ŽEMAITIJOS KOLEGIJA

DALIA JAKŠTIENĖ

INŽINERINĖ GRAFIKA
Paskaitų konspektas GEODEZIJOS IR ŽEMĖTVARKOS STUDIJŲ PROGRAMAI

2009

TURINYS
1. BRAIŽYMO PRIETAISAI, ĮRANKIAI IR REIKMENYS................................................3 1.1. Braižymo prietaisai ir reikmenys...................................................................................3 1.2. Braižymo įrankiai ..........................................................................................................4 1.3. Darbo vietos parengimas. Braižymas............................................................................7 2. BRĖŽINIŲ APIPAVIDALINIMAS.............................................................................................9 2.1. Formatai..........................................................................................................................9 2.2. Brėžinių lankstymas.......................................................................................................11 2.3. Masteliai.........................................................................................................................11 2.4. Linijos.............................................................................................................................12 2.5. Braižybos šriftai.............................................................................................................14 2.6. Matmenų žymėjimas......................................................................................................17 3. GEOMETRINĖ BRAIŽYBA........................................................................................................23 3.1. Tiesės atkarpos dalijimas į lygias dalis..........................................................................23 3.2. Kampų dalijimas į lygias dalis.......................................................................................23 3.3. Apskritimo lanko centro radimas...................................................................................24 3.4. Nuolydžio ir kūgiškumo braižymas...............................................................................24 3.5. Apskritimo dalijimas į lygias dalis................................................................................25 3.6. Sujungimai......................................................................................................................26 4. BRAIŽOMOSIOS GEOMETRIJOS PAGRINDAI.....................................................................29 4.1. Projekcijos ir jų skirstymas............................................................................................29 4.2. Stačiakampė koordinačių sistema..................................................................................30 4.3. Taško projekcijos. Taško koordinatės. Monžo epiūra...................................................31 4.4. Tiesės atkarpos projektavimas. Ypatingos tiesės padėtys. Tiesių tarpusavio padėtys.33 4.5. Matomumas epiūroje......................................................................................................35 4.6. Plokštuma. Plokštumų padėtys. Plokštumų tarpusavio padėtys....................................36 4.7. Projekcijų pertvarkymai.................................................................................................38 4.8. Plokščių figūrų projekcijos.............................................................................................39 4.9. Plokščios figūros tikrojo dydžio radimas.......................................................................40 4.10. Paviršiai ir geometriniai kūnai. Taškų, esančių kūnų paviršiuje, projekcijų vaizdavimas.......................................................................................................................................41 4.11. Aksonometrinės projekcijos.........................................................................................46 4.12. Geometrinių figūrų ir kūnų aksonometrinės projekcijos ............................................48 4.13. Geometrinio kūno ir plokštumos sankirta....................................................................52 4.13.1. Kirtinys.............................................................................................................52 4.13.2. Briaunainio ir plokštumos sankirta..................................................................52 4.14. Paviršių sankirta...........................................................................................................54 5. PROJEKCINĖ BRAIŽYBA..........................................................................................................59 5.1. Vaizdai............................................................................................................................59 5.2. Pjūviai.............................................................................................................................61 5.3. Kirtiniai...........................................................................................................................63 5.4. Iškeltiniai elementai........................................................................................................64 5.5. Sąlygotumai ir supaprastinimai atvaizduose..................................................................64 6. DETALIŲ BRĖŽINIAI...........................................................................................................66

2

3

BRAIŽYMO PRIETAISAI. Braižomasis popierius gaminamas dviejų markių: geros kokybės ir paprastos. ĮRANKIAI IR REIKMENYS 1. įtvirtinta ant tam tikro stovo. pieštukus. Jis gaminamas rulonais ir įvairaus didumo lapais. Eskizų popierius. Mokomiesiems brėžiniams braižyti tinkamiausia 1000x750x20 mm lenta (žr. reikmenys – popierius. tušas. 1. pritvirtinta prie braižomosios lentos (žr. Iš tokio brėžinio šviesoraščio popieriuje ar skaidrėje tiesiogiai galima gauti kopiją. Jame braižomi įvairūs grafikai. ilgai laikomiems brėžiniams. pieštukai. Ji gaminama rulonais.) 1. trintukai ir kt. Braižoma lygiojoje pusėje. jo atlikimo sparta priklauso nuo braižymo prietaisų.). kai nereikia jų ilgai laikyti. Natūrali popieriaus skaidrė – tai permatomas popierius brėžiniams kopijuoti. Braižomoji lenta Braižymo prietaisas . 4 – kronšteinas. 4 . Braižymo prietaisai – tai lentos.viršutinė svirtis.1 pav. . Jų yra įvairių dydžių. 1. brėžinio linijos tušu neapvedžiojamos.1. įrankių ir reikmenų. Milimetrinis popierius. mašinos ir kt. Abiejų markių popieriaus gerasis paviršius lygus. Braižymo prietaisas: 1. kitos pusės – truputį grublėtas. stalai.2 pav. dirbti su braižymo įrankiais ir prietaisais. 5 – sukiojama galvutė. Braižomoji lenta braižomajam popieriui pritvirtinti.tai mechaninė reišina. Jis gaminamas rulonais ir įvairaus didumo lapais. diagramos. Jų yra įvairių konstrukciją. Geros kokybės braižomasis popierius skiriamas ypač svarbiems. Brėžinio kokybė. 3 – šarnyrinis diskas. atliekami skaičiavimai. Paprastos kokybės popierius vartojamas visų rūšių brėžiniams. 1.2 pav. Permatomame braižomajame popieriuje braižoma specialiu pieštuku. Braižymo prietaisai ir reikmenys Pagal brėžinio paskirtį studentas turi mokėti pasirinkti popierių. Eskizus galima braižyti bet kokiame lygiame popieriuje – baltame ar languotame rašomajame popieriuje.1. 2 – apatinė svirtis. 6 ir 7 statmenos liniuotės Braižomasis stalas – tai braižomoji lenta.1 pav.

rapidografai. Tušo linijos trinamos kietu su malto stiklo priemaiša trintuku.1. nuspaudžiamas fiksatoriaus mygtukas. Jos susideda iš kronšteino 1. 7B. 1. 1. Tušas būna juodas ir spalvotas.35 mm storio pieštukais).3 mm storio skaidriu celiulioidiniu skydeliu.4 pav. Kai kurių brėžinių. kampainiai.1. Blogai nubrėžtos linijos trinamos trintuku. trikampį ir matlankį. pridengus brėžinį 0..2.3b pav. matlankis. 4B.) – braižant siaurosiomis linijomis. arba mentele (žr. matlankiu nustatomas reikiamas kampas. minkšti – 3B. vidutinio kietumo – 3H. o kitą galima pasukti ir užfisuoti veržle. B arba 2B (mechaniniais 0. žymimus H raide. Trintukai. rečiau vertikalioms ir pasvirusioms linijoms brėžti (žr. skutimosi peiliukas nereikalingoms tušu nubrėžtoms linijoms išskusti ir kt. šablonai. žirklutės. Norint pasukti galvutę. Reišina – tai ilga medinė liniuotė. iš kurių vienas sujungtas su liniuote nejudamai. 5B.6 pav. Galvutė susideda iš pasukimo mechanizmo su fiksatoriumi.0. b – kūgiškai 1. pritvirtinto prie lentos. šepetėlis trintuko liekanoms nubraukti. lekalai. 1.7 ir 0. Grafito turi matytis ne mažiau kaip 5 mm. Skydelis brėžiniui pridengti trinant blogai nubrėžtas a linijas Tušas.9 mm storio pieštukais). F. 8H. ir minkštus – B raide. Eskizai braižomo B ir 2B (mechaniniais 0. peiliukas pieštukams drožti. o kitas – prie galvutės 3.5 ir 0.Šviesoraščio popierius vartojamas brėžiniams dauginti. 2H.9 mm storio pieštukais). Natūralioje popieriaus skaidrėje brėžiniai kopijuojami tušu. Pieštuko drožimas: – mentele. mygtukas atleidžiamas. Pieštukas turi būti nudrožtas kūgiu (žr. kurių vienas šarnyru prijungtas prie kronšteino.3 pav. Smulkesni braižymo reikmenys – tai lipnios juostelės ritinėlis brėžiniams pritvirtinti.).). o ryškinami – HB. 5H. linijos apvedžiojamos tušu. matlankio ir plokštelės 4 liniuotėms tvirtinti. Mechaninės reišinos – atstoja reišiną. prie kurios galo 900 kampu pritvirtintas skersinis horizontalioms. HB.) – brėžinių ryškinimui. Tokiu prietaisu galima brėžti linijas bet kokiu norimu kampu (žr.1..3a pav. dviejų disku sujungtų lygiagretainių 2. Braižymo įrankiai Braižybai vartojami šie įrankiai: reišina. Pieštuko linijos ištrinamos.7 arba 0. nubraižytų braižomajame popieriuje pieštuku. Pagal mažėjantį kietumą pieštukai žymimi taip: kieti – 9H.). 1. 7H. 1. Geresnė reišina su dvigubu skersiniu. kuriame yra daug įvairios formos išpjovų (žr. brėžinys valomas minkštu trintuku. H. vidutinio kietumo – HB arba F raide. braižiklinė. Braižomieji pieštukai skirstomi į kietus. Braižomajame popieriuje brėžiniai braižomi 2H arba H (mechaniniais 0. 6B. 5 . 4H.5 pav.4 pav. 6H.

