... Nebuvo Nieko arba buvo Viskas. Tutuma arba visuotinyb. Aukiausiojo sprendimas tame padjo tak.

Tai buvo tvrimo pradia, visatos ais, pirminis grdas, Visko vidurys. Takas pltsi daigas skl grd, prasidjo Didysis sprogimas, visatos radimasis. Tutumoje atsirado ratas pirmojo krinio simbolis, tvrinijos, Visatos pradios ym. i sukurtj visum grd, kiauin dalijo statmena (vertikali) linija t.y. dvasinis, vyrikasis pradmuo ir gulsia (horizontali) linija t. y. mediaginis (materialus, emikas), moterikasis pradmuo. Sutvrjas visa tai (Visat), pirmaprad kryi suko, kvp gyvyb, kuri yra virpesys, sukimasis, bangavimas, pltimasis, traukimasis. Besisukaniam kryiui judesys ulau galus: judanti, gyva kryma t. y. svastika vl brai rat, jungdama jau vairiais kampais padalint Visat...

Rasa Ambraziejien

ENKLAI. VAIZDINIAI. SIMBOLIAI

Kauno tautins kultros centras 1

UDK 003.6 Am42

i knyga tai pastanga dar kart pavelgti simbolius, j prasm, kilm bei tarpusavio ssajas, aprpti juos kaip visum. Tyrinjant remiamasi lietuvi tautins kultros valgomis, vis dlto bandant vaizdini nesusieti su kurios nors vienos kultros ar religijos taka, tuo parodant simboli visuotinum visose senosiose kultrose. Knygoje aptariami ne tik svarbiausi geometriniai pavidalai takas, ratas, ties, kryius, svastika, trikampis, kvadratas, bet ir spalv bei stichij ugnies, oro, ems ir vandens simbolika.

II-asis redaguotas leidimas

Ileido: Redagavo ir maketavo:

Kauno Tautins kultros centras Rasa Ambraziejien

Rasa Ambraziejien

ISBN 9955-9316-2-0

Vaizduot nra sugebjimas kurti tikrovs vaizdus; ji yra gebjimas kurti tikrov perauganius, j dainuojanius vaizdus. /.../ Vaizduot iranda kak daugiau negu odiai ir dramos, ji iranda nauj gyvenim ir nauj dvasi; ji atveria visk naujai reginias akis. Ji matys tik turdama vizij. O j turs, jei jos aukljimas prasids ne patirtimis, o svajonmis, jei patirtys ateis tik kaip jos svajoni rodymai. (G. Bachelardas) Pirm ir paskutin filosofij, kuria nesugriaunamai tikiu, a patyriau vaik kambaryje. Daugiausia imokau i aukls, tai yra teistos, vaigdi paskirtos tradicij ir demokratijos yns. La biausiai tikjau tada, labiausiai tikiu ir dabar tuo, kas vadinama pasakomis. Jos, mano manymu, yra absoliuiai teisingos. Tai ne fantazijos: palyginti su jomis, ir religija, ir racionalizmas yra nenormals: tiesa, religija nenormaliai teisinga, o racionalizmas `nenormaliai klaidingas. Pasak alis ne kas kita, kaip saulta sveiko proto buvein. /.../ A inojau apie stebukling pupos stieb, kai dar nebuvau ragavs pup; buvau visai tikras, kad mnulyje gyvena mogus, dar nebdamas visai sitikins, kad yra mnulis. /.../ Senos aukls pasakoja vaikams ne apie ol, bet apie fjas, okanias ant ols... (G. K. Chestertonas) Tikrai pasakius, a negalvoju. A ne galvojantis mogus. Su galva toli nenueisi. A tik sdiu taip ir klausaus, kas ateina i erdvi gilumos, bandydamas atspti, kas yra tikrai svarbu. Ir lyg girdiu, kad tikrumoje niekas nra svarbu, kad viskas praeina, kad viskas yra lygiai svarbu, ir kad mes visi esam tik laeliai pasaulio ir gyvenimo vandenyne tik aara ant Fatimos veido ir kad visos ms galvos ir idjos ir sistemos yra tik niekas, tik niekas. Niekas, palyginant su irdimi, velniu geru odiu, velniu palietimu, pabuiavimu, mogaus su mogumi susitikimu, atviru odi pasikeitimu, padrsinimu, draugyste. (J. Mekas)

Knygoje pateiktos mintys pirmkart nusdo popieriuje 19911992 m. Tuomet raiau tik sau ir, maniau, kad pakankamai blaiviai suvokiu kai kuri savo vaizduots padar nerodomum bei nemokslikum. Man to ir nereikjo. iandien, paakinta aukiau pateikt autori mini ir todl pernelyg nebesijaudindama dl danai keistok i vizij iplaukusi vaizduots darini, paleidiu rain vieumon. U paskatinimus ir pagalb dkoju vyrui, draugams ir bendradarbiams.

TURINYS
anga .................................................................................... 6 I skyrius PAVIDALAI PLOKTUMOJE IR ERDVJE .................. Ratas .............................................................................. Kryius ........................................................................... Medis ............................................................................. Svastika .......................................................................... Trikampis ....................................................................... Ketvirtainis .................................................................... Pabaiga, kuri susisuka iedu ir sikanda pradios tak .. II skyrius SPALVOS ............................................................................. Juoda ............................................................................. Raudona ........................................................................ Mlyna ........................................................................... alia ............................................................................... Geltona .......................................................................... Balta ............................................................................... 10 14 23 34 46 55 68 84 86 86 87 87 88 88 92

III skyrius PAMATINS VISATOS GALIOS ..................................... 94 Ugnis .............................................................................. 95 Oras ............................................................................... 98 em ............................................................................ 100 Vanduo .......................................................................... 103 Pabaiga, kurioje iekome virsprendinio ........................ 109 Literatra ............................................................................. 111 SIMBOLI LENTEL ....................................................... 113

ANGA
Mintis ar dvasia gali apsireikti, sieminti vairiai: odiais ir kalba, spalvomis, giesme, apeigomis. Dievas yra gryna Esa. Jis neturi jokios skvarmos*. Taiau Visata ` tai enklas, kakurios sklendenanios Jo minties ` dvasios iraika, mediaginis pavidalas. Vis taut tautosaka paremta simboliais, vaizdiniais**. Pasakoje altys ` ne roplys, o imintis, gyvybin jga, dvasia ar net dievyb; ragas ne galvijo kno dalis, o jga, galia, stipryb; tvelio dvarelis dainoje ne tik kis, o gal net pasaulio vidurys ar pasakojimo apie Visatos krim simbolis. Ms senosios dainos ir pasakos ne senoli lakios vaizduots vaisius, o meniniu, garsiniu, vaizdiniu bdu perduodamas mokymas, inia apie praeit, dabart ir net ateit, apie Pasaulio sutvrim ir Tvrjo sakymus mums, apie Visatos tvark ir blogio veikimo galimybes. Simboli vartojimas tai bdas nukreipti mogaus pasmons galias reikiama linkme. vaizdinio suvokimo reikm ms gyvenime dar per menkai suvokiama. Simbolio nepaaikinsi protu, jo prasmms atskleisti nepakanka logikos, jis isiveria u mokslo, u materialaus dsnio rib. Tai greiiau poezijos, muzikos, pasakos, dails ar vaizduots sritis.

* Skvarma tai forma, pavidalas, prietaisas norimo pavidalo daiktui padaryti, modelis, pavyzdys, pagal kur kas dirbama. Tas paias reikmes turi ir senodiai kvarma, skvarmas, kvarmas. Skvarmingas kuris tam tikros formos; skvarmuoti dti form, formuoti [2]. ** Lygiagreiai vartosime simbolio ir vaizdinio pavadinimus. I-j nes prastas, II-j nes lietuvikas. Simbolis vaizdinys visad talpina daug prasmi, ne vien reikmi sluoksn; jame visad slypi neatskleist suvokim gelm. Todl tarti, kad pvz. ratas simbolizuoja saul reikt labai susiaurinti apskritimo (skritulio) prasmes. Galbt galima pasakyti, kad btent iuo atveju ratas enklina saul. Nes enklas rodo, enklina tik kak aikiai apibrto. O simboliu taps enklas paslepia, uifruoja atvir posakio ar vaizdo prasm. enklas visuomet yra maiau nei idja, kuri jis ymi, tuo tarpu simbolis visuomet ireikia kak daugiau, nei jo akivaizdi ir betarpika reikm (K. G. Jungas). 6

Pasak K. G. Jungo, proto viepatavimas prived prie to, kad senieji simboliai neteko savo magikos galios, mogus prarado jautrj, nesuvokt tapatum su gamtos reikiniais, tuo paiu inyko ir jautrioji jga, kuri is vaizdnis ryys kr. Visa tai atgaivinti yra vienas pagrindini udavini. Deja, materialistins pasauliros slygomis tai gyvendinti nelengva. Nekainojamos senj ini lobyno saugyklos, deja, kol kas urakintos. J raktus seniai esame pamet. Antra vertus, prie idrsdami perimti senj imint, turtume pasikeisti patys [18]. O iuolaikiniam mogui tai, turbt, ir yra sunkiausia. Pakeitus save, persikeitus, gal jau ir reikalo nebebt apie visus iuos dalykus kalbti. Viskas vl tapt savaime aiku. Tinkamo santykio tarp irdies ir proto praradimas viena pagrindini idienio pasaulio bd ir yd. Kain, ar yra emje kas pavojingesnio u proting beird. Kain, ar atrakins ties tasai, kuris vien logikai vertina, apmsto, apsvarsto kiekvien reikin, vyk, svok ar enkl. Tik irdies, jausmo, pasmons, pajautos pagalba manoma suvokti bent dal senj simboli prasmi. Tautai, nepraradusiai ryio su senove, su aminai gyva savojo Medio aknimi, besiskleidianiai kartu su jo akomis, lapeliais bei iedais ir gebaniai regti dvasios auktybi Paukius ant jo virns, nereikt rpintis dl ateities. Sveikas Medis visuomet duos sveikus vaisius. Tokiai tautai nereikia diding piramidi, rm, bokt, ji apsieina netgi be rato. Vienintels Dievo suvokimo, pasaulio ir savs iraikos tai daina, pasaka, btiniausi buities dirbini ratai (enklinantys greiiau bt nei buit), vent, malda. Tokia tauta, toks mogus Dievo vaikas, jis gyvena pagal Jo dsnius. O Aukiausiojo dsnis esa, dvasia, kuri reikalinga kuo menkiausi iraikos priemoni; j be galo sunku skvarminti. Taiau tokia Dievo (Medio, Esos) tauta ir jos mogus, kakada, manau, i ties buvs, iandien praeitis. Medio akos nebejauia akn gelms ir virns aukio. aknys j nebemaitina, auktybi pauki giesmi jos nebegirdi. Ir dl to, bandydamas suvokti, prasminti, btinti, pateisinti save, ak (nebe Medio) mogus kr skvarmas enklus, simbolius, vaizdinius. iandien geras, tikslus pavidalas daugeliui vienintelis bdas i7

saugoti besislepiani nuo ms ankani dvasios aki dievikj Es. Taiau dingus esmei tuia skvarma tampa saviapgaule ir gal gale veda tautos dvasios mirtin. Kaip ilaikyti lygsvar ant i lemties amen? Pabandykime susirinkti tai, k paliko mums protviai. Perskaitykim j ilikusius laikus. Gal viskas jau pasakyta ir net skvarmuota eminta vairiais enklais ir vaizdiniais, tereikia velgti juose tebegldini esm. monija tai daryti, inoma, bando. vairi tikyb dvasininkai aikinasi ir aikina Dievo od, bando ventrai raidje velgti tikrj Jo mint, ginijasi dl pirmins kurios nors kalbos senodio prasms, vargsta su senj rat vertimais. Bandoma atspti, atrakinti senuosius enklus, aikinti padavimus, pasakas, paproius ir apeigas. Tautos tai Mediai Dievo sode arba Jo Medio akos. Ms tautos uduotis padti auginti savj med, rasti ir palaikyti ry su maitinaniomis aknimis ir stiebtis link dievikoje viesoje panirusios virns. K turime ir ko iekome mes, lietuviai baltai aisiai? Patikimiausiai tiria senov, tiesos ieko ir takus ateitin grindia tie, kurie gyvena pagal Dievo od, pagal tkstantmei patikrintus dsnius, kurie laikosi senj paproi ne tuios apeigos vedini, o Dvasios viesos ildomi, asmeniniu Esos suvokimu laiminami. Toki maai. O likusiems reikia kit Tiesos perteikimo bd, priklausomai nuo j imtuv. Vieniems priimtiniausia mokslo, loginiai rodinjimai, skaiiai, pavards. Kiti patiki tikrais ar sivaizduotais mokytojais, vadais, pranaais. Treti turi visk tikrinti savu kailiu eina klaid ir bandym keliu. Yra bandani priimti ir suvokti Auktybi balsus maldos, meditacijos, apeigos pagalba arba gebani igirsti medio, debesies, paukio ar altinio patarim. Taigi bendrja prasme bet kuris pavidalas yra simbolis. Ir Visata, ir em, ir mogus Dievo mini skvarmos simboliai. Bet kuris kalbos darinys, odis tai idava pavidalas enklas juo apreiktos minties. Ratas trobos langinje eimininko dva8

sios, groio pajautos, derms darnos suvokimo iraika. Arba net senojo kaimo mogaus pasmonje tebegldintis pasakojimas vaizdini pagalba apie Visatos dsnius, praeit, ateit. Paimi sen juost imtarat, ir suvirpa irdis, uplsta nuojauta, kad tai ne vien tobulas grois, spalvos ir skvarmos darni derm, bet ir pasakojimas, urakinta inia, paslaptingais rato enklais rayta. Tad ir pradkime nuo paprasiausio enklo geometrinio brinio ploktumoje. Aiku, vardinimas paprasiausiu yra slyginis. Vliau pamatysime, kad paprasta tik j atvaizduoti nubraiyti, ikalti, ipjaustyti, iausti. Taiau kiekviename take neisemiama gelm. Netikinju skaitytojo, kad tai, kas ia bus aikinama apie simbolius, visa tiesa, j esms atskleidimas ar pan. Tai galbt tik mautlyt Tiesos dalel ir bandymas parodyti, kad mus supaniuose daiktuose daugyb visai nedaiktini, nemediagini dalyk tikr stebukl. Tai pastanga paskatinti iekoti, velgti tai, kas mus supa, kitomis vaizduots akimis ir patiems iekoti atsakym. Argi galima iaikinti, kas tai yra, pavyzdiui, ro arba saul? Kiekvienas mogus iuose vaizdiuose odiuose velgs, igirs, pajus skirtingus atspalvius atgarsius, suvoks vis kitas prasmes, kiekvieno j sieloje suvirps vis kita styga. Jokio, net i pirmo vilgsnio paprasiausio dalyko nemanoma pilnai iaikinti. tai mes pilame vanden arbatinuk, plaukiojame eere, iuoinjame ant ualusios baluts, matome i puodo kylant gar ar vir slnio besidraikant rk. Verkiame, kriktijams, maudome naujagim, mazgojame velion, lakstoms vstu vandeniu, atgyjame nuo gyvybs vandens, laims iekome u jr mari, o Anapus keliams per Maros vandenis ar Letos up. inome formul H2O. Taiau ar galime pasakyti tiksliai, aikiai ir vienareikmiai kas tai yra vanduo? Daugybei gilumini, dvasini dalyk ireikti odi enkl ivis neturime... Taigi tai, apie k kalbsime, tik nedrsus vilgteljimas begalyb.

I skyrius PAVIDALAI PLOKTUMOJE IR ERDVJE

Tai kas gi yra pradia? Nebuvo Nieko arba buvo Viskas. Tutuma arba Visuotinyb Absoliutas. Dievo sprendimas Tame padjo tak. Tai buvo tvrimo pradia, Visatos ais, pirminis grdas, Visko vidurys, taigi pirmasis Dievo simbolis. Takas pltsi daigas skl grd, prasidjo Didysis sprogimas, Visatos radimasis. Tutumoje atsirado apskritimas, ratas pirmo Dievo krinio simbolis, Tvrinijos, Visatos pradios ym. Naujai sukurtj visum grd, kiauin dalijo statmena (vertikali) linija dvasinis, vyrikasis pradmuo ir gulsia (horizontali) linija mediaginis (materialus, emikas), moterikasis pradmuo. Dievas Visa Tai (Visat), pirmaprad kryi suko, kvp gyvyb, kuri yra virpesys, sukimasis, bangavimas, pltimasis, traukimasis. Besisukaniam kryiui judesys ulau galus; judanti, gyva kryma svastika vl brai rat, sujungdama jau vairiais kampais padalint Visat su pirmine Begalybe Aminybe apskritimu ir jo centru taku. Pirminio Postmio sukta Visata galaktikos, kai, pasauliai ir antipasauliai skleidsi ior vijomis, skuriais (kylanti, isiranganti gyvat; iorin, atsiir jos judesio briamas skaiius 9). Skleididaranti svastika masis vyriko postmio judesys. Pirmini skuri isklaidytos atplaios jungsi, sukosi savas galaktikas, vaigdynus ir planet gaublius, emes ir em (kryptis vidun gyvat susisuka poilsiui braio skaii 6). ar susikaupimui; vidin, usidaranti svastika Judesys vidun, gilyn, save moteriko prado veiksmas. Krj ir krin, skleidimsi ir jungimsi, gr ir blog, vies ir tams, dvasi ir mediag, vyrikum ir moterikum apjungia rytietikasis jin/ arba lietuvik juost aliukas sauls rate. Slyginai sustabdyta svastika (poiris j i vidaus, esant joje) tveria tvor tarp Tvrjo ir tvriapriboja tobul kvadrat jan
10

nijos Tvo Dvar (t. y. saugi, patikim erdv; plg. tverti, tvirtas, tvarka ir dvaras, rus. , )*. I ios pradi pradios isisuka, inyra visi kiti enklai ir vaizdiniai suspindi sauluts , subanguoja vandenys , pasiskirsto takos lygmenimis dangika Trejybtrejetastrikampis ir grubokas, emikas, pasaulio alimis padalintas ketvirtainikumasketvertaskvadratas. O poem em dang, praeit dabart ateit sujungia Painimo, Grio ir Blogio, Esms, Gyvybs Medis Pasaulio ais jau ne vien Tvrimo, bet ir emikas bei atperkantis Kryius. Tai senj taut mons inojo (prisimin?). ie dalykai iliko vairiais skirtingais pavidalais, bet vis esm bendra. Tai ir dagon grdas Po, ir Bramos kiauinis Vedose, ir lietuvi dainos Tvelio dvarelis mari saloje. Ir paslaptingieji pirmj dien sutverti dangus ir em Pradios knygoje. Juk ir tvirtuma Dangus, ir em, ir Jros, ir vaigds buvo sutverti vlesnmis dienomis [1]. Vadinasi, treiosios dienos em ir antrosios dienos Dangus visai ne tie patys dangus ir em, kuriuos Senojo Testamento Dievas sutvr pirmj dien. Patyrinkime kiekvien pamint vaizdin. Tik nepamirkim, kad n vieno j negalima aikintis ir suvokti skyrium. Jau pastebjome, kad visi seniausieji simboliai susij tarpusavyje. Visus medius, alius, iedus, saules ir galaktikas galima susukti vienintel tak. O i to Vieno Tako iskleisti Visat.

* Dauguma senj kalb odi yra simboliai. Jie nevienareikmiai, jie ne terminai. Tuo paiu (ar labai panaiu) odiu gali bti pavadinti i pirmo vilgsnio net prieingi dalykai (pvz., vsti ir vaistyti; sviestas ir svastika; dvasia, dvsuoti ir dvsti; maitinti ir maitoti). Tik gilinantis pastebima, kuo ir kaip senas odis gali su mumis aisti vartytis, keisti priebalses vietomis, silytis skaitomas i galo ir pan. Kadangi, mano akimis, nei pasakai, nei simboliui paaikinti nra privaloma iuolaikin mokslin logika, leidiu sau nemaai dmesio skirti odiams vaizdiniams, leistis j vediojamai, t. y. aisti. 11

Pav. 1 Pateiktuose pavyzdiuose matome vairius enklus senuosiuose audiniuose. i rat raida perjimai nuo paprasiausi, lengviausiai iaudiam drobi prie sudtingiausi spalving daugiarai audini. Taiau tai tik gamybin pus. Nes LAHFJE (virpti, varpas, varpa) ir =KIJE (esti, esatis, ausis) ne vien darb vardinimo, bet ir venti, pasaulio krimo tvrimo odiai. Verpiamas Gyvybs silas, audiamas Pasaulio audeklas. Matome, kad kiekvieno audimo pradia, esm virpani sil pluot paklimas ir nuleidimas (auktyn emyn, viesa tamsa, jin jan ir t. t.).

