P. 1
Braižybos konspektas

Braižybos konspektas

4.0

|Views: 11,942|Likes:
Published by mrtz97

More info:

Published by: mrtz97 on Apr 13, 2012
Copyright:Attribution Non-commercial

Availability:

Read on Scribd mobile: iPhone, iPad and Android.
download as DOC, PDF, TXT or read online from Scribd
See more
See less

11/09/2013

pdf

text

original

ŽEMAITIJOS KOLEGIJA

DALIA JAKŠTIENĖ

INŽINERINĖ GRAFIKA
Paskaitų konspektas GEODEZIJOS IR ŽEMĖTVARKOS STUDIJŲ PROGRAMAI

2009

TURINYS
1. BRAIŽYMO PRIETAISAI, ĮRANKIAI IR REIKMENYS................................................3 1.1. Braižymo prietaisai ir reikmenys...................................................................................3 1.2. Braižymo įrankiai ..........................................................................................................4 1.3. Darbo vietos parengimas. Braižymas............................................................................7 2. BRĖŽINIŲ APIPAVIDALINIMAS.............................................................................................9 2.1. Formatai..........................................................................................................................9 2.2. Brėžinių lankstymas.......................................................................................................11 2.3. Masteliai.........................................................................................................................11 2.4. Linijos.............................................................................................................................12 2.5. Braižybos šriftai.............................................................................................................14 2.6. Matmenų žymėjimas......................................................................................................17 3. GEOMETRINĖ BRAIŽYBA........................................................................................................23 3.1. Tiesės atkarpos dalijimas į lygias dalis..........................................................................23 3.2. Kampų dalijimas į lygias dalis.......................................................................................23 3.3. Apskritimo lanko centro radimas...................................................................................24 3.4. Nuolydžio ir kūgiškumo braižymas...............................................................................24 3.5. Apskritimo dalijimas į lygias dalis................................................................................25 3.6. Sujungimai......................................................................................................................26 4. BRAIŽOMOSIOS GEOMETRIJOS PAGRINDAI.....................................................................29 4.1. Projekcijos ir jų skirstymas............................................................................................29 4.2. Stačiakampė koordinačių sistema..................................................................................30 4.3. Taško projekcijos. Taško koordinatės. Monžo epiūra...................................................31 4.4. Tiesės atkarpos projektavimas. Ypatingos tiesės padėtys. Tiesių tarpusavio padėtys.33 4.5. Matomumas epiūroje......................................................................................................35 4.6. Plokštuma. Plokštumų padėtys. Plokštumų tarpusavio padėtys....................................36 4.7. Projekcijų pertvarkymai.................................................................................................38 4.8. Plokščių figūrų projekcijos.............................................................................................39 4.9. Plokščios figūros tikrojo dydžio radimas.......................................................................40 4.10. Paviršiai ir geometriniai kūnai. Taškų, esančių kūnų paviršiuje, projekcijų vaizdavimas.......................................................................................................................................41 4.11. Aksonometrinės projekcijos.........................................................................................46 4.12. Geometrinių figūrų ir kūnų aksonometrinės projekcijos ............................................48 4.13. Geometrinio kūno ir plokštumos sankirta....................................................................52 4.13.1. Kirtinys.............................................................................................................52 4.13.2. Briaunainio ir plokštumos sankirta..................................................................52 4.14. Paviršių sankirta...........................................................................................................54 5. PROJEKCINĖ BRAIŽYBA..........................................................................................................59 5.1. Vaizdai............................................................................................................................59 5.2. Pjūviai.............................................................................................................................61 5.3. Kirtiniai...........................................................................................................................63 5.4. Iškeltiniai elementai........................................................................................................64 5.5. Sąlygotumai ir supaprastinimai atvaizduose..................................................................64 6. DETALIŲ BRĖŽINIAI...........................................................................................................66

2

3

1. 2 – apatinė svirtis. mašinos ir kt. stalai. Brėžinio kokybė.1 pav. Jis gaminamas rulonais ir įvairaus didumo lapais. Jų yra įvairių dydžių. pritvirtinta prie braižomosios lentos (žr. diagramos. 3 – šarnyrinis diskas. 4 . 1. Jų yra įvairių konstrukciją. Jame braižomi įvairūs grafikai. pieštukai. Iš tokio brėžinio šviesoraščio popieriuje ar skaidrėje tiesiogiai galima gauti kopiją.1 pav. 1. Eskizų popierius. pieštukus. Braižomoji lenta Braižymo prietaisas . įtvirtinta ant tam tikro stovo. Braižymo prietaisas: 1. kitos pusės – truputį grublėtas. ĮRANKIAI IR REIKMENYS 1. . tušas. ilgai laikomiems brėžiniams. trintukai ir kt. Braižomoji lenta braižomajam popieriui pritvirtinti.2 pav. 1. atliekami skaičiavimai.2 pav. dirbti su braižymo įrankiais ir prietaisais. BRAIŽYMO PRIETAISAI.). Abiejų markių popieriaus gerasis paviršius lygus. Geros kokybės braižomasis popierius skiriamas ypač svarbiems. 6 ir 7 statmenos liniuotės Braižomasis stalas – tai braižomoji lenta. Jis gaminamas rulonais ir įvairaus didumo lapais. jo atlikimo sparta priklauso nuo braižymo prietaisų. Braižomasis popierius gaminamas dviejų markių: geros kokybės ir paprastos. reikmenys – popierius. įrankių ir reikmenų.viršutinė svirtis. 4 – kronšteinas. kai nereikia jų ilgai laikyti. Paprastos kokybės popierius vartojamas visų rūšių brėžiniams. Braižymo prietaisai ir reikmenys Pagal brėžinio paskirtį studentas turi mokėti pasirinkti popierių. Mokomiesiems brėžiniams braižyti tinkamiausia 1000x750x20 mm lenta (žr. Ji gaminama rulonais. Eskizus galima braižyti bet kokiame lygiame popieriuje – baltame ar languotame rašomajame popieriuje.tai mechaninė reišina. Milimetrinis popierius. Permatomame braižomajame popieriuje braižoma specialiu pieštuku.) 1. Natūrali popieriaus skaidrė – tai permatomas popierius brėžiniams kopijuoti. 5 – sukiojama galvutė. brėžinio linijos tušu neapvedžiojamos.1. Braižoma lygiojoje pusėje. Braižymo prietaisai – tai lentos.

o ryškinami – HB. Kai kurių brėžinių. o kitą galima pasukti ir užfisuoti veržle.. trikampį ir matlankį. Norint pasukti galvutę. 1.6 pav. Tušo linijos trinamos kietu su malto stiklo priemaiša trintuku. rečiau vertikalioms ir pasvirusioms linijoms brėžti (žr. matlankiu nustatomas reikiamas kampas.).1. 1. vidutinio kietumo – HB arba F raide. Braižymo įrankiai Braižybai vartojami šie įrankiai: reišina.1. 1. 6B. peiliukas pieštukams drožti.0. Braižomieji pieštukai skirstomi į kietus. linijos apvedžiojamos tušu. Tokiu prietaisu galima brėžti linijas bet kokiu norimu kampu (žr.3 pav.9 mm storio pieštukais). H. 5H. 5B. Pagal mažėjantį kietumą pieštukai žymimi taip: kieti – 9H. F.1. Tušas būna juodas ir spalvotas. B arba 2B (mechaniniais 0. 4B. Grafito turi matytis ne mažiau kaip 5 mm.7 arba 0. 5 . ir minkštus – B raide. 1. Galvutė susideda iš pasukimo mechanizmo su fiksatoriumi. Pieštuko linijos ištrinamos. žirklutės. Braižomajame popieriuje brėžiniai braižomi 2H arba H (mechaniniais 0. mygtukas atleidžiamas.). 7H. 6H. matlankio ir plokštelės 4 liniuotėms tvirtinti.7 ir 0.3 mm storio skaidriu celiulioidiniu skydeliu. lekalai.). Pieštukas turi būti nudrožtas kūgiu (žr. Skydelis brėžiniui pridengti trinant blogai nubrėžtas a linijas Tušas. šepetėlis trintuko liekanoms nubraukti. rapidografai.) – brėžinių ryškinimui. Eskizai braižomo B ir 2B (mechaniniais 0.3b pav. dviejų disku sujungtų lygiagretainių 2.5 pav. žymimus H raide. Natūralioje popieriaus skaidrėje brėžiniai kopijuojami tušu. Smulkesni braižymo reikmenys – tai lipnios juostelės ritinėlis brėžiniams pritvirtinti.) – braižant siaurosiomis linijomis. Blogai nubrėžtos linijos trinamos trintuku. pridengus brėžinį 0.4 pav. šablonai. o kitas – prie galvutės 3. 1. Jos susideda iš kronšteino 1. iš kurių vienas sujungtas su liniuote nejudamai. HB. nubraižytų braižomajame popieriuje pieštuku.9 mm storio pieštukais). Reišina – tai ilga medinė liniuotė.4 pav. minkšti – 3B. brėžinys valomas minkštu trintuku. b – kūgiškai 1.2.Šviesoraščio popierius vartojamas brėžiniams dauginti. matlankis. prie kurios galo 900 kampu pritvirtintas skersinis horizontalioms. 8H. pritvirtinto prie lentos.3a pav. Geresnė reišina su dvigubu skersiniu. braižiklinė. kurių vienas šarnyru prijungtas prie kronšteino.35 mm storio pieštukais). 4H. Pieštuko drožimas: – mentele. 7B. kuriame yra daug įvairios formos išpjovų (žr. 2H. arba mentele (žr.5 ir 0. nuspaudžiamas fiksatoriaus mygtukas. kampainiai. vidutinio kietumo – 3H. skutimosi peiliukas nereikalingoms tušu nubrėžtoms linijoms išskusti ir kt.. Mechaninės reišinos – atstoja reišiną. Trintukai.

Mastelinė liniuotė 1. 1. Matlankių būna medinių.7 pav. Reikia turėti du stačiakampius kampainius: vieną lygiašonį su dviem 450 kampais. Naudojantis šiais kampais galima nubrėžti kas 150 papildomus kampus (žr. plastmasiniai ir celiulioidiniai kampainiai. kitą – su 300 ir 600 kampais. 1:5 ir kt. Įvairių kampų braižymas naudojantis kampainiais Mastelinėmis liniuotėmis matuojami atstumai brėžinyje ir pagal jas brėžiamos tam tikro ilgio linijos.9 pav.).). Jos briaunose sužymėtos padalos rodo skirtingų mastelių (1:1. Braižyboje vartojami mediniai.1. metalinių ir plastmasinių. o 00 ir 1800 kampai sutapti su linija AB. 1.8 pav. 1:2. 1.8 pav. 1.7 pav.6 pav.5 pav.9 pav. (žr.). 6 .) matmenis. Mechaninė reišina Kampainiai vartojami vertikalioms ir pasvirusioms linijoms brėžti. Matlankis Matlankiu brėžinyje matuojami ir pagal jį žymimi kampai. Ypač patogi tribriaunė mastelinė liniuotė (žr. Matuojamo kampo viršūnė turi būti tiksliai ties matlankio žyme O. Reišina 1. 1.

Kreivės brėžimas pagal lekalą Braižiklinė – tai dėžutė su svarbiausiais braižymo įrankiais. Taip nubrėžta kreivė būna sklandi (žr.10 pav.). 10 – centro skritinėlis. Pieštuku brėžiama linija jungianti ne visus su lekalu sutapusius taškus. 14 . 3) braižyti ir kopjuoti pieštuku bei tušu (žr. 2) kopijuoti tušu.spyruoklinio skriestuvo antgalis pieštukui 1. bet tik vidurinius. Paskui parenkamas lekalas.2 – braižikliai. Jie gaminami iš medienos. Iš pradžių norimos kreivės taškai pieštuku sujungiami siaura sklandžia kreive. 5 – matavimo skriestuvas.11 pav. Rapidografas 1.). Šablonas apskritimų lankams braižyti 7 . 9 – spyruoklinis skriestuvas su adatine kojele. 12 – skriestuvo braižiklis. 11 – braižiklio kotelis.11 pav.1. Braižiklinės yra trijų tipų: 1) braižyti pieštuku. 7 – nulinio skriestuvo antgalis pieštukui. 1. Braižiklinės įrankiai: 1.penalinis skriestuvas. 4 – skriestuvo ilgintuvas.Lekalai – tai liniuotės su įvairaus kreivumo briaunomis. celiulioido ir plastmasės. 8 – nulinis skriestuvas su braižikliu. Jis turi sutapti ne mažiau kaip su keturiais kreivės taškais. 13 – spyuoklinio skriestuvo braižiklis. 1. 3 – skriestuvas su antgaliu pieštukui.13 pav. kad jo briauna sutaptų su anksčiau nubrėžtos kreivės dalimi ir eitų per naujo ruožo taškus.12 pav. 1.10 pav. Tada lekalas pastumiamas. 6. atitinkantis tam tikrą kreivės atkarpą.

o aukštas turi būti nesusilenkęs). reikia sėdėti tiesiai. vertikalias tieses (braižomos iš kairės į dešinę).2. veržles.14 paveiksle. Braižant. kad jo šerdis vienodžiau diltų ir linijos būtų vienodo pločio. Paskui popierius prispaudžiamas reišina. arčiau kairiojo ir viršutinio jos krašto. 3. kaip ir rašant. Kėdę pasirinkti pagal ūgį (dirbančio žemo braižytojo turi būti nepakelti pečiai ir alkūnės. ar suvestos ir neišsikišusios linijos. Keičiamomis galvutėmis galima brėžti įvairaus pločio linijas arba rašyti. horizontalias tieses (braižomos iš viršaus į apačią). Braižant kreives. 6. popieriaus lapas lipnia juostele pritvirtinamas prie lentos. reikalingus jam suvokti ir gaminti. 15. ar šritai. glaudžiant jos skirdinėlį prie lentos kairiojo krašto. be šešėlių. 14. 14.3. į kurias atsiremia rankos.2. 15. paliekant ne mažesnį kaip reišinos pločio atstumą nuo lapo apatinio krašto iki braižymo lentos žemutinės briaunos. Braižomąją lentą padėti taip. Sutapdinus lapo apatinį kraštą su reišinos liniuotės briauna. vadinami šablonais (žr. Brėžiniui uždengti pertraukų metu arba pridengti tas vietas. be to. o paskui nutrinti. 14. Nubraižytą brėžinį reikia patikrinti: 15. lygesne puse į viršų. uždėti ant lentos.1. sužymėjus reikalingus matmenis bei kitus duomenis.).y.1.13 pav. 14. Braižymas Braižant siūloma laikytis tokios tvarkos: 1. techniniu šriftu užpildoma pagrindinė brėžinio užrašo lentelė. kaip pavazduota 1. 7. 13. kuriuo ryškinamos tiesės. ašines ir centrų linijas. ypač kampuose. 15. Popieriaus lapą. brėžinys turi būti kuo vienodžiau apšviestas. 8. ištrinamos nereikalingos linijos ir pradedama antroji braižymo stadija – pieštuku linijos platinamos ir ryškinamos. t. vartojami ploni celiulioidiniai skydeliai. Jeigu reikia. 1. 4. Baigus pirmąją braižymo stadiją. pagrindinio bei papildomo užrašo rėmeliai. Linijas reikia ryškinti tokia seka: 14.3. Pirmiausia popieriaus lape išmatuojamas ir apibrėžiamas reikalingo dydžio formatas. Prieš darbą švariai nusiplauti rankas. Tokio atstumo reikia reišinai arba rankoms atremti rašant įrašus. kad natūrali šviesa į braižytoją kristų iš kairės pusės. 12. kad jos posvyrio kampas būtų apie 200. suapvalinimus ir kt. lekalines ir skriestuvines kreives. reikia turėti tokio pat formato bet kokio švaraus popieriaus lapą.5. 5. Braižomąjį stalą pastatyti taip. pieštuką kartkartėmis reikia pasukti taip.Rapidografas – tai vamzdelinis įrankis su paslankia adatėle (žr. pasvirusias tieses. Išsiaiškinami braižomų figūrų gabaritiniai matmenys ir nubraižomas figūrų išdėstymas lape.). šviesa neturi akinti braižytojo. Šablonai – kad būtų paprasčiau braižyti pasikartojančius brėžinių elementus (varžtų galvutes. Esant dirbtiniam apšvietimui. siaurosiomis linijomis nubraižius vaizduojamo daikto kontūrus. 8 . Pieštuko šerdis skriestuve smailinama taip. apskritimus. Klaidingai nubrėžtas linijas reikia nežymiai perbrėžti pieštuku.3.). 14.12 pav. Tai pirmoji braižymo stadija. 9. 1. braižytojas gali dirbti apeidamas brėžinį iš įvairių pusių. Brėžinį patikrinus. skriestuvo pieštuko šerdis turi būti vienu numeriu minkštesnė už to pieštuko šerdį.4. Braižant ilgesnes linijas. 2. ar nepraleisti matmenys arba užrašuose raidės. 10. nubrėžiamas rėmelis. nepaisant jų tipo. linijos ir kita atitinka standarto reikalavimus. Pirmiausia brėžinys nubraižomas siaurosiomis ištisinėmis linijomis. 1. Įrankius laikyti atidaroje braižyiklinėje. 11. Darbo vietos parengimas.

7. Pieštuko šerdies smailinimas skriestuve Savikontrolės klausimai 1. 3. Jų negalima mėtyti. Baigus darbą. B ir 2B pieštukai? Kelios yra braižymo stadijos? Kokios sekos reikia laikytis ryškinant linijas? Kaip tikrinamas brėžinys? Ką reikia daryti. liniuotėmis ar kampainiais pjaustyti popieriaus. 6. 5. kad braižant nenusiteptų popieriaus lapas? 9 . 17.Jos užberiamos ant nubraižyto popieriaus lapo ir lengvai delnu spaudžiamos bei vedžiojamos paviršiumi. 2.14 pav. braižymo įrankiai nuvalomi. o reišinomis.16. sudedami į braižiklinę ir laikomi sausoje vietoje. Taip popierius nuvalomas. Brėžinį nuvalyti susmulkinto trintuko kruopelėmis. 1. 4. 8. Kokie yra braižymo prietaisai ir reikmenys? Kokius žinote braižymo įrankius? Kurioje braižybos popieriaus lapo pusėje braižoma? Kada naudojami HB.