Mastelinė liniuotė 1. 1. Naudojantis šiais kampais galima nubrėžti kas 150 papildomus kampus (žr. Įvairių kampų braižymas naudojantis kampainiais Mastelinėmis liniuotėmis matuojami atstumai brėžinyje ir pagal jas brėžiamos tam tikro ilgio linijos.7 pav. Reišina 1. kitą – su 300 ir 600 kampais. Mechaninė reišina Kampainiai vartojami vertikalioms ir pasvirusioms linijoms brėžti. Matlankis Matlankiu brėžinyje matuojami ir pagal jį žymimi kampai.5 pav.6 pav. Ypač patogi tribriaunė mastelinė liniuotė (žr. 1:5 ir kt.9 pav.).8 pav. (žr.) matmenis. Reikia turėti du stačiakampius kampainius: vieną lygiašonį su dviem 450 kampais. 1.1. 1. Jos briaunose sužymėtos padalos rodo skirtingų mastelių (1:1. 6 . 1. plastmasiniai ir celiulioidiniai kampainiai. 1:2. Matuojamo kampo viršūnė turi būti tiksliai ties matlankio žyme O.). Braižyboje vartojami mediniai. metalinių ir plastmasinių.7 pav.8 pav.). o 00 ir 1800 kampai sutapti su linija AB. 1.9 pav. Matlankių būna medinių.

10 – centro skritinėlis. 3 – skriestuvas su antgaliu pieštukui. Paskui parenkamas lekalas.1. 1.). Iš pradžių norimos kreivės taškai pieštuku sujungiami siaura sklandžia kreive.10 pav. 1.10 pav. Braižiklinės yra trijų tipų: 1) braižyti pieštuku. Šablonas apskritimų lankams braižyti 7 . Jis turi sutapti ne mažiau kaip su keturiais kreivės taškais. 7 – nulinio skriestuvo antgalis pieštukui.Lekalai – tai liniuotės su įvairaus kreivumo briaunomis. 8 – nulinis skriestuvas su braižikliu. 3) braižyti ir kopjuoti pieštuku bei tušu (žr. 12 – skriestuvo braižiklis. Pieštuku brėžiama linija jungianti ne visus su lekalu sutapusius taškus. Braižiklinės įrankiai: 1. Tada lekalas pastumiamas. 1. 14 . Rapidografas 1. 4 – skriestuvo ilgintuvas. 11 – braižiklio kotelis. celiulioido ir plastmasės. kad jo briauna sutaptų su anksčiau nubrėžtos kreivės dalimi ir eitų per naujo ruožo taškus.).11 pav.penalinis skriestuvas. 9 – spyruoklinis skriestuvas su adatine kojele. 2) kopijuoti tušu.spyruoklinio skriestuvo antgalis pieštukui 1. Kreivės brėžimas pagal lekalą Braižiklinė – tai dėžutė su svarbiausiais braižymo įrankiais. Jie gaminami iš medienos. bet tik vidurinius.11 pav. 5 – matavimo skriestuvas. atitinkantis tam tikrą kreivės atkarpą. 13 – spyuoklinio skriestuvo braižiklis.12 pav.2 – braižikliai. Taip nubrėžta kreivė būna sklandi (žr.13 pav. 6.

14. sužymėjus reikalingus matmenis bei kitus duomenis. 4. 15. Tai pirmoji braižymo stadija. 1. apskritimus.Rapidografas – tai vamzdelinis įrankis su paslankia adatėle (žr. 11. 8. kaip pavazduota 1. 8 . 7. Linijas reikia ryškinti tokia seka: 14. brėžinys turi būti kuo vienodžiau apšviestas. techniniu šriftu užpildoma pagrindinė brėžinio užrašo lentelė.2. 15. pasvirusias tieses. Kėdę pasirinkti pagal ūgį (dirbančio žemo braižytojo turi būti nepakelti pečiai ir alkūnės. uždėti ant lentos. Popieriaus lapą. be to. Braižant. o aukštas turi būti nesusilenkęs). Esant dirbtiniam apšvietimui. o paskui nutrinti. Sutapdinus lapo apatinį kraštą su reišinos liniuotės briauna. Keičiamomis galvutėmis galima brėžti įvairaus pločio linijas arba rašyti. 3. 6. arčiau kairiojo ir viršutinio jos krašto. kad jo šerdis vienodžiau diltų ir linijos būtų vienodo pločio. pieštuką kartkartėmis reikia pasukti taip. ypač kampuose. 14.14 paveiksle. vadinami šablonais (žr. Braižomąją lentą padėti taip. lygesne puse į viršų. Tokio atstumo reikia reišinai arba rankoms atremti rašant įrašus. suapvalinimus ir kt. popieriaus lapas lipnia juostele pritvirtinamas prie lentos. linijos ir kita atitinka standarto reikalavimus.). 9. Braižomąjį stalą pastatyti taip.13 pav. Prieš darbą švariai nusiplauti rankas. reikia sėdėti tiesiai. siaurosiomis linijomis nubraižius vaizduojamo daikto kontūrus. Paskui popierius prispaudžiamas reišina. Braižant ilgesnes linijas. kuriuo ryškinamos tiesės. Nubraižytą brėžinį reikia patikrinti: 15. Jeigu reikia.3. t. Klaidingai nubrėžtas linijas reikia nežymiai perbrėžti pieštuku. ar šritai. į kurias atsiremia rankos. 1. veržles.5. Įrankius laikyti atidaroje braižyiklinėje. vertikalias tieses (braižomos iš kairės į dešinę).2.3. Išsiaiškinami braižomų figūrų gabaritiniai matmenys ir nubraižomas figūrų išdėstymas lape. 15. glaudžiant jos skirdinėlį prie lentos kairiojo krašto. nepaisant jų tipo. be šešėlių. Brėžinį patikrinus. vartojami ploni celiulioidiniai skydeliai.). 1.1.). horizontalias tieses (braižomos iš viršaus į apačią). Pirmiausia popieriaus lape išmatuojamas ir apibrėžiamas reikalingo dydžio formatas. 2.3. 10. kad natūrali šviesa į braižytoją kristų iš kairės pusės. Pirmiausia brėžinys nubraižomas siaurosiomis ištisinėmis linijomis. reikia turėti tokio pat formato bet kokio švaraus popieriaus lapą. lekalines ir skriestuvines kreives.12 pav. braižytojas gali dirbti apeidamas brėžinį iš įvairių pusių. 12. 13. ar nepraleisti matmenys arba užrašuose raidės. 14. reikalingus jam suvokti ir gaminti. Darbo vietos parengimas. Pieštuko šerdis skriestuve smailinama taip. ašines ir centrų linijas. Šablonai – kad būtų paprasčiau braižyti pasikartojančius brėžinių elementus (varžtų galvutes. nubrėžiamas rėmelis. 14. kad jos posvyrio kampas būtų apie 200. skriestuvo pieštuko šerdis turi būti vienu numeriu minkštesnė už to pieštuko šerdį. šviesa neturi akinti braižytojo.1. 14. ištrinamos nereikalingos linijos ir pradedama antroji braižymo stadija – pieštuku linijos platinamos ir ryškinamos.4.y. Braižymas Braižant siūloma laikytis tokios tvarkos: 1. Baigus pirmąją braižymo stadiją. Brėžiniui uždengti pertraukų metu arba pridengti tas vietas. paliekant ne mažesnį kaip reišinos pločio atstumą nuo lapo apatinio krašto iki braižymo lentos žemutinės briaunos. kaip ir rašant. 5. pagrindinio bei papildomo užrašo rėmeliai. Braižant kreives. ar suvestos ir neišsikišusios linijos.

o reišinomis. Brėžinį nuvalyti susmulkinto trintuko kruopelėmis. B ir 2B pieštukai? Kelios yra braižymo stadijos? Kokios sekos reikia laikytis ryškinant linijas? Kaip tikrinamas brėžinys? Ką reikia daryti. Pieštuko šerdies smailinimas skriestuve Savikontrolės klausimai 1. liniuotėmis ar kampainiais pjaustyti popieriaus. 6. Taip popierius nuvalomas. Jų negalima mėtyti. 2.Jos užberiamos ant nubraižyto popieriaus lapo ir lengvai delnu spaudžiamos bei vedžiojamos paviršiumi.16. 7. Baigus darbą. 1.14 pav. kad braižant nenusiteptų popieriaus lapas? 9 . 8. Kokie yra braižymo prietaisai ir reikmenys? Kokius žinote braižymo įrankius? Kurioje braižybos popieriaus lapo pusėje braižoma? Kada naudojami HB. braižymo įrankiai nuvalomi. 3. 17. 5. sudedami į braižiklinę ir laikomi sausoje vietoje. 4.

). Pailgintųjų formatų sudarymo schema pateikta 2.2 pav. pailgintojo formato trumpoji kraštinė yra 297 mm (kaip A3 formato trumpoji kraštinė). Pvz. Lapo dalijimas į formatus 2.2 paveiksle. 2. 1 lentelė Pagrindinių formatų dydžiai Žymėjimas Lapo matmenys. mm A0 841x1189 20 A1 594x841 20 A2 420x594 10 A3 297x420 10 A4 210x297 10 A0 formato plotas lygus 1m2. Kiekvienas mažesnis formatas gaunamas padalijus pusiau didesniojo formato ilgąją kraštinę (žr. Formatai Visi brėžiniai turi būti atliekami standartu LST EN ISO 5457:2002 nustatyto formato lapuose. Tokio formato žymuo A3. kad būtų matomi visi brėžinio elementai. todėl lapą pirmiausiai reikia pamatuoti ir ištisine siaurąja linija apibrėžti formato dydį. Pirmenybė teikiama pagrindiniams formatams.). Pailgintų formatų sudarymo schema Pailgintieji formatai gali būti naudojami tik esant būtinybei.2. BRĖŽINIŲ APIPAVIDALINIMAS 2. 2.2 pav. Jie gaunami kombinuojant kurio nors pagrindinio formato trumpąją kraštinę su kito formato ilgąja kraštine (žr. Po to 0. Brėžiniai turi būti braižomi galimai mažesniuose lapuose. Jų žymėjimas ir lapų matmenys pateikti 1 lentelėje. 2.1 pav.7 mm pločio ištisine linija brėžiamas rėmelis.3 paveiksle.1. Formatai skirstomi į pagrindinius (ISO – A serijos) ir pailgintuosius. mm Mažiausios paraštės. o ilgoji – 841 mm (kaip A1 formato ilgoji kraštinė)..1. Formato paraščių plotis parodytas 2. Prekyboje esantys popieriaus lapai dažniausiai yra šiek tiek didesni už standartinio formato dydį. 10 .1 pav. tačiau.