12

13

RATAS

Visa randasi i tako, kuris yra pats maiausias, dar neiplits ratas (apskritimas, skritulys, rutulys) arba dar neblyksteljs aibas, neisiakojs kryius. Takas taip pat ir skaiiaus 1 enklas aikaus pavidalo negijusios pradi pradios simbolis ir kartu visuotinumo, kur siekia sugrti visi daiktai ir btybs, vaizdis. Tai vienovs ir kartu Dievo simbolis; kita vertus, tai individualybs vaizdinys [43]. Dievas yra skritulys, kurio centras visur, o apskritimas niekur (Paskalis). Kiauinis, i kurio isirita, atsiskleidia, apsireikia Brama, tverianioji Ved dievyb, visad vaizduojamas skrituliu arba nuliu (absoliutus Niekas, kadangi yra begalinis ir savimi apreikia Visk). Savo Darbais jau apsireiks Dievas gali bti ymimas io rato skersmeniu . Kitas to paties vaizdio raikos bdas vaizdavimas dievybs skritulio apskritimu, o krybins galios t. y. vyriko ir moteriko prad jo skersmenimis . Kinijos iminiai Visat vaizdavo trimis bendraviduriais ratais, kuri iorinis Begalin Riba, sekantis Dangus, o vidinis em .

belyt ir beApskritimas (kartais su taku viduryje) galin gamta, o astrologijoje sauls simbolis. Galima tai matyti ir kitaip: ratas tai pasaulio simbolis, o takas centre atstovauja aukiausi Btyb, palaikani ir kvepiani pasaul. Takas spinduliuoja, jo judesys tiesikas, vyrikas (intelektas, elektra). Ir prieingai, moterikas judjimas yra ratu (irdis, magnetizmas) [44]. Dvasia ir nemirtingumas taip pat vaizduoti apskritimu. Gyvat, sikandusi savo uodeg tai iminties ir begalybs, beribikumo ratas. Bekniai Protai (planetos dvasios ir kurianiosios jgos) Egipte vaizduoti rat pavidalo.
14

domu, kad balt pasauljautoje rato svoka visikai netinkama apibrti dievikajam ar sielos lygmeniui. Rutulys i ties yra tobuliausias pavidalas. Taiau btent pavidalas. Ratas, rutulys vaizdiausiai simbolizuoja Dievo tvrinijos tobulum, Visat kaip Visa Tai, kas sutverta. iame lygmenyje tobulumui, visuotinumui apibrti i ties tinkamiausias btent ratas ar rutulys. Taiau Dievo Pasaulyje be laiko ir be erdvs nebegalioja ms dsniai. Ten 1=3, ten Jis Vienas esti Trejybje. Suvokiant rat ne kaip Dievo simbol, o kaip tobul Jo krinio pasireikim, darnoje, lygsvaroje esanios Visatos vaizdin, lengviau suprasti, kodl danai rato ir kvadrato prasm bna ta pati. Tai j abiej ribojama saugi, magin erdv, patikima slptuv, namai, ventykla. Suvokiant keturkamp kaip keturpus emikum, mediagikum, o rat kaip dievikum, gaunama prietara. Taiau primus, kad ratas taip pat riboja emikus, tegu ir labai aukt lyg pasiekusius ar tobulus dalykus, nesusipratimas dingsta. Rat (Visat) laiko ir suka tik centras (Dievas). Ratas tai rita, rta, viena svarbiausi indoeuropiei svok. Ji jungia daugyb i pirmo vilgsnio nesusiet dalyk: verpimo ratelis, veimo ratas, rateliu okti, ritinys, rietimas, rtis, ristas irgas, raitelis, ritasi bangos, saul ridinja, griaustinis nusirita, kiauin rita, o i jo isirita, ritasi klio, rieda, aprda, atsirado, radinys, radynos (i ia rus k. odiai: , , , ). Taiau domiausia rta, apjungianti visk viename rate vainike. Rt vainikas Lietuvoje nuo sen senovs laikytas nemirtingumo, gyvj ryio su mirusiaisiais, amino aliavimo enklu. Vainikas rato ir alio medio jungtis. odis rta reikia ne tik darelio rt. Jis priklauso labiausiai atsiet, apibendrint (abstraki) odi eilei, kaip antai: darna, dora, taura, tyra, skaista, rasa ir pan., kuriais ms protviai isakydavo savj gyvenimo samprat. Darelio rta taip gerai ireikia rtos esm, kad netgi tapo ios svokos pakaitalu. Bet kuris aminai aliuojantis augalas gali bti vadinamas rta, kaip svokos, kuri ms protviai vardino odiu rta, vaizdis, kurio esmingiausioji prasm dar lieka iki galo neatskleista [15]. Vainikas rt ratas vaizdingiausias bdas apjungti apskritim ir krym, augal ir mog, vanden ir ugn. Vedose rta yra esmin svoka, visuotinis dsnis. Rta kartu
15

yra ritualas (lot. ritus). Ritualo ir visatos vienyb, atsispindinti moni visuomens sanklodose, kalboje ir pan. Sauls Ratas arba viesratis, Rdos Ratas. Rta tai visatos aprdos arba apeigos ritualas [11]. Apeiga rodo apjim ratu, aprda apriedjim aplink. Kaip ir ritualas tai, kas privalomai kartojasi, ritasi, sukasi ir sukasi ratu. emikasis mogaus gyvenimas prasideda nuo gemalo susirietusio kamuoliuk kdiklio motinos siose, tobulja ir auga eimos rate, sodyboje, kurios statiniai sukuria udar, saugi, sav erdv idstyti aplink kiem, o visa sodyba apjuosta mediais. Senoji ms ventykla, romuva apvali aiktel supama uol. Miesteliai ir miestai augo aplink ventykl, pil, banyi. Pakanka pavelgti dangun, kad suvoktum, jog Visa Tai veikia judanio kryiaus, rato pavyzdiu. Vijomis spieiasi vaigdynai, sukasi aplink motin Saul planetos, renka ar sklaido debesis ciklonai ir anticiklonai. Rieda paros, met, mogaus ir monijos gyvenimo ratai. Saugodami nekriktyt kdik brdavo aplink j rat ermuknio lazda. Mergels kaip skaistos, aminybs enkl ir apsaug neiojo ant galv rt vainikus. Aminai sujungdami savo gyvenimus du jauni mons tvirtindavo, paenklindavo, apsaugodavo save aukso iedais. Ilyddami Anapus, budynse mirusj taip pat apjuosdavo aminybs enklu ir apsaugodavo apstatydavo deganiomis vakmis ir apssdavo ratu. Viena vertus, ratas, skritulys, apskritimas erdvs, kurios sienos atskiria visat (kosmos) nuo chaoso, ymjimas. Kita vertus, jis knija begalyb, beribikum. Paplits beribikumo enklas pasaulio gyvat (altys, slibinas) susisukusi iedu. Dar vienas poiris rat tai Visatos rutulio, kamuolio, pasaulinio Kiauinio, sauls atvaizdas ploktumoje (projekcija). Rato, kaip visaapimanio, visus mediaginius lygmenis apjungianio enklo pagalba dvimatje erdvje, ploktumoje galima atvaizduoti sudtingiausius dalykus. Tai ir sauls eima su 9 bendraviduriais planet ratais, ir atomo branduolys su elektron iedais, ir met laik, veni bei darb ratai, ir dangiki likimo, dalios (astrologiniai) ratai, ir daugyb kit. Met darb, veni, mogaus gyvenimo, ems paros ir net monijos visuotinum ir bendrum galime pavaizduoti Rdos ratu [23].
16

Pav. 2 Rdos Ratas RASA KUPOL

GAVNIA VELYKOS

ILGS VLINS

KALDOS Atkreipkime dmes, kad is visuotinis Ratas sukasi. Jis nuo pirmojo Postmio rieda tam tikra Tvrjo nurodyta kryptimi ir niekad nepasuka atgal. Po vasaros visad ateis ruduo, o ne pavasaris; iauus rytui visuomet nuvis diena; po Ilgi niekad nevsim Rasos, bet grimsim gilyn Kaldas, met Rato dugn. O po mirties visad seks Prisiklimas. Taigi ir Viepaties viesos pergals emje, gyvenant Kali jugoje (anot Ryt pasauliros), paiame smons ir dvasios utemimo dugne, taipogi nra ko tiktis. Nenusiminkime. Dievo Valia Ratas rieds tolyn, ir mes kartu su juo kilsim auktyn. Taiau maesnieji ratai yra priklausomi nuo ms laisvos valios. Mes galime miegoti iki pusiaudienio ir dirbti nakt, galime isiskirti ir bandyti tuoktis antrsyk, galime ukirsti keli besibeldianiai gyvybei gimties virsme arba klaidioti vaiduokliu, nesugebdami eiti priek po mirties. Mes galime pavasar nesti, o ruden
17

Pav. 3 Riedantis Rdos ratas ant senos molins puodyns

18

derli supdyti nepjaut, galime veni nevsti, o prisigerti ir patriukmauti. Mums Dievas dav laisv vali, ir mes galime rinktis klausyti, vadovautis Visatos Raidos dsniais, suktis, riedti Rdos Rato kryptimi, ar prieintis eiti prie Dsn. Savo asmenin likim, savo dali galime suinoti i dangaus rat (vaigdi mokslo, astrologijos pagalba). inoma, kiekvien likim galima pakreipti, kiekvien dalios dalintoj galima pergudrauti (skaitykime sensias pasakas!) tai tos paios laisvos valios galia. Taiau lmimas, ateities kryptis, atsinetos karmos ar gen svoris vis dlto yra. Ratas yra visuotinyb. Todl jis savimi ireikia Visk ir kartu nepasako nieko. Vaizduojant ne dievik Begalyb, o emikesn jos pasireikim, ratas dalijamas. Rutulys erdvinis ratas naujo, nepasireikusio talpintojas, saugotojas. Tai ir grdas, i kurio kalsis elmuo; ir kiauinis luktas, slepiantis gemal; ir rieuto kevalas, kuriame gldi branduolys; ir kiauas kaukol mogaus smegen talpa. Ryys, bendrumas akivaizds net kalbos lygyje kiauinis, kaukol, kevalas, kiauas, kiautas [6]. Dar du to paties krmo odiai kaukas ir kauk. Kaukas btyb, atstovaujanti gemalines, dar neibaigtas gyvenimo skvarmas, ankstyvesnes u tikrj mogaus gimim [14]. Taigi ta pati dar nepasireikusi gyvastis. O kauk gaubtas, rutulio dalis pridengianti, sauganti, slepianti kauk (ar kit paslapting btyb) taip, kaip kaukol dengia mogaus asmenybs mediagin sankaup smegenis. ia kyla mintis dl kauki bali ar karnaval senosios prasms. Galbt, se- Pav. 4 niau tai bdavo vents, kuomet kar- Ugavni kauk
19

Pav. 5 Kiauiniai marguiai

20

tu su gyvaisiais vsdavo, vairias apeigas atlikdavo visokiausios nemogikos btybs, prisidengusios kaukmis. Juk ne veltui senovje taip bijota nuplti kauk. Tokie kauktj sujimai visikai tiktini virsminiais, didiausios tampos laikotarpiais, kuomet dangus ir poemis priartja prie ems, sukyla visos blogosios ir gerosios jgos. Btent iais laikotarpiais senovje ir vykdavo visos vents. Lietuvoje is neemikos btybs slpimosi po kauke lygmuo iliks Ugavnse. Tokiu ateities (praeities), nepasireikusios bties poiriu visos tautos rat, rutul suvokia vieningai. Daniausiai pasakose, mituose, sakmse, giesmse jis vaizduojamas kiauiniu Pasauliniu, Kosminiu, Auksiniu ir pan. I io kiauinio randasi visata arba kakokia krybin galia, dievyb, kartais moni gimin. emesniame sakmi lygmeny i kiauinio gimsta vairs piktosios jgos siknijimai (pvz. kiauinis, kuriame paslpta Kosjaus mirtis [10]). Pasaulinio kiauinio kosminis visuotinumas irykja metinse ventse pvz. velykini margui daymas, ritinimas, dauymas. O ir mes patys kakuria prasme esame kiauinyje toks yra ms mediagin kn gaubianios auros pavidalas. Rigvedoje ir Upaniadose pasaulio Sutvrimo pradia atrodo taip: i chaoso randasi Vandenys, pagimd Ugn kiauiniko auksinio gemalo pavidalu. is, kosminiuose vandenyse plaukiojs ir visatos Pradia taps Kiauinis, pirmaprad skvarma, vadinama Pradapati (Pradjapati), lietuvikai Pradia pati. Tame Kiauinyje subrsta ir po met apsireikia (randasi, isirita, atsiveria) Brama ir tsia tvrimo darb. Minties galia Brama dalija Kiauin pusiau dvi dalis; i vienos susidaro dangus, i kitos em (apskritim kerta pirminis skersmuo) ir t. t. ir t. t. Ratas pradeda suktis. Ratas, skritulys, apskritimas Mandala vienas pagrindini vent budizmo simboli. odio mandala reikmi yra daug. Tai iedas, orbita, sviedinys, apylink, alis, erdv, visuma, visuomen, susirinkimas, viena i 10-ies Rigvedos dali, isiliejimas, auka ir t. t. Tibeto budizme rykios dvi reikmi plotms viena apima apvali ar rutulio pavidalo (sferin) erdv, em, ugn, vanden, o kita apeigos, ritualo srit (magiki briniai ir pavidalai) [10]. Mandala sudtingas simbolis, riantis rat su staiakampiu, mediu ir kt.
21

Pabaigai nortsi pabrti, kad apskritimas, ratas, skritulys, rutulys ar kiauinis ne pats bdingiausias ir mgiamiausias lietuvi, balt enklas. Tai rytietiko pasaulio suvokimo raika. Mums, baltams, artimesnis pasaulio kaip Medio (Kryiaus) suvokimas. Teisyb, ms medis, kaip ir visi kiti baltiki enklai, ornamentai, yra labai apibendrintas, vyrauja lauytos linijos, kampuoti pavidalai. Taigi mes net ant velykini kiauini daniausiai braiome savo medius ar j dalis. Ms ratai visada ydi ar aliuoja (rt vainikas, apipinta kupol, medi juosiama sodyba, romuva ar ventorius) arba juda reikiasi per svastik (rieda degantis ratas nuo kalno, plaukia upe vainiklis ant krymos su degania vakele vidury). O tai jau pirminio Tvrimo Rato dalijimo, skaidymosi bei vairiopos veiklos pasireikimai. K toliau ir aptarsime.

22

KRYIUS

Berib Visuma yra nepaini. Sunku suvokti, kas yra iluma, niekad nejutus alio. Kaip patirti saldum, neatskyrus jo nuo to, kas rgtu, kartu, sru? Ar inotume, kas yra drsa, jei niekad nebtume bijoj? Ar pajgtume iaikinti, kas yra viesa, nepabuvusiam tamsoje? O ar manoma patirti palaim, neigyvenus kanios? Visuotinybje nemanomas joks vyksmas, kaita, tobuljimas. Jei nebt viraus ir apaios, kalno ir slnio, up netekt; jei nemirt grdas ruden, neatgimt daigu pavasar. Ir Dievas sutvr mog pagal savo paveiksl vyrik ir moterik (plg. Pr 1, 27) kartu kaip vien esyb. Taiau net iam, Rojuje apgyvendintam, visum, pilnatv savyje talpinaniam mogui nebuvo gera vienam (plg. Pr 2,18). Kad Biblijos istorija pradt riedti, teko sutvertj mog padalinti dvi dalis vyr ir moter. velgiant i Ryt puss jeigu Ved Bramos kiauinis nebt skils perpus, nebt pradjs suktis visatos istorijos ratas. Taigi, pradjus k nors kurti, veikti, mstyti, painti, tenka visum valingai padalinti brti per skritul skersmen. Pirminis veiksmas, sutverto (ir sutvirtinto) rato tvrimas (plg. tverti tvor kak atskirti, dalinti) tai dievikas, vyrikas, perknikas poveikis ugninis aibas, trenkiantis i Dangaus statmena ties . Toji Valia (vertikal): arba tai toks poveikis apskritimui padalija visuotinybs rutul horizontaliai, perskelia Bramos kiauin dvi puses, atskiria, sukuria Dang ir em. Randasi Motina Gamta, pirmin ir neveikli Gamtos apraika moteriko prado simbolis: , arba visuma dalijama tai taip: . Atsiranda virus ir apaia, Dangus ir em , arba ir . Senovs kinieiai ias svokas ymdavo kiek kitaip: vyriko prado (jan) enklas itisin linija , o moteriko prado (jin) . Dvigubais, trigubais toki linij deenklas trki linija
23

riniais trigramomis, heksagramomis mokta ireikti vis gamtos ir mogikos bties reikini vairov. K gi, praslinkus tkstantmeiams ir mokslas sugebjo panaudoti i visuotin dvejetain tvark. iandieniniuose skaitliukuose (kompiuteriuose) beveik visi mediaginio pasaulio reikiniai aprayti vienetu 1 ir nuliu 0 (t. y. begaliniais j deriniais). Tasai 1 reikia, kad veiksmas, kryptingas poveikis yra, veikia (vyrika) jga, o 0 rodo tutum, neveiklum, laukim (moterikum). i dviej visuotini gali vyrikumo ir moterikumo, viesos ir tamsos, grio ir blogio, skleidimosi ir traukimosi, kvpimo ir ikvpimo, jan ir inj tarpusavio santykiais galima ireikti vis Visat. Taigi, dievik statmen perkirtus emika gulstine gaunamas Visatos Kryius arba . Kaip matome, tai paprasiausias ir geriausiai pastamas simbolis, kuris gali ireikti ir galima idstyti ir Visk. Beje, kinikuosius taip: . Gaunama tas pat.

Taigi kryius dvasios (dangaus, Dievo) ir materijos (moterijos, ems, mediagos) santykis. ir derm pirmoji visuma, dievikoji begalyb ir kartu tvrinijos baigtinumas, kurie yra neatskiriami. Kryiai statomi krykelse. Krykel gulsioji kryma pasirinkimo, apsisprendimo vieta (einant dein ar kair laukia emiki pasiekimai ar pralaimjimai ( ); einant tiesiai engiama ties, dievikon, dvasinn erdvn ( )). Kryius tai ir Pasaulio medis. Jo atspindys emje, jo pastatymo takas kryma tai vidurys, ais, ems bamba, kur vyksta svarbiausi vykiai, apeigos, ritualai ir kur tampa prieinamos visos tvrinijos erdvs, visi lygmenys. Mediu gali kopti. Kryma, krykel, sankrya vieta, kurion sueina vis pasauli keliai, kurioje bna sprendiamas asmens (pvz. pasakos, dainos veikjo) likimas. Kita vertus, tai ir antgamtini btybi, tamsij jg susibrimo vieta. Juk mogus, asmuo, esantis krykelje, krymoje, po kryiumi arba ant kryiaus, yra nesvarumo, pereinamoje bklje, virsme, jame susikerta visos emikos ir dangikos, viesiosios ir tamsiosios galios. Kryius tai kurianio Dievo ir Jo santykio su apreiktu pa24

sauliu vaizdinys. Kitame lygmenyje tai keturi Pasaulio dali ar gali (stichij) simbolis. Kryius gali ymti ir spinduliais padalintos Visatos apibrt tak, centr, esms sankaup (Dievo Snaus nukryiavimo vieta). Skritulys, ratas ir kryius danai pavaduoja, pakeiia vienas kit. Kryius judesyje svastika besisukdamas bria skritul. Keturios kryiaus puss 4 met laikai, 4 pasaulio dalys judesyje tampa met ratu, kartotinumo, laiko rato enklu (Rdos ratas). Skritulys sujungia kryi ir apskritim visum. Ypa vaizdiai i kryiaus ir rato jungt ireikia balt kratuose mgiamos sauluts.

Jas sutiksime ir audini ratuose, ir droyboje, medio raiiniuose, skryni tapyboje ir kt. Sauluts (ir kryiaus) vidurys, irdis yra vaigd dievik vies skleidis sankirtos takas. Egipte ir Indijoje kryius Anks vaizduotas paprasiausia kilpa =, vaizdiai jungiania kryi ir apskritim. Kryi skvarmos vairios. Daniausiai sutinkami tokie kryiai:

egiptiei tau kryius; Skandinavijoje tai dievo Toro

kjis; Kartaginoje jis vadintas stipiu; krikionybje v. Antano kryius.

graik kryius; Sauls kryius;

ar arba

Maltos kryius;

lotyn kryius; v. Petro kryius;

25

 v. Andriaus kryius arba senovs yd palaiminimo

simbolis; arba

pravoslav kryius;

Jeruzals kryius, primenantis 5 Kristaus aizdas; patriarch, arkivyskup kryius; popieiaus kryius (3 skersiniai ymi tris popieiaus tarnystes kunigo, ganytojo ir mokytojo).

Kiekvienas i kryi turi savo istorij, ryius su savu laikmeiu ir t. t. Taiau vis j esm bendra. Aptarsime paius seniausius bei baltikuose kratuose paplitusius kryius. Seniausiojo kryiaus (tau) simbolio pavidalas gaunamas i skaiiaus (7) ir graik kalbos raids (gama). Tai ir emikasis gyvenimas, nes ems (gr. gea) enklas; ir Aminasis Gyvenimas, nes skaiius tos paios gyvybs, suritos su Dievikuoju Gyvenimu vaizdinys. Egipte prasto krikioniko pavidalo kryius (tat) pastovumo enklas [24]. Balt kratuose dukart sukryiuotas (kitur vadinamas graikikuoju) kryius su krymomis galuose (plg. Maltos ir v. , vadinamas Maros kryiumi, Ugnies, Andriaus kryius) Perkno, Kalavijo kryiumi. Tai labai senas ir danai naudotas simbolis. Juo, prie paaunant krosn, ymti duonos kepalai ir pelen krvel, kurion raustos ruojanios anglys. is enklas randamas ant senj papuoal, danai minimas dainose [16]. Pasukant kryiaus linijas susikirtimo tako atvilgiu didja gali sankaupa sankirtos take, susidaro Sauls ratas, kryelis arba vaigdut . Taip keturdalis pavidalas tampa judaniu, besisukaniu ei, atuoni ir daugiau dali enklu, kuris vaizdiai rodo viesos sklidim i vieno tako saul, vaigd ar dievik jg: , . Lietuvoje ie simboliai ypa mgiami. Dvigubas kryius
26

taip pat danas audini, juost, puoy-

Pav. 6 vieianios prieverpsts

bos ratuose ir kitur. Jis vadinamas Kryiaus vaigde arba uliniu, kartais roele. is simbolis vl parodo kryiaus ir rato ry. tai, pvz., enklai jau vadinami saulutmis, arba

ir vl roelmis ar ulinukais (bet ne kryiumi). Beje, remtis vien liaudikais pavadinimais nra patikima. Kadangi sen ventj simboli tikroji prasm buvo pamirta, j pavadinimai taip pat kito pradta juos vadinti pagal panaum k nors. O senj kukl simbol mus grainti, puoti, jo esms ir vardo ryys galjo visai nutrkti. Tai kas yra bendro tarp kryiaus, ros, sauls ir ulinio? Arba kuris vienas i vard teisingas, ir kodl? Atrodo, kad roele Kryiaus vaigd pavadinta pradjus j puoti ir tuo nutolus nuo pirmins prasms. O tai dvigubas kryius, kaip dviej keli ar jg sraut kryma ems paviriuje, visikai suderinamas su uliniu. Ir ne vien iorinio panaumo rentinio jungimo poiriu. Dvigubas kryius atriboja ypating plot ems papario iedo simbolis). ia reikia skverbpaviriuje (plg. tis gilyn, kasti ulin. ulinys tai ems akis. Pro ia pasiekiame
27

jos krauj poemines tyriausio gyvybs vandens gyslas. Ms senj sodyb uliniai kasti ems jg tinklo (energetins gardels) susikirtimuose. Taigi dvigubas kryius

senas ir svarbus

vaizdinys. Galbt, btent ulin ( kasdien mog gaivinant vanden) leisdavosi ir Dangaus jg, maitinani em ir mog, srautai. Tada jau nebra keista, kad iek tiek pagraintas, spindulliais nuvits ulinys vadinamas saulute .

Pats kukliausias, bet ir aikiausias bei visaapimantis simbolis balt kratuose yra paprasiausia kryma . Tai Dievo kryius arba Kryelis (tarptautikai graikikasis kryius). Latvi tautiniu simboliu yra tapusi atuonkamp vaigd Auseklis (lietuvikai Aurin). Tai ypatingu braiymo bdu gautas kryiaus pavidalas. Ausekl nubr neatitraukus rankos gausime Didj sloguio kryi . enkl kaip apsaug irdavo

ermuknyje, ant trobos dur, kambario sienos ir pan. [12]. Aurini Ausekli pavidalai vairs:

Kita Sloguio kryiaus iraika yra penkiakamp vaigd, nubrta neatitraukus rankos: . Penkiakamp vaigd

daugiaprasmis ir visuose kratuose paplits simbolis. Tai darnos, grio, brolybs, apsaugos, penki tvrimo prad enklas. Tai savotikas kryiaus, medio ir mogaus ryio bei bendrumo atitikmuo: . Gaila, kad enkl, kaip ir svastik,

juodosios istorijos jgos labai iniekino. Pagal Ryt pasaulir em sukr penki pradiniai elementai ugnis, medis, metalas, vanduo ir em. Jie jungsi vairiais deriniais
28

Ugnis Visatos jgos (kosmins energijos, Ki, Ci, pranos) pagalba. Penkiakamp vaigd em gali atvaizduoti model mogaus, kuris, Medis savo ruotu yra Visatos modelis (mikrokosmas). sivaizduokim vietoj ugnies galv, vietoj medio ir ems ranMetalas Vanduo kas, vietoj vandens ir metalo kojas.