Pvz. 2.7 mm pločio ištisine linija brėžiamas rėmelis. mm A0 841x1189 20 A1 594x841 20 A2 420x594 10 A3 297x420 10 A4 210x297 10 A0 formato plotas lygus 1m2. Kiekvienas mažesnis formatas gaunamas padalijus pusiau didesniojo formato ilgąją kraštinę (žr.2 paveiksle. Tokio formato žymuo A3. mm Mažiausios paraštės. 2.).1 pav. BRĖŽINIŲ APIPAVIDALINIMAS 2.). Po to 0.2. Jų žymėjimas ir lapų matmenys pateikti 1 lentelėje. Pirmenybė teikiama pagrindiniams formatams. Prekyboje esantys popieriaus lapai dažniausiai yra šiek tiek didesni už standartinio formato dydį. o ilgoji – 841 mm (kaip A1 formato ilgoji kraštinė). Pailgintų formatų sudarymo schema Pailgintieji formatai gali būti naudojami tik esant būtinybei. tačiau. 10 . Jie gaunami kombinuojant kurio nors pagrindinio formato trumpąją kraštinę su kito formato ilgąja kraštine (žr. todėl lapą pirmiausiai reikia pamatuoti ir ištisine siaurąja linija apibrėžti formato dydį.3 paveiksle. 2. Formatai Visi brėžiniai turi būti atliekami standartu LST EN ISO 5457:2002 nustatyto formato lapuose.2 pav.1 pav.1. Lapo dalijimas į formatus 2.2 pav. Pailgintųjų formatų sudarymo schema pateikta 2.1. Formato paraščių plotis parodytas 2. Brėžiniai turi būti braižomi galimai mažesniuose lapuose. pailgintojo formato trumpoji kraštinė yra 297 mm (kaip A3 formato trumpoji kraštinė). Formatai skirstomi į pagrindinius (ISO – A serijos) ir pailgintuosius. 1 lentelė Pagrindinių formatų dydžiai Žymėjimas Lapo matmenys. kad būtų matomi visi brėžinio elementai..

1:1.3 pav.4 pav. pvz. Formatų rėmelių paraštės A4 formatas naudojamas tik vertikalusis. 8. Pagrindinio įrašo lentelės forma. „Antraštė“ . 1. Pagrindinė įrašų lentelė Pagrindinės įrašų lentelės užpildymo pavyzdys ir tvarka: Visi laukai.: Plienas C45 EN 10083-1 (žr. 3. Data.1R. „Mastelis“ – vyraujantis brėžinyje mastelis. išskyrus „Antraštė“(kuri pildoma 5 šrifto dydžiu) pildoma 3. 11 . o kitų formatų lapuose ji gali būti išilgai išilgojo arba išilgai trumpojo lapo krašto. Tuščiame – brėžinio kodas: IG-01-01 9. Skyrių. Schema ar Įmonės planas. 7. pvz.2. 2. 4.nurodo dokumento turinį. Tekstas visada rašomas lygiagrečiai su pagrindinio įrašo lentele. „Atsakinga žinyba“ rašome – Katedra.5 šrifto dydžiu. markė ir jos standarto numeris.lt. 5.4 pav... „Dokumento statusas“ – Mokomasis. Vežimėlis ir pan. matmenys ir užpildymo tvarka pateikti 2. 2/2 ir pan.). Pvz. Kalba . 10. 2. 12. 11. Medžiaga – įrašoma medžiagos. Lapas – 1. A4 formato lapuose pagrindinio įrašo lentelė talpinama išilgai trumpojo lapo krašto. Velenas. 1/2. Laida . 6. Pildoma tik detalių brėžiniams. 09-11-15. „Dokumento tipas“ – Surinkimo brėžinys. pvz. „Savininkas“ – ŽK-RF. iš kurios pagaminta detalė. Brėžinio pagrindinio įrašo lentelė braižoma apatiniame dešiniajame lapo kampe. Detalės brėžinys.

2.).6 pav.6 pav. kad įrašas liktų neuždengtas. Masteliai Atvaizdo linijinių matmenų ir jų tikrųjų dydžių santykis vadinamas masteliu. Brėžinių lankstymas Brėžinių kopijos lankstomos iki A4 formato.3.2. Į aplankus segamų brėžinių lapų lankstymas 2.5 pav. Brėžiniai sulankstomi. Aplankuose (vokuose) lankstomų brėžinių lapų lankstymas 2. 2 lentelę) 12 . lygiagrečias šiai lentelei. 2. Skaitmenys rodo lapo lankstymo eilės tvarką. Standarto LST EN ISO 5455:2003 nustatyti masteliai (žr. paskui – pagal linijas. statmenas brėžinio pagrindinio įrašo lentelei. Pirmiausia brėžinio lapas lankstomas pagal linijas. Brėžinius galima laikyti sudėtus aplankuose (vokuose) neįsegtus (žr.2. 2.5 pav.) ir įsegtus aplankuose (žr.

8 pav. Gaminio dalių kraštinėse arba tarpinėse padėtyse vaizdavimo linijos 2. Iškeltinio kirtinio kertančiąją plokštumą.. Išklotinės. braižant kompiuteriu. arba brėžinio lape šalia atvaizdo pavadinimo (žr. 1:2000. 10:1. 1:50. Mastelis parenkamas pagal vaizdo sudėtingumą ir brėžinio paskirtį. 2. plačios ir siauros (žr.2 lentelė Mažinimo masteliai Tikrasis dydis Didinimo masteliai Brėžinių masteliai 1:2. esančių prieš 2. 1:5000. brėžiniams braižomiems ranka. 5:1. 2.11 pav.128-25:2003. Jeigu brėžinio lape yra keletas atvaizdų.12 pav. vaizdavimo simetrijos ašies linija linija (K) ir kirtimo linija (H) 2. 50:1 Esant būtinybei leidžiama naudoti ir kitokius mastelius. Visais atvejais užrašomi tikrieji matmenys. 1:500. 1:5. vaizdavimo linijos 13 . Linijos gali būti labai plačios. Įvairių linijų panaudojimo brėžinyje pavyzdys 2.10 pav. 1:200. 3 lentelę). nubraižytų skirtingu masteliu.9 pav. 1:20.). 1:100.4. Linijos Linijų tipai ir parametrai nustatyti standartu LST EN ISO 128-20:2002. išskirtinis – šalia atvaizdo pavadinimo. 1:10000 1:1 2:1. 20:1. Mastelio žymėjimas brėžinio lape šalia atvaizdo pavadinimo 2.. Elementų. sutapdintos su vaizdu. 1:1000.7 pav.7 pav. o jų naudojimas brėžiniuose standartais LST EN ISO 128-22. 2. 1:10. Mastelis gali būti užrašomas pagrindiniame užraše. tam skirtoje skiltyje. ir LST EN ISO 128-21:2002. vyraujantis mastelis užrašomas pagrindiniame užraše.

10 pav. kuriais negalima tiksliai nustatyti linijos plotį.25. sklandaus perėjimo linijos. formato rėmelis.). Brėžinio visų atvaizdų. Nedidelio formato brėžinių ir sudėtingų brėžinių.9 pav. simetrijos plokštumos (žr. kurių plotis 0. kai kurios pagrindinio užrašo linijos.35. stengiantis išlaikyti santykį tarp skirtingų linijų pločio.2.7. pjūvių ir kirtinių rodyklių linijos (žr.8 pav. Statybiniuose brėžiniuose nutraukimo linija yra siauroji ištisinė su lūžiais. Didelio formato. Matmenų ir iškeltinės linijos. 2. nelabai sudėtingų.). Plačioji ilgų brūkšnių su tašku K. 2.5 0. 2.35.).) H. 2. mm Paskirtis 0.8 pav. 0. 1 0. brėžinį galima braižyti dviejų pločių linijomis. nematomo sklandaus perėjimo linijos Ašinės ir centrų linijos. specialiuose brėžiniuose būdingųjų taškų radimo linijos Trūkio linijos. 2. bet braižant kompiuteriu ji gali būti pakeista siaurąja ištisine su lūžiais. 14 . Siauroji ilgų brūkšnių su tašku Nematomo kontūro linijos (žr. stambių brėžinių linijos turi būti platesnės. Siauroji ištisinė C. tiksliai nustatančiais linijos plotį. lenkimo vietos išklotinėse.5.8 pav.5 0. 2. kertančiųjų plokštumų žymėjimo linijos (galuose ir plokštumų sankirtose – plačioji ilgų brūkšnių su tašku linijos) (žr. Braižant braižymo įrankiais.) 0.5. 0. Plačioji ištisinė (pagrindinė) Grafinis vaizdas Linijų tipai Plotis d. linijos turi būti plonesnės.).11 pav.8 pav. 0. linijos turi būti tokio pat pločio. išnašų ir nuorodų linijos (žr. Gali būti vartojamos linijos. linijos plotis nustatomas apytiksliai. 1 Matomo kontūro linijos (žr.). Mašinų gamybos brėžiniuose nutraukimo linija yra siauroji ištisinė vingiuota. pavyzdžiui braižant žemėlapius. gretutinių detalių kontūrai (aplinka) Kai braižoma rapidografais. plokštumų pėdsakai. 2.). medžiagų brūkšniavimo pjūviuose.12 pav. 2. vaizdą ir pjūvį skiriančios linijos (žr. judančių dalių kraštinės arba galimos tarpinės padėtys (žr.25. Siauroji ištisinė vingiuota D.) B. ir 2.7.13 mm tik būtinais atvejais.) Prieš kertančiąją plokštumą esančių elementų vaizdavimas (žr. santykiaujančiomis tarpusavyje santykiu 2:1.3 lentelė Pavadinimas A. 2. iškeltinio kirtinio kontūrai (žr. Siauroji ištisinė su lūžiais F.9 pav. iškeltinio elemento apribojimas. 2.10 pav.). kuriuose yra daug viena prie kitos linijų ir smulkių elementų. Išklotinė sutapdinta su vaizdu (žr. Siauroji brūkšninė G. įterptinių kirtinių kontūrai. Siauroji ilgų brūkšnių su dviem taškais 0.9 pav. nubraižytų vienodu masteliu.8 pav. 0. sriegių pašaknys.

15 . Raidžių aukštis matuojamas milimetrais statmena pagrindo linijai kryptimi (žr.).13 e pav. kai braižoma pagal du kampainius – vieną su 300 kampu.13 pav.). Šių linijų žingsnis parenkamas pagal šrifto linijų plotį d (žr. Šis standartas taikomas rašant ranka arba naudojantis trafaretu.3. 2.). kurie pagal aplinkybes gali būti trumpesni arba ilgesni (žr. Raidėms rašyti vartojamas pagalbinių linijų tinklelis.). tai centrų linijos brėžiamos ištisine siaurąja linija (žr. išskyrus paskutinius brūkšnelius.). Įvairių linijų braižymo pavyzdžiai 2.4:1997 nustatytais standartais. Šie šriftai gali būti vertikalūs ir pasvirę (apie 15 0 kampu į dešinę nuo vertikaliosios linijos).2.). 2.13 b pav. Brūkšnelių ilgis ir atstumai tarp jų priklauso nuo linijos pločio. Šriftas skirstomas į A ir B tipo.13 c. 2. Stačiojo šrifto parametrai Šrifto linijų plotis d priklauso nuo šrifto tipo ir aukščio. baigtis ir kirstis brūkšneliu. Lygiagrečiose brūkšninėse linijose brūkšnelių ir kitų elementų padėtis vienas kito atžvilgiu turi kaitaliotis (žr. a b c d e 2. todėl jos pradedamos braižyti nuo sankirtos arba nuo kontūro (žr.5. 2.15 pav. Šrifto dydis nusakomas didžiųjų raidžių aukščiu h. Braižybos šriftai Brėžinių įrašai turi būti aiškūs. Kompiuteriumi atliktų brėžinių užrašams taikomas atskiras standartas.e pav. 2. 2. Visų sričių pramonės ir statybos brėžiniuose bei techniniuose dokumentuose rašoma standarto LST ISO 3098/1.d.14 pav. Visi brūkšneliai ir atstumai tarp jų turi būti vienodi. kitą su 450 kampu. lengvai skaitomi ir rašomi.14 pav.13 b pav. Toks kampas gaunamas. 2. Kai apskritimo skersmuo arba kitokių geometrinių figūrų matmenys atvaizde mažesni kaip 12 mm.Visos brūkšninės linijos turi prasidėti.

Pagalbinių linijų tinklelis šriftui rašyti Raidžių aukščiai. jų linijų storiai. laikomas atstumas tarp skyrybos ženklo ir po jo rašomo žodžio.5 3. gali būti sumažintas.7 2.2 12 0.5 5 7 10 14 20 Mažosios raidės aukštis c (10/14)h 10d 2. pavyzdžiui.18 0.5 2.25 0.Trupmenas. indeksus galima rašyti vienu dydžiu mažesnius arba tokio pat dydžio šriftu.05 4 0.4 31 1.2. Mažiausiu atstumu tarp raidžių.4 5 lentelė Šrifto parametrai Šrifto dydis (didžiųjų raidžių aukštis) Mažosios raidės aukštis Atstumas tarp raidžių Atstumas tarp žodžių Minimalus atstumas tarp eilučių pagrindų Šrifto linijos plotis Žymėjimas h c a e b d B tipo šriftas Santykis (10/10)h 10d (7/10)h 7d 2/10)h (6/10)h 2d 6d 2.5 1.5 5.7 2.5 0.8 8.5 0.5 1 3 8.35 Atstumas a tarp raidžių.5 4. kurių gretimos linijos nelygiagrečios.4 24 1.35 (17/10)h 17d (1/10)h d 0. atstumai tarp raidžių ir žodžių bei minimalūs atstumai tarp eilučių nurodyti 4 ir 5 lentelėse.5 0.5 0.25 0.35 1.7 2 6 22 1 2.5 3. rodiklius.4 4. 4 lentelė A tipo šriftas (d=h/14) Šrifto parametrai Žymėjimas Santykis Matmenys Šrifto dydis (didžiųjų raidžių aukštis) h (14/14)h 14d 2.5 1. TV.5 1.4 4.2 16 0. išskyrus skyrybos ženklais.7 10 7 2 6 17 1 14 10 2. LT ir kt.4 20 14 4 12 34 2 (22/14)h 22d (1/14)h d 0..3 3.5 Matmenys 7 5 1.5 5 7 10 14 Atstumas tarp raidžių Atstumas tarp žodžių Minimalus atstumas tarp eilučių pagrindų Šrifto linijos plotis a e b d (2/14)h (6/14)h 2d 6d 0.1 6 5 3. LA.15 pav.1 8 1 3 11 0.8 8. 16 .

2.17 pav.16 pav. Raidžių rašymas pagalbiniame tinklelyje 2. Lietuviško raidyno ir skaičių A tipo šriftas 17 .

6.19 pav.2. nenurodant matavimo vienetų. Linijiniai matmenys nurodomi milimetrais. B tipo pasvirojo šrifto simboliai 2. Matmenų žymėjimas Brėžiniuose ir techniniuose dokumentuose matmenys nurodomi pagal standartą LST ISO 129:1997. Jeigu matmenys rašomi 18 . bet tiek. kad pakaktų gaminiui pagaminti ir jam patikrinti. Matmenų turi būti kuo mažiau.18 pav. Lietuviškojo raidyno ir skaičių B tipo šriftas 2.

bet gali būti panaudotos kaip iškeltinės linijos. 2. o ne dalimis. kurie yra brėžinio lauke.21 pav. Matmens skaitinė reikšmė (toliau „matmens skaičius“) rašoma 1. kurių forma ir matmenys parodyti 2.20 paveiksle.2 mm atstumu virš matmens linijos arčiau jos vidurio 3. Matmenų žymėjimo elementai Matmenys apribojami iškeltinėmis linijomis.22 pav.). Tuo atveju brėžiama užkirtis – pasviręs brūkšnelis. 2..5 arba 5 dydžio šriftu. brėžiamas kaip trumpa (4-6 mm) 450 kampu pasvirusi linija arba dedamas taškas (žr. 2. Iškeltinių ir matmenų linijų žymėjimo pavyzdžiai Jei matmenų linijos nepakanka rodyklei nubrėžti.22 paveiksle. Matmenų linijos negali kirstis. Matmenų žymėjimo elementai pavaizduoti 2. išskyrus tuos atvejus. Kiekvienas matmuo brėžinyje pateikiamas tik vieną kartą toje vietoje.. 2.21 pav. 2. Neleistina žymėti matmenis uždara grandine. Matmenų linijos remiasi į iškeltines rodyklėmis.22 pav. Iškeltinių ir matmenų linijų susikirtimo reikia vengti. Tačiau. kurios brėžiamos nuo matomojo kontūro linijų.23 pav. Atstumas tarp matmens ir kontūro linijų turi būti ne mažiau kaip 10 mm. kur aiškiausiai matosi pažymėtasis elementas.5 mm už matmens linijos (žr. Iškeltinė linija pratęsiama 1. kai vienas iš jų informacinis. nei viena linija neturi būti pertraukta (žr. tai reikia nurodyti matavimo vienetus.).). Gabaritinis matmuo nurodomas vienu matmeniu.techniniuose reikalavimuose. Toks matmuo rašomas skliausteliuose.20 pav. linija pratęsiama ir rodyklė brėžiama iš išorės. pastabose ar kituose aiškinamuosiuose užrašuose.. 19 . Ašinės ir kontūro linijos nenaudojamos kaip matmenų linijos.. Rodyklės forma 2. o tarp lygiagrečių matmenų linijų – 7 mm. esant reikalui.

2.).25 pav.).24 pav. 2. □ – kvadratas (žr.). 2. SØ – sferos skersmuo (žr. Kvadrato matmens žymėjimas 2.28 pav.28 b pav.29 pav.). Skersmens matmenų skaičių žymėjimas 2.27 pav.23 pav.Matmenų skaičių rašymas virš pasvirusių matmenų linijų 2.2. SR – sferos spindulys (žr.26 pav. 2.2. Matmenų linijose rodyklių pakeitimas tašku. 2. Kampų matmenų rašymas Ženklai.26 pav. R – spindulys (žr. rodyklės brėžimas iš išorės 2.). b – nurodomas sferos skersmuo 20 . kuriuo matmuo pažymėtas formą: Ø – skersmuo (žr.28 a pav. Sferos matmens žymėjimas: a – nurodomas sferos spindulys.27 pav. naudojami kartu su matmenų skaičiais parodo elemento.

matmenys žymimi kaip parodyta 2. d –vienodų suapvalinimo spindulių Stygų. lankų ir kampų matmenys žymimi kaip parodyta 2.30 pav.2. kaip parodyta 2. kurių matmuo brėžinyje yra 1 mm ir mažesnis.31 paveiksle.29 pav. Stygų. jie žymimi taip. lankų ir kampų žymėjimai Kai vienodi elementai išdėstyti lygiais atstumais vienoje tiesėje. tam.32 paveiksle. Kampų suapvalinimo spindulių matmenų žymėjimas: a – išorinių suapvalinimo kampų. c – suapvalinimo vietų. b – vidinių suapvalinimo kampų. 2. Tolygiai išdėstytų vienodų elementų matmenų žymėjimas Jei brėžinyje yra keletas vienodų elementų. 21 .31 pav.31 paveiksle. 2. kad nesikartotų tie patys matmenys.

