ŽEMAITIJOS KOLEGIJA

DALIA JAKŠTIENĖ

INŽINERINĖ GRAFIKA
Paskaitų konspektas GEODEZIJOS IR ŽEMĖTVARKOS STUDIJŲ PROGRAMAI

2009

TURINYS
1. BRAIŽYMO PRIETAISAI, ĮRANKIAI IR REIKMENYS................................................3 1.1. Braižymo prietaisai ir reikmenys...................................................................................3 1.2. Braižymo įrankiai ..........................................................................................................4 1.3. Darbo vietos parengimas. Braižymas............................................................................7 2. BRĖŽINIŲ APIPAVIDALINIMAS.............................................................................................9 2.1. Formatai..........................................................................................................................9 2.2. Brėžinių lankstymas.......................................................................................................11 2.3. Masteliai.........................................................................................................................11 2.4. Linijos.............................................................................................................................12 2.5. Braižybos šriftai.............................................................................................................14 2.6. Matmenų žymėjimas......................................................................................................17 3. GEOMETRINĖ BRAIŽYBA........................................................................................................23 3.1. Tiesės atkarpos dalijimas į lygias dalis..........................................................................23 3.2. Kampų dalijimas į lygias dalis.......................................................................................23 3.3. Apskritimo lanko centro radimas...................................................................................24 3.4. Nuolydžio ir kūgiškumo braižymas...............................................................................24 3.5. Apskritimo dalijimas į lygias dalis................................................................................25 3.6. Sujungimai......................................................................................................................26 4. BRAIŽOMOSIOS GEOMETRIJOS PAGRINDAI.....................................................................29 4.1. Projekcijos ir jų skirstymas............................................................................................29 4.2. Stačiakampė koordinačių sistema..................................................................................30 4.3. Taško projekcijos. Taško koordinatės. Monžo epiūra...................................................31 4.4. Tiesės atkarpos projektavimas. Ypatingos tiesės padėtys. Tiesių tarpusavio padėtys.33 4.5. Matomumas epiūroje......................................................................................................35 4.6. Plokštuma. Plokštumų padėtys. Plokštumų tarpusavio padėtys....................................36 4.7. Projekcijų pertvarkymai.................................................................................................38 4.8. Plokščių figūrų projekcijos.............................................................................................39 4.9. Plokščios figūros tikrojo dydžio radimas.......................................................................40 4.10. Paviršiai ir geometriniai kūnai. Taškų, esančių kūnų paviršiuje, projekcijų vaizdavimas.......................................................................................................................................41 4.11. Aksonometrinės projekcijos.........................................................................................46 4.12. Geometrinių figūrų ir kūnų aksonometrinės projekcijos ............................................48 4.13. Geometrinio kūno ir plokštumos sankirta....................................................................52 4.13.1. Kirtinys.............................................................................................................52 4.13.2. Briaunainio ir plokštumos sankirta..................................................................52 4.14. Paviršių sankirta...........................................................................................................54 5. PROJEKCINĖ BRAIŽYBA..........................................................................................................59 5.1. Vaizdai............................................................................................................................59 5.2. Pjūviai.............................................................................................................................61 5.3. Kirtiniai...........................................................................................................................63 5.4. Iškeltiniai elementai........................................................................................................64 5.5. Sąlygotumai ir supaprastinimai atvaizduose..................................................................64 6. DETALIŲ BRĖŽINIAI...........................................................................................................66

2

3

Braižymo prietaisas: 1.1 pav.1. 4 . ĮRANKIAI IR REIKMENYS 1. pieštukai.1. 3 – šarnyrinis diskas. 5 – sukiojama galvutė. stalai. kai nereikia jų ilgai laikyti. diagramos.1 pav. jo atlikimo sparta priklauso nuo braižymo prietaisų. Braižymo prietaisai – tai lentos. pieštukus. 6 ir 7 statmenos liniuotės Braižomasis stalas – tai braižomoji lenta. Milimetrinis popierius. Brėžinio kokybė. Jame braižomi įvairūs grafikai. Jų yra įvairių dydžių. Braižomoji lenta braižomajam popieriui pritvirtinti. trintukai ir kt. Mokomiesiems brėžiniams braižyti tinkamiausia 1000x750x20 mm lenta (žr.2 pav. įrankių ir reikmenų. Geros kokybės braižomasis popierius skiriamas ypač svarbiems. mašinos ir kt. Braižomoji lenta Braižymo prietaisas . 4 – kronšteinas.).tai mechaninė reišina. Natūrali popieriaus skaidrė – tai permatomas popierius brėžiniams kopijuoti. ilgai laikomiems brėžiniams.2 pav.viršutinė svirtis. Braižomasis popierius gaminamas dviejų markių: geros kokybės ir paprastos. reikmenys – popierius. 1. Iš tokio brėžinio šviesoraščio popieriuje ar skaidrėje tiesiogiai galima gauti kopiją. Jis gaminamas rulonais ir įvairaus didumo lapais. tušas. BRAIŽYMO PRIETAISAI. 2 – apatinė svirtis. Braižoma lygiojoje pusėje. brėžinio linijos tušu neapvedžiojamos. Eskizus galima braižyti bet kokiame lygiame popieriuje – baltame ar languotame rašomajame popieriuje. Paprastos kokybės popierius vartojamas visų rūšių brėžiniams. . Eskizų popierius. dirbti su braižymo įrankiais ir prietaisais. atliekami skaičiavimai. Permatomame braižomajame popieriuje braižoma specialiu pieštuku. Braižymo prietaisai ir reikmenys Pagal brėžinio paskirtį studentas turi mokėti pasirinkti popierių. Abiejų markių popieriaus gerasis paviršius lygus. pritvirtinta prie braižomosios lentos (žr. Jis gaminamas rulonais ir įvairaus didumo lapais. Ji gaminama rulonais.) 1. kitos pusės – truputį grublėtas. Jų yra įvairių konstrukciją. 1. įtvirtinta ant tam tikro stovo. 1.

4H. kurių vienas šarnyru prijungtas prie kronšteino.3 mm storio skaidriu celiulioidiniu skydeliu. šablonai. 1.Šviesoraščio popierius vartojamas brėžiniams dauginti. ir minkštus – B raide. nuspaudžiamas fiksatoriaus mygtukas. Eskizai braižomo B ir 2B (mechaniniais 0.3a pav. Geresnė reišina su dvigubu skersiniu. 1. 6B. o ryškinami – HB. kuriame yra daug įvairios formos išpjovų (žr. rečiau vertikalioms ir pasvirusioms linijoms brėžti (žr. dviejų disku sujungtų lygiagretainių 2.1.9 mm storio pieštukais).2. kampainiai.35 mm storio pieštukais).5 ir 0. mygtukas atleidžiamas. Tušas būna juodas ir spalvotas. šepetėlis trintuko liekanoms nubraukti.1. Skydelis brėžiniui pridengti trinant blogai nubrėžtas a linijas Tušas. Tokiu prietaisu galima brėžti linijas bet kokiu norimu kampu (žr. skutimosi peiliukas nereikalingoms tušu nubrėžtoms linijoms išskusti ir kt.4 pav.. vidutinio kietumo – HB arba F raide. iš kurių vienas sujungtas su liniuote nejudamai. nubraižytų braižomajame popieriuje pieštuku. 2H. Braižomajame popieriuje brėžiniai braižomi 2H arba H (mechaniniais 0. o kitas – prie galvutės 3. 4B. Pieštukas turi būti nudrožtas kūgiu (žr. 5H. Tušo linijos trinamos kietu su malto stiklo priemaiša trintuku.0. brėžinys valomas minkštu trintuku. 5B. 7B. peiliukas pieštukams drožti. o kitą galima pasukti ir užfisuoti veržle. rapidografai.7 ir 0. minkšti – 3B. matlankis.). Norint pasukti galvutę. trikampį ir matlankį. žymimus H raide. 6H.7 arba 0. b – kūgiškai 1. arba mentele (žr. lekalai. Blogai nubrėžtos linijos trinamos trintuku.). Natūralioje popieriaus skaidrėje brėžiniai kopijuojami tušu. žirklutės. F. prie kurios galo 900 kampu pritvirtintas skersinis horizontalioms. linijos apvedžiojamos tušu. Pieštuko linijos ištrinamos. 8H. Pagal mažėjantį kietumą pieštukai žymimi taip: kieti – 9H. 7H. Kai kurių brėžinių. Galvutė susideda iš pasukimo mechanizmo su fiksatoriumi. 5 . Reišina – tai ilga medinė liniuotė. Braižymo įrankiai Braižybai vartojami šie įrankiai: reišina. 1. 1.6 pav.9 mm storio pieštukais). H. braižiklinė. pridengus brėžinį 0. Jos susideda iš kronšteino 1. Pieštuko drožimas: – mentele. 1.) – braižant siaurosiomis linijomis.3 pav.) – brėžinių ryškinimui.4 pav.. Smulkesni braižymo reikmenys – tai lipnios juostelės ritinėlis brėžiniams pritvirtinti. pritvirtinto prie lentos. Mechaninės reišinos – atstoja reišiną. matlankio ir plokštelės 4 liniuotėms tvirtinti. HB.3b pav. Grafito turi matytis ne mažiau kaip 5 mm.). Braižomieji pieštukai skirstomi į kietus. matlankiu nustatomas reikiamas kampas.1. vidutinio kietumo – 3H. Trintukai.5 pav. B arba 2B (mechaniniais 0.

1. Matlankis Matlankiu brėžinyje matuojami ir pagal jį žymimi kampai. Mastelinė liniuotė 1. plastmasiniai ir celiulioidiniai kampainiai. 1:5 ir kt. (žr.). o 00 ir 1800 kampai sutapti su linija AB. 1:2. 1. Reikia turėti du stačiakampius kampainius: vieną lygiašonį su dviem 450 kampais. Jos briaunose sužymėtos padalos rodo skirtingų mastelių (1:1.7 pav. 1.9 pav. Matlankių būna medinių. metalinių ir plastmasinių.5 pav.). 6 .9 pav. Ypač patogi tribriaunė mastelinė liniuotė (žr. kitą – su 300 ir 600 kampais.8 pav. Mechaninė reišina Kampainiai vartojami vertikalioms ir pasvirusioms linijoms brėžti.7 pav.) matmenis.8 pav. 1. Naudojantis šiais kampais galima nubrėžti kas 150 papildomus kampus (žr. Braižyboje vartojami mediniai. Reišina 1.). 1.6 pav. Matuojamo kampo viršūnė turi būti tiksliai ties matlankio žyme O. Įvairių kampų braižymas naudojantis kampainiais Mastelinėmis liniuotėmis matuojami atstumai brėžinyje ir pagal jas brėžiamos tam tikro ilgio linijos.1.

12 pav. bet tik vidurinius. 2) kopijuoti tušu.11 pav. 13 – spyuoklinio skriestuvo braižiklis. 5 – matavimo skriestuvas. 3 – skriestuvas su antgaliu pieštukui. Šablonas apskritimų lankams braižyti 7 . 8 – nulinis skriestuvas su braižikliu.Lekalai – tai liniuotės su įvairaus kreivumo briaunomis. Paskui parenkamas lekalas. 4 – skriestuvo ilgintuvas. Pieštuku brėžiama linija jungianti ne visus su lekalu sutapusius taškus. atitinkantis tam tikrą kreivės atkarpą.11 pav. Tada lekalas pastumiamas. 1. 6. Braižiklinės yra trijų tipų: 1) braižyti pieštuku. 11 – braižiklio kotelis. 1. 7 – nulinio skriestuvo antgalis pieštukui. 12 – skriestuvo braižiklis. Iš pradžių norimos kreivės taškai pieštuku sujungiami siaura sklandžia kreive. 14 . 3) braižyti ir kopjuoti pieštuku bei tušu (žr. Taip nubrėžta kreivė būna sklandi (žr. Jie gaminami iš medienos. 9 – spyruoklinis skriestuvas su adatine kojele. Braižiklinės įrankiai: 1.). 1.10 pav. celiulioido ir plastmasės.).penalinis skriestuvas. Jis turi sutapti ne mažiau kaip su keturiais kreivės taškais.1.13 pav. Rapidografas 1.spyruoklinio skriestuvo antgalis pieštukui 1. Kreivės brėžimas pagal lekalą Braižiklinė – tai dėžutė su svarbiausiais braižymo įrankiais. 10 – centro skritinėlis. kad jo briauna sutaptų su anksčiau nubrėžtos kreivės dalimi ir eitų per naujo ruožo taškus.2 – braižikliai.10 pav.

Braižymas Braižant siūloma laikytis tokios tvarkos: 1. 8 . 1. popieriaus lapas lipnia juostele pritvirtinamas prie lentos. 14. 8.3. o paskui nutrinti.1. vadinami šablonais (žr. kaip ir rašant. Jeigu reikia. Nubraižytą brėžinį reikia patikrinti: 15. 10. ypač kampuose. Pirmiausia brėžinys nubraižomas siaurosiomis ištisinėmis linijomis. 1. sužymėjus reikalingus matmenis bei kitus duomenis. 2. Esant dirbtiniam apšvietimui. Įrankius laikyti atidaroje braižyiklinėje. pasvirusias tieses. suapvalinimus ir kt. į kurias atsiremia rankos. Darbo vietos parengimas. reikia sėdėti tiesiai. kaip pavazduota 1.). horizontalias tieses (braižomos iš viršaus į apačią). kuriuo ryškinamos tiesės. ar šritai. 5. Klaidingai nubrėžtas linijas reikia nežymiai perbrėžti pieštuku. Braižomąją lentą padėti taip. Braižomąjį stalą pastatyti taip. 14. 15.y. 14. reikia turėti tokio pat formato bet kokio švaraus popieriaus lapą. 9. Paskui popierius prispaudžiamas reišina. Braižant ilgesnes linijas.). Brėžiniui uždengti pertraukų metu arba pridengti tas vietas. 15. skriestuvo pieštuko šerdis turi būti vienu numeriu minkštesnė už to pieštuko šerdį.14 paveiksle. veržles. reikalingus jam suvokti ir gaminti.4. Pirmiausia popieriaus lape išmatuojamas ir apibrėžiamas reikalingo dydžio formatas. lygesne puse į viršų. nubrėžiamas rėmelis. Tokio atstumo reikia reišinai arba rankoms atremti rašant įrašus. Šablonai – kad būtų paprasčiau braižyti pasikartojančius brėžinių elementus (varžtų galvutes. uždėti ant lentos. kad natūrali šviesa į braižytoją kristų iš kairės pusės. 15. Braižant kreives.13 pav.1. Baigus pirmąją braižymo stadiją. šviesa neturi akinti braižytojo. be šešėlių. Keičiamomis galvutėmis galima brėžti įvairaus pločio linijas arba rašyti.Rapidografas – tai vamzdelinis įrankis su paslankia adatėle (žr. 1. ar suvestos ir neišsikišusios linijos.). Linijas reikia ryškinti tokia seka: 14. 7. Braižant. lekalines ir skriestuvines kreives. pagrindinio bei papildomo užrašo rėmeliai. ašines ir centrų linijas.5. 14. o aukštas turi būti nesusilenkęs). 14. kad jos posvyrio kampas būtų apie 200. t.12 pav.2. glaudžiant jos skirdinėlį prie lentos kairiojo krašto. brėžinys turi būti kuo vienodžiau apšviestas. arčiau kairiojo ir viršutinio jos krašto. apskritimus. siaurosiomis linijomis nubraižius vaizduojamo daikto kontūrus. 3. 13. Kėdę pasirinkti pagal ūgį (dirbančio žemo braižytojo turi būti nepakelti pečiai ir alkūnės. Pieštuko šerdis skriestuve smailinama taip. 4. pieštuką kartkartėmis reikia pasukti taip. Išsiaiškinami braižomų figūrų gabaritiniai matmenys ir nubraižomas figūrų išdėstymas lape. linijos ir kita atitinka standarto reikalavimus. techniniu šriftu užpildoma pagrindinė brėžinio užrašo lentelė. Prieš darbą švariai nusiplauti rankas. kad jo šerdis vienodžiau diltų ir linijos būtų vienodo pločio. 12. Sutapdinus lapo apatinį kraštą su reišinos liniuotės briauna. ištrinamos nereikalingos linijos ir pradedama antroji braižymo stadija – pieštuku linijos platinamos ir ryškinamos. ar nepraleisti matmenys arba užrašuose raidės. 11.2.3. Popieriaus lapą. be to.3. Brėžinį patikrinus. Tai pirmoji braižymo stadija. vartojami ploni celiulioidiniai skydeliai. vertikalias tieses (braižomos iš kairės į dešinę). paliekant ne mažesnį kaip reišinos pločio atstumą nuo lapo apatinio krašto iki braižymo lentos žemutinės briaunos. 6. braižytojas gali dirbti apeidamas brėžinį iš įvairių pusių. nepaisant jų tipo.

Baigus darbą. kad braižant nenusiteptų popieriaus lapas? 9 . Brėžinį nuvalyti susmulkinto trintuko kruopelėmis.14 pav. B ir 2B pieštukai? Kelios yra braižymo stadijos? Kokios sekos reikia laikytis ryškinant linijas? Kaip tikrinamas brėžinys? Ką reikia daryti.16. 7. braižymo įrankiai nuvalomi. 8. 5. o reišinomis.Jos užberiamos ant nubraižyto popieriaus lapo ir lengvai delnu spaudžiamos bei vedžiojamos paviršiumi. 1. liniuotėmis ar kampainiais pjaustyti popieriaus. 3. sudedami į braižiklinę ir laikomi sausoje vietoje. Jų negalima mėtyti. Taip popierius nuvalomas. 6. Kokie yra braižymo prietaisai ir reikmenys? Kokius žinote braižymo įrankius? Kurioje braižybos popieriaus lapo pusėje braižoma? Kada naudojami HB. Pieštuko šerdies smailinimas skriestuve Savikontrolės klausimai 1. 4. 2. 17.