Toks, penkiakampis svarbiausij prad idstymas yra vlyvesnis. Anksiau Rytuose jie vaizduoti itaip: is pavidalas artimesnis pirminei kryiaus skvarmai. Btent Ugnis toks, senesnysis pirmini daleli idstymo bdas paplits ir balt kratuose. Be to, ms pasauljautoje nra iskirta tokio atraus, Medis em Metalas alto ir kieto elemento kaip metalas ( j irta kaip ems dal). Medis, kaip jungtis tarp vis dali, tarp dangaus ir ems, tarp Vanduo ugnies ir vandens, kertantis or aur, taip pat atskirai nepaymimas. Jis atstovauja nebent vidur, a. Taiau ms simboliuose vidurys daniausiai tuias j galime patys talpinti bet kuri ventenyb. Lietuvikasis pagrindini mediagins krybos daleli suvokimas artimesnis ir visuotinai naudojamai astrologinei dermei. Taigi baltikasis kryius rate iuo poiriu bt toks: ia sankirtos take vyti ventasis pradas arba tikimasi Ugnis ionai nusileisiant Auktybi jg. Tai simbol priartina prie Mandalos sampratos. Visi isiki pavidalai (aukti mediai, boktai, stats stogai) kaupia visatos gali krv. Kryiaus skvarma yra nepaprastai veiksminga: vertikal kaupia
em em Oras

Vanduo

29

jg, horizontal j paskirsto. Tai dar syk atkreipia dmes ms krykeli ir sodyb kryius. Dabar lengviau suvokti ir suklupimo prie kryi, ir egnons, ir moni, daikt ar maisto laiminimo kryiaus enklu, ir kryelio neiojimo ant krtins prasm. Jau nekalbant apie dvasin nusiteikim, irdies bsen iuos veiksmus atliekant (kas, inoma, yra svarbiausia), pats kryiaus enklas turi toki gali, kuri pajgi igydyti lig, nukreipti negand. tvirtindamas vien i seniausij simboli kryi mogus kryptingu judesiu (krikionikoje dvasinje tradicijoje tai persiegnojimas) sujungia dvi begalybes vertikali, dangik, dievik su horizontalia, emika, apibrta bties trejyb arba tstinum. Darydami kryiaus enkl mes pakartojame seniausi ir veniausi judes pagal gyvybs susidarymo tvark ir kryptingum. is emikas kosminis judesys yra erdvinis ir ciklikas. Vertikalios ir horizontalios linij apibendrinantis simbolis vienas i seniausi ir veniausi monijos vaizdini [17]. egnon mums tokia prasta, kad kain ar suvokiame visk, k i ties darome. Vardan Dievo Tvo (lieiam kakt prot) ir Snaus (krtin ird) t. y. briam statmen i Dangaus (Sutvrjas) em (siknijimas Snus) vadinasi veikia vyrika jga; po to: ... ir ventosios Dvasios (lieiam peius) t. y. briam horizontal moterika Dvasios galia veikia materijoje, pasaulyje skelbiama Geroji Naujiena, Banyia plinta emje. Kryius svarbiausias, pagrindinis ms laikmeio enklas, Dievo nusileidimo emn ir monijos Atpirkimo vaizdinys, vis lkesi sankirta, guodianio, viltingo, mylinio Tvrjo Paado simbolis. suktas visapasaulinis vyksmas, riedantis Visatos Rdos ratas, bet koks judesys raikiausiai atvaizduojamas kryiaus, pirminio tvrinijos enklo, judjimu. Besisukant kryi svastik kaip atskir simbol aptarsime vliau. Taiau kryius gali judti ir kitaip. Jis gali pulsuoti spinduliuoti iorn ir gtis berib vytint tak. Kryiaus (sauluts) vidines ploktumas upildius i iors, i apskritimo, gaunamas neigiamas, moterikas, udaras, centrinis kryius; o tai padarius i vidaus, i tako, gaunamas teigiamas, vyrikas, atviras, icentrinis kryius
30

Pav. 7. Moteriki ir vyriki kryiai

31

[17]. Sen geleini lietuvik kryi rinkiniuose toki nuostabi krini yra labai daug. Tiesa, moteriki kryiai retesni. Vis dlto kryiui bdingiau skleisti, duoti, negu imti. Toks kryius tampa gyva, judania, besisukania, pulsuojania, banguojania, besiskleidiania, augania, ydinia, vytinia, vieiania ir naujais ciklais pasikartojania visuma. ia ventas centras isiskleidia vies sault rat, kuriame vaizduojama praydusi ir ibaigta gyvenimo pilnatv. Tai tobulas

Pav. 8 Seni krikioni kryiai: ydintis gyvybs medis (V a.); apgyventas (XV a.); sualiavs medis asmeninta Banyia (XII a.) ir planet medis i alcheminio veikalo [43].
32

gamtos pamgdiojimas, atliktas su didele meile ir gilia viltimi [17]. Ir akivaizdus senj meistr pasauljautos bei esms suvokimo pavyzdys. is nepakartojamas, Diev, Saul, Mnul, vaigd, augalli lapus ir iedus, vli vliavas ir pauktel apjungiantis lietuvikas Kryius gelbsti mums, bandant suvokti senj baltik Med, kaip dar vien kryiaus pavidal.

Pav. 9 Lapojantis ir prayds lietuviki geleiniai kryiai

33

MEDIS
Medis viena esmini balt pasaulvydos, dievikos tvrinijos suvokimo, Visatos Aies ir savojo vidinio A iraik. Kryius lietuviui tai Gyvybs medis, kurio statmuo vyrikasis pradas veda Dang, o besiskleidi akos moterikasis pradas jungia j su emikja gyvybe. Tai ini, Iminties, Painimo, Amino Gyvenimo medis. Baltika medio samprata tridalikumo suvokimo pavyzdys bei savita tokio sudtingo dalyko iraika. aknys poemis, ems gelmi galios ir gaivalai tai materialios stiprybs, bet kartu ir vis emik pavoj altinis. aknys pagrindin medio mediaginio maitinimosi priemon, o visuomenje tai juo vaizduojamo mogaus praeities lygmuo. Vaizdi poemio jg iraika gyvat po mediu, tarp jo akn. sidmtina tai, kad ioji gyvat balt kratuose nenuodinga. Tai ms senoli mylimas altys. Matyt, senovs lietuviams gyvatikoji apai jga nebuvo pavojinga. J mokta prisijaukinti. Toliau medis savo kamienu ikyla antem ir skleidiasi akomis plot, aprpdamas emikj gyvenim. Kamieno erdies, karnos, ievs vara, sveikata, augimas apsprendia ms buvimo ia ir dabar pobd bei lemia ateities lapojimo ir ydjimo galimybes. Teisyb, kitur akos priskiriamos jau daus erdvms, taiau tai, kas yra sumedj, kieta, negali bti dangika. Be to, ir kalba sako, kad akos tai tos paios aknys, tik kiek auktesniame lygmenyje. ios aknys akos jau gali siurbti jgas ne tik i ems, o ir i Sauls, i Dangaus. Kai Medis lapoja, sualiuoja, praysta Grio iedai ir uauga Krybos bei Tikjimo vaisiai, ant jo virns nutupia Dvasios paukiai, jis pramua emikus lygmenis ir ikyla dangikas erdves. Medis tampa jungtimi (jievaro tiltu) tarp iapus ir anapus, tarp dangaus ir ems, tarp mogaus ir Dievo. Taip atsiveria ateitis. Indijoje, Egipte ventinimo apeigose bdavo nukryiuojama pririant prie kryiaus. Tai dvasinis ibandymas, o ne mirties bausm. iuo atveju Kryius tai Gyvybs medis, grio ir blogio painimo medis, jungtis tarp ia ir Ten. Vliau romnai tok kryi pavert mirties mediu. Dievo Snus iniekint med kryi vl paventino, paversdamas j Atpirkimo, Paado ir Amino Gyvenimo simboliu.
34

Lietuvikai Medio sampratai tinka visa, kas pasakyta apie kryi, ir kartu tai, k talpina savyje ratas (kiauinio pasaulvaizdis). Juk medis iauga i sprogusios sklos, paslaptingo mauio, taiau begalyb talpinanio grdo to paties rutulio, kiauinio. I tako, vos matomos skliuks isiskleidia po pasaulius akos, ikyla dievikas auktumas kamienas, suputoja lapais gyvastis, ugieda virnje dvasios paukiai. Pagrindinis rytietiko Kiauinio ir baltiko Medio skirtumas tas, kad ten vaizduojamas dar nepasireiks, po luktu gldintis pasaulis, o ms krate Gyvenimas jau auga, aliuoja, ydi. Ir pats mogus Kryius, pradia ir vidurys (sanskr. madhyam) kartu, tiltas tarp dangaus ir ems, tarpininkas (lot. medium), pasaulio Ais (A), tai pats medis (arba mediam) [11]. Pavelkime mog ikeltomis auktyn arba itiestomis onus rankomis. Regkime kraujotakos, nerv ir jg upes. Medis, besiakojs mumyse, taps akivaizdus. ia irykja dar vienas rytietiko rutulio Kiauinio ir baltiko Medio mogaus skirtumas. tai mogaus kiauas tam tikr jo gali talpykla, kurios tik menkas nuoimtis pasireikia per vis mogaus gyvenim. O mogaus A pasaulio Ais stuburas, erdis einanti per ird nuolatin gyva Dangaus ir ems jungtis. Ja dauguma moni taip ir neimoksta naudotis. Juk gyvat (gyvybs energija), raitydamasi aplink Medio kamien (A, stubur) ir per jo jg ratus (akras) kildama auktyn, turt isiverti per vartus (brom?) virugalvyje Bramos ang ir mog panardinti (nirvana) tikrj vies, sulieti j su Dievu. Ar daug pasaulyje moni, gebani naudotis savo asmeninio kiauinio turiniu (smegenimis) ir savo vidiniu mediu jg aimi? Pagal druid samprat mogus sutvertas i medi. Augal gyvenimas paslaptingesnis nei priimta manyti. Mes labai maai inome apie augal pasaul ir inome, daniausiai, i vartotojikos arba estetins puss. O senoliai inojo, kad kiekvienas augalas turi dvasi [4]. Medis gyvas, jis geras, dosnus, imintingas ir galingas. Mediai ms broliai ir pagalbininkai, galintys priimti, siurbti dal ms skausmo arba suteikti, ispinduliuoti jgos. tai uolas ir klevas stipryb, pastovum, itverm skleidiantys vyriki mediai, dvasins jgos teikjai; beras visomis progomis reika35

Pav. 10 Mediai ant kraiio skrynios (tapytas) ir ant kultuvs (drointas)

36

lingas draugas, gydantis ir baudiantis kartu (plg. berines vantas pirty ir berin ko visa tai turi ir fizin, ir psichin, ir energetin gali); liepa patarim, pastovumo, susikaupimo jgas teikiantis moterikas medis; tuja gera apsauga; na o alksnis ne duos, o atims pvz. danties, pilvo ar galvos skausm, ivalys aplink pvz. net utertoje vietovje altinis po alksniu bus varus (taiau, jei alia alksnio bsi nuolat, nusiurbs ir jgas bei sveikat). Lietuvikuose, baltikuose simboliuose audini, siuvini, tapybos, droybos ir kt. ratuose medis ar jo dalys daniausiai sutinkami.

Tai Sauls medis, Dievo medis, Auros medis, ventasis medis, raudonasis medis, Gyvybs medis, Pasaulio medis arba uollis, eglut, didysis krmas ir pan. i vard vairov vl atsirado, pamirus simboli senj prasm. O esm atskleidia paprasiausias vardas Medis. Net ms tautinis kostiumas tam tikras Medio simbolis, apibendrinantis visus tris jo lygmenis aknis (kurps, klumps, vyos, pentinai, ratuotos kojins ir pan.), akas (visi rbai ir ypa
37

gyvybs, vaisingumo vaizdinys prijuost, iurstas, skreitas) ir virn isiskleidiantis, atsiveriantis karna, vainiku, vytiniu baltu nuometu ant galvos (plg. su lotosu). Pereikime prie dar vieno medio kryiaus pavidalo. Tai stogastulpis, stulpas, stabas. Stulpas ar stulpelis pats vienas yra religinis simbolis. Daugelyje senj kultr stulpas yra dvasins Btybs nusileidimo vieta. Kartu tai Visatos ar Pasaulio ais ir raid I, kuri yra Jzaus monijos Atpirkimo aies enklas (plg. vyriko prado vaizdinys ir Mandalos vidurys). Beje, garsas I virugalvio akros (Bramos angos) virpesys. Vargiai krikionybje bt galjs iaugti toks kryiaus (ne Nukryiuotojo) garbinimas, jei ankstesnse kultrose nebt stipriai siaknijs dvasinis religinis sauso medio vaizdis [26]. Tai pagrindin koplytstulpio dalis, jo stiebas. Stulpo stogelis visad smailus piramids, kgio pavidalo ar dvilaitis. Plg. su stogo kraigu, kuris laikomas venta vieta, vaizdiai paymimas ar puoia-

Pav. 11. Antkapio stulpas, stogastulpis ir seniausieji koplytstulpiai

38

mas. Tad itoks stogastulpis 2j religini vaizdini (trikamp aptarsime vliau) junginys [26]. Lietuvikieji pakeli koplystulpiai daniausiai 3j aukt, atitinkani tris Visatos srangos lygius: poem, antem (em) ir dang (dausas). Tai kosminio Medio, jo akn, liemens, ak ir virns atitikmuo. Beje, tasai statmenas tai ir jau mintas pirmasis veiksmas,

Pav. 12. Triaukiai koplytltulpis ir varpin

39

poveikis materijai, aibas i viraus emyn, vyrikas judesys (Mandaloje nusileidiantis dievas). Kita vertus, tai staias falas (gr.) ar linga (sanskr.), vlgi vyrika galia apvaisinantis materij moter. Tai galingos btybs ar stebuklingos jgos enklas, vaisingumo ir ypating kosmini jg, kuriamosios galios ir gyvybs altinio simbolis. Kai kur net pasaulio aies simbolis [43]. Balt kratuose nra tokio paodiko vyrik ir vaisingumo gali garbinimo (falo kulto) kaip Rytuose, taiau prasmi sluoksn msuose simbolikai atstovauja, pvz., pavasario veni verbos, adinanios i iemos sstingio ir skatinanios pavasarik gamtos ems materijos gali pabudim bei vaisingum. Arba pirmasis pavasario Perknas, perduriantis em, sujudinantis, supurtantis, atidarantis j naujam gyvenimui [14]. Medio, stulpo, kaip vyriko ir moteriko, dangiko ir emiko prad ( ir ) junginio iraika galt bti senojoje statyboje ir taikomajame mene paplits stulpas su saulute arba liaudies dainose minimas ramstis. Ms sen statini stulpuose pasikartoja tas pats pavidalas rutulys arba kubas tarp dviej piramidi [16]. iame stulpe galima velgti ir pasukt kryi . O tai virsmo simbolis, rodantis persikeitim, perjim i ems dang, i vieno gyvenimo tarpsnio kit, i trobos lauk ir pan. Virsmo akimirka ir yra tas sankirtos takas tarp dviej skirting prad, laikotarpi, bsen ar pan. Taigi senosios trobos prieangio ramstis mogui vislaik primindavo jo vidinio, dvasinio ir iorinio, mediaginio kitimo btinyb, vaizdiai statydavo j (rutul ar kub) sankirtos tak. O tai toks, taip pat danai sutinkamas stulpas, kuriam taip pat tinka bendrin Aies samprata, labiau panaus ne trikampi jungt, o sraigt krivl, senj yni, krivi lazd su apsivijusiu aliu. Krivl simbolizuoja aplink A (mogaus atveju aplink stuburo energetin kanal) auktyn kylani gyvybin jg (gyvat), kuri inaniojo, ynio yra val40

doma ir nebepavojinga, negelianti (altys). Toji jga ikia galv pro lazdos viruje esanius vartus. Rytietikai pasakytume taip: kundala praysta tkstantalapiu lotosu vir pavstojo (prabudusiojo, praviesjusiojo) galvos, prasiverusi pro Bramos ang (vartus). Tai vl mogaus kaip jungties, Aies tarp dangaus ir ems, galinio ir privalanio emj, emik jg ikelti auktyn, perkeisti dvasin paventinti, sudvasinti mediag (materij), pareigos pavaizdavimas ir priminimas dvasini vaizdini, senj apeig, o ir paprasiausi kltels atram pagalba. O tasai prabudimas, vart dievop atidarymas tas pat Didysis virtimas virsmas. Ta pati gyvat raitosi ir apie taur senajame medicinos enkle, ir apie Eskulapo lazd: paslaptingoji gyvats energija ir dvasins, ir knikos sveikatos pagrindas. domi medio stulpo atmaina, lyg j jungtis ar apibendrinimas Laimos simbolis. Jis yra labai senas ir vaizduojamas kaip aka, luota, spyglys, abas. iais vardais liaudyje jis ir vadinamas.

41

Pav. 13 Stiebiasi verbos

42

mogaus laima laim, jo dalia, likimas priklauso 1) nuo asmens prigimties (genai, kraujas, karma), kurios emik kilm rodo trikampliai virnmis emyn, ir 2) nuo jo paties pastang, laisvos valios nuo jo dvasinio ir kniko stuburo tiesumo, nuo aies A kokybs. Kita vertus, Laimos abas, spyglys lyg varomoji priemon (berin rykt), paskata veikti savo dali, paiam kurti savo laim. domu, kad balt kratuose pasitaiko (tik ymiai reiau) Laimos ak su kampeliais vir. Tai rodo, kad mogaus likim, jo atsinetos karmos sudeginim, laims meils ir pagalbos gavim takoja ir poveikis i viraus Dievo valia, Jo malon ar atleidimas. Taiau retas moka tai imelsti, itiesti savo A taip, kad sugebt i Ten siuniam pagalb priimti. Beje, ia ir vizualiai, ir kalboje, ir prasms poiriu vl regimas ryys su verba (abas stiebas statmuo) yra ir poveikis i Auktybi, ir staias, veiklus skatinimas. Matome, koks keistas yra kai kuri tyrintoj poiris pasaul, jie laim, dali, aurin, perkn, kauk, velni, giltin ar mar vadina dievais. inoma, galima ias svokas, kaip svarbias ir dvasines, ir kakuria prasme i ties gyvas, rayti didija raide. Taiau tai bus tas pat, kaip Medis, Ratas ar Ais. Gal bent ie vaizdiniai netaps paversti dievais... Ivis, senovs balt kaltinimai stabmeldyste tolygs priekaitams u Dievo enklo emje pagarbinim, t. y. u iandienin nusilenkim kryiui. Juk stabas tai Pasaulio stuburas, stebul, Visatos Ais, besistiebiantis auktyn Rojaus Medis, stebuklus dalijantis Visuotinis Kryius, tai dvasios vliavos stiebas, jis kelia nuostab, veria stebti ir stebtis. Stabas gali bti medinis, geleinis, molinis, akmeninis, auksinis ir t. t. (kaip ir kryius) tai jo, kaip Aies, esms nekeiia. Svarbu, kad jis stiebiasi Auktyn. Tikriausiai seniausieji stabai buvo akmeniniai ir mediniai (tiesiog dideli akmenys ir mediai), kadangi pats odis stabis prs kalba yra akmuo, o latvikai stabs tai stulpas. Stabas, Ais eina ir per esmin dievik mogaus A, ir per jo emik bst stub kaip ir kryius, jungia em ir dang. inoma, stabui, kaip ir bet kuriam dvasiniam reikiniui, kyla daug pavoj. Pametus, umirus jo esm, tuia skvarma sustabarja, netenka gyvybs, dvasios.
43

Tok poir patvirtina ir jg tinklas ems paviriuje. Tai lyg vairaus kratini ilgio korys, kur linij susikirtimo takuose pasireikia ypatingos ems ir dangaus galios, kyla jg srautai i apaios ir lyja visatos lietus i auktybi. Tai vadinamosios geros ir blogos vietos, kurios isidst grieta tvarka. Dauguma i viet vienaip ar kitaip paymtos aukuru, ventykla, akmeniu ar kitaip. jas atsivelgiant statyti namai, banyios, kasti uliniai ir t. t. Dauguma i paminkl jau seniai sunaikinti, taiau buvus inojim dar manoma atsekti. Taigi domiausi (gal kad sunkiausia sunaikinti) i viet akmenys stabiai stabai, kuri sukaupt ir skleidiam jg jautrieji mons jauia. i lauk ir giri akmen savyb kaupti ir tiekti visatos galias dar syk patvirtina j bendrum su kryiumi, kuris taip pat priima ir paskirsto visatos jgas. Gerosiose, stebukl, stuburo vietose protviai statydavo ne tik ventyklas, bet ir savo sodyb stubas, kuri stogas btinai turi bti smailus gaudyti auktybi siuniamoms jgoms. iuo poiriu medis, akmuo, stulpas artimi Mandalos centrui. i svok lauk patenka ir kalnas (pasaulio bamba, kelias auktyn, ryys tarp ems ir dangaus), ir auk stalas (ventasis akmuo, altorius). Tai vl ir ais, centras, ir paauktinimas, pakilimas. Taigi, siklausykime didiuosius Lietuvos akmenis, atsukime juos delnus, prigluskime. Gal pajusime, kad jie gyvi, tik savaip, liau gyvi. Kaip ir mediai. Akmuo kaip enklas, kaip dvasin svoka ir tiesiog daiktas turi daug prasms lygmen. Yra nuomon, kad lietuviki koplytstulpiai tai sav raidos keli nujusi akmenini stulp menhir atmaina. Tokie akmenys gali bti tiek mirusio mogaus dvasios, tiek transcendentins btybs nusileidimo vieta [26] (plg. su Mandala). Dvasinse rus eilse ir liaudikuose ukeikimuose, ukalbjimuose svarbiausioji ventenyb yra sala, kur guli ventas akmuo. Po tuo akmeniu paslpta visa pasaulio jga ir imintis. Akmens ypatingum patvirtina ir pinigai regimas atitikmuo kakokios vertybs ar jgos, turinios visuotin reikm. Mitiniai Aukso vilna ir Auksinis akmuo; akmuo, kur dievdirbi paveiksluose remiasi Sofijos dievikos Iminties pdos; dao imini nemirtingumo perlas; stebuklingasis ventasis akmuo, kur, pagal vidurami Europos sakmes, isaugojo angelai Dievo mio su tonu metu ir nuleido em, kad jau tada, prietvaniniais lai44

kais, jis paymt pasaulio vidur ir tapt pergals prie blog adu [8]. Pagal Ryt padavim visainojimo Akmens skeveldros i ambalos pasklido po vis pasaul. O Baltijos gintaro gydomsias, apsaugos, stebuklines ir burt galias inome ir jauiame. Pats gintaro pavadinimas rodo, kad is protvyns medio kraujas skirtas mums ginti. O brangij akmen, kristal stebuklai tikriausiai gldi kristalinje gardelje, kurioje slypi dar neatskleista esm. Galime tik spti, jog tai vlgi keistos gyvybs ris. Panaiai, kaip ir visa ms em gyva (Gaja). mogus tobuliausias Auktjo krinys, tvrinijos Ais. Tai tas pats Kryius, Medis, galintis pakauiu (virne) bei rankomis (akomis) kaupti dangaus galias arba savimi perkeisti gyvatik, apatin, ems gyvybin jg, ir privalantis i sukaupt Visatos gali skleisti aplink save, sudvasinti mediag (materij), teikti, dalinti, spinduliuoti saule ir trykti altiniu. Tai mano, Aies A, pareiga.

45

SVASTIKA
Dabar sivaizduokime Sutvrjas priveria kryi suktis. Tegu padalintoji Visuma, sutvertieji ir atskirtieji Dangus ir em vystosi, tobulja, tegu keiiasi vietomis ir papildo vienas kit. Tegu viesa mainosi su tamsa, mirga ir ri, tegu naktis keiia dien, o sutemose brkta aura. Tegu vandenyno banga ugesina ugnikaln, o aibas skelia gaisr. Tegu gimsta kdiklis ir mirta senukas. Te susiima u rank bernelis su mergele ir oka rateliu. Taigi pavelkime svastik besisukant kryi: arba .

Kryiaus linijos, ijudintos begalins visatos kirstins ulo, gavo energetin iraik skur [17]: . Tai rodo judjimo ratu krypt ir irykina bendrum su skrituliu. Pasukta svastika rodo didesn jg sankaup sankirtos take ir auktesn judrumo laipsn:

. Balt kratuose daniau sutinkama pasukta svastika, judrusis kryius, o Rytuose nepasukta [17]. Kitaip pasukti, suprieinti skuriai virsta naujais pavidalais: .

ie simboliai liaudyje vadinami iverstu Ugnies kryiumi, kabli kryiumi ir pan. Taiau tokie vardai apie gautus simbolius nieko nepasako. Romb, trikampi jungties ir pan. pavidal prasm kita nei svastikos. Tai greiiau persikeitim, virsm vaizdiniai. Staias
46

tai iors, skvarmos virsmas (pvz. gimimas,

mirtis), o gulsias tai vidinis, esms virsmas (pvz. vestuvs, Kaldos) [23]. Taiau virsmo svoka visikai dera ir su suprieintos, udarytos, didiuls persikeiianios energijos sankaupos samprata. Rytuose danesnis statmenasis simbolis (ia asmens tobuljimui svarbiausia mirtis ir gimimas, kn keitimai reinkarnacijos). O balt kratuose daniausiai vaizduojami esms virsmai, itisos j grandins . Pagal ms protvi pairas iorini persikeitim (mirties, gimimo) kokybei didiausi tak gali daryti tik vidinis asmens gyvenimas esminiai virsmai jo irdyje, dvasioje. Taipogi + = = , t. y. begalyb, begalin kaita (erdvje Mebiuso juosta).

simbolio, kaip svokos ir kaip apeigins priemons ypatingum rodo btent lietuvi kalba. Jau vien raidi derinys sv (v), tikina, jog svastika ypatingai svarbus, svarus, sveikas, varus, vytintis, taigi ventas simbolis. Svastika tai Dievo, Jo krybos, viesos, Jo kibirkties vysteljimas (svasteljimas) tarp ms. Net pati viesa kaip tokia. Metratininkai ir tautosaka mini balt viesos dievyb vaistik ar Svaistik (Suaixtix, Swaikticks) [45]. Kalba rodo, kad svastik ms protviai naudojo kaip nusilenkimo, maldos, apsaugos priemon vairiose, mums jau nebeinomose garbinimo apeigose. Svastikos pavadinimas rodo, kad, galbt, vents metu kakok, tikriausiai btent nulenktais galais kryiaus pavidalo daikt, reikdavo ypatingu apeiginiu bdu veisti (trinti, valyti) ir sviesti, vystelti, veisti (mesti). Galbt, tuo metu svastika ypatingai vysteldavo ne tik viesos blyksniu, bet ir jgos plipsniu (energetiniu impulsu). it, ms senj yni, vaidil, krivi kapuosna nusinet dalyk, jau tikriausiai niekad nebeatrakinsim. tai dar keletas svokoms vsti (sviesti, svastika) atliepiani odi pvz. svetys, svotas, svotba (slav vestuvs), sanskr. svadha, arba lenk wiat, rus (kas kartu yra ir viesa, ir pasaulis)...
47

bti; odis suas sako, madaug, bk laimingas, geros skms. Tai lyg visa ko gero linkjimas. Taiau aikiausiai svastikos kaip

Sanskrito kalba su reikia gerai ir yra susijs su palaima, as

Pav. 14 Svastikos austinse juostose ir margui ratuose

48

ia proga galim kitomis akimis pavelgti ir tok, rodos, labai jau kik dalyk kaip sviestas. O juk tai svastikos brolis. Galbt , i kanopini pieno (o gal tik i ventos karvs, kaip Indijoje?) gaminam pen vartodavo tik veni progomis, ir tai ne maistui, o apeigai, sviest reikt sviesti*. Indijoje manoma, kad svieste sukaupta kosmin energija: jis gaunamas i pirmojo ir maistingiausio maisto pieno (kuris pats yra vaisingumo ir nemirtingumo simbolis), muant dieviku rimbu. Krina vaikystje vaizduojamas aidiantis su sviesto rutuliuku. Svastika vainikuoja daugelio sen taut religinius simbolius. Tai kjis, iskeliantis ieirbas i Erdvs ugniakuro, ir ios ieirbos tampa Pasauliais. iebti kibirkt kurti ugn ir kurti pasaul tas pats. Svastika ir griaustinio kjis; jis taps nebereikalingu, kai blogio karalyst lugs. Tai ir Tvrimo kjis, rods sukimsi Laiko cikluose. Sudtingi io simbolio vaizdiniai slepia Visatos paslapi rakt. Jis gim mistinje pasaulvydoje ankstyvj arij, kurie patalpino j ant paties aminybs slenksio ant Gyvats eos galvos. Tai Visuotins Krybins Jgos, kylanios i tyros Dvasios ir pasibaigianios tankioje materijoje, pradia ir pabaiga. Kas suvoks jos prasm, visiems laikams isivaduos i didiojo Mono (majos, iliuzijos) vilioni, gundym, avesi grandini [24]. Svastika toks talpus simbolis, kad juo vaizduota daugyb i pirmo vilgsnio net prieingos prasms dalyk. Budistams, kinieiams ir mongolams svastika reikia deimt tkstani ties. Tai mistik, imini, pavstj, aikiaregi enklas ir rankis. ini saugumo, slaptumo, nelieiamumo, apsaugos, aminos tylos, kurios udang gals pakelti tik irinktieji, vaizdinys. Kai kur

* Taip irint, beveik visas senovinis ms maistas dvasinis. Plg.: duona ir daina, diena, dovana, dangus, sanskr. dhana; rugys ir raugas, ragas, rega, ragana; kvietys ir kviesti, kvaiti; medus, midus ir medis; alus, sula ir sala, saul, siela, rus. sila; vaisiai vaistai. Pagal sen dain sris spaustas devyniakampis (9 ventumo vaizdis), o sanskrito kalba srya tai saul. 49

svastika vadinama gamiruotuoju kryiumi, nes esanti sudaryta i keturi viename take sujungt raidi (gama) [7]. Taiau, turbt btent raid gama, kaip ir skaiius 7, kilo i svastik. Svastikos simbol inojo beveik visos senosios pasaulio tautos. Ji laikyta slapta, galinga burt priemone, sauls, viesos enklu, gyvybs bei derlingumo altiniu, o i kitos puss perkno, dangaus rstybs, svaidom aib vaizdiu. Yra ir paprastesni svastikos pavidalo aikinim. Ji reikusi senovs pasaulio emlap, kuriame vaizduojamos keturios ups, tekanios i vieno altinio 4 puses iaur, pietus, rytus ir vakarus (Rojus? dangikoji Jeruzal?). Kiti teigia, kad svastika esanti dangaus planas, rodantis Grulo Rat padt vairiais met ketviriais [7]. Galima iame enkle irti ir 4 jimus i iaurs, piet, ryt ir vakar. Svastika gali ymti ir keturis pirminius elementus em, vanden, or, ugn. Svastika baltams prsams, lietuviams, latviams, o ir visiems senovs arijams, kilms ir tikybos simbolis, viesos, laims, skms, apsaugos vaizdinys. Ji austa, drota, pieta ir siuvinta. Lietuvi tautodailje yra abi svastikos kairioji ir deinioji. Liaudyje svastika vadinama vairiai: Ugnies kryius, Perkno kryius, Laimos kryius, kabli kryius, ak kryius. Latvijoje rasta XII a. vilnon skara, idailinta 42 puoniomis svastikomis, kuri ia yra 20 va-

50

riant. Rasta ir III a. alvario segi, igraint Ugnies kryiais [12]. Svastika padeda aikintis ir tai, kodl kitur pasaulyje ventu laikomas skaiius 7, o balt kratuose, Lietuvoje toks dievikas, visaapimantis, ventas skaiius yra 9. Visais laikais ir daugumoje ali skaiius 7 laikytas ventu. Babilono boktas buvo 7 aukt, Roma pastatyta ant 7 kalv; ind tikyba teigia, kad pasaul sukr 7 jgos; Buda sdi po ventu figmediu su 7 vaisiais; senovs Graikijoje inota apie 7 pasaulio stebuklus ir 7 garsius iminius; Biblijoje kalbama apie pasaulio sukrim per 7 dienas, apie 7 nuodmes, 7 dorybes ir 7 bado metus; dabartin savait sudaro 7 dienos; vaivorykt yra 7 spalv, o oktavoje 7 natos [7]. Indijos jogas atveria savo kne septynias akras, pakeldamas, pervesdamas per jas gyvatik jg kundalini, kuri praysta tkstantalapiu lotosu vir jo galvos diugioje susijungimo su Aukiausiuoju, panirimo Jo vieson palaimoje. Islamo mistikas veriasi link Dievo sosto per septynias paslaptingas stoteles, kartodamas dangikj keli, kuriuo kadaise perjs pranaas Muhamedas. inomi ir 7 dangs, vis auktesni ir skaidresni, judj kosmologijoje; 7 pirmosios krikioni maldos Tve ms praymai meldimai; 7 filosofinio akmens gaminimo eigos lygmenys. Senojoje Mezopotamijoje dangikoji ventykla sivaizduota septyniapakope (piramide). Krikioni ventraiuose 7 Sofijos dievikos Iminties skaiius [8]. O balt tautosaka, dainos, pasakos, simboliai ir visa pasauljauta rodo k kita. Laims iekoma u devyni kaln, devyni jr; kovojama su devyngalviu slibinu; Elenyt turi 9 brolius; labai daug tai devynios galybs; Egl ali karalien emje viejo 9 dienas; Kald elnias devyniaragis; per Ras renkamos trejos devynerios olels; Kioms ruoiami 9 patiekalai; dainoje spaudiamas devyniakampis sris; dirbama iki devinto prakaito; laktingala vadinta devyngerkle; senoji balt savait turjusi ne septynias, o devynias dienas; o jau kai viskas gerai baigiasi, atsiduriama devintame danguje. Skaiiaus 9 ventumas akivaizdus net kalbos lygmenyje palyginkime odius Dievas, dav, dyvas (stebuklas, nuostaba), dovana ir devyni. Beje, devynetas svarbus ne tik baltams. Lotyn liturgijoje Kyrie eleison kartojamas 9 kartus; gieda 9 angel chorai; Centrins

51

rios septyniuks 7. ios teigiamos, vyrikos, besiskleidianios svastikos sukurtas skurys (atkreipkime dmes skurys visada k nors sukuria!) bria devynet:

Azijos mitologijoje devynaukt pagoda simbolizuoja dang; islame maldos vrinyje yra 99 karoliukai; pagal islamo samprat visat sudaro 9 sferos; krjus kvepia 9 mzos [43]. Tai kur septyneto ir devyneto bendrumas? Juk negali bti, kad tokie seni, svarbs, esminiai pasauliriniai dalykai vairiose tautose bt suvokiami visikai skirtingai. Be abejo, taip ir nra. tai pairkime. Teigiam (pagal laikrodio rodykl, stebsudaro ketutojo atvilgiu deinn besisukani) svastik

Taigi besisukanti svastika (septynetai) ir raomas devynetas ireikia t pat radimsi i vieno tako, skleidimsi, dievikos ugnies iebim viename tutumos (begalybs, chaoso) take ir jos plitim aplink, mitinio Kjo skelt kibirkt, pirmin postm, , 7 arba 9 ireikia ventum, dievikryb. Taigi simboliai kum. Na, o ventum vaizdiai ipltus, padidinus gaunamas visuotinai priimtas Dievo skaiius 777. ia vl matome t pat balt ir kit taut pasauliros raikos (ne esms) skirtingum, kaip ir jau aptartu Kiauinio bei Medio (grdo ir daigo) atveju. 7 rodo dar nevykus poveik (lyg kjo paklim), o 9 jau vykus, jau skelt kibirkt, sukt, sukurt skur. O k, itaip irint, rodo neigiama (prie laikrodio rodykl, sudaro keturios raids kairn besisukanti) svastika? Svastik (graikikai gama). i svastika traukia vid, aies tak, o jos sukurtas skurys bria eet:

52

Taigi skaiius 6 Lietuvoje turt bti ems simbolis. Tai patvirtina ir raid gama . Graik ea (gea) reikia em (plg. gea gama em gem). Taigi simboliai , arba 6 ymi traukimsi vidun, sias, slpimsi, gimdymo viet, tams, moterikum, emikum, gyvybs gimim. sudaro dvi raids S ( ) lietuviki Kita vertus, svastik aliukai arba gyvats (plg. gyvat gyvata gyvyb). S, altys, gyvat tai emikoji gyvybin jga (Rytuose kundala), spirale susisukusi apatiniame mogaus jg rate (akroje) ir vijomis, skuriu kylanti auktyn. i gyvatika (S) jga gali ikelti tobulybs vies, o, nesugebant jos valdyti, gali sukti juodiausi bedugn. ia prisiminkime tkstantagalv induist gyvat e, kuris laiko em ir yra Vinu guolis, kuomet pastarasis miega laikotarpiuose tarp pasaulio krim. ea poeminiame pasaulyje gyvenani gyvai (plg. raid G gyvat gyvyb gea ir skaiius 6) valdovas. Tai iedu susisuks roplys begalybs simbolis [10]. O juk ea tai ei.

Jis gal net ne nuodinga gyvat, o lietuvikas altys, emikos gyvybs altinis ir palaikytojas, atliaus Indijos mitus i balt emi bl nuo eliuotos ups eups? Beje, ant valdovo
53

eos galvos yra svastika, ir btent emikoji, eet brianti ( ). Na, o beprotikai ididin (suabsoliutin) emikum, ems galias ir apatines emsias mogaus jgas (energijas), gausime visik tams, begalin gelm, juod poem, prauv, pragarm inom tono skaii 666. em nuo dangaus, tamsa nuo viesos, ramyb nuo judjimo, kaupimas nuo teikimo, vanduo nuo ugnies, moteris nuo vyro neatskiriami. Dl to Lietuvoje vienodai danai sutinkamos, vaiir (daniausiai riems ratams naudojamos abi svastikos: pasuktos). Lygiai taip pat Rytuose naudojamas jin/jan simbolis arba . Kiniei ventratyje I czin net kiekvieno mogaus bruoai, kurie vadinami devynetu ir eetu, aikinami kaip visuotini visapasaulins krybos jg jin (ymima trkia trigram, heksagram ar pan. linija) ir jan (ymima itisine linija) simboliai. Beje, grafikai 6+9= . ia vl galime pastebti begalybs enkl arba Mebiuso juost (8) rate, arba t pat Ryt jin/jan. Tad i dviej simboli suma ir yra dar nepadalintoji visuma, begalyb, o mogaus (Adomo) atveju vyrikumas ir moterikumas kartu, t. y. muo prie monos ir mogaus atskyrim. Kituose kratuose daniausiai pasitaiko moterikoji svastika . Teisyb, beveik visur btent ji vadinama vyrika, teigiama, gerja (atseit, jos galus deinn nulenkia aplink em sukdamasi saul). Taiau juk svastikos esm judjimas savaime, kryiaus sukimasis (o ne sukimasis aplink kryi).

9 6

54

TRIKAMPIS

Grkime prie valingai padalinto, perskelto pusiau rato. J kerts skersmuo atskyr em nuo Dangaus, taigi ir apai nuo viraus, tams nuo viesos, moterikum nuo vyrikumo. Gavome simbol arba vaizdiau . Ryt pasaulvaizdyje tai atrodyt itaip: . is enklas galbt pranaesnis, kadangi vaizdiau rodo tai, kad viesos be tamsos (vyrikumo be moterikumo ir t. t.) nra, kad jie vienas i kito kyla, viens kit papildo ir tik abu kartu sudaro dievik visuotinyb. Taigi gavome dvi rato puses: virutin ir apatin . Jas nubraiyti, iausti, ipjaustyti ar ikalti paprasiau apibendrinus atvaizdavus trikampiais. Be to, trikampis raikus bdas grafikai vaizduoti dievikum Trejyb, nebegaliojim mediaginio parodo saulio dsni Dvasios lygmeny (Ten 1=3) ir pan. Taigi Dang, auktyn ir simbolizuoja vir, vies, veiklum, jg, vyrikum, net dvasi, siel ir Diev. O rodo em, emyn ir simbolizuoja apai, tams, ltum, moterikum, jautrum, intuicij. tai dievika auktybi ugnis; tai emikas gelmi vanduo. ios dvi galios (stichijos) ugnis ir vanduo visapasaulinio vyksmo, krybos pagrindas. Visi kiti elementai j ivestins. i dviej prad santyk (Rytuose jin/jan) ymi Dovydo vaigd (hebraj tradicijoje), sudaryta i abiej trikampi: Oras yra ugnies stichijos pradmuo; astrologijoje jis ymimas em vandens stichijos pradmuo; astrologijoje jos enklas . . .

Trikampis, trejetainikumas tai ir Trejybs vaizdis. Tai nuo neatmenam laik monijos pasmonje gldintis suvokimas, kad
55

dvasiniame lygyje 3=1, trys viename ir vienas trijuose. ios dievikumo bkls iraika ploktumoje lygiakratis trikampis, kuris atspindi visik darn ir pusiausvyr, lygsvar (visi jo kamp takai vienodai nutol vienas nuo kito ir nuo centro). I ia ir Apvaizda, atkreipta mus nuo ventyklos dur: arba arba . Tai raikus ms protvi dievybs suvokimo ir tokios sudtingos svokos vaizdavimo krinys. Tai Dievo akis trikampyje, kuris danai bna sauls rate arba vyti spinduliais. Akis apskritime, skleidianti viesos spindulius, amino triasmenio Dievo ventumo simbolis. Trikampis reikia v. Trejyb. Liaudies smonje ie visi vaizdiniai susiliejo vien Apvaizd mog ir pasaul globojanio ir sauganio Dievo simbol. Trikampis neretai droiamas ir kryiuje (daniausiai vir krymos) [5]. Krikionybje Dievas suvokiamas kaip vienas Asmuo, taiau Jo btis yra asmeniniai trij Esybi santykiai. Mokymas, kad dievikame lygmenyje trejybikumas ir vienatinumas tampa tapaiais, nra bdingas vien krikionybei. Tai vairi tikyb motyvas. Pavyzdiui, Trimutri induizme. Arba baltikasis triasmenis Auktjas Visadestis, apjungiantis dievybs kaip aukiausios galybs ir Dievo kaip asmens Auktjas (Tvas) bei aminybs, begalybs Visad (moterikasis pradas, ventoji Dvasia) ir vienkartybs Estis (vyrikasis pradas, Snus) svokas [13]. Jo vaizdinis pavidalas nuostabi tokios sudtingos svokos raika tautos kryboje lietuvikasis kryius saulut. monij velgia daug atidi aki: Dievo ems ... , Sauls ,

Vienas svarbiausi tikybos, dvasini enkl

tai Die-

vo, Dangaus, dangikojo Tvo, stogo simbolis. is trikampis daniausiai atviras apai. Kartais jis braiomas ir virutinio pusapskritimio pavidalo: . is pavidalas tai dievika apsauga, dangika pastog, pasaulio stogas. Kitame lygmeny ventas Kalnas, turto krva, taipogi vartai (ijimas jimas), tiltas (tarp

56

dangaus ir ems, tarp 2 bkli, laikotarpi ar pan.), vaivorykt. Balt kratuose i dangika pastog, kartais sjungoje su kitais enklais, vaizduojama vairiai:

Vir pagrindinio simbolio kai kur esantys viesuliai, vaigds vaizduoja Dievo vies, dangikos meils sklidim, dievik kibirki iebim, net skaisias sielas. Taiau ie enkleliai iuo atveju nra esminiai, tai greiiau papuoalai ar papildymai. Lygiai kaip ir trikampi viduje es ratai tai jau Dievo pasireikimo pavidalai, vaizdiniai pasaulio, esanio po Juo ar Jame. Pats Aukiausiasis atvaizduojamas kukliu galima kaip nors vaizduoti...). domu ir tai, kad yra skaiiaus devyni senasis grafikas pavaizdavimas [18]. Tai dar syk patvirtina kalbos lygmenyje ir tautosakoje pastebt skaiiaus devyni dyvin dievikum. Na, o trikampio, rodanio emyn atmainos zigzagai, bangels (vandens simboliai) bei vairiai ubrkniuotos ar utakuotos juostos (ems simboliai). Vis j bendrumas emikume, mediagikume. Tai graiai apjungia latvika maros svoka. Liaudies dain Mara siejasi su eme, vandeniu ir dangumi ir knija vis mediagin pasaul. Jos valdos em, kalnai, altiniai, ups, marios ir visi skysiai pienas, kraujas ir kt. Mar ratuose ymi atriai lauytos ir vingiuotos linijos. Tai sieja su vandeniu. Nuoulns brkniai alia vingiuot linij j sieja su eme. Beveik ant kiekvieno liaudies meno krinio yra Maros enkl. Ant ind jie randami nuo akmens amiaus [16].
57

(jei ivis J

Lietuvikai tai bt marios, kurios mums jau siejasi tik su vandeniu, na gal dar gelms ramybe ir tamsa. Taiau su eme, su tuo, kad dulke buvai, dulke pavirsi lietuvikai sieja visa, kas mir. Slav odis taip pat labai talpus tai visas ms emikas pasaulis ir kartu taika (plg. su auktesniu slav pasaulio lygmeniu su jau mintu , kuris kartu yra ir viesa). O visa apibendrinanti em pasaulis mara tai Mar, Mor, Marija, materija, ems moteris motina ir Dievo sutvertas mogus, galinti tapti net tiltu, pervedant regim pasaul Dievo Sn. Taigi, ems simboliai atrodo taip:

tai Maros vandenys, tai Maros em, tai ir taur, ir luotas valtis, ir karstas,
ir dauba guolis, ir lopys, ir sios. Raid M mistin beveik visose Ryt ir Vakar kalbose ir yra bang simbolis: Maitreye paskutinysis mesijas (budizme, induizme); gr. Metis dievikoji imintis; Mimra odis, Logosas; liet. Mirtis ir Motina; netgi Moz; tvano vanden vardas Mabul. Judaizme ir krikionybje Mesijas visada susijs su Vandeniu, Kriktu, su zodiako enklu uvimis (gr. Meenam) [24]. Visos zigzagins raids: M, W, Z, V, N gali bti vandens ir ems simboliai. Dar vienas domus trikampi (kamp) derinio simbolis latvi

58

Jumis arba lietuvi irgeliai (liaudyje dar vadinamas dviguba varpa, sukryiuoti kirviai, irg galvos, gaidi galvos ir pan.): . Vienuose i enkl kampai nukreipti auktyn, kituose emyn. Dl to tiktina, kad tai dviej skirting simboli grups (pavadinim ikraipym jau esame aptar). Pastamas ir prastas simbolis yra senj stog irgeliai, paia savo patalpinimo vieta rods, kad yra vyrikas viraus, dangaus stogo, auktybi apsaugos (trobai, sodybai, jos gyventojams) vaizdinys. Kiti jumiai nukreipti emyn. Dl to turt reikti kak emiko. Tam visikai tinka prastinis io simbolio aikinimas tai moterikas derlingumo, vaisingumo enklas. Latvi sakmse Jumis yra vaisingumo dievyb. Jis gyvens dviguboje varpoje, rieut porelje, i vieno kamieno iaugusiuose dviejuose mediuose odiu visur, kur yra ko dvejetas [12]. Tad tai ems maros vaizdini atmaina. Simbolis emikas ketvirtainis taip pat vadinamas Jumiu. Tai gali bti po dvigubu Dievo stogu . Arba

tai ems motinos bangos raid M, sujungta su ems ir dangaus jungties simboliu rombu vir papario iedo . Arba dvasios pauktis

vydos gijimo, isilaisvinimo

akimirka. Bet kuriuo atveju tai rodyt auktybi, dievikumo prisilietim prie materijos, prie ems. Dl to suprantamiau, kodl latviai Jum vadina Dievo snaus simboliu. Taiau aikintis enkl derini prasm ne ms uduotis. Nuo raidyno mokymosi iki odi ar sakini (pvz. juost) perskaitymo ilgas kelias. vairs moterik ir vyrik trikampi ir kamp apibend-

59

rinimai latviki dvigubo Jumio (liaudikai rupl, viukas) ir Martinio simboliai. Koki esm juose regjo senovs baltai taip pat anksti sprsti. Danai senuosiuose raiiniuose, ratuose grafikai vaizduojamas pauktis: , ir pan. Pauktis dvasinio lygmens btyb, taiau turinti tampr ry su mediaginiu pasauliu: tai du Dievo stogeliai ar virutiniai Rato lankai, o kartu panau emikj raid M. Pauktis simbolizuoja mogaus siel ir ventj Dvasi (balandis), tobulumo trokim, skryd Auktyn; meil, itikimyb, skaist (gulb), o kartu ir tiesos aikintoj, nelaims prana, kelio rodytoj, visainyst (pelda, varnas), likimo seiktoj (varnas, gegut). Pauktis tupi baltikojo Medio virnje. Jis tarsi siekiamyb, kelrod vaigd, bet kartu ir akivaizdi galimyb juk siela yra kiekvieno mogaus dalis. Netgi ne auktyn reikia irti, o ivysti savo vid. Tada jau skrisim. Trikampius ir vl sujung, gausime nauj enkl , kurio esm bt ta pati kaip ir rato

romb arba kvadrat:

( + ). Tai aptarsime vliau. Dabar atkreipkime dmes ms protvi suvokim. Kaip matme, baltikos roels ar erkiai ne gls, o greiiau sauls, uliniai ar kryiai, taigi apibendrintos dvasins svokos, o ne mediaginiai iedai. O tai gls tulps, lelijos iedas audiniuose ar raiiniuose yra emyn nukreipto trikampio pavidalo: ir pan. Tai jau moterikas simbolis, ems gl, didiausias jos, o ir moters mediaginis papuoalas. Taiau papario iedas audiamas (braiomas) taip: . Tai nebe emikos gls, o visuotinybs, Dangaus ir ems jungties simbolis. Papario iedas tai tiltas tarp iapus ir Anapus arba anga Ten, bedugnis ulinys arba takas
60

vaivorykte. Tai visainysts altinis, atrandamas, praystantis tik skaisioje irdyje. Baltikas tkstantalapis lotosas. Dabar padalint perpus skritul pasukime: Gausime ir , arba ir , arba ir . , arba ir .

