P. 1
Zenklu prasmiu knyga

Zenklu prasmiu knyga

|Views: 184|Likes:
Published by Neringa Ivoškienė

More info:

Published by: Neringa Ivoškienė on Jan 20, 2012
Copyright:Attribution Non-commercial

Availability:

Read on Scribd mobile: iPhone, iPad and Android.
download as PDF, TXT or read online from Scribd
See more
See less

04/15/2014

pdf

text

original

Sections

  • PAVIDALAI PLOKÐTUMOJE IR ERDVËJE
  • RATAS
  • MEDIS
  • SVASTIKA
  • TRIKAMPIS
  • KETVIRTAINIS
  • PABAIGA, kuri susisuka þiedu ir ásikanda pradiná taðkà
  • SPALVOS
  • PAMATINËS VISATOS GALIOS
  • UGNIS
  • ORAS
  • VANDUO
  • PABAIGA, kurioje ieðkome virðsprendinio
  • SIMBOLIØ LENTELË

... Nebuvo Nieko arba buvo Viskas. Tuðtuma arba visuotinybë. Aukðèiausiojo sprendimas tame padëjo taðkà. Tai buvo tvërimo pradþia, visatos aðis, pirminis grûdas, Visko vidurys. Taðkas plëtësi – daigas skëlë grûdà, prasidëjo Didysis sprogimas, visatos radimasis. Tuðtumoje atsirado ratas – pirmojo kûrinio simbolis, tvërinijos, Visatos pradþios þymë. Ðià sukurtàjà visumà – grûdà, kiauðiná – dalijo statmena (vertikali) linija – t.y. dvasinis, vyriðkasis pradmuo ir gulsèia (horizontali) linija – t. y. medþiaginis (materialus, þemiðkas), moteriðkasis pradmuo. Sutvërëjas visa tai (Visatà), pirmapradá kryþiø “ásuko”, ákvëpë gyvybæ, kuri yra virpesys, sukimasis, bangavimas, plëtimasis, traukimasis. Besisukanèiam kryþiui judesys “uþlauþë galus”: judanti, gyva kryþma – t. y. svastika vël braiþë ratà, jungdama jau ávairiais kampais padalintà Visatà...

Rasa Ambraziejienë

ÞENKLAI. ÁVAIZDINIAI. SIMBOLIAI

Kauno tautinës kultûros centras 1

II-asis redaguotas leidimas Iðleido: Redagavo ir maketavo: Kauno Tautinës kultûros centras Rasa Ambraziejienë © Rasa Ambraziejienë ISBN 9955-9316-2-0 2 . aprëpti juos kaip visumà. tiesë. Knygoje aptariami ne tik svarbiausi geometriniai pavidalai – taðkas. vis dëlto bandant ávaizdiniø nesusieti su kurios nors vienos kultûros ar religijos átaka. trikampis. Tyrinëjant remiamasi lietuviø tautinës kultûros áþvalgomis. kryþius.6 Am42 Ði knyga – tai pastanga dar kartà paþvelgti á simbolius.UDK 003. jø prasmæ. oro. kvadratas. svastika. ratas. kilmæ bei tarpusavio sàsajas. tuo parodant simboliø visuotinumà visose senosiose kultûrose. þemës ir vandens – simbolika. bet ir spalvø bei stichijø – ugnies.

kas yra tikrai svarbu. palyginant su ðirdimi. atviru þodþiø pasikeitimu. o racionalizmas `nenormaliai klaidingas. ji atveria viskà naujai reginèias akis. ji yra gebëjimas kurti tikrovæ perauganèius. religija – nenormaliai teisinga. Jos.Vaizduotë nëra sugebëjimas kurti tikrovës vaizdus. Bachelardas) Pirmà ir paskutinæ filosofijà.. að negalvoju. ðokanèias ant þolës. Niekas. þmogaus su þmogumi susitikimu. (J. kad tikrumoje niekas nëra svarbu. bandydamas atspëti. ir kad mes visi esam tik laðeliai pasaulio ir gyvenimo vandenyne – tik aðara ant Fatimos veido – ir kad visos mûsø galvos ir idëjos ir sistemos yra tik niekas.. þvaigþdþiø paskirtos tradicijø ir demokratijos þynës. Mekas) 3 ../ Senos auklës pasakoja vaikams ne apie þolæ. Ir lyg girdþiu. Ji matys tik turëdama “vizijø”. tai yra teisëtos. pabuèiavimu.. K. O jø turës. Að ne galvojantis þmogus. ir racionalizmas yra nenormalûs: tiesa.. kad mënulyje gyvena þmogus. (G./ Að þinojau apie stebuklingà pupos stiebà. Su galva toli nenueisi. jà dainuojanèius vaizdus. (G. /. Tai ne fantazijos: palyginti su jomis. o svajonëmis. labiausiai tikiu ir dabar tuo. kad viskas praeina. Að tik sëdþiu taip ir klausaus.. jei jos auklëjimas prasidës ne patirtimis. jei patirtys ateis tik kaip jos svajoniø árodymai.. dar nebûdamas visai ásitikinæs. /. La– biausiai tikëjau tada. mano manymu. yra absoliuèiai teisingos. kas ateina ið erdviø gilumos. ðvelniu geru þodþiu. padràsinimu. Daugiausia iðmokau ið auklës. tik niekas. ir religija. kad viskas yra lygiai svarbu. Chestertonas) Tikrai pasakius. ji iðranda naujà gyvenimà ir naujà dvasià. Pasakø ðalis – ne kas kita. kuria nesugriaunamai tikiu. kad yra mënulis. kai dar nebuvau ragavæs pupø. buvau visai tikras. kas vadinama pasakomis../ Vaizduotë iðranda kaþkà daugiau negu þodþiai ir dramos. /. að patyriau vaikø kambaryje. draugyste. ðvelniu palietimu. kaip saulëta sveiko proto buveinë. bet apie fëjas.

Uþ paskatinimus ir pagalbà dëkoju vyrui. kad pakankamai blaiviai suvokiu kai kuriø savo vaizduotës padarø neárodomumà bei nemoksliðkumà. draugams ir bendradarbiams. maniau. 4 . Ðiandien.Knygoje pateiktos mintys pirmàkart nusëdo popieriuje 1991–1992 m. Tuomet raðiau tik sau ir. paakinta aukðèiau pateiktø autoriø minèiø ir todël pernelyg nebesijaudindama dël daþnai keistokø ið vizijø iðplaukusiø vaizduotës dariniø. paleidþiu ðá raðiná vieðumon. Man to ir nereikëjo.

.................................................................... Pabaiga..................................................... 95 Oras ............... 98 Þemë ..................................................................................................................................................................................................................................................................................................... 100 Vanduo .................................................................... II skyrius SPALVOS ................................................................................................... 94 Ugnis . Trikampis ........................................................................................................ 10 14 23 34 46 55 68 84 86 86 87 87 88 88 92 III skyrius PAMATINËS VISATOS GALIOS .......................................................................... Kryþius ........................... Ratas .............. 111 SIMBOLIØ LENTELË ................................TURINYS Áþanga ............ Raudona ................. Mëlyna ................................... 103 Pabaiga.......... 109 Literatûra ................. Þalia .............................................................. 6 I skyrius PAVIDALAI PLOKÐTUMOJE IR ERDVËJE ................ Geltona ............................................ Medis .................. Juoda ........................ kuri susisuka þiedu ir ásikanda pradþios taðkà .............................................................................................................................................................................................. Balta .......................................................................... 113 5 ........................... kurioje ieðkome virðsprendinio ...... Svastika ............................................................................................................................... Ketvirtainis ........................................................

apie Visatos tvarkà ir blogio áveikimo galimybes. jame visad slypi neatskleistø suvokimø gelmë. pasakos. uþðifruoja atvirà posakio ar vaizdo prasmæ. Jis neturi jokios skvarmos*. o meniniu. pavyzdys. Nes þenklas rodo. ratas simbolizuoja saulæ reikðtø labai susiaurinti apskritimo (skritulio) prasmes. apie Pasaulio sutvërimà ir Tvërëjo ásakymus mums. dailës ar vaizduotës sritis. Visø tautø tautosaka paremta simboliais. ne vienà reikðmiø sluoksná. ** Lygiagreèiai vartosime simbolio ir ávaizdinio pavadinimus. dabartá ir net ateitá. kad pvz. o jëga. Mûsø senosios dainos ir pasakos – ne senoliø lakios vaizduotës vaisius. Jungas). 6 . formuoti [2]. Tas paèias reikðmes turi ir senþodþiai kvarma. “Þenklas visuomet yra maþiau nei idëja. Todël tarti. Ávaizdinio suvokimo reikðmë mûsø gyvenime dar per menkai suvokiama. Pasakoje þaltys ` ne roplys. jis iðsiverþia uþ mokslo. Galbût galima pasakyti. Simboliø vartojimas – tai bûdas nukreipti þmogaus pasàmonës galias reikiama linkme. tëvelio dvarelis dainoje – ne tik ûkis. Taèiau Visata ` tai þenklas. skvarmuoti – dëti á formà. dvasia ar net dievybë. uþ materialaus dësnio ribø. þinia apie praeitá. spalvomis. prietaisas norimo pavidalo daiktui padaryti. o gal net pasaulio vidurys ar pasakojimo apie Visatos kûrimà simbolis. galia. I-àjá – nes áprastas. apeigomis. Dievas yra gryna Esa. vaizdiniu bûdu perduodamas mokymas. medþiaginis pavidalas. ásiþeminti ávairiai: þodþiais ir kalba. garsiniu. * Skvarma – tai forma. G. o iðmintis. modelis. giesme. Skvarmingas – kuris tam tikros formos. stiprybë. Simbolio nepaaiðkinsi protu. O simboliu tapæs þenklas paslepia. Tai greièiau poezijos. II-àjá – nes lietuviðkas. Simbolis – ávaizdinys visad talpina daug prasmiø. skvarmas. pagal kurá kas dirbama. nei jo akivaizdi ir betarpiðka reikðmë” (K. jo prasmëms atskleisti nepakanka logikos. kaþkurios “sklendenanèios” Jo minties ` dvasios iðraiðka. tuo tarpu simbolis visuomet iðreiðkia kaþkà daugiau. muzikos. gyvybinë jëga.ÁÞANGA Mintis ar dvasia gali apsireikðti. ragas – ne galvijo kûno dalis. kvarmas. kad bûtent ðiuo atveju ratas þenklina saulæ. ávaizdiniais**. kurià jis þymi. þenklina tik kaþkà aiðkiai apibrëþto. pavidalas.

dvasia. Visa tai atgaivinti yra vienas pagrindiniø uþdaviniø. nereikëtø rûpintis dël ateities. ar atrakins tiesà tasai. Antra vertus. manau. gal jau ir reikalo nebebûtø apie visus ðiuos dalykus kalbëti. áprasminti. Tokia tauta. Medþio ðakos nebejauèia ðaknø gelmës ir virðûnës aukðèio. materialistinës pasaulëþiûros sàlygomis tai ágyvendinti nelengva. kurià ðis ávaizdínis ryðys kûrë. Viskas vël taptø savaime aiðku. apmàsto. tuo paèiu iðnyko ir jautrioji jëga. kaþkada. Tinkamo santykio tarp ðirdies ir proto praradimas – viena pagrindiniø ðiødienio pasaulio bëdø ir ydø. Taèiau tokia Dievo (Medþio. deja. G. ávaizdinius. pasaulio ir savæs iðraiðkos – tai daina. pajautos pagalba ámanoma suvokti bent dalá senøjø simboliø prasmiø. kuris vien logiðkai ávertina. Ðiandien geras. þmogus prarado jautrøjá. su amþinai gyva savojo Medþio ðaknimi. persikeitus. Sveikas Medis visuomet duos sveikus vaisius. Jungo. Esos) tauta ir jos þmogus. ji apsieina netgi be raðto. tikslus pavidalas – daugeliui vienintelis bûdas ið7 . ir yra sunkiausia. pasaka. toks þmogus – Dievo vaikas. proto vieðpatavimas privedë prie to. jà be galo sunku áskvarminti. ið tiesø buvæs. Ir dël to. kuri reikalinga kuo menkiausiø iðraiðkos priemoniø. sàvokà ar þenklà. bokðtø. ar yra þemëje kas pavojingesnio uþ protingà beðirdá. bandydamas suvokti. turëtume pasikeisti patys [18]. O Aukðèiausiojo dësnis – esa. ávyká. simbolius. apsvarsto kiekvienà reiðkiná. Pakeitus save. Vienintelës Dievo suvokimo. prieð iðdrásdami perimti senàjà iðmintá. Deja. jausmo. Tautai. malda. bûtiniausiø buities dirbiniø raðtai (þenklinantys greièiau bûtá nei buitá). besiskleidþianèiai kartu su jo ðakomis. kad senieji simboliai neteko savo magiðkos galios. O ðiuolaikiniam þmogui tai. ðakø (nebe Medþio) þmogus kûrë skvarmas – þenklus. Kaþin. Jø raktus seniai esame pametæ. Tik ðirdies. pasàmonës. Kaþin. Tokiai tautai nereikia didingø piramidþiø. Neákainojamos senøjø þiniø lobyno saugyklos. Ðaknys jø nebemaitina. aukðtybiø paukðèiø giesmiø jos nebegirdi. ðventë.Pasak K. – ðiandien praeitis. kol kas uþrakintos. pateisinti save. lapeliais bei þiedais ir gebanèiai regëti dvasios aukðtybiø Paukðèius ant jo virðûnës. rûmø. ábûtinti. turbût. nepraradusiai ryðio su senove. nesuvoktà tapatumà su gamtos reiðkiniais. jis gyvena pagal Jo dësnius.

ginèijasi dël pirminës kurios nors kalbos senþodþio prasmës. tiesos ieðko ir takus ateitin grindþia tie. priklausomai nuo jø “imtuvø”. lietuviai – baltai – aisèiai? Patikimiausiai tiria senovæ. apeigos pagalba arba gebanèiø iðgirsti medþio. rasti ir palaikyti ryðá su maitinanèiomis ðaknimis ir stiebtis link dieviðkoje ðviesoje panirusios virðûnës. loginiai árodinëjimai. atrakinti senuosius þenklus. Taèiau dingus esmei tuðèia skvarma tampa saviapgaule ir galø gale veda tautos dvasios mirtin. Yra bandanèiø priimti ir suvokti Aukðtybiø balsus maldos. Kiti patiki tikrais ar ásivaizduotais mokytojais. ir Þemë. Perskaitykim jø iðlikusius “laiðkus”. Vieniems priimtiniausia mokslo. asmeniniu Esos suvokimu laiminami. Taigi bendràja prasme bet kuris pavidalas yra simbolis. kà paliko mums protëviai. Treti turi viskà tikrinti “savu kailiu” – eina klaidø ir bandymø keliu. Raðtas trobos langinëje – ðeimininko dva8 . pasakas.saugoti besislepianèià nuo mûsø ankanèiø dvasios akiø dieviðkàjà Esà. o Dvasios ðviesos ðildomi. skaièiai. Bandoma atspëti. Gal viskas jau pasakyta ir net skvarmuota – áþeminta ávairiais þenklais ir ávaizdiniais. þodis – tai iðdava – pavidalas – þenklas juo apreikðtos minties. bando ðventraðèiø raidëje áþvelgti tikràjà Jo mintá. Tokiø maþai. Tautos – tai Medþiai Dievo sode arba Jo Medþio ðakos. debesies. Ávairiø tikybø dvasininkai aiðkinasi ir aiðkina Dievo Þodá. Mûsø tautos uþduotis – padëti auginti savàjá medá. – tereikia áþvelgti juose tebeglûdinèià esmæ. pavardës. þinoma. vadais. Ir Visata. Kà turime ir ko ieðkome mes. kurie gyvena pagal Dievo Þodá. Bet kuris kalbos darinys. paukðèio ar ðaltinio patarimà. ir þmogus – Dievo minèiø skvarmos – simboliai. meditacijos. vargsta su senøjø raðtø vertimais. aiðkinti padavimus. kurie laikosi senøjø paproèiø ne tuðèios apeigos vedini. O likusiems reikia kitø Tiesos perteikimo bûdø. Kaip iðlaikyti lygsvarà ant ðiø lemties aðmenø? Pabandykime susirinkti tai. pagal tûkstantmeèiø patikrintus dësnius. pranaðais. Þmonija tai daryti. paproèius ir apeigas. bando.

praeitá. suvoks vis kitas prasmes. iðausti. maudome naujagimá. Paimi senà juostà ðimtaraðtæ. pajus skirtingus atspalvius – atgarsius. ir suvirpa ðirdis. o Anapus keliamës per Maros vandenis ar Letos upæ. dermës – darnos suvokimo iðraiðka. iðpjaustyti. kad paprasta tik já atvaizduoti – nubraiþyti. kad tai – ne vien tobulas groþis. groþio pajautos. kas tai yra. roþë arba saulë? Kiekvienas þmogus ðiuose ávaizdþiuose – þodþiuose áþvelgs. aiðkiai ir vienareikðmiai – kas tai yra vanduo? Daugybei giluminiø. pavyzdþiui. kitomis – vaizduotës – akimis ir patiems ieðkoti atsakymø. bet ir pasakojimas. paslaptingais raðto þenklais áraðyta. – tik nedràsus þvilgtelëjimas á begalybæ. apie kà kalbësime. Taèiau kiekviename taðke – neiðsemiama gelmë. net ið pirmo þvilgsnio paprasèiausio dalyko neámanoma pilnai iðaiðkinti. matome ið puodo kylantá garà ar virð slënio besidraikantá rûkà. uþplûsta nuojauta. iðgirs. kad tai. mazgojame velioná.sios. – visa tiesa. Tad ir pradëkime nuo paprasèiausio þenklo – geometrinio brëþinio plokðtumoje. atgyjame nuo gyvybës vandens. iðkalti. Þinome formulæ H2O. Tai pastanga paskatinti ieðkoti. èiuoþinëjame ant uþðalusios balutës. Verkiame. Arba net senojo kaimo þmogaus pasàmonëje tebeglûdintis pasakojimas ávaizdiniø pagalba apie Visatos dësnius. Taèiau ar galime pasakyti tiksliai. kas èia bus aiðkinama apie simbolius. jø esmës atskleidimas ar pan. kad mus supanèiuose daiktuose – daugybë visai nedaiktiniø. Ðtai mes pilame vandená á arbatinukà.. Argi galima iðaiðkinti. Tai galbût tik maþutëlytë Tiesos dalelë ir bandymas parodyti. dvasiniø dalykø iðreikðti þodþiø – þenklø iðvis neturime. 9 . uþrakinta þinia. kas mus supa. krikðtijamës. ávardinimas “paprasèiausiu” yra sàlyginis. ateitá. Vëliau pamatysime. þvelgti á tai. spalvos ir skvarmos darni dermë. kiekvieno jø sieloje suvirpës vis kita styga. nemedþiaginiø dalykø – tikrø stebuklø. ðlakstomës ðvæstu vandeniu. Neátikinëju skaitytojo. plaukiojame eþere. laimës ieðkome uþ jûrø – mariø. Aiðku. Taigi tai.. Jokio.

I skyrius PAVIDALAI PLOKÐTUMOJE IR ERDVËJE

Tai kas gi yra pradþia? Nebuvo Nieko arba buvo Viskas. Tuðtuma arba Visuotinybë – Absoliutas. Dievo sprendimas Tame padëjo taðkà. Tai buvo tvërimo pradþia, Visatos aðis, pirminis grûdas, Visko vidurys, taigi – pirmasis Dievo simbolis. Taðkas plëtësi – daigas skëlë grûdà, prasidëjo Didysis sprogimas, Visatos radimasis. Tuðtumoje atsirado apskritimas, ratas – pirmo Dievo kûrinio simbolis, Tvërinijos, Visatos pradþios þymë. Naujai sukurtàjà visumà – grûdà, kiauðiná – dalijo statmena (vertikali) linija – dvasinis, vyriðkasis pradmuo ir gulsèia (horizontali) linija – medþiaginis (materialus, þemiðkas), moteriðkasis pradmuo. Dievas Visa Tai (Visatà), pirmapradá kryþiø “ásuko”, ákvëpë gyvybæ, kuri yra virpesys, sukimasis, bangavimas, plëtimasis, traukimasis. Besisukanèiam kryþiui judesys “uþlauþë galus”; judanti, gyva kryþma – svastika vël braiþë ratà, sujungdama jau ávairiais kampais padalintà Visatà su pirmine Begalybe – Amþinybe – apskritimu ir jo centru – taðku. Pirminio Postûmio ásukta Visata – galaktikos, ûkai, pasauliai ir antipasauliai skleidësi á iðoræ vijomis, sûkuriais (kylanti, iðsiranganti gyvatë; iðorinë, atsiir jos judesio brëþiamas skaièius 9). Skleididaranti svastika masis – vyriðko postûmio judesys. Pirminiø sûkuriø iðsklaidytos atplaiðos jungësi, sukosi á savas galaktikas, þvaigþdynus ir planetø gaublius, þemes ir Þemæ (kryptis vidun – gyvatë susisuka poilsiui braiþo skaièiø 6). ar susikaupimui; vidinë, uþsidaranti svastika Judesys vidun, gilyn, á save – moteriðko prado veiksmas. Kûrëjà ir kûriná, skleidimàsi ir jungimàsi, gërá ir blogá, ðviesà ir tamsà, dvasià ir medþiagà, vyriðkumà ir moteriðkumà apjungia rytietiðkasis jin/ arba lietuviðkø juostø þalèiukas saulës rate. Sàlyginai sustabdyta svastika (poþiûris á jà ið vidaus, esant joje) – tveria tvorà tarp Tvërëjo ir tvëriapriboja tobulà kvadratà – jan
10

nijos – Tëvo Dvarà (t. y. saugià, patikimà erdvæ; plg. tverti, tvirtas, tvarka ir dvaras, rus. äâîð, äâåðü)*. Ið ðios pradþiø pradþios iðsisuka, iðnyra visi kiti þenklai ir ávaizdiniai – suspindi saulutës , subanguoja vandenys , pasiskirsto átakos lygmenimis dangiðka Trejybë–trejetas–trikampis ir grubokas, þemiðkas, pasaulio ðalimis padalintas ketvirtainiðkumas–ketvertas–kvadratas. O poþemá – þemæ – dangø, praeitá – dabartá – ateitá sujungia Paþinimo, Gërio ir Blogio, Esmës, Gyvybës Medis – Pasaulio aðis – jau ne vien Tvërimo, bet ir þemiðkas bei atperkantis Kryþius. Tai senøjø tautø þmonës þinojo (prisiminë?). Ðie dalykai iðliko ávairiais skirtingais pavidalais, bet visø esmë – bendra. Tai ir dagonø grûdas Po, ir Bramos kiauðinis Vedose, ir lietuviø dainos Tëvelio dvarelis mariø saloje. Ir paslaptingieji “pirmàjà dienà” sutverti dangus ir þemë Pradþios knygoje. Juk ir tvirtuma – Dangus, ir Þemë, ir Jûros, ir þvaigþdës buvo sutverti vëlesnëmis “dienomis” [1]. Vadinasi, “treèiosios dienos” Þemë ir “antrosios dienos” Dangus – visai ne tie patys dangus ir þemë, kuriuos Senojo Testamento Dievas sutvërë “pirmàjà dienà”. Patyrinëkime kiekvienà paminëtà ávaizdiná. Tik nepamirðkim, kad në vieno jø negalima aiðkintis ir suvokti skyrium. Jau pastebëjome, kad visi seniausieji simboliai susijæ tarpusavyje. Visus medþius, þalèius, þiedus, saules ir galaktikas galima “susukti” á vienintelá taðkà. O ið to Vieno Taðko iðskleisti Visatà.

* Dauguma senøjø kalbø þodþiø yra simboliai. Jie – nevienareikðmiai, jie – ne terminai. Tuo paèiu (ar labai panaðiu) þodþiu gali bûti pavadinti ið pirmo þvilgsnio net prieðingi dalykai (pvz., ðvæsti ir ðvaistyti; sviestas ir svastika; dvasia, dvësuoti ir dvësti; maitinti ir maitoti). Tik gilinantis pastebima, kuo ir kaip senas Þodis gali su mumis “þaisti” – vartytis, keisti priebalses vietomis, siûlytis skaitomas ið galo ir pan. Kadangi, mano akimis, nei pasakai, nei simboliui paaiðkinti nëra privaloma ðiuolaikinë mokslinë logika, leidþiu sau nemaþai dëmesio skirti þodþiams – ávaizdiniams, leistis jø vedþiojamai, t. y. þaisti. 11

Pav. 1 Pateiktuose pavyzdþiuose matome ávairius þenklus senuosiuose audiniuose. Ðiø raðtø raida – perëjimai nuo paprasèiausiø, lengviausiai iðaudþiamø drobiø prie sudëtingiausiø spalvingø daugiaraðèiø audiniø. Taèiau tai – tik gamybinë pusë. Nes LAHFJE (virpëti, varpas, varpa) ir =KIJE (esëti, esatis, ausis) – ne vien darbø ávardinimo, bet ir ðventi, pasaulio kûrimo – tvërimo þodþiai. Verpiamas Gyvybës siûlas, audþiamas Pasaulio audeklas. Matome, kad kiekvieno audimo pradþia, esmë – virpanèiø siûlø pluoðtø pakëlimas ir nuleidimas (aukðtyn – þemyn, ðviesa – tamsa, jin – jan ir t. t.).

12

13 .

RATAS Visa randasi ið taðko. atsiskleidþia. Dievas yra skritulys. ið kurio “iðsirita”. kurio centras visur. Savo Darbais jau apsireiðkæs Dievas gali bûti þymimas ðio rato skersmeniu . Tai vienovës ir kartu Dievo simbolis. o kûrybinës galios – t. Galima tai matyti ir kitaip: ratas – tai pasaulio simbolis. sekantis – Dangus. skritulys. tverianèioji Vedø dievybë. kita vertus. kadangi yra begalinis ir savimi apreiðkia Viskà). Kinijos iðminèiai Visatà vaizdavo trimis bendraviduriais ratais. Bekûniai Protai (planetos dvasios ir kurianèiosios jëgos) Egipte vaizduoti ratø pavidalo. rutulys) arba dar neblykstelëjæs þaibas. tai individualybës ávaizdinys [43]. moteriðkas judëjimas yra ratu (ðirdis. o apskritimas niekur (Paskalis). vyriðko ir moteriðko pradø – jo skersmenimis . kuris yra pats maþiausias. jo judesys tiesiðkas. Dvasia ir nemirtingumas taip pat vaizduoti apskritimu. magnetizmas) [44]. neiðsiðakojæs kryþius. Ir prieðingai. Taðkas – taip pat ir skaièiaus 1 þenklas – aiðkaus pavidalo neágijusios pradþiø pradþios simbolis ir kartu visuotinumo. palaikanèià ir ákvepianèià pasaulá. ávaizdis. dar neiðplitæs ratas (apskritimas. elektra). o vidinis – Þemë . Kiauðinis. apsireiðkia Brama. Kitas to paties ávaizdþio raiðkos bûdas – vaizdavimas dievybës skritulio apskritimu. beribiðkumo ratas. y. – belytë ir beApskritimas (kartais su taðku viduryje) – galinë gamta. 14 . o astrologijoje – saulës simbolis. visad vaizduojamas skrituliu arba “nuliu” (absoliutus Niekas. ásikandusi savo uodegà – tai iðminties ir begalybës. kuriø iðorinis – Begalinë Riba. vyriðkas (intelektas. Taðkas spinduliuoja. Gyvatë. á kurá siekia sugráþti visi daiktai ir bûtybës. o taðkas centre atstovauja aukðèiausià Bûtybæ.