10 . 2. 2. o ilgoji – 841 mm (kaip A1 formato ilgoji kraštinė).1 pav.). BRĖŽINIŲ APIPAVIDALINIMAS 2.1.3 paveiksle. 2. Kiekvienas mažesnis formatas gaunamas padalijus pusiau didesniojo formato ilgąją kraštinę (žr. pailgintojo formato trumpoji kraštinė yra 297 mm (kaip A3 formato trumpoji kraštinė)..2 pav. Pailgintų formatų sudarymo schema Pailgintieji formatai gali būti naudojami tik esant būtinybei. tačiau. Pirmenybė teikiama pagrindiniams formatams. Prekyboje esantys popieriaus lapai dažniausiai yra šiek tiek didesni už standartinio formato dydį. Tokio formato žymuo A3.2 paveiksle.7 mm pločio ištisine linija brėžiamas rėmelis.1. Lapo dalijimas į formatus 2. mm Mažiausios paraštės. todėl lapą pirmiausiai reikia pamatuoti ir ištisine siaurąja linija apibrėžti formato dydį. Formato paraščių plotis parodytas 2. mm A0 841x1189 20 A1 594x841 20 A2 420x594 10 A3 297x420 10 A4 210x297 10 A0 formato plotas lygus 1m2.1 pav. Pvz.2. Brėžiniai turi būti braižomi galimai mažesniuose lapuose.2 pav. Formatai Visi brėžiniai turi būti atliekami standartu LST EN ISO 5457:2002 nustatyto formato lapuose. Po to 0. Jų žymėjimas ir lapų matmenys pateikti 1 lentelėje.). kad būtų matomi visi brėžinio elementai. Formatai skirstomi į pagrindinius (ISO – A serijos) ir pailgintuosius. 1 lentelė Pagrindinių formatų dydžiai Žymėjimas Lapo matmenys. Jie gaunami kombinuojant kurio nors pagrindinio formato trumpąją kraštinę su kito formato ilgąja kraštine (žr. Pailgintųjų formatų sudarymo schema pateikta 2.

1/2.. 6. 5. Tuščiame – brėžinio kodas: IG-01-01 9. Vežimėlis ir pan.). išskyrus „Antraštė“(kuri pildoma 5 šrifto dydžiu) pildoma 3. 2. 11.1R. pvz. 1:1. „Savininkas“ – ŽK-RF.2. Lapas – 1. Kalba . 10. Velenas.4 pav.5 šrifto dydžiu. Medžiaga – įrašoma medžiagos. Pagrindinio įrašo lentelės forma. 7. A4 formato lapuose pagrindinio įrašo lentelė talpinama išilgai trumpojo lapo krašto. Tekstas visada rašomas lygiagrečiai su pagrindinio įrašo lentele. 2. Pildoma tik detalių brėžiniams. Brėžinio pagrindinio įrašo lentelė braižoma apatiniame dešiniajame lapo kampe. 3. Formatų rėmelių paraštės A4 formatas naudojamas tik vertikalusis. „Atsakinga žinyba“ rašome – Katedra. „Antraštė“ . Pvz. iš kurios pagaminta detalė. Schema ar Įmonės planas.: Plienas C45 EN 10083-1 (žr. Laida . markė ir jos standarto numeris. „Dokumento statusas“ – Mokomasis. Pagrindinė įrašų lentelė Pagrindinės įrašų lentelės užpildymo pavyzdys ir tvarka: Visi laukai. pvz. „Dokumento tipas“ – Surinkimo brėžinys. 2/2 ir pan. Skyrių.. 1.lt. 09-11-15. 4. o kitų formatų lapuose ji gali būti išilgai išilgojo arba išilgai trumpojo lapo krašto. pvz. „Mastelis“ – vyraujantis brėžinyje mastelis.3 pav. matmenys ir užpildymo tvarka pateikti 2. Data. 8. 11 .4 pav. Detalės brėžinys. 12.nurodo dokumento turinį.

Brėžinių lankstymas Brėžinių kopijos lankstomos iki A4 formato. lygiagrečias šiai lentelei. 2. kad įrašas liktų neuždengtas. Masteliai Atvaizdo linijinių matmenų ir jų tikrųjų dydžių santykis vadinamas masteliu. Standarto LST EN ISO 5455:2003 nustatyti masteliai (žr. Į aplankus segamų brėžinių lapų lankstymas 2. Pirmiausia brėžinio lapas lankstomas pagal linijas. 2. Aplankuose (vokuose) lankstomų brėžinių lapų lankstymas 2. 2. 2 lentelę) 12 . Brėžinius galima laikyti sudėtus aplankuose (vokuose) neįsegtus (žr.) ir įsegtus aplankuose (žr. Brėžiniai sulankstomi.6 pav.2.2.3. statmenas brėžinio pagrindinio įrašo lentelei. paskui – pagal linijas.5 pav.5 pav. Skaitmenys rodo lapo lankstymo eilės tvarką.).6 pav.

1:50.9 pav. Iškeltinio kirtinio kertančiąją plokštumą. sutapdintos su vaizdu. 1:20.4. brėžiniams braižomiems ranka. arba brėžinio lape šalia atvaizdo pavadinimo (žr. 2. vyraujantis mastelis užrašomas pagrindiniame užraše. 20:1. 2. 1:10000 1:1 2:1. 2.11 pav.12 pav. nubraižytų skirtingu masteliu. Jeigu brėžinio lape yra keletas atvaizdų. o jų naudojimas brėžiniuose standartais LST EN ISO 128-22.7 pav. išskirtinis – šalia atvaizdo pavadinimo. Linijos Linijų tipai ir parametrai nustatyti standartu LST EN ISO 128-20:2002. tam skirtoje skiltyje. 1:10. Įvairių linijų panaudojimo brėžinyje pavyzdys 2. 1:2000.128-25:2003..10 pav. 1:500.8 pav.. Gaminio dalių kraštinėse arba tarpinėse padėtyse vaizdavimo linijos 2. Linijos gali būti labai plačios. 1:5000. Mastelis parenkamas pagal vaizdo sudėtingumą ir brėžinio paskirtį. Mastelis gali būti užrašomas pagrindiniame užraše.). Mastelio žymėjimas brėžinio lape šalia atvaizdo pavadinimo 2. braižant kompiuteriu. 1:1000. 5:1. 50:1 Esant būtinybei leidžiama naudoti ir kitokius mastelius. vaizdavimo linijos 13 . Visais atvejais užrašomi tikrieji matmenys.7 pav.2 lentelė Mažinimo masteliai Tikrasis dydis Didinimo masteliai Brėžinių masteliai 1:2. Išklotinės. vaizdavimo simetrijos ašies linija linija (K) ir kirtimo linija (H) 2. 10:1. esančių prieš 2. Elementų. ir LST EN ISO 128-21:2002. 1:100. plačios ir siauros (žr. 3 lentelę). 1:200. 1:5.

9 pav. kertančiųjų plokštumų žymėjimo linijos (galuose ir plokštumų sankirtose – plačioji ilgų brūkšnių su tašku linijos) (žr. Gali būti vartojamos linijos. plokštumų pėdsakai. įterptinių kirtinių kontūrai.10 pav. 0. 0. nubraižytų vienodu masteliu. 0. tiksliai nustatančiais linijos plotį. judančių dalių kraštinės arba galimos tarpinės padėtys (žr. bet braižant kompiuteriu ji gali būti pakeista siaurąja ištisine su lūžiais.) 0. 2.11 pav.).).9 pav. kuriais negalima tiksliai nustatyti linijos plotį.9 pav. Siauroji ilgų brūkšnių su dviem taškais 0.). 2. išnašų ir nuorodų linijos (žr. linijos turi būti tokio pat pločio. Didelio formato.25. 2.25. Brėžinio visų atvaizdų.).2. santykiaujančiomis tarpusavyje santykiu 2:1. nelabai sudėtingų. kurių plotis 0.8 pav. 0. Išklotinė sutapdinta su vaizdu (žr. 1 Matomo kontūro linijos (žr. vaizdą ir pjūvį skiriančios linijos (žr.5 0. formato rėmelis. ir 2. sriegių pašaknys.) B.5. Statybiniuose brėžiniuose nutraukimo linija yra siauroji ištisinė su lūžiais. nematomo sklandaus perėjimo linijos Ašinės ir centrų linijos. 2.8 pav. sklandaus perėjimo linijos. stengiantis išlaikyti santykį tarp skirtingų linijų pločio. Siauroji ištisinė su lūžiais F. medžiagų brūkšniavimo pjūviuose.8 pav. iškeltinio elemento apribojimas. 2. 2. 14 . mm Paskirtis 0.7. linijos turi būti plonesnės.8 pav. simetrijos plokštumos (žr.) Prieš kertančiąją plokštumą esančių elementų vaizdavimas (žr. 2. Mašinų gamybos brėžiniuose nutraukimo linija yra siauroji ištisinė vingiuota. 2. iškeltinio kirtinio kontūrai (žr.) H. kai kurios pagrindinio užrašo linijos.). 2.5 0. lenkimo vietos išklotinėse.).5. Siauroji brūkšninė G.12 pav.35. linijos plotis nustatomas apytiksliai. Plačioji ištisinė (pagrindinė) Grafinis vaizdas Linijų tipai Plotis d.3 lentelė Pavadinimas A. pavyzdžiui braižant žemėlapius.13 mm tik būtinais atvejais. Matmenų ir iškeltinės linijos. specialiuose brėžiniuose būdingųjų taškų radimo linijos Trūkio linijos. Nedidelio formato brėžinių ir sudėtingų brėžinių.7. Siauroji ištisinė vingiuota D. gretutinių detalių kontūrai (aplinka) Kai braižoma rapidografais. 2.35. stambių brėžinių linijos turi būti platesnės.8 pav.). brėžinį galima braižyti dviejų pločių linijomis. Braižant braižymo įrankiais. 1 0.10 pav. pjūvių ir kirtinių rodyklių linijos (žr. Plačioji ilgų brūkšnių su tašku K. kuriuose yra daug viena prie kitos linijų ir smulkių elementų. Siauroji ilgų brūkšnių su tašku Nematomo kontūro linijos (žr. Siauroji ištisinė C.

Visos brūkšninės linijos turi prasidėti. 2. Brūkšnelių ilgis ir atstumai tarp jų priklauso nuo linijos pločio.).13 b pav. Raidėms rašyti vartojamas pagalbinių linijų tinklelis.14 pav.5.d. kai braižoma pagal du kampainius – vieną su 300 kampu. Visų sričių pramonės ir statybos brėžiniuose bei techniniuose dokumentuose rašoma standarto LST ISO 3098/1. Stačiojo šrifto parametrai Šrifto linijų plotis d priklauso nuo šrifto tipo ir aukščio.13 b pav.e pav. Braižybos šriftai Brėžinių įrašai turi būti aiškūs. Visi brūkšneliai ir atstumai tarp jų turi būti vienodi.).3. Kai apskritimo skersmuo arba kitokių geometrinių figūrų matmenys atvaizde mažesni kaip 12 mm. kitą su 450 kampu.2. išskyrus paskutinius brūkšnelius. Įvairių linijų braižymo pavyzdžiai 2. 2. 2. Lygiagrečiose brūkšninėse linijose brūkšnelių ir kitų elementų padėtis vienas kito atžvilgiu turi kaitaliotis (žr. Šis standartas taikomas rašant ranka arba naudojantis trafaretu. a b c d e 2. baigtis ir kirstis brūkšneliu.). 2.).4:1997 nustatytais standartais. Šių linijų žingsnis parenkamas pagal šrifto linijų plotį d (žr. 15 . lengvai skaitomi ir rašomi. Kompiuteriumi atliktų brėžinių užrašams taikomas atskiras standartas. Raidžių aukštis matuojamas milimetrais statmena pagrindo linijai kryptimi (žr. todėl jos pradedamos braižyti nuo sankirtos arba nuo kontūro (žr. tai centrų linijos brėžiamos ištisine siaurąja linija (žr. 2. 2.13 e pav. kurie pagal aplinkybes gali būti trumpesni arba ilgesni (žr. Šriftas skirstomas į A ir B tipo.).).15 pav. Šrifto dydis nusakomas didžiųjų raidžių aukščiu h.14 pav.13 c. Toks kampas gaunamas. Šie šriftai gali būti vertikalūs ir pasvirę (apie 15 0 kampu į dešinę nuo vertikaliosios linijos).13 pav. 2.

Pagalbinių linijų tinklelis šriftui rašyti Raidžių aukščiai.25 0. pavyzdžiui. LT ir kt.35 (17/10)h 17d (1/10)h d 0.7 10 7 2 6 17 1 14 10 2.8 8.4 4.1 6 5 3.35 Atstumas a tarp raidžių.2 16 0.5 4.4 24 1. gali būti sumažintas.Trupmenas. rodiklius.15 pav.7 2.4 31 1..5 0.5 5.5 1. 16 . Mažiausiu atstumu tarp raidžių.05 4 0. laikomas atstumas tarp skyrybos ženklo ir po jo rašomo žodžio.4 5 lentelė Šrifto parametrai Šrifto dydis (didžiųjų raidžių aukštis) Mažosios raidės aukštis Atstumas tarp raidžių Atstumas tarp žodžių Minimalus atstumas tarp eilučių pagrindų Šrifto linijos plotis Žymėjimas h c a e b d B tipo šriftas Santykis (10/10)h 10d (7/10)h 7d 2/10)h (6/10)h 2d 6d 2.4 4.2 12 0.25 0. atstumai tarp raidžių ir žodžių bei minimalūs atstumai tarp eilučių nurodyti 4 ir 5 lentelėse.5 1.5 2.5 5 7 10 14 Atstumas tarp raidžių Atstumas tarp žodžių Minimalus atstumas tarp eilučių pagrindų Šrifto linijos plotis a e b d (2/14)h (6/14)h 2d 6d 0. indeksus galima rašyti vienu dydžiu mažesnius arba tokio pat dydžio šriftu.4 20 14 4 12 34 2 (22/14)h 22d (1/14)h d 0.5 3.8 8.5 3.7 2 6 22 1 2.5 5 7 10 14 20 Mažosios raidės aukštis c (10/14)h 10d 2. jų linijų storiai. 4 lentelė A tipo šriftas (d=h/14) Šrifto parametrai Žymėjimas Santykis Matmenys Šrifto dydis (didžiųjų raidžių aukštis) h (14/14)h 14d 2. išskyrus skyrybos ženklais.7 2.1 8 1 3 11 0.5 1.18 0. TV.35 1.5 0. kurių gretimos linijos nelygiagrečios.3 3. LA.5 1 3 8.5 0.5 0.2.5 Matmenys 7 5 1.

2. Raidžių rašymas pagalbiniame tinklelyje 2.16 pav. Lietuviško raidyno ir skaičių A tipo šriftas 17 .17 pav.

Matmenų žymėjimas Brėžiniuose ir techniniuose dokumentuose matmenys nurodomi pagal standartą LST ISO 129:1997.19 pav. Linijiniai matmenys nurodomi milimetrais. Jeigu matmenys rašomi 18 . B tipo pasvirojo šrifto simboliai 2. Matmenų turi būti kuo mažiau.18 pav. nenurodant matavimo vienetų.6. bet tiek. Lietuviškojo raidyno ir skaičių B tipo šriftas 2. kad pakaktų gaminiui pagaminti ir jam patikrinti.2.

Matmenų linijos negali kirstis.. esant reikalui. Toks matmuo rašomas skliausteliuose.20 pav. Matmenų linijos remiasi į iškeltines rodyklėmis. 2. Tuo atveju brėžiama užkirtis – pasviręs brūkšnelis.. Tačiau. išskyrus tuos atvejus. o ne dalimis. brėžiamas kaip trumpa (4-6 mm) 450 kampu pasvirusi linija arba dedamas taškas (žr. Kiekvienas matmuo brėžinyje pateikiamas tik vieną kartą toje vietoje. tai reikia nurodyti matavimo vienetus.).2 mm atstumu virš matmens linijos arčiau jos vidurio 3.5 mm už matmens linijos (žr.techniniuose reikalavimuose. Iškeltinių ir matmenų linijų žymėjimo pavyzdžiai Jei matmenų linijos nepakanka rodyklei nubrėžti. nei viena linija neturi būti pertraukta (žr.. Matmenų žymėjimo elementai pavaizduoti 2. kur aiškiausiai matosi pažymėtasis elementas. o tarp lygiagrečių matmenų linijų – 7 mm. kurių forma ir matmenys parodyti 2. 2. 2. 19 . Gabaritinis matmuo nurodomas vienu matmeniu.22 paveiksle. kai vienas iš jų informacinis.21 pav. 2. Neleistina žymėti matmenis uždara grandine. Matmens skaitinė reikšmė (toliau „matmens skaičius“) rašoma 1.22 pav. Iškeltinių ir matmenų linijų susikirtimo reikia vengti.22 pav.5 arba 5 dydžio šriftu. bet gali būti panaudotos kaip iškeltinės linijos.. Matmenų žymėjimo elementai Matmenys apribojami iškeltinėmis linijomis.20 paveiksle. Iškeltinė linija pratęsiama 1.23 pav.). kurie yra brėžinio lauke. 2.21 pav. pastabose ar kituose aiškinamuosiuose užrašuose. kurios brėžiamos nuo matomojo kontūro linijų. linija pratęsiama ir rodyklė brėžiama iš išorės. Ašinės ir kontūro linijos nenaudojamos kaip matmenų linijos. Rodyklės forma 2. Atstumas tarp matmens ir kontūro linijų turi būti ne mažiau kaip 10 mm.).

26 pav.Matmenų skaičių rašymas virš pasvirusių matmenų linijų 2.28 b pav. Kvadrato matmens žymėjimas 2. naudojami kartu su matmenų skaičiais parodo elemento.2.).26 pav. 2. 2. Skersmens matmenų skaičių žymėjimas 2.25 pav.28 pav.28 a pav. Kampų matmenų rašymas Ženklai. SR – sferos spindulys (žr. 2. rodyklės brėžimas iš išorės 2. R – spindulys (žr.). kuriuo matmuo pažymėtas formą: Ø – skersmuo (žr.27 pav. □ – kvadratas (žr.).24 pav.).27 pav. 2. 2.). Sferos matmens žymėjimas: a – nurodomas sferos spindulys. SØ – sferos skersmuo (žr. Matmenų linijose rodyklių pakeitimas tašku.29 pav.23 pav.2. b – nurodomas sferos skersmuo 20 .

32 paveiksle. kad nesikartotų tie patys matmenys. jie žymimi taip. Stygų. 21 . 2. c – suapvalinimo vietų. kaip parodyta 2. 2. Tolygiai išdėstytų vienodų elementų matmenų žymėjimas Jei brėžinyje yra keletas vienodų elementų. matmenys žymimi kaip parodyta 2.2. lankų ir kampų žymėjimai Kai vienodi elementai išdėstyti lygiais atstumais vienoje tiesėje. Kampų suapvalinimo spindulių matmenų žymėjimas: a – išorinių suapvalinimo kampų.29 pav. d –vienodų suapvalinimo spindulių Stygų.30 pav. b – vidinių suapvalinimo kampų. lankų ir kampų matmenys žymimi kaip parodyta 2. kurių matmuo brėžinyje yra 1 mm ir mažesnis.31 paveiksle.31 pav.31 paveiksle. tam.