o kitų formatų lapuose ji gali būti išilgai išilgojo arba išilgai trumpojo lapo krašto. Tuščiame – brėžinio kodas: IG-01-01 9. 11 .5 šrifto dydžiu. „Atsakinga žinyba“ rašome – Katedra. Lapas – 1. „Savininkas“ – ŽK-RF. Kalba .4 pav. matmenys ir užpildymo tvarka pateikti 2. 1:1. 12.1R.). išskyrus „Antraštė“(kuri pildoma 5 šrifto dydžiu) pildoma 3. Pildoma tik detalių brėžiniams. 8. 3. „Antraštė“ . Vežimėlis ir pan. 5.4 pav. A4 formato lapuose pagrindinio įrašo lentelė talpinama išilgai trumpojo lapo krašto. Formatų rėmelių paraštės A4 formatas naudojamas tik vertikalusis. markė ir jos standarto numeris. Velenas. 2. Pagrindinė įrašų lentelė Pagrindinės įrašų lentelės užpildymo pavyzdys ir tvarka: Visi laukai. 7. Laida . Detalės brėžinys. Schema ar Įmonės planas. Pagrindinio įrašo lentelės forma. 4. 09-11-15. Pvz..nurodo dokumento turinį.3 pav. „Dokumento statusas“ – Mokomasis. Brėžinio pagrindinio įrašo lentelė braižoma apatiniame dešiniajame lapo kampe. 1. 2/2 ir pan. 11.: Plienas C45 EN 10083-1 (žr. 6. Data. „Dokumento tipas“ – Surinkimo brėžinys. iš kurios pagaminta detalė.2. pvz. Medžiaga – įrašoma medžiagos. 10.lt. pvz. 2. 1/2. „Mastelis“ – vyraujantis brėžinyje mastelis. Tekstas visada rašomas lygiagrečiai su pagrindinio įrašo lentele. pvz.. Skyrių.

3.5 pav.2. Standarto LST EN ISO 5455:2003 nustatyti masteliai (žr. Į aplankus segamų brėžinių lapų lankstymas 2. 2. Masteliai Atvaizdo linijinių matmenų ir jų tikrųjų dydžių santykis vadinamas masteliu. Skaitmenys rodo lapo lankstymo eilės tvarką.2. 2. 2 lentelę) 12 .) ir įsegtus aplankuose (žr. lygiagrečias šiai lentelei. paskui – pagal linijas. Brėžinių lankstymas Brėžinių kopijos lankstomos iki A4 formato. Brėžinius galima laikyti sudėtus aplankuose (vokuose) neįsegtus (žr. 2. Aplankuose (vokuose) lankstomų brėžinių lapų lankstymas 2. kad įrašas liktų neuždengtas. statmenas brėžinio pagrindinio įrašo lentelei.5 pav.6 pav. Brėžiniai sulankstomi.6 pav. Pirmiausia brėžinio lapas lankstomas pagal linijas.).

ir LST EN ISO 128-21:2002. Jeigu brėžinio lape yra keletas atvaizdų. 20:1. 2. 50:1 Esant būtinybei leidžiama naudoti ir kitokius mastelius.7 pav. Linijos Linijų tipai ir parametrai nustatyti standartu LST EN ISO 128-20:2002. 1:10000 1:1 2:1. Mastelio žymėjimas brėžinio lape šalia atvaizdo pavadinimo 2. 1:5000. plačios ir siauros (žr. Iškeltinio kirtinio kertančiąją plokštumą.). vyraujantis mastelis užrašomas pagrindiniame užraše. 1:100. Įvairių linijų panaudojimo brėžinyje pavyzdys 2. 5:1. 1:200. 1:5.12 pav.9 pav. Mastelis gali būti užrašomas pagrindiniame užraše. brėžiniams braižomiems ranka. Visais atvejais užrašomi tikrieji matmenys. išskirtinis – šalia atvaizdo pavadinimo.10 pav..2 lentelė Mažinimo masteliai Tikrasis dydis Didinimo masteliai Brėžinių masteliai 1:2. vaizdavimo linijos 13 .. tam skirtoje skiltyje.128-25:2003. 1:50. 2. esančių prieš 2. 1:20. 10:1. 1:2000.11 pav. 1:1000. 2. Gaminio dalių kraštinėse arba tarpinėse padėtyse vaizdavimo linijos 2. nubraižytų skirtingu masteliu.8 pav. 3 lentelę). Išklotinės. sutapdintos su vaizdu. 1:500. vaizdavimo simetrijos ašies linija linija (K) ir kirtimo linija (H) 2.4. braižant kompiuteriu. arba brėžinio lape šalia atvaizdo pavadinimo (žr. Mastelis parenkamas pagal vaizdo sudėtingumą ir brėžinio paskirtį. 1:10. Linijos gali būti labai plačios. o jų naudojimas brėžiniuose standartais LST EN ISO 128-22.7 pav. Elementų.

Siauroji brūkšninė G. Brėžinio visų atvaizdų.) H.8 pav. 0. Siauroji ištisinė su lūžiais F. medžiagų brūkšniavimo pjūviuose. Mašinų gamybos brėžiniuose nutraukimo linija yra siauroji ištisinė vingiuota. nematomo sklandaus perėjimo linijos Ašinės ir centrų linijos. linijos turi būti plonesnės. Siauroji ištisinė C. kuriais negalima tiksliai nustatyti linijos plotį. vaizdą ir pjūvį skiriančios linijos (žr.5 0.10 pav. brėžinį galima braižyti dviejų pločių linijomis. pjūvių ir kirtinių rodyklių linijos (žr. formato rėmelis. kurių plotis 0.5.). iškeltinio elemento apribojimas. 2. išnašų ir nuorodų linijos (žr.12 pav.) Prieš kertančiąją plokštumą esančių elementų vaizdavimas (žr. 2. kertančiųjų plokštumų žymėjimo linijos (galuose ir plokštumų sankirtose – plačioji ilgų brūkšnių su tašku linijos) (žr. ir 2. Siauroji ilgų brūkšnių su tašku Nematomo kontūro linijos (žr.7. 1 0. 2.9 pav.).). iškeltinio kirtinio kontūrai (žr.5. kuriuose yra daug viena prie kitos linijų ir smulkių elementų. Braižant braižymo įrankiais.10 pav. Plačioji ištisinė (pagrindinė) Grafinis vaizdas Linijų tipai Plotis d.).8 pav. nubraižytų vienodu masteliu.11 pav. 0. nelabai sudėtingų. specialiuose brėžiniuose būdingųjų taškų radimo linijos Trūkio linijos. Siauroji ilgų brūkšnių su dviem taškais 0. Matmenų ir iškeltinės linijos. 0. simetrijos plokštumos (žr.) B.8 pav. 2. Siauroji ištisinė vingiuota D.). plokštumų pėdsakai. Nedidelio formato brėžinių ir sudėtingų brėžinių.9 pav. 0.25. įterptinių kirtinių kontūrai. Plačioji ilgų brūkšnių su tašku K.5 0.). 2.35.) 0. 2. bet braižant kompiuteriu ji gali būti pakeista siaurąja ištisine su lūžiais. sriegių pašaknys. gretutinių detalių kontūrai (aplinka) Kai braižoma rapidografais.). 2.2. 2. linijos plotis nustatomas apytiksliai.13 mm tik būtinais atvejais. Išklotinė sutapdinta su vaizdu (žr. 2. sklandaus perėjimo linijos.8 pav. stambių brėžinių linijos turi būti platesnės. 1 Matomo kontūro linijos (žr. judančių dalių kraštinės arba galimos tarpinės padėtys (žr. tiksliai nustatančiais linijos plotį.7.25. mm Paskirtis 0. lenkimo vietos išklotinėse. Gali būti vartojamos linijos. santykiaujančiomis tarpusavyje santykiu 2:1. kai kurios pagrindinio užrašo linijos.35. linijos turi būti tokio pat pločio. 14 . stengiantis išlaikyti santykį tarp skirtingų linijų pločio. 2.8 pav. Statybiniuose brėžiniuose nutraukimo linija yra siauroji ištisinė su lūžiais. Didelio formato.3 lentelė Pavadinimas A. pavyzdžiui braižant žemėlapius.9 pav.

kitą su 450 kampu. a b c d e 2. Šie šriftai gali būti vertikalūs ir pasvirę (apie 15 0 kampu į dešinę nuo vertikaliosios linijos). Brūkšnelių ilgis ir atstumai tarp jų priklauso nuo linijos pločio. todėl jos pradedamos braižyti nuo sankirtos arba nuo kontūro (žr. 2.13 pav. baigtis ir kirstis brūkšneliu. Visi brūkšneliai ir atstumai tarp jų turi būti vienodi. 2.e pav.13 e pav.13 b pav.). Raidėms rašyti vartojamas pagalbinių linijų tinklelis.14 pav.). Kompiuteriumi atliktų brėžinių užrašams taikomas atskiras standartas.5.).). Šis standartas taikomas rašant ranka arba naudojantis trafaretu. Visų sričių pramonės ir statybos brėžiniuose bei techniniuose dokumentuose rašoma standarto LST ISO 3098/1. tai centrų linijos brėžiamos ištisine siaurąja linija (žr. kai braižoma pagal du kampainius – vieną su 300 kampu.14 pav. 2. lengvai skaitomi ir rašomi.15 pav. 2. 2.3. Šių linijų žingsnis parenkamas pagal šrifto linijų plotį d (žr. Lygiagrečiose brūkšninėse linijose brūkšnelių ir kitų elementų padėtis vienas kito atžvilgiu turi kaitaliotis (žr. 2.2. kurie pagal aplinkybes gali būti trumpesni arba ilgesni (žr. Šrifto dydis nusakomas didžiųjų raidžių aukščiu h. Braižybos šriftai Brėžinių įrašai turi būti aiškūs.). Raidžių aukštis matuojamas milimetrais statmena pagrindo linijai kryptimi (žr.Visos brūkšninės linijos turi prasidėti. Toks kampas gaunamas.d.13 c.13 b pav. 2.4:1997 nustatytais standartais. Įvairių linijų braižymo pavyzdžiai 2. Kai apskritimo skersmuo arba kitokių geometrinių figūrų matmenys atvaizde mažesni kaip 12 mm. Šriftas skirstomas į A ir B tipo. išskyrus paskutinius brūkšnelius.). 15 . Stačiojo šrifto parametrai Šrifto linijų plotis d priklauso nuo šrifto tipo ir aukščio.

