ŽEMAITIJOS KOLEGIJA

DALIA JAKŠTIENĖ

INŽINERINĖ GRAFIKA
Paskaitų konspektas GEODEZIJOS IR ŽEMĖTVARKOS STUDIJŲ PROGRAMAI

2009

TURINYS
1. BRAIŽYMO PRIETAISAI, ĮRANKIAI IR REIKMENYS................................................3 1.1. Braižymo prietaisai ir reikmenys...................................................................................3 1.2. Braižymo įrankiai ..........................................................................................................4 1.3. Darbo vietos parengimas. Braižymas............................................................................7 2. BRĖŽINIŲ APIPAVIDALINIMAS.............................................................................................9 2.1. Formatai..........................................................................................................................9 2.2. Brėžinių lankstymas.......................................................................................................11 2.3. Masteliai.........................................................................................................................11 2.4. Linijos.............................................................................................................................12 2.5. Braižybos šriftai.............................................................................................................14 2.6. Matmenų žymėjimas......................................................................................................17 3. GEOMETRINĖ BRAIŽYBA........................................................................................................23 3.1. Tiesės atkarpos dalijimas į lygias dalis..........................................................................23 3.2. Kampų dalijimas į lygias dalis.......................................................................................23 3.3. Apskritimo lanko centro radimas...................................................................................24 3.4. Nuolydžio ir kūgiškumo braižymas...............................................................................24 3.5. Apskritimo dalijimas į lygias dalis................................................................................25 3.6. Sujungimai......................................................................................................................26 4. BRAIŽOMOSIOS GEOMETRIJOS PAGRINDAI.....................................................................29 4.1. Projekcijos ir jų skirstymas............................................................................................29 4.2. Stačiakampė koordinačių sistema..................................................................................30 4.3. Taško projekcijos. Taško koordinatės. Monžo epiūra...................................................31 4.4. Tiesės atkarpos projektavimas. Ypatingos tiesės padėtys. Tiesių tarpusavio padėtys.33 4.5. Matomumas epiūroje......................................................................................................35 4.6. Plokštuma. Plokštumų padėtys. Plokštumų tarpusavio padėtys....................................36 4.7. Projekcijų pertvarkymai.................................................................................................38 4.8. Plokščių figūrų projekcijos.............................................................................................39 4.9. Plokščios figūros tikrojo dydžio radimas.......................................................................40 4.10. Paviršiai ir geometriniai kūnai. Taškų, esančių kūnų paviršiuje, projekcijų vaizdavimas.......................................................................................................................................41 4.11. Aksonometrinės projekcijos.........................................................................................46 4.12. Geometrinių figūrų ir kūnų aksonometrinės projekcijos ............................................48 4.13. Geometrinio kūno ir plokštumos sankirta....................................................................52 4.13.1. Kirtinys.............................................................................................................52 4.13.2. Briaunainio ir plokštumos sankirta..................................................................52 4.14. Paviršių sankirta...........................................................................................................54 5. PROJEKCINĖ BRAIŽYBA..........................................................................................................59 5.1. Vaizdai............................................................................................................................59 5.2. Pjūviai.............................................................................................................................61 5.3. Kirtiniai...........................................................................................................................63 5.4. Iškeltiniai elementai........................................................................................................64 5.5. Sąlygotumai ir supaprastinimai atvaizduose..................................................................64 6. DETALIŲ BRĖŽINIAI...........................................................................................................66

2

3

kai nereikia jų ilgai laikyti. 4 . Jame braižomi įvairūs grafikai.2 pav. mašinos ir kt. 5 – sukiojama galvutė. Ji gaminama rulonais.viršutinė svirtis. Braižymo prietaisas: 1. Braižymo prietaisai – tai lentos. Jis gaminamas rulonais ir įvairaus didumo lapais. Braižoma lygiojoje pusėje. Eskizų popierius. 1.1 pav. Natūrali popieriaus skaidrė – tai permatomas popierius brėžiniams kopijuoti.2 pav. dirbti su braižymo įrankiais ir prietaisais. Braižomasis popierius gaminamas dviejų markių: geros kokybės ir paprastos. kitos pusės – truputį grublėtas. Paprastos kokybės popierius vartojamas visų rūšių brėžiniams. trintukai ir kt. Braižomoji lenta braižomajam popieriui pritvirtinti. reikmenys – popierius. įrankių ir reikmenų. įtvirtinta ant tam tikro stovo. jo atlikimo sparta priklauso nuo braižymo prietaisų. Mokomiesiems brėžiniams braižyti tinkamiausia 1000x750x20 mm lenta (žr. Brėžinio kokybė. Jų yra įvairių dydžių. pieštukus.) 1. Braižomoji lenta Braižymo prietaisas . 3 – šarnyrinis diskas. . diagramos. Permatomame braižomajame popieriuje braižoma specialiu pieštuku. atliekami skaičiavimai. Geros kokybės braižomasis popierius skiriamas ypač svarbiems. brėžinio linijos tušu neapvedžiojamos. 4 – kronšteinas. 2 – apatinė svirtis. stalai. Braižymo prietaisai ir reikmenys Pagal brėžinio paskirtį studentas turi mokėti pasirinkti popierių. ĮRANKIAI IR REIKMENYS 1. Milimetrinis popierius.). Abiejų markių popieriaus gerasis paviršius lygus.1 pav. 6 ir 7 statmenos liniuotės Braižomasis stalas – tai braižomoji lenta.1. 1. pritvirtinta prie braižomosios lentos (žr. BRAIŽYMO PRIETAISAI.tai mechaninė reišina. tušas. Eskizus galima braižyti bet kokiame lygiame popieriuje – baltame ar languotame rašomajame popieriuje. pieštukai. ilgai laikomiems brėžiniams. Jų yra įvairių konstrukciją. Iš tokio brėžinio šviesoraščio popieriuje ar skaidrėje tiesiogiai galima gauti kopiją. 1. Jis gaminamas rulonais ir įvairaus didumo lapais.1.

) – braižant siaurosiomis linijomis.2. kampainiai. F. 5H. 1.1.7 ir 0. 1. Galvutė susideda iš pasukimo mechanizmo su fiksatoriumi. šepetėlis trintuko liekanoms nubraukti. rečiau vertikalioms ir pasvirusioms linijoms brėžti (žr.5 pav. 5B. brėžinys valomas minkštu trintuku. Kai kurių brėžinių. Tokiu prietaisu galima brėžti linijas bet kokiu norimu kampu (žr. kurių vienas šarnyru prijungtas prie kronšteino.. mygtukas atleidžiamas. 2H. Pieštukas turi būti nudrožtas kūgiu (žr. Blogai nubrėžtos linijos trinamos trintuku. rapidografai..35 mm storio pieštukais). Natūralioje popieriaus skaidrėje brėžiniai kopijuojami tušu. šablonai.) – brėžinių ryškinimui. dviejų disku sujungtų lygiagretainių 2. vidutinio kietumo – 3H.7 arba 0. 1.0. Mechaninės reišinos – atstoja reišiną. o ryškinami – HB. 7H. arba mentele (žr.3a pav. iš kurių vienas sujungtas su liniuote nejudamai. 8H. b – kūgiškai 1. Smulkesni braižymo reikmenys – tai lipnios juostelės ritinėlis brėžiniams pritvirtinti. Grafito turi matytis ne mažiau kaip 5 mm. Braižymo įrankiai Braižybai vartojami šie įrankiai: reišina. Geresnė reišina su dvigubu skersiniu.3 pav. Braižomieji pieštukai skirstomi į kietus. matlankis.1. 5 .). 1. 1. trikampį ir matlankį. Pieštuko drožimas: – mentele. prie kurios galo 900 kampu pritvirtintas skersinis horizontalioms. pritvirtinto prie lentos. vidutinio kietumo – HB arba F raide. nubraižytų braižomajame popieriuje pieštuku. skutimosi peiliukas nereikalingoms tušu nubrėžtoms linijoms išskusti ir kt.3b pav. minkšti – 3B. linijos apvedžiojamos tušu. žymimus H raide. kuriame yra daug įvairios formos išpjovų (žr. Reišina – tai ilga medinė liniuotė. Tušas būna juodas ir spalvotas. 7B. Norint pasukti galvutę. 4B. Tušo linijos trinamos kietu su malto stiklo priemaiša trintuku. 6B.9 mm storio pieštukais).). 6H.9 mm storio pieštukais). o kitą galima pasukti ir užfisuoti veržle. nuspaudžiamas fiksatoriaus mygtukas. Skydelis brėžiniui pridengti trinant blogai nubrėžtas a linijas Tušas.6 pav. Jos susideda iš kronšteino 1.4 pav.3 mm storio skaidriu celiulioidiniu skydeliu. Trintukai.4 pav. Eskizai braižomo B ir 2B (mechaniniais 0. matlankiu nustatomas reikiamas kampas. peiliukas pieštukams drožti. HB. matlankio ir plokštelės 4 liniuotėms tvirtinti.Šviesoraščio popierius vartojamas brėžiniams dauginti. Pagal mažėjantį kietumą pieštukai žymimi taip: kieti – 9H. 4H.5 ir 0. B arba 2B (mechaniniais 0. ir minkštus – B raide. braižiklinė. o kitas – prie galvutės 3. Pieštuko linijos ištrinamos.1. H. lekalai. pridengus brėžinį 0. Braižomajame popieriuje brėžiniai braižomi 2H arba H (mechaniniais 0.). žirklutės.

Naudojantis šiais kampais galima nubrėžti kas 150 papildomus kampus (žr. 1. Reišina 1. 1:5 ir kt. Matlankių būna medinių.7 pav.6 pav. 1. Jos briaunose sužymėtos padalos rodo skirtingų mastelių (1:1.5 pav. Matlankis Matlankiu brėžinyje matuojami ir pagal jį žymimi kampai.).). metalinių ir plastmasinių. Matuojamo kampo viršūnė turi būti tiksliai ties matlankio žyme O.9 pav. Ypač patogi tribriaunė mastelinė liniuotė (žr. 1. Braižyboje vartojami mediniai. 6 .1. o 00 ir 1800 kampai sutapti su linija AB. (žr. Mechaninė reišina Kampainiai vartojami vertikalioms ir pasvirusioms linijoms brėžti. Mastelinė liniuotė 1.9 pav. 1. Reikia turėti du stačiakampius kampainius: vieną lygiašonį su dviem 450 kampais.8 pav. Įvairių kampų braižymas naudojantis kampainiais Mastelinėmis liniuotėmis matuojami atstumai brėžinyje ir pagal jas brėžiamos tam tikro ilgio linijos. kitą – su 300 ir 600 kampais.7 pav.8 pav.) matmenis. 1:2. plastmasiniai ir celiulioidiniai kampainiai.). 1.

7 – nulinio skriestuvo antgalis pieštukui. Paskui parenkamas lekalas. 1. 2) kopijuoti tušu. 12 – skriestuvo braižiklis.2 – braižikliai.13 pav. Kreivės brėžimas pagal lekalą Braižiklinė – tai dėžutė su svarbiausiais braižymo įrankiais. 1. Taip nubrėžta kreivė būna sklandi (žr. 14 .Lekalai – tai liniuotės su įvairaus kreivumo briaunomis.1.penalinis skriestuvas.11 pav.spyruoklinio skriestuvo antgalis pieštukui 1. Tada lekalas pastumiamas. 8 – nulinis skriestuvas su braižikliu.). 10 – centro skritinėlis. 6. 1. Braižiklinės įrankiai: 1. 5 – matavimo skriestuvas. 3) braižyti ir kopjuoti pieštuku bei tušu (žr.12 pav. bet tik vidurinius.10 pav. Jis turi sutapti ne mažiau kaip su keturiais kreivės taškais. atitinkantis tam tikrą kreivės atkarpą. 9 – spyruoklinis skriestuvas su adatine kojele. 11 – braižiklio kotelis. 4 – skriestuvo ilgintuvas. 3 – skriestuvas su antgaliu pieštukui. Braižiklinės yra trijų tipų: 1) braižyti pieštuku.). Rapidografas 1. 13 – spyuoklinio skriestuvo braižiklis. Iš pradžių norimos kreivės taškai pieštuku sujungiami siaura sklandžia kreive. Šablonas apskritimų lankams braižyti 7 . celiulioido ir plastmasės. Jie gaminami iš medienos.11 pav. kad jo briauna sutaptų su anksčiau nubrėžtos kreivės dalimi ir eitų per naujo ruožo taškus. Pieštuku brėžiama linija jungianti ne visus su lekalu sutapusius taškus.10 pav.

ar nepraleisti matmenys arba užrašuose raidės. vartojami ploni celiulioidiniai skydeliai. t. Brėžinį patikrinus.2.). 1. skriestuvo pieštuko šerdis turi būti vienu numeriu minkštesnė už to pieštuko šerdį. Esant dirbtiniam apšvietimui. Įrankius laikyti atidaroje braižyiklinėje. vertikalias tieses (braižomos iš kairės į dešinę). 4. techniniu šriftu užpildoma pagrindinė brėžinio užrašo lentelė. Klaidingai nubrėžtas linijas reikia nežymiai perbrėžti pieštuku. reikalingus jam suvokti ir gaminti. Sutapdinus lapo apatinį kraštą su reišinos liniuotės briauna. 6. vadinami šablonais (žr.13 pav. nubrėžiamas rėmelis. kaip pavazduota 1. reikia sėdėti tiesiai. 14. popieriaus lapas lipnia juostele pritvirtinamas prie lentos.3.Rapidografas – tai vamzdelinis įrankis su paslankia adatėle (žr. 12. ištrinamos nereikalingos linijos ir pradedama antroji braižymo stadija – pieštuku linijos platinamos ir ryškinamos. 14. Jeigu reikia. Brėžiniui uždengti pertraukų metu arba pridengti tas vietas.1. lygesne puse į viršų. horizontalias tieses (braižomos iš viršaus į apačią). o aukštas turi būti nesusilenkęs). be šešėlių. 10. glaudžiant jos skirdinėlį prie lentos kairiojo krašto. kad jos posvyrio kampas būtų apie 200. braižytojas gali dirbti apeidamas brėžinį iš įvairių pusių. į kurias atsiremia rankos. o paskui nutrinti. Keičiamomis galvutėmis galima brėžti įvairaus pločio linijas arba rašyti. Pirmiausia popieriaus lape išmatuojamas ir apibrėžiamas reikalingo dydžio formatas.). 15. ašines ir centrų linijas. kad jo šerdis vienodžiau diltų ir linijos būtų vienodo pločio. Šablonai – kad būtų paprasčiau braižyti pasikartojančius brėžinių elementus (varžtų galvutes. Braižant ilgesnes linijas. 11. Kėdę pasirinkti pagal ūgį (dirbančio žemo braižytojo turi būti nepakelti pečiai ir alkūnės.12 pav. nepaisant jų tipo. Nubraižytą brėžinį reikia patikrinti: 15. ar suvestos ir neišsikišusios linijos. ypač kampuose. Braižymas Braižant siūloma laikytis tokios tvarkos: 1. 1. Braižomąjį stalą pastatyti taip. be to.1. Pirmiausia brėžinys nubraižomas siaurosiomis ištisinėmis linijomis. 14. 7.3. siaurosiomis linijomis nubraižius vaizduojamo daikto kontūrus. Tokio atstumo reikia reišinai arba rankoms atremti rašant įrašus. pasvirusias tieses. 14.2. Pieštuko šerdis skriestuve smailinama taip. Išsiaiškinami braižomų figūrų gabaritiniai matmenys ir nubraižomas figūrų išdėstymas lape. Prieš darbą švariai nusiplauti rankas.3. paliekant ne mažesnį kaip reišinos pločio atstumą nuo lapo apatinio krašto iki braižymo lentos žemutinės briaunos. uždėti ant lentos. kad natūrali šviesa į braižytoją kristų iš kairės pusės. suapvalinimus ir kt. Braižant kreives. brėžinys turi būti kuo vienodžiau apšviestas. pieštuką kartkartėmis reikia pasukti taip. linijos ir kita atitinka standarto reikalavimus.y. 8 . kaip ir rašant. 14. sužymėjus reikalingus matmenis bei kitus duomenis. reikia turėti tokio pat formato bet kokio švaraus popieriaus lapą. veržles. kuriuo ryškinamos tiesės. Braižomąją lentą padėti taip. pagrindinio bei papildomo užrašo rėmeliai. 2. 15.14 paveiksle.).4. Paskui popierius prispaudžiamas reišina. arčiau kairiojo ir viršutinio jos krašto. Tai pirmoji braižymo stadija. Linijas reikia ryškinti tokia seka: 14. Popieriaus lapą. 13. 9. 5. ar šritai. 15. Darbo vietos parengimas.5. 8. Baigus pirmąją braižymo stadiją. Braižant. lekalines ir skriestuvines kreives. apskritimus. 1. šviesa neturi akinti braižytojo. 3.

Taip popierius nuvalomas. Jų negalima mėtyti. B ir 2B pieštukai? Kelios yra braižymo stadijos? Kokios sekos reikia laikytis ryškinant linijas? Kaip tikrinamas brėžinys? Ką reikia daryti. 8. liniuotėmis ar kampainiais pjaustyti popieriaus.16.Jos užberiamos ant nubraižyto popieriaus lapo ir lengvai delnu spaudžiamos bei vedžiojamos paviršiumi. 6. 1. Brėžinį nuvalyti susmulkinto trintuko kruopelėmis.14 pav. 7. 3. 4. Kokie yra braižymo prietaisai ir reikmenys? Kokius žinote braižymo įrankius? Kurioje braižybos popieriaus lapo pusėje braižoma? Kada naudojami HB. Pieštuko šerdies smailinimas skriestuve Savikontrolės klausimai 1. 17. braižymo įrankiai nuvalomi. kad braižant nenusiteptų popieriaus lapas? 9 . o reišinomis. Baigus darbą. 5. 2. sudedami į braižiklinę ir laikomi sausoje vietoje.

