieš darbo pradžią kartu su antruoju darbo sutarties egzemplioriumi darbdavys įteikia darbuotojui pastarojo tapatybę patvirtinantį dokumentą (darbo pažymėjimą). Šiuo nutarimu patvirtinta ir Darbo sutarčių registravimo žurnalo pavyzdinė forma. Darbo sutartis turi būti sudaroma raštu pagal pavyzdinę formą. ( ATPK 41 str. o tuo pačiu ir atleidžiamas iš darbo pagal DK straipsnius. kultūros centrų ir kt. reglamentuojančiais jo darbą. nes antraip jam gali būti taikoma drausminė atsakomybė. Šiuo metu galioja 2005 01 26 d. kai darbdavys ir darbuotojas pasirašo darbo sutartį. dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. ji . Darbo sutartį pasirašo darbdavys arba jo įgaliotas asmuo ir darbuotojas. kai vadovaujantis DK 99 str. kai sieja giminystės ar svainystės ryšiai ir kai jų darbas susijęs su vieno iš jų tiesioginiu pavaldumu kitam arba su vieno teise kontroliuoti kitą. Duomenis apie darbuotojo priėmimą į darbą darbdavys turi pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. 5 d. Darbo sutarčių registravimo taisykles Vyriausybė patvirtino 2003 04 24 d. tai tokia darbuotojo veikla negali būti kvalifikuojama kaip jo kalti veiksmai ir dėl to jis negali būti baudžiamas drausmine tvarka.. pagal kurią darbo pradžios data yra vėlesnė nei darbo sutarties sudarymo data. kurių taikymas siejamas . taip pat sutuoktinių tėvai. Darbo sutartis tą pačią dieną.V-243 patvirtintas „ Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir patikslinimo taisykles“ ( įsigaliojo nuo 2010 07 01 d. kolektyvine sutartimi.115 „ Dėl darbo sutarties pavyzdinės formos patvirtinimo“. LR Vyriausybės nutarimas Nr. Kai su darbuotoju sudaroma darbo sutartis. darbuotojo tapatybę patvirtinančio dokumento išdavimo. darbdavys privalo pasirašytinai supažindinti priimamą dirbti asmenį su jo būsimo darbo sąlygomis. jo išdavimo. Nelegaliu darbu nelaikomi pagalbos ( talkos) ir savanoriški darbai. nešiojimo bei pateikimo kontroliuojančioms institucijoms tvarką nustato Vyriausybė. kitas lieka darbdaviui. jei darbdavys yra fizinis asmuo. kultūros ir meno darbuotojams bei kūrybiniams darbuotojams. įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. taip pat darbuotojo tapatybę patvirtinančio dokumento formą. nutarimu Nr. registravimo taisykles.Priėmimo į darbą apribojimai DK 97 straipsnis numato tik vieną – giminaičių tarnybos toje darbovietėje apribojimą.Rašytinė darbo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais. t.9. Šios nuostatos netaikomos tarnautojams. įvaikiai.13 punktuose numatytus atvejus ir atvejį. kategorijų sąrašo patvirtinimo“ Remiantis minėto nutarimo nuostatomis. kitais darbovietėje galiojančiais aktais.503 „ Dėl darbo sutarčių registravimo taisyklių.y. seserys ir jų vaikai). nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos. samdantis tris ir mažiau darbuotojų. 16. darbo tvarkos taisyklėmis. nelegaliu darbu laikomas darbas: 1) esant DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams. muziejų. vaikai. patvirtintą 2003 01 28 d. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys. Draudžiama eiti tarnautojų pareigas vienoje valstybės ir savivaldybės institucijoje bei valstybės ar savivaldybės įmonėje asmenims.registruojama darbo sutarčių registravimo žurnale.). nes jis negali kontroliuoti darbdavio (jo atstovo. jeigu jų tarnyba kartu yra susijusi su vieno iš jų tiesioginiu pavaldumu kitam arba su vieno teise kontroliuoti kitą.) 1-SD draudėjas pranešimą privalo pateikti apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžios dieną. jų sutuoktiniai ir jų vaikai. kurių tarnybą reglamentuoja valstybės tarnybos santykius reglamentuojantys įstatymai. Nelegalus darbas Su darbo sutarties sudarymo klausimu glaudžiai susijusi nelegalaus darbo problema. švietimo įstaigų pedagoginiams darbuotojams ir kt. išskyrus šių Taisyklių 16. kai šalys susitarė dėl darbo sutarties sąlygų ( DK 95 straipsnis). įtėviai.16. seserys ir jų vaikai.3. broliai. teatrų. Darbuotojas darbo pažymėjimą privalo nešiotis ar laikyti darbo metu darbdavio ar įgalioto asmens ( arba įmonės vidaus tvarkos taisyklėse) nurodytoje vietoje. sutuoktiniai.). kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį. broliai.Sutartis laikoma sudaryta nuo šalių susitarimo momento.86 „ Dėl darbuotojų.

Teisėjų kolegija konstatuoja. gyvenimo aprašymą. kieno iniciatyva nustatomas išbandymo terminas. sveikatos būklę patvirtinančius dokumentus. ar darbuotojas tinka sulygtam darbui. ar darbas tinka darbuotojui. nesutinkanti su tokia sąlyga. pvz. taip pat išlaikiusius kvalifikacinius egzaminus pareigoms eiti. o darbuotojas tebedirba. 2) pareigoms konkurso arba rinkimų būdu. 1 dalies pagrindu. kad priimamasis dirbti pateiktų asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą. tai vien ši aplinkybė išbandymo sąlygą nedaro negaliojančia ir tai nereiškia. Išbandymas nustatomas tik priimant į darbą.y. kad dėl išbandymo sąlygos iš viso nesusitarta. kai rašytinėje darbo sutartyje nenurodoma. Išbandymo laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo įstatymai. atostogavo. Per išbandymo terminą darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį. Išbandymo metu darbo sutartį galima nutraukti ir kitais pagrindais. Išbandymas norint patikrinti. jis iki išbandymo termino pabaigos gali atleisti darbuotoją iš darbo. taip pat kai kurių kitų įmonių. tai savaime laikoma. gali būti taikomi ilgesni išbandymo terminai. Praktika rodo. teisėjų kolegijos 2000 10 16 d. nagrinėdami tokio pobūdžio ginčus negali spręsti tų klausimų. kai darbuotojas nebuvo darbe. Išbandymo sąlyga turi būti nustatoma darbo sutartyje.Išbandymo termino pratęsti negalima Įstatymų nustatytais atvejais norint patikrinti. Išbandymo terminas Išbandymo terminas negali būti ilgesnis kaip trys mėnesiai. bet ne ilgesni kaip šeši mėnesiai. Ydinga ir neatitinkanti DK 105 str. ir nemokėti jam išeitinės išmokos. o vėliau. taip pat stojančiojo dirbti pageidavimu – ar darbas tinka darbuotojui. įrodinėjimo našta tenka darbdaviui. jog jis išbandymą išlaikė ir nebūtina fiksuoti įsakymu ar įrašu darbo sutartyje. jeigu šalys nesutarė kitaip. Darbuotojas privalo pradėti dirbti kitą po darbo sutarties sudarymo dieną. kuri nustatyta ir EB direktyvoje 91/533/EEB „ Dėl darbuotojo pareigos informuoti darbuotojus apie galiojančias sutarties arba darbo santykių sąlygas“:. jeigu darbdavys neįrodo priešingai ( LAT 2000 09 20 nutartis civilinėje byloje Nr. tai vien ši aplinkybė išbandymo sąlygos nedaro negaliojančia ir nereiškia. kieno iniciatyva jis yra nustatytas. 1 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo praktika.( iki 2010 08 01 d. kad teismas negali pripažinti. bet neįvardijama. ar darbuotojas tinka sulygtam darbui. Darbdavys turi teisę pareikalauti ir kitų įstatymų nustatytų dokumentų.DK 265 straipsnis numato.buvo tris dienas). pvz. šalių susitarimu nustatomas sudarant darbo sutartį. ar darbuotojas tinka pavestam darbui. Taip Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ( toliau LAT) kasacine tvarka išnagrinėjęs ieškovės grąžinimo į darbą bylą. tai taikoma atskirose institucijose. kad išbandymas nustatytas darbuotojui pageidaujant patikrinti. mokyklos. Priimant į darbą būtini dokumentai Darbdavys privalo pareikalauti. Išbandymas yra tam tikras terminas. kad kai darbo sutartyje nurodomas tik išbandymo terminas. nutartis civilinėje byloje . profesinį pasirengimą. kad išbandymo norint patikrinti. viešojo maitinimo ir prekybos įmonių. muitinėje ir kt. apie tai raštu įspėjęs darbdavį prieš tris darbo dienas.su darbuotojo kalte. apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš tris darbo dienas ( iki 2010 08 01 d. Siekiant apsaugoti gyventojų sveikatą. tokia darbo sutarties sąlyga aiškintina darbuotojo naudai. buvo tris dienas) Kai išbandymo terminas yra pasibaigęs. jeigu jis sirgo. Informuoti darbuotoją apie jo būsimo darbo sąlygas taip pat darbdavio pareiga. Bet kai kyla ginčas kieno iniciatyva buvo nustatytas. kad priimamasis pateiktų išsimokslinimą. Šalis. sveikatos būkle. pažymėjimą apie valstybinės kalbos mokėjimą. turi būti atliekamas maisto pramonės. gydymo bei profilaktikos ir vaikų įstaigų. t.. kurioje mokosi.  gimimo liudijimą. darbdavys privalo pareikalauti. bet darbuotojas nebuvo atleistas iš darbo ir dirba toliau. o priimdamas į darbą nepilnametį nuo keturiolikos iki šešiolikos metų. išbandymo įvertinimas priklauso nuo darbuotojo valios. pažymėjo.Nė viena iš šalių negali primesti kitai šaliai sutarties sąlygos dėl išbandymo. Jei išbandymas yra nustatytas norint patikrinti. jis nenustatomas. gali atsisakyti sudaryti darbo sutartį. Išbandymo terminas gali būti nustatytas sudarant visų rūšių darbo sutartis. kad teismai. Kai išbandymo terminas yra pasibaigęs. nenustatomas priimant į darbą asmenis: 1) iki aštuoniolikos metų.Jeigu darbo įstatymai sieja priėmimą į darbą su tam tikru išsimokslinimu ar profesiniu pasirengimu. nutraukti darbo sutartį leidžiama tik bendraisiais pagrindais. Į išbandymo terminą neįskaitomi laikotarpiai. įstaigų. taip pat naktį dirbantys ir pamaininiai darbuotojai privalo pasitikrinti sveikatą prieš įsidarbindami. Išbandymo rezultatai Jei darbdavys pripažino. kurie pagal įstatymą ir darbo teisinių santykių sutartinį pobūdį yra darbdavio prerogatyva. ar darbuotojas tinka sulygtam darbui. Darbo sutartyje bandomojo termino rūšies nustatymas turi svarbią teisinę reikšmę. rezultatai nepatenkinami. pvz. ar darbas jam tinka. vandentiekio įrenginių. Išbandymas sudarant darbo sutartį Sudarant darbo sutartį. jog dėl išbandymo sąlygos iš viso nebuvo susitarta. valstybės tarnyboje. perkeliant toje pačioje darbovietėje į kitas pareigas. 3) darbdavių susitarimu perkeliamus dirbti į kitą darbovietę. kad darbuotojai. Kilus ginčui tarp darbdavio ir darbuotojo DK 107 str. taip pat vieno iš tėvų ar kito vaiko atstovo pagal įstatymą raštišką sutikimą bei vaiko sveikatą prižiūrinčio gydytojo leidimą. organizacijų darbuotojų sveikatos tikrinimas. išskyrus laikinąją darbo sutartį. 3k-3-860). kad išbandymas dažniausiai nustatomas darbdavio iniciatyva. kad darbuotojas tinka dirbti sulygtą darbą ( LAT civilinių bylų sk. o tai reiškia.Jis gali būti nustatomas norint patikrinti. šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas. Jeigu darbo sutartyje nustatytas tik išbandymo terminas . kurie darbe gali būti veikiami profesinės rizikos veiksnių. darė pravaikštas ir pan.

rašytiniais įrodymais.Terminuotos darbo sutartys naujai įsteigtoms darbo vietoms gali būti sudaromos laikotarpiui iki dviejų metų. dėl kurio atlikimo buvo sulygta sudarant darbo sutartį. t. kai darbo santykių buvimo laikotarpiu išnyksta aplinkybės. kad terminuota darbo sutartis sudaryta pažeidžiant darbo įstatymus. kad darbuotojas neišlaikė išbandymo. t. ekspertų išvadomis ir kt. patvirtinančių. sezoninės. laikoma. jei tik jos nėra skirtos kokiai konkrečiai darbo sutarties rūšiai. Su renkamaisiais darbuotojais terminuota darbo sutartis sudaroma laikui. išskyrus atvejus. DK neterminuotos darbo sutartys nėra atskirai aptariamos. jeigu darbas yra nuolatinio pobūdžio. kai tam nėra teisinio pagrindo. LAT yra pripažinęs. Teismų praktikoje darbuotojo nepatenkinamą darbą bandomuoju laikotarpiu leidžiama įrodinėti padalinių vadovų surašytais tarnybiniais pranešimais. o darbo santykiai faktiškai tęsiasi ir nė viena iš šalių iki pasibaigiant terminui nepareikalavo jos nutraukti ( DK 126 straipsnis). kad darbuotojas dėl savo dalykinių ar asmeninių savybių nesugeba ar negali dirbti to darbo. . laikoma. sudaromų naujai įsteigtoms darbo vietoms. su kuriuo darbo sutartis buvo nutraukta pagal DK 125 ar 129 straipsnius įsigaliojus šioms pataisoms. kuriuos pagal įstatymus arba pagal įmonės. liudytojų parodymais. organizacijos darbo vietų (pareigybių) skaičiaus. kad darbuotojas nesusitvarkė su jam pavestu darbu. Terminuota darbo sutartis naujai įsteigtai darbo vietai negali būti sudaryta su toje pačioje įmonėje. Nustačius. Terminuotų darbo sutarčių. o su darbuotojais. teismas negali pripažinti. laikinosios. Dėl to teismo pareiga nagrinėjant tokias bylas patikrinti. Atsižvelgiant į darbo sutarties šalių lygiateisiškumą. Toks pripažinimas laikytinas pagrįstu ir yra teisėtas.. kai nustatomas išbandymo terminas. kad sutartis pratęsta neapibrėžtam laikui. pažeidžia darbuotojo teises. nuostata. Tačiau teismas. Naujai įsteigtomis darbo vietomis nelaikomos tokios darbo vietos. kad dėstytojai priimami į darbą viešo konkurso būdu 5 metų kadencijai. Darbo sutartis paprastai sudaroma neapibrėžtam laikui (neterminuota). dėl kurių buvo apibrėžtas sutarties terminas (darbuotojas po atostogų negrįžta į darbą ir kt. kad terminuotos darbo sutarties sudarymas.). jeigu darbas yra nuolatinio pobūdžio. Terminuota darbo sutartis Terminuota darbo sutartis gali būti sudaroma tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui. o išbandymo rezultatai darbdavio pripažinti nepatenkinamais. pvz. 3k-7-4/ 2003. Siekiant išvengti darbdavių piktnaudžiavimo. kad jie turėtų tokias pat galimybes įsidarbinti nuolatiniam darbui kaip ir kiti asmenys. išskyrus savivaldybių tarybas. daiktiniais įrodymais. numato. Terminuota darbo sutartis tampa neterminuota. negali spręsti tų klausimų. kurios po šios datos steigiamos tokiam pat darbui atlikti panaikinant buvusias darbo vietas. jas reglamentuoja visos DK normos. įstaigoje. bet ne ilgiau kaip penkeriems metams. įstaigos. išskyrus atvejus. pasikeitimo arba pasibaigimo. įstaigos. kad“ neleidžiama sudaryti terminuotos darbo sutarties. Iki 2012 07 31 d.Jeigu darbo sutartyje jos terminas nenurodytas arba netinkamai nustatytas. darbuotojas turi teisę ginčyti jo atleidimą iš darbo. 1 dalies norma draudžia darbdaviui savavaliauti. kai tai nustato įstatymai arba kolektyvinės sutartys. dirbančius pagal terminuotą darbo sutartį. Darbo sutarties terminas gali būti nustatomas iki tam tikros kalendorinės datos arba iki tam tikrų aplinkybių atsiradimo. organizacijoje negali viršyti 50 procentų visų įmonės. kad sudaryta neterminuota darbo sutartis. 6) kitos.Darbdavys privalo informuoti darbuotojus. kai nepažeidžiant darbuotojų teisių. kai tai nustato įstatymai ar kolektyvinės sutartys“. 3k-3-1012/2000). kai tai nustato įstatymai ar kolektyvinės sutartys arba kai darbuotojas priimamas į naujai steigiamą darbo vietą“. įstaigoje. Darbdavys privalo įrodyti. dokumentais apie drausminių nuobaudų skyrimą ir kt. 3) dėl antraeilių pareigų. darbo sutartis tampa neterminuota. kad darbuotojas tinka pavestam darbui. kuriam jie išrinkti. apie laisvas darbo vietas ir užtikrinti. skaičius įmonėje. DARBO SUTARČIŲ RŪŠYS Darbo sutartys gali būti: 1) neterminuotos.y. organizacijoje dirbusiu darbuotoju.Nr. tačiau ne ilgesniam laikui kaip iki 2012 07 31 d.2 d. neigiamą išbandymo rezultatą darbdavys gali įrodinėti visomis LR civilinio proceso kodekso 177 straipsnyje numatytomis įrodinėjimo priemonėmis.y. ( nuo 2010 08 01 d. išskyrus atvejus. 3k-3-568/2005). jog darbuotojas neišlaikė išbandymo. jeigu darbas yra nuolatinio pobūdžio.y. ir todėl jis netinka pavestam darbui.Terminuotas darbo sutartis nuolatinio pobūdžio darbui galima sudaryti tik po 2010 08 01 d. neleidžiama sudaryti terminuotos darbo sutarties. nagrinėdamas tokias bylas. galios šiuo metu galiojanti nuostata. DK 107 str. Darbo santykiams pagal tokią terminuotą darbo sutartį tęsiantis po 2012 07 31 d. pvz. ar darbdavys tikrai turėjo pakankamą pagrindą pripažinti. nuotolinio darbo) 5) patarnavimo darbams. bandomojo laikotarpio įvertinimo aktu. Studijų ir mokslo įstatymo 65 str. Nuo 2012 08 01 d. Kolektyvinėse sutartyse šalys gali numatyti konkrečius atvejus. galios DK 109 str. būtų galima sudaryti su jais terminuotas sutartis dėl nuolatinio darbo pobūdžio. nutraukti darbo sutartį be jokių motyvų ir įrodymų. 2) terminuotos. įsteigtoms naujoms darbo vietoms. Jeigu darbo sutarties terminas pasibaigė. 4) su namudininkais. kad „ neleidžiama sudaryti terminuotos darbo sutarties. t. kad per išbandymo laikotarpį darbuotojas netinkamai atliko darbą. jeigu darbdavys pateikia konkrečių įrodymų patvirtinančių. kurie pagal įstatymą ir darbo teisinių santykių sutartinį pobūdį yra darbdavio prerogatyva. organizacijos įstatus skiria į darbą renkamieji organai. terminuota darbo sutartis sudaroma tų renkamųjų organų įgaliojimų laikui (kadencijai).. liudytoju parodymais. darbuotojo teisės gali būti ginamos ( LAT Nr.

kad pasibaigus sutarties galiojimo terminui darbo santykiai tampa nuolatiniai. Tais atvejais. kai darbo sutarties terminas baigėsi. taip pat nurodytas sutarties terminas. žvyro. Darbdaviui nesutikus su tokiu reikalavimu ir kilus ginčui. darbdavys neturi teisės versti darbuotoją dirbti pagal naują darbo grafiką.Darbuotojų. detalizuojamos Vyriausybės nutarime Nr. ne ilgesniais kaip aštuoni mėnesiai (vienas po kito einančių dvylikos mėnesių laikotarpiu). darbdavys jam. draudžiantis darbuotojų..Jeigu darbo sutartis nutraukiama sezonui pasibaigus ir tarpsezoniniu laikotarpiu su tuo pačiu darbdaviu sudaroma nauja sezoninė darbo sutartis. Tačiau DK 111 str. jei nauja terminuota darbo sutartis sudaroma DK 109 str. tačiau nė viena iš šalių nerodo iniciatyvos nutraukti tarp jų esamų darbo santykių. būtina. specialybę. o atleidžiant juos iš darbo. ruloninės stogo dangos įrengimas. 3. nenutraukdami darbo santykių. antroje ar trečioje dalyse nustatytais pagrindais. t. Sezoninėje darbo sutartyje. Tuo pagrindu buvo papildytas DK 109 str. jeigu tai numatyta kolektyvinėje sutartyje arba darbo sutartyje. pasibaigus jos terminui. Sezoniniais vadinami darbai. Sezoninė darbo sutartis gali būti pakeista ir gali pasibaigti Lietuvos Respublikos darbo kodekso III dalies XII skyriaus trečiojo skirsnio „Darbo sutarties vykdymas“ ir ketvirtojo skirsnio „Darbo sutarties pasibaigimas“ nustatyta tvarka. darbdaviai negali nustatyti šiems darbuotojams nepalankesnių darbo sąlygų. Darbuotojams. prekinio betono. klintmilčių gamyba. kad „ pagal terminuotas darbo sutartis dirbantiems darbuotojams negali būti taikomos mažiau palankios darbo sąlygos.). kasmetinės atostogos suteikiamos tarpsezoniniu laikotarpiu. DK trečios dalies komentaro autoriai ( 2 tomas. gelžbetonio konstrukcijų ir betoninių elementų gamyba lauke ir nešildomose patalpose. Kai darbuotojas per sezoną neatvyksta į darbą ilgiau kaip vieną mėnesį dėl laikinojo nedarbingumo. apie tai įspėjus darbdavį raštu prieš 5 kalendorines dienas. tikslinga darbo sutartyje padaryti įrašą. kai pats darbuotojas norės nutraukti terminuotą ( sezoninę) darbo sutartį dėl ligos ( DK 127 str. už laiką nuo naujos darbo sutarties sudarymo iki sezono pradžios apmokama šio punkto pirmojoje pastraipoje nurodyta tvarka. Darbo sutartis savaime netampa neterminuota. nepažeidžiant Lietuvos Respublikos darbo kodekso reikalavimo jas suteikti tais pačiais darbo metais. išskyrus DK 109 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus atvejus. 2 d. molio) gavyba. nurodytų 2 ir 3 punktuose. palyginti su tomis. darbuotojas neįspėjamas. dirbantiems vieną sezoną. 2 d. ir yra įtraukti į sezoninių darbų sąrašą. vadovaudamasis DK 140 str. kaip elgtis darbdaviui ir darbuotojui. 5 dalimi. jog darbuotojas priimtas dirbti sulygtą sezoninį darbą pagal atitinkamą profesiją.y. kurie dirba du sezonus ir daugiau iš eilės nenutraukę darbo santykių. t. kvalifikaciją. Vadinasi. bet ne ilgiau kaip iki darbo sutarties termino pabaigos. už tarpsezoninius laikotarpius mokamas kolektyvinėje sutartyje arba darbo sutartyje nurodyto dydžio atlyginimas. betonavimas.3d. dirbantiems pagal neterminuotas darbo sutartis“. Automobilių kelių pagrindų . turės išmokėti jau ne 1 VDU. kurie pasibaigus jų sezoninės darbo sutarties terminui pratęsia darbo sutartį kitam sezonui. skiedinių. smėlio. gali būti taikoma suminė darbo laiko apskaita. išorės apdaila. Kasmetinės atostogos suteikiamos ir ne tarpsezoniniu laikotarpiu. Dirbant sezoninius darbus. nepratęsiama arba nutraukiama. norma suteikia galimybę pripažinti neterminuota ne antrąją. tai darbuotojo reikalavimu tokia sutartis pripažįstama sudaryta neapibrėžtam laikui. dirbančių pagal terminuotas sutartis diskriminavimą. o tam tikrais periodais (sezonais). kad minėtu atveju DK 111 str. Nepasibaigus sutarties terminui darbuotojo pareiškimu. Darbuotojams. bet nepraėjus vienam mėnesiui nuo jos nutraukimo dienos su atleistu iš darbo darbuotoju vėl sudaroma terminuota darbo sutartis tam pačiam darbui. 154 „ Dėl sezoninio darbo“. nuostata nėra taikytina tais atvejais. kasmetinės atostogos nesuteikiamos. Sezoninė darbo sutartis DK 112 straipsnio nuostatos. nesupažindinęs laiku darbuotojų su būsimu darbo grafiku. įtvirtintas principas. Kai įmonėje. DK nerasime atsakymo. 2. kurie dėl gamtinių ir klimato sąlygų dirbami ne visus metus. kurios nustatomos asmenims. tokį darbuotojo reikalavimą turi ištirti ginčus nagrinėjantis organas. be kitų sutarties sąlygų. kvalifikacijos kėlimo ir skatinimo galimybės negu darbuotojams. Ši sutartis taip pat gali būti nutraukta ir papildomais pagrindais: 1. už nepanaudotas atostogas mokama piniginė kompensacija. dirbančių pagal sezonines darbo sutartis. o pirmąją terminuotą darbo sutartį. dirbantiems pagal neterminuotas darbo sutartis. Nerūdinių medžiagų (skaldos. darbo grafikai turi būti skelbiami prieš savaitę iki jų įsigaliojimo.y. tuo atveju. kol jis atgauna darbingumą arba jam nustatomas neįgalumas. kai darbingumas prarandamas dėl suluošinimo (traumos) darbe arba profesinės ligos per sezoną. Darbuotojams. kurie įsigaliojo 2003 01 01 d. direktyvos Nr. kai terminuotą sutartį leidžia sudaryti įstatymai. 99/70/EB [1] 4 str. įstaigoje ar organizacijoje sezoniniai darbai buvo sustabdyti ilgiau kaip 2 savaitėms dėl gamybinių priežasčių arba kai sumažinamas darbų mastas. P. ja išmokama vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. kolektyvinė sutartis ar kai į darbą priimami renkami darbuotojai pakartotinai kadencijai. turi būti nurodyta ir tai. Mūrijimas. kad darbuotojas pareikštų reikalavimą pripažinti sutartį esant sudarytą neapibrėžtam terminui. Atsižvelgiant į DK reikalavimus. nustatančios reikalavimus sezoninio darbo sutarčiai. teritorijos tvarkymas ir apželdinimas. Europos Sąjungos 1999 06 28 d. ir įskaičiuoti pertrauką tarp tų sutarčių į darbuotojo nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje.3 d.92) mano. darbuotojui darbo vieta (pareigos) paliekama. Sezoniniai darbai: 1. Sezoninė darbo sutartis sudaroma sezoniniams darbams atlikti. bet 2 VDU dydžio išeitinę išmoką. buvo atlikti tam tikri pakeitimai.Jeigu darbo sutartis. Apie numatomą atleidimą iš sezoninio darbo dėl priežasčių.