5 1.8 8.35 1. 16 .3 3.7 2. TV. atstumai tarp raidžių ir žodžių bei minimalūs atstumai tarp eilučių nurodyti 4 ir 5 lentelėse.25 0. laikomas atstumas tarp skyrybos ženklo ir po jo rašomo žodžio.35 (17/10)h 17d (1/10)h d 0.2.4 5 lentelė Šrifto parametrai Šrifto dydis (didžiųjų raidžių aukštis) Mažosios raidės aukštis Atstumas tarp raidžių Atstumas tarp žodžių Minimalus atstumas tarp eilučių pagrindų Šrifto linijos plotis Žymėjimas h c a e b d B tipo šriftas Santykis (10/10)h 10d (7/10)h 7d 2/10)h (6/10)h 2d 6d 2.5 5 7 10 14 20 Mažosios raidės aukštis c (10/14)h 10d 2.5 2. išskyrus skyrybos ženklais.5 1 3 8.5 0. LA. 4 lentelė A tipo šriftas (d=h/14) Šrifto parametrai Žymėjimas Santykis Matmenys Šrifto dydis (didžiųjų raidžių aukštis) h (14/14)h 14d 2.18 0.5 5. kurių gretimos linijos nelygiagrečios.1 8 1 3 11 0. jų linijų storiai.2 12 0.5 3.7 2. Pagalbinių linijų tinklelis šriftui rašyti Raidžių aukščiai.4 24 1.4 4.5 3. LT ir kt.4 31 1.8 8.5 1.35 Atstumas a tarp raidžių.4 20 14 4 12 34 2 (22/14)h 22d (1/14)h d 0. Mažiausiu atstumu tarp raidžių.4 4.5 1. indeksus galima rašyti vienu dydžiu mažesnius arba tokio pat dydžio šriftu.5 0. pavyzdžiui.1 6 5 3.5 0.Trupmenas.15 pav.7 10 7 2 6 17 1 14 10 2.2 16 0.25 0.5 5 7 10 14 Atstumas tarp raidžių Atstumas tarp žodžių Minimalus atstumas tarp eilučių pagrindų Šrifto linijos plotis a e b d (2/14)h (6/14)h 2d 6d 0.5 4.5 Matmenys 7 5 1. rodiklius.7 2 6 22 1 2. gali būti sumažintas.05 4 0..5 0.

2. Raidžių rašymas pagalbiniame tinklelyje 2.16 pav. Lietuviško raidyno ir skaičių A tipo šriftas 17 .17 pav.

Linijiniai matmenys nurodomi milimetrais. nenurodant matavimo vienetų. Lietuviškojo raidyno ir skaičių B tipo šriftas 2. Matmenų turi būti kuo mažiau.6. kad pakaktų gaminiui pagaminti ir jam patikrinti. bet tiek.2. Jeigu matmenys rašomi 18 . Matmenų žymėjimas Brėžiniuose ir techniniuose dokumentuose matmenys nurodomi pagal standartą LST ISO 129:1997.18 pav.19 pav. B tipo pasvirojo šrifto simboliai 2.

). Toks matmuo rašomas skliausteliuose. išskyrus tuos atvejus.21 pav. Matmenų žymėjimo elementai Matmenys apribojami iškeltinėmis linijomis. Iškeltinių ir matmenų linijų susikirtimo reikia vengti.22 pav. 2. Iškeltinių ir matmenų linijų žymėjimo pavyzdžiai Jei matmenų linijos nepakanka rodyklei nubrėžti. tai reikia nurodyti matavimo vienetus. Ašinės ir kontūro linijos nenaudojamos kaip matmenų linijos. Matmenų žymėjimo elementai pavaizduoti 2. Neleistina žymėti matmenis uždara grandine.. kur aiškiausiai matosi pažymėtasis elementas. Atstumas tarp matmens ir kontūro linijų turi būti ne mažiau kaip 10 mm..5 mm už matmens linijos (žr. Matmenų linijos negali kirstis.20 paveiksle.2 mm atstumu virš matmens linijos arčiau jos vidurio 3..techniniuose reikalavimuose. Rodyklės forma 2. bet gali būti panaudotos kaip iškeltinės linijos. esant reikalui. Kiekvienas matmuo brėžinyje pateikiamas tik vieną kartą toje vietoje. kai vienas iš jų informacinis. 2.). Tuo atveju brėžiama užkirtis – pasviręs brūkšnelis. Tačiau. 2.23 pav. linija pratęsiama ir rodyklė brėžiama iš išorės. Matmens skaitinė reikšmė (toliau „matmens skaičius“) rašoma 1.5 arba 5 dydžio šriftu. 2. nei viena linija neturi būti pertraukta (žr. 19 .22 pav. o tarp lygiagrečių matmenų linijų – 7 mm. kurios brėžiamos nuo matomojo kontūro linijų. Iškeltinė linija pratęsiama 1. kurių forma ir matmenys parodyti 2. pastabose ar kituose aiškinamuosiuose užrašuose.). Matmenų linijos remiasi į iškeltines rodyklėmis.21 pav.. Gabaritinis matmuo nurodomas vienu matmeniu. brėžiamas kaip trumpa (4-6 mm) 450 kampu pasvirusi linija arba dedamas taškas (žr. kurie yra brėžinio lauke.20 pav.22 paveiksle. 2. o ne dalimis.

2. Kampų matmenų rašymas Ženklai.28 a pav. 2.). b – nurodomas sferos skersmuo 20 .).). □ – kvadratas (žr. Skersmens matmenų skaičių žymėjimas 2. Matmenų linijose rodyklių pakeitimas tašku.).28 pav.27 pav. kuriuo matmuo pažymėtas formą: Ø – skersmuo (žr.26 pav. SR – sferos spindulys (žr.23 pav.28 b pav.2.2. 2. Sferos matmens žymėjimas: a – nurodomas sferos spindulys.29 pav. 2.27 pav.25 pav. R – spindulys (žr.26 pav. SØ – sferos skersmuo (žr. rodyklės brėžimas iš išorės 2. naudojami kartu su matmenų skaičiais parodo elemento. 2.24 pav.Matmenų skaičių rašymas virš pasvirusių matmenų linijų 2.). Kvadrato matmens žymėjimas 2.

jie žymimi taip. tam.32 paveiksle. 21 .29 pav.30 pav. kaip parodyta 2.31 paveiksle. c – suapvalinimo vietų. kad nesikartotų tie patys matmenys. Kampų suapvalinimo spindulių matmenų žymėjimas: a – išorinių suapvalinimo kampų.31 paveiksle. lankų ir kampų žymėjimai Kai vienodi elementai išdėstyti lygiais atstumais vienoje tiesėje. matmenys žymimi kaip parodyta 2.31 pav. d –vienodų suapvalinimo spindulių Stygų. kurių matmuo brėžinyje yra 1 mm ir mažesnis. b – vidinių suapvalinimo kampų. lankų ir kampų matmenys žymimi kaip parodyta 2.2. Tolygiai išdėstytų vienodų elementų matmenų žymėjimas Jei brėžinyje yra keletas vienodų elementų. 2. Stygų. 2.

35 pav. Prieš matmens skaičių.33 ir 2. 2.32 pav.). Vienodų pasikartojančių elementų matmenų žymėjimas Nuožulų matmenys parodyti 2. 450 nuožulos matmenų žymėjimas. b – matmuo brėžinyje lygus 1 mm arba mažesnis.36 pav.35 pav.33 pav. b – pjūvyje linijiniu ir kampiniu matmeniu. kai :a – matmuo brėžinyje didesnis kaip 1 mm. 2.34 paveiksluose. Kitokių nei 450 nuožulų matmenų žymėjimas: a – vaizde linijiniu ir kampiniu matmeniu. c – nurodomas nuožulos kūgiškumo kampas 2.2. arba kūgio dviejų skerspjūvių skersmenų skirtumo ir atstumo tarp šių skersmenų santykis K=(D-d)/H. c – dviem linijiniais matmenimis Kūgiškumas – tai apskrito kūgio pagrindo skersmens santykis su kūgio aukščiu K=D/H. kurio viršūnė nukrepiama į kūgio viršūnės pusę (žr. žymintį kūgiškumą. rašomas ženklas. Nuolydžio žymėjimas 22 . Kūgiškumo žymėjimas 2.35 pav. 2.

2. Kokie reikalavimai taikomi visų tipų brūkšninėms linijoms? 8. Koks kampas yra pasvirojo šrifto? 10. rašomas ženklas. Kokie yra masteliai? 4. Prieš matmens skaičių. Ką vadiname masteliu? 3. Kokie yra matmenų žymėjimo elementai? 13. Kokie vartojami ženklai kartu su matmenų skaičiais? 23 . Kokiais vienetais rašomi matmenų skaičiai? 12. Kokie matmenys užrašomi brėžinyje? 5. Paviršiaus nuolydis nurodomas virš išnašos lentynėlės santykiu arba procentais.36 pav. Savikontrolės klausimai 1.Nuolydis – tai vienos tiesės ar plokštumos posvyrio dydis kitos tiesės ar plokštumos atžvilgiu. Kokie linijų tipai naudojami brėžiniuose? 6. Kokia linija vadinama pagrindine? 7. Kokie yra brėžinių formatai? 2. Kiek brėžinyje reikia matmenų? 11. Kokių tipų yra braižybos šriftai? 9. kurio viršūnė nukreipta į nuolydžio pusę (žr. žymintį nuolydį.).