). žymintį kūgiškumą. kai :a – matmuo brėžinyje didesnis kaip 1 mm. Kitokių nei 450 nuožulų matmenų žymėjimas: a – vaizde linijiniu ir kampiniu matmeniu. Nuolydžio žymėjimas 22 . 2. b – pjūvyje linijiniu ir kampiniu matmeniu. 450 nuožulos matmenų žymėjimas. kurio viršūnė nukrepiama į kūgio viršūnės pusę (žr. Vienodų pasikartojančių elementų matmenų žymėjimas Nuožulų matmenys parodyti 2. arba kūgio dviejų skerspjūvių skersmenų skirtumo ir atstumo tarp šių skersmenų santykis K=(D-d)/H.32 pav. Prieš matmens skaičių.2.35 pav.34 paveiksluose.33 ir 2.33 pav.35 pav. rašomas ženklas. Kūgiškumo žymėjimas 2. 2. c – dviem linijiniais matmenimis Kūgiškumas – tai apskrito kūgio pagrindo skersmens santykis su kūgio aukščiu K=D/H. 2. c – nurodomas nuožulos kūgiškumo kampas 2. b – matmuo brėžinyje lygus 1 mm arba mažesnis.36 pav.35 pav.

Prieš matmens skaičių. Koks kampas yra pasvirojo šrifto? 10. Kokia linija vadinama pagrindine? 7. 2. Kokių tipų yra braižybos šriftai? 9. Kokie yra brėžinių formatai? 2. Savikontrolės klausimai 1. Kokiais vienetais rašomi matmenų skaičiai? 12. žymintį nuolydį. kurio viršūnė nukreipta į nuolydžio pusę (žr. Paviršiaus nuolydis nurodomas virš išnašos lentynėlės santykiu arba procentais. rašomas ženklas. Kokie linijų tipai naudojami brėžiniuose? 6.Nuolydis – tai vienos tiesės ar plokštumos posvyrio dydis kitos tiesės ar plokštumos atžvilgiu. Kokie vartojami ženklai kartu su matmenų skaičiais? 23 .36 pav. Kokie reikalavimai taikomi visų tipų brūkšninėms linijoms? 8. Kokie yra masteliai? 4. Kokie yra matmenų žymėjimo elementai? 13. Ką vadiname masteliu? 3.). Kiek brėžinyje reikia matmenų? 11. Kokie matmenys užrašomi brėžinyje? 5.

pvz. 51. Iš taškų B ir C vienodu spinduliu brėžiame lankus. Per kitus taškus brėžiamos tiesės. reikia iš bet kurio atkarpos galo. kuris ir padalina duotą kampą į dvi lygias dalis. taško A. gauname spindulį AD. pvz.). reikia iš atkarpos galų A ir B brėžti pagalbinius lankus spinduliu. 3. kuri ir padalija duotą atlarpą į dvi lygias dalis (žr. Šioje tiesėje skriestuvu atidėti penkias lygias dalis. yra šios tiesės dalijimi taškai į penkias lygias dalis. Juos sujungiame pagalbine tiese. 3.1 pav. 3. Taip gauname taškus B ir C.. Taškas 51 sujungiamas su tašku B. Atkarpos AB padalijimas į dvi lygias dalis 3. Kampų dalijimas į lygias dalis Norint padalinti smailų kampą į dvi lygias dalis. reikia iš taško A brėžti bet kokio dydžio pagalbinį lanką (žr. . 1 A C B 2 3. Sujungiame taškus A ir D. Tiesės atkarpos dalijimas į lygias dalis Norint padalinti atkarpą AB į dvi lygias dalis. lygiagrečios atkarpai B51. kurie susikerta taške D. didesniu negu pusė atkarpos ilgio.1.. 3.2 pav. Kur lankai susikerta gaunami taškai 1 ir 2.). Taškai. 21. Taip gaunami taškai 11.3.1 pav.2.).3 pav. bet kokiu kampu nubrėžti pagalbinę tiesę (žr. 24 . kuriuose jos kerta atkarpą AB. GEOMETRINĖ BRAIŽYBA 3.2 pav. Atkarpos AB padalijimas į penkias lygias dalis Norint padalinti atkarpą AB į bet kokį skaičių lygių dalių.. į penkias dalis.

kurie ir padalina statų kampą į tris lygias dalis. 3. 1 Norint per tašką B. 3. B. nubrėžti nuolydžio i = tiesę tiesės BC n atžvilgiu. 3.6 c pav. Nuolydis gali būti išreikštas dviejų skaičių L santykiu (žr.6 b pav. 3.5 pav.6 pav. Tai ir yra to lanko centras. D ir sujungiami atkarpomis AB. 3. nuo taško B tiesėje BC atidedama n vienodo ilgio atkarpų. CD (žr. i = = tgα . sudaryto prie pasvirusios tiesės (plokštumos).4 pav. 3. Apskritimo lanko centro radimas 3. esantį tiesėje BC (žr. 3.3. 3. Brėžiame spindulius AD ir AE. arba procentais (žr. Stataus kampo padalijimas į tris lygias dalis lygias dalis Norint statų kampą padalinti į tris lygias dalis.).). t.6 a pav.3. Iš taškų B ir C brėžiame tuo pačiu spinduliu lankus ir gauname taškus D ir E.).4 pav.).3 pav. C.y. Nuolydžio braižymas 25 .4. statinių h AC ir BC santykis (žr. lygus vienos atkarpos ilgiui. Smailaus kampo padalijimas į dvi 3. Apskritimo lanko centro radimas Nubrėžto lanko centras ir spindulys randamas taip: šiame lanke bet kur parenkami keturi taškai A. Paskutinės atidėtos atkarpos gale iš taško C keliamas statmuo CA. Nuolydis skaičiuojamas kaip stataus trikampio.6 b pav.) . Nuolydžio ir kūgiškumo braižymas Nuolydis – tai vienos tiesės ar plokštumos posvyrio dydis kitos tiesės ar plokštumos atžvilgiu. 3.5 pav. Kiekviena atkarpa dalijama pusiau ir randamas per vidurio taškus nubrėžtų statmenų sankirtos taškas O. reikia iš taško A brėžti bet kokio spindulio lanką (žr.). Taip gauname taškus B ir C. Gauto stačiojo trikampio įžambinė AB yra ieškomoji tiesė.

Šis lankas kertasi su apskritimo lanku taškuose 1 ir 2.). Trečiasis taškas 3 yra priešingame apskritimo skersmens gale. A (žr.7 b pav. 3.5.) brėžiamas lankas apskritimo spinduliu R. Apskritimo dalijimas į lygias dalis: a – tris ir septynias dalis.8 pav.). Apskritimo dalijimas į lygias dalis Apskritimo dalijimas į tris ir septynias dalis. Iš bet kurio apskritimo taško. 600 kampainį. Kūgiškumas – tai apskrito kūgio pagrindo skersmens santykis su kūgio aukščiu K = < D/H H a 3.8 a pav. Kūgiškumas D b Kūgiškumą galima išreikšti dviejų skaičių santykiu arba procentais. Dalijant į tris dalis galima panaudoti 300. arba kūgio dviejų skersmenų skirtumo ir atstumo tarp šių skersmenų santykis K = H (žr. Kūgiškumas 1:n ašies atžvilgiu braižomas analogiškai kaip nuolydžiai 1:2n iš abiejų ašies pusių. 3. 3. pvz. b – keturias ir aštuonias dalis 26 . a b 3. H D−d 3.7 a pav. Atkarpa 1D lygi taisyklingo septynkampio kraštinei.7 pav.D (žr.

8 b pav. 3. 2. Apskritimo dalijimas į penkias ir dešimt dalių. B. iš taškų 1. Tų pačių taškų gavimui galima panaudoti 450 kampainį. C. 3. vadinamas sujungimo centru. 3 nubrėžti papildomus susikertančius lankus bet kokiu spinduliu (patogiausia tuo pačiu apskritimo spinduliu R). kad apskritimų lankų centrai būtų tiesėje. apskritimo spinduliu R brėžiami pagalbiniai lankai.6.). Taškas. 2) jungiant du lankus reikia. reikia 900 kampą padalinti pusiau. spinduliu B1 brėžiamas lankas iki sankirtos su tuo pačiu apskritimo skersmeniu.9 pav. c – dviejų lankų vidinis sujungimas 27 . Taškas. reikėtų lankus R spinduliu brėžti iš abiejų skersmenų galinių taškų.9 a pav. Apskritimo dalijimas į šešias ir dvylika lygių dalių. einančioje per sujungimo tašką ir statmenoje šių lankų bendrai liestinei (žr. Iš bet kurio skersmens galinių taškų. 600 kampainį. Iš šio taško. Norint apskritimą padalinti į dvyliką dalių. 1 ir 4 (žr. kaip iš centro. 3. Per gautus sankirtos taškus ir apskritimo centrą nubrėžę tieses.). kad šio lanko apskritimo centras būtų iš tiesės sujungimo taško iškeltame statmenyje (žr.). Sujungimai Sklandus tiesės perėjimas į kreivę arba vieno lanko perėjimas į kitą vadinama sujungimu. 3. Sujungimai braižomi remiantis šiais geometrijos dėsniais: 1) jungiant tiesę su lanku reikia. b . Gaunamas taškas C.Apskritimo dalijimas į keturias ir aštuonias dalis. sankirtoje su apskritimo lanku gausime reikiamus taškus A. c pav. Apskritimo dalijimas į lygias dalis: a . 3. vadinamas jungimosi tašku. kuriame viena linija pereina į kitą. Jeigu reikia nubrėžti kitos padėties kvadratą.10 pav. kaip iš centrų.10 b. tai yra du statmenus tarpusavyje skersmenis (žr. Atkarpa 1C lygi į apskritimą įbrėžto taisyklingo penkiakampio kraštinei. 3. a b 3. b – dviejų lankų išorinis sujungimas. t. kurių sankirtoje su apskritimu gaunami kiti keturi šešiakampio taškai.10 pav.). pvz.). vienodai nutolęs nuo jungiamųjų linijų.y. o atkarpa D4 taisyklingo dešimtkampio kraštinei. D. Apskritimas padalijamas į keturias dalis nubrėžus centro linijas. Tiesės ir apskritimų sujungimas: a – tiesės ir apskritimo lanko.šešias ir dvylika dalių 3. Apskritimo spindulys OA dalijamas pusiau ir gaunamas taškas B (žr. Šių taškų radimui galima panaudoti 300.9 b pav.penkias ir dešimt dalių.

Šis taškas su centru O sujungiamas tiese OE. Gautieji sankirtos taškai yra sujungimo centrai O ir O1. Iš sujungimo taškų B ir C keliami statmenys į tieses AB ir CD iki sankirtos su anksčiau nubrėžtais statmenimis į tiesę BC. kai tiesės lies šio apskritimo lanką. Taškas. Reikia nubrėžti spindulių R ir R1 apskritimų bendrą liestinę (žr. 3. Sujungimo taškai K ir L gaunami nubrėžus iš centro O statmenis iki jų sankirtos su tiesėmis AB ir BC. lygiagrečią su tiese OE. yra sujungimo taškas B. 3. randami sujungimo taškai K ir C. gaunamas sujungimo taškas C. Nubrėžtos tiesės ir pagalbinio apskritimo sankirtos taškas O1 yra ieškomasis sujungimo centras. Susikertančias tieses AB ir BC sujungti spindulio R lanku (žr. Nubrėžus tiesę iš centro O per gautą tašką E iki sankirtos su spindulio R apskritimu.) galima tik tada. C ir tašką K. Iš centro O brėžiamas spindulio R+R1 pagalbinis apskritimas. Atkarpos BK ir KC dalijamos pusiau tiesėmis. Spindulio R apskritimą ir tiesę AB reikia sujungti spindulio R1 apskritimo lanku (žr.).11 pav.). gaunamas antrasis sujungimo taškas B. spinduliu R brėžiamas lankas. 3.11 b pav. Sujungimo taškai B ir C sujungiami tiese. gaunamas taškas E. lygiagrečią su tiese OE. iki sankirtos su spindulio R1 apskritimu. Iš šio taško spinduliu OO2 brėžiamas lankas iki sankirtos su spindulio R-R1 pagalbiniu apskritimu.Dviejų susikertančių tiesių sujungimas reikiamo spindulio lanku.). 3. Iš centro O spinduliu R-R1 brėžiamas pagalbinis apskritimas. iki sankirtos su spindulio R1 apskritimu. Iš gauto taško O2 nubrėžus spinduliu OO2 lanką iki sankirtos su spindulio R+R1 pagalbiniu apskritimu. esantį tiesėje BC (žr. Atstumas tarp centrų OO1 dalijamas pusiau.13 a pav. Iš apskritimo centro O spinduliu R+R1 brėžiamas pagalbinis apskritimas. Dviejų lygiagrečių tiesių sujungimas dviem lankais. Dviejų apskritimų liestinės brėžimas (vidinė liestinė). Taškai B ir C sujungiami tiese. lygiagreti su ja. kuriame tiesė OE kerta spindulio R apskritimą. Iš taško O. gaunamas taškas O2. Dviejų apskritimų liestinės brėžimas (išorinė liestinė).13 b pav. Tarp jų spinduliu R1 iš centro O1 brėžiamas sujungimo lankas. Sujungus centrą O1 su apskritimo centru O ir iškėlus iš taško O1 statmenį į tiesę AB. Dvi lygiagrečias tiese AB ir CD reikia sklandžiai sujungti dviem lankais taip. Sujungimo centras O randamas taip: atstumu R nuo jungiamųjų tiesių brėžiamos su jomis lygiagrečios tiesės ir randamas jų sankirtos taškas. o atstumu R1 nuo tiesės AB – pagalbinė tiesė. kad jie eitų per sujungimo taškus B. Padalijus atstumą tarp centrų OO1 pusiau.11 a pav. statmenomis į šias atkarpas.12 pav. 3. 28 . Atkarpos OB ir O1C yra sujungimo lankų spinduliai R ir R1. Nubrėžus iš centro O1 tiesę. kaip iš centro. Reikia nubrėžti spindulių R ir R1 apskritimų liestinę (žr.). 3. Dviejų tiesių sujungimas: a – lanku. Nubrėžus iš centro O1 tiesę. gaunamas antrasis sujungimo taškas C. b – dviem lankais Apskritimo ir tiesės sujungimas lanku.

12 pav.14 c pav.). 2. kitu – iš išorės. Dviejų lankų sujungimas tam tikro spindulio lanku: a – išorinis. Ką vadiname nuolydžiu ir kaip jis randamas? Ką vadiname kūgiškumu? Ką vadiname sujungimu? Ką vadiname sujungimo tašku? Kokius reikia rasti taškus.14 a pav. 4. Spindulių R ir R1 lankus reikia sklandžiai sujungti spindulio R2 lanku (žr. norint padaryti bet kokį sujungimą? 29 . o iš centro O1 – spinduliu R1+R2. 3. Sujungus centrus O ir O1 tiesėmis su centru O2. kad šis lankas su vienu lanku jungtųsi iš vidaus. c – išorinis ir vidinis Savikontrolės klausimai 1.14 b pav.3. 5. gaunami šių tiesių ir apskritimų sankirtos taškai B ir C. R2-R1. kad ieškant sujungimo centro O2 iš centrų O ir O1 brėžiami lankai spinduliais R2-R. b – vidinė liestinė Išorinis dviejų lankų sujungimas tam tikro spindulio lanku.). 3. 3. 3. b – vidinis.) taip. iš centrų O ir O1 brėžiami apskritimų lankai spinduliais R+R2 ir R2-R1. Apskritimo ir tiesės sujungimas lanku a b 3. Per juos brėžiamas spindulio R2 apskritimo lankas.13 pav. Dviejų apskritimų liestinės brėžimas: a – išorinė liestinė. Spindulių R ir R1 lankus reikia sujungti spindulio R2 lanku (žr. Iš centro O brėžiamas lankas spinduliu R+R2. Du spindulio R ir R1 lankai sujungiami trečiuoju spindulio R2 apskritimo lanku (žr. 3. Išorinis ir vidinis dviejų lankų sujungimas lanku. Ieškant sujungimo centro O2.12 pav. Šių lankų sankirtos taškas yra sujungimo centras O2. Vidinis dviejų lankų sujungimas tam tikro spindulio lanku. Šio uždavinio sprendimas skiriasi nuo išspręstojo tik tuo.

3 pav. Centrinės projekcijos. BRAIŽOMOSIOS GEOMETRIJOS PAGRINDAI 4. brėžiame per jį projektavimo tiesę (projektavimo spindulį). šalia jos taškas S – projektavimo centras. Jeigu projektuojama figūra yra tarp projektavimo centro ir projekcijų plokštumos. tai. Kadangi per du taškus galima išvesti tik vieną tiesę. kai projektavimo centras S ir projekcijų plokštuma H yra pastovūs.1. Centrinės projekcijos yra naudojamos statyboje ir architektūroje. Visi projektavimo spinduliai išeina iš vieno taško S. Norėdami gauti taško projekciją. kuris vadinamas projektavimo centru arba poliumi (žr. Lygiagretusis projektavimas 4. Centrinis projektavimas 4.1 pav. Bet kurios figūros atvaizdą plokštumoje (projekciją) galima gauti projektuojant tos figūros taškus į šią plokštumą. jo projekcija bus didesnė už projektuojamą figūrą.).2 pav. bet kuri figūra turės tik vieną savo projekciją. Erdvėje parenkama plokštuma H – projekcijų plokštuma.4. Sujungę gautus taškus tiesėmis. Projekcijos ir jų skirstymas Projekcija – tai daikto vaizdas plokštumoje tik iš vienos kurios nors pusės. Turint taško centrinę projekciją.1 pav. Projekcijos skirstomos į centrines ir lygiagrečiąsias. Projektavimo spinduliai perėję per trikampio ABC viršūnes susikerta su projekcijų plokštuma H ir gaunamos tų taškų centrinės projekcijos plokštumoje H. Stačiakampis ir pražulnusis projektavimas 30 . Taigi taško projekcija vadinama to taško projektavimo tiesės sankirtos taškas su projekcijų plokštuma. taško padėties erdvėje nustatyti negalima. 4. gausime trikampio ABC centrinę projekciją A‘B‘C‘ plokštumoje H. Pastarosios sankirtoje su projekcijų plokštuma gaunama taško projekcija plokštumoje. 4.

o jų atkarpų santykis yra lygus jų projekcijų santykiui (žr.5 pav.3 pav. trikampis ABC. 4. pvz.6 pav. Kokiu santykiu taškas dalija tiesę. Šiuo atveju be projektuojamo objekto ir projekcijų plokštumos dar turi būti duota projektavimo kryptis. Kai tiesės atkarpa statmena projekcijų plokštumai.4 pav. bus tarpusavyje lygiagretūs (žr. 4.8 pav.y. pvz. 4.4 pav. Tiesės atkarpa ir jos projekcija yra vienodo ilgio. Tarpusavyje lygiagrečių tiesių projekcijos yra lygiagrečios. 2.). technikoje jos naudojamos plačiau. Lygiagrečiosios projekcijos gali būti: stačiakampės – kai projektavimo spinduliai statmeni projekcijų plokštumai (žr. Kai taškas yra tiesėje. į ją projektuojasi tiesės atkarpa (žr. 4.) AB A" B " .).6 pav. 7.4 pav.). tokiu santykiu taško projekcija dalija tiesės projekciją (žr. Tiesės atkarpos projekcija yra tiesės atkarpa.3 pav.7 pav. 4. Tiesių projekcijų sankirtos taškas K yra tų tiesių sankirtos taško projekcija K‘ (žr. 4.). trumpesnė už pačią atkarpą. Tada gausime lygiagrečiąją projekciją. be to. 4. plokščia figūra. 4. projektuojasi tikruoju dydžiu. išvesti per atskirus projektuojamo objekto taškus.3 pav. Lygiagrečios tiesės lygiagrečios jų projekcijos 4.y. stačiakampėse projekcijose galima išmatuoti arba lengvai rasti tikruosius figūrų dydžius.2 pav. Susikertančios tiesės ir jų projekcijos 5.3 pav. 4. t.3 pav. Stačiakampio projektavimo savybės 4. 31 . Plokščia figūra.). tiesės atkarpos MN projekcija M 1' N1' . tiesės atkarpa AB (žr. 3.). pvz. Kadangi sudaryti lygiagrečias projekcijas ir jomis naudotis yra paprasčiau.). tai taško projekcija yra tiesės projekcijoje (žr. tai visi projektavimo spinduliai. kai tiesės atkarpa lygiagreti su projekcijų plokštuma. statmena projekcijų plokštumai.5 pav. kai projektavimo spinduliai nėra statmeni projekcijų plokštumai (žr. Stačiakampiam projektavimui būdingos savybės: 1. = CD C " D " 6. 4. 4. 4. ir pražulniosios.). = BN N " B " 4.). jei ta figūra lygiagreti su projekcijų plokštuma (žr. tiesės atkarpos MN projekcija M‘N‘.Lygiagrečiosios projekcijos. Taško K projekcija yra taškas K ' (žr. t. Jeigu centrinėje projekcijoje projektavimo centrą S nutolinsime nuo projekcijų plokštumos H iki begalybės. jos projekcija yra taškas.): AN A" N " . tiesės atkarpa CD (žr.). 4.

