1

2 Pratarm Esu biolog-chemik. Man eiasdeimt ketveri. Tai, k Jums raau ioje knygoje, yra nuoirdu, be melo, be pasipuikavimo. A esu tokia, koki mane pasta mano vaikai, ankai, artimiausi draugai, kolegs ir pagaliau mano buv mokiniai. Savo knygoje atsakingai raau tik tai, k pati esu patyrusi, remiuosi biologijos iniomis, kurias stengiausi jums pateikti kuo paprasiau ir suprantamiau. I ia ir ios knygos paprastumas, kurio siekiau smoningai. Vis savo gyvenim a galiau suskirstyti du etapus. Pirmasis - tai ligonio, o antrasis - sveiko mogaus gyveenimas, trunkantis jau beveik dvideimt met. Tai gyvenimas be vaist, be sintetini vitamin, mineral i vaistins. Pirmasis gyvenimo etapas. Jis truko nuo gimimo iki keturiasdeimt penkeri met. iame etape mane lydjo "normalus" gyvenimo bdas (kaip dauguma Js j pavaadintumte). Mano maistas tuo metu buvo msa, msikos sriubos, kiauiniai, sumutiniai su deromis, pienas (vieeias ir virtas), saldumynai, kompotai ir t. t. Valgiau bet k, bet kada ir tiek, kiek norjau. Neprisimenu, ar kada koki viei darovi valgiau. Nuo maens siningai griau visus man paskirtus vaistus, ypa daug antibiotik, sintetini vitamin bei mineral. iame gyvenimo etape mgau greit igijim: suskaudo galv - vaistai, nevirkina vaistai, neumiegu - vaistai ... Taiau ligos keit viena kit .... Buvau ligon nuo pat ma dien, nors nei msos, nei pieno (o kai kurie ir dabar dar mano, kad ie produktai yra sveikatos garantas), nei kitoki "grybi" eimoje netrko. Mama visada rpinosi, kad btume sots ir skaniai pavalg. Gerai prisimenu bemieges savo ir tveli naktis dl nuolaaI lIiq mano abiej aus skausm. Penktoje klasje atlikta labai sudtinga vienos ausies operacija, kurios pasekmes jauiu ir dabar. Itisai sirgau maakraujyste, Vliau kankino nuolatinis nuovargis, galvos skausmai, migrenos priepuoliai, ankstyva parodontoz su komplikacijomis, nesibaigianios cistos, moterikos bdos. Osteochondroz nuo tris deimties met buvo jau taip toli paengusi, kad nuolat guljau ligoninje. Isikraip rank pirtai, stuburo skausmai taip nusibodo, kad miau ir paklausiau gydytojo neurologo: k man daryti, kad stuburo bkl pagert? Igirdau madaug tok atsakym: "Js niekada nebetursite lankstaus stuburo, nes visi mes esame emiki..." Na, ir pagaliau atslino liga vegetacin distonija. Ja sirgau penkerius metus. Visai nebetekau jg, per dvi savaites numeiau 18 kg. Ligoninje mane veiojo invalido veimliu ... Kankino irdies priepuoliai (tiesiog dusau, bijojau numirti), todl medikai ilgai gyd irdies lig, o man darsi vis blogiau ir blogiau, nes galop "sustreikavo" kiti organai. Susirgau baisia depresija. Amitriptilinas ir kiti antidepresantai paddavo tik tam kartui... Draugai mane jau laidojo! K daryti? Tikiu, kad savo lig vaizdeliu a nieko nenustebinau. Tiesiog sergani moni iandien labai daug ir j vis daugja. o man labiausiai skaudu (gal kaip biologijos mokytojai), kad tokiais suaugusiais ligoniais tampa vaikai. Vaik sergamumas tokiomis ligomis, kaip bronchin astma, inkst nepakankamumas, cukrinis diabetas, tuberkulioz, onkologins ligos, nuolat auga. Stebime silpstant ms vaik regjim, danus galvos skausmus, ltin nuovarg. Vyresnij klasi mokiniai jau skundiasi suaugusijtl ligomis: koj, stuburo, snari skausmais. Knygoje a skiriu nemaai puslapi tveliams, moiutms bei visiems, kurie myli vaikus ir jais rpinasi. ia jus rasite rimt, bet kartu ir linksm knygos skyrel su paprastais, bet savotikai gudriais, mano, kaip moiuts, patarimais. Jie veiksmingi bei sukeliantys diaugsm. Tik "nesuverskime" vis negali genetiniam paveldjimui, kaip dabar tapo madinga. Taip manydami nusiraamina medikai, nusiraminame ir mes patys. A sutinku, kad pasaul gimdami mes atsineame genetikai silpnesnes kai kurias kno vietas, taiau ms knas nuostabus, jis pats kovoja su savo negaliomis (homeostaz), o mums tereikia jam padti. inoma, kad ms sveikata 70% priklauso nuo gyvensenos (ypa mitybos), 20% - nuo genetikos ir 10% - nuo medicinos. Kaip vliau sitikinau, didiausia vis lig prieastis - tai paveldimas gyvenimo bdas, ypa mityba. Antrasis gyvenimo etapas. U gyvenimo etap a dkoju tik Aukiausiajam. Pradjau mstyti. Prisiminiau, kad esu biolog ir kad mes, bdami gamtos dalis, esame priklausomi nuo gamtos dsni. Todl reikia tik pasivallgyti po natralij gamt ir i jos mokytis bei naudotis jos grybmis. miau suprasti lig prieastis ir tai, kad, norint pnsveikti, pirmiausia jas ir reikia paalinti, o ne gydyti atskirus lig simptomus. Nauj gyvenimo etap pradjau i Rygos parsivetais homeopatiniais vaistais. Jais ir kitomis priemonmis nugaljau vegetodistonij. miau vadovautis nuostaabiausiu savo gyvenimo principu - i keli blogybi rinktis maiausi. iame gyvenimo etape daug skaiiau, daug gilinausi, kai kam pritariau, su kai kuo nesutikau ... Tikiu, kad neatsitiktinai mano rankas pateko nemaai mediagos npie senovs

3 Indijos medicinos, sukurtos kelis tkstanius met prie Krist - Ajurvedos - mokymus, apie senovinius kno gydymo bdus, knygos apie naujas sveikos gyvensenos tradicijas. Pasisemtus i i altini patyrimus miau derinti su biologijos bei chemijos mokslo iniomis. gytas inias pritaikiau savo gyvenime. Juolab kad gydym medikamentais per keturiasdeimt penkerius gyvenimo metus buvau pakankamai gerai imginusi, o ligos vis tiek keit viena kit ... Tik po atuoniolikos savo "antrojo" gyvenimo met a ryausi pasidalinti su jumis, mieli skaitytojai, asmenine patirtimi - kaip be chemini preparat, sintetini vitamin, ir maisto papild nugalti nuo vaikysts varginusias ligas ir kaip be j gyventi daug met. Medikai pasakyt, kad visikai sveik moni nra, ir a su tuo sutinku. Todl, nenordama bti dar nesveikesn, a atsisakiau chemini vaist. Laikas nuo laiko savo noru ir u savo pinigus pasidarau diagnostinius tyrimus, juolab kad esu dirbusi medicinos staigoje ir turiu ioki toki medicinos ini. Jeigu reikia, pakoreguoju savo gyvensen ir pati savo knui, kur myliu kaip nuostabiausi Dievo krin, "paskiriu" maisto papild i gamtos vaistins. Kokie jie, suinosite perskait i knyg, kuri dabar laikote rankose. A imokau knui duoti tik tai, k sukr mogui Dievas. Pakeitusi gyvenimo bd pajutau, kad m trauktis ligos, isities rank pirtai (iliko tik ligos pdsakai), stuburas darsi vis lankstesnis ... Ir iandien, kai raau, esu pakannkamai lanksti, lengvai atlieku jogos pratimus. Lenktyniaudarna su ankais ubgu penkt aukt ir neudstu, o nulipu nejausdama jokio snari skausmo. Tai leidia daryti ivad, kad sveikata labiausiai priklauso nuo ms pai. Nauja gyvensena tapo mano prastu gyvenimo bdu. A pasirinkau vegetarizmo keli. Dar neteko tuo nusivilti. Pralinksminsiu jus paraydama, kad pabuvusi ilgiau sveiuose, kur visikai apsieinama be ali darovi, skubu vaiuoti namo, o vaiuodama svajoju tik apie darovi salot lkt ... Taiau visada visiems sakau (ypa savo mokiniams), kad vegetaru bti gali ne kiekvienas mogus. Kad btum vegetaras, reikia nemaai inoti. Kitaip vegetarizmas gali tapti liga. Apie tai skaitykite toliau. Gyvenime vadovaujuosi visomis teorinmis bei praktiinmis iniomis, kurias brandinau dirbdama vair biologs ir chemiks darb. Dirbau veterinarijos, medicinos, aplinkos utertumo ir pagaliau pedagogikos (dsiau biologij) srityje. inoma? ir mane kada nors prilenks emel, taiau Kol kas diaugiuosi kiekviena gyvenimo diena, prasidedania ir pasibaigiania be skausmo ir nuovargio ... Mielas skaitytojau, jeigu, perskaits mano knyg, js: pradsite po truput keisti savo gyvensen ir ypa mityb labiau pamilsite savo kn, kaip nuostabiausi Dievo krin, ir maiau j terite, imoksite vadovautis labai paprastu mano imgintu gyvenimo principu - i keli blogybi rinktis maiausi ar bent jau maesn, per dien suvartosite viena ar gal net keliomis tabletmis maiau, - a bsiu labai laiminga.

Daniausiai paveldimos ne ligos, bet gyvenimo tradicijos Ms knas tobuliausias krinys

Prisimenu, kai jaunystje echoskopijos metu pavelgiau monitoriaus ekran, isigandau pamaiusi, kas vyksta mano viduje: kakoks nuolatinis judjimas, maiymasis, sruvenimas ... Kas tai? Chaosas? Tik daug vliau supratau, kad viskas ms kne vyksta ne bet kaip, o su nuostabiu tikslumu. Todl apie chaos kalbti - nusikaltimas. Visada stengiausi savo mokiniams paaikinti ir tikinti, koks nuostabiai tobulas ms knas tobulas iki smulkiausi daleli. Ypa tai darau nuo tada, kai pati miau suprasti, kad kuo maiau j, kn, savomis rankelmis teriame, tuo labiau jis atsidkoja sveikata, energija bei teikia diaugsm. Mokslininkai, kurie domjosi ir domisi gyvo organizmo tobulumu, teig ir teigia, kad mogaus knas, kaip tobulas .instrumentas", turt mums tarnauti tikrai daugiau nei 100 met. Pavyzdiui, I. Pavlovas kno gyvavimui skyr 100 met, I. Menikovas ir A. Bogomolecas - 150-160 met, o vokiei gydytojas ir mokslininkas Ch. Hufelandas, mokslo apie ilgaamikum pradininkas, man, jog mogus savo tobulos sandaros dka galt gyventi net iki 200 met. Yra pasaulyje toki pavyzdi. Bet koks i tikrj yra mogui . skirtas gyvenimo laikas - iki iol bendros nuomons nra. Vis dlto mokslininkai vieningai sutaria, kad, paalinus visas kenksmingas gyvenim trumpinanias prieastis, mogus tikrai turt gyventi 200 met.

4 domus buvo I. Menikovo poiris senatv ir ankstyv mirt. Jis teig, kad anksti senstama ir mirtama apsinuodijus mikrob (nuodingj), kurie daugiausiai gyvena storajame arnyne, iskiriamais nuodais. Teigiama, kad kiekvien dien ia atsiranda apie 130 trilijon mikroorganizm, tarp kuri yra daug "blogj". Pasirodo, ilgiausiai gyvena uvys, ropliai ir paukiai. o jie arba visai neturi storj arn, arba labai trumpas. Pavyzdiui, lydekos gyvena iki 300 met, karpiai - 150, ereliai - 104, sakalai - 162 metus. 0 trumpiausiai i pauki gyvena struiai - tik 35-40 met. Kodl? Atsakymas struiai turi geriausiai isivysiusias storsias arnas. induoliai gyvena trumpiausiai, nes j arnynas ilgas ir storas. Labai trumpai gyvena oldiai, pvz., avys - 12-14, okos - 18-27, arkliai - 20-30 met. Gana trumpai gyvena unys - 16-22, kats - 10-12 met ir t. t. (Informacija apie gyvenimo trukm paimta i 1. Akimukino knygos "domioji biologija"). Matyt, ne be reikalo vis daniau kalbama bei raoma apie ms, moni, arnyno, ypa storosios arnos, var. o ir blogosios bakterijos vis labiau puola, ir vairiausi parazitai. Kodl jie, "blogieiai", taip pamilo i "gyvenamj viet" ms kne? o todl, kad vartodami vairiausi chemij (ypa antibiotikus), mes sunaikiname "geruosius gyventojus". Medikai po vaist terapijos stengiasi atkurti gerj arnyno mikroflor. Tik jei ir pasiseka tai padaryti,- neilgam ... Gal tai ir ne vienintel lig prieastis, bet aiku viena: mes savo kn "pribaigiame" per pus gamtos mums suteikt gyvavimo met. Nuo vairiausi lig mons mirta vis jaunesni ir jaunesni. Ar susimstome, kodl? Pagaliau vilgtelkime, kur slypi neipasakytas mogaus kno tobulumas ir imintis? Kiekvienas gyvas organizmas, taip pat ir mogus, sudarytas i mayi, paprasta akimi nematom lsteli - kaip namas i plyt. Suaugusio mogaus kn sudaro madaug 1014 lsteli (tai vienetas su 14 nuli). Nelsteliniai yra tik virusai, kuriems gyvuoti btinos svetimos lstels, kitu kiveju tai negyvos dalels. Virusai, patek svetim lstel, "atsigauna", dauginasi, suardo j, o tada puola kitas. Netrukus mes susergame ... Kiekviena lstelyt - gyva, jos viduje yra struktros, nesivaizduojamai daug kart maesns u j pai, bet atliekanios milinik darb ms gyvybs labui. Kiekviena lstelyt - tai didiausias kno stebuklas. Lstels gali skirtis forma, atliekamomis funkcijomis, bet j struktra panai. Ypa savo forma isiskiria nerv I:)stels, panaios, pasak mokini, i "gyvnlius su kojomis" (ataugomis). Ataugomis jos jungiasi viena su kita ir netiktinu greiiu perduoda nervinius impulsus (signalus), kuriuos gauna knas. Kiekvienos lstels branduoliuose saugoma paveldima informacija apie pati mog, o i informacija perduodama i kartos kart. Lstels nuolat dauginasi (atsinaujina), iskyrus nerv ir raumen lsteles. Kiekvien dien dl vairiausi prieasi (pvz., pasensta) va milijardai lsteli, vietoj j kas sekund pagaminama milijardai nauj. Kiekviena kno lstel gyvena savarankik gyvenim, i aplinkos gaudama jai reikaling maisto mediag, deguonies, o aplink paalindama tai, kas jai nebereikalinga ir kenksminga. Tik nuo tos apykaitos ir priklauso ms organizmo sveikata. Tarp lsteli egzistuoja nuostabi darna. Lstelje nuolat vyksta gyvybins energijos gamyba, kurios dka mes ir egzistuojame. i energija chemini reakcij dka iskiriama i t maisto mediag, kuriose slypi daugiausia nepanaudotos energijos. Todl labai svarbu, kok maist mes valgome ir kiek lstel gauna deguonies. Kai kurie autoriai teigia, kad lstelje vyksta daugiau chemini reakcij, negu viso pasaulio chemijos laboratorijose ... Lstels gali judti. Pvz., yra kraujo lsteli - leukocit, dar vadinam fagocitais, kurie juda kraujagyslmis iki paeistos kno vietos (aizdos), sugeba pereiti pro kraujagysli sieneles ir "ryti" ten esanius mikroorganizmus ... Vargs kraujo lstels! Jos sta "mio" su mikrobais lauke, apsinuodijusios "praryt" organizm nuodais. Ar tai ne stebuklas? damos jos igelbsti ms kn. Vietoje uvusij netiktinu greiiu kraujas pasipildo naujais "kariais". Lstel gaubia aliejaus konsistencijos membrana (apvalkalas). Jos dka lstel patenka ne visos mediagos. Jei dl koki nors prieasi sutrinka plazmins membranos pralaidumas, mes susergame. Pavyzdiui, mao gio mons neauga todl, kad j lsteli membrana vid nepraleidia augimo hormon, diabetiko lstels nepraleidia - insulino ir t.t.. tai koks svarbus sveikatai net menkiausias lstels funkcijos sutrikimas. Ar js inote, kad ...

5 Ms kaulai 5 kartus stipresni u tokio pat svorio plien. Griaui kaulai apsaugo vidaus organus. Kuo organas svarbesnis, tuo jie glaudiau j apsupa. Labiausiai saugomos galvos ir stuburo smegenys, plauiai, irdis ... jei visas kno kraujagysles sujungtume vien linij, j ilgis siekt apie 150 000 kilometr. irdis yra kumio dydio, 0 sveria tik 300 g, bet atlieka stulbinaniai didel darb. Per dien ji perpumpuoja apie , I ODO litr kraujo. irdis arterijas krauj istumia tokia "I', I, kad jis apibga vis kn ir sugrta vidutinikai per 20 sekundi. Jei mogus igyveno 80 met, jo irdis ilsjosi vidutinikai tik 16 met. Suaugs mogus turi apie 5-6 litrus kraujo. iame kiekyje kraujo yra apie 25 trilijonus eritrocit. Vieno eritroo1110 skersmuo - 8 tkstantosios milimetro dalys, taiau 1\1)'.11 tuos 25 trilijonus sudtume eil greta vienas kito, nutiestume 200 000 kilometr keli, beveik iki Mnulio. sunku net sivaizduoti. Kiekviename inkste yra apie milijon mikroskopik filtr, pro kuriuos kraujas filtruoja vairiausius teralus. Taiau mes, net visikai jauni mons, taip mokame juos ukimti, kad imame valgytis donor ... Odoje yra 96 milijonai por (skylui), pro kurias su prakaitu i organizmo paalinamas drusk perteklius bei kitos kenksmingos mediagos. arnynas madaug 12 kart ilgesnis u stuomen. Yra dar daug toki "kad" ... Tad ar nevertt pagaliau pamilti savo kn - nuostabiausi Dievo krin - ir pagalvoti, kaip j ilaikyti sveik iki gilios senatvs. Manau, galtume pritarti P. Bregui, kuris savo knygoje "Sveikai gyventi" rao: "Liga - tai nusikaltimas. Nebkime nusikaltliai." i knyga man padar didel spd bei kvp nor toliau gyventi kitaip. Ar mes nekalti dl savo lig? Gal susimstte, kodl nuolat daugja vio atvej? Skaudu, kad dl ios ligos mirta ir vaikai. Aiku, kaltiname daug k, bet tik ne save. Ar mes mylime savo kn, ar tausojame j? Valgome ir geri ame tik tai, kas skanu, negalvodami apie tai, ar sveika. Reikia ar nereikia geriame vaistus, atsisakome alio maisto, kuris yra vienas i pagrindini energijos altini kovojant su ligomis ... Taiau grkime prie klausimo, kodl vys darosi vis grsmingesnis? Remdamasi biologijos iniomis, atsakysiu kaip galima aikiau ir paprasiau. Kaip inote, mogaus knas sudarytas i mayi, mogaus akiai nematom lsteli. Kiekviena lstel ~ tai atskiras gyvenimas, sijungs viso kno gyvenim. Kiekviena lstel turi branduol, kuriame isidsiusios chromosomos, 0 jose - genai, atsakingi u kiekvien atskir poym: plauk spalv, nosies form ir kt. Lstels nuolat dalijasi (suaugusi moni nerv bei raumen lstels nebesidalija). I lstels atsiranda 2, i 2 - 4, i 4 H ir t. t. Taip mes augame, o senas lsteles pakeiia naujos. Yra ir gen, atsaking u lsteli dalijimosi greit. Taiau iuose genuose pasitaiko pakitim, vadinam mutacijomis, dl kuri lsteli dalijimasis sultja arba pagreitja. Daniausiai mutacij atsiranda nelytini lsteli genuose, todl jie neperduodami kitoms kartoms ir nepaveldimi. Taiau kai kurio tipo vins ligos paveldimos. Pvz., nustatytas genas BRC Al, aptinkamas eimose, kuri moterys linkusios sirgti krties viu. Tik linkusios! o ar jos sirgs - tai labiausiai priklausys nuo imunins sistemos. Kai imunin sistema bt stipri, knui reikalingas energijos teikiantis maistas. Statistiniai tyrimai rodo, kad maistas, kuriame gausu soij riebalini rgi ir maai skaidulini mediag (apie tai bus raoma kitame skyrelyje'), sukelia tiesiosios ir storosios arnos v. Mokslinink rodyta, kad alios darovs ir vaisiai saugo mones nuo piktybini lsteli augimo (Sylvia S. Mader "Biologija"). Kas atsitinka, jei kurioje nors kno vietoje lstels ima per greitai dalintis? Susidaro auglys. Ar jis piktybinis ar gerybinis priklausys nuo imunins sistemos. o kas gresia, kai oda gamina per daug lsteli? mogus suserga liga, vadinama vyneline (psoriaz) ... o jei lsteli dauginimasis ymiai sultja? mogus, dar jaunas bdamas, ima senti. Taip atsitiko ir lietuviui A. Gudeliauskui, kuris, bdamas 27-eri, per kelerius metus taip suseno, kad atrod kaip 60-70 met mogus. Medikai, ityr jo vidaus organus, nustat, kad jie yra kaip jauno mogaus, suseno tik oda. Usienio medikai nustat prieast - odos pakitim atsirado dl suvartoto per didelio kiekio hormono, skirto inkstams gydyti. Ar tai patvirtinta, neinau. Kas sukelia sunkius lsteli pakitimus? Tai vairs kenksmingi spinduliai, chemins mediagos, dar vadinamos kancerogenais, kai kurie virusai, bakterijos (biologinis ginklas). Jie dar vadinami mutagenais. Organizmui kenksmingi spinduliai - ne tik radioaktyvs, ultravioletiniai, bet ir per danai gaunami rentgeno bei soliariumo spinduliai. Cheminms mediagoms, sukelianioms mutacijas, priklauso

6 pesticidai, herbicidai (chemins kovos priemons prie augal kenkjus, ligas, piktoles), mediagos, esanios tabako dmuose, vairios rgtys, armai, kai kurie cheminiai maisto priedai ir net kai kurie vaistai. Kiek "nekaltos" chemijos dabar ms gyvenime! Apie tai n nesusimstome. Tai gaiviai levandomis ar kitais kvapais po skalbimo kvepiantys rbai (gaila, kad net ir mayli), "gli" kvapais dvelkianios grindys ir oras. Kartais visk taip prikvpiname, kad net iaudime. Negaildami savomis rankomis be saiko pilame sveikatai pavojingas chemines mediagas savo sod, nors inome, kad u augintas daroves, vaisius, taip pat ir ulinio vanden, duosime ne kam kitam, o savo knui. Gaila irti vaikelius, iulpianius aviei, braki ar kitokiu skoniu bei kvapu atsiduodanius ledinukus ar gumas. Nuo sintetini da visa burnel nusidao graiausiomis spalvomis. Baisu, kad vaikams skirti jogurtai taip pat yra su cheminiais priedais, net su genetikai modifikuotu krakmolu. Man sunku irti i vaikus, pilanius i savo knelius dirbtinius grimus su saldikliais. Saldikliai - tai dirbtinis cukrus. Jie pripainti kancerogeninmis mediagomis, sukelianiomis v. JAV saldiklius seniai udrausta naudoti maisto pramonje. A jau nekalbu apie "Coca cola" ar panaius grimus. Ne veltui juos udrausta pardavinti mokyklose. O kok vandeni geriame? Juk ten esanios neorganins nuosdos (geleis, kalks) nusda ms organizme taip, kaip skalbimo mainoje (i TV reklamos). Mainai geriau, j galima pilti "Calgon", o mums k daryti? Kiek dar chemijos gauname su cheminiais plauk daais ar kita "nekalta" kosmetika?! Jums, mieli skaitytojai, a silau atlikti labai lengv bandym ir pairti, kok vandeni geriate. emaliuot ind pilkite geriamojo vandens ir dkite aldikl. Sualdykite iki visiko ledo, tada iimkite ir kambario temperatroje atitirpinkite, kad ledo nebelikt. Tada atidiai vilgterkite indo dugn. Jei vanduo turi daug priemai, jos ikris nuosd pavidalu. Gerdami to nematome! O cheminiai vaistai, kuriuos reikia ar nereikia kemame savo kn? Suskaudo galv - vaistai, suskaudo nugar vaistai, skrandis nevirkina - vaistai. Kain kodl neprisimename, kad vakare persivalgme ar k nors netinkama suvalgme. Pravartu bt iek tiek pabadauti, igerti kokios nors lietuvik oleli arbatos ... O gal paprasiausiai reikt imokti atsipalaiduoti nuo tampos arba pagaliau pakeisti savo gyvensen? Labai gaila, kad nedaug yra bendrosios praktikos gydytoj, kurie skatint mog gyventi ir gydytis kitaip, kuri pripaint ir liaudies medicinos bei homeopatijos pasiekimus bei juos daniau taikyt savo praktikoje. Taip nortsi kad medikai paaikint monms, kad vaistai ne tik gydo bet ir teria bei nualina alinimo organus (inkstus, kepenis). o dl tos prieasties vis labiau sergama. Kaip uburtas ratas! Labai apsidiaugiau suinojusi, kad studentams medikams vesta paskaita apie Ajurved (tai senovs Indijos imini mokymai apie gyvenim). inau, kad yra gydytoj, kuriems dreba ranka, iraant raminamj vaist ir kitokius receptus, bet tai daryti juos veria patys ligoniai, nesuprantantys, koki didel ir negrtam al sau daro. Tok elges pavadiniau ltine saviudybe. Gydytojai turt tai paaikinti savo pacientams. Silyiau atsisakyti sdyt, marinuot, ypa rkyt produkt. Sdyti ar marinuoti patiekalai didina arn ar stempls vio rizik. Rkytuose produktuose esantys cheminiai kancerogenai panas tuos, kuri randama tabako dmuose - jie gali sukelti onkologin lig. Kad rkyti gaminiai atrodyt graiau ir bt apsaugoti nuo gedimo, danai pridedama chemini mediag: nitrat ir nitrit. Jie, patek ms virkinamj trakt, pavirsta pavojinga sveikatai mediaga - nitrozaminu. Nejaugi negalima vis i blogybi ivengti? inoma, galima. Tereikia apie tai pamstyti ir susirpinti, kaip sau padti. Jeigu nemylsime savo kno, kaip tada gyvensime? Ji galite ko nors bloga ivengti - ivenkite, jei negalite - i keli blogybi rinkits maiausi. inoma, kartais pasilepinkite" tuo, kas jums skanu, tik nepiktnaudiaukite. Pavyzdiui, silau numesti nuo sumutinio der ar kump, o vietoj j udti esnako ar svogno grieinli. Tai bus labai sveika ir primins deros ar kumpio skon. Arba usitepkite pai pasigaminto alio (alumyn) sviesto. Tok sumutin su malonumu valgo net vaikai. Tai sveikas ir skanus patiekalas. Knas gauna gausyb vitamin, mineralini mediag, nes iame produkte sviesto nedaug - tik tiek, kad lengviau sumaiytumte krapus, petraoles, dilgles ir kt. Tad i karto ir pateikiu recept. 2 nemai ryulliai krap petraoli (kiek maiau)

7 dilgli (jei turite) pus nedidelio agurko 2 didesns skiltels esnako (pagal skon) 100 g sviesto I agurko ispauskite sultis, kuo smulkiau sukapokite visus alumynus ir kruopiai visk sumaiykite su 100 g sviesto (jis turi bti minktas). dkite druskos pagal skon. Utepkite ant duonos. Skanaus! Tiesa, galite ali sviest pridti ir kit darovi bei alumyn. Kart pasiliau savo aukljamosios klass moksleivi mamytms pasigaminti patiekal, nes jos skundsi, kad vaikai nemgsta alio maisto. Atj vienuoliktokai man ir sako: "inot, aukltoja, ms eima daugiau nieko kito ir nebevalgo, kaip tik tokius sumutinius. Visiems labai patiko." Tad pamginkite alumyn sviesto pasigaminti ir js. Patikinu, kad pavaiin svei tikrai sulauksite pagyrim. Kas yra liga? Kai organizmas natraliai nebestengia susidoroti su jame per gyvenim sukauptais teralais, jis stengiasi j atsikratyti kitokiu bdu. is bdas pasireikia kaip liga. Kitaip sakant, ms alinimo organai - inkstai, kepenys (virkinimo liauka), - alinantys ir nukenksminantys toksines mediagas, taip "ukemami" teralais, kad nebe atlieka savo funkcij. Tada organizmas randa ieit, kaip juos paalinti i organizmo. Toksin alinimo keliais tampa oda, arnynas, kvpavimo takai ir plauiai, akys, ausys ir kt. Netrukus pasireikia vairios odos ligos - egzema, psoriaz, atsiranda galvos skausmai, pradedama sloguoti, bronchuose ar plauiuose kaupiasi karkalai, vidaus organuose susidaro akmenys, skauda snarius, pliuoja akys, ikyla spuogai ir t. t. Dmesio tiems, kurie turi antsvorio! Teralai sugeba kauptis riebaliniame audinyje, todl tai daniausia storjimo prieastis. Kaip organizme ima kauptis lakai ir toksins mediagos? Jie ms kn patenka dviem keliais. Pirmasis visikai nepriklauso nuo ms valios. Pavyzdiui, kiekvien dien milinikas skaiius vairi lsteli mirta, dl to susidaro nuodingi irimo produktai, kuriuos reikia paalinti i organizmo. Danai knas nebegali natraliu bdu jais atsikratyti dl energijos stygiaus. Antrasis kelias - sintetiniai, vairiais bdais perdirbti 1maisto produktai, cheminiai vaistai, cheminiai maisto priedai, vandens bei oro teralai. Organizmas stengiasi ias mediagas kaip nors itirpdyti ir kuo greiiau paalinti. Pirmiausia jos atskiediamos vandeniu. Skystis daniausiai sulaikomas teral susikaupimo vietose - atsiranda patinim. Tai, ko ms organizmas nesugeba suvirkinti arba paalinti, virsta lakais ir nuodingomis mediagomis, patenkaniomis krauj Apnuodytas kraujas stengiasi i mediag atsikratyti ir palikti tose kno vietose, kurios gentikai ar iaip yra silpnos. Jei mano knyg skaito vyresnij klasi mokiniai, kurie mokosi biologijos, jie ino, kad organizmo stengimasis palaikyti natrali aplink bei jo pasiprieinimas tam, kas i aplink paeidia, yra vadinamas homeostaze. Ar galima nustatyti kno utertum? Pripastami 7 utertumo laipsniai. Paminsiu labiau pasitaikanias ligas ir jas atitinkant utertumo laipsn. I utertumo laipsnis - kai mogus danai jauia nuovarg, greitai pavargsta. II utertumo laipsnis - kai pasireikia galvos skausmai, polinkis sirgti "persialdymo" ligomis (sloga, kosulys, pakilusi kno temperatra). III utertumo laipsnis - alergins ligos. Jos paaikinamos teral susikaupimu kepenyse bei inkstuose. mogus gali sirgti astma. IV utertumo laipsnis - akmenys tulies pslje, inkstuose, vairs gerybiniai augliai, cistos, hemorojus, nutukimas. V utertumo laipsnis - chronikas nuovargis, vegetacin distonija, osteochondroz, cukrinis diabetas, artritai, reumatins ligos. Teralai jau taip pasklid po vis kn, jog pakenkia organams. VI utertumo laipsnis - tai organizmo pokyiai, kurie sukelia infarkt, insult, ciroz, paralyi. VII utertumo laipsnis - onkologins ligos (vys). Tai skaudiausias atpildas u netinkam poir savo kn. Neretai ir kdikiai gimsta silpni ir ligoti - daniausiai dl netinkamo mamos gyvenimo bdo.

Maistas turi bti ir vaistas

8 Kas inotina apie maist Bt geriausia, jei laikytumms tokio mitybos principo: "Maistas turi bti vaistas". Tai labai svarbi taisykl! Rankratyje "Jzaus Kristaus Pasaulin evangelija pagal Mokytin Jon" raoma, k pats Jzus Kristus isamiai rekomendavo: "Maitinkits tuo, kas yra ant Dievo stalo: medi vaisiais, grdais ir naudingomis olelmis, gyvuli pienu bei bii medumi. Visas kitas maistas - tono imon, nuo jo tik nuodms, ligos ir mirtis". Maist galima suskirstyti natral ir nenatral, (koncentruot, rafinuot). Natralus maistas toks, kuris nepaveiktas nei kariu, nei mechaninmis, cheminmis ar dar kitokiomis priemonmis. Jam priklausyt "gyvasis" maistas. "Gyvasis" maistas yra vandeningas, sultingas - tai visi vaisiai, uogos, darovs, olels. Aiku, ir jis neturi bti utertas cheminmis mediagomis. Tad pagalvokime apie ekologik sod! Vadinasi, natraliam maistui priklauso visa tai, kas minima rankratyje, ir a j leidiu sau pavadinti "gyvuoju" maistu. Nenatralus (koncentruotas, rafinuotas) maistas - tai maistas, kuris yra perdirbtas, kaitinant mechaninmis, cheminmis ar kitomis priemonmis. Pavyzdiui, bet koks virtas maistas yra vadinamas koncentruotu, t. y. nenatraliu maistu. Apdorot maist a vadinu "negyvu" maistu. Bt kur kas sveikiau, jei valgytume ne visai ivirtas bulves - pusali bulvi nebevirkite, palaikykite kartame vandenyje udeng puod, kad suminktt. Kruopas labai gerai pirmiausiai pamirkyti ir virti tik kol vanduo uvirs. Po to palaikykite udengtame puode. Virdami darovi sriub, daroves ne virkite, o kiek patrokinkite keptuvje. Po to sudkite puod, vanden tik uvirinkite ir tuoj ijunkite. Bus sveikiau, jei gaminius i aukiausios ries milt pakeistumte tamsia rupaus malimo duona. Pirkite duon be konservant, be mieli, o cukr pakeiskite medumi (nepiktnaudiaukite ir dideliu kiekiu medaus). Taip js pamau engsite sveikatingumo link. Raginu retkariais atkreipti dmes savo dienos valgiarat ir pairti, kiek suvalgte natralaus ir kiek nenatralaus maisto. Natralus maistas turi sudaryti apie 60-70%. Kiek js suvartosite gyvo maisto, tiek ir patys bsite gyvybingi! Maistas dar skirstomas rgtinanius organizm ir arminanius j. Sveiko mogaus kraujas yra silpnai arminis, jo pH - nuo 7,35 iki 7,45. Kraujo pargtjimas yra pagrindin daugelio lig prieastis. Kai kuri moni paakiai su tamsiais ratilais - tai vienas i didelio rgtingumo simptom. Organizmas vairiai stengiasi paalinti i organizmo rgi pertekli, pavyzdiui, rgtys kristal pavidalu kaupiamos snariuose, sukeldamos udegiminius skausmus. Arba organizmas atskiedia rgtis vandeniu - tuomet atsiranda patinim, paburkim ... Kai kraujas ypa pargtja, jis stengiasi rgtis neutralizuoti, pvz., iplauna i kaul arminius metalus (kalc, magni)o Tai daniausia parodontozs ir osteoporozs prieastis! Rgioje terpje puikiai jauiasi vins lstels. o kokie produktai didina organizmo rgtingum? Js tikriausiai manote, jog rgts vaisiai. Sutinku, bet tik ne ali, o virti su cukrumi (uogiens, demai). Rgtingum didina msa, kiauiniai, uvis, pasterizuotipieno produktai, gaminiai i milt, kruop (iskyrus grikius ir soras), beveik visi anktiniai, ems rieutai, alkoo1llIlis, visi konservuoti produktai (vairios uogiens, demai su cukrumi ir kt.). Dmesio! Visi anktiniai (irniai, pupos, pupelsls, sojos), visi rieutai, grdai, pamirkyti apie 1-2 valandas, ypa sudaiginti, veikia arminaniai! Migdolai neturi rgtinani savybi, todl jie ypa vertinami. Taiau a juos dar pamirkau ymiai skanesni ir geriau virkinami. Mokslinink teigimu, kiekvien dien suvalgant po tris migdolus apsisaugojama nuo vini lig (Juose rasta prievin mediaga). Organizm arminantis maistas - tai visi ali vaisiai, darovs, olels, natralus pienas, migdolai. Galima sakyti, tas maistas, kuris yra nuo "Dievo stalo". Ant io stalo" (ms emels) nerasime uog ar vaisi su baltuoju cukrumi, virt bulvi, ant medi nekabo sriai, duona ir Kt. O nerasime todl, kad Krjas inojo, kas gyvam organizmui naudinga, o kas yra tik "tono darbas". arminantis maistas turi sudaryti apie 60% viso maisto" Ypa armina: burokliai, salierai, morkos, esnakai, svognai, kopstai. Labai naudinga gerti j sultis, todl sultys yra tikr tikriausias vaistas. Produktai, rgtinantys ir arminantys organizm (pagal N.Uoker ir R.Poup Sutartiniai enklai: 0 silpnas, 00 vidutinis, 000 stiprus, 0000 labai stiprus rgtingumas ar armingumas

9 Produktai Abrikosai (viei) Abrikosai (diovinti) Obuoliai (viei) Obuoliai (diovinti) Bananai (prinok) Bananai (ali) Vynuogs Vynuogi sultys (natralios) Vynuogi sultys (saldintos) Slyvos (diovintos) Slyvos (marinuotos) Persikai Vynios Citrin sultys (natralios) Citrin sultys (saldintos) Apelsin sultys (natralios) Arbzas Melionai Razinos Datuls Figos Serbentai Spanguols Uogos (vairios) Vaisiai (beveik visi) Vaisiai (virti su cukrumi) Kopstai iediniai kopstai Salierai Agurkai (viei) Kiaulpiens (lapai) Salotos Svognai Pastarnokas irneliai (ali) irneliai (diovinti) Ridikliai Pipirai Pomidorai (viei) Burokliai (viei) Morkos Bulvs su lupenomis Pupos (vieios) Pupos (diovintos) Pupos (kepintos) Mieins kruopos Mieiai Krakmolas Aviins kruopos Kukurz ko ir kukurz dribsniai Duona (juoda) Rgtingumas 00 000 00 000 - 0 000 00 0 000 00 0 00 00 0 armingumas 000 0000 00 00 00 00 00 000 000 00 000 000 000 000 00 00 0000 000 0 00 0000 000 000 000 0000 0000 000 0000 00 000 00 000 000 0000 0000 0000 000 000 000 -

10 Duona (balta) Miltai (balti) Pienas Pieno (irgos) ems rieutai Migdolai Sris (kietas) Sris (minktas) Grietinl Kiauiniai Kiauinio baltymas Jautiena Veriena Kepenys (jautienos) Viiukai vriena Aviena (virta) Aviena (trokinta) Jautiena (liesa, vieia) Kiauliena (neriebi) Lainiai uvis Viai Austrs 00 00 00 00 0 00 000 0000 0 000 000 000 0 0000 0 0 00 00 00 000 0000 0000 00 0 000 000 -

Pastaba. Atkreipkite dmes, kad vaisiai ir uogos su cukrumi virsta organizm rgtinaniais. Koks maistas teikia daugiausiai energijos? is klausimas turt bti ypa domus, nes dl jo daug ginijamasi, diskutuojama, piktinamasi. Energija - tai ms gyvyb. Esame sveiki tiek, kiek energijos turime. Maistas yra energijos altinis. Tad labai svarbu, k mes valgome. mogus, kaip ir visi gyvi organizmai, yra gamtos dalis, todl privalome laikytis gamtos taisykli. vilgtelkite natralioje gamtoje gyvenanius gyvnus, nes mes ir patys priklausome tai paiai gyvn karalystei. Nekalbkime apie unis, kates ar kt., kuri gyvenim pavertme pana labiau moni nei gyvn. Tikriausiai sutiksite, kad gyvnai kur kas sveikesni u mones. Ar esate mat gyvn, ypa laukini (tegul tai patvirtina ilgameiai mediotojai), luo dl nelanksi snari, sutinusiomis dantenomis ir ikrypusiais nuo parodontozs dantimis, krypuojani ir dstani nuo didelio antsvorio, sloguojani ar kosini? Tikriausiai atsakysite ne. o gal pasakysite, kas i gyvn energingesni, ilgiau nepavargstantys? Na, palyginkime zuik ir lit. Zuikelis taip ir straksi dideliu greiiu, tik trumpam stabteldamas. o litas? Prisirijs msos, vos juda. Apie 20 val. per par ilsisi, nes msos virkinimui litas beveik vis energij. o arklys? Jis gali dirbti nuo auros iki sutemos sunkiausi darb, nors msos neda. O k mogus sako, nors jo ir liga neleidia msos valgyti? Kad jis valgo ms dl energijos kitaip negalt dirbti sunkesnio darbo. Gorila minta tik vaisiais, bet nuo vieno jos sprigteljimo mogus ar net litas skrist pakankamai toli. Tad i kur gyvnai, mintantys tik augalais, gauna tiek energijos? Jie neda msos, suaug negeria pieno, nevartoja sintetinio kalcio kaulams sutvirtinti, neorganins geleies - kraujui stiprinti, sintetini vitamin ... Jie visa tai pasisavina i augal - tik i augal. J maistas yra kartu ir vaistas. Vitamin B12 sintetina pats organizmas gerj bakterij padedamas. Tad daugiausiai energijos visi gyvi organizmai gauna i gliukozs, kuri augalai, panaudodami sauls viesos energij, pagamina i anglies dioksido ir vandens. Tai geba augalai. Be j, dar dumbliai ir melsvadumbliai. (Energijos teikia ir kokybiki riebalai, tik jiems suvirkinti panaudojama nemaa dalis iskirtos energijos.) tai koki didel misij augalams suteik Krjas, sutvrs emje gyvyb. Augalai pagamina mums ne tik angliavandenius, bet ir baltymus (pupos, pupels, irniai, kopstai, vaisiai, rieutai) bei riebalus (beveik visos augal sklos). Augalai turi unikali savyb i ems paimti neorganines mediagas, pvz., gele, kal, magn ir paversti jas

11 organinmis, kurias lengvai savina kiti organizmai. Ar mes galime pasisavinti neorganin gele? Prisiminiau P. Brego mint: inome, kad vinis yra gelein, tad graukime j, kai mums trksta geleies ... Juokinga? mogui energijos suteikia visi vaisiai, darovs, ali lapiniai augalai. alios spalvos augaluose daugiausia sukaupta sauls viesos energijos (alio dao chlorofilo dka) , kuri jau paversta mums prieinamiausia energijos forma. Juose yra visko, ko reikia ms sveikatai! Paios vertingiausios organizmui yra alios darovs ir lapeliai, o ne virtos ar trokintos. Todl termikai apdorotas daroves a valgau kartu aliomis. Didioji dilgl (1ot. Urtica dioica) - alioji karalien, kurioje yra vitamin, mineral ir ypa daug geleies. Todl j pripasta ne tik natropatai, bet ir tradicins medicinos gydytojai. Ji gydo daug lig. Ypa tinka maakraujystei gydyti: imunitetui stiprinti. Vyrai, dmesio! Tai ol, galinti jus apsaugoti nuo prostatos lig. A visada prisirenku dilgli pavasar ir vartoju visus metus, ypa iem ir pavasar, kai trksta vitamin. Sudiovintas dilgles sumalu mi1telius ir geriu su drungnu vandeniu arba dedu kit maist. T pat darau su krapais petraolmis. Arba pasigaminu nuostab patiekal alij sviest. Tiesa, perspjama, kad dilgls tirtina krauj. Taiau 0,5 arbatinio auktelio per dien, manau, tikrai nepakenks. Kiekvienas turime jausti savo organizm. Ir dar. Ar jums nekilo klausimas, kodl visi plrnai pakankamai gerai jauiasi sdami vien ms? Gal jiems visai nebtinas augalinis maistas? Taiau ar gamtoje daug plrn, mintani kitais plrnais? Plrnai minta tais gyvnais, kurie yra oldiai (maitinasi tik augaliniu maistu).Skaiiau, kad jie savo auk pradeda doroti prapldami jos pilv ir pirmiausia pasisotindami arnose esaniu jau apvirkintu augaliniu maistu. Tik tada pereina prie raumenins msos. Gausus gyvulini baltym vartojimas skatina onkologines ligas Kokiame maiste gyvulini baltym daugiausia? Tai visi msos produktai, kiauiniai, uvis, sris, vark, pienas. Naujausi medicininiai tyrimai rodo, kad mityba, kai maai vartojama i baltym, gali apsaugoti mogaus organizm nuo kai kuri lig, o maistas, kuriame gausu gyvulini baltym, atvirkiai, gali padidinti pavoj susirgti vinmis ligomis. Anot Vaingtono universiteto mokslinink, tarp maisto ir onkologini lig yra glaudus ryys. Jie atliko mokslinius tyrimus, kuriuose dalyvavo 3 moni grups. Pirmajai grupei priklausantys mons valg maist, kuriame buvo maai gyvulini baltym. Antrosios grups mons valg maist, kuriame buvo daug baltym, taiau jie buvo fizikai aktyvs. Treioji grup valg maist, kuriame buvo daug baltym, bet maai judjo. Ityrus vis grupi moni organizmus paaikjo, kad antrosios ir ypa treiosios grupi moni organizme yra daugiau hormono IGF-l, kuris skatina vini lsteli dauginimsi ir augim. Moterims, serganioms krt ar arnyno viu, vyrams, sergantiems prostatos ar arnyno viu, io hormono kiekis visada bna padidjs. Mokslinink manymu, jei mons daugiau vartot darovi, vaisi, anktini kultr, rupaus malimo milt ir maiau gyvulinio maisto, jie bt sveikesni. Raudonos msos pataria vartoti kuo reiau arba atsisakyti visai. Gyd. F. Taunyt rao: "Pavojingiausias yra vadinamosios baltym, "kosmonaut" ir kt. dietos, kai valgoma daug msos, varks. mogus jauiasi sotus, liesja, taiau jo savijauta negerja. Tirtja kraujas. Dauguma lies, infarktu susirgusi vidutinio amiaus moni yra msdiai ... Taiau reikia inoti, kad baltym dietos sveikatai alingos. Vienas man gerai pastamas mogus susirgo arnyno Viu. mona teig, jog vyrui buvo udrausta vartoti vaisius ir daroves ... Tai esu girdjusi ne i vieno mogaus ... Ar tai tiesa? Gal monms nebuvo deramai paaikinta, gal ne taip jie suprato? Jei tai tiesa, kodl? Kad augalinis maistas, liaudikai tariant, nepst pilvo? ia, manau, susiduriame su viena vienintele problema - medikai nepripasta maisto produkt derinimo. o gal todl, kad manoma, jog tokiu bdu bus pristabdytas piktybini lsteli dauginimasis? inoma, kad kiekvien dien mogaus organizme atsiranda piktybini lsteli uuomazgos, bet imunins sistemos dka jos sunaikinamos. Kraujo lstels, leukocitai, yra tiesiogiai atsakingi u antikn (imunini mediag) gamyb organizme? Antiknai - tai baltymins kilms mediagos, vairiai kovojanios su svetimkniais. Piktybins lstels ms organizme jau yra svetimkniai. Daug gerj kraujo lsteli sunaikinama chemoterapijos metu, o jeigu dar neduosime natrali maisto mediag

12 susidaryti naujoms - apie kok imunitet galime kalbti? Ar ne todl ligoniai gyvenim baigia sirgdami baisia maakraujyste? Neseniai grau aplankiusi pastam mog, kuriam norjau padti kantriai silydama gerti sultis, mano paruotus oleli miltelius, valgyti ali darovi ... Visko buvo atsisakoma. Kodl? Manau, jei gydytojas but rekomendavs tai daryti - but tikrai paklausyta. Juk tokie ligoniai niekuo taip netiki, kaip gydaniu gydytoju. Man norjosi verkti... Juk vys - tai atpildas u netinkam gyvenimo bd, ypa u mityb. Tai kodl net dabar, tokiu sunkiu gyvenimo periodu, nenorima nieko keisti? Kodl? Kita citata i F. Taunyts knygos ,,9/10 LAIMS": "Sultis (elmen) ar daigintus grdus tinka vartoti tik tuo laikotarpiu, kai vitinama ar atliekama chemoterapija, ir tik tuo atveju, kai maja leukocit, limfocit, trombocit ir eritrocit. iuo atveju labai tinka vartoti alias ar sausas lapines daroves". o kada procedr metu i kraujo lsteli nemaja? Labai ai gerb. gydytojai, kad ji rekomenduoja sergantiesiems lapines daroves, kurios jiems ypa naudingos. Knygos autors nuomon apie daigint grd bei elmen suli neigiam poveik ligos eigai gana plaiai paplitusi tarp ligoni ir j artimj. Vadinasi, gydytojos knygos skaitomos ir mgstamos. Taiau kakodl onkologiniai ligoniai vengia ir bet kokio kito alio augalinio maisto. Dl to a labai apgailestauju. Tiesa, pati gydytoja pripasta augalinio maisto naud mogaus sveikatai bei patvirtina, kad "vegetarai daug reiau serga viu". Ar tai nesako, kad "draugyst" su augaliniu maistu piktybinms lstelms kaip tik netinka. O juk vegetarai ypa vertina elmen suli bei daigint grd reikm sveikatai. ie produktai padeda sumainti kraujo rgtingum, kuris labai palankus piktybinms lstelms bujoti. Atsimintina, kad daiginti grdai gauna arminani organizm savybi. O tai ir kito gydytojo onkologo - nuomon, kuris, atsakydamas mano klausim apie daigint grd bei elmen "neigiam" poveik viu serganiam mogui, teig, kad jis niekada nra drauds j vartoti savo pacientams. Taiau paaikino, kad kai kurie ligoniai suli igeria ymiai daugiau, nei rekomenduojama. Apie tai reikt pasitarti su savo gydytoju. Kita nuomon - nerekomenduojami B grups vitaminai. Kaip jau raiau, tarp mityboje gausiai vartojam gyvulini baltym (msa, uvis, kiauiniai, pieno produktai...), rgtinani organizm, bei onkologini lig yra glaudus ryys. Juo labiau, jei nevartojama augalinio maisto, kuris ias rgtis sugeba neutralizuoti (nukenksminti). Taigi, valgant vien tik gyvulin maist (ypa jau sergant), rgtja kraujas, piktybins lstels dar geriau jauiasi, dar greiiau artja nuosprendis. Tai panau tok absurdik pavyzd, kad alkoholizm reikia gydyti alkoholiu ... Panaiai ir elgiasi viu sergantys mons. Gal ir js esate girdj ar skait apie Nii sveikatingumo sistem, kuri sukr japon profesorius Kacuzas Niis. Pagal Nii sistem vys skmingai gydomas maitinant onkologinius ligonius aliu augaliniu maistu. Pvz., tik aliomis darovmis (ir j sultimis) maitinami sergantieji tiesiosios arnos viu - ir pasiekiama puiki rezultat. Pagal i sistem, daug dmesio skiriama serganio organizmo aprpinimui natraliu vitaminu C, kurio ligoniai gauna su aliu maistu. Ypa vertinamos penki ri darovs: morkos, burokliai, kopstai, petraols ir bulvs ( suprantama, tik alios), j sultys. Taikomos ir kitos fizioterapijos priemons. Todl man labai gaila, kad ms tradicin medicina ne visikai vertina mitybos reikm sveikatai. Atitinkamas ligoni maitinimas sveikatos staigose turt bti pavyzdys sergantiesiems, kaip maitintis toliau. Deja ... Msa - baltyminis maistas, neteikiantis mogui energijos Kodl nepageidautina piktnaudiauti msa bei kitais baltyminiais produktais? Apie msos reikm mogaus sveikatai daug ginijamasi. Vieni teigia, kad msos reikia atsisakyti ar bent sumainti suvalgom kiek, kiti teigia, kad j valgyti btina. Ypa prietaringai ms vertina patys medikai. Danai jie teigia, jog ms valgyti btina, o kai j valgantysis suserga, skatina jos atsisakyti. Tad kodl msa yra daugelio lig prieastis? Msa - tai baltyminis produktas, didinantis kraujo rgtingum. Kaip jau minjau, rgtinantys produktai (svarbiausia lig prieastis. Baltymai nra energijos altinis. iuolaikins mitybos didiausia problema yra tai, kad mons per daug vartoja baltyminio maisto (msa, uvis, sriai, pasterizuoti pieno produktai...). Dienos racione turi bti toks maisto mediag santykis: 1 dalis baltym, 1 dalis riebal ir 4 dalys angliavandeni. Per dien mogui utekt gauti 50-70 g baltym (serganiam ir senam - dar maiau). Kiek man teko apklausti mokini, j maiste vyrauja baltymai. Natrals angliavandeniai (darovs, vaisiai, alios spalvos augalai) i mokini valgiaraio

13 (aiku, ir suaugusij) nepelnytai istumti. Kai kurie mons, ypa vaikai, j visai atsisako. I kur tada gauti energijos ateiiai? Ar ilgai dirbs alinimo darb kepenys, inkstai, ar ilgai be sutrikim plaks irdel, ar ilgai akels regs ryk vaizd? Juolab kad daniausiai (beveik visada) valgomas vairiais bdais (verdant, kepant, kaitinant, rkant) apdorotas baltyminis maistas. Visi inote, kas atsitinka su kiauinio baltymu kepant. Baltymas visikai pakeiia ivaizd, t. y. pakinta jo molekulin struktra, skonis, chemin sudtis. Mes, biologai, sakome, kad auktoje temperatroje baltymai denatruojami. Jie netenka savo verts. Natrali baltym (rieutai, saulgros, sklos, pupos, pupels, irniai, alios spalvos augalai, kopstai) vartojama labai maai. Baltymin maist reikt kuo maiau virti. Tarp kitko, ms protviai valg ali ms. Gausiai vartojamas apdorotas baltyminis maistas, pvz., msa, sultiniai ir kt. yra sunkiai virkinami. Kad j suvirkint, organizmas atiduoda daug energijos. Todl suvalgs tokio maisto mogus apsunksta ir dl sunkaus virkinimo jauiasi stipriai pasisotins. Kaip jau minjau, msa nesuteikia mogui energijos, o, prieingai, atima. Baltymai (tuo labiau perdirbti) neatlieka organizme energetins funkcijos. i funkcij atlieka natrals angliavandeniai (aiku, ne rafinuotas cukrus, ne visikai perdirbti miltai) bei riebalai. Tik apie 70% perdirbt gyvulini baltym gali savinti mogaus organizmas. Apie 30% virsta lakais ir toksinmis mediagomis. Baltymai ms organizme atlieka apsaugin, mediag pernaos, statybin ir kt. funkcijas, jei j suvartojama ne per daug ir kuo natralesni, t. y. neapdorot kariu ar kitaip. Nustatyta, kad ms organizmas suvirkina tiek baltym, kiek turime vitamino C atsarg. o i kur mums jo gauti, jei nemgstame vaisi, darovi? rodyta, kad bet koks suvalgytas baltyminis maistas, ypa gyvulins kilms, kraujyje palieka neger mediag, kenkiani sveikatai. Beje, tarp j ir lapimo rgties. Ypa, jei tokio maisto valgome per daug. Organizm lapimo rgtis veikia itaip: sutrikdo kraujotak (ukema kapiliarus), sukelia kraujospd, dirgina nerv sistem, silpnina mediag apykait. Kraujas tekdamas susiaurjusiomis kraujagyslmis negali gerai ivalyti organizmo nuo suirusi mediag, atsiranda isipltusi ven, skausm, patinsta galns. Rgtis susikaupia snariuose ir sukelia artrit, podagr, reumat. lapimo rgties perteklius itin paveikia smegenis: padidina kraujo spaudim bei sukelia migreninius galvos skausmus, psichikos sutrikimus, epilepsijos priepuolius ... domu tai, kad senovs Rytuose miriai nuteistus kalinius maitindavo vien virta msa. I pradi juos apimdavo palaima, vliau jie tapdavo nervingi, dar vliau imdavo siautti iki pamiimo ir mirdavo. Gal jau tada atlikdavo tyrimus? Diabetas - taip pat viena i lapimo rgties poveikio pasekmi (ypa tada, kai mogus per daug gauna gyvulini baltym). Apie lapimo rgties poveik organizmui atlikta daugyb tyrim, rodani jos al. Mokslininkas daktaras Heigas i Londono periodikus galvos skausmus pavadino "lapimo rgties skausmais". mons, sumain msos kiek racione arba jos atsisak, pamirta galvos skausmus. T galiu patvirtinti ir a pati. Pramonei auginami gyvuliai ir paukiai profilaktikai gauna chemini vaist (antibiotik), augimo hormon. prie mirt gyvuliai patiria dideli stres, paskleisdami baims hormonus. Visa tai "atsiduria" raumenyse. domu! Kai kurie mokslininkai iuolaikinio jaunimo aukt gi paaikina augimo hormon, gaut i msos, taka. Dmesio! i negerum nra lainiuose, todl lainiai varesni. Pripastama priklausomyb ne tik nuo narkotik, alkoholio, bet ir nuo maisto. Todl mogus, pavalgs msos, patiria pasitenkinim ir sotum. i priklausomyb daniausiai sukelia produktuose esantys kai kurie cheminiai maisto priedai. Virti baltymai tampa maai vertingi. Komentaras. Turbt js sakote: "Ms seneliai taip pat valg ms, o kiek yra ilgaami. " Kart su abiturientais vykdme vien projekt ir kalbinome ilgaamius. Pasirodo, dauguma i j gyveno neturtingai, todl msos valgydavo nedaug. Niekada nepersivalgydavo, danai bdavo atvirkiai. Svarbiausia, gyvuliai ir paukiai buvo auginami natraliai. Kaime uaugint gyvuli msa ir dabar natralesn. neapdorota cheminmis mediagomis. Senoliai valgydavo daug vaisi ir darovi, gerdavo rgt pien. Tikrai saujomis" nenaudodavo chemini vaist, gydsi olelmis. Nekepdavo kepsni, valgydavo daugiausia nuvirt ms arba tik sdytus lainius. Jei gerai ianalizavote rgtinani ir arminani produkt lentel, tikriausiai pastebjote, kad lainiai organizmo nergtina, bet silpnai armina. Taiau tai negalioja rkytiems ar kitaip apdorotiems lainiams, kuriuos esame dabar labai pamg. Jie ypa pavojingi sveikatai. Galiu nudiuginti, kad duonos ir sveikai paruot lainuk derinys tinkamas. Taiau piktnaudiauti nevalia.