asfaltbetonio gamyba. 10. Daržovių. Darbai. 5. neasbestinių banguotų lakštų ir fasoninių detalių gamybos darbai. derliaus nuėmimas atvirame lauke. Vidaus apdailos darbai nešildomose patalpose. Jūros. kitų vandens telkinių. uogų rinkimo ir apdorojimo darbai. upių. čerpių. motoristų ir kitų darbininkų. turistinėse bazėse. susiję su daržovių. Upių transporto darbai. 16. automobilių kelių ir gatvių dangos ženklinimas. dugno valymo (gilinimo) ir kiti valymo.stabilizavimas organiniais ir neorganiniais rišikliais. parkų tvarkymo darbai. Vaikų poilsio stovyklų darbuotojų darbai. kokybės nustatymu. Kapaviečių priežiūros darbai. ruošimu. formos suteikimas ir galutinis apdirbimas. Dirvožemio. 21. Mineralinių medžiagų skaldymas ir sijojimas. cheminėmis priemonėmis. linų pirminiu perdirbimu. paruošimo. susiję su paviršiaus geologine nuotrauka. Medelių sodinimo ir želdinių priežiūros darbai kaimo sodybose. Miško grybų. priešgaisrinis budėjimas. Melioracijos statinių priežiūra ir remontas 3. daigynų įveisimas ir priežiūra. medynų sakinimas. 9. asfalto dangos regeneravimas. Vaisių ir uogų auginimo. jų priežiūros darbai. 14. asfalto klojimas. Šildymo sistemų paruošimo kitam sezonui darbai. savaeigių kranų mašinistų. aktyviųjų mineralinių asfaltbetonio miltelių gamyba. akmens pjaustymas. miško kenkėjų ir ligų apskaita ir stebėjimas. perdirbimo darbai. Žemės kasyba. kapinių ir žaliųjų plotų želdinimo ir želdinių priežiūros darbai. kelmų dervuolių rovimas ir perdirbimas. skynimo. Medelynų ūkio darbai. 18. bituminių emulsijų gamyba ir naudojimas. Išorės inžinerinių tinklų vamzdynų montavimas. ežerų. parduotuvėse. paplūdimių. parkų. asbestcemenčio vamzdžių gamybos darbai 20. 15. Miško plukdymas. vandens biologinio valymo darbai. Kelių valymas ir barstymas esant pavojingoms eismui meteorologinėms sąlygoms. jeigu jie aptarnauja sezonines brigadas (grandis). taip pat kiti su tuo susiję darbai 4. Vaistažolių rinkimo. 12. kurie veikia ne ištisus metus. Cukraus gaminimas iš cukrinių runkelių 7. 17. Miškų valymo darbai. perdirbimu ir realizavimu. gėlių auginimas atvirame grunte ir nešildomuose šiltnamiuose. taip pat spalių briketų gaminimu. Geodezijos ir topografijos darbai. miško želdinimas. Miestų ir gyvenviečių skverų. Kelio dangos frezavimas. paruošimas ir supirkimas sezono metu 11. poilsio namuose ir sanatorijose. 8. Darbai. priešgaisrinių barjerų įrengimas. 19. taip pat briketų gaminimas. priešgaisrinių mineralizuotų juostų. paruošimo ir perdirbimo darbai. dirvos parengimas miško želdiniams. 2. pakrančių tvirtinimo ir priežiūros darbai. žemės sankasų ir pagrindų įrengimas tiesiant ir remontuojant kelius ir geležinkelius. keraminių drenažo vamzdžių ir kitų keraminių gaminių gamyba. hidrotechnikos statinių statyba. kova su jais biologinėmis. pagrindo ir dangos rengimas permerkimo būdu. Durpių kasimas ir gaminimas. viešbučiuose. 6. jos paviršiaus apdorojimas. želdinių priežiūra. gėlių ir kitų augalų sėklų rinkimu. mechaninėmis. Bokštinių. Žemės melioravimas. susiję su sėklinių linų sėmenų ruošimu. Žemės ūkio produkcijos auginimas. Aptarnavimo darbai kaimo turizmo sodybose. asbestcemenčio šiferio gamybos darbai. Geotekstilės naudojimas. restoranuose. Gėlynų įrengimo. Darbai. Žemėtvarkos lauko darbai. darbas . kavinėse. Silikatinių ir keraminių plytų. bitumo ruošimas saugyklose. Miškotvarkos lauko darbai. 13. Patalpų šildymas (kūriko darbas). koklių krosnims. Geležinkelių statyba. Miškų ūkio darbai: sėklų rinkimas ir jų parengimas sėjai. grunto.

24. 0. Vaisvandenių gaminimo darbai įmonėse. moksleiviais jų atostogų metu.Laikiniesiems darbuotojams atostogos nesuteikiamos. gali būti taikoma suminė darbo laiko apskaita. sudaryta ne ilgesniam kaip dviejų mėnesių laikui Pagal savo išskirtinį pobūdį ji priskiriama prie terminuotų darbo sutarčių. sudaro kitą darbo sutartį su kitu darbdaviu. Cirkų artistų ir kitų šių įstaigų darbuotojų darbas nešildomose patalpose (palapinėse). Kai darbingumas prarandamas dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos. 27. pasibaigus jos terminui.. nes susitariant dėl papildomo darbo sulygstama dėl papildomų pareigų ar papildomo darbo toje pačioje darbovietėje. Jeigu laikinoji darbo sutartis. 2. o darbo santykiai faktiškai tęsiasi ir nė viena iš laikinosios darbo sutarties šalių. bet nepraėjus vienam mėnesiui nuo jos nutraukimo dienos su atleistu iš darbo darbuotoju vėl sudaroma laikinoji darbo sutartis tam pačiam darbui. darbuotojo pareiškimu. Objektų. Žvejyba Baltijos jūroje ir vidaus vandenyse. Prekyba ledais. o atleidžiamam . laikinai nesantiems (dėl ligos. Nutraukiant darbo sutartį su darbuotoju. kuriuose dirbama sezoniniu principu. maistu. atleidžiamam iš darbo dėl priežasčių. šviežių žuvų perdirbimas 26. atostogų ir panašiai) darbuotojams pavaduoti. darbuotojas neįspėjamas. darbuotojui darbo vieta (pareigos) paliekama. kol jis atgauna darbingumą arba jam nustatomas neįgalumas. Antraeilių pareigų darbo sutartį reikėtų skirti nuo susitarimo dėl papildomo darbo. Apie numatomą atleidimą iš darbo dėl priežasčių. 23. įstaigoje ar organizacijoje darbai buvo sustabdyti ilgiau kaip 2 savaitėms dėl gamybinių priežasčių arba kai sumažinamas darbų mastas. grūdų valymo. grūdų džiovinimo.38–110 kV įtampos elektros tiekimo kabelinių linijų klojimas žemėje 29. Juodųjų metalų laužo ir atliekų perdirbimas lauke ir nešildomose patalpose. nurodytų 2 punkte. nutraukiama. Antraeilės pareigos Antraeilės pareigos (darbas) – tai darbuotojo laisvu nuo darbo pagrindinėje darbovietėje laiku einamos pareigos ar atliekamas darbas. Grūdų priėmimo ne ištisus metus arba sezono metu.Laikiniesiems darbuotojams išbandymo laikotarpis nenustatomas. 3. Darbuotojams. kokybės nustatymo elevatoriuose ir kitokiose grūdų saugyklose darbai 28. Darbuotojas turėdamas galiojančią darbo sutartį su vienu darbdaviu. bet ne daugiau kaip už vieną mėnesį. Laikinoji darbo sutartis taip pat gali būti sudaryta su studentais. nurodytų 2 ir 3 punktuose. kurios veikia ne ištisus metus 30. Laikinoji darbo sutartis gali būti nutraukta: .. 25.Kai laikinasis darbuotojas neatvyksta į darbą ilgiau kaip 7 dienas dėl laikinojo nedarbingumo. o nutraukiant laikinąją darbo sutartį išmokama piniginė kompensacija. iki pasibaigia terminas.3 punkte nurodytu atveju išmokama išeitinė išmoka. kad laikinoji darbo sutartis pratęsta neapibrėžtam terminui. vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 277 straipsnio ir kitų teisės aktų nuostatomis dėl saugių ir sveikų darbo sąlygų sudarymo asmenims iki 18 metų. Nepasibaigus sutarties terminui.Jeigu laikinosios darbo sutarties terminas pasibaigė. Kai įmonėje. Dar viena skirtumas yra tas. Laikinoji darbo sutartis Laikinoji darbo sutartis yra darbo sutartis. jam išmokama vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Atrakcionų darbuotojų darbas lauko sąlygomis. praradusiu darbingumą dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos. kad darbo funkcija pagal antraeilių pareigų sutartį gali būti atliekama tik laisvu nuo darbo pagrindinėje . bet ne ilgiau kaip iki laikinosios darbo sutarties termino pabaigos. meistrų ir darbų vykdytojų darbas. darbuotojo reikalavimu tokia sutartis pripažįstama sudaryta neapibrėžtam laikui. nepareikalauja jos nutraukti. Laikinoji darbo sutartis gali būti sudaroma skubiems ar trumpalaikiams darbams atlikti.22. apskaičiuota pagal vidutinį mėnesinį darbo užmokestį. 1. Tarpmiestinio kabelinio ryšio linijų bei optinio kabelio linijų tiesimo ir montavimo darbai". Darbuotojui. spauda ir pramoninėmis prekėmis lauko sąlygomis. laikoma. už likusį iki sutarties termino pabaigos laiką. kur būtinoji sąlyga – terminas. grūdų krovos ir transportavimo. išmokama vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. apie tai įspėjus darbdavį raštu prieš 5 darbo dienas. dirbantiems pagal laikinąsias darbo sutartis.

Namudininkas darbo laiką skirsto savo nuožiūra. darbo diena gali būti pertraukiama. kuria darbuotojas įsipareigoja teikti asmenines namų ūkio paslaugas. norintis eiti antraeiles pareigas (dirbti darbą). Prieš sudarydamas darbo sutartį su namudininku.Tokiam darbui atlikti darbuotojas arba pats turi turėti reikalingą įrangą ir priemones. kitos darbdaviui teikiamos asmeninės namų ūkio paslaugos. organizacijos teritorijoje ar kitoje darbdavio nurodytoje vietoje. jo dirbtas darbo laikas gali būti žymimas ir kitaip negu nustatytos pavyzdinės formos darbo laiko apskaitos žiniaraštyje. pvz. iki darbo sutarties sudarymo turi pateikti darbdaviui. Darbuotojas. turi užtikrinti. ryšių paslaugų. kurį atlieka asmuo. kitoms panašioms operacijoms. Sudarius patarnavimo sutartį. auklės tarnaitės. sauga ir sveikata. nedirbtų ilgiau kaip 12 valandų per dieną. specialių sąlygų nereikalaujantis darbas. kad sutartyje sulygtą darbo funkciją arba dalį sulygtų darbo funkcijų darbuotojas atliks kitose nei darbovietė darbuotojui priimtinose vietose. susitaręs su darbdaviu. namų ruošos ir kitokių pagalbininkų – skalbėjo. Namudininkas savo darbo laiką apskaito pats. gavęs pažymą apie darbo ir poilsio laiką. Patarnavimo sutartis Patarnavimo sutartis yra darbo sutartis. siuvimo reikmenis. ligonių priežiūros darbuotojo. vaikų.y.Patarnavimo sutartyje turi būti nustatytas kasdieninio darbo pradžios ir pabaigos laikas. interneto ryšį ir pan. būsimajam darbdaviui turi pateikti pažymas apie darbo laiko kitose darbovietėse pradžią ir pabaigą. Darbuotojams. sugaištą mašinoms ir įrenginiams remontuoti. konsultantai telefonu ir pan. darbdavys. Darbuotojų dirbtas darbo laikas gali būti žymimas ir kitaip negu nustatytos pavyzdinės formos darbo laiko apskaitos žiniaraštyje. operatoriai.t. laiką. patirtų teikiant paslaugas. dirbantis pagal 2 ar daugiau darbo sutarčių. neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms moterims veiksnių.Darbo sutartys su namudininkais. kurioje turi būti nurodytas jo kasdienio darbo toje darbovietėje pradžios ir pabaigos laikas. mokėti darbuotojui darbo užmokestį. susiję su kenksmingais biologiniais. kad darbuotojas priimtas į antraeiles pareigas dirbti sulygtą darbą. Nuotolinio darbo sutarties ypatumus nustato Vyriausybė ir kolektyvinės sutartys. Namudininko darbo laikas negali būti ilgesnis kaip 40 valandų per savaitę. įstaigos. sukirpėjai. kuris darbuotoją priima į antraeiles pareigas (darbą).Namudinio darbo sutartyje gali būti numatyta. programuotojai. kiemsargio. kurio teisnumą ir veiksnumą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Pagal antraeilių pareigų (darbo) sutartis darbuotojas gali dirbti keliose darbovietėse. telefoną. mašinų. kompensavimo. namų kambarinės paslaugos atliekant įvairius darbus privačiuose namų ūkiuose. cheminiais. taip pat tinkamu medžiagų. susitaręs su darbuotoju. pvz. o ne darbdavio įmonės. Pagal patarnavimo sutartis dirbantiems darbuotojams gali būti taikoma suminė darbo laiko apskaita. darbdavys neprivalo įteikti darbuotojui darbo pažymėjimo. mutagenais ar medžiagomis. tęsiasi toliau ir joms taikomos nuotolinio darbo sutarties nuostatos. Namudininkas privalo rūpintis savo paties ir kitų asmenų. . vykdyti kitus sutartyje numatytus įsipareigojimus. turi būti nurodyta. iš pagrindinės darbovietės gautą pažymą.Namudininkui. specialių techninių priemonių reikalaujantis darbas. nepilnamečiams iki 18 metų. ir sudėtingesnis. modeliuotojai ir kt. eiti antraeilių pareigų (dirbti darbo) neleidžiama. kompiuterių sistemų specialisto (darbdavio privačiame namų ūkyje arba savo namuose darbdaviui teikiamos paslaugos). Darbo sutartis su namudininkais ( nuo 2010 08 01 d. kuriems nustatytas sutrumpintas darbo laikas (DK 145 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Darbo sutartyje dėl antraeilių pareigų (darbo). kuriuos atliekant namuose gali atsirasti draudžiamų kenksmingų ar pavojingų asmenims iki 18 metų arba nėščioms. įrankiams keisti. Nuotolinio darbo sutartyje gali būti nustatyta. pvz. Pasikeitus darbo ir poilsio laikui pagrindinėje darbovietėje. Darbdavys. Namuose gali būti dirbamas ir nesudėtingas. ar jo namuose yra minėtųjų asmenų. drabužių įsigijimo ir kitų). kad namudininkas gaus kompensaciją už: susijusias su jo darbu išlaidas: elektros energijos ir vandens sunaudojimo. mašinų ir įrenginių priežiūros ir remonto. kitas. darbuotojas turi apie tai pranešti priėmusiam jį į antraeiles pareigas (darbą) darbdaviui ir pateikti pažymą. apgyvendinimo pas darbdavį ir maitinimo sąlygų. užtikrinti saugias ir sveikas darbo sąlygas. Šios pažymos galioja vienerius darbo metus ir yra saugomos kartu su darbo sutartimi. spec. Namudininkui netaikomos įmonės darbo tvarkos taisyklės. įrankių ir kitos įrangos naudojimu. kurie galėtų nukentėti dėl netinkamo namudininko elgesio ar klaidų darbe. už sulygtą darbo užmokestį namuose. kancerogeniniais veiksniais. dirbantis keliose darbovietėse. siuvėjai.darbovietėje laiku. kurio namuose gyvena asmenys iki 18 metų. Namudininkas turi raštu informuoti darbdavį.Namudininko naudojamos darbo priemonės turi atitikti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nustatytus reikalavimus. teisės aktų nustatyta tvarka turi įvertinti profesinę riziką namudininko darbo vietoje. sodininko (sodo priežiūros paslaugos). kad asmuo. negali būti pavedami darbai. Darbuotojas. virėjo. pakuoti ir išpakuoti. Namudininkams negali būti pavedami darbai. sudarytos iki 2010 08 01 d.Asmeninės namų ūkio paslaugos – tai automobilio vairuotojo. nuotolinio darbo sutartis) Namudiniu vadinamas darbas. auklės. slaugės. o darbdavys – fizinis asmuo.. nakvynės. Arba jas turi suteikti darbdavys. kompiuterį. Patarnavimo sutartyje darbuotojo pageidavimu gali būti susitarta dėl išlaidų (kelionės. Antraeilių pareigų darbo sutartis gali būti nutraukta DK nustatyta tvarka. neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios moterys. nėščios. rūšiuoti. be kitų sutarties sąlygų. galinčiomis būti tokių veiksnių šaltiniais.

Darbuotojas. nepagrįstai sustabdęs darbo sutarties vykdymą. Taip darbdaviai apsaugomi nuo nepagrįsto darbo funkcijų sustabdymo – pravaikštų. kai įstatymais. suteikia galimybę oficialiai sustabdyti darbo funkcijų atlikimą. kai darbo užmokestis didinamas. Jeigu atsiranda svarbių priežasčių -kai keičiama gamyba. Jeigu darbuotojas pagrįstai sustabdo darbo sutarties vykdymą. Keičiant darbo sutarties sąlygas. pvz. jam paliekamas pirmesnio darbo vidutinis darbo užmokestis. tik kai kuriais atvejais reikalaujama raštiško darbuotojo sutikimo. o perkėlus darbuotoją į kitą darbą sumažėja darbo užmokestis dėl nepriklausančių nuo darbuotojo priežasčių. negali būti kvalifikuojamas kaip darbuotojo darbo drausmės pažeidimas. kad darbuotojas turi teisę laikinai iki trijų mėnesių sustabdyti darbo sutarties vykdymą raštu įspėjęs darbdavį prieš 3 darbo dienas. jo nevykdymas gali būti vertinamas kaip darbo drausmės pažeidimas. gesinti gaisrą ir kitais ypatingais iš anksto nenumatytais atvejais Įstatymas nenustato galutinio tokių ypatingų atvejų sąrašo. darbo ar kolektyvinėje sutartyje. planinis įrengimų remontas. keičiamų sąlygų rūšies ir nuo to. Tačiau įtvirtinamas ir darbdavio apsaugos mechanizmas nustatantis. kai darbuotojas raštu atšaukia laikiną darbo sutarties vykdymo sustabdymą arba kai darbdavys visiškai įvykdo savo įsipareigojimus darbuotojui ir jį apie tai informuoja arba kai pasibaigia trijų mėnesių terminas. Jeigu nustatytais atvejais darbuotojui darbo užmokestis mokamas pagal atliekamą darbą. gali būti keičiamos esant išankstiniam raštiškam darbuotojo sutikimui. Laikinas darbo sutarties vykdymo sustabdymas pasibaigia kitą dieną po to. Negalima taikyti iš anksto suplanuotiems darbams. Paprasčiausias darbo sutarties sąlygų keitimas yra šalių susitarimu. kai reikia užkirsti kelią gaivalinei nelaimei ar gamybinei avarijai. kad darbdavys gali laikinai pakeisti darbo sutarties būtinąsias sąlygas savo iniciatyva. ir taip apsisaugoti nuo nepagrįstų. kai jos ypatingais atvejais yra keičiamos laikinai Darbdavys turi teisę perkelti darbuotoją iki vieno mėnesio laikui į darbo sutartimi nesulygtą darbą toje pačioje vietovėje. įstatymų nustatyta tvarka atsako už darbdaviui padarytą žalą. nepagrįstai sustabdęs darbo sutarties vykdymą. Vyriausybės nutarimais ar pagal kolektyvinę sutartį yra keičiamas tam tikros ūkio šakos. kaltinimų dėl galimų pravaikštų. Šiame straipsnyje numatyta. jis nesumuojamas. .Draudžiama perkelti darbuotoją į tokį darbą. Jeigu perkėlus į kitą darbą darbuotojui sumažėja darbo užmokestis dėl nepriklausančių nuo darbuotojo priežasčių. kurios gali kilti darbo procese. taip pat pakeisti kitas darbo sutarties sąlygas galima ne ilgiau kaip vienam mėnesiui. kad darbuotojas. Šis pakeitimas darbuotojams. Atsisakymas įvykdyti darbdavio nurodymą.. taip pat kitais gamybinio būtinumo atvejais darbdavys turi teisę pakeisti darbo sutarties sąlygas. Darbo sutarties vykdymo sustabdymas. DK nenumato jokių tokio susitarimo apribojimų. numatytų teisės aktuose. kuris įsigalioja 2010 08 01 d. jeigu darbdavys ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nevykdo savo įsipareigojimų. staiga atsiradusio darbdavio. užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams. sumažinti darbo užmokestį be darbuotojo raštiško sutikimo negalima. Tai reiškia. jam paliekamas vidutinis pirmesnio darbo užmokestis. Darbdavys turi teisę laikinai perkelti darbuotoją į nesulygtą darbą toje pačioje vietovėje.Darbo sutarties vykdymas Darbo sutarties sąlygų pakeitimas Darbo sutarties keitimas reiškia joje sulygtų sąlygų pakeitimą. taip pat pakeisti kitas DK 95 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas sąlygas. atsakytų už darbdaviui padarytą žalą. Jei darbuotojas nesutinka dirbti pakeistomis darbo sąlygomis. Darbo apmokėjimo sąlygas be darbuotojo raštiško sutikimo darbdavys gali keisti tik tuo atveju. Tokiu atveju sutarties nutraukimo pagrindas yra ne darbuotojo atsisakymas dirbti pakeistomis darbo sąlygomis. kad galima perkelti ir į kitą įmonę. nustatytos DK 95 straipsnio 1 ir 2 dalyse. tačiau tik darbuotojui sutikus. Toks darbdavio įsakymas darbuotojui yra privalomas. o aplinkybės nurodytos DK 129 str. įmonės ar darbuotojų kategorijos darbo apmokėjimas. kuriam laikui tos sąlygos keičiamos. darbdavys sumoka jam ne mažesnę kaip vienos minimaliosios mėnesinės algos dydžio kompensaciją už kiekvieną mėnesį. tačiau nereikalaujama. jis gali būti atleistas iš darbo pagal DK 129 straipsnį laikantis nustatytos darbo sutarties nutraukimo tvarkos. darbuotojui arba ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nemoka viso priklausančio darbo užmokesčio. Darbo sutarties sąlygos. pakeitimai įforminami abiejuose darbo sutarties egzemplioriuose. Ši nuostata taikoma ir tuo atveju. kad kiekvieno perkėlimo atveju vieno mėnesio laikotarpis pradedamas skaičiuoti iš naujo. ją likviduoti arba nedelsiant pašalinti jos padarinius. Šiuo atveju darbuotojas atleidžiamas nuo pareigos atlikti darbo funkcijas ir jam darbo užmokestis nemokamas. išskyrus DK 121 straipsnyje nustatytus atvejus. nerandantiems savo nemokių darbdavių. Svarbu pažymėti. jeigu ji yra toje pačioje vietovėje. nes iš anksto negalima numatyti visų sudėtingų situacijų. jos mastas. neklausdamas darbuotojo sutikimo. Laikinas darbo sąlygų pakeitimas ypatingais atvejais Kitokia darbo sąlygų keitimo tvarka yra nustatyta. Perkelti darbuotoją į darbo sutartimi nesulygtą darbą. Keičiant darbo apmokėjimo sąlygas. technologija arba darbo organizavimas. kuris neleistinas dėl jo sveikatos būklės. kad darbdavys atsižvelgtų į darbuotojo specialybę ar kvalifikaciją. darbdaviui nevykdant savo įsipareigojimų DK papildytas nauju 123-1 str. Darbo sutarties šalys gali tarpusavio susitarimu pakeisti bet kurią sutarties sąlygą – būtinąsias ar kitas darbo sutarties sąlygų pakeitimo būdas ir tvarka priklauso nuo tų sąlygų keitimo priežasties. o tai reiškia.