Vedose rta– yra esminë sàvoka. kiauðiná rita. Visatà kaip Visa Tai. Taèiau ádomiausia – rûta. raitelis. kaip antai: darna. Vainikas – rato ir þalio medþio jungtis. atsirado. apjungianti viskà viename rate – vainike. namai. Jis priklauso labiausiai atsietø. griaustinis nusirita. Vainikas – rûtø ratas – vaizdingiausias bûdas apjungti apskritimà ir kryþmà. medþiagiðkumà. Ratas – tai rita. kuriais mûsø protëviai iðsakydavo savàjà gyvenimo sampratà. Rutulys ið tiesø yra tobuliausias pavidalas. o ið jo iðsirita. ritasi bangos. dora. veþimo ratas. rëtis. saulë ridinëja. Tai jø abiejø ribojama saugi. darnoje. gyvøjø ryðio su mirusiaisiais. viena svarbiausiø indoeuropieèiø sàvokø. radinys. ávaizdis. Darþelio rûta taip gerai iðreiðkia rûtos esmæ. Bet kuris amþinai þaliuojantis augalas gali bûti vadinamas rûta. kas sutverta. vandená ir ugná. ristas þirgas. ritinys. Taèiau Dievo Pasaulyje – be laiko ir be erdvës – nebegalioja mûsø dësniai. Rta– kartu 15 . Ji jungia daugybæ ið pirmo þvilgsnio nesusietø dalykø: verpimo ratelis. taura. apibendrintø (abstrakèiø) þodþiø eilei. maginë erdvë. tyra. kad ratas taip pat riboja þemiðkus. lengviau suprasti. patikima slëptuvë. Ratas. visuotinis dësnis. o ratà – kaip dieviðkumà. ðîäèíà. o kaip tobulà Jo kûrinio pasireiðkimà. kad netgi tapo ðios sàvokos pakaitalu. kurio esmingiausioji prasmë dar lieka iki galo neatskleista” [15]. Ðiame lygmenyje tobulumui. Taèiau priëmus. aprëda. augalà ir þmogø. ðîäèëñÿ. Taèiau bûtent pavidalas. íàðîä). nesusipratimas dingsta. rateliu ðokti. Ten 1=3.Ádomu. gaunama prieðtara. Rûtø vainikas Lietuvoje nuo senø senovës laikytas nemirtingumo. visuotinumui apibrëþti ið tiesø tinkamiausias bûtent ratas ar rutulys. ðventykla. Suvokiant ratà ne kaip Dievo simbolá. rta–. þodþiai: ðîä. lygsvaroje esanèios Visatos ávaizdiná. “Þodis rûta reiðkia ne tik darþelio rûtà. rietimas. radynos (ið èia rusø k. ten Jis Vienas esti Trejybëje. kurià mûsø protëviai ávardino þodþiu rûta. amþino þaliavimo þenklu. skaista. rasa ir pan. Suvokiant keturkampá kaip keturpusá þemiðkumà. ritasi kûlio. kad baltø pasaulëjautoje rato sàvoka visiðkai netinkama apibrëþti dieviðkajam ar sielos lygmeniui. Ratà (Visatà) “laiko” ir “suka” tik centras (Dievas). kaip sàvokos. tegu ir labai aukðtà lygá pasiekusius ar tobulus dalykus. rieda. rutulys vaizdþiausiai simbolizuoja Dievo tvërinijos tobulumà.. kodël daþnai rato ir kvadrato prasmë bûna ta pati.

ir atomo branduolys su elektronø þiedais. Senoji mûsø ðventykla. pasaulinio Kiauðinio. ðvenèiø bei darbø ratai. 16 . slibinas) susisukusi þiedu. atsispindinti þmoniø visuomenës sanklodose. Þemiðkasis þmogaus gyvenimas prasideda nuo gemalo – susirietusio á kamuoliukà kûdikëlio motinos ásèiose. apskritimas – erdvës. Pakanka paþvelgti dangun. sukasi ir sukasi ratu. kurios statiniai sukuria uþdarà. þmogaus gyvenimo. Vijomis spieèiasi þvaigþdynai. ratas. metø. Dar vienas poþiûris á ratà – tai Visatos rutulio. plokðtumoje galima atvaizduoti sudëtingiausius dalykus. kad suvoktum. Ritualo ir visatos vienybë. sodyboje. Rta– tai visatos aprëdos arba apeigos ritualas [11]. Amþinai sujungdami savo gyvenimus du jauni þmonës átvirtindavo. jog Visa Tai “veikia” judanèio kryþiaus. kaip visaapimanèio. skritulys. Rato. renka ar sklaido debesis ciklonai ir anticiklonai. Mergelës kaip skaistos. Metø darbø. Paplitæs beribiðkumo þenklas – pasaulio gyvatë (þaltys. kas privalomai kartojasi. Saugodami nekrikðtytà kûdiká brëþdavo aplink já ratà ðermukðnio lazda. Iðlydëdami Anapus. pilá. þmogaus ir þmonijos gyvenimo ratai. apsaugodavo save aukso þiedais. ritus). visus medþiaginius lygmenis apjungianèio þenklo pagalba dvimatëje erdvëje. Rëdos Ratas. saulës atvaizdas plokðtumoje (projekcija). savà erdvæ – iðdëstyti aplink kiemà. ir daugybë kitø.yra ritualas (lot. kamuolio. Kita vertus. romuva – apvali aikðtelë supama àþuolø. baþnyèià. budynëse mirusájá taip pat apjuosdavo amþinybës þenklu ir apsaugodavo – apstatydavo deganèiomis þvakëmis ir apsësdavo ratu. þemës paros ir net þmonijos visuotinumà ir bendrumà galime pavaizduoti Rëdos ratu [23]. ritasi. – Saulës Ratas arba Ðviesratis. rato pavyzdþiu. þymëjimas. Kaip ir ritualas – tai. beribiðkumà. kurios sienos atskiria visatà (kosmosà) nuo chaoso. paþenklindavo. ðvenèiø. kalboje ir pan. jis ákûnija begalybæ. Apeiga rodo á apëjimà ratu. tobulëja ir auga ðeimos rate. sukasi aplink motinà Saulæ planetos. amþinybës þenklà ir apsaugà neðiojo ant galvø rûtø vainikus. Tai ir saulës ðeima su 9 bendraviduriais planetø ratais. Rieda paros. o visa sodyba apjuosta medþiais. Miesteliai ir miestai augo aplink ðventyklà. saugià. ir metø laikø. dalios (astrologiniai) ratai. ir dangiðki likimo. aprëda – apriedëjimà aplink. Viena vertus.

bet grimsim gilyn – á Kalëdas. gyvenant Kali jugoje (anot Rytø pasaulëþiûros). taipogi nëra ko tikëtis. po Ilgiø niekad neðvæsim Rasos. galime iðsiskirti ir bandyti tuoktis antràsyk. Po vasaros visad ateis ruduo. Taèiau maþesnieji ratai yra priklausomi nuo mûsø laisvos valios. o ne pavasaris. Taigi ir Vieðpaties Ðviesos pergalës þemëje. galime uþkirsti kelià besibeldþianèiai gyvybei gimties virsme arba klaidþioti vaiduokliu. Nenusiminkime. iðauðus rytui visuomet nuðvis diena. ir mes kartu su juo kilsim aukðtyn.Pav. Dievo Valia Ratas riedës tolyn. paèiame sàmonës ir dvasios uþtemimo dugne. nesugebëdami “eiti á priekᔠpo mirties. Mes galime pavasará nesëti. O po mirties visad seks Prisikëlimas. Jis nuo pirmojo Postûmio rieda tam tikra Tvërëjo nurodyta kryptimi ir niekad nepasuka atgal. kad ðis visuotinis Ratas sukasi. o rudená 17 . Mes galime miegoti iki pusiaudienio ir dirbti naktá. á metø Rato dugnà. 2 Rëdos Ratas RASA KUPOLË GAVËNIA VELYKOS ILGËS VËLINËS KALËDOS Atkreipkime dëmesá.

Pav. 3 Riedantis “Rëdos ratas” ant senos molinës puodynës 18 .

kiekvienà dalios dalintojà galima pergudrauti (skaitykime senàsias pasakas!) – tai tos paèios laisvos valios galia. kiauðas. Taigi – ta pati dar nepasireiðkusi gyvastis. Dar du to paties “krûmo” þodþiai – kaukas ir kaukë. rutulio dalis pridengianti. ið kurio kalsis þelmuo. kiekvienà likimà galima pakreipti. kevalas. Taèiau lëmimas. Ryðys. Savo asmeniná likimà. atsineðtos karmos ar genø svoris vis dëlto yra. Þinoma. O kaukë – gaubtas.Pav. riedëti Rëdos Rato kryptimi.derliø supûdyti nepjautà. slepianti kaukà (ar kità paslaptingà bûtybæ) taip. savo dalià galime suþinoti ið dangaus ratø (þvaigþdþiø mokslo. Mums Dievas davë laisvà valià. bendrumas akivaizdûs net kalbos lygyje – kiauðinis. kaip kaukolë dengia þmogaus asmenybës medþiaginæ sankaupà – smegenis. Rutulys – erdvinis ratas – naujo. ar prieðintis – eiti prieð Dësná. ratas dalijamas. o prisigerti ir patriukðmauti.Uþgavëniø kaukë 19 . ateities kryptis. Galbût. Ratas yra visuotinybë. galime ðvenèiø neðvæsti. ir kiauðas – kaukolë – þmogaus smegenø talpa. astrologijos pagalba). Tai ir grûdas. sauganti. Kaukas – bûtybë. suktis. kuomet kar. atstovaujanti gemalines. kaukolë. vadovautis Visatos Raidos dësniais. o þemiðkesná jos pasireiðkimà. Vaizduojant ne dieviðkà Begalybæ. kuriame glûdi branduolys. Èia kyla mintis dël “kaukiø baliø” ar karnavalø senosios prasmës. ir rieðuto kevalas. ir mes galime rinktis – klausyti. se. dar neiðbaigtas gyvenimo skvarmas. nepasireiðkusio talpintojas. kiautas [6]. 4 niau tai bûdavo ðventës. ir kiauðinis – lukðtas. slepiantis gemalà. ankstyvesnes uþ tikràjá þmogaus gimimà [14]. Todël jis savimi iðreiðkia Viskà ir kartu nepasako nieko. saugotojas.

Pav. 5 Kiauðiniai – marguèiai 20 .

t. vandená. medþiu ir kt. velykiniø marguèiø daþymas. kiauðinis. O ir mes patys kaþkuria prasme esame kiauðinyje – toks yra mûsø medþiaginá kûnà gaubianèios auros pavidalas. skritulys. dauþymas. 21 . vadinama Pradþapati (Pradjapati). ðalis.tu su gyvaisiais ðvæsdavo. Þodþio “mandala” reikðmiø yra daug. t. ugná. ávairias apeigas atlikdavo visokiausios neþmogiðkos bûtybës. kuomet dangus ir poþemis priartëja prie þemës. nepasireiðkusios bûties poþiûriu visos tautos ratà. Juk ne veltui senovëje taip bijota “nuplëðti kaukæ”. atsiveria) Brama ir tæsia tvërimo darbà. Tokie kaukëtøjø suëjimai visiðkai tikëtini virsminiais. þemæ. riðantis ratà su staèiakampiu. sviedinys. susirinkimas. apskritimas – Mandala – vienas pagrindiniø ðventø budizmo simboliø. ir t. sakmëse. lietuviðkai – Pradþia pati. Kosminiu. ritinimas. Ið ðio kiauðinio randasi visata arba kaþkokia kûrybinë galia. Auksiniu ir pan. Ðis. dievybë. ið kitos þemë (apskritimà kerta pirminis skersmuo) ir t. Lietuvoje ðis – neþemiðkos bûtybës slëpimosi po kauke lygmuo iðlikæs Uþgavënëse. Tokiu – ateities (praeities). t. orbita. kartais – þmoniø giminë. mituose. Tai – þiedas. rutulá suvokia vieningai. visuma. iðsiliejimas. Pasaulinio kiauðinio kosminis visuotinumas iðryðkëja metinëse ðventëse – pvz. apylinkë. Ratas. o kita – apeigos. Bûtent ðiais laikotarpiais senovëje ir vykdavo visos ðventës. didþiausios átampos laikotarpiais. Rigvedoje ir Upaniðadose pasaulio Sutvërimo pradþia atrodo taip: ið chaoso randasi Vandenys. viena ið 10-ies Rigvedos daliø. Mandala – sudëtingas simbolis. Ratas pradeda suktis. ið vienos susidaro dangus. pirmapradë skvarma. Þemesniame sakmiø lygmeny ið kiauðinio gimsta ávairûs piktosios jëgos ásikûnijimai (pvz. sukyla visos blogosios ir gerosios jëgos. kosminiuose vandenyse plaukiojæs ir visatos Pradþia tapæs Kiauðinis. Tame Kiauðinyje subræsta ir po metø apsireiðkia (randasi. erdvë. Minties galia Brama dalija Kiauðiná pusiau á dvi dalis. Daþniausiai pasakose. giesmëse jis vaizduojamas kiauðiniu – Pasauliniu. ritualo sritá (magiðki brëþiniai ir pavidalai) [10]. kuriame paslëpta Kosèëjaus mirtis [10]). iðsirita. pagimdæ Ugná kiauðiniðko auksinio gemalo pavidalu. Tibeto budizme ryðkios dvi reikðmiø plotmës – viena apima apvalià ar rutulio pavidalo (sferinæ) erdvæ. prisidengusios kaukëmis. auka ir t. visuomenë.

ornamentai. skritulys. artimesnis pasaulio kaip Medþio (Kryþiaus) suvokimas. 22 . yra labai apibendrintas. romuva ar ðventorius) arba juda – reiðkiasi per svastikà (rieda degantis ratas nuo kalno. Mûsø ratai visada þydi ar þaliuoja (rûtø vainikas. kad apskritimas. kaip ir visi kiti baltiðki þenklai. vyrauja lauþytos linijos. skaidymosi bei ávairiopos veiklos pasireiðkimai. baltams. medþiø juosiama sodyba. rutulys ar kiauðinis – ne pats bûdingiausias ir mëgiamiausias lietuviø. O tai jau pirminio Tvërimo Rato dalijimo. Teisybë. kampuoti pavidalai. Kà toliau ir aptarsime. apipinta kupolë. ratas. Tai – rytietiðko pasaulio suvokimo raiðka. Taigi mes net ant velykiniø kiauðiniø daþniausiai braiþome savo medþius ar jø dalis. plaukia upe vainikëlis ant kryþmos su deganèia þvakele vidury).Pabaigai norëtøsi pabrëþti. baltø þenklas. mûsø medis. Mums.

pilnatvæ savyje talpinanèiam þmogui nebuvo gera vienam (plg. sukuria Dangø ir Þemæ. visumà. kas yra ðviesa. pirminë ir neveikli Gamtos apraiðka – moteriðko prado simbolis: . Pirminis veiksmas. kalno ir slënio. Kad Biblijos istorija pradëtø riedëti. jei nemirtø grûdas rudená. Taèiau net ðiam. tenka visumà valingai padalinti – brëþti per skritulá skersmená. kas yra ðiluma. kas rûgðtu. neatgimtø daigu pavasará. nebûtø pradëjæs suktis visatos istorijos ratas. Taigi. tobulëjimas. arba ir . Senovës kinieèiai ðias sàvokas þymëdavo kiek kitaip: vyriðko prado (jan) þenklas – iðtisinë linija . tverti tvorà – kaþkà atskirti. Dvigubais. paþinti. Toji Valia (vertikalë): arba ðtai toks poveikis apskritimui padalija visuotinybës rutulá horizontaliai. kas yra dràsa.18). Ir Dievas sutvërë þmogø pagal savo paveikslà – vyriðká ir moteriðkæ (plg. vyriðkas. neiðgyvenus kanèios? Visuotinybëje neámanomas joks vyksmas. niekad nejutus ðalèio.KRYÞIUS Beribë Visuma yra nepaþini. nepabuvusiam tamsoje? O ar ámanoma patirti palaimà. arba visuma dalijama ðtai taip: . Kaip patirti saldumà. o moteriðko prado (jin) . Pr 1. Dangus ir Þemë . Randasi Motina Gamta. upë netekëtø. sûru? Ar þinotume. trenkiantis ið Dangaus – statmena tiesë . Rojuje apgyvendintam. trigubais tokiø linijø deþenklas – trûki linija 23 . jei niekad nebûtume bijojæ? Ar pajëgtume iðaiðkinti. màstyti. Þvelgiant ið Rytø pusës – jeigu Vedø Bramos kiauðinis nebûtø skilæs perpus. Pr 2. kaita. teko sutvertàjá þmogø padalinti á dvi dalis – vyrà ir moterá. 27) kartu kaip vienà esybæ. perskelia Bramos kiauðiná á dvi puses. atskiria. Atsiranda virðus ir apaèia. Sunku suvokti. pradëjus kà nors kurti. perkûniðkas poveikis – ugninis þaibas. dalinti) – tai dieviðkas. kartu. Jei nebûtø virðaus ir apaèios. neatskyrus jo nuo to. veikti. sutverto (ir sutvirtinto) rato tvërimas (plg.

medþiagos) santykis. kur vyksta svarbiausi ávykiai. Taigi kryþius – dvasios (dangaus. ákvëpimo ir iðkvëpimo. tamsiøjø jëgø susibûrimo vieta. Kryþius – tai kurianèio Dievo ir Jo santykio su apreikðtu pa24 . kurion sueina visø pasauliø keliai. laukimà (moteriðkumà). Kryþma. veikia (vyriðka) jëga. o “0” rodo tuðtumà. Beje. Medþiu gali kopti. heksagramomis – mokëta iðreikðti visà gamtos ir þmogiðkos bûties reiðkiniø ávairovæ. gërio ir blogio. kryþkelë. po kryþiumi arba ant kryþiaus. – tai ir antgamtiniø bûtybiø. kurie yra neatskiriami. dainos veikëjo) likimas. aðis. dieviðkà statmená perkirtus þemiðka gulstine gaunamas Visatos Kryþius arba . kurioje bûna sprendþiamas asmens (pvz. jo pastatymo taðkas – kryþma – tai vidurys. visi lygmenys. kryptingas poveikis yra. pereinamoje bûklëje. sankryþa – vieta. ðviesos ir tamsos. jame susikerta visos þemiðkos ir dangiðkos. pasakos.riniais – trigramomis. yra nesvarumo. ðviesiosios ir tamsiosios galios. Ðiø dviejø visuotiniø galiø – vyriðkumo ir moteriðkumo. dieviðkon. Taigi. Kryþkelë – gulsèioji kryþma – pasirinkimo. kiniðkuosius “ taip: . tai – paprasèiausias ir geriausiai paþástamas simbolis. kryþmoje. y. kad veiksmas. “þemës bamba”. esantis kryþkelëje. asmuo. ritualai ir kur tampa prieinamos visos tvërinijos erdvës. virsme. Kryþiai statomi kryþkelëse. Tasai “1” reiðkia. jan ir inj – tarpusavio santykiais galima iðreikðti visà Visatà. dieviðkoji begalybë ir kartu tvërinijos baigtinumas. Dievo) ir materijos (moterijos. apsisprendimo vieta (einant á deðinæ ar á kairæ – laukia þemiðki pasiekimai ar pralaimëjimai ( ). begaliniais jø deriniais). Ðiandieniniuose skaitliukuose (kompiuteriuose) beveik visi medþiaginio pasaulio reiðkiniai apraðyti vienetu “1” ir nuliu “0” (t. “ “ ir “ “ dermë – pirmoji visuma. Gaunama tas pat. neveiklumà. Kà gi. Kaip matome. Kryþius – tai ir Pasaulio medis. einant tiesiai – þengiama á tiesà. kuris gali iðreikðti “ ir “ “ galima iðdëstyti ir Viskà. skleidimosi ir traukimosi. Jo atspindys þemëje. Kita vertus. þemës. praslinkus tûkstantmeèiams ir mokslas sugebëjo panaudoti ðià visuotinæ dvejetainæ tvarkà. dvasinën erdvën ( )). apeigos. Juk þmogus.

pakeièia vienas kità. – Saulës kryþius. Daþniausiai sutinkami tokie kryþiai: – egiptieèiø tau kryþius. ir droþyboje.sauliu ávaizdinys. Egipte ir Indijoje kryþius Anks vaizduotas paprasèiausia kilpa =. centrà. Skritulys. Jas sutiksime ir audiniø raðtuose. esmës sankaupà (Dievo Sûnaus nukryþiavimo vieta). Skritulys sujungia kryþiø ir apskritimà á visumà. “ðirdis” yra þvaigþdë – dieviðkà ðviesà skleidþiàs sankirtos taðkas. Skandinavijoje tai – dievo Toro kûjis. skryniø tapyboje ir kt. Kitame lygmenyje tai – keturiø Pasaulio daliø ar galiø (stichijø) simbolis. laiko rato þenklu (Rëdos ratas). 4 pasaulio dalys – judesyje tampa metø ratu. 25 . medþio raiþiniuose. – lotynø kryþius. Kryþiø skvarmos ávairios. krikðèionybëje – ðv. Kryþius judesyje – svastika – besisukdamas brëþia skritulá. ar arba – Maltos kryþius. kartotinumo. Antano kryþius. Kryþius gali þymëti ir spinduliais padalintos Visatos apibrëþtà taðkà. vaizdþiai jungianèia kryþiø ir apskritimà. Keturios kryþiaus pusës – 4 metø laikai. Ypaè vaizdþiai ðià kryþiaus ir rato jungtá iðreiðkia baltø kraðtuose mëgiamos saulutës. – ðv. ratas ir kryþius daþnai pavaduoja. Petro kryþius. Saulutës (ir kryþiaus) vidurys. Kartaginoje jis vadintas stipiu. – graikø kryþius.

ryðius su savu laikmeèiu ir t. gea) þenklas. besisukanèiu ðeðiø. – popieþiaus kryþius (3 skersiniai þymi tris popieþiaus tarnystes – kunigo. Taèiau visø jø esmë – bendra. Kiekvienas ðiø kryþiø turi savo istorijà. Kalavijo kryþiumi. arkivyskupø kryþius. Dvigubas kryþius 26 taip pat daþnas audiniø. Tai labai senas ir daþnai naudotas simbolis. Tai ir þemiðkasis gyvenimas. þymëti duonos kepalai ir pelenø krûvelë. Ugnies. Egipte áprasto krikðèioniðko pavidalo kryþius (tat) – pastovumo þenklas [24]. daþnai minimas dainose [16]. þvaigþdæ ar dieviðkà jëgà: . Baltø kraðtuose dukart sukryþiuotas (kitur vadinamas graikiðkuoju) kryþius su kryþmomis galuose (plg. – patriarchø. suriðtos su Dieviðkuoju Gyvenimu ávaizdinys. kryþelis arba þvaigþdutë . Maltos ir ðv. nes skaièius – tos paèios gyvybës. kurion áraustos þëruojanèios anglys. aðtuoniø ir daugiau daliø þenklu.– ðv. susidaro Saulës ratas. Andriaus kryþius arba senovës þydø palaiminimo simbolis. t. Lietuvoje ðie simboliai ypaè mëgiami. puoðy- . – vadinamas Maros kryþiumi. nes – Þemës (gr. . – Jeruzalës kryþius. . Juo. Andriaus kryþius) – Perkûno. prieð paðaunant á krosná. Taip keturdalis pavidalas tampa judanèiu. juostø. kuris vaizdþiai rodo ðviesos sklidimà ið vieno taðko – saulæ. Pasukant kryþiaus linijas susikirtimo taðko atþvilgiu didëja galiø sankaupa sankirtos taðke. Aptarsime paèius seniausius bei baltiðkuose kraðtuose paplitusius kryþius. Ðis þenklas randamas ant senøjø papuoðalø. ir Amþinasis Gyvenimas. arba – pravoslavø kryþius. primenantis 5 Kristaus þaizdas. Seniausiojo kryþiaus (tau) simbolio pavidalas gaunamas ið skaièiaus (7) ir graikø kalbos raidës (gama). ganytojo ir mokytojo).

Kadangi senø ðventøjø simboliø tikroji prasmë buvo pamirðta. jø pavadinimai taip pat kito – pradëta juos vadinti pagal panaðumà á kà nors. puoðti. ir kodël? Atrodo. 6 “Ðvieèianèios” prieverpstës bos raðtuose ir kitur. þenklai jau vadinami saulutëmis. Ir ne vien iðorinio panaðumo – rentinio jungimo – poþiûriu. O senàjá kuklø simbolá ëmus graþinti. Èia reikia skverbpavirðiuje (plg. Tai kas yra bendro tarp kryþiaus. Ðtai. Beje. remtis vien liaudiðkais pavadinimais nëra patikima. Dvigubas kryþius atriboja ypatingà plotà þemës – paparèio þiedo simbolis).Pav. Jis vadinamas Kryþiaus þvaigþde arba ðuliniu. pvz. arba ir vël – roþelëmis ar ðulinukais (bet ne kryþiumi). kasti ðuliná. jo esmës ir vardo ryðys galëjo visai nutrûkti. visiðkai suderinamas su ðuliniu. kad “roþele” Kryþiaus þvaigþdë pavadinta pradëjus jà “puoðti” ir tuo nutolus nuo pirminës prasmës. kaip dviejø keliø ar jëgø srautø kryþma þemës pavirðiuje.. tis gilyn. saulës ir ðulinio? Arba kuris vienas ðiø vardø teisingas. Ðis simbolis vël parodo kryþiaus ir rato ryðá. Pro èia pasiekiame 27 . Ðulinys – tai Þemës akis. kartais – roþele. roþës. O ðtai dvigubas kryþius.

juodosios istorijos jëgos labai iðniekino. nubrëþta neatitraukus rankos: . Tada jau nebëra keista. Tai savotiðkas kryþiaus. kad ðá þenklà. spindulëliais nuðvitæs “ðulinys” vadinamas “saulute” . medis. maitinanèiø Þemæ ir þmogø. ant trobos durø. brolybës. Galbût. penkiø tvërimo pradø þenklas. bûtent á ðuliná (á kasdien þmogø gaivinantá vandená) leisdavosi ir Dangaus jëgø. Latviø tautiniu simboliu yra tapusi aðtuonkampë þvaigþdë – Auseklis (lietuviðkai Auðrinë). metalas. apsaugos. bet ir aiðkiausias bei visaapimantis simbolis baltø kraðtuose yra paprasèiausia kryþma . [12]. kambario sienos ir pan. Tai darnos. Gaila. Jie jungësi ávairiais deriniais 28 . Auðriniø – Ausekliø pavidalai ávairûs: Kita Sloguèio kryþiaus iðraiðka yra penkiakampë þvaigþdë. kaip ir svastikà. Mûsø senøjø sodybø ðuliniai kasti þemës jëgø tinklo (energetinës gardelës) susikirtimuose.jos kraujà – poþemines tyriausio gyvybës vandens gyslas. Ðá þenklà kaip apsaugà iðrëþdavo ðermukðnyje. medþio ir þmogaus ryðio bei bendrumo atitikmuo: . Tai – ypatingu braiþymo bûdu gautas kryþiaus pavidalas. Penkiakampë þvaigþdë – daugiaprasmis ir visuose kraðtuose paplitæs simbolis. gërio. Taigi dvigubas kryþius – senas ir svarbus ávaizdinys. Pats kukliausias. kad ðiek tiek pagraþintas. srautai. vanduo ir þemë. Pagal Rytø pasaulëþiûrà þemæ sukûrë penki pradiniai elementai – ugnis. Tai – Dievo kryþius arba Kryþelis (tarptautiðkai – graikiðkasis kryþius). Auseklá nubrëþæ neatitraukus rankos gausime Didájá sloguèio kryþiø .

kertantis orà – aurà. Medis Þemë Metalas ðalto ir kieto elemento kaip metalas (á já þiûrëta kaip á þemës dalá). bokðtai. vietoj “medþio” ir “þemës” – ranMetalas Vanduo kas. – taip pat atskirai nepaþymimas. Toks. statûs stogai) kaupia visatos galiø krûvá. Taèiau mûsø simboliuose vidurys daþniausiai tuðèias – á já galime patys talpinti bet kurià ðventenybæ. senesnysis pirminiø daleliø iðdëstymo bûdas paplitæs ir baltø kraðtuose. – tarp dangaus ir þemës.Ugnis Visatos jëgos (kosminës energijos. Ásivaizduokim vietoj “ugnies” galvà. Medis savo ruoþtu yra Visatos modelis (mikrokosmas). Anksèiau Rytuose jie vaizduoti ðitaip: Ðis pavidalas artimesnis pirminei kryþiaus skvarmai. Be to. Kryþiaus skvarma yra nepaprastai veiksminga: vertikalë kaupia Þemë Þemë Oras Vanduo 29 . Penkiakampë þvaigþdë Þemë gali atvaizduoti modelá þmogaus. pranos) pagalba. penkiakampis svarbiausiøjø pradø iðdëstymas yra vëlyvesnis. aðá. kaip jungtis tarp visø daliø. tarp Vanduo ugnies ir vandens. Jis atstovauja nebent vidurá. vietoj “vandens” ir “metalo” – kojas. Lietuviðkasis pagrindiniø medþiaginës kûrybos daleliø suvokimas artimesnis ir visuotinai naudojamai astrologinei dermei. Ci. Visi iðsikiðæ pavidalai (aukðti medþiai. mûsø pasaulëjautoje nëra iðskirta tokio aðtraus. Medis. Taigi baltiðkasis kryþius rate ðiuo poþiûriu bûtø toks: Èia sankirtos taðke ðvyti ðventasis pradas arba tikimasi Ugnis èionai nusileisiant Aukðtybiø jëgà. Ki. Bûtent Ugnis toks. Tai ðá simbolá priartina prie Mandalos sampratos. kuris.

y. Tai dar syká atkreipia dëmesá á mûsø kryþkeliø ir sodybø kryþius. pagrindinis mûsø laikmeèio þenklas.. kuri pajëgi iðgydyti ligà. visø lûkesèiø sankirta.jëgà. Taèiau kryþius gali judëti ir kitaip. ir kryþelio neðiojimo ant krûtinës prasmæ. Dievo nusileidimo þemën ir þmonijos Atpirkimo ávaizdinys. moteriðkas. kad kaþin ar suvokiame viskà. atviras. Átvirtindamas vienà ið seniausiøjø simboliø – kryþiø – þmogus kryptingu judesiu (krikðèioniðkoje dvasinëje tradicijoje tai persiþegnojimas) sujungia dvi begalybes – vertikalià. dangiðkà. mylinèio Tvërëjo Paþado simbolis. guodþianèio.. Þegnonë mums tokia áprasta. pirminio tvërinijos þenklo. Ásuktas visapasaulinis vyksmas. pats kryþiaus þenklas turi tokià galià. judëjimu. po to: “. ir Ðventosios Dvasios (lieèiam peèius)” – t. Dabar lengviau suvokti ir suklupimo prieð kryþiø. kà ið tiesø darome. Jau nekalbant apie dvasiná nusiteikimà. riedantis Visatos Rëdos ratas. ácentrinis kryþius. ðirdies bûsenà ðiuos veiksmus atliekant (kas. ir þegnonës. brëþiam horizontalæ – moteriðka Dvasios galia veikia materijoje. gaunamas teigiamas. o tai padarius ið vidaus. iðcentrinis kryþius 30 . nukreipti negandà. pasaulyje skelbiama Geroji Naujiena. “Vardan Dievo Tëvo (lieèiam kaktà – protà) ir Sûnaus (krûtinæ – ðirdá)” – t. daiktø ar maisto laiminimo kryþiaus þenklu. viltingo. uþdaras. dieviðkà su horizontalia. yra svarbiausia). Kryþius – svarbiausias. brëþiam statmená ið Dangaus (Sutvërëjas) á þemæ (ásikûnijimas – Sûnus) – vadinasi veikia vyriðka jëga. Besisukantá kryþiø – svastikà kaip atskirà simbolá aptarsime vëliau. þinoma. Kryþiaus (saulutës) vidines plokðtumas uþpildþius ið iðorës. Baþnyèia plinta þemëje. y. Jis gali pulsuoti – spinduliuoti iðorën ir gûþtis á beribá ðvytintá taðkà. vyriðkas. apibrëþta – á bûties trejybæ arba tæstinumà. Vertikalios ir horizontalios linijø apibendrinantis simbolis – vienas ið seniausiø ir ðvenèiausiø þmonijos ávaizdiniø [17]. ið taðko. Ðis þemiðkas – kosminis judesys yra erdvinis ir cikliðkas. ir þmoniø. Darydami kryþiaus þenklà mes pakartojame seniausià ir ðvenèiausià judesá pagal gyvybës susidarymo tvarkà ir kryptingumà. gaunamas neigiamas. bet koks judesys raiðkiausiai atvaizduojamas kryþiaus. horizontalë jà paskirsto. ið apskritimo. þemiðka.

