DARBO TEISĖS KONSPEKTAS

DARBO TEISĖS SĄVOKA, OBJEKTAS, METODAS, SISTEMA,
PRINCIPAI
Darbo teisės sąvoka, objektas
Darbo teisė nagrinėja visuomeninius darbo ir su jais glaudžiai susijusius kitus visuomeninius santykius. Objektą ir
sudaro visuomeniniai darbo ir kiti su jais susiję teisiniai santykiai, pvz.
 teisiniai santykiai dėl darbuotojų įdarbinimo ( darbuotojų paieška)
 teisiniai santykiai dėl darbo saugos;
 teisiniai santykiai dėl darbuotojų drausminės atsakomybės;
 teisiniai santykiai dėl darbuotojų materialinės atsakomybės;
 teisiniai santykiai dėl darbo ginčų nagrinėjimo;
 ir kt.
Darbo teisės reguliavimo metodas. Tai yra tam tikra sistema teisinio reguliavimo priemonių ir būdų, būdingų darbo
teisei. Yra žinomi 2 teisinio reguliavimo metodai:
1)
civilinis teisinis;
2)
administracinis teisinis;
Civilinis teisinis metodas remiasi dalyvių lygybe, savarankiškumu ir nepavaldumu vienas kitam, pvz. prieš sudarant darbo
sutartį tiek darbdavys, tiek darbuotojas yra lygūs.. Administracinis teisinis metodas remiasi dalyvių pavaldumu vienas
kitam, pvz. pasirašius darbo sutartį darbuotojas yra pavaldus darbdaviui. Išgryninto reguliavimo metodo darbo teisėje
nėra. Darbo teisėje taikomi ir civilinio teisinio metodo, ir administracinio teisinio būdo metodai, būdai, priemonės
Nuo civilinės teisės, darbo teisė skiriasi tuo, jog žmonės savo gebėjimus realizuoja tiesiogiai, taip pat darbo atlygintinumo
požymis ir darbo santykių visuomeniškumo požymis.
Nuo administracinės teisės darbo teisė skiriasi tuo, kad nors ir administracinėje teisėje yra pavaldumo požymis, tačiau jis
yra kitoks tuo, kad pavaldumas neišreiškiamas valstybinės valdžios pasireiškimu.
Darbo teisės sistema. Tai sistema tarp savęs susijusių teisės normų, kurios, kurios sudaro bendrąją dalį, savarankiškas dalis
bei atskirus institutus, atsižvelgiant į visuomeninių santykių, sudarančių darbo teisės dalyką, specifiką. Bendrosios
dalies normos apibrėžia šios šakos reguliavimo dalyką, principus, šaltinius, subjektus, terminus ir kt. Kitą darbo teisės
dalį sudaro kolektyviniai darbo santykiai, pvz, kolektyvių sutarčių sudarymas, kolektyvinių darbo ginčų nagrinėjimas.
Trečiąją darbo teisės dalį sudaro teisės normos, reguliuojančios individualius darbo santykius, pvz. įdarbinimą, darbo
sutartį, darbo ir poilsio laiką , darbo drausmę ir kt.
Darbo teisės principai. Jie suformuluoti vadovaujantis Tarptautinės darbo teisės organizacijos konvencijomis, Europos
socialinės chartijos, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos ir kt. dokumentais ir įtvirtinti LR darbo kodekso 2
straipsnyje, tai asociacijų laisvė, laisvė pasirinkti darbą, valstybės pagalba asmenims įgyvendinant teisę į darbą, darbo
teisės subjektų lygybė, nepaisant jų lyties, seksualinės orientacijos, tautybės ir kt.
DARBO TEISĖS ŠALTINIAI
Darbo teisės šaltiniai yra darbo teisės išraiškos forma. Pagrindinis darbo teisės šaltinis – norminis aktas. Pagal galiojimą
erdvėje norminiai aktai gali būti:
1)
tarptautiniai
2)
nacionaliniai
Darbo teisės šaltiniai yra:
 Lietuvos Respublikos Konstitucija
 Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys
 Europos Sąjungos teisės norminiai aktai
 Lietuvos Respublikos darbo kodeksas;
 Įstatymai
 Poįstatyminiai aktai: Vyriausybės nutarimai; socialinės apsaugos ir darbo ministrės , valstybinio vyriausiojo darbo
inspektoriaus įsakymai;
 Kolektyvinių sutarčių nuostatos;
 Teismų praktika;
 Lokaliniai teisės aktai ( pareiginiai nuostatai, vidaus tvarkos taisyklės, vadovo įsakymai ir kt.)
DARBO TEISĖS SUBJEKTAI
Darbo teisės subjektai yra : darbdavys, darbuotojas ir darbuotojų kolektyvas
Darbdavys – tai įmonė, įstaiga, organizacija ar kita organizacinė struktūrą, fizinis asmuo ( pvz. kai sudaroma patarnavimo
darbų sutartis).
Darbuotojas - nuolatinis LR gyventojas sulaukęs 16 metų.. Negalima priimti iki 18 metų, jeigu darbas kenksmingomis
sąlygomis arba susijęs su materialinių vertybių apskaita bei saugojimu. Įstatymai leidžias priimti ir nuo 14 iki 16 metų

ypač lengviems darbams, kurie išvardinti Vyriausybės nutarimu patvirtintame sąraše. ( LR Vyriausybės 2003 01 29 d.
nutarimas Nr.138)
Darbuotojų kolektyvas – jį sudaro visi asmenys, dirbantys toje darbovietėje pagal darbo sutartis.
Darbdavių atstovai - administracija, vadovas
Darbuotojų atstovai –profesinė sąjunga, o ten kur jos nėra darbuotojo kolektyvo išrinkta darbo taryba. Darbo taryba
sudaroma įmonėje, kurioje dirba ne mažiau kaip 20 darbuotojų. Įmonėje, kurioje dirba mažiau kaip 20 darbuotojų,
darbo tarybos funkcijas įgyvendina darbuotojų atstovas, renkamas darbuotojų kolektyvo susirinkime.
KOLEKTYVINIAI DARBO SANTYKIAI
Kolektyvinė sutartis
Įmonės kolektyvinė sutartis ir jos sudarymo sritis
Kolektyvinė sutartis yra svarbus ir efektyvus dokumentas, padedantis reguliuoti tarpusavio darbo teisinius santykius tarp
darbdavio ir darbuotojų kolektyvo. Tačiau Lietuvoje, skirtingai negu užsienio valstybėse, kolektyvinės sutartys nėra
populiarios, o pagrindinė priežastis – darbdaviai ir darbuotojai ne visada įsigilina į šios sutarties teikiamus
privalomumus, iki galo nesuvokia jos paskirtį. Dažnai kolektyvinė sutartis apibūdinama tik kaip darbuotojui naudingas
susitarimas, kuris darbdaviui sukuria tik pareigas.
Įmonės kolektyvinė sutartis yra rašytinis susitarimas tarp darbdavio ir įmonės darbuotojų kolektyvo dėl darbo, darbo
apmokėjimo ir kitų socialinių bei ekonominių sąlygų. Įmonės kolektyvinė sutartis sudaroma visų rūšių įmonėse,
įstaigose, organizacijose. Įmonėje sudaryta kolektyvinė sutartis taikoma visiems tos įmonės darbuotojams. Įmonės
filialuose, atstovybėse ir struktūriniuose padaliniuose gali būti sudaromos kolektyvinės sutartys įmonės kolektyvinės
sutarties nustatyta tvarka, neviršijant tos kolektyvinės sutarties apibrėžtų ribų.Įmonės kolektyvinių sutarčių sudarymo
krašto apsaugos, policijos ir valstybės viešojo administravimo tarnybose ypatumus nustato įstatymai,
reglamentuojantys tų tarnybų veiklą.
Įmonės kolektyvinės sutarties šalys
Įmonės kolektyvinės sutarties šalys yra įmonės darbuotojų kolektyvas ir darbdavys, kuriems, sudarant šią sutartį, atstovauja
įmonėje veikianti profesinė sąjunga ir įmonės vadovas arba įgalioti administracijos pareigūnai.
Jeigu įmonėje veikia kelios profesinės sąjungos, įmonės kolektyvinę sutartį sudaro jungtinė profesinių sąjungų atstovybė ir
darbdavys. Jungtinė profesinių sąjungų atstovybė sudaroma profesinių sąjungų susitarimu. Profesinėms sąjungoms
nesusitarus dėl jungtinės atstovybės sudarymo, sprendimą dėl atstovavimo priima darbuotojų susirinkimas
(konferencija). Jeigu įmonėje nėra veikiančios profesinės sąjungos ir jeigu darbuotojų kolektyvo susirinkimas
darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijos neperdavė atitinkamos ekonominės veiklos šakos profesinei sąjungai,
kolektyvinė sutartis gali būti sudaroma tarp darbdavio ir darbo tarybos vadovaujantis šiame skyriuje nustatytomis
kolektyvinių sutarčių sudarymo nuostatomis.
Įmonės kolektyvinės sutarties turinys
Įmonės kolektyvinėje sutartyje šalys nustato darbo, profesines, socialines ir ekonomines sąlygas bei garantijas, kurios nėra
reglamentuotos įstatymų, kitų norminių teisės aktų ar nacionalinės, šakos ir teritorinės kolektyvinės sutarties arba
kurios jiems neprieštarauja ir neblogina darbuotojų padėties. Sutarties nauda atskleidžiama per jos turinį. Darbo
kodeksas ( toliau DK) numato tik pavyzdinį sąrašą sąlygų, kurios gali būti įtraukiamos į sutartį..
Į įmonės kolektyvinę sutartį gali būti įtraukiamos šios sąlygos:
1) darbo sutarčių sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo;
2) darbo apmokėjimo organizavimo (tarifinių atlygių, pareiginių algų, priedų, priemokų, kitų lengvatų ir kompensacijų,
darbo apmokėjimo ir skatinimo sistemų bei formų, darbo normų nustatymo, darbo užmokesčio indeksavimo,
išmokėjimo bei atsiskaitymų tvarkos ir kitos nuostatos);
3) darbo ir poilsio laiko;
4) saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymo, kompensacijų ir lengvatų suteikimo;
5) profesijos, specialybės įgijimo, kvalifikacijos kėlimo, perkvalifikavimo bei su tuo susijusių garantijų ir lengvatų,
profesinės reabilitacijos laikotarpiu taikomų garantijų;
6) įmonės kolektyvinės sutarties vykdymo tvarkos;
7) šalių tarpusavio informavimo ir konsultavimo;
8) kitos šalims svarbios darbo, ekonominės ir socialinės sąlygos bei nuostatos.
Darbuotojams gali būti naudingos sąlygos, pvz.: galima susitarti dėl garantijų besimokantiems darbuotojams, dėl didesnių
išeitinių išmokų, dėl pirmenybės pasilikti darbe, kai mažinamas darbuotojų skaičius ir kt. Darbdaviams gali būti
naudingos sąlygos, pvz. dėl terminuotų darbo sutarčių, kai darbas nuolatinio pobūdžio, dėl draudimo dirbti antraeilėse
pareigose ( draudimas įsidarbinti konkuruojančioje įmonėje), dėl šiurkščių pareigų pažeidimo sąrašo praplėtimo ir kt.
Įmonės kolektyvinės sutarties projekto rengimas
Įmonės kolektyvinės sutarties projektui rengti šalys sudaro komisiją. Komisijos sudėtis nurodoma šalių susitarimo
protokole. Protokolo pasirašymo data laikoma kolektyvinių derybų pradžia. Pradėdamos derybas šalys aptaria, kokią
jos pateiks informaciją, jos pateikimo terminus, įmonės kolektyvinės sutarties projekto rengimo tvarką bei jo
parengimo terminus.Šalių suderintas įmonės kolektyvinės sutarties projektas pateikiamas svarstyti darbuotojų
susirinkimui (konferencijai). Jei šis nepritaria pateiktam projektui, tai šalių atstovai, atsižvelgdami į nurodytas pastabas
ir pasiūlymus, jį pataiso bei papildo ir per penkiolika dienų pakartotinai pateikia darbuotojų susirinkimui
(konferencijai) svarstyti. Jei darbuotojų susirinkimas (konferencija) pritaria kolektyvinės sutarties projektui, šalių

atstovai ne vėliau kaip per tris dienas kolektyvinę sutartį pasirašo. Pakartotinio svarstymo metu nepritarus kolektyvinės
sutarties projektui, darbuotojų susirinkimas (konferencija) priima sprendimą pradėti kolektyvines derybas iš naujo arba
inicijuoti kolektyvinį ginčą. Sprendimai priimami darbuotojų susirinkimo (konferencijos delegatų) nuožiūra slaptu ar
atviru balsavimu dalyvaujančiųjų balsų dauguma.
Kolektyvinė sutartis sudaroma derybų keliu, tai užtikrina abiejų šalių lygybę ir vienodą galimybę teikti savo pasiūlymus,
sąlygas , reikalavimus, todėl nei viena iš šalių negali primesti antrai savo valią. Derybų vedimas neįpareigoja sudaryti
kolektyvinės sutarties, šalims nepasiekus bendro susitarimo, surašomas nesutarimų protokolas ir sprendžiama, ar
pradėti derybas iš naujo, ar jas nutraukti.
Įmonės kolektyvinės sutarties įsigaliojimas ir galiojimo trukmė
Įmonės kolektyvinė sutartis įsigalioja ją pasirašius, jei kitaip nenustatyta pačioje sutartyje.Įmonės kolektyvinė sutartis
galioja iki naujos įmonės kolektyvinės sutarties pasirašymo arba iki sutartyje nustatyto termino. Jeigu yra sudaryta
terminuota įmonės kolektyvinė sutartis, dėl jos atnaujinimo šalys pradeda derybas likus dviem mėnesiams iki jos
galiojimo pabaigos.Jeigu įmonė ar įmonės dalis pereina iš vieno darbdavio, sudariusio įmonės kolektyvinę sutartį,
kitam darbdaviui, šios sutarties nuostatos galioja ir naujam darbdaviui.
Įmonės kolektyvinės sutarties pakeitimo ar papildymo tvarka nustatoma įmonės kolektyvinėje sutartyje. Jeigu ši tvarka
nebuvo nustatyta, įmonės kolektyvinės sutarties pakeitimai ir papildymai daromi ta pačia tvarka, kaip sudaroma pati
sutartis.
Įmonės kolektyvinę sutartį joje nustatytais atvejais ir tvarka gali nutraukti bet kuri šalis, perspėjusi kitą šalį ne vėliau kaip
prieš tris mėnesius. Įmonės kolektyvinę sutartį draudžiama nutraukti anksčiau negu po šešių mėnesių nuo įmonės
kolektyvinės sutarties įsigaliojimo.
Įmonės kolektyvinės sutarties vykdymo kontrolė
Įmonės kolektyvinės sutarties įsipareigojimų vykdymą kontroliuoja šalių atstovai, taip pat įstatymų įgaliotos institucijos.
Įmonės kolektyvinės sutarties šalių atstovai atsiskaito darbuotojų susirinkimui (konferencijai), kaip vykdoma įmonės
kolektyvinė sutartis. Atsiskaitymo tvarka ir terminai nustatomi sutartyje.
Ginčai, kylantys per derybas dėl įmonės kolektyvinės sutarties sudarymo, taip pat dėl įstatymų, kitų norminių teisės aktų ar
kolektyvinių sutarčių nustatytų sąlygų pakeitimo arba naujų darbo sąlygų nustatymo, sprendžiami kolektyvinių darbo
ginčų (interesų konfliktų) nagrinėjimo tvarka.
Ginčai tarp atskirų darbuotojų ir darbdavio dėl įmonės kolektyvinės sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo
sprendžiami individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarka (Kodekso XIX skyrius).
TERMINAI
Ieškinio senatis
Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas
ieškinį.
Bendrasis ieškinio senaties terminas DK reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, jeigu DK ir kiti darbo įstatymai
atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų.Jis yra ilgiausias iš galimų ieškinio senaties
terminų, nes kiti darbo įstatymai atskiriems reikalavimams gali nustatyti ir trumpesnius terminus. Išskiriamos dvi
sutrumpintų ieškinio senaties terminų kategorijos: nustatyti pačiame DK ar kituose darbo įstatymuose. DK nustatyti
sutrumpinti ieškinio senaties terminai : 1) vieno mėnesio ieškinio senaties terminas ginčyti atsisakymą priimti į darbą
( DK 96 str. 2d.), 2) vieno mėnesio ieškinio senaties terminas nuo atitinkamo nurodymo ( dokumento) gavimo dienos
kreiptis į teismą darbuotojui nesutinkant su darbo sąlygų pakeitimu, nušalinimu nuo darbo darbdavio iniciatyva ir
atleidimu iš darbo ( DK 297 str. 1 d.)
Ieškinio senatis netaikoma reikalavimams ginti darbuotojo garbę ir orumą, tai reiškia, kad teisė kreiptis į teismą ir gauti
teisminę gynybą nesaistoma termino apribojimais.
Terminų skaičiavimas
Terminas, apibrėžtas tam tikru laikotarpiu, prasideda kitą dieną po tos kalendorinės datos arba įvykio, kuriais apibrėžta jo
pradžia.
Metais, mėnesiais ar savaitėmis skaičiuojami terminai baigiasi atitinkamą metų, mėnesio ar savaitės dieną. Jeigu mėnesiais
skaičiuojamas terminas baigiasi tokį mėnesį, kurį nėra atitinkamos dienos, tai terminas baigiasi to mėnesio paskutinę
dieną. Jeigu tiksliai negalima nustatyti, kurį mėnesį prasidėjo terminas, skaičiuojamas metais, arba kurią dieną
prasidėjo terminas, skaičiuojamas mėnesiais, tai termino paskutine diena atitinkamai laikoma birželio trisdešimtoji ir
mėnesio penkioliktoji diena.
Į savaitėmis ar kalendorinėmis dienomis skaičiuojamą terminą įeina ne darbo ir švenčių dienos. Jei paskutinė termino diena
yra ne darbo diena, tai termino pabaigos diena laikoma artimiausia po jos einanti darbo diena. Dienomis skaičiuojamas
terminas yra skaičiuojamas kalendorinėmis dienomis, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip.
Reikėtų skirti termino, apibrėžto kalendorine data ir tam tikru laikotarpiu, pradžią. Jeigu termino pradžia apibrėžiama
kalendorine data, reiškia, kad šalių teisės ir pareigos prasideda nurodytą termino dieną, pvz. darbo sutartyje darbdavys
su darbuotoju susitarė, kad darbuotojas pradeda dirbti 2010 m. gegužės 17 d., vadinasi, darbuotojas ir turi pradėti dirbti
šią dieną. Kitaip nustatoma termino, apibrėžto tam tikru laikotarpiu, pradžia. Tokiu atveju terminas prasideda kitą dieną
po tos kalendorinės datos arba įvykio, kuriais apibrėžta jo pradžia, pvz. darbuotojas padavė prašymą nutraukti darbo

kurią nustato DK . valandinį tarifinį atlygį. palyginti su ta. tai terminas pasibaigia tą valandą. pvz. Darbo sutarties reikalavimai netaikomi darbams. mokėjimo tvarkos ir kt. Darbo sutartis turi esminių požymių. kad kiekvienoje darbo sutartyje šalys sulygsta dėl darbo apmokėjimo sąlygų ( darbo užmokesčio. ir įspėjo darbdavį prieš 14 darbo dienų. įstaigą. DK 95 str. DARBO SUTARTIS Darbo sutarties sąvoka. organizacijoje. taikomos DK. Pakeitimai kolektyvinėse sutartyse galioja iki 2010 01 31 dienos. Kartais darbo vieta suprantama kaip darbuotojo pareigos. Ginčą dėl darbo sutarties sąlygų taikymo sprendžia darbo ginčų nagrinėjimo organai. pvz. pavyzdžiui. mokytojas ir pan. kai asmuo užsiima vien autorine veikla. Dažniausiai vartojama darbo funkcijų atlikimo vieta – cechas. pvz. Šalims dėl jų nesusitarus laikoma. apimanti darbo funkcijos tikslus ir pobūdį. o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą. apibrėžiančios šalių teises ir pareigas bei kitus įsipareigojimus. 4. darbo užmokesčio dydžio. Jeigu yra nustatytas terminas atlikti kokį nors veiksmą. pvz. kurią joje nutraukiamos atitinkamos operacijos. specialybę. nustatytas darbo įstatymuose. buvo 14 dienų) tai 14 darbo dienų įspėjimo termino pradžia bus laikoma gegužės 14 d. įstaigoje. įteikti paštui. Rašytiniai prašymai ir pranešimai. viešbučio bei kitos komandiruočių sąnaudos. kas sudaro tokias išlaidas. kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos. išbandymo termino. bet ir kelionės. norminiuose teisės aktuose ir kolektyvinėse sutartyse gali būti nustatomos ir kitos būtinosios sąlygos. sistemos. Tuo skiriasi nuo civilinių sutarčių: paslaugų teikimo. DK 95 str.. kad išlaidas sudaro ne tik už registraciją į kursus sumokėti pinigai. išskyrus atvejus. darbuotojas ir darbdavys gali aiškiai nustatyti. tuo pačiu ir darbo apmokėjimo. Atskiroms darbo sutarties rūšims įstatymuose.Reikia atkreipti dėmesį į du dalykus: 1) išlaidų atlyginimas turi būti numatytas darbo sutartyje. pvz. Tai darbo apmokėjimo sąlygos. pvz. numatyta. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatyta ir kita kompensavimo tvarka bei terminai. Kalbine prasme jie yra lygiaverčiai. Dėl jų šalys gali susitarti. kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. pagal kurią dirbs darbuotojas arba jo pareigas. Darbo funkcija sutartyje apibrėžiama nurodant profesiją. Darbo sutarties turinys Darbo sutarties turinys yra jos šalių sulygtos sutarties sąlygos. Darbo sutarties turinys turi būti aiškus. o vykdyti tam tikras darbo funkcijas. DK vartojami du terminai: darbovietė ir darbo vieta. sudarant terminuotą darbo sutartį turi nurodyti sutarties terminą. darbuotojui kasmetinių atostogų metu paliekama darbo vieta ( pareigos). kitaip sakant darbdavį. nuo civilinių. Specialybė yra siauresnė darbinės veiklos pagal profesiją sritis. tačiau negali būti trumpesnis negu 2 savaitės. išskyrus atvejus. DK 120 str. telegrafui arba kitai ryšio įstaigai iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos. Šalys negali nustatyti tokių darbo sąlygų. 2) kad nekiltų nesusipratimų ir neaiškumų patartina apibrėžti. priedus ir kt. stažuotėms. pirmos kategorijos gydytojas chirurgas. Profesija – tai darbinės veiklos sritis. chemijos mokytojas ir pan. 3 d. 2. specialybės. Darbo sutartyje darbo apmokėjimo kriterijus reikia apibrėžti aiškiai ir tiksliai. kvalifikacijos kėlimui. gydytojas chirurgas. norminių teisės aktų arba kolektyvinės sutarties nuostatos. numato. numato. Terminas darbo vieta vartojamas dvejopa prasme. Jos yra dvi: . rangos ir kt. priemokas. kad būtų išvengta ginčų ateityje. tą veiksmą galima atlikti iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos. Darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas. 3.) Darbo sutartyje reikia nurodyti darbuotojo mėnesinę algą. Tačiau jeigu veiksmas turi būti atliktas tam tikroje įmonėje. kad jis turi atlikti ne konkrečias užduotis. išvardytos būtinosios darbo sutarties sąlygos. reiškia. Būtinosios DK 95 str. kad darbo sutartis nesudaryta. Nėra darbiniai santykiai ir nesudaroma darbo sutartis. turintis verslo liudijimą arba kai jis yra įsteigęs individualią ( personalinę) įmonę tokiems darbams atlikti. nurodyta Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme.( iki 2010 08 01 d. pavedimo. . kad darbo sutartyje gali būti sulygta: jeigu sutartis nutraukiama dėl darbuotojo kaltės arba darbuotojo pareiškimu be svarbios priežasties. kad darbdavys darbuotojams turi raštu pranešti ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki jų įsigaliojimo. gydytojas. Kvalifikacija -tai darbuotojo pasiruošimo tam tikrai specialybei laipsnis. Tokios sąlygos nėra būtinos. numatyta. nes padeda išvengti ginčų ir garantuoja darbo santykių stabilumą. pvz.sutartį gegužės 13 d. DK terminas darbovietė nusako įmonę. įstatymų. kituose norminiuose teisės aktuose. laikomi įteiktais laiku. įstatymai. Šios sąlygos būtinos bet kokiai darbo sutarties rūšiai.Kitos būtinosios. mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas. sudarant sezoninio darbo sutartį – darbo pobūdį. kiti norminiai teisės aktai ir kolektyvinė sutartis. skyrius. kurios pablogina darbuotojo padėtį.tai susitarimas dėl darbuotojo darbovietės ir darbo funkcijų. 5 d.Privalomosios.Papildomos. organizaciją ar kitokią organizacinę struktūrą. kad pakeisti darbuotojo darbo sąlygas. Jei darbo sutarties sąlygos prieštarauja DK įstatymui arba kolektyvinei sutarčiai. kai vartojamas specialia – teisine prasme. DK 203 str. Darbo sutarties sąlygos 1. katedra ir kt. kuriuos atlieka fizinis asmuo. tai darbuotojas įsipareigoja atlyginti darbdaviui jo turėtas išlaidas per paskutinius vienerius darbo metus darbuotojo mokymui. kurie ją skiria nuo kitų sutarčių. kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai. Pagal darbo sutartį darbuotojas privalo dirbti tam tikrą darbą arba eiti tam tikras pareigas. jo dirbamas darbas. galima tik turint darbuotojo raštišką sutikimą. kurias šalys sulygsta sudarydamos darbo sutartį. kvalifikaciją. tačiau kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytas ir trumpesnis įspėjimo terminas. kai numatyta įstatymais ar Vyriausybės nutarimais arba pagal kolektyvinę sutartį.