Tokia plokštumų sistema vadinama stačiakampe (ortogonaline) koordinačių sistema.2. gaunamos trys jo projekcijos.10 pav.9 pav. imamos tarpusavyje statmenos plokštumos ir projektuojama statmenais toms plokštumoms projektavimo spinduliais. kuri vadinama projekcijų ašimi x. statmena abiem pirmosioms. Tam mažiausiai reikia dviejų taško projekcijų skirtingose plokštumose. Tiesė. Stačiakampė koordinačių sistema 4. kuria kertasi frontalioji ir profilinė projekcijų plokštumos. parenkama esanti priešais stebėtoją. tačiau įvairių uždavinių sprendimui dažniausiai naudojama tik viena dalis. Monžo epiūra Taškai projekcijų plokštumų sistemoje žymimi didžiosiomis raidėmis. Kad būtų lengviau projektuoti. vadinama profiline projekcijų plokštuma ir žymima raide P.). Taško A projekcija 32 . Taško projekcijos. Visų trijų plokštumų ir ašių sankirtos taškas vadinamas koordinačių pradžia ir žymimas raide O. Taško projekcijos 4. x ašis teigiama į kairę nuo koordinačių pradžios. Viena plokštuma yra horizontali.9 pav. vadinamos projekcijų ašimi y. Horizontalus trikampis 4. t.3. y – esanti prieš plokštumą F. kurioje visos projekcijų ašys laikomos teigiamomis. Šios plokštumos kertasi tiese. 4. arba aplikačių ašimi. Laikant projekcijų plokštumas begalinėmis. Taško A projekcija horizontaliojoje projekcijų plokštumoje H vadinama horizontaliąja projekcija ir žymima A′ . 4.8 pav. Antroji plokštuma yra vertikali. vadinama horizontaliąja projekcijų plokštuma ir žymima raide H. kuria kertasi horizontalioji ir profilinė projekcijų plokštumos. vadinama projekcijų ašimi z. Taško koordinatės. Stačiakampė koordinačių sistema Vieno taško projekcijos nepakanka to taško padėčiai erdvėje nustatyti. arba abscisių ašimi. Trečioji projekcijų plokštuma. arba ordinačių ašimi. erdvė koordinačių sistemoje būtų sudalinta į aštuonias dalis. Ji vadinama frontaliąja projekcijų plokštuma ir žymima raide F. Projektuojant tašką A į tris projekcijų plokštumas.4. z – esanti virš plokštumos H (žr. Projektuojantysis trikampis 4.7 pav. Tiesė.y.

t.0. 4. turint horizontaliąją ir frontaliąją projekcijas.11 pav.) yra su brėžinio plokštuma sutapdintas projekcijų plokštumų atvaizdas. Linijos. vadinamas taško koordinate z. įstačius skriestuvo kojelę į koordinačių pradžią. vadinamos ryšio linijomis. 4. Taško padėtis erdvėje nustatoma nuotoliais nuo projekcijų plokštumų. Epiūroje nebraižomi projekcijų plokštumų kontūrai.y.0) yra horizontaliojoje projekcijų plokštumoje. 4.13 pav. matuojamas x ašies kryptimi. žyminčios tą tašką. 4. Taško koordinatės rašomos skliausteliuose šalia raidės. Jas reikia vaizduoti vienoje plokštumoje.z) yra frontaliojoje projekcijų plokštumoje.y. Taškas G yra horizontaliojoje projekcijų plokštumoje 4.y.). Taškas K(0. nuo Ax lygiagrečiai su ašimi y – y ( Ax A′ ) ir nuo A′ lygiagrečiai su ašimi z – z( A′A ). y.). kol jos sutampa su plokštuma F. nubrėžiamos tik projekcijų ašys.A(x. F (žr. reikia: iš horizontaliosios taško projekcijos brėžti statmenį į ašį y. E∈ pl. 4. t. vadinams taško koordinate x. H (žr. reikia paeiliui jas atidėti pasirinkta tvarka: nuo koordinačių pradžios x ašyje – x (OAx). Stačiakampėje koordinačių sistemoje horizontaliosios ir profilinės objektų projekcijos gaunamos iškreiptos. matuojamas z ašies kryptimi. Epiūra gaunama plokštumą H sukant apie ašį x.10 pav. Taškas E yra frontaliojoje projekcijų plokštumoje 4. G∈ pl.plokštumoje F vadinama frontaliąja projekcija ir žymima A′′ . arba taško aplikate (žr. ir projekcijų ašyje.y. Taškas projekcijų plokštumų atžvilgiu gali būti ir projekcijų plokštumoje.10 pav.). Jos nežymimos. Taškas G(x. 4. t.) . nes visos trys projekcijų plokštumos tarpusavyje statmenos. matuojamas y ašies kryptimi. Gautas sankirtos taškas yra duotojo taško profilinė projekcija.y. 2. Išvada: Turint dvi taško projekcijas visada galima rasti trečiąją. P (žr. vadinamas taško koordinate y.z) yra profilinėje projekcijų plokštumoje. arba taško ordinate.12 pav. Monžo epiūra (epiūra) arba kompleksinis brėžinys (žr. Taško A frontalioji projekcija A′′ ir profilinė projekcija A′′′ yra vienoje tiesėje statmenoje ašiai z arba horizontaliojoje ryšio linijoje. z).). tai viena jo koordinatė lygi 0. Taško projekcija plokštumoje P vadinama profiline projekcija ir žymima A′′′ (žr. vadinamais taško koordinatėmis. Taško A frontalioji projekcija A′′ ir horizontalioji projekcija A′ yra vienoje tiesėje statmenoje ašiai x arba vertikalioje ryšio linijoje. Taškas E(x. .12 pav. Taško nuotolis nuo H plokštumos.10 pav. Taškas K yra profilinėje projekcijų plokštumoje 33 . o plokštumą P – apie ašį z tol. arba taško abscise. brėžti lanką prieš laikrodžio rodyklę iki ašies y ′ ir kelti statmenį į ašį y ′ iki susikirtimo su ryšio linija iš frontaliosios projekcijų plokštumos. Taško nuotolis nuo plokštumos P.13 pav. Norint rasti profilinę taško projekciją. Pagrindinės savybės: 1. K∈ pl. jungiančios taško A projekcijas.11 pav. 4. Norint rasti tašką projekcijų plokštumų sistemoje pagal jo koordinates. Jei taškas yra projekcijų plokštumoje. Taško nuotolis nuo plokštumos F.

4.16 pav. apribota dviem taškais. Bendros padėties tiesės atkarpa 4.18 pav.18 pav.0) yra ašyje y (M∈ y) (žr. 4.14 pav. Tiesė. Kai geometrinės figūros ar kūnai nusakomi ne jų taškų koordinatėmis.z) yra ašyje z (N∈ z) (žr.). Taškas L(x. Tiesės atkarpos projektavimas. 0. 1. Dažniausiai.i. lygiagreti vienai projekcijų plokštumai. Jos kampai su projekcijų plokštumomis niekur nesiprojektuoja tikraisiais dydžiais. ir 4. sprendžiant uždavinius. yra tiesės atkarpa. Taškas N yra ašyje z 4. ji vadinama bendrosios padėties tiese (žr. naudojama beašė epiūra (žr. vadinama ypatingosios padėties tiese. ji žymima viena mažąja raide k (žr.) .) . 4. Taškas M yra ašyje y 4. Taškas L yra ašyje x 4.15 pav.).y.y. Tiesių tarpusavio padėtys Tiesės padėtis nusakoma dviem taškais arba vienu tašku ir kryptimi.).17 pav.1.0) yra ašyje x (L∈ x) (žr.).Jei taškas yra projekcijų plokštumoje. 4. 4.14 pav.17 pav. Kai tiesei brėžinyje nereikia konkrečių taškų. 4. 4. 2. t. tai dvi jo koordinatės lygios 0. Jei tiesė nėra lygiagreti nei su viena projekcijų plokštuma. vadinama lygio tiese. 2. Beašė tiesės atkarpos epiūra Tiesės dalis. Ji toje plokštumoje projektuojasi savo tikruoju ilgiu (t. Tiesė. nubrėžtomis per dviejų taškų projekcijas. 34 .4.18 pav. Atkarpos tikrąjį ilgį ir kampus su projekcijų plokštumomis galima rasti atlikus tam tikrus pagalbinius veiksmus. Ypatingos tiesės padėtys.17 pav.0. bet vaizduojami brėžiniu (projekcijomis). Taškas N(0.15 pav. nereikalingos ir koordinačių ašys.).16 pav. Jos skirstomos į lygio tieses ir projektuojančiąsias tieses. kuri lygiagreti ar statmena su kuria nors projekcijų plokštuma. 4. Taškas M(0. tiesės atkarpa vadinama tiesiog tiese. Brėžinyje tiesės atkarpos padėtis dažniausiai nusakoma jos dviem projekcijomis. Tokios tiesės atkarpos visos projekcijos yra trumpesnės už pačią atkarpą.

Tiesė gali būti ir projekcijų plokštumoje.21 pav. kampas φ1 – kampas su plokštuma H.1. 4.22 pav. 2.23 pav.1.H ) (žr. Profiliškai projektuojanti tiesė 2.).). Frontalės kampas su plokštuma F yra lygus 0. 4.22 pav. statmena frontalinei projekcijų plokštumai(CD ⊥ pl. 2. vadinama frontaliai projektuojanti tiesė (žr.2.19 pav. Horizontalė horizontaliojoje projekcijų plokštumoje projektuojasi tikruoju dydžiu (ilgiu). 2. vadinama profiline (žr. 2. 4. Horizontalė 4. Frontalė 4.).3. Profilinė tiesė profilinėje projekcijų plokštumoje projektuojasi tikruoju dydžiu (ilgiu). vadinama profiliškai projektuojanti tiesė (žr. 2. Horizontaliai projektuojanti tiesė 4.20 pav. Ji yra lygiagreti su frontaliąja ir horizontaliąja projekcijų plokštumomis. statmena kuriai nors vienai projekcijų plokštumai.2. Profilinė 2. Profilinės kampas su plokštuma P yra lygus 0.2.3.1.H) .H ) .). Frontalė frontaliojoje projekcijų plokštumoje lygi tikram tiesės ilgiui.P ) .). Tiesė. 4.1. Tiesė. 2. Horizontaliojoje projekcijų plokštumoje projektuojasi tikruoju ilgiu. kampas φ2 – kampas su plokštuma F.3. todėl šiose projekcijų ploštumose projektuojasi tikruoju ilgiu.1. Tiesė. Tiesė AB yra horizontaliojoje projekcijų plokštumoje (AB∈ pl.23 pav. 4.24 pav. 35 .24 pav.19 pav. Tiesė. kampas φ3 – kampas su plokštuma P. 4.21 pav.25 pav. vadinama horizontaliai projektuojanti tiesė (žr. Horizontalės kampas su plokštuma H yra lygus 0. vadinama frontale (žr.).P).2. 4. kampas φ1 – kampas su plokštuma H. Ji yra lygiagreti su frontaliąja ir profiline projekcijų plokštumomis. 2.F).1.F ) . Tiesė. Frontaliai projektuojanti tiesė 4.). lygiagreti su horizontaliąja projekcijų plokštuma (AB//pl.4. todėl šiose projekcijų ploštumose projektuojasi tikruoju ilgiu. statmena horizontalinei projekcijų plokštumai (AB ⊥ pl. vadinama horizontale (žr.2. kampas φ3 – kampas su plokštuma P. Ji yra lygiagreti su horizonaliąja ir profiline projekcijų plokštumomis. todėl šiose projekcijų ploštumose projektuojasi tikruoju ilgiu. vadinama projektuojančiąja tiese. 4. lygiagreti su profiline projekcijų plokštuma (EF//pl.3. lygiagreti su frontaliąja projekcijų plokštuma (CD//pl.20 pav. Tiesė. kampas φ2 – kampas su plokštuma F.2. statmena profilinei projekcijų plokštumai (EK ⊥ pl. Tiesė.

Profilinėje projekcijų plokštumoje projektuojasi tikruoju ilgiu. jei vienvardės tiesės projekcijos yra lygiagrečios. tai matomas bus tik taškas. Matomumas epiūroje Jei pažymėsime keletą taškų projektuojančioje tiesėje.). Tiesė KL yra profilinėje projekcijų plokštumoje (KL∈ pl. tai jos yra prasilenkiančios.2.27 pav. susikertančios ar prasilenkiančios.29 pav. Tolimesni taškai bus nematomi.3. Teisingas ir atvirkščias teiginys. 4. 1. 4.3.25 pav.).29 pav. 36 .). tai lygiagrečios ir vienvardės jų projekcijos.30 pav. 2. tačiau sankirtos taškai nėra ryšio linijoje (žr. Prasilenkiančios tiesės 4.F ) (žr. Tiesė CD yra frontaliojoje projekcijų plokštumoje (CD∈ pl. Jeigu dvi tiesės yra lygiagrečios.26 pav.27 pav.). Tokių tiesių vienvardžių projekcijų sankirtos taškai yra ryšio linijose (žr.26 pav. Lygiagrečios tiesės 4. 4. Jeigu dvi tiesės susikerta. norint įsitikinti. Tiesė yra 4. Jei tiesės yra profilinės. ar tiesės yra lygiagrečios. 4. Jei tiesės nelygiagrečios ir nesusikerta. Frontaliojoje projekcijų plokštumoje projektuojasi tikruoju ilgiu.P ) (žr. 4.5. nes juos užstoja arčiau esąs matomas taškas. 3. Nors jų vienvardės projekcijos kertasi. kuris yra arčiausiai žiūrovo.30 pav. 4. 4. Susikertančios tiesės 4.3. Jeigu viena tiesių yra profilinė. jos turi vieną bendrą tašką.2.). 2. tai apie tiesių padėtį galima spręsti tik iš profilinės projekcijos.28 pav. Tiesė yra frontaliojoje 4. Tiesė yra profilinėje horizontaliojoje projekcijų projekcijų plokštumoje projekcijų plokštumoje plokštumoje Dvi tiesės tarpusavyje gali būti lygiagrečios. būtina nubrėžti profilines projekcijas.28 pav. tai ir pačios tiesės yra lygiagrečios (žr.

o taškas D′ nematomas ir jį apskliausime ( D′ ).). Taškų matomumas frontalinėje projekcijų plokštumoje 4. plokščios figūros projekcija. Plokštumos ϕ sankirtos linija su frontaliąja projekcijų plokštuma vadinama frontaliuoju plokštumos pėdsaku. Jei plokštuma nėra statmena nei vienai projekcijų plokštumai. Tiesės. kertanti visas tris projekcijų plokštumas. kuria plokštuma ϕ kerta horizontaliąją projekcijų plokštumą.).34 pav.33 pav.). o F ′′′ bus nematomas . o L′′ nematomas.0ϕ y − m. Tiesė. nes jį užstoja K ′′ . kuris žymimas ϕ P . Taškai C ir D yra vienoje tiesėje C ′′D′′ (žr.6. Atkarpos. Nurodant plokštumą. todėl taško L projekciją plokštumoje F apskliausime ( L′′ ). todėl plokštumoje H taškas C ′ yra matomas. Taškas K yra arčiau už tašką L. dviem susikertančiomis tiesėmis. Plokštumų tarpusavio padėtys Plokštuma – tai paprasčiausias paviršius.33 pav. 4. todėl plokštumoje F taškas K ′′ yra matomas. kuriuose plokštuma (taip pat ir jų pėdsakai) kerta projekcijų ašis. Taškas E yra yra kairiau. Plokštumos ϕ sankirtos linija su profiline projekcijų plokštuma vadinama profiliniu plokštumos pėdsaku.35 pav. Plokštumų padėtys. Taškas C yra erdvėje aukščiau . Taškai. Jis žymimas ϕ H . n) . Plokštuma. kuris žymimas ϕ F . 4. Plokštumą galima nusakyti: tiese ir šalia jos esančiu tašku. 4. todėl žiūrėdami į plokštumą P pirmiau pamatysime tašką E. ji vadinama bendrosios padėties (žr. todėl jį apskliausime ( F ′′′ ).32 pav. vadinama horizontaliuoju plokštumos pėdsaku. Taškų matomumas horizontalinėje projekcijų plokštumoje 4. Taškų matomumas profilinėje projekcijų plokštumoje Taškai K ir L yra vienoje tiesėje K ′L′ (žr. m.31 pav. Tai yra pasvirusi plokštuma. dviem lygiagrečiomis tiesėmis. 4. trimis taškais. ϕ z . vadinamos plokštumų pėdsakais. jos parametrai rašomi skliausteliuose šalia plokštumos ženklo: ϕ (k .4. kurias plokštuma ϕ nuo koordinačių pradžios atkerta projekcijų ašyse. 4. a) b) c) d) e) 37 .31 pav. Taškai E ir F yra vienoje tiesėje E ′F ′ ir E ′′F ′′ (žr. ir 4. vadinamos plokštumos parametrais: 0ϕ x − k . vadinami plokštumos pėdsakų sankirtos taškais.32 pav. jis ir bus matomas. ϕ y . kuriose duotoji plokštuma kerta projekcijų plokštumas . Jie žymimi ϕ x . 1. nesančiais vienoje tiesėje.0ϕ z − n .).