3 paveiksle.2 paveiksle. Pvz.). Pailgintųjų formatų sudarymo schema pateikta 2. mm Mažiausios paraštės.7 mm pločio ištisine linija brėžiamas rėmelis. mm A0 841x1189 20 A1 594x841 20 A2 420x594 10 A3 297x420 10 A4 210x297 10 A0 formato plotas lygus 1m2.1.2 pav.2. Prekyboje esantys popieriaus lapai dažniausiai yra šiek tiek didesni už standartinio formato dydį. o ilgoji – 841 mm (kaip A1 formato ilgoji kraštinė). 2. Jų žymėjimas ir lapų matmenys pateikti 1 lentelėje. Pirmenybė teikiama pagrindiniams formatams. Kiekvienas mažesnis formatas gaunamas padalijus pusiau didesniojo formato ilgąją kraštinę (žr. Brėžiniai turi būti braižomi galimai mažesniuose lapuose. kad būtų matomi visi brėžinio elementai. 2. Formato paraščių plotis parodytas 2. Pailgintų formatų sudarymo schema Pailgintieji formatai gali būti naudojami tik esant būtinybei.2 pav.1 pav. BRĖŽINIŲ APIPAVIDALINIMAS 2.. Po to 0. Formatai Visi brėžiniai turi būti atliekami standartu LST EN ISO 5457:2002 nustatyto formato lapuose. Lapo dalijimas į formatus 2. tačiau. todėl lapą pirmiausiai reikia pamatuoti ir ištisine siaurąja linija apibrėžti formato dydį. Tokio formato žymuo A3.1 pav. Formatai skirstomi į pagrindinius (ISO – A serijos) ir pailgintuosius.1. 2. 10 .). 1 lentelė Pagrindinių formatų dydžiai Žymėjimas Lapo matmenys. pailgintojo formato trumpoji kraštinė yra 297 mm (kaip A3 formato trumpoji kraštinė). Jie gaunami kombinuojant kurio nors pagrindinio formato trumpąją kraštinę su kito formato ilgąja kraštine (žr.

1R. Vežimėlis ir pan. Tekstas visada rašomas lygiagrečiai su pagrindinio įrašo lentele. 7.nurodo dokumento turinį. 12. 11. Schema ar Įmonės planas. o kitų formatų lapuose ji gali būti išilgai išilgojo arba išilgai trumpojo lapo krašto. Pvz. 09-11-15.5 šrifto dydžiu. Medžiaga – įrašoma medžiagos. 1:1. 5. „Antraštė“ .4 pav.4 pav.3 pav. „Savininkas“ – ŽK-RF. 2. 11 .. Kalba . 6. pvz. iš kurios pagaminta detalė. Tuščiame – brėžinio kodas: IG-01-01 9. Velenas. A4 formato lapuose pagrindinio įrašo lentelė talpinama išilgai trumpojo lapo krašto.2. Detalės brėžinys. 2. „Mastelis“ – vyraujantis brėžinyje mastelis. „Atsakinga žinyba“ rašome – Katedra. išskyrus „Antraštė“(kuri pildoma 5 šrifto dydžiu) pildoma 3. Lapas – 1. 2/2 ir pan. matmenys ir užpildymo tvarka pateikti 2. markė ir jos standarto numeris.. Pagrindinė įrašų lentelė Pagrindinės įrašų lentelės užpildymo pavyzdys ir tvarka: Visi laukai.: Plienas C45 EN 10083-1 (žr. Data. Brėžinio pagrindinio įrašo lentelė braižoma apatiniame dešiniajame lapo kampe. Formatų rėmelių paraštės A4 formatas naudojamas tik vertikalusis.).lt. 1. 8. Pildoma tik detalių brėžiniams. 1/2. Pagrindinio įrašo lentelės forma. 4. pvz. Skyrių. „Dokumento tipas“ – Surinkimo brėžinys. Laida . 10. pvz. „Dokumento statusas“ – Mokomasis. 3.

) ir įsegtus aplankuose (žr.2. Standarto LST EN ISO 5455:2003 nustatyti masteliai (žr.2. paskui – pagal linijas. Brėžinius galima laikyti sudėtus aplankuose (vokuose) neįsegtus (žr.6 pav. Brėžiniai sulankstomi. 2 lentelę) 12 . lygiagrečias šiai lentelei.3. Brėžinių lankstymas Brėžinių kopijos lankstomos iki A4 formato. Į aplankus segamų brėžinių lapų lankstymas 2. 2. Pirmiausia brėžinio lapas lankstomas pagal linijas.5 pav. statmenas brėžinio pagrindinio įrašo lentelei. Skaitmenys rodo lapo lankstymo eilės tvarką. 2. Aplankuose (vokuose) lankstomų brėžinių lapų lankstymas 2.).5 pav. Masteliai Atvaizdo linijinių matmenų ir jų tikrųjų dydžių santykis vadinamas masteliu. 2. kad įrašas liktų neuždengtas.6 pav.

. 20:1. Iškeltinio kirtinio kertančiąją plokštumą.128-25:2003. išskirtinis – šalia atvaizdo pavadinimo. 1:10000 1:1 2:1. Visais atvejais užrašomi tikrieji matmenys..). 1:2000. 50:1 Esant būtinybei leidžiama naudoti ir kitokius mastelius. vaizdavimo linijos 13 . braižant kompiuteriu.2 lentelė Mažinimo masteliai Tikrasis dydis Didinimo masteliai Brėžinių masteliai 1:2. 5:1. 3 lentelę). 1:5. 2. Linijos gali būti labai plačios. 1:200.11 pav. Įvairių linijų panaudojimo brėžinyje pavyzdys 2.4. 2. Mastelis parenkamas pagal vaizdo sudėtingumą ir brėžinio paskirtį. tam skirtoje skiltyje. 1:10.7 pav. 1:50. 1:5000.7 pav. Mastelio žymėjimas brėžinio lape šalia atvaizdo pavadinimo 2. ir LST EN ISO 128-21:2002. plačios ir siauros (žr. Linijos Linijų tipai ir parametrai nustatyti standartu LST EN ISO 128-20:2002. 1:1000. 10:1. nubraižytų skirtingu masteliu.12 pav. sutapdintos su vaizdu. Gaminio dalių kraštinėse arba tarpinėse padėtyse vaizdavimo linijos 2. Jeigu brėžinio lape yra keletas atvaizdų.10 pav. o jų naudojimas brėžiniuose standartais LST EN ISO 128-22. brėžiniams braižomiems ranka. Elementų. Mastelis gali būti užrašomas pagrindiniame užraše. 2. 1:100. vaizdavimo simetrijos ašies linija linija (K) ir kirtimo linija (H) 2. arba brėžinio lape šalia atvaizdo pavadinimo (žr. Išklotinės. vyraujantis mastelis užrašomas pagrindiniame užraše.9 pav. 1:20. esančių prieš 2.8 pav. 1:500.

santykiaujančiomis tarpusavyje santykiu 2:1. Plačioji ištisinė (pagrindinė) Grafinis vaizdas Linijų tipai Plotis d. nelabai sudėtingų.). Braižant braižymo įrankiais. išnašų ir nuorodų linijos (žr. 2. simetrijos plokštumos (žr. bet braižant kompiuteriu ji gali būti pakeista siaurąja ištisine su lūžiais. vaizdą ir pjūvį skiriančios linijos (žr. kertančiųjų plokštumų žymėjimo linijos (galuose ir plokštumų sankirtose – plačioji ilgų brūkšnių su tašku linijos) (žr. Siauroji ilgų brūkšnių su dviem taškais 0.8 pav. Matmenų ir iškeltinės linijos.25. sklandaus perėjimo linijos. 2. 2.). judančių dalių kraštinės arba galimos tarpinės padėtys (žr.10 pav.2. stambių brėžinių linijos turi būti platesnės.8 pav.9 pav.). kai kurios pagrindinio užrašo linijos. Brėžinio visų atvaizdų. linijos plotis nustatomas apytiksliai. kuriuose yra daug viena prie kitos linijų ir smulkių elementų. linijos turi būti tokio pat pločio. Mašinų gamybos brėžiniuose nutraukimo linija yra siauroji ištisinė vingiuota. 2. kuriais negalima tiksliai nustatyti linijos plotį. Statybiniuose brėžiniuose nutraukimo linija yra siauroji ištisinė su lūžiais. ir 2. plokštumų pėdsakai. stengiantis išlaikyti santykį tarp skirtingų linijų pločio. nematomo sklandaus perėjimo linijos Ašinės ir centrų linijos. 0. Siauroji ilgų brūkšnių su tašku Nematomo kontūro linijos (žr. 2.) Prieš kertančiąją plokštumą esančių elementų vaizdavimas (žr. 2. tiksliai nustatančiais linijos plotį.8 pav. 0. Gali būti vartojamos linijos. Nedidelio formato brėžinių ir sudėtingų brėžinių.5 0. pavyzdžiui braižant žemėlapius.5. 0.35. iškeltinio elemento apribojimas.8 pav. 1 Matomo kontūro linijos (žr.13 mm tik būtinais atvejais.5. 2. medžiagų brūkšniavimo pjūviuose. Plačioji ilgų brūkšnių su tašku K. Siauroji ištisinė su lūžiais F. 0. mm Paskirtis 0. brėžinį galima braižyti dviejų pločių linijomis. 14 .8 pav.9 pav. 2.25.). 1 0. sriegių pašaknys. linijos turi būti plonesnės. Didelio formato.) 0.). pjūvių ir kirtinių rodyklių linijos (žr. Siauroji ištisinė vingiuota D. 2. įterptinių kirtinių kontūrai.7.). Siauroji brūkšninė G. lenkimo vietos išklotinėse.) H. 2.7.3 lentelė Pavadinimas A.11 pav.10 pav. formato rėmelis.9 pav. Išklotinė sutapdinta su vaizdu (žr.35. specialiuose brėžiniuose būdingųjų taškų radimo linijos Trūkio linijos. iškeltinio kirtinio kontūrai (žr.) B. Siauroji ištisinė C. kurių plotis 0. nubraižytų vienodu masteliu.).5 0.12 pav. gretutinių detalių kontūrai (aplinka) Kai braižoma rapidografais.

2.).2. Šis standartas taikomas rašant ranka arba naudojantis trafaretu.).15 pav. išskyrus paskutinius brūkšnelius. Įvairių linijų braižymo pavyzdžiai 2. tai centrų linijos brėžiamos ištisine siaurąja linija (žr. Šių linijų žingsnis parenkamas pagal šrifto linijų plotį d (žr. Braižybos šriftai Brėžinių įrašai turi būti aiškūs.13 pav.13 c. Toks kampas gaunamas. a b c d e 2.14 pav. 2.). kurie pagal aplinkybes gali būti trumpesni arba ilgesni (žr. 2. Kompiuteriumi atliktų brėžinių užrašams taikomas atskiras standartas. 2.e pav.4:1997 nustatytais standartais. Visų sričių pramonės ir statybos brėžiniuose bei techniniuose dokumentuose rašoma standarto LST ISO 3098/1. Kai apskritimo skersmuo arba kitokių geometrinių figūrų matmenys atvaizde mažesni kaip 12 mm. Raidėms rašyti vartojamas pagalbinių linijų tinklelis.5.3.13 e pav. 2.). Stačiojo šrifto parametrai Šrifto linijų plotis d priklauso nuo šrifto tipo ir aukščio. Šriftas skirstomas į A ir B tipo.13 b pav. Brūkšnelių ilgis ir atstumai tarp jų priklauso nuo linijos pločio.13 b pav.). kai braižoma pagal du kampainius – vieną su 300 kampu. Šrifto dydis nusakomas didžiųjų raidžių aukščiu h. Raidžių aukštis matuojamas milimetrais statmena pagrindo linijai kryptimi (žr. lengvai skaitomi ir rašomi. Visi brūkšneliai ir atstumai tarp jų turi būti vienodi. 15 . Lygiagrečiose brūkšninėse linijose brūkšnelių ir kitų elementų padėtis vienas kito atžvilgiu turi kaitaliotis (žr.14 pav. Šie šriftai gali būti vertikalūs ir pasvirę (apie 15 0 kampu į dešinę nuo vertikaliosios linijos).Visos brūkšninės linijos turi prasidėti. kitą su 450 kampu. todėl jos pradedamos braižyti nuo sankirtos arba nuo kontūro (žr. 2.). 2.d. baigtis ir kirstis brūkšneliu.

2 16 0. LA.8 8.05 4 0.2. pavyzdžiui.7 2. kurių gretimos linijos nelygiagrečios. Mažiausiu atstumu tarp raidžių. išskyrus skyrybos ženklais.5 5 7 10 14 20 Mažosios raidės aukštis c (10/14)h 10d 2.4 31 1. TV.5 0.5 5. rodiklius.35 1.5 1.18 0. jų linijų storiai.4 5 lentelė Šrifto parametrai Šrifto dydis (didžiųjų raidžių aukštis) Mažosios raidės aukštis Atstumas tarp raidžių Atstumas tarp žodžių Minimalus atstumas tarp eilučių pagrindų Šrifto linijos plotis Žymėjimas h c a e b d B tipo šriftas Santykis (10/10)h 10d (7/10)h 7d 2/10)h (6/10)h 2d 6d 2.3 3.5 1. Pagalbinių linijų tinklelis šriftui rašyti Raidžių aukščiai.8 8.5 0.7 2 6 22 1 2.5 0. laikomas atstumas tarp skyrybos ženklo ir po jo rašomo žodžio.4 24 1. LT ir kt. atstumai tarp raidžių ir žodžių bei minimalūs atstumai tarp eilučių nurodyti 4 ir 5 lentelėse.35 Atstumas a tarp raidžių.5 1 3 8.25 0.1 8 1 3 11 0.25 0.7 2.5 2. 16 .5 4.4 20 14 4 12 34 2 (22/14)h 22d (1/14)h d 0.2 12 0.5 1.7 10 7 2 6 17 1 14 10 2.5 3.1 6 5 3.Trupmenas.15 pav.5 3. 4 lentelė A tipo šriftas (d=h/14) Šrifto parametrai Žymėjimas Santykis Matmenys Šrifto dydis (didžiųjų raidžių aukštis) h (14/14)h 14d 2.5 5 7 10 14 Atstumas tarp raidžių Atstumas tarp žodžių Minimalus atstumas tarp eilučių pagrindų Šrifto linijos plotis a e b d (2/14)h (6/14)h 2d 6d 0.5 Matmenys 7 5 1.4 4. indeksus galima rašyti vienu dydžiu mažesnius arba tokio pat dydžio šriftu.4 4. gali būti sumažintas.5 0..35 (17/10)h 17d (1/10)h d 0.

Lietuviško raidyno ir skaičių A tipo šriftas 17 . Raidžių rašymas pagalbiniame tinklelyje 2.17 pav.16 pav.2.

Jeigu matmenys rašomi 18 . Linijiniai matmenys nurodomi milimetrais. Matmenų žymėjimas Brėžiniuose ir techniniuose dokumentuose matmenys nurodomi pagal standartą LST ISO 129:1997. nenurodant matavimo vienetų.2. Matmenų turi būti kuo mažiau. B tipo pasvirojo šrifto simboliai 2.18 pav. Lietuviškojo raidyno ir skaičių B tipo šriftas 2. bet tiek. kad pakaktų gaminiui pagaminti ir jam patikrinti.19 pav.6.

Matmenų žymėjimo elementai Matmenys apribojami iškeltinėmis linijomis. 2. Iškeltinė linija pratęsiama 1. Iškeltinių ir matmenų linijų žymėjimo pavyzdžiai Jei matmenų linijos nepakanka rodyklei nubrėžti. linija pratęsiama ir rodyklė brėžiama iš išorės.. Tuo atveju brėžiama užkirtis – pasviręs brūkšnelis. Atstumas tarp matmens ir kontūro linijų turi būti ne mažiau kaip 10 mm. Neleistina žymėti matmenis uždara grandine. nei viena linija neturi būti pertraukta (žr..23 pav.).22 pav. kai vienas iš jų informacinis. Toks matmuo rašomas skliausteliuose. Matmenų linijos remiasi į iškeltines rodyklėmis. 2. tai reikia nurodyti matavimo vienetus.techniniuose reikalavimuose.5 arba 5 dydžio šriftu. Matmens skaitinė reikšmė (toliau „matmens skaičius“) rašoma 1. brėžiamas kaip trumpa (4-6 mm) 450 kampu pasvirusi linija arba dedamas taškas (žr. išskyrus tuos atvejus.). pastabose ar kituose aiškinamuosiuose užrašuose. o tarp lygiagrečių matmenų linijų – 7 mm. Matmenų žymėjimo elementai pavaizduoti 2. 19 . Tačiau. Ašinės ir kontūro linijos nenaudojamos kaip matmenų linijos.22 paveiksle.2 mm atstumu virš matmens linijos arčiau jos vidurio 3.. kurie yra brėžinio lauke. Kiekvienas matmuo brėžinyje pateikiamas tik vieną kartą toje vietoje. bet gali būti panaudotos kaip iškeltinės linijos. 2. kurios brėžiamos nuo matomojo kontūro linijų. Matmenų linijos negali kirstis.).22 pav. 2.20 pav.21 pav. kur aiškiausiai matosi pažymėtasis elementas. esant reikalui. Gabaritinis matmuo nurodomas vienu matmeniu. kurių forma ir matmenys parodyti 2.20 paveiksle.. Iškeltinių ir matmenų linijų susikirtimo reikia vengti.21 pav. 2. o ne dalimis.5 mm už matmens linijos (žr. Rodyklės forma 2.

).).2. rodyklės brėžimas iš išorės 2.). Sferos matmens žymėjimas: a – nurodomas sferos spindulys. b – nurodomas sferos skersmuo 20 .28 pav.2.23 pav. 2. R – spindulys (žr.). Skersmens matmenų skaičių žymėjimas 2. 2.).25 pav. SR – sferos spindulys (žr. naudojami kartu su matmenų skaičiais parodo elemento. Kvadrato matmens žymėjimas 2.26 pav.26 pav.28 a pav.27 pav. 2. SØ – sferos skersmuo (žr.27 pav.24 pav. □ – kvadratas (žr.29 pav. 2.Matmenų skaičių rašymas virš pasvirusių matmenų linijų 2. 2.28 b pav. kuriuo matmuo pažymėtas formą: Ø – skersmuo (žr. Matmenų linijose rodyklių pakeitimas tašku. Kampų matmenų rašymas Ženklai.

kad nesikartotų tie patys matmenys. 21 .29 pav. tam. c – suapvalinimo vietų. jie žymimi taip.32 paveiksle. Tolygiai išdėstytų vienodų elementų matmenų žymėjimas Jei brėžinyje yra keletas vienodų elementų. d –vienodų suapvalinimo spindulių Stygų.31 paveiksle. Kampų suapvalinimo spindulių matmenų žymėjimas: a – išorinių suapvalinimo kampų. lankų ir kampų žymėjimai Kai vienodi elementai išdėstyti lygiais atstumais vienoje tiesėje. 2. matmenys žymimi kaip parodyta 2. 2.31 paveiksle.30 pav. kurių matmuo brėžinyje yra 1 mm ir mažesnis. Stygų.31 pav.2. b – vidinių suapvalinimo kampų. kaip parodyta 2. lankų ir kampų matmenys žymimi kaip parodyta 2.

c – nurodomas nuožulos kūgiškumo kampas 2.). Nuolydžio žymėjimas 22 . 450 nuožulos matmenų žymėjimas.2. b – pjūvyje linijiniu ir kampiniu matmeniu. 2. rašomas ženklas.35 pav.33 ir 2.36 pav. 2.33 pav. arba kūgio dviejų skerspjūvių skersmenų skirtumo ir atstumo tarp šių skersmenų santykis K=(D-d)/H. Vienodų pasikartojančių elementų matmenų žymėjimas Nuožulų matmenys parodyti 2. kurio viršūnė nukrepiama į kūgio viršūnės pusę (žr. kai :a – matmuo brėžinyje didesnis kaip 1 mm. Prieš matmens skaičių. Kitokių nei 450 nuožulų matmenų žymėjimas: a – vaizde linijiniu ir kampiniu matmeniu.34 paveiksluose. c – dviem linijiniais matmenimis Kūgiškumas – tai apskrito kūgio pagrindo skersmens santykis su kūgio aukščiu K=D/H.35 pav. b – matmuo brėžinyje lygus 1 mm arba mažesnis.35 pav. 2.32 pav. Kūgiškumo žymėjimas 2. žymintį kūgiškumą.