Darbo sutarties pavyzdinę formą. kurių tarnybą reglamentuoja valstybės tarnybos santykius reglamentuojantys įstatymai. darbuotojo tapatybę patvirtinančio dokumento išdavimo. Draudžiama eiti tarnautojų pareigas vienoje valstybės ir savivaldybės institucijoje bei valstybės ar savivaldybės įmonėje asmenims. nes antraip jam gali būti taikoma drausminė atsakomybė. 16. Nelegalus darbas Su darbo sutarties sudarymo klausimu glaudžiai susijusi nelegalaus darbo problema. tai tokia darbuotojo veikla negali būti kvalifikuojama kaip jo kalti veiksmai ir dėl to jis negali būti baudžiamas drausmine tvarka. ( ATPK 41 str. o tuo pačiu ir atleidžiamas iš darbo pagal DK straipsnius. jei darbdavys yra fizinis asmuo. nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 06 04 direktoriaus įsakymu Nr. kai šalys susitarė dėl darbo sutarties sąlygų ( DK 95 straipsnis). Vienas pasirašytas darbo sutarties egzempliorius įteikiamas darbuotojui.12 ir 16. Darbuotojas darbo pažymėjimą privalo nešiotis ar laikyti darbo metu darbdavio ar įgalioto asmens ( arba įmonės vidaus tvarkos taisyklėse) nurodytoje vietoje. kai sieja giminystės ar svainystės ryšiai ir kai jų darbas susijęs su vieno iš jų tiesioginiu pavaldumu kitam arba su vieno teise kontroliuoti kitą. darbo tvarkos taisyklėmis. Toks žurnalas neprivalomas. Aukščiausiojo Teismo Senatas išaiškino. muziejų. ji . 2) dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės.Sutartis laikoma sudaryta nuo šalių susitarimo momento.16..115 „ Dėl darbo sutarties pavyzdinės formos patvirtinimo“. kategorijų sąrašo patvirtinimo“ Remiantis minėto nutarimo nuostatomis. kurių taikymas siejamas .Rašytinė darbo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais. broliai. patvirtintą 2003 01 28 d.503 „ Dėl darbo sutarčių registravimo taisyklių. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys.).). kuriems netaikomas draudimas dirbti vienoje valstybės ir savivaldybės institucijoje bei valstybės ar savivaldybės įmonėje. jeigu jų tarnyba kartu yra susijusi su vieno iš jų tiesioginiu pavaldumu kitam arba su vieno teise kontroliuoti kitą. Nelegaliu darbu nelaikomi pagalbos ( talkos) ir savanoriški darbai. kultūros centrų ir kt. jų sutuoktiniai ir jų vaikai. kolektyvine sutartimi. jo išdavimo. Darbo sutarties sudarymas Darbo sutartis laikoma sudaryta. nešiojimo bei pateikimo kontroliuojančioms institucijoms tvarką nustato Vyriausybė. nutarimu Nr.Priėmimo į darbą apribojimai DK 97 straipsnis numato tik vieną – giminaičių tarnybos toje darbovietėje apribojimą.9. Ne vėliau kaip prieš darbo pradžią kartu su antruoju darbo sutarties egzemplioriumi darbdavys įteikia darbuotojui pastarojo tapatybę patvirtinantį dokumentą (darbo pažymėjimą). išskyrus šių Taisyklių 16. įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. registravimo taisykles. Šios nuostatos netaikomos tarnautojams. vaikai. darbdavys privalo pasirašytinai supažindinti priimamą dirbti asmenį su jo būsimo darbo sąlygomis. t. kitais darbovietėje galiojančiais aktais. LR Vyriausybės nutarimas Nr. Sudarydamas darbo sutartį. Šiuo metu galioja 2005 01 26 d. kai vadovaujantis DK 99 str. Šiuo nutarimu patvirtinta ir Darbo sutarčių registravimo žurnalo pavyzdinė forma. administracijos) veikimą.) 1-SD draudėjas pranešimą privalo pateikti apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžios dieną. su darbuotoju sudaroma darbo sutartis. sutuoktiniai. kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį. kad jei administracija pasirašytinai nesupažindina darbuotojo su jo darbo funkcijomis – ir darbuotojas savo darbo ( pareigų) dėl nesupažindinimo neatlieka ar jas atlieka netinkamai. kai darbdavys ir darbuotojas pasirašo darbo sutartį. Darbo sutarčių registravimo taisykles Vyriausybė patvirtino 2003 04 24 d. giminaičių darbo apribojimai netaikomi: kultūros įstaigų ( bibliotekų. farmacijos specialistams. kitas lieka darbdaviui. nešiojimo ir pateikimo kontroliuojančioms institucijoms tvarkos aprašo patvirtinimo“.y. Duomenis apie darbuotojo priėmimą į darbą darbdavys turi pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. samdantis tris ir mažiau darbuotojų. švietimo įstaigų pedagoginiams darbuotojams ir kt. įvaikiai. Darbo sutartis tą pačią dieną. 5 d. reglamentuojančiais jo darbą. teatrų. nelegaliu darbu laikomas darbas: 1) esant DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams. nes jis negali kontroliuoti darbdavio (jo atstovo. Darbo sutartį pasirašo darbdavys arba jo įgaliotas asmuo ir darbuotojas. seneliai. Darbdavys užtikrina.13 punktuose numatytus atvejus ir atvejį. pagal kurią darbo pradžios data yra vėlesnė nei darbo sutarties sudarymo data. taip pat darbuotojo tapatybę patvirtinančio dokumento formą. kultūros ir meno darbuotojams bei kūrybiniams darbuotojams. Kai su darbuotoju sudaroma darbo sutartis. seserys ir jų vaikai. Išimtis iš šios taisyklės gali nustatyti Vyriausybė.3. Darbuotojas tokiu atveju neturi atsakyti.Vyriausybės nutarimu Nr. broliai. kuriuos sieja artimi giminystės ar svainystės ryšiai (tėvai. Darbo sutartis turi būti sudaroma raštu pagal pavyzdinę formą. pranešimas turi būti pateikiamas ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento. įtėviai. pagal kurią darbo pradžios data yra vėlesnė nei darbo sutarties sudarymo data.registruojama darbo sutarčių registravimo žurnale.V-243 patvirtintas „ Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir patikslinimo taisykles“ ( įsigaliojo nuo 2010 07 01 d. seserys ir jų vaikai). Pagal DK 98 str.86 „ Dėl darbuotojų. dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. taip pat sutuoktinių tėvai.

pvz. o tai reiškia. kai darbuotojas nebuvo darbe. teisėjų kolegijos 2000 10 16 d.su darbuotojo kalte. atostogavo. taip pat išlaikiusius kvalifikacinius egzaminus pareigoms eiti. pvz. Į išbandymo terminą neįskaitomi laikotarpiai. Per išbandymo terminą darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį. ar darbas tinka darbuotojui. Jei išbandymas yra nustatytas norint patikrinti. 3) darbdavių susitarimu perkeliamus dirbti į kitą darbovietę. 2) pareigoms konkurso arba rinkimų būdu. jeigu šalys nesutarė kitaip. 1 dalies pagrindu.Išbandymo termino pratęsti negalima Įstatymų nustatytais atvejais norint patikrinti. kad teismas negali pripažinti.( iki 2010 08 01 d. kuri nustatyta ir EB direktyvoje 91/533/EEB „ Dėl darbuotojo pareigos informuoti darbuotojus apie galiojančias sutarties arba darbo santykių sąlygas“:.DK 265 straipsnis numato. Praktika rodo. perkeliant toje pačioje darbovietėje į kitas pareigas.y. taip pat vieno iš tėvų ar kito vaiko atstovo pagal įstatymą raštišką sutikimą bei vaiko sveikatą prižiūrinčio gydytojo leidimą. Išbandymo terminas Išbandymo terminas negali būti ilgesnis kaip trys mėnesiai. išskyrus laikinąją darbo sutartį. 1 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo praktika.Jeigu darbo įstatymai sieja priėmimą į darbą su tam tikru išsimokslinimu ar profesiniu pasirengimu. pažymėjo. Bet kai kyla ginčas kieno iniciatyva buvo nustatytas. taip pat naktį dirbantys ir pamaininiai darbuotojai privalo pasitikrinti sveikatą prieš įsidarbindami. kai rašytinėje darbo sutartyje nenurodoma. pvz. ar darbuotojas tinka pavestam darbui. darė pravaikštas ir pan. Priimant į darbą būtini dokumentai Darbdavys privalo pareikalauti. darbdavys privalo pareikalauti. Siekiant apsaugoti gyventojų sveikatą. šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas. Kilus ginčui tarp darbdavio ir darbuotojo DK 107 str. ar darbuotojas tinka sulygtam darbui.  gimimo liudijimą. šalių susitarimu nustatomas sudarant darbo sutartį. jeigu darbdavys neįrodo priešingai ( LAT 2000 09 20 nutartis civilinėje byloje Nr.Nė viena iš šalių negali primesti kitai šaliai sutarties sąlygos dėl išbandymo. Šalis. tai savaime laikoma. kad išbandymo norint patikrinti. rezultatai nepatenkinami. kurie darbe gali būti veikiami profesinės rizikos veiksnių. valstybės tarnyboje. Išbandymo sąlyga turi būti nustatoma darbo sutartyje. jog dėl išbandymo sąlygos iš viso nebuvo susitarta. kad darbuotojas tinka dirbti sulygtą darbą ( LAT civilinių bylų sk. o priimdamas į darbą nepilnametį nuo keturiolikos iki šešiolikos metų. taip pat kai kurių kitų įmonių. bet darbuotojas nebuvo atleistas iš darbo ir dirba toliau. Informuoti darbuotoją apie jo būsimo darbo sąlygas taip pat darbdavio pareiga. sveikatos būkle. bet ne ilgesni kaip šeši mėnesiai. Išbandymo terminas gali būti nustatytas sudarant visų rūšių darbo sutartis. tokia darbo sutarties sąlyga aiškintina darbuotojo naudai. kurioje mokosi. Teisėjų kolegija konstatuoja. Kai išbandymo terminas yra pasibaigęs.Jis gali būti nustatomas norint patikrinti. Ydinga ir neatitinkanti DK 105 str. gyvenimo aprašymą. Išbandymas norint patikrinti. o darbuotojas tebedirba. kurie pagal įstatymą ir darbo teisinių santykių sutartinį pobūdį yra darbdavio prerogatyva. turi būti atliekamas maisto pramonės. Išbandymo laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo įstatymai. kad teismai. kad darbuotojai. tai taikoma atskirose institucijose. mokyklos. kad išbandymas nustatytas darbuotojui pageidaujant patikrinti. įrodinėjimo našta tenka darbdaviui. kieno iniciatyva nustatomas išbandymo terminas. muitinėje ir kt. t. jis iki išbandymo termino pabaigos gali atleisti darbuotoją iš darbo. apie tai raštu įspėjęs darbdavį prieš tris darbo dienas. Darbo sutartyje bandomojo termino rūšies nustatymas turi svarbią teisinę reikšmę. gali atsisakyti sudaryti darbo sutartį.buvo tris dienas). Išbandymas sudarant darbo sutartį Sudarant darbo sutartį. Darbdavys turi teisę pareikalauti ir kitų įstatymų nustatytų dokumentų. nutraukti darbo sutartį leidžiama tik bendraisiais pagrindais. viešojo maitinimo ir prekybos įmonių. Išbandymas yra tam tikras terminas. apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš tris darbo dienas ( iki 2010 08 01 d. kad priimamasis dirbti pateiktų asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą. Išbandymo rezultatai Jei darbdavys pripažino. Taip Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ( toliau LAT) kasacine tvarka išnagrinėjęs ieškovės grąžinimo į darbą bylą. Išbandymo metu darbo sutartį galima nutraukti ir kitais pagrindais. Jeigu darbo sutartyje nustatytas tik išbandymo terminas . bet neįvardijama. 3k-3-860). o vėliau. išbandymo įvertinimas priklauso nuo darbuotojo valios. ar darbuotojas tinka sulygtam darbui. kad išbandymas dažniausiai nustatomas darbdavio iniciatyva. ar darbas jam tinka. jog jis išbandymą išlaikė ir nebūtina fiksuoti įsakymu ar įrašu darbo sutartyje. kieno iniciatyva jis yra nustatytas. kad kai darbo sutartyje nurodomas tik išbandymo terminas. jis nenustatomas. nesutinkanti su tokia sąlyga. nagrinėdami tokio pobūdžio ginčus negali spręsti tų klausimų. Išbandymas nustatomas tik priimant į darbą. vandentiekio įrenginių. jeigu jis sirgo. tai vien ši aplinkybė išbandymo sąlygą nedaro negaliojančia ir tai nereiškia. tai vien ši aplinkybė išbandymo sąlygos nedaro negaliojančia ir nereiškia. įstaigų. kad dėl išbandymo sąlygos iš viso nesusitarta. gali būti taikomi ilgesni išbandymo terminai. taip pat stojančiojo dirbti pageidavimu – ar darbas tinka darbuotojui. pažymėjimą apie valstybinės kalbos mokėjimą. ir nemokėti jam išeitinės išmokos. gydymo bei profilaktikos ir vaikų įstaigų. nenustatomas priimant į darbą asmenis: 1) iki aštuoniolikos metų. Darbuotojas privalo pradėti dirbti kitą po darbo sutarties sudarymo dieną. ar darbuotojas tinka sulygtam darbui. buvo tris dienas) Kai išbandymo terminas yra pasibaigęs. profesinį pasirengimą. nutartis civilinėje byloje . organizacijų darbuotojų sveikatos tikrinimas.. kad priimamasis pateiktų išsimokslinimą. sveikatos būklę patvirtinančius dokumentus.

2) terminuotos. įstaigoje. organizacijos darbo vietų (pareigybių) skaičiaus. Darbdavys privalo įrodyti. bandomojo laikotarpio įvertinimo aktu. darbuotojas turi teisę ginčyti jo atleidimą iš darbo. Terminuota darbo sutartis naujai įsteigtai darbo vietai negali būti sudaryta su toje pačioje įmonėje.y.y. kai tai nustato įstatymai ar kolektyvinės sutartys arba kai darbuotojas priimamas į naujai steigiamą darbo vietą“. kai nustatomas išbandymo terminas. kad jie turėtų tokias pat galimybes įsidarbinti nuolatiniam darbui kaip ir kiti asmenys. pažeidžia darbuotojo teises. kad darbuotojas neišlaikė išbandymo. Kolektyvinėse sutartyse šalys gali numatyti konkrečius atvejus. negali spręsti tų klausimų. būtų galima sudaryti su jais terminuotas sutartis dėl nuolatinio darbo pobūdžio. galios DK 109 str. nutraukti darbo sutartį be jokių motyvų ir įrodymų. pvz. dėl kurio atlikimo buvo sulygta sudarant darbo sutartį. kad darbuotojas dėl savo dalykinių ar asmeninių savybių nesugeba ar negali dirbti to darbo. pasikeitimo arba pasibaigimo. kuriam jie išrinkti.Nr. su kuriuo darbo sutartis buvo nutraukta pagal DK 125 ar 129 straipsnius įsigaliojus šioms pataisoms. kad terminuotos darbo sutarties sudarymas. dėl kurių buvo apibrėžtas sutarties terminas (darbuotojas po atostogų negrįžta į darbą ir kt. jeigu darbas yra nuolatinio pobūdžio. išskyrus atvejus. sudaromų naujai įsteigtoms darbo vietoms. Tačiau teismas. Su renkamaisiais darbuotojais terminuota darbo sutartis sudaroma laikui. DK neterminuotos darbo sutartys nėra atskirai aptariamos. liudytoju parodymais. kai tam nėra teisinio pagrindo. 3k-3-568/2005). kurios po šios datos steigiamos tokiam pat darbui atlikti panaikinant buvusias darbo vietas. Nuo 2012 08 01 d.Terminuotas darbo sutartis nuolatinio pobūdžio darbui galima sudaryti tik po 2010 08 01 d. jei tik jos nėra skirtos kokiai konkrečiai darbo sutarties rūšiai. išskyrus atvejus.. kad sutartis pratęsta neapibrėžtam laikui. ( nuo 2010 08 01 d. įstaigoje. pvz. laikoma. nuostata. kai darbo santykių buvimo laikotarpiu išnyksta aplinkybės. kad dėstytojai priimami į darbą viešo konkurso būdu 5 metų kadencijai. jeigu darbdavys pateikia konkrečių įrodymų patvirtinančių.). t. dirbančius pagal terminuotą darbo sutartį. . DK 107 str. t. organizacijoje negali viršyti 50 procentų visų įmonės. daiktiniais įrodymais. Darbo sutarties terminas gali būti nustatomas iki tam tikros kalendorinės datos arba iki tam tikrų aplinkybių atsiradimo. neleidžiama sudaryti terminuotos darbo sutarties. Toks pripažinimas laikytinas pagrįstu ir yra teisėtas. įstaigos. 1 dalies norma draudžia darbdaviui savavaliauti. neigiamą išbandymo rezultatą darbdavys gali įrodinėti visomis LR civilinio proceso kodekso 177 straipsnyje numatytomis įrodinėjimo priemonėmis. Dėl to teismo pareiga nagrinėjant tokias bylas patikrinti. jas reglamentuoja visos DK normos. t. bet ne ilgiau kaip penkeriems metams. Siekiant išvengti darbdavių piktnaudžiavimo. 4) su namudininkais. laikinosios. Studijų ir mokslo įstatymo 65 str. kad sudaryta neterminuota darbo sutartis. Jeigu darbo sutarties terminas pasibaigė. įsteigtoms naujoms darbo vietoms. DARBO SUTARČIŲ RŪŠYS Darbo sutartys gali būti: 1) neterminuotos. apie laisvas darbo vietas ir užtikrinti. Terminuotų darbo sutarčių. kad terminuota darbo sutartis sudaryta pažeidžiant darbo įstatymus. skaičius įmonėje. kad“ neleidžiama sudaryti terminuotos darbo sutarties. sezoninės. LAT yra pripažinęs. rašytiniais įrodymais. nagrinėdamas tokias bylas. nuotolinio darbo) 5) patarnavimo darbams. ir todėl jis netinka pavestam darbui.. numato. kuriuos pagal įstatymus arba pagal įmonės. ar darbdavys tikrai turėjo pakankamą pagrindą pripažinti. kad „ neleidžiama sudaryti terminuotos darbo sutarties. jeigu darbas yra nuolatinio pobūdžio. Atsižvelgiant į darbo sutarties šalių lygiateisiškumą. kad darbuotojas nesusitvarkė su jam pavestu darbu. Terminuota darbo sutartis tampa neterminuota. kai tai nustato įstatymai arba kolektyvinės sutartys. Iki 2012 07 31 d. 3k-3-1012/2000).Jeigu darbo sutartyje jos terminas nenurodytas arba netinkamai nustatytas. organizacijoje dirbusiu darbuotoju. laikoma. Darbo sutartis paprastai sudaroma neapibrėžtam laikui (neterminuota).Terminuotos darbo sutartys naujai įsteigtoms darbo vietoms gali būti sudaromos laikotarpiui iki dviejų metų. Terminuota darbo sutartis Terminuota darbo sutartis gali būti sudaroma tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui. kad per išbandymo laikotarpį darbuotojas netinkamai atliko darbą. kai nepažeidžiant darbuotojų teisių.2 d. 3) dėl antraeilių pareigų.y. tačiau ne ilgesniam laikui kaip iki 2012 07 31 d. 3k-7-4/ 2003. darbuotojo teisės gali būti ginamos ( LAT Nr. įstaigos. išskyrus atvejus. Darbo santykiams pagal tokią terminuotą darbo sutartį tęsiantis po 2012 07 31 d. teismas negali pripažinti. kurie pagal įstatymą ir darbo teisinių santykių sutartinį pobūdį yra darbdavio prerogatyva. organizacijos įstatus skiria į darbą renkamieji organai. o darbo santykiai faktiškai tęsiasi ir nė viena iš šalių iki pasibaigiant terminui nepareikalavo jos nutraukti ( DK 126 straipsnis). Teismų praktikoje darbuotojo nepatenkinamą darbą bandomuoju laikotarpiu leidžiama įrodinėti padalinių vadovų surašytais tarnybiniais pranešimais. ekspertų išvadomis ir kt. Naujai įsteigtomis darbo vietomis nelaikomos tokios darbo vietos. išskyrus savivaldybių tarybas. galios šiuo metu galiojanti nuostata. terminuota darbo sutartis sudaroma tų renkamųjų organų įgaliojimų laikui (kadencijai). dokumentais apie drausminių nuobaudų skyrimą ir kt.Darbdavys privalo informuoti darbuotojus. liudytojų parodymais. o išbandymo rezultatai darbdavio pripažinti nepatenkinamais. patvirtinančių. kad darbuotojas tinka pavestam darbui. darbo sutartis tampa neterminuota. 6) kitos. Nustačius. jog darbuotojas neišlaikė išbandymo. kai tai nustato įstatymai ar kolektyvinės sutartys“. jeigu darbas yra nuolatinio pobūdžio. o su darbuotojais.

buvo atlikti tam tikri pakeitimai. įstaigoje ar organizacijoje sezoniniai darbai buvo sustabdyti ilgiau kaip 2 savaitėms dėl gamybinių priežasčių arba kai sumažinamas darbų mastas. skiedinių. Dirbant sezoninius darbus. Apie numatomą atleidimą iš sezoninio darbo dėl priežasčių. teritorijos tvarkymas ir apželdinimas. Sezoninė darbo sutartis DK 112 straipsnio nuostatos. gelžbetonio konstrukcijų ir betoninių elementų gamyba lauke ir nešildomose patalpose. kad pasibaigus sutarties galiojimo terminui darbo santykiai tampa nuolatiniai. kad „ pagal terminuotas darbo sutartis dirbantiems darbuotojams negali būti taikomos mažiau palankios darbo sąlygos. Ši sutartis taip pat gali būti nutraukta ir papildomais pagrindais: 1. Sezoniniais vadinami darbai. kaip elgtis darbdaviui ir darbuotojui. kasmetinės atostogos suteikiamos tarpsezoniniu laikotarpiu. kvalifikaciją. ruloninės stogo dangos įrengimas. t. bet nepraėjus vienam mėnesiui nuo jos nutraukimo dienos su atleistu iš darbo darbuotoju vėl sudaroma terminuota darbo sutartis tam pačiam darbui. darbo grafikai turi būti skelbiami prieš savaitę iki jų įsigaliojimo. vadovaudamasis DK 140 str. betonavimas.3d. nepratęsiama arba nutraukiama.Jeigu darbo sutartis. tai darbuotojo reikalavimu tokia sutartis pripažįstama sudaryta neapibrėžtam laikui. ir yra įtraukti į sezoninių darbų sąrašą. specialybę. nuostata nėra taikytina tais atvejais. Nepasibaigus sutarties terminui darbuotojo pareiškimu. 99/70/EB [1] 4 str. Sezoninė darbo sutartis gali būti pakeista ir gali pasibaigti Lietuvos Respublikos darbo kodekso III dalies XII skyriaus trečiojo skirsnio „Darbo sutarties vykdymas“ ir ketvirtojo skirsnio „Darbo sutarties pasibaigimas“ nustatyta tvarka. pasibaigus jos terminui. kai darbo sutarties terminas baigėsi. jeigu tai numatyta kolektyvinėje sutartyje arba darbo sutartyje. Sezoninė darbo sutartis sudaroma sezoniniams darbams atlikti. turi būti nurodyta ir tai. kad darbuotojas pareikštų reikalavimą pripažinti sutartį esant sudarytą neapibrėžtam terminui. ir įskaičiuoti pertrauką tarp tų sutarčių į darbuotojo nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje. ja išmokama vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. be kitų sutarties sąlygų. 3. o pirmąją terminuotą darbo sutartį. jog darbuotojas priimtas dirbti sulygtą sezoninį darbą pagal atitinkamą profesiją. Darbdaviui nesutikus su tokiu reikalavimu ir kilus ginčui. direktyvos Nr. kai pats darbuotojas norės nutraukti terminuotą ( sezoninę) darbo sutartį dėl ligos ( DK 127 str. dirbančių pagal sezonines darbo sutartis. kasmetinės atostogos nesuteikiamos.y. Automobilių kelių pagrindų . tuo atveju. klintmilčių gamyba. dirbantiems vieną sezoną. o atleidžiant juos iš darbo. kurie pasibaigus jų sezoninės darbo sutarties terminui pratęsia darbo sutartį kitam sezonui. 2 d.y. kurios nustatomos asmenims. nurodytų 2 ir 3 punktuose. norma suteikia galimybę pripažinti neterminuota ne antrąją. Darbuotojams. Kai įmonėje. palyginti su tomis. Darbuotojams. bet 2 VDU dydžio išeitinę išmoką. DK nerasime atsakymo.3 d. tikslinga darbo sutartyje padaryti įrašą. tačiau nė viena iš šalių nerodo iniciatyvos nutraukti tarp jų esamų darbo santykių. Sezoninėje darbo sutartyje. kad minėtu atveju DK 111 str. kurie dėl gamtinių ir klimato sąlygų dirbami ne visus metus. Mūrijimas. detalizuojamos Vyriausybės nutarime Nr. Europos Sąjungos 1999 06 28 d. apie tai įspėjus darbdavį raštu prieš 5 kalendorines dienas. būtina. Tuo pagrindu buvo papildytas DK 109 str. dirbantiems pagal neterminuotas darbo sutartis“.Jeigu darbo sutartis nutraukiama sezonui pasibaigus ir tarpsezoniniu laikotarpiu su tuo pačiu darbdaviu sudaroma nauja sezoninė darbo sutartis. darbdavys neturi teisės versti darbuotoją dirbti pagal naują darbo grafiką. Kai darbuotojas per sezoną neatvyksta į darbą ilgiau kaip vieną mėnesį dėl laikinojo nedarbingumo. už nepanaudotas atostogas mokama piniginė kompensacija. žvyro. DK trečios dalies komentaro autoriai ( 2 tomas. darbuotojas neįspėjamas. Darbo sutartis savaime netampa neterminuota. 5 dalimi. Nerūdinių medžiagų (skaldos. Tais atvejais. t. už laiką nuo naujos darbo sutarties sudarymo iki sezono pradžios apmokama šio punkto pirmojoje pastraipoje nurodyta tvarka. Kasmetinės atostogos suteikiamos ir ne tarpsezoniniu laikotarpiu. ne ilgesniais kaip aštuoni mėnesiai (vienas po kito einančių dvylikos mėnesių laikotarpiu). molio) gavyba. bet ne ilgiau kaip iki darbo sutarties termino pabaigos. 2.). kurie dirba du sezonus ir daugiau iš eilės nenutraukę darbo santykių. įtvirtintas principas.. kai darbingumas prarandamas dėl suluošinimo (traumos) darbe arba profesinės ligos per sezoną.92) mano. Darbuotojams. Sezoniniai darbai: 1. nesupažindinęs laiku darbuotojų su būsimu darbo grafiku. kolektyvinė sutartis ar kai į darbą priimami renkami darbuotojai pakartotinai kadencijai. P. antroje ar trečioje dalyse nustatytais pagrindais. 154 „ Dėl sezoninio darbo“. nustatančios reikalavimus sezoninio darbo sutarčiai. dirbantiems pagal neterminuotas darbo sutartis. nenutraukdami darbo santykių. kai terminuotą sutartį leidžia sudaryti įstatymai. Atsižvelgiant į DK reikalavimus. tokį darbuotojo reikalavimą turi ištirti ginčus nagrinėjantis organas. taip pat nurodytas sutarties terminas. o tam tikrais periodais (sezonais). kvalifikacijos kėlimo ir skatinimo galimybės negu darbuotojams. smėlio. išorės apdaila. išskyrus DK 109 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus atvejus. kol jis atgauna darbingumą arba jam nustatomas neįgalumas. darbdaviai negali nustatyti šiems darbuotojams nepalankesnių darbo sąlygų.Darbuotojų. Tačiau DK 111 str. gali būti taikoma suminė darbo laiko apskaita. nepažeidžiant Lietuvos Respublikos darbo kodekso reikalavimo jas suteikti tais pačiais darbo metais. dirbančių pagal terminuotas sutartis diskriminavimą. 2 d. darbuotojui darbo vieta (pareigos) paliekama. jei nauja terminuota darbo sutartis sudaroma DK 109 str. kurie įsigaliojo 2003 01 01 d. turės išmokėti jau ne 1 VDU. Vadinasi. prekinio betono. draudžiantis darbuotojų. darbdavys jam. už tarpsezoninius laikotarpius mokamas kolektyvinėje sutartyje arba darbo sutartyje nurodyto dydžio atlyginimas.

asfaltbetonio gamyba. Dirvožemio.stabilizavimas organiniais ir neorganiniais rišikliais. Geotekstilės naudojimas. Darbai. Melioracijos statinių priežiūra ir remontas 3. aktyviųjų mineralinių asfaltbetonio miltelių gamyba. paruošimas ir supirkimas sezono metu 11. 9. kapinių ir žaliųjų plotų želdinimo ir želdinių priežiūros darbai. Miško plukdymas. taip pat spalių briketų gaminimu. dugno valymo (gilinimo) ir kiti valymo. Geležinkelių statyba. grunto. Kelio dangos frezavimas. asfalto klojimas. skynimo. turistinėse bazėse. žemės sankasų ir pagrindų įrengimas tiesiant ir remontuojant kelius ir geležinkelius. hidrotechnikos statinių statyba. Žemės ūkio produkcijos auginimas. čerpių. Gėlynų įrengimo. taip pat kiti su tuo susiję darbai 4. kelmų dervuolių rovimas ir perdirbimas. susiję su sėklinių linų sėmenų ruošimu. Durpių kasimas ir gaminimas. Mineralinių medžiagų skaldymas ir sijojimas. asfalto dangos regeneravimas. Kelių valymas ir barstymas esant pavojingoms eismui meteorologinėms sąlygoms. 15. ežerų. Vaikų poilsio stovyklų darbuotojų darbai. mechaninėmis. Miškotvarkos lauko darbai. akmens pjaustymas. Silikatinių ir keraminių plytų. darbas . Vaisių ir uogų auginimo. keraminių drenažo vamzdžių ir kitų keraminių gaminių gamyba. motoristų ir kitų darbininkų. Aptarnavimo darbai kaimo turizmo sodybose. susiję su daržovių. jeigu jie aptarnauja sezonines brigadas (grandis). Upių transporto darbai. pakrančių tvirtinimo ir priežiūros darbai. Geodezijos ir topografijos darbai. linų pirminiu perdirbimu. Daržovių. dirvos parengimas miško želdiniams. asbestcemenčio vamzdžių gamybos darbai 20. Žemės kasyba. bituminių emulsijų gamyba ir naudojimas. miško kenkėjų ir ligų apskaita ir stebėjimas. medynų sakinimas. 6. savaeigių kranų mašinistų. 13. kitų vandens telkinių. koklių krosnims. 21. miško želdinimas. bitumo ruošimas saugyklose. taip pat briketų gaminimas. kavinėse. Kapaviečių priežiūros darbai. neasbestinių banguotų lakštų ir fasoninių detalių gamybos darbai. jų priežiūros darbai. parkų. 10. Šildymo sistemų paruošimo kitam sezonui darbai. derliaus nuėmimas atvirame lauke. automobilių kelių ir gatvių dangos ženklinimas. priešgaisrinių barjerų įrengimas. daigynų įveisimas ir priežiūra. perdirbimo darbai. Vidaus apdailos darbai nešildomose patalpose. Medelių sodinimo ir želdinių priežiūros darbai kaimo sodybose. priešgaisrinis budėjimas. Miško grybų. jos paviršiaus apdorojimas. priešgaisrinių mineralizuotų juostų. Patalpų šildymas (kūriko darbas). 2. 18. Darbai. Miestų ir gyvenviečių skverų. 16. ruošimu. Miškų ūkio darbai: sėklų rinkimas ir jų parengimas sėjai. 19. viešbučiuose. 14. pagrindo ir dangos rengimas permerkimo būdu. kurie veikia ne ištisus metus. 17. gėlių ir kitų augalų sėklų rinkimu. 12. Žemėtvarkos lauko darbai. formos suteikimas ir galutinis apdirbimas. paruošimo. parduotuvėse. susiję su paviršiaus geologine nuotrauka. Vaistažolių rinkimo. poilsio namuose ir sanatorijose. restoranuose. gėlių auginimas atvirame grunte ir nešildomuose šiltnamiuose. parkų tvarkymo darbai. uogų rinkimo ir apdorojimo darbai. paplūdimių. cheminėmis priemonėmis. želdinių priežiūra. vandens biologinio valymo darbai. Žemės melioravimas. Cukraus gaminimas iš cukrinių runkelių 7. kova su jais biologinėmis. Darbai. Jūros. kokybės nustatymu. Miškų valymo darbai. paruošimo ir perdirbimo darbai. Medelynų ūkio darbai. upių. Bokštinių. perdirbimu ir realizavimu. Išorės inžinerinių tinklų vamzdynų montavimas. asbestcemenčio šiferio gamybos darbai. 8. 5.