Pav. “Moteriðki” ir “vyriðki” kryþiai 31 . 7.

besisukanèia. Èia ðventas centras iðsiskleidþia á ðviesø saulëtà ratà. “moteriðki” kryþiai retesni. negu “imti”. judanèia. 8 Seni krikðèioniø kryþiai: þydintis gyvybës medis (V a. suþaliavæs medis – áasmeninta Baþnyèia (XII a. ðvytinèia.). ðvieèianèia ir naujais ciklais pasikartojanèia visuma. “apgyventas” (XV a. Toks kryþius “tampa gyva. Senø geleþiniø lietuviðkø kryþiø rinkiniuose tokiø nuostabiø kûriniø yra labai daug. besiskleidþianèia. kuriame vaizduojama praþydusi ir iðbaigta gyvenimo pilnatvë. Vis dëlto kryþiui bûdingiau skleisti. auganèia. 32 . pulsuojanèia. banguojanèia. Tai tobulas Pav. Tiesa.).[17].) ir planetø medis ið alcheminio veikalo [43]. duoti. þydinèia.

Dievà. kaip dar vienà kryþiaus pavidalà. Þvaigþdæ. Mënulá.gamtos pamëgdþiojimas. 9 “Lapojantis” ir “praþydæs” lietuviðki geleþiniai kryþiai 33 . bandant suvokti senàjá baltiðkà Medá. vëliø vëliavas ir paukðtelá apjungiantis lietuviðkas Kryþius gelbsti mums. augalëliø lapus ir þiedus. Ðis nepakartojamas. Saulæ. Pav. Ir akivaizdus senøjø meistrø pasaulëjautos bei esmës suvokimo pavyzdys. atliktas su didele meile ir gilia viltimi” [17].

Be to. o ir ið Saulës. Ðaknys – poþemis. Baltiðka medþio samprata – tridaliðkumo suvokimo pavyzdys bei savita tokio sudëtingo dalyko iðraiðka. Paþado ir Amþino Gyvenimo simboliu. o besiskleidþià ðakos – moteriðkasis pradas – jungia já su þemiðkàja gyvybe. Tai dvasinis iðbandymas. Visatos Aðies ir savojo vidinio Að iðraiðkø. Teisybë. Kai Medis lapoja. 34 . Toliau medis savo kamienu iðkyla á antþemá ir skleidþiasi ðakomis á plotá. bet kartu ir visø þemiðkø pavojø ðaltinis. o ne mirties bausmë. Amþino Gyvenimo medis. Ðios ðaknys – ðakos jau gali siurbti jëgas ne tik ið þemës. kitur ðakos priskiriamos jau dausø erdvëms. Medis tampa jungtimi (jievaro tiltu) tarp ðiapus ir anapus. negali bûti dangiðka. tarp dangaus ir þemës. Kamieno ðerdies. þemës gelmiø galios ir gaivalai – tai materialios stiprybës. kieta.MEDIS Medis – viena esminiø baltø pasaulëvydos. kad ðakos – tai tos paèios ðaknys. tik kiek aukðtesniame lygmenyje. suþaliuoja. Vaizdi poþemio jëgø iðraiðka – gyvatë po medþiu. Ásidëmëtina tai. kas yra sumedëjæ. Vëliau romënai toká kryþiø pavertë mirties medþiu. Taip atsiveria ateitis. Tai mûsø senoliø mylimas þaltys. kurio statmuo – vyriðkasis pradas – veda á Dangø. Ðiuo atveju Kryþius – tai Gyvybës medis. Egipte áðventinimo apeigose bûdavo “nukryþiuojama” pririðant prie kryþiaus. aprëpdamas þemiðkàjá gyvenimà. kad ðioji gyvatë baltø kraðtuose – nenuodinga. Dievo Sûnus ðá iðniekintà medá – kryþiø vël paðventino. paversdamas já Atpirkimo. karnos. taèiau tai. jungtis tarp èia ir Ten. ant jo virðûnës nutupia Dvasios paukðèiai. senovës lietuviams gyvatiðkoji apaèiÿ jëga nebuvo pavojinga. Ðaknys – pagrindinë medþio medþiaginio maitinimosi priemonë. þievës ðvara. ið Dangaus. Iðminties. Jà mokëta prisijaukinti. jis pramuða þemiðkus lygmenis ir iðkyla á dangiðkas erdves. praþysta Gërio þiedai ir uþauga Kûrybos bei Tikëjimo vaisiai. Paþinimo. Kryþius lietuviui – tai Gyvybës medis. o visuomenëje – tai juo vaizduojamo þmogaus praeities lygmuo. tarp þmogaus ir Dievo. gërio ir blogio paþinimo medis. augimas apsprendþia mûsø buvimo èia ir dabar pobûdá bei lemia ateities lapojimo ir þydëjimo galimybes. Indijoje. Tai Þiniø. dieviðkos tvërinijos suvokimo. sveikata. ir kalba sako. tarp jo ðaknø. Matyt.

Lietuviðkai Medþio sampratai tinka visa, kas pasakyta apie kryþiø, ir kartu tai, kà talpina savyje ratas (kiauðinio pasaulëvaizdis). Juk medis iðauga ið sprogusios sëklos, paslaptingo maþuèio, taèiau begalybæ talpinanèio grûdo – to paties rutulio, kiauðinio. Ið taðko, vos matomos sëkliukës iðsiskleidþia po pasaulius ðakos, iðkyla á dieviðkas aukðtumas kamienas, suputoja lapais gyvastis, uþgieda virðûnëje dvasios paukðèiai. Pagrindinis rytietiðko Kiauðinio ir baltiðko Medþio skirtumas tas, kad ten vaizduojamas dar nepasireiðkæs, “po lukðtu” glûdintis pasaulis, o mûsø kraðte Gyvenimas jau auga, þaliuoja, þydi. Ir pats þmogus – Kryþius, pradþia ir vidurys (sanskr. madhyam) kartu, tiltas tarp dangaus ir þemës, tarpininkas (lot. medium), pasaulio Aðis (Að), tai – pats medis (arba mediam) [11]. Paþvelkime á þmogø iðkeltomis aukðtyn arba iðtiestomis á ðonus rankomis. Regëkime kraujotakos, nervø ir jëgø upes. Medis, besiðakojàs mumyse, taps akivaizdus. Èia iðryðkëja dar vienas rytietiðko rutulio – Kiauðinio ir baltiðko Medþio – þmogaus skirtumas. Ðtai þmogaus kiauðas – tam tikrø jo galiø talpykla, kurios tik menkas nuoðimtis pasireiðkia per visà þmogaus gyvenimà. O þmogaus Að – pasaulio Aðis – stuburas, Ðerdis einanti per Ðirdá – nuolatinë gyva Dangaus ir Þemës jungtis. Ja dauguma þmoniø taip ir neiðmoksta naudotis. Juk gyvatë (gyvybës energija), raitydamasi aplink Medþio kamienà (Aðá, stuburà) ir per jo jëgø ratus (èakras) kildama aukðtyn, turëtø iðsiverþti per vartus (bromà?) virðugalvyje – Bramos angà ir þmogø panardinti (nirvana) á tikràjà Ðviesà, sulieti já su Dievu. Ar daug pasaulyje þmoniø, gebanèiø naudotis savo asmeninio kiauðinio turiniu (smegenimis) ir savo vidiniu medþiu – jëgø aðimi? Pagal druidø sampratà þmogus sutvertas ið medþiø. Augalø gyvenimas paslaptingesnis nei priimta manyti. Mes labai maþai þinome apie augalø pasaulá ir þinome, daþniausiai, ið vartotojiðkos arba estetinës pusës. O senoliai þinojo, kad kiekvienas augalas turi dvasià [4]. Medis gyvas, jis geras, dosnus, iðmintingas ir galingas. Medþiai – mûsø broliai ir pagalbininkai, galintys priimti, ásiurbti dalá mûsø skausmo arba suteikti, iðspinduliuoti jëgos. Ðtai àþuolas ir klevas – stiprybæ, pastovumà, iðtvermæ skleidþiantys vyriðki medþiai, dvasinës jëgos teikëjai; berþas – visomis progomis reika35

Pav. 10 Medþiai ant kraièio skrynios (tapytas) ir ant kultuvës (droþinëtas)

36

lingas draugas, gydantis ir baudþiantis kartu (plg. berþines vantas pirty ir “berþinæ koðæ” – visa tai turi ir fizinæ, ir psichinæ, ir energetinæ galià); liepa – patarimø, pastovumo, susikaupimo jëgas teikiantis moteriðkas medis; tuja – gera apsauga; na o alksnis – ne duos, o atims – pvz. danties, pilvo ar galvos skausmà, iðvalys aplinkà – pvz. net uþterðtoje vietovëje ðaltinis po alksniu bus ðvarus (taèiau, jei ðalia alksnio bûsi nuolat, nusiurbs ir jëgas bei sveikatà). Lietuviðkuose, baltiðkuose simboliuose – audiniø, siuviniø, tapybos, droþybos ir kt. raðtuose – medis ar jo dalys daþniausiai sutinkami.

Tai Saulës medis, Dievo medis, Auðros medis, Ðventasis medis, raudonasis medis, Gyvybës medis, Pasaulio medis arba àþuolëlis, eglutë, didysis krûmas ir pan. Ði vardø ávairovë vël atsirado, pamirðus simboliø senàjà prasmæ. O esmæ atskleidþia paprasèiausias vardas – Medis. Net mûsø tautinis kostiumas – tam tikras Medþio simbolis, apibendrinantis visus tris jo lygmenis – ðaknis (kurpës, klumpës, vyþos, pentinai, raðtuotos kojinës ir pan.), ðakas (visi rûbai ir ypaè
37

skreitas) ir virðûnæ – iðsiskleidþiantis. Tai – stogastulpis. vaizdþiai paþymimas ar puoðia- Pav. jo stiebas. jei ankstesnëse kultûrose nebûtø stipriai ásiðaknijæs dvasinis – religinis sauso medþio ávaizdis [26]. stogastulpis ir seniausieji koplytstulpiai 38 . Antkapio stulpas. Plg. atsiveriantis karûna. vyriðko prado ávaizdinys ir Mandalos vidurys). Stulpo stogelis visad smailus – piramidës. Beje. Kartu tai – Visatos ar Pasaulio aðis ir raidë I. stabas.gyvybës. stulpas. garsas “I” – virðugalvio èakros (Bramos angos) virpesys. 11. vaisingumo ávaizdinys – prijuostë. su lotosu). Stulpas ar stulpelis pats vienas yra religinis simbolis. þiurstas. Pereikime prie dar vieno medþio – kryþiaus pavidalo. Daugelyje senøjø kultûrø stulpas yra dvasinës Bûtybës nusileidimo vieta. su stogo kraigu. Vargiai krikðèionybëje bûtø galëjæs iðaugti toks kryþiaus (ne Nukryþiuotojo) garbinimas. Tai – pagrindinë koplytstulpio dalis. vainiku. kuris laikomas ðventa vieta. ðvytinèiu baltu nuometu ant galvos (plg. kuri yra Jëzaus – þmonijos Atpirkimo aðies – þenklas (plg. kûgio pavidalo ar dviðlaitis.

ðakø ir virðûnës atitikmuo. Tai kosminio Medþio. 12. antþemá (þemæ) ir dangø (dausas). tasai statmenas – tai ir jau minëtas pirmasis veiksmas. atitinkanèiø tris Visatos sàrangos lygius: poþemá. Pav. Beje. Tad ðitoks stogastulpis – 2–jø religiniø ávaizdiniø (trikampá aptarsime vëliau) junginys [26].mas. jo ðaknø. Triaukðèiai koplytltulpis ir varpinë 39 . Lietuviðkieji pakeliø koplystulpiai daþniausiai 3–jø aukðtø. liemens.

dvasinio ir iðorinio.. taèiau ðá prasmiø sluoksná mûsuose simboliðkai atstovauja. Krivûlë simbolizuoja aplink Aðá (þmogaus atveju – aplink stuburo energetiná kanalà) aukðtyn kylanèià gyvybinæ jëgà (gyvatæ). atidarantis jà naujam gyvenimui [14]. taip pat daþnai sutinkamas stulpas. laikotarpiø. Tai galingos bûtybës ar stebuklingos jëgos þenklas.) ar linga (sanskr. kuriamosios galios ir gyvybës ðaltinio simbolis. Ðiame stulpe galima áþvelgti ir pasuktà kryþiø . Mûsø senø statiniÿ stulpuose pasikartoja tas pats pavidalas – rutulys arba kubas tarp dviejø piramidþiø [16]. Baltø kraðtuose nëra tokio paþodiðko vyriðkø ir vaisingumo galiø garbinimo (falo kulto) kaip Rytuose. Medþio. vaisingumo ir ypatingø kosminiø jëgø. pavasario ðvenèiø verbos. þadinanèios ið þiemos sàstingio ir skatinanèios pavasariðkà gamtos – þemës – materijos galiø pabudimà bei vaisingumà. kriviø lazdà su apsivijusiu þalèiu. kuriam taip pat tinka bendrinë Aðies samprata. labiau panaðus ne á trikampiø jungtá. – tai staèias falas (gr. perëjimà ið “þemës” á “dangø”. Arba – pirmasis pavasario Perkûnas. kaip vyriðko ir moteriðko. o á sraigtà – á krivûlæ. ið vieno gyvenimo tarpsnio á kità. supurtantis. stulpo.poveikis materijai. Virsmo akimirka ir yra tas sankirtos taðkas tarp dviejø skirtingø pradø. vëlgi vyriðka galia apvaisinantis materijà – moterá. Kita vertus. medþiaginio kitimo bûtinybæ. senøjø þyniø. kuri þinanèiojo. vaizdþiai “statydavo” já (rutulá ar kubà) á sankirtos taðkà.). vyriðkas judesys (Mandaloje – nusileidþiantis dievas). perduriantis þemæ. O tai – virsmo simbolis. þaibas ið virðaus þemyn. ið trobos á laukà ir pan. bûsenø ar pan. pvz. Kai kur – net pasaulio aðies simbolis [43]. sujudinantis. Taigi senosios trobos prieangio ramstis þmogui visàlaik primindavo jo vidinio. þynio yra val40 . dangiðko ir þemiðko pradø ( ir ) junginio iðraiðka galëtø bûti senojoje statyboje ir taikomajame mene paplitæs stulpas su saulute arba liaudies dainose minimas ramstis. rodantis persikeitimà. O ðtai toks.

prasiverþusi pro Bramos angà (vartus). sudvasinti medþiagà (materijà). Aðies tarp dangaus ir Þemës.doma ir nebepavojinga. Tai vël þmogaus kaip jungties. Jis yra labai senas ir vaizduojamas kaip ðaka. Ta pati “gyvatë” raitosi ir apie tauræ senajame medicinos þenkle. 41 . Ádomi medþio – stulpo atmaina. Ðiais vardais liaudyje jis ir vadinamas. ir kûniðkos sveikatos pagrindas. lyg jø jungtis ar apibendrinimas – Laimos simbolis. Toji jëga “iðkiða galvà” pro lazdos virðuje esanèius vartus. perkeisti á dvasinæ – paðventinti. spyglys. praðviesëjusiojo) galvos. O tasai prabudimas. þemiðkà jëgà iðkelti aukðtyn. negelianti (þaltys). galinèio ir privalanèio þemàjà. þabas. pareigos pavaizdavimas ir priminimas dvasiniø ávaizdiniø. Rytietiðkai pasakytume taip: kundala praþysta tûkstantalapiu lotosu virð paðvæstojo (prabudusiojo. o ir paprasèiausiø klëtelës atramø pagalba. vartø dievop atidarymas – tas pat Didysis virtimas – virsmas. ir apie Eskulapo lazdà: paslaptingoji “gyvatës energija” – ir dvasinës. senøjø apeigø. ðluota.

Pav. 13 Stiebiasi verbos 42 .

Stabas gali bûti medinis. Visatos Aðis. karma). Tikriausiai seniausieji stabai buvo akmeniniai ir mediniai (tiesiog dideli akmenys ir medþiai). kaip ir bet kuriam dvasiniam reiðkiniui. Juk stabas – tai Pasaulio stuburas. dvasios. paèiam kurti savo laimæ. Iðvis. jis kelia nuostabà. Kita vertus. kaukà. paskata veikti savo dalià. Laimos þabas. esmës nekeièia. Tai rodo. Pametus. kaip Medis. ir 2) nuo jo paties pastangø. o latviðkai stabs – tai ‘stulpas’. uþ ðiandieniná nusilenkimà kryþiui. kyla daug pavojø.. uþmirðus jo esmæ. kurios þemiðkà kilmæ rodo trikampëliai virðûnëmis þemyn. Aðis eina ir per esminá dieviðkà þmogaus Að. Þinoma. ir kaþkuria prasme – ið tiesø gyvas. Taèiau tai bus tas pat. velnià. geleþinis. ir “staèias”. Taèiau retas moka tai iðmelsti. t. veiklus skatinimas. kraujas. Beje. ir per jo þemiðkà bûstà – stubà – kaip ir kryþius. stebuklus dalijantis Visuotinis Kryþius. besistiebiantis aukðtyn Rojaus Medis. Ádomu. auðrinæ. akmeninis. kad sugebëtø ið Ten siunèiamà pagalbà priimti. (kaip ir kryþius) – tai jo. likimas priklauso 1) nuo asmens prigimties (genai. kaip Aðies. netenka gyvybës. tai dvasios vëliavos stiebas. Stabas. verèia stebëti ir stebëtis. iðtiesti savo Aðá taip. tuðèia skvarma sustabarëja. èia ir vizualiai. laisvos valios – nuo jo dvasinio ir kûniðko stuburo tiesumo. molinis.. nuo aðies – Að kokybës. dalià. koks keistas yra kai kuriø tyrinëtojø poþiûris á pasaulá. jungia þemæ ir dangø. stebulë. y. Svarbu. kaip svarbias ir dvasines. Þinoma. kad baltø kraðtuose pasitaiko (tik þymiai reèiau) Laimos ðakø su kampeliais á virðø.Þmogaus laima – laimë. Matome. giltinæ ar marà vadina dievais. jo dalia. Ratas ar Aðis. ir kalboje. Gal bent ðie ávaizdiniai netaps paversti dievais. laimës – meilës ir pagalbos gavimà átakoja ir poveikis “ið virðaus” – Dievo valia. ir prasmës poþiûriu vël regimas ryðys su verba (þabas – stiebas – statmuo) – yra ir poveikis ið Aukðtybiø. – jie laimæ. galima ðias sàvokas. jo atsineðtos karmos sudeginimà. auksinis ir t. spyglys – lyg varomoji priemonë (berþinë rykðtë). raðyti didþiàja raide. kad þmogaus likimà. Jo malonë ar atleidimas. t. perkûnà. stabui. 43 . kadangi pats þodis stabis prûsø kalba yra ‘akmuo’. kad jis stiebiasi Aukðtyn. senovës baltø kaltinimai stabmeldyste tolygûs priekaiðtams uþ Dievo þenklo þemëje pagarbinimà.

Dauguma ðiø paminklø jau seniai sunaikinti. kuris taip pat priima ir paskirsto visatos jëgas. altorius). Taigi ádomiausi (gal kad sunkiausia sunaikinti) ðiø vietø akmenys – stabiai – stabai. ryðys tarp þemës ir dangaus). stuburo vietose protëviai statydavo ne tik ðventyklas. kuriø stogas bûtinai turi bûti smailus – “gaudyti” aukðtybiø siunèiamoms jëgoms. stebuklø. kasti ðuliniai ir t. Dvasinëse rusø eilëse ir liaudiðkuose uþkeikimuose. su Mandala). Yra nuomonë. kelias aukðtyn. taèiau buvusá þinojimà dar ámanoma atsekti. pagal viduramþiø Europos sakmes. tik savaip. Ði laukø ir giriø akmenø savybë kaupti ir tiekti visatos galias dar syká patvirtina jø bendrumà su kryþiumi. stulpas artimi Mandalos centrui. Á jas atsiþvelgiant statyti namai. kaip dvasinë sàvoka ir tiesiog daiktas turi daug prasmës lygmenø. Gal pajusime. kurá. kad lietuviðki koplytstulpiai – tai savà raidos kelià nuëjusiø akmeniniø stulpø – menhirø atmaina. kad jau tada. stebuklingasis ðventasis akmuo. atsukime á juos delnus. Akmens ypatingumà patvirtina ir pinigai – regimas atitikmuo kaþkokios vertybës ar jëgos. Mitiniai Aukso vilna ir Auksinis akmuo. kuriø sukauptà ir skleidþiamà jëgà jautrieji þmonës jauèia. bet ir savo sodybø stubas. t. Ðiuo poþiûriu medis. centras. akmuo. ásiklausykime á didþiuosius Lietuvos akmenis. “Gerosiose”. dao iðminèiø nemirtingumo perlas. turinèios visuotinæ reikðmæ. lëèiau gyvi. kyla jëgø srautai ið apaèios ir “lyja” visatos lietus ið aukðtybiø. pakilimas. uþkalbëjimuose svarbiausioji ðventenybë yra sala. ðventykla. akmuo. kad jie gyvi. kurios iðsidëstæ grieþta tvarka. Tai lyg ávairaus kraðtiniø ilgio korys. baþnyèios. ir paaukðtinimas.Toká poþiûrá patvirtina ir jëgø “tinklas” þemës pavirðiuje. prieðtvaniniais lai44 . iðsaugojo angelai Dievo mûðio su Ðëtonu metu ir nuleido á þemæ. Tai vël – ir aðis. Dauguma ðiø vietø vienaip ar kitaip paþymëtos – aukuru. Kaip ir medþiai. Tokie akmenys gali bûti tiek mirusio þmogaus dvasios. prigluskime. Tai vadinamosios geros ir blogos vietos. Akmuo kaip þenklas. tiek transcendentinës bûtybës nusileidimo vieta [26] (plg. ir aukø stalas (ðventasis akmuo. á kurá dievdirbiø paveiksluose remiasi Sofijos – dieviðkos Iðminties pëdos. kur guli ðventas akmuo. Taigi. Po tuo akmeniu paslëpta visa pasaulio jëga ir iðmintis. kur “linijø” susikirtimo taðkuose pasireiðkia ypatingos þemës ir dangaus galios. akmeniu ar kitaip. Á ðiø sàvokø laukà patenka ir kalnas (pasaulio “bamba”.

spinduliuoti saule ir trykðti ðaltiniu. Panaðiai. O Baltijos gintaro gydomàsias. apsaugos. Þmogus – tobuliausias Aukðtëjo kûrinys. pareiga. Pagal Rytø padavimà visaþinojimo Akmens skeveldros ið Ðambalos pasklido po visà pasaulá. dalinti.kais. 45 . teikti. kurioje slypi dar neatskleista esmë. Galime tik spëti. jog tai vëlgi keistos gyvybës rûðis. stebuklines ir burtø galias þinome ir jauèiame. tvërinijos Aðis. kristalø stebuklai tikriausiai glûdi kristalinëje gardelëje. kad ðis protëvynës medþio kraujas skirtas mums ginti. apatinæ. jis paþymëtø pasaulio vidurá ir taptø pergalës prieð blogá áþadu [8]. kaip ir visa mûsø Þemë – gyva (Gaja). galintis pakauðiu (virðûne) bei rankomis (ðakomis) kaupti dangaus galias arba savimi perkeisti gyvatiðkà. sudvasinti medþiagà (materijà). Tai tas pats Kryþius. Medis. Pats gintaro pavadinimas rodo. þemës gyvybinæ jëgà. ir privalantis ðià sukauptà Visatos galià skleisti aplink save. O brangiøjø akmenø. Aðies – Að. Tai mano.

ágavo energetinæ iðraiðkà – sûkurá [17]: . Taigi paþvelkime á svastikà – besisukantá kryþiø: arba . Baltø kraðtuose daþniau sutinkama pasukta svastika. Pasukta svastika rodo didesnæ jëgø sankaupà sankirtos taðke ir aukðtesná judrumo laipsná: . tegu naktis keièia dienà.SVASTIKA Dabar ásivaizduokime – Sutvërëjas “priverèia” kryþiø suktis. suprieðinti sûkuriai virsta naujais pavidalais: . tegu keièiasi vietomis ir papildo vienas kità. Tegu vandenyno banga uþgesina ugnikalná. trikampiø jungties ir pan. Taèiau tokie vardai apie gautus simbolius nieko nepasako. sutvertieji ir atskirtieji Dangus ir Þemë vystosi. virsmø ávaizdiniai. o Rytuose – nepasukta [17]. Tai greièiau persikeitimø. mirga ir þëri. Kitaip pasukti. Te susiima uþ rankø bernelis su mergele ir ðoka rateliu. o sutemose brëkðta auðra. kabliø kryþiumi ir pan. “judrusis” kryþius. . gimimas. Rombø. Kryþiaus linijos. skvarmos virsmas (pvz. pavidalø prasmë kita nei svastikos. Ðie simboliai liaudyje vadinami iðverstu Ugnies kryþiumi. Tai rodo judëjimo ratu kryptá ir iðryðkina bendrumà su skrituliu. Tegu ðviesa mainosi su tamsa. iðjudintos begalinës visatos kirstinës “uþlûþo”. o þaibas áskelia gaisrà. Tegu gimsta kûdikëlis ir mirðta senukas. Tegu padalintoji Visuma. Staèias – 46 – tai iðorës. tobulëja.

tuo metu svastika ypatingai ðvystelëdavo ne tik ðviesos blyksniu. kad svastikà mûsø protëviai naudojo kaip nusilenkimo. iðtisos jø grandinës . kûnø keitimai – reinkarnacijos). ðviesos.mirtis). reikëdavo ypatingu apeiginiu bûdu ðveisti (trinti. sanskr. t. ðveisti (mesti). jog svastika – ypatingai svarbus. ir pasaulis). Galbût. uþdarytos. bet ir jëgos pliûpsniu (energetiniu impulsu). Ðitø. arba lenkø úwiat. Jau vien raidþiø derinys sv (ðv). as . Jo kibirkðties ðvystelëjimas (svastelëjimas) tarp mûsø. Pagal mûsø protëviø paþiûras iðoriniø persikeitimø (mirties. Tai – lyg visa ko gero linkëjimas. Kalëdos) [23]. taigi – ðventas simbolis. O baltø kraðtuose daþniausiai vaizduojami esmës virsmai. þodis ‘suas’ sako. valyti) ir sviesti. átikina. svarus. esmës virsmas (pvz. o gulsèias – – tai vidinis. ðvytintis. ðvystelëti. maþdaug. y. Taèiau virsmo sàvoka visiðkai dera ir su suprieðintos. Taèiau aiðkiausiai svastikos kaip Sanskrito kalba su reiðkia ‘gerai’ ir yra susijæs su palaima. Swaikticks) [45]. ðvarus. Ðtai dar keletas sàvokoms ðvæsti (sviesti. begalybë. maldos. didþiulës persikeièianèios energijos sankaupos samprata. mûsø senøjø þyniø. Jo kûrybos. vaidilø. sveikas. ðventës metu kaþkoká. Metraðtininkai ir tautosaka mini baltø ðviesos dievybæ Ðvaistikà ar Svaistikà (Suaixtix. tikriausiai bûtent nulenktais galais kryþiaus pavidalo daiktà. Net pati ðviesa kaip tokia. Rytuose daþnesnis statmenasis simbolis (èia asmens tobulëjimui svarbiausia mirtis ir gimimas. jau tikriausiai niekad nebeatrakinsim. Taipogi + = = . gimimo) kokybei didþiausià átakà gali daryti tik vidinis asmens gyvenimas – esminiai virsmai jo ðirdyje. svastika) atliepianèiø þodþiø – pvz.. Svastikos pavadinimas rodo. begalinë kaita (erdvëje – Mebiuso juosta). apsaugos priemonæ ávairiose. svetys. Kalba rodo. galbût. dvasioje. svotas. 47 ‘bûti’. simbolio. vestuvës.. kad. svotba (slavø ñâàäüáà ‘vestuvës’). svadha. kaip sàvokos ir kaip apeiginës priemonës ypatingumà rodo bûtent lietuviø kalba. ‘bûk laimingas. Svastika – tai Dievo. rusø ñâåò (kas kartu yra ir ðviesa. mums jau nebeþinomose garbinimo apeigose. kriviø kapuosna nusineðtø dalykø. geros sëkmës’.

Pav. 14 Svastikos austinëse juostose ir marguèiø raðtuose 48 .

diena. Tai ir “Tvërimo kûjis”. Kriðna vaikystëje vaizduojamas þaidþiantis su sviesto rutuliuku. þavesiø grandiniø [24]. vaisiai – vaistai. ið kanopiniø pieno (o gal tik ið ðventos karvës. iðskeliantis þieþirbas ið Erdvës ugniakuro. rodàs sukimàsi Laiko cikluose. saulë. ragas. gundymø. Kas suvoks jos prasmæ. Svastika – toks talpus simbolis. Indijoje manoma. aiðkiaregiø þenklas ir árankis. dhana. slaptumo. sila. alus. ir tai ne maistui. kaip Indijoje?) gaminamà penà vartodavo tik ðvenèiø progomis. Þiniø saugumo. kad svieste sukaupta kosminë energija: jis gaunamas ið pirmojo ir maistingiausio maisto – pieno (kuris pats yra vaisingumo ir nemirtingumo simbolis). Tai mistikø. Svastika – ir “griaustinio kûjis”. pradþia ir pabaiga. o sanskrito kalba sûrya – tai saulë. Budistams. Svastika vainikuoja daugelio senø tautø religinius simbolius. ávaizdinys. 49 . iðminèiø. dovana. Galbût ðá. siela. kad juo vaizduota daugybë ið pirmo þvilgsnio net prieðingos prasmës dalykø.Ðia proga galim kitomis akimis paþvelgti ir á toká. Plg. apsaugos. Sudëtingi ðio simbolio ávaizdiniai slepia Visatos paslapèiø raktà. rega. Pagal senà dainà sûris spaustas devyniakampis (9 – ðventumo ávaizdis). kylanèios ið tyros Dvasios ir pasibaigianèios tankioje materijoje.: duona ir daina. sanskr. O juk tai – svastikos brolis. kinieèiams ir mongolams svastika reiðkia “deðimt tûkstanèiø tiesø”. dangus. Kai kur * Taip þiûrint. amþinos tylos. kurios uþdangà galës pakelti tik iðrinktieji. ragana. labai jau ûkiðkà dalykà kaip sviestas. kurie patalpino já ant paties amþinybës slenksèio – ant Gyvatës Ðeðos galvos. midus ir medis. beveik visas senovinis mûsø maistas – dvasinis. jis taps nebereikalingu. Tai “kûjis”. – sviestà reiktø sviesti*. Tai Visuotinës Kûrybinës Jëgos. kai blogio karalystë þlugs. sula ir sala. o apeigai. ir ðios þieþirbos tampa Pasauliais. nelieèiamumo. rugys ir raugas. iliuzijos) vilioniø. Þiebti kibirkðtá – kurti ugná ir kurti pasaulá – tas pats. ðá muðant dieviðku “rimbu”. kvietys ir kviesti. rodos. medus. Jis gimë mistinëje pasaulëvydoje ankstyvøjø arijø. paðvæstøjø. rus. kvaiðti. visiems laikams iðsivaduos ið didþiojo Mono (majos.

kad svastika esanti dangaus planas. svaidomø þaibø ávaizdþiu. Perkûno kryþius. pietus. rodantis Gráþulo Ratø padëtá ávairiais metø ketvirèiais [7]. ðviesos. Kiti teigia. Yra ir paprastesniø svastikos pavidalo aiðkinimø. laimës. latviams. o ir visiems senovës arijams. lietuviams. rytø ir vakarø. kuriø èia yra 20 va- 50 . – kilmës ir tikybos simbolis. iðdailinta 42 puoðniomis svastikomis. droþta. Galima ðiame þenkle áþiûrëti ir 4 áëjimus – ið ðiaurës. kuriame vaizduojamos keturios upës. gyvybës bei derlingumo ðaltiniu.svastika vadinama gamiruotuoju kryþiumi. galinga burtø priemone. nes esanti sudaryta ið keturiø viename taðke sujungtø raidþiø (gama) [7]. Liaudyje svastika vadinama ávairiai: Ugnies kryþius. vandená. ugná. ðakø kryþius. Svastika gali þymëti ir keturis pirminius elementus – þemæ. o ið kitos pusës – perkûno. kilo ið svastikø. ðviesos þenklu. Laimos kryþius. Ji austa. saulës. sëkmës. Ji reiðkusi senovës pasaulio þemëlapá. kaip ir skaièius 7. Svastikos simbolá þinojo beveik visos senosios pasaulio tautos. Lietuviø tautodailëje yra abi svastikos – kairioji ir deðinioji. apsaugos ávaizdinys. rytus ir vakarus (Rojus? dangiðkoji Jeruzalë?). pietø. tekanèios ið vieno ðaltinio á 4 puses – ðiauræ. turbût bûtent raidë gama. Svastika baltams – prûsams. Latvijoje rasta XII a. Ji laikyta slapta. Taèiau. kabliø kryþius. pieðta ir siuvinëta. orà. dangaus rûstybës. vilnonë skara.

devynetas svarbus ne tik baltams. dyvas (stebuklas. o oktavoje – 7 natos [7]. Kalëdø elnias – devyniaragis. 7 dorybes ir 7 bado metus. kodël kitur pasaulyje ðventu laikomas skaièius 7.riantø. Centrinës 51 . judëjø kosmologijoje. Biblijoje kalbama apie pasaulio sukûrimà per 7 dienas. dainos. Lietuvoje toks dieviðkas. o devynias dienas. apie 7 nuodëmes. dovana ir devyni. gieda 9 angelø chorai. simboliai ir visa pasaulëjauta rodo kà kita. O baltø tautosaka. davë. ‘labai daug’ – tai devynios galybës. iðgraþintø Ugnies kryþiais [12]. Visais laikais ir daugumoje ðaliø skaièius 7 laikytas ðventu. panirimo Jo ðvieson palaimoje. pasakos. Islamo mistikas verþiasi link Dievo sosto per septynias paslaptingas “stoteles”. dirbama iki devinto prakaito. senoji baltø savaitë turëjusi ne septynias. visaapimantis. Svastika padeda aiðkintis ir tai. dabartinæ savaitæ sudaro 7 dienos. Krikðèioniø ðventraðèiuose 7 – Sofijos – dieviðkos Iðminties skaièius [8]. Lotynø liturgijoje “Kyrie eleison” kartojamas 9 kartus. – atsiduriama devintame danguje. Þinomi ir 7 dangûs. Elenytë turi 9 brolius. vaivorykðtë yra 7 spalvø. pakeldamas. Kûèioms ruoðiami 9 patiekalai. þalvario segiø. kovojama su devyngalviu slibinu. vis aukðtesni ir skaidresni. pervesdamas per jas “gyvatiðkà jëgà” kundalini. Buda sëdi po ðventu figmedþiu su 7 vaisiais. devyniø jûrø. Babilono bokðtas buvo 7 aukðtø. Laimës ieðkoma uþ devyniø kalnø. kad pasaulá sukûrë 7 jëgos. Skaièiaus 9 ðventumas akivaizdus net kalbos lygmenyje – palyginkime þodþius Dievas. indø tikyba teigia. 7 filosofinio akmens gaminimo eigos lygmenys. per Rasà renkamos trejos devynerios þolelës. senovës Graikijoje þinota apie 7 pasaulio stebuklus ir 7 garsius iðminèius. Roma pastatyta ant 7 kalvø. kartodamas dangiðkàjá kelià. Indijos jogas atveria savo kûne septynias èakras. 7 pirmosios krikðèioniø maldos “Tëve mûsø” praðymai – meldimai. nuostaba). o jau kai viskas gerai baigiasi. Beje. Eglë þalèiø karalienë þemëje vieðëjo 9 dienas. kuri praþysta tûkstantalapiu lotosu virð jo galvos dþiugioje susijungimo su Aukðèiausiuoju. Rasta ir III a. lakðtingala vadinta devyngerkle. kuriuo kadaise perëjæs pranaðas Muhamedas. ðventas skaièius yra 9. o baltø kraðtuose. dainoje spaudþiamas devyniakampis sûris. Senojoje Mezopotamijoje dangiðkoji ðventykla ásivaizduota septyniapakope (piramide).

rios septyniukës – 7. skleidimàsi. pirminá postûmá. kûrëjus ákvepia 9 mûzos [43]. Be abejo. sudaro keturios raidës kairën besisukanti) svastika? Svastikà (graikiðkai gama). Èia vël matome tà patá baltø ir kitø tautø pasaulëþiûros raiðkos (ne esmës) skirtingumà. “padidinus” gaunamas visuotinai priimtas Dievo skaièius – 777. vyriðkos. pagal islamo sampratà visatà sudaro 9 sferos. Ði svastika “traukia” á vidø. taip ir nëra. ásuktà. besiskleidþianèios svastikos sukurtas sûkurys (atkreipkime dëmesá – sûkurys visada kà nors sukuria!) brëþia devynetà: Azijos mitologijoje devynaukðtë pagoda simbolizuoja dangø. kaip ir jau aptartu Kiauðinio bei Medþio (grûdo ir daigo) atveju. dieviðkûrybà. o jos sukurtas sûkurys brëþia ðeðetà: 52 . Ðios teigiamos. 7 arba 9 iðreiðkia ðventumà. dieviðkos ugnies áþiebimà viename tuðtumos (begalybës. Teigiamà (pagal laikrodþio rodyklæ. O kà. svarbûs. . o 9 – jau ávykusá. ðitaip þiûrint. stebësudaro ketutojo atþvilgiu – deðinën besisukanèià) svastikà Taigi besisukanti svastika (septynetai) ir raðomas devynetas iðreiðkia tà patá – radimàsi ið vieno taðko. o ðventumà vaizdþiai iðplëtus. á aðies taðkà. Na. kad tokie seni. Taigi simboliai kumà. rodo neigiama (prieð laikrodþio rodyklæ. Tai kur septyneto ir devyneto bendrumas? Juk negali bûti. sukurtà sûkurá. Ðtai paþiûrëkime. 7 rodo dar neávykusá poveiká (lyg “kûjo” pakëlimà). esminiai pasaulëþiûriniai dalykai ávairiose tautose bûtø suvokiami visiðkai skirtingai. chaoso) taðke ir jos plitimà á aplinkà. jau áskeltà kibirkðtá. mitinio Kûjo áskeltà kibirkðtá. islame maldos vërinyje yra 99 karoliukai.

kuomet pastarasis miega laikotarpiuose tarp pasaulio kûrimø. svastikà þalèiukai arba gyvatës (plg. gyvatë – gyvata – gyvybë). moteriðkumà. gimdymo vietà. á ásèias. þemiðkumà. Taigi simboliai . kuris laiko þemæ ir yra Viðnu guolis. o. Graikø ea (gea) reiðkia ‘þemë’ (plg. slëpimàsi. þaltys. þemiðkos gyvybës ðaltinis ir palaikytojas. ant valdovo 53 . sudaro dvi raidës S ( ) – lietuviðki Kita vertus. spirale susisukusi apatiniame þmogaus jëgø rate (èakroje) ir vijomis. gea – gama – þemë – gemë). S. nesugebant jos valdyti. Tai þiedu susisukæs roplys – begalybës simbolis [10]. arba 6 þymi traukimàsi vidun. sûkuriu kylanti aukðtyn. gyvybës gimimà. Ði gyvatiðka (S) jëga gali iðkelti á tobulybës ðviesà.Taigi skaièius 6 Lietuvoje turëtø bûti þemës simbolis. o lietuviðkas þaltys. gali “ásukti” á juodþiausià bedugnæ. “atðliauþæs” á Indijos mitus ið baltø þemiø bålø – nuo ðeðëliuotos upës Ðeðupës? Beje. raidë G – gyvatë – gyvybë – gea ir skaièius “6”) valdovas. gyvatë – tai þemiðkoji gyvybinë jëga (Rytuose – kundala). tamsà. Èia prisiminkime tûkstantagalvæ induistø gyvatæ Ðeðà. O juk Ðeða – tai ðeði. Tai patvirtina ir raidë gama – . Jis gal net ne nuodinga gyvatë. Ðeða – poþeminiame pasaulyje gyvenanèiø gyvaèiø (plg.

moteris nuo vyro neatskiriami. t. y. þmuo prieð þmonos ir þmogaus atskyrimà. Taèiau juk svastikos esmë – judëjimas savaime. Teisybë. kryþiaus sukimasis (o ne sukimasis aplink kryþiø). ðeðetà brëþianti ( ). aiðkinami kaip visuotiniø visapasaulinës kûrybos jëgø jin (þymima trûkia trigramø. linija) ir jan (þymima iðtisine linija) simboliai. Þemë nuo dangaus. Èia vël galime pastebëti begalybës þenklà arba Mebiuso juostà (8) rate. vanduo nuo ugnies. juodà poþemá. Kituose kraðtuose daþniausiai pasitaiko “moteriðkoji” svastika . Lygiai taip pat Rytuose naudojamas jin/jan simbolis arba . Tad ðiø dviejø simboliø suma ir yra dar nepadalintoji visuma. o beprotiðkai “iðdidinæ” (suabsoliutinæ) þemiðkumà. arba tà patá Rytø jin/jan. teigiama. begalybë. geràja (atseit. praþuvà. begalinæ gelmæ. þemës galias ir apatines þemàsias þmogaus jëgas (energijas). Dël to Lietuvoje vienodai daþnai sutinkamos. o þmogaus (Adomo) atveju – vyriðkumas ir moteriðkumas kartu. pragarmæ – þinomà ðëtono skaièiø 666. beveik visur bûtent ji vadinama vyriðka. jos galus deðinën “nulenkia” aplink þemæ sukdamasi saulë). kaupimas nuo teikimo. gausime visiðkà tamsà. ir bûtent “þemiðkoji”. grafiðkai 6+9= . heksagramø ar pan. ávaiir (daþniausiai riems raðtams naudojamos abi svastikos: – pasuktos). Beje. Na. kurie vadinami “devynetu” ir “ðeðetu”. tamsa nuo ðviesos.Ðeðos galvos yra svastika. Kinieèiø ðventraðtyje “I czin” net kiekvieno þmogaus bruoþai. ramybë nuo judëjimo. 9 6 54 .

. moteriðkumà nuo vyriðkumo. kad ðviesos be tamsos (vyriðkumo be moteriðkumo ir t. Taigi gavome dvi rato puses: virðutinæ ir apatinæ . sielà ir Dievà. perskelto pusiau rato. Tai nuo neatmenamø laikø þmonijos pasàmonëje glûdintis suvokimas. – tai þemiðkas gelmiø vanduo. . trikampis – raiðkus bûdas grafiðkai vaizduoti dieviðkumà – Trejybæ. t. Ðis þenklas galbût pranaðesnis. Já kertàs skersmuo atskyrë Þemæ nuo Dangaus. Ðiø dviejø pradø santyká (Rytuose – jin/jan) þymi Dovydo þvaigþdë (hebrajø tradicijoje). taigi ir apaèià nuo virðaus.TRIKAMPIS Gráþkime prie valingai padalinto. tamsà. astrologijoje jos þenklas . kad jie vienas ið kito kyla. iðausti. sudaryta ið abiejø trikampiø: Oras yra ugnies stichijos pradmuo. kûrybos pagrindas. trejetainiðkumas – tai ir Trejybës ávaizdis. viens kità papildo ir tik abu kartu sudaro dieviðkà visuotinybæ. lëtumà. moteriðkumà. Ðios dvi galios (stichijos) – ugnis ir vanduo – visapasaulinio vyksmo. – tai dieviðka aukðtybiø ugnis. nebegaliojimà medþiaginio parodo á saulio dësniø Dvasios lygmeny (Ten 1=3) ir pan.) nëra. intuicijà. Be to. kadangi vaizdþiau rodo tai. vyriðkumà. aukðtyn ir simbolizuoja virðø. tamsà nuo ðviesos. veiklumà. Rytø pasaulëvaizdyje tai atrodytø ðitaip: . ðviesà. Taigi Dangø. Visi kiti elementai – jø iðvestinës. iðpjaustyti ar iðkalti paprasèiau apibendrinus – atvaizdavus trikampiais. Gavome simbolá arba vaizdþiau . O rodo á þemæ. kad 55 . þemyn ir simbolizuoja apaèià. Jas nubraiþyti. Trikampis. jëgà. net dvasià. astrologijoje jis þymimas Þemë – vandens stichijos pradmuo. jautrumà.

“Akis apskritime. Trikampis neretai droþiamas ir kryþiuje (daþniausiai virð kryþmos)” [5]. Kitame lygmeny – ðventas Kalnas. kuris daþnai bûna saulës rate arba ðvyti spinduliais. Arba baltiðkasis triasmenis Aukðtëjas Visad–estis. atkreipta á mus nuo ðventyklos durø: arba arba . apjungiantis dievybës kaip aukðèiausios galybës ir Dievo kaip asmens – Aukðtëjas (Tëvas) bei amþinybës. trys viename ir vienas trijuose. Ðventoji Dvasia) ir vienkartybës – Estis (vyriðkasis pradas. lygsvarà (visi jo kampø taðkai vienodai nutolæ vienas nuo kito ir nuo centro). – amþino triasmenio Dievo ðventumo simbolis. Kartais jis braiþomas ir virðutinio pusapskritimio pavidalo: . Vienas svarbiausiø tikybos. kuris atspindi visiðkà darnà ir pusiausvyrà. Sûnus) sàvokas [13]. dvasiniø þenklø – – tai Die- vo. Á þmonijà þvelgia daug atidþiø akiø: Dievo Þemës . pasaulio stogas. Dangaus. dangiðka pastogë. begalybës – Visad (moteriðkasis pradas. taipogi vartai (iðëjimas – áëjimas). kad dieviðkame lygmenyje trejybiðkumas ir vienatinumas tampa tapaèiais.. Krikðèionybëje Dievas suvokiamas kaip vienas Asmuo. Tai ávairiø tikybø motyvas. Tai raiðkus mûsø protëviø dievybës suvokimo ir tokios sudëtingos sàvokos vaizdavimo kûrinys. dangiðkojo Tëvo. Ið èia ir Apvaizda. Ðis trikampis daþniausiai atviras á apaèià. Liaudies sàmonëje ðie visi vaizdiniai susiliejo á vienà – Apvaizdà – þmogø ir pasaulá globojanèio ir sauganèio Dievo simbolá. taèiau Jo bûtis yra asmeniniai trijø Esybiø santykiai. tiltas (tarp 56 . Trejybæ.dvasiniame lygyje 3=1. Jo vaizdinis pavidalas – nuostabi tokios sudëtingos sàvokos raiðka tautos kûryboje – lietuviðkasis kryþius – saulutë. Ðis pavidalas – tai dieviðka apsauga. Ðios dieviðkumo bûklës iðraiðka plokðtumoje – lygiakraðtis trikampis. turto “krûva”. Tai Dievo akis trikampyje.. . Mokymas. stogo simbolis. Saulës . Trikampis reiðkia Ðv. Trimutri induizme. skleidþianti ðviesos spindulius. Pavyzdþiui. nëra bûdingas vien krikðèionybei.

tai greièiau papuoðalai ar papildymai. tarp 2 bûkliø.. Lygiai kaip ir trikampiø viduje esà raðtai – tai jau Dievo pasireiðkimo pavidalai. “rodanèio” þemyn atmainos – zigzagai. esanèio po Juo ar Jame. Visø jø bendrumas – þemiðkume. upës. ávaizdiniai pasaulio. Beveik ant kiekvieno liaudies meno kûrinio yra Maros þenklø. ðaltiniai. Nuoþulnûs brûkðniai ðalia vingiuotø linijø jà sieja su þeme. Pats Aukðèiausiasis atvaizduojamas kukliu galima kaip nors vaizduoti. kalnai. Tai sieja su vandeniu. “Liaudies dainø Mara siejasi su þeme. þvaigþdës vaizduoja Dievo ðviesà. Marà raðtuose þymi aðtriai lauþytos ir vingiuotos linijos. Ádomu ir tai. kad yra skaièiaus ‘devyni’ senasis grafiðkas pavaizdavimas [18]. o trikampio. medþiagiðkume. Tai graþiai apjungia latviðka maros sàvoka. laikotarpiø ar pan. vaizduojama ávairiai: Virð pagrindinio simbolio kai kur esantys ðviesuliai. Na. Tai dar syká patvirtina kalbos lygmenyje ir tautosakoje pastebëtà skaièiaus devyni dyvinà dieviðkumà. marios ir visi skysèiai – pienas. net skaisèias sielas. 57 (jei iðvis Já . Taèiau ðie þenkleliai ðiuo atveju nëra esminiai. Jos valdos – þemë. dieviðkø kibirkðèiø áþiebimà.). Baltø kraðtuose ði dangiðka pastogë.dangaus ir þemës. dangiðkos meilës sklidimà. vaivorykðtë. kartais sàjungoje su kitais þenklais. kraujas ir kt. vandeniu ir dangumi ir ákûnija visà medþiaginá pasaulá.. Ant indø jie randami nuo akmens amþiaus” [16].). bangelës (vandens simboliai) bei ávairiai uþbrûkðniuotos ar uþtaðkuotos juostos (þemës simboliai).

Lietuviðkai tai bûtø marios, kurios mums jau siejasi tik su vandeniu, na gal dar – gelmës ramybe ir tamsa. Taèiau su þeme, su tuo, kad “dulke buvai, dulke pavirsi” lietuviðkai sieja visa, kas miræ. Slavø þodis ìèð taip pat labai talpus – tai visas mûsø þemiðkas ‘pasaulis’ ir kartu ‘taika’ (plg. su aukðtesniu slavø pasaulio lygmeniu – su jau minëtu ñâåò, kuris kartu yra ir ðviesa). O visa apibendrinanti þemë – pasaulis – mara – tai Marë, Morë, Marija, materija, þemës moteris – motina ir Dievo sutvertas þmogus, galinti tapti net tiltu, pervedant á ðá regimà pasaulá Dievo Sûnø. Taigi, þemës simboliai atrodo taip:

– tai Maros vandenys, – tai Maros þemë, – tai ir taurë, ir luotas – valtis, ir karstas,
ir dauba – guolis, ir lopðys, ir ásèios. Raidë M mistinë beveik visose Rytø ir Vakarø kalbose ir yra bangø simbolis: Maitreye – paskutinysis mesijas (budizme, induizme); gr. Metis – dieviðkoji iðmintis; Mimra – þodis, Logosas; liet. Mirtis ir Motina; netgi Mozë; tvano vandenø vardas – Mabul. Judaizme ir krikðèionybëje Mesijas visada susijæs su Vandeniu, Krikðtu, su zodiako þenklu Þuvimis (gr. Meenam) [24]. Visos zigzaginës raidës: M, W, Z, V, N gali bûti vandens ir þemës simboliai. Dar vienas ádomus trikampiø (kampø) derinio simbolis – latviø

58

Jumis arba lietuviø ‘þirgeliai’ (liaudyje dar vadinamas ‘dviguba varpa, sukryþiuoti kirviai, þirgø galvos, gaidþiø galvos’ ir pan.): . Vienuose ðiø þenklø kampai nukreipti aukðtyn, kituose – þemyn. Dël to tikëtina, kad tai – dviejø skirtingø simboliø grupës (pavadinimø iðkraipymà jau esame aptaræ). Paþástamas ir áprastas simbolis yra senøjø stogø “þirgeliai”, paèia savo patalpinimo vieta rodàs, kad yra vyriðkas virðaus, dangaus stogo, aukðtybiø apsaugos (trobai, sodybai, jos gyventojams) ávaizdinys. Kiti “jumiai” nukreipti þemyn. Dël to turëtø reikðti kaþkà þemiðko. Tam visiðkai tinka áprastinis ðio simbolio aiðkinimas – tai moteriðkas derlingumo, vaisingumo þenklas. Latviø sakmëse Jumis yra vaisingumo dievybë. Jis gyvenàs dviguboje varpoje, rieðutø porelëje, ið vieno kamieno iðaugusiuose dviejuose medþiuose – þodþiu visur, kur yra ko dvejetas [12]. Tad tai þemës – maros ávaizdiniø atmaina. Simbolis þemiðkas ketvirtainis taip pat vadinamas Jumiu. Tai gali bûti po dvigubu Dievo stogu . Arba

tai þemës – motinos “bangos” – raidë M, sujungta su þemës ir dangaus jungties simboliu rombu virð paparèio þiedo . Arba dvasios paukðtis

– vydos ágijimo, iðsilaisvinimo

akimirka. Bet kuriuo atveju tai rodytø aukðtybiø, dieviðkumo prisilietimà prie materijos, prie þemës. Dël to suprantamiau, kodël latviai ðá Jumá vadina Dievo sûnaus simboliu. Taèiau aiðkintis þenklø deriniø prasmæ – ne mûsø uþduotis. Nuo raidyno mokymosi iki þodþiø ar sakiniø (pvz. juostø) perskaitymo – ilgas kelias. Ávairûs “moteriðkø” ir “vyriðkø” trikampiø ir kampø apibend-

59

rinimai – latviðki dvigubo Jumio (liaudiðkai ‘rupûþëlë, vëþiukas’) ir Martinio simboliai. Kokià esmæ juose regëjo senovës baltai taip pat anksti spræsti. Daþnai senuosiuose raiþiniuose, raðtuose grafiðkai vaizduojamas paukðtis: , ir pan. Paukðtis – dvasinio lygmens bûtybë, taèiau turinti tamprø ryðá su medþiaginiu pasauliu: tai du Dievo stogeliai ar virðutiniai Rato lankai, o kartu – panaðu á þemiðkàjà raidæ “M”. Paukðtis simbolizuoja þmogaus sielà ir ðventàjà Dvasià (balandis), tobulumo troðkimà, skrydá Aukðtyn; meilæ, iðtikimybæ, skaistà (gulbë), o kartu ir tiesos aiðkintojà, nelaimës pranaðà, kelio rodytojà, visaþinystæ (pelëda, varnas), likimo seikëtojà (varnas, gegutë). Paukðtis tupi baltiðkojo Medþio virðûnëje. Jis – tarsi siekiamybë, kelrodë þvaigþdë, bet kartu ir akivaizdi galimybë – juk siela yra kiekvieno þmogaus dalis. Netgi ne aukðtyn reikia þiûrëti, o iðvysti savo vidø. Tada jau skrisim. Trikampius ir vël sujungæ, gausime naujà þenklà – , kurio esmë bûtø ta pati kaip ir rato

rombà arba kvadratà:

( + ). Tai aptarsime vëliau. Dabar atkreipkime dëmesá á mûsø protëviø suvokimà. Kaip matëme, baltiðkos “roþelës” ar “erðkëèiai” – ne gëlës, o greièiau saulës, ðuliniai ar kryþiai, – taigi apibendrintos dvasinës sàvokos, o ne medþiaginiai þiedai. O ðtai gëlës – tulpës, lelijos þiedas audiniuose ar raiþiniuose yra þemyn nukreipto trikampio pavidalo: ir pan. Tai – jau moteriðkas simbolis, þemës gëlë, didþiausias jos, o ir moters medþiaginis papuoðalas. Taèiau paparèio þiedas audþiamas (braiþomas) taip: . Tai nebe þemiðkos gëlës, o visuotinybës, Dangaus ir Þemës jungties simbolis. Paparèio þiedas – tai tiltas tarp Ðiapus ir Anapus arba anga Ten, bedugnis ðulinys arba takas
60

. mënulá. kadangi kitaip (ne á ratà) sujungus pusmënulius (trikampius) gaunamas bûtent “þalèiukas”: . jautrumo. daþnai keièiàs savo matomà pavidalà. þymi dylantá – pilnëjantá. Teisybë. aiðkus: tai – mënuliai. yra priklausomas nuo stipresnës jëgos. Ádomu tai. Dabar padalintà perpus skritulá pasukime: Gausime ir . arba ir . 61 . praþystantis tik skaisèioje ðirdyje. tai mënulis – saulës ðviesos atspindëtojas. valdoma (bent jau taip turëtø bûti. kad mënesio þenklais vadinami ir “S” pavidalai [17]. arba ir . vadinamieji “þalèiai”. . spiralæ. kitimo ávaizdinys. kaip nepilnumo simbolis.) galingesniø dvasiniø jëgø. Tai visaþinystës ðaltinis. Astrologijoje mënulis – dvasios. nepastovumo ávaizdinys. o . “S” pavidalas yra savarankiðkas simbolis. arba ir . Jis pats neðvieèia. jis nepastovus. Be to. Taèiau ðioje “gyvatiðkoje” jëgoje yra daug “mënuliðkø” savybiø – ji judri. nepastovi. Liaudies raðtuose ðis simbolis braiþomas ar audþiamas ávairiai: . gali þymëti papildymà ir virsmà ið vienos bûsenos á kità [17]. Du mënulio þenklai jau gali sudaryti “pilnus” pavidalus – kryþmà ir rombà: ir .vaivorykðte. paslaptinga. savaiminá ðviesos ðaltiná). ir á “S” pavidalà galima þiûrëti kaip á visumos dalá – tai pusë svastikos (ugninës ir ðvytinèios savaime. Tai nepilnumo. emocingumo. Jei á ratà þiûrëtume kaip á saulæ (visumà. saulës (visumos) dalis. Baltiðkas tûkstantalapis lotosas. Tai suprantama. paþvelgus á ðiuos þenklus. sraigtà. Pirmasis áspûdis. atrandamas. perdavëjas. þaltys. . apibendrinus – gyvatæ (mûsø kraðte nenuodingà – þaltá). vaizduojantis sûkurá. gyvybës jëgà. Mënulis.. zigzagà.

Pav. 15 “Þalèiai” austinëse juostose 62 .

kryptys kairën ( ir deðinën ( ir ) ves á medþiaginius (paþemës. Saulë.kaip ir saulë ). jei eis tiesiai. sukdamas deðinën (íà ïðàâî). Ypaè jie daþni juostose. O slavas yra teisus (ïðàâ). mënuliðkus (nepastovius) pasiekimus. Taèiau juk ðiuose stulpuose “þemë” – virðuje. gali bûti tarp dangaus ir þemës. tarp kuriø daþniausiai yra rutulys arba kubas. saulutei vaizduoti visai netinka kubas. o ðiuo atveju – dvasinë ar kûniðka praþûtis. plokðtuminius). pabandysi gráþti – nes þengi aukðtyn. Todël labiau tikëtina. Dabar ásivaizduokime visø 4iø krypèiø trikampius horizontalioje plokðtumoje. dievop ( pamatysi. kad ðis stulpas simbolizuoja dangaus ir þemës jëgø veikiamà. nuotykius. – viskas baigsis gerai. Kaip pasakoje: eisi tiesiai. jø saugomà ir jungtimi tarp jø esantá þmogø. kaip dieviðkos sielos savininkas. kad gráþimas – mara ). kad kelio atgal nebûna. Ðtai lietuvis bus teisus. Jø apibendrintas pavidalas maþdaug toks: Ðie stulpai jungia dvi piramides. Taigi tarp “mënulio” ir “þalèio” ryðys yra. senosios statybos klëèiø. o “dangus” – apaèioje. ). þengs á tiesà. þinoma. kuris. Prisiminkime dar kartà stulpus. “Þalèiukai” senojoje tautodailëje labai mëgiami. Tai atsidûrusiojo kryþkelëje (virsme) galimos judëjimo kryptys. prieangiø ramsèius. – tai kelrodë þvaigþdë – dangun pakylëta visø 4-iø krypèiø suma. Ádomu tai ir kalbos lygmenyje. dangaus ir þemës simbolius ( ir ). pergales ar pralaimëjimus. Be to. Aukðèiau63 . Paprastai ði piramidþiø jungtis vadinama “saulute”.

t. begalinis mazgas.Pav. senas simbolis. laimingà kelià persikûnijimø labirinte. laikà ir nepastovumà bei jø ryðá. y. 16 Aptartø simboliø ir mazgø – kryþiø atitikmenys (pieðiniai ið [27]) Gyvybës ar Gyvybës medþio mazgas Amþinasis ar laimës mazgas – tibetieèiø “Budos þarnos” – Gyvybës mazgas arba Laimës siûlas. budizme þenklinantis sëkmæ. 64 .

juostos – ne buitiniai. perkeitëjo ir persikeièianèiojo reikðmë visiðkai tinka þmogui – stulpui. Simbolinis mazgo atriðimas neatsiejamas nuo gimimo. vainikai pinami (kryþiavimas – mazgas – vija – spiralë – ratas). mezgami rûbai. atsiribojæs nuo aplinkos. átvirtinimas ir kartu uþrakinimas. uþmezgami (arba nutraukiami) tarpusavio ryðiai ar santykiai. susitaikymo sakramente gaunamas iðriðimas. taèiau sykiu ir saugomas. nepusiausviroje bûklëje. pinikai. dangum ir þeme). dël to turi bûti susikaupæs. yra greièiau ne pasuktas kryþius (kuris taipogi. apsauga. apsaugà. supanèiojimo” ávaizdinys). sutuoktiniai suriðami. Lietuviðkos trobos ramstis rodo. pagalbà. globojamas ið “virðaus” . pavojingoje. tinklai (visa tai – apsauga nuo blogio iðorëje) [27]. Tam neprieðtarauja ir poþiûris á X pavidalà kaip á mazgà [27]. Virsme esàs asmuo yra pavojuje – grasos srity. tad kosmosas simboliðkai kuriamas uþriðant ir atriðant mazgus. vaisiai mezgasi. pinamos kasos (vidinës darnos. tarpininko tarp Dangaus ir Þemës. Jau vien dël to mûsø senieji audiniai. Gal dël to ir vaikai þaisdami sako “èiur!” (“manæs nebegalima liesti”) ir sukryþiuoja du pirðtus? Be to. Tai virsmo simbolis. pinami ir aptvarai. Ðiø dviejø. gali bûti visuotinybës ávaizdinys – þenklinamas rutuliu (ratu) ar kubu (kvadratu). tvoros. Mazgas – kryþius – tai mûsø suriðimas su kuo nors (pvz.siojo kibirkðties neðëjas. o atsako radimas – mazgo atriðimas. O rodyklë ið apaèios rodo þmogø veikianèias þemiðkas jëgas ir pavojus. rakandai. o ðventi dirbiniai. mirties. ði jungties. o dangaus ir þemës galiø susitikimo vieta. Todël simbolis maginë apsaugos reikðmë. mezginiai. velnio – chaoso “ápynimo. tvarkos. juosta apriðtas þmogus atsiduria maginiame apsaugos rate. Rodyklë á já (þmogø) ið virðaus þymi dangiðkà. O jei sankir65 . Kiekviena paslaptis ar máslë yra mazgas. – pakopomis [27]. Stabo sàvokas. Aðies. vestuviø paproèiø. paslaptis. gyvybë uþsimezga. Mazgas – suriðimas (atriðimas) reikðminga dvasinë bei apeiginë sàvoka: pradþia – uþuomazga. dieviðkà poveiká. baldai. kad á ðá taðkà mûsø protëviai statë save. paþymintis persikeitimo taðkà. “virðutiniø” ir “apatiniø” galiø sankirtoje esantis asmuo yra lyg virsme. þinoma. gali saugoti). pabaiga – atomazga. kuriam daþnai priskiriama ir “apaèios”. prisiminus Medþio.

nenumaldoma trauka vël juos aplankyti kiekvieno. Ðià piramidæ aptarsime nagrinëdami ketvirtainiðkumà. mezgantis. trimatë iðraiðka – trikampë piramidë – dieviðkumo iðraiðka. tarpininkas (mediumas – medis). gausime ratà.toje – – Þmogus. trikampiai. 6. Ir dabartinës baþnyèios. 66 . yra kûgis. kurios pagrindas skritulys. kurioje visos 4 plokðtumos – lygûs trikampiai. mûsø sodybø ir Pasaulio Medþio meninës iðraiðkos – ðiaudeliø sodo pagrindas. kvadratas ir skritulys vël susivedë á viena. kadangi ji jungia dieviðkà skaièiø 3 su þemës skaièiumi 4. o visi 4 kampai yra pusiausvyroje – vienodai nutolæ viens nuo kito. 7 ir t. jo erdvinë. turi smailus bokðtus ar kupolus. nors syká ten buvusio. Ðioje piramidëje 4 lygûs trikampiai sudaro 4–ias sienas ir 4–ias “stogo” plokðtumas vienu metu. Protëviams tai buvo þinoma. audþiantis. savaime pasigalandanèius skutimosi peiliukus bei stebuklingus iðgijimus. galima gauti piramides. Pamatui imant bet koká lygiakraðtá daugiakampá. Gal su tuo susijusi ir ypatinga kalnø galia. Daug þinoma pasakojimø apie piramidëse negendantá vandená. riðantis. pinantis. Galbût. Padauginæ pagrindo kampus iki begalybës. Piramidþiø (ir kûgio) skvarma turi ypatingà galià kaupti ir paskirstyti Visatos jëgas (kosminæ energijà). Dar vienas svarbus ir paslaptingas trikampis. jei jos nesuðiuolaikintos. Be to. þûstanèias bakterijas. kuriø ðonus sudaro 5. Uþtenka paþvelgti á jø sodybas ir ðventyklas. Keturkampë piramidë “paþástama” geriausiai. bûtent dël savo piramidiðkumo kalnai yra nepaprastà Visatos jëgà kaupianti ir skleidþianti “dievø buveinë”. ðitokia piramidë – senosios baltiðkos statybos. tai bûtent jis – kosmoso kûrinys ir kûrëjas. Piramidë.t. Tokie yra didingieji Egipto statiniai. neyranèias mumijas. riðamas ir iðriðamas. statytos senoviðkai. Trikampis.

17 Ðventykla (I tûkstantmeèio I pusë) ir baþnyèia (XX a.Taigi Egipto piramidë padës mums pereiti á lietuviðkà trobà ir pradëti nagrinëti ketvirtainá þemës ir þmogaus gyvenimà Pav. I pusë) 67 .

vakaras. vasara. Jie skyla (prisiminkime pagrindinæ kûrybos ir paþinimo sàlygà!) ir tampa 1+3. vakarai. Kubo. jaunystë. mintys. tad ðiuose pavidaluose “áraðyta” nuolatinë átampa [19]. jausmai – geismai. þemë. senatvë). 4 gamtos stichijas (ugnis. branda. Dvasios simbolis. “santuoka” yra Gyvenimo dvasioje ir materijoje ávaizdinys. 4 þmogaus gyvenimo laikotarpius (vaikystë. arba O juk bûtent kryþius. Jø dermë. Medþiaginiam pasauliui nebûdinga ramybë. oras. 4 metø laikus (pavasaris. pietûs.KETVIRTAINIS Jei Dievas. Skaièius 3 – vyriðko prado. suvokiamas kaip “rymantis pats savyje”. vienas trijuose ir trys viename. kaip ir kvadrato. Kai 1=3 “iðeina” ið dieviðkos vienybës bûklës. vanduo). Padarius kubo pavirðiaus iðklotinæ. darna. medþiaginës Visatos pradþia – iðreiðkia save skaièiumi 4. naktis). Trimatë erdvë. diena. skaièius 4 – moteriðko prado. tai Jo “persikëlimas” ið bematës beribës erdvës á trijø matmenø ribas – kûrybinës veiklos. ruduo. 3 68 . gaunamas kryþius ( ): . þiema). y. 4 paros tarpsnius (rytas. dvasia – siela). medþiagiðkumo simbolis. pusiausvyra. 4. t. susijungimas. Tai gali sukurti tik á medþiagà álieta dvasia (kubà dengianti arba jo viduje áþvelgta piramidë). rytai). kampø taðkai iðsidëstæ skirtingais atstumais vienas nuo kito. kryþma (kaip ir keturkampis) vaizduoja pasaulio ketvirtainiðkumà: 4 pasaulio ðalis (ðiaurë. net patá þmogø (kûnas. medþiaginis pasaulis raiðkiausiai atvaizduojamas erdviniu ketvirtainiðkumu – kubu.

suðventinimas atrodytø taip: O juk tai – mûsø namas. o 4 – paþinu. Yra ávairiø ðio pavidalo atmainø. Kvadratinë skvarma. á ðá kvadratà savo ruoþtu áraðytas vidinis ratas. Kvadratas nukreiptas pagal pasaulio ðalis.ir keturkampio sàjunga (3+4) sudaro ðventà skaièiø 7. Paprasèiausias Mandalos pavidalas yra iðorinis ratas su áraðytu á já kvadratu. kaip matysime vëliau. kurá daþnai sudaro aðtuonialapis lotosas arba 8 atkarpëlës. Pats bendriausias Mandalos supratimas – tai visatos. Kiekvienos pusës viduryje bûna T pavidalo vartai. anglá. Pagal senàsias kinø paþiûras dangus laikomas apvaliu. nëra vien tolimø kraðtø sàvoka). kuris taip pat yra apsauga. trikampio ir keturkampio (piramidës ir gretasienio) jungtis. o þemë – kvadratine. Mandala – apskritimo ir kvadrato derinys. Visatos medþiagà (4) moksle galima “suvesti” á 4 cheminius elementus – deguoná. ja apribota erdvë – visada saugi. Iranieèiø mitologijoje Vara – slëptuvë. riboja uþdarà. tasai medþiagos sudvasinimas. Iðorinis ratas reiðkia visà visatà ir aprëþia jos ribas erdvëje. vandenilá. O ðtai Dvasia. “kosmoso þemëlapio” atvaizdas. o taip pat vaizduoja visatos sàrangà laiko poþiûriu. Vidinio rato centre vaizduojama ðventenybë – dievybë. Vaizdi rato ir staèiakampio ryðio bei bendrumo iðraiðka – Rytø Mandala (kuri. aptvaras. jo simbolis ar atvaizdas. patikimà erdvæ. Labai artima jam ir kvadratinë Jamos buveinë Rigvedoje [10] bei dangiðkoji Jeruzalë Apokalipsës knygoje. azotà. iðsigelbëjimo nuo didþiausiø nelaimiø vieta – kvadratinis gardas. teisuoliø susibûrimo. Bûtent trikampio . Tai kvadratà sieja su ratu. dieviðka Jëga (3) – nepaþinu. Taigi ði 3jø ir 4-iø. patikima “sala” ar ðventykla. Ðiame 69 – nematoma. dalijanèios ðá ratà.

18 Rytø Mandalos 70 .Pav.

Mandala – tai savo pasaulëþiûros teigimas ávaizdiniø pagalba 71 . kuriø áëjimo á gyvenamà pasaulá taðkus bûtina ypaè dëmesingai saugoti. jungiantá makro– ir mikro– kosmà. motyvas áveda mandalos sandaron statmenà aðá (vertikalø matmená). K. Abi ðios mandalos paskirtys sujungtos á viena: tas. gausa. bet ir kûrybingi þmonës (dailininkai. Á iðoriná ratà áraðyto kvadrato kraðtinës vaizduoja pagrindines kryptis. suvokti. G. gimdymo guolá. uþèiuopti. ásileisti savin Aukðtybiø matmená. dangiðkoji. tam tikras Dievo asmuo.) [10]. vaidila. kunigas). atskleidë ne tik skirtingos religinës sistemos. Mandalos suvokimas. dieviðkos Dvasios. áeina mandalos vidurin ir laukia dievybës. Kvieèiamasis dievaitis (dievybë. kurio iðdava – sëkmë. ðokëjai. visatos erdvinius atskaitos taðkus. vidinis jos esmës iðgyvenimas padeda vieningu ritmu sustyguoti þmogø ir visatà. kol esu èia. Á kvadratà ápieðtas aðtuonlapis ratas (janta) simbolizuoja moteriðkà pradà. paþymëtà lotosu. Maja). visuotinumà. Dievaièio judëjimo þemyn. vaisingumas ir panaðios þemiðkos gërybës. Èia ávyksta apvaisinimas. nepriklausomai viena nuo kitos. kryptis akivaizdþiai atsiskleidþia ir pasireiðkia netgi kaip pagrindinë tik ritualo metu [10]. kûne. Mandala. mano namai). architektai ir t. Jungas pabrëþë mandalos. Pagal Rytø paþiûras regimas pasaulis – apgaulë (iliuzija. ið dangaus á þemæ. Mandalos sàvokà ir patá jos pavidalà. þynys. Jis yra visuotinas ir kaip visatos (ar jos daliø: plg. su taip vadinamom astrologinëm mandalom) atvaizdas ir kaip priemonë pasiekti pasàmonës gelmes apeigos arba asmeninës meditacijos metu. t. sugauti ir perkeisti visatos jëgà (kosminæ ener-gijà). nusileisianèios ant jo. tasai “monas” ir yra mano gyvenimas. kurio viduje daþnai talpinamas vyriðko prado simbolis (vadþa). Mandalos principas iðplitæs þymiai labiau nei Mandala kaip tokia.iðoriniame þiede neretai atvaizduojami 12 sàryðyje esanèiø prieþasèiø. tarpusavio priklausomybëje esanèiø kilmës grandinës grandþiø. kirstines. kuris medituoja arba dalyvauja atitinkamoje apeigoje kaip vadovas (dvasininkas. pasireiðkimas) ið Dangaus nusileidþia á mandalos vidurá. á mandalos vidurá. Taèiau ði. modelis – mono dalis arba þemiðkoji mano dalia (kadangi. ðventikas. mano aplinka. átakojanèios ypatingà visatos ritmà. kaip ðio pasaulio atvaizdas. kaip psichokosminës sistemos. iððaukianèiø ir uþtikrinanèiø gyvybinio srauto nenutrûkstamumà [10].

medþiaginá pasaulá. siejantis já su Aukðtybëmis (s–t–b – b–s–t). Troba – Dievo bertas burtas (b–r–t – t–r–b). Todël Dievas atsispindi veide (diev → veid) [13]. tai tik akyse. Aukðèiausiojo máslës minklë (prisiminkime kalëdines giesmes. jo vëliavos stiebas. Paþiûrëkime. Uþdaras pavidalas – iðbaigtas bûvis. Jei jà ámanoma kur iðvysti. þengimà tobulesnën bûtin [17]. skvarmø þaismëje paslëpusi dieviðkà tikrovæ. kaip mûsø protëviai ávardino savo apgyventà aplinkà. lietuviai savo mandalà braiþo. kur máslës ir minklës bûdu vaizduojama Pasaulio kûrimo pradþia). Jo Meilës virsmo ið Ten á èia iðdava yra asmens esmingasis Að. kuris yra Vidaus veidrodis. kaip menama tikrovë. ðokdami rateliu arba sustodami “kvadrato kampuose” sutartinæ giedant.ir gyvenimas pagal ðià pasaulëþiûrà. turëtø veidrodiðkai atsispindëti þemiðkoje þmogaus aplinkoje. tik veide. bûstà. Bûstas. Jo Esmës slëpynës. butas – bûties ir buities vyksmo vieta. Jà dabar ir aptarsime. o uþdaras keturkampis – menamà anapusiná (transcendentiná) pasaulá . Sodyba – aukðtybiø Rojaus sodo – dausø atspindys (d–s – s–d). Namas – dieviðkos minties atspindys (m–n – n–m). su latviø maja (namas) ir rytø kraðtø pasaulëþiûrine sàvoka maja (pasaulis kaip visuotinë iliuzija. stabas. Atviras keturkampis turëtø simbolizuoti namà. Ið kitos pusës – tai stuba – þmogaus gyvenimo stuburas. Jo menas. Plg. galutinë kûrybos iðdava. apgaulë – monas. Pasaulis. vaizduotës vaisius). keturiø ðventø namo kampø pavidalas – paprasèiausias pasaulio sàrangos atvaizdavimas. Jo þaidimas. “ðulinukà” ausdami ar ugniakurà ádegdami trobos vidury. pervirtæs Þemës – Dangaus ribà. prisidengimas þemiðkumu. Dausos ar Rojus. Ir tai turëtø bûti atsekama paèiose seniausiose kalbose. o atvirø linijø pavidalai vaizduoja tapsmà. tai Aukðtëjo “aplinka”. Dievas sutvërë þmogø pagal savo atvaizdà. Jei tikrai taip. O tobuliausia mandala – tai lietuviðka sodyba. 72 . jo dvasia – siela. angelø lygmuo. Kvadratas. Pavyzdþiui. Aukðèiausiojo Dvasios atspindys þemiðkame lygmenyje.

Tai Visatos (plaèiàja prasme) ir þmogaus namø (siauresne prasme) atvaizdas (modelis).Kaip matome. visiems pavadinimams galima taikyti “veidrodinio atspindþio dësná”. Nenamai prasideda ten. sava erdvë. koks ypatingai svarbus. nusileidþianèiø ir pakylanèiø Aðimi. laukinë gamta. marios. tai mano namø ugniakuras – dvasinis ir medþiaginis Þidinys – Aukuras. chaoso iðplëðta. nepaþinta. kur þmogaus gyvenimo Medis sutampa su Pasaulio Medþiu – tai trobos vidurys. net kaimynai – kaimas. Tai pagrindinë dangiðkø ir þemiðkø galiø. sankaupos vieta (èia Mandaloje apsireiðkia dievybë). Matome. Tai sodyba. jo ásavintoje aplinkoje yra visi Mandalos bruoþai. laukai. Tad jau vien kalba rodo. visa já supanti ásavinta. kurioje mano namai jungiasi su Dievo namais. kad lietuvio valstieèio pasaulyje. stuburas. kur nebeveikia sodþiaus dësniø apsauga. ið dumpio. Namai – tai ne vienas pastatas. kalnai – kur neásavinta. upë. sodþius. 19 Þvejø namas 73 . Pav. kur giria. tai visa þmogaus aplinka. sodas. visiðkai ne buitinis dalykas yra mano namai. O namø aðis. vieta.

leisti kà þemyn ir leisti – sutikti. að turiu laisva valia Tai priimti – leisti. ðildomës ðalia þidinio. suklumpame ir palaimà priimame prieð kryþiø. Tad kur. Èia susikaupiama maldai ir kasdieniniø bei ðventiniø apeigø metu atveriamos ðirdys. – nuo galingø já supanèiø (jame susikryþiavusiø) jëgø eilinis þmogus tiesiog mirtø). blogio “nuvaikymo” galià. Be to. kur trobos kampà ðventina kryþius ar ðventi paveikslai. ir joje jëgø srautai gali nukrypti priklausomai nuo stogo ðlaitø ir sienø santykio. ið èia kyla siûlas á Saulæ. Galø gale. èia krikðto laukia naujagimis. Ið pirmo þvilgsnio atrodo keista. o seklyèios. o virð stalo (namø altoriaus) kabo ðiaudeliø sodas – Pasaulio Medþio bei Rojaus Sodo atspindys. vis dëlto.. priimti. einame prie medþio. o ne kasamës po jo kamienu. Turbût ið èia – ir ðios vietos suolo ypatingumas: èia saugiausias paðarvotas velionis. ramybës. kodël ðvenèiausia trobos vieta yra ne jos viduryje – pagrindinëje Visatos jëgø sankaupos vietoje. Bûti paèioje Aðyje esame per silpni. namas yra baltiðka piramidë. toji vieta kur “atsiveria dangûs” – þidinys ar krikðtasuolë? Mûsø senoji troba nëra tasyklinga keturkampë lygiaðonë piramidë. Jo statybos sàranga aiðkiai piramidiðka. kas ið Ten nuleista. tai þodþio namas veidrodinis atspindys – ryðio su dieviðkumu vieta). be to turintis ir Visatos jëgø paskirstymo. Dievo Sûnus. Tas milþiniðkas galias atlaikyti.Kitu poþiûriu. Tai kas tada yra krikðtasuolë. o 74 . kuomet norime semtis jëgø. o ne po jo kotu. Kad mano sielà (s–l – l–s) paliestø tai. pritarti. Taigi minëtasis suolas – saugiausia sielos sala. èionai liejasi aukðtybiø sula. gal dar kunigas (prisiminkime metraðèiø pasakojimus apie draudimus þiûrëti. Plg. iðtiesiami stuburai Aðimi nusileisianèiai dievybei. èia sàla á naujà gyvenimà pervedama nuotaka. senos lietuviðkos trobos stogas trimis piramidiðkomis plokðtumomis á vienà taðkà sueina dviejuose namo galuose. leidþiama namus uþlieti Ðventajai Dvasiai. liesti kunigà (vaidilà. Taigi svarbiausia Namø vieta yra ðalia Aðies. apsaugos. þyná) susitikimo su Dievu metu ir dar kelias dienas po to. ieðkoti poilsio. ten kur prieð krikðtasuolæ kabo Sodas. aukuro ugnyje nesudegti ar nuo kryþiaus nuþengti gali tik paðvæstasis.. o ne jo viduje. svetainës kampe (senas ðios patalpos pavadinimas – menë.