Kokia linija vadinama pagrindine? 7. Kokie matmenys užrašomi brėžinyje? 5. Kiek brėžinyje reikia matmenų? 11. Kokie reikalavimai taikomi visų tipų brūkšninėms linijoms? 8. 2.36 pav. Kokie yra masteliai? 4.). rašomas ženklas. Koks kampas yra pasvirojo šrifto? 10. Kokie yra matmenų žymėjimo elementai? 13. žymintį nuolydį. Kokie yra brėžinių formatai? 2. Ką vadiname masteliu? 3. Kokie vartojami ženklai kartu su matmenų skaičiais? 23 . Paviršiaus nuolydis nurodomas virš išnašos lentynėlės santykiu arba procentais. Kokie linijų tipai naudojami brėžiniuose? 6.Nuolydis – tai vienos tiesės ar plokštumos posvyrio dydis kitos tiesės ar plokštumos atžvilgiu. kurio viršūnė nukreipta į nuolydžio pusę (žr. Kokiais vienetais rašomi matmenų skaičiai? 12. Prieš matmens skaičių. Kokių tipų yra braižybos šriftai? 9. Savikontrolės klausimai 1.

Taškas 51 sujungiamas su tašku B.2 pav.).1 pav. kuri ir padalija duotą atlarpą į dvi lygias dalis (žr. Kur lankai susikerta gaunami taškai 1 ir 2. gauname spindulį AD.3. 21. į penkias dalis.1. Iš taškų B ir C vienodu spinduliu brėžiame lankus. yra šios tiesės dalijimi taškai į penkias lygias dalis.2.).2 pav. reikia iš bet kurio atkarpos galo. Taip gauname taškus B ir C. 3. 3. 3.. reikia iš taško A brėžti bet kokio dydžio pagalbinį lanką (žr. Sujungiame taškus A ir D.. Juos sujungiame pagalbine tiese. 3. Atkarpos AB padalijimas į penkias lygias dalis Norint padalinti atkarpą AB į bet kokį skaičių lygių dalių. kurie susikerta taške D. reikia iš atkarpos galų A ir B brėžti pagalbinius lankus spinduliu. 51. Atkarpos AB padalijimas į dvi lygias dalis 3. lygiagrečios atkarpai B51. ..). kuris ir padalina duotą kampą į dvi lygias dalis. Taip gaunami taškai 11. 24 . didesniu negu pusė atkarpos ilgio. Kampų dalijimas į lygias dalis Norint padalinti smailų kampą į dvi lygias dalis. Tiesės atkarpos dalijimas į lygias dalis Norint padalinti atkarpą AB į dvi lygias dalis. kuriuose jos kerta atkarpą AB.1 pav. Taškai. taško A.3 pav. GEOMETRINĖ BRAIŽYBA 3. pvz. Per kitus taškus brėžiamos tiesės. pvz. 1 A C B 2 3. bet kokiu kampu nubrėžti pagalbinę tiesę (žr. Šioje tiesėje skriestuvu atidėti penkias lygias dalis.

Nuolydis gali būti išreikštas dviejų skaičių L santykiu (žr. C.5 pav. reikia iš taško A brėžti bet kokio spindulio lanką (žr. D ir sujungiami atkarpomis AB. Paskutinės atidėtos atkarpos gale iš taško C keliamas statmuo CA. Apskritimo lanko centro radimas Nubrėžto lanko centras ir spindulys randamas taip: šiame lanke bet kur parenkami keturi taškai A.6 a pav. B.3 pav. 3. sudaryto prie pasvirusios tiesės (plokštumos). nubrėžti nuolydžio i = tiesę tiesės BC n atžvilgiu. Stataus kampo padalijimas į tris lygias dalis lygias dalis Norint statų kampą padalinti į tris lygias dalis. CD (žr.). 3.4 pav. 3. t.5 pav.4 pav. 3. 3.) . Brėžiame spindulius AD ir AE. 3.3. 3. statinių h AC ir BC santykis (žr. Apskritimo lanko centro radimas 3.).). Nuolydis skaičiuojamas kaip stataus trikampio. Tai ir yra to lanko centras.6 b pav. Nuolydžio braižymas 25 . 3.3. Kiekviena atkarpa dalijama pusiau ir randamas per vidurio taškus nubrėžtų statmenų sankirtos taškas O. kurie ir padalina statų kampą į tris lygias dalis. esantį tiesėje BC (žr.y. lygus vienos atkarpos ilgiui. Gauto stačiojo trikampio įžambinė AB yra ieškomoji tiesė.6 c pav.6 pav. 1 Norint per tašką B. i = = tgα . Iš taškų B ir C brėžiame tuo pačiu spinduliu lankus ir gauname taškus D ir E. arba procentais (žr.4.). Nuolydžio ir kūgiškumo braižymas Nuolydis – tai vienos tiesės ar plokštumos posvyrio dydis kitos tiesės ar plokštumos atžvilgiu.). 3. Smailaus kampo padalijimas į dvi 3. Taip gauname taškus B ir C. nuo taško B tiesėje BC atidedama n vienodo ilgio atkarpų.6 b pav.

7 pav. Atkarpa 1D lygi taisyklingo septynkampio kraštinei. a b 3.7 b pav.) brėžiamas lankas apskritimo spinduliu R. b – keturias ir aštuonias dalis 26 .8 a pav. 3. pvz.8 pav. Kūgiškumas D b Kūgiškumą galima išreikšti dviejų skaičių santykiu arba procentais. Kūgiškumas – tai apskrito kūgio pagrindo skersmens santykis su kūgio aukščiu K = < D/H H a 3. Dalijant į tris dalis galima panaudoti 300. Trečiasis taškas 3 yra priešingame apskritimo skersmens gale. Kūgiškumas 1:n ašies atžvilgiu braižomas analogiškai kaip nuolydžiai 1:2n iš abiejų ašies pusių. Šis lankas kertasi su apskritimo lanku taškuose 1 ir 2.D (žr. arba kūgio dviejų skersmenų skirtumo ir atstumo tarp šių skersmenų santykis K = H (žr. H D−d 3.). 3. Apskritimo dalijimas į lygias dalis: a – tris ir septynias dalis.5.7 a pav. 600 kampainį. Iš bet kurio apskritimo taško.). 3. Apskritimo dalijimas į lygias dalis Apskritimo dalijimas į tris ir septynias dalis. A (žr.

Sujungimai braižomi remiantis šiais geometrijos dėsniais: 1) jungiant tiesę su lanku reikia. reikėtų lankus R spinduliu brėžti iš abiejų skersmenų galinių taškų. kad apskritimų lankų centrai būtų tiesėje. reikia 900 kampą padalinti pusiau. Taškas. pvz.šešias ir dvylika dalių 3. einančioje per sujungimo tašką ir statmenoje šių lankų bendrai liestinei (žr. c – dviejų lankų vidinis sujungimas 27 . Norint apskritimą padalinti į dvyliką dalių. 2. 600 kampainį. Gaunamas taškas C.9 pav. Jeigu reikia nubrėžti kitos padėties kvadratą.8 b pav. B. kaip iš centro. Tų pačių taškų gavimui galima panaudoti 450 kampainį. 3. sankirtoje su apskritimo lanku gausime reikiamus taškus A. Šių taškų radimui galima panaudoti 300. 3.Apskritimo dalijimas į keturias ir aštuonias dalis. Apskritimo dalijimas į šešias ir dvylika lygių dalių. Apskritimo spindulys OA dalijamas pusiau ir gaunamas taškas B (žr. Taškas. 3.9 a pav. 2) jungiant du lankus reikia. o atkarpa D4 taisyklingo dešimtkampio kraštinei. 3.y. vienodai nutolęs nuo jungiamųjų linijų. kaip iš centrų. 1 ir 4 (žr.). kad šio lanko apskritimo centras būtų iš tiesės sujungimo taško iškeltame statmenyje (žr. apskritimo spinduliu R brėžiami pagalbiniai lankai.). Atkarpa 1C lygi į apskritimą įbrėžto taisyklingo penkiakampio kraštinei. kurių sankirtoje su apskritimu gaunami kiti keturi šešiakampio taškai. 3. tai yra du statmenus tarpusavyje skersmenis (žr.9 b pav.penkias ir dešimt dalių.). vadinamas jungimosi tašku. Iš bet kurio skersmens galinių taškų. Iš šio taško. b – dviejų lankų išorinis sujungimas.10 pav. 3 nubrėžti papildomus susikertančius lankus bet kokiu spinduliu (patogiausia tuo pačiu apskritimo spinduliu R). t.10 pav. iš taškų 1. kuriame viena linija pereina į kitą. c pav. Apskritimo dalijimas į lygias dalis: a .). a b 3. b . D. Per gautus sankirtos taškus ir apskritimo centrą nubrėžę tieses. spinduliu B1 brėžiamas lankas iki sankirtos su tuo pačiu apskritimo skersmeniu.10 b. Tiesės ir apskritimų sujungimas: a – tiesės ir apskritimo lanko.). Sujungimai Sklandus tiesės perėjimas į kreivę arba vieno lanko perėjimas į kitą vadinama sujungimu. vadinamas sujungimo centru. 3. Apskritimas padalijamas į keturias dalis nubrėžus centro linijas. C.6. Apskritimo dalijimas į penkias ir dešimt dalių.

Taškai B ir C sujungiami tiese.). Iš šio taško spinduliu OO2 brėžiamas lankas iki sankirtos su spindulio R-R1 pagalbiniu apskritimu. Padalijus atstumą tarp centrų OO1 pusiau. Iš centro O spinduliu R-R1 brėžiamas pagalbinis apskritimas. Iš centro O brėžiamas spindulio R+R1 pagalbinis apskritimas. yra sujungimo taškas B. kuriame tiesė OE kerta spindulio R apskritimą. gaunamas antrasis sujungimo taškas B. Dvi lygiagrečias tiese AB ir CD reikia sklandžiai sujungti dviem lankais taip. Nubrėžtos tiesės ir pagalbinio apskritimo sankirtos taškas O1 yra ieškomasis sujungimo centras. Sujungimo taškai B ir C sujungiami tiese. 3. Dviejų apskritimų liestinės brėžimas (vidinė liestinė). lygiagrečią su tiese OE. Atkarpos BK ir KC dalijamos pusiau tiesėmis. Iš gauto taško O2 nubrėžus spinduliu OO2 lanką iki sankirtos su spindulio R+R1 pagalbiniu apskritimu.).13 b pav.11 b pav. gaunamas taškas O2. Dviejų tiesių sujungimas: a – lanku. Sujungus centrą O1 su apskritimo centru O ir iškėlus iš taško O1 statmenį į tiesę AB.). Taškas. Iš apskritimo centro O spinduliu R+R1 brėžiamas pagalbinis apskritimas. 3. C ir tašką K. Gautieji sankirtos taškai yra sujungimo centrai O ir O1. Susikertančias tieses AB ir BC sujungti spindulio R lanku (žr. Sujungimo taškai K ir L gaunami nubrėžus iš centro O statmenis iki jų sankirtos su tiesėmis AB ir BC. gaunamas antrasis sujungimo taškas C. 3. Iš taško O. b – dviem lankais Apskritimo ir tiesės sujungimas lanku. Tarp jų spinduliu R1 iš centro O1 brėžiamas sujungimo lankas. statmenomis į šias atkarpas. Atkarpos OB ir O1C yra sujungimo lankų spinduliai R ir R1. gaunamas taškas E. iki sankirtos su spindulio R1 apskritimu. gaunamas sujungimo taškas C. 3. spinduliu R brėžiamas lankas. Sujungimo centras O randamas taip: atstumu R nuo jungiamųjų tiesių brėžiamos su jomis lygiagrečios tiesės ir randamas jų sankirtos taškas. iki sankirtos su spindulio R1 apskritimu. esantį tiesėje BC (žr. Nubrėžus iš centro O1 tiesę. Reikia nubrėžti spindulių R ir R1 apskritimų bendrą liestinę (žr. lygiagreti su ja. 3. Spindulio R apskritimą ir tiesę AB reikia sujungti spindulio R1 apskritimo lanku (žr.). Atstumas tarp centrų OO1 dalijamas pusiau. Iš sujungimo taškų B ir C keliami statmenys į tieses AB ir CD iki sankirtos su anksčiau nubrėžtais statmenimis į tiesę BC. Šis taškas su centru O sujungiamas tiese OE. Dviejų lygiagrečių tiesių sujungimas dviem lankais.12 pav. kad jie eitų per sujungimo taškus B. 3. 28 . Dviejų apskritimų liestinės brėžimas (išorinė liestinė). randami sujungimo taškai K ir C.11 a pav. Nubrėžus tiesę iš centro O per gautą tašką E iki sankirtos su spindulio R apskritimu. Reikia nubrėžti spindulių R ir R1 apskritimų liestinę (žr.11 pav. lygiagrečią su tiese OE. o atstumu R1 nuo tiesės AB – pagalbinė tiesė. kai tiesės lies šio apskritimo lanką.) galima tik tada.13 a pav. kaip iš centro.Dviejų susikertančių tiesių sujungimas reikiamo spindulio lanku. Nubrėžus iš centro O1 tiesę.

Per juos brėžiamas spindulio R2 apskritimo lankas. kad šis lankas su vienu lanku jungtųsi iš vidaus. o iš centro O1 – spinduliu R1+R2. Šio uždavinio sprendimas skiriasi nuo išspręstojo tik tuo. 3.). c – išorinis ir vidinis Savikontrolės klausimai 1. 4.3. Apskritimo ir tiesės sujungimas lanku a b 3. Dviejų lankų sujungimas tam tikro spindulio lanku: a – išorinis. R2-R1. Šių lankų sankirtos taškas yra sujungimo centras O2. 2. gaunami šių tiesių ir apskritimų sankirtos taškai B ir C. Iš centro O brėžiamas lankas spinduliu R+R2. norint padaryti bet kokį sujungimą? 29 .14 c pav. kitu – iš išorės.). 3. Išorinis ir vidinis dviejų lankų sujungimas lanku.14 b pav. 3. b – vidinė liestinė Išorinis dviejų lankų sujungimas tam tikro spindulio lanku. Spindulių R ir R1 lankus reikia sklandžiai sujungti spindulio R2 lanku (žr. 3.14 a pav. 3. 5.) taip. iš centrų O ir O1 brėžiami apskritimų lankai spinduliais R+R2 ir R2-R1. Spindulių R ir R1 lankus reikia sujungti spindulio R2 lanku (žr. Vidinis dviejų lankų sujungimas tam tikro spindulio lanku. Ieškant sujungimo centro O2. Sujungus centrus O ir O1 tiesėmis su centru O2.12 pav. kad ieškant sujungimo centro O2 iš centrų O ir O1 brėžiami lankai spinduliais R2-R. Ką vadiname nuolydžiu ir kaip jis randamas? Ką vadiname kūgiškumu? Ką vadiname sujungimu? Ką vadiname sujungimo tašku? Kokius reikia rasti taškus.12 pav.13 pav. Du spindulio R ir R1 lankai sujungiami trečiuoju spindulio R2 apskritimo lanku (žr. Dviejų apskritimų liestinės brėžimas: a – išorinė liestinė. b – vidinis.

Norėdami gauti taško projekciją.). Erdvėje parenkama plokštuma H – projekcijų plokštuma.2 pav. bet kuri figūra turės tik vieną savo projekciją. Turint taško centrinę projekciją. Lygiagretusis projektavimas 4. Projektavimo spinduliai perėję per trikampio ABC viršūnes susikerta su projekcijų plokštuma H ir gaunamos tų taškų centrinės projekcijos plokštumoje H. Pastarosios sankirtoje su projekcijų plokštuma gaunama taško projekcija plokštumoje. 4.3 pav. Visi projektavimo spinduliai išeina iš vieno taško S. tai. šalia jos taškas S – projektavimo centras. Centrinis projektavimas 4. BRAIŽOMOSIOS GEOMETRIJOS PAGRINDAI 4.4.1 pav. Taigi taško projekcija vadinama to taško projektavimo tiesės sankirtos taškas su projekcijų plokštuma. taško padėties erdvėje nustatyti negalima. Projekcijos skirstomos į centrines ir lygiagrečiąsias.1. Jeigu projektuojama figūra yra tarp projektavimo centro ir projekcijų plokštumos.1 pav. Centrinės projekcijos. Kadangi per du taškus galima išvesti tik vieną tiesę. Bet kurios figūros atvaizdą plokštumoje (projekciją) galima gauti projektuojant tos figūros taškus į šią plokštumą. Sujungę gautus taškus tiesėmis. gausime trikampio ABC centrinę projekciją A‘B‘C‘ plokštumoje H. 4. brėžiame per jį projektavimo tiesę (projektavimo spindulį). Stačiakampis ir pražulnusis projektavimas 30 . jo projekcija bus didesnė už projektuojamą figūrą. Centrinės projekcijos yra naudojamos statyboje ir architektūroje. kai projektavimo centras S ir projekcijų plokštuma H yra pastovūs. Projekcijos ir jų skirstymas Projekcija – tai daikto vaizdas plokštumoje tik iš vienos kurios nors pusės. kuris vadinamas projektavimo centru arba poliumi (žr.

tiesės atkarpa AB (žr. tai taško projekcija yra tiesės projekcijoje (žr.4 pav.6 pav. Stačiakampiam projektavimui būdingos savybės: 1.7 pav. Kai taškas yra tiesėje. Tiesės atkarpos projekcija yra tiesės atkarpa.3 pav.).). tokiu santykiu taško projekcija dalija tiesės projekciją (žr. trumpesnė už pačią atkarpą.5 pav.).3 pav. 4. išvesti per atskirus projektuojamo objekto taškus. Susikertančios tiesės ir jų projekcijos 5. 4. = BN N " B " 4. technikoje jos naudojamos plačiau. pvz. 4. jei ta figūra lygiagreti su projekcijų plokštuma (žr.5 pav.).6 pav.). bus tarpusavyje lygiagretūs (žr. tiesės atkarpos MN projekcija M 1' N1' . statmena projekcijų plokštumai. 4.8 pav. pvz. 4. Stačiakampio projektavimo savybės 4. Lygiagrečios tiesės lygiagrečios jų projekcijos 4.Lygiagrečiosios projekcijos. 7. tiesės atkarpos MN projekcija M‘N‘.4 pav. Lygiagrečiosios projekcijos gali būti: stačiakampės – kai projektavimo spinduliai statmeni projekcijų plokštumai (žr. Plokščia figūra.3 pav. 4. jos projekcija yra taškas.). be to. 4. = CD C " D " 6. tai visi projektavimo spinduliai. Tada gausime lygiagrečiąją projekciją. 3. 4.3 pav. tiesės atkarpa CD (žr. Jeigu centrinėje projekcijoje projektavimo centrą S nutolinsime nuo projekcijų plokštumos H iki begalybės. 4. projektuojasi tikruoju dydžiu. t. plokščia figūra. kai projektavimo spinduliai nėra statmeni projekcijų plokštumai (žr.) AB A" B " .): AN A" N " . pvz.). 4. o jų atkarpų santykis yra lygus jų projekcijų santykiui (žr. į ją projektuojasi tiesės atkarpa (žr. stačiakampėse projekcijose galima išmatuoti arba lengvai rasti tikruosius figūrų dydžius. Taško K projekcija yra taškas K ' (žr. 4. kai tiesės atkarpa lygiagreti su projekcijų plokštuma.2 pav.4 pav. Šiuo atveju be projektuojamo objekto ir projekcijų plokštumos dar turi būti duota projektavimo kryptis.y. 2. Kokiu santykiu taškas dalija tiesę. 4. 31 . Kadangi sudaryti lygiagrečias projekcijas ir jomis naudotis yra paprasčiau. Tarpusavyje lygiagrečių tiesių projekcijos yra lygiagrečios. Kai tiesės atkarpa statmena projekcijų plokštumai. 4.). Tiesių projekcijų sankirtos taškas K yra tų tiesių sankirtos taško projekcija K‘ (žr.3 pav.y.). Tiesės atkarpa ir jos projekcija yra vienodo ilgio. ir pražulniosios.). trikampis ABC. t.

10 pav. Tokia plokštumų sistema vadinama stačiakampe (ortogonaline) koordinačių sistema. Antroji plokštuma yra vertikali. Monžo epiūra Taškai projekcijų plokštumų sistemoje žymimi didžiosiomis raidėmis. Tiesė. x ašis teigiama į kairę nuo koordinačių pradžios. tačiau įvairių uždavinių sprendimui dažniausiai naudojama tik viena dalis. statmena abiem pirmosioms. 4. t. parenkama esanti priešais stebėtoją. arba aplikačių ašimi. Taško projekcijos 4.2. Stačiakampė koordinačių sistema 4. Stačiakampė koordinačių sistema Vieno taško projekcijos nepakanka to taško padėčiai erdvėje nustatyti.). arba ordinačių ašimi. Visų trijų plokštumų ir ašių sankirtos taškas vadinamas koordinačių pradžia ir žymimas raide O. Kad būtų lengviau projektuoti. Taško A projekcija 32 . kuria kertasi horizontalioji ir profilinė projekcijų plokštumos.3.4. arba abscisių ašimi. kuria kertasi frontalioji ir profilinė projekcijų plokštumos. Tam mažiausiai reikia dviejų taško projekcijų skirtingose plokštumose.9 pav.7 pav. Šios plokštumos kertasi tiese. imamos tarpusavyje statmenos plokštumos ir projektuojama statmenais toms plokštumoms projektavimo spinduliais. Projektuojantysis trikampis 4. Taško koordinatės. vadinama horizontaliąja projekcijų plokštuma ir žymima raide H. z – esanti virš plokštumos H (žr. Taško A projekcija horizontaliojoje projekcijų plokštumoje H vadinama horizontaliąja projekcija ir žymima A′ .9 pav. Projektuojant tašką A į tris projekcijų plokštumas. Taško projekcijos. Ji vadinama frontaliąja projekcijų plokštuma ir žymima raide F. vadinamos projekcijų ašimi y. Viena plokštuma yra horizontali. Tiesė. Horizontalus trikampis 4. kuri vadinama projekcijų ašimi x.y. Laikant projekcijų plokštumas begalinėmis. erdvė koordinačių sistemoje būtų sudalinta į aštuonias dalis. vadinama projekcijų ašimi z. Trečioji projekcijų plokštuma. y – esanti prieš plokštumą F. 4. vadinama profiline projekcijų plokštuma ir žymima raide P. kurioje visos projekcijų ašys laikomos teigiamomis.8 pav. gaunamos trys jo projekcijos.

Gautas sankirtos taškas yra duotojo taško profilinė projekcija. F (žr.y. Taškas G(x. Taškas E(x. Pagrindinės savybės: 1. 4. z).z) yra profilinėje projekcijų plokštumoje. nes visos trys projekcijų plokštumos tarpusavyje statmenos. arba taško ordinate. vadinamas taško koordinate z. Taškas projekcijų plokštumų atžvilgiu gali būti ir projekcijų plokštumoje. Linijos. Taškas K(0. reikia: iš horizontaliosios taško projekcijos brėžti statmenį į ašį y. Taškas E yra frontaliojoje projekcijų plokštumoje 4. Jos nežymimos. Taškas G yra horizontaliojoje projekcijų plokštumoje 4.z) yra frontaliojoje projekcijų plokštumoje. 4.11 pav. matuojamas z ašies kryptimi. Taškas K yra profilinėje projekcijų plokštumoje 33 . Jei taškas yra projekcijų plokštumoje.) yra su brėžinio plokštuma sutapdintas projekcijų plokštumų atvaizdas. vadinamas taško koordinate y.). Taško nuotolis nuo plokštumos P. arba taško aplikate (žr. 4.10 pav.y. reikia paeiliui jas atidėti pasirinkta tvarka: nuo koordinačių pradžios x ašyje – x (OAx). Išvada: Turint dvi taško projekcijas visada galima rasti trečiąją. Epiūroje nebraižomi projekcijų plokštumų kontūrai.y. Monžo epiūra (epiūra) arba kompleksinis brėžinys (žr. kol jos sutampa su plokštuma F.).10 pav. arba taško abscise. Taško koordinatės rašomos skliausteliuose šalia raidės. Norint rasti tašką projekcijų plokštumų sistemoje pagal jo koordinates.10 pav. nubrėžiamos tik projekcijų ašys. 2. jungiančios taško A projekcijas. G∈ pl. Stačiakampėje koordinačių sistemoje horizontaliosios ir profilinės objektų projekcijos gaunamos iškreiptos. H (žr. E∈ pl.0) yra horizontaliojoje projekcijų plokštumoje.A(x. turint horizontaliąją ir frontaliąją projekcijas.12 pav. tai viena jo koordinatė lygi 0. Epiūra gaunama plokštumą H sukant apie ašį x.12 pav. 4.13 pav.13 pav. t. t.0. ir projekcijų ašyje. Norint rasti profilinę taško projekciją. Taško A frontalioji projekcija A′′ ir horizontalioji projekcija A′ yra vienoje tiesėje statmenoje ašiai x arba vertikalioje ryšio linijoje. 4.plokštumoje F vadinama frontaliąja projekcija ir žymima A′′ . Taško nuotolis nuo plokštumos F. matuojamas x ašies kryptimi. Taško projekcija plokštumoje P vadinama profiline projekcija ir žymima A′′′ (žr. o plokštumą P – apie ašį z tol. K∈ pl. . Taško nuotolis nuo H plokštumos. t.) . vadinamos ryšio linijomis. 4.). vadinams taško koordinate x.y.11 pav. 4. y. matuojamas y ašies kryptimi. brėžti lanką prieš laikrodžio rodyklę iki ašies y ′ ir kelti statmenį į ašį y ′ iki susikirtimo su ryšio linija iš frontaliosios projekcijų plokštumos. P (žr.). Jas reikia vaizduoti vienoje plokštumoje. Taško A frontalioji projekcija A′′ ir profilinė projekcija A′′′ yra vienoje tiesėje statmenoje ašiai z arba horizontaliojoje ryšio linijoje. nuo Ax lygiagrečiai su ašimi y – y ( Ax A′ ) ir nuo A′ lygiagrečiai su ašimi z – z( A′A ). Taško padėtis erdvėje nustatoma nuotoliais nuo projekcijų plokštumų. vadinamais taško koordinatėmis. žyminčios tą tašką. įstačius skriestuvo kojelę į koordinačių pradžią.y.

Jos kampai su projekcijų plokštumomis niekur nesiprojektuoja tikraisiais dydžiais.z) yra ašyje z (N∈ z) (žr. yra tiesės atkarpa. 4.y. Jei tiesė nėra lygiagreti nei su viena projekcijų plokštuma. Taškas N(0. ji vadinama bendrosios padėties tiese (žr.18 pav.y.16 pav. ji žymima viena mažąja raide k (žr. Brėžinyje tiesės atkarpos padėtis dažniausiai nusakoma jos dviem projekcijomis.). 0.17 pav. lygiagreti vienai projekcijų plokštumai. Ji toje plokštumoje projektuojasi savo tikruoju ilgiu (t.17 pav. Taškas L(x. 4.18 pav. 2.i. 4.14 pav. sprendžiant uždavinius. Kai geometrinės figūros ar kūnai nusakomi ne jų taškų koordinatėmis.1.4. 1. bet vaizduojami brėžiniu (projekcijomis). Tiesių tarpusavio padėtys Tiesės padėtis nusakoma dviem taškais arba vienu tašku ir kryptimi. Taškas M(0. vadinama lygio tiese. Beašė tiesės atkarpos epiūra Tiesės dalis.) . nereikalingos ir koordinačių ašys.17 pav. Jos skirstomos į lygio tieses ir projektuojančiąsias tieses. 2. kuri lygiagreti ar statmena su kuria nors projekcijų plokštuma. nubrėžtomis per dviejų taškų projekcijas.Jei taškas yra projekcijų plokštumoje. apribota dviem taškais.15 pav. Taškas L yra ašyje x 4.). Dažniausiai. 4. Tiesė. 4. ir 4. Tiesė.0. vadinama ypatingosios padėties tiese. Tokios tiesės atkarpos visos projekcijos yra trumpesnės už pačią atkarpą.14 pav. 34 . Bendros padėties tiesės atkarpa 4. Taškas N yra ašyje z 4. Tiesės atkarpos projektavimas.15 pav. Taškas M yra ašyje y 4. naudojama beašė epiūra (žr. Kai tiesei brėžinyje nereikia konkrečių taškų. 4. tai dvi jo koordinatės lygios 0.). Atkarpos tikrąjį ilgį ir kampus su projekcijų plokštumomis galima rasti atlikus tam tikrus pagalbinius veiksmus. 4.16 pav.0) yra ašyje x (L∈ x) (žr.). 4. Ypatingos tiesės padėtys.).0) yra ašyje y (M∈ y) (žr. t.18 pav. tiesės atkarpa vadinama tiesiog tiese.) .

todėl šiose projekcijų ploštumose projektuojasi tikruoju ilgiu. 35 . statmena kuriai nors vienai projekcijų plokštumai. lygiagreti su horizontaliąja projekcijų plokštuma (AB//pl. vadinama profiliškai projektuojanti tiesė (žr.P).). Frontalės kampas su plokštuma F yra lygus 0. 4. Profiliškai projektuojanti tiesė 2.1.).20 pav. 2.F ) . todėl šiose projekcijų ploštumose projektuojasi tikruoju ilgiu.1.2. 4. Tiesė.H ) .3.1. Horizontaliojoje projekcijų plokštumoje projektuojasi tikruoju ilgiu.1. 2. kampas φ3 – kampas su plokštuma P.23 pav. Tiesė.). 4. 2. 4. Profilinė tiesė profilinėje projekcijų plokštumoje projektuojasi tikruoju dydžiu (ilgiu). 2. kampas φ2 – kampas su plokštuma F.2.23 pav. Tiesė. Tiesė. statmena frontalinei projekcijų plokštumai(CD ⊥ pl.). vadinama horizontale (žr. 4. kampas φ1 – kampas su plokštuma H. lygiagreti su frontaliąja projekcijų plokštuma (CD//pl. 2. lygiagreti su profiline projekcijų plokštuma (EF//pl. vadinama frontale (žr.20 pav.3. 2. Ji yra lygiagreti su frontaliąja ir profiline projekcijų plokštumomis.21 pav.24 pav. Profilinės kampas su plokštuma P yra lygus 0. vadinama projektuojančiąja tiese. kampas φ2 – kampas su plokštuma F. Tiesė.P ) .19 pav. Tiesė. Profilinė 2.1.25 pav.21 pav.2. 4. statmena horizontalinei projekcijų plokštumai (AB ⊥ pl.2. Frontaliai projektuojanti tiesė 4.19 pav.2. kampas φ3 – kampas su plokštuma P. vadinama horizontaliai projektuojanti tiesė (žr.22 pav. 4.H) . todėl šiose projekcijų ploštumose projektuojasi tikruoju ilgiu. Ji yra lygiagreti su frontaliąja ir horizontaliąja projekcijų plokštumomis. Ji yra lygiagreti su horizonaliąja ir profiline projekcijų plokštumomis. Frontalė frontaliojoje projekcijų plokštumoje lygi tikram tiesės ilgiui.24 pav. kampas φ1 – kampas su plokštuma H. Horizontaliai projektuojanti tiesė 4. 2.). Horizontalė horizontaliojoje projekcijų plokštumoje projektuojasi tikruoju dydžiu (ilgiu). Horizontalės kampas su plokštuma H yra lygus 0. vadinama profiline (žr.4. Tiesė AB yra horizontaliojoje projekcijų plokštumoje (AB∈ pl. 4. vadinama frontaliai projektuojanti tiesė (žr.1.F).2. Tiesė. Tiesė gali būti ir projekcijų plokštumoje.H ) (žr. Frontalė 4.3. statmena profilinei projekcijų plokštumai (EK ⊥ pl.). Horizontalė 4.22 pav.3.).

būtina nubrėžti profilines projekcijas. Matomumas epiūroje Jei pažymėsime keletą taškų projektuojančioje tiesėje.P ) (žr. tai matomas bus tik taškas. tai ir pačios tiesės yra lygiagrečios (žr. 2. kuris yra arčiausiai žiūrovo. Susikertančios tiesės 4.3. ar tiesės yra lygiagrečios. Tiesė yra 4.27 pav. Teisingas ir atvirkščias teiginys.28 pav. Lygiagrečios tiesės 4. tai apie tiesių padėtį galima spręsti tik iš profilinės projekcijos. Tiesė KL yra profilinėje projekcijų plokštumoje (KL∈ pl. Jei tiesės yra profilinės.).2. tai lygiagrečios ir vienvardės jų projekcijos. Tiesė yra frontaliojoje 4.).). 36 . 4. 4. tai jos yra prasilenkiančios.27 pav. Tokių tiesių vienvardžių projekcijų sankirtos taškai yra ryšio linijose (žr. jei vienvardės tiesės projekcijos yra lygiagrečios.30 pav.3. Jeigu dvi tiesės susikerta.F ) (žr.). 4.3. nes juos užstoja arčiau esąs matomas taškas. Profilinėje projekcijų plokštumoje projektuojasi tikruoju ilgiu. Tolimesni taškai bus nematomi. norint įsitikinti. Nors jų vienvardės projekcijos kertasi.26 pav. 3.29 pav. Frontaliojoje projekcijų plokštumoje projektuojasi tikruoju ilgiu.5. 4. jos turi vieną bendrą tašką. 1. 4. 4. tačiau sankirtos taškai nėra ryšio linijoje (žr. susikertančios ar prasilenkiančios.2.30 pav. Jeigu viena tiesių yra profilinė.28 pav.29 pav.).25 pav. Jei tiesės nelygiagrečios ir nesusikerta. Jeigu dvi tiesės yra lygiagrečios. 2. 4. Prasilenkiančios tiesės 4. Tiesė CD yra frontaliojoje projekcijų plokštumoje (CD∈ pl.26 pav. Tiesė yra profilinėje horizontaliojoje projekcijų projekcijų plokštumoje projekcijų plokštumoje plokštumoje Dvi tiesės tarpusavyje gali būti lygiagrečios.

vadinama horizontaliuoju plokštumos pėdsaku. kuriose duotoji plokštuma kerta projekcijų plokštumas . kurias plokštuma ϕ nuo koordinačių pradžios atkerta projekcijų ašyse. kertanti visas tris projekcijų plokštumas. o F ′′′ bus nematomas . Plokštuma. Plokštumą galima nusakyti: tiese ir šalia jos esančiu tašku. Taškų matomumas frontalinėje projekcijų plokštumoje 4.32 pav. todėl plokštumoje F taškas K ′′ yra matomas. dviem lygiagrečiomis tiesėmis. Taškų matomumas profilinėje projekcijų plokštumoje Taškai K ir L yra vienoje tiesėje K ′L′ (žr.6.0ϕ y − m. Jie žymimi ϕ x .31 pav. vadinami plokštumos pėdsakų sankirtos taškais. Plokštumų tarpusavio padėtys Plokštuma – tai paprasčiausias paviršius.0ϕ z − n . Taškas E yra yra kairiau. jis ir bus matomas. Plokštumos ϕ sankirtos linija su profiline projekcijų plokštuma vadinama profiliniu plokštumos pėdsaku. vadinamos plokštumos parametrais: 0ϕ x − k . todėl taško L projekciją plokštumoje F apskliausime ( L′′ ). trimis taškais. Taškai.4.).34 pav. ϕ y . 4.).32 pav.33 pav. 4. nes jį užstoja K ′′ . todėl jį apskliausime ( F ′′′ ). Plokštumos ϕ sankirtos linija su frontaliąja projekcijų plokštuma vadinama frontaliuoju plokštumos pėdsaku. Tai yra pasvirusi plokštuma. 4.). ϕ z . Tiesės. Taškai E ir F yra vienoje tiesėje E ′F ′ ir E ′′F ′′ (žr. 4.31 pav. kuria plokštuma ϕ kerta horizontaliąją projekcijų plokštumą. Tiesė. n) . kuriuose plokštuma (taip pat ir jų pėdsakai) kerta projekcijų ašis. 1.33 pav. nesančiais vienoje tiesėje. plokščios figūros projekcija. Jei plokštuma nėra statmena nei vienai projekcijų plokštumai. jos parametrai rašomi skliausteliuose šalia plokštumos ženklo: ϕ (k . Plokštumų padėtys. Taškai C ir D yra vienoje tiesėje C ′′D′′ (žr. a) b) c) d) e) 37 . Taškas C yra erdvėje aukščiau . dviem susikertančiomis tiesėmis. todėl žiūrėdami į plokštumą P pirmiau pamatysime tašką E. ir 4. kuris žymimas ϕ P . Taškas K yra arčiau už tašką L. todėl plokštumoje H taškas C ′ yra matomas.). ji vadinama bendrosios padėties (žr. Jis žymimas ϕ H . o L′′ nematomas. Taškų matomumas horizontalinėje projekcijų plokštumoje 4. 4. Nurodant plokštumą. m. o taškas D′ nematomas ir jį apskliausime ( D′ ). kuris žymimas ϕ F .35 pav. Atkarpos. vadinamos plokštumų pėdsakais.