atostogų ir panašiai) darbuotojams pavaduoti. Kai darbingumas prarandamas dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos. grūdų krovos ir transportavimo. Jeigu laikinoji darbo sutartis. kokybės nustatymo elevatoriuose ir kitokiose grūdų saugyklose darbai 28. 27. už likusį iki sutarties termino pabaigos laiką. darbuotojui darbo vieta (pareigos) paliekama. o atleidžiamam . Laikinoji darbo sutartis gali būti nutraukta: . jam išmokama vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. darbuotojo pareiškimu. laikoma. nepareikalauja jos nutraukti. grūdų valymo. Grūdų priėmimo ne ištisus metus arba sezono metu. gali būti taikoma suminė darbo laiko apskaita. Darbuotojas turėdamas galiojančią darbo sutartį su vienu darbdaviu. sudaro kitą darbo sutartį su kitu darbdaviu. praradusiu darbingumą dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos.Laikiniesiems darbuotojams atostogos nesuteikiamos. apie tai įspėjus darbdavį raštu prieš 5 darbo dienas. apskaičiuota pagal vidutinį mėnesinį darbo užmokestį.22. Antraeilių pareigų darbo sutartį reikėtų skirti nuo susitarimo dėl papildomo darbo. Apie numatomą atleidimą iš darbo dėl priežasčių.Jeigu laikinosios darbo sutarties terminas pasibaigė. maistu. bet ne ilgiau kaip iki laikinosios darbo sutarties termino pabaigos. moksleiviais jų atostogų metu. nutraukiama. Cirkų artistų ir kitų šių įstaigų darbuotojų darbas nešildomose patalpose (palapinėse). spauda ir pramoninėmis prekėmis lauko sąlygomis. Nutraukiant darbo sutartį su darbuotoju. šviežių žuvų perdirbimas 26. kur būtinoji sąlyga – terminas. Juodųjų metalų laužo ir atliekų perdirbimas lauke ir nešildomose patalpose. 1. Dar viena skirtumas yra tas. Darbuotojui. 23. Laikinoji darbo sutartis Laikinoji darbo sutartis yra darbo sutartis. Objektų. 0. vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 277 straipsnio ir kitų teisės aktų nuostatomis dėl saugių ir sveikų darbo sąlygų sudarymo asmenims iki 18 metų. Tarpmiestinio kabelinio ryšio linijų bei optinio kabelio linijų tiesimo ir montavimo darbai". darbuotojas neįspėjamas. Darbuotojams. 24. 2. Antraeilės pareigos Antraeilės pareigos (darbas) – tai darbuotojo laisvu nuo darbo pagrindinėje darbovietėje laiku einamos pareigos ar atliekamas darbas. kuriuose dirbama sezoniniu principu. Laikinoji darbo sutartis taip pat gali būti sudaryta su studentais. bet ne daugiau kaip už vieną mėnesį. o nutraukiant laikinąją darbo sutartį išmokama piniginė kompensacija. laikinai nesantiems (dėl ligos. kurios veikia ne ištisus metus 30.. 25. atleidžiamam iš darbo dėl priežasčių. nes susitariant dėl papildomo darbo sulygstama dėl papildomų pareigų ar papildomo darbo toje pačioje darbovietėje. Žvejyba Baltijos jūroje ir vidaus vandenyse. Laikinoji darbo sutartis gali būti sudaroma skubiems ar trumpalaikiams darbams atlikti. kad darbo funkcija pagal antraeilių pareigų sutartį gali būti atliekama tik laisvu nuo darbo pagrindinėje . išmokama vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Atrakcionų darbuotojų darbas lauko sąlygomis. įstaigoje ar organizacijoje darbai buvo sustabdyti ilgiau kaip 2 savaitėms dėl gamybinių priežasčių arba kai sumažinamas darbų mastas. kol jis atgauna darbingumą arba jam nustatomas neįgalumas. darbuotojo reikalavimu tokia sutartis pripažįstama sudaryta neapibrėžtam laikui. sudaryta ne ilgesniam kaip dviejų mėnesių laikui Pagal savo išskirtinį pobūdį ji priskiriama prie terminuotų darbo sutarčių. bet nepraėjus vienam mėnesiui nuo jos nutraukimo dienos su atleistu iš darbo darbuotoju vėl sudaroma laikinoji darbo sutartis tam pačiam darbui. o darbo santykiai faktiškai tęsiasi ir nė viena iš laikinosios darbo sutarties šalių. Kai įmonėje. nurodytų 2 ir 3 punktuose. dirbantiems pagal laikinąsias darbo sutartis. iki pasibaigia terminas. pasibaigus jos terminui. Vaisvandenių gaminimo darbai įmonėse.Laikiniesiems darbuotojams išbandymo laikotarpis nenustatomas. grūdų džiovinimo. nurodytų 2 punkte.38–110 kV įtampos elektros tiekimo kabelinių linijų klojimas žemėje 29.. kad laikinoji darbo sutartis pratęsta neapibrėžtam terminui.Kai laikinasis darbuotojas neatvyksta į darbą ilgiau kaip 7 dienas dėl laikinojo nedarbingumo. Prekyba ledais.3 punkte nurodytu atveju išmokama išeitinė išmoka. 3. meistrų ir darbų vykdytojų darbas. Nepasibaigus sutarties terminui.

iki darbo sutarties sudarymo turi pateikti darbdaviui. Pagal antraeilių pareigų (darbo) sutartis darbuotojas gali dirbti keliose darbovietėse. ligonių priežiūros darbuotojo.y. Darbuotojas. Nuotolinio darbo sutarties ypatumus nustato Vyriausybė ir kolektyvinės sutartys. kompiuterių sistemų specialisto (darbdavio privačiame namų ūkyje arba savo namuose darbdaviui teikiamos paslaugos). be kitų sutarties sąlygų. kurio teisnumą ir veiksnumą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Patarnavimo sutartyje darbuotojo pageidavimu gali būti susitarta dėl išlaidų (kelionės.Asmeninės namų ūkio paslaugos – tai automobilio vairuotojo. Antraeilių pareigų darbo sutartis gali būti nutraukta DK nustatyta tvarka. Darbuotojams. kompensavimo. patirtų teikiant paslaugas. kurį atlieka asmuo. kurioje turi būti nurodytas jo kasdienio darbo toje darbovietėje pradžios ir pabaigos laikas. kurio namuose gyvena asmenys iki 18 metų. ryšių paslaugų. nepilnamečiams iki 18 metų. operatoriai. Sudarius patarnavimo sutartį. o darbdavys – fizinis asmuo. kad darbuotojas priimtas į antraeiles pareigas dirbti sulygtą darbą. ir sudėtingesnis. Namudininkas savo darbo laiką apskaito pats. nakvynės. virėjo.Namudininko naudojamos darbo priemonės turi atitikti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nustatytus reikalavimus. namų ruošos ir kitokių pagalbininkų – skalbėjo. nuotolinio darbo sutartis) Namudiniu vadinamas darbas.Tokiam darbui atlikti darbuotojas arba pats turi turėti reikalingą įrangą ir priemones. pakuoti ir išpakuoti. būsimajam darbdaviui turi pateikti pažymas apie darbo laiko kitose darbovietėse pradžią ir pabaigą. įrankiams keisti. jo dirbtas darbo laikas gali būti žymimas ir kitaip negu nustatytos pavyzdinės formos darbo laiko apskaitos žiniaraštyje. gavęs pažymą apie darbo ir poilsio laiką. Darbuotojų dirbtas darbo laikas gali būti žymimas ir kitaip negu nustatytos pavyzdinės formos darbo laiko apskaitos žiniaraštyje. nėščios. kuria darbuotojas įsipareigoja teikti asmenines namų ūkio paslaugas.t. sudarytos iki 2010 08 01 d. kuris darbuotoją priima į antraeiles pareigas (darbą). neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms moterims veiksnių. namų kambarinės paslaugos atliekant įvairius darbus privačiuose namų ūkiuose. laiką. dirbantis keliose darbovietėse. siuvėjai. pvz. turi užtikrinti. pvz. kad sutartyje sulygtą darbo funkciją arba dalį sulygtų darbo funkcijų darbuotojas atliks kitose nei darbovietė darbuotojui priimtinose vietose. Namudininkams negali būti pavedami darbai. kad asmuo. sauga ir sveikata.Darbo sutartys su namudininkais. kiemsargio. Darbo sutartis su namudininkais ( nuo 2010 08 01 d.Patarnavimo sutartyje turi būti nustatytas kasdieninio darbo pradžios ir pabaigos laikas. pvz. susiję su kenksmingais biologiniais.Namudininkui. Namudininko darbo laikas negali būti ilgesnis kaip 40 valandų per savaitę. Namudininkas turi raštu informuoti darbdavį. kancerogeniniais veiksniais. kuriems nustatytas sutrumpintas darbo laikas (DK 145 straipsnio 1 dalies 1 punktas). sukirpėjai. kitoms panašioms operacijoms. drabužių įsigijimo ir kitų). užtikrinti saugias ir sveikas darbo sąlygas.Namudinio darbo sutartyje gali būti numatyta. auklės tarnaitės. siuvimo reikmenis. o ne darbdavio įmonės. auklės. susitaręs su darbuotoju. kad namudininkas gaus kompensaciją už: susijusias su jo darbu išlaidas: elektros energijos ir vandens sunaudojimo. darbdavys neprivalo įteikti darbuotojui darbo pažymėjimo. darbdavys. Darbuotojas. Arba jas turi suteikti darbdavys. dirbantis pagal 2 ar daugiau darbo sutarčių. galinčiomis būti tokių veiksnių šaltiniais. mokėti darbuotojui darbo užmokestį. tęsiasi toliau ir joms taikomos nuotolinio darbo sutarties nuostatos. teisės aktų nustatyta tvarka turi įvertinti profesinę riziką namudininko darbo vietoje. mutagenais ar medžiagomis. įstaigos. iš pagrindinės darbovietės gautą pažymą. telefoną. spec. susitaręs su darbdaviu. turi būti nurodyta. vaikų. Namudininkas privalo rūpintis savo paties ir kitų asmenų. taip pat tinkamu medžiagų. Namudininkas darbo laiką skirsto savo nuožiūra. Darbdavys. mašinų. neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios moterys. sugaištą mašinoms ir įrenginiams remontuoti. kompiuterį. kitas. rūšiuoti. slaugės. Šios pažymos galioja vienerius darbo metus ir yra saugomos kartu su darbo sutartimi. mašinų ir įrenginių priežiūros ir remonto. sodininko (sodo priežiūros paslaugos). Namuose gali būti dirbamas ir nesudėtingas. negali būti pavedami darbai. vykdyti kitus sutartyje numatytus įsipareigojimus. programuotojai. . Pagal patarnavimo sutartis dirbantiems darbuotojams gali būti taikoma suminė darbo laiko apskaita.. kitos darbdaviui teikiamos asmeninės namų ūkio paslaugos. kurie galėtų nukentėti dėl netinkamo namudininko elgesio ar klaidų darbe. kuriuos atliekant namuose gali atsirasti draudžiamų kenksmingų ar pavojingų asmenims iki 18 metų arba nėščioms. darbuotojas turi apie tai pranešti priėmusiam jį į antraeiles pareigas (darbą) darbdaviui ir pateikti pažymą. Prieš sudarydamas darbo sutartį su namudininku. Pasikeitus darbo ir poilsio laikui pagrindinėje darbovietėje.darbovietėje laiku. įrankių ir kitos įrangos naudojimu. cheminiais. Patarnavimo sutartis Patarnavimo sutartis yra darbo sutartis. eiti antraeilių pareigų (dirbti darbo) neleidžiama. ar jo namuose yra minėtųjų asmenų. specialių techninių priemonių reikalaujantis darbas. apgyvendinimo pas darbdavį ir maitinimo sąlygų. modeliuotojai ir kt.Darbo sutartyje dėl antraeilių pareigų (darbo). Nuotolinio darbo sutartyje gali būti nustatyta. Namudininkui netaikomos įmonės darbo tvarkos taisyklės. specialių sąlygų nereikalaujantis darbas. darbo diena gali būti pertraukiama. norintis eiti antraeiles pareigas (dirbti darbą). interneto ryšį ir pan. nedirbtų ilgiau kaip 12 valandų per dieną. konsultantai telefonu ir pan. už sulygtą darbo užmokestį namuose. organizacijos teritorijoje ar kitoje darbdavio nurodytoje vietoje.

Vyriausybės nutarimais ar pagal kolektyvinę sutartį yra keičiamas tam tikros ūkio šakos. kai įstatymais. pvz. kad darbdavys gali laikinai pakeisti darbo sutarties būtinąsias sąlygas savo iniciatyva. taip pat pakeisti kitas darbo sutarties sąlygas galima ne ilgiau kaip vienam mėnesiui. jis gali būti atleistas iš darbo pagal DK 129 straipsnį laikantis nustatytos darbo sutarties nutraukimo tvarkos. technologija arba darbo organizavimas. Jeigu darbuotojas pagrįstai sustabdo darbo sutarties vykdymą. Toks darbdavio įsakymas darbuotojui yra privalomas. Darbo apmokėjimo sąlygas be darbuotojo raštiško sutikimo darbdavys gali keisti tik tuo atveju. Keičiant darbo sutarties sąlygas. išskyrus DK 121 straipsnyje nustatytus atvejus. įstatymų nustatyta tvarka atsako už darbdaviui padarytą žalą. jam paliekamas pirmesnio darbo vidutinis darbo užmokestis. kuris įsigalioja 2010 08 01 d. darbuotojui arba ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nemoka viso priklausančio darbo užmokesčio. kad darbdavys atsižvelgtų į darbuotojo specialybę ar kvalifikaciją. gali būti keičiamos esant išankstiniam raštiškam darbuotojo sutikimui. nerandantiems savo nemokių darbdavių. staiga atsiradusio darbdavio. Tačiau įtvirtinamas ir darbdavio apsaugos mechanizmas nustatantis. Perkelti darbuotoją į darbo sutartimi nesulygtą darbą. Jeigu atsiranda svarbių priežasčių -kai keičiama gamyba. Tokiu atveju sutarties nutraukimo pagrindas yra ne darbuotojo atsisakymas dirbti pakeistomis darbo sąlygomis.Darbo sutarties vykdymas Darbo sutarties sąlygų pakeitimas Darbo sutarties keitimas reiškia joje sulygtų sąlygų pakeitimą. kad darbuotojas turi teisę laikinai iki trijų mėnesių sustabdyti darbo sutarties vykdymą raštu įspėjęs darbdavį prieš 3 darbo dienas. nepagrįstai sustabdęs darbo sutarties vykdymą. kai jos ypatingais atvejais yra keičiamos laikinai Darbdavys turi teisę perkelti darbuotoją iki vieno mėnesio laikui į darbo sutartimi nesulygtą darbą toje pačioje vietovėje. . jis nesumuojamas. Šiame straipsnyje numatyta. įmonės ar darbuotojų kategorijos darbo apmokėjimas. jo nevykdymas gali būti vertinamas kaip darbo drausmės pažeidimas. kuris neleistinas dėl jo sveikatos būklės. Šiuo atveju darbuotojas atleidžiamas nuo pareigos atlikti darbo funkcijas ir jam darbo užmokestis nemokamas. kurios gali kilti darbo procese. Atsisakymas įvykdyti darbdavio nurodymą. taip pat pakeisti kitas DK 95 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas sąlygas. kuriam laikui tos sąlygos keičiamos. Ši nuostata taikoma ir tuo atveju.. darbdaviui nevykdant savo įsipareigojimų DK papildytas nauju 123-1 str. sumažinti darbo užmokestį be darbuotojo raštiško sutikimo negalima. Darbo sutarties sąlygos. Paprasčiausias darbo sutarties sąlygų keitimas yra šalių susitarimu.Draudžiama perkelti darbuotoją į tokį darbą. jeigu darbdavys ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nevykdo savo įsipareigojimų. Jeigu nustatytais atvejais darbuotojui darbo užmokestis mokamas pagal atliekamą darbą. Darbdavys turi teisę laikinai perkelti darbuotoją į nesulygtą darbą toje pačioje vietovėje. planinis įrengimų remontas. nepagrįstai sustabdęs darbo sutarties vykdymą. jam paliekamas vidutinis pirmesnio darbo užmokestis. o tai reiškia. keičiamų sąlygų rūšies ir nuo to. Darbuotojas. Jeigu perkėlus į kitą darbą darbuotojui sumažėja darbo užmokestis dėl nepriklausančių nuo darbuotojo priežasčių. o aplinkybės nurodytos DK 129 str. kad darbuotojas. atsakytų už darbdaviui padarytą žalą. Jei darbuotojas nesutinka dirbti pakeistomis darbo sąlygomis. gesinti gaisrą ir kitais ypatingais iš anksto nenumatytais atvejais Įstatymas nenustato galutinio tokių ypatingų atvejų sąrašo. kai reikia užkirsti kelią gaivalinei nelaimei ar gamybinei avarijai. suteikia galimybę oficialiai sustabdyti darbo funkcijų atlikimą. ją likviduoti arba nedelsiant pašalinti jos padarinius. kad kiekvieno perkėlimo atveju vieno mėnesio laikotarpis pradedamas skaičiuoti iš naujo. užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams. Laikinas darbo sąlygų pakeitimas ypatingais atvejais Kitokia darbo sąlygų keitimo tvarka yra nustatyta. darbo ar kolektyvinėje sutartyje. kad galima perkelti ir į kitą įmonę. tik kai kuriais atvejais reikalaujama raštiško darbuotojo sutikimo. Taip darbdaviai apsaugomi nuo nepagrįsto darbo funkcijų sustabdymo – pravaikštų. nustatytos DK 95 straipsnio 1 ir 2 dalyse. taip pat kitais gamybinio būtinumo atvejais darbdavys turi teisę pakeisti darbo sutarties sąlygas. DK nenumato jokių tokio susitarimo apribojimų. ir taip apsisaugoti nuo nepagrįstų. Tai reiškia. kai darbo užmokestis didinamas. numatytų teisės aktuose. o perkėlus darbuotoją į kitą darbą sumažėja darbo užmokestis dėl nepriklausančių nuo darbuotojo priežasčių. kai darbuotojas raštu atšaukia laikiną darbo sutarties vykdymo sustabdymą arba kai darbdavys visiškai įvykdo savo įsipareigojimus darbuotojui ir jį apie tai informuoja arba kai pasibaigia trijų mėnesių terminas. pakeitimai įforminami abiejuose darbo sutarties egzemplioriuose. neklausdamas darbuotojo sutikimo. Darbo sutarties vykdymo sustabdymas. kaltinimų dėl galimų pravaikštų. tačiau nereikalaujama. jeigu ji yra toje pačioje vietovėje. jos mastas. Darbo sutarties šalys gali tarpusavio susitarimu pakeisti bet kurią sutarties sąlygą – būtinąsias ar kitas darbo sutarties sąlygų pakeitimo būdas ir tvarka priklauso nuo tų sąlygų keitimo priežasties. Keičiant darbo apmokėjimo sąlygas. Šis pakeitimas darbuotojams. negali būti kvalifikuojamas kaip darbuotojo darbo drausmės pažeidimas. darbdavys sumoka jam ne mažesnę kaip vienos minimaliosios mėnesinės algos dydžio kompensaciją už kiekvieną mėnesį. tačiau tik darbuotojui sutikus. nes iš anksto negalima numatyti visų sudėtingų situacijų. Laikinas darbo sutarties vykdymo sustabdymas pasibaigia kitą dieną po to. Negalima taikyti iš anksto suplanuotiems darbams. Svarbu pažymėti.

Tai padėtų išvengti galimų ginčų. per septynias dienas turi apie tai pranešti šaliai. DK liko neišspręstas klausimas.Darbo sutarties pasibaigimas Darbo sutartis baigiasi: 1) ją nutraukus DK ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais. . pačios darbo sutarties pasibaigimo rezultatą. kad sutinka nutraukti sutartį. nes nėra pasirašytas privalomas susitarimas. susijusios su darbo santykių baigtimi yra:  Darbo sutarties pasibaigimas . darbdavio iniciatyva. kad darbdavys darbuotojui nepasiūlo kompensacijos. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytas ir kitoks įspėjimo terminas. nepriklausantys nuo darbo sutarties šalių valios:  DK 136 str.  Darbuotojui ar darbdaviui mirus.plačiausia sąvoka.  Terminuotų darbo sutarčių nutraukimo ypatumai. Šalims nepasiekus bendros nuomonės dėl nutraukimo sąlygų. Įspėjimo terminui pasibaigus. jie taikomi tik nutraukiant darbo sutartį pagal DK 129 str. bet ir ligos bei atostogų laikotarpiu. kokia forma turi būti atsakoma į tokį pasiūlymą. t. Jei darbuotojas nurodė savo prašyme konkrečią datą. Nutraukiant darbo sutartį nemokama išeitinė išmoka. kai kreipiamasi dėl terminuotų darbo sutarčių nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo.Darbuotojas gali įspėti darbdavį ne tik darbo metu. o darbuotojas tebedirba. darbuotojas turi teisę nutraukti darbą. Susitarime numatoma nuo kurio sutartis nutraukiama ir kitos sutarties nutraukimo sąlygos ( kompensacijų . taip pat ir terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos. apimanti visus darbo santykių pasibaigimo atvejus.  Darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu. Pasibaigus darbo sutarties terminui. Įstatymai nenurodo. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje.. Darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu Šalių susitarimas yra pats paprasčiausias ir labiausiai rekomenduotinas darbo sutarties nutraukimo pagrindas. t. nepanaudotų atostogų suteikimo ir kt. tai . o darbuotojas nereikalauja jos nutraukti. susiję su terminuotų darbo sutarčių nutraukimu gali būti sprendžiami darbo ginčų komisijoje ir tiesiogiai teisme tais atvejais. Jei ši sutinka su pasiūlymu.  Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva. 1 dalies 1 punkte numatytas draudimas neleidžia įspėti ir nutraukti darbo sutartį laikinojo nedarbingumo metu. Manoma.y. susitarimas dėl darbo santykių pasibaigimo nagrinėjamu teisiniu pagrindu negali būti įgyvendintas. esant nepatenkinamiems išbandymo rezultatams. derybų dydis. Manoma.  Darbdavio bankroto atveju. netaikomi įspėjimo terminai. 2) likvidavus darbdavį be teisių perėmėjo. darbdavys arba darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį. Privačiame sektoriuje tokie susitarimai neribojami. Literatūroje vartojamos sąvokos. kad sutartis tapo neterminuota. bet jis negali viršyti vieno mėnesio.  Darbo sutarties nutraukimas. ypač darbdavio turėtų būti duotas raštu.. kad šalys pačios gali pasirinkti tam tinkamą laiką.. o darbuotojas jos ir nepareikalauja.. nėra kliūtis ją nutraukti pagal DK 126 str. Viena darbo sutarties šalis gali raštu pasiūlyti kitai šaliai nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. DK 131 str. kai nėra darbuotojo kaltės. numatytais pagrindais– be įspėjimo. pateikusiai pasiūlymą nutraukti darbo sutartį. Piniginės kompensacijos dydis nustatomas šalių susitarimu.  Atleidimas iš darbo reiškia tam tikrą procedūrą. – 14 dienų). jeigu jis dirbo kad ir kelias dienas. Praktikoje pasitaiko atvejai. kai darbuotojas pažeidžia darbo drausmę. Darbo ginčai. apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika darbo dienų ( iki 2010 08 01 d.. bet darbuotojui priklauso piniginė kompensacija už nepanaudotas atostogas net ir tuo atveju.y. jau šalių sutartu laiku ir tvarka. o nutraukiant darbo sutartį pagal DK 126 str. 3) darbuotojui mirus. kad ir atsakymas. kai darbo sutartis pasibaigia abiejų šalių arba bent vienos šalies valia. 1 d. o darbdavys privalo įforminti darbo sutarties nutraukimą ir atsiskaityti su darbuotoju jeigu nepraėjus įspėjimo terminui darbo sutartis nebuvo nutraukta. o po to darbo sutartis su darbuotoju nutraukiama pagal DK 125 str. Darbo sutarties pasibaigimo pagrindai priklausantys nuo darbo sutarties šalių valios:  Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva ( be svarbių priežasčių ir esant svarbioms priežastims)  Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva. laikoma. per kiek laiko po tokio susitarimo pasirašymo darbuotojas turėtų būti atleistas iš darbo. bet visais atvejais susitarimas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu turėtų būti įformintas ne vėliau kaip per 7 dienas po pasiūlymo pateikimo. Įstatymai neriboja šalių valios susitarimu nutraukti darbo sutartį. nebent būtų numatyta kolektyvinėje sutartyje. Jeigu pasibaigė įspėjimo terminas. tai nutraukti darbo sutartį ankstesnio prašymo pagrindu negalima.Nė vienai iš šalių darbo sutarties nenutraukus. Darbo sutarties nutraukimas suėjus terminui Suėjus darbo sutarties terminui. laikoma. taip pat ir darbdavys gali šiais laikotarpiais jį atleisti. kad pasiūlymas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu yra atmestas. kai nėra darbuotojo kaltės. Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu Darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą. Darbo sutarties pasibaigimo pagrindai. darbo teisiniai santykiai tęsiasi.) Jei antroji šalis per nustatytą terminą nepraneša. jeigu tuo metu darbuotojas būtų ir laikinai nedarbingas.  Darbo sutarties nutraukimas – vartojama tais atvejais.