3.2.36 pav. lygiagreti su horizontaliąja projekcijų plokštuma.1 Horizontaliai projektuojanti plokštuma – tai plokštuma.1. vadinama ypatingos padėties plokštuma. m. ∞).2.35 pav. ∞.). ji kartu yra statmena kitoms dviem projekcijų plokštumoms. 2. m.39 pav. 4. n) . Šios plokštumos parametrai γ (k . 2.40 pav. Frontaliai projektuojanti plokštuma 4.1.36 pav.).2.2.37 pav. Horizontaliai projektuojanti plokštuma 4. vadinamos projektuojančiomis plokštumomis. Šios plokštumos parametrai β (∞. vadinama horizontalia plokštuma α //H (žr. ∞.34 pav. lygiagreti su frontaliąja projekcijų plokštuma. 4. n) . Profiliškai projektuojanti plokštuma – tai plokštuma. Profiliškai projektuojanti plokštuma 2. Šios plokštumos parametrai α (k . vadinamos lygio plokštumomis. m. Plokštuma.). n) . Plokštumos.4. vadinama frontalia plokštuma β //F (žr. ∞) .). 2. Šios plokštumos parametrai η (∞. Plokštuma.37 pav. 38 . Bendros padėties plokštuma ir jos pėdsakai 4. Šios plokštumos parametrai α (∞. statmenos vienai projekcijų plokštumai. Plokštuma. 2.1.2. lygiagrečios su projekcijų plokštumomis. Jeigu plokštuma lygiagreti su projekcijų plokštuma. Plokštumos.38 pav. statmena horizontaliajai projekcijų plokštumai α ⊥ H (žr.1. Frontaliai projektuojanti plokštuma – tai plokštuma. Bendros padėties plokštuma ir jos pėdsakai epiūroje 2. 2.1.38 pav. 4. 4. 4. statmena vienai projekcijų plokštumai arba lygiagreti su viena projekcijų plokštuma (statmena dviem projekcijų plokštumoms). statmena profilinei projekcijų plokštumai η ⊥ P (žr. 2. statmena frontaliajai projekcijų plokštumai γ ⊥ F (žr.). 4.

Atkarpą AB sukame kol pasidarys lygiagreti plokštumai F.39 pav. statmeną projekcijų plokštumai F 1. lygiagreti su profiline projekcijų plokštuma. racionalu ašį parinkti taip. Tada tas atkarpos taškas lieka vietoje (žr. jeigu duotos tiesės ar figūros užima atsitiktinę. statmeną projekcijų plokštumai H 4. Horizontali plokštuma 4.3. tikrasis dydis taip pat lygus vienai iš projekcijų.41 pav. kai norime ją (atkarpą) padaryti lygiagrečią projekcijų plokštumai. vadinama profiline plokštuma γ //P (žr. Frontali plokštuma 4.43 pav. bendrąją.41 pav.2. 1. 4. Projekcijų pertvarkymai Sprendžiant uždavinius reikia atlikti tam tikrus veiksmus. Sukimas apie ašį. tikraisiais dydžiais. tai yra horizonatalioji projekcija bus lygiagreti su ašimi Ox.42 pav.H .y. tikrasis ilgis lygus vienai iš projekcijų. tiesės atkarpos. Ypatingos padėties geometrinių elementų tikrieji matmenys randami iš karto.2. plokščios figūros. ∞) . 4. kad ji eitų per vieną atkarpos galą. Plokštuma. Norint rasti bendrosios padėties tiesės ar figūros tikrąjį dydį reikia pertvarkyti projekcijas taip. padėtį projekcijų plokštumų atžvilgiu. Sukimas apie ašį. kad duotieji elementai projektuotųsi patogiai.7. 4. t.y.40 pav. Profilinė plokštuma 4. t. Šios plokštumos parametrai γ (k . lygiagrečios su projekcijų plokštuma. Visi atkarpos 39 . Tiesę sukame apie ašį dažniausiai tada. statmeną projekcijų plokštumai. Ašis i ⊥ pl. lygiagrečios projekcijų plokštumai.1. Sukimas apie ašį. Ašį i parenkame einančią per tašką B. Jei išankstinėmis sąlygomis ašies i padėtis nenurodyta.).42 pav.). ∞. 4. Pavyzdžiui.

Frontalės horizontalioji projekcija turi būti lygiagreti su ašimi Ox. Naujoji ašis Ox1 turi būti lygiagreti su tiesės frontaliąja projekcija. yra lygus kampui su plokštuma H. Tikrojo ilgio radimas papildomoje projekcijų plokštumoje F1 4.1.45 pav. yra lygus kampui su plokštuma F. Gaunamos plokščios figūros projekcijos. Nauja plokštuma H1 parenkama lygiagreti su duotąja tiese.). 4. nesunku nubraižyti ir plokščios figūros (trikampio. Naujojoje F plokštumų sistemoje tiesė AB yra horizontalė ir jos nauja horizontalioji projekcija A1′ B1′ lygi H1 tikrajam tiesės AB ilgiui. 4. apskritimo ir kt.taškai keičia padėtį. reikia surasti tiesės atkarpos tikrąjį ilgį paverčiant ją horizontale (žr.43 pav. ir tiesė tampa frontale (žr.) projekcijas.). Kampas ϕ 2 . Išmokus braižyti taško ir tiesės atkarpos projekcijas bei plokštumos pėdsakus.) nelygiagretus jokiai projekcijų plokštumai ir užima bendrą padėtį erdvėje.). Kampas ϕ1 . Braižant plokščią tiesėmis apribotą figūrą. 2. 4. kuri parenkama lygiagreti su tiese AB. kurį projekcija A1′ B′ sudaro su ašimi Ox. kurį projekcija ″ ″ sudaro su ašimi Ox1. Šiuo atveju yra parenkamos papildomos projekcijų plokštumos taip. 1. 4. todėl jo projekcijos nėra trikampio tikrieji dydžiai.8. 40 . kad tos plokštumos būtų lygiagrečios su duotomis tiesėmis. Kampas ϕ 2 . kurių visi taškai yra vienoje plokštumoje.2.2. yra A1 B1 A1 B1 1 lygus kampui su plokštuma H. Analogiškai tikrąjį ilgį galima rasti pasukę atkarpą apie ašį. 2. išskyrus tašką B. statmeną projekcijų plokštumai F. todėl epiūroje naujoji ašis Ox1 turi būti lygiagreti su tiesės horizontaliąja F projekcija. 4. 4. Kampas ϕ . Trikampis ABC (žr. Tokiu pat būdu tiesės kampui su frontaliąja projekcijų plokštuma rasti. pakanka rasti jos viršūnių projekcijas ir nuosekliai tiesėmis sujungti jų vienvardes projekcijas. Naujojoje plokštumų sistemoje 1 tiesė AB yra frontalė ir jos nauja frontalioji projekcija H ″ ″ lygi tikrajam tiesės AB ilgiui. Projekcijų plokštumų pakeitimas.44 pav. Plokščių figūrų projekcijos Plokščiomis figūromis vadinamos tokios. kurį projekcija A1″ B ′′ sudaro su ašimi Ox. Tikrojo ilgio radimas papildomoje projekcijų plokštumoje H1 2. Norint rasti atkarpos AB tikrąjį ilgį ir kampą su projekcijų plokštuma H plokštumų pakeitimo būdu reikia frontaląją projekcijų plokštumą F pakeisti nauja plokštuma F1. yra lygus kampui su ′ plokštuma F. daugiakampio. Horizontalioji projekcija A1′ B′ bus lygi tikrajam tiesės AB ilgiui.46 pav.45 pav. (žr. Šios tiesės frontalioji projekcija A1″ B′′ bus lygi tikrajam tiesės AB ilgiui.44 pav. keturkampio. kurį projekcija A1′ B1 sudaro su ašimi Ox1.

). Elipsės didžioji ašis lygi apskritimo skersmeniui (žr. Apskritimo projekcijos. Tikrajam dydžiui rasti plokštuma H pakeičiama nauja plokštuma H1. 4. 4. tai į ją projektuojasi tikruoju dydžiu. Į ją figūra projektuojama tikruoju dydžiu. 2. Apskritimo viena projekcija – tokio pat didumo apskritimas. 41 .49 pav.47 pav.) lygiagretus plokštumai H ir statmenas plokštumoms F ir P.48 pav. Plokščios figūros tikrojo dydžio radimas Jeigu plokščia figūra yra lygiagreti projekcijų plokštumai.47 pav. Jeigu plokščia figūra yra bendros padėties.46 pav.). Keturkampio horizontalioji projekcija A′B ′C ′D′ yra keturkampio tikrasis dydis. nes jo frontalioji A′′B ′′C ′′D′′ ir profilinė A′′′B ′′′C ′′′D′′′ projekcijos yra tiesės atkarpos. tai tikrajam dydžiui rasti yra patogesnis plokštumų pakeitimo būdas (žr. o kitos dvi projekcijos yra tiesės atkarpos.Keturkampis ABCD (žr. Apskritimas lygiagretus su ta projekcijų plokštuma.48 pav. lygios apskritimo skersmeniui (žr. kai viena projekcija elipsė 4.). kai viena projekcija apskritimas 4. Apskritimas pasviręs bet kokiu kampu į dvi projekcijų plokštumas ir statmenas trečiajai projekcijų plokštumai. Apskritimo viena projekcija – elipsė. 4.49 pav. Keturkampio ABCD projekcijos Apskritimo projekcijos priklauso nuo jo padėties erdvėje ir gali būti: 1.9. Trikampio ABC projekcijos 4. 4. 4. 4.50 pav. Apskritimo projekcijos.

skersmens vamzdžio paviršius Piramidiniai Cilndroidas Toras Grafiniai 42 . Paviršiai ir geometriniai kūnai. projekcijų vaizdavimas Paviršius – tai visuma padėčių judančios linijos. vadinamos sudaromąja. Ją galima nusakyti kaip visumą padėčių tiesios sudaromosios. kurios judėjimo dėsnį nustato kitos dvi linijos.51 pav.4. slenkančios dviem susikertančiomis tiesėmis – kreipiančiosiomis. Paviršiai Tiesiniai Netiesiniai Išklojami Neišklojami Pastovi sudaromoji Sukiniai Kintanti sudaromoji Cikliniai Briaunainiai Su lygiagretumo plokštuma Įžambi plokštuma Prizminiai Sfera Kint. Taškų.10.).4. Kiekvieną paviršių galima nusakyti sudaromosios ir kreipiančiųjų forma (žr.50 pav. Pats paprasčiausias paviršius – plokštuma. esančių kūnų paviršiuje. vadinamos kreipiančiosiomis. Penkiakampio tikrojo dydžio radimas 4.

randama trečioji – profilinė projekcija. o briaunų susikirtimo taškai – viršūnėmis. kurių paviršių iš visų pusių apriboja tarpusavyje susikertančios plokštumos. 4. Epiūroje tai nustatoma žiūrint į frontaliąją arba horizontaliąją projekcijas iš kairės (pagal rodyklę P). tai prizmė pražulni.53 pav. ir 4. Prizminiais kūnais vadinami tokie briaunainiai. Netiesiniai paviršiai – kurių sudaromoji – kreiva linija. Plokštumų susikirtimo linijos vadinamos briaunomis. spyruoklės paviršius Kūginiai Pražulnus helikoidas 4. 3. gautas žiūrint į kūną iš kairės statmenai plokštumai P.). pirmiausia braižoma jos horizontalioji projekcija.). kurios pagrindas yra taisyklingas daugiakampis. gautas žiūrint į jį iš viršaus statmenai plokštumai H. kurių šoninis paviršius sudarytas iš lygiagretainių. Išklojami paviršiai. 43 . o jei pasvirusios į pagrindą bet kokiu kampu. po to iš pagrindo frontaliosios projekcijos viršūnių iškeltuose statmenyse atidedami šoninių briaunų ilgiai.53 pav. Taisyklinga stačioji prizmė yra tokia. Neišklojamų paviršių negalima iškloti plokštumoje be raukšlių ir plyšių. Briaunainiais vadinami kūnai. briaunos yra tarpusavyje lygiagrečios. 4. kuriuos sudarant sudaromoji nekeičia formos. Prizmių pagrindai gali būti bet kokie daugiakampiai. Paviršiai su kintančia sudaromąja – kai sudaromoji judėdama keičia formą.51 pav. Turint dvi prizmės projekcijas. Epiūroje tai nustatoma žiūrint į horizontaliąją projekciją iš apačios (pagal rodyklę F). kuriuos perpjovus per sudaromąją ir išskleidus galima sutapdinti su plokštuma be raukšlių ir plyšių. Paviršių skirstymas Tiesiniai paviršiai – tai pavišiai. kurių sudaromoji – tiesi linija. paskui randama prizmės pagrindo frontalioji projekcija. šiuo atveju plokštumų ir briaunų. o briaunos statmenos pagrindui. kuriuos sujungus horizontaliąja tiese gaunama prizmės frontalioji projekcija (žr. Kūno horizontalioji projekcija – tai kūno vaizdas. Pagal nustatytas kryptis gautų kūnų projekcijų matomumas plokštumose. Kūno profilinė projekcija – tai kūno vaizdas.Taisyklingi daugiakampiai Konoidas Elipsoidas Triašis elipsoidas Sukiniai Sraigtiniai Cikliniai Bato paviršius Cilindriniai Status helikoidas Cilindr.52 pav. Kūno frontalioji projekcija – tai kūno vaizdas. Jos šoninės sienos yra vienodi stačiakampiai (žr. gautas žiūrint į jį iš priekio statmenai plokštumai F. 2. o nematomose plokštumose – nematomi. Epiūroje tai nustatoma žiūrint į frontaliąją arba profilinę projekciją iš viršaus (pagal rodyklę H). Paviršiai su pastovia sudaromąja – tai paviršiai. jei jos briaunos yra statmenos pagrindo plokštumai. Prizmės elementų. 4. esantys taškai bei tiesės visada bus matomi. matomumas projekcijų atžvilgiu nustatomas: 1. Prizmė yra stati. Norint pavaizduoti taisyklingos prizmės projekcijas.

C ir B – nematomos. ir pagrindo kraštinėje B ′C ′ randama taško horizontalioji projekcija M ′ . A ir B yra matomos. D ir C. Turint dvi taško projekcijas. Profilinėje projekcijoje prizmės plokštumos. 4. braižoma trečioji – profilinė.55 pav. Gaunama piramidės viršūnės frontalioji projekcija S ′′ . Turint dvi piramidės projekcijas. 4. nes yra nematomoje prizmės plokštumoje. Piramidėmis vadinami tokie briaunainiai. kad žinome matomo taško M frontalioji projekcija M ′′ (žr. 44 . Reikia rasti kitas šio taško projekcijas ir nustatyti jo matomumą projekcijų plokštumų atžvilgiu. Iš taško M ′′ nuleidžiamas statmuo į prizmės horizontaliąją projekciją.) trikampio centro taškas S ′ yra piramidės viršūnės horizontalioji projekcija. 4. o nematomos – per pagrindo taškus A ir D.53 pav. Nuleidus statmenį iš taško M ′′ . o briaunos lygios(žr. Taisyklinga stačioji piramidė yra tokia. Žinoma piramidės paviršiuje esančio taško M frontalioji projekcija M ′′ .). randama trečioji – profilinė M ′′′ . o pagrindas – daugiakampis. Prizmės epiūra Norint nustatyti kokios briaunos ir sienos yra matomos. einančių per pagrindo taškus A ir B. 4. Paskui nubraižoma pagrindo frontalioji projekcija ir iš viršūnės horizontaliosios projekcijos S ′ iškeliamas statmuo.52 pav. kurios pagrindas yra taisyklingas daugiakampis.). Taškų trūkstamos projekcijos prizmių paviršiuose ieškomos kaip taškų. kuris atitiks piramidės pagrindo tikrąjį dydį. Brėžiamos jos projekcijos. o – per pagrindo taškus D ir C. esančių tiesėse (briaunose) arba plokštumose (sienelėse) projekcijos. Pirmiausia piramidės sienoje per viršūnę S ir tašką M iki pagrindo brėžiama pagalbinė tiesė. Jei aukštinė neina per pagrindo svorio centrą. vadinamą viršūne. piramidė yra pražulnioji. Jos sienelės yra vienodi trikampiai. einančių per pagrindo taškus D ir A. Trikampės piramidės (žr. pagalbinėje tiesėje gaunamas taškas M ′ . ir 4. Norint nubraižyti taisyklingos stačiosios piramidės projekcijas.53 pav. gaunama piramidės frontalioji projekcija. Prizmės aksonometrinė projekcija 4. B ir C. Tarkime. aukštinė eina per pagrindo svorio centrą.53 pav. Ši projekcija bus taisyklingas daugiakampis. kurių šoninis paviršius sudarytas iš trikampių.55 pav. pirmiausia braižoma jos horizontalioji projekcija. kurią sujungus su pagrindo visais taškais.4. Ant šio statmens nuo pagrindo frontaliosios projekcijos atidedamas piramidės aukštis. esančios tarp briaunų. Piramidė yra stačioji. jei jos aukštinė eina per pagrindo svorio centrą. Reikia rasti kitas dvi jos projekcijas ir nustatyti šio taško matomumą. kuri yra nematomo taško projekcija.54 pav. Frontaliojoje projekcijoje matomos sienos yra tarp briaunų. reikia žiūrėti parodytomis rodyklėmis ir kryptimis (žr. kuri yra matomo taško projekcija.) . o briaunos eina per vieną bendrą tašką.

