DARBO TEISS KONSPEKTAS

DARBO TEISS SVOKA, OBJEKTAS, METODAS, SISTEMA,

PRINCIPAI
Darbo teiss svoka, objektas
Darbo teis nagrinja visuomeninius darbo ir su jais glaudiai susijusius kitus visuomeninius santykius. Objekt ir
sudaro visuomeniniai darbo ir kiti su jais susij teisiniai santykiai, pvz.
teisiniai santykiai dl darbuotoj darbinimo ( darbuotoj paieka)
teisiniai santykiai dl darbo saugos;
teisiniai santykiai dl darbuotoj drausmins atsakomybs;
teisiniai santykiai dl darbuotoj materialins atsakomybs;
teisiniai santykiai dl darbo gin nagrinjimo;
ir kt.
Darbo teiss reguliavimo metodas. Tai yra tam tikra sistema teisinio reguliavimo priemoni ir bd, bding darbo
teisei. Yra inomi 2 teisinio reguliavimo metodai:
1)
civilinis teisinis;
2)
administracinis teisinis;
Civilinis teisinis metodas remiasi dalyvi lygybe, savarankikumu ir nepavaldumu vienas kitam, pvz. prie sudarant darbo
sutart tiek darbdavys, tiek darbuotojas yra lygs.. Administracinis teisinis metodas remiasi dalyvi pavaldumu vienas
kitam, pvz. pasiraius darbo sutart darbuotojas yra pavaldus darbdaviui. Igryninto reguliavimo metodo darbo teisje
nra. Darbo teisje taikomi ir civilinio teisinio metodo, ir administracinio teisinio bdo metodai, bdai, priemons
Nuo civilins teiss, darbo teis skiriasi tuo, jog mons savo gebjimus realizuoja tiesiogiai, taip pat darbo atlygintinumo
poymis ir darbo santyki visuomenikumo poymis.
Nuo administracins teiss darbo teis skiriasi tuo, kad nors ir administracinje teisje yra pavaldumo poymis, taiau jis
yra kitoks tuo, kad pavaldumas neireikiamas valstybins valdios pasireikimu.
Darbo teiss sistema. Tai sistema tarp savs susijusi teiss norm, kurios, kurios sudaro bendrj dal, savarankikas dalis
bei atskirus institutus, atsivelgiant visuomenini santyki, sudarani darbo teiss dalyk, specifik. Bendrosios
dalies normos apibria ios akos reguliavimo dalyk, principus, altinius, subjektus, terminus ir kt. Kit darbo teiss
dal sudaro kolektyviniai darbo santykiai, pvz, kolektyvi sutari sudarymas, kolektyvini darbo gin nagrinjimas.
Treij darbo teiss dal sudaro teiss normos, reguliuojanios individualius darbo santykius, pvz. darbinim, darbo
sutart, darbo ir poilsio laik , darbo drausm ir kt.
Darbo teiss principai. Jie suformuluoti vadovaujantis Tarptautins darbo teiss organizacijos konvencijomis, Europos
socialins chartijos, Visuotins mogaus teisi deklaracijos ir kt. dokumentais ir tvirtinti LR darbo kodekso 2
straipsnyje, tai asociacij laisv, laisv pasirinkti darb, valstybs pagalba asmenims gyvendinant teis darb, darbo
teiss subjekt lygyb, nepaisant j lyties, seksualins orientacijos, tautybs ir kt.
DARBO TEISS ALTINIAI
Darbo teiss altiniai yra darbo teiss iraikos forma. Pagrindinis darbo teiss altinis norminis aktas. Pagal galiojim
erdvje norminiai aktai gali bti:
1)
tarptautiniai
2)
nacionaliniai
Darbo teiss altiniai yra:
Lietuvos Respublikos Konstitucija
Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys
Europos Sjungos teiss norminiai aktai
Lietuvos Respublikos darbo kodeksas;
statymai
Postatyminiai aktai: Vyriausybs nutarimai; socialins apsaugos ir darbo ministrs , valstybinio vyriausiojo darbo
inspektoriaus sakymai;
Kolektyvini sutari nuostatos;
Teism praktika;
Lokaliniai teiss aktai ( pareiginiai nuostatai, vidaus tvarkos taisykls, vadovo sakymai ir kt.)
DARBO TEISS SUBJEKTAI
Darbo teiss subjektai yra : darbdavys, darbuotojas ir darbuotoj kolektyvas
Darbdavys tai mon, staiga, organizacija ar kita organizacin struktr, fizinis asmuo ( pvz. kai sudaroma patarnavimo
darb sutartis).
Darbuotojas - nuolatinis LR gyventojas sulauks 16 met.. Negalima priimti iki 18 met, jeigu darbas kenksmingomis
slygomis arba susijs su materialini vertybi apskaita bei saugojimu. statymai leidias priimti ir nuo 14 iki 16 met

ypa lengviems darbams, kurie ivardinti Vyriausybs nutarimu patvirtintame srae. ( LR Vyriausybs 2003 01 29 d.
nutarimas Nr.138)
Darbuotoj kolektyvas j sudaro visi asmenys, dirbantys toje darbovietje pagal darbo sutartis.
Darbdavi atstovai - administracija, vadovas
Darbuotoj atstovai profesin sjunga, o ten kur jos nra darbuotojo kolektyvo irinkta darbo taryba. Darbo taryba
sudaroma monje, kurioje dirba ne maiau kaip 20 darbuotoj. monje, kurioje dirba maiau kaip 20 darbuotoj,
darbo tarybos funkcijas gyvendina darbuotoj atstovas, renkamas darbuotoj kolektyvo susirinkime.
KOLEKTYVINIAI DARBO SANTYKIAI
Kolektyvin sutartis
mons kolektyvin sutartis ir jos sudarymo sritis
Kolektyvin sutartis yra svarbus ir efektyvus dokumentas, padedantis reguliuoti tarpusavio darbo teisinius santykius tarp
darbdavio ir darbuotoj kolektyvo. Taiau Lietuvoje, skirtingai negu usienio valstybse, kolektyvins sutartys nra
populiarios, o pagrindin prieastis darbdaviai ir darbuotojai ne visada sigilina ios sutarties teikiamus
privalomumus, iki galo nesuvokia jos paskirt. Danai kolektyvin sutartis apibdinama tik kaip darbuotojui naudingas
susitarimas, kuris darbdaviui sukuria tik pareigas.
mons kolektyvin sutartis yra raytinis susitarimas tarp darbdavio ir mons darbuotoj kolektyvo dl darbo, darbo
apmokjimo ir kit socialini bei ekonomini slyg. mons kolektyvin sutartis sudaroma vis ri monse,
staigose, organizacijose. monje sudaryta kolektyvin sutartis taikoma visiems tos mons darbuotojams. mons
filialuose, atstovybse ir struktriniuose padaliniuose gali bti sudaromos kolektyvins sutartys mons kolektyvins
sutarties nustatyta tvarka, nevirijant tos kolektyvins sutarties apibrt rib.mons kolektyvini sutari sudarymo
krato apsaugos, policijos ir valstybs vieojo administravimo tarnybose ypatumus nustato statymai,
reglamentuojantys t tarnyb veikl.
mons kolektyvins sutarties alys
mons kolektyvins sutarties alys yra mons darbuotoj kolektyvas ir darbdavys, kuriems, sudarant i sutart, atstovauja
monje veikianti profesin sjunga ir mons vadovas arba galioti administracijos pareignai.
Jeigu monje veikia kelios profesins sjungos, mons kolektyvin sutart sudaro jungtin profesini sjung atstovyb ir
darbdavys. Jungtin profesini sjung atstovyb sudaroma profesini sjung susitarimu. Profesinms sjungoms
nesusitarus dl jungtins atstovybs sudarymo, sprendim dl atstovavimo priima darbuotoj susirinkimas
(konferencija). Jeigu monje nra veikianios profesins sjungos ir jeigu darbuotoj kolektyvo susirinkimas
darbuotoj atstovavimo ir gynimo funkcijos neperdav atitinkamos ekonomins veiklos akos profesinei sjungai,
kolektyvin sutartis gali bti sudaroma tarp darbdavio ir darbo tarybos vadovaujantis iame skyriuje nustatytomis
kolektyvini sutari sudarymo nuostatomis.
mons kolektyvins sutarties turinys
mons kolektyvinje sutartyje alys nustato darbo, profesines, socialines ir ekonomines slygas bei garantijas, kurios nra
reglamentuotos statym, kit normini teiss akt ar nacionalins, akos ir teritorins kolektyvins sutarties arba
kurios jiems neprietarauja ir neblogina darbuotoj padties. Sutarties nauda atskleidiama per jos turin. Darbo
kodeksas ( toliau DK) numato tik pavyzdin sra slyg, kurios gali bti traukiamos sutart..
mons kolektyvin sutart gali bti traukiamos ios slygos:
1) darbo sutari sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo;
2) darbo apmokjimo organizavimo (tarifini atlygi, pareigini alg, pried, priemok, kit lengvat ir kompensacij,
darbo apmokjimo ir skatinimo sistem bei form, darbo norm nustatymo, darbo umokesio indeksavimo,
imokjimo bei atsiskaitym tvarkos ir kitos nuostatos);
3) darbo ir poilsio laiko;
4) saugi ir sveikatai nekenksming darbo slyg sudarymo, kompensacij ir lengvat suteikimo;
5) profesijos, specialybs gijimo, kvalifikacijos klimo, perkvalifikavimo bei su tuo susijusi garantij ir lengvat,
profesins reabilitacijos laikotarpiu taikom garantij;
6) mons kolektyvins sutarties vykdymo tvarkos;
7) ali tarpusavio informavimo ir konsultavimo;
8) kitos alims svarbios darbo, ekonomins ir socialins slygos bei nuostatos.
Darbuotojams gali bti naudingos slygos, pvz.: galima susitarti dl garantij besimokantiems darbuotojams, dl didesni
ieitini imok, dl pirmenybs pasilikti darbe, kai mainamas darbuotoj skaiius ir kt. Darbdaviams gali bti
naudingos slygos, pvz. dl terminuot darbo sutari, kai darbas nuolatinio pobdio, dl draudimo dirbti antraeilse
pareigose ( draudimas sidarbinti konkuruojanioje monje), dl iurki pareig paeidimo srao prapltimo ir kt.
mons kolektyvins sutarties projekto rengimas
mons kolektyvins sutarties projektui rengti alys sudaro komisij. Komisijos sudtis nurodoma ali susitarimo
protokole. Protokolo pasiraymo data laikoma kolektyvini deryb pradia. Praddamos derybas alys aptaria, koki
jos pateiks informacij, jos pateikimo terminus, mons kolektyvins sutarties projekto rengimo tvark bei jo
parengimo terminus.ali suderintas mons kolektyvins sutarties projektas pateikiamas svarstyti darbuotoj
susirinkimui (konferencijai). Jei is nepritaria pateiktam projektui, tai ali atstovai, atsivelgdami nurodytas pastabas
ir pasilymus, j pataiso bei papildo ir per penkiolika dien pakartotinai pateikia darbuotoj susirinkimui
(konferencijai) svarstyti. Jei darbuotoj susirinkimas (konferencija) pritaria kolektyvins sutarties projektui, ali

atstovai ne vliau kaip per tris dienas kolektyvin sutart pasirao. Pakartotinio svarstymo metu nepritarus kolektyvins
sutarties projektui, darbuotoj susirinkimas (konferencija) priima sprendim pradti kolektyvines derybas i naujo arba
inicijuoti kolektyvin gin. Sprendimai priimami darbuotoj susirinkimo (konferencijos delegat) nuoira slaptu ar
atviru balsavimu dalyvaujanij bals dauguma.
Kolektyvin sutartis sudaroma deryb keliu, tai utikrina abiej ali lygyb ir vienod galimyb teikti savo pasilymus,
slygas , reikalavimus, todl nei viena i ali negali primesti antrai savo vali. Deryb vedimas nepareigoja sudaryti
kolektyvins sutarties, alims nepasiekus bendro susitarimo, suraomas nesutarim protokolas ir sprendiama, ar
pradti derybas i naujo, ar jas nutraukti.
mons kolektyvins sutarties sigaliojimas ir galiojimo trukm
mons kolektyvin sutartis sigalioja j pasiraius, jei kitaip nenustatyta paioje sutartyje.mons kolektyvin sutartis
galioja iki naujos mons kolektyvins sutarties pasiraymo arba iki sutartyje nustatyto termino. Jeigu yra sudaryta
terminuota mons kolektyvin sutartis, dl jos atnaujinimo alys pradeda derybas likus dviem mnesiams iki jos
galiojimo pabaigos.Jeigu mon ar mons dalis pereina i vieno darbdavio, sudariusio mons kolektyvin sutart,
kitam darbdaviui, ios sutarties nuostatos galioja ir naujam darbdaviui.
mons kolektyvins sutarties pakeitimo ar papildymo tvarka nustatoma mons kolektyvinje sutartyje. Jeigu i tvarka
nebuvo nustatyta, mons kolektyvins sutarties pakeitimai ir papildymai daromi ta paia tvarka, kaip sudaroma pati
sutartis.
mons kolektyvin sutart joje nustatytais atvejais ir tvarka gali nutraukti bet kuri alis, perspjusi kit al ne vliau kaip
prie tris mnesius. mons kolektyvin sutart draudiama nutraukti anksiau negu po ei mnesi nuo mons
kolektyvins sutarties sigaliojimo.
mons kolektyvins sutarties vykdymo kontrol
mons kolektyvins sutarties sipareigojim vykdym kontroliuoja ali atstovai, taip pat statym galiotos institucijos.
mons kolektyvins sutarties ali atstovai atsiskaito darbuotoj susirinkimui (konferencijai), kaip vykdoma mons
kolektyvin sutartis. Atsiskaitymo tvarka ir terminai nustatomi sutartyje.
Ginai, kylantys per derybas dl mons kolektyvins sutarties sudarymo, taip pat dl statym, kit normini teiss akt ar
kolektyvini sutari nustatyt slyg pakeitimo arba nauj darbo slyg nustatymo, sprendiami kolektyvini darbo
gin (interes konflikt) nagrinjimo tvarka.
Ginai tarp atskir darbuotoj ir darbdavio dl mons kolektyvins sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo
sprendiami individuali darbo gin nagrinjimo tvarka (Kodekso XIX skyrius).
TERMINAI
Iekinio senatis
Iekinio senatis tai statym nustatytas laiko tarpas, per kur asmuo gali apginti savo paeistas teises pareikdamas
iekin.
Bendrasis iekinio senaties terminas DK reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, jeigu DK ir kiti darbo statymai
atskiriems reikalavimams nenustato trumpesni iekinio senaties termin.Jis yra ilgiausias i galim iekinio senaties
termin, nes kiti darbo statymai atskiriems reikalavimams gali nustatyti ir trumpesnius terminus. Iskiriamos dvi
sutrumpint iekinio senaties termin kategorijos: nustatyti paiame DK ar kituose darbo statymuose. DK nustatyti
sutrumpinti iekinio senaties terminai : 1) vieno mnesio iekinio senaties terminas ginyti atsisakym priimti darb
( DK 96 str. 2d.), 2) vieno mnesio iekinio senaties terminas nuo atitinkamo nurodymo ( dokumento) gavimo dienos
kreiptis teism darbuotojui nesutinkant su darbo slyg pakeitimu, nualinimu nuo darbo darbdavio iniciatyva ir
atleidimu i darbo ( DK 297 str. 1 d.)
Iekinio senatis netaikoma reikalavimams ginti darbuotojo garb ir orum, tai reikia, kad teis kreiptis teism ir gauti
teismin gynyb nesaistoma termino apribojimais.
Termin skaiiavimas
Terminas, apibrtas tam tikru laikotarpiu, prasideda kit dien po tos kalendorins datos arba vykio, kuriais apibrta jo
pradia.
Metais, mnesiais ar savaitmis skaiiuojami terminai baigiasi atitinkam met, mnesio ar savaits dien. Jeigu mnesiais
skaiiuojamas terminas baigiasi tok mnes, kur nra atitinkamos dienos, tai terminas baigiasi to mnesio paskutin
dien. Jeigu tiksliai negalima nustatyti, kur mnes prasidjo terminas, skaiiuojamas metais, arba kuri dien
prasidjo terminas, skaiiuojamas mnesiais, tai termino paskutine diena atitinkamai laikoma birelio trisdeimtoji ir
mnesio penkioliktoji diena.
savaitmis ar kalendorinmis dienomis skaiiuojam termin eina ne darbo ir veni dienos. Jei paskutin termino diena
yra ne darbo diena, tai termino pabaigos diena laikoma artimiausia po jos einanti darbo diena. Dienomis skaiiuojamas
terminas yra skaiiuojamas kalendorinmis dienomis, jeigu statym nenustatyta kitaip.
Reikt skirti termino, apibrto kalendorine data ir tam tikru laikotarpiu, pradi. Jeigu termino pradia apibriama
kalendorine data, reikia, kad ali teiss ir pareigos prasideda nurodyt termino dien, pvz. darbo sutartyje darbdavys
su darbuotoju susitar, kad darbuotojas pradeda dirbti 2010 m. gegus 17 d., vadinasi, darbuotojas ir turi pradti dirbti
i dien. Kitaip nustatoma termino, apibrto tam tikru laikotarpiu, pradia. Tokiu atveju terminas prasideda kit dien
po tos kalendorins datos arba vykio, kuriais apibrta jo pradia, pvz. darbuotojas padav praym nutraukti darbo

sutart gegus 13 d. ir spjo darbdav prie 14 darbo dien,( iki 2010 08 01 d. buvo 14 dien) tai 14 darbo dien
spjimo termino pradia bus laikoma gegus 14 d.
Jeigu yra nustatytas terminas atlikti kok nors veiksm, t veiksm galima atlikti iki paskutins termino dienos dvideimt
ketvirtos valandos. Taiau jeigu veiksmas turi bti atliktas tam tikroje monje, staigoje, organizacijoje, tai terminas
pasibaigia t valand, kuri joje nutraukiamos atitinkamos operacijos.
Raytiniai praymai ir praneimai, teikti patui, telegrafui arba kitai ryio staigai iki paskutins termino dienos dvideimt
ketvirtos valandos, laikomi teiktais laiku.
DARBO SUTARTIS
Darbo sutarties svoka.
Darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas sipareigoja dirbti tam tikros profesijos,
specialybs, kvalifikacijos darb arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietje nustatytai darbo tvarkai, o
darbdavys sipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatyt darb, mokti darbuotojui sulygt darbo umokest ir
utikrinti darbo slygas, nustatytas darbo statymuose, kituose norminiuose teiss aktuose, kolektyvinje sutartyje ir
ali susitarimu.
Darbo sutartis turi esmini poymi, kurie j skiria nuo kit sutari, pavyzdiui, nuo civilini. Pagal darbo sutart
darbuotojas privalo dirbti tam tikr darb arba eiti tam tikras pareigas, reikia, kad jis turi atlikti ne konkreias
uduotis, o vykdyti tam tikras darbo funkcijas. Tuo skiriasi nuo civilini sutari: paslaug teikimo, pavedimo, rangos
ir kt. Darbo sutarties reikalavimai netaikomi darbams, kuriuos atlieka fizinis asmuo, turintis verslo liudijim arba kai
jis yra steigs individuali ( personalin) mon tokiems darbams atlikti. Nra darbiniai santykiai ir nesudaroma darbo
sutartis, kai asmuo usiima vien autorine veikla, nurodyta Autori teisi ir gretutini teisi statyme.
Darbo sutarties turinys
Darbo sutarties turinys yra jos ali sulygtos sutarties slygos, apibrianios ali teises ir pareigas bei kitus
sipareigojimus. alys negali nustatyti toki darbo slyg, kurios pablogina darbuotojo padt, palyginti su ta, kuri
nustato DK , statymai, kiti norminiai teiss aktai ir kolektyvin sutartis. Jei darbo sutarties slygos prietarauja DK
statymui arba kolektyvinei sutariai, taikomos DK, statym, normini teiss akt arba kolektyvins sutarties
nuostatos. Gin dl darbo sutarties slyg taikymo sprendia darbo gin nagrinjimo organai. Darbo sutarties turinys
turi bti aikus, nes padeda ivengti gin ir garantuoja darbo santyki stabilum.
Darbo sutarties slygos
1. Btinosios DK 95 str. ivardytos btinosios darbo sutarties slygos. alims dl j nesusitarus laikoma, kad darbo
sutartis nesudaryta. ios slygos btinos bet kokiai darbo sutarties riai. Jos yra dvi: - tai susitarimas dl darbuotojo
darboviets ir darbo funkcij. DK vartojami du terminai: darboviet ir darbo vieta. Kalbine prasme jie yra
lygiaveriai, iskyrus atvejus, kai vartojamas specialia teisine prasme. DK terminas darboviet nusako mon, staig,
organizacij ar kitoki organizacin struktr, kitaip sakant darbdav. Terminas darbo vieta vartojamas dvejopa prasme.
Daniausiai vartojama darbo funkcij atlikimo vieta cechas, skyrius, katedra ir kt. Kartais darbo vieta suprantama
kaip darbuotojo pareigos, jo dirbamas darbas, pvz. darbuotojui kasmetini atostog metu paliekama darbo vieta
( pareigos). Darbo funkcija sutartyje apibriama nurodant profesij, specialyb, kvalifikacij, pagal kuri dirbs
darbuotojas arba jo pareigas. Profesija tai darbins veiklos sritis, apimanti darbo funkcijos tikslus ir pobd, pvz.
gydytojas, mokytojas ir pan. Specialyb yra siauresn darbins veiklos pagal profesij sritis, pvz. gydytojas chirurgas,
chemijos mokytojas ir pan. Kvalifikacija -tai darbuotojo pasiruoimo tam tikrai specialybei laipsnis, pvz. pirmos
kategorijos gydytojas chirurgas.
2.Privalomosios. Tai darbo apmokjimo slygos. DK 95 str. 3 d. numatyta, kad kiekvienoje darbo sutartyje alys sulygsta
dl darbo apmokjimo slyg ( darbo umokesio, sistemos, darbo umokesio dydio, mokjimo tvarkos ir kt.) Darbo
sutartyje reikia nurodyti darbuotojo mnesin alg, valandin tarifin atlyg, priemokas, priedus ir kt. Darbo sutartyje
darbo apmokjimo kriterijus reikia apibrti aikiai ir tiksliai, kad bt ivengta gin ateityje. DK 120 str. numato,
kad pakeisti darbuotojo darbo slygas, tuo paiu ir darbo apmokjimo, galima tik turint darbuotojo ratik sutikim.,
iskyrus atvejus, kai numatyta statymais ar Vyriausybs nutarimais arba pagal kolektyvin sutart. DK 203 str.
numato, kad darbdavys darbuotojams turi ratu praneti ne vliau kaip prie vien mnes iki j sigaliojimo, taiau
kolektyvinje sutartyje gali bti nustatytas ir trumpesnis spjimo terminas, taiau negali bti trumpesnis negu 2
savaits. Pakeitimai kolektyvinse sutartyse galioja iki 2010 01 31 dienos.
3.Kitos btinosios. Atskiroms darbo sutarties rims statymuose, norminiuose teiss aktuose ir kolektyvinse sutartyse
gali bti nustatomos ir kitos btinosios slygos, kurias alys sulygsta sudarydamos darbo sutart, pvz. sudarant
terminuot darbo sutart turi nurodyti sutarties termin, sudarant sezoninio darbo sutart darbo pobd.
4.Papildomos. Dl j alys gali susitarti, pvz. ibandymo termino. Tokios slygos nra btinos.
DK 95 str. 5 d. numatyta, kad darbo sutartyje gali bti sulygta: jeigu sutartis nutraukiama dl darbuotojo kalts arba
darbuotojo pareikimu be svarbios prieasties, tai darbuotojas sipareigoja atlyginti darbdaviui jo turtas ilaidas per
paskutinius vienerius darbo metus darbuotojo mokymui, kvalifikacijos klimui, stauotms. Kolektyvinje sutartyje
gali bti nustatyta ir kita kompensavimo tvarka bei terminai.Reikia atkreipti dmes du dalykus: 1) ilaid
atlyginimas turi bti numatytas darbo sutartyje; 2) kad nekilt nesusipratim ir neaikum patartina apibrti, kas
sudaro tokias ilaidas, pvz. darbuotojas ir darbdavys gali aikiai nustatyti, kad ilaidas sudaro ne tik u registracij
kursus sumokti pinigai, bet ir kelions, viebuio bei kitos komandiruoi snaudos.

Primimo darb apribojimai

DK 97 straipsnis numato tik vien giminaii tarnybos toje darbovietje apribojim. Draudiama eiti tarnautoj pareigas
vienoje valstybs ir savivaldybs institucijoje bei valstybs ar savivaldybs monje asmenims, kuriuos sieja artimi
giminysts ar svainysts ryiai (tvai, tviai, broliai, seserys ir j vaikai, seneliai, sutuoktiniai, vaikai, vaikiai, j
sutuoktiniai ir j vaikai, taip pat sutuoktini tvai, broliai, seserys ir j vaikai), jeigu j tarnyba kartu yra susijusi su
vieno i j tiesioginiu pavaldumu kitam arba su vieno teise kontroliuoti kit. Iimtis i ios taisykls gali nustatyti
Vyriausyb. iuo metu galioja 2005 01 26 d. LR Vyriausybs nutarimas Nr.86 Dl darbuotoj, kuriems netaikomas
draudimas dirbti vienoje valstybs ir savivaldybs institucijoje bei valstybs ar savivaldybs monje, kai sieja
giminysts ar svainysts ryiai ir kai j darbas susijs su vieno i j tiesioginiu pavaldumu kitam arba su vieno teise
kontroliuoti kit, kategorij srao patvirtinimo Remiantis minto nutarimo nuostatomis, giminaii darbo apribojimai
netaikomi: kultros staig ( bibliotek, muziej, teatr, kultros centr ir kt.), kultros ir meno darbuotojams bei
krybiniams darbuotojams, farmacijos specialistams, vietimo staig pedagoginiams darbuotojams ir kt. ios
nuostatos netaikomos tarnautojams, kuri tarnyb reglamentuoja valstybs tarnybos santykius reglamentuojantys
statymai.
Nelegalus darbas
Su darbo sutarties sudarymo klausimu glaudiai susijusi nelegalaus darbo problema. Pagal DK 98 str. nelegaliu darbu
laikomas darbas:
1) esant DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties poymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teiss akt
nustatyta tvarka nepraneus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmen primim
darb;
2) dirbamas usienio valstybi piliei ir asmen be pilietybs, nesilaikant jiems normini teiss akt nustatytos
sidarbinimo tvarkos.
Nelegaliu darbu nelaikomi pagalbos ( talkos) ir savanoriki darbai.
Darbo sutarties sudarymas
Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai alys susitar dl darbo sutarties slyg ( DK 95 straipsnis).Sutartis laikoma sudaryta
nuo ali susitarimo momento.
Darbo sutartis turi bti sudaroma ratu pagal pavyzdin form, patvirtint 2003 01 28 d.Vyriausybs nutarimu Nr.115 Dl
darbo sutarties pavyzdins formos patvirtinimo.Raytin darbo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais. Darbo sutart
pasirao darbdavys arba jo galiotas asmuo ir darbuotojas. Vienas pasiraytas darbo sutarties egzempliorius teikiamas
darbuotojui, kitas lieka darbdaviui. Darbo sutartis t pai dien, t.y. kai darbdavys ir darbuotojas pasirao darbo
sutart, ji .registruojama darbo sutari registravimo urnale. Darbo sutari registravimo taisykles Vyriausyb
patvirtino 2003 04 24 d.. nutarimu Nr.503 Dl darbo sutari registravimo taisykli, darbuotojo tapatyb
patvirtinanio dokumento idavimo, neiojimo ir pateikimo kontroliuojanioms institucijoms tvarkos aprao
patvirtinimo. iuo nutarimu patvirtinta ir Darbo sutari registravimo urnalo pavyzdin forma. Toks urnalas
neprivalomas, jei darbdavys yra fizinis asmuo, samdantis tris ir maiau darbuotoj. Ne vliau kaip prie darbo pradi
kartu su antruoju darbo sutarties egzemplioriumi darbdavys teikia darbuotojui pastarojo tapatyb patvirtinant
dokument (darbo paymjim). Darbo sutarties pavyzdin form, registravimo taisykles, taip pat darbuotojo tapatyb
patvirtinanio dokumento form, jo idavimo, neiojimo bei pateikimo kontroliuojanioms institucijoms tvark nustato
Vyriausyb. Darbuotojas darbo paymjim privalo neiotis ar laikyti darbo metu darbdavio ar galioto asmens ( arba
mons vidaus tvarkos taisyklse) nurodytoje vietoje, nes antraip jam gali bti taikoma drausmin atsakomyb.
Duomenis apie darbuotojo primim darb darbdavys turi praneti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos
teritoriniam skyriui. Pagal
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialins apsaugos ir darbo
ministerijos 2010 06 04 direktoriaus sakymu Nr.V-243 patvirtintas Duomen apie apdraustuosius ir draudjus
pateikimo ir patikslinimo taisykles ( sigaliojo nuo 2010 07 01 d.) 1-SD draudjas praneim privalo pateikti
apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradios dien, iskyrus i Taisykli 16.3, 16.9,16.12 ir 16.13 punktuose
numatytus atvejus ir atvej, kai vadovaujantis DK 99 str. 5 d. su darbuotoju sudaroma darbo sutartis, pagal kuri darbo
pradios data yra vlesn nei darbo sutarties sudarymo data. Kai su darbuotoju sudaroma darbo sutartis, pagal kuri
darbo pradios data yra vlesn nei darbo sutarties sudarymo data, praneimas turi bti pateikiamas ne vliau kaip
prie dien iki numatytos darbo pradios momento.
Darbdavys utikrina, kad darbuotojui bt leidiama dirbti tik pasiraius su juo darbo sutart, teikus jam antr sutarties
egzempliori ir idavus jo tapatyb patvirtinant dokument. U tinkam darbo sutarties sudarym atsako darbdavys.
( ATPK 41 str.). Darbuotojas tokiu atveju neturi atsakyti, nes jis negali kontroliuoti darbdavio (jo atstovo,
administracijos) veikim.
Sudarydamas darbo sutart, darbdavys privalo pasiraytinai supaindinti priimam dirbti asmen su jo bsimo darbo
slygomis, kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklmis, kitais darbovietje galiojaniais aktais,
reglamentuojaniais jo darb. Aukiausiojo Teismo Senatas iaikino, kad jei administracija pasiraytinai
nesupaindina darbuotojo su jo darbo funkcijomis ir darbuotojas savo darbo ( pareig) dl nesupaindinimo neatlieka
ar jas atlieka netinkamai, tai tokia darbuotojo veikla negali bti kvalifikuojama kaip jo kalti veiksmai ir dl to jis negali
bti baudiamas drausmine tvarka, o tuo paiu ir atleidiamas i darbo pagal DK straipsnius, kuri taikymas siejamas