derybų dydis.  Darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu.plačiausia sąvoka. Susitarime numatoma nuo kurio sutartis nutraukiama ir kitos sutarties nutraukimo sąlygos ( kompensacijų . t. bet visais atvejais susitarimas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu turėtų būti įformintas ne vėliau kaip per 7 dienas po pasiūlymo pateikimo. 1 dalies 1 punkte numatytas draudimas neleidžia įspėti ir nutraukti darbo sutartį laikinojo nedarbingumo metu. bet jis negali viršyti vieno mėnesio. 1 d. bet ir ligos bei atostogų laikotarpiu. tai nutraukti darbo sutartį ankstesnio prašymo pagrindu negalima.  Atleidimas iš darbo reiškia tam tikrą procedūrą. kad pasiūlymas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu yra atmestas. o darbuotojas nereikalauja jos nutraukti. o darbuotojas jos ir nepareikalauja. t. – 14 dienų). Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje. bet darbuotojui priklauso piniginė kompensacija už nepanaudotas atostogas net ir tuo atveju. jie taikomi tik nutraukiant darbo sutartį pagal DK 129 str. nepriklausantys nuo darbo sutarties šalių valios:  DK 136 str. numatytais pagrindais– be įspėjimo. netaikomi įspėjimo terminai. nes nėra pasirašytas privalomas susitarimas. Jei ši sutinka su pasiūlymu. kokia forma turi būti atsakoma į tokį pasiūlymą.  Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva. Jei darbuotojas nurodė savo prašyme konkrečią datą. jeigu jis dirbo kad ir kelias dienas. Šalims nepasiekus bendros nuomonės dėl nutraukimo sąlygų. Manoma. . taip pat ir terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos. nebent būtų numatyta kolektyvinėje sutartyje. laikoma. kai nėra darbuotojo kaltės.Nė vienai iš šalių darbo sutarties nenutraukus. DK 131 str. Darbo sutarties pasibaigimo pagrindai priklausantys nuo darbo sutarties šalių valios:  Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva ( be svarbių priežasčių ir esant svarbioms priežastims)  Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva. darbo teisiniai santykiai tęsiasi. susitarimas dėl darbo santykių pasibaigimo nagrinėjamu teisiniu pagrindu negali būti įgyvendintas.Darbuotojas gali įspėti darbdavį ne tik darbo metu. Įstatymai neriboja šalių valios susitarimu nutraukti darbo sutartį.  Darbdavio bankroto atveju.. taip pat ir darbdavys gali šiais laikotarpiais jį atleisti. 3) darbuotojui mirus. ypač darbdavio turėtų būti duotas raštu. Darbo sutarties nutraukimas suėjus terminui Suėjus darbo sutarties terminui.Darbo sutarties pasibaigimas Darbo sutartis baigiasi: 1) ją nutraukus DK ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais. Piniginės kompensacijos dydis nustatomas šalių susitarimu.  Darbo sutarties nutraukimas. o darbuotojas tebedirba. jau šalių sutartu laiku ir tvarka.) Jei antroji šalis per nustatytą terminą nepraneša. Įspėjimo terminui pasibaigus. o po to darbo sutartis su darbuotoju nutraukiama pagal DK 125 str. Darbo sutarties pasibaigimo pagrindai. Privačiame sektoriuje tokie susitarimai neribojami. Tai padėtų išvengti galimų ginčų... kad sutinka nutraukti sutartį. Nutraukiant darbo sutartį nemokama išeitinė išmoka. Darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu Šalių susitarimas yra pats paprasčiausias ir labiausiai rekomenduotinas darbo sutarties nutraukimo pagrindas. per septynias dienas turi apie tai pranešti šaliai. susijusios su darbo santykių baigtimi yra:  Darbo sutarties pasibaigimas . per kiek laiko po tokio susitarimo pasirašymo darbuotojas turėtų būti atleistas iš darbo. esant nepatenkinamiems išbandymo rezultatams. DK liko neišspręstas klausimas. kai darbuotojas pažeidžia darbo drausmę. kad šalys pačios gali pasirinkti tam tinkamą laiką. kad sutartis tapo neterminuota. Pasibaigus darbo sutarties terminui. Praktikoje pasitaiko atvejai. kai nėra darbuotojo kaltės.  Darbuotojui ar darbdaviui mirus. laikoma. nepanaudotų atostogų suteikimo ir kt. apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika darbo dienų ( iki 2010 08 01 d. kai darbo sutartis pasibaigia abiejų šalių arba bent vienos šalies valia. darbdavys arba darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį. nėra kliūtis ją nutraukti pagal DK 126 str. kai kreipiamasi dėl terminuotų darbo sutarčių nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo. kad darbdavys darbuotojui nepasiūlo kompensacijos. o darbdavys privalo įforminti darbo sutarties nutraukimą ir atsiskaityti su darbuotoju jeigu nepraėjus įspėjimo terminui darbo sutartis nebuvo nutraukta. darbdavio iniciatyva.y. pačios darbo sutarties pasibaigimo rezultatą. Viena darbo sutarties šalis gali raštu pasiūlyti kitai šaliai nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Darbo ginčai. pateikusiai pasiūlymą nutraukti darbo sutartį.  Terminuotų darbo sutarčių nutraukimo ypatumai. 2) likvidavus darbdavį be teisių perėmėjo. Literatūroje vartojamos sąvokos. Įstatymai nenurodo. darbuotojas turi teisę nutraukti darbą. Manoma. Jeigu pasibaigė įspėjimo terminas. jeigu tuo metu darbuotojas būtų ir laikinai nedarbingas. Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu Darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą. susiję su terminuotų darbo sutarčių nutraukimu gali būti sprendžiami darbo ginčų komisijoje ir tiesiogiai teisme tais atvejais. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytas ir kitoks įspėjimo terminas.. tai .y.. kad ir atsakymas.  Darbo sutarties nutraukimas – vartojama tais atvejais. apimanti visus darbo santykių pasibaigimo atvejus. o nutraukiant darbo sutartį pagal DK 126 str.

turi dvi galimybes. tačiau minėtos aplinkybės verčia jį padaryti sprendimą ir nutraukti darbo sutartį. Nutraukiant darbo sutartį nemokama išeitinė išmoka.Darbdavys be darbuotojo sutikimo negali pats nustatyti atleidimo iš darbo dienos.tris darbo dienas). Gana dažnai būna. Darbuotojas turi teisę atšaukti prašymą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per tris darbo dienas ( iki 2010 08 01 – tris dienas) nuo prašymo padavimo dienos. tai darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį tik praėjus 14 dienų nuo pareiškimo padavimo dienos. prašydamas jį atleisti tą pačią dieną arba po kelių dienų. kad terminas prasideda kitą dieną po tos kalendorinės datos arba įvykio. Darbuotojo pasirašymas darbo sutartyje apie darbo sutarties nutraukimą negali pakeisti darbuotojo iniciatyva ir laisva valia paduodamo rašytinio pareiškimo ( LAT civilinė byla Nr. kad darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu galimas tik gavus savanorišką rašytinį darbuotojo pareiškimą.3K-3-48/2001). Šiuo atveju abiejų šalių valia dėl darbo sutarties nutraukimo momento sutampa. darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą darbo sutartį. kad įvairiuose darbuotojų prašymuose. nepaneigia jo surašymo fakto. Kita aplinkybė. taip pat terminuotą darbo sutartį. ( civilinė byla 3K-3567/2000). kad darbuotojas vykdytų įstatymo reikalavimą ir nutrauktų darbo sutartį tik po 14 dienų( darbo dienų) Antra. o darbdavys gali įforminti atleidimą taip pat tik praėjus nurodytam terminui. jis gali reikalauti. trukdančiu tinkamai atlikti darbą. sprendžia darbdavys ( civilinė byla Nr. Patartina įmonėse. Po to jis gali atšaukti prašymą tik darbdavio sutikimu. kad pareiškime nėra jo surašymo datos. ) arba kitomis svarbiomis priežastimis. tai yra anksčiau nei numatytas 14 dienų ( darbo dienų) terminas. tad jeigu nustatoma. nustatytomis kolektyvinėje sutartyje. Jeigu šalys susitarė. 3K-3-391/2004). kai darbuotojas yra parašęs pareiškimą nutraukti darbo sutartį ir atleidimo iš darbo dieną turi nedarbingumo pažymėjimą. Darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą darbo sutartį. kurią darbuotojas nurodo savo pareiškime. Aplinkybė. taip pat jeigu jam daugiau kaip du mėnesius iš eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga). pakeitimo turi būti išreikšta tokia pat – rašytine. Darbuotojo valia dėl atleidimo iš darbo datos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienoje byloje yra išdėstęs nuomonę. tai termino pabaigos diena laikoma artimiausia po jos einanti darbo diena. kaip kad ir nutraukiant darbo sutartį darbuotojo pareiškimu ( civilinė byla Nr. dėl kurių darbdavys galėtų uždelsti nutraukti darbo sutartį ir atsiskaityti su darbuotoju. Į kalendorinėmis dienomis skaičiuojamą terminą įeina ne darbo dienos ir švenčių dienos. Darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą. darbdavys turi teisę patenkinti darbuotojo prašymą atleisti nuo pareiškime nurodytos datos. darbdavys gali patenkinti darbuotojo prašymą ir atleisti jį nuo tos dienos. nurodytos pradiniame darbuotojo pareiškime. įstaigoje. arba jei darbdavys nevykdo įsipareigojimų pagal darbo sutartį. jeigu jis jau yra įgijo teisę į visą senatvės pensiją dirbdamas toje įmonėje.. Įstatymai nenumato išimčių. mokama 2 VDU dydžio išeitinė išmoka. nenurodytų datos. pateikdamas pareiškimą. sudarytą ilgesniam kaip šešių mėnesių laikui. reikia nurodyti jų gavimo datą. kad DK 131 str. Bendrosios terminų skaičiavimo taisyklės nurodo. įstaigose nustatyti tvarką. apie tai įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš 14 darbo dienų ( iki 2010 08 01 . Jeigu darbuotojas. Nutraukiant darbo sutartį išvardintais pagrindais.nepriklausomai nuo turimo nepertraukiamojo darbo stažo toje darbovietėje. kaip ir pirminis jo valios išreiškimas atleisti iš darbo nuo tam tikros datos.darbdavys neturi teisės šio darbuotojo atleisti kitu laiku. 3K-3-493/2005). kuriais apibrėžta jo pradžia. kad rašytinis pareiškimas yra išgautas prieš darbuotojo valią. atleisti už darbo drausmės pažeidimą.forma. kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva. Darbuotojas dirbtų toliau. 3K-3-252/2002). Jei paskutinė termino diena yra ne darbo diena. Darbo sutarties nutraukimas dėl nepriklausančių nuo darbuotojo aplinkybių Pagal DK 128 str. Darbuotojas. ( civilinė byla Nr. kai darbuotojas pareiškime nurodo konkrečią atleidimo iš darbo datą ir laikotarpis tarp šios datos ir pareiškimo padavimo dienos yra mažesnis negu trys dienos. kad darbuotojas pateikia savo pareiškimą. Esant keliems darbo sutarties nutraukimo pagrindams. Per įspėjimo terminą ir darbo sutarčiai nepasibaigus darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį ir kitais pagrindais. pvz. taip pat ir terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos. Pirma. Pagrindinis dokumentas yra darbuotojo pareiškimas. Prastova nesiejama su darbuotojo kalte. kada pareiškimas gautas. nuo kurios nori nutraukti darbo sutartį arba nenurodo datos.3K-3-417/1999. Jeigu darbdavys šia teise pasinaudoja ir patenkina darbuotojo prašymą. Praktikoje pasitaiko atvejų. organizacijoje Darbo sutartis tokiais atvejais turi būti nutraukiama nuo darbuotojo prašyme nurodytos dienos. tuomet darbo sutartis darbuotojo iniciatyva gali būti nutraukta ir nepraėjus nustatytam terminui. jeigu darbuotojo pareiškime dėl darbo sutarties nutraukimo yra darbdavio atstovo įrašas. kurią yra surašytas pareiškimas. tai privalo įforminti raštu.Pagal teismų praktiką. kuriam darbuotojas pareiškia apie darbo sutarties nutraukimą nesilaikydamas nustatytos tvarkos. kai darbo sutartis pasibaigia kitais pagrindais. apie tai įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas nuo prašymo padavimo dienos. darbuotojas savo pareiškimo atšaukti negali. darbuotojas grąžinamas į darbą arba atleidimas yra pripažįstamas neteisėtu. ir netaikoma.1 dalis taikoma tada. jeigu jo darbo vietoje darbo sutartyje nustatytu darbo laiku prastova ne dėl darbuotojo kaltės tęsiasi ilgiau kaip trisdešimt dienų iš eilės arba jeigu ji sudaro daugiau kaip šešiasdešimt dienų per paskutinius dvylika mėnesių. kuriuo iš jų pabaigti darbo santykius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs. pažeidžia įstatymus ar kolektyvinę sutartį. 3K-3-1094/2000).( darbdavys turi paprašyti pateikti medicininę pažymą ar kt. sumanęs pakeisti darbo sutarties nutraukimo paties pareiškimu datą. Tokiu atveju darbdavys. ( civilinė byla Nr. ši diena ir būtų laikoma prašymo padavimo diena ( civilinė byla Nr. Tokiu atveju. jei reikalavimas nutraukti darbo sutartį pagrįstas darbuotojo liga ar neįgalumu. kai darbuotojui daugiau kaip du . pareiškimuose ir pan.

santuokinė ir šeiminė padėtis. privalomas ne tik atitinkamo valdymo organo sprendimas. specialybę ar kvalifikaciją. Įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį raštu pasirašytinai įspėjęs darbuotoją prieš du mėnesius ( nustačius kolektyvinėje sutartyje – ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį). taip pat kreipimasis į administracinius organus. neįgaliaisiais. kai nėra darbuotojo kaltės. Darbo sutartis su darbuotojais. tautybė.nepriklausomai nuo turimo nepertraukiamojo darbo stažo toje darbovietėje. auginančiais vaikų iki keturiolikos metų. nuolatinis apyvartos mažėjimas. Ši data turi būti ne ankstesnė kaip trys dienos nuo prašymo padavimo dienos. 5) amžius. tačiau dėl kitų aplinkybių. Įspėjimo termino sutrumpinimas. paprastai turėtų būti suprantamos kaip tam tikri technologiniai pasikeitimai darbovietėje. kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai ( kolektyvinėje sutartyje gali būti sulygta. technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų ir dėl panašių svarbių priežasčių. tik ypatingais atvejais. Atleisti darbuotoją iš darbo. 4) lytis. seksualinė orientacija. o jeigu tai neįmanoma – siūlomas bet koks darbas. kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip treji metai) asmenimis iki aštuoniolikos metų. kadangi išsimokslinimas yra tik vienas iš kriterijų. numatytas kolektyvinėje sutartyje . darbuotojas nuolat gamina broką. Darbo sutartis taip pat gali būti nutraukta dėl ekonominių. nors už ankstesnius lieka skolingas. Darbo sutartis turi būti nutraukiama nuo darbuotojo prašyme nurodytos datos. galioja iki 2010 12 31 d. 2) darbuotojų atstovo funkcijų atlikimas dabartyje ar praeityje. apie tai įspėjęs jį DK 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Darbuotojai. tai leidžia darbdaviui pačiam apsispręsti dėl darbo sutarties nutraukimo būtinumo ir konkrečių pagrindų. Darbovietės struktūriniai pertvarkymai gali būti teismo pripažįstami svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį tuo atveju. Darbuotojo kvalifikacija apibūdinama jo turimos teorinės žinios. gali būti pripažintas netinkamu dirbti tam tikrą darbą. kad šis apribojimas taikomas darbuotojams. Įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą turi būti nurodyta: . pvz. Darbovietės struktūriniai pertvarkymai turi būti realūs.y. Teisėta priežastis nutraukti darbo santykius negali būti: 1) narystė profesinėje sąjungoje arba dalyvavimas profesinės sąjungos veikloje ne darbo metu. darbuotojai. dėl kurių įdiegimo darbuotojas arba keli darbuotojai nebegali atlikti darbo sutartimi sulygtų darbo funkcijų. Nėra baigtinio sąrašo. jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą. Ši norma reiškia. kai nėra darbuotojo kaltės Darbdavys gali nutraukti neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių. reikalingi dirbti tam tikrą darbą. Nutraukiant darbo sutartį išvardintais pagrindais. Pasiūlymą kito darbo reikia suprasti kaip administracijos pareigą. Darbuotojas gali turėti reikiamą kvalifikaciją. Technologinės priežastys. dėl sveikatos būklės. mokama 2 VDU dydžio išeitinė išmoka. Darbuotojui suteikia teisę pasirinkti sutarties nutraukimo datą. pvz. kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip treji metai) asmenis iki aštuoniolikos metų. jo elgesiu darbe. praktiniai įgūdžiai. arba sumokėjęs darbuotojui už likusį darbo sutarties galiojimo laiką vidutinį darbo užmokestį arba kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais sumokėjęs ne mažesnę negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. patirtis. laikydamasis šio ir 130 straipsnio nuostatų. rasė. jeigu dėl struktūrinių pertvarkymų darbuotojas arba keli darbuotojai nebegali atlikti savo darbo funkcijų. gali būti nutraukta tik ypatingais atvejais. kaltinamą įstatymų. Svarbiomis gali būti pripažįstamos tik tos aplinkybės. pilietybė ir socialinė padėtis. kurios yra susijusios su darbuotojo kvalifikacija. o darbdavio sutikimu ir darbo metu. nurodyti DK 129 straipsnio 4 dalyje. Esant galimybei siūlomas kitas darbas atsižvelgiant į jo profesiją. nuolatiniai nuostoliai. apie atleidimą iš darbo turi būti įspėti ne vėliau kaip prieš keturis mėnesius ( nustačius kolektyvinėje sutartyje – ne vėliau kaip prieš du mėnesius). jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą. neįgalieji. auginantys vaikų iki keturiolikos metų. kurio jis negalėtų dirbti dėl sveikatos būklės. nulemti objektyvių priežasčių. darbuotojais. kalba. tikėjimas. t. profesiniais gebėjimais. t. kilmė. įsitikinimai ar pažiūros. kad šis apribojimas taikomas darbuotojams. priklausomybė politinėms partijoms ir visuomeninėms organizacijoms. jeigu darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus. 6) nebuvimas darbe.mėnesius iš eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis. kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai ( kolektyvinėje sutartyje gali būti sulygta. pvz. Darbo sutarties nutraukimas dėl ekonominių priežasčių turi būti pagrįstas ekonomine būtinybe.y. kaip pagrindas nutraukti darbo sutartį darbdavio iniciatyva. darbuotojai. nevykdo darbo normų ir kt. o sutikti – tai darbuotojo prerogatyva. Darbuotojo kvalifikacija suprantama kaip darbuotojo pasirengimo dirbti tam tikrą darbą laipsnis. naujo konkurento atsiradimas rinkoje ir pan. apibūdinančių darbuotojų kvalifikaciją. kad darbo užmokestis turi būti mokamas reguliariai. Negalima siūlyti darbo. leidžiama. Darbdavys turi teisę nutraukti terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos. kai darbdaviai išmoka dalį darbo užmokesčio arba sumoka už paskutinį mėnesį. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva. 3) dalyvavimas byloje prieš darbdavį. bet ir toks sprendimas turi būti realiai vykdomas. Pasitaiko atvejų. kai darbuotojas įstatymų nustatytais atvejais atlieka karines ar kitokias Lietuvos Respublikos piliečio pareigas ir prievoles. Ji nėra tapati išsimokslinimui. susijusių su profesiniais gebėjimais. kitų norminių teisės aktų ar kolektyvinės sutarties pažeidimais.

Grupės darbuotojų atleidimais nelaikomi atvejai. pašauktą atlikti tikrąją krašto apsaugos tarnybą arba kitas Lietuvos Respublikos piliečio pareigas. Už šį laiką darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis. Laisvas nuo darbo laikas suteikiamas darbuotojo ir darbdavio sutarta tvarka. kol jis atgaus darbingumą arba jiems bus nustatytas neįgalumas.Grupės darbuotojų atleidimu laikomi darbo sutarčių nutraukimai. 3) atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarka. Įspėjimas. Darbo sutarties nutraukimo apribojimai Draudžiama įspėti apie darbo sutarties nutraukimą ir atleisti iš darbo: 1) darbuotoją laikino nedarbingumo laikotarpiu ( DK 133 straipsnis). pvz. Darbuotojo atsisakymas šį dokumentą prilyginamas jo gavimui. vertinamas kaip neatitinkantis įstatymo reikalavimų. išskyrus šio Kodekso 136 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus. nes kol nėra suėję nustatyti terminai. nepasibaigus įspėjimo terminui ir nurodo konkrečią atleidimo iš darbo datą. 2) darbuotoją. Įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą darbuotojui gali būti įteiktas jį. jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima indentifikuoti siuntėjo parašą. Šiuo klausimu reikšminga TDO konvencija Nr. faksimilinio ryšio ar kitokiais telekomunikacijų galimais įrengimais. Per įspėjimo laikotarpį darbdavys turi duoti darbuotojui laisvo nuo darbo laiko naujo darbo paieškoms. 158 „ Dėl darbo santykių nutraukimo darbdavio iniciatyva“. Jeigu darbuotojas. Darbuotojo. 2) atleidimo iš darbo data.. Garantijos nėščioms moterims ir darbuotojams. Įspėjimas ligos ar atostogų metu apie būsimą atleidimą vertinamas kaip neteisėtas. 3) kitais įstatymų nustatytais atvejais. nesusijusių su atskiru darbuotoju. darbovietės struktūrinių pertvarkymų ar dėl kitų priežasčių. nes įstatymas draudžia darbuotoją traumuoti. per kurį darbuotojas gavo valstybinio socialinio draudimo pašalpą šeimos nariui slaugyti arba pašalpą epideminių situacijų atvejais. taip pat jo atostogų metu. įspėtas apie darbo sutarties nutraukimą. sezoninės. darbo vieta ir pareigos paliekamos. išskyrus DK 136 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus. formuluotes ir pan. Darbo sutartis negali būti nutraukiama pažeidus pareigą pranešti teritorinei darbo biržai apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą ar pareigą konsultuotis su darbuotojų atstovais. netekusiems darbingumo dėl sužalojimo darbe arba profesinės ligos. vien tik pakartojant abstrakčias DK 129 str. taip pat perduodant telegrafinio. o nustačius kolektyvinėje sutartyje gali būti mokamas ne mažesnis negu Vyriausybės patvirtintas minimalusis valandinis atlygis už kiekvieną suteiktą valandą naujo darbo paieškoms. Jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo nepasibaigus įspėjimo terminui. atleidimas iš darbo vertinamas kaip atleidimas pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką. ir kitais būdais. šis darbuotojas gali būti atleistas iš darbo jo nurodytu laiku. pats prašo jį atleisti iš darbo pagal DK 129 str. kai darbuotojai atleidžiami iš darbo suėjus darbo sutarties (terminuotos. siunčiant paštu. jeigu jie dėl laikinojo nedarbingumo neatvyksta į darbą ne daugiau kaip 120 dienų iš eilės arba ne daugiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių. Šio laiko trukmė negali būti mažesnė negu dešimt procentų darbo laiko normos. kuriose dirba nuo šimto iki dviejų šimtų devyniasdešimt devynių darbuotojų. Jeigu darbuotojas. Įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą privaloma forma – rašytinė. Įstatymas nereglamentuoja įspėjimo darbuotojui įteikimo būdo. raštu neįspėto apie darbo sutarties nutraukimą. laikinai nedarbingiems ne dėl sužalojimo darbe arba profesinės ligos. Garantijų laikinai nedarbingiems asmenims apimtis priklauso nuo laikino nedarbingumo rūšies. kuriose dirba nuo dvidešimties iki devyniasdešimt devynių darbuotojų. kai per trisdešimt kalendorinių dienų dėl ekonominių ar technologinių priežasčių.1) atleidimo iš darbo priežastis ir aplinkybės. Darbuotojams. Apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą darbdavys privalo raštu pranešti teritorinei darbo biržai Vyriausybės nustatyta tvarka pasibaigus konsultacijoms su darbuotojų atstovais ir ne vėliau kaip prieš įteikdamas įspėjimus apie darbo sutarties nutraukimą. nurodant asmeniškai darbuotojui. o nuo įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą įteikimo darbuotojui dienos. 3 ar 4 dalyse numatytus teisinius padarinius. kuriame nenurodyta darbo sutarties nutraukimo priežastis arba ji nurodyta ne ta ar nekonkreti. Tie paskutiniai 12 mėnesių turi būti skaičiuojami ne nuo darbo sutarties nutraukimo dienos.Į nedarbingumo laikotarpius neįskaitomas laikas. numatoma atleisti iš darbo: 1) dešimt ir daugiau darbuotojų įmonėse. 3) trisdešimt ir daugiau darbuotojų įmonėse.. auginantiems vaikus . darbo vieta ir pareigos paliekamos. darbdavys neturi teisės darbuotojo įspėti apie darbo sutarties nutraukimą. neatvyksta į darbą. 2) ne mažiau kaip dešimt procentų darbuotojų įmonėse. kada turėjo pasibaigti įspėjimo terminas. jo atleidimo iš darbo data perkeliama iki to laiko. DK 131 -133 straipsniai nustato garantijas darbuotojams jų laikino nedarbingumo ir atostogų metu. kuris sukelia DK 297 str. Įspėjimo terminas pratęsiamas darbuotojo ligos ar atostogų laikui ar laikotarpiui nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. DK numato grupės darbuotojų atleidimo tvarką. kai įstatymų nustatyta tvarka ginčijamas atsisakymas duoti išankstinį sutikimą atleisti darbuotoją iš darbo.Įspėjime turi būti nurodyta konkreti darbo sutarties nutraukimo su darbuotoju priežastis. nekeičiant atleidimo pagrindo. tenkančios darbuotojui per įspėjimo terminą. laikinosios) terminui. kuriomis motyvuojamas darbo sutarties nutraukimas. darbo sutartis su juo gali būti nutraukiama DK nustatytais darbo sutarties nutraukimo pagrindais.Darbuotojams. kuriose dirba trys šimtai ir daugiau darbuotojų. taip pat pašauktiems atlikti tikrąją krašto apsaugos tarnybą arba kitas Lietuvos piliečio pareigas asmenims. kaip rašytinį dokumentą. pasibaigus nustatytiems laikotarpiams.

DK 135 straipsnio nuostatos taikomos nutraukiant tiek neterminuotą. kuriam jie išrinkti. Nors minėtame straipsnyje ir nėra pažymėta apie terminuotų sutarčių nutraukią. kai darbdaviui pateikiama medicinos pažyma apie nėštumą ir baigiasi praėjus dar vienam mėnesiui po nėštumo ir gimdymo atostogų. auginančiais vaiką (vaikus) iki trejų metų. ir dar vieną mėnesį pasibaigus nėštumo ir gimdymo atostogoms. Ar darbuotojas naudosis įstatymo suteikta garantija. nesudaro pagrindo tokį darbuotoją priskirti prie darbuotojų. turinčių pirmenybės teisę būti palikti dirbti. 3) kurie turi ne mažiau kaip dešimties metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje. arba šeimos narius.y. Garantijos darbuotojų atstovams Darbuotojai. įstaigoje. kvalifikaciją. sukakusius senatvės pensijos amžių. nes ji gali naudotis garantija. ir naudotis visomis geresnėmis sąlygomis. Jeigu darbuotojas išrinktas į kelias darbuotojų atstovaujamąsias institucijas arba tam darbuotojui atitinkamos garantijos nustatytos kitais įstatymais ar kolektyvinę sutartimi. kol pasibaigia DK 130 straipsnyje nustatyti įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą terminai. palikta jos nuožiūrai. atstovaujamasis organas privalo nuspręsti per keturiolika dienų nuo pareiškimo gavimo. birželio 6 d. 2. darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį. Vien tik praeityje įvykęs darbuotojo sužalojimo darbe faktas. į kurį jis būtų turėjęs teisę. sąrašas yra išsamus ir jo plečiamai aiškinti negalima. tiek terminuotą darbo sutartį. Šią nuostatą yra išdėstęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. turinčių pirmenybės teisę būti paliktam dirbti . kuriems nustatytas sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygis arba mažesnio negu 55 procentai darbingumo lygis. jei nėra darbuotojo kaltės (Kodekso 129 straipsnis). Garantija turi būti taikoma nuo pažymėjimo pateikimo. laikotarpiu. Atkreiptinas dėmesys. įskaitant darbo užmokestį. 4 ir 5 punktuose nustatyta pirmenybė likti darbe taikoma tik tiems darbuotojams. Darbuotojas. kad.“ darbdavys užtikrina darbuotojų teisę po šių atostogų grįžti į tą pačią ar lygiavertę darbo vietą ( pareigas) ne mažiau palankiomis sąlygomis. po kurio darbuotojas visiškai atgauna darbingumą. tai atleidus be reikalingos institucijos sutikimo pažeista darbuotojo teisė gali būti neginama. pateikti duomenis darbdaviui ir nebūti atleistai vykdant nuostatą. Garantijos gali būti taikomos ir darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai. įgijusius teisę į visą senatvės pensiją arba ją gaunančius. negali būti atleisti iš darbo pagal DK 129 straipsnį be išankstinio to organo sutikimo. DK nurodytų darbuotojų. kad šis sprendimas iš esmės pažeidžia jo interesus. jeigu būtų dirbęs“. kaip rodo teisminė praktika. priešingu atveju. jeigu darbuotojas sąmoningai tai nuslepia. 3. draudžianti tam tikrą laiką nutraukti darbo sutartį su nėščia moterimi.y. kai mažinamas darbuotojų skaičius Kai dėl ekonominių ar technologinių priežasčių arba dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų mažinamas darbuotojų skaičius. darbo sutartis negali būti nutraukta. pateikti duomenis darbdaviui ir nebūti atleistai. organizacijoje. ( civilinė byla Nr. išskyrus darbuotojus. kurių kvalifikacija nėra žemesnė už kitų tos pačios specialybės darbuotojų. kai darbdaviui buvo pateikta medicinos pažyma apie nėštumą. kurie darbuotojų skaičiaus mažinimo metu vis dar yra netekę tam tikros procentais išreikštos profesinio darbingumo dalies. Žios aplinkybės darbdaviui turi būti žinomos. Teismas gali panaikinti tokį sprendimą. įskaitant darbo užmokestį. pirmenybės teisę būti palikti dirbti turi darbuotojai: 1) kurie toje darbovietėje buvo sužaloti arba susirgo profesine liga. . tai atleidžiant pagal DL 129 str.K. Darbuotojams atstovaujantis organas sutikimą ar nesutikimą atleisti darbuotoją iš darbo turi pateikti raštu. būtina gauti kiekvienos tų institucijų išankstinį sutikimą. 3-k-3-92/2005). ar nesinaudoti. išrinkti į darbuotojų atstovaujamuosius organus ( DK 19 straipsnis). reikia suprasti. 2) kurie vieni augina vaikus (įvaikius) iki šešiolikos metų arba prižiūri kitus šeimos narius. Darbdavio veiksmai ar sprendimai šiuo atveju įstatyme nenurodomi. DK 179 straipsnis papildytas 4 d. Darbdavys turi teisę teismo tvarka ginčyti darbuotojams atstovaujančio organo atsisakymą duoti sutikimą atleisti darbuotojų atstovą. Pirmenybės teisė būti paliktam dirbti. kasacine tvarka nagrinėdamas ieškovės A. Šis papildymas nėščioms moterims suteikia dar platesnes garantijas. kad minėtos garantijos išlieka ir terminuotų sutarčių darbuotojams. Profesinės sąjungos ar darbo tarybos pirmininkas jų kadencijos laikotarpiu taip pat negali būti atleisti iš darbo pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą be išankstinio profesinės sąjungos atstovaujamojo organo ar darbo tarybos sutikimo. 4) kuriems iki senatvės pensijos liko ne daugiau kaip treji metai. Tai prasideda nuo tos dienos. Pirmenybės teisę pasilikti darbe turi toje darbovietėje sužaloti darbuotojai.3K-3-697). nutartis civilinėje byloje Nr. jei darbdavys įrodo. darbuotojos teisiškai reikšmingi veiksmai garantijai gauti yra atitinkamo turinio pažymėjimo pateikimas siekiant gauti garantiją. t. DK 132 straipsnio 1 dalyje nėščioms moterims numatyta garantija. dirbančių toje įmonėje. kad darbo sutartis pasibaigė.Darbo sutartis negali būti nutraukta su nėščia moterimi nuo tos dienos. išskyrus DK 136 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus atvejus. t. t.y. darbuotoją atleidžiant iš darbo dėl darbuotojų skaičiaus mažinimo. darbo ginčus nagrinėjančio organo sprendimu turi būti grąžintas į ankstesnį darbą. atleistas iš darbo pažeidžiant šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus. 6) kurie yra išrinkti į darbuotojų atstovaujamuosius organus (Kodekso 19 straipsnis). tačiau. darbo ginčų komisijos nariams ir kt. Jeigu per šį laikotarpį darbuotojams atstovaujantis organas darbdaviui atsakymo neduoda. jei tik darbuotoja neatleista. kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis. Ar patenkinti darbdavio pareiškimą duoti sutikimą atleisti darbuotojų atstovą. 5) kuriems tokia teisė nustatyta kolektyvinėje sutartyje.Darbuotojams atstovaujančio organo sutikimas galioja. Su darbuotojais. grąžinimo į darbą bylą (2001m. taip pat laikinąją darbo sutartį pasibaigus jos terminui.

4) kai darbuotojas pagal medicinos ar Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą negali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo. kurie vieni augina vaiką (įvaikius) iki 16 metų amžiaus . DK 136 str. pvz. vieniša motina. darbo sutarties pasibaigimo priežastis yra darbuotojo mirtis. Išvardintais atvejais darbo sutartis nutraukiama be įspėjimo. Jie faktiškai vieni prižiūri ( saugo. darbdavys turi laikytis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių. 2 d. kurią nurodo institucija. Tai būtina įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Šiuo atveju darbdaviui paliekama teisė pačiam spręsti. nes darbdavys. arba vaiko sveikatą prižiūrintis gydytojas. 1d.1 d. pagal kurį darbuotojas nuteisiamas bausme.4. anksčiau šį sąvoka nebuvo įtvirtinta.1p.y. gydytojas ar mokykla reikalauja nutraukti darbo sutartį. 3 d. kad išskirtine pirmenybės teise naudojasi darbuotojai. kitas vaiko tėvas atlieka laisvės atėmimo bausmę.Kai yra darbuotojo kaltė ( 3 d. jeigu ji buvo sudaryta patarnavimo darbams asmeniškai jam atlikti. Darbo sutartis turi būti nutraukta ir tuo atveju. Šis sąrašas nėra baigtinis. t. rūpinasi saugumu. DK 136 str. Darbuotojo šeimos nariais šiuo atveju gali būti jo tėvai(įtėviai). 3) darbuotojui žinoma apie ankstesnę drausminę nuobaudą 4) pakartotinio darbo drausmės pažeidimo įvykdymo dieną ankstesnė drausminė nuobauda yra galiojanti. seserys. Darbdaviui mirus darbo sutartis pasibaigia. kad darbuotojas pateiktų dokumentus.Darbuotojais.. reikia įsidėmėti. Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo: 1) kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę. Vadinasi. pvz. tai reiškia. kurį darbuotoją atleisti. o kitu – ne. nuostatų taikymui neturi reikšmės. Pagal kaltę galima atvejus suskirstyti į : 1. 6) likvidavus darbdavį. tuo atveju. Darbo sutarties nutraukimas be įspėjimo Darbo sutartis be įspėjimo turi būti nutraukiama šiais atvejais: 1) įsiteisėjusiu teismo sprendimu arba kai įsiteisėja teismo nuosprendis. nes atleidimas iš darbo yra viena griežčiausių drausminių nuobaudų. kai likviduojamas darbdavys ir jo darbo prievolės nebuvo įpareigotas vykdyti kitas asmuo. jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos. arba mokykla. 3) įstatymų įgaliotų organų ar pareigūnų reikalavimu. Pagal DK 136 str. Darbuotojai. kai vienu atveju yra darbuotojo kaltė. santuoka yra nutraukta ir kt. 2) pažeidimas padarytas po to.5 ir 6 p. Darbdavys negali pasirinkti – palikti darbuotoją darbe ar ne. ar darbuotojas vienas išlaiko auginamą vaiką. Tai reiškia. vaikaičiai ir kiti giminaičiai. atleisti darbuotoją ar ne. nes praktikoje gali būti ir kitų situacijų. jam nemokamas darbo užmokestis. jeigu sutartis buvo sudaryta patarnavimo darbams asmeniškai jam atlikti ir nėra teisių perėmėjo. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio bankroto atveju Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnis bankrotą apibūdina kaip nemokios įmonės būseną.3. atleisdamas darbuotoją. „ Šiurkštus pareigų pažeidimas“ atsirado tik DK. Priežiūros faktui patvirtinti pakanka. patvirtinančius jo ir šeimos nario. ir darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo. susijusi su darbuotojo kalte. kuriems nustatytas sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygis arba mažesnio negu 55 proc.2 p. ar kitas vaiko tėvas taip pat vykdo pareigą materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką.Sutarties nutraukimą. reikalauja nutraukti darbo sutartį. pripažinto neįgaliuoju tapačią gyvenamąją vietą. kad darbo sutartis gali būti nutraukiama esant juridinių faktų sudėčiai. taip pat kai nėra jo teisių perėmėjo. dėl kurios jis negali tęsti darbo. kurie toje darbovietėje buvo sužaloti arba susirgo profesine liga. kad jų turima kvalifikacija nėra lyginama su kitų darbuotojų kvalifikacija. DK 135 str. broliai. Nagrinėjant šį klausimą. našlys(našlė). Nutraukiant darbo sutartį dėl darbo drausmės pažeidimų. kurie vieni prižiūri kitus šeimos narius. vienas iš tėvų arba vaiko atstovas pagal įstatymą. Kita priežastis susijusi su vienkartiniu šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu. apribota tėvų valdžia. todėl atleidimas galimas iš karto. Suimtas darbuotojas negali būti atleistas iš darbo. Darbuotojas pagal DK 136 str. 2) kai darbuotojui įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialios teisės dirbti tam tikrą darbą. kurioje vaikas mokosi. kad ir turėdami žemesnę kvalifikaciją visų kitų tos darbovietės darbuotojų atžvilgiu jie naudosis pirmenybės teise būti paliktiems dirbti. 5) kai darbuotojas nuo keturiolikos iki šešiolikos metų. 2. kai darbuotojas negali atlikti darbo ar eiti pareigų pagal Medicinos ar Neįgalumo komisijos išvadą arba kai vienas iš tėvų. Esant vienodai kvalifikacijai. darbingumo lygis arba šeimos narius. 2) kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (Kodekso 235 straipsnis).) Tačiau galimi atvejai. kurie itin reikšmingi sprendžiant atleidimo teisėtumą: 1) darbuotojas yra padaręs darbo drausmės pažeidimą. jeigu pagal įstatymus jo darbo prievoles nebuvo įpareigotas vykdyti kitas asmuo. o kurį palikti. atsakinga už teismų nuosprendžių vykdymą. turi pirmenybės teisę pasilikti darbe. kai darbuotojui nors kartą per paskutiniuosius 12 mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda ( tai ir bus pakartotinumas). turi būti atleistas iš darbo nuo tos dienos. 1 d. sulaukusius senatvės pensijos amžiaus ir jiems teisės aktų nustatyta tvarka pripažintas didelių ar vidutinių specialių jų poreikių lygis. pripažįstami. Vienas iš jų reikalauja darbo drausmės pažeidimo pakartotinumo. Bet kuriuo atveju DK įtvirtinta garantija tokiam tėvui privalo būti taikoma. kai nėra darbuotojo kaltės. vaikai (įvaikiai). privalės spręsti klausimą dėl išeitinės išmokos mokėjimo. taip pat išrinktieji į atstovaujamąsias institucijas. sutuoktinis. gyvenimu) kitą savo šeimos narį. Joje numatyti du atvejai nutraukti darbo sutartį.seneliai. 2 punkte – gali būti kaltė ir gali nebūti. darbdavio teisė rinktis. kai įmonei teisme yra iškelta bankroto byla arba kreditoriai įmonėje vykdo bankroto procedūrą ne teismo tvarka arba kreditoriai įmonėje vykdo . jeigu yra.

įstaigos ar organizacijos. Kai įmonė likviduojama . susijusių su darbo santykiais. kurioje jie buvo iki negaliojančios sutarties sudarymo. tuos prieštaravimus reikia pašalinti ( galima ir darbdavio ir darbuotojo iniciatyva). išskyrus. dėl kurios draudžiama dirbti tam tikrus darbus. steigėjo ar pavadinimo pasikeitimas. pvz. dėl bankroto. pavėluotą mokėjimą. darbuotojas su jo sutikimu turi būti perkeltas į kitą darbą. tai būtų DK 139 straipsnio nuostatų pažeidimas. Bankroto procesą reguliuoja Įmonių bankroto įstatymas.nepriklausomai nuo turimo nepertraukiamojo darbo stažo toje darbovietėje. Jeigu tinkamų darbų nėra arba darbuotojas nesutinka dirbti kito darbo. su kuriuo sudaroma pavedimo sutartis. Apribojimai nutraukti darbo sutartį reorganizuojant įmonę Įmonės. Pagrindas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei gali būti ir ta aplinkybė. tarp jų už išmokų. kuriame kreditoriai nusprendė įmonės bankrotą atlikti ne teismo tvarka. teismas arba teisėjas praneša kitiems teismams. tarp jų ir susiję su darbo teisiniais santykiais. kad aplinkybės. įmonei įgijus bankrutuojančios įmonės statusą. jog ji darbuotojams laiku nesumoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų. darbo sutartis nutraukiama. Darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui. Darbo sutarties prieštaravimų įstatymams pašalinimas Kai darbo sutarties sudėtinės dalys (dalis) prieštarauja įstatymų draudžiamosioms nuostatoms ir tų prieštaravimų negalima pašalinti. tarp jų įmonės darbuotojai ar jų įpėdiniai dėl darbo užmokesčio ir dėl darbo santykių pagrindu atsiradusios žalos nemokėjimo atvejais. Todėl. turi būti nutraukiama. nes. Bankrutavusi įmonė – kai teismo. kuriose šiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai. reglamentuojančius laikinai atvykusių į Lietuvos Respubliką asmenų įdarbinimą. susijusių su darbo santykiais. turi atsirasti ( ar turėjo būti žinomos) bent vienai sutarties šaliai. nesulaukęs 18 metų. Kyla klausimas – kokiu pagrindu. jeigu asmuo nuslėptų sergąs liga. Gali būti sudarytos terminuotosios darbo sutartys dirbti įmonės bankroto proceso metu. nes atlikto darbo sąnaudų grąžinti neįmanoma. įstaigos ar organizacijos sujungimas. . Ginčus dėl darbo sutarties nutraukimo ar jos dalių. 3) nuo trisdešimt šešių iki šešiasdešimties mėnesių  trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio. jiems sutikus. nagrinėjantiems bylas. jei darbo sutarties sudėtinės dalys ( dalis) prieštarauja įstatymų draudžiamosioms nuostatoms. jeigu darbo sutartyje darbuotojui nustatytas darbo užmokestis yra mažesnis už valstybės nustatytą minimalų darbo užmokesčio dydį. dėl kurių neleidžiama sudaryti tam tikros darbo sutarties. Kitais atvejais darbo sutartis gali būti nutraukta tik pagal bendrąsias DK nuostatas. ar 139 str.. Jeigu tam tikras prieštaravimas negali būti pašalintas. 4) nuo šešiasdešimties iki šimto dvidešimties mėnesių  keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio.Nutraukus darbo sutartį pagal DK 129 straipsnį ir 136 straipsnio 1 dalies 6 punktą. kai priimama teismo nutartis likviduoti įmonę dėl bankroto. apie bankroto bylos iškėlimą ir perima šių bylų nagrinėjimą. įstaigos. o jei bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka . o jų sąrašą sudaro administratorius.y. pvz. asmuo. įmonės. verslo ar jo dalies perdavimas negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo santykius. Kartu nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles. Priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą. kurį tokio amžiaus asmenims draudžiama dirbti. darbo sutartis nutraukiama. Nutraukiant darbo sutartį mokama 2 VDU dydžio išeitinė išmoka.. Su dalimi darbuotoju. dienos arba teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos raštu įspėja darbuotojus apie būsimą darbo sutarties nutraukimą ir po 15 darbo dienų nuo įspėjimo nutraukia su jais darbo sutartis. jeigu ji būtų pripažinta negaliojančia. Jis atlieka ir įmonės likvidatoriaus funkcijas. bankrutuojančiai įmonei skiriamas administratorius ( fizinis ar juridinis asmuo. Nutraukiant darbo sutartį mokama 2 VDU dydžio išeitinė išmoka. Tokių darbuotojų skaičių nustato kreditorių susirinkimas.nepriklausomai nuo turimo nepertraukiamojo darbo stažo toje darbovietėje. turintis teisę teikti tokio pobūdžio paslaugas). sudaryta pažeidžiant įstatymus ar Lietuvos Respublikos tarptautinius susitarimus.kreditorių susirinkimo pripažinta bankrutavusia ir dėl to likviduojama įmonė. Išeitinė išmoka Išeitinę išmoką reguliuoja DK 140 straipsnis. taikomos įstatymų nustatytos sankcijos. pvz. Būtina sąlyga. taip pat nėra galimybės perkelti darbuotojo jo sutikimu į kitą darbą. neįmanoma restitucija – sutarties šalių grąžinimas į tą pačią padėtį. pripažinimo negaliojančiomis sprendžia darbo ginčus nagrinėjantis organas. prieštaraujančių įstatymams. Pradėjus bankroto procesą ( tiek teisme. 1 dalį. darbo sutartys nutraukiamos laikantis bankroto įstatymų nuostatų. Įmonės administratorius sprendžia daugumą klausimų . tiek ne teismo tvarka). organizacijos savininko. skaičiavimas. pagal kurį bankrutuojančios įmonės administratorius per 3 darbo dienas nuo kreditorių susirinkimo. priimtas į darbą. išdalijimas ar prijungimas prie kitos įmonės.bankroto procedūrą ne teismo tvarka ir tuomet tokia įmonė įgauna bankrutuojančios įmonės statusą. atleistam darbuotojui išmokama jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje: 1) iki dvylikos mėnesių  vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio. tokia sutartis galėtų būti nutraukta tik pagal DK 129 str. ir jeigu ši aplinkybė paaiškėtų po darbo sutarties sudarymo. DK nenumato darbo sutarties negaliojimo iš dalies dėl to. 2) nuo dvylikos iki trisdešimt šešių mėnesių  dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio. padalijimas. kuriuo DK straipsniu remiantis tai gali būti padaryta. jeigu nustatoma darbuotojo kaltė.Darbo sutartis. kokios garantijos turėtų būti taikomos atleidžiamam iš darbo darbuotojui? Manoma. tos įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų. jų pavaldumo. . Tokiu atveju kreditoriais gali būti turintys teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus fiziniai asmenys. kokios darbo sutarties nutraukimo tvarkos reikėtų laikytis. tokia sutartis turi būti pakeista. padariusiam tokį pažeidimą. kad darbo sutartyje. kad šiuo atveju darbo sutartis gali būti nutraukiama pagal DK 139 str. t.