Iš cilindro horizontaliosios projekcijos iškeliami statmenys ir nuo pagrindo frontaliosios projekcijos atidedamas cilindro aukštis. gaunamas stačiakampis.kuris yra matomo taško projekcija. Cilindro pagrindo frontalioji projekcija bus tiesės atkarpa.55 pav. ir kai cilindro pagrindai statmeni jo sudaromosioms (žr. Cilindrinį paviršių brėžia tiesė – sudaromoji. 4.4.57 pav. Piramidės aksonometrinė projekcija 4. Sujungus šiuos statmenis horizontaliąja tiese.). Tada braižoma trečioji . 4. ir 4. Turint dvi taško projekcijas.profilinė cilindro projekcija. kuri yra nematoma. vadinamas cilindru. apribotas plokštumomis.56 pav. slinkdama kreive – kreipiančiąja. Statusis apskritas cilindras – tai cilindro paviršiaus ir plokštumos sankirta. pradedama braižyti nuo horizontaliosios projekcijos – apskritimo.). Uždaras cilindrinis paviršius. kuris yra tikrasis dydis.54 pav.57 pav. Gretimos tokių paviršių sudaromosios yra lygiagrečios arba prasilenkiančios. cilindrinis paviršius vadinamas atviruoju. Jei kreipiančioji yra atvira kreivė.57 pav.56 pav. Cilindro epiūra 45 . 4. Braižant stačiojo apskrito cilindro (toliau cilindro) projekcijas (žr. Cilindro aksonometrinė projekcija 4. Ši tiesė visą laiką yra lygiagreti su pačia savimi. slinkdama kreive – kreipiančiąja. Piramidės epiūra Tiesinis išklojamasis kreivas paviršius yra toks. statmena cilindro sudaromosioms ir ši sankirta yra apskritimas. braižoma profilinė projekcija M ′′′ . kurį brėžia tiesė – sudaromoji. o jei uždara – uždaruoju.

o sukamoji tiesė – kūgio sudaromąja. esančių cilindro paviršiuje.y.59 pav. tai taškų fronaliosios projekcijos yra matomos. gaunamos taškų horizontaliosios projekcijos K ′ ir L′ . Šis taškas vadinamas kūginio paviršiaus viršūne. Gaunama kūgio viršūnės taško projekcija S ′′ . kurios yra apskritimo kontūre ir yra matomos. Matomumą geriausia nustatyti taip: 1. tai taškų profilinės projekcijos yra nematomos. kad vienas jos galinių taškų sutaptų su ašies tašku. statmenos kūgio sudaromosioms sankirta. žiūrint iš viršaus. kurio šonus riboja kūginis paviršius. t.). frontaliosios projekcijos K ′′ ir L′′ . o pagrindą – apskritimas. Kūgiu vadinamas kūnas. nes yra iki vidurio cilindro. t. taško K ′′ frontalioji projekcija yra nematoma.y. Jei taškų horizontalioji projekcija yra iki vertikaliosios ašies 2-2. kai žinoma viena jo projekcija.Žinomos taškų K ir L. Sujungus šį tašką su horizontaliąja atkarpa (pagrindu). gaunamas trikampis. Jei taškų horizontalioji projekcija yra į dešinę už vertikaliosos ašies 2-2. Norint nustatyti taškų matomumą frontaliojoje projekcijoje. kuris ir yra kūgio frontalioji projekcija.matoma projekcija. reikia žiūrėti į taškų horizontaliosios projekcijos padėtį (rodyklės F kryptimi) ir jei taškų horizontalioji projekcija yra iki horizontaliosios ašies 1-1. Horizontaliosios taškų projekcijos yra matomos iki vidurio cilindro. tai taškų fronaliosios projekcijos yra nematomos. po to surandama horizontalioji sudaromosios projekcija ir joje ryšio linijoje (statmenyje) randama taško horizontalioji projekcija K ′ . 46 .y. Turint dvi. taško K ′′ profilinė projekcija yra nematoma. ir 4. kai kūgio statmenas kirtinys yra apskritimas ir jei kūgio pagrindas yra statmenas kirtinys (žr. Kūgio projekcijos pradedamos braižyti nuo horizontaliosios projekcijos (žr. Turint dvi projekcijas randamos trečiosios ir nustatomas jų matomumas: L′′′ .y. 2.nematoma. taško L′′′ profilinė projekcija yra matoma. tai per tą taško projekciją ir viršūnę brėžiama frontalioji sudaromosios projekcija. Norint nustatyti taškų matomumą horizontaliojoje projekcijoje. 4. Iš kūgio horizontaliosios projekcijos iškeliami statmenys ir nuo pagrindo frontaliosios projekcijos vidurio iškeliamas kūgio aukštinei lygus statmuo. gaunamas sukant tiesę apie ašį taip. taško L′′ frontalioji projekcija yra matoma. Reikia rasti šių taškų kitas dvi projekcijas ir nustatyti jų matomumą. t. kuri yra apskritimas. o žemiau – nematomos. Jei kūgio paviršiuje reikia rasti taško K projekcijas. Taško K ′′ yra nematomo taško projekcija. Status apskritas kūgis yra. 3. reikia žiūrėti į taškų frontaliosios projekcijos padėtį (rodyklės P kryptimi).profilinė kūgio projekcija. t. t.59 pav. Jei taškų horizontalioji projekcija yra virš horizontaliosios ašies 1-1. o L′′ . Kūginiu paviršiumi vadinamas paviršius. nes yra iki ašies 2-2. K ′′′ . Statmenu kirtiniu vadinamas kūgio paviršiaus ir plokštumos. Norint nustatyti taškų matomumą profilinėje projekcijoje. randama trečioji .). Kūgio pagrindo frontalioji projekcija bus tiesės atkarpa. tai taškų profilinės projekcijos yra matomos. nes yra už ašies 2-2. frontalioji projekcija K ′′ .58 pav. reikia žiūrėti į taškų frontaliosios projekcijos padėtį (rodyklės H kryptimi).y. Nuleidus iš K ′′ ir L′′ statmenis į cilindro horizontaliąją projekciją. 4.matomo taško projekcija.

tai kitose dviejose projektuojasi atkarpa. einančio per tašką A. kurio skersmuo lygus frontaliojoje projekcijoje išvestai atkarpai. kuri yra nematoma. Jeigu žinome taško A.60 pav. 4. sutampanti su apskritimo simetrijos ašimi. frontalioji projekcija A′′ . ir 4.61 pav. Kūgio epiūra Rutulys (sfera) gaunamas sukant apskritimą apie jo skersmenį (žr.61 pav.).61 pav. frontalioji projekcija.).4. Rutulio epiūra 47 . kad tai matomo taško A projekcija A′ .60 pav.58 pav. Rutulio aksonometrinė projekcija 4. Pagal A′′ padėtį (virš horizontaliosios ašies 1-1 nustatoma. per taško projekciją A′′ brėžiama horizontalioji atkarpa iki apskritimo kontūro. Horizontalioji projekcija braižoma kaip R spindulio apskritimas. esančio rutulio paviršiuje. gaunamas taškas A′ .59 pav. kad jei vienoje projekcijoje projekcija yra apskritimas. Jo visos trys projekcijos yra vienodo skersmens apskritimai (žr. Ši atkarpa bus rutulio paviršiaus apskritimo. nubraižoma trečioji projekcija A′′′ . Norint tai padaryti. nes yra skritulio vertikaliosios sumetrijos ašies dešinėje. 4. Nustatant taškų matomumą reikia žinoti. 4. Turint dvi taško projekcijas. Kūgio aksonometrinė projekcija 4. Nuleidus iš taško projekcijos A′′ statmenį į žemiau skritulio ašies 2-2 horizontaliojoje projekcijoje esančią apskritimo dalį. tai reikia rasti kitas taško projekcijas ir nustatyti jo matomumą.

4. 3. t.).). kuriame atidedama koordinatė z=45 mm ir gaunama taško A izometrinė projekcija A0. lygiagretus su ašimi z0. Izometrines – kai koeficientai visose ašyse vienodi (žr. Aksonometrinės projekcijos.11. kad daikto brėžinys būtų vaizdingesnis ir lengviau suprantamas.65 pav.22 karto.). 4.). 4.63 pav.62 pav. galima nubraižyti taško A izometrinę projekciją (žr. Tuomet atvaizdai gaunami padidinti 1. Standarte numatoma aksonometrines projekcijas visada braižyti padidintas. 4.82. Pražulniosios frontaliosios dimetrinės projekcijos ašys Izometrinėje projekcijoje iškreipimo koeficientai visose ašyse yra lygūs 0.).). Iš gauto taško A0 iškeliamas statmuo. 4. ir 4. dažnai tenka braižyti aksonometrines projekcijas. paprastai braižomos šalia epiūrų. Taško A koordinačių dydžiai imami iš epiūros ir atidedami pagal atitinkamas aksonometrines ašis. Pražulniąsias – kai ši kryptis nestatmena aksonometrinei projekcijų plokštumai (žr.64 pav. Turint taško A koordinates .64 pav. Stačiakampes – kai projektavimo kryptis yra statmena aksonometrinei projekcijų plokštumai (žr. Aksonometrinė projekcija gaunama projektuojant detalę ir su ja susietas stačiakampės koordinačių ašis lygiagrečiai į tam tikrą plokštumą. taip.63 pav. Pagal ašių iškreipimo koeficientus aksonometrinės projekcijos skirstomos: 1. Aksonometrinėje ašyje x0 atidedama koordinatė x=55 mm nuo koordinačių pradžios. 2. Stačiakampės izometrinės projekcijos ašys 4. Trimetrines – kai jie visose ašyse skirtingi. kurioje atidedama / koordinatė y=60 mm. 2.4.62 pav.62 pav.y. Aksonometrinės projekcijos Braižant techninius brėžinius. ir 4.66 pav. Dimetrines – kai jie dviejose ašyse vienodi (žr. Per gautą tašką Ax0 brėžiama tiesė lygiagreti su y0 ašimi. o ašys joje – aksonometrinėmis ašimis. kad iškreipimo koeficientai aksonometrinėse ašyse būtų lygūs vienetui. 4.64 pav. 4.63 pav. Pagal projektavimo kryptį aksonometrinės projekcijos skirstomos: 1. Stačiakampės dimetrinės projekcijos ašys 48 . Ši plokštuma vadinama aksonometrine projekcijų plokštuma.taško epiūrą (žr. kaip pagalbinės. 4.

4.65 pav. Taško epiūra

4.66 pav. Taškas aksonometrinėje stačiakampėje izometrinėje projekcijoje

Atitinkamai braižoma tiesės AB aksonometrinė projekcija, nubraižant kiekvieną tašką atskirai (žr. 4.67 pav. ir 4.68 pav.).

4.67 pav. Tiesės epiūra

4.68 pav. Tiesė aksonometrinėje stačiakampėje izometrinėje projekcijoje

Stačiakampėje dimetrinėje projekcijoje iškreipimo koeficientai ašyse x0 ir z0 yra vienodi 0,94, o ašyje y0 – 0,47. Tačiau gana dažnai braižoma padidinta dimetrinė projekcija. Joje iškreipimo koeficientai ašyse x0 ir z0 yra lygūs vienetui, o ašyje y0 – 0,5. Atvaizdas padidėja 1,06 karto. Taško A horizontaliosios projekcijos A′ atstumas nuo x ašies atidedamas sumažintas du kartus, t.y. y/2, tiesėje lygiagrečioje su ašimi y0 (žr. 4.70 pav.).

49

4.69 pav. Taško epiūra

4.70 pav. Taškas aksonometrinėje stačiakampėje dimetrinėje projekcijoje

4.71 pav. Taškas aksonometrinėje frontaliojoje dimetrinėje projekcijoje

Frontaliojoje dimetrinėje projekcijoje iškreipimo koeficientai ašyse x0 ir z0 yra vienodi - 1, o ašyje y0 – 0,5. Braižoma taip pat kaip ir stačiakampėje dimetrinėje projekcijoje (žr. 4.71 pav.). Dydžiai, atidedami lygiagrečiai su ašimi y0, imami du kartus mažesni negu epiūroje.

4.12. Geometrinių figūrų ir kūnų aksonometrinės projekcijos
Duota stačiakampio ABCD epiūra (žr. 4.72 pav.). Reikia nubraižyti jo aksonometrines projekcijas stačiakampėje izometrinėje projekcijoje (žr. 4.73 pav.) , stačiakampėje dimetrinėje projekcijoje (žr. 4.74 pav.), frontaliojoje dimetrinėje projekcijoje (žr. 4.75 pav.). Braižome taip pat, kaip taškų aksonometrines projekcijas. Tačiau atkarpų, plokščių figūrų ir geometrinių kūnų aksonometrines projekcijas patogiau braižyti elementus (kraštines, aukštines, simetrijos ašis) lygiagrečiai su tam tikromis ašimis, kurių atstumai nebūtinai turi sutapti su atstumais nuo ašių epiūroje. Svarbu, kad atkarpų, plokščių figūrų, geometrinių kūnų elementų ilgiai būtų lygūs jų ilgiams epiūroje.

4.72 pav. Keturkampio epiūra

4.73 pav. Keturkampio aksonometrinė projekcija stačiakampėje izometrinėje projekcijoje

50

4.74 pav. Keturkampio aksonometrinė projekcija stačiakampėje dimetrinėje projekcijoje

4.75 pav. Keturkampio aksonometrinė projekcija frontaliojoje dimetrinėje projekcijoje

Gana dažnai izometrinėje projekcijoje reikia braižyti apskritimus. Bendruoju atveju aksonometrinėje projekcijų plokštumoje jie projektuojasi elipsėmis. Dažniausiai apskritimų plokštumos yra lygiagrečios su kuria nors projekcijų plokštuma. Apskritimų aksonometrinės projekcijos gerai matomos, kai jie įbrėžti į kubo sienas (žr. 4.76 pav.). Pagal lekalą elipsė braižoma gana sudėtingai, todėl aksonometrijoje dažnai vietoj elipsės braižomas ovalas (žr. 4.77 pav.).

4.76 pav. Apskritimų, įbrėžtų į kubo sienas, 4.77 pav. Ovalo braižymas braižymas stačiakampėje izometrinėje projekcijoje Ovalo braižymas (žr. 4.77 pav.). Ant simetrijos ašių, kurios yra lygiagrečios aksonometrijos ašims x0, y0, atidedamas apskritimo skersmuo ir gaunami taškai 10, 20, 30, 40. Per juos braižomos tiesės, lygiagrečios aksonometrinėms ašims ir gaunamas rombas. Nubraižoma ilgoji rombo įžambinė K0L0. Iš pažymėtų taško M0 spinduliu M010 braižomas lankas, jungiantis taškus 10 ir 40, ir taško N0 spinduliu N030 braižomas lankas, jungiantis taškus 30 ir 20. Iš taško N0 brėžiamos tiesės į taškus 30 ir 20 . Ten, kur jos susikerta su įžambine K0L0, gauname taškus O1 ir O2. Iš gautų apvalinimo centrų O1 spinduliu O120 brėžiamas lankas, jungiantis taškus 20 ir 40, o iš O2 spinduliu O210 brėžiamas lankas, jungiantis taškus 10 ir 30. Kūnų aksonometrinės projekcijos braižomos panašiai kaip ir plokščiųjų figūrų. Kūnų elementai, lygiagretūs su epiūrų projekcijų ašimis x, y ir z atidedami lygiagrečiai su atitinkamomis aksonometrinėmis ašimis x0, y0 ir z0. Paprastai pradedama braižyti nuo horizontalinės projekcijų plokštumos, nes dažniausiai geometrinių kūnų pagrindas priklauso horizontalinei projekcijų plokštumai. Lygiagrečiai su ašimi z0 dažniausiai atidedami kūnų aukščiai. Bet kokio geometrinio kūno aksonometrinėms projekcijoms nubrėžti dažniausiai pakanka dviejų jo epiūros projekcijų. Duota stačiosios šešiakampės prizmės epiūra, kurios paviršiuje yra taškas A (žr. 4.78 pav.). Reikia nubraižyti šios prizmės stačiakampę izometrinę projekciją (žr. 4.79 pav.).

51

Tokiu pat principu braižoma taisyklingos ketrurkampės piramidės (žr. Atidedamas prizmės aukštis H arba šoninių briaunų aukščiai (žr.78 pav.81 pav. a). b).80 pav. Brėžiamas viršutinis prizmės pagrindas (žr. Brėžiamas prizmės apatinis pagrindas ir žymima suprojektuoto taško A padėtis (žr. 4.).) ir pradedama braižyti nuo apatinio pagrindo (ovalo). kurio paviršiuje yra taškas A. 4. b).83 pav.80 pav. 1. 4. tik ašyje y0 visi dydžiai mažinami du kartus. 4.79 pav. Piramidės stačiakampė dimetrinė projekcija Sukinių aksonometrinės projekcijos braižomos panašiai kaip ir braiunainių projekcijos. kurios paviršiuje yra taškas A.79 pav. 52 . 4. Prizmės stačiakampė izometrinė projekcija Brėžiamos prizmės pagrindo simetrijos ašys 10 – 10 ir 20 – 20 lygiagrečios su aksonometrinėmis ašimis x0 ir y0 (žr.82 pav. 4.4.79 pav. Cilindro (žr. a). 4.81 pav. 3. 2. Prizmės epiūra 4. dažniausiai braižoma stačiakampė izometrinė projekcija (žr.79 pav.). stačiakampė dimetrinė projekcija (žr.79 pav. 4.). Piramidės epiūra 4. 4.

4. kurios yra lygiagrečios kūgio paviršiui (žr.). ir 4. kurio paviršiuje taškas A. Cilindro stačiakampė izometrinė projekcija Kūgio(žr. Per duotą taško projekciją 1‘‘ brėžiame horizontalinę plokštumą.83 pav. galima pasinaudoti ir pagalbinėmis kertančiomis plokštumomis. Cilindro epiūra 4. kuri duotame kūgyje iškerta atitinkamo spindulio apskritimą.86 pav. Kūgio epiūra 4. Ant apskritimo horizontaliosios projekcijos ir randama taško horizontalioji projekcija 1‘. Kūgio stačiakampė izometrinė projekcija Ieškant ant kūgio paviršiaus esančių taškų.4.84 pav. 53 . 4. taip pat dažniausiai braižoma stačiakampė izometrinė projekcija (žr. 4. 4.85 pav.87 pav.84 pav.85 pav.).).82 pav.