su darbuotojo kalte. Informuoti darbuotoj apie jo bsimo darbo slygas taip pat darbdavio pareiga, kuri nustatyta ir
EB direktyvoje 91/533/EEB Dl darbuotojo pareigos informuoti darbuotojus apie galiojanias sutarties arba darbo
santyki slygas:.
Darbuotojas privalo pradti dirbti kit po darbo sutarties sudarymo dien, jeigu alys nesutar kitaip.
Priimant darb btini dokumentai
Darbdavys privalo pareikalauti, kad priimamasis dirbti pateikt asmens tapatyb patvirtinant dokument ir valstybinio
socialinio draudimo paymjim.Jeigu darbo statymai sieja primim darb su tam tikru isimokslinimu ar profesiniu
pasirengimu, sveikatos bkle, darbdavys privalo pareikalauti, kad priimamasis pateikt isimokslinim, profesin
pasirengim, sveikatos bkl patvirtinanius dokumentus, o priimdamas darb nepilnamet nuo keturiolikos iki
eiolikos met, gimimo liudijim, mokyklos, kurioje mokosi, taip pat vieno i tv ar kito vaiko atstovo pagal
statym ratik sutikim bei vaiko sveikat priirinio gydytojo leidim. Darbdavys turi teis pareikalauti ir kit
statym nustatyt dokument, pvz. gyvenimo apraym, paymjim apie valstybins kalbos mokjim.DK 265
straipsnis numato, kad darbuotojai, kurie darbe gali bti veikiami profesins rizikos veiksni, taip pat nakt dirbantys ir
pamaininiai darbuotojai privalo pasitikrinti sveikat prie sidarbindami. Siekiant apsaugoti gyventoj sveikat, turi
bti atliekamas maisto pramons, vieojo maitinimo ir prekybos moni, vandentiekio rengini, gydymo bei
profilaktikos ir vaik staig, taip pat kai kuri kit moni, staig, organizacij darbuotoj sveikatos tikrinimas.
Ibandymas sudarant darbo sutart
Sudarant darbo sutart, ali susitarimu gali bti sulygstamas ibandymas. Ibandymas yra tam tikras terminas, ali
susitarimu nustatomas sudarant darbo sutart.Jis gali bti nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam
darbui, taip pat stojaniojo dirbti pageidavimu ar darbas tinka darbuotojui. Ibandymo slyga turi bti nustatoma
darbo sutartyje.N viena i ali negali primesti kitai aliai sutarties slygos dl ibandymo. alis, nesutinkanti su tokia
slyga, gali atsisakyti sudaryti darbo sutart.
Ibandymo laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo statymai. Ibandymas nustatomas tik priimant darb, o vliau,
perkeliant toje paioje darbovietje kitas pareigas, jis nenustatomas.
Ibandymas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, nenustatomas priimant darb asmenis:
1) iki atuoniolikos met;
2) pareigoms konkurso arba rinkim bdu, taip pat ilaikiusius kvalifikacinius egzaminus pareigoms eiti;
3) darbdavi susitarimu perkeliamus dirbti kit darboviet;
Ydinga ir neatitinkanti DK 105 str. 1 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo praktika, kai raytinje darbo sutartyje
nenurodoma, kieno iniciatyva nustatomas ibandymo terminas. Jeigu darbo sutartyje nustatytas tik ibandymo
terminas , tai vien i aplinkyb ibandymo slygos nedaro negaliojania ir nereikia, kad dl ibandymo slygos i
viso nesusitarta. Ibandymo terminas gali bti nustatytas sudarant vis ri darbo sutartis, iskyrus laikinj darbo
sutart. Darbo sutartyje bandomojo termino ries nustatymas turi svarbi teisin reikm. Taip Lietuvos Aukiausiasis
Teismas ( toliau LAT) kasacine tvarka inagrinjs iekovs grinimo darb byl, paymjo, kad kai darbo sutartyje
nurodomas tik ibandymo terminas, bet nevardijama, kieno iniciatyva jis yra nustatytas, tai vien i aplinkyb
ibandymo slyg nedaro negaliojania ir tai nereikia, jog dl ibandymo slygos i viso nebuvo susitarta. Bet kai
kyla ginas kieno iniciatyva buvo nustatytas, tokia darbo sutarties slyga aikintina darbuotojo naudai, t.y., kad
ibandymas nustatytas darbuotojui pageidaujant patikrinti, ar darbas jam tinka, jeigu darbdavys nerodo prieingai
( LAT 2000 09 20 nutartis civilinje byloje Nr. 3k-3-860). Praktika rodo, kad ibandymas daniausiai nustatomas
darbdavio iniciatyva.
Ibandymo terminas
Ibandymo terminas negali bti ilgesnis kaip trys mnesiai.Ibandymo termino pratsti negalima
statym nustatytais atvejais norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, gali bti taikomi ilgesni ibandymo
terminai, bet ne ilgesni kaip ei mnesiai, tai taikoma atskirose institucijose, pvz. valstybs tarnyboje, muitinje ir kt.
ibandymo termin neskaitomi laikotarpiai, kai darbuotojas nebuvo darbe, pvz. jeigu jis sirgo, atostogavo, dar
pravaiktas ir pan.
Kai ibandymo terminas yra pasibaigs, bet darbuotojas nebuvo atleistas i darbo ir dirba toliau, tai savaime laikoma, jog
jis ibandym ilaik ir nebtina fiksuoti sakymu ar rau darbo sutartyje.
Ibandymo rezultatai
Jei darbdavys pripaino, kad ibandymo norint patikrinti, ar darbuotojas tinka pavestam darbui, rezultatai nepatenkinami,
jis iki ibandymo termino pabaigos gali atleisti darbuotoj i darbo, apie tai ratu spjs darbuotoj prie tris darbo
dienas ( iki 2010 08 01 d.buvo tris dienas), ir nemokti jam ieitins imokos.
Jei ibandymas yra nustatytas norint patikrinti, ar darbas tinka darbuotojui, ibandymo vertinimas priklauso nuo
darbuotojo valios. Per ibandymo termin darbuotojas turi teis nutraukti darbo sutart, apie tai ratu spjs darbdav
prie tris darbo dienas.( iki 2010 08 01 d. buvo tris dienas)
Kai ibandymo terminas yra pasibaigs, o darbuotojas tebedirba, nutraukti darbo sutart leidiama tik bendraisiais
pagrindais. Ibandymo metu darbo sutart galima nutraukti ir kitais pagrindais.
Kilus ginui tarp darbdavio ir darbuotojo DK 107 str. 1 dalies pagrindu, rodinjimo nata tenka darbdaviui. Teisj
kolegija konstatuoja, kad teismai, nagrindami tokio pobdio ginus negali sprsti t klausim, kurie pagal statym
ir darbo teisini santyki sutartin pobd yra darbdavio prerogatyva, o tai reikia, kad teismas negali pripainti, kad
darbuotojas tinka dirbti sulygt darb ( LAT civilini byl sk. teisj kolegijos 2000 10 16 d. nutartis civilinje byloje

Nr. 3k-3-1012/2000), kai nustatomas ibandymo terminas, o ibandymo rezultatai darbdavio pripainti
nepatenkinamais.
Atsivelgiant darbo sutarties ali lygiateisikum, darbuotojas turi teis ginyti jo atleidim i darbo. Darbdavys privalo
rodyti, kad darbuotojas neilaik ibandymo, t.y. kad darbuotojas dl savo dalykini ar asmenini savybi nesugeba ar
negali dirbti to darbo, dl kurio atlikimo buvo sulygta sudarant darbo sutart.. neigiam ibandymo rezultat darbdavys
gali rodinti visomis LR civilinio proceso kodekso 177 straipsnyje numatytomis rodinjimo priemonmis, pvz.
liudytoj parodymais, raytiniais rodymais, daiktiniais rodymais, ekspert ivadomis ir kt.. Taiau teismas,
nagrindamas tokias bylas, negali sprsti t klausim, kurie pagal statym ir darbo teisini santyki sutartin pobd
yra darbdavio prerogatyva, t.y. teismas negali pripainti, kad darbuotojas tinka pavestam darbui.
DK 107 str. 1 dalies norma draudia darbdaviui savavaliauti, t.y. nutraukti darbo sutart be joki motyv ir rodym,
patvirtinani, kad darbuotojas nesusitvark su jam pavestu darbu, ir todl jis netinka pavestam darbui. Dl to teismo
pareiga nagrinjant tokias bylas patikrinti, ar darbdavys tikrai turjo pakankam pagrind pripainti, jog darbuotojas
neilaik ibandymo. Toks pripainimas laikytinas pagrstu ir yra teistas, jeigu darbdavys pateikia konkrei rodym
patvirtinani, kad per ibandymo laikotarp darbuotojas netinkamai atliko darb. Teism praktikoje darbuotojo
nepatenkinam darb bandomuoju laikotarpiu leidiama rodinti padalini vadov suraytais tarnybiniais praneimais,
bandomojo laikotarpio vertinimo aktu, liudytoju parodymais, dokumentais apie drausmini nuobaud skyrim ir kt.
DARBO SUTARI RYS
Darbo sutartys gali bti:
1) neterminuotos;
2) terminuotos, laikinosios, sezonins;
3) dl antraeili pareig;
4) su namudininkais; ( nuo 2010 08 01 d. nuotolinio darbo)
5) patarnavimo darbams;
6) kitos.
Darbo sutartis paprastai sudaroma neapibrtam laikui (neterminuota). DK neterminuotos darbo sutartys nra atskirai
aptariamos, jas reglamentuoja visos DK normos, jei tik jos nra skirtos kokiai konkreiai darbo sutarties riai.
Terminuota darbo sutartis
Terminuota darbo sutartis gali bti sudaroma tam tikram laikui arba tam tikr darb atlikimo laikui, bet ne ilgiau kaip
penkeriems metams. Siekiant ivengti darbdavi piktnaudiavimo, neleidiama sudaryti terminuotos darbo sutarties,
jeigu darbas yra nuolatinio pobdio, iskyrus atvejus, kai tai nustato statymai arba kolektyvins sutartys, pvz. Studij
ir mokslo statymo 65 str. numato, kad dstytojai priimami darb vieo konkurso bdu 5 met kadencijai.
Kolektyvinse sutartyse alys gali numatyti konkreius atvejus, kai nepaeidiant darbuotoj teisi, bt galima
sudaryti su jais terminuotas sutartis dl nuolatinio darbo pobdio. Su renkamaisiais darbuotojais terminuota darbo
sutartis sudaroma laikui, kuriam jie irinkti, o su darbuotojais, kuriuos pagal statymus arba pagal mons, staigos,
organizacijos status skiria darb renkamieji organai, iskyrus savivaldybi tarybas, terminuota darbo sutartis
sudaroma t renkamj organ galiojim laikui (kadencijai).Darbdavys privalo informuoti darbuotojus, dirbanius
pagal terminuot darbo sutart, apie laisvas darbo vietas ir utikrinti, kad jie turt tokias pat galimybes sidarbinti
nuolatiniam darbui kaip ir kiti asmenys. LAT yra pripains, kad terminuotos darbo sutarties sudarymas, kai tam nra
teisinio pagrindo, paeidia darbuotojo teises. Nustaius, kad terminuota darbo sutartis sudaryta paeidiant darbo
statymus, darbuotojo teiss gali bti ginamos ( LAT Nr. 3k-7-4/ 2003; 3k-3-568/2005). Iki 2012 07 31 d. galios DK
109 str.2 d. nuostata, kad neleidiama sudaryti terminuotos darbo sutarties, jeigu darbas yra nuolatinio pobdio,
iskyrus atvejus, kai tai nustato statymai ar kolektyvins sutartys arba kai darbuotojas priimamas naujai steigiam
darbo viet. Nuo 2012 08 01 d. galios iuo metu galiojanti nuostata, kad neleidiama sudaryti terminuotos darbo
sutarties, jeigu darbas yra nuolatinio pobdio, iskyrus atvejus, kai tai nustato statymai ar kolektyvins
sutartys.Terminuotas darbo sutartis nuolatinio pobdio darbui galima sudaryti tik po 2010 08 01 d. steigtoms
naujoms darbo vietoms. Naujai steigtomis darbo vietomis nelaikomos tokios darbo vietos, kurios po ios datos
steigiamos tokiam pat darbui atlikti panaikinant buvusias darbo vietas. Terminuot darbo sutari, sudarom naujai
steigtoms darbo vietoms, skaiius monje, staigoje, organizacijoje negali viryti 50 procent vis mons, staigos,
organizacijos darbo viet (pareigybi) skaiiaus. Terminuota darbo sutartis naujai steigtai darbo vietai negali bti
sudaryta su toje paioje monje, staigoje, organizacijoje dirbusiu darbuotoju, su kuriuo darbo sutartis buvo nutraukta
pagal DK 125 ar 129 straipsnius sigaliojus ioms pataisoms.Terminuotos darbo sutartys naujai steigtoms darbo
vietoms gali bti sudaromos laikotarpiui iki dviej met, taiau ne ilgesniam laikui kaip iki 2012 07 31 d. Darbo
santykiams pagal toki terminuot darbo sutart tsiantis po 2012 07 31 d. darbo sutartis tampa neterminuota.
Darbo sutarties terminas gali bti nustatomas iki tam tikros kalendorins datos arba iki tam tikr aplinkybi atsiradimo,
pasikeitimo arba pasibaigimo.Jeigu darbo sutartyje jos terminas nenurodytas arba netinkamai nustatytas, laikoma, kad
sudaryta neterminuota darbo sutartis.
Jeigu darbo sutarties terminas pasibaig, o darbo santykiai faktikai tsiasi ir n viena i ali iki pasibaigiant terminui
nepareikalavo jos nutraukti ( DK 126 straipsnis), laikoma, kad sutartis pratsta neapibrtam laikui.
Terminuota darbo sutartis tampa neterminuota, kai darbo santyki buvimo laikotarpiu inyksta aplinkybs, dl kuri buvo
apibrtas sutarties terminas (darbuotojas po atostog negrta darb ir kt.).

Jeigu darbo sutartis, pasibaigus jos terminui, nepratsiama arba nutraukiama, bet neprajus vienam mnesiui nuo jos
nutraukimo dienos su atleistu i darbo darbuotoju vl sudaroma terminuota darbo sutartis tam paiam darbui, tai
darbuotojo reikalavimu tokia sutartis pripastama sudaryta neapibrtam laikui, iskyrus DK 109 straipsnio 2 ir 3
dalyse nustatytus atvejus. Darbo sutartis savaime netampa neterminuota, btina, kad darbuotojas pareikt reikalavim
pripainti sutart esant sudaryt neapibrtam terminui. Darbdaviui nesutikus su tokiu reikalavimu ir kilus ginui, tok
darbuotojo reikalavim turi itirti ginus nagrinjantis organas. DK treios dalies komentaro autoriai ( 2 tomas, P.92)
mano, kad mintu atveju DK 111 str.3 d. norma suteikia galimyb pripainti neterminuota ne antrj, o pirmj
terminuot darbo sutart, ir skaiiuoti pertrauk tarp t sutari darbuotojo nepertraukiamj darbo sta toje
darbovietje. Taiau DK 111 str.3d. nuostata nra taikytina tais atvejais, jei nauja terminuota darbo sutartis sudaroma
DK 109 str. antroje ar treioje dalyse nustatytais pagrindais, t.y. kai terminuot sutart leidia sudaryti statymai,
kolektyvin sutartis ar kai darb priimami renkami darbuotojai pakartotinai kadencijai.
DK nerasime atsakymo, kaip elgtis darbdaviui ir darbuotojui, kai darbo sutarties terminas baigsi, taiau n viena i ali
nerodo iniciatyvos nutraukti tarp j esam darbo santyki, tikslinga darbo sutartyje padaryti ra, kad pasibaigus
sutarties galiojimo terminui darbo santykiai tampa nuolatiniai.
Europos Sjungos 1999 06 28 d. direktyvos Nr. 99/70/EB [1] 4 str. tvirtintas principas, draudiantis darbuotoj, dirbani
pagal terminuotas sutartis diskriminavim, t.y. darbdaviai negali nustatyti iems darbuotojams nepalankesni darbo
slyg, palyginti su tomis, kurios nustatomos asmenims, dirbantiems pagal neterminuotas darbo sutartis. Tuo pagrindu
buvo papildytas DK 109 str. 5 dalimi, kad pagal terminuotas darbo sutartis dirbantiems darbuotojams negali bti
taikomos maiau palankios darbo slygos, kvalifikacijos klimo ir skatinimo galimybs negu darbuotojams,
dirbantiems pagal neterminuotas darbo sutartis.
Sezonin darbo sutartis
DK 112 straipsnio nuostatos, nustatanios reikalavimus sezoninio darbo sutariai, detalizuojamos Vyriausybs nutarime
Nr. 154 Dl sezoninio darbo. Atsivelgiant DK reikalavimus, buvo atlikti tam tikri pakeitimai, kurie sigaliojo 2003
01 01 d.
Sezonin darbo sutartis sudaroma sezoniniams darbams atlikti. Sezoniniais vadinami darbai, kurie dl gamtini ir klimato
slyg dirbami ne visus metus, o tam tikrais periodais (sezonais), ne ilgesniais kaip atuoni mnesiai (vienas po kito
einani dvylikos mnesi laikotarpiu), ir yra traukti sezonini darb sra. Sezoninje darbo sutartyje, be kit
sutarties slyg, turi bti nurodyta ir tai, jog darbuotojas priimtas dirbti sulygt sezonin darb pagal atitinkam
profesij, specialyb, kvalifikacij, taip pat nurodytas sutarties terminas.
Dirbant sezoninius darbus, gali bti taikoma sumin darbo laiko apskaita.Darbuotoj, dirbani pagal sezonines darbo
sutartis, darbo grafikai turi bti skelbiami prie savait iki j sigaliojimo. Vadinasi, nesupaindins laiku darbuotoj su
bsimu darbo grafiku, darbdavys neturi teiss versti darbuotoj dirbti pagal nauj darbo grafik.
Darbuotojams, dirbantiems vien sezon, kasmetins atostogos nesuteikiamos, o atleidiant juos i darbo, u
nepanaudotas atostogas mokama pinigin kompensacija.
Darbuotojams, kurie pasibaigus j sezonins darbo sutarties terminui pratsia darbo sutart kitam sezonui, nenutraukdami
darbo santyki, kasmetins atostogos suteikiamos tarpsezoniniu laikotarpiu, nepaeidiant Lietuvos Respublikos darbo
kodekso reikalavimo jas suteikti tais paiais darbo metais. Kasmetins atostogos suteikiamos ir ne tarpsezoniniu
laikotarpiu, jeigu tai numatyta kolektyvinje sutartyje arba darbo sutartyje.
Darbuotojams, kurie dirba du sezonus ir daugiau i eils nenutrauk darbo santyki, u tarpsezoninius laikotarpius
mokamas kolektyvinje sutartyje arba darbo sutartyje nurodyto dydio atlyginimas.Jeigu darbo sutartis nutraukiama
sezonui pasibaigus ir tarpsezoniniu laikotarpiu su tuo paiu darbdaviu sudaroma nauja sezonin darbo sutartis, u laik
nuo naujos darbo sutarties sudarymo iki sezono pradios apmokama io punkto pirmojoje pastraipoje nurodyta tvarka.
Sezonin darbo sutartis gali bti pakeista ir gali pasibaigti Lietuvos Respublikos darbo kodekso III dalies XII skyriaus
treiojo skirsnio Darbo sutarties vykdymas ir ketvirtojo skirsnio Darbo sutarties pasibaigimas nustatyta tvarka. i
sutartis taip pat gali bti nutraukta ir papildomais pagrindais:
1. Nepasibaigus sutarties terminui darbuotojo pareikimu, apie tai spjus darbdav ratu prie 5 kalendorines
dienas; tuo atveju, kai pats darbuotojas nors nutraukti terminuot ( sezonin) darbo sutart dl ligos ( DK 127 str. 2
d.), darbdavys jam, vadovaudamasis DK 140 str. 2 d. turs imokti jau ne 1 VDU, bet 2 VDU dydio ieitin imok.
2. Kai monje, staigoje ar organizacijoje sezoniniai darbai buvo sustabdyti ilgiau kaip 2 savaitms dl gamybini
prieasi arba kai sumainamas darb mastas;
3. Kai darbuotojas per sezon neatvyksta darb ilgiau kaip vien mnes dl laikinojo nedarbingumo. Tais atvejais,
kai darbingumas prarandamas dl suluoinimo (traumos) darbe arba profesins ligos per sezon, darbuotojui darbo
vieta (pareigos) paliekama, kol jis atgauna darbingum arba jam nustatomas negalumas, bet ne ilgiau kaip iki darbo
sutarties termino pabaigos.
Apie numatom atleidim i sezoninio darbo dl prieasi, nurodyt 2 ir 3 punktuose, darbuotojas nespjamas., ja
imokama vieno mnesio vidutinio darbo umokesio dydio kompensacija.
Sezoniniai darbai:
1. Mrijimas, betonavimas, iors apdaila, rulonins stogo dangos rengimas, teritorijos tvarkymas ir apeldinimas.
Nerdini mediag (skaldos, vyro, smlio, molio) gavyba, gelbetonio konstrukcij ir betonini element gamyba
lauke ir neildomose patalpose, prekinio betono, skiedini, klintmili gamyba. Automobili keli pagrind

stabilizavimas organiniais ir neorganiniais riikliais, pagrindo ir dangos rengimas permerkimo bdu, asfaltbetonio
gamyba, aktyvij mineralini asfaltbetonio milteli gamyba, asfalto klojimas, asfalto dangos regeneravimas, jos
paviriaus apdorojimas, bitumo ruoimas saugyklose, bitumini emulsij gamyba ir naudojimas, automobili keli ir
gatvi dangos enklinimas. Keli valymas ir barstymas esant pavojingoms eismui meteorologinms slygoms. Iors
ininerini tinkl vamzdyn montavimas. Geleinkeli statyba. Kelio dangos frezavimas. Geotekstils naudojimas.
Mineralini mediag skaldymas ir sijojimas.
2. ems melioravimas, hidrotechnikos statini statyba. Melioracijos statini prieira ir remontas
3. ems kasyba, ems sankas ir pagrind rengimas tiesiant ir remontuojant kelius ir geleinkelius, taip pat kiti
su tuo susij darbai
4. Geodezijos ir topografijos darbai. emtvarkos lauko darbai.
5. Darbai, susij su paviriaus geologine nuotrauka.
6. Cukraus gaminimas i cukrini runkeli
7. Darovi, gli auginimas atvirame grunte ir neildomuose iltnamiuose. Darbai, susij su darovi, gli ir kit
augal skl rinkimu, ruoimu, kokybs nustatymu, perdirbimu ir realizavimu. Glyn rengimo, j prieiros darbai.
8. Darbai, susij su sklini lin smen ruoimu, lin pirminiu perdirbimu, taip pat spali briket gaminimu.
9. Vaisi ir uog auginimo, skynimo, paruoimo ir perdirbimo darbai. Miko gryb, uog rinkimo ir apdorojimo
darbai. Vaistaoli rinkimo, paruoimo, perdirbimo darbai.
10. ems kio produkcijos auginimas, derliaus numimas atvirame lauke, paruoimas ir supirkimas sezono metu
11. Mik kio darbai: skl rinkimas ir j parengimas sjai, dirvos parengimas miko eldiniams, miko
eldinimas, eldini prieira, daigyn veisimas ir prieira, priegaisrini mineralizuot juost, priegaisrini barjer
rengimas, priegaisrinis budjimas, miko kenkj ir lig apskaita ir stebjimas, kova su jais biologinmis,
mechaninmis, cheminmis priemonmis, medyn sakinimas, kelm dervuoli rovimas ir perdirbimas. Mik valymo
darbai. Medeli sodinimo ir eldini prieiros darbai kaimo sodybose. Miest ir gyvenviei skver, park, kapini ir
alij plot eldinimo ir eldini prieiros darbai. Kapaviei prieiros darbai. Medelyn kio darbai.
12. Miko plukdymas.
13. Mikotvarkos lauko darbai.
14. Upi transporto darbai.
15. Durpi kasimas ir gaminimas, taip pat briket gaminimas.
16. Jros, upi, eer, kit vandens telkini, dugno valymo (gilinimo) ir kiti valymo, pakrani tvirtinimo ir
prieiros darbai, papldimi, park tvarkymo darbai. Dirvoemio, grunto, vandens biologinio valymo darbai.
17. ildymo sistem paruoimo kitam sezonui darbai. Patalp ildymas (kriko darbas).
18. Aptarnavimo darbai kaimo turizmo sodybose, turistinse bazse, poilsio namuose ir sanatorijose, viebuiuose,
parduotuvse, kavinse, restoranuose, kurie veikia ne itisus metus. Vaik poilsio stovykl darbuotoj darbai.
19. Silikatini ir keramini plyt, kokli krosnims, erpi, keramini drenao vamzdi ir kit keramini gamini
gamyba, akmens pjaustymas, formos suteikimas ir galutinis apdirbimas, asbestcemenio iferio gamybos darbai,
neasbestini banguot lakt ir fasonini detali gamybos darbai, asbestcemenio vamzdi gamybos darbai
20. Vidaus apdailos darbai neildomose patalpose.
21. Boktini, savaeigi kran mainist, motorist ir kit darbinink, jeigu jie aptarnauja sezonines brigadas
(grandis), darbas

22. Objekt, kuriuose dirbama sezoniniu principu, meistr ir darb vykdytoj darbas.
23. Tarpmiestinio kabelinio ryio linij bei optinio kabelio linij tiesimo ir montavimo darbai".
24. Cirk artist ir kit i staig darbuotoj darbas neildomose patalpose (palapinse). Atrakcion darbuotoj darbas
lauko slygomis.
25. vejyba Baltijos jroje ir vidaus vandenyse, viei uv perdirbimas
26. Juodj metal lauo ir atliek perdirbimas lauke ir neildomose patalpose.
27. Grd primimo ne itisus metus arba sezono metu, grd diovinimo, grd valymo, grd krovos ir transportavimo,
kokybs nustatymo elevatoriuose ir kitokiose grd saugyklose darbai
28. 0,38110 kV tampos elektros tiekimo kabelini linij klojimas emje
29. Vaisvandeni gaminimo darbai monse, kurios veikia ne itisus metus
30. Prekyba ledais, maistu, spauda ir pramoninmis prekmis lauko slygomis.
Laikinoji darbo sutartis
Laikinoji darbo sutartis yra darbo sutartis, sudaryta ne ilgesniam kaip dviej mnesi laikui Pagal savo iskirtin pobd ji
priskiriama prie terminuot darbo sutari., kur btinoji slyga terminas.. Laikinoji darbo sutartis gali bti sudaroma
skubiems ar trumpalaikiams darbams atlikti, laikinai nesantiems (dl ligos, atostog ir panaiai) darbuotojams
pavaduoti. Laikinoji darbo sutartis taip pat gali bti sudaryta su studentais, moksleiviais j atostog metu,
vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 277 straipsnio ir kit teiss akt nuostatomis dl saugi ir sveik
darbo slyg sudarymo asmenims iki 18 met.Laikiniesiems darbuotojams ibandymo laikotarpis nenustatomas.
Darbuotojams, dirbantiems pagal laikinsias darbo sutartis, gali bti taikoma sumin darbo laiko
apskaita.Laikiniesiems darbuotojams atostogos nesuteikiamos, o nutraukiant laikinj darbo sutart imokama pinigin
kompensacija.Jeigu laikinosios darbo sutarties terminas pasibaig, o darbo santykiai faktikai tsiasi ir n viena i
laikinosios darbo sutarties ali, iki pasibaigia terminas, nepareikalauja jos nutraukti, laikoma, kad laikinoji darbo
sutartis pratsta neapibrtam terminui. Laikinoji darbo sutartis gali bti nutraukta:
. 1. Nepasibaigus sutarties terminui, darbuotojo pareikimu, apie tai spjus darbdav ratu prie 5 darbo dienas;
2. Kai monje, staigoje ar organizacijoje darbai buvo sustabdyti ilgiau kaip 2 savaitms dl gamybini prieasi
arba kai sumainamas darb mastas;
3.Kai laikinasis darbuotojas neatvyksta darb ilgiau kaip 7 dienas dl laikinojo nedarbingumo. Kai darbingumas
prarandamas dl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesins ligos, darbuotojui darbo vieta (pareigos) paliekama, kol
jis atgauna darbingum arba jam nustatomas negalumas, bet ne ilgiau kaip iki laikinosios darbo sutarties termino
pabaigos.
Apie numatom atleidim i darbo dl prieasi, nurodyt 2 ir 3 punktuose, darbuotojas nespjamas. Jeigu laikinoji darbo
sutartis, pasibaigus jos terminui, nutraukiama, bet neprajus vienam mnesiui nuo jos nutraukimo dienos su atleistu i
darbo darbuotoju vl sudaroma laikinoji darbo sutartis tam paiam darbui, darbuotojo reikalavimu tokia sutartis
pripastama sudaryta neapibrtam laikui. Darbuotojui, atleidiamam i darbo dl prieasi, nurodyt 2 punkte,
imokama vieno mnesio vidutinio darbo umokesio dydio ieitin imoka, o atleidiamam .3 punkte nurodytu
atveju imokama ieitin imoka, apskaiiuota pagal vidutin mnesin darbo umokest, u likus iki sutarties termino
pabaigos laik, bet ne daugiau kaip u vien mnes. Nutraukiant darbo sutart su darbuotoju, praradusiu darbingum
dl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesins ligos, jam imokama vieno mnesio vidutinio darbo umokesio
dydio ieitin imoka.
Antraeils pareigos
Antraeils pareigos (darbas) tai darbuotojo laisvu nuo darbo pagrindinje darbovietje laiku einamos pareigos ar
atliekamas darbas. Darbuotojas turdamas galiojani darbo sutart su vienu darbdaviu, sudaro kit darbo sutart su kitu
darbdaviu. Antraeili pareig darbo sutart reikt skirti nuo susitarimo dl papildomo darbo, nes susitariant dl
papildomo darbo sulygstama dl papildom pareig ar papildomo darbo toje paioje darbovietje. Dar viena skirtumas
yra tas, kad darbo funkcija pagal antraeili pareig sutart gali bti atliekama tik laisvu nuo darbo pagrindinje

darbovietje laiku.Darbo sutartyje dl antraeili pareig (darbo), be kit sutarties slyg, turi bti nurodyta, kad
darbuotojas priimtas antraeiles pareigas dirbti sulygt darb. Darbuotojas, norintis eiti antraeiles pareigas (dirbti
darb), iki darbo sutarties sudarymo turi pateikti darbdaviui, kuris darbuotoj priima antraeiles pareigas (darb), i
pagrindins darboviets gaut paym, kurioje turi bti nurodytas jo kasdienio darbo toje darbovietje pradios ir
pabaigos laikas. Darbuotojas, dirbantis keliose darbovietse, bsimajam darbdaviui turi pateikti paymas apie darbo
laiko kitose darbovietse pradi ir pabaig. ios paymos galioja vienerius darbo metus ir yra saugomos kartu su
darbo sutartimi. Pasikeitus darbo ir poilsio laikui pagrindinje darbovietje, darbuotojas turi apie tai praneti
primusiam j antraeiles pareigas (darb) darbdaviui ir pateikti paym.
Pagal antraeili pareig (darbo) sutartis darbuotojas gali dirbti keliose darbovietse. Darbuotojams, kuriems nustatytas
sutrumpintas darbo laikas (DK 145 straipsnio 1 dalies 1 punktas),t.y. nepilnameiams iki 18 met, eiti antraeili
pareig (dirbti darbo) neleidiama. Darbdavys, gavs paym apie darbo ir poilsio laik, turi utikrinti, kad asmuo,
dirbantis pagal 2 ar daugiau darbo sutari, nedirbt ilgiau kaip 12 valand per dien. Antraeili pareig darbo sutartis
gali bti nutraukta DK nustatyta tvarka.
Darbo sutartis su namudininkais ( nuo 2010 08 01 d. nuotolinio darbo sutartis)
Namudiniu vadinamas darbas, kur atlieka asmuo, susitars su darbdaviu, u sulygt darbo umokest namuose, o ne
darbdavio mons, staigos, organizacijos teritorijoje ar kitoje darbdavio nurodytoje vietoje. Namuose gali bti
dirbamas ir nesudtingas, speciali slyg nereikalaujantis darbas, pvz. siuvjai, sukirpjai, modeliuotojai ir kt. ir
sudtingesnis, speciali technini priemoni reikalaujantis darbas, pvz. programuotojai, operatoriai, konsultantai
telefonu ir pan.Tokiam darbui atlikti darbuotojas arba pats turi turti reikaling rang ir priemones, pvz. siuvimo
reikmenis, telefon, kompiuter, interneto ry ir pan. Arba jas turi suteikti darbdavys.Namudininko naudojamos darbo
priemons turi atitikti darbuotoj saugos ir sveikatos teiss akt nustatytus reikalavimus. Prie sudarydamas darbo
sutart su namudininku, darbdavys, susitars su darbuotoju, teiss akt nustatyta tvarka turi vertinti profesin rizik
namudininko darbo vietoje. Namudininkams negali bti pavedami darbai, susij su kenksmingais biologiniais,
cheminiais, kancerogeniniais veiksniais, mutagenais ar mediagomis, galiniomis bti toki veiksni altiniais.
Namudininkas privalo rpintis savo paties ir kit asmen, kurie galt nukentti dl netinkamo namudininko elgesio ar
klaid darbe, sauga ir sveikata, taip pat tinkamu mediag, main, ranki ir kitos rangos naudojimu.Namudininkui,
kurio namuose gyvena asmenys iki 18 met, nios, neseniai pagimdiusios ar krtimi maitinanios moterys, negali
bti pavedami darbai, kuriuos atliekant namuose gali atsirasti draudiam kenksming ar pavojing asmenims iki 18
met arba nioms, neseniai pagimdiusioms ar krtimi maitinanioms moterims veiksni. Namudininkas turi ratu
informuoti darbdav, ar jo namuose yra mintj asmen. Namudininko darbo laikas negali bti ilgesnis kaip 40
valand per savait. Namudininkas darbo laik skirsto savo nuoira. Namudininkas savo darbo laik apskaito pats, jo
dirbtas darbo laikas gali bti ymimas ir kitaip negu nustatytos pavyzdins formos darbo laiko apskaitos iniaratyje.
Namudininkui netaikomos mons darbo tvarkos taisykls.Namudinio darbo sutartyje gali bti numatyta, kad
namudininkas gaus kompensacij u: susijusias su jo darbu ilaidas: elektros energijos ir vandens sunaudojimo, ryi
paslaug, main ir rengini prieiros ir remonto, kitas; laik, sugait mainoms ir renginiams remontuoti,
rankiams keisti, riuoti, pakuoti ir ipakuoti, kitoms panaioms operacijoms.Darbo sutartys su namudininkais,
sudarytos iki 2010 08 01 d., tsiasi toliau ir joms taikomos nuotolinio darbo sutarties nuostatos. Nuotolinio darbo
sutartyje gali bti nustatyta, kad sutartyje sulygt darbo funkcij arba dal sulygt darbo funkcij darbuotojas atliks
kitose nei darboviet darbuotojui priimtinose vietose. Nuotolinio darbo sutarties ypatumus nustato Vyriausyb ir
kolektyvins sutartys.
Patarnavimo sutartis
Patarnavimo sutartis yra darbo sutartis, kuria darbuotojas sipareigoja teikti asmenines nam kio paslaugas, o darbdavys
fizinis asmuo, kurio teisnum ir veiksnum reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, mokti darbuotojui
darbo umokest, utikrinti saugias ir sveikas darbo slygas, vykdyti kitus sutartyje numatytus
sipareigojimus.Asmenins nam kio paslaugos tai automobilio vairuotojo, kiemsargio, nam ruoos ir kitoki
pagalbinink skalbjo, virjo, nam kambarins paslaugos atliekant vairius darbus privaiuose nam kiuose; vaik,
ligoni prieiros darbuotojo, aukls, aukls tarnaits, slaugs, sodininko (sodo prieiros paslaugos); kompiuteri
sistem specialisto (darbdavio privaiame nam kyje arba savo namuose darbdaviui teikiamos paslaugos); kitos
darbdaviui teikiamos asmenins nam kio paslaugos.Patarnavimo sutartyje turi bti nustatytas kasdieninio darbo
pradios ir pabaigos laikas, darbo diena gali bti pertraukiama. Pagal patarnavimo sutartis dirbantiems darbuotojams
gali bti taikoma sumin darbo laiko apskaita. Darbuotoj dirbtas darbo laikas gali bti ymimas ir kitaip negu
nustatytos pavyzdins formos darbo laiko apskaitos iniaratyje.
Patarnavimo sutartyje darbuotojo pageidavimu gali bti susitarta dl ilaid (kelions, nakvyns, spec. drabui sigijimo ir
kit), patirt teikiant paslaugas, kompensavimo, apgyvendinimo pas darbdav ir maitinimo slyg. Sudarius
patarnavimo sutart, darbdavys neprivalo teikti darbuotojui darbo paymjimo.

Darbo sutarties vykdymas

Darbo sutarties slyg pakeitimas
Darbo sutarties keitimas reikia joje sulygt slyg pakeitim. Darbo sutarties alys gali tarpusavio susitarimu pakeisti
bet kuri sutarties slyg btinsias ar kitas darbo sutarties slyg pakeitimo bdas ir tvarka priklauso nuo t slyg
keitimo prieasties, keiiam slyg ries ir nuo to, kuriam laikui tos slygos keiiamos. Paprasiausias darbo
sutarties slyg keitimas yra ali susitarimu. DK nenumato joki tokio susitarimo apribojim, tik kai kuriais atvejais
reikalaujama ratiko darbuotojo sutikimo.
Jeigu atsiranda svarbi prieasi -kai keiiama gamyba, jos mastas, technologija arba darbo organizavimas, taip pat kitais
gamybinio btinumo atvejais darbdavys turi teis pakeisti darbo sutarties slygas, taiau tik darbuotojui sutikus. Jei
darbuotojas nesutinka dirbti pakeistomis darbo slygomis, jis gali bti atleistas i darbo pagal DK 129 straipsn
laikantis nustatytos darbo sutarties nutraukimo tvarkos. Tokiu atveju sutarties nutraukimo pagrindas yra ne darbuotojo
atsisakymas dirbti pakeistomis darbo slygomis, o aplinkybs nurodytos DK 129 str. Atsisakymas vykdyti darbdavio
nurodym, negali bti kvalifikuojamas kaip darbuotojo darbo drausms paeidimas.
Darbo sutarties slygos, nustatytos DK 95 straipsnio 1 ir 2 dalyse, gali bti keiiamos esant iankstiniam ratikam
darbuotojo sutikimui, iskyrus DK 121 straipsnyje nustatytus atvejus.
Darbo apmokjimo slygas be darbuotojo ratiko sutikimo darbdavys gali keisti tik tuo atveju, kai statymais, Vyriausybs
nutarimais ar pagal kolektyvin sutart yra keiiamas tam tikros kio akos, mons ar darbuotoj kategorijos darbo
apmokjimas. Keiiant darbo apmokjimo slygas, sumainti darbo umokest be darbuotojo ratiko sutikimo
negalima. i nuostata taikoma ir tuo atveju, kai darbo umokestis didinamas.
Keiiant darbo sutarties slygas, pakeitimai forminami abiejuose darbo sutarties egzemplioriuose.
Laikinas darbo slyg pakeitimas ypatingais atvejais
Kitokia darbo slyg keitimo tvarka yra nustatyta, kai jos ypatingais atvejais yra keiiamos laikinai
Darbdavys turi teis perkelti darbuotoj iki vieno mnesio laikui darbo sutartimi nesulygt darb toje paioje vietovje,
taip pat pakeisti kitas DK 95 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas slygas, kai reikia ukirsti keli gaivalinei nelaimei ar
gamybinei avarijai, j likviduoti arba nedelsiant paalinti jos padarinius, ukirsti keli nelaimingiems atsitikimams,
gesinti gaisr ir kitais ypatingais i anksto nenumatytais atvejais statymas nenustato galutinio toki ypating atvej
srao, nes i anksto negalima numatyti vis sudting situacij, kurios gali kilti darbo procese. Negalima taikyti i
anksto suplanuotiems darbams, pvz. planinis rengim remontas.Draudiama perkelti darbuotoj tok darb, kuris
neleistinas dl jo sveikatos bkls, taiau nereikalaujama, kad darbdavys atsivelgt darbuotojo specialyb ar
kvalifikacij.
Jeigu nustatytais atvejais darbuotojui darbo umokestis mokamas pagal atliekam darb, o perklus darbuotoj kit darb
sumaja darbo umokestis dl nepriklausani nuo darbuotojo prieasi, jam paliekamas pirmesnio darbo vidutinis
darbo umokestis.
Svarbu paymti, kad darbdavys gali laikinai pakeisti darbo sutarties btinsias slygas savo iniciatyva, neklausdamas
darbuotojo sutikimo. Toks darbdavio sakymas darbuotojui yra privalomas, jo nevykdymas gali bti vertinamas kaip
darbo drausms paeidimas.
Perkelti darbuotoj darbo sutartimi nesulygt darb, taip pat pakeisti kitas darbo sutarties slygas galima ne ilgiau kaip
vienam mnesiui. Tai reikia, kad kiekvieno perklimo atveju vieno mnesio laikotarpis pradedamas skaiiuoti i
naujo, jis nesumuojamas. Darbdavys turi teis laikinai perkelti darbuotoj nesulygt darb toje paioje vietovje, o tai
reikia, kad galima perkelti ir kit mon, jeigu ji yra toje paioje vietovje. Jeigu perklus kit darb darbuotojui
sumaja darbo umokestis dl nepriklausani nuo darbuotojo prieasi, jam paliekamas vidutinis pirmesnio darbo
umokestis.
Darbo sutarties vykdymo sustabdymas, darbdaviui nevykdant savo sipareigojim
DK papildytas nauju 123-1 str., kuris sigalioja 2010 08 01 d. iame straipsnyje numatyta, kad darbuotojas turi teis
laikinai iki trij mnesi sustabdyti darbo sutarties vykdym ratu spjs darbdav prie 3 darbo dienas, jeigu
darbdavys ilgiau kaip du mnesius i eils nevykdo savo sipareigojim, numatyt teiss aktuose, darbo ar
kolektyvinje sutartyje, darbuotojui arba ilgiau kaip du mnesius i eils nemoka viso priklausanio darbo umokesio.
iuo atveju darbuotojas atleidiamas nuo pareigos atlikti darbo funkcijas ir jam darbo umokestis nemokamas.
Laikinas darbo sutarties vykdymo sustabdymas pasibaigia kit dien po to, kai darbuotojas ratu ataukia laikin darbo
sutarties vykdymo sustabdym arba kai darbdavys visikai vykdo savo sipareigojimus darbuotojui ir j apie tai
informuoja arba kai pasibaigia trij mnesi terminas. Jeigu darbuotojas pagrstai sustabdo darbo sutarties vykdym,
darbdavys sumoka jam ne maesn kaip vienos minimaliosios mnesins algos dydio kompensacij u kiekvien
mnes. Darbuotojas, nepagrstai sustabds darbo sutarties vykdym, statym nustatyta tvarka atsako u darbdaviui
padaryt al.
is pakeitimas darbuotojams, nerandantiems savo nemoki darbdavi, suteikia galimyb oficialiai sustabdyti darbo
funkcij atlikim, ir taip apsisaugoti nuo nepagrst, staiga atsiradusio darbdavio, kaltinim dl galim pravaikt.
Taiau tvirtinamas ir darbdavio apsaugos mechanizmas nustatantis, kad darbuotojas, nepagrstai sustabds darbo
sutarties vykdym, atsakyt u darbdaviui padaryt al. Taip darbdaviai apsaugomi nuo nepagrsto darbo funkcij
sustabdymo pravaikt.

Darbo sutarties pasibaigimas

Darbo sutartis baigiasi:
1) j nutraukus DK ir kit statym nustatytais pagrindais;
2) likvidavus darbdav be teisi permjo;
3) darbuotojui mirus.
Literatroje vartojamos svokos, susijusios su darbo santyki baigtimi yra:
Darbo sutarties pasibaigimas - plaiausia svoka, apimanti visus darbo santyki pasibaigimo atvejus;
Darbo sutarties nutraukimas vartojama tais atvejais, kai darbo sutartis pasibaigia abiej ali arba bent vienos alies
valia;
Atleidimas i darbo reikia tam tikr procedr, paios darbo sutarties pasibaigimo rezultat.
Darbo sutarties pasibaigimo pagrindai priklausantys nuo darbo sutarties ali valios:
Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva ( be svarbi prieasi ir esant svarbioms prieastims)
Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai nra darbuotojo kalts;
Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai darbuotojas paeidia darbo drausm;
Darbo sutarties nutraukimas ali susitarimu;
Darbo sutarties nutraukimas, esant nepatenkinamiems ibandymo rezultatams;
Terminuot darbo sutari nutraukimo ypatumai.
Darbo sutarties pasibaigimo pagrindai, nepriklausantys nuo darbo sutarties ali valios:
DK 136 str. 1 d. numatytais pagrindais be spjimo;
Darbuotojui ar darbdaviui mirus;
Darbdavio bankroto atveju.
Darbo sutarties nutraukimas ali susitarimu
ali susitarimas yra pats paprasiausias ir labiausiai rekomenduotinas darbo sutarties nutraukimo pagrindas. statymai
neriboja ali valios susitarimu nutraukti darbo sutart.
Viena darbo sutarties alis gali ratu pasilyti kitai aliai nutraukti darbo sutart ali susitarimu. Jei i sutinka su
pasilymu, per septynias dienas turi apie tai praneti aliai, pateikusiai pasilym nutraukti darbo sutart. statymai
nenurodo, kokia forma turi bti atsakoma tok pasilym. Manoma, kad ir atsakymas, ypa darbdavio turt bti
duotas ratu.. Tai padt ivengti galim gin.. Susitarime numatoma nuo kurio sutartis nutraukiama ir kitos sutarties
nutraukimo slygos ( kompensacij , nepanaudot atostog suteikimo ir kt.) Jei antroji alis per nustatyt termin
nepranea, kad sutinka nutraukti sutart, laikoma, kad pasilymas nutraukti darbo sutart ali susitarimu yra atmestas..
Pinigins kompensacijos dydis nustatomas ali susitarimu, t.y. deryb dydis. Privaiame sektoriuje tokie susitarimai
neribojami, nebent bt numatyta kolektyvinje sutartyje.
Praktikoje pasitaiko atvejai, kad darbdavys darbuotojui nepasilo kompensacijos, o darbuotojas jos ir nepareikalauja.
DK liko neisprstas klausimas, per kiek laiko po tokio susitarimo pasiraymo darbuotojas turt bti atleistas i darbo.
Manoma, kad alys paios gali pasirinkti tam tinkam laik, bet visais atvejais susitarimas nutraukti darbo sutart ali
susitarimu turt bti formintas ne vliau kaip per 7 dienas po pasilymo pateikimo, o po to darbo sutartis su
darbuotoju nutraukiama pagal DK 125 str. jau ali sutartu laiku ir tvarka. alims nepasiekus bendros nuomons dl
nutraukimo slyg, susitarimas dl darbo santyki pasibaigimo nagrinjamu teisiniu pagrindu negali bti gyvendintas,
nes nra pasiraytas privalomas susitarimas.
Darbo sutarties nutraukimas sujus terminui
Sujus darbo sutarties terminui, darbdavys arba darbuotojas turi teis nutraukti darbo sutart.N vienai i ali darbo
sutarties nenutraukus, laikoma, kad sutartis tapo neterminuota. Nutraukiant darbo sutart nemokama ieitin imoka,
bet darbuotojui priklauso pinigin kompensacija u nepanaudotas atostogas net ir tuo atveju, jeigu jis dirbo kad ir
kelias dienas. Pasibaigus darbo sutarties terminui, nra klitis j nutraukti pagal DK 126 str., jeigu tuo metu
darbuotojas bt ir laikinai nedarbingas. Tokios pozicijos laikomasi ir teism praktikoje. DK 131 str. 1 dalies 1 punkte
numatytas draudimas neleidia spti ir nutraukti darbo sutart laikinojo nedarbingumo metu, o nutraukiant darbo
sutart pagal DK 126 str. netaikomi spjimo terminai, jie taikomi tik nutraukiant darbo sutart pagal DK 129 str., t.y.
darbdavio iniciatyva, kai nra darbuotojo kalts.
Darbo ginai, susij su terminuot darbo sutari nutraukimu gali bti sprendiami darbo gin komisijoje ir tiesiogiai
teisme tais atvejais, kai kreipiamasi dl terminuot darbo sutari nutraukimo teistumo ir pagrstumo.
Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareikimu
Darbuotojas turi teis nutraukti neterminuot, taip pat ir terminuot darbo sutart iki jos termino pabaigos, apie tai ratu
spjs darbdav ne vliau kaip prie keturiolika darbo dien ( iki 2010 08 01 d. 14 dien). Kolektyvinje sutartyje
gali bti nustatytas ir kitoks spjimo terminas, bet jis negali viryti vieno mnesio. spjimo terminui pasibaigus,
darbuotojas turi teis nutraukti darb, o darbdavys privalo forminti darbo sutarties nutraukim ir atsiskaityti su
darbuotoju jeigu neprajus spjimo terminui darbo sutartis nebuvo nutraukta, o darbuotojas nereikalauja jos nutraukti,
darbo teisiniai santykiai tsiasi. .Darbuotojas gali spti darbdav ne tik darbo metu, bet ir ligos bei atostog laikotarpiu,
taip pat ir darbdavys gali iais laikotarpiais j atleisti. Jeigu pasibaig spjimo terminas, o darbuotojas tebedirba, tai
nutraukti darbo sutart ankstesnio praymo pagrindu negalima. Jei darbuotojas nurod savo prayme konkrei dat, tai

darbdavys neturi teiss io darbuotojo atleisti kitu laiku. Jeigu alys susitar, tuomet darbo sutartis darbuotojo
iniciatyva gali bti nutraukta ir neprajus nustatytam terminui. statymai nenumato iimi, dl kuri darbdavys
galt udelsti nutraukti darbo sutart ir atsiskaityti su darbuotoju.Darbdavys be darbuotojo sutikimo negali pats
nustatyti atleidimo i darbo dienos. Nutraukiant darbo sutart nemokama ieitin imoka.
Darbuotojas turi teis nutraukti neterminuot, taip pat ir terminuot darbo sutart iki jos termino pabaigos, apie tai spjs
darbdav ne vliau kaip prie tris darbo dienas nuo praymo padavimo dienos, jei reikalavimas nutraukti darbo sutart
pagrstas darbuotojo liga ar negalumu, trukdaniu tinkamai atlikti darb,( darbdavys turi paprayti pateikti medicinin
paym ar kt. ) arba kitomis svarbiomis prieastimis, nustatytomis kolektyvinje sutartyje, arba jei darbdavys nevykdo
sipareigojim pagal darbo sutart, paeidia statymus ar kolektyvin sutart. Darbuotojas turi teis nutraukti
neterminuot darbo sutart, apie tai spjs darbdav ne vliau kaip prie 14 darbo dien ( iki 2010 08 01 - tris darbo
dienas), jeigu jis jau yra gijo teis vis senatvs pensij dirbdamas toje monje, staigoje, organizacijoje Darbo
sutartis tokiais atvejais turi bti nutraukiama nuo darbuotojo prayme nurodytos dienos. Nutraukiant darbo sutart
ivardintais pagrindais, mokama 2 VDU dydio ieitin imoka,nepriklausomai nuo turimo nepertraukiamojo darbo
stao toje darbovietje.
Darbuotojas turi teis ataukti praym nutraukti darbo sutart ne vliau kaip per tris darbo dienas ( iki 2010 08 01 tris
dienas) nuo praymo padavimo dienos. Po to jis gali ataukti praym tik darbdavio sutikimu.Pagal teism praktik,
kai darbuotojas pareikime nurodo konkrei atleidimo i darbo dat ir laikotarpis tarp ios datos ir pareikimo
padavimo dienos yra maesnis negu trys dienos, darbdavys turi teis patenkinti darbuotojo praym atleisti nuo
pareikime nurodytos datos. Jeigu darbdavys ia teise pasinaudoja ir patenkina darbuotojo praym, darbuotojas savo
pareikimo ataukti negali.
Pagrindinis dokumentas yra darbuotojo pareikimas. Darbuotojo pasiraymas darbo sutartyje apie darbo sutarties
nutraukim negali pakeisti darbuotojo iniciatyva ir laisva valia paduodamo raytinio pareikimo ( LAT civilin byla
Nr,. 3K-3-1094/2000). Lietuvos Aukiausiasis Teismas ne vienoje byloje yra idsts nuomon, kad darbo sutarties
nutraukimas darbuotojo pareikimu galimas tik gavus savanorik raytin darbuotojo pareikim, tad jeigu nustatoma,
kad raytinis pareikimas yra igautas prie darbuotojo vali, darbuotojas grinamas darb arba atleidimas yra
pripastamas neteistu. Darbuotojas, sumans pakeisti darbo sutarties nutraukimo paties pareikimu dat, tai privalo
forminti ratu. Darbuotojo valia dl atleidimo i darbo datos, nurodytos pradiniame darbuotojo pareikime, pakeitimo
turi bti ireikta tokia pat raytine- forma, kaip ir pirminis jo valios ireikimas atleisti i darbo nuo tam tikros datos.
( civilin byla Nr.3K-3-48/2001).
Gana danai bna, kad darbuotojas pateikia savo pareikim, praydamas j atleisti t pai dien arba po keli dien, tai
yra anksiau nei numatytas 14 dien ( darbo dien) terminas. Tokiu atveju darbdavys, kuriam darbuotojas pareikia
apie darbo sutarties nutraukim nesilaikydamas nustatytos tvarkos, turi dvi galimybes. Pirma, jis gali reikalauti, kad
darbuotojas vykdyt statymo reikalavim ir nutraukt darbo sutart tik po 14 dien( darbo dien) Antra, darbdavys gali
patenkinti darbuotojo praym ir atleisti j nuo tos dienos, kuri darbuotojas nurodo savo pareikime. iuo atveju abiej
ali valia dl darbo sutarties nutraukimo momento sutampa. ( civilin byla Nr.3K-3-417/1999.
Jeigu darbuotojas, pateikdamas pareikim, nenurodyt datos, nuo kurios nori nutraukti darbo sutart arba nenurodo datos,
kuri yra suraytas pareikimas, tai darbuotojas turi teis nutraukti darbo sutart tik prajus 14 dien nuo pareikimo
padavimo dienos, o darbdavys gali forminti atleidim taip pat tik prajus nurodytam terminui. ( civilin byla 3K-3567/2000). Aplinkyb, kad pareikime nra jo suraymo datos, nepaneigia jo suraymo fakto. Patartina monse,
staigose nustatyti tvark, kad vairiuose darbuotoj praymuose, pareikimuose ir pan. reikia nurodyti j gavimo dat.
Tokiu atveju, jeigu darbuotojo pareikime dl darbo sutarties nutraukimo yra darbdavio atstovo raas, kada
pareikimas gautas, i diena ir bt laikoma praymo padavimo diena ( civilin byla Nr. 3K-3-493/2005).
Per spjimo termin ir darbo sutariai nepasibaigus darbdavys turi teis nutraukti darbo sutart ir kitais pagrindais, pvz.
atleisti u darbo drausms paeidim. Esant keliems darbo sutarties nutraukimo pagrindams, kuriuo i j pabaigti darbo
santykius, sprendia darbdavys ( civilin byla Nr. 3K-3-252/2002).
Bendrosios termin skaiiavimo taisykls nurodo, kad terminas prasideda kit dien po tos kalendorins datos arba vykio,
kuriais apibrta jo pradia. kalendorinmis dienomis skaiiuojam termin eina ne darbo dienos ir veni dienos.
Jei paskutin termino diena yra ne darbo diena, tai termino pabaigos diena laikoma artimiausia po jos einanti darbo
diena.
Praktikoje pasitaiko atvej, kai darbuotojas yra paras pareikim nutraukti darbo sutart ir atleidimo i darbo dien turi
nedarbingumo paymjim. Lietuvos Aukiausiasis Teismas yra nurods, kad DK 131 str.1 dalis taikoma tada, kai
darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva, ir netaikoma, kai darbo sutartis pasibaigia kitais pagrindais, kaip kad
ir nutraukiant darbo sutart darbuotojo pareikimu ( civilin byla Nr. 3K-3-391/2004).
Darbo sutarties nutraukimas dl nepriklausani nuo darbuotojo aplinkybi
Pagal DK 128 str. darbuotojas turi teis nutraukti neterminuot darbo sutart, taip pat terminuot darbo sutart, sudaryt
ilgesniam kaip ei mnesi laikui, jeigu jo darbo vietoje darbo sutartyje nustatytu darbo laiku prastova ne dl
darbuotojo kalts tsiasi ilgiau kaip trisdeimt dien i eils arba jeigu ji sudaro daugiau kaip eiasdeimt dien per
paskutinius dvylika mnesi, taip pat jeigu jam daugiau kaip du mnesius i eils nemokamas visas jam priklausantis
darbo umokestis (mnesin alga). Darbuotojas dirbt toliau, taiau mintos aplinkybs veria j padaryti sprendim ir
nutraukti darbo sutart. Prastova nesiejama su darbuotojo kalte. Kita aplinkyb, kai darbuotojui daugiau kaip du

mnesius i eils nemokamas visas jam priklausantis darbo umokestis. Pasitaiko atvej, kai darbdaviai imoka dal
darbo umokesio arba sumoka u paskutin mnes, nors u ankstesnius lieka skolingas. i norma reikia, kad darbo
umokestis turi bti mokamas reguliariai.
Darbo sutartis turi bti nutraukiama nuo darbuotojo prayme nurodytos datos. i data turi bti ne ankstesn kaip trys
dienos nuo praymo padavimo dienos. Darbuotojui suteikia teis pasirinkti sutarties nutraukimo dat. Nutraukiant
darbo sutart ivardintais pagrindais, mokama 2 VDU dydio ieitin imoka,nepriklausomai nuo turimo
nepertraukiamojo darbo stao toje darbovietje.
Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai nra darbuotojo kalts
Darbdavys gali nutraukti neterminuot darbo sutart su darbuotoju tik dl svarbi prieasi, apie tai spjs j DK 130
straipsnyje nustatyta tvarka. Atleisti darbuotoj i darbo, kai nra darbuotojo kalts, leidiama, jei negalima darbuotojo
perkelti jo sutikimu kit darb. Pasilym kito darbo reikia suprasti kaip administracijos pareig, o sutikti tai
darbuotojo prerogatyva. Esant galimybei silomas kitas darbas atsivelgiant jo profesij, specialyb ar kvalifikacij, o
jeigu tai nemanoma silomas bet koks darbas. Negalima silyti darbo, kurio jis negalt dirbti dl sveikatos bkls.
Svarbiomis gali bti pripastamos tik tos aplinkybs, kurios yra susijusios su darbuotojo kvalifikacija, profesiniais
gebjimais, jo elgesiu darbe. Darbo sutartis taip pat gali bti nutraukta dl ekonomini, technologini prieasi ar
darboviets struktrini pertvarkym ir dl panai svarbi prieasi. Nra baigtinio srao, tai leidia darbdaviui
paiam apsisprsti dl darbo sutarties nutraukimo btinumo ir konkrei pagrind. Darbuotojo kvalifikacija
suprantama kaip darbuotojo pasirengimo dirbti tam tikr darb laipsnis. Darbuotojo kvalifikacija apibdinama jo
turimos teorins inios, praktiniai gdiai, patirtis, reikalingi dirbti tam tikr darb. Ji nra tapati isimokslinimui,
kadangi isimokslinimas yra tik vienas i kriterij, apibdinani darbuotoj kvalifikacij. Darbuotojas gali turti
reikiam kvalifikacij, taiau dl kit aplinkybi, susijusi su profesiniais gebjimais, gali bti pripaintas netinkamu
dirbti tam tikr darb, pvz, dl sveikatos bkls, darbuotojas nuolat gamina brok, nevykdo darbo norm ir kt. Darbo
sutarties nutraukimas dl ekonomini prieasi turi bti pagrstas ekonomine btinybe, pvz. nuolatinis apyvartos
majimas, nuolatiniai nuostoliai, nulemti objektyvi prieasi, pvz. naujo konkurento atsiradimas rinkoje ir pan.
Technologins prieastys, kaip pagrindas nutraukti darbo sutart darbdavio iniciatyva, paprastai turt bti suprantamos
kaip tam tikri technologiniai pasikeitimai darbovietje, dl kuri diegimo darbuotojas arba keli darbuotojai nebegali
atlikti darbo sutartimi sulygt darbo funkcij. Darboviets struktriniai pertvarkymai gali bti teismo pripastami
svarbia prieastimi nutraukti darbo sutart tuo atveju, jeigu dl struktrini pertvarkym darbuotojas arba keli
darbuotojai nebegali atlikti savo darbo funkcij. Darboviets struktriniai pertvarkymai turi bti reals, t.y. privalomas
ne tik atitinkamo valdymo organo sprendimas, bet ir toks sprendimas turi bti realiai vykdomas.
Teista prieastis nutraukti darbo santykius negali bti:
1) naryst profesinje sjungoje arba dalyvavimas profesins sjungos veikloje ne darbo metu, o darbdavio sutikimu ir
darbo metu;
2) darbuotoj atstovo funkcij atlikimas dabartyje ar praeityje;
3) dalyvavimas byloje prie darbdav, kaltinam statym, kit normini teiss akt ar kolektyvins sutarties paeidimais,
taip pat kreipimasis administracinius organus;
4) lytis, seksualin orientacija, ras, tautyb, kalba, kilm, pilietyb ir socialin padtis, tikjimas, santuokin ir eimin
padtis, sitikinimai ar pairos, priklausomyb politinms partijoms ir visuomeninms organizacijoms;
5) amius;
6) nebuvimas darbe, kai darbuotojas statym nustatytais atvejais atlieka karines ar kitokias Lietuvos Respublikos pilieio
pareigas ir prievoles.
Darbo sutartis su darbuotojais, kuriems iki teiss gauti vis senatvs pensij liko ne daugiau kaip penkeri metai
( kolektyvinje sutartyje gali bti sulygta, kad is apribojimas taikomas darbuotojams, kuriems iki teiss gauti vis
senatvs pensij liko ne daugiau kaip treji metai) asmenimis iki atuoniolikos met, negaliaisiais, darbuotojais,
auginaniais vaik iki keturiolikos met, gali bti nutraukta tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe i
esms paeist darbdavio interesus.
Darbdavys turi teis nutraukti terminuot darbo sutart iki jos termino pabaigos, laikydamasis io ir 130 straipsnio
nuostat, tik ypatingais atvejais, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu kit darb, arba sumokjs darbuotojui
u likus darbo sutarties galiojimo laik vidutin darbo umokest arba kolektyvinje sutartyje nustatytais atvejais
sumokjs ne maesn negu darbuotojo vieno mnesio vidutinio darbo umokesio dydio ieitin imok.
spjimas apie darbo sutarties nutraukim
Darbdavys turi teis nutraukti darbo sutart ratu pasiraytinai spjs darbuotoj prie du mnesius ( nustaius
kolektyvinje sutartyje ne vliau kaip prie vien mnes). Darbuotojai, nurodyti DK 129 straipsnio 4 dalyje, t.y.
darbuotojai, kuriems iki teiss gauti vis senatvs pensij liko ne daugiau kaip penkeri metai ( kolektyvinje sutartyje
gali bti sulygta, kad is apribojimas taikomas darbuotojams, kuriems iki teiss gauti vis senatvs pensij liko ne
daugiau kaip treji metai) asmenis iki atuoniolikos met, negalieji, darbuotojai, auginantys vaik iki keturiolikos
met, apie atleidim i darbo turi bti spti ne vliau kaip prie keturis mnesius ( nustaius kolektyvinje sutartyje
ne vliau kaip prie du mnesius). spjimo termino sutrumpinimas, numatytas kolektyvinje sutartyje , galioja iki
2010 12 31 d.
spjime apie darbo sutarties nutraukim turi bti nurodyta:

1) atleidimo i darbo prieastis ir aplinkybs, kuriomis motyvuojamas darbo sutarties nutraukimas;

2) atleidimo i darbo data;
3) atsiskaitymo su atleidiamu darbuotoju tvarka.
spjimo apie darbo sutarties nutraukim privaloma forma raytin.. Darbuotojo, ratu nespto apie darbo sutarties
nutraukim, atleidimas i darbo vertinamas kaip atleidimas paeidiant statym nustatyt tvark, kuris sukelia DK 297
str. 3 ar 4 dalyse numatytus teisinius padarinius.spjime turi bti nurodyta konkreti darbo sutarties nutraukimo su
darbuotoju prieastis. spjimas, kuriame nenurodyta darbo sutarties nutraukimo prieastis arba ji nurodyta ne ta ar
nekonkreti, pvz. vien tik pakartojant abstrakias DK 129 str. formuluotes ir pan., vertinamas kaip neatitinkantis
statymo reikalavim. statymas nereglamentuoja spjimo darbuotojui teikimo bdo. spjimas apie darbo sutarties
nutraukim darbuotojui gali bti teiktas j, kaip raytin dokument, nurodant asmenikai darbuotojui, siuniant patu,
taip pat perduodant telegrafinio, faksimilinio ryio ar kitokiais telekomunikacij galimais rengimais, jeigu yra
utikrinta teksto apsauga ir galima indentifikuoti siuntjo para, ir kitais bdais. Darbuotojo atsisakymas dokument
prilyginamas jo gavimui. Jeigu darbuotojas, sptas apie darbo sutarties nutraukim, pats prao j atleisti i darbo pagal
DK 129 str. nepasibaigus spjimo terminui ir nurodo konkrei atleidimo i darbo dat, is darbuotojas gali bti
atleistas i darbo jo nurodytu laiku, nekeiiant atleidimo pagrindo.
Per spjimo laikotarp darbdavys turi duoti darbuotojui laisvo nuo darbo laiko naujo darbo paiekoms. io laiko trukm
negali bti maesn negu deimt procent darbo laiko normos, tenkanios darbuotojui per spjimo termin. Laisvas
nuo darbo laikas suteikiamas darbuotojo ir darbdavio sutarta tvarka. U laik darbuotojui paliekamas jo vidutinis
darbo umokestis, o nustaius kolektyvinje sutartyje gali bti mokamas ne maesnis negu Vyriausybs patvirtintas
minimalusis valandinis atlygis u kiekvien suteikt valand naujo darbo paiekoms.
spjimo terminas pratsiamas darbuotojo ligos ar atostog laikui ar laikotarpiui nuo bylos iklimo iki teismo sprendimo
siteisjimo, kai statym nustatyta tvarka ginijamas atsisakymas duoti iankstin sutikim atleisti darbuotoj i darbo.
Jeigu darbuotojas atleidiamas i darbo nepasibaigus spjimo terminui, jo atleidimo i darbo data perkeliama iki to laiko,
kada turjo pasibaigti spjimo terminas.
DK numato grups darbuotoj atleidimo tvark.Grups darbuotoj atleidimu laikomi darbo sutari nutraukimai, kai per
trisdeimt kalendorini dien dl ekonomini ar technologini prieasi, darboviets struktrini pertvarkym ar dl
kit prieasi, nesusijusi su atskiru darbuotoju, numatoma atleisti i darbo:
1) deimt ir daugiau darbuotoj monse, kuriose dirba nuo dvideimties iki devyniasdeimt devyni darbuotoj;
2) ne maiau kaip deimt procent darbuotoj monse, kuriose dirba nuo imto iki dviej imt devyniasdeimt devyni
darbuotoj;
3) trisdeimt ir daugiau darbuotoj monse, kuriose dirba trys imtai ir daugiau darbuotoj.
Grups darbuotoj atleidimais nelaikomi atvejai, kai darbuotojai atleidiami i darbo sujus darbo sutarties (terminuotos,
sezonins, laikinosios) terminui. Apie numatom grups darbuotoj atleidim darbdavys privalo ratu praneti
teritorinei darbo birai Vyriausybs nustatyta tvarka pasibaigus konsultacijoms su darbuotoj atstovais ir ne vliau kaip
prie teikdamas spjimus apie darbo sutarties nutraukim. Darbo sutartis negali bti nutraukiama paeidus pareig
praneti teritorinei darbo birai apie numatom grups darbuotoj atleidim ar pareig konsultuotis su darbuotoj
atstovais.
Darbo sutarties nutraukimo apribojimai
Draudiama spti apie darbo sutarties nutraukim ir atleisti i darbo:
1) darbuotoj laikino nedarbingumo laikotarpiu ( DK 133 straipsnis), taip pat jo atostog metu, iskyrus DK 136
straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus;
2) darbuotoj, paaukt atlikti tikrj krato apsaugos tarnyb arba kitas Lietuvos Respublikos pilieio pareigas, iskyrus
io Kodekso 136 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus;
3) kitais statym nustatytais atvejais.
Jeigu darbuotojas, pasibaigus nustatytiems laikotarpiams, neatvyksta darb, darbo sutartis su juo gali bti nutraukiama
DK nustatytais darbo sutarties nutraukimo pagrindais.
DK 131 -133 straipsniai nustato garantijas darbuotojams j laikino nedarbingumo ir atostog metu, taip pat paauktiems
atlikti tikrj krato apsaugos tarnyb arba kitas Lietuvos pilieio pareigas asmenims. iuo klausimu reikminga TDO
konvencija Nr. 158 Dl darbo santyki nutraukimo darbdavio iniciatyva. spjimas ligos ar atostog metu apie
bsim atleidim vertinamas kaip neteistas, nes statymas draudia darbuotoj traumuoti. nedarbingumo laikotarpius
neskaitomas laikas, per kur darbuotojas gavo valstybinio socialinio draudimo paalp eimos nariui slaugyti arba
paalp epidemini situacij atvejais. Garantij laikinai nedarbingiems asmenims apimtis priklauso nuo laikino
nedarbingumo ries. Darbuotojams, netekusiems darbingumo dl sualojimo darbe arba profesins ligos, darbo vieta
ir pareigos paliekamos, kol jis atgaus darbingum arba jiems bus nustatytas negalumas.Darbuotojams, laikinai
nedarbingiems ne dl sualojimo darbe arba profesins ligos, darbo vieta ir pareigos paliekamos, jeigu jie dl laikinojo
nedarbingumo neatvyksta darb ne daugiau kaip 120 dien i eils arba ne daugiau kaip 140 dien per paskutinius 12
mnesi. Tie paskutiniai 12 mnesi turi bti skaiiuojami ne nuo darbo sutarties nutraukimo dienos, o nuo spjimo
apie darbo sutarties nutraukim teikimo darbuotojui dienos, nes kol nra suj nustatyti terminai, darbdavys neturi
teiss darbuotojo spti apie darbo sutarties nutraukim.
Garantijos nioms moterims ir darbuotojams, auginantiems vaikus

Darbo sutartis negali bti nutraukta su nia moterimi nuo tos dienos, kai darbdaviui buvo pateikta medicinos payma
apie ntum, ir dar vien mnes pasibaigus ntumo ir gimdymo atostogoms, iskyrus DK 136 straipsnio 1 ir 2
dalyse nustatytus atvejus, taip pat laikinj darbo sutart pasibaigus jos terminui.
Su darbuotojais, auginaniais vaik (vaikus) iki trej met, darbo sutartis negali bti nutraukta, jei nra darbuotojo kalts
(Kodekso 129 straipsnis).
DK 132 straipsnio 1 dalyje nioms moterims numatyta garantija, draudianti tam tikr laik nutraukti darbo sutart su
nia moterimi. Tai prasideda nuo tos dienos, kai darbdaviui pateikiama medicinos payma apie ntum ir baigiasi
prajus dar vienam mnesiui po ntumo ir gimdymo atostog. Garantija turi bti taikoma nuo paymjimo pateikimo,
jei tik darbuotoja neatleista. Ar darbuotojas naudosis statymo suteikta garantija, palikta jos nuoirai, nes ji gali
naudotis garantija, t.y. pateikti duomenis darbdaviui ir nebti atleistai, ar nesinaudoti, t.y. pateikti duomenis darbdaviui
ir nebti atleistai vykdant nuostat, kad darbo sutartis pasibaig. Darbdavio veiksmai ar sprendimai iuo atveju
statyme nenurodomi, darbuotojos teisikai reikmingi veiksmai garantijai gauti yra atitinkamo turinio paymjimo
pateikimas siekiant gauti garantij. ( civilin byla Nr. 3-k-3-92/2005). Nors mintame straipsnyje ir nra paymta
apie terminuot sutari nutrauki, taiau, kaip rodo teismin praktika, reikia suprasti, kad mintos garantijos ilieka ir
terminuot sutari darbuotojams.
DK 179 straipsnis papildytas 4 d. darbdavys utikrina darbuotoj teis po i atostog grti t pai ar lygiavert darbo
viet ( pareigas) ne maiau palankiomis slygomis, skaitant darbo umokest, ir naudotis visomis geresnmis
slygomis, skaitant darbo umokest, kur jis bt turjs teis, jeigu bt dirbs. is papildymas nioms
moterims suteikia dar platesnes garantijas.
Garantijos darbuotoj atstovams
Darbuotojai, irinkti darbuotoj atstovaujamuosius organus ( DK 19 straipsnis), laikotarpiu, kuriam jie irinkti, negali
bti atleisti i darbo pagal DK 129 straipsn be iankstinio to organo sutikimo. Profesins sjungos ar darbo tarybos
pirmininkas j kadencijos laikotarpiu taip pat negali bti atleisti i darbo pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1
punkt be iankstinio profesins sjungos atstovaujamojo organo ar darbo tarybos sutikimo.
Ar patenkinti darbdavio pareikim duoti sutikim atleisti darbuotoj atstov, atstovaujamasis organas privalo nusprsti per
keturiolika dien nuo pareikimo gavimo. Darbuotojams atstovaujantis organas sutikim ar nesutikim atleisti
darbuotoj i darbo turi pateikti ratu. Jeigu per laikotarp darbuotojams atstovaujantis organas darbdaviui atsakymo
neduoda, darbdavys turi teis nutraukti darbo sutart.
Darbdavys turi teis teismo tvarka ginyti darbuotojams atstovaujanio organo atsisakym duoti sutikim atleisti
darbuotoj atstov. Teismas gali panaikinti tok sprendim, jei darbdavys rodo, kad is sprendimas i esms paeidia
jo interesus.Darbuotojams atstovaujanio organo sutikimas galioja, kol pasibaigia DK 130 straipsnyje nustatyti
spjimo apie darbo sutarties nutraukim terminai. Darbuotojas, atleistas i darbo paeidiant iame straipsnyje
nustatytus reikalavimus, darbo ginus nagrinjanio organo sprendimu turi bti grintas ankstesn darb.
Jeigu darbuotojas irinktas kelias darbuotoj atstovaujamsias institucijas arba tam darbuotojui atitinkamos garantijos
nustatytos kitais statymais ar kolektyvin sutartimi, tai atleidiant pagal DL 129 str. btina gauti kiekvienos t
institucij iankstin sutikim. ios aplinkybs darbdaviui turi bti inomos, prieingu atveju, t.y. jeigu darbuotojas
smoningai tai nuslepia, tai atleidus be reikalingos institucijos sutikimo paeista darbuotojo teis gali bti neginama.
Garantijos gali bti taikomos ir darbuotoj atstovui saugai ir sveikatai, darbo gin komisijos nariams ir kt.
Pirmenybs teis bti paliktam dirbti, kai mainamas darbuotoj skaiius
Kai dl ekonomini ar technologini prieasi arba dl darboviets struktrini pertvarkym mainamas darbuotoj
skaiius, pirmenybs teis bti palikti dirbti turi darbuotojai:
1) kurie toje darbovietje buvo sualoti arba susirgo profesine liga;
2) kurie vieni augina vaikus (vaikius) iki eiolikos met arba priiri kitus eimos narius, kuriems nustatytas sunkaus ar
vidutinio negalumo lygis arba maesnio negu 55 procentai darbingumo lygis, arba eimos narius, sukakusius senatvs
pensijos ami, kuriems teiss akt nustatyta tvarka nustatytas dideli ar vidutini specialij poreiki lygis;
3) kurie turi ne maiau kaip deimties met nepertraukiamj darbo sta toje darbovietje, iskyrus darbuotojus, gijusius
teis vis senatvs pensij arba j gaunanius;
4) kuriems iki senatvs pensijos liko ne daugiau kaip treji metai;
5) kuriems tokia teis nustatyta kolektyvinje sutartyje;
6) kurie yra irinkti darbuotoj atstovaujamuosius organus (Kodekso 19 straipsnis).
2, 3, 4 ir 5 punktuose nustatyta pirmenyb likti darbe taikoma tik tiems darbuotojams, kuri kvalifikacija nra emesn u
kit tos paios specialybs darbuotoj, dirbani toje monje, staigoje, organizacijoje, kvalifikacij.
Atkreiptinas dmesys, kad, darbuotoj atleidiant i darbo dl darbuotoj skaiiaus mainimo, DK nurodyt darbuotoj,
turini pirmenybs teis bti palikti dirbti, sraas yra isamus ir jo pleiamai aikinti negalima. i nuostat yra
idsts Lietuvos Aukiausiasis Teismas, kasacine tvarka nagrindamas iekovs A.K. grinimo darb byl (2001m.
birelio 6 d. nutartis civilinje byloje Nr.3K-3-697).
DK 135 straipsnio nuostatos taikomos nutraukiant tiek neterminuot, tiek terminuot darbo sutart. Pirmenybs teis
pasilikti darbe turi toje darbovietje sualoti darbuotojai, kurie darbuotoj skaiiaus mainimo metu vis dar yra netek
tam tikros procentais ireiktos profesinio darbingumo dalies. Vien tik praeityje vyks darbuotojo sualojimo darbe
faktas, po kurio darbuotojas visikai atgauna darbingum, nesudaro pagrindo tok darbuotoj priskirti prie darbuotoj,
turini pirmenybs teis bti paliktam dirbti .

Darbuotojais, kurie vieni augina vaik (vaikius) iki 16 met amiaus , pripastami, jeigu yra, pvz. nalys(nal), vienia
motina, kitas vaiko tvas atlieka laisvs atmimo bausm, apribota tv valdia, santuoka yra nutraukta ir kt. is
sraas nra baigtinis, nes praktikoje gali bti ir kit situacij. DK 135 str.1 d.2 p. nuostat taikymui neturi reikms,
ar darbuotojas vienas ilaiko auginam vaik, ar kitas vaiko tvas taip pat vykdo pareig materialiai ilaikyti
nepilnamet vaik. Bet kuriuo atveju DK tvirtinta garantija tokiam tvui privalo bti taikoma.
Darbuotojai, kurie vieni priiri kitus eimos narius, kuriems nustatytas sunkaus ar vidutinio negalumo lygis arba
maesnio negu 55 proc. darbingumo lygis arba eimos narius, sulaukusius senatvs pensijos amiaus ir jiems teiss
akt nustatyta tvarka pripaintas dideli ar vidutini speciali j poreiki lygis, turi pirmenybs teis pasilikti darbe.
Jie faktikai vieni priiri ( saugo, rpinasi saugumu, gyvenimu) kit savo eimos nar. Prieiros faktui patvirtinti
pakanka, kad darbuotojas pateikt dokumentus, patvirtinanius jo ir eimos nario, pripainto negaliuoju tapai
gyvenamj viet. Darbuotojo eimos nariais iuo atveju gali bti jo tvai(tviai), sutuoktinis, vaikai (vaikiai), broliai,
seserys,seneliai, vaikaiiai ir kiti giminaiiai.
Nagrinjant klausim, reikia sidmti, kad iskirtine pirmenybs teise naudojasi darbuotojai, kurie toje darbovietje
buvo sualoti arba susirgo profesine liga, taip pat irinktieji atstovaujamsias institucijas. Tai reikia, kad j turima
kvalifikacija nra lyginama su kit darbuotoj kvalifikacija. Vadinasi, kad ir turdami emesn kvalifikacij vis kit
tos darboviets darbuotoj atvilgiu jie naudosis pirmenybs teise bti paliktiems dirbti. Esant vienodai kvalifikacijai,
darbdavio teis rinktis, kur darbuotoj atleisti, o kur palikti.
Darbo sutarties nutraukimas be spjimo
Darbo sutartis be spjimo turi bti nutraukiama iais atvejais:
1) siteisjusiu teismo sprendimu arba kai siteisja teismo nuosprendis, pagal kur darbuotojas nuteisiamas bausme, dl
kurios jis negali tsti darbo;
2) kai darbuotojui statym nustatyta tvarka atimamos specialios teiss dirbti tam tikr darb;
3) statym galiot organ ar pareign reikalavimu;
4) kai darbuotojas pagal medicinos ar Negalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialins apsaugos ir darbo
ministerijos ivad negali eiti i pareig ar dirbti io darbo;
5) kai darbuotojas nuo keturiolikos iki eiolikos met, vienas i tv arba vaiko atstovas pagal statym, arba vaiko
sveikat priirintis gydytojas, arba mokykla, kurioje vaikas mokosi, reikalauja nutraukti darbo sutart;
6) likvidavus darbdav, jeigu pagal statymus jo darbo prievoles nebuvo pareigotas vykdyti kitas asmuo.
Darbdaviui mirus darbo sutartis pasibaigia, jeigu ji buvo sudaryta patarnavimo darbams asmenikai jam atlikti, taip pat kai
nra jo teisi permjo.
Darbdavys turi teis nutraukti darbo sutart apie tai i anksto nespjs darbuotojo:
1) kai darbuotojas nerpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip paeidia darbo drausm, jei prie tai jam nors kart per
paskutinius dvylika mnesi buvo taikytos drausmins nuobaudos;
2) kai darbuotojas vien kart iurkiai paeidia darbo pareigas (Kodekso 235 straipsnis).
Ivardintais atvejais darbo sutartis nutraukiama be spjimo. Pagal kalt galima atvejus suskirstyti :
1.Sutarties nutraukim, kai nra darbuotojo kalts, t.y. DK 136 str. 1d.3,4,5 ir 6 p.
2.Kai yra darbuotojo kalt ( 3 d.)
Taiau galimi atvejai, kai vienu atveju yra darbuotojo kalt, o kitu ne. 2 punkte gali bti kalt ir gali nebti. Tai btina
vertinti kiekvienu konkreiu atveju, nes darbdavys, atleisdamas darbuotoj, privals sprsti klausim dl ieitins
imokos mokjimo.
Darbuotojas pagal DK 136 str. 1 d.1p. turi bti atleistas i darbo nuo tos dienos, kuri nurodo institucija, atsakinga u
teism nuosprendi vykdym. Suimtas darbuotojas negali bti atleistas i darbo, jam nemokamas darbo umokestis.
Darbdavys negali pasirinkti palikti darbuotoj darbe ar ne, pvz. tuo atveju, kai darbuotojas negali atlikti darbo ar eiti
pareig pagal Medicinos ar Negalumo komisijos ivad arba kai vienas i tv, gydytojas ar mokykla reikalauja
nutraukti darbo sutart.. Darbo sutartis turi bti nutraukta ir tuo atveju, kai likviduojamas darbdavys ir jo darbo
prievols nebuvo pareigotas vykdyti kitas asmuo.
Pagal DK 136 str. 2 d. darbo sutarties pasibaigimo prieastis yra darbuotojo mirtis, jeigu sutartis buvo sudaryta
patarnavimo darbams asmenikai jam atlikti ir nra teisi permjo.
DK 136 str. 3 d. susijusi su darbuotojo kalte, ir darbdavys turi teis nutraukti darbo sutart apie tai i anksto nespjs
darbuotojo. iuo atveju darbdaviui paliekama teis paiam sprsti, atleisti darbuotoj ar ne. Joje numatyti du atvejai
nutraukti darbo sutart. Vienas i j reikalauja darbo drausms paeidimo pakartotinumo, tai reikia, kad darbo sutartis
gali bti nutraukiama esant juridini fakt sudiai, kurie itin reikmingi sprendiant atleidimo teistum: 1)
darbuotojas yra padars darbo drausms paeidim; 2) paeidimas padarytas po to, kai darbuotojui nors kart per
paskutiniuosius 12 mnesi buvo skirta drausmin nuobauda ( tai ir bus pakartotinumas). 3) darbuotojui inoma apie
ankstesn drausmin nuobaud 4) pakartotinio darbo drausms paeidimo vykdymo dien ankstesn drausmin
nuobauda yra galiojanti. Kita prieastis susijusi su vienkartiniu iurkiu darbo drausms paeidimu, todl atleidimas
galimas i karto. iurktus pareig paeidimas atsirado tik DK, anksiau svoka nebuvo tvirtinta. Nutraukiant
darbo sutart dl darbo drausms paeidim, darbdavys turi laikytis drausmini nuobaud skyrimo taisykli, nes
atleidimas i darbo yra viena grieiausi drausmini nuobaud.
Darbo sutarties nutraukimas darbdavio bankroto atveju
moni bankroto statymo 2 straipsnis bankrot apibdina kaip nemokios mons bsen, kai monei teisme yra ikelta
bankroto byla arba kreditoriai monje vykdo bankroto procedr ne teismo tvarka arba kreditoriai monje vykdo

bankroto procedr ne teismo tvarka ir tuomet tokia mon gauna bankrutuojanios mons status. Bankrutavusi
mon kai teismo, o jei bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka ,- kreditori susirinkimo pripainta bankrutavusia
ir dl to likviduojama mon.
Pagrindas kreiptis teism dl bankroto bylos iklimo monei gali bti ir ta aplinkyb, jog ji darbuotojams laiku
nesumoka darbo umokesio ir su darbo santykiais susijusi imok. Tokiu atveju kreditoriais gali bti turintys teis
reikalauti i mons vykdyti prievoles ir sipareigojimus fiziniai asmenys, tarp j mons darbuotojai ar j pdiniai dl
darbo umokesio ir dl darbo santyki pagrindu atsiradusios alos nemokjimo atvejais.
Prims nutart ikelti bankroto byl, teismas arba teisjas pranea kitiems teismams, nagrinjantiems bylas, kuriose iai
monei pareikti turtiniai reikalavimai, tarp j ir susij su darbo teisiniais santykiais, apie bankroto bylos iklim ir
perima i byl nagrinjim. Kartu nutraukiamas netesyb ir palkan u visas mons prievoles, tarp j u imok,
susijusi su darbo santykiais, pavluot mokjim, skaiiavimas.
Pradjus bankroto proces ( tiek teisme, tiek ne teismo tvarka), bankrutuojaniai monei skiriamas administratorius
( fizinis ar juridinis asmuo, turintis teis teikti tokio pobdio paslaugas), su kuriuo sudaroma pavedimo sutartis. Jis
atlieka ir mons likvidatoriaus funkcijas, kai priimama teismo nutartis likviduoti mon dl bankroto. mons
administratorius sprendia daugum klausim , susijusi su darbo santykiais, nes, monei gijus bankrutuojanios
mons status, tos mons valdymo organai netenka savo galiojim.
Kai mon likviduojama . dl bankroto, darbo sutartys nutraukiamos laikantis bankroto statym nuostat. Bankroto
proces reguliuoja moni bankroto statymas, pagal kur bankrutuojanios mons administratorius per 3 darbo dienas
nuo kreditori susirinkimo, kuriame kreditoriai nusprend mons bankrot atlikti ne teismo tvarka, dienos arba teismo
nutarties ikelti bankroto byl siteisjimo dienos ratu spja darbuotojus apie bsim darbo sutarties nutraukim ir
po 15 darbo dien nuo spjimo nutraukia su jais darbo sutartis. Su dalimi darbuotoju, jiems sutikus. Gali bti
sudarytos terminuotosios darbo sutartys dirbti mons bankroto proceso metu. Toki darbuotoj skaii nustato
kreditori susirinkimas, o j sra sudaro administratorius. . Nutraukiant darbo sutart mokama 2 VDU dydio
ieitin imoka,nepriklausomai nuo turimo nepertraukiamojo darbo stao toje darbovietje.
Apribojimai nutraukti darbo sutart reorganizuojant mon
mons, staigos, organizacijos savininko, j pavaldumo, steigjo ar pavadinimo pasikeitimas, mons, staigos ar
organizacijos sujungimas, padalijimas, idalijimas ar prijungimas prie kitos mons, staigos ar organizacijos, verslo ar
jo dalies perdavimas negali bti teista prieastis nutraukti darbo santykius.
Darbo sutarties prietaravim statymams paalinimas
Kai darbo sutarties sudtins dalys (dalis) prietarauja statym draudiamosioms nuostatoms ir t prietaravim negalima
paalinti, taip pat nra galimybs perkelti darbuotojo jo sutikimu kit darb, darbo sutartis nutraukiama.Darbo
sutartis, sudaryta paeidiant statymus ar Lietuvos Respublikos tarptautinius susitarimus, reglamentuojanius laikinai
atvykusi Lietuvos Respublik asmen darbinim, turi bti nutraukiama. Darbdaviui ar jo galiotam asmeniui,
padariusiam tok paeidim, taikomos statym nustatytos sankcijos. Ginus dl darbo sutarties nutraukimo ar jos
dali, prietaraujani statymams, pripainimo negaliojaniomis sprendia darbo ginus nagrinjantis organas.
Nutraukiant darbo sutart mokama 2 VDU dydio ieitin imoka,nepriklausomai nuo turimo nepertraukiamojo darbo
stao toje darbovietje., iskyrus, jeigu nustatoma darbuotojo kalt.
DK nenumato darbo sutarties negaliojimo i dalies dl to, kad darbo sutartyje, jeigu ji bt pripainta negaliojania,
nemanoma restitucija sutarties ali grinimas t pai padt, kurioje jie buvo iki negaliojanios sutarties
sudarymo, nes atlikto darbo snaud grinti nemanoma. Todl, jei darbo sutarties sudtins dalys ( dalis) prietarauja
statym draudiamosioms nuostatoms, tuos prietaravimus reikia paalinti ( galima ir darbdavio ir darbuotojo
iniciatyva), pvz. jeigu darbo sutartyje darbuotojui nustatytas darbo umokestis yra maesnis u valstybs nustatyt
minimal darbo umokesio dyd, tokia sutartis turi bti pakeista. Jeigu tam tikras prietaravimas negali bti
paalintas, pvz. asmuo, nesulauks 18 met, priimtas darb, kur tokio amiaus asmenims draudiama dirbti,
darbuotojas su jo sutikimu turi bti perkeltas kit darb. Jeigu tinkam darb nra arba darbuotojas nesutinka dirbti
kito darbo, darbo sutartis nutraukiama. Kyla klausimas kokiu pagrindu, t.y. kuriuo DK straipsniu remiantis tai gali
bti padaryta, kokios darbo sutarties nutraukimo tvarkos reikt laikytis, kokios garantijos turt bti taikomos
atleidiamam i darbo darbuotojui? Manoma, kad iuo atveju darbo sutartis gali bti nutraukiama pagal DK 139 str. 1
dal. Btina slyga, kad aplinkybs, dl kuri neleidiama sudaryti tam tikros darbo sutarties, turi atsirasti ( ar turjo
bti inomos) bent vienai sutarties aliai. Kitais atvejais darbo sutartis gali bti nutraukta tik pagal bendrsias DK
nuostatas, pvz. jeigu asmuo nuslpt sergs liga, dl kurios draudiama dirbti tam tikrus darbus, tai bt DK 139
straipsnio nuostat paeidimas, ir jeigu i aplinkyb paaikt po darbo sutarties sudarymo, tokia sutartis galt bti
nutraukta tik pagal DK 129 str. ar 139 str.
Ieitin imoka
Ieitin imok reguliuoja DK 140 straipsnis.Nutraukus darbo sutart pagal DK 129 straipsn ir 136 straipsnio 1 dalies 6
punkt, atleistam darbuotojui imokama jo vidutinio mnesinio darbo umokesio dydio ieitin imoka atsivelgiant
to darbuotojo nepertraukiamj sta toje darbovietje:
1) iki dvylikos mnesi vieno mnesio vidutinio darbo umokesio dydio;
2) nuo dvylikos iki trisdeimt ei mnesi dviej mnesi vidutinio darbo umokesio dydio;
3) nuo trisdeimt ei iki eiasdeimties mnesi trij mnesi vidutinio darbo umokesio dydio;
4) nuo eiasdeimties iki imto dvideimties mnesi keturi mnesi vidutinio darbo umokesio dydio;

5) nuo imto dvideimties iki dviej imt keturiasdeimties mnesi penki mnesi vidutinio darbo umokesio
dydio;
6) daugiau kaip dviej imt keturiasdeimties mnesi ei mnesi vidutinio darbo umokesio dydio.
Nutraukus darbo sutart kitais pagrindais (iskyrus DK 125 ir 126 straipsniuose bei 127 straipsnio 1 dalyje nustatytus
atvejus) ir kituose statymuose nustatytais atvejais, kai nra darbuotojo kalts, jam imokama jo dviej mnesi
vidutinio darbo umokesio dydio ieitin imoka, jeigu statymai ar kolektyvins sutartys nenustato kitaip.
Atsiskaitymo su atleidiamu darbuotoju tvarka
Darbdavys privalo visikai atsiskaityti su atleidiamu i darbo darbuotoju jo atleidimo dien, jeigu statymais ar darbdavio
ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dien privalo
imokti visas jam priklausanias pinig sumas, nustatyta tvarka upildyti darbuotojo darbo sutart.Kai udelsiama
atsiskaityti ne dl darbuotojo kalts, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo umokestis u udelsimo laik.
Jei darbuotojui priklauso ne maesn kaip penki mnesi vidutinio darbo umokesio dydio ieitin imoka, darbdavys
i imok savo sprendimu gali imokti ne vliau kaip per 3 mnesius nuo atleidimo i darbo dienos, ieitins imokos
sum mokjim idstydamas lygiomis dalimis ir ne reiau kas mnes. i nuostata galioja iki 2010 12 31 d.
Jeigu darbuotojas pageidauja, darbdavys privalo iduoti jam paym apie darb, nurodydamas darbo funkcijas (pareigas),
jo pradios ir pabaigos datas, o darbuotojo praymu darbo umokesio dyd ir darbo vertinim (charakteristik).
Darbo umokesio mokjimas atleidiant i darbo ar darbuotojui mirus
Darbuotoj atleidiant i darbo, visos jam priklausanios darbo umokesio sumos imokamos:
1) kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, kuris dirba iki atleidimo i darbo dienos, ne vliau kaip atleidimo i darbo
dien; Jei darbuotojui priklauso ne maesn kaip penki mnesi vidutinio darbo umokesio dydio ieitin imoka,
darbdavys i imok savo sprendimu gali imokti ne vliau kaip per 3 mnesius nuo atleidimo i darbo dienos,
ieitins imokos sum mokjim idstydamas lygiomis dalimis ir ne reiau kas mnes. i nuostata galioja iki 2010
12 31 d.
2) kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, kuris atleidimo dien nebedirba (dl laikino nedarbingumo, pravaiktos,
laisvs atmimo ir kt.) per vien dien nuo tos dienos, kuri atleistas i darbo darbuotojas pareikalavo atsiskaityti.
3) darbuotojui mirus, jam priklausantis darbo umokestis ir kitos sumos imokamos mirusiojo eimos nariams arba tiems
asmenims, kurie j laidojo ne vliau kaip per tris darbo dienas pristaius mirties fakt patvirtinant dokument.
DARBO LAIKAS
Darbo laiko trukm viena i darbo sutarties slyg, daranti tak darbuotojo poilsio laikui ( laisvalaikiui) susijusi su
darbo umokesio skaiiavimu, todl darbo laiko teisinis reguliavimas yra svarbus darbuotoj ir darbdavi deryb
objektas. iuo metu darbo ir poilsio laikas reguliuojamas TDO konvencijomis, Europos Sjungos norminiais aktais,
DK nuostatomis bei kt. norminiais teiss aktais.
Darbo laikas tai laikas, kur darbuotojas privalo dirbti jam pavest darb, ir kiti jam prilyginti laikotarpiai. ( DK 142 str.).
Direktyvos 2003/88/EB 2 str. pateikiama isamesn darbo laiko svoka tai bet koks laikas, kai darbuotojas yra darbo
vietoje, darbdavio inioje ir vykdo savo veikl arba atlieka pareigas. Siekiant nustatyti konkreius laikotarpius, kuri
metu darbuotojas privalo dirbti jam pavest darb, juos btina apibrti. DK 143 straipsnyje numatyti laikotarpiai,
kurie yra laikomi darbo laiku, tai:
1) faktikai dirbtas laikas, budjimas darbe ir namuose;
2) tarnybins komandiruots, tarnybins kelions kit vietov laikas;
3) laikas, reikalingas darbo vietai, darbo rankiams, saugos priemonms paruoti ir sutvarkyti;
4) pertraukos darbe, pagal norminius teiss aktus skaitomos darbo laik;
5) privalom medicinini apir laikas;
6) stauot, kvalifikacijos klimas darbovietje ar mokymo centruose;
7) nualinimo nuo darbo laikas, jeigu nualintas darbuotojas privalo laikytis nustatytos darbovietje tvarkos;
8) prastovos laikas;
9) kiti normini teiss akt nustatyti laikotarpiai.
darbo laik neeina:
1) pravaikta;
2) neatvykimas darb administracijos leidimu;
3) valstybini, visuomenini ar pilieio pareig atlikimas, karin tarnyba arba mokomosios karins pratybos;
4) nedarbingumo laikas;
5) pertraukos pailsti ir pavalgyti, kasdieninis (tarp pamain), kassavaitinis poilsis, vents, atostogos;
6) kiti normini teiss akt nustatyti laikotarpiai.
is sraas nra baigtinis, o tai reikia , kad statymuose ir statym lydimuosiuose norminiuose teiss aktuose gali bti
nustatyti ir kiti laikotarpiai, kurie neskaitomi darbo laik, taiau jie negali keisti sakmi DK nuostat.
Darbo laiko trukm
Nustatoma darbo laiko norma per par vadinama darbo diena, per savait darbo savait. Gali bti nustatyta norma ir
per kit apskaitin laikotarp, pvz. 4 mnesiai, numatom norminiuose aktuose. Darbo sutarties ali suderinta darbo
laiko norma turi bti tiksliai apibrta darbo sutartyse. Pagal trukm, nustatyt norminiuose aktuose ar sutartyse, darbo
laikas skirstomas normal, apribot ir iimtin ( maksimal).
Normalus darbo laikas negali bti ilgesnis kaip keturiasdeimt valand per savait.Kasdienin darbo laiko trukm neturi
viryti atuoni darbo valand. Iimtis gali nustatyti statymai, Vyriausybs nutarimai ir kolektyvins sutartys.

Maksimalus darbo laikas, skaitant virvalandius, per septynias dienas neturi viryti keturiasdeimt atuoni valand.
Lietuva yra ratifikavusi TDO konvencij Nr. 47 Dl darbo laiko sutrumpinimo iki 40 valand per savait, kurioje
tvirtintas 40 valand darbo savaits principas.
Tam tikr kategorij (gydymo, globos (rpybos), vaik aukljimo staig, energetikos, ryi specializuot tarnyb
bei avarij likvidavimo specializuot tarnyb ir kit tarnyb, dirbani nepertraukiamo budjimo reimu)
darbuotojams, budtojams patalpose darbo laikas gali bti iki dvideimt keturi valand per par. Toki darbuotoj
vidutinis darbo laikas per septyni dien laikotarp neturi viryti keturiasdeimt atuoni valand, o poilsio tarp darbo
dien laikas privalo bti ne trumpesnis kaip dvideimt keturios valandos. Toki darb sra tvirtina Vyriausyb.
Darbuotoj, dirbani ne vienoje darbovietje arba vienoje darbovietje, bet pagal dvi ar daugiau darbo sutari, darbo
dienos trukm negali bti ilgesn kaip dvylika valand. Dirbant keliose darbovietse, darbuotojas turi savo darb
reguliuoti taip, kad bt utikrintas minimalus dienos ir savaits poilsis.
statymai numato iimtis i normalaus darbo laiko normos, kuriomis nustatomas trumpesnis u normal darbo laikas.
Apribotas darbo laikas yra dviej ri : sutrumpintas ir ne visas.
Sutrumpintas darbo laikas
Sutrumpintas darbo laikas tai norminiais teiss aktais nustatytas trumpesnis u normal darbo laikas, kur privalu
nustatyti tam tikr kategorij darbuotojams, atsivelgiant j darbo pobd ar psichofizines savybes. Sutrumpintas
darbo laikas yra trumpesnis nei normalus, taiau u j mokama kaip u normal darbo laik.
Pagal DK 145 str. sutrumpintas darbo laikas nustatomas:
1) asmenims iki atuoniolikos met pagal Darbuotoj saugos ir sveikatos statymo nuostatas;
paaugliams ne daugiau kaip 8 valandos per par kartu su kasdiene pamok trukme ir ne daugiau kaip 40 valand per
savait kartu su pamok trukme per savait;
vaikams, dirbantiems lengvus darbus iki 2 valand per dien mokslo met laiku ir 12 valand per savait, jeigu
dirbama trimestro arba semestro metu, taiau ne tada, kai mokykloje vyksta pamokos, arba 7 valandos per dien ir 35
valandos per savait, kai dirbama ne maiau kaip savait ne mokslo met laiku (is darbo laikas gali bti pailgintas iki
8 valand per dien ir 40 valand per savait vaikams, kuriems sukako 15 met).
2) asmenims, dirbantiems darbo aplinkoje, kurioje vertinus rizik nustatyta, kad sveikatai kenksming veiksni dydiai
virija darbuotoj saugos ir sveikatos teiss akt leistinus dydius (kiekius) ir kai techninmis ar kitomis priemonmis
j kiekio darbo aplinkoje sumainti iki sveikatai nekenksming dydi nemanoma, darbo laikas nustatomas
atsivelgiant darbo aplink, bet ne ilgesnis kaip trisdeimt eios valandos per savait. Konkreti darbuotoj, dirbani
tokioje darbo aplinkoje, kasdien ir savaits darbo laiko trukm nustatoma vertinant darbo aplinkos tyrimo rezultatus,
vadovaujantis Vyriausybs patvirtintais sutrumpinto darbo laiko trukms nustatymo pagal darbo aplinkos veiksnius
kriterijais ir tvarka;
3) asmenims, dirbantiems nakt.
Naktinio darbo atveju ( naktiniu laikomas darbas, kurio bent trys valandos tenka laikotarpiui nuo 22 valandos vakaro iki 6
valandos ryto) darbo laikas sutrumpinamas viena valanda ( DK 154 str.) nakties darbo trukm netrumpinama esant
nepertraukiamai gamybai, taip pat kai pagal darbo sutart darbuotojas yra priimtas dirbti nakt.
Darbuotojams, kuri darbo pobdis yra susijs su didesne protine, emocine tampa, pvz. mokytojams ne daugiau kaip
36 valandos; aukltojams, dirbantiems vaik globos namuose 30 valand, dstytojams ne daugiau kaip 36 valandos
ir pan.
Sutrumpinto darbo laiko atveju aukiau ivardytiems darbuotojams, iskyrus moksleivius, u sutrumpint darbo laik
mokama kaip u vis darbo laik. Moksleivi iki 18 met, dirbani laisvu nuo mokslo metu, darbas apmokamas
proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui. mons, staigos ir organizacijos gali nustatyti moksleivi darbo
umokesio priemokas.
Pagal DK 214 straipsn darbuotojams, auginantiems negal vaik iki 18 met arba du vaikus iki 12 met, suteikiama
viena papildoma poilsio diena per mnes ( arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savait), o
auginantiems tris ir daugiau vaik iki 12 met dvi dienos per mnes ( ( arba atitinkamai sutrumpinamas darbo laikas
keturiomis valandomis per savait), mokant darbuotojui jo vidutin darbo umokest.
Ne visas darbo laikas
Ne visas darbo laikas ali susitarimu nustatytas arba norminiais teiss aktais nustatyt kategorij darbuotojams
leidiamas pasirinkti trumpesnis u normal darbo laikas, kur darbuotojui praant darbdavys privalo nustatyti. Ne
visas darbo laikas gali bti nustatomas keliomis pagrindinmis formomis: kaip ne visa darbo savait, kaip ne visa
darbo diena ir i form kombinacija.Ne visas darbo laikas yra trumpesnis u normal, bet u j mokama proporcingai
dirbtam laikui. i darbo trukms ris yra numatoma Europos Tarybos direktyvoje Nr.97/81EB Dl bendrojo
susitarimo dl darbo ne vis darbo dien. Atitinkamai su ia direktyva yra suderintas ir DK. . DK 146 str. ne visas
darbo dienos arba darbo savaits darbo laikas nustatomas:
1) darbuotojo ir darbdavio susitarimu;
2) darbuotojo reikalavimu dl jo sveikatos bkls pagal sveikatos staigos ivad;
3) pareikalavus niai moteriai, neseniai pagimdiusiai moteriai (motinos, pateikusios darbdaviui sveikatos prieiros
staigos paym apie gimdym ir auginanios vaik, kol jam sukaks vieneri metai, Kodekse neseniai pagimdiusios
moterys), krtimi maitinaniai moteriai (motinos, pateikusios darbdaviui sveikatos prieiros staigos paym, kad
augina ir maitina krtimi savo vaik, Kodekse krtimi maitinanti moteris), darbuotojui, auginaniam vaik iki trej
met, bei darbuotojui, vienam auginaniam vaik iki keturiolikos met arba negal vaik iki atuoniolikos met;

4) darbuotojo iki atuoniolikos met reikalavimu;

5) negaliojo reikalavimu pagal Negalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialins apsaugos ir darbo
ministerijos iduot ivad;
6) darbuotojo, slauganio sergant eimos nar, reikalavimu pagal sveikatos staigos ivad.
Jeigu kitaip nenustatyta sveikatos prieiros staigos ivadoje, susitarus ne visas darbo laikas gali bti nustatomas
sumainant savaits darbo dien skaii arba sutrumpinant darbo dien (pamain), arba darant ir viena, ir kita. Ne visas
darbo laikas darbo dien gali bti suskaidomas dalimis. Kitas su ne viso darbo laiko nustatymo tvarka susijusias
slygas nustato Vyriausyb. Vyriausybs nustatytos slygos gali bti netaikomos, kai dl to susitariama kolektyvinje
sutartyje.
Darbas ne viso darbo laiko slygomis nesukelia joki apribojim nustatant kasmetini atostog trukm, apskaiiuojant
darbo sta, skiriant auktesnes pareigas, keliant kvalifikacij, neapriboja kit darbuotojo darbo teisi. Darbas
apmokamas proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui.Ne visas darbo laikas gali bti nustatytas, kai darbuotojas
priimamas darb (sudarant darbo sutart), taip pat vliau (pakeiiant darbo sutart). Ne viso darbo laiko slyga turi bti
nustatoma darbo sutartyje.. Darbdavys arba jo galiotas asmuo monje, staigoje, organizacijoje dirbani darbuotoj,
nurodyt DK 146 straipsnio 1 dalies 26 punktuose, raytinius praymus dl ne viso darbo laiko privalo inagrinti ir
ratu informuoti darbuotoj ne vliau kaip kit darbo dien po praymo gavimo dienos, jeigu prayme nra nurodyta ne
viso darbo laiko nustatymo data. Darbuotojo raytin praym nustatyti ne vis darbo laik ali susitarimu (DK 146
straipsnio 1 dalies 1 punktas) darbdavys arba jo galiotas asmuo privalo inagrinti ir apie priimt sprendim ratu
informuoti darbuotoj ne vliau kaip per 5 darbo dienas nuo praymo gavimo dienos. Nepraneus apie sprendimo
primim, laikoma, kad praymas atmestas.
Darbo laiko reimas
Darbo laiko rimas darbuotojo darbo laiko trukms paskirstymas per tam tikr kalendorin laikotarp ( par, savait,
mnes). Darbo reimas tai darbuotojo darbo laiko planas vairiais apskaitos laikotarpiais: dienos, savaits, mnesio,
kito apskaitinio laikotarpio. Atsivelgiant darbo laiko reim. nustatoma darbuotojo darbo laiko pradia, pertraukos ir
pabaiga.
Kiekvieno darbuotojo darbo ir poilsio laiko paskirstymas (kaita) per par, savait ar apskaitin laikotarp, taip pat
kasdieninio darbo (pamainos) pradia ir pabaiga nustatoma pagal mons, staigos, organizacijos darbo tvarkos
taisykles. Darbo (pamain) grafikus tvirtina administracija suderinusi su mons, staigos, organizacijos darbuotoj
atstovais ( Kodekso 19 straipsnis) arba kolektyvinje sutartyje nustatyta tvarka. Darbo laiko pradi ir pabaig
valstybs ir savivaldybi monse, staigose, organizacijose nustato Vyriausyb.
Darbuotojams nustatoma penki darbo dien savait su dviem poilsio dienomis. monse, kuriose dl gamybos pobdio ar
kit slyg penki darbo dien savait nemanoma, nustatoma ei darbo dien savait su viena poilsio diena.
Darbuotojai privalo dirbti darbo (pamain) grafikuose nustatytu laiku. Darbo grafikai paskelbiami vieai moni ir j
padalini informaciniuose stenduose ne vliau kaip prie dvi savaites iki i grafik sigaliojimo.monse, staigose,
organizacijose, kuriose vesta sumin darbo laiko apskaita, darbo grafikai paskelbiami vieai moni, staig,
organizacij ir j padalini informaciniuose stenduose ne vliau kaip prie savait iki i grafik sigaliojimo.
Darbdavys privalo utikrinti tolyg pamain keitimsi.Draudiama skirti darbuotoj dirbti dvi pamainas i eils.
Darbuotojai, vieni auginantys vaik iki keturiolikos met, jeigu yra galimyb, turi pirmumo teis pasirinkti darbo pamain.
Darbuotoj dirbtas darbo laikas ymimas Vyriausybs patvirtintos pavyzdins formos darbo laiko apskaitos iniaraiuose.
Darbuotojams, kurie pagal atliekam darbo funkcij savo darbo laik visikai ar i dalies tvarko savo nuoira, darbo
laiko apskaitos taisykles nustato darbdavys.
Darbo laiko reimo elementai yra ie:
1.Darbo savaits ris, kai darbo dien skaiius per savait 5 ar 6 dienos;
2.Darbo dienos trukm valandomis ir minutmis ireikta darbo laiko norma, kuri darbuotojas privalo dirbti per par;
3.Pamaininis darbo pobdis ir darbo pamainos trukm, jos pradia ir pabaiga;
4.Darbo metu suteikiamos ir darbo laik skaitomos pertraukos, taip pat pertraukos pailsti ir pavalgyti trukm, jos
pradia ir pabaiga.
Darbo laiko reimas nustatomas mons, staigos, organizacijos darbo tvarkos taisyklse, kurias tvirtina darbdavys,
suderins su darbuotoj atstovais. Darbo laiko reimas yra neatsiejama darbo tvarkos dalis, privaloma kiekvienam
darbuotojui
Pagal darbo laiko paskirstym reimus galima skirstyti padien( pamainos),savaits, sumin, lankst ( suskaidyt)
budjimo. Daniausiai monse nustatomas dienos arba savaits darbo laiko reimas.
iuolaikinje ekonominje ir socialinje situacijoje vis didesn reikm gauna galimyb dirbti netradicin darbo dien
arba netradiciniu darbo reimu. Galimybs dirbti vairiais darbo laiko reimais taikymas vadinamas lanksiu darbo
laiku. Lankstaus darbo organizavimo formos gali bti: : darbo vietos skaidymas vedus ne vis darbo dien ir atisakius
virvalandi, lankstesnis pamain organizavimas, terminuotas, namudinis, distancinis darbas, savarankikas
uimtumas, paslaugos ir pan. Lanksiau organizuot darb, ypa smulkaus verslo sektoriuje, pageidauja dirbti moterys,
auginanios vaikus, dalis bedarbi, maas pajamas gaunantys asmenys ir besimokantis jaunimas.
Sumin darbo laiko apskaita
1.monse, staigose ir organizacijose, atskiruose cechuose, baruose, darbuose, esant btinumui ir atsivelgus darbuotoj
atstov nuomon ( Kodekso 19 str.) ar kitais kolektyvinje sutartyje nustatytais atvejais galima taikyti sumin darbo
laiko apskait. Darbo laiko trukm per ataskaitin laikotarp neturi viryti tai darbuotoj kategorijai nustatyto darbo

valand skaiiaus. Jeigu taikoma sumin darbo laiko apskaita, negali bti dirbama ilgiau kaip 48 val. per savait ir 12
val. per darbo dien ( pamain). Apskaitinio laikotarpio trukm negali bti ilgesn kaip 4 mnesiai.
2.Jeigu taikoma sumin darbo laiko apskaita, privalo bti garantuota nustatyta paros ir savaits nepertraukiamojo poilsio
trukm ( DK 160 ir 161 str.). Jeigu sumins darbo laiko apskaitos laikotarpiu virijamas tai darbuotoj kategorijai
nustatytas darbo valand skaiius, darbuotojams j pageidavimu sutrumpinama darbo diena arba suteikiama poilsio
diena ( dienos) darbo, kolektyvinje sutartyje arba darbo tvarkos taisyklse nustatyta tvarka, mokant u papildom
poilsio laik VDU ar papildomai apmokama kaip u virvalandin darb. Jeigu sumins darbo laiko apskaitos
laikotarpiu darbuotojas dl nuo darbdavio priklausani prieasi dirba maiau negu tai darbuotoj kategorijai
nustatytas valand skaiius, u faktikai dirbto laiko ir nustatyto darbo laiko skirtum yra apmokama kaip u prastov.
( Kodekso 195 str. 1 d.)
Sumins darbo laiko apskaitos pakeitimai, nurodyti 1 ir 2 dalyse, sigalioja 2010 08 01 d. Nuo ios datos nebegalios DK
149 str. 3 dalis, ji pripainta netekus galios. DK 149 str. 3 d. reglamentavo kad darbus, slygas, kurioms esant gali
bti vedama sumin darbo laiko apskaita, sumins darbo laiko apskaitos vedimo monse, staigose, organizacijose
tvark nustato Vyriausyb
Sumin darbo laiko apskaita gali bti vedama darbdavio sprendimu ir atsivelgiant darbuotoj atstov nuomon.
Virvalandini darb apribojimas
Virvalandiniais laikomi darbai, dirbami virijant DK 144 straipsnio 1 dalyje, 145, 146 straipsniuose ir 149 straipsnio 1 ir
2 dalyse nustatyt darbo laiko trukm.
Darbdavys gali skirti dirbti virvalandinius darbus tik iimtinais atvejais, kuriuos nustato DK 151 straipsnis. Kitais atvejais
virvalandiniai darbai gali bti organizuojami tik gavus raytin darbuotojo sutikim arba raytin darbuotojo praym.
( i nuostata sigaliojo nuo 2010 08 01 d.)
Dirbti virvalandinius darbus neleidiama skirti: jaunesnius kaip atuoniolikos met asmenis; asmenis, kurie mokosi
bendrojo lavinimo ir profesinse mokyklose nenutraukdami darbo mokymosi dienomis; kai darbo aplinkos veiksniai
virija leistinus dydius ir kitais statym bei kolektyvins sutarties nustatytais atvejais.
Nios moterys, neseniai pagimdiusios moterys, krtimi maitinanios moterys, darbuotojai, auginantys vaik iki trej
met, darbuotojai, vieni auginantys vaik iki keturiolikos met arba negal vaik iki atuoniolikos met, ir negalieji
gali bti skiriami dirbti virvalandinius darbus tik j sutikimu. Be to, negalieji gali bti skiriami dirbti virvalandinius
darbus, jeigu to jiems nedraudia Negalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialins apsaugos ir darbo
ministerijos ivada.
Virvalandiniu darbu nelaikomas administracijos pareign darbas, virijantis nustatyt darbo trukm. Toki pareig
sraas nustatomas kolektyvinse sutartyse, darbo tvarkos taisyklse.
Iimtiniai atvejai, kai darbdavys gali skirti virvalandinius darbus ( sigaliojo 2010 08 01)
Pagal DK 151 straipsn virvalandinius darbus darbdavys gali skirti dirbti iais iimtiniais atvejais:
1) kai dirbami darbai, btini krato apsaugai, ir siekiant ukirsti keli nelaimms bei pavojams;
2) kai dirbami visuomenei btini darbai, alinamos atsitiktins ar staiga atsiradusios aplinkybs dl avarij, gaivalini
nelaimi;
3) kai btina ubaigti pradt darb, kurio dl nenumatytos ar atsitiktins klities esamomis techninmis gamybos
slygomis nebuvo galima ubaigti per darbo valand skaii, jeigu nutraukus pradt darb gali sugesti mediagos ar
rengimai;
4) kai dirbami mechanizm arba rengim remonto ir atstatymo darbai, jeigu dl j gedimo didelis darbuotoj skaiius
turt nutraukti darb;
5) kai darbo tsti neatvyksta pamainininkas, jeigu dl to gali sutrikti darbo procesas; iais atvejais administracija turi
nedelsdama, ne vliau kaip po puss pamainos, pakeisti pamaininink kitu darbuotoju;
6) pakrovimo ir ikrovimo operacijoms ir su jomis susijusiems transporto darbams atlikti, kai btina itutinti transporto
moni sandlius, taip pat transporto priemonms pakrauti ir ikrauti, kad kroviniai nesusikaupt isiuntimo bei
paskirties punktuose ir bt ivengta transporto priemoni prastovos;
7) kai tai numatyta kolektyvinje sutartyje.
Virvalandini darb trukm
Darbuotojo virvalandinis darbas per dien ( pamain) neturi viryti keturi valand ir imto dvideimties valand per
metus. Kolektyvinje sutartyje gali bti nustatyta kitokia metin virvalandini darb trukm, bet ne daugiau kaip
imto atuoniasdeimties valand per metus. Visais atvejais turi bti laikomasi poilsio laiko norm.
Nuo 2010 08 01 d. Seimo patvirtintomis DK pataisomis atsisakyta draudimo dirbti virvalandinius darbus, numatyti
iimtinius atvejus, kai darbdavys gali skirti dirbti virvalandinius darbus, o kitais atvejais leidiama organizuoti
virvalandinius darbus tik darbuotojui ratikai sutikus. Taiau ie pakeitimai neturi takos DK nustatytiems
virvalandi apribojimams.
Darbdavys privalo ymti darbo laiko apskaitos iniaraiuose tiksli kiekvieno darbuotojo dirbt virvalandi apskait.
U virvalandinius darbus mokama ne maiau kaip pusantro darbuotojo darbo umokesio, nurodyto DK 186 str. 2 dalyje,
tai reikia, kad darbo umokestis apima pagrindin darbo umokest ir visus papildomus udarbius, bet kokiu bdu
tiesiogiai darbdavio imokamus darbuotojui u jo atlikt darb.
Darbo trukm veni ir poilsio dien ivakarse

veni dien ivakarse darbo dienos trukm sutrumpinama viena valanda, iskyrus sutrumpint darbo laik dirbanius
darbuotojus.
Esant ei dien darbo savaitei, prie poilsio dien darbas neturi trukti ilgiau kaip penkias valandas.
Jeigu darbuotojas dirba toje paioje darbovietje daugiau kaip pagal vien darbo sutart, veni dien ivakarse viena
valanda darbo laikas sutrumpinamas pagal abi darbo sutartis.

Darbas nakt
Nakties laikas yra kalendorinis laikas nuo dvideimt antros valandos iki etos valandos.Naktiniu laikomas darbas, jeigu
trys darbo valandos tenka nakiai. Naktinis darbo laikas sutrumpinamas viena valanda.
Dirbti nakt draudiama skirti asmenis iki atuoniolikos met, taip pat darbuotojus, kuriems dirbti nakt neleidia sveikatos
prieiros staigos ivada.Negalieji, jeigu jiems nedraudia Negalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie
Socialins apsaugos ir darbo ministerijos ivada, nios moterys, neseniai pagimdiusios moterys, krtimi
maitinanios moterys, darbuotojai, auginantys vaik iki trej met, darbuotojai, vieni auginantys vaik iki keturiolikos
met arba negal vaik iki atuoniolikos met, gali bti skiriami dirbti nakt tik j sutikimu.Nakties darbo trukm
netrumpinama esant nepertraukiamai gamybai, taip pat kai pagal darbo sutart darbuotojas yra priimtas darbui nakt.
Darbuotoj, dirbani nakt, sveikata nemokamai tikrinama Vyriausybs nustatyta tvarka, taip pat darbuotojo pageidavimu
(jei turi nusiskundim dl nakties darbo). Jeigu nustatoma, kad darbas nakt pakenk arba gali pakenkti darbuotojo
sveikatai, darbdavys, vadovaudamasis sveikatos prieiros staigos ivada, privalo perkelti darbuotoj dirbti tik dien.
U darb nakt mokama ne maiau kaip pusantro darbuotojo darbo umokesio, nurodyto DK 186 str. 2 dalyje, tai reikia,
kad darbo umokestis apima pagrindin darbo umokest ir visus papildomus udarbius, bet kokiu bdu tiesiogiai
darbdavio imokamus darbuotojui u jo atlikt darb.
Budjimas
Ypatingais atvejais, kai reikia utikrinti monje darbo tvark ar garantuoti, jog bus atlikti neatidliotini darbai, darbdavys
gali pavesti darbuotojui ne daniau kaip kart per mnes, o darbuotojo sutikimu ne daniau kaip kart per savait
budti monje arba namuose pasibaigus darbo dienai arba poilsio ir veni dienomis.
Budjimo laikas monje kartu su darbo dienos (pamainos) trukme (kai budima darbo dienai (pamainai) pasibaigus) negali
viryti DK 144 straipsnyje nustatytos darbo dienos (pamainos) trukms, o budjimo trukm monje poilsio ir veni
dienomis, taip pat namuose negali viryti atuoni valand per par. Budjimas monje prilyginamas darbo laikui, o
budjimas namuose ne maiau kaip pusei darbo laiko.
U budjim monje, kai virijama darbo laiko trukm (Kodekso 144 straipsnio 1 ir 2 dalys, 145, 146 straipsniai ir 149
straipsnio 1 dalis), ar namuose per artimiausi mnes privalo bti suteikiamas poilsio laikas tokios pat trukms kaip
budjimas monje ar darbo laikui prilygintas budjimo laikas (budint namuose), arba darbuotojo pageidavimu is
poilsio laikas gali bti pridedamas prie kasmetini atostog, arba apmokama kaip u virvalandin darb.
Budti monje arba namuose negalima skirti asmen iki atuoniolikos met. Nios moterys, neseniai pagimdiusios
moterys ir krtimi maitinanios moterys, darbuotojai, auginantys vaik iki trej met, bei darbuotojai, vieni auginantys
vaik iki keturiolikos met arba negal vaik iki atuoniolikos met, negalj slaugantys asmenys, negalieji, jeigu
jiems nedraudia Negalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialins apsaugos ir darbo ministerijos ivada,
budti monje arba namuose gali bti skiriami tik j sutikimu.
POILSIO LAIKAS
Poilsio laikas tai visoks laikas, kuris nepriskiriamas darbo laikui. Direktyva 2003/88/EB nurodo, kad visi darbuotojai turi
turti pakankamai laiko poilsiui. Pakankamas poilsis reikia, kad darbuotojai reguliariai turi poilsio pertraukas, kuri
trukm irekiama laiko vienetais ir kurios yra pakankamai ilgos ir nepertraukiamos, kad bt galima utikrinti, jog dl
nuovargio ar kitoki neprast darbo modeli trumpu ar ilgesniu darbo metu darbuotojai nesusieis patys, nesualos
savo bendradarbi ar kit asmen ir nepakenks savo sveikatai.
Poilsio laiko rys yra ios:
1) pertrauka pailsti ir pavalgyti;
2) papildomos ir specialios pertraukos pailsti darbo dienos (pamainos) laiku;
3) paros nepertraukiamasis poilsis tarp darbo dien (pamain);
4) savaits nepertraukiamasis poilsis;
5) kasmetinis poilsio laikas (veni dienos, atostogos).
Pertrauka pailsti ir pavalgyti
Darbuotojams suteikiama ne ilgesn kaip dviej valand ir ne trumpesn kaip puss valandos pertrauka pailsti ir
pavalgyti. i pertrauka paprastai suteikiama prajus pusei darbo dienos (pamainos) laiko, bet ne vliau kaip po keturi
darbo valand.Darbuotojas pertrauk pailsti ir pavalgyti naudoja savo nuoira. Jis iuo laiku gali palikti darbo viet.
i pertrauka neskaitoma darbo laik.Esant ei dien darbo savaitei, poilsio ir veni dien ivakarse gali bti
dirbama be pertraukos pailsti ir pavalgyti tik tada, jei tos darbo dienos trukm nevirija ei valand. Tai nustatyta
vadovaujantis Direktyvos 2003/88 4 straipsnyje.Darbdavys privalo pasirpinti, kad darbuotojams bt sudarytos

tinkamos slygos per pertrauk pailsti ir pavalgyti. Tuose darbuose, kur dl gamybos slyg negalima daryti
pertraukos pailsti ir pavalgyti, darbuotojui turi bti suteikiama galimyb pavalgyti darbo laiku.Pertraukos pailsti ir
pavalgyti pradi, pabaig ir kitas slygas nustato darbo tvarkos taisykls, darbo grafikas, kolektyvin ir darbo sutartis.
Papildomos ir specialios pertraukos
Atsivelgiant darbo slygas, darbuotojams darbo laiku suteikiamos papildomos pertraukos pailsti.
Jaunesniems kaip atuoniolikos met darbuotojams, kuri darbo laiko trukm yra ilgesn negu keturios valandos, privalo
bti suteikta maiausiai trisdeimties minui papildoma pertrauka pailsti darbo metu. Ji skaitoma darbo
laik.Dirbant lauke arba neildomose patalpose, kai aplinkos temperatra emesn kaip 10 C, taip pat dirbant sunk
fizin ar didels protins tampos reikalaujant darb arba darb veikiant kitiems nepalankiems sveikatai veiksniams,
privalo bti suteikiamos specialios pertraukos.
Suteikiamos ne trumpesns kaip 30 minui pertraukos ne reiau kaip kas 3 valandas motinoms kdikiui maitinti .
Papildomos ir specialios pertraukos skaitomos darbo laik, j nustatymo tvark tvirtina Vyriausyb.Papildom ir
speciali pertrauk skaiius, trukm ir poilsio vieta atsivelgiant konkreias darbo slygas nustatomi kolektyvinse
sutartyse bei darbo tvarkos taisyklse.
Paros poilsis
Kasdieninio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dien (pamain) trukm negali bti trumpesn kaip vienuolika valand i
eils.
Kasdieninio nepertraukiamojo poilsio laikas darbuotojams iki eiolikos met privalo bti ne trumpesnis kaip keturiolika
valand, o asmenims nuo eiolikos iki atuoniolikos met ne trumpesnis kaip dvylika valand ir apimti laik nuo
dvideimt antros valandos iki etos valandos.
ie reikalavimai atitinka Direktyvos 2003/88 EB 3 straipsnio nuostatas.
Savaits nepertraukiamasis poilsis
Bendra poilsio diena yra sekmadienis, o esant penki dien darbo savaitei, etadienis ir sekmadienis, iskyrus DK ir
kituose norminiuose teiss aktuose nustatytus atvejus.
monms ir organizacijoms, kuriose bendr poilsio dien negalima nutraukti darbo dl to, kad reikia aptarnauti gyventojus
(miesto transportas, sveikatos prieiros staigos, energijos tiekimo mons, teatrai, muziejai ir kt.), poilsio dienas
nustato savivaldybs vykdomoji institucija.
monse ir organizacijose, kuriose negalima sustabdyti darbo dl technini gamybos slyg arba dl to, kad reikia nuolat
nepertraukiamai aptarnauti gyventojus, taip pat kitose nepertraukiamos gamybos monse poilsio dienos suteikiamos
kitomis savaits dienomis i eils kiekvienai darbuotoj grupei pagal darbo (pamain) grafikus. Jie sudaromi ir
tvirtinami DK 147 straipsnyje nustatyta tvarka.
Esant suminei darbo laiko apskaitai, darbuotojams suteikiamos poilsio dienos pagal darbo (pamain) grafikus
(tvarkaraius).
Savaits nepertraukiamasis poilsis turi trukti ne maiau kaip trisdeimt penkias valandas. Nustatytais atvejais abi poilsio
dienos turi bti suteikiamos i eils.
Skirti dirbti poilsio dienomis draudiama, iskyrus tokius darbus, kuri sustabdyti negalima dl technini gamybos slyg
(nepertraukiamai veikianios mons, organizacijos), darbus, btinus gyventojams aptarnauti, taip pat neatidliotinus
remonto ir krovos darbus. Nias moteris, neseniai pagimdiusias moteris ir krtimi maitinanias moteris,
darbuotojus, auginanius vaik iki trej met, bei darbuotojus, vienus auginanius vaik iki keturiolikos met arba
negal vaik iki atuoniolikos met, asmenis iki atuoniolikos met dirbti poilsio dienomis galima skirti tik j
sutikimu.
Asmenims iki atuoniolikos met turi bti suteikiamos ne maiau kaip dvi poilsio dienos per savait.
Derinant darbuotoj poilsio laik su veni dienomis, poilsio dienos i valstybs ir savivaldybi biudet finansuojamose
monse, staigose ir organizacijose gali bti perkeltos Vyriausybs nutarimu, kuris kitoms monms, staigoms ir
organizacijoms bt rekomendacinio pobdio. Dl poilsio dien perklimo darbo laikas negali pailgti.
U darb poilsio dien, kuri yra nustatyta pagal grafik, papildomai neatlyginama. U darb poilsio dien, jeigu jis
nenumatytas pagal grafik, mokama ne maiau kaip dvigubai, skaiiuojant nuo darbuotojo darbo umokesio, nurodyto
DK 186 str. 2 dalyje arba darbuotojo pageidavimu kompensuojama suteikiant jam per mnes kit dien arba t dien
pridedant prie kasmetini atostog ir mokant u tas dienas darbuotojui jo vidutin darbo umokest( DK 194 str. 1 d.)
veni dienos
monse, staigose ir organizacijose nedirbama iomis veni dienomis:
1) sausio 1-j Naujj met dien;
2) vasario 16-j Lietuvos valstybs atkrimo dien;
3) kovo 11-j Lietuvos nepriklausomybs atkrimo dien;
4) sekmadien ir pirmadien krikioni Velyk (pagal vakarietikj tradicij) dienomis;
5) gegus 1-j Tarptautin darbo dien;
6) pirmj gegus sekmadien Motinos dien;
7) birelio 24-j Rasos ir Jonini dien;
8) liepos 6-j Valstybs (Lietuvos karaliaus Mindaugo karnavimo) dien;
9) rugpjio 15-j olin (v. Mergels Marijos mimo dang dien);
10) lapkriio 1-j Vis ventj dien;
11) gruodio 25-j ir 26-j Kald dienomis.

Skirti dirbti veni dienomis draudiama, iskyrus tokius darbus, kuri sustabdyti negalima dl technini gamybos slyg
(nepertraukiamai veikianios mons, organizacijos), darbus, btinus gyventojams aptarnauti, taip pat neatidliotinus
remonto ir krovos darbus. Nias moteris, neseniai pagimdiusias moteris ir krtimi maitinanias moteris,
darbuotojus, auginanius vaik iki trej met, bei darbuotojus, vienus auginanius vaik iki keturiolikos met arba
negal vaik iki atuoniolikos met, asmenis iki atuoniolikos met dirbti veni dienomis galima skirti tik j
sutikimu.
U darb poilsio dien, jeigu jis nenumatytas pagal grafik, mokama ne maiau kaip dvigubai, skaiiuojant nuo darbuotojo
darbo umokesio, nurodyto DK 186 str. 2 dalyje arba darbuotojo pageidavimu kompensuojama suteikiant jam per
mnes kit dien arba t dien pridedant prie kasmetini atostog ir mokant u tas dienas darbuotojui jo vidutin
darbo umokest( DK 194 str. 1 d.) U darb veni dien pagal grafik mokamas ne maesnis kaip dvigubas
darbuotojo darbo umokestis, nurodytas DK 186 str. 2 dalyje.
ATOSTOGOS
Atostog rys
Atostogos yra kasmetins ir tikslins.
Kasmetins atostogos
Kasmetins atostogos tai kalendorinmis dienomis skaiiuojamas laikotarpis, suteikiamas darbuotojui pailsti ir
darbingumui susigrinti, paliekant darbo viet (pareigas) ir mokant vidutin darbo umokest. DK 162 straipsnyje
nurodytos veni dienos atostog trukm neskaitomos.
Kasmetins atostogos yra minimaliosios, pailgintos ir papildomos.
Kasmetins minimaliosios atostogos
Bendra kasmetini minimalij atostog trukm dvideimt atuonios kalendorins dienos.
Kasmetins minimaliosios trisdeimt penki kalendorini dien atostogos suteikiamos:
1) darbuotojams iki atuoniolikos met;
2) darbuotojams, vieniems auginantiems vaik iki keturiolikos met arba negal vaik iki atuoniolikos met;
3) negaliesiems;
4) kitiems statym nustatytiems asmenims.
Dirbantiems ne vis darbo laik kasmetins atostogos netrumpinamos.
Kasmetins pailgintos atostogos
Pailgintos iki penkiasdeimt atuoni kalendorini dien kasmetins atostogos suteikiamos kai kuri kategorij
darbuotojams, kuri darbas susijs su didesne nervine, emocine, protine tampa bei profesine rizika, taip pat kuri
darbo slygos yra specifins. Vyriausyb tvirtina darbuotoj, turini teis ias atostogas, kategorij sra ir nustato
jame konkrei pailgint atostog trukm kiekvienai darbuotoj kategorijai.
Kasmetins papildomos atostogos
Kasmetins papildomos atostogos suteikiamos:
1) darbuotojams u darb slygomis, neatitinkaniomis normali darbo slyg;
u darb slygomis, neatitinkaniomis normali darbo slyg, darbuotojams, dirbantiems darbo aplinkoje, kurioje
sveikatai kenksming veiksni dydiai virija darbuotoj saugos ir sveikatos teiss akt nustatytus leistinus ribinius
dydius (kiekius), kai techninmis ar kitomis priemonmis j darbo aplinkoje sumainti iki sveikatai nekenksming
dydi nemanoma, iki 5 kalendorini dien, skaiiuojam priklausomai (proporcingai) nuo to, kiek i viso valand
jie dirbo tokioje aplinkoje tais metais, u kuriuos suteikiamos atostogos, t.y. tuo atveju, jeigu tokioje aplinkoje dirbta
nuo 80 iki 100 procent darbo laiko, suteikiamos 5 kalendorins dienos, nuo 60 iki 80 procent 4 kalendorins
dienos, nuo 40 iki 60 procent 3 kalendorins dienos, nuo 20 iki 40 procent 2 kalendorins dienos, iki 20 procent
1 kalendorin diena;
2) u ilgalaik nepertraukiamj darb toje darbovietje;
u ilgalaik nepertraukiamj darb toje darbovietje darbuotojams, turintiems didesn kaip 10 met nepertraukiamj
darbo sta toje darbovietje, 3 kalendorins dienos, u kiekvien paskesni 5 met darbo sta toje darbovietje 1
kalendorin diena. ilgalaik nepertraukiamj darbo toje darbovietje sta, u kur suteikiamos kasmetins
papildomos atostogos, skaitomas faktikai dirbtas laikas toje darbovietje ir kiti laikotarpiai, nurodyti Lietuvos
Respublikos darbo kodekso 170 straipsnio 1 dalyje. sta neeina laikas, dirbtas monje, staigoje, organizacijoje,
i kurios kit darboviet darbuotojas perkeltas darbdavi susitarimu ar kitais pagrindais, nenutraukianiais darbo
stao;
3) u ypating darb pobd.
u ypating darb pobd darbuotojams, kuri darbas (ne maiau kaip pus viso darbo laiko per metus, u kuriuos
suteikiamos atostogos) atliekamas kelionje, lauko slygomis, susijs su vaiavimu ar yra kilnojamojo pobdio, ir dl
to jiems kompensuojamos su tuo susijusios padidjusios ilaidos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybs
2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 116 Dl Kompensuojam imok dydio ir mokjimo tvarkos patvirtinimo (in.,
2003, Nr. 11-413), 2 kalendorins dienos.

Darbuotojams, turintiems teis gauti kasmetines papildomas atostogas keliais pagrindais, prie kasmetini minimalij
atostog suteikiamos j pasirinkimu tik vienos i papildom kasmetini atostog. Darbuotojams, turintiems teis gauti
kasmetines pailgintsias ir kasmetines papildomas atostogas, j pasirinkimu suteikiamos arba tik kasmetins
pailgintosios, arba prie kasmetini minimalij atostog pridtos kasmetins papildomos atostogos.
Kasmetini atostog suteikimo tvarka
U kiekvienus darbo metus kasmetins atostogos suteikiamos tais paiais darbo metais. Vadinasi, darbuotojo dirbto darbo
laiko,t.y. darbo stao kasmetinms atostogoms gauti ir pai kasmetini atostog bendra trukm lygi vieneriems
metams. Darbo staas kasmetinms atostogoms gauti pradedamas skaiiuoti kiekvienam darbuotojui individualiai ir
pradeda eiti jo pirmj darbo dien.
U pirmuosius darbo metus kasmetins atostogos paprastai suteikiamos po ei mnesi nepertraukiamojo darbo toje
monje. U antruosius ir paskesnius darbo metus kasmetins atostogos suteikiamos bet kuriuo darbo met laiku pagal
kasmetini atostog suteikimo eil. Eils sudarymo tvarka nustatoma kolektyvinje sutartyje, o ten, kur tokia sutartis
nesudaroma, kasmetini atostog suteikimo eil nustatoma ali susitarimu.
Nesujus eiems nepertraukiamojo darbo mnesiams, darbuotojo praymu kasmetins atostogos suteikiamos:
1) moterims prie ntumo ir gimdymo atostogas arba po j;
2) kitais statym arba kolektyvini sutari nustatytais atvejais.
Teis pasirinkti kasmetini atostog laik po ei mnesi nepertraukiamojo darbo monje turi:
1) asmenys iki atuoniolikos met;
2) nios moterys ir darbuotojai, vieni auginantys vaik iki keturiolikos met arba negal vaik iki atuoniolikos met.
Vyrams j pageidavimu kasmetins atostogos suteikiamos monos ntumo ir gimdymo atostog metu.
Mokymo staig pedagogams pirmaisiais darbo metais kasmetins atostogos suteikiamos moksleivi ir student vasaros
atostog metu, nepaisant to, kada ie pedagogai pradjo dirbti toje mokymo staigoje.7. Asmenims, kurie mokosi
nenutraukdami darbo, kasmetins atostogos j pageidavimu derinamos prie egzamin, skait laikymo, diplominio
darbo rengimo, laboratorini darb ir konsultacij laiko.
Darbuotojams, namie slaugantiems ligonius ir negaliuosius, taip pat asmenims, sergantiems chronikomis ligomis, kuri
pamjimas priklauso nuo atmosferos slyg, esant medicinos staigos rekomendacijai, kasmetins atostogos
suteikiamos j pageidaujamu laiku.
Darbuotoj atleidiant i darbo nepasibaigus tiems darbo metams, u kuriuos jis gavo atostogas, iiekoti u neatidirbtas
atostog dienas. Iskaita u ias dienas nedaroma, jei darbuotojas atleidiamas i darbo nesant jo kalts. ( DK 224 str. 2
d. 2p.)
Tais atvejais, kada darbdavys nesutinka suteikti darbuotojui kasmetini atostog, paeisdamas statym, kit normini
teiss akt ar darbo sutarties nuostatas, ginas turi bti sprendiamas individuali darbo gin sprendimo tvarka ( DK
XIX skyrius).
Darbuotojo papildomas darbas toje paioje monje, staigoje, organizacijoje neturi jokios takos kasmetini atostog
trukmei ar j suteikimo tvarkai, jei tik dl papildomo darbo pobdio darbuotojas negyja teiss pailgintsias,
papildomas kasmetines atostogas arba kitas atostog lengvatas. Poilsio laiko einant antraeiles ir pagrindines pareigas
DK nereguliuoja. Lietuvos statymai nenumato draudimo dirbti ar usiimti kita veikla atostog metu.
Rekomenduojama dirbaniam keliose darbovietse darbuotojui kasmetines atostogas suteikti tuo paiu metu, nors
statymai tokios nuostatos nenumato.
Darbo staas kasmetinms atostogoms gauti
darbo metus, u kuriuos suteikiamos kasmetins atostogos, skaitoma:
1) faktikai dirbtas laikas;
2) laikas, per kur pagal statymus darbuotojui isaugoma darbo vieta (pareigos) ir visas darbo umokestis arba jo dalis,
pvz. tarnybin komandiruot, pertraukos darbe, skaitomos darbo laik, privalom medicinini apir, prastovos
laikas ir kt.
3) laikas, per kur pagal statymus darbuotojui isaugoma darbo vieta (pareigos) ir mokama stipendija arba kitos imokos,
iskyrus laik, kai darbuotojas yra ijs vaiko prieiros atostog, kol vaikui sueis treji metai;
4) laikas, kur darbuotojas gavo ligos, motinysts arba tvysts paalp;
5) mokamos kasmetins atostogos;
6) nemokamos atostogos iki keturiolikos kalendorini dien;
7) nemokamos atostogos iki trisdeimties kalendorini dien negaliesiems;
8) nemokamos atostogos iki trisdeimties kalendorini dien asmenims, slaugantiems negalj;
9) priverstins pravaiktos laikas darbuotojui, grintam ankstesn darb;
10) teisto streiko laikas, neteistu laikytinas tik sigaliojusiu teismo sprendimu neteistu pripaintas streikas;
11) kiti statym nustatyti laikotarpiai.
Darbo metai, u kuriuos suteikiamos kasmetins atostogos, prasideda nuo darbuotojo primimo darb dienos.
Kasmetini atostog suteikimas dalimis.Ataukimas i kasmetini atostog
Darbuotojo pageidavimu kasmetins atostogos gali bti suteikiamos dalimis. Viena i kasmetini atostog dali negali bti
trumpesn kaip keturiolika kalendorini dien, taiau statymai nereglamentuoja kit atostog dali trukms ir j
skaiiaus bei eilikumo. Atkreiptinas dmesys, kad Europos Bendrijos teis i klausim nereguliuoja, bet TDO

neskatina tokio atostog skaidymo dalimis, nes gali bti, kad nebus pasiektas kasmetini atostog tikslas darbuotojui
atgauti per darbo metus prarastas fizines ir dvasines jgas ( TDO rekomendacijos Nr. 47 3 straipsnis).
Savo kasmetini atostog laik darbuotojas turi teis naudoti savo nuoira ir j metu atlikti darbo funkcijos pagal darbo
sutart neprivalo. Lygiai taip pat draudiama darbdaviui reikalauti, kad darbuotojas nutraukt darbo po, - pagal darbo
statymus ataukti i kasmetini atostog joms prasidjus ( iki atostog pabaigos) leidiama tik su darbuotojo
sutikimu.Nepanaudota kasmetini atostog dalis suteikiama DK 174 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka.
Kasmetini atostog perklimas ir pratsimas
Kasmetini atostog perklimas kasmetini atostog suteikimas vliau, negu buvo numatyta. Perkelti kasmetines
atostogas leidiama tik darbuotojo praymu arba sutikimu. Kasmetins atostogos taip pat perkeliamos, kai darbuotojas:
1) yra laikinai nedarbingas;
2) gyja teis tikslines atostogas, nurodytas DK 178 straipsnyje;
3) gyja teis nemokamas atostogas, nurodytas DK 184 straipsnio 1 dalyje;
4) atleidiamas nuo darbo valstybinms ar visuomeninms pareigoms atlikti DK 183 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytais
atvejais;
5) dalyvauja likviduojant stichini nelaimi ir avarij pasekmes, nepaisant to, kokia tvarka jis buvo paauktas iems
darbams.
Jeigu nustatytos arba kitos prieastys, dl kuri kasmetins atostogos negali bti panaudotos, atsirado iki kasmetini
atostog pradios, darbuotojui susitarus su administracija kasmetins atostogos perkeliamos kitam laikui. Jei tokios
prieastys atsirado kasmetini atostog metu, kasmetins atostogos pratsiamos atitinkam dien skaii arba
darbuotojui susitarus su administracija nepanaudot kasmetini atostog dalis perkeliama kit laik.
Perkeltos kasmetins atostogos paprastai suteikiamos tais paiais darbo metais. Darbuotojo praymu arba sutikimu
nepanaudot kasmetini atostog dalis gali bti perkeliama ir pridedama prie kit darbo met kasmetini atostog.
Nepanaudot kasmetini atostog suteikimas atleidiant i darbo
Kasmetini atostog nepanaudojimas nepasinaudojimas visomis ar dalimi darbuotojui priklausani kasmetini atostog
per darbo metus. Nepanaudotos kasmetins atostogos kaupiamos per visus darbo metus toje darbovietje.
Atleidiant darbuotoj i darbo (iskyrus atvejus, kai atleidiama dl jo paties kalts), nepanaudotos kasmetins atostogos
jo pageidavimu suteikiamos nukeliant atleidimo dat. Tokiu atveju atleidimo i darbo diena yra laikoma kita diena po
kasmetini atostog pabaigos dienos.
Kasmetini atostog apmokjimas
Darbo umokestis u kasmetines atostogas mokamas ne vliau kaip prie tris kalendorines dienas iki kasmetini atostog
pradios. Jeigu darbuotojui priklausantis darbo umokestis nustatytu laiku nesumokamas ne dl darbuotojo kalts,
kasmetins atostogos pratsiamos tiek dien, kiek buvo delsiama sumokti darbo umokest, ir u pratst laik
mokama kaip u kasmetines atostogas.
Pinigin kompensacija u nepanaudotas kasmetines atostogas
Kasmetines atostogas pakeisti pinigine kompensacija neleidiama. Jei dl darbo santyki pabaigos darbuotojui negali bti
suteikiamos kasmetins atostogos arba jei darbuotojas j nepageidauja, jam imokama pinigin kompensacija,
nepaisant darbo met, u kuriuos visikai ar i dalies nebuvo pasinaudota atostogomis, skaiiaus. i norma atitinka
Direktyvos 2003/88/EB 7 straipsnio 1 dalies nuostat dl draudimo pakeisti atostogas pinigine kompensacija, iskyrus
darbo santyki pabaigos atvej. Svarbu inoti, kad teis pinigin kompensacij u nepanaudotas kasmetines atostogas
atsiranda nepriklausomai nuo darbo sutarties ries ar darbo santyki trukms bei darbo santyki pasibaigimo
pagrindo.
Pinigin kompensacija u nepanaudotas kasmetines atostogas imokama nutraukiant darbo sutart neatsivelgiant jos
termin. Kompensacijos dydis nustatomas pagal nepanaudot kasmetini atostog, tenkani tam darbo laikotarpiui,
darbo dien skaii. Jei darbuotojui kasmetins atostogos nebuvo suteiktos daugiau kaip u vienerius darbo metus,
kompensacija imokama u visas nepanaudotas kasmetines atostogas.
Tikslini atostog rys
Tikslins atostogos yra:
1) ntumo ir gimdymo;
2) tvysts atostogos;
3) atostogos vaikui priirti, kol jam sueis treji metai;
4) mokymosi;
5) krybins;
6) valstybinms ar visuomeninms pareigoms atlikti;
7) nemokamos.
Ntumo ir gimdymo atostogos
Moterims suteikiamos ntumo ir gimdymo atostogos septyniasdeimt kalendorini dien iki gimdymo ir penkiasdeimt
eios kalendorins dienos po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaik
septyniasdeimt kalendorini dien). ios atostogos apskaiiuojamos bendrai ir suteikiamos moteriai visos, nepaisant
faktikai iki gimdymo panaudot dien skaiiaus.
Darbuotojams, vaikinusiems naujagimius ar paskirtiems j globjais, suteikiamos atostogos u laik nuo vaikinimo ar
globos nustatymo dienos, kol kdikiui sueis septyniasdeimt dien. i nuostata prietarauja CK normoms, nes

leidiama vaikinti tik ne jaunesnius kaip 3 mnesi vaikus. Toks ankstyvas globos paskyrimas kdikiui pagal
nepilnamei globos nustatymo teiss aktus taip pat nemanomas.
Atostogos suteikiamos pagal ntumo ir gimdymo atostog paymjimus, kuriuos iduoda moter priirintys sveikatos
prieiros staig gydytojai.
U nustatyt atostog laik mokama Ligos ir motinysts socialinio draudimo statymo nustatyta paalpa.
Tvysts atostogos
Vyrams suteikiamos tvysts atostogos laikotarpiui nuo vaiko gimimo dienos iki tol, kol vaikui sukaks vienas mnuo.
ios atostogos suteikiamos vaiko tvo praymu, kuri tikslas padti vaiko motinai pirmj mnes rpintis vaiku.
U nustatyt atostog laik mokama Ligos ir motinysts socialinio draudimo statymo nustatyta paalpa. Yra tvirtinta
naujov - nereikalaujama, jog tarp tv bt registruota santuoka.
Atostogos vaikui priirti, kol jam sueis treji metai
Pagal eimos pasirinkim motinai (motei), tvui (tviui), senelei, seneliui arba kitiems giminaiiams, faktikai
auginantiems vaik, taip pat darbuotojui, paskirtam vaiko globju, suteikiamos atostogos vaikui priirti, kol jam
sueis treji metai. Atostogas galima imti visas i karto arba dalimis. Darbuotojai, turintys teis gauti ias atostogas, gali
jas imti pakaitomis.
Darbuotojas, ketinantis pasinaudoti iomis atostogomis ar grti darb joms nepasibaigus, apie tai ratu privalo spti
darbdav ne vliau kaip prie keturiolika dien. Kolektyvinje sutartyje gali bti nustatytas ilgesnis spjimo terminas.
Per atostog laikotarp paliekama darbo vieta (pareigos), iskyrus atvejus, kai mon visikai likviduojama.
Asmeniui, neturiniam teiss gauti motinysts ( tvysts) paalpos i VSDF l, mokama paalpa pagal Imok vaikams
statym.
Mokymosi atostogos
Darbuotojams suteikiamos mokymosi atostogos stojamiesiems egzaminams auktesnisias ir auktsias mokyklas
pasirengti ir laikyti po tris dienas kiekvienam egzaminui.
Darbuotojams, kurie mokosi bendrojo lavinimo mokyklose ar nustatyta tvarka registruotose auktesniosiose ir auktosiose
mokyklose, pagal i mokykl paymas suteikiamos mokymosi atostogos:
1) eiliniams egzaminams pasirengti ir laikyti po tris dienas kiekvienam egzaminui;
2) skaitoms pasirengti ir laikyti po dvi dienas kiekvienai skaitai;
3) laboratoriniams darbams atlikti ir konsultavimuisi tiek dien, kiek nustatyta mokymo planuose ir tvarkaraiuose;
4) diplominiam (bakalauro, magistro) darbui baigti ir ginti trisdeimt kalendorini dien;
5) valstybiniams (baigiamiesiems) egzaminams pasirengti ir laikyti po eias dienas kiekvienam egzaminui.
mokymosi atostog laik neskaitomas kelionje sugaitas laikas.
Jeigu darbuotojas mokosi turdami moni siuntimus, mokamas ne maesnis kaip vidutinis darbo umokestis. Darbuotojai,
kurie mokosi savo iniciatyva -mokama kolektyvinje sutartyje numatyta tvarka arba ali susitarimu. ( DK 210 str.)
Krybins atostogos
Krybins atostogos suteikiamos disertacijai ubaigti, vadovliams rayti ir kitais statym nustatytais atvejais. statymai
nereguliuoja i atostog trukms, j suteikimo tvarkos ir apmokjimo tvarkos, todl ie klausimai turi bti
sureguliuoti kolektyvinje sutartyje, darbo sutartyje arba ali susitarimu..
Atleidimas nuo darbo valstybinms arba visuomeninms pareigoms atlikti
Darbuotojai atleidiami nuo darbo: gyvendinti rinkim teiss; pakviesti ikiteisminio tyrimo staigas, prokuratr ir
teism liudytoju, nukentjusiuoju, specialistu, vertju ar kviestiniu, visuomenins organizacijos arba darbuotoj
kolektyvo atstovu; atlikti donoro pareig ir kitais statym nustatytais atvejais.
Darbuotojams, atleistiems nuo darbo valstybinms arba visuomeninms pareigoms atlikti, darbo umokest, ne maesn u
vidutin, moka ar kompensuoja ta staiga ar organizacija, kurios pareigojimus jie vykdo, jeigu ko kita nenustato
statymas.
monje veikianios profesins sjungos renkami darbuotojai atleidiami nuo darbo iki ei darbo dien per metus
kvalifikacijai kelti, dalyvauti profesins sjungos renginiuose ir kt. Atleidimo nuo darbo ir apmokjimo tvarka
nustatoma kolektyvinje sutartyje.
Per ias atostogas darbuotojams darbo umokestis paprastai nepaliekamas, bet statymai numato kai kurias ilygas,
susijusias su darbuotoj atstov funkcij gyvendinimu, pvz. monje veikianios profesins sjungos renkami
darbuotojai atleidiami nuo darbo iki 6 darbo dien per metus kvalifikacijai kelti, dalyvauti profesins sjungos
renginiuose ir kt., atleidimo nuo darbo ir apmokjimo tvarka nustatoma kolektyvinje sutartyje; darbuotoj atstovams,
irinktiems darbo gin komisij, turi bti sudaromos slygos dalyvauti komisijos veikloje paliekant jiems vidutin
darbo umokest ir pan.
Atleidimo nuo darbo laikas gali bti skaiiuojamas ne tik dienomis, bet ir valandomis, todl gali bti reikalaujama, kad po
mint pareig atlikimo darbuotojas grt tsti darbo.
Nemokamos atostogos
Darbuotojui suteikiamos nemokamos atostogos jo asmeniniams poreikiams tenkinti, per jas jam nra mokamas darbo
umokestis.
1. Darbuotojo reikalavimu nemokamos atostogos suteikiamos:
1) darbuotojams, auginantiems vaik iki keturiolikos met iki keturiolikos kalendorini dien;
2) darbuotojams, auginantiems negal vaik iki atuoniolikos met iki trisdeimties kalendorini dien;

3) moters ntumo ir gimdymo atostog metu bei vaiko prieiros, kol jam sueis treji metai, atostog metu tvui jo
pageidavimu (motinai tvo atostog vaikui priirti, kol jam sueis treji metai, metu); i atostog bendra trukm
negali viryti trij mnesi;
4) negaliajam iki trisdeimties kalendorini dien per metus;
5) darbuotojui, vienam slauganiam negalj, kuriam Negalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialins
apsaugos ir darbo ministerijos sprendimu nustatytas nuolatins slaugos btinumas iki 30 kalendorini dien per
metus ali suderintu laiku;
6) darbuotojui, slauganiam sergant eimos nar tokiam laikui, kur rekomenduoja gydymo staiga;
7) santuokai sudaryti ne maiau kaip trys kalendorins dienos;
8) mirusio eimos nario laidotuvms ne maiau kaip trys kalendorins dienos.
Nemokamos atostogos dl kit prieasi suteikiamos kolektyvinje sutartyje nustatyta tvarka, todl darbuotojo
reikalavimu nemokamos atostogos turi bti suteiktos, jeigu tos prieastys nurodytos ioje sutartyje. Bet kuriuo atveju
darbuotojo praymas suteikti nemokamas atostogas turi bti pateiktas laisva valia, darbdavys neturi teiss reikalauti,
kad darbuotojas naudotsi nemokamomis atostogomis, pvz. prastovos atveju.
DARBO UMOKESTIS. GARANTIJOS IR KOMPENSACIJOS
Darbo umokestis
Darbo umokestis yra atlyginimas u darb, darbuotojo atliekam pagal darbo sutart.
Darbo umokestis apima pagrindin darbo umokest ir visus papildomus udarbius, bet kokiu bdu tiesiogiai
darbdavio imokamus darbuotojui u jo atlikt darb.
Darbuotojo darbo umokestis priklauso nuo darbo kiekio ir kokybs, mons, staigos, organizacijos veiklos rezultat bei
darbo paklausos ir pasilos darbo rinkoje. Vyrams ir moterims u tok pat ar lygiavert darb mokamas vienodas darbo
umokestis.
Darbo umokestis mokamas pinigais.
Jeigu yra nukrypim nuo normali darbo slyg, u darb tokiomis slygomis mokamas padidintas, palyginti su
normaliomis slygomis, tarifinis atlygis. Konkrets apmokjimo dydiai nustatomi kolektyvinse ir darbo
sutartyse.Darbo slyg klasifikacij ir sveikatai kenksming veiksni leistinas koncentracijas bei lygius reglamentuoja
statymai ir kiti norminiai teiss aktai.
U virvalandin darb ir darb nakt mokama ne maiau kaip pusantro darbuotojui nustatyto valandinio atlygio
(mnesins algos).
U darb poilsio arba veni dien, jeigu jis nenumatytas pagal grafik, mokama ne maiau kaip dvigubai arba
darbuotojo pageidavimu kompensuojama suteikiant darbuotojui per mnes kit poilsio dien arba t dien pridedant
prie kasmetini atostog. U darb veni dien pagal grafik mokamas ne maesnis kaip dvigubas valandinis arba
dieninis atlygis.
Ne visas darbo laikas (ne visa darbo diena arba savait) apmokamas proporcingai dirbtam laikui arba mokama u atlikt
darb.
Kai padidinamas darbuotojo darbo mastas, palyginti su nustatyta norma, u darb jam mokama proporcingai
daugiau.Konkrets darbo apmokjimo dydiai nustatomi kolektyvinse ar darbo sutartyse.
Atkreipiamas dmesys tai, kad darbo sutarties nutraukimo atveju i nuostata netaikoma.
Darbo umokesio mokjimo terminai, vieta ir tvarka
Darbo umokestis mokamas ne reiau kaip du kartus per mnes, o jeigu yra darbuotojo ratikas praymas, kart per
mnes. Konkrets darbo umokesio mokjimo terminai, vieta ir tvarka nustatomi kolektyvinse arba darbo sutartyse.
Visiems darbuotojams darbdavys turi teikti atsiskaitymo lapelius.
Nuo 2010 08 01 d. atsiskaitymo lapelius raoma informacija apie darbuotojui apskaiiuotas, imoktos ir iskaiiuotas
sumas apie dirbto laiko trukm, atskirai nurodant virvalandini darb trukm.
Kad nustatomos naujos darbo apmokjimo slygos (Kodekso 120 straipsnio 3 dalis), darbdavys turi ratu praneti
darbuotojams ne vliau kaip prie vien mnes iki j sigaliojimo.
Pavluotas darbo umokesio ir kit su darbo santykiais susijusi imok mokjimas
Kai dl darbdavio kalts pavluotai imokamas darbo umokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios imokos, kartu su
jomis darbuotojui imokami statym nustatyto dydio delspinigiai.
Delspinigi dyd sudaro 0.07 procento priklausanios imokti sumos u kiekvien praleist kalendorin dien.
Delspinigiai pradedami skaiiuoti po 7 kalendorini dien..
monei iklus bankroto byl arba pradjus bankroto procedr ne teismo tvarka, delspinigi skaiiavimas nutraukiamas
nuo bankroto bylos iklimo ( kreditori sprendimo taikyti bankroto procedr ne teismo tvarka) dienos;
Darbo apmokjimas perklus darbuotoj dl sveikatos bkls kit darb
Jeigu darbuotojo sveikata pablogjo dl darbo ioje monje (negali dirbti ankstesnio darbo dl traumos, profesins ligos,
kitokio sveikatos pakenkimo) ir nra galimybs j perkelti kit darb, atitinkant jo sveikat ir esant galimybei
kvalifikacij, nes monje nra darbo, kur darbuotojas pagal savo sveikat galt dirbti, jam mokama statym
nustatyto dydio ligos paalpa, kol bus gauta Negalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialins apsaugos ir
darbo ministerijos ivada dl darbuotojo darbingumo. Nustaius netekto darbingumo procent, jei darbuotojas nebuvo
apdraustas nelaiming atsitikim darbe ir profesini lig socialiniu draudimu, jam mokamas alos atlyginimas
(Kodekso 249 straipsnis).

Jei darbuotojas nurodytoms aplinkybms perkeliamas kit, maiau apmokam darb, mokamas darbo umokesio
skirtumas tarp ankstesnio vidutinio darbo umokesio ir gaunamo udarbio pagal atliekam darb, kol bus gauta
valstybins socialins medicinins ekspertizs komisijos ivada dl darbuotojo darbingumo.
Garantijos ir kompensacijos priimant arba perkeliant kitoje vietovje esant darb
Visais atvejais, kai darbuotojas priimamas arba perkeliamas dirbti kit vietov (iskyrus primim dirbti bei perklim jo
paties praymu), jam mokama:
1) paties darbuotojo ir jo eimos nari kelionpinigiai;
2) turto perveimo ilaidos;
3) dienpinigiai u kelionje ibt laik;
4) darbo umokestis u isiruoimo kelion ir sikrimo naujoje vietovje laik, bet ne daugiau kaip u eias dienas, taip
pat u kelionje ibt laik.
Kolektyvinse ar darbo sutartyse gali bti nustatytas ir kit ilaid, susijusi su persiklimu, apmokjimas (vienkartini
paalp forma ir kt.).
Jei darbuotojas priimamas dirbti ar perkeliamas kitoje vietovje esant darb paties praymu, nurodytos imokos gali bti
nustatomos ali susitarimu.
Jeigu darbuotojas be svarbios prieasties neatvyko darb arba atsisak pradti dirbti, arba savo noru be svarbi prieasi
nutrauk darbo sutart nepasibaigus terminui, nustatytam statymo arba sutartam priimant darb ar perkeliant j, o jei
nustatyto termino nra nutrauk darbo sutart nesibaigus vieneriems darbo metams, arba atliko veiksmus, kurie pagal
statym yra darbo sutarties nutraukimo pagrindas, jis privalo grinti monei visas las, jam imoktas dl
persiklimo dirbti kit vietov.
Darbuotojas, dl svarbios prieasties neatvyks darb arba atsisaks pradti dirbti, privalo grinti jam imoktas sumas,
iskaiiavus i j jau turtas kelions ilaidas.
Iskait i darbo umokesio pagrindai
Iskaitos i darbo umokesio gali bti daromos tik statym nustatytais atvejais.
Iskaitos i darbuotoj darbo umokesio padengti j siskolinim monei, staigai ar organizacijai, kurioje jie dirba, gali
bti daromos administracijos nurodymu:
1) grinti avans, kuris buvo duotas, skaitant j darbo umokest; grinti sumas, permoktas dl skaiiavimo klaid;
padengti neileist ir laiku negrint avans, kuris buvo duotas tarnybins komandiruots ar perklimo kit vietov
atveju, taip pat u kinius patarnavimus; atlyginti al, kuri darbuotojas dl savo kalts padar monei. iais atvejais
administracija turi teis duoti nurodym padaryti iskait ne vliau kaip per vien mnes nuo tos dienos, kuri baigsi
avanso grinimo ar siskolinimo padengimo nustatytas terminas, buvo imokta suma, permokta dl skaiiavimo
klaid, arba paaikjo darbuotojo padaryta ala, jei darbuotojo siskolinimas nevirija jo vieno mnesio vidutinio darbo
umokesio. Darbuotojo vidutinis darbo umokestis apskaiiuojamas i 3 jo paskutini darbo mnesi laikotarpio.
Neleistina praktika, kai esant didesnei iiekotinai sumai, pirma daroma vieno mnesio vidutinio darbo umokesio
dydio iskaita, o tik po to dl likusios sumos yra kreipiamasi su iekiniu teism. Raytinis nurodymas iskaitai i
darbuotojo darbo umokesio negali bti duodamas, jei yra praleistas vieno mnesio terminas nuo alos nustatymo
dienos ar darbuotojas yra nutrauks darbo santykius su darboviete arba darbuotojo padaryta ala virija jo vidutinio
mnesinio darbo umokesio dyd. iais atvejais darbdavys per DK 27 straipsnio nustatyt 3 met iekinio senaties
termin gali pareikti esamam ar buvusiam darbuotojui iekin teisme dl nuostoli atlyginimo. Atskirais atvejais
monei padaryt al teismas gali priteisti nagrindamas administracin ar baudiamj byl.
2) darbuotoj atleidiant i darbo nepasibaigus tiems darbo metams, u kuriuos jis gavo atostogas, iiekoti u neatidirbtas
atostog dienas. Iskaita u ias dienas nedaroma, jei darbuotojas atleidiamas i darbo nesant jo kalts.
Dani atvejai, kai darbuotojas pasiima kasmetines atostogas u darbo metus, kurie yra tik prasidj, o paskui dl vairi
prieasi palieka darboviet. Lietuvos Aukiausiasis Teismas 2004 01 29 d. iaikinime A3-97 ( Teism praktika
Nr. 21, 2004m.) nurod, kad iskaita i darbuotojo darbo umokesio iiekoti u neatidirbtas atostog dienas
darbdavio administracijos nurodymu gali bti daroma iais atvejais:
kai darbuotojas atleidiamas i darbo tokiais statymuose numatytais darbo sutarties nutraukimo pagrindais, kuri sudt
eina juridinio fakto darbuotojo kalts buvimas, pvz. DK 136 str.3 d.1 ir 2 punktuose numatytais pagrindais;
kai darbuotojas atleidiamas i darbo tokiais statymuose nustatytais darbo sutarties nutraukimo pagrindais, kuriems
esant darbo sutartis turi bti nutraukta ne dl jos ali valios, o dl prieasi, kurios atsirado dl darbuotojo kalts,
pvz. DK 136 str.1d.1 punkte numatytu pagrindu kai siteisja teismo nuosprendis, pagal kur darbuotojas nuteisiamas
bausme, dl kurios jis negali tsti darbo.
Pagal DK 127 str. 1dal darbuotojas atleidiamas i darbo jo paties praymu ir dl to nra jo kalts, todl iuo atveju
iskaita u neatidirbtas atostog dienas negali bti daroma ( DK 224 str. 2d.2p). Dl tos paios prieasties tokia iskaita
nedaroma ir tuomet, kai darbuotojas atleidiamas i darbo, pvz. pagal DK 124 str.3 p.,125 str., 126 str. 1 dal, 127 str. 2
dal, 128 str.,129 str., 136 str.4,5,6 punktus ir 2 dal.
Negalima i darbuotojo iiekoti permokto ir neteisingai pritaikius statym apskaiiuoto darbo umokesio, iskyrus
skaiiavimo klaidos atvejus. statymo leidjas iuo atveju turjo galvoje tas skaiiavimo klaidas, kurios atsiranda
klaidingai atlikus aritmetinius veiksmus.

I darbo umokesio, nevirijanio Vyriausybs nustatytos minimalios mnesins algos, iskait dydis negali viryti
dvideimties procent, o iiekant ilaikym periodinmis imokomis, alos, padarytos suluoinimu ar kitokiu
sveikatos sualojimu, taip pat maitintojo gyvybs atmimu, atlyginim ir alos, padarytos nusikalstama veika,
atlyginim iki penkiasdeimties procent darbuotojui imoktino darbo umokesio.
Darant iskaitas i darbo umokesio, nevirijanio Vyriausybs nustatytos minimalios mnesins algos, pagal kelis
vykdomuosius dokumentus, darbuotojui turi bti paliekama penkiasdeimt procent imoktino darbo umokesio.I
darbo umokesio dalies, virijanios Vyriausybs nustatyt minimalios mnesins algos dyd, iskaitoma
septyniasdeimt procent imoktino darbo umokesio, jeigu teismas nenustato maesnio iskait dydio.
Jeigu iiekotina pinig suma yra didel, leistino dydio iskaitos daromos kas mnes iki galutinio atsiskaitymo. Iskait i
darbo umokesio ir i kit jam prilygint imok bei davini dydis apskaiiuojamas imant pagrindu darbuotojui
imokti priskaiiuotas sumas, kai i j jau yra atskaiiuoti mokesiai ir privalomosios mokos.
DK 226 str. neleidia daryti iskait i ieitins imokos, kompensacini ir kit imok, i kuri pagal statymus
neiiekoma. CPK 739 straipsnyje nurodoma, kad neiiekoma i sum, kurios priklauso darbuotojui kaip:
1) kompensacins imokos u darbuotojui priklausani ranki nusidvjim ir kaip kitos kompensacijos, kurios
mokamos, kai nesilaikoma normali darbo slyg;
2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstaniam tarnybin komandiruot, perkeliamam, priimamam darb ir pasistam
dirbti kitas vietoves;
3) valstybinio socialinio draudimo motinysts (tvysts) paalpa;
4) valstybs paalpa eimoms, auginanioms vaikus;
5) socialin paalpa;
6) laidojimo paalpa;
7) kitos tikslins socialins imokos ir kompensacijos i valstybs ir savivaldybi biudet nepasiturini eim (asmen)
alpai, kai eimos (asmenys) dl objektyvi prieasi neturi pakankamai pajam pragyvenimui.
CPK 738 straipsnis numato, kad laikinojo nedarbingumo atveju mokam socialinio draudimo paalp ir bedarbio paalpos
iiekoti galima tik pagal teismo sprendim dl ilaikymo iiekojimo ar dl atlyginimo alos, padarytos suluoinus
arba kitaip sualojus sveikat, taip pat atmus maitintojo gyvyb.
Iskaitos i darbo umokesio gali bti daromos darbuotojo iniciatyva, pateikiant darboviets administracijai atitinkam
praym, pvz. dl savanorikai teikti materialin param vaikams; iskaityti kas mnes nustatyto dydio profsjungos
nario mokest ir j pervesti profesins sjungos sskait, grinti bankui paskol ir kt. Iskaitoms, daromoms
darbuotojo praymu, ribojimai dl palaikom sum dydio netaikomi.
Darbuotojas, nesutikdamas su darbdavio nurodymu daryti iskaitas i jo darbo umokesio, dl tokio nurodymo gali per 3
mnesius kreiptis darbo gin komisij, kurios sprendim darbuotojas gali apsksti per 14 dien teismui, darbdavys
tokios teiss neturi.. jeigu darbuotojas yra nutrauks darbo santykius su darboviete, jis turi teis per 3 metus kreiptis
teism.
DARBO DRAUSM
Darbo drausm darbovietje utikrinama sudarant organizacines ir ekonomines slygas normaliam naiam darbui, taip pat
skatinant u ger darb.Darbo drausm smoningas geranorikas darbuotojo darbini pareig ir funkcij vykdymas,
darbovietje nustatytos tvarkos laikymasis, tikslus ir laiku administracijos pavedim vykdymas.
Darbuotojams, paeidusiems darbo drausm, gali bti taikomos drausminio poveikio priemons.
Darbdavys ir administracija privalo tinkamai organizuoti darbuotoj darb, laikytis darbo statym, darbuotoj saug ir
sveikat reglamentuojani bei kit teiss akt reikalavim, rpintis darbuotoj poreikiais.
Darbo tvark darbovietje apibria darbo tvarkos taisykls. Jas tvirtina darbdavys, suderins su darbuotoj atstovais.
Kai kuriose alies kio akose ir srityse atskir darbuotoj kategorij darbo drausm reglamentuoja statymai, drausms
statutai ir nuostatai ar kiti specials teiss aktai.
Kai kuriose profesijose ir tarnybose, be darbo tvarkos taisykli, drausms statut ir nuostat, darbuotoj pareigas taip pat
gali nustatyti pareigybs apraymai ir nuostatai.
U ger darbo pareig vykdym, na darb, geros kokybs produkcij, ilgalaik ir nepriekaiting darb, taip pat u kitus
darbo rezultatus darbdavys gali skatinti darbuotojus (pareikti padk, apdovanoti dovana, premijuoti, suteikti
papildom atostog, pirmumo teise pasisti tobulintis ir kt.).
Darbo drausms paeidimas yra darbo pareig nevykdymas arba netinkamas j vykdymas dl darbuotojo kalts.
iurktus darbo pareig paeidimas
iurktus darbo pareig paeidimas yra darbo drausms paeidimas, kuriuo iurkiai paeidiamos tiesiogiai darbuotojo
darb reglamentuojani statym ir kit normini teiss akt nuostatos arba kitaip iurkiai nusiengiama darbo
pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai.
iurkiu darbo pareig paeidimu laikoma:
1) neleistinas elgesys su lankytojais ar interesantais arba kiti veiksmai, tiesiogiai paeidiantys moni konstitucines teises;
neleistinu gali bti pripastamas ne bet koks netinkamas elgesys, o toks, kai iurkiai paeidiamos tiesiogiai jo
darb reglamentuojani statym ir kit normini teiss akt nuostatos arba iurkiai nusiengiama darbo pareigoms
ar nustatytai tvarkai, nepriklausomai nuo to, ar jis padaromas tiesiogiai lankytoj ar interesant akivaizdoje, ar
bendraujant telefonu, ar nagrinjant j praymus bei skundus ir kt. Daniausiai tai pasitaiko paslaug teikimo srityje.

2) valstybs, tarnybos, komercini ar technologini paslapi atskleidimas arba j praneimas konkuruojaniai monei;
Paslapties atskleidimas paprastai suprantamas kaip darbuotojo, kuriam paslaptis buvo patikta arba inoma dl darbo,
veikimas arba neveikimas, dl kurio paslaptis tampa inoma bent vienam asmeniui, neturiniam teiss su ta paslaptimi
susipainti. is paeidimas gali bti padarytas tiek tyia, tiek ir dl neatsargumo. Paslapties praneimas
konkuruojaniai monei tai atitinkam duomen perdavimas odiu, ratu, techninmis priemonmis, pateikiant
susipainti ir pan. is paeidimas padaromas tyiniais veiksmais.
3) dalyvavimas veikloje, kuri pagal statym, kit normini teiss akt, darbo tvarkos taisykli, kolektyvini ar darbo
sutari nuostatas nesuderinama su darbo funkcijomis, pvz. paeidimas gali bti konstatuotas, kai audito monje
dirbantis auditorius paeidia Audito statyme nustatyt draudim dirbti arba eiti kitas mokamas pareigas kitose
monse, iskyrus Auditori rmuose arba pedagogin, krybin ir mokslin darb, kai pedagogas dalyvauja veikloje,
nesuderinamoje su gera morale.
4) pasinaudojimas pareigomis siekiant gauti neteist pajam sau ar kitiems asmenims arba dl kitoki asmenini paskat,
taip pat savavaliavimas ar biurokratizmas, pvz. tai gali bti materialini vertybi naudojimas ne pagal paskirt,
atsisakoma asmen informuoti apie jo teises, smoningai pateikiamas klaidinantis arba netinkamas patarimas ir kt.
5) moter ir vyr lygi teis paeidimas arba seksualinis priekabiavimas prie bendradarbi, pavaldini ar interesant, pvz.
seksualinis priekabiavimas prie bendradarbi, pavaldini ar interesant tai darbuotojo ugaulus, odiu ar veiksmu
ireiktas seksualinio pobdio elgesys.
6) atsisakymas teikti informacij, kai statymai, kiti norminiai teiss aktai ar darbo tvarkos taisykls pareigoja j teikti,
arba iais atvejais inomai neteisingos informacijos teikimas. Pareig teikti informacij nustato atskiri statymai
7) veikos, turinios vagysts, sukiavimo, turto pasisavinimo arba ivaistymo, neteisto atlyginimo pamimo poymi,
nors u ias veikas darbuotojas ir nebuvo traukiamas baudiamojon ar administracinn atsakomybn. Darbuotojo
darbovietje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra dl darbo funkcij vykdymo, padarytos veikos, turinios vagysts,
sukiavimo, turto pasisavinimo arba ivaistymo poymi, gali bti laikomas iurkiu darbo pareig paeidimu
nepriklausomai nuo to, kam darbdaviui ar kitam asmeniui priklaus turtas, kuris yra i veik dalykas.
8) tai, kad darbuotojas darbo metu darbe yra neblaivus, apsvaigs nuo narkotini ar toksini mediag, iskyrus atvejus,
kai apsvaigim sukl monje vykstantys gamybos procesai. Darbuotojo neblaivumas ar apsvaigimas nuo narkotini
ar toksini mediag laikomas iurkiu darbo pareig paeidimu nepriklausomai nuo neblaivumo ar apsvaigimo.Tokia
darbuotojo bsena gali bti patvirtinama ne vien tik medicinos ivada, bet ir kitomis CPK 177 str. 2 ir 3 dalyse
numatytomis rodinjimo priemonmis. Ji gali bti patvirtinta nepriklausomai nuo to, ar darbuotojas buvo nualintas
nuo darbo.
9) neatvykimas darb be svarbi prieasi vis darbo dien (pamain).Pareiga rodyti i slyg buvim, esant ginui
teisme, tenka darbdaviui ( atsakovui), o pareiga rodyti neatvykimo darb prieastis ir j svarb tenka darbuotojui
( iekovui).
10) atsisakymas tikrintis sveikat, kai tokie patikrinimai darbuotojui yra privalomi. Atsisakymas tikrintis sveikat, kai toks
patikrinimas darbuotojui yra privalomas, gali bti prilyginama taip pat ir darbuotojo be svarbi prieasi
nenuvykimas pasitikrinti arba nepasitikrinimas sveikatos nustatytu laiku, prajus nustatytam sveikatos patikrinimo
laikui nepateikimas be svarbi prieasi medicinos knygels ( sveikatos paso) ar medicinos paymos darbdaviui arba
jo galiotam asmeniui. Atsisakymo tikrintis sveikat, kai toks patikrinimas darbuotojui yra privalomas, faktas gali bti
konstatuotas remiantis visomis CPK 177 str. numatytomis rodinjimo priemonmis ir nepriklausomai nuo to, ar
darbuotojas dl to buvo nualintas nuo darbo.
11) kiti nusiengimai, kuriais iurkiai paeidiama darbo tvarka.. Laikoma kituose norminiuose arba lokaliniuose teiss
aktuose, profesins etikos kodeksuose ir taisyklse nurodytas ir iurkiu vardytas nusiengimas, kuriuo iurkiai
paeidiama darbo tvarka, tai gali bti, pvz. darbuotojo tyinis darbdavio turto sunaikinimas, darbuotojo, kuris
tiesiogiai susijs su materialini vertybi saugojimu, primimu, idavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu, vykdytas
nusiengimas, dl kurio jis netenka pasitikjimo dirbti jam pavest darb ir kt.
Drausmini nuobaud rys
U darbo drausms paeidim gali bti skiriamos ios drausmins nuobaudos:
1) pastaba;
2) papeikimas;
3) atleidimas i darbo (Kodekso 136 straipsnio 3 dalis).
Kai kurioms darbuotoj kategorijoms statymuose ir kituose darbo drausm reglamentuojaniuose norminiuose teiss
aktuose gali bti nustatytos ir kitos drausmins nuobaudos.
Skiriant drausmin nuobaud, turi bti atsivelgiama darbo drausms paeidimo sunkum ir sukeltas pasekmes,
darbuotojo kalt, aplinkybes, kuriomis is paeidimas buvo padarytas, tai, kaip darbuotojas dirbo anksiau. U
kiekvien darbo drausms paeidim galima skirti tik vien drausmin nuobaud.Taiau kit teisins atsakomybs
ri taikymas, pvz. baudiamosios, administracins, nra klitis taikyti drausmin atsakomyb. Jei paskyrus
drausmin nuobaud darbuotojas toliau paeidia darbo drausm, drausmin nuobauda gali bti skiriama pakartotinai.
Drausmins nuobaudos skyrimo terminas
Drausmin nuobauda skiriama tuoj pat, paaikjus darbo drausms paeidimui, bet ne vliau kaip per vien mnes nuo tos
dienos, kai paeidimas paaikjo, neskaitant laiko, kur darbuotojas darbe nebuvo dl ligos, buvo komandiruotje arba

atostogavo, o iklus baudiamj byl, ne vliau kaip per du mnesius nuo baudiamosios bylos nutraukimo arba
teismo nuosprendio siteisjimo dienos.
Negalima skirti drausmins nuobaudos prajus eiems mnesiams nuo tos dienos, kai paeidimas buvo padarytas. Jei
darbo drausms paeidimas nustatomas atliekant audit, pinigini ar kitoki vertybi revizij (inventorizacij),
drausmin nuobauda gali bti skiriama ne vliau kaip per dvejus metus nuo paeidimo padarymo dienos.
Darbo drausms paeidimo paaikjimo diena ta diena, kuri darbdaviui arba jo atstovui tapo inoma i aplinkybi
visuma: a) darbo drausms paeidimo faktas b) darbo drausms paeidim padars konkretus darbuotojas.
Drausmins nuobaudos skyrimo tvarka
Prie skirdamas drausmin nuobaud, darbdavys turi ratu pareikalauti, kad darbuotojas ratu pasiaikint dl darbo
drausms paeidimo. Jei per darbdavio arba administracijos nustatyt termin be svarbi prieasi darbuotojas
nepateikia pasiaikinimo, drausmin nuobaud galima skirti ir be pasiaikinimo.
statym nustatytais atvejais prie skiriant drausmin nuobaud reikia gauti iankstin atitinkamo organo sutikim.
( darbuotojams atstovaujanio ar kt.) Tokio organo atsisakymas duoti sutikim skirti darbuotojui drausmin nuobaud
turi bti motyvuotas. Darbdavys turi teis atsisakym ginyti tiesiogiai teisme ar kita norminiuose teiss aktuose
nustatyta tvarka.
Drausmin nuobauda skiriama darbdavio arba administracijos sakymu (nurodymu) ir darbuotojui apie tai praneama
pasiraytinai. Jeigu darbuotojas atsisako pasirayti, btina sudaryti komisij, kuri ufiksuot atsisakymo fakt.
Drausmin nuobaud galima apsksti darbo gin nagrinjimo tvarka.Drausmin nuobauda gali bti panaikinta tik teismo
arba j paskyrusio subjekto. Subjektas, turintis teis skirti drausmin nuobaud, panaikins neteistai paskirt
drausmin nuobaud, kai yra drausmins atsakomybs pagrindas, laikydamasis drausmini nuobaud skyrimo
taisykli, gali i naujo sprsti drausmins atsakomybs taikymo klausim ir skirti drausmin nuobaud. Teismas neturi
teiss vienos drausmins nuobaudos pakeisti kita, taip pat neturi teiss skirti drausmin nuobaud, pvz. panaikins per
griet drausmin, skirti velnesn.
Darbo gin nagrinjantis organas turi teis nuobaud panaikinti atsivelgdamas padaryto darbo drausms paeidimo
sunkum, aplinkybes, kuriomis jis padarytas, darbuotojo ankstesn darb ir elges, tai, ar drausmin nuobauda atitinka
padaryto paeidimo sunkum, ar buvo laikytasi nuobaudai skirti nustatytos tvarkos.
Jei per vienerius metus nuo tos dienos, kai buvo skirta drausmin nuobauda, darbuotojui nebuvo skiriama nauja nuobauda,
laikoma, kad jis nra turjs nuobaud.Jei darbuotojas gerai ir siningai dirba, jam skirt drausmin nuobaud galima
panaikinti nepasibaigus drausmins nuobaudos galiojimo terminui. Drausmin nuobauda panaikinama vadovo
sakymu.
MATERIALIN ATSAKOMYB
Materialin atsakomyb atsiranda dl teiss paeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro al kitam subjektui,
neatlikdamas savo darbo pareig arba netinkamai jas atlikdamas.
Materialins atsakomybs atsiradimo slygos
Materialin atsakomyb atsiranda, kai yra visos ios slygos:
1) padaroma ala;
2) ala padaroma neteista veika;
3) yra prieastinis ryys tarp neteistos veikos ir alos atsiradimo;
4) yra paeidjo kalt;
5) paeidjas ir nukentjusioji alis teiss paeidimo metu buvo susij darbo santykiais;
6) alos atsiradimas yra susijs su darbo veikla.
Jeigu alai atsirasti sudar slygas nukentjusiojo kalt (sualojimo ir mirties atvejais sualotojo (mirusiojo)
asmens didelis neatsargumas), alos atlyginimas yra mainamas atsivelgiant kalts laipsn arba reikalavimas atlyginti
al atmetamas.
Darbdavio materialins atsakomybs atsiradimo atvejai
Darbdavio materialin atsakomyb atsiranda, kai:
1) darbuotojas sualojamas ar mirta arba suserga profesine liga, jeigu jis nebuvo apdraustas nelaiming atsitikim darbe ir
profesini lig socialiniu draudimu (Kodekso 249 straipsnis);
2) ala padaroma sugadinant, sunaikinant arba prarandant darbuotojo turt (Kodekso 249 straipsnis);
3) kitokiu bdu paeidiami darbuotojo ar kit asmen turtiniai interesai (Kodekso 249 straipsnis);
4) darbuotojui padaroma neturtin ala.
Darbuotoj materialins atsakomybs atvejai
Darbuotojas privalo atlyginti materialin al, atsiradusi dl:
1) turto netekimo ar jo verts sumajimo, sugadinimo (sualojimo);
2) mediag pereikvojimo;
3) baud ir kompensacini imok, kurias darbdavys turjo sumokti dl darbuotojo kalts;
4) ilaid, susidariusi dl sugadint daikt;
5) netinkamo materialini vertybi saugojimo;
6) netinkamos materialini ar pinigini vertybi apskaitos;

7) to, kad nesiimta priemoni ukirsti keli blogai produkcijai ileisti, materialinms ar piniginms vertybms grobti;
8) kitoki darbo tvarkos taisykli, pareigini ar kit instrukcij paeidimo.
Darbuotojas privalo atlyginti vis padaryt al, bet ne daugiau kaip jo trij vidutini mnesini darbo umokesi dydio,
iskyrus atvejus, nustatytus DK 255 straipsnyje.
Atvejai, kai darbuotojai privalo atlyginti vis al
Darbuotojas privalo atlyginti vis al, jei:
1) ala padaryta tyia;
2) ala padaryta jo nusikalstama veika, kuri yra konstatuota Baudiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
3) ala padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visikos materialins atsakomybs sutartis;
4) ala padaryta prarandant rankius, drabuius, apsaugos priemones, perduotas darbuotojui naudotis darbe, taip pat
prarandant mediagas, pusgaminius ar gaminius gamybos procese;
5) ala padaryta kitokiu bdu ar kitokiam turtui, kai u j visika materialin atsakomyb nustatyta specialiuose
statymuose;
6) ala padaryta neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotini ar toksini mediag darbuotojo;
7) tai nustatyta kolektyvinje sutartyje.
Visikos materialins atsakomybs sutartis
Visikos materialins atsakomybs sutartis gali bti sudaroma su darbuotojais, kuri darbas yra tiesiogiai susijs su
materialini vertybi saugojimu, primimu, idavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu, ir dl priemoni, perduot
darbuotojui naudotis darbe. Konkrei darb ir pareig sraas nustatomas kolektyvinje sutartyje, o kai jos nra
darbo tvarkos taisyklse, ( sigaliojo 2009 08 04 d.)suderinus su darbuotoj atstovais. i sutartis forminama ratu. Joje
turi bti nustatyta, u kokias materialines vertybes darbuotojas prisiima visik materialin atsakomyb ir kokius
sipareigojimus prisiima darbdavys, utikrindamas slygas, kad ala neatsirast.
Tais atvejais, kai dl kartu dirbamo darbo nemanoma atriboti atskir darbuotoj atsakomybs, gali bti sudaroma visikos
materialins atsakomybs sutartis su darbuotoj grupe. iuo atveju al atlygina visi sutart pasira darbuotojai.
Kiekvieno j dalis atlyginant al nustatoma proporcingai j dirbtam laikui, per kur susidar ala, jei sutartyje
nenustatyta kitaip.
Visikos materialins atsakomybs sutartys negali bti sudaromos su darbuotojais iki atuoniolikos met.
Atlygintinos alos dydio nustatymas ir padarytos alos atlyginimo tvarka
Atlygintinos alos dyd sudaro tiesioginiai nuostoliai bei negautos pajamos.
Kai ala padaroma tyia, turi bti atlyginama visa ala.
ala apskaiiuojama atsivelgiant turto vert atskaiiavus nusidvjim ir natral sumajim bei turtas ilaidas
(tiesioginius nuostolius).
Atlygintina ala nustatoma tokio dydio, kur darbdavys regreso teise gijo dl darbuotojo padarytos alos atlyginimo.
Darbo gin nagrinjantis organas gali sumainti atlygintinos alos dyd atsivelgdamas aplinkybes, lmusias alos
atsiradim, taip pat atsakovo turtin padt, iskyrus atvejus, kai ala padaroma tyia. Kai tam tikram darbuotojui
alos atlyginimas sumainamas dl jo turtins padties, tai negali bti pagrindas padidinti atlygintin al kitiems
grupins atsakomybs dalyviams.
Darbuotojo padaryta ir jo gera valia ali susitarimu natra arba pinigais neatlyginta ala nevirijant jo vidutinio
mnesinio darbo umokesio gali bti iskaitoma i darbuotojui priklausanio darbo umokesio darbdavio raytiniu
nurodymu.
Darbdavio nurodymas iiekoti i al gali bti priimamas ne vliau kaip per vien mnes nuo alos paaikjimo dienos.
Darbuotojas, nesutikdamas su darbdavio nurodymu, turi teis kreiptis darbo ginus nagrinjanius organus. Kreipimasis
darbo ginus nagrinjant organ sustabdo iiekojim.
INDIVIDUALS DARBO GINAI
Individualus darbo ginas
Individualus darbo ginas yra nesutarimas tarp darbuotojo ir darbdavio dl darbo statymuose, kituose norminiuose teiss
aktuose, darbo ar kolektyvinje sutartyje nustatyt teisi ir pareig gyvendinimo, kuris nagrinjamas iame skyriuje
nustatyta tvarka.
Individualius darbo ginus, jeigu DK arba kiti statymai nenustato kitokios nagrinjimo tvarkos, nagrinja:
1) darbo gin komisija;
2) teismas.
Darbo gin nagrinjimas darbo gin komisijoje
Darbo gin komisijai technikai aptarnauti darbdavys skiria darbo gin komisijos ratved. Jis priima ir registruoja
praymus, ireikalauja i atitinkam tarnyb praymui inagrinti reikalingus dokumentus, ekspert ivadas, pranea
apie paskirt bylos nagrinjimo laik ir viet, rao darbo gin komisijos protokol, siunia iraus ir sprendimus,
persiunia byl teismui ir atlieka kitus darbo gin komisijos pavedimus.
Darbo gin komisijos sudaromos i vienodo skaiiaus darbuotoj ir darbdavio atstov. Darbuotoj atstovus renka
darbuotoj susirinkimas (konferencija). Darbdavio atstovus savo sakymu (potvarkiu) skiria darbdavys.
Jeigu monje, staigoje, organizacijoje nebuvo sudaryta darbo gin komisija, darbdavys, gavs darbo gin komisijai
adresuot praym, nepaeisdamas io Kodekso 291 straipsnio 1 dalyje nustatyt termin,t.y. per 7 dienas nuo

darbuotojo praymo padavimo dienos, privalo paskirti darbo gin komisijos ratved ir inicijuoti darbo gin
komisijos sudarym.
Komisija sudaroma ne ilgesniam kaip dvej met laikotarpiui. Komisijos primininko pareigas kiekviename posdyje
paeiliui eina darbuotoj ir darbdavio atstovai.
Darbo gin komisija yra privalomas pirminis organas, nagrinjantis darbo ginus.
Prayme darbo gin komisijai turi bti nurodoma iekovo, atsakovo, kit byloje dalyvaujani asmen vardai, pavards,
darbdavio pavadinimas ir adresai, aplinkybs, pagrindai ir rodymai, kuriais iekovas grindia savo reikalavimus,
aikiai suformuluotas reikalavimas, pridedam dokument sraas. Praymas paduodamas darbo gin komisijos
ratvediui, o jeigu jo nra, darbdaviui (Kodekso 288 straipsnio 2 dalis). Ratvedys praym uregistruoja, pranea
darbo gin komisijai, parengia byl nagrinti, ireikalauja reikiamus dokumentus, skaiiavimus, ivadas, pranea
dalyvaujantiems byloje asmenims apie bylos nagrinjimo laik ir viet, teikia atsakovui praymo kopij.
Darbo gin komisijos posdis turi bti suauktas ne vliau kaip per septynias dienas nuo praymo padavimo dienos.
Praymas turi bti inagrintas ne vliau kaip per keturiolika dien nuo padavimo dienos.
Darbo gin komisijos posdis laikomas teistu, jeigu jame dalyvauja vienodas skaiius darbdavio ir darbuotoj
atstov.Darbo gin komisijos sprendimai priimami darbuotoj ir darbdavio atstov darbo gin komisijos nari
susitarimu.Jei darbo gin komisijos nariai nesusitar, darbo gin komisijos protokole raoma, kad alys nesusitar ir
sprendimas nepriimtas.
Darbo gin komisijos sprendimas raomas darbo gin komisijos protokol. Jo form tvirtina Vyriausyb. Protokol
pasirao darbo gin komisijos pirmininkas, nariai ir ratvedys. Sprendimuose dl pinigini reikalavim patenkinimo
turi bti nurodyta priteisiama suma. Ji su delspinigiais turi bti imokta iki sprendimo vykdymo dienos. Darbo gin
komisijos ratvedys darbo gin komisijos sprendimo nuora, o alims nesutarus, ira i protokolo per penkias
dienas pasiraytinai teikia dalyvaujantiems byloje asmenims.
Darbuotojas, nepatenkintas darbo gin komisijos sprendimu, taip pat tais atvejais, kai darbo ginas darbo gin
komisijoje nebuvo isprstas per 14 dien, bei tais atvejais, kai darbo gin komisijoje alys nesusitar, per vien
mnes ( iki 2010 08 01 d. - keturiolika dien) gali kreiptis su iekiniu teism.
Darbo gin komisijos sprendimo darbdavys apsksti negali.
Darbo gin komisijos sprendim atsakovas turi vykdyti per deimt dien nuo sprendimo nuorao gavimo dienos, jei
sprendime nenustatytas kitas jo vykdymo terminas.
Darbo gin komisijos sprendimas nevykdomas, jeigu jis per vien mnes yra apskundiamas teismui ir apie tai yra ratu
informuotas atsakovas. ( nuo 2010 08 01 d.)
Darbuotojas gali kreiptis darbo gin komisij per tris mnesius nuo tos dienos, kai suinojo ar turjo suinoti, kad
paeistos jo teiss.
Darbo gin nagrinjimas teismuose
1. Teismuose nagrinjami:
1) DK 293 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka apsksti darbo gin komisijos sprendimai;
2) darbo ginai, kai darbo gin komisijoje alys nesusitar (Kodekso 292 straipsnio 2 dalis);
3) darbo ginai, kai DK 291 straipsnio 1 dalyje nustatytais terminais nebuvo sudaryta darbo gin komisija ( per 7 dienas)
arba ginas nebuvo isprstas. ( per 14 dien)
2. Nesikreipiant darbo gin komisij, tiesiogiai teismuose nagrinjami ginai:
1) kil dl darbo sutarties DK 297 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytais atvejais;
2) dl atleidimo i darbo formuluots pakeitimo;
3) tarp profesini sjung ar kit darbuotoj atstov ir darbdavio dl statymuose ar sutartyje nustatyt pareig ir prievoli
nevykdymo;
4) pagal profesini sjung iekinius, kai darbdavys laiku neinagrinja ar nepatenkina profesins sjungos reikalavimo
panaikinti darbdavio sprendimus, kurie paeid statym nustatytas darbo, ekonomines ir socialines profesini sjung
nari teises;
5) kai darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo yra nutrk;
6) kitais statym nustatytais atvejais.
Ginai dl darbo sutarties
Jei darbuotojas, nesutinka su btinj darbo sutarties slyg pakeitimu, nualinimu nuo darbo darbdavio iniciatyva,
atleidimu i darbo, per vien mnes nuo atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo dienos jis turi teis kreiptis
teism. Jeigu nustatoma, kad btinosios darbo sutarties slygos buvo pakeistos, darbuotojas buvo nualintas nuo darbo
be teisto pagrindo ar paeidiant statymus, tai paeistos darbuotojo teiss turi bti atkurtos ir jam iiekotas vidutinis
darbo umokestis u vis priverstins pravaiktos laik arba darbo umokesio skirtumas u laik, kur darbuotojas
dirbo maiau apmokam darb.
Pareign arba organ, kuriems statymai suteikia nualinimo nuo darbo teis, reikalavimus darbdavys ir
darbuotojas gali sksti statym nustatyta tvarka.
Jeigu darbuotojas buvo atleistas i darbo be teisto pagrindo ar paeidiant statym nustatyt tvark, teismas
grina j pirmesn darb ir priteisia vidutin darbo umokest u vis priverstins pravaiktos laik nuo atleidimo i
darbo dienos iki teismo sprendimo vykdymo dienos.

Jeigu teismas nustato, kad darbuotojas pirmesn darb negali bti grinamas dl ekonomini, technologini,
organizacini ar panai prieasi arba dl to, kad jam gali bti sudarytos nepalankios slygos dirbti, tai priima
sprendim pripainti darbo sutarties nutraukim neteistu ir priteisia jam DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydio
ieitin imok ir vidutin darbo umokest u priverstins pravaiktos laik nuo atleidimo i darbo iki teismo
sprendimo sigaliojimo dienos. iuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo
sigaliojimo dienos.
Darbuotojui priklausanios darbo umokesio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip
u trejus metus.
Skubus sprendim ir nutari vykdymas
Darbo gin komisija arba teismas nurodo skubiai vykdyti iuos sprendimus ar nutartis:
1) dl darbo umokesio priteisimo sprendimo dalis nevirijant vieno mnesio vidutinio darbo umokesio;
2) dl neteistai atleisto, perkelto ar nualinto darbuotojo grinimo ankstesn darb.
Teismas iekovo praymu arba savo iniciatyva gali leisti skubiai vykdyti sprendim arba jo dal:
1) dl atleidimo i darbo formuluots;
2) dl imok atlyginti al, padaryt dl nelaimingo atsitikimo darbe, kitokio sveikatos sualojimo ar susirgimo profesine
liga, priteisimo;
3) kitais atvejais, jeigu dl ypating aplinkybi gali pasidaryti nemanoma ar labai sunku sprendim vykdyti.
Tais atvejais, kai darbdavys nevykdo teismo arba darbo gin komisijos sprendimo ar nutarties arba nevykdo sprendimo
pakeisti atleidimo i darbo formuluot, darbuotojo praymu teismas priima nutart iiekoti darbuotojui darbo
umokest u vis laik nuo sprendimo (nutarties) primimo dienos iki jo vykdymo dienos.
Jeigu panaikinamas jau vykdytas darbo gin komisijos sprendimas arba teismo sprendimas ar nutartis, sprendimo ar
nutarties vykdymo atgrimas vykdomas pagal Civilinio proceso kodekso nuostatas.
Visas darbo gin komisijos ilaidas padengia darbdavys.
Bylinjimosi ilaidos padengiamos Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Darbuotojai darbo bylose dl vis reikalavim, kylani i darbo teisini santyki, yra atleidiami nuo yminio mokesio.