Tiesės atkarpos dalijimas į lygias dalis Norint padalinti atkarpą AB į dvi lygias dalis.1 pav. Taip gauname taškus B ir C. Taip gaunami taškai 11. . 3. Juos sujungiame pagalbine tiese.1.. 51. pvz. reikia iš atkarpos galų A ir B brėžti pagalbinius lankus spinduliu.. į penkias dalis. kuriuose jos kerta atkarpą AB. bet kokiu kampu nubrėžti pagalbinę tiesę (žr. kuris ir padalina duotą kampą į dvi lygias dalis. Taškas 51 sujungiamas su tašku B. 3.3. Atkarpos AB padalijimas į dvi lygias dalis 3. 24 . Sujungiame taškus A ir D. pvz. Šioje tiesėje skriestuvu atidėti penkias lygias dalis. didesniu negu pusė atkarpos ilgio.. Kur lankai susikerta gaunami taškai 1 ir 2. 21. Taškai. taško A.2 pav. reikia iš taško A brėžti bet kokio dydžio pagalbinį lanką (žr.).3 pav.). Per kitus taškus brėžiamos tiesės. Iš taškų B ir C vienodu spinduliu brėžiame lankus. Kampų dalijimas į lygias dalis Norint padalinti smailų kampą į dvi lygias dalis. 3. reikia iš bet kurio atkarpos galo. yra šios tiesės dalijimi taškai į penkias lygias dalis.2 pav. gauname spindulį AD. kuri ir padalija duotą atlarpą į dvi lygias dalis (žr. Atkarpos AB padalijimas į penkias lygias dalis Norint padalinti atkarpą AB į bet kokį skaičių lygių dalių.1 pav.). lygiagrečios atkarpai B51. kurie susikerta taške D. 1 A C B 2 3.2. 3. GEOMETRINĖ BRAIŽYBA 3.

lygus vienos atkarpos ilgiui. 3. B.). 3. Kiekviena atkarpa dalijama pusiau ir randamas per vidurio taškus nubrėžtų statmenų sankirtos taškas O.).6 a pav.4 pav. reikia iš taško A brėžti bet kokio spindulio lanką (žr.). Taip gauname taškus B ir C. C.3.6 b pav. Apskritimo lanko centro radimas Nubrėžto lanko centras ir spindulys randamas taip: šiame lanke bet kur parenkami keturi taškai A. Gauto stačiojo trikampio įžambinė AB yra ieškomoji tiesė. nubrėžti nuolydžio i = tiesę tiesės BC n atžvilgiu.6 b pav.y. Nuolydžio ir kūgiškumo braižymas Nuolydis – tai vienos tiesės ar plokštumos posvyrio dydis kitos tiesės ar plokštumos atžvilgiu. D ir sujungiami atkarpomis AB.4 pav.6 c pav.5 pav.5 pav. CD (žr.) . sudaryto prie pasvirusios tiesės (plokštumos). nuo taško B tiesėje BC atidedama n vienodo ilgio atkarpų.3. Nuolydžio braižymas 25 . Nuolydis skaičiuojamas kaip stataus trikampio. Tai ir yra to lanko centras. 3. Smailaus kampo padalijimas į dvi 3. 3. 1 Norint per tašką B. 3. Nuolydis gali būti išreikštas dviejų skaičių L santykiu (žr. 3. 3. Iš taškų B ir C brėžiame tuo pačiu spinduliu lankus ir gauname taškus D ir E.3 pav.6 pav. statinių h AC ir BC santykis (žr. arba procentais (žr. Paskutinės atidėtos atkarpos gale iš taško C keliamas statmuo CA. 3. Apskritimo lanko centro radimas 3.).). i = = tgα .4. 3. Brėžiame spindulius AD ir AE. Stataus kampo padalijimas į tris lygias dalis lygias dalis Norint statų kampą padalinti į tris lygias dalis. kurie ir padalina statų kampą į tris lygias dalis. t. esantį tiesėje BC (žr.

Trečiasis taškas 3 yra priešingame apskritimo skersmens gale. Apskritimo dalijimas į lygias dalis: a – tris ir septynias dalis. arba kūgio dviejų skersmenų skirtumo ir atstumo tarp šių skersmenų santykis K = H (žr.7 b pav.7 pav.).D (žr. pvz. 3. Kūgiškumas D b Kūgiškumą galima išreikšti dviejų skaičių santykiu arba procentais. A (žr. Dalijant į tris dalis galima panaudoti 300. 600 kampainį.). Iš bet kurio apskritimo taško. 3.5. a b 3. Atkarpa 1D lygi taisyklingo septynkampio kraštinei. 3.7 a pav. Kūgiškumas – tai apskrito kūgio pagrindo skersmens santykis su kūgio aukščiu K = < D/H H a 3.) brėžiamas lankas apskritimo spinduliu R. Apskritimo dalijimas į lygias dalis Apskritimo dalijimas į tris ir septynias dalis.8 a pav. H D−d 3. b – keturias ir aštuonias dalis 26 . Kūgiškumas 1:n ašies atžvilgiu braižomas analogiškai kaip nuolydžiai 1:2n iš abiejų ašies pusių.8 pav. Šis lankas kertasi su apskritimo lanku taškuose 1 ir 2.

600 kampainį. Apskritimo dalijimas į penkias ir dešimt dalių. kuriame viena linija pereina į kitą. iš taškų 1. Apskritimo dalijimas į lygias dalis: a . 3. Iš šio taško.). Apskritimo spindulys OA dalijamas pusiau ir gaunamas taškas B (žr. C. vadinamas jungimosi tašku. kad apskritimų lankų centrai būtų tiesėje.Apskritimo dalijimas į keturias ir aštuonias dalis. 2. kad šio lanko apskritimo centras būtų iš tiesės sujungimo taško iškeltame statmenyje (žr. Atkarpa 1C lygi į apskritimą įbrėžto taisyklingo penkiakampio kraštinei. D. Sujungimai braižomi remiantis šiais geometrijos dėsniais: 1) jungiant tiesę su lanku reikia. apskritimo spinduliu R brėžiami pagalbiniai lankai. Taškas. Norint apskritimą padalinti į dvyliką dalių.9 pav. Taškas. kaip iš centro.). tai yra du statmenus tarpusavyje skersmenis (žr. reikėtų lankus R spinduliu brėžti iš abiejų skersmenų galinių taškų. 3 nubrėžti papildomus susikertančius lankus bet kokiu spinduliu (patogiausia tuo pačiu apskritimo spinduliu R). Sujungimai Sklandus tiesės perėjimas į kreivę arba vieno lanko perėjimas į kitą vadinama sujungimu. Apskritimo dalijimas į šešias ir dvylika lygių dalių. t. Iš bet kurio skersmens galinių taškų.9 a pav. a b 3. c – dviejų lankų vidinis sujungimas 27 . vadinamas sujungimo centru. Tiesės ir apskritimų sujungimas: a – tiesės ir apskritimo lanko. spinduliu B1 brėžiamas lankas iki sankirtos su tuo pačiu apskritimo skersmeniu. Jeigu reikia nubrėžti kitos padėties kvadratą.).y. 3. 2) jungiant du lankus reikia. Per gautus sankirtos taškus ir apskritimo centrą nubrėžę tieses. pvz. b . einančioje per sujungimo tašką ir statmenoje šių lankų bendrai liestinei (žr.10 pav. 3. sankirtoje su apskritimo lanku gausime reikiamus taškus A.). c pav. Tų pačių taškų gavimui galima panaudoti 450 kampainį.10 b.10 pav.8 b pav.6. vienodai nutolęs nuo jungiamųjų linijų.9 b pav.). Šių taškų radimui galima panaudoti 300.penkias ir dešimt dalių.šešias ir dvylika dalių 3. 3. b – dviejų lankų išorinis sujungimas. kaip iš centrų. B. 3. 3. reikia 900 kampą padalinti pusiau. o atkarpa D4 taisyklingo dešimtkampio kraštinei. Apskritimas padalijamas į keturias dalis nubrėžus centro linijas. 1 ir 4 (žr. kurių sankirtoje su apskritimu gaunami kiti keturi šešiakampio taškai. Gaunamas taškas C.

C ir tašką K. lygiagrečią su tiese OE. esantį tiesėje BC (žr. Iš sujungimo taškų B ir C keliami statmenys į tieses AB ir CD iki sankirtos su anksčiau nubrėžtais statmenimis į tiesę BC. lygiagrečią su tiese OE. Sujungimo taškai B ir C sujungiami tiese. Atstumas tarp centrų OO1 dalijamas pusiau. kai tiesės lies šio apskritimo lanką. Iš centro O spinduliu R-R1 brėžiamas pagalbinis apskritimas. iki sankirtos su spindulio R1 apskritimu. statmenomis į šias atkarpas. Iš apskritimo centro O spinduliu R+R1 brėžiamas pagalbinis apskritimas.11 a pav. b – dviem lankais Apskritimo ir tiesės sujungimas lanku. 3. Sujungimo taškai K ir L gaunami nubrėžus iš centro O statmenis iki jų sankirtos su tiesėmis AB ir BC. 3. lygiagreti su ja. Taškai B ir C sujungiami tiese. Šis taškas su centru O sujungiamas tiese OE. Dviejų apskritimų liestinės brėžimas (vidinė liestinė). kuriame tiesė OE kerta spindulio R apskritimą.). kad jie eitų per sujungimo taškus B. Susikertančias tieses AB ir BC sujungti spindulio R lanku (žr. gaunamas taškas E. Spindulio R apskritimą ir tiesę AB reikia sujungti spindulio R1 apskritimo lanku (žr. Iš gauto taško O2 nubrėžus spinduliu OO2 lanką iki sankirtos su spindulio R+R1 pagalbiniu apskritimu. Reikia nubrėžti spindulių R ir R1 apskritimų liestinę (žr. Tarp jų spinduliu R1 iš centro O1 brėžiamas sujungimo lankas.13 b pav. Nubrėžtos tiesės ir pagalbinio apskritimo sankirtos taškas O1 yra ieškomasis sujungimo centras.Dviejų susikertančių tiesių sujungimas reikiamo spindulio lanku. randami sujungimo taškai K ir C. 3. iki sankirtos su spindulio R1 apskritimu. 3.). Dvi lygiagrečias tiese AB ir CD reikia sklandžiai sujungti dviem lankais taip. 3. Nubrėžus iš centro O1 tiesę. gaunamas taškas O2.) galima tik tada. Dviejų apskritimų liestinės brėžimas (išorinė liestinė).). Iš taško O. Nubrėžus iš centro O1 tiesę. gaunamas antrasis sujungimo taškas C.11 b pav.). Atkarpos BK ir KC dalijamos pusiau tiesėmis.12 pav. Padalijus atstumą tarp centrų OO1 pusiau.11 pav. Atkarpos OB ir O1C yra sujungimo lankų spinduliai R ir R1. spinduliu R brėžiamas lankas. Iš centro O brėžiamas spindulio R+R1 pagalbinis apskritimas. Nubrėžus tiesę iš centro O per gautą tašką E iki sankirtos su spindulio R apskritimu. Dviejų tiesių sujungimas: a – lanku. Gautieji sankirtos taškai yra sujungimo centrai O ir O1. kaip iš centro. Taškas. Dviejų lygiagrečių tiesių sujungimas dviem lankais.13 a pav. Sujungus centrą O1 su apskritimo centru O ir iškėlus iš taško O1 statmenį į tiesę AB. gaunamas antrasis sujungimo taškas B. Iš šio taško spinduliu OO2 brėžiamas lankas iki sankirtos su spindulio R-R1 pagalbiniu apskritimu. Reikia nubrėžti spindulių R ir R1 apskritimų bendrą liestinę (žr. 3. o atstumu R1 nuo tiesės AB – pagalbinė tiesė. yra sujungimo taškas B. Sujungimo centras O randamas taip: atstumu R nuo jungiamųjų tiesių brėžiamos su jomis lygiagrečios tiesės ir randamas jų sankirtos taškas. 28 . gaunamas sujungimo taškas C.