jam išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Normalus darbo laikas negali būti ilgesnis kaip keturiasdešimt valandų per savaitę. 6) kiti norminių teisės aktų nustatyti laikotarpiai. DK 143 straipsnyje numatyti laikotarpiai. Gali būti nustatyta norma ir per kitą apskaitinį laikotarpį.  ne vėliau kaip atleidimo iš darbo dieną. darbdavys šią išmoką savo sprendimu gali išmokėti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo atleidimo iš darbo dienos. Jeigu darbuotojas pageidauja. nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį. nustatytą norminiuose aktuose ar sutartyse. todėl darbo laiko teisinis reguliavimas yra svarbus darbuotojų ir darbdavių derybų objektas. darbo laikas skirstomas į normalų. jeigu įstatymai ar kolektyvinės sutartys nenustato kitaip. Ši nuostata galioja iki 2010 12 31 d. nurodydamas darbo funkcijas (pareigas). kvalifikacijos kėlimas darbovietėje ar mokymo centruose. Europos Sąjungos norminiais aktais.). kuris atleidimo dieną nebedirba (dėl laikino nedarbingumo. pagal norminius teisės aktus įskaitomos į darbo laiką. kuris dirba iki atleidimo iš darbo dienos. saugos priemonėms paruošti ir sutvarkyti. tarnybinės kelionės į kitą vietovę laikas. Šis sąrašas nėra baigtinis. Nutraukus darbo sutartį kitais pagrindais (išskyrus DK 125 ir 126 straipsniuose bei 127 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus) ir kituose įstatymuose nustatytais atvejais. išeitinės išmokos sumų mokėjimą išdėstydamas lygiomis dalimis ir ne rečiau kas mėnesį. o tai reiškia .Kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės. Darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas. 6) daugiau kaip dviejų šimtų keturiasdešimties mėnesių  šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio.5) nuo šimto dvidešimties iki dviejų šimtų keturiasdešimties mėnesių – penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio. DK nuostatomis bei kt. laisvės atėmimo ir kt. reikalingas darbo vietai. Darbo laiko trukmė Nustatoma darbo laiko norma per parą vadinama darbo diena. DARBO LAIKAS Darbo laiko trukmė – viena iš darbo sutarties sąlygų. visos jam priklausančios darbo užmokesčio sumos išmokamos: 1) kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju. 4 mėnesiai. Siekiant nustatyti konkrečius laikotarpius. jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Darbo sutarties šalių suderinta darbo laiko norma turi būti tiksliai apibrėžta darbo sutartyse. per savaitę – darbo savaitė. kurie yra laikomi darbo laiku. jam priklausantis darbo užmokestis ir kitos sumos išmokamos mirusiojo šeimos nariams arba tiems asmenims.Kasdieninė darbo laiko trukmė neturi viršyti aštuonių darbo valandų.)  per vieną dieną nuo tos dienos. 7) nušalinimo nuo darbo laikas. 5) pertraukos pailsėti ir pavalgyti. 2) neatvykimas į darbą administracijos leidimu. Pagal trukmę. 9) kiti norminių teisės aktų nustatyti laikotarpiai. 8) prastovos laikas. visuomeninių ar piliečio pareigų atlikimas. Direktyvos 2003/88/EB 2 str. 4) nedarbingumo laikas. norminiais teisės aktais. kasdieninis (tarp pamainų). Šiuo metu darbo ir poilsio laikas reguliuojamas TDO konvencijomis. darbdavys šią išmoką savo sprendimu gali išmokėti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo atleidimo iš darbo dienos. . jo pradžios ir pabaigos datas. karinė tarnyba arba mokomosios karinės pratybos. kurie neįskaitomi į darbo laiką. kurį darbuotojas privalo dirbti jam pavestą darbą. 3) darbuotojui mirus. kassavaitinis poilsis. darbdavys privalo išduoti jam pažymą apie darbą. 2) kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju. juos būtina apibrėžti. tai: 1) faktiškai dirbtas laikas. Ši nuostata galioja iki 2010 12 31 d. pvz. o darbuotojo prašymu  darbo užmokesčio dydį ir darbo įvertinimą (charakteristiką). kai nėra darbuotojo kaltės. išeitinės išmokos sumų mokėjimą išdėstydamas lygiomis dalimis ir ne rečiau kas mėnesį. darbo įrankiams. 3) valstybinių. apribotą ir išimtinį ( maksimalų). Į darbo laiką neįeina: 1) pravaikšta. pateikiama išsamesnė darbo laiko sąvoka – tai bet koks laikas. ir kiti jam prilyginti laikotarpiai. 4) pertraukos darbe. Atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarka Darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną. Jei darbuotojui priklauso ne mažesnė kaip penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. 2) tarnybinės komandiruotės. budėjimas darbe ir namuose. jeigu nušalintas darbuotojas privalo laikytis nustatytos darbovietėje tvarkos. daranti įtaką darbuotojo poilsio laikui ( laisvalaikiui) susijusi su darbo užmokesčio skaičiavimu. kurie jį laidojo  ne vėliau kaip per tris darbo dienas pristačius mirties faktą patvirtinantį dokumentą. 6) stažuotė. pravaikštos. Darbo laikas  tai laikas. Vyriausybės nutarimai ir kolektyvinės sutartys. ( DK 142 str. 5) privalomų medicininių apžiūrų laikas. kai darbuotojas yra darbo vietoje. atostogos. Darbo užmokesčio mokėjimas atleidžiant iš darbo ar darbuotojui mirus Darbuotoją atleidžiant iš darbo. numatomą norminiuose aktuose. kurių metu darbuotojas privalo dirbti jam pavestą darbą. tačiau jie negali keisti įsakmių DK nuostatų. Išimtis gali nustatyti įstatymai. darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. darbdavio žinioje ir vykdo savo veiklą arba atlieka pareigas. kad įstatymuose ir įstatymų lydimuosiuose norminiuose teisės aktuose gali būti nustatyti ir kiti laikotarpiai. kurią atleistas iš darbo darbuotojas pareikalavo atsiskaityti. šventės. 3) laikas. Jei darbuotojui priklauso ne mažesnė kaip penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

bei darbuotojui. 47 „ Dėl darbo laiko sutrumpinimo iki 40 valandų per savaitę“. kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine. kurį privalu nustatyti tam tikrų kategorijų darbuotojams.) nakties darbo trukmė netrumpinama esant nepertraukiamai gamybai. mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. emocine įtampa. Sutrumpinto darbo laiko atveju aukščiau išvardytiems darbuotojams. Įstatymai numato išimtis iš normalaus darbo laiko normos. dirbantiems lengvus darbus – iki 2 valandų per dieną mokslo metų laiku ir 12 valandų per savaitę. kad sveikatai kenksmingų veiksnių dydžiai viršija darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų leistinus dydžius (kiekius) ir kai techninėmis ar kitomis priemonėmis jų kiekio darbo aplinkoje sumažinti iki sveikatai nekenksmingų dydžių neįmanoma. Sutrumpintas darbo laikas yra trumpesnis nei normalus. bet ne ilgesnis kaip trisdešimt šešios valandos per savaitę. Darbuotojų. dirbančių nepertraukiamo budėjimo režimu) darbuotojams. kai dirbama ne mažiau kaip savaitę ne mokslo metų laiku (šis darbo laikas gali būti pailgintas iki 8 valandų per dieną ir 40 valandų per savaitę vaikams. darbo dienos trukmė negali būti ilgesnė kaip dvylika valandų. Lietuva yra ratifikavusi TDO konvenciją Nr. atsižvelgiant į jų darbo pobūdį ar psichofizines savybes. energetikos. Tokių darbuotojų vidutinis darbo laikas per septynių dienų laikotarpį neturi viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų. kurio bent trys valandos tenka laikotarpiui nuo 22 valandos vakaro iki 6 valandos ryto) darbo laikas sutrumpinamas viena valanda ( DK 154 str. tačiau už jį mokama kaip už normalų darbo laiką. jeigu dirbama trimestro arba semestro metu. Konkreti darbuotojų. o auginantiems tris ir daugiau vaikų iki 12 metų – dvi dienos per mėnesį ( ( arba atitinkamai sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę). Naktinio darbo atveju ( naktiniu laikomas darbas. taip pat kai pagal darbo sutartį darbuotojas yra priimtas dirbti naktį. auginančiam vaiką iki trejų metų. . dirbančių tokioje darbo aplinkoje. suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį ( arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę). Įmonės. Ši darbo trukmės rūšis yra numatoma Europos Tarybos direktyvoje Nr. darbuotojui. mokytojams – ne daugiau kaip 36 valandos. kuriems sukako 15 metų). 3) pareikalavus nėščiai moteriai. dirbantiems naktį. kurį darbuotojui prašant darbdavys privalo nustatyti. pateikusios darbdaviui sveikatos priežiūros įstaigos pažymą apie gimdymą ir auginančios vaiką. sutrumpintas darbo laikas nustatomas: 1) asmenims iki aštuoniolikos metų  pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatas. per septynias dienas neturi viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų. kasdienė ir savaitės darbo laiko trukmė nustatoma įvertinant darbo aplinkos tyrimo rezultatus. Pagal DK 214 straipsnį darbuotojams. tačiau ne tada. 2) asmenims.  paaugliams – ne daugiau kaip 8 valandos per parą kartu su kasdiene pamokų trukme ir ne daugiau kaip 40 valandų per savaitę kartu su pamokų trukme per savaitę. arba 7 valandos per dieną ir 35 valandos per savaitę. . ryšių specializuotų tarnybų bei avarijų likvidavimo specializuotų tarnybų ir kitų tarnybų. auklėtojams. Pagal DK 145 str. Kodekse – krūtimi maitinanti moteris). kurioje įvertinus riziką nustatyta. kol jam sukaks vieneri metai. dirbančių ne vienoje darbovietėje arba vienoje darbovietėje. kaip ne visa darbo diena ir šių formų kombinacija.Maksimalus darbo laikas. 2) darbuotojo reikalavimu dėl jo sveikatos būklės pagal sveikatos įstaigos išvadą. kuriomis nustatomas trumpesnis už normalų darbo laikas. darbuotojas turi savo darbą reguliuoti taip. Tokių darbų sąrašą tvirtina Vyriausybė. Apribotas darbo laikas yra dviejų rūšių : sutrumpintas ir ne visas. vadovaujantis Vyriausybės patvirtintais sutrumpinto darbo laiko trukmės nustatymo pagal darbo aplinkos veiksnius kriterijais ir tvarka. Moksleivių iki 18 metų. Tam tikrų kategorijų (gydymo. dirbantiems darbo aplinkoje. Kodekse – neseniai pagimdžiusios moterys). DK 146 str. auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų arba du vaikus iki 12 metų. pvz. Ne visas darbo laikas gali būti nustatomas keliomis pagrindinėmis formomis: kaip ne visa darbo savaitė. budėtojams patalpose darbo laikas gali būti iki dvidešimt keturių valandų per parą. Atitinkamai su šia direktyva yra suderintas ir DK. kai mokykloje vyksta pamokos. Ne visas darbo laikas Ne visas darbo laikas – šalių susitarimu nustatytas arba norminiais teisės aktais nustatytų kategorijų darbuotojams leidžiamas pasirinkti trumpesnis už normalų darbo laikas. bet už jį mokama proporcingai dirbtam laikui. dėstytojams – ne daugiau kaip 36 valandos ir pan. ne visas darbo dienos arba darbo savaitės darbo laikas nustatomas: 1) darbuotojo ir darbdavio susitarimu. Darbuotojams. darbas apmokamas proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui. neseniai pagimdžiusiai moteriai (motinos. bet pagal dvi ar daugiau darbo sutarčių. Dirbant keliose darbovietėse. pateikusios darbdaviui sveikatos priežiūros įstaigos pažymą. dirbantiems vaikų globos namuose – 30 valandų. darbo laikas nustatomas atsižvelgiant į darbo aplinką. įstaigos ir organizacijos gali nustatyti moksleivių darbo užmokesčio priemokas.Ne visas darbo laikas yra trumpesnis už normalų.97/81EB „ Dėl bendrojo susitarimo dėl darbo ne visą darbo dieną“. 3) asmenims. įskaitant viršvalandžius. krūtimi maitinančiai moteriai (motinos. globos (rūpybos). kurioje įtvirtintas 40 valandų darbo savaitės principas. kad augina ir maitina krūtimi savo vaiką. išskyrus moksleivius. dirbančių laisvu nuo mokslo metu. už sutrumpintą darbo laiką mokama kaip už visą darbo laiką. Sutrumpintas darbo laikas Sutrumpintas darbo laikas – tai norminiais teisės aktais nustatytas trumpesnis už normalų darbo laikas.  vaikams. vaikų auklėjimo įstaigų. kad būtų užtikrintas minimalus dienos ir savaitės poilsis. vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų. o poilsio tarp darbo dienų laikas privalo būti ne trumpesnis kaip dvidešimt keturios valandos.

įstaigose. Darbuotojai privalo dirbti darbo (pamainų) grafikuose nustatytu laiku. Darbdavys privalo užtikrinti tolygų pamainų keitimąsi. įstaigos. taip pat vėliau (pakeičiant darbo sutartį). namudinis. Darbdavys arba jo įgaliotas asmuo įmonėje. baruose. organizacijos darbo tvarkos taisyklėse. susitarus ne visas darbo laikas gali būti nustatomas sumažinant savaitės darbo dienų skaičių arba sutrumpinant darbo dieną (pamainą). kuriose įvesta suminė darbo laiko apskaita. ir kita. kai dėl to susitariama kolektyvinėje sutartyje. nustatoma darbuotojo darbo laiko pradžia. nurodytų DK 146 straipsnio 1 dalies 2–6 punktuose. Ne viso darbo laiko sąlyga turi būti nustatoma darbo sutartyje. Nepranešus apie sprendimo priėmimą. įstaigos.Darbo metu suteikiamos ir į darbo laiką įskaitomos pertraukos. įstaigose. kai darbo dienų skaičius per savaitę 5 ar 6 dienos. Šiuolaikinėje ekonominėje ir socialinėje situacijoje vis didesnę reikšmę įgauna galimybė dirbti netradicinę darbo dieną arba netradiciniu darbo režimu. Įmonėse. savarankiškas užimtumas. privaloma kiekvienam darbuotojui Pagal darbo laiko paskirstymą režimus galima skirstyti į padienį( pamainos).savaitės. Darbuotojai. terminuotas. laikoma. keliant kvalifikaciją. slaugančio sergantį šeimos narį. organizacijose nustato Vyriausybė. kurią darbuotojas privalo dirbti per parą. organizacijoje dirbančių darbuotojų. esant būtinumui ir atsižvelgus į darbuotojų atstovų nuomonę ( Kodekso 19 str. rašytinius prašymus dėl ne viso darbo laiko privalo išnagrinėti ir raštu informuoti darbuotoją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po prašymo gavimo dienos. Suminė darbo laiko apskaita 1. kad prašymas atmestas. kurie pagal atliekamą darbo funkciją savo darbo laiką visiškai ar iš dalies tvarko savo nuožiūra. Kiekvieno darbuotojo darbo ir poilsio laiko paskirstymas (kaita) per parą. Lanksčiau organizuotą darbą.Darbo savaitės rūšis. kai darbuotojas priimamas į darbą (sudarant darbo sutartį). Lankstaus darbo organizavimo formos gali būti: : darbo vietos skaidymas įvedus ne visą darbo dieną ir atisakius viršvalandžių. jeigu yra galimybė.) ar kitais kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais galima taikyti suminę darbo laiko apskaitą. skiriant į aukštesnes pareigas. organizacijos darbuotojų atstovais ( Kodekso 19 straipsnis) arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka. savaitės.Darbo dienos trukmė – valandomis ir minutėmis išreikšta darbo laiko norma. taip pat pertraukos pailsėti ir pavalgyti trukmė. organizacijose. 3. Ne visas darbo laikas darbo dieną gali būti suskaidomas dalimis. jeigu prašyme nėra nurodyta ne viso darbo laiko nustatymo data. Jeigu kitaip nenustatyta sveikatos priežiūros įstaigos išvadoje. Dažniausiai įmonėse nustatomas dienos arba savaitės darbo laiko režimas. 6) darbuotojo. Vyriausybės nustatytos sąlygos gali būti netaikomos. Darbuotojams. Darbo (pamainų) grafikus tvirtina administracija suderinusi su įmonės. darbuose. auginančios vaikus. įstaigų.Ne visas darbo laikas gali būti nustatytas. Darbo laiko trukmė per ataskaitinį laikotarpį neturi viršyti tai darbuotojų kategorijai nustatyto darbo . Darbo laiko režimas yra neatsiejama darbo tvarkos dalis. Darbo laiko režimas Darbo laiko rėžimas – darbuotojo darbo laiko trukmės paskirstymas per tam tikrą kalendorinį laikotarpį ( parą. įstaigoje. mėnesį). nustatoma šešių darbo dienų savaitė su viena poilsio diena. pertraukos ir pabaiga. savaitę ar apskaitinį laikotarpį. Darbas apmokamas proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui. Kitas su ne viso darbo laiko nustatymo tvarka susijusias sąlygas nustato Vyriausybė. Darbo režimas – tai darbuotojo darbo laiko planas įvairiais apskaitos laikotarpiais: dienos. organizacijos darbo tvarkos taisykles. Darbo laiko režimo elementai yra šie: 1.Draudžiama skirti darbuotoją dirbti dvi pamainas iš eilės. 5) neįgaliojo reikalavimu pagal Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduotą išvadą. lankstų ( suskaidytą) budėjimo. Darbas ne viso darbo laiko sąlygomis nesukelia jokių apribojimų nustatant kasmetinių atostogų trukmę. ypač smulkaus verslo sektoriuje. kito apskaitinio laikotarpio. pageidauja dirbti moterys. jos pradžia ir pabaiga. jos pradžia ir pabaiga. Darbuotojams nustatoma penkių darbo dienų savaitė su dviem poilsio dienomis. turi pirmumo teisę pasirinkti darbo pamainą. paslaugos ir pan. darbo laiko apskaitos taisykles nustato darbdavys. kurias tvirtina darbdavys. savaitę. distancinis darbas. Darbuotojų dirbtas darbo laikas žymimas Vyriausybės patvirtintos pavyzdinės formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. 2. mėnesio. reikalavimu pagal sveikatos įstaigos išvadą. lankstesnis pamainų organizavimas. suminį. apskaičiuojant darbo stažą. organizacijų ir jų padalinių informaciniuose stenduose ne vėliau kaip prieš savaitę iki šių grafikų įsigaliojimo. darbo grafikai paskelbiami viešai įmonių. neapriboja kitų darbuotojo darbo teisių. įstaigose ir organizacijose. atskiruose cechuose. Galimybės dirbti įvairiais darbo laiko režimais taikymas vadinamas lanksčiu darbo laiku. Darbuotojo rašytinį prašymą nustatyti ne visą darbo laiką šalių susitarimu (DK 146 straipsnio 1 dalies 1 punktas) darbdavys arba jo įgaliotas asmuo privalo išnagrinėti ir apie priimtą sprendimą raštu informuoti darbuotoją ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. dalis bedarbių. taip pat kasdieninio darbo (pamainos) pradžia ir pabaiga nustatoma pagal įmonės. įstaigos. 4.Įmonėse. mažas pajamas gaunantys asmenys ir besimokantis jaunimas. suderinęs su darbuotojų atstovais. Atsižvelgiant į darbo laiko režimą. arba darant ir viena.4) darbuotojo iki aštuoniolikos metų reikalavimu.Įmonėse.Pamaininis darbo pobūdis ir darbo pamainos trukmė. Darbo grafikai paskelbiami viešai įmonių ir jų padalinių informaciniuose stenduose ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki šių grafikų įsigaliojimo. Darbo laiko pradžią ir pabaigą valstybės ir savivaldybių įmonėse. vieni auginantys vaiką iki keturiolikos metų. Darbo laiko režimas nustatomas įmonės.. kuriose dėl gamybos pobūdžio ar kitų sąlygų penkių darbo dienų savaitė neįmanoma.

Tokių pareigų sąrašas nustatomas kolektyvinėse sutartyse. kai darbdavys gali skirti viršvalandinius darbus ( įsigaliojo 2010 08 01) Pagal DK 151 straipsnį viršvalandinius darbus darbdavys gali skirti dirbti šiais išimtiniais atvejais: 1) kai dirbami darbai. ( Kodekso 195 str. 5) kai darbo tęsti neatvyksta pamainininkas. Nuo 2010 08 01 d. Kitais atvejais viršvalandiniai darbai gali būti organizuojami tik gavus rašytinį darbuotojo sutikimą arba rašytinį darbuotojo prašymą. darbuotojai. Viršvalandinių darbų apribojimas Viršvalandiniais laikomi darbai. Apskaitinio laikotarpio trukmė negali būti ilgesnė kaip 4 mėnesiai. kurio dėl nenumatytos ar atsitiktinės kliūties esamomis techninėmis gamybos sąlygomis nebuvo galima užbaigti per darbo valandų skaičių. negali būti dirbama ilgiau kaip 48 val. Be to. taip pat transporto priemonėms pakrauti ir iškrauti. kurie mokosi bendrojo lavinimo ir profesinėse mokyklose nenutraukdami darbo  mokymosi dienomis. mokant už šį papildomą poilsio laiką VDU ar papildomai apmokama kaip už viršvalandinį darbą. organizacijose tvarką nustato Vyriausybė“ Suminė darbo laiko apskaita gali būti įvedama darbdavio sprendimu ir atsižvelgiant į darbuotojų atstovų nuomonę. Visais atvejais turi būti laikomasi poilsio laiko normų. krūtimi maitinančios moterys. darbuotojams jų pageidavimu sutrumpinama darbo diena arba suteikiama poilsio diena ( dienos) darbo. kai būtina ištuštinti transporto įmonių sandėlius. ( ši nuostata įsigaliojo nuo 2010 08 01 d. kuriuos nustato DK 151 straipsnis. 4) kai dirbami mechanizmų arba įrengimų remonto ir atstatymo darbai. šiais atvejais administracija turi nedelsdama. už faktiškai dirbto laiko ir nustatyto darbo laiko skirtumą yra apmokama kaip už prastovą.valandų skaičiaus. 3 d. DK 149 str. kurioms esant gali būti įvedama suminė darbo laiko apskaita. bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą. šalinamos atsitiktinės ar staiga atsiradusios aplinkybės dėl avarijų. kai darbo aplinkos veiksniai viršija leistinus dydžius ir kitais įstatymų bei kolektyvinės sutarties nustatytais atvejais. suminės darbo laiko apskaitos įvedimo įmonėse. darbo tvarkos taisyklėse.). Jeigu suminės darbo laiko apskaitos laikotarpiu darbuotojas dėl nuo darbdavio priklausančių priežasčių dirba mažiau negu tai darbuotojų kategorijai nustatytas valandų skaičius. Jeigu suminės darbo laiko apskaitos laikotarpiu viršijamas tai darbuotojų kategorijai nustatytas darbo valandų skaičius. darbuotojai. Darbo trukmė švenčių ir poilsio dienų išvakarėse . kolektyvinėje sutartyje arba darbo tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka. 3 dalis. gaivalinių nelaimių. per savaitę ir 12 val. ne vėliau kaip po pusės pamainos. asmenis. Seimo patvirtintomis DK pataisomis atsisakyta draudimo dirbti viršvalandinius darbus. 2) kai dirbami visuomenei būtini darbai. Viršvalandiniu darbu nelaikomas administracijos pareigūnų darbas. kad kroviniai nesusikauptų išsiuntimo bei paskirties punktuose ir būtų išvengta transporto priemonių prastovos. kai darbdavys gali skirti dirbti viršvalandinius darbus.Jeigu taikoma suminė darbo laiko apskaita. Už viršvalandinius darbus mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio. privalo būti garantuota nustatyta paros ir savaitės nepertraukiamojo poilsio trukmė ( DK 160 ir 161 str. 145. 2 dalyje. numatyti išimtinius atvejus. Nėščios moterys.) Dirbti viršvalandinius darbus neleidžiama skirti: jaunesnius kaip aštuoniolikos metų asmenis. viršijantis nustatytą darbo trukmę. 2. reglamentavo kad „ darbus. Išimtiniai atvejai. neseniai pagimdžiusios moterys. būtini krašto apsaugai. pakeisti pamainininką kitu darbuotoju. sąlygas. Jeigu taikoma suminė darbo laiko apskaita. 6) pakrovimo ir iškrovimo operacijoms ir su jomis susijusiems transporto darbams atlikti. vieni auginantys vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų. 7) kai tai numatyta kolektyvinėje sutartyje. tai reiškia. įsigalioja 2010 08 01 d. neįgalieji gali būti skiriami dirbti viršvalandinius darbus. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatyta kitokia metinė viršvalandinių darbų trukmė. auginantys vaiką iki trejų metų. nurodyti 1 ir 2 dalyse. jeigu to jiems nedraudžia Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada. 3) kai būtina užbaigti pradėtą darbą. jeigu dėl jų gedimo didelis darbuotojų skaičius turėtų nutraukti darbą. kad darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius. Darbdavys privalo žymėti darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose tikslią kiekvieno darbuotojo dirbtų viršvalandžių apskaitą. dirbami viršijant DK 144 straipsnio 1 dalyje. 146 straipsniuose ir 149 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytą darbo laiko trukmę. ir neįgalieji gali būti skiriami dirbti viršvalandinius darbus tik jų sutikimu. o kitais atvejais leidžiama organizuoti viršvalandinius darbus tik darbuotojui raštiškai sutikus. jeigu nutraukus pradėtą darbą gali sugesti medžiagos ar įrengimai. jeigu dėl to gali sutrikti darbo procesas. Viršvalandinių darbų trukmė Darbuotojo viršvalandinis darbas per dieną ( pamainą) neturi viršyti keturių valandų ir šimto dvidešimties valandų per metus. per darbo dieną ( pamainą). ir siekiant užkirsti kelią nelaimėms bei pavojams. bet ne daugiau kaip šimto aštuoniasdešimties valandų per metus. Nuo šios datos nebegalios DK 149 str. nurodyto DK 186 str. Darbdavys gali skirti dirbti viršvalandinius darbus tik išimtinais atvejais.) Suminės darbo laiko apskaitos pakeitimai. įstaigose. 1 d. Tačiau šie pakeitimai neturi įtakos DK nustatytiems viršvalandžių apribojimams. ji pripažinta netekus galios.