pakeitimo turi būti išreikšta tokia pat – rašytine. jeigu jis jau yra įgijo teisę į visą senatvės pensiją dirbdamas toje įmonėje. Jeigu šalys susitarė. Pirma. Jei paskutinė termino diena yra ne darbo diena. kai darbuotojas pareiškime nurodo konkrečią atleidimo iš darbo datą ir laikotarpis tarp šios datos ir pareiškimo padavimo dienos yra mažesnis negu trys dienos. nuo kurios nori nutraukti darbo sutartį arba nenurodo datos. Praktikoje pasitaiko atvejų.. kad pareiškime nėra jo surašymo datos. kad įvairiuose darbuotojų prašymuose. Darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą. Patartina įmonėse. kaip ir pirminis jo valios išreiškimas atleisti iš darbo nuo tam tikros datos. Jeigu darbdavys šia teise pasinaudoja ir patenkina darbuotojo prašymą. kurią yra surašytas pareiškimas. jeigu darbuotojo pareiškime dėl darbo sutarties nutraukimo yra darbdavio atstovo įrašas. sprendžia darbdavys ( civilinė byla Nr. jeigu jo darbo vietoje darbo sutartyje nustatytu darbo laiku prastova ne dėl darbuotojo kaltės tęsiasi ilgiau kaip trisdešimt dienų iš eilės arba jeigu ji sudaro daugiau kaip šešiasdešimt dienų per paskutinius dvylika mėnesių. įstaigoje. taip pat terminuotą darbo sutartį. 3K-3-252/2002). organizacijoje Darbo sutartis tokiais atvejais turi būti nutraukiama nuo darbuotojo prašyme nurodytos dienos. kurią darbuotojas nurodo savo pareiškime. ( civilinė byla 3K-3567/2000). kai darbuotojui daugiau kaip du . darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą darbo sutartį. kuriam darbuotojas pareiškia apie darbo sutarties nutraukimą nesilaikydamas nustatytos tvarkos. kuriais apibrėžta jo pradžia. Darbo sutarties nutraukimas dėl nepriklausančių nuo darbuotojo aplinkybių Pagal DK 128 str.darbdavys neturi teisės šio darbuotojo atleisti kitu laiku. ) arba kitomis svarbiomis priežastimis. Per įspėjimo terminą ir darbo sutarčiai nepasibaigus darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį ir kitais pagrindais. Darbuotojas turi teisę atšaukti prašymą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per tris darbo dienas ( iki 2010 08 01 – tris dienas) nuo prašymo padavimo dienos. taip pat ir terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos. Tokiu atveju. Bendrosios terminų skaičiavimo taisyklės nurodo. Esant keliems darbo sutarties nutraukimo pagrindams. įstaigose nustatyti tvarką. Darbuotojas dirbtų toliau. tai darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį tik praėjus 14 dienų nuo pareiškimo padavimo dienos. Nutraukiant darbo sutartį išvardintais pagrindais.3K-3-48/2001). kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva. tai termino pabaigos diena laikoma artimiausia po jos einanti darbo diena. turi dvi galimybes.Darbdavys be darbuotojo sutikimo negali pats nustatyti atleidimo iš darbo dienos. pateikdamas pareiškimą.forma. 3K-3-493/2005). kad DK 131 str. Aplinkybė. sudarytą ilgesniam kaip šešių mėnesių laikui. tai privalo įforminti raštu. mokama 2 VDU dydžio išeitinė išmoka. dėl kurių darbdavys galėtų uždelsti nutraukti darbo sutartį ir atsiskaityti su darbuotoju. apie tai įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš 14 darbo dienų ( iki 2010 08 01 . pažeidžia įstatymus ar kolektyvinę sutartį. nustatytomis kolektyvinėje sutartyje.nepriklausomai nuo turimo nepertraukiamojo darbo stažo toje darbovietėje. Po to jis gali atšaukti prašymą tik darbdavio sutikimu. apie tai įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas nuo prašymo padavimo dienos. darbuotojas savo pareiškimo atšaukti negali. kad darbuotojas vykdytų įstatymo reikalavimą ir nutrauktų darbo sutartį tik po 14 dienų( darbo dienų) Antra. kai darbo sutartis pasibaigia kitais pagrindais. kad darbuotojas pateikia savo pareiškimą. taip pat jeigu jam daugiau kaip du mėnesius iš eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga). nurodytos pradiniame darbuotojo pareiškime. 3K-3-391/2004). tai yra anksčiau nei numatytas 14 dienų ( darbo dienų) terminas. Kita aplinkybė. tačiau minėtos aplinkybės verčia jį padaryti sprendimą ir nutraukti darbo sutartį. ši diena ir būtų laikoma prašymo padavimo diena ( civilinė byla Nr. kuriuo iš jų pabaigti darbo santykius. nenurodytų datos.Pagal teismų praktiką. kad rašytinis pareiškimas yra išgautas prieš darbuotojo valią. 3K-3-1094/2000). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs. Prastova nesiejama su darbuotojo kalte. Darbuotojas. kai darbuotojas yra parašęs pareiškimą nutraukti darbo sutartį ir atleidimo iš darbo dieną turi nedarbingumo pažymėjimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienoje byloje yra išdėstęs nuomonę. Darbuotojo valia dėl atleidimo iš darbo datos. kad terminas prasideda kitą dieną po tos kalendorinės datos arba įvykio. tad jeigu nustatoma.tris darbo dienas).( darbdavys turi paprašyti pateikti medicininę pažymą ar kt. pvz. arba jei darbdavys nevykdo įsipareigojimų pagal darbo sutartį. nepaneigia jo surašymo fakto. jis gali reikalauti. sumanęs pakeisti darbo sutarties nutraukimo paties pareiškimu datą. jei reikalavimas nutraukti darbo sutartį pagrįstas darbuotojo liga ar neįgalumu. darbdavys turi teisę patenkinti darbuotojo prašymą atleisti nuo pareiškime nurodytos datos. darbuotojas grąžinamas į darbą arba atleidimas yra pripažįstamas neteisėtu. Darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą darbo sutartį. prašydamas jį atleisti tą pačią dieną arba po kelių dienų. Pagrindinis dokumentas yra darbuotojo pareiškimas. Tokiu atveju darbdavys. ir netaikoma. Nutraukiant darbo sutartį nemokama išeitinė išmoka. Jeigu darbuotojas. reikia nurodyti jų gavimo datą. Šiuo atveju abiejų šalių valia dėl darbo sutarties nutraukimo momento sutampa. ( civilinė byla Nr. kad darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu galimas tik gavus savanorišką rašytinį darbuotojo pareiškimą. atleisti už darbo drausmės pažeidimą. Gana dažnai būna. pareiškimuose ir pan. tuomet darbo sutartis darbuotojo iniciatyva gali būti nutraukta ir nepraėjus nustatytam terminui. kada pareiškimas gautas. trukdančiu tinkamai atlikti darbą. darbdavys gali patenkinti darbuotojo prašymą ir atleisti jį nuo tos dienos. Įstatymai nenumato išimčių. Į kalendorinėmis dienomis skaičiuojamą terminą įeina ne darbo dienos ir švenčių dienos.3K-3-417/1999.1 dalis taikoma tada. o darbdavys gali įforminti atleidimą taip pat tik praėjus nurodytam terminui. Darbuotojo pasirašymas darbo sutartyje apie darbo sutarties nutraukimą negali pakeisti darbuotojo iniciatyva ir laisva valia paduodamo rašytinio pareiškimo ( LAT civilinė byla Nr. kaip kad ir nutraukiant darbo sutartį darbuotojo pareiškimu ( civilinė byla Nr. ( civilinė byla Nr.

leidžiama. kai darbuotojas įstatymų nustatytais atvejais atlieka karines ar kitokias Lietuvos Respublikos piliečio pareigas ir prievoles. tik ypatingais atvejais. kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip treji metai) asmenimis iki aštuoniolikos metų. Įspėjimo termino sutrumpinimas. auginantys vaikų iki keturiolikos metų. kai nėra darbuotojo kaltės Darbdavys gali nutraukti neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių. neįgalieji. kai nėra darbuotojo kaltės. Darbovietės struktūriniai pertvarkymai gali būti teismo pripažįstami svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį tuo atveju. kaip pagrindas nutraukti darbo sutartį darbdavio iniciatyva. santuokinė ir šeiminė padėtis. laikydamasis šio ir 130 straipsnio nuostatų. Darbdavys turi teisę nutraukti terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos. darbuotojai. jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą. Ši data turi būti ne ankstesnė kaip trys dienos nuo prašymo padavimo dienos. kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip treji metai) asmenis iki aštuoniolikos metų. kadangi išsimokslinimas yra tik vienas iš kriterijų. jeigu dėl struktūrinių pertvarkymų darbuotojas arba keli darbuotojai nebegali atlikti savo darbo funkcijų. Pasitaiko atvejų. Esant galimybei siūlomas kitas darbas atsižvelgiant į jo profesiją. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva. apie tai įspėjęs jį DK 130 straipsnyje nustatyta tvarka. kad šis apribojimas taikomas darbuotojams. nulemti objektyvių priežasčių. gali būti pripažintas netinkamu dirbti tam tikrą darbą. dėl sveikatos būklės. darbuotojai. galioja iki 2010 12 31 d. kilmė. Teisėta priežastis nutraukti darbo santykius negali būti: 1) narystė profesinėje sąjungoje arba dalyvavimas profesinės sąjungos veikloje ne darbo metu. kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai ( kolektyvinėje sutartyje gali būti sulygta. tačiau dėl kitų aplinkybių. jeigu darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus. o jeigu tai neįmanoma – siūlomas bet koks darbas. neįgaliaisiais.mėnesius iš eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis. mokama 2 VDU dydžio išeitinė išmoka. darbuotojas nuolat gamina broką. paprastai turėtų būti suprantamos kaip tam tikri technologiniai pasikeitimai darbovietėje. Darbo sutarties nutraukimas dėl ekonominių priežasčių turi būti pagrįstas ekonomine būtinybe. Darbuotojui suteikia teisę pasirinkti sutarties nutraukimo datą. 5) amžius. 2) darbuotojų atstovo funkcijų atlikimas dabartyje ar praeityje.y. apie atleidimą iš darbo turi būti įspėti ne vėliau kaip prieš keturis mėnesius ( nustačius kolektyvinėje sutartyje – ne vėliau kaip prieš du mėnesius). Darbuotojo kvalifikacija suprantama kaip darbuotojo pasirengimo dirbti tam tikrą darbą laipsnis. kurios yra susijusios su darbuotojo kvalifikacija. nors už ankstesnius lieka skolingas. Darbuotojas gali turėti reikiamą kvalifikaciją. kurio jis negalėtų dirbti dėl sveikatos būklės. Darbuotojai. kai darbdaviai išmoka dalį darbo užmokesčio arba sumoka už paskutinį mėnesį. t. kaltinamą įstatymų. profesiniais gebėjimais. kitų norminių teisės aktų ar kolektyvinės sutarties pažeidimais. 3) dalyvavimas byloje prieš darbdavį. Ji nėra tapati išsimokslinimui. dėl kurių įdiegimo darbuotojas arba keli darbuotojai nebegali atlikti darbo sutartimi sulygtų darbo funkcijų. pvz. priklausomybė politinėms partijoms ir visuomeninėms organizacijoms. darbuotojais. jo elgesiu darbe. taip pat kreipimasis į administracinius organus. pvz. bet ir toks sprendimas turi būti realiai vykdomas. numatytas kolektyvinėje sutartyje . 4) lytis. nurodyti DK 129 straipsnio 4 dalyje. tautybė. Darbo sutartis su darbuotojais. nuolatiniai nuostoliai. pilietybė ir socialinė padėtis. kalba. įsitikinimai ar pažiūros. rasė. Ši norma reiškia. Darbo sutartis taip pat gali būti nutraukta dėl ekonominių. nevykdo darbo normų ir kt. kad darbo užmokestis turi būti mokamas reguliariai. tikėjimas. patirtis. tai leidžia darbdaviui pačiam apsispręsti dėl darbo sutarties nutraukimo būtinumo ir konkrečių pagrindų. Nutraukiant darbo sutartį išvardintais pagrindais.y. Darbuotojo kvalifikacija apibūdinama jo turimos teorinės žinios. 6) nebuvimas darbe. technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų ir dėl panašių svarbių priežasčių. o darbdavio sutikimu ir darbo metu. susijusių su profesiniais gebėjimais. Įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį raštu pasirašytinai įspėjęs darbuotoją prieš du mėnesius ( nustačius kolektyvinėje sutartyje – ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį). gali būti nutraukta tik ypatingais atvejais. Nėra baigtinio sąrašo. kad šis apribojimas taikomas darbuotojams. Pasiūlymą kito darbo reikia suprasti kaip administracijos pareigą. nuolatinis apyvartos mažėjimas. t. o sutikti – tai darbuotojo prerogatyva. Technologinės priežastys. arba sumokėjęs darbuotojui už likusį darbo sutarties galiojimo laiką vidutinį darbo užmokestį arba kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais sumokėjęs ne mažesnę negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą turi būti nurodyta: .nepriklausomai nuo turimo nepertraukiamojo darbo stažo toje darbovietėje. pvz. kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai ( kolektyvinėje sutartyje gali būti sulygta. Svarbiomis gali būti pripažįstamos tik tos aplinkybės. Darbovietės struktūriniai pertvarkymai turi būti realūs. Negalima siūlyti darbo. apibūdinančių darbuotojų kvalifikaciją. jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą. auginančiais vaikų iki keturiolikos metų. naujo konkurento atsiradimas rinkoje ir pan. seksualinė orientacija. Darbo sutartis turi būti nutraukiama nuo darbuotojo prašyme nurodytos datos. specialybę ar kvalifikaciją. praktiniai įgūdžiai. reikalingi dirbti tam tikrą darbą. Atleisti darbuotoją iš darbo. privalomas ne tik atitinkamo valdymo organo sprendimas.

Šiuo klausimu reikšminga TDO konvencija Nr. Jeigu darbuotojas. kai per trisdešimt kalendorinių dienų dėl ekonominių ar technologinių priežasčių. Šio laiko trukmė negali būti mažesnė negu dešimt procentų darbo laiko normos. įspėtas apie darbo sutarties nutraukimą. Už šį laiką darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis. netekusiems darbingumo dėl sužalojimo darbe arba profesinės ligos. pasibaigus nustatytiems laikotarpiams. kai įstatymų nustatyta tvarka ginčijamas atsisakymas duoti išankstinį sutikimą atleisti darbuotoją iš darbo. nekeičiant atleidimo pagrindo. DK 131 -133 straipsniai nustato garantijas darbuotojams jų laikino nedarbingumo ir atostogų metu. Įspėjimas.Darbuotojams. Laisvas nuo darbo laikas suteikiamas darbuotojo ir darbdavio sutarta tvarka. Jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo nepasibaigus įspėjimo terminui. 158 „ Dėl darbo santykių nutraukimo darbdavio iniciatyva“. kuriame nenurodyta darbo sutarties nutraukimo priežastis arba ji nurodyta ne ta ar nekonkreti. kuriose dirba nuo šimto iki dviejų šimtų devyniasdešimt devynių darbuotojų.1) atleidimo iš darbo priežastis ir aplinkybės. Įstatymas nereglamentuoja įspėjimo darbuotojui įteikimo būdo. jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima indentifikuoti siuntėjo parašą. darbovietės struktūrinių pertvarkymų ar dėl kitų priežasčių. kuriomis motyvuojamas darbo sutarties nutraukimas. nesusijusių su atskiru darbuotoju. Darbuotojo atsisakymas šį dokumentą prilyginamas jo gavimui. 3) atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarka. Grupės darbuotojų atleidimais nelaikomi atvejai. kol jis atgaus darbingumą arba jiems bus nustatytas neįgalumas. raštu neįspėto apie darbo sutarties nutraukimą. darbo vieta ir pareigos paliekamos. pašauktą atlikti tikrąją krašto apsaugos tarnybą arba kitas Lietuvos Respublikos piliečio pareigas. Įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą darbuotojui gali būti įteiktas jį. DK numato grupės darbuotojų atleidimo tvarką. siunčiant paštu. nurodant asmeniškai darbuotojui. tenkančios darbuotojui per įspėjimo terminą. darbo sutartis su juo gali būti nutraukiama DK nustatytais darbo sutarties nutraukimo pagrindais. nes kol nėra suėję nustatyti terminai. vertinamas kaip neatitinkantis įstatymo reikalavimų.Grupės darbuotojų atleidimu laikomi darbo sutarčių nutraukimai. 2) atleidimo iš darbo data. Įspėjimo terminas pratęsiamas darbuotojo ligos ar atostogų laikui ar laikotarpiui nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. kuriose dirba nuo dvidešimties iki devyniasdešimt devynių darbuotojų. nes įstatymas draudžia darbuotoją traumuoti. jeigu jie dėl laikinojo nedarbingumo neatvyksta į darbą ne daugiau kaip 120 dienų iš eilės arba ne daugiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių. formuluotes ir pan. vien tik pakartojant abstrakčias DK 129 str. Garantijos nėščioms moterims ir darbuotojams. auginantiems vaikus . Jeigu darbuotojas. pvz. kuris sukelia DK 297 str. Darbo sutarties nutraukimo apribojimai Draudžiama įspėti apie darbo sutarties nutraukimą ir atleisti iš darbo: 1) darbuotoją laikino nedarbingumo laikotarpiu ( DK 133 straipsnis). faksimilinio ryšio ar kitokiais telekomunikacijų galimais įrengimais. darbo vieta ir pareigos paliekamos. atleidimas iš darbo vertinamas kaip atleidimas pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką. jo atleidimo iš darbo data perkeliama iki to laiko. kaip rašytinį dokumentą. 3 ar 4 dalyse numatytus teisinius padarinius. 3) trisdešimt ir daugiau darbuotojų įmonėse. darbdavys neturi teisės darbuotojo įspėti apie darbo sutarties nutraukimą. neatvyksta į darbą. o nuo įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą įteikimo darbuotojui dienos. Darbuotojo. sezoninės. taip pat jo atostogų metu.. kada turėjo pasibaigti įspėjimo terminas. pats prašo jį atleisti iš darbo pagal DK 129 str. kai darbuotojai atleidžiami iš darbo suėjus darbo sutarties (terminuotos. laikinosios) terminui. Garantijų laikinai nedarbingiems asmenims apimtis priklauso nuo laikino nedarbingumo rūšies. Apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą darbdavys privalo raštu pranešti teritorinei darbo biržai Vyriausybės nustatyta tvarka pasibaigus konsultacijoms su darbuotojų atstovais ir ne vėliau kaip prieš įteikdamas įspėjimus apie darbo sutarties nutraukimą. šis darbuotojas gali būti atleistas iš darbo jo nurodytu laiku. 2) ne mažiau kaip dešimt procentų darbuotojų įmonėse. taip pat perduodant telegrafinio. Darbuotojams. Įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą privaloma forma – rašytinė. taip pat pašauktiems atlikti tikrąją krašto apsaugos tarnybą arba kitas Lietuvos piliečio pareigas asmenims. numatoma atleisti iš darbo: 1) dešimt ir daugiau darbuotojų įmonėse.Į nedarbingumo laikotarpius neįskaitomas laikas. išskyrus šio Kodekso 136 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus. Per įspėjimo laikotarpį darbdavys turi duoti darbuotojui laisvo nuo darbo laiko naujo darbo paieškoms. nepasibaigus įspėjimo terminui ir nurodo konkrečią atleidimo iš darbo datą. Darbo sutartis negali būti nutraukiama pažeidus pareigą pranešti teritorinei darbo biržai apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą ar pareigą konsultuotis su darbuotojų atstovais. per kurį darbuotojas gavo valstybinio socialinio draudimo pašalpą šeimos nariui slaugyti arba pašalpą epideminių situacijų atvejais. Tie paskutiniai 12 mėnesių turi būti skaičiuojami ne nuo darbo sutarties nutraukimo dienos. 3) kitais įstatymų nustatytais atvejais.Įspėjime turi būti nurodyta konkreti darbo sutarties nutraukimo su darbuotoju priežastis. laikinai nedarbingiems ne dėl sužalojimo darbe arba profesinės ligos. išskyrus DK 136 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus. kuriose dirba trys šimtai ir daugiau darbuotojų.. ir kitais būdais. o nustačius kolektyvinėje sutartyje gali būti mokamas ne mažesnis negu Vyriausybės patvirtintas minimalusis valandinis atlygis už kiekvieną suteiktą valandą naujo darbo paieškoms. Įspėjimas ligos ar atostogų metu apie būsimą atleidimą vertinamas kaip neteisėtas. 2) darbuotoją.

jei nėra darbuotojo kaltės (Kodekso 129 straipsnis). organizacijoje. išskyrus DK 136 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus atvejus. kuriam jie išrinkti. Darbuotojams atstovaujantis organas sutikimą ar nesutikimą atleisti darbuotoją iš darbo turi pateikti raštu. tai atleidžiant pagal DL 129 str. Ar darbuotojas naudosis įstatymo suteikta garantija. t. jei darbdavys įrodo.Darbo sutartis negali būti nutraukta su nėščia moterimi nuo tos dienos. DK 179 straipsnis papildytas 4 d.“ darbdavys užtikrina darbuotojų teisę po šių atostogų grįžti į tą pačią ar lygiavertę darbo vietą ( pareigas) ne mažiau palankiomis sąlygomis. jeigu būtų dirbęs“. priešingu atveju. kasacine tvarka nagrinėdamas ieškovės A. Garantijos gali būti taikomos ir darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai. kad minėtos garantijos išlieka ir terminuotų sutarčių darbuotojams. į kurį jis būtų turėjęs teisę. kvalifikaciją. Vien tik praeityje įvykęs darbuotojo sužalojimo darbe faktas. kad. kad darbo sutartis pasibaigė.y. 3) kurie turi ne mažiau kaip dešimties metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje. būtina gauti kiekvienos tų institucijų išankstinį sutikimą. turinčių pirmenybės teisę būti palikti dirbti. kurių kvalifikacija nėra žemesnė už kitų tos pačios specialybės darbuotojų. kol pasibaigia DK 130 straipsnyje nustatyti įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą terminai. birželio 6 d.Darbuotojams atstovaujančio organo sutikimas galioja. 6) kurie yra išrinkti į darbuotojų atstovaujamuosius organus (Kodekso 19 straipsnis). darbuotojos teisiškai reikšmingi veiksmai garantijai gauti yra atitinkamo turinio pažymėjimo pateikimas siekiant gauti garantiją. 2) kurie vieni augina vaikus (įvaikius) iki šešiolikos metų arba prižiūri kitus šeimos narius. pateikti duomenis darbdaviui ir nebūti atleistai vykdant nuostatą. Darbdavio veiksmai ar sprendimai šiuo atveju įstatyme nenurodomi. darbuotoją atleidžiant iš darbo dėl darbuotojų skaičiaus mažinimo. atleistas iš darbo pažeidžiant šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus. 5) kuriems tokia teisė nustatyta kolektyvinėje sutartyje. t. t. kai mažinamas darbuotojų skaičius Kai dėl ekonominių ar technologinių priežasčių arba dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų mažinamas darbuotojų skaičius. nutartis civilinėje byloje Nr. draudžianti tam tikrą laiką nutraukti darbo sutartį su nėščia moterimi. 3. tai atleidus be reikalingos institucijos sutikimo pažeista darbuotojo teisė gali būti neginama.3K-3-697). Ar patenkinti darbdavio pareiškimą duoti sutikimą atleisti darbuotojų atstovą. ( civilinė byla Nr. nes ji gali naudotis garantija. DK 132 straipsnio 1 dalyje nėščioms moterims numatyta garantija. darbo ginčus nagrinėjančio organo sprendimu turi būti grąžintas į ankstesnį darbą. Teismas gali panaikinti tokį sprendimą. 2. išrinkti į darbuotojų atstovaujamuosius organus ( DK 19 straipsnis). DK nurodytų darbuotojų. Darbdavys turi teisę teismo tvarka ginčyti darbuotojams atstovaujančio organo atsisakymą duoti sutikimą atleisti darbuotojų atstovą. Šią nuostatą yra išdėstęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. nesudaro pagrindo tokį darbuotoją priskirti prie darbuotojų. kai darbdaviui buvo pateikta medicinos pažyma apie nėštumą. arba šeimos narius. dirbančių toje įmonėje. auginančiais vaiką (vaikus) iki trejų metų. atstovaujamasis organas privalo nuspręsti per keturiolika dienų nuo pareiškimo gavimo. sąrašas yra išsamus ir jo plečiamai aiškinti negalima. . 4 ir 5 punktuose nustatyta pirmenybė likti darbe taikoma tik tiems darbuotojams. DK 135 straipsnio nuostatos taikomos nutraukiant tiek neterminuotą. išskyrus darbuotojus. Darbuotojas. Jeigu per šį laikotarpį darbuotojams atstovaujantis organas darbdaviui atsakymo neduoda. kai darbdaviui pateikiama medicinos pažyma apie nėštumą ir baigiasi praėjus dar vienam mėnesiui po nėštumo ir gimdymo atostogų. ir naudotis visomis geresnėmis sąlygomis.y. Atkreiptinas dėmesys. įstaigoje. Pirmenybės teisė būti paliktam dirbti. taip pat laikinąją darbo sutartį pasibaigus jos terminui. darbo ginčų komisijos nariams ir kt. negali būti atleisti iš darbo pagal DK 129 straipsnį be išankstinio to organo sutikimo. Garantijos darbuotojų atstovams Darbuotojai. laikotarpiu. pateikti duomenis darbdaviui ir nebūti atleistai. kurie darbuotojų skaičiaus mažinimo metu vis dar yra netekę tam tikros procentais išreikštos profesinio darbingumo dalies. turinčių pirmenybės teisę būti paliktam dirbti . įskaitant darbo užmokestį. kuriems nustatytas sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygis arba mažesnio negu 55 procentai darbingumo lygis. 3-k-3-92/2005). įgijusius teisę į visą senatvės pensiją arba ją gaunančius. po kurio darbuotojas visiškai atgauna darbingumą. jeigu darbuotojas sąmoningai tai nuslepia. ar nesinaudoti. Šis papildymas nėščioms moterims suteikia dar platesnes garantijas. Jeigu darbuotojas išrinktas į kelias darbuotojų atstovaujamąsias institucijas arba tam darbuotojui atitinkamos garantijos nustatytos kitais įstatymais ar kolektyvinę sutartimi. kad šis sprendimas iš esmės pažeidžia jo interesus. palikta jos nuožiūrai. sukakusius senatvės pensijos amžių. grąžinimo į darbą bylą (2001m. jei tik darbuotoja neatleista. tiek terminuotą darbo sutartį. Nors minėtame straipsnyje ir nėra pažymėta apie terminuotų sutarčių nutraukią. Garantija turi būti taikoma nuo pažymėjimo pateikimo. kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis. Žios aplinkybės darbdaviui turi būti žinomos. reikia suprasti. ir dar vieną mėnesį pasibaigus nėštumo ir gimdymo atostogoms.y. Pirmenybės teisę pasilikti darbe turi toje darbovietėje sužaloti darbuotojai. 4) kuriems iki senatvės pensijos liko ne daugiau kaip treji metai. darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį.K. įskaitant darbo užmokestį. darbo sutartis negali būti nutraukta. pirmenybės teisę būti palikti dirbti turi darbuotojai: 1) kurie toje darbovietėje buvo sužaloti arba susirgo profesine liga. tačiau. Su darbuotojais. Profesinės sąjungos ar darbo tarybos pirmininkas jų kadencijos laikotarpiu taip pat negali būti atleisti iš darbo pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą be išankstinio profesinės sąjungos atstovaujamojo organo ar darbo tarybos sutikimo. kaip rodo teisminė praktika. Tai prasideda nuo tos dienos.

pagal kurį darbuotojas nuteisiamas bausme. arba vaiko sveikatą prižiūrintis gydytojas. Nutraukiant darbo sutartį dėl darbo drausmės pažeidimų.) Tačiau galimi atvejai. jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos. kai likviduojamas darbdavys ir jo darbo prievolės nebuvo įpareigotas vykdyti kitas asmuo. rūpinasi saugumu. kai įmonei teisme yra iškelta bankroto byla arba kreditoriai įmonėje vykdo bankroto procedūrą ne teismo tvarka arba kreditoriai įmonėje vykdo . ar kitas vaiko tėvas taip pat vykdo pareigą materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką. broliai. 2) kai darbuotojui įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialios teisės dirbti tam tikrą darbą. t. Jie faktiškai vieni prižiūri ( saugo.seneliai. darbdavys turi laikytis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių. ir darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo. kad darbuotojas pateiktų dokumentus. Esant vienodai kvalifikacijai. kurie vieni augina vaiką (įvaikius) iki 16 metų amžiaus . reikia įsidėmėti. kurie toje darbovietėje buvo sužaloti arba susirgo profesine liga. turi pirmenybės teisę pasilikti darbe. kad jų turima kvalifikacija nėra lyginama su kitų darbuotojų kvalifikacija. 5) kai darbuotojas nuo keturiolikos iki šešiolikos metų. Bet kuriuo atveju DK įtvirtinta garantija tokiam tėvui privalo būti taikoma. nuostatų taikymui neturi reikšmės. Darbo sutartis turi būti nutraukta ir tuo atveju. patvirtinančius jo ir šeimos nario. Priežiūros faktui patvirtinti pakanka. susijusi su darbuotojo kalte. gyvenimu) kitą savo šeimos narį. ar darbuotojas vienas išlaiko auginamą vaiką. kurioje vaikas mokosi.1p. „ Šiurkštus pareigų pažeidimas“ atsirado tik DK. reikalauja nutraukti darbo sutartį. Pagal kaltę galima atvejus suskirstyti į : 1. kitas vaiko tėvas atlieka laisvės atėmimo bausmę. 1d. Vadinasi.y. gydytojas ar mokykla reikalauja nutraukti darbo sutartį. kai vienu atveju yra darbuotojo kaltė. arba mokykla. DK 135 str. dėl kurios jis negali tęsti darbo. Joje numatyti du atvejai nutraukti darbo sutartį. 1 d. o kurį palikti. vieniša motina.Kai yra darbuotojo kaltė ( 3 d. privalės spręsti klausimą dėl išeitinės išmokos mokėjimo. Kita priežastis susijusi su vienkartiniu šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu. todėl atleidimas galimas iš karto. atsakinga už teismų nuosprendžių vykdymą. apribota tėvų valdžia. jeigu yra. kuriems nustatytas sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygis arba mažesnio negu 55 proc. 3 d. tai reiškia. vienas iš tėvų arba vaiko atstovas pagal įstatymą. Pagal DK 136 str. Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo: 1) kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę. 2 d. Darbdavys negali pasirinkti – palikti darbuotoją darbe ar ne. Darbdaviui mirus darbo sutartis pasibaigia. Suimtas darbuotojas negali būti atleistas iš darbo. kad darbo sutartis gali būti nutraukiama esant juridinių faktų sudėčiai. sulaukusius senatvės pensijos amžiaus ir jiems teisės aktų nustatyta tvarka pripažintas didelių ar vidutinių specialių jų poreikių lygis. 3) darbuotojui žinoma apie ankstesnę drausminę nuobaudą 4) pakartotinio darbo drausmės pažeidimo įvykdymo dieną ankstesnė drausminė nuobauda yra galiojanti. jeigu pagal įstatymus jo darbo prievoles nebuvo įpareigotas vykdyti kitas asmuo. Nagrinėjant šį klausimą. darbingumo lygis arba šeimos narius. 6) likvidavus darbdavį.Sutarties nutraukimą. 2. kad ir turėdami žemesnę kvalifikaciją visų kitų tos darbovietės darbuotojų atžvilgiu jie naudosis pirmenybės teise būti paliktiems dirbti. 3) įstatymų įgaliotų organų ar pareigūnų reikalavimu. nes praktikoje gali būti ir kitų situacijų.4. atleisti darbuotoją ar ne. Tai reiškia. kad išskirtine pirmenybės teise naudojasi darbuotojai. Vienas iš jų reikalauja darbo drausmės pažeidimo pakartotinumo. kai nėra darbuotojo kaltės. seserys. pvz. vaikai (įvaikiai). 2 punkte – gali būti kaltė ir gali nebūti. anksčiau šį sąvoka nebuvo įtvirtinta. taip pat kai nėra jo teisių perėmėjo. Šiuo atveju darbdaviui paliekama teisė pačiam spręsti. Šis sąrašas nėra baigtinis. pripažinto neįgaliuoju tapačią gyvenamąją vietą.3. DK 136 str. tuo atveju. taip pat išrinktieji į atstovaujamąsias institucijas. santuoka yra nutraukta ir kt. 4) kai darbuotojas pagal medicinos ar Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą negali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo. darbdavio teisė rinktis. kai darbuotojas negali atlikti darbo ar eiti pareigų pagal Medicinos ar Neįgalumo komisijos išvadą arba kai vienas iš tėvų. nes darbdavys. darbo sutarties pasibaigimo priežastis yra darbuotojo mirtis. kurie vieni prižiūri kitus šeimos narius. atleisdamas darbuotoją. vaikaičiai ir kiti giminaičiai. nes atleidimas iš darbo yra viena griežčiausių drausminių nuobaudų. jeigu sutartis buvo sudaryta patarnavimo darbams asmeniškai jam atlikti ir nėra teisių perėmėjo. o kitu – ne. jam nemokamas darbo užmokestis.2 p. kurią nurodo institucija. turi būti atleistas iš darbo nuo tos dienos. kurį darbuotoją atleisti.. Darbo sutarties nutraukimas be įspėjimo Darbo sutartis be įspėjimo turi būti nutraukiama šiais atvejais: 1) įsiteisėjusiu teismo sprendimu arba kai įsiteisėja teismo nuosprendis.5 ir 6 p. Darbuotojas pagal DK 136 str. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio bankroto atveju Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnis bankrotą apibūdina kaip nemokios įmonės būseną. pripažįstami.1 d. kurie itin reikšmingi sprendžiant atleidimo teisėtumą: 1) darbuotojas yra padaręs darbo drausmės pažeidimą. pvz. DK 136 str. Išvardintais atvejais darbo sutartis nutraukiama be įspėjimo. jeigu ji buvo sudaryta patarnavimo darbams asmeniškai jam atlikti. 2) pažeidimas padarytas po to. kai darbuotojui nors kartą per paskutiniuosius 12 mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda ( tai ir bus pakartotinumas). Tai būtina įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju.Darbuotojais. sutuoktinis. našlys(našlė). Darbuotojo šeimos nariais šiuo atveju gali būti jo tėvai(įtėviai). 2) kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (Kodekso 235 straipsnis). Darbuotojai.