Ką vadiname nuolydžiu ir kaip jis randamas? Ką vadiname kūgiškumu? Ką vadiname sujungimu? Ką vadiname sujungimo tašku? Kokius reikia rasti taškus. Per juos brėžiamas spindulio R2 apskritimo lankas. b – vidinė liestinė Išorinis dviejų lankų sujungimas tam tikro spindulio lanku.14 b pav. Iš centro O brėžiamas lankas spinduliu R+R2. 3. 3. 3. kad ieškant sujungimo centro O2 iš centrų O ir O1 brėžiami lankai spinduliais R2-R. 2. c – išorinis ir vidinis Savikontrolės klausimai 1. 5. Sujungus centrus O ir O1 tiesėmis su centru O2. Apskritimo ir tiesės sujungimas lanku a b 3. 4. Dviejų lankų sujungimas tam tikro spindulio lanku: a – išorinis.12 pav. kitu – iš išorės.12 pav. Vidinis dviejų lankų sujungimas tam tikro spindulio lanku.14 c pav. Dviejų apskritimų liestinės brėžimas: a – išorinė liestinė. 3. Šių lankų sankirtos taškas yra sujungimo centras O2.13 pav.) taip. 3. Spindulių R ir R1 lankus reikia sujungti spindulio R2 lanku (žr. kad šis lankas su vienu lanku jungtųsi iš vidaus. gaunami šių tiesių ir apskritimų sankirtos taškai B ir C. R2-R1. iš centrų O ir O1 brėžiami apskritimų lankai spinduliais R+R2 ir R2-R1.14 a pav.3.). Šio uždavinio sprendimas skiriasi nuo išspręstojo tik tuo. Spindulių R ir R1 lankus reikia sklandžiai sujungti spindulio R2 lanku (žr.). Du spindulio R ir R1 lankai sujungiami trečiuoju spindulio R2 apskritimo lanku (žr. norint padaryti bet kokį sujungimą? 29 . Išorinis ir vidinis dviejų lankų sujungimas lanku. b – vidinis. Ieškant sujungimo centro O2. o iš centro O1 – spinduliu R1+R2.

1. Pastarosios sankirtoje su projekcijų plokštuma gaunama taško projekcija plokštumoje. Kadangi per du taškus galima išvesti tik vieną tiesę. 4. jo projekcija bus didesnė už projektuojamą figūrą. gausime trikampio ABC centrinę projekciją A‘B‘C‘ plokštumoje H. Projektavimo spinduliai perėję per trikampio ABC viršūnes susikerta su projekcijų plokštuma H ir gaunamos tų taškų centrinės projekcijos plokštumoje H. BRAIŽOMOSIOS GEOMETRIJOS PAGRINDAI 4. brėžiame per jį projektavimo tiesę (projektavimo spindulį). tai. Sujungę gautus taškus tiesėmis. kuris vadinamas projektavimo centru arba poliumi (žr. Lygiagretusis projektavimas 4. Turint taško centrinę projekciją. bet kuri figūra turės tik vieną savo projekciją. Taigi taško projekcija vadinama to taško projektavimo tiesės sankirtos taškas su projekcijų plokštuma. Jeigu projektuojama figūra yra tarp projektavimo centro ir projekcijų plokštumos.3 pav. 4.4. Centrinis projektavimas 4. Centrinės projekcijos. Erdvėje parenkama plokštuma H – projekcijų plokštuma. Projekcijos ir jų skirstymas Projekcija – tai daikto vaizdas plokštumoje tik iš vienos kurios nors pusės. Centrinės projekcijos yra naudojamos statyboje ir architektūroje. Projekcijos skirstomos į centrines ir lygiagrečiąsias.).1 pav. kai projektavimo centras S ir projekcijų plokštuma H yra pastovūs. Visi projektavimo spinduliai išeina iš vieno taško S.2 pav. Bet kurios figūros atvaizdą plokštumoje (projekciją) galima gauti projektuojant tos figūros taškus į šią plokštumą.1 pav. šalia jos taškas S – projektavimo centras. taško padėties erdvėje nustatyti negalima. Norėdami gauti taško projekciją. Stačiakampis ir pražulnusis projektavimas 30 .

jei ta figūra lygiagreti su projekcijų plokštuma (žr.3 pav.3 pav.): AN A" N " .). 31 . ir pražulniosios. technikoje jos naudojamos plačiau.).5 pav. Tiesių projekcijų sankirtos taškas K yra tų tiesių sankirtos taško projekcija K‘ (žr.). trumpesnė už pačią atkarpą.4 pav. bus tarpusavyje lygiagretūs (žr.). 4. Lygiagrečios tiesės lygiagrečios jų projekcijos 4. 7. 4. Kokiu santykiu taškas dalija tiesę.2 pav.) AB A" B " . 4. tiesės atkarpa AB (žr.4 pav. be to. trikampis ABC. stačiakampėse projekcijose galima išmatuoti arba lengvai rasti tikruosius figūrų dydžius. 4.3 pav. t. Tiesės atkarpa ir jos projekcija yra vienodo ilgio. Tarpusavyje lygiagrečių tiesių projekcijos yra lygiagrečios. 4. Tiesės atkarpos projekcija yra tiesės atkarpa. Stačiakampio projektavimo savybės 4. Tada gausime lygiagrečiąją projekciją.). Susikertančios tiesės ir jų projekcijos 5.3 pav. Kai taškas yra tiesėje. jos projekcija yra taškas. tiesės atkarpos MN projekcija M‘N‘. o jų atkarpų santykis yra lygus jų projekcijų santykiui (žr.7 pav. plokščia figūra. į ją projektuojasi tiesės atkarpa (žr. 4.y. 2.y. Stačiakampiam projektavimui būdingos savybės: 1.6 pav. pvz. tiesės atkarpa CD (žr. tai visi projektavimo spinduliai. kai tiesės atkarpa lygiagreti su projekcijų plokštuma.).8 pav. pvz.). = BN N " B " 4. 3. 4. Šiuo atveju be projektuojamo objekto ir projekcijų plokštumos dar turi būti duota projektavimo kryptis.4 pav. Kai tiesės atkarpa statmena projekcijų plokštumai. 4. tiesės atkarpos MN projekcija M 1' N1' . Kadangi sudaryti lygiagrečias projekcijas ir jomis naudotis yra paprasčiau. Jeigu centrinėje projekcijoje projektavimo centrą S nutolinsime nuo projekcijų plokštumos H iki begalybės. tokiu santykiu taško projekcija dalija tiesės projekciją (žr.5 pav. 4. 4. 4. projektuojasi tikruoju dydžiu. Taško K projekcija yra taškas K ' (žr. = CD C " D " 6. 4.3 pav. išvesti per atskirus projektuojamo objekto taškus. tai taško projekcija yra tiesės projekcijoje (žr. pvz.6 pav. Plokščia figūra. 4.Lygiagrečiosios projekcijos. t. kai projektavimo spinduliai nėra statmeni projekcijų plokštumai (žr.).). statmena projekcijų plokštumai. Lygiagrečiosios projekcijos gali būti: stačiakampės – kai projektavimo spinduliai statmeni projekcijų plokštumai (žr.).

Tiesė. kuria kertasi frontalioji ir profilinė projekcijų plokštumos. Taško projekcijos. Taško A projekcija horizontaliojoje projekcijų plokštumoje H vadinama horizontaliąja projekcija ir žymima A′ .3. Viena plokštuma yra horizontali. kuri vadinama projekcijų ašimi x. arba aplikačių ašimi. vadinamos projekcijų ašimi y. Taško A projekcija 32 . vadinama projekcijų ašimi z. Laikant projekcijų plokštumas begalinėmis. arba abscisių ašimi. gaunamos trys jo projekcijos. 4. Taško koordinatės. Projektuojant tašką A į tris projekcijų plokštumas. x ašis teigiama į kairę nuo koordinačių pradžios. tačiau įvairių uždavinių sprendimui dažniausiai naudojama tik viena dalis. imamos tarpusavyje statmenos plokštumos ir projektuojama statmenais toms plokštumoms projektavimo spinduliais. Monžo epiūra Taškai projekcijų plokštumų sistemoje žymimi didžiosiomis raidėmis. z – esanti virš plokštumos H (žr. Taško projekcijos 4.10 pav.y. kurioje visos projekcijų ašys laikomos teigiamomis. 4. t.9 pav.9 pav. Horizontalus trikampis 4. Stačiakampė koordinačių sistema Vieno taško projekcijos nepakanka to taško padėčiai erdvėje nustatyti. kuria kertasi horizontalioji ir profilinė projekcijų plokštumos. Visų trijų plokštumų ir ašių sankirtos taškas vadinamas koordinačių pradžia ir žymimas raide O.4. Tokia plokštumų sistema vadinama stačiakampe (ortogonaline) koordinačių sistema. Ji vadinama frontaliąja projekcijų plokštuma ir žymima raide F.2. Tiesė.). vadinama profiline projekcijų plokštuma ir žymima raide P. Kad būtų lengviau projektuoti. Stačiakampė koordinačių sistema 4. Tam mažiausiai reikia dviejų taško projekcijų skirtingose plokštumose. arba ordinačių ašimi. erdvė koordinačių sistemoje būtų sudalinta į aštuonias dalis. Trečioji projekcijų plokštuma. Antroji plokštuma yra vertikali. parenkama esanti priešais stebėtoją. vadinama horizontaliąja projekcijų plokštuma ir žymima raide H. y – esanti prieš plokštumą F. Šios plokštumos kertasi tiese. statmena abiem pirmosioms.8 pav. Projektuojantysis trikampis 4.7 pav.