Dirbti naktį draudžiama skirti asmenis iki aštuoniolikos metų.Naktiniu laikomas darbas. kad darbuotojai reguliariai turi poilsio pertraukas. o darbuotojo sutikimu  ne dažniau kaip kartą per savaitę budėti įmonėje arba namuose pasibaigus darbo dienai arba poilsio ir švenčių dienomis. 146 straipsniai ir 149 straipsnio 1 dalis). tai reiškia. taip pat darbuotojo pageidavimu (jei turi nusiskundimų dėl nakties darbo). darbuotojai. kad darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius. išskyrus sutrumpintą darbo laiką dirbančius darbuotojus. nesužalos savo bendradarbių ar kitų asmenų ir nepakenks savo sveikatai. atostogos). 5) kasmetinis poilsio laikas (švenčių dienos. sveikata nemokamai tikrinama Vyriausybės nustatyta tvarka. bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą. kad darbuotojams būtų sudarytos . Budėjimas įmonėje prilyginamas darbo laikui. kai viršijama darbo laiko trukmė (Kodekso 144 straipsnio 1 ir 2 dalys. Direktyva 2003/88/EB nurodo. auginantys vaiką iki trejų metų. budėti įmonėje arba namuose gali būti skiriami tik jų sutikimu. kurių trukmė išreškiama laiko vienetais ir kurios yra pakankamai ilgos ir nepertraukiamos. Budėti įmonėje arba namuose negalima skirti asmenų iki aštuoniolikos metų. kad visi darbuotojai turi turėti pakankamai laiko poilsiui. Už budėjimą įmonėje. Ši pertrauka paprastai suteikiama praėjus pusei darbo dienos (pamainos) laiko. neseniai pagimdžiusios moterys.Darbuotojas pertrauką pailsėti ir pavalgyti naudoja savo nuožiūra. Už darbą naktį mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio. o budėjimas namuose  ne mažiau kaip pusei darbo laiko. bei darbuotojai. darbdavys gali pavesti darbuotojui ne dažniau kaip kartą per mėnesį. darbuotojai. Jeigu nustatoma.Esant šešių dienų darbo savaitei. o budėjimo trukmė įmonėje poilsio ir švenčių dienomis. Jeigu darbuotojas dirba toje pačioje darbovietėje daugiau kaip pagal vieną darbo sutartį.Nakties darbo trukmė netrumpinama esant nepertraukiamai gamybai. vieni auginantys vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų. ar namuose per artimiausią mėnesį privalo būti suteikiamas poilsio laikas tokios pat trukmės kaip budėjimas įmonėje ar darbo laikui prilygintas budėjimo laikas (budint namuose). 145. nurodyto DK 186 str. gali būti skiriami dirbti naktį tik jų sutikimu. poilsio ir švenčių dienų išvakarėse gali būti dirbama be pertraukos pailsėti ir pavalgyti tik tada. prieš poilsio dieną darbas neturi trukti ilgiau kaip penkias valandas. Budėjimas Ypatingais atvejais. taip pat kai pagal darbo sutartį darbuotojas yra priimtas darbui naktį. 3) paros nepertraukiamasis poilsis tarp darbo dienų (pamainų). bet ne vėliau kaip po keturių darbo valandų. kuriems dirbti naktį neleidžia sveikatos priežiūros įstaigos išvada. darbuotojai. nėščios moterys. 2 dalyje. Tai nustatyta vadovaujantis Direktyvos 2003/88 4 straipsnyje.Švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama viena valanda. švenčių dienų išvakarėse viena valanda darbo laikas sutrumpinamas pagal abi darbo sutartis. taip pat darbuotojus. jeigu jiems nedraudžia Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada. Nėščios moterys. jei tos darbo dienos trukmė neviršija šešių valandų. Budėjimo laikas įmonėje kartu su darbo dienos (pamainos) trukme (kai budima darbo dienai (pamainai) pasibaigus) negali viršyti DK 144 straipsnyje nustatytos darbo dienos (pamainos) trukmės. jog dėl nuovargio ar kitokių neįprastų darbo modelių trumpu ar ilgesniu darbo metu darbuotojai nesusižeis patys. neseniai pagimdžiusios moterys ir krūtimi maitinančios moterys. kai reikia užtikrinti įmonėje darbo tvarką ar garantuoti. vieni auginantys vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų. jeigu trys darbo valandos tenka nakčiai. neįgalųjį slaugantys asmenys. POILSIO LAIKAS Poilsio laikas  tai visoks laikas. darbdavys.Darbdavys privalo pasirūpinti. Esant šešių dienų darbo savaitei. Darbas naktį Nakties laikas yra kalendorinis laikas nuo dvidešimt antros valandos iki šeštos valandos. kad darbas naktį pakenkė arba gali pakenkti darbuotojo sveikatai. Poilsio laiko rūšys yra šios: 1) pertrauka pailsėti ir pavalgyti. arba apmokama kaip už viršvalandinį darbą. auginantys vaiką iki trejų metų. krūtimi maitinančios moterys. neįgalieji. Pakankamas poilsis reiškia. kuris nepriskiriamas darbo laikui. 4) savaitės nepertraukiamasis poilsis. Darbuotojų. Ši pertrauka neįskaitoma į darbo laiką. vadovaudamasis sveikatos priežiūros įstaigos išvada. kad būtų galima užtikrinti. Jis šiuo laiku gali palikti darbo vietą. Naktinis darbo laikas sutrumpinamas viena valanda. 2) papildomos ir specialios pertraukos pailsėti darbo dienos (pamainos) laiku. taip pat namuose negali viršyti aštuonių valandų per parą. dirbančių naktį. jeigu jiems nedraudžia Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada. arba darbuotojo pageidavimu šis poilsio laikas gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų. jog bus atlikti neatidėliotini darbai. Pertrauka pailsėti ir pavalgyti Darbuotojams suteikiama ne ilgesnė kaip dviejų valandų ir ne trumpesnė kaip pusės valandos pertrauka pailsėti ir pavalgyti. privalo perkelti darbuotoją dirbti tik dieną.Neįgalieji.

Pertraukos pailsėti ir pavalgyti pradžią. Ji įskaitoma į darbo laiką. taip pat dirbant sunkų fizinį ar didelės protinės įtampos reikalaujantį darbą arba darbą veikiant kitiems nepalankiems sveikatai veiksniams. Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną).) Švenčių dienos Įmonėse. Papildomos ir specialios pertraukos Atsižvelgiant į darbo sąlygas. o asmenims nuo šešiolikos iki aštuoniolikos metų  ne trumpesnis kaip dvylika valandų ir apimti laiką nuo dvidešimt antros valandos iki šeštos valandos.Papildomų ir specialių pertraukų skaičius. o esant penkių dienų darbo savaitei. Už darbą poilsio dieną. pabaigą ir kitas sąlygas nustato darbo tvarkos taisyklės. kuriose negalima sustabdyti darbo dėl techninių gamybos sąlygų arba dėl to. Šie reikalavimai atitinka Direktyvos 2003/88 EB 3 straipsnio nuostatas. 9) rugpjūčio 15-ąją  Žolinę (Švč. kuri yra nustatyta pagal grafiką. poilsio dienos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojamose įmonėse. vienus auginančius vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų. kuris kitoms įmonėms. taip pat neatidėliotinus remonto ir krovos darbus. Paros poilsis Kasdieninio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė negali būti trumpesnė kaip vienuolika valandų iš eilės. 5) gegužės 1-ąją  Tarptautinę darbo dieną. poilsio dienas nustato savivaldybės vykdomoji institucija. darbuotojams suteikiamos poilsio dienos pagal darbo (pamainų) grafikus (tvarkaraščius). energijos tiekimo įmonės. . 2 dalyje arba darbuotojo pageidavimu kompensuojama suteikiant jam per mėnesį kitą dieną arba tą dieną pridedant prie kasmetinių atostogų ir mokant už tas dienas darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį( DK 194 str. jeigu jis nenumatytas pagal grafiką. Savaitės nepertraukiamasis poilsis Bendra poilsio diena yra sekmadienis. išskyrus DK ir kituose norminiuose teisės aktuose nustatytus atvejus. bei darbuotojus. neseniai pagimdžiusias moteris ir krūtimi maitinančias moteris. kad reikia aptarnauti gyventojus (miesto transportas. mokama ne mažiau kaip dvigubai. įstaigose ir organizacijose nedirbama šiomis švenčių dienomis: 1) sausio 1-ąją  Naujųjų metų dieną. darbo grafikas. Už darbą poilsio dieną. Papildomos ir specialios pertraukos įskaitomos į darbo laiką. įstaigose ir organizacijose gali būti perkeltos Vyriausybės nutarimu. Esant suminei darbo laiko apskaitai. Suteikiamos ne trumpesnės kaip 30 minučių pertraukos ne rečiau kaip kas 3 valandas motinoms kūdikiui maitinti . kurių sustabdyti negalima dėl techninių gamybos sąlygų (nepertraukiamai veikiančios įmonės. Nustatytais atvejais abi poilsio dienos turi būti suteikiamos iš eilės.Dirbant lauke arba nešildomose patalpose. 4) sekmadienį ir pirmadienį  krikščionių Velykų (pagal vakarietiškąją tradiciją) dienomis. Jie sudaromi ir tvirtinami DK 147 straipsnyje nustatyta tvarka. papildomai neatlyginama. trukmė ir poilsio vieta atsižvelgiant į konkrečias darbo sąlygas nustatomi kolektyvinėse sutartyse bei darbo tvarkos taisyklėse. taip pat kitose nepertraukiamos gamybos įmonėse poilsio dienos suteikiamos kitomis savaitės dienomis iš eilės kiekvienai darbuotojų grupei pagal darbo (pamainų) grafikus. darbuotojus. 11) gruodžio 25-ąją ir 26-ąją  Kalėdų dienomis. kolektyvinė ir darbo sutartis. nurodyto DK 186 str. Tuose darbuose. Savaitės nepertraukiamasis poilsis turi trukti ne mažiau kaip trisdešimt penkias valandas. darbuotojams darbo laiku suteikiamos papildomos pertraukos pailsėti. kur dėl gamybos sąlygų negalima daryti pertraukos pailsėti ir pavalgyti. 3) kovo 11-ąją  Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną. Įmonėms ir organizacijoms. darbuotojui turi būti suteikiama galimybė pavalgyti darbo laiku. privalo būti suteikiamos specialios pertraukos. Jaunesniems kaip aštuoniolikos metų darbuotojams. 2) vasario 16-ąją  Lietuvos valstybės atkūrimo dieną. organizacijos). auginančius vaiką iki trejų metų. Skirti dirbti poilsio dienomis draudžiama. Nėščias moteris. Kasdieninio nepertraukiamojo poilsio laikas darbuotojams iki šešiolikos metų privalo būti ne trumpesnis kaip keturiolika valandų. privalo būti suteikta mažiausiai trisdešimties minučių papildoma pertrauka pailsėti darbo metu. Dėl poilsio dienų perkėlimo darbo laikas negali pailgėti.  šeštadienis ir sekmadienis. asmenis iki aštuoniolikos metų dirbti poilsio dienomis galima skirti tik jų sutikimu. kai aplinkos temperatūra žemesnė kaip 10 C. 7) birželio 24-ąją – Rasos ir Joninių dieną. 1 d. muziejai ir kt. 10) lapkričio 1-ąją  Visų Šventųjų dieną.tinkamos sąlygos per pertrauką pailsėti ir pavalgyti. sveikatos priežiūros įstaigos. kurių darbo laiko trukmė yra ilgesnė negu keturios valandos. kad reikia nuolat nepertraukiamai aptarnauti gyventojus. būtinus gyventojams aptarnauti. kuriose bendrą poilsio dieną negalima nutraukti darbo dėl to. įstaigoms ir organizacijoms būtų rekomendacinio pobūdžio. 6) pirmąjį gegužės sekmadienį  Motinos dieną. darbus. išskyrus tokius darbus. Įmonėse ir organizacijose. teatrai. Derinant darbuotojų poilsio laiką su švenčių dienomis. 8) liepos 6-ąją  Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną. skaičiuojant nuo darbuotojo darbo užmokesčio. jų nustatymo tvarką tvirtina Vyriausybė.). Asmenims iki aštuoniolikos metų turi būti suteikiamos ne mažiau kaip dvi poilsio dienos per savaitę.

būtinus gyventojams aptarnauti.Skirti dirbti švenčių dienomis draudžiama. vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų. 3) neįgaliesiems. taip pat neatidėliotinus remonto ir krovos darbus. už kiekvienų paskesnių 5 metų darbo stažą toje darbovietėje – 1 kalendorinė diena. 1 d. už kurį suteikiamos kasmetinės papildomos atostogos. neatitinkančiomis normalių darbo sąlygų. ATOSTOGOS Atostogų rūšys Atostogos yra kasmetinės ir tikslinės. mokama ne mažiau kaip dvigubai. susijęs su važiavimu ar yra kilnojamojo pobūdžio. Nr. kai techninėmis ar kitomis priemonėmis jų darbo aplinkoje sumažinti iki sveikatai nekenksmingų dydžių neįmanoma. vienus auginančius vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų. kiek iš viso valandų jie dirbo tokioje aplinkoje tais metais. – iki 5 kalendorinių dienų. Į šį stažą neįeina laikas. iki 20 procentų – 1 kalendorinė diena. 2 dalyje arba darbuotojo pageidavimu kompensuojama suteikiant jam per mėnesį kitą dieną arba tą dieną pridedant prie kasmetinių atostogų ir mokant už tas dienas darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį( DK 194 str. 2) darbuotojams. Dirbantiems ne visą darbo laiką kasmetinės atostogos netrumpinamos. organizacijos).) Už darbą švenčių dieną pagal grafiką mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. skaičiuojant nuo darbuotojo darbo užmokesčio. turintiems didesnį kaip 10 metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje. darbuotojus. neseniai pagimdžiusias moteris ir krūtimi maitinančias moteris. ir dėl to jiems kompensuojamos su tuo susijusios padidėjusios išlaidos. kurių darbas (ne mažiau kaip pusė viso darbo laiko per metus.  už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą toje darbovietėje – darbuotojams. 2) už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą toje darbovietėje. už kuriuos suteikiamos atostogos. Už darbą poilsio dieną. . nurodytas DK 186 str. Kasmetinės minimaliosios atostogos Bendra kasmetinių minimaliųjų atostogų trukmė  dvidešimt aštuonios kalendorinės dienos. – 2 kalendorinės dienos. nurodyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 170 straipsnio 1 dalyje. emocine. 116 „Dėl Kompensuojamų išmokų dydžio ir mokėjimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin. nenutraukiančiais darbo stažo. 3) už ypatingą darbų pobūdį. neatitinkančiomis normalių darbo sąlygų. nutarimu Nr. Nėščias moteris. – darbuotojams. kurių sustabdyti negalima dėl techninių gamybos sąlygų (nepertraukiamai veikiančios įmonės. nuo 40 iki 60 procentų – 3 kalendorinės dienos. darbus. įskaitomas faktiškai dirbtas laikas toje darbovietėje ir kiti laikotarpiai. dirbtas įmonėje. iš kurios į kitą darbovietę darbuotojas perkeltas darbdavių susitarimu ar kitais pagrindais. Kasmetinės atostogos yra minimaliosios. jeigu jis nenumatytas pagal grafiką. auginančius vaiką iki trejų metų. įstaigoje. suteikiamos 5 kalendorinės dienos.  už ypatingą darbų pobūdį – darbuotojams. nurodyto DK 186 str. Vyriausybė tvirtina darbuotojų. nuo 20 iki 40 procentų – 2 kalendorinės dienos. 4) kitiems įstatymų nustatytiems asmenims. jeigu tokioje aplinkoje dirbta nuo 80 iki 100 procentų darbo laiko. suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti. tuo atveju. Kasmetinės pailgintos atostogos Pailgintos iki penkiasdešimt aštuonių kalendorinių dienų kasmetinės atostogos suteikiamos kai kurių kategorijų darbuotojams. sausio 28 d. paliekant darbo vietą (pareigas) ir mokant vidutinį darbo užmokestį. protine įtampa bei profesine rizika. t. – 3 kalendorinės dienos. skaičiuojamų priklausomai (proporcingai) nuo to. Kasmetinės minimaliosios trisdešimt penkių kalendorinių dienų atostogos suteikiamos: 1) darbuotojams iki aštuoniolikos metų. 11-413).. 2 dalyje. DK 162 straipsnyje nurodytos švenčių dienos į atostogų trukmę neįskaitomos. lauko sąlygomis. išskyrus tokius darbus. kategorijų sąrašą ir nustato jame konkrečią pailgintų atostogų trukmę kiekvienai darbuotojų kategorijai. vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. taip pat kurių darbo sąlygos yra specifinės. turinčių teisę į šias atostogas. kurių darbas susijęs su didesne nervine. Į ilgalaikį nepertraukiamąjį darbo toje darbovietėje stažą. asmenis iki aštuoniolikos metų dirbti švenčių dienomis galima skirti tik jų sutikimu. nuo 60 iki 80 procentų – 4 kalendorinės dienos. Kasmetinės papildomos atostogos Kasmetinės papildomos atostogos suteikiamos: 1) darbuotojams už darbą sąlygomis.y. Kasmetinės atostogos Kasmetinės atostogos  tai kalendorinėmis dienomis skaičiuojamas laikotarpis. kurioje sveikatai kenksmingų veiksnių dydžiai viršija darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nustatytus leistinus ribinius dydžius (kiekius). 2003. pailgintos ir papildomos.  už darbą sąlygomis. organizacijoje. dirbantiems darbo aplinkoje. už kuriuos suteikiamos atostogos) atliekamas kelionėje. bei darbuotojus.

Viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip keturiolika kalendorinių dienų. sergantiems chroniškomis ligomis. Vyrams jų pageidavimu kasmetinės atostogos suteikiamos žmonos nėštumo ir gimdymo atostogų metu. turintiems teisę gauti kasmetines papildomas atostogas keliais pagrindais. kol vaikui sueis treji metai. Darbuotojams. kasmetinių atostogų suteikimo eilė nustatoma šalių susitarimu. tarnybinė komandiruotė. už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos. Darbuotoją atleidžiant iš darbo nepasibaigus tiems darbo metams. Už pirmuosius darbo metus kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos po šešių mėnesių nepertraukiamojo darbo toje įmonėje.) Tais atvejais. Kasmetinių atostogų suteikimo tvarka Už kiekvienus darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos tais pačiais darbo metais. Už antruosius ir paskesnius darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos bet kuriuo darbo metų laiku pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę. kada šie pedagogai pradėjo dirbti toje mokymo įstaigoje. 7) nemokamos atostogos iki trisdešimties kalendorinių dienų neįgaliesiems.Atšaukimas iš kasmetinių atostogų Darbuotojo pageidavimu kasmetinės atostogos gali būti suteikiamos dalimis. motinystės arba tėvystės pašalpą. kai darbuotojas yra išėjęs vaiko priežiūros atostogų. 11) kiti įstatymų nustatyti laikotarpiai. kasmetinės atostogos jų pageidavimu derinamos prie egzaminų.t. privalomų medicininių apžiūrų. už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos. pažeisdamas įstatymų. kada darbdavys nesutinka suteikti darbuotojui kasmetinių atostogų. ginčas turi būti sprendžiamas individualių darbo ginčų sprendimo tvarka ( DK XIX skyrius). prie kasmetinių minimaliųjų atostogų suteikiamos jų pasirinkimu tik vienos iš papildomų kasmetinių atostogų. jų pasirinkimu suteikiamos arba tik kasmetinės pailgintosios. išskyrus laiką. darbuotojo prašymu kasmetinės atostogos suteikiamos: 1) moterims prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų. 6) nemokamos atostogos iki keturiolikos kalendorinių dienų. grąžintam į ankstesnį darbą. vieni auginantys vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų. įskaitų laikymo. Darbo stažas kasmetinėms atostogoms gauti Į darbo metus. per kurį pagal įstatymus darbuotojui išsaugoma darbo vieta (pareigos) ir visas darbo užmokestis arba jo dalis. esant medicinos įstaigos rekomendacijai. tačiau įstatymai nereglamentuoja kitų atostogų dalių trukmės ir jų skaičiaus bei eiliškumo. pertraukos darbe. Vadinasi. darbuotojo dirbto darbo laiko. bet TDO . kur tokia sutartis nesudaroma. Darbo metai. taip pat asmenims. jei tik dėl papildomo darbo pobūdžio darbuotojas neįgyja teisės į pailgintąsias. 10) teisėto streiko laikas. 2) nėščios moterys ir darbuotojai. o ten. Rekomenduojama dirbančiam keliose darbovietėse darbuotojui kasmetines atostogas suteikti tuo pačiu metu. Asmenims. kitų norminių teisės aktų ar darbo sutarties nuostatas. 2) kitais įstatymų arba kolektyvinių sutarčių nustatytais atvejais. 2p.Darbuotojams. jei darbuotojas atleidžiamas iš darbo nesant jo kaltės. 3) laikas. neteisėtu laikytinas tik įsigaliojusiu teismo sprendimu neteisėtu pripažintas streikas. nepaisant to. įskaitomos į darbo laiką.y. slaugantiems neįgalųjį. Darbuotojams. Teisę pasirinkti kasmetinių atostogų laiką po šešių mėnesių nepertraukiamojo darbo įmonėje turi: 1) asmenys iki aštuoniolikos metų. arba prie kasmetinių minimaliųjų atostogų pridėtos kasmetinės papildomos atostogos. 8) nemokamos atostogos iki trisdešimties kalendorinių dienų asmenims. Lietuvos įstatymai nenumato draudimo dirbti ar užsiimti kita veikla atostogų metu. Poilsio laiko einant antraeiles ir pagrindines pareigas DK nereguliuoja. Išskaita už šias dienas nedaroma. Eilės sudarymo tvarka nustatoma kolektyvinėje sutartyje. prastovos laikas ir kt. kurių paūmėjimas priklauso nuo atmosferos sąlygų. nors įstatymai tokios nuostatos nenumato. 2 d. organizacijoje neturi jokios įtakos kasmetinių atostogų trukmei ar jų suteikimo tvarkai. Mokymo įstaigų pedagogams pirmaisiais darbo metais kasmetinės atostogos suteikiamos moksleivių ir studentų vasaros atostogų metu. kurį darbuotojas gavo ligos. įskaitoma: 1) faktiškai dirbtas laikas. diplominio darbo rengimo. Atkreiptinas dėmesys. 5) mokamos kasmetinės atostogos. 2) laikas.7. namie slaugantiems ligonius ir neįgaliuosius. ( DK 224 str. kasmetinės atostogos suteikiamos jų pageidaujamu laiku. už kuriuos jis gavo atostogas. išieškoti už neatidirbtas atostogų dienas. 9) priverstinės pravaikštos laikas darbuotojui. Darbo stažas kasmetinėms atostogoms gauti pradedamas skaičiuoti kiekvienam darbuotojui individualiai ir pradeda eiti jo pirmąją darbo dieną. pvz. papildomas kasmetines atostogas arba kitas atostogų lengvatas. laboratorinių darbų ir konsultacijų laiko. Kasmetinių atostogų suteikimas dalimis. įstaigoje. prasideda nuo darbuotojo priėmimo į darbą dienos. 4) laikas. darbo stažo kasmetinėms atostogoms gauti ir pačių kasmetinių atostogų bendra trukmė lygi vieneriems metams. Darbuotojo papildomas darbas toje pačioje įmonėje. kurie mokosi nenutraukdami darbo. kad Europos Bendrijos teisė šių klausimų nereguliuoja. turintiems teisę gauti kasmetines pailgintąsias ir kasmetines papildomas atostogas. per kurį pagal įstatymus darbuotojui išsaugoma darbo vieta (pareigos) ir mokama stipendija arba kitos išmokos. Nesuėjus šešiems nepertraukiamojo darbo mėnesiams.

3) atostogos vaikui prižiūrėti. Nepanaudotų kasmetinių atostogų suteikimas atleidžiant iš darbo Kasmetinių atostogų nepanaudojimas – nepasinaudojimas visomis ar dalimi darbuotojui priklausančių kasmetinių atostogų per darbo metus. Nėštumo ir gimdymo atostogos Moterims suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos  septyniasdešimt kalendorinių dienų iki gimdymo ir penkiasdešimt šešios kalendorinės dienos po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų  septyniasdešimt kalendorinių dienų). darbo dienų skaičių. Jei tokios priežastys atsirado kasmetinių atostogų metu. Darbuotojams.Nepanaudota kasmetinių atostogų dalis suteikiama DK 174 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka. nes gali būti. Savo kasmetinių atostogų laiką darbuotojas turi teisę naudoti savo nuožiūra ir jų metu atlikti darbo funkcijos pagal darbo sutartį neprivalo. įvaikinusiems naujagimius ar paskirtiems jų globėjais. Perkelti kasmetines atostogas leidžiama tik darbuotojo prašymu arba sutikimu. kokia tvarka jis buvo pašauktas šiems darbams. Ši norma atitinka Direktyvos 2003/88/EB 7 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl draudimo pakeisti atostogas pinigine kompensacija.neskatina tokio atostogų skaidymo dalimis. Tikslinių atostogų rūšys Tikslinės atostogos yra: 1) nėštumo ir gimdymo. Lygiai taip pat draudžiama darbdaviui reikalauti. Svarbu žinoti. 47 3 straipsnis). 4) mokymosi. išskyrus darbo santykių pabaigos atvejį. 3) įgyja teisę į nemokamas atostogas. Kasmetinių atostogų apmokėjimas Darbo užmokestis už kasmetines atostogas mokamas ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki kasmetinių atostogų pradžios. Ši nuostata prieštarauja CK normoms. Jeigu nustatytos arba kitos priežastys. tenkančių tam darbo laikotarpiui. Šios atostogos apskaičiuojamos bendrai ir suteikiamos moteriai visos. ir už pratęstą laiką mokama kaip už kasmetines atostogas. nepaisant faktiškai iki gimdymo panaudotų dienų skaičiaus. Kompensacijos dydis nustatomas pagal nepanaudotų kasmetinių atostogų. atsirado iki kasmetinių atostogų pradžios. darbuotojui susitarus su administracija kasmetinės atostogos perkeliamos kitam laikui. nurodytas DK 184 straipsnio 1 dalyje. skaičiaus. Kasmetinių atostogų perkėlimas ir pratęsimas Kasmetinių atostogų perkėlimas – kasmetinių atostogų suteikimas vėliau. kiek buvo delsiama sumokėti darbo užmokestį. nepanaudotos kasmetinės atostogos jo pageidavimu suteikiamos nukeliant atleidimo datą. kol kūdikiui sueis septyniasdešimt dienų. 5) kūrybinės. 2) tėvystės atostogos. Jei dėl darbo santykių pabaigos darbuotojui negali būti suteikiamos kasmetinės atostogos arba jei darbuotojas jų nepageidauja. kad teisė į piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas atsiranda nepriklausomai nuo darbo sutarties rūšies ar darbo santykių trukmės bei darbo santykių pasibaigimo pagrindo. Darbuotojo prašymu arba sutikimu nepanaudotų kasmetinių atostogų dalis gali būti perkeliama ir pridedama prie kitų darbo metų kasmetinių atostogų. nes . kad darbuotojas nutrauktų darbo po.pagal darbo įstatymus atšaukti iš kasmetinių atostogų joms prasidėjus ( iki atostogų pabaigos) leidžiama tik su darbuotojo sutikimu. Jei darbuotojui kasmetinės atostogos nebuvo suteiktos daugiau kaip už vienerius darbo metus. kasmetinės atostogos pratęsiamos tiek dienų. kasmetinės atostogos pratęsiamos atitinkamą dienų skaičių arba darbuotojui susitarus su administracija nepanaudotų kasmetinių atostogų dalis perkeliama į kitą laiką. 4) atleidžiamas nuo darbo valstybinėms ar visuomeninėms pareigoms atlikti DK 183 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytais atvejais. 6) valstybinėms ar visuomeninėms pareigoms atlikti. 2) įgyja teisę į tikslines atostogas. kad nebus pasiektas kasmetinių atostogų tikslas – darbuotojui atgauti per darbo metus prarastas fizines ir dvasines jėgas ( TDO rekomendacijos Nr. kai darbuotojas: 1) yra laikinai nedarbingas. negu buvo numatyta. dėl kurių kasmetinės atostogos negali būti panaudotos. Kasmetinės atostogos taip pat perkeliamos. Tokiu atveju atleidimo iš darbo diena yra laikoma kita diena po kasmetinių atostogų pabaigos dienos. nurodytas DK 178 straipsnyje. kol jam sueis treji metai. Piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas Kasmetines atostogas pakeisti pinigine kompensacija neleidžiama. suteikiamos atostogos už laiką nuo įvaikinimo ar globos nustatymo dienos. 7) nemokamos. Jeigu darbuotojui priklausantis darbo užmokestis nustatytu laiku nesumokamas ne dėl darbuotojo kaltės. už kuriuos visiškai ar iš dalies nebuvo pasinaudota atostogomis. Atleidžiant darbuotoją iš darbo (išskyrus atvejus. Piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokama nutraukiant darbo sutartį neatsižvelgiant į jos terminą. kai atleidžiama dėl jo paties kaltės). 5) dalyvauja likviduojant stichinių nelaimių ir avarijų pasekmes. nepaisant to. . Nepanaudotos kasmetinės atostogos kaupiamos per visus darbo metus toje darbovietėje. jam išmokama piniginė kompensacija. Perkeltos kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos tais pačiais darbo metais. nepaisant darbo metų. kompensacija išmokama už visas nepanaudotas kasmetines atostogas.