Plokštuma. Plokštuma. Frontaliai projektuojanti plokštuma 4. ji kartu yra statmena kitoms dviem projekcijų plokštumoms. Šios plokštumos parametrai η (∞.39 pav. Plokštumos.40 pav.1. vadinama horizontalia plokštuma α //H (žr. m.2.1 Horizontaliai projektuojanti plokštuma – tai plokštuma. 2.38 pav.35 pav.36 pav. n) . 4. Plokštuma.). Šios plokštumos parametrai α (k . Plokštumos. Jeigu plokštuma lygiagreti su projekcijų plokštuma. vadinama frontalia plokštuma β //F (žr. 2.37 pav. ∞.). ∞). 2.37 pav.2. vadinamos projektuojančiomis plokštumomis.2. ∞. lygiagreti su horizontaliąja projekcijų plokštuma.1.36 pav. Frontaliai projektuojanti plokštuma – tai plokštuma. n) . Šios plokštumos parametrai γ (k .). vadinamos lygio plokštumomis. ∞) . statmenos vienai projekcijų plokštumai.4. 38 .1.). 4. 4.3.38 pav.2. m. Horizontaliai projektuojanti plokštuma 4. 2. Šios plokštumos parametrai α (∞. Profiliškai projektuojanti plokštuma – tai plokštuma. Bendros padėties plokštuma ir jos pėdsakai epiūroje 2. Bendros padėties plokštuma ir jos pėdsakai 4. statmena frontaliajai projekcijų plokštumai γ ⊥ F (žr. m. Profiliškai projektuojanti plokštuma 2.1. n) . statmena horizontaliajai projekcijų plokštumai α ⊥ H (žr. 2. 4. statmena profilinei projekcijų plokštumai η ⊥ P (žr. Šios plokštumos parametrai β (∞. lygiagrečios su projekcijų plokštumomis.1. vadinama ypatingos padėties plokštuma. statmena vienai projekcijų plokštumai arba lygiagreti su viena projekcijų plokštuma (statmena dviem projekcijų plokštumoms). lygiagreti su frontaliąja projekcijų plokštuma.). 4. 4. 2.2.34 pav.

2.42 pav. kad ji eitų per vieną atkarpos galą.3. Horizontali plokštuma 4. tiesės atkarpos. Sukimas apie ašį. Jei išankstinėmis sąlygomis ašies i padėtis nenurodyta. padėtį projekcijų plokštumų atžvilgiu. tikraisiais dydžiais. statmeną projekcijų plokštumai. statmeną projekcijų plokštumai F 1. plokščios figūros. Visi atkarpos 39 . racionalu ašį parinkti taip. Profilinė plokštuma 4.39 pav.y.2. 4. Ašis i ⊥ pl. kad duotieji elementai projektuotųsi patogiai. 4.42 pav.41 pav. t. Sukimas apie ašį.). Pavyzdžiui. tikrasis ilgis lygus vienai iš projekcijų. bendrąją. jeigu duotos tiesės ar figūros užima atsitiktinę.7. Tiesę sukame apie ašį dažniausiai tada. vadinama profiline plokštuma γ //P (žr.40 pav. ∞. Projekcijų pertvarkymai Sprendžiant uždavinius reikia atlikti tam tikrus veiksmus. lygiagrečios su projekcijų plokštuma.y. Ypatingos padėties geometrinių elementų tikrieji matmenys randami iš karto. kai norime ją (atkarpą) padaryti lygiagrečią projekcijų plokštumai. lygiagrečios projekcijų plokštumai. 4. Sukimas apie ašį. t.).1. Tada tas atkarpos taškas lieka vietoje (žr. Ašį i parenkame einančią per tašką B. Atkarpą AB sukame kol pasidarys lygiagreti plokštumai F. lygiagreti su profiline projekcijų plokštuma. Norint rasti bendrosios padėties tiesės ar figūros tikrąjį dydį reikia pertvarkyti projekcijas taip.H . Šios plokštumos parametrai γ (k .41 pav. tai yra horizonatalioji projekcija bus lygiagreti su ašimi Ox. ∞) . Frontali plokštuma 4. tikrasis dydis taip pat lygus vienai iš projekcijų.43 pav. Plokštuma. 4. 1. statmeną projekcijų plokštumai H 4.

Šiuo atveju yra parenkamos papildomos projekcijų plokštumos taip.45 pav. Tokiu pat būdu tiesės kampui su frontaliąja projekcijų plokštuma rasti. todėl epiūroje naujoji ašis Ox1 turi būti lygiagreti su tiesės horizontaliąja F projekcija. Naujojoje plokštumų sistemoje 1 tiesė AB yra frontalė ir jos nauja frontalioji projekcija H ″ ″ lygi tikrajam tiesės AB ilgiui. Kampas ϕ1 . Kampas ϕ 2 . Analogiškai tikrąjį ilgį galima rasti pasukę atkarpą apie ašį. Plokščių figūrų projekcijos Plokščiomis figūromis vadinamos tokios. 4. Kampas ϕ 2 .43 pav. Tikrojo ilgio radimas papildomoje projekcijų plokštumoje F1 4. Projekcijų plokštumų pakeitimas. ir tiesė tampa frontale (žr. yra lygus kampui su plokštuma F. 2.44 pav. yra lygus kampui su plokštuma H. yra lygus kampui su ′ plokštuma F. Tikrojo ilgio radimas papildomoje projekcijų plokštumoje H1 2. kurį projekcija ″ ″ sudaro su ašimi Ox1. Braižant plokščią tiesėmis apribotą figūrą. išskyrus tašką B. statmeną projekcijų plokštumai F.). 4. Nauja plokštuma H1 parenkama lygiagreti su duotąja tiese.). Kampas ϕ . Trikampis ABC (žr. 2.) nelygiagretus jokiai projekcijų plokštumai ir užima bendrą padėtį erdvėje. nesunku nubraižyti ir plokščios figūros (trikampio.46 pav. Šios tiesės frontalioji projekcija A1″ B′′ bus lygi tikrajam tiesės AB ilgiui. pakanka rasti jos viršūnių projekcijas ir nuosekliai tiesėmis sujungti jų vienvardes projekcijas. kurį projekcija A1′ B1 sudaro su ašimi Ox1. (žr. Norint rasti atkarpos AB tikrąjį ilgį ir kampą su projekcijų plokštuma H plokštumų pakeitimo būdu reikia frontaląją projekcijų plokštumą F pakeisti nauja plokštuma F1. kurį projekcija A1′ B′ sudaro su ašimi Ox. todėl jo projekcijos nėra trikampio tikrieji dydžiai. Gaunamos plokščios figūros projekcijos. Horizontalioji projekcija A1′ B′ bus lygi tikrajam tiesės AB ilgiui.44 pav. Frontalės horizontalioji projekcija turi būti lygiagreti su ašimi Ox. 4. Naujoji ašis Ox1 turi būti lygiagreti su tiesės frontaliąja projekcija.taškai keičia padėtį. daugiakampio. apskritimo ir kt. 4.2. kurį projekcija A1″ B ′′ sudaro su ašimi Ox. kuri parenkama lygiagreti su tiese AB. reikia surasti tiesės atkarpos tikrąjį ilgį paverčiant ją horizontale (žr. 1.). Išmokus braižyti taško ir tiesės atkarpos projekcijas bei plokštumos pėdsakus. keturkampio.45 pav. 4. kad tos plokštumos būtų lygiagrečios su duotomis tiesėmis. 40 .1. 4.8.2.) projekcijas. Naujojoje F plokštumų sistemoje tiesė AB yra horizontalė ir jos nauja horizontalioji projekcija A1′ B1′ lygi H1 tikrajam tiesės AB ilgiui. kurių visi taškai yra vienoje plokštumoje. yra A1 B1 A1 B1 1 lygus kampui su plokštuma H.

47 pav.Keturkampis ABCD (žr. o kitos dvi projekcijos yra tiesės atkarpos.9. 4.49 pav. Elipsės didžioji ašis lygi apskritimo skersmeniui (žr. 4. 41 .48 pav. kai viena projekcija apskritimas 4. Apskritimo viena projekcija – tokio pat didumo apskritimas. Jeigu plokščia figūra yra bendros padėties.46 pav.47 pav.48 pav. Į ją figūra projektuojama tikruoju dydžiu. Keturkampio horizontalioji projekcija A′B ′C ′D′ yra keturkampio tikrasis dydis. Apskritimas lygiagretus su ta projekcijų plokštuma.50 pav.).). Plokščios figūros tikrojo dydžio radimas Jeigu plokščia figūra yra lygiagreti projekcijų plokštumai. Apskritimo viena projekcija – elipsė. 2. kai viena projekcija elipsė 4. 4. Tikrajam dydžiui rasti plokštuma H pakeičiama nauja plokštuma H1. Apskritimas pasviręs bet kokiu kampu į dvi projekcijų plokštumas ir statmenas trečiajai projekcijų plokštumai.49 pav. 4. nes jo frontalioji A′′B ′′C ′′D′′ ir profilinė A′′′B ′′′C ′′′D′′′ projekcijos yra tiesės atkarpos.). lygios apskritimo skersmeniui (žr. 4. 4. tai tikrajam dydžiui rasti yra patogesnis plokštumų pakeitimo būdas (žr. Apskritimo projekcijos. Keturkampio ABCD projekcijos Apskritimo projekcijos priklauso nuo jo padėties erdvėje ir gali būti: 1. Trikampio ABC projekcijos 4.) lygiagretus plokštumai H ir statmenas plokštumoms F ir P. tai į ją projektuojasi tikruoju dydžiu. Apskritimo projekcijos.

vadinamos sudaromąja. slenkančios dviem susikertančiomis tiesėmis – kreipiančiosiomis.50 pav. Kiekvieną paviršių galima nusakyti sudaromosios ir kreipiančiųjų forma (žr. Penkiakampio tikrojo dydžio radimas 4. esančių kūnų paviršiuje.51 pav. vadinamos kreipiančiosiomis.). Paviršiai Tiesiniai Netiesiniai Išklojami Neišklojami Pastovi sudaromoji Sukiniai Kintanti sudaromoji Cikliniai Briaunainiai Su lygiagretumo plokštuma Įžambi plokštuma Prizminiai Sfera Kint. kurios judėjimo dėsnį nustato kitos dvi linijos. skersmens vamzdžio paviršius Piramidiniai Cilndroidas Toras Grafiniai 42 . projekcijų vaizdavimas Paviršius – tai visuma padėčių judančios linijos. Ją galima nusakyti kaip visumą padėčių tiesios sudaromosios. Paviršiai ir geometriniai kūnai.4. Taškų. Pats paprasčiausias paviršius – plokštuma.10.4.

pirmiausia braižoma jos horizontalioji projekcija.53 pav. Neišklojamų paviršių negalima iškloti plokštumoje be raukšlių ir plyšių. Netiesiniai paviršiai – kurių sudaromoji – kreiva linija. Paviršių skirstymas Tiesiniai paviršiai – tai pavišiai. po to iš pagrindo frontaliosios projekcijos viršūnių iškeltuose statmenyse atidedami šoninių briaunų ilgiai.52 pav. Prizminiais kūnais vadinami tokie briaunainiai. briaunos yra tarpusavyje lygiagrečios. Kūno profilinė projekcija – tai kūno vaizdas. matomumas projekcijų atžvilgiu nustatomas: 1. jei jos briaunos yra statmenos pagrindo plokštumai. o briaunų susikirtimo taškai – viršūnėmis. spyruoklės paviršius Kūginiai Pražulnus helikoidas 4. kurių paviršių iš visų pusių apriboja tarpusavyje susikertančios plokštumos. Paviršiai su kintančia sudaromąja – kai sudaromoji judėdama keičia formą. 4. gautas žiūrint į jį iš priekio statmenai plokštumai F.). Epiūroje tai nustatoma žiūrint į frontaliąją arba horizontaliąją projekcijas iš kairės (pagal rodyklę P). Turint dvi prizmės projekcijas. tai prizmė pražulni. o nematomose plokštumose – nematomi. Pagal nustatytas kryptis gautų kūnų projekcijų matomumas plokštumose.). esantys taškai bei tiesės visada bus matomi. šiuo atveju plokštumų ir briaunų. Kūno horizontalioji projekcija – tai kūno vaizdas. Epiūroje tai nustatoma žiūrint į frontaliąją arba profilinę projekciją iš viršaus (pagal rodyklę H). kuriuos perpjovus per sudaromąją ir išskleidus galima sutapdinti su plokštuma be raukšlių ir plyšių.51 pav. gautas žiūrint į kūną iš kairės statmenai plokštumai P.Taisyklingi daugiakampiai Konoidas Elipsoidas Triašis elipsoidas Sukiniai Sraigtiniai Cikliniai Bato paviršius Cilindriniai Status helikoidas Cilindr. Prizmių pagrindai gali būti bet kokie daugiakampiai. Norint pavaizduoti taisyklingos prizmės projekcijas. Prizmė yra stati. Briaunainiais vadinami kūnai. 3. Epiūroje tai nustatoma žiūrint į horizontaliąją projekciją iš apačios (pagal rodyklę F). kurios pagrindas yra taisyklingas daugiakampis. ir 4.53 pav. o jei pasvirusios į pagrindą bet kokiu kampu. Paviršiai su pastovia sudaromąja – tai paviršiai. Kūno frontalioji projekcija – tai kūno vaizdas. Išklojami paviršiai. 4. kurių sudaromoji – tiesi linija. randama trečioji – profilinė projekcija. kurių šoninis paviršius sudarytas iš lygiagretainių. Taisyklinga stačioji prizmė yra tokia. 2. paskui randama prizmės pagrindo frontalioji projekcija. gautas žiūrint į jį iš viršaus statmenai plokštumai H. kuriuos sujungus horizontaliąja tiese gaunama prizmės frontalioji projekcija (žr. 4. Prizmės elementų. Plokštumų susikirtimo linijos vadinamos briaunomis. Jos šoninės sienos yra vienodi stačiakampiai (žr. o briaunos statmenos pagrindui. kuriuos sudarant sudaromoji nekeičia formos. 43 .

kurių šoninis paviršius sudarytas iš trikampių.) trikampio centro taškas S ′ yra piramidės viršūnės horizontalioji projekcija. D ir C. Reikia rasti kitas dvi jos projekcijas ir nustatyti šio taško matomumą.). o – per pagrindo taškus D ir C. Ant šio statmens nuo pagrindo frontaliosios projekcijos atidedamas piramidės aukštis. kuri yra nematomo taško projekcija. Frontaliojoje projekcijoje matomos sienos yra tarp briaunų. 4. Prizmės aksonometrinė projekcija 4. o pagrindas – daugiakampis.55 pav. Profilinėje projekcijoje prizmės plokštumos. kurią sujungus su pagrindo visais taškais. gaunama piramidės frontalioji projekcija. Pirmiausia piramidės sienoje per viršūnę S ir tašką M iki pagrindo brėžiama pagalbinė tiesė. esančios tarp briaunų. o nematomos – per pagrindo taškus A ir D. B ir C. ir 4. Taškų trūkstamos projekcijos prizmių paviršiuose ieškomos kaip taškų. piramidė yra pražulnioji. 4. Piramidė yra stačioji. einančių per pagrindo taškus D ir A. einančių per pagrindo taškus A ir B. Taisyklinga stačioji piramidė yra tokia. kuri yra matomo taško projekcija. kad žinome matomo taško M frontalioji projekcija M ′′ (žr. o briaunos lygios(žr. 4. Norint nubraižyti taisyklingos stačiosios piramidės projekcijas. Ši projekcija bus taisyklingas daugiakampis.53 pav. vadinamą viršūne. Turint dvi taško projekcijas. jei jos aukštinė eina per pagrindo svorio centrą. randama trečioji – profilinė M ′′′ .52 pav. braižoma trečioji – profilinė.55 pav. C ir B – nematomos. Žinoma piramidės paviršiuje esančio taško M frontalioji projekcija M ′′ . 44 . Brėžiamos jos projekcijos. pagalbinėje tiesėje gaunamas taškas M ′ . Tarkime.) . Nuleidus statmenį iš taško M ′′ . Paskui nubraižoma pagrindo frontalioji projekcija ir iš viršūnės horizontaliosios projekcijos S ′ iškeliamas statmuo. Gaunama piramidės viršūnės frontalioji projekcija S ′′ .53 pav. Trikampės piramidės (žr. A ir B yra matomos.4. Iš taško M ′′ nuleidžiamas statmuo į prizmės horizontaliąją projekciją. ir pagrindo kraštinėje B ′C ′ randama taško horizontalioji projekcija M ′ . reikia žiūrėti parodytomis rodyklėmis ir kryptimis (žr. pirmiausia braižoma jos horizontalioji projekcija. nes yra nematomoje prizmės plokštumoje. Piramidėmis vadinami tokie briaunainiai. esančių tiesėse (briaunose) arba plokštumose (sienelėse) projekcijos. 4.). Jos sienelės yra vienodi trikampiai. kuris atitiks piramidės pagrindo tikrąjį dydį. Jei aukštinė neina per pagrindo svorio centrą. Prizmės epiūra Norint nustatyti kokios briaunos ir sienos yra matomos. Reikia rasti kitas šio taško projekcijas ir nustatyti jo matomumą projekcijų plokštumų atžvilgiu. Turint dvi piramidės projekcijas.54 pav.53 pav. aukštinė eina per pagrindo svorio centrą. kurios pagrindas yra taisyklingas daugiakampis. o briaunos eina per vieną bendrą tašką.