14 Kaip valgyti ms ir maiau kenkti sveikatai? Nustebinsiu arba papiktinsiu. Reikia visikai atsisakyti msik sriub (ir pauktienos)! Ypa sriub, nuverdam i msos, pirktos parduotuvse ar turguose. Kodl? Todl, kad j patenka viskas, kas buvo alinga sveikatai: nevarumai, cholesterolio perteklius, lapimo rgtis, antibiotikai, hormonai, vairios chemins mediagos, kuriomis buvo apdorota msa (dl ilgesnio laikymo, ivaizdos). Atleiskite, bet tokias sriubas pavadiniau "lavono itrauka". Ms reikia gerai nuvirti, kelis kartus keiiant vanden. Valgyti ms, o nuovir ipilti. Patarimai Ms valgykite tik su darovmis! Su msa (ar kitu baltyminiu maistu, pvz., kiauiniais, uvimi) nevalgykite angliavandenini produkt: duonos, makaron, vairi kruop. Maesn blogyb valgyti su virtomis bulvmis. Valgykite kiek galima kokybikesn ms, pvz., parsivet i kaimo moiuts. Msa turi bti ruoiama be druskos (paruoim rasite skyrelyje "Kad prastas maistas tapt sveikesnis"). Ar btina valgyti ms, kad gautum geleies, amino rgi ar vitamino B12? Mikroelementas geleis yra pagrindin hemoglobino, esanio eritrocituose (raudonosios kraujo lstels), sudtin dalis. Trkstant io mikroelemento, mogus jauia nuolatin nuovarg, atsiranda odos blykumas, svaigsta galva dl deguonies stygiaus. Susergama maakraujyste, netenkama atsparumo kitoms ligoms. Vis daugiau moni, ypa vaik, ima jausti ituos simptomus, nes paprastai valgomas bevertis maistas, i kurio apdorojant paalinami ne tik vitaminai, bet ir svarbios mineralins mediagos: kalcis, magnis, geleis ir kt. Tada skiriama dirbtini vitamin ir raginama valgyti ms, nes tai - "pagrindinis" geleies altinis. Kad ir kaip bt keista, daniausiai iuos simptomus ir jauia tie, kurie ms valgo. Taip buvo ir su manimi. Prie daugel met, kai mano mityba buvo panai js, kraujyje bdavo emas hemoglobino kiekis, jausdavau didiul nuovarg, pasilenkus ir atsistojus svaigdavo galva .. , Kodl man dabar nebereikia vaist, nebereikia msos ir a 20 met puikiai jauiuosi? Atsakykime logik klausim: i kur kiauls, jauiai ir kiti oldiai gauna geleies, jei msos neda? Patys gyvnai nesintetina (negamina) organins geleies, tai yra tik augal paskirtis. Aiku, kad gauna jos tik i augal. Ivada tokia: mes mons, galime gauti kalcio, magnio bei kit mineral, visaveri vitamin, ferment, reikaling kitam maistui .virkinti, tiesiai i augal, t. y. be tarpinink. Ar tai nra logika? Kiekvienas i ms, kak gaudamas, pirkdamas ar sudarydamas kokius nors sandrius, stengiams apsieiti be tarpinink, nes jie pasiima "savo dal". Panaiai ir gamtoje, juk kiauls, gavusios geleies i augal, pirmiausia j panaudoja gyvybinei funkcijai (savo gyvenimui), tam tikros dalies visai nepanaudoja, t. y. paalina pro arnyn (nemaai mlo tvartuose!). Kas nuo paios kiauls atlieka (tik dalel i nauding mediag), gauname su virta msa, dl kurios patiriame daugiau sveikatos problem, nei naudos. Tirta, kad natraliame maiste - vaisiuose, darovse ir tik vieioje (nevirtoje) msoje - esanius vitaminus bei fermentus organizmas pasisavina i karto. Pvz., natralius vitaminus i vaisi ir darovi savina apie 4 kartus, o svarbius mikroelementus - apie 2,5-3,5 karto geriau nei sintetinius. Kakodl vaistinse monms aikinama prieingai ... Dabar iek tiek apie amino rgtis. Amino rgtys sudaro kiekvieno baltymo molekul. Randamos 23 skirtingos amino rgtys, kurios baltymo molekulje isidsiusios tam tikra grieta tvarka ilgas grandines. Virkinamajame trakte baltymai (kiauinio baltymas, pienas) ferment suskaidomi iki j sudtini dali, t. y. iki amino rgi. I plonj arn jos patenka krauj, o kraujas jas nuplukdo kiekvien kno lstel. o ia jau i "kiaulik" ar jautik" amino rgi sudting chemini reakcij dka pagaminami mogiki baltymai. Ms organizmas i maisto turi gauti 9 (viena skirta vaikams) skirtingas amino rgtis, nes kitas pasigamina pats. Patikkite, jei valgysite vaisius, daroves, rieutus; sklas ir daigus, gausite visas reikalingas amino rgtis. Ir nereiks joki tarpinink. Vis 9 amino rgi esama rieutuose, sezamo sklose, pupose, daigintuose grduose. Vitaminas B12. Jis reguliuoja kraujodar. Jo ms organizmui reikia labai mao kiekio, skaiiuojamo mikrogramais (milijonin gramo dalis). I tikrj augaluose vitamino B 12 rasti sunku. I kur tada jo gauna gyvnai, kuri ms mes valgome? Gyvno organizmas vitamin B12 pasigamina pats, naudingj bakterij padedamas, kaip ir mogaus. io vitamino gali trkti dl to, kad tam tikrais cheminiais vaistais, ypa antibiotikais, mes sunaikiname gersias bakterijas. Jo gamyba sultja dl

15 nesuvirkinto maisto puvimo, kai prisidaugina "nedraugik" bakterij. Be to, io vitamino yra ne tik msoje, bet ir uvyje, piene, kiauiniuose. Komentaras. Vegetar ne draugai teigia, jog pastariesiems paprastai trksta geleies. Vegetaras vegetarui nelygu. Kad btum vegetaras, reikia daug imanyti. Kai kas galvoja taip: jei nevalgo msos, vadinasi, jau yra vegetaras (irk, pasislps dar ir rkyt der pavalgo); nesvarbu, kad kema bandeles, ipst balt duon, "sveikuoli pusryius" (ten jau nebra nieko sveika), geria dirbtinius grimus ir maitinasi rafinuotu maistu, vartoja daug baltojo cukraus. Tai yra pagrindiniai vitamin bei mineral "grobikai". O jeigu ir valgo augalin maist, tai jo tinkamai nesukramto ir nesuvilgo seilmis, kas labai svarbu. Kitas mogus, retkariais valgantis ms, bet vengiantis ivardint produkt, gali bti ymiai sveikesnis. O jeigu dar derina ms su nemau kiekiu darovi ... Tai jau pagirtina. Neutenka kramsnoti mork ar kopsto lap, kaip daro kai kurie mons, nordami numesti svorio ... mogus privalo vadovautis gamtos dsniais - tai ia slypi skm! Ar reikia gerti pien, kad gautum kalcio? Labai svarbus klausimas: ar karvs geria kokio nors kito gyvno pien, kad gaut kalcio? Ne! Karvs pien geria tik vereliai. Tad i kur karvs piene atsiranda kalcis? Manau, visi atsakysite teisingai - i ols ir grd. Ar matte karvs pien geriant kit suaugus gyvn? Ne! Vadinasi, mogus - vienintelis gyvnas emje, kuris suaugs geria pien (namini gyvn gyvenim ikreip mogus). Gal tai kokia gamtos klaida? Panagrinkime giliau. Reikt tiktis, kad mons, geriantys pien, neserga snari ligomis, osteoporoze (kaul retjimu). Ar tikrai? Norvegijoje, kur daugiausia -igeriama pieno, apie 80% gyventoj serga osteoporoze. JAV sunaudojama labai daug pieno produkt, ir sergamumas snari ligomis ten bene didiausias pasaulyje, kai afrikieiai pieno produkt vartoja labai maai - jiems nei kaulai linja, nei dantys krenta ... Manoma, kad fermentai, reikalingi pienui virkinti, ima nykti, kai sulaukiame trej. Dauguma suaugusi moni igr pieno tampa mieguisti, jiems puia pilv, o kai kurie viduriuoja ... Tai paaikinama fermento nebuvimu. Piene yra baltymo kazeino. Karvs piene kazeino yra 300 kart daugiau nei mogaus piene. Skrandyje dl rgi poveikio kazeinas koaguliuoja ir virsta tirta lipnia mase, kuri neleidia normaliai virkinti kito maisto. Patys padarykite eksperiment: pien pilkite rgties, pvz., acto, ir pairkite, kas atsitinka? Pienas yra maistas, kur rekomenduojama vartoti tik vien, nemaiant su kitu maistu - nei su sausainiais, nei su bandelmis, negalima juo usigerti valgant ms ar bulves ... Kos neverdamos su pienu! Kita pieno blogyb - jo daug geriant organizme susidaro gleivi perteklius. Tai pripasta ir medikai, ir natropatai. Todl alergijos, kvpavimo lig, ypa astmos, vairi aus infekcij, skydliauks negalavim prieastis gali bti danas pieno vartojimas. Tokiems monms reikia ypa vengti pieno bei pieno produkt! Juolab kad daniausiai geriame ne natral pien, o pasterizuot, t. y. pakaitint 630 C ar kitoje temperatroje. Kaitintame piene organinis (mums prieinamas kalcis) tampa sunkiai savinamu neorganiniu. Ar esate kada nors mgin surauginti pasterizuot pien? Jei ne, pamginkite. Jis tampa neskanus, kartus, nes kaitintame piene nesidaugina pien surauginanios bakterijos, vietoj j dauginasi puvimo bakterijos. Kaitinant pien, suyra Kai kurie vitaminai, pakinta baltym struktra. Kuo auktesnje temperatroje pienas kaitinamas, tuo daugiau jame vyksta neigiam pakitim. Dmesio! Kalcio yra visose lapinse darovse, vis ri rieutuose, ypa jo daug sezamo sklose, kopstuose, razinose, datulse, ruginje duonoje, svogn luktuose, morkose, ropse ir kt. Viename puodelyje brokoli yra tiek kalcio, kiek vienoje stiklinje pieno! Patarimai: Jei js mgstate pien ir nesiskundiate virkinimo sutrikimais, kad ivengtumte po ilgesnio laiko galini pasireikti negalavim dl neteisingo jo vartojimo, vis dlto veriau gerkite natral pien. Pienas - tai maistas, todl j gerti reikia vien ir nemaiyti su jokiais kitais produktais, nes kitu atveju dl nepakankamo suvirkinimo susidaro gleivs. Koes virkite tik vandenyje - tai sveikiausias koi gaminimo bdas. Btina kuo maiau gerti pieno bei vartoti kit pieno produkt monms, sergantiems kvpavimo ligomis: sloga, sinusitu, bronchitu, bronchine astma, skydliauks ligomis, aus infekcijomis.

16 Komentaras. Mane nuo maens vargino aus ligos. Gerai prisimenu bemieges savo ir tveli naktis. Pliuodavo abi ausys. Penktoje klasje neivengiau sudtingos aus operacijos. Kai vliau kreipdavausi dl aus kitus medikus, jie visada stebdavosi gydytojos meistrikumu. Mat pakeitus nema dal mano ausies "plastmase", pavyko isaugoti ir dal klausos. Suinojusi apie kai kuri lig priklausomyb nuo pieno bei jo produkt vartojimo, prisiminiau savo mamos odius, kad iaugau gerdama karvs pien bei valgydama pienikas koes. Ilgai grme pien (savo ir ne savo noru), nes tvai "dl sveikatos" laik karv. Reikia tiktis, kad taip maitinosi ir mama, ypa besilaukianti. Aus ligos vargino ir mane " ir mano seser. Nuo to laiko, kai baigiau vidurin mokykl, niekada nebegeriu pieno! Dabar nebeprisimenu, kada ko viriau su pienu. Visada verdu tik vandenyje. Kad ko bt vertingesn, pvz., dribsnius, grikius verdu tik iki uvirimo. djusi pagal skon druskos, palieku ibrinkti. Kol ko karta, dar dedu saujel daigint grd. (Receptai yra knygos pabaigoje.) Kaip natraliai papildyti organizm kalciu? A jo gaunu valgydama vaisius, alias daroves bei kitus alios spalvos augalus: krapus, salotas, petraoles, svognus, dilgles ir kt. Ne vienas einate vaistines pirkti vairi maisto papild, o juose daniausiai esama neorganinio kalcio, kurio organizmas nepajgia pasisavinti. Kaip padti sau, jei pasireikia osteoporozs simptomai? Pirmiausia maiau vartokite organizm rgtinani produkt ir daugiau valgykite produkt, turini arminani savybi, ypa vaisi ir darovi. Tik teisingai juos derinkite. Yra ir daugiau natrali bd, kaip papildyti organizm kalciu bei kitomis mineralinmis mediagomis. vienas i j - tikrai "kaimik" vit, kurios gyvena laisvai lesa natral maist (lauko oleles, kirmlaites) kiauini lukt vartojimas. A juos kartais vartoju iemos metu, kai sumaja alio maisto. Kaip pasiruoti kiauini luktus ir kaip juos vartoti? Paruoimas alius kiauinius kruopiai epetliu iplaukite po tekaniu vandeniu. Tada ipilkite kiauinio turin (kepkite kiauinien), nulupkite po luktais esani plvel. Luktus nuplaukite ir perpilkite kartu vandeniu. Tada juos kuo smulkiau sutrupinkite ir paberkite ant balto varaus popieriaus diovinti. Diovinama kelias paras vis pamaiant (neturi likti drgms). Vliau luktai sumalami kavamale iki milteli. Supilkite juos buteliuk su dangteliu ir laikykite tamsoje. Vartojimas Kad luktai bt lengviau pasisavinami, btinai juos vartokite taip, kaip nurodyta. puodel ispauskite citrinos suli (paprastai a naudoju 1 citrinos sultis, galite ir maiau). Tada sultis berkite 1 g lukt milteli (ant peilio galo), nes tokio kiekio pakanka parai. Pairkite, kas vyksta su milteliais puodelyje. Pamatysite chemin reakcij, kurios metu atsiras daug burbuliuk, sultys iputos. Tada dar pamaiykite mediniu pagaliuku tol, kol nebejausite joki nuosd. Susidarys gerai pasisavinama mediaga - organinis kalcio citratas. Igerkite vis pasaldjus putojant grim - ir skanu, ir sveika! Beje, man 64 metai, ir a, visikai negerdama pieno ir nevartodama maisto papild, atlieku jogos pratimus ir nelinju. Skms ir jums! Maisto produktus rinkits atidiau K geriau valgyti: sviest ar margarin, o gal tep riebal miin? Danai mes, nors ir sirgdami, nesidomime, kodl sergame, k daryti, kad btume sveikesni. Mes geriame ir valgome tai, kas pakliva po ranka, ir nekeliame sau labai paprast ir logik klausim. O reikt laikytis principo: i keli blogybi rinktis maiausi! Prie pasakydama jums, k geriau valgyti: sviest, margarin, o gal tep riebal miin, noriu, kad atsakytumte kelet klausim. Kodl margarinas ir riebal miiniai pigesni u sviest (kai kurie net gerokai)? Puikiai inome, kad prek, pagaminta natraliu bdu, yra brangesn, vadinasi, sviestas yra natralesnis. Ar atidar bet kokio natralaus produkto pakuot, ilaikysime kone pusmet? Tikrai ne. Pairkite margarino galiojimo laik ... Atsakymas aikus - ten yra konservant ir kit pried. Margarine gali bti ir nesenstani, sveikatai aling kietint riebal. A r kada nors esate skait, kas parayta ant, pavyzdiui, . margarino pakuots? Gamintojai atvirai rao, kad margarinas pagamintas i augalini riebal ir augalini aliej. Kyla dar vienas pagrstas klausimas: ar sugebtumte i aliejaus susukti kietos konsistencijos produkt, pana sviest? Ne. Tai

17 mechanikai ir chemikai apdorotas produktas. Chemini pried ia daugyb: konservantai, daikliai, identikos natralioms kvapniosios mediagos, stabilizatoriai, tirtikliai ir t. t. Beveik visi jie pagaminti laboratorijose. Kad ir kiek bt teigiama, jog jie natrals, mogaus organizmui jie - svetimkniai. Pavyzdiui, kalio sorbatas, danai sutinkamas margarinuose, yra dirbtinis konservantas. Tai - sorbo rgtis, kalio junginys, nors raoma, kad jis nekenksmingas. Visi gyvulini ir augalini riebal miiniai, juolab perdirbti, knui yra didelis ibandymas. Jiems suvirkinti knas sunaudoja nemaai energijos, nes tai neatitinka maisto derinimo taisykli. Ar reikia nuolat reklamuoti, kad sviestas yra sviesto skonio, pienas - pieno, o natrali brak braks skonio? Ne! Todl bkite atids, jei sakoma ir raoma, kad margarinas ar tepus riebal miinys yra sviesto skonio, skalbimo milteliai - levandos kvapo. inokite, kad tai - tik tobula chemija. Komentaras. Gal parduotuvje esantis sviestas ir ne toks, koks yra moiuts susuktas, bet vis tiek natralesnis. Kad jis bt dar sveikesnis, t. y. apvalytas nuo nereikaling priemai, silau daniau vartoti lydyt sviest, k a ir darau. (Lydyto sviesto pagaminimo recept rasite skyrelyje "Kad prastas maistas tapt sveikesnis"). Atsiminkite, kad lydytas sviestas ne kenkia kepenims, o prieingai - joms padeda. Jis jaunina organizm, tonizuoja nerv sistem, aktyvina smegen veikl bei prot. K pirkti: grietin ar grietin, sumaiyt su augaliniais riebalais? O gal js visai neatkreipte dmesio ura ant grietins indelio? Todl nekaltai nusiperkate grietins su augaliniais riebalais. Ms senoliai, ko gero, apakt tai pamat ... Gamintojai, manau, i ms juokiasi! Galima tik pagarbiai padkoti jiems u tai, kad siningai urao ant grietins indelio, jog grietin maiyta su augaliniais riebalais. itoks miinys - tai dirva blogajam cholesteroliui susidaryti. Ar valgant reikia derinti maisto produktus? Biologiniu poiriu, taip pat mano paios sitikinimu, btina. Biologiniu poiriu todl, kad riebalai, baltymai ir angliavandeniai virkinami ne tik skirtingose virkinamojo trakto vietose, bet ir virkinami skirting mediag (ferment) dka. Todl rekomenduojama valgyti tik vienos ries rafinuot (perdirbt) maist. Kodl pilve danai kyla uraganas ir prireikia "Espumizano "? Pamginsiu kiek galima paprasiau paaikinti. Pvz., msa, kaip baltyminis maistas, virkinama skrandyje, o angliavaneninis maistas, pvz., vaisiai, - plonosiose arnose. Skrandyje nra ferment, virkinani angliavandenius, tik kakodl su tuo nenori sutikti medikai. Kada iuos du produktus kartu suvalgome, skrandis "pasimeta", nes ia virkinama tik msa. Angliavandeniai trukdo skrandiui virkinti baltymus, o jie ilgiau pastovj ima pti. O vaisiai, iltai ir ilgai usibuv skrandyje, ima rgti. tai i kur atsiranda pilvo ptimas, skrandio suli rgtingumo padidjimas, da rmuo (ypa ryt, jei vlai vakare taip valgome). Tas pats atsitinka, jei kartu su kokiu nors baltyminiu maistu valgomi makaronai, kruopos, virtos bulvs (maesn blogyb). Nerekomenduojama maist atskiesti vandeniu (dar blogiau - saldiu grimu), nes atskiedus virkinimo sultis sultja virkinimas. Jaunesnis organizmas, turintis daugiau energijos su tuo "miiniu" lengviau susidoroja, o vyresnio amiaus mons sunkiau. Atskirai valgomi ir skirtingos ries baltymai, riebalai, angliavandeniai. Pvz., ms, kiauinius, pieno produktus rekomenduojama valgyti tik atskirai. Kaip valgyti vaisius, kad jie organizmui teikt didiausi naud? Teisingai valgyti vaisius i visos irdies pirmiausia patariu tiems, kuri svoris didesnis, ir tiems, kurie nori aprpinti savo organizm puikiai savinamais vitaminais, mineralinmis mediagomis, gauti maksimali doz energijos. Norintiems numesti svorio ir drauge bti sveikiems, patariu vietoje ankstyv pusryi valgyti kiek norima vaisi ir gerti darovi suli (tarp darovi ir vaisi turi bti padaryta 15-30 min. pertraukl), o apie 11-12 val. valgyti kito maisto. Tai labai efektinga! Tad koki derinimo taisykli laikytis? Vaisius geriausia valgyti, kai skrandis tuias, ypa i ryto. Tada kno lstels diaugiasi gavusios tokio nuostabaus maisto. Kraujui niekas nesutrukdo maist be vargo nuplukdyti iki paskutins stotels - lsteli. Knas visai dienai apsirpina energija, kuri panaudojama ir sunkiau virkinamam maistui suvirkinti! Tai sumaina lak kiek organizme, ir po kurio laiko ima mati svoris. Tai tikra tiesa! Svarbiausia, nepuia pilvo (tik nereikia persivalgyti!). Suvalgius bet koki vaisi, jau po 20-30 min. galima uksti ko nors kita. Tik bananai, datuls ir diovinti vaisiai virkinami nuo 45 min. iki 1 val. ir valgomi po kito maisto.

18 Taiau pavalgius kito maisto, reikia ilgokai palaukti, kol bus galima suvalgyti vaisi. Pvz., jei buvo valgyta msa, turi praeiti maiausiai 4 valandos. Kodl? Todl, kad kitu atveju virkinamajame trakte prasids baltym puvimas, vaisi rgimas ... iuo atveju vaisiai taps knui alingi. O juk mes taip mgstame po soi piet dar suvalgyti vaisi. Labai neteisingai rekomenduojama, esant padidjusiam skrandio suli rgtingumui, atsisakyti vaisi. Juos reikia tik teisingai derinti su kitu maistu. Juk vaisiai yra arminiai, o ne rgtiniai produktai. Rgtina tik neorganins rgtys, pvz., actas, pirktin citrinos rgtis ir kt. Ar visk lemia tik bendrojo cholesterolio kiekis? Dabar apie tai, k js tikriausiai inote. Cholesterolis - vako pavidalo riebalus panai mediaga. Jis netirpus vandenyje, bet greitai tirpsta daugelyje riebal, todl juose jo ir randama. Cholesterolis naudingas ms organizmui, nes dalyvauja susidarant kai kuriems hormonams, vitaminui D, tulies rgtims. Jis taip pat saugo nerv sistem. Taiau darosi alingas, jeigu kraujyje susidaro jo perteklius. organizm cholesterolis patenka dviem keliais: 1. Didij dal cholesterolio sintetina kepenys, taip pat oda, antinksiai, lytins liaukos. 2. organizm cholesterolis patenka su maistu, todl labai svarbu, kok maist mogus valgo. Kaip pavyzd nurodysiu maisto produktus, kuriuose cholesterolio daugiausia, ir jo kiek mg (imte gram produkto): kiauiniuose - 470 mg, kepenyse - 320 mg, svieste - 280 mg, sryje - 160 mg, galvij msoje 125 mg, lainiuose ar riebioje kiaulienoje 100 mg, vitienoje - 90 mg (sienoje ir pauktienoje daugiau). Dmesio! Augaliniuose produktuose cholesterolio nra. Kepenys gamina cholesterol i riebalini rgi, esani ms kraujyje, todl labai svarbu, kokius riebalus vartojame. Kepenys negali pagaminti visaverio cholesterolio i sveikatai nenauding riebal. Jiems priskirtini perkepti, perkaitinti (ypa kartu su krakmolu) riebalai, kuri yra tokiuose produktuose, kaip spurgos, trakuiai, keptos bulvs ir pan. Atsisakytina neaikios kilms dereli, virt der. Taip pat labai svarbu sumainti gyvulini (soij) riebal vartojim ir pakeisti juos alyvuogi aliejumi, lydytu sviestu. Js tikriausiai inote, kad hipertonija (padidjs kraujo spaudimas) daniausiai pasireikia tiems, kurie serga ateroskleroze. i liga - tai riebij mediag, ypa cholesterolio susikaupimas kraujagyslse. Tokios sankaupos vadinamos ploktelmis. Jos ir trukdo tekti kraujui. Todl gali pasireikti ie negalavimai: Tromboembolija - liga, kurios metu dl ploktels ant arterijos sienels gali susidaryti kreulys. Kol jis nejuda, kreulys vadinamas trombu, o kai jis atsiskiria ir keliauja kartu su kraujo tkme - embolu. Kai embolas ukema kraujagysl, itinka mirtis. Insultas vyksta, kai galvoje trksta nedidel kraujagysl (arteriol) arba tada, kai j ukema embolas. Kai dl deguonies stokos dalis smegen va, mogus gali bti suparalyiuotas arba net mirti. Dmesio! mons privalo inoti, kad i liga juos spja i anksto, tik mes to nesuprantame ta rank ar veido tirpimas, kalbos sutrikimas, laikinas apakimas kuria nors akimi ... Stenokardijai bdingi skausmai u krtinkaulio, taip pat skausmas, kuris iplinta kair rank. mogus serga, kai i dalies ukemama vainikin arterija, t. y. arterija, aprpinanti deguonimi ir maisto mediagomis pai ird. Miokardo infarkto metu dl deguonies stygiaus va dalis irdies raumen. Jis vyksta, kai visikai usikema irdies vainikin arterija. Todl rekomenduojama: nerkyti, nepiktnaudiauti alkoholiu, nepiktnaudiauti vaistais, vartoti maist be soij riebal ir cholesterolio, t. y. kuo daugiau vartoti vaisi ir darovi, manktintis. Apie tai, ko js dar galite neinoti. "Gerasis" cholesterolis ymimas HDL, o "blogasis" - LDL (tokius ymjimus rasite kraujo tyrimo lapeliuose). Bendrj cholesterol sudaro "gerojo" HDL ir "blogojo" LDL kiekis kraujyje. Perspjimas! Jeigu bendrojo cholesterolio kiekis js kraujyje padidjs, tikslinga pasidaryti kraujo tyrim dl "gerojo" ir "blogojo" cholesterolio. Kakodl gydytojai to ligoniui nesilo (daniausiai), Gal todl, kad i analiz kol kas mokama'? Kam to reikia? "Gerojo" ir "blogojo" cholesterolio santykis labai svarbus. LDL ("blogasis") kiekis turt bti tik keturis kartus didesnis nei HDL ("gerasis"). Jeigu is santykis dar didesnis, "gerasis" cholesterolis nebegali atlikti savo "gerojo" darbo ir apsaugoti kraujagysli,

19 o tai didina irdies ir kraujagysli lig rizik. Jo darbas yra i lsteli surinkti cholesterolio pertekli ir j "nugabenti" iki arnyno, i kurio paalinamas. Kad cholesterolis bt paalintas i organizmo, btinos tirpios skaidulins mediagos, kuri gausu obuoliuose, rupi milt produktuose, ypa aviiniuose dribsniuose. Ekstra alyvuogi aliejus, kuriame labai daug mononesoij omega-3 riebalini rgi, o maiau polinesoij riebalini rgi omega-6 (j perteklius maina "gerojo" cholesterolio kiek), labai naudingas cholesterolio kiekiui mainti. Juolab kad iame aliejuje gausu vitamino E. Taip pat reikia atsivelgti bendrojo ir "gerojo" cholesterolio santyk: idealus - maesnis negu 3,5, normalus - 4, blogas - didesnis negu 5. Dmesio! mons, danai vartojantys rafinuot ir dezodoruot augalin aliej, gauna didel kiek polinesoij ir net soij riebalini rgi, kas nra naudinga sveikatai (I J. Strunz, A. Jopp. "Sveikata ir riebalai"). Palmi bei kokoso aliejuje yra kenksming soij riebalini rgi! Patarimas. Patartina, esant galimybei, neaikios kilms augalin aliej keisti ekstra alyvuogi aliejumi, kur galima naudoti ir salotoms, ir kepimui. Jis naudingas organizmui. Komentaras. Isityrusi cholesterol tam tikrais gyvenimo momentais (prie badavim ir po jo, prie kepen valym ir po to), kartais stebiuosi rezultat skirtumais. Todl drstu manyti, kad apie cholesterol dar ne visk inome. Tirpsmo vanduo - ne tik grimui, bet ir gydymui emje nra mogaus ar kito gyvo organizmo, kuris galt apsieiti be vandens. Vanduo sudaro 8095% augal mass, o gyvn (taip pat ir mogaus) kne yra apie 70% vandens. Jei mogus netenka 6-8% vandens, sunkiai suserga, o jei netenka 10-12%, mirta, apnuodijs organizm mediag apykaitos produktais. Visi kno gyvybiniai procesai gali vykti tik esant pakankamam vandens kiekiui. Vanduo yra vis lsteli ir audini sudedamoji dalis. Todl nevalgydamas mogus gali igyventi keliasdeimt dien, o be vandens - tik kelias. Paprastame vandenyje bna sunkij (vino, gyvsidabrio) bei lengvosios pramons gamybos metu atsiradusi nuoding mediag nuosd, aling organizmui. Be to vandens molekulin sandara neatitinka mogaus organizmo lsteli vandens molekulins sandaros, todl organizmas geriamj vanden pirmiausiai perdirba taip, kad jis virst "kno" vandeniu. Kol organizmas "negyv" vanden paveria "gyvu", netenkama daug energijos. "Gyvas" vanduo, kaip ir "gyvas" maistas, yra ms knas. rodyta, kad specialiai ualdytas ir kambario temperatroje atitirpintas vanduo tampa "gyvuoju" ir gauna gydomj savybi. vanden labai gerai pasisavina organizmas. Tai puiki priemon aterosklerozei gydyti. Jis iplauna kraujagysles, itirpina trombus, ivalo snarius, sumaina cholesterolio kiek kraujyje, pagerina mediag apykait, kartu sumaina antsvor, sustabdo hemorojin kraujavim ir numalina skausmus. Kaip pasiruoiu tirpsmo vanden? emaliuot puod pilu paprasto vandens (galima pilti ir ivalyt filtrais) ir pastatau aldymo kameroje madaug keturioms valandoms (tai priklauso nuo aldytuvo pajgumo), kol vandens paviri aptraukia plonytis ledukas. Vanden tada nupilu kit puod, o leduk imetu. is ledukas - tai "sunkusis" vanduo (deuteris), kenkiantis ms organizmui. Likus vanden vl dedu aldymo kamer ir aldau toliau. Ryt i aldytuvo iimu puod, kuriame 2/3 vandens jau ual. J iimu, o ledo centre matau dar neualus teliukuojant vanden. Pradrusi led ipilu j, nes tai "lengvasis " vanduo. Jame susikaupusi visa "lengvoji" chemija, kuri paprast vanden patenka valant arba jam tekant vamzdynais. Tai geleis, fluoras, chloras, kalks ir pan. Liks puode ledas yra tirpsmo vanduo, 80% apvalytas nuo vairiausi neorganini priemai, uteriani organizmo kraujagysles, snarius ir kt., nes neorganins mediagos nepasisavinamos. Puod palieku kambario temperatroje (negalima dirbtinai ildyti). Kai grite i darbo, jis jau bus atitirps. Igerkite stiklin vandens valand prie valg ir anksti ryt. Vanden reikia laikyti aldytuve. Pratinkits gerti alt, jei dar neprat. Nebijokite, juk kaip tik usigrdinsite. Praeis gerkls negalavimai. sveikat! Per dien tokio vandens igerkite 2 ar 3 stiklines. A paskyriau tam tikslui kelis indus, todl tirpsmo vandens niekada nepritrkstu. Kaip ir visi, kartais persivalgau arba ne t suvalgau. Pajutusi, kad prastai virkina ar puia pilv, geriu tirpsmo vanden ar oleli arbatas. Jei skauda galv, o taip daniausiai atsitinka dl neteisingos mitybos, persivalgymo ar tampos, nesigriebkite chemini vaist - gerkite tirpsmo vanden. Gerkite nedideliais gurkneliais, atsipalaidav - ir jums tikrai pagers. Pamginkite!

20 Jei nemoki bti vegetaru, geriau juo ir nebk Vegetarai - tai mons, kurie nevalgo msos bei jos produkt, taiau kartais vartoja kiauinius, pien arba pieno produktus, pavyzdiui, grietin, sr, raugint pien, sviest, t. y. vartoja ir gyvulins kilms baltymus. Veganai - tai mons, kuri racione nra gyvulins kilms baltym. Jie vartoja iskirtinai augalin maist. Baltym bei riebal gauna tik i augal. Kiekvienas mogus, besiruoiantis tapti vegetaru ar veganu (ypa juo!), privalo inoti, kad i augalinio maisto per dien turi gauti baltym, angliavandeni bei riebal reikiamu santykiu. o i kokio augalinio maisto i mediag gali gauti grieti vegetarai, ypa veganai, danai nepagalvoja. Toks neimanymas danai baigiasi sunkia liga, pavyzdiui, anoreksija. tai sugalvoja mergina sulieknti ir ima per dienas grauti morkas, kopst lapus. o bna ir toki, kurios visikai atsisako maisto, t. y. badauja, kartais suvalgydamos obuol. Badauti ypa reikia mokti! Kitos laikosi nevisaveri diet. Esu biolog, todl labai atsakingai noriu jus perspti, kad, norint tapti vegetaru, pirmiausia reikia apie daug k suinoti. Kas svarbiausia inotina vegetarui? Ir i augalinio maisto btina gauti baltym, angliavandeni, riebal reikiamu santykiu. Kokiame augaliniame maiste i organini mediag yra daugiausia. Kokiu augaliniu maistu misdami gausite geleies, kalcio, kalio ir kit organini element, btin mogaus organizmui. mogus, valgantis vegetarik maist, nebus sveikas ir energingas, jei piktnaudiaus saldumynais, bandelmis, cheminiais grimais, konservuotais gaminiais ir kt. Viskam turi bti ribos. Augaliniai maisto produktai taip pat derintini, todl laikykits svarbiausi maisto derinimo taisykli. Pavyzdiui, negalima maiyti vaisi ir darovi. Niekada nepritariu tokiems suli deriniams, kaip obuoliai su morkomis ar burokliais. Sultys turi bti arba vaisi, arba darovi. Igrus vaisi suli, turi praeiti apie 20 min. - tik tada galima gerti darovi sultis, ir atvirkiai. Komentaras. Man bna labai pikta, kai medicinos staigose monms aikinama, kad augaluose esantis kalis, kalcis, magnis, geleis ir kt. mineralins mediagos sunkiai savinamos. Tad kyla klausimas, kodl kiti gyvnai i augalinio maisto gali gauti vitamin, mineralini mediag ir uauginti stipr, energing kn, o mes, mons (taip pat bdami gyvnai), ne. Juk nesame sukurti bti robotais, ryjaniais sintetines mediagas. Augalin maist reikia ypa gerai susmulkinti ir suvilgyti seilmis, nes kitaip jo daug prarandame per arnyn. Jau 20 met neperku vaistinse ar kitur maisto papild bei nenatrali vitamin ir, sulaukusi brandaus amiaus, nesiskundiu sveikata ir apsieinu be chemini vaist. Visus vitaminus ir mineralines mediagas a gaunu i aliojo maisto. Veriau prisipainkime patys sau, kad augalinio maisto mes tinkamai nevertiname arba ne taip j vartojame. iem, kai alio maisto gaunu maiau, dl kalcio vartoju paios pasiruotus vit kiauini luktus, kopstus, aliuosius miltelius, vairias sultis ... Ar ms protviai buvo vegetarai, ar msdiai? Dauguma msdi save ramina teigdami, kad ms protviai valg ms. Mokslininkai yra ityr, kad tolimieji ms protviai buvo vegetarai. Tik paskutinio ledynmeio metu, kai buvo sunku rasti augalinio maisto, pirmykiai mons, nordami igyventi, m maitintis gyvuli msa. Ir tai virto proiu iki i dien. mogaus organizmo sandara artimesn oldi gyvn sandarai, nei plrn. Ypa virkinimo sistema. Plrn virkinimo trakto ilgis tik 3 kartus virija kno ilg. Msa labai greitai pva, o puvimo mediagos nuodija organizm. Dl trumpo virkinimo trakto plrnai greiiau paalina nesuvirkint ms ir sumaina jos al knui. moni arnynas madaug 20 kart ilgesnis u kn, todl ymiai sunkiau ir ilgiau trunka nesuvirkintos msos pvani liekan paalinimas. O tai ir yra svarbi vairi lig prieastis. Kodl msa pva? Dl sunkaus virkinimo, dl vitamino C stygiaus, dl nederinam maisto produkt. Bt galima pateikti daugiau argument, kodl mogus panaesnis augaldius. Noriu perspti, kad a jokiu bdu neraginu js tapti vegetarais - kiekvienas turime gyventi savo gyvenim.

21 Kurie sveikesni - vegetarai ar msdiai? Autorius E. M. Szeekely knygoje "Santarvs Evangelija" cituoja fragmentus i Senojo aramj ventraio. Ten randame toki mint: " ... Todl tas, kuris udo, nuudys ir savo brol ... Nuudytj gyvn msa jo kne taps jo paties kapu. I ties sakau jums, tas, kuris udo, udo save, o tas, kuris valgo ms ar udo gyvnus, tas ryja mirt ... Neudykite nei moni, nei gyvn maistui... Gyvyb atsirado i gyvybs, i mirties ateis tiktai mirtis. Nes viskas, kas apnuodijo tavo maist, apnuodys ir tavo kn. Tavo knas bus toks, koks buvo tavo maistas, o dvasia tokia, kokios bus tavo mintys ... ". O ,tai kas raoma ventajame Rate, Pradios knygoje: "Kas juda ir yra gyva, bus jums maistui. Duodu juos visus jums, lygiai kaip daviau jums aliuosius augalus. Tiktai msos su jos gyvybe, su krauju joje, nevalgysite. Taip pat i r u js krauj, js gyvyb reikalausiu atsiskaityti: i kiekvieno gyvulio to reikalausiu ir i moni - i kiekvieno u artimo krauj reikalausiu atsiskaityti u mogaus gyvyb" (Pr 9, 3-13). Kitoje ventojo Rato vietoje skaitome: "Dievas tar: "A jums daviau vairias oles, turinias skl, kurios auga ems paviriuje, ir visus medius, kuri vaisius turi skl; jums tebna tai maistas" (Pr 1, 29). Pasaulins sveikatos apsaugos organizacijos sudaryta statistika rodo, kad alyse, kuriose maistui suvartojama daug msos, labiau sergama viu bei irdies kraujagysli ligomis. Pavyzdiui, eskimai, kuri pagrindinis maistas yra msa, gyvena vidutinikai apie 27,5 met, kirgizai - 40. Tuo metu alyse, kur vartojama daug vegetariko maisto, mons diaugiasi nuostabia sveikata, o dauguma gyvena daugiau negu 100 met, beje, bna ir protikai, ir fizikai aktyvs. O tai neseniai Ekvadoro kalnuose, kuriuose gyvena apie 400 moni, lanksi grup mokslinink bei gydytoj. Jie stebjosi vietos gyventoj, visik vegetar, sveikata. Buvo tiriami mons, kuri amius - apie 75 metai. Beveik niekas neturjo problem dl irdies ar kraujagysli. Nacionalinis Amerikos sveikatos institutas atliko tyrimus su 50 000 vegetar. Buvo sitikinta, kad vegetarai gyvena ilgiau ir ymiai reiau serga irdies kraujagysli bei onkologinmis ligomis, jau nekalbant apie peralimo ligas ir kt. Kas rodo, kad vegetarai ne tik sveikesni, bet ir energingesni u msdius? Argument paiekokite mus supanioje gamtoje. oldiai gyvnai yra ymiai stipresni ir energingesni u plrnus. Jie ilgiau gyvena. Bedions, drambliai, kupranugariai, elniai, jauiai, arkliai ir kt. turi ne tik stipr kn, bet ir yra itvermingi, atlieka sunkius darbus. O tai k sako biologijos mokslas. Pamginsiu kuo paprasiau ir suprantamiau jums pateikti kelis teiginius. Biologijoje visi organizmai skirstomi 4 mitybos lygmenis: Pirmasis lygmuo. Jam priklauso alieji augalai, t. y. organizmai, gaminantys sau ir visiems gyviems organizmams emje organines mediagas. Tai - mitybos pradi pradia! Augalai gauna 100 proc. (slyginai) energijos. Antrasis lygmuo. Jam priklauso visi augaldiai (gyvnai, mintantys augaliniu maistu), tarp j gali bti ir mons vegetarai. Augaldiai gauna 10 proc. energijos. Treias lygmuo. Jam priklauso plrnai, mintantys augaldiais, tarp j ir mons, valgantys ms. Plrnai gauna 1 proc. energijos. Ketvirtas lygmuo. Jam priklauso plrnai, kurie minta kitais plrnais. iam lygmeniui gali priklausyti mogus, valgantis, pavyzdiui, vitien, nes vitos lesa kirmles ir kitus gyvius, arba uv, kuri minta kitomis, u save maesnmis uvimis. Plrn plrnai gauna tik 0,1 proc. energijos. rodyta, kad, maistui pereinant i vieno lygmens kit, vis netenkama 90% energijos ir kit lygmen jos pereina tik apie 10%. Vadinasi, I lygmuo slyginai (slyginai, nes augalai paprastai nesugeria tiek sauls viesos, dalis jos isisklaido erdvje) gauna 100%, II lygmuo - 10%, III lygmuo - 1% ir IV lygmuo - tik 0,1% energijos. Klausimas: Kodl apie 100% (slyginai) energijos sukaupta augaluose? Atsakymas: Todl, kad alieji augalai sugeba sugerti sauls energij ir j paversti kitiems organizmams prieinama energijos forma (chemine energija). i energij jie "deda" mums fotosintezs budu pagamintas organines mediagas, ypa angliavandenius (gliukoz), suteikianius organizmui daugiausiai energijos. Klausimas: Kuo virsta tie 90% energijos prie tai esaniame lygmenyje? Juk pagal energijos tverms dsn energija nedingsta, bet i vienos formos gali pereiti kit. Atsakymas: Su maistu gaut energij organizmas paskirsto trejopai:

22 1. Gyvybinei veiklai - i energija pagaliau virsta iluma ir ispinduliuojama; 2. Kno masei didinti; 3. Paalinama su imatomis kaip nepanaudota energija. Kuo blogiau suvirkinamas maistas, tuo daugiau prarandama energijos. Komentaras. Teisingai elgiasi jogai, kurie ilgai ir kantriai sukramto kiekvien maisto ksn! Jie sutaupo daug energijos, todl yra sveiki ir ypa energingi. Kokia prasm! Taigi energijos piramid parodo energijos majim pereinant i vieno lygmens kit. is dsningumas labai svarbus mogaus mitybai. Didioji energijos dalis tenka augaldiams, kuriems priklauso ir vegetarai. Kaip matome, mons, bdami antrajame lygmenyje, o ne treiajame, gauna daugiau energijos, vadinasi, jie turt bti ir sveikesni. Visame pasaulyje sportininkai vegetarai pasiekia dideli rekord iose sporto akose: plaukime, bokse, imtynse, bgime - jos reikalauja daug itverms ir energijos. ie sportininkai savo kno energijos nevaisto sunkiai virkinamam maistui, prieingai - valgo tik tok, kuris nereikalauja dideli energijos snaud virkinimui ir teikia knui natralios energijos. Dar Vydnas knygoje "Sveikata, jaunumas, gro" ra, kad mons valgo per daug gyvulins kilms maisto produkt. Vydnas sirgo diova ir buvo pasmerktas mirti. Radikaliai pakeits savo mityb ir atsisaks gyvulinio maisto, badaudamas, filosofas pasiek stulbinani rezultat sveikatos naudai. Kur daugiausiai susikaupia chemini teral darovse ar msoje? Mane danai perspja, kad valgant daug vaisi ir darovi, kartu gaunamas didelis kiekis chemini mediag: nitrat, pesticid ar kit chemini mediag, kurios padeda kovoti su augal ligomis arba j kenkjais. Be to, dirvos tara glaudiai susijusi ir su oro tara, ypa ten, kur daug transporto, pramons objekt, miestuose. Todl dirv patenka sunkij metal (vino, gyvsidabrio ir kt.), radioaktyvij dulki, rgi. Gal inote, kad deguonis sugeba prisijungti prie kraujyje esanio hemoglobino, kurio vaidmuo ir yra aprpinti lsteles deguonimi ir ineti i j anglies dioksid. mogus, kurio kraujyje hemoglobino sumaja, jauia galvos svaigul. o tai vinas, prisijungs prie hemoglobino, sutrikdo organizmo aprpinim deguonimi. Taip pat gali sutrikti mediag apykaita, nerv veikla, virkinimas. I ties, nusipirkti tikrai ekologik vaisi ar darovi gana sudtinga. Man labai gaila, kad mes patys savo rankelmis ir ramia sine pilame nuodingas mediagas savo asmenin sodel ir neiekome maesns blogybs. Tai gal i tikrj i nuod negauna msdiai? Visi cheminiai teralai gyvuose organizmuose neskaidomi, t. y. nepasisavinami kaip maisto produktai. Jie turi savyb organizme kauptis met metus. Paaikinsiu kiek galima suprantamiau. Patekus dirv pesticid ar kit chemin teral pirmiausia susiurbia augalai. Pavyzdiui, ol. Pastarosios II 'maais kiekiais suda oldiai (kiauls ar karvs), kuri ms mes valgome ar pien geriame. i gyvuli organizmuose teralai neskaidomi, kaupiasi met metus jau ymiai didesniais kiekiais. Suvalg utertos msos ar igr pieno, mes gauname teral ymiai daugiau, nei btume gav, suvalg koki nors darovi. Be to, mes, protingi mons, stengiams nusipirkti kuo varesni vaisi ar darovi. Kam rpi, kok paar da ms gyvuliai, tuo labiau kad gyventoj daugja, o natralaus maisto maja? Su maistu gaunamos energijos, pereinant i vieno lygmens kit, maja, o cheminiai teralai nuolat kaupiasi ir j kiekis didja. Kuo auktesniame lygmenyje yra organizmas, tuo daugiau jis gauna ir nuoding mediag. Kas mano mitybai svarbiausia? Pirmenyb teikiu natraliam maistui. Galiu drsiai parayti, kad apie 70% mano maisto sudaro tai, kas "yra ant Dievo stalo", iskyrus pien, kurio nuo pat mokyklos laik negriau. Tai darovs, vaisiai, ypa j sultys, mirkyti rieutai, natrals grdai, medus. Apie 30% mano valgiaraio sudaro maistas, kuris mintame rankratyje pavadintas "tono imone". Tai virtos darovs, uvis, bulvi patiekalai ir kt. - viskas, k valgote ir js. Tik a gaminu be msos ir gyvulini riebal, visk valgau su aliomis darovmis. Buvo nedidelis laikotarpis, kai galdavau retkariais suvalgyti ali natrali lainuk su druska, esnakais ir kitais prieskoniais. Taiau tai truko neilgai - organizmas pats j atsisak. Noriu pabrti, kad natrals lainiai nra tokie kenksmingi, nes juose nesikaupia sveikatai alingos mediagos, kurias gauna

23 kiauls profilaktikai, - cheminiai vaistai, augimo ar baims hormonai ir kt. Natrals lainiai pasiymi organizm arminaniomis savybmis. Tik nereikia jais piktnaudiauti. Nenordama eisti pobvio eiminink, esu suvalgiusi ir alyk (per 20 met kokius tris kartus, ne daugiau). Taiau kit dien dl "msini pagiri" badauju arba laikausi vaisi, darovi suli dietos. Rengdama pobvius, kepu uvies alykus. Mano paruoti alykai visiems patinka. J kokyb, aiku, priklauso ir nuo to, i kokios uvies jie gaminami. Sveiuose neatsisakau suvalgyti gaball torto ar igerti alkoholio. Taiau visada vengiu ampano, vyno ar trauktini. Tai produktai, kuri sudtyje yra rafinuoto cukraus, daug chemini pried, suteikiani gaminiui kvap, spalv bei skon, taip pat konservant, pavyzdiui, sulfit ir kt. Ir vl i keli blogybi renkuosi maesnij - taurel "skaidriosios". Net medikai nedidel kiek degtins ar geros naminuks prilygina vaistams nuo irdies kraujagysli lig. Pavyzdiui, pajutus pirmuosius infarkto poymius, rekomenduojama vietoj nitroglicerino ar kt. vaisto igerti 30-50 g degtins. Pateiksiu jums dom pokalb su 104 met sulaukusia ilgaame. Mano mokiniai, abiturientai, vykd projekt "Ilgaamikumo paslaptys" ir pra ios senols iduoti puikios sveikatos paslapt, nes ji, sulaukusi tokio amiaus, nevartojo chemini vaist ir jautsi gerai. Nusiskund tik tuo, kad, anot jos, m "mtyti onus". Prie pasakydama savo didij paslapt, senoji moteris abejojaniu vilgsniu pavelg mane, mokytoj, bet paskui neilaikiusi "tk" teisyb. Ji visada "ant tuio skrandio" igerdavusi po 30 g namins degtins, kuri pati ir virdavusi. Ji sitikinusi, kad tai jai buv naudinga, taiau susirpinusi savo nek pabaig tokia gaida: ,,O dabar nebeturiu galimybs gauti savo "vaist", tai gal ilgai ir nebetrauksiu ... ". Senol tikrai nebuvo igerianti, bet ji giliai sitikinusi, kad tie 30 g rytais jai ities paddav. I dalies ilgaam teisi. Juk mayt taurel degtins Tai dezinfekuojanti ir kraujagysles prapleianti priemon. Tik nemanykite, kad tok "vaist" ir jums rekomenduoju. i priemon tinka ne visiems - ypa netinka mgstantiems paragauti "po daugiau". Atminkite, kad visada kenkia tai, kas per daug. Manau, man pavyko praskaidrinti jums nuotaik, todl vl griu prie savo gyvenimo bdo apraymo. Labai mgstu vairias kruop koes, bet jas verdu taip, kad likt "gyvos", t. y. jas sudaro tredalis nevirt, tik imirkyt kruop (arba beriu sudaigint kviei grd). Kaip pasigaminti sveik koi, rasite kitame knygos skyriuje. Mano pamgti sumutiniai - tai duona su esnakais, svognais ar kitomis darovmis bei aliu sviestu (kaip j pasigaminti, raiau ankstesniame skyriuje). Kartais i gyvulinio maisto vartoju grietin, daniau - sviest, bet lydyt. Vark ir kiauinius - tik tada, jei j bna kituose patiekaluose. Valgau tik darovi sriubas, ir tik virtas namuose. Stengiuosi i darovi "atimti" kuo maiau "gyvybs". Beveik visai nevartoju rafinuoto cukraus. Niekada negeriu joki grim ar kompot su cukrumi, nes jie rgtina organizm. Apie tai daugiau suinosite skyrelyje "K reikia inoti apie maist". Saldinti vaisiai ar darovs tikrai nepraturtina organizmo reika1ingomis mediagomis. Ko gera, jau numojote ranka ir sakote: "Tai k ta moteris i viso valgo"? Atsakau. Yra nuostabi vegetarik patiekal, kuriais galima pavaiinti ir ukietjus msd ... Esu tuo tikra. Vegetarikuose, i suderint produkt pagamintuose valgiuose yra vis btin mediag, todl organizmas tikrai nebadauja ir neserga. Mano nuoirdiausias patarimas. Kiekvien vakar vertinkite tai, kuo maitinots. Jei bent pus js dienos raciono sudar neperdirbtas maistas, kuriame daug vaisi ir darovi, tikrai turtumte jaustis geriau. Taiau teks btinai priprasti prie maisto produkt derinimo! Ypa vaisi negalima valgyti bet kaip ir su bet kuo, nes jie greitai gali prarasti savo didiul vert ir pridaryti tik daugiau bdos. Dl savo lig mons prat kaltinti paveldimum, nepalankius orus, stres ir kt., bet tik ne mityb. Jeigu laikysits taisykli, idstyt skyrelyje "Mano nuoirdiausi patarimai", ligos veikiai ims trauktis. Namuose nenaudoju cukraus. Be abejo, visikai jo atsisakyti nemanoma, taiau a pati savo rankomis nededu. Man cukr atstoja natralus medus, datuls, razinos ar j demas. Gal ir ne visai gerai, bet net gerdama kav a suvalgau kelias datules. O tai k apie ms maist kalba Tibeto gydytojai. Jie mano, kad nesveikiausias europiei gyvenimo dalykas yra per didelis su maistu suvartojamo cukraus kiekis. Jie stebisi, kad cukraus mes dedame beveik visk ir kad jo suvartojame vis daugiau ir daugiau. Tibeto gydytojai teigia, kad cukraus

24 perteklius sukelia tokias alio ligas, kaip diabetas, reumatas, skatina mikroorganizm dauginimsi, sukelia vairius negalavimus vyresniame amiuje, navikus. Tibeto medicinos gydymo metodai vis labiau pripastam i pasaulyje ir egzistuoja daugiau nei tkstanius met. Tibete neegzistuoja tradicin vakariei medicina, jie neatskiria mogaus nuo j supanios aplinkos - gamtos, kosmoso ... Na, o dabar grkime prie nelemtojo cukraus. Tai kas i tikrj yra tas cukrus? Mokslo pasaulyje jis apibdinamas kaip baltoji mirtis, salds nuodai, baltasis udikas, maisto atliekos, tuios kalorijos ir t. t. Maistui naudojamas cukrus dar vadinamas sacharoze. Jis gaunamas i runkeli, bulvi ar cukravendri, daug kart perdirbant pagal vairias chemines technologijas. Todl cukrus nebeturi nieko natralaus ir vertinga, veikiau prieingai. Kadaise a valgiau labai daug saldumyn, todl turjau nemaai antsvorio ir, aiku, lig. Eidama po piet darb, nepraeidavau pro parduotuv nenusipirkusi dar 200 g saldaini, torto ar bandeli. o cukrus po valgio - tai padidjs skrandio rgtingumas, blogas virkinimas, opos, gastritas, pilvo ptimas. Po kito maisto suvartotas cukrus ima rgti, skrandyje susidaro acto rgtis, spiritas, anglies dvideginis, o nuo to atsiranda ir kitos ligos. Hemorojus daniausiai vargina tuos, kurie mgsta saldiai pavalgyti. Nepatariama pavalgius usigerti kompotais, kitais saldiais grimais. Kokios dar cukraus "nuodms"? J labai daug, taiau ivardinsiu daniausias: Cukrus maina imunitet, nes jis sunaikina baltsias kraujo lsteles, kurios kovoja su virusais ir bakterijomis. Cukrus - negailestingas kalcio grobikas. Jis jungiasi su kraujyje esaniu kalciu, todl organizmas netenka didelio jo kiekio, gresia osteoporoz. Jis didina maisto rgtingum (vaisiai ir darovs yra arminiai produktai, taiau su cukrumi jie virsta rgtiniais). Cukrus skatina nutukim. Tai aterosklerozs, hipertonijos, iemins irdies ligos prieastis. Jis sukelia alergines ligas, dant karies, parodontoz, galvos skausmus . Cukrus veria kas dirbti per dideliu pajgumu, dl to kasos veikla sutrinka - atsiranda vairios kasos ligos, pvz., cukrinis diabetas. it sra tsiau ir tsiau ... Todl nuoirdiai patariu: kuo daniau keiskite cukr geru medumi, vaisiais, darovmis bei j sultimis! Juose esantis natralus cukrus mums pritaikytas paties Krjo, todl puikiai organizmo pasisavinamas. Galite suvalgyti daug beverio cukraus, bet js kraujyje bus jauiamas cukraus stygius (hipoglikemija), rasis papildomos ligos ir antsvoris. Nesivaizduoju ryto be viei suli ir vaisi, dienos - be darovi ir alumyn. Ryt visada pradedu citrinos ir greipfrut sultimis. Kartais geriu vienas citrin sultis, vliau suvalgau greipfrut ar apelsin. Bet daniausiai igeriu maais gurkneliais sultis i 1 citrinos, 1 greipfruto ir 1 apelsino. Tos sultys - ne jums? Manote, kad jos sukelia skrandio rgtingum, negerai kepenims, netinka, nes sergate skrandio ar dvylikapirts arnos opa, gastritu ir pan.? Toki atsikalbinjim esu girdjusi i daugelio savo pastam, kuriems rekomendavau dl tam tikr prieasi ryt pradti citrinos ar greipfrut sultimis. Jei pavykdavo tikinti, kad jo. ne pakenks, o kaip tik pads, po kurio laiko mons stebdavosi i tikrj pasijut ymiai geriau. Jei bijote gerti grynas sultis, jas galima praskiesti vandeniu. Dar kart patikinu jus, kad citrinos ir greipfrutai pasiymi ne rgtinaniomis savybmis, bet atvirkiai - arminaniomis. Tai jos padeda sumainti dl kit prieasi (daniausiai dl rgtinani produkt) sukelt skrandio rgtingum, nesvarbu, kad paios labai rgios. Taip yra dl jose esani organini rgi, kurios organizme nepasilieka. Ajurvedos gydymo sistema citrinas rekomenduoja iais atvejais: jei sutriks rgtingumas ir sergate gastritu, sutrikus ar nevirkinant skrandiui, jei apsinuodijote ar pykina, viduriuojant. Pasak Ajurvedos specialist, sergantieji gastritu turt vengti dujas sudarani maisto produkt: msos, kiauini, uvies, konservuoto maisto, pusgamini, riebaus ir kepto maisto, nepamirkyt rieut ir kt. Esu tvirtai sitikinusi, kad ypa reikia vengti nesuderinto maisto. Jei nelaiku bus suvalgyti vaisiai ar darovs - virkinamajame trakte maistas ims pti bei rgti, o tai, savaime aiku, pablogina ligos eig .