kol vaikui sukaks vienas mėnuo. kiek nustatyta mokymo planuose ir tvarkaraščiuose. Toks ankstyvas globos paskyrimas kūdikiui pagal nepilnamečių globos nustatymo teisės aktus taip pat neįmanomas. ( DK 210 str. suteikiamos atostogos vaikui prižiūrėti. kurių tikslas – padėti vaiko motinai pirmąjį mėnesį rūpintis vaiku. Atostogas galima imti visas iš karto arba dalimis. Atleidimas nuo darbo valstybinėms arba visuomeninėms pareigoms atlikti Darbuotojai atleidžiami nuo darbo: įgyvendinti rinkimų teisės. per jas jam nėra mokamas darbo užmokestis. Įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkami darbuotojai atleidžiami nuo darbo iki šešių darbo dienų per metus kvalifikacijai kelti. jeigu ko kita nenustato įstatymas. Atleidimo nuo darbo laikas gali būti skaičiuojamas ne tik dienomis. senelei. kad po minėtų pareigų atlikimo darbuotojas grįžtų tęsti darbo. įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkami darbuotojai atleidžiami nuo darbo iki 6 darbo dienų per metus kvalifikacijai kelti. 2) įskaitoms pasirengti ir laikyti  po dvi dienas kiekvienai įskaitai. pvz. specialistu. visuomeninės organizacijos arba darbuotojų kolektyvo atstovu. . pakviesti į ikiteisminio tyrimo įstaigas. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytas ilgesnis įspėjimo terminas. Už nustatytų atostogų laiką mokama Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nustatyta pašalpa. moka ar kompensuoja ta įstaiga ar organizacija. turi būti sudaromos sąlygos dalyvauti komisijos veikloje paliekant jiems vidutinį darbo užmokestį ir pan. bet ir valandomis. darbuotojų atstovams. Įstatymai nereguliuoja šių atostogų trukmės. vadovėliams rašyti ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. mokama pašalpa pagal Išmokų vaikams įstatymą.. Už nustatytų atostogų laiką mokama Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nustatyta pašalpa. Į mokymosi atostogų laiką neįskaitomas kelionėje sugaištas laikas. bet įstatymai numato kai kurias išlygas. darbo sutartyje arba šalių susitarimu. neturinčiam teisės gauti motinystės ( tėvystės) pašalpos iš VSDF lėšų. Darbuotojas. magistro) darbui baigti ir ginti  trisdešimt kalendorinių dienų. auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų – iki trisdešimties kalendorinių dienų. į prokuratūrą ir teismą liudytoju. Atostogos vaikui prižiūrėti. Darbuotojams. kurios įpareigojimus jie vykdo. išrinktiems į darbo ginčų komisiją.nereikalaujama. jų suteikimo tvarkos ir apmokėjimo tvarkos. kuriuos išduoda moterį prižiūrintys sveikatos priežiūros įstaigų gydytojai. mokamas ne mažesnis kaip vidutinis darbo užmokestis. Šios atostogos suteikiamos vaiko tėvo prašymu. ne mažesnį už vidutinį. seneliui arba kitiems giminaičiams. atleistiems nuo darbo valstybinėms arba visuomeninėms pareigoms atlikti. auginantiems vaiką iki keturiolikos metų  iki keturiolikos kalendorinių dienų. taip pat darbuotojui. 2) darbuotojams. todėl gali būti reikalaujama. Tėvystės atostogos Vyrams suteikiamos tėvystės atostogos – laikotarpiui nuo vaiko gimimo dienos iki tol. Atleidimo nuo darbo ir apmokėjimo tvarka nustatoma kolektyvinėje sutartyje. 4) diplominiam (bakalauro. darbo užmokestį. Darbuotojo reikalavimu nemokamos atostogos suteikiamos: 1) darbuotojams. kol jam sueis treji metai Pagal šeimos pasirinkimą motinai (įmotei). Darbuotojai. jog tarp tėvų būtų įregistruota santuoka. Atostogos suteikiamos pagal nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimus. ketinantis pasinaudoti šiomis atostogomis ar grįžti į darbą joms nepasibaigus.) Kūrybinės atostogos Kūrybinės atostogos suteikiamos disertacijai užbaigti. pagal šių mokyklų pažymas suteikiamos mokymosi atostogos: 1) eiliniams egzaminams pasirengti ir laikyti  po tris dienas kiekvienam egzaminui. Per šias atostogas darbuotojams darbo užmokestis paprastai nepaliekamas. Yra įtvirtinta naujovė . Darbuotojams.leidžiama įvaikinti tik ne jaunesnius kaip 3 mėnesių vaikus. vertėju ar kviestiniu. Nemokamos atostogos Darbuotojui suteikiamos nemokamos atostogos jo asmeniniams poreikiams tenkinti. apie tai raštu privalo įspėti darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika dienų. Jeigu darbuotojas mokosi turėdami įmonių siuntimus. nukentėjusiuoju. Mokymosi atostogos Darbuotojams suteikiamos mokymosi atostogos stojamiesiems egzaminams į aukštesniąsias ir aukštąsias mokyklas pasirengti ir laikyti  po tris dienas kiekvienam egzaminui. kai įmonė visiškai likviduojama. dalyvauti profesinės sąjungos renginiuose ir kt. išskyrus atvejus. susijusias su darbuotojų atstovų funkcijų įgyvendinimu. 3) laboratoriniams darbams atlikti ir konsultavimuisi  tiek dienų.. kurie mokosi bendrojo lavinimo mokyklose ar nustatyta tvarka įregistruotose aukštesniosiose ir aukštosiose mokyklose. turintys teisę gauti šias atostogas. todėl šie klausimai turi būti sureguliuoti kolektyvinėje sutartyje. tėvui (įtėviui). paskirtam vaiko globėju. Darbuotojai. 5) valstybiniams (baigiamiesiems) egzaminams pasirengti ir laikyti  po šešias dienas kiekvienam egzaminui. kol jam sueis treji metai. faktiškai auginantiems vaiką. Per šį atostogų laikotarpį paliekama darbo vieta (pareigos). 1. dalyvauti profesinės sąjungos renginiuose ir kt. gali jas imti pakaitomis. Asmeniui. atleidimo nuo darbo ir apmokėjimo tvarka nustatoma kolektyvinėje sutartyje. kurie mokosi savo iniciatyva -mokama kolektyvinėje sutartyje numatyta tvarka arba šalių susitarimu. atlikti donoro pareigų ir kitais įstatymų nustatytais atvejais.

kol jam sueis treji metai. todėl darbuotojo reikalavimu nemokamos atostogos turi būti suteiktos. darbdavys neturi teisės reikalauti. DARBO UŽMOKESTIS. pvz. kad darbuotojas naudotųsi nemokamomis atostogomis. organizacijos veiklos rezultatų bei darbo paklausos ir pasiūlos darbo rinkoje. Vyrams ir moterims už tokį pat ar lygiavertį darbą mokamas vienodas darbo užmokestis.. atitinkantį jo sveikatą ir esant galimybei kvalifikaciją. bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą. už darbą jam mokama proporcingai daugiau. Darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius. kartu su jomis darbuotojui išmokami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai. įmonės. vienam slaugančiam neįgalųjį. įstaigos. Kai padidinamas darbuotojo darbo mastas. Bet kuriuo atveju darbuotojo prašymas suteikti nemokamas atostogas turi būti pateiktas laisva valia. tarifinis atlygis. Už viršvalandinį darbą ir darbą naktį mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojui nustatyto valandinio atlygio (mėnesinės algos). atostogų metu tėvui jo pageidavimu (motinai  tėvo atostogų vaikui prižiūrėti.Darbo sąlygų klasifikaciją ir sveikatai kenksmingų veiksnių leistinas koncentracijas bei lygius reglamentuoja įstatymai ir kiti norminiai teisės aktai. . kol jam sueis treji metai.Konkretūs darbo apmokėjimo dydžiai nustatomi kolektyvinėse ar darbo sutartyse. kurį rekomenduoja gydymo įstaiga. jei darbuotojas nebuvo apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu.  kartą per mėnesį. metu). Kad nustatomos naujos darbo apmokėjimo sąlygos (Kodekso 120 straipsnio 3 dalis). Ne visas darbo laikas (ne visa darbo diena arba savaitė) apmokamas proporcingai dirbtam laikui arba mokama už atliktą darbą. išmokėtos ir išskaičiuotas sumas apie dirbto laiko trukmę. palyginti su nustatyta norma. į atsiskaitymo lapelius įrašoma informacija apie darbuotojui apskaičiuotas. 5) darbuotojui. darbdavys turi raštu pranešti darbuotojams ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki jų įsigaliojimo. Už darbą poilsio arba švenčių dieną. kuriam Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimu nustatytas nuolatinės slaugos būtinumas – iki 30 kalendorinių dienų per metus šalių suderintu laiku. Nemokamos atostogos dėl kitų priežasčių suteikiamos kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka. Darbo užmokesčio mokėjimo terminai. Nuo 2010 08 01 d. 6) darbuotojui. 7) santuokai sudaryti  ne mažiau kaip trys kalendorinės dienos. GARANTIJOS IR KOMPENSACIJOS Darbo užmokestis Darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą. Darbuotojo darbo užmokestis priklauso nuo darbo kiekio ir kokybės. už darbą tokiomis sąlygomis mokamas padidintas. šių atostogų bendra trukmė negali viršyti trijų mėnesių. 8) mirusio šeimos nario laidotuvėms  ne mažiau kaip trys kalendorinės dienos. slaugančiam sergantį šeimos narį – tokiam laikui. Pavėluotas darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų mokėjimas Kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. kitokio sveikatos pakenkimo) ir nėra galimybės jį perkelti į kitą darbą. Konkretūs darbo užmokesčio mokėjimo terminai. vieta ir tvarka nustatomi kolektyvinėse arba darbo sutartyse. Nustačius netekto darbingumo procentą. Visiems darbuotojams darbdavys turi įteikti atsiskaitymo lapelius. Konkretūs apmokėjimo dydžiai nustatomi kolektyvinėse ir darbo sutartyse. darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį. jam mokamas žalos atlyginimas (Kodekso 249 straipsnis). jam mokama įstatymų nustatyto dydžio ligos pašalpa. atskirai nurodant viršvalandinių darbų trukmę. nes įmonėje nėra darbo. kad darbo sutarties nutraukimo atveju ši nuostata netaikoma. o jeigu yra darbuotojo raštiškas prašymas. Jeigu yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų. Už darbą švenčių dieną pagal grafiką mokamas ne mažesnis kaip dvigubas valandinis arba dieninis atlygis. Delspinigiai pradedami skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų. Delspinigių dydį sudaro 0. palyginti su normaliomis sąlygomis. kurį darbuotojas pagal savo sveikatą galėtų dirbti.3) moters nėštumo ir gimdymo atostogų metu bei vaiko priežiūros.07 procento priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną. jeigu tos priežastys nurodytos šioje sutartyje. Atkreipiamas dėmesys į tai. delspinigių skaičiavimas nutraukiamas nuo bankroto bylos iškėlimo ( kreditorių sprendimo taikyti bankroto procedūrą ne teismo tvarka) dienos. vieta ir tvarka Darbo užmokestis mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį. prastovos atveju. Darbo užmokestis mokamas pinigais. profesinės ligos. kol bus gauta Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada dėl darbuotojo darbingumo. Įmonei iškėlus bankroto bylą arba pradėjus bankroto procedūrą ne teismo tvarka. mokama ne mažiau kaip dvigubai arba darbuotojo pageidavimu kompensuojama suteikiant darbuotojui per mėnesį kitą poilsio dieną arba tą dieną pridedant prie kasmetinių atostogų. 4) neįgaliajam – iki trisdešimties kalendorinių dienų per metus. jeigu jis nenumatytas pagal grafiką. Darbo apmokėjimas perkėlus darbuotoją dėl sveikatos būklės į kitą darbą Jeigu darbuotojo sveikata pablogėjo dėl darbo šioje įmonėje (negali dirbti ankstesnio darbo dėl traumos.

taip pat už kelionėje išbūtą laiką. o paskui dėl įvairių priežasčių palieka darbovietę. 2) turto pervežimo išlaidos.. apmokėjimas (vienkartinių pašalpų forma ir kt. atlyginti žalą. Rašytinis nurodymas išskaitai iš darbuotojo darbo užmokesčio negali būti duodamas. gali būti daromos administracijos nurodymu: 1) grąžinti avansą. 2d. dėl kurios jis negali tęsti darbo. Atskirais atvejais įmonei padarytą žalą teismas gali priteisti nagrinėdamas administracinę ar baudžiamąją bylą. pvz. privalo grąžinti jam išmokėtas sumas. kai darbuotojas atleidžiamas iš darbo. kai darbuotojas priimamas arba perkeliamas dirbti į kitą vietovę (išskyrus priėmimą dirbti bei perkėlimą jo paties prašymu). 1dalį darbuotojas atleidžiamas iš darbo jo paties prašymu ir dėl to nėra jo kaltės. kai darbuotojas pasiima kasmetines atostogas už darbo metus. 3) dienpinigiai už kelionėje išbūtą laiką. jis privalo grąžinti įmonei visas lėšas. 1 dalį. mokamas darbo užmokesčio skirtumas tarp ankstesnio vidutinio darbo užmokesčio ir gaunamo uždarbio pagal atliekamą darbą. įskaitant jį į darbo užmokestį.125 str. kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė įmonei. permokėtas dėl skaičiavimo klaidų. Jei darbuotojas priimamas dirbti ar perkeliamas į kitoje vietovėje esantį darbą paties prašymu. 126 str. išaiškinime A3-97 ( „Teismų praktika „ Nr.1 punkte numatytu pagrindu – kai įsiteisėja teismo nuosprendis. DK 136 str..6 punktus ir 2 dalį. į kurių sudėtį įeina juridinio fakto – darbuotojo kaltės buvimas. pagal kurį darbuotojas nuteisiamas bausme. pvz. 136 str. Neleistina praktika. Darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš 3 jo paskutinių darbo mėnesių laikotarpio. už kuriuos jis gavo atostogas. Darbuotojas. jam mokama: 1) paties darbuotojo ir jo šeimos narių kelionpinigiai. jei darbuotojo įsiskolinimas neviršija jo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio. Šiais atvejais administracija turi teisę duoti nurodymą padaryti išskaitą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos. padengti neišleistą ir laiku negrąžintą avansą. Kolektyvinėse ar darbo sutartyse gali būti nustatytas ir kitų išlaidų. Išskaitų iš darbo užmokesčio pagrindai Išskaitos iš darbo užmokesčio gali būti daromos tik įstatymų nustatytais atvejais. jam išmokėtas dėl persikėlimo dirbti į kitą vietovę.5. išieškoti už neatidirbtas atostogų dienas. jei yra praleistas vieno mėnesio terminas nuo žalos nustatymo dienos ar darbuotojas yra nutraukęs darbo santykius su darboviete arba darbuotojo padaryta žala viršija jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydį. Įstatymo leidėjas šiuo atveju turėjo galvoje tas skaičiavimo klaidas. kuris buvo duotas. kol bus gauta valstybinės socialinės medicininės ekspertizės komisijos išvada dėl darbuotojo darbingumo. o jei nustatyto termino nėra  nutraukė darbo sutartį nesibaigus vieneriems darbo metams. nustatytam įstatymo arba sutartam priimant į darbą ar perkeliant į jį.3 p. arba atliko veiksmus. Išskaitos iš darbuotojų darbo užmokesčio padengti jų įsiskolinimą įmonei. kuris buvo duotas tarnybinės komandiruotės ar perkėlimo į kitą vietovę atveju.). kai esant didesnei išieškotinai sumai. kurie yra tik prasidėję. 2004m. taip pat už ūkinius patarnavimus. DK 136 str. pirma daroma vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išskaita. Pagal DK 127 str.129 str. susijusių su persikėlimu. .1d.. kurios atsiranda klaidingai atlikus aritmetinius veiksmus. arba paaiškėjo darbuotojo padaryta žala. arba savo noru be svarbių priežasčių nutraukė darbo sutartį nepasibaigus terminui.  kai darbuotojas atleidžiamas iš darbo tokiais įstatymuose nustatytais darbo sutarties nutraukimo pagrindais. dėl svarbios priežasties neatvykęs į darbą arba atsisakęs pradėti dirbti. 2) darbuotoją atleidžiant iš darbo nepasibaigus tiems darbo metams. o dėl priežasčių. Dėl tos pačios priežasties tokia išskaita nedaroma ir tuomet. todėl šiuo atveju išskaita už neatidirbtas atostogų dienas negali būti daroma ( DK 224 str.2p). o tik po to dėl likusios sumos yra kreipiamasi su ieškiniu į teismą. 128 str.Jei darbuotojas nurodytoms aplinkybėms perkeliamas į kitą. kad išskaita iš darbuotojo darbo užmokesčio išieškoti už neatidirbtas atostogų dienas darbdavio administracijos nurodymu gali būti daroma šiais atvejais:  kai darbuotojas atleidžiamas iš darbo tokiais įstatymuose numatytais darbo sutarties nutraukimo pagrindais. pvz.1 ir 2 punktuose numatytais pagrindais. kuriems esant darbo sutartis turi būti nutraukta ne dėl jos šalių valios. įstaigai ar organizacijai. bet ne daugiau kaip už šešias dienas. kurią baigėsi avanso grąžinimo ar įsiskolinimo padengimo nustatytas terminas. Išskaita už šias dienas nedaroma. 4) darbo užmokestis už išsiruošimo į kelionę ir įsikūrimo naujoje vietovėje laiką. Negalima iš darbuotojo išieškoti permokėto ir neteisingai pritaikius įstatymą apskaičiuoto darbo užmokesčio. jei darbuotojas atleidžiamas iš darbo nesant jo kaltės. 21. buvo išmokėta suma. Dažni atvejai. Jeigu darbuotojas be svarbios priežasties neatvyko į darbą arba atsisakė pradėti dirbti.3 d. kurios atsirado dėl darbuotojo kaltės. Garantijos ir kompensacijos priimant arba perkeliant į kitoje vietovėje esantį darbą Visais atvejais. 2 dalį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 01 29 d. permokėta dėl skaičiavimo klaidų. nurodytos išmokos gali būti nustatomos šalių susitarimu. Šiais atvejais darbdavys per DK 27 straipsnio nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą gali pareikšti esamam ar buvusiam darbuotojui ieškinį teisme dėl nuostolių atlyginimo. išskyrus skaičiavimo klaidos atvejus. pagal DK 124 str. 127 str. mažiau apmokamą darbą. kurioje jie dirba. išskaičiavus iš jų jau turėtas kelionės išlaidas. grąžinti sumas.) nurodė.4.. kurie pagal įstatymą yra darbo sutarties nutraukimo pagrindas.

kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. pirmumo teise pasiųsti tobulintis ir kt.. našų darbą. dėl tokio nurodymo gali per 3 mėnesius kreiptis į darbo ginčų komisiją. taip pat už kitus darbo rezultatus darbdavys gali skatinti darbuotojus (pareikšti padėką. 4) valstybės pašalpa šeimoms. jeigu teismas nenustato mažesnio išskaitų dydžio. kai nesilaikoma normalių darbo sąlygų. CPK 739 straipsnyje nurodoma. pažeidusiems darbo drausmę.Iš darbo užmokesčio. Išskaitų iš darbo užmokesčio ir iš kitų jam prilygintų išmokų bei davinių dydis apskaičiuojamas imant pagrindu darbuotojui išmokėti priskaičiuotas sumas. neleistinu gali būti pripažįstamas ne bet koks netinkamas elgesys. darbovietėje nustatytos tvarkos laikymasis. padarytos suluošinus arba kitaip sužalojus sveikatą. DARBO DRAUSMĖ Darbo drausmė darbovietėje užtikrinama sudarant organizacines ir ekonomines sąlygas normaliam našiam darbui. perkeliamam.Darbo drausmė –sąmoningas geranoriškas darbuotojo darbinių pareigų ir funkcijų vykdymas. Darbdavys ir administracija privalo tinkamai organizuoti darbuotojų darbą. 3) valstybinio socialinio draudimo motinystės (tėvystės) pašalpa. padarytos nusikalstama veika. taip pat maitintojo gyvybės atėmimu. pvz. laikytis darbo įstatymų.Iš darbo užmokesčio dalies. geros kokybės produkciją. ribojimai dėl palaikomų sumų dydžio netaikomi. pagal kelis vykdomuosius dokumentus. darbdavys tokios teisės neturi. kurios sprendimą darbuotojas gali apskųsti per 14 dienų teismui. Šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma: 1) neleistinas elgesys su lankytojais ar interesantais arba kiti veiksmai. gali būti taikomos drausminio poveikio priemonės. kai iš jų jau yra atskaičiuoti mokesčiai ir privalomosios įmokos. 7) kitos tikslinės socialinės išmokos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių šeimų (asmenų) šalpai. atlyginimą – iki penkiasdešimties procentų darbuotojui išmokėtino darbo užmokesčio. Dažniausiai tai pasitaiko paslaugų teikimo srityje. kai šeimos (asmenys) dėl objektyvių priežasčių neturi pakankamai pajamų pragyvenimui. taip pat skatinant už gerą darbą. DK 226 str. nepriklausomai nuo to. kompensacinių ir kitų išmokų. ilgalaikį ir nepriekaištingą darbą. drausmės statutų ir nuostatų. ar nagrinėjant jų prašymus bei skundus ir kt. suteikti papildomų atostogų. išskaityti kas mėnesį nustatyto dydžio profsąjungos nario mokestį ir jį pervesti į profesinės sąjungos sąskaitą. leistino dydžio išskaitos daromos kas mėnesį iki galutinio atsiskaitymo. kai šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai jo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai tvarkai. išskaitoma septyniasdešimt procentų išmokėtino darbo užmokesčio. 6) laidojimo pašalpa. jis turi teisę per 3 metus kreiptis į teismą. o išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis. žalos. Išskaitoms. 2) sumos. apdovanoti dovana. ar bendraujant telefonu. iš kurių pagal įstatymus neišieškoma. Išskaitos iš darbo užmokesčio gali būti daromos darbuotojo iniciatyva. Jas tvirtina darbdavys. Darbuotojas. atlyginimą ir žalos. tikslus ir laiku administracijos pavedimų vykdymas. Už gerą darbo pareigų vykdymą. jeigu darbuotojas yra nutraukęs darbo santykius su darboviete. suderinęs su darbuotojų atstovais. kad neišieškoma iš sumų. taip pat atėmus maitintojo gyvybę. rūpintis darbuotojų poreikiais. ar jis padaromas tiesiogiai lankytojų ar interesantų akivaizdoje. Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas. Jeigu išieškotina pinigų suma yra didelė. padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu. darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių bei kitų teisės aktų reikalavimų. .). auginančioms vaikus. priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves. darbuotojui turi būti paliekama penkiasdešimt procentų išmokėtino darbo užmokesčio. Darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės. kurios mokamos. vykstančiam į tarnybinę komandiruotę. kad laikinojo nedarbingumo atveju mokamų socialinio draudimo pašalpų ir bedarbio pašalpos išieškoti galima tik pagal teismo sprendimą dėl išlaikymo išieškojimo ar dėl atlyginimo žalos. pateikiant darbovietės administracijai atitinkamą prašymą. neviršijančio Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos. mokamos darbuotojui. Darant išskaitas iš darbo užmokesčio. Kai kuriose profesijose ir tarnybose. tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises. kurios priklauso darbuotojui kaip: 1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos. CPK 738 straipsnis numato. Darbo tvarką darbovietėje apibrėžia darbo tvarkos taisyklės. drausmės statutai ir nuostatai ar kiti specialūs teisės aktai. be darbo tvarkos taisyklių. darbuotojų pareigas taip pat gali nustatyti pareigybės aprašymai ir nuostatai. 5) socialinė pašalpa. daromoms darbuotojo prašymu. o toks. neviršijančio Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos. išskaitų dydis negali viršyti dvidešimties procentų. viršijančios Vyriausybės nustatytą minimalios mėnesinės algos dydį. Darbuotojams. Kai kuriose šalies ūkio šakose ir srityse atskirų darbuotojų kategorijų darbo drausmę reglamentuoja įstatymai. nesutikdamas su darbdavio nurodymu daryti išskaitas iš jo darbo užmokesčio. premijuoti. dėl savanoriškai teikti materialinę paramą vaikams. neleidžia daryti išskaitų iš išeitinės išmokos. grąžinti bankui paskolą ir kt.