gaunamas stačiakampis. Uždaras cilindrinis paviršius.54 pav. Sujungus šiuos statmenis horizontaliąja tiese.56 pav.profilinė cilindro projekcija.56 pav. Iš cilindro horizontaliosios projekcijos iškeliami statmenys ir nuo pagrindo frontaliosios projekcijos atidedamas cilindro aukštis. pradedama braižyti nuo horizontaliosios projekcijos – apskritimo.). Gretimos tokių paviršių sudaromosios yra lygiagrečios arba prasilenkiančios. Tada braižoma trečioji . 4. kurį brėžia tiesė – sudaromoji. Cilindro aksonometrinė projekcija 4. 4. Jei kreipiančioji yra atvira kreivė.57 pav. Turint dvi taško projekcijas. Braižant stačiojo apskrito cilindro (toliau cilindro) projekcijas (žr. cilindrinis paviršius vadinamas atviruoju. Cilindro pagrindo frontalioji projekcija bus tiesės atkarpa. Ši tiesė visą laiką yra lygiagreti su pačia savimi. Cilindro epiūra 45 . vadinamas cilindru. o jei uždara – uždaruoju. ir kai cilindro pagrindai statmeni jo sudaromosioms (žr. ir 4. Piramidės aksonometrinė projekcija 4.57 pav. kuris yra tikrasis dydis.kuris yra matomo taško projekcija. kuri yra nematoma. 4. slinkdama kreive – kreipiančiąja. Cilindrinį paviršių brėžia tiesė – sudaromoji. apribotas plokštumomis. braižoma profilinė projekcija M ′′′ . Piramidės epiūra Tiesinis išklojamasis kreivas paviršius yra toks. Statusis apskritas cilindras – tai cilindro paviršiaus ir plokštumos sankirta. statmena cilindro sudaromosioms ir ši sankirta yra apskritimas.57 pav.4.55 pav.). slinkdama kreive – kreipiančiąja.

t. gaunamos taškų horizontaliosios projekcijos K ′ ir L′ . taško L′′ frontalioji projekcija yra matoma. tai taškų fronaliosios projekcijos yra nematomos. o L′′ . esančių cilindro paviršiuje. kurios yra apskritimo kontūre ir yra matomos. Jei taškų horizontalioji projekcija yra iki vertikaliosios ašies 2-2. Kūginiu paviršiumi vadinamas paviršius. taško K ′′ profilinė projekcija yra nematoma. ir 4. Reikia rasti šių taškų kitas dvi projekcijas ir nustatyti jų matomumą. Turint dvi projekcijas randamos trečiosios ir nustatomas jų matomumas: L′′′ .profilinė kūgio projekcija.59 pav. tai taškų fronaliosios projekcijos yra matomos. gaunamas trikampis. reikia žiūrėti į taškų horizontaliosios projekcijos padėtį (rodyklės F kryptimi) ir jei taškų horizontalioji projekcija yra iki horizontaliosios ašies 1-1. t. Kūgio pagrindo frontalioji projekcija bus tiesės atkarpa. kuris ir yra kūgio frontalioji projekcija. 4. Šis taškas vadinamas kūginio paviršiaus viršūne. kai žinoma viena jo projekcija. Turint dvi.y. tai taškų profilinės projekcijos yra nematomos. Norint nustatyti taškų matomumą profilinėje projekcijoje. nes yra iki ašies 2-2. reikia žiūrėti į taškų frontaliosios projekcijos padėtį (rodyklės H kryptimi). po to surandama horizontalioji sudaromosios projekcija ir joje ryšio linijoje (statmenyje) randama taško horizontalioji projekcija K ′ . nes yra iki vidurio cilindro. kai kūgio statmenas kirtinys yra apskritimas ir jei kūgio pagrindas yra statmenas kirtinys (žr. t. taško K ′′ frontalioji projekcija yra nematoma. tai per tą taško projekciją ir viršūnę brėžiama frontalioji sudaromosios projekcija.y.y.y. Taško K ′′ yra nematomo taško projekcija. kuri yra apskritimas. reikia žiūrėti į taškų frontaliosios projekcijos padėtį (rodyklės P kryptimi). Norint nustatyti taškų matomumą horizontaliojoje projekcijoje. statmenos kūgio sudaromosioms sankirta. Jei taškų horizontalioji projekcija yra virš horizontaliosios ašies 1-1.nematoma. o sukamoji tiesė – kūgio sudaromąja. t.). Statmenu kirtiniu vadinamas kūgio paviršiaus ir plokštumos.y. Iš kūgio horizontaliosios projekcijos iškeliami statmenys ir nuo pagrindo frontaliosios projekcijos vidurio iškeliamas kūgio aukštinei lygus statmuo. 2. 4. tai taškų profilinės projekcijos yra matomos.Žinomos taškų K ir L. frontaliosios projekcijos K ′′ ir L′′ . Kūgio projekcijos pradedamos braižyti nuo horizontaliosios projekcijos (žr. kad vienas jos galinių taškų sutaptų su ašies tašku. 3. Norint nustatyti taškų matomumą frontaliojoje projekcijoje. t. kurio šonus riboja kūginis paviršius. frontalioji projekcija K ′′ . Nuleidus iš K ′′ ir L′′ statmenis į cilindro horizontaliąją projekciją. žiūrint iš viršaus. o žemiau – nematomos. Kūgiu vadinamas kūnas. Gaunama kūgio viršūnės taško projekcija S ′′ .59 pav. Sujungus šį tašką su horizontaliąja atkarpa (pagrindu). K ′′′ . nes yra už ašies 2-2. gaunamas sukant tiesę apie ašį taip. Horizontaliosios taškų projekcijos yra matomos iki vidurio cilindro.). o pagrindą – apskritimas.matomo taško projekcija. Jei kūgio paviršiuje reikia rasti taško K projekcijas. taško L′′′ profilinė projekcija yra matoma. 46 .matoma projekcija. Status apskritas kūgis yra. randama trečioji . Jei taškų horizontalioji projekcija yra į dešinę už vertikaliosos ašies 2-2.58 pav. Matomumą geriausia nustatyti taip: 1.

Nustatant taškų matomumą reikia žinoti. einančio per tašką A. kurio skersmuo lygus frontaliojoje projekcijoje išvestai atkarpai. ir 4. esančio rutulio paviršiuje.61 pav.60 pav. Rutulio aksonometrinė projekcija 4. frontalioji projekcija A′′ .61 pav.4. Pagal A′′ padėtį (virš horizontaliosios ašies 1-1 nustatoma. Rutulio epiūra 47 . frontalioji projekcija. Turint dvi taško projekcijas. kad jei vienoje projekcijoje projekcija yra apskritimas. 4. sutampanti su apskritimo simetrijos ašimi. tai kitose dviejose projektuojasi atkarpa. Kūgio epiūra Rutulys (sfera) gaunamas sukant apskritimą apie jo skersmenį (žr. nes yra skritulio vertikaliosios sumetrijos ašies dešinėje.59 pav. kad tai matomo taško A projekcija A′ .). tai reikia rasti kitas taško projekcijas ir nustatyti jo matomumą. per taško projekciją A′′ brėžiama horizontalioji atkarpa iki apskritimo kontūro. 4. Kūgio aksonometrinė projekcija 4. Horizontalioji projekcija braižoma kaip R spindulio apskritimas.). Jo visos trys projekcijos yra vienodo skersmens apskritimai (žr. gaunamas taškas A′ . Norint tai padaryti.61 pav.60 pav. Ši atkarpa bus rutulio paviršiaus apskritimo. Nuleidus iš taško projekcijos A′′ statmenį į žemiau skritulio ašies 2-2 horizontaliojoje projekcijoje esančią apskritimo dalį. Jeigu žinome taško A. kuri yra nematoma. 4.58 pav. nubraižoma trečioji projekcija A′′′ .

62 pav.63 pav.4. Taško A koordinačių dydžiai imami iš epiūros ir atidedami pagal atitinkamas aksonometrines ašis. dažnai tenka braižyti aksonometrines projekcijas. Pražulniąsias – kai ši kryptis nestatmena aksonometrinei projekcijų plokštumai (žr. t. 4. 3. Aksonometrinės projekcijos.).64 pav. 2. Pagal projektavimo kryptį aksonometrinės projekcijos skirstomos: 1.11. ir 4.). kurioje atidedama / koordinatė y=60 mm. Aksonometrinės projekcijos Braižant techninius brėžinius. Trimetrines – kai jie visose ašyse skirtingi. Pagal ašių iškreipimo koeficientus aksonometrinės projekcijos skirstomos: 1. kuriame atidedama koordinatė z=45 mm ir gaunama taško A izometrinė projekcija A0. 4.82.taško epiūrą (žr. paprastai braižomos šalia epiūrų.65 pav. 2. Turint taško A koordinates .64 pav. Pražulniosios frontaliosios dimetrinės projekcijos ašys Izometrinėje projekcijoje iškreipimo koeficientai visose ašyse yra lygūs 0. Iš gauto taško A0 iškeliamas statmuo.63 pav. Stačiakampės dimetrinės projekcijos ašys 48 . Per gautą tašką Ax0 brėžiama tiesė lygiagreti su y0 ašimi. Aksonometrinė projekcija gaunama projektuojant detalę ir su ja susietas stačiakampės koordinačių ašis lygiagrečiai į tam tikrą plokštumą. lygiagretus su ašimi z0. 4. Aksonometrinėje ašyje x0 atidedama koordinatė x=55 mm nuo koordinačių pradžios.66 pav. 4. Tuomet atvaizdai gaunami padidinti 1.62 pav. ir 4.64 pav. Stačiakampės izometrinės projekcijos ašys 4. Standarte numatoma aksonometrines projekcijas visada braižyti padidintas. kad daikto brėžinys būtų vaizdingesnis ir lengviau suprantamas.). kaip pagalbinės.y. o ašys joje – aksonometrinėmis ašimis. 4.). 4. Stačiakampes – kai projektavimo kryptis yra statmena aksonometrinei projekcijų plokštumai (žr. taip. 4. Ši plokštuma vadinama aksonometrine projekcijų plokštuma. galima nubraižyti taško A izometrinę projekciją (žr.22 karto. Dimetrines – kai jie dviejose ašyse vienodi (žr.63 pav. Izometrines – kai koeficientai visose ašyse vienodi (žr.62 pav. kad iškreipimo koeficientai aksonometrinėse ašyse būtų lygūs vienetui.).). 4.

4.65 pav. Taško epiūra

4.66 pav. Taškas aksonometrinėje stačiakampėje izometrinėje projekcijoje

Atitinkamai braižoma tiesės AB aksonometrinė projekcija, nubraižant kiekvieną tašką atskirai (žr. 4.67 pav. ir 4.68 pav.).

4.67 pav. Tiesės epiūra

4.68 pav. Tiesė aksonometrinėje stačiakampėje izometrinėje projekcijoje

Stačiakampėje dimetrinėje projekcijoje iškreipimo koeficientai ašyse x0 ir z0 yra vienodi 0,94, o ašyje y0 – 0,47. Tačiau gana dažnai braižoma padidinta dimetrinė projekcija. Joje iškreipimo koeficientai ašyse x0 ir z0 yra lygūs vienetui, o ašyje y0 – 0,5. Atvaizdas padidėja 1,06 karto. Taško A horizontaliosios projekcijos A′ atstumas nuo x ašies atidedamas sumažintas du kartus, t.y. y/2, tiesėje lygiagrečioje su ašimi y0 (žr. 4.70 pav.).

49

4.69 pav. Taško epiūra

4.70 pav. Taškas aksonometrinėje stačiakampėje dimetrinėje projekcijoje

4.71 pav. Taškas aksonometrinėje frontaliojoje dimetrinėje projekcijoje

Frontaliojoje dimetrinėje projekcijoje iškreipimo koeficientai ašyse x0 ir z0 yra vienodi - 1, o ašyje y0 – 0,5. Braižoma taip pat kaip ir stačiakampėje dimetrinėje projekcijoje (žr. 4.71 pav.). Dydžiai, atidedami lygiagrečiai su ašimi y0, imami du kartus mažesni negu epiūroje.

4.12. Geometrinių figūrų ir kūnų aksonometrinės projekcijos
Duota stačiakampio ABCD epiūra (žr. 4.72 pav.). Reikia nubraižyti jo aksonometrines projekcijas stačiakampėje izometrinėje projekcijoje (žr. 4.73 pav.) , stačiakampėje dimetrinėje projekcijoje (žr. 4.74 pav.), frontaliojoje dimetrinėje projekcijoje (žr. 4.75 pav.). Braižome taip pat, kaip taškų aksonometrines projekcijas. Tačiau atkarpų, plokščių figūrų ir geometrinių kūnų aksonometrines projekcijas patogiau braižyti elementus (kraštines, aukštines, simetrijos ašis) lygiagrečiai su tam tikromis ašimis, kurių atstumai nebūtinai turi sutapti su atstumais nuo ašių epiūroje. Svarbu, kad atkarpų, plokščių figūrų, geometrinių kūnų elementų ilgiai būtų lygūs jų ilgiams epiūroje.

4.72 pav. Keturkampio epiūra

4.73 pav. Keturkampio aksonometrinė projekcija stačiakampėje izometrinėje projekcijoje

50

4.74 pav. Keturkampio aksonometrinė projekcija stačiakampėje dimetrinėje projekcijoje

4.75 pav. Keturkampio aksonometrinė projekcija frontaliojoje dimetrinėje projekcijoje

Gana dažnai izometrinėje projekcijoje reikia braižyti apskritimus. Bendruoju atveju aksonometrinėje projekcijų plokštumoje jie projektuojasi elipsėmis. Dažniausiai apskritimų plokštumos yra lygiagrečios su kuria nors projekcijų plokštuma. Apskritimų aksonometrinės projekcijos gerai matomos, kai jie įbrėžti į kubo sienas (žr. 4.76 pav.). Pagal lekalą elipsė braižoma gana sudėtingai, todėl aksonometrijoje dažnai vietoj elipsės braižomas ovalas (žr. 4.77 pav.).

4.76 pav. Apskritimų, įbrėžtų į kubo sienas, 4.77 pav. Ovalo braižymas braižymas stačiakampėje izometrinėje projekcijoje Ovalo braižymas (žr. 4.77 pav.). Ant simetrijos ašių, kurios yra lygiagrečios aksonometrijos ašims x0, y0, atidedamas apskritimo skersmuo ir gaunami taškai 10, 20, 30, 40. Per juos braižomos tiesės, lygiagrečios aksonometrinėms ašims ir gaunamas rombas. Nubraižoma ilgoji rombo įžambinė K0L0. Iš pažymėtų taško M0 spinduliu M010 braižomas lankas, jungiantis taškus 10 ir 40, ir taško N0 spinduliu N030 braižomas lankas, jungiantis taškus 30 ir 20. Iš taško N0 brėžiamos tiesės į taškus 30 ir 20 . Ten, kur jos susikerta su įžambine K0L0, gauname taškus O1 ir O2. Iš gautų apvalinimo centrų O1 spinduliu O120 brėžiamas lankas, jungiantis taškus 20 ir 40, o iš O2 spinduliu O210 brėžiamas lankas, jungiantis taškus 10 ir 30. Kūnų aksonometrinės projekcijos braižomos panašiai kaip ir plokščiųjų figūrų. Kūnų elementai, lygiagretūs su epiūrų projekcijų ašimis x, y ir z atidedami lygiagrečiai su atitinkamomis aksonometrinėmis ašimis x0, y0 ir z0. Paprastai pradedama braižyti nuo horizontalinės projekcijų plokštumos, nes dažniausiai geometrinių kūnų pagrindas priklauso horizontalinei projekcijų plokštumai. Lygiagrečiai su ašimi z0 dažniausiai atidedami kūnų aukščiai. Bet kokio geometrinio kūno aksonometrinėms projekcijoms nubrėžti dažniausiai pakanka dviejų jo epiūros projekcijų. Duota stačiosios šešiakampės prizmės epiūra, kurios paviršiuje yra taškas A (žr. 4.78 pav.). Reikia nubraižyti šios prizmės stačiakampę izometrinę projekciją (žr. 4.79 pav.).

51

2. a). Atidedamas prizmės aukštis H arba šoninių briaunų aukščiai (žr. b). 4.79 pav.). 4. 1.). kurio paviršiuje yra taškas A. kurios paviršiuje yra taškas A. 4. Prizmės stačiakampė izometrinė projekcija Brėžiamos prizmės pagrindo simetrijos ašys 10 – 10 ir 20 – 20 lygiagrečios su aksonometrinėmis ašimis x0 ir y0 (žr.80 pav.79 pav. 4. Piramidės epiūra 4. Cilindro (žr. 4.79 pav. Piramidės stačiakampė dimetrinė projekcija Sukinių aksonometrinės projekcijos braižomos panašiai kaip ir braiunainių projekcijos. Tokiu pat principu braižoma taisyklingos ketrurkampės piramidės (žr.).79 pav. 4. Prizmės epiūra 4. 4.78 pav.82 pav.79 pav. Brėžiamas prizmės apatinis pagrindas ir žymima suprojektuoto taško A padėtis (žr. tik ašyje y0 visi dydžiai mažinami du kartus. dažniausiai braižoma stačiakampė izometrinė projekcija (žr. 52 .83 pav. 4.4. a).) ir pradedama braižyti nuo apatinio pagrindo (ovalo). 3.81 pav. b).80 pav. stačiakampė dimetrinė projekcija (žr.81 pav. 4. Brėžiamas viršutinis prizmės pagrindas (žr.

). 53 . galima pasinaudoti ir pagalbinėmis kertančiomis plokštumomis. Kūgio stačiakampė izometrinė projekcija Ieškant ant kūgio paviršiaus esančių taškų. kuri duotame kūgyje iškerta atitinkamo spindulio apskritimą. Cilindro epiūra 4.86 pav. ir 4. Per duotą taško projekciją 1‘‘ brėžiame horizontalinę plokštumą.83 pav. Kūgio epiūra 4. 4. 4.4. 4. kurios yra lygiagrečios kūgio paviršiui (žr.85 pav.).82 pav.85 pav. kurio paviršiuje taškas A.87 pav. taip pat dažniausiai braižoma stačiakampė izometrinė projekcija (žr.84 pav. Cilindro stačiakampė izometrinė projekcija Kūgio(žr.84 pav.). Ant apskritimo horizontaliosios projekcijos ir randama taško horizontalioji projekcija 1‘. 4.