25 Jei js skrandio rgtingumas yra ymiai padidjs ir js netikite citrin poveikiu, pirmiausia sumainkite rgtigum mork, mork ir pinat, mork ir salier, alumyn sultimis bei darovi sriubomis, o vliau pradkite rytais "tuiu skrandiu" gerti drungnu vandeniu atskiestas citrin sultis. Js sitikinsite mano teisumu. Kuo naudingos citrinos? Net silpniausiame citrinos rgties tirpale sta dauguma bakterij ir virus. ie vaisiai rekomenduojami skrandio opoms, ypa sukeltoms bakterij, grybelinms, infekcinms odos ligoms gydyti. Jose yra labai daug nauding sveikatai mediag: kalcio, drusk, vario, vitamin A, C, P, B, B2, eterini aliej. Vitaminas P padeda gydyti isipltusias venas, vairias opas, hemoroj, kapiliar trapum (kai po oda matosi kraujo isiliejimai) ir t. t. Padeda i organizmo paalinti toksines (nuodingas) mediagas, kurios susidaro puvimo, rgimo proces metu. Ypa dl to pagerja kepen darbas. Stiprina organizmo imunitet. Tai aterosklerozs gydymo priemon. arnyne slopina duj susidarym. Citrinos naudojamos gydant vairius udegimus. Raminaniai veikia nervus. Tinka gydant diabet, hepatit, kai kurias skydliauks ligas. (Beje, greipfrutai veikia panaiai kaip citrinos, todl juos galima vartoti vietoj j. sidmtina, jog citrusiniai nesuderinami su kitais saldiais vaisiais, todl valgomi vieni.) Po kurio laiko valgau kitus vaisius ir uogas. Vliau geriu vairi darovi, ypa mork, mork ir salier, kopst sultis. Vasar danai spaudiu alumyn sultis: krap, salot, mork lap, dilgli, petraoli ir kt., ruoiu j miiniu . Tai tikras eleksyras knui, suteikiantis daug energijos . Juo galima bet kok ligon prikelti naujam gyvenimui! Kai reikdavo eiti darb (o darbe nepatogu gerti sultis), dariau atvirkiai pirma griau sultis, o darb neiausi uogas ir vaisius. Dienos metu vien ar daniausiai du kartus prie kit maist valgau darovi ir alumyn salotas. Beveik niekada nevalgau jokio patiekalo (iskyrus saldumynus) be darovi. Man tai yra btinyb . Perspjimai 1. Kiekvienas maistas turi bti labai gerai sukramtomas ir suvilgomas seilmis. Ypa vaisiai ir darovs, kitaip ms lstelyts negaus joms taip btino maisto. Principo - ilgai ir gerai kramtysi, ilgai gyvensi - ypa laikosi jogai. Itin gerai reikia susmulkinti bei suvilgyti seilmis krakmoling maist: bulves, duon, grdus, bananus, pupeles, moligus ir kt., nes jie virkinami burnos seilse esani ferment. 2. Jei vartojant citrinas atsiranda ibrim, suskystja imatos, darosi silpna ir t. t. - vadinasi, organizmas m per greitai valytis. Daniausiai tai atsitinka tiems, kuri organizmas ypa utertas lakais. Tada kur laik citrin rekomenduojama nevartoti. 3. Vaisi ar uog sultys nemaiomos su darovi sultimis. Tarp j vartojimo turi praeiti 20-30 min. Silau rytais visai eimai, ypa vaikams, prasti gerti sultis. Ikart pajusite j nuostab poveik. Bandykime pamau keisti mitybos tradicijas ir perduokime tai i kartos kart! Tai padaryti tikrai nra lengva, bet pabandyti reikia. Labai sunku keistis vaikams, bet apie tai vliau. domu! Kopst sultys parodys, ar js organizme vyksta puvimas (ar jame daug blogj puvimo bakterij), ar yra pakankamai varus. Pirmuoju atveju jums ps vidurius, isiskirs dujos, antruoju kopst sultys nesukels joki alutini reikini. Pamginkite! Patikkite, kad tuiu skrandiu igertos sultys ar suvalgyti vaisiai greitai pasieks kno lsteles ir aprpins ne tik vitaminais, fermentais, mineralinmis mediagomis, hormonais, bet ir suteiks didel doz energijos, kurios uteks visai dienai! ios energijos dalis bus panaudota kitam maistui virkinti. Turintieji antsvorio greitai pajus poveik. A beveik nevartoju virto maisto. Esu tvirtai sitikinusi, kad virtas maistas yra beveik bevertis ir tinka mogui tik gyvybs su vairiomis ligomis palaikymui. Todl mano namuose virykls galt ir nebti,

26 visikai be jos apsieiiau. Paprastai virykls prireikia man gaminant du patiekalus - koes ir darovi sriubas. iuos patiekalus kaitinu tik iki uvirimo. Labai trumpai kartais patrokinu daroves. "Rimtesn" patiekal ruoiu gal vien ar du kartus per savait. Bulves verdu taip pat neilgai - kad likt pusals. Dribsnius danai upilu verdaniu vandeniu ir palaikau, kol ibrinks. Kietesnes kruopas pirmiausia pamirkau, o vliau utenka upilti jas verdaniu vandeniu. Tokiu bdu a gaunu daugiau nepakitusi nauding mediag: vitamin, mineral, skaidul ir natrali organini mediag. Apie tai, kodl virtas maistas nenaudingas ir kokios tokio maisto vartojimo pasekms, labai isamiai aprayta G. Malachovo knygose. Kodl virtas maistas tinkamas tik organizmo egzistavimui su ligomis? 1. Valgant beveik vien virt maist netenkama daug kalcio. Organizmas pradeda imti kalci, magni i dant ir kaul. Dantys ima gesti, susergama dar sunkesnmis ligomis, pvz., osteoporoze ir kt. 2. Virtame maiste labai maai lieka ferment, vitamin, ll1ineralini mediag. Todl sutrinka arnyno veikla. Organizmo lstels, negaudamos reikaling maisto mediag, prao daugiau maisto. Prarandamas sotumo jausmas. Kai sutrinka arnyno veikla, sutrinka ir endokrinini liauk funkcijos. Sureaguoja skydliauk, antinksiai, kasa. 3. Ypa kenia knas, jei suvalgoma virto maisto, nesiderinanio tarpusavyje, pvz., varks ir kokio nors msos produkto, kiauini ir duonos, msos ir bulvi, jei tuo paiu metu valgome ir ms, ir uv. itoks maistas ima pti ir rgti. Organizm ima nuodyti nuodingos mediagos, isiskirianios maistui pvant ar rgstant. Pradeda daugintis blogosios bakterijos. Visa tai sukelia pilvo ptim, ukietja viduriai, atsiranda kolitas, polipai ir kt. dar sunkesns ligos. Didja svoris. 4. Verdant maist, produkt organins mediagos keiia savo struktr ir tampa beverts. Pvz., baltymai koaguliuoja, I. y. virsta drebutine mase, kuri sunku sisavinti organizmui. Netenkama vitamin, hormon, kit gyvybini element, todl mons danai serga maakraujyste. 5. Virtame maiste nra skaidulini mediag. Tai mediagos, kurios virkinamajame trakte nra suvirkinamos, bet padeda arnynui paalinti tai, kas turi bti paalinta; jos gerina riebal apykait, maina cholesterolio kiek. Viduri ukietjimas - pirmasis poymis, kad organizmui trksta skaidul. Paskui atsiranda ir ligos, didja svoris! 6. Svarbiausia, kad virtas ir kitaip perdirbtas maistas (rafinuotas) nebeteikia mums gyvybins energijos. Tok maist nuolat valgantis mogus darosi suglebs, pavargs, neatsparus ligoms. Maitinkims kuo natralesniu maistu ir bsime sveikesni! Ant mano kasdieninio stalo - daiginti grdai ir rieutai. "Tiems, kam nuo pat ryto pabodo jaustis pavargusiems ir tarsi sulauytiems, lidnai konstatuoti vis naujai atsirandanias raukles veide, kritikai apirinti veidrodyje pilnjani figr, galima praneti apie dar vien stebukling duonini grd savyb. Norint sitikinti jos poveikiu, tereiks truputl kantrybs, truputl meils paiam sau ir dmesio savo sveikatai. Mes tiesiog pamirome, kad tarp sotaus ir sveiko maisto egzistuoja nemenkas skirtumas ... " Tai itrauka i straipsnio, spausdinto laikratyje "Medicina ir dar kai kas visiems". Apie gydomsias daigint grd savybes jau buvo inoma gilioje senovje. J galia tikta 3000 met prie ms er. Daiginti grdai - vienas senovs kin virtuvs patiekal. Jais palaikydavo sveikat Tibeto iminiai bei Kaukazo ilgaamiai. Dl maisto bei vitamino C stygiaus maiste anksiau kildavo baisios ligos, pvz., skorbuto epidemijos, danai pasibaigdavusios mirtimi. 1938 m. Indijoje nuo ios ligos mir tkstaniai moni. 1940 m. ji pradta gydyti daigintais grdais. Dukart per savait mogus gaudavo po 30 g daigint grd. Po keli mnesi sumajo ligos atvej, o vliau epidemija baigsi visikai. Dygimas - tai atbundanti gyvyb. iam procesui augalas panaudoja visas sukauptas organines mediagas (baltymus, angliavandenius, riebalus, vitaminus). Dygstantis grdas turi didel gyvybins energijos kiek, kur ir gauna organizmas. Ne kart mokslininkai, inodami chemin sklos sudt, norjo sukurti pai skl. Taiau jiems n karto nepasisek, nes nesugebjo skloms suteikti gyvybins energijos. Tai iki iol gaubia Krjo paslaptis. Daigintuose grduose yra daug vitamin, ypa E, C ir B grups. Daiginti kvieiai - tai fosforo, vario, cinko, magnio altinis. Juose esantys baltymai turi ypating poveik sveikatai. Krakmolas jame pavirsta salykliniu cukrumi, o tai labai palengvina virkinim bei isitutinim. Jau vien dl to daug kam pagerja savijauta, sumaja svoris, pasitaiso nuotaika, regjimas, sutvirtja dantys, nes grduose yra ne tik mint mikroelement, bet ir makroelement, ypa kalcio. Daiginti kvieiai pasidaro labai minktuiai

27 ir skans. Galbt labiausiai a ir turiau bti dkinga daigams, kad man, sulaukus brandaus amiaus, nereikia joki vaist. A daigintus grdus vartoju vairiai. Daugiausiai naudos jie duoda valgant atskirai nuo kit produkt. Daigelius gerai sukramtau, suvilgau seilmis, kad pajusiau j sald skon. Danai daigint grd sidedu kartas koes. Man labai skanu. Kartais siberiu darovi salotas ar darovi sriubas, Gailiuosi, kad apie daigintus grdus nenutuokiau prie daugel met - gal iandien turiau ir maiau raukli, .. Per dien profilaktikai reikt suvalgyti bent aukt grd. Diaugiuosi, kad nra n vieno mogaus, praiusio mans patarimo dl ukietjusi viduri, kuriam nebt padj daiginti grdai. Pamokau, kaip lengviau susidaiginti. Kaip tai padaryti, rasite skyrelyje "Kad prastas maistas tapt sveikesnis". Stengiuosi per dien suvalgyti ir saujel rieut. Jie yra maistingi, turintys aukiausios ries baltym ir riebal. Didel j energetin vert. Juose esanios maisto mediagos organizmo lengvai savinamos, tod1 padeda atgauti jgas. Rieutai gerina arnyno darb, skatina tulies isiskyrim, padeda sergant maakraujyste, kepen ir tulies latak ligomis. Juose gausu mineralini mediag ypa kalcio, magnio, fosforo, kalio bei vitamin. Neseniai nustatyta, kad migdoluose esama prievini mediag, todl mokslininkai teigia, kad kiekvien dien suvalgius bent po 3 migdolo rieutus, galima apsisaugoti nuo vio. Todl a daniausiai valgau migdolus. Labai vertingo sezamo sklos. I jose esani baltym mogus gauna visa reikalingas amino rgtis. Be to, rodyta, kad sezamo sklos, maina cholesterolio kiek. Vartojimui tinka visi rieutai. iskyrus ems. Pastarieji gali sukelti stipri alergij. Atminkite! Visi rieutai, iskyrus migdolus, rgtina organizm, todl patariama prie valgant juos imirkyti vandenyje Tada jie lengviau virkinami, gauna armini savybi ir yra labai skans. A mirkau ir migdolus bei sezamo sklas. Rieutai yra maistas, todl daugiausia naudos i j gausite, jei valgysite atskirai nuo kit produkt. Jie geriausiai derinasi su darovmis, alumynais, aliejumi. Todl prie valgydami rieutus galite suvalgyti darovi, alumyn salot su aliejumi. O rieutus veriau vartokite vienus. Juos btina gerai sukramtykite ir suvilgykite seilmis. Mielos mamyts, jeigu vaikuiams nuo maens duosite daigint grd, jie tikrai augs sveiki ir stiprs. O kaip padaryti, kad juos valgyt, patarsiu straipsnelyje "K daryti, kad vaikai augt sveikesni". iam straipsneliui a skiriu ypating dmes, nes vaik sveikata nuolat blogja. I keli blogybi renkuosi maiausi ar bent maesn. io principo laikausi gana danai. Pvz., jei geriu kav, niekada nesidedu nei grietinls, nei kit pried savo knui palieku tik vien blogyb. Jei igeriu taurel degtins, niekada neusigeriu, net stengiuosi neuksti. Ir vl ivengiu keli blogybi. A jau pratau taip daryti. Ypa atidiai renkuosi maisto produktus. Noriu ir jus paskatinti rinktis maisto produktus ir grimus, laikantis minto principo. Nuolat didjantis vaik ir suaugusi moni sergamumas skatina mus elgtis protingiau ir valgyti bei gerti ne tik tai, kas apgaulingai skanu, bet ir tai, kas sveika arba bent jau ne taip alinga. Kad jums bt lengviau rinktis sveikesnius maisto produktus, pateiksiu kai kurias rekomendacijas. Tai padaryti nelengva, nes be to, kas raoma etiketse, spaudoje ar kituose altiniuose, lieka dar daug maisto pramons paslapi. Pirkdami maisto produktus rinkims maiausi ar maesn blogyb Blogyb Pieno produktai Pasterizuotas pienas, grietin su augaliniais riebalais. (Apie pasterizuot pien skaitykite skyrelyje Pienas yra maistas, kur rekomenduojama gerti tik vien). Kai kurie jogurtai, varks sreliai. Tie, kuriuose nemaai maisto pried, toki kaip genetikai modifikuotas krakmolas, mediagos, identikos natralioms ir kt. Milt gaminiai Bet kokia duona ikepta su mielmis Maiausia arba maesn blogyb Namin grietin, vark, rgs pienas ir sriai. Visi ie produktai, pirkti i sining kaimo moni, bt geriausia ieitis Naminis pienas. Vis dlto manau, kad pien turt gerti vaikai, o ne suaugusieji. Ypa maiau jo vartoti turt vyresnio amiaus mons. Jogurtai. Kuo natralesni! Geriausia pirkti ekologikus

ir Be mieli ir konservant kepta duona. Miels

28 konservantais bei kitokiais cheminiais priedais, vairs batonai, ypa psti. Jie kepami i beveri aukiausios ries milt ibalint, ivalyt ir t.t. Batonai ir juos panas gaminiai daomi, minktinami, ipuiami naudojant chemines mediagas. Tortai, bandels, sausainiai. Tortai blogyb, kuri vartojame ne taip danai, taiau bandeles ir sausainius vartojame kasdien, ir juos ypa mgsta vaikai. Tai beveriai apdoroti miltai, cukrus ar kt. saldikliai, vairs cheminiai priedai ir t.t. Tai beverts kalorijos, antsvoris ir ligos. Riebalai Maisto produktai, kuriuose yra kietint riebal. O j yra daug kur: margarinuose, tirpiose sriubose (Magi, Galina Blanka ir kt.), kai kuriuose konditerijos gaminiuose. Geriau, jei iuos gaminius dta kietj palmi riebal, nors juose taip pat yra soij riebalini rgi. Augalini riebal kietinimas paprastai vyksta labai auktoje temperatroje (apie 2000 C). Tokioje temperatroje riebalai pakinta taip, kad ms organizme jie nesisavinami ir yra nesenstantys. ie riebalai patys kenksmingiausi irdiai ir kraujagyslms (apie tai skaitykite skyrelyje K reikia inoti apie riebalus). Margarinas ir kiti riebaliniai miiniai. Margarin reikia itin atidiai rinktis. Jei reikia, parduotuv nekits padidinam stikl, kad galtumte gerai perskaityti, kas parayta etiketse. (Apie margarin ir riebalinius miinius raiau skyrelyje K geriau valgyti: sviest ar margarin, o gal riebal miin). Minti autoriai knygoje Sveikata ir riebalai perspja pirkjus, kad jei etiketse raoma augaliniai riebalai, paprastai jie bna sukietinti. Rafinuoti, dezodoruoti liejai. Aliejai i genetikai modifikuot kultr. Toki aliej pagaminimui yra naudojamos chemins mediagos bei genetikai pakeisti produktai. naikina arnyne gersias bakterijas, kurios reikalingos vitaminui B12 susidaryti. Be to maina kalcio bei kit mineralini mediag kiek kauluose. Blogina virkinim ir sukelia duj kaupimsi. Namuose kepti sausainiai ar kiti kepiniai. Tai maesn blogyb, nes juos mes nededame tiek daug pried, kurie kenkia sveikatai. Rekomenduoiau kepti ne i aukiausios ries milt, bet i rupi, kurie kur kas natralesni. Sumainkime cukraus kiek. Arba pakeiskime j medumi. Rieutai, sklos, lapins darovs, kai kurie vaisiai (pav. avokadas, alyvuogs). Tai nuostabiausi riebalai, i kuri organizme susidaro gerasis cholesterolis. Autoriai U.Strunz ir A.Joop knygoje Sveikata ir riebalai rao: Btent ie produktai padeda ivengti baisiausi isivysiusios visuomens lig udiki: diabeto, vio ir irdies bei kraujagysli lyg.

Alyvuogi , smen, sezamo skl bei kai kurie saulgr aliejai. Geriausi aliejai - spausti altu bdu i nerafinuot aliav. Rafinuoti dezodoruoti aliejai nebeturi natralumo. Labiausiai tinkamas natralus ekstra alyvuogi aliejus, turintis daugiausiai sveikatai reikaling omega 3 riebalini rgi. Lydytas sviestas. Tai vienas kokybikiausi ir sveikiausi riebal. J ruoiant paalinamos kenksmingos priemaios. (Kaip j pasigaminti rasite skyrelyje Kad prastas maistas tapt sveikesnis). Sviestas. Tai natralesnis produktas nei margarinas ar kiti riebal miiniai. Aiku, parduotuvinis sviestas jau nra toks, kok susukdavo ms seneliai ar kaime gyvenantys mons. Natrals lainiai. Ne rkyti, ne virti, ne kepti, o tik trinti su prieskoniais (kaip juos paruoti, rasite skyrelyje Kad prastas maistas tapt sveikesnis). Svarbiausia, jie natrals. Tokie lainiai nergtina organizmo. Tinka valgyti su duona. Skirtingai nei raumeninje msoje, juose nesikaupia kenksmingos chemins mediagos ir hormonai (baims ir augimo ir pan.). Tik nereikia jais piktnaudiauti. Retsykiais suvalgyti nepakenks. Bt dar geriau, jei tie lainukai bt natraliu paaru eriam gyvuli.

29 Saldumynai Saldikliai. Tai sintetinis cukrus, mokslinink pripaintas kaip kancerogenin mediaga sukelianti vio ligas. Kai kuriuose usienio alyse pavyzdiui JAV, saldikliai udrausti. Ypa venkite aspartamo. H.Knieriemen knygelje E numeriai raoma: Nors kartais reklamoje vaizduojama kitaip, taiau aspartamas yra visikai sintetinis produktas, neturintis analogo gamtoje. Nesvarbu, k prie save turite: Coca Cola, limonad, kremin pyragait ar kramtomj gum su urau be cukraus ilgai iekoti nereiks js vartojate saldikl aspartam. Apie jo buvim yra perspjanti nuoroda: sudtyje yra fenilalanino. tai, kaip gudriai, suprask tu, mogeli. Toliau raoma: Literatroje (pirmiausia amerikiei) aspartamas nurodomas kaip dan galvos skausm ir migrenos sukljas, be to, jis sukelia pykinim, svaigul, depresij ir alergines odos reakcijas. Spjama, kad aspartamas sutrikdo alkio ir sotumo jausm. Atminkite saldikliai ymimi E raidmis, skaiiais nuo E950 iki E967. Aspartamas ymimas E951, o saldiklis sacharinas E954. Aspartamas ciklamatas E952, izomaltas E953 ir sacharinas kenksmingiausi saldikliai. Rafinuotas cukrus. Tai cukrus, kur valgome kiekvien dien. Apie j paskaitykite straipsnelyje Namuose nevartoju cukraus. Natralus medus. Ne visiems pasiseka atskirti, kuris medus natralus, o kuris falsifikuotas. Paios gamtos duotas cukrus. J gauname valgydami datules, razinas, figas. Ir skanu, ir sveika... Tik nereikia j valgyti per daug. Per dien utenka keli datuli, kad gautum reikiam cukraus kiek.

Saldainiai. Turintys ypa daug chemini pried tai daantys ir labai kvepiantys saldainiai... Ypa iulpinukai, ledinukai ir kt.

Kramtomoji guma. Tai nenatralus produktas. Ypa nuo jo kenia skrandis. Jis apgaudinjamas ir priveriamas nuolat iskirti rgias skrandio sultis. Taip gali susidaryti opos ar rastis kitos ligos. Grimai Coca Cola ir panas grimai. Tai cheminiai tirpalai, kuri sudtyje yra toki mediag, nuo kuri norisi vis gerti ir gerti, kofeino. Tampame priklausomi, o juk labiausiai iuos grimus geria vaikai, nors kenksming mediag kiekis apskaiiuotas suaugusiems. Nuodais mes, tveliai stengiams pamaloninti savo vaikus. Man baisu irti, kai parduotuvje stovi diaugsmingi mayliai, o mamos rankose didiulis Coca cola butelis...

Demai ir uogiens i diovint vaisi datuli, razin... ie demai ir uogiens be cukraus. Tai nuostabu. Be to, djus cinamono, patinka visiems, net vaikams. Jie noriai valgo blynelius ar vaflius su iuo demu. Kaip j pasigaminti, rasite skyrelyje Kad prastas maistas tapt sveikesnis. Rekomenduoju pasigaminti dem i kiaulpieni ied, razin ir datuli. Labai sveika ir skanu. Natralus okoladas. Natralus okoladas toks, kuriame daugiausia kakavos. Tai kartusis ir juodasis okoladas. Geriausia pirkti okolad, kurio sudtyje 70 80 proc. kakavos, nes joje bene daugiausiai yra magnio bei kit mediag, nauding irdiai ir kraujagyslms. Bet ir vl nepiktnaudiaukite. Saldainiai Karvut, Irisai. Juose maiausiai chemini maisto pried. Namuose kepti sausainiai bei kiti kepiniai. Tai maesn blogyb negu pirkti parduotuvse. Namuose kepti gaminiai bus daug natralesni. Tirpsmo vanduo. Tai, manau, idealiausias geriamasis vanduo, aiku, jei teisingai pasiruoite. io vandens molekulin struktra atitinka ms lstelse esanio vandens struktr, todl jis gydo. Kaip jo pasigaminti, rasite skyrelyje Tirpsmo vanduo.

30 Grimai su saldikliais ir kitais cheminiais priedais Namuose spaustos vaisi ir darovi sultys. (ypa su konservantais). Stenkits isirinkti kuo Namins sultys ms organizmui yra pats natralesn grim. geriausias maistas ir vaistas. Todl nereikia gailti pinig gerai suliaspaudei. Js knas tikrai neliks skolingas u tai. Tik atminkite 2 svarbiausias taisykles: vaisiai ir darovs spaudiami atskirai. Tarp j vartojimo turi praeiti 20 min. Bet kokios sultys visada geriamos prie valg ir jokiu bdu ne po jo. Po suli grimo turi praeiti 15 30 min., kad galtume valgyti kitok maist. Sultys pakeliuose. Tai sultys, praradusios savo vert. Daniausiai jos su cukrumi, o jis rgtina organizm. Jei paymta, kad jose nra konservant, paprastai bna daug cukraus. O koks jis neaiku... ios sultys tai gaminys, kuris neatitinka pavadinimo Natralios sultys. Kiauiniai Kiauiniai rudais luktais i parduotuvs. mons Namini vit kiauiniai. Tai kiauiniai t vit, galvoja, kad tai kaime augint vit kiauiniai. kurios gyvena laisvai ir minta natraliu maistu Deja, tai yra dayti balti kiauiniai. lesal olelmis, grdais, kirmlmis ir kt. Tokie augintojai deda tam tikr daikli, kurie nudao kiauiniai yra natraliai rudais luktais. luktus ruda spalva. O juk ir rud kiauini kaina Baltais luktais kiauiniai i parduotuvs. Geriau panai arba tokia pati kaip balt. Ar inote, kiek rinktis juos, nei tiek pat kainuojanius kiauinius kainuoja tikri kaimiki kiauiniai? Dabar rudais luktais, parduodamais toje paioje parduotuvse atsirado vairi gamintoj rud parduotuvje. kiauini. Tai gal bent jie natralesni. Pastaba. Nepiktnaudiaukite virtais ar keptais kiauiniais. Js gaunate beverius baltymus ir blogj cholesterol (nors dabar stengiamasi tai paneigti). Vaisiai ir uogos Dideli, sveikutliai, blizgantys, bekvapiai vaisiai ir Vaisiai ir uogos iauginti Lietuvoje. Geriausia i uogos. Daniausiai ie vaisiai apdorojami tam kaimo ar ekologikai priirimo sodo, kiek tikromis specialiomis mediagomis, kad negest ir apgrauti kirmli. graiai atrodyt. Net kirmls j negrauia. Tuo jos protingesns u mog. Tad pirmiausia prie perkant vaisius, silau juos pauostyti. Jei obuolys kvepia obuoliu, tai jau geriau. Neprast dydi vaisiai ir uogos. Ko gera, kad jie Citrinos, greipfrutai, apelsinai. Be j mums sunku genetikai pakeisti. Veriau pirkite prast dydi ir apsieiti, nes tai labai vertingi vaisiai. Tik form vaisius ir uogas. Tegul jie bna maiau neklausykite t, kurie rekomenduoja juos valgyti su ivaizds, bet tinkamesni ms sveikatai. ievelmis. J ievels prisodrintos dezinfekuojani mediag (pauostykite, kartais i tolo jauiamas i mediag kvapas). Vargu ar manoma jas paalinti. Sriubos Msikos sriubos. Pasakysiu tiesiai viesiai tai vairi darovi sriubos. Geriausia jas pagardinti su lavono itrauka. Dar ne taip baisu, jei tas trupuiu aliejaus ar svieste patrokintomis lavonlis kiauliks ar vitiks i kaimo, kur bent darovmis. Btinai be msos ar pieno. buvo eriamos natraliai ir negavo hormon, antibiotik, kit medikament. Sultiniuose, kurie verdami i pramoniniu bdu auginam gyvuli msos, bus didiuliai kiekiai aling ms sveikatai mediag. Apie tai rayta skyrelyje Ar tikrai btina valgyti ms. Vitienos sultiniai. Tik tie medikai, kurie apie niek vairi kruop sriubos su pupelmis ar irniais. Be

31 daugiau nemsto, gali rekomenduoti sultin savo ligoniams. Geriau jau suvalgykite pai ms, negu jos nuovir. Kad sisavint sultinius, organizmas ieikvoja keliasdeimt kart daugiau energijos nei msai sisavinti. Atminkite, kad vit auginimas pramoniniu bdu niekuo nesiskiria nuo kit gyvuli auginimo. Js net nesivaizduojate, kokiais tempais ios vitels uauga (kad tik greiiau patekt ant stalo). Galvojate natraliu bdu? Sriubos Magi, Galina Blanca ir kt. Jose ir yra hidrint riebal, apie kuriuos raau rekomendacijose apie riebalus. Tai sriubos, kuriose nra nieko natralaus. ios sriubos sunkiai virkinamos dl jose esani kietint riebal bei kit pried. O juk jas mons daniausiai perka ruodamiesi keliauti. Tada ir kyla didiausi problem dl ukietjusi viduri. msos ir pieno.

Daigint kviei sriuba. Ji ypa tinka norint sustiprinti organizm. Puikiai pasisavinama. Virti ios sriubos nereikia. Reikia msmale sumalti daigintus kvieius, upilti juos kartu vandeniu (tik ne verdaniu) ir palaikyti termose 15 20 min. Jei norite, galite j prisidti medaus. i sriuba gauna ger skon ir malonu j valgyti. Sriuba su lauko olelmis. Gali bti darovi sriuba, tik prie baigiant virti, j galima mesti dilgli, kiaulpieni. Pavyzdiui, vandenyje iverdame smulkiai supjaustytas bulves. Keptuvje apkepiname svognus. Tada, kai suminktja bulvs, puod sudedame oleles, svognus, pagal skon druskos, pipir, krap. Valgome su grietine arba be jos. oleles reikia rinkti i kuo ekologikesni viet. Kad kiaulpiens netekt kartumo, jas reikia 15 min pamirkyti vandenyje su druska. Rekomenduoju ligoniams, vyresniojo amiaus monms jos visai atsisakyti arba valgyti per savait ne daugiau kaip 2 3 kartus. Laukins faunos msa. Tai bene natraliausiai gyvenani gyvn msa. Aiku, ji ne visiems prieinama. Be to, turi bti patikrinta veterinarijos laboratorijose. Triuiena, kalakutiena, vitiena. Pravartu ms pirkti i kaimo moni, kurie augina juos laisvai ir eria natraliu paaru.

Msa ir jos produktai Pienikos ir kitokios derels. Ar js galtumte pasakyti, i ko jos pagamintos? mogus anksiau j neragavs, manau nepasakyt, kad is produktas i msos. Ir tikrai bt teisus. Kad pagaliau imtumte suprasti, kuo maitinats patys ir kuo maitinate savo vaikus, vliau pateiksiu Jums kai kuri dereli sudt. Subproduktai (kepenys, inkstai, smegenys ir t.t.). iuose produktuose ypa didelis kiekis cholesterolio. Smegenyse (100 g) jo yra 2300 mg, kepenyse 320 mg, (jautienos kepenyse net 600 mg), kai riebioje kiaulienoje (100 g) yra 100 mg cholesterolio. O juk kepenys, inkstai tai nuod filtrai. Kraujas i virkinamojo trakto pams maisto mediagas, pirmiausiai patenka kepenis, kad apsivalyt nuo nuoding mediag, kuriuose gauname su maistu. Ar tai jums nieko nesako? Rkyti msos gaminiai. Rkytuose msos gaminiuose yra kancerogenini mediag, sukeliani v. ios mediagos yra panaios tas, kurios randamos tabako dmuose. rkytus msos produktus, kad apsaugot juos nuo gedimo, suteikt jiems grai ivaizd, daniausiai dedama nitrit, kurie virkinamajame trakte virsta kancerogenikais nitrozaminais. Todl su rkytos msos gaminiais ms organizmas gauna dar daugiau blogybi, ne

Teisingai ivirta kiauliena. J reikia 2 3 kartus po 10 min nuvirti vandenyje. Kiekvien kart sultinius, kuriuose vir msa, ipilti, upilant vis varesnio vandens. Natrals lainiai. Ne rkyti, ne kepti ar kaip nors kitaip apdoroti, o tik trinti prieskoniais. Labai tinka su esnaku ar svognais.....

32 valgant natrali ms. A itin atidiai analizuoju produkt etiketes ir perku kuo natralesnius produktus, t. y. i keli blogybi renkuosi maiausi Nors esu perskaiiusi gausyb literatros ir girdjusi vairiausi nuomoni apie kai kuriuos cheminius maisto priedus ir j al organizmui, a vadovaujuosi tokia logika: bet koks nenatralus maistas ar jo priedas yra svetimkni , ir jis pamau diena po dienos griauna sveikat. Mes galime tapti sveikesni tik tuomet, jei maitinsims kuo natralesniu maistu. H. Knieriemen savo knygelje "E numeriai", kuri jums silau sigyti ir ja vadovautis, rao: "Kokia mitybin vert maisto produkt, kuriuose gausyb maisto pried: lipnum reguliuojani mediag, antioksidant, kvapnij mediag, riikli, emulsikli, put stabilizatori, ferment, daikli, drgm ilaikani, stingdani mediag, tonizuojani rgi, skon gerinani mediag, konservant, paviriau apdorojimo mediag, emulsinimo drusk, stabilizatori, saldikli, telos purikli, tirtikli. ( ... ) Bdami kdikiai mgavoms paiu subtiliausiu, koks tik gyvenime begali bti, dalyku - motinos pienu, kurio sudtyje yra vis svarbiausi "maisto pried". Isekus motinos krties versmei, prasideda saldios paguodos paiekos, iekoma to, kas primint prarast roj. Bet tai daniausiai baigiasi akligatviu". Daniausiai dl dirbtinio maisto "gerinimo" nukenia pirmiausia vaikai ir jaunimas. Vaikams nuo ma dien i kreipiamas skonio pojtis, ir jie nebesugeba suvokti maisto natralumo. Kuo daugiau maiste dirbtinio skonio :tr kvap, tuo labiau is maistas traukia. Jie ima protestuoti prie natralum, ir tai kenkia j sveikatai. Tuo a sitikinau pati, stebdama savo ank mityb. Kai kuri maisto produkt etikei analiz. Pirmiausiai susipainkite (jei dar nesate susipain) su kai kuriais saldiais vaik mgstamais produktais ir juos palyginkite. Glaistytas varks srelis su persikais ,.Magija" io srelio sudtis: vark, sviestas, glaistas 15,8% (cukrus, augaliniai riebalai, kavos milteliai, emulsiklis lecitinas, kvapniosios mediagos), persik uogien (uogiens sudtis: cukrus, persikai, gliukozs-fruktozs sirupas, vanduo, obuoli koncentratas, tirtiklis - modifikuotas krakmolas, pektinas), identikos natralioms kvapniosios mediagos, daikliai (karotinas, kurkuminas), rgtingum reguliuojanti mediaga, citrin rgtis, citrin koncentratas. Komentaras Vark - kiek jos iame produkte, nenurodyta . Emulsiklis lecitinas - emulsikliai suria riebalus, aliej, vanden, nes paprastai be i mediag jie nesusimaio. Lecitinas vartojamas gaminant kreminius desertus, picas, sausainius, majonez, kdiki maist. Jis gaunamas i soj pupeli. Pastebtos alergins reakcijos soj lecitin. Sojos bna genetikai modifikuotos. Atkreipkite dmes soj pakuots etiket - ten kartais nurodyta, kad sojos nra genetikai modifikuotos. Vadinasi, ten, kur nra tokio urao, jos gali bti modifikuotos ... Kvapniosios mediagos - kokios, nenurodyta. Aiku, kad jos nra natralios. Identikos natralioms kvapniosios mediagos - tai cheminis laboratorijos produktas! Modifikuotas krakmolas - produkt tirtinanti mediaga. Tai krakmolas su genetikai pakitusia sudtimi. Daikliai - kurkuminas (E100) ir karotinas (E160a). Tikkims, kad tai natrals daai, nors gali bti pagaminti ir sintetiniu bdu. Citrinos rgtis - rgtinanti mediaga. i rgtis neturi nieko bendra su vaisiuose esania rgtimi. Ekologikas jogurtas BIOS sveikam gyvenimui Pairkime, kuo io jogurto sudtis skiriasi nuo minto varks srelio. Sudtis: pienas, cukrus, 7% emuogi, tirtikliai: krakmolas, elatina, E412, E410, pektinas, sausas nenugriebtas pienas, natralios kvapnios mediagos. Komentaras Krakmolas - nra odelio "modifikuotas" ir, ko gera, tai tiesa. elatina - paprastai ji bna gyvulins kilms. Geriau bt, jei jos nebt. E412 - tai natrali tirtinanti mediaga bei emulsiklis guaro guma.

33 E410 - natrali tirtinanti mediaga i akacijos skl. Raoma, jog ji gerina virkinim. Laisvina vidurius. Tai baltosios akacijos guma. Ivada. Kaip pastebjote, ekologikame produkte ymiai maiau maisto pried ir jie natralesni. Ar ne geriau rinktis ekologikesn produkt? Tirta gryb sriuba "Gallina Blanca" Sudtis: krakmolas, hidrinti augaliniai riebalai, skonio stipriklis E621, druska 6,0% irgos, laktoz, grybai, 3,3% darovs (svognai, petraols), pieno baltymai, skonin mediaga (?), saulgr aliejus, daikliai E150d, paprikos ekstraktas. Komentaras E621 - natrio glutamatas. Dirbtin mediaga. Aromato ir skonio stipriklis. E150d - sulfitin amoniakin karamel, gaunama cheminiu bdu i augal. Skonin mediaga - kas tai? Hidrinti riebalai - tai sukietinti riebalai, labai alingi ms organizmui. Krekenavos pienikos virtos derels Sudtis: kiauliena, lainiai, jautiena, vanduo, kiauli odeli emulsija (?), galvij riebalin aliava (?), pieno miltai 0,5%, tirtik1is E412, konservantas E250, prieskoniai ir j ekstraktai, emulsik1is E450, druska, aromato ir skonio stipriklis E621, antioksidantas E316, kvapniosios mediagos, stabilizatorius E500, konservantas E262, antioksidantas E300, E330, gliukoz, daik1is E120. Komentaras Tirtiklis E412 - guaro guma, natrali tirtinanti mediaga ir emulsik1is. E250 - natrio nitritas - dirbtinis konservantas ir spalvos fiksatorius. I1gina deros tinkamumo trukm ir suteikia viei raudon spalv. Pavojingas sveikatai! Galvij riebalin aliava - kas tai? Manyiau, kad tai yra lainiai, bet lainiai jau paminti. Stebiuosi maisto pramons atradimais. Ne ms galvelms suprasti, kuo mes maitinams ... Emulsik1is E450 - difosfatai - dirbtiniai stabilizatoriai, emulsik1iai, rgtingum reguliuojanti mediaga. Skatina kalcio paalinim i organizmo (nerekomenduojama vaikams). Didesns dozs gali sukelti kaul retjim, lak nusdim, vaik hiperaktyvum. Jo yra glajuje, kiauini, bulvi gaminiuose, lydytame sryje, deroje, uvies gaminiuose, kepiniuose. Aromato ir skonio stiprik1is E621 - natrio glutamatas. Dirbtin mediaga, pavojinga sergantiems astma, alergija, migrena ir tiems, kuriems danai skauda galv. Antioksidantas E316- natrio izoaskorbatas - dirbtinis antioksidantas. Pavojingumas neaikus. Kvapniosios mediagos. Kokios jos, nenurodyta. Stabilizatorius E500 - natrio karbonatas (soda). Gaminamas cheminiu bdu. Konservantas E262 - natrio diacetatas (acto rgties druska). Dirbtin rgtingum reguliuojanti ir konservuojanti mediaga. Pavojingumas kol kas nenustatytas. Maos dozs nepavojingos. Antioksidantas E300 - askorbo rgtis (vitaminas C). Sintetinis produktas. Stabilizuoja raudon spalv. Antioksidantas E330 - citrinos rgtis. Gaminama i cukraus pramons atliek. Daiklis E120 - tikrasis karminas. Vidutinikai pavojingas. Raudonas. Panaios sudties yra ir kitos derels, net tos, kurios skirtos vaikams. Parduotuvje radau dereles, kuri etiketje nurodyta, jog jos skirtos mayliams. dmiau pastudijavusi sudt, aptikau vien pavojingiausi konservant natrio nitrit! Nitritai virkinamajame trakte virsta mediaga, vadinama nitrozaminu, kuri yra kancerogenika, t. y. sukelianti v. Nitritai ypa pavojingi mayliams, nes jis sutrikdo organizmo aprpinim deguonimi. O kam deguonis mums reikalingas? Jo dka i maisto ms lstelse atpalaiduojama energija. O juk mayliams daugiausiai jos reikia! Daugelis, ypa pramonininkai, pasakyt, kad ne kiekvien dien tas dereles valgome ir negauname tokio kiekio, kad galt mums pakenkti. Noriu pasakyti, kad mes ne tik i dereli, bet ir su kitu maistu bei grimais gauname kenksming mediag. Kur j nra? Dmesio! Visos kenksmingos ms organizmui mediagos nevirkinamos. Jos kaupiasi met metus, kol pagaliau susergame! Tai rodyta. Apie i biologijos dsningum raiau skyrelyje "Kur daugiausiai susikaupia chemini teral?" Mamyts! Bkite gudrios ir protingos! Savo mayliams nepirkite bet ko. Imokite skaityti etiketes ir vadovaukits principu - i keli blogybi renkuosi maesn!

34 Genetika ms gyvenime Genetikai modifikuoti organizmai ir j reikm. Su tokiais pavadinimais kaip "genetikai modifikuoti organizmai", "genetikai modifikuoti produktai ar j priedai", vis daniau susiduriame. Kokia i j nauda? O gal jie kenksmingi sveikatai? Manau, ne visi mokts genetikos. O jei ir mokts, ar domjots iuo mokslu? Dar kart priminsiu, kas yra genai, DNR, chromosomos. Paaikinsiu kuo paprasiau. Genas - chromosomos dalel, atsakinga u tam tikr baltym, lemiant kur nors mogaus ar kito organizmo poym, pvz., insulino gamyb, aki spalv, augim, aus form ir t. t. Genai isidst chromosomose, t. y. dariniuose, esaniuose lsteli branduoliuose. Kartu su chromosomomis vaikams i tv perduodama paveldjimo informacija. Pagrindin chromosom sudtin dalis yra DNR, kuri vadinama paveldjimo informacijos apie kiekvien mog ar kit organizm saugotoja. Kiekvienas mogus savo nelytinse lstelse turi 46 chromosomas. Jos isidsiusios poromis pagal dyd, form, gen isidstymo viet. Kodl btent po dvi? Todl, kad viena i j gaunama i mamos, kita - i tvo. Bet kokie pakitimai paiose chromosomose ar j skaiiaus pasikeitimas gali sukelti genetines ligas. Esant bent maiausiems tarimams, atliekami genetiniai bsimo kdikio tyrimai. Genetikos mokslas domus ir toli paengs. Todl genetikai iandien sugeba atlikti vairias manipuliacijas genais, t. y. gali i vieno organizmo chromosomos paimti reikiam gen ir j perkelti kit organizm. Pavyzdiui, vis daugja moni, sergani cukriniu diabetu, kuriems gydyti reikalingas hormonas insulinas. Anksiau insulinas buvo igaunamas i kiauli kasos, bet jis labai brangus ir ne visiems prieinamas. Genetikai rado ieit. mogaus insulino gamyb reguliuojantys genai buvo perkelti bakterijas, kurios hormon m iskirti t terp, kurioje jos auginamos ir dauginamos. O dauginasi jos itin greitai. Taip gaunamos genetikai modifikuotos bakterijos, nuolat gaminanios insulin. Toks insulinas ymiai pigesnis, nes ir pats jo gamybos metodas daug pigesnis. Kitas pavyzdys. A jau minjau saldikl aspartam, kurio reikt vengti vartojant maisto produktus ar grimus. io saldiklio gamybai reikalinga aminorgtis - fenilalaninas. Pasirodo, yra bakterij, kurios gamina i aminorgt. Danai tokios bakterijos bna pavojingos. Biotechnologai i i bakterij paima genus, atsakingus u fenilalanino gamyb, ir perkelia tokias bakterijas, kurios maiau patogenikos ir ymiai greiiau dauginasi. Tokiu bdu gaunama aminorgtis, reikalinga saldiklio aspartamo gamybai. tai kodl produkt etiketse minimas fenilalaninas. vairi gen manipuliacijos daromos ir su augalais, ir su gyvnais. Augalai ir gyvnai, turintys i kit organizm perkelt gen, dar vadinami transgeniniais organizmais. A stebdavausi, kad importuot pomidor ivaizda tokia kaip ir prinokusi, o patys bna kieti. Manyiau, kad jie modifikuoti... Natralius pomidorus sunku tiekti rinkai, nes, pradj nokti, ima greitai minktti. Paprastai jie skinami neprinok, tik prie pat pardavim apdorojami hormonu, kad prinokt. Taiau apdoroti pomidorai neskans ir neturi didels paklausos. Todl buvo sumanyta pomidor kelti papildom gen, kuris nustelbia tikrojo geno, atsakingo u nokim, veikim. Modifikuoti pomidorai kietesni, liau noksta ir ilgiau isilaiko. Be to, i j gaminama tirtesn tyr, naudojama sriuboms arba keupams. Pavyzdiui, jei norima, kad uvys, triuiai, kiauls ir kt. bt didesni nei natrals, jie gali gauti jauio gen, atsaking u augim. Pvz., tokios modifikuotos uvys auginamos specialiuose tvenkiniuose, kad nepatekt natralias ekosistemas ir joms nepakenkt ... Buvo atliekami tyrimai, bandant mones gydyti gen terapijos metodu. Chemoterapija viu sergani moni organizme sunaikina ne tik vines, bet ir sveikas lsteles. Klinikini bandym metu pacientams buvo vesti genai, sustiprinantys sveik lsteli atsparum chemoterapijai. Ar atne skm ie ir kiti tyrimai - dar neaiku. domus toks pavyzdys. Bakterijos genetikai modifikuojamos, kad bt naudingos ne tik pramonei, bet ir aplinkosaugai. Yra natraliai egzistuojani bakterij, kurios maitinasi nafta ir kitomis toksinmis mediagomis. Todl i i bakterij chromosom igautas reikalingas genas buvo perkeltas kitas bakterijas, kurios jau galjo ivalyti didiulius tam tikr nuod kiekius, o paios ilikdavo jiems atsparios. Dar domiau: ias bakterijas buvo terpti "saviudybs" genai, kurie jas priversdavo paias susinaikinti,

35 atlikus savo darb. Manau, kad bendram supratimui apie modifikuotus organizmus pavyzdi utenka. (Pavyzdiai paimti i Sylvia S. Mader bei Gareth Priee Jane Taylor biologijos knyg.) Kaip reikt vertinti genetikai modifikuotus produktus? Kol kas aikaus atsakymo klausim nra, nes patys mokslininkai nesutaria. Kai kurie, pavyzdiui, ekologai, mano, kad tai - ateities klausimas. Atliekami ;vairs tyrimai, bet j atsakym sulauksime ne taip greitai. Tad kaip mes, paprasti mons, turtume elgtis: valgyti modifikuotus produktus ar j vengti? sitikinusi, kad toki modifikuot produkt rinkoje yra nemaai, tik, deja, mes ne visus juos pastame. Man labai patiko mediko, bioetikos moksl daktaro, kunigo Andriaus Narbekovo atsakymas klausim vieno susitikimo metu. tai jo atsakymas: "Teisjo yra toks geras atsparumo principas. Jei tu neinai, ar tai gali pakenkti, nevalgyk. Paprasta taisykl ... " ios taisykls mums ir belieka laikytis! Venkime toki produkt, kurie kelia mums tarim savo ivaizda ar kita kuo. Tad ar ne geriau suvalgyti obuol su kirminliu? Visada vengiu valgyti tvenkiniuose dirbtinmis slygomis iaugintas uvis - laias, karpius ... A sitikinusi, kad ios uvels gauna "visko", kad kuo greiiau patekt ant stalo, but kuo didesns ir ivaizdesns. O ir nenoriau suvalgyti uv su jauio genu ... Gaila, kad mons nenatralias uvis perka kaip delikates ir maitina jomis net sunk ligon. Pavyzdiui, Norvegijoje tvenkiniuose auginamos uvys ypa pigios, o brangios tos, kurios auginamos natralioje aplinkoje. Aiku, ne visiems toki uv skanauti ... Tai gal geriau valgyti kitoki uv, pvz., skumbr ar silk?