Pirmasis spdis, pavelgus iuos enklus, aikus: tai mnuliai. Jei rat irtume kaip saul (visum, savaimin viesos altin), tai mnulis sauls viesos atspindtojas, perdavjas, sauls (visumos) dalis. Jis pats nevieia, yra priklausomas nuo stipresns jgos, jis nepastovus, danai keiis savo matom pavidal. Tai nepilnumo, kitimo vaizdinys. mnul, o , , ymi dylant

pilnjant. Astrologijoje mnulis dvasios,

jautrumo, emocingumo, nepastovumo vaizdinys. Mnulis, kaip nepilnumo simbolis, gali ymti papildym ir virsm i vienos bsenos kit [17]. Du mnulio enklai jau gali sudaryti pilnus pavidalus krym ir romb: ir .

Liaudies ratuose is simbolis braiomas ar audiamas vairiai: . domu tai, kad mnesio enklais vadinami

ir S pavidalai [17], vadinamieji aliai. Tai suprantama, kadangi kitaip (ne rat) sujungus pusmnulius (trikampius) gaunamas btent aliukas: .

Teisyb, altys, S pavidalas yra savarankikas simbolis, vaizduojantis skur, sraigt, zigzag, spiral, apibendrinus gyvat (ms krate nenuoding alt), gyvybs jg. Taiau ioje gyvatikoje jgoje yra daug mnulik savybi ji judri, nepastovi, paslaptinga, valdoma (bent jau taip turt bti...) galingesni dvasini jg. Be to, ir S pavidal galima irti kaip visumos dal tai pus svastikos (ugnins ir vytinios savaime,

61

Pav. 15 aliai austinse juostose

62

kaip ir saul

). Taigi tarp

mnulio ir alio ryys yra. aliukai senojoje tautodailje labai mgiami. Ypa jie dani juostose. Dabar sivaizduokime vis 4i krypi trikampius horizontalioje ploktumoje. Tai atsidrusiojo krykelje (virsme) galimos judjimo kryptys. Kaip pasakoje: eisi tiesiai, viskas baigsis gerai, ); pabandysi grti nes engi auktyn, dievop ( pamatysi, kad kelio atgal nebna, kad grimas mara ), o iuo atveju dvasin ar knika pratis; kryptys kairn ( ir deinn ( ir ) ves mediaginius (paems, ploktuminius), mnulikus (nepastovius) pasiekimus, nuotykius, pergales ar pralaimjimus. domu tai ir kalbos lygmenyje. tai lietuvis bus teisus, engs ties, jei eis tiesiai. O slavas yra teisus (), sukdamas deinn ( ).

tai kelrod vaigd dangun pakylta vis 4-i

krypi suma. Prisiminkime dar kart stulpus, senosios statybos kli, prieangi ramsius. J apibendrintas pavidalas madaug toks:

ie stulpai jungia dvi piramides, dangaus ir ems simbolius ( ir ), tarp kuri daniausiai yra rutulys arba kubas. Paprastai i piramidi jungtis vadinama saulute. Saul, inoma, gali bti tarp dangaus ir ems. Taiau juk iuose stulpuose em viruje, o dangus apaioje. Be to, saulutei vaizduoti visai netinka kubas. Todl labiau tiktina, kad is stulpas simbolizuoja dangaus ir ems jg veikiam, j saugom ir jungtimi tarp j esant mog, kuris, kaip dievikos sielos savininkas, Aukiau63

Pav. 16 Aptart simboli ir mazg kryi atitikmenys (pieiniai i [27])

Gyvybs ar Gyvybs medio mazgas

Aminasis ar laims mazgas

tibetiei Budos arnos Gyvybs mazgas arba

Laims silas, t. y. begalinis mazgas, senas simbolis, budizme enklinantis skm, laik ir nepastovum bei j ry, laiming keli persiknijim labirinte.

64

siojo kibirkties nejas, gali bti visuotinybs vaizdinys enklinamas rutuliu (ratu) ar kubu (kvadratu). Rodykl j (mog) i viraus ymi dangik, dievik poveik, pagalb, apsaug. O rodykl i apaios rodo mog veikianias emikas jgas ir pavojus. i dviej, virutini ir apatini gali sankirtoje esantis asmuo yra lyg virsme, pavojingoje, nepusiausviroje bklje, taiau sykiu ir saugomas, globojamas i viraus , kuriam danai priskiriama ir apaios. Todl simbolis magin apsaugos reikm, yra greiiau ne pasuktas kryius (kuris taipogi, inoma, gali saugoti), o dangaus ir ems gali susitikimo vieta. Tai virsmo simbolis, paymintis persikeitimo tak. Lietuvikos trobos ramstis rodo, kad tak ms protviai stat save. Virsme ess asmuo yra pavojuje grasos srity, dl to turi bti susikaups, atsiribojs nuo aplinkos. Gal dl to ir vaikai aisdami sako iur! (mans nebegalima liesti) ir sukryiuoja du pirtus? Be to, i jungties, tarpininko tarp Dangaus ir ems, perkeitjo ir persikeiianiojo reikm visikai tinka mogui stulpui, prisiminus Medio, Aies, Stabo svokas. Tam neprietarauja ir poiris X pavidal kaip mazg [27]. Mazgas kryius tai ms suriimas su kuo nors (pvz. dangum ir eme), tvirtinimas ir kartu urakinimas, paslaptis, apsauga. Jau vien dl to ms senieji audiniai, mezginiai, pinikai, juostos ne buitiniai, o venti dirbiniai. Mazgas suriimas (atriimas) reikminga dvasin bei apeigin svoka: pradia uuomazga, pabaiga atomazga, vaisiai mezgasi, umezgami (arba nutraukiami) tarpusavio ryiai ar santykiai, gyvyb usimezga, sutuoktiniai suriami, susitaikymo sakramente gaunamas iriimas, juosta apritas mogus atsiduria maginiame apsaugos rate, vainikai pinami (kryiavimas mazgas vija spiral ratas), pinamos kasos (vidins darnos, tvarkos, velnio chaoso pynimo, supaniojimo vaizdinys), pinami ir aptvarai, tvoros, rakandai, baldai, mezgami rbai, tinklai (visa tai apsauga nuo blogio iorje) [27]. Simbolinis mazgo atriimas neatsiejamas nuo gimimo, mirties, vestuvi paproi. Kiekviena paslaptis ar msl yra mazgas, o atsako radimas mazgo atriimas; tad kosmosas simbolikai kuriamas uriant ir atriant mazgus, pakopomis [27]. O jei sankir65

toje mogus, tai btent jis kosmoso krinys ir krjas, tarpininkas (mediumas medis), mezgantis, pinantis, audiantis, riantis, riamas ir iriamas. Dar vienas svarbus ir paslaptingas trikampis, jo erdvin, trimat iraika trikamp piramid dievikumo iraika, kurioje visos 4 ploktumos lygs trikampiai, o visi 4 kampai yra pusiausvyroje vienodai nutol viens nuo kito. Keturkamp piramid pastama geriausiai. Tokie yra didingieji Egipto statiniai. ioje piramidje 4 lygs trikampiai sudaro 4ias sienas ir 4ias stogo ploktumas vienu metu. i piramid aptarsime nagrindami ketvirtainikum, kadangi ji jungia dievik skaii 3 su ems skaiiumi 4. Be to, itokia piramid senosios baltikos statybos, ms sodyb ir Pasaulio Medio menins iraikos iaudeli sodo pagrindas. Pamatui imant bet kok lygiakrat daugiakamp, galima gauti piramides, kuri onus sudaro 5, 6, 7 ir t.t. trikampiai. Padaugin pagrindo kampus iki begalybs, gausime rat. Trikampis, kvadratas ir skritulys vl susived viena. Piramid, kurios pagrindas skritulys, yra kgis. Piramidi (ir kgio) skvarma turi ypating gali kaupti ir paskirstyti Visatos jgas (kosmin energij). Daug inoma pasakojim apie piramidse negendant vanden, stanias bakterijas, neyranias mumijas, savaime pasigalandanius skutimosi peiliukus bei stebuklingus igijimus. Gal su tuo susijusi ir ypatinga kaln galia, nenumaldoma trauka vl juos aplankyti kiekvieno, nors syk ten buvusio. Galbt, btent dl savo piramidikumo kalnai yra nepaprast Visatos jg kaupianti ir skleidianti diev buvein. Protviams tai buvo inoma. Utenka pavelgti j sodybas ir ventyklas. Ir dabartins banyios, jei jos nesuiuolaikintos, statytos senovikai, turi smailus boktus ar kupolus.

66

Taigi Egipto piramid pads mums pereiti lietuvik trob ir pradti nagrinti ketvirtain ems ir mogaus gyvenim

Pav. 17 ventykla (I tkstantmeio I pus) ir banyia (XX a. I pus)

67

KETVIRTAINIS
Jei Dievas, vienas trijuose ir trys viename, suvokiamas kaip rymantis pats savyje, tai Jo persiklimas i bemats beribs erdvs trij matmen ribas krybins veiklos, mediagins Visatos pradia ireikia save skaiiumi 4. Kai 1=3 ieina i dievikos vienybs bkls, Jie skyla (prisiminkime pagrindin krybos ir painimo slyg!) ir tampa 1+3, t. y. 4. Trimat erdv, mediaginis pasaulis raikiausiai atvaizduojamas erdviniu ketvirtainikumu kubu.

Kubo, kaip ir kvadrato, kamp takai isidst skirtingais atstumais vienas nuo kito; tad iuose pavidaluose rayta nuolatin tampa [19]. Mediaginiam pasauliui nebdinga ramyb, pusiausvyra, darna. Tai gali sukurti tik mediag lieta dvasia (kub dengianti arba jo viduje velgta piramid). Padarius kubo paviriaus iklotin, gaunamas kryius ( ): . arba

O juk btent kryius, kryma (kaip ir keturkampis) vaizduoja pasaulio ketvirtainikum: 4 pasaulio alis (iaur, piets, vakarai, rytai), 4 met laikus (pavasaris, vasara, ruduo, iema), 4 paros tarpsnius (rytas, diena, vakaras, naktis), 4 gamtos stichijas (ugnis, oras, em, vanduo), 4 mogaus gyvenimo laikotarpius (vaikyst, jaunyst, branda, senatv), net pat mog (knas, jausmai geismai, mintys, dvasia siela). Skaiius 3 vyriko prado, Dvasios simbolis; skaiius 4 moteriko prado, mediagikumo simbolis. J derm, susijungimas, santuoka yra Gyvenimo dvasioje ir materijoje vaizdinys. 3
68

ir keturkampio sjunga (3+4) sudaro vent skaii 7. Taigi i 3j ir 4-i, trikampio ir keturkampio (piramids ir gretasienio) jungtis, tasai mediagos sudvasinimas, suventinimas atrodyt taip: O juk tai ms namas. Kvadratin skvarma, ja apribota erdv visada saugi, patikima sala ar ventykla. Iraniei mitologijoje Vara slptuv, teisuoli susibrimo, isigelbjimo nuo didiausi nelaimi vieta kvadratinis gardas, aptvaras. Labai artima jam ir kvadratin Jamos buvein Rigvedoje [10] bei dangikoji Jeruzal Apokalipss knygoje. Tai kvadrat sieja su ratu, kuris taip pat yra apsauga, riboja udar, patikim erdv. Vaizdi rato ir staiakampio ryio bei bendrumo iraika Ryt Mandala (kuri, kaip matysime vliau, nra vien tolim krat svoka). Mandala apskritimo ir kvadrato derinys. Pagal sensias kin pairas dangus laikomas apvaliu, o em kvadratine. Paprasiausias Mandalos pavidalas yra iorinis ratas su raytu j kvadratu; kvadrat savo ruotu raytas vidinis ratas, kur danai sudaro atuonialapis lotosas arba 8 atkarpls, dalijanios rat. Kvadratas nukreiptas pagal pasaulio alis. Kiekvienos puss viduryje bna T pavidalo vartai. Vidinio rato centre vaizduojama ventenyb dievyb, jo simbolis ar atvaizdas. Yra vairi io pavidalo atmain. Pats bendriausias Mandalos supratimas tai visatos, kosmoso emlapio atvaizdas. Iorinis ratas reikia vis visat ir apria jos ribas erdvje, o taip pat vaizduoja visatos srang laiko poiriu. iame
69

nematoma, o 4 painu. Visatos mediag (4) moksle galima suvesti 4 cheminius elementus deguon, azot, angl, vandenil. O tai Dvasia, dievika Jga (3) nepainu. Btent trikampio

Pav. 18 Ryt Mandalos

70

ioriniame iede neretai atvaizduojami 12 sryyje esani prieasi, tarpusavio priklausomybje esani kilms grandins grandi, iaukiani ir utikrinani gyvybinio srauto nenutrkstamum [10]. iorin rat rayto kvadrato kratins vaizduoja pagrindines kryptis, visatos erdvinius atskaitos takus, kirstines, kuri jimo gyvenam pasaul takus btina ypa dmesingai saugoti. kvadrat pietas atuonlapis ratas (janta) simbolizuoja moterik prad, gimdymo guol, kurio viduje danai talpinamas vyriko prado simbolis (vada). Kvieiamasis dievaitis (dievyb, tam tikras Dievo asmuo, pasireikimas) i Dangaus nusileidia mandalos vidur, paymt lotosu. ia vyksta apvaisinimas, kurio idava skm, gausa, vaisingumas ir panaios emikos grybs. Dievaiio judjimo emyn, i dangaus em, mandalos vidur, motyvas veda mandalos sandaron statmen a (vertikal matmen). Taiau i, dangikoji, kryptis akivaizdiai atsiskleidia ir pasireikia netgi kaip pagrindin tik ritualo metu [10]. Mandalos principas iplits ymiai labiau nei Mandala kaip tokia. Jis yra visuotinas ir kaip visatos (ar jos dali: plg. su taip vadinamom astrologinm mandalom) atvaizdas ir kaip priemon pasiekti pasmons gelmes apeigos arba asmenins meditacijos metu. Abi ios mandalos paskirtys sujungtos viena: tas, kuris medituoja arba dalyvauja atitinkamoje apeigoje kaip vadovas (dvasininkas, ventikas, ynys, vaidila, kunigas), eina mandalos vidurin ir laukia dievybs, dievikos Dvasios, nusileisianios ant jo. K. G. Jungas pabr mandalos, kaip psichokosmins sistemos, takojanios ypating visatos ritm, jungiant makro ir mikro kosm, visuotinum. Mandalos svok ir pat jos pavidal, nepriklausomai viena nuo kitos, atskleid ne tik skirtingos religins sistemos, bet ir krybingi mons (dailininkai, okjai, architektai ir t. t.) [10]. Mandalos suvokimas, vidinis jos esms igyvenimas padeda vieningu ritmu sustyguoti mog ir visat, uiuopti, suvokti, sugauti ir perkeisti visatos jg (kosmin ener-gij), sileisti savin Auktybi matmen. Pagal Ryt pairas regimas pasaulis apgaul (iliuzija, Maja). Mandala, kaip io pasaulio atvaizdas, modelis mono dalis arba emikoji mano dalia (kadangi, kol esu ia, kne, tasai monas ir yra mano gyvenimas, mano aplinka, mano namai). Mandala tai savo pasauliros teigimas vaizdini pagalba
71

ir gyvenimas pagal i pasaulir. Pavyzdiui, lietuviai savo mandal braio, okdami rateliu arba sustodami kvadrato kampuose sutartin giedant, ulinuk ausdami ar ugniakur degdami trobos vidury. O tobuliausia mandala tai lietuvika sodyba. J dabar ir aptarsime. Kvadratas, keturi vent namo kamp pavidalas paprasiausias pasaulio srangos atvaizdavimas. Atviras keturkampis turt simbolizuoti nam, bst, mediagin pasaul, o udaras keturkampis menam anapusin (transcendentin) pasaul . Udaras pavidalas ibaigtas bvis, galutin krybos idava, o atvir linij pavidalai vaizduoja tapsm, engim tobulesnn btin [17]. Dievas sutvr mog pagal savo atvaizd. Aukiausiojo Dvasios atspindys emikame lygmenyje, Jo Meils virsmo i Ten ia idava yra asmens esmingasis A, jo dvasia siela. Jei j manoma kur ivysti, tai tik akyse, tik veide, kuris yra Vidaus veidrodis. Todl Dievas atsispindi veide (diev veid) [13]. Jei tikrai taip, tai Auktjo aplinka, angel lygmuo, Dausos ar Rojus, pervirts ems Dangaus rib, turt veidrodikai atsispindti emikoje mogaus aplinkoje. Ir tai turt bti atsekama paiose seniausiose kalbose. Pairkime, kaip ms protviai vardino savo apgyvent aplink. Namas dievikos minties atspindys (mn nm), Aukiausiojo msls minkl (prisiminkime kaldines giesmes, kur msls ir minkls bdu vaizduojama Pasaulio krimo pradia), Jo menas, Jo aidimas, Jo Esms slpyns, prisidengimas emikumu. Pasaulis, kaip menama tikrov, skvarm aismje paslpusi dievik tikrov, apgaul monas. Plg. su latvi maja (namas) ir ryt krat pasaulirine svoka maja (pasaulis kaip visuotin iliuzija, vaizduots vaisius). Sodyba auktybi Rojaus sodo daus atspindys (ds sd). Troba Dievo bertas burtas (brt trb). Bstas, butas bties ir buities vyksmo vieta. I kitos puss tai stuba mogaus gyvenimo stuburas, jo vliavos stiebas, stabas, siejantis j su Auktybmis (stb bst).
72

Kaip matome, visiems pavadinimams galima taikyti veidrodinio atspindio dsn. Tad jau vien kalba rodo, koks ypatingai svarbus, visikai ne buitinis dalykas yra mano namai. Namai tai ne vienas pastatas, tai visa mogaus aplinka, visa j supanti savinta, i dumpio, chaoso iplta, sava erdv. Tai sodyba, sodas, laukai, net kaimynai kaimas, sodius. Nenamai prasideda ten, kur giria, up, marios, kalnai kur nesavinta, nepainta, laukin gamta, kur nebeveikia sodiaus dsni apsauga. O nam ais, stuburas, vieta, kurioje mano namai jungiasi su Dievo namais, kur mogaus gyvenimo Medis sutampa su Pasaulio Mediu tai trobos vidurys, tai mano nam ugniakuras dvasinis ir mediaginis idinys Aukuras. Tai pagrindin dangik ir emik gali, nusileidiani ir pakylani Aimi, sankaupos vieta (ia Mandaloje apsireikia dievyb). Matome, kad lietuvio valstieio pasaulyje, jo savintoje aplinkoje yra visi Mandalos bruoai. Tai Visatos (plaija prasme) ir mogaus nam (siauresne prasme) atvaizdas (modelis).

Pav. 19 vej namas

73

Kitu poiriu, namas yra baltika piramid. Jo statybos sranga aikiai piramidika. Tai kas tada yra kriktasuol, kur trobos kamp ventina kryius ar venti paveikslai, o vir stalo (nam altoriaus) kabo iaudeli sodas Pasaulio Medio bei Rojaus Sodo atspindys, be to turintis ir Visatos jg paskirstymo, apsaugos, blogio nuvaikymo gali. Turbt i ia ir ios vietos suolo ypatingumas: ia saugiausias paarvotas velionis, ia krikto laukia naujagimis, ia sla nauj gyvenim pervedama nuotaka. ia susikaupiama maldai ir kasdienini bei ventini apeig metu atveriamos irdys, itiesiami stuburai Aimi nusileisianiai dievybei, leidiama namus ulieti ventajai Dvasiai. Plg. leisti k emyn ir leisti sutikti, priimti, pritarti. Kad mano siel (sl ls) paliest tai, kas i Ten nuleista, a turiu laisva valia Tai priimti leisti. Taigi mintasis suolas saugiausia sielos sala, i ia kyla silas Saul, ionai liejasi auktybi sula. I pirmo vilgsnio atrodo keista, kodl veniausia trobos vieta yra ne jos viduryje pagrindinje Visatos jg sankaupos vietoje, o seklyios, svetains kampe (senas ios patalpos pavadinimas men; tai odio namas veidrodinis atspindys ryio su dievikumu vieta). Tad kur, vis dlto, toji vieta kur atsiveria dangs idinys ar kriktasuol? Ms senoji troba nra tasyklinga keturkamp lygiaon piramid, ir joje jg srautai gali nukrypti priklausomai nuo stogo lait ir sien santykio. Be to, kuomet norime semtis jg, iekoti poilsio, ramybs, einame prie medio, o ne kasams po jo kamienu; suklumpame ir palaim priimame prie kryi, o ne po jo kotu, ildoms alia idinio, o ne jo viduje. Taigi svarbiausia Nam vieta yra alia Aies, ten kur prie kriktasuol kabo Sodas. Bti paioje Ayje esame per silpni... Tas milinikas galias atlaikyti, aukuro ugnyje nesudegti ar nuo kryiaus nuengti gali tik pavstasis, Dievo Snus, gal dar kunigas (prisiminkime metrai pasakojimus apie draudimus irti, liesti kunig (vaidil, yn) susitikimo su Dievu metu ir dar kelias dienas po to, nuo galing j supani (jame susikryiavusi) jg eilinis mogus tiesiog mirt). Gal gale, senos lietuvikos trobos stogas trimis piramidikomis ploktumomis vien tak sueina dviejuose namo galuose, o
74

ne jo viduryje. is sankritos takas yra btent vir sodo prikabinimo vietos, greta kriktasuols. iuo poiriu iaudeli sodas galbt veikia tarsi antena, lyg pagrindiniu kanalu siuniam visatos bang keitiklis ir perdavjas (plg. suolas virsm vieta). Herodotas yra teigs, kad piramidje ess Sarkofagas (ar net keli) apgaul, aki dmimas. Mat po piramide ess eeras, jame sala, o saloje tikrasis sarkofagas. O ms baltiko namo mens suolas yra btent po stogo piramide (ne joje). I ties, emiki vykiai, kad ir kokie svarbs bt, vyksta po , mediaginje erdvje . Atsidurti tame stoge Dievo stogu (piramids viduje) galsime tik palik (ar perkeit) kn. Gal ir Egipte pagrindins ventenybs, svarbiausio gali tako reikia iekoti po piramidmis, o ne jose. Namas tai Kryius, ant kurio mogus aukoja savo emik buvim, darbu ir malda bandydamas pateisinti savo atjim i Erdv ir Laik. Dar vienas namo lygmuo jis pats kaip Pasaulio Medio simbolis. Troboje matome visus tris Medio lygmenis: aknis poem, rs; kamien sien ribojamas patalpas; lapus, virn pastog. Pagal paskirstym taip pat matome, kad pastog

ne moni, o Dievo vieta. Mums gyventi skirtas antemis,

mediaginis pasaulis . Na o poem (sunkiai suvaldomas, danai pavojingas ir nesuprantamas ems gelmi jgas ) palikime paslaptyje, tegu bus tai draudimo erdv, atribojanti snaudianius pavojus. Tegu ten ilsisi ramybje faraonas. Neadinkim. mogaus namai tai ir gyvenamas namas, ir kiemas, rt darelis ir kryius prie trob, kiniai pastatai, idstyti kvadratu, ulinys ir pirtis, kdra ir vaismediai, daras ir sodyb riboj mediai, ir kio laukai, palauks akmenys ir pamiks emuogynai. mogaus namai ir jo kaimyn namai kaimas sudaro tvik, t ms Pasaul, pastam ir saug, i to kas svetima iplt ir kryba bei darbu paventint. domu, kad lietuvi kalboje sudtinga rasti tinkam od chaosui nusakyti, iversti. Matyt, ms protvi namus sup girios, ups, eerai, pelks jiems nekl baims ar priei-

75

Pav. 20 Balt Mandala

Sodius Sodas

Namas Sodyba

idinys ir sodas

76

kumo. Jie juto, kad Visa ir namai ir nenamai yra Viena; kad tai, kas ne mano, dar nra blogai. Todl lietuvikos mandalos iorin riba grai. Tai arba Dangaus danga, vaivorykts lankas, i u kurios mogaus gyvenim ateis dievikumas. Arba mediai, senoji laukin protvyns giria, kurioje, vis dlto, ir grybai, ir uogos, ir vaistai, ir malkos, ir medus, ir ventieji nelieiami uolynai. Net ms kalba teigia, kad giria tai gris ir gyrius. Ivis labai sunku atrasti, kas gi senovs baltui buvo blogis? Lietuvik mandal labai graiai galima nubraiyti ms kalbos odiais: i esms tai sodas, kuris yra daus (sd ds) atspindys. O visi ratai atrodyt taip: sodius (kaimas); sodas (sodinami, auginami mediai, krmai, darai, javai dirbama em); sodyba (kiemas, kiniai pastatai, ulinys ir pan.); namas (mandalos vidurys, vieta, kur a sdiu, kur mane lanko dievikasis mokytojas ir teisjas sdia); ir sodas (iaudinis, ess tarp kriktasuols ir idinio). Pamat, kaip vaizdiai senasis namas jungia Dang ir

em, jau vien tuo sudvasindamas materij, kaip jis vienu metu yra ir Visatos Medis, ir atpirkimo Kryius, ir Mandala, ir piramid, pereisime prie jo viduje esanio maojo Medio. Lietuvikas iaudeli sodas vienas domiausi, su senosiomis dainomis ir juostomis imtaratmis gretintinas, senosios balt kultros reikini. Dabar jis daniausiai vadinamas vestuviniu sodu ir gaminamas tra puoybai ar vien iorinei santuokos apeigai. Lygiai kaip ir juosta iandien tai tra grai spalv pyn, papuoalas, vaizdi seniena. Protvi laik juost ratu nebeperskaitome. O juk sodas seniau ne gamintas, j augindavo rankomis ir irdimi. Vestuvinis yra tik vienas i daugelio jo lygmen. Sodas daniausiai augintas i vairi jav iaudeli, suveriant juos ant sil. Silai tur bti natralaus pluoto, geriausiai linas, kad neikraipyti gali lauko, jg sraut. Senos sod augintojos sako, kad vrimo silas turs bti netgi be mazg. Taiau kaip tai atlikti, jau nebeino. Gal panai prasm nemegsti mazgo turjo ir
77

senovinis iaudeli varstymas ant aut, suklijuot vaku. Sod bta vairi i medio vyteli, nendri, rt stieb, kiauls eri gamint, kgio, rutulio, kubo, statinaits pavidalo, ar net vietoj sujungt iaudeli kabinta eglaits arba kadagio virn [20]:

Taiau daniausias ir geriausiai sodo kaip Pasaulio Medio, Visatos Aies, Mandalos centro, Rojaus sodo atspindio esm atskleidia dviej piramidi pavidalo iaudeli sodas. Apibendrintas jo vaizdas yra toks:

Apvelkime kelet ios skvarmos lygmen. I. II.

dangus + em; Papario iedas (visainysts enklas), Visata,

treioji akis;

III. plotas tog

78

namasMedis: 1) poemis, rsys

aknys praei-

tis, pasmon, paklyd vls, demonai; 2) antemis, gyvenamas

liemuo dabartis, smon, mogus; 3) stogas, pas virn ateitis, antmon, dvasios, angelai.

Auktutinis trejetainikumas apreikia ketvirtainikum . Pastarasis enklina dangikj mog, belyt Adom (muo), suvokiam kaip nepasireikusi Gamta. is vl tampa septynetainikumu, ireikdamas i savs tris papildomus pradmenis: emj emikj arba apreikt fizin gamt, materij ir ms em dievikojo mogaus nuotak, mon (plg. muo + em). ie trys pavidalai sudaro pilnum apibendrint medio sim-

bol, Visum vienybje arba Visat [24].

piramid surenkanti auktybi galias;

piramid, siunianti aplinkai, prie stalo,

kriktasuoly sdintiems. Visi ie prasmi sluoksniai turi bendr esm tai Dievo sutvertos Visatos apibendrinimas emikomis priemonmis. Dl to pakankamai geri ir kit, anksiau atvaizduot pavidal sodai ir kgis, ir rutulys, ir kubas, ir medis gali bti apibendrinta visuotinumo iraika. Taiau kvadratas tarp trikampi, rombas ir ypa dvi keturkamps piramids iuos be galo sudtingus dalykus simbolizuoja vaizdiausiai. Be to, ne visi pavidalai turi piramidik gali kaupti ir teikti Visatos jgas. Auginant senj iaudeli sod, piramidika jo skvarma daniausiai bdavo visa upildoma maesniais to paties pavidalo nareliais. Visas sodas atrodydavo tarsi didelis rombikas korys (prisiminkime iaudeli jungim vaku). Ivis, bits (plg. su odiais btis, bti, bstas, buitis) ir visa, kas su jomis susij, balt kultroje yra ypatinga. Tai atskira tema. Mums svarbu tai, kad bii korys tobulas krinys, kiekviena savo akele teigiantis aptart pavidal ypatingum. tai kaip atrodo viena piramidika sodo sienel i ono:

79

Matome, kaip po eis jungdamiesi lygiaoniai trikampiai sudaro korio akeles (piramidje susidaro erdvinis korys). T pat gausime, sujung sukryiuot ems bei dangaus trikampi (Dovydo vaigds) kampus: .

Maiausias ir esminis informacijos vienetas, visos iuolaikins skaiiavimo sistemos pagrindas yra bitas. Graikijoje Efeso ir Eleusino ventiks buvo vadinamos bitmis. Vidurami krikioni mene avilys simbolizavo Marij, kurioje slypi visa saldyb, t. y. Kristus. Senovs Egipte vabzdys bit buvo siejama su saule, laikyta sielos simboliu ir vadinta lietuvikai bit, o tai yms hieroglifas yra bendras bitei ir faraonui. Taigi faraonas (beje, ant jo kepurs rangosi altys tas pats isiverimo pro Bramos ang simbolis), kuris pagal senovs Egipto pairas ne mogus, o Dievo siknijimas, yra bit. Lietuvikai sakytume tobula btis. i dievyb bna (iame ir pomirtiniame gyvenime) koryje (lietuvikai) arba piramidje (egiptietikai). O ir visas mediaginis pasaulis korys: eiakampiais isidsto plunksniniai debesys ir galaktikos, senieji valstiei vienkiemiai ir kristalliai baltoje snaigje. O lietuvikas iaudeli sodas Dievo buvimo enklas ir ms protvi visainysts pavyzdys kartu yra ir piramid, ir korys. Markose suvystyta mumija taip pat akivaizdiai siejasi su vabzdio

80

lliuke, kuri savimi teigia, jog ateityje i jos btinai isiris bit prisikels faraonas dievyb. O jei aptariamj, tok i pirmo vilgsnio paprast iaudinuk irsime kaip Pasaulio Med, tai nebebus keista, kodl medis ir medus Lietuvoje skamba beveik taip pat. Juk per Gyvybs Med (kurio enklas iame lygmenyje vl yra iaudeli sodas piramid, korys) dievyb tobula btis bit lieja mums savo malones, mid, atnea med. Med per med, i daus sod. Ir nieko ia keisto. Juk Rojaus Sodas ir mums, ir egiptieiams buvo bendras... Ir dar prisiminkime, kad senovje ir bits, ir medus buvo girioje t. y. u ms nubrtos Mandalos ribos. Tad arba lietuvik Mandal pernelyg sumainom, arba anapus ms sutvarkyto pasaulio irgi gris (giria), o ne chaosas... Dabar prisiminkime trikamp. Teigme, kad dievika Trejyb (1=3), pereidama veiklos, krybos lygmen, siemina, tampa 1+3. Matematikai tai reikt, kad trejete slypi ketvertas, arba kiekviename lygiakraiame trikampyje yra keturi lygiakraiai trikampiai. Tai simbolizuoja dievikum krybiniame vyksme, neapibriamos Dvasios bendrum su sutvertuoju mediagikumu. O juk is trikampis tai vl sodo sienels dalis. Kiekvien maesn trikamp galime vl dalinti keturis ir taip tsti pasaulio tvrimo

darb augint sod:

ir t. t.

Gauname pirminio ketverto begalin dauginimsi mediaginio pasaulio augim ir kartu iliekant ry su dieviku 3. Jei taip tobulai dera ems ir Dangaus trikampliai, kartu sudarydami darni visum, tai ir moguje manoma suderinti kn ir siel, nepriepastatant j, neneigiant ir neatmetant kurio vieno, o jungiant ir btent tuo vykdant Aukiausiojo Mint, menant Jo
81

Msl. Utat sodas iaudeli vrinys vir stalo, obelys, susodintos aplink trob, visa mogaus savinta erdv sodyba, sodius yra materijos, daikto sudvasinimo pavyzdys, dievikumo liejimas em mogaus, kuris savo ruotu yra laikino kno ir nemarios sielos jungtis, pastangomis. Vienas iaudeli sodo lygmen i ties yra vestuvi simbolis. Tiksliau ne vestuvi, nes veda vyras (mergina teka), bet sutuoktuvi, kadangi sodas rodo btent vyriko ir moteriko prad ( ir ) jungt, susiliejim. Platesne prasme j galima suvokti kaip ems ir Dangaus santuokos vaizd. Tarp j ess kvadratas mogaus simbolis juos rianti grandis, bendra abiems piramidms. Tai jungtis tarp dangaus ir ems, o kartu j abiej bendras kdikis, abiej dalis. Kadangi vyro ir moters sjunga, siekiant pervesti pasaul nauj gyvyb, yra vienas svarbiausi mogaus gyvenimo vyki, tai jis turi vykti sode (juo paventintoje erdvje) prie Gyvybs Medio. O knikosios sueities metu pati pora tampa Visatos Aimi, Tiltu, kuriuo Dievo siuniama naujo mogaus siela pervedama emikj pasaul motinos siose paadint kdik [21]. iuo poiriu sodas simbolizuoja mogaus gyvenimo Rato vidur, met rato virn skaidri Rasos vent, vasarovidio nakties papario ied, kai mogus ir mona kartu (muo) tampa tuo lotoso iedu Mandalos viduryje, kurin nusileidia Dievo kibirktis nauja Siela. Dl to sodas ar tai bt su meile sodintos ir augintos obelys, kriaus, slyvos bei serbentai, ar ant irdies erdies vertas trapus jav iaudo mezginys, ar dviej jaun moni atliekamas virsmas nauj gyvenim, savo pasaulio krimo pradia, yra Rojaus sodo veidrodinis atspindys emje: dausos sodas. Sodas erdv, kuri privalome gyventi ir sergti (plg. Pr 2,16). Dangik Sod praradome, taiau u emikj esame atsakingi. Jei sugebsime bti skaidrs laidininkai dievikai viesai, gal kada vl pajgsime perengti veidrodin daus rib...

82

Pav. 21 iaudeli sodas su saule ir paukiu

83

PABAIGA , kuri susisuka iedu ir sikanda pradin tak

Palietm, net pasukiojom ir lyg kaladles vien ant kito statm svarbiausius, visuotinius, visose senosiose tautose inotus simbolius. I i pagrindini kaladli jau galima sumeistrauti sudtingiausi enkl, urayti ini. Pamatme, kad norint suprasti (su protu) tenka suprastinti dalinti visum dalimis, smulkinti. Taip darme ir su simboliais karpme visum gabaliukais. Ir gavome daug enkliuk atvaizdavimo ploktumoje galimybmis bei mogaus suvokimu apribot Tiesos lopinli. Jau vien todl visi simboli aikinimai yra riboti. O norint minti Pasaul, sismoninti Aukiausiojo msli prasm, Jo meno mint, Jo aidimus monus, suvokti Visum, reikia vl pakilti Auktyn ir aprpti vis sum. Visa Tiesa yra vientisa. Atsidrs svarbiausiame pasaulio Take viduryje vento Rato Banyioje, Romuvoje ar savo vidinje Pilyje gali sileisti savin Auktybi matmen, turi pajusti tave kertani Visuotinybs A, privalai leistis prikalamas prie atpirkimo Kryiaus, nukryiuojamas ant Painimo Medio. Tada stabtels svaiginantis ir apgaulingas Svastikos sukimasis, jos apriboti erdv ir laikas isipls iki begalybs, ir nuolankj ulies Tvrjo viesa, kurioje panirusi dkinga siela patirs Romyb. To niekas nebeaprainja...

84

85

II skyrius SPALVOS
Tai Lietuva, medaus ir gintaro spalva Roiniais atvaitais nuvinta aura, ydra gelme vilioja giedras dangus, alia gyvybs galia sprogsta pavasario pumpuras, auksine iluma ulieja motina saul, margu kilimu siruodama akina birelio pieva, kvap gniauia mlynas rudens nakties aksomas, aiaruojantis vaigdyn akimis, vinu pilkuoja iemos jra, juoduoja kapo duob... Spalva taip pat yra simbolis, vaizdinys, kurio pagalba Aukiausiasis apreikia sutvertj Pasaul. Spalvos prasm aikesn slav odyje , kur galime sieti su viesa ir pasaulis bei gl, iedas. ia ir spalva, ir viesa, ir pasaulis jungiasi darni visum, kurios svarb rodo ventum nusakanti gars jungtis sv(v). Taigi spalvoje yra ventumo daai. Ar bet kurioje? Ar visos spalvos vienodai geros? JUODA joki spalv (sveto=vieto) nebuvimas: kur viesos nra tamsa, o spalva tas pats viesos bangos virpesys. Dl to juodoje spalvoje atgrasiausi pavojai ir kartu neribotos galimybs. Visatos juodoji skyl tai besot rykl, suiulpianti visk iki paskutinio viesos blyksnio. Taiau kas anapus? Gal kakur TEN toji juoda pratis sprogsta skaisia balta Pradios liepsna? Juk tamsi naktis tai ir prajusios dienos mirtis, ir bsimosios gimimas vienu metu. Juodoj nakty nyksta praeitis ir noksta ateitis. Juodumoje galime velgti akivaizdi vilt (bent jau ms platumose). Juk met rato nakt iem ne tik niri tamsa ir dargana, bet ir vytintis, skaistus, baltas sniegas ( viesoje juodas takas, tamsoje baltas blyksnis). Vadinasi, juoda spalva ne niekas, o begalyb, neribota, taiau dar nepasireikusi galimyb, pirminis chaosas, mitiniai van86

denys, dar neapvaisintos Visatos sios... Beje, ir juoda, ir balta spalvos yra kit spalv suma, miinys: sumai vis vaivorykts spalv daus, gausime juod spalv (tai materijos lygmuo); o nukreip vis vaivorykts spalv viesos spindulius vien tak, gausime balt spalv (tai dvasios lygmuo). Taigi vl, kaip ir kalbdami apie enklus pavidalus, pradedame nuo Nieko (Visko) Juodumos, kuri Viepats apvaisina taria od, iebia vies, blyksteli balta ugnimi tamsoje (arba, kalbant geometrini simboli kalba, deda Tak). RAUDONA tai plintantis Visatos kamuolys, rutulys, ridinys, ratas. Raudona kario, plitimo, judesio, aistr, visokiausi gali ir galimybi spalva. O ms pasaulio lygmeny paios ems gyvyb plukdanti spalva; tai kraujas, galingos raudonos ups, maitinanios ems gyventojus. Raudona tai pats Visatos radimasis ir riedantis visuotinis Rdos ratas; raudonas iebtos ugnies ridinys. Beje, ruda tai ta pati raudona, tik jau gstanti, palyginkim gesti (viesai, ugniai ir pan.) bei gesti (sugesti, tapti blogesniu), mirtanti, vstanti. Sukrejs kraujas. Takas arba visuotinis Rutulys skyla Dang ir em, vir apai ir t .t. (tai taip pat aptarme, nagrindami pavidalus ploktumoje ir erdvje). Ms auktybi spalva bus MLYNA. Ne tik todl, kad pavelg auktyn matome mlyn dang. Mlis tai meil, poreikis duoti ir kurti, tai Rojaus molis, i kurio lipdoma tobula btyb (auktos kilms moni ir kraujas mlynas). Nors tai dangaus spalva, turinti bti lyg ir auktesn, tobulesn, taiau ji yra nepilna. Mlynas tai mnulis, kuris pats nevieia, o tik viena puse atspindi sauls (pilnumos) vies. Molis netapo mogumi (Adomu), kol nebuvo psta siela (mlyn nuviet saul). Taigi virutinis mlynas ratlankis, trikampis ar pan. (dausos, rojus), apviestas geltonos sauls (dievikos dvasios, sielos), atsispindi Dangaus ems veidrodyje, virsmo ploktumoje ar pan.; ir tasai alias atspindys yra em.
87

Tad em, toji, kuri emai, t. y. apatinioji sutvertojo Rutulio pus (Rdos rato apaioje iema) yra ALIA. Kas toji ms em? em (lot. humus, hebr. adam) ir muo (lot. homo, hebr. adam) esmikai tas pats, neatskiriama rojaus vienyb. Nedarna, blakymasis vyksta, kai muo skyla, kai prarandamas mogaus ir monos vieningumas (puolimas) ir dvi mens puss (lytys) skausmingai ieko viena kitos arba kaunasi. ia prisiminkime ir ems deiv emyn, kuri yra tarsi moterikoji (ems ir monijos) pus mona (mn). Tai lyg moni kn gimdytoja, gimins ( virsta g) pradia. odis mons taipogi kils i monos, o ne i mogaus. emje spalv daug. Pirmiausiai jau minta raudona. Tai pirmaprads (dar nepadalinto riedulio) galios, kraujo kartis, gelmi lava (apatinioji akra). is raudonis artimas poemi juodumai. Raudonoji spalva neturt emei bti tokia svarbi (deja, iuo laikotarpiu ji danai tampa vyraujania). emje daug ir mlynos spalvos. Tai vandenys. Upi, eer, jr mari gelm mus tampriai ria su dangumi (plg.: nerti gylin vanden ir nirti nirvan). Prisiminkime pirmaprad vandenyn, i kurio krant atjo gyvyb. Taiau vandens mlis daniausiai yra alsvas. O alia tai mlynos ir geltonos miinys. GELTONA sauls spalva. O saul tai viesa i viraus, dangika sula, lemties silas, dvasinanios seils (plg. su mitais apie monijos kilm i dieviko spjvio, aklojo gydym patepimu ventojo seilmis ir pan.). Tad i esms tai siela, kuri ptus Rojaus mol, randasi muo em (gelton liej mlyn gauname ali). emikame lygmeny tai bt sauls viesa ir iluma, vandenyn gelmse krusi gyvybs lau (ugnis + vanduo = gyvyb; geltona + mlyna = alia). Geltona tai medaus ir gintaro spalva. Prisimin ryius medus medis bits bei gintaras gintis inoti (g~), suvoksime, kokia svarbi i spalva ms tautai. Teigiama, kad ventj aura auksin (lot. aurum auksas). domiausia, kad geltona, kuri tarytum aukiau u Dan88

gaus mlynj, kalbikai (kaip ir regimos viesos spektre) yra akivaizdiai artimesn ems alumai: geltona (rus.; vl g~)  (rus.) alia. Tad vl grome prie alios ems spalvos. Tai ir ol, ir uolas, ir altys. Kalboje suskamba alios ems spalvos ir taip ms krate gerbto alio ryys. altys tai nenuodinga gyvat. O gyvat ir kalboje, ir mitologijoje simbolizuoja gyvyb (gyvat). Daugelio taut mituose gyvat, atstovaujanti vyrik prad arba dievyb, apvaisina ems moter (msuose altys ilvinas). Jau aptarme, kad juost ir audini rat aliukai audiami S pavidalu. Tai sielos raid, vl primenanti alios ems ir geltonos sauls ry. Simbolis S (alias altys, ems gyvyb gyvat) taip pat ir jin/jan pagrindas. O is pavidalas vl rodo vis manom enklo prieprie (bei spalv) sveik ir derm: vyrikas ir moterikas pradai, ilvinas Egl (beje, visad alias medis), dangus ir em (geltona mlyna alia), viesa ir tamsa (juoda balta) ir pan. Tad kas tas altys gyvat, kodl Biblijoje jis blogio simbolis? Grkime prie ems, mogaus ir monos. Sakme, kad muo neatskiriama rojin J vienyb. Jame juose pabuds altys gyvat gyvybin galia (kundala) isivynioja, pakyla, suteikdama galimybes painti Gyvyb, Gr ir Blog ar tapti kaip dievai. Slav , (altys, slibinas, gyvat) beveik tapatus slav senodiui , prs smoi ir lietuvi muo, reikiantiems mog. Tad gyvat () mens dalis, jo protas (gudrus kaip altys...) ir gyvybin galia, kuri paleidus ir nemokant suvaldyti, patenkama gyvats (energij, jgos garbinimo, puikybs) vergijon, vyksta Puolimas, valdi gyja nuodm. Gyvat pradeda kandiotis jaukus altys tampa nuodinga angimi, suyra rojaus darna. ...Bet ms protviai alio nebijojo, j gerb ir myljo, vadinasi, savo gyvybines galias valdyti mokjo, su alija gamta taikoje gyveno. ia rykus atitikmuo ir su lietuviku velniu, kuris balt kratuose visai nebuvo metafizinio blogio siknijimas (kaip pvz. krikionybje tonas), o daniausiai tik paaipos vertas ir
89

lengvai nugalimas ioplys ar net mogaus sumanumu kinkytas pagalbininkas. Dsninga, kad kiekviena mintj ems spalv odi svok turi ir tamsij pus: galingas alias altys gali tapti alinga (g~, galia~ala) nuodinga gyvate; mlyna meil virsti melu; o raudonas kraujas imti trupti rdimis; tada geltonais kaulais subarka giltin. alij gyvybs spalv jau iek tiek apvietme. Taiau pereinant prie tobuliausios vis spalv Spalvos dar kart vilgtelkime emik alum. K reikia odis ilas? Tai imintis, patirtis, garbingumas, dorumas. Neginytina, kad yra kalbama apie balt spalv. Kam gi tai paiai spalvai reikalingas dar vienas odis? Gal tuomi mums rodoma, kad alioje emje labai daug balto ilo dievikumo? Gal lietuvikas kalbinis jin/jan (viraus apaios vienyb) bt odiai spalvos :

akra*
1LA -LTA ( geltona rus.; zelta auksas latv.) )LIA ALA balta geltona

I E

Dievas siela

alia raudonai r7da

A U

em poemis

* akros Ryt pasauliroje mogaus gali sankaupos skuriai, ratai (energiniai centrai). Kiekvienos j virpesys atitinka tam tikro garso (lentelje j yminios raids) virpes. akros isidst btent tokia tvarka: virutinioji atitinka gars I, emiausioji U. Toki kalbini sutapim yra daug: pvz. kulti (kryptis stipriai emyn), kalti (silpniau emyn), kelti (su iorine pagalba auktyn), kilti (asmenikai, be pagalbos auktyn); arba suvokimo, regos isipltimo atveju: irti, matyti, regti, vydti. 90

Dabar turbt nesunkiai atpastamos ir ms vli Vliavos spalvos (visai ne atsitiktins): raktinis odis* skaista dvasia siela protas, imintis meil pojiai knas

lygmuo GELTONA (atspalvis medaus, gintaro) ALIA (atspalvis ols) RAUDONA (tamsiai) dvasios mentalo ir jausm aistrgeism ir materijos

skaistra aistra aitra

Na, o viruje** ra BALT Vyt gausime ms tautos enkl pilnyb. Matome, kad ali ems ir monijos spalv atitinka mentalo ir jausminis paties mogaus lygmuo. O tai tarsi ms (o ir visos ems) vl, astralas, informacinis laukas ar aura. Tai vlgi rodo, kaip tampriai visa tikrov susieta su ms pai vaizduote, mintimis, pojiais. I ia ir Ryt menamoji tikrov maja arba, kaip sakme aptardami mlyn spalv, em ir mogus tai alias daus atspindys (aptariant mandal tai buvo dausos~sodas; ds ~ sd).

* Matome, kaip leidiantis emyn maja vent sauls ir sielos raidi S ir daugja raudon, kart ir net kruvin, urzgiani materijos R. ** Aptartoje lentelje vir geltonos spalvos (skaista) galt bti raktinis odis aista, o toliau kylant auktyn aisa bei esa... T nebesuvokiam erdvi atspindys (mediaginis, tautosakinis ir kalbinis simbolis) emje tyras ryto gaivos laas rasa (= dangikoji beform esa + eminanti r). 91

Paminj vis aikios vietos nerandani mlynj spalv, galime vl j iskirti i alios ir mlynajai skirti mini lygmen (plg. mlynas mnulis mnuo manas menta mentalas), o aliajai viesiuosius jausmus. Bet tai slyginis dalijimas pvz. meil jausmas, taiau ir dangaus mlis. O paruduoti grasanti tamsiai raudona rodo kovas, deginant aistr kart bei kno laikinum, mirtingum. Sunkiausiai apibdinama tobula spalv spalva yra BALTA. Tai vis spalv jungtis arba kiekvienos j altinis. i spalva lyg visko, k aptarme, apibendrinimas ir tuo paiu grimas ten, kur pradjome. Balt suvokiame tik palygin su juoda viesai apsireikti btina tamsa; absoliuioje viesoje viesos blyksnio nepastebsi; taiau galingas visuotins viesos smgis gali apakinti (idava tamsa). Tad viesa tamsa, balta juoda, dvasia mediaga, vyras moteris ir pan. yra btinos slygos kaitai, painimui, vystymuisi, tobuljimui, krybai. odis balta mums beveik nieko nepasako. Matyt, tai tokia kertin, pirmin svoka, kuri pati kitas aikina, o ne atvirkiai. Balt spalv manoma aikinti nebent viesos pagalba: vis dlto balta pati viesiausioji spalva. Vl prisiminkim slavik spalvos vardinim ir svok , reikiani auktutinj pasaul ir vies. Matom, kad viesiausioji (balta) spalva yra tikroji Spalva (). Balta varos ir grio, viesos, ventj ir yni, skaistos ir tobulumo spalva. Ji artima absoliutui, pradiai, taip pat ir pabaigai bei j jungiai ir dl to yra dana gimimo, vestuvi, ventinim ir mirties apeigose. Ji buvo gedulo spalva balt ir slav kratuose, Azijoje ir kitur. Balti nuotak, kandidai vienuoles, einani pirmos komunijos ikilmi rbai reikia skaist ir mergyst. Taigi balta spalva akinanti, tyra, skaisti, berib viesa viena i nedaugelio (slygini) galimybi apibdinti Diev. Prisiminkime, jog ir mes patys esame baltai. Todl vl pavelkime svarbiausiame ms Valstybs enkle tebeuoliuojant balt raitel ant balto irgo, iklus vytint kalavij. Kas pads suvokti (prisiminti) jo prasm? Gal senas, bet vis dar skaisiai baltas lietuvs nuotakos nuometlis, ant kurio isiu92

vint Gyvybs med saugo visuotins darnos sargybiniai raiteliai su ikeltais kalavijais. O gal Rericho paveikslas Svetovito irgai, kur jau pabalnoti, monijai padti pasiruo balti irgai ganosi ventuose Lietuvos uolynuose? Juk Svetovitas tai viesusis vytintis Vytis. Arba mitinis Sventovitas (ventasis Vytis) diev dievas, aukiausiasis Dievas, kurio svarbiausi reikmenys kalavijas, ventykla ir baltas ventasis irgas. Arba musulmon Muntazaras, kuriam jau pakinkytas baltas arklys ir kuriam atvykus prasids emje naujasis laikmetis. O gal biblinis Mesijas raitelis su ugniniu kalaviju, atjosiantis ant balto irgo, vykdysiantis paskutin teism ir atbaigsiantis pasaul? O k regime avatare Kalki (induist dievybs siknijimas), kur Vinu (Dievas), sddamas ant balto arklio su vytiniu kalaviju rankoje, naikina blog, atstato doros statym veikim ir paruoia pasaul perkeitimui bei atgimimui? ia, o ir daugybje kit viet, Biblijos ir Ved pasakojimai sutampa. sidmtina, kad raitelis ant balto irgo (Kalki) vienintelis dar nevyks Vinu siknijimas, vienintelis mesijinis, ateities avataras. Gal gale atsitiktinumo ar Apvaizdos valia mes susigrinome nepriklausomyb btent Baltojo arklio metais (pagal Ryt kalendori)? Pavelkime dar kart ir ivyskime pagaliau ms stebuklingj Balt Vyt... Ar sugebs baltai likti balti, ar suvyts akinania dievikos spalvos liepsna, ar pajgs Dvasios Raitel priimti? O gal ugninis kalavijas juos, nesugebjusius savo uduoties suvokti ir vykdyti, nutrenks juodon Begalybs tutumon? Ir tada vl viskas prasids i Pradios.

93

III skyrius PAMATINS VISATOS GALIOS

Keturi drambliai, laikantys Visat, keturios pagrindins stichijos, krimo elementai ir Visatos srangos svarbiausios dalys tai ugnis, vanduo, oras ir em. J visuma keturtadalis ratas ar kryius, kurio vidury, ayje visa jungianti ir adinanti tverianioji galia, viesa, visatos jga.

em

simbol (geometrikai) jau aptarme I-je dalyje. Taiau kiekviena nupietojo rato sandarin dalis taip pat simbolis. Tad k mums sako svokos ugnis, oras, em, vanduo? UGNIS slibinas ORAS pauktis EM elnias VANDUO uvis AIS medis mogus Dievas

94

UGNIS
Tai tkstantmeius monijos smon adinantis vaizdinys; visuotinis, neisemiamas. vairiausi pasaulio taut mituose, ventraiuose, pasakose ugnis dievikumo apraika, auktesnio, skaistesnio, dvasinio pasaulio simbolis. Astrologijoje ugnies enklas trikampis, nukreiptas auktyn . Pamename, jog tai vyrikas dvasios, dangaus, Dievo vaizdis. Viepats kalba Mozei i deganio krmo; dievaitis Perknas siunia blyksinius aibus; rieda dangumi ugninis sauls veimas... Dievas tai viesa; o ugnis vieia. Dievas tai meil; o meil, kaip ir ugnis, ildo suvarbusias irdis, teikia atils, ramyb. I ia visi nuostabieji, dieviki ugnies vaizdiai: nakties tams suplanti auros ara; saug rat aplink save briantis lauas gdioje girioje; iburys, rods krypt keliautojui; viduriemio pg nuginkluojs nam idinys; ventum adinantys vak ir smilkalas. Ir beribs meils liepsna. Ir skaistus papario iedo vytjimas. Ugnis rusena, liepsnoja, spinksi, dega, ruoja, spindi, blykioja, vyti, aiaruoja, tviska... Taiau Dievas tai ir tiesa, teisingumas. Tad ugnis ne tik ildo bei vieia, bet ir degina. Baudianios ugnies vaizdi pasaulyje gal net daugiau. Tai pelenais visa veriantis gaisras; gyvast nutrenkis ar trob udegs aibas; alinanti dykumos kaitra; vairiausi udymo rankiai nuo ragan lau iki megatonini bomb ar lazeri. Ir vaiko skausmas palietus kart lygintuv. Ir deginanti aistros kaitra. Ir skaudi skaistyklos liepsna, ir apgaulingos pelks altvyksls. Ir gal gale naikinanti beviltika juodoji pragaro ugnis. Tad ugnis yra spalvota. Apie juodj nebekalbkim. Tikkime, kad jos ivysti neteks. Pragaras regisi net ne degantis; tai stingdanti iurpi berib juoda beviltika tutuma. Dievika ugnis balta skaisti viesa. Tai ir rinti, vieianti, bet nedeginanti papario iedo, vydos ugnis. Perkeiianti ugnis ydra. Tai aizdras, kuriame visa lydosi, tirpsta, garuoja, mainosi. Skaistyklos valanti liepsna. Toks Ugni95

Pav. 22 Ugninis spinduliuojantis aibuojantis saulto ir perkniko Viepaties simbolis

96

nis (Rytuose Agni) pasaulis. O emje gal ultravioletinis bei radioaktyvusis spinduliavimas. Saugi, vieianti, ildanti, em gimdymui adinanti, apvaisinanti, gyvast palaikanti yra geltona motinos Sauls ugnis. Ji pastama, patikima, labiausiai apmstyta, apdainuota ir aprayta. Pradia, pabudimas, viesos pergal prie tams roinis auros brkmas. Alyviniai eliai, vynins aros vakaro tilties, pabaigos spalvos. alta mlynoji dangaus ugnis tai sidabrin mnulio viesa ir nakties dangaus aksome vytintys tolimi vaigdynai. Raudona kario ugnis. Viena vertus, btent ji yra baudianioji ir pikta gaisro, karo, mirties liepsna. Taiau is blogis ne ugnies savyb, o mogaus tamsiosios puss apraika. Kai mogus renkasi gr, kartoji ugnis tampa draugu ir pagalbininku. Btent ji rusena ugniakuro arijose, linksmai straksi ventiniame laue, jaukiai ruoja idinio liepsnoj. i ugnis kepa ir verda perkeiia mogaus knui skirt maist. ie odiai rodo virtuvs, viryklos, ugniakurio ypatingum ir svarb. Kepama tiesiog ant ugnies; kepti tai kaupti ugnies galias ir j pagalba keisti vidin daikto (maisto) srang. O odis virti rodo virtim, kitim, nauj savybi sigijim. Perkeitimas, virsmas (iuo atveju maisto) vyksta ne tik ugnies, bet ir vandens poveikyje. Jau vien tai rodo, koks sudtingas pasikeitimas vyksta. Prisimin, jog virtuvs ugniakuras statytas namo vidury (sodybos Ayje), vartuose Dangun, atrasime virtuvs, virimo, t. y. perkeitimo ugnimi ir vandeniu vert. Teisyb, ir kepant (kaupiant) vanduo turi ne menkesn reikm tela uminkoma su vandeniu; kepamos msos skaidulose verda gyvno skysiai. O kas mat ali ugn? Tai nebent paslaptimi ir pavojais spinksinti pelkyn altvyksl, rodanti aliojo pasaulio monus. aliosios kemsyn akivar ugnys visai greta gdaus juodos nakties papartyno su jo stebuklinguoju baltu vasarovydio nakties iedu. Apgaulinga, alinga alstvyksli ugnis (kurios i ties netgi NRA, ji tik rodosi) bando nukreipti monijos vilgsn nuo tikrosios baltosios papario vydijos viesos (kuri taipogi YRA, deja, ne kiekvienam).
97

ORAS
J aptariame atskirai, taiau primename, jog tai ugnies stichijos dalis, tegu slyginai ir savarankika (astrologijoje ymima perkirstu ugnies trikampiu ). emiku poiriu or galima palaikyti ugnies prieastimi ar slyga deguonis palaiko degim. Taiau oras tik vieno aismingo ugnies pasireikimo (plevenania liepsna) galimyb. ems gelmi, ugnikalni lavos, sauli ir vaigdi ugnims bei dvasios liepsnai oras nebtinas. Greiiau oras tai ugnies kuriama aplinka emei, mogui, gyvybei reiktis. Jei Ugnis dievika Prieastis, vytintis aibas, degantis Pasaulio lau, spinduliuojantis Pradios takas ar Aukiausiojo siuniama dvasia siela, tai oras ios dvasios buvimo erdv bei pirmasis sielos knas, apvalkalas aura. Oras tarsi skaidrus, bespalvis, taiau gali virpti vairiaspalvmis varsomis. Auros spalvos atskleidia daugel kno, psichikos ir dvasini btybs savybi. Oras tai bures genantis vjas, gaivinantis vsos dvelksmas, eero raibuliavimo ir dmo plevenimo prieastis. Oras tai galimyb iskleisti sparnus, skristi. Pauktis dvasios vaizdinys, bet jis pasireikia, savo savybes iskleidia tik ore. Taiau oro gali kovos, skuriai, kilimai ar slgiai uragan, audr, pasiiauusi bang, stogus pliani vtr, medius raunani viesul, smliu upustyt oazi prieastis. Oras geras, tyras, skaidrus, gaivus, grynas. Ir oras blogas, tvankus, slogus, grsmingas, nirus. Kaip ir ugny, nra ia vien viesios ar vien tamsios puss. Visa mainosi, skuriuoja, kinta, slegia, kelia. Nematomoji oro dalis, aura, dar sudtingesn. Astral, vli pasauliuose vyksta savas keistas mirguliuojantis gyvenimas. emikai smonei oras tai dangus; pakilti or tai kilti auktyn, mlyn, link vaigdi, sauln, net Dievop. Pakilti, atsiplti nuo ems, pasijusti bekniu ar tarsi ant sparn visa tai jau dvasiniai oro erdvi vaizdiniai. Ir i ties, veriantis (kylant?) Dievo link, tenka pereiti astra98

lo, dvasi pasaul. Ir atsispirti jo vilionms. Kadangi tai vis dar apgaulingoji spalvinga majos skraist, monai. Dar ne toji vienintel tikroji berib akinanti viesa. ia prisiminkime dvasios ir sielos byl. K reikia ios svokos, kurios danai maiomos tarpusavy, o neretai painiojamos netgi su vle? Krikionybje siela dievikoji, esmin sutvertojo mogaus dalis, taiau ventoji Dvasia Trejybs, t. y. paties Dievo dalis. Bendrumas akivaizdus, tad kodl odiai du? Galima tokia prielaida: siela tai Aukiausiojo kibirktis, patsai dievikumas, aminas, nemarus, begalinis viesos altinis ugnis; o dvasia tai ios ugnies pasireikimas, spinduliai, iluma ir viesa (aukiausias oro lygmuo?). Palyginimui: jei siela saul, tai sauls spinduliai dvasia.

Pav. 23 Oro galias abojantis vjo malnas

99

EM
Tai vlgi, kaip ir oras, nra visai savarankika stichija. em vandens elemento dalis (astrologijoje ymima emyn nukreipto vandens trikampio perkirtimu ). Dl to jos esm isamiau atsiskleis aptariant vanden. ems be vandens tiesiog nra: prisiminkime aukiau jau aptartus kalbinius ryius Mara (jos vandenys ir jos em), marios, rus. pasaulis, mirtis, mara sanskr. mirtis ir t. t. Be to, em jau nagrinjome ir kalbdami apie ali spalv, ir apie gyvyb gyvat, ir apie sodyb mandal, ir apie med. ia prisiminkim, kad kai kuriose Ryt sistemose nagrinjami ne 4 tvrimo elementai, o 5: penktasis yra btent medis. Taiau aptardami geometrinius simbolius teigme, jog medis ems dalis (arba ais, centras). Tad visa, k rame apie alio medio, girios svarb baltikai dvasiai, gali bti pasakojimo apie em dalimi. ia nebesikartosime. Beje, kai kur mintas penktasis elementas yra vadinamasis efyras ar akaa. J priskiriame astralo, energij pasauliui, taigi oro stichijai. Prisiminkime tik tiek, kad alia tai ems spalva. iuo atveju tai geri meils, rimties daai. alia ugnis apgaulinga, alias vanduo usistovjs ir dumbltas, alias oras graso nuodingais garais; taiau alia em pati gyvyb, lapojanti, ydinti, besistiebianti auktyn, pavs, maist, ilum, apsaug teikianti. Tad, aptariant em (atskirt nuo vandens), lieka pavelgti kiet ir slyginai negyv jos dal. em tai, vis pirma, maitinanti dirva sotinanios duonos kasdienins pradia; sod ir giri saugotoja bei pentoja; ydini piev ir povandenini dumbli Motina. em pagimdo ir ventj uol ir lanksi smilgel. Tad vienas nuostabiausi ems pasireikim aliasis augalijos pasaulis... Taiau grdas nesudygt, daigas neuaugt, vaisius nesubrst be vandens ir ugnies sauls. Aikesn, labiau apibrta, grieta, kieta em tai akmenys, kalnai, uolos. Kalbjome, kad kalnas ar akmuo, kaip ir jau mintas medis, tinka bti Pasaulio aies, vidurio, centro (stuburas, stabas, stabs akmuo) vaizdiu. Akmens tvirtyb tarsi enklina
100

Pav. 24 Antkapio akmuo materijos aminum. Nam (asmeninio gyvenimo Aies) statyba pradedama dedant kertin akmen. Nam lauko riba, persikeitimo, virsmo vieta sakmmis ir dainomis apipintas slenksio akmuo. idinio, ugniakuro akmenys (knas) tai ugnies (sielos) teikiamos ilumos (dvasios) palaikytojai, saugotojai. Kaip ir pirties akmenys: prisiminkime, kad pirtis seniausij vent apeig vyksmo vieta. ia susiduria ir veikia visos 4 pamatins galios em, ugnis, vanduo ir oras. Akmuo tai ir seniausias aukojimo stalas, altorius, ir aukuras. Susting ir tvirti (kol netapo smliu...) paminkliniai, atminties ir antkapi akmenys. Tiesa, antkapiui tinkamesnis medis kryius, lengvas, kyls auktyn, neprispaudiantis vls ir nepalaikantis apgaulingos mediaginio aminumo iliuzijos. Medis lengviau virs101

ta pirmine eme nei akmuo. Akmuo tai mokas (km mk), iminties bei energij sankaupa ir mokymo vieta (omuo + k = akmuo). Pats odis akmuo dvasinis, pamatinis vaizdinys. Kaip ir vanduo, omuo, tarmuo, sesuo. Smlis smulki, byranti em. Ir turbt btent jis, o ne akmuo, kuris vis dlto kakada virs smliu, tinka bti aminybs, begalinio laiko byrjimo simboliu. O tai dulks, kuria buvai ir kuria pavirsi, viskuo ir niekuo kartu, vaizdinys pelenai (em, materija, isklaidyta ir iskaistinta ugnimi). Dirva, molis minkta (vandeniu persmelkta) em, imli, paslanki, ji leidiasi lipdoma bet kok pavidal. Kartu tai visos gyvybs maitinanti motina, sios. Po eme maitinanios aknys, gimimas, gyvybs pradia. Po eme irimas, puvimas, knika mirtis, gyvybs pabaiga. ems gelmje stebukladariai nyktukai (po kelmu ar uola), pikti ar kvailoki velnikiai (kemsynuose, po pelke) ir grsmingi pragar pragarms demonai. Vienprasmikumo nra. Poemis ir laikas i medio gimdo angl (grafit) ir deimant, i sak gintar. Medio mirtis prisikelia brangakmenio vytjimu. em tai ir dykuma, ir oaz, ir vandenyno dugnas, ir snieguota virukaln, ir gelbetoninis didmiestis, ir svajingas kaimas, ir nuogas altas meteoritas, ir neengiamos diungls. mogus taip pat ems vaikas, nulipintas i molio.

102

VANDUO
Tai viena paslaptingiausi, sunkiausiai apibdinam Tvrinijos dali, apatinioji visuotinybs Rato pus: . Apie ugn kalbti lyg ir lengviau: vardijai tai dievika viesa, ir slyginai aiku. Taiau vanduo, tarsi esantis arti mogaus, emai, o ne dangikose auktybse, teka tarp smons pirt, negyja pavidalo nei odiu, nei enklu. Vanduo beformis; i vienos puss tai grsmingas chaosas, taiau i kitos galimyb supilti bet kok ind, suteikti sudtingiausi, tobuliausi pavidal. Vanduo skaidrus matosi, kas yra jame ir po juo, o kartu atspindi tai, kas yra vir jo; tad stebtojui jis jungtis, visapasaulinis ryys. Vanduo Visatos pradia, pirmin tvrimo mediaga, Pasauli pagrindas. Pradioje Dievo Dvasia sklendeno virum vanden (judj ir krikioni Biblijoje) ir Bramos kiauinis plaukiojo pradios vandenyse (ind Vedose). Btent vanduo, begalin gelms tamsa siejama su chaosu ir blogio valdomis. Taiau bandysime vanden apginti. Mums tai paslankioji ir jautrioji, imliausia ir visada laukianti bties pus... Gal kartais priima, sulaukia ir piktojo. Bet ne ia vandens esm. Taip ir norisi pasakyti ne jo, bet jos, nes vanduo (kaip sesuo) kratutinis moterikumas, motinikumas, pasauli sios, gyvybs syvai ir versm. Ant vandens plduriuoja lelija lotosas. ionai nusileidia apvaisinanti dievyb ugnis. Jros dugne buvo pradti dievybs alio ilvino ir moters Egls vaikai mediai. Neilaikius ibandym darna suyra, ikyla kraujo puta ir usiveria vartai paslaptingj alio Gelm. Mariose sprendiasi vandens (Jrat), ugnies dangaus (Perknas) ir ems mogaus (Kstytis) drama. Pagal visus pasaulio tvrimo, darnios krybos mitus Perkno rstyb visikai teista: vis dlto dievika ugnis, aibas, Perknas, o ne mogus (nors ities artimesnis vandenims nei ugnis), turi apvaisinti jr mari mergel Mar Jrat. Prieinantis kosminei darnai, sigali chaosas suyra gintariniai rmai.
103

Vandenys pilni laumi, undini, siren, karalaii gulbi ir pan. Tai vis graios, geistinos, taiau paslaptingos ir net pavojingos btybs. Btina mokti su jomis elgtis turti inojim, magin priemon ar apsaug. Tada ios vanden mergels gali daug kuo padti. Atkreipkim dmes, kad mitins pirmini vanden moterys i didij begalini vandenyn ir jr. Btent ie svetimi vandenys yra pavojingi, tamss, bedugniai, audringi, skandinantys. Juose beveik nejauiamas bendrumas tarp vandens ir ems. Tai akivaizdu palaimingame jreivio, mnesius praleidusio neaprpiamuose vandenyse, ksnyje: em!. Jam jra grsmingas prieininkas, o krantas motinika apsauga. Tokia vandens ems samprata turbt artima jrinms tautoms kokiems portugalams, ispanams ar anglams. Taiau baltai nejunta tokio rykaus ems ir vandens skirtumo. Ms eerai nedideli, ups neplaios, mums krantai visad artimi, alioji gamta supa vandenis, atsispindi, isibarsto salelmis, uelia lelijomis. Baltikosios girios mediai, krmai, ols, samanos, meldai ir jos upokniai, altiniai, eerai, pelks neatskiriami. Tai neatsiejamos gimdanios, auginanios, maitinanios, trokul malinanios, sauganios ir mylinios Motinos ems dalys. Ms baltik giri vanduo geras. Jis tyras ir teikdamas gaiv tykiai teka, jis iurlena, gurga, srva, vilnija, alma, koja, tyvuliuoja, tviska, spindi. Mums svetimas triukmingas vanduo neturime iani kaln upi, nra kriokli (kuri net vardas mums siejasi su garsu, o ne su vandens kritimu). Tik pajry pastamas rstusis, grsmingas ir triukmingas, putojantis, bangomis ltantis, iantis, niokiantis, riaumojantis, gaudiantis vanduo. Taiau netgi ms veidrodiniai eerai ir sndios ups pakankamai neatskleidia lietuviko vandens igyvenimo esms. Tikroji vandens gelm mums tai rasos laas. Vasaros ryto varsomis vytintys skaistos karoliai, papario ied sergstintys deimantai, tobula forma to, kas neturi formos... Tyras altinis, tyra aara, tyra rasa. Ir krikto vanduo, nuodmes ir kaltes nuplaunantis, ventumu apliejantis gyvasis bei vstas vanduo... Net Dievo Snus nulenk galv vandens kriktui.
104

ems rutulio trys ketvirtadaliai yra ulieti vandens. Tris ketvirtadalius kiekvieno augalo ar gyvno mass sudaro vanduo, mogaus smegenyse jo net iki 98 nuoimi. Visi mogaus fiziologiniai skysiai seils, aaros, kraujas, prakaitas, limfa, sperma, pienas i esms taipogi vanduo. Tegu su tam tikrais priedais, bet vis dlto pagrinde vanduo. Kaip ir jra vanduo su druska. Arba mineralinis altinis. Vanduo ne tik nuplauna nuodmes, bet ir prisimena jas. Jis ilaiko informacij, gali j perduoti ar nuo jos isivalyti. Geros bobuts ar ynio ukalbtas vanduo gydo. Ukalbti, informuoti galima tik stovint vanden. Tekantis vanduo iardo rayt informacij. Neveltui liaudyje nuo sen laik gero vardo neturjo maurais aplusios kdros. Tekantis vanduo isivalo pats. Jis gali nuvalyti ir visk, kas pakliva jo lauk [32]. Matyt, su iomis vandens savybmis susij ir pirmosios kdikio prausynos, ir vestuvinis pirmaryi vanduo, ir velionio mazgojimas. Ir net pomirtinis pasinrimas Letos bei Stikso up ar Maros vandenis. Vanduo pritraukia visk, kas yra alia, tirpina ir drusk, ir cukr, persismelkia visomis spalvomis, skoniais, kvapais. Vanduo holograma. Kiekviename lae Viseto raas. Tad dar kart prisiminkime nesutept, gl, skaist ir tyr rasos la. Kaip vandens pirmavaizd. ventenyb. Prisiminkime, koks svarbus ir daugiaprasmis vaizdinys yra rasos laeliai ant rtytli darelyje ar ant rt vainiklio senosiose ms dainose; kokia skaidri, viesi, gili, tyra ir neprilygstama yra baltikoji Ras vent; kokia talpi odio rasa veiksmaodin forma rastis: pradti dygti, augti, kilti, susidaryti, sisteigti, susikurti, pradti egzistuoti. yd Kabaloje rasa yra iganymo ir gyvenimo atsinaujinimo simbolis; germanams tai antgamtikas elementas, kuris laa nuo pasaulio medio ir yra po pasaulio pabaigos ilikusios moni poros maistas; Kinijoje manyta, kad rasa susidaro nuo mnulio ir suteikia nemirtingum; graikams rasa simbolizavo apvaisinim ir vaisingum [43]. Tai, kad odis rasa vardija toli grau ne vien vandens la, o
105

yra gili dvasin svoka, rodo ir jo daugiasluoksn samprata sanskrito kalboje: rasa tai augalo sultys, vanduo, skystis; skonis, aromatas, kvapas, polinkis; pergyvenimas, ibandymas, patirtis, ragavimas; diaugsmas, malonumas, saldumas, meilumas, vieumas, velnumas; viliojimas, patrauklumas, avumas; masalas; noras, trokimas, geismas; tyla bei derlingumas; ir net erdis, esm, esa bei painimas ir religinis jausmas. Aprpus i visaapimani puokt nebekeista, kad sanskrite rasa tai ir dievyb savyje, patsai Dievas. Tekantis ar tyvuliuojantis vanduo slyginai aikus. Taiau altas tviskantis ledas, purus, akinaniai baltas sniegas, stebuklingus ratus braiantis erknas, baltom adatlm nusagstyta arma, nepervelgiamas rkas, kamuoliais kyls garas, nirus juodas debesis, skauds kruos rieutliai, slaptinga besidraikanti migla taip pat vanduo. iose begalinse jo apraikose vlgi matome vandens gali ir visuotinum, galimyb gyti bet kok pavidal ir tuoj pat j prarasti, kilti auktyn ir srti prarajon. Net i dangaus krintantis vanduo gali bti ir gaivinantis lietus, ir dauanti krua, ir skandinanti litis; ir gyvast grinantis gurknis dykumoje, ir naikinantis visuotinis Tvanas. Ore paukiai (dangun kylanios sielos simbolis), o vandenyse uvys. K enklina tie alti gelmi paukiai? Pats vandenikiausias dvyliktasis astrologinis enklas uvys taipogi ir Kristaus simbolis. Jau aptarme, kalbdami apie raid M, kad mesijas visose tautose siejasi su vandenimis. Kodl ne su ugnimi? Iganytojas gim uv epochoje, o dabar, treiojo tkstantmeio pradioje, engiame Vandenio (vlgi vandenis liejantis pavidalas) laikmet. Ir vl laukiame mesijo atjimo? Ar nusileis dievyb chaotik iandienos materij; ar nusiemins, nugrims uvis tamsias ms vandenyno gelmes? Ar, gal gale, pakels vytinti kalavij ir nutrenks ugniniu aibu?... Prisiminkime vaizd, jog em dangaus atspindys (arba em ugnies vaizdas vandeny). Saul regima vandenyje, t. y. visas sauls
106

Pav. 25 Kristaus kriktas (banytin vliava, XIX a. I pus)

107

vaizdas yra kiekviename tvenkiny, eere ar balutje. Nors tai nra saul (siela, ugnis), taiau ten yra milijardai jos atvaizd, atsispindini, regim ir ildani spinduli (dvasia, poveikis, apraika). Tad Dievas yra u (vir) pasaulio (ugnis, saul), taiau kartu ir pasaulyje persmelkia kiekvien ol, akmen, altin (spinduliai, ventoji Dvasia). Geras, gimdantis, gaivinantis, krybinis vanduo teka; sustojs vanduo linas, bala, pelk yra umaurojs, dvokiantis, dumbltas purvas. Stovintis, mirs vanduo tarsi grta pradin tamsos, chaoso bkl. Taiau uankantis eeras, pelk, kemsai ir dumblynai virsta eme alia, putojania lapojania. Tai vlgi visos gyvijos sios. ...Taiau ne aip gyvnas, o tobula btyb vaizdiniuose visad inyra ne i pelks, o i veidrodinio tyro altinio ar baltos bangos putos... O tai tekanio vandens pavojus srti emyn. Skysiui savybinga vertis ir ulieti, upildyti apai. Pasieks emiausi lyg jis tarsi turt sustoti, vl virsti beviltikai plytinia chaoso bala. Taiau bekrat vandenyn perskrodia ugnis saul, paadintas vanduo garuoja, kyla auktyn or, debesimis grta emn, krinta lietumi ar sniegu, sunkiasi dirvon, trykta altiniu, ir vl sukasi begalinis Ratas.

108

PABAIGA , kurioje iekome virsprendinio

Ms atvaizduotas Pasaulis sprogo, isiskleid i tako, iplito iki begalinio Rato, skilo, pulsavo, vystsi ir parod galimyb susisukti, susitraukti ir vl panirti motinin Tak. Ms spalvos, suvit tamsoje, isiskleid vaivorykte, suaiaravo tobulybs varsomis, taiau graso vl ugesti juodumoje. Beribis moterikas materijos vanduo, supiltas vyrik dvasin ugnin ind, gyja tobul Pasaulio skvarm. Ir mes bijome, kad Ugnis uges arba Indas sudu, ir vl visa ulies chaoso bala. Begalinio Rato, Akinanios viesos, Beribi vanden vaizdiai daug kam yra tobuli, raminantys ir guodiantys. Tai Aminyb laike ir Begalyb erdvje, tai nepaliaujamas sukimasis Visuotinybs Ratu, tai utikrintumas, kad niekas nesibaigs, kartosis vl ir vl, per Ami amius. Taiau kitiems to maa. Tai net baugina, sukelia beprasmybs pojt. Kokia io begalinio Sukimosi prasm? Ir tada Begalin viesa atsiunia mums paguod Savo od, Paad. Dievas nusiemina, apsireikia Asmenikai ir nusileidia emn mogumi. Mums paadama, kad nors visuotinis Ratas sukasi aplink savo A, taiau pasaulio Veimas vis dlto juda aik Tiksl. Nors vaivorykts spalv lankas kyla ir leidiasi, taiau balta dvasios viesa yra vir bet kokio lanko. viesos banga, tegu ir sinusoide vingiuodama, tiesia spindul tam tikra Kryptimi. Ugnies vandens (skvarmos esms, indo turinio) prietaros virsprendin rodo lotyn k. odis spiritus degantis skystis, ugninis vanduo (alkoholis), simbolizuojantis dviej prieing element susiliejim, ir kartu dvasia siela, besiverianti pas savo (o ir ugnies bei vandens) Krj. Pas Krj, kuris nulipino mus i ems ir vandens, pt ugn (siel) ir dovanojo or (erdv ir gali, aur, pran ar aka), kuris skyr mus bti visa ko sankirta, aimi, viduriu. Pas Krj, kuris taip apriboja Save, jog gali itiesti mums rank ir parodyti Keli, Ties ir Gyvenim. Ir tada Tikjimas nugali baim, Viltis apvieia keli begalybje, o Meil prasmina Aminyb.
109

110

LITERATRA
1. ventasis Ratas I t. Vilnius, 1990. 2. Lietuvi kalbos odynas. Vilnius, 1981. 3. S.Gorodeckis. Prieistorini epoch atospindiai lietuvi mitologijoje// Romov. Rumiks, 1989. 4. Kakoe vi derevo? // Nauka i religija. 1991, Nr.1. 5. Al Poiulpait. Apvaizda, Adomas ir Ieva, ventoji eima... // Liaudies kultra. 1991, Nr.4. 6. Jonas Vaiknas. Apie vaigdi simbolik balt pasauliroje // Liaudies kultra. 1991. 7. Petras Stankeras. Svastikos keliai ir klyskeliai // Mokslas ir gyvenimas. 1991, Nr.2. 8. E.Lazarev. Kliu k tainam Atlantidi? //Nauka i religija. 1991, Nr.4. 9. A. Kobzev. Kanon peremen kitaiskaja biblija // Nauka i religija. 1991, Nr.2. 10. Mifologieskij slovarj. Moskva, 1991. 11. Algis Udavinys. Tauta, dievyb, savastis // Aurin. 1990, Nr. 8, 9, 10. 12. Alvydas Butkus. Latvi ornamento struktra // Mokslas ir gyvenimas. 1989, Nr.11. 13. Algirdas Patackas. Saul ir kryius // Kaunas, 1989. 14. Algirdas Julius Greimas. Tautos atminties beiekant // Vilnius Chicago, 1990. 15. Aleksandras arskus. Rta // Kaunas, 1988. 16. Latvi ornamentikos tyrinjimai // Liaudies kultra. 1991, Nr.1. 17. Stasys imaitis. Archyvini simboli esm balt ornamentikoje ir pasauljautoje // Praneimo mediaga. Mainratis. Kaunas, 1990. 18. Andris Miiulis. Apie senovs latvi simbolin rat ir pasauljaut // Liaudies kultra. 1991, Nr.1. 19. Elizabet Chei. Mainratis. 20. Jonas Vaiknas. Sodas ir visata // Liaudies kultra. 1992, Nr. 4 21. Aleksandras arskus. Vestuvinis virsmas // Kaunas, 198889. 22. ri Parachansa Jogananda. Jogino autobiografija // Mainratis.
111

23. Algirdas Patackas, Aleksandras arskus. Mirties virsmas // Vilnius, 1990. 24. Jelena P. Blavatskaja. Tainaja doktrina // Riga. 25. eslovas Kontrimas. Lietuvos geleiniai kryiai // Vilnius, 1991. 26. Vytautas Bagdanaviius MIC. Lietuviko koplytstulpio genezs klausimu // Ikikrikionikosios Lietuvos kultra. Vilnius, 1992. 27. Elvyra Usaiovait. Vieno liaudies ornamento morfologija // Ikikrikionikosios Lietuvos kultra. Vilnius, 1992. 28. Gaston Bachelard. Svajoni diaugsmas // Vilnius, 1993. 29. Rasa Ambraziejien. Mandala mano dalia // Vydija. 1994, Nr. 5. 30. Rasa Ambraziejien. Spalva // Vydija. 1996, Nr. 7. 31. Rasa Ambraziejien. Vanduo // Vydija. 1998, Nr. 8. 32. Vanduo gydo // vilgsnis. 1991 33. Lietuvi liaudies menas. Maoji architektra // Vilnius, 1992 34. A. Andrejevas, E. Morknas. Vjo malnai // Vilnius, 1982 35. Lietuvi liaudies menas // Vilnius, 1993 36. Laima Nakait. alvariniai senoli laikai // Vilnius,1991 37. Lijana Lauikait. 19781940 m. statyt Lietuvos medini banyi architektra // Liaudies kultra. 1998, Nr.6. 38. Paulius Galaun. Lietuvi liaudies menas, jo menini form pltojimo pagrindai // Kaunas, 1930 39. Junona Almonaitien. veni ratas // Vilnius, 1998 40. Lietuvos istorijos paminklai // Vilnius, 1990 41. Gilbert K. Chesterton. Ortodoksija // Aidai, 1998 42. Jonas Mekas. Laikai i niekur // Baltos lankos, 1997 43. Udo Becker. Simboli odynas // Vilnius, 1995 44. Omraam Mikaelj Aivanchov. Jazik geometrieskich figur // Moskva, 1994 45. Gintaras Beresneviius. Baltik simboli dinamika // Senovs balt simboliai. Vilnius, 1992.

112

SIMBOLI LENTEL

113

114

Pavidalas

enklas /pavadinimas/ takas vaigd bamba grdas skla pradi pradia; Krjas; Viskas viename; viesos altinis; centras; individualyb; vienintelis; vienetas (skaiius 1) vyrikas pradas

vardinimai

Esm /samprata, simbolio prasms/

Pavidalas vardinimai Visata; viskas; begalyb, aminyb (laike ir erdvje); riba tarp Visatos ir chaoso; nulis (skaiius 0) arba begalyb moterikas pradas Esm /samprata, simbolis/

enklas /pavadinimas/

Priklausomyb /ivestin/ ir ryiai iplits, sprogs takas

apskritimas skritulys rutulys

ratas vainikas iedas saul pilnatis mandala ola urvas sios kiauinis gemalas

Poveikis apsauga; maginis apribojimas

apskritimas su taku centre

saul pasaulis materija

takas centre laiko rat (Visat)

115

116

Pavidalas

enklas /pavadinimas/ aibas stabas stulpas jin falas linga

vardinimai

Esm /samprata, simbolio prasms/

Priklausomyb /ivestin/ ir ryiai blyksnis (poveikis) i tako; dris (poveikis) i centro

statmuo (vertikal)

kuriamoji galia; poveikis, veikla (aktyvumas); viesos blyksnis; apvaisinimo galia; dangaus (Perkno) trenksmas; ais, stuburas, erdis; centras; ryys, jungtis tarp Pasauli(ryiai tarp dvasios tak); vienetas (skaiius 1) vyrikas pradas

Poveikis gilumin veikla; ryys su dievybe; aibikas trenksmas (suvokimas, perkeitimas); apvaisinimas (dvasinis ar fizinis)

Pavidalas vardinimai Esm /samprata, simbolis/ neveiklumas (pasyvumas); tyla; laukimas; ploktuma; kair dein; ryiai tarp materijos tak; bala, chaosas, niekas; nulis arba dvejetas (skaiiai 0 arba 2)

enklas /pavadinimas/ em

Priklausomyb /ivestin/ ir ryiai plitimas i tako paemiui

gulstin (horizontal)

Poveikis moterikas pradas

jan

pavirutinika veikla; kelias (jei su rodykle aiki kryptis)

117

118

Pavidalas Visatos (visumos) padalinimas; pus, dalis; papildymas, virsmas i vienos bsenos kit; dvejetas (skaiius 2) moterikas pradas Poveikis

enklas /pavadinimas/

vardinimai

Esm /samprata, simbolis/

Priklausomyb /ivestin/ ir ryiai apskritimas (arba rombas) + statmuo

statmuo kerta skritul mnuliai; delia ir jaunatis; dvi kryptys; kair ir dein

arba romb

jautrumas emocingumas nepastovumas nesaugumas atspindiai

Pavidalas vardinimai Esm /samprata, simbolis/

enklas /pavadinimas/

Priklausomyb /ivestin/ ir ryiai apskritimas + gulstin

horizontal kerta skritul

apraika; vystymasis; dalijimas, atskyrimas: dangus ir em; virus ir apaia; ugnis ir vanduo; dvasia ir materija; vyras ir moteris; jin ir jan; gris ir blogis; diena ir naktis; aktyvumas ir pasyvumas; dvejyb, jin/jan Dovydo vaigd dvejetas (skaiius 2) ir eetas (skaiius 6) moterikas pradas

Poveikis atskyrimas tvrimas dvilypumas priepriea konfliktas pusiausvyra

119

120

Pavidalas Dievas vyras ugnis Apvaizda Dievo akis Trejyb varpas arba devynetas (skaiius 9) Poveikis virutin Viseto pus dvasia, dangus; vyrikasis (aktyvus) pradas; trejetas (skaiius 3)

enklas /pavadinimas/ Esm /samprata, simbolis/

vardinimai

Priklausomyb /ivestin/ ir ryiai apskritimo (rombo) virutin pus

trikampis virne vir

kampas virne vir

arba igaubimas

dangus stogas ventas Kalnas Dievo stogelis pastog tiltas vaivorykt

apsauga dangika danga jungtis, perjimas

Pavidalas

enklas /pavadinimas/ Esm /samprata, simbolis/ apatin Viseto pus materija, em; moterikasis (pasyvus) pradas; gamta em moteris motina vanduo lelija tulp

vardinimai

Priklausomyb /ivestin/ ir ryiai apskritimo (rombo) apatin pus

trikampis virne apai

kampas virne apai

arba gaubimas

dauba, duob guolis lopys sios valtis, luotas karstas

Poveikis perklimas kitapus ( karst, per marias); grimas atgal (emn, sias)

121

122

Pavidalas Priklausomyb /ivestin/ ir ryiai emyn nukreipto trikampio atmainos Maros vandenys materija, em (sausuma ir vandenys) moterikas pradas Poveikis vaisingumas derlingumas Jumio ir dvigubo Jumio enklai; irgeliai, dviguba varpa, sukryiuoti kirviai, irg galvos, gaidi galvos; rupl, viukas; Poveikis Martinio enklai vaisingumas derlingumas Priklausomyb /ivestin/ ir ryiai emyn arba auktyn nukreipt trikampi atmainos

enklas /pavadinimas/

vardinimai

Esm /samprata, simbolis/

zigzagai, bangos

ubrkniuotos ar utakuotos juostos

Maros em

Pavidalas Esm /samprata, simbolio prasms/ dvasios ir materijos santykis; dvasia veikia (kerta) materij; Viseto sankirta; keturios kryptys, pasaulio alys; ketvertas (skaiius 4) kryma kryelis Dievo kryius graik kr. krykel

enklas /pavadinimas/

vardinimai

Priklausomyb /ivestin/ ir ryiai linij sankirta; begaliniai 4i pasaulio krypi spinduliai i centro tako.

kryius

Sauls kryius

Poveikis

sauluts

apsauga; pasirinkimas (krykel)

123

124

Pavidalas krymos ivestins

enklas /pavadinimas/ TAU kryius; dievo Toro kjis; stipis; v. Antano kryius; Maltos kryius; Maros kryius; Poveikis

vardinimai Priklausomyb /ivestin/ ir ryiai

kryius

lotyn kryius; v. Petro kryius

apsauga palaiminimai maldavimai

Pavidalas vardinimai pasuktas kryius; v. Andriaus kryius; palaiminimas; mazgas (gyvybs, aminasis, laims) dvigubas kryius; Kryiaus vaigd; ulinukas; ems akis; roel; saulut; ketvertas (skaiius 4)

enklas /pavadinimas/

Priklausomyb /ivestin/ ir ryiai krymos ivestins

kryius

Poveikis apsauga palaiminimas gelminis ryys darna, gris, brolyb; penki tvrimo pradai; magija, burtai

Auseklis; didysis sloguio kryius; Aurin; atuonetas (skaiius 8) Sloguio kryius; pentagrama; penketas (skaiius 5)

125

126

Pavidalas besisukantis kryius; visatos judjimas; kryba; viesos (energijos) sklidimas ir kaupimas Laimos kryius (laim) kryius sukasi kairn, veikia centrin jga, skurys suka centro tak; moterika (materijos, ems) svastika; eetas (skaiius 6) kryius sukasi deinn, veikia icentrin jga, skurys suka i centro ior; vyrika (dvasios, dangaus, ugnies) svastika; devynetas (skaiius 9)

enklas /pavadinimas/

vardinimai

Esm /samprata, simbolio prasms/

Priklausomyb /ivestin/ ir ryiai kryiaus ivestin, besisukdama bria rat, spiral, skur. Poveikis saul, viesa; gyvyb; derlingumas; skm, laim; galia, jga, energija; pavstj, yni nagis;

svastika

kairin, vidin svastika

deinin, iorin svastika

Perkno kryius; ugnies kryius; dangaus kjis

Pavidalas iverstas (suverstas) ugnies kryius; kabli kryius persikeitimai, virsmai; perkeiianios energijos sankaupa; nesisukanti, savyje udaryta (potencin) svastika

enklas /pavadinimas/

vardinimai

Esm /samprata, simbolio prasms/

Priklausomyb /ivestin/ ir ryiai kryiaus ivestin; romb (mazg kilp ang) ryiai

suprieinti skuriai

ornamentas

pyn; kasa, mezginys

virsm grandin; paros, met kaita; laiko tkm; sryiai (suriimai, atriimai, iriimai)

Poveikis per(si)keitimai santykiai ryiai

127

128

Pavidalas

enklas /pavadinimas/ ryys, tiltas, jungtis tarp pasauli (erdvi, kart, epoch, ems dangaus ir t. t.); Visatos ais; centras;

vardinimai

Priklausomyb Esm /ivestin/ ir ryiai /samprata, simbolio prasms/ vertikals (kamienas) ir horizontals (akos) arba kryiaus ivestin

medis

dangus jungtis em; akos aknys; iedai/vaisiai liemuo/kamienas aknys; dangus em/antemis poemis; dvasia/siela vl knas

Poveikis ryys

Gyvybs medis; Painimo medis; Sauls medis; gyvenimo medis; Atpirkimo medis; Pasaulio medis; uollis, eglut; Laimos abas, luota, spyglys; verba

Pavidalas vardinimai mnulis nepilnumas; atspindys; dvejetas (skaiius 2) gyvybs energija gyvyb Esm /samprata, simbolio prasms/

enklas /pavadinimas/

Priklausomyb /ivestin/ ir ryiai pus rombo (rato)

puslankis

zigzagas sraigtas spiral

altys gyvat gyvata

pus svastikos

Poveikis energij valdymas; kundalini paklimas; ems gali panaudojimas

129

130

Pavidalas papario iedas; anga kilpa atsivrimas, perjimas tiltas Visuma; virus ir apaia (dangus ir em) kartu; nulis (0) arba begalyb; viskas.

enklas /pavadinimas/

vardinimai

Esm /samprata, simbolis/

Priklausomyb /ivestin/ ir ryiai abu trikampiai (kampai arba ratlankiai) ems ir dangaus kartu; sryis su apskritimu

rombas

Poveikis praregjimas vyda visainyst treioji akis

Pavidalas gardas dvaras sodas rojus Jeruzal ventykla moterikas pradas materija em svoris saugi erdv tvarka namai ketvertas (skaiius 4)

enklas /pavadinimas/

vardinimai

Esm /samprata, simbolis/

Priklausomyb /ivestin/ ir ryiai sustabdyta svastika; apribotas (udarytas) kryius

ketvirtainis kvadratas kubas

Poveikis apsauga

131