ŽEMAITIJOS KOLEGIJA

DALIA JAKŠTIENĖ

INŽINERINĖ GRAFIKA
Paskaitų konspektas GEODEZIJOS IR ŽEMĖTVARKOS STUDIJŲ PROGRAMAI

2009

TURINYS
1. BRAIŽYMO PRIETAISAI, ĮRANKIAI IR REIKMENYS................................................3 1.1. Braižymo prietaisai ir reikmenys...................................................................................3 1.2. Braižymo įrankiai ..........................................................................................................4 1.3. Darbo vietos parengimas. Braižymas............................................................................7 2. BRĖŽINIŲ APIPAVIDALINIMAS.............................................................................................9 2.1. Formatai..........................................................................................................................9 2.2. Brėžinių lankstymas.......................................................................................................11 2.3. Masteliai.........................................................................................................................11 2.4. Linijos.............................................................................................................................12 2.5. Braižybos šriftai.............................................................................................................14 2.6. Matmenų žymėjimas......................................................................................................17 3. GEOMETRINĖ BRAIŽYBA........................................................................................................23 3.1. Tiesės atkarpos dalijimas į lygias dalis..........................................................................23 3.2. Kampų dalijimas į lygias dalis.......................................................................................23 3.3. Apskritimo lanko centro radimas...................................................................................24 3.4. Nuolydžio ir kūgiškumo braižymas...............................................................................24 3.5. Apskritimo dalijimas į lygias dalis................................................................................25 3.6. Sujungimai......................................................................................................................26 4. BRAIŽOMOSIOS GEOMETRIJOS PAGRINDAI.....................................................................29 4.1. Projekcijos ir jų skirstymas............................................................................................29 4.2. Stačiakampė koordinačių sistema..................................................................................30 4.3. Taško projekcijos. Taško koordinatės. Monžo epiūra...................................................31 4.4. Tiesės atkarpos projektavimas. Ypatingos tiesės padėtys. Tiesių tarpusavio padėtys.33 4.5. Matomumas epiūroje......................................................................................................35 4.6. Plokštuma. Plokštumų padėtys. Plokštumų tarpusavio padėtys....................................36 4.7. Projekcijų pertvarkymai.................................................................................................38 4.8. Plokščių figūrų projekcijos.............................................................................................39 4.9. Plokščios figūros tikrojo dydžio radimas.......................................................................40 4.10. Paviršiai ir geometriniai kūnai. Taškų, esančių kūnų paviršiuje, projekcijų vaizdavimas.......................................................................................................................................41 4.11. Aksonometrinės projekcijos.........................................................................................46 4.12. Geometrinių figūrų ir kūnų aksonometrinės projekcijos ............................................48 4.13. Geometrinio kūno ir plokštumos sankirta....................................................................52 4.13.1. Kirtinys.............................................................................................................52 4.13.2. Briaunainio ir plokštumos sankirta..................................................................52 4.14. Paviršių sankirta...........................................................................................................54 5. PROJEKCINĖ BRAIŽYBA..........................................................................................................59 5.1. Vaizdai............................................................................................................................59 5.2. Pjūviai.............................................................................................................................61 5.3. Kirtiniai...........................................................................................................................63 5.4. Iškeltiniai elementai........................................................................................................64 5.5. Sąlygotumai ir supaprastinimai atvaizduose..................................................................64 6. DETALIŲ BRĖŽINIAI...........................................................................................................66

2

3

.1. 4 – kronšteinas. Brėžinio kokybė. Milimetrinis popierius.). kai nereikia jų ilgai laikyti. Iš tokio brėžinio šviesoraščio popieriuje ar skaidrėje tiesiogiai galima gauti kopiją. 4 . kitos pusės – truputį grublėtas. brėžinio linijos tušu neapvedžiojamos.viršutinė svirtis. diagramos. Eskizų popierius. Eskizus galima braižyti bet kokiame lygiame popieriuje – baltame ar languotame rašomajame popieriuje. Natūrali popieriaus skaidrė – tai permatomas popierius brėžiniams kopijuoti. Abiejų markių popieriaus gerasis paviršius lygus. atliekami skaičiavimai. tušas. Braižomasis popierius gaminamas dviejų markių: geros kokybės ir paprastos.1 pav. Geros kokybės braižomasis popierius skiriamas ypač svarbiems. 2 – apatinė svirtis. ĮRANKIAI IR REIKMENYS 1. Mokomiesiems brėžiniams braižyti tinkamiausia 1000x750x20 mm lenta (žr. 1. Ji gaminama rulonais. pieštukai. 1. Braižomoji lenta braižomajam popieriui pritvirtinti. Paprastos kokybės popierius vartojamas visų rūšių brėžiniams. pieštukus. Braižymo prietaisas: 1. 6 ir 7 statmenos liniuotės Braižomasis stalas – tai braižomoji lenta. BRAIŽYMO PRIETAISAI. Braižymo prietaisai – tai lentos. įtvirtinta ant tam tikro stovo. Braižomoji lenta Braižymo prietaisas . Braižoma lygiojoje pusėje. 5 – sukiojama galvutė. Permatomame braižomajame popieriuje braižoma specialiu pieštuku. 1. įrankių ir reikmenų. Jis gaminamas rulonais ir įvairaus didumo lapais. Jų yra įvairių konstrukciją. 3 – šarnyrinis diskas.2 pav. Jis gaminamas rulonais ir įvairaus didumo lapais. pritvirtinta prie braižomosios lentos (žr. ilgai laikomiems brėžiniams. dirbti su braižymo įrankiais ir prietaisais.1.) 1. Braižymo prietaisai ir reikmenys Pagal brėžinio paskirtį studentas turi mokėti pasirinkti popierių. stalai.1 pav.2 pav. trintukai ir kt. Jame braižomi įvairūs grafikai. mašinos ir kt. reikmenys – popierius. Jų yra įvairių dydžių.tai mechaninė reišina. jo atlikimo sparta priklauso nuo braižymo prietaisų.

Reišina – tai ilga medinė liniuotė. o kitas – prie galvutės 3. B arba 2B (mechaniniais 0.). Tušo linijos trinamos kietu su malto stiklo priemaiša trintuku. trikampį ir matlankį. 1. b – kūgiškai 1. mygtukas atleidžiamas.2. Smulkesni braižymo reikmenys – tai lipnios juostelės ritinėlis brėžiniams pritvirtinti.) – braižant siaurosiomis linijomis.4 pav. žirklutės. Blogai nubrėžtos linijos trinamos trintuku.). Kai kurių brėžinių. Skydelis brėžiniui pridengti trinant blogai nubrėžtas a linijas Tušas.1.3 pav. Braižomajame popieriuje brėžiniai braižomi 2H arba H (mechaniniais 0. peiliukas pieštukams drožti. HB.). nubraižytų braižomajame popieriuje pieštuku. 4B. Tušas būna juodas ir spalvotas. 5H. 6B. Grafito turi matytis ne mažiau kaip 5 mm.5 pav.7 ir 0. o ryškinami – HB. 7B. braižiklinė. vidutinio kietumo – HB arba F raide. Pagal mažėjantį kietumą pieštukai žymimi taip: kieti – 9H. Braižomieji pieštukai skirstomi į kietus. Eskizai braižomo B ir 2B (mechaniniais 0. F.3a pav. 2H. nuspaudžiamas fiksatoriaus mygtukas. minkšti – 3B. matlankiu nustatomas reikiamas kampas.1. kurių vienas šarnyru prijungtas prie kronšteino. 1. 1. Pieštuko drožimas: – mentele.3 mm storio skaidriu celiulioidiniu skydeliu.9 mm storio pieštukais). arba mentele (žr. 1. rapidografai.6 pav. žymimus H raide. 7H. Pieštuko linijos ištrinamos. dviejų disku sujungtų lygiagretainių 2. H.5 ir 0. matlankio ir plokštelės 4 liniuotėms tvirtinti. Galvutė susideda iš pasukimo mechanizmo su fiksatoriumi. Natūralioje popieriaus skaidrėje brėžiniai kopijuojami tušu.35 mm storio pieštukais). matlankis. 8H. Geresnė reišina su dvigubu skersiniu.. Jos susideda iš kronšteino 1. kuriame yra daug įvairios formos išpjovų (žr. Braižymo įrankiai Braižybai vartojami šie įrankiai: reišina.9 mm storio pieštukais). vidutinio kietumo – 3H. rečiau vertikalioms ir pasvirusioms linijoms brėžti (žr.3b pav. 4H. o kitą galima pasukti ir užfisuoti veržle. šepetėlis trintuko liekanoms nubraukti. brėžinys valomas minkštu trintuku. kampainiai. 5 . šablonai. Tokiu prietaisu galima brėžti linijas bet kokiu norimu kampu (žr. Mechaninės reišinos – atstoja reišiną. pridengus brėžinį 0.) – brėžinių ryškinimui. Pieštukas turi būti nudrožtas kūgiu (žr. ir minkštus – B raide.4 pav.Šviesoraščio popierius vartojamas brėžiniams dauginti.1.7 arba 0. skutimosi peiliukas nereikalingoms tušu nubrėžtoms linijoms išskusti ir kt. Norint pasukti galvutę. Trintukai. prie kurios galo 900 kampu pritvirtintas skersinis horizontalioms. pritvirtinto prie lentos. 5B. 1. lekalai. iš kurių vienas sujungtas su liniuote nejudamai. 6H. linijos apvedžiojamos tušu.0..

Braižyboje vartojami mediniai. 1.6 pav.9 pav. 1:2. metalinių ir plastmasinių. 6 . Naudojantis šiais kampais galima nubrėžti kas 150 papildomus kampus (žr.9 pav. 1. Reikia turėti du stačiakampius kampainius: vieną lygiašonį su dviem 450 kampais.) matmenis. Matlankių būna medinių. 1.1. Matuojamo kampo viršūnė turi būti tiksliai ties matlankio žyme O.). kitą – su 300 ir 600 kampais. plastmasiniai ir celiulioidiniai kampainiai.8 pav. (žr. o 00 ir 1800 kampai sutapti su linija AB. Reišina 1. Matlankis Matlankiu brėžinyje matuojami ir pagal jį žymimi kampai.).8 pav. 1.7 pav. Mastelinė liniuotė 1. Mechaninė reišina Kampainiai vartojami vertikalioms ir pasvirusioms linijoms brėžti. Įvairių kampų braižymas naudojantis kampainiais Mastelinėmis liniuotėmis matuojami atstumai brėžinyje ir pagal jas brėžiamos tam tikro ilgio linijos. 1. Jos briaunose sužymėtos padalos rodo skirtingų mastelių (1:1.5 pav.7 pav. 1:5 ir kt.). Ypač patogi tribriaunė mastelinė liniuotė (žr.

10 pav. celiulioido ir plastmasės. 5 – matavimo skriestuvas. Jie gaminami iš medienos. Jis turi sutapti ne mažiau kaip su keturiais kreivės taškais. 8 – nulinis skriestuvas su braižikliu. kad jo briauna sutaptų su anksčiau nubrėžtos kreivės dalimi ir eitų per naujo ruožo taškus.penalinis skriestuvas. Šablonas apskritimų lankams braižyti 7 . Tada lekalas pastumiamas. 13 – spyuoklinio skriestuvo braižiklis. 3) braižyti ir kopjuoti pieštuku bei tušu (žr. atitinkantis tam tikrą kreivės atkarpą.). 6. Braižiklinės įrankiai: 1. 3 – skriestuvas su antgaliu pieštukui. Rapidografas 1.Lekalai – tai liniuotės su įvairaus kreivumo briaunomis.10 pav.11 pav. Paskui parenkamas lekalas.spyruoklinio skriestuvo antgalis pieštukui 1. 12 – skriestuvo braižiklis.11 pav. 11 – braižiklio kotelis.13 pav. Taip nubrėžta kreivė būna sklandi (žr. 1. Iš pradžių norimos kreivės taškai pieštuku sujungiami siaura sklandžia kreive. 10 – centro skritinėlis.12 pav. 7 – nulinio skriestuvo antgalis pieštukui. bet tik vidurinius. Braižiklinės yra trijų tipų: 1) braižyti pieštuku. 1. 14 .).2 – braižikliai. 9 – spyruoklinis skriestuvas su adatine kojele. 2) kopijuoti tušu. 4 – skriestuvo ilgintuvas.1. 1. Pieštuku brėžiama linija jungianti ne visus su lekalu sutapusius taškus. Kreivės brėžimas pagal lekalą Braižiklinė – tai dėžutė su svarbiausiais braižymo įrankiais.

14. 5.y. 9. ar suvestos ir neišsikišusios linijos. kaip pavazduota 1. reikalingus jam suvokti ir gaminti. horizontalias tieses (braižomos iš viršaus į apačią). Brėžinį patikrinus.14 paveiksle. Nubraižytą brėžinį reikia patikrinti: 15. Jeigu reikia. pieštuką kartkartėmis reikia pasukti taip. reikia turėti tokio pat formato bet kokio švaraus popieriaus lapą. kad jo šerdis vienodžiau diltų ir linijos būtų vienodo pločio. 15. Pirmiausia popieriaus lape išmatuojamas ir apibrėžiamas reikalingo dydžio formatas. popieriaus lapas lipnia juostele pritvirtinamas prie lentos.1. nepaisant jų tipo. apskritimus. linijos ir kita atitinka standarto reikalavimus. lekalines ir skriestuvines kreives. o aukštas turi būti nesusilenkęs). Darbo vietos parengimas. Brėžiniui uždengti pertraukų metu arba pridengti tas vietas.12 pav.2. Popieriaus lapą. Paskui popierius prispaudžiamas reišina. brėžinys turi būti kuo vienodžiau apšviestas. Išsiaiškinami braižomų figūrų gabaritiniai matmenys ir nubraižomas figūrų išdėstymas lape. 15.). 14. reikia sėdėti tiesiai. kaip ir rašant. vartojami ploni celiulioidiniai skydeliai. Braižomąjį stalą pastatyti taip. Klaidingai nubrėžtas linijas reikia nežymiai perbrėžti pieštuku. Braižant.3. lygesne puse į viršų. uždėti ant lentos. nubrėžiamas rėmelis. vadinami šablonais (žr. Pieštuko šerdis skriestuve smailinama taip. 12. pasvirusias tieses. 3.3.). kad jos posvyrio kampas būtų apie 200. Tai pirmoji braižymo stadija. 8 . 10. paliekant ne mažesnį kaip reišinos pločio atstumą nuo lapo apatinio krašto iki braižymo lentos žemutinės briaunos. be šešėlių. 14. 2. Braižant kreives. kuriuo ryškinamos tiesės. glaudžiant jos skirdinėlį prie lentos kairiojo krašto. Esant dirbtiniam apšvietimui. veržles. Šablonai – kad būtų paprasčiau braižyti pasikartojančius brėžinių elementus (varžtų galvutes. 4.2. ar nepraleisti matmenys arba užrašuose raidės. Tokio atstumo reikia reišinai arba rankoms atremti rašant įrašus.13 pav. Braižomąją lentą padėti taip. pagrindinio bei papildomo užrašo rėmeliai. ištrinamos nereikalingos linijos ir pradedama antroji braižymo stadija – pieštuku linijos platinamos ir ryškinamos. ar šritai. arčiau kairiojo ir viršutinio jos krašto.4. sužymėjus reikalingus matmenis bei kitus duomenis.Rapidografas – tai vamzdelinis įrankis su paslankia adatėle (žr. Braižymas Braižant siūloma laikytis tokios tvarkos: 1. 11. vertikalias tieses (braižomos iš kairės į dešinę).3. o paskui nutrinti. Baigus pirmąją braižymo stadiją. kad natūrali šviesa į braižytoją kristų iš kairės pusės. skriestuvo pieštuko šerdis turi būti vienu numeriu minkštesnė už to pieštuko šerdį. braižytojas gali dirbti apeidamas brėžinį iš įvairių pusių. 1.5. 7. Sutapdinus lapo apatinį kraštą su reišinos liniuotės briauna. be to.). ašines ir centrų linijas. Kėdę pasirinkti pagal ūgį (dirbančio žemo braižytojo turi būti nepakelti pečiai ir alkūnės. Keičiamomis galvutėmis galima brėžti įvairaus pločio linijas arba rašyti. techniniu šriftu užpildoma pagrindinė brėžinio užrašo lentelė. 13. Linijas reikia ryškinti tokia seka: 14. 1. 14. Prieš darbą švariai nusiplauti rankas. į kurias atsiremia rankos. šviesa neturi akinti braižytojo. 15. Įrankius laikyti atidaroje braižyiklinėje. 6. 1. 14. Pirmiausia brėžinys nubraižomas siaurosiomis ištisinėmis linijomis.1. Braižant ilgesnes linijas. ypač kampuose. t. 8. suapvalinimus ir kt. siaurosiomis linijomis nubraižius vaizduojamo daikto kontūrus.

kad braižant nenusiteptų popieriaus lapas? 9 . B ir 2B pieštukai? Kelios yra braižymo stadijos? Kokios sekos reikia laikytis ryškinant linijas? Kaip tikrinamas brėžinys? Ką reikia daryti. sudedami į braižiklinę ir laikomi sausoje vietoje. Baigus darbą. Taip popierius nuvalomas. 17. liniuotėmis ar kampainiais pjaustyti popieriaus. 7.Jos užberiamos ant nubraižyto popieriaus lapo ir lengvai delnu spaudžiamos bei vedžiojamos paviršiumi. Brėžinį nuvalyti susmulkinto trintuko kruopelėmis. 1. 8. 4. 6. o reišinomis. Jų negalima mėtyti. 2. 3.14 pav. Kokie yra braižymo prietaisai ir reikmenys? Kokius žinote braižymo įrankius? Kurioje braižybos popieriaus lapo pusėje braižoma? Kada naudojami HB. Pieštuko šerdies smailinimas skriestuve Savikontrolės klausimai 1.16. 5. braižymo įrankiai nuvalomi.

mm A0 841x1189 20 A1 594x841 20 A2 420x594 10 A3 297x420 10 A4 210x297 10 A0 formato plotas lygus 1m2.1 pav. tačiau.2 paveiksle. 10 . o ilgoji – 841 mm (kaip A1 formato ilgoji kraštinė). Brėžiniai turi būti braižomi galimai mažesniuose lapuose.). Po to 0. Pailgintų formatų sudarymo schema Pailgintieji formatai gali būti naudojami tik esant būtinybei.7 mm pločio ištisine linija brėžiamas rėmelis.1. Jie gaunami kombinuojant kurio nors pagrindinio formato trumpąją kraštinę su kito formato ilgąja kraštine (žr. Lapo dalijimas į formatus 2.3 paveiksle.2 pav. Formatai skirstomi į pagrindinius (ISO – A serijos) ir pailgintuosius. Formatai Visi brėžiniai turi būti atliekami standartu LST EN ISO 5457:2002 nustatyto formato lapuose. Jų žymėjimas ir lapų matmenys pateikti 1 lentelėje.2. 1 lentelė Pagrindinių formatų dydžiai Žymėjimas Lapo matmenys. Pirmenybė teikiama pagrindiniams formatams. Kiekvienas mažesnis formatas gaunamas padalijus pusiau didesniojo formato ilgąją kraštinę (žr. pailgintojo formato trumpoji kraštinė yra 297 mm (kaip A3 formato trumpoji kraštinė). Pailgintųjų formatų sudarymo schema pateikta 2.). kad būtų matomi visi brėžinio elementai. BRĖŽINIŲ APIPAVIDALINIMAS 2. 2. Formato paraščių plotis parodytas 2.1 pav..1. Pvz. mm Mažiausios paraštės. 2. Prekyboje esantys popieriaus lapai dažniausiai yra šiek tiek didesni už standartinio formato dydį. Tokio formato žymuo A3. todėl lapą pirmiausiai reikia pamatuoti ir ištisine siaurąja linija apibrėžti formato dydį.2 pav. 2.

5 šrifto dydžiu. 6. išskyrus „Antraštė“(kuri pildoma 5 šrifto dydžiu) pildoma 3. Pagrindinio įrašo lentelės forma. Pvz. Lapas – 1. Skyrių. 5.).2. Tekstas visada rašomas lygiagrečiai su pagrindinio įrašo lentele. 7. Formatų rėmelių paraštės A4 formatas naudojamas tik vertikalusis.3 pav. Kalba . 2/2 ir pan. pvz. 11. 2. 10. „Atsakinga žinyba“ rašome – Katedra. markė ir jos standarto numeris. „Savininkas“ – ŽK-RF. 11 . A4 formato lapuose pagrindinio įrašo lentelė talpinama išilgai trumpojo lapo krašto. Medžiaga – įrašoma medžiagos. pvz.4 pav. 09-11-15. Laida .1R. Pagrindinė įrašų lentelė Pagrindinės įrašų lentelės užpildymo pavyzdys ir tvarka: Visi laukai.. Tuščiame – brėžinio kodas: IG-01-01 9.: Plienas C45 EN 10083-1 (žr. 12. „Dokumento tipas“ – Surinkimo brėžinys. pvz. Detalės brėžinys.4 pav. 2. 8. o kitų formatų lapuose ji gali būti išilgai išilgojo arba išilgai trumpojo lapo krašto. 1. matmenys ir užpildymo tvarka pateikti 2..lt. Vežimėlis ir pan. „Dokumento statusas“ – Mokomasis. „Mastelis“ – vyraujantis brėžinyje mastelis. 1/2. 3. Schema ar Įmonės planas. Data. Brėžinio pagrindinio įrašo lentelė braižoma apatiniame dešiniajame lapo kampe. Pildoma tik detalių brėžiniams. 4. Velenas.nurodo dokumento turinį. „Antraštė“ . 1:1. iš kurios pagaminta detalė.

paskui – pagal linijas. Brėžinių lankstymas Brėžinių kopijos lankstomos iki A4 formato. lygiagrečias šiai lentelei.).2. Standarto LST EN ISO 5455:2003 nustatyti masteliai (žr. Į aplankus segamų brėžinių lapų lankstymas 2. Skaitmenys rodo lapo lankstymo eilės tvarką.5 pav. 2 lentelę) 12 .3. Aplankuose (vokuose) lankstomų brėžinių lapų lankstymas 2.2. kad įrašas liktų neuždengtas. Masteliai Atvaizdo linijinių matmenų ir jų tikrųjų dydžių santykis vadinamas masteliu.5 pav. 2. 2.6 pav. 2. Pirmiausia brėžinio lapas lankstomas pagal linijas. Brėžiniai sulankstomi.6 pav.) ir įsegtus aplankuose (žr. statmenas brėžinio pagrindinio įrašo lentelei. Brėžinius galima laikyti sudėtus aplankuose (vokuose) neįsegtus (žr.

50:1 Esant būtinybei leidžiama naudoti ir kitokius mastelius. 1:5000. 1:10. 20:1. išskirtinis – šalia atvaizdo pavadinimo. Mastelis gali būti užrašomas pagrindiniame užraše. Įvairių linijų panaudojimo brėžinyje pavyzdys 2. Mastelio žymėjimas brėžinio lape šalia atvaizdo pavadinimo 2. 10:1.128-25:2003. 2.2 lentelė Mažinimo masteliai Tikrasis dydis Didinimo masteliai Brėžinių masteliai 1:2. esančių prieš 2. 5:1.).4. Elementų. tam skirtoje skiltyje. nubraižytų skirtingu masteliu. Linijos Linijų tipai ir parametrai nustatyti standartu LST EN ISO 128-20:2002. braižant kompiuteriu. Visais atvejais užrašomi tikrieji matmenys. 1:500.10 pav. 1:200. 1:1000. Iškeltinio kirtinio kertančiąją plokštumą. 2. ir LST EN ISO 128-21:2002. 1:50.. 1:100. plačios ir siauros (žr.8 pav. Gaminio dalių kraštinėse arba tarpinėse padėtyse vaizdavimo linijos 2.12 pav. vaizdavimo linijos 13 .7 pav. sutapdintos su vaizdu. 3 lentelę). 1:2000.11 pav.9 pav. vyraujantis mastelis užrašomas pagrindiniame užraše. Jeigu brėžinio lape yra keletas atvaizdų.7 pav. 2. Mastelis parenkamas pagal vaizdo sudėtingumą ir brėžinio paskirtį. o jų naudojimas brėžiniuose standartais LST EN ISO 128-22. Linijos gali būti labai plačios. brėžiniams braižomiems ranka.. 1:5. arba brėžinio lape šalia atvaizdo pavadinimo (žr. 1:10000 1:1 2:1. Išklotinės. 1:20. vaizdavimo simetrijos ašies linija linija (K) ir kirtimo linija (H) 2.

0. plokštumų pėdsakai. formato rėmelis.9 pav. 1 0. Siauroji ištisinė vingiuota D.2. nelabai sudėtingų. 2. linijos turi būti tokio pat pločio. 2.) 0.13 mm tik būtinais atvejais. brėžinį galima braižyti dviejų pločių linijomis.). nematomo sklandaus perėjimo linijos Ašinės ir centrų linijos. ir 2.5 0. simetrijos plokštumos (žr. gretutinių detalių kontūrai (aplinka) Kai braižoma rapidografais.11 pav.10 pav. Didelio formato. Plačioji ištisinė (pagrindinė) Grafinis vaizdas Linijų tipai Plotis d. sriegių pašaknys.25. 2. Nedidelio formato brėžinių ir sudėtingų brėžinių. Plačioji ilgų brūkšnių su tašku K. Braižant braižymo įrankiais. Brėžinio visų atvaizdų. Išklotinė sutapdinta su vaizdu (žr.5. 2. stambių brėžinių linijos turi būti platesnės. Siauroji ištisinė C.9 pav.8 pav.) B. Siauroji ilgų brūkšnių su tašku Nematomo kontūro linijos (žr. Statybiniuose brėžiniuose nutraukimo linija yra siauroji ištisinė su lūžiais. Siauroji ištisinė su lūžiais F. pavyzdžiui braižant žemėlapius. Gali būti vartojamos linijos. 0.12 pav. medžiagų brūkšniavimo pjūviuose. 0.) Prieš kertančiąją plokštumą esančių elementų vaizdavimas (žr. įterptinių kirtinių kontūrai. 2. stengiantis išlaikyti santykį tarp skirtingų linijų pločio.8 pav.25. pjūvių ir kirtinių rodyklių linijos (žr. kurių plotis 0.35.7.).8 pav.9 pav. Siauroji ilgų brūkšnių su dviem taškais 0. kertančiųjų plokštumų žymėjimo linijos (galuose ir plokštumų sankirtose – plačioji ilgų brūkšnių su tašku linijos) (žr.5.35. iškeltinio elemento apribojimas. 1 Matomo kontūro linijos (žr. 2.10 pav. sklandaus perėjimo linijos. tiksliai nustatančiais linijos plotį. vaizdą ir pjūvį skiriančios linijos (žr.8 pav. iškeltinio kirtinio kontūrai (žr. santykiaujančiomis tarpusavyje santykiu 2:1. Siauroji brūkšninė G. 2. 2. linijos plotis nustatomas apytiksliai. Mašinų gamybos brėžiniuose nutraukimo linija yra siauroji ištisinė vingiuota.3 lentelė Pavadinimas A. nubraižytų vienodu masteliu. bet braižant kompiuteriu ji gali būti pakeista siaurąja ištisine su lūžiais. Matmenų ir iškeltinės linijos.) H.).8 pav. 2. judančių dalių kraštinės arba galimos tarpinės padėtys (žr. linijos turi būti plonesnės.). mm Paskirtis 0.).5 0. 14 . kai kurios pagrindinio užrašo linijos. 2. išnašų ir nuorodų linijos (žr. kuriuose yra daug viena prie kitos linijų ir smulkių elementų.).). 0. specialiuose brėžiniuose būdingųjų taškų radimo linijos Trūkio linijos.7. kuriais negalima tiksliai nustatyti linijos plotį. lenkimo vietos išklotinėse.

2. Šrifto dydis nusakomas didžiųjų raidžių aukščiu h. a b c d e 2.). 2. 2. Toks kampas gaunamas. Kompiuteriumi atliktų brėžinių užrašams taikomas atskiras standartas.). išskyrus paskutinius brūkšnelius.13 b pav.e pav.13 e pav. Lygiagrečiose brūkšninėse linijose brūkšnelių ir kitų elementų padėtis vienas kito atžvilgiu turi kaitaliotis (žr. 2. lengvai skaitomi ir rašomi. Šių linijų žingsnis parenkamas pagal šrifto linijų plotį d (žr. Kai apskritimo skersmuo arba kitokių geometrinių figūrų matmenys atvaizde mažesni kaip 12 mm.14 pav. Raidžių aukštis matuojamas milimetrais statmena pagrindo linijai kryptimi (žr. baigtis ir kirstis brūkšneliu.13 c. kurie pagal aplinkybes gali būti trumpesni arba ilgesni (žr.5. Visų sričių pramonės ir statybos brėžiniuose bei techniniuose dokumentuose rašoma standarto LST ISO 3098/1.d.). Įvairių linijų braižymo pavyzdžiai 2. tai centrų linijos brėžiamos ištisine siaurąja linija (žr.3. Brūkšnelių ilgis ir atstumai tarp jų priklauso nuo linijos pločio. todėl jos pradedamos braižyti nuo sankirtos arba nuo kontūro (žr.).13 pav. Stačiojo šrifto parametrai Šrifto linijų plotis d priklauso nuo šrifto tipo ir aukščio. Šis standartas taikomas rašant ranka arba naudojantis trafaretu.13 b pav. 2. kai braižoma pagal du kampainius – vieną su 300 kampu. Visi brūkšneliai ir atstumai tarp jų turi būti vienodi.14 pav. Šriftas skirstomas į A ir B tipo.). Raidėms rašyti vartojamas pagalbinių linijų tinklelis. Šie šriftai gali būti vertikalūs ir pasvirę (apie 15 0 kampu į dešinę nuo vertikaliosios linijos).4:1997 nustatytais standartais.Visos brūkšninės linijos turi prasidėti. 2. 2.).2. 15 . kitą su 450 kampu. Braižybos šriftai Brėžinių įrašai turi būti aiškūs.15 pav.

4 lentelė A tipo šriftas (d=h/14) Šrifto parametrai Žymėjimas Santykis Matmenys Šrifto dydis (didžiųjų raidžių aukštis) h (14/14)h 14d 2. LA.4 4.15 pav. TV.1 6 5 3.4 4.. išskyrus skyrybos ženklais.5 1. gali būti sumažintas.35 1.4 31 1.35 Atstumas a tarp raidžių. laikomas atstumas tarp skyrybos ženklo ir po jo rašomo žodžio.4 24 1.5 0.Trupmenas. LT ir kt.18 0.5 0.35 (17/10)h 17d (1/10)h d 0.5 0.8 8.3 3.5 5.5 3. pavyzdžiui.5 Matmenys 7 5 1.25 0.5 1.4 20 14 4 12 34 2 (22/14)h 22d (1/14)h d 0. atstumai tarp raidžių ir žodžių bei minimalūs atstumai tarp eilučių nurodyti 4 ir 5 lentelėse.1 8 1 3 11 0.5 4. rodiklius.5 1.2 12 0.7 10 7 2 6 17 1 14 10 2.7 2 6 22 1 2. 16 .5 5 7 10 14 20 Mažosios raidės aukštis c (10/14)h 10d 2. jų linijų storiai.5 5 7 10 14 Atstumas tarp raidžių Atstumas tarp žodžių Minimalus atstumas tarp eilučių pagrindų Šrifto linijos plotis a e b d (2/14)h (6/14)h 2d 6d 0.2. kurių gretimos linijos nelygiagrečios.5 0.5 3.4 5 lentelė Šrifto parametrai Šrifto dydis (didžiųjų raidžių aukštis) Mažosios raidės aukštis Atstumas tarp raidžių Atstumas tarp žodžių Minimalus atstumas tarp eilučių pagrindų Šrifto linijos plotis Žymėjimas h c a e b d B tipo šriftas Santykis (10/10)h 10d (7/10)h 7d 2/10)h (6/10)h 2d 6d 2.5 1 3 8. Mažiausiu atstumu tarp raidžių. indeksus galima rašyti vienu dydžiu mažesnius arba tokio pat dydžio šriftu.7 2.25 0.05 4 0.5 2. Pagalbinių linijų tinklelis šriftui rašyti Raidžių aukščiai.8 8.2 16 0.7 2.

16 pav. Raidžių rašymas pagalbiniame tinklelyje 2.2. Lietuviško raidyno ir skaičių A tipo šriftas 17 .17 pav.

Linijiniai matmenys nurodomi milimetrais. kad pakaktų gaminiui pagaminti ir jam patikrinti. nenurodant matavimo vienetų. Matmenų turi būti kuo mažiau. Lietuviškojo raidyno ir skaičių B tipo šriftas 2.6.2.19 pav. Matmenų žymėjimas Brėžiniuose ir techniniuose dokumentuose matmenys nurodomi pagal standartą LST ISO 129:1997.18 pav. B tipo pasvirojo šrifto simboliai 2. bet tiek. Jeigu matmenys rašomi 18 .

21 pav.). Matmenų žymėjimo elementai Matmenys apribojami iškeltinėmis linijomis. Gabaritinis matmuo nurodomas vienu matmeniu.22 pav. Matmenų linijos remiasi į iškeltines rodyklėmis. Toks matmuo rašomas skliausteliuose.). Matmenų linijos negali kirstis.5 mm už matmens linijos (žr. Iškeltinė linija pratęsiama 1. Iškeltinių ir matmenų linijų žymėjimo pavyzdžiai Jei matmenų linijos nepakanka rodyklei nubrėžti. Kiekvienas matmuo brėžinyje pateikiamas tik vieną kartą toje vietoje.. tai reikia nurodyti matavimo vienetus. 2.. Tuo atveju brėžiama užkirtis – pasviręs brūkšnelis.. Atstumas tarp matmens ir kontūro linijų turi būti ne mažiau kaip 10 mm. linija pratęsiama ir rodyklė brėžiama iš išorės. o ne dalimis. 2.21 pav. 2. Iškeltinių ir matmenų linijų susikirtimo reikia vengti.22 pav. Neleistina žymėti matmenis uždara grandine. esant reikalui. Tačiau. 2. kur aiškiausiai matosi pažymėtasis elementas. išskyrus tuos atvejus.22 paveiksle.techniniuose reikalavimuose. Matmenų žymėjimo elementai pavaizduoti 2. o tarp lygiagrečių matmenų linijų – 7 mm.23 pav.2 mm atstumu virš matmens linijos arčiau jos vidurio 3. Matmens skaitinė reikšmė (toliau „matmens skaičius“) rašoma 1.20 paveiksle.. Rodyklės forma 2. Ašinės ir kontūro linijos nenaudojamos kaip matmenų linijos. kurie yra brėžinio lauke. pastabose ar kituose aiškinamuosiuose užrašuose.20 pav.). kurių forma ir matmenys parodyti 2.5 arba 5 dydžio šriftu. 19 . 2. kai vienas iš jų informacinis. bet gali būti panaudotos kaip iškeltinės linijos. brėžiamas kaip trumpa (4-6 mm) 450 kampu pasvirusi linija arba dedamas taškas (žr. nei viena linija neturi būti pertraukta (žr. kurios brėžiamos nuo matomojo kontūro linijų.

naudojami kartu su matmenų skaičiais parodo elemento.).).2. rodyklės brėžimas iš išorės 2.). SR – sferos spindulys (žr.26 pav. 2.25 pav. Sferos matmens žymėjimas: a – nurodomas sferos spindulys. 2. Skersmens matmenų skaičių žymėjimas 2. Kvadrato matmens žymėjimas 2. □ – kvadratas (žr. 2.26 pav. 2. SØ – sferos skersmuo (žr.28 a pav.23 pav.27 pav.27 pav.28 b pav. 2.Matmenų skaičių rašymas virš pasvirusių matmenų linijų 2.2. b – nurodomas sferos skersmuo 20 . kuriuo matmuo pažymėtas formą: Ø – skersmuo (žr.24 pav. Matmenų linijose rodyklių pakeitimas tašku.28 pav.29 pav.). Kampų matmenų rašymas Ženklai. R – spindulys (žr.).

b – vidinių suapvalinimo kampų. 21 .31 paveiksle. d –vienodų suapvalinimo spindulių Stygų. tam. c – suapvalinimo vietų. kad nesikartotų tie patys matmenys.30 pav. Stygų. Tolygiai išdėstytų vienodų elementų matmenų žymėjimas Jei brėžinyje yra keletas vienodų elementų. lankų ir kampų žymėjimai Kai vienodi elementai išdėstyti lygiais atstumais vienoje tiesėje.32 paveiksle. lankų ir kampų matmenys žymimi kaip parodyta 2.31 pav. kaip parodyta 2. kurių matmuo brėžinyje yra 1 mm ir mažesnis. jie žymimi taip. matmenys žymimi kaip parodyta 2. 2.31 paveiksle. 2. Kampų suapvalinimo spindulių matmenų žymėjimas: a – išorinių suapvalinimo kampų.29 pav.2.

Kūgiškumo žymėjimas 2. kai :a – matmuo brėžinyje didesnis kaip 1 mm. rašomas ženklas. Prieš matmens skaičių.35 pav. žymintį kūgiškumą.2. b – matmuo brėžinyje lygus 1 mm arba mažesnis.32 pav.33 ir 2. kurio viršūnė nukrepiama į kūgio viršūnės pusę (žr. 2. Vienodų pasikartojančių elementų matmenų žymėjimas Nuožulų matmenys parodyti 2.36 pav. arba kūgio dviejų skerspjūvių skersmenų skirtumo ir atstumo tarp šių skersmenų santykis K=(D-d)/H. c – dviem linijiniais matmenimis Kūgiškumas – tai apskrito kūgio pagrindo skersmens santykis su kūgio aukščiu K=D/H. b – pjūvyje linijiniu ir kampiniu matmeniu. 450 nuožulos matmenų žymėjimas. 2. Kitokių nei 450 nuožulų matmenų žymėjimas: a – vaizde linijiniu ir kampiniu matmeniu.35 pav.34 paveiksluose. Nuolydžio žymėjimas 22 . 2.33 pav. c – nurodomas nuožulos kūgiškumo kampas 2.).35 pav.

rašomas ženklas.36 pav.Nuolydis – tai vienos tiesės ar plokštumos posvyrio dydis kitos tiesės ar plokštumos atžvilgiu. Kokia linija vadinama pagrindine? 7. Kokie yra matmenų žymėjimo elementai? 13. 2. Prieš matmens skaičių. Kiek brėžinyje reikia matmenų? 11. kurio viršūnė nukreipta į nuolydžio pusę (žr. Kokie linijų tipai naudojami brėžiniuose? 6. Paviršiaus nuolydis nurodomas virš išnašos lentynėlės santykiu arba procentais. Savikontrolės klausimai 1.). Kokių tipų yra braižybos šriftai? 9. Ką vadiname masteliu? 3. Kokiais vienetais rašomi matmenų skaičiai? 12. Kokie matmenys užrašomi brėžinyje? 5. žymintį nuolydį. Koks kampas yra pasvirojo šrifto? 10. Kokie yra masteliai? 4. Kokie yra brėžinių formatai? 2. Kokie reikalavimai taikomi visų tipų brūkšninėms linijoms? 8. Kokie vartojami ženklai kartu su matmenų skaičiais? 23 .

3. 1 A C B 2 3.). kuris ir padalina duotą kampą į dvi lygias dalis. Juos sujungiame pagalbine tiese. 51. 21. Kampų dalijimas į lygias dalis Norint padalinti smailų kampą į dvi lygias dalis. Atkarpos AB padalijimas į penkias lygias dalis Norint padalinti atkarpą AB į bet kokį skaičių lygių dalių.). lygiagrečios atkarpai B51. 3. . Per kitus taškus brėžiamos tiesės. 3. reikia iš atkarpos galų A ir B brėžti pagalbinius lankus spinduliu.3 pav. kuriuose jos kerta atkarpą AB. GEOMETRINĖ BRAIŽYBA 3. gauname spindulį AD. 3. bet kokiu kampu nubrėžti pagalbinę tiesę (žr. Tiesės atkarpos dalijimas į lygias dalis Norint padalinti atkarpą AB į dvi lygias dalis.3. 24 . reikia iš bet kurio atkarpos galo.1 pav. Iš taškų B ir C vienodu spinduliu brėžiame lankus..1 pav. pvz. kurie susikerta taške D. didesniu negu pusė atkarpos ilgio.2 pav.). Taip gaunami taškai 11. į penkias dalis. Taškai.. Taip gauname taškus B ir C.2. Sujungiame taškus A ir D.. Taškas 51 sujungiamas su tašku B. taško A. pvz. Kur lankai susikerta gaunami taškai 1 ir 2.1. kuri ir padalija duotą atlarpą į dvi lygias dalis (žr.2 pav. yra šios tiesės dalijimi taškai į penkias lygias dalis. Atkarpos AB padalijimas į dvi lygias dalis 3. Šioje tiesėje skriestuvu atidėti penkias lygias dalis. reikia iš taško A brėžti bet kokio dydžio pagalbinį lanką (žr.

Nuolydis skaičiuojamas kaip stataus trikampio. 3. lygus vienos atkarpos ilgiui. t. 3. Gauto stačiojo trikampio įžambinė AB yra ieškomoji tiesė.). 1 Norint per tašką B. kurie ir padalina statų kampą į tris lygias dalis. nubrėžti nuolydžio i = tiesę tiesės BC n atžvilgiu. CD (žr. 3. B. 3. 3. 3. Tai ir yra to lanko centras.6 pav. 3.3 pav. Apskritimo lanko centro radimas Nubrėžto lanko centras ir spindulys randamas taip: šiame lanke bet kur parenkami keturi taškai A.6 a pav.5 pav. sudaryto prie pasvirusios tiesės (plokštumos). Apskritimo lanko centro radimas 3. Nuolydžio braižymas 25 .4 pav. C. Nuolydžio ir kūgiškumo braižymas Nuolydis – tai vienos tiesės ar plokštumos posvyrio dydis kitos tiesės ar plokštumos atžvilgiu. i = = tgα .) .). statinių h AC ir BC santykis (žr.). arba procentais (žr.4.4 pav. Paskutinės atidėtos atkarpos gale iš taško C keliamas statmuo CA.3.6 b pav. nuo taško B tiesėje BC atidedama n vienodo ilgio atkarpų.6 c pav.6 b pav.). Iš taškų B ir C brėžiame tuo pačiu spinduliu lankus ir gauname taškus D ir E. 3. Stataus kampo padalijimas į tris lygias dalis lygias dalis Norint statų kampą padalinti į tris lygias dalis. Taip gauname taškus B ir C.y. reikia iš taško A brėžti bet kokio spindulio lanką (žr.3. Smailaus kampo padalijimas į dvi 3. Brėžiame spindulius AD ir AE. Kiekviena atkarpa dalijama pusiau ir randamas per vidurio taškus nubrėžtų statmenų sankirtos taškas O. esantį tiesėje BC (žr.5 pav.). D ir sujungiami atkarpomis AB. Nuolydis gali būti išreikštas dviejų skaičių L santykiu (žr. 3.

7 b pav.). A (žr.7 a pav.D (žr. 600 kampainį. a b 3.). Kūgiškumas D b Kūgiškumą galima išreikšti dviejų skaičių santykiu arba procentais. Atkarpa 1D lygi taisyklingo septynkampio kraštinei. Apskritimo dalijimas į lygias dalis Apskritimo dalijimas į tris ir septynias dalis. Iš bet kurio apskritimo taško.7 pav.5. Trečiasis taškas 3 yra priešingame apskritimo skersmens gale. Apskritimo dalijimas į lygias dalis: a – tris ir septynias dalis. Šis lankas kertasi su apskritimo lanku taškuose 1 ir 2. Dalijant į tris dalis galima panaudoti 300.) brėžiamas lankas apskritimo spinduliu R. Kūgiškumas 1:n ašies atžvilgiu braižomas analogiškai kaip nuolydžiai 1:2n iš abiejų ašies pusių.8 pav. arba kūgio dviejų skersmenų skirtumo ir atstumo tarp šių skersmenų santykis K = H (žr. H D−d 3. 3. pvz. 3. b – keturias ir aštuonias dalis 26 . 3. Kūgiškumas – tai apskrito kūgio pagrindo skersmens santykis su kūgio aukščiu K = < D/H H a 3.8 a pav.

3 nubrėžti papildomus susikertančius lankus bet kokiu spinduliu (patogiausia tuo pačiu apskritimo spinduliu R). D. 2. Jeigu reikia nubrėžti kitos padėties kvadratą. o atkarpa D4 taisyklingo dešimtkampio kraštinei. Per gautus sankirtos taškus ir apskritimo centrą nubrėžę tieses.8 b pav.9 a pav. 1 ir 4 (žr. 3. tai yra du statmenus tarpusavyje skersmenis (žr. Taškas. Atkarpa 1C lygi į apskritimą įbrėžto taisyklingo penkiakampio kraštinei. Apskritimo dalijimas į lygias dalis: a . Apskritimo spindulys OA dalijamas pusiau ir gaunamas taškas B (žr. kuriame viena linija pereina į kitą. 3.). B. Apskritimo dalijimas į šešias ir dvylika lygių dalių. kaip iš centro. Norint apskritimą padalinti į dvyliką dalių.). kad apskritimų lankų centrai būtų tiesėje. c pav. Sujungimai Sklandus tiesės perėjimas į kreivę arba vieno lanko perėjimas į kitą vadinama sujungimu.9 pav. 3. Tiesės ir apskritimų sujungimas: a – tiesės ir apskritimo lanko. C. pvz.10 b. kurių sankirtoje su apskritimu gaunami kiti keturi šešiakampio taškai. 600 kampainį. kad šio lanko apskritimo centras būtų iš tiesės sujungimo taško iškeltame statmenyje (žr. Gaunamas taškas C. einančioje per sujungimo tašką ir statmenoje šių lankų bendrai liestinei (žr.10 pav.6. c – dviejų lankų vidinis sujungimas 27 .y.šešias ir dvylika dalių 3. Sujungimai braižomi remiantis šiais geometrijos dėsniais: 1) jungiant tiesę su lanku reikia. Taškas. a b 3. 3. Tų pačių taškų gavimui galima panaudoti 450 kampainį. kaip iš centrų. reikia 900 kampą padalinti pusiau. b . vadinamas sujungimo centru.).10 pav. iš taškų 1.). vadinamas jungimosi tašku. t.9 b pav. vienodai nutolęs nuo jungiamųjų linijų. Iš šio taško. b – dviejų lankų išorinis sujungimas. 3.Apskritimo dalijimas į keturias ir aštuonias dalis. 2) jungiant du lankus reikia.). sankirtoje su apskritimo lanku gausime reikiamus taškus A. Iš bet kurio skersmens galinių taškų. Šių taškų radimui galima panaudoti 300. Apskritimas padalijamas į keturias dalis nubrėžus centro linijas. apskritimo spinduliu R brėžiami pagalbiniai lankai. spinduliu B1 brėžiamas lankas iki sankirtos su tuo pačiu apskritimo skersmeniu. reikėtų lankus R spinduliu brėžti iš abiejų skersmenų galinių taškų. 3. Apskritimo dalijimas į penkias ir dešimt dalių.penkias ir dešimt dalių.

iki sankirtos su spindulio R1 apskritimu. Nubrėžtos tiesės ir pagalbinio apskritimo sankirtos taškas O1 yra ieškomasis sujungimo centras.11 pav.13 b pav. gaunamas taškas O2. randami sujungimo taškai K ir C.Dviejų susikertančių tiesių sujungimas reikiamo spindulio lanku. kaip iš centro.13 a pav.) galima tik tada.11 a pav. gaunamas antrasis sujungimo taškas B. Taškai B ir C sujungiami tiese. gaunamas taškas E. gaunamas sujungimo taškas C. o atstumu R1 nuo tiesės AB – pagalbinė tiesė. Sujungimo centras O randamas taip: atstumu R nuo jungiamųjų tiesių brėžiamos su jomis lygiagrečios tiesės ir randamas jų sankirtos taškas. 3. Iš apskritimo centro O spinduliu R+R1 brėžiamas pagalbinis apskritimas. Atkarpos BK ir KC dalijamos pusiau tiesėmis. esantį tiesėje BC (žr. C ir tašką K. 28 .). Dviejų apskritimų liestinės brėžimas (vidinė liestinė). Nubrėžus iš centro O1 tiesę.). Dviejų apskritimų liestinės brėžimas (išorinė liestinė). Reikia nubrėžti spindulių R ir R1 apskritimų bendrą liestinę (žr. lygiagreti su ja. Iš centro O brėžiamas spindulio R+R1 pagalbinis apskritimas. Šis taškas su centru O sujungiamas tiese OE. statmenomis į šias atkarpas. Tarp jų spinduliu R1 iš centro O1 brėžiamas sujungimo lankas. Susikertančias tieses AB ir BC sujungti spindulio R lanku (žr. b – dviem lankais Apskritimo ir tiesės sujungimas lanku. 3. Padalijus atstumą tarp centrų OO1 pusiau. 3. yra sujungimo taškas B. Taškas. Iš sujungimo taškų B ir C keliami statmenys į tieses AB ir CD iki sankirtos su anksčiau nubrėžtais statmenimis į tiesę BC. Iš centro O spinduliu R-R1 brėžiamas pagalbinis apskritimas. Iš gauto taško O2 nubrėžus spinduliu OO2 lanką iki sankirtos su spindulio R+R1 pagalbiniu apskritimu. 3. lygiagrečią su tiese OE.). spinduliu R brėžiamas lankas. Gautieji sankirtos taškai yra sujungimo centrai O ir O1. Sujungimo taškai B ir C sujungiami tiese. Sujungimo taškai K ir L gaunami nubrėžus iš centro O statmenis iki jų sankirtos su tiesėmis AB ir BC. Sujungus centrą O1 su apskritimo centru O ir iškėlus iš taško O1 statmenį į tiesę AB. Nubrėžus tiesę iš centro O per gautą tašką E iki sankirtos su spindulio R apskritimu. Dviejų tiesių sujungimas: a – lanku. Dvi lygiagrečias tiese AB ir CD reikia sklandžiai sujungti dviem lankais taip. Dviejų lygiagrečių tiesių sujungimas dviem lankais.). Reikia nubrėžti spindulių R ir R1 apskritimų liestinę (žr. iki sankirtos su spindulio R1 apskritimu. gaunamas antrasis sujungimo taškas C.12 pav. kad jie eitų per sujungimo taškus B. Atstumas tarp centrų OO1 dalijamas pusiau. Spindulio R apskritimą ir tiesę AB reikia sujungti spindulio R1 apskritimo lanku (žr. Iš taško O. kai tiesės lies šio apskritimo lanką. 3. Nubrėžus iš centro O1 tiesę. lygiagrečią su tiese OE. Atkarpos OB ir O1C yra sujungimo lankų spinduliai R ir R1. Iš šio taško spinduliu OO2 brėžiamas lankas iki sankirtos su spindulio R-R1 pagalbiniu apskritimu. kuriame tiesė OE kerta spindulio R apskritimą. 3.11 b pav.

5.12 pav.). R2-R1. 3. gaunami šių tiesių ir apskritimų sankirtos taškai B ir C. 2. norint padaryti bet kokį sujungimą? 29 . 3. Šio uždavinio sprendimas skiriasi nuo išspręstojo tik tuo. iš centrų O ir O1 brėžiami apskritimų lankai spinduliais R+R2 ir R2-R1. Šių lankų sankirtos taškas yra sujungimo centras O2. Vidinis dviejų lankų sujungimas tam tikro spindulio lanku. b – vidinė liestinė Išorinis dviejų lankų sujungimas tam tikro spindulio lanku.) taip. 3. o iš centro O1 – spinduliu R1+R2. Išorinis ir vidinis dviejų lankų sujungimas lanku. Ieškant sujungimo centro O2. Ką vadiname nuolydžiu ir kaip jis randamas? Ką vadiname kūgiškumu? Ką vadiname sujungimu? Ką vadiname sujungimo tašku? Kokius reikia rasti taškus. Spindulių R ir R1 lankus reikia sujungti spindulio R2 lanku (žr. kad ieškant sujungimo centro O2 iš centrų O ir O1 brėžiami lankai spinduliais R2-R. Apskritimo ir tiesės sujungimas lanku a b 3.14 a pav. Du spindulio R ir R1 lankai sujungiami trečiuoju spindulio R2 apskritimo lanku (žr.14 c pav.13 pav.14 b pav.12 pav.3. Per juos brėžiamas spindulio R2 apskritimo lankas. Iš centro O brėžiamas lankas spinduliu R+R2. c – išorinis ir vidinis Savikontrolės klausimai 1. 4. b – vidinis. kitu – iš išorės. kad šis lankas su vienu lanku jungtųsi iš vidaus. 3. Spindulių R ir R1 lankus reikia sklandžiai sujungti spindulio R2 lanku (žr. Dviejų apskritimų liestinės brėžimas: a – išorinė liestinė. 3.). Dviejų lankų sujungimas tam tikro spindulio lanku: a – išorinis. Sujungus centrus O ir O1 tiesėmis su centru O2.

Projekcijos ir jų skirstymas Projekcija – tai daikto vaizdas plokštumoje tik iš vienos kurios nors pusės. Erdvėje parenkama plokštuma H – projekcijų plokštuma.4.). kuris vadinamas projektavimo centru arba poliumi (žr. taško padėties erdvėje nustatyti negalima. Centrinės projekcijos.1 pav. Taigi taško projekcija vadinama to taško projektavimo tiesės sankirtos taškas su projekcijų plokštuma. Norėdami gauti taško projekciją. brėžiame per jį projektavimo tiesę (projektavimo spindulį). Visi projektavimo spinduliai išeina iš vieno taško S. šalia jos taškas S – projektavimo centras. gausime trikampio ABC centrinę projekciją A‘B‘C‘ plokštumoje H. jo projekcija bus didesnė už projektuojamą figūrą. Sujungę gautus taškus tiesėmis. Jeigu projektuojama figūra yra tarp projektavimo centro ir projekcijų plokštumos. Centrinės projekcijos yra naudojamos statyboje ir architektūroje. Centrinis projektavimas 4. Projekcijos skirstomos į centrines ir lygiagrečiąsias. Bet kurios figūros atvaizdą plokštumoje (projekciją) galima gauti projektuojant tos figūros taškus į šią plokštumą.1 pav.3 pav. Projektavimo spinduliai perėję per trikampio ABC viršūnes susikerta su projekcijų plokštuma H ir gaunamos tų taškų centrinės projekcijos plokštumoje H. Pastarosios sankirtoje su projekcijų plokštuma gaunama taško projekcija plokštumoje.1. 4. tai. kai projektavimo centras S ir projekcijų plokštuma H yra pastovūs. Turint taško centrinę projekciją. Kadangi per du taškus galima išvesti tik vieną tiesę. 4. BRAIŽOMOSIOS GEOMETRIJOS PAGRINDAI 4. Stačiakampis ir pražulnusis projektavimas 30 .2 pav. bet kuri figūra turės tik vieną savo projekciją. Lygiagretusis projektavimas 4.

4. plokščia figūra. tai taško projekcija yra tiesės projekcijoje (žr. bus tarpusavyje lygiagretūs (žr. 3. ir pražulniosios. į ją projektuojasi tiesės atkarpa (žr. stačiakampėse projekcijose galima išmatuoti arba lengvai rasti tikruosius figūrų dydžius. Lygiagrečios tiesės lygiagrečios jų projekcijos 4. Šiuo atveju be projektuojamo objekto ir projekcijų plokštumos dar turi būti duota projektavimo kryptis.3 pav.).).4 pav. t. 4. 4. kai projektavimo spinduliai nėra statmeni projekcijų plokštumai (žr. 4.). 4.y. Plokščia figūra.4 pav. kai tiesės atkarpa lygiagreti su projekcijų plokštuma.).).). tiesės atkarpa CD (žr.).3 pav.3 pav. Tiesės atkarpos projekcija yra tiesės atkarpa. Kokiu santykiu taškas dalija tiesę.). 4. t. = BN N " B " 4.Lygiagrečiosios projekcijos.5 pav. Kadangi sudaryti lygiagrečias projekcijas ir jomis naudotis yra paprasčiau. Kai taškas yra tiesėje.). tokiu santykiu taško projekcija dalija tiesės projekciją (žr. 4. jei ta figūra lygiagreti su projekcijų plokštuma (žr. Tarpusavyje lygiagrečių tiesių projekcijos yra lygiagrečios. 7. 4. statmena projekcijų plokštumai.): AN A" N " . 4. tai visi projektavimo spinduliai. išvesti per atskirus projektuojamo objekto taškus. pvz.7 pav. 4. Lygiagrečiosios projekcijos gali būti: stačiakampės – kai projektavimo spinduliai statmeni projekcijų plokštumai (žr. jos projekcija yra taškas. trikampis ABC. tiesės atkarpos MN projekcija M‘N‘. Tada gausime lygiagrečiąją projekciją. 4.) AB A" B " .6 pav. Tiesės atkarpa ir jos projekcija yra vienodo ilgio. 4.3 pav. o jų atkarpų santykis yra lygus jų projekcijų santykiui (žr. Taško K projekcija yra taškas K ' (žr. Tiesių projekcijų sankirtos taškas K yra tų tiesių sankirtos taško projekcija K‘ (žr. tiesės atkarpa AB (žr. 2. Susikertančios tiesės ir jų projekcijos 5. Stačiakampiam projektavimui būdingos savybės: 1. 4. = CD C " D " 6.y.5 pav. trumpesnė už pačią atkarpą. pvz.4 pav. pvz. projektuojasi tikruoju dydžiu. 31 .). Stačiakampio projektavimo savybės 4. be to.2 pav.6 pav. Kai tiesės atkarpa statmena projekcijų plokštumai. tiesės atkarpos MN projekcija M 1' N1' .8 pav. Jeigu centrinėje projekcijoje projektavimo centrą S nutolinsime nuo projekcijų plokštumos H iki begalybės.3 pav. technikoje jos naudojamos plačiau.

Antroji plokštuma yra vertikali.4. Taško projekcijos. Tiesė. Projektuojant tašką A į tris projekcijų plokštumas.8 pav.9 pav. kurioje visos projekcijų ašys laikomos teigiamomis. kuri vadinama projekcijų ašimi x. z – esanti virš plokštumos H (žr.2. Tiesė. Visų trijų plokštumų ir ašių sankirtos taškas vadinamas koordinačių pradžia ir žymimas raide O. Kad būtų lengviau projektuoti. Taško koordinatės. x ašis teigiama į kairę nuo koordinačių pradžios. y – esanti prieš plokštumą F. arba ordinačių ašimi.). Stačiakampė koordinačių sistema 4. Taško projekcijos 4. tačiau įvairių uždavinių sprendimui dažniausiai naudojama tik viena dalis. vadinamos projekcijų ašimi y. kuria kertasi frontalioji ir profilinė projekcijų plokštumos.y. 4. Trečioji projekcijų plokštuma. kuria kertasi horizontalioji ir profilinė projekcijų plokštumos. arba abscisių ašimi. statmena abiem pirmosioms.7 pav.3. parenkama esanti priešais stebėtoją.10 pav. erdvė koordinačių sistemoje būtų sudalinta į aštuonias dalis. vadinama projekcijų ašimi z. vadinama profiline projekcijų plokštuma ir žymima raide P. Viena plokštuma yra horizontali. Taško A projekcija 32 . Monžo epiūra Taškai projekcijų plokštumų sistemoje žymimi didžiosiomis raidėmis. vadinama horizontaliąja projekcijų plokštuma ir žymima raide H. Projektuojantysis trikampis 4. t. Taško A projekcija horizontaliojoje projekcijų plokštumoje H vadinama horizontaliąja projekcija ir žymima A′ . 4. Ji vadinama frontaliąja projekcijų plokštuma ir žymima raide F. Stačiakampė koordinačių sistema Vieno taško projekcijos nepakanka to taško padėčiai erdvėje nustatyti. Šios plokštumos kertasi tiese. gaunamos trys jo projekcijos. Tam mažiausiai reikia dviejų taško projekcijų skirtingose plokštumose. Tokia plokštumų sistema vadinama stačiakampe (ortogonaline) koordinačių sistema. Horizontalus trikampis 4. arba aplikačių ašimi.9 pav. imamos tarpusavyje statmenos plokštumos ir projektuojama statmenais toms plokštumoms projektavimo spinduliais. Laikant projekcijų plokštumas begalinėmis.

Stačiakampėje koordinačių sistemoje horizontaliosios ir profilinės objektų projekcijos gaunamos iškreiptos.). o plokštumą P – apie ašį z tol.13 pav. P (žr.). Linijos. Gautas sankirtos taškas yra duotojo taško profilinė projekcija.12 pav.z) yra frontaliojoje projekcijų plokštumoje. 4. . turint horizontaliąją ir frontaliąją projekcijas. Taškas G yra horizontaliojoje projekcijų plokštumoje 4. 2.). Išvada: Turint dvi taško projekcijas visada galima rasti trečiąją. žyminčios tą tašką. 4. Epiūra gaunama plokštumą H sukant apie ašį x. 4.13 pav. arba taško abscise.11 pav. vadinamas taško koordinate z. E∈ pl. Taškas projekcijų plokštumų atžvilgiu gali būti ir projekcijų plokštumoje. tai viena jo koordinatė lygi 0. arba taško ordinate. Taškas E(x. nubrėžiamos tik projekcijų ašys. Norint rasti tašką projekcijų plokštumų sistemoje pagal jo koordinates. y. Taško A frontalioji projekcija A′′ ir horizontalioji projekcija A′ yra vienoje tiesėje statmenoje ašiai x arba vertikalioje ryšio linijoje. matuojamas x ašies kryptimi. Jei taškas yra projekcijų plokštumoje.10 pav. vadinams taško koordinate x. Norint rasti profilinę taško projekciją. t.z) yra profilinėje projekcijų plokštumoje. K∈ pl. 4. G∈ pl. įstačius skriestuvo kojelę į koordinačių pradžią. Taško koordinatės rašomos skliausteliuose šalia raidės.y. Pagrindinės savybės: 1. t.y. F (žr. Taško nuotolis nuo H plokštumos. nuo Ax lygiagrečiai su ašimi y – y ( Ax A′ ) ir nuo A′ lygiagrečiai su ašimi z – z( A′A ).plokštumoje F vadinama frontaliąja projekcija ir žymima A′′ .y. arba taško aplikate (žr.10 pav. Taško projekcija plokštumoje P vadinama profiline projekcija ir žymima A′′′ (žr.A(x. Taškas E yra frontaliojoje projekcijų plokštumoje 4. jungiančios taško A projekcijas. z). Taškas K(0.0) yra horizontaliojoje projekcijų plokštumoje. 4. vadinamas taško koordinate y. Epiūroje nebraižomi projekcijų plokštumų kontūrai. Jas reikia vaizduoti vienoje plokštumoje. Jos nežymimos. Taško nuotolis nuo plokštumos F. Taško padėtis erdvėje nustatoma nuotoliais nuo projekcijų plokštumų. Taško nuotolis nuo plokštumos P. 4. 4. H (žr.y. Taškas G(x. kol jos sutampa su plokštuma F. reikia: iš horizontaliosios taško projekcijos brėžti statmenį į ašį y. ir projekcijų ašyje.). t. Taško A frontalioji projekcija A′′ ir profilinė projekcija A′′′ yra vienoje tiesėje statmenoje ašiai z arba horizontaliojoje ryšio linijoje.0.10 pav.) yra su brėžinio plokštuma sutapdintas projekcijų plokštumų atvaizdas.11 pav. Taškas K yra profilinėje projekcijų plokštumoje 33 .) .y. brėžti lanką prieš laikrodžio rodyklę iki ašies y ′ ir kelti statmenį į ašį y ′ iki susikirtimo su ryšio linija iš frontaliosios projekcijų plokštumos. Monžo epiūra (epiūra) arba kompleksinis brėžinys (žr. vadinamais taško koordinatėmis. nes visos trys projekcijų plokštumos tarpusavyje statmenos.12 pav. matuojamas z ašies kryptimi. reikia paeiliui jas atidėti pasirinkta tvarka: nuo koordinačių pradžios x ašyje – x (OAx). matuojamas y ašies kryptimi. vadinamos ryšio linijomis.

0) yra ašyje y (M∈ y) (žr. Tiesių tarpusavio padėtys Tiesės padėtis nusakoma dviem taškais arba vienu tašku ir kryptimi.Jei taškas yra projekcijų plokštumoje. Tiesė.) . vadinama ypatingosios padėties tiese.). naudojama beašė epiūra (žr. ji žymima viena mažąja raide k (žr.14 pav. Tokios tiesės atkarpos visos projekcijos yra trumpesnės už pačią atkarpą. bet vaizduojami brėžiniu (projekcijomis). Ji toje plokštumoje projektuojasi savo tikruoju ilgiu (t. ji vadinama bendrosios padėties tiese (žr. Ypatingos tiesės padėtys. Beašė tiesės atkarpos epiūra Tiesės dalis. 4. Taškas M(0. Jei tiesė nėra lygiagreti nei su viena projekcijų plokštuma. apribota dviem taškais.16 pav.14 pav. 4.1. Atkarpos tikrąjį ilgį ir kampus su projekcijų plokštumomis galima rasti atlikus tam tikrus pagalbinius veiksmus.15 pav.). nubrėžtomis per dviejų taškų projekcijas.18 pav. sprendžiant uždavinius. vadinama lygio tiese.17 pav. Tiesės atkarpos projektavimas.0) yra ašyje x (L∈ x) (žr. 4.z) yra ašyje z (N∈ z) (žr. Kai geometrinės figūros ar kūnai nusakomi ne jų taškų koordinatėmis. 34 .y. kuri lygiagreti ar statmena su kuria nors projekcijų plokštuma.4. 2. ir 4.18 pav.). yra tiesės atkarpa.0.16 pav.17 pav.18 pav. 0. 4. 1.y. 2. 4.). 4. 4. tiesės atkarpa vadinama tiesiog tiese. Taškas M yra ašyje y 4. Taškas N(0. Taškas L(x. nereikalingos ir koordinačių ašys. Tiesė. Taškas L yra ašyje x 4. Brėžinyje tiesės atkarpos padėtis dažniausiai nusakoma jos dviem projekcijomis. Dažniausiai.15 pav. Jos kampai su projekcijų plokštumomis niekur nesiprojektuoja tikraisiais dydžiais. tai dvi jo koordinatės lygios 0. 4. Kai tiesei brėžinyje nereikia konkrečių taškų.i.). lygiagreti vienai projekcijų plokštumai.) . t. Jos skirstomos į lygio tieses ir projektuojančiąsias tieses.17 pav. Bendros padėties tiesės atkarpa 4. Taškas N yra ašyje z 4.

statmena kuriai nors vienai projekcijų plokštumai. vadinama horizontale (žr. Profilinė 2. 4. vadinama frontaliai projektuojanti tiesė (žr. todėl šiose projekcijų ploštumose projektuojasi tikruoju ilgiu.).22 pav. 2.2. 4. lygiagreti su frontaliąja projekcijų plokštuma (CD//pl. 4.19 pav.19 pav. Horizontalė 4.). Tiesė. vadinama horizontaliai projektuojanti tiesė (žr. Profiliškai projektuojanti tiesė 2. 2.23 pav.3. Tiesė. 2.2.2.23 pav. 35 . vadinama projektuojančiąja tiese. 2.2. 4. Tiesė.1. Ji yra lygiagreti su frontaliąja ir horizontaliąja projekcijų plokštumomis. Horizontalė horizontaliojoje projekcijų plokštumoje projektuojasi tikruoju dydžiu (ilgiu). vadinama profiline (žr.1. Ji yra lygiagreti su frontaliąja ir profiline projekcijų plokštumomis.).21 pav. kampas φ2 – kampas su plokštuma F.F). statmena profilinei projekcijų plokštumai (EK ⊥ pl. 2. lygiagreti su profiline projekcijų plokštuma (EF//pl.3.).3. todėl šiose projekcijų ploštumose projektuojasi tikruoju ilgiu. Profilinės kampas su plokštuma P yra lygus 0.24 pav. kampas φ3 – kampas su plokštuma P.22 pav. statmena frontalinei projekcijų plokštumai(CD ⊥ pl.2.P ) . kampas φ2 – kampas su plokštuma F. Frontalė 4. kampas φ1 – kampas su plokštuma H.25 pav. 2.20 pav. 2. Ji yra lygiagreti su horizonaliąja ir profiline projekcijų plokštumomis. vadinama profiliškai projektuojanti tiesė (žr. todėl šiose projekcijų ploštumose projektuojasi tikruoju ilgiu.1. kampas φ3 – kampas su plokštuma P. 4. Frontalės kampas su plokštuma F yra lygus 0. Tiesė AB yra horizontaliojoje projekcijų plokštumoje (AB∈ pl.1. Frontaliai projektuojanti tiesė 4.1.21 pav. kampas φ1 – kampas su plokštuma H. lygiagreti su horizontaliąja projekcijų plokštuma (AB//pl.). Horizontaliojoje projekcijų plokštumoje projektuojasi tikruoju ilgiu. 4. Tiesė. statmena horizontalinei projekcijų plokštumai (AB ⊥ pl.).4. vadinama frontale (žr. Frontalė frontaliojoje projekcijų plokštumoje lygi tikram tiesės ilgiui.3. Tiesė.H ) . Tiesė.H) . 4.1. 4.P).24 pav.H ) (žr. Tiesė. Tiesė gali būti ir projekcijų plokštumoje.F ) .2. Horizontaliai projektuojanti tiesė 4.). Horizontalės kampas su plokštuma H yra lygus 0.20 pav. Profilinė tiesė profilinėje projekcijų plokštumoje projektuojasi tikruoju dydžiu (ilgiu).

Lygiagrečios tiesės 4. norint įsitikinti. jos turi vieną bendrą tašką. susikertančios ar prasilenkiančios. Frontaliojoje projekcijų plokštumoje projektuojasi tikruoju ilgiu. Susikertančios tiesės 4. 36 .3.30 pav. jei vienvardės tiesės projekcijos yra lygiagrečios. 4. Jei tiesės yra profilinės.28 pav.3. Prasilenkiančios tiesės 4. Jeigu dvi tiesės yra lygiagrečios. 4.).P ) (žr. Tiesė yra frontaliojoje 4.F ) (žr.27 pav. Nors jų vienvardės projekcijos kertasi. tačiau sankirtos taškai nėra ryšio linijoje (žr.). Tiesė yra profilinėje horizontaliojoje projekcijų projekcijų plokštumoje projekcijų plokštumoje plokštumoje Dvi tiesės tarpusavyje gali būti lygiagrečios.5. Tolimesni taškai bus nematomi. nes juos užstoja arčiau esąs matomas taškas. 4. Tokių tiesių vienvardžių projekcijų sankirtos taškai yra ryšio linijose (žr.2.28 pav. 4. Tiesė yra 4.2. tai matomas bus tik taškas. tai jos yra prasilenkiančios. Profilinėje projekcijų plokštumoje projektuojasi tikruoju ilgiu.). būtina nubrėžti profilines projekcijas. tai apie tiesių padėtį galima spręsti tik iš profilinės projekcijos. kuris yra arčiausiai žiūrovo.29 pav.26 pav. Jeigu viena tiesių yra profilinė.3.26 pav.). 4. tai ir pačios tiesės yra lygiagrečios (žr. 3. Tiesė KL yra profilinėje projekcijų plokštumoje (KL∈ pl. Jeigu dvi tiesės susikerta. Jei tiesės nelygiagrečios ir nesusikerta. 1.27 pav. tai lygiagrečios ir vienvardės jų projekcijos. 4.25 pav.30 pav.29 pav. Matomumas epiūroje Jei pažymėsime keletą taškų projektuojančioje tiesėje. ar tiesės yra lygiagrečios. 4. Tiesė CD yra frontaliojoje projekcijų plokštumoje (CD∈ pl.). 2. Teisingas ir atvirkščias teiginys. 2.

n) . kertanti visas tris projekcijų plokštumas. Plokštuma. Taškai.0ϕ z − n . todėl jį apskliausime ( F ′′′ ).33 pav. Taškas E yra yra kairiau.34 pav. kuria plokštuma ϕ kerta horizontaliąją projekcijų plokštumą.35 pav.0ϕ y − m. Taškai E ir F yra vienoje tiesėje E ′F ′ ir E ′′F ′′ (žr. nesančiais vienoje tiesėje. Plokštumų tarpusavio padėtys Plokštuma – tai paprasčiausias paviršius.32 pav. Taškų matomumas frontalinėje projekcijų plokštumoje 4. Tai yra pasvirusi plokštuma. Jis žymimas ϕ H . 4. Tiesė. a) b) c) d) e) 37 . ji vadinama bendrosios padėties (žr. Tiesės.31 pav. kurias plokštuma ϕ nuo koordinačių pradžios atkerta projekcijų ašyse. nes jį užstoja K ′′ . o L′′ nematomas. 4. Plokštumos ϕ sankirtos linija su profiline projekcijų plokštuma vadinama profiliniu plokštumos pėdsaku. kuris žymimas ϕ F . jos parametrai rašomi skliausteliuose šalia plokštumos ženklo: ϕ (k .). ϕ y . 4. vadinamos plokštumos parametrais: 0ϕ x − k . 1. kuris žymimas ϕ P .31 pav. Plokštumos ϕ sankirtos linija su frontaliąja projekcijų plokštuma vadinama frontaliuoju plokštumos pėdsaku. Plokštumą galima nusakyti: tiese ir šalia jos esančiu tašku. Taškas K yra arčiau už tašką L. o taškas D′ nematomas ir jį apskliausime ( D′ ). todėl taško L projekciją plokštumoje F apskliausime ( L′′ ). todėl plokštumoje F taškas K ′′ yra matomas. plokščios figūros projekcija. trimis taškais.4. kuriuose plokštuma (taip pat ir jų pėdsakai) kerta projekcijų ašis. jis ir bus matomas. Taškas C yra erdvėje aukščiau . Jei plokštuma nėra statmena nei vienai projekcijų plokštumai. vadinami plokštumos pėdsakų sankirtos taškais. m. ϕ z . Taškai C ir D yra vienoje tiesėje C ′′D′′ (žr. kuriose duotoji plokštuma kerta projekcijų plokštumas . Taškų matomumas profilinėje projekcijų plokštumoje Taškai K ir L yra vienoje tiesėje K ′L′ (žr. Taškų matomumas horizontalinėje projekcijų plokštumoje 4. todėl plokštumoje H taškas C ′ yra matomas. Plokštumų padėtys. dviem lygiagrečiomis tiesėmis. vadinama horizontaliuoju plokštumos pėdsaku. vadinamos plokštumų pėdsakais.33 pav. 4. Atkarpos. dviem susikertančiomis tiesėmis.). todėl žiūrėdami į plokštumą P pirmiau pamatysime tašką E.6.).). Nurodant plokštumą. ir 4. Jie žymimi ϕ x . o F ′′′ bus nematomas . 4.32 pav.

2. Profiliškai projektuojanti plokštuma – tai plokštuma.40 pav.1. Plokštumos.37 pav. lygiagreti su frontaliąja projekcijų plokštuma. statmena vienai projekcijų plokštumai arba lygiagreti su viena projekcijų plokštuma (statmena dviem projekcijų plokštumoms). 2.2.35 pav. ∞) .1. Frontaliai projektuojanti plokštuma 4. Plokštuma.4. lygiagreti su horizontaliąja projekcijų plokštuma. 2. Bendros padėties plokštuma ir jos pėdsakai 4. Bendros padėties plokštuma ir jos pėdsakai epiūroje 2. m. 2.37 pav. 38 .39 pav. 4.36 pav. n) .1. Šios plokštumos parametrai β (∞.1 Horizontaliai projektuojanti plokštuma – tai plokštuma.). vadinamos projektuojančiomis plokštumomis. ∞. n) . 2. Šios plokštumos parametrai γ (k . Plokštuma.2. Šios plokštumos parametrai α (k . vadinama horizontalia plokštuma α //H (žr. 4.2. vadinamos lygio plokštumomis. Jeigu plokštuma lygiagreti su projekcijų plokštuma.34 pav. ∞).36 pav. statmena profilinei projekcijų plokštumai η ⊥ P (žr. 4. lygiagrečios su projekcijų plokštumomis. Frontaliai projektuojanti plokštuma – tai plokštuma.1. Šios plokštumos parametrai η (∞.38 pav. 2. statmena frontaliajai projekcijų plokštumai γ ⊥ F (žr. 4. Horizontaliai projektuojanti plokštuma 4.).).1. 4. statmenos vienai projekcijų plokštumai. ∞. n) .3. m.). statmena horizontaliajai projekcijų plokštumai α ⊥ H (žr. 2. Šios plokštumos parametrai α (∞.). 4. vadinama ypatingos padėties plokštuma.38 pav. Profiliškai projektuojanti plokštuma 2. vadinama frontalia plokštuma β //F (žr. m. Plokštuma. ji kartu yra statmena kitoms dviem projekcijų plokštumoms. Plokštumos.2.

4. 4. Pavyzdžiui.H .). Visi atkarpos 39 . tikrasis dydis taip pat lygus vienai iš projekcijų.2. racionalu ašį parinkti taip. bendrąją. statmeną projekcijų plokštumai H 4. Projekcijų pertvarkymai Sprendžiant uždavinius reikia atlikti tam tikrus veiksmus. 1.41 pav. Šios plokštumos parametrai γ (k . kad ji eitų per vieną atkarpos galą. t. Sukimas apie ašį. jeigu duotos tiesės ar figūros užima atsitiktinę. lygiagrečios projekcijų plokštumai.40 pav. Sukimas apie ašį. Horizontali plokštuma 4. t. Plokštuma. kad duotieji elementai projektuotųsi patogiai.7.2. statmeną projekcijų plokštumai F 1. tikrasis ilgis lygus vienai iš projekcijų. padėtį projekcijų plokštumų atžvilgiu. lygiagrečios su projekcijų plokštuma. Jei išankstinėmis sąlygomis ašies i padėtis nenurodyta.43 pav.y. Profilinė plokštuma 4. plokščios figūros.42 pav.1. 4. Atkarpą AB sukame kol pasidarys lygiagreti plokštumai F. Frontali plokštuma 4.42 pav.39 pav. tikraisiais dydžiais. Ašį i parenkame einančią per tašką B. Tada tas atkarpos taškas lieka vietoje (žr. ∞. statmeną projekcijų plokštumai.). 4. ∞) . vadinama profiline plokštuma γ //P (žr.3. Ašis i ⊥ pl. Norint rasti bendrosios padėties tiesės ar figūros tikrąjį dydį reikia pertvarkyti projekcijas taip. lygiagreti su profiline projekcijų plokštuma. tiesės atkarpos. Sukimas apie ašį. Tiesę sukame apie ašį dažniausiai tada.y. Ypatingos padėties geometrinių elementų tikrieji matmenys randami iš karto. kai norime ją (atkarpą) padaryti lygiagrečią projekcijų plokštumai. tai yra horizonatalioji projekcija bus lygiagreti su ašimi Ox.41 pav.

1. Tikrojo ilgio radimas papildomoje projekcijų plokštumoje F1 4. kurį projekcija A1″ B ′′ sudaro su ašimi Ox. yra lygus kampui su plokštuma H.). kurį projekcija A1′ B′ sudaro su ašimi Ox. 40 . 1.) projekcijas. 4.44 pav. Tikrojo ilgio radimas papildomoje projekcijų plokštumoje H1 2. todėl jo projekcijos nėra trikampio tikrieji dydžiai. Naujojoje plokštumų sistemoje 1 tiesė AB yra frontalė ir jos nauja frontalioji projekcija H ″ ″ lygi tikrajam tiesės AB ilgiui. Gaunamos plokščios figūros projekcijos. (žr. Išmokus braižyti taško ir tiesės atkarpos projekcijas bei plokštumos pėdsakus. kurių visi taškai yra vienoje plokštumoje. Analogiškai tikrąjį ilgį galima rasti pasukę atkarpą apie ašį. Naujojoje F plokštumų sistemoje tiesė AB yra horizontalė ir jos nauja horizontalioji projekcija A1′ B1′ lygi H1 tikrajam tiesės AB ilgiui. 2.2.) nelygiagretus jokiai projekcijų plokštumai ir užima bendrą padėtį erdvėje. Projekcijų plokštumų pakeitimas. statmeną projekcijų plokštumai F. Kampas ϕ . Kampas ϕ1 .8. Frontalės horizontalioji projekcija turi būti lygiagreti su ašimi Ox. daugiakampio.46 pav. yra lygus kampui su plokštuma F.44 pav.2. apskritimo ir kt. Horizontalioji projekcija A1′ B′ bus lygi tikrajam tiesės AB ilgiui.45 pav. Plokščių figūrų projekcijos Plokščiomis figūromis vadinamos tokios. Trikampis ABC (žr. yra lygus kampui su ′ plokštuma F. pakanka rasti jos viršūnių projekcijas ir nuosekliai tiesėmis sujungti jų vienvardes projekcijas. Naujoji ašis Ox1 turi būti lygiagreti su tiesės frontaliąja projekcija. kurį projekcija A1′ B1 sudaro su ašimi Ox1. ir tiesė tampa frontale (žr. kuri parenkama lygiagreti su tiese AB. 4. kad tos plokštumos būtų lygiagrečios su duotomis tiesėmis. Tokiu pat būdu tiesės kampui su frontaliąja projekcijų plokštuma rasti. 2. Braižant plokščią tiesėmis apribotą figūrą. Šiuo atveju yra parenkamos papildomos projekcijų plokštumos taip. išskyrus tašką B. 4. 4. 4. Šios tiesės frontalioji projekcija A1″ B′′ bus lygi tikrajam tiesės AB ilgiui. reikia surasti tiesės atkarpos tikrąjį ilgį paverčiant ją horizontale (žr. nesunku nubraižyti ir plokščios figūros (trikampio. kurį projekcija ″ ″ sudaro su ašimi Ox1. keturkampio. Kampas ϕ 2 . 4. Norint rasti atkarpos AB tikrąjį ilgį ir kampą su projekcijų plokštuma H plokštumų pakeitimo būdu reikia frontaląją projekcijų plokštumą F pakeisti nauja plokštuma F1. yra A1 B1 A1 B1 1 lygus kampui su plokštuma H. Kampas ϕ 2 . todėl epiūroje naujoji ašis Ox1 turi būti lygiagreti su tiesės horizontaliąja F projekcija. Nauja plokštuma H1 parenkama lygiagreti su duotąja tiese.).45 pav.taškai keičia padėtį.).43 pav.

46 pav.47 pav. 4. 4. 4.47 pav.). Trikampio ABC projekcijos 4. Apskritimo viena projekcija – elipsė.) lygiagretus plokštumai H ir statmenas plokštumoms F ir P. Apskritimo viena projekcija – tokio pat didumo apskritimas. Plokščios figūros tikrojo dydžio radimas Jeigu plokščia figūra yra lygiagreti projekcijų plokštumai. nes jo frontalioji A′′B ′′C ′′D′′ ir profilinė A′′′B ′′′C ′′′D′′′ projekcijos yra tiesės atkarpos. Jeigu plokščia figūra yra bendros padėties. 4.9.49 pav.48 pav. Tikrajam dydžiui rasti plokštuma H pakeičiama nauja plokštuma H1. Elipsės didžioji ašis lygi apskritimo skersmeniui (žr.50 pav.).48 pav. Apskritimo projekcijos. Keturkampio horizontalioji projekcija A′B ′C ′D′ yra keturkampio tikrasis dydis. Į ją figūra projektuojama tikruoju dydžiu.). lygios apskritimo skersmeniui (žr. tai tikrajam dydžiui rasti yra patogesnis plokštumų pakeitimo būdas (žr. o kitos dvi projekcijos yra tiesės atkarpos. kai viena projekcija apskritimas 4. Apskritimas lygiagretus su ta projekcijų plokštuma.Keturkampis ABCD (žr. tai į ją projektuojasi tikruoju dydžiu. kai viena projekcija elipsė 4. Keturkampio ABCD projekcijos Apskritimo projekcijos priklauso nuo jo padėties erdvėje ir gali būti: 1. 4. Apskritimo projekcijos. Apskritimas pasviręs bet kokiu kampu į dvi projekcijų plokštumas ir statmenas trečiajai projekcijų plokštumai. 41 . 4.49 pav. 2.

Ją galima nusakyti kaip visumą padėčių tiesios sudaromosios. vadinamos sudaromąja. Taškų. Kiekvieną paviršių galima nusakyti sudaromosios ir kreipiančiųjų forma (žr.).4. Paviršiai ir geometriniai kūnai. kurios judėjimo dėsnį nustato kitos dvi linijos. slenkančios dviem susikertančiomis tiesėmis – kreipiančiosiomis. Penkiakampio tikrojo dydžio radimas 4. Pats paprasčiausias paviršius – plokštuma. vadinamos kreipiančiosiomis.10. Paviršiai Tiesiniai Netiesiniai Išklojami Neišklojami Pastovi sudaromoji Sukiniai Kintanti sudaromoji Cikliniai Briaunainiai Su lygiagretumo plokštuma Įžambi plokštuma Prizminiai Sfera Kint. projekcijų vaizdavimas Paviršius – tai visuma padėčių judančios linijos.51 pav.4.50 pav. skersmens vamzdžio paviršius Piramidiniai Cilndroidas Toras Grafiniai 42 . esančių kūnų paviršiuje.

šiuo atveju plokštumų ir briaunų. 2. 4. Išklojami paviršiai. Kūno frontalioji projekcija – tai kūno vaizdas. po to iš pagrindo frontaliosios projekcijos viršūnių iškeltuose statmenyse atidedami šoninių briaunų ilgiai. randama trečioji – profilinė projekcija. gautas žiūrint į kūną iš kairės statmenai plokštumai P. Paviršiai su pastovia sudaromąja – tai paviršiai. Prizmės elementų. Prizmių pagrindai gali būti bet kokie daugiakampiai. kurios pagrindas yra taisyklingas daugiakampis. briaunos yra tarpusavyje lygiagrečios.52 pav.53 pav. Plokštumų susikirtimo linijos vadinamos briaunomis. kurių paviršių iš visų pusių apriboja tarpusavyje susikertančios plokštumos. gautas žiūrint į jį iš viršaus statmenai plokštumai H. kuriuos sudarant sudaromoji nekeičia formos. Kūno horizontalioji projekcija – tai kūno vaizdas. Taisyklinga stačioji prizmė yra tokia. kuriuos sujungus horizontaliąja tiese gaunama prizmės frontalioji projekcija (žr. Briaunainiais vadinami kūnai. ir 4. o jei pasvirusios į pagrindą bet kokiu kampu. o briaunų susikirtimo taškai – viršūnėmis. o briaunos statmenos pagrindui. jei jos briaunos yra statmenos pagrindo plokštumai. Paviršiai su kintančia sudaromąja – kai sudaromoji judėdama keičia formą.). Epiūroje tai nustatoma žiūrint į frontaliąją arba profilinę projekciją iš viršaus (pagal rodyklę H). kurių sudaromoji – tiesi linija.53 pav.). Jos šoninės sienos yra vienodi stačiakampiai (žr. esantys taškai bei tiesės visada bus matomi. 3. Netiesiniai paviršiai – kurių sudaromoji – kreiva linija. matomumas projekcijų atžvilgiu nustatomas: 1. Epiūroje tai nustatoma žiūrint į horizontaliąją projekciją iš apačios (pagal rodyklę F). Epiūroje tai nustatoma žiūrint į frontaliąją arba horizontaliąją projekcijas iš kairės (pagal rodyklę P). 43 . paskui randama prizmės pagrindo frontalioji projekcija. Neišklojamų paviršių negalima iškloti plokštumoje be raukšlių ir plyšių. kuriuos perpjovus per sudaromąją ir išskleidus galima sutapdinti su plokštuma be raukšlių ir plyšių. tai prizmė pražulni. Norint pavaizduoti taisyklingos prizmės projekcijas.51 pav. pirmiausia braižoma jos horizontalioji projekcija. Kūno profilinė projekcija – tai kūno vaizdas. Paviršių skirstymas Tiesiniai paviršiai – tai pavišiai. kurių šoninis paviršius sudarytas iš lygiagretainių. spyruoklės paviršius Kūginiai Pražulnus helikoidas 4. o nematomose plokštumose – nematomi. 4. 4. gautas žiūrint į jį iš priekio statmenai plokštumai F. Turint dvi prizmės projekcijas. Prizmė yra stati. Prizminiais kūnais vadinami tokie briaunainiai.Taisyklingi daugiakampiai Konoidas Elipsoidas Triašis elipsoidas Sukiniai Sraigtiniai Cikliniai Bato paviršius Cilindriniai Status helikoidas Cilindr. Pagal nustatytas kryptis gautų kūnų projekcijų matomumas plokštumose.

reikia žiūrėti parodytomis rodyklėmis ir kryptimis (žr. Ši projekcija bus taisyklingas daugiakampis. C ir B – nematomos. Turint dvi taško projekcijas. Norint nubraižyti taisyklingos stačiosios piramidės projekcijas. Piramidė yra stačioji. Frontaliojoje projekcijoje matomos sienos yra tarp briaunų.) . Trikampės piramidės (žr. Prizmės epiūra Norint nustatyti kokios briaunos ir sienos yra matomos.52 pav. Jos sienelės yra vienodi trikampiai. Taisyklinga stačioji piramidė yra tokia. Iš taško M ′′ nuleidžiamas statmuo į prizmės horizontaliąją projekciją. Jei aukštinė neina per pagrindo svorio centrą. Pirmiausia piramidės sienoje per viršūnę S ir tašką M iki pagrindo brėžiama pagalbinė tiesė. Gaunama piramidės viršūnės frontalioji projekcija S ′′ . Tarkime. Taškų trūkstamos projekcijos prizmių paviršiuose ieškomos kaip taškų. kad žinome matomo taško M frontalioji projekcija M ′′ (žr. randama trečioji – profilinė M ′′′ . kuri yra nematomo taško projekcija.).54 pav. 4. kuris atitiks piramidės pagrindo tikrąjį dydį. Nuleidus statmenį iš taško M ′′ . einančių per pagrindo taškus D ir A. B ir C. 4.53 pav. kurią sujungus su pagrindo visais taškais. Brėžiamos jos projekcijos. gaunama piramidės frontalioji projekcija. esančių tiesėse (briaunose) arba plokštumose (sienelėse) projekcijos. jei jos aukštinė eina per pagrindo svorio centrą. Ant šio statmens nuo pagrindo frontaliosios projekcijos atidedamas piramidės aukštis.55 pav. esančios tarp briaunų. o briaunos eina per vieną bendrą tašką.55 pav.53 pav. Piramidėmis vadinami tokie briaunainiai. 4. A ir B yra matomos. kuri yra matomo taško projekcija. o briaunos lygios(žr. pirmiausia braižoma jos horizontalioji projekcija. D ir C. nes yra nematomoje prizmės plokštumoje. Turint dvi piramidės projekcijas. ir 4. 44 . o – per pagrindo taškus D ir C. piramidė yra pražulnioji.4. einančių per pagrindo taškus A ir B.53 pav. pagalbinėje tiesėje gaunamas taškas M ′ .). Profilinėje projekcijoje prizmės plokštumos. 4. Žinoma piramidės paviršiuje esančio taško M frontalioji projekcija M ′′ . Reikia rasti kitas šio taško projekcijas ir nustatyti jo matomumą projekcijų plokštumų atžvilgiu. braižoma trečioji – profilinė. Reikia rasti kitas dvi jos projekcijas ir nustatyti šio taško matomumą. o pagrindas – daugiakampis. kurių šoninis paviršius sudarytas iš trikampių.) trikampio centro taškas S ′ yra piramidės viršūnės horizontalioji projekcija. aukštinė eina per pagrindo svorio centrą. Prizmės aksonometrinė projekcija 4. o nematomos – per pagrindo taškus A ir D. ir pagrindo kraštinėje B ′C ′ randama taško horizontalioji projekcija M ′ . Paskui nubraižoma pagrindo frontalioji projekcija ir iš viršūnės horizontaliosios projekcijos S ′ iškeliamas statmuo. vadinamą viršūne. kurios pagrindas yra taisyklingas daugiakampis.

54 pav.55 pav.57 pav. Braižant stačiojo apskrito cilindro (toliau cilindro) projekcijas (žr.kuris yra matomo taško projekcija. Piramidės epiūra Tiesinis išklojamasis kreivas paviršius yra toks. kuris yra tikrasis dydis. Cilindrinį paviršių brėžia tiesė – sudaromoji.). 4. slinkdama kreive – kreipiančiąja. Cilindro epiūra 45 .56 pav.56 pav. Cilindro pagrindo frontalioji projekcija bus tiesės atkarpa. ir 4.57 pav.profilinė cilindro projekcija. Sujungus šiuos statmenis horizontaliąja tiese.). kuri yra nematoma. Statusis apskritas cilindras – tai cilindro paviršiaus ir plokštumos sankirta. statmena cilindro sudaromosioms ir ši sankirta yra apskritimas. slinkdama kreive – kreipiančiąja. Gretimos tokių paviršių sudaromosios yra lygiagrečios arba prasilenkiančios.57 pav. Cilindro aksonometrinė projekcija 4. 4. Uždaras cilindrinis paviršius. o jei uždara – uždaruoju. Iš cilindro horizontaliosios projekcijos iškeliami statmenys ir nuo pagrindo frontaliosios projekcijos atidedamas cilindro aukštis. vadinamas cilindru. Ši tiesė visą laiką yra lygiagreti su pačia savimi. apribotas plokštumomis.4. ir kai cilindro pagrindai statmeni jo sudaromosioms (žr. cilindrinis paviršius vadinamas atviruoju. Turint dvi taško projekcijas. braižoma profilinė projekcija M ′′′ . gaunamas stačiakampis. Piramidės aksonometrinė projekcija 4. Jei kreipiančioji yra atvira kreivė. Tada braižoma trečioji . kurį brėžia tiesė – sudaromoji. 4. pradedama braižyti nuo horizontaliosios projekcijos – apskritimo.

4. Reikia rasti šių taškų kitas dvi projekcijas ir nustatyti jų matomumą. Jei kūgio paviršiuje reikia rasti taško K projekcijas.profilinė kūgio projekcija. esančių cilindro paviršiuje.58 pav. reikia žiūrėti į taškų frontaliosios projekcijos padėtį (rodyklės H kryptimi). o L′′ . t.matoma projekcija. Norint nustatyti taškų matomumą frontaliojoje projekcijoje.). t. Jei taškų horizontalioji projekcija yra į dešinę už vertikaliosos ašies 2-2. randama trečioji . frontaliosios projekcijos K ′′ ir L′′ . nes yra iki vidurio cilindro.59 pav. Nuleidus iš K ′′ ir L′′ statmenis į cilindro horizontaliąją projekciją. tai per tą taško projekciją ir viršūnę brėžiama frontalioji sudaromosios projekcija.y. kai žinoma viena jo projekcija. Statmenu kirtiniu vadinamas kūgio paviršiaus ir plokštumos. tai taškų profilinės projekcijos yra matomos. 2. statmenos kūgio sudaromosioms sankirta. Gaunama kūgio viršūnės taško projekcija S ′′ . Status apskritas kūgis yra. gaunamas trikampis. Kūgio pagrindo frontalioji projekcija bus tiesės atkarpa.nematoma. po to surandama horizontalioji sudaromosios projekcija ir joje ryšio linijoje (statmenyje) randama taško horizontalioji projekcija K ′ . Šis taškas vadinamas kūginio paviršiaus viršūne.Žinomos taškų K ir L. 3. Turint dvi projekcijas randamos trečiosios ir nustatomas jų matomumas: L′′′ . Kūginiu paviršiumi vadinamas paviršius.). t.y. Turint dvi. kuris ir yra kūgio frontalioji projekcija. o žemiau – nematomos. ir 4. gaunamos taškų horizontaliosios projekcijos K ′ ir L′ . taško L′′ frontalioji projekcija yra matoma. K ′′′ . kurio šonus riboja kūginis paviršius. o sukamoji tiesė – kūgio sudaromąja.matomo taško projekcija. t. kuri yra apskritimas. taško K ′′ frontalioji projekcija yra nematoma. reikia žiūrėti į taškų frontaliosios projekcijos padėtį (rodyklės P kryptimi). 4. Norint nustatyti taškų matomumą horizontaliojoje projekcijoje. o pagrindą – apskritimas. gaunamas sukant tiesę apie ašį taip. Horizontaliosios taškų projekcijos yra matomos iki vidurio cilindro. tai taškų profilinės projekcijos yra nematomos. nes yra už ašies 2-2. Matomumą geriausia nustatyti taip: 1. Iš kūgio horizontaliosios projekcijos iškeliami statmenys ir nuo pagrindo frontaliosios projekcijos vidurio iškeliamas kūgio aukštinei lygus statmuo. Kūgiu vadinamas kūnas. Kūgio projekcijos pradedamos braižyti nuo horizontaliosios projekcijos (žr. žiūrint iš viršaus. Sujungus šį tašką su horizontaliąja atkarpa (pagrindu). taško L′′′ profilinė projekcija yra matoma.y. tai taškų fronaliosios projekcijos yra nematomos. Jei taškų horizontalioji projekcija yra virš horizontaliosios ašies 1-1. tai taškų fronaliosios projekcijos yra matomos. 46 .y. nes yra iki ašies 2-2. taško K ′′ profilinė projekcija yra nematoma. Norint nustatyti taškų matomumą profilinėje projekcijoje. kad vienas jos galinių taškų sutaptų su ašies tašku.59 pav. kurios yra apskritimo kontūre ir yra matomos. Jei taškų horizontalioji projekcija yra iki vertikaliosios ašies 2-2. frontalioji projekcija K ′′ . t. reikia žiūrėti į taškų horizontaliosios projekcijos padėtį (rodyklės F kryptimi) ir jei taškų horizontalioji projekcija yra iki horizontaliosios ašies 1-1. Taško K ′′ yra nematomo taško projekcija.y. kai kūgio statmenas kirtinys yra apskritimas ir jei kūgio pagrindas yra statmenas kirtinys (žr.

61 pav. 4. Rutulio aksonometrinė projekcija 4.). ir 4. Turint dvi taško projekcijas. einančio per tašką A. Rutulio epiūra 47 .60 pav. Jo visos trys projekcijos yra vienodo skersmens apskritimai (žr. kuri yra nematoma. 4. frontalioji projekcija A′′ . Kūgio epiūra Rutulys (sfera) gaunamas sukant apskritimą apie jo skersmenį (žr. kurio skersmuo lygus frontaliojoje projekcijoje išvestai atkarpai. sutampanti su apskritimo simetrijos ašimi.58 pav. Norint tai padaryti. Ši atkarpa bus rutulio paviršiaus apskritimo.61 pav. kad tai matomo taško A projekcija A′ . Kūgio aksonometrinė projekcija 4.60 pav.). kad jei vienoje projekcijoje projekcija yra apskritimas. tai kitose dviejose projektuojasi atkarpa. per taško projekciją A′′ brėžiama horizontalioji atkarpa iki apskritimo kontūro. Pagal A′′ padėtį (virš horizontaliosios ašies 1-1 nustatoma. frontalioji projekcija. nes yra skritulio vertikaliosios sumetrijos ašies dešinėje. Nuleidus iš taško projekcijos A′′ statmenį į žemiau skritulio ašies 2-2 horizontaliojoje projekcijoje esančią apskritimo dalį. tai reikia rasti kitas taško projekcijas ir nustatyti jo matomumą. esančio rutulio paviršiuje.4. Jeigu žinome taško A. nubraižoma trečioji projekcija A′′′ . Nustatant taškų matomumą reikia žinoti.61 pav. 4.59 pav. Horizontalioji projekcija braižoma kaip R spindulio apskritimas. gaunamas taškas A′ .

Pagal ašių iškreipimo koeficientus aksonometrinės projekcijos skirstomos: 1. Trimetrines – kai jie visose ašyse skirtingi. Standarte numatoma aksonometrines projekcijas visada braižyti padidintas. lygiagretus su ašimi z0. kaip pagalbinės.65 pav. Per gautą tašką Ax0 brėžiama tiesė lygiagreti su y0 ašimi. Pražulniosios frontaliosios dimetrinės projekcijos ašys Izometrinėje projekcijoje iškreipimo koeficientai visose ašyse yra lygūs 0.64 pav.64 pav. o ašys joje – aksonometrinėmis ašimis. Pražulniąsias – kai ši kryptis nestatmena aksonometrinei projekcijų plokštumai (žr. Aksonometrinės projekcijos.). galima nubraižyti taško A izometrinę projekciją (žr. Iš gauto taško A0 iškeliamas statmuo. 4. Aksonometrinėje ašyje x0 atidedama koordinatė x=55 mm nuo koordinačių pradžios. ir 4. kuriame atidedama koordinatė z=45 mm ir gaunama taško A izometrinė projekcija A0. paprastai braižomos šalia epiūrų. Pagal projektavimo kryptį aksonometrinės projekcijos skirstomos: 1. kad daikto brėžinys būtų vaizdingesnis ir lengviau suprantamas. 4. ir 4. kad iškreipimo koeficientai aksonometrinėse ašyse būtų lygūs vienetui. 4. 2.).62 pav. Taško A koordinačių dydžiai imami iš epiūros ir atidedami pagal atitinkamas aksonometrines ašis.66 pav. Stačiakampes – kai projektavimo kryptis yra statmena aksonometrinei projekcijų plokštumai (žr.63 pav. Ši plokštuma vadinama aksonometrine projekcijų plokštuma. 4. Stačiakampės izometrinės projekcijos ašys 4. Dimetrines – kai jie dviejose ašyse vienodi (žr.82.64 pav.22 karto. Turint taško A koordinates .63 pav.63 pav.4. Aksonometrinės projekcijos Braižant techninius brėžinius. 2.taško epiūrą (žr.62 pav.). Izometrines – kai koeficientai visose ašyse vienodi (žr. dažnai tenka braižyti aksonometrines projekcijas. 4.).y. 4. Stačiakampės dimetrinės projekcijos ašys 48 . Tuomet atvaizdai gaunami padidinti 1. 4.62 pav. Aksonometrinė projekcija gaunama projektuojant detalę ir su ja susietas stačiakampės koordinačių ašis lygiagrečiai į tam tikrą plokštumą.).). 4. kurioje atidedama / koordinatė y=60 mm. t. taip.11. 3.

4.65 pav. Taško epiūra

4.66 pav. Taškas aksonometrinėje stačiakampėje izometrinėje projekcijoje

Atitinkamai braižoma tiesės AB aksonometrinė projekcija, nubraižant kiekvieną tašką atskirai (žr. 4.67 pav. ir 4.68 pav.).

4.67 pav. Tiesės epiūra

4.68 pav. Tiesė aksonometrinėje stačiakampėje izometrinėje projekcijoje

Stačiakampėje dimetrinėje projekcijoje iškreipimo koeficientai ašyse x0 ir z0 yra vienodi 0,94, o ašyje y0 – 0,47. Tačiau gana dažnai braižoma padidinta dimetrinė projekcija. Joje iškreipimo koeficientai ašyse x0 ir z0 yra lygūs vienetui, o ašyje y0 – 0,5. Atvaizdas padidėja 1,06 karto. Taško A horizontaliosios projekcijos A′ atstumas nuo x ašies atidedamas sumažintas du kartus, t.y. y/2, tiesėje lygiagrečioje su ašimi y0 (žr. 4.70 pav.).

49

4.69 pav. Taško epiūra

4.70 pav. Taškas aksonometrinėje stačiakampėje dimetrinėje projekcijoje

4.71 pav. Taškas aksonometrinėje frontaliojoje dimetrinėje projekcijoje

Frontaliojoje dimetrinėje projekcijoje iškreipimo koeficientai ašyse x0 ir z0 yra vienodi - 1, o ašyje y0 – 0,5. Braižoma taip pat kaip ir stačiakampėje dimetrinėje projekcijoje (žr. 4.71 pav.). Dydžiai, atidedami lygiagrečiai su ašimi y0, imami du kartus mažesni negu epiūroje.

4.12. Geometrinių figūrų ir kūnų aksonometrinės projekcijos
Duota stačiakampio ABCD epiūra (žr. 4.72 pav.). Reikia nubraižyti jo aksonometrines projekcijas stačiakampėje izometrinėje projekcijoje (žr. 4.73 pav.) , stačiakampėje dimetrinėje projekcijoje (žr. 4.74 pav.), frontaliojoje dimetrinėje projekcijoje (žr. 4.75 pav.). Braižome taip pat, kaip taškų aksonometrines projekcijas. Tačiau atkarpų, plokščių figūrų ir geometrinių kūnų aksonometrines projekcijas patogiau braižyti elementus (kraštines, aukštines, simetrijos ašis) lygiagrečiai su tam tikromis ašimis, kurių atstumai nebūtinai turi sutapti su atstumais nuo ašių epiūroje. Svarbu, kad atkarpų, plokščių figūrų, geometrinių kūnų elementų ilgiai būtų lygūs jų ilgiams epiūroje.

4.72 pav. Keturkampio epiūra

4.73 pav. Keturkampio aksonometrinė projekcija stačiakampėje izometrinėje projekcijoje

50

4.74 pav. Keturkampio aksonometrinė projekcija stačiakampėje dimetrinėje projekcijoje

4.75 pav. Keturkampio aksonometrinė projekcija frontaliojoje dimetrinėje projekcijoje

Gana dažnai izometrinėje projekcijoje reikia braižyti apskritimus. Bendruoju atveju aksonometrinėje projekcijų plokštumoje jie projektuojasi elipsėmis. Dažniausiai apskritimų plokštumos yra lygiagrečios su kuria nors projekcijų plokštuma. Apskritimų aksonometrinės projekcijos gerai matomos, kai jie įbrėžti į kubo sienas (žr. 4.76 pav.). Pagal lekalą elipsė braižoma gana sudėtingai, todėl aksonometrijoje dažnai vietoj elipsės braižomas ovalas (žr. 4.77 pav.).

4.76 pav. Apskritimų, įbrėžtų į kubo sienas, 4.77 pav. Ovalo braižymas braižymas stačiakampėje izometrinėje projekcijoje Ovalo braižymas (žr. 4.77 pav.). Ant simetrijos ašių, kurios yra lygiagrečios aksonometrijos ašims x0, y0, atidedamas apskritimo skersmuo ir gaunami taškai 10, 20, 30, 40. Per juos braižomos tiesės, lygiagrečios aksonometrinėms ašims ir gaunamas rombas. Nubraižoma ilgoji rombo įžambinė K0L0. Iš pažymėtų taško M0 spinduliu M010 braižomas lankas, jungiantis taškus 10 ir 40, ir taško N0 spinduliu N030 braižomas lankas, jungiantis taškus 30 ir 20. Iš taško N0 brėžiamos tiesės į taškus 30 ir 20 . Ten, kur jos susikerta su įžambine K0L0, gauname taškus O1 ir O2. Iš gautų apvalinimo centrų O1 spinduliu O120 brėžiamas lankas, jungiantis taškus 20 ir 40, o iš O2 spinduliu O210 brėžiamas lankas, jungiantis taškus 10 ir 30. Kūnų aksonometrinės projekcijos braižomos panašiai kaip ir plokščiųjų figūrų. Kūnų elementai, lygiagretūs su epiūrų projekcijų ašimis x, y ir z atidedami lygiagrečiai su atitinkamomis aksonometrinėmis ašimis x0, y0 ir z0. Paprastai pradedama braižyti nuo horizontalinės projekcijų plokštumos, nes dažniausiai geometrinių kūnų pagrindas priklauso horizontalinei projekcijų plokštumai. Lygiagrečiai su ašimi z0 dažniausiai atidedami kūnų aukščiai. Bet kokio geometrinio kūno aksonometrinėms projekcijoms nubrėžti dažniausiai pakanka dviejų jo epiūros projekcijų. Duota stačiosios šešiakampės prizmės epiūra, kurios paviršiuje yra taškas A (žr. 4.78 pav.). Reikia nubraižyti šios prizmės stačiakampę izometrinę projekciją (žr. 4.79 pav.).

51

79 pav. dažniausiai braižoma stačiakampė izometrinė projekcija (žr. Prizmės epiūra 4.79 pav. 4. stačiakampė dimetrinė projekcija (žr. 4.) ir pradedama braižyti nuo apatinio pagrindo (ovalo). kurio paviršiuje yra taškas A. 4. 4. b). 2.79 pav. Tokiu pat principu braižoma taisyklingos ketrurkampės piramidės (žr.80 pav. 52 .80 pav.82 pav.79 pav.83 pav.79 pav. Brėžiamas viršutinis prizmės pagrindas (žr. 4. 4.78 pav. tik ašyje y0 visi dydžiai mažinami du kartus. Cilindro (žr.). kurios paviršiuje yra taškas A. b). Prizmės stačiakampė izometrinė projekcija Brėžiamos prizmės pagrindo simetrijos ašys 10 – 10 ir 20 – 20 lygiagrečios su aksonometrinėmis ašimis x0 ir y0 (žr. 3.81 pav. Brėžiamas prizmės apatinis pagrindas ir žymima suprojektuoto taško A padėtis (žr. a). Atidedamas prizmės aukštis H arba šoninių briaunų aukščiai (žr.4. 4.81 pav. Piramidės stačiakampė dimetrinė projekcija Sukinių aksonometrinės projekcijos braižomos panašiai kaip ir braiunainių projekcijos.). 4. a). Piramidės epiūra 4. 1. 4.).

taip pat dažniausiai braižoma stačiakampė izometrinė projekcija (žr.). 4. Cilindro epiūra 4.87 pav. kuri duotame kūgyje iškerta atitinkamo spindulio apskritimą. Ant apskritimo horizontaliosios projekcijos ir randama taško horizontalioji projekcija 1‘.86 pav. Kūgio stačiakampė izometrinė projekcija Ieškant ant kūgio paviršiaus esančių taškų.84 pav. Per duotą taško projekciją 1‘‘ brėžiame horizontalinę plokštumą. 4. kurios yra lygiagrečios kūgio paviršiui (žr.84 pav.85 pav.82 pav. 53 . 4. kurio paviršiuje taškas A.4. ir 4. Cilindro stačiakampė izometrinė projekcija Kūgio(žr.). galima pasinaudoti ir pagalbinėmis kertančiomis plokštumomis. Kūgio epiūra 4.83 pav. 4.).85 pav.

). Taškų horizontaliosios projekcijos bus atitinkamų prizmės briaunų projekcijose 1′. gaunama plokščia figūra. Geometrinio kūno ir plokštumos sankirta 4. Norint rasti prizmės ir kertančios plokštumos sankirtos figūros formą. Randami briaunainio briaunų ir su jomis susikertančių plokštumų sankirtos taškai. pirmiausia reikia rasti taškus. kurios bus plokščios figūros kontūrai.3′′.88 pav.5′ (žr.4. vadinama kirtiniu. reikia rasti antrąją. 54 . gaunamas plokščia figūra – kirtinys. patogiausia juos suskirstyti į paprastus geometrinius kūnus. randamos jų profilinės projekcijos.5′′ . viena sankirtos linija žinoma (sutampa su plokštumos pėdsaku). susidaro plokščia figūra – uždaras daugiakampis. viena sankirtos linijos projekcija taip pat yra žinoma (sutampa su sienelių projekcijomis). 4. kuriuose plokštuma susikerta su prizmės briaunomis. 4. 2. ribojantis iškirstą figūrą. gaunama prizmės ir kertančios plokštumos α sankirtos linijos. kad pasirinktoje aksonometrinėje projekcijoje būtų geriausiai matomi jo kontūrai ir paviršiai.13.4′′. nubraižyti jos apatinės dalies išklotinę ir prizmės aksonometriją (žr. Pirmiausia randama prizmės profilinė projekcija. Nukirsto kūgio stačiakampė izometrinė projekcija Braižant sudėtingus kūnus ar detales aksonometrinėje projekcijoje. 4. Nuosekliai sujungus taškus.13. Randamos briaunainio sienų su turima plokštuma sankirtos linijos. Kūno aksonometrinė projekcija (jei nėra nurodyta) pasirenkama pagal kūno sudėtingumą ir išvaizdą. kurį galima rasti: 1. kas yra pačioje kertančioje plokštumoje.4′. 4. Turint dvi šių taškų projekcijas.86 pav.). Jei kertamojo paviršiaus sienelės statmenos projekcijų plokštumai (jos yra projektuojančios).13. Nukirsto kūgio epiūra 4.2′′. Susikirtus plokštumai su briaunainio paviršiumi. nukirstos plokštuma α . Kirtinys Kertant bet kokį kūną plokštuma. Kirtinio linija yra kontūras.87 pav. projekcijos. Kirtinyje vaizduojama tik tai. Tų taškų frontaliosios projekcijos bus prizmės briaunų frontaliųjų projekcijų ir plokštumos frontaliojo pėdsako α F sankirtos taškuose 1′′. Nuosekliai sujungus taškus.2.3′. Tai geometrinio kūno paviršiaus ir plokštumos sankirtos linija.1.88 pav. Briaunainio ir plokštumos sankirta Žinomos dvi taisyklingos šešiakampės prizmės. Jei kertančioji plokštuma yra projektuojanti. Reikia rasti prizmės trečiąją projekciją.2′.

50 pav.). o šoninių briaunų aukščiai – iš frontaliosios arba profilinės projekcijų.93 pav.94 pav. Tada braižoma nukirstos prizmės stačiakampė izometrinė projekcija (žr. ir 4. Taip atidedami dydžiai: A0 B0 = A′B ′ .41 . 4.88 pav. B0 C0 = B ′C ′ ir kt. kurie randami iš epiūros. 4.. projekcijos 4. 4.89 pav.. Išklotinėje atidedami prizmės elementų tikrieji dydžiai.). Atidėti taškai išklotinėje nuosekliai sujungiami tiesėmis. 4. ir 4.90 pav.31 .91 pav..21 . 4. Nukirstos prizmės aksonometrinė projekcija Norint nubraižyti apatinės prizmės dalies išklotinę.51 (žr. Nubraižome kirtinio tikrąjį dydį iš prizmės epiūros. 4.88 pav.. pirmiausia reikia nubraižyti nenukirstos prizmės išklotinę (žr. 4.Kirtinio tikrąjį dydį randame plokštumų pakeitimo būdu (žr.90 pav. ir 4. Nukirstos prizmės išklotinė Tokiu pat principu ieškoma nukirstos piramidės trečioji projekcija.88 pav. 4. Prizmės pagrindo ABCDEF kraštinių ilgiai imami iš jos horizontaliosios projekcijos. apatinės dalies išklotinė ir aksonometrinė projekcija (žr. 55 .92 pav.).95 pav. bei A0 30 = A′′3′′ = h1 . 4. B0 2 0 = B ′′2′′ = h2 ir kt.91 pav. Gaunama prizmės šoninio paviršiaus ir kertančios plokštumos sankirtos linija 30 20 10 50 40 30.45 pav. nukirstos plokštuma.88 pav. 4.). Prizmės. ' ' ' ' ' Kirtinio tikrasis dydis bus 11 .). Nukirstos prizmės stačiakampės izometrinės projekcijos braižymo tvarka 4.

Paviršių sankirta Dviejų briaunainių sankirtos linija gali būti erdvinė arba plokščia laužtinė linija. Jei plokštuma yra pasvirusi į cilindro ašį. 56 .92 pav. arba viena uždara linija. Kertant kūgį plokštuma. projekcijos 4. statmena kūgio ašiai. Briaunainio ir kreivo paviršiaus sankirtos linijos yra plokščių kreivių junginys. jei plokštuma lygiagreti dviem kūgio sudaromosioms. Nukirstos 4. nukirstos plokštuma. gausime kirtinį – skritulį. Jei kertanti plokštuma yra lygiagreti cilindro ašiai. gauname kirtinį skritulį. Jei plokštuma kerta visas kūgio sudaromąsias. Dviejų kreivų paviršių sankirtos linija yra erdvinė arba plokščia kreivė. jei plokštuma lygiagreti kūgio sudaromąjai. kai abu paviršiai tik įsikerta vienas į kitą. tai kirtinys yra stačiakampis. Nukirstos piramidės stačiakampės piramidės izometrinės projekcijos aksonometrinė braižymo tvarka projekcija Kertant cilindrą plokštuma.93 pav. kirtinys yra elipsė. kai vienas paviršius kerta kitą.95 pav. statmena cilindro ašiai. Du paviršiai gali kirstis dviem uždaromis linijomis.4.94 pav. 4. Piramidės. kirtinys – parabolė. tai kirtinys yra hiperbolė.14. kirtinys – elipsė. Nukirstos piramidės išklotinė 4.

kurių horizontaliosios projekcijos bus 4‘. 4.96 pav. Norint rasti dviejų briaunainių sankirtos liniją. Šios linijos yra taškai. Šie taškai ir yra susikertančių paviršių sankirtos linijos taškai ir per juos nubrėžiama paviršių sankirtos linija. 4. randama trečioji – profilinė projekcija. 97 pav. 2.97 pav. Šių linijų dalys yra vieno ir antro briaunainio sienų sankirtos linijos. 4‘. kurių horizontaliosios projekcijos bus keturkampio ir stačiakampio horizontaliųjų projekcijų sankirtos taškuose 1‘.96 pav. Prizmės ir piramidės sankirta Paskui braižoma susikertančių briaunainių dimetrinė projekcija (žr. kuriuose susikerta sankirtos linijos.). Rasti susikertančių kūnų kritinius taškus: aukščiausius. Sujungus gautuosius taškus. o prizmėje – stačiakampį. Iš esamų projekcijų tik frontaliojoje projekcijoje yra žinoma kūnų sankirtos linija. Plokštuma β piramidės paviršiuje iškirs didesnio perimetro keturkampį. o prizmėje – tiesę. gaunama kūnų sankirtos linijos horizontalioji projekcija 1‘. Plokštuma α piramidės pavišiuje iškirs liniją. Tokie pat taškai atsiras ir kitoje piramidės pusėje. Nustatyti kokioje projekcijų plokštumoje matyti sankirtos linija ir per kritinius taškus kirsti abu kūnus pagalbinėmis projektuojančiosiomis plokštumomis. 1‘ ir tokia pat simetriška linija kitoje prizmės pusėje. 4. 4. kuri apibrėš plokščią figūrą – keturkampį. nes prizmė yra frontaliai projektuojanti.). jei ji yra abiejų paviršių matomose dalyse. Kertančių plokštumų turi būti tiek. atsiras du taškai. yra nematoma. arčiausius. 2‘ ir 3‘.) 57 . atsiras sankirtos linijos taškai. kad gautume aiškias sankirtos linijos projekcijas. Dviejų briaunainių sankirtos linijos yra laužtinės linijos (žr.. Dviejų paviršių sankirtos linija yra matoma. Turint dvi taško projekcijas. toliausius. todėl naudojamos pagalbinės kertančiosios horizontaliosios plokštumos α ir β. Sankirtos linijos dalis. 4. 3‘. Išnagrinėti ir nustatyti kokie paviršiai kertasi. Randami taškai. Nustatyti kokios figūros yra kirtiniai. Susikirtus keturkampiui su tiese. 3. reikia per briaunainio briaunas vesti pagalbines kertančias plokštumas (žr. žemiausius. kuriuose vieno briaunainio briaunos kertasi su kito briaunainio sienomis (arba briaunos su briaunomis).Rekomenduojama sankirtos linijos taškų ieškojimo tvarka: 1. Susikirtus keturkampiui su stačiakampiu. 2‘.96 pav. 4. kuri yra bent vieno paviršiaus nematomoje dalyje.

a b 4. 4. Prizmės ir piramidės sankirtos stačiakampė dimetrinė projekcija Dviejų sukinių sankirtos linijos ieškomos taip pat. tai sankirtos linijos frontalioji projekcija sutaps so prizmės pagrindo kontūru. Apskritimo ir tiesių sankirtoje bus gauti kūnų sankirtos linijos taškai. Kadangi prizmė statmena projekcijų plokštumai F.97 pav. Panaudojus pagalbines horizontaliąsias kertančiąsias plokštumas α.) naudojamos pagalbinės kertančiosios frontaliosios plokštumos ir ieškomos taškų frontaliosios projekcijos. o prizmėje – dvi tieses. Turint dvi projekcijas.86 pav. Pateiktame pavyzdyje (žr. γ.98 pav.profilinė sankirtos linijos projekcija. 4.). 4. 58 . randama trečioji . Dviejų cilindrų sankirta Briaunainių ir sukinių sankirtos linijos randamos naudojant pagalbines kertančiąsias plokštumas. randama sankirtos linijos horizontalioji projekcija (žr 4. ir 4. Todėl reikia rasti sankirtos linijos horizontaliąją ir profilinę projekcijas. Reikia rasti kūgio ir prizmės sankirtos liniją (žr.99 pav. Kertančioji plokštuma α kūgio paviršiuje iškirs apskritimą. β.97 pav.). kaip ir briaunainių.99 pav.

Kas yra epiūra ir kaip ji gaunama? 4. Kada tiesės atkarpa projektuojasi tikruoju dydžiu? 11. Kūgio ir prizmės sankirta Savikontrolės klausimai 1.4. Kaip gaunamas kūginis paviršius? 59 .99 pav. Kokią padėtį tiesės atžvilgiu turi užimti naujai parinkta projekcijų plokštuma. Kokie paviršiai vadinami briaunainiais? 27. Kaip pasukti bendros padėties tiesę. Kas yra projekcija? 2. Kokiu tikslu naudojamas pasukimo metodas? 21. norint rasti naują taško projekciją. 26. Kokie paviršiai vadinami išklojamaisiais? Juos išvardinkite. Kokias tarpusavio padėtis gali užimti dvi tiesės? 12. Kokios plokštumos vadinamos projektuojančiosiomis ir kokias jas žinote? 15. Kaip gaunamas cilindrinis paviršius? 31. Kas yra plokštumos pėdsakai? 13. ieškant tiesės tikrojo ilgio? 20. jei jo dvi koordinatės lygios 0? 7. Kokie paviršiai vadinami piramidiniais? 29. pakeitus kurią nors projekcijų plokštumą? 19. kad ji būtų lygiagreti su kuria nors projekcijų plokštuma? 23. Kokios yra lygiagrečiųjų stačiakampių projekcijų savybės? 3. Kas yra taško koordinatės ir kokias jas žinote? 5. Kas yra plokštumos parametrai? 14. Kokie paviršiai vadinami tiesiniai? Juos išvardinkite. Kas yra paviršiaus sudaromoji? 24. Kam reikalingas projekcijų plokštumų pakeitimas? 17. Kaip parenkamos naujos projekcijų plokštumos? 18. Kur yra taškas. statmeną plokštumai H? 22. besisukdamas apie ašį. Kokios tiesės vadinamos lygio tiesėmis ir kokias jas žinote? 9. Kokia tiesė vadinama bendrosios padėties tiese? 8. 25. Kas yra stačioji taisyklinga piramidė? 30. Kokios yra lygio plokštumos ir kokias jas žinote? 16. Kokios tiesės vadinamos projektuojančiosiomis ir kokias jas žinote? 10. Ką ir kokioje plokštumoje brėžia taškas. jei kuri nors jo koordinatė lygi 0? 6. Kur yra taškas. Kas yra stačioji taisyklinga prizmė? 28. Ką reikia daryti.

Kaip ieškoma sukinių sankirta? 41. kertant plokštumomis apskritą cilindrą? 36. kertant briaunainį plokštuma? 34. Kokios linijos gaunamos. Kokios linijos gaunamos. Kaip ir kokie pagalbiniai paviršiai parenkami. du sukiniai. briaunainis ir sukinys? 39. Kokiomis linijomis kertasi du briaunainiai. Kaip randama sankirtos linija. Kaip ieškoma dviejų briaunainių sankirta? 40. Kaip randamos briaunainių ir sukinių sankirtos? 5. Kokiais būdais ieškomos briaunainių ir plokštumų sankirtos? 33. kertant plokštumomis apskritą kūgį? 37. Kokia figūra gaunama. kai briaunainį kertanti plokštuma yra projektuojančioji? 35. PROJEKCINĖ BRAIŽYBA 60 . ieškant dviejų paviršių sankirtos? 38.32.

3. Šis projektavimo metodas vadinamas europietiškuoju (metodas E) (žr. nubraižyti pagal amerikietiškuoju projektavimo metodą. Grafinis simbolių žymėjimas brėžinių. nubraižyti pagal europietiškąjį projektavimo metodą.1 pav. Brėžiniai.). Gaminio projektavimas amerikietiškuoju metodu 5. papildomus ir vietinius. 5. 5.2 pav. Jeigu projekcijų plokštuma yra tarp stebėtojo akies ir gaminio.6 pav.5 pav. Pagrindinių vaizdų išdėstymas amerikietiškuoju metodu Brėžiniai. 5. Vaizdai Braižant detales.4 pav.6 pav.1 pav. kaip parodyti 5. kurie vadinami vaizdais. Tada braižoma daugiau detalės atvaizdų. Pagrindinių vaizdų išdėstymas europietiškuoju metodu 5. nubraižytų europietiškuoju metodu 5. dažnai nepakanka trijų projekcijų detalės formai ir matmenims išaiškinti. Vaizdas – tai daikto atvaizdas brėžinyje gautas projektuojant stačiakampio projektavimo metodu.2 pav. žymimi taip. 61 . 5. Gaminio projektavimas europietiškuoju metodu 5. metodas vadinamas amerikietiškuoju (metodas A) (žr.5 pav. Braižant vaizdus gaminys įsivaizduojamas esąs tarp stebėtojo akies ir tam tikros projekcijų plokštumos. žymimi taip. nubraižytų amerikietiškuoju metodu Vaizdai skirstomi į pagrindinius. Grafinis simbolių žymėjimas brėžinių.5. kaip parodyti 5.).1.

10 pav.8 pav. 3 – vaizdas iš kairės. Rodyklės matmenys 5. lygiagrečią vaizduojamajai daliai. kad brėžinys būtų pakankamai aiškus.). nubraižytas ne savo vietoje. Jeigu kuris nors vaizdas yra perstumtas svarbiausiojo vaizdo atžvilgiu. bet tiek.12 pav.9 pav.svarbiausias vaizdas (gaminio padėtis parenkama taip. 5.) braižomi. kai kuri nors gaminio dalis nėra lygiagreti nei vienai pagrindinei projekcijų plokštumai ir jose projektuojasi iškreiptai. 5. Ženklas. jokių papildomų žymėjimų nereikia.Pagrindiniai vaizdai braižomi projektuojant daiktą į šešias kubo sienas. 2 – vaizdas iš viršaus. Pagrindinio vaizdo žymėjimas. kaip parodyta 5.7 pav.) žvilgsnio kryptį. Pagrindiniai vaizdai vadinami taip: 1 . 5. Jei pagrindiniai vaizdai išdėstyti taip. 5 – vaizdas iš apačios.). 4 – vaizdas iš dešinės. Papildomų vaizdų vaizdavimas ir žymėjimas 5. 5. tai brėžinyje reikia parodyti rodykle (žr. Jeigu papildomo vaizdo išdėstymas neatitinka žvilgsnio krypties – žymėti reikia. Tuo atveju ta daikto dalis projektuojama į papildomą plokštumą.11 pav. Jeigu braižomasis papildomas vaizdas turi tiesioginį projekcinį ryšį su pagrindiniu vaizdu – žymėjimas nereikalingas. Esant reikalui 62 . jei jis yra perstumtas svarbiausio vaizdo atžvilgiu 5.7 pav. 5. kad šiame vaizde geriausiai atsiskleistų gaminio forma ir matmenys).8 pav. Šios sienos išskleidžiamos į vieną plokštumą (žr.10 pav. ir 5. Atvaizdų brėžinyje turi būti kuo mažiau. reiškiantis pasuktą vaizdą 5. Papildomas vaizdas žymimas kaip ir pagrindinis vaizdas. 6 – vaizdas iš antros detalės pusės.11 pav. Raidės rašomos 2 didesnės už matmenų skaičius.2 pav. Papildomų vaizdų vaizdavimas ir žymėjimas 5. užrašyti vaizdo pavadinimą viena iš pirmųjų abėcėlės raidžių ir virš nubraižyto vaizdo užrašyti tą pačią raidę (žr.vaizdas iš priekio .2 paveiksle. Vietinių vaizdų vaizdavimas ir žymėjimas Papildomi vaizdai (žr.

5. Laužytas pjūvis Paprastieji pjūviai pagal tai.papildomą vaizdą galima pasukti pagrindinio vaizdo atžvilgiu.2.13 pav. kai 63 . nes gaunama daug brūkšninių linijų. mintyse perkirsto viena arba keliomis plokštumomis. Pjūviu vadinamas daikto. Kai detalės vidus yra sudėtingas. pjūvis vadinamas (žr. kai kirtimo plokštuma yra lygiagreti su horizontaliąja projekcijų plokštuma (žr. brėžinys pasidaro neaiškus. Sudėtingieji pjūviai skirstomi į laiptuotus ( pjūvis lygiagrečiomis plokštumomis) (žr. Laužytajame pjūvyje kirtimo plokštumos sąlygiškai sukamos.16 pav. Vietiniai vaizdai (5.15 pav. atvaizdas. Tada šalia vaizdo pavadinimo rašomas ženklas (žr.12 pav.9 pav. braižomi pjūviai ir kirtiniai.). 5. vaizduojant tai. arba apribotas trūkio linija (vaizdas B). O).kai kertanti plokštuma viena. kol sutampa vienoje plokštumoje. vertikaliuosius. Laiptuotas pjūvis 5. Pjūviai Nematomus kontūrus brėžinyje vaizduojame brūkšninėmis linjomis. kai simetrijos plokštuma sutampa su detalės kontūru 5. Šis gaminio kirtimas yra sąlyginis. Paprastas pjūvis. 5.). pjūvis B-B). kuomet vaizduojamas elementas tiesiogiai nesusiję su likusia detalės dalimi (vaizdas A) (žr. kuomet kertančios plokštumos tarpusavyje lygiagrečios. Užrašai visuomet rašomi lygiagrečiai su pagrindiniu užrašu. 5. todėl braižant pjūvį viename iš atvaizdų kiti to paties gaminio atvaizdai nesikeičia. kas yra kertančioje plokštumoje ir už jos žvilgsnio kryptimi.12 pav. Pagal kertančiųjų plokštumų skaičių pjūviai skirstomi į: paprastuosius . Jie žymimi kaip ir papildomi vaizdai. yra skirstomi į: horizontaliuosius. Sukimo kryptis gali nesutapti su žvilgsnio kryptimi.14 pav. Vietinis vaizdas gali būti neapribotas.13 pav. kokiu kampu pasukta. 5. Paprastasis pjūvis 5. ir sudėtinguosius . 5. kuomet kertančios plokštumos tarpusavyje susikerta.) braižomi.16 pav. ir laužytus (pjūvis dviem susikertančiomis plokštumomis) (žr.) . kuomet reikia detaliau pavaizduoti nedidelę detalės dalį. Kad detalės vidaus kontūrai būtų matomi. kokioje padėtyje kirtimo plokštuma yra horizontaliosios projekcijų plokštumos atžvilgiu. 5.15 pav.kai kertančios plokštumos dvi ar daugiau.) .) ir nurodoma.17 pav. nekartojant ir nepraleidžiant raidžių (išskyrus I. 5.

Frontalusis ir profilinis pjūvis 5.) ir pražulniuosius. 5. Šalia rodyklių. Vertikalieji pjūviai dar skirstomi į: frontaliuosius.) ir profilinius. du kartus ta pačia raide.17 pav.17 pav. Vietiniai pjūviai Paprastieji pjūviai daromi pusiniai.). ir 5.21 pav.). Jeigu su simetrijos plokštuma sutampa detalės kontūras. Kertančios plokštumos padėtis žymima siaurąja ilgų brūkšnių su tašku linija (galuose ir plokštumos sankirtose – plačioji ilgų brūkšnių su tašku linija).19 pav. Pjūvį nuo vaizdo skiria siauroji ilgų brūkšnių su tašku linija.22 pav. Horizontalusis ir frontalusis pjūviai 5. 5. kai kirtimo plokštuma yra lygiagreti su frontaliąja prijekcijų plokštuma (žr. 5.18 pav. nurodyti kertančios plokštumos padėties ir rašyti pjūvio pavadinimo nereikia (žr. Virš nubraižyto pjūvio rašomos tos pačios raidės su brūkšneliu tarp jų. prie plūvio galų užrašomas pjūvio pavadinimas.19 pav.). kai kirtimo plokštuma lygiagreti su profiline projekcijų plokštuma (žr.18 pav. 5.18 pav.17 pav. 64 . 5. kad detalės kontūras liktų matomas (žr. Raidės 2 didesnės už matmenų skaičius. pjūvis A-A ir 5. 5. pjūvis A-A ir 5.14 pav. kurios remiasi į galinį brūkšnį.). pjūvis A-A). Jei kertančioji plokštuma sutampa su detalės simetrijos plokštuma ir nubraižytas pjūvis turi tiesioginį projekcinį ryšį.18 pav. Žvilgsnio kryptis nurodoma rodyklėmis (ištisinė plačioji linija).kirtimo plokštuma yra statmena horizontaliajai projekcijų plokštumai (žr. ir ištisiniai – jei nesimetriška (žr. 5. kai kirtimo plokštuma su horižontaliąja projekcijų plokštuma sudaro nestatų kampą (žr. jei detalė simetriška (žr. ir 5. 5.14 pav.17 pav. 5.20 pav. Pražulnusis pjūvis 5. pjūvis nuo vaizdo atskiriamas ištisine vingiuota arba ištisine siaurąja su lūžiais linija taip.18 pav.).

26 pav. Iškeltiniai kirtiniai 5.3. 5. Visuomet vienos detalės visi pjūviai ir kirtiniai brūkšniuojami vienodai. kas yra kertančioje plokštumoje (žr.22 pav. Nesimetriškų detalių pjūvis Jeigu kertančioji plokštuma eina išilgai plonasienės sienelės. 5.20 pav. kuriame parodoma tik tam tikra daikto vieta.24 pav. kad atitiktų rodyklėmis rodomą kryptį.24 pav.23 pav.26 pav.. 5.) Atstumai tarp brūkšnelių 1.. Jį nuo vaizdo skiria ištisinė vingiuotas arba ištisinė siauroji su lūžiais linija (žr. 5. vadinamas vietiniu.). Gretutiniai kirtiniai Pjūvis.21 pav.10 mm.25 pav.25 pav. Juose vaizduojama tik tai. arba pjūvių ar kirtinių simetrijos ašims (žr.). 5. Atstumai turi būti parinkti proporcingai brūkšniavimo plotų dydžiui.5.) gali būti išdėstyti bet kurioje brėžinio vietoje.). tai pjūvyje ji rodoma neperpjauta (žr. 5. Kirtinys braižomas taip.) iškeliami šalia vaizdo ir sujungiami su juo siaura ilgų brūkšnių su tašku linija. 5.). Siauresnius kaip 2 mm kirtinius rekomenduojama užjuodinti. Iškeltiniai kirtiniai (žr. Gretimos detalės brūkšniuojamos skirtinga kryptimi arba skirtingu tankiu (žr. Vietiniai pjūviai yra paprastieji pjūviai.27 pav. Gretutiniai kirtiniai (žr. 5. Kirtiniai Kirtiniai naudojami detalės formai nustatyti.23 pav. Pjūvių arba kirtinių brūkšniavimas Pjūviai ir kirtiniai brūkšniuojami 450 kampu pasvirusiomis linijomis pagrindinio kontūro atžvilgiu į kairę arba į dešinę pusę. Simetriškų detalių pjūvis 5. 65 .24 pav. Plonasienių sienelių pjūviai 5.5. 5.

30 pav. 5. pavyzdžiui. tai vaizduose ir pjūviuose jos vaizduojamos supaprastintai. be to nurodomas mastelis (žr. A1. ). 66 . tvirtinamo pleištu.28 pav.4. vartojami sąlygotumai ir supaprastinimai: 1.32 pav. 3.27 pav. lanku arba tiese (žr. pilnavidurių velenų.31 pav.). braižomi vietiniai pjūviai. 5. Iškeltiniame elemente gali būti gaminio dalių. Iškeltinio elemento žymėjimas 5.). pleištų. Iškeltiniai elementai Iškeltinis elementas yra papildomas atvaizdas (paparastai padidintas) tos gaminio dalies.5. Krumpliaračio. Jei gamybos sąlygos nereikalauja tiksliai nubraižyti sankirtos linijų projekcijas.29 pav. iškeliamoji vieta brėžinyje gali būti gaminio vaizde.4. Gretimų plotų brūkšniavimas 5. A. o kiti rodomi suprastintai arba sutartiniais ženklais (žr.29 pav. Sąlygotumai ir supaprastinimai atvaizduose Norint sparčiau braižyti ir sutaupyti vietos brėžiniuose. Gaminio. Varžtų. A2. Iškeltinis elementas žymimas ta pačia raide arba didžiosios raidės ir skaitmens deriniu. kurios nepavaizduotos tam tikrame atvaizde.28 pav. ašių ar kitų panašių detalių išilginiai pjūviai nebraižomi. Iškeltinis elementas brėžinyje turi būti kuo arčiau detalės aiškinamosios vietos. tam tikrame vaizde. turinčio keletą tolygiai išdėstytų elementų. Jei reikia. pavyzdžiui. Iškeltinis elementas 5. 2. vaizdavimas 5. Paviršių sklandaus perėjimo linijos sąlyginis vaizdavimas 5. atvaizde rodomas visas vienas ar du elementai. pjūvyje ar kirtinyje apibrėžiama apskritimo. be to gali skirtis ir jo vaizdavimo būdas. o iškeltinis elementas pavaizduotas jau tos vietos pjūvis (žr.30 pav. kniedžių. kurią reikia pavaizduoti iškeltiniame elemente. ovalo ar kitokia siaurąja ištisine linija ir virš išnašos linijos lentynėlės rašoma didžioji raidė arba didžiosios raidės ir arabiško skaitmens derinys. 5.). kurios formą ar matmenis reikia išaiškinti. 5. 5. Ta dalis.

plonos detalių sutvirtinimo sienelės. 7.). leidžiama antrame vaizde braižyti tik kiaurymės kontūrą (žr. Jei sudėtingas brėžinys braižomas keliuose lapuose. pavyzdžiui.). konstrukcijai išsiaiškinti nereikia antro vaizdo. pjūvį.4. tvirtinamos pleištu. o antrame lape vaizdą žymime A(1). 5. 5. 8. išskyrus kiaurymę. kurios išdėstytos apskritame flanše ir per kurias neina kertančioji plokštuma. Stipinų supaprastintas vaizdavimas 67 .32 pav. Jeigu krumpliaračio. stipinai. auselės ir panašūs elementai rodomi neužbrūkšniuoti ir atskiriami nuo likusios detalės dalies pagrindine linija (žr. krumpliaračių ir kt.33 pav. kuris bus nubraižytas antrame lape. Sudėtinguose brėžiniuose dalima vaizduoti skylių. Jeigu kai kurie detalės elementai projektuojant išsikreipia. 5. pirmame brėžinio lape pažymime vaizdą A(2). 31 pav. 5. šalia atvaizdų pavadinimų nurodoma į kokį lapą nukeltas atvaizdas bei kokiame lape pažymėtas nubraižytas atvaizdas. Skriemulių. leidžiama jų nevaizduoti arba vaizduoti neiškreiptus.33 pav. skriemulio ar kitos detalės. jeigu tai nesumažina brėžinio vaizdumo. Tolygiai išdėstytų elementų supaprastintas vaizdavimas 5. 6.

1 pav. Nuožulos nei ant sriegtų strypų. atraminiai. formą .6. c.2. tvirtinimo ir sandarinimo (vamzdiniai ir kūginiai). skersmenį coliais (1′′ = 25.4 pav.).cilindriniai ir kūginiai. stačiakampio. 68 .metriniai. 6.2 pav.). vadinamas sraigtinės linijos žingsniu. Kūginiai sriegiai vaizduojami ant kūginio paviršiaus (žr. Sriegiai ir jų tipai Sraigtinę liniją nubrėžia taškas tolygiai slinkdamas linija. 6. šiai tolygiai sukantis apie ašį. Matoma sriegio profilio viso gylio pabaiga turi būti vaizduojama ištisine plačiąja linija. ant kurio suformuotas sriegis. vamzdinį cilindrinį arba vamzdinį kūginį sriegį pateikta skaitinė reikšmė atitinka sąlyginį vamzdžio.). Skiriasi tik užrašai. 6. statmenose strypo arba skylės ašiai.trikampio. f. b. d.2 Vidinio metrinio sriegio vaizdavimas ir žymėjimas brėžinyje Pjūvyje sriegtas detales užbrūkšniuoti reikia iki plačiųjų ištisinių linijų (žr. matuojamas išilgai sudaromosios. nubrėžto ištisine siaurąja linija. Pagal sriegio profilį . Vaizduose iš galo sriegio pašakniai turi būti vaizduojami maždaug trimis ketvirtadaliais apskritimo. Matomų sriegių viršūnės vaizduojamos ištisine plačiąja linija. trapecinio. Žymint kūginį. pavarų (trapeciniai. bet visais atvejais šis tarpas neturi būti mažesnis kaip dvigubas plačiosios linijos plotis. Vieno pilno apsisukimo sraigtinės linijos dalis vadinama vija. Pagal sraigtinės linijos kryptį – dešininiai ir kairiniai. nerodomos. DETALIŲ BRĖŽINIAI 6. 6. trapeciniai. Dažniausiai pagal susitarimą visų tipų techniniuose brėžiniuose sriegiai ir įsriegtos detalės yra vaizduojamos supaprastintai. cokoliniai žymimi kaip parodyta 6. e. Sriegiai . Atstumas tarp gretimų vijų.1 pav. Pagal eksploatavimo paskirtį – tvirtinimo (metriniai). Pagal išdėstymą ant paviršiaus – vidiniai ir išoriniai.2 paveiksluose. ir 6.3 pav. nei sriegtose skylėse projekcijose.4mm ) .1 ir 6. specialūs.1. Sriegių vaizdavimas ir žymėjimas brėžiniuose Sriegių ir sriegtų detalių vaizdavimo techniniuose brėžiniuose metodai pateikti LST EN ISO 6410-1.2 pav. įsukamo į skylę. 6.ir 6. o sriegio pašakniai – ištisine siaurąja linija (žr. Sriegių skirstymas: a. Pagal sriegio vijų pradžių skaičių – vienapradžiai ir daugiapradžiai. Pagal pradinio paviršiaus. Išorinio metrinio sriegio vaizdavimas ir žymėjimas brėžinyje 6. Tarpas tarp sriegio viršūnes ir pašaknius vaizduojančių linijų turi būti kuo artimesnis sriegio gyliui. atraminiai).

Sp – specialus. 8H (atraminis vidinis). kai sriegiai išdėstyti taisyklingai 69 . 3. mm). Sriegių žymą sudaro: 1. pvz. N – normalus). 6H (metrinis vidinis). 2. Taip pat pateikiami papildomi duomenys: 1.3 pav. Vidinio metrinio kūginio sreigio vaizdavimas ir žymėjimas Sriegio tipas ir matmenys žymimi pagal atitinkamus sriegių tarptautinių standartų reikalavimus. Sriegio eiga L (poslinkis vieną kartą apsisukus.5 pav. Išorinio kūginio sreigio vaizdavimas ir žymėjimas 6. jo vardinis skersmuo atitinka išorinio sriegio viršūnių arba vidinio sriegio pašaknų skersmenį. Vardinis skersmuo arba dydis. 4. ¾. 7H (trapecinis vidinis). R – vamzdinis kūginis išorinis. K – kūginis colinis. trapecinio ar atraminio sriegio matmenis. Brėžinyje žymint metrinio. Žingsnis P. Vijos kilimo kryptis – jei sriegis dešininis – nenurodoma. Mažo skersmens sriegių supaprastintas vaizdavimas. G – vamzdinis. Raidinio sriegio tipo žymuo (sriegio tipo santrumpa): M – metrinis. Vijų pradžių skaičius. 3. 7e (trapecinis išorinis). Mažo skersmens sriegių supaprastintas vaizdavimas 6. Tolerancijų lauko žymėjimas – 6g (metrinis išorinis).6.5 pav. ir 6. L – ilgas.6 pav. jei kairinis – rašomos raidės LH.6 pav. mm.) 6. leidžiamas supaprastintas vaizdavimas (žr. 6. C – cokolinis.4 pav. MK – metrinis kūginis. Sriegio sukibimas (S – trumpas. S – atraminis. 6g (atraminis išorinis). Tr – trapecinis. Rc – vamzdinis kūginis vidinis. Mažo skersmens sriegių. 2. kurių skersmuo brėžinyje yra mažiau negu 6 mm arba kai yra taisyklingai išdėstytos to paties tipo ir dydžio skylės ar sriegiai.: 20. 5.

pjūviai. Braižant nereikia kopijuoti iš surinkimo brėžinio. jų žymėjimas ir vaizdavimas brėžiniuose 6. Standartinių gaminių (varžtų. bei kiti duomenys. 70 . Pjūvyje srieginės jungties detales reikia užbrūkšniuoti iki plačiosios ištisinės linijos. kirtiniai braižomi ir išdėstomi pagal standarto reikalavimus. nustatoma pagal detalės formą. kai išorinis sriegis įsriegtas ant pilnavidurio strypo 6. dangų reikalavimai .6. 6. Srieginė jungtis. 5) braižomi detalių darbo brėžiniai. Braižymo tvarka: 1) braižomas kiekvienos nestandartinės detalės atskiras brėžinys. detalės paviršių šiurkštumas. 6. parenkami detalių brėžinių masteliai ir reikalingi standartiniai lapo formatai. iš kurios bus gaminama detalė.8 pav. kuriuose bus braižomos detalės. vietinių ir papildomų vaizdų. kad matytųsi visa detalės forma ir brėžinys būtų aiškus.). Rekomenduojamas 1:1 mastelis. 6) surašomi visi detalių matmenys (nominalieji). veržlės.3. pjūvių bei kirtinių skaičius. Parenkama kuo mažiau atvaizdų. smeigės. kurių reikia joms pagaminti ir tikrinti (su nuokrypomis). ir 6. Vaizdai. 1 pav. spyruoklės svarbiausias vaizdas parenkamas lygiagrečiai su pagrindinio įrašo lentele. 3) nepaisant surinkimo brėžinio mastelio. Kiek kiekvienai detalei reikia atvaizdų. kuriose atskiros dalys sujungiamos tarpusavyje sriegiais.4. 7) parašoma medžiaga. DETALIŲ BRĖŽINIAI Detalių darbo brėžiniuose turi būti pavaizduota visos gaminio sudėtinės dalys ir elementai. Brėžiniuose srieginių sujungimo vietoje sriegis vaizduojamas pgal tą detalę. 6. kuri turi sriegį išorėje (žr. poveržlės. Kiekvienos sujungtos paviršių poros turi būti vienodi nominalūs jungiamieji matmenys. Srieginės jungties vaizdavimas 6. 2) nustatomas kiekvienai detalei reikalingas pagrindinių. Surinkimo brėžiniuose varžtai. sraigtai pjūviuose vaizduojami neperpjauti (žr. Pvz.8 pav.7 pav.). veleno.8 pav. didesnės – pagal mažinimo.7 pav. bet smulkios detalės braižomos pagal didinimo mastelį. 4) A1 formato lapas padalijamas į mažesnius formatus.). bei koks turi būti svarbiausias vaizdas. poveržlių ir kt. Srieginės jungtys Tai išardomosios jungtys. Kiekviename brėžinyje braižomi rėmeliai ir pagrindinio įrašo lentelė (žr. bet tiek.) detalizuoti nereikia. Suvirintos jungtys. sraigtų. veržlių. 8) techniniuose reikalavimuosepateikiama: a) nenurodytos grafinėje dalyje ribinės nuokrypos. Reikia atkreipti dėmesį į jungiamuosius paviršius.

detalės terminis apdorojimas.b) c) d) 9) danga. kiti parametrai. 71 . užpildoma brėžinio pagrindinio įrašo lentelė.

Sign up to vote on this title
UsefulNot useful