36

Kas inotina apie riebalus

Kok aliej pirkti geriausia? Ulrich Strunz (vidaus lig gydytojas ir molekulins medicinos specialistas) ir Andreas Jopp (mitybos urnalistas) knygoje "Sveikata ir riebalai" rao: "Nebtina maiau vartoti riebal, svarbu pasirinkti tinkamus". O tai yra svarbu dl to, kad: ilgiau gyventume; 70% sumaintume irdies ir kraujagysli lig rizik; perpus sumaintume diabeto rizik; aprpintume smegenis impulsams laidiais riebalais. inome, kad daniausia miri prieastis yra irdies ir kraujagysli ligos. Jei mogaus irdies ir kraujagysli sistema bt sveika, jis gyvent iki 120 met. Daugelyje leidini, taip pat ir nurodyt autori knygoje, minimi pasaulio regionai, kuriuose mons gyvena labai ilgai. Vienas i toki region yra Kretos sala. Daugelis ia gyvenani moni sulaukia gilios senatvs. Palyginus su iaurs Europa, ioje saloje 20 kart reiau sergama miokardo infarktu ir 50% maiau vinmis ligomis. Mokslininkai teigia, kad ne sauls viesa, ne ramus ir diaugsmingas gyvenimas, ne paveldjimas lemia ia gyvenani moni ilgaamikum, nes jaunimas, persikls gyventi didesnius miestus, taip pat ima sirgti irdies ir kraujagysli ligomis. Ilg gyvenim lemia j mityba. Tad k jie valgo? Jie valgo daug vaisi, darovi, rieut, lapini darovi . .Juose gausu ne tik organini mediag (baltym, angliavandeni, riebal, vitamin), bet ir labai nauding sveikatai nesoij omega-3 riebalini rgi. Kretos salos gyventojai vartoja daug alyvuogi aliejaus! is aliejus yra sveikiausi nesoij riebal pavyzdys. Tikrai tenka matyti daug moni, stovini prie aliej lentynos ir mstani, kur jam isirinkti. Ir a nesu didel aliej imanytoja, bet knygos "Sveikata ir riebalai" inovai mus moko labiausiai vertinti natral alyvuogi aliej . Alyvuogi aliejuje yra daug augalini mediag, pasiymini antioksidaciniu poveikiu, bei vitamino E. ie antiokksidantai saugo nuo irdies ir kraujagysli lig . Alyvuogi aliejuje gausu mononesoij riebal, kurios sveikesns u polinesoisias. is aliejus padeda 70% sumainti irdies ir kraujagysli lig rizik, 50% sumainti diabeto rizik, saugo nuo nerv sistemos lig. Alyvuogi aliejus ypa maina blogojo cholesterolio koncentracij kraujyje. O visa tai, aiku, prailgina ms gyvenim! Kaip isirinkti alyvuogi aliej? Aliejus skirstomas pagal kokyb. Ekstra natralus alyvuogi aliejus. Jis pagamintas i pai geriausi alyvuogi ir ypa geros kokybs (laisv riebij rgi neturi bti daugiau kaip 0,5 g). Natralus alyvuogi aliejus. Jame gali bti iki 2 g laisv riebij rgi. odis "natralus" reikia, kad aliejus nra papildomai apdorotas ir sumaiytas. Alyvuogi aliejus. Tai rafinuotas aliejus. Rafinuotas vadinasi, chemikai valytas, naudojant stipr natrio arm, bei viesintas, naudojant aliuminio silikatus ir aktyvij angl. Rafinavimas padeda paalinti blog skon bei kartum suteikianias mediagas. Taip prarandama daug nauding mediag. Paprastai tok nuskurdint aliej maioma natralaus. Alyvuogi ispaud aliejus. Jis gaunamas i ispaust alyvuogi liekan. Ispaudos apdorojamos termikai ir cheminiais tirpikliais, vliau maiomos su skon ir aromat gerinaniu aliejumi. Tokio aliejaus vartoti nerekomenduojama. Kaip suinoti, kur uaugintos alyvuogs? Pasirodo, kilms alis etiketje nurodoma tam tikrais enklai . Pavyzdiui, enklas A.O.P reikia Pranczij, P.D.O - Graikij, D.D.P - Ispanij, Portugalij ir Italij. Pranczijoje ypa maai pagaminama labai velnaus skonio aliejaus .,Provance". Ivardintose vietovse, paymtose raidmis, ispaudiama maai aliejaus, bet jis kokybikas ir brangesnis. Alyvuogi aliejus, kurio etiketje nurodyta kilms alis, ypa tinka altiems patiekalams gaminti ir duonai pamirkyti vietoj sviesto. iose vietovse alyvuogi mediai auga staiuose laituose, kur negali privaiuoti technika, todl naudojamas tik rank darbas. Dl to aliejus ymiai brangesnis. A vartoju aliej, igaut btent tokiu bdu, - tai "Kalamata D.O.P" ir "Sitia Crete D.O.P". k dar atkreipti dmes perkant alyvuogi aliej? Jis turi bti natralus, pirmo spaudimo, alyvuogs apdorojamos tik mechaniniu bdu. Labai svarbi svoka, perkant aliej, yra "alto spaudimo". Ekstra natralus yra tikrai natralus ir ne rafinuotas aliejus. Natral alyvuogi aliej galima ilaikyti net

37 dvejus metus. Jis tinka kepimui, nes kaitinant netamsja ir nedega taip, kaip kiti augaliniai aliejai, kuri sudtyje yra netinkamas polinesoij (kitaip vadinam nepakeiiam) omega-6 ir omega-3 riebalini rgi santykis. Dl ios prieasties nepageidautina piktnaudiauti aliejumi, kuriame daug omega-6 riebalini rgi. I skl ir grd spaustas aliejus turi ypa daug omega-6 riebalini rgi (saulgr, kukurz ir kt.). Be alyvuogi aliejaus, specialistai dar rekomenduoja vartoti smen, graikini rieut bei kviei gemal aliej. Jame daug nauding omega-3 riebalini rgi. Taiau i i kultr pagamintas aliejus greitai apkarsta, todl patariama laikyti j aldytuve ir suvartoti per 3-4 savaites (atidaryt). Ar uraas ant kai kuri aliejaus ri "be cholesterolio" atitinka tikrov? Ne, tai yra tik triukas, kad vartotojai labiau pirkt. mons mano, kad kaip tik toks aliejus sveika irdiai ir kraujagyslms. Tai netiesa, nes augaliniuose produktuose cholesterolio i viso neturi bti. O dabar apie augalin aliej, kur mes paprastai perkame. Daniausiai perkame dl to, kad pigesnis, kad graiai atrodo - permatomas, skaidrus, aukso spalvos ... Tokiu "vaizdeliu" ir klaidinami pirkjai. Danai etiketse net nenurodoma, i ko is aliejus pagamintas. iame aliejuje yra maas kiekis geriausi mononesoij riebalini rgi, taiau ten daugiausia polinesoij riebal, ypa daug omega-6. Tiesa, ir omega-3, ir omega-6 vadinami nepakeiiamomis riebalinmis rgtimis, kuri organizmas turt gauti su maistu. Taiau bda ta, kad augaliniame aliejuje vyrauja omega-6 riebalins rgtys, ir i dviej rgi santykis siekia net 120:1 (turi bti apie (' 5:1). itoks santykis bna dagi, vynuogi skl, saulgr molig skl, kukurz gemal skl (55:1) aliejuje. Ms organizmas gauna per didel omega-6 riebaliniq rgi kiek, nes j yra ne tik aliejuje, bet ir margarine bei su margarinu keptuose kepiniuose, pusfabrikaiuose, majoneze, salot upiluose, aliejuje gruzdintuose kepiniuose. Kodl nenaudingas ir net alingas per didelis omega-6 riebalini rgi kiekis? Specialistai teigia: per didelis omega-6 riebalini rgi kiekis maina "gerojo" cholesterolio kiek; i omega-6 rgi sintetinamas hormonas, skatinantis kraujo krejim, todl greiiau ugyja aizdos; taiau, jei io hormono pagaminama daugiau, kraujo kneliai labiau limpa ir apsunkina kraujo tekjim, ir po kurio laiko galima susirgti irdies ir kraujagysli ligomis; per didelis omega-6 riebalini rgi kiekis siaurina kraujagysles ir didina kraujospd (omega3, prieingai, pleia kraujagysles); skatina organizme udegimines reakcijas, kurios laikui bgant nualina ms imunin sistem. Labai gaila, kad ne visose etiketse nurodoma, koks yra omega-3, omega-6 riebalini rgi kiekis. Dar viena didel augalinio aliejaus (taip pat ir kai kuri kit produkt) blogyb. Jie daugiausia bna rafinuoti ir dezodoruoti. tai reikia labai atsakingai irti tiems, kurie saugo savo sveikat. Manau, kad jums domu '"inoti, k reikia rafinavimas ir dezodoravimas. Rafinavimas - tai cheminis aliejaus valymas! Spaudiant aliej dl netinkamos technologijos susidaro nepageidaujamos mediagos (apkart riebalai, irimo produktai ir kt.), kurias reikia paalinti, t. y. rafinuoti, kartais to prireikia net kelis kartus. Rafinavimas atliekamas iais bdais. Vienu atveju naudojamas natrio armas. Aliej viesinant, kai kurie pigmentai (daai) alinami aukta temperatra ir pridedama chemini mediag. Vertingos riebalins rgtys virsta pakitusiomis riebiosiomis rgtimis, kurios jau tampa alingos. Dezodoravimas vyksta esant labai auktai temperatrai, siekianiai iki 200C. Kaitinamas ir garinamas aliejus nebetenka skon ir kvap teikiani mediag. Pauostykite: augalinis aliejus jokio kvapo ar skonio, kuris primint, i koki augal spaustas, neturi. Dezodoruojant susidaro transformuot riebal, apie kuriuos skaitykite toliau. Rafinavimo metu taip pat paalinami pesticid likuiai bei kitos chemins mediagos, naudojamos auginant derli. Bent jau tiek gerai! Kokius riebalus specialistai vadina "udikais". Taip jie vadina sukietint augalin aliej. Turtume suprasti, kad jis alingas sveikatai. ala priklauso nuo to, kiek jo suvartojame. Bet gal pirmiausia su juo susipainkime. Apie tai jau iek tiek raiau skyrelyje "I keli blogybi rinkims maiausi". Jie gaunami dirbtinai sukietinant kok nors augalin aliej, kaitinant j iki 240C temperatros. Tokiu bdu susidaro visikai nauji, ms organizmui nepriimtini riebalai, dar vadinami transformuotais

38 riebalais. Kam jie kietinami, tikriausiai suprantate. Kaip tada pagaminti kietus margarinus, kietas sintetines sriubas? O juk etiketse aikiai parayta, kad sudtyje yra augalinio aliejaus. Tiesa, kai kuri produkt etiketse bna paminta, jog yra sukietint riebal. Atkreipkite tai dmes. Sukietint riebal yra margarine, sintetinse sriubose, sausainiuose, aldytose picose, okoladiniuose kremuose ir 't. t. Kiek t riebal ten yra, nenurodoma, nors maisto pramons specialistai teigia, kad kiek nuolat maina. Tikkims! Tai pramonininkams labai patogs riebalai, nes jie .,nesensta", todl ymiai pailgja produkto galiojimo laikas. Jeigu galtumte nusipirkti toki riebal, jie jums ilikt .. viei" net apie 10 met. Ms organizme jie neitirpsta. Tad kokia i riebal ala? Nuo j kietja ms lsteli - pagrindinio gyvybs vieneto - membranos (apvalkalai). Jos darosi neelastingos ir apsunkina reikaling mediag patekim lstel. Jie didina "blogojo" cholesterolio kiek ir naikina gerj" . Tokios neigiamos takos, pasak knygos "Sveikata ir riebalai" autori, nedaro jokie kiti riebalai. Kasdien suvalgant 2% transformuot riebal, dukart padidja mirtin irdies ir kraujagysli lig rizika, o susirgti diabetu galimyb padidja iki 36%. Raoma, jog "jokie kiti riebalai nedaro tokio fataliko poveikio js organizmui." K mums belieka daryti? Nieko nevalgyti? Manau, jog paskaiius daugeliui kils toks piktas klausimas. Tad k daryti? Duodu jums nuoirdius patarimus. Laikykits principo: "I keli blogybi renkuosi maiausi". Js ir taip gerai inote, kad paminti produktai, kuriuose daniausiai randama sukietint riebal, nra sveiko maisto produktai, todl j valgyti reikia saikingai . Vartokite tokius produktus, kuriuose yra paties Krjo sukurt organini riebal: rieutus, avokadus, sklas. Rieutai ir avokadai - tai geros sveikatos sergtojai. N viename produkte nra tiek gyvybikai svarbi ms organizmui mediag, kiek j yra rieutuose. Juose yra vitamin, mineral, baltym, mikroelement bei pai sveikiausi ir reikalingiausi riebal, kuri nauda sveikatai ypa didel. Svarbiausia tai, kad rieutuose ivardint maisto mediag yra toks didelis kiekis, kad per dien utenka suvalgyti vos kelis rieutus. Ar prisimenate (tie, kurie esate vyresni), kaip kadaise mgdavote rieutauti ir riekuiomis valgydavote rieutus? o dabar? Pamirome visa tai ir dabar rieut beveik nevartojame. Tik negalvokite, kad valgydami alingus produktus, kuriuose dti keli rieutai, js bsite sveiki. Tuose produktuose daugiau cukraus ir kit blogybi, negu naudos. Patys naudingiausi rieutai yra tie, kuriuose daugiausia mononesoij riebalini rgi. Tad pirmos trys vietos skiriamos: 1. lazdyn rieutams (80% mononesoij riebalini rgi); 2. migdolams (75%); 3 pistacijoms (70%). Taiau a pati pirm viet paskiriau migdolams, nes tai yra rieutai, kurie net nepamirkyti armina krauj (paskaitykite apie arminani ir rgtinani krauj produkt naud). Juolab kad mokslininkai migdoluose atrado prievin mediag, todl jie teigia, kad vio profilaktikai utenka 3 migdol per dien. O jeigu suvalgysite daugiau, tai bus tik sveikat. Koki naud teikia rieutai? Nuo rieut ne tunkama, o prieingai - maja svoris. Buvo atliktas tyrimas, kurio metu itirta 34 000 Kalifornijos gyventoj. Pasirodo, kad danai valgantys rieutus mons turi maiau antsvorio. Rieutai maina "blogojo" cholesterolio kiek iki 25%. Rieutuose yra idealus riebalini rgi santykis, todl jos, taip pat rieutuose esantis selenas, cinkas, varis, B grups vitaminai, folio rgtis ir kt. 50-60% sumaina miokardo infarkto rizik. Tai patvirtina isams moksliniai tyrimai ("Sveikata ir riebalai"). Kaip vartoti rieutus, kad jie bt naudingiausi? Jie valgomi tik vieni, pvz., tarp valgym. J galima netis darb, einant pasivaikioti. Rieutai labiausiai dera su darovmis. Avokadai - tai riebs vaisiai, kaip ir alyvuogs. Juose taip pat labai daug mononesoij riebalini rgi, todl ji teikia toki pat naud, kaip ir rieutai. Avokaduose yra labai daug kalio. Mano patarimas. Jei ruoiate darovi ir alumyn salotas su avokadu, silau gerai prinokus avokad sutrinti akute koel ir tik tada j dti susmulkintas kitas daroves ir alumynus, pvz., paprik, vieius kopstus, morkas, svogn laikus, esnak ir kt. Kruopiai visk imaiykite. Nereikia pilti

39 jokio aliejaus, nes pats avokadas yra nuostabiausi riebalai! Galite tokias salotas spausti truput citrinos suli, jei norite, berkite jros druskos. Galite valgyti su duona. Duona yra geriausia be mieli. Skanaus! Specialistai rekomenduoja pirkti ir kanapi aliej, nes kanaps yra vaistingieji augalai. Taiau kanapi ir kit aliej nepirkite i parduotuvi, kuriose jie laisvai pilstomi! Manau, suprantate, kodl? Jei ne, tai a js paklausiu: "Ar galdami nusipilti gero aliejaus, js nesusigundytumte taip padaryti? Kad nebt ymu, vietoj jo piltumte paprasto augalinio aliejaus ... " Na, gerai, js esate siningas mogus ir to ne darytumte, o kiti, per kuri rankas is aliejus perjo? Pravartu pirkti aliej i tiesiogini tiekj! Sveikiausia valgyti riebias uvis Jose yra daug gerj omega-3 riebalini rgi, kurios maina kraujo krejim, gerina kraujo tekjim kraujagyslmis, maina "blogojo" cholesterolio kiek, padeda isaugoti sveik ird bei ilaikyti sveikas kraujagysles. Sumaina miokardo infarkto tikimyb. Lediniame poliarini jr vandenyne gyvenanios uvys turi daugiausia omega-3 riebalini rgi. Tik didelio i rgi kiekio dka uvys paios nepavirsta ledu. Tad kuo riebesn uvis, tuo naudingiau sveikatai. Jei 2 kartus per savait valgysime riebias jr uvis, sumainsime artrito rizik! Daugiausia omega-3 riebij rgi yra iose riebiose jros uvyse. Vardiju paeiliui pagal rgi kiek: tunuose, silkse, skumbrse, laiose (sugautose natraliose ekosistemose). Atsiminkite! Ms parduotuvs prekiauja laiomis, kurios daugiausia uaugintos dirbtiniuose tvenkiniuose nenatraliomis slygomis! Geriausios uvys yra sugautos natraliuose vandenyse. Aiku, jos ir brangesns! Tik netikkite asmenimis, parduodaniais uv ir teigianiais, kad uvis sugauta. irkite kainas! Liesos uvys, anot specialist, maiau naudingos. Jie teigia, kad "pirkti liesas uvis - tas pats, kaip specialiai pirkti vitaminus sumaintu kiekiu". Viagyviai priskiriami prie daugiausiai cholesterolio turini produkt. Jei mgstate konservuotas uvis, rekomenduojama nepirkti uv konservuot aliejuje, nes nereikia papildom riebal! Geriausia pirkti konservuot savose sultyse, vandenyje ar pomidor padae be aliejaus. Geriausios ir vieiausios uvys sualdomos laivuose, vos jas pagavus. Namuose uvis geriausia atildyti aldytuve, o laikyti maielyje su ledo gaballiais. Kaip turi atrodyti vieios uvys? Neturi bti spalvos pasikeitim. Paspaudus uv pirtu, dubimas turi tuoj isilyginti. Jei liko duobut, vadinasi, uvis sena. Sritis po iaunomis turi bti skaisiai raudona, bet ne pilkai ruda. Nepjaustyta vieia uvis turi bti drgna, bet ne gleivta. Jei atildyta uvis pasidaro paliugusi, vadinasi, ji ualdyta netinkamai. Atminkite! uvies reikia valgyti ne daugiau kaip 1 ar 2 kartus per savait. T savait turtumte susilaikyti nuo msos arba keisti - 1 dien per savait valgyti uv, o kit dien - ms. uvis, kaip ir msa, taip pat valgoma tik su darovmis. Nevalgykite su angliavandeniniu maistu duona, bulvmis, ryiais ar kitomis kruopomis! uv riebalai kapsulse Rekomenduojama geriau vartoti uv riebalus, kurie igauti i riebij uv msos. Tokiuose uv riebaluose yra daugiausia omega-3 riebalini rgi. uv taukai, igauti i uv kepen, turi daug vitamino D ir A, kuri galima ir perdozuoti. Be to, jie igauti i kepen, kurios yra kiekvieno gyvno "chemin laboratorija" , nes ia nukenksminamos kn patekusios nuodingos mediagos, todl tiktina, kad kenksming mediag gali bti ir i kepen igautuose uv taukuose. Toki uv tauk nerekomenduojama gerti besilaukianioms moterims! Be to, nepirkite uv tauk, i kuri paalintas natralu kvapas ir skonis. Tai uvies taukai su citrinos, vaisi ir kt. skoniu bei kvapu. Bkite protingi! Na, uteks t chemini "paskaninim". Labiau tiktina, kad kapsulse esantys uv riebalai natralesni. Apsilankiusi vaistinse, a pasidomjau, kaip suinoti, ar uvies taukai igauti i vari natrali ekosistem (vandenyn) ar i dirbtini veisykl. o tai labai svarbu! Deja, n vienoje vaistinje klausim atsakymo negavau. I gausaus uv tauk pasirinkimo radau vienintelius "Bional" uvies taukus kapsulse, kuri etiketje buvo parayta, jog riebalai igauti i varaus vandenyno uv. Tikkims, kad uv riebalai ne i genetikai modifikuot uv ...

40

Kad prastas maistas tapt sveikesnis

Kulinariniai receptai Duona sveikatai 5 stiklins rupi milt, auktelis jros druskos, auktas medaus, 1,5 stiklins lieso rgusio pieno. Sumaiyti miltus su druska, med - su rgpieniu, o paskui i i produkt gerai iminkyti tel. Pastatyti iltai 1-2 val., tegul pakyla. Paskui dar kart paminkyti, suformuoti kepaliuk, dti kepimo skard ir dar palaikyti pusvaland. Kepti 210C apie 40 min. Poymis, kad duona jau ikep, - duslus garsas, kai kepaliuk padauome i apaios. Nekepti per ilgai! Rugin duona 2-3 stiklins rugini milt, apyni raugo, kmyn, keli auktai aliejaus, ajer milteli (arba viei ajer). Raugo paruoimas ir kepimas. Sauj diovint ar viei ajer uplikyti stikline verdanio vandens, udengti ir palikti parai kambario temperatroje. Perkoti, skyst dti aukt rugini. milt, medaus, druskos, iplakti visk ir palikti parai ar dviem, kol ims kilti burbuliukai. Kai pajauiamas rgtus skonis, imama kelis auktus raugo ir maioma tel. Visk sudjus, iminkyti iki grietins tirtumo. Formuoti delno dydio kepaliukus ir kepti skardoje apie 30 min. 200C. Skard pabarstyti ajerais. Jei viei, papjaustyti gaballi, bet geriausia, jei turite diovint ajer milteli. tel galima pridti razin, molig skl ir kt. Duona su esnakais ekstra alyvuogi aliejuje Tai labai greitai paruoiamas ir sveikas bei skanus patiekalas. Supjaustome arba rankomis gabaliukais sugnaibome juod duon, apipilame aliejumi ir sudedame smulkiai supjaustyt esnak. Imaiome ir valgome. Man skanu, o jums? Noriu patarti, kad geriau vartotumte ekstra alyvuogi aliej. Prie kartumo priprantama. Arakeliano duona Toki duon kepti rekomendavo G. Malachovas. T a ir padariau. Tai duona, kurioje isaugotos visos natralios mediagos, kepta be mieli. O tai labai svarbu ms virkinimui. 1 kg rupi antros ries milt, 100 g augalinio aliejaus, 100 g medaus, 1 stiklin vandens. Vietoj vandens a kartais pilu mineralizuoto gazuoto vandens. Tela pasidaro puresn. I telos padarome paplotl J dedame orkait ir dioviname 45-48C temperatroje. Laikome, kol apdius. Tada visos lstels duonoj ilieka gyvos. Duona vyniojama celofan ir laikoma aldytuve. uvis sveikai (taip galima paruoti ir ms) Savo mityboje, nors ir retai, bet daniausiai naudoju riebi skumbr. Niekada nevalgau laios, kadangi ms prekyboje laios yra uauginamos nenatraliu bdu tvenkiniuose. Skumbrs paruoimo receptas J ruoiu i vakaro. Iimu kaulus, supjaustau uv 4 dalis. dedu dubenl, sudedu smulkiai supjaustyt esnak, trinu su uviai skirtais prieskoniais (be druskos!). spaudiu citrinos suli, kad iek tiek apsemt, udengiu dangiu ir laikau aldytuve. Kit dien keptuv pilu iek tiek vandens ir ant maos ugnies uv i vis pusi apverdu tol, kol i skumbrs iteka jos paios riebalai. Tada iek tiek apkepu ir imu nuo ugnies. Valgau su darovmis. Jei pastebjote, kepu uv visikai be druskos bei paalini riebal. Tuo ir paaikinama, kad uvis ikepta itin sveikai. Patikkite, tikrai skanu! Silks paruoimas Visada stengiuosi ir skumbr, ir silk pirkti sugaut iaurs Atlanto vandenyne, nes tokioje uvyje ypa daug sveikatai nauding omega-3 riebalini rgi. I vakaro silk mirkau vandenyje iki ryto.

41 spaudiu iek tiek citrinos suli, kad silk gaut grai balt spalv ir bt kietesn. Ryt j nuplaunu, spaudiu dar citrinos suli, pjaustau svogno grieinli, pridedu pipir, lauro lap. Skanaus! Miltiniai cepelinai su raugint ir viei kopst daru (toks daras tinka ir bulviniams cepelinams) A visada naudoju ruginius arba rupius miltus. Miltus imaiau vandenyje ir padarau toki tel, kad i jos bt galima padaryti cepelinus. daro paruoimas. iek tiek apkepiname svognus aliejuje. Sudedame raugintus, o taip pat ir alius kopstus. Galima dti sutarkuotas morkas, esnak, prieskonius, drusk. Patrokiname, kol suminktja. Suformuoti cepelinus ir virti pasdytame vandenyje. Galima valgyti su grietine ar kitokiu js sugalvotu padau. Ruginiai eiukai Juos labai mgsta ankai. is patiekalas u prastj pranaesnis tuo, kad gaminu tik i rugini milt ir nededu kiauini, nepilu pieno, t. y. i keli blogybi renkuosi maesn. I rugini milt ir vandens bei druskos imaiau kietok tel. Paimu gaball telos ir perbraukiu per trintuv, kad ieit lyg ir eiukai. Juos su dedu verdant vanden. Verdu, kol suminktja. Valgoma su sviestu, grietine ar kitokiu padau. Bulvi ploktainis patiekal labai mgstu, todl retkariais j ikepu sau ir eimai. Visk darau prastai, tik vietoj msos ar lainuk keptuvje su aliejumi apkepinu nemaai supjaustyt kubeliais svogn, vliau sudedu susmulkint esnak (jo nebekepinu), druskos. Visk supilu paruotus bulvi tarkius, imaiau. Jei manau, kad ploktainis per sausas, pilu natralaus aliejaus. Nepersdykite. Bulvi ploktain a valgau su darovi salotomis. Kiti sideda grietins, ugeria rgpieniu. Kos i nevirt, bet ibrinkint kruop Kaip jau minjau, sveikos mitybos pagrind, kurio a laikausi, sudaro "gyvas" arba kuo natralesnis maistas. Stengiuosi io principo laikytis visais atvejais. Todl ir koes verdu kitaip. Mgstu kvietini kruop ko. Madaug 2 val. ar net daugiau kruopas mirkau vandenyje (kit kart palieku per nakt). Apie vien tredal grd po mirkymo atidedu kit ind, o i likusi grd verdu ko. Verdu tik vandenyje ir tik iki uvirimo (jei norite, galite kiek ilgiau, bet tikrai nebtina). Nuoirdiai patariu: nevirkite kos su pienu - tai apsunkina maisto savinim. dedu druskos pagal skon, udengiu dangiu ir leidiu dar pausti. Tada ivirusi ko sudedu nevirtas kruopas, imaiau. Tikrai nesuprasite, kur virtos, o kur nevirtos kruopos. tai taip ir ilaikau maisto natralum. Taip galima daryti ir su kitomis kruopomis. Tada lkt sikreiu kos, btinai sipjaustau esnako ir sidedu sviesto. Nuostabu! Jei turite daigint grd, taip pat galite saujel berti kart ko. Tai bus ypa sveika. Usigeriu kefyru. Labai danai valgau dribsni ar griki koes su daigintais grdais. Daigint grd dedu nemaai. Kotletai Klausimlis Taip pavadinau todl, kad sveiai, valgydami iuo kotletus, nesupranta, i ko jie pagaminti. Svei nuomone, tai kotletai su msa arba su grybais. O ruoiu juos itaip. Vien maiel bet koki dribsni upilu verdaniu vandeniu ir udengusi dangiu palaikau, kol ibrinksta. Per t laik aliejuje pakepinu smulkai supjaustytus 3 svogn galvutes (kuo daugiau svogn, tuo skaniau). Dribsniams atvsus, galima muti kiauin, dti aukt milt, pagal skon druskos, pipir ir sudti kepintus svognus su aliejumi. Visk gerai sumaiyti ir sugniauyti ranka. Daryti nestorus kotletus ir ikepti aliejuje. Ikep kotletai karti sudedami ind su dangiu, ant j upjaustau esnak grieinli ir udengiu. Galima valgyti vienus, su grietine ar padau. Daniausiai perku 3 grd dribsnius, bet gali bti ir kitokie. Darovi sriuba su bulvmis, morkomis, kopstais (salierais)

42 puod su vandeniu sudedame supjaustytas bulves. Kai uverda, sudedame pjaustytus kopstus (kartais maiau ir raugint), paverdame, kol suminkts. Tuo paiu metu turime patrokinti morkas (skanu su salierais). Jas reikia sutarkuoti burokine tarka. keptuv pilame aliejaus ir iek tiek apkepiname supjaustyt svogno galvut (neperkepinti). Tada sudedame tarkuotas morkas. J imti tiek, kokio sriubos tirtumo norsite). Vis pamaiome, kad nepridegt. Galima pilti ir iek tiek vandens nuo verdani bulvi. Kai suminkts, keptuvs turin supilame puod, kuriame verda bulvs su kopstais. Palaukiame, kol i naujo uvirs ir ijungiame. Galima dti druskos, krap, lauro lapeli, pipir. Nra tokio patiekalo, kurio a nepagardiniau esnakais - jis sveikatos garantas, be to, man ir mano eimos monms labai skanu. Taigi, kai ivirsite sriub, galite sidti susmulkint esnak. Sriub galima pagardinti grietine. J mes valgome su rugine duona be mieli. Darovi sriuba su pupelmis I vakaro pamerkite vandenyje pupeles. Jei virsite sriub grus i darbo, pamerkite jas ryt. vanden reikia sudti supjaustytas bulves ir pupeles. Paprastai imirkytos pupels greitai iverda. Tik jokiu bdu nepervirkite. A palieku jas ne visai minktas - palaikytos kartoje sriuboje jos visai suminktja. Tuo paiu keptuvje aliejuje reikia patrokinti morkas su svognais (galima taip pat trokinti tarkuotus salierus, t. y. j aknis arba lapkoius). Tada morkas sudti i verdani sriub (pupels jau turi bti ivirtos) ir tik i naujo uvirinti. Ijungti dujas ir udengti dangiu. Verdant dti druskos, lauro lapeli, pipir. Baigus virti, dti esnako. Vietoj pupeli galima virti irnius. Darovi sriuba su burokliais Verdama panaiai kaip kitos. Tik trokiname buroklius. A mgstu buroklius trokinti kartu su morkomis. Mano sriubos gana tirtos. burokli sriub galima pilti dar kefyro, bet ia skonio reikalas. Tik j reikia pilti baigiant virti. Man skanu ... Pastaba. Kartais panaudoju mork, salier ar kit darovi ispaudas, kai spaudiame sultis. Tada sriubos bna itin tirtos. Daigint grd sriuba Msmale reikia smulkiai sumalti daigintus grdus. Sudti juos termos ir upilti iek tiek atvsintu kartu vandeniu. Palaikyti 0,5 val. ir jau galima valgyti. Jei norite, galite sidti aukt medaus ir kit prieskoni, pvz., cinamono. Bus skani, saldi sriuba. Valgys ir vaikai bei ankai. Man i sriuba patinka be joki paskaninim. Lengva toki pasidaryti ir kelioni metu. Gausite natrali baltym, angliavandeni, vitamin, mineralini mediag, ferment. Pagerinsite virkinim, bus laisvesni viduriai. Baklaanai arba kalafiorai teloje Baklaanus nuplauname, supjaustome grieinliais. Baklaanai nelupami! Kalafiorai nuplaunami ir susmulkinami, kad galt ikepti. Tada dedame verdant vanden su druska. Baklaanai gana greitai suminktja, todl tai pastebjus reikia iimti i puodo. Nepervirkite, nes kepant jie dar paminktja. Kalafiorai verdami kiek ilgiau. I rupi milt ir vandens paruoiame tirtok tel. dedame druskos pagal skon. Apvoliojame grieinl baklaano ar kalafioro teloje ir kepame aliejuje, kol apskrus virus. Danai valgau su ryiais (kaip kiniei restorane!) Aliejuje apkepinti svognai Supjaustau daug svogn grieinli ir graiai apkepinu aliejuje. dedu pomidor padao, dar kur laik pakaitinu. Baigus kepti, paprastai pjaustau esnako. Valgau su duona arba bulvmis. Apkepinti svognai ypa rekomenduojami tiems, kurie serga onkologinmis ligomis.

43 Apkepinti svognai su pupelmis I anksto umerkiu pupeles ir iverdu. Paprastai iverdu j daugiau, nes tinka laikyti aldytuve. Apkepinu svognus su pomidor padau ir visk upilu ant pupeli; jei reikia, dar dedu druskels. Valgau su duona. Apkepinti svognai su raugintais kopstais A valgau daug ali raugint kopst. Taip pat duodu ankams kaip pried prie maisto. Nerekomenduojama valgyti raugint kopst su gyvuliniais baltymais, msa, uvimi ... Apkepintus svognus (be pomidor padao) upilu ant raugint kopst, imaiau. Labai tinka su bulvmis. Cukinij, paragini pupeli, baklaan, kalafior ir kt. darovi patiekalai ias daroves (atskirai kiekvien, jei norite, ir kai k kartu) pirmiausia reikia apvirti, o paskui pakepinti aliejuje. Baigiant kepti, galima dti grietins arba pomidor padao. Pabaigoje dti esnako, krap. Galima valgyti su ryiais, bulvmis, duona. Vegetariki balandliai Jie gaminami taip pat, kaip ir prasti balandliai, tik kitoks daras. darui patrokiname morkas su vieiais kopstais ir svognais. Tada i mas sumaiome su virtais ryiais. Visa tai dedame ant kopsto lapo, suvyniojame ir kepame bei trokiname. Sumutiniai su svognais ar esnaku Ant duonos tepame sviesto arba tirtos, pvz., "Dvaro" grietins. Grieinliais supjaustome svogn arba esnak ir dedame ant duonos. Ubarstome druska. Mano ankai juos ypa mgsta. Pamginkite ir js patiekti savo vaikams. Sumutiniai su avokadu Tai nuostabiai skans ir sveiki sumutiniai. Nusipirkite avokad, kuris paspaudus dumba. Tik nepirkite visikai pernokusio avokado. Nulupkite avokado iev (jei vaisius gerai pribrends, lupasi lengvai). Atpjaukite avokado gaball, dkite ant bemiels duonos ir peiliu utepkite. Sumutinius paruokite prie pat valgym, nes vliau avokadas patamsja. Kartu labai tinka ir pomidor, ir agurk grieinliai. Jei norite, ubarstykite pagal skon druskos, bet ir be jos bus skanu. Atminkite: ta avokado dalis, kuri nepanaudojama, turi .likti su kaulu, kitaip paruduos. Dkite aldytuv. alios salotos Salotoms reiks svogn laik, daug krap, petraoli, salier lap, avokado, agurko. Visk susmulkiname, upilame alyvuogi aliejaus. spaudiame citrinos suli (rgtum reguliuokite pagal savo skon). Pagal skon dkite ir druskos. Visk gerai imaiius, valgoma su duona arba bulvmis. esnakai turi ypa daug gydomj savybi: valo kraujagysles, krauj, dezinfekuoja. Tai nuostabi priemon nuo peralimo lig. Todl nebijokite dti esnako ten, kur galima. viei kopst salotos Nusipirkite nekiet kopsto galvut. Supjaustykite grieinliais, dkite dl skonio iek tiek krap, petraoli bei smulkiai supjaustyto esnako. spauskite citrinos suli ir upilkite aliejumi. dkite druskos ir imaiykite. Valgykit su duona. Mork ir salier salotos Daugelis nemgsta salier skonio, bet i mirain labai skani, ir to skonio beveik nesijauia. Smulkesne trintuve sutarkuokite morkas ir saliero akn. Jei turite, pjaustykit krap ir btinai esnako. Galite upilti aliejaus arba majonezo. Imaiykite.

44 Darovi salotos su avokadu Tai nepaprastai skanios ir sveikos salotos be aliejaus ir be grietins! Nuo avokado reikia nulupti ievel. Dubenyj(' sutrinti avokad iki koels, pripjaustyti vairi darovi (smulkiai) ir alumyn, pridti esnak ir, jei norite, druskos. Vietoj druskos a sispaudiu citrinos suli. Visk isukite. Tepkite ant duonos. Aliejaus nereikia. Kaip pasigaminti lydyto sviesto? Tai vienas sveikiausi energij teikiani riebal, nes jis be kenksming priemai. O pasigaminti galite taip. Ant labai silpnos ugnies pamau itirpinkite sviest (nuolat maiykite, kad nepridegt). A paprastai puod palaikau vir ugnies. Nuolat nugraibykite susidariusias putas (tai ir yra kenksmingos priemaios). Reikia sviest kaitinti tol, kol atsiskiria skaidrus gelsvas sluoksnis. Jis ir bus tas lydytas sviestas. Tada nukelti nuo virykls ir likus skaidr, graios spalvos turin perfiltruoti per sietel. Likusias nuosdas imesti. Sviestui kiek atvsus, a dedu kmyn, smulkiai supjaustyt esnak (galima ir nedaug druskos). Palaukite, kol sutirts, ir jau galima tepti. Laikau aldytuve, nors jis puikiai ilgai laikosi ir kambario temperatroje. alio sviesto paruoimas Su iuo sviestu (galite ir su kitokiu) js pasigaminsite pat skaniausi sumutin. Jam reikia: 2 nema ryulli krap, kiek maiau petraoli, jei turite - dilgli, tredali alio agurko, 2 dideles skilteles esnako (pagal skon). Visk labai smulkiai supjaustykite ir dkite kambario temperatroje atitirpint natral sviest. Pridkite druskos pagal skon ir visk gerai imaiykite. Atsiminkite, jog sviesto reikia maai. Tik tiek, kad galtumte isukti daroves ir utepti ant duonos. Tokiam kiekiui darovi pakaks apie 100 g sviesto. Sumutinius su alumyn sviestu mgsta vaikai. A danai dar pjaustau (jei tik turiu) salot, pinat ir kt. Tepu io sviesto nema sluoksn. Tai ne tik maistas, bet ir nuostabus vaistas. Galite laikyti aldytuve. Razin ir datuli demas Razinas ir datules nuplaukite vandeniu, paskui perpilkite verdaniu vandeniu. Sumalkite visk msmale. Demas turi bti tirtokas. Galima truput pilti atvsusio virinto vandens ir dti malto cinamono milteli, spausti citrinos suli, imaiyti. dem tepu ant vafli, blyn. Vaikai labai mgsta natral produkt. Razin ir kiaulpieni ied demas Prisirinkite vari kiaulpieni ied, tik neplaukite, nes tada nusiplauna naudingos iedadulks. Kiaulpiens ir razinos sumalamos msmale. Proporcijos: 1 stiklinei sumalt ied reikia 1 stiklins malt razin. Kruopiai sumaiykite. paruotus varius stiklainiukus sudkite dem. Udenkite degtine ar spiritu suvilgyta polietilenine plvele ar marle, usukite dangteliu ir dkite aldytuv. is demas yra nuostabus maistas ir vaistas kartu. Jis gali ilaikyti kone metus. Saldainiai sveikuoliai Pagaminkite dem (kaip j ruoti, minjau anksiau), dkite j smulkint divsli ar rieut, cinamono, suformuokite saldainiukus. Vliau juos apvoliokite malt rieut milteliuose. Tiesa, gamindami dem nepilkite vandens, kad mas bt kietesn. Datuls okolade Nuplaukite datules ir perpilkite kartu vandeniu. Vanden tuoj pat nupilkite. Puodel su susmulkintu juoduoju okoladu dkite kit puod ir kaitinkite, kol itirps. Tada pincetu apvoliokite datules okolade, o paskui - paskrudintose sezamo sklose arba kokoso drolse. Trumpam dkite aldikl, kad sukiett okoladas. Iimkite po keli minui. Sudkite gatavas datules dut. Pavaiinsite net noringiausi svei. Manau, tikrai patiks.

45 Savaits valgiaratis norintiems bti sveikiems ir liekniems Jei rytumts koki dien per savait badauti, tai keisis kitos dienos valgiaratis. Pirmadienis Suli arba vaisi diena (jei nedirbate!) Ryt - citrin, greipfrut sultys, vaisiai. Vliau mork-salier sultys (paios geriausios - kopst, agurk, ir kt. sultys). Tarp vaisi ir darovi suli grimo turi praeiti 20-30 min. Mirkyti rieutai (migdolai, lazdyn ir kt.) Pusryiai Ko su daigintais grdais (grikiai, kvietins kruopos , dribsniai ir kt.), virta vandenyje. Kefyras. Piets Darovi salotos su duona ar bulvmis, vegetariki balandliai (su vairiais darais). Kefyras. Nesaldinti grimai 1 val. prie valg arba 1 val. po valgio. Vakarien (17-18 val.) Darovi (irni) sriuba, pagardinta alyvuogi aliejumi, duona. Vakare suvalgykite saujel razin (irdiai) arba datuli. Tik nepadauginkite. Antradienis Ryt - citrinos, greipfrutai, apelsinai, braks ir kt. Vliau (po 20-30 min.) gerkite mork, morksalier ar kit darovi suli. 10 val. - mirkyt rieut saujel arba saulgr, sezamo skl. Pusryiai Apkepinti svognai aliejuje su pomidor padau, duona. Kefyras. Piets Darovi sriuba. Msa ar uvis su darovmis. 17 val. - razinos, datuls ar kt. vaisiai bei darovs. Vakarien (18 val.) ali darovi salotos. Sumutiniai su avokadu, aliu sviestu (jei labai norite, su sviestu ir gaballiu srio). Vakare suvalgykite mork ar koki kit darov. Treiadienis Ryt - citrinos, greipfrutai, apelsinai, po 0,5 val. igerkite darovi suli. 10 val. - mirkyt rieut arba mirkyt pup saujel (tai natralus baltyminis maistas, turtingas visomis reikiamomis amino rgtimis). Pusryiai Aliejuje kepti kalafiorai, cukinijos, paragines pupels ir kt. darovs. Valgyti su aliomis darovmis, raugintais kopstais, duona ar ryiais. Kefyras. Piets ali darovi salotos su duona ar bulvmis. Trokinti kopstai su neluptomis bulvmis, kefyras. 17 val. - razinos, datuls arba kiti vaisiai. Vakarien (18 val.) Ko (tik be pieno). Kefyras. Pastaba. Razin ir datuli labai saikingai uvalgykite vakare, jei labai ialkote. Ketvirtadienis Ryt - citrin sultys, skiestos vandeniu, greipfrutai, uogos, darovi sultys. 10 val. - mirkyti rieutai arba saulgr ar sezamo sklos. Pusryiai Ryi ko (be pieno), kefyras. Du bananai. Piets Piets vairios darovi salotos. Pupeli sriuba. uvis su daug darovi. Kefyras. Vakarien Vark, jogurtas. Vakare - diovinti vaisiai.

46 Penktadienis Ryt - vaisiai, darovi sultys. Tarp vaisi ir darovi valgymo - 20-30 min. pertrauka. Mirkyt rieut arba razin, datuli bei kt. diovint vaisi saujel. Pusryiai Virtas kiauinis, trokintos darovs. Piets Piets vairi ali darovi salotos. Burokli sriuba (be msos). Dribsni kotletai "Klausimlis". Kefyras. 17 val. galima sau leisti suvalgyti k nors saldaus. Vakarien (18 val.) Sumutinis su avokadu (be sviesto) ir pomidor grieinliais. Vakare - bananai. etadienis Ryt - vaisiai, uogos ir darovi sultys. 11 val. - mirkyti rieutai, saulgr ar sezam sklos. Pusryiai Blyneliai (vafliai) i rupi milt su razin arba datuli demu. Piets Darovi sriuba. Bulvi ploktainis su aliejuje pakepintais svognais (galima prastai). Kefyras. 17 val. - okoladas. Vakarien (18 val.) Teloje kepti baklaanai, cukinijos lr kt. darovs. Kefyras. Vakare - diovinti vaisiai. Sekmadienis Ryt - vaisiai, uogos ir darovi sultys. 10 val. - mirkyti rieutai ar saulgr, sezamo sklos. Pusryiai Ko be pieno su daigintais grdais ar nevirtomis, bet mirkytomis kruopomis. Arba "ruginiai eiukai". Kefyras. Piets viei darovi salotos su duona. Cepelinai ar kitas mgstamas maistas. Kefyras. 17 val. - vaisiai. Vakarien (18 val.) Silks patiekalas su darovmis (trokintomis ar aliomis). Patarimai Jeigu einate darb, ryt pirmiausia gerkite suli, pvz., mork, o darb nekits vaisi. Jei labai norisi, kav gerkite tik tarp valgym. Igrus kavos puodel, po kurio laiko sveika igerti puodel vandens. Tarp valgym darykite taip, kaip daro jogai - kas 30 min. igerkite po gurknel vandens. Venkite saldint grim. Vietoj cukraus veriau vartokite med. Geriama 1 val. prie valg ar 1 val. po valgio. Tai tik valgiaraio pavyzdiai - js galite j keisti. viei darovi salotos su aliejumi (ar kitokios) yra btinyb!

47

Teisingas badavimas meils savo knui iraika

ioje knygelje neraau nieko, kuo pati nesu sitikinusi ar patikrinusi savo knu. A visada stengiuosi badauti vien dien per savait. Man geriausia, kai badauju vien ir t pai savaits dien. i diena man - pirmadienis. sitikinau, kad organizmas prie tos bado dienos pripranta ir tiesiog pats praosi apvalymo. is badavimo bdas, manau, priimtinas visiems! Danai stengiuosi badauti per ekadaio dienas (ekadaio (ekadais - sanskrito k.) dienos - tai vienuolikta diena po pilnaties ir jaunaties. Tomis dienomis badavimo efektyvumas didesnis nei kitomis). Tos dienos badavimui labai palankios - mogus badauja ypa ramiai, o vienos dienos badavimas prilygsta Trij dien badavimui. Jeigu man niekas nesutrukdo, jeigu badavimas vyksta ramiai, be stres, badauju ir kit dien, jei tam palanki mnulio faz. Kno apsivalymo procedros labiausiai rekomenduotinos per deli. Tris dienas badauju kart per du mnesius, o kartais ir reiau. Tiesiog mano knas pats pasako, kada ir kiek badauti. Ilgiausiai badavau 7 dienas. To ne darau nuolatos, tik tada, kai pajuntu, jog mano virkinimui, kraujotakai, kepenims ir kt. organams reikia ilgesnio poilsio atsinaujinimui. Daniausiai i poreik pajuntu po iemos. Todl graiausi met laik a sutinku bdama energinga, geros nuotaikos ir, aiku, sveika! Kaip a ruoiuosi badavimui ir kaip ubaigiu (o tai svarbiausia!), k jauiu badaudama ir po to, koki klaid esu padariusi ir pan. - js rasite iame pasakojime . Badauti paskatino knygos, kurios mane sudomino ir paragino visk imginti paiai. Juolab kad a visada tikjau teigiamu badavimo poveikiu sveikatai. Vliau mane suavjo P. Brego knyga "Sveikai gyventi". Pats P. Bregas turjo 50 met praktin badavimo patirt. Jis badu isigyd nuo sunkios ligos tuberkuliozs. Priirimas gydytojo, pirm kart badavo 21 dien. Vliau taik trumpalaikius badavimus, ypa badavim vien kart per savait. Badavimo sveikatai pastiprinti a laikausi jau keliolika met. Galiu atsakingai patvirtinti patarl: ,,Alkis - ne tetul, o brangi mamul. Tad kodl reikia badauti? P. Bregas teig, kad vienintelis bdas paalinti i organizmo nuodingoms mediagoms, t. y. teralams (lakams), kuriuos organizmas sukaupia per tam tikr laik, yra badavimas. sivaizduokite, kad js ias mediagas kaupiate tiek met, kiek jau igyvenote. Ms nuostabusis knas vis kovoja su lengvesnmis ar sunkesnmis ligomis, kurios ir yra teral pasekm. Ar ilgai jam uteks jg iai kovai? Mes gi jam nepadedame, vis krauname ir krauname naujas teral porcijas. Tada pykstame, kad danai sergame sloga, bronchitu, plaui udegimu, alergija, egzema, psoriaze, astma, akmenligmis ir kt. o kaip kitaip, jei ne tokiu bdu, knas galt apsivalyti? Gleivi, skrepli, akmen ir kitoki iskyr pavidalu jis ir stengiasi tai daryti. Padkoti jam u tai reikt ir atsiprayti! "Liga tai gamtos pasirinktas bdas parodyti, kad js organizmas perpildytas nuoding atliek ir vidini nuod",- taip rao P. Bregas knygoje "Sveikai gyventi". Ir mes privalome organizmui padti. O tai daryti, atminkite, niekada nra per vlu. Net ir susirg piktybine liga, mes ypa grietai turime atsisakyti terimo, duoti knui tai, k mogui sukr pati gamta. Bent dabar, bent kada nors! Dar kart pakalbkime apie teralus. Kas jie? A juos jau minjau, taiau tai yra taip svarbu, kad norisi vl ir vl kartoti. Teralus sudaro organizmo nesuskaidyti baltym, riebal (ypa gyvulins kilms), angliavandeni (ypa virt krakmoling darovi, pvz., bulvi) apykaitos produktai, kurie tampa nuodingi. ie produktai visikai nesavinami dl i prieasi: 1. terminio (auktos temperatros) ar kitokio maisto apdorojimo, 2. persivalgymo, 3. netinkamo produkt derinimo, 4. valgymo netinkamu metu, ypa vlai vakare ir nakt. Teralai yra ir vairios paalins mediagos, kurios ms organizm patenka su maistu. Tai mediagos, naudojamos maisto pramons maisto produkt ivaizdai pagerinti, skoniui bei kvapui sustiprinti, galiojimo laikui pailginti (konservantai), sutirtinti ir pan. Daniausiai ios mediagos ymimos E raidelmis su atitinkamais skaiiais. Tai sintetins, chemins mediagos, kuri organizmas nepasisavina; jos kaupiasi ir nuodija kn. Cheminiai vaistai, sintetiniai vitaminai, neaikios kilms maisto papildai. Jie apsunkina ms alinimo organ darb. Atsiranda vis naujos ir dar sunkesns ligos! Kiek galima, sumainkite chemini

48 vaist bei sintetini vitamin kiek. Geriau j paiekokite gamtoje ar homeopatinse vaistinse. Bkite protingi! Organizm teria ir didelis neorganins druskos (NaC1) kiekis maisto produktuose. Atsiranda patinim, kenia inkstai - svarbiausias alinimo organas. Senos, mirusios lstels, kurias taip pat reikia paalinti i organizmo, nes jos nuodija organizm baisiais nuodais, kurie dar vadinami nuovargio nuodais. Tai daniausiai yra pagyvenusi moni problema - jie greitai nuvargsta bei netenka jg. Apmirusios lstels skatina augli susidarym. Kokie paprasiausi simptomai, rodantys, kad knas yra utertas? Nuolat skaudanti galva. Padidjs kraujo spaudimas. Nervingumas, neramumas, jautrumas, tampa be prieasties ir t. t. Lieuvio apnaos. Kuo labiau lieuvis, ypa rytais, pasidengs baltomis ar kitokios spalvos apnaomis, tuo didesnis utertumas. lapimo drumstumas bei nuosdos jame ir stiprus kvapas. Palaikykite pyl ind savo lapim ir po keli par pairkite. Kuo labiau organizmas usiters, tuo daugiau nuosd pamatysite. Nemalonus nuo kno bei i burnos sklindantis kvapas. Spuoguota, vilganti, raudonomis dmmis iberta oda. Oda ypa iduoda kno utertum, nes ji alina beveik visus teralus, esanius ms organizme. Ukietj viduriai bei duj susikaupimas. Ieinanios dujos paskleidia nemalon pvani mediag kvap . Krakmolingos bei baltymins prigimties teralai virsta gleivmis, kurios kaupiasi nosyje, galvos ir burnos ertmse, plauiuose. ias gleives aliname jau susirg i organ ligomis. Kas vyksta organizme badavimo metu? I tikrj jame vyksta labai sudtingi procesai, aprayti daugelyje knyg bei straipsni. Noriau paprastai juos paaikinti. tai k daro ms organizmas badaujant. 1. Pirmiausia sunaikinama tai, kas ms knui nereikalinga bei svetima, t. y. tai, kas j teria ir trukdo mums bti sveikiems. Apsivals nuo svetim mediag, organizmas pereina prie vidinio maitinimosi - t. y. maitinasi pirmiausia nuo lig pakitusiais nesveikais kno audiniais, suaugimais, augliais, blogaisiais mikroorganizmais, pabrinkimais, pliais ir t. t. tai ir paaikinimas, kodl ilgai ir protingai badaujant (priirint specialistams) galima sunaikinti net ir piktybines lsteles! Ms nuostabusis knas juos pats .,suvalgo". o juos "valgo" badavimo metu suaktyvjusios baltosios kraujo lstels - leukocitai, dar vadinami fagocitais. Tai lstels, sugebanios judti ir "ryjanios" visa tai, kas ms organizmui svetima. Kitaip sakant, ima "atsigauti" ms vidin apsauga nuo lig - imunitetas! Mano pastaba. Pabadav teisingai bent vien dien, pajustumte, kad maesni tapo radikulito, snari skausmai, maiau sergate peralimo ligomis. A tuo kadaise pati sitikinau! Labai didel klaid daro mons, per prievart maitindami serganius vaikus, artimuosius, kai jie nenori valgyti. Galima tik pasilyti namuose ispaust suli, vaisi, daigint grd, raugint kopst ar j suli. 2. Badaujant prasideda atsinaujinimo etapas - pailsi ir atsinaujina organai, pagerja j funkcijos virkinimas, kvpavimas, alinimas ir t. t. Galima teigti - atsinaujina knas! mogaus laukia dvasinis bei fizinis pakilimas! Mano pastaba. mogaus laukia dvasinis bei fizinis pakilimas todl, kad po badavimo valgoma ne bet kaip, bet tam tikra grieta tvarka. Paprastai po badavimo geriamos tik sultys - mogus ima jausti upldusi energij, diaugsm. Tai patyriau ir a (apie tai skaitykite skyrelyje "Mano badavimo praktika"). Dar paminsiu, kad po badavimo sunormalja maisto savinimas bei mediag apykaita. Todl badavimas ypa naudingas senyvo amiaus monms! Kada geriausia badauti? Atsakymas i i klausim bt toks: badauti reikia ne bet kada sugalvojus. Badauti reikia pagal gamtoje vykstanius procesus - pagal mnulio ciklus, inant kiekvieno organo aktyvumo periodus. Kaip minjau, apsivalymo procedras geriausia atlikti per deli. Pasak inov, ypa tinkamas badavimui yra Gavnios ir Advento laikas. Reikt atsivelgti netik mnulio fazes, bet ir kokiame enkle tuo laikotarpiu yra mnulis. A pati taip pat vadovaujuosi kit patarimais, tad mums telieka nusipirkti tinkamus kalendorius.