bankroto procedūrą ne teismo tvarka ir tuomet tokia įmonė įgauna bankrutuojančios įmonės statusą. neįmanoma restitucija – sutarties šalių grąžinimas į tą pačią padėtį. o jų sąrašą sudaro administratorius. kuriuo DK straipsniu remiantis tai gali būti padaryta. 4) nuo šešiasdešimties iki šimto dvidešimties mėnesių  keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui. Pradėjus bankroto procesą ( tiek teisme. pvz.nepriklausomai nuo turimo nepertraukiamojo darbo stažo toje darbovietėje. pagal kurį bankrutuojančios įmonės administratorius per 3 darbo dienas nuo kreditorių susirinkimo. išskyrus. Jeigu tinkamų darbų nėra arba darbuotojas nesutinka dirbti kito darbo. įstaigos. priimtas į darbą. pvz. apie bankroto bylos iškėlimą ir perima šių bylų nagrinėjimą. kad aplinkybės.Nutraukus darbo sutartį pagal DK 129 straipsnį ir 136 straipsnio 1 dalies 6 punktą. turintis teisę teikti tokio pobūdžio paslaugas). steigėjo ar pavadinimo pasikeitimas. tuos prieštaravimus reikia pašalinti ( galima ir darbdavio ir darbuotojo iniciatyva). darbo sutartys nutraukiamos laikantis bankroto įstatymų nuostatų. pavėluotą mokėjimą. tarp jų už išmokų. jų pavaldumo. . pvz.nepriklausomai nuo turimo nepertraukiamojo darbo stažo toje darbovietėje. darbo sutartis nutraukiama. t. Bankroto procesą reguliuoja Įmonių bankroto įstatymas. jiems sutikus. padariusiam tokį pažeidimą. Jis atlieka ir įmonės likvidatoriaus funkcijas. Tokių darbuotojų skaičių nustato kreditorių susirinkimas. jei darbo sutarties sudėtinės dalys ( dalis) prieštarauja įstatymų draudžiamosioms nuostatoms. o jei bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka . turi atsirasti ( ar turėjo būti žinomos) bent vienai sutarties šaliai. jeigu nustatoma darbuotojo kaltė. Būtina sąlyga. Jeigu tam tikras prieštaravimas negali būti pašalintas. Priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą. Gali būti sudarytos terminuotosios darbo sutartys dirbti įmonės bankroto proceso metu.. Todėl. .Darbo sutartis. kad darbo sutartyje. nes. kad šiuo atveju darbo sutartis gali būti nutraukiama pagal DK 139 str. Tokiu atveju kreditoriais gali būti turintys teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus fiziniai asmenys. įstaigos ar organizacijos sujungimas. Darbo sutarties prieštaravimų įstatymams pašalinimas Kai darbo sutarties sudėtinės dalys (dalis) prieštarauja įstatymų draudžiamosioms nuostatoms ir tų prieštaravimų negalima pašalinti. dėl kurių neleidžiama sudaryti tam tikros darbo sutarties. atleistam darbuotojui išmokama jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje: 1) iki dvylikos mėnesių  vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio. tiek ne teismo tvarka). Nutraukiant darbo sutartį mokama 2 VDU dydžio išeitinė išmoka. jeigu darbo sutartyje darbuotojui nustatytas darbo užmokestis yra mažesnis už valstybės nustatytą minimalų darbo užmokesčio dydį.. jog ji darbuotojams laiku nesumoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų. kuriose šiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai. Su dalimi darbuotoju. darbuotojas su jo sutikimu turi būti perkeltas į kitą darbą. nes atlikto darbo sąnaudų grąžinti neįmanoma. kokios darbo sutarties nutraukimo tvarkos reikėtų laikytis. Ginčus dėl darbo sutarties nutraukimo ar jos dalių. teismas arba teisėjas praneša kitiems teismams. įmonei įgijus bankrutuojančios įmonės statusą. padalijimas. 2) nuo dvylikos iki trisdešimt šešių mėnesių  dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Apribojimai nutraukti darbo sutartį reorganizuojant įmonę Įmonės. Išeitinė išmoka Išeitinę išmoką reguliuoja DK 140 straipsnis. prieštaraujančių įstatymams. kurioje jie buvo iki negaliojančios sutarties sudarymo. 3) nuo trisdešimt šešių iki šešiasdešimties mėnesių  trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio. taip pat nėra galimybės perkelti darbuotojo jo sutikimu į kitą darbą. įmonės. organizacijos savininko. Pagrindas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei gali būti ir ta aplinkybė. Bankrutavusi įmonė – kai teismo. susijusių su darbo santykiais. tai būtų DK 139 straipsnio nuostatų pažeidimas. DK nenumato darbo sutarties negaliojimo iš dalies dėl to. įstaigos ar organizacijos. verslo ar jo dalies perdavimas negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo santykius. Kyla klausimas – kokiu pagrindu. ar 139 str. 1 dalį. nesulaukęs 18 metų. sudaryta pažeidžiant įstatymus ar Lietuvos Respublikos tarptautinius susitarimus. Kai įmonė likviduojama . kai priimama teismo nutartis likviduoti įmonę dėl bankroto. dėl bankroto. turi būti nutraukiama. tarp jų įmonės darbuotojai ar jų įpėdiniai dėl darbo užmokesčio ir dėl darbo santykių pagrindu atsiradusios žalos nemokėjimo atvejais. tokia sutartis turi būti pakeista. jeigu ji būtų pripažinta negaliojančia. susijusių su darbo santykiais.y. su kuriuo sudaroma pavedimo sutartis. kokios garantijos turėtų būti taikomos atleidžiamam iš darbo darbuotojui? Manoma. tos įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų.kreditorių susirinkimo pripažinta bankrutavusia ir dėl to likviduojama įmonė. darbo sutartis nutraukiama. jeigu asmuo nuslėptų sergąs liga. tokia sutartis galėtų būti nutraukta tik pagal DK 129 str. asmuo. Įmonės administratorius sprendžia daugumą klausimų . bankrutuojančiai įmonei skiriamas administratorius ( fizinis ar juridinis asmuo. kurį tokio amžiaus asmenims draudžiama dirbti. išdalijimas ar prijungimas prie kitos įmonės. tarp jų ir susiję su darbo teisiniais santykiais. Kartu nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles. taikomos įstatymų nustatytos sankcijos. kuriame kreditoriai nusprendė įmonės bankrotą atlikti ne teismo tvarka. nagrinėjantiems bylas. skaičiavimas. ir jeigu ši aplinkybė paaiškėtų po darbo sutarties sudarymo. dienos arba teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos raštu įspėja darbuotojus apie būsimą darbo sutarties nutraukimą ir po 15 darbo dienų nuo įspėjimo nutraukia su jais darbo sutartis. Nutraukiant darbo sutartį mokama 2 VDU dydžio išeitinė išmoka. Kitais atvejais darbo sutartis gali būti nutraukta tik pagal bendrąsias DK nuostatas. dėl kurios draudžiama dirbti tam tikrus darbus. pripažinimo negaliojančiomis sprendžia darbo ginčus nagrinėjantis organas. reglamentuojančius laikinai atvykusių į Lietuvos Respubliką asmenų įdarbinimą.

visuomeninių ar piliečio pareigų atlikimas. 2) tarnybinės komandiruotės. juos būtina apibrėžti. Ši nuostata galioja iki 2010 12 31 d. kurį darbuotojas privalo dirbti jam pavestą darbą.Kasdieninė darbo laiko trukmė neturi viršyti aštuonių darbo valandų. visos jam priklausančios darbo užmokesčio sumos išmokamos: 1) kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju. šventės. kurią atleistas iš darbo darbuotojas pareikalavo atsiskaityti. kai darbuotojas yra darbo vietoje. Atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarka Darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną. 8) prastovos laikas.  ne vėliau kaip atleidimo iš darbo dieną. darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. nustatytą norminiuose aktuose ar sutartyse. DARBO LAIKAS Darbo laiko trukmė – viena iš darbo sutarties sąlygų. Normalus darbo laikas negali būti ilgesnis kaip keturiasdešimt valandų per savaitę. Šis sąrašas nėra baigtinis. jo pradžios ir pabaigos datas. 4 mėnesiai. kai nėra darbuotojo kaltės. jeigu įstatymai ar kolektyvinės sutartys nenustato kitaip. Šiuo metu darbo ir poilsio laikas reguliuojamas TDO konvencijomis. kvalifikacijos kėlimas darbovietėje ar mokymo centruose. kurie jį laidojo  ne vėliau kaip per tris darbo dienas pristačius mirties faktą patvirtinantį dokumentą. tai: 1) faktiškai dirbtas laikas. 3) valstybinių. kuris dirba iki atleidimo iš darbo dienos. pravaikštos. 7) nušalinimo nuo darbo laikas. Jeigu darbuotojas pageidauja. jam priklausantis darbo užmokestis ir kitos sumos išmokamos mirusiojo šeimos nariams arba tiems asmenims. Jei darbuotojui priklauso ne mažesnė kaip penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. kurie neįskaitomi į darbo laiką. saugos priemonėms paruošti ir sutvarkyti. Gali būti nustatyta norma ir per kitą apskaitinį laikotarpį. Ši nuostata galioja iki 2010 12 31 d. 9) kiti norminių teisės aktų nustatyti laikotarpiai. tarnybinės kelionės į kitą vietovę laikas. pvz. išeitinės išmokos sumų mokėjimą išdėstydamas lygiomis dalimis ir ne rečiau kas mėnesį. norminiais teisės aktais. Direktyvos 2003/88/EB 2 str. apribotą ir išimtinį ( maksimalų). kurių metu darbuotojas privalo dirbti jam pavestą darbą. atostogos. darbo laikas skirstomas į normalų. Jei darbuotojui priklauso ne mažesnė kaip penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. DK 143 straipsnyje numatyti laikotarpiai. Nutraukus darbo sutartį kitais pagrindais (išskyrus DK 125 ir 126 straipsniuose bei 127 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus) ir kituose įstatymuose nustatytais atvejais. 6) kiti norminių teisės aktų nustatyti laikotarpiai. darbo įrankiams. todėl darbo laiko teisinis reguliavimas yra svarbus darbuotojų ir darbdavių derybų objektas. 2) kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju. Vyriausybės nutarimai ir kolektyvinės sutartys. o darbuotojo prašymu  darbo užmokesčio dydį ir darbo įvertinimą (charakteristiką). per savaitę – darbo savaitė. Darbo sutarties šalių suderinta darbo laiko norma turi būti tiksliai apibrėžta darbo sutartyse. Darbo laiko trukmė Nustatoma darbo laiko norma per parą vadinama darbo diena. darbdavio žinioje ir vykdo savo veiklą arba atlieka pareigas. Darbo užmokesčio mokėjimas atleidžiant iš darbo ar darbuotojui mirus Darbuotoją atleidžiant iš darbo. daranti įtaką darbuotojo poilsio laikui ( laisvalaikiui) susijusi su darbo užmokesčio skaičiavimu. darbdavys šią išmoką savo sprendimu gali išmokėti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo atleidimo iš darbo dienos.Kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės. 5) pertraukos pailsėti ir pavalgyti. Europos Sąjungos norminiais aktais. Darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas. pateikiama išsamesnė darbo laiko sąvoka – tai bet koks laikas. Siekiant nustatyti konkrečius laikotarpius. darbdavys šią išmoką savo sprendimu gali išmokėti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo atleidimo iš darbo dienos. 5) privalomų medicininių apžiūrų laikas. karinė tarnyba arba mokomosios karinės pratybos. kad įstatymuose ir įstatymų lydimuosiuose norminiuose teisės aktuose gali būti nustatyti ir kiti laikotarpiai. Išimtis gali nustatyti įstatymai. nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį.5) nuo šimto dvidešimties iki dviejų šimtų keturiasdešimties mėnesių – penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Darbo laikas  tai laikas. jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. 6) daugiau kaip dviejų šimtų keturiasdešimties mėnesių  šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio. išeitinės išmokos sumų mokėjimą išdėstydamas lygiomis dalimis ir ne rečiau kas mėnesį.)  per vieną dieną nuo tos dienos. laisvės atėmimo ir kt. pagal norminius teisės aktus įskaitomos į darbo laiką. ( DK 142 str. Į darbo laiką neįeina: 1) pravaikšta. o tai reiškia . darbdavys privalo išduoti jam pažymą apie darbą. . nurodydamas darbo funkcijas (pareigas). tačiau jie negali keisti įsakmių DK nuostatų. numatomą norminiuose aktuose. kuris atleidimo dieną nebedirba (dėl laikino nedarbingumo. kasdieninis (tarp pamainų). 3) laikas. kurie yra laikomi darbo laiku. 4) nedarbingumo laikas. ir kiti jam prilyginti laikotarpiai. 2) neatvykimas į darbą administracijos leidimu. budėjimas darbe ir namuose. Pagal trukmę. jam išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. kassavaitinis poilsis. jeigu nušalintas darbuotojas privalo laikytis nustatytos darbovietėje tvarkos.). DK nuostatomis bei kt. reikalingas darbo vietai. 3) darbuotojui mirus. 4) pertraukos darbe. 6) stažuotė.

emocine įtampa. Kodekse – krūtimi maitinanti moteris). įskaitant viršvalandžius. kuriems sukako 15 metų). taip pat kai pagal darbo sutartį darbuotojas yra priimtas dirbti naktį. Darbuotojų. kurioje įvertinus riziką nustatyta. dirbančių ne vienoje darbovietėje arba vienoje darbovietėje. Lietuva yra ratifikavusi TDO konvenciją Nr. Tokių darbų sąrašą tvirtina Vyriausybė. vaikų auklėjimo įstaigų. kai dirbama ne mažiau kaip savaitę ne mokslo metų laiku (šis darbo laikas gali būti pailgintas iki 8 valandų per dieną ir 40 valandų per savaitę vaikams. bet pagal dvi ar daugiau darbo sutarčių. Ši darbo trukmės rūšis yra numatoma Europos Tarybos direktyvoje Nr. dėstytojams – ne daugiau kaip 36 valandos ir pan. Moksleivių iki 18 metų. krūtimi maitinančiai moteriai (motinos. vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų. darbo dienos trukmė negali būti ilgesnė kaip dvylika valandų. Įmonės. 2) darbuotojo reikalavimu dėl jo sveikatos būklės pagal sveikatos įstaigos išvadą. pateikusios darbdaviui sveikatos priežiūros įstaigos pažymą apie gimdymą ir auginančios vaiką. dirbantiems lengvus darbus – iki 2 valandų per dieną mokslo metų laiku ir 12 valandų per savaitę.97/81EB „ Dėl bendrojo susitarimo dėl darbo ne visą darbo dieną“. auginančiam vaiką iki trejų metų. arba 7 valandos per dieną ir 35 valandos per savaitę. 2) asmenims. kad augina ir maitina krūtimi savo vaiką. auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų arba du vaikus iki 12 metų. kurį privalu nustatyti tam tikrų kategorijų darbuotojams. tačiau už jį mokama kaip už normalų darbo laiką. kasdienė ir savaitės darbo laiko trukmė nustatoma įvertinant darbo aplinkos tyrimo rezultatus. kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine. darbuotojas turi savo darbą reguliuoti taip. darbas apmokamas proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui. Sutrumpintas darbo laikas Sutrumpintas darbo laikas – tai norminiais teisės aktais nustatytas trumpesnis už normalų darbo laikas. Kodekse – neseniai pagimdžiusios moterys). Pagal DK 214 straipsnį darbuotojams.  vaikams. o auginantiems tris ir daugiau vaikų iki 12 metų – dvi dienos per mėnesį ( ( arba atitinkamai sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę). dirbančių tokioje darbo aplinkoje. bei darbuotojui. Naktinio darbo atveju ( naktiniu laikomas darbas. Sutrumpintas darbo laikas yra trumpesnis nei normalus. kol jam sukaks vieneri metai. mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. dirbantiems darbo aplinkoje. darbuotojui. įstaigos ir organizacijos gali nustatyti moksleivių darbo užmokesčio priemokas. . bet už jį mokama proporcingai dirbtam laikui. neseniai pagimdžiusiai moteriai (motinos. už sutrumpintą darbo laiką mokama kaip už visą darbo laiką. kai mokykloje vyksta pamokos. atsižvelgiant į jų darbo pobūdį ar psichofizines savybes. auklėtojams. kad būtų užtikrintas minimalus dienos ir savaitės poilsis. budėtojams patalpose darbo laikas gali būti iki dvidešimt keturių valandų per parą. Sutrumpinto darbo laiko atveju aukščiau išvardytiems darbuotojams. kad sveikatai kenksmingų veiksnių dydžiai viršija darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų leistinus dydžius (kiekius) ir kai techninėmis ar kitomis priemonėmis jų kiekio darbo aplinkoje sumažinti iki sveikatai nekenksmingų dydžių neįmanoma. per septynias dienas neturi viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų. bet ne ilgesnis kaip trisdešimt šešios valandos per savaitę. Darbuotojams. ne visas darbo dienos arba darbo savaitės darbo laikas nustatomas: 1) darbuotojo ir darbdavio susitarimu. pateikusios darbdaviui sveikatos priežiūros įstaigos pažymą. Pagal DK 145 str. o poilsio tarp darbo dienų laikas privalo būti ne trumpesnis kaip dvidešimt keturios valandos. vadovaujantis Vyriausybės patvirtintais sutrumpinto darbo laiko trukmės nustatymo pagal darbo aplinkos veiksnius kriterijais ir tvarka. . sutrumpintas darbo laikas nustatomas: 1) asmenims iki aštuoniolikos metų  pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatas. 3) pareikalavus nėščiai moteriai. mokytojams – ne daugiau kaip 36 valandos. dirbantiems vaikų globos namuose – 30 valandų. Dirbant keliose darbovietėse. tačiau ne tada. pvz. išskyrus moksleivius. dirbantiems naktį. kurio bent trys valandos tenka laikotarpiui nuo 22 valandos vakaro iki 6 valandos ryto) darbo laikas sutrumpinamas viena valanda ( DK 154 str. Tokių darbuotojų vidutinis darbo laikas per septynių dienų laikotarpį neturi viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų.Maksimalus darbo laikas. Atitinkamai su šia direktyva yra suderintas ir DK. Ne visas darbo laikas gali būti nustatomas keliomis pagrindinėmis formomis: kaip ne visa darbo savaitė.  paaugliams – ne daugiau kaip 8 valandos per parą kartu su kasdiene pamokų trukme ir ne daugiau kaip 40 valandų per savaitę kartu su pamokų trukme per savaitę. kurį darbuotojui prašant darbdavys privalo nustatyti. Įstatymai numato išimtis iš normalaus darbo laiko normos. ryšių specializuotų tarnybų bei avarijų likvidavimo specializuotų tarnybų ir kitų tarnybų. Apribotas darbo laikas yra dviejų rūšių : sutrumpintas ir ne visas. dirbančių nepertraukiamo budėjimo režimu) darbuotojams. globos (rūpybos).Ne visas darbo laikas yra trumpesnis už normalų. 3) asmenims. kurioje įtvirtintas 40 valandų darbo savaitės principas. DK 146 str. dirbančių laisvu nuo mokslo metu. darbo laikas nustatomas atsižvelgiant į darbo aplinką. Konkreti darbuotojų. energetikos. suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį ( arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę). Tam tikrų kategorijų (gydymo. Ne visas darbo laikas Ne visas darbo laikas – šalių susitarimu nustatytas arba norminiais teisės aktais nustatytų kategorijų darbuotojams leidžiamas pasirinkti trumpesnis už normalų darbo laikas. 47 „ Dėl darbo laiko sutrumpinimo iki 40 valandų per savaitę“. jeigu dirbama trimestro arba semestro metu. kuriomis nustatomas trumpesnis už normalų darbo laikas.) nakties darbo trukmė netrumpinama esant nepertraukiamai gamybai. kaip ne visa darbo diena ir šių formų kombinacija.

Darbo metu suteikiamos ir į darbo laiką įskaitomos pertraukos. Darbo (pamainų) grafikus tvirtina administracija suderinusi su įmonės. įstaigoje. kad prašymas atmestas. Šiuolaikinėje ekonominėje ir socialinėje situacijoje vis didesnę reikšmę įgauna galimybė dirbti netradicinę darbo dieną arba netradiciniu darbo režimu. mėnesį). kuriose įvesta suminė darbo laiko apskaita. Darbuotojams nustatoma penkių darbo dienų savaitė su dviem poilsio dienomis. įstaigose ir organizacijose. darbo laiko apskaitos taisykles nustato darbdavys. 5) neįgaliojo reikalavimu pagal Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduotą išvadą. pertraukos ir pabaiga. organizacijose nustato Vyriausybė. jos pradžia ir pabaiga. savaitės. atskiruose cechuose. keliant kvalifikaciją. susitarus ne visas darbo laikas gali būti nustatomas sumažinant savaitės darbo dienų skaičių arba sutrumpinant darbo dieną (pamainą). nurodytų DK 146 straipsnio 1 dalies 2–6 punktuose. įstaigų. 2. organizacijos darbo tvarkos taisyklėse. kai dėl to susitariama kolektyvinėje sutartyje. ypač smulkaus verslo sektoriuje. organizacijos darbuotojų atstovais ( Kodekso 19 straipsnis) arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka. darbuose. arba darant ir viena. apskaičiuojant darbo stažą. Įmonėse.4) darbuotojo iki aštuoniolikos metų reikalavimu. savaitę.Draudžiama skirti darbuotoją dirbti dvi pamainas iš eilės. kai darbo dienų skaičius per savaitę 5 ar 6 dienos. darbo grafikai paskelbiami viešai įmonių. terminuotas. 6) darbuotojo. Vyriausybės nustatytos sąlygos gali būti netaikomos.Įmonėse. Darbas ne viso darbo laiko sąlygomis nesukelia jokių apribojimų nustatant kasmetinių atostogų trukmę. įstaigos. jeigu prašyme nėra nurodyta ne viso darbo laiko nustatymo data. namudinis. Darbo grafikai paskelbiami viešai įmonių ir jų padalinių informaciniuose stenduose ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki šių grafikų įsigaliojimo. taip pat vėliau (pakeičiant darbo sutartį). taip pat pertraukos pailsėti ir pavalgyti trukmė. Nepranešus apie sprendimo priėmimą. Darbuotojai. neapriboja kitų darbuotojo darbo teisių. organizacijos darbo tvarkos taisykles. organizacijose. laikoma.savaitės. dalis bedarbių. suminį. Darbo laiko režimo elementai yra šie: 1. mėnesio. kurie pagal atliekamą darbo funkciją savo darbo laiką visiškai ar iš dalies tvarko savo nuožiūra. lankstų ( suskaidytą) budėjimo. vieni auginantys vaiką iki keturiolikos metų. kurias tvirtina darbdavys. įstaigos. 3. pageidauja dirbti moterys. mažas pajamas gaunantys asmenys ir besimokantis jaunimas. jos pradžia ir pabaiga. kuriose dėl gamybos pobūdžio ar kitų sąlygų penkių darbo dienų savaitė neįmanoma. suderinęs su darbuotojų atstovais.Darbo savaitės rūšis. privaloma kiekvienam darbuotojui Pagal darbo laiko paskirstymą režimus galima skirstyti į padienį( pamainos). rašytinius prašymus dėl ne viso darbo laiko privalo išnagrinėti ir raštu informuoti darbuotoją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po prašymo gavimo dienos. skiriant į aukštesnes pareigas. Kitas su ne viso darbo laiko nustatymo tvarka susijusias sąlygas nustato Vyriausybė. Darbas apmokamas proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui. paslaugos ir pan. Lanksčiau organizuotą darbą. kito apskaitinio laikotarpio. auginančios vaikus. baruose.Įmonėse. ir kita. Jeigu kitaip nenustatyta sveikatos priežiūros įstaigos išvadoje. Darbuotojų dirbtas darbo laikas žymimas Vyriausybės patvirtintos pavyzdinės formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose.Darbo dienos trukmė – valandomis ir minutėmis išreikšta darbo laiko norma. Kiekvieno darbuotojo darbo ir poilsio laiko paskirstymas (kaita) per parą.. įstaigose. turi pirmumo teisę pasirinkti darbo pamainą.Ne visas darbo laikas gali būti nustatytas. Darbuotojo rašytinį prašymą nustatyti ne visą darbo laiką šalių susitarimu (DK 146 straipsnio 1 dalies 1 punktas) darbdavys arba jo įgaliotas asmuo privalo išnagrinėti ir apie priimtą sprendimą raštu informuoti darbuotoją ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Darbo laiko režimas yra neatsiejama darbo tvarkos dalis. Ne viso darbo laiko sąlyga turi būti nustatoma darbo sutartyje. Darbo laiko režimas nustatomas įmonės. Ne visas darbo laikas darbo dieną gali būti suskaidomas dalimis. nustatoma darbuotojo darbo laiko pradžia. nustatoma šešių darbo dienų savaitė su viena poilsio diena. organizacijoje dirbančių darbuotojų. kai darbuotojas priimamas į darbą (sudarant darbo sutartį). Lankstaus darbo organizavimo formos gali būti: : darbo vietos skaidymas įvedus ne visą darbo dieną ir atisakius viršvalandžių. savaitę ar apskaitinį laikotarpį. Darbo laiko pradžią ir pabaigą valstybės ir savivaldybių įmonėse. taip pat kasdieninio darbo (pamainos) pradžia ir pabaiga nustatoma pagal įmonės. Dažniausiai įmonėse nustatomas dienos arba savaitės darbo laiko režimas. Darbdavys arba jo įgaliotas asmuo įmonėje. reikalavimu pagal sveikatos įstaigos išvadą. Darbo laiko režimas Darbo laiko rėžimas – darbuotojo darbo laiko trukmės paskirstymas per tam tikrą kalendorinį laikotarpį ( parą. kurią darbuotojas privalo dirbti per parą. Darbo režimas – tai darbuotojo darbo laiko planas įvairiais apskaitos laikotarpiais: dienos. įstaigos. Darbo laiko trukmė per ataskaitinį laikotarpį neturi viršyti tai darbuotojų kategorijai nustatyto darbo . esant būtinumui ir atsižvelgus į darbuotojų atstovų nuomonę ( Kodekso 19 str. Darbuotojams. Atsižvelgiant į darbo laiko režimą. distancinis darbas. 4. Darbuotojai privalo dirbti darbo (pamainų) grafikuose nustatytu laiku. Suminė darbo laiko apskaita 1. savarankiškas užimtumas. lankstesnis pamainų organizavimas.) ar kitais kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais galima taikyti suminę darbo laiko apskaitą.Pamaininis darbo pobūdis ir darbo pamainos trukmė. slaugančio sergantį šeimos narį. įstaigose. Galimybės dirbti įvairiais darbo laiko režimais taikymas vadinamas lanksčiu darbo laiku. Darbdavys privalo užtikrinti tolygų pamainų keitimąsi. organizacijų ir jų padalinių informaciniuose stenduose ne vėliau kaip prieš savaitę iki šių grafikų įsigaliojimo. jeigu yra galimybė.