Ðis sankritos taðkas yra bûtent virð “sodo” prikabinimo vietos. daþnai pavojingas ir nesuprantamas þemës gelmiø jëgas ) palikime paslaptyje. virðûnæ – pastogæ. pelkës jiems nekëlë baimës ar prieðið- 75 . mûsø protëviø namus supæ girios. o Dievo vieta. Pagal ðá paskirstymà taip pat matome. lapus. akiø dûmimas. kamienà – sienø ribojamas patalpas. medþiaginis pasaulis . paþástamà ir saugø. rûsá. Dar vienas namo lygmuo – jis pats kaip Pasaulio Medþio simbolis. ir ûkio laukai. ûkiniai pastatai. o saloje – tikrasis sarkofagas. O mûsø baltiðko namo menës suolas yra bûtent po stogo piramide (ne joje). eþerai. ant kurio þmogus aukoja savo þemiðkà buvimà. þemiðki ávykiai. Na o poþemá (sunkiai suvaldomas. tà mûsø Pasaulá. svarbiausio galiø taðko reikia ieðkoti po piramidëmis. ir kiemas. darþas ir sodybà ribojà medþiai. iðversti. medþiaginëje erdvëje . Ið tiesø. atribojanti snaudþianèius pavojus. tegu bus tai draudimo erdvë. kad lietuviø kalboje sudëtinga rasti tinkamà þodá chaosui nusakyti. upës. Þmogaus namai ir jo kaimynø namai – kaimas sudaro tëviðkæ. kad piramidëje esàs Sarkofagas (ar net keli) – apgaulë. Ðiuo poþiûriu ðiaudeliø sodas galbût veikia tarsi antena. jame – sala. suolas – virsmø vieta). Þmogaus namai – tai ir gyvenamas namas. Matyt. rûtø darþelis ir kryþius prieð trobà. vyksta po . Gal ir Egipte pagrindinës ðventenybës. darbu ir malda bandydamas pateisinti savo atëjimà á ðià Erdvæ ir ðá Laikà. kûdra ir vaismedþiai. kad ir kokie svarbûs bûtø. Tegu ten ilsisi ramybëje “faraonas”. Mums gyventi skirtas antþemis. Atsidurti tame stoge Dievo stogu (piramidës viduje) galësime tik palikæ (ar perkeitæ) kûnà. ið to kas svetima iðplëðtà ir kûryba bei darbu paðventintà. Namas – tai Kryþius. Neþadinkim.ne jo viduryje. greta krikðtasuolës. Ádomu. Mat po piramide esàs eþeras. iðdëstyti kvadratu. Troboje matome visus tris Medþio lygmenis: ðaknis – poþemá. o ne jose. lyg pagrindiniu kanalu siunèiamø visatos bangø keitiklis ir perdavëjas (plg. kad pastogë – ne þmoniø. ðulinys ir pirtis. palaukës akmenys ir pamiðkës þemuogynai. Herodotas yra teigæs.

Pav. 20 Baltø Mandala Sodþius Sodas Namas Sodyba Þidinys ir “sodas” 76 .

kuris yra dausø (s–d – d–s) atspindys. geriausiai – linas. ir medus. ið uþ kurios á þmogaus gyvenimà ateis dieviðkumas. auginami medþiai. vis dëlto. Lietuviðkas ðiaudeliø sodas – vienas ádomiausiø. vieta. ûkiniai pastatai. kad Visa – ir namai ir nenamai – yra Viena. kad vërimo siûlas turás bûti netgi be mazgø. jau vien tuo sudvasindamas materijà. esàs tarp krikðtasuolës ir þidinio). Vestuvinis yra tik vienas ið daugelio jo lygmenø. Sodas daþniausiai augintas ið ávairiø javø ðiaudeliø. kas ne mano. ir atpirkimo Kryþius. kur mane lanko dieviðkasis mokytojas ir teisëjas – sûdþia). krûmai. Dabar jis daþniausiai vadinamas “vestuviniu sodu” ir gaminamas tëra puoðybai ar vien iðorinei santuokos apeigai. Siûlai turá bûti natûralaus pluoðto. ir vaistai. ir piramidë. Jie juto. suveriant juos ant siûlø. kurioje. javai – dirbama þemë). kur að sëdþiu. ðulinys ir pan. kad tai. papuoðalas. já augindavo – rankomis ir ðirdimi. darþai. ir Mandala. Iðvis – labai sunku atrasti. kas gi senovës baltui buvo blogis? Lietuviðkà mandalà labai graþiai galima “nubraiþyti” mûsø kalbos þodþiais: ið esmës tai sodas. O juk sodas seniau ne gamintas. Net mûsø kalba teigia. Tai arba Dangaus danga. Lygiai kaip ir juosta – ðiandien tai tëra graþi spalvø pynë. sodas (sodinami. ir malkos. Pamatæ. dar nëra blogai. Taèiau kaip tai atlikti. O visi “ratai” atrodytø taip: sodþius (kaimas). Senos sodø augintojos sako. Todël lietuviðkos mandalos iðorinë riba – graþi. Protëviø laiðkø juostø raðtu nebeperskaitome.kumo. kaip jis vienu metu yra ir Visatos Medis. senosios baltø kultûros reiðkiniø. jau nebeþino. – ir grybai.). jëgø srautø. kad giria – tai gëris ir gyrius. vaivorykðtës lankas. ir sodas (ðiaudinis. ir uogos. Gal panaðià prasmæ – nemegsti mazgo – turëjo ir 77 . kaip vaizdþiai senasis namas jungia Dangø ir Þemæ. namas (mandalos vidurys. kad neiðkraipyti galiø lauko. su senosiomis dainomis ir juostomis ðimtaraðtëmis gretintinas. vaizdi seniena. ir ðventieji nelieèiami àþuolynai. senoji laukinë protëvynës giria. sodyba (kiemas. Arba medþiai. pereisime prie jo viduje esanèio maþojo Medþio.

– Paparèio þiedas (visaþinystës þenklas). Visata. kûgio. rutulio. statinaitës pavidalo. nendriø. Sodø bûta ávairiø – ið medþio vyteliø. . suklijuotø vaðku. Visatos Aðies. kubo. antmonë. II. rûsys – – ðaknys – praei- tis. demonai. gyvenamas – liemuo – dabartis. plotas – togë – 78 – namas–Medis: 1) poþemis. sàmonë. dvasios. 2) antþemis. – dangus + þemë. pasàmonë. paklydæ vëlës. I. Mandalos centro. Rojaus sodo atspindþio – esmæ atskleidþia dviejø piramidþiø pavidalo ðiaudeliø sodas. angelai.senovinis ðiaudeliø varstymas ant aðutø. treèioji akis. pas– virðûnë – ateitis. 3) stogas. þmogus. rûtø stiebø. III. Apibendrintas jo vaizdas yra toks: Apþvelkime keletà ðios skvarmos lygmenø. kiaulës ðeriø gamintø. ar net vietoj sujungtø ðiaudeliø kabinta eglaitës arba kadagio virðûnë [20]: Taèiau daþniausias ir geriausiai “sodo” – kaip Pasaulio Medþio.

suvokiamà kaip nepasireiðkusi Gamta. buitis) ir visa. materijà ir mûsø Þemæ – dieviðkojo Þmogaus nuotakà. ne visi pavidalai turi “piramidiðkà” galià kaupti ir teikti Visatos jëgas. kad bièiø korys – tobulas kûrinys. belytá Adomà (Þmuo). – piramidë. iðreikðdamas ið savæs tris papildomus pradmenis: þemàjà þemiðkàjà arba apreikðtà fizinæ gamtà. – piramidë “surenkanti” aukðtybiø galias. Mums svarbu tai. Dël to pakankamai geri ir kitø. þmuo + þemë). Tai atskira tema. Visas sodas atrodydavo tarsi didelis rombiðkas korys (prisiminkime ðiaudeliø jungimà vaðku). krikðtasuoly sëdintiems. baltø kultûroje yra ypatinga. piramidiðka jo skvarma daþniausiai bûdavo visa uþpildoma maþesniais to paties pavidalo nareliais. Be to. anksèiau atvaizduotø pavidalø sodai – ir kûgis. Pastarasis þenklina dangiðkàjá Þmogø. “siunèianti” aplinkai. Auginant senàjá ðiaudeliø sodà.Aukðtutinis trejetainiðkumas apreiðkia ketvirtainiðkumà . þmonà (plg. ir rutulys. prie stalo. kiekviena savo akele teigiantis aptartø pavidalø ypatingumà. Visumà vienybëje arba Visatà [24]. bûstas. Ðtai kaip atrodo viena piramidiðka sodo sienelë ið ðono: 79 . kas su jomis susijæ. Ðis vël tampa septynetainiðkumu. rombas ir ypaè dvi keturkampës piramidës ðiuos be galo sudëtingus dalykus simbolizuoja vaizdþiausiai. Iðvis. su þodþiais bûtis. bûti. bitës (plg. Ðie trys pavidalai sudaro pilnumà – apibendrintà medþio sim- bolá. Taèiau kvadratas tarp trikampiø. ir kubas. Visi ðie prasmiø sluoksniai turi bendrà esmæ – tai Dievo sutvertos Visatos apibendrinimas þemiðkomis priemonëmis. ir medis gali bûti apibendrinta visuotinumo iðraiðka.

sujungæ sukryþiuotø þemës bei dangaus trikampiø (Dovydo þvaigþdës) kampus: . kuris pagal senovës Egipto paþiûras – ne þmogus. o tai þymás hieroglifas yra bendras bitei ir faraonui. O lietuviðkas ðiaudeliø sodas – Dievo buvimo þenklas ir mûsø protëviø visaþinystës pavyzdys – kartu yra ir piramidë. Taigi faraonas (beje. Viduramþiø krikðèioniø mene avilys simbolizavo Marijà. o Dievo ásikûnijimas. yra bitë. t. Senovës Egipte vabzdys bitë buvo siejama su saule. Lietuviðkai sakytume – tobula bûtis. Tà pat gausime. ant jo kepurës rangosi þaltys – tas pats iðsiverþimo pro Bramos angà simbolis). senieji valstieèiø vienkiemiai ir kristalëliai baltoje snaigëje. Marðkose “suvystyta” mumija taip pat akivaizdþiai siejasi su vabzdþio 80 . Ði dievybë bûna (ðiame ir pomirtiniame gyvenime) koryje (lietuviðkai) arba piramidëje (egiptietiðkai). laikyta sielos simboliu ir vadinta “lietuviðkai” – bit. Kristus. y. kurioje slypi “visa saldybë”. Graikijoje Efeso ir Eleusino ðventikës buvo vadinamos bitëmis. Maþiausias ir esminis informacijos vienetas. kaip po ðeðis jungdamiesi lygiaðoniai trikampiai sudaro korio akeles (piramidëje susidaro erdvinis korys). ir korys.Matome. visos ðiuolaikinës skaièiavimo sistemos pagrindas yra bit’as. O ir visas medþiaginis pasaulis – korys: ðeðiakampiais iðsidësto plunksniniai debesys ir galaktikos.

O jei á aptariamàjá.. toká ið pirmo þvilgsnio paprastà ðiaudinukà þiûrësime kaip á Pasaulio Medá. kûrybos lygmená. Tad arba lietuviðkà Mandalà pernelyg “sumaþinom”. midø. kartu sudarydami darnià visumà. kodël medis ir medus Lietuvoje skamba beveik taip pat. ir egiptieèiams buvo bendras. Kiekvienà maþesná trikampá galime vël dalinti á keturis ir taip tæsti pasaulio tvërimo darbà – augintá sodà: ir t. ir medus buvo girioje – t. kad senovëje ir bitës. Dabar prisiminkime trikampá. Ir dar – prisiminkime. arba anapus mûsø “sutvarkyto” pasaulio – irgi gëris (giria). Medø per medá. menant Jo 81 . neneigiant ir neatmetant kurio vieno. jog ateityje ið jos bûtinai iðsiris bitë – prisikels faraonas – dievybë. o ne chaosas. Ir nieko èia keisto. Juk per Gyvybës Medá (kurio þenklas ðiame lygmenyje vël yra ðiaudeliø sodas – piramidë. korys) dievybë – tobula bûtis – bitë lieja mums savo malones. y. “ásiþemina”. kuri savimi teigia.. uþ mûsø nubrëþtos Mandalos ribos. arba – kiekviename lygiakraðèiame trikampyje yra keturi lygiakraðèiai trikampiai. neprieðpastatant jø. Matematiðkai tai reikðtø. tampa 1+3. O juk ðis trikampis – tai vël “sodo” sienelës dalis. kad dieviðka Trejybë (1=3). Tai simbolizuoja dieviðkumà kûrybiniame vyksme. pereidama á veiklos. tai ir þmoguje ámanoma suderinti kûnà ir sielà. tai nebebus keista. Juk Rojaus Sodas ir mums.lëliuke. o jungiant ir bûtent tuo vykdant Aukðèiausiojo Mintá. t. ið dausø á sodà. Teigëme.. kad trejete slypi ketvertas. atneða medø. neapibrëþiamos Dvasios bendrumà su sutvertuoju medþiagiðkumu.. Jei taip tobulai dera Þemës ir Dangaus trikampëliai. Gauname pirminio ketverto begaliná dauginimàsi – medþiaginio pasaulio augimà ir kartu iðliekantá ryðá su dieviðku 3.

o kartu – jø abiejø bendras kûdikis. ar dviejø jaunø þmoniø atliekamas virsmas á naujà gyvenimà. kadangi sodas rodo bûtent vyriðko ir moteriðko pradø ( ir ) jungtá.Máslæ. bet sutuoktuviø. slyvos bei serbentai. ar ant ðirdies ðerdies vertas trapus javø ðiaudo mezginys. Kadangi vyro ir moters sàjunga. Tarp jø esàs kvadratas – þmogaus simbolis – juos riðanti grandis. metø rato virðûnæ – skaidrià Rasos ðventæ. kuris savo ruoþtu yra laikino kûno ir nemarios sielos jungtis.. visa þmogaus ásavinta erdvë – sodyba. Tai jungtis tarp dangaus ir þemës. 82 . Ðiuo poþiûriu sodas simbolizuoja þmogaus gyvenimo Rato vidurá. kurin nusileidþia Dievo kibirkðtis – nauja Siela.16). Pr 2. sodþius – yra materijos. Vienas ðiaudeliø sodo lygmenø ið tiesø yra vestuviø simbolis. Dël to sodas – ar tai bûtø su meile sodintos ir augintos obelys. – yra Rojaus sodo veidrodinis atspindys þemëje: dausos – sodas. – kai þmogus ir þmona kartu (þmuo) tampa tuo lotoso þiedu Mandalos viduryje. vasarovidþio nakties paparèio Þiedà. Platesne prasme já galima suvokti kaip Þemës ir Dangaus santuokos ávaizdá. daikto sudvasinimo pavyzdys. tai jis turi vykti sode (juo paðventintoje erdvëje) – prie Gyvybës Medþio. dieviðkumo áliejimas á þemæ þmogaus. Tiksliau – ne vestuviø. savo pasaulio kûrimo pradþia. yra vienas svarbiausiø þmogaus gyvenimo ávykiø. kriauðës. O kûniðkosios sueities metu pati pora tampa Visatos Aðimi. susodintos aplink trobà. abiejø dalis. Sodas – erdvë. nes veda vyras (mergina – teka). Tiltu. pastangomis. kurià privalome ágyventi ir sergëti (plg. siekiant pervesti á pasaulá naujà gyvybæ. kuriuo Dievo siunèiama naujo þmogaus siela pervedama á þemiðkàjá pasaulá – motinos ásèiose paþadintà kûdiká [21].. taèiau uþ þemiðkàjá esame atsakingi. Uþtat sodas – ðiaudeliø vërinys virð stalo. susiliejimà. bendra abiems piramidëms. obelys. Dangiðkà Sodà praradome. Jei sugebësime bûti skaidrûs laidininkai dieviðkai ðviesai. gal kada vël pajëgsime perþengti veidrodinæ dausø ribà.

Pav. 21 Ðiaudeliø sodas su saule ir paukðèiu 83 .

Ir gavome daug þenkliukø – atvaizdavimo plokðtumoje galimybëmis bei þmogaus suvokimu apribotø Tiesos lopinëliø.PABAIGA . turi pajusti tave kertanèià Visuotinybës Aðá. Jo þaidimus – monus. net pasukiojom ir lyg kaladëles vienà ant kito statëm svarbiausius. O norint áminti Pasaulá. Taip darëme ir su simboliais – karpëme visumà gabaliukais. Jo meno mintá. visose senosiose tautose þinotus simbolius. Tada stabtelës svaiginantis ir apgaulingas Svastikos sukimasis. Romuvoje ar savo vidinëje Pilyje – gali ásileisti savin Aukðtybiø matmená. ir nuolankøjá uþlies Tvërëjo Ðviesa. jos apriboti erdvë ir laikas iðsiplës iki begalybës. kuri susisuka þiedu ir ásikanda pradiná taðkà Palietëm. Visa Tiesa yra vientisa. visuotinius. kurioje panirusi dëkinga siela patirs Romybæ. Atsidûræs svarbiausiame pasaulio Taðke – viduryje ðvento Rato – Baþnyèioje. privalai leistis prikalamas prie atpirkimo Kryþiaus.. Jau vien todël visi simboliø aiðkinimai yra riboti. nukryþiuojamas ant Paþinimo Medþio.. To niekas nebeapraðinëja. suvokti Visumà. uþraðyti þinià. ásisàmoninti Aukðèiausiojo másliø prasmæ. – reikia vël pakilti Aukðtyn ir aprëpti visà sumà. kad norint suprasti (su protu) tenka suprastinti – dalinti visumà dalimis. Ið ðiø pagrindiniø “kaladëliø” jau galima sumeistrauti sudëtingiausià þenklà. 84 . Pamatëme. smulkinti.

85 .

kvapà gniauþia mëlynas rudens nakties aksomas. pirminis chaosas. þiedas’. ðvinu pilkuoja þiemos jûra. Taèiau kas anapus? Gal kaþkur TEN toji juoda praþûtis sprogsta skaisèia balta Pradþios liepsna? Juk tamsi naktis – tai ir praëjusios dienos mirtis. Juk metø rato naktá – þiemà – ne tik niûri tamsa ir dargana. skaistus. þalia gyvybës galia sprogsta pavasario pumpuras. Èia ir spalva. kurio pagalba Aukðèiausiasis apreiðkia sutvertàjá Pasaulá. Taigi spalvoje yra ðventumo daþai. medaus ir gintaro spalva Roþiniais atðvaitais nuðvinta auðra. Juodoj nakty nyksta praeitis ir noksta ateitis. bet ir ðvytintis. Juodumoje galime áþvelgti akivaizdþià viltá (bent jau mûsø platumose).. ávaizdinys. kurios svarbà rodo ðventumà nusakanti garsø jungtis sv(ðv). suèiulpianti viskà iki paskutinio ðviesos blyksnio. Dël to juodoje spalvoje – atgrasiausi pavojai ir kartu neribotos galimybës. Visatos “juodoji skylë” – tai besotë ryklë. Spalva taip pat yra simbolis. auksine ðiluma uþlieja motina saulë. tamsoje – baltas blyksnis). Spalvos prasmë aiðkesnë slavø þodyje öâåò. o spalva – tas pats ðviesos bangos virpesys. ir bûsimosios gimimas vienu metu. kurá galime sieti su ñâåò ‘ðviesa’ ir ‘pasaulis’ bei öâåòîê ‘gëlë. o begalybë.. þydra gelme vilioja giedras dangus. þaiþaruojantis þvaigþdynø akimis. baltas sniegas ( ðviesoje – juodas taðkas. Ar bet kurioje? Ar visos spalvos vienodai “geros”? JUODA – jokiø spalvø (svet’o=ðvieto) nebuvimas: kur ðviesos nëra – tamsa. ir ðviesa. Vadinasi. neribota. mitiniai van86 . ir pasaulis jungiasi á darnià visumà.II skyrius SPALVOS Tai – Lietuva. juoda spalva – ne niekas. juoduoja kapo duobë. taèiau dar nepasireiðkusi galimybë. margu kilimu siûruodama akina birþelio pieva.

ir juoda. tai – kraujas. blyksteli balta ugnimi tamsoje (arba. miðinys: sumaiðæ visø vaivorykðtës spalvø daþus. gausime baltà spalvà (tai – dvasios lygmuo). ugniai ir pan. Beje. – mirðtanti. Beje.. – palyginkim gesti (ðviesai. kaip ir kalbëdami apie þenklus – pavidalus. ir tasai þalias atspindys yra Þemë. rutulys.t.denys. nagrinëdami pavidalus plokðtumoje ir erdvëje). virsmo plokðtumoje ar pan. Sukreðëjæs kraujas. galingos raudonos upës.) bei gesti (sugesti. taèiau ji yra nepilna. Mëlynas – tai mënulis. ridinys. vëstanti. kad paþvelgæ aukðtyn matome mëlynà dangø. tobulesnë. Raudona – tai pats Visatos radimasis ir riedantis visuotinis Rëdos ratas. Mëlis – tai meilë. Ne tik todël. ið kurio lipdoma tobula bûtybë (aukðtos kilmës þmoniø ir kraujas “mëlynas”). dar neapvaisintos Visatos ásèios. Molis netapo þmogumi (Adomu). (dausos. apðviestas geltonos saulës (dieviðkos dvasios. Taigi virðutinis mëlynas ratlankis. virðø – apaèià ir t . RAUDONA – tai plintantis Visatos kamuolys.. – deda Taðkà). Taðkas arba visuotinis Rutulys “skyla” á Dangø ir Þemæ. poreikis duoti ir kurti. o nukreipæ visø vaivorykðtës spalvø ðviesos spindulius á vienà taðkà. 87 . Raudona – karðèio. tai Rojaus molis. o tik viena puse atspindi saulës (pilnumos) ðviesà. (tai taip pat aptarëme. visokiausiø galiø ir galimybiø spalva. raudonas áþiebtos ugnies ridinys. áþiebia ðviesà. pradedame nuo Nieko (Visko) – Juodumos. atsispindi Dangaus – Þemës veidrodyje. ruda – tai ta pati raudona. plitimo. ratas. kol nebuvo ápûsta siela (mëlynæ nuðvietë saulë). sielos). turinti bûti lyg ir “aukðtesnë”. trikampis ar pan. Mûsø aukðtybiø spalva bus MËLYNA. rojus). aistrø. Nors tai dangaus spalva. Taigi vël. judesio. maitinanèios þemës gyventojus. ir balta spalvos yra kitø spalvø suma. gausime juodà spalvà (tai – materijos lygmuo). O mûsø pasaulio lygmeny – paèios þemës gyvybæ plukdanti spalva. kurià Vieðpats “apvaisina” – taria Þodá. kuris pats neðvieèia. kalbant geometriniø simboliø kalba. tik jau gæstanti.. tapti blogesniu).

adam) – esmiðkai tas pats. Þodis þmonës taipogi kilæs ið þmonos. kad geltona. vandenynø gelmëse ákûrusi “gyvybës lauþà” (ugnis + vanduo = gyvybë. Prisiminkime pirmapradá vandenynà. dangiðka sula. blaðkymasis ávyksta. Tai pirmapradës (dar nepadalinto riedulio) galios. aklojo gydymà patepimu ðventojo seilëmis ir pan. Geltona – tai medaus ir gintaro spalva.: nerti gylin – á vandená ir nirti á nirvanà). humus. Prisiminæ ryðius medus – medis – bitës bei gintaras – gintis – þinoti (g~þ). kokia svarbi ði spalva mûsø tautai. Upiø. lemties siûlas. o ne ið þmogaus. hebr. hebr. Þemëje daug ir mëlynos spalvos. t. homo. geltona + mëlyna = þalia). kuri þemai.). kad ðventøjø aura auksinë (lot. Taèiau vandens mëlis daþniausiai yra þalsvas. Tai lyg þmoniø kûnø gimdytoja. toji. Teigiama. ádvasinanèios seilës (plg. Ðis raudonis artimas poþemiø juodumai. kai þmuo skyla. kurià ápûtus á Rojaus molá.Tad þemë. O saulë – tai ðviesa ið virðaus. ðiuo laikotarpiu ji daþnai tampa vyraujanèia). y. Þemiðkame lygmeny tai bûtø saulës ðviesa ir ðiluma. Ádomiausia. giminës (þ virsta g) pradþia. eþerø. Þemëje spalvø daug. jûrø – mariø gelmë mus tampriai riða su dangumi (plg. gelmiø lava (apatinioji èakra). Nedarna. GELTONA – saulës spalva. apatinioji sutvertojo Rutulio pusë (Rëdos rato apaèioje – þiema) yra ÞALIA. kai prarandamas þmogaus ir þmonos vieningumas (puolimas) ir dvi þmens pusës (lytys) skausmingai ieðko viena kitos arba kaunasi. Tai – vandenys. Raudonoji spalva neturëtø þemei bûti tokia svarbi (deja. Èia prisiminkime ir þemës deivæ Þemynà. Tad ið esmës tai siela. ið kurio á krantà atëjo gyvybë. O þalia – tai mëlynos ir geltonos miðinys. kuri tarytum “aukðèiau” uþ Dan88 . adamâ) ir þmuo (lot. Kas toji mûsø þemë? Þemë (lot. kuri yra tarsi moteriðkoji (þemës ir þmonijos) pusë – þmona (þ–m–n). kraujo karðtis. randasi þmuo – þemë (geltonà áliejæ á mëlynà gauname þalià). Pirmiausiai – jau minëta raudona. su mitais apie þmonijos kilmæ ið dieviðko spjûvio. aurum ‘auksas’). neatskiriama rojaus vienybë. suvoksime.

kurià paleidus ir nemokant suvaldyti. puikybës) vergijon. Slavø çìåé. atstovaujanti vyriðkà pradà arba dievybæ. dangus ir þemë (geltona – mëlyna – þalia). Èia ryðkus atitikmuo ir su lietuviðku velniu.Bet mûsø protëviai þalèio nebijojo.) – þalia. krikðèionybëje ðëtonas). savo gyvybines galias valdyti mokëjo. já gerbë ir mylëjo. Jau aptarëme. jëgos garbinimo. çìåÿ (þaltys. pakyla. kad þmuo – neatskiriama rojinë Jø vienybë. ðviesa ir tamsa (juoda – balta) ir pan. vël primenanti þalios þemës ir geltonos saulës ryðá. Þilvinas – Eglë (beje.. þemës gyvybë – gyvatë) – taip pat ir jin/jan pagrindas. O ðis pavidalas vël rodo visø ámanomø þenklo prieðprieðø (bei spalvø) sàveikà ir dermæ: vyriðkas ir moteriðkas pradai.. Simbolis “S” (þalias þaltys. slibinas. patenkama gyvatës (energijø. Daugelio tautø mituose gyvatë. Tai ir þolë. ir þaltys. þmogaus ir þmonos.. kuris baltø kraðtuose visai nebuvo metafizinio blogio ásikûnijimas (kaip pvz. kalbiðkai (kaip ir regimos ðviesos spektre) yra akivaizdþiai artimesnë þemës þalumai: geltona – æ¸ëòàÿ(rus. ir mitologijoje simbolizuoja gyvybæ (gyvatà). reiðkiantiems þmogø.) ir gyvybinë galia. prûsø smoi ir lietuviø þmuo. Gërá ir Blogá ar tapti “kaip dievai”. jo protas (“gudrus kaip þaltys”. ir àþuolas. suyra rojaus darna. O gyvatë ir kalboje. Þaltys – tai nenuodinga gyvatë. o daþniausiai tik paðaipos vertas ir 89 .. “Gyvatë” pradeda kandþiotis – jaukus þaltys tampa nuodinga angimi. Tad gyvatë (çìåÿ) – þmens dalis. Tad vël gráþome prie þalios þemës spalvos..gaus mëlynàjà. Kalboje suskamba þalios þemës spalvos ir taip mûsø kraðte gerbto þalèio ryðys. – visad þalias medis). valdþià ágyja nuodëmë. vël g~þ) çåë¸íàÿ (rus. su þaliàja gamta taikoje gyveno. gyvatë) beveik tapatus slavø senþodþiui çìàé. vyksta Puolimas. kad juostø ir audiniø raðtø “þalèiukai” audþiami “S” pavidalu. Tai sielos raidë. Sakëme. Tad kas tas þaltys – gyvatë. suteikdama galimybes paþinti Gyvybæ. kodël Biblijoje jis – blogio simbolis? Gráþkime prie þemës. – vadinasi. Jame – juose pabudæs þaltys – gyvatë – gyvybinë galia (kundala) iðsivynioja. . apvaisina þemës moterá (mûsuose – þaltys Þilvinas).

Dësninga. arba suvokimo. kulti (kryptis – stipriai þemyn). kad kiekviena minëtøjø þemës spalvø – þodþiø – sàvokø turi ir “tamsiàjà” pusæ: galingas þalias þaltys gali tapti þalinga (g~þ. Kam gi tai paèiai spalvai reikalingas dar vienas þodis? Gal tuomi mums rodoma.) Þ)LIA ÞALA balta geltona I E Dievas siela þalia raudonai r7da A U þemë poþemis * Èakros – Rytø pasaulëþiûroje þmogaus galiø sankaupos sûkuriai. zelta ‘auksas’ – latv. mëlyna meilë virsti melu. garbingumas. galia~þala) nuodinga gyvate. tada geltonais kaulais subarðka giltinë. Tokiø kalbiniø sutapimø yra daug: pvz. Èakros iðsidëstæ bûtent tokia tvarka: virðutinioji atitinka garsà I.lengvai nugalimas þioplys ar net þmogaus sumanumu ákinkytas pagalbininkas. matyti. regëti. kad þalioje þemëje labai daug balto – þilo dieviðkumo? Gal lietuviðkas kalbinis jin/jan (virðaus – apaèios vienybë) bûtø þodþiai – spalvos : èakra* Þ1LA Þ-LTA (æ¸ëòàÿ ‘geltona’ – rus. ratai (energiniai centrai). Kà reiðkia þodis þilas? Tai iðmintis. dorumas. Neginèytina.. Kiekvienos jø virpesys atitinka tam tikro garso (lentelëje – já þyminèios raidës) virpesá. be pagalbos – aukðtyn). Þaliàjà gyvybës spalvà jau ðiek tiek apðvietëme. patirtis. vydëti. kelti (su iðorine pagalba – aukðtyn). Taèiau pereinant prie tobuliausios visø spalvø Spalvos dar kartà þvilgtelëkime á þemiðkà þalumà. þemiausioji – U. kilti (asmeniðkai. kad yra kalbama apie baltà spalvà. o raudonas kraujas imti trupëti rûdimis. kalti (silpniau þemyn). 90 . regos iðsiplëtimo atveju: þiûrëti.

** Aptartoje lentelëje “virð” geltonos spalvos (skaista) galëtø bûti raktinis þodis aista. o toliau kylant “aukðtyn” – aisa bei esa. Ið èia ir Rytø menamoji tikrovë – maja arba. gintaro) ÞALIA (atspalvis þolës) RAUDONA (tamsiai) dvasios mentalo ir jausmø aistrø–geismø ir materijos skaistra aistra aitra Na. kad þalià þemës ir þmonijos spalvà atitinka mentalo ir jausminis paties þmogaus lygmuo. urzgianèiø materijos “R”. pojûèiais. kaip “leidþiantis þemyn” maþëja ðventø saulës ir sielos raidþiø “S” ir daugëja raudonø. Tai vëlgi rodo. Matome. o virðuje** “áraðæ” BALTÀ Vytá gausime mûsø tautos þenklø pilnybæ. kaip sakëme aptardami mëlynà spalvà.Dabar turbût nesunkiai atpaþástamos ir mûsø vëliø Vëliavos spalvos (visai ne atsitiktinës): raktinis þodis* skaista dvasia – siela protas. karðtø ir net kruvinø. þemë ir þmogus – tai þalias dausø atspindys (aptariant mandalà tai buvo dausos~sodas. iðmintis meilë pojûèiai kûnas lygmuo GELTONA (atspalvis medaus. tautosakinis ir kalbinis simbolis) þemëje – tyras ryto gaivos laðas – rasa (= dangiðkoji beformë esa + áþeminanti r).. mintimis. * Matome. astralas.. O tai tarsi mûsø (o ir visos þemës) vëlë. Tø nebesuvokiamø erdviø atspindys (medþiaginis. d–s ~ s–d). 91 . informacinis laukas ar aura. kaip tampriai visa tikrovë susieta su mûsø paèiø vaizduote.

galime vël jà “iðskirti” ið þalios ir mëlynajai skirti minèiø lygmená (plg. deginantá aistrø karðtá bei kûno laikinumà. dvasia – medþiaga. ðventøjø ir þyniø. bet vis dar skaisèiai baltas lietuvës nuotakos nuometëlis. skaistos ir tobulumo spalva. Vël prisiminkim slaviðkà spalvos ávardinimà öâåò ir sàvokà ñâåò. kuri pati kitas aiðkina. pirminë sàvoka. ant kurio iðsiu92 . Bet tai sàlyginis dalijimas – pvz. pradþiai. Sunkiausiai apibûdinama tobula spalvø spalva yra BALTA. mëlynas – mënulis – mënuo – manas – menta – mentalas). mirtingumà. jog ir mes patys esame baltai. Þodis “balta” mums beveik nieko nepasako. kad ðviesiausioji (balta) spalva yra tikroji Spalva (öâåò). Prisiminkime. einanèiø pirmos komunijos iðkilmiø rûbai reiðkia skaistà ir mergystæ. taèiau ir dangaus mëlis. iðkëlusá ðvytintá kalavijà. taèiau galingas visuotinës ðviesos “smûgis” gali apakinti (iðdava – tamsa). Ði spalva – lyg visko. kûrybai. skaisti. vystymuisi. Matyt. Balta – ðvaros ir gërio. Baltà spalvà ámanoma aiðkinti nebent ðviesos pagalba: vis dëlto balta – pati ðviesiausioji spalva. absoliuèioje ðviesoje ðviesos blyksnio nepastebësi. o þaliajai – ðviesiuosius jausmus. meilë – jausmas. tyra. Balti nuotakø. apibendrinimas ir tuo paèiu gráþimas ten. Baltà suvokiame tik palyginæ su juoda – ðviesai apsireikðti bûtina tamsa. yra bûtinos sàlygos kaitai. Tad ðviesa – tamsa. Matom. Taigi balta spalva – akinanti. áðventinimø ir mirties apeigose. Kas padës suvokti (prisiminti) jo prasmæ? Gal senas. balta – juoda. kandidaèiø á vienuoles. reiðkianèià “aukðtutinájᔠpasaulá ir ðviesà. kà aptarëme. ðviesos. kur pradëjome. Todël vël paþvelkime á svarbiausiame mûsø Valstybës þenkle tebeðuoliuojantá baltà raitelá ant balto þirgo. Ji buvo gedulo spalva baltø ir slavø kraðtuose. beribë ðviesa – viena ið nedaugelio (sàlyginiø) galimybiø apibûdinti Dievà. taip pat ir pabaigai bei jø jungèiai ir dël to yra daþna gimimo. Tai visø spalvø jungtis arba kiekvienos jø ðaltinis. vestuviø. Azijoje ir kitur. O paruduoti grasanti tamsiai raudona rodo kovas. tai tokia kertinë. vyras – moteris ir pan. Ji artima absoliutui. paþinimui. tobulëjimui.Paminëjæ vis aiðkios vietos nerandanèià mëlynàjà spalvà. o ne atvirkðèiai.

nutrenks juodon Begalybës tuðtumon? Ir tada vël viskas prasidës ið Pradþios. o ir daugybëje kitø vietø. kuriam jau pakinkytas baltas arklys ir kuriam atvykus prasidës þemëje naujasis laikmetis. ðventykla ir baltas ðventasis þirgas. naikina blogá. Ásidëmëtina. Biblijos ir Vedø pasakojimai sutampa.. ávykdysiantis paskutiná teismà ir atbaigsiantis pasaulá? O kà regime avatare Kalki (induistø dievybës ásikûnijimas). atstato doros ástatymø veikimà ir paruoðia pasaulá perkeitimui bei atgimimui? Èia. ar pajëgs Dvasios Raitelá priimti? O gal ugninis kalavijas juos. þmonijai padëti pasiruoðæ balti þirgai ganosi ðventuose Lietuvos àþuolynuose? Juk Svetovitas – tai ðviesusis ðvytintis Vytis. O gal biblinis Mesijas – raitelis su ugniniu kalaviju. kur jau pabalnoti. Arba musulmonø Muntazaras. Ar sugebës baltai likti balti.vinëtà Gyvybës medá saugo visuotinës darnos sargybiniai – raiteliai su iðkeltais kalavijais. aukðèiausiasis Dievas.. 93 . sëdëdamas ant balto arklio su ðvytinèiu kalaviju rankoje. O gal Rericho paveikslas “Svetovito þirgai”. vienintelis mesijinis. kur Viðnu (Dievas). atjosiantis ant balto þirgo. ar suðvytës akinanèia dieviðkos spalvos liepsna. kad raitelis ant balto þirgo (Kalki) – vienintelis dar neávykæs Viðnu ásikûnijimas. kurio svarbiausi reikmenys – kalavijas. nesugebëjusius savo uþduoties suvokti ir ávykdyti. Arba mitinis Sventovitas (ðventasis Vytis) – dievø dievas. ateities avataras. Galø gale – atsitiktinumo ar Apvaizdos valia mes susigràþinome nepriklausomybæ bûtent Baltojo arklio metais (pagal Rytø kalendoriø)? Paþvelkime dar kartà ir iðvyskime pagaliau mûsø stebuklingàjá Baltà Vytá.

vanduo? UGNIS – slibinas ORAS – paukðtis ÞEMË – elnias VANDUO – þuvis AÐIS medis – þmogus – Dievas 94 . laikantys Visatà. oras ir þemë. Þemë Ðá simbolá (geometriðkai) jau aptarëme I-je dalyje. aðyje – visa jungianti ir þadinanti tverianèioji galia. visatos jëga. vanduo. kûrimo elementai ir Visatos sàrangos svarbiausios dalys – tai ugnis. Taèiau kiekviena nupieðtojo rato sandarinë dalis – taip pat simbolis. þemë. oras. ðviesa. kurio vidury. Jø visuma – keturtadalis ratas ar kryþius. Tad kà mums sako sàvokos – ugnis. keturios pagrindinës stichijos.III skyrius PAMATINËS VISATOS GALIOS Keturi “drambliai”.

þaiþaruoja. spinksi.. Ugnis rusena. dieviðki ugnies ávaizdþiai: nakties tamsà suplëðanti auðros þara. ávairiausi þudymo árankiai – nuo raganø lauþø iki megatoniniø bombø ar lazeriø. Ir skaistus paparèio þiedo ðvytëjimas. Ir beribës meilës liepsna. Astrologijoje ugnies þenklas – trikampis. kad jos iðvysti neteks. spindi. Ávairiausiø pasaulio tautø mituose. ðventraðèiuose. Pragaras regisi net ne degantis. ir apgaulingos pelkës þaltvykslës. dega. Pamename. dvasinio pasaulio simbolis. liepsnoja. Dievas – tai ðviesa. ðildo suþvarbusias ðirdis. Ið èia – visi nuostabieji.. saugø ratà aplink save brëþiantis lauþas gûdþioje girioje. Tad ugnis ne tik ðildo bei ðvieèia. Dievo ávaizdis. o meilë. Dieviðka ugnis – balta skaisti ðviesa. gyvastá nutrenkiàs ar trobà uþdegàs þaibas. aukðtesnio. o ugnis ðvieèia. Apie juodàjà nebekalbëkim. ramybæ. Skaistyklos valanti liepsna. vydos ugnis. dangaus. Dievas – tai meilë. skaistesnio. teikia atilsá. Tad ugnis yra spalvota. Perkeièianti ugnis – þydra. vidurþiemio pûgà nuginkluojàs namø þidinys. Baudþianèios ugnies ávaizdþiø pasaulyje gal net daugiau. bet ir degina. Tai ir þërinti. tviska. Ir skaudi skaistyklos liepsna. teisingumas. alinanti dykumos kaitra. garuoja. bet nedeginanti paparèio Þiedo. tirpsta. visuotinis. ðvieèianti. ðvyti. þëruoja. Toks Ugni95 .. mainosi. rieda dangumi ugninis saulës veþimas. Tai þaizdras. blykèioja. þiburys. neiðsemiamas. nukreiptas aukðtyn . Tikëkime. rodàs kryptá keliautojui. kaip ir ugnis. ðventumà þadinantys þvakë ir smilkalas. jog tai – vyriðkas dvasios. tai stingdanti ðiurpi beribë juoda beviltiðka tuðtuma. dievaitis Perkûnas siunèia blyksinèius þaibus.UGNIS Tai tûkstantmeèius þmonijos sàmonæ þadinantis ávaizdinys. Ir deginanti aistros kaitra. kuriame visa lydosi.. Ir vaiko skausmas palietus karðtà lygintuvà. Ir galø gale – naikinanti beviltiðka juodoji pragaro ugnis. Taèiau Dievas – tai ir tiesa. Tai pelenais visa verèiantis gaisras. pasakose ugnis – dieviðkumo apraiðka. Vieðpats kalba Mozei ið deganèio krûmo.

22 Ugninis – spinduliuojantis – þaibuojantis saulëto ir perkûniðko Vieðpaties simbolis 96 .Pav.

O þodis virti rodo virtimà. jaukiai þëruoja þidinio liepsnoj. vyðninës þaros – vakaro tilties. Prisiminæ. virsmas (ðiuo atveju maisto) vyksta ne tik ugnies. jog virtuvës ugniakuras statytas namo vidury (sodybos Aðyje). karo. Þaliosios kemsynø akivarø ugnys visai greta gûdaus juodos nakties papartyno su jo stebuklinguoju baltu vasarovydþio nakties Þiedu. ðvieèianti. Apgaulinga. árodanti þaliojo pasaulio monus. Viena vertus. ne kiekvienam). Taèiau ðis blogis – ne ugnies savybë. kepti – tai kaupti ugnies galias ir jø pagalba keisti vidinæ daikto (maisto) sàrangà. vartuose Dangun. y. patikima. gyvastá palaikanti yra geltona motinos Saulës ugnis. Pradþia. ir kepant (kaupiant) vanduo turi ne menkesnæ reikðmæ – teðla uþminkoma su vandeniu. viryklos. Alyviniai ðeðëliai. pabudimas. 97 . apdainuota ir apraðyta. atrasime virtuvës. Jau vien tai rodo. apvaisinanti. naujø savybiø ásigijimà. Saugi. perkeitimo ugnimi ir vandeniu vertæ. karðtoji ugnis tampa draugu ir pagalbininku. Ji paþástama. Teisybë. labiausiai apmàstyta. ji tik rodosi) bando nukreipti þmonijos þvilgsná nuo tikrosios baltosios paparèio vydijos ðviesos (kuri taipogi YRA. ugniakurio ypatingumà ir svarbà.nis (Rytuose – Agni) pasaulis. mirties liepsna. Bûtent ji rusena ugniakuro þarijose. bûtent ji yra baudþianèioji ir pikta gaisro. linksmai straksi ðventiniame lauþe. O þemëje – gal ultravioletinis bei radioaktyvusis spinduliavimas. o þmogaus tamsiosios pusës apraiðka. Perkeitimas. Ðalta mëlynoji dangaus ugnis – tai sidabrinë mënulio ðviesa ir nakties dangaus aksome ðvytintys tolimi þvaigþdynai. Kepama tiesiog ant ugnies. Kai þmogus renkasi gërá. pabaigos spalvos. O kas matë þalià ugná? Tai nebent paslaptimi ir pavojais spinksinti pelkynø þaltvykslë. deja. Ði ugnis kepa ir verda – perkeièia þmogaus kûnui skirtà maistà. virimo. þemæ gimdymui þadinanti. t. kepamos mësos skaidulose “verda” gyvûno skysèiai. koks sudëtingas pasikeitimas vyksta. bet ir vandens poveikyje. þalinga þalstvyksliø ugnis (kurios ið tiesø netgi NËRA. kitimà. ðviesos pergalë prieð tamsà – roþinis auðros brëkðmas. Ðie þodþiai rodo virtuvës. Raudona – karðèio ugnis. ðildanti.

Þemiðku poþiûriu orà galima palaikyti ugnies prieþastimi ar sàlyga – deguonis palaiko degimà. ðvytintis þaibas. grësmingas. saulën. pasiðiauðusiø bangø. kelia. dar sudëtingesnë. niûrus. taèiau primename. psichikos ir dvasiniø bûtybës savybiø. ugnikalniø lavos. Þemës gelmiø. Nematomoji oro dalis. stogus plëðianèiø vëtrø. grynas. slegia. net Dievop. bespalvis. Paukðtis – dvasios ávaizdinys. Oras geras. pasijusti bekûniu ar tarsi ant sparnø – visa tai jau dvasiniai oro erdviø ávaizdiniai. á mëlynæ. Astralø. Pakilti. Taèiau oro galiø kovos. medþius raunanèiø viesulø. savo savybes iðskleidþia tik ore. pakilti á orà – tai kilti aukðtyn. þmogui. jog tai – ugnies stichijos dalis. apvalkalas – aura. gaivinantis vësos dvelksmas. skristi. Jei Ugnis – dieviðka Prieþastis. spinduliuojantis Pradþios taðkas ar Aukðèiausiojo siunèiama dvasia – siela. Þemiðkai sàmonei oras – tai dangus. aura. taèiau gali virpëti ávairiaspalvëmis varsomis. Oras – tai galimybë iðskleisti sparnus. link þvaigþdþiø. nëra èia vien ðviesios ar vien tamsios pusës. Taèiau oras – tik vieno þaismingo ugnies pasireiðkimo (plevenanèia liepsna) galimybë. ádegantis Pasaulio lauþà.ORAS Já aptariame atskirai. gaivus. eþero raibuliavimo ir dûmo plevenimo prieþastis. sauliø ir þvaigþdþiø ugnims bei dvasios liepsnai oras nebûtinas. Ir oras blogas. gyvybei reikðtis. smëliu uþpustytø oaziø prieþastis. Ir ið tiesø. Oras tarsi skaidrus. bet jis pasireiðkia. skaidrus. sûkuriai. tegu sàlyginai ir savarankiðka (astrologijoje þymima perkirstu ugnies trikampiu ). Kaip ir ugny. sûkuriuoja. atsiplëðti nuo þemës. tvankus. slogus. audrø. kilimai ar slëgiai – uraganø. kinta. Greièiau oras – tai ugnies kuriama aplinka þemei. tenka pereiti astra98 . Oras – tai bures genantis vëjas. tai oras – ðios dvasios buvimo erdvë bei pirmasis sielos “kûnas”. Auros spalvos atskleidþia daugelá kûno. vëliø pasauliuose vyksta savas keistas mirguliuojantis gyvenimas. Visa mainosi. tyras. verþiantis (kylant?) Dievo link.

Kà reiðkia ðios sàvokos. o dvasia – tai ðios ugnies pasireiðkimas. taèiau ðventoji Dvasia – Trejybës. spinduliai. ðiluma ir ðviesa (aukðèiausias oro lygmuo?). nemarus. kurios daþnai maiðomos tarpusavy. Dar ne toji vienintelë tikroji beribë akinanti ðviesa.lo. patsai dieviðkumas. Bendrumas akivaizdus. esminë sutvertojo þmogaus dalis. y. t. Ir atsispirti jo vilionëms. monai. begalinis ðviesos ðaltinis – ugnis. amþinas. Pav. o neretai painiojamos netgi su vële? Krikðèionybëje siela – dieviðkoji. dvasiø pasaulá. Palyginimui: jei siela – saulë. tai saulës spinduliai – dvasia. tad kodël þodþiai – du? Galima tokia prielaida: siela – tai Aukðèiausiojo kibirkðtis. Èia prisiminkime dvasios ir sielos bylà. Kadangi tai vis dar apgaulingoji spalvinga majos skraistë. paties Dievo dalis. 23 Oro galias þabojantis vëjo malûnas 99 .

mara – sanskr. Þalia ugnis – apgaulinga. energijø pasauliui. kad kai kuriose Rytø sistemose nagrinëjami ne 4 tvërimo elementai. Akmens tvirtybë tarsi þenklina 100 . ir apie gyvybæ – gyvatæ. Tad. Ðiuo atveju tai geri meilës. stabas. þalias vanduo – uþsistovëjæs ir dumblëtas. maistà. taigi – oro stichijai. ìèð – rus. lapojanti. ir apie medá... Tad visa. taèiau þalia þemë – pati gyvybë. Be to. maitinanti dirva – sotinanèios duonos kasdieninës pradþia. Dël to jos esmë iðsamiau atsiskleis aptariant vandená. grieþta. kai kur minëtas penktasis elementas yra vadinamasis efyras ar akaða. mirtis. rimties daþai. Þemë – vandens elemento dalis (astrologijoje þymima þemyn nukreipto vandens trikampio perkirtimu ). kad þalia – tai þemës spalva. þydinèiø pievø ir povandeniniø dumbliø Motina. gali bûti pasakojimo apie þemæ dalimi. stabs – akmuo) ávaizdþiu. labiau apibrëþta. apsaugà teikianti. Prisiminkime tik tiek. besistiebianti aukðtyn.ÞEMË Tai vëlgi. jog medis – þemës dalis (arba aðis. daigas neuþaugtø. þydinti. Beje. kà raðëme apie þalio medþio. centro (stuburas. kaip ir oras. Þemë – tai. Kalbëjome. centras). þalias oras graso nuodingais garais. ðilumà. pavësá. Já priskiriame astralo. þemæ jau nagrinëjome – ir kalbëdami apie þalià spalvà. Tad vienas nuostabiausiø þemës pasireiðkimø – þaliasis augalijos pasaulis. kad kalnas ar akmuo. kaip ir jau minëtas medis. uolos. Þemës be vandens tiesiog nëra: prisiminkime aukðèiau jau aptartus kalbinius ryðius – Mara (jos vandenys ir jos þemë). ‘pasaulis’. t. ‘mirtis’ ir t. vidurio. visø pirma. kieta þemë – tai akmenys. kalnai. Taèiau grûdas nesudygtø. tinka bûti Pasaulio aðies. Þemë pagimdo ir ðventàjá àþuolà ir lanksèià smilgelæ. Taèiau aptardami geometrinius simbolius teigëme. ir apie sodybà – mandalà. nëra visai savarankiðka stichija. Èia prisiminkim. vaisius nesubræstø be vandens ir ugnies – saulës. lieka paþvelgti á kietà ir sàlyginai negyvà jos dalá. o 5: penktasis yra bûtent medis. Aiðkesnë. aptariant þemæ (atskirtà nuo vandens). Èia nebesikartosime. marios. girios svarbà baltiðkai dvasiai. sodø ir giriø saugotoja bei penëtoja.

. virsmo vieta – sakmëmis ir dainomis apipintas slenksèio akmuo. altorius. Tiesa.. ugnis. Akmuo – tai ir seniausias aukojimo stalas. Medis lengviau virs101 . ugniakuro akmenys (kûnas) – tai ugnies (sielos) teikiamos ðilumos (dvasios) palaikytojai. saugotojai. Namø (asmeninio gyvenimo Aðies) statyba pradedama dedant kertiná akmená. 24 Antkapio akmuo materijos amþinumà. lengvas. atminties ir antkapiø akmenys. Þidinio.Pav. Sustingæ ir tvirti (kol netapo smëliu. Namø – lauko riba. vanduo ir oras. persikeitimo. “neprispaudþiantis” vëlës ir nepalaikantis apgaulingos medþiaginio amþinumo iliuzijos. kad pirtis – seniausiøjø ðventø apeigø vyksmo vieta.) paminkliniai. antkapiui tinkamesnis medis – kryþius. Èia susiduria ir veikia visos 4 pamatinës galios – þemë. Kaip ir pirties akmenys: prisiminkime. ir aukuras. kylàs aukðtyn.

o ne akmuo. ir vandenyno dugnas. gyvybës pradþia. ir svajingas kaimas. 102 . ávaizdinys – pelenai (þemë. Po þeme – maitinanèios ðaknys. ji leidþiasi “lipdoma” á bet koká pavidalà. puvimas. Smëlis – smulki. pamatinis ávaizdinys. Ir turbût bûtent jis. omuo. materija. ir nuogas ðaltas meteoritas. imli. tarmuo. ið sakø – gintarà. ir gelþbetoninis didmiestis. gimimas. po pelke) ir grësmingi pragarø pragarmës demonai. begalinio laiko byrëjimo simboliu. byranti þemë. pikti ar kvailoki velniûkðèiai (kemsynuose. molis – minkðta (vandeniu persmelkta) þemë. Vienprasmiðkumo nëra. iðminties bei energijø sankaupa ir mokymo vieta (omuo + k = akmuo). kuris vis dëlto kaþkada virs smëliu. kuria buvai ir kuria pavirsi. Medþio mirtis prisikelia brangakmenio ðvytëjimu. Þemës gelmëje – stebukladariai nykðtukai (po kelmu ar uola). ir oazë. sesuo. Poþemis ir laikas ið medþio gimdo anglá (grafità) ir deimantà. viskuo ir niekuo kartu. ir snieguota virðukalnë. O ðtai dulkës. Pats þodis akmuo – dvasinis. Kartu tai visos gyvybës maitinanti motina. kûniðka mirtis. gyvybës pabaiga. ásèios. Þemë – tai ir dykuma. “nulipintas ið molio”. Dirva. tinka bûti amþinybës. iðsklaidyta ir iðskaistinta ugnimi). Akmuo – tai mokas (k–m – m–k).ta pirmine þeme nei akmuo. Kaip ir vanduo. paslanki. Þmogus – taip pat þemës vaikas. ir neáþengiamos dþiunglës. Po þeme – irimas.

teka tarp sàmonës pirðtø. imliausia ir visada laukianti bûties pusë. motiniðkumas. þaibas. nes vanduo (kaip sesuo) – kraðtutinis moteriðkumas. Jûros dugne buvo pradëti dievybës – þalèio – Þilvino ir moters – Eglës vaikai – medþiai. Bûtent vanduo. visapasaulinis ryðys. Pradþioje Dievo Dvasia sklendeno virðum vandenø (judëjø ir krikðèioniø Biblijoje) ir Bramos kiauðinis plaukiojo pradþios vandenyse (indø Vedose). sulaukia ir piktojo. 103 . Prieðinantis kosminei darnai. ásigali chaosas – suyra gintariniai rûmai. ið vienos pusës tai – grësmingas chaosas. tad stebëtojui jis – jungtis. Perkûnas. suteikti sudëtingiausià. þemai. bet “jos”. pirminë tvërimo medþiaga. tobuliausià pavidalà. sunkiausiai apibûdinamø Tvërinijos daliø. Taip ir norisi pasakyti – ne “jo”. kas yra virð jo. Ant vandens plûduriuoja lelija – lotosas. Vanduo skaidrus – matosi. Pagal visus pasaulio tvërimo. Apie ugná kalbëti lyg ir lengviau: ávardijai tai dieviðka ðviesa. darnios kûrybos mitus Perkûno rûstybë visiðkai teisëta: vis dëlto dieviðka ugnis. Èionai nusileidþia apvaisinanti dievybë – ugnis.. o ne dangiðkose aukðtybëse. Vanduo beformis. taèiau ið kitos – galimybë “supilti” á bet koká indà. apatinioji visuotinybës Rato pusë: . gyvybës syvai ir versmë. Mums tai paslankioji ir jautrioji. Neiðlaikius iðbandymø darna suyra. Taèiau bandysime vandená apginti. neágyja pavidalo nei þodþiu.VANDUO Tai viena paslaptingiausiø. o kartu atspindi tai. Taèiau vanduo. pasauliø ásèios. nei þenklu. iðkyla kraujo puta ir uþsiveria vartai á paslaptingàjà Þalèio Gelmæ. o ne þmogus (nors iðties artimesnis vandenims nei ugnis). kas yra jame ir po juo. Pasauliø pagrindas. ir sàlyginai aiðku. turi apvaisinti jûrø– mariø mergelæ – Marà – Jûratæ.. Gal kartais priima. begalinë gelmës tamsa siejama su chaosu ir blogio valdomis. ugnies – dangaus (Perkûnas) ir þemës – þmogaus (Kàstytis) drama. Vanduo – Visatos pradþia. Mariose sprendþiasi vandens (Jûratë). Bet ne èia vandens esmë. tarsi esantis arti þmogaus.

geistinos. audringi. ðventumu apliejantis gyvasis bei ðvæstas vanduo. Tai akivaizdu palaimingame jûreivio. nëra kriokliø (kuriø net vardas mums siejasi su garsu. karalaièiø – gulbiø ir pan.. Bûtina mokëti su jomis elgtis – turëti þinojimà. ispanams ar anglams. ðaltiniai. spindi. ðniokðèiantis. ûþiantis. maitinanèios. sauganèios ir mylinèios Motinos Þemës dalys. nuodëmes ir kaltes nuplaunantis. Mûsø baltiðkø giriø vanduo geras. Baltiðkosios girios medþiai. o ne su vandens kritimu). tyvuliuoja. upës neplaèios. Ir krikðto vanduo. bangomis lûþtantis. gurga. troðkulá malðinanèios. taèiau paslaptingos ir net pavojingos bûtybës. skandinantys. eþerai. jis èiurlena. maginæ priemonæ ar apsaugà. Net Dievo Sûnus nulenkë galvà vandens krikðtui. ðûksnyje: “Þemë!”. sirenø. ûkoja. Vasaros ryto varsomis ðvytintys skaistos karoliai. Taèiau baltai nejunta tokio ryðkaus þemës ir vandens skirtumo. Tai neatsiejamos gimdanèios. undiniø. þolës. Taèiau netgi mûsø veidrodiniai eþerai ir snûdþios upës pakankamai neatskleidþia lietuviðko vandens iðgyvenimo esmës. Tokia vandens – þemës samprata turbût artima “jûrinëms” tautoms – kokiems portugalams. tviska. Tyras ðaltinis. vilnija. iðsibarsto salelëmis. 104 . putojantis. Juose beveik nejauèiamas bendrumas tarp vandens ir þemës. Tik pajûry paþástamas rûstusis. kad mitinës pirminiø vandenø moterys – ið didþiøjø begaliniø vandenynø ir jûrø. Tada ðios vandenø mergelës gali daug kuo padëti.Vandenys pilni laumiø. Mums svetimas triukðmingas vanduo – neturime ûþianèiø kalnø upiø. mënesius praleidusio neaprëpiamuose vandenyse. Jam jûra – grësmingas prieðininkas. atsispindi. bedugniai. pelkës neatskiriami. Jis tyras ir teikdamas gaivà tykiai teka. Mûsø eþerai nedideli. riaumojantis. krûmai. þalioji gamta supa vandenis. tyra aðara. tobula forma to. samanos.. uþþelia lelijomis. mums krantai visad artimi.. grësmingas ir triukðmingas. gaudþiantis vanduo. o krantas – motiniðka apsauga. paparèio Þiedà sergstintys deimantai. Atkreipkim dëmesá. Bûtent ðie svetimi vandenys yra pavojingi. alma. tyra rasa. Tikroji vandens gelmë mums – tai rasos laðas. kas neturi formos. tamsûs. Tai vis graþios.. meldai ir jos upokðniai. srûva. auginanèios.

ásisteigti. germanams tai – antgamtiðkas elementas. gali jà perduoti ar nuo jos iðsivalyti. tyra ir neprilygstama yra baltiðkoji Rasø ðventë. Vanduo pritraukia viskà. Prisiminkime. kad rasa susidaro nuo mënulio ir suteikia nemirtingumà. Geros bobutës ar þynio uþkalbëtas vanduo – gydo. susikurti. Ir net pomirtinis pasinërimas á Letos bei Stikso upæ ar Maros vandenis. pradëti egzistuoti’. kas pakliûva á jo laukà [32]. kilti. ir vestuvinis pirmaryèiø vanduo. Kinijoje manyta. ir velionio mazgojimas. augti. Þydø Kabaloje rasa yra iðganymo ir gyvenimo atsinaujinimo simbolis. kraujas. o 105 . þmogaus smegenyse jo net iki 98 nuoðimèiø. bet vis dëlto pagrinde – vanduo. Matyt. su ðiomis vandens savybëmis susijæ ir pirmosios kûdikio prausynos. pienas – ið esmës taipogi vanduo. kuris laða nuo pasaulio medþio ir yra po pasaulio pabaigos iðlikusios þmoniø poros maistas. tirpina ir druskà. susidaryti. ðviesi. sperma. skaistø ir tyrà rasos laðà. Tris ketvirtadalius kiekvieno augalo ar gyvûno masës sudaro vanduo. aðaros. Tegu su tam tikrais priedais. skoniais. limfa. kokia talpi þodþio rasa veiksmaþodinë forma rastis: ‘pradëti dygti. kokia skaidri. kas yra ðalia. bet ir prisimena jas. kad þodis rasa ávardija toli graþu ne vien vandens laðà. Vanduo – holograma. Kaip vandens pirmavaizdá. Tekantis vanduo iðsivalo pats. persismelkia visomis spalvomis. gili. Tai. Tad dar kartà prisiminkime nesuteptà. Jis iðlaiko informacijà. Jis gali nuvalyti ir viskà. Ðventenybæ. gëlà. Neveltui liaudyje nuo senø laikø gero vardo neturëjo maurais apþëlusios kûdros. Kaip ir jûra – vanduo su druska.Þemës rutulio trys ketvirtadaliai yra uþlieti vandens. Visi þmogaus fiziologiniai skysèiai – seilës. graikams rasa simbolizavo apvaisinimà ir vaisingumà [43]. Vanduo ne tik nuplauna nuodëmes. koks svarbus ir daugiaprasmis ávaizdinys yra rasos laðeliai ant rûtytëliø darþelyje ar ant rûtø vainikëlio senosiose mûsø dainose. Kiekviename laðe – Viseto áraðas. kvapais. Arba mineralinis ðaltinis. Tekantis vanduo iðardo áraðytà informacijà. Uþkalbëti. ir cukrø. informuoti galima tik stovintá vandená. prakaitas.

árodo ir jo daugiasluoksnë samprata sanskrito kalboje: rasa – tai augalo sultys.. Tekantis ar tyvuliuojantis vanduo sàlyginai aiðkus. o vandenyse – þuvys. purus. masalas. kvapas. tyla bei derlingumas. ir gyvastá gràþinantis gurkðnis dykumoje. esmë. Taèiau ðaltas tviskantis ledas. slaptinga besidraikanti migla – taip pat vanduo. niûrus juodas debesis. vanduo. o dabar. neperþvelgiamas rûkas. Saulë regima vandenyje. ir naikinantis visuotinis Tvanas. pergyvenimas. Net ið dangaus krintantis vanduo gali bûti ir gaivinantis lietus. visas saulës 106 . viliojimas. y. geismas. baltom adatëlëm nusagstyta ðarma. Jau aptarëme. nugrims Þuvis á tamsias mûsø vandenyno gelmes? Ar. Ðiose begalinëse jo apraiðkose vëlgi matome vandens galià ir visuotinumà.. Ir vël laukiame mesijo atëjimo? Ar nusileis dievybë á chaotiðkà ðiandienos materijà. troðkimas. dþiaugsmas. treèiojo tûkstantmeèio pradþioje. ar nusiþemins. skystis. esa bei paþinimas ir religinis jausmas. patrauklumas. kalbëdami apie raidæ M. ir skandinanti liûtis. kad mesijas visose tautose siejasi su vandenimis. skaudûs kruðos rieðutëliai. Ore – paukðèiai (dangun kylanèios sielos simbolis). þavumas. galimybæ ágyti bet koká pavidalà ir tuoj pat já prarasti.yra gili dvasinë sàvoka. patirtis. ir dauþanti kruða. kilti aukðtyn ir srûti prarajon. ir net ðerdis. Aprëpus ðià visaapimanèià puokðtæ nebekeista. kamuoliais kylàs garas. ðvieþumas. aromatas. jog þemë – dangaus atspindys (arba þemë – ugnies vaizdas vandeny). polinkis. skonis. Kodël ne su ugnimi? Iðganytojas gimë Þuvø epochoje. malonumas. pakels ðvytinti kalavijà ir nutrenks ugniniu þaibu?. iðbandymas. þengiame á Vandenio (vëlgi vandenis liejantis pavidalas) laikmetá. meilumas. Prisiminkime ávaizdá. galø gale. ðvelnumas. t. ragavimas. akinanèiai baltas sniegas. patsai Dievas. noras. saldumas. stebuklingus raðtus braiþantis ðerkðnas. kad sanskrite rasa – tai ir dievybë savyje. Kà þenklina tie ðalti gelmiø “paukðèiai”? Pats “vandeniðkiausias” dvyliktasis astrologinis þenklas – Þuvys – taipogi ir Kristaus simbolis.

25 Kristaus krikðtas (baþnytinë vëliava. XIX a.Pav. I pusë) 107 .

Skysèiui savybinga verþtis ir uþlieti. pelkë. ir vël sukasi begalinis Ratas. eþere ar balutëje. . taèiau kartu ir pasaulyje – persmelkia kiekvienà þolæ.. vël virsti beviltiðkai plytinèia chaoso bala. sunkiasi dirvon. Nors tai nëra saulë (siela.. pelkë – yra uþmaurojæs. dumblëtas purvas. dvokiantis. taèiau ten yra milijardai jos atvaizdø. Taèiau uþankantis eþeras. regimø ir ðildanèiø spinduliø (dvasia.vaizdas yra kiekviename tvenkiny. kûrybinis vanduo teka. o tobula bûtybë vaizdiniuose visad iðnyra ne ið pelkës. o ið veidrodinio tyro ðaltinio ar baltos bangos putos.. Stovintis. miræs vanduo tarsi gráþta á pradinæ tamsos. Pasiekæs þemiausià lygá jis tarsi turëtø sustoti. Ðventoji Dvasia). saulë). bala. kyla aukðtyn – á orà. sustojæs vanduo – liûnas. debesimis gráþta þemën. uþpildyti apaèià. ðaltiná (spinduliai. apraiðka). akmená. putojanèia lapojanèia. 108 . O ðtai tekanèio vandens pavojus – srûti þemyn.. poveikis. Taèiau bekraðtá vandenynà perskrodþia ugnis – saulë. ugnis). kemsai ir dumblynai virsta þeme – þalia. Tai vëlgi visos gyvijos ásèios. gimdantis.Taèiau ne ðaip gyvûnas. Tad Dievas yra uþ (virð) pasaulio (ugnis. paþadintas vanduo garuoja. krinta lietumi ar sniegu. Geras. trykðta ðaltiniu. atsispindinèiø. gaivinantis. chaoso bûklæ.

PABAIGA . Begalinio Rato. taèiau graso vël uþgesti juodumoje. jog gali iðtiesti mums rankà ir parodyti Kelià. iðsiskleidë ið taðko. pranà ar akaðà). kad niekas nesibaigs. taèiau balta dvasios Ðviesa yra virð bet kokio lanko. simbolizuojantis dviejø prieðingø elementø susiliejimà. Beribiø vandenø ávaizdþiai daug kam yra tobuli. aurà. ápûtë ugná (sielà) ir dovanojo orà (erdvæ ir galià. Akinanèios Ðviesos. o Meilë áprasmina Amþinybæ. Dievas nusiþemina. aðimi. apsireiðkia Asmeniðkai ir nusileidþia þemën þmogumi. Pas Kûrëjà. Mûsø spalvos. 109 . tai uþtikrintumas. kuris taip apriboja Save. Taèiau kitiems to maþa. Beribis moteriðkas materijos vanduo. tiesia spindulá tam tikra Kryptimi. viduriu. kad nors visuotinis Ratas sukasi aplink savo Aðá. kuris “nulipino” mus ið þemës ir vandens. ir vël visa uþlies chaoso bala. iðsiskleidæ vaivorykðte. pulsavo. vystësi ir parodë galimybæ susisukti. taèiau pasaulio Veþimas vis dëlto juda á aiðkø Tikslà. per Amþiø amþius. kuris skyrë mus bûti visa ko sankirta. indo – turinio) prieðtaros virðsprendiná rodo lotynø k. supiltas á vyriðkà dvasiná ugniná indà. Ir tada Tikëjimas nugali baimæ. Mums paþadama. susitraukti ir vël panirti á motininá Taðkà. suðvitæ tamsoje. Paþadà. Tiesà ir Gyvenimà. ágyja tobulà Pasaulio skvarmà. ir kartu dvasia – siela. kad Ugnis uþges arba Indas suduð. Tai Amþinybë laike ir Begalybë erdvëje. Kokia ðio begalinio Sukimosi prasmë? Ir tada Begalinë Ðviesa atsiunèia mums paguodà – Savo Þodá. kartosis vël ir vël. ugninis vanduo (alkoholis). Ir mes bijome. iðplito iki begalinio Rato. raminantys ir guodþiantys. Tai net baugina. besiverþianti pas savo (o ir ugnies bei vandens) Kûrëjà. skilo. tegu ir sinusoide vingiuodama. þodis spiritus – degantis skystis. Ugnies – vandens (skvarmos – esmës. Nors vaivorykðtës spalvø lankas kyla ir leidþiasi. Ðviesos banga. kurioje ieðkome virðsprendinio Mûsø atvaizduotas Pasaulis sprogo. Viltis apðvieèia kelià begalybëje. suþaiþaravo tobulybës varsomis. tai nepaliaujamas sukimasis Visuotinybës Ratu. Pas Kûrëjà. sukelia beprasmybës pojûtá.

110 .

5. Algirdas Patackas. 3. 1988–89.1. 1989. 1981.Gorodeckis.4. Apvaizda. Ðventasis Raðtas I t.1. Saulë ir kryþius // Kaunas. 111 . 8. Jonas Vaiðkûnas. Adomas ir Ieva. 1990. Tauta. 1990. Rûta // Kaunas. Alë Poèiulpaitë. Svastikos keliai ir klyskeliai // Mokslas ir gyvenimas. 1989. Kakoe vi derevo? // Nauka i religija. – Moskva. Nr. 19. 16. S. Stasys Ðimaitis. Nr. 6. 10. Maðinraðtis. Aleksandras Þarskus. 4. – 1992. dievybë. Apie senovës latviø simboliná raðtà ir pasaulëjautà // Liaudies kultûra. 7. Kliuè k tainam Atlantidi? //Nauka i religija. Archyviniø simboliø esmë baltø ornamentikoje ir pasaulëjautoje // Praneðimo medþiaga. 11. – 1991. Lietuviø kalbos þodynas. Sodas ir visata // Liaudies kultûra. Alvydas Butkus. 10. Ðri Parachansa Jogananda.2. Aleksandras Þarskus. – 1991.. 17. Kanon peremen – kitaiskaja biblija // Nauka i religija. Vestuvinis virsmas // Kaunas. – 1991. – Rumðiðkës. 22. 18. Nr. Tautos atminties beieðkant // Vilnius– Chicago.11. 15. – 1991. 9. Nr. Nr. savastis // Auðrinë. Algis Uþdavinys. Prieðistoriniø epochø atospindþiai lietuviø mitologijoje// Romovë. Nr. – 1991. Latviø ornamento struktûra // Mokslas ir gyvenimas. – Vilnius. Nr. – 1991. 12. 1991. Andris Mièiulis. Maðinraðtis.2. 14. Nr. Petras Stankeras. Latviø ornamentikos tyrinëjimai // Liaudies kultûra. – Vilnius.4. 8. 1990. – Kaunas. Jonas Vaiðkûnas. 20.1. Nr. – 1990. – 1991. 2. Elizabet Cheiè.. E. A. Ðventoji ðeima. Algirdas Julius Greimas.Lazarev. – 1989. 1988. 4 21. Mifologièeskij slovarj. // Liaudies kultûra. 9. 13. – 1991.LITERATÛRA 1. Apie þvaigþdþiø simbolikà baltø pasaulëþiûroje // Liaudies kultûra. Kobzev. Jogino autobiografija // Maðinraðtis. Nr.

Nr. 1992. 1992. 1992 34. Vanduo // Vydija. 1990 41. Nr. 8. Nr. 1930 39. 25. – 1994. 5. 1998 40. Udo Becker. Rasa Ambraziejienë. Baltiðkø simboliø dinamika // Senovës baltø simboliai. Rasa Ambraziejienë. 27. 1993. 1978–1940 m. jo meniniø formø plëtojimo pagrindai // Kaunas. statytø Lietuvos mediniø baþnyèiø architektûra // Liaudies kultûra. Gaston Bachelard. 1994 45. Laiðkai ið niekur // Baltos lankos. Elvyra Usaèiovaitë. Spalva // Vydija. Jelena P. 1982 35. 29. Morkûnas. Svajoniø dþiaugsmas // Vilnius. 1991. Rasa Ambraziejienë. Junona Almonaitienë. 32. 1998 42. Tainaja doktrina // Riga. Paulius Galaunë. – Vilnius. Lietuviø liaudies menas // Vilnius. Lietuviø liaudies menas. – Vilnius. Lietuviðko koplytstulpio genezës klausimu // Ikikrikðèioniðkosios Lietuvos kultûra. Simboliø þodynas // Vilnius. Þalvariniai senoliø laiðkai // Vilnius. E. 1993 36. 30. Lietuvos istorijos paminklai // Vilnius. 24. – 1998. Algirdas Patackas. Mandala – mano dalia // Vydija. Maþoji architektûra // Vilnius. Vanduo gydo // Þvilgsnis. 1995 44. Aleksandras Þarskus. Chesterton. Blavatskaja.1991 37. Lietuviø liaudies menas. 7. 26. 38. 112 . 28. – 1996. – Vilnius. – 1991 33. Jonas Mekas. 1990. – 1998. Nr. Ortodoksija // Aidai. 31. Vieno liaudies ornamento morfologija // Ikikrikðèioniðkosios Lietuvos kultûra. Ðvenèiø ratas // Vilnius. Lietuvos geleþiniai kryþiai // Vilnius. Èeslovas Kontrimas. 1992. 1997 43. Andrejevas.6. Gintaras Beresnevièius. Jazik geometrièeskich figur // Moskva. Gilbert K. Omraam Mikaelj Aivanchov. Vytautas Bagdanavièius MIC.23. Mirties virsmas // Vilnius. Vëjo malûnai // Vilnius. Laima Nakaitë. Lijana Lauþikaitë. A.

SIMBOLIØ LENTELË 113 .

114 Pavidalas Þenklas /pavadinimas/ taðkas þvaigþdë bamba grûdas sëkla pradþiø pradþia. Kûrëjas. Viskas viename. individualybë. simbolio prasmës/ . ðviesos ðaltinis. vienetas (skaièius 1) vyriðkas pradas Ávardinimai Esmë /samprata. vienintelis. centras.

simbolis/ Þenklas /pavadinimas/ Priklausomybë /iðvestinë/ ir ryðiai iðplitæs. nulis (skaièius 0) arba begalybë moteriðkas pradas Esmë /samprata.Pavidalas Ávardinimai Visata. maginis apribojimas apskritimas su taðku centre saulë pasaulis materija taðkas centre “laiko” ratà (Visatà) 115 . amþinybë (laike ir erdvëje). riba tarp Visatos ir chaoso. “sprogæs” taðkas apskritimas skritulys rutulys ratas vainikas þiedas saulë pilnatis mandala ola urvas ásèios kiauðinis gemalas Poveikis apsauga. viskas. begalybë.

aðis. dûris (poveikis) ið centro statmuo (vertikalë) kuriamoji galia.116 Pavidalas Þenklas /pavadinimas/ þaibas stabas stulpas jin falas linga Ávardinimai Esmë /samprata. ryðys. apvaisinimo galia. simbolio prasmës/ Priklausomybë /iðvestinë/ ir ryðiai blyksnis (poveikis) ið taðko. dangaus (Perkûno) trenksmas. centras. vienetas (skaièius 1) vyriðkas pradas Poveikis “giluminë” veikla. stuburas. “þaibiðkas” trenksmas (suvokimas. poveikis. ðviesos blyksnis. perkeitimas). veikla (aktyvumas). jungtis tarp Pasauliø(ryðiai tarp dvasios taðkø). apvaisinimas (dvasinis ar fizinis) . ðerdis. ryðys su dievybe.

kelias (jei su rodykle – aiðki kryptis) 117 . niekas. ryðiai tarp materijos taðkø. nulis arba dvejetas (skaièiai 0 arba 2) Þenklas /pavadinimas/ þemë Priklausomybë /iðvestinë/ ir ryðiai plitimas ið taðko “paþemiui” gulstinë (horizontalë) Poveikis moteriðkas pradas jan “pavirðutiniðka” veikla. laukimas. kairë – deðinë. simbolis/ neveiklumas (pasyvumas).Pavidalas Ávardinimai Esmë /samprata. bala. plokðtuma. tyla. chaosas.

dalis. kairë ir deðinë arba rombà jautrumas emocingumas nepastovumas nesaugumas atspindþiai . pusë. dvi kryptys. dvejetas (skaièius 2) moteriðkas pradas Poveikis Þenklas /pavadinimas/ Ávardinimai Esmë /samprata. delèia ir jaunatis. papildymas. simbolis/ Priklausomybë /iðvestinë/ ir ryðiai apskritimas (arba rombas) + statmuo statmuo kerta skritulá mënuliai.118 Pavidalas Visatos (visumos) padalinimas. virsmas ið vienos bûsenos á kità.

aktyvumas ir pasyvumas. gëris ir blogis. dalijimas. jin ir jan. jin/jan Dovydo þvaigþdë dvejetas (skaièius 2) ir ðeðetas (skaièius 6) moteriðkas pradas Poveikis atskyrimas tvërimas dvilypumas prieðprieða konfliktas pusiausvyra 119 . ugnis ir vanduo. vyras ir moteris. dvasia ir materija. dvejybë.Pavidalas Ávardinimai Esmë /samprata. diena ir naktis. atskyrimas: dangus ir þemë. simbolis/ Þenklas /pavadinimas/ Priklausomybë /iðvestinë/ ir ryðiai apskritimas + gulstinë horizontalë kerta skritulá apraiðka. virðus ir apaèia. vystymasis.

120 Pavidalas Dievas vyras ugnis Apvaizda Dievo akis Trejybë varpas arba devynetas (skaièius 9) Poveikis virðutinë Viseto pusë – dvasia. vyriðkasis (aktyvus) pradas. perëjimas . simbolis/ Ávardinimai Priklausomybë /iðvestinë/ ir ryðiai apskritimo (rombo) virðutinë pusë trikampis virðûne á virðø kampas virðûne á virðø arba iðgaubimas dangus stogas ðventas Kalnas Dievo stogelis pastogë tiltas vaivorykðtë apsauga dangiðka danga jungtis. trejetas (skaièius 3) Þenklas /pavadinimas/ Esmë /samprata. dangus.

per marias). luotas karstas Poveikis perkëlimas “kitapus” (á karstà. duobë guolis lopðys ásèios valtis. moteriðkasis (pasyvus) pradas. simbolis/ apatinë Viseto pusë – materija. gamta þemë moteris motina vanduo lelija tulpë Ávardinimai Priklausomybë /iðvestinë/ ir ryðiai apskritimo (rombo) apatinë pusë trikampis virðûne á apaèià kampas virðûne á apaèià arba ágaubimas dauba.Pavidalas Þenklas /pavadinimas/ Esmë /samprata. gráþimas “atgal” (þemën. þemë. á ásèias) 121 .

þemë (sausuma ir vandenys) moteriðkas pradas Poveikis vaisingumas derlingumas Jumio ir dvigubo Jumio þenklai. gaidþiø galvos.122 Pavidalas Priklausomybë /iðvestinë/ ir ryðiai þemyn nukreipto trikampio atmainos Maros vandenys materija. sukryþiuoti kirviai. Poveikis Martinio þenklai vaisingumas derlingumas Priklausomybë /iðvestinë/ ir ryðiai þemyn arba aukðtyn nukreiptø trikampiø atmainos Þenklas /pavadinimas/ Ávardinimai Esmë /samprata. rupûþëlë. þirgeliai. vëþiukas. dviguba varpa. þirgø galvos. simbolis/ zigzagai. bangos uþbrûkðniuotos ar uþtaðkuotos juostos Maros þemë .

begaliniai 4–iø pasaulio krypèiø spinduliai ið centro taðko. simbolio prasmës/ dvasios ir materijos santykis. Viseto sankirta. kryþkelë Þenklas /pavadinimas/ Ávardinimai Priklausomybë /iðvestinë/ ir ryðiai linijø sankirta.Pavidalas Esmë /samprata. kryþius Saulës kryþius Poveikis saulutës apsauga. keturios kryptys. dvasia veikia (kerta) materijà. pasaulio ðalys. pasirinkimas (kryþkelë) 123 . ketvertas (skaièius 4) kryþma kryþelis Dievo kryþius graikø kr.

ðv. Maros kryþius. ðv. dievo Toro kûjis. Antano kryþius. stipis. Poveikis Ávardinimai Priklausomybë /iðvestinë/ ir ryðiai kryþius lotynø kryþius.124 Pavidalas kryþmos iðvestinës Þenklas /pavadinimas/ TAU kryþius. Maltos kryþius. Petro kryþius apsauga palaiminimai maldavimai .

Þemës akis. gëris. Kryþiaus þvaigþdë. magija. burtai Auseklis. penketas (skaièius 5) 125 . penki tvërimo pradai. brolybë.Pavidalas Ávardinimai pasuktas kryþius. ðv. palaiminimas. Andriaus kryþius. mazgas (gyvybës. ketvertas (skaièius 4) Þenklas /pavadinimas/ Priklausomybë /iðvestinë/ ir ryðiai kryþmos iðvestinës kryþius Poveikis apsauga palaiminimas gelminis ryðys darna. didysis sloguèio kryþius. laimës) dvigubas kryþius. ðulinukas. pentagrama. roþelë. Auðrinë. saulutë. amþinasis. aðtuonetas (skaièius 8) Sloguèio kryþius.

dangaus kûjis . þemës) svastika. veikia ácentrinë jëga. jëga. Poveikis saulë. sûkurys suka á centro taðkà. ðviesa. laimë. ðeðetas (skaièius 6) kryþius sukasi deðinën. simbolio prasmës/ Priklausomybë /iðvestinë/ ir ryðiai kryþiaus iðvestinë.126 Pavidalas besisukantis kryþius. galia. gyvybë. sûkurys suka ið centro á iðoræ. besisukdama brëþia ratà. devynetas (skaièius 9) Þenklas /pavadinimas/ Ávardinimai Esmë /samprata. kûryba. iðorinë svastika Perkûno kryþius. þyniø ánagis. ugnies) svastika. spiralæ. paðvæstøjø. ugnies kryþius. vidinë svastika deðininë. moteriðka (materijos. sûkurá. sëkmë. veikia iðcentrinë jëga. ðviesos (energijos) sklidimas ir kaupimas Laimos kryþius (laimë) kryþius sukasi kairën. dangaus. energija. visatos judëjimas. vyriðka (dvasios. derlingumas. svastika kairinë.

savyje “uþdaryta” (potencinë) svastika Þenklas /pavadinimas/ Ávardinimai Esmë /samprata. iðriðimai) Poveikis per(si)keitimai santykiai ryðiai 127 . simbolio prasmës/ Priklausomybë /iðvestinë/ ir ryðiai kryþiaus iðvestinë. paros. nesisukanti. kasa. atriðimai. mezginys virsmø grandinë. perkeièianèios energijos sankaupa. metø kaita.Pavidalas iðverstas (suverstas) ugnies kryþius. rombø (mazgø – kilpø – angø) ryðiai suprieðinti sûkuriai ornamentas pynë. virsmai. sàryðiai (suriðimai. laiko tëkmë. kabliø kryþius persikeitimai.

Visatos aðis. dvasia/siela – vëlë – kûnas Poveikis ryðys Gyvybës medis. verba . Laimos þabas. t. “tiltas”. spyglys. eglutë. epochø. Paþinimo medis. gyvenimo medis.128 Pavidalas Þenklas /pavadinimas/ ryðys. centras. þiedai/vaisiai – liemuo/kamienas – ðaknys. ðluota. ðakos – ðaknys. Ávardinimai Priklausomybë Esmë /iðvestinë/ ir ryðiai /samprata. Atpirkimo medis.). simbolio prasmës/ vertikalës (kamienas) ir horizontalës (ðakos) arba kryþiaus iðvestinë medis dangus – jungtis – þemë. dangus – þemë/antþemis – poþemis. àþuolëlis. jungtis tarp pasauliø (erdviø. Pasaulio medis. þemës – dangaus ir t. kartø. Saulës medis.

dvejetas (skaièius 2) gyvybës energija gyvybë Esmë /samprata. kundalini pakëlimas. atspindys. simbolio prasmës/ Þenklas /pavadinimas/ Priklausomybë /iðvestinë/ ir ryðiai pusë rombo (rato) puslankis zigzagas sraigtas spiralë þaltys gyvatë gyvata pusë svastikos Poveikis energijø ávaldymas. þemës galiø panaudojimas 129 .Pavidalas Ávardinimai mënulis nepilnumas.

sàryðis su apskritimu rombas Poveikis praregëjimas vyda visaþinystë treèioji akis . virðus ir apaèia (dangus ir þemë) kartu. perëjimas tiltas Visuma. simbolis/ Priklausomybë /iðvestinë/ ir ryðiai abu trikampiai (kampai arba ratlankiai) – þemës ir dangaus – kartu. anga kilpa atsivërimas.130 Pavidalas paparèio þiedas. Þenklas /pavadinimas/ Ávardinimai Esmë /samprata. viskas. nulis (0) arba begalybë.

Pavidalas gardas dvaras sodas rojus Jeruzalë ðventykla moteriðkas pradas materija þemë svoris saugi erdvë tvarka namai ketvertas (skaièius 4) Þenklas /pavadinimas/ Ávardinimai Esmë /samprata. simbolis/ Priklausomybë /iðvestinë/ ir ryðiai sustabdyta svastika. apribotas (uþdarytas) kryþius ketvirtainis kvadratas kubas Poveikis apsauga 131 .

You're Reading a Free Preview

Download
scribd
/*********** DO NOT ALTER ANYTHING BELOW THIS LINE ! ************/ var s_code=s.t();if(s_code)document.write(s_code)//-->