32 pav. Nuolydžio žymėjimas 22 . 2. Kitokių nei 450 nuožulų matmenų žymėjimas: a – vaizde linijiniu ir kampiniu matmeniu.35 pav. 450 nuožulos matmenų žymėjimas. b – pjūvyje linijiniu ir kampiniu matmeniu. 2. rašomas ženklas. 2.2. c – dviem linijiniais matmenimis Kūgiškumas – tai apskrito kūgio pagrindo skersmens santykis su kūgio aukščiu K=D/H. žymintį kūgiškumą. kai :a – matmuo brėžinyje didesnis kaip 1 mm.36 pav.33 ir 2. kurio viršūnė nukrepiama į kūgio viršūnės pusę (žr. Kūgiškumo žymėjimas 2.35 pav.).34 paveiksluose. c – nurodomas nuožulos kūgiškumo kampas 2.35 pav. arba kūgio dviejų skerspjūvių skersmenų skirtumo ir atstumo tarp šių skersmenų santykis K=(D-d)/H. Vienodų pasikartojančių elementų matmenų žymėjimas Nuožulų matmenys parodyti 2. Prieš matmens skaičių.33 pav. b – matmuo brėžinyje lygus 1 mm arba mažesnis.

kurio viršūnė nukreipta į nuolydžio pusę (žr. Ką vadiname masteliu? 3. Kokie matmenys užrašomi brėžinyje? 5. Kokių tipų yra braižybos šriftai? 9. Prieš matmens skaičių. Kokia linija vadinama pagrindine? 7. Kokie reikalavimai taikomi visų tipų brūkšninėms linijoms? 8. Kiek brėžinyje reikia matmenų? 11. Savikontrolės klausimai 1. Kokie yra brėžinių formatai? 2.). Kokie vartojami ženklai kartu su matmenų skaičiais? 23 . Kokiais vienetais rašomi matmenų skaičiai? 12. žymintį nuolydį. 2. Kokie yra matmenų žymėjimo elementai? 13. Kokie linijų tipai naudojami brėžiniuose? 6. Paviršiaus nuolydis nurodomas virš išnašos lentynėlės santykiu arba procentais. rašomas ženklas. Koks kampas yra pasvirojo šrifto? 10.Nuolydis – tai vienos tiesės ar plokštumos posvyrio dydis kitos tiesės ar plokštumos atžvilgiu.36 pav. Kokie yra masteliai? 4.

gauname spindulį AD. Sujungiame taškus A ir D. Atkarpos AB padalijimas į penkias lygias dalis Norint padalinti atkarpą AB į bet kokį skaičių lygių dalių. kuriuose jos kerta atkarpą AB. reikia iš bet kurio atkarpos galo.). kurie susikerta taške D. yra šios tiesės dalijimi taškai į penkias lygias dalis.. reikia iš atkarpos galų A ir B brėžti pagalbinius lankus spinduliu. kuri ir padalija duotą atlarpą į dvi lygias dalis (žr. pvz.2. Šioje tiesėje skriestuvu atidėti penkias lygias dalis. Kur lankai susikerta gaunami taškai 1 ir 2.2 pav.).. Taškas 51 sujungiamas su tašku B. Tiesės atkarpos dalijimas į lygias dalis Norint padalinti atkarpą AB į dvi lygias dalis. GEOMETRINĖ BRAIŽYBA 3. 51. 3. pvz. 24 . 1 A C B 2 3. Per kitus taškus brėžiamos tiesės. kuris ir padalina duotą kampą į dvi lygias dalis. 3. į penkias dalis. 21.2 pav. . reikia iš taško A brėžti bet kokio dydžio pagalbinį lanką (žr. Taip gaunami taškai 11. 3. bet kokiu kampu nubrėžti pagalbinę tiesę (žr. taško A.1 pav.. Taškai.1. Atkarpos AB padalijimas į dvi lygias dalis 3.3 pav. Juos sujungiame pagalbine tiese. 3.3. Iš taškų B ir C vienodu spinduliu brėžiame lankus.1 pav. lygiagrečios atkarpai B51. Taip gauname taškus B ir C. didesniu negu pusė atkarpos ilgio.). Kampų dalijimas į lygias dalis Norint padalinti smailų kampą į dvi lygias dalis.

). 3. 3. esantį tiesėje BC (žr.) . 3.).). D ir sujungiami atkarpomis AB. nuo taško B tiesėje BC atidedama n vienodo ilgio atkarpų. kurie ir padalina statų kampą į tris lygias dalis.4 pav.).4.5 pav. Apskritimo lanko centro radimas Nubrėžto lanko centras ir spindulys randamas taip: šiame lanke bet kur parenkami keturi taškai A. sudaryto prie pasvirusios tiesės (plokštumos). lygus vienos atkarpos ilgiui. Iš taškų B ir C brėžiame tuo pačiu spinduliu lankus ir gauname taškus D ir E. Nuolydžio braižymas 25 . 3. Stataus kampo padalijimas į tris lygias dalis lygias dalis Norint statų kampą padalinti į tris lygias dalis. 1 Norint per tašką B. Gauto stačiojo trikampio įžambinė AB yra ieškomoji tiesė.y.4 pav. Apskritimo lanko centro radimas 3. 3. i = = tgα .). Paskutinės atidėtos atkarpos gale iš taško C keliamas statmuo CA.5 pav. C. CD (žr. 3.3 pav. 3. 3. Nuolydis skaičiuojamas kaip stataus trikampio.6 b pav. reikia iš taško A brėžti bet kokio spindulio lanką (žr.6 c pav.3. t. B. Kiekviena atkarpa dalijama pusiau ir randamas per vidurio taškus nubrėžtų statmenų sankirtos taškas O. Taip gauname taškus B ir C. Nuolydžio ir kūgiškumo braižymas Nuolydis – tai vienos tiesės ar plokštumos posvyrio dydis kitos tiesės ar plokštumos atžvilgiu. arba procentais (žr. nubrėžti nuolydžio i = tiesę tiesės BC n atžvilgiu. 3. Nuolydis gali būti išreikštas dviejų skaičių L santykiu (žr. Brėžiame spindulius AD ir AE.6 pav. statinių h AC ir BC santykis (žr.6 a pav.3.6 b pav. Tai ir yra to lanko centras. Smailaus kampo padalijimas į dvi 3.

Kūgiškumas – tai apskrito kūgio pagrindo skersmens santykis su kūgio aukščiu K = < D/H H a 3. a b 3. Atkarpa 1D lygi taisyklingo septynkampio kraštinei. Iš bet kurio apskritimo taško. 3. arba kūgio dviejų skersmenų skirtumo ir atstumo tarp šių skersmenų santykis K = H (žr. 3. Apskritimo dalijimas į lygias dalis: a – tris ir septynias dalis. Šis lankas kertasi su apskritimo lanku taškuose 1 ir 2. 600 kampainį. Kūgiškumas 1:n ašies atžvilgiu braižomas analogiškai kaip nuolydžiai 1:2n iš abiejų ašies pusių. Dalijant į tris dalis galima panaudoti 300. H D−d 3. Kūgiškumas D b Kūgiškumą galima išreikšti dviejų skaičių santykiu arba procentais. A (žr.7 a pav.7 pav.) brėžiamas lankas apskritimo spinduliu R.8 pav. Apskritimo dalijimas į lygias dalis Apskritimo dalijimas į tris ir septynias dalis.).8 a pav.).D (žr. Trečiasis taškas 3 yra priešingame apskritimo skersmens gale.7 b pav. 3. b – keturias ir aštuonias dalis 26 . pvz.5.

C. kad šio lanko apskritimo centras būtų iš tiesės sujungimo taško iškeltame statmenyje (žr.Apskritimo dalijimas į keturias ir aštuonias dalis. 1 ir 4 (žr. 3. Taškas.penkias ir dešimt dalių. Norint apskritimą padalinti į dvyliką dalių. o atkarpa D4 taisyklingo dešimtkampio kraštinei. Sujungimai braižomi remiantis šiais geometrijos dėsniais: 1) jungiant tiesę su lanku reikia. Per gautus sankirtos taškus ir apskritimo centrą nubrėžę tieses. vadinamas sujungimo centru. pvz. Apskritimo dalijimas į penkias ir dešimt dalių. Apskritimo spindulys OA dalijamas pusiau ir gaunamas taškas B (žr. 2.). 3. a b 3.9 a pav. spinduliu B1 brėžiamas lankas iki sankirtos su tuo pačiu apskritimo skersmeniu. Atkarpa 1C lygi į apskritimą įbrėžto taisyklingo penkiakampio kraštinei. b . vienodai nutolęs nuo jungiamųjų linijų. reikėtų lankus R spinduliu brėžti iš abiejų skersmenų galinių taškų. Gaunamas taškas C.6. 3.10 pav. 2) jungiant du lankus reikia. Apskritimas padalijamas į keturias dalis nubrėžus centro linijas. apskritimo spinduliu R brėžiami pagalbiniai lankai. kurių sankirtoje su apskritimu gaunami kiti keturi šešiakampio taškai. kaip iš centro.). kad apskritimų lankų centrai būtų tiesėje. Sujungimai Sklandus tiesės perėjimas į kreivę arba vieno lanko perėjimas į kitą vadinama sujungimu.y. 3.10 pav.8 b pav. Apskritimo dalijimas į šešias ir dvylika lygių dalių.).9 pav.).10 b. D. Tiesės ir apskritimų sujungimas: a – tiesės ir apskritimo lanko. Tų pačių taškų gavimui galima panaudoti 450 kampainį. b – dviejų lankų išorinis sujungimas. vadinamas jungimosi tašku. kuriame viena linija pereina į kitą. Iš bet kurio skersmens galinių taškų. c – dviejų lankų vidinis sujungimas 27 .).9 b pav. sankirtoje su apskritimo lanku gausime reikiamus taškus A. kaip iš centrų. 3. c pav. 3 nubrėžti papildomus susikertančius lankus bet kokiu spinduliu (patogiausia tuo pačiu apskritimo spinduliu R). 3. iš taškų 1. Šių taškų radimui galima panaudoti 300.šešias ir dvylika dalių 3. tai yra du statmenus tarpusavyje skersmenis (žr. Jeigu reikia nubrėžti kitos padėties kvadratą. Iš šio taško. reikia 900 kampą padalinti pusiau. Apskritimo dalijimas į lygias dalis: a . B. 600 kampainį. Taškas. t. einančioje per sujungimo tašką ir statmenoje šių lankų bendrai liestinei (žr.

Taškai B ir C sujungiami tiese. Atkarpos BK ir KC dalijamos pusiau tiesėmis. Nubrėžus iš centro O1 tiesę. Nubrėžus tiesę iš centro O per gautą tašką E iki sankirtos su spindulio R apskritimu. Susikertančias tieses AB ir BC sujungti spindulio R lanku (žr. o atstumu R1 nuo tiesės AB – pagalbinė tiesė. Iš taško O.) galima tik tada. Nubrėžus iš centro O1 tiesę. 28 . lygiagrečią su tiese OE. lygiagrečią su tiese OE. esantį tiesėje BC (žr. 3. Sujungimo centras O randamas taip: atstumu R nuo jungiamųjų tiesių brėžiamos su jomis lygiagrečios tiesės ir randamas jų sankirtos taškas. Spindulio R apskritimą ir tiesę AB reikia sujungti spindulio R1 apskritimo lanku (žr.11 a pav. kuriame tiesė OE kerta spindulio R apskritimą. Reikia nubrėžti spindulių R ir R1 apskritimų bendrą liestinę (žr. iki sankirtos su spindulio R1 apskritimu. 3.). 3.12 pav. Padalijus atstumą tarp centrų OO1 pusiau. Iš sujungimo taškų B ir C keliami statmenys į tieses AB ir CD iki sankirtos su anksčiau nubrėžtais statmenimis į tiesę BC. C ir tašką K. Tarp jų spinduliu R1 iš centro O1 brėžiamas sujungimo lankas. gaunamas sujungimo taškas C. Iš apskritimo centro O spinduliu R+R1 brėžiamas pagalbinis apskritimas. gaunamas taškas O2. iki sankirtos su spindulio R1 apskritimu.). Taškas. Reikia nubrėžti spindulių R ir R1 apskritimų liestinę (žr. Dviejų tiesių sujungimas: a – lanku.11 pav. kad jie eitų per sujungimo taškus B. Iš centro O brėžiamas spindulio R+R1 pagalbinis apskritimas. Atstumas tarp centrų OO1 dalijamas pusiau. Gautieji sankirtos taškai yra sujungimo centrai O ir O1. lygiagreti su ja.13 a pav. Iš centro O spinduliu R-R1 brėžiamas pagalbinis apskritimas. Iš šio taško spinduliu OO2 brėžiamas lankas iki sankirtos su spindulio R-R1 pagalbiniu apskritimu.). Šis taškas su centru O sujungiamas tiese OE. Dviejų apskritimų liestinės brėžimas (išorinė liestinė). statmenomis į šias atkarpas. randami sujungimo taškai K ir C. b – dviem lankais Apskritimo ir tiesės sujungimas lanku. Atkarpos OB ir O1C yra sujungimo lankų spinduliai R ir R1. spinduliu R brėžiamas lankas. 3. Dviejų apskritimų liestinės brėžimas (vidinė liestinė). kaip iš centro. gaunamas antrasis sujungimo taškas B. gaunamas taškas E. Sujungimo taškai B ir C sujungiami tiese.11 b pav. Sujungus centrą O1 su apskritimo centru O ir iškėlus iš taško O1 statmenį į tiesę AB. kai tiesės lies šio apskritimo lanką. Iš gauto taško O2 nubrėžus spinduliu OO2 lanką iki sankirtos su spindulio R+R1 pagalbiniu apskritimu. Sujungimo taškai K ir L gaunami nubrėžus iš centro O statmenis iki jų sankirtos su tiesėmis AB ir BC. yra sujungimo taškas B. Nubrėžtos tiesės ir pagalbinio apskritimo sankirtos taškas O1 yra ieškomasis sujungimo centras. Dviejų lygiagrečių tiesių sujungimas dviem lankais. 3.Dviejų susikertančių tiesių sujungimas reikiamo spindulio lanku.13 b pav. gaunamas antrasis sujungimo taškas C. Dvi lygiagrečias tiese AB ir CD reikia sklandžiai sujungti dviem lankais taip.). 3.

norint padaryti bet kokį sujungimą? 29 . 3. iš centrų O ir O1 brėžiami apskritimų lankai spinduliais R+R2 ir R2-R1. 4. R2-R1.14 c pav. b – vidinis. Du spindulio R ir R1 lankai sujungiami trečiuoju spindulio R2 apskritimo lanku (žr.14 b pav.) taip. o iš centro O1 – spinduliu R1+R2.). b – vidinė liestinė Išorinis dviejų lankų sujungimas tam tikro spindulio lanku. Dviejų apskritimų liestinės brėžimas: a – išorinė liestinė.).14 a pav. gaunami šių tiesių ir apskritimų sankirtos taškai B ir C. kitu – iš išorės. Ką vadiname nuolydžiu ir kaip jis randamas? Ką vadiname kūgiškumu? Ką vadiname sujungimu? Ką vadiname sujungimo tašku? Kokius reikia rasti taškus. Šio uždavinio sprendimas skiriasi nuo išspręstojo tik tuo. Sujungus centrus O ir O1 tiesėmis su centru O2. c – išorinis ir vidinis Savikontrolės klausimai 1. Šių lankų sankirtos taškas yra sujungimo centras O2. Spindulių R ir R1 lankus reikia sujungti spindulio R2 lanku (žr. Išorinis ir vidinis dviejų lankų sujungimas lanku. 3. Spindulių R ir R1 lankus reikia sklandžiai sujungti spindulio R2 lanku (žr.12 pav. 5. 3. Per juos brėžiamas spindulio R2 apskritimo lankas. 3. Dviejų lankų sujungimas tam tikro spindulio lanku: a – išorinis. Vidinis dviejų lankų sujungimas tam tikro spindulio lanku.12 pav. Ieškant sujungimo centro O2. 2. 3.13 pav. Iš centro O brėžiamas lankas spinduliu R+R2. Apskritimo ir tiesės sujungimas lanku a b 3. kad šis lankas su vienu lanku jungtųsi iš vidaus.3. kad ieškant sujungimo centro O2 iš centrų O ir O1 brėžiami lankai spinduliais R2-R.

).4. Bet kurios figūros atvaizdą plokštumoje (projekciją) galima gauti projektuojant tos figūros taškus į šią plokštumą. Centrinės projekcijos yra naudojamos statyboje ir architektūroje.1 pav. Projekcijos skirstomos į centrines ir lygiagrečiąsias. 4. kai projektavimo centras S ir projekcijų plokštuma H yra pastovūs. Stačiakampis ir pražulnusis projektavimas 30 . tai. Centrinės projekcijos. Projekcijos ir jų skirstymas Projekcija – tai daikto vaizdas plokštumoje tik iš vienos kurios nors pusės. Erdvėje parenkama plokštuma H – projekcijų plokštuma. BRAIŽOMOSIOS GEOMETRIJOS PAGRINDAI 4.1. brėžiame per jį projektavimo tiesę (projektavimo spindulį). Kadangi per du taškus galima išvesti tik vieną tiesę.1 pav. 4. bet kuri figūra turės tik vieną savo projekciją. Norėdami gauti taško projekciją. kuris vadinamas projektavimo centru arba poliumi (žr. Sujungę gautus taškus tiesėmis. Taigi taško projekcija vadinama to taško projektavimo tiesės sankirtos taškas su projekcijų plokštuma. Pastarosios sankirtoje su projekcijų plokštuma gaunama taško projekcija plokštumoje. Lygiagretusis projektavimas 4.3 pav. Turint taško centrinę projekciją. Visi projektavimo spinduliai išeina iš vieno taško S. šalia jos taškas S – projektavimo centras. Jeigu projektuojama figūra yra tarp projektavimo centro ir projekcijų plokštumos. Projektavimo spinduliai perėję per trikampio ABC viršūnes susikerta su projekcijų plokštuma H ir gaunamos tų taškų centrinės projekcijos plokštumoje H. gausime trikampio ABC centrinę projekciją A‘B‘C‘ plokštumoje H. taško padėties erdvėje nustatyti negalima.2 pav. jo projekcija bus didesnė už projektuojamą figūrą. Centrinis projektavimas 4.

kai tiesės atkarpa lygiagreti su projekcijų plokštuma. 4. o jų atkarpų santykis yra lygus jų projekcijų santykiui (žr. Stačiakampiam projektavimui būdingos savybės: 1. Lygiagrečiosios projekcijos gali būti: stačiakampės – kai projektavimo spinduliai statmeni projekcijų plokštumai (žr. projektuojasi tikruoju dydžiu.). 2. 31 .).). Taško K projekcija yra taškas K ' (žr. 4. 4. 4.8 pav. = BN N " B " 4. Tiesės atkarpos projekcija yra tiesės atkarpa.7 pav. Tiesės atkarpa ir jos projekcija yra vienodo ilgio.3 pav.Lygiagrečiosios projekcijos.3 pav. tai taško projekcija yra tiesės projekcijoje (žr.6 pav. Kai tiesės atkarpa statmena projekcijų plokštumai. t. ir pražulniosios. t. Šiuo atveju be projektuojamo objekto ir projekcijų plokštumos dar turi būti duota projektavimo kryptis. 7.4 pav. bus tarpusavyje lygiagretūs (žr.). Plokščia figūra.). į ją projektuojasi tiesės atkarpa (žr. statmena projekcijų plokštumai.2 pav. pvz. pvz. = CD C " D " 6. Stačiakampio projektavimo savybės 4. trumpesnė už pačią atkarpą. Kai taškas yra tiesėje.4 pav. Tada gausime lygiagrečiąją projekciją.). išvesti per atskirus projektuojamo objekto taškus.3 pav. jos projekcija yra taškas. kai projektavimo spinduliai nėra statmeni projekcijų plokštumai (žr. 4. tiesės atkarpa AB (žr.6 pav.). 4. tiesės atkarpos MN projekcija M 1' N1' . 4.3 pav.y.4 pav. stačiakampėse projekcijose galima išmatuoti arba lengvai rasti tikruosius figūrų dydžius. Tarpusavyje lygiagrečių tiesių projekcijos yra lygiagrečios. tai visi projektavimo spinduliai. 4. Lygiagrečios tiesės lygiagrečios jų projekcijos 4.) AB A" B " . 4. 4. Susikertančios tiesės ir jų projekcijos 5. Tiesių projekcijų sankirtos taškas K yra tų tiesių sankirtos taško projekcija K‘ (žr. tokiu santykiu taško projekcija dalija tiesės projekciją (žr. 4. 4. pvz. plokščia figūra.y. 4.): AN A" N " .). 3. Jeigu centrinėje projekcijoje projektavimo centrą S nutolinsime nuo projekcijų plokštumos H iki begalybės. be to. Kokiu santykiu taškas dalija tiesę.).3 pav.). Kadangi sudaryti lygiagrečias projekcijas ir jomis naudotis yra paprasčiau.5 pav.5 pav. trikampis ABC. tiesės atkarpa CD (žr. tiesės atkarpos MN projekcija M‘N‘. technikoje jos naudojamos plačiau. jei ta figūra lygiagreti su projekcijų plokštuma (žr.

4. Projektuojantysis trikampis 4. Tokia plokštumų sistema vadinama stačiakampe (ortogonaline) koordinačių sistema. Taško projekcijos. tačiau įvairių uždavinių sprendimui dažniausiai naudojama tik viena dalis. Antroji plokštuma yra vertikali. erdvė koordinačių sistemoje būtų sudalinta į aštuonias dalis. vadinama horizontaliąja projekcijų plokštuma ir žymima raide H. parenkama esanti priešais stebėtoją. arba abscisių ašimi. x ašis teigiama į kairę nuo koordinačių pradžios. Trečioji projekcijų plokštuma. t. Ji vadinama frontaliąja projekcijų plokštuma ir žymima raide F. Taško A projekcija horizontaliojoje projekcijų plokštumoje H vadinama horizontaliąja projekcija ir žymima A′ . kuria kertasi frontalioji ir profilinė projekcijų plokštumos. Laikant projekcijų plokštumas begalinėmis. kurioje visos projekcijų ašys laikomos teigiamomis. y – esanti prieš plokštumą F.4. kuri vadinama projekcijų ašimi x. vadinama projekcijų ašimi z. Taško koordinatės.9 pav.10 pav.9 pav.). vadinamos projekcijų ašimi y.2. Taško projekcijos 4. z – esanti virš plokštumos H (žr. gaunamos trys jo projekcijos. Tiesė. Horizontalus trikampis 4. arba ordinačių ašimi. Visų trijų plokštumų ir ašių sankirtos taškas vadinamas koordinačių pradžia ir žymimas raide O. Tiesė. Taško A projekcija 32 . vadinama profiline projekcijų plokštuma ir žymima raide P.7 pav. Kad būtų lengviau projektuoti.y. Viena plokštuma yra horizontali. arba aplikačių ašimi. Projektuojant tašką A į tris projekcijų plokštumas. 4. imamos tarpusavyje statmenos plokštumos ir projektuojama statmenais toms plokštumoms projektavimo spinduliais. Monžo epiūra Taškai projekcijų plokštumų sistemoje žymimi didžiosiomis raidėmis. kuria kertasi horizontalioji ir profilinė projekcijų plokštumos. Stačiakampė koordinačių sistema Vieno taško projekcijos nepakanka to taško padėčiai erdvėje nustatyti. Šios plokštumos kertasi tiese. Stačiakampė koordinačių sistema 4.8 pav. statmena abiem pirmosioms.3. Tam mažiausiai reikia dviejų taško projekcijų skirtingose plokštumose.

vadinamas taško koordinate y. Taško padėtis erdvėje nustatoma nuotoliais nuo projekcijų plokštumų. vadinams taško koordinate x. nubrėžiamos tik projekcijų ašys. Taško nuotolis nuo plokštumos F. 4. y. žyminčios tą tašką. arba taško ordinate. matuojamas z ašies kryptimi. reikia: iš horizontaliosios taško projekcijos brėžti statmenį į ašį y. Epiūroje nebraižomi projekcijų plokštumų kontūrai. vadinamais taško koordinatėmis. Taškas K yra profilinėje projekcijų plokštumoje 33 . jungiančios taško A projekcijas.10 pav. brėžti lanką prieš laikrodžio rodyklę iki ašies y ′ ir kelti statmenį į ašį y ′ iki susikirtimo su ryšio linija iš frontaliosios projekcijų plokštumos.11 pav. t. Taško nuotolis nuo H plokštumos.y. 4. Taško koordinatės rašomos skliausteliuose šalia raidės. F (žr.10 pav. 4.0.z) yra profilinėje projekcijų plokštumoje. reikia paeiliui jas atidėti pasirinkta tvarka: nuo koordinačių pradžios x ašyje – x (OAx). . nes visos trys projekcijų plokštumos tarpusavyje statmenos. G∈ pl.). P (žr. t. Norint rasti profilinę taško projekciją. Išvada: Turint dvi taško projekcijas visada galima rasti trečiąją. 4. Taškas K(0. Epiūra gaunama plokštumą H sukant apie ašį x. Pagrindinės savybės: 1. Stačiakampėje koordinačių sistemoje horizontaliosios ir profilinės objektų projekcijos gaunamos iškreiptos. matuojamas x ašies kryptimi.0) yra horizontaliojoje projekcijų plokštumoje. Taškas G yra horizontaliojoje projekcijų plokštumoje 4. 4.y.y. Taško projekcija plokštumoje P vadinama profiline projekcija ir žymima A′′′ (žr.z) yra frontaliojoje projekcijų plokštumoje. Jei taškas yra projekcijų plokštumoje. Taškas projekcijų plokštumų atžvilgiu gali būti ir projekcijų plokštumoje. ir projekcijų ašyje.y. Linijos. vadinamos ryšio linijomis. vadinamas taško koordinate z. turint horizontaliąją ir frontaliąją projekcijas.). Norint rasti tašką projekcijų plokštumų sistemoje pagal jo koordinates. Jas reikia vaizduoti vienoje plokštumoje.) yra su brėžinio plokštuma sutapdintas projekcijų plokštumų atvaizdas. 4. kol jos sutampa su plokštuma F. H (žr.A(x. Taškas E(x. arba taško abscise.y. Taško nuotolis nuo plokštumos P.11 pav. z).13 pav. Taško A frontalioji projekcija A′′ ir horizontalioji projekcija A′ yra vienoje tiesėje statmenoje ašiai x arba vertikalioje ryšio linijoje.) .plokštumoje F vadinama frontaliąja projekcija ir žymima A′′ .12 pav.12 pav. Monžo epiūra (epiūra) arba kompleksinis brėžinys (žr. tai viena jo koordinatė lygi 0.13 pav. Taškas G(x. o plokštumą P – apie ašį z tol. matuojamas y ašies kryptimi. Jos nežymimos. E∈ pl. K∈ pl. t.). 4. Gautas sankirtos taškas yra duotojo taško profilinė projekcija. 2. Taško A frontalioji projekcija A′′ ir profilinė projekcija A′′′ yra vienoje tiesėje statmenoje ašiai z arba horizontaliojoje ryšio linijoje. įstačius skriestuvo kojelę į koordinačių pradžią. nuo Ax lygiagrečiai su ašimi y – y ( Ax A′ ) ir nuo A′ lygiagrečiai su ašimi z – z( A′A ).10 pav. arba taško aplikate (žr.). Taškas E yra frontaliojoje projekcijų plokštumoje 4.

z) yra ašyje z (N∈ z) (žr. Ypatingos tiesės padėtys. Taškas L(x. Jos kampai su projekcijų plokštumomis niekur nesiprojektuoja tikraisiais dydžiais. nubrėžtomis per dviejų taškų projekcijas.1.0) yra ašyje x (L∈ x) (žr.). ji žymima viena mažąja raide k (žr.).15 pav.17 pav. Taškas N yra ašyje z 4. vadinama lygio tiese. Bendros padėties tiesės atkarpa 4. 4.17 pav. Tiesių tarpusavio padėtys Tiesės padėtis nusakoma dviem taškais arba vienu tašku ir kryptimi. yra tiesės atkarpa. Taškas L yra ašyje x 4.y. t. Kai geometrinės figūros ar kūnai nusakomi ne jų taškų koordinatėmis.). Brėžinyje tiesės atkarpos padėtis dažniausiai nusakoma jos dviem projekcijomis.17 pav. apribota dviem taškais. Dažniausiai. Ji toje plokštumoje projektuojasi savo tikruoju ilgiu (t. 34 . bet vaizduojami brėžiniu (projekcijomis). tiesės atkarpa vadinama tiesiog tiese. 4.Jei taškas yra projekcijų plokštumoje.18 pav. Tiesė. 4.i. Tokios tiesės atkarpos visos projekcijos yra trumpesnės už pačią atkarpą.15 pav. Tiesė. nereikalingos ir koordinačių ašys. Kai tiesei brėžinyje nereikia konkrečių taškų. kuri lygiagreti ar statmena su kuria nors projekcijų plokštuma. vadinama ypatingosios padėties tiese.14 pav. 4. Taškas N(0.18 pav. 4.16 pav. Jos skirstomos į lygio tieses ir projektuojančiąsias tieses.4. Tiesės atkarpos projektavimas.0) yra ašyje y (M∈ y) (žr. 2.y.18 pav. tai dvi jo koordinatės lygios 0.). Jei tiesė nėra lygiagreti nei su viena projekcijų plokštuma. 0. ir 4. Taškas M(0. Beašė tiesės atkarpos epiūra Tiesės dalis.0. lygiagreti vienai projekcijų plokštumai. ji vadinama bendrosios padėties tiese (žr.16 pav. naudojama beašė epiūra (žr. 1. 2. 4.). Taškas M yra ašyje y 4. sprendžiant uždavinius. Atkarpos tikrąjį ilgį ir kampus su projekcijų plokštumomis galima rasti atlikus tam tikrus pagalbinius veiksmus. 4.14 pav.) . 4.) .

).21 pav. Profilinė 2. Ji yra lygiagreti su frontaliąja ir profiline projekcijų plokštumomis. Horizontalė 4. vadinama frontaliai projektuojanti tiesė (žr.3. todėl šiose projekcijų ploštumose projektuojasi tikruoju ilgiu. statmena profilinei projekcijų plokštumai (EK ⊥ pl. vadinama projektuojančiąja tiese.23 pav. 2.1.2.2. Tiesė. vadinama horizontale (žr.F ) . Frontalė frontaliojoje projekcijų plokštumoje lygi tikram tiesės ilgiui. 2.H ) (žr.19 pav.H) . 2. statmena kuriai nors vienai projekcijų plokštumai.P). 2.). todėl šiose projekcijų ploštumose projektuojasi tikruoju ilgiu. 4. Tiesė AB yra horizontaliojoje projekcijų plokštumoje (AB∈ pl. lygiagreti su frontaliąja projekcijų plokštuma (CD//pl.2. 2.21 pav. Tiesė. statmena frontalinei projekcijų plokštumai(CD ⊥ pl.). vadinama horizontaliai projektuojanti tiesė (žr. kampas φ2 – kampas su plokštuma F.24 pav. Ji yra lygiagreti su frontaliąja ir horizontaliąja projekcijų plokštumomis.19 pav. 4. Tiesė.). kampas φ1 – kampas su plokštuma H.1.). kampas φ3 – kampas su plokštuma P.). Horizontaliojoje projekcijų plokštumoje projektuojasi tikruoju ilgiu.F). 4.1. Profilinė tiesė profilinėje projekcijų plokštumoje projektuojasi tikruoju dydžiu (ilgiu). Tiesė gali būti ir projekcijų plokštumoje. 35 . Tiesė. lygiagreti su horizontaliąja projekcijų plokštuma (AB//pl.22 pav. 4.20 pav. kampas φ3 – kampas su plokštuma P. statmena horizontalinei projekcijų plokštumai (AB ⊥ pl.1. lygiagreti su profiline projekcijų plokštuma (EF//pl. 4. 4.3.H ) .2.3. Tiesė. Frontalė 4. Horizontaliai projektuojanti tiesė 4. kampas φ2 – kampas su plokštuma F.2. Frontaliai projektuojanti tiesė 4.2. kampas φ1 – kampas su plokštuma H. vadinama frontale (žr. Profilinės kampas su plokštuma P yra lygus 0. todėl šiose projekcijų ploštumose projektuojasi tikruoju ilgiu.3.20 pav. 4.23 pav. 2.1. Tiesė.25 pav. Profiliškai projektuojanti tiesė 2.22 pav. Ji yra lygiagreti su horizonaliąja ir profiline projekcijų plokštumomis.P ) .4. vadinama profiliškai projektuojanti tiesė (žr. 4. vadinama profiline (žr. Horizontalės kampas su plokštuma H yra lygus 0.24 pav. 2.).1. Horizontalė horizontaliojoje projekcijų plokštumoje projektuojasi tikruoju dydžiu (ilgiu). Frontalės kampas su plokštuma F yra lygus 0. Tiesė.

29 pav.26 pav. 4.26 pav.2. Tiesė KL yra profilinėje projekcijų plokštumoje (KL∈ pl. Jeigu dvi tiesės yra lygiagrečios.3. Prasilenkiančios tiesės 4.). norint įsitikinti. nes juos užstoja arčiau esąs matomas taškas.3. Tiesė yra profilinėje horizontaliojoje projekcijų projekcijų plokštumoje projekcijų plokštumoje plokštumoje Dvi tiesės tarpusavyje gali būti lygiagrečios. 4. Jeigu dvi tiesės susikerta. 4.2. 4.28 pav.).). tai jos yra prasilenkiančios. Tolimesni taškai bus nematomi. kuris yra arčiausiai žiūrovo. Tiesė yra 4. Frontaliojoje projekcijų plokštumoje projektuojasi tikruoju ilgiu.3.5. 3. Tiesė CD yra frontaliojoje projekcijų plokštumoje (CD∈ pl.27 pav. ar tiesės yra lygiagrečios. Nors jų vienvardės projekcijos kertasi.27 pav. tai ir pačios tiesės yra lygiagrečios (žr. Lygiagrečios tiesės 4. jei vienvardės tiesės projekcijos yra lygiagrečios. Susikertančios tiesės 4. susikertančios ar prasilenkiančios.).28 pav. Profilinėje projekcijų plokštumoje projektuojasi tikruoju ilgiu. 2. Jei tiesės nelygiagrečios ir nesusikerta. tačiau sankirtos taškai nėra ryšio linijoje (žr. tai lygiagrečios ir vienvardės jų projekcijos.P ) (žr.29 pav.). Jei tiesės yra profilinės. Matomumas epiūroje Jei pažymėsime keletą taškų projektuojančioje tiesėje.30 pav. Teisingas ir atvirkščias teiginys. 1. 4. 4.25 pav. Tiesė yra frontaliojoje 4. tai apie tiesių padėtį galima spręsti tik iš profilinės projekcijos. būtina nubrėžti profilines projekcijas. Jeigu viena tiesių yra profilinė.30 pav. jos turi vieną bendrą tašką.F ) (žr. 4. 36 . Tokių tiesių vienvardžių projekcijų sankirtos taškai yra ryšio linijose (žr. 2. tai matomas bus tik taškas.

todėl plokštumoje F taškas K ′′ yra matomas.33 pav. dviem lygiagrečiomis tiesėmis. Tiesės. o L′′ nematomas.6. Jei plokštuma nėra statmena nei vienai projekcijų plokštumai. ϕ z .31 pav. trimis taškais.33 pav. Taškai E ir F yra vienoje tiesėje E ′F ′ ir E ′′F ′′ (žr. Nurodant plokštumą. Taškų matomumas frontalinėje projekcijų plokštumoje 4. jos parametrai rašomi skliausteliuose šalia plokštumos ženklo: ϕ (k . kuriuose plokštuma (taip pat ir jų pėdsakai) kerta projekcijų ašis. 4. kuriose duotoji plokštuma kerta projekcijų plokštumas . plokščios figūros projekcija. vadinamos plokštumos parametrais: 0ϕ x − k . jis ir bus matomas. Jie žymimi ϕ x . Tiesė.). o F ′′′ bus nematomas . ji vadinama bendrosios padėties (žr. todėl jį apskliausime ( F ′′′ ). Plokštumų padėtys. 4. 4. Tai yra pasvirusi plokštuma. Taškų matomumas profilinėje projekcijų plokštumoje Taškai K ir L yra vienoje tiesėje K ′L′ (žr. 4. Taškas K yra arčiau už tašką L. ϕ y . n) . kuris žymimas ϕ P . Plokštumų tarpusavio padėtys Plokštuma – tai paprasčiausias paviršius. Taškai C ir D yra vienoje tiesėje C ′′D′′ (žr. Plokštuma. Atkarpos. 1. Jis žymimas ϕ H . vadinama horizontaliuoju plokštumos pėdsaku.). Taškas C yra erdvėje aukščiau .32 pav. Taškas E yra yra kairiau. todėl žiūrėdami į plokštumą P pirmiau pamatysime tašką E. Plokštumos ϕ sankirtos linija su profiline projekcijų plokštuma vadinama profiliniu plokštumos pėdsaku. dviem susikertančiomis tiesėmis. kurias plokštuma ϕ nuo koordinačių pradžios atkerta projekcijų ašyse. m. kuria plokštuma ϕ kerta horizontaliąją projekcijų plokštumą. Plokštumos ϕ sankirtos linija su frontaliąja projekcijų plokštuma vadinama frontaliuoju plokštumos pėdsaku. ir 4. 4.35 pav. todėl plokštumoje H taškas C ′ yra matomas.0ϕ y − m. kuris žymimas ϕ F .32 pav. nes jį užstoja K ′′ .4.34 pav.0ϕ z − n . a) b) c) d) e) 37 . o taškas D′ nematomas ir jį apskliausime ( D′ ). Plokštumą galima nusakyti: tiese ir šalia jos esančiu tašku.).31 pav. vadinami plokštumos pėdsakų sankirtos taškais. todėl taško L projekciją plokštumoje F apskliausime ( L′′ ). Taškų matomumas horizontalinėje projekcijų plokštumoje 4. kertanti visas tris projekcijų plokštumas. Taškai. nesančiais vienoje tiesėje.). vadinamos plokštumų pėdsakais.