4′′. kad pasirinktoje aksonometrinėje projekcijoje būtų geriausiai matomi jo kontūrai ir paviršiai. nubraižyti jos apatinės dalies išklotinę ir prizmės aksonometriją (žr. 54 . Randami briaunainio briaunų ir su jomis susikertančių plokštumų sankirtos taškai.86 pav. nukirstos plokštuma α .5′ (žr.5′′ . kuriuose plokštuma susikerta su prizmės briaunomis. gaunama prizmės ir kertančios plokštumos α sankirtos linijos. pirmiausia reikia rasti taškus.3′.88 pav. randamos jų profilinės projekcijos.3′′. Norint rasti prizmės ir kertančios plokštumos sankirtos figūros formą.2′. 4. patogiausia juos suskirstyti į paprastus geometrinius kūnus. viena sankirtos linija žinoma (sutampa su plokštumos pėdsaku). Nukirsto kūgio epiūra 4. Kirtinys Kertant bet kokį kūną plokštuma. Taškų horizontaliosios projekcijos bus atitinkamų prizmės briaunų projekcijose 1′.).).88 pav. projekcijos. 2. Reikia rasti prizmės trečiąją projekciją. Tų taškų frontaliosios projekcijos bus prizmės briaunų frontaliųjų projekcijų ir plokštumos frontaliojo pėdsako α F sankirtos taškuose 1′′. Tai geometrinio kūno paviršiaus ir plokštumos sankirtos linija. ribojantis iškirstą figūrą.1.2. reikia rasti antrąją. Susikirtus plokštumai su briaunainio paviršiumi.2′′. gaunama plokščia figūra. Geometrinio kūno ir plokštumos sankirta 4. Kirtinyje vaizduojama tik tai. kurį galima rasti: 1. 4. vadinama kirtiniu. viena sankirtos linijos projekcija taip pat yra žinoma (sutampa su sienelių projekcijomis).13. susidaro plokščia figūra – uždaras daugiakampis.87 pav. kas yra pačioje kertančioje plokštumoje. kurios bus plokščios figūros kontūrai. Pirmiausia randama prizmės profilinė projekcija.4′. 4. gaunamas plokščia figūra – kirtinys. Randamos briaunainio sienų su turima plokštuma sankirtos linijos. Turint dvi šių taškų projekcijas. Nuosekliai sujungus taškus. Briaunainio ir plokštumos sankirta Žinomos dvi taisyklingos šešiakampės prizmės. Nuosekliai sujungus taškus. Nukirsto kūgio stačiakampė izometrinė projekcija Braižant sudėtingus kūnus ar detales aksonometrinėje projekcijoje. Kūno aksonometrinė projekcija (jei nėra nurodyta) pasirenkama pagal kūno sudėtingumą ir išvaizdą. Jei kertamojo paviršiaus sienelės statmenos projekcijų plokštumai (jos yra projektuojančios).13.13. Jei kertančioji plokštuma yra projektuojanti.4. 4. Kirtinio linija yra kontūras.

ir 4. 4. 4. 4.. ir 4.31 .Kirtinio tikrąjį dydį randame plokštumų pakeitimo būdu (žr.).93 pav.). Nukirstos prizmės aksonometrinė projekcija Norint nubraižyti apatinės prizmės dalies išklotinę. B0 C0 = B ′C ′ ir kt.89 pav.92 pav. apatinės dalies išklotinė ir aksonometrinė projekcija (žr. 4.90 pav.88 pav. projekcijos 4.).51 (žr. o šoninių briaunų aukščiai – iš frontaliosios arba profilinės projekcijų. Tada braižoma nukirstos prizmės stačiakampė izometrinė projekcija (žr. Nukirstos prizmės išklotinė Tokiu pat principu ieškoma nukirstos piramidės trečioji projekcija. bei A0 30 = A′′3′′ = h1 .90 pav. 4.21 .). ir 4. Prizmės.45 pav. Nukirstos prizmės stačiakampės izometrinės projekcijos braižymo tvarka 4. 4. 4. 4.41 . 4. pirmiausia reikia nubraižyti nenukirstos prizmės išklotinę (žr.88 pav. Atidėti taškai išklotinėje nuosekliai sujungiami tiesėmis.91 pav.50 pav. kurie randami iš epiūros. Taip atidedami dydžiai: A0 B0 = A′B ′ .94 pav.. Prizmės pagrindo ABCDEF kraštinių ilgiai imami iš jos horizontaliosios projekcijos.. Nubraižome kirtinio tikrąjį dydį iš prizmės epiūros.). Gaunama prizmės šoninio paviršiaus ir kertančios plokštumos sankirtos linija 30 20 10 50 40 30. nukirstos plokštuma. Išklotinėje atidedami prizmės elementų tikrieji dydžiai.95 pav.91 pav.. ' ' ' ' ' Kirtinio tikrasis dydis bus 11 . 4.88 pav. B0 2 0 = B ′′2′′ = h2 ir kt.88 pav. 55 .

95 pav. Kertant kūgį plokštuma.94 pav. jei plokštuma lygiagreti dviem kūgio sudaromosioms. Nukirstos 4. jei plokštuma lygiagreti kūgio sudaromąjai. Jei plokštuma kerta visas kūgio sudaromąsias. projekcijos 4.93 pav. tai kirtinys yra hiperbolė. tai kirtinys yra stačiakampis. kai abu paviršiai tik įsikerta vienas į kitą. Jei kertanti plokštuma yra lygiagreti cilindro ašiai. Jei plokštuma yra pasvirusi į cilindro ašį.14. kirtinys – parabolė. arba viena uždara linija. Nukirstos piramidės stačiakampės piramidės izometrinės projekcijos aksonometrinė braižymo tvarka projekcija Kertant cilindrą plokštuma. gausime kirtinį – skritulį. kirtinys yra elipsė. kai vienas paviršius kerta kitą.4. Piramidės. gauname kirtinį skritulį. 56 .92 pav. Dviejų kreivų paviršių sankirtos linija yra erdvinė arba plokščia kreivė. statmena cilindro ašiai. Paviršių sankirta Dviejų briaunainių sankirtos linija gali būti erdvinė arba plokščia laužtinė linija. 4. nukirstos plokštuma. statmena kūgio ašiai. kirtinys – elipsė. Nukirstos piramidės išklotinė 4. Briaunainio ir kreivo paviršiaus sankirtos linijos yra plokščių kreivių junginys. Du paviršiai gali kirstis dviem uždaromis linijomis.

Sankirtos linijos dalis. jei ji yra abiejų paviršių matomose dalyse. Susikirtus keturkampiui su stačiakampiu. Norint rasti dviejų briaunainių sankirtos liniją. 4. todėl naudojamos pagalbinės kertančiosios horizontaliosios plokštumos α ir β. kuriuose vieno briaunainio briaunos kertasi su kito briaunainio sienomis (arba briaunos su briaunomis). Tokie pat taškai atsiras ir kitoje piramidės pusėje. kad gautume aiškias sankirtos linijos projekcijas. 97 pav. žemiausius. Sujungus gautuosius taškus. Susikirtus keturkampiui su tiese. Išnagrinėti ir nustatyti kokie paviršiai kertasi. 4. kurių horizontaliosios projekcijos bus 4‘.). reikia per briaunainio briaunas vesti pagalbines kertančias plokštumas (žr. 4. 3. Šių linijų dalys yra vieno ir antro briaunainio sienų sankirtos linijos. kuriuose susikerta sankirtos linijos. kuri yra bent vieno paviršiaus nematomoje dalyje. nes prizmė yra frontaliai projektuojanti. atsiras du taškai. 2‘. Kertančių plokštumų turi būti tiek. randama trečioji – profilinė projekcija. toliausius. Plokštuma β piramidės paviršiuje iškirs didesnio perimetro keturkampį. 4. arčiausius.96 pav. 2‘ ir 3‘.96 pav. 1‘ ir tokia pat simetriška linija kitoje prizmės pusėje. 3‘. gaunama kūnų sankirtos linijos horizontalioji projekcija 1‘. Šios linijos yra taškai. Dviejų paviršių sankirtos linija yra matoma. Plokštuma α piramidės pavišiuje iškirs liniją. Šie taškai ir yra susikertančių paviršių sankirtos linijos taškai ir per juos nubrėžiama paviršių sankirtos linija. atsiras sankirtos linijos taškai. Prizmės ir piramidės sankirta Paskui braižoma susikertančių briaunainių dimetrinė projekcija (žr. 4. Nustatyti kokioje projekcijų plokštumoje matyti sankirtos linija ir per kritinius taškus kirsti abu kūnus pagalbinėmis projektuojančiosiomis plokštumomis.97 pav. 4‘. Nustatyti kokios figūros yra kirtiniai. o prizmėje – stačiakampį. kuri apibrėš plokščią figūrą – keturkampį. 4.) 57 .Rekomenduojama sankirtos linijos taškų ieškojimo tvarka: 1.). Turint dvi taško projekcijas.. Iš esamų projekcijų tik frontaliojoje projekcijoje yra žinoma kūnų sankirtos linija. o prizmėje – tiesę. 2. yra nematoma. Randami taškai.96 pav. Dviejų briaunainių sankirtos linijos yra laužtinės linijos (žr. Rasti susikertančių kūnų kritinius taškus: aukščiausius. kurių horizontaliosios projekcijos bus keturkampio ir stačiakampio horizontaliųjų projekcijų sankirtos taškuose 1‘.

Turint dvi projekcijas.99 pav. Kadangi prizmė statmena projekcijų plokštumai F. o prizmėje – dvi tieses. Todėl reikia rasti sankirtos linijos horizontaliąją ir profilinę projekcijas. tai sankirtos linijos frontalioji projekcija sutaps so prizmės pagrindo kontūru. ir 4.profilinė sankirtos linijos projekcija.) naudojamos pagalbinės kertančiosios frontaliosios plokštumos ir ieškomos taškų frontaliosios projekcijos.86 pav. Reikia rasti kūgio ir prizmės sankirtos liniją (žr. Dviejų cilindrų sankirta Briaunainių ir sukinių sankirtos linijos randamos naudojant pagalbines kertančiąsias plokštumas.97 pav.97 pav. β. randama trečioji .). kaip ir briaunainių.98 pav. Pateiktame pavyzdyje (žr.a b 4. 4. Kertančioji plokštuma α kūgio paviršiuje iškirs apskritimą. 4. 4. Prizmės ir piramidės sankirtos stačiakampė dimetrinė projekcija Dviejų sukinių sankirtos linijos ieškomos taip pat.).99 pav. γ. 58 . Apskritimo ir tiesių sankirtoje bus gauti kūnų sankirtos linijos taškai. Panaudojus pagalbines horizontaliąsias kertančiąsias plokštumas α. randama sankirtos linijos horizontalioji projekcija (žr 4.

Kaip parenkamos naujos projekcijų plokštumos? 18. Kokie paviršiai vadinami briaunainiais? 27. Ką ir kokioje plokštumoje brėžia taškas. Kokias tarpusavio padėtis gali užimti dvi tiesės? 12. Kas yra plokštumos parametrai? 14. Kas yra stačioji taisyklinga piramidė? 30. 26. jei jo dvi koordinatės lygios 0? 7. Kaip pasukti bendros padėties tiesę. jei kuri nors jo koordinatė lygi 0? 6. Kas yra epiūra ir kaip ji gaunama? 4. Kokie paviršiai vadinami išklojamaisiais? Juos išvardinkite.99 pav. Kokie paviršiai vadinami tiesiniai? Juos išvardinkite. Kas yra plokštumos pėdsakai? 13. 25. Kokios plokštumos vadinamos projektuojančiosiomis ir kokias jas žinote? 15. Kada tiesės atkarpa projektuojasi tikruoju dydžiu? 11. Kokios yra lygiagrečiųjų stačiakampių projekcijų savybės? 3. Kam reikalingas projekcijų plokštumų pakeitimas? 17. pakeitus kurią nors projekcijų plokštumą? 19. Ką reikia daryti. norint rasti naują taško projekciją. Kokios tiesės vadinamos lygio tiesėmis ir kokias jas žinote? 9.4. Kokie paviršiai vadinami piramidiniais? 29. Kokiu tikslu naudojamas pasukimo metodas? 21. statmeną plokštumai H? 22. Kokią padėtį tiesės atžvilgiu turi užimti naujai parinkta projekcijų plokštuma. ieškant tiesės tikrojo ilgio? 20. Kūgio ir prizmės sankirta Savikontrolės klausimai 1. Kaip gaunamas kūginis paviršius? 59 . Kas yra projekcija? 2. Kas yra stačioji taisyklinga prizmė? 28. Kur yra taškas. Kokios tiesės vadinamos projektuojančiosiomis ir kokias jas žinote? 10. kad ji būtų lygiagreti su kuria nors projekcijų plokštuma? 23. Kokios yra lygio plokštumos ir kokias jas žinote? 16. Kokia tiesė vadinama bendrosios padėties tiese? 8. Kas yra taško koordinatės ir kokias jas žinote? 5. Kas yra paviršiaus sudaromoji? 24. besisukdamas apie ašį. Kur yra taškas. Kaip gaunamas cilindrinis paviršius? 31.

Kokiais būdais ieškomos briaunainių ir plokštumų sankirtos? 33. kertant plokštumomis apskritą cilindrą? 36. ieškant dviejų paviršių sankirtos? 38. Kaip ieškoma dviejų briaunainių sankirta? 40. kertant briaunainį plokštuma? 34. Kaip randamos briaunainių ir sukinių sankirtos? 5. du sukiniai. PROJEKCINĖ BRAIŽYBA 60 . kertant plokštumomis apskritą kūgį? 37. Kaip ieškoma sukinių sankirta? 41. Kokiomis linijomis kertasi du briaunainiai. Kokia figūra gaunama.32. kai briaunainį kertanti plokštuma yra projektuojančioji? 35. Kokios linijos gaunamos. Kokios linijos gaunamos. Kaip ir kokie pagalbiniai paviršiai parenkami. briaunainis ir sukinys? 39. Kaip randama sankirtos linija.

5.1. dažnai nepakanka trijų projekcijų detalės formai ir matmenims išaiškinti.1 pav. nubraižyti pagal europietiškąjį projektavimo metodą.2 pav. kaip parodyti 5. Grafinis simbolių žymėjimas brėžinių. metodas vadinamas amerikietiškuoju (metodas A) (žr. Tada braižoma daugiau detalės atvaizdų.6 pav.5 pav. 5.1 pav. Braižant vaizdus gaminys įsivaizduojamas esąs tarp stebėtojo akies ir tam tikros projekcijų plokštumos. nubraižytų europietiškuoju metodu 5.3. 61 . Vaizdas – tai daikto atvaizdas brėžinyje gautas projektuojant stačiakampio projektavimo metodu.). Pagrindinių vaizdų išdėstymas amerikietiškuoju metodu Brėžiniai. Jeigu projekcijų plokštuma yra tarp stebėtojo akies ir gaminio. Šis projektavimo metodas vadinamas europietiškuoju (metodas E) (žr. kurie vadinami vaizdais. nubraižyti pagal amerikietiškuoju projektavimo metodą.5 pav. 5. Vaizdai Braižant detales.6 pav. Pagrindinių vaizdų išdėstymas europietiškuoju metodu 5. Grafinis simbolių žymėjimas brėžinių. 5. kaip parodyti 5. Brėžiniai.2 pav. Gaminio projektavimas europietiškuoju metodu 5.4 pav. papildomus ir vietinius. žymimi taip. Gaminio projektavimas amerikietiškuoju metodu 5.). nubraižytų amerikietiškuoju metodu Vaizdai skirstomi į pagrindinius. 5. žymimi taip.

10 pav. 4 – vaizdas iš dešinės. Šios sienos išskleidžiamos į vieną plokštumą (žr. užrašyti vaizdo pavadinimą viena iš pirmųjų abėcėlės raidžių ir virš nubraižyto vaizdo užrašyti tą pačią raidę (žr. Raidės rašomos 2 didesnės už matmenų skaičius.11 pav.9 pav. Pagrindinio vaizdo žymėjimas. Atvaizdų brėžinyje turi būti kuo mažiau. Jeigu kuris nors vaizdas yra perstumtas svarbiausiojo vaizdo atžvilgiu. jokių papildomų žymėjimų nereikia. 5. Tuo atveju ta daikto dalis projektuojama į papildomą plokštumą. Papildomas vaizdas žymimas kaip ir pagrindinis vaizdas.12 pav. tai brėžinyje reikia parodyti rodykle (žr. Pagrindiniai vaizdai vadinami taip: 1 . kai kuri nors gaminio dalis nėra lygiagreti nei vienai pagrindinei projekcijų plokštumai ir jose projektuojasi iškreiptai. 5.10 pav. Esant reikalui 62 . Jeigu papildomo vaizdo išdėstymas neatitinka žvilgsnio krypties – žymėti reikia. bet tiek. Jei pagrindiniai vaizdai išdėstyti taip. 5.).11 pav. nubraižytas ne savo vietoje. 5. reiškiantis pasuktą vaizdą 5. 6 – vaizdas iš antros detalės pusės.8 pav. Vietinių vaizdų vaizdavimas ir žymėjimas Papildomi vaizdai (žr. 3 – vaizdas iš kairės. Papildomų vaizdų vaizdavimas ir žymėjimas 5. kad šiame vaizde geriausiai atsiskleistų gaminio forma ir matmenys). Rodyklės matmenys 5.8 pav.2 pav. kad brėžinys būtų pakankamai aiškus. kaip parodyta 5.vaizdas iš priekio .7 pav. Papildomų vaizdų vaizdavimas ir žymėjimas 5.) braižomi. Jeigu braižomasis papildomas vaizdas turi tiesioginį projekcinį ryšį su pagrindiniu vaizdu – žymėjimas nereikalingas. jei jis yra perstumtas svarbiausio vaizdo atžvilgiu 5. 5 – vaizdas iš apačios. Ženklas.7 pav. lygiagrečią vaizduojamajai daliai. ir 5. 2 – vaizdas iš viršaus.).Pagrindiniai vaizdai braižomi projektuojant daiktą į šešias kubo sienas.) žvilgsnio kryptį.2 paveiksle.svarbiausias vaizdas (gaminio padėtis parenkama taip. 5.

Sukimo kryptis gali nesutapti su žvilgsnio kryptimi. 5. mintyse perkirsto viena arba keliomis plokštumomis.15 pav. nekartojant ir nepraleidžiant raidžių (išskyrus I. 5. kokiu kampu pasukta. Sudėtingieji pjūviai skirstomi į laiptuotus ( pjūvis lygiagrečiomis plokštumomis) (žr. braižomi pjūviai ir kirtiniai.) braižomi. Jie žymimi kaip ir papildomi vaizdai.15 pav.2. arba apribotas trūkio linija (vaizdas B). ir laužytus (pjūvis dviem susikertančiomis plokštumomis) (žr.). Pjūviai Nematomus kontūrus brėžinyje vaizduojame brūkšninėmis linjomis.) .14 pav. Kai detalės vidus yra sudėtingas. kai simetrijos plokštuma sutampa su detalės kontūru 5.9 pav. kuomet kertančios plokštumos tarpusavyje susikerta.16 pav. Paprastasis pjūvis 5. kuomet reikia detaliau pavaizduoti nedidelę detalės dalį.) ir nurodoma. Pjūviu vadinamas daikto. 5. kuomet vaizduojamas elementas tiesiogiai nesusiję su likusia detalės dalimi (vaizdas A) (žr. kuomet kertančios plokštumos tarpusavyje lygiagrečios. kokioje padėtyje kirtimo plokštuma yra horizontaliosios projekcijų plokštumos atžvilgiu.17 pav.13 pav. Laiptuotas pjūvis 5. Vietiniai vaizdai (5. Pagal kertančiųjų plokštumų skaičių pjūviai skirstomi į: paprastuosius . 5. kai kirtimo plokštuma yra lygiagreti su horizontaliąja projekcijų plokštuma (žr. brėžinys pasidaro neaiškus. Šis gaminio kirtimas yra sąlyginis.kai kertanti plokštuma viena.) . vertikaliuosius. 5. pjūvis B-B). kol sutampa vienoje plokštumoje.13 pav. Kad detalės vidaus kontūrai būtų matomi.12 pav. O). yra skirstomi į: horizontaliuosius. todėl braižant pjūvį viename iš atvaizdų kiti to paties gaminio atvaizdai nesikeičia. atvaizdas. Laužytas pjūvis Paprastieji pjūviai pagal tai.12 pav. pjūvis vadinamas (žr. vaizduojant tai. Vietinis vaizdas gali būti neapribotas. 5.papildomą vaizdą galima pasukti pagrindinio vaizdo atžvilgiu. 5. ir sudėtinguosius . nes gaunama daug brūkšninių linijų. Paprastas pjūvis.kai kertančios plokštumos dvi ar daugiau. Užrašai visuomet rašomi lygiagrečiai su pagrindiniu užrašu.). kas yra kertančioje plokštumoje ir už jos žvilgsnio kryptimi. Tada šalia vaizdo pavadinimo rašomas ženklas (žr.16 pav. 5. kai 63 . Laužytajame pjūvyje kirtimo plokštumos sąlygiškai sukamos.

17 pav. pjūvis A-A). kai kirtimo plokštuma yra lygiagreti su frontaliąja prijekcijų plokštuma (žr. Pražulnusis pjūvis 5.) ir pražulniuosius. 5. 5.).).).17 pav. nurodyti kertančios plokštumos padėties ir rašyti pjūvio pavadinimo nereikia (žr.).19 pav. jei detalė simetriška (žr. Horizontalusis ir frontalusis pjūviai 5.14 pav.kirtimo plokštuma yra statmena horizontaliajai projekcijų plokštumai (žr.19 pav. 5. Vietiniai pjūviai Paprastieji pjūviai daromi pusiniai. ir 5. Vertikalieji pjūviai dar skirstomi į: frontaliuosius.).21 pav. pjūvis A-A ir 5. Jei kertančioji plokštuma sutampa su detalės simetrijos plokštuma ir nubraižytas pjūvis turi tiesioginį projekcinį ryšį. pjūvis nuo vaizdo atskiriamas ištisine vingiuota arba ištisine siaurąja su lūžiais linija taip.20 pav.14 pav. Šalia rodyklių. ir 5. kai kirtimo plokštuma lygiagreti su profiline projekcijų plokštuma (žr.22 pav.18 pav.18 pav.18 pav. pjūvis A-A ir 5. 5. 64 . kurios remiasi į galinį brūkšnį. ir ištisiniai – jei nesimetriška (žr. Pjūvį nuo vaizdo skiria siauroji ilgų brūkšnių su tašku linija. Raidės 2 didesnės už matmenų skaičius. Virš nubraižyto pjūvio rašomos tos pačios raidės su brūkšneliu tarp jų.18 pav. kai kirtimo plokštuma su horižontaliąja projekcijų plokštuma sudaro nestatų kampą (žr. Žvilgsnio kryptis nurodoma rodyklėmis (ištisinė plačioji linija). 5. kad detalės kontūras liktų matomas (žr. Kertančios plokštumos padėtis žymima siaurąja ilgų brūkšnių su tašku linija (galuose ir plokštumos sankirtose – plačioji ilgų brūkšnių su tašku linija). du kartus ta pačia raide. prie plūvio galų užrašomas pjūvio pavadinimas. Jeigu su simetrijos plokštuma sutampa detalės kontūras.18 pav.) ir profilinius. 5. 5. 5.17 pav.17 pav. 5. Frontalusis ir profilinis pjūvis 5.

Plonasienių sienelių pjūviai 5.23 pav.3. kad atitiktų rodyklėmis rodomą kryptį. Kirtinys braižomas taip.) iškeliami šalia vaizdo ir sujungiami su juo siaura ilgų brūkšnių su tašku linija.) gali būti išdėstyti bet kurioje brėžinio vietoje.). Visuomet vienos detalės visi pjūviai ir kirtiniai brūkšniuojami vienodai.25 pav. Juose vaizduojama tik tai. Kirtiniai Kirtiniai naudojami detalės formai nustatyti.24 pav. Jį nuo vaizdo skiria ištisinė vingiuotas arba ištisinė siauroji su lūžiais linija (žr.5. Iškeltiniai kirtiniai (žr. 5.26 pav. 5. 5. 5. Gretutiniai kirtiniai (žr.23 pav. Atstumai turi būti parinkti proporcingai brūkšniavimo plotų dydžiui.). Pjūvių arba kirtinių brūkšniavimas Pjūviai ir kirtiniai brūkšniuojami 450 kampu pasvirusiomis linijomis pagrindinio kontūro atžvilgiu į kairę arba į dešinę pusę. 5.22 pav.10 mm.). Simetriškų detalių pjūvis 5. Vietiniai pjūviai yra paprastieji pjūviai.27 pav.20 pav.26 pav.).25 pav. 5..24 pav. Gretutiniai kirtiniai Pjūvis.) Atstumai tarp brūkšnelių 1. Iškeltiniai kirtiniai 5. 5. Gretimos detalės brūkšniuojamos skirtinga kryptimi arba skirtingu tankiu (žr. Nesimetriškų detalių pjūvis Jeigu kertančioji plokštuma eina išilgai plonasienės sienelės. arba pjūvių ar kirtinių simetrijos ašims (žr. kuriame parodoma tik tam tikra daikto vieta.. kas yra kertančioje plokštumoje (žr.24 pav. 65 . vadinamas vietiniu. 5. Siauresnius kaip 2 mm kirtinius rekomenduojama užjuodinti.5.21 pav. 5. tai pjūvyje ji rodoma neperpjauta (žr.

Gaminio. Iškeltinis elementas brėžinyje turi būti kuo arčiau detalės aiškinamosios vietos. 2. be to gali skirtis ir jo vaizdavimo būdas. pavyzdžiui. pjūvyje ar kirtinyje apibrėžiama apskritimo. atvaizde rodomas visas vienas ar du elementai. ). turinčio keletą tolygiai išdėstytų elementų.). o iškeltinis elementas pavaizduotas jau tos vietos pjūvis (žr. iškeliamoji vieta brėžinyje gali būti gaminio vaizde. kniedžių.27 pav. pavyzdžiui. braižomi vietiniai pjūviai. kurios formą ar matmenis reikia išaiškinti.29 pav. Jei reikia. vartojami sąlygotumai ir supaprastinimai: 1. 66 . Iškeltinis elementas 5. lanku arba tiese (žr. Ta dalis.31 pav. tai vaizduose ir pjūviuose jos vaizduojamos supaprastintai. 5. Varžtų.4. Iškeltinio elemento žymėjimas 5. tvirtinamo pleištu. A. be to nurodomas mastelis (žr. Sąlygotumai ir supaprastinimai atvaizduose Norint sparčiau braižyti ir sutaupyti vietos brėžiniuose.30 pav. A1. vaizdavimas 5. Gretimų plotų brūkšniavimas 5. ovalo ar kitokia siaurąja ištisine linija ir virš išnašos linijos lentynėlės rašoma didžioji raidė arba didžiosios raidės ir arabiško skaitmens derinys. Iškeltiniame elemente gali būti gaminio dalių.).29 pav. Iškeltiniai elementai Iškeltinis elementas yra papildomas atvaizdas (paparastai padidintas) tos gaminio dalies. 3. A2.). ašių ar kitų panašių detalių išilginiai pjūviai nebraižomi. o kiti rodomi suprastintai arba sutartiniais ženklais (žr. Jei gamybos sąlygos nereikalauja tiksliai nubraižyti sankirtos linijų projekcijas. kurią reikia pavaizduoti iškeltiniame elemente. Krumpliaračio. 5. tam tikrame vaizde. 5.30 pav.5. 5. Iškeltinis elementas žymimas ta pačia raide arba didžiosios raidės ir skaitmens deriniu.28 pav.4.32 pav. pilnavidurių velenų. pleištų. Paviršių sklandaus perėjimo linijos sąlyginis vaizdavimas 5.28 pav. kurios nepavaizduotos tam tikrame atvaizde. 5.

5. jeigu tai nesumažina brėžinio vaizdumo. 31 pav. 7.32 pav.).33 pav. kuris bus nubraižytas antrame lape. 8. 5.). pavyzdžiui. plonos detalių sutvirtinimo sienelės. Jeigu krumpliaračio. Sudėtinguose brėžiniuose dalima vaizduoti skylių. išskyrus kiaurymę. pirmame brėžinio lape pažymime vaizdą A(2). 5.4. 5. skriemulio ar kitos detalės. Tolygiai išdėstytų elementų supaprastintas vaizdavimas 5. o antrame lape vaizdą žymime A(1). Skriemulių. šalia atvaizdų pavadinimų nurodoma į kokį lapą nukeltas atvaizdas bei kokiame lape pažymėtas nubraižytas atvaizdas. tvirtinamos pleištu. auselės ir panašūs elementai rodomi neužbrūkšniuoti ir atskiriami nuo likusios detalės dalies pagrindine linija (žr. Jeigu kai kurie detalės elementai projektuojant išsikreipia.33 pav. Jei sudėtingas brėžinys braižomas keliuose lapuose. stipinai. pjūvį. leidžiama jų nevaizduoti arba vaizduoti neiškreiptus. konstrukcijai išsiaiškinti nereikia antro vaizdo. kurios išdėstytos apskritame flanše ir per kurias neina kertančioji plokštuma. Stipinų supaprastintas vaizdavimas 67 . 6. leidžiama antrame vaizde braižyti tik kiaurymės kontūrą (žr. krumpliaračių ir kt.

6. vadinamas sraigtinės linijos žingsniu. matuojamas išilgai sudaromosios.4 pav. 6. nei sriegtose skylėse projekcijose. trapecinio. Pagal pradinio paviršiaus.2.cilindriniai ir kūginiai. Skiriasi tik užrašai. Tarpas tarp sriegio viršūnes ir pašaknius vaizduojančių linijų turi būti kuo artimesnis sriegio gyliui. Pagal sriegio profilį . Pagal išdėstymą ant paviršiaus – vidiniai ir išoriniai. Išorinio metrinio sriegio vaizdavimas ir žymėjimas brėžinyje 6.3 pav. formą . atraminiai. Vaizduose iš galo sriegio pašakniai turi būti vaizduojami maždaug trimis ketvirtadaliais apskritimo. 6. c. Pagal sraigtinės linijos kryptį – dešininiai ir kairiniai. įsukamo į skylę.). Matomų sriegių viršūnės vaizduojamos ištisine plačiąja linija. f. d. bet visais atvejais šis tarpas neturi būti mažesnis kaip dvigubas plačiosios linijos plotis. Sriegiai ir jų tipai Sraigtinę liniją nubrėžia taškas tolygiai slinkdamas linija. ant kurio suformuotas sriegis. 6. 6.2 paveiksluose.metriniai. tvirtinimo ir sandarinimo (vamzdiniai ir kūginiai). specialūs. atraminiai). Kūginiai sriegiai vaizduojami ant kūginio paviršiaus (žr. Pagal eksploatavimo paskirtį – tvirtinimo (metriniai). statmenose strypo arba skylės ašiai. šiai tolygiai sukantis apie ašį. Pagal sriegio vijų pradžių skaičių – vienapradžiai ir daugiapradžiai.trikampio. ir 6.1 ir 6. Matoma sriegio profilio viso gylio pabaiga turi būti vaizduojama ištisine plačiąja linija. skersmenį coliais (1′′ = 25. Atstumas tarp gretimų vijų.6.1 pav. nerodomos.1. e. Sriegių vaizdavimas ir žymėjimas brėžiniuose Sriegių ir sriegtų detalių vaizdavimo techniniuose brėžiniuose metodai pateikti LST EN ISO 6410-1. Dažniausiai pagal susitarimą visų tipų techniniuose brėžiniuose sriegiai ir įsriegtos detalės yra vaizduojamos supaprastintai. Sriegių skirstymas: a. nubrėžto ištisine siaurąja linija. DETALIŲ BRĖŽINIAI 6.2 Vidinio metrinio sriegio vaizdavimas ir žymėjimas brėžinyje Pjūvyje sriegtas detales užbrūkšniuoti reikia iki plačiųjų ištisinių linijų (žr. Žymint kūginį.2 pav. vamzdinį cilindrinį arba vamzdinį kūginį sriegį pateikta skaitinė reikšmė atitinka sąlyginį vamzdžio. stačiakampio.4mm ) .1 pav. cokoliniai žymimi kaip parodyta 6. Nuožulos nei ant sriegtų strypų. trapeciniai. o sriegio pašakniai – ištisine siaurąja linija (žr.). Vieno pilno apsisukimo sraigtinės linijos dalis vadinama vija. pavarų (trapeciniai. b. 68 .).ir 6.2 pav. Sriegiai .

6g (atraminis išorinis). Tr – trapecinis. 4. pvz. Raidinio sriegio tipo žymuo (sriegio tipo santrumpa): M – metrinis. Sriegio eiga L (poslinkis vieną kartą apsisukus. kai sriegiai išdėstyti taisyklingai 69 . Mažo skersmens sriegių supaprastintas vaizdavimas. 2.: 20. G – vamzdinis. K – kūginis colinis. Vidinio metrinio kūginio sreigio vaizdavimas ir žymėjimas Sriegio tipas ir matmenys žymimi pagal atitinkamus sriegių tarptautinių standartų reikalavimus. S – atraminis. Mažo skersmens sriegių. Sp – specialus. ir 6. 6H (metrinis vidinis). Sriegių žymą sudaro: 1. Taip pat pateikiami papildomi duomenys: 1. ¾. L – ilgas. N – normalus).6 pav. 8H (atraminis vidinis). 5. 3. 6. 2.5 pav.3 pav. 7H (trapecinis vidinis). 7e (trapecinis išorinis). Brėžinyje žymint metrinio.6. Žingsnis P. Sriegio sukibimas (S – trumpas. 3.4 pav. mm). trapecinio ar atraminio sriegio matmenis. Vijų pradžių skaičius. Rc – vamzdinis kūginis vidinis. leidžiamas supaprastintas vaizdavimas (žr. Tolerancijų lauko žymėjimas – 6g (metrinis išorinis).6 pav. Mažo skersmens sriegių supaprastintas vaizdavimas 6. C – cokolinis.) 6. jei kairinis – rašomos raidės LH. Vijos kilimo kryptis – jei sriegis dešininis – nenurodoma. jo vardinis skersmuo atitinka išorinio sriegio viršūnių arba vidinio sriegio pašaknų skersmenį.5 pav. mm. kurių skersmuo brėžinyje yra mažiau negu 6 mm arba kai yra taisyklingai išdėstytos to paties tipo ir dydžio skylės ar sriegiai. Išorinio kūginio sreigio vaizdavimas ir žymėjimas 6. Vardinis skersmuo arba dydis. R – vamzdinis kūginis išorinis. MK – metrinis kūginis.

6) surašomi visi detalių matmenys (nominalieji). 8) techniniuose reikalavimuosepateikiama: a) nenurodytos grafinėje dalyje ribinės nuokrypos. sraigtų. Parenkama kuo mažiau atvaizdų. 70 . Kiekviename brėžinyje braižomi rėmeliai ir pagrindinio įrašo lentelė (žr.3. pjūvių bei kirtinių skaičius.7 pav. veleno.). Standartinių gaminių (varžtų. Surinkimo brėžiniuose varžtai. jų žymėjimas ir vaizdavimas brėžiniuose 6. 1 pav. DETALIŲ BRĖŽINIAI Detalių darbo brėžiniuose turi būti pavaizduota visos gaminio sudėtinės dalys ir elementai. kirtiniai braižomi ir išdėstomi pagal standarto reikalavimus. Braižymo tvarka: 1) braižomas kiekvienos nestandartinės detalės atskiras brėžinys. parenkami detalių brėžinių masteliai ir reikalingi standartiniai lapo formatai. Kiekvienos sujungtos paviršių poros turi būti vienodi nominalūs jungiamieji matmenys. 7) parašoma medžiaga. kuri turi sriegį išorėje (žr.8 pav. Suvirintos jungtys. dangų reikalavimai . 3) nepaisant surinkimo brėžinio mastelio. veržlės. kuriose atskiros dalys sujungiamos tarpusavyje sriegiais. kuriuose bus braižomos detalės. bet tiek.8 pav.6. pjūviai. 5) braižomi detalių darbo brėžiniai. Srieginės jungtys Tai išardomosios jungtys.). nustatoma pagal detalės formą. Rekomenduojamas 1:1 mastelis. smeigės. poveržlių ir kt. Kiek kiekvienai detalei reikia atvaizdų. vietinių ir papildomų vaizdų. Reikia atkreipti dėmesį į jungiamuosius paviršius.8 pav. kad matytųsi visa detalės forma ir brėžinys būtų aiškus. 6.) detalizuoti nereikia. veržlių. sraigtai pjūviuose vaizduojami neperpjauti (žr. 4) A1 formato lapas padalijamas į mažesnius formatus. iš kurios bus gaminama detalė. Pvz. Srieginė jungtis. spyruoklės svarbiausias vaizdas parenkamas lygiagrečiai su pagrindinio įrašo lentele. Brėžiniuose srieginių sujungimo vietoje sriegis vaizduojamas pgal tą detalę. 6. Srieginės jungties vaizdavimas 6. 6. poveržlės.7 pav. didesnės – pagal mažinimo.). kai išorinis sriegis įsriegtas ant pilnavidurio strypo 6. ir 6. Vaizdai. detalės paviršių šiurkštumas. kurių reikia joms pagaminti ir tikrinti (su nuokrypomis). bei kiti duomenys. bet smulkios detalės braižomos pagal didinimo mastelį. Pjūvyje srieginės jungties detales reikia užbrūkšniuoti iki plačiosios ištisinės linijos. 2) nustatomas kiekvienai detalei reikalingas pagrindinių. bei koks turi būti svarbiausias vaizdas.4. Braižant nereikia kopijuoti iš surinkimo brėžinio.

detalės terminis apdorojimas. užpildoma brėžinio pagrindinio įrašo lentelė.b) c) d) 9) danga. kiti parametrai. 71 .

Sign up to vote on this title
UsefulNot useful