49 Perspjimas Kai kurie mons badauja vartodami kok nors vienos ries maist, nors ir labai maais kiekiais. Toks "badavimas" gali privesti prie isekimo, nes ir nedidelis maisto kiekis suaktyvins virkinimo organ darb. Taip paeidiamas badavimo procesas, organizmas nebesijungia vidin maitinimsi - visi ligos altiniai ne tik nesunaikinami, bet gali dar labiau suaktyvti. Tai - ne badavimas, o dieta! Badavimo bdai: Paprastasis badavimas. Atsisakoma bet kokio maisto, geriamas tik vanduo. Ir ne bet koks vanduo! Ne mineralinis vanduo (savo kn dar labiau papildysite neorganinmis druskomis), ne vanduo i iaupo! Tik tirpsmo arba distiliuotas vanduo! Apie tirpsmo vanden jau raiau. Distiliuotas vanduo turi savyb iplauti mums nereikalingas neorganines druskas! Kai kurie autoriai gsdina, kad distiliuotas vanduo iplauna i organizmo visas druskas. Tai netiesa! Organini drusk jis neiplauna! Iplaunamos druskos, kurios sukelia ligas! lapiminis badavimas - tai badavimas vartojant savo paties lapim. Tai vis badavim virn! is badavimo bdas padeda ne tik ivalyti organizm, bet ir atkurti ligos sualotus organus. lapimas turi savyb veikti ne tik gleivinius, bet ir kietus ligotus darinius, juos velniai tirpindamas ir alindamas. lapimo veikimas ymiai greitesnis ir tikslesnis nei vandens. Ne veltui apie lapimo gydomsias savybes yra kalbama bei apraoma nuo sen senovs, tik tuo mes nesidomime. Yra gydytoj, kurie urin (lapim) neafiuodami naudoja gydymo tikslams. Apie lapimo naudojim organizmui valyti ir gydyti rasite kituose skyriuose. Visa tai, k raau - mano paios imginta. Sausas badavimas - kai mogus nieko nevalgo ir trumpam laikui visikai atsisako vandens. io badavimo bdo a nesilaikau. Ar gali badauti labai liesi mons? P. Bregas, knygos "Sveikai gyventi" autorius, isamiai atsako klausim, pateikdamas tokio badavimo ir jo rezultato pavyzdi. Neteisingai galvojama, kad liesi mons badauti negali. Kaip tik jiems atsistato virkinimas bei maisto mediag pasisavinimas. Jiems tinka tokia taisykl liesi mons paprastai turi didel apetit, jie godiai valgo, bet lstels negauna reikiam mediag ir jos badauja. Tokiems monms reikalingi kai kurie pakoregavimai bado metu. Po bado jie labai greitai atsistato - priauga ne tik buvus svor, bet ir didesn. Aiku, ilgesn badavim reikia atlikti vadovaujant badavimo specialistui. Kada badavimas nerekomenduojamas? Anot G. Malachovo (jis yra puikios knygos "Badavimo fenomenas" autorius), nedidel kontraindikacija (klitis) yra tiems monms, kurie dl sunki lig (piktybini augli, piktybini kraujo lig, tuberkuliozs, psichoneurologini toli paengusi lig, vidaus organ pling proces) netenka sugebjimo judti. Amius badavimo skmei reikms neturi. Po badavimo pagreitja pagyvenusi moni mediag apykaita. Paprastai mons badavimo griebiasi tada, kai iband visas gydymo priemones: spinduliavim, vaistus, operacijas ir t. t. Todl G. Malachovas teigia, kad ir tokiais atvejais mogus igyja visikai arba bent sulaukiama pagerjimo. Grieta specialist prieira turt bti badaujanioms nioms bei maitinanioms moterims. Kokios ligos labiausiai pasiduoda gydymui badavimu? Knygoje "Badavimo fenomenas" (i knyga man paliko didel spd) radau statistinius badavimo taikymo duomenis, sudarytus daktaro Mak Iteno. A ivardysiu tik kai kurias ligas, kurios buvo, pasak lentels autoriaus, visikai nugaltos. (r. lentel) . Pastabas pamiau i knygos teksto.) A negaliu nei patvirtinti, nei paneigti i rezultat. Bet kad mogus turi pasiryti ne tik badauti, bet ir pakeisti mitybos tradicijas, savo dvasines nuostatas - tai yra labai aiku, nuo to daug priklauso io gydymo skm. Noras gyventi priveria mog pasiryti. Ir ios lentels duomenys gal kam suteiks nauj vili! iuo gydymu a pati labai tikiu, nes suprantu jo esm! Mano patarimai Pirmiausia mogus, nordamas pradti badauti, turi gyti teorini ini arba pasitarti su mogumi, turiniu ne tik teorijos, bet ir praktikos ini. Jei rasite knygynuose, btinai nusipirkite G. Malachovo knyg "Badavimo fenomenas", P. Brego "Sveikai gyventi" ir kt. inokite, kad badavimo skm priklauso nuo pasiruoimo (btinas psichologinis nusiteikimas bei mitybos pakeitimas - patariama bent 2 dienas prie badavim maitintis vegetarikai). Po badavimo bet

50 koks nukrypimas nuo taisyklingos mitybos reikalavim visas pastangas pavers neskme, be to, gali sutrikti virkinimas. Mityba prie ir po bado labai priklauso nuo to, kiek laiko badaujama. Be to, reikalingos klizmos. Apie klizmas skaitykite skyrelyje "Visada priiriu savo storj arnyn". Liga Hipertonija, hipotonija Hepatitas (gelta) Bronchin astma Cukrinis diabetas Inkst ligos Epilepsija Vys irdies ligos Bendras skaiius 141 36 29 14 12 5 5 33 atvej Pasveikimo, pagerjimo atvejai 141 36 29 14 12 5 5 29 Pastabos Kartais utenka badauti 3 dienas Labai padeda 3 dien lapiminis badavimas Daugumai nustoja isiskirti cukrus 4-5 badavimo dien. Priepuoliai baigiasi badavimo dien. Specialistai teigia, badavimas silpn stiprinimo priemon. po 4-5

kad irdi

Jokiu bdu negalima liesti maisto badaujant. Nustatyta, kad badauti palankiausia ten, kur nejauiama jokio maisto kvapo, nes sijungia atitinkami mechanizmai, ir organizmas gali "pasisotinti" kvapu. Jeigu js tvirtai nusprendte badauti ir psichologikai pasiruote, patariama niekam apie tai nesipasakoti, net artimiausiems monms. Paprastai jie tam nepritaria ir ima gsdinti bei atkalbinti, o tai sukelia abejones. A jau daug met badauju ir tik dabar, kai esu "veteran", kartais ir nebeslepiu nuo eimos nari, nes mano pasirinkimas yra "ventas ir neapskundiamas". A patariu pirmiausia pamginti badauti per ekadaio dienas - paias palankiausias dienas pagal mnulio cikl. Primenu, kad ekadaio diena - tai vienuolikta diena po jaunaties ir vienuolikta diena po pilnaties. Kalendoriuje susiraskite, kada prasidjo jaunatis ar pilnatis, ir nuo tos dienos atskaiiuokite vienuolikt dien.

Mano badavimo praktika

5 dien badavimo praktika Pradta 2009 m. kovo 21 d. Tai Gavnios laikas - labai tinkamas badauti. iandien ekadaio diena. Jauiausi puikiai. Kartais usinordavau valgyti, bet praeidavo. Kartais pagaudavau save mstant, gal badavim veriau nukelti vlesniam laikui, taiau tokios mintys tik prabgo. Buvau tvirtai pasiryusi! Vakare kiek krt altukas. Kovo 22 d., II badavimo diena. Lanksi sveiai, todl nelabai ir galvojau apie save. Apie 13 val. nutariau nuvaiuoti prie jros ir pasivaikioti. I pradi jauiausi normaliai, bet iek tiek vliau bevaikiodama pajutau nuovarg ir alt. Pabuvusi prie jros apie 2 val., nutariau grti namo. Ir toliau jauiau iok tok nuovarg, altuk, todl atsiguliau kart voni Vakaras prajo normaliai. Valgyti nesinorjo. Skaudjo galv. Kovo 23 d., III badavimo diena. Tvarkiausi namuose, ploviau grindis, triau gles. Buvau vis dien darbinga ir energinga. Daug laiko praleidau prie ios knygos raymo. Mintys labai aikios ir krybingos! Vakare apie 19 val. pasidariau nugarinto iki lf4 lapimo klizm. Kadangi jau prie badavim labai nuodugniai buvau pasidariusi storojo arnyno valym, nutariau, kad klizmos daugiau nebedarysiu. Kovo 24 d., IV badavimo diena. Ryt lieuvis tik truput apsines. Nuvaliau, iskalavau vandeniu su keliais citrinos laais. Jauiausi panaiai kaip ir 3-ij dien, todl neatsistebjau savo energingumu. Valgyti nesinorjo, gal lik kiek vakare. Daug dirbau prie knygos. Vakare buvo iek tiek altoka. m mausti vis kn, ypa launis ir juosmen, panaiai kaip sergant gripu. Tikiu, kad badas daro tvark mano kne. lapimas rgtaus kvapo. Dienos metu kvapas atresnis. Vyksta valymasis .. Vakare buvau parduotuvje, grau kiek pavargusi ir sunkiau lipau laiptais. Miegojau nekaip.

51 Kovo 25 d., V badavimo diena. Atsiklus iek tiek drebjo irdis. Lieuvis truput apsines onuose. Nuvaliau, nes tai - ij teralai. Nusimaudiau po kontrastiniu duu. Labai pagerjo. Raiau knyg. Mintys labai aikios! Ryt namuose vyko skaudus konfliktas. Kitu metu biau visa tai primusi labai giliai ird. Taiau, kad ir kaip keista, i j ramiai sureagavau, nejauiau pykio ir visikai atleidau. U tai a turiu padkoti savo "ponui badui", kuris teigiamai paveikia mogaus psichologij. Paprastai a tyliai ir ramiai pasitraukiu nuo moni, kurie mans nesupranta arba nemgsta, kadangi labai nenoriu pyktis. Bet, jeigu esu priversta, bnu ramiai tiesi ir kategorika. Taiau ne visi tai priima. Visi esame mons, todl tikrai pasimokyti galime tik i savo klaid. iandien, garbing savo bado dien, prisiadjau nebe dalyti patarim ar pamokym tiems, kurie j nepriima. Gal kada savaime kas nors pripains, kad buvau teisi, nes visk dariau turdama graiausi ketinim. Tad tegul atleidia man visi, jei k esu eidusi ar skaudinusi. Kakodl mane aplank tokios mintys, ir a verkiu ... G. Malachovas pasakyt, kad tai labai gerai, nes vyksta ne tik fizinis, bet ir dvasinis isivalymas. Todl tampu laiminga ir rami! Tsiu savo 5-osios dienos badavimo apraym. i dien prasidjo badavimo galutinis etapas. 17 val. igriau suli i 0,5 greipfruto, 18 val. igriau mork suli. Sugurguliavo pilvas - vadinasi: virkinamasis traktas po 5 dien "atostog" pradeda savo darb. aunuolis! Myliu savo kn ir j tausoju! U tai jis jau 20 met atsilygina sveikata, t. y. sveikata be vaist, be papild, be sintetini vitamin! 22 val. igriau ilto vandens su citrinos sultimis bei aukteliu medaus. Vakare jauiausi puikiai. Kovo 26 d., badavimo pabaigimas. Atsikliau pilna energijos bei diaugsmo, kuris paprastai uplsta mog po kiekvieno badavimo. Viskas nuostabu ir miela! Isimaudiau po kontrastiniu duu, atlikau jogos pratimus. Geriu tirpsmo vanden. 6 val. - vl tirpsmo vanduo. 10 val. igriau labai labai maais gurkneliais nema stiklin mork suli, palaikydama burnoje, pajusdama skon. Kiekvienas gurknelis - tai kakas nuostabaus! tai kaip reikt visada mgautis maistu, todl ymiai maiau bt ir suvalgyta. 0 juk mes paprastai ne valgome, bet ryjame. A imokau kruopiau kramtyti maist, kai miau kiek kitaip gyventi. Taiau dirbdamas, pertrauk metu to daryti nesuspji. Veriau tokiais atvejais visai nevalgyti. Igrusi suli, pajutau arnyno gurguliavim (darb); po kurio laiko jis spjo, kad nueiiau tualet Pasitutinau labai normaliai, be joki pastang. Imatos viesios ir normaliai minktos, be jokio kvapo! 11 val. igriau 0,5 greipfruto sultis ir suvalgiau 2 nedidelius obuoliukus. Valgiau labai neskubdama, sukramtydama iki koels. Koks skonis! 14 val. igriau burokli suli. Labai nedaug, nes nelabai mgstu; kartais nuo j pykina, bet kart nieko tokio nebuvo. Jauiu, kaip gera gyventi! 14.30 val. suvalgiau ali darovi salot. Kadangi nei iandien, nei rytoj negalsiu j pagardinti aliejumi, vietoj jo sutryniau minkt avokad, 0 tada tarkavau kopsto, paprikos, saliero, djau esnako ir pagardinau citrinos sultimis. Visk gerai imaiiau. Galima dti ir kitoki darovi. Suvalgiau ir kelis mayius gaballius daigint grd paplotli. Jie, nors kietoki, burnoje greitai itirpo. Valgiau ilgai, visk gerai sukramtydama ir suvilgydama seilmis. Jauiausi labai gerai - jokio sunkumo virkinamajame trakte. Vadinasi, maitinausi gerai! 17 val. valgiau iek tiek salot, o po j - tirtos daigint grd sriubos (kaip j pasigaminti, rasite skyrelyje "Kad prastas maistas tapt sveikesnis"). Tokia saldi, lyg bt pasaldinta! Jauiausi labai gerai. Rytoj anklio gimtadienis, todl pagaminau jam saldaini "ermuknl", kuriuose viskas, kas sveika, - sumalti diovinti ermukniai, razinos, kokoso drols, iek tiek apkepintos sezamo sklos, cinamonas, dar pridjau sumalt daigint grd. Papuoiau okoladu. Kad tik patikt! Pati atrodau nekaip, nes numeiau 5 kg, bet netrukus viskas labai graiai susitvarkys. Jauiausi savimi patenkinta. 22 va1. - iltas vanduo su citrinos sultimis bei 2 aukteliais medaus. Kovo 27 d., badavimo pabaigimas. 6 va1. - tirpsmo vanduo. 10 va1. - 1 apelsinas ir 2 obuoliai. 11 va1. - burokli sultys. Griau nedaug, bet ir tai supykino. Po keli minui griau mork suli (0,51). 13 va1. - viei darovi salotos su daigint grd paplotliais. Be aliejaus! Daroves imaiiau su sutrintu avokadu. 14 va1. - daigint grd tirta sriuba. 17 val. valgiau apvirt viei darovi trokin su raugintais kopstais. 18 va1. - 2 labai gerai prinok bananai, 2 saldainiai "ermuknl". 22 val. - iltas vanduo su citrina bei medumi. Per dien igriau apie 3 stiklines tirpsmo vandens (daugiau nereikia!). Kaip iandien jauiuosi? iek tiek blogiau negu vakar. Ryt pasidariau garinto lapimo klizm. Prasidjo valymasis! Per dien tutinausi skystai daug kart. Tikriausiai valsi kepenys. Labai gerai! Tai man patinka, nes organizme vyksta darbas. Ai Jam.

52 Diaugiuosi, kad virkina normaliai. Valgyti nelabai norisi. Galva iandien neaiki. Norisi verkti, nes viduje jauiu prajusios dienos skauduliuk. Kovo 28 d., badavimo pabaiga. 6 val. - tirpsmo vanduo maais gurkneliais. Vl umigau. 8.30 va1. igriau auktel ajer trauktins, nes j pradsiu vartoti profilaktikai. Ji teigiamai veikia nerv sistem, kepenis, tulies psl, valo druskas, gerina atmint, regjim, klaus, valo kraujagysles, tirpdo ataugas. Truput vliau arbatin auktel smulkiai malt diovint kiaulpieni milteli usigriau vandeniu (apie savo mylimiausias vaistaoles dar paraysiu). I ryto jauiausi ne visai energingai. Ir tai staigus stebuklas! Vienu akimirksniu pasijutau vl energinga, diugi, nuostabiai viesia galva. Kokie nuostabs kno pokyiai! 10 val. pirm kart igriau kavos puodel su medumi. Po to viskas gerai! Kupina jg ijau turg. Prisipirkau darovi ir, neina dviem dideliais maiais, ulipau penkt aukt. 12 val. suvalgiau 3 obuolius ir 3 skilteles ananaso. 13 val. - mork sultys (0,51) 13.30 val. daigint grd sriuba su dilgli ir kiaulpieni milteliais. Labai skanu! 14.30 val. leidau sau suvalgyti 1 virt bulv su trokintais kopstais. Visk labai gerai sukramiau ir suvilgiau seilmis! Virkinimas vyksta be sutrikim. 17 val. - aviini dribsni ko su nedideliu gaballiu lydyto sviesto. Po truput gurknoju tirpsmo vanden. 22 val. - iltas vanduo su citrinos sultimis bei medumi. Mano pastabos. Nuo rytojaus pradsiu maitintis ; prastai. Galima sakyti, kad viskas vyko puikiai, be sutrikim. Manau, jog labai deramai baigiau 5 dien bad. is badavimas man buvo gana skmingas. gavau dar daugiau pasitikjimo savimi. Atsiminkite! Jokiu bdu badavimo negalima ubaigti vartojant riebalus (joki!), gyvulins kilms produktus ms, pien, kiauinius, sviest, sr, uv, taip pat rieutus, saulgras ir kitas sklas. Tik salotos, virtos darovs, daiginti grdai, vaisiai, tirpsmo ar distiliuotas vanduo! Visk kruopiai sukramtykite ir suvilgykite seilmis. Jei pajusite sunkum pilve ar nevirkinim, vadinasi, maitinots netinkamai. Visk valgykite nedidelmis porcijomis, t. y. nepersivalgykite! Valgykite tik tada, kai jauiate didel nor. Jokiu bdu negalima valgyti nenorint. Koki patyriau badavimo naud? Labai aiki galva, dar lankstesnis knas, iek tiek isities sulinks rankos pirtas (kiti atsities jau seniai), jauiau, kad apsival inkstai, kepenys, virkinamasis traktas, iblyko ant veido buvusios kelios pigmentins dms. Puiki nuotaika! 7 dien badavimo dienoratis Pradta liepos 24 d., baigsis liepos 30 d. vakare. Sveriu 64 kg. I badavimo diena Griau tirpsmo vanden. Nuotaika pirm badavimo dien pakili (taip ir turi bti badaujant, ypa jam ruoiantis). Kartais atsirasdavo noras valgyti, bet nestipriai. Jokio gailesio sau ar nepasitenkinimo tuo, k darau, nebuvo. Umigau vlai, apie 1 val. II badavimo diena 10 val. pasidariau klizm su urina. Po klizmos ijo nedaug imat - toks jausmas, kad lapimas kakur susigr. Atlikau kelet jogos pratim. Nuotaika visai nebloga'. Kartais ,usinordavau valgyti, bet praeidavo. Kartais igirsdavau irdies dius, kartais jausdavau svaiguliuk. Nusimaudiau po kontrastiniu duu. 15 val. atsiklusi nuo raomojo stalo, pajutau sunkum galvoje ir kojose. 17 val. usinorjau valgyti. Ijus lauk, noras prajo. Antr dien svriau 61 kg. Numeiau 3 kg. Ar ne per daug per 2 dienas? Pulsas - 60 di per minut. Gal neteisingai pasisvriau? III badavimo diena Nakt miegojau maai, apie 4 val. nujau voni. Nusimaudiau. Ryt umigau. Atsiklusi jauiau irdies plakim, pulsavim. Buvo silpnoka. Vliau atsiguliau ir pameditavau. Jauiausi kiek nusilpusi, bet pakankamai puikios nuotaikos. Jg pakankamai. Valgyti visai nebesinorjo. Atlikau jog pratimus: "Berel", "Lotos", "Spynes". Taiau "Plgo" atlikti nepasisek, nes jauiau ssting kojose. Vakare reikjo nueiti pas draug. jau pamau, taiau tai truko neilgai. Atgavau jgas - paspartinau ingsnius. Pareidama jauiausi normaliai, ne taip sunkiai ulipau penkt aukt. Dar vliau savijauta visai pagerjo.

53 Sunkumo pojiai nuolat keitsi. Atsigulusi pajutau viso kno maudim, kaip sergant gripu. Prasidjo valymasis. Urina - tamsesns spalvos (tai rodo valymsi). Dien ji paviesjo. Ryt lieuvis buvo su apnaomis; o burna kakokia gliti. Lieuv atidiai nuvaliau, kad teralai vl nepatekt vid. Dariau klizm - pasitutinau nedaug. Pamirau pasisverti. IV badavimo diena Nakt miegojau gal 2 val. Maud raumenis ar kaulus, nesupratau kodl. Negaljau pagulti vienoje vietoje. Nakt nusimaudiau, bet maudimas neprajo. Ryt savijauta visai nebloga, tik iek tiek ia ausyse, girdiu irdies plakim. Pulsas - 68 diai per minut. Griau ypa maai, nes tai 14 diena po jaunaties. i diena dar vadinama "du vamzdiai", t. y. simbolizuoja 2 nutekamuosius vamzdius, per kuriuos reikia alinti i organizmo teralus. Senovs traktatuose raoma, kad i dien skysiai bna uterti, todl rekomenduojama badauti sausai. Raiau knyg. Buvau ijusi pasivaikioti, lipant laiptais plazdjo irdel. Valgyti beveik nenorjau. lapimas skaidrus, gelsvesnis. 17 val. jis su amoniako kvapu. 18 val. m mausti nugar. Svriau 59 kg. Numeiau 5 kg. V badavimo diena Nakt taip pat miegojau nedaug. Maud kn. Umigau paryiais. Bent tiek! Atsikliau 9.30 val. Retkariais smarkiai tvinksjo irdis. Pulsas 84 diai per min. Normalu! Padariau kai kuriuos fizinius pratimus. Medituoti nelabai seksi, nes jauiau vidin tamp. Ijau pasivaikioti, nujau park. Keista, miau jaustis gana gerai - lyg niekur nieko, bet laiptais 5 aukt lipau sunkokai, dausi irdis. Vakare padariau klizm. Pirm kart ijo gleivi ir juod imat gabaliukai. Tai gerai! Antr kart - daug juod imat. Trei kart - ijo gleivs su kakokia juoda mase, net kakokios drols, panaios i metalo droles (0 gal taip ir yra?), pajuodavusios vaisi ievs. Tai labai puikus apsivalymas! Pirm kart nebeia ausyse! lapimas geltonos spalvos. Svoris 58 kg. Per par numetu po 1 kg. VI badavimo diena Miegojau panaiai kaip ir vakar. Smelk kn. Negaljau umigti, todl atsikliau ir raiau knyg. Atsiguliau 2.30 val. Tada po kurio laiko umigau. Atsibudau 5.30 val. Paguljusi vl umigau. VII badavimo diena Ryt jauiausi sunkiai svaigo galva, dausi irdis. Padariau klizm su urina. Pirm kart ijo baisi plir ir daug gleivi. Po klizmos pasidar lengviau. 14 val. paguljau kartame vandenyje, apsipyliau vsiu vandeniu. Kiek silpnoka, bet vliau tai prajo. Kaip greitai pasikeiia savijauta! Atsisdusi mginau atsipalaiduoti. Stebuklas: kai vidiniu vilgsniu pervelgiau kn nordama atpalaiduoti raumenis, staiga pajutau plstani visu knu ilum. Kakur skaiiau, kad atsidaro energetiniai centrai. Pagal visas taisykles, ios dienos pavakar jau turiau nutraukti badavim. Tod115.30 val. kruopiai sukramiau duonos gaball, trint esnaku. Taiau nenurijau, po kurio laiko, kai duona tapo skysta tyre, ispjoviau teralus. Taip a apsivaliau nuo burnoje buvusi toksini apna. Kelis kartus dar praploviau burn vandeniu su keliais citrinos laais. Dar po pusvalandio isispaudiau suli i puss citrinos, kuriose itirpinau kiauini lukt miltelius, kad papildyiau savo organizm organiniu kalciu, nes, reikia manyti, jo nemaai praradau. Bet ia padariau didel klaid! miau jausti didel sunkum skrandyje. Vl apm silpnumas. Ijau lauk, bet vos ulipau laiptais. Toki klaid daugiau nebekartojau, nekartokite ir js. Po badavimo galima gerti vanden tik su keliais laais citrinos suli. Svriau 56 kg. Noras valgyti nedidelis. VIII diena. Badavimo pabaigimas. Svoris 55,5 kg. Vadinasi, i viso per 7 badavimo dienas netekau 8,5 kg. Nakt miegojau taip pat nedaug, 8 val. pajutau pilve gurguliavim. Pasitutinau - juoda plir ir gleivs. Po pasitutinimo savijauta ymiai pagerjo. 10 val. igriau mork ir salier suli. Akyse praviesjo, pajutau ger energij kne. Padariau jogos pratimus - buvau labai lanksti. Atkreipkite tai dmes. 7 dienas badauta, 0 knas lankstus ir stiprus! Buvau tuo labai patenkinta. Ir i viso, ar atkreipte dmes ir tai, kaip badavimo metu keiiasi savijauta. Knui bna sunku, jis kako atsikrato ir vl pasidaro lengviau. tai kokios nuostabios ms kno galios!

54 Taigi po valandos igriau kopst suli. Dar vliau valgiau virt baklaan su trupuiu esnako. Kaip skanu! Taip pat suvalgiau 2 pomidorus, prie tai juos buvau metusi verdant vanden ir nulupusi ievel. Paskutin kart valgiau 17.30 val. - 1 virt mork ir 0,5 virto buroklio. Sultis griau mayiais gurkneliais, palaikydama kur laik burnoje. Koks skonis, koks pasitenkinimas su kiekvienu gurkneliu ar ksneliu! Tikras stebuklas - pasitenkinti labai nedideliu kiekiu maisto! Kiekvienas ksnelis apdorojamas iki tyrels, ir tai teikia malonum. IX diena. Badavimo pabaigimas. Svoris 55,5 kg. Jis nustojo kristi. 6 val. igriau citrinos suli su kiauini lukt milteliais. Atsiklus buvo kiek silpna, bet labai neilgai. Pasitutinau. Pirm kart griau greipfrut, apelsin suli. Viskas nuostabu! Jg ymiai daugiau. Sportavau. Ijau parduotuv. Apie 17 val. valgiau burokli, kalafior, mork, esnak trokin. Be aliejaus ir grietins! Su trupuiu lydyto sviesto. Po 45 min. dar valgiau daigint kviei sriubos. Viskas gerai! Virkina puikiai! Didja noras valgyti! lapimas vl skaidrus, gelsvos spalvos. X diena. Badavimo pabaigimas. Svoris jau 56 kg. Priaugau 0,5 kg. Valio! Ryt, kaip visada, griau suli. Dien nemaai suvalgiau ali darovi (kopst, salier lap, mork su esnakais) salot. Daroves sumaiiau su vienu prinokusiu avokadu. lainau citrinos suli. Jau valgiau ir duonos, keptos be mieli. T dien dar valgiau virt darovi. Viskas normalu. o koks nuostabus noras gyventi! XI diena. Badavimo pabaigimas. Svoris, deja, toks pat. Atsikliau puikios nuotaikos, jauiau energijos antpld. Pasportavau. Knas nuostabiai lankstus! Ryt, kaip visada, griau sultis (vairias). Tik jokiu bdu nemaiau darovi ir vaisi suli. Dar nevalgiau koi, bet salotas jau pyliau alyvuogi aliejaus. iandien jau suvalgiau ibrinkint vandenyje migdol. iek tiek buvo apsunks skrandis. Truput padauginau, bet viskas prajo. Dirba mano virkinimo organai! Dien iek tiek numigau. XII diena. Badavimo pabaiga. Svoris 57,5 kg. Ryt iek tiek divo burna. Nuotaika puiki, miegojau gerai. Sapnavau dom sapn. Dien jau valgiau griki kos ir iek tiek kefyro. Tiesa, prie tai suvalgiau raugint ir viei kopst trokinio. Viskas normalu virkinamajame trakte. Po geros valandos pirm kart igriau kavos, o vakare su draugmis - ir stikliuk degtins. O tai reikia, kad vl pradedu normaliai maitintis ir gyventi! Komentaras. A apraiau pirmj mano gyvenime 7 dien badavim. Jis gal ir buvo pats sunkiausias. Buvo ir ioks toks jauduliukas, nes neinia, kas tavs laukia. Vliau ilgesnieji badavimai praeidavo ymiai lengviau. Taiau visada po bado stengiuosi nedaryti maitinimosi klaid. Jei taip nevyksta, jautiesi kaip visikai naujai atgims. Patikkite manimi: ulieja gyvenimo diaugsmas! 3 dien badavimo dienoratis Pradta vasario 17 d. Baigta vasario 20 d. Tok badavim reikt atlikti kart per mnes. Badauti pradjau ekadaio dien t. y. vienuolikt dien po jaunaties. Savo badui paskyriau ne visai tinkam met, nes 14 d. sveiuose kak suvalgiau ir beveik visas dienas iki badavimo jauiau, kad sutriko virkinimas ir net pykino. Todl badavimas, aiku, apsunkintas, nes organizmas bus priverstas susidoroti su papildomu kiekiu nuod ir teral. T turt inoti kiekvienas badaujantysis, nes prie tai reikt kuo atsakingiau maitintis. Apie virkinimo sutrikim rod gerokai apsines lieuvis. Prie badavim pasidariau klizm su urina. Mano badavimas - klasikinis (geriu tirpsmo vanden). I badavimo diena Atsiklusi padariau mankt. Atrod, kad turiu jg, bet jauiausi ne visai gerai, nes vis pykino, ypa vakare. Matyt, buvau gerokai apsinuodijusi. Krt altukas. Valgyti visai nenorjau. iek tiek svaigo galva (anksiau to nebdavo). II badavimo diena Ryt atsibudau geros nuotaikos. Pakili nuotaik jauiau vis dien. Kartais ueidavo noras k nors suvalgyti. Aplankiau parduotuves, bibliotek. Partempiau didel ir sunk mai pirkini. Kiek sunkiau nei visada kopiau laiptais. Vakare buvau gana darbinga, taiau nakt miegojau blogai. Valgyti visai nesinorjo.

55 Tiesa, ryt lieuvis buvo su balsvomis apnaomis. Atidiai nuvaliau, kad isiskyr teralai nepatekt vl atgal vid. III badavimo diena Nuotaika gera, jauiausi pakankamai vali, taiau iek tiek svaigo galva. Nujau du. Apsipyliau kartu ir altu vandeniu. Ilipau i vonios ir jauiausi gerokai pagyvjusi. Vl atsirado jg. miau skaityti knyg. Po piet pajutau nedidel drebuliuk - tokiu atveju labai naudinga pagulti kartoje vonioje, k a ir padariau. Kno sui1dymas pagreitina organizmo apsivalym. Pavakar ir vl jauiausi gerai, atsirado jg ir energijos. Nuotaika ypa gera. Po truput atsirado noras valgyti. O svarbiausia - tai, kad antr ir trei badavimo dien jauiau mini aikum bei atminties pagerjim. Stebjausi, kad joki smulkmen nepamirtu. Labai gerai! Vis vakar jauiausi puikiai. Igriau nema puodel ilto vandens su arbatiniu aukteliu medaus. IV badavimo ubaigimo diena Ant lieuvio apna nedaug, taiau apvaliau burn nuo teral duonos kriauklele, trinta esnaku. Kruopiai sukramiau ir ispjoviau. Suvalgiau kart tarkuot mork. Tai mano virkinimo trakt paveik kaip luota - normaliai isitutinau. Gana lengvai atlikau manktos pratimus. Nusimaudiau po kontrastiniu duu. Vliau igriau mork ir salier suli. Apie 13 val. pasiruoiau salot i mork, kopst ir salier. Visk sumaiiau su trintu avokadu, lainau citrinos suli. Viskas gerai! Joki virkinimo sutrikim. Salotas suvalgiau kart su ruginiu duoniuku. Po 2 val. (apie 15 val.) isiviriau vairi darovi. Jas valgiau su trupuiu lydyto sviesto. Be druskos! Viskas be druskos, be aliejaus, be grietins! Vakare isiviriau griki kos, pagardinau nedideliu kiekiu lydyto sviesto bei esnako skiltele. Atminkite, pirmas dienas po badavimo reikia atidiai visk sukramtyti, o ypa alias daroves. 3 dien badavimo ubaigimas toks pat kaip 24, 36 ir 42 valand badavimo. Gyvulinio maisto (msos, kiauini, uvies, pieno nereikia vartoti dar tiek dien, kiek badaujama). Vienos dienos badavimo dienoratis Tok badavim (paprastai 42 val. trukms) stengiuosi atlikti 1 kart per savait. Man geriausia badauti vien ir t pai savaits dien, pvz. pirmadien, tada organizmas pripranta ir pats to praosi. Kartais paklausau kai kuri autori, teigiani, kad per jaunat ir pilnat nra tikslinga visikai badauti, nes tada organizmas ne alina teralus, bet visk traukia vid, todl tai palankus metas gerti sultis, vaistaoli arbatas. Bet tokiu atveju a btinai badauju per ekadaio dienas, kada organizmas per vien dien apsivalo tiek, kiek apsivalyt per 3 dienas. Tokio principo a jums, mieli skaitytojai, ir linkiu laikytis. Juolab kad per ekada ymiai lengviau badauti, nes nesinori valgyti taip, kaip kitomis dienomis. Pamginkite ir tuo sitikinsite. Kaip ir prie kiekvien badavim, reikia pasiruoti moralikai, su tuo susitaikyti juk Js mylite savo kn ir troktate bti sveiki. Juk dl to verta kiek pakentti. Tikrai verta, js greitai tuo sitikinsite! M, jums tai priadu! Tik btina prie badavim maitintis vegetarikai, t. y. be gyvulinio maisto bei pieno produkt. Vakare prie badavim gerti oleli arbatos su medumi, vandens. Jeigu badausite tik vien dien per savait, reikt t dien susilaikyti ir nuo chemini vaist, nes jie ir yra vieni i organizmo terj. Negerkite sintetini vitamin, nevartokite maisto papild. Gerkite tik vanden, geriausiai tirpsmo arba distiliuot. Kaip a jauiuosi t vienintel badavimo dien? Anksiau buvo sunkiau - jausdavausi nelaiminga, kad negalsiu valgyti, nebdavo nuotaikos. Taiau palaipsniui badauti darosi vis lengviau, kol pagaliau kitaip elgtis ir nebegali. Bet jeigu padarai ilgesn pertrauk, vl bna sunkiau. Anksiau labai nordavosi valgyti, ypa vakarais. Kartais neilaikydavau ir vakare susigundydavau suvalgyti obuol ar kitok vaisi. Bet jus patys galsite sitikinti, kad tokiu atveju dar labiau norisi valgyti, neberandi sau vietos. Tad geriau nesusigundyti jokiu maistu, net menkiausiu ksneliu. Vakarais labai skauddavo galv ir krsdavo altukas. Tai rodymas, kad organizmas kovoja su teralais. Nesigriebkite jokio vaisto! Jokiu bdu! Knas pats susitvarkys, tik leiskite jam tai daryti. Jei savijauta nepakeniama (nors taip beveik nebna), vakare prie mieg galima igerti vandens, truputl pargtintu citrinos sultimis. Svarbiausia ilikti ramiam! Nakt kartais galite blogai miegoti, taiau ryt busite geros nuotaikos ir pilnas energijos. Atminkite: kuo daugiau organizmas usiters, tuo blogesn savijauta badavimo metu. Dabar man badauti vien dien vieni juokai. Viena pastama moteris, kad but lengviau ir drsiau, pamgino pirm kart badauti kartu su

56 manimi. A j nuolat telefonu padrsindavau. Bado diena jai prajo gana skmingai. Ritos dienos vakare man paskambinusi pasakojo, kaip ji nustebo kit dien po bado labai energingai dirbusi sode sunkius darbus ir n kiek nepavargusi. Aprimo snari, nugaros skausmai, sumajo spaudimas ... Knui palengvjo! I kur toji staiga plipteljusi energija? Energij, kuri organizmas but skyrs kovai su teralais, panaudojo darbui ir kovai su ligomis. tai tokia yra badavimo esm! Patarimas. Nusipirkite plom ar stalin met kalendori - ten nurodytos mnulio fazs. Jeigu savaits diena kuri pasirinkote, priklauso jaunaiai ar pilnaiai, tada galite aprpinti organizm gamtos vaistais: sultimis, vaistaoli jums reikalingomis) arbatomis, vandeniu. Galite pasirinkti obuoli diet. Tik nepadauginkite! Kas per daug, tas nesveika! Na, 0 vienuolikta para po jaunaties ir pilnaties (skaiiuojant nuo pirmos dienos) bus ekadaio diena. Tada jau gerkite tik vanden (tirpsmo ar distiliuot). Jokiu bdu negalima gerti mineralinio vandens! Noriu jus patikinti dar kart, kad badauti gali ir jaunas, ir senas, ir storas, ir lieknas, ligonis ir sveikas. Susilaikyti reikt nusilpusiems po ligos ar nioms moterims. Tokiais atvejais badaujant mog veriau priirt specialistas. Per savo badavimo praktik sitikinau, kad pirm dien po badavimo vaisi geriau nevalgyti! Stengiuosi priirti storj arnyn, kad jis bt varus arnyno vara pirmiausia priklauso nuo mitybos. Labai svarbu inoti, kad, norint bti sveikesniam, O gal ir visikai sveikam, btina pradioje sureguliuoti savo mityb ir isivalyti storj arnyn. Tai labai svarbu, nes skaitydami toliau suprasite, kad i ia ir kyla visos ligos. Pripastama, kad vys - tai daniausiai gamtos atpildas u netinkam mityb. Kaip raiau, tai septintasis (paskutinis) utertumo laipsnis. Be ios, egzistuoja ir kitos lig prieastys. Mityba prie pradedant storojo arnyno valym. Prie tai, suprantama, bent 2 dienas reikt maitintis vegetarikai ir gerti daug vandens (geriau tirpsmo). T pat reikt daryti ir po valymo. Kiek manoma ir toliau kuo maiau valgykite gyvulinio maisto, stenkits derinti maisto produktus. O svarbiausia, kuo daugiau vartoti alio maisto (darovi, vaisi), aprpinti organizm energija bei skaidulinmis mediagomis. Daugelis i js inote, kaip sunku, kai ukietja viduriai ir negali normaliai isitutinti. Taiau gal ne visi ino, kad kiekvieno i ms sveikata labiausiai priklauso nuo to, kokia tvarka ir vara yra ms storajame arnyne. Ne paslaptis, kad ukietj viduriai kai kuriuos vargina daug met. Labai puikus G. Malachovo patarimas knygoje "Organizmo valymas ir tinkama mityba." tai tas patarimas: "Jei abejojate, valgyti ar ne - nevalgykite! Jei abejojate, eiti tualet ar ne - eikite!" Knygoje "Jzaus Kristaus Pasaulin Evangelija pagal mokytin Jon" parayti Kristaus odiai: "Vidin nevara dar baisesn negu iorin. Todl tas, kas valo iorin purv, ilieka nevarus viduje ir primena ventov, idabint puikiausia tapyba, bet su neikuoptu lykiausiu purvu." Ten pat apraomas ir paprastas storj arn ivalymo bdas - klizma. "Paimkite didel molig su nusvirusiu emyn mogaus gio stiebu, igremkite jo vid ir pripilkite ups vandens, kur suild saul. Pakabinkite tok molig ant medio akos, atsiklaupkite prie Vandens Angel ir pakentkite, kad vanduo galt prasiskverbti vis arnyn ... Po to ileiskite i kno vanden, kad kartu su juo bt paalinti nevarumai ir dvokas. Tik pamat ir uuod vis bjaurast ir lyktynes, terusias js kno ventov, suvoksite, kiek nuodmi gldjo jumyse, esi kankinamas begale lig." Pirmiausia, aiku, reikia stengtis neuterti arnyno, o jeigu jau uterei (ukietj viduriai t labiausiai ir parodo), patarimas vienas - klizma ir badavimas. Kas atsitinka, jei storajame arnyne susikaupia itiek "bjaurasties ir lyktyns"? Atsakymas vienas ir aikus - esi kankinamas begals vairiausi lig. Kokiu bdu usiteria ms storasis arnynas? Storojo arnyno vara priklauso nuo to, k mes valgome. Jeigu imatos nepaalinamos per 24 ir daugiau valand, arnynas nebepajgia atlikti savo funkcijos ir tada jau atsiranda viduri ukietjimas. Daniausiai vidurius kietina: Krakmolingas bei virtas maistas (produktai i aukiausios ries milt, bulvs), valgomas kartu su gyvuliniu maistu, kuriame daug baltym (msa, sriai, deros, kiauiniai, pienas). Toks maistas yra

57 storosios arnos kilpose ir rauklse susidariusi sukietjusi imat prieastis. Kodl? Tokiu atveju nei vieni, nei kiti produktai nra iki galo suvirkinami - vyksta vien rgimas, o kit (baltymini) puvimas. Rgimo ir puvimo mediagos yra toksins, t. y. nuodingos. Vliau jos patenka krauj ir sukelia vairiausias ligas. vairs kaloringi sumutiniai, ypa usigeriami kava, arbata, saldiais grimais, net sultimis. vairs dirbtiniai produktai ir.kt. Nenatrali produkt virkinamasis traktas net nesugeba suvirkinti. Tai sintetins sriubos, nenatrals saldumynai (guminiai ir kitokie), baltasis cukrus ... Kiti karvs pienas, vairs okoladai, kepti ar virti kiauiniai, tortai ir t. t. Kodl ivardyti maisto produktai pavojingi sveikatai? Jie neturi vitamin, mineral, ferment, padedani virkinti, o svarbiausia - neturi skaidulini mediag, kurios virkinamajame trakte nesuskaidomos, taiau organizmo veiklai turi didiul tak. Jos padeda virkinimui, gerosios bakterijos i j gamina kai kuriuos vitaminus: tokius kaip B9, B6, B12 ir t. t., reikalingas amino rgtis, fermentus. Nra skaidulini mediag - nra ir gerj bakterij! Ms organizme ima gyvuoti ligas sukelianios bakterijos. tai kokia priklausomyb! Kokiame maiste skaidul daugiausia? Tai darovs, vaisiai, uogos, maai apdoroti grdai, natralios anktins darovs (pupels, pupos, irniai). Daugiausiai skaidul turi grdai, kuriems nra paalintas iurktusis grdo sluoksnis. Todl sveikatai ypa vertingi daiginti grdai. Taigi suvalgius profilaktikai bent po saujel daigint grd (j galima dti kartas koes arba pamau sukramtyti vienus), gauname ir skaidul. Jie skans, tik reikia gerai sukramtyti. Jau kit dien pajusite, kad ymiai lengviau pasitutinote. Taip pat gausite nuostabios gyvybins energijos ir reikaling mediag. A visada turiu sudaigint grd, gal reiau ruden, kai pilna sodo grybi. Skaidulini mediag gausu aviiniuose (geriausi) ar kit grd dribsniuose, kvietinse, griki kruopose ... Kur kas sveikiau valgyti juod (natraliai juod) duon su grdais i rugini ar rupi milt, o ne baltus gaminius (batonus). Atsiminkite! Visos kruop kos verdamos tik vandenyje ir trumpai! Virdami piene, juolab pasterizuotame,js gausite daugiau alos negu naudos. Negailestingai apdoroti produktai, pvz., makaronai (ypa aukiausios ries), poliruotos ar skaldytos kruopos, baltos duonos gaminiai ir kt. "apdovanos" jus antsvoriu, galop nuo j ukiets viduriai. Skaidulini mediag lstelienos) reikm sveikatai. Trkstant organizme skaidulini mediag, susergama cukriniu diabetu, ateroskleroze, arnyne atsiranda polip, susilpnja arnyno veikla, padidja galimyb susirgti viu ... Man teko bendrauti su monmis, kurie sirgo arnyno viu. Jie visada (net nebeprisimena nuo kada) vargo su ukietjusiais viduriais, beveik nevalg darovi, nes nepatiko! Taiau galima juos pateisinti, nes niekas neperspjo apie bsim lig tikimyb. mons, turintys daug sveikatos problem, net neino, kas tos skaidulos. Labai svarbu viesti mones sveikos gyvensenos klausimais (gal ir patiems daugiau domtis)! Juk tik nuo sveikos gyvensenos priklauso ms sveikata - 70% tai jau tikrai. Be to, gal ir jums teko igirsti toki medik diagnoz - pasislinkusi i savo vietos gimda (man teko) ar kiti pilve esantys organai. o prieastis daniausiai tokia - nuo sukietjusi imat, kuri vis daugja, deformuojasi storoji arna. imat akmenys nuolat didja, kaupiasi. G. Malachovas aprao, kad ymus vokiei gydytojas chirurgas, atliks 280 skrodim, 240 atvej rado deformuot storj arn. Arba dar vienas atvejis. Gydytojas i Londono, skrodimo metu perpjovs storj arn, ival i jos 10 kg sen suakmenjusi imat, kurios ligi iol saugomos dideliame stiklainyje su spiritu kaip tikinantis eksponatas (G. Malachovas. "Organizmo valymas ir tinkama mityba"). O juk ir patys tikriausiai esate girdj, kad storajame arnyne gyvena kirmls, plaukai ir kiti vairs svetimkniai (kurie patenka atsitiktinai), riebalai, blogosios bakterijos, pirmuonys, pelsiai ir kt. Storajame arnyne susikaupia daug gleivi, kurios susidaro, organizmui stengiantis "supakuoti" kenksmingas mediagas. Mano draug pasakojo, jog po liaudies medicinos centre atlikto arnyno valymo ji pamat toki iukli, kad nebenort j niekada prisiminti - buvo baisu irti. Kokia skaidulini mediag reikm sveikatai? Maina cholesterolio kiek kraujuje. Gerina organizmo riebal apykait. Padeda i organizmo paalinti kenksmingas mediagas. Maina vio rizik.

58 Atminkite! Kaip apsaugin priemon nuo storosios arnos vio rekomenduojamas maai riebal ir daug skaidulini mediag turintis maistas, nes jis skatina reguliar tutinimsi. Taip galintys sukelti v mutageniniai veiksniai greitai paalinami (Sylvia S., Mader. "Biologija"). Storasis arnynas stimuliuoja kit organ darb. Storajame arnyne, kurio ilgis siekia 2 m, yra atitinkam viet, kurios pasiymi stimuliuojaniu atskir kno organ poveikiu. Jeigu tose vietose susikaup daug vairiausi apna, nelieka ir stimuliuojanio poveikio kuriam nors organui - tuomet io organo funkcija sutrinka. Kuo daugiau atitinkama vieta apneta vairiais teralais, tuo stimuliuojamo organo funkcija labiau sutrinka. Todl ivalius storj arnyn pagerja ir sveikata - danai mogus nebeserga alerginmis, chronikomis, udegiminmis ligomis - bronchitais, cistitais, prostatitais ir pan. Pagerja irdies, kepen, inkst, lytini organ ir kt. veikla. Viena mano pastama pavasar sutikdavo su siaubu. Daug met moteris kentjo nuo alergijos iedadulkms. Isivaliusi storj arnyn, sustiprinusi organizm sultimis bei aprpinusi skaidulinmis mediagomis, ji dabar pasitinka graiausi met laik puikia nuotaika ir ramybe. Nebesiskundia gimdos ir kiauidi negalavimais. Mergina, kuri nuolatos skundsi kepen veiklos sutrikimais, ivaliusi storj arnyn ir iek tiek pakeitusi mityb, diaugiasi energija ir sveikata. Daugiausiai sukietjusi apna, imat, akmen, vairiausi parazit yra vadinamuosiuose gaubtins arnos linkiuose, tai yra storosios arnos usisukimuose.

Mano asmenin storojo arnyno valymo praktika Negalvokime, kad kaup per vis savo gyvenimli vair lamt ir atlik vien ar dvi klizmas jau bsime isival ir nustosime sirgti. Reikia nuolat rpintis storojo arnyno vara ir laikas nuo laiko isivalyti. Ypa, jei maitinats bet kuo, visai nederinate maisto produkt, nevalgote pakankamai gyvo alio ar labai menkai apdoroto maisto, kuriame dar yra skaidulini mediag. Nuolat valgote skubdami, visikai (iki koels) nesukramtote maisto, persivalgote arba valgote tada, kai i tikrj nejauiate tikrojo alkio. Kadangi a turiu didel klizmos panaudojimo storojo arnyno ivalymui praktik, pasistengsiu i procedr taip aprayti, kad js galtumte be vargo j atlikti. Yra vairiausi klizmos statymo bd - tai klizmos su vandeniu, su vandeniu ir druska, su vandeniu ir citrina, su viduri paleidiamaisiais preparatais, su arbatolmis ir 1. t. Taiau a pasirinkau ir jau keliolika met naudoju pati paprasiausi, pati

59 velniausi ir pati sveikiausi bd, kuriuo niekada neteko nusivilti. Tai klizma su unikaliausia gamtoje mediaga - lapimu (dar vadinamu urina). Ji unikali tuo, kad yra ms pai organizme. Js inote, kad lapimu vairiausios ligos gydomos nuo seniausi laik. Na, o dabar apie tai isamiau. Kuo urinos klizmos naudingos organizmui? Urina nekelia organizmui jokio pavojaus, nes ji yra ms pai ir susidaro i kraujo plazmos. Ji turi "atmint", grinta organizm suranda tas vietas, kur yra patologijos idiniai ir juos sunaikina, tuo iki minimumo sumaina arba visai panaikina tam tikros ligos pasireikim o. Dezinfekuoja storj arn, sunaikindama blogj mikroflor (blogsias bakterijas, grybelius, pirmuonis ir kt.) ir nepakenkia gerajai. Urina atstato paeist arnos gleivin. o alina i storosios arnos polipus, parazitus, imat akmenis, patogenines gleives ir t. t. o Igydo hemoroj, kolit, pagerina arnyno peristaltik. o vedant urin, pavirint su vairiomis vaistaolmis ar jros kopstais, organizmas aprpinamas vitaminais, mikroelementais. Pastaba. Btinai atkreipkite dmes toliau pateikiamus perspjimus! Komentaras. Jeigu kas mgint nuvertinti klizm su urina reikm, a galiau tiesiai viesiai pasakyti: ,,Arba js j niekada nedarte, arba darte nemokdami!" Kieno ir koks lapimas naudojamas klizmoms? Geriausia naudoti savo lapim. Bet galima naudoti ir kit sveik moni, taip pat ir vaik, kuri lapimas ypa pasiymi itraukiamja ir gydomja galia. Klizmoms gali bti naudojamas: o vieias lapimas - tik prie pat vartojim paildomas. Geriausias laikas klizmai statyti yra rytas, po isitutinimo. Tokiu atveju urin renkate per nakt, ryt. lapimas gali bti rinktas ir prajusios dienos metu. Jeigu rinktas dar anksiau, btina uvirinti ir atvsinti, kad bt tik iltas. Panaiai darykite, jeigu statote klizm vakare. Vakarais klizm patartina atlikti apie 19 val. Btinai pasitikrinkite, kad nebt kartas! Garintas lapimas. Nuostabiausi gydomj ir itraukiamj gali turi lapimas, nugarintas iki 1/4 dalies pirminio trio. Jis gydo ne tik pat arnyn, bet turi poveik pilve esantiems kitiems organams. Jo dka nesunkiai pasialina juose esanios gleivs. Tos gleivs man panaios medzas. Galima naudoti ir lapim, nugarint iki 112 dalies. Garinto lapimo imamas ymiai maesnis kiekis - tai patogu! Kaip atliekamas garinimas? Js surinkote 11 lapimo. Btinai turite imatuoti pirmin kiek, kad inotumte, iki kiek garinti! Supilate lapim emaliuot puod ir verdate. Prisukite dujas, nes pasirodys putos. Griebti j nereikia! Puodo neudenkite! lapimo kiek (11) js turite garinti, kol puode liks ketvirtoji jo dalis, 1. y. iki 250 ml (1000 ml : 4 = 250 ml). ie 250 g, kurie liko, bus naudojami klizmai. Taip galima apskaiiuoti ir kit kiek. Svarbs perspjimai: Garinant iki l/4, geriau palikti truput daugiau, negu palikti per maai, nes tokiu atveju susidarys armas, kuris gali deginti. Jeigu su maistu js vartojate daug druskos, garintas lapimas gali bti labai srus ir gali sukelti pertjim. Todl patariu: t laikotarp, kai rinksite lapim, vartokite kuo maiau druskos, taip pat gerkite daugiau vandens. Arba galima sr lapim praskiesti nedideliu kiekiu vandens. inokite, jis turi bti srokas, bet tik ne kaip "ugnis", nes igarinta urina yra natralus drusk tirpalas. inovai aikina, kad virinant urin, joje esant nepalankioms slygoms, susidaro biogeniniai stimuliatoriai, suteikiantys jai didel gydomj ir atpliamj gali. Tokia urina, raoma, kontaktuoja su storosios arnos, skrandio augliais, polipais ... itie parazitiniai dariniai mirta, yra atpliami ir varomi laukan: "nea kudai" kirmls ir visi kiti "niekadjai." Jeigu mogus valgo vegetarik maist: koes, daroves, vaisius (ir diovintus), med, daigintus grdus, geria oli arbatas, valgo rieutus, anktines daroves, jo lapimas nebus srus. Tokia urina naudojama ir grimui, gydant tam tikras ligas. Kitas urinos paruoimo bdas - tai ualdymas. is bdas geresnis tuo, kad ivengiama nemalonaus kvapo, kuris bna virinant. Taigi turim urinos kiek dedame aldikl ir aldome tiek, kad indo viduryje lieka apie vien tredal neualusios urinos (ula du tredaliai). i neualusi urina ir bus reikalinga gydymui. J supilkite indel ir laikykite paprastai aldytuve, kol jums prireiks.