Taško projekcija plokštumoje P vadinama profiline projekcija ir žymima A′′′ (žr. z).12 pav. nubrėžiamos tik projekcijų ašys. 2. 4. Norint rasti profilinę taško projekciją. 4. Taško nuotolis nuo plokštumos P. 4. K∈ pl. vadinamos ryšio linijomis.0) yra horizontaliojoje projekcijų plokštumoje.z) yra profilinėje projekcijų plokštumoje. P (žr.10 pav. Taško A frontalioji projekcija A′′ ir horizontalioji projekcija A′ yra vienoje tiesėje statmenoje ašiai x arba vertikalioje ryšio linijoje.13 pav.13 pav.y. nuo Ax lygiagrečiai su ašimi y – y ( Ax A′ ) ir nuo A′ lygiagrečiai su ašimi z – z( A′A ).y. vadinamas taško koordinate y. vadinamas taško koordinate z.). brėžti lanką prieš laikrodžio rodyklę iki ašies y ′ ir kelti statmenį į ašį y ′ iki susikirtimo su ryšio linija iš frontaliosios projekcijų plokštumos. Monžo epiūra (epiūra) arba kompleksinis brėžinys (žr. arba taško ordinate. nes visos trys projekcijų plokštumos tarpusavyje statmenos. Epiūroje nebraižomi projekcijų plokštumų kontūrai.11 pav. vadinams taško koordinate x. Taško padėtis erdvėje nustatoma nuotoliais nuo projekcijų plokštumų. Taškas G yra horizontaliojoje projekcijų plokštumoje 4.y. E∈ pl. t. Linijos. Epiūra gaunama plokštumą H sukant apie ašį x. 4.) . ir projekcijų ašyje. Taško A frontalioji projekcija A′′ ir profilinė projekcija A′′′ yra vienoje tiesėje statmenoje ašiai z arba horizontaliojoje ryšio linijoje. y. arba taško abscise. matuojamas x ašies kryptimi. reikia: iš horizontaliosios taško projekcijos brėžti statmenį į ašį y. matuojamas y ašies kryptimi.10 pav. 4. Išvada: Turint dvi taško projekcijas visada galima rasti trečiąją. Taškas projekcijų plokštumų atžvilgiu gali būti ir projekcijų plokštumoje. Taško nuotolis nuo H plokštumos. kol jos sutampa su plokštuma F. Pagrindinės savybės: 1.10 pav. Jei taškas yra projekcijų plokštumoje. matuojamas z ašies kryptimi. Norint rasti tašką projekcijų plokštumų sistemoje pagal jo koordinates. žyminčios tą tašką.) yra su brėžinio plokštuma sutapdintas projekcijų plokštumų atvaizdas.12 pav.). Taškas E(x. arba taško aplikate (žr.plokštumoje F vadinama frontaliąja projekcija ir žymima A′′ . tai viena jo koordinatė lygi 0. Taško nuotolis nuo plokštumos F. Jos nežymimos. Stačiakampėje koordinačių sistemoje horizontaliosios ir profilinės objektų projekcijos gaunamos iškreiptos. Taškas K(0. G∈ pl. įstačius skriestuvo kojelę į koordinačių pradžią.y. H (žr. turint horizontaliąją ir frontaliąją projekcijas. . Taško koordinatės rašomos skliausteliuose šalia raidės. 4. jungiančios taško A projekcijas.0. Taškas G(x. Taškas E yra frontaliojoje projekcijų plokštumoje 4.). reikia paeiliui jas atidėti pasirinkta tvarka: nuo koordinačių pradžios x ašyje – x (OAx). Jas reikia vaizduoti vienoje plokštumoje. 4.y. t.z) yra frontaliojoje projekcijų plokštumoje.A(x. o plokštumą P – apie ašį z tol. Taškas K yra profilinėje projekcijų plokštumoje 33 .). vadinamais taško koordinatėmis. t. Gautas sankirtos taškas yra duotojo taško profilinė projekcija.11 pav. F (žr.

4. nubrėžtomis per dviejų taškų projekcijas. ir 4. Ypatingos tiesės padėtys. Tiesė. tiesės atkarpa vadinama tiesiog tiese.16 pav. 4.) . Kai geometrinės figūros ar kūnai nusakomi ne jų taškų koordinatėmis. Atkarpos tikrąjį ilgį ir kampus su projekcijų plokštumomis galima rasti atlikus tam tikrus pagalbinius veiksmus.17 pav. nereikalingos ir koordinačių ašys.0.17 pav.y.18 pav.16 pav. Taškas M(0. tai dvi jo koordinatės lygios 0. apribota dviem taškais. 0.1.15 pav.Jei taškas yra projekcijų plokštumoje. lygiagreti vienai projekcijų plokštumai.i. 4. Tiesė. 2. bet vaizduojami brėžiniu (projekcijomis). vadinama ypatingosios padėties tiese.18 pav. Kai tiesei brėžinyje nereikia konkrečių taškų.15 pav. Brėžinyje tiesės atkarpos padėtis dažniausiai nusakoma jos dviem projekcijomis. Tiesių tarpusavio padėtys Tiesės padėtis nusakoma dviem taškais arba vienu tašku ir kryptimi.).18 pav.y. kuri lygiagreti ar statmena su kuria nors projekcijų plokštuma. 4.). 4. Tiesės atkarpos projektavimas.) . 4.0) yra ašyje x (L∈ x) (žr.).14 pav. Jei tiesė nėra lygiagreti nei su viena projekcijų plokštuma. Bendros padėties tiesės atkarpa 4.). 34 . Jos skirstomos į lygio tieses ir projektuojančiąsias tieses. Beašė tiesės atkarpos epiūra Tiesės dalis. 4. vadinama lygio tiese. ji vadinama bendrosios padėties tiese (žr. sprendžiant uždavinius.4. Ji toje plokštumoje projektuojasi savo tikruoju ilgiu (t. 1. Taškas N(0. ji žymima viena mažąja raide k (žr.14 pav. naudojama beašė epiūra (žr. Dažniausiai. 4.17 pav.z) yra ašyje z (N∈ z) (žr. Taškas M yra ašyje y 4. 2. Taškas L(x.). t. Taškas N yra ašyje z 4. Tokios tiesės atkarpos visos projekcijos yra trumpesnės už pačią atkarpą. Taškas L yra ašyje x 4. Jos kampai su projekcijų plokštumomis niekur nesiprojektuoja tikraisiais dydžiais. yra tiesės atkarpa.0) yra ašyje y (M∈ y) (žr.

lygiagreti su horizontaliąja projekcijų plokštuma (AB//pl. Tiesė AB yra horizontaliojoje projekcijų plokštumoje (AB∈ pl. kampas φ2 – kampas su plokštuma F.19 pav. Profilinės kampas su plokštuma P yra lygus 0.20 pav. vadinama frontaliai projektuojanti tiesė (žr.P ) . Horizontaliojoje projekcijų plokštumoje projektuojasi tikruoju ilgiu.19 pav.P). Tiesė. lygiagreti su profiline projekcijų plokštuma (EF//pl.F).2. vadinama profiliškai projektuojanti tiesė (žr.22 pav.25 pav.3.). Profilinė 2. 4. Tiesė.F ) .).24 pav. 4. kampas φ3 – kampas su plokštuma P. Tiesė.4. Frontalė 4. Profilinė tiesė profilinėje projekcijų plokštumoje projektuojasi tikruoju dydžiu (ilgiu). vadinama frontale (žr. Tiesė.).). 2.23 pav.). 2. lygiagreti su frontaliąja projekcijų plokštuma (CD//pl.2.2. kampas φ1 – kampas su plokštuma H. 4. Frontalės kampas su plokštuma F yra lygus 0. 2. vadinama projektuojančiąja tiese. Horizontaliai projektuojanti tiesė 4.20 pav. Tiesė. todėl šiose projekcijų ploštumose projektuojasi tikruoju ilgiu. Tiesė. 2. statmena horizontalinei projekcijų plokštumai (AB ⊥ pl.H ) . statmena kuriai nors vienai projekcijų plokštumai.H ) (žr.3. Ji yra lygiagreti su frontaliąja ir profiline projekcijų plokštumomis. Horizontalė 4. Profiliškai projektuojanti tiesė 2. 2.23 pav. 35 .). todėl šiose projekcijų ploštumose projektuojasi tikruoju ilgiu. Tiesė gali būti ir projekcijų plokštumoje. statmena frontalinei projekcijų plokštumai(CD ⊥ pl.22 pav. vadinama horizontale (žr.1.3.21 pav. 2. 4. 4. 2.).21 pav. Frontaliai projektuojanti tiesė 4. kampas φ1 – kampas su plokštuma H.1. kampas φ2 – kampas su plokštuma F. 4.24 pav. vadinama profiline (žr. todėl šiose projekcijų ploštumose projektuojasi tikruoju ilgiu.3.2.H) .1.1. Tiesė. Ji yra lygiagreti su horizonaliąja ir profiline projekcijų plokštumomis.2.2. kampas φ3 – kampas su plokštuma P.1. Horizontalė horizontaliojoje projekcijų plokštumoje projektuojasi tikruoju dydžiu (ilgiu). Ji yra lygiagreti su frontaliąja ir horizontaliąja projekcijų plokštumomis. Horizontalės kampas su plokštuma H yra lygus 0. statmena profilinei projekcijų plokštumai (EK ⊥ pl.1. 4. vadinama horizontaliai projektuojanti tiesė (žr. 4. Frontalė frontaliojoje projekcijų plokštumoje lygi tikram tiesės ilgiui.