vadinama frontalia plokštuma β //F (žr. Bendros padėties plokštuma ir jos pėdsakai epiūroje 2. n) .1. Šios plokštumos parametrai η (∞. Frontaliai projektuojanti plokštuma 4. ∞).).). 2.). m. Šios plokštumos parametrai γ (k . statmena profilinei projekcijų plokštumai η ⊥ P (žr.2. lygiagrečios su projekcijų plokštumomis. vadinamos lygio plokštumomis. ∞) .39 pav. 2. lygiagreti su frontaliąja projekcijų plokštuma.36 pav. 4. lygiagreti su horizontaliąja projekcijų plokštuma. 4. Šios plokštumos parametrai α (k . Bendros padėties plokštuma ir jos pėdsakai 4. Horizontaliai projektuojanti plokštuma 4. vadinamos projektuojančiomis plokštumomis. Profiliškai projektuojanti plokštuma – tai plokštuma. Jeigu plokštuma lygiagreti su projekcijų plokštuma.1. Profiliškai projektuojanti plokštuma 2. 4.37 pav. 2. ∞.1. 2.2. 4. 2. Šios plokštumos parametrai β (∞. Frontaliai projektuojanti plokštuma – tai plokštuma.37 pav. 4. statmenos vienai projekcijų plokštumai.40 pav.38 pav.). m.36 pav. n) .1. Plokštumos.3.).2. Plokštumos.2.1 Horizontaliai projektuojanti plokštuma – tai plokštuma. ji kartu yra statmena kitoms dviem projekcijų plokštumoms. m.34 pav. vadinama ypatingos padėties plokštuma. Plokštuma.35 pav.2. 2.4.38 pav. vadinama horizontalia plokštuma α //H (žr. n) . Plokštuma. 38 . Šios plokštumos parametrai α (∞. statmena horizontaliajai projekcijų plokštumai α ⊥ H (žr. statmena vienai projekcijų plokštumai arba lygiagreti su viena projekcijų plokštuma (statmena dviem projekcijų plokštumoms). 4. Plokštuma.1. statmena frontaliajai projekcijų plokštumai γ ⊥ F (žr. ∞.

racionalu ašį parinkti taip. kai norime ją (atkarpą) padaryti lygiagrečią projekcijų plokštumai. tikrasis ilgis lygus vienai iš projekcijų. Sukimas apie ašį. statmeną projekcijų plokštumai H 4. Ašis i ⊥ pl. statmeną projekcijų plokštumai F 1. plokščios figūros. Projekcijų pertvarkymai Sprendžiant uždavinius reikia atlikti tam tikrus veiksmus. tikraisiais dydžiais.2. Atkarpą AB sukame kol pasidarys lygiagreti plokštumai F. Norint rasti bendrosios padėties tiesės ar figūros tikrąjį dydį reikia pertvarkyti projekcijas taip. Horizontali plokštuma 4. Pavyzdžiui. 4. jeigu duotos tiesės ar figūros užima atsitiktinę. Tiesę sukame apie ašį dažniausiai tada.).40 pav. lygiagrečios projekcijų plokštumai.y. kad ji eitų per vieną atkarpos galą. padėtį projekcijų plokštumų atžvilgiu.41 pav. Jei išankstinėmis sąlygomis ašies i padėtis nenurodyta. Visi atkarpos 39 .7.). t.42 pav.1.H . 1. t. Sukimas apie ašį.y. Šios plokštumos parametrai γ (k .3. Profilinė plokštuma 4. 4. ∞) . kad duotieji elementai projektuotųsi patogiai. Plokštuma. vadinama profiline plokštuma γ //P (žr.43 pav. ∞. 4. lygiagreti su profiline projekcijų plokštuma.42 pav. bendrąją.41 pav. 4. lygiagrečios su projekcijų plokštuma. tiesės atkarpos.39 pav. Ypatingos padėties geometrinių elementų tikrieji matmenys randami iš karto.2. tai yra horizonatalioji projekcija bus lygiagreti su ašimi Ox. Frontali plokštuma 4. Ašį i parenkame einančią per tašką B. Tada tas atkarpos taškas lieka vietoje (žr. Sukimas apie ašį. tikrasis dydis taip pat lygus vienai iš projekcijų. statmeną projekcijų plokštumai.

apskritimo ir kt. Naujojoje F plokštumų sistemoje tiesė AB yra horizontalė ir jos nauja horizontalioji projekcija A1′ B1′ lygi H1 tikrajam tiesės AB ilgiui.44 pav. yra lygus kampui su ′ plokštuma F.1. 40 . Tokiu pat būdu tiesės kampui su frontaliąja projekcijų plokštuma rasti. 4. 2. kurį projekcija A1′ B1 sudaro su ašimi Ox1.2. Gaunamos plokščios figūros projekcijos. Kampas ϕ 2 . kuri parenkama lygiagreti su tiese AB. pakanka rasti jos viršūnių projekcijas ir nuosekliai tiesėmis sujungti jų vienvardes projekcijas. Frontalės horizontalioji projekcija turi būti lygiagreti su ašimi Ox.) nelygiagretus jokiai projekcijų plokštumai ir užima bendrą padėtį erdvėje. Tikrojo ilgio radimas papildomoje projekcijų plokštumoje H1 2. Kampas ϕ 2 . (žr. 4. Nauja plokštuma H1 parenkama lygiagreti su duotąja tiese.) projekcijas. kurių visi taškai yra vienoje plokštumoje. išskyrus tašką B.45 pav. yra A1 B1 A1 B1 1 lygus kampui su plokštuma H. Norint rasti atkarpos AB tikrąjį ilgį ir kampą su projekcijų plokštuma H plokštumų pakeitimo būdu reikia frontaląją projekcijų plokštumą F pakeisti nauja plokštuma F1. yra lygus kampui su plokštuma H. todėl jo projekcijos nėra trikampio tikrieji dydžiai. Šiuo atveju yra parenkamos papildomos projekcijų plokštumos taip.43 pav. Šios tiesės frontalioji projekcija A1″ B′′ bus lygi tikrajam tiesės AB ilgiui. nesunku nubraižyti ir plokščios figūros (trikampio.8. 1.). Naujoji ašis Ox1 turi būti lygiagreti su tiesės frontaliąja projekcija. 4.2. keturkampio.44 pav. Naujojoje plokštumų sistemoje 1 tiesė AB yra frontalė ir jos nauja frontalioji projekcija H ″ ″ lygi tikrajam tiesės AB ilgiui. Analogiškai tikrąjį ilgį galima rasti pasukę atkarpą apie ašį.46 pav. Projekcijų plokštumų pakeitimas. Išmokus braižyti taško ir tiesės atkarpos projekcijas bei plokštumos pėdsakus.). Trikampis ABC (žr. todėl epiūroje naujoji ašis Ox1 turi būti lygiagreti su tiesės horizontaliąja F projekcija. kurį projekcija A1′ B′ sudaro su ašimi Ox. Kampas ϕ . Kampas ϕ1 . kurį projekcija A1″ B ′′ sudaro su ašimi Ox. 4. kad tos plokštumos būtų lygiagrečios su duotomis tiesėmis. Plokščių figūrų projekcijos Plokščiomis figūromis vadinamos tokios.taškai keičia padėtį. Braižant plokščią tiesėmis apribotą figūrą. daugiakampio. Tikrojo ilgio radimas papildomoje projekcijų plokštumoje F1 4. yra lygus kampui su plokštuma F. 4. 2.45 pav. ir tiesė tampa frontale (žr. Horizontalioji projekcija A1′ B′ bus lygi tikrajam tiesės AB ilgiui. 4. statmeną projekcijų plokštumai F. kurį projekcija ″ ″ sudaro su ašimi Ox1. reikia surasti tiesės atkarpos tikrąjį ilgį paverčiant ją horizontale (žr.).

nes jo frontalioji A′′B ′′C ′′D′′ ir profilinė A′′′B ′′′C ′′′D′′′ projekcijos yra tiesės atkarpos.47 pav. tai į ją projektuojasi tikruoju dydžiu.47 pav.49 pav. 4. Tikrajam dydžiui rasti plokštuma H pakeičiama nauja plokštuma H1. 4.48 pav. Trikampio ABC projekcijos 4.9. Į ją figūra projektuojama tikruoju dydžiu.48 pav. Plokščios figūros tikrojo dydžio radimas Jeigu plokščia figūra yra lygiagreti projekcijų plokštumai. o kitos dvi projekcijos yra tiesės atkarpos. 4. Apskritimo projekcijos. kai viena projekcija elipsė 4.). Jeigu plokščia figūra yra bendros padėties. tai tikrajam dydžiui rasti yra patogesnis plokštumų pakeitimo būdas (žr. 41 . Elipsės didžioji ašis lygi apskritimo skersmeniui (žr. Apskritimas lygiagretus su ta projekcijų plokštuma. Apskritimo viena projekcija – tokio pat didumo apskritimas.) lygiagretus plokštumai H ir statmenas plokštumoms F ir P. lygios apskritimo skersmeniui (žr. 4.49 pav. kai viena projekcija apskritimas 4. 2. Apskritimo projekcijos. Keturkampio ABCD projekcijos Apskritimo projekcijos priklauso nuo jo padėties erdvėje ir gali būti: 1. Keturkampio horizontalioji projekcija A′B ′C ′D′ yra keturkampio tikrasis dydis.46 pav.50 pav.Keturkampis ABCD (žr. 4.). Apskritimas pasviręs bet kokiu kampu į dvi projekcijų plokštumas ir statmenas trečiajai projekcijų plokštumai.). 4. Apskritimo viena projekcija – elipsė.

Pats paprasčiausias paviršius – plokštuma.4. Penkiakampio tikrojo dydžio radimas 4. Paviršiai ir geometriniai kūnai. vadinamos kreipiančiosiomis. esančių kūnų paviršiuje. vadinamos sudaromąja.10.4. kurios judėjimo dėsnį nustato kitos dvi linijos. Paviršiai Tiesiniai Netiesiniai Išklojami Neišklojami Pastovi sudaromoji Sukiniai Kintanti sudaromoji Cikliniai Briaunainiai Su lygiagretumo plokštuma Įžambi plokštuma Prizminiai Sfera Kint. Kiekvieną paviršių galima nusakyti sudaromosios ir kreipiančiųjų forma (žr. Ją galima nusakyti kaip visumą padėčių tiesios sudaromosios. Taškų. slenkančios dviem susikertančiomis tiesėmis – kreipiančiosiomis. skersmens vamzdžio paviršius Piramidiniai Cilndroidas Toras Grafiniai 42 .50 pav.). projekcijų vaizdavimas Paviršius – tai visuma padėčių judančios linijos.51 pav.

briaunos yra tarpusavyje lygiagrečios. Turint dvi prizmės projekcijas. Netiesiniai paviršiai – kurių sudaromoji – kreiva linija. kuriuos sudarant sudaromoji nekeičia formos. matomumas projekcijų atžvilgiu nustatomas: 1. Norint pavaizduoti taisyklingos prizmės projekcijas. Kūno profilinė projekcija – tai kūno vaizdas. ir 4. 4.Taisyklingi daugiakampiai Konoidas Elipsoidas Triašis elipsoidas Sukiniai Sraigtiniai Cikliniai Bato paviršius Cilindriniai Status helikoidas Cilindr. esantys taškai bei tiesės visada bus matomi. kuriuos perpjovus per sudaromąją ir išskleidus galima sutapdinti su plokštuma be raukšlių ir plyšių. Kūno horizontalioji projekcija – tai kūno vaizdas. Taisyklinga stačioji prizmė yra tokia. spyruoklės paviršius Kūginiai Pražulnus helikoidas 4. Epiūroje tai nustatoma žiūrint į frontaliąją arba profilinę projekciją iš viršaus (pagal rodyklę H).52 pav. pirmiausia braižoma jos horizontalioji projekcija.). Paviršiai su pastovia sudaromąja – tai paviršiai. Pagal nustatytas kryptis gautų kūnų projekcijų matomumas plokštumose. randama trečioji – profilinė projekcija. Paviršiai su kintančia sudaromąja – kai sudaromoji judėdama keičia formą. kurios pagrindas yra taisyklingas daugiakampis. 4. Briaunainiais vadinami kūnai. Paviršių skirstymas Tiesiniai paviršiai – tai pavišiai. Jos šoninės sienos yra vienodi stačiakampiai (žr. kurių sudaromoji – tiesi linija. po to iš pagrindo frontaliosios projekcijos viršūnių iškeltuose statmenyse atidedami šoninių briaunų ilgiai. Prizmė yra stati. Plokštumų susikirtimo linijos vadinamos briaunomis. gautas žiūrint į jį iš priekio statmenai plokštumai F. tai prizmė pražulni. Kūno frontalioji projekcija – tai kūno vaizdas. Epiūroje tai nustatoma žiūrint į frontaliąją arba horizontaliąją projekcijas iš kairės (pagal rodyklę P). Prizmių pagrindai gali būti bet kokie daugiakampiai. Epiūroje tai nustatoma žiūrint į horizontaliąją projekciją iš apačios (pagal rodyklę F). šiuo atveju plokštumų ir briaunų.53 pav. 4. o nematomose plokštumose – nematomi. kuriuos sujungus horizontaliąja tiese gaunama prizmės frontalioji projekcija (žr.53 pav. o briaunos statmenos pagrindui.51 pav. gautas žiūrint į kūną iš kairės statmenai plokštumai P. Išklojami paviršiai. 3. Neišklojamų paviršių negalima iškloti plokštumoje be raukšlių ir plyšių. o briaunų susikirtimo taškai – viršūnėmis. 2. 43 . kurių paviršių iš visų pusių apriboja tarpusavyje susikertančios plokštumos. gautas žiūrint į jį iš viršaus statmenai plokštumai H. paskui randama prizmės pagrindo frontalioji projekcija. Prizminiais kūnais vadinami tokie briaunainiai. jei jos briaunos yra statmenos pagrindo plokštumai.). Prizmės elementų. o jei pasvirusios į pagrindą bet kokiu kampu. kurių šoninis paviršius sudarytas iš lygiagretainių.

Prizmės aksonometrinė projekcija 4. braižoma trečioji – profilinė. B ir C.) .) trikampio centro taškas S ′ yra piramidės viršūnės horizontalioji projekcija.54 pav. aukštinė eina per pagrindo svorio centrą. D ir C. esančios tarp briaunų. einančių per pagrindo taškus D ir A. 44 . Tarkime. o briaunos eina per vieną bendrą tašką. nes yra nematomoje prizmės plokštumoje. ir pagrindo kraštinėje B ′C ′ randama taško horizontalioji projekcija M ′ . Reikia rasti kitas šio taško projekcijas ir nustatyti jo matomumą projekcijų plokštumų atžvilgiu. o pagrindas – daugiakampis. kuris atitiks piramidės pagrindo tikrąjį dydį. Iš taško M ′′ nuleidžiamas statmuo į prizmės horizontaliąją projekciją. pirmiausia braižoma jos horizontalioji projekcija.55 pav. gaunama piramidės frontalioji projekcija. 4. pagalbinėje tiesėje gaunamas taškas M ′ . 4. Paskui nubraižoma pagrindo frontalioji projekcija ir iš viršūnės horizontaliosios projekcijos S ′ iškeliamas statmuo. Žinoma piramidės paviršiuje esančio taško M frontalioji projekcija M ′′ . o – per pagrindo taškus D ir C.53 pav. Taškų trūkstamos projekcijos prizmių paviršiuose ieškomos kaip taškų.52 pav. 4. o briaunos lygios(žr. einančių per pagrindo taškus A ir B. ir 4. A ir B yra matomos. kuri yra matomo taško projekcija.55 pav. Piramidėmis vadinami tokie briaunainiai. Turint dvi piramidės projekcijas. Piramidė yra stačioji. Profilinėje projekcijoje prizmės plokštumos. Jos sienelės yra vienodi trikampiai. Ši projekcija bus taisyklingas daugiakampis. Reikia rasti kitas dvi jos projekcijas ir nustatyti šio taško matomumą. Prizmės epiūra Norint nustatyti kokios briaunos ir sienos yra matomos. esančių tiesėse (briaunose) arba plokštumose (sienelėse) projekcijos. Gaunama piramidės viršūnės frontalioji projekcija S ′′ . piramidė yra pražulnioji.). kad žinome matomo taško M frontalioji projekcija M ′′ (žr. randama trečioji – profilinė M ′′′ .53 pav. kurios pagrindas yra taisyklingas daugiakampis. Pirmiausia piramidės sienoje per viršūnę S ir tašką M iki pagrindo brėžiama pagalbinė tiesė. Norint nubraižyti taisyklingos stačiosios piramidės projekcijas. Brėžiamos jos projekcijos. Frontaliojoje projekcijoje matomos sienos yra tarp briaunų. kurių šoninis paviršius sudarytas iš trikampių. reikia žiūrėti parodytomis rodyklėmis ir kryptimis (žr. C ir B – nematomos. vadinamą viršūne.). Jei aukštinė neina per pagrindo svorio centrą.4. kuri yra nematomo taško projekcija. Taisyklinga stačioji piramidė yra tokia.53 pav. Ant šio statmens nuo pagrindo frontaliosios projekcijos atidedamas piramidės aukštis. 4. Turint dvi taško projekcijas. kurią sujungus su pagrindo visais taškais. o nematomos – per pagrindo taškus A ir D. Trikampės piramidės (žr. jei jos aukštinė eina per pagrindo svorio centrą. Nuleidus statmenį iš taško M ′′ .

Tada braižoma trečioji . statmena cilindro sudaromosioms ir ši sankirta yra apskritimas. braižoma profilinė projekcija M ′′′ . Cilindro pagrindo frontalioji projekcija bus tiesės atkarpa. Cilindrinį paviršių brėžia tiesė – sudaromoji. ir kai cilindro pagrindai statmeni jo sudaromosioms (žr. kurį brėžia tiesė – sudaromoji.57 pav. 4. Jei kreipiančioji yra atvira kreivė. Turint dvi taško projekcijas. slinkdama kreive – kreipiančiąja. 4.profilinė cilindro projekcija.57 pav. slinkdama kreive – kreipiančiąja. gaunamas stačiakampis. apribotas plokštumomis. cilindrinis paviršius vadinamas atviruoju. Sujungus šiuos statmenis horizontaliąja tiese. Piramidės aksonometrinė projekcija 4. Statusis apskritas cilindras – tai cilindro paviršiaus ir plokštumos sankirta.55 pav.).). Uždaras cilindrinis paviršius. Piramidės epiūra Tiesinis išklojamasis kreivas paviršius yra toks.56 pav. ir 4. kuris yra tikrasis dydis. Ši tiesė visą laiką yra lygiagreti su pačia savimi. Cilindro epiūra 45 .54 pav. vadinamas cilindru.57 pav. Cilindro aksonometrinė projekcija 4. o jei uždara – uždaruoju. Braižant stačiojo apskrito cilindro (toliau cilindro) projekcijas (žr. Iš cilindro horizontaliosios projekcijos iškeliami statmenys ir nuo pagrindo frontaliosios projekcijos atidedamas cilindro aukštis. Gretimos tokių paviršių sudaromosios yra lygiagrečios arba prasilenkiančios.56 pav. pradedama braižyti nuo horizontaliosios projekcijos – apskritimo.kuris yra matomo taško projekcija.4. 4. kuri yra nematoma.

tai taškų fronaliosios projekcijos yra nematomos. t. t. Reikia rasti šių taškų kitas dvi projekcijas ir nustatyti jų matomumą. Norint nustatyti taškų matomumą horizontaliojoje projekcijoje. žiūrint iš viršaus.). t. Matomumą geriausia nustatyti taip: 1. reikia žiūrėti į taškų horizontaliosios projekcijos padėtį (rodyklės F kryptimi) ir jei taškų horizontalioji projekcija yra iki horizontaliosios ašies 1-1. kai kūgio statmenas kirtinys yra apskritimas ir jei kūgio pagrindas yra statmenas kirtinys (žr.y. o žemiau – nematomos. Kūginiu paviršiumi vadinamas paviršius. Sujungus šį tašką su horizontaliąja atkarpa (pagrindu). 46 . Jei kūgio paviršiuje reikia rasti taško K projekcijas. kai žinoma viena jo projekcija. po to surandama horizontalioji sudaromosios projekcija ir joje ryšio linijoje (statmenyje) randama taško horizontalioji projekcija K ′ . kuris ir yra kūgio frontalioji projekcija.y. Horizontaliosios taškų projekcijos yra matomos iki vidurio cilindro. frontaliosios projekcijos K ′′ ir L′′ . Gaunama kūgio viršūnės taško projekcija S ′′ .59 pav.Žinomos taškų K ir L. o L′′ . esančių cilindro paviršiuje. kuri yra apskritimas. tai taškų profilinės projekcijos yra matomos.profilinė kūgio projekcija. Taško K ′′ yra nematomo taško projekcija. reikia žiūrėti į taškų frontaliosios projekcijos padėtį (rodyklės H kryptimi). Kūgio pagrindo frontalioji projekcija bus tiesės atkarpa. randama trečioji .y. tai taškų fronaliosios projekcijos yra matomos. t. gaunamas sukant tiesę apie ašį taip. 2. Kūgiu vadinamas kūnas.y. gaunamas trikampis. o pagrindą – apskritimas. tai taškų profilinės projekcijos yra nematomos. Norint nustatyti taškų matomumą frontaliojoje projekcijoje. taško K ′′ profilinė projekcija yra nematoma. o sukamoji tiesė – kūgio sudaromąja. reikia žiūrėti į taškų frontaliosios projekcijos padėtį (rodyklės P kryptimi). taško K ′′ frontalioji projekcija yra nematoma. Kūgio projekcijos pradedamos braižyti nuo horizontaliosios projekcijos (žr. nes yra iki ašies 2-2. Šis taškas vadinamas kūginio paviršiaus viršūne.nematoma. 4. Statmenu kirtiniu vadinamas kūgio paviršiaus ir plokštumos.). nes yra iki vidurio cilindro. kurio šonus riboja kūginis paviršius. frontalioji projekcija K ′′ . kad vienas jos galinių taškų sutaptų su ašies tašku. Status apskritas kūgis yra.matoma projekcija. nes yra už ašies 2-2.59 pav. Iš kūgio horizontaliosios projekcijos iškeliami statmenys ir nuo pagrindo frontaliosios projekcijos vidurio iškeliamas kūgio aukštinei lygus statmuo. gaunamos taškų horizontaliosios projekcijos K ′ ir L′ . Jei taškų horizontalioji projekcija yra iki vertikaliosios ašies 2-2. t. Nuleidus iš K ′′ ir L′′ statmenis į cilindro horizontaliąją projekciją. Jei taškų horizontalioji projekcija yra į dešinę už vertikaliosos ašies 2-2.matomo taško projekcija. Norint nustatyti taškų matomumą profilinėje projekcijoje. kurios yra apskritimo kontūre ir yra matomos. taško L′′′ profilinė projekcija yra matoma.y. tai per tą taško projekciją ir viršūnę brėžiama frontalioji sudaromosios projekcija. taško L′′ frontalioji projekcija yra matoma. 4. statmenos kūgio sudaromosioms sankirta.58 pav. Turint dvi. ir 4. Jei taškų horizontalioji projekcija yra virš horizontaliosios ašies 1-1. 3. Turint dvi projekcijas randamos trečiosios ir nustatomas jų matomumas: L′′′ . K ′′′ .

61 pav. Rutulio aksonometrinė projekcija 4. ir 4. kad jei vienoje projekcijoje projekcija yra apskritimas. kurio skersmuo lygus frontaliojoje projekcijoje išvestai atkarpai.58 pav. sutampanti su apskritimo simetrijos ašimi. Turint dvi taško projekcijas. frontalioji projekcija. Pagal A′′ padėtį (virš horizontaliosios ašies 1-1 nustatoma. 4. Ši atkarpa bus rutulio paviršiaus apskritimo. 4. Norint tai padaryti.61 pav. Nuleidus iš taško projekcijos A′′ statmenį į žemiau skritulio ašies 2-2 horizontaliojoje projekcijoje esančią apskritimo dalį. per taško projekciją A′′ brėžiama horizontalioji atkarpa iki apskritimo kontūro. kuri yra nematoma. nes yra skritulio vertikaliosios sumetrijos ašies dešinėje. Nustatant taškų matomumą reikia žinoti.).4. tai reikia rasti kitas taško projekcijas ir nustatyti jo matomumą.). Kūgio aksonometrinė projekcija 4. Horizontalioji projekcija braižoma kaip R spindulio apskritimas. kad tai matomo taško A projekcija A′ . frontalioji projekcija A′′ .61 pav.60 pav. gaunamas taškas A′ . esančio rutulio paviršiuje. einančio per tašką A. nubraižoma trečioji projekcija A′′′ .60 pav. Rutulio epiūra 47 . Jo visos trys projekcijos yra vienodo skersmens apskritimai (žr.59 pav. 4. tai kitose dviejose projektuojasi atkarpa. Kūgio epiūra Rutulys (sfera) gaunamas sukant apskritimą apie jo skersmenį (žr. Jeigu žinome taško A.

Pagal projektavimo kryptį aksonometrinės projekcijos skirstomos: 1. ir 4. Tuomet atvaizdai gaunami padidinti 1. Pražulniąsias – kai ši kryptis nestatmena aksonometrinei projekcijų plokštumai (žr. Standarte numatoma aksonometrines projekcijas visada braižyti padidintas. kad daikto brėžinys būtų vaizdingesnis ir lengviau suprantamas. Aksonometrinės projekcijos.). 4. kurioje atidedama / koordinatė y=60 mm.). Stačiakampės izometrinės projekcijos ašys 4.11. Aksonometrinėje ašyje x0 atidedama koordinatė x=55 mm nuo koordinačių pradžios.64 pav. Stačiakampės dimetrinės projekcijos ašys 48 . 2. taip. Aksonometrinė projekcija gaunama projektuojant detalę ir su ja susietas stačiakampės koordinačių ašis lygiagrečiai į tam tikrą plokštumą. Stačiakampes – kai projektavimo kryptis yra statmena aksonometrinei projekcijų plokštumai (žr.). kuriame atidedama koordinatė z=45 mm ir gaunama taško A izometrinė projekcija A0.64 pav. lygiagretus su ašimi z0.). Aksonometrinės projekcijos Braižant techninius brėžinius. dažnai tenka braižyti aksonometrines projekcijas. 2. Ši plokštuma vadinama aksonometrine projekcijų plokštuma. Izometrines – kai koeficientai visose ašyse vienodi (žr. 4.62 pav. kaip pagalbinės. Dimetrines – kai jie dviejose ašyse vienodi (žr.65 pav.62 pav.63 pav. ir 4.63 pav. 4. paprastai braižomos šalia epiūrų. o ašys joje – aksonometrinėmis ašimis. galima nubraižyti taško A izometrinę projekciją (žr.taško epiūrą (žr.22 karto.4. 4. Taško A koordinačių dydžiai imami iš epiūros ir atidedami pagal atitinkamas aksonometrines ašis. 4. t. kad iškreipimo koeficientai aksonometrinėse ašyse būtų lygūs vienetui. Pražulniosios frontaliosios dimetrinės projekcijos ašys Izometrinėje projekcijoje iškreipimo koeficientai visose ašyse yra lygūs 0. 4. Pagal ašių iškreipimo koeficientus aksonometrinės projekcijos skirstomos: 1.).64 pav.63 pav. Per gautą tašką Ax0 brėžiama tiesė lygiagreti su y0 ašimi. 3.62 pav.). Turint taško A koordinates . Trimetrines – kai jie visose ašyse skirtingi. 4.y.82. 4. Iš gauto taško A0 iškeliamas statmuo.66 pav.

4.65 pav. Taško epiūra

4.66 pav. Taškas aksonometrinėje stačiakampėje izometrinėje projekcijoje

Atitinkamai braižoma tiesės AB aksonometrinė projekcija, nubraižant kiekvieną tašką atskirai (žr. 4.67 pav. ir 4.68 pav.).

4.67 pav. Tiesės epiūra

4.68 pav. Tiesė aksonometrinėje stačiakampėje izometrinėje projekcijoje

Stačiakampėje dimetrinėje projekcijoje iškreipimo koeficientai ašyse x0 ir z0 yra vienodi 0,94, o ašyje y0 – 0,47. Tačiau gana dažnai braižoma padidinta dimetrinė projekcija. Joje iškreipimo koeficientai ašyse x0 ir z0 yra lygūs vienetui, o ašyje y0 – 0,5. Atvaizdas padidėja 1,06 karto. Taško A horizontaliosios projekcijos A′ atstumas nuo x ašies atidedamas sumažintas du kartus, t.y. y/2, tiesėje lygiagrečioje su ašimi y0 (žr. 4.70 pav.).

49

4.69 pav. Taško epiūra

4.70 pav. Taškas aksonometrinėje stačiakampėje dimetrinėje projekcijoje

4.71 pav. Taškas aksonometrinėje frontaliojoje dimetrinėje projekcijoje

Frontaliojoje dimetrinėje projekcijoje iškreipimo koeficientai ašyse x0 ir z0 yra vienodi - 1, o ašyje y0 – 0,5. Braižoma taip pat kaip ir stačiakampėje dimetrinėje projekcijoje (žr. 4.71 pav.). Dydžiai, atidedami lygiagrečiai su ašimi y0, imami du kartus mažesni negu epiūroje.

4.12. Geometrinių figūrų ir kūnų aksonometrinės projekcijos
Duota stačiakampio ABCD epiūra (žr. 4.72 pav.). Reikia nubraižyti jo aksonometrines projekcijas stačiakampėje izometrinėje projekcijoje (žr. 4.73 pav.) , stačiakampėje dimetrinėje projekcijoje (žr. 4.74 pav.), frontaliojoje dimetrinėje projekcijoje (žr. 4.75 pav.). Braižome taip pat, kaip taškų aksonometrines projekcijas. Tačiau atkarpų, plokščių figūrų ir geometrinių kūnų aksonometrines projekcijas patogiau braižyti elementus (kraštines, aukštines, simetrijos ašis) lygiagrečiai su tam tikromis ašimis, kurių atstumai nebūtinai turi sutapti su atstumais nuo ašių epiūroje. Svarbu, kad atkarpų, plokščių figūrų, geometrinių kūnų elementų ilgiai būtų lygūs jų ilgiams epiūroje.

4.72 pav. Keturkampio epiūra

4.73 pav. Keturkampio aksonometrinė projekcija stačiakampėje izometrinėje projekcijoje

50

4.74 pav. Keturkampio aksonometrinė projekcija stačiakampėje dimetrinėje projekcijoje

4.75 pav. Keturkampio aksonometrinė projekcija frontaliojoje dimetrinėje projekcijoje

Gana dažnai izometrinėje projekcijoje reikia braižyti apskritimus. Bendruoju atveju aksonometrinėje projekcijų plokštumoje jie projektuojasi elipsėmis. Dažniausiai apskritimų plokštumos yra lygiagrečios su kuria nors projekcijų plokštuma. Apskritimų aksonometrinės projekcijos gerai matomos, kai jie įbrėžti į kubo sienas (žr. 4.76 pav.). Pagal lekalą elipsė braižoma gana sudėtingai, todėl aksonometrijoje dažnai vietoj elipsės braižomas ovalas (žr. 4.77 pav.).

4.76 pav. Apskritimų, įbrėžtų į kubo sienas, 4.77 pav. Ovalo braižymas braižymas stačiakampėje izometrinėje projekcijoje Ovalo braižymas (žr. 4.77 pav.). Ant simetrijos ašių, kurios yra lygiagrečios aksonometrijos ašims x0, y0, atidedamas apskritimo skersmuo ir gaunami taškai 10, 20, 30, 40. Per juos braižomos tiesės, lygiagrečios aksonometrinėms ašims ir gaunamas rombas. Nubraižoma ilgoji rombo įžambinė K0L0. Iš pažymėtų taško M0 spinduliu M010 braižomas lankas, jungiantis taškus 10 ir 40, ir taško N0 spinduliu N030 braižomas lankas, jungiantis taškus 30 ir 20. Iš taško N0 brėžiamos tiesės į taškus 30 ir 20 . Ten, kur jos susikerta su įžambine K0L0, gauname taškus O1 ir O2. Iš gautų apvalinimo centrų O1 spinduliu O120 brėžiamas lankas, jungiantis taškus 20 ir 40, o iš O2 spinduliu O210 brėžiamas lankas, jungiantis taškus 10 ir 30. Kūnų aksonometrinės projekcijos braižomos panašiai kaip ir plokščiųjų figūrų. Kūnų elementai, lygiagretūs su epiūrų projekcijų ašimis x, y ir z atidedami lygiagrečiai su atitinkamomis aksonometrinėmis ašimis x0, y0 ir z0. Paprastai pradedama braižyti nuo horizontalinės projekcijų plokštumos, nes dažniausiai geometrinių kūnų pagrindas priklauso horizontalinei projekcijų plokštumai. Lygiagrečiai su ašimi z0 dažniausiai atidedami kūnų aukščiai. Bet kokio geometrinio kūno aksonometrinėms projekcijoms nubrėžti dažniausiai pakanka dviejų jo epiūros projekcijų. Duota stačiosios šešiakampės prizmės epiūra, kurios paviršiuje yra taškas A (žr. 4.78 pav.). Reikia nubraižyti šios prizmės stačiakampę izometrinę projekciją (žr. 4.79 pav.).

51

Tokiu pat principu braižoma taisyklingos ketrurkampės piramidės (žr. 4. 4. kurio paviršiuje yra taškas A. dažniausiai braižoma stačiakampė izometrinė projekcija (žr.80 pav. a).79 pav. 4. b). tik ašyje y0 visi dydžiai mažinami du kartus. b). stačiakampė dimetrinė projekcija (žr. 2.82 pav. 3.4. 4. 52 . 1. Brėžiamas viršutinis prizmės pagrindas (žr. a).81 pav. Piramidės epiūra 4. 4.).79 pav.81 pav. 4.).79 pav. 4. kurios paviršiuje yra taškas A.). 4. Atidedamas prizmės aukštis H arba šoninių briaunų aukščiai (žr.78 pav. Cilindro (žr.80 pav.79 pav. 4. Prizmės stačiakampė izometrinė projekcija Brėžiamos prizmės pagrindo simetrijos ašys 10 – 10 ir 20 – 20 lygiagrečios su aksonometrinėmis ašimis x0 ir y0 (žr.79 pav.83 pav. Prizmės epiūra 4.) ir pradedama braižyti nuo apatinio pagrindo (ovalo). Piramidės stačiakampė dimetrinė projekcija Sukinių aksonometrinės projekcijos braižomos panašiai kaip ir braiunainių projekcijos. Brėžiamas prizmės apatinis pagrindas ir žymima suprojektuoto taško A padėtis (žr.

85 pav. Cilindro stačiakampė izometrinė projekcija Kūgio(žr. 4.). Kūgio stačiakampė izometrinė projekcija Ieškant ant kūgio paviršiaus esančių taškų.).85 pav.86 pav.). kurio paviršiuje taškas A.4. Cilindro epiūra 4.83 pav. kurios yra lygiagrečios kūgio paviršiui (žr.82 pav. ir 4.84 pav. Ant apskritimo horizontaliosios projekcijos ir randama taško horizontalioji projekcija 1‘.84 pav. 53 . taip pat dažniausiai braižoma stačiakampė izometrinė projekcija (žr. 4. galima pasinaudoti ir pagalbinėmis kertančiomis plokštumomis. 4.87 pav. 4. Per duotą taško projekciją 1‘‘ brėžiame horizontalinę plokštumą. Kūgio epiūra 4. kuri duotame kūgyje iškerta atitinkamo spindulio apskritimą.