60 Kaip pasiruoti klizmai? Kad geriau pasialint vairs lakai, toksinai, susikaup alinimo organuose, patariama t savait prie klizm pabti pirtyje ar isimaudyti kartoje vonioje. Bt gerai kelis kartus. Apsipilti vsiu vandeniu. Ramiai nusiteikti ir inoti, kad laukia lengvurnas, atjaunjs knas, viesi galva, gera nuotaika. Kiek kart ir kaip danai daromos klizmos? Tai priklauso nuo to, kaip mogus maitinasi, kiek jis turi sveikatos sutrikim. Pvz., a valani klizm visada pasidarau pavasar, nes iem nepakanka ali darovi, vaisi, valgomas sunkiau virkinamas maistas, kartais - ruden. Profilaktikai darau vien ar dvi klizmas prie ekadaio dienas, t. y. kas antr savait. Jei dvi, tuomet vien vakare apie 19 val., 0 kit - ryt. Statau klizm ir tuomet, kai pridarau valgymo ir grimo "nuodmi". Jums odis "klizma" tikriausiai kelia nemaloni asociacij? Man pasidaryti klizm labai paprasta. Patogiausia visik valym atlikti dviem bdais. I bdas. iuo atveju klizma statoma su vieia urina. Pirmj savait ji atliekama kiekvien dien (7 kartus). Urinos kiekis - 500-1000 ml. Antrj savait - kas antr dien (4 kartus), treij savait - kas trei dien (3 kartus), ketvirt savait - 2 kartus, penkt savait - 1 kart II bdas. A naudoju antr bd. Klizma atliekama su igarinta urina. Unikaliausia, labiausiai gydanti ir valanti urina yra igarinta iki 1,4 pradins jos apimties. Galima ir su silpnesne, pvz., igarinta iki vieno tredalio pirmins apimties arba iki puss. is bdas patogus tuo, kad isivalymui pakanka ymiai trumpesnio laiko ir maesnio kiekio. Daroma taip: pradedame nuo 100 g ir kasdien didiname priddami po 100 g, kol pasiekiame 500 g kiek. Tada imame mainti urinos kiek kiekvien dien atimdami po 100 g, kol pasiekiame 100 g. Jeigu norsite palaikyti storojo arnyno var ir toliau, galite kart per savait pasidaryti garinto lapimo mikroklizm po 20-50 g. Kad bt maiau vargo, a paprastai profilaktikai naudoju po 400-600 g vieios urinos. Perspjimai Jeigu sergate hemorojumi, patartina daryti klizmas pirmuoju bdu arba antruoju bdu, naudojant urin garint iki 112 ar 113 pradins apimties. Jeigu prie tai pakeisite mityb ( daugiau vegetarik), vartosite labai maai sdyto maisto, gersite daug vandens, galite naudoti ir iki l/4 garint lapim. Tokios klizmos jums igydys i lig. Svarbu, kad urina nebt labai stipri! Man teko susidurti su atvejais, kai statant klizm mogui, kurio viduriai bdavo nuolat ukietj, urina lyg pradingdavo ir jokio isivalymo nebdavo. Tokiais atvejais pastatykite ikart antr klizm, kad urina veikt kietus vidurius. Nepamirkite pasiirti tualete, nuo ko js "ivaduojate" savo organizm. Pastebsite domi dalyk! Kai pamatysite gleives, panaias "medzas" (didesnes ir maesnes), lengviau atsipskite. Js puikiai pasitarnavo te savo knui! Sumajo galimyb susirgti viu. Pajusite lengvum ir plstani energij . Po klizm valgykite saikingai! Pastaba. Antram bdui jums reiks surinkti nemaai urinos. Kad gautumte 1000 g garintos urinos klizmoms, jums reikt susitaupyti 4000 g lapimo (4000 : 4 = 1000 g). Galite tai daryti per kelis kartus. Garinkite urin, kai bsite vieni! Kaip geriausiai daryti klizm? Pirmiausia apsilankysite vaistinje ir nusipirksite gumini kriaui klizmoms. A abiems bdams naudoju kriaues. Jeigu man reikia didesnio kiekio, a prisipildau jas keliskart. Primenu, kad urina turi bti ilta! Prisitraukiame kriau urinos tiek, kad vos spusteljus kriau, i jos imt tekti. Atminkite! Kriauje neturi likti oro! Kriaus antgal patepame aliejumi. Pasilenkiame ir antgal atsargiai kiame iang Ranka po trupuiuk spaudiame kriau. Perspjimas! Nenaudokite jgos, skystis turi tekti lengvai! Jei ne, pasijudinkite patys ar pajudinkite pai kriau. Gal js ne visikai isitutinote prie klizm arba pataikte sukietjusi mas. Bkite rams ir atsipalaiduokite. Greitai prasite! Kai suleisite reikiam kiek, apsirenkite taip, kad nesusiteptumte. Tada atsigulkite ant nugaros ir, jei galite, padarykite "vak" (arba paprasiausiai pakelkite duben). Taip pabkite apie 1 min. Galite tempti pilv. Tokiu bdu urina i apatins arnyno dalies nubgs virutin. Po minuts ltai atsigulkite ant nugaros ir pasisukite ant: deinio ono

61 (neskubkite). Vl pabkite 1 min. Tada pasisukite ant kairiojo ono. Urinos turi patekti visur. Jei dar nra poreikio tutintis, pavaikiokite. inokite, kad urina atlieka savo darb. Pasitutin neskubkite. Js galite tutintis dar kelis kartus. inokite: kuo labiau usiters organizmas, tuo greiiau tursite bgti tualet! Kartais, kaip minjau, bna tiek sukietjusi apna, kad i karto urina j net neveikia. Todl bt tikslinga ikart padaryti antr klizm. Galima ir taip: jei vien klizm, ne visai skming, pasidarte ryt, tuomet antrj darykite apie 19 val. vakaro - tai geriausias laikas klizmoms. Js atliksite didel darb savo sveikatos labui ir labai greitai pajusite rezultatus. Kantrybs jums! Atidiai skaitykite perspjimus ir rekomendacijas! Valyti kepenis mane paskatino G. Malachovas Knygoje "Organizmo valymas ir tinkama mityba" G. Malachovas rao: "Daugelis mano, jog kepenys visikai sveikos. Labai danai jie klysta." ie teiginiai mane ir paskatino susimstyti. I tikrj kepenys man niekada nekl n maiausio rpesio. Jos tyliai ir kantriai dirbo savo sunk darb ir "nesiskund", 0 gal "skundsi" - a to dar nesupratau. Bet juk a normaliai maitintis pradjau tik prie 20 met, o kaip elgiausi 45 metus prie tai? Ogi valgiau visk, reikia ar nereikia kimau cheminius vaistus, kad "nenusilpiau", kn "aprpindavau" sintetiniais vitaminais. Taiau knas protingas (to tada nesuvokiau), jis "plytomis" nesimaitina ir j dka nenustoja sirgti ... Prisimenu, mano tveliai vis liepdavo pavartoti vitamino C irneli, o a j "pavarydavau" dar daugiau, todl lapimas vis "kvepdavo" vitaminais. O juk didesnis (pirkto i vaistins) vitamino C kiekis sukelia tokias ligas, kaip skrandio ir dvylikapirts arnos opos, gastritas, nes padidja rgtingumas, gali susidaryti kraujagysli trombai, padidja cukraus kiekis kraujyje ir lapime, mat sutrikdoma kasos funkcija. O mes kakodl bijome natralaus organinio vitamino C, kurio yra citrinose, obuoliuose ir kt. is vitaminas tikrai nesukelia ivardyt lig,- svarbiausia iuos vaisius teisingai valgyti. Kodl taip svarbu, kad kepenys bt sveikos? Nuo j bkls priklauso ne tik pai kepen, bet ir viso kno sveikata, nes jose vyksta svarbiausi mediag apykaitos procesai. Koki vaidmen jos atlieka ms kne? 1. Kraujas, pams i arnyno maisto mediagas, pirmiausia keliauja kepenis. ia pakeiiama maisto mediag struktra, dl to jos tampa knui savomis ir pasisavinamos. Be to, kraujas ia apvalomas nuo nuoding mediag, kurios daniausiai susidaro dl nuolat vartojamo i r sunkiai virkinamo virto gyvulinio maisto. 2. Kepenys gamina ms kraujui reikalingus baltymus 3. Kepenyse kasdien suyra apie kelis imtus mlrd. sen, eritrocit, kuriuos kas 4 mn. pakeiia nauji, susidarantys raudonuosiuose kaul iulpuose. Jei kepenys neatlikt ios funkcijos, mes usitertume vien iomis negyvomis lstelmis. 4. Kepenys gamina tul, kuri reikalinga normaliam riebal suskaidymui. Kepenyse vyksta cholesterino gamyba. 5. Jei dl vienokios ar kitokios prieasties kraujyje padidja cukraus kiekis, j perdirba atsargin mediag - glikogen ir atvirkiai, t. y. palaiko normal cukraus kiek kraujyje. I ko mes galime tarti, kad ms kepenys ne visai sveikos? I odoje atsirandani pakitim - spuog, alergini ibrim, egzem ir t. t. I kartumo burnoje. Kartais nuo rgtaus, sraus, atraus maisto burnoje pavalgius atsiranda rgtumo pojtis. Vadinasi, reikia susilaikyti nuo tokio maisto. Lieuvis yra kepen barometras. Jei rytais ant lieuvio pamatote gelsvas apnaas, galite tarti kepen veiklos sutrikim Jeigu jauiate kok nors skausm po deiniuoju onkauliu. Jei pykina ir tarp valgym jauiate nuolatin seiltek. Suprantama, tai tik dalis simptom, kurie kartais gali pasireikti ir dl kitoki prieasi. Taiau numoti ranka nedert, ypa, jei tai kartojasi. Nereikt ir i karto pulti valyti kepenis. Atsiminkite, kad pirmiausia turi bti varus storasis arnynas!

62 Nenoriu ilgai js varginti senomis tiesomis, nes tai, k raau, yra ne mano imintis, todl pereisiu prie asmenins patirties valant kepenis. Pamatysite, jog neivengiau klaid, dl j ir noriau jus nuoirdiai perspti. Mano apraytu kepen valymu domisi daugelis pastam, galbt ir js susidomsite. Kepen valymo asmenin praktika (Valymas su alyvuogi aliejumi ir citrinos sultimis) Pirmasis valymas Data: 2009-02-08 (btina atsivelgti inov rekomenduojamas Mnulio fazes, kurios yra palankiausios kepen valymui. Pasak j, labiausiai tinka delia, kai Mnulis yra Vio enkle. G. Malachovas silo tai daryti per pilnat). Vasario 3 d. Badavau. o js gyvulin maist keiskite vegetarik! Vasario 4 d. Ribojau maist: griau sultis, tik vakare suvalgiau aviini dribsni kos su trupuiu lydyto sviesto. Vasario 5 d. Valgiau kaip man prasta (daugiau vegetariko maisto). Vasario 6 d. Valgiau prast maist. Jums reikt valgyti daugiau vegetariko maisto. Gyvulin maist riboti. Paguljau kartoje vonioje, apsipyliau vsiu vandeniu. Vasario 7 d. Ryt ir vakare dariau klizmas. Vasario 8 d. Ryt pasidariau dar vien klizm. Griau mork, obuoli, kopst suli. Suvalgiau 1 minkt avokad su ruginiu duoniuku. Nuo 14 val. nebevalgiau. Apie 16 val. elektrine ildykle ildiau t viet, kur yra kepenys. Prie valym pasiruoiau 2 stiklines: vien - su aliejumi, kit - su citrinos sultimis. Prie geriant aliejus ir sultys paildomi iki 30-350 C. Abiej komponent miau po 200 g (galima maiau). Nuotaika labai pakili! Jokios baims! 19 val. pradjau gerti - aukt aliejaus ir aukt citrinos suli (paeiliui). Taip dariau kas 15 min., t.y.: 19.00, 19.15, 19.30, 19-45, 20.00, 20.15, 20.30, 20-45, 21.00, 21.15, 21.30. Ir viskas! Viskas igerta! Kaip jauiuosi per grimo laik, apraysiu vliau. Baigusi gerti dar 1 val. ildiau kepenis. Po truput padjau savo kepenims atlikti sunk valymo darb - dariau gilaus kvpavimo pratim, t. y. ipiau pilv kvpdama ir traukiau ikvpdama. Tokiu bdu gerai masauojamos kepenys. Taip dariau 10-15 min. Dar pakartojau. Danai pakvpuodavau pro dein nosies nerv, kair uspaudusi. Stengiausi daryti tai, k rekomenduoja inovai. Kaip jauiausi va1ydama kepenis? Buvau ramiai nusiteikusi, pasiryusi veikti visus sunkumus ... 20-45 - galva iek tiek sunkesn, bet iaip viskas gerai. 21.20 - atsirgau, atpyliau truput atraus turinio. Toliau neblogai jauiausi iki 1.00 val. 1.00 - pajutau pykinim, bet po kurio laiko viskas prajo. tualet nenorjau. Umigau. Vliau vis atpylinjau atraus skysio. 7.30 - vl pajutau pykinim. tualet nenorjau. Pykino neilgai. Nuotaika vis tiek puiki! 9.00 - padariau klizm. Po 0,5 val. pajauiau nor isitutinti. Ijo skystos su gabaliukais imatos. Daugiau nieko. 11.00 - miau viduriuoti ir nustebau pamaiusi daili, ali, pupels formos, vako pavidalo didesni ir maesni "kapsuli". Buvau skaiiusi, kad tai ne akmenys ... 12.00 - igriau mork suli (0,51), vl jau tualet, bet ali kapsuli nemaiau. 12.30 - suvalgiau 2 obuolius. Norjau vl tutintis. Ir vl pamaiau apie 12 ali "kapsuli". Nutariau patyrinti -"kapsuls" buvo minktos, j konsistencija primin vak. 19.00 - vl padariau klizm. Ijo kakokia plir, bet neaiki ali "objekt" nemaiau. Toliau viskas vyko normaliai. Apgailestavau, kad nepasimiau tolimesnei analizei alij "kapsuli". Na, bet dar bus trys valymai. I viso valant kepenis, reikia 4 valym, nes kepenis sudaro 4 segmentai. Dabar ivaliau tik vien kepen segment. Po pirmojo valymo griau ne tik mork ar alios spalvos suli, bet daniau vartojau ir burokli sultis, kurias nelabai mgstu. Pasak inov, burokli sultys yra unikalios, nes jos labiausiai padeda isiskirti tuliai. Kaip visada valgiau daug z:lliq darovi salot, daigint grd, kuriuose gausu B grups vitamin (kas atkuria kepen lsteli veikl, skatina jlJ atsinaujinim) Valgiau daug obuoli bei kit vaisi, kuriuose daug vitamino e, atliekanio antioksidanto darb Kaip jauiausi po pirmo valymo? Visas valymas prajo gana nesunkiai, o po to jauiausi puikiai, lyg nieko ir nebta.

63 Antrasis valymas Data: 2009-03-07 Pasiruoiau kaip ir pirmajam: 16-40 paildiau kepen plot. 19.00 pradjau gerti alyvuogi aliej ir citrinos sultis. Griau kas 15 min.: 19.00, 19.15, 19.30, 19-45, 20.00, 20.15, :20.30, 20-45, 21.00, 21.15, 21.30. Vliau viskas vyko panaiai kaip ir pirmojo valymo metu. Tik ali darinuk buvo maiau. Pasimiau pavyzdi tolimesniems "tyrimams". domu! Kaip a nustebau, kai po vienos saultos dienos i mano grai "kapsuli" liko alia mas, o nuo jos atsiskyr gelsvos spalvos skystis, panaus aliej ... ("Kapsules" laikiau balkone.) Kas tai? Kad ituose taisyklingos formos darinliuose (kitaip neinau, kaip pavadinti) esama aliojo tulies pigmento, - a sitikinusi, o gal ten ir cholesterinas? Aikinsims toliau! Labai domu - kaip niekada! Teks pagalb pasitelkti kepen ir tulies psls specialistus. Treiasis valymas Data: 2009-04-07 16.30 - miau ildyti. Alyvuogi aliej ir sultis griau: 19.45, 20.00, 20.15, 20.30, 20-45, 21.00, 21.15, 21.30, 21.45, 22.00. is valymas man buvo sunkesnis u kitus, nes labiau pykino. Tai reikia, kad valymasis yra prasidjs, bet dar neubaigtas. Klizm staiau tiek pat, kiek ir per pirmuosius valymus. Ijo nelabai "kasdienins" imatos. Buvo nemaai (apie 10) ali, it nupoliruot kapsuli - ir didesni, ir maesni. Valymasis daugiau vyko kitos dienos vakare. Toliau viskas buvo normalu. Jauiausi gana gerai tol, kol nevykdiau didelio nusikaltimo savo ir taip nuo sunkaus valymosi darbo pavargusioms kepenims. odio "nusikaltimas" net nepamiau kabutes, nes to, k padariau, kitaip nepavadinsi. Taiau nra to bloga, kas neieit gera. gavau dar daugiau patyrimo ir j galiu perduoti Jums, bet apie tai - io skyrelio apie kepen valym pabaigoje, kad dar labiau atkreipiau tai js dmes. Jeigu nusipirkote mano knyg, tai jums viskas, manau, turt bti domu. Taigi turjau ivalyti treij kepen segment, bet ar tai padariau? Dl to, k pajutau, suabejojau, ar imtis dar ir ketvirtojo valymo. Taiau pasiryau rizikuoti... Ketvirtasis valymas Data: 2009-06-07 Visas procesas vyko kaip per pirmuosius tris valymus. Kaip jauiausi? 20.30 - pajutau nedidel pykinim, leiktul, apgauling pojt tutintis. Tiesa, labai nebesinorjo gerti valymui skirt komponent - alyvuogi aliejaus bei citrinos suli. Vis atsirgdavau. Baigusi visk gerti, jauiausi gana gerai. Atlikusi visus pratimus, usndau 24 val. Prabudau. Pajutau leiktuliuk! Iki 3 val. neumigau. Apie 5 val. pajutau nedidel pykinim, vis atriai atsirgdavau. iek tiek primigau. 6.30 pajutau arnyno darb, bet pasitutinti nereikjo. Umigau vl. Apie 9.30 pasidariau klizm (klizmas darausi tik su urina). Pamaiau tik kelias alias "kapsules". Savijauta nuo pat ryto puiki, jauiau kakok lengvum. Vakare savaime pasitutinau - "kapsuli" buvo, bet maiau. Imatose buvo visko - kakoki tamsi droli, pliurs, bet ne tiek jau daug. Po ketvirto isivalymo jauiausi geriau negu po treiojo, bet kartais pajusdavau nuovarg. Tikiu, kad taip ir turi buti, juk tai - stresas organizmui. Vliau viskas prajo. Jauiausi tikrai gerai. Dmesio! Negaliu jums meluoti ir neparayti to, k padariau ne taip. Juk visa mano knyga - tik tam, kad jus, mieli skaitytojai, i mano praktikos pasimokytumte ir nekartotumte klaid. Gda prisipainti, bet, prajus 3 savaitms po treiojo valymo, draugai mane pasveikino su gimtadieniu, ir a surizikavau, t. y. pavartojau iek tiek alkoholio. Gal ir ne visai "iek tiek", aiku, ne tiek, kiek biau igrusi gydomosios iobreli trauktins ... Tada po kurio laiko ir pajutau dom skausm po deiniuoju onkauliu. Ne vis laik, bet kai staigiau pasisukdavau, kai giliau kvpdavau ar ikvpdavau, todl i karto ir nesupratau, kad t skausm prieastis - kepenys. Bet tikrai tariau. Todl nesdjau sudjusi rank ir miau naudoti gamtos vaistus: pelynus, kiaulpieni sultis bei j akn miltelius (j visada turiu), kepen plote djau kompresus. Gamtos vaistai mans niekada nenuvyl! Netrukus skausmai prajo. Jauiausi laiminga, be to, gerai pasimokiusi i savo klaidos!

64

K daryti, kad vaikai augt sveikesni

Tai vienas svarbiausi tiksl, dl kuri mano knygel ivydo vies. i tema svarbiausia. Kreipiuosi visus mones, kurie bent iek tiek prisilieia prie ms vaik gyvenimo. Juk ne tik tveliai augina ir rpinasi vaikais, jais rpinasi vaik globos nam, ikimokyklini, mokyklini staig darbuotojai. Pagaliau jais turi rpintis valdios mons, sdintys prezidentroje, seime, vietimo staigose. Jais deramai ir atsakingai privalo rpintis medikai. Js pasakysite, jog medikai labiausiai ir rpinasi ms vaik sveikata ... Tai yra man skaudiausia tema, nagrinjant ms vaik sveikatos problemas. Atleiskite man, dorieji ir garbingieji vaik medicinos staig darbuotojai. A labai myliu ir vertinu tuos vaikui gydytojus, kuriems suvirpa irdis iraant jiems chemini vaist, sintetini vitamin receptus. Gerbiu tuos medikus, kurie padeda ms vaikuiams igyti nealodami trapaus, besiskleidianio kaip iedo pumpuras, knelio. Jie tokie glenuiai, tie ms pumpurliai! Kartais utenka paimti vaikut u rankyts, pasakyti veln raminant od, o tveliams - duoti paprasiausi praktik bei liaudik patarim, kaip pakeisti vaiko gyvensen, kaip saugoti ir nuolat didinti gyvybins energijos galimybes. Paprasiau pasakius, btina nuolat stiprinti vaik imunitet tuo, k sukr Dievas ir Gamta. Suprantu, jog senos tv ir seneli mitybos tradicijos, nuo kurios ms sveikata, mano giliu (ir ne tik mano) sitikinimu, priklauso apie 80%, neleidia mums keistis. protis yra blogiau u prigimt. Ne, a iek tiek neteisi ms senoli atvilgiu. Tenka sitikinti, kad j gyvensena buvo ymiai sveikesn, nei ms kartos moni. Jie ne tik sveikiau maitinosi, bet j ir maistas buvo ymiai sveikesnis. Jau atjo toks metas, kai net tveliams atrodo, kad j vaikai nebegali igyti be antibiotik, be kit chemini vaist, be sintetini vitamin, be neaikios kilms maisto papild. Man plyta irdis! J, ms vaikui, ateitis tragika. T aikiai visi iandien suvokiame. Cukrinis diabetas, onkologins ligos, irdies ir kraujagysli ligos, virkinamojo trakto opos bei gastritas, alinanios organizm alergijos, snari ligos, migreniniai galvos skausmai, ltinis nuovargis ir kt. - tai ligos, kurios visada buvo neteisingai pateisinamos vyresnio amiaus moni, o tai dabar jomis vis daniau ima sirgti ms vaikai. Ne visi sivaizduojame, kiek vaik serga, kol neapsilankome poliklinikose, ligoninse, kol tuo nesidomime. o kiek sunki lig ms vaikuiai atsinea pasaul ateidami? Kai kurie nuo kdikysts yra negals. Visk suveriame paveldjimui, bet niekada nekalbame apie tai, kaip mes, tveliai, gyvename, kaip mes maitinams, juk jie, ms vaikai, iauga i tos gyvybs uuomazgos, kuriai savo krauju suteikiame maisto, deguonies, taip pat ir gyvybins energijos, kad jie augt ir brst. Mielieji, tai nuo ko reikt pradti, tai kuo dert labiau domtis. Kiekvien dien, ingsnis po ingsnio, mes turime keisti savo gyvensen, ypa mityb, privalome imokti patys ir imokyti savo vaikus i keli blogybi rinktis maiausi ... Jeigu a, prie 20 met visikai atsisakiusi chemini vaist, maisto papild ir sintetini vitamin, pakeitusi savo gyvensen, iandien sulaukusi 64 met esu pakankamai sveika, pilna energijos ir diaugsmo, diaugiuosi lanksiu knu ir sveikais snariais, k jau kalbti apie tuos, kurie prads kak keisti dar anksiau, gal net nuo kdikysts ... Visa tai, k a raau savo knygoje apie tai, kas yra liga, kokios lig prieastys, apie gyv ir negyv, rgtinant ir arminant maist, apie energijos piramid, apie nuod kaupimsi, apie tai, kaip i keli blogybi rinktis maesn, kokie yra svarbiausi derinimo principai, skyriau ir vaik sveikatos problemoms sprsti. Mieli tveliai bei vaikui globjai, silau trumpai pakartoti "imoktas pamokas", kad vliau suprastumte, kodl a silau jums pakeisti ar neti kak nauja js vaik gyvensen ir ypa mityb. Jei kas nors lieka neaiku, nepatingkite atversti knygos puslapius atgal ir atidiai dar kart perskaityti. Daniausios vaik lig prieastys Per gausus nenatralaus (apdoroto) maisto vartojimas. Tai vairiais bdais perdirbtas maistas: virtas, keptas, konservuotas, apdorotas mechaninmis ir cheminmis priemonmis (aukiausios ries miltai, baltasis cukrus ir kt.). Perdirbtuose produktuose esanios vertingos maisto mediagos praranda vert, netenka skaidulini mediag, reikaling normaliam virkinimui, apnuodijamos cheminmis mediagomis, kurios organizme nesudorojamos ir todl nuolat kaupiamos. Vien virtas maistas - tai maistas egzistavimui su ligomis. Sutikite, kad btent toks - negyvas - maistas vyrauja ms vaik mityboje!

65 Rgi bei arm pusiausvyros sutrikimas organizme. Tai organizmo "surgtjimas" dl per didelio organizm rgtinani maisto produkt vartojimo. Prisiminkime, kas rgtina krauj? Pirmiausiai msa (ir vitiena), uvis, pasterizuoti pieno produktai, miltiniai gaminiai, visi gaminiai su cukrumi (kompotai, uogiens, grimai) ir kt. Kad to ivengtume, btina kiekvien dien savo valgiarat traukti bent 50-60% arminani produkt. Garsus fizioterapeutas Detras Klosas silo traukti 75-86%, o ligoniams ar pagyvenusiems - net 90%. Prisiminkime, kad ms organizm armina vaisiai, darovs, alumynai. .. Labai svarbu, kad jie bt ali, t. y. neapdoroti. Sutikite, kad ms vaik mityboje vyrauja beveik vien rgtinantys produktai. Per didelis gyvulini baltym kiekis vaik mityboje. iuos baltymus (jie sudaryti i aminorgi, apie kuri reikalingum js danai kalbate) mes gauname su perdirbtais (rafinuotais) gyvulins kilms produktais msa, uvimi, pieno produktais, kiauiniais. ie baltymai dl kario ar kit perdirbimo priemoni pakeiia savo molekulin struktr (pvz., denatruojami), labai sunkiai virkinami. Nesuvirkinti greitai pva, todl krauj patenka daug kenksming sveikatai mediag. Taigi pridaro daugiau alos, nei naudos. Mokslini tyrim duomenimis, gyvuliniai baltymai labiausiai siejami su onkologinmis ligomis, ypa arnyno, krties, prostatos. O k mes valgome, koks paprastai bna dienos valgiaratis (mano kadaise - taip pat)? Ryt patiekalas i kiauini arba sumutiniai su dera, kumpiu ar sriu, pietums - msa ir jos itrauka (sultinys), gal uvis, o usigeriama saldiu grimu, kuris dar labiau pdo, vakare neaikios derels, gal pienika sriuba, gal pienas su bandelmis, gal virta ko su pienu, o gal vl sumutiniai. Atkreipkite dmes - nuo ryto iki vakaro racione daugiausia gyvulini baltym! Kartu gaunate nemaai gyvulini riebal. Sutikite, kad ms vaik mityboje taip pat vyrauja gyvuliniai baltymai! Per maai vartojama augalinio maisto. i prieastis pati svarbiausia, nulemta kit trij prieasi, todl ir paymjau ketvirtuoju numeriu. Prisiminkime energijos piramid! Vartodami produktus, pamintus trimis punktais, ir nevalgydami natralaus augalinio maisto, mes negauname taip mums reikalingos energijos! Ir ne tik energijos - negauname natrali vitamin, mineralini mediag, ferment, padedani suvirkinti maist, skaidulini mediag (todl ukietja viduriai) ir t. t. tai kodl ms vaikuiai nebeatspars aliams, bakterijoms, virusams - dl mint 4 prieasi jie praranda imunitet, t. y. atsparum ligoms. tai kodl juos kamuoja greitas nuovargis, skauda galva, silpsta akels ... Juk augalinis maistas - tai ne tik maistas, bet ir vaistas! Paveldjimas. Sutikite, kad gydytojai, taip pat ir js, tveliai bei globjai, stengiats vaikuiams padti pirkdami i vaistins sintetinius vitaminus, neaikios kilms maisto papildus, bet i to maa naudos, nes jie nra natrals! Kaip jau raiau, a sutinku, kad kai kurie i ms pasaul atsineame silpnesnes tam tikras organizmo vietas. Pvz., kai kuriems mano giminaiiams bdingos ligos artroz, artritas, osteoporoz. Todl danas reikinys - ikryp, gumbuoti rank pirtai, nuolat skaudantys snariai. Kai a sulaukiau 30 met, m skaudti pirt snariai, o kai sulaukiau 40-ies, dauguma pirt jau buvo ikryp ir gumbuoti. Kai pakeiiau savo gyvensen (mityb, miau manktintis), po kurio laiko pastebjau stebuklingus pasikeitimus: snariai nustojo skaudti, gumbai sumajo ir suminktjo, pirtai atsities. Dabar kai kur lik tik buvusios ligos pdsakai. O tai mano mama, kiek prisimenu, vis laik dejuodavo dl snari skausm, dl isipltusi koj ven bei vyresniame amiuje - dl kaul li (osteoporoz). Gal tas pats lauk ir mans, jei nebiau pakeitusi savo tv mitybos tradicij. Dabar a lengvai atlieku jogos pratimus ir jauiu savo stuburo bei snari lankstum, mans nevargina koj ir rank skausmai. Todl mes negalime paveldjimu 'pateisinti daugel lig. Utekt tik truput pakeisti gyvenimo bd, ypa mityb, pasimanktinti, kartais pabadauti - tikrai nebereikt tiek vaist ar operacij. Bet esame mons - pritrksta valios! iandien danai akcentuojamas lig paveldjimas. Kuo toliau, tuo daugiau ... Net vaikai nuo ma dien m sirgti "paveldjimo" ligomis. Sutikite, kad daugelis i js nepakeitte savo tv tradicij. Tai gal reikt prie nauj gyvensenos tradicij po truputl pradti pratinti savo mauosius. O ie jas perduos savo vaikams ir t. t. Stresai. Nerv sistema reguliuoja vis ms organizmo veikl, o jai padeda hormonai, kuriuos iskiria endokrinins liaukos: hipofiz, skydliauk, antinksiai, kasa. Stiprius nervus vieni atsinea pasaul, kiti bando juos isiugdyti. Todl tampos pilname pasaulyje ne visi vienodai reaguojame stresus. Vieni numojame ranka nemalonias smulkmenas, kiti j

66 prisikuriame patys. Dideli stresai, ypa ilgalaikiai, sukelia sumait kne, i derina vis organ veikl, kuriai atkurti prireikia daug valios. Apie tai raau remdamasi asmeniniu pavyzdiu. Taiau mes galime sau padti, k a kadaise ir padariau. Nerv lstels, skirtingai nei kitos kno lstels, neatsinaujina. Todl jas reikia itin tausoti, leisti joms pailsti nuo mini chaoso. A nuo maens jautriai reaguodavau kiekvien gyvenimo smulkmen, todl, sunkiau susirgus, teko daug ko imokti. ios pamokos man padeda ir dabar. Atgauti nervin pusiausvyr padeda mini "imetimas" bent kelias minutes keliskart per dien, atsipalaidavimo pratimai (meditavimas), altas, ypa kontrastinis, duas, kvpavimo, jogos pratimai. Pravartu paskaityti speciali literatr. Nerv lstelms, kaip ir kitoms, reikia energij teikianio maisto, pakankamai deguonies, kurio gaunama imokus taisyklingai kvpuoti, danai bnant gryname ore. Kai kurios chemins mediagos dirgina nerv lsteles, sukeldamos nuotaik kait, depresij, atminties sumajim ... Pavyzdiui, kai kurie cheminiai priedai "kalti" dl iuo metu danai pasireikianio vaik hiperaktyvumo, besaikio noro valgyti ... Pastarj, manoma, sukelia maisto produktus dedama chemini maisto pried, suteikiani jiems puikiausi skoni. Jie ymimi raide E su skaiiais nuo 620 iki 625. J ypa daug vadinamj "darovi", "vitienos" ar kit sultini kubeliuose. Todl pavadinimai dar nereikia, kad ten yra vitienos, darovi, gryb ir kt. Atkreipkite dmes: mirainse, kurias nusiperkate i parduotuvi, yra visas E pried kompleksas. o kur j nra? Pripainta, kad ilgai vartojam raminani ar nemig gydani chemini vaist rezultatas atminties netekimas ir net senatvin silpnaprotyst (Alzheimerio liga). Tad ar ne geriau pavartoti homeopatini vaist, nekenkiani organizmui, arba raminani oleli arbatos - sukatoli apyni, jonaoli (ruden ar iem)? Kodl skrandio opa vadinama nerving moni ligai Utenka pajusti baim, jaudinimsi, igyventi sunki netek1 i - ir opa atsiranda visikai sveikiems monms. Tai paaikinama tuo, kad sudirginus tam tikr galvos smegen plote];, skrandyje isiskiria daugiau druskos rgties, ardanios jo gleivin. Todl ir atsiveria aizda. Be abejo, opos atsiranda ir dl kit prieasi, pvz., jas sukelia tam tikros bakterijos. Ms atalos dabar gyvena pakankamai tempt gyvenim, todl ir ankstyvame amiuje jie serga skrandio ar dvylikapirts arnos opa. Danai bna be nuotaikos, pikti. Pastebjau, kad tai ypa bdinga abiturientams, pavargstantiems nuo didelio mokymosi krvio, tampos. Todl ir artimiems monms, ir mokytojams dert juos paskatinti, praskaidrinti nuotaik. o kad galima juos padaryti valesnius, sitikinau ne kart pati. tai vienas pavyzdys. Kai biologijos pamoka bdavo pirmoji, maiau mokinius susirpinusius, piktus, neisimiegojusius ... Neretai rimtu veidu papraydavau kit pamok atsineti po ma veidrodl. Mans paklaus, kit ryt juos atsinedavo beveik visi, manydami, kad atliksime kok nors bandym. O a kuo rimiausiai papraydavau veidrodlius isitraukti - moksleiviai ir vl paklusdavo. Tada liepdavau atidiai pasiirti save veidrodyje ir ... staigiai nusiypsoti. .. Skaniai pasijuokdavome, ir j veiduose nebelikdavo jokios tampos. tai kiek nedaug reikia mogui. Dabar pakanka pasakyti: ,,Atsinekite veidrodlius!" - ir vis veidai praysta plaiomis ypsenomis. O juk kai kurie tvai, uuot pasil homeopatini vaist ar raminani oleli, perka vaikams cheminius preparatus, skirtus suaugusiems monms! A kitokia moiut nei daugelis... Atjo laikas parayti ar prisipainti, k gera a nuveikiau savo ankli sveikatos labui, kokias senas gyvensenos tradicijas man pavyko sulauyti. Labai tikiuosi, kad tai, ko a nestengiau ar nespsiu padaryti, mano ankliai prisimins kaip nevykdytas moiuts viltis. Tikiu, kad gautas i mans inias jie pritaikys ne tik asmeniniame gyvenime, bet ir perduos savo vaikams bei ankams. inau, kad jie manimi tiki, nes niekada nemelavau, nieko nekalbjau "sausai", jie mat ir mato mano tikrj gyvenimo bd. Kadangi savo gyvensen a pakeiiau prie jiems ateinant pasaul, prisimins mane btent toki. Todl ir dabar raydama a nieko negalsiu nuslpti ar pagrainti, nes mano ankai bus mano teisjai ... Nelepinau a j nei bandelmis, nei pyragaiiais, nei saldainiais ... Niekada savo rankomis nesu ankliams nupirkusi jokio saldaus ir gaivaus grimo i parduotuvs, bulvi trakui, "sveik" pusryi ar chemini daani saldaini ir net pasterizuoto pieno. Su irdgla esu nupirkusi "suli" i parduotuvs. Retkariais palepinu natralesns sudties ledais (nors danai nusiperka patys), okoladu ar saldainiais, pvz., "Karvute", "Irisais" ... Suprantama, per ventes ir gimtadienius a nepavirstu "andaru".

67 tai kokia "kieta" moiut! Turbt jokiam vaikui tokios moiuts nelinktumte? Baigusi rayti sakin, nutariau atsikelti nuo kds ir nueiti to paties paklausti vyriausios ir nenuginijam nuomon turinios anks. Pirmiausia papraiau (nordama sitikinti, ar nesumelavau raydama apie produktus, kuri nesu pirkusi) ivardyti tuos skanstus, kuri a jiems niekada nepirkau. Ji ivardijo visus tuos, kuriuos jums ir minjau, vos ne ta paia eils tvarka ... Tada udaviau netikt klausim: ,,Ar tu rekomenduotum "tono vaikui" turti toki moiut, kaip a?" Atsakymas buvo gana netiktas: ,,Aiku, nes tu j sutvarkytum." Tai bent atsakymlis, net agteljau. Paskui paaikino: jei biau jo moiut, jis nebebt tonas ... tai taip! Patikkite, jog taip elgiuosi tik i didels ir prasmingos meils savo ankams. I didiulio noro juos matyti sveikus bei pilnus energijos. Labai troktu juos apsaugoti nuo sunki lig, kuriomis vis daniau serga vaikai. Ir dl nieko, k darau, nesigailiu. Aiku, a nesu vienintel j pasaulyje, juos supa ir kiti mylintys mons, draugai. .. Labai diaugiuosi, kad mane palaiko dvi dukros, todl esame bendromis jgomis kai k pasiekusios. Darbas su vaikais, keiiant j mitybos tradicijas, gana sunkus. Tam reikia ne tik meils, bet ir kantrybs, net fantazijos ir gudrumo. Lengviau vaikui k nors skiepyti, kai jam tik metukai ar dar maiau. Mano maasis anklis - buvs vegetariukas. Pasakojim, kuris, manau, bus ir jums domus, pradsiu nuo mylimo maiausio anklio, kuriam dabar eeri metukai. Savo maj atall nuo pirmj gyvenimo met pratinome prie vegetariko maisto. Msos produkt jis tikriausiai nebuvo ragavs iki koki 2,5 met. Rytais buvo pratintas gerti namuose spaustas vaisi ir darovi sultis, su didiausiu noru valgydavo kopst, mork ir kit darovi salotas, be pieno virtas koes, danai su daigintais grdais. eimos draugai juokdavosi matydami ma vaik, su apetitu lamiant salotas ... Buvo labai energingas, sveikas, tiesiog nenustygstantis vietoje berniukas. Vliau iek tiek keitsi gyvenimo slygos, atsirado moni, norini "gelbti vaik nuo bado", paslapia "pasukdavusi" deros ar kitoki grybi, taiau msos, virtos ar keptos, vaikas nepripaino. Pagaliau atjo laikas, kai jis turjo pradti lankyti darel. Tikjoms, kad yra bent vienas darelis mieste, nors kiek besilaikantis vegetarik mitybos tradicij (toks yra Vilniuje). Deja, n vienos tokios ikimokyklinio aukljimo staigos dideliame mieste! Su siaubu laukme, kas bus, kai darelyje maylis ims valgyti maist, kokio ankiau nebuvo ragavs, juolab kad ia nesilaikoma joki maisto derinimo taisykli. Derinys, kai vienu metu valgoma bandel, pienika sriuba ir msos patiekalas, mums kl susirpinim. Kur laik vaikutis pats atsisakydavo msos, msikos sriubos, taiau suvalgydavo bulves su darovmis. Kokia buvo anklio sveikata? Tiesiog sunku prisiminti! Jis beveik vis savait nesitutino. Pt pilvuk, ukietjo viduriai. Vliau pasidar nebeatsparus peralimo ligoms. Staigus mitybos pasikeitimas - tai stresas organizmui. Suinojusios, kad vegetarams skirt dareli nra, mes stengms nors kiek pratinti prie msos, bet jis tik paragaudavo ... Dabar ankui jau eeri - darelyje maitinasi kaip visi, namuose geria sultis, valgo daroves, vaisius, taiau jau ymiai maiau. tai toki graudi ipaintis jums, mieli skaitytojai. Taiau esu sitikinusi (ir dl to dar adu pakovoti), kad turi bti vienas kitas darelis, kuris maitint vaikus nebtinai vien vegetarikai (tvai galt pasirinkti pagal eimos mitybos tradicijas), bet pagal naujus sveikos mitybos reikalavimus, ypa, kad bt derinamas maistas - suderinto naud a pripastu labiausiai. Mus apm nusivylimas, nes mes maitinome vaik pagal vegetarikos mitybos taisykles. Tai btina, kad organizmas gaut visas reikiamas maisto bei mineralines mediagas, vitaminus. Iki darelio berniukas buvo sveikas, kraujo tyrimai nepriekaitingi. iuo metu anklio imunitetas atsigauna; net jeigu susloguoja ar pakosti, viskas praeina savaime per kelias dienas. Cheminius vaistus pakeitme homeopatiniais. Ai anklio gydytojai, kuri padeda mums ivengti chemini vaist. Vis dlto pasiekta nemaai: 1. Vaikas neatsisako natrali suli, vaisi bei darovi! 2. Namuose valgo koes (kiek manoma "gyvesnes")! 3. Mgsta darovi sriubas (kuo natralesnes, su nepervirto mis darovmis)! Diaugiuosi kai kuriais laimjimais. Likimas mane ir mano vyresniosios dukters eim suved gyventi tame paiame bute. Tada mano ankams buvo atuoneri ir penkeri metai. Abu buvo tikri ligoniukai. Vienas po kito vis sirgdavo peralimo ligomis, kurios paprastai baigdavosi bronchitu, aus udegimu. Ankui net buvo pripainta astma. Todl be chemini vaist, taip pat ir antibiotik, neapsieidavo.

68 Nelengva buvo k nors pakeisti i vaikui gyvensenoje, taiau ingsnelis po ingsnelio kantrumu ir gudrumu pavyko pasiekti, kad ligos imt trauktis. Su dukra palaipsniui perjome prie gydymo homeopatiniais bei paios gamtos vaistais. Ne i karto seksi nutraukti prastin gydym medikamentais, nes ne visi vaikus mylintys mons norjo su tuo sutikti. Pateisinu juos, nes ir dabar daugelis netiki homeopatini vaist galia, veikiania organizmo negalavimus. Vyko "nematoma kova": kurie - cheminiai ar homeopatiniai vaistai ateis vaik gyvenim. Pradia buvo nelengva, nes pradjus gydytis homeopatiniais vaistais, alia nepastebimai atsirasdavo "patikimieji" cheminiai. Kol pagaliau "kar" nutrauk pats ankas ... O buvo taip! Diagnozei patikslinti ankui ira siuntim Klaipdos miesto konsultacin poliklinik. Ten nugujome visi: mama, ttis, ankas ir a. Mes su jo tiu laukme koridoriuje, o mama su snumi jo kabinet. Po kurio laiko pamatme i kabineto ieinanius labai linksmai nusiteikusius mam su snumi ir gydytoj. Gydytoja kiek pastovjusi (tada tai nekreipiau dmesio) gro atgal kabinet, o mes visi igujome laukan. Tada suinojome linksmos nuotaikos prieast ... Pasirodo, eeri met pypliukas kategorikai atsisak chemini vaist, kuri jau buvo bepaskirianti gydytoja. Jis pareik, kad moiut niekada j nevartojanti, todl ir jis negersis. Gydytoja, linksmai ir tolerantikai pairjusi vaiko protest, pasak, kad nort pamatyti jo moiut. Anklis patenkino gydytojos nor, isivesdamas j koridori ... Rankose laik homeopatini vaist recept... Patikinu jus: joki pamokym, kaip elgtis gydytojos kabinete, nei a, nei jo mama tikrai nedavme! Vaikas pasirinko pats! O mes manome, kad maieji nieko negirdi, nieko nemato ... Labai diaugiuosi dl anko pasirinkimo! A jam labai dkinga. Baigsi jo astma, baigsi bronchitas, retai serga peralimo ligomis, o jei ir pasireikia kokie nors simptomai, greitai ir praeina, net be vaist. Kad taip bt ir toliau ... Prie kitokio gydymo perjo ir ank, tik kiek ilgiau utruko perjimas. Ji labai myli savo tt, tad ilgai laiksi jo nuomons ... Galiu drsiai teigti: pirmasis laimjimas - perjimas nuo chemini vaist prie homeopatini! Labai noriau, kad ir ateityje vaikai nebesugrt atgal...Na o dabar metas pasigirti kitu laimjimu.

69 Antrasis laimjimas - i nam "iguiti" saldieji pirktiniai grimai. Kovos su "parduotuviniais" grimais kelias buvo nelengvas, bet gana linksmas. A ir dabar negaliu tvirtinti, kad mano vyresnieji ankai ne atsigeria j kur nors kitur. Juk ir mes, suaugusieji (ir a taip pat) kartais "nukrypstame on" Todl negaliu bti visikai kategorika. Taiau namuose toki netikusi gral nebna! iuo klausimu mes su dukra laikoms vieningos nuomons. Kart savo deimtmeio anko paklausiau, ar nusiperka vaisvandeni. Jis atsak, kad paragauja, kai pasilo draugai. Noriu tikti, kad taip ir yra! Ankas paaikino, kad ir futbolo treneris kalbjs apie i grim al sportininkams, nes tai nereikalingos kalorijos, atimanios energij, t. y. grimai, kenkiantys sportininko itvermei. Ai iam protingam treneriui! O bdavo labai linksm atsitikim! Mes gyvename penktame aukte, o i grim slptuv radau tarp ketvirto ir penkto aukto u gli vazon. Nepykau, bet tik stebjau. Dl juoko (nes juokas - tai sveikata) esu vairiai pasielgusi. Nugert butel esu "konfiskavusi". Esu neusi dar neatidaryt butel kambar ir nekaltu veidu ankams pasiliusi paimti ir igerti, nes "kakas j paliko". Aiku, jie atsisak io "radinio", skaniai visi pasijuokme, toliau sek akcija "Grimui vieta tik kriauklje". Kart vietoj tikro grimo pyliau panaios spalvos grimo su druska. Buvo puikaus juoko! Ai jiems, kad niekada dl t juokeli nesupykdavo ir pasijuokdavo kartu su manimi. Labai noriau tikti, kad ie grimai iguiti ne tik i nam, bet ir i laiptins! Kova vyksta ir su trakuiais bei panaiais "skanstais". Kart pastama mergait pareik nor vien dien su manimi pabadauti. Aiku, toks noras kilo ne dl sveikatos, bet dl kako kita. Leidau pamginti. Svarbiausia, kad tai bt daroma teisingai, nors badauti niekada nesiliau. Stebjausi, kaip ramiai ji "bad" ikenia, bet ... "Badautoja" pamiro sunaikinti trakui maielius - radau juos iuklinje ... tai i kur ita "ramyb"! Taigi vyksta kantri ir teisinga kova su produktais, alojaniais vaik sveikat. Silau ir jums pasirinkti teising keli! Bent jau nealokime vaik savomis rankomis (jiems patys pirkdami) ir neduokime valios aklai meilei! Treiasis laimjimas - ms aldytuve nebra rkyt der ir kumpi! Jeigu paklaustumte mans, ar seniai j ten nebra, truputi sutrikiau, nes pati nepastebjau, kada j nebeliko. Kiek prisimenu, rkyt produkt niekada ir nebdavo aldytuve. Mes tik retkariais pamalonindavome vaikus, nes i produkt ala sveikatai didiul. Nupirkdavome, kai vaikai patys papraydavo. O praym pasigirsdavo vis reiau ir reiau ... Jie m atprasti nuo "gundani" kvap. Tuo labiau, kad ms nam "bendruomen" beveik moterika, turime tik vien vyr, kuriam iuo metu (kai raau knyg) 11 met. Tiesa, neseniai ms aldytuve buvo "apsigyvens" gerokas gabalas "lapianks." "Na, - pamaniau, - kada ir veiks toki didel?" Derigalis taip ir liko nesuvalgytas, teko j imesti. A labiausiai kovoju su cheminiais grimais, tokiais pat saldumynais, bulvi trakuiais, bet niekada nesikiu ir nemoralizuoju, jei vaikai kartkartmis valgo ms. Ypa, kai ji teisingai paruoiama ir yra natrali. Jei vaikams labai norisi rkyt gamini, ir jais galima retkariais pavaiinti. Niekada neverdame msik sriub, nes visi labai mgstame sriubas vien su darovmis, ypa su pupelmis ar irniais. Tuo labai diaugiuosi! Renkant vaikams maisto produktus, reikia ypa laikytis principo: "I keli blogybi rinktis maesn". Veriau vaikai tegul valgo natrali ms (aiku, ne kiekvien dien!), negu neaikios kilms virtas dereles ar "lapiankes". Ketvirtas laimjimas - vaikai ms namuose valgo ms, kiauinius, uv be duonos, bulvi ar kruop! Vadinasi, gyvulini baltym nemaio su angliavandeniais. Tai viena svarbiausi maisto produkt derinimo taisykli. is nuopelnas tikrai ne mano. Kiek a gyvenu su ankais kartu, beveik nebeprisimenu kitaip valgani. Diaugiuosi, kad lktje nebepalieka nei raugint kopst, nei darovi! Bent jau kol kas yra taip. Ar esate pastebj, kad mai vaikai ikart nori tik ko nors vieno - arba duonos, arba msos? Tik mes, suaugusieji, dl to pykstame ir mokome juos, kad msa ar dera nevalgoma be duonos, o duona nevalgoma viena - juk ne ubagiukai... Manau, kad produkt derinimo principas nesunkiai prieinamas vaikams. Pastaba! Jeigu pastebjote, prie kiekvieno laimjimo paraau "MS NAMUOSE", nes juk a nesu sitikinusi, kad kitur (mokykloje, sveiuose) jie visada laikosi visikai toki pat valgymo princip,

70 kad su draugais neigeria kokio nors netinkamo grimo ar nenusiperka koki nors "neger" saldumyn. inau, kad nusiperka, bet vis tiek t blogybi jiems tenka maiau ... Ir tai jau vadinu laimjimu. Penktasis laimjimas - vaikai daniausiai neatsisako igerti namuose spaust suli ir valgyti vaisi. Anksiau buvo beveik nemanoma silyti ankliams igerti namuose ispaust viei suli, nes patikdavo tik sultys i parduotuvs. Jei ir igerdavo, tai labai maai - tik i mandagumo. Taiau, kai jie labai sirgo, mes kaip vaisto versdavome igerti iek tiek atskiest citrinos suli. Tiesiog teigme, kad tai yra vitamin altinis, kuris btinas, kad jie tapt sveikesni. Manau, kad tai ir buvo ta geroji pradia. Tokiu pat bdu duodavome ir dilgli ar kit ali milteli su iltu vandeniu. Esu tikra, kad alumyn milteliai yra nuostabi priemon, sustiprinanti imunitet, nes tai vitamin, mineralini mediag, ferment ir kt. altinis. Milteli tiesiog maiome koes arba sriubas. Daugiau j vartojame iem, kai nebra natralaus alio maisto. A visada, kai reikia, pasiruoiu dilgli, salier, kiaulpieni lapeli ir akn, dirvinio asiklio, pelyn ar kitoki milteli. Miltelius naudoju esant reikalui. Kartais visus reikalingus komponentus sumalu kartu ir duodu po arbatin auktel kart per dien, usigeriant iltu vandeniu :profilaktikai). Taigi dabar tikrai galiu pasidiaugti, kad rytais vaikai neatsisako igerti greipfrut, apelsin, mork ar kitoki suli bei suvalgyti obuoli. Ankl labiau mgsta obuoli sultis. Daniausiai imdavausi gudrumo, jei kitaip pasiekti tikslo nepavykdavo. Silau taip daryti ir jums. Ir suaugusiems monms, ir vaikams, kad bt sveikesni, btina gauti maisto "nuo Dievo stalo". Pasikartosiu primindama, koks tai maistas: rieutai, grdai, bii medus, darovs ir vaisiai... K a darydavau, kad vaikai suvalgyt, pvz., rieut saujel arba obuoli? Obuoli, vaikams nematant, ddavau kuprin prie jiems ieinant mokykl. Labai retai kada parsinedavo atgal. Praalk net apsidiaugdavo rad moiuts lauknel. Bet apie tai isamiau! Mielos mamyts ir moiuts, gal ir js pasinaudosite mano "gudrybmis". Pasinaudoju dviem negerais "dalykais" - sumutiniais ir tinguliu. Pastebjau, kad vaikams atsibosta vienodi patiekalai. Tuomet valgo k nors kita, o po kurio laiko vl gali grti prie t pai. Buvo metas, kai ankams patiko mano sumutiniai su lydytu sviestu ir esnakliu, kmynais ar krap sklomis bei trupuiu druskos. Tik i karto perspju: jeigu inote, kad btent esnakas vaikui nepatinka, pirm kart silydami tok sumutin, nedkite jo. Usispyrliui kit kart to patiekalo neduosite. Veriau pripratinkite palaipsniui. esnakui, jauiu didiausi pagarb. Tai Krjo mums duotas maistas bei vaistas, todl vis laik jauiau didiul nor "kiti" jo ankli maist. esnako mes pjaustome salotas, griki ar dribsni koes. Dl to vaikai nepyksta. Po kurio laiko pradjo prayti utepti duonos su paprastu sviestu arba padaryti sumutin su sriu. Ankliai ino, kad sumutiniai yra mano "prieai". Sugalvojau i keli blogybi pasirinkti maesn. I pradi ant sviesto upjaustydavau esnako grieinli arba juos pakidavau po sriu. Idykliai gudriau padarydavo: nurinkdavo visus esnako gaballius ir imesdavo atseit suvalgydavo. Greitai isiaikinau tuos j "triukus". Pareikiau ultimatum: veriau tegu patys pasidaro sumutini, koki nori! Pasinaudojau dviem negerais "dalykais" - sumutiniais ir ank tinguliu. Kaip? Ogi jie dabar gerai ino: jei sumutin darys moiut - esnako (ypa) ar alumyn neivengs. Ir dar! esnako skilteles jau dedu po sviestu ar sumaiau kartu, kad nekilt "pagunda". o kadangi tinginys danokai anklius "aplanko", tenka valgyti sveikesnius sumutinius. Ir valgo juos dabar su didiausiu malonumu! Tiesa, jiems patinka toks sumutinis: duona, sviestas ir svogn grieinliai! Ms kos - daniausiai su daigintais kvieiais. Vienas i mano ankli yra pasaks, kad "moiuts ko su grdais yra skaniausia pasaulyje." Ai jam, nes labai tuo didiuojuosi! Tik gaila, kad iuo metu koi "pareikalavimas" nra didelis. Tikiu, ateis atostog metas, nebereiks valgyti mokykloje, ir vl jie sugr prie sveikesnio maisto namuose. Esu tikra, kad nuostabi sveik koi skonis iliks mano ankams visam gyvenimui, ir jas valgys ne tik jie, bet ir mano proankiai. Atsiminkit, brangieji mano ankai, kad js moiutei tai labai svarbu! Ir ne tik man, bet ir js mamytms, bei visiems, kas nori, kad js uaugtumte sveikesni! O juk daug kas iuo klausimu padaryta - pripainkit tai patys, nes js ymiai maiau sergate. O jei ir susloguojate ar paskauda gerkl - chemini vaist nebereikia. Tai didelis laimjimas! Duok Dieve, kad taip bt ir toliau! alias sviestas! Jis patinka ir vaikams, ir suaugusiems. Paprastai vaikai nemoka grabyliauti, tai daugiau daro suaugusieji. Jei vaikui nepatinka - tai nepatinka, o jei patinka - valgo su malonumu ir dar

71 prao. Kad valgyt sumutin su iuo ypa sveiku sviestu, man neprireik daug gudrybi. J pamgo ankai, mano mokiniai, taip pat ir mano draugai, kolegs. Tokiais sumutiniais papuoiu ventin stal. Galiu pasigirti - j greiiausiai nelieka, nes yra skans ir patraukls. o svarbiausia - tai sveikiausi sumutiniai! Kaip mes pratinome vaikus prie kit maist suvalgyti pirmiausia obuol ar kit vaisi. Ir apie rieutus kienje! Viskas labai paprasta! Jiems ialkus, neskubame patiekti "rimto" maisto, bet "pakiame" obuoli. Dar viena domi smulkmena: obuol graiai perpjauname 4 dalis, iimame erdis. Vaisius graiau atrodo, be to, nereikia valgant "daug vargintis" . Bet tokiais atvejais lktut visada dedu obuoli skl ir papraau suvalgyti, nes jose yra jodo, reikalingo skydliauks veiklai. Kodl mes stengiams vaikams prie sunkiau virkinam maist duoti igerti suli, suvalgyti vaisi? Tikiuosi, js jau patys gebate atsakyti klausim, nes apie tai jau raiau. Na, o dabar - apie rieutus! Apie j naud ne kart raiau ioje knygoje, todl jie vaikams ypa naudingi. Tik kaip j silyti - nedideli jie rieut mgjai. Pamginkite pasinaudoti mano "triuku". Ieinant kiem ar su draugais ilgesniam laikui, kien kiu maiiuk su rieutais, pvz., migdolais. Mes juos visada pamirkome vandenyje (apie tai taip pat raiau). Daniausiai pasakau, kad dedu kien rieut, nes gal ialks (rieutams labai tinkamas laikas) nors ukrimsti. Danai tai darau ir prie vaikams einant mokykl. Dar nebuvo, kad rasiau parsinetus. Ne kart prisipaino, kad labai apsidiaug j ten rad. Tikimyb, kad rieutus imet, labai menka, o jei pavaiino draugus - taip pat puiku! Netikiu, kad ir patys liko "nepasivaiin". Esu djusi kien rieut be jokio perspjimo. Jeigu js tikits pasiprieinimo, darykite taip pat! Net galite graiai juos "pakuoti". Tai sukels pradin susidomjim, o radus - gal ir diaugsm! Danai isikepu sveikos duonos (be mieli, be druskos, cukraus) arba daigint grd paplotli. itokia duonele daniausiai pavaiinu savo maj ankl, kuris pastaruoju metu taip pamgo saldumynus, dl ko a labai nerimauju. Taigi eidama su juo pasivaikioti prie jros ar mik, visada neuosi ir savo maisto. Kai praalksta, atlauiu paplotlio gabaliuk ir pasilau. iaip jie gana kieti, bet kol itirpsta burnoje, pajunti j puik skon. Ir k js galvojate - nespju lauyti... tai taip! Danai vaiinu datuli saldainiais, kurie labai patinka visiems. Tik turk noro gaminti! Labai bnu savim patenkinta, kai susidaiginu pupas ir taip pat pavaiinu vaikelius, nes daigintos pupos - nuostabiausias sveikatos altinis. Jose yra pats natraliausias bei veikiausias, puikiai pasisavinamas baltymas, turtingas visomis ms organizmui reikalingomis amino rgtimis, vairiausiais vitaminais, ypa B grups, mineralais ir kt. O maytis vies ivyds daigelis kupinas nuostabiausios energijos. Tik labai gaila - tveliai paprastai neturi laiko, noro, gal . nesupranta bei nesidomi gamtos teikiamais stebuklais. Tiesa, daigintas pupas valgykite vienas, nemaiydami su kitu maistu, nes kitu atveju gali psti pilv. Atsiminkite - joks darbas sveikatos labui nenueina perniek, net pats maiausias. Juolab iais laikais, kai beveik nebegauname jokio natralaus maisto. Nesigundykite tuiomis kalorijomis bei dirbtinai pakvepintais ir paskanintais produktais, nuo j, kiek manoma, saugokite ir savo vaikelius. Tad bkite laimingi, o laimingi bsite tada, kai bus sveiki js vaikai, taip pat ir js patys. Komentaras. Kol knyga pateko js rankas, gteljo ankliai, m keistis j poiris. Kai kas mane diugina, kai kas lidina ... Ne visikai likau teisi dl ketvirtojo laimjimo ... Taiau jiems, ankams, esu dkinga u diaugsmingas minutes. Labai tikiu, kad perduotas patyrimas jiems gyvenime tikrai pravers.

72

Susipainkite su mano vaistais

Vaistas Nr. l - vieios, namuose spaustos vaisi ir darovi sultys Tai pagrindinis mano vaistas, kur vartoju nuolatos nuo to laiko, kai pradjau gyventi ir maitintis kitaip. Labiausiai vertinu sultis, spaustas i ali lapini darovi arba lauko oleli! Suli reikm sveikatai: Geriant sultis, organizmas gauna natraliausi bei lengvai pasisavinam angliavandeni, riebal, baltym ir ferment, reikaling kitam maistui virkinti bei visiems cheminiams procesams, vykstantiems lstelse. Sultys - tai vitaminai, mineralins mediagos, taip pat nuostabiausias vanduo, prilygstantis pai lsteli vandeniui. Jos suteikia organizmui gyvybins energijos, be kurios nemanomas n vienas ms kne vykstantis darbas. Esame gyvi tol, kol turime gyvybins energijos, o kai jos pritrkstame, susergame. mons, geriantys sultis (ypa alias), nesiskundia, pvz., imuniteto stoka. Labai paprastai paaikinsiu, kodl. Ogi todl, kad baltosios kraujo lstels, gavusios joms reikaling maisto mediag, kuriose sukaupta gyvybin energija, gali puikiai atlikti savo pagrindin funkcij - gaminti specialias baltymines mediagas, vadinamas antiknais, kurios nukenksmina, sulipdo, nusodina kn patekusius svetimknius (bakterijas, virusus, vairias chemines mediagas - t. y. tai, kas ms organizmui svetima), dar vadinamus antigenais. mogus tampa atsparus ligoms. rodyta, kad organizme, kuriame imunin sistema silpna, lengviau pasireikia onkologins ligos. o Sultys beveik nereikalauja virkinimo, todl labai lengvai pasisavinamos ir greitai patenka visas kno lsteles. vieios sultys, jei jos vartojamos teisingai, yra vienintelis grimas, padedantis numesti svorio. Sultys yra ne tik vaistas, bet ir maistas. Ir atvirkiai. Jokiu bdu netikkite reklamomis, girianiomis parduotuvje pirktas sultis. Netikkite urau ant pakuots "natralios" - tai netiesa! Kokias sultis gerti naudingiausia? Mork sultys gydo aki ligas, angin, leukoz, alergijas, galvos svaigim, impotencij, grybelines ligas, reguliuoja spaudim, gydo laringit, meningit, nuovarg ir kt. Pagal Ajurved, mork sultys gerai ivaro kirmles. ios sultys labiausiai vertinamos, nes kartu su kitomis gali gydyti maiausiai 150 lig. Mork ir burokli sultys aprpina organizm fosforu, siera, kaliu bei arminiais metalais. Tai geriausia kraujo lsteli gamybos priemon. Patartina gerti tiems, kurie serga onkologinmis ligomis, nuolat didinant burokli suli kiek. Mork ir salier sultys, kurias a labai mgstu, gydo artrit, bronchit, neuralgij, nemig, valo krauj ir t. t. Mork ir pinat sultys - tai vaistas beveik nuo vis lig. Burokli sultys skatina eritrocit gamyb, gerina kraujo sudt, todl naudojamos maakraujystei gydyti. Jos labai naudingos kepen veiklai, gerina mediag apykait, graina ir skaistina od. Obuoli sultys naudingos alinant i organizmo lakus, tirpdo inkstuose esanius akmenis. iose sultyse daug geleies, todl vertingos gydant maakraujyst. Citrin sultyse labai daug vitamino C, organins citrinos rgties, turinios gydomj savybi, mineralini drusk. Sumaina aterosklerozs rizik, jomis gydomos virkinimo ligos, akmenlig, gerkls udegimas, peralimo ligos ... Petraoli suli reikia vienu metu igerti tik po 1 valgom aukt 3 kartus per dien. Jos gydo nefrit (inkst udegim), lapimo psls udegim, tirpdo akmenis inkstuose, gerina mediag apykait, reikalingos skydliauks, antinksi veiklai gerinti, stiprina kraujotak. Jos pagreitina menstruacijas. Krap sultys stiprina regjim, ypa senyvo amiaus monms, gerina virkinim, gydo meteorizm (pilvo ptim), turi nauding mediag, reikaling imuniteto stiprinimui. Molig sultys alina blogj cholesterol, gydo prostatit, maina tinimus. Vartojamos sergant irdies bei kraujagysli ligomis, gydant maakraujyst, naudingos odos ligoms. Kopst sultys gydo skrandio ir dvylikapirts arnos opas, skrandio udegim, kai sumajs rgtingumas; jose gausu vitamin, padeda sergant kepen ligomis. Labai gerai valo arnyn.

73 Perspjimas: kopst sultis geriausia gerti vienas. Jeigu ir tada ps vidurius, - inokite, kad js arnyne vyksta puvimas. Jei ne - viskas gerai! Salier sultys skatina lak pasialinim i organizmo, tinka aterosklerozei gydyti, alina skysi pertekli, aktyvina inkst darb, pagerina virkinim. Gydo podagr, dermatit, viduri ukietjim. Rekomenduojama per dien gerti 3 kartus po valgomj aukt prie valg! Dilgli sultys efektingai gydo maakraujyst, nes tai geleies altinis! Puikiai valo krauj, skaldo organizme esanius akmenis, gydo alergijas (sumaina nieul), prostatos ligas (tai vyr ol), aktyvina mediag apykait. Jos skatina vaik fizin bei protin raid! Perspjimas: atsargiai gerti tiems, kuri kraujas tirtas. Kiaulpieni sultys tinka maakraujystei gydyti, skatina lapimo pasialinim, todl gydo odos ligas (neinfekcines), gydo ltin kepen udegim, skatina kepen ir tulies psls veikl, maina padidjus cukraus kiek kraujyje. Dmesio! Kiaulpiens - geriausias organinio magnio altinis! pinatai labai naudingi sergantiems piktybine maakraujyste ir tuberkulioze. Taiau nepatartina j naudoti tiems, kurie serga kepen, inkst ligomis ir podagra. Komentarai. Neabejoju, kad ir js inote, kokia suli nauda, tik neprisiveriate j isispausti, o gal neturite galimybi sigyti suliaspauds? Tokiu atveju galite pasinaudoti msmale - sumalkite daroves ar oleles, o paskui per marl ispauskite. inoma, tai ne taip paprasta ir atima daug laiko. Jei turite galimyb, btinai nusipirkite suliaspaud Bt nuostabu, jei isispaustumte suli ir i lapini darovi bei oli. Kokias sultis jums spausti, pasirinkite pagal savo sveikat. sitikinusi, js greitai pajusite suli teikiam naud! A beveik kiekvien dien geriu mork arba mork ir salier sultis. Kai turiu, visada isispaudiu molig, cukinij, kartais - kopst suli. Visada stengiuosi pasinaudoti met laiku, kai galiu nusipirkti i turgelio krap, petraoli, salier lap, i ekologik viet prisiskinti dilgli, kiaulpieni (vartoju vis augal). I vis i ali lap ispaudiu suli. Geriu j po nedaug - po gurkn triskart per dien Paneigimas. A danai igirstu nuomoni, kad mork suli reikia gerti nedaug, nes didesnis kiekis kenkia kepenims bei tulies pslei. Prieingai - morkos vartojamos gydant irdies ir kraujagysli, kepen ir inkst ligas. A pati mork sultis geriu keliolika met beveik itisus metus ir beveik kiekvien dien madaug po 0,5 l ir daugiau. Tikrai nepastebjau, kad biau pageltonavusi ar nuo j blogai jausiausi. Kitose eimose mork sultys geriamos, kad oda gaut grai spalv. N. V. Vokeris, taiks gydym sultimis, rekomenduoja igerti ypa daug mork suli, net iki keli litr. Jis kategorikai neigia isakyt nuomon Pasak jo, ilgai geriant ias sultis, oda pagelsta ar net paruduoja, bet tai reikia, kad kepenys ivalo usistovjusi tul ir susikaupus lak. Todl dalis lako paalinama per od, kas visai natralu. Nra inoma, kad kas nors bt nukentjs nuo mork ar kitoki suli ... Maskvoje, J. Nikolajevo klinikoje, keli imtai ligoni baig badavim geria mork sultis ir valgo morkas. Odos spalva pasikeiia gana danai, bet apie neigiamas pasekmes nra inoma ... (A. Maloviko "Mirti jau mokame, laikas imokti gyventi"). Vaistas Nr. 2 - vaistiniai augalai i gamtos vaistins Js turbt sutiksite, kad patys reikalingiausi vaistai yra tie, kuriuos veats tolim kelion. Mano draugai ir kolegos patvirtins sra vaist, kuri a visada turiu keliaudama tolimas alis. Ne vienas yra jais pasinaudojs ir man nuoirdiai padkojs. A nesu vaistini oleli inov, todl ir sraas neilgas. tai ie nuostabs gamtos vaistai. Pelynas (kartusis kietis) - tai mano mylimiausia vaistaol, padjusi ne tik man, bet ir eimos nariams bei draugams. A daug jos susidiovinu, bet i dali nu ir kitiems. mons greitai pajunta gydomj poveik. Paprastai i vaistaol laikau sudiovint, bet vartojimui sumalu kavamale ir paveriu milteliais, nes taip patogiau. Kam a panaudoju pelynus? Pelyno miltelius visada vartoju esant virkinimo sutrikimams - padeda tiems, kuriems smarkiai ukietj viduriai ir dl to jie negali pasitutinti, kai nevirkina ar puia pilv (taip danai nutinka draugams kelioni metu). Kartais utenka igerti 0,5 arbatinio auktelio pelyn milteli, usigeriant drungnu vandeniu, po valgymo prajus 30 min. Pelyn, kaip vaist, gerai ino ir mano ankai. Jie patys paprao pelyno, kai skauda pilv ar nevirkina. Pelyno milteliais pabarstau odos nubrozdinimus ir aizdas. Juk pelynas - tai gamtinis

74 antibiotikas. aizdels niekada neupliuoja, greitai usitraukia, ir netrukus aas nukrenta. Labai paprasta naudoti - ubarstei ir viskas. Jei tai tik nubrozdinimai, padarau koel, kad geriau laikytsi, nenubirt, ir utepu. Pelynas gerai valo krauj, todl iam tikslui taip pat esu juos vartojusi. Vartojama apie mnes. Rytais, dar nieko nevalgius, miltelius usigerkite iltu vandeniu (kiekis tik ant peilio galo). Kaip paprasta! Po kurio laiko pagerja nuotaika, nes valomas kraujas, susitvarko virkinimas. Kadangi pelynas vartojamas gydant kepen ir tulies psls ligas, a ne kart esu i vaistaol rekomendavusi tiems, kurie jauia burnoje kartum, pykinim ... Visada man padkoja. Na, ir pati gydiausi iais milteliais, kai m skaudti kepenis (po treio kepen valymo). ia vaistaole dar niekada nenusivyliau! Paprastai galv skauda, kai sutrinka virkinimas (nors to ir nejauiame). Taip atsitinka ir mano artimiesiems visada pasilau igerti pelyno ir neapsirinku. Pelynas tinka ir tada, kai sergama peralimo ligomis ir yra aukta temperatra. Patariu apetito neturintiems vaikams duoti pelyn arbatos po arbatin auktel 3 kartus per dien. Arbata ruoiama taip: 1 nubrauktas arbatinis auktelis pelyn milteli (ar iupsnelis ols) upilamas 1 stikline truput atvsintu kartu vandeniu (bet jokiu bdu ne verdaniu). Pastaba. Pelynas laikomas nuodingu augalu, todl ilgai ios vaistaols vartoti nepatariama. inovai nepataria io augalo vartoti nioms ir sergantiems opalige. Taiau dl serganij opalige a suabejoiau - juk tai puikus antibiotikas, dezinfekuojantis ir gydantis aizdas. Manyiau, jog saikingai geriama pelyn arbata tik padt. Neturjau progos tai patikrinti, bet tikrai nebijoiau taip gydytis pati. Komentaras. Skmingai vartojama pelyn trauktin. Ji gaminama i diovintos, smulkiai supjaustytos ols, upilant 70% spirito (arba geros "samans"). Laikoma apie 14 dien, tada perkoiama, labai gerai ispaudiant rankomis ol. Gerti 20 g 1 kart per dien. Taip gerti tik 2-3 kartus. gydo gastritus, sumajus skrandio rgtingumui. Po sunki lig gerina apetit ir virkinim. Beras. is augalas gydo beveik visas ligas, nes visos bero dalys gerina mediag apykait, alina i organizmo kenksmingas mediagas. A visada anksti pavasar ekologikiausioje vietoje prisirenku ber pumpur ir j trauktins visada turiu ne tik sau ir artimiesiems, bet ir tiems, kuriems jos labai reikia. Todl mano draugai pasakyt: " kelion be ber trauktins ji tikrai neivaiuot". Turiu ios trauktins gana solidi vartojimo praktik. Kaip gaminu ber pumpur trauktin? 50 g ber pumpur upilu 0,5 I degtins arba, jei turiu, geros mikinuks". Siloma pasigaminti ir silpnesns (30 g ir 1 l 70% spirito), bet a vartoju tik pirmj. sitikinau - ji labai efektyvi. Palaikau apie 10 dien. Tada nupilu, gerai ispaudiu pumpurus, bet neimetu, o sumetu atgal trauktin, kad dar pritraukt. Ir taip laikau gana ilgai. A taip pat prisirenku jaun, dar lipni ber lapeli - j gydomosios savybs gerai inomos. K galima igydyti ia trauktine? Man labai patinka ;greiti gydymo ia trauktine rezultatai. Odos ligas, ypa spuogus. Nuolat vilgomi trauktine, jie ima diti ir nukrenta, ir tai atsitinka gana greitai. Jei viena rauktin kartais neveikia, rekomenduoju tuo paiu metu ilgyti ir igarinta mina. Rezultatai stulbinantys! Taiau reikia inoti, kad odos ligos paprastai atsiranda neteisingai maitinantis, usiterus organizmui, ypa kepenims. Tokiu atveju reikalingas storosios arnos ir kepen valymas bei vegetarika (bent jau didesne dalimi) mityba. Pravartu priboti cukraus vartojim, atsisakyti grim, saldaini su saldikliais ir kitais cheminiais priedais, riboti gyvulini baltym kieki, gaunam su msa, kiauiniais ... Yra inoma, kad ivalius kepenis, inyksta ir alergija. Tuo sitikinau pati, nes odos lig prieastys paprastai slypi storajame arnyne ir kepenyse. domus eksperimentas su savimi! Ant mano kno buvo tamsiai rudas, kiek ikils apgamas. Jis man netrukd, nes buvo nematomoje vietoje. Matydama, kas dedasi su gydomais spuogais, nutariau "sudiovinti" ir apgam. Kaip sugalvojau, taip ir padariau, tuo labiau, kad buvau tikra dl rezultat. Kelet dien bei nakt keiiau ber pumpur bei garintos urinos tamponus. Po kurio laiko pamaiau, kad apgamas m nykti ir po kurio laiko lengvai nusikrapt. Toje vietoje nebeliko joki buvusio apgamo pdsak. Visa tai parodiau dukroms, kurios man neleis meluoti. Apgamas paprasiausiai sudivo ir nukrito. Skrandio ir dvylikapirts arnos opas. Kadangi berai pasiymi priebakteriniu poveikiu, gaunami geri gydymosi rezultatai, ypa tada, kai opos prieastis yra bakterija Helicobacter pilori. Ne vienas man artimas mogus yra ber pumpur bei lapeli trauktinmis isigyds ias nemalonias ligas.

75 Rekomenduojama gerti po 1 arbatin auktel trauktins su lakeliu vandens 3 kartus per dien prie valg. Bet dar geriau - po 1 valgomj aukt rytais (mano praktika). Peralimo ligas. Tikrai padeda! A net ankams prie nakt pilu aukt vandens arbatin auktel ber pumpur trauktins ir duodu prie einant miegoti. Jei kamuoja kosulys, tinka prie nakt trinti ber traukti ne krtin bei pdas. Oi, kaip padeda! Juokiausi, kai vienai kolegei daviau ios trauktins, pylusi 100 g buteliuk, o ji "itutino" j per vien dien. Buvau net nusigandusi, o moteris jau kit dien pasirod darbe sveikut sveikutl. Bet taip piktnaudiauti neverta, nes galima per daug sudirginti inkstus. Geras mano patarimas suaugusiems, sergantiems "peralimo" liga: prie nakt igerti kartos ber trauktins 20 g, usigeriant trupuiuku vandens. Jeigu trko lp kampuiai arba priaugo nosies landos, pakaks suvilgyti kelis kartus ir tuoj pamatysite rezultat. aizdas ir pragulas. Man teko sitikinti ber trauktins nauda, gydant aizdeles ar nubrozdinimus. Kadangi is vaistas sugeba siskverbti giliai od, su pastamais sitikinome, kad skmingai gydomos ir pragulos. Vartojama gydant vines ligas. Efektingai malina dant skausm. Gydo endometrioz, cistas. Negaliu parayti, kiek padjo kombinuotas gydymas su ber pumpur trauktine mano pastamai, bet ji jautsi taip gerai, kad net njo pasitikrinti, nors a primygtinai jos to praiau. Tokiais atvejais inovai silo trauktins gerti po arbatin auktel 3 kartus per dien po valgio. Stiprina plaukus. Atskiedus ber pumpur trauktin vandeniu santykiu 1:10, tinka trinti galvos od. Taip darau neseniai, todl kol kas efekto nematau. Manau, kad "kas" jau nebetursiu, net ir stropiai trindama. Tai pravartu inoti jaunesniems monms. Kad padeda, esu sitikinusi. Berai jau nuo seno vartojami plaukams stiprinti. Ber lapeliai kosmetikoje. Mes isiverdame ber lapeli nuovir (galima ir pumpur, bet jie gali bti pavartoti kur kas prasmingiau). Imame auktel jaun lapeli (sudiovint ar ali), upilame stikline vandens ir pamau kaitiname iki uvirimo. Tiktai! Udengiame dangiu ir leidiame pritraukti. Tada ipilstome leduk formeles ir sualdome. Tokiais ledukais valome veid. Gydo ir ypa tinka sausai odai. Mano veido oda yra kaip tik tokia, todl esu sitikinusi veido vilgymo ber nuoviru nauda. Ir dar! A visada turiu ber pumpur ar jaun lapeli kremo, kuriuo tepu veid ar kn, ypa jei yra koki paraudim ar jauiu sausum. Pvz., po deginimosi saulje ir pan. Tinka trinti snarius ar stubur nuo radikulito skausm. Pamginkite, nes a susilaukiu padkos! Reikia trinti iki kaitimo ir iltai apsikloti. Ber pumpur tepalo gamyba. A turiu savo metodik: ber pumpurus ar lapelius pirmiausia susimalu. Tada, kai prisilydau sviesto valgymui, j perkoiu per marl. Dal perfiltruoto sviesto, kur dedu madaug arbatin auktel ber pumpur milteli (sviesto kiekis toks, kiek norite turti kremo, pvz., 50 g) vl dedu ant labai mayts ugnies (puod net pakeliu vir ugnies, kad sviestas neparuduot) ir kelias minutes dar pavirinu. Tik neprideginkite! Tada puod nukeliu ir ipilu turin paruot indel. Laikau aldytuve. Padarau du gerus darbus sveikatai - ir lydyto sviesto pasiruoiu, ir gydomojo kremo. Pastaba. Vietoj ber galima dti ir sumalt sidabraols akn. Taiau abiem atvejais stebuklingai igydme stomatit ankliui, o jo tveliui palengvinome egzemos kanias. Komentaras. Yra daugyb bero, ypa pumpur, panaudojimo gydymui galimybi. Tam naudojamas antpilas, paruotas ne tik su spiritu, bet ir su vandeniu. Noriu dar vien gydymo priemon paminti - tai 20% spiritinis ber pumpur antpilas. Raoma, jog jis gerai padeda nuo gimdos kaklelio aizd, jei antpilo kasdien virkiama makt. Pamginkite - blogiau tikrai nebus. Skms jums, mieli skaitytojai. Nepatingkite su eima prisirinkti ber pumpur arba jaun, dar lipni lapeli! Tikrai tursite kur juos panaudoti! Perspjimas. Pumpurai turi bti gerai ibrink ar net su isikalusiu daigeliu. Rinkti reikia toli nuo keli ar gamykl, nes jie sugeba sugerti ore esanias kenksmingas mediagas. Dl panaios prieasties kur laik jie buvo udrausti pardavinti vaistinse. Didioji dilgl - tai paios aukiausios ir skaudiai dilginanios dilgls. Tai, k raiau apie dilgli sultis, tinka ir paiam augalui, ypa lapeliams. Kiekvienu met laiku a stengiuosi dilgles vartoti profilaktikai (sau paiai) ir gydymui. Pavasar (ypa) ir vasar i lapeli kartu su kitais lapiniais augalais spaudiu sultis, dedu salotas. Tikrai "neudau"

76 nauding mediag jas virdama, kaip paprastai rekomenduojama. A vertinu tik tai, kas gyva! Ir esu sitikinusi, kad tai ir yra sveikatos garantas! Visada stengiuosi pasirinkti dilgli labai anksti pavasar, kada lapeliai turi daugiausia gydomj savybi. ioje olje yra apie 20% mineralini mediag: kalcio, kalio, titnago, bet daugiausia geleies, todl jos kelia hemoglobino kiek, skatina raudonj kneli eritrocit gamyb. Jos gydo daugyb vairiausi lig. iemai dilgli susidiovinu ir vartoju miltelius. Visada jais "pavaiinu" ankus, ypa jei jauiu, jog imunitetas nusilps ir jie ima po truput sirguliuoti. Duodu po 1-2 arbatinius auktelius per dien. Nevartoju nuolatos. Kai milteliais "vaiinu" ankus, visada pajuokauju, kad ryt jie bus iaug didesni. Ms senoliai dilglmis lesindavo vitas, ir jos ymiai greiiau augdavo, ir ymiai daugiau paddavo kiauini. A visada stebiuosi senoli imintimi - joki moksl tam nereikjo, nereikjo ir joki augimo hormon. Tik dabar nieko "nebemokame" ir einame mirtinu chemizuotu keliu net savo keliuose. Di1gli sultimis trynus galvos od, spariau auga plaukai. Galima pasigaminti dilgli spiritin trauktin. A j gaminu taip: ind nesugrsdama pridedu gegus mnesi rinkt dilgli lap iki pat indo viraus ir upi1u degtine. Laikau 8-10 par, paskui nukoiu, labai gerai ispaudiu lapus. Rekomenduojama gerti po arbatini aukteli ryt prie va1gi ir vakare prie mieg. A asmenikai, kai "paskiriu" sau gydymosi di1glmis kurs, igeriu "tuiu skrandiu" 1 valgomj aukt, ir viskas. Dilgli trauktin suteikia valumo, pagerja kraujo sudtis, irdies darbas, sustiprja imunin sistema. Kiaulpiens. Susidomjusi kiaulpieni gydomosiomis savybmis supratau, kad tai viena i vaistaoli "lyderi". Gydomj savybi turi visas augalas: lapai, aknys, iedkoiai, iedai, net sklos ir pkai. A visada anksti pavasar, kai kiaulpiens ydi, prisiskinu j ied, iedkoi (stiebeli), o vlai rudeni Minijos pakrantse prikasu akn. Kokios gydomosios kiaulpieni savybs mane labiausiai domina? o Kiaulpiens yra vaistaoli "pasaulio empions" pagal magnio kiek - tuo a ir pasinaudoju, kad nereikt pirkti maisto papild, kuri sudtis paprastai bna neaiki. o Jos ne tik stiprina imunitet, bet ir padeda veikti ateroskleroz bei puikiai gydo kepen ligas. Tuo a pati sitikinau. Tam ypa tinka aknys. o Kiaulpieni ieduose labai daug lecitino, nektaro, turinio nuostabiausi gydomj savybi (kaip mgsta j bits!). o Kiaulpiens lygiomis dalimis su dilglmis dar geriau veikia maakraujyst. o Jos valo i organizmo toksinus. Labai padeda sergant onkologinmis ligomis, diabetu, po sunki lig, nes pagyvina mediag apykait, stiprina krauj. Kai kurie kiaulpieni panaudojimo bdai: o Kepen ligoms gydyti: 6 g kiaulpieni akn upilkite 11 karto vandens, 10 min. pavirinkite ir nukokite. Gerkite po 1 aukt 3 kartus per dien prie valg. o Aterosklerozei gydyti: Sumalkite kiaulpiens aknis ir 3 kartus per dien vartokite j po l/2 arbatinio auktelio. Vartojama ilgai. Pasiruokite kiaulpieni ied trauktin, kuri ne tik gydo, bet yra ir puikaus skonio. Butel pripildykite iedais ir upilkite iki viraus degtine ar gera "mikinuke". Laikykite apie 2 savaites (net ilgiau), nuolat pavartydami butel. Geriausia gerti po 20 g rytais. Dmesio! Geriant vakarais padaugja energijos, todl visai nebesinori miego (bent taip bna su manimi). Imunitetui stiprinti tinka toks pat receptas, kaip aterosklerozei gydyti. domi pasilym ltiniam kepen udegimui bei cukriniam diabetui gydyti pateikia Maria Treben knygoje "Vaistingieji augalai i gamtos vaistins". tai jie: Ltinis kepen udegimas - per dien suvalgyti 5-6 viei kiaulpiens ied stiebus. Cukrinis diabetas - toki stieb siloma per dien suvalgyti iki 10. Danai sirguliuojantiems monms, kurie jauiasi prislgti ir pavarg - 14 dien taip pat valgyti kiaulpieni ied stiebus.

77 Dmesio! Autor rao: "Liksite nustebinti stebuklingu poveikiu." O kodl nepamginus, nes tikrai bus tik naud. A pati suvalgau stieb ne vien; aiku, nra labai skanu. sigudrinau stieb dti i darovi salotas, taip pat i viso augalo spaudiu sultis. Tiesa, kiaulpieni sultis galima ilaikyti visus metus, jei i litr suli pridsite 200 g degtins ir 1 stiklin skysto medaus. A pasinaudojau tuo receptu. Tai ne tik labai sveikas, bet ir labai skanus grimas! Pasilymas. Tad nepamirkime, kai suyds kiaulpiens, skubti i ekologikesnes pievas ir laukus! Ne tik apsirpinsime nuostabiais gamtos vaistais, bet ir pailssime dvasikai! Balinis ajeras. is augalas nusipelno nuoirdi kompliment. Man patinka puikus jo kvapas bei subtilus skonis - dl i savybi ajer dedu kepam duonel bei nedidel gaball kit oleli arbatas, suteikdama joms nuostab skon. Man jis mielas tuo, kad ne kart, traukdama jo akn, isimaudiau "nuostabioje" pelkje. Tai nepakartojama! Pelks dugnas ipintas ajer aknimis lyg storomis pulsuojaniomis arterijomis, jauti, kaip po kojomis alsuoja gyvyb, spinduliuojanti aplink save nepakartojam sveikat bei aukianti mones nepraeiti pro al, jos nepasimus. A myliu it augal dl jo gydomj savybi, veikiani: Virkinimo sutrikimus - labai lengvai ir greitai igydoma. I vakaro arbatin auktel ajer milteli upilkite altu vandeniu, kad pritraukt. Ryt paildykite ir igerkite po valgomj aukt prie valg ir po jo. Per dien igerkite 6 auktus - prie kiekvien' valgym ir po valgymo. To utenka! Liga igydyta! A tuo pati sitikinau, tai nuostabu! itokiu bdu galima sumainti skrandio skausmus (normalizuoja rgtingum), isigydyti opas ir net onkologines ligas. Imginkite! Katarakt bei nusilpus regjim - ispauskite viei ajer akn suli ir jomis tepkite umerktus aki vokus kampui link. Taip darykite danai. Sultis galima ilgai ilaikyti aldytuve. A taip pat pasitepu, nors kol kas regjimu nesiskundiu ir akini man nereikia. Tiesiog profilaktikai. Nusilpusi centrin nerv sistem (teigiamai veikia prot, atmint), gerina klaus - vartojami akn antpilai. G (strum). Gydoma spiritiniu ajer antpilu. Tai prienuodis apsinuodijus (grybais, maistu ar kitomis nuodingomis mediagomis) - antpilai. Tai puikus antibiotikas (gydo grip, gerkls udegimus, bronchit ir t. t.) - antpilai. Tirpdo akmenis ir ataugas - antpilai, milteliai. Padeda atsisakyti proio rkyti - rekomenduojama 3 kartus per dien (po valgio) po arbatin auktel gerti viei ajer suli arba paprasiausiai kramtyti ajer akniastiebius. Verta pamginti! Padeda gydant onkologines ligas. ituo augalu labai tikiu! Antpil paruoimas. Yra du vandeninio antpilo gaminimo bdai: 1 valgo aukt susmulkint balinio ajero akn suberkite termos, vakare upilkite stikline verdanio vandens ir leiskite nusistovti per nakt, ryt nukokite. Gerkite po 0,5 stiklins 3 kartus per dien 0,5 val. prie valg. I vakaro 1 arbatin auktel ajer upilkite altu vandeniu, ryt paildykite ir gerkite po 6 auktus per dien prie valg ir po jo. Galima gydym pratsti. Spiritins ajer tinktros paruoimas. A j ruoiu taip: butel sudedu 100 g supjaustyt grieinliais ajer akn. Upilu 500 g degtins. Laikau apie 10 ir daugiau dien. Tada ispaudiu rankomis ir nukoiu. Ajerus vl sumetu butel, kad visk itraukt, ir taip laikau, kol suvartoju. Mekinis esnakas. A ir mano eima pavasar visada apsidiaugiame, kai pasirodo pirmieji mekinio esnako lapeliai, panas pakalnuts lapus. Tai laukinis esnakas, turintis valgomojo esnako kvap ir skon. Gydymui naudojami lapai, todl iemai visada pasiruoiu spiritins mekinio esnako trauktins arba lap milteli. Laukini esnak lapus mes naudojame ir salotoms, jos labai skanios, tik reikia "stengtis maiau kvpuoti". Tai pirmieji vitaminai bei kitos naudingos mediagos pavasar. Mekiniai esnakai auga po krmais, drgnose pievose, lapuoi mikuose. Lapai renkami balandio ir gegus mnesiais. Kokios mekinio esnako gydomosios savybs? Savybs panaios valgomojo esnako, bet daug stipresns. Raoma, kad nra kito tokio augalo emje, kuris veiksmingiau valyt skrand, arnyn ir krauj. Gydo irdies ir kraujagysli ligas. Padeda sureguliuoti aukt kraujospd, valo kraujagysles. Ivalo i organizmo kenksmingas mediagas, todl dingsta odos ligos.

78 Palengvina kosul, praeina dusulys. Pagerina inkst bei lapimo psls veikl. (Maria Treben knyga "Vaistingieji augalai i gamtos vaistins"). Mekinio esnako spiritins trauktins paruoimas. Butel pripildykite (nesugrsdami) mekinio esnako lap ir iki viraus upilkite degtine arba "mikinuke" ir laikykite saultoje vietoje iltai 14 dien. Paskui nukokite ir nuspauskite. Gerkite po 10-15 la (po arbatin auktel) kasdien. A profilaktikai (ypa iem ir pavasar, kai trksta ir natrali vitamin), geriu rytais ar vakarais vis mnes. Vaistaoles vartoju ne visas i karto, kur laik vienas, vliau kitas. Pvz., mnes geriu mekinio esnako antpil, kit mnes - balinio ajero antpil ir t. t. Perspjimas. Susidriau su atveju, kai mogui, daug valgiusiam mekinio esnako lap salot, pasireik alergin reakcija. Patikrinkite save. A galiu valgyti daug ir danai - man nieko nenutinka. Dirvinis asiklis - tai vaistaol, turinti daugiausia silicio, ypa jo gausu asikliuose, auganiuose molingame dirvoemyje. Asikliai ivaizda panas eglutes. Jie auga dirvose (todl ir vadinami dirviniais); pelkse daniausiai auga labai aukti stori asikliai - jie vartojami nuo vairiausi snari lig. utinti asiklio kompresai dedami ant skaudam viet. Molingose vietose daugiausiai auga iurktieji asikliai - jie labiausiai tinkami inkstams valyti. Gydomosios savybs: Turi daugiausia silicio. Silicio stygius, pasirodo, gali pagreitinti cukrin diabet, infarkt, onkologines, snari ligas, kraujo pripldim klimakso metu, polipus, nevaisingum ir t. t. Kur dingsta silicis i ms organizmo? A. Maloviko iniomis, silicis "suvalgomas" parazit, tarpstani ms organizme (kirmli, grybeli, pirmuoni ir kt., kuri mes dabar turime pakankamai). inome, kad cheminiai vaistai, ypa antibiotikai, inaikina gerj mikroflor, utat atsigauna "blogieiai". A. Maloviko rao, kad "ligoniams, kurie serga onkologinmis ligomis, labai trksta silicio, nes j organizmuose gyvena labai daug parazit" (A. Maloviko "Sunki ir onkologini ligoni gydomoji mityba ir organizmo valymas"). domu ir man! Tiesa, mintos knygos autorius gydo onkologinius ligonius, kai medicina bna bejg. Kaip jau minjau, asikliai efektingai gydo snari ligas. Asikli arbata geriama nuo bronchito bei plaui tuberkuliozs (ypa, nes jai gydyti btinas silicis). Naikina pleiskanas. Skalaujama asikli arbata burnos ertm - igydoma angina, stomatitas, plingos aizdels. Gar vonels labai gerai gydo lapimo psls udegim (tuo mes sitikinome savo eimoje). Vaistini augal inov bei knyg autor M. Treben rekomenduoja vyresnio amiaus monms kiekvien dien igerti po puodel asikli arbatos - tai apsaugot nuo daugelio lig. A stengiuosi taip ir elgtis. Be to, man labai patinka i arbata, turinti malon diovinto ieno kvap bei skon .Rekomenduoju savo draugams ir pastamiems ant skaudam snari dti utint asikli kompresus. Atsiliepimai tikrai teigiami. utint asikli kompresas pagal M. Treben. "Riekuts su kaupu dirvini asikli suberiama siet ir pakabinama vir verdanio vandens. Kai vaistaol pasidaro karta ir minkta, suvyniojama linin rankluost ir udedama ant skaudamos vietos. Btina iltai apdengti. Paliekama veikti kelet valand arba per nakt". Pastaba. Noriu pabrti, kad tokiems kompresams tinkamiausi auktieji pelki asikliai. tai ir visos mano mylimiausios vaistaols. 0 kelion visada pasiimu pelyn milteli, ber bei ajer spiritini tinktr, kiaulpieni, dilgli ir asikli miinio milteli. Jauiu, jog nortumte paklausti: O kaip su iobreliais, liep iedais, ramunlmis ir t. t.? Atsakau: a j turiu ir vertinu, bet ias vaistaoles daugiau vartoja mano vaikai, o a tik retkariais. Kodl? Mano poiris vaistinius augalus kiek kitoks. Esu sitikinusi (t ir darau), kad juos reikia vartoti profilaktikai, kol dar nesergu, todl kitoki oleli man ir neprireikia. A labiausiai vertinu tuos vaistinius augalus, kurie stiprina imunitet, valo organizm, gerina mediag apykait - tai ir yra sveikatos garantas! O jei jau susergi, reikia leisti savo knui apsivalyti paiam. Sutinku, kad kai kurios olels jam padeda. Todl paskiriu savo knui profilaktin tam tikr oleli kurs (paeiliui). Suprantama, turdama atitinkam tiksl. Tai darau daugiausia iem ir pavasar tai ir apraiau maisto papildus, kuriuos daniausiai vartoju profilaktikai arba kai btina. Homeopatiniai vaistai pagydo ilgam

79 Homeopatija - tai gydymas panaumo principu. Gydoma labai maomis vaist dozmis, nes gydymas didelmis dozmis sukelia reikinius, panaius ligos poymius. Labai paprastas pavyzdys. inote, kas atsitinka, kai pakvpuojate svogn aromatu? Ima varvti nosis, bga aaros, panaiai kaip sloguojant. Taiau, kai svogno sultis praskiesite vandeniu 1 : 100, t. y. imsite 1 ml suli ir praskiesite iki 100 ml vandens, js sloga (ypa prasidedanti) baigsis madaug per 12 paras, reikia tik daniau palainti. itaip ne kart igydiau savo artimuosius, ypa anklius, bei draugus. Jeigu pajut pirmuosius slogos simptomus t dien labai danai lainsite vaist, ryt negalavim umirite. A ruoiu pus nurodytos normos, nes kit dien pasiruoiu viei suli. Tai paprasiausias homeopatinis vaistas. Svognas - gamtinis antibiotikas, todl juo isigyd slog ilgam j pamirite. Homeopatiniai vaistai daniausiai gaminami i viei augal, mineral ir grynj metal. Juos ruoiant, vartojami tkstantj ir netgi milijonini dali skiediniai. Kuo didesnis praskiedimas, tuo lengviau vaistai patenka organizm ir j gydo. Homeopatiniai vaistai utikrina ne simptom alinim, bet visik ligos igydym. Pagyjama ilgam. Homeopatinius vaistus a vartojau savo "antrojo gyvenimo" etapo pradioje, vliau man ir j nebereikjo. Taiau mano gyvenime egzistuoja vaistas, kur drsiai pavadinsiu "vaist vaistu". Apie tai skaitykite kitame skyriuje.

Vaist vaistas
Pirmoji paintis su vaist vaistu Atjo metas su iuo vaistu supaindinti ir jus, mielieji skaitytojai. Tai ms organizme esantis lapimas, kur vliau vertinau kaip unikaliausi gydomj savybi turint organizmo skyst. Gydymo knygose is skystis vadinamas ivambu ("klestjimo vanduo"), amorali (nemirtingumas, nesunaikinamumas), o mes lapim vadinsime urina. Prie keliolika met, pradjusi savo gyvenimo be vaist etap, susirgau abipusiu plaui udegimu. Taip pat nurodiau tikrj ligos prieast, kurios niekaip nenori pripainti medikai, nes jie nepripasta ir ms kno, kaip vientisos ir darnios visumos. Prie i lig a nekosjau, neslogavau, neturjau temperatros ir iaip puikiai jauiausi bei neadjau sirgti. Taiau nusipirkusi kviei gemal, a isiviriau labai gliios krakmolingos kos (dar tada nemokjau sveikai jos pasigaminti), kurios "pavariau" (kitaip nepavadinsi tokio valgymo) kelet lki. Prasidjo didiulis nevirkinimas - pykinimas, vmimas, imatos pasidar visikai baltos spalvos (tai kepen funkcijos sutrikimas). Nors ir jau darb, bet trei dien, grusi namus, miau dusti, nemonikai siskaudjo galva, temperatra pakilo iki 400 C. Pastebjau, kaip dvok lapimas, jis buvo visikai drumzlinas ir rudos spalvos (to niekada nra buv). Vadinasi, sutriko ir inkst funkcija. tai tada mano nuostabus ir knas atvr pavaduojamj alinimo keli, t. y. alinim pro plauius (antriniai alinimo organai yra plauiai, oda, arnynas), nes pagrindiniai alinimo organai - inkstai ir kepenys (virkinimo liauka, atliekanti ir virkinimo funkcij) savo darbo atlikti visikai nebegaljo. Ir tai nustatyta diagnoz abipusis plaui udegimas! I ligonins mans nebeileido. Ir, o siaube, m man leisti antibiotikus ... Taip atsitiko tada, kai a su savo knu "suderjau", jog daugiau nebeteriu jo vaistais! Antr "vienags" ligoninje dien man jau buvo silomas hormoninis purkalas, kurio grietai atsisakiau. Dvi sesuts apie atsisakym gydytojui neprane (matyt, tikjosi, kad apsigalvosiu), o treioji neikent ... Trei dien a padariau lemting ingsn - ijau i ligonins. Gimins ir artimieji man sil "ruotis laidotuvms". Taiau, uuot ruousis laidotuvms, nuvaiavau homeopatin vaistin. Taigi tris dienas gydiausi homeopatiniais vaistais, arbatomis ir kt. liaudikomis priemonmis. Tomis dienomis prisiminiau kadaise skaityt D. Armstrongo knyg apie serganio mogaus gydymsi urina. A nutariau surizikuoti ... Apie unikalias lapimo savybes buvau ne tik skaiiusi, bet ir daug girdjusi. Todl drsiai nutariau gydytis iuo bdu, nes kito igijimo kelio neturjau, be to, buvo ir domu. Tikros gydymosi metodikos dar tada neinojau ir gydiausi savo nuoira. Kai vliau sigijau nuostabi G. Malachovo knyg "Bioritmija ir urinoterapija", supratau, kad dideli klaid nepadariau. Net ir tai, kad po antibiotik kurso padariau 3 dien pertrauk ir gydiausi homeopatiniais vaistais, buvo teisinga. Be to, a visai neturjau apetito, todl protingasis knas badavo, energij skirdamas ne virkinimui, o kovai su liga. Turbt jums domu, kas su manimi vyko toliau. Kaip supratote, likau gyva ir sveika.

80 Madaug po 4 dien prasidjo didysis plaui valymasis. Vis savait atsikosjau, nors ir neslogavau, i nosies jo alsv, tirt gleivi kamiai. Ak, kaip palengvjo! Koks diaugsmas - trauksi dusulys, kuris buvo prasidjs kartu su liga. Tiesa, kartu su urina a griau pelyn miltelius. Kadangi buvo sutriks ir virkinimas, vl m funkcionuoti arnynas - pamau atsirado apetitas. Antrj savait gleivi isiskyr vis maiau. Po 3 savaii a jau buvau darbe. Neapsiriksiu raydama, kad beveik visas plaui ligas galima pavadinti gleivi ligomis: plaui udegim, bronchit, bronchin astm .... Jos pasireikia dl gleivi pertekliaus. Todl skmingai alin ant gleives, liga ima trauktis. Medicina tam naudoja vairius aerozolius, pagaliau, hormonus, prie kuri ne tik priprantama; jie pasiymi itin alingu poveikiu organizmui. Reikia vengti ir gleives sudaranio maisto: pieno, pieno produkt, bulvi, pyrago gamini. Serganio mogaus urina pasiymi stipriomis itraukianiomis bei patologinius (ligos) idinius naikinaniomis savybmis. Tai, k patyriau gydama, buvo tikras stebuklas! Ir a pasiruoiau tolimesniems eksperimentams su savo nuostabiu knu! Perspjimas. Neturdami tikr ini, nepradkite patys gydytis lapimu! lapimas nra pavojingas vaistas, bet kaip gydytis, kokiu bdu vartoti, kokiu laiku geriau tai daryti, kam nepatartina juo gydytis reikia inoti! Labai teiss gydymosi urina inovai, teigiantys, kad tai vaistas tik drsiems, nes gydymosi metu sulaukiama nelabai maloni reikini - krizi, mogui sukeliani nereikaling baim (apie savo patirt raysiu toliau), kuri baigiasi io nuostabaus vaist vaisto apkaltinimu ... Jau turiu nemenk io vaisto vartojimo patirt ir patariu juo gydytis artimiems monms, todl nepalieku n dienos j vien Kodl? Js suprasite, kai apraysiu vien paprast pavyzd . Sirgo artimas draugas. Jo diagnoz - abipusis plaui udegimas (kaip ir man). Jis buvo gydomas antibiotikais. Prajus savaitei, sulaukiau jo monos skambuio ir igirdau didel nerim jos balse, kad gydymas antibiotikais neduoda rezultat, ir ligonis eina silpnyn. Naktis man buvo bemieg dl didelio noro padti. Juk a jau turiu kovos su ia liga patyrimo ... Bet tie nelemti antibiotikai - po gydymosi kurso turi praeiti maiausiai 2-4 dienos! K daryti? Nusprendiau: ryt i ryto paskambinsiu ir, jeigu kitos ieities nebra, gydysims kitaip. mano skambuius niekas neatsak, nes ligonis greitja jau buvo ivetas ligonin. Dar po vienos dienos jis mir. Kas galjo atsitikti, jei biau sikiusi a? Atsakym palieku js apmstymui... iuo pavyzdiu a noriu pateisinti tikrai puikius liaudies gydytojus, kuriuos neteisingai apkaltina "arlatanizmu", nes mons juos kreipiasi daniausiai tada, kai bna "nugydyti" ... Tikiu ie klausimai jums bus doms Klausimas: I ko susidaro lapimas? Atsakymas: lapimas susidaro inkstuose i kraujo, :filtruojant j mayiais :filtriukais, vadinamais nefronais. Galutinis lapimas susidaro ne i karto. Pirmiausia susidaro pirminis lapimas, kurio sudtyje yra dar reikaling ms kraujui mediag. Tada, kai i pirminio lapimo ios mediagos siurbiamos atgal krauj, susidaro galutinis lapimas. Atrodyt, kad galutiniame lapime lieka tik tai, kas nenaudinga, taiau taip nra ... Klausimas: Danai sakoma, kad lapime yra tik nuodingos mediagos, todl jis negali bti naudojamas gydymui. Tai kas suteikia lapimui unikali gydymo savybi? Atsakymas: lapime yra randamos tik tos mediagos, kurias inkstus atnea kraujas. lapimas nuo senovs laik inomas kaip vaistas dl i svarbiausi prieasi: Apie 98% lapimo sudaro vanduo. is vanduo ypatingas - jo tokia pat struktra (skystj kristal), kaip ir vandens, esanio ms lstelse. Kad vanduo, kur mes geriame, bt priimtas ir organizmo panaudotas, jis turi bti taip pertvarkytas, kad tapt "savu", t. y. gyt struktr, bding ms organizmo vandeniui. O tam knas inaudoja daug gyvybins energijos. Tas pats vyksta ir su visomis kitomis mediagomis, patenkaniomis ms vid. Vartodami urin gydymo tikslais, joje esanio vandens dka mes sutaupome energijos, kuri skmingai panaudosime kitiems gyvybiniams organizmo procesams, pvz., kovai su ligomis! Tikriausiai esate girdj apie vandens savyb kaupti informacij. Todl vanduo, perjs per organizm, gyja apie j isami informacij. Ufiksuojami visi ms kne esantys ligos idiniai. Urina, grinta organizm, kurios sudt eina is vanduo, lengvai suranda ligos idinius ir juos alina.

81 Kadangi urinoje yra vitamin, ferment, hormon, vis mineralini mediag (magnio, kalcio, kalio, geleies, natrio, fosforo ir kt. drusk) amino rgi, biologikai aktyvi mediag, panai imunines - visos itos mediagos, vartojant urin, nenueina klozet, o grta atgal ms kn. i mediag lapime yra labai mai kiekiai, todl veikia panaiai kaip ir homeopatiniai vaistai, t. y. labai lengvai patenka organizm ir j gydo. Imunitet gerinani mediag ypa daug yra vaik iki 13 met urinoje! Tai visais atvilgiais naudingas vaistas! . urinos sudt eina baltym apykaitos produktas lapalas. Per par su lapimu isiskiria apie 30 g lapalo. Tiesa, jums ita mediaga tikriausiai girdta, nes ji eina kai kuri vaist, kosmetini priemoni, pvz., krem, sudt. lapalas yra natralus diuretikas, t. y. skatina lapimo isiskyrim. Todl, igrus lapimo, padanja lapinimasis. lapalo dka, vartojant urin, susireguliuoja virkinimas, nes jis sustiprina ferment aktyvum. lapalas labai efektingai gydo auglius ir kitokias iaugas. Jo dka, vartodami gydymui urin, galite igydyti auglius, spuogus, paalinti karpas, apgamus. Tuo sitikinau pati, bet apie tai vliau. Tokiems tikslams geriausia vartoti lapim, nugarint iki 1/4 jo pradins apimties (tai raiau, aikindama apie storj arnyn). Ypa ger rezultat gaunama derinant urin su kitais gamtos vaistais ... Dl lapime esani kai kuri rgi urina turi nuostabi savyb tirpinti organizme susidariusius akmenis, ataugas ir kt. Pvz., senovs gydytojai lapimo psls akmenis tirpdydavo erno lapimu, nes oldi urina ymiai geriau susidoroja su akmenimis. Tada kyla logikas klausimas: ar nereikt savo mityb traukti kuo daugiau augalinio maisto? Tokio mogaus urina iuo atvilgiu bus ymiai efektyvesn. Pastaba. Pati prasiausia urina yra moni, danai ir daug valgani msos, kiauini, uvies, pieno produkt. Gydantis tokio maisto vartojim reikia apriboti ir teisingai derinti su kitu maistu. Nuo i maisto produkt urinos skonis ypa bjaurus, primenantis pamazgas . Kadangi urina yra drusk tirpalas, ji pasiymi tuo, kad puikiai gydo vairiausias aizdas. Ir js tikriausiai esate girdj apie tai. ia savybe labiausiai pasiymi nugarinta urina . Viena svarbiausi urinos savybi yra ta, kad ligos metu joje atsiranda (pasigamina) tam tikros (panaios imunines) mediagos, kurios yra nukreiptos btent prie t lig. Jos naikina ligos sukljus, kad ir kokie jie bt - virusai, bakterijos, grybeliai, nuodingos mediagos ir kt. Kartu isiskyrusiame lapime randama ligos suklj, kurie nesukelia ligos, todl a drstu urin vadinti vakcin vakcina. Toki "vakcin" telieka grinti atgal organizm ir laukti puiki rezultat. Komentaras. Pasak gydymo lapimu inov, beveik nra ligos, kuriai nugalti nepadt urinos vartojimas - tai ir organizmo atnaujinimas, irdies ir kraujagysli, inkst, kepen, aki ligos, cukrinis diabetas, hemorojus ir kt. Juk urina ne tik gydo, bet ir ivalo organizm, sunaikindama ne tik pai lig, bet ir jos uuomazgas. A raau tai, kuo pati sitikinau. Klausimas: Kokiais atvejais gydytis urina inovai nepataria? Atsakymas: 1. Sergant Bazedovo liga, kai skydliauk gamina per daug hormono tiroksino. 2. Kai mogus jauia nervin tamp arba yra stresins bkls. Kol nepraeis, urinos nevartokite! 3. Kai vartojami cheminiai vaistai, ypa hormonai, antibiotikai ir t. t. Gydymasis urina ir cheminiai vaistai - nesuderinama! Nevartotini ir sintetiniai vitaminai. 4. mogus, norintis pradti gydytis urina, turt pakeisti ir savo mityb, kad bt kiek panai vegetarik, t.y. sumaint gyvulins kilms (msos, kiauini, pieno produkt, uvies) produkt vartojim. Jei kartais vartojama, atkreipti dmes maisto derinim. 5. is nuostabus vaistas nesiderina su alkoholiu, narkotikais ar kitomis alingomis cheminmis mediagomis. Klausimas: Kokios urinos rys vartojamos gydymui? Atsakymas: vieia (k tik ileista), nugarinta (geriausiai iki 1/4 pradinio trio), vaiko (geriausiai iki 12-13 met), labai sena urina (irstanti urina, gavusi amoniako kvap, daugiausiai naudojama iorikai bei klizmoms. Tai 3-5 d. ilaikyta urina). Taikydama urin tam tikroms ligoms gydyti ar profilaktikai, a imginau viei, nugarint ir vaiko. Pasirodo, kuo urinai nepalankesns slygos (virinant, aldant, ilgai laikant), tuo daugiau joje pasigamina reikiam gydymui mediag, kurias inovai vadina biogeniniais stimuliatoriais. Raoma, kad danai ja trinant plaukus, vl atgaunama sava spalva. Ypa vertinama vaik iki 13 met bei ni moter urina. Vaik, - nes joje daug imunitet gerinani mediag, ni moter - tai universali urina, kurioje yra daug maistingj mediag, lapalo. Ja rekomenduojama gydyti vairios kilms anemij

82 (maakraujyst). Vaik urina rekomenduojama gydyti aki ligas. Turdama galimybi, visada atlieku profilaktin aki gydym. Tikiu, kad tai viena i priemoni, padedani man skaityti be akini. Klausimas: Ar galima gydymui naudoti kito mogaus urin? Atsakymas: Geriausia, aiku, naudoti to paties mogaus urin, nes joje yra visa informacija apie organizm. Sergant "peralimo" ar kitomis infekcinmis ligomis, btina naudoti savo urin, nes btent joje yra tai, kas nukreipta prie konkreios ligos suklj. Taiau yra lig, pvz., inkst nepakankamumas ir kiti atvejai, kai reikalinga kito mogaus pagalba. Tas kitas mogus turi bti sveikas ir tos paios lyties. Bet, jei urina yra garinta, lytis nesvarbu, nes ji tada "nuasmeninama" kario dka. Seno mogaus urin gali vartoti pats mogus, vaik iki 13 met amiaus tinka idealiai visiems, taip pat ir jiems patiems, jei serga. Klausimas: Ar nebuvo koktu vartoti gydymui savo paios urin? Atsakymas: Tai dariau negalvodama, drsiai, pasitikdama savimi, nuo sen senovs inomu vaistu bei monmis, turiniais praktikos. Be to, neturjau kitos ieities. Esu biolog ir inau, i ko urina susidaro, kokiu bdu tai vyksta. A visikai sitikinusi, kad ms knas yra nuostabiausias Aukiausiojo krinys, ir visa tai, kas jame yra, negali bti lyktu. Labai tikiu, kad mes visi esame "paragav" ito skysio dar bdami mamos siose. tai k rao G. Malachovas knygoje "Bioritmologija ir urinoterapija": "Jei pavelgtume savo gyvenim prie gimim, motinos siose, pamatytume nuostab paveiksl. Vaisius plaukioja vaisiaus vandenyje, nuryja juos, atsimerkia. Jie gaubia vaisi tiek i iors, tiek i vidaus. Kaip atsiranda is skystis, kurio etame mnesyje bna apie 2 litrus? Mokslininkai mano, kad tai vaisiaus ir motinos bendro funkcionavimo rezultatas. Vaisiaus vanden dal sudaro jo inkst veikla. Vadinasi, bsimasis mogus plaukioja savosios urinos tirpale!". Ir dar! Urinos skonis bei kvapas priklauso nuo to, k mogus valgo. Todl valgant vegetarik maist, urina visikai neprimena sivaizduojamo "lyktaus skysio", greiiau atvirkiai. Klausimas: Ar apie gydymsi urina turt inoti artimieji ar pastami? Atsakymas: Jeigu js drsiai nusprendte gydytis tokiu bdu, artimieji neturt to inoti. Jie gali kelti sumait bei nepasitikjim. Kai iuo vaistu gydiausi a, nei vyras, nei vaikai, nei kas nors kitas apie tai neinojo. Tai buvo mano paslaptis! Ir tik tada, kai nordavau padti kitiems, nebeturintiems kitos ieities, a atskleisdavau savo patirt. Klausimas: Kokiais bdais urina vartojama gydymui? Atsakymas: Knygose apie urinos naudojim gydymui yra rekomenduojami ie bdai: Urinos vartojimas per burn - iam bdui priklauso burnos ir gerkls skalavimas bei grimas. Geriant urinos kelias organizme toks: burna -+ virkinamasis traktas iki plonj arn -+ kraujas -+ kepenys -+ kraujas su urinos sudedamosiomis dalimis -+ visas organizmas. Visur tekdama urina atlieka gydymo bei valymo darbus, ypa, jei naudojama ilgesn laik: valo kraujagysles, tirpina trombus, akmenis, ataugas, reguliuoja organ darb, naikina lig idinius ... Naudojant labai ilg laik, pvz., metus ir daugiau, visai atnaujina organizm . Urinos vartojimas klizmoms. Apie bd raiau ankstesniuose skyreliuose. Urinos vartojimas per nos - tai jog apsivalymo procedra, vadinama neti. Tai nosiarykls plovimas. Jis atliekamas taip: urina traukiama nos, o paskui ispjaunama per burn. Tai puiki gydymo priemon. Urina ivalo nos, jos ertmes, nosiarykl, burnos gleivin. Teigiamai veikia smegenis, akis, liaukas (ypa liauk "karalien" - hipofiz). is bdas taip pat skmingai gydo vis organizm. Tiesa, labai gerina uosl (rekomenduoju daugumai vyr). Raoma, jog kai knas tampa varus, urinos kvapas uostant po neti procedros trumpam gauna nuostabiausi kvepal kvap. Jei kas norsite, tikrai galsite sitikinti. A tuo sitikinau. Komentaras. bd a naudoju profilaktikai, kai manau, kad tai btina ... Bet apie tai toliau ... Galima lainti po 5-20 la, gydant slog ar sinusit. Jei urina labai sri, galima atskiesti iltu vandeniu. Urinos vartojimas per od: 1. Viso kno masaas, kompresai, aptrynimas. Tam labiausiai tinka igarinta iki 1/4 pradins apimties urina. Pvz., koj pd aptrynimai ar kompresai padidina organizmo energetik - mogus jauiasi lengvas ir atjaunjs. Kartais po toki procedr atsiranda odos ibrim, o tai liudija apie apsivalymo proces - lakas ima skirtis pro od. iuo bdu organizmas aprpinamas mikroelementais, o tam, manau, labiausiai tinka vaik urina. Jei vaikui daugiau nei 13 met, reikia atsivelgti lyt. Tepimams, kompresams bei masaams su urina, skirtiems tam tikriems negalavimams gydyti, naudojama igarinta ar sena urina ...

83 2. Kosmetika: veido, rank odos bkls pagerinimas. Tam reikalinga vieia, sualdyta led ir igarinta urina. Atliekama taip: itepami veidas, kaklas, rankos, leidiama nuditi, ir vl tepama tol, kol nebesusigeria. Tada nuplaunama iltu vandeniu be muilo. Kad augt plaukai, naudojama sena vaiko ar ualdyta urina. Komentaras. Dl domumo pavartojusi urin trynimams ar masaui, daugiau to nebedariau, nes man gal ir nereikia - pasidariau nerami, o nakt neumigau. Tai vienintelis bdas, kuris man asmenikai netiko. Dmesio! Masaui ir trynimams nenaudojama vieia urina. Visada reikia stebti savo organizmo bkl. Jei po poros trynim per od savijauta nepagerja, siloma nutraukti. Klausimas: Kokia urinos vartojimo per burn metodika? Ar galima urin gerti bet kaip, bet kada? Atsakymas: is klausimas labai svarbus! Nuo to priklauso gydymosi skm, todl iam atsakymui skirsiu daugiau vietos. G. Malachovas savo knygoje naudoja mediag, paimt i seniausiojo urinoterapijos altinio "ivambukalpos". is odis ivertus reikia "lapimo panaudojimo kno atkrimui praktika". domumo dlei pateikiu kai kurios citatas bei labai svarbias rekomendacijas: "Indas turi bti auksinis, sidabrinis, varinis, bronzinis, i alvario, cinko, molio, stiklo, bambuko, miko obels, i kaulo, i odos, i lap. I vis it mediag pagaminti indai tinka ivambu (lapimui). O dievybe, molinis indas gerai, bet varinis geriau." tai koks pasirinkimas! Kno gydymo bei jo atnaujinimo skm priklauso nuo to, k mogus valgo - "turi nevalgyti sraus, kartaus ir atraus maisto, nepersivalgyti, nepervargti fizikai, valdyti savo jausmus ... " Rekomenduojama kuo maiau valgyti baltyminio maisto (msos, uvies, kiauini ... ). Cukr keisti medumi, gaminius i aukiausios ries milt (batonus, makaronus ... ) keisti gaminius i rugini ar rupi milt. Visikai atsisakyti der, dereli, konserv, sri. Ypa vyresnio amiaus monms reikia atsisakyti pieno ir jo produkt. Rekomenduojama keltis tarp 3-4 val. ryto, "sutvarkyti burn". Paskui, pasisukus veidu rytus, nusilapinti. Dmesio! "Pirmoji ir paskutin lapimo porcija ipilama, o vidurin paliekama igrimui." Tai labai svarbu, nes urinos iurkl lyginama su gyvate. Kaip gyvat turi nuod galvoje ir uodegoje, taip ir urinos iurkl: pradioje iteka daug tulies ir praplaunamas lapimo kanalas, paskutinje porcijoje maai tulies, todl vidurinje porcijoje yra optimalus mediag kiekis, duodantis geriausius rezultatus. Vertingiausia gydymui rytmetin urina (tarp 3-4 val.). Atsiminkite, tai labai svarbu (mano pastaba)! Didiausio poveikio sulaukiama tada, kai urina igeriama 50-100 g vienu ypu, neatsitraukiant. Arba rekomenduojamas neporinis gurkni skaiius (daniausiai 3, 5 ir t. t.). Geriama taip pat neatsitraukus, t. y. nepaliekant tarp gurkni pertrauk. "Tik tokiu atveju atsivelgiama bang efekt", kad jos viena kitos neugot. Taip atsitinka, kai gurkni skaiius yra porinis arba kai geriami gurkniai atsitraukiant. Be to, rekomenduojama nusilapinti atsisukus rytus. Vartojant urin, patariama igerti apie 2 stiklines tirpsmo vandens arba 1 l paprasto (bet, aiku, varaus). Tinka ir distiliuotas vanduo (ypa). Klausimas: Kodl gydymasis urina rekomenduojamas tik drsiems monms? Atsakymas: Todl, kad gydantis (ypa ilgesn laik) mogus gali sulaukti stiprios atsakomosios reakcijos, t. y. vairiausi laikin nemalonum, susijusi su sveikata. Kuo organizmas labiau usiters (labiau ligotas), tuo krizi bna daugiau ir stipresni (padaugja gleivi, virkinimo negalavim, laikinai sustiprja buvusi lig simptomai, skausmas ir t. t.). Todl nepasiruo tokioms krizms mons isigsta, bga pas gydytojus, o jie be kalts apkaltina nuostab vaist vaist, sakydami, kad jis apnuodijo, "igrau" vid ir pan. Urina, praeidama pro organizm, suranda ligos vietas, jas varina, k reikia, atplia (pvz., polipus, auglius ... ), sunaikina ir paalina juos vairiausi iskyr pavidalu. Komentaras. vairiausi krizi patyriau ir a pati, todl iuo vaistu tikiu, kaip niekuo kitu. Tik svarbu vartoti j pagal senovines rekomendacijas! Klausimas: Kaip veikia urina, esant tam tikrai Mnulio fazei? Atsakymas: Pradti urinoterapij rekomenduojama, esant jaunaiai. Organizmo gydymui rekomenduojamos ios fazs - jaunatis ir pilnatis, o lak ir kit teral valymui priepilnis ir delia

84 (ypa). Jaunaties ir pilnaties fazi metu gerai gydo ne tik urina, bet ir kartu vartojamos vaistaoli arbatos. Tada poveikis dvigubas, todl tai ir taikiau savo praktikoje. Klausimas: Kokio amiaus mons gali gydytis urina? Atsakymas: Amius nesvarbus. A pati urinoterapij pradjau bdama jau 50 met. Komentaras. Ilgai galvojau, ar verta man atsakinti teorinius klausimus, nes a pati mokiausi ir dalis atsakym bei nurodym - ne mano nuopelnas. A juos (ne visus) tik patikrinau savo asmenine praktika. Tai, k patyriau nauja, k pakoregavau, k galiau patarti jums atsivelgdama savo praktik, toks buvo mano tikslas. Todl didesnij dali mediagos atsakymams klausimus pamiau i puikios G. Malachovo knygos "Bioritmija ir urinoterapija". Raiau tiems monms, kurie ios knygos nesuspjo sigyti. A pati knygos autoriui esu be galo dkinga u nauj, dar gilesn painim. Prie ios nuostabios knygos a nuolat sugrtu. Mano asmenin praktika, panaudojant gydymui urin Nebijau infekcijos, nes Krjas mums dav "VAKCIN VAKCIN ". Raiau, kad pirmoji paintis su urina buvo tada, kai, sirgdama abipusiu plaui udegimu, prisiminiau jau seniai inomas urinos gydomsias savybes. Neturdama kitos ieities, vartojau j, kad veikiau savo lig. vyko stebuklas a gana greitai igijau! Po kurio laiko, vartodama vaist, a vl susidriau su stulbinaniu igijimu. Atsibudusi vien ryt pajutau gerkls skausm, maud raumenis, ukilo temperatra (nebeprisimenu kiek, nes tai buvo seniai), - panau gripo simptomus. Neijau darb. Tuo metu a jau buvau nusipirkusi G. Malachovo knyg apie urinoterapij, tad man liko tik perskaityti nurodymus ir pavyzdius, kaip gydytis. Patikkite, kit ryt a sveikutl vl buvau darbe, nebejauiau joki ligos simptom. Rodos, j ir nebuv. Besigydydama t dien badavau, vartojau urin bei igriau 2 stiklines tirpsmo vandens. Per tuos 20 met, kuriuos gyvenu be vaistins paslaug, buvo ie du atvejai, kuriuos isigydiau tik savo "vakcina". Kitos progos gydytis nuo vadinamj "peralimo" lig (peralimas - tai tik rizikos faktorius) neturjau. Taiau gavau drsos silydama taip gydytis savo artimiesiems bei draugams, kurie manimi tikjo. Savaime aiku, taip lengvai jie "nepasiraydavo", bet pasekti mano pavyzdiu kai kuriuos paskatindavo padtis be ieities, kai nebepaddavo kiti gydymo bdai. Neseniai, kai jau skland gandai apie kiauli grip, susirgo man artimas mogus. Visi simptomai primin grip ir buvo labai ryks. Vargino nesiliaujantis kosulys naktimis (iki vmimo). Labai skaudjo gerkl. mogus vliau m skstis, kad gerklje atsirado kakoks "svetimknis", neleids normaliai kvpuoti ir ryti. Gydytojas jau sil vartoti antibiotikus. To daryti labai nesinorjo, todl gydsi homeopatiniais vaistais, olelmis bei j trauktinmis (kas visada paddavo), vairiomis fizioterapijos priemonmis. Taiau liga, iek tiek atsitraukusi, vl sugrdavo. Buvo prieita prie gydymosi antibiotikais. Ketvirt gydymosi antibiotikais par mogaus bkl ypa pablogjo: m dusti, pasidar silpna. Gydytojui patarus, nuveme ligon Klaipdos infekcin ligonin. Ten buvo tartas plaui udegimas, todl su siuntimu nuvykome tiesiai miesto ligonin, taiau diagnoz nepasitvirtino. Buvo liepta antibiotik nebegerti. Nerasta ir svetimknio, kuris ligoniui nedav ramybs. Atsakymas - kreiptis savo gydytoj. Darsi vis blogiau ... Po pasiruoimo (3 dienas nutrauktas chemini vaist vartojimas), buvo nutarta gydytis savo urina. Ir vl atsitiko tai, ko ir tikjausi. Pirmiausia antr gydymosi dien prasidjo didysis valymasis - kosint atsirado vis daugiau skrepli. Bet tai kas atsitiko kitos dienos ryt - buvome apstulbinti! Kosint i vidaus "ilk" didelis gumulas gleivi kartu su kraujo priemaia. Apirinjome j ir stebjoms. Kas atsitiko ligoniui? Jis verk nuo palengvjimo. Nebeliko temperatros, kuri tai dingdavo, tai vl atsirasdavo. Sveikata m gerti kas valand ... Paraiau teisyb, nes meluoti man neleist pats ligonis ir kiti artimieji. Nejaugi tai ne VAKCIN VAKCINA? Ji greitai surado patologijos idinius, atpl tai, kas buvo susikaup, - todl ir toks palengvjimas. Ligos sukljas buvo sunaikintas. Btent tos ligos! Todl i VAKCINA unikali tuo, kad jai nesvarbu, koks tai gripas - "kiauli", "kurmi", "kupranugari" ar sezoninis. Jis veikia btent tos ligos suklj! Gydytojai, skirdami antibiotik, neino, kaip vaistus reaguos organizmas. Tuo labiau, kad antibiotikais prisidauginome bakterij-mutant, kuri taip lengvai neveiks i. Matyt, mano pavyzdys ir buvo toks atvejis. Anksiau ir medicinos, ir veterinarijos laboratorijose darydavome mikrobiologin tyrim bakterij jautrumui antibiotikams nustatyti. Ar dabar

85 tokie tyrimai atliekami medicinos staigose bent jau sunkesniais atvejais? O jeigu ligos sukljas - ne bakterija, o virusas? Kaip tada? Juk virusins ligos antibiotikais negydomos! Stebjausi, kad "kiauli" gripo pasireikimo Lietuvoje metu antibiotikai buvo vartojami kaip bsim komplikacij profilaktin priemon ... Tai man baisiausia! Apie kok imunitet mums lieka kalbti - norisi verkti.... Urina puikiai veikia vaik "peralimo" ligas Labai diaugiuosi, kad mano artimiausi moni, draug, buvusi mokini vaistinlse nebelieka chemini vaist, o vaikuiai gydomi homeopatiniais vaistais ir gydomosiomis olelmis. Taip gydomi ligoniukai (aiku, ir suaug) isaugo imunitet ir ymiai maiau serga ateityje. Taip jau seniai gydomi mano ankliai. Taiau man buvo labai domu, kaip "sava vakcina" veikia vaik ligas. Knygose neradau konkrei patarim ar pavyzdi, kaip gydomi maieji, kokios dozs jiems geriausiai tinkamos, kiek kart per dien j skirti. Mintyse brendo metodika, kuri norjau, pasitaikius progai, imginti. Ir ta proga atjo. Niekaip nesisek igydyti vieno vaikelio, serganio gripu, ir a papraiau mamos, kuri manimi tikjo, kad leist man padaryti "eksperimentl". Tikjau, kad jis pavyks. Esu sitikinusi, kad atsivelgiant aukiau mintus perspjimus bei teisingai vartojant urin gydymui, ji yra nepavojinga. Tai a mginsiu jums rodyti kitame straipsnelyje. Vaik "vakcina" pasiymi ypa unikaliomis gydomosiomis savybmis (tai apraoma senovs knygose, Ajurvedos mokymuose, D. Armstrongo, G. Malaachovo knygose), nes joje randama ymiai daugiau imunini mediag. Nusprendiau, kad ji ypa lengvai turt susidoroti su tokiomis vaikui "peralimo" ligomis, kaip kataras, gripas ir t. t., taip pat sustiprinti imunin sistem. Pirmojo mginimo rezultatai pranoko lkesius. Ne kart pritaikiusi tok gydym sitikinau, kad neapsirikau. I karto perspju: gydymas "vakcina" visai nesiderina su gydymu cheminiais vaistais! K a darau, susirgus vaikui? Jei vaikas augesnis, pirmiausia papraau, kad "vakcinos" palikt stiklainiuke, nes jo gali prireikti kompresui, jei pakilt temperatra. kariavimo sumainimo bd mes taikome jau seniai (ir vaikams, ir suaugusiems) ir visi juo tikime, nes neteko nusivilti. Auktos temperatros mainimas. Jeigu ima kilti temperatra, a nekreipiu dmesio tai, kokia ji. Vakare, prie mieg, ant kairs rankos rieo surandu aikiausiai girdim pulso viet. Ant ios vietos udedu vatos kompresl, sumirkyt "vakcina" (kiek nugriu, kad nevarvt). Vatos kompresl udengiu polietileno plvele ir gerai pritvirtinu pleistru, kad nenuslyst nuo pulso. Tai labai svarbu, nes kitaip nebus jokio poveikio! Paskui rankel dar apvynioju polietileno plvele ir apibintuoju marle. Jei viskas atlikta teisingai, ryt temperatra bus sumajusi arba net visai nebus, bet dl to dar nesidiaugiu. Gydym reikia tsti su gydomja arbata. Kompreslis neturi nuslysti nuo pulso! Gydomosios arbatos paruoimas. kvapni, ilt, bet ne kart iobreli arbat (galima ir kitoki, pvz., melisos). Nevartoju mt. Kad arbatols nustelbt vakcinos kvap ir skon, pridedu medaus pagal vaiko ar suaugusiojo skon ir pilu beveik tredal (geriausiai!) "vakcinos" - t. y. 2 dalys arbatos ir 1 dalis "vakcinos". Visk imaiau. Arbatos paruoiu tiek, kad viskas bt igerta (tai, aiku, priklauso ir nuo vaiko amiaus). Jos duodu 3-4 kartus per dien tarp valgym. Jei ligoniukas susirgo vakare, darau taip: pasistengiu 2 kartus duoti igerti t vakar (vien prie einant gulti). Jei nra galimybi suduoti vaist dienos metu, tai padarau ryt ir 2 kartus vakare! Antrj dien duodu arbatos dar 2 ar 3 kartus, nors temperatros paprastai vaikas nebeturi, jauiasi energingas ir neatrodo, kad bt sirgs. Taip darau dl to, kad ligos sukljas per anksti "neapsidiaugt" . Paprastai per 2 dienas jis bna visikai nugaltas be joki komplikacij. Mano pastabos: Atkreipiau dmes, kad gydant kitais vaistais, pvz., cheminiais, temperatra paprastai imdavo kilti vakarais, o gydant "vakcina" jau po piet ji ima kristi. gavusi praktikos, tai laikau laimjimu, taiau tsiu gydym ir kit dien, kad sitikiniau, jog liga tikrai nugalta. Paprastai sunegalav vaikai nenori valgyti ir tai yra labai gerai, nes tada organizmas uoliau kovoja su liga. Badaujant "vakcina" gauna dar daugiau gydomj savybi ir tampa malonesnio skonio bei kvapo. Ypa reikia vengti gyvulins kilms, sraus maisto, nes "vakcina" pasidaro bjauraus skonio. Jeigu ligoniukai buvo gydyti cheminiais vaistais, ypa antibiotikais, gydymas "vakcina" jau kitoks- tenka j pagal situacij pakoreguoti ir pats gydymas usitsia. Taiau ir tokiais atvejais gydymo

86 rezultatai yra geri per ymiai trumpesn laik. Atsiminkite, kad po gydymo cheminiais preparatais turi praeiti maiausiai 2 dienos. Ukreiam lig atvejais tinka visos paros urina, todl pamusi t dien jos daugiau, vartoju kelis kartus, bet geriausia, kai ji dar ilta. Tai buvo didiausias imginimas Perskaiiusi vien citat, paimt i seniausio altinio apie urin ivambukalpo, labai susidomjau jos prasme. tai i citata: "Pirmiausia apsivalymas ir teisingas ivambu vartojimo bdas per mnes sunaikina gimtas ligas ir visikai ivalo vidurius. Po dviej vartojimo mnesi jausmai pasidaro labai aktyvs. ivambu vartojimas tris mnesius visikai ir galutinai sunaikina visas ligas. Po penki mnesi mogus tampa aikiaregis. Jei eis mnesius nenutrkstamai naudosi lapim, pasidarysi protingas ir inosi astri. Po septyni mnesi mogus tampa nepaprastai galingas, o po atuoni jis ima blizgti kaip auksas. Po devyni mnesi ventintasis visam laikui atsikrato kshaja ir kusteha. Po deimties mnesi jis tampa viesos saugotoju. Po vienuolikos mnesi visos jo kno dalys tampa varios ir blizganios kaip kritolas. Po met jis vieia kaip saul ... " Noriau, kad is mano straipsnelis bt ne tik rimto turinio, bet ir iek tiek su humoru. Manau, kad js, mieli skaitytojai, jau visk supratote: a nusprendiau patikrinti citatos tiesas. K a dariau? Vartojau urin metus ir du mnesius! Jeigu a, prie darydama "eksperiment", biau bent pasapnavusi, kad galsiu parayti knyg apie visa tai, kas djosi su manimi per tuos metus ir du mnesius, biau isamiai apraiusi savo dienoratyje. O djosi su manimi labai doms, kartu ir nesuprantami dalykai, kurie man "varydavo" nemaai baims. Jeigu a nebiau skaiiusi apie vairias krizes, kurios pasireikia ilgesn laik vartojant urin, biau labai greitai ubaigusi eksperiment o k gali inoti, gal ir ios knygos js iandien nelaikytumte savo rankose! Gal jau biau bgusi pas gydytojus, iduodama pasmerkimui VAIST VAIST ... Bet ai Aukiausiajam - a to nepadariau, o kantriai stebjau, kas su manimi vyksta, ir laukiau "praviesjimo". Jauiu, kad jums darosi vis domiau ir norite apie visk kuo greiiau suinoti. K gi, pamginsiu kuo aikiau visk prisiminti, nors tai vyko gana seniai. O buvo taip ... Urin vartojau pagal visas taisykles, apraytas knygose, svarbiausia - rytais tarp 3-4 val., kai ji gauna pai geriausi gydomj savybi. Taip pat kiekvien ryt plaudavau nosiarykl. Nevartojau tik tada, kai jausdavau nervin tamp arba kai prisidarydavau nenumatyt mitybos ir grimo "nuodmi". Bet tai atsitikdavo nedanai, nes a jau maitinausi beveik vegetarikai. K urina "veik" mano kne? Madaug po savaits gerklje atsirasdavo gleivi (ypa rytais ir ne tik), kuri vis daugjo. Jos buvo rgtaus skonio ir erzindavo gerkls gleivin, todl sukeldavo kosul, kurio metu jas paalindavau . Vliau pasipyl iskyros i nosies, aki, o ausis ukidavo siera. Atrod, kad gijau baisi alergin slog, o akys nuolat pliavo ir aarojo. Per dien sunaudodavau glb servetli, ir ne tik Pradjau galvoti, kad tikrai sergu, taiau nesigydiau jokiais vaistais, o urin kantriai vartojau toliau. Ir vis galvojau: kada is komaras baigsis? O baigsi jis lygiai po 3 mnesi. is didysis apsivalymas baigsi staiga - t pai dien. To niekada nepamiriu! Tai buvo lyg stebuklas - pasidar labai lengva, o mintys labai aikios. Pajutau, jog labai pagerjo regjimas. Nors buvau priaugusi iek tiek svorio - jo netekau. Valsi arnynas, nes danai nei i io, nei i to viduriuodavau, ieidavo gleivi ir iaip buvo visoki nenormalum' Matyt, valsi ne tik arnynas, bet ir kepenys. Sutriko menstruacijos. Jos kelis mnesius buvo skausmingos ir ilgai nesibaigdavo, kol vl nei i io, nei i to prasiddavo. Tai truko kelis mnesius, kol pagaliau visi nemalonumai staiga baigsi. Daugiau joki sutrikim nebebuvo, ir menopauz sutikau visikai lengvai. Galiu pasakyti, kad toki simptom, kokius jauia moterys menopauzs metu, a tikrai nepajutau iki iol. Nebeprisimenu, kiek tai truko, bet m skirtis labai drumstas, nemalonaus kvapo lapimas. Gerai prisimenu, kad labai isigandau ir neinojau, ar tsti "eksperiment", ar nutraukti. Galvojau, kad nuo urinos atsisak inkstai. Kentjau toliau, nes raminau save, kad tai kada nors praeis, ir toki nemaloni urin vartojau toliau. Daug lapinausi, ir urina nepastebimai tapo viesiai gelsva (kaip visada) ir skaidri. tai dabar nusiypsojau pagalvojusi, ko mogus nepadarai dl "mokslo". Visi nemalonumai baigsi madaug per 3-4 mnesius. Kaip vliau vertinsiu, tai buvo svarbiausi organ isivalymo mnesiai.

87 Po it mnesi a pajutau didiuls energijos antpld! Tai tikra teisyb! Gerai prisimenu, kad ueidavo noras perstatinti baldus. Kol nieko nebdavo namuose, a juos visus viena ir sustumdydavau. Jei kas nepatikdavo, vl i naujo. Svarbiausia, jokio nuovargio. Dukros negaljo suprasti, i kur manyje atsirado tiek jg. Tada tai buvo tik mano paslaptis. Tikriausiai dl tos prieasties nuo to laiko nebejauiau jokio nuovargio ir beveik niekada nebesirgau. Nuovargio nejauiu iki iol. Suprantama, padeda ir dabartinis mano gyvenimo bdas, nes po didiojo organizmo ivalymo a per daug ir nebeusiteriu, nors organizmas sensta, kad ir kaip nenoriau ito odio rayti ... Nukrypau "lyrik", o js galvojate, kad urinos "idaigos" su manimi baigsi? Deja! Nors mano stuburas jau buvo iek tiek (gal nuo mitybos pakeitimo) "susitvarks" ir ilg laik nebeskaudjo, po koki 4 mnesi "apsireik". Imdavo staiga ir "paguldydavo ant meni". Skausmas nemonikas. Negydant po kurio laiko praeidavo ir vl pasikartodavo. Skausmas buvo didiulis ... Kitos ivados nra - urina dar tvark mano stubure. Panaiai buvo ir su mano rank pirtais. Nuo to laiko man niekada stuburas nebeskaudjo ir iki iol yra lankstus. Tik prie metus treniruokli salje pervertinau savo galimybes ir pajutau kyr skaudjim. Taiau uteko dviej gydytojo atlikt manualins terapijos seans, ir a vl sportuoju bei atlieku jogos pratimus. Gydytojas neleis pameluoti, kad jis mane gyr u gerai ilaikyt stubur. Pasigyriau, kol dar turiu kuo ... Kas dar nutiko per tuos metus ir 2 mnesius ir po j. Turiu pripainti, kad aikiarege netapau. Ar jausmai tapo aktyvs - taip, pasidariau dvasingesn. Ar pasidariau protinga? - gal kiek nors, antraip nebiau paraiusi knygos. Ar miau blizgti kaip auksas - to bent niekas nepastebjo ir nepasak ... O gal vieiu kaip saul - rodos, kakuri koleg apie tai prasitar ... Nors pokyius paminjau linksma gaidele, taiau i tikrj mano gyvenime vyko permain: prasmingiau miau gilintis tai, kas anksiau likdavo nepastebta. Iduosiu jums didel paslapt. A niekada per daug nesidomdavau menikais dalykais, bet po kurio laiko pastebjau, kad vaikiodama pajriu miau stebti sutrnijusius medi kamienus, kurie man primin skliautus ar kak panaaus. miau sivaizduoti savo namuose koplytl. Tai virto tikrove ... iandien a diaugiuosi, kad per didisias ventes prie jos susirenka patys artimiausi mons ir visi pasimeldiame. Labai diaugiuosi ankliais. Ai jiems. Labai troktu juos matyti dorais monmis ... Ivados: Tikiuosi, kad neblogai ivaliau savo organizm (iki kaul lygio) nuo teral, kuriuos sukaupiau beveik per 50 met. Nuo tada pasidariau ypa lanksti. gavau daug gyvybins energijos, kurios stoka nesiskundiu net bdama 64 met. Beveik niekada nebe skauda galvos (kaip bdavo anksiau), apsieinu be vaist. Ir ne tik be chemini, bet ir be homeopatini. o svarbiausia - kol kas nejauiu nuovargio. Uterti savo kn galiu greitai, bet pakeitusi savo gyvenimo bd, ypa mityb, a to ivengiu. Svarbiausia ivada. Teisingai vartojama urina turi unikali savybi ir visikai nepavojinga. Jeigu urina bt pavojinga sveikatai ar gyvybei, js mano knygos iandien neskaitytumte, nes a vartojau j metus ir 2 mnesius! Todl a taip drsiai j vartoju gydymui ir net silau vaikams. A giliai tikiu, kad urina gali veikti net piktybin augl! Aiku, jei nebuvo medicininio gydymo. Labai gailjausi apgamo ... Ne kart teko urina gydyti spuogus. Gydymo rezultat ilgai laukti netenka. Spuogai, danai juos vilgant, sudista ir nukrenta patys arba vos spusteljus pirtu. Tik jokiu bdu ne su jga! O ypa greiti rezultatai, kai gydoma urina, nugarinta iki 1/4 pradins apimties. Spuogai nudista, nukrenta ir nebelieka jokios yms, ko paprastai nebna gydantis kosmetikos kabinetuose. Taiau spuogai, taip pat ir kitos odos ligos kyla daugiausia dl kno viduje slypini problem. Todl, nepaalinus j, kai kuriems atsiranda nauji spuogeliai. Pamaiusi, kas vyksta su spuogais, gydantis garinta urina, nutariau "mokslui" paaukoti ir savo didesnj, tamsiai rud, kiek ikilus apgaml. J ant kno turjau du - vien palikau dl "graumo". Derindama gydym garinta urina su ber pumpurais, sulaukiau stulbinani rezultat apgamas pamau divo, susirait ir nukrito, nepalikdamas joki pdsak. tai taip! Net gaila pasidar to apgamlio - gerai, kad dar vienas liko ... Perspjimas. Apgam bna vairi. Kokia bt kitoki apgam reakcija tok gydym, a neinau. Todl veriau neeksperimentuokite. Neteisingas sikiimas gali baigtis lidnai! Net ir su spuogais reikia elgtis atsargiai, nes galite nukraptyti dar ne visai sunykus spuog.

88 Komentaras. Galbt visos ios gydymo priemons kai kam yra seniai inomos ir imgintos, taiau man apgamo nunykimas buvo netiktas. mons, nevaikiokite "grybtais" nagais vaistas jumyse. Grybelins ligos - tai odos, plauk ir nag ukreiamos ligos, sukeliamos mikroskopini grybeli. A raginu jus atjusiam namus sveiui patarti nenusiauti bat ir nesilyti savo lepei (t pat daryti ir patiems). Nustebinau ar papiktinau? Daug moni yra usikrt grybelinmis ligomis, kuri sukljai lengvai plinta per svetim avalyn, lepetes, grindis, rankluosius, jais usikreiama baseinuose, voni kambariuose ir net papldimyje. Visada patariu, kad geriau prie dur patiesti kiliml ir mandagiai paraginti svei nusivalyti batus. Jeigu sveiuotis adama ilgiau, galima atsineti savas lepetes. Einant pirt, basein ir pan., btina turti neperlampamas lepetes. Daniausiai paplits koj nag (reiau rank) grybelis. Prie kelerius metus buvo rayta, kad tokiu grybeliu usikrt apie 60% klaipdiei. Tikiu, kad usikrtusij skaiius tikrai nemaja. Dauguma moni net neino, kad serga btent ia liga. Usikrtus nagas pirmiausia pagelsta, vliau patamsja ir pagaliau atoksta. Grybelis i pradi paeidia tik dal nago, po kurio laiko apima vis. K daryti? Pradti gydytis. Nereikia bgti vaistin ir leisti pinigus. Niekas taip gerai nepadeda igyti, kaip urina. Taigi, parj i darbo, atsisskite patogiau prie televizoriaus, o koj ar rank nagus pamerkite dar ilt urinos vonel (galit paildyti, jei ji paimta anksiau). Vonel pasidarykite ir kit dien - stebkite gijim. Jeigu neinate darb, vatos tamponliu vis sudrkinkite nagus. Jeigu grybelin liga jau paengusi, silau vartoti urin, garint iki 1/4 pirmins apimties. Pvz., 200 g urinos verdate vir ne visai stiprios ugnies (put griebti nereikia) tol, kol inde liks kiek daugiau nei 50 g. Tik ne maiau nes tai jau bus armas ir naudoti netiks! Galima laikyti aldytuve labai ilgai. Vienas efektingiausi bd yra is: paimate vatos tiek, kad sudrkin urina galtumte pakiti po nagu, kiek telpa. Aiku, nuspauskite, kad nevarvt. Taip darote su visais pakenktais nagais. Jeigu nagas atoks - daugiau vatos reiks, jei ne - maiau. T darykite kruopiai. Turdami laiko vis sudrkinkite nago paviri. Pirtus apdenkite plvele, usimaukite kojines, apsiaukite batus - ir pirmyn darb, ar diskotek Jei procedr padarte ryt, vakare galite dar kartel pakeisti tamponl, jei vakare, keiskite kit ryt. Keli keitim turt utekti - prasids greitas gijimas. Urina galite pagydyti ir kitose vietose pakenkt od, pvz., tarpupiriuose ir kitur. Taip pat galite elgtis ir su vieia urina. Pastaba. Jei pajusite pertjim, padarykite pertraukl arba iek tiek praskieskite urin vandeniu. Jei nenorite, kad garinta urina bt labai sri, prie paimdami nevartokite daug druskos. O kad bt malonesnio kvapo - susilaikykite nuo gyvulinio maisto. Komentaras. Skmingai igydiau pling aki bei lapimo psls udegim, kai kurias odos ligas, skausmingas kuln ataugas. Nepasisek veikti neurodermatito. Tai buvo mano asmenin praktika. Svarbiausias ios praktikos tikslas - imginti neprastus gydymo metodus, kurie egzistuoja nuo seniausi laik ir ms nra pakankamai vertinti. Ai tiems inovams (knyg autoriams), praktikams, kurie paskatino mane pasiryti naujiems painimams. Atleiskite man visi, kam nebuvo malonu skaityti skyri. inau, knyg skaitys ankai, mano mokiniai, artimieji, draugai, pastami ... Tad kodl ryausi parayti tok iskirtin skyri? Blogja ekonomin padtis, didja aplinkos utertumas (maisto, oro, dirvos ... ), atsiranda vis nauj infekcini lig suklj - mutant, nebepasiduodani cheminiams vaistams. Kokios dar ligos ms laukia ateityje - niekam iandien neaiku. io skyriaus tikslas - suteikti monms ans igyti, kai padti jau niekas negals. O knygos tikslas - to, k patyriau, imginau pati savo knu, nenusineti Aminyb ... Mano nuoirdiausi patarimai ie patarimai tikrai naudingi kiekvienam, tad nenumokite ranka. Mano silomos sveikos mitybos esm sudaro maksimalus energijos gavimas i maisto, kuriame jos, gyvybins energijos, sukaupta daugiausia. A silau mityb pagal gamtos dsnius. Kad tai suprastumte, dar karteli vilgterkime i gamt ir vl atsakykime paprastus klausimus. Kas energingesnis, maiau pavargstantis gamtoje: augaldis (zuikis, arklys, briedis ir kt.) ar plrnas litas, vilkas)? Kurie gyvnai taikesni, ramesni, o kurie agresyvesni, piktesni? Manau, i iuos klausimus atsakym inote. Gavs energijos, mogus gali ne tik ilgai ilikti sveikas ir energingas (nejauiantis nuovargio), bet ir susidoroti su kne susikaupusiais lakais ir toksinais, t. y. sulieknti, taip pat gali

89 nugalti ir ligas. Primenu, kad visi gyvi organizmai emje, tarp j ir mogus, gauna energijos tik i natrali angliavandeni (gliukozs, fruktozs), esani vaisiuose ir darovse (tik ne i mechanikai bei chemikai apdoroto angliavandenio cukraus ir ypa i saldikli!). Tai - baltoji mirtis! Be to, kaip ir minjau, energijos gauname ir i kokybik riebal (tik ne i margarino, tepaus riebal miinio). Tik bda ta, kad riebal suvirkinimui organizmas turi atiduoti nema dal j teikiamos energijos. Tai ino vyresnij klasi mokiniai. Kaip minjau, vaisiuose ir alios spalvos augaluose yra daugiausia fotosintezs bdu sukauptos sauls energijos (kaip pirmutinio energijos altinio emje), kuri augalai paveria mums prieinama energijos forma - chemine organini mediag energija. O js maitinats beveik vien baltyminiu maistu, visai istumdami angliavandenius, juolab kad baltymai nenatrals, o apdoroti kariu, mechanikai ir chemikai (gyvnai gamtoje minta natraliu aliu maistu). tai koks didelis skirtumas! Per dien rekomenduojamas baltym kiekis daniausiai - nuo 50 iki 70 g. Kuo mogus senesnis ir ligotesnis, tuo baltym reikia maiau. O kaip norime bti liekni ir sveiki! Todl patariu: 1. Ryt vietoj pusryi, kiek norite, valgykite vaisi, gerkite namuose ispaust natrali suli. Tuomet lstels gaus angliavandeni, i kuri kiekviena ms lstelyt kvpavimo reakcijos dka iskirs mums reikaling energij. tai i reakcija: gliukoz + deguonis anglies dioksidas + vanduo + ENERGIJA, 1. y. deguonis suskaido su maistu gaut gliukoz (sudegina), ir tada isiskiria anglies dvideginis (j ikvepiame), vanduo bei ENERGIJA, kuri mums reikalinga, kad gyventume ir btume sveiki. Apie 12-13 val. galite uksti kito maisto. 2. Mitybos pagrind turi sudaryti kuo natralesnis maisto produktas (kuo maiau virtas ar kitaip perdirbtas). Kin restorane galite gauti pusiau virt mork, bulvi ar kit darovi. Koes virkite i ibrinkint vandenyje kruop, irni ir kt. Virkite tik iki uvirimo ir palaikykite udeng dangiu. 3. Bet kok organizmo rgtingum didinant maisto produkt, pvz., ms, uv, kiauinius, srius ir kt. (atidiai paanalizuokite rgtinani bei arminani produkt lentel), neutralizuokite valgydami arminanius produktus. Tai taip pat js lieknjimo ir sveikatos garantas! 4. Kreipkite dmes maisto produkt derinim, t. y. nevalgykite i karto keli baltymini produkt, toki kaip msa, uvis, sris, kiauiniai ir kt. Taip danai valgome per pobvius. Todl pagirios bna ne tiek nuo alkoholio, kiek nuo maisto. 5. Niekada nevalgykite baltyminio maisto su duona, makaronais, ryiais, virtomis bulvmis. Tik su aliomis darovmis! Neugerkite saldiais grimais, kompotais, sultimis - tai galima daryti 1 val. prie ar po valgio. 6. Silau pabadauti. Ypa lengva badauti per vadinamsias ekadaio dienas. Tai vienuolikta diena po pilnaties ir vienuolikta diena po jaunaties (atskaiiuokite pagal kalendori). Per mnes jums tekt pabadauti tik dvi dienas, o apvalytumte organizm kaip badaudami eias. Greitai pajustumte rezultat btumte sveikesni ir lieknesni. Labiau pasitiktumte savimi! Tomis dienomis dl Mnulio traukos i organizmo traukiami teralai, reikia jam tik padti. Badavimas - tai energijos sutaupymas virkinimo sskaita kovai su lakais, ligos sukljais. Badavimu skmingai gydomos sunkios ligos. Perspjimas. Badaudami btinai laikykits nurodym, apie kuriuos raau skyrelyje "Mano badavimo praktika". 7. Js bsite nuostabiai sveiki, jei ant js kasdieninio stalo bus vaisi, darovi, j suli ar salot, rieut saujel (pamirkyt per nakt, ypa migdol), daigint grd iupsnelis, nes js gausite nuostabiausi angliavandeni, baltym, riebal, vitamin, mineralini mediag. Utikrinu jus! Gerai, jei gertumte tirpsmo vanden. Vaikams rieutus galima sumalti su kavamale - jiems patinka, 0 suaugusiam geriau virkina. Sumaltus daigintus grudus galite vaikams dti koes - dribsni, griki, ryi ir t. t. Diaugsits, kai vaikai bus sveikesni. 8. Na, ir "baisiausias" patarimas. I savo mitybos ibraukite: bet kokius cheminius grimus, su msa virtas sriubas, nes tai cholesterolio, chemini vaist, hormon, lapimo rgties ir kt. nuoviras, atsisakykite sintetini sriub pakeliuose ar kubeliuose,

90 ibraukite i valgiaraio su mutinius su rkytais ar kitokiais msos ar uvies gaminiais, sriais. Juos pakeisti aliu sviestu, esnakais, kitomis darovmis, avokadais. 9. Nevalgykite vaisi, pavalg kito maisto ir vakarais, veriau - daroves ar darovi salotas. Geriausia nuo 18 val. visai atsisakyti maisto. Ryt bsite energingesni. Visada vaisius valgykite 15-20 min. prie kit maist. 10. Nevirkite koi su pienu. Jei labai mgstate pien, gerkite vien, inoma, natral. Atminkite, kad danai sergantiems "peralimo", vairiomis bronch bei plaui ligomis, ypa astma, rekomenduojama atsisakyti pieno, jogurt bei saikingi vartoti kitus pieno produktus, pvz., vark 11. Vietoje margarino ar tepaus miinio vartokite sviest, geriausiai - lydyt. 12. Pirkite natrali grietin, o ne su augaliniais riebalais. 13. Gerkite tik var vanden, geriausiai - tirpsmo, kuris skirtas ne tik grimui, bet ir gydymui. 14. Imokite gilaus kvpavimo pratim. A j atlieku, kai nerimauju ar per stresin situacij. 15. Grdinkits altu vandeniu, ypa tinka kontrastinis duas. Dmesio! Nenusiminkite, jei i karto visko nepadarysite - viskas pataisoma! Jei jums per sunku laikytis vis mano patarim, silau laikytis pai svarbiausi: 1. Savo racione mainkite virt ar kitaip apdorot maisto produkt vartojim, traukite kuo daugiau alio natralaus maisto. Mano mityboje is maistas sudaro 60-70%. 2. praskite ryt pradti nuo suli. Kaip raiau, tai vaistas Nr. 1. Jei neturite klaiding sitikinim, pradkite nuo citrinos suli (galite pakeisti greipfrut sultimis). Jas galite praskiesti vandeniu. Nauda: Sumainsite kenksming mediag kiek organizme. Tai stipriausias antioksidantas. Mainsite insulto, infarkto tikimyb, nes ios sultys neleidia susidaryti kreuliams ir t. t. (medicinoje tuo tikslu vartojamos aspirino tablets). Aprpinsite organizm vitaminais, ypa vitaminu C, kuris reikalingas ne tik kraujo sudiai gerinti, virkinimui palengvinti, bet ir kovai su piktybinmis lstelmis. Sumainsite antsvor bei cholesterolio kiek. 3. Silau visiems, ypa vaikams, gerti sultis, ispaustas i alios spalvos lapeli (dilgli, kiaulpieni, salier, krap, petraoli, mork bei ridik lap ir t. t.). Tai nuostabus vaistas. Suaugusiems silau vartoti po 1 valgo aukt 3 ar 2 kartus per dien 20 min. prie valg (galima ir didesn kiek). Maus vaikuius pradkite pratinti nuo mayio auktelio, o vliau kiek didinkite. Vartoti tol, kol i lapeli dar galima nusiskinti dare ar pievoje. I parduotuvi pirkti nepatariu. Ispaudus sultis btina jas laikyti aldytuve. Kitai dienai palikti negalima. Sultims spausti nebtina turti suliaspaud, galima sumalti su msos malimo mainle ir per dvigub marl ispausti. iem ir pavasar sultis ar salotas pakeiskite sudiovint lapeli milteliais (apie juos jau raiau). Nauda: Danai vartodami ias sultis pagerinsite vaik fizin bei protin vystymsi bei atjauninsite pagyvenusius. Sustiprinsite imunin sistem ir atitolinsite ligas. Pajausite energijos padidjim. Pagerinsite virkinim. Atitolinsite ligas. Js aprpinsite savo organizm visomis mediagomis, kurios jam btinos: baltymais, riebalais, angliavandeniais, vitaminais, organiniu kalciu, magniu, geleimi ir kt. Ypa vertinu trij stebukling gydomj gali turini oleli dilgli, kiaulpieni, salier lap - suli miin. J dka pagerinsite kraujodar, suaktyvinsite imunin sistem, mediag apykait ir ivalysite organizm. tai kiek gera js padarysite savo nuostabiam knui, vien igr toki suli. Ar kada nors apie tai pagalvojote? A nepamirtu trij oleli sultimis "pavaiinti" savo artimj ir ankli, ypa tada, kai jie darosi neatspars "peralimo" ligoms. Gal ir nelabai skanu, bet visada spju, kad btina igerti kaip vaist - juk pastarieji bna neskans. Kadangi mano organizmas priprats, a dilgli, kiaulpieni ir salier suli miinio igeriu daugiau. 4. Kiekvien dien prie valg praskite valgyti vairi darovi salot su kokybiku aliejumi (ne su grietine ar majonezu). Nepamirkite salotas dti ir ali lapeli. Valgykite su duona ar bulvmis. Nauda:

91 Js aprpinsite organizm skaidulinmis mediagomis (apie j reikm organizmui paskaitykite dar karteli). Aprpinsite organizm ne tik organiniais vitaminais, mineralinmis mediagomis, bet ir fermentais. Tai natralios mediagos, padedanios suvirkinti sunkiau virkinam maist Padsite organizmui susidoroti su rgtimis, kurios atsiranda nuolat valgant krauj rgtinanius produktus (dar kartel paskaitykite apie rgtinani ir arminani produkt reikm bei pairkite i produkt lentel). Atminkite! Darovs turi bti gerai sukramtomos, burnoje paveriamos koele ir tik tada nuryjamos. Kitu atveju js teigsite, kad valgote daug darovi, bet jokios naudos nejauiate, o tradicins medicinos atstovai tvirtins, kad augaliniame maiste esanios mediagos yra "sunkiai" pasisavinamos. Visada jauskite savo organizm ir neturkite iankstinio nusistatymo. Keisti proius reikia pamau. Btinai sumainkite msos produkt savaits valgiaratyje. Valgykite tik darovi sriubas, pagardintas kokybiku aliejumi. Komentaras. Mielos jaunos mamyts, man labai labai gaila, kad virdamos savo mayliams msos sultinius (daniausiai jautienos, vitienos), js tikits, kad suteikiate jiems stiprybs ir sveikatos. Taiau turiu jus nulidinti: su iuo sultiniu glenas js vaikelio organizmas gauna ne tiek naudos, kiek kenksming sveikatai mediag, apie kurias jau raiau. O gal js parsiveate msos i kaimo moiuts, kurios gyvulliai negauna speciali augimo hormon, profilaktikai jiems neduodama antibiotik ar kit chemini vaist, paskerst nemirko cheminiuose tirpaluose, kad ilaikyt prekin ivaizd, neeria neaikios kilms paarais? Tai jau bt gerokai maesn blogyb. Btina inoti, kad msos sultiniai keliasdeimt kart sunkiau virkinami nei pati msa. Nustebote? Daugiau viskuo besidomintis gydytojas tikrai nerekomenduos ligoniams ar mayliams sultini. Ypa sultini i msos, pirktos prekybos centruose ar turguje. Jei js esate sitikinusios, kad msa js mayliui reikalinga, veriau jau duokite nuvirtos nuo negerum msos kartu su darovi sriuba, kuri ymiai vertingesn ... Dar noriu jums priminti, kad pramoniniuose kiuose vitos auginamos panaiai kaip ir gyvuliai, kurie ruoiami prekybai. Linkiu jums naujo supratimo. Ar man pavyksta tikinti mones sveikiau gyventi? Imginusi tai, k jums raau, savo knu, a miau tikti savimi, o manimi patikjo ir daugelis alia esani moni. Jie, taip pat nordami pakeisti gyvensen, m mans prayti patarim. Galiu atvirai pasakyti, kad daugumai padjau. Visi norime bti sveikesni, bet ne visiems utenka valios ir kantrybs k nors savyje keisti. Todl galiu tvirtinti, kad yra keli tipai moni. I grup - tai mons, kurie sako, kad jie gyvena vien kart ir knui duoda tai, ko jis prao. Nesvarbu, ar tai sveika, ar ne. Paprastai tokie mons suserga sunkiomis ligomis, pavyzdiui, cukriniu diabetu, irdies ir kraujagysli, onkologinmis ligomis ir t. t. II grup - tai mons, kurie i karto prisipasta, kad jie nort k nors keisti, bet gerai ino, kad neturi valios. III grup - tai mons, kurie nutaria keisti gyvensen ir kur laik jiems pavyksta. Ima diaugtis ymiai pagerjusia sveikata, bet paskui vl grta prie sen proi. Taiau jie ino, jog ateityje sugr prie sveikos gyvensenos. Taip atsitinka daugumai, kurie kenia nuo didelio antsvorio, snari skausm bei didelio kraujospdio. Jie labai entuziastingai pradeda gyventi kitaip: nusiperka ger suliaspaud, ima derinti maisto produktus ir t. t. Po 2 savaii paskambina, kad nukrito svoris, geriau jauiasi, bet svarbiausia, nebereikia vaist nuo spaudimo. IV grup - tai mons, grietai nusprend gyventi kitaip ir iandien tuo besidiaugiantys. iais monmis a aviuosi! Komentaras. Sunku pritarti mogui, kuris sako: "Kiek laiko atima visos sveikatingumo priemons". Tada pagalvoju: o kiek tau, mogau, laiko atima kanios dl skausm ar kitos negalios, kiek laiko praleidi eilse medicinos centruose, kiek bemiegi nakt ikenti, kiek pinig ileidi pirkdamas vairiausius cheminius vaistus ar maisto papildus, kurie i naujo sukelia dar sunkesnes pasekmes ir t. t. Galiu drsiai parayti, kad tik i pradi nauja gyvensena sudaro ioki toki nepatogum, bet vliau tampa proiu, ir mogus nebenori grti atgal. Mieli skaitytojai, noriu, kad js inotumte, jog a ligoni negydau, iskyrus paius artimiausius. Mano tikslas kitas - paskatinti jus pamau keisti poir mogaus kn, lig prieastis ir gydym.

92 i knyg a raiau gana diaugsmingai ir lengvai, nes viskas mano paios imginta ir patirta. Kokius vaistus vartoti, kaip gydytis, kaip gyventi - tai kiekvieno mogaus asmeninis apsisprendimas, nes kiekvienas gyvename tiktai savo gyvenim ... Neinia, kas moni dar laukia ateityje, todl noriu jums suteikti didel vilt ir pasitikjim savo kno bei gamtos galiomis ... Noriu jus tikinti, kad kno sveikata pirmiausia turime rpintis mes patys. Tik mes patys! Ai jums, mielieji, kad perskaitte mano "ipainties" knygel, kad tyliai bendravote su manimi gal kritikuodami, o gal pritardami. Biau laiminga, jei kam nors kiek nors padjau, jei susimstte apie savo gyvensen, jei gavote daugiau drsos savo gyvenim keisti. Troktu, kad btumte sveikesni, kad kiekvien nauj ryt sutiktumte ne tik be skausmo ir nuovargio, bet ir su dideliu diaugsmu bei noru gyventi. i knygel a raiau turdama ger tiksl bei jus visus myldama!

93