ŽEMAITIJOS KOLEGIJA

DALIA JAKŠTIENĖ

INŽINERINĖ GRAFIKA
Paskaitų konspektas GEODEZIJOS IR ŽEMĖTVARKOS STUDIJŲ PROGRAMAI

2009

TURINYS
1. BRAIŽYMO PRIETAISAI, ĮRANKIAI IR REIKMENYS................................................3 1.1. Braižymo prietaisai ir reikmenys...................................................................................3 1.2. Braižymo įrankiai ..........................................................................................................4 1.3. Darbo vietos parengimas. Braižymas............................................................................7 2. BRĖŽINIŲ APIPAVIDALINIMAS.............................................................................................9 2.1. Formatai..........................................................................................................................9 2.2. Brėžinių lankstymas.......................................................................................................11 2.3. Masteliai.........................................................................................................................11 2.4. Linijos.............................................................................................................................12 2.5. Braižybos šriftai.............................................................................................................14 2.6. Matmenų žymėjimas......................................................................................................17 3. GEOMETRINĖ BRAIŽYBA........................................................................................................23 3.1. Tiesės atkarpos dalijimas į lygias dalis..........................................................................23 3.2. Kampų dalijimas į lygias dalis.......................................................................................23 3.3. Apskritimo lanko centro radimas...................................................................................24 3.4. Nuolydžio ir kūgiškumo braižymas...............................................................................24 3.5. Apskritimo dalijimas į lygias dalis................................................................................25 3.6. Sujungimai......................................................................................................................26 4. BRAIŽOMOSIOS GEOMETRIJOS PAGRINDAI.....................................................................29 4.1. Projekcijos ir jų skirstymas............................................................................................29 4.2. Stačiakampė koordinačių sistema..................................................................................30 4.3. Taško projekcijos. Taško koordinatės. Monžo epiūra...................................................31 4.4. Tiesės atkarpos projektavimas. Ypatingos tiesės padėtys. Tiesių tarpusavio padėtys.33 4.5. Matomumas epiūroje......................................................................................................35 4.6. Plokštuma. Plokštumų padėtys. Plokštumų tarpusavio padėtys....................................36 4.7. Projekcijų pertvarkymai.................................................................................................38 4.8. Plokščių figūrų projekcijos.............................................................................................39 4.9. Plokščios figūros tikrojo dydžio radimas.......................................................................40 4.10. Paviršiai ir geometriniai kūnai. Taškų, esančių kūnų paviršiuje, projekcijų vaizdavimas.......................................................................................................................................41 4.11. Aksonometrinės projekcijos.........................................................................................46 4.12. Geometrinių figūrų ir kūnų aksonometrinės projekcijos ............................................48 4.13. Geometrinio kūno ir plokštumos sankirta....................................................................52 4.13.1. Kirtinys.............................................................................................................52 4.13.2. Briaunainio ir plokštumos sankirta..................................................................52 4.14. Paviršių sankirta...........................................................................................................54 5. PROJEKCINĖ BRAIŽYBA..........................................................................................................59 5.1. Vaizdai............................................................................................................................59 5.2. Pjūviai.............................................................................................................................61 5.3. Kirtiniai...........................................................................................................................63 5.4. Iškeltiniai elementai........................................................................................................64 5.5. Sąlygotumai ir supaprastinimai atvaizduose..................................................................64 6. DETALIŲ BRĖŽINIAI...........................................................................................................66

2

3

1. pritvirtinta prie braižomosios lentos (žr. stalai. brėžinio linijos tušu neapvedžiojamos. Braižoma lygiojoje pusėje. . Eskizų popierius. 1. Braižymo prietaisas: 1. 1.1. 2 – apatinė svirtis.tai mechaninė reišina. įrankių ir reikmenų. 4 . Eskizus galima braižyti bet kokiame lygiame popieriuje – baltame ar languotame rašomajame popieriuje. Mokomiesiems brėžiniams braižyti tinkamiausia 1000x750x20 mm lenta (žr. dirbti su braižymo įrankiais ir prietaisais. kai nereikia jų ilgai laikyti. Braižymo prietaisai ir reikmenys Pagal brėžinio paskirtį studentas turi mokėti pasirinkti popierių. Jų yra įvairių dydžių. ilgai laikomiems brėžiniams. diagramos.2 pav. 3 – šarnyrinis diskas. Abiejų markių popieriaus gerasis paviršius lygus. atliekami skaičiavimai. Iš tokio brėžinio šviesoraščio popieriuje ar skaidrėje tiesiogiai galima gauti kopiją. kitos pusės – truputį grublėtas. tušas.viršutinė svirtis. Natūrali popieriaus skaidrė – tai permatomas popierius brėžiniams kopijuoti. Braižomoji lenta braižomajam popieriui pritvirtinti. Jis gaminamas rulonais ir įvairaus didumo lapais. Jų yra įvairių konstrukciją.1 pav. Braižomasis popierius gaminamas dviejų markių: geros kokybės ir paprastos.) 1. Paprastos kokybės popierius vartojamas visų rūšių brėžiniams. BRAIŽYMO PRIETAISAI. įtvirtinta ant tam tikro stovo. 4 – kronšteinas. pieštukus. 6 ir 7 statmenos liniuotės Braižomasis stalas – tai braižomoji lenta. mašinos ir kt. Jame braižomi įvairūs grafikai. Geros kokybės braižomasis popierius skiriamas ypač svarbiems.1. Brėžinio kokybė.1 pav. 5 – sukiojama galvutė. pieštukai.). Permatomame braižomajame popieriuje braižoma specialiu pieštuku. Braižomoji lenta Braižymo prietaisas . reikmenys – popierius. jo atlikimo sparta priklauso nuo braižymo prietaisų. trintukai ir kt. Braižymo prietaisai – tai lentos.2 pav. Milimetrinis popierius. ĮRANKIAI IR REIKMENYS 1. Jis gaminamas rulonais ir įvairaus didumo lapais. Ji gaminama rulonais.

rečiau vertikalioms ir pasvirusioms linijoms brėžti (žr. Pagal mažėjantį kietumą pieštukai žymimi taip: kieti – 9H.35 mm storio pieštukais). Tušas būna juodas ir spalvotas. F. trikampį ir matlankį. kurių vienas šarnyru prijungtas prie kronšteino. lekalai. arba mentele (žr.) – brėžinių ryškinimui. prie kurios galo 900 kampu pritvirtintas skersinis horizontalioms. Skydelis brėžiniui pridengti trinant blogai nubrėžtas a linijas Tušas. šablonai. Natūralioje popieriaus skaidrėje brėžiniai kopijuojami tušu.3a pav. mygtukas atleidžiamas. matlankis. Pieštukas turi būti nudrožtas kūgiu (žr. 1. peiliukas pieštukams drožti. Smulkesni braižymo reikmenys – tai lipnios juostelės ritinėlis brėžiniams pritvirtinti. 7H. pritvirtinto prie lentos. šepetėlis trintuko liekanoms nubraukti. pridengus brėžinį 0.).7 arba 0. H.2. 5 . Pieštuko linijos ištrinamos.6 pav.1. 6H..3 pav.9 mm storio pieštukais). 5B. vidutinio kietumo – HB arba F raide.5 pav. b – kūgiškai 1. 6B. Mechaninės reišinos – atstoja reišiną.9 mm storio pieštukais). skutimosi peiliukas nereikalingoms tušu nubrėžtoms linijoms išskusti ir kt.7 ir 0. Kai kurių brėžinių. kampainiai. 1. vidutinio kietumo – 3H. Braižomajame popieriuje brėžiniai braižomi 2H arba H (mechaniniais 0.1. kuriame yra daug įvairios formos išpjovų (žr. Reišina – tai ilga medinė liniuotė.0. nuspaudžiamas fiksatoriaus mygtukas. žirklutės. dviejų disku sujungtų lygiagretainių 2. 4H. B arba 2B (mechaniniais 0. o kitą galima pasukti ir užfisuoti veržle. 1. 5H. Jos susideda iš kronšteino 1. Grafito turi matytis ne mažiau kaip 5 mm. 1. Pieštuko drožimas: – mentele. brėžinys valomas minkštu trintuku. Braižymo įrankiai Braižybai vartojami šie įrankiai: reišina. 4B. braižiklinė. matlankio ir plokštelės 4 liniuotėms tvirtinti. o ryškinami – HB. HB. o kitas – prie galvutės 3. Trintukai. žymimus H raide. ir minkštus – B raide.3 mm storio skaidriu celiulioidiniu skydeliu.Šviesoraščio popierius vartojamas brėžiniams dauginti. matlankiu nustatomas reikiamas kampas. Galvutė susideda iš pasukimo mechanizmo su fiksatoriumi. linijos apvedžiojamos tušu.1.4 pav. 8H. Braižomieji pieštukai skirstomi į kietus. 7B. Blogai nubrėžtos linijos trinamos trintuku. Eskizai braižomo B ir 2B (mechaniniais 0.5 ir 0.). nubraižytų braižomajame popieriuje pieštuku. 2H.) – braižant siaurosiomis linijomis. 1. Tušo linijos trinamos kietu su malto stiklo priemaiša trintuku. Geresnė reišina su dvigubu skersiniu. iš kurių vienas sujungtas su liniuote nejudamai.3b pav. minkšti – 3B. rapidografai.. Norint pasukti galvutę.).4 pav. Tokiu prietaisu galima brėžti linijas bet kokiu norimu kampu (žr.

) matmenis. plastmasiniai ir celiulioidiniai kampainiai. Matlankių būna medinių. Naudojantis šiais kampais galima nubrėžti kas 150 papildomus kampus (žr.1. o 00 ir 1800 kampai sutapti su linija AB. 1. Matuojamo kampo viršūnė turi būti tiksliai ties matlankio žyme O. (žr. 1. metalinių ir plastmasinių. Mastelinė liniuotė 1.6 pav. 1:5 ir kt.9 pav.9 pav. 1. 6 . Braižyboje vartojami mediniai.8 pav.7 pav.7 pav. Matlankis Matlankiu brėžinyje matuojami ir pagal jį žymimi kampai.). 1. Ypač patogi tribriaunė mastelinė liniuotė (žr. Reišina 1.). Mechaninė reišina Kampainiai vartojami vertikalioms ir pasvirusioms linijoms brėžti. Reikia turėti du stačiakampius kampainius: vieną lygiašonį su dviem 450 kampais. Jos briaunose sužymėtos padalos rodo skirtingų mastelių (1:1. 1:2. kitą – su 300 ir 600 kampais.8 pav.5 pav.). 1. Įvairių kampų braižymas naudojantis kampainiais Mastelinėmis liniuotėmis matuojami atstumai brėžinyje ir pagal jas brėžiamos tam tikro ilgio linijos.

7 – nulinio skriestuvo antgalis pieštukui. 4 – skriestuvo ilgintuvas.2 – braižikliai.1. Tada lekalas pastumiamas. Jis turi sutapti ne mažiau kaip su keturiais kreivės taškais. 13 – spyuoklinio skriestuvo braižiklis.10 pav. 8 – nulinis skriestuvas su braižikliu.).Lekalai – tai liniuotės su įvairaus kreivumo briaunomis. Rapidografas 1. 3) braižyti ir kopjuoti pieštuku bei tušu (žr. Kreivės brėžimas pagal lekalą Braižiklinė – tai dėžutė su svarbiausiais braižymo įrankiais.12 pav.10 pav. 12 – skriestuvo braižiklis. 2) kopijuoti tušu. Braižiklinės įrankiai: 1. Taip nubrėžta kreivė būna sklandi (žr. Iš pradžių norimos kreivės taškai pieštuku sujungiami siaura sklandžia kreive. 3 – skriestuvas su antgaliu pieštukui.penalinis skriestuvas. Jie gaminami iš medienos. kad jo briauna sutaptų su anksčiau nubrėžtos kreivės dalimi ir eitų per naujo ruožo taškus. 14 . Šablonas apskritimų lankams braižyti 7 . Pieštuku brėžiama linija jungianti ne visus su lekalu sutapusius taškus.). 9 – spyruoklinis skriestuvas su adatine kojele. 1.11 pav. 6. 1.11 pav. 10 – centro skritinėlis. 11 – braižiklio kotelis. celiulioido ir plastmasės.spyruoklinio skriestuvo antgalis pieštukui 1. 5 – matavimo skriestuvas. bet tik vidurinius. Paskui parenkamas lekalas. 1. atitinkantis tam tikrą kreivės atkarpą. Braižiklinės yra trijų tipų: 1) braižyti pieštuku.13 pav.

braižytojas gali dirbti apeidamas brėžinį iš įvairių pusių. nubrėžiamas rėmelis. kad natūrali šviesa į braižytoją kristų iš kairės pusės.). Braižomąjį stalą pastatyti taip. reikalingus jam suvokti ir gaminti. 12. 9. be to.1. 13.1. 15. uždėti ant lentos.3. lekalines ir skriestuvines kreives. 2. horizontalias tieses (braižomos iš viršaus į apačią). ar šritai. Keičiamomis galvutėmis galima brėžti įvairaus pločio linijas arba rašyti. ištrinamos nereikalingos linijos ir pradedama antroji braižymo stadija – pieštuku linijos platinamos ir ryškinamos. ašines ir centrų linijas.13 pav. ar suvestos ir neišsikišusios linijos.). t. 8 . siaurosiomis linijomis nubraižius vaizduojamo daikto kontūrus. arčiau kairiojo ir viršutinio jos krašto. Įrankius laikyti atidaroje braižyiklinėje. ypač kampuose. 4.2. Pieštuko šerdis skriestuve smailinama taip. techniniu šriftu užpildoma pagrindinė brėžinio užrašo lentelė. Sutapdinus lapo apatinį kraštą su reišinos liniuotės briauna. Darbo vietos parengimas. 11. Kėdę pasirinkti pagal ūgį (dirbančio žemo braižytojo turi būti nepakelti pečiai ir alkūnės. Brėžiniui uždengti pertraukų metu arba pridengti tas vietas. kuriuo ryškinamos tiesės. Brėžinį patikrinus. Pirmiausia popieriaus lape išmatuojamas ir apibrėžiamas reikalingo dydžio formatas. Prieš darbą švariai nusiplauti rankas. Pirmiausia brėžinys nubraižomas siaurosiomis ištisinėmis linijomis. Klaidingai nubrėžtas linijas reikia nežymiai perbrėžti pieštuku. lygesne puse į viršų. Jeigu reikia. Tokio atstumo reikia reišinai arba rankoms atremti rašant įrašus. Tai pirmoji braižymo stadija. Braižant. apskritimus. vadinami šablonais (žr. ar nepraleisti matmenys arba užrašuose raidės. brėžinys turi būti kuo vienodžiau apšviestas. 15. šviesa neturi akinti braižytojo. 7. Braižymas Braižant siūloma laikytis tokios tvarkos: 1. veržles. 5. suapvalinimus ir kt. reikia turėti tokio pat formato bet kokio švaraus popieriaus lapą. Braižant kreives. Paskui popierius prispaudžiamas reišina. paliekant ne mažesnį kaip reišinos pločio atstumą nuo lapo apatinio krašto iki braižymo lentos žemutinės briaunos.2. Šablonai – kad būtų paprasčiau braižyti pasikartojančius brėžinių elementus (varžtų galvutes.3.Rapidografas – tai vamzdelinis įrankis su paslankia adatėle (žr. į kurias atsiremia rankos. vartojami ploni celiulioidiniai skydeliai. 3.12 pav. 1. Esant dirbtiniam apšvietimui. pagrindinio bei papildomo užrašo rėmeliai. 6. 1. 14. linijos ir kita atitinka standarto reikalavimus. Nubraižytą brėžinį reikia patikrinti: 15. kaip ir rašant. 15. sužymėjus reikalingus matmenis bei kitus duomenis. 10. Popieriaus lapą.3. Linijas reikia ryškinti tokia seka: 14.14 paveiksle. Išsiaiškinami braižomų figūrų gabaritiniai matmenys ir nubraižomas figūrų išdėstymas lape. kad jo šerdis vienodžiau diltų ir linijos būtų vienodo pločio.5. pieštuką kartkartėmis reikia pasukti taip. o paskui nutrinti.y.). kad jos posvyrio kampas būtų apie 200. reikia sėdėti tiesiai. 14. be šešėlių. Braižomąją lentą padėti taip. nepaisant jų tipo. popieriaus lapas lipnia juostele pritvirtinamas prie lentos. o aukštas turi būti nesusilenkęs). Braižant ilgesnes linijas.4. vertikalias tieses (braižomos iš kairės į dešinę). skriestuvo pieštuko šerdis turi būti vienu numeriu minkštesnė už to pieštuko šerdį. Baigus pirmąją braižymo stadiją. 14. 14. 1. 8. kaip pavazduota 1. glaudžiant jos skirdinėlį prie lentos kairiojo krašto. pasvirusias tieses. 14.

Pieštuko šerdies smailinimas skriestuve Savikontrolės klausimai 1. kad braižant nenusiteptų popieriaus lapas? 9 . o reišinomis. liniuotėmis ar kampainiais pjaustyti popieriaus. 5. Baigus darbą. 2. Jų negalima mėtyti. Brėžinį nuvalyti susmulkinto trintuko kruopelėmis. 6. 1. 8. braižymo įrankiai nuvalomi. 3.Jos užberiamos ant nubraižyto popieriaus lapo ir lengvai delnu spaudžiamos bei vedžiojamos paviršiumi. B ir 2B pieštukai? Kelios yra braižymo stadijos? Kokios sekos reikia laikytis ryškinant linijas? Kaip tikrinamas brėžinys? Ką reikia daryti. sudedami į braižiklinę ir laikomi sausoje vietoje. 7. 17.14 pav. Kokie yra braižymo prietaisai ir reikmenys? Kokius žinote braižymo įrankius? Kurioje braižybos popieriaus lapo pusėje braižoma? Kada naudojami HB. 4.16. Taip popierius nuvalomas.

todėl lapą pirmiausiai reikia pamatuoti ir ištisine siaurąja linija apibrėžti formato dydį. Prekyboje esantys popieriaus lapai dažniausiai yra šiek tiek didesni už standartinio formato dydį. 2. Formatai skirstomi į pagrindinius (ISO – A serijos) ir pailgintuosius. Tokio formato žymuo A3. Formato paraščių plotis parodytas 2. Lapo dalijimas į formatus 2.1 pav. BRĖŽINIŲ APIPAVIDALINIMAS 2. Pvz.7 mm pločio ištisine linija brėžiamas rėmelis.3 paveiksle.2 pav.1. Po to 0.1 pav. 10 . Pailgintųjų formatų sudarymo schema pateikta 2..). Jų žymėjimas ir lapų matmenys pateikti 1 lentelėje. Jie gaunami kombinuojant kurio nors pagrindinio formato trumpąją kraštinę su kito formato ilgąja kraštine (žr. Kiekvienas mažesnis formatas gaunamas padalijus pusiau didesniojo formato ilgąją kraštinę (žr. mm A0 841x1189 20 A1 594x841 20 A2 420x594 10 A3 297x420 10 A4 210x297 10 A0 formato plotas lygus 1m2. tačiau. pailgintojo formato trumpoji kraštinė yra 297 mm (kaip A3 formato trumpoji kraštinė). 1 lentelė Pagrindinių formatų dydžiai Žymėjimas Lapo matmenys. Pailgintų formatų sudarymo schema Pailgintieji formatai gali būti naudojami tik esant būtinybei.2. Formatai Visi brėžiniai turi būti atliekami standartu LST EN ISO 5457:2002 nustatyto formato lapuose.2 paveiksle. o ilgoji – 841 mm (kaip A1 formato ilgoji kraštinė). 2. kad būtų matomi visi brėžinio elementai. Pirmenybė teikiama pagrindiniams formatams. 2.1.).2 pav. Brėžiniai turi būti braižomi galimai mažesniuose lapuose. mm Mažiausios paraštės.

1:1.2.: Plienas C45 EN 10083-1 (žr. Pagrindinio įrašo lentelės forma. 8. Pildoma tik detalių brėžiniams. „Antraštė“ . o kitų formatų lapuose ji gali būti išilgai išilgojo arba išilgai trumpojo lapo krašto. Tekstas visada rašomas lygiagrečiai su pagrindinio įrašo lentele. 6. markė ir jos standarto numeris. 3. Data.. 10. „Mastelis“ – vyraujantis brėžinyje mastelis..lt. 4.5 šrifto dydžiu. pvz. pvz. matmenys ir užpildymo tvarka pateikti 2. iš kurios pagaminta detalė. 5.nurodo dokumento turinį. 1. Medžiaga – įrašoma medžiagos. Pvz. 12. 09-11-15. pvz. Vežimėlis ir pan. „Dokumento tipas“ – Surinkimo brėžinys. Velenas. 7.).1R. „Atsakinga žinyba“ rašome – Katedra. Skyrių. 2. 2/2 ir pan. „Dokumento statusas“ – Mokomasis. 11 .4 pav.3 pav. 2. Lapas – 1. 11. „Savininkas“ – ŽK-RF. Kalba . Pagrindinė įrašų lentelė Pagrindinės įrašų lentelės užpildymo pavyzdys ir tvarka: Visi laukai. išskyrus „Antraštė“(kuri pildoma 5 šrifto dydžiu) pildoma 3.4 pav. A4 formato lapuose pagrindinio įrašo lentelė talpinama išilgai trumpojo lapo krašto. Detalės brėžinys. 1/2. Formatų rėmelių paraštės A4 formatas naudojamas tik vertikalusis. Schema ar Įmonės planas. Brėžinio pagrindinio įrašo lentelė braižoma apatiniame dešiniajame lapo kampe. Tuščiame – brėžinio kodas: IG-01-01 9. Laida .

2. Aplankuose (vokuose) lankstomų brėžinių lapų lankstymas 2.). Į aplankus segamų brėžinių lapų lankstymas 2.6 pav. Brėžinius galima laikyti sudėtus aplankuose (vokuose) neįsegtus (žr. 2.2. paskui – pagal linijas.5 pav.6 pav.3. statmenas brėžinio pagrindinio įrašo lentelei. lygiagrečias šiai lentelei. Skaitmenys rodo lapo lankstymo eilės tvarką. Brėžinių lankstymas Brėžinių kopijos lankstomos iki A4 formato. 2 lentelę) 12 .) ir įsegtus aplankuose (žr. 2. Brėžiniai sulankstomi.2. Masteliai Atvaizdo linijinių matmenų ir jų tikrųjų dydžių santykis vadinamas masteliu. Pirmiausia brėžinio lapas lankstomas pagal linijas. Standarto LST EN ISO 5455:2003 nustatyti masteliai (žr. kad įrašas liktų neuždengtas.5 pav.

Įvairių linijų panaudojimo brėžinyje pavyzdys 2. 20:1.9 pav. 50:1 Esant būtinybei leidžiama naudoti ir kitokius mastelius. arba brėžinio lape šalia atvaizdo pavadinimo (žr. vyraujantis mastelis užrašomas pagrindiniame užraše. esančių prieš 2.11 pav. 1:50. 1:2000. nubraižytų skirtingu masteliu. vaizdavimo linijos 13 . 1:1000. išskirtinis – šalia atvaizdo pavadinimo.4.. 2.10 pav. Linijos gali būti labai plačios. 1:5000. 2. 3 lentelę). Iškeltinio kirtinio kertančiąją plokštumą. 5:1.8 pav. 1:200. 1:10000 1:1 2:1. braižant kompiuteriu. 1:20. Linijos Linijų tipai ir parametrai nustatyti standartu LST EN ISO 128-20:2002.2 lentelė Mažinimo masteliai Tikrasis dydis Didinimo masteliai Brėžinių masteliai 1:2. ir LST EN ISO 128-21:2002. o jų naudojimas brėžiniuose standartais LST EN ISO 128-22. plačios ir siauros (žr. 1:100. Mastelio žymėjimas brėžinio lape šalia atvaizdo pavadinimo 2. vaizdavimo simetrijos ašies linija linija (K) ir kirtimo linija (H) 2. Jeigu brėžinio lape yra keletas atvaizdų. 2. 1:5. 10:1. Elementų.12 pav. Mastelis gali būti užrašomas pagrindiniame užraše.7 pav.128-25:2003. brėžiniams braižomiems ranka. Gaminio dalių kraštinėse arba tarpinėse padėtyse vaizdavimo linijos 2. 1:500. Mastelis parenkamas pagal vaizdo sudėtingumą ir brėžinio paskirtį. tam skirtoje skiltyje. sutapdintos su vaizdu.). 1:10..7 pav. Išklotinės. Visais atvejais užrašomi tikrieji matmenys.

12 pav.5. nelabai sudėtingų. Gali būti vartojamos linijos.3 lentelė Pavadinimas A. Siauroji ištisinė C. Brėžinio visų atvaizdų.) 0.9 pav.10 pav.).8 pav. Plačioji ištisinė (pagrindinė) Grafinis vaizdas Linijų tipai Plotis d. Siauroji brūkšninė G. iškeltinio elemento apribojimas.13 mm tik būtinais atvejais. santykiaujančiomis tarpusavyje santykiu 2:1. pavyzdžiui braižant žemėlapius. 2.).7. Plačioji ilgų brūkšnių su tašku K. plokštumų pėdsakai. 2.). gretutinių detalių kontūrai (aplinka) Kai braižoma rapidografais. bet braižant kompiuteriu ji gali būti pakeista siaurąja ištisine su lūžiais. judančių dalių kraštinės arba galimos tarpinės padėtys (žr.10 pav. medžiagų brūkšniavimo pjūviuose. linijos turi būti plonesnės. 2. kuriais negalima tiksliai nustatyti linijos plotį. nubraižytų vienodu masteliu. vaizdą ir pjūvį skiriančios linijos (žr.).2.) H. 14 .) Prieš kertančiąją plokštumą esančių elementų vaizdavimas (žr. Matmenų ir iškeltinės linijos. pjūvių ir kirtinių rodyklių linijos (žr. 2. Siauroji ištisinė su lūžiais F. Siauroji ištisinė vingiuota D.5. formato rėmelis. stambių brėžinių linijos turi būti platesnės. simetrijos plokštumos (žr.8 pav. brėžinį galima braižyti dviejų pločių linijomis. 2. 0.35.9 pav. linijos turi būti tokio pat pločio.25. Išklotinė sutapdinta su vaizdu (žr.8 pav. Siauroji ilgų brūkšnių su tašku Nematomo kontūro linijos (žr. kuriuose yra daug viena prie kitos linijų ir smulkių elementų. sriegių pašaknys. 0. 2.8 pav. 2.). Braižant braižymo įrankiais.25.8 pav. iškeltinio kirtinio kontūrai (žr. mm Paskirtis 0. stengiantis išlaikyti santykį tarp skirtingų linijų pločio. 0. 0.). nematomo sklandaus perėjimo linijos Ašinės ir centrų linijos. įterptinių kirtinių kontūrai. tiksliai nustatančiais linijos plotį.). sklandaus perėjimo linijos.5 0. specialiuose brėžiniuose būdingųjų taškų radimo linijos Trūkio linijos.5 0. ir 2. kai kurios pagrindinio užrašo linijos. lenkimo vietos išklotinėse. 2. 2. Didelio formato. 2. kurių plotis 0. Mašinų gamybos brėžiniuose nutraukimo linija yra siauroji ištisinė vingiuota. Statybiniuose brėžiniuose nutraukimo linija yra siauroji ištisinė su lūžiais. išnašų ir nuorodų linijos (žr. Nedidelio formato brėžinių ir sudėtingų brėžinių.11 pav.35.9 pav.7. kertančiųjų plokštumų žymėjimo linijos (galuose ir plokštumų sankirtose – plačioji ilgų brūkšnių su tašku linijos) (žr. 1 0.) B. Siauroji ilgų brūkšnių su dviem taškais 0. linijos plotis nustatomas apytiksliai. 1 Matomo kontūro linijos (žr.

Šriftas skirstomas į A ir B tipo.).14 pav.).13 pav. baigtis ir kirstis brūkšneliu.14 pav. Visi brūkšneliai ir atstumai tarp jų turi būti vienodi. išskyrus paskutinius brūkšnelius. 2. Raidėms rašyti vartojamas pagalbinių linijų tinklelis. Kai apskritimo skersmuo arba kitokių geometrinių figūrų matmenys atvaizde mažesni kaip 12 mm. Šių linijų žingsnis parenkamas pagal šrifto linijų plotį d (žr. Stačiojo šrifto parametrai Šrifto linijų plotis d priklauso nuo šrifto tipo ir aukščio. tai centrų linijos brėžiamos ištisine siaurąja linija (žr.13 c. 2. Šrifto dydis nusakomas didžiųjų raidžių aukščiu h.2.d. Toks kampas gaunamas. Šie šriftai gali būti vertikalūs ir pasvirę (apie 15 0 kampu į dešinę nuo vertikaliosios linijos).4:1997 nustatytais standartais.3.). kitą su 450 kampu.13 b pav.Visos brūkšninės linijos turi prasidėti.5. a b c d e 2.13 e pav.15 pav.e pav. Raidžių aukštis matuojamas milimetrais statmena pagrindo linijai kryptimi (žr. Brūkšnelių ilgis ir atstumai tarp jų priklauso nuo linijos pločio. 2. 2. 15 .13 b pav. Braižybos šriftai Brėžinių įrašai turi būti aiškūs.). Kompiuteriumi atliktų brėžinių užrašams taikomas atskiras standartas. todėl jos pradedamos braižyti nuo sankirtos arba nuo kontūro (žr. 2. kai braižoma pagal du kampainius – vieną su 300 kampu. kurie pagal aplinkybes gali būti trumpesni arba ilgesni (žr.). Lygiagrečiose brūkšninėse linijose brūkšnelių ir kitų elementų padėtis vienas kito atžvilgiu turi kaitaliotis (žr. lengvai skaitomi ir rašomi.). Šis standartas taikomas rašant ranka arba naudojantis trafaretu. 2. Įvairių linijų braižymo pavyzdžiai 2. 2. Visų sričių pramonės ir statybos brėžiniuose bei techniniuose dokumentuose rašoma standarto LST ISO 3098/1.

4 5 lentelė Šrifto parametrai Šrifto dydis (didžiųjų raidžių aukštis) Mažosios raidės aukštis Atstumas tarp raidžių Atstumas tarp žodžių Minimalus atstumas tarp eilučių pagrindų Šrifto linijos plotis Žymėjimas h c a e b d B tipo šriftas Santykis (10/10)h 10d (7/10)h 7d 2/10)h (6/10)h 2d 6d 2.7 10 7 2 6 17 1 14 10 2.5 1 3 8.25 0.5 1.7 2 6 22 1 2.4 24 1.5 Matmenys 7 5 1.2 12 0.5 3. kurių gretimos linijos nelygiagrečios.5 3.35 (17/10)h 17d (1/10)h d 0. Pagalbinių linijų tinklelis šriftui rašyti Raidžių aukščiai. laikomas atstumas tarp skyrybos ženklo ir po jo rašomo žodžio.5 0.3 3. atstumai tarp raidžių ir žodžių bei minimalūs atstumai tarp eilučių nurodyti 4 ir 5 lentelėse. TV. gali būti sumažintas.35 1.5 5. išskyrus skyrybos ženklais.18 0.5 5 7 10 14 Atstumas tarp raidžių Atstumas tarp žodžių Minimalus atstumas tarp eilučių pagrindų Šrifto linijos plotis a e b d (2/14)h (6/14)h 2d 6d 0.35 Atstumas a tarp raidžių. 16 .8 8.1 8 1 3 11 0.4 4..5 1.5 2.4 20 14 4 12 34 2 (22/14)h 22d (1/14)h d 0. LT ir kt.1 6 5 3.4 31 1.5 0.5 0. jų linijų storiai.15 pav.5 0.25 0. rodiklius. pavyzdžiui. Mažiausiu atstumu tarp raidžių.7 2.05 4 0.5 4. indeksus galima rašyti vienu dydžiu mažesnius arba tokio pat dydžio šriftu.5 5 7 10 14 20 Mažosios raidės aukštis c (10/14)h 10d 2.8 8.2 16 0. 4 lentelė A tipo šriftas (d=h/14) Šrifto parametrai Žymėjimas Santykis Matmenys Šrifto dydis (didžiųjų raidžių aukštis) h (14/14)h 14d 2. LA.4 4.2.7 2.5 1.Trupmenas.

2.17 pav. Lietuviško raidyno ir skaičių A tipo šriftas 17 .16 pav. Raidžių rašymas pagalbiniame tinklelyje 2.

Linijiniai matmenys nurodomi milimetrais. Matmenų turi būti kuo mažiau.18 pav. B tipo pasvirojo šrifto simboliai 2. bet tiek. Matmenų žymėjimas Brėžiniuose ir techniniuose dokumentuose matmenys nurodomi pagal standartą LST ISO 129:1997.19 pav.2. Jeigu matmenys rašomi 18 . nenurodant matavimo vienetų. Lietuviškojo raidyno ir skaičių B tipo šriftas 2.6. kad pakaktų gaminiui pagaminti ir jam patikrinti.

tai reikia nurodyti matavimo vienetus.techniniuose reikalavimuose. Matmenų žymėjimo elementai pavaizduoti 2.). Toks matmuo rašomas skliausteliuose. pastabose ar kituose aiškinamuosiuose užrašuose.21 pav. brėžiamas kaip trumpa (4-6 mm) 450 kampu pasvirusi linija arba dedamas taškas (žr.22 pav.. kurių forma ir matmenys parodyti 2. 2. 2. Matmenų linijos negali kirstis. Iškeltinių ir matmenų linijų susikirtimo reikia vengti. Ašinės ir kontūro linijos nenaudojamos kaip matmenų linijos. Matmens skaitinė reikšmė (toliau „matmens skaičius“) rašoma 1.22 paveiksle.5 mm už matmens linijos (žr. 2.21 pav. o ne dalimis. išskyrus tuos atvejus. esant reikalui.20 pav. Gabaritinis matmuo nurodomas vienu matmeniu. kurie yra brėžinio lauke. kur aiškiausiai matosi pažymėtasis elementas. Tačiau.22 pav. Iškeltinė linija pratęsiama 1. Matmenų žymėjimo elementai Matmenys apribojami iškeltinėmis linijomis.. o tarp lygiagrečių matmenų linijų – 7 mm. Iškeltinių ir matmenų linijų žymėjimo pavyzdžiai Jei matmenų linijos nepakanka rodyklei nubrėžti. Rodyklės forma 2. kai vienas iš jų informacinis.2 mm atstumu virš matmens linijos arčiau jos vidurio 3.20 paveiksle. 19 . kurios brėžiamos nuo matomojo kontūro linijų. Kiekvienas matmuo brėžinyje pateikiamas tik vieną kartą toje vietoje. 2. Tuo atveju brėžiama užkirtis – pasviręs brūkšnelis. Matmenų linijos remiasi į iškeltines rodyklėmis.). bet gali būti panaudotos kaip iškeltinės linijos. Atstumas tarp matmens ir kontūro linijų turi būti ne mažiau kaip 10 mm. Neleistina žymėti matmenis uždara grandine. linija pratęsiama ir rodyklė brėžiama iš išorės.. 2.5 arba 5 dydžio šriftu. nei viena linija neturi būti pertraukta (žr.).23 pav..

Kvadrato matmens žymėjimas 2.2.25 pav. naudojami kartu su matmenų skaičiais parodo elemento. Matmenų linijose rodyklių pakeitimas tašku.27 pav.2. Kampų matmenų rašymas Ženklai. □ – kvadratas (žr.).27 pav.29 pav.). b – nurodomas sferos skersmuo 20 . 2. kuriuo matmuo pažymėtas formą: Ø – skersmuo (žr. Skersmens matmenų skaičių žymėjimas 2.Matmenų skaičių rašymas virš pasvirusių matmenų linijų 2. 2.26 pav.28 a pav. R – spindulys (žr.23 pav. SR – sferos spindulys (žr.26 pav. 2. Sferos matmens žymėjimas: a – nurodomas sferos spindulys. 2.24 pav.). rodyklės brėžimas iš išorės 2.).28 b pav.28 pav.). 2. SØ – sferos skersmuo (žr.

32 paveiksle. kurių matmuo brėžinyje yra 1 mm ir mažesnis. lankų ir kampų matmenys žymimi kaip parodyta 2. Tolygiai išdėstytų vienodų elementų matmenų žymėjimas Jei brėžinyje yra keletas vienodų elementų.31 paveiksle.30 pav. c – suapvalinimo vietų.2. lankų ir kampų žymėjimai Kai vienodi elementai išdėstyti lygiais atstumais vienoje tiesėje.31 pav. kad nesikartotų tie patys matmenys. kaip parodyta 2. 2. tam. 21 .29 pav. b – vidinių suapvalinimo kampų.31 paveiksle. d –vienodų suapvalinimo spindulių Stygų. 2. Kampų suapvalinimo spindulių matmenų žymėjimas: a – išorinių suapvalinimo kampų. Stygų. jie žymimi taip. matmenys žymimi kaip parodyta 2.

36 pav. Kūgiškumo žymėjimas 2. kai :a – matmuo brėžinyje didesnis kaip 1 mm. kurio viršūnė nukrepiama į kūgio viršūnės pusę (žr. b – matmuo brėžinyje lygus 1 mm arba mažesnis. Kitokių nei 450 nuožulų matmenų žymėjimas: a – vaizde linijiniu ir kampiniu matmeniu. 2. arba kūgio dviejų skerspjūvių skersmenų skirtumo ir atstumo tarp šių skersmenų santykis K=(D-d)/H.33 ir 2.34 paveiksluose. 2.35 pav. c – nurodomas nuožulos kūgiškumo kampas 2.2. Nuolydžio žymėjimas 22 . Prieš matmens skaičių. rašomas ženklas. c – dviem linijiniais matmenimis Kūgiškumas – tai apskrito kūgio pagrindo skersmens santykis su kūgio aukščiu K=D/H.35 pav. b – pjūvyje linijiniu ir kampiniu matmeniu.35 pav. Vienodų pasikartojančių elementų matmenų žymėjimas Nuožulų matmenys parodyti 2. žymintį kūgiškumą.33 pav. 2. 450 nuožulos matmenų žymėjimas.32 pav.).

Koks kampas yra pasvirojo šrifto? 10. Kokie matmenys užrašomi brėžinyje? 5. rašomas ženklas. 2. Kokie yra matmenų žymėjimo elementai? 13. Kokia linija vadinama pagrindine? 7. Kokie linijų tipai naudojami brėžiniuose? 6.Nuolydis – tai vienos tiesės ar plokštumos posvyrio dydis kitos tiesės ar plokštumos atžvilgiu. Kokie yra masteliai? 4. Prieš matmens skaičių. Ką vadiname masteliu? 3. Kokių tipų yra braižybos šriftai? 9. Kiek brėžinyje reikia matmenų? 11. Paviršiaus nuolydis nurodomas virš išnašos lentynėlės santykiu arba procentais. Kokie yra brėžinių formatai? 2.). Kokie reikalavimai taikomi visų tipų brūkšninėms linijoms? 8. žymintį nuolydį. kurio viršūnė nukreipta į nuolydžio pusę (žr.36 pav. Kokie vartojami ženklai kartu su matmenų skaičiais? 23 . Savikontrolės klausimai 1. Kokiais vienetais rašomi matmenų skaičiai? 12.

Taip gaunami taškai 11. . reikia iš bet kurio atkarpos galo. 3. kuri ir padalija duotą atlarpą į dvi lygias dalis (žr.2 pav. 1 A C B 2 3. GEOMETRINĖ BRAIŽYBA 3. 24 . pvz. reikia iš taško A brėžti bet kokio dydžio pagalbinį lanką (žr. Atkarpos AB padalijimas į dvi lygias dalis 3. kuris ir padalina duotą kampą į dvi lygias dalis. Taip gauname taškus B ir C. 51. Juos sujungiame pagalbine tiese. Kur lankai susikerta gaunami taškai 1 ir 2. Kampų dalijimas į lygias dalis Norint padalinti smailų kampą į dvi lygias dalis. 3.. bet kokiu kampu nubrėžti pagalbinę tiesę (žr. Taškas 51 sujungiamas su tašku B. taško A. Tiesės atkarpos dalijimas į lygias dalis Norint padalinti atkarpą AB į dvi lygias dalis.). Taškai. kuriuose jos kerta atkarpą AB. lygiagrečios atkarpai B51. 3.1 pav.1. 21. reikia iš atkarpos galų A ir B brėžti pagalbinius lankus spinduliu. Iš taškų B ir C vienodu spinduliu brėžiame lankus. Sujungiame taškus A ir D.). pvz. gauname spindulį AD.3 pav.2 pav.2. didesniu negu pusė atkarpos ilgio. Šioje tiesėje skriestuvu atidėti penkias lygias dalis. kurie susikerta taške D. 3. yra šios tiesės dalijimi taškai į penkias lygias dalis.. Atkarpos AB padalijimas į penkias lygias dalis Norint padalinti atkarpą AB į bet kokį skaičių lygių dalių.1 pav. į penkias dalis. Per kitus taškus brėžiamos tiesės.3..).

3. 3. reikia iš taško A brėžti bet kokio spindulio lanką (žr. Paskutinės atidėtos atkarpos gale iš taško C keliamas statmuo CA. Taip gauname taškus B ir C. Nuolydžio braižymas 25 .). Nuolydis skaičiuojamas kaip stataus trikampio. Stataus kampo padalijimas į tris lygias dalis lygias dalis Norint statų kampą padalinti į tris lygias dalis. Brėžiame spindulius AD ir AE. 3. Apskritimo lanko centro radimas Nubrėžto lanko centras ir spindulys randamas taip: šiame lanke bet kur parenkami keturi taškai A. Nuolydis gali būti išreikštas dviejų skaičių L santykiu (žr. C. 3.5 pav.5 pav. nubrėžti nuolydžio i = tiesę tiesės BC n atžvilgiu. 3.6 c pav. Smailaus kampo padalijimas į dvi 3. t.6 pav. 3.). Kiekviena atkarpa dalijama pusiau ir randamas per vidurio taškus nubrėžtų statmenų sankirtos taškas O. B. lygus vienos atkarpos ilgiui. nuo taško B tiesėje BC atidedama n vienodo ilgio atkarpų.).6 b pav. Tai ir yra to lanko centras. i = = tgα .3. CD (žr. esantį tiesėje BC (žr. arba procentais (žr. Apskritimo lanko centro radimas 3.6 b pav.6 a pav. sudaryto prie pasvirusios tiesės (plokštumos). Nuolydžio ir kūgiškumo braižymas Nuolydis – tai vienos tiesės ar plokštumos posvyrio dydis kitos tiesės ar plokštumos atžvilgiu.3 pav. statinių h AC ir BC santykis (žr.3.) . 3. 3.). 1 Norint per tašką B. Gauto stačiojo trikampio įžambinė AB yra ieškomoji tiesė.y.).4 pav. kurie ir padalina statų kampą į tris lygias dalis.4. D ir sujungiami atkarpomis AB. 3.4 pav. Iš taškų B ir C brėžiame tuo pačiu spinduliu lankus ir gauname taškus D ir E.

a b 3. Iš bet kurio apskritimo taško. Trečiasis taškas 3 yra priešingame apskritimo skersmens gale. Dalijant į tris dalis galima panaudoti 300. Apskritimo dalijimas į lygias dalis Apskritimo dalijimas į tris ir septynias dalis. pvz.8 a pav. 3.). Atkarpa 1D lygi taisyklingo septynkampio kraštinei. Apskritimo dalijimas į lygias dalis: a – tris ir septynias dalis.7 a pav.).7 b pav. 3. Kūgiškumas – tai apskrito kūgio pagrindo skersmens santykis su kūgio aukščiu K = < D/H H a 3. 600 kampainį. Kūgiškumas 1:n ašies atžvilgiu braižomas analogiškai kaip nuolydžiai 1:2n iš abiejų ašies pusių.5. arba kūgio dviejų skersmenų skirtumo ir atstumo tarp šių skersmenų santykis K = H (žr.) brėžiamas lankas apskritimo spinduliu R. H D−d 3. A (žr.8 pav. b – keturias ir aštuonias dalis 26 . Šis lankas kertasi su apskritimo lanku taškuose 1 ir 2. 3.D (žr. Kūgiškumas D b Kūgiškumą galima išreikšti dviejų skaičių santykiu arba procentais.7 pav.

Apskritimo spindulys OA dalijamas pusiau ir gaunamas taškas B (žr. vadinamas jungimosi tašku.9 pav. 2.8 b pav. Apskritimo dalijimas į šešias ir dvylika lygių dalių. Iš bet kurio skersmens galinių taškų.). Tų pačių taškų gavimui galima panaudoti 450 kampainį. Gaunamas taškas C.10 pav. b – dviejų lankų išorinis sujungimas. C. reikia 900 kampą padalinti pusiau. c – dviejų lankų vidinis sujungimas 27 . 3. Apskritimo dalijimas į penkias ir dešimt dalių. 600 kampainį. t.10 b. B. Jeigu reikia nubrėžti kitos padėties kvadratą. kuriame viena linija pereina į kitą. 3. iš taškų 1. D. Atkarpa 1C lygi į apskritimą įbrėžto taisyklingo penkiakampio kraštinei. sankirtoje su apskritimo lanku gausime reikiamus taškus A. pvz. 3. b . kaip iš centrų. kurių sankirtoje su apskritimu gaunami kiti keturi šešiakampio taškai.penkias ir dešimt dalių.10 pav. 3 nubrėžti papildomus susikertančius lankus bet kokiu spinduliu (patogiausia tuo pačiu apskritimo spinduliu R). Sujungimai Sklandus tiesės perėjimas į kreivę arba vieno lanko perėjimas į kitą vadinama sujungimu.Apskritimo dalijimas į keturias ir aštuonias dalis. spinduliu B1 brėžiamas lankas iki sankirtos su tuo pačiu apskritimo skersmeniu. Sujungimai braižomi remiantis šiais geometrijos dėsniais: 1) jungiant tiesę su lanku reikia. Per gautus sankirtos taškus ir apskritimo centrą nubrėžę tieses. 3. reikėtų lankus R spinduliu brėžti iš abiejų skersmenų galinių taškų. Šių taškų radimui galima panaudoti 300. Taškas. Apskritimas padalijamas į keturias dalis nubrėžus centro linijas. apskritimo spinduliu R brėžiami pagalbiniai lankai.).). kad apskritimų lankų centrai būtų tiesėje.y. vadinamas sujungimo centru. Tiesės ir apskritimų sujungimas: a – tiesės ir apskritimo lanko. 3. Iš šio taško. 1 ir 4 (žr.9 b pav. kaip iš centro. a b 3. Apskritimo dalijimas į lygias dalis: a . 2) jungiant du lankus reikia. Taškas.6. einančioje per sujungimo tašką ir statmenoje šių lankų bendrai liestinei (žr. c pav. kad šio lanko apskritimo centras būtų iš tiesės sujungimo taško iškeltame statmenyje (žr.). o atkarpa D4 taisyklingo dešimtkampio kraštinei. vienodai nutolęs nuo jungiamųjų linijų. 3.). tai yra du statmenus tarpusavyje skersmenis (žr.šešias ir dvylika dalių 3. Norint apskritimą padalinti į dvyliką dalių.9 a pav.

Dviejų apskritimų liestinės brėžimas (išorinė liestinė). kad jie eitų per sujungimo taškus B. gaunamas antrasis sujungimo taškas C.12 pav.11 a pav. esantį tiesėje BC (žr. kaip iš centro. gaunamas sujungimo taškas C.Dviejų susikertančių tiesių sujungimas reikiamo spindulio lanku. lygiagrečią su tiese OE.11 pav. 3. Nubrėžtos tiesės ir pagalbinio apskritimo sankirtos taškas O1 yra ieškomasis sujungimo centras. Sujungimo taškai K ir L gaunami nubrėžus iš centro O statmenis iki jų sankirtos su tiesėmis AB ir BC. kuriame tiesė OE kerta spindulio R apskritimą. Atkarpos BK ir KC dalijamos pusiau tiesėmis.13 a pav. Iš sujungimo taškų B ir C keliami statmenys į tieses AB ir CD iki sankirtos su anksčiau nubrėžtais statmenimis į tiesę BC. Iš centro O spinduliu R-R1 brėžiamas pagalbinis apskritimas. Sujungimo taškai B ir C sujungiami tiese. Taškai B ir C sujungiami tiese. lygiagrečią su tiese OE. lygiagreti su ja. Atkarpos OB ir O1C yra sujungimo lankų spinduliai R ir R1. Iš šio taško spinduliu OO2 brėžiamas lankas iki sankirtos su spindulio R-R1 pagalbiniu apskritimu. 3. gaunamas taškas O2. 3.11 b pav. Sujungus centrą O1 su apskritimo centru O ir iškėlus iš taško O1 statmenį į tiesę AB. randami sujungimo taškai K ir C. Spindulio R apskritimą ir tiesę AB reikia sujungti spindulio R1 apskritimo lanku (žr. Dviejų apskritimų liestinės brėžimas (vidinė liestinė). Dviejų tiesių sujungimas: a – lanku. spinduliu R brėžiamas lankas. Iš apskritimo centro O spinduliu R+R1 brėžiamas pagalbinis apskritimas.). o atstumu R1 nuo tiesės AB – pagalbinė tiesė. 3. yra sujungimo taškas B. Reikia nubrėžti spindulių R ir R1 apskritimų bendrą liestinę (žr. Padalijus atstumą tarp centrų OO1 pusiau. 3.13 b pav. Nubrėžus iš centro O1 tiesę. Sujungimo centras O randamas taip: atstumu R nuo jungiamųjų tiesių brėžiamos su jomis lygiagrečios tiesės ir randamas jų sankirtos taškas. Nubrėžus tiesę iš centro O per gautą tašką E iki sankirtos su spindulio R apskritimu. iki sankirtos su spindulio R1 apskritimu. Iš gauto taško O2 nubrėžus spinduliu OO2 lanką iki sankirtos su spindulio R+R1 pagalbiniu apskritimu. gaunamas antrasis sujungimo taškas B. Iš centro O brėžiamas spindulio R+R1 pagalbinis apskritimas. 3. Dvi lygiagrečias tiese AB ir CD reikia sklandžiai sujungti dviem lankais taip. b – dviem lankais Apskritimo ir tiesės sujungimas lanku. 28 . Gautieji sankirtos taškai yra sujungimo centrai O ir O1. Nubrėžus iš centro O1 tiesę. Iš taško O.). Taškas. iki sankirtos su spindulio R1 apskritimu. Reikia nubrėžti spindulių R ir R1 apskritimų liestinę (žr. Atstumas tarp centrų OO1 dalijamas pusiau.). statmenomis į šias atkarpas. Šis taškas su centru O sujungiamas tiese OE. kai tiesės lies šio apskritimo lanką. C ir tašką K.). gaunamas taškas E.) galima tik tada. Dviejų lygiagrečių tiesių sujungimas dviem lankais. Susikertančias tieses AB ir BC sujungti spindulio R lanku (žr. Tarp jų spinduliu R1 iš centro O1 brėžiamas sujungimo lankas.

2. 3. gaunami šių tiesių ir apskritimų sankirtos taškai B ir C.) taip.14 b pav. kad ieškant sujungimo centro O2 iš centrų O ir O1 brėžiami lankai spinduliais R2-R.12 pav.3. Spindulių R ir R1 lankus reikia sujungti spindulio R2 lanku (žr. kitu – iš išorės. R2-R1. Ieškant sujungimo centro O2. Iš centro O brėžiamas lankas spinduliu R+R2.13 pav. Sujungus centrus O ir O1 tiesėmis su centru O2. 3. 3.). c – išorinis ir vidinis Savikontrolės klausimai 1. norint padaryti bet kokį sujungimą? 29 . 3. 4. 5. Spindulių R ir R1 lankus reikia sklandžiai sujungti spindulio R2 lanku (žr. Šio uždavinio sprendimas skiriasi nuo išspręstojo tik tuo. 3. Ką vadiname nuolydžiu ir kaip jis randamas? Ką vadiname kūgiškumu? Ką vadiname sujungimu? Ką vadiname sujungimo tašku? Kokius reikia rasti taškus. b – vidinis. o iš centro O1 – spinduliu R1+R2. b – vidinė liestinė Išorinis dviejų lankų sujungimas tam tikro spindulio lanku. Du spindulio R ir R1 lankai sujungiami trečiuoju spindulio R2 apskritimo lanku (žr. iš centrų O ir O1 brėžiami apskritimų lankai spinduliais R+R2 ir R2-R1. Dviejų lankų sujungimas tam tikro spindulio lanku: a – išorinis.14 a pav.12 pav. kad šis lankas su vienu lanku jungtųsi iš vidaus. Išorinis ir vidinis dviejų lankų sujungimas lanku. Dviejų apskritimų liestinės brėžimas: a – išorinė liestinė. Vidinis dviejų lankų sujungimas tam tikro spindulio lanku.14 c pav. Per juos brėžiamas spindulio R2 apskritimo lankas. Apskritimo ir tiesės sujungimas lanku a b 3.). Šių lankų sankirtos taškas yra sujungimo centras O2.

kai projektavimo centras S ir projekcijų plokštuma H yra pastovūs. taško padėties erdvėje nustatyti negalima. šalia jos taškas S – projektavimo centras. BRAIŽOMOSIOS GEOMETRIJOS PAGRINDAI 4. Projekcijos skirstomos į centrines ir lygiagrečiąsias. Kadangi per du taškus galima išvesti tik vieną tiesę. bet kuri figūra turės tik vieną savo projekciją. Bet kurios figūros atvaizdą plokštumoje (projekciją) galima gauti projektuojant tos figūros taškus į šią plokštumą. Projekcijos ir jų skirstymas Projekcija – tai daikto vaizdas plokštumoje tik iš vienos kurios nors pusės. Centrinės projekcijos. brėžiame per jį projektavimo tiesę (projektavimo spindulį).2 pav.1 pav. kuris vadinamas projektavimo centru arba poliumi (žr.1 pav. Stačiakampis ir pražulnusis projektavimas 30 . Centrinės projekcijos yra naudojamos statyboje ir architektūroje. Projektavimo spinduliai perėję per trikampio ABC viršūnes susikerta su projekcijų plokštuma H ir gaunamos tų taškų centrinės projekcijos plokštumoje H. Erdvėje parenkama plokštuma H – projekcijų plokštuma. 4. Pastarosios sankirtoje su projekcijų plokštuma gaunama taško projekcija plokštumoje.4.3 pav. Centrinis projektavimas 4. Visi projektavimo spinduliai išeina iš vieno taško S. tai. Norėdami gauti taško projekciją. Sujungę gautus taškus tiesėmis. Lygiagretusis projektavimas 4. Jeigu projektuojama figūra yra tarp projektavimo centro ir projekcijų plokštumos. Turint taško centrinę projekciją. 4. gausime trikampio ABC centrinę projekciją A‘B‘C‘ plokštumoje H. jo projekcija bus didesnė už projektuojamą figūrą.). Taigi taško projekcija vadinama to taško projektavimo tiesės sankirtos taškas su projekcijų plokštuma.1.

= BN N " B " 4. t.6 pav. Šiuo atveju be projektuojamo objekto ir projekcijų plokštumos dar turi būti duota projektavimo kryptis. ir pražulniosios. Tarpusavyje lygiagrečių tiesių projekcijos yra lygiagrečios. 7. Lygiagrečios tiesės lygiagrečios jų projekcijos 4. tokiu santykiu taško projekcija dalija tiesės projekciją (žr. 4. o jų atkarpų santykis yra lygus jų projekcijų santykiui (žr. Kadangi sudaryti lygiagrečias projekcijas ir jomis naudotis yra paprasčiau. t.3 pav.). jei ta figūra lygiagreti su projekcijų plokštuma (žr. 4.).3 pav. Tada gausime lygiagrečiąją projekciją.Lygiagrečiosios projekcijos. 4. tai taško projekcija yra tiesės projekcijoje (žr. statmena projekcijų plokštumai.4 pav. 4.5 pav. technikoje jos naudojamos plačiau.3 pav.). tiesės atkarpa CD (žr.y.).3 pav. Lygiagrečiosios projekcijos gali būti: stačiakampės – kai projektavimo spinduliai statmeni projekcijų plokštumai (žr. 2. Tiesės atkarpos projekcija yra tiesės atkarpa. pvz. tiesės atkarpos MN projekcija M‘N‘. 4. į ją projektuojasi tiesės atkarpa (žr. Tiesės atkarpa ir jos projekcija yra vienodo ilgio. projektuojasi tikruoju dydžiu. Stačiakampiam projektavimui būdingos savybės: 1. pvz. 4. Kai taškas yra tiesėje. išvesti per atskirus projektuojamo objekto taškus. stačiakampėse projekcijose galima išmatuoti arba lengvai rasti tikruosius figūrų dydžius. plokščia figūra.). Plokščia figūra.y.): AN A" N " . bus tarpusavyje lygiagretūs (žr.) AB A" B " . Stačiakampio projektavimo savybės 4. Kokiu santykiu taškas dalija tiesę. Susikertančios tiesės ir jų projekcijos 5. pvz.).6 pav. kai projektavimo spinduliai nėra statmeni projekcijų plokštumai (žr. tiesės atkarpos MN projekcija M 1' N1' . 3. trikampis ABC. Tiesių projekcijų sankirtos taškas K yra tų tiesių sankirtos taško projekcija K‘ (žr. jos projekcija yra taškas. trumpesnė už pačią atkarpą.4 pav. 4.8 pav.2 pav. Kai tiesės atkarpa statmena projekcijų plokštumai. Taško K projekcija yra taškas K ' (žr.7 pav. Jeigu centrinėje projekcijoje projektavimo centrą S nutolinsime nuo projekcijų plokštumos H iki begalybės.4 pav. be to. kai tiesės atkarpa lygiagreti su projekcijų plokštuma. tiesės atkarpa AB (žr. 4. 4.). 4. 31 . = CD C " D " 6.).3 pav. 4. 4.).). tai visi projektavimo spinduliai.5 pav. 4.

Projektuojant tašką A į tris projekcijų plokštumas. Taško A projekcija 32 . arba aplikačių ašimi. vadinamos projekcijų ašimi y. 4. x ašis teigiama į kairę nuo koordinačių pradžios.3. Viena plokštuma yra horizontali. Šios plokštumos kertasi tiese.2. kurioje visos projekcijų ašys laikomos teigiamomis.). Kad būtų lengviau projektuoti. Tokia plokštumų sistema vadinama stačiakampe (ortogonaline) koordinačių sistema. gaunamos trys jo projekcijos. Taško koordinatės. Horizontalus trikampis 4.4. Taško A projekcija horizontaliojoje projekcijų plokštumoje H vadinama horizontaliąja projekcija ir žymima A′ . vadinama horizontaliąja projekcijų plokštuma ir žymima raide H. Visų trijų plokštumų ir ašių sankirtos taškas vadinamas koordinačių pradžia ir žymimas raide O. y – esanti prieš plokštumą F. vadinama profiline projekcijų plokštuma ir žymima raide P. Tam mažiausiai reikia dviejų taško projekcijų skirtingose plokštumose. vadinama projekcijų ašimi z. statmena abiem pirmosioms. Stačiakampė koordinačių sistema Vieno taško projekcijos nepakanka to taško padėčiai erdvėje nustatyti. Tiesė. Monžo epiūra Taškai projekcijų plokštumų sistemoje žymimi didžiosiomis raidėmis.9 pav. Taško projekcijos. Antroji plokštuma yra vertikali. Trečioji projekcijų plokštuma. kuri vadinama projekcijų ašimi x. kuria kertasi frontalioji ir profilinė projekcijų plokštumos.y. arba abscisių ašimi.7 pav. imamos tarpusavyje statmenos plokštumos ir projektuojama statmenais toms plokštumoms projektavimo spinduliais. arba ordinačių ašimi. t. Stačiakampė koordinačių sistema 4. 4. kuria kertasi horizontalioji ir profilinė projekcijų plokštumos. tačiau įvairių uždavinių sprendimui dažniausiai naudojama tik viena dalis. Taško projekcijos 4.9 pav. z – esanti virš plokštumos H (žr. erdvė koordinačių sistemoje būtų sudalinta į aštuonias dalis. Laikant projekcijų plokštumas begalinėmis. Ji vadinama frontaliąja projekcijų plokštuma ir žymima raide F. Projektuojantysis trikampis 4. parenkama esanti priešais stebėtoją.10 pav.8 pav. Tiesė.

. Taško projekcija plokštumoje P vadinama profiline projekcija ir žymima A′′′ (žr. įstačius skriestuvo kojelę į koordinačių pradžią. vadinamos ryšio linijomis. vadinamas taško koordinate y. Taškas K(0. K∈ pl. E∈ pl. Taškas E(x. Taškas projekcijų plokštumų atžvilgiu gali būti ir projekcijų plokštumoje.12 pav. 2. 4.12 pav. reikia: iš horizontaliosios taško projekcijos brėžti statmenį į ašį y.0) yra horizontaliojoje projekcijų plokštumoje. Taško A frontalioji projekcija A′′ ir horizontalioji projekcija A′ yra vienoje tiesėje statmenoje ašiai x arba vertikalioje ryšio linijoje. 4. arba taško ordinate. P (žr. nuo Ax lygiagrečiai su ašimi y – y ( Ax A′ ) ir nuo A′ lygiagrečiai su ašimi z – z( A′A ). Jas reikia vaizduoti vienoje plokštumoje. y. t. arba taško abscise.13 pav. F (žr. Taško nuotolis nuo plokštumos P. nubrėžiamos tik projekcijų ašys.) .). 4. nes visos trys projekcijų plokštumos tarpusavyje statmenos. Taškas G yra horizontaliojoje projekcijų plokštumoje 4. Taško koordinatės rašomos skliausteliuose šalia raidės. jungiančios taško A projekcijas.) yra su brėžinio plokštuma sutapdintas projekcijų plokštumų atvaizdas.). Taškas E yra frontaliojoje projekcijų plokštumoje 4. matuojamas y ašies kryptimi. G∈ pl.). vadinamas taško koordinate z.). vadinamais taško koordinatėmis. t.y. Taško nuotolis nuo H plokštumos.0.13 pav. tai viena jo koordinatė lygi 0. Norint rasti profilinę taško projekciją. 4. Pagrindinės savybės: 1.y. Taško padėtis erdvėje nustatoma nuotoliais nuo projekcijų plokštumų.plokštumoje F vadinama frontaliąja projekcija ir žymima A′′ . Monžo epiūra (epiūra) arba kompleksinis brėžinys (žr. t. Epiūra gaunama plokštumą H sukant apie ašį x. turint horizontaliąją ir frontaliąją projekcijas. Taško A frontalioji projekcija A′′ ir profilinė projekcija A′′′ yra vienoje tiesėje statmenoje ašiai z arba horizontaliojoje ryšio linijoje. žyminčios tą tašką.11 pav. 4.y.z) yra profilinėje projekcijų plokštumoje. matuojamas z ašies kryptimi. arba taško aplikate (žr. Stačiakampėje koordinačių sistemoje horizontaliosios ir profilinės objektų projekcijos gaunamos iškreiptos.y. z). brėžti lanką prieš laikrodžio rodyklę iki ašies y ′ ir kelti statmenį į ašį y ′ iki susikirtimo su ryšio linija iš frontaliosios projekcijų plokštumos. ir projekcijų ašyje. Jos nežymimos.10 pav.10 pav. Išvada: Turint dvi taško projekcijas visada galima rasti trečiąją. kol jos sutampa su plokštuma F.11 pav. Taškas K yra profilinėje projekcijų plokštumoje 33 . vadinams taško koordinate x. Norint rasti tašką projekcijų plokštumų sistemoje pagal jo koordinates.z) yra frontaliojoje projekcijų plokštumoje. 4. H (žr. o plokštumą P – apie ašį z tol. matuojamas x ašies kryptimi. reikia paeiliui jas atidėti pasirinkta tvarka: nuo koordinačių pradžios x ašyje – x (OAx).10 pav.A(x.y. Gautas sankirtos taškas yra duotojo taško profilinė projekcija. Epiūroje nebraižomi projekcijų plokštumų kontūrai. Linijos. Taško nuotolis nuo plokštumos F. 4. Taškas G(x. Jei taškas yra projekcijų plokštumoje.

t.). Tiesė. 2. Tiesė.0) yra ašyje y (M∈ y) (žr. 34 . vadinama ypatingosios padėties tiese.). 4. tai dvi jo koordinatės lygios 0. ji žymima viena mažąja raide k (žr. 1.0.17 pav. 2. ir 4. lygiagreti vienai projekcijų plokštumai. 4. Ypatingos tiesės padėtys. sprendžiant uždavinius. nereikalingos ir koordinačių ašys. yra tiesės atkarpa. Jos kampai su projekcijų plokštumomis niekur nesiprojektuoja tikraisiais dydžiais. 4. Taškas M(0. 4. Taškas N(0. Kai tiesei brėžinyje nereikia konkrečių taškų. 4.4. 4. 4.Jei taškas yra projekcijų plokštumoje.y. Ji toje plokštumoje projektuojasi savo tikruoju ilgiu (t.18 pav.z) yra ašyje z (N∈ z) (žr. Brėžinyje tiesės atkarpos padėtis dažniausiai nusakoma jos dviem projekcijomis.17 pav. Bendros padėties tiesės atkarpa 4.16 pav. nubrėžtomis per dviejų taškų projekcijas. Taškas N yra ašyje z 4. kuri lygiagreti ar statmena su kuria nors projekcijų plokštuma.) .14 pav. Beašė tiesės atkarpos epiūra Tiesės dalis. Taškas L(x.y.18 pav.0) yra ašyje x (L∈ x) (žr. Tokios tiesės atkarpos visos projekcijos yra trumpesnės už pačią atkarpą.1.15 pav. bet vaizduojami brėžiniu (projekcijomis).). 4. 0. Taškas L yra ašyje x 4. Jos skirstomos į lygio tieses ir projektuojančiąsias tieses. naudojama beašė epiūra (žr. apribota dviem taškais. tiesės atkarpa vadinama tiesiog tiese.14 pav. Jei tiesė nėra lygiagreti nei su viena projekcijų plokštuma.16 pav.).).17 pav. Dažniausiai.18 pav. vadinama lygio tiese. Atkarpos tikrąjį ilgį ir kampus su projekcijų plokštumomis galima rasti atlikus tam tikrus pagalbinius veiksmus. Kai geometrinės figūros ar kūnai nusakomi ne jų taškų koordinatėmis. Taškas M yra ašyje y 4. Tiesės atkarpos projektavimas.15 pav. ji vadinama bendrosios padėties tiese (žr.i.) . Tiesių tarpusavio padėtys Tiesės padėtis nusakoma dviem taškais arba vienu tašku ir kryptimi.

lygiagreti su profiline projekcijų plokštuma (EF//pl. Frontalė frontaliojoje projekcijų plokštumoje lygi tikram tiesės ilgiui.). Frontalės kampas su plokštuma F yra lygus 0. 35 .).1. kampas φ3 – kampas su plokštuma P. 4.).23 pav. 4. Tiesė.2. statmena kuriai nors vienai projekcijų plokštumai.2. kampas φ2 – kampas su plokštuma F.3. Horizontalė horizontaliojoje projekcijų plokštumoje projektuojasi tikruoju dydžiu (ilgiu). 4.22 pav.22 pav.24 pav. 4. Frontalė 4.21 pav. Horizontalės kampas su plokštuma H yra lygus 0. Tiesė. statmena frontalinei projekcijų plokštumai(CD ⊥ pl. Tiesė AB yra horizontaliojoje projekcijų plokštumoje (AB∈ pl.2.P). Profilinė tiesė profilinėje projekcijų plokštumoje projektuojasi tikruoju dydžiu (ilgiu). vadinama frontaliai projektuojanti tiesė (žr. lygiagreti su horizontaliąja projekcijų plokštuma (AB//pl. vadinama horizontale (žr.). Ji yra lygiagreti su frontaliąja ir horizontaliąja projekcijų plokštumomis. Tiesė. kampas φ1 – kampas su plokštuma H. Tiesė.). Ji yra lygiagreti su frontaliąja ir profiline projekcijų plokštumomis.).2. vadinama profiliškai projektuojanti tiesė (žr. vadinama horizontaliai projektuojanti tiesė (žr. todėl šiose projekcijų ploštumose projektuojasi tikruoju ilgiu. 2. todėl šiose projekcijų ploštumose projektuojasi tikruoju ilgiu. statmena horizontalinei projekcijų plokštumai (AB ⊥ pl. 2. Tiesė.25 pav. Tiesė. 2. 4. Tiesė.20 pav.1.24 pav.H ) (žr. Tiesė gali būti ir projekcijų plokštumoje.19 pav. kampas φ3 – kampas su plokštuma P. 4.H) . kampas φ2 – kampas su plokštuma F. Profilinės kampas su plokštuma P yra lygus 0.F).P ) . vadinama profiline (žr. vadinama frontale (žr. kampas φ1 – kampas su plokštuma H. Ji yra lygiagreti su horizonaliąja ir profiline projekcijų plokštumomis. 4.21 pav.3.2.20 pav. Frontaliai projektuojanti tiesė 4. Profiliškai projektuojanti tiesė 2. Horizontalė 4. 2. 2. 2.1.3. lygiagreti su frontaliąja projekcijų plokštuma (CD//pl.3.2.23 pav.19 pav.4.). 2. Profilinė 2. statmena profilinei projekcijų plokštumai (EK ⊥ pl. Horizontaliojoje projekcijų plokštumoje projektuojasi tikruoju ilgiu. todėl šiose projekcijų ploštumose projektuojasi tikruoju ilgiu.1.F ) . Horizontaliai projektuojanti tiesė 4.1. 4.H ) . vadinama projektuojančiąja tiese.1.

Jeigu viena tiesių yra profilinė. Nors jų vienvardės projekcijos kertasi. Susikertančios tiesės 4. Jeigu dvi tiesės yra lygiagrečios.28 pav.26 pav. 36 .29 pav. 4.F ) (žr.3. Frontaliojoje projekcijų plokštumoje projektuojasi tikruoju ilgiu. Prasilenkiančios tiesės 4. tačiau sankirtos taškai nėra ryšio linijoje (žr. 4. kuris yra arčiausiai žiūrovo. tai lygiagrečios ir vienvardės jų projekcijos. Jei tiesės yra profilinės. 4. susikertančios ar prasilenkiančios. tai jos yra prasilenkiančios. Tolimesni taškai bus nematomi. Teisingas ir atvirkščias teiginys. tai apie tiesių padėtį galima spręsti tik iš profilinės projekcijos. nes juos užstoja arčiau esąs matomas taškas. Jei tiesės nelygiagrečios ir nesusikerta. norint įsitikinti.5. 4.30 pav. 4.2. ar tiesės yra lygiagrečios. Profilinėje projekcijų plokštumoje projektuojasi tikruoju ilgiu. Tokių tiesių vienvardžių projekcijų sankirtos taškai yra ryšio linijose (žr. jei vienvardės tiesės projekcijos yra lygiagrečios. Lygiagrečios tiesės 4. Jeigu dvi tiesės susikerta.). būtina nubrėžti profilines projekcijas. 2. 3.28 pav. Tiesė yra frontaliojoje 4.27 pav. Tiesė yra 4.25 pav. 4. jos turi vieną bendrą tašką.). tai matomas bus tik taškas.2.29 pav.30 pav.3. 1. Tiesė yra profilinėje horizontaliojoje projekcijų projekcijų plokštumoje projekcijų plokštumoje plokštumoje Dvi tiesės tarpusavyje gali būti lygiagrečios. 4.P ) (žr. Matomumas epiūroje Jei pažymėsime keletą taškų projektuojančioje tiesėje.3. 2.).26 pav.27 pav.). Tiesė KL yra profilinėje projekcijų plokštumoje (KL∈ pl. Tiesė CD yra frontaliojoje projekcijų plokštumoje (CD∈ pl.). tai ir pačios tiesės yra lygiagrečios (žr.

n) . Taškai E ir F yra vienoje tiesėje E ′F ′ ir E ′′F ′′ (žr.34 pav. Plokštumą galima nusakyti: tiese ir šalia jos esančiu tašku.31 pav. Nurodant plokštumą. 1. jos parametrai rašomi skliausteliuose šalia plokštumos ženklo: ϕ (k . todėl plokštumoje H taškas C ′ yra matomas. Plokštumų tarpusavio padėtys Plokštuma – tai paprasčiausias paviršius. Plokštumos ϕ sankirtos linija su profiline projekcijų plokštuma vadinama profiliniu plokštumos pėdsaku. Jis žymimas ϕ H .31 pav. ϕ y . todėl jį apskliausime ( F ′′′ ). Taškų matomumas frontalinėje projekcijų plokštumoje 4. Tiesės. Taškai. o F ′′′ bus nematomas . Jei plokštuma nėra statmena nei vienai projekcijų plokštumai. Plokštumos ϕ sankirtos linija su frontaliąja projekcijų plokštuma vadinama frontaliuoju plokštumos pėdsaku. Taškai C ir D yra vienoje tiesėje C ′′D′′ (žr. plokščios figūros projekcija. todėl žiūrėdami į plokštumą P pirmiau pamatysime tašką E. vadinama horizontaliuoju plokštumos pėdsaku. 4. dviem susikertančiomis tiesėmis. trimis taškais. ir 4. nesančiais vienoje tiesėje.35 pav. todėl plokštumoje F taškas K ′′ yra matomas. 4. ϕ z . Tai yra pasvirusi plokštuma. vadinamos plokštumos parametrais: 0ϕ x − k . kertanti visas tris projekcijų plokštumas. o L′′ nematomas. 4.6. Taškas C yra erdvėje aukščiau . Atkarpos. m. dviem lygiagrečiomis tiesėmis.33 pav. Jie žymimi ϕ x . todėl taško L projekciją plokštumoje F apskliausime ( L′′ ). 4. kuriose duotoji plokštuma kerta projekcijų plokštumas .32 pav. 4. a) b) c) d) e) 37 . jis ir bus matomas.32 pav. ji vadinama bendrosios padėties (žr. Taškas K yra arčiau už tašką L. Taškų matomumas profilinėje projekcijų plokštumoje Taškai K ir L yra vienoje tiesėje K ′L′ (žr. nes jį užstoja K ′′ .0ϕ y − m. Taškų matomumas horizontalinėje projekcijų plokštumoje 4.).33 pav.). kuris žymimas ϕ F .0ϕ z − n . kuria plokštuma ϕ kerta horizontaliąją projekcijų plokštumą. o taškas D′ nematomas ir jį apskliausime ( D′ ). Tiesė. kuriuose plokštuma (taip pat ir jų pėdsakai) kerta projekcijų ašis. Taškas E yra yra kairiau. Plokštuma. kurias plokštuma ϕ nuo koordinačių pradžios atkerta projekcijų ašyse. kuris žymimas ϕ P . vadinami plokštumos pėdsakų sankirtos taškais.4. Plokštumų padėtys.).). vadinamos plokštumų pėdsakais.

). n) . ∞. n) . Horizontaliai projektuojanti plokštuma 4. 38 . 4.).). ∞). vadinamos lygio plokštumomis. Bendros padėties plokštuma ir jos pėdsakai epiūroje 2. Šios plokštumos parametrai β (∞.1. vadinama frontalia plokštuma β //F (žr. lygiagreti su horizontaliąja projekcijų plokštuma. Jeigu plokštuma lygiagreti su projekcijų plokštuma. Plokštuma. Frontaliai projektuojanti plokštuma – tai plokštuma. Frontaliai projektuojanti plokštuma 4. vadinama horizontalia plokštuma α //H (žr.2.).1 Horizontaliai projektuojanti plokštuma – tai plokštuma.38 pav.37 pav. statmena vienai projekcijų plokštumai arba lygiagreti su viena projekcijų plokštuma (statmena dviem projekcijų plokštumoms).35 pav. Šios plokštumos parametrai α (k . 2.38 pav. 2.2. vadinama ypatingos padėties plokštuma. 2.1. Profiliškai projektuojanti plokštuma – tai plokštuma. lygiagreti su frontaliąja projekcijų plokštuma. 2. statmenos vienai projekcijų plokštumai.1. lygiagrečios su projekcijų plokštumomis. 4.). Šios plokštumos parametrai η (∞. Plokštuma.34 pav. m. ji kartu yra statmena kitoms dviem projekcijų plokštumoms.37 pav. m. statmena frontaliajai projekcijų plokštumai γ ⊥ F (žr. Bendros padėties plokštuma ir jos pėdsakai 4. Plokštumos. statmena profilinei projekcijų plokštumai η ⊥ P (žr. statmena horizontaliajai projekcijų plokštumai α ⊥ H (žr. 4.39 pav. Plokštumos. ∞) .2. 4.40 pav. Šios plokštumos parametrai γ (k .36 pav.2. 2.1.2. ∞. Profiliškai projektuojanti plokštuma 2. Plokštuma. 4. m. Šios plokštumos parametrai α (∞. 4.4.3. n) .36 pav. vadinamos projektuojančiomis plokštumomis.1. 2.

Norint rasti bendrosios padėties tiesės ar figūros tikrąjį dydį reikia pertvarkyti projekcijas taip.1.H . jeigu duotos tiesės ar figūros užima atsitiktinę. Horizontali plokštuma 4. Projekcijų pertvarkymai Sprendžiant uždavinius reikia atlikti tam tikrus veiksmus. ∞) . tiesės atkarpos. t. Profilinė plokštuma 4.).42 pav. statmeną projekcijų plokštumai H 4. Atkarpą AB sukame kol pasidarys lygiagreti plokštumai F. lygiagreti su profiline projekcijų plokštuma. bendrąją. padėtį projekcijų plokštumų atžvilgiu. plokščios figūros. Ašis i ⊥ pl. Tiesę sukame apie ašį dažniausiai tada. lygiagrečios su projekcijų plokštuma. statmeną projekcijų plokštumai F 1. tikrasis ilgis lygus vienai iš projekcijų.43 pav. kad ji eitų per vieną atkarpos galą.42 pav.y. 1.40 pav. tikraisiais dydžiais. Ypatingos padėties geometrinių elementų tikrieji matmenys randami iš karto. tikrasis dydis taip pat lygus vienai iš projekcijų.39 pav.2. t.). kad duotieji elementai projektuotųsi patogiai. Tada tas atkarpos taškas lieka vietoje (žr. Visi atkarpos 39 . tai yra horizonatalioji projekcija bus lygiagreti su ašimi Ox.7. Sukimas apie ašį. 4. Jei išankstinėmis sąlygomis ašies i padėtis nenurodyta.41 pav. Pavyzdžiui. ∞. Šios plokštumos parametrai γ (k . 4. statmeną projekcijų plokštumai.2. 4. Ašį i parenkame einančią per tašką B. Frontali plokštuma 4. Sukimas apie ašį.y. lygiagrečios projekcijų plokštumai. racionalu ašį parinkti taip. 4. kai norime ją (atkarpą) padaryti lygiagrečią projekcijų plokštumai. vadinama profiline plokštuma γ //P (žr.3. Plokštuma.41 pav. Sukimas apie ašį.

kurį projekcija ″ ″ sudaro su ašimi Ox1. Tikrojo ilgio radimas papildomoje projekcijų plokštumoje H1 2. 4.). reikia surasti tiesės atkarpos tikrąjį ilgį paverčiant ją horizontale (žr.). statmeną projekcijų plokštumai F.1. Išmokus braižyti taško ir tiesės atkarpos projekcijas bei plokštumos pėdsakus. kurį projekcija A1″ B ′′ sudaro su ašimi Ox. keturkampio.2. todėl jo projekcijos nėra trikampio tikrieji dydžiai. 40 . išskyrus tašką B. kad tos plokštumos būtų lygiagrečios su duotomis tiesėmis.44 pav. Šios tiesės frontalioji projekcija A1″ B′′ bus lygi tikrajam tiesės AB ilgiui. 2. Frontalės horizontalioji projekcija turi būti lygiagreti su ašimi Ox.45 pav. ir tiesė tampa frontale (žr. yra lygus kampui su ′ plokštuma F. Naujojoje plokštumų sistemoje 1 tiesė AB yra frontalė ir jos nauja frontalioji projekcija H ″ ″ lygi tikrajam tiesės AB ilgiui.43 pav. Kampas ϕ 2 . kurį projekcija A1′ B′ sudaro su ašimi Ox. Gaunamos plokščios figūros projekcijos. yra lygus kampui su plokštuma H. Plokščių figūrų projekcijos Plokščiomis figūromis vadinamos tokios. Naujoji ašis Ox1 turi būti lygiagreti su tiesės frontaliąja projekcija. (žr. 4. pakanka rasti jos viršūnių projekcijas ir nuosekliai tiesėmis sujungti jų vienvardes projekcijas. Kampas ϕ . Nauja plokštuma H1 parenkama lygiagreti su duotąja tiese.2. Braižant plokščią tiesėmis apribotą figūrą. yra lygus kampui su plokštuma F. Trikampis ABC (žr.45 pav.46 pav.) projekcijas. 1. 4. Kampas ϕ 2 . 4. 4. Šiuo atveju yra parenkamos papildomos projekcijų plokštumos taip. 2. 4. Tokiu pat būdu tiesės kampui su frontaliąja projekcijų plokštuma rasti. todėl epiūroje naujoji ašis Ox1 turi būti lygiagreti su tiesės horizontaliąja F projekcija. Naujojoje F plokštumų sistemoje tiesė AB yra horizontalė ir jos nauja horizontalioji projekcija A1′ B1′ lygi H1 tikrajam tiesės AB ilgiui.) nelygiagretus jokiai projekcijų plokštumai ir užima bendrą padėtį erdvėje. yra A1 B1 A1 B1 1 lygus kampui su plokštuma H. Kampas ϕ1 .44 pav. nesunku nubraižyti ir plokščios figūros (trikampio. Tikrojo ilgio radimas papildomoje projekcijų plokštumoje F1 4. apskritimo ir kt. daugiakampio. kuri parenkama lygiagreti su tiese AB. kurių visi taškai yra vienoje plokštumoje.taškai keičia padėtį. kurį projekcija A1′ B1 sudaro su ašimi Ox1.8. Horizontalioji projekcija A1′ B′ bus lygi tikrajam tiesės AB ilgiui. Analogiškai tikrąjį ilgį galima rasti pasukę atkarpą apie ašį. Projekcijų plokštumų pakeitimas.). Norint rasti atkarpos AB tikrąjį ilgį ir kampą su projekcijų plokštuma H plokštumų pakeitimo būdu reikia frontaląją projekcijų plokštumą F pakeisti nauja plokštuma F1.

4. 4. Trikampio ABC projekcijos 4. Apskritimas pasviręs bet kokiu kampu į dvi projekcijų plokštumas ir statmenas trečiajai projekcijų plokštumai. Plokščios figūros tikrojo dydžio radimas Jeigu plokščia figūra yra lygiagreti projekcijų plokštumai. Jeigu plokščia figūra yra bendros padėties.). Keturkampio ABCD projekcijos Apskritimo projekcijos priklauso nuo jo padėties erdvėje ir gali būti: 1.49 pav.50 pav. Tikrajam dydžiui rasti plokštuma H pakeičiama nauja plokštuma H1. o kitos dvi projekcijos yra tiesės atkarpos. Apskritimo viena projekcija – tokio pat didumo apskritimas. Apskritimo viena projekcija – elipsė. 4.48 pav. 4. tai tikrajam dydžiui rasti yra patogesnis plokštumų pakeitimo būdas (žr. Keturkampio horizontalioji projekcija A′B ′C ′D′ yra keturkampio tikrasis dydis.49 pav. Į ją figūra projektuojama tikruoju dydžiu.). 2.). Apskritimo projekcijos.9. 41 . nes jo frontalioji A′′B ′′C ′′D′′ ir profilinė A′′′B ′′′C ′′′D′′′ projekcijos yra tiesės atkarpos.46 pav.47 pav. Apskritimo projekcijos.48 pav.47 pav. 4. kai viena projekcija elipsė 4.) lygiagretus plokštumai H ir statmenas plokštumoms F ir P. lygios apskritimo skersmeniui (žr. kai viena projekcija apskritimas 4.Keturkampis ABCD (žr. Apskritimas lygiagretus su ta projekcijų plokštuma. tai į ją projektuojasi tikruoju dydžiu. Elipsės didžioji ašis lygi apskritimo skersmeniui (žr. 4.

51 pav. Pats paprasčiausias paviršius – plokštuma. projekcijų vaizdavimas Paviršius – tai visuma padėčių judančios linijos. vadinamos kreipiančiosiomis. Penkiakampio tikrojo dydžio radimas 4. vadinamos sudaromąja.10. esančių kūnų paviršiuje. Kiekvieną paviršių galima nusakyti sudaromosios ir kreipiančiųjų forma (žr. Taškų. skersmens vamzdžio paviršius Piramidiniai Cilndroidas Toras Grafiniai 42 . Paviršiai Tiesiniai Netiesiniai Išklojami Neišklojami Pastovi sudaromoji Sukiniai Kintanti sudaromoji Cikliniai Briaunainiai Su lygiagretumo plokštuma Įžambi plokštuma Prizminiai Sfera Kint. Paviršiai ir geometriniai kūnai. slenkančios dviem susikertančiomis tiesėmis – kreipiančiosiomis.50 pav.4. kurios judėjimo dėsnį nustato kitos dvi linijos.).4. Ją galima nusakyti kaip visumą padėčių tiesios sudaromosios.

kuriuos sudarant sudaromoji nekeičia formos. po to iš pagrindo frontaliosios projekcijos viršūnių iškeltuose statmenyse atidedami šoninių briaunų ilgiai. esantys taškai bei tiesės visada bus matomi.51 pav.Taisyklingi daugiakampiai Konoidas Elipsoidas Triašis elipsoidas Sukiniai Sraigtiniai Cikliniai Bato paviršius Cilindriniai Status helikoidas Cilindr. spyruoklės paviršius Kūginiai Pražulnus helikoidas 4. Prizmių pagrindai gali būti bet kokie daugiakampiai. jei jos briaunos yra statmenos pagrindo plokštumai. kurių paviršių iš visų pusių apriboja tarpusavyje susikertančios plokštumos. Kūno frontalioji projekcija – tai kūno vaizdas. gautas žiūrint į kūną iš kairės statmenai plokštumai P. o jei pasvirusios į pagrindą bet kokiu kampu. Netiesiniai paviršiai – kurių sudaromoji – kreiva linija. 4. Plokštumų susikirtimo linijos vadinamos briaunomis. Paviršiai su kintančia sudaromąja – kai sudaromoji judėdama keičia formą. Norint pavaizduoti taisyklingos prizmės projekcijas. tai prizmė pražulni. matomumas projekcijų atžvilgiu nustatomas: 1. gautas žiūrint į jį iš priekio statmenai plokštumai F. Kūno profilinė projekcija – tai kūno vaizdas. Prizmės elementų. kurių sudaromoji – tiesi linija. 43 . Kūno horizontalioji projekcija – tai kūno vaizdas. o briaunų susikirtimo taškai – viršūnėmis. Prizmė yra stati. pirmiausia braižoma jos horizontalioji projekcija.).53 pav. paskui randama prizmės pagrindo frontalioji projekcija. kuriuos sujungus horizontaliąja tiese gaunama prizmės frontalioji projekcija (žr.53 pav. kurių šoninis paviršius sudarytas iš lygiagretainių. ir 4. Paviršių skirstymas Tiesiniai paviršiai – tai pavišiai. briaunos yra tarpusavyje lygiagrečios. gautas žiūrint į jį iš viršaus statmenai plokštumai H.52 pav. Paviršiai su pastovia sudaromąja – tai paviršiai. Taisyklinga stačioji prizmė yra tokia. Briaunainiais vadinami kūnai. 3.). 2. kurios pagrindas yra taisyklingas daugiakampis. 4. Turint dvi prizmės projekcijas. o nematomose plokštumose – nematomi. kuriuos perpjovus per sudaromąją ir išskleidus galima sutapdinti su plokštuma be raukšlių ir plyšių. Prizminiais kūnais vadinami tokie briaunainiai. Epiūroje tai nustatoma žiūrint į horizontaliąją projekciją iš apačios (pagal rodyklę F). 4. šiuo atveju plokštumų ir briaunų. Epiūroje tai nustatoma žiūrint į frontaliąją arba horizontaliąją projekcijas iš kairės (pagal rodyklę P). Epiūroje tai nustatoma žiūrint į frontaliąją arba profilinę projekciją iš viršaus (pagal rodyklę H). Jos šoninės sienos yra vienodi stačiakampiai (žr. Pagal nustatytas kryptis gautų kūnų projekcijų matomumas plokštumose. o briaunos statmenos pagrindui. randama trečioji – profilinė projekcija. Išklojami paviršiai. Neišklojamų paviršių negalima iškloti plokštumoje be raukšlių ir plyšių.

Prizmės aksonometrinė projekcija 4. Frontaliojoje projekcijoje matomos sienos yra tarp briaunų. pirmiausia braižoma jos horizontalioji projekcija. 44 . Reikia rasti kitas šio taško projekcijas ir nustatyti jo matomumą projekcijų plokštumų atžvilgiu. o pagrindas – daugiakampis. Prizmės epiūra Norint nustatyti kokios briaunos ir sienos yra matomos. kad žinome matomo taško M frontalioji projekcija M ′′ (žr. Piramidėmis vadinami tokie briaunainiai. kuris atitiks piramidės pagrindo tikrąjį dydį. C ir B – nematomos. Paskui nubraižoma pagrindo frontalioji projekcija ir iš viršūnės horizontaliosios projekcijos S ′ iškeliamas statmuo. vadinamą viršūne.52 pav. Gaunama piramidės viršūnės frontalioji projekcija S ′′ . einančių per pagrindo taškus A ir B. Taisyklinga stačioji piramidė yra tokia.55 pav.53 pav. ir pagrindo kraštinėje B ′C ′ randama taško horizontalioji projekcija M ′ . 4. Taškų trūkstamos projekcijos prizmių paviršiuose ieškomos kaip taškų. randama trečioji – profilinė M ′′′ . esančių tiesėse (briaunose) arba plokštumose (sienelėse) projekcijos. 4. gaunama piramidės frontalioji projekcija. kurią sujungus su pagrindo visais taškais. Reikia rasti kitas dvi jos projekcijas ir nustatyti šio taško matomumą. o nematomos – per pagrindo taškus A ir D. Turint dvi piramidės projekcijas. nes yra nematomoje prizmės plokštumoje. Norint nubraižyti taisyklingos stačiosios piramidės projekcijas. o briaunos eina per vieną bendrą tašką.53 pav. D ir C. Profilinėje projekcijoje prizmės plokštumos. kurios pagrindas yra taisyklingas daugiakampis. 4.54 pav. Piramidė yra stačioji. Turint dvi taško projekcijas. 4.4. Nuleidus statmenį iš taško M ′′ . ir 4. B ir C.). A ir B yra matomos. aukštinė eina per pagrindo svorio centrą. Jei aukštinė neina per pagrindo svorio centrą. Ant šio statmens nuo pagrindo frontaliosios projekcijos atidedamas piramidės aukštis. kurių šoninis paviršius sudarytas iš trikampių.). o briaunos lygios(žr. reikia žiūrėti parodytomis rodyklėmis ir kryptimis (žr. Trikampės piramidės (žr. jei jos aukštinė eina per pagrindo svorio centrą. Tarkime.) trikampio centro taškas S ′ yra piramidės viršūnės horizontalioji projekcija. kuri yra nematomo taško projekcija. o – per pagrindo taškus D ir C. Žinoma piramidės paviršiuje esančio taško M frontalioji projekcija M ′′ . Brėžiamos jos projekcijos. Ši projekcija bus taisyklingas daugiakampis.55 pav. Jos sienelės yra vienodi trikampiai. Iš taško M ′′ nuleidžiamas statmuo į prizmės horizontaliąją projekciją. braižoma trečioji – profilinė.) . piramidė yra pražulnioji. pagalbinėje tiesėje gaunamas taškas M ′ . Pirmiausia piramidės sienoje per viršūnę S ir tašką M iki pagrindo brėžiama pagalbinė tiesė. einančių per pagrindo taškus D ir A. esančios tarp briaunų. kuri yra matomo taško projekcija.53 pav.

Jei kreipiančioji yra atvira kreivė. 4.57 pav. Sujungus šiuos statmenis horizontaliąja tiese. Tada braižoma trečioji . Ši tiesė visą laiką yra lygiagreti su pačia savimi. Braižant stačiojo apskrito cilindro (toliau cilindro) projekcijas (žr.55 pav. Uždaras cilindrinis paviršius. Iš cilindro horizontaliosios projekcijos iškeliami statmenys ir nuo pagrindo frontaliosios projekcijos atidedamas cilindro aukštis. slinkdama kreive – kreipiančiąja.4.). 4. Cilindro aksonometrinė projekcija 4. 4. ir 4.56 pav.56 pav.).profilinė cilindro projekcija. Cilindro pagrindo frontalioji projekcija bus tiesės atkarpa. Cilindro epiūra 45 . kuris yra tikrasis dydis. ir kai cilindro pagrindai statmeni jo sudaromosioms (žr. Statusis apskritas cilindras – tai cilindro paviršiaus ir plokštumos sankirta. braižoma profilinė projekcija M ′′′ .57 pav. o jei uždara – uždaruoju. vadinamas cilindru. gaunamas stačiakampis. kuri yra nematoma. cilindrinis paviršius vadinamas atviruoju. pradedama braižyti nuo horizontaliosios projekcijos – apskritimo.kuris yra matomo taško projekcija. Gretimos tokių paviršių sudaromosios yra lygiagrečios arba prasilenkiančios. Turint dvi taško projekcijas. kurį brėžia tiesė – sudaromoji.54 pav. Piramidės aksonometrinė projekcija 4. Cilindrinį paviršių brėžia tiesė – sudaromoji. slinkdama kreive – kreipiančiąja.57 pav. statmena cilindro sudaromosioms ir ši sankirta yra apskritimas. apribotas plokštumomis. Piramidės epiūra Tiesinis išklojamasis kreivas paviršius yra toks.

Statmenu kirtiniu vadinamas kūgio paviršiaus ir plokštumos. reikia žiūrėti į taškų horizontaliosios projekcijos padėtį (rodyklės F kryptimi) ir jei taškų horizontalioji projekcija yra iki horizontaliosios ašies 1-1. Kūgiu vadinamas kūnas. 4. Status apskritas kūgis yra. Horizontaliosios taškų projekcijos yra matomos iki vidurio cilindro. kai kūgio statmenas kirtinys yra apskritimas ir jei kūgio pagrindas yra statmenas kirtinys (žr. taško L′′ frontalioji projekcija yra matoma. tai taškų profilinės projekcijos yra nematomos. Gaunama kūgio viršūnės taško projekcija S ′′ . frontalioji projekcija K ′′ . nes yra už ašies 2-2. Šis taškas vadinamas kūginio paviršiaus viršūne.).profilinė kūgio projekcija.58 pav. gaunamas trikampis. tai taškų fronaliosios projekcijos yra nematomos. kurio šonus riboja kūginis paviršius. t. kuri yra apskritimas. Jei taškų horizontalioji projekcija yra į dešinę už vertikaliosos ašies 2-2. 46 . ir 4. gaunamos taškų horizontaliosios projekcijos K ′ ir L′ . reikia žiūrėti į taškų frontaliosios projekcijos padėtį (rodyklės H kryptimi). randama trečioji . kai žinoma viena jo projekcija. tai taškų profilinės projekcijos yra matomos. kurios yra apskritimo kontūre ir yra matomos. Iš kūgio horizontaliosios projekcijos iškeliami statmenys ir nuo pagrindo frontaliosios projekcijos vidurio iškeliamas kūgio aukštinei lygus statmuo. Jei taškų horizontalioji projekcija yra iki vertikaliosios ašies 2-2. kuris ir yra kūgio frontalioji projekcija. Nuleidus iš K ′′ ir L′′ statmenis į cilindro horizontaliąją projekciją. Matomumą geriausia nustatyti taip: 1. kad vienas jos galinių taškų sutaptų su ašies tašku. Norint nustatyti taškų matomumą profilinėje projekcijoje. Turint dvi projekcijas randamos trečiosios ir nustatomas jų matomumas: L′′′ .59 pav. nes yra iki ašies 2-2.Žinomos taškų K ir L. reikia žiūrėti į taškų frontaliosios projekcijos padėtį (rodyklės P kryptimi).). frontaliosios projekcijos K ′′ ir L′′ . Kūgio pagrindo frontalioji projekcija bus tiesės atkarpa. Turint dvi.matoma projekcija. Kūgio projekcijos pradedamos braižyti nuo horizontaliosios projekcijos (žr.matomo taško projekcija. Taško K ′′ yra nematomo taško projekcija. o pagrindą – apskritimas. taško K ′′ frontalioji projekcija yra nematoma. t.nematoma. 3. Sujungus šį tašką su horizontaliąja atkarpa (pagrindu). tai per tą taško projekciją ir viršūnę brėžiama frontalioji sudaromosios projekcija. t.y. žiūrint iš viršaus. Jei taškų horizontalioji projekcija yra virš horizontaliosios ašies 1-1. esančių cilindro paviršiuje. o L′′ . taško L′′′ profilinė projekcija yra matoma. Norint nustatyti taškų matomumą horizontaliojoje projekcijoje. Reikia rasti šių taškų kitas dvi projekcijas ir nustatyti jų matomumą. tai taškų fronaliosios projekcijos yra matomos. o žemiau – nematomos. taško K ′′ profilinė projekcija yra nematoma.59 pav. t. gaunamas sukant tiesę apie ašį taip. nes yra iki vidurio cilindro.y.y. po to surandama horizontalioji sudaromosios projekcija ir joje ryšio linijoje (statmenyje) randama taško horizontalioji projekcija K ′ . 2. Norint nustatyti taškų matomumą frontaliojoje projekcijoje. 4. o sukamoji tiesė – kūgio sudaromąja. Kūginiu paviršiumi vadinamas paviršius.y. K ′′′ . statmenos kūgio sudaromosioms sankirta.y. t. Jei kūgio paviršiuje reikia rasti taško K projekcijas.

kad jei vienoje projekcijoje projekcija yra apskritimas. Pagal A′′ padėtį (virš horizontaliosios ašies 1-1 nustatoma.61 pav.). frontalioji projekcija.). Ši atkarpa bus rutulio paviršiaus apskritimo. Norint tai padaryti. Kūgio epiūra Rutulys (sfera) gaunamas sukant apskritimą apie jo skersmenį (žr. per taško projekciją A′′ brėžiama horizontalioji atkarpa iki apskritimo kontūro. nes yra skritulio vertikaliosios sumetrijos ašies dešinėje. Turint dvi taško projekcijas. Horizontalioji projekcija braižoma kaip R spindulio apskritimas. sutampanti su apskritimo simetrijos ašimi. tai reikia rasti kitas taško projekcijas ir nustatyti jo matomumą.60 pav. Nuleidus iš taško projekcijos A′′ statmenį į žemiau skritulio ašies 2-2 horizontaliojoje projekcijoje esančią apskritimo dalį. 4. Jeigu žinome taško A. kuri yra nematoma. 4.61 pav. einančio per tašką A. Kūgio aksonometrinė projekcija 4. kad tai matomo taško A projekcija A′ . frontalioji projekcija A′′ . ir 4. Jo visos trys projekcijos yra vienodo skersmens apskritimai (žr.60 pav.61 pav.58 pav. kurio skersmuo lygus frontaliojoje projekcijoje išvestai atkarpai.59 pav. Rutulio epiūra 47 .4. nubraižoma trečioji projekcija A′′′ . Rutulio aksonometrinė projekcija 4. Nustatant taškų matomumą reikia žinoti. esančio rutulio paviršiuje. tai kitose dviejose projektuojasi atkarpa. gaunamas taškas A′ . 4.

22 karto. Pagal projektavimo kryptį aksonometrinės projekcijos skirstomos: 1. Aksonometrinė projekcija gaunama projektuojant detalę ir su ja susietas stačiakampės koordinačių ašis lygiagrečiai į tam tikrą plokštumą. 4.62 pav. Trimetrines – kai jie visose ašyse skirtingi. o ašys joje – aksonometrinėmis ašimis. kad daikto brėžinys būtų vaizdingesnis ir lengviau suprantamas. Per gautą tašką Ax0 brėžiama tiesė lygiagreti su y0 ašimi. Stačiakampės dimetrinės projekcijos ašys 48 . Iš gauto taško A0 iškeliamas statmuo.64 pav. Aksonometrinėje ašyje x0 atidedama koordinatė x=55 mm nuo koordinačių pradžios. Turint taško A koordinates . lygiagretus su ašimi z0.82. Pagal ašių iškreipimo koeficientus aksonometrinės projekcijos skirstomos: 1. 4. 4. Standarte numatoma aksonometrines projekcijas visada braižyti padidintas.63 pav.). Aksonometrinės projekcijos Braižant techninius brėžinius. dažnai tenka braižyti aksonometrines projekcijas.). Dimetrines – kai jie dviejose ašyse vienodi (žr. Ši plokštuma vadinama aksonometrine projekcijų plokštuma.y.11. ir 4. Tuomet atvaizdai gaunami padidinti 1. ir 4.64 pav.65 pav. 4. 2.). paprastai braižomos šalia epiūrų. Taško A koordinačių dydžiai imami iš epiūros ir atidedami pagal atitinkamas aksonometrines ašis.63 pav.63 pav. Stačiakampės izometrinės projekcijos ašys 4. Pražulniąsias – kai ši kryptis nestatmena aksonometrinei projekcijų plokštumai (žr. 4.taško epiūrą (žr.).64 pav.62 pav.62 pav. t. Pražulniosios frontaliosios dimetrinės projekcijos ašys Izometrinėje projekcijoje iškreipimo koeficientai visose ašyse yra lygūs 0. kuriame atidedama koordinatė z=45 mm ir gaunama taško A izometrinė projekcija A0. 3. 4. Izometrines – kai koeficientai visose ašyse vienodi (žr.).). 4. kaip pagalbinės. Aksonometrinės projekcijos. 2.4. kad iškreipimo koeficientai aksonometrinėse ašyse būtų lygūs vienetui. kurioje atidedama / koordinatė y=60 mm. galima nubraižyti taško A izometrinę projekciją (žr.66 pav. taip. 4. Stačiakampes – kai projektavimo kryptis yra statmena aksonometrinei projekcijų plokštumai (žr.

4.65 pav. Taško epiūra

4.66 pav. Taškas aksonometrinėje stačiakampėje izometrinėje projekcijoje

Atitinkamai braižoma tiesės AB aksonometrinė projekcija, nubraižant kiekvieną tašką atskirai (žr. 4.67 pav. ir 4.68 pav.).

4.67 pav. Tiesės epiūra

4.68 pav. Tiesė aksonometrinėje stačiakampėje izometrinėje projekcijoje

Stačiakampėje dimetrinėje projekcijoje iškreipimo koeficientai ašyse x0 ir z0 yra vienodi 0,94, o ašyje y0 – 0,47. Tačiau gana dažnai braižoma padidinta dimetrinė projekcija. Joje iškreipimo koeficientai ašyse x0 ir z0 yra lygūs vienetui, o ašyje y0 – 0,5. Atvaizdas padidėja 1,06 karto. Taško A horizontaliosios projekcijos A′ atstumas nuo x ašies atidedamas sumažintas du kartus, t.y. y/2, tiesėje lygiagrečioje su ašimi y0 (žr. 4.70 pav.).

49

4.69 pav. Taško epiūra

4.70 pav. Taškas aksonometrinėje stačiakampėje dimetrinėje projekcijoje

4.71 pav. Taškas aksonometrinėje frontaliojoje dimetrinėje projekcijoje

Frontaliojoje dimetrinėje projekcijoje iškreipimo koeficientai ašyse x0 ir z0 yra vienodi - 1, o ašyje y0 – 0,5. Braižoma taip pat kaip ir stačiakampėje dimetrinėje projekcijoje (žr. 4.71 pav.). Dydžiai, atidedami lygiagrečiai su ašimi y0, imami du kartus mažesni negu epiūroje.

4.12. Geometrinių figūrų ir kūnų aksonometrinės projekcijos
Duota stačiakampio ABCD epiūra (žr. 4.72 pav.). Reikia nubraižyti jo aksonometrines projekcijas stačiakampėje izometrinėje projekcijoje (žr. 4.73 pav.) , stačiakampėje dimetrinėje projekcijoje (žr. 4.74 pav.), frontaliojoje dimetrinėje projekcijoje (žr. 4.75 pav.). Braižome taip pat, kaip taškų aksonometrines projekcijas. Tačiau atkarpų, plokščių figūrų ir geometrinių kūnų aksonometrines projekcijas patogiau braižyti elementus (kraštines, aukštines, simetrijos ašis) lygiagrečiai su tam tikromis ašimis, kurių atstumai nebūtinai turi sutapti su atstumais nuo ašių epiūroje. Svarbu, kad atkarpų, plokščių figūrų, geometrinių kūnų elementų ilgiai būtų lygūs jų ilgiams epiūroje.

4.72 pav. Keturkampio epiūra

4.73 pav. Keturkampio aksonometrinė projekcija stačiakampėje izometrinėje projekcijoje

50

4.74 pav. Keturkampio aksonometrinė projekcija stačiakampėje dimetrinėje projekcijoje

4.75 pav. Keturkampio aksonometrinė projekcija frontaliojoje dimetrinėje projekcijoje

Gana dažnai izometrinėje projekcijoje reikia braižyti apskritimus. Bendruoju atveju aksonometrinėje projekcijų plokštumoje jie projektuojasi elipsėmis. Dažniausiai apskritimų plokštumos yra lygiagrečios su kuria nors projekcijų plokštuma. Apskritimų aksonometrinės projekcijos gerai matomos, kai jie įbrėžti į kubo sienas (žr. 4.76 pav.). Pagal lekalą elipsė braižoma gana sudėtingai, todėl aksonometrijoje dažnai vietoj elipsės braižomas ovalas (žr. 4.77 pav.).

4.76 pav. Apskritimų, įbrėžtų į kubo sienas, 4.77 pav. Ovalo braižymas braižymas stačiakampėje izometrinėje projekcijoje Ovalo braižymas (žr. 4.77 pav.). Ant simetrijos ašių, kurios yra lygiagrečios aksonometrijos ašims x0, y0, atidedamas apskritimo skersmuo ir gaunami taškai 10, 20, 30, 40. Per juos braižomos tiesės, lygiagrečios aksonometrinėms ašims ir gaunamas rombas. Nubraižoma ilgoji rombo įžambinė K0L0. Iš pažymėtų taško M0 spinduliu M010 braižomas lankas, jungiantis taškus 10 ir 40, ir taško N0 spinduliu N030 braižomas lankas, jungiantis taškus 30 ir 20. Iš taško N0 brėžiamos tiesės į taškus 30 ir 20 . Ten, kur jos susikerta su įžambine K0L0, gauname taškus O1 ir O2. Iš gautų apvalinimo centrų O1 spinduliu O120 brėžiamas lankas, jungiantis taškus 20 ir 40, o iš O2 spinduliu O210 brėžiamas lankas, jungiantis taškus 10 ir 30. Kūnų aksonometrinės projekcijos braižomos panašiai kaip ir plokščiųjų figūrų. Kūnų elementai, lygiagretūs su epiūrų projekcijų ašimis x, y ir z atidedami lygiagrečiai su atitinkamomis aksonometrinėmis ašimis x0, y0 ir z0. Paprastai pradedama braižyti nuo horizontalinės projekcijų plokštumos, nes dažniausiai geometrinių kūnų pagrindas priklauso horizontalinei projekcijų plokštumai. Lygiagrečiai su ašimi z0 dažniausiai atidedami kūnų aukščiai. Bet kokio geometrinio kūno aksonometrinėms projekcijoms nubrėžti dažniausiai pakanka dviejų jo epiūros projekcijų. Duota stačiosios šešiakampės prizmės epiūra, kurios paviršiuje yra taškas A (žr. 4.78 pav.). Reikia nubraižyti šios prizmės stačiakampę izometrinę projekciją (žr. 4.79 pav.).

51

Cilindro (žr. 2. Piramidės stačiakampė dimetrinė projekcija Sukinių aksonometrinės projekcijos braižomos panašiai kaip ir braiunainių projekcijos. 4. Prizmės epiūra 4. 52 . kurio paviršiuje yra taškas A. Prizmės stačiakampė izometrinė projekcija Brėžiamos prizmės pagrindo simetrijos ašys 10 – 10 ir 20 – 20 lygiagrečios su aksonometrinėmis ašimis x0 ir y0 (žr.78 pav. 4. kurios paviršiuje yra taškas A. stačiakampė dimetrinė projekcija (žr. Piramidės epiūra 4.81 pav. 4. Tokiu pat principu braižoma taisyklingos ketrurkampės piramidės (žr.).80 pav. Brėžiamas viršutinis prizmės pagrindas (žr.4. 4. 4. dažniausiai braižoma stačiakampė izometrinė projekcija (žr.81 pav. 3.). a).79 pav. 4. 4. Brėžiamas prizmės apatinis pagrindas ir žymima suprojektuoto taško A padėtis (žr.79 pav.). Atidedamas prizmės aukštis H arba šoninių briaunų aukščiai (žr.83 pav.79 pav.79 pav. 1. b).80 pav.) ir pradedama braižyti nuo apatinio pagrindo (ovalo). b). tik ašyje y0 visi dydžiai mažinami du kartus.82 pav. 4.79 pav. a). 4.

). 4. Kūgio epiūra 4. 4. 53 . kuri duotame kūgyje iškerta atitinkamo spindulio apskritimą. Kūgio stačiakampė izometrinė projekcija Ieškant ant kūgio paviršiaus esančių taškų.).4.). Ant apskritimo horizontaliosios projekcijos ir randama taško horizontalioji projekcija 1‘. taip pat dažniausiai braižoma stačiakampė izometrinė projekcija (žr.84 pav.82 pav. Cilindro epiūra 4. ir 4.85 pav. 4. Cilindro stačiakampė izometrinė projekcija Kūgio(žr.87 pav. Per duotą taško projekciją 1‘‘ brėžiame horizontalinę plokštumą.83 pav.86 pav. kurios yra lygiagrečios kūgio paviršiui (žr. galima pasinaudoti ir pagalbinėmis kertančiomis plokštumomis. kurio paviršiuje taškas A. 4.84 pav.85 pav.

nubraižyti jos apatinės dalies išklotinę ir prizmės aksonometriją (žr. kurį galima rasti: 1.1. kas yra pačioje kertančioje plokštumoje.4′. 4. nukirstos plokštuma α . 4. Nukirsto kūgio epiūra 4. Jei kertančioji plokštuma yra projektuojanti.88 pav. kad pasirinktoje aksonometrinėje projekcijoje būtų geriausiai matomi jo kontūrai ir paviršiai. gaunamas plokščia figūra – kirtinys.3′. Reikia rasti prizmės trečiąją projekciją. gaunama plokščia figūra. vadinama kirtiniu.86 pav. Kirtinys Kertant bet kokį kūną plokštuma. Tų taškų frontaliosios projekcijos bus prizmės briaunų frontaliųjų projekcijų ir plokštumos frontaliojo pėdsako α F sankirtos taškuose 1′′. Randamos briaunainio sienų su turima plokštuma sankirtos linijos. Taškų horizontaliosios projekcijos bus atitinkamų prizmės briaunų projekcijose 1′. randamos jų profilinės projekcijos. Tai geometrinio kūno paviršiaus ir plokštumos sankirtos linija.13. 54 . susidaro plokščia figūra – uždaras daugiakampis. kuriuose plokštuma susikerta su prizmės briaunomis. Turint dvi šių taškų projekcijas. Jei kertamojo paviršiaus sienelės statmenos projekcijų plokštumai (jos yra projektuojančios).4′′.). Pirmiausia randama prizmės profilinė projekcija.87 pav. reikia rasti antrąją. Nukirsto kūgio stačiakampė izometrinė projekcija Braižant sudėtingus kūnus ar detales aksonometrinėje projekcijoje. Briaunainio ir plokštumos sankirta Žinomos dvi taisyklingos šešiakampės prizmės. viena sankirtos linija žinoma (sutampa su plokštumos pėdsaku). Geometrinio kūno ir plokštumos sankirta 4. gaunama prizmės ir kertančios plokštumos α sankirtos linijos.3′′. Nuosekliai sujungus taškus. patogiausia juos suskirstyti į paprastus geometrinius kūnus.2′′. 2. 4.2. viena sankirtos linijos projekcija taip pat yra žinoma (sutampa su sienelių projekcijomis).13. 4. projekcijos. Kūno aksonometrinė projekcija (jei nėra nurodyta) pasirenkama pagal kūno sudėtingumą ir išvaizdą.88 pav. Susikirtus plokštumai su briaunainio paviršiumi. kurios bus plokščios figūros kontūrai. ribojantis iškirstą figūrą.13.2′. Nuosekliai sujungus taškus. Randami briaunainio briaunų ir su jomis susikertančių plokštumų sankirtos taškai. pirmiausia reikia rasti taškus. Norint rasti prizmės ir kertančios plokštumos sankirtos figūros formą.). Kirtinyje vaizduojama tik tai.5′ (žr.4.5′′ . Kirtinio linija yra kontūras.

4. Nubraižome kirtinio tikrąjį dydį iš prizmės epiūros. 4.93 pav.50 pav.94 pav. kurie randami iš epiūros. Prizmės. ir 4. ir 4.91 pav.95 pav. 4. B0 2 0 = B ′′2′′ = h2 ir kt.. 4. Išklotinėje atidedami prizmės elementų tikrieji dydžiai.. o šoninių briaunų aukščiai – iš frontaliosios arba profilinės projekcijų.51 (žr.91 pav. 4. ir 4.). nukirstos plokštuma. apatinės dalies išklotinė ir aksonometrinė projekcija (žr.Kirtinio tikrąjį dydį randame plokštumų pakeitimo būdu (žr.88 pav.). ' ' ' ' ' Kirtinio tikrasis dydis bus 11 .45 pav. 55 . Nukirstos prizmės stačiakampės izometrinės projekcijos braižymo tvarka 4. projekcijos 4. Nukirstos prizmės aksonometrinė projekcija Norint nubraižyti apatinės prizmės dalies išklotinę.90 pav. 4.. Atidėti taškai išklotinėje nuosekliai sujungiami tiesėmis. 4.92 pav.). Nukirstos prizmės išklotinė Tokiu pat principu ieškoma nukirstos piramidės trečioji projekcija.90 pav. Tada braižoma nukirstos prizmės stačiakampė izometrinė projekcija (žr.41 .88 pav.88 pav.). B0 C0 = B ′C ′ ir kt.89 pav.88 pav. 4. 4. Prizmės pagrindo ABCDEF kraštinių ilgiai imami iš jos horizontaliosios projekcijos. Gaunama prizmės šoninio paviršiaus ir kertančios plokštumos sankirtos linija 30 20 10 50 40 30.21 . Taip atidedami dydžiai: A0 B0 = A′B ′ . 4. bei A0 30 = A′′3′′ = h1 ..31 .). pirmiausia reikia nubraižyti nenukirstos prizmės išklotinę (žr.

95 pav.14. arba viena uždara linija. kirtinys – elipsė. Nukirstos piramidės išklotinė 4. Nukirstos 4. Nukirstos piramidės stačiakampės piramidės izometrinės projekcijos aksonometrinė braižymo tvarka projekcija Kertant cilindrą plokštuma. tai kirtinys yra hiperbolė. projekcijos 4. kirtinys yra elipsė. statmena kūgio ašiai. gauname kirtinį skritulį. Jei plokštuma yra pasvirusi į cilindro ašį.94 pav. Jei plokštuma kerta visas kūgio sudaromąsias. nukirstos plokštuma. jei plokštuma lygiagreti dviem kūgio sudaromosioms. jei plokštuma lygiagreti kūgio sudaromąjai. Kertant kūgį plokštuma.93 pav. Briaunainio ir kreivo paviršiaus sankirtos linijos yra plokščių kreivių junginys. kai vienas paviršius kerta kitą. Jei kertanti plokštuma yra lygiagreti cilindro ašiai. Paviršių sankirta Dviejų briaunainių sankirtos linija gali būti erdvinė arba plokščia laužtinė linija. Du paviršiai gali kirstis dviem uždaromis linijomis. 4. kai abu paviršiai tik įsikerta vienas į kitą. Dviejų kreivų paviršių sankirtos linija yra erdvinė arba plokščia kreivė. tai kirtinys yra stačiakampis.92 pav.4. 56 . statmena cilindro ašiai. Piramidės. gausime kirtinį – skritulį. kirtinys – parabolė.

96 pav. Iš esamų projekcijų tik frontaliojoje projekcijoje yra žinoma kūnų sankirtos linija.96 pav. 4. jei ji yra abiejų paviršių matomose dalyse. Tokie pat taškai atsiras ir kitoje piramidės pusėje. 4. kurių horizontaliosios projekcijos bus keturkampio ir stačiakampio horizontaliųjų projekcijų sankirtos taškuose 1‘. Norint rasti dviejų briaunainių sankirtos liniją. Šios linijos yra taškai. atsiras sankirtos linijos taškai. 4. Išnagrinėti ir nustatyti kokie paviršiai kertasi. Susikirtus keturkampiui su stačiakampiu. kuriuose susikerta sankirtos linijos. Šie taškai ir yra susikertančių paviršių sankirtos linijos taškai ir per juos nubrėžiama paviršių sankirtos linija. Šių linijų dalys yra vieno ir antro briaunainio sienų sankirtos linijos.) 57 . 1‘ ir tokia pat simetriška linija kitoje prizmės pusėje. Kertančių plokštumų turi būti tiek. Plokštuma α piramidės pavišiuje iškirs liniją. kuri yra bent vieno paviršiaus nematomoje dalyje. Plokštuma β piramidės paviršiuje iškirs didesnio perimetro keturkampį. toliausius. kad gautume aiškias sankirtos linijos projekcijas. Prizmės ir piramidės sankirta Paskui braižoma susikertančių briaunainių dimetrinė projekcija (žr. todėl naudojamos pagalbinės kertančiosios horizontaliosios plokštumos α ir β. Nustatyti kokios figūros yra kirtiniai.Rekomenduojama sankirtos linijos taškų ieškojimo tvarka: 1. kuri apibrėš plokščią figūrą – keturkampį. 4‘. o prizmėje – stačiakampį. 4.97 pav. randama trečioji – profilinė projekcija. 4. 3. 3‘.). 2‘. atsiras du taškai. kuriuose vieno briaunainio briaunos kertasi su kito briaunainio sienomis (arba briaunos su briaunomis). Dviejų briaunainių sankirtos linijos yra laužtinės linijos (žr.). Sankirtos linijos dalis.. 2‘ ir 3‘. gaunama kūnų sankirtos linijos horizontalioji projekcija 1‘. 97 pav. nes prizmė yra frontaliai projektuojanti. yra nematoma. Randami taškai. žemiausius. reikia per briaunainio briaunas vesti pagalbines kertančias plokštumas (žr. Rasti susikertančių kūnų kritinius taškus: aukščiausius. Nustatyti kokioje projekcijų plokštumoje matyti sankirtos linija ir per kritinius taškus kirsti abu kūnus pagalbinėmis projektuojančiosiomis plokštumomis. kurių horizontaliosios projekcijos bus 4‘. o prizmėje – tiesę. 4. Dviejų paviršių sankirtos linija yra matoma. Susikirtus keturkampiui su tiese.96 pav. Turint dvi taško projekcijas. Sujungus gautuosius taškus. arčiausius. 2.

γ.99 pav. Kertančioji plokštuma α kūgio paviršiuje iškirs apskritimą. 4.86 pav. 4. 58 . Panaudojus pagalbines horizontaliąsias kertančiąsias plokštumas α. Todėl reikia rasti sankirtos linijos horizontaliąją ir profilinę projekcijas. tai sankirtos linijos frontalioji projekcija sutaps so prizmės pagrindo kontūru.97 pav. Kadangi prizmė statmena projekcijų plokštumai F. Reikia rasti kūgio ir prizmės sankirtos liniją (žr. Dviejų cilindrų sankirta Briaunainių ir sukinių sankirtos linijos randamos naudojant pagalbines kertančiąsias plokštumas.profilinė sankirtos linijos projekcija.). ir 4.99 pav.a b 4. kaip ir briaunainių. Pateiktame pavyzdyje (žr.). 4.98 pav. Prizmės ir piramidės sankirtos stačiakampė dimetrinė projekcija Dviejų sukinių sankirtos linijos ieškomos taip pat. β.97 pav.) naudojamos pagalbinės kertančiosios frontaliosios plokštumos ir ieškomos taškų frontaliosios projekcijos. Turint dvi projekcijas. randama trečioji . randama sankirtos linijos horizontalioji projekcija (žr 4. o prizmėje – dvi tieses. Apskritimo ir tiesių sankirtoje bus gauti kūnų sankirtos linijos taškai.

Kam reikalingas projekcijų plokštumų pakeitimas? 17. ieškant tiesės tikrojo ilgio? 20. kad ji būtų lygiagreti su kuria nors projekcijų plokštuma? 23. statmeną plokštumai H? 22.99 pav. Kas yra epiūra ir kaip ji gaunama? 4. Kur yra taškas. Kokios yra lygiagrečiųjų stačiakampių projekcijų savybės? 3. Kur yra taškas. Kūgio ir prizmės sankirta Savikontrolės klausimai 1. 26. Ką ir kokioje plokštumoje brėžia taškas. Kaip gaunamas cilindrinis paviršius? 31. Kokios tiesės vadinamos projektuojančiosiomis ir kokias jas žinote? 10. Kokia tiesė vadinama bendrosios padėties tiese? 8. Kaip gaunamas kūginis paviršius? 59 . Kas yra paviršiaus sudaromoji? 24. besisukdamas apie ašį. Kada tiesės atkarpa projektuojasi tikruoju dydžiu? 11. Kas yra stačioji taisyklinga piramidė? 30. Kaip pasukti bendros padėties tiesę. jei jo dvi koordinatės lygios 0? 7.4. pakeitus kurią nors projekcijų plokštumą? 19. Kas yra projekcija? 2. Kas yra plokštumos parametrai? 14. Kokią padėtį tiesės atžvilgiu turi užimti naujai parinkta projekcijų plokštuma. norint rasti naują taško projekciją. Kas yra stačioji taisyklinga prizmė? 28. Kokie paviršiai vadinami išklojamaisiais? Juos išvardinkite. Kas yra plokštumos pėdsakai? 13. jei kuri nors jo koordinatė lygi 0? 6. Kokie paviršiai vadinami piramidiniais? 29. Kokias tarpusavio padėtis gali užimti dvi tiesės? 12. 25. Kaip parenkamos naujos projekcijų plokštumos? 18. Kokie paviršiai vadinami tiesiniai? Juos išvardinkite. Kokiu tikslu naudojamas pasukimo metodas? 21. Kokie paviršiai vadinami briaunainiais? 27. Kokios yra lygio plokštumos ir kokias jas žinote? 16. Kas yra taško koordinatės ir kokias jas žinote? 5. Kokios plokštumos vadinamos projektuojančiosiomis ir kokias jas žinote? 15. Kokios tiesės vadinamos lygio tiesėmis ir kokias jas žinote? 9. Ką reikia daryti.

kai briaunainį kertanti plokštuma yra projektuojančioji? 35. Kaip ieškoma dviejų briaunainių sankirta? 40. du sukiniai. Kokios linijos gaunamos. Kokios linijos gaunamos. Kokiomis linijomis kertasi du briaunainiai. kertant briaunainį plokštuma? 34.32. briaunainis ir sukinys? 39. kertant plokštumomis apskritą cilindrą? 36. Kaip ieškoma sukinių sankirta? 41. Kaip ir kokie pagalbiniai paviršiai parenkami. Kaip randama sankirtos linija. Kokia figūra gaunama. PROJEKCINĖ BRAIŽYBA 60 . Kokiais būdais ieškomos briaunainių ir plokštumų sankirtos? 33. ieškant dviejų paviršių sankirtos? 38. kertant plokštumomis apskritą kūgį? 37. Kaip randamos briaunainių ir sukinių sankirtos? 5.

5 pav. 5.1 pav.1 pav.1. 61 .4 pav. nubraižytų amerikietiškuoju metodu Vaizdai skirstomi į pagrindinius. Brėžiniai. žymimi taip. žymimi taip. Pagrindinių vaizdų išdėstymas amerikietiškuoju metodu Brėžiniai. 5. 5.5 pav. Jeigu projekcijų plokštuma yra tarp stebėtojo akies ir gaminio. nubraižyti pagal amerikietiškuoju projektavimo metodą. kaip parodyti 5.).2 pav. nubraižyti pagal europietiškąjį projektavimo metodą. Pagrindinių vaizdų išdėstymas europietiškuoju metodu 5. Vaizdas – tai daikto atvaizdas brėžinyje gautas projektuojant stačiakampio projektavimo metodu. nubraižytų europietiškuoju metodu 5. Vaizdai Braižant detales. metodas vadinamas amerikietiškuoju (metodas A) (žr. dažnai nepakanka trijų projekcijų detalės formai ir matmenims išaiškinti. Braižant vaizdus gaminys įsivaizduojamas esąs tarp stebėtojo akies ir tam tikros projekcijų plokštumos. Tada braižoma daugiau detalės atvaizdų. Gaminio projektavimas amerikietiškuoju metodu 5. papildomus ir vietinius.). kurie vadinami vaizdais. Grafinis simbolių žymėjimas brėžinių. kaip parodyti 5.5. Gaminio projektavimas europietiškuoju metodu 5.3. Grafinis simbolių žymėjimas brėžinių. Šis projektavimo metodas vadinamas europietiškuoju (metodas E) (žr. 5.6 pav.6 pav.2 pav.

ir 5.Pagrindiniai vaizdai braižomi projektuojant daiktą į šešias kubo sienas.12 pav.8 pav. kad brėžinys būtų pakankamai aiškus. jei jis yra perstumtas svarbiausio vaizdo atžvilgiu 5. Papildomas vaizdas žymimas kaip ir pagrindinis vaizdas.7 pav. 3 – vaizdas iš kairės. užrašyti vaizdo pavadinimą viena iš pirmųjų abėcėlės raidžių ir virš nubraižyto vaizdo užrašyti tą pačią raidę (žr. 2 – vaizdas iš viršaus. Atvaizdų brėžinyje turi būti kuo mažiau. Pagrindiniai vaizdai vadinami taip: 1 . tai brėžinyje reikia parodyti rodykle (žr. 4 – vaizdas iš dešinės.11 pav. Papildomų vaizdų vaizdavimas ir žymėjimas 5.8 pav.9 pav. Rodyklės matmenys 5.svarbiausias vaizdas (gaminio padėtis parenkama taip. jokių papildomų žymėjimų nereikia. Jeigu braižomasis papildomas vaizdas turi tiesioginį projekcinį ryšį su pagrindiniu vaizdu – žymėjimas nereikalingas. Pagrindinio vaizdo žymėjimas. kad šiame vaizde geriausiai atsiskleistų gaminio forma ir matmenys).vaizdas iš priekio . Šios sienos išskleidžiamos į vieną plokštumą (žr. kaip parodyta 5.). nubraižytas ne savo vietoje.) žvilgsnio kryptį. 5.7 pav. kai kuri nors gaminio dalis nėra lygiagreti nei vienai pagrindinei projekcijų plokštumai ir jose projektuojasi iškreiptai. Jei pagrindiniai vaizdai išdėstyti taip. Esant reikalui 62 .11 pav. Jeigu papildomo vaizdo išdėstymas neatitinka žvilgsnio krypties – žymėti reikia. Papildomų vaizdų vaizdavimas ir žymėjimas 5. Tuo atveju ta daikto dalis projektuojama į papildomą plokštumą.2 paveiksle.10 pav. Vietinių vaizdų vaizdavimas ir žymėjimas Papildomi vaizdai (žr. lygiagrečią vaizduojamajai daliai. 6 – vaizdas iš antros detalės pusės. Jeigu kuris nors vaizdas yra perstumtas svarbiausiojo vaizdo atžvilgiu. 5. Ženklas.10 pav. 5. 5. Raidės rašomos 2 didesnės už matmenų skaičius.). reiškiantis pasuktą vaizdą 5. 5 – vaizdas iš apačios.) braižomi. 5. bet tiek.2 pav.