Šis pažeidimas padaromas tyčiniais veiksmais. kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas. o pareiga įrodyti neatvykimo į darbą priežastis ir jų svarbą tenka darbuotojui ( ieškovui). nėra kliūtis taikyti drausminę atsakomybę. kai tokie patikrinimai darbuotojui yra privalomi. dėl kurio paslaptis tampa žinoma bent vienam asmeniui. žodžiu ar veiksmu išreikštas seksualinio pobūdžio elgesys. kai audito įmonėje dirbantis auditorius pažeidžia Audito įstatyme nustatytą draudimą dirbti arba eiti kitas mokamas pareigas kitose įmonėse.. Drausminės nuobaudos skyrimo terminas Drausminė nuobauda skiriama tuoj pat. Laikoma kituose norminiuose arba lokaliniuose teisės aktuose. Jei paskyrus drausminę nuobaudą darbuotojas toliau pažeidžia darbo drausmę. pateikiant susipažinti ir pan. 8) tai. 9) neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą). turto pasisavinimo arba išvaistymo požymių. Šis pažeidimas gali būti padarytas tiek tyčia. dėl kurio jis netenka pasitikėjimo dirbti jam pavestą darbą ir kt. įvykdytas nusižengimas. kūrybinį ir mokslinį darbą. pavaldinių ar interesantų – tai darbuotojo užgaulus. turto pasisavinimo arba iššvaistymo. 11) kiti nusižengimai. buvo komandiruotėje arba . pvz. Paslapties atskleidimas paprastai suprantamas kaip darbuotojo. praėjus nustatytam sveikatos patikrinimo laikui nepateikimas be svarbių priežasčių medicinos knygelės ( sveikatos paso) ar medicinos pažymos darbdaviui arba jo įgaliotam asmeniui. kiti norminiai teisės aktai ar darbo tvarkos taisyklės įpareigoja ją teikti. Pareigą teikti informaciją nustato atskiri įstatymai 7) veikos. sukčiavimo. Paslapties pranešimas konkuruojančiai įmonei – tai atitinkamų duomenų perdavimas žodžiu. faktas gali būti konstatuotas remiantis visomis CPK 177 str. pvz. darbo tvarkos taisyklių. kuri pagal įstatymų. 6) atsisakymas teikti informaciją. pvz. bet ir kitomis CPK 177 str. kitų norminių teisės aktų.Pareiga įrodyti šių sąlygų buvimą. atsisakoma asmenį informuoti apie jo teises. Skiriant drausminę nuobaudą. arba šiais atvejais žinomai neteisingos informacijos teikimas. kolektyvinių ar darbo sutarčių nuostatas nesuderinama su darbo funkcijomis. seksualinis priekabiavimas prie bendradarbių. pvz. tenka darbdaviui ( atsakovui). 4) pasinaudojimas pareigomis siekiant gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems asmenims arba dėl kitokių asmeninių paskatų. pardavimu. kam – darbdaviui ar kitam asmeniui – priklausė turtas. Atsisakymo tikrintis sveikatą. kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka. numatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir nepriklausomai nuo to. 5) moterų ir vyrų lygių teisų pažeidimas arba seksualinis priekabiavimas prie bendradarbių. baudžiamosios. Drausminių nuobaudų rūšys Už darbo drausmės pažeidimą gali būti skiriamos šios drausminės nuobaudos: 1) pastaba. Už kiekvieną darbo drausmės pažeidimą galima skirti tik vieną drausminę nuobaudą. techninėmis priemonėmis. kai pažeidimas paaiškėjo. apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų. darbuotojo kaltę. gali būti prilyginama taip pat ir darbuotojo be svarbių priežasčių nenuvykimas pasitikrinti arba nepasitikrinimas sveikatos nustatytu laiku. kai toks patikrinimas darbuotojui yra privalomas. 3) dalyvavimas veikloje. neturinčiam teisės su ta paslaptimi susipažinti. tai gali būti. kad darbuotojas darbo metu darbe yra neblaivus. kai apsvaigimą sukėlė įmonėje vykstantys gamybos procesai. 2) papeikimas. į aplinkybes. kuriuo šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka. pirkimu. kurioje jis yra dėl darbo funkcijų vykdymo. komercinių ar technologinių paslapčių atskleidimas arba jų pranešimas konkuruojančiai įmonei. Kai kurioms darbuotojų kategorijoms įstatymuose ir kituose darbo drausmę reglamentuojančiuose norminiuose teisės aktuose gali būti nustatytos ir kitos drausminės nuobaudos. gabenimu. kuris tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu. nesuderinamoje su gera morale. nors už šias veikas darbuotojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn. 10) atsisakymas tikrintis sveikatą. į tai. kuris yra šių veikų dalykas. turinčios vagystės. darbuotojo. išdavimu. profesinės etikos kodeksuose ir taisyklėse nurodytas ir šiurkščiu įvardytas nusižengimas. Darbuotojo neblaivumas ar apsvaigimas nuo narkotinių ar toksinių medžiagų laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu nepriklausomai nuo neblaivumo ar apsvaigimo. Atsisakymas tikrintis sveikatą. kai toks patikrinimas darbuotojui yra privalomas. administracinės. pavaldinių ar interesantų. 2 ir 3 dalyse numatytomis įrodinėjimo priemonėmis. tai gali būti materialinių vertybių naudojimas ne pagal paskirtį. turinčios vagystės. taip pat savavaliavimas ar biurokratizmas. esant ginčui teisme. neįskaitant laiko. kaip darbuotojas dirbo anksčiau. Darbuotojo darbovietėje arba kitoje vietoje. padarytos veikos. Ji gali būti patvirtinta nepriklausomai nuo to. kai pedagogas dalyvauja veikloje. paaiškėjus darbo drausmės pažeidimui. kuriam paslaptis buvo patikėta arba žinoma dėl darbo. kurį darbuotojas darbe nebuvo dėl ligos. raštu. sąmoningai pateikiamas klaidinantis arba netinkamas patarimas ir kt. darbuotojo tyčinis darbdavio turto sunaikinimas.2) valstybės. 3) atleidimas iš darbo (Kodekso 136 straipsnio 3 dalis). ar darbuotojas dėl to buvo nušalintas nuo darbo.Tačiau kitų teisinės atsakomybės rūšių taikymas. tiek ir dėl neatsargumo. veikimas arba neveikimas. ar darbuotojas buvo nušalintas nuo darbo.Tokia darbuotojo būsena gali būti patvirtinama ne vien tik medicinos išvada. drausminė nuobauda gali būti skiriama pakartotinai. išskyrus Auditorių rūmuose arba pedagoginį. neteisėto atlyginimo paėmimo požymių. pvz. kai įstatymai. tarnybos. sukčiavimo. išskyrus atvejus. turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes. gali būti laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu nepriklausomai nuo to. priėmimu. bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos. pažeidimas gali būti konstatuotas.

gali iš naujo spręsti drausminės atsakomybės taikymo klausimą ir skirti drausminę nuobaudą. darbuotojo ankstesnį darbą ir elgesį. Jeigu žalai atsirasti sudarė sąlygas nukentėjusiojo kaltė (sužalojimo ir mirties atvejais  sužalotojo (mirusiojo) asmens didelis neatsargumas). sunaikinant arba prarandant darbuotojo turtą (Kodekso 249 straipsnis). darbdavys turi raštu pareikalauti. 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo. kai yra drausminės atsakomybės pagrindas. Drausminę nuobaudą galima apskųsti darbo ginčų nagrinėjimo tvarka. 4) išlaidų. neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas.Drausminė nuobauda gali būti panaikinta tik teismo arba ją paskyrusio subjekto. Jei darbo drausmės pažeidimas nustatomas atliekant auditą.  ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. kuri užfiksuotų atsisakymo faktą. Darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo diena – ta diena. sugadinimo (sužalojimo). drausminė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per dvejus metus nuo pažeidimo padarymo dienos. Jei per vienerius metus nuo tos dienos. jam skirtą drausminę nuobaudą galima panaikinti nepasibaigus drausminės nuobaudos galiojimo terminui. MATERIALINĖ ATSAKOMYBĖ Materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo. Materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygos Materialinė atsakomybė atsiranda. kurią darbdaviui arba jo atstovui tapo žinoma šių aplinkybių visuma: a) darbo drausmės pažeidimo faktas b) darbo drausmės pažeidimą padaręs konkretus darbuotojas. Darbdavys turi teisę šį atsisakymą ginčyti tiesiogiai teisme ar kita norminiuose teisės aktuose nustatyta tvarka. 3) baudų ir kompensacinių išmokų. panaikinęs neteisėtai paskirtą drausminę nuobaudą. laikoma. Jei per darbdavio arba administracijos nustatytą terminą be svarbių priežasčių darbuotojas nepateikia pasiaiškinimo. kurias darbdavys turėjo sumokėti dėl darbuotojo kaltės. Darbo ginčą nagrinėjantis organas turi teisę nuobaudą panaikinti atsižvelgdamas į padaryto darbo drausmės pažeidimo sunkumą. kai: 1) darbuotojas sužalojamas ar miršta arba suserga profesine liga. Drausminė nuobauda panaikinama vadovo įsakymu. darbuotojui nebuvo skiriama nauja nuobauda. ar drausminė nuobauda atitinka padaryto pažeidimo sunkumą. Darbuotojų materialinės atsakomybės atvejai Darbuotojas privalo atlyginti materialinę žalą. susidariusių dėl sugadintų daiktų. atsiradusią dėl: 1) turto netekimo ar jo vertės sumažėjimo. Negalima skirti drausminės nuobaudos praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos. jeigu jis nebuvo apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu (Kodekso 249 straipsnis). kai pažeidimas buvo padarytas. būtina sudaryti komisiją. turintis teisę skirti drausminę nuobaudą. skirti švelnesnę. 2) medžiagų pereikvojimo.) Tokio organo atsisakymas duoti sutikimą skirti darbuotojui drausminę nuobaudą turi būti motyvuotas. kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui. 5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais. Darbdavio materialinės atsakomybės atsiradimo atvejai Darbdavio materialinė atsakomybė atsiranda. 4) yra pažeidėjo kaltė. žalos atlyginimas yra mažinamas atsižvelgiant į kaltės laipsnį arba reikalavimas atlyginti žalą atmetamas. 2) žala padaroma neteisėta veika. . drausminę nuobaudą galima skirti ir be pasiaiškinimo. Subjektas. 5) netinkamo materialinių vertybių saugojimo.Jei darbuotojas gerai ir sąžiningai dirba. piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją).atostogavo. pvz. Drausminė nuobauda skiriama darbdavio arba administracijos įsakymu (nurodymu) ir darbuotojui apie tai pranešama pasirašytinai. į tai. laikydamasis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių. 6) netinkamos materialinių ar piniginių vertybių apskaitos. Teismas neturi teisės vienos drausminės nuobaudos pakeisti kita. 3) kitokiu būdu pažeidžiami darbuotojo ar kitų asmenų turtiniai interesai (Kodekso 249 straipsnis). ( darbuotojams atstovaujančio ar kt. kai yra visos šios sąlygos: 1) padaroma žala. 6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. Jeigu darbuotojas atsisako pasirašyti. o iškėlus baudžiamąją bylą. Įstatymų nustatytais atvejais prieš skiriant drausminę nuobaudą reikia gauti išankstinį atitinkamo organo sutikimą. 2) žala padaroma sugadinant. Drausminės nuobaudos skyrimo tvarka Prieš skirdamas drausminę nuobaudą. 4) darbuotojui padaroma neturtinė žala. kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. ar buvo laikytasi nuobaudai skirti nustatytos tvarkos. taip pat neturi teisės skirti drausminę nuobaudą. panaikinęs per griežtą drausminę. aplinkybes. kai buvo skirta drausminė nuobauda. kuriomis jis padarytas. kad jis nėra turėjęs nuobaudų.

materialinėms ar piniginėms vertybėms grobti. gavęs darbo ginčų komisijai adresuotą prašymą. Joje turi būti nustatyta. Šiuo atveju žalą atlygina visi sutartį pasirašę darbuotojai. darbdavys. kai už ją visiška materialinė atsakomybė nustatyta specialiuose įstatymuose. nustatytus DK 255 straipsnyje. kai dėl kartu dirbamo darbo neįmanoma atriboti atskirų darbuotojų atsakomybės. 5) žala padaryta kitokiu būdu ar kitokiam turtui. Darbdavio nurodymas išieškoti šią žalą gali būti priimamas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo žalos paaiškėjimo dienos. nesutikdamas su darbdavio nurodymu. išdavimu. nagrinėja: 1) darbo ginčų komisija. kad nesiimta priemonių užkirsti kelią blogai produkcijai išleisti. o kai jos nėra – darbo tvarkos taisyklėse. 8) kitokių darbo tvarkos taisyklių. išskyrus atvejus. Darbo ginčų komisijos sudaromos iš vienodo skaičiaus darbuotojų ir darbdavio atstovų. nepažeisdamas šio Kodekso 291 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų. Ši sutartis įforminama raštu. 2) teismas. Atlygintinos žalos dydžio nustatymas ir padarytos žalos atlyginimo tvarka Atlygintinos žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai bei negautos pajamos. Visiškos materialinės atsakomybės sutartys negali būti sudaromos su darbuotojais iki aštuoniolikos metų. užtikrindamas sąlygas.7) to. kai žala padaroma tyčia.y.)suderinus su darbuotojų atstovais. įstaigoje. turi būti atlyginama visa žala. gabenimu. bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio. taip pat prarandant medžiagas. per kurį susidarė žala. už kokias materialines vertybes darbuotojas prisiima visišką materialinę atsakomybę ir kokius įsipareigojimus prisiima darbdavys. Kreipimasis į darbo ginčus nagrinėjantį organą sustabdo išieškojimą. darbo ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo. jei: 1) žala padaryta tyčia. ir dėl priemonių. perduotų darbuotojui naudotis darbe. 4) žala padaryta prarandant įrankius. Individualius darbo ginčus. kurį darbdavys regreso teise įgijo dėl darbuotojo padarytos žalos atlyginimo. Konkrečių darbų ir pareigų sąrašas nustatomas kolektyvinėje sutartyje. ekspertų išvadas. Kiekvieno jų dalis atlyginant žalą nustatoma proporcingai jų dirbtam laikui. Atlygintina žala nustatoma tokio dydžio. kuris nagrinėjamas šiame skyriuje nustatyta tvarka. 6) žala padaryta neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotinių ar toksinių medžiagų darbuotojo. priėmimu. Darbdavio atstovus savo įsakymu (potvarkiu) skiria darbdavys. persiunčia bylą teismui ir atlieka kitus darbo ginčų komisijos pavedimus. išskyrus atvejus. ( įsigaliojo 2009 08 04 d. taip pat į atsakovo turtinę padėtį. pirkimu. Kai tam tikram darbuotojui žalos atlyginimas sumažinamas dėl jo turtinės padėties. Darbo ginčų nagrinėjimas darbo ginčų komisijoje Darbo ginčų komisijai techniškai aptarnauti darbdavys skiria darbo ginčų komisijos raštvedį. INDIVIDUALŪS DARBO GINČAI Individualus darbo ginčas Individualus darbo ginčas yra nesutarimas tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo įstatymuose. jeigu DK arba kiti įstatymai nenustato kitokios nagrinėjimo tvarkos. apsaugos priemones. kad žala neatsirastų. Darbuotojas. Darbuotojų atstovus renka darbuotojų susirinkimas (konferencija). Jis priima ir registruoja prašymus. tai negali būti pagrindas padidinti atlygintiną žalą kitiems grupinės atsakomybės dalyviams. jei sutartyje nenustatyta kitaip. Tais atvejais. Darbuotojo padaryta ir jo gera valia šalių susitarimu natūra arba pinigais neatlyginta žala neviršijant jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio gali būti išskaitoma iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio darbdavio rašytiniu nurodymu. drabužius. per 7 dienas nuo . Darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą. praneša apie paskirtą bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. perduotas darbuotojui naudotis darbe. 7) tai nustatyta kolektyvinėje sutartyje. pardavimu. Darbo ginčą nagrinėjantis organas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį atsižvelgdamas į aplinkybes. gali būti sudaroma visiškos materialinės atsakomybės sutartis su darbuotojų grupe. Visiškos materialinės atsakomybės sutartis Visiškos materialinės atsakomybės sutartis gali būti sudaroma su darbuotojais. Žala apskaičiuojama atsižvelgiant į turto vertę atskaičiavus nusidėvėjimą ir natūralų sumažėjimą bei turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius). lėmusias žalos atsiradimą. pusgaminius ar gaminius gamybos procese. kuri yra konstatuota Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Atvejai. pareiginių ar kitų instrukcijų pažeidimo. turi teisę kreiptis į darbo ginčus nagrinėjančius organus. Kai žala padaroma tyčia. kai darbuotojai privalo atlyginti visą žalą Darbuotojas privalo atlyginti visą žalą. organizacijoje nebuvo sudaryta darbo ginčų komisija.t. išreikalauja iš atitinkamų tarnybų prašymui išnagrinėti reikalingus dokumentus. kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu. 3) žala padaryta darbuotojo. kituose norminiuose teisės aktuose. 2) žala padaryta jo nusikalstama veika. siunčia išrašus ir sprendimus. su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. rašo darbo ginčų komisijos protokolą. Jeigu įmonėje.

2) dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo. išreikalauja reikiamus dokumentus. įteikia atsakovui prašymo kopiją. kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus. Darbo ginčų komisijos sprendimą atsakovas turi įvykdyti per dešimt dienų nuo sprendimo nuorašo gavimo dienos. Darbo ginčų komisijos raštvedys darbo ginčų komisijos sprendimo nuorašą. Darbo ginčų komisijos posėdis turi būti sušauktas ne vėliau kaip per septynias dienas nuo prašymo padavimo dienos. kitų byloje dalyvaujančių asmenų vardai. Prašymas paduodamas darbo ginčų komisijos raštvedžiui. Pareigūnų arba organų. nariai ir raštvedys. 2) darbo ginčai. atleidimu iš darbo. Raštvedys prašymą užregistruoja. Darbo ginčų komisijos sprendimas įrašomas į darbo ginčų komisijos protokolą. jei sprendime nenustatytas kitas jo įvykdymo terminas. Darbo ginčų komisija yra privalomas pirminis organas. . reikalavimus darbdavys ir darbuotojas gali skųsti įstatymų nustatyta tvarka. aiškiai suformuluotas reikalavimas. kai DK 291 straipsnio 1 dalyje nustatytais terminais nebuvo sudaryta darbo ginčų komisija ( per 7 dienas) arba ginčas nebuvo išspręstas. Komisijos primininko pareigas kiekviename posėdyje paeiliui eina darbuotojų ir darbdavio atstovai. per vieną mėnesį nuo atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo dienos jis turi teisę kreiptis į teismą. nesutinka su būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimu. Ji su delspinigiais turi būti išmokėta iki sprendimo įvykdymo dienos. nepatenkintas darbo ginčų komisijos sprendimu. aplinkybės. o jeigu jo nėra. 5) kai darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo yra nutrūkę. Jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką. kad šalys nesusitarė ir sprendimas nepriimtas. 4) pagal profesinių sąjungų ieškinius. bei tais atvejais. Darbo ginčų nagrinėjimas teismuose 1.darbuotojo prašymo padavimo dienos. Jeigu nustatoma. o šalims nesutarus. kurie pažeidė įstatymų nustatytas darbo. Darbo ginčų komisijos posėdis laikomas teisėtu. ( nuo 2010 08 01 d. pridedamų dokumentų sąrašas.Darbo ginčų komisijos sprendimai priimami darbuotojų ir darbdavio atstovų  darbo ginčų komisijos narių susitarimu. jeigu jis per vieną mėnesį yra apskundžiamas teismui ir apie tai yra raštu informuotas atsakovas. Darbo ginčų komisijos sprendimo darbdavys apskųsti negali.keturiolika dienų) gali kreiptis su ieškiniu į teismą. 6) kitais įstatymų nustatytais atvejais. kai darbo ginčų komisijoje šalys nesusitarė (Kodekso 292 straipsnio 2 dalis). darbdavio pavadinimas ir adresai. praneša darbo ginčų komisijai. darbo ginčų komisijos protokole įrašoma.  išrašą iš protokolo per penkias dienas pasirašytinai įteikia dalyvaujantiems byloje asmenims. parengia bylą nagrinėti. tiesiogiai teismuose nagrinėjami ginčai: 1) kilę dėl darbo sutarties DK 297 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytais atvejais. taip pat tais atvejais. Darbuotojas. 3) darbo ginčai. per vieną mėnesį ( iki 2010 08 01 d.Jei darbo ginčų komisijos nariai nesusitarė. kai darbo ginčas darbo ginčų komisijoje nebuvo išspręstas per 14 dienų. kai darbdavys laiku neišnagrinėja ar nepatenkina profesinės sąjungos reikalavimo panaikinti darbdavio sprendimus. ekonomines ir socialines profesinių sąjungų narių teises. Ginčai dėl darbo sutarties Jei darbuotojas. pagrindai ir įrodymai. kad pažeistos jo teisės. Protokolą pasirašo darbo ginčų komisijos pirmininkas.  darbdaviui (Kodekso 288 straipsnio 2 dalis). ( per 14 dienų) 2. jeigu jame dalyvauja vienodas skaičius darbdavio ir darbuotojų atstovų. kai darbo ginčų komisijoje šalys nesusitarė. kai sužinojo ar turėjo sužinoti.) Darbuotojas gali kreiptis į darbo ginčų komisiją per tris mėnesius nuo tos dienos. Prašymas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo padavimo dienos. nagrinėjantis darbo ginčus. Nesikreipiant į darbo ginčų komisiją. Sprendimuose dėl piniginių reikalavimų patenkinimo turi būti nurodyta priteisiama suma. kad būtinosios darbo sutarties sąlygos buvo pakeistos. išvadas. Teismuose nagrinėjami: 1) DK 293 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka apskųsti darbo ginčų komisijos sprendimai. Prašyme darbo ginčų komisijai turi būti nurodoma ieškovo. . kuriems įstatymai suteikia nušalinimo nuo darbo teisę. tai pažeistos darbuotojo teisės turi būti atkurtos ir jam išieškotas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką arba darbo užmokesčio skirtumas už laiką. Jo formą tvirtina Vyriausybė. skaičiavimus. darbuotojas buvo nušalintas nuo darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymus. nušalinimu nuo darbo darbdavio iniciatyva. atsakovo. teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. 3) tarp profesinių sąjungų ar kitų darbuotojų atstovų ir darbdavio dėl įstatymuose ar sutartyje nustatytų pareigų ir prievolių nevykdymo. Darbo ginčų komisijos sprendimas nevykdomas. Komisija sudaroma ne ilgesniam kaip dvejų metų laikotarpiui. kurį darbuotojas dirbo mažiau apmokamą darbą. pavardės. privalo paskirti darbo ginčų komisijos raštvedį ir inicijuoti darbo ginčų komisijos sudarymą. praneša dalyvaujantiems byloje asmenims apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą.

kylančių iš darbo teisinių santykių. tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia jam DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. 2) dėl išmokų atlyginti žalą. technologinių. Bylinėjimosi išlaidos padengiamos Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. kai darbdavys nevykdo teismo arba darbo ginčų komisijos sprendimo ar nutarties arba nevykdo sprendimo pakeisti atleidimo iš darbo formuluotą. padarytą dėl nelaimingo atsitikimo darbe. sprendimo ar nutarties įvykdymo atgręžimas vykdomas pagal Civilinio proceso kodekso nuostatas. jeigu dėl ypatingų aplinkybių gali pasidaryti neįmanoma ar labai sunku sprendimą įvykdyti. Jeigu panaikinamas jau įvykdytas darbo ginčų komisijos sprendimas arba teismo sprendimas ar nutartis. Šiuo atveju laikoma. kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos. Teismas ieškovo prašymu arba savo iniciatyva gali leisti skubiai vykdyti sprendimą arba jo dalį: 1) dėl atleidimo iš darbo formuluotės. Skubus sprendimų ir nutarčių vykdymas Darbo ginčų komisija arba teismas nurodo skubiai vykdyti šiuos sprendimus ar nutartis: 1) dėl darbo užmokesčio priteisimo  sprendimo dalis neviršijant vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio. priteisimo. kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti. kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių. kitokio sveikatos sužalojimo ar susirgimo profesine liga. yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio. Darbuotojai darbo bylose dėl visų reikalavimų. Tais atvejais. darbuotojo prašymu teismas priima nutartį išieškoti darbuotojui darbo užmokestį už visą laiką nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos. Darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Visas darbo ginčų komisijos išlaidas padengia darbdavys.Jeigu teismas nustato. 2) dėl neteisėtai atleisto. 3) kitais atvejais. perkelto ar nušalinto darbuotojo grąžinimo į ankstesnį darbą. . organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to.

Sign up to vote on this title
UsefulNot useful