5′ (žr.4′′.).88 pav. Reikia rasti prizmės trečiąją projekciją. kurį galima rasti: 1. projekcijos. Turint dvi šių taškų projekcijas. vadinama kirtiniu. kas yra pačioje kertančioje plokštumoje.3′. Tai geometrinio kūno paviršiaus ir plokštumos sankirtos linija.4.86 pav. 2.4′. 4. kuriuose plokštuma susikerta su prizmės briaunomis. kad pasirinktoje aksonometrinėje projekcijoje būtų geriausiai matomi jo kontūrai ir paviršiai. gaunama prizmės ir kertančios plokštumos α sankirtos linijos. gaunama plokščia figūra. Jei kertamojo paviršiaus sienelės statmenos projekcijų plokštumai (jos yra projektuojančios).1.2.2′′.13. 4. Randami briaunainio briaunų ir su jomis susikertančių plokštumų sankirtos taškai. Kūno aksonometrinė projekcija (jei nėra nurodyta) pasirenkama pagal kūno sudėtingumą ir išvaizdą. randamos jų profilinės projekcijos. susidaro plokščia figūra – uždaras daugiakampis.13. 4. ribojantis iškirstą figūrą. pirmiausia reikia rasti taškus.2′.3′′. Kirtinys Kertant bet kokį kūną plokštuma. Kirtinyje vaizduojama tik tai. Jei kertančioji plokštuma yra projektuojanti. Nuosekliai sujungus taškus. Randamos briaunainio sienų su turima plokštuma sankirtos linijos.). Pirmiausia randama prizmės profilinė projekcija. 4. nubraižyti jos apatinės dalies išklotinę ir prizmės aksonometriją (žr. Geometrinio kūno ir plokštumos sankirta 4. reikia rasti antrąją. viena sankirtos linija žinoma (sutampa su plokštumos pėdsaku). Taškų horizontaliosios projekcijos bus atitinkamų prizmės briaunų projekcijose 1′. Tų taškų frontaliosios projekcijos bus prizmės briaunų frontaliųjų projekcijų ir plokštumos frontaliojo pėdsako α F sankirtos taškuose 1′′. Nukirsto kūgio stačiakampė izometrinė projekcija Braižant sudėtingus kūnus ar detales aksonometrinėje projekcijoje. patogiausia juos suskirstyti į paprastus geometrinius kūnus. Kirtinio linija yra kontūras. 54 . gaunamas plokščia figūra – kirtinys. Briaunainio ir plokštumos sankirta Žinomos dvi taisyklingos šešiakampės prizmės. kurios bus plokščios figūros kontūrai. Susikirtus plokštumai su briaunainio paviršiumi. Norint rasti prizmės ir kertančios plokštumos sankirtos figūros formą. Nuosekliai sujungus taškus. viena sankirtos linijos projekcija taip pat yra žinoma (sutampa su sienelių projekcijomis). nukirstos plokštuma α .87 pav.13.88 pav.5′′ . Nukirsto kūgio epiūra 4.

88 pav. Nubraižome kirtinio tikrąjį dydį iš prizmės epiūros. nukirstos plokštuma.). Atidėti taškai išklotinėje nuosekliai sujungiami tiesėmis. ' ' ' ' ' Kirtinio tikrasis dydis bus 11 .90 pav.31 . 4. ir 4. 4. 4. bei A0 30 = A′′3′′ = h1 . 4. Nukirstos prizmės stačiakampės izometrinės projekcijos braižymo tvarka 4. pirmiausia reikia nubraižyti nenukirstos prizmės išklotinę (žr.). ir 4.89 pav.50 pav.). 4.88 pav. 4. 4. Taip atidedami dydžiai: A0 B0 = A′B ′ ..). 55 .93 pav. Prizmės pagrindo ABCDEF kraštinių ilgiai imami iš jos horizontaliosios projekcijos.51 (žr.88 pav. Prizmės.Kirtinio tikrąjį dydį randame plokštumų pakeitimo būdu (žr.41 . Tada braižoma nukirstos prizmės stačiakampė izometrinė projekcija (žr. o šoninių briaunų aukščiai – iš frontaliosios arba profilinės projekcijų. Nukirstos prizmės aksonometrinė projekcija Norint nubraižyti apatinės prizmės dalies išklotinę. B0 2 0 = B ′′2′′ = h2 ir kt.).88 pav.21 .91 pav. apatinės dalies išklotinė ir aksonometrinė projekcija (žr. B0 C0 = B ′C ′ ir kt. Gaunama prizmės šoninio paviršiaus ir kertančios plokštumos sankirtos linija 30 20 10 50 40 30.90 pav.. projekcijos 4.45 pav.95 pav.91 pav. 4. ir 4. kurie randami iš epiūros. Nukirstos prizmės išklotinė Tokiu pat principu ieškoma nukirstos piramidės trečioji projekcija. Išklotinėje atidedami prizmės elementų tikrieji dydžiai.. 4.. 4.94 pav.92 pav.

Piramidės.94 pav. gausime kirtinį – skritulį. kirtinys – elipsė.14. nukirstos plokštuma.95 pav. statmena cilindro ašiai. statmena kūgio ašiai. Nukirstos 4. tai kirtinys yra stačiakampis. Jei plokštuma kerta visas kūgio sudaromąsias. gauname kirtinį skritulį. 4. Jei kertanti plokštuma yra lygiagreti cilindro ašiai.4. Nukirstos piramidės išklotinė 4. 56 . arba viena uždara linija. Briaunainio ir kreivo paviršiaus sankirtos linijos yra plokščių kreivių junginys. kai abu paviršiai tik įsikerta vienas į kitą. Paviršių sankirta Dviejų briaunainių sankirtos linija gali būti erdvinė arba plokščia laužtinė linija. jei plokštuma lygiagreti kūgio sudaromąjai. tai kirtinys yra hiperbolė. Kertant kūgį plokštuma. Nukirstos piramidės stačiakampės piramidės izometrinės projekcijos aksonometrinė braižymo tvarka projekcija Kertant cilindrą plokštuma. kai vienas paviršius kerta kitą. projekcijos 4. Dviejų kreivų paviršių sankirtos linija yra erdvinė arba plokščia kreivė.92 pav. kirtinys yra elipsė. kirtinys – parabolė. Jei plokštuma yra pasvirusi į cilindro ašį. Du paviršiai gali kirstis dviem uždaromis linijomis. jei plokštuma lygiagreti dviem kūgio sudaromosioms.93 pav.

Nustatyti kokios figūros yra kirtiniai.97 pav. Dviejų briaunainių sankirtos linijos yra laužtinės linijos (žr. 1‘ ir tokia pat simetriška linija kitoje prizmės pusėje. Kertančių plokštumų turi būti tiek.). Plokštuma α piramidės pavišiuje iškirs liniją. Nustatyti kokioje projekcijų plokštumoje matyti sankirtos linija ir per kritinius taškus kirsti abu kūnus pagalbinėmis projektuojančiosiomis plokštumomis. 4. o prizmėje – tiesę. žemiausius. 4. Plokštuma β piramidės paviršiuje iškirs didesnio perimetro keturkampį. Rasti susikertančių kūnų kritinius taškus: aukščiausius. Sujungus gautuosius taškus. 3‘. 4. kad gautume aiškias sankirtos linijos projekcijas. arčiausius. yra nematoma. kuriuose vieno briaunainio briaunos kertasi su kito briaunainio sienomis (arba briaunos su briaunomis).). Randami taškai. Turint dvi taško projekcijas. gaunama kūnų sankirtos linijos horizontalioji projekcija 1‘.96 pav. 2. 97 pav. Susikirtus keturkampiui su stačiakampiu. reikia per briaunainio briaunas vesti pagalbines kertančias plokštumas (žr. jei ji yra abiejų paviršių matomose dalyse. Šių linijų dalys yra vieno ir antro briaunainio sienų sankirtos linijos.Rekomenduojama sankirtos linijos taškų ieškojimo tvarka: 1. kuriuose susikerta sankirtos linijos. kurių horizontaliosios projekcijos bus keturkampio ir stačiakampio horizontaliųjų projekcijų sankirtos taškuose 1‘. Išnagrinėti ir nustatyti kokie paviršiai kertasi. Norint rasti dviejų briaunainių sankirtos liniją. atsiras sankirtos linijos taškai. Šios linijos yra taškai. Prizmės ir piramidės sankirta Paskui braižoma susikertančių briaunainių dimetrinė projekcija (žr. 4. 2‘ ir 3‘. 4. Dviejų paviršių sankirtos linija yra matoma. Tokie pat taškai atsiras ir kitoje piramidės pusėje. 4‘. kurių horizontaliosios projekcijos bus 4‘.) 57 . 2‘. 3. 4. Sankirtos linijos dalis. kuri apibrėš plokščią figūrą – keturkampį.. o prizmėje – stačiakampį. Šie taškai ir yra susikertančių paviršių sankirtos linijos taškai ir per juos nubrėžiama paviršių sankirtos linija. atsiras du taškai. kuri yra bent vieno paviršiaus nematomoje dalyje.96 pav. Iš esamų projekcijų tik frontaliojoje projekcijoje yra žinoma kūnų sankirtos linija. randama trečioji – profilinė projekcija. todėl naudojamos pagalbinės kertančiosios horizontaliosios plokštumos α ir β.96 pav. Susikirtus keturkampiui su tiese. nes prizmė yra frontaliai projektuojanti. toliausius.

profilinė sankirtos linijos projekcija. Panaudojus pagalbines horizontaliąsias kertančiąsias plokštumas α. γ. ir 4.a b 4.). tai sankirtos linijos frontalioji projekcija sutaps so prizmės pagrindo kontūru.97 pav. randama trečioji . randama sankirtos linijos horizontalioji projekcija (žr 4.) naudojamos pagalbinės kertančiosios frontaliosios plokštumos ir ieškomos taškų frontaliosios projekcijos.97 pav. Todėl reikia rasti sankirtos linijos horizontaliąją ir profilinę projekcijas. o prizmėje – dvi tieses. Turint dvi projekcijas. β. Dviejų cilindrų sankirta Briaunainių ir sukinių sankirtos linijos randamos naudojant pagalbines kertančiąsias plokštumas.99 pav. 4. 4.98 pav. Kadangi prizmė statmena projekcijų plokštumai F. Apskritimo ir tiesių sankirtoje bus gauti kūnų sankirtos linijos taškai.99 pav. Pateiktame pavyzdyje (žr. Prizmės ir piramidės sankirtos stačiakampė dimetrinė projekcija Dviejų sukinių sankirtos linijos ieškomos taip pat. 4.). 58 . Reikia rasti kūgio ir prizmės sankirtos liniją (žr. Kertančioji plokštuma α kūgio paviršiuje iškirs apskritimą. kaip ir briaunainių.86 pav.

pakeitus kurią nors projekcijų plokštumą? 19. Kokie paviršiai vadinami tiesiniai? Juos išvardinkite. jei jo dvi koordinatės lygios 0? 7. Kokios tiesės vadinamos projektuojančiosiomis ir kokias jas žinote? 10. Kokie paviršiai vadinami piramidiniais? 29. Kas yra plokštumos pėdsakai? 13. Kaip parenkamos naujos projekcijų plokštumos? 18. Kada tiesės atkarpa projektuojasi tikruoju dydžiu? 11. kad ji būtų lygiagreti su kuria nors projekcijų plokštuma? 23. Kas yra paviršiaus sudaromoji? 24. 25. besisukdamas apie ašį. Kaip gaunamas cilindrinis paviršius? 31. statmeną plokštumai H? 22. Kam reikalingas projekcijų plokštumų pakeitimas? 17. Kokios plokštumos vadinamos projektuojančiosiomis ir kokias jas žinote? 15. Kokia tiesė vadinama bendrosios padėties tiese? 8. Kokie paviršiai vadinami briaunainiais? 27. Kas yra stačioji taisyklinga prizmė? 28. Kokie paviršiai vadinami išklojamaisiais? Juos išvardinkite. Kokiu tikslu naudojamas pasukimo metodas? 21. jei kuri nors jo koordinatė lygi 0? 6. Kokios tiesės vadinamos lygio tiesėmis ir kokias jas žinote? 9. Kokios yra lygiagrečiųjų stačiakampių projekcijų savybės? 3. Kokios yra lygio plokštumos ir kokias jas žinote? 16. Kaip gaunamas kūginis paviršius? 59 . Kokias tarpusavio padėtis gali užimti dvi tiesės? 12. Kokią padėtį tiesės atžvilgiu turi užimti naujai parinkta projekcijų plokštuma. Kūgio ir prizmės sankirta Savikontrolės klausimai 1. norint rasti naują taško projekciją. Ką ir kokioje plokštumoje brėžia taškas. Kas yra taško koordinatės ir kokias jas žinote? 5. Kas yra epiūra ir kaip ji gaunama? 4. ieškant tiesės tikrojo ilgio? 20. Kas yra projekcija? 2. Kur yra taškas. Kas yra plokštumos parametrai? 14.4. Kaip pasukti bendros padėties tiesę. Kur yra taškas. Kas yra stačioji taisyklinga piramidė? 30.99 pav. 26. Ką reikia daryti.

Kokios linijos gaunamos. Kokiais būdais ieškomos briaunainių ir plokštumų sankirtos? 33. Kokiomis linijomis kertasi du briaunainiai. PROJEKCINĖ BRAIŽYBA 60 . Kokia figūra gaunama. briaunainis ir sukinys? 39. kai briaunainį kertanti plokštuma yra projektuojančioji? 35. kertant briaunainį plokštuma? 34.32. Kaip ieškoma dviejų briaunainių sankirta? 40. Kokios linijos gaunamos. Kaip randama sankirtos linija. Kaip ir kokie pagalbiniai paviršiai parenkami. du sukiniai. ieškant dviejų paviršių sankirtos? 38. Kaip ieškoma sukinių sankirta? 41. kertant plokštumomis apskritą cilindrą? 36. Kaip randamos briaunainių ir sukinių sankirtos? 5. kertant plokštumomis apskritą kūgį? 37.

žymimi taip.4 pav. kaip parodyti 5. Jeigu projekcijų plokštuma yra tarp stebėtojo akies ir gaminio. Brėžiniai. Pagrindinių vaizdų išdėstymas amerikietiškuoju metodu Brėžiniai. Vaizdas – tai daikto atvaizdas brėžinyje gautas projektuojant stačiakampio projektavimo metodu. žymimi taip. kaip parodyti 5. Pagrindinių vaizdų išdėstymas europietiškuoju metodu 5. 5. papildomus ir vietinius. Gaminio projektavimas europietiškuoju metodu 5. nubraižytų amerikietiškuoju metodu Vaizdai skirstomi į pagrindinius. nubraižyti pagal europietiškąjį projektavimo metodą. metodas vadinamas amerikietiškuoju (metodas A) (žr. 61 .2 pav. dažnai nepakanka trijų projekcijų detalės formai ir matmenims išaiškinti. 5.5 pav.3. nubraižyti pagal amerikietiškuoju projektavimo metodą.6 pav.5 pav.6 pav. Braižant vaizdus gaminys įsivaizduojamas esąs tarp stebėtojo akies ir tam tikros projekcijų plokštumos. Šis projektavimo metodas vadinamas europietiškuoju (metodas E) (žr. Vaizdai Braižant detales.). Gaminio projektavimas amerikietiškuoju metodu 5.1. kurie vadinami vaizdais.5. nubraižytų europietiškuoju metodu 5. Tada braižoma daugiau detalės atvaizdų. Grafinis simbolių žymėjimas brėžinių.2 pav.). 5.1 pav. Grafinis simbolių žymėjimas brėžinių.1 pav. 5.

Jei pagrindiniai vaizdai išdėstyti taip. Esant reikalui 62 .2 pav.Pagrindiniai vaizdai braižomi projektuojant daiktą į šešias kubo sienas. Jeigu braižomasis papildomas vaizdas turi tiesioginį projekcinį ryšį su pagrindiniu vaizdu – žymėjimas nereikalingas. 5.8 pav. ir 5.) žvilgsnio kryptį.) braižomi. 3 – vaizdas iš kairės. užrašyti vaizdo pavadinimą viena iš pirmųjų abėcėlės raidžių ir virš nubraižyto vaizdo užrašyti tą pačią raidę (žr. Vietinių vaizdų vaizdavimas ir žymėjimas Papildomi vaizdai (žr. Tuo atveju ta daikto dalis projektuojama į papildomą plokštumą.). Pagrindiniai vaizdai vadinami taip: 1 . kai kuri nors gaminio dalis nėra lygiagreti nei vienai pagrindinei projekcijų plokštumai ir jose projektuojasi iškreiptai. Atvaizdų brėžinyje turi būti kuo mažiau. jokių papildomų žymėjimų nereikia. Papildomų vaizdų vaizdavimas ir žymėjimas 5. nubraižytas ne savo vietoje. bet tiek.12 pav. 5 – vaizdas iš apačios. Pagrindinio vaizdo žymėjimas. tai brėžinyje reikia parodyti rodykle (žr. lygiagrečią vaizduojamajai daliai. Ženklas. 6 – vaizdas iš antros detalės pusės. Jeigu papildomo vaizdo išdėstymas neatitinka žvilgsnio krypties – žymėti reikia.7 pav. Jeigu kuris nors vaizdas yra perstumtas svarbiausiojo vaizdo atžvilgiu.2 paveiksle. Šios sienos išskleidžiamos į vieną plokštumą (žr. Papildomas vaizdas žymimas kaip ir pagrindinis vaizdas.svarbiausias vaizdas (gaminio padėtis parenkama taip. kad brėžinys būtų pakankamai aiškus.). Rodyklės matmenys 5. Raidės rašomos 2 didesnės už matmenų skaičius.11 pav. reiškiantis pasuktą vaizdą 5.10 pav. kad šiame vaizde geriausiai atsiskleistų gaminio forma ir matmenys). Papildomų vaizdų vaizdavimas ir žymėjimas 5. 5.8 pav. 5. kaip parodyta 5.11 pav. 5.vaizdas iš priekio .10 pav. 2 – vaizdas iš viršaus. jei jis yra perstumtas svarbiausio vaizdo atžvilgiu 5. 5.7 pav. 4 – vaizdas iš dešinės.9 pav.

9 pav. nekartojant ir nepraleidžiant raidžių (išskyrus I. kai kirtimo plokštuma yra lygiagreti su horizontaliąja projekcijų plokštuma (žr.) ir nurodoma. kuomet kertančios plokštumos tarpusavyje susikerta. ir sudėtinguosius . pjūvis B-B). Pagal kertančiųjų plokštumų skaičių pjūviai skirstomi į: paprastuosius . Užrašai visuomet rašomi lygiagrečiai su pagrindiniu užrašu. Vietinis vaizdas gali būti neapribotas.).13 pav. 5. kai simetrijos plokštuma sutampa su detalės kontūru 5.kai kertanti plokštuma viena. kuomet reikia detaliau pavaizduoti nedidelę detalės dalį.13 pav. Paprastas pjūvis. 5. 5. Pjūviai Nematomus kontūrus brėžinyje vaizduojame brūkšninėmis linjomis.12 pav. O).) . Jie žymimi kaip ir papildomi vaizdai. kol sutampa vienoje plokštumoje. kuomet vaizduojamas elementas tiesiogiai nesusiję su likusia detalės dalimi (vaizdas A) (žr. vertikaliuosius. vaizduojant tai. braižomi pjūviai ir kirtiniai. mintyse perkirsto viena arba keliomis plokštumomis. pjūvis vadinamas (žr. Laiptuotas pjūvis 5.12 pav. kuomet kertančios plokštumos tarpusavyje lygiagrečios. Tada šalia vaizdo pavadinimo rašomas ženklas (žr. kas yra kertančioje plokštumoje ir už jos žvilgsnio kryptimi. Laužytas pjūvis Paprastieji pjūviai pagal tai. Laužytajame pjūvyje kirtimo plokštumos sąlygiškai sukamos. arba apribotas trūkio linija (vaizdas B).) braižomi.15 pav. Šis gaminio kirtimas yra sąlyginis. Kad detalės vidaus kontūrai būtų matomi. Vietiniai vaizdai (5.15 pav.17 pav.16 pav. Pjūviu vadinamas daikto. todėl braižant pjūvį viename iš atvaizdų kiti to paties gaminio atvaizdai nesikeičia.).) . yra skirstomi į: horizontaliuosius. 5. Kai detalės vidus yra sudėtingas. Sudėtingieji pjūviai skirstomi į laiptuotus ( pjūvis lygiagrečiomis plokštumomis) (žr. atvaizdas. kokiu kampu pasukta. brėžinys pasidaro neaiškus. kokioje padėtyje kirtimo plokštuma yra horizontaliosios projekcijų plokštumos atžvilgiu.kai kertančios plokštumos dvi ar daugiau. Sukimo kryptis gali nesutapti su žvilgsnio kryptimi.14 pav. kai 63 . ir laužytus (pjūvis dviem susikertančiomis plokštumomis) (žr.papildomą vaizdą galima pasukti pagrindinio vaizdo atžvilgiu. 5. 5. 5. nes gaunama daug brūkšninių linijų.16 pav.2. Paprastasis pjūvis 5. 5.

pjūvis A-A ir 5. 5. 64 .18 pav.22 pav.) ir profilinius. 5. 5.18 pav.17 pav. Vietiniai pjūviai Paprastieji pjūviai daromi pusiniai. 5.). 5.17 pav.20 pav.). pjūvis A-A). 5. Jei kertančioji plokštuma sutampa su detalės simetrijos plokštuma ir nubraižytas pjūvis turi tiesioginį projekcinį ryšį. Šalia rodyklių.14 pav. Horizontalusis ir frontalusis pjūviai 5.18 pav. ir ištisiniai – jei nesimetriška (žr.17 pav. Žvilgsnio kryptis nurodoma rodyklėmis (ištisinė plačioji linija). jei detalė simetriška (žr.). pjūvis nuo vaizdo atskiriamas ištisine vingiuota arba ištisine siaurąja su lūžiais linija taip. Kertančios plokštumos padėtis žymima siaurąja ilgų brūkšnių su tašku linija (galuose ir plokštumos sankirtose – plačioji ilgų brūkšnių su tašku linija). kai kirtimo plokštuma yra lygiagreti su frontaliąja prijekcijų plokštuma (žr. kurios remiasi į galinį brūkšnį.14 pav.).18 pav.19 pav. du kartus ta pačia raide.).18 pav. pjūvis A-A ir 5. prie plūvio galų užrašomas pjūvio pavadinimas.17 pav. nurodyti kertančios plokštumos padėties ir rašyti pjūvio pavadinimo nereikia (žr.19 pav. Jeigu su simetrijos plokštuma sutampa detalės kontūras.21 pav. Virš nubraižyto pjūvio rašomos tos pačios raidės su brūkšneliu tarp jų. ir 5. Vertikalieji pjūviai dar skirstomi į: frontaliuosius. 5.) ir pražulniuosius. kai kirtimo plokštuma su horižontaliąja projekcijų plokštuma sudaro nestatų kampą (žr. 5. 5. Raidės 2 didesnės už matmenų skaičius. Frontalusis ir profilinis pjūvis 5. kai kirtimo plokštuma lygiagreti su profiline projekcijų plokštuma (žr.kirtimo plokštuma yra statmena horizontaliajai projekcijų plokštumai (žr. kad detalės kontūras liktų matomas (žr. Pražulnusis pjūvis 5. Pjūvį nuo vaizdo skiria siauroji ilgų brūkšnių su tašku linija. ir 5.

). kad atitiktų rodyklėmis rodomą kryptį. Atstumai turi būti parinkti proporcingai brūkšniavimo plotų dydžiui. 5. tai pjūvyje ji rodoma neperpjauta (žr. Pjūvių arba kirtinių brūkšniavimas Pjūviai ir kirtiniai brūkšniuojami 450 kampu pasvirusiomis linijomis pagrindinio kontūro atžvilgiu į kairę arba į dešinę pusę. Kirtinys braižomas taip.25 pav.25 pav.24 pav.23 pav. Gretimos detalės brūkšniuojamos skirtinga kryptimi arba skirtingu tankiu (žr.) gali būti išdėstyti bet kurioje brėžinio vietoje.22 pav.5. 5.21 pav. Iškeltiniai kirtiniai (žr. Visuomet vienos detalės visi pjūviai ir kirtiniai brūkšniuojami vienodai.23 pav. 5. Simetriškų detalių pjūvis 5. 5..24 pav.27 pav. kas yra kertančioje plokštumoje (žr. Kirtiniai Kirtiniai naudojami detalės formai nustatyti. 5. 65 .3.24 pav.10 mm. Plonasienių sienelių pjūviai 5.5.) Atstumai tarp brūkšnelių 1. 5. 5. Jį nuo vaizdo skiria ištisinė vingiuotas arba ištisinė siauroji su lūžiais linija (žr.20 pav.26 pav. Vietiniai pjūviai yra paprastieji pjūviai. Nesimetriškų detalių pjūvis Jeigu kertančioji plokštuma eina išilgai plonasienės sienelės..). Gretutiniai kirtiniai (žr. Siauresnius kaip 2 mm kirtinius rekomenduojama užjuodinti. 5. 5. Iškeltiniai kirtiniai 5.) iškeliami šalia vaizdo ir sujungiami su juo siaura ilgų brūkšnių su tašku linija.26 pav. kuriame parodoma tik tam tikra daikto vieta. vadinamas vietiniu.).). Juose vaizduojama tik tai. Gretutiniai kirtiniai Pjūvis. arba pjūvių ar kirtinių simetrijos ašims (žr.

5. kurios nepavaizduotos tam tikrame atvaizde. pavyzdžiui. braižomi vietiniai pjūviai. A.5. vartojami sąlygotumai ir supaprastinimai: 1. Iškeltiniame elemente gali būti gaminio dalių. be to gali skirtis ir jo vaizdavimo būdas. 5. kurią reikia pavaizduoti iškeltiniame elemente. Gretimų plotų brūkšniavimas 5.4. Gaminio. tam tikrame vaizde.4. Jei gamybos sąlygos nereikalauja tiksliai nubraižyti sankirtos linijų projekcijas. Krumpliaračio. atvaizde rodomas visas vienas ar du elementai. o kiti rodomi suprastintai arba sutartiniais ženklais (žr. pavyzdžiui. Varžtų.30 pav. A1. turinčio keletą tolygiai išdėstytų elementų. tai vaizduose ir pjūviuose jos vaizduojamos supaprastintai. Sąlygotumai ir supaprastinimai atvaizduose Norint sparčiau braižyti ir sutaupyti vietos brėžiniuose.). iškeliamoji vieta brėžinyje gali būti gaminio vaizde. 5. Iškeltinis elementas brėžinyje turi būti kuo arčiau detalės aiškinamosios vietos. vaizdavimas 5. tvirtinamo pleištu.29 pav. pleištų.31 pav. Paviršių sklandaus perėjimo linijos sąlyginis vaizdavimas 5. o iškeltinis elementas pavaizduotas jau tos vietos pjūvis (žr. ovalo ar kitokia siaurąja ištisine linija ir virš išnašos linijos lentynėlės rašoma didžioji raidė arba didžiosios raidės ir arabiško skaitmens derinys.28 pav.). 5.29 pav. 66 . 2. Iškeltinio elemento žymėjimas 5. pjūvyje ar kirtinyje apibrėžiama apskritimo. 5. Jei reikia.32 pav. A2. ašių ar kitų panašių detalių išilginiai pjūviai nebraižomi. kniedžių. kurios formą ar matmenis reikia išaiškinti. Iškeltiniai elementai Iškeltinis elementas yra papildomas atvaizdas (paparastai padidintas) tos gaminio dalies.30 pav. be to nurodomas mastelis (žr.). pilnavidurių velenų. Iškeltinis elementas 5.28 pav. Iškeltinis elementas žymimas ta pačia raide arba didžiosios raidės ir skaitmens deriniu. Ta dalis. ).27 pav. 3. lanku arba tiese (žr.

išskyrus kiaurymę. o antrame lape vaizdą žymime A(1). kuris bus nubraižytas antrame lape. leidžiama jų nevaizduoti arba vaizduoti neiškreiptus. 5. stipinai. kurios išdėstytos apskritame flanše ir per kurias neina kertančioji plokštuma. Jeigu kai kurie detalės elementai projektuojant išsikreipia. tvirtinamos pleištu. plonos detalių sutvirtinimo sienelės.32 pav. pjūvį.33 pav. 5. Tolygiai išdėstytų elementų supaprastintas vaizdavimas 5. 31 pav. Jei sudėtingas brėžinys braižomas keliuose lapuose. 6. krumpliaračių ir kt. Stipinų supaprastintas vaizdavimas 67 .33 pav.4.). Skriemulių. Sudėtinguose brėžiniuose dalima vaizduoti skylių. 5. pirmame brėžinio lape pažymime vaizdą A(2). 5. jeigu tai nesumažina brėžinio vaizdumo. Jeigu krumpliaračio. leidžiama antrame vaizde braižyti tik kiaurymės kontūrą (žr. šalia atvaizdų pavadinimų nurodoma į kokį lapą nukeltas atvaizdas bei kokiame lape pažymėtas nubraižytas atvaizdas.). skriemulio ar kitos detalės. konstrukcijai išsiaiškinti nereikia antro vaizdo. pavyzdžiui. auselės ir panašūs elementai rodomi neužbrūkšniuoti ir atskiriami nuo likusios detalės dalies pagrindine linija (žr. 7. 8.

68 .). nubrėžto ištisine siaurąja linija.1 ir 6. Vieno pilno apsisukimo sraigtinės linijos dalis vadinama vija.ir 6. Sriegių vaizdavimas ir žymėjimas brėžiniuose Sriegių ir sriegtų detalių vaizdavimo techniniuose brėžiniuose metodai pateikti LST EN ISO 6410-1. ir 6. statmenose strypo arba skylės ašiai. stačiakampio. ant kurio suformuotas sriegis. tvirtinimo ir sandarinimo (vamzdiniai ir kūginiai). Žymint kūginį.). formą . Matoma sriegio profilio viso gylio pabaiga turi būti vaizduojama ištisine plačiąja linija.metriniai. įsukamo į skylę.trikampio. bet visais atvejais šis tarpas neturi būti mažesnis kaip dvigubas plačiosios linijos plotis. DETALIŲ BRĖŽINIAI 6. vadinamas sraigtinės linijos žingsniu. b. matuojamas išilgai sudaromosios. 6.1. Sriegių skirstymas: a.2 pav. trapeciniai. 6. skersmenį coliais (1′′ = 25. Dažniausiai pagal susitarimą visų tipų techniniuose brėžiniuose sriegiai ir įsriegtos detalės yra vaizduojamos supaprastintai. o sriegio pašakniai – ištisine siaurąja linija (žr. specialūs. Sriegiai . c. Pagal pradinio paviršiaus.1 pav.4 pav. Nuožulos nei ant sriegtų strypų. šiai tolygiai sukantis apie ašį. atraminiai.6. nei sriegtose skylėse projekcijose.2 paveiksluose. Kūginiai sriegiai vaizduojami ant kūginio paviršiaus (žr. Atstumas tarp gretimų vijų. Tarpas tarp sriegio viršūnes ir pašaknius vaizduojančių linijų turi būti kuo artimesnis sriegio gyliui. Pagal sriegio profilį .2 Vidinio metrinio sriegio vaizdavimas ir žymėjimas brėžinyje Pjūvyje sriegtas detales užbrūkšniuoti reikia iki plačiųjų ištisinių linijų (žr. Vaizduose iš galo sriegio pašakniai turi būti vaizduojami maždaug trimis ketvirtadaliais apskritimo. 6. e. 6. Pagal sriegio vijų pradžių skaičių – vienapradžiai ir daugiapradžiai. Pagal eksploatavimo paskirtį – tvirtinimo (metriniai).2 pav.4mm ) . Matomų sriegių viršūnės vaizduojamos ištisine plačiąja linija. cokoliniai žymimi kaip parodyta 6.3 pav.1 pav. Skiriasi tik užrašai. atraminiai). trapecinio. nerodomos. Pagal sraigtinės linijos kryptį – dešininiai ir kairiniai.2.cilindriniai ir kūginiai. pavarų (trapeciniai. 6. f. vamzdinį cilindrinį arba vamzdinį kūginį sriegį pateikta skaitinė reikšmė atitinka sąlyginį vamzdžio. d. Išorinio metrinio sriegio vaizdavimas ir žymėjimas brėžinyje 6. Sriegiai ir jų tipai Sraigtinę liniją nubrėžia taškas tolygiai slinkdamas linija. Pagal išdėstymą ant paviršiaus – vidiniai ir išoriniai.).

Vidinio metrinio kūginio sreigio vaizdavimas ir žymėjimas Sriegio tipas ir matmenys žymimi pagal atitinkamus sriegių tarptautinių standartų reikalavimus. ¾. Sriegio sukibimas (S – trumpas. MK – metrinis kūginis. Taip pat pateikiami papildomi duomenys: 1. Išorinio kūginio sreigio vaizdavimas ir žymėjimas 6. Raidinio sriegio tipo žymuo (sriegio tipo santrumpa): M – metrinis. Brėžinyje žymint metrinio.6 pav. 6. Rc – vamzdinis kūginis vidinis. Tr – trapecinis. 2.5 pav. leidžiamas supaprastintas vaizdavimas (žr. Vijų pradžių skaičius. Mažo skersmens sriegių supaprastintas vaizdavimas 6. N – normalus). R – vamzdinis kūginis išorinis. kurių skersmuo brėžinyje yra mažiau negu 6 mm arba kai yra taisyklingai išdėstytos to paties tipo ir dydžio skylės ar sriegiai. Mažo skersmens sriegių supaprastintas vaizdavimas.3 pav. C – cokolinis. mm. Sp – specialus. pvz. L – ilgas. Mažo skersmens sriegių. jo vardinis skersmuo atitinka išorinio sriegio viršūnių arba vidinio sriegio pašaknų skersmenį. kai sriegiai išdėstyti taisyklingai 69 . Sriegio eiga L (poslinkis vieną kartą apsisukus. 3. 5. G – vamzdinis. Tolerancijų lauko žymėjimas – 6g (metrinis išorinis). 6H (metrinis vidinis). Vijos kilimo kryptis – jei sriegis dešininis – nenurodoma.6.6 pav. K – kūginis colinis. ir 6. 7H (trapecinis vidinis). Žingsnis P. Sriegių žymą sudaro: 1. trapecinio ar atraminio sriegio matmenis. 6g (atraminis išorinis).) 6. 2. mm). 8H (atraminis vidinis). 3. Vardinis skersmuo arba dydis. S – atraminis.: 20.5 pav. jei kairinis – rašomos raidės LH. 7e (trapecinis išorinis). 4.4 pav.

kai išorinis sriegis įsriegtas ant pilnavidurio strypo 6. Pjūvyje srieginės jungties detales reikia užbrūkšniuoti iki plačiosios ištisinės linijos. 7) parašoma medžiaga. detalės paviršių šiurkštumas. Srieginės jungtys Tai išardomosios jungtys. jų žymėjimas ir vaizdavimas brėžiniuose 6. Brėžiniuose srieginių sujungimo vietoje sriegis vaizduojamas pgal tą detalę. 6) surašomi visi detalių matmenys (nominalieji). pjūvių bei kirtinių skaičius. Srieginė jungtis. 1 pav. Kiekvienos sujungtos paviršių poros turi būti vienodi nominalūs jungiamieji matmenys.7 pav. bet tiek.3. Braižant nereikia kopijuoti iš surinkimo brėžinio. 6.7 pav. iš kurios bus gaminama detalė. Kiekviename brėžinyje braižomi rėmeliai ir pagrindinio įrašo lentelė (žr. kuriuose bus braižomos detalės. pjūviai. Srieginės jungties vaizdavimas 6.) detalizuoti nereikia.8 pav. smeigės. Suvirintos jungtys. kuriose atskiros dalys sujungiamos tarpusavyje sriegiais. Braižymo tvarka: 1) braižomas kiekvienos nestandartinės detalės atskiras brėžinys. spyruoklės svarbiausias vaizdas parenkamas lygiagrečiai su pagrindinio įrašo lentele. 4) A1 formato lapas padalijamas į mažesnius formatus.4. dangų reikalavimai . sraigtų. Surinkimo brėžiniuose varžtai. bet smulkios detalės braižomos pagal didinimo mastelį. Pvz. 6. didesnės – pagal mažinimo. 2) nustatomas kiekvienai detalei reikalingas pagrindinių. bei kiti duomenys.). kurių reikia joms pagaminti ir tikrinti (su nuokrypomis). kirtiniai braižomi ir išdėstomi pagal standarto reikalavimus. 5) braižomi detalių darbo brėžiniai. veržlių. Reikia atkreipti dėmesį į jungiamuosius paviršius.). kad matytųsi visa detalės forma ir brėžinys būtų aiškus. Kiek kiekvienai detalei reikia atvaizdų. parenkami detalių brėžinių masteliai ir reikalingi standartiniai lapo formatai.8 pav. vietinių ir papildomų vaizdų. 8) techniniuose reikalavimuosepateikiama: a) nenurodytos grafinėje dalyje ribinės nuokrypos. veleno.). 6. 70 . Parenkama kuo mažiau atvaizdų. poveržlės.8 pav. 3) nepaisant surinkimo brėžinio mastelio. veržlės. sraigtai pjūviuose vaizduojami neperpjauti (žr. Standartinių gaminių (varžtų. ir 6. kuri turi sriegį išorėje (žr. Vaizdai. Rekomenduojamas 1:1 mastelis.6. DETALIŲ BRĖŽINIAI Detalių darbo brėžiniuose turi būti pavaizduota visos gaminio sudėtinės dalys ir elementai. bei koks turi būti svarbiausias vaizdas. poveržlių ir kt. nustatoma pagal detalės formą.

b) c) d) 9) danga. 71 . kiti parametrai. užpildoma brėžinio pagrindinio įrašo lentelė. detalės terminis apdorojimas.

You're Reading a Free Preview

Download
scribd
/*********** DO NOT ALTER ANYTHING BELOW THIS LINE ! ************/ var s_code=s.t();if(s_code)document.write(s_code)//-->