Norint rasti prizmės ir kertančios plokštumos sankirtos figūros formą. patogiausia juos suskirstyti į paprastus geometrinius kūnus. viena sankirtos linijos projekcija taip pat yra žinoma (sutampa su sienelių projekcijomis). gaunamas plokščia figūra – kirtinys. 54 . kad pasirinktoje aksonometrinėje projekcijoje būtų geriausiai matomi jo kontūrai ir paviršiai. Kūno aksonometrinė projekcija (jei nėra nurodyta) pasirenkama pagal kūno sudėtingumą ir išvaizdą.13.3′. Kirtinys Kertant bet kokį kūną plokštuma. Kirtinio linija yra kontūras. Nuosekliai sujungus taškus. Jei kertamojo paviršiaus sienelės statmenos projekcijų plokštumai (jos yra projektuojančios).). Tų taškų frontaliosios projekcijos bus prizmės briaunų frontaliųjų projekcijų ir plokštumos frontaliojo pėdsako α F sankirtos taškuose 1′′. randamos jų profilinės projekcijos. Turint dvi šių taškų projekcijas. Pirmiausia randama prizmės profilinė projekcija.4.88 pav.88 pav. kurį galima rasti: 1.4′′. vadinama kirtiniu. projekcijos.86 pav. Susikirtus plokštumai su briaunainio paviršiumi. Reikia rasti prizmės trečiąją projekciją. gaunama prizmės ir kertančios plokštumos α sankirtos linijos. pirmiausia reikia rasti taškus. Briaunainio ir plokštumos sankirta Žinomos dvi taisyklingos šešiakampės prizmės. 2.3′′. Nuosekliai sujungus taškus. Randami briaunainio briaunų ir su jomis susikertančių plokštumų sankirtos taškai. Nukirsto kūgio epiūra 4.). Taškų horizontaliosios projekcijos bus atitinkamų prizmės briaunų projekcijose 1′. kuriuose plokštuma susikerta su prizmės briaunomis. viena sankirtos linija žinoma (sutampa su plokštumos pėdsaku). gaunama plokščia figūra. Nukirsto kūgio stačiakampė izometrinė projekcija Braižant sudėtingus kūnus ar detales aksonometrinėje projekcijoje. 4. kurios bus plokščios figūros kontūrai. nubraižyti jos apatinės dalies išklotinę ir prizmės aksonometriją (žr.4′.13.2′′. Tai geometrinio kūno paviršiaus ir plokštumos sankirtos linija. Kirtinyje vaizduojama tik tai. kas yra pačioje kertančioje plokštumoje. Jei kertančioji plokštuma yra projektuojanti.87 pav.5′ (žr.2′. Geometrinio kūno ir plokštumos sankirta 4. ribojantis iškirstą figūrą.2. susidaro plokščia figūra – uždaras daugiakampis.1. Randamos briaunainio sienų su turima plokštuma sankirtos linijos.13. 4. 4. nukirstos plokštuma α . 4.5′′ . reikia rasti antrąją.

pirmiausia reikia nubraižyti nenukirstos prizmės išklotinę (žr.41 . bei A0 30 = A′′3′′ = h1 . 4. ir 4. Taip atidedami dydžiai: A0 B0 = A′B ′ .94 pav. nukirstos plokštuma. 4.).Kirtinio tikrąjį dydį randame plokštumų pakeitimo būdu (žr.90 pav. 4.89 pav. Atidėti taškai išklotinėje nuosekliai sujungiami tiesėmis. Nukirstos prizmės stačiakampės izometrinės projekcijos braižymo tvarka 4.). B0 C0 = B ′C ′ ir kt. 4.88 pav. Nukirstos prizmės aksonometrinė projekcija Norint nubraižyti apatinės prizmės dalies išklotinę.. Gaunama prizmės šoninio paviršiaus ir kertančios plokštumos sankirtos linija 30 20 10 50 40 30.. projekcijos 4.51 (žr.90 pav.95 pav. B0 2 0 = B ′′2′′ = h2 ir kt. Prizmės pagrindo ABCDEF kraštinių ilgiai imami iš jos horizontaliosios projekcijos. 4. Nukirstos prizmės išklotinė Tokiu pat principu ieškoma nukirstos piramidės trečioji projekcija. 4.92 pav. ' ' ' ' ' Kirtinio tikrasis dydis bus 11 . Tada braižoma nukirstos prizmės stačiakampė izometrinė projekcija (žr. 4. Prizmės.93 pav. o šoninių briaunų aukščiai – iš frontaliosios arba profilinės projekcijų. apatinės dalies išklotinė ir aksonometrinė projekcija (žr.45 pav. 55 .88 pav.21 . 4. 4. 4.50 pav.).91 pav. ir 4.. Išklotinėje atidedami prizmės elementų tikrieji dydžiai.88 pav. kurie randami iš epiūros.88 pav.91 pav. Nubraižome kirtinio tikrąjį dydį iš prizmės epiūros.). ir 4.31 .)..

94 pav. 4. jei plokštuma lygiagreti kūgio sudaromąjai. statmena cilindro ašiai. kirtinys – parabolė. kirtinys – elipsė. Jei plokštuma kerta visas kūgio sudaromąsias. Briaunainio ir kreivo paviršiaus sankirtos linijos yra plokščių kreivių junginys. kai vienas paviršius kerta kitą. Dviejų kreivų paviršių sankirtos linija yra erdvinė arba plokščia kreivė.92 pav. Nukirstos 4. nukirstos plokštuma. tai kirtinys yra hiperbolė. 56 .14. kirtinys yra elipsė. kai abu paviršiai tik įsikerta vienas į kitą. tai kirtinys yra stačiakampis. Nukirstos piramidės išklotinė 4. projekcijos 4. arba viena uždara linija.93 pav. Du paviršiai gali kirstis dviem uždaromis linijomis. Jei plokštuma yra pasvirusi į cilindro ašį. Piramidės. jei plokštuma lygiagreti dviem kūgio sudaromosioms. Jei kertanti plokštuma yra lygiagreti cilindro ašiai. Paviršių sankirta Dviejų briaunainių sankirtos linija gali būti erdvinė arba plokščia laužtinė linija. gauname kirtinį skritulį. Kertant kūgį plokštuma.4.95 pav. Nukirstos piramidės stačiakampės piramidės izometrinės projekcijos aksonometrinė braižymo tvarka projekcija Kertant cilindrą plokštuma. statmena kūgio ašiai. gausime kirtinį – skritulį.

97 pav.) 57 . Norint rasti dviejų briaunainių sankirtos liniją. kuri apibrėš plokščią figūrą – keturkampį. kuri yra bent vieno paviršiaus nematomoje dalyje. 4. 2‘. Plokštuma α piramidės pavišiuje iškirs liniją. Susikirtus keturkampiui su tiese.96 pav. Šie taškai ir yra susikertančių paviršių sankirtos linijos taškai ir per juos nubrėžiama paviršių sankirtos linija. Rasti susikertančių kūnų kritinius taškus: aukščiausius. atsiras sankirtos linijos taškai.97 pav. reikia per briaunainio briaunas vesti pagalbines kertančias plokštumas (žr. Randami taškai. Šios linijos yra taškai. toliausius. 4. Prizmės ir piramidės sankirta Paskui braižoma susikertančių briaunainių dimetrinė projekcija (žr. arčiausius. atsiras du taškai. Susikirtus keturkampiui su stačiakampiu. kurių horizontaliosios projekcijos bus keturkampio ir stačiakampio horizontaliųjų projekcijų sankirtos taškuose 1‘. o prizmėje – tiesę. Sankirtos linijos dalis. kuriuose vieno briaunainio briaunos kertasi su kito briaunainio sienomis (arba briaunos su briaunomis). 4.Rekomenduojama sankirtos linijos taškų ieškojimo tvarka: 1.96 pav. nes prizmė yra frontaliai projektuojanti. yra nematoma..). 2‘ ir 3‘. 4. gaunama kūnų sankirtos linijos horizontalioji projekcija 1‘. kad gautume aiškias sankirtos linijos projekcijas. Dviejų paviršių sankirtos linija yra matoma. Kertančių plokštumų turi būti tiek.96 pav. 4. 4‘. todėl naudojamos pagalbinės kertančiosios horizontaliosios plokštumos α ir β. Tokie pat taškai atsiras ir kitoje piramidės pusėje. 2. kurių horizontaliosios projekcijos bus 4‘. Nustatyti kokios figūros yra kirtiniai. randama trečioji – profilinė projekcija. o prizmėje – stačiakampį. Iš esamų projekcijų tik frontaliojoje projekcijoje yra žinoma kūnų sankirtos linija. Išnagrinėti ir nustatyti kokie paviršiai kertasi. 1‘ ir tokia pat simetriška linija kitoje prizmės pusėje. kuriuose susikerta sankirtos linijos. Šių linijų dalys yra vieno ir antro briaunainio sienų sankirtos linijos. 3. Plokštuma β piramidės paviršiuje iškirs didesnio perimetro keturkampį. jei ji yra abiejų paviršių matomose dalyse. 3‘. Nustatyti kokioje projekcijų plokštumoje matyti sankirtos linija ir per kritinius taškus kirsti abu kūnus pagalbinėmis projektuojančiosiomis plokštumomis. žemiausius. Dviejų briaunainių sankirtos linijos yra laužtinės linijos (žr. Turint dvi taško projekcijas.). Sujungus gautuosius taškus. 4.

tai sankirtos linijos frontalioji projekcija sutaps so prizmės pagrindo kontūru. ir 4. o prizmėje – dvi tieses.).86 pav.a b 4.). Turint dvi projekcijas. Kertančioji plokštuma α kūgio paviršiuje iškirs apskritimą. Panaudojus pagalbines horizontaliąsias kertančiąsias plokštumas α. Kadangi prizmė statmena projekcijų plokštumai F. kaip ir briaunainių.97 pav. 4.97 pav.99 pav. β. randama sankirtos linijos horizontalioji projekcija (žr 4. γ. Dviejų cilindrų sankirta Briaunainių ir sukinių sankirtos linijos randamos naudojant pagalbines kertančiąsias plokštumas. Apskritimo ir tiesių sankirtoje bus gauti kūnų sankirtos linijos taškai.98 pav. Reikia rasti kūgio ir prizmės sankirtos liniją (žr. Pateiktame pavyzdyje (žr.) naudojamos pagalbinės kertančiosios frontaliosios plokštumos ir ieškomos taškų frontaliosios projekcijos.99 pav. randama trečioji . 4.profilinė sankirtos linijos projekcija. Prizmės ir piramidės sankirtos stačiakampė dimetrinė projekcija Dviejų sukinių sankirtos linijos ieškomos taip pat. Todėl reikia rasti sankirtos linijos horizontaliąją ir profilinę projekcijas. 58 . 4.

Ką reikia daryti. Kūgio ir prizmės sankirta Savikontrolės klausimai 1. Kur yra taškas.4. Kokie paviršiai vadinami piramidiniais? 29. statmeną plokštumai H? 22. Kada tiesės atkarpa projektuojasi tikruoju dydžiu? 11. Kaip gaunamas cilindrinis paviršius? 31. Kam reikalingas projekcijų plokštumų pakeitimas? 17. besisukdamas apie ašį. Kaip pasukti bendros padėties tiesę. Kokia tiesė vadinama bendrosios padėties tiese? 8. Kas yra stačioji taisyklinga piramidė? 30. Kokios tiesės vadinamos projektuojančiosiomis ir kokias jas žinote? 10. 25. Kaip parenkamos naujos projekcijų plokštumos? 18. Kur yra taškas. ieškant tiesės tikrojo ilgio? 20. Kokios tiesės vadinamos lygio tiesėmis ir kokias jas žinote? 9. kad ji būtų lygiagreti su kuria nors projekcijų plokštuma? 23. Kokios yra lygio plokštumos ir kokias jas žinote? 16. Kas yra projekcija? 2. Ką ir kokioje plokštumoje brėžia taškas.99 pav. Kas yra paviršiaus sudaromoji? 24. Kas yra epiūra ir kaip ji gaunama? 4. Kas yra plokštumos pėdsakai? 13. jei kuri nors jo koordinatė lygi 0? 6. Kokias tarpusavio padėtis gali užimti dvi tiesės? 12. Kokiu tikslu naudojamas pasukimo metodas? 21. pakeitus kurią nors projekcijų plokštumą? 19. Kokios yra lygiagrečiųjų stačiakampių projekcijų savybės? 3. Kokie paviršiai vadinami briaunainiais? 27. Kokią padėtį tiesės atžvilgiu turi užimti naujai parinkta projekcijų plokštuma. 26. Kas yra stačioji taisyklinga prizmė? 28. Kas yra plokštumos parametrai? 14. jei jo dvi koordinatės lygios 0? 7. Kas yra taško koordinatės ir kokias jas žinote? 5. Kokie paviršiai vadinami tiesiniai? Juos išvardinkite. norint rasti naują taško projekciją. Kokios plokštumos vadinamos projektuojančiosiomis ir kokias jas žinote? 15. Kaip gaunamas kūginis paviršius? 59 . Kokie paviršiai vadinami išklojamaisiais? Juos išvardinkite.

Kaip randamos briaunainių ir sukinių sankirtos? 5.32. Kokiais būdais ieškomos briaunainių ir plokštumų sankirtos? 33. Kaip randama sankirtos linija. Kokios linijos gaunamos. kertant plokštumomis apskritą cilindrą? 36. Kaip ieškoma dviejų briaunainių sankirta? 40. Kaip ir kokie pagalbiniai paviršiai parenkami. PROJEKCINĖ BRAIŽYBA 60 . Kaip ieškoma sukinių sankirta? 41. Kokiomis linijomis kertasi du briaunainiai. kertant briaunainį plokštuma? 34. Kokios linijos gaunamos. du sukiniai. ieškant dviejų paviršių sankirtos? 38. kai briaunainį kertanti plokštuma yra projektuojančioji? 35. kertant plokštumomis apskritą kūgį? 37. Kokia figūra gaunama. briaunainis ir sukinys? 39.

6 pav. 5.1 pav. Grafinis simbolių žymėjimas brėžinių.6 pav. Vaizdai Braižant detales. nubraižyti pagal amerikietiškuoju projektavimo metodą. Pagrindinių vaizdų išdėstymas amerikietiškuoju metodu Brėžiniai. nubraižytų amerikietiškuoju metodu Vaizdai skirstomi į pagrindinius. nubraižytų europietiškuoju metodu 5. žymimi taip.5 pav. kurie vadinami vaizdais. Gaminio projektavimas amerikietiškuoju metodu 5. 61 .1 pav. Jeigu projekcijų plokštuma yra tarp stebėtojo akies ir gaminio.5. 5. 5.3.). žymimi taip.5 pav.1. Braižant vaizdus gaminys įsivaizduojamas esąs tarp stebėtojo akies ir tam tikros projekcijų plokštumos. nubraižyti pagal europietiškąjį projektavimo metodą. papildomus ir vietinius. kaip parodyti 5.). Gaminio projektavimas europietiškuoju metodu 5. dažnai nepakanka trijų projekcijų detalės formai ir matmenims išaiškinti. kaip parodyti 5. metodas vadinamas amerikietiškuoju (metodas A) (žr. Grafinis simbolių žymėjimas brėžinių. Brėžiniai.2 pav. Šis projektavimo metodas vadinamas europietiškuoju (metodas E) (žr. 5. Vaizdas – tai daikto atvaizdas brėžinyje gautas projektuojant stačiakampio projektavimo metodu. Pagrindinių vaizdų išdėstymas europietiškuoju metodu 5.2 pav. Tada braižoma daugiau detalės atvaizdų.4 pav.

10 pav.2 pav.9 pav. kad brėžinys būtų pakankamai aiškus. Jeigu papildomo vaizdo išdėstymas neatitinka žvilgsnio krypties – žymėti reikia. Esant reikalui 62 . Jei pagrindiniai vaizdai išdėstyti taip. jokių papildomų žymėjimų nereikia. 3 – vaizdas iš kairės. 6 – vaizdas iš antros detalės pusės.vaizdas iš priekio . 5. Tuo atveju ta daikto dalis projektuojama į papildomą plokštumą.). lygiagrečią vaizduojamajai daliai. Pagrindiniai vaizdai vadinami taip: 1 . Šios sienos išskleidžiamos į vieną plokštumą (žr.). kad šiame vaizde geriausiai atsiskleistų gaminio forma ir matmenys). 4 – vaizdas iš dešinės. 5.7 pav. reiškiantis pasuktą vaizdą 5. Papildomų vaizdų vaizdavimas ir žymėjimas 5. užrašyti vaizdo pavadinimą viena iš pirmųjų abėcėlės raidžių ir virš nubraižyto vaizdo užrašyti tą pačią raidę (žr. kai kuri nors gaminio dalis nėra lygiagreti nei vienai pagrindinei projekcijų plokštumai ir jose projektuojasi iškreiptai. Jeigu braižomasis papildomas vaizdas turi tiesioginį projekcinį ryšį su pagrindiniu vaizdu – žymėjimas nereikalingas.) braižomi. Vietinių vaizdų vaizdavimas ir žymėjimas Papildomi vaizdai (žr. Jeigu kuris nors vaizdas yra perstumtas svarbiausiojo vaizdo atžvilgiu.2 paveiksle. kaip parodyta 5.11 pav. ir 5. 5.11 pav.8 pav. bet tiek. Pagrindinio vaizdo žymėjimas. 5 – vaizdas iš apačios.) žvilgsnio kryptį.svarbiausias vaizdas (gaminio padėtis parenkama taip. Atvaizdų brėžinyje turi būti kuo mažiau. Papildomas vaizdas žymimas kaip ir pagrindinis vaizdas.8 pav. nubraižytas ne savo vietoje.7 pav.10 pav. Papildomų vaizdų vaizdavimas ir žymėjimas 5. 5. Rodyklės matmenys 5. Raidės rašomos 2 didesnės už matmenų skaičius.Pagrindiniai vaizdai braižomi projektuojant daiktą į šešias kubo sienas. Ženklas. tai brėžinyje reikia parodyti rodykle (žr.12 pav. 2 – vaizdas iš viršaus. 5. jei jis yra perstumtas svarbiausio vaizdo atžvilgiu 5.

ir laužytus (pjūvis dviem susikertančiomis plokštumomis) (žr. Paprastas pjūvis. 5. kai 63 .). 5. Laiptuotas pjūvis 5. 5. Pagal kertančiųjų plokštumų skaičių pjūviai skirstomi į: paprastuosius .) braižomi.15 pav. atvaizdas. Vietiniai vaizdai (5. vaizduojant tai. Jie žymimi kaip ir papildomi vaizdai.) .papildomą vaizdą galima pasukti pagrindinio vaizdo atžvilgiu.14 pav.9 pav. kas yra kertančioje plokštumoje ir už jos žvilgsnio kryptimi. arba apribotas trūkio linija (vaizdas B).2.17 pav. Užrašai visuomet rašomi lygiagrečiai su pagrindiniu užrašu. ir sudėtinguosius . 5. kuomet kertančios plokštumos tarpusavyje lygiagrečios. Pjūviai Nematomus kontūrus brėžinyje vaizduojame brūkšninėmis linjomis. pjūvis B-B). 5. todėl braižant pjūvį viename iš atvaizdų kiti to paties gaminio atvaizdai nesikeičia. O). Pjūviu vadinamas daikto. Sukimo kryptis gali nesutapti su žvilgsnio kryptimi. Kad detalės vidaus kontūrai būtų matomi. Laužytas pjūvis Paprastieji pjūviai pagal tai.kai kertanti plokštuma viena.).) ir nurodoma. Kai detalės vidus yra sudėtingas. 5.12 pav. Vietinis vaizdas gali būti neapribotas. nekartojant ir nepraleidžiant raidžių (išskyrus I.12 pav. kokiu kampu pasukta. 5. pjūvis vadinamas (žr. Paprastasis pjūvis 5. Tada šalia vaizdo pavadinimo rašomas ženklas (žr.16 pav.kai kertančios plokštumos dvi ar daugiau. kai simetrijos plokštuma sutampa su detalės kontūru 5. brėžinys pasidaro neaiškus. Šis gaminio kirtimas yra sąlyginis. Laužytajame pjūvyje kirtimo plokštumos sąlygiškai sukamos.13 pav. kai kirtimo plokštuma yra lygiagreti su horizontaliąja projekcijų plokštuma (žr. kuomet kertančios plokštumos tarpusavyje susikerta. kokioje padėtyje kirtimo plokštuma yra horizontaliosios projekcijų plokštumos atžvilgiu.13 pav.15 pav.16 pav. 5.) . yra skirstomi į: horizontaliuosius. kuomet reikia detaliau pavaizduoti nedidelę detalės dalį. braižomi pjūviai ir kirtiniai. mintyse perkirsto viena arba keliomis plokštumomis. kuomet vaizduojamas elementas tiesiogiai nesusiję su likusia detalės dalimi (vaizdas A) (žr. vertikaliuosius. kol sutampa vienoje plokštumoje. Sudėtingieji pjūviai skirstomi į laiptuotus ( pjūvis lygiagrečiomis plokštumomis) (žr. nes gaunama daug brūkšninių linijų.