Sudėtingieji pjūviai skirstomi į laiptuotus ( pjūvis lygiagrečiomis plokštumomis) (žr. Kad detalės vidaus kontūrai būtų matomi. Jie žymimi kaip ir papildomi vaizdai. Pagal kertančiųjų plokštumų skaičių pjūviai skirstomi į: paprastuosius . kai kirtimo plokštuma yra lygiagreti su horizontaliąja projekcijų plokštuma (žr. kai 63 . Šis gaminio kirtimas yra sąlyginis. nekartojant ir nepraleidžiant raidžių (išskyrus I. Laužytajame pjūvyje kirtimo plokštumos sąlygiškai sukamos.15 pav.16 pav. kuomet vaizduojamas elementas tiesiogiai nesusiję su likusia detalės dalimi (vaizdas A) (žr. kokioje padėtyje kirtimo plokštuma yra horizontaliosios projekcijų plokštumos atžvilgiu.12 pav. O).17 pav. Paprastasis pjūvis 5.).papildomą vaizdą galima pasukti pagrindinio vaizdo atžvilgiu.9 pav. 5. kol sutampa vienoje plokštumoje. 5. Vietiniai vaizdai (5. brėžinys pasidaro neaiškus. 5. pjūvis vadinamas (žr.) ir nurodoma. kuomet reikia detaliau pavaizduoti nedidelę detalės dalį. atvaizdas. Laužytas pjūvis Paprastieji pjūviai pagal tai. vaizduojant tai.) . 5. Vietinis vaizdas gali būti neapribotas. kas yra kertančioje plokštumoje ir už jos žvilgsnio kryptimi. vertikaliuosius. kokiu kampu pasukta.14 pav. kuomet kertančios plokštumos tarpusavyje susikerta. Laiptuotas pjūvis 5.15 pav. ir laužytus (pjūvis dviem susikertančiomis plokštumomis) (žr. Kai detalės vidus yra sudėtingas.2. pjūvis B-B). 5.) . Užrašai visuomet rašomi lygiagrečiai su pagrindiniu užrašu.). Sukimo kryptis gali nesutapti su žvilgsnio kryptimi. braižomi pjūviai ir kirtiniai.kai kertanti plokštuma viena.12 pav.kai kertančios plokštumos dvi ar daugiau. kai simetrijos plokštuma sutampa su detalės kontūru 5. arba apribotas trūkio linija (vaizdas B). Pjūviu vadinamas daikto. ir sudėtinguosius . todėl braižant pjūvį viename iš atvaizdų kiti to paties gaminio atvaizdai nesikeičia. 5. kuomet kertančios plokštumos tarpusavyje lygiagrečios. Tada šalia vaizdo pavadinimo rašomas ženklas (žr.) braižomi. 5. mintyse perkirsto viena arba keliomis plokštumomis.13 pav. 5. nes gaunama daug brūkšninių linijų.13 pav. Paprastas pjūvis. Pjūviai Nematomus kontūrus brėžinyje vaizduojame brūkšninėmis linjomis. yra skirstomi į: horizontaliuosius.16 pav.

pjūvis A-A ir 5. Šalia rodyklių.19 pav. pjūvis nuo vaizdo atskiriamas ištisine vingiuota arba ištisine siaurąja su lūžiais linija taip.22 pav.kirtimo plokštuma yra statmena horizontaliajai projekcijų plokštumai (žr. 5. Raidės 2 didesnės už matmenų skaičius.). Vertikalieji pjūviai dar skirstomi į: frontaliuosius. 64 . 5.).).19 pav. 5.17 pav.) ir pražulniuosius. kurios remiasi į galinį brūkšnį. Pjūvį nuo vaizdo skiria siauroji ilgų brūkšnių su tašku linija. Virš nubraižyto pjūvio rašomos tos pačios raidės su brūkšneliu tarp jų. pjūvis A-A). Žvilgsnio kryptis nurodoma rodyklėmis (ištisinė plačioji linija).20 pav. 5. ir 5. 5.18 pav. ir 5. Vietiniai pjūviai Paprastieji pjūviai daromi pusiniai. Horizontalusis ir frontalusis pjūviai 5. 5.21 pav.18 pav. kad detalės kontūras liktų matomas (žr. jei detalė simetriška (žr.18 pav. kai kirtimo plokštuma su horižontaliąja projekcijų plokštuma sudaro nestatų kampą (žr. 5. Kertančios plokštumos padėtis žymima siaurąja ilgų brūkšnių su tašku linija (galuose ir plokštumos sankirtose – plačioji ilgų brūkšnių su tašku linija).18 pav. du kartus ta pačia raide.17 pav. Jeigu su simetrijos plokštuma sutampa detalės kontūras. prie plūvio galų užrašomas pjūvio pavadinimas. 5.18 pav. Frontalusis ir profilinis pjūvis 5.17 pav. pjūvis A-A ir 5. Pražulnusis pjūvis 5. 5. ir ištisiniai – jei nesimetriška (žr. Jei kertančioji plokštuma sutampa su detalės simetrijos plokštuma ir nubraižytas pjūvis turi tiesioginį projekcinį ryšį.14 pav. kai kirtimo plokštuma lygiagreti su profiline projekcijų plokštuma (žr.). kai kirtimo plokštuma yra lygiagreti su frontaliąja prijekcijų plokštuma (žr. nurodyti kertančios plokštumos padėties ir rašyti pjūvio pavadinimo nereikia (žr.).) ir profilinius.14 pav.17 pav.

5. 5. Gretimos detalės brūkšniuojamos skirtinga kryptimi arba skirtingu tankiu (žr.) iškeliami šalia vaizdo ir sujungiami su juo siaura ilgų brūkšnių su tašku linija. Pjūvių arba kirtinių brūkšniavimas Pjūviai ir kirtiniai brūkšniuojami 450 kampu pasvirusiomis linijomis pagrindinio kontūro atžvilgiu į kairę arba į dešinę pusę.) gali būti išdėstyti bet kurioje brėžinio vietoje.). Jį nuo vaizdo skiria ištisinė vingiuotas arba ištisinė siauroji su lūžiais linija (žr. 5.23 pav.25 pav.).24 pav.). Gretutiniai kirtiniai (žr.10 mm.5. 5.22 pav. arba pjūvių ar kirtinių simetrijos ašims (žr. Gretutiniai kirtiniai Pjūvis.27 pav. Kirtinys braižomas taip. Atstumai turi būti parinkti proporcingai brūkšniavimo plotų dydžiui. 5.25 pav. 5.21 pav. Iškeltiniai kirtiniai 5.20 pav.23 pav.5. tai pjūvyje ji rodoma neperpjauta (žr. 5. kas yra kertančioje plokštumoje (žr.3. Kirtiniai Kirtiniai naudojami detalės formai nustatyti. Visuomet vienos detalės visi pjūviai ir kirtiniai brūkšniuojami vienodai.) Atstumai tarp brūkšnelių 1.). Nesimetriškų detalių pjūvis Jeigu kertančioji plokštuma eina išilgai plonasienės sienelės. Iškeltiniai kirtiniai (žr. kad atitiktų rodyklėmis rodomą kryptį. kuriame parodoma tik tam tikra daikto vieta.26 pav. Juose vaizduojama tik tai.. 5.24 pav.24 pav.26 pav. Plonasienių sienelių pjūviai 5.. vadinamas vietiniu. Simetriškų detalių pjūvis 5. Siauresnius kaip 2 mm kirtinius rekomenduojama užjuodinti. Vietiniai pjūviai yra paprastieji pjūviai. 5. 65 .

kurios formą ar matmenis reikia išaiškinti.). Paviršių sklandaus perėjimo linijos sąlyginis vaizdavimas 5. pjūvyje ar kirtinyje apibrėžiama apskritimo. pavyzdžiui. atvaizde rodomas visas vienas ar du elementai. Jei reikia.29 pav.). be to nurodomas mastelis (žr. Iškeltiniai elementai Iškeltinis elementas yra papildomas atvaizdas (paparastai padidintas) tos gaminio dalies. kurios nepavaizduotos tam tikrame atvaizde. o iškeltinis elementas pavaizduotas jau tos vietos pjūvis (žr. Krumpliaračio. A. Sąlygotumai ir supaprastinimai atvaizduose Norint sparčiau braižyti ir sutaupyti vietos brėžiniuose. tai vaizduose ir pjūviuose jos vaizduojamos supaprastintai. pleištų. Iškeltinio elemento žymėjimas 5. pavyzdžiui.5. 5. 5. kurią reikia pavaizduoti iškeltiniame elemente. ).27 pav. braižomi vietiniai pjūviai. Jei gamybos sąlygos nereikalauja tiksliai nubraižyti sankirtos linijų projekcijas.28 pav. tvirtinamo pleištu. ovalo ar kitokia siaurąja ištisine linija ir virš išnašos linijos lentynėlės rašoma didžioji raidė arba didžiosios raidės ir arabiško skaitmens derinys. Varžtų. Iškeltinis elementas brėžinyje turi būti kuo arčiau detalės aiškinamosios vietos. 66 . 3.31 pav.4. Iškeltinis elementas 5.). pilnavidurių velenų. Iškeltiniame elemente gali būti gaminio dalių. Gaminio. o kiti rodomi suprastintai arba sutartiniais ženklais (žr. be to gali skirtis ir jo vaizdavimo būdas. tam tikrame vaizde. 5. 5. Gretimų plotų brūkšniavimas 5.28 pav. vaizdavimas 5.29 pav. vartojami sąlygotumai ir supaprastinimai: 1. Iškeltinis elementas žymimas ta pačia raide arba didžiosios raidės ir skaitmens deriniu. iškeliamoji vieta brėžinyje gali būti gaminio vaizde. 2. Ta dalis. lanku arba tiese (žr. turinčio keletą tolygiai išdėstytų elementų. kniedžių.32 pav. 5.30 pav.4.30 pav. A2. A1. ašių ar kitų panašių detalių išilginiai pjūviai nebraižomi.

5.33 pav. pirmame brėžinio lape pažymime vaizdą A(2). kurios išdėstytos apskritame flanše ir per kurias neina kertančioji plokštuma. stipinai. Stipinų supaprastintas vaizdavimas 67 . Jei sudėtingas brėžinys braižomas keliuose lapuose.32 pav. kuris bus nubraižytas antrame lape. 5. Sudėtinguose brėžiniuose dalima vaizduoti skylių.). krumpliaračių ir kt. pjūvį.33 pav. skriemulio ar kitos detalės. 31 pav.). 6. šalia atvaizdų pavadinimų nurodoma į kokį lapą nukeltas atvaizdas bei kokiame lape pažymėtas nubraižytas atvaizdas. 5. Tolygiai išdėstytų elementų supaprastintas vaizdavimas 5. 8. 7. išskyrus kiaurymę. 5. pavyzdžiui. jeigu tai nesumažina brėžinio vaizdumo. tvirtinamos pleištu. plonos detalių sutvirtinimo sienelės. leidžiama jų nevaizduoti arba vaizduoti neiškreiptus. auselės ir panašūs elementai rodomi neužbrūkšniuoti ir atskiriami nuo likusios detalės dalies pagrindine linija (žr. o antrame lape vaizdą žymime A(1). Skriemulių. Jeigu kai kurie detalės elementai projektuojant išsikreipia.4. Jeigu krumpliaračio. konstrukcijai išsiaiškinti nereikia antro vaizdo. leidžiama antrame vaizde braižyti tik kiaurymės kontūrą (žr.

Pagal sriegio profilį . Sriegiai ir jų tipai Sraigtinę liniją nubrėžia taškas tolygiai slinkdamas linija. DETALIŲ BRĖŽINIAI 6. Išorinio metrinio sriegio vaizdavimas ir žymėjimas brėžinyje 6. atraminiai. tvirtinimo ir sandarinimo (vamzdiniai ir kūginiai). Kūginiai sriegiai vaizduojami ant kūginio paviršiaus (žr. Vieno pilno apsisukimo sraigtinės linijos dalis vadinama vija. Tarpas tarp sriegio viršūnes ir pašaknius vaizduojančių linijų turi būti kuo artimesnis sriegio gyliui. 6. b. 6.2 pav. trapecinio.2. Matomų sriegių viršūnės vaizduojamos ištisine plačiąja linija.3 pav. cokoliniai žymimi kaip parodyta 6. Pagal eksploatavimo paskirtį – tvirtinimo (metriniai). atraminiai).1 pav. o sriegio pašakniai – ištisine siaurąja linija (žr. Matoma sriegio profilio viso gylio pabaiga turi būti vaizduojama ištisine plačiąja linija.1. skersmenį coliais (1′′ = 25. 6.6. nubrėžto ištisine siaurąja linija. Sriegių skirstymas: a. 6.1 pav.2 Vidinio metrinio sriegio vaizdavimas ir žymėjimas brėžinyje Pjūvyje sriegtas detales užbrūkšniuoti reikia iki plačiųjų ištisinių linijų (žr. 6. Pagal sraigtinės linijos kryptį – dešininiai ir kairiniai. bet visais atvejais šis tarpas neturi būti mažesnis kaip dvigubas plačiosios linijos plotis.trikampio.2 paveiksluose. Sriegiai . nerodomos.ir 6. Sriegių vaizdavimas ir žymėjimas brėžiniuose Sriegių ir sriegtų detalių vaizdavimo techniniuose brėžiniuose metodai pateikti LST EN ISO 6410-1. nei sriegtose skylėse projekcijose. įsukamo į skylę.). Dažniausiai pagal susitarimą visų tipų techniniuose brėžiniuose sriegiai ir įsriegtos detalės yra vaizduojamos supaprastintai. šiai tolygiai sukantis apie ašį. matuojamas išilgai sudaromosios. f.).4mm ) . ir 6. Pagal išdėstymą ant paviršiaus – vidiniai ir išoriniai. d. Vaizduose iš galo sriegio pašakniai turi būti vaizduojami maždaug trimis ketvirtadaliais apskritimo. Atstumas tarp gretimų vijų. Žymint kūginį. statmenose strypo arba skylės ašiai. Pagal pradinio paviršiaus. vamzdinį cilindrinį arba vamzdinį kūginį sriegį pateikta skaitinė reikšmė atitinka sąlyginį vamzdžio. c.1 ir 6. pavarų (trapeciniai.4 pav. Pagal sriegio vijų pradžių skaičių – vienapradžiai ir daugiapradžiai.2 pav. specialūs. 68 .metriniai. vadinamas sraigtinės linijos žingsniu. formą . e.cilindriniai ir kūginiai.). stačiakampio. Nuožulos nei ant sriegtų strypų. ant kurio suformuotas sriegis. trapeciniai. Skiriasi tik užrašai.

8H (atraminis vidinis). Sp – specialus. kurių skersmuo brėžinyje yra mažiau negu 6 mm arba kai yra taisyklingai išdėstytos to paties tipo ir dydžio skylės ar sriegiai. G – vamzdinis. Išorinio kūginio sreigio vaizdavimas ir žymėjimas 6. kai sriegiai išdėstyti taisyklingai 69 . R – vamzdinis kūginis išorinis. Vardinis skersmuo arba dydis. ¾. Mažo skersmens sriegių. pvz. Sriegio eiga L (poslinkis vieną kartą apsisukus. Vijos kilimo kryptis – jei sriegis dešininis – nenurodoma. ir 6. 2. Sriegių žymą sudaro: 1. 7e (trapecinis išorinis). Raidinio sriegio tipo žymuo (sriegio tipo santrumpa): M – metrinis.: 20. jo vardinis skersmuo atitinka išorinio sriegio viršūnių arba vidinio sriegio pašaknų skersmenį. 3.4 pav. 7H (trapecinis vidinis). C – cokolinis. K – kūginis colinis. 2. Sriegio sukibimas (S – trumpas. 3.) 6. 4.5 pav. Mažo skersmens sriegių supaprastintas vaizdavimas 6. leidžiamas supaprastintas vaizdavimas (žr. Mažo skersmens sriegių supaprastintas vaizdavimas. trapecinio ar atraminio sriegio matmenis. 6H (metrinis vidinis). Tr – trapecinis. jei kairinis – rašomos raidės LH.5 pav. Taip pat pateikiami papildomi duomenys: 1. Vijų pradžių skaičius. Brėžinyje žymint metrinio. L – ilgas.6. Žingsnis P. 5. MK – metrinis kūginis. mm).6 pav. S – atraminis.6 pav. 6g (atraminis išorinis). Rc – vamzdinis kūginis vidinis. N – normalus). Tolerancijų lauko žymėjimas – 6g (metrinis išorinis). Vidinio metrinio kūginio sreigio vaizdavimas ir žymėjimas Sriegio tipas ir matmenys žymimi pagal atitinkamus sriegių tarptautinių standartų reikalavimus. 6.3 pav. mm.

veleno. pjūvių bei kirtinių skaičius.8 pav.3. 5) braižomi detalių darbo brėžiniai. Rekomenduojamas 1:1 mastelis. parenkami detalių brėžinių masteliai ir reikalingi standartiniai lapo formatai. 3) nepaisant surinkimo brėžinio mastelio. Surinkimo brėžiniuose varžtai. 7) parašoma medžiaga. kuri turi sriegį išorėje (žr. Parenkama kuo mažiau atvaizdų. ir 6. kurių reikia joms pagaminti ir tikrinti (su nuokrypomis). kuriuose bus braižomos detalės. 6. bei koks turi būti svarbiausias vaizdas. vietinių ir papildomų vaizdų. Pvz.). spyruoklės svarbiausias vaizdas parenkamas lygiagrečiai su pagrindinio įrašo lentele. Suvirintos jungtys.) detalizuoti nereikia.8 pav. dangų reikalavimai . 6. Kiek kiekvienai detalei reikia atvaizdų. 1 pav. 6.8 pav. Srieginės jungties vaizdavimas 6. kai išorinis sriegis įsriegtas ant pilnavidurio strypo 6. veržlės. 6) surašomi visi detalių matmenys (nominalieji). detalės paviršių šiurkštumas. Braižymo tvarka: 1) braižomas kiekvienos nestandartinės detalės atskiras brėžinys. DETALIŲ BRĖŽINIAI Detalių darbo brėžiniuose turi būti pavaizduota visos gaminio sudėtinės dalys ir elementai. Kiekviename brėžinyje braižomi rėmeliai ir pagrindinio įrašo lentelė (žr. pjūviai. Reikia atkreipti dėmesį į jungiamuosius paviršius. bei kiti duomenys.). jų žymėjimas ir vaizdavimas brėžiniuose 6. 2) nustatomas kiekvienai detalei reikalingas pagrindinių. didesnės – pagal mažinimo. Standartinių gaminių (varžtų. 8) techniniuose reikalavimuosepateikiama: a) nenurodytos grafinėje dalyje ribinės nuokrypos. poveržlės. Srieginė jungtis.7 pav. iš kurios bus gaminama detalė.6. 70 .). kuriose atskiros dalys sujungiamos tarpusavyje sriegiais. Vaizdai. veržlių.7 pav.4. kirtiniai braižomi ir išdėstomi pagal standarto reikalavimus. bet tiek. smeigės. Srieginės jungtys Tai išardomosios jungtys. Braižant nereikia kopijuoti iš surinkimo brėžinio. bet smulkios detalės braižomos pagal didinimo mastelį. 4) A1 formato lapas padalijamas į mažesnius formatus. kad matytųsi visa detalės forma ir brėžinys būtų aiškus. sraigtai pjūviuose vaizduojami neperpjauti (žr. poveržlių ir kt. Pjūvyje srieginės jungties detales reikia užbrūkšniuoti iki plačiosios ištisinės linijos. sraigtų. Kiekvienos sujungtos paviršių poros turi būti vienodi nominalūs jungiamieji matmenys. Brėžiniuose srieginių sujungimo vietoje sriegis vaizduojamas pgal tą detalę. nustatoma pagal detalės formą.

kiti parametrai.b) c) d) 9) danga. užpildoma brėžinio pagrindinio įrašo lentelė. 71 . detalės terminis apdorojimas.

Sign up to vote on this title
UsefulNot useful