Darbdavys privalo žymėti darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose tikslią kiekvieno darbuotojo dirbtų viršvalandžių apskaitą. kad darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius. Apskaitinio laikotarpio trukmė negali būti ilgesnė kaip 4 mėnesiai. ( Kodekso 195 str. o kitais atvejais leidžiama organizuoti viršvalandinius darbus tik darbuotojui raštiškai sutikus. auginantys vaiką iki trejų metų. kad kroviniai nesusikauptų išsiuntimo bei paskirties punktuose ir būtų išvengta transporto priemonių prastovos.) Dirbti viršvalandinius darbus neleidžiama skirti: jaunesnius kaip aštuoniolikos metų asmenis. Viršvalandiniu darbu nelaikomas administracijos pareigūnų darbas. 146 straipsniuose ir 149 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytą darbo laiko trukmę. 3 d. darbuotojams jų pageidavimu sutrumpinama darbo diena arba suteikiama poilsio diena ( dienos) darbo.valandų skaičiaus. Tokių pareigų sąrašas nustatomas kolektyvinėse sutartyse. būtini krašto apsaugai. Jeigu suminės darbo laiko apskaitos laikotarpiu viršijamas tai darbuotojų kategorijai nustatytas darbo valandų skaičius. per darbo dieną ( pamainą). viršijantis nustatytą darbo trukmę. jeigu nutraukus pradėtą darbą gali sugesti medžiagos ar įrengimai. Viršvalandinių darbų trukmė Darbuotojo viršvalandinis darbas per dieną ( pamainą) neturi viršyti keturių valandų ir šimto dvidešimties valandų per metus. už faktiškai dirbto laiko ir nustatyto darbo laiko skirtumą yra apmokama kaip už prastovą. kai darbdavys gali skirti viršvalandinius darbus ( įsigaliojo 2010 08 01) Pagal DK 151 straipsnį viršvalandinius darbus darbdavys gali skirti dirbti šiais išimtiniais atvejais: 1) kai dirbami darbai. negali būti dirbama ilgiau kaip 48 val. 145. šiais atvejais administracija turi nedelsdama. 2. suminės darbo laiko apskaitos įvedimo įmonėse. Darbdavys gali skirti dirbti viršvalandinius darbus tik išimtinais atvejais. Nėščios moterys. 3 dalis. reglamentavo kad „ darbus. kai darbo aplinkos veiksniai viršija leistinus dydžius ir kitais įstatymų bei kolektyvinės sutarties nustatytais atvejais. mokant už šį papildomą poilsio laiką VDU ar papildomai apmokama kaip už viršvalandinį darbą. dirbami viršijant DK 144 straipsnio 1 dalyje. Darbo trukmė švenčių ir poilsio dienų išvakarėse . Seimo patvirtintomis DK pataisomis atsisakyta draudimo dirbti viršvalandinius darbus. Jeigu taikoma suminė darbo laiko apskaita. jeigu dėl jų gedimo didelis darbuotojų skaičius turėtų nutraukti darbą. neseniai pagimdžiusios moterys. kurioms esant gali būti įvedama suminė darbo laiko apskaita. organizacijose tvarką nustato Vyriausybė“ Suminė darbo laiko apskaita gali būti įvedama darbdavio sprendimu ir atsižvelgiant į darbuotojų atstovų nuomonę. 2 dalyje. kai būtina ištuštinti transporto įmonių sandėlius. privalo būti garantuota nustatyta paros ir savaitės nepertraukiamojo poilsio trukmė ( DK 160 ir 161 str. įstaigose. taip pat transporto priemonėms pakrauti ir iškrauti. Už viršvalandinius darbus mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio. Nuo 2010 08 01 d. Jeigu suminės darbo laiko apskaitos laikotarpiu darbuotojas dėl nuo darbdavio priklausančių priežasčių dirba mažiau negu tai darbuotojų kategorijai nustatytas valandų skaičius. ne vėliau kaip po pusės pamainos. bet ne daugiau kaip šimto aštuoniasdešimties valandų per metus. Nuo šios datos nebegalios DK 149 str. sąlygas. gaivalinių nelaimių. per savaitę ir 12 val. krūtimi maitinančios moterys. kuriuos nustato DK 151 straipsnis. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatyta kitokia metinė viršvalandinių darbų trukmė. 3) kai būtina užbaigti pradėtą darbą. Kitais atvejais viršvalandiniai darbai gali būti organizuojami tik gavus rašytinį darbuotojo sutikimą arba rašytinį darbuotojo prašymą.Jeigu taikoma suminė darbo laiko apskaita. Išimtiniai atvejai. 2) kai dirbami visuomenei būtini darbai. neįgalieji gali būti skiriami dirbti viršvalandinius darbus. 7) kai tai numatyta kolektyvinėje sutartyje. įsigalioja 2010 08 01 d. 4) kai dirbami mechanizmų arba įrengimų remonto ir atstatymo darbai. asmenis. nurodyti 1 ir 2 dalyse. Tačiau šie pakeitimai neturi įtakos DK nustatytiems viršvalandžių apribojimams. ir neįgalieji gali būti skiriami dirbti viršvalandinius darbus tik jų sutikimu. šalinamos atsitiktinės ar staiga atsiradusios aplinkybės dėl avarijų. nurodyto DK 186 str. ir siekiant užkirsti kelią nelaimėms bei pavojams. darbuotojai. 1 d. jeigu dėl to gali sutrikti darbo procesas. 5) kai darbo tęsti neatvyksta pamainininkas.) Suminės darbo laiko apskaitos pakeitimai. Be to. kolektyvinėje sutartyje arba darbo tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka. darbo tvarkos taisyklėse. bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą. 6) pakrovimo ir iškrovimo operacijoms ir su jomis susijusiems transporto darbams atlikti. Visais atvejais turi būti laikomasi poilsio laiko normų. ji pripažinta netekus galios. jeigu to jiems nedraudžia Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada. DK 149 str. Viršvalandinių darbų apribojimas Viršvalandiniais laikomi darbai. kai darbdavys gali skirti dirbti viršvalandinius darbus. vieni auginantys vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų. tai reiškia. kurio dėl nenumatytos ar atsitiktinės kliūties esamomis techninėmis gamybos sąlygomis nebuvo galima užbaigti per darbo valandų skaičių. ( ši nuostata įsigaliojo nuo 2010 08 01 d. numatyti išimtinius atvejus. pakeisti pamainininką kitu darbuotoju.). darbuotojai. kurie mokosi bendrojo lavinimo ir profesinėse mokyklose nenutraukdami darbo  mokymosi dienomis.

Jeigu darbuotojas dirba toje pačioje darbovietėje daugiau kaip pagal vieną darbo sutartį. jei tos darbo dienos trukmė neviršija šešių valandų. kuriems dirbti naktį neleidžia sveikatos priežiūros įstaigos išvada. sveikata nemokamai tikrinama Vyriausybės nustatyta tvarka. jeigu jiems nedraudžia Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada. krūtimi maitinančios moterys. taip pat darbuotojus.Darbuotojas pertrauką pailsėti ir pavalgyti naudoja savo nuožiūra. taip pat namuose negali viršyti aštuonių valandų per parą. kad darbuotojai reguliariai turi poilsio pertraukas. švenčių dienų išvakarėse viena valanda darbo laikas sutrumpinamas pagal abi darbo sutartis. Ši pertrauka paprastai suteikiama praėjus pusei darbo dienos (pamainos) laiko. Budėjimo laikas įmonėje kartu su darbo dienos (pamainos) trukme (kai budima darbo dienai (pamainai) pasibaigus) negali viršyti DK 144 straipsnyje nustatytos darbo dienos (pamainos) trukmės. 145. vadovaudamasis sveikatos priežiūros įstaigos išvada. Esant šešių dienų darbo savaitei. Dirbti naktį draudžiama skirti asmenis iki aštuoniolikos metų. neseniai pagimdžiusios moterys ir krūtimi maitinančios moterys. kurių trukmė išreškiama laiko vienetais ir kurios yra pakankamai ilgos ir nepertraukiamos. jeigu jiems nedraudžia Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada. POILSIO LAIKAS Poilsio laikas  tai visoks laikas. nėščios moterys. Jis šiuo laiku gali palikti darbo vietą.Esant šešių dienų darbo savaitei. Už darbą naktį mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio.Neįgalieji. darbdavys. kad darbuotojams būtų sudarytos . nurodyto DK 186 str. 2) papildomos ir specialios pertraukos pailsėti darbo dienos (pamainos) laiku. bet ne vėliau kaip po keturių darbo valandų. auginantys vaiką iki trejų metų. darbdavys gali pavesti darbuotojui ne dažniau kaip kartą per mėnesį. 4) savaitės nepertraukiamasis poilsis. jog dėl nuovargio ar kitokių neįprastų darbo modelių trumpu ar ilgesniu darbo metu darbuotojai nesusižeis patys. bei darbuotojai. Ši pertrauka neįskaitoma į darbo laiką. bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą. neįgalieji. privalo perkelti darbuotoją dirbti tik dieną. o budėjimo trukmė įmonėje poilsio ir švenčių dienomis. gali būti skiriami dirbti naktį tik jų sutikimu. budėti įmonėje arba namuose gali būti skiriami tik jų sutikimu. Pakankamas poilsis reiškia. Pertrauka pailsėti ir pavalgyti Darbuotojams suteikiama ne ilgesnė kaip dviejų valandų ir ne trumpesnė kaip pusės valandos pertrauka pailsėti ir pavalgyti. kuris nepriskiriamas darbo laikui. kad būtų galima užtikrinti. jog bus atlikti neatidėliotini darbai. arba apmokama kaip už viršvalandinį darbą. kai viršijama darbo laiko trukmė (Kodekso 144 straipsnio 1 ir 2 dalys. Darbas naktį Nakties laikas yra kalendorinis laikas nuo dvidešimt antros valandos iki šeštos valandos. 5) kasmetinis poilsio laikas (švenčių dienos. auginantys vaiką iki trejų metų. dirbančių naktį. Budėjimas įmonėje prilyginamas darbo laikui.Nakties darbo trukmė netrumpinama esant nepertraukiamai gamybai. Naktinis darbo laikas sutrumpinamas viena valanda. Budėjimas Ypatingais atvejais. Jeigu nustatoma. nesužalos savo bendradarbių ar kitų asmenų ir nepakenks savo sveikatai. kad darbas naktį pakenkė arba gali pakenkti darbuotojo sveikatai. kad visi darbuotojai turi turėti pakankamai laiko poilsiui. darbuotojai. 146 straipsniai ir 149 straipsnio 1 dalis). išskyrus sutrumpintą darbo laiką dirbančius darbuotojus. o darbuotojo sutikimu  ne dažniau kaip kartą per savaitę budėti įmonėje arba namuose pasibaigus darbo dienai arba poilsio ir švenčių dienomis. Nėščios moterys. o budėjimas namuose  ne mažiau kaip pusei darbo laiko. kad darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius. atostogos). 2 dalyje. kai reikia užtikrinti įmonėje darbo tvarką ar garantuoti. jeigu trys darbo valandos tenka nakčiai. taip pat kai pagal darbo sutartį darbuotojas yra priimtas darbui naktį. Direktyva 2003/88/EB nurodo. arba darbuotojo pageidavimu šis poilsio laikas gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų. taip pat darbuotojo pageidavimu (jei turi nusiskundimų dėl nakties darbo). vieni auginantys vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų. poilsio ir švenčių dienų išvakarėse gali būti dirbama be pertraukos pailsėti ir pavalgyti tik tada. prieš poilsio dieną darbas neturi trukti ilgiau kaip penkias valandas. Poilsio laiko rūšys yra šios: 1) pertrauka pailsėti ir pavalgyti. darbuotojai. neįgalųjį slaugantys asmenys. vieni auginantys vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų.Švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama viena valanda. tai reiškia.Naktiniu laikomas darbas. Darbuotojų. darbuotojai. 3) paros nepertraukiamasis poilsis tarp darbo dienų (pamainų). Budėti įmonėje arba namuose negalima skirti asmenų iki aštuoniolikos metų. ar namuose per artimiausią mėnesį privalo būti suteikiamas poilsio laikas tokios pat trukmės kaip budėjimas įmonėje ar darbo laikui prilygintas budėjimo laikas (budint namuose).Darbdavys privalo pasirūpinti. Už budėjimą įmonėje. Tai nustatyta vadovaujantis Direktyvos 2003/88 4 straipsnyje. neseniai pagimdžiusios moterys.

Papildomų ir specialių pertraukų skaičius. poilsio dienas nustato savivaldybės vykdomoji institucija. įstaigose ir organizacijose gali būti perkeltos Vyriausybės nutarimu. kolektyvinė ir darbo sutartis. neseniai pagimdžiusias moteris ir krūtimi maitinančias moteris. Dėl poilsio dienų perkėlimo darbo laikas negali pailgėti. muziejai ir kt. 2 dalyje arba darbuotojo pageidavimu kompensuojama suteikiant jam per mėnesį kitą dieną arba tą dieną pridedant prie kasmetinių atostogų ir mokant už tas dienas darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį( DK 194 str. . darbuotojus. kuri yra nustatyta pagal grafiką. Papildomos ir specialios pertraukos Atsižvelgiant į darbo sąlygas. Savaitės nepertraukiamasis poilsis Bendra poilsio diena yra sekmadienis. 9) rugpjūčio 15-ąją  Žolinę (Švč. įstaigose ir organizacijose nedirbama šiomis švenčių dienomis: 1) sausio 1-ąją  Naujųjų metų dieną. poilsio dienos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojamose įmonėse. papildomai neatlyginama. energijos tiekimo įmonės. taip pat neatidėliotinus remonto ir krovos darbus. mokama ne mažiau kaip dvigubai. kuris kitoms įmonėms. jeigu jis nenumatytas pagal grafiką. sveikatos priežiūros įstaigos. Esant suminei darbo laiko apskaitai. asmenis iki aštuoniolikos metų dirbti poilsio dienomis galima skirti tik jų sutikimu. Skirti dirbti poilsio dienomis draudžiama. 4) sekmadienį ir pirmadienį  krikščionių Velykų (pagal vakarietiškąją tradiciją) dienomis. Ji įskaitoma į darbo laiką. 1 d. darbuotojui turi būti suteikiama galimybė pavalgyti darbo laiku. darbuotojams darbo laiku suteikiamos papildomos pertraukos pailsėti. Šie reikalavimai atitinka Direktyvos 2003/88 EB 3 straipsnio nuostatas. bei darbuotojus.). trukmė ir poilsio vieta atsižvelgiant į konkrečias darbo sąlygas nustatomi kolektyvinėse sutartyse bei darbo tvarkos taisyklėse. Nėščias moteris. privalo būti suteikta mažiausiai trisdešimties minučių papildoma pertrauka pailsėti darbo metu.  šeštadienis ir sekmadienis. 7) birželio 24-ąją – Rasos ir Joninių dieną. Tuose darbuose. Papildomos ir specialios pertraukos įskaitomos į darbo laiką. 10) lapkričio 1-ąją  Visų Šventųjų dieną. taip pat dirbant sunkų fizinį ar didelės protinės įtampos reikalaujantį darbą arba darbą veikiant kitiems nepalankiems sveikatai veiksniams. 2) vasario 16-ąją  Lietuvos valstybės atkūrimo dieną. Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną). kuriose bendrą poilsio dieną negalima nutraukti darbo dėl to. 6) pirmąjį gegužės sekmadienį  Motinos dieną. taip pat kitose nepertraukiamos gamybos įmonėse poilsio dienos suteikiamos kitomis savaitės dienomis iš eilės kiekvienai darbuotojų grupei pagal darbo (pamainų) grafikus. kuriose negalima sustabdyti darbo dėl techninių gamybos sąlygų arba dėl to. 5) gegužės 1-ąją  Tarptautinę darbo dieną. kad reikia nuolat nepertraukiamai aptarnauti gyventojus. kurių darbo laiko trukmė yra ilgesnė negu keturios valandos. skaičiuojant nuo darbuotojo darbo užmokesčio. 8) liepos 6-ąją  Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną.tinkamos sąlygos per pertrauką pailsėti ir pavalgyti. privalo būti suteikiamos specialios pertraukos. išskyrus DK ir kituose norminiuose teisės aktuose nustatytus atvejus. Asmenims iki aštuoniolikos metų turi būti suteikiamos ne mažiau kaip dvi poilsio dienos per savaitę. Suteikiamos ne trumpesnės kaip 30 minučių pertraukos ne rečiau kaip kas 3 valandas motinoms kūdikiui maitinti . kai aplinkos temperatūra žemesnė kaip 10 C. Nustatytais atvejais abi poilsio dienos turi būti suteikiamos iš eilės.) Švenčių dienos Įmonėse. kur dėl gamybos sąlygų negalima daryti pertraukos pailsėti ir pavalgyti. o esant penkių dienų darbo savaitei. pabaigą ir kitas sąlygas nustato darbo tvarkos taisyklės. Įmonėms ir organizacijoms. Derinant darbuotojų poilsio laiką su švenčių dienomis. organizacijos). Už darbą poilsio dieną. jų nustatymo tvarką tvirtina Vyriausybė. išskyrus tokius darbus. kurių sustabdyti negalima dėl techninių gamybos sąlygų (nepertraukiamai veikiančios įmonės. būtinus gyventojams aptarnauti. 11) gruodžio 25-ąją ir 26-ąją  Kalėdų dienomis. Paros poilsis Kasdieninio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė negali būti trumpesnė kaip vienuolika valandų iš eilės. Įmonėse ir organizacijose. kad reikia aptarnauti gyventojus (miesto transportas. Už darbą poilsio dieną. vienus auginančius vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų. 3) kovo 11-ąją  Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną. Jie sudaromi ir tvirtinami DK 147 straipsnyje nustatyta tvarka.Pertraukos pailsėti ir pavalgyti pradžią. darbo grafikas. nurodyto DK 186 str. o asmenims nuo šešiolikos iki aštuoniolikos metų  ne trumpesnis kaip dvylika valandų ir apimti laiką nuo dvidešimt antros valandos iki šeštos valandos. darbus. Savaitės nepertraukiamasis poilsis turi trukti ne mažiau kaip trisdešimt penkias valandas. Jaunesniems kaip aštuoniolikos metų darbuotojams. darbuotojams suteikiamos poilsio dienos pagal darbo (pamainų) grafikus (tvarkaraščius).Dirbant lauke arba nešildomose patalpose. įstaigoms ir organizacijoms būtų rekomendacinio pobūdžio. Kasdieninio nepertraukiamojo poilsio laikas darbuotojams iki šešiolikos metų privalo būti ne trumpesnis kaip keturiolika valandų. teatrai. auginančius vaiką iki trejų metų.

jeigu jis nenumatytas pagal grafiką. 2003. – 2 kalendorinės dienos. Vyriausybė tvirtina darbuotojų. 2 dalyje. bei darbuotojus. Už darbą poilsio dieną. organizacijos). Į šį stažą neįeina laikas. kiek iš viso valandų jie dirbo tokioje aplinkoje tais metais. auginančius vaiką iki trejų metų. susijęs su važiavimu ar yra kilnojamojo pobūdžio. kategorijų sąrašą ir nustato jame konkrečią pailgintų atostogų trukmę kiekvienai darbuotojų kategorijai. emocine. 3) neįgaliesiems. suteikiamos 5 kalendorinės dienos. 3) už ypatingą darbų pobūdį.y. nenutraukiančiais darbo stažo. ATOSTOGOS Atostogų rūšys Atostogos yra kasmetinės ir tikslinės. Kasmetinės minimaliosios trisdešimt penkių kalendorinių dienų atostogos suteikiamos: 1) darbuotojams iki aštuoniolikos metų. būtinus gyventojams aptarnauti. – darbuotojams. Kasmetinės atostogos Kasmetinės atostogos  tai kalendorinėmis dienomis skaičiuojamas laikotarpis. asmenis iki aštuoniolikos metų dirbti švenčių dienomis galima skirti tik jų sutikimu. pailgintos ir papildomos. mokama ne mažiau kaip dvigubai. lauko sąlygomis. nuo 20 iki 40 procentų – 2 kalendorinės dienos. 2) už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą toje darbovietėje. Nėščias moteris. 116 „Dėl Kompensuojamų išmokų dydžio ir mokėjimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin. Dirbantiems ne visą darbo laiką kasmetinės atostogos netrumpinamos. nurodytas DK 186 str. kurių darbas (ne mažiau kaip pusė viso darbo laiko per metus. ir dėl to jiems kompensuojamos su tuo susijusios padidėjusios išlaidos. darbuotojus. vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. 2 dalyje arba darbuotojo pageidavimu kompensuojama suteikiant jam per mėnesį kitą dieną arba tą dieną pridedant prie kasmetinių atostogų ir mokant už tas dienas darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį( DK 194 str. nuo 60 iki 80 procentų – 4 kalendorinės dienos. neatitinkančiomis normalių darbo sąlygų. 4) kitiems įstatymų nustatytiems asmenims. taip pat neatidėliotinus remonto ir krovos darbus. jeigu tokioje aplinkoje dirbta nuo 80 iki 100 procentų darbo laiko. – 3 kalendorinės dienos. nurodyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 170 straipsnio 1 dalyje. paliekant darbo vietą (pareigas) ir mokant vidutinį darbo užmokestį. taip pat kurių darbo sąlygos yra specifinės. 2) darbuotojams. įskaitomas faktiškai dirbtas laikas toje darbovietėje ir kiti laikotarpiai. protine įtampa bei profesine rizika. kurioje sveikatai kenksmingų veiksnių dydžiai viršija darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nustatytus leistinus ribinius dydžius (kiekius). kai techninėmis ar kitomis priemonėmis jų darbo aplinkoje sumažinti iki sveikatai nekenksmingų dydžių neįmanoma. turinčių teisę į šias atostogas.Skirti dirbti švenčių dienomis draudžiama. organizacijoje. kurių sustabdyti negalima dėl techninių gamybos sąlygų (nepertraukiamai veikiančios įmonės. įstaigoje. . 1 d. už kurį suteikiamos kasmetinės papildomos atostogos. dirbtas įmonėje.) Už darbą švenčių dieną pagal grafiką mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. nutarimu Nr. Nr. už kiekvienų paskesnių 5 metų darbo stažą toje darbovietėje – 1 kalendorinė diena. t. darbus. kurių darbas susijęs su didesne nervine.  už ypatingą darbų pobūdį – darbuotojams. išskyrus tokius darbus. Kasmetinės minimaliosios atostogos Bendra kasmetinių minimaliųjų atostogų trukmė  dvidešimt aštuonios kalendorinės dienos. neseniai pagimdžiusias moteris ir krūtimi maitinančias moteris. Kasmetinės atostogos yra minimaliosios. tuo atveju. skaičiuojamų priklausomai (proporcingai) nuo to. suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti. 11-413). – iki 5 kalendorinių dienų. turintiems didesnį kaip 10 metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje. už kuriuos suteikiamos atostogos) atliekamas kelionėje. vienus auginančius vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų. iki 20 procentų – 1 kalendorinė diena. Kasmetinės papildomos atostogos Kasmetinės papildomos atostogos suteikiamos: 1) darbuotojams už darbą sąlygomis.  už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą toje darbovietėje – darbuotojams. vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų. DK 162 straipsnyje nurodytos švenčių dienos į atostogų trukmę neįskaitomos. Į ilgalaikį nepertraukiamąjį darbo toje darbovietėje stažą. dirbantiems darbo aplinkoje. skaičiuojant nuo darbuotojo darbo užmokesčio.. neatitinkančiomis normalių darbo sąlygų. nuo 40 iki 60 procentų – 3 kalendorinės dienos. už kuriuos suteikiamos atostogos. nurodyto DK 186 str. iš kurios į kitą darbovietę darbuotojas perkeltas darbdavių susitarimu ar kitais pagrindais.  už darbą sąlygomis. sausio 28 d. Kasmetinės pailgintos atostogos Pailgintos iki penkiasdešimt aštuonių kalendorinių dienų kasmetinės atostogos suteikiamos kai kurių kategorijų darbuotojams.

Darbuotojams. Atkreiptinas dėmesys. ginčas turi būti sprendžiamas individualių darbo ginčų sprendimo tvarka ( DK XIX skyrius). už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos. Darbuotojams.) Tais atvejais. per kurį pagal įstatymus darbuotojui išsaugoma darbo vieta (pareigos) ir visas darbo užmokestis arba jo dalis. kurį darbuotojas gavo ligos. darbuotojo prašymu kasmetinės atostogos suteikiamos: 1) moterims prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų. už kuriuos jis gavo atostogas. pertraukos darbe. ( DK 224 str. tačiau įstatymai nereglamentuoja kitų atostogų dalių trukmės ir jų skaičiaus bei eiliškumo. Poilsio laiko einant antraeiles ir pagrindines pareigas DK nereguliuoja. kurie mokosi nenutraukdami darbo. laboratorinių darbų ir konsultacijų laiko. kada darbdavys nesutinka suteikti darbuotojui kasmetinių atostogų. Už pirmuosius darbo metus kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos po šešių mėnesių nepertraukiamojo darbo toje įmonėje. Rekomenduojama dirbančiam keliose darbovietėse darbuotojui kasmetines atostogas suteikti tuo pačiu metu. papildomas kasmetines atostogas arba kitas atostogų lengvatas. 11) kiti įstatymų nustatyti laikotarpiai. 4) laikas. Darbuotojams. slaugantiems neįgalųjį. 10) teisėto streiko laikas. Asmenims. taip pat asmenims. 7) nemokamos atostogos iki trisdešimties kalendorinių dienų neįgaliesiems. Išskaita už šias dienas nedaroma. 5) mokamos kasmetinės atostogos. 2) nėščios moterys ir darbuotojai. nepaisant to. kur tokia sutartis nesudaroma. Kasmetinių atostogų suteikimo tvarka Už kiekvienus darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos tais pačiais darbo metais. Mokymo įstaigų pedagogams pirmaisiais darbo metais kasmetinės atostogos suteikiamos moksleivių ir studentų vasaros atostogų metu. diplominio darbo rengimo. Eilės sudarymo tvarka nustatoma kolektyvinėje sutartyje. darbuotojo dirbto darbo laiko.t. Viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip keturiolika kalendorinių dienų. 2p. prie kasmetinių minimaliųjų atostogų suteikiamos jų pasirinkimu tik vienos iš papildomų kasmetinių atostogų. Darbo stažas kasmetinėms atostogoms gauti Į darbo metus. Darbuotoją atleidžiant iš darbo nepasibaigus tiems darbo metams. Darbo metai. 8) nemokamos atostogos iki trisdešimties kalendorinių dienų asmenims. Teisę pasirinkti kasmetinių atostogų laiką po šešių mėnesių nepertraukiamojo darbo įmonėje turi: 1) asmenys iki aštuoniolikos metų. kada šie pedagogai pradėjo dirbti toje mokymo įstaigoje. privalomų medicininių apžiūrų. kasmetinės atostogos jų pageidavimu derinamos prie egzaminų. o ten. įstaigoje. 9) priverstinės pravaikštos laikas darbuotojui. Už antruosius ir paskesnius darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos bet kuriuo darbo metų laiku pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę. 2 d. Darbo stažas kasmetinėms atostogoms gauti pradedamas skaičiuoti kiekvienam darbuotojui individualiai ir pradeda eiti jo pirmąją darbo dieną. turintiems teisę gauti kasmetines papildomas atostogas keliais pagrindais. įskaitų laikymo. esant medicinos įstaigos rekomendacijai. 3) laikas. grąžintam į ankstesnį darbą.7. Vadinasi. prasideda nuo darbuotojo priėmimo į darbą dienos. kol vaikui sueis treji metai. per kurį pagal įstatymus darbuotojui išsaugoma darbo vieta (pareigos) ir mokama stipendija arba kitos išmokos. 2) kitais įstatymų arba kolektyvinių sutarčių nustatytais atvejais. išskyrus laiką. kad Europos Bendrijos teisė šių klausimų nereguliuoja. kasmetinių atostogų suteikimo eilė nustatoma šalių susitarimu. kurių paūmėjimas priklauso nuo atmosferos sąlygų. darbo stažo kasmetinėms atostogoms gauti ir pačių kasmetinių atostogų bendra trukmė lygi vieneriems metams. nors įstatymai tokios nuostatos nenumato. Kasmetinių atostogų suteikimas dalimis. prastovos laikas ir kt. Lietuvos įstatymai nenumato draudimo dirbti ar užsiimti kita veikla atostogų metu. pažeisdamas įstatymų. kitų norminių teisės aktų ar darbo sutarties nuostatas. Darbuotojo papildomas darbas toje pačioje įmonėje. vieni auginantys vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų. įskaitomos į darbo laiką. organizacijoje neturi jokios įtakos kasmetinių atostogų trukmei ar jų suteikimo tvarkai. kasmetinės atostogos suteikiamos jų pageidaujamu laiku. turintiems teisę gauti kasmetines pailgintąsias ir kasmetines papildomas atostogas. Nesuėjus šešiems nepertraukiamojo darbo mėnesiams. motinystės arba tėvystės pašalpą. 2) laikas. įskaitoma: 1) faktiškai dirbtas laikas.Atšaukimas iš kasmetinių atostogų Darbuotojo pageidavimu kasmetinės atostogos gali būti suteikiamos dalimis. Vyrams jų pageidavimu kasmetinės atostogos suteikiamos žmonos nėštumo ir gimdymo atostogų metu. išieškoti už neatidirbtas atostogų dienas. kai darbuotojas yra išėjęs vaiko priežiūros atostogų. jei darbuotojas atleidžiamas iš darbo nesant jo kaltės. namie slaugantiems ligonius ir neįgaliuosius.y. bet TDO . jų pasirinkimu suteikiamos arba tik kasmetinės pailgintosios. tarnybinė komandiruotė. neteisėtu laikytinas tik įsigaliojusiu teismo sprendimu neteisėtu pripažintas streikas. sergantiems chroniškomis ligomis. pvz. už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos. 6) nemokamos atostogos iki keturiolikos kalendorinių dienų. arba prie kasmetinių minimaliųjų atostogų pridėtos kasmetinės papildomos atostogos. jei tik dėl papildomo darbo pobūdžio darbuotojas neįgyja teisės į pailgintąsias.

kad teisė į piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas atsiranda nepriklausomai nuo darbo sutarties rūšies ar darbo santykių trukmės bei darbo santykių pasibaigimo pagrindo. kai darbuotojas: 1) yra laikinai nedarbingas. kompensacija išmokama už visas nepanaudotas kasmetines atostogas. Darbuotojo prašymu arba sutikimu nepanaudotų kasmetinių atostogų dalis gali būti perkeliama ir pridedama prie kitų darbo metų kasmetinių atostogų. įvaikinusiems naujagimius ar paskirtiems jų globėjais. Svarbu žinoti. nepaisant to. Jei tokios priežastys atsirado kasmetinių atostogų metu. Nepanaudotos kasmetinės atostogos kaupiamos per visus darbo metus toje darbovietėje. Ši norma atitinka Direktyvos 2003/88/EB 7 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl draudimo pakeisti atostogas pinigine kompensacija. Perkeltos kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos tais pačiais darbo metais. 47 3 straipsnis). tenkančių tam darbo laikotarpiui. Kasmetinės atostogos taip pat perkeliamos. darbuotojui susitarus su administracija kasmetinės atostogos perkeliamos kitam laikui. Kasmetinių atostogų apmokėjimas Darbo užmokestis už kasmetines atostogas mokamas ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki kasmetinių atostogų pradžios. Ši nuostata prieštarauja CK normoms. Jei darbuotojui kasmetinės atostogos nebuvo suteiktos daugiau kaip už vienerius darbo metus. suteikiamos atostogos už laiką nuo įvaikinimo ar globos nustatymo dienos. išskyrus darbo santykių pabaigos atvejį. 3) įgyja teisę į nemokamas atostogas. dėl kurių kasmetinės atostogos negali būti panaudotos. kasmetinės atostogos pratęsiamos tiek dienų.Nepanaudota kasmetinių atostogų dalis suteikiama DK 174 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka.neskatina tokio atostogų skaidymo dalimis. Nėštumo ir gimdymo atostogos Moterims suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos  septyniasdešimt kalendorinių dienų iki gimdymo ir penkiasdešimt šešios kalendorinės dienos po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų  septyniasdešimt kalendorinių dienų).pagal darbo įstatymus atšaukti iš kasmetinių atostogų joms prasidėjus ( iki atostogų pabaigos) leidžiama tik su darbuotojo sutikimu. darbo dienų skaičių. ir už pratęstą laiką mokama kaip už kasmetines atostogas. už kuriuos visiškai ar iš dalies nebuvo pasinaudota atostogomis. 2) tėvystės atostogos. 4) mokymosi. nes gali būti. kol kūdikiui sueis septyniasdešimt dienų. 7) nemokamos. Jeigu darbuotojui priklausantis darbo užmokestis nustatytu laiku nesumokamas ne dėl darbuotojo kaltės. Lygiai taip pat draudžiama darbdaviui reikalauti. kiek buvo delsiama sumokėti darbo užmokestį. 3) atostogos vaikui prižiūrėti. Tikslinių atostogų rūšys Tikslinės atostogos yra: 1) nėštumo ir gimdymo. 5) kūrybinės. 6) valstybinėms ar visuomeninėms pareigoms atlikti. 5) dalyvauja likviduojant stichinių nelaimių ir avarijų pasekmes. Piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokama nutraukiant darbo sutartį neatsižvelgiant į jos terminą. 2) įgyja teisę į tikslines atostogas. Šios atostogos apskaičiuojamos bendrai ir suteikiamos moteriai visos. Kasmetinių atostogų perkėlimas ir pratęsimas Kasmetinių atostogų perkėlimas – kasmetinių atostogų suteikimas vėliau. Perkelti kasmetines atostogas leidžiama tik darbuotojo prašymu arba sutikimu. Savo kasmetinių atostogų laiką darbuotojas turi teisę naudoti savo nuožiūra ir jų metu atlikti darbo funkcijos pagal darbo sutartį neprivalo. Kompensacijos dydis nustatomas pagal nepanaudotų kasmetinių atostogų. kol jam sueis treji metai. nepanaudotos kasmetinės atostogos jo pageidavimu suteikiamos nukeliant atleidimo datą. nepaisant darbo metų. Atleidžiant darbuotoją iš darbo (išskyrus atvejus. negu buvo numatyta. kad nebus pasiektas kasmetinių atostogų tikslas – darbuotojui atgauti per darbo metus prarastas fizines ir dvasines jėgas ( TDO rekomendacijos Nr. nes . nurodytas DK 178 straipsnyje. Jeigu nustatytos arba kitos priežastys. Jei dėl darbo santykių pabaigos darbuotojui negali būti suteikiamos kasmetinės atostogos arba jei darbuotojas jų nepageidauja. nurodytas DK 184 straipsnio 1 dalyje. kasmetinės atostogos pratęsiamos atitinkamą dienų skaičių arba darbuotojui susitarus su administracija nepanaudotų kasmetinių atostogų dalis perkeliama į kitą laiką. . Nepanaudotų kasmetinių atostogų suteikimas atleidžiant iš darbo Kasmetinių atostogų nepanaudojimas – nepasinaudojimas visomis ar dalimi darbuotojui priklausančių kasmetinių atostogų per darbo metus. Tokiu atveju atleidimo iš darbo diena yra laikoma kita diena po kasmetinių atostogų pabaigos dienos. jam išmokama piniginė kompensacija. kai atleidžiama dėl jo paties kaltės). 4) atleidžiamas nuo darbo valstybinėms ar visuomeninėms pareigoms atlikti DK 183 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytais atvejais. Piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas Kasmetines atostogas pakeisti pinigine kompensacija neleidžiama. kad darbuotojas nutrauktų darbo po. nepaisant faktiškai iki gimdymo panaudotų dienų skaičiaus. skaičiaus. atsirado iki kasmetinių atostogų pradžios. Darbuotojams. kokia tvarka jis buvo pašauktas šiems darbams.

mokamas ne mažesnis kaip vidutinis darbo užmokestis. Per šias atostogas darbuotojams darbo užmokestis paprastai nepaliekamas. 3) laboratoriniams darbams atlikti ir konsultavimuisi  tiek dienų. senelei.. Įstatymai nereguliuoja šių atostogų trukmės. kol jam sueis treji metai. susijusias su darbuotojų atstovų funkcijų įgyvendinimu. darbo užmokestį. visuomeninės organizacijos arba darbuotojų kolektyvo atstovu. kurie mokosi savo iniciatyva -mokama kolektyvinėje sutartyje numatyta tvarka arba šalių susitarimu. Mokymosi atostogos Darbuotojams suteikiamos mokymosi atostogos stojamiesiems egzaminams į aukštesniąsias ir aukštąsias mokyklas pasirengti ir laikyti  po tris dienas kiekvienam egzaminui. Jeigu darbuotojas mokosi turėdami įmonių siuntimus. jog tarp tėvų būtų įregistruota santuoka. todėl šie klausimai turi būti sureguliuoti kolektyvinėje sutartyje. bet ir valandomis. Toks ankstyvas globos paskyrimas kūdikiui pagal nepilnamečių globos nustatymo teisės aktus taip pat neįmanomas. apie tai raštu privalo įspėti darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika dienų. Atleidimo nuo darbo ir apmokėjimo tvarka nustatoma kolektyvinėje sutartyje. tėvui (įtėviui). ( DK 210 str. vadovėliams rašyti ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Tėvystės atostogos Vyrams suteikiamos tėvystės atostogos – laikotarpiui nuo vaiko gimimo dienos iki tol. per jas jam nėra mokamas darbo užmokestis. Nemokamos atostogos Darbuotojui suteikiamos nemokamos atostogos jo asmeniniams poreikiams tenkinti. Darbuotojo reikalavimu nemokamos atostogos suteikiamos: 1) darbuotojams. Šios atostogos suteikiamos vaiko tėvo prašymu. 4) diplominiam (bakalauro. įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkami darbuotojai atleidžiami nuo darbo iki 6 darbo dienų per metus kvalifikacijai kelti. išrinktiems į darbo ginčų komisiją. ne mažesnį už vidutinį. auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų – iki trisdešimties kalendorinių dienų. nukentėjusiuoju. auginantiems vaiką iki keturiolikos metų  iki keturiolikos kalendorinių dienų. Atostogas galima imti visas iš karto arba dalimis. Darbuotojai. bet įstatymai numato kai kurias išlygas. darbo sutartyje arba šalių susitarimu. taip pat darbuotojui. Atleidimas nuo darbo valstybinėms arba visuomeninėms pareigoms atlikti Darbuotojai atleidžiami nuo darbo: įgyvendinti rinkimų teisės. 1. 2) įskaitoms pasirengti ir laikyti  po dvi dienas kiekvienai įskaitai. Atleidimo nuo darbo laikas gali būti skaičiuojamas ne tik dienomis. atlikti donoro pareigų ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytas ilgesnis įspėjimo terminas. Asmeniui. turintys teisę gauti šias atostogas. Per šį atostogų laikotarpį paliekama darbo vieta (pareigos). Atostogos suteikiamos pagal nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimus. Darbuotojai. Už nustatytų atostogų laiką mokama Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nustatyta pašalpa. išskyrus atvejus.leidžiama įvaikinti tik ne jaunesnius kaip 3 mėnesių vaikus. seneliui arba kitiems giminaičiams. kurių tikslas – padėti vaiko motinai pirmąjį mėnesį rūpintis vaiku. turi būti sudaromos sąlygos dalyvauti komisijos veikloje paliekant jiems vidutinį darbo užmokestį ir pan. paskirtam vaiko globėju. kai įmonė visiškai likviduojama. kurios įpareigojimus jie vykdo. jų suteikimo tvarkos ir apmokėjimo tvarkos. 5) valstybiniams (baigiamiesiems) egzaminams pasirengti ir laikyti  po šešias dienas kiekvienam egzaminui.. mokama pašalpa pagal Išmokų vaikams įstatymą. moka ar kompensuoja ta įstaiga ar organizacija. Už nustatytų atostogų laiką mokama Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nustatyta pašalpa. suteikiamos atostogos vaikui prižiūrėti. ketinantis pasinaudoti šiomis atostogomis ar grįžti į darbą joms nepasibaigus. neturinčiam teisės gauti motinystės ( tėvystės) pašalpos iš VSDF lėšų.) Kūrybinės atostogos Kūrybinės atostogos suteikiamos disertacijai užbaigti. kuriuos išduoda moterį prižiūrintys sveikatos priežiūros įstaigų gydytojai. pagal šių mokyklų pažymas suteikiamos mokymosi atostogos: 1) eiliniams egzaminams pasirengti ir laikyti  po tris dienas kiekvienam egzaminui. todėl gali būti reikalaujama. Įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkami darbuotojai atleidžiami nuo darbo iki šešių darbo dienų per metus kvalifikacijai kelti. kol jam sueis treji metai Pagal šeimos pasirinkimą motinai (įmotei). kiek nustatyta mokymo planuose ir tvarkaraščiuose. dalyvauti profesinės sąjungos renginiuose ir kt. kad po minėtų pareigų atlikimo darbuotojas grįžtų tęsti darbo. magistro) darbui baigti ir ginti  trisdešimt kalendorinių dienų. faktiškai auginantiems vaiką. Yra įtvirtinta naujovė . vertėju ar kviestiniu. Darbuotojams. Atostogos vaikui prižiūrėti. pvz. kurie mokosi bendrojo lavinimo mokyklose ar nustatyta tvarka įregistruotose aukštesniosiose ir aukštosiose mokyklose. jeigu ko kita nenustato įstatymas. kol vaikui sukaks vienas mėnuo. 2) darbuotojams. gali jas imti pakaitomis. pakviesti į ikiteisminio tyrimo įstaigas. dalyvauti profesinės sąjungos renginiuose ir kt. Į mokymosi atostogų laiką neįskaitomas kelionėje sugaištas laikas.nereikalaujama. specialistu. Darbuotojas. . atleistiems nuo darbo valstybinėms arba visuomeninėms pareigoms atlikti. darbuotojų atstovams. atleidimo nuo darbo ir apmokėjimo tvarka nustatoma kolektyvinėje sutartyje. Darbuotojams. į prokuratūrą ir teismą liudytoju.

GARANTIJOS IR KOMPENSACIJOS Darbo užmokestis Darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą. kad darbuotojas naudotųsi nemokamomis atostogomis. 4) neįgaliajam – iki trisdešimties kalendorinių dienų per metus. jei darbuotojas nebuvo apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu. Įmonei iškėlus bankroto bylą arba pradėjus bankroto procedūrą ne teismo tvarka. pvz. jam mokamas žalos atlyginimas (Kodekso 249 straipsnis). mokama ne mažiau kaip dvigubai arba darbuotojo pageidavimu kompensuojama suteikiant darbuotojui per mėnesį kitą poilsio dieną arba tą dieną pridedant prie kasmetinių atostogų. Kai padidinamas darbuotojo darbo mastas. . Atkreipiamas dėmesys į tai. Pavėluotas darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų mokėjimas Kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. vieta ir tvarka nustatomi kolektyvinėse arba darbo sutartyse. Jeigu yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų.Darbo sąlygų klasifikaciją ir sveikatai kenksmingų veiksnių leistinas koncentracijas bei lygius reglamentuoja įstatymai ir kiti norminiai teisės aktai. organizacijos veiklos rezultatų bei darbo paklausos ir pasiūlos darbo rinkoje. Konkretūs apmokėjimo dydžiai nustatomi kolektyvinėse ir darbo sutartyse. vieta ir tvarka Darbo užmokestis mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį. o jeigu yra darbuotojo raštiškas prašymas. kartu su jomis darbuotojui išmokami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai.  kartą per mėnesį. į atsiskaitymo lapelius įrašoma informacija apie darbuotojui apskaičiuotas. 8) mirusio šeimos nario laidotuvėms  ne mažiau kaip trys kalendorinės dienos. Darbo apmokėjimas perkėlus darbuotoją dėl sveikatos būklės į kitą darbą Jeigu darbuotojo sveikata pablogėjo dėl darbo šioje įmonėje (negali dirbti ankstesnio darbo dėl traumos. palyginti su nustatyta norma. kol jam sueis treji metai. nes įmonėje nėra darbo. delspinigių skaičiavimas nutraukiamas nuo bankroto bylos iškėlimo ( kreditorių sprendimo taikyti bankroto procedūrą ne teismo tvarka) dienos. todėl darbuotojo reikalavimu nemokamos atostogos turi būti suteiktos. 5) darbuotojui. kol jam sueis treji metai.Konkretūs darbo apmokėjimo dydžiai nustatomi kolektyvinėse ar darbo sutartyse. jam mokama įstatymų nustatyto dydžio ligos pašalpa. atostogų metu tėvui jo pageidavimu (motinai  tėvo atostogų vaikui prižiūrėti. Nustačius netekto darbingumo procentą. įstaigos. DARBO UŽMOKESTIS. įmonės. darbdavys turi raštu pranešti darbuotojams ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki jų įsigaliojimo. išmokėtos ir išskaičiuotas sumas apie dirbto laiko trukmę. kuriam Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimu nustatytas nuolatinės slaugos būtinumas – iki 30 kalendorinių dienų per metus šalių suderintu laiku. 6) darbuotojui. bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą. šių atostogų bendra trukmė negali viršyti trijų mėnesių. atitinkantį jo sveikatą ir esant galimybei kvalifikaciją. darbdavys neturi teisės reikalauti. Delspinigiai pradedami skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų. Bet kuriuo atveju darbuotojo prašymas suteikti nemokamas atostogas turi būti pateiktas laisva valia. Darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius. už darbą jam mokama proporcingai daugiau. kurį rekomenduoja gydymo įstaiga. slaugančiam sergantį šeimos narį – tokiam laikui. darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį. vienam slaugančiam neįgalųjį.3) moters nėštumo ir gimdymo atostogų metu bei vaiko priežiūros. metu). Už darbą švenčių dieną pagal grafiką mokamas ne mažesnis kaip dvigubas valandinis arba dieninis atlygis. 7) santuokai sudaryti  ne mažiau kaip trys kalendorinės dienos. Ne visas darbo laikas (ne visa darbo diena arba savaitė) apmokamas proporcingai dirbtam laikui arba mokama už atliktą darbą. Darbo užmokesčio mokėjimo terminai. palyginti su normaliomis sąlygomis. prastovos atveju. Darbo užmokestis mokamas pinigais. Nemokamos atostogos dėl kitų priežasčių suteikiamos kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka. jeigu jis nenumatytas pagal grafiką. už darbą tokiomis sąlygomis mokamas padidintas. Už viršvalandinį darbą ir darbą naktį mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojui nustatyto valandinio atlygio (mėnesinės algos). Kad nustatomos naujos darbo apmokėjimo sąlygos (Kodekso 120 straipsnio 3 dalis). kurį darbuotojas pagal savo sveikatą galėtų dirbti. jeigu tos priežastys nurodytos šioje sutartyje. kad darbo sutarties nutraukimo atveju ši nuostata netaikoma. kol bus gauta Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada dėl darbuotojo darbingumo. Konkretūs darbo užmokesčio mokėjimo terminai.07 procento priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną. Delspinigių dydį sudaro 0. atskirai nurodant viršvalandinių darbų trukmę. Visiems darbuotojams darbdavys turi įteikti atsiskaitymo lapelius.. Darbuotojo darbo užmokestis priklauso nuo darbo kiekio ir kokybės. profesinės ligos. tarifinis atlygis. kitokio sveikatos pakenkimo) ir nėra galimybės jį perkelti į kitą darbą. Už darbą poilsio arba švenčių dieną. Nuo 2010 08 01 d. Vyrams ir moterims už tokį pat ar lygiavertį darbą mokamas vienodas darbo užmokestis.

129 str. padengti neišleistą ir laiku negrąžintą avansą. jei darbuotojo įsiskolinimas neviršija jo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio. pagal kurį darbuotojas nuteisiamas bausme. įstaigai ar organizacijai. DK 136 str.) nurodė. kuriems esant darbo sutartis turi būti nutraukta ne dėl jos šalių valios. Dėl tos pačios priežasties tokia išskaita nedaroma ir tuomet.4. atlyginti žalą. 136 str. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 01 29 d. 2004m. 2) turto pervežimo išlaidos.. Jeigu darbuotojas be svarbios priežasties neatvyko į darbą arba atsisakė pradėti dirbti. kuris buvo duotas tarnybinės komandiruotės ar perkėlimo į kitą vietovę atveju. o paskui dėl įvairių priežasčių palieka darbovietę. išskyrus skaičiavimo klaidos atvejus. arba savo noru be svarbių priežasčių nutraukė darbo sutartį nepasibaigus terminui. 2) darbuotoją atleidžiant iš darbo nepasibaigus tiems darbo metams.125 str. Darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš 3 jo paskutinių darbo mėnesių laikotarpio. pagal DK 124 str. bet ne daugiau kaip už šešias dienas. . jis privalo grąžinti įmonei visas lėšas. o dėl priežasčių. kurioje jie dirba. jam mokama: 1) paties darbuotojo ir jo šeimos narių kelionpinigiai. kai darbuotojas atleidžiamas iš darbo. dėl svarbios priežasties neatvykęs į darbą arba atsisakęs pradėti dirbti. už kuriuos jis gavo atostogas. jam išmokėtas dėl persikėlimo dirbti į kitą vietovę. Darbuotojas. išieškoti už neatidirbtas atostogų dienas. Šiais atvejais administracija turi teisę duoti nurodymą padaryti išskaitą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos. pvz. kad išskaita iš darbuotojo darbo užmokesčio išieškoti už neatidirbtas atostogų dienas darbdavio administracijos nurodymu gali būti daroma šiais atvejais:  kai darbuotojas atleidžiamas iš darbo tokiais įstatymuose numatytais darbo sutarties nutraukimo pagrindais. kurios atsirado dėl darbuotojo kaltės. mokamas darbo užmokesčio skirtumas tarp ankstesnio vidutinio darbo užmokesčio ir gaunamo uždarbio pagal atliekamą darbą. taip pat už ūkinius patarnavimus. 21. grąžinti sumas. Dažni atvejai. nustatytam įstatymo arba sutartam priimant į darbą ar perkeliant į jį..  kai darbuotojas atleidžiamas iš darbo tokiais įstatymuose nustatytais darbo sutarties nutraukimo pagrindais. Atskirais atvejais įmonei padarytą žalą teismas gali priteisti nagrinėdamas administracinę ar baudžiamąją bylą. kai darbuotojas priimamas arba perkeliamas dirbti į kitą vietovę (išskyrus priėmimą dirbti bei perkėlimą jo paties prašymu). todėl šiuo atveju išskaita už neatidirbtas atostogų dienas negali būti daroma ( DK 224 str. kuris buvo duotas. susijusių su persikėlimu. nurodytos išmokos gali būti nustatomos šalių susitarimu. išaiškinime A3-97 ( „Teismų praktika „ Nr. mažiau apmokamą darbą. pvz. arba atliko veiksmus. Rašytinis nurodymas išskaitai iš darbuotojo darbo užmokesčio negali būti duodamas. privalo grąžinti jam išmokėtas sumas. kai darbuotojas pasiima kasmetines atostogas už darbo metus. o tik po to dėl likusios sumos yra kreipiamasi su ieškiniu į teismą.5. apmokėjimas (vienkartinių pašalpų forma ir kt. dėl kurios jis negali tęsti darbo.6 punktus ir 2 dalį. 2d. 126 str. 1dalį darbuotojas atleidžiamas iš darbo jo paties prašymu ir dėl to nėra jo kaltės. kai esant didesnei išieškotinai sumai. Garantijos ir kompensacijos priimant arba perkeliant į kitoje vietovėje esantį darbą Visais atvejais. Neleistina praktika. Išskaita už šias dienas nedaroma. DK 136 str. kurios atsiranda klaidingai atlikus aritmetinius veiksmus. buvo išmokėta suma. išskaičiavus iš jų jau turėtas kelionės išlaidas. 2 dalį. kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė įmonei. įskaitant jį į darbo užmokestį. 4) darbo užmokestis už išsiruošimo į kelionę ir įsikūrimo naujoje vietovėje laiką. kurie yra tik prasidėję.2p). arba paaiškėjo darbuotojo padaryta žala. Išskaitos iš darbuotojų darbo užmokesčio padengti jų įsiskolinimą įmonei.3 p. 3) dienpinigiai už kelionėje išbūtą laiką.3 d. permokėtas dėl skaičiavimo klaidų. o jei nustatyto termino nėra  nutraukė darbo sutartį nesibaigus vieneriems darbo metams. Įstatymo leidėjas šiuo atveju turėjo galvoje tas skaičiavimo klaidas. Jei darbuotojas priimamas dirbti ar perkeliamas į kitoje vietovėje esantį darbą paties prašymu. pvz. pirma daroma vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išskaita. Išskaitų iš darbo užmokesčio pagrindai Išskaitos iš darbo užmokesčio gali būti daromos tik įstatymų nustatytais atvejais. kurią baigėsi avanso grąžinimo ar įsiskolinimo padengimo nustatytas terminas.Jei darbuotojas nurodytoms aplinkybėms perkeliamas į kitą. permokėta dėl skaičiavimo klaidų. gali būti daromos administracijos nurodymu: 1) grąžinti avansą. kurie pagal įstatymą yra darbo sutarties nutraukimo pagrindas. taip pat už kelionėje išbūtą laiką. 128 str.1d.). Šiais atvejais darbdavys per DK 27 straipsnio nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą gali pareikšti esamam ar buvusiam darbuotojui ieškinį teisme dėl nuostolių atlyginimo. Kolektyvinėse ar darbo sutartyse gali būti nustatytas ir kitų išlaidų. jei yra praleistas vieno mėnesio terminas nuo žalos nustatymo dienos ar darbuotojas yra nutraukęs darbo santykius su darboviete arba darbuotojo padaryta žala viršija jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydį. Negalima iš darbuotojo išieškoti permokėto ir neteisingai pritaikius įstatymą apskaičiuoto darbo užmokesčio. Pagal DK 127 str. 1 dalį. į kurių sudėtį įeina juridinio fakto – darbuotojo kaltės buvimas.1 ir 2 punktuose numatytais pagrindais. jei darbuotojas atleidžiamas iš darbo nesant jo kaltės..1 punkte numatytu pagrindu – kai įsiteisėja teismo nuosprendis. 127 str. kol bus gauta valstybinės socialinės medicininės ekspertizės komisijos išvada dėl darbuotojo darbingumo..

taip pat maitintojo gyvybės atėmimu. Už gerą darbo pareigų vykdymą. kurios sprendimą darbuotojas gali apskųsti per 14 dienų teismui. apdovanoti dovana. nepriklausomai nuo to. kai šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai jo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai tvarkai. CPK 738 straipsnis numato. neviršijančio Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos. atlyginimą ir žalos. tikslus ir laiku administracijos pavedimų vykdymas. našų darbą. perkeliamam. darbuotojų pareigas taip pat gali nustatyti pareigybės aprašymai ir nuostatai. pagal kelis vykdomuosius dokumentus. 3) valstybinio socialinio draudimo motinystės (tėvystės) pašalpa. darbdavys tokios teisės neturi. jeigu darbuotojas yra nutraukęs darbo santykius su darboviete. kai nesilaikoma normalių darbo sąlygų. iš kurių pagal įstatymus neišieškoma. premijuoti. pvz. DARBO DRAUSMĖ Darbo drausmė darbovietėje užtikrinama sudarant organizacines ir ekonomines sąlygas normaliam našiam darbui. kad neišieškoma iš sumų. suderinęs su darbuotojų atstovais. žalos. Darant išskaitas iš darbo užmokesčio. Darbuotojas. išskaitoma septyniasdešimt procentų išmokėtino darbo užmokesčio. taip pat už kitus darbo rezultatus darbdavys gali skatinti darbuotojus (pareikšti padėką. kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. išskaityti kas mėnesį nustatyto dydžio profsąjungos nario mokestį ir jį pervesti į profesinės sąjungos sąskaitą. ilgalaikį ir nepriekaištingą darbą. padarytos suluošinus arba kitaip sužalojus sveikatą. kai šeimos (asmenys) dėl objektyvių priežasčių neturi pakankamai pajamų pragyvenimui. Išskaitų iš darbo užmokesčio ir iš kitų jam prilygintų išmokų bei davinių dydis apskaičiuojamas imant pagrindu darbuotojui išmokėti priskaičiuotas sumas.Iš darbo užmokesčio. darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių bei kitų teisės aktų reikalavimų. Išskaitos iš darbo užmokesčio gali būti daromos darbuotojo iniciatyva. Jas tvirtina darbdavys. auginančioms vaikus. leistino dydžio išskaitos daromos kas mėnesį iki galutinio atsiskaitymo. Jeigu išieškotina pinigų suma yra didelė. taip pat atėmus maitintojo gyvybę. dėl tokio nurodymo gali per 3 mėnesius kreiptis į darbo ginčų komisiją. o toks. Šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma: 1) neleistinas elgesys su lankytojais ar interesantais arba kiti veiksmai. geros kokybės produkciją. jeigu teismas nenustato mažesnio išskaitų dydžio. 5) socialinė pašalpa. drausmės statutų ir nuostatų. 6) laidojimo pašalpa. neleidžia daryti išskaitų iš išeitinės išmokos. jis turi teisę per 3 metus kreiptis į teismą. be darbo tvarkos taisyklių. kai iš jų jau yra atskaičiuoti mokesčiai ir privalomosios įmokos. 7) kitos tikslinės socialinės išmokos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių šeimų (asmenų) šalpai.. išskaitų dydis negali viršyti dvidešimties procentų. atlyginimą – iki penkiasdešimties procentų darbuotojui išmokėtino darbo užmokesčio. Darbdavys ir administracija privalo tinkamai organizuoti darbuotojų darbą. tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises.Iš darbo užmokesčio dalies. 2) sumos. Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas. mokamos darbuotojui. laikytis darbo įstatymų. ar nagrinėjant jų prašymus bei skundus ir kt. neviršijančio Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos. viršijančios Vyriausybės nustatytą minimalios mėnesinės algos dydį. gali būti taikomos drausminio poveikio priemonės. kad laikinojo nedarbingumo atveju mokamų socialinio draudimo pašalpų ir bedarbio pašalpos išieškoti galima tik pagal teismo sprendimą dėl išlaikymo išieškojimo ar dėl atlyginimo žalos. priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves. pažeidusiems darbo drausmę. grąžinti bankui paskolą ir kt. darbovietėje nustatytos tvarkos laikymasis. dėl savanoriškai teikti materialinę paramą vaikams. taip pat skatinant už gerą darbą. Darbo tvarką darbovietėje apibrėžia darbo tvarkos taisyklės. Išskaitoms. darbuotojui turi būti paliekama penkiasdešimt procentų išmokėtino darbo užmokesčio. ar bendraujant telefonu. rūpintis darbuotojų poreikiais. pirmumo teise pasiųsti tobulintis ir kt. kurios mokamos. nesutikdamas su darbdavio nurodymu daryti išskaitas iš jo darbo užmokesčio. 4) valstybės pašalpa šeimoms. Darbuotojams.). ribojimai dėl palaikomų sumų dydžio netaikomi. suteikti papildomų atostogų. DK 226 str. pateikiant darbovietės administracijai atitinkamą prašymą. vykstančiam į tarnybinę komandiruotę. ar jis padaromas tiesiogiai lankytojų ar interesantų akivaizdoje. o išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis. CPK 739 straipsnyje nurodoma. Dažniausiai tai pasitaiko paslaugų teikimo srityje.Darbo drausmė –sąmoningas geranoriškas darbuotojo darbinių pareigų ir funkcijų vykdymas. kurios priklauso darbuotojui kaip: 1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos. padarytos nusikalstama veika. Kai kuriose šalies ūkio šakose ir srityse atskirų darbuotojų kategorijų darbo drausmę reglamentuoja įstatymai. kompensacinių ir kitų išmokų. . padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu. Kai kuriose profesijose ir tarnybose. Darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės. neleistinu gali būti pripažįstamas ne bet koks netinkamas elgesys. drausmės statutai ir nuostatai ar kiti specialūs teisės aktai. daromoms darbuotojo prašymu.

tai gali būti materialinių vertybių naudojimas ne pagal paskirtį. išskyrus atvejus. darbo tvarkos taisyklių. kuris tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu. įvykdytas nusižengimas. kad darbuotojas darbo metu darbe yra neblaivus. 6) atsisakymas teikti informaciją. pvz. Drausminių nuobaudų rūšys Už darbo drausmės pažeidimą gali būti skiriamos šios drausminės nuobaudos: 1) pastaba. numatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir nepriklausomai nuo to. kai pedagogas dalyvauja veikloje.. profesinės etikos kodeksuose ir taisyklėse nurodytas ir šiurkščiu įvardytas nusižengimas. 9) neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą). kai tokie patikrinimai darbuotojui yra privalomi. tai gali būti. neturinčiam teisės su ta paslaptimi susipažinti. sukčiavimo. gali būti laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu nepriklausomai nuo to. Atsisakymo tikrintis sveikatą. Jei paskyrus drausminę nuobaudą darbuotojas toliau pažeidžia darbo drausmę. ar darbuotojas dėl to buvo nušalintas nuo darbo. bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos. neįskaitant laiko. Už kiekvieną darbo drausmės pažeidimą galima skirti tik vieną drausminę nuobaudą. 8) tai. pavaldinių ar interesantų. 10) atsisakymas tikrintis sveikatą. bet ir kitomis CPK 177 str. apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų. 11) kiti nusižengimai. 5) moterų ir vyrų lygių teisų pažeidimas arba seksualinis priekabiavimas prie bendradarbių. išskyrus Auditorių rūmuose arba pedagoginį. išdavimu.Tokia darbuotojo būsena gali būti patvirtinama ne vien tik medicinos išvada. turinčios vagystės. kai toks patikrinimas darbuotojui yra privalomas. Laikoma kituose norminiuose arba lokaliniuose teisės aktuose. drausminė nuobauda gali būti skiriama pakartotinai. kaip darbuotojas dirbo anksčiau. padarytos veikos. Ji gali būti patvirtinta nepriklausomai nuo to. paaiškėjus darbo drausmės pažeidimui. nesuderinamoje su gera morale. Skiriant drausminę nuobaudą. baudžiamosios. dėl kurio jis netenka pasitikėjimo dirbti jam pavestą darbą ir kt. kai įstatymai. darbuotojo tyčinis darbdavio turto sunaikinimas. Darbuotojo neblaivumas ar apsvaigimas nuo narkotinių ar toksinių medžiagų laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu nepriklausomai nuo neblaivumo ar apsvaigimo. kuriam paslaptis buvo patikėta arba žinoma dėl darbo. 4) pasinaudojimas pareigomis siekiant gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems asmenims arba dėl kitokių asmeninių paskatų. turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes. Šis pažeidimas gali būti padarytas tiek tyčia. kitų norminių teisės aktų. kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas. techninėmis priemonėmis. Atsisakymas tikrintis sveikatą. veikimas arba neveikimas. nėra kliūtis taikyti drausminę atsakomybę. pvz. seksualinis priekabiavimas prie bendradarbių.Tačiau kitų teisinės atsakomybės rūšių taikymas. tiek ir dėl neatsargumo. faktas gali būti konstatuotas remiantis visomis CPK 177 str. kuriuo šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka. kūrybinį ir mokslinį darbą. kiti norminiai teisės aktai ar darbo tvarkos taisyklės įpareigoja ją teikti. kuris yra šių veikų dalykas. darbuotojo kaltę. Šis pažeidimas padaromas tyčiniais veiksmais. pavaldinių ar interesantų – tai darbuotojo užgaulus. administracinės. komercinių ar technologinių paslapčių atskleidimas arba jų pranešimas konkuruojančiai įmonei. nors už šias veikas darbuotojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn. į tai. 2) papeikimas. kolektyvinių ar darbo sutarčių nuostatas nesuderinama su darbo funkcijomis.Pareiga įrodyti šių sąlygų buvimą. 3) dalyvavimas veikloje. esant ginčui teisme. tenka darbdaviui ( atsakovui). Kai kurioms darbuotojų kategorijoms įstatymuose ir kituose darbo drausmę reglamentuojančiuose norminiuose teisės aktuose gali būti nustatytos ir kitos drausminės nuobaudos. pvz. darbuotojo. pateikiant susipažinti ir pan.2) valstybės. 3) atleidimas iš darbo (Kodekso 136 straipsnio 3 dalis). į aplinkybes. turinčios vagystės. kuri pagal įstatymų. dėl kurio paslaptis tampa žinoma bent vienam asmeniui. arba šiais atvejais žinomai neteisingos informacijos teikimas. žodžiu ar veiksmu išreikštas seksualinio pobūdžio elgesys. o pareiga įrodyti neatvykimo į darbą priežastis ir jų svarbą tenka darbuotojui ( ieškovui). 2 ir 3 dalyse numatytomis įrodinėjimo priemonėmis. kurioje jis yra dėl darbo funkcijų vykdymo. Paslapties atskleidimas paprastai suprantamas kaip darbuotojo. priėmimu. kai pažeidimas paaiškėjo. kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka. Darbuotojo darbovietėje arba kitoje vietoje. kurį darbuotojas darbe nebuvo dėl ligos. pažeidimas gali būti konstatuotas. buvo komandiruotėje arba . raštu. neteisėto atlyginimo paėmimo požymių. ar darbuotojas buvo nušalintas nuo darbo. sukčiavimo. turto pasisavinimo arba išvaistymo požymių. turto pasisavinimo arba iššvaistymo. Paslapties pranešimas konkuruojančiai įmonei – tai atitinkamų duomenų perdavimas žodžiu. pirkimu. kam – darbdaviui ar kitam asmeniui – priklausė turtas. Pareigą teikti informaciją nustato atskiri įstatymai 7) veikos. kai apsvaigimą sukėlė įmonėje vykstantys gamybos procesai. sąmoningai pateikiamas klaidinantis arba netinkamas patarimas ir kt. tarnybos. kai toks patikrinimas darbuotojui yra privalomas. gali būti prilyginama taip pat ir darbuotojo be svarbių priežasčių nenuvykimas pasitikrinti arba nepasitikrinimas sveikatos nustatytu laiku. gabenimu. taip pat savavaliavimas ar biurokratizmas. pvz. Drausminės nuobaudos skyrimo terminas Drausminė nuobauda skiriama tuoj pat. atsisakoma asmenį informuoti apie jo teises. pvz. kai audito įmonėje dirbantis auditorius pažeidžia Audito įstatyme nustatytą draudimą dirbti arba eiti kitas mokamas pareigas kitose įmonėse. praėjus nustatytam sveikatos patikrinimo laikui nepateikimas be svarbių priežasčių medicinos knygelės ( sveikatos paso) ar medicinos pažymos darbdaviui arba jo įgaliotam asmeniui. pardavimu.

kai buvo skirta drausminė nuobauda. atsiradusią dėl: 1) turto netekimo ar jo vertės sumažėjimo. kai: 1) darbuotojas sužalojamas ar miršta arba suserga profesine liga. MATERIALINĖ ATSAKOMYBĖ Materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo. ar drausminė nuobauda atitinka padaryto pažeidimo sunkumą. būtina sudaryti komisiją. darbdavys turi raštu pareikalauti. o iškėlus baudžiamąją bylą. Darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo diena – ta diena. 5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais. Drausminė nuobauda skiriama darbdavio arba administracijos įsakymu (nurodymu) ir darbuotojui apie tai pranešama pasirašytinai. panaikinęs per griežtą drausminę. kurią darbdaviui arba jo atstovui tapo žinoma šių aplinkybių visuma: a) darbo drausmės pažeidimo faktas b) darbo drausmės pažeidimą padaręs konkretus darbuotojas. Materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygos Materialinė atsakomybė atsiranda. Jei per darbdavio arba administracijos nustatytą terminą be svarbių priežasčių darbuotojas nepateikia pasiaiškinimo. 2) žala padaroma neteisėta veika. kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. kurias darbdavys turėjo sumokėti dėl darbuotojo kaltės. Subjektas. drausminė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per dvejus metus nuo pažeidimo padarymo dienos. Darbdavys turi teisę šį atsisakymą ginčyti tiesiogiai teisme ar kita norminiuose teisės aktuose nustatyta tvarka. neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas. Drausminės nuobaudos skyrimo tvarka Prieš skirdamas drausminę nuobaudą. skirti švelnesnę. 4) yra pažeidėjo kaltė. . Negalima skirti drausminės nuobaudos praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos. kuriomis jis padarytas. kai yra drausminės atsakomybės pagrindas. Jeigu darbuotojas atsisako pasirašyti. darbuotojui nebuvo skiriama nauja nuobauda. sugadinimo (sužalojimo). Darbuotojų materialinės atsakomybės atvejai Darbuotojas privalo atlyginti materialinę žalą. kai yra visos šios sąlygos: 1) padaroma žala. piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją). Darbdavio materialinės atsakomybės atsiradimo atvejai Darbdavio materialinė atsakomybė atsiranda. sunaikinant arba prarandant darbuotojo turtą (Kodekso 249 straipsnis). turintis teisę skirti drausminę nuobaudą. kuri užfiksuotų atsisakymo faktą. kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui. Darbo ginčą nagrinėjantis organas turi teisę nuobaudą panaikinti atsižvelgdamas į padaryto darbo drausmės pažeidimo sunkumą. taip pat neturi teisės skirti drausminę nuobaudą.Drausminė nuobauda gali būti panaikinta tik teismo arba ją paskyrusio subjekto. susidariusių dėl sugadintų daiktų. pvz. Įstatymų nustatytais atvejais prieš skiriant drausminę nuobaudą reikia gauti išankstinį atitinkamo organo sutikimą. Jei darbo drausmės pažeidimas nustatomas atliekant auditą. laikydamasis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių. 4) darbuotojui padaroma neturtinė žala. 3) baudų ir kompensacinių išmokų. Jeigu žalai atsirasti sudarė sąlygas nukentėjusiojo kaltė (sužalojimo ir mirties atvejais  sužalotojo (mirusiojo) asmens didelis neatsargumas). aplinkybes. 6) netinkamos materialinių ar piniginių vertybių apskaitos. ar buvo laikytasi nuobaudai skirti nustatytos tvarkos. 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo. 2) žala padaroma sugadinant. Teismas neturi teisės vienos drausminės nuobaudos pakeisti kita. kad jis nėra turėjęs nuobaudų. į tai. jam skirtą drausminę nuobaudą galima panaikinti nepasibaigus drausminės nuobaudos galiojimo terminui.atostogavo. drausminę nuobaudą galima skirti ir be pasiaiškinimo. 2) medžiagų pereikvojimo. žalos atlyginimas yra mažinamas atsižvelgiant į kaltės laipsnį arba reikalavimas atlyginti žalą atmetamas. 3) kitokiu būdu pažeidžiami darbuotojo ar kitų asmenų turtiniai interesai (Kodekso 249 straipsnis). laikoma.  ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. panaikinęs neteisėtai paskirtą drausminę nuobaudą.) Tokio organo atsisakymas duoti sutikimą skirti darbuotojui drausminę nuobaudą turi būti motyvuotas. 4) išlaidų. gali iš naujo spręsti drausminės atsakomybės taikymo klausimą ir skirti drausminę nuobaudą. darbuotojo ankstesnį darbą ir elgesį. 6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla.Jei darbuotojas gerai ir sąžiningai dirba. ( darbuotojams atstovaujančio ar kt. Drausminė nuobauda panaikinama vadovo įsakymu. jeigu jis nebuvo apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu (Kodekso 249 straipsnis). Jei per vienerius metus nuo tos dienos. kai pažeidimas buvo padarytas. 5) netinkamo materialinių vertybių saugojimo. Drausminę nuobaudą galima apskųsti darbo ginčų nagrinėjimo tvarka.

Atvejai. rašo darbo ginčų komisijos protokolą. Joje turi būti nustatyta. Atlygintinos žalos dydžio nustatymas ir padarytos žalos atlyginimo tvarka Atlygintinos žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai bei negautos pajamos. jeigu DK arba kiti įstatymai nenustato kitokios nagrinėjimo tvarkos. perduotas darbuotojui naudotis darbe. apsaugos priemones. perduotų darbuotojui naudotis darbe. o kai jos nėra – darbo tvarkos taisyklėse. Kai žala padaroma tyčia. Darbo ginčų komisijos sudaromos iš vienodo skaičiaus darbuotojų ir darbdavio atstovų. kai žala padaroma tyčia. 2) teismas. darbo ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo. jei: 1) žala padaryta tyčia. turi teisę kreiptis į darbo ginčus nagrinėjančius organus. Kai tam tikram darbuotojui žalos atlyginimas sumažinamas dėl jo turtinės padėties. 7) tai nustatyta kolektyvinėje sutartyje. kituose norminiuose teisės aktuose. 6) žala padaryta neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotinių ar toksinių medžiagų darbuotojo. Šiuo atveju žalą atlygina visi sutartį pasirašę darbuotojai. su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. praneša apie paskirtą bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. kai dėl kartu dirbamo darbo neįmanoma atriboti atskirų darbuotojų atsakomybės. nesutikdamas su darbdavio nurodymu. INDIVIDUALŪS DARBO GINČAI Individualus darbo ginčas Individualus darbo ginčas yra nesutarimas tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo įstatymuose. kurį darbdavys regreso teise įgijo dėl darbuotojo padarytos žalos atlyginimo. Atlygintina žala nustatoma tokio dydžio. materialinėms ar piniginėms vertybėms grobti. bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio. turi būti atlyginama visa žala. Visiškos materialinės atsakomybės sutartys negali būti sudaromos su darbuotojais iki aštuoniolikos metų. jei sutartyje nenustatyta kitaip. pirkimu. nagrinėja: 1) darbo ginčų komisija. pareiginių ar kitų instrukcijų pažeidimo. 4) žala padaryta prarandant įrankius. darbdavys. kuri yra konstatuota Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Kiekvieno jų dalis atlyginant žalą nustatoma proporcingai jų dirbtam laikui. Kreipimasis į darbo ginčus nagrinėjantį organą sustabdo išieškojimą. kai už ją visiška materialinė atsakomybė nustatyta specialiuose įstatymuose. išdavimu. kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu. Darbuotojo padaryta ir jo gera valia šalių susitarimu natūra arba pinigais neatlyginta žala neviršijant jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio gali būti išskaitoma iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio darbdavio rašytiniu nurodymu. Darbuotojų atstovus renka darbuotojų susirinkimas (konferencija). išskyrus atvejus. ( įsigaliojo 2009 08 04 d.y. kuris nagrinėjamas šiame skyriuje nustatyta tvarka. per kurį susidarė žala. Jeigu įmonėje. Visiškos materialinės atsakomybės sutartis Visiškos materialinės atsakomybės sutartis gali būti sudaroma su darbuotojais. drabužius. ekspertų išvadas. nustatytus DK 255 straipsnyje. per 7 dienas nuo . taip pat į atsakovo turtinę padėtį.7) to. persiunčia bylą teismui ir atlieka kitus darbo ginčų komisijos pavedimus. organizacijoje nebuvo sudaryta darbo ginčų komisija. išskyrus atvejus. priėmimu. 2) žala padaryta jo nusikalstama veika. Darbdavio nurodymas išieškoti šią žalą gali būti priimamas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo žalos paaiškėjimo dienos. kad nesiimta priemonių užkirsti kelią blogai produkcijai išleisti. už kokias materialines vertybes darbuotojas prisiima visišką materialinę atsakomybę ir kokius įsipareigojimus prisiima darbdavys. Darbuotojas. Žala apskaičiuojama atsižvelgiant į turto vertę atskaičiavus nusidėvėjimą ir natūralų sumažėjimą bei turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius). užtikrindamas sąlygas. Jis priima ir registruoja prašymus. Individualius darbo ginčus. kai darbuotojai privalo atlyginti visą žalą Darbuotojas privalo atlyginti visą žalą. pusgaminius ar gaminius gamybos procese. kad žala neatsirastų. siunčia išrašus ir sprendimus. Konkrečių darbų ir pareigų sąrašas nustatomas kolektyvinėje sutartyje. taip pat prarandant medžiagas. gavęs darbo ginčų komisijai adresuotą prašymą. nepažeisdamas šio Kodekso 291 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų. 3) žala padaryta darbuotojo. lėmusias žalos atsiradimą. įstaigoje. Tais atvejais. Darbo ginčų nagrinėjimas darbo ginčų komisijoje Darbo ginčų komisijai techniškai aptarnauti darbdavys skiria darbo ginčų komisijos raštvedį. ir dėl priemonių. pardavimu. Darbdavio atstovus savo įsakymu (potvarkiu) skiria darbdavys. Ši sutartis įforminama raštu. išreikalauja iš atitinkamų tarnybų prašymui išnagrinėti reikalingus dokumentus. tai negali būti pagrindas padidinti atlygintiną žalą kitiems grupinės atsakomybės dalyviams.)suderinus su darbuotojų atstovais. Darbo ginčą nagrinėjantis organas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį atsižvelgdamas į aplinkybes.t. gabenimu. Darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą. gali būti sudaroma visiškos materialinės atsakomybės sutartis su darbuotojų grupe. 5) žala padaryta kitokiu būdu ar kitokiam turtui. 8) kitokių darbo tvarkos taisyklių.

kai darbo ginčų komisijoje šalys nesusitarė (Kodekso 292 straipsnio 2 dalis). nepatenkintas darbo ginčų komisijos sprendimu. kai sužinojo ar turėjo sužinoti. kurį darbuotojas dirbo mažiau apmokamą darbą. Prašymas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo padavimo dienos. kurie pažeidė įstatymų nustatytas darbo. Teismuose nagrinėjami: 1) DK 293 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka apskųsti darbo ginčų komisijos sprendimai. per vieną mėnesį ( iki 2010 08 01 d. kitų byloje dalyvaujančių asmenų vardai. nesutinka su būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimu. kai darbo ginčas darbo ginčų komisijoje nebuvo išspręstas per 14 dienų. išvadas. 2) darbo ginčai. kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus. kad šalys nesusitarė ir sprendimas nepriimtas. reikalavimus darbdavys ir darbuotojas gali skųsti įstatymų nustatyta tvarka. kuriems įstatymai suteikia nušalinimo nuo darbo teisę. Komisija sudaroma ne ilgesniam kaip dvejų metų laikotarpiui. Darbo ginčų komisijos sprendimą atsakovas turi įvykdyti per dešimt dienų nuo sprendimo nuorašo gavimo dienos. Darbo ginčų komisijos posėdis laikomas teisėtu. kad būtinosios darbo sutarties sąlygos buvo pakeistos. privalo paskirti darbo ginčų komisijos raštvedį ir inicijuoti darbo ginčų komisijos sudarymą. Ji su delspinigiais turi būti išmokėta iki sprendimo įvykdymo dienos. Prašymas paduodamas darbo ginčų komisijos raštvedžiui. Darbo ginčų komisijos sprendimas nevykdomas. darbuotojas buvo nušalintas nuo darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymus. Pareigūnų arba organų. įteikia atsakovui prašymo kopiją. jeigu jis per vieną mėnesį yra apskundžiamas teismui ir apie tai yra raštu informuotas atsakovas. .keturiolika dienų) gali kreiptis su ieškiniu į teismą. tai pažeistos darbuotojo teisės turi būti atkurtos ir jam išieškotas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką arba darbo užmokesčio skirtumas už laiką. nagrinėjantis darbo ginčus. kai darbdavys laiku neišnagrinėja ar nepatenkina profesinės sąjungos reikalavimo panaikinti darbdavio sprendimus. tiesiogiai teismuose nagrinėjami ginčai: 1) kilę dėl darbo sutarties DK 297 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytais atvejais. nariai ir raštvedys. ekonomines ir socialines profesinių sąjungų narių teises.darbuotojo prašymo padavimo dienos. Darbo ginčų nagrinėjimas teismuose 1. parengia bylą nagrinėti.Darbo ginčų komisijos sprendimai priimami darbuotojų ir darbdavio atstovų  darbo ginčų komisijos narių susitarimu. nušalinimu nuo darbo darbdavio iniciatyva. Prašyme darbo ginčų komisijai turi būti nurodoma ieškovo. 3) tarp profesinių sąjungų ar kitų darbuotojų atstovų ir darbdavio dėl įstatymuose ar sutartyje nustatytų pareigų ir prievolių nevykdymo. išreikalauja reikiamus dokumentus. 4) pagal profesinių sąjungų ieškinius. darbo ginčų komisijos protokole įrašoma. darbdavio pavadinimas ir adresai. ( nuo 2010 08 01 d.Jei darbo ginčų komisijos nariai nesusitarė. o jeigu jo nėra. 2) dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo. kai DK 291 straipsnio 1 dalyje nustatytais terminais nebuvo sudaryta darbo ginčų komisija ( per 7 dienas) arba ginčas nebuvo išspręstas. pridedamų dokumentų sąrašas. Darbo ginčų komisija yra privalomas pirminis organas. 3) darbo ginčai. jeigu jame dalyvauja vienodas skaičius darbdavio ir darbuotojų atstovų. Darbo ginčų komisijos posėdis turi būti sušauktas ne vėliau kaip per septynias dienas nuo prašymo padavimo dienos. Nesikreipiant į darbo ginčų komisiją. skaičiavimus. praneša darbo ginčų komisijai. pavardės. jei sprendime nenustatytas kitas jo įvykdymo terminas. Darbo ginčų komisijos sprendimo darbdavys apskųsti negali. 6) kitais įstatymų nustatytais atvejais. Komisijos primininko pareigas kiekviename posėdyje paeiliui eina darbuotojų ir darbdavio atstovai. Jeigu nustatoma. aplinkybės. 5) kai darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo yra nutrūkę. taip pat tais atvejais. kai darbo ginčų komisijoje šalys nesusitarė. per vieną mėnesį nuo atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo dienos jis turi teisę kreiptis į teismą. o šalims nesutarus. teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Sprendimuose dėl piniginių reikalavimų patenkinimo turi būti nurodyta priteisiama suma. . kad pažeistos jo teisės. praneša dalyvaujantiems byloje asmenims apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Darbuotojas.) Darbuotojas gali kreiptis į darbo ginčų komisiją per tris mėnesius nuo tos dienos. bei tais atvejais. Ginčai dėl darbo sutarties Jei darbuotojas. Jo formą tvirtina Vyriausybė.  darbdaviui (Kodekso 288 straipsnio 2 dalis). Darbo ginčų komisijos sprendimas įrašomas į darbo ginčų komisijos protokolą.  išrašą iš protokolo per penkias dienas pasirašytinai įteikia dalyvaujantiems byloje asmenims. ( per 14 dienų) 2. Darbo ginčų komisijos raštvedys darbo ginčų komisijos sprendimo nuorašą. Raštvedys prašymą užregistruoja. atsakovo. aiškiai suformuluotas reikalavimas. Jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką. pagrindai ir įrodymai. Protokolą pasirašo darbo ginčų komisijos pirmininkas. atleidimu iš darbo.

perkelto ar nušalinto darbuotojo grąžinimo į ankstesnį darbą.Jeigu teismas nustato. yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio. jeigu dėl ypatingų aplinkybių gali pasidaryti neįmanoma ar labai sunku sprendimą įvykdyti. Skubus sprendimų ir nutarčių vykdymas Darbo ginčų komisija arba teismas nurodo skubiai vykdyti šiuos sprendimus ar nutartis: 1) dėl darbo užmokesčio priteisimo  sprendimo dalis neviršijant vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio. kylančių iš darbo teisinių santykių. 2) dėl išmokų atlyginti žalą. Teismas ieškovo prašymu arba savo iniciatyva gali leisti skubiai vykdyti sprendimą arba jo dalį: 1) dėl atleidimo iš darbo formuluotės. Jeigu panaikinamas jau įvykdytas darbo ginčų komisijos sprendimas arba teismo sprendimas ar nutartis. padarytą dėl nelaimingo atsitikimo darbe. kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos. Darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. 2) dėl neteisėtai atleisto. kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių. tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia jam DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Šiuo atveju laikoma. sprendimo ar nutarties įvykdymo atgręžimas vykdomas pagal Civilinio proceso kodekso nuostatas. priteisimo. Tais atvejais. Darbuotojai darbo bylose dėl visų reikalavimų. organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to. . kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti. Bylinėjimosi išlaidos padengiamos Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. kitokio sveikatos sužalojimo ar susirgimo profesine liga. kai darbdavys nevykdo teismo arba darbo ginčų komisijos sprendimo ar nutarties arba nevykdo sprendimo pakeisti atleidimo iš darbo formuluotą. technologinių. Visas darbo ginčų komisijos išlaidas padengia darbdavys. 3) kitais atvejais. darbuotojo prašymu teismas priima nutartį išieškoti darbuotojui darbo užmokestį už visą laiką nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos.

Sign up to vote on this title
UsefulNot useful