). Jeigu su simetrijos plokštuma sutampa detalės kontūras.21 pav. prie plūvio galų užrašomas pjūvio pavadinimas. kad detalės kontūras liktų matomas (žr.22 pav. 5. Raidės 2 didesnės už matmenų skaičius. Kertančios plokštumos padėtis žymima siaurąja ilgų brūkšnių su tašku linija (galuose ir plokštumos sankirtose – plačioji ilgų brūkšnių su tašku linija). pjūvis A-A ir 5. 5.19 pav. kai kirtimo plokštuma yra lygiagreti su frontaliąja prijekcijų plokštuma (žr.14 pav. Pražulnusis pjūvis 5.kirtimo plokštuma yra statmena horizontaliajai projekcijų plokštumai (žr. Horizontalusis ir frontalusis pjūviai 5. pjūvis A-A). 5. 5.14 pav. 5. kurios remiasi į galinį brūkšnį.17 pav. Žvilgsnio kryptis nurodoma rodyklėmis (ištisinė plačioji linija). kai kirtimo plokštuma lygiagreti su profiline projekcijų plokštuma (žr.). pjūvis A-A ir 5.18 pav. 5.18 pav. kai kirtimo plokštuma su horižontaliąja projekcijų plokštuma sudaro nestatų kampą (žr. nurodyti kertančios plokštumos padėties ir rašyti pjūvio pavadinimo nereikia (žr.18 pav. ir 5. Šalia rodyklių. ir 5.20 pav. Jei kertančioji plokštuma sutampa su detalės simetrijos plokštuma ir nubraižytas pjūvis turi tiesioginį projekcinį ryšį. 5.) ir profilinius. Pjūvį nuo vaizdo skiria siauroji ilgų brūkšnių su tašku linija. du kartus ta pačia raide. ir ištisiniai – jei nesimetriška (žr.). pjūvis nuo vaizdo atskiriamas ištisine vingiuota arba ištisine siaurąja su lūžiais linija taip. jei detalė simetriška (žr. Virš nubraižyto pjūvio rašomos tos pačios raidės su brūkšneliu tarp jų.) ir pražulniuosius. 64 .18 pav. Vertikalieji pjūviai dar skirstomi į: frontaliuosius. Vietiniai pjūviai Paprastieji pjūviai daromi pusiniai.17 pav.17 pav.18 pav. Frontalusis ir profilinis pjūvis 5. 5.).17 pav.). 5.19 pav.

3. 5. Kirtiniai Kirtiniai naudojami detalės formai nustatyti.25 pav.20 pav. Juose vaizduojama tik tai. 5. 5.23 pav.) gali būti išdėstyti bet kurioje brėžinio vietoje. Siauresnius kaip 2 mm kirtinius rekomenduojama užjuodinti.). Pjūvių arba kirtinių brūkšniavimas Pjūviai ir kirtiniai brūkšniuojami 450 kampu pasvirusiomis linijomis pagrindinio kontūro atžvilgiu į kairę arba į dešinę pusę.26 pav. Simetriškų detalių pjūvis 5. Vietiniai pjūviai yra paprastieji pjūviai. Visuomet vienos detalės visi pjūviai ir kirtiniai brūkšniuojami vienodai. tai pjūvyje ji rodoma neperpjauta (žr.). vadinamas vietiniu. arba pjūvių ar kirtinių simetrijos ašims (žr.24 pav. kas yra kertančioje plokštumoje (žr.24 pav. kuriame parodoma tik tam tikra daikto vieta.25 pav.24 pav. Gretutiniai kirtiniai Pjūvis..).27 pav. Gretutiniai kirtiniai (žr.10 mm. 5. 5.) iškeliami šalia vaizdo ir sujungiami su juo siaura ilgų brūkšnių su tašku linija.21 pav. 65 .5. 5. Atstumai turi būti parinkti proporcingai brūkšniavimo plotų dydžiui. Plonasienių sienelių pjūviai 5.. Jį nuo vaizdo skiria ištisinė vingiuotas arba ištisinė siauroji su lūžiais linija (žr. 5.22 pav. 5.23 pav. Nesimetriškų detalių pjūvis Jeigu kertančioji plokštuma eina išilgai plonasienės sienelės.5. Kirtinys braižomas taip.). Gretimos detalės brūkšniuojamos skirtinga kryptimi arba skirtingu tankiu (žr. Iškeltiniai kirtiniai 5. Iškeltiniai kirtiniai (žr. 5. kad atitiktų rodyklėmis rodomą kryptį.) Atstumai tarp brūkšnelių 1.26 pav.

pavyzdžiui. o kiti rodomi suprastintai arba sutartiniais ženklais (žr.). Iškeltinis elementas 5. A1. ). A. Varžtų.). braižomi vietiniai pjūviai. turinčio keletą tolygiai išdėstytų elementų. 3. be to gali skirtis ir jo vaizdavimo būdas. kurią reikia pavaizduoti iškeltiniame elemente.28 pav. ovalo ar kitokia siaurąja ištisine linija ir virš išnašos linijos lentynėlės rašoma didžioji raidė arba didžiosios raidės ir arabiško skaitmens derinys.27 pav.29 pav.4.4. A2. Gaminio. atvaizde rodomas visas vienas ar du elementai.28 pav. 5. vartojami sąlygotumai ir supaprastinimai: 1. Gretimų plotų brūkšniavimas 5. Krumpliaračio. tam tikrame vaizde.31 pav.32 pav. pleištų. 66 . Iškeltinis elementas žymimas ta pačia raide arba didžiosios raidės ir skaitmens deriniu. tvirtinamo pleištu. 2. Jei reikia. kurios formą ar matmenis reikia išaiškinti. pjūvyje ar kirtinyje apibrėžiama apskritimo. 5.30 pav. pavyzdžiui. Iškeltinis elementas brėžinyje turi būti kuo arčiau detalės aiškinamosios vietos. Iškeltiniame elemente gali būti gaminio dalių. vaizdavimas 5. Jei gamybos sąlygos nereikalauja tiksliai nubraižyti sankirtos linijų projekcijas. pilnavidurių velenų. Iškeltinio elemento žymėjimas 5. Sąlygotumai ir supaprastinimai atvaizduose Norint sparčiau braižyti ir sutaupyti vietos brėžiniuose. be to nurodomas mastelis (žr. iškeliamoji vieta brėžinyje gali būti gaminio vaizde.5. 5. Paviršių sklandaus perėjimo linijos sąlyginis vaizdavimas 5. o iškeltinis elementas pavaizduotas jau tos vietos pjūvis (žr. lanku arba tiese (žr.). Iškeltiniai elementai Iškeltinis elementas yra papildomas atvaizdas (paparastai padidintas) tos gaminio dalies. Ta dalis. ašių ar kitų panašių detalių išilginiai pjūviai nebraižomi.29 pav.30 pav. tai vaizduose ir pjūviuose jos vaizduojamos supaprastintai. kurios nepavaizduotos tam tikrame atvaizde. kniedžių. 5. 5.

4. jeigu tai nesumažina brėžinio vaizdumo. 5. tvirtinamos pleištu.). stipinai. 5. Tolygiai išdėstytų elementų supaprastintas vaizdavimas 5. Sudėtinguose brėžiniuose dalima vaizduoti skylių. Skriemulių. 6. o antrame lape vaizdą žymime A(1). kurios išdėstytos apskritame flanše ir per kurias neina kertančioji plokštuma. leidžiama jų nevaizduoti arba vaizduoti neiškreiptus. plonos detalių sutvirtinimo sienelės. išskyrus kiaurymę. Stipinų supaprastintas vaizdavimas 67 .32 pav.33 pav.). pjūvį. Jeigu kai kurie detalės elementai projektuojant išsikreipia. 5.33 pav. auselės ir panašūs elementai rodomi neužbrūkšniuoti ir atskiriami nuo likusios detalės dalies pagrindine linija (žr. Jei sudėtingas brėžinys braižomas keliuose lapuose. krumpliaračių ir kt. pirmame brėžinio lape pažymime vaizdą A(2). šalia atvaizdų pavadinimų nurodoma į kokį lapą nukeltas atvaizdas bei kokiame lape pažymėtas nubraižytas atvaizdas. Jeigu krumpliaračio. pavyzdžiui. 8. kuris bus nubraižytas antrame lape. 7. skriemulio ar kitos detalės. leidžiama antrame vaizde braižyti tik kiaurymės kontūrą (žr. konstrukcijai išsiaiškinti nereikia antro vaizdo. 5. 31 pav.

1 ir 6. o sriegio pašakniai – ištisine siaurąja linija (žr. atraminiai. atraminiai). Vaizduose iš galo sriegio pašakniai turi būti vaizduojami maždaug trimis ketvirtadaliais apskritimo. 6. Pagal eksploatavimo paskirtį – tvirtinimo (metriniai). trapecinio. Kūginiai sriegiai vaizduojami ant kūginio paviršiaus (žr. Pagal išdėstymą ant paviršiaus – vidiniai ir išoriniai. stačiakampio. formą . Pagal sriegio vijų pradžių skaičių – vienapradžiai ir daugiapradžiai. Atstumas tarp gretimų vijų.2 paveiksluose. šiai tolygiai sukantis apie ašį. matuojamas išilgai sudaromosios. ir 6. 6. Nuožulos nei ant sriegtų strypų. Skiriasi tik užrašai.trikampio. e.1 pav.2 Vidinio metrinio sriegio vaizdavimas ir žymėjimas brėžinyje Pjūvyje sriegtas detales užbrūkšniuoti reikia iki plačiųjų ištisinių linijų (žr.2. Pagal sriegio profilį .1.2 pav.1 pav. nubrėžto ištisine siaurąja linija. Išorinio metrinio sriegio vaizdavimas ir žymėjimas brėžinyje 6. 6.2 pav. įsukamo į skylę.6.). Vieno pilno apsisukimo sraigtinės linijos dalis vadinama vija. Tarpas tarp sriegio viršūnes ir pašaknius vaizduojančių linijų turi būti kuo artimesnis sriegio gyliui. Sriegių skirstymas: a. 6. Pagal pradinio paviršiaus. nei sriegtose skylėse projekcijose. DETALIŲ BRĖŽINIAI 6. ant kurio suformuotas sriegis. specialūs.3 pav. Matomų sriegių viršūnės vaizduojamos ištisine plačiąja linija. f.). tvirtinimo ir sandarinimo (vamzdiniai ir kūginiai).4 pav. Sriegiai .cilindriniai ir kūginiai. 6. nerodomos. pavarų (trapeciniai.). b. cokoliniai žymimi kaip parodyta 6. 68 . vadinamas sraigtinės linijos žingsniu. Žymint kūginį. Sriegiai ir jų tipai Sraigtinę liniją nubrėžia taškas tolygiai slinkdamas linija.ir 6. Sriegių vaizdavimas ir žymėjimas brėžiniuose Sriegių ir sriegtų detalių vaizdavimo techniniuose brėžiniuose metodai pateikti LST EN ISO 6410-1. skersmenį coliais (1′′ = 25. Dažniausiai pagal susitarimą visų tipų techniniuose brėžiniuose sriegiai ir įsriegtos detalės yra vaizduojamos supaprastintai. trapeciniai. statmenose strypo arba skylės ašiai.4mm ) . Pagal sraigtinės linijos kryptį – dešininiai ir kairiniai. d. bet visais atvejais šis tarpas neturi būti mažesnis kaip dvigubas plačiosios linijos plotis.metriniai. Matoma sriegio profilio viso gylio pabaiga turi būti vaizduojama ištisine plačiąja linija. vamzdinį cilindrinį arba vamzdinį kūginį sriegį pateikta skaitinė reikšmė atitinka sąlyginį vamzdžio. c.

3.6 pav. N – normalus). 8H (atraminis vidinis). 2. Tolerancijų lauko žymėjimas – 6g (metrinis išorinis). trapecinio ar atraminio sriegio matmenis. 6H (metrinis vidinis). G – vamzdinis.5 pav. Vardinis skersmuo arba dydis. K – kūginis colinis. jo vardinis skersmuo atitinka išorinio sriegio viršūnių arba vidinio sriegio pašaknų skersmenį. Mažo skersmens sriegių supaprastintas vaizdavimas 6. pvz. Sriegio sukibimas (S – trumpas. L – ilgas. Išorinio kūginio sreigio vaizdavimas ir žymėjimas 6. 6g (atraminis išorinis). kai sriegiai išdėstyti taisyklingai 69 . Mažo skersmens sriegių supaprastintas vaizdavimas. Vijų pradžių skaičius. ir 6. Raidinio sriegio tipo žymuo (sriegio tipo santrumpa): M – metrinis. 6. 3. 7H (trapecinis vidinis). Rc – vamzdinis kūginis vidinis.3 pav.6. Taip pat pateikiami papildomi duomenys: 1. C – cokolinis. Mažo skersmens sriegių. 2. S – atraminis. R – vamzdinis kūginis išorinis.: 20. ¾. mm). Sriegių žymą sudaro: 1. 5. Žingsnis P. kurių skersmuo brėžinyje yra mažiau negu 6 mm arba kai yra taisyklingai išdėstytos to paties tipo ir dydžio skylės ar sriegiai. MK – metrinis kūginis. Sp – specialus. 7e (trapecinis išorinis). leidžiamas supaprastintas vaizdavimas (žr.) 6. Vidinio metrinio kūginio sreigio vaizdavimas ir žymėjimas Sriegio tipas ir matmenys žymimi pagal atitinkamus sriegių tarptautinių standartų reikalavimus. jei kairinis – rašomos raidės LH. Vijos kilimo kryptis – jei sriegis dešininis – nenurodoma.4 pav. Tr – trapecinis.5 pav. 4. Sriegio eiga L (poslinkis vieną kartą apsisukus. Brėžinyje žymint metrinio.6 pav. mm.

Srieginės jungties vaizdavimas 6. 1 pav. 70 . kirtiniai braižomi ir išdėstomi pagal standarto reikalavimus.8 pav. Srieginės jungtys Tai išardomosios jungtys. veržlės. veleno. veržlių. 3) nepaisant surinkimo brėžinio mastelio. iš kurios bus gaminama detalė. bet smulkios detalės braižomos pagal didinimo mastelį. Kiekviename brėžinyje braižomi rėmeliai ir pagrindinio įrašo lentelė (žr. 4) A1 formato lapas padalijamas į mažesnius formatus. Kiekvienos sujungtos paviršių poros turi būti vienodi nominalūs jungiamieji matmenys. smeigės. dangų reikalavimai .7 pav. 8) techniniuose reikalavimuosepateikiama: a) nenurodytos grafinėje dalyje ribinės nuokrypos. kai išorinis sriegis įsriegtas ant pilnavidurio strypo 6.4. kad matytųsi visa detalės forma ir brėžinys būtų aiškus. 6. 6.). Braižymo tvarka: 1) braižomas kiekvienos nestandartinės detalės atskiras brėžinys.) detalizuoti nereikia. sraigtų. Pvz. Standartinių gaminių (varžtų. Parenkama kuo mažiau atvaizdų. poveržlių ir kt. DETALIŲ BRĖŽINIAI Detalių darbo brėžiniuose turi būti pavaizduota visos gaminio sudėtinės dalys ir elementai.3. Brėžiniuose srieginių sujungimo vietoje sriegis vaizduojamas pgal tą detalę.6. pjūvių bei kirtinių skaičius.7 pav.8 pav. 6. 2) nustatomas kiekvienai detalei reikalingas pagrindinių. nustatoma pagal detalės formą. vietinių ir papildomų vaizdų. kuri turi sriegį išorėje (žr. kurių reikia joms pagaminti ir tikrinti (su nuokrypomis).). Surinkimo brėžiniuose varžtai. poveržlės.). kuriose atskiros dalys sujungiamos tarpusavyje sriegiais. Srieginė jungtis. Reikia atkreipti dėmesį į jungiamuosius paviršius. pjūviai. Rekomenduojamas 1:1 mastelis. 5) braižomi detalių darbo brėžiniai. Kiek kiekvienai detalei reikia atvaizdų. 6) surašomi visi detalių matmenys (nominalieji). spyruoklės svarbiausias vaizdas parenkamas lygiagrečiai su pagrindinio įrašo lentele. sraigtai pjūviuose vaizduojami neperpjauti (žr. Pjūvyje srieginės jungties detales reikia užbrūkšniuoti iki plačiosios ištisinės linijos. parenkami detalių brėžinių masteliai ir reikalingi standartiniai lapo formatai. bet tiek. bei kiti duomenys. jų žymėjimas ir vaizdavimas brėžiniuose 6. detalės paviršių šiurkštumas. kuriuose bus braižomos detalės. didesnės – pagal mažinimo. Vaizdai. 7) parašoma medžiaga. bei koks turi būti svarbiausias vaizdas. Suvirintos jungtys. Braižant nereikia kopijuoti iš surinkimo brėžinio. ir 6.8 pav.

užpildoma brėžinio pagrindinio įrašo lentelė.b) c) d) 9) danga. 71 . kiti parametrai. detalės terminis apdorojimas.

Sign up to vote on this title
UsefulNot useful