4. ar tiesės yra lygiagrečios. Tiesė CD yra frontaliojoje projekcijų plokštumoje (CD∈ pl. Tolimesni taškai bus nematomi.30 pav. Tiesė yra 4. Lygiagrečios tiesės 4. tai apie tiesių padėtį galima spręsti tik iš profilinės projekcijos. susikertančios ar prasilenkiančios.28 pav.26 pav.P ) (žr.). 4.3. Frontaliojoje projekcijų plokštumoje projektuojasi tikruoju ilgiu.F ) (žr. kuris yra arčiausiai žiūrovo. 4. jei vienvardės tiesės projekcijos yra lygiagrečios. norint įsitikinti. Profilinėje projekcijų plokštumoje projektuojasi tikruoju ilgiu. Teisingas ir atvirkščias teiginys. Jeigu viena tiesių yra profilinė.3. Susikertančios tiesės 4.29 pav. tačiau sankirtos taškai nėra ryšio linijoje (žr. Nors jų vienvardės projekcijos kertasi.). 2. Tokių tiesių vienvardžių projekcijų sankirtos taškai yra ryšio linijose (žr.27 pav. 2.27 pav. tai ir pačios tiesės yra lygiagrečios (žr. Tiesė yra frontaliojoje 4. 4.25 pav. būtina nubrėžti profilines projekcijas. 1. tai lygiagrečios ir vienvardės jų projekcijos. Jei tiesės yra profilinės. Tiesė KL yra profilinėje projekcijų plokštumoje (KL∈ pl. 36 . nes juos užstoja arčiau esąs matomas taškas.). Matomumas epiūroje Jei pažymėsime keletą taškų projektuojančioje tiesėje.2.5. 4. Prasilenkiančios tiesės 4.2. 4.3. 4. jos turi vieną bendrą tašką.). Jeigu dvi tiesės susikerta. 3. Jei tiesės nelygiagrečios ir nesusikerta.). Tiesė yra profilinėje horizontaliojoje projekcijų projekcijų plokštumoje projekcijų plokštumoje plokštumoje Dvi tiesės tarpusavyje gali būti lygiagrečios.28 pav.26 pav. tai jos yra prasilenkiančios.29 pav. tai matomas bus tik taškas. Jeigu dvi tiesės yra lygiagrečios.30 pav.

Taškas K yra arčiau už tašką L. 1. ϕ z . Jis žymimas ϕ H . trimis taškais.33 pav. kuris žymimas ϕ P . kuriose duotoji plokštuma kerta projekcijų plokštumas . kuriuose plokštuma (taip pat ir jų pėdsakai) kerta projekcijų ašis. todėl žiūrėdami į plokštumą P pirmiau pamatysime tašką E.). Atkarpos. 4. vadinami plokštumos pėdsakų sankirtos taškais. m. jos parametrai rašomi skliausteliuose šalia plokštumos ženklo: ϕ (k . Nurodant plokštumą. Tiesės. Jie žymimi ϕ x . Plokštumų padėtys. Tiesė.0ϕ y − m.). Taškas E yra yra kairiau.). Taškų matomumas frontalinėje projekcijų plokštumoje 4. Taškai E ir F yra vienoje tiesėje E ′F ′ ir E ′′F ′′ (žr.32 pav. Plokštumą galima nusakyti: tiese ir šalia jos esančiu tašku. Taškas C yra erdvėje aukščiau .35 pav. ji vadinama bendrosios padėties (žr.34 pav.). nesančiais vienoje tiesėje. Taškai C ir D yra vienoje tiesėje C ′′D′′ (žr. n) . Taškų matomumas horizontalinėje projekcijų plokštumoje 4. Tai yra pasvirusi plokštuma. Plokštumos ϕ sankirtos linija su profiline projekcijų plokštuma vadinama profiliniu plokštumos pėdsaku. vadinama horizontaliuoju plokštumos pėdsaku. Plokštuma.31 pav.6. ϕ y . a) b) c) d) e) 37 . plokščios figūros projekcija. kurias plokštuma ϕ nuo koordinačių pradžios atkerta projekcijų ašyse. kuria plokštuma ϕ kerta horizontaliąją projekcijų plokštumą. ir 4. 4. 4. todėl jį apskliausime ( F ′′′ ). kuris žymimas ϕ F . Plokštumos ϕ sankirtos linija su frontaliąja projekcijų plokštuma vadinama frontaliuoju plokštumos pėdsaku. kertanti visas tris projekcijų plokštumas. 4. o F ′′′ bus nematomas . Taškai.31 pav.0ϕ z − n .4. todėl plokštumoje F taškas K ′′ yra matomas. o taškas D′ nematomas ir jį apskliausime ( D′ ). o L′′ nematomas. dviem susikertančiomis tiesėmis. 4. dviem lygiagrečiomis tiesėmis. Jei plokštuma nėra statmena nei vienai projekcijų plokštumai.32 pav. Taškų matomumas profilinėje projekcijų plokštumoje Taškai K ir L yra vienoje tiesėje K ′L′ (žr. Plokštumų tarpusavio padėtys Plokštuma – tai paprasčiausias paviršius. todėl taško L projekciją plokštumoje F apskliausime ( L′′ ). nes jį užstoja K ′′ . todėl plokštumoje H taškas C ′ yra matomas. vadinamos plokštumų pėdsakais. jis ir bus matomas.33 pav. vadinamos plokštumos parametrais: 0ϕ x − k .

4. lygiagreti su frontaliąja projekcijų plokštuma. lygiagrečios su projekcijų plokštumomis. 2.2. m.2. vadinamos lygio plokštumomis. vadinama ypatingos padėties plokštuma. Plokštuma. vadinama frontalia plokštuma β //F (žr.4.1 Horizontaliai projektuojanti plokštuma – tai plokštuma. n) . statmena horizontaliajai projekcijų plokštumai α ⊥ H (žr. statmenos vienai projekcijų plokštumai.38 pav. ∞. n) .). m. Frontaliai projektuojanti plokštuma 4. Profiliškai projektuojanti plokštuma 2. Šios plokštumos parametrai α (k . vadinamos projektuojančiomis plokštumomis. 4.2. m. 4. 2.).37 pav. ∞) .1. 38 . 4. statmena frontaliajai projekcijų plokštumai γ ⊥ F (žr.3. 2.36 pav.37 pav. Plokštumos.38 pav.1. Plokštuma. 4. Frontaliai projektuojanti plokštuma – tai plokštuma. Horizontaliai projektuojanti plokštuma 4. 2. lygiagreti su horizontaliąja projekcijų plokštuma. n) .1. ∞.35 pav.40 pav.).). ji kartu yra statmena kitoms dviem projekcijų plokštumoms. statmena vienai projekcijų plokštumai arba lygiagreti su viena projekcijų plokštuma (statmena dviem projekcijų plokštumoms).1. Šios plokštumos parametrai η (∞. ∞). Profiliškai projektuojanti plokštuma – tai plokštuma. 2.36 pav. Jeigu plokštuma lygiagreti su projekcijų plokštuma.2. 2. Plokštumos. 4. Šios plokštumos parametrai β (∞.39 pav. Šios plokštumos parametrai γ (k . statmena profilinei projekcijų plokštumai η ⊥ P (žr. Plokštuma. Šios plokštumos parametrai α (∞. Bendros padėties plokštuma ir jos pėdsakai 4.1.2.). vadinama horizontalia plokštuma α //H (žr. Bendros padėties plokštuma ir jos pėdsakai epiūroje 2.34 pav.

tiesės atkarpos.42 pav. kai norime ją (atkarpą) padaryti lygiagrečią projekcijų plokštumai. statmeną projekcijų plokštumai. Jei išankstinėmis sąlygomis ašies i padėtis nenurodyta.41 pav. 4. tai yra horizonatalioji projekcija bus lygiagreti su ašimi Ox.y. padėtį projekcijų plokštumų atžvilgiu. plokščios figūros. 4.). lygiagrečios projekcijų plokštumai. Horizontali plokštuma 4. statmeną projekcijų plokštumai H 4. bendrąją. lygiagrečios su projekcijų plokštuma. Ypatingos padėties geometrinių elementų tikrieji matmenys randami iš karto. lygiagreti su profiline projekcijų plokštuma. Plokštuma.2. ∞. Sukimas apie ašį.2. jeigu duotos tiesės ar figūros užima atsitiktinę. Profilinė plokštuma 4. Tada tas atkarpos taškas lieka vietoje (žr. tikrasis ilgis lygus vienai iš projekcijų. t.41 pav.42 pav. Norint rasti bendrosios padėties tiesės ar figūros tikrąjį dydį reikia pertvarkyti projekcijas taip. Sukimas apie ašį. Tiesę sukame apie ašį dažniausiai tada. Atkarpą AB sukame kol pasidarys lygiagreti plokštumai F.).7.3. ∞) .y.39 pav. vadinama profiline plokštuma γ //P (žr. kad ji eitų per vieną atkarpos galą. Frontali plokštuma 4. kad duotieji elementai projektuotųsi patogiai.43 pav. racionalu ašį parinkti taip. tikrasis dydis taip pat lygus vienai iš projekcijų. tikraisiais dydžiais. t. Ašį i parenkame einančią per tašką B.1. Pavyzdžiui. Ašis i ⊥ pl. statmeną projekcijų plokštumai F 1. 1. Projekcijų pertvarkymai Sprendžiant uždavinius reