P. 1
15min_Klaipeda_2011.12.09

15min_Klaipeda_2011.12.09

|Views: 139|Likes:
Published by 15min PDF

More info:

Published by: 15min PDF on Jan 02, 2012
Copyright:Attribution Non-commercial

Availability:

Read on Scribd mobile: iPhone, iPad and Android.
download as PDF, TXT or read online from Scribd
See more
See less

01/18/2014

pdf

text

original

2

0
1
1

M
.

G
R
U
O
D
Ž
I
O

9

D
.
,

P
E
N
K
T
A
D
I
E
N
I
S









T
i
r
a
ž
a
s

7
0
0
0
0

e
g
z
.


(
a
u
d
i
t
u
o
j
a
m
a
s

U
A
B

E
r
n
s
t

&

Y
o
u
n
g

B
a
l
t
i
c

)




|





N
r
.

1
3
5

(
1
0
2
3
)





|





I
S
S
N

1
8
2
2
-
5
3
3
0





|

K
L
A
I
P
Ė
D
A
Pajūriui turistų
žiemą nebereikia
RYTOJ PORYT
orai
bausmė
Laivų agentai
apdalyti baudomis / 2
šventės
Tušti nameliai
sulauks mugės / 3
priedas
Prasta aptarnavimo kultūra, inicia-
tyvos stoka ir negebėjimas išnau-
doti jūros – tokios karčios pasta-
bos pajūrio regionui nuskambėjo
šiomis dienomis vykstančioje vers-
lo misijoje.
Didžiausia kaltė, jog ne-
sugebama pritraukti turistų ir
šaltuoju sezonu, anot turizmo
agentūrų, kliūva tiek vietos val-
džiai, neturinčiai aiškios strate-
gijos, tiek verslininkams, trokš-
tantiems tik greito pelno. Pla-
nai turistus prisivilioti vandens
parku, didžiuliais SPA centrais
ar žiemos pramogomis vis dar
likę tik kalbomis. Ir šiemet pa-
jūrio turizmo specialistai netu-
ri jokių kozirių, kaip sudominti
atvykėlius ir žiemą. Turistų vi-
lionės lieka tokios pačios – Ka-
lėdų eglutės, naujametiniai fe-
jerverkai ir, žinoma, galimybė
pasivaikščioti pajūriu.
„Sudėtinga rasti motyvų, ko-
dėl reikėtų vežti žmones iš Vil-
niaus daugiau nei tris šimtus ki-
lometrų į Palangą. Dėl Gintaro
muziejaus? To seniai nebepa-
kanka“, – teigė Vilija Sniečkutė,
vadovaujanti agentūrai „Baltic
Way“. Jai pritarė ir kitų agentūrų
atstovai – Lietuvos pajūris be-
viltiškai pralaimi konkurenci-
jos kovą net kaimyninės Latvi-
jos pajūrio miesteliams.
„Gintaras galėtų būti žy-
miai labiau išnaudojamas. Na,
yra muziejus, karolių prekeivių.
Bet to neužtenka. Turistams rei-
kia atrakcijų, pavyzdžiui, SPA
procedūrų su gintaru, galbūt
net degtinės su gintariukais“, –
įsitikinusi Žydrė Gavelienė, va-
dovaujanti Nacionalinei turiz-
mo verslo asociacijai.
Specialistai pastebėjo, kad
rekonstruotas Gintaro muzie-
jus tampa nebepatrauklus ke-
liautojams. Gintaro ekspozici-
joje sumažėjo, dalį salių užpil-
dė baldai. Tokius esą galima iš-
vysti ir antikvariatuose.
Anot turizmo verslo atsto-
vų, Lietuvos pajūrio kurortai
labiau trauktų turistus, jei iš-
naudotų Baltijos jūrą.
Šaltuoju metų
laiku Palangoje
turistų beveik
niekas nelaukia.
BFL nuotr.
NUKELTA / 4 psl.
Šiandien su
laikraščiu –
specialus
šventinis
priedas
„Kalėdos“.
2
2011 GRUODŽIO 9 D., PENKTADIENIS
/ PAJŪRIS
orai
Šiandien gali pasnigti, bus 1–4 °C šilumos.
Ateinančią naktį prognozuojamos šalnos
iki 1 °C šalčio, tik pajūryje bus 4 °C
šilumos. Rytoj dieną bus 1–4 °C šilumos,
daug kur prognozuojama šlapdriba.
-1
0
+4
+1
+2
+4
-2
0
+4
Artimiausiomis dienomis
Vilnius
Kaunas
Klaipėda
12-10NAKTĮ 12-10DIENĄ 12-11NAKTĮ 12-11DIENĄ
VILNIUS
+1
ŠIAULIAI
+1
KAUNAS
+2
KLAIPĖDA
+4
PANEVĖŽYS
+1
UTENA
+1
Atėnai
Berlynas
Londonas
Madridas
Maskva
Minskas
Oslas
Šiandien Europoje
+14
+7
+7
+11
0
0
0
Interaktyvus orų žemėlapis
www.15min.lt/orai
Paryžius
Praha
Ryga
Roma
Stokholmas
Talinas
Varšuva
+9
+8
+1
+13
+5
+2
+4
0
+2
+4
7-9
PIETRYČIŲ
Lietuvoje
Agentai apdalyti baudomis
Konkurencijos taryba skaudžiai
nubaudė 32 laivų agentavimo pas-
laugas teikiančias bendroves. Nu-
statyta, kad jos susitarė dėl pas-
laugų įkainių ir šio susitarimo lai-
kėsi net trylika metų.
Konkurencijos taryba išty-
rė ir nustatė, kad nuo 1998 m.
Lietuvos laivybos maklerių ir
agentų asociacija (LLMAA) ir
dalis jos narių buvo susitarę tai-
kyti minimalius laivų agenta-
vimo paslaugų įkainius ir pri-
žiūrėjo šių įkainių laikymąsi.
Šie veiksmai pažeidė Konku-
rencijos įstatymą, draudžian-
tį konkurenciją ribojančius su-
sitarimus ir Sutarties dėl Eu-
ropos Sąjungos veikimo 101
straipsnį.
Laivų agentavimo paslau-
gas teikiančios bendrovės tvar-
ko muitinės ir krovinių doku-
mentus, sumoka uosto rinklia-
vas ir kitus mokesčius, užtikri-
na sėkmingą laivų atplaukimą
į uostą ir išplaukimą iš jo, tei-
kia kitas laivams reikalingas
paslaugas.
Už draudžiamą susitari-
mą taryba Lietuvos laivybos
maklerių ir agentų asociacijai
bei 32 laivų agentavimo ben-
drovėms skyrė baudas, kurių
bendra suma sudaro daugiau
nei 12 mln. Lt: UAB „Afalita“ –
42 400 Lt; UAB „Amber Bay“ –
510 500 Lt; UAB „Arijus“ – 1 223
600 Lt; UAB „Astramara“ – 50
500 Lt; UAB „Baltic Forwar-
ding and Shipping“ – 450 400
Lt; UAB „Baltijos pervežimai“ –
1 861 900 Lt; UAB „Baltlanta“ –
1 389 700 Lt; UAB „Baltnautic
Shipping Ltd“ – 235 000 Lt; UAB
„BPA“ – 321 700 Lt; UAB „Ferti-
mara“ – 138 400 Lt; UAB „Fre-
gatų aptarnavimo agentūra“ –
69 600 Lt; UAB „Green Termi-
nal“ – 189 600 Lt; UAB „Jung-
tinė ekspedicija“ – 171 600 Lt;
UAB „Jūrtransa“ – 27 500 Lt;
UAB „Jūrų agentūra Forsa“ –
321 600 Lt; UAB Klaipėdos jū-
rų krovinių kompanija „Be-
ga“ – 1 184 100 Lt; UAB „Klai-
pėdos Translit“ – 150 900 Lt;
UAB „Lepūnas“ – 241 900 Lt;
UAB „Limarko“ ir UAB „Limar-
ko jūrų agentūra“ – 626 300 Lt;
UAB „Litma“ – 518 600 Lt; UAB
„MK Laivyba“ – 420 000 Lt; UAB
„Nordis Shipping Service“ – 21
600 Lt; UAB „Nurminen Mari-
time“ – 108 200 Lt; UAB „Oke-
aninių konteinerių servisas“ –
347 300 Lt; UAB „Passat“ – 151
200 Lt; UAB Prekybos namai
„Skelmė“ – 127 100 Lt; UAB
„Unitek“ – 8 200 Lt; UAB „Va-
karų laivų agentai“ – 211 500 Lt;
UAB „Uosto vartai“ – 73 100 Lt;
UAB „VPA Logistics“ – 337 700
Lt; UAB „Volfra – Klaipėda“ – 44
900 Lt; UAB „WM H. Muller &
Co“ – 106 500 Lt; Lietuvos lai-
vybos maklerių ir agentų aso-
ciacija – 800 Lt.
Konkurencijos taryba įpa-
reigojo bendroves ir Lietuvos
laivybos maklerių ir agen-
tų asociaciją nutraukti pa-
žeidimą.
trumpai
Ieškos narkotikų
Uostamiesčio mokyklose bus ieš-
koma narkotikų pėdsakų. Tačiau
tyrimui neprireiks nei moksleivių,
nei jų tėvų sutikimo. Specialiais
testais bus tikrinamos klasės.
Nemokamai išbandyti narkoti-
nes medžiagas aptinkančius tes-
tus ugdymo įstaigoms pasiūlė šių
testų gamintojai. Testo pagrindą
sudaro lakmuso popierėlis, ku-
riuo braukiant per daiktų pavir-
šius galima aptikti psichoakty-
vių medžiagų pėdsakų. Pirmo-
sios šiuos testus jau gruodžio vi-
duryje išbandys trys miesto mo-
kyklos. Tačiau jos nebus viešina-
mos, siekiant išvengti neigiamos
visuomenės reakcijos. Vėliau savi-
valdybė žada siūlyti mokykloms
savo iniciatyva pasinaudoti šiais
testais ir išsiaiškinti, ar daug yra
vartojančiųjų narkotikus.
Energiniai
gėrimai geidžiami
Klaipėdos visuomenės sveikatos
biuras (VSB) atliko moksleivių ap-
klausą, siekdamas išsiaiškinti, ar
populiarūs tarp paauglių energi-
niai gėrimai.
Apklausti 132 ketvirtų, septintų ir
vienuoliktų klasių moksleiviai. Ty-
rimo rezultatai pribloškė – paaiš-
kėjo, kad dešimtadalis apklaus-
tųjų energinius gėrimus varto-
ja kelis kartus per savaitę, treč-
dalis – keliskart per mėnesį. Vi-
sai nevartojantys šių gėrimų tei-
gė daugiau nei pusė apklaustų-
jų. Stimuliuojančių medžiagų pri-
sotinti gėrimai populiaresni tarp
vaikinų. Juose esantis kofeinas
sukelia irzlumą, nemigą, aritmi-
ją, skrandžio veiklos sutrikimus.
Specialistų teigimu, šie gėrimai
neigiamai veikia paauglių psichi-
ką. Klaipėdos miesto savivaldy-
bės Narkotikų kontrolės komisija
įpareigojo VSB parengti informa-
cinę medžiagą apie energinių gė-
rimų daromą žalą sveikatai, kurią
vėliau ketinama išplatinti miesto
ugdymo, gydymo, socialinių pas-
laugų įstaigose.
Po sniego atakos gresia potvynis
Žemaitiją užklupęs sniegas ir
lietus pažadino upes, jos ištvino
tiek, kad gali apsemti ne tik ke-
lius, bet ir kaimus.
„15min“ skaitytojai prane-
ša, kad padėtis Žemaitijoje da-
rosi vis grėsmingesnė: dėl di-
delio kritulių kiekio kyla Mini-
jos vanduo, jis jau užliejo kelio
atkarpą ties Priekule.
Kelių direkcija vairuotojus
įspėjo ne tik dėl galimo plikle-
džio, bet ir dėl nuolat kylan-
čio vandens. Kelininkai sergs-
ti iškart kelis ruožus, kuriuos
užtvindė vanduo.
Pasak kel ių di rekcijos,
Klaipėdos rajoniniame kely-
je Nr. 2249 Priekulė–Stragnai
II nuo 0,70 iki 1,30 km dėl ap-
semto kelio draudžiamas eis-
mas. Išsiliejus Minijos upei,
vandens gylis važiuojamojoje
kelio dalyje pakilo iki 60 cm
ir vakar vis didėjo.
Dėl kritulių apsemti ke-
lio Nr. 4270 Žemaitkiemis–
Vabalai ruožai nuo 5,70 iki
5,90 km ir nuo 6,70 iki 6,80
km, vandens gylis važiuoja-
mojoje dalyje apie 25 cm. Eis-
mas draudžiamas.
Šilutės rajone yra apsem-
tų kelių ruožų, kuriais eis-
mas vakar dar buvo leidžia-
mas. Bendras jų ilgis sudaro
apie 100 metrų.
Nuogąstaujama, kad Plun-
gės ir Kretingos rajonai, jei
juose pradėtų dar ir lyti, ga-
li maitinti Miniją vandeni-
mis. Šiuo metu vandens ly-
gis upėje pakilęs iki 7 m. Jei
pakils dar pusmetriu, van-
duo pradės lietis į artimiau-
sius kanalus. Jei pakiltų iki 8
metrų, vandens srovė įveik-
tų smuktelėjusį pylimą ir už-
lietų rajoninius kelius bei gy-
venvietes.
Tokia bendra skirtų
baudų suma.
12 mln. Lt
Laivus į uostą palydinčios
bendrovės daugiau nei
dešimtmetį derino kainas.
„15min“ nuotr.
Šilutės-Klaipėdos kelio
ruožas ties Priekule vakar
jau buvo po vandeniu.
R.Žalgevičiaus nuotr.
3
2011 GRUODŽIO 9 D., PENKTADIENIS
KLAIPĖDA /
Bankrutavusiame „Snoro“ ban-
ke likę valdiškų uostamiesčio įs-
taigų milijonai sukėlė nerimą ir
politikams. Baiminamasi, kad
dėl įšaldytų kai kurių įmonių ir
ligoninių sąskaitų gali būti liūd-
nų pasekmių.
Klaipėdos miesto savi-
valdybės tarybos „Tvarkos ir
teisingumo“ frakcijos pirmi-
ninkas Artūras Razbadauskas
visos frakcijos vardu kreipė-
si į merą Vytautą Grubliaus-
ką, ragindamas sukviesti įs-
taigų ir įmonių, pat yrusių
nuostolių dėl banko griūties,
vadovus.
Nori viską žinoti
Anot A.Razbadausko, įs-
taigų bei įmonių vadovai tu-
rėtų įvardyti, kokios sumos
liko įšaldytos banke ir kaip
tai atsilieps miesto gyvento-
jams, kiek savivaldybei kai-
nuos kompensuoti stabdo-
mas investicijas.
„Būtina užtikrinti, kad dėl
klaidingų įmonių ir įstaigų
vadovų strateginių sprendi-
mų nenukentėtų miesto gy-
ventojai, finansiniai rūpes-
čiai nebūtų perkelti ant jų
pečių. Visiškai neaišku, kiek
„Snoro“ banke įšaldyta Klai-
pėdos universitetinės ligoni-
nės lėšų. Pasisakydamas ži-
niasklaidai įstaigos
vadovas konkrečių
faktų nepateikė“, –
teigiama vakar vy-
kusio tarybos posė-
džio metu pagarsin-
tame A.Razbadausko
pareiškime.
Politiko teigimu, į
frakcijos narius krei-
pėsi minėtos ligoni-
nės, kurios steigė-
ja yra savivaldybė,
darbuotojai.
„Žmonės skun-
dėsi neturėję gali-
mybės f inansinių
paslaugų teikėju pa-
sirinkti kitą banką.
Tai verčia mus sua-
bejoti dėl šioje ligo-
ninėje dirbančiųjų
pasirinkimo laisvės
ir saugumo“, – kal-
bėjo A.Razbadauskas.
Kvies pasiaiškinti
Frakcija pasiūlė inicijuo-
ti tarybos t yrimą dėl ban-
ko „Snoras“ griūties povei-
kio savivaldybės valdomoms
įmonėms ir įstaigoms, o į ki-
tą tarybos posėdį, kuris tu-
rėtų vykti po poros savaičių,
iškviesti bendrovės „Klaipė-
dos vanduo“ generalinį di-
rektorių Leoną Makūną bei
Klaipėdos universitetinės li-
goninės vyriausiąjį gydytoją
Vinsą Janušonį.
Savivaldybės administra-
cijos direktorė Judita Simo-
navičiūtė patikino, kad pa-
dėtis pavaldžiose įstaigose ir
įmonėse yra aiški. Dėl banko
bankroto smarkiau nuken-
tės dvi įmonės – „Klaipėdos
vanduo“, kuri neteko apie 4
mln. Lt investiciniams pro-
jektams numatytų lėšų, bei
bendrovė „Naujasis turgus“,
kurios banko „Snoras“ sąs-
kaitose liko įšaldyta beveik
5 mln. Lt.
Savivaldybės administ-
racija šiame banke laikė vos
apie 10 tūkst. Lt.
Tarybos narys Vidman-
tas Plečkaitis pasiūlė tarybos
vardu kreiptis į Finansų mi-
nisteriją ir paklausti, ar įmo-
nių patirti nuostoliai gali būti
padengti iš biudžeto, ar įmo-
nės dėl patirtų nuostolių ga-
li didinti paslaugų kainas gy-
ventojams.
EGLĖ
PETKUTĖ
e.petkute
@15min.lt
„Snoro“ griūtis
audrina politikus
pinigai
Kalėdų nameliai
tebelaukia mugės
Praėjusį savaitgalį įžiebta mies-
to eglė paskelbė kalėdinių rengi-
nių pradžią, bet šeštadienį prasi-
dėjusi tradicinė mugė šurmuliavo
vos dvi dienas. Šventinei preky-
bai pastatyti nameliai visą savai-
tę stovėjo tušti.
Klaipėdos miesto savival-
dybės taryba vakar nuspren-
dė atleisti mugės prekybinin-
kus nuo vietinės rinkliavos.
Mokestis prekiaujantiems su-
venyrais siekia 25 Lt už dieną,
vietoje gaminantiems ir parduo-
dantiems maistą ir gėrimus –
po 100 Lt. Rinkliavos pabū-
gę verslininkai nesiryžo teikti
prašymų dalyvauti kalėdinėje
mugėje. Tad politikai nutarė
nelaužyti tradicijos ir mugės
laikotarpiu atleido prekeivius
nuo mokesčių. Viešosios įstai-
gos „Klaipėdos šventės“ direk-
torius Remigijus Mockus pati-
kino, kad šį savaitgalį visuose 10
namelių įsikurs verslininkai, jie
žada atvykti ir iš Palangos, Šilu-
tės, Kauno, Panevėžio, Gargž-
dų. Prekeiviai miestiečiams siū-
lys įsigyti suvenyrų iš kerami-
kos, veltinio, sužvarbusieji ga-
lės sušilti gurkšnodami karštą
vyną, ragaudami keptų dešre-
lių, spurgų, meduolių, vaflių.
Nors mugė turėtų vykti iki sau-
sio 8 d., verslininkai žada būti
tol, kol sulauks pirkėjų.
„Jeigu nėra masinio rengi-
nio, koks buvo įžiebiant eglu-
tę, šimtaprocentinio rezultato
tikėtis nereikėtų. Tačiau kvie-
čiu klaipėdiečius savaitgalį bent
valandai išeiti su šeima iš namų
ir užsukti į mugę – jeigu nori-
me šventės, parodykime tai“, –
ragino R.Mockus.
EGLĖ PETKUTĖ
e.petkute@15min.lt
Vakar baigti staty-
ti paskutinieji name-
liai, kuriuose šiandien
įsikurs prekybininkai.
E.Petkutės nuotr.
Klaipėda planuoja krizės biudžetą
Klaipėdos miesto savivaldybė
supasi finansinėse sūpuoklėse:
pernai valdininkai džiaugėsi 14
mln. Lt viršplaninių lėšų, šiemet
skaičiuoja negautus milijonus, o
kitiems metams planuoja sun-
kmečio biudžetą.
Vakar vykusiame savi-
valdybės tarybos posėdyje
paskutinį kartą šiemet padi-
dintas biudžeto pajamų pla-
nas. To prireikė, nes iš valsty-
bės biudžeto papildomai gau-
ta 1,7 mln. Lt socialinėms iš-
mokoms ir kompensacijoms
mokėti. Šiųmetis miesto biu-
džetas – 398 mln. Lt.
Šiuo sprendimu padidin-
tas biudžeto deficitas, nes pri-
reikė paskirstyti dalį ką tik iš
banko paimtos 7 mln. Lt pa-
skolos ir atsiskaityti su ran-
govais. Šiemet bus paskirs-
tyta 5,1 mln. Lt. Didžioji da-
lis – daugiau kaip 4 mln. Lt –
atiteks arenos statytojams.
Kitų metų Klaipėdos mies-
to biudžetas vėl bus krizinis.
Tam, kad pavyktų jį subalan-
suoti, trūksta apie 17–19 mln.
Lt. Todėl savivaldybės admi-
nistracija siūlo dešimtada-
liu mažinti lėšas, numat y-
tas biudžetinių įstaigų pre-
kėms ir paslaugoms, taip pat
10 proc. mažinti lėšas savival-
dybės administracijos pro-
gramoms.
Visų įstaigų darbo užmo-
kesčio fondą siūloma mažin-
ti 5 proc.
EGLĖ PETKUTĖ
e.petkute@15min.lt
Klaipėdos Jūrininkų li-
goninės investicijomis
susidomėjo ir Seimo An-
tikorupcijos komisija.
E.Petkutės nuotr.
A.Razbadauskas nori
žinoti, kiek savival-
dybės įmonės ir įstai-
gos palaidojo pinigų
„Snoro“ banke.
Dėl galimos milijoninės investicijos teks
pasiaiškinti ir Klaipėdos jūrininkų ligoninei.
Seimo Antikorupcijos komisija trečiadienį kreipėsi į ligoninę, pra-
šydama patvirtinti arba paneigti informaciją, jog ši įstaiga yra įsigi-
jusi banko „Snoras“ vertybinių popierių maždaug už 6 mln. Lt.
Anot komisijos nario Kęsto Komskio, jei taip buvo iš tiesų, tuomet
Komisijai svarbu sužinoti, kokiais teisės aktais vadovaujantis ir ko-
kiu būdu buvo įsigyti banko „Snoras“ vertybiniai popieriai, kas pri-
ėmė sprendimą taip investuoti ligoninės valdomus pinigus. Vals-
tybė ir jos piliečiai dėl tokios neapdairios investicijos esą
galbūt prarado milijoninę sumą.
RŪPESČIAI IR KITOJE LIGONINĖJE
2011 GRUODŽIO 9 D., PENKTADIENIS
4 / TEMA
Atkelta iš 1 psl.
„Jau dvidešimt metų sa-
kau, kad Palangai būtina turė-
ti baseiną su jūros vandeniu.
Tai būtų didžiausias privalu-
mas ir išskirtinumas. Dėl to
galėtų turistai važiuoti į Pa-
langą, o ne, tarkim, į Druski-
ninkus“, – įsitikinusi agentū-
ros „Lithuania Holidays“ va-
dovė Nijolė Pakalnienė. Ta-
čiau tokio baseino Palanga
neturi, o „Lino“ baseiną, ka-
daise traukusį lietuvius iš ato-
kiausių kampelių, dauguma
jau baigia ir pamiršti.
Ž. Gave-
lienės tikini-
mu, pajūri s
daugiau lai-
mėtų vystyda-
mas vandens
turizmą. „Tu-
ri jūrą, bet ir
jos neišnaudo-
ja. Be to, pasi-
gendame lai-
vų reitingavi-
mo. Mums, turizmo verslo
atstovams, kartais sudėtin-
ga, nes nežinia, koks laivas
lauks pajūryje, kokias pas-
laugas jis galės suteikti“, –
teigė pašnekovė.
Kartą asmeninei šventei
išsinuomojusi laivą, kuriuo
ketino pasiplaukioti po Kur-
šių marias, vilnietė smarkiai
nusivylė. Laivo šeimininkai
negebėjo pasiūlyti jokių pas-
laugų, tik pasiplaukiojimą,
o pramogautojai turėjo pa-
tys tvarkyti stalą ir nurink-
ti indus.
Pinigų atneštų
ir žvejyba
Turizmo bendrovės „Lita-
micus“ vadovas Stasys Mas-
lauskas tikino, kad pajūris
galėt ų nemažai užsidi rb-
ti iš žvejų.
„Per metus yra net dvi sa-
vaitės, kai į
pajūrį suva-
žiuoja tūks-
tančiai žvejų.
Būtent šaltuo-
ju metu gau-
dyti stintų. Ką
jie čia randa?
Kokių paslau-
gų? Ogi jokių.
Net neturi kur
įsigyti karšto
maisto, jau nekalbant apie ga-
limybes išsinuomoti aprangą
žvejybai ar meškeres“, – teigė
S.Maslauskas, ne kartą žie-
mą iš Vilniaus važiavęs gau-
dyti stintų.
Anot jo, stokojama net in-
formacijos apie pasirodžiusias
stintas. Apie tai esą pajūriui
reikėtų rėkti, kad atvažiuotų
daugiau žvejų, kurie čia būtų
pasiruošę leisti pinigus.
„Sėdėdami Vilniuje la-
bai retai sulaukiame inicia-
tyvų iš Klaipėdos, kviečian-
čių atvažiuoti, pasižiūrėti, ką
naujo turi“, – apgailestavo ir
Ž.Gavelienė.
Palangos podukra vadi-
namai Šventajai apskritai
siūloma pasitempti. Sosti-
nės turizmo agentūrų vado-
vai pripažįsta – svečių iš už-
sienio stengiasi nebevežti į šį
kurortinį miestelį.
„Jei reikėtų kurti siaubo
filmą, kaip foną parinkčiau
Šventąją žiemą“, – tokia frazė
nuskambėjo susitikime.
Žiemą dirbti –
per brangu
Anot Nidos kult ūros i r
turizmo informacijos centro
vadovės Reginos Songailie-
nės, žiemą Neringai konku-
ruoti su Druskininkais – be-
veik neįmanoma. „Pirmiau-
sia, jie neturi tiek apriboji-
mų dėl statybų, prie jų nėra
nacionalinio parko“, – tei-
gė vadovė.
Anot jos, turizmo verslas –
lyg uždaras ratas. Sumažėjus
žmonių srautui verslininkai
vienas po kito žiemai užveria
kavines, viešbučius. Esą šil-
dymo kaštai – pernelyg dideli,
kad būtų galima laikyti vieš-
butuką atvirą ir žiemą.
„Tada mes susiduriame
su kita problema. Suorgani-
zavę kokį renginį nebegalime
prikviesti žmonių, nes tiesiog
nėra kur apgyvendinti“, – sa-
kė R.Songailienė.
Prognozuojama, kad Pa-
langa šiais metais bus sulau-
kusi maždaug 800–900 tūkst.
poilsiautojų. Turizmo infor-
macijos centrą liepą kasdien
aplankydavo maždaug po 300
lankytojų. Dabar džiaugia-
masi, kai jų ateina koks de-
šimt. „Gal ir mūsų agentū-
ros ne visos žino, kad Palan-
goje taip pat yra sanatorijų.
Gal ne visos prilygsta Drus-
kininkams, tačiau yra“, – pa-
žymėjo centro vadovė Alla
Valužienė.
Uostamiesčio Turizmo in-
formacijos centrui vadovau-
janti Romena Savickienė ap-
gailestauja, kad ir Klaipėdoje
turizmą veikia sezoniškumas.
„Kauno pavyzdys rodo, kaip
puikiai veikia pigių skrydžių
bendrovės. Ir šiandien ten
viešbučiai turi darbo. Jei būtų
galimybių, siūlyčiau atgaivin-
ti geležinkelių kryptis į Mas-
kvą bei Sankt Peterburgą“, –
įsitikinusi pašnekovė.
Klaipėdietės manymu,
uostamiestis galėtų turėtų
antrajai Jūros šventei prilygs-
tančią kalėdinę mugę.
Pajūriui turistų žiemą nebereikia
AURELIJA
KRIPAITĖ
a.kripaite
@15min.lt
Pajūris galėtų labiau
išnaudoti didžiau-
si ą pri val umą –
Baltijos jūrą
Ž.GAVELIENĖ
Turistų srautas Druskininkuose šiais metais
dar labiau išaugo.
Statistikos departamento duo-
menimis, šiais metais kurortą
aplankė 15 proc. daugiau turis-
tų nei pernai. Pernai sausio-rug-
sėjo mėnesiais Druskininkus ap-
lankė 149,7 tūkst. tiek vietinių,
tiek užsienio keliautojų, šiais me-
tais – 172 tūkst.
Žymiai padaugėjo (beveik 16 proc.) keliautojų iš užsienio, ypač
Rusijos, Lenkijos bei Baltarusijos.
Druskininkai išsprendė sezoniškumo problemą. Visais mėnesiais
atvyksta labai panašus skaičius turistų. Pavyzdžiui, sausį čia apsi-
lankė beveik 19 tūkst. turistų, rugpjūtį – 23,6 tūkst. Druskininkai
turistus visais metų laikais vilioja ne tik puikia gamta, bet ir su-
tvarkytais ežerų paplūdimiais, parkais, dviračių takais, vandens
parku, slidinėjimo trasomis po stogu, nuotykių parku,
SPA procedūromis.
AUGA KAIP ANT MIELIŲ
Jei reikė-
tų kur-
ti siaubo filmą,
kaip foną pa-
rinkčiau Šven-
tąją žiemą.
Daugiau žmonių žiemą į pajūrį
privilioja tik žvejų šventės.
„15min“ nuotr.
poilsis
2011 GRUODŽIO 9 D., PENKTADIENIS
5 AKTUALIJOS /
Užsk. Nr. 302283
Seimas biudžetą taisys pats
Seimas, nors ir turėdamas daug
priekaištų Vyriausybės pristaty-
tam kitų metų biudžeto projek-
tui, vakar negrąžino jo tobulin-
ti ministrams ir nustatė jo pri-
ėmimo datą – gruodžio 20-ąją.
Iki to laiko reikės susitarti, kaip
sumažinti išlaidas arba padidin-
ti pajamas.
Už tai, kad biudžeto projek-
tas būtų grąžintas Vyriausybei
tobulinti, balsavo 58 parlamen-
tarai, svarstymo datą nustatyti
norėjo 61 Seimo narys.
Vyriausybės pataisytas biu-
džeto projektas numato dar 1
mlrd. Lt mažesnes išlaidas ki-
tąmet, viešąsias išlaidas keti-
nama karpyti 4 proc., siūloma
kitąmet pensijas, sumažintas
kriziniu laikotarpiu, atstaty-
ti 50 proc.
Finansų ministrė Ingrida
Šimonytė pabrėžė, kad taupy-
ti yra būtina. Anot jos, jei Lie-
tuvos viešųjų finansų deficitas
kitąmet viršys 3 proc., tai bus
signalas, kad Lietuva nevyk-
do savo įsipareigoji-
mų. „Tai suteiks sąly-
gas finansų rinkoms
paprašyti mus už tai
susi mokėt i. Mums
reikia daug skolin-
tis, mums ne tas pats,
kiek mokėsime už sa-
vo naują skolą“, – sa-
kė I.Šimonytė.
Ministrės teigimu,
padėtis tarptautinė-
se finansų rinkose yra
įtempta. „Galiu turė-
ti plačiausią pasauly-
je krūtinę, bet nieka-
da neuždengsiu euro
zonos problemų“, –
parlamentarams sa-
kė I.Šimonytė, ginda-
ma Vyriausybės pa-
teiktą taupų kitų metų biudže-
to projektą.
Paklausta, ar ne bepras-
miška siūlyti tik iš dalies at-
kurti pensijas, jei tam priešta-
rauja prezidentė, finansų mi-
nistrė atsakė: „Manau, kad vi-
sada yra alternatyvos, kurias
verta svarstyti. Jei pensijos
atkuriamos visa apimtimi, ta
pačia apimtimi (250 mln. Lt)
reikės sumažinti išlaidas ar-
ba padidinti pajamas.“
Opozicija Vyriausybės pa-
tobulintam biudžeto projektui
pažėrė daugybę priekaištų, ak-
centavo, kad besaikis taupymas
veda į susinaikinimą. Premje-
ras Andrius Kubilius opozicijai
neliko skolingas: „Klausantis
toks vaizdas susidarė, kad iki
šiol vykdyta Lietuvos finansų
politika buvo klaidinga, pra-
žūtinga. Kokią kitokią finansų
politiką reikėjo vykdyti, jeigu
šiemet ekonomikos augimas
buvo vienas didžiausių tarp
ES valstybių?“.
Vakar Seimo nariai nespė-
jo apsvarstyti visų kitų metų
biudžetą lydinčių teisės ak-
tų. Jie bus apsvarstyti šian-
dien rengiamame neeilinia-
me posėdyje.
JURGITA
LAPIENYTĖ
j.lapienyte
@15min.lt
debatai
Vietoje Vyriausybės siūlomų taupymo planų
pramonininkai, pensijų fondų dalyviai,
laisvosios rinkos atstovai siūlo privatizuoti
dalį valstybės turto.
Lietuvos laisvosios rinkos institutas pateikė dešimt būdų, kaip kitą-
met būtų galima sutaupyti nedidinant mokesčių ir neįvedant nau-
jų rinkliavų. Tarp siūlymų – parduoti iki 30 proc. Lietuvos elektros
skirstomojo tinklo operatoriaus LESTO, „Klaipėdos naftos“, „Lietu-
vos energijos“ ir „Litgrid“ akcijų, parduoti „Lietuvos paštą“, sujung-
ti Valstybinę mokesčių inspekciją ir „Sodrą“, sumažinti biudžetinių
įstaigų transporto išlaidas ir pan.
Taip pat rekomenduojama parduoti poilsio namus, valstybines
vaistines, komunalines įmones, kirpyklas, knygynus, laidojimo na-
mus, pirtis, dešimt kelius valančių įmonių ir pan.
Pardavus šį turtą esą galima būtų gauti maždaug milijardą litų pa-
jamų. Toliau ketinant taupyti būtų būtina imtis naujų reformų, atsi-
sakyti daugiau vykdomų nereikalingų programų.
SIŪLO IŠEITĮ
I.Šimonytė parlamen-
tarus įspėjo nedidinti
def cito. BFL nuotr.
Valdančioji Tėvynės sąjungos-
Lietuvos krikščionių demokratų
(TS-LKD) frakcija vakar pritarė,
kad būtų įvesti vadinamieji pra-
bangos mokesčiai, iš kurių tiki-
masi į valstybės biudžetą gauti
100 mln. litų per metus.
Projektus rengęs Biudže-
to ir finansų komiteto pirmi-
ninko pavaduotojas konserva-
torius Vitas Matuzas sako, jog
siūloma atsisakyti lengvatos
neapmokestinti palūkanų už
didelės vertės indėlius, įvesti
mokestį už galingus automo-
bilius, didesnės nei vidutinės
vertės konkrečioje vietovėje
nekilnojamąjį turtą.
Dar bus ieškoma būdų ap-
mokestinti prabangius lėktu-
vus, jachtas, katerius.
Planuojama apmokestin-
ti automobilius nuo 150 kilo-
vatų (kW) galios, skaičiuojant
arklio jėgomis – 200 kW, o iš
viso būtų apmokestinta apie
40 tūkst. automobilių. Meti-
nis mokestis siektų maždaug
900 Lt. Pasak transporto skel-
bimų portalo Autoplius.lt vys-
tymo vadovo Viktoro Daukšo,
kas dešimtas šiuo metu parda-
vinėjamas naudotas automo-
bilis pretenduoja į prabangos
mokestį.
Nekilnojamojo turto mo-
kestį tektų mokėti nuo skirtu-
mo, kuriuo turimo turto ver-
tė viršytų tos vietovės vidur-
kį. Tarifas būtų nustatomas
nuo skirtumo, mokestis siek-
tų nuo 0,3 iki 1 proc. Bus svars-
toma, ar nereikia nustatyti ir
atitinkamų prabangos koe-
ficientų, pvz., 1,5 koeficien-
tą Vilniuje, kur, imant viduti-
nę vertę, būtų apmokestina-
mas būstas, brangesnis nei
520 tūkst. Lt.
Už brangius
automobilius
teks mokėti.
J.Kalinsko nuotr.
Būti turtingam
kainuos daugiau
Profsąjungos grasina
Vyriausybės politika nepatenkin-
tos šeštadienį Vilniuje tūkstanti-
nį mitingą rengiančios profesinės
sąjungos grasina vėliau rengti ir
nacionalinius streikus.
„Didelė įtampa, kuri tikrai
baigsis ne šeštadieniniu mitin-
gu, turės tęstinumą, jei mūsų
valdžia tęs šią politiką. (...) Aš
garantuoju, kad prasidės nacio-
naliniai streikai“, – BNS vy-
kusioje spaudos konferencijo-
je pareiškė Jungtinės profesi-
nės sąjungos pirmininkas Ar-
vydas Dambrauskas.
Profsąjungos planuoja, kad
šeštadienį į eiseną nuo Sei-
mo iki Vyriausybės ir mitingą
prie Ministrų kabineto pasta-
to susirinks per 2 tūkst. daly-
vių. Kaip BNS patvirtino sos-
tinės savivaldybėje, leidimas
yra išduotas 2249 mitinguoto-
jams, kiek esą telpa V.Kudirkos
aikštėje prie Vyriausybės, bet
profsąjungos neatmeta gali-
mybės, jog protestuotojų ga-
li surinkti daugiau.
Profsąjungų lyderių teigi-
mu, šeštadienį žada susirink-
ti įvairių sričių atstovai, nepa-
tenkinti Vyriausybės politika,
tarp jų – pedagogai, kultūros
darbuotojai, pensininkai, de-
galų akcizu nepatenkinti vai-
ruotojai, studentai. Mitinguo-
tojai ketina suvažiuoti iš įvairių
Lietuvos vietų – Kauno, Šiaulių,
Visagino, Varėnos, Druskinin-
kų, Ukmergės ir kitur.
Anot Lietuvos profesinių
sąjungų konfederacijos pir-
mininko pavaduotojo Algir-
do Kvedaravičiaus, profsąjun-
gos bendradarbiauja su polici-
ja ir žada daryti viską, kad mi-
tingo metu „jokie Graikijos ar
kitų valstybių variantai nepa-
sikartotų“.
2011 GRUODŽIO 9 D., PENKTADIENIS
6 / PASAULIS

$
Taip laikraštyje žymimi
užsakomieji straipsniai
Redakcija Vilniuje
Tel. (8-5) 210 5896
Faks. (8-5) 210 58 97
redakcija@15min.lt
A.Goštauto 40 B,
01112, Vilnius
Kauno biuras
Tel. (8-37) 243 000
Faks. (8-37) 207 887
kaunas@15min.lt
Kęstučio g. 58,
44305, Kaunas
Klaipėdos biuras
Tel. (8-46) 257 900
Faks. (8-46) 257 800
klaipeda@15min.lt
S.Daukanto g. 2,
92235, Klaipėda
Reklama
Tel. Vilniuje (8-5) 210 5895
Tel. Kaune (8-37) 207 886
Tel. Klaipėdoje (8-46) 257 800
reklama@15min.lt
skelbimai@15min.lt
Leidėjas:
UAB „15 minučių“,
A.Goštauto 40 B, 01112 Vilnius.
Tel. 210 58 94. Faks. 210 58 97.
info@15min.lt
www.15min.lt
215 100 nuolatinių skaitytojų per dieną
Tomas Balžekas
Generalinis direktorius
t.balzekas@15min.lt
Raimundas Celencevičius
Redaktorius
r.celencevicius@15min.lt
Asta Cibienė
Dienos redaktorė
a.cibiene@15min.lt „TNS LT“, Nacionalinis skaitytojų tyrimas, 2011 m. vasara
„15min” – pirmasis nemokamas
laikraštis Lietuvoje, kurio tiražą kas ketvirtį
audituoja UAB „Ernst & Young Baltic“.
TIRAŽAS – 70 000.
ISSN 1822-5330.
Platinamas Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.
Redakcija neatsako
už reklamos turinį ir klaidas.
Rusijos vadovai, suerzinti po rinki-
mų į Valstybės dūmą kilusių masi-
nių protesto akcijų, opoziciją gąs-
dina jėga, o rinkėjams bando įteig-
ti, kad mitingus režisuoja Jung-
tinės Amerikos Valstijos.
Rusijos prezidentas Dmit-
rijus Medvedevas pareiškė,
kad nesutinkantieji su įvyku-
sių rinkimų į Valstybės Dū-
mą rezultatais turi veikti pa-
gal įstatymus.
Drauge jis pažymėjo, kad
visus pranešimus apie galimus
pažeidimus būtina kruopš-
čiai ištirti.
Nurodė priešą
Tuo tarpu Rusijos premjeras
Vladimiras Putinas, jau įsire-
gistravęs kandidatu į kitąmet
vyksiančius prezidento rinki-
mus, pabrėžia, kad reikia skirti
kritiką, kurią valdžiai pateikia
žmonės, veikiantys pagal ins-
trukcijas iš užsienio, ir kritiką
tų, kurie dirba ir susiduria su
problemomis Rusijoje.
„Kai turimi omenyje žmo-
nės, kurie į Ameriką išvažiuo-
ja, ten pasimoko, pinigų gau-
na ir įrenginių įsigyja, po to
čia atvažiuoja ir imasi pro-
vokacijų, tempdami žmones
į gatves, šių žmonių negali-
ma vienodai vertinti“, – sakė
premjeras.
V.Putinas taip pat prita-
rė siūlymui sugriežtinti atsa-
komybę tiems, kurie esą pa-
gal užsienio valstybių užsa-
kymą mėgina kištis į vidaus
procesus Rusijoje.
Kalbėdamas apie lėšas,
siunčiamas į Rusiją iš užsie-
nio, V.Putinas pažymėjo, kad,
jeigu tai susiję su humanitari-
niais klausimais, „tai norma-
lu“. „Bet kai pinigai iš užsienio
investuojami į politinę veiklą
šalies viduje, tai turi mus pri-
versti susimąstyti. Ypač ne-
leistinos pinigų iš užsienio in-
jekcijos į rinkimų procesus“, –
pabrėžė premjeras.
V.Putinas mano, jog Ru-
siją „purto, kad mes nepa-
mirštume, kas mūsų plane-
toje šeimininkas, ir jaustu-
me, kad jie turi įtakos mūsų
šaliai svertų“.
JAV valst ybės sekreto-
rė Hillary Clinton šią savai-
tę Vilniuje vykusioje ESBO
ministrų konferencijoje rin-
kimus Rusijoje įvertino kaip
nesąžiningus.
Opozicija nerimsta
Tuo tarpu drąsos įgavusi
Rusijos opozicija vakar pa-
žadėjo ateinantį savaitga-
lį surengti masinį protestą
Maskvoje.
Per šią savaitę kasdien vy-
kusias demonstracijas, ku-
rių dalyviai protestuoja prieš
įtariamus masinius rinkimų
klastojimus, buvo suimta apie
tūkstantis žmonių.
Sekmadienį vykusius rinki-
mus laimėjo premjero V.Putino
valdančioji partija, nors jos
dauguma Valstybės Dūmoje
smarkiai sumažėjo.
Keliasdešimt tūkstančių
socialinių tinklų vartotojų
internete Rusijoje visą parą
siuntė parašus, kad dalyvaus
protesto akcijoje prieš falsifi-
kavimus rinkimuose. Didžiau-
sias mitingas gali būti Mask-
vos centre.
Masinis protestas prasidė-
jo balsavimo dieną – gruodžio
4-ąją, o pirmadienį išsiliejo į
beveik 10 tūkst. dalyvių mitin-
gą Maskvoje, tapusį didžiau-
sia opozicijos akcija pastarai-
siais metais. Specialiosios tar-
nybos Maskvoje ir Sankt Pe-
terburge prieš mitinguotojus
panaudojo jėgą.
Rusiją purto, kad
mes nepamirštu-
me, kas mūsų pla-
netoje šeimininkas.
V.PUTINAS
Tiek tūkstančių
žmonių dalyvavo
mitinge Mask-
voje.
10
V.Putinas mato
Amerikos ranką
Policijos brutalumo
neišsigandusi opozici-
ja žada dar didesnius
mitingus. AFP nuotr.
PAPROČIAI
Metų laikas, kai dienos yra
trumpiausios, o naktys – ilgiausios,
nuo seno apipintas burtais ir
spėjimais. Kalėdos, kaip Kristaus
gimimo šventė, į lietuvių namus atėjo
kartu su krikščionybe, tačiau ir iki tol
šiuo metų laiku būdavo švenčiama
viena didžiausių švenčių – žiemos
saulėgrįža.
Laikas belaukiant Kalėdų yra pats tamsiausias,
bet ir pats paslaptingiausias. Etnologė Nijolė Bal-
čiūnienė priminė, kad jau lapkričio pabaigoje pra-
sideda nepaprastas, stebuklingas ir ypatingas lai-
kotarpis.
„Kalbu apie senuosius laikus, kai mūsų protė-
viai daugiausia buvo žemdirbiai ir dirbo laukuose.
Šis metas susijęs su saulės ratu danguje, su metų
laikų pasikeitimu. Pagal saulės kalendorių Kūčios
yra viena seniausių lietuvių švenčių, tai saulės
grąžos taškas, vadinamas saulėgrįža, nes saulė
nuo gruodžio 25 d. persivers į kitą pusę ir diena
vėl pradės ilgėti“, – pasakojo N.Balčiūnienė.
Šviesos, saulės grąžos laukimas prasidėdavo
gana anksti, tuoj po Vėlinių, kai baigiasi vėlių
metas ir prasideda virsmo, kai vėl grįžtame į švie-
sųjį ratą.
„Jau po Vėlinių pastebiu, kad šiuo metų laiku
suartėja gyvųjų ir mirusiųjų pasauliai. Per Vėlines
pradedame minėti išėjusiuosius, deginame žva-
kes, kartu valgome. Taip pat yra ir per Kūčias –
ant stalo dedame tuščią lėkštę, per naktį palie-
kame maisto, kad vėlės galėtų pasivaišinti“, – sakė
N.Balčiūnienė.
Kūčių naktį tuo pačiu maistu nuo šventinio
stalo buvo vaišinami ir gyvuliai – paršeliams ati-
tekdavo likučiai, karvėms, avims nešdavo šieną,
kuris prie Kūčių stalo turėjo magišką reikšmę. Iki
šiol gajus paprotys, kad kiekvienas šeimos narys
ištraukia savo šiaudą, pagal kurį sprendžiama,
koks bus tolesnis žmogaus gyvenimas.
Anot N.Balčiūnienės, lietuvių protėviai Kūčių
vakarą eidavo į sodą, aplankydavo avilius, papur-
tydavo obelis, kad geriau obuoliai derėtų.
„Bendravimas su gamta buvo labai svarbus.
Daliai žmonių tai svarbu ir šiandien, tačiau miesto
žmogui ši darna jau nėra tokia reikšminga. Vaikas
nei jaučia, nei mato, kaip reikėtų su gamta bend-
rauti. Šios tradicijos išlikusios tik kai kur kaime,
miestiečiai su senaisiais papročiais susipažįsta tik
bendruomenės šventėse“, – sakė N.Balčiūnienė.
Burtai ir spėjimai Kalėdų laiku tampa itin įtai-
gūs ir taiklūs. Tai etnologai taip pat sieja su
tuo, kad riba tarp gyvųjų ir mirusiųjų
tarsi išnyksta.
„Sakoma, kad koks gruodis,
toks bus ir birželis, ste-
bima, kokiais kąsniais sninga. Kaime jaunos mer-
ginos nešdavo glėbius malkų, bėgdavo apkabinti
tvoros mietų, taip norėdamos sužinoti, ar tais
metais ištekės, klausydavo, kur šunys loja, nes iš
ten atvažiuos piršliai“, – pasakojo N.Balčiū-
nienė.
Apeiginiai, magiški dalykai ypač svar-
būs buvo tarp Kalėdų ir
Trijų karalių švenčių.
„Mūsų protėviai
tais dalykais labai
tikėjo. Tarpušven-
čio laiku nedirb-
davo sunkių
darbų, dau-
giau dėmesio
skirdavo apei-
giniams burtams.
Šiuos ritualus atli-
kinėjo žyniai, įta-
kingiausi to meto
žmonės. Atėjus krikš-
čionybei ir išnykus žinių
luomui, burtai, persirengė-
lių papročiai persimetė į šei-
mas. Taip atsirado ir Kalėdų Sene-
liai, kurie vaikščiojo iš sodybos į sodybą
linkėdami gero derliaus, gerų metų.
Kalėdų Senelis vaizdavo prosenelį,
žynį, kuris užkalbėdavo, kad būsi-
mas derlius būtų geras. Magija buvo
skirta geram kitų metų derliui“, – apie senuo-
sius papročius kalbėjo N.Balčiūnienė.
Laikas, kai laukiama saulės sugrįžimo, buvo
rimties ir susikaupimo metas. Vėliau krikščio-
nybė jį sutapatino su
adventu. Anot N.Balčiū-
nienės, saulėgrįža svarbi
buvo daugeliui Euro-
pos tautų dar iki įsiga-
lint krikščionybei.
Į Lietuvą krikščio-
nybė atėjo prieš kiek
daugiau nei 600
metų, bet senosios
pagonybės tradicijos
išliko gajos ir krikščio-
nybei įsitvirtinus.
Tarkim, magiški
veiksmai stiprinti
ir gerinti kitų metų derlių
buvo susiję su maistu.
„Daugelyje kalendorinių šven-
čių buvo su valgymu susijusių
momentų. Tarkim, per Vėlines būdavo
einama į kapus ir valgoma kartu su mirusiaisiais,
statomi vėlių staleliai. Ši tradicija dar ir dabar kai
kur yra išlikusi. Aš labai nustebau, kai nuvažiavusi į
tolimą Mogiliovo krašto kaimą vidury miškų, į
kurį caro valdymo metais buvo išvežta šimtas
lietuvių šeimų, pamačiau kapinėse padėtus kiauši-
nius, duonos gabalėlį. Vadinasi, šią tradiciją išlaikė
nuo lietuvių tautos izoliuoti lietuviai“, – tradicijų
ilgaamžiškumu pasidžiaugė etnologė.
Iki šiol Lietuvos kaimuose įprasta prieš Kalė-
das skersti kiaulę. Nors atrodytų, kad tai tik
duoklė turtingam Kalėdų stalui, tačiau N.Balčiū-
nienė primena – tai buvo ir auka derliaus die-
vams.
„Kitas ritualinis dalykas – ugnis. Be ugnies
negalime išsiversti nė vienoje senovinėje šventėje.
Kalbant apie senąsias kalėdines apeigas, tai ritua-
linė ugnis yra ne vien tai, kad parėję iš bažnyčios
uždegame žvakę. Tarkim, blukio (medinė kaladė
arba kelmas – red. past.) vilkimas ir deginimas
yra daug senesnis paprotys“, – sakė N.Balčiū-
nienė.
N.Balčiūnienė prisiminė, kad dar Simonas
Daukantas rašė apie tai, jog giedant senovines
giesmes po kaimą buvo tampoma medinė kaladė.
Dabar šis paprotys išlikęs tik per etnografines
šventes, o kažkada blukis buvo tampomas iš tro-
bos į trobą sveikinant šeimininkus, linkint jiems
derlingų metų, gėrybių.
„Tikėta, kad palinkėjimas išsipildys, jeigu šeima
ką nors padovanos tiems, kurie tampo blukį. Ypač
jeigu tai darydavo vaikai. Paprastai dovanos
būdavo koks nors maistas, kad atneštų sėkmę ir
asmeninę laimę. Aplankius su blukiu visus kaimy-
nus jį ištempdavo už kaimo ir sudegindavo“, –
pasakojo etnologė.
Pirmąją Kalėdų dieną niekas neidavo į svečius,
nekviesdavo jų ir pas save, net kaimynų neįsileis-
davo į namus.
O antrąją jau prasidėdavo linksmybės, kai per-
sirengėliai eidavo pas kaimynus su palinkėjimais.
Etnologė N.Balčiūnienė teigė, kad šias eitynes
lydėdavo gražūs pasikalbėjimai, kurių šiandien
jau niekas nebemoka.
„Mūsų protėviai buvo labai išradingi ir kūry-
bingi, o mes jau labai supaprastėjome. Palinkėji-
mai išlikę ir dabar, bet prisitaikę
prie dabarties. Aš dar sakyčiau –
jie labai subanalėję, suvienodėję.
Tarkim, nuperkame atviruką su
standartiniu užrašu, o jau
nebesukuriame nieko savo“, –
apgailestavo etnologė.
V
i
o
l
e
t
a

G
r
i
g
a
l
i
ū
n
a
i
t
ė
MINTYS
Aktorė ILONA BALSYTĖ su
vaikais puoselėja Kalėdų tradicijas
ir kasmet per jas laukia stebuklų,
nes tvirtai jais tiki – juk
svarbiausia, anot jos, įžvelgti
stebuklą paprastuose dalykuose.
„Norėčiau visiems, kas pamiršo, priminti,
kad Kalėdos yra stebuklų metas. Kiekvienais
metais įsitikinu, kad gyvenimas be stebuklų
yra pilkas ir nuobodus. O mes patys galime
sukurti tuos stebuklus arba jų sulaukti iš
mylinčių žmonių, vaikų ar net muzikos“, –
šventinėmis paslaptimis dalijosi Keistuolių
teatro aktorė.
Pati aktorė savo šeimoje kasmet kuria
šventinę nuotaiką ir ja užkrečia vaikus.
Žinoma, ne paskutinėje vietoje lieka ir dova-
nos. „Prieš šventes mes su vaikais paruo-
šiame didžiulį ratą su 24 kojinėmis, kur
nykštukai nuo gruodžio pradžios gali nešti
dovanėles, – apie šeimos tradicijas pasakojo
artistė. – Nuo rudens kartu svajojame, kaip
puošime eglutę. Šiemet sūnus jau lapkritį
norėjo ją papuošti! O per Kalėdas dovanas
mums atneša Kalėdų Senelis. Per Kūčių vaka-
rienę, sėdėdami prie žvakės ir eglės, mes visi
pasakome savo norus, o paskui naktį Kalėdų
Senelis viską atneša. Jis tikriausiai telepatas ir
gali perskaityti visų mintis – dar niekada
mūsų nenuvylė!“
Aktorius DALIUS MERTINAS
įsitikinęs, kad šeimyniškos žiemos
šventės į mūsų gyvenimą atneša
gražesnių minčių ir leidžia pabėgti
nuo kasdienės rutinos.
Širdyje išsakydamas savo vidinius norus,
menininkas visiems lietuviams norėtų palin-
kėti pagarbos vienas kitam ir to brangaus
giminystės ryšio.
„Prieš šventes visada aplanko labai daug
minčių, jos būna gražesnės negu mūsų kas-
dienis gyvenimas, – Kalėdų prasmę įžvelgė
D.Mertinas. – Švenčių proga mes visada lin-
kime kažko gero, tikro, jaučiame pagarbą
žmonėms – ko nebūna paprastą dieną.“
Daug metų besifilmuojantis populiariame
seriale „Giminės“ aktorius gailisi, kad šis žodis
mūsų visuomenėje įgijęs ir neigiamų pras-
mių.
„Visi mes Lietuvoje vadinami giminėmis,
bet dažnai iš šio žodžio pasišaipoma. Jis pra-
radęs tikrą savo prasmę ir turinį. Norėčiau,
kad žmonės per šias šventes vėl atrastų tą
giminystės ryšį, nebebūtų tokie pikti, pagie-
žingi, kerštingi ir nykūs, – linkėjo D.Mertinas.
– Juk giminės yra artimiausi žmonės, dėl
kurių gali padaryti daug, kartais – net viską.
Tai suteikia sparnus tavo jėgoms ir sumany-
mams. Giminiuotis galbūt nebūtina, bet gerbti
vienas kitą – privalome!“
Atraskime giminystę Stebuklai tikrai vyksta
Nesvarbu, kad iki gruodžio
vidurio dar neturėjome progos
pasidžiaugti sniego pusnimis –
didžiausios žiemos šventės
jau beveik ant slenksčio! Per
jas namai tradiciškai kvepės
meduoliais, spanguolių kisieliumi
ir mandarinais, čežės dovanų
popierius, o ant eglučių žaižaruos
žaisliukai.
Priartėjus šventėms pats laikas kiek
sulėtinti tempą, jaukiai papuošti namus
ir šventinį vakarą kartu su visa šeima
sėsti prie nekasdienio vaišių stalo. Juk
Kalėdos mus aplanko tik kartą per me-
tus, pasidžiaukime tuo!
Likus porai savaičių iki Kalėdų dau-
gelį apima nerimas – kaip viską spėti?
Tačiau juk svarbiausia ne tai, kad stalas
lūžtų nuo valgių, bet kad šventes pasi-
tiktumėte pakilios nuotaikos, nepervar-
gę nuo begalinių ruošos darbų.
Gausus MAXIMA parduotuvių
asortimentas, prieš šventes papildy-
tas nekasdienėmis prekėmis, jus išgel-
bės nuo bereikalingo blaškymosi po
daugybę parduotuvių ir sutaupys lai-
ko. Po vienu stogu rasite ir dekoracijų
namams bei stalui, ir dovanų mažam
ir dideliam, bei, žinoma, nepaprastą
įvairių gardėsių pasiūlą.
Nuo eglučių iki
netradicinių dekoracijų
Likus porai savaičių iki Kalėdų pats
metas papuošti namus. Kaip ir kiekvie-
nais metais, šiemet MAXIMA siūlo ir
tradicinių puošmenų, ir įdomių nau-
jovių. Šio parduotuvių tinklo klientai
turi galimybę rinktis net iš 1000 pa-
vadinimų kalėdinių dekoracijų asor-
timento. Klasikos mėgėjai gali įsigy-
ti tradicinių žalios spalvos dirbtinių
eglučių bei gyvų žaliaskarių, visada
madingų raudonos bei auksinės spal-
vos burbulų, įvairių girliandų. Drąses-
nių sprendimų savo namų puošybo-
je nevengiantys žmonės gali įsigyti ir
visą seriją baltos spalvos dekoracijų –
nuo baltų eglučių iki puošmenų na-
mams ir šventiniam stalui.
Pagal kinų kalendorių ateinantys
metai bus drakono, taigi, lentynose
netrūksta ir šio mitinio gyvūno atvaiz-
dais papuoštų įdomybių, Rytų simbo-
lika dekoruotų puošmenų. Dar viena
šių metų naujovė – įvairios dekoraci-
jos-gyvūnai iš natūralių medžiagų –
pelėdos, zuikiai, avytės. O gal nusprę-
site savo eglutę papuošti burbulais, iš-
margintais gyvūnėlių atvaizdais?
Šeimos stalui –
tradiciniai valgiai
Ir šiaip jau gausų prekybos cent-
rų asortimentą gruodį papildo nau-
jovės, kurių neišvysime kitu metų lai-
ku. Nieko keisto – juk ir namuose Kū-
čioms bei Kalėdoms ruošiame patie-
kalus, kokiais nesimėgaujame kasdien.
Kaip teigė MAXIMA LT Gamybos de-
partamento vadovas Aidas Poleninas,
artėjant Kalėdoms klientams bus pasiū-
lytas dar gausesnis valgių šventiniams
stalui pasirinkimas: tai ir ankstesniais
metais jau spėti pamėgti kulinarijos ir
konditerijos meistrų paruošti gaminiai,
ir gardžios šių metų naujovės.
Ramų, susikaupimo kupiną Kūčių
vakarą ant stalo nešami tradiciniai val-
giai. Tad prieš šventes būtinai įsigyki-
te rinktinės silkės, iš kurios galėsite ga-
minti suktinukus ar apkloti įvairiausias
gardžiais „patalais“, taip pat ir šviežios,
ir jau paruoštos valgymui žuvies.
Ant gausaus Kalėdų stalo daugely-
je namų paprastai puikuojasi kepsnys.
Tačiau nėra būtina jo ruošti patiems,
ypač, kai prieš šventes taip trūksta lai-
ko, o gal kai kam ir įgūdžių – pasitikė-
kite profesionalais! Specialiai Kalėdoms
MAXIMA meistrai paruošė išties ypa-
tingų kepimui jau paruoštų kepsnių –
parsinešus namo jį beliks pašauti į or-
kaitę. Jūs galėsite įsigyti kepimui pa-
ruoštų marinuotų viščiukų su obuo-
liais, įdarytos ančiukų filė, kalakutienos,
kiaulienos, jautienos kepsnių.
Žinoma, mėgstantiems gaminti
patiems, išbandyti senus šeimos re-
ceptus, bus pasiūlytas didelis šviežios
paukštienos asortimentas – ne tik an-
ties, kalakuto, bet ir rečiau ragaujamo
fazano, kukurūzinio viščiuko ar kara-
liškos putpelės mėsos.
Metas pasilepinti
Šventinius pietus verta pradėti
nuo užkandžių, tad kodėl neišban-
džius to, ko dar neteko ragauti - pa-
vyzdžiui, pašteto su spanguolėmis ar
kriaušėmis, šaltų mėsos ar žuvies vy-
niotinių su įdarais.
Nutarusiems švenčių proga para-
gauti nekasdienių delikate-
sų, vertėtų atkreipti dėmesį
į skanėstus, kurie parduotu-
ves pasiekė būtent artėjan-
čių Kalėdų proga – tai ispa-
niškas kumpis „Jamon Sera-
no“, „Jamon Iberico“, vytintas
saliamis, dabar galite rinktis ir
iš dar gausesnio įvairių sūrių
asortimento. Beje, visi šie už-
kandžiai puikiai derės prie vy-
no. Jei mėgstate jūros gėrybes, jums
taip pat atsivers platus pasirinkimas –
nuo krabų ir omarų iki tunų filė.
Šventės – puikus metas ne tik pa-
ilsėti, susitikti su tais, kurių galbūt ne-
matėme visus metus, bet ir šiek tiek
palepinti save, pasmaližiauti, išbandy-
ti naujus skonius. Prieš Kalėdas kon-
diteriai klientus lepina naujais saldu-
mynais – tortais ir pyragaičiais su pe-
lėsiniu sūriu, triufeliniu tortu ir kitais
gardumynais.
Dvejojate, kokią dovaną išrink-
ti giminaičiams ar bičiuliams, kuriuos
aplankysite per šventes, o gal tiesiog
pritrūkote laiko? Nesijaudinkite ir pa-
sidairykite po šventiškai papuoštas
parduotuvės lentynas – pintinėle ne-
kasdienių skanėstų, gražiai supakuo-
tu tortu, pyragu ar prabangia šoko-
lado plytele apsidžiaugs bet kuris do-
vanos gavėjas.
KALĖDOS
Tegul šventės alsuoja jaukumu!
Kalėdų pasiūlymas
Nuo gruodžio 1-osios iki sau-
sio 16 dienos MAXIMA par-
dotuvėse galioja šventinis pa-
siūlymas telefonui „Samsung“
GT-C3300K su jutiminiu ekra-
nu, MP3 grotuvu, fotokamera
ir kitomis naudingomis funk-
cijomis. Įsigyjant šį telefoną
TELEMAXIMA jums dar do-
vanos 90 minučių pokalbiams,
3000 trumpųjų SMS žinučių ir
3GB duomenų siuntimuisi, ir vi-
so šio paketo kaina – tik 179 Lt.
Švenčių proga telefonu kalbė-
kite nevaržydami savęs. O gal
šis telefonas gali tapti Kalėdi-
ne dovana?
Dovanų kortelė –
visiems norams
Jei neapsisprendžiate ką pado-
vanoti giminaičiui ar bičiuliui,
puikia išeitimi gali tapti dovanų
kortelė. Tokios dovanos gavėją
jūs ne tik pradžiuginsite, bet ir
suteiksite laisvę išsirinkti tai, ko
jis išties trokšta.
Prekybo tinklas MAXIMA pri-
stato dovanų kortelę, kuri kiek-
vienam suteiks pasirinkimo lais-
vę. Tokia 20, 50, 100 Lt ar kinta-
mo nominalo dovanų kortelė
gali tapti džiuginančia ir nau-
dinga dovana artimiesiems ar
draugams. Ją įsigysite bet ku-
rioje MAXIMA kasoje ar in-
formacijos skyriuje. Daugiau
informacijos apie MAXIMA
dovanų korteles jums bus su-
teikta nemokama MAXIMOS
infolinija 8 800 20 050.
MINTYS
LIDIJA RASUTIS švenčių proga visiems linki pamiršti
negandas ir skriaudas. Tai primindama moteris kartu
su šeima kaskart siunčia šmaikščius kalėdinius
sveikinimus šimtams savo draugų ir kolegų.
„Mūsų šeimos tradicija – kasmet siųsti pašėlusius kalėdinius atviru-
kus, kuriems nusifotografuoja visi mūsų šeimos nariai. Bet mes nepo-
zuojame tradiciškai, kai visa pasipuošusi šeima ir net šuniukas su kas-
pinėliu stovi prie liepsnojančio židinio! Mes kasmet
sugalvojame ką nors originalaus – apsirengiame bai-
keriais, vampyrais, hipiais, Vingio parke tampame
akmeniniais žmonėmis ir pan.“, – pasakojo moteris.
Tokių atvirukų kasmet L.Rasutis su šeima išsiun-
čia per tris šimtus. Kuo šiemet nustebins bičiulius,
moteris dar nenorėjo išduoti.
„Jau sugalvojome, bet kol kas paslaptis. Pernai visi
keturi įsibridome į Vilnią prie Užupio ir pozavome,
apsirengę togomis kaip romėnai, – prisiminusi
juokėsi L.Rasutis. – Visi mūsų bičiuliai ir draugai
kasmet labai laukia mūsų atvirukų, nes nori pamatyti,
kokią šmaikščią dovaną sugalvojome šiemet!“
Raudonplaukė aktorė REDITA DOMINAITYTĖ,
belaukdama Kalėdų, su šeima ir draugėmis
kaskart imasi rankdarbių.
„Praėjusiais metais su draugėmis surengėme tokį
bobadienį ir dekoravome advento vainikus. Tai –
pakankamai sudėtingas procesas, bet duodantis labai
gražų rezultatą. Vainikų pagrindas padaromas iš
šieno ir samanų – tai sudėtingiausia dalis, už kurią
dažniausiai atsakinga aš. O jau dekoravimas yra visų
reikalas. Vainikus galima puošti visais įmanomais
būdais: su džiovintais vaisiais, cinamonu, kava,
įvairiomis juostelėmis ar blizgesiu, – kurti šven-
tinę nuotaiką kvietė artistė. – Tada šventės prasideda
mėnesiu anksčiau, o tokie vainikai puošia namus visą
mėnesį iki Kalėdų ir dar po jų.“
Per Kalėdas aktorė su šeima kasmet sulaukia svečių – nuo tada,
kai jų namuose atsirado didelis stalas, atsirado ir tradicija šventes švęsti
būtent jų namuose.
„Mūsų šeima susideda iš keturių asmenų, mūsų daugiausia – sene-
liai turi pas mus atvažiuoti, – juokėsi Redita. – Man labai smagu, kad
mes, lietuviai, vieninteliai turime Kūčias. Aš tuo didžiuojuosi! Todėl
labai gera susėsti kartu ir jas paminėti.“
Garsus aktorius GEDIMINAS GIRDVAINIS,
prabilęs apie Kalėdas, prisiminimais nukeliavo į
vaikystę, užuosdamas uždraustų švenčių kvapus ir
atgaivindamas tyrą džiaugsmą.
„Prieš šventes man visada iškyla vaikystės prisimini-
mai, kai mama dar kelios dienos prieš Kalėdas kep-
davo duoną, kumpį, žuvį, kurios mes prižvejoda-
vome. Kalėdų rytą gryčia būdavo pilna tokio kvapo,
kurio pamiršti neįmanoma! – su šypsena mintimis
į praeitį sugrįžo aktorius. – Buvome labai didelė
šeima – šeši vaikai. Mes su broliu patarnauda-
vome bažnyčioje, tai mama anksti pakeldavo, pasi-
puošdavome kaklaraiščiais ir bėgdavome švęsti
Kalėdų. O šventinius pusryčius suvalgydavome
prieš pamokas, nes tais laikais Kalėdų neleis-
davo švęsti.“
Šiandien, kai karaliauja švenčių laisvė, G.Girdvai-
nis pasigenda tikrumo ir iškilmingumo.
„Anksčiau per Kalėdas kažkaip buvo daugiau tos iškilmės...
Dabar tradicijų neturiu, nes pasikeitė laikai – dažnai net nėra kada
pasiruošti toms Kalėdoms: ryte dirbi, vakare dirbi. Šiais laikais viskas
išsigimė – net Kalėdos, – apmaudo neslėpė menininkas. – Todėl man
kasmet per šventes norisi nuvažiuoti pas savo pusseseres, kurios
gyvena mažesniuose miesteliuose, išlaikiusiuose tradicijas – jos tikrai
dar pačios kalėdines vaišes gamina.“
Dainininkė ir televizijos laidų vedėja
VAIDA GENYTĖ šiais metais patyrė ne tik laimės,
bet ir išbandymų akimirkų. Artėjant šventėms, garsi
moteris pasidalijo iš šios patirties gauta išmintimi.
„Su kiekvienais metais tobulėji dvasiškai, nors ir
gauni sukrėtimų, po kurių ieškai dvasinės ramybės.
Tačiau reikia tik ieškoti ir rasi, – įsitikinusi stipraus
balso savininkė. – Be nelaimių, be sunkių išgyve-
nimų mes niekada nepajustume, kas yra laimė,
džiaugsmas. Taip jau gyvenime būna – čia džiaugs-
mas, čia neviltis ir viskas taip keičiasi, banguoja...“
Atlikėja Kalėdų proga išreiškė viltį matyti laimin-
gesnius ir mažiau pagiežos vienas kitam laikan-
čius žmones, kurie puoselėja viltį apie švie-
sesnį rytojų.
„Visiems žmonėms palinkėčiau niekada nepamiršti,
kad po audros visada ateina saulėta diena ir ramybė. Tie-
siog reikia tikėti viltimi!“ – drąsino V.Genytė.
Kulinare tapusi žurnalistė BEATA NICHOLSON,
net ir švęsdama žiemos šventes Didžiojoje
Britanijoje, stengiasi išsaugoti lietuviškas tradicijas,
o taip pat susikūrė savų.
„Kasmet prieš Kalėdas draugams darau kalėdinį vakarėlį, paruošiu
vaišių ir taip šventiškai pasibūname. O su šeima kasmet
kepame sausainius Kalėdų Seneliui, – apie savo šventi-
nius įpročius pasakojo žinoma moteris. – Daugeliui
žmonių tradicijos ir šventės pasikeičia tada, kai jie
susilaukia vaikų ir kai šie pradeda suprasti, kas yra
Kalėdos. Pavyzdžiui, mano vaikai jau rugsėjį pradėjo
klausinėti, kada ateis Kalėdos.“
Tačiau norėdama, kad šventės netaptų paviršuti-
niškomis ir siejamomis tik su dovanomis, B.Nicholson
su šeima dvasingumo semiasi bažnyčioje.
„Mes stengiamės Kalėdų išvakarėse nueiti į
bažnyčią, pasiklausyti kalėdinių giesmių. Visada – net jei
būname Londone – valgome Kūčių vakarienę. Prie stalo
sėda ir Tomo mama, ir Tomas, nors jis visada skundžiasi, kad
nėra ką valgyti, nes silkė jam – ne maistas“, – juokėsi Beata, savo šei-
moje puoselėjanti lietuviškas tradicijas.
Kulinarinės laidos vedėja ir kulinarinių knygų autorė prisipažino
turinti ir pačios susigalvotą tradiciją, kurios mielai laikosi: „Kalėdų die-
nos vidurdienį turiu tradiciją gerti šampaną – tai turbūt vienintelė
diena metuose, kai taip anksti galima sau leisti išgerti šampano!“
Scenos liūtas VIRGILIJUS NOREIKA švenčių laukia
kaip progos atsipūsti bei pabendrauti su artimaisiais.
Jis tik apgailestauja, kad lietuviai šiais laikais tiek
daug verkia ir liūdi, o šventinio džiaugsmo į savo
širdis neįsileidžia.
„Važiuodamas automobiliu, girdžiu tiek niūrių žinių ir kaskart
pagalvoju – kiek galima verkti? Mūsų visos šventės
liūdnos, parištos juodais kaspinais – kas čia yra?! Lyg
kokia liga būtų užėjusi, – blogą tautos diagnozę
įžvelgė operos solistas ir pedagogas. – Baikim verkti
vieną kartą – kiek galima verkšlenti?! Visas pasaulis
išgyvena krizes. Ir mes išgyvensime. Geriau susi-
rinkę padainuokime!“
Paklaustas, kas pačiam dainininkui padeda nepra-
rasti optimizmo, maestro nusišypsojo: „Kiek čia man
liko to optimizmo jausti!.. Reikia sukaupti dabar
visą ir sprogdinti! Ir Kalėdos, ir Naujieji metai yra
gražios šventės, kai žmonės gauna progą truputį pailsėti,
atsikvėpti. Tai – geras laikas, kai net galima kur nors išva-
žiuoti, pailsėti, su saiku pasilinksminti su saiku.“
Šiais metais scenos veteranas žiemos šventes žada sutikti Lietu-
voje su šeima: „Galbūt nueisime į svečius arba pas mus ateis draugų –
didelių pokylių nedarysime, bet jaukiai pasibūsime. Ko čia nedrau-
gauti, kai yra su kuo ir yra už ką...“
Kalbino Audrė Domeikaitė
NAMAI
Kalėdų eglutę ir savo namus
galima išdabinti pačių
pasigamintomis
puošmenomis. Prireiks tik
šiek tiek laiko bei
kruopštumo ir šalti žiemos
vakarai taps jaukiais visai
šeimai.
Advento kalendorius, slepiantis ska-
nėstus, gali praskaidrinti švenčių lau-
kimą. Nors popierinių, šokoladinius sal-
dainius slepiančių kalendorių, galima
įsigyti parduotuvėse, kviečiame juos
pasigaminti patiems.
Tam prireiks tik spalvingo blizgaus
popieriaus, juostelių bei nuo popierinių
rankšluosčių likusių ritinėlių. Ritinėlį rei-
kėtų sukarpyti maždaug kas penkis cen-
timetrus. Į jį galima pridėti skanėstų –
riešutų, šokoladinių saldainių, dražė.
Visus saldėsius reiktų įsukti į spalvingą
popierių, galus užrišti juostelėmis, kad
forma primintų saldainius. Visus ritinė-
lius reikia suverti ant juostelės – pažen-
klinti skaičiais, t.y. dienomis, likusiomis
iki šv. Kalėdų. Girliandą su skanėstais
galima pasikabinti virš vaiko kambario
durų, židinio. Kas vakarą visa šeima gali
išvynioti po vieną ryšulėlį. Taip švenčių
laukimas neprailgs.
Kupinas smagių ritualų ir advento
vainiko pynimas. Jį galima nusipinti ir
patiems iš pušies ar eglių šakų, papuošti
kankorėžiais, gilėmis, samanomis.
Svarbu pritvirtinti keturias žvakes –
jos simbolizuoja tiek sekmadienių, kiek
jų yra advento laikotarpyje. Praėjus
savaitei vis išimama po vieną žvakę.
Mūsų močiutės vis kartoja, kad
eglutę galima puošti šiaudinukais,
obuoliais ir saldainiais. Kai kurios dar ir
pamoko – linksmas puošmenas galima
pasigaminti iš audinių skiautelių ir
miške prisirinktų kankorėžių.
O štai kaip galima pasigaminta ori-
ginalų eglutės papuošalą, panašų į
linksmą žmogelį.
Tam prireiks tik kelių medžiagos
skiaučių, klijų (geriausia – karštų arba
tekstilinių), kankorėžio bei vielučių.
Iš audinio reikia iškirpti kelias juos-
teles. Kad būsimas herojus galėtų lanks-
tyti kojeles ir rankas, į baltos spalvos
juostelę reikia įverti vielutę.
Spalvingo audinio prireiks kepurė-
lei, pirštinaitėms ir batukams.
Galvytei galima panaudoti veltinio
gabalėlį arba popieriaus gniužulą. Visas
detales reikia klijuoti prie kūnelio –
kankorėžio.
Rankdarbių mėgėjai jau kelias savai-
tes nepaleidžia vąšelių iš rankų – šį
sezoną madinga puošti eglutes nertomis
snaigėmis. Apie tai jau plyšauja rankdar-
bių mėgėjus vienijantys forumai inter-
nete. Originalioms snaigėms prireiks tik
vąšelio, kurį dauguma turi savo siuvimo
reikmenų dėžutėje, bei medvilninių
siūlų, liaudyje dar vadinamų irisiniais.
Snaigėms raštų toli ieškoti nereikia –
tam pakaks žvilgtelėti į staltiesės vidurį,
nepamiršti kilpelės, kad būtų galima
snaigę pakabinti ant šakos. Snaigės iš
tiesų sužibės, jei joms bus panaudoti
blizgūs siūlai ar įnerti karoliukai.
Pirkėjų antplūdis prieš Kalėdas – ir internete
Įsibėgėjęs kalėdinės prekybos
sezonas ir šiemet vilioja spalvomis
bei kvapais.
Apie laukiančius dovanų paieškos rūpes-
čius primena ne tik papilnėjusios parduotuvių
lentynos, bet ir šventėms pasiruošę internetinių
parduotuvių puslapiai. Jie nemėgstančius įprastų
kalėdinių grūsčių parduotuvėse pirkėjus pritrau-
kia gerokai žemesne prekių kaina ir proga išsi-
rinkti patikusią prekę ramiai įsitaisius namuose
ar darbe prie kompiuterio.
Privalumai – pigiau ir patogiau
Prieššventiniu laikotarpiu skubantiems nu-
veikti likusius metų darbus neretai dovanų tenka
ieškoti paskutinę minutę. Taip išleidžiama kur
kas daugiau pinigų, nes apeiti visas parduotu-
ves beveik neįmanoma. Apdairesni tokiu atveju
į parduotuvių spūstį nekelia kojos ir neskubėda-
mi išsirenka dovanas internetinėje erdvėje.
Bene didžiausios internetinės parduo-
tuvės Pigu.lt generalinis direktorius Dainius
Liulys patvirtina, kad jau ne pirmus metus
likus kelioms savaitėms iki Kalėdų interne-
tinė prekyba virte verda. „Padidėjusį Kalėdų
dovanų ieškančių pirkėjų skaičių jau jaučia-
me. Džiaugiamės, kad mūsų žemomis kaino-
mis teikiami kalėdiniai pasiūlymai sulaukia
tiek susidomėjimo. Padidinome ir aptarnau-
jančio personalo skaičių, kad visi pirkėjai
spėtų atsiimti prekes mūsų prekių atsiėmi-
mo punktuose, o siuntų tarnybos jas prista-
tyti iki švenčių. Tad džiugu, kad vis daugiau
pirkėjų įvertina internetinės prekybos priva-
lumus – žemą prekės kainą, kokybę ir greitą
pristatymą – pirmųjų kalėdinių užsakymų
sulaukiame jau nuo lapkričio vidurio“, – pa-
sakojo Pigu.lt vadovas.
Kad lietuviai apie dovanas šiemet pradė-
jo galvoti anksčiau rodo ir ženkliai padidėjęs
lankytojų srautas. „Vidutiniškai per dieną mus
aplanko daugiau nei 60 000 lankytojų, tai net
2 kartus daugiau nei kalėdiniu laikotarpiu per-
nai“ – sako D.Liulys.
Kalėdų šurmulys internete
Rasti Kalėdų dovaną Pigu.lt – paprasta.
Net iš 1000-ių specialių kalėdinių pasiūlymų
Pigu.lt galima išsirinkti prekes pagal tai, kam do-
vanos skirtos – suaugusiems, moterims, vyrams,
taip pat – vaikams ar visai šeimai. Na, o mėgs-
tantys iš anksto numatyti dovanoms skiriamą
biudžetą, gali pasirinkti dovaną pagal skiriamą
pinigų sumą. Įvertinę lietuvių pirkimo įpročius,
Pigu.lt siūlo keletą variantų: iki 70 Lt, iki 150 Lt,
iki 250 Lt ir daugiau nei 250 Lt.
Prekės iš Pigu.lt vidutiniškai pristatomos
per 2–3 darbo dienas, todėl net ir prieš pat
Šv.Kalėdas užsakantys dovanas gaus laiku. Bet
patartina pirkiniais pasirūpinti iš anksto – patys
geriausi pasiūlymai yra išperkami labai greitai,
gana dažnai net tą pačią dieną.
Geidžiamiausios dovanos šiemet
Nors iki kalėdinės prekybos pabaigos dar
yra keletas savaičių, jau galima padaryti kelias
išvadas apie populiariausias prekes šventiniu
laikotarpiu.
MOTERŲ INTERNETU DAŽNIAUSIAI
UŽSAKOMOS PREKĖS:
1. Kvepalai ir dekoratyvinė kosmetika.
2. Žaislai vaikams.
3. Papuošalai, laikrodžiai ir kiti aksesuarai.
4. Patalynės komplektai.
5. Lieknėti padedantys lankai „Hula Hop“.
6. Smulkintuvai, skalbimo kamuoliai.
7. Virtuviniai kombainai.
8. Knygos.
9. Epiliatoriai, anticeliulitiniai kremai.
10. Kavos aparatai.
VYRŲ INTERNETU DAŽNIAUSIAI
UŽSAKOMOS PREKĖS:
1. Televizoriai.
2. Nešiojamieji kompiuteriai.
3. Kietieji diskai.
4. Treniruokliai.
5. Mobilieji telefonai.
6. Skaitmeniniai fotoaparatai.
7. Barzdaskutės.
8. Stalo futbolo stalai.
9. Žaidimų konsolės.
10. Planšetiniai kompiuteriai.
Atsiimti prekes galima ir šeštadieniais
Pasak Pigu.lt vadovo, ruošiantis didžiau-
sioms metų šventėms verta pagalvoti apie savo
laiką ir, užuot laksčius po parduotuves, geriau
jį skirti savo artimiesiems – po darbų nueiti su
šeima prie eglutės, į spektaklį ar pavakaroti su
draugais. „Kalėdinis šurmulys nekels rūpesčių,
o džiugins, kai dovanas ar kitus pirkinius kur
kas greičiau ir pigiau rinksimės internete“, –
sakė D. Liulys.
Kad pirkėjai savo išsirinktas prekes galėtų
atsiimti nieko nelaukdami, Vilniuje, Kaune ir
Klaipėdoje veikia prekių atsiėmimo punktai.
Juose galima apžiūrėti užsakytas prekes, už jas
atsiskaityti grynaisiais pinigais ir nemokamai at-
siimti. O siekiant palengvinti dovanų atsiėmimą
skubantiems, prekių atsiėmimo punktai dirbs ir
savaitgaliais.
Prekių atsiėmimo punktai Vilniuje, Kaune
bei Klaipėdoje dirba kasdien nuo 9 iki 19 valan-
dos, o šeštadieniais – nuo 10 iki 15 val.
Norėdami susipažinti su Pigu.lt prekių
asortimentu ir užsakyti prekę, užeikite į inter-
neto svetainę www.pigu.lt arba paskambinkite
telefonu 8 5 205 9555.
VYRŲ INTERNETU DAŽNIAUSIAI
UŽSAKOMOS PREKĖS:
1. Televizoriai.
2. Nešiojamieji kompiuteriai.
3. Kietieji diskai.
4. Treniruokliai.
5. Mobilieji telefonai.
6. Skaitmeniniai fotoaparatai.
7. Barzdaskutės.
8. Stalo futbolo stalai.
9. Žaidimų konsolės.
10. Planšetiniai kompiuteriai.
MOTERŲ INTERNETU DAŽNIAUSIAI
UŽSAKOMOS PREKĖS:
1. Kvepalai ir dekoratyvinė kosmetika.
2. Žaislai vaikams.
3. Papuošalai, laikrodžiai ir kiti aksesuarai.
4. Patalynės komplektai.
5. Lieknėti padedantys lankai „Hula Hop“.
6. Smulkintuvai, skalbimo kamuolia
7. Virtuviniai kombainai.
8. Knygos.
9. Epiliatoriai, anticeliulitiniai krem
10. Kavos aparatai.
Advento kalendorius – lengvai padaromas,
bet mielas švenčių akcentas.
Iš kankorėžių galima pasigaminti originalias puošmenas.
R.Mončienės nuotr.
Šį sezoną madinga puošti eglutes nertomis snaigėmis.
A.Kripaitės nuotr.
A
u
r
e
l
i
j
a

K
r
i
p
a
i
t
ė
DOVANŲ IDĖJOS
1.
Dovanokite sėklas. To-
kia dovana gražiuose
indeliuose tiks pa-
puošti virtuvę, su-
kurti „palangės sodelį“, juolab
kad dabar gaminti mėgsta ir
vyrai, o pačių užaugintos pries-
koninės žolelės visada teiks
džiaugsmo gaminant. Augalus
auginti patiks ir vaikams, o
žiemą žaliuojanti gyvybė pra-
skaidrins niūrumą už lango.

Iš kojinės sukur-
kite lėlę. Prisiūkite
sagas, kurios bus
akimis, iš siūlų
pagaminkite plaukus ir nudžiu-
ginkite vaikus „gyvu“ spektak-
liu. Tėvai vaikams gali padova-
noti net mažytį pasirodymą
pagal kurios nors pasakos moty-
vus. Jei istorija bus šmaikšti,
toks užsiėmimas tiks ir draugų
būryje.
3.
Sukurkite maisto
ar pramogų me-
niu. Sudarykite
įvairių užsiėmimų
ir patiekalų sąrašą. Tarkime,
jūsų meniu gali sudaryti kalen-
dorius ir pietų ar vakarienės
variantai. Pavyzdžiui, Azijos
dvelksmas, Tailando aistra ir
Meksikos fiesta. Dovaną gavęs
žmogus galės pasirinkti, kokiais
pietumis norėtų pasilepinti.
Svarbiausia – gražiai pateikite
savąjį meniu, o jame gali būti
tiek intymūs pasiūlymai, tiek
mėnesio kino premjeros ar artė-
jantys koncertai.
Draugystės arba
norų apyrankė.
Šis tarp jaunimo
populiarus dėme-
sio ženklas ypač mėgstamas
Vakarų Europoje. Apyrankės
gali būti kuo įvairiausios – nuo
keleto susuktų siūlų iki sudė-
tingų pynių. Užrišdami ją liep-
kite sugalvoti norą, o kai
apyrankė nutrūks, troškimas
išsipildys.
5.
Vaišinkite sausai-
niais ir kepiniais.
Sukurti įdomų ska-
nėstą padės įvai-
rios kepimo formos – „berniu-
kai sausainiukai“ iš filmo
„Šrekas“, apvalūs medaliai, var-
peliai. Sausainius galite rišti ant
juostelių ir kabinti ant eglutės ar
dovanoti kiekvienam namų sve-
čiui. Rinkitės mėgstamą skonį –
imbierinius, su aguonomis,
sviestinius, o eidami į draugo
namus galite pasigaminti ir
pyragą.
Nebrangios dova-
nos-pokštai. Jos
praskaidrins kom-
panijos, bičiulio ar
giminaičio nuotaiką. Dovanų
variantai: dirbtinis sniegas, kurį
galite pasigaminti indelyje ant
stalo, gėrimo skardinė su atke-
liamu dangčiu – ją galima nau-
doti kaip seifą, girlianda, kurios
lempučių viduje – saldainiai,
pripučiamas keptas kalakutas ar
net briedžio kostiumas draugo
automobiliui. Internete tokių
nepiktų juokų daugybė, nema-
žai jų galima rasti puslapyje
www.stupid.com
7.
Dovanos, atitinkan-
čios pomėgius. Rasti
tinkamą dovaną bus
lengviau, jei prisi-
minsite, kas patinka žmogui,
kuriam ją teiksite. Pavyzdžiui, iš
proto dėl šuniukų einančiai drau-
gei ar sūnėnui galite įteikti minkš-
tutį kviečių prikimštą šunelį, kuris
prireikus virs malonia paliesti šil-
dykle. Turite draugą, pamišusį
dėl „Facebooko“? Padovanokite
tai, ko jis visuomet troško –
ženklą „nepatinka“. Puslapyje
Needapresent.com už 11.99 svarų
sterlingų (apie 48 Lt) galite
nupirkti antspaudus, kuriais jis
viską pasaulyje galės pažymėti
„patinka“ arba „nepatinka“.

Dekupažo dirbi-
niai, rankų darbo
žvakės ar muilas.
Visuomet miela
gauti rankdarbį, į kurį įdėta
dalelė širdies. Turintys daugiau
laisvo laiko gali pradžiuginti
svarbius žmonės kurdami unika-
lias namų puošmenas. Pasirin-
kite mėgstamą užsiėmimą – virti
muilą nesunku, kaip ir išlydžius
parafiną ar žvakių vašką sukurti
naują vaškinį šedevrą.
9.
Pasiūlymas išma-
niųjų telefonų
„iPhone“ turėto-
jams. Mėgstantys
fotografuoti telefonu per šias
Kalėdas bičiuliams ir artimie-
siems gali atsiųsti pagal savo
pačių nuotraukas sukurtus
magnetukus. Tam tereikia turėti
telefono programėlę „Insta-
gram“. Ja padarytas nuotrau-
kas puslapyje Stickygram.com
galima paversti magnetais. Už
14,99 JAV dolerio (apie 39 Lt)
tiesiai į jūsų namus bus nemo-
kamai pristatyti 9 magnetukai
pagal pasirinktus kadrus.

S k a n ė s t a i
st i kl ai nyj e.
Fetos sūris
su alyvuogių
aliejumi, kaparėliais ir truputis
aitriųjų paprikų, močiutės avie-
čių uogienė su dailiu dangteliu,
namų gamybos paštetas su laše-
liu brendžio... Raskite skanų
receptą ir „paslėpkite“ jį stiklai-
nėlyje, o šį įteikite bičiuliui.
Karina Ziminaitė
Žiemos šventės jau
daugybę metų
neatsiejamos nuo
kalėdinio apsipirkimo,
dovanų paieškų ir noro
nudžiuginti brangius
žmones. Meilės įrodinėti
daiktais nebūtina,
bet dovanoti, kaip ir
sulaukti dovanų –
smagu.
Deja, kartais pritrūksta laiko
rasti tinkamą dovaną, kartais
nepakanka vaizduotės arba
tiesiog nueinama lengviausiu
keliu – atliekama pareiga, o
džiaugsmo kiek bus, tiek.
Pabandykite pradėti rūpintis
artimais ir mylimais žmonėmis
iš anksto ir, užuot leidę pinigus
niekučiams, įteikite tikrą do-
vaną, kuri džiaugsmo suteiks ir
jums, ir kitiems. Tik nesuklys-
kite – džiaugsmas visai neprik-
lauso nuo dovanos brangumo.
Svarbiausia, kad ją kurdami ar
pirkdami galvotumėte būtent
apie tą žmogų, kuriam ji skirta,
o šventės akimirką tinkamai ir
su geru žodžiu įteiktumėte.
Yra daugybė būdų įtikti jūsų
mylimiesiems, draugams ar vai-
kams. Štai keletas neįprastų
dovanų idėjų.
DOVANŲ IDĖJOS
Artejart d|dz|os|oæs æetç ¡verteæs Ka|edoæs |r Nauj|es|eæs æetaæs,
t|||æes stebu||o. V|er|eæs ta| · pata|syta sve||ata, ruota||a,
baræor|rç| sarty||a|, o |a| |aæ · |ad ¡vert|re taure|e resuv|||otç
||ta|, trec|a|, |ad çer|æo æaratoras reuzs|tçstç sava|te|e|...
@5=A=B;éÔJ9B|=éÃ?=9?J=9B5A
ka|p |a||u sustot| |r |oatro||uot|
a||oho||o potrau|[?
Je| r]t| µ|]sto ço|vo, sur|u µr|s|r|rt|, |o|µ
,çero¨ |uvo vo|or, |erdrodor||o| ,µotrou||o
µer dortj¨ or µos||jo sort]||o| su ort|ro|s|o|s,
je|çu |or||ro f|î|r|s, roro||r|s d|s|orfortos,
to| · ìer||os, |od |o||u resustojote |r o||o|o||o
µodouç|rote. Je| to|µ ots|t||o re µ|rr| |ort| |r
ve| ||v|rc|jotes su r]||ro|s ìrorer|s, |od |o||u
resustojote, je| |os|ort sou µr|s|e|dovote, |od
to| douç|ou reµos||ortos, |et... !uoret |o||os
|rt|s µr|eror|µ. lse|t|s ]ro. !o| efe|t]v|ous|o
µotrou|j o||o|o||u| s|oµ|rort| retod||o, ca |o·
dros · v|deoteroµ|jo. |oso| sµec|o||stµ, s| re·
tod||o douç µrorosesre uì ||tos, res reµoçrjs·
to |o|res µr|rc|µu, retur| ìo|ojorc|o µove|||o
f|î|re| |r µs|c|o|oç|re| sve||oto|. Jos to||]ru|
rero |ortro|rd||oc|jµ, o svor||ous|o · µove|·
||s ||ço|o|||s. /roçus, |sejçs sj ç]d]ro |urs|,
ots|so|o vortot| o||o|o|j or|o |sro|sto çert|
so|||rço|. !o ruostoto |s||e|o douçe||u| retµ.
Sto| roro ort|ro drouço V.|. |stor|jo.
,... |su vers||r|r|os, doìro| ter|o sus|t||t| su
vers|o µortrer|o|s, sµrçst| der]|µ ||ous|rus. !o| re·
jrororo |e toure|es. !oc|ou v|ero toure|e µo ||tos
jtrou|e j ||ço|o|||µ |sçertuv|µ ||ur|. /ere s|]do |s µo
|ojµ. rese|res dor|e, µos||jo sort]||o| su |o|eço·
r|s, çr|uvo se|ro, vo|ruodoros re||o|vus µodor|ou
ovor|j|. S|e s|ousr|rç| jv]||o| |e|do suµrost|, |od
roro sort]||s su o||o|o||u rero sve||os. Kre|µ|ous|
µoço||os j ,||rored|¨. |rofes|oro|µ |orordo µode·
jo · ot|||ou µs|c|oteroµ|jos |r v|deoteroµ|jos |urs|.
lr sto| jou µer|er|us retus o||o|o|j vortoju so|||r·
ço| · re douç|ou |o|µ dv| toure|es µer svertes, res
douç|ou res|ror|. !ur|u |o|r|rç| se|r|, sus|tvor|e
dor|o re||o|o|, retur|u µro||erµ |e|]je...¨
!o||µ |stor|jµ ]ro re v|ero. Jos rodo µro||eros
rost| |r µu||µ ç]d]ro reîu|tot|.
Metas ve||t|!
Je| jouc|ote or jtor|ote, |od tur|te µoros|| µro|·
|er|, sµrçs||te j| s|ord|er. Ats|so|]||te ìo||rço
µotrou||o vortot| o||o|o|j or|o |sro||te vortot| jj
so|||rço|. !o| jve||çs, µrodì|uç|rs|te |r sove, otstot]·
doros f|î|rç |e| µs|c||rç sovo sve||ot|, |r dovoro·
s|te |o|rç ort|r|es|ers, |ssouços|te |orror|rçus
sort]||us, |sverçs|te µro||erµ dor|e |e| |e||uose.
Neot|de||o||te µro||eros sµrerd|ro. Ju| ror|te
sut||t| d|dì|ous|os retµ svertes |o|r|rçµ ort|rujµ
oµsuµt]je |r jve||çs µro||er||
k|a|pédo[e, M|a|[os ç. 2, I |orp.
!e|. 4c 1la lll or|o 8 c0c 7ll81.
www.m|rameda.|t
IkI 0k000ÌI0 24 0.
v|deoterap|[os seaasa|
5 u¡ 4 |a|a¢!
S|e|dam| Jums |ad|v|dua||a| t|a|am|aus|o
çydymo efe|to, müsµ ps|cho|oça|
|r spec|a||sta| at|||s:
|oçr|t]v|rj µs|c|o|o·
ç|r|µ µrocesµ, eroc|jµ
|r e|çes|o jvert|r|r|,
µr|to||]s |||r|||rj
|rterv|u (oµ||ous|),
o|je|t]v|us |r
µroje|c|r|us retodus,
to||]s jvo|r|us µs|c|o·
|oç|r|us µr|||ousor]||µ
|r ||çµ jve|||ro |udus,
·
·
·
µr|to||]s |or|rec|o|
Jurs t|r|orus |udus
stresu| vo|d]t|,
re|o|soc|jos teroµ|j|,
µoroudojort |r ca
|odro efe|t|,
to||]s |oçr|t]v|res
e|çseros |r ||to||os
µs|c|oteroµ|res
|rterverc|jos.
·
·
·
k|e|v|eaam até[us|am ram|o[e, |oaf|deac|a·
||o[e ap||a|o[e bus s||rtas ypat|aças démesys,
par|a|tas |ad|v|dua|us çydymo p|aaas.
Augintinis – kristalas
Artėjant Kalėdoms pramogai
ar dovanai galite užsiauginti
vario sulfato (mėlynų) arba
druskos (baltų) kristalų.
Kristalams prireiks: druskos arba
vario sulfato (galima įsigyti prekybos centre
„Senukai“ ar kitoje sodo prekių parduotuvėje), vilnonio siūlo,
pieštuko ar pagaliuko pririšti siūlą ir sąvaržėlės. Paruošimas:
išlankstykite sąvaržėlę ir susukite ją į rutuliuką. Pro tarpelius
prakiškite vilnonį siūlą ir pririškite. Kitą siūlo galą pritvirtinkite
prie pieštuko vidurio. Į stiklinę įberkite 3–4 valgomuosius šaukš-
tus vario sulfato (ar druskos), užpilkite apie 200 ml verdančio
vandens. Jei visas vario sulfatas ištirpo, įberkite daugiau, kol jis
nebetirps ir ant dugno susidarys nuosėdos. Pieštuką padėkite
ant stiklinės, o kitą siūlo galą įmerkite į paruoštą tirpalą. Tai
atlikę pastatykite stiklinę į saugią vietą – ten, kur netrikdytų
vario sulfato garai. Pirmieji kristalai ant siūlo turėtų pasirodyti
po dienos, su kiekviena diena jie augs.
Pasaka sniego rutulyje
Miniatiūrinę Kalėdų pasaką sniego rutulyje
šiemet susikurkite patys. Svarbiausia – tinkama
užpildo medžiaga ir kokybiškas hermetikas.
Savajam sniego rutuliui pasirinkti galite
kokį tik norite indelį – apvalų, skirtą
birioms kruopoms, nuo kūdikių maisto ar
tiesiog įprastą stiklainį su sandariu dang-
teliu. Pasinaudodami karštų klijų pistoletu
ar akvariumams skirtu sandarikliu ant
vidinės dangtelio pusės sukurkite savojo
sniego rutulio istoriją. Galite klijais priklijuoti iš
anksto nusipirktą ar savo sukurtą figūrėlę: dažniausiai tai būna
angelai, Kalėdų Senelis, namukai. Tiesa, figūrėlė turėtų būti tokia,
kuri nuo sąlyčio su vandeniu nenubluktų. Kai figūrėlė prie dang-
telio priklijuota, į indą pripilkite vandens ar kūdikiams skirto
aliejaus. Aliejus galbūt tinka labiau, mat „sniegas“ jame kris lėčiau.
Pagaminkite savo pasakos sniegą iš susmulkinto balto kiaušinio
lukšto, o jei norite, pridėkite ir blizgučių. Atsargiai užsukite dang-
telį su priklijuota figūrėle ir užsandarinkite indą. Štai ir sukurtas
jūsų sniego rutulys.
Pasidaryk pats
11.
Daiktai namams.
Internete gausu
tinklalapių, ku-
riuose galima
rasti įdomių namų dekoro daly-
kėlių. Išties žavių daiktų gausu
svetainėje Uncommongoods.com.
Pavyzdžiui, čia parduodamos
vyno taurės, kurių kojelės puoš-
tos spalvoto smėlio laikrodžiais,
rankų darbo stikliniai eglutės
burbulai, kilnojamas stalo teniso
rinkinys ir net rinkinys, skirtas
mažųjų japoniškų medžių –
bonsų – giraitei auginti. Įspūdin-
gai atrodo ir puikiai Kalėdoms
tiks žvakių „šešėlių projektoriai“,
į kuriuos įdėję aliejinę žvakutę
ant sienos matysite nuostabų
medžio ar gėlės šešėlį.

Margaspal vė
mozaika. Su-
kurkite piešinį
lipdydami ke-
raminių plytelių šukes ar stikliu-
kus. Paieškokite, galbūt po
remonto turite namuose nerei-
kalingų plytelių. Jei pavyktų rasti
ir spalvotų butelių, galite sukurti
tikrą šedevrą. Ant keraminės
plytelės karštais klijais suklijuo-
kite savo mozaiką, kuri tiks
papuošti sodo namelį ar mėgsta-
mos bičiulių susibūrimų vietos
sienas.
Jei šiemet nutartumėte dovanoti materialią
dovaną, neabejotinai reikės ją įpakuoti.
Padarykite tai keliais nesudėtingais būdais –
laiko užims nedaug, bet dovaną gavęs žmogus
supras, kad įdėjote dalelę širdies.
Pristatome dovanų pakavimą pagal interneto žurnalą „Sweet
Paul magazine“. Jis pateko ne tik į 50-uką geriausių „London
Time“ tinklaraščių, bet ir kas mėnesį sulaukia daugiau nei 100
tūkst. gardaus maisto, stiliaus ir gražių daiktų žinovų.
Dovanoms įpakuoti tereikės paprasto balto popieriaus riti-
nėlio, kurį nesunkiai paversite rankų darbo puošmena. Į dovanų
popieriaus gamybą būtinai įtraukite ir vaikus. Juk tai labai
smagu, be to – puiki proga pabūti per adventą kartu.
Pieškite! Pasiimkite akvarelę ir guašą, tepkite teptukais ar
pirštais. Nustebsite, kaip smagu lieti spalvas ir marginti baltai
įvyniotą dovaną. Nepamirškite ir kreidučių, jos taip pat puikiai
tinka.
Antspauduokite! Biuro reikmenų parduotuvėse ir net kai
kuriuose prekybos centruose galima rasti įdomių antspaudų,
tad jei jaučiate, kad piešti – ne jums, marginkite dovaną ants-
paudais. Puikiai atrodo paukščių ir medžių antspaudai. Bet
galima dėlioti ir paprastus taškus ar pirštų atspaudus.
Siųskite! Namuose turite nereikalingų, senų pašto ženklų? O
gal neseniai jų matėte sendaikčių turguje? Dovanos įpakavimas,
numargintas daugybe pašto ženklų, atrodo išties įspūdingai.
Sukurkite veidą! Savajai dovanai galite suteikti veidą –
tereikės spalvoto popieriaus ir klijų. Iškirpkite akinius, barzdą
ar ūsus, akis, lūpas, priklijuokite ant baltu popieriumi įvynioto
ryšulėlio ir paverskite savo dovaną išskirtine. Toks įpakavimas
itin tinka šmaikščioms dovanoms.
Apklijuokite! Jei norite savito, tačiau santūraus įpakavimo,
galite apklijuoti dovaną skirtingo storio ir spalvų juostelėmis,
tapetų atraižomis ar net medžiagos skiautėmis, įvairiomis juos-
telėmis ar nėriniais.
Improvizuokite! Įsigiję karštų klijų (jų pirkti yra visose sta-
tybos ir buities reikmenų parduotuvėse) galite dovaną apkli-
juoti nereikalingomis sagomis, kurios tikrai taps išskirtiniu
ornamentu. Tiesa, kadangi jos gana sunkios, šiuo atveju galima
sagas klijuoti ne ant popierinio įpakavimo, bet ant medinės ar
plastikinės dėžutės.
Atraskite! Jei turite vaikų, dovanų popieriumi gali tapti jų
piešiniai, taip pat ir senos knygos, laikraščiai ar mėgstamo žur-
nalo skiautės.
Pasigaminkite! Pamenate laikus, kai visos žieminės kepurės
būtinai turėjo būti su bumbulu? Jį nesunkiai pasigaminsite kar-
toninį žiedą dosniai apvynioję storu siūlu, vėliau jį perkirpę ir
surišę per vidurį. Karštais klijais prie dovanos pritaisytas bum-
bulas tikrai privers nusišypsoti ir atrodys efektingiau už plasti-
kinį parduotuvėje pirktą kaspinėlį.
Alternatyva – rudas popierius. Paprastai, bet efektingai
atrodo rudas popierius – pakanka tik vieno „aksesuaro“ ir juo
įvyniota dovana atrodys išskirtinė. Tereikia raudono siūlo,
mažos figūrėlės, jau minėto bumbulo ar netikros vyšnios... Taip
pat dovaną rišti galite ir plona viela, tuomet jos galus galima
papuošti margomis sagomis.
Nustebinkite įpakavimu

S
w
e
e
t

P
a
u
l

m
a
g
a
z
i
n
e


n
u
o
t
r
.
ŠVENTINIAM STALUI
Nesinori persirenginėti?
Draugų vakarėlį paskirkite
maistui. Na, ir filmams,
kuriuose maistas atlieka
pagrindinę rolę.
Užkandžiui į grotuvą įdė-
kitę „Julie and Julia“ kompak-
tinę plokštelę, o svečius
sukvieskite prie puodo su ver-
dančiu vandeniu. Bus nesun-
kus, bet labai įtraukiantis
užkandis – prancūziški be
lukšto virti kiaušiniai.
Leiskite kiekvienam pademonst-
ruoti savo sugebėjimus. Per Kūčias
buriame leisdami į vandenį vašką.
Kodėl gi ateities nepaspėlioti ir iš
baltymo formos?
Pagrindiniam patiekalui galima
patiekti vokišką filmą „Sielos virtuvė“,
o savo virtuvę paversti
graikišku restoranu.
Nesate įgudę?
Nukrapštykite nuo
žuvies pirštelių džiū-
vėsėlius, papuoškite
žalumynais ir patie-
kite juos už 45 eurus.
Norite iššūkio?
Su filmo „Julie ir
Julia“ heroja grįžkite
į „Le Cordon Bleu“
kulinarijos institutą ir
pabandykite iškaulyti vištą.
Atėjo metas desertui, o jam rekomen-
duojame filmą „Toast“ (Skrebutis). Tikra
Jungtinės Karalystės maisto žurnalisto ir
rašytojo Nigelio Slaterio gyvenimo istorija
paremtame filme išvysite daugybę patie-
kalų, tačiau esminis – morenginis citrinų
pyragas.
Klaidinga manyti, kad
tais laikais būdavo
puotaujama tik
tamsiose gotikinėse
salėse, o maistas
būdavo vulgariai
paprastas ir sunkiai
virškinamas.
Pavartykime Giovanni Boc-
caccio „Dekameroną“. Knygos
veikėjai pasislepia nuo siaučian-
čio maro ir mėgaujasi maisto bei
istorijų teikiamais malonumais. Per šventes
ir mes bandykime bent trumpam pabėgti
nuo ekonominės krizės kasdienybės.
Nuo pat vakarėlio pradžios patiekti įvai-
riais prieskoniais praturtinti gėrimai ir švieži
vaisiai įkvėps maloniems pokalbiams ska-
naujant pagrindinius vakaro patiekalus.
Kokie jie turėtų būti? Ruošdami maistą vidu-
ramžių vakarėliui turėkite
omenyje tai, kad tais laikais
virėjai mėgo apgaudinėti.
Jeano Verdono „Viduramžių
malonumuose“ rašoma, kad
„jautiena patiekama
kaip lokiena, o erške-
tas imituoja ver-
šieną“. Tad kodėl
neprikimšus lyde-
kos malta mėsa, o
žuvies filė nepaver-
tus ant pagaliuko
iškeptu kebabu?
Umberto Eco „Rožės vardo“ vie-
nuolyno virtuvėje ruošiamas apke-
pas iš daržovių, miežių, avižų ir
rugių, o ant vandeniu skiestame
vyne virtos žuvies pilamas žaliasis
žolelių padažas. Toks padažas tuo
laikotarpiu buvo labai paplitęs.
Artėja vakarėlių,
užkandžiavimų ir
puotavimų metas.
Kitaip tariant – sunkus
išbandymas skrandžiui,
kepenims ir visam
organizmui.
Ne tik dėl persivalgymo grės-
mės. Yra dar keli ne itin džiugi-
nantys procesai, apie kuriuos
jums niekas nesakė.
Gal dar pamenate vidurinės
mokyklos pamokas, kuriose
mokytojai aiškino apie rūgščių ir
šarmų pusiausvyrą, vadinamąjį
pH? Mūsų kūne balansas turėtų
būti nuolat šiek tiek šarminis.
Daugelis valgo tokį maistą,
kuris organizmą nuolat rūgština.
Kitaip tariant – netinkamai mai-
tindamiesi pradedate rūgti.
Todėl posakį „ko toks surū-
gęs?“ galima suprasti tie-
siogiai. O rūgšties pertek-
lius reiškia spartesnį
dėvėjimąsi ir senė-
jimą.
Kaip sakoma
Japonijoje, ligų
gali būti daug,
bet visų jų prie-
žastis viena – rūgščių
kūne perteklius. Taigi,
kaip sumažinti rūgš-
čių ir padidinti šarmin-
gumą organizme?
Atsakykite patys sau nuo-
širdžiai: ar jūsų organizmas nėra
pradėjęs rūgti? Tai nesunku išsi-
aiškinti. Begalinis įkyrus nuovar-
gis, kai vakarop visai išsi-
kvepiate, o ryte atsikeliate
nepailsėję. Sunku susi-
kaupti, mintys vis
nuklysta nežinia
kur? Limpa gripas ir
kitos infekcinės ligos,
oda sausėja, plaukai
slenka, nagai plo-
nėja ir lūžinėja.
Dar sąnarių ligos
kamuoti ima –
rūgštines atlie-
kas organizmas
stengiasi paversti
kietomis ir „išsandėliuoti“,
kad mažiau kenktų kūnui.
Ėda rėmuo? Na, tada labai
didelė tikimybė, kad „rūgstate“.
Jūsų žiniai, kraštutinė rūgštė-
jimo forma – vėžys.
Nieko negąsdindami sku-
bame pasidalinti patarimais. Ko
nevalgyti, kad nepradėtumėte
rūgti ar sustabdytumėte šį pro-
cesą?
Rūgštinantys produktai ne-
būtinai yra tie, kurie rūgštūs
savo skoniu. Netgi priešingai –
daugybė rūgštaus skonio pro-
duktų veikia šarminančiai.
Pavyzdžiui, vaisiuose ir uogose
yra daug citratų, kurie padeda
sujungti rūgštis organizme. Be
to, citratų pavidalu lengvai pasi-
savinami reikalingieji šarminiai
mikroelementai.
Taigi organizmą labiausiai
rūgština šie produktai: ankštinės
daržovės, druska, kava, alkoholi-
niai gėrimai, pasterizuotos sul-
tys, mėsa, žuvis, kiaušiniai, kruo-
pos. Taip pat – duona, bandelės,
saldumynai.
Blogą poveikį turi dirbtiniai
saldikliai, angliarūgštės priso-
drinti gėrimai. Pavyzdžiui, stik-
linę kolos praskiedus 5 litrais
vandens (maždaug tiek skysčių
yra organizme), po to dar rei-
kėtų supilti 40 stiklinių šarminio
vandens, kad vėl atsikurtų pra-
dinis vandens pH.
Tai nereiškia, kad rūgštinan-
čių produktų išvis negalima var-
toti. Tiesiog negalima jais pik-
tnaudžiauti arba išvis maitintis
vien tik jais. Tarkime, tik mėsa ir
duona.
Jeigu namuose
rengiate šventinį
vakarėlį,
neapsiribokite
vien tik
karnavaliniais
kostiumais.
Tegul pagrindiniu
vakaro akcentu
tampa temą
atitinkantis maistas –
jis sukurs ypatingą
nuotaiką, pamalonins
skrandžius, o
šeimininkams leis
pademonstruoti
kulinarinius
sugebėjimus.
Morenginis citrinų pyragas
JUMS REIKĖS:
250 ml cukraus
2 valg. šaukšt. miltų
3 valg. šaukšt. krakmolo
¼ arbat. šaukšt. druskos
350 ml vandens
2 citrinų
4 kiaušinių
GAMINIMAS:
Pirmiausia iškepki-
te tradicinį sviesti-
nės tešlos pagrindą.
Kol jis kepa, puode
išmaišykite didžią-
ją dalį (apie 240 ml)
cukraus, miltus, kra-
kmolą ir druską. Su-
pilkite vandenį, nutarkuokite nuo citri-
nų žievelę, supilkite išspaustas citrinų
sultis. Maišydami užvirinkite. Sudėki-
te sviestą. Atskirkite ir išplakite kiauši-
nių trynius, maišydami į juos supilkite
pusę cukraus sirupo. Grąžinkite mišinį
į puodą, kur laukia likęs sirupas. Mai-
šydami virinkite, kol sutirštės. Supilkite
ant apkeptos sviestinės tešlos.
Išplakite kiaušinių baltymus palengva
pildami likusį cukrų. Tai bus
viršutinė pyrago dalis. Pa-
skirstykite suformuoda-
mi spyglius iš kiauši-
nio baltymo.
Kepkite 10 min. iki
175 laipsnių įkaitin-
toje orkaitėje, kol
morengas gražiai pa-
ruduos.
Žaliasis viduramžių padažas
JUMS REIKĖS:
imbiero
cinamono
pipirų
muskato riešutų
gvazdikėlių
petražolių
šalavijų
kelių česnako
skiltelių
GAMINIMAS:
Pirmiausia sugrūda-
mi prieskoniai, po to
žalumynai – trečda-
lis šalavijų ir pe-
tražolės, dvi–trys skil-
telės česnako. Pilama
acto ar neprinokusių vy-
nuogių sulčių (galime
keisti citrinos sultimis).
Į visus padažus tais
laikais buvo deda-
ma druskos, o kad
sutirštėtų – duonos
minkštimo.
Viduramžių vakarėlis Flmų vakarėlis
ŠVENTINIAM STALUI
Kaštainiai – valgomi
mūsiškių kaštonų
giminaičiai. Daugeliui
pažįstami iš klasikinių
prancūzų literatūros
kūrinių, kuriuose yra
neatsiejama rudeninio
Paryžiaus peizažo detalė.
Paryžiaus gatvėse jie
kepami iki šiol, tačiau
dabar jų galima įsigyti ir
Lietuvos parduotuvėse.
Nusipirkus galima valgyti
kaip Paryžiaus gatvėje –
iškeptus orkaitėje.
Trinta kaštainių
sriuba
JUMS REIKĖS:
450 g nenuluptų kaštainių
1 duonos riekės
4 valg. šaukšt. alyvų aliejaus
2 valg. šaukšt. raudonojo vyno acto
620 ml sultinio
druskos, šviežiai maltų juodųjų pipirų ir žiupsnelio cina-
mono
GAMINIMAS:
Pirmiausia susidorokite su kaštainiais. Jų kiautus plokščiojoje da-
lyje įpjaukite kryželiu, sudėkite į keptuvę, užpilkite šaltu vande-
niu, kad apsemtų, įberkite druskos ir 20 min. pavirkite. Palikite
atvėsti vandenyje.
Po to nulupkite kaštainius ir rudą, prie vaisiaus prilipusią odelę.
Aliejuje pakepinkite duoną, su-
dėkite ją į virtuvinį kombainą,
įpilkite acto ir išsukite iki vien-
tisos masės.
Supilkite sultinį ir suberkite kaš-
tainius. Keletą kaštainių pasili-
kite – juos sukaposite ir užbars-
tysite ant sriubos. Plakite tol,
kol pasidarys tyrelė. Dabar ją
supilkite į prikaistuvį, pagar-
dinkite pipirais ir druska bei
cinamonu ir užkaitinkite. Pa-
puoškite kapotų kaštainių ga-
baliukais.
Kinkanų
padažas
JUMS REIKĖS:
svogūnų laiškų
1 arbat. šaukšt. tarkuoto imbiero
1 žaliosios citrinos žievelės
110 g kinkanų
½ kubelio daržovių sultinio
550 ml vandens
1 apelsino žievelės ir sulčių
3 valg. šaukšt. kukurūzų miltų
1–2 valg. šaukšt. cukraus
GAMINIMAS:
Į prikaistuvį supilkite vandenį, sudėkite svogūnus, imbie-
rą, smulkiai pjaustytas žaliosios citrinos žieveles, per pusę
perpjautus, be sėklų kinka-
nus, įmeskite sultinio ir vir-
kite 10–15 min.
Įmaišykite apelsino sultis,
žieveles ir kukurūzų miltus.
Maišydami užvirkite, pakai-
tinkite 2–3 min. Kai padažas
bus skaidrus ir tirštas, įber-
kite cukraus.
Šis padažas dera ir prie ve-
getariškų,
ir prie mėsos patiekalų.
Kinkanas – išvaizda apelsiną
primenantis alyvuogės dydžio
vaisius. Auga Azijoje ir
Okeanijoje. Dažniausiai iš jų
gaminamos uogienės, tačiau
virėjai pamėgo juos dėti
į salotas ar naudoti desertų
gamyboje.
Pastaruoju metu kinkanai
išpopuliarėjo kaip alkoholinių
kokteilių priedas. Juose gausu
vitaminų A ir C, magnio,
kalio, kalcio.
Suflė su anona
JUMS REIKĖS:
240 ml sutrintų anonos vaisių
6 kiaušinių
120 ml pieno
3 valg. šaukšt. cukraus
1 valg. šaukšt. apelsino sulčių
1 valg. šaukšt. miltų
1 valg. šaukšt. sviesto
GAMINIMAS:
Atskirtus kiaušinių baltymus palikite pastovėti kambario
temperatūroje. Tuo metu paruoškite pusantro litro talpos
suflė indą: ištepkite sviestu ir pabarstykite cukrumi. Indą
atšaldykite.
Nedideliame puode sumaišykite 2 šaukštus cukraus su
miltais, užpilkite pienu ir kaitinkite ant silpnos ugnies
maišydami, kol pradės tirštėti.
Išplakite kiaušinių trynius, sumaišykite su šiek tiek pie-
no padažo, vėliau viską supilkite į puodą su karštu pada-
žu. Kaitinkite, kol sutirštės, padėkite pravėsti. Įmaišyki-
te trintą anoną.
Po truputį suberdami šaukštą cukraus, išpla-
kite kiaušinių baltymus. Nupilkite 250 ml
plaktų baltymų, į juos per kelis kartus
įmaišykite pieno padažą.
Pilkite masę į atšaldytą indą ir pusvalan-
dį kepkite 190 laipsnių temperatūroje.
Suflė patiekite su apelsinų padažu.
Nuo Andų pakalnių kilę
anonos vaisiai inkų buvo
vadinami šaltomis krūtimis,
nes juos vaikams duodavo kaip
čiulptuką. Prinokę šie vaisiai
būna minkšti, kaip avokadai,
tačiau jei tokių nerandate
parduotuvėje – nieko tokio.
Kambario temperatūroje jis
pabaigs bręsti. Skoniu anona
primena bananų, braškių ir
anansų mišinį, o forma – širdį.
Inkai anonos vaisius laikė
afrodiziaku.
Karšto klimato zonose
augančių valgomųjų ybiškių
ankštys naudojamos
maistui. Yra daugybė jų
gaminimo būdų, tačiau
virėjai ypač pamėgę jas
dėti į sriubas bei troškinius.
Ybiškė išskiria lipnias sultis,
kurios natūraliai sutirština
šiuos patiekalus. Skoniu
ybiškės primena baklažaną,
yra puikus vitaminų A ir C
šaltinis.
Valgomosios ybiškės
jogurto padaže
JUMS REIKĖS:
kelių didelių saujų nuvalytų ybiškių
3 skiltelių česnako, 1 svogūno
1 arbat. šaukšt. kalendros
½ kumino
¾ stiklinės jogurto
½ stiklinės vandens
1 arbat. šaukšt. kukurūzų krakmolo
¼ arbat. šaukšt. maltos aitriosios paprikos, žiups-
nelio kario, ciberžolės, maltų juodųjų pipirų, drus-
kos, sviesto kepimui
GAMINIMAS:
Ybiškes nuplaukite ir nusausinkite, nupjaukite uodegėles. Jei
jos labai didelės, supjaustykite gabaliukais.
Svieste porą minučių pakepinkite smulkiai pjaustytus svogū-
nus, tuomet dėkite smulkintą česnaką ir pakepinkite, kol daržo-
vės švelniai paruduos. Į keptuvę suberkite ciberžolę, karį, kumi-
ną, juoduosius pipirus, pagrūstas arba tarp rankų patrintas
kalendras ir dar porą minučių pakepinkite. Tuomet
dėkite ybiškes ir viską dar šiek tiek apkepinki-
te. Supilkite pusę recepte nurodyto vandens
kiekio ir palikite troškintis tol, kol skystis iš-
garuos. Jogurtą gerai sumaišykite su likusiu
vandeniu ir krakmolu. Maišydami daržoves
supilkite jogurtą ir viską ant silpnos ugnies
palikite troškintis dar 10 min.
Valgyti galima su duona arba pita.
k
ATEITIS
Artėja juodojo vandens
drakono metai.
Astrologų teigimu,
ateinančius metus
valdysiantis drakonas
turėtų atnešti
entuziastingus ir
energingus laikus. Kita
vertus, gali netrūkti ir
šiurpių įvykių,
sukrėtimų.
Pasak astrologės, gamtos
mokslų daktarės Angelinos
Zalatorienės, 2012-ieji bus
nepamirštamų įvykių laikas.
„Drakono metai paprastai
įsivaizduojami kaip ypatingi ir
įdomūs. Juk drakonas vieninte-
lis metų globėjas, fantastinis
padaras, kuris gali skraidyti
neturėdamas sparnų. Manoma,
kad augalijos, gyvūnijos ir žmo-
nijos gyvybės energija ir yra ne
kas kita, o drakono kvėpavimas.
Rytiečiai ją vadina prana. Iš
esmės drakoniškoji energija
paprastai sukelia dideles žmo-
nių ambicijas. Rytiečiai dra-
kono metus laiko tinkamus šei-
mos reikalams bei vedyboms.
Manoma, kad drakono metais
gimę vaikai yra talentingi.
Tikima, kad verslo plėtra, naujų
idėjų paieškos gamyboje ir pre-
kyboje bei naujo verslo organi-
zavimas drakono metais yra
palankus visiems, ne tik dra-
kono metais gimusiems žmo-
nėms. Tai didelio entuziazmo ir
energijos laikas, kai pesimizmą
reikėtų keisti optimizmu ir
ugdyti pasitikėjimą savimi“, –
tvirtino A.Zalatorienė.
Pasak astrologės, drakono
metai gali būti nestabilūs, galimi
įvairūs grandioziniai dangaus
siurprizai, gaisrai, liūtys, uraga-
nai.
„Viskas, kas vyksta drakono
metais, nebūna vidutiniška: jei
audra – tai pražūtinga, jei
sėkmė – tai milžiniška, jei garbė
– tai verta ordino, jei pralaimė-
jimas – tai neeilinis, jei meilė –
tai visam gyvenimui, jei skan-
dalas – tai ilgai nepamirštamas“,
– kalbėjo A.Zalatorienė.
Su tuo sutinka ir parapsi-
chologas, astrologas Vladimi-
ras Azanovas. Jis teigia, kad
drakono valdomi 2012-ieji gali
būti sudėtingesni, nei ankstes-
nieji metai, tačiau Lietuva dide-
lių nelaimių turėtų išvengti.
„Kiti metai, mano manymu,
turėtų būti sunkesni – gali būti
kataklizmų. Mes gyvename prie
Baltijos jūros, todėl mūsų šalyje
nieko baisaus neturėtų įvykti.
Drakonas kažkuriuo būdu į nei-
giamą pusę gali paveikti eko-
nomiką. Visi neigiami pasakų
herojai yra destruktyvūs. Dra-
konas – ne išimtis“, – teigė
V.Azanovas.
Astrologo teigimu, neįma-
noma pasakyti, kuriems zodia-
ko ženklams kiti metai bus
palankūs, o kuriems – ne.
„Aš tuo netikiu – žmo-
gus yra savo likimo kalvis, juo-
lab kad žemės ašis pasisukusi ir
zodiako ženklai nebeatitinka ir
tikėti horoskopais yra iliuzija“,
– tvirtino parapsichologas.
Pasak A.Zalatorienės, kitų
metų simbolis – vanduo – žymi
itin emocingą laikmetį. Astro-
logės teigimu, vandens stichijos
globojami žmonės pasižymi
lankstumu, intuicija, oratori-
niais gebėjimais.
„Drakonas drakonui nelygu,
nes metai turi ir daugelį kitų
simbolių, skirtingas globo-
jančias stichijas, spalvas ir
dangaus šviesulius. Van-
duo valdo ugnį. Vandenį valdo
žemė. Vandens struktūra taip
pat ypatinga, ji kinta nuo tem-
peratūros, todėl vanduo gali
tapti garais, ledu. Vanduo šiaip
yra bespalvis, tačiau sąveikau-
damas su aplinka įgyja tam tikrą
spalvą: mes matome smaragdinį
ežerą, raudoną jūrą, žalią bangą.
Juodas vanduo skamba gana
nepatraukliai. Čia jau nuo žmo-
nių minčių ir darbų priklausys,
kokia spalva vyraus 2012 m.
Kokios emocijos – tokia ir
spalva“, – tikino A.Zalatorienė.
A.Zalatorienė ramina visus,
kuriuos baimina majų progno-
zės, skelbiančios, kad 2012 m.
gruodį gresia pasaulio pabaiga.
„Data 2012 12 21 žymi tuo,
kad ja baigiasi didysis 5125
metų ciklas. Vienas ciklas bai-
giasi, prasideda kitas, viena
savaitė baigiasi, prasideda kita,
vieni metai baigiasi, prasideda
kiti... Tai apie kokią pasaulio
pabaigą mes kalbame?“ – klausė
gamtos mokslų daktarė.
Tam pritarė ir V.Azanovas:
„Reikia gerai maitintis ir neimti
į galvą – nebus jokios pasaulio
pabaigos. Žmonija laikui bėgant
pati padarys pasaulio pabaigą, o
ne kokios nors atmosferinės
jėgos.“
„Pagal majų Amžinąjį kalen-
dorių 2012 metai prasidės vasa-
rio 22 dieną ir yra vadinami
smilkalų arba pagal actekus –
žemės drebėjimo – metais.
Metų simbolis – smilkalai –
suprantamas kaip mąstymo
procesas. Smilkalų dūmelis
pamažu kyla aukštyn į dangų ir
pasiekia jį arba ne. Dangų pasie-
kia tos mūsų mintys, kurios yra
tikros, teisingos ir protingos.
Smilkalai vadinami dangaus
smegenimis.
Fiziniame žmogaus kūne šį
simbolį atitinka burna, iš kurios
sklinda mintys, išreikštos
žodžiais. Mintys – energijos
kibirkštys. Netikėtai kilusios
mintys atkeliauja iki burnos ir iš
jos „išsigarina“ žodžiai ir paža-
dina veiksmą. Smilkalus, žemės
drebėjimą, kalbėjimą ir minti-
jimą jungia bendras požymis –
judėjimas. Judėjimo procesas
gali būti kūryba, gali būti ir tuš-
čias plepėjimas. Šių metų svar-
biausias veikėjas žmogus-mąs-
tytojas yra ne tik mąstantis, bet
ir aktyvus. Tegu smegenys
gamina mintis, veiksmai jas rea-
lizuoja, o darbo rezultatas vėl
duoda peno protui.
Mąstymas yra laikomas
gyvenimo varikliu. Tik yra vie-
nas klausimas: ar protingoje
galvoje kilusi idėja bus pasau-
liui naudinga, ar išnyks kaip
dūmas ore, nepasiekęs dangaus,
ar ištarti mūsų žodžiai privers
suklusti žmones, ar, priešingai,
paskatins kuo greičiau ir toliau
bėgti nuo varginančios tušty-
bės?..“ – klausė A.Zalatorienė.
K
r
i
s
t
i
n
a

M
a
ž
e
i
k
a
i
t
ė
RENGINIAI
Gruodžio 10 d., šeštadienis
19 val.
Žvejų rūmai (Taikos pr. 70)
O.Koršunovo režisuotas
spektaklis „Vasarvidžio nakties
sapnas“ pagal V.Šekspyro pjesę.
Bilietas – 35–65 Lt
Gruodžio 14 d., trečiadienis
18 val.
Koncertų salė (Šaulių g. 36)
Šventinės klasikos festivalio
„Salve Musica“ koncertas
„Čekijos svajos.
Geroji meditacija“. Gros
Čekijos klarnetų kvartetas
„Clarinet Factory“.
Bilietas – 20, 30, 50 Lt

Gruodžio 15 d., ketvirtadienis
13 val.
Žvejų rūmai
Klaipėdos dramos teatro
premjera – spektaklis
„Katės namai“.
Bilietas – 18 Lt
18 val.
Žvejų rūmai
Klaipėdos Pilies teatro
premjera „Amokas“ pagal
S.Cveigo kūrinį. Vaidina
aktorius Gintaras Čajauskas.
Bilietas – 17 Lt
Gruodžio 16 d., penktadienis
18 val.
Koncertų salė
Šventinės klasikos festivalio
„Salve Musica“ koncertas
„Kalėdų belaukiant“.
Gros rankinių varpų ansamblis
„Arsis“ iš Estijos.
Bilietas – 15, 20, 30 Lt
Gruodžio 17 d., šeštadienis
11 val.
Žvejų rūmai
Choreografinė-muzikinė
pasaka „Coliukė“. Spektaklyje
skambės J.Bramso,
O.Čaikovskio muzika.
Bilietas – 18 Lt
18.30 val.
Klaipėdos valstybinis
muzikinis teatras
Operetė „Balius Savojoje“.
Bilietas – 29 Lt
Gruodžio 18 d., sekmadienis
17 val.
Klaipėdos valstybinis
muzikinis teatras
Teatralizuotas koncertas
„Spragtukas 3D“.
Bilietas – 14 Lt
18 val.
„Švyturio“ arena
Miuziklas „Velnio nuotaka“.
Dainuos Evelina Anusauskaitė,
Povilas Meškėla, Donatas
Montvydas, Jeronimas Milius
ir kt.
Bilietas – 71–126 Lt
19 val.
Koncertų salė
Latvijos violončelininkų trio
„Melo-M“ koncertas „Around
the world“. Programoje –
įvairių muzikos stilių paletė:
nuo suomiškos polkos iki
grupės „Coldplay“ kūrinių.
Bilietas – 33–53 Lt
Gruodžio 21 d., trečiadienis
12 val.
Koncertų salė
Šventinės klasikos festivalio
„Salve Musica“ muzikinis
spektaklis visai šeimai „Sofija
muzikuoja“. Gros Klaipėdos
kamerinis orkestras.
Bilietas – 15 Lt
19 val.
Žvejų rūmai
Andriaus Mamontovo
naujausio albumo
„Elektroninis Dievas“
pristatymas.
Bilietas – 30–60 Lt
Gruodžio 22 d., ketvirtadienis
18 val.
Koncertų salė
Šventinės klasikos festivalio
„Salve Musica“ tango opera
„Maria del Buenos Aires“.
Dainuos solistai
Evelina Sašenko ir
Eugenijus Chrebtovas.
Bilietas – 20, 30, 50 Lt
Gruodžio 23 d., penktadienis
18 val.
Koncertų salė
Manto ir Kauno
bigbendo koncertas
„Frank Sinatra show“.
Šis koncertas papildytas gerai
žinomais kūriniais, tarp kurių
– ironiškoji „Lave and
Married“, „Let it Snow“ bei
„Santa Claus is
coming to town“.
Bilietas – 53–73 Lt
Gruodžio 25 d., sekmadienis
16 val.
Laikrodžių muziejaus kiemelis
Šventinės klasikos festivalio
„Salve Musica“ kalėdinis
Klaipėdos kariliono koncertas.
Gros karilionininkai Kęstutis
Kačinskas ir Stanislovas
Žilevičius.
Nemokamai
19 val.
„Švyturio“ arena
Koncertas „Liepsnojantis
Kalėdų ledas“. Šoks geriausia
visų laikų Lietuvos čiuožėjų
pora Povilas Vanagas ir
Margarita Drobiazko.
Bilietas – 80–160 Lt
Gruodžio 26 d., pirmadienis
18 val.
Koncertų salė
„Memelio džiazo klubas“
pristato tradicinį vakarą-
koncertą „Džiazo Kalėdos“.
Programoje – Klaipėdos
džiazo elitas.
Bilietas – 33–53 Lt
20 val.
„Vakario“ renginių salė
Jurgos Šeduikytės koncertas.
Bilietas – 39–49 Lt
Gruodžio 28 d., trečiadienis
12 val.
Koncertų salė
Sankt Peterburgo operetės
teatro muzikinė pasaka
„Snieguolė ir stebuklingi
Naujieji metai“.
Bilietas – 33–53 Lt
18 val.
Žvejų rūmai
Klaipėdos dramos teatro
spektaklis „Viskas apie
moteris“.
Bilietas – 23–28 Lt
19 val.
Koncertų salė
Sankt Peterburgo operetės
teatro spektaklis
„Linksmoji našlė“.
Bilietas – 38–63 Lt
Gruodžio 29 d., ketvirtadienis
18.30 val.
Klaipėdos valstybinis
muzikinis teatras
„Operetė – mano meilė“
su Deivydu Norvilu ir
Renata Voitechovskaja.
Bilietas – 49 Lt
19 val.
Žvejų rūmai
Aido Giniočio autorinių dainų
koncertas „Juodraštis“.
Bilietas – 25–30 Lt
20 val.
„Švyturio“ arena
SEL koncertas „Energija ateina“.
Bilietas – 79–99 Lt
Gruodžio 30 d., penktadienis
20 val.
Koncertų salė
Marijono Mikutavičiaus ir
grupės akustinis koncertas
„Man patinka Kalėdos“.
Bilietas – 53–73 Lt
Gruodžio 31 d., šeštadienis
17 val.
Klaipėdos valstybinis
muzikinis teatras
Operetė „Šikšnosparnis“.
Bilietas – 69–152 Lt
18 val.
Žvejų rūmai
Naujametinis grupės
„Rondo“ koncertas.
Bilietas – 40–60 Lt
18 val.
Koncertų salė
Festivalio „Salve Musica“
koncertas „Te žėrintys garsai
taures pripildo!“ Koncertuos
Klaipėdos kamerinis orkestras
ir vokalinė grupė „Cappella‘A“.
Bilietas – 80–100 Lt
23.30 val.
Laikrodžių muziejaus kiemelis
Naujametinis Klaipėdos
kariliono koncertas.
Gros Kęstutis Kačinskas,
Stanislovas Žilevičius.
Nemokamai
SVETUR
2011 GRUODŽIO 9 D., PENKTADIENIS
7 ŪKIŠKAS POŽIŪRIS /
Atsižvelgus į priemonės
aktualumą, paraiškas pagal
Lietuvos kaimo plėtros
2007–2013 metų programos
(KPP) priemonės
„Miškininkystės potencialo
atkūrimas ir prevencinių
priemonių įdiegimas“ pirmąją
veiklos sritį „Stichinių
nelaimių ir gaisrų pažeistų
miškų atkūrimas ir prevencinės
priemonės“ miškininkai šiemet
gali teikti jau antrąjį kartą. Šis
paraiškų rinkimo etapas tęsiasi
iki gruodžio 16 d.
Parama teikia galimybių
Šalči ni nkų rajone gyvenantis
Virginijus Gustas paraišką pagal
pirmąją priemonės sritį pateikė jam
priklausančiam miškui Varėnos ra-
jone atkurti. Vyriškis pasakojo, kad
šis plotas buvo pažeistas per 2010 m.
siautusią audrą. Iš viso buvo pažeista
apie trečdalis šio sklypo – 5 hekta-
rai miško. „Nuostolių padaryta ne-
mažai, paraiškoje nurodyta suma su
mano lėšomis – apie 90 000 Lt“, –
sakė V. Gustas.
Miško atkūrimo darbus vyriš-
kiui atliko konkurso būdu išrinkta
įmonė. „Miškas šiais metais jau at-
sodintas bei patikrintas – plotas da-
bar atrodo puikiai“, – pasakojo pa-
reiškėjas. Jis sakė, jog pavasarį, jei
bus neprigijusių sodmenų, vyks miš-
ko papildymas. V. Gustas pasako-
jo, jog miško atkūrimo darbus ren-
gė ne tik norėdamas laikytis miško-
tvarkos taisyklių, bet ir dėl savo šei-
mos: „Juk augini mišką sau, be to,
yra ir vaikai.“
V. Gusto nuomone, pagal prie-
monę teikiamos lėšos teikia naudą
nuniokotų miškų savininkams. „Pa-
rama suteikia galimybių. Be to, taip
skatinama ir ekonomika“, – sakė vy-
riškis. Pasak jo, kadangi nuniokotą
mišką reikia atsodinti net ir negau-
nant paramos, teikiamos lėšos tampa
didele pagalba atkuriant mišką.
Aktyvumą lėmė stichija
Pagal abi priemonės veiklos sri-
tis miškų savininkai ir valdytojai pa-
raiškas galėjo teikti dar metų pra-
džioje, nuo sausio 31 d. iki kovo 25 d.
Tuomet buvo surinktos 88 paraiš-
kos, kuriose prašoma paramos su-
ma projektams įgyvendinti siekė
14,9 mln. Lt. Lapkričio mėnesį pa-
skelbtas naujas paraiškų rinkimo
etapas– šįkart nuo lapkričio 14 d.
paraiškos renkamos tik pagal pir-
mąją programos veiklos sritį. Pa-
sak Nacionalinės mokėjimo agen-
tūros prie Žemės ūkio ministerijos
(NMA) Metodikų rengimo posky-
rio vyriausiosios specialistės Jolitos
Matulienės, tai, ar daug pareiškėjų
kreipsis paramos, nustatyti sudėtin-
ga. „Ši priemonė susijusi su stichi-
nėmis nelaimėmis bei gaisrais, ku-
rie taip dažnai nepasitaiko“, - sakė
specialistė.
Per paraiškų rinkimą metų pra-
džioje, pagal priemonės veiklos sritį
„Stichinių nelaimių ir gaisrų pažeis-
tų miškų atkūrimas ir prevencinės
priemonės“ buvo surinktos 84 paraiš-
kos. Tai – didžiausias pagal šią sritį
pateiktas jų skaičius per visą progra-
minį laikotarpį. Išaugusį pareiškėjų
susidomėjimą priemone lėmė 2010 m.
Lietuvoje siautęs škvalas, kurio pa-
daryti nuostoliai šalyje siekė 30–
40 mln. litų. Audros metu labiau-
siai nukentėjo Alytaus, Kaišiadorių,
Kauno, Prienų, Švenčionėlių, Trakų
bei Varėnos rajonų miškai.
Priemonės aktualumas lėmė tai,
kad jos įgyvendinimui šiemet papil-
domai skirta 6 mln. Lt lėšų. Jos bu-
vo perskirstytos iš mažiau populia-
rių KPP II krypties priemonių biu-
džeto. Šiuo metu suma 2007–2011
metų projektams finansuoti siekia
57,9 mln. Lt. Programos pradžioje
priemonės įgyvendinimui iki 2013 m.
buvo suplanuotas beveik 51,8 mln. Lt
biudžetas.
Nustatyti kriterijai
pareiškėjams
Paraiškas pagal priemonę gali
teikti tiek privačių miškų savinin-
kai, tiek valstybinių miškų valdy-
tojai. „Iki paraiškos pateikimo pa-
reiškėjas turi būti užregistravęs val-
dos duomenis Lietuvos Respublikos
žemės ūkio ir kaimo verslo registre
bei užtikrinti tinkamą projekto fi-
nansavimo šaltinį“, – keletą pareiš-
kėjams keliamų kriterijų paminėjo
NMA specialistė J. Matulienė.
Visi reikalavimai, kuriuos turi
tenkinti pareiškėjas, pretenduoda-
mas į paramą, yra išdėstyti priemo-
nės įgyvendinimo taisyklėse.
Pareiškėjams keliami reikalavi-
mai priklauso ir nuo to, kokius dar-
bus jie planuoja atlikti savo miško
valdoje. Jei plotas nėra nukentėjęs
nuo stichinės nelaimės, tačiau jame
norima įrengti, atnaujinti bei pri-
žiūrėti prevencines priemones nuo
gaisrų, tuomet miško teritorija turi
priklausyti didelės ar vidutinės gais-
rų rizikos plotams pagal patvirtintą
Lietuvos Respublikos miškų gaisrin-
gumo žemėlapį. Kai miško plote yra
įrengiamos priešgaisrinės juostos,
sklypas negali būti remiamas pagal
KPP priemonę „Agrarinės aplinko-
saugos išmokos“ bei miško apželdi-
nimo priemones.
Jei parama norima finansuoti nuo
gaisro, škvalo ar kitos stichinės ne-
laimės nukentėjusio miško atkūri-
mo darbus, jo plotas negali būti ma-
žesnis nei 0,5 ha. Be to, jis turi ati-
tikti pažeisto miško kriterijus – tai
reiškia, kad dėl abiotinių veiksnių
(sausros, vėjo, sniego, potvynio ir
kt.), gaisrų, ligų ar kenkėjų jame tu-
ri būti sunaikinta arba džiūti ne ma-
žiau kaip 50 proc. medžių.
Parama – už
nurodytus darbus
Didžiausia paramos suma, skiria-
ma vienam projektui, yra 345 280 Lt.
Paramos dydis priklauso nuo to, ko-
kias būtinas ir tinkamas finansuo-
ti išlaidas pareiškėjas patiria atkur-
damas mišką ar įrengdamas, atnau-
jindamas ir prižiūrėdamas preven-
cines priemones nuo gaisrų. Iš viso
miško savininkui ar valdytojui ga-
li būti kompensuojama iki 80 proc.
šių lėšų, o likusią išlaidų dalį pareiš-
kėjas turi padengti pats.
Parama finansuojami tik priemo-
nės įgyvendinimo taisyklėse nusta-
tyti miško atkūrimo bei gaisrų pre-
vencinių priemonių įrengimo, atnau-
jinimo ir priežiūros darbai. „Kom-
pensuojamos pažeistų miško plotų
atkūrimo išlaidos – ploto sutvarky-
mas, išvalymas, miško sodmenų įsi-
gijimas, jų transportavimas, dirvos
paruošimas, žuvusių želdinių atso-
dinimas ir jų apsaugos priemonės“, –
vardijo NMA specialistė J. Matu-
lienė. Jei pareiškėjas paramą skiria
gaisrų prevencinėms priemonėms,
tuomet paramos lėšomis gali būti
finansuojamas priešgaisrinių bar-
jerų, mineralizuotų juostų, lapuo-
čių medžių rūšių juostų įrengimas,
atnaujinimas ar priežiūra.
Pateikti pažymas
bei projektus
Kartu su paraiška miško savi-
ninkas arba valdytojas taip pat turi
pateikti ir miško valdos nuosavybės
ar valdymo teisę patvirtinantį doku-
mentą bei projekto finansavimą už-
tikrinantį dokumentą. „Tuo atveju,
jei miško valda yra valdoma bendro-
sios, dalinės arba jungtinės nuosa-
vybės teise, pareiškėjas turi pateik-
ti bendraturčių sutikimą, kad
projekto vykdytojui leidžiama
vykdyti numatytas investici-
jas“, – pabrėžė NMA specia-
listė J. Matulienė.
Tai, kokias papildomas pa-
žymas ar projektus turi pa-
teikti pareiškėjas, lemia miš-
ko plote planuojamos veiklos
pobūdis. Atliekant miško atkūrimo
darbus, kartu su paraiška, reikia pa-
teikti ir pažymą dėl stichinės nelai-
mės ar gaisro pažeisto miško nusta-
tymo fakto bei stichinių nelaimių ar
gaisrų pažeisto miško ploto atkūrimo
projektą. Be to, tuo atveju, kai pažeis-
tame miške bus atliekami miško kir-
timo darbai, turi būti pateikiamas ir
leidimas kirsti mišką ar pranešimas
apie ketinimą kirsti mišką.
Jei parama finansuojamas pre-
venci nių priemonių mi ško plote
įdiegimas, atnaujinimas ar priežiū-
ra, pareiškėjas turi papildomai pa-
teikti sudarytą miškotvarkos pro-
jektą bei pažymą dėl miško teritori-
jos priskyrimo didelės ar vidutinės
gaisrų rizikos plotams. Be šių doku-
mentų, turėtų būti pateikti ir kiti pa-
gal šią veiklos sritį reikalaujami pa-
teikti dokumentai.
Pareiškėjams keliami reikalavimai priklauso nuo to, kokius darbus jie planuoja
atlikti savo miško valdoje. Kasparo Ragausko nuotr.
Miškai atkuriami ir saugomi
Europos S¹jungos lėšomis
Užsk. Nr. 298447
Su paraiška paramai pagal
priemonės „Miškininkystės
potencialo atkūrimas ir
prevencinių priemonių įdiegimas“
pirmąją veiklos sritį gauti
pateikiami dokumentai:
Projekto finansavimo šaltinį
užtikrinantys dokumentai;
Stichinių nelaimių ar gaisrų
pažeisto miško ploto
atkūrimo projektas (jei
paramos prašoma pažeistam
miškui atkurti);
Miškotvarkos projektas (jei
paramos prašoma gaisrų
prevencinėms priemonėms);
Pažyma dėl stichinės nelaimės
ar gaisro pažeisto miško
nustatymo fakto (jei paramos
prašoma pažeisto miško
atkūrimui);
Pažyma dėl miško teritorijos
priskyrimo didelės ar
vidutinės gaisrų rizikos
plotams (jei paramos
prašoma gaisrų prevencinėms
priemonėms);
Asmens tapatybê
patvirtinantis dokumentas;
Juridinio asmens registravimo
pažymėjimas (jei reikia);
Juridinio asmens steigimo
dokumentai (jei reikia);
Juridinio asmens
kompetentingo organo
pritarimo projektui protokolo
išrašas (jei reikia);
Komerciniai pasiūlymai ar
pan.;
Dokumentai, patvirtinantys
nekilnojamojo turto,
tiesiogiai susijusio su
projektu, valdymo fakt¹;
Leidimas kirsti mišk¹ arba
pranešimas apie ketinim¹
kirsti mišk¹ (jei reikia) (jei
paramos prašoma nuo
stichijos nukentėjusio miško
ploto sutvarkymui);
Kiti dokumentai.













SVARBU
Tai, kokias papildomas
pažymas ar projektus
turi pateikti pareiškėjas,
lemia miško plote
planuojamos veiklos
pobūdis.
Asmenys, pateikę paraiškas NMA administruojamai paramai gauti ir
besinaudoję „Snoro“ paslaugomis, pakeisti banko sąskaitas gali dviem
būdais:
1) Teikdami raštišką prašymą. Jį pasirašiusio asmens parašo tikrumas turi
būti paliudytas notaro arba seniūno Lietuvos Respublikos notariato įstatymo
nustatyta tvarka. Paliudyti pasirašiusiojo asmens parašo tikrumą taip pat gali
NMA darbuotojas.
2) Naudodamiesi informaciniu portalu http://portal.nma.lt,
prie jo prisijungę per elektroninės bankininkystės sistemą.
Pareiškėjų ir paramos gavėjų kontaktinius duomenis bei sąskaitos banke
numerį, naudodamiesi elektroninės bankininkystės paslaugomis, gali keisti ir
pareiškėjų bei paramos gavėjų įgalioti atstovai, kai paramos gavėjas pateikia
NMA parašu patvirtintą prašymą, prie kurio būtų pridėtas notaro (fziniam
asmeniui) ar įmonės vadovo patvirtintas įgaliojimas.
Daugiau informacijos – internetinėje svetainėje www.nma.lt.
BESINAUDOJUSIEMS
„SNORO“ PASLAUGOMIS!
AUDRIUS ŽUKAUSKAS
20
2011 GRUODŽIO 9 D., PENKTADIENIS
/ SKELBIMAI
www.krizesiveikimas.lt
Baldai
Baldai ir interjero detalės prabangiems
namams. Didelis pasirinkimas, paga-
minta Indonezijoje. Tel. 8 600 14661,
Kaune.
Gyvūnai
2011-12-05 Klaipėdoje, Šiaurinio pr.
rajone priklydo jauna juoda kalytė
apie 3 mėn., su dviem antkakliais
baltos ir žalios spalvos.Butu smagu,
kad informacija pasklistų plačiau ir
pasiektų šeimininkus. Šunelis yra pri-
žiūrėtas, grazus, bet liūdnas. Kreiptis
tel. 8-618-41103, Pievų g. 19.
Grožis, sveikata
IŠBLAIVINIMAS VISĄ PARĄ. Priklau-
somybės ligų gydymas. Tel. 8 606
91150.
KARDIOLOGINĖ REABILITACIJA IR PRO-
FILAKTIKA! LSMU Psichofziologijos ir
reabilitacijos instituto klinika kviečia
gydytis ir ilsėtis PALANGOJE. Kardiolo-
go konsultacija, gydymas, procedūros,
gyvenimas su maitinimu (3k./d.) tik 98
Lt. Poilsis - proflaktika (maitinimas 3k./d.)
- 79 Lt. Tel. 8 460 30027 arba 8 618 41860,
klinika@ktl.mii.lt, www.pri.kmu.lt.
Kita
Mokslas
Centre esanti vairavimo mokykla „Venjo-
ra“ renka naujas grupes (B kat.) Nuolai-
dos studentams! Herkaus Manto g. 31,
ŽEMAITIJA (IIIa.), tel. 8 46 210363, el.p.
venjora@gmail.com
Nekilnojamasis turtas
IŠNUOMOJAMOS VIENATŪRĖS , ŠIL-
DOMOS PATALPOS 400 KV. M + 600
KV.M, JAKAI. KAINA – 4 LT KV.M.
TEL. 8 698 75520.
KALĖDINĖS NUOLAIDOS biurų ir preky-
bviečių nuomai miesto centre!!! AKCIJA
galioja visą gruodžio mėn.! Adresas H.
Manto g. 36, Klaipėda, tel. 8 650 79600.
Perku mišką, žemės grąžinimo doku-
mentus išvadas.Tel. 8 699 32443.
Naujai atidaromi senelių namai. Pri-
imami seneliai gyvenimui ir globai.
Tel.:8 645 84714, 8 686 97580.
Parduodu dirbantį rusų suvirini-
mo aparatą 250 A. Kaina 200 Lt.
Tel. 8 614 50493.
Prekyba STOGŲ FASADŲ dangomis, lie-
taus sistemomis. Stogų dengimo darbai.
Tel. 8 646 71888.
„VELNIO ADVOKATAS“ – mes laimime
visas bylas, kurias apsiimame vesti?!
Tel.: 8 687 40 002, Tel./fax: (8-5) 237
58 26.
Greiti vartojimo kreditai nuo 200 Lt iki
5000 Lt Registruokitės interneteu www.
Creditor.lt ir gaukite! PIRMAS KREDITAS
NEMOKAMAI! Tel. 8 638 88832.
UAB "Turbobitas" nebrangiai ko-
pijuoja, spausdina, skanuoja.
Tel. 8 672 92801.
UAB„Turbobitas“nebrangiai, kokybiš-
kai ir greitai remontuoja stacionarius
bei nešiojamuosius kompiuterius.
Tel. 8 672 92801.
UAB „Kraustymo komanda” - profesio-
nalios kraustymo paslaugos įmonėms
ir gyventojams. Tel. 8 618 77 600,
www.kraustymokomanda.lt
Perkame dirbama žemę ir pievas visoje
Lietuvoje, brandų mišką. Gali būti išnuo-
mota. Tel.: 8 670 23652, 8 676 41155.
Perkame mišką su žeme arba iškirtimui
visoje Lietuvoje. Tel. 8 698 55325, www.
dzukijosmediena.lt.
Reikalingi PVC grindų klojėjai dirbti Nor-
vegijoje. Privalumai: patirtis, anglų kalba.
Kreiptis tel. 8 606 11813.
Autoservisui Klaipėdoje reikalingi paruo-
šėjai, dažytojai su patirtim, atlyginimas
3000–5000 Lt. Tel. 8 672 22722.
Valymo paslaugų įmonei reikalingi
kvalifkuoti darbuotojai spec. valy-
mo darbams. Turėti B kategorijos
vairuotojo pažymėjimą, privalumas
E kat. Tel. pasiteirauti: 8 46 414009,
8 657 94361 (nuo 8.00-17.00 darbo
dienomis), info@svarosartele.lt ,to-
mas@svarosartele.lt.
Įmonei muitinės sandėliuose Klaipėdo-
je reikalingi: sandėlininkas (-ė), rietuvės
vairuotojas. Reikalavimai - darbo patirtis,
krautuvo, rietuvėsvairuotojopažymėjimas.
Tel. 8 686 58929.
Statyba, remonto darbai Transportas
Pranešimai
ALUPLAST, AVANGARDE, VEKA
plastikiniams langams nuolai-
dos iki 60 proc. Šarvuotos durys.
Tel.: 8 685 05039, 8 685 05067.
Kiekvieną savaitę vežame keleivius,
siuntinius, Lietuva - Anglija. Tvarkin-
gas mikroautobusas, patyrę vairuoto-
jai paiims iš namų ir pristatys į vietą.
Tel.: 8 636 75597, + 447 423721702.
Kilimų, minkštų baldų valymas. Valy-
mas po statybos ir remonto darbų.
Tel.: 8 657 94361, 8 657 94363.
PIGUSBALDŲIRKROVINIŲPERVEŽIMAS.
Tel. 8 679 93713.
Parduoda
Malkos kurui: beržų, juodalksnių,
skaldytos, kaladėmis, galima 2-3
metrų supjautas, pjuvenos. www.
malkoskurui.lt, Tel.: 459400, 8 670
23004.
SENI BALDAI - SENAM TURGUJE.
Tel. 8 656 53759.
Perka
PirkčiauYG-019Amarkėspaspirtuką.
Tel. 8 68851295.
Pirkčiauautomobilį, mikroautobusąsu
variklio, važiuoklės ar kėbulo defektu,
gali būti nevažiuojantis be techninės
apžiūros. Tel. 8 699 26850.
Perka žemę, mišką visoje Lietuvo-
je, tinka apleista, išnuomota, su
bendraturčiais. Greitai sutvarko
dokumentus, atsiskaito iš karto.
Tel. 8 671 08059.
IŠSINUOMUOČIAU 1 K. BUTĄ
IKI 300 LT + PATARNAVIMAI.
TEL. 8 645 5546.
„B“ kategorijos vairavimo kursai.
Papildomas vairavimas. Šviesos g.
3 (Mažojo km./ Miško raj.). Tel.: 8 46
257560, 8 686 84759, 8 655 13829,
www.bkucentras.lt.
Paslaugų tinklas „Copy1“ Klaipėdoje nuolatiniam darbui ieško pardavėjos (-o)–ga-
mybininkės (-o). Reikalavimai: puikūs bendravimo įgūdžiai, atsakingumas, noras
dirbti, savarankiškumas, darbas kompiuteriu (MS Of ce, CorelDraw pagrindai).
CV siųsti klaipeda@copy1.lt
Siūlo darbą
KALĖDINĖ AKCIJA itališkiems
maisto produktams parduotu-
vėje „Meidita“, Dubysos g. 23,
tel. 8 674 56507.
DĖMESIO! Kavinėje Dariaus ir Girėno
g. 10, ruošiame banketus, furšetu. Ge-
dulingus pietus - nuo 12 Lt asmeniui.
Tel.: 8 608 90318, 8 616 24708.
SUPERKAMEĮVAIRIŲMARKIŲAUTO-
MOBILIUS. ATSISKAITOME IŠ KAR-
TO, DIRBAME BE POILSIO DIENŲ.
Tel. 8 600 08276.
Pirkčiauautomobilį, mikroautobusąsu
variklio, važiuoklės ar kėbulo defektu,
gali būti nevažiuojantis be techninės
apžiūros. Tel. 8 699 26850.
BRANGIAI SUPERKAME AUTOMOBI-
LIUS. NUO 2000 IKI 2011 M. TEL. 8 605
11996.
Perkame įvairių markių automobilius,
gali būti su defektais ar be jų. Atsiskai-
tome iš karto. Pasiimame patys. Tel. 8
648 21921.
Vidaus apdaila, laiptinių remontas,
sienų šiltinimas, kapitalinis butų
ir namų remontas, santechnika.
Rekomendacijos. Medžiagų pri-
statymas. Tel. 8 657 92330.
Balkonų, terasų stiklinimas stum-
domomis aliuminio konstrukci-
jomis. Plastikiniai langai, roletai,
žaliuzės. Dubysos g. 25-207 kab.,
(II a.), el.p klaipeda@sistemax.lt.
Tel.: 8 46 496873, 8 675 66117, 8 601
05036, www.sistemax.lt
DINGUSIŲ ŽMONIŲ
PAI EŠKA
www.inspectorsoffice.eu
Paslaugos
8 / SKELBIMAI
Nuo 2009 m. gegužės 1 d. pagal „Žmogiš-
kųjų išteklių plėtros“ veiksmų programos
1 prioriteto „Kokybiškas užimtumas ir
socialinė aprėptis“ įgyvendinimo priemo-
nę „Žmogiškųjų išteklių tobulinimas įmo-
nėse“ gydomajame ir poilsio SPA centre
„SPA Vilnius“ vykdomas darbuotojų kva-
lifikacijos kėlimo projektas „SPA Vilniaus
akademija“.
Projekto metu planuojama apmokyti
280 darbuotojų, lavinti jų bendruosius bei
specialiuosius gebėjimus bei paruošti 21
profesijos mokytoją, kurie ateityje vykdys
mokymus naujiems darbuotojams.
Surengti mokymai apims tiek pagrindi-
nių, tiek specialiųjų įgūdžių ugdymą, kurie
yra reikalingi visapusiškam darbuotojų
parengimui, kad visi bendrovės darbuoto-
jai prisitaikytų prie sparčiai besikeičiančių
darbo sąlygų.
Įgyvendinus projektą, jo rezultatai leis
suformuoti brandų įvairiapusiška kompe-
tencija pasižyminčių darbuotojų kolekty-
vą, bus sustiprintos įmonės darbuotojų
pozicijos darbo rinkoje, racionalizuotas
bendrovės darbo organizavimas.
Projektas prisidės prie nuolatinio dar-
buotojų mokymo ir vystymo, susiformuos
nuolatinio kvalifikacijos kėlimo kultūra.
Projekto įgyvendinimo metu parengtos
mokymo programos, mokymo programų
medžiaga, testai, mokymų rengimo ir
įvertinimo metodika bus naudojamos vė-
liau bendrovėje organizuojant ir pravedant
mokymus naujiems darbuotojams – taip
bus užtikrintas projekto tęstinumas.
Iki 2011 m. rugsėjo 30 dienos jau buvo
apmokyta 190 darbuotojų. Numatoma
projekto pabaiga – 2012 m. balandžio 30
d. ESFA šiam projektui skyrė 546 271 Lt ,
„SPA Vilnius“ įsipareigojo skirti 453 923
Lt. Viso projekto vertė – 1 000 194 Lt.
Daugiau informacijos
www.spa-vilnius.lt
PROJEKTAS „SPA VILNIAUS AKADEMIJA“
UAb ,||toro |r Ko¨
re||o||rços.
DFC>9?HICHC>5G
8UfVcdcVãX]g.
v|dous |r |ou|o vordert|e||o
|e| ruote|µ µroje|tov|ros,
µroje|tµ oro||îe.
FY]_U`Uj]aU].
c retµ µot|rt|s µroje|tuojort
vordert|e||o |r ruote|µ s|steros,
]µot|rço stot|r|o µroje|to do||es
vodovo otestotos.
;mjYb]acUdfU×ma{g]êgh]
µersoro|osG||toro·çrouµ.cor.
!e|. µos|te|rout| · 8 4c 4aa 4c8.
2011 GRUODŽIO 9 D., PENKTADIENIS
9 SPORTAS /
A GRUPĖ
1. „Bayern“
4 1 1 13
2. „Napoli“
3 2 1 11
3. „Manchester City“
3 1 2 10
4. „Villarreal“
0 0 6 0
B GRUPĖ
1. „Inter“
3 1 2 10
2. CSKA
2 2 2 8
3. „Trabzonspor“
1 4 1 7
4. „Lille“
1 3 2 6
C GRUPĖ
1. „Benfca“
3 3 0 12
2. „Basel“
3 2 1 11
3. „Manchester United“
2 3 1 9
4. „Otelul“
0 0 6 0
D GRUPĖ
1. „Real“
6 0 0 18
2. „Lyon“
2 2 2 8
3. „Ajax“
2 2 2 8
4. „Dinamo“
0 0 5 0
E GRUPĖ
1. „Chelsea“
3 2 1 11
2. „Bayer“
3 1 2 10
3. „Valencia“
2 2 2 8
4. „Genk“
0 3 9 3
F GRUPĖ
1. „Arsenal“
3 2 1 11
2. „Olympique“
3 1 2 10
3. „Olympiacos“
3 0 3 9
4. „Borussia“
1 1 4 4
G GRUPĖ
1. „Apoel“
2 3 1 9
2. „Zenit“
2 3 1 9
3. „Porto“
2 2 2 8
4. „Šachtar“
1 3 2 5
H GRUPĖ
1. „Barcelona“
5 1 0 16
2. „Milan“
3 2 1 9
3. „Viktoria“
1 1 4 5
4. „Bate“
0 2 4 2
S
. L
. B
.
E P L U R I B U S U N U M
Lentelėse paryškinti į aštuntfnalį patekusių komandų pavadinimai. * – vieta, klubas, pergalės, lygiosios, pralaimėjimai, taškai.
tenisas
Prieš šiandien Vilniaus SEB areno-
je įvyksiantį laukiamiausią Lietu-
vos teniso mačą Ričardas Beran-
kis ir Laurynas Grigelis prisiminė
vaikystėje kartą jau žaidę vienas
prieš kitą. Jaunučių (iki 12 metų)
Lietuvos čempionato pusfina-
lyje tada laimėjo L.Grigelis. „Rei-
kės siekti revanšo“, – vakar sakė
R.Berankis. „Bus tikrai įspūdingas
įvykis“, – pridūrė L.Grigelis.
Prisiminė vaikystę
Košmariškos Kauno „Žalgirio“ rung-
tynės prieš Atėnų „Panathinaikos“
perrašė juodąją klubo istorijos –
antirekordų – knygą.
Net 35 taškų ski rtumu
(59:94) Eurolygos čempionams
pralaimėjęs „Žalgiris“ pasiekė
net penkis naujus klubo anti-
rekordus.
Keturiol i ktą sezoną su
stipriausiais Europos krepši-
nio klubais kovojantis „Žalgi-
ris“ dar niekada nebuvo taip
skaudžiai sutriuškintas sa-
vo žiūrovų akivaizdoje. Ne-
daug pritrūko ir iki visų laikų
blogiausio „Žalgirio“ pasiro-
dymo Europos turnyruose –
2001-aisiais išvykoje patirto
pralaimėjimo Bolonijos „Kin-
der“ (54:90).
Beviltiškai antrąjį kėlinį
prieš „Panathinaikos“ sužai-
dę Lietuvos čempionai taip pat
įmetė mažiausiai taškų per kė-
linį (5), per pirmąją rungtynių
pusę (19) ir didžiausiu skir-
tumu pralaimėjo vieną kėli-
nį (21) bei pirmąją rungtynių
pusę (22).
Nepaisant tragiško pralai-
mėjimo, „Žalgiris“ neprarado
galimybių patekti į „Top 16“
etapą. Dvi pergalės per liku-
sias B grupės rungtynes Lie-
tuvos čempionams garantuo-
tų tokį bilietą, o palankiai su-
siklosčius aplinkybėms galėtų
užtekti ir vieno laimėjimo.
„Gerino“ antirekordus
Paaiškėjo 16 komandų, kurios tęs
kovąUEFAČempionųlygos atkrinta-
mosiose varžybose. Didžiausia pir-
mojo etapo staigmena tapo dviejų
Mančesterio komandų fasko.
Anglijos „Premier“ lyga lai-
koma pajėgiausia pasaulyje,
tačiau du šiuo metu stipriau-
si šios šalies klubai „Manches-
ter United“ ir „Manchester Ci-
ty“ pasirodymą Čempionų ly-
goje baigė.
Itin skaudų antausį gavo
praėjusio sezono finalininkas
„Manchester United“, išvyko-
je 1:2 pralaimėjęs kukliai „Ba-
sel“ ekipai bei užleidęs šveica-
rams vietą aštuntfinalyje. Tai
pirmas kartas Čempionų ly-
gos istorijoje, kai finale praė-
jusį sezoną žaidęs klubas nau-
jajame sezone pasitraukia jau
po grupių etapo.
„Manchester City“ namuo-
se įveikė ne stipriausios sudė-
ties Miuncheno „Bayern“ 2:0,
tačiau to nepakako, mat „Na-
poli“ tokiu pat rezultatu nu-
galėjo „Villarreal“ bei neleido
britų vienuolikei pakilti iš tre-
čiosios vietos grupėje.
Tai reiškia, jog tiek „Man-
chester United“, tiek „Man-
chester City“ keliauja į ant-
rąjį pagal prestižą klubinio
futbolo turnyrą – UEFA Eu-
ropos lygą.
Ten žais visos trečiąsias
vietas grupėse užėmusios ko-
mandos.
Stebuklingai į atkrinta-
mąsias varžybas prasibrovė
„Lyon“ klubas, Zagrebe net 7:1
sutrypęs vietos „Dinamo“.
Prancūzams buvo būtina
pergalė kuo didesniu įvarčių
skirtumu, ir būtent tai lėmė,
kad į kitą etapą keliauja jie,
o ne tiek pat taškų surinkęs
Amsterdamo „Ajax“ klubas.
Iš viso į Čempionų lygos
aštuntfinalį prasibrovė de-
vynių šalių klubai, o sėkmin-
giausiai pirmąjį etapą įveikė
Ispanijos grandai – Madrido
„Real“ ir „Barcelona“.
Po du atstovus kitame eta-
pe taip pat turės Anglija, Itali-
ja, Prancūzija, Vokietija ir Ru-
sija. Pasirodymą Čempionų
lygoje tęs ir vienas lietuvis –
Deividas Šemberas, atstovau-
jantis Maskvos CSKA.
Liko 16 geriausiųjų
„Napoli“ futbolininkai
triumfuoja – jie
turnyro aštuntfnalyje.
AFP/Scanpix nuotr.
I
.
G
e
l
ū
n
o

n
u
o
t
r
.
t
Nesutrumpintą straipsnį
rasite nuskaitę šį kodą
15min.lt
/s184026
2011 GRUODŽIO 9 D., PENKTADIENIS
22 / PRAMOGOS / MIESTO KULTŪRA 10
FORUM CINEMAS
„Kalėdų Senelio slaptoji tarnyba
3D“ 10:15 12:45 15:30 18:15
„Kalėdų Senelio slaptoji tarnyba“
11:30 13:45 16:00
„Naujieji metai Niujorke“ 13:15
16:15 19:00 21:30
„Viena diena“ 15:15 20:45
„Romo dienoraštis“ 14:00 16:30
19:15 21:45
„Linksmosios pėdutės 2-3D“ 10:30
13:00 15:45 18:45
„Linksmosios pėdutės 2“ 11:45
„Dangoraižio apiplėšimas“ 12:30
18:30
„Brėkštanti aušra. 1 dalis“ 18:00
20:30
„Mikė Pūkuotukas“ 11:00*
„Tadas Blinda. Pradžia“ 21:15
„Nemirtingieji 3D“ 21:00
„Tintino nuotykiai. Vienaragio
paslaptis“ 10:45
*Gruodžio 10–11 d.
renginiai
kinas
TEATRAI
Gruodžio 9 d., penktadienis
Žvejų rūmai
18 val. Klaipėdos dramos teatro spek-
taklis „Iš miglos išniro angelas“.
Gruodžio 10 d., šeštadienis
Klaipėdos lėlių teatras
12 ir 14 val. Kalėdų Senelio dirbtuvės.
Klaipėdos valstybinis
muzikinis teatras
18.30 val. šokio spektaklis
„Kruvinos vestuvės“.
Žvejų rūmai
19 val. O.Koršunovo teatro spektaklis
„Vasarvidžio nakties sapnas“.
Gruodžio 11 d., sekmadienis
Klaipėdos lėlių teatras
12 ir 14 val. Kalėdų Senelio dirbtuvės.
Rūmas jau stovi
Viliamasi, kad nuolat mažinamas
fnansavimas nesulėtins Klaipė-
dos dramos teatro rekonstrukci-
jos darbų tempų.
Teatro rekonstrukcijai ki-
tąmet nebus atriekta tiek pi-
nigų, kiek tikėtasi. Dalis lėšų
buvo nukreipta amžiaus stati-
niu vadinamiems Valdovų rū-
mams. Kitiems metams teat-
ro rekonstrukcijai planuoja-
ma skirti 5 mln. Lt – beveik 2
mln. Lt mažiau nei tikėtasi.
Nepaisant to, viliamasi, kad
teatro rekonstrukcija neuž-
sitęs ir žiūrovai pirmuosius
spektaklius naujose salėse iš-
vys 2014-aisiais.
„Padarėme labai nema-
žai – jau palindome po stogu.
Gamta leido laiku uždengti
stogą, prasideda vidaus dar-
bai“, – pasakojo teatro direk-
torius Gediminas Pranckūnas.
Jau baigiami tiesti ir inžineri-
niai tinklai. Planuojama, kad
užbaigus dengti stogą ir visiš-
kai persikėlus į vidų, pastatas
bus pradėtas šildyti.
Teatro rekonstrukcija pra-
sidėjo 2007-aisiais. Dalis stati-
nio, pripažinto avarinės būk-
lės, buvo nugriauta.
Teatro rekonstrukcija at-
sieis apie 60 mln. Lt. Maždaug
pusė šios sumos atiteks staty-
bininkams. Visa kita bus skir-
ta sceninei įrangai, baldams,
aparatūrai įsigyti.
AURELIJA
KRIPAITĖ
a.kripaite
@15min.lt
Padarėme
labai ne-
mažai – jau
palindome po
stogu.
Džiaugiasi G.Pranckūnas.
Klaipėdos dramos teatro re-
konstrukcija įgauna pagreitį.
A.Kripaitės nuotr.
Klaipėdoje varžysis
breiko šokėjai
Vienas ryškiausių gatvės šokių tur-
nyrų Vakarų Lietuvoje „Street sty-
le Klaipėda“ kasmet sukviečia vis
daugiau stiprių šokėjų, kovojan-
čių dėl laimėtojo titulo.
Rytoj, 15 val., Klaipėdos
klube „Kiwi“ įvyks tarptauti-
nis gatvės šokių čempionatas
„Street Style’ Klaipėda“.
Klaipėdos vaikų laisvalai-
kio centro klubas „Draugys-
tė“ b-boying, hiphopo čem-
pionatą organizuoja jau vie-
nuoliktą kartą. Čempionato
dalyviai varžysis jau įpras-
tose kategorijose: Hiphopas
2 prieš 2; 1 prieš 1; B-boying
2 prieš 2; 1 prieš 1. Šiais me-
tais „Street style’11 Klaipė-
da“ dalyvaus šokėjai iš Len-
kijos, Estijos, Latvijos, Rusi-
jos ir Lietuvos. Čempionato
dalyvių kovų ritmą diktuos
2010 metų Hiphopas 1 prieš
1 varžybų laimėtojas Serguc-
ci iš Latvijos.
Kovoms teisėjaus autori-
tetingi šokėjai-choreografai,
treneriais tapę Europos ir pa-
saulio čempionai, daugybės
varžybų laimėtojai: An-Juicy
(Latvija), Simon (Rusija), Le-
xo Yo!Shik (Rusija), Alex Wa-
ve (Estija), Dainius Žebraus-
kas-Skruzdėl iukas (Lietu-
va) , Eugene Quiet –Zenia bb
(Lietuva).
Publiką užves gerai Latvi-
joje ir Estijoje žinomas vedė-
jas Dennis Tumakov-Tumak,
jam padės vienas iš renginio
organizatorių Mantas Grau-
žinis-Skorpas.
Gruodžio 9 d. 18 val. šokė-
jai kviečiami į D.Žebrausko-
Skruzdėliuko hiphopo pamo-
kėles, kurios vyks „Danzos šo-
kių studijoje“.
čempionatas
Šeštadienį klube „Kiwi“
varžysis breiko šokėjai.
„Draugystės“ nuotr.
Jau antri metai artėjant Kalė-
doms Jūrų muziejus atidaro Ping-
vinų paštą.
Kiekvieną savaitgalį trys
pingvinai – Arktis, Rūkas ir
Aistis – 12.30 val. lauks norin-
čių su jais pabendrauti vaikų
ir suaugusių. Su šiais Kalėdų
Senelio pagalbininkais bus
galima ir nusifotografuoti.
O svarbiausia – jie padės nu-
gabenti Kalėdų Seneliui vai-
kų laiškus.
Nes pingvinai, kaip žino-
me, tikri keliauninkai ir plauk-
dami per jūras marias perduos
vaikų svajones tiesiai Kalėdų
Seneliui.
Muziejaus lankytojai kvie-
čiami keliauti į Smiltynę 10
arba 11.30 val. išplaukiančiu
keltu – persikėlę nemokamai
bus atvežami specialiu auto-
busu iki muziejaus. Iki susiti-
kimo su pingvinais vaikai ant
specialiai paruoštų lapų spės
parašyti laiškus Kalėdų Sene-
liui, taip pat galės apžiūrėti
ekspoziciją.
Pingvinai laukia vaikų laiškų
2011 GRUODŽIO 9 D., PENKTADIENIS
11 ĮVAIRENYBĖS /
AVINAS. Pabandykite reikalo esmę užčiuopti pirštų ga-
liukais ir neskubėkite pabėgti nuo problemų užtrenkda-
mas paskui save duris. Pasistenkite, kad namiškiai ne-
pasijustų pamiršti.
JAUTIS. Diena palanki produktyviai veiklai, kita ver-
tus, gali sušlubuoti sveikata, todėl darbuokitės su sai-
ku. Savaitgalį gal tiktų praleisti ne taip aktyviai, kaip
esate įpratę.
DVYNIAI. Gerai pagalvokite, kaip suplanuoti reikalus,
kad dar kelio pradžioje nepasijustumėte pervargęs. Stai-
ga suvoksite susidūręs su netikėta kliūtimi. Jei įkvėpimas
ateis laiku, kitas žingsnis bus logiškas ir tobulas.
VĖŽYS. Kažkas atsidūrė bėdoje, ir jums teks nuolat au-
kotis. Tačiau neturėtumėte pamiršti, kad jūsų geraširdiš-
kumu gali būti pasinaudota piktam. Tiesiog turite būti
truputį budresnis.
LIŪTAS. Pamirškite apie savo puikiuosius planus, kurių
turėjote šiai dienai susikūręs. Užuot girdėjęs tik savąją,
įsiklausykite pagaliau ir į kito nuomonę! Kitaip bendras
darbas bus neįmanomas.
MERGELĖ. Kodėl nuolat turite patirti nuostolių? Yra ki-
tų seniai išbandytų metodų. Gal pasinaudotumėte jais
dėl savo sėkmės? Jūs puikiai žinote savo galimybes. Šian-
dien, išsikovojęs palankiausias sąlygas, galite sau leisti
šiek tiek nusnūsti ant laurų.
SVARSTYKLĖS. Jūsų kolegos turi ypatingų profesinių
ambicijų. Neturėkite vilčių, kad jie pasidalys su jumis
savo sumanymais. Labai gali būti, kad karalius pasiro-
dys esąs nuogas.
SKORPIONAS. Šiandien pagaliau sulauksite situacijos ato-
mazgos. Nebūkite pasyvus stebėtojas, verčiau susiraski-
te žmogų, kuris galėtų kompetentingai jums patarti. Vei-
kiausiai neteks nuobodžiauti nei darbe, nei namuose.
ŠAULYS. Dėl to, kad šiandien esate prastos nuotaikos, vi-
sai nereiškia, kad galite į viską žiūrėti atsainiai. Ką priva-
lote padaryti, tą privalote, kad ir kaip būtumėt nusiteikęs.
Veikite lėtai ir atsargiai, daugiau laiko praleiskite vienas,
jokiu būdu nesivelkite į ginčus ar diskusijas.
OŽIARAGIS. Šiandien dirbsite ne itin kruopščiai ir ati-
džiai. Nuolat tikrinkite, arba dar geriau, paprašykite,
kad patikrintų jūsų darbo rezultatus. Vakarą būtų la-
bai naudinga praleisti taurioje vienatvėje ir šiek tiek pa-
medituoti.
VANDENIS. Šiandiena bus kupina jums įvairiausių šau-
nių galimybių. Nė vienos neatmeskite neapsvarstęs. Pir-
mas įspūdis gali būti visiškai klaidingas. Skubėti nedera,
bet neryžtingumas būtų visiškai pražūtingas.
ŽUVYS. Jūsų galvoje sukasi milijonas planų ir norų. Kad
bent kelis iš jų galėtumėte įgyvendinti, turite labai gerai
organizuoti savo dieną. Koją gali pakišti jūsų egocentriz-
mas ir nepraktiškumas.
horoskopai gruodžio 9 d.
Pats svarbiausias
pasaulio medalis
Įėjęs į mažytę patalpą Torbjor-
nas Hansenas ant visų pirštų už-
simovė guminius antpirščius, at-
sargiai paėmė auksinę plokštelę
ir, perbraukęs ją šepetėliu, įdėjo į
preso mašiną. Dar keletą minučių
atidžiai derinęs spaudo ir plokš-
telės pozicijas, vyras galiausiai
uždarė preso duris ir spustelėjo
žalią mygtuką. Po kelių akimir-
kų iš aparato išėmęs aukso ruoši-
nį T.Hansenas nusišypsojo – dar-
bas pavyko puikiai.
„Visi daro klaidų, tačiau
mes jų daryti negalime, – ran-
kose laikydamas ką tik nukal-
dintą Nobelio taikos medalį,
užtikrino Norvegijos karališ-
kosios monetų kalyklos spe-
cialistas T.Hansenas. – Šiame
kambarėlyje streso patiri ne-
mažai. Turime tik tris auksi-
nius medalių ruošinius ir pri-
valome nukaldinti lygiai tiek
pat medalių. Taigi galimybės
suklysti nėra.“
Įtampos prieš Nobelio me-
dalių kaldinimą T.Hansenui
nesumažina net didžiulė dar-
bo patirtis – jis kalykloje dir-
ba jau 40 metų. „Nobelio tai-
kos medalių kaldinimas – tai
ne tik didelė garbė, bet ir di-
džiulė atsakomybė, – sakė vy-
ras. – Nobelio taikos medalis
– pats prestižiškiausias meda-
lis pasaulyje. Nė vienas kitas
medalis nesulaukia tiek daug
tarptautinio dėmesio.“
Turi būti tobulas
Auksinis medalis, kurį
T.Hansenas išėmė iš preso, ry-
toj Osle bus įteiktas vienai iš
trijų šių metų Nobelio taikos
premijos laureačių.
Nobelio medaliams nu-
kaldinti prireikia vienos dar-
bo dienos ir ypatingo susikau-
pimo, atidumo, kantrybės bei
kruopštumo. Medalio kokybė
vertinama kaip pati aukščiau-
sia, kai jo paviršius yra veidro-
dinis, o reljefas – matinis.
Ant veidrodinio medalio
paviršiaus šiukštu negali būti
nė mažiausios dulkelės, pirš-
tų atspaudo ar įbrėžimų. To-
dėl dažnai kaldindami me-
dalius specialistai jaučiasi it
sudėtingas operacijas atlie-
kantys chirurgai, tam tikro-
mis akimirkomis negalintys
nė nusičiaudėti.
Išėmus medalį iš preso,
darbas nesibaigia. „Kadan-
gi šio medalio reljefas gana
iškilus, jį kaldinant išlenda
briaunos, taigi, jas reikia api-
pjauti“, – aiškino specialistas.
Tai padarius dar maždaug 2,5
valandos praleidžiama į me-
dalį žiūrint per mikroskopą
ir rankomis taisant menkiau-
sius techninius netikslumus.
Galiausiai medalio briaunose
išgraviruojamas laureato var-
das ir metai.
Vertė – neįkainojama
Nobelio taikos medalių di-
zainas nepakito nuo pat 1901
metų, kai buvo pradėtos teik-
ti Nobelio premijos. Šio auksi-
nio medalio autorius – Norve-
gijos skulptorius Gustavas Vi-
gelandas.
Vienoje Nobelio taikos me-
dalio pusėje atvaizduotas Alf-
redo Nobelio portretas, kitoje –
broliškai apsikabinusių trijų
vyrų figūros. Medalį puošia
užrašas: „Pro pace et frater-
nitate gentium“ (liet. „Už tai-
ką ir žmonių brolystę“). Ant jo
taip pat užrašyta „Prix Nobel
de la Paix“ (liet. Nobelio tai-
kos prizas).
Medalio vertę sunku api-
brėžti, nes ji itin simbolinė
ir asmeninė – jo vertę lemia
ne auksas, iš kurio jis paga-
mintas, bet darbai ir pasieki-
mai asmens, kuriam jis įtei-
kiamas.
Ramiame Kongsbergo mies-
telyje, apie 90 km į vakarus nuo
šalies sostinės Oslo įsikūrusio-
je kalykloje Nobelio taikos me-
daliai kalami nuo pat pirmųjų
jų teikimo dienų. Šiais metais
šiai nedidelei 1686 m. įkurtai
kalyklai, kurioje dirba 23 as-
menys, patikėta ir kitų pen-
kių Nobelio premijos meda-
lių gamyba.
Iki šios dienos įteiktos 92 Nobelio taikos premijos. Šis apdova-
nojimas per visą Nobelio premijos teikimo istoriją nebuvo skir-
tas 19 kartų – nuspręsta, kad pasaulyje nebuvo šioje srityje ap-
dovanojimo nusipelniusių asmenų.
Vienintelis Nobelio taikos premijos atsisakęs laureatas – Viet-
namo politikas Le Duc Tho. Jam apdovanojimas skirtas kartu su
JAV valstybės sekretoriumi Henry Kissingeriu. Premija šiems po-
litikams skirta už indėlį pasirašant taikos sutartį, užbaigusią karą
Vietname.
Kiekvienais metais Norvegijos Nobelio komitetas išsiunčia tūks-
tančius laiškų, kviesdamas kvalifkuotus asmenis siūlyti savo nomi-
nantus. Nominuotų asmenų pavardės gali būti atskleistos tik po
50-ies metų, tačiau komitetas praneša, kiek nominantų kiekvie-
nais metais sulaukia. 2011-aisiais Nobelio taikos premijai nomi-
nuoti 188 asmenys ir 53 organizacijos. Tai didžiausias no-
minantų skaičius Nobelio taikos premijos istorijoje.



NOBELIO TAIKOS PREMIJA
LINA
BALSYTĖ
l.balsyte
@15min.lt
T.Hansenas kal-
damas meda-
lį negali suklysti.
L.Balsytės nuotr.
©

T
h
e

N
o
b
e
l

F
o
u
n
d
a
t
i
o
n
t
Nesutrumpintą straipsnį
rasite nuskaitę šį kodą
15min.lt
/s184045
2011 GRUODŽIO 9 D., PENKTADIENIS
12 / GARSENYBĖS
Banko auka
Banko „Snoras“ bėdos skaudžiai
smogė ir verslininkui bei vaka-
rėlių liūtui Žilvinui Grigaičiui
(nuotr.). Jis minimas ofcialių ieš-
kovų sąraše kaip trečiasis as-
muo. 15min.lt šaltinių žiniomis,
Ž.Grigaitis patyrė nemažai ne-
patogumų dėl „Snore“ įšaldytų
jo pinigų. Verslininkas patvirtino,
kad turėjo reikalų su šiuo banku,
tačiau plačiau kalbėtis šia nema-
lonia tema nenorėjo. Jis tvirtino
galėsiąs atviriau pasisakyti sau-
sio mėnesį, kuomet pajudės teisi-
niai reikalai. Anot Ž.Grigaičio, rei-
kėtų kalbėti apie didelius pinigus
ir „Snoro“ pinkles.
Paskutinį lapkričio savaitgalį bi-
čiuliams Kalėdų vakarėlį Vilniu-
je surengęs Ž.Grigaitis šiuo metu
turėtų būti už Atlanto. Jis ketino
gruodžio pradžioje skristi į JAV ir
ten pasimokyti. Ž.Grigaitis, nors
ir mėgsta visuomenės dėmesį,
apie savo verslo reikalus kalba re-
tai, tad net ir jo bičiuliai ne visada
žino, kuo jis užsiima.
Paskutinės garsiai skelbtos
Ž.Grigaičio pareigos – Vilniaus
prekybos centrą „Gedimino 9“
valdžiusios bendrovės „Ajolas“
direktorius, tačiau šių pareigų jis
nebeina nuo 2008-ųjų vasaros.
trumpai
pabaiga
Prabangūs Astos Valentaitės dra-
bužiai, rankinės ir aksesuarai, ku-
riuos buvo pavogusi namų tvar-
kytoja Valerija Machrova, atsi-
dūrė viską traiškančiame smul-
kintuve.
Nagrinėjant baudžiamąją
bylą A.Valentaitės daiktai bu-
vo saugomi kaip daiktiniai įro-
dymai, o vakar sunaikinti ant-
rines žaliavas perdirbančioje
bendrovėje „Biastra“.
„Yra teisinė tvarka ir spren-
dimai jau priimti, – prieš pat
daiktų sunaikinimą delfi.lt sa-
kė A.Valentaitė. – Atsiimti ne-
galiu. Jeigu pradėjusi bylą bū-
čiau atsiėmusi įkalčius, viską
būtų tekę anuliuoti, nutrauk-
ti pačią bylą. Jeigu būtų mano
valia, pasiimčiau tuos daiktus
ir atiduočiau juos tiems, ku-
riems labai reikia.“
Susmulkinti A.Valentaitei
priklausę daiktai sudėti į plas-
tikinius maišus. Juos su sa-
vimi išsivežė policijos pa-
reigūnai.
Kaip 15min.lt sakė Vilniaus
apskrities vyriausiojo polici-
jos komisariato atstovai, taip
elgtis teko dėl to, kad bendro-
vė „Biastra“ neužsiima šiukš-
lių išvežimu.
Skuteliais virtusios ran-
kinės ir drabužiai iš policijos
rankų keliaus į įprastus šiukš-
lių konteinerius.
Vilniaus miesto 3-iasis
apylinkės teismas dar vasario
mėnesį paskelbė nuosprendį
skandalingoje baudžiamojoje
byloje. Verslininko Laimučio
Pinkevičiaus buvusią žmoną
be prabangių rankinių ir dra-
bužių palikusi 46-erių vilnie-
tė V.Machrova pusantrų me-
tų privalo registruotis poli-
cijoje ir 150 valandų nemo-
kamai padirbėti socialinėse
globos įstaigose.
Pavirto skutais
Susmulkinti
A.Valentaitės
daiktai iškeliavo
į šiukšlių konteinerį.
Vilniaus VPK nuotr.
Dizainerė Ramunė Piekautaitė
trečiadienio vakarą gausiai su-
sirinkusiai publikai oficialiai pri-
statė ilgai brandintą savo sva-
jonę – mados saloną gimtojoje
Klaipėdoje.
Salono atidarymo proga
pristatyta ir naujausia dizai-
nerės suknelių kolekcija, skirta
Kalėdoms. Plazdančias sukne-
les vilkinčios manekenės lei-
dosi eskalatoriumi ir viena po
kitos žygiavo prekybos centro
„Mega Plaza“ salėmis.
R.Piekautaitė liko ištikima
savo stiliui – naujojoje kolek-
cijoje vyravo rusvų bei pilkų
atspalvių tonai, šilkas, atla-
sas. Anot dizainerės, kai ku-
rios suknelės jau buvo pri-
statytos sostinėje. Tačiau vi-
sos kolekcijos dar niekas ne-
buvo matęs.
Priimdama glėbį gėlių iš
atėjusių artimųjų bei kūrybos
gerbėjų, R.Piekautaitė džiū-
gavo pagaliau įgyvendinusi
savo seną svajonę. „Daugy-
bę metų puoselėjau mintį at-
verti saloną Klaipėdoje. Pa-
galiau tai pavyko“, – šypso-
josi kūrėja.
R.Piekautaitė puikiai ži-
nojo, kur plečia savo verslą.
Klaipėdoje per metus kelis
kartus dizainerė atvažiuoda-
vo su naujausiais kūriniais.
„Turėjome laiko pasitikrin-
ti“, – tikino ji.
Neseniai savo saloną uos-
tamiestyje atvėrė ir kita žymi
dizainerė Julia.
Plečia verslą
AURELIJA
KRIPAITĖ
a.kripaite
@15min.lt
Naujojoje R.Piekautaitės
kolekcijoje vyravo
rusvų bei pilkų atspalvių
tonai, šilkas, atlasas.
A.Venskaus nuotr.

You're Reading a Free Preview

Download
scribd
/*********** DO NOT ALTER ANYTHING BELOW THIS LINE ! ************/ var s_code=s.t();if(s_code)document.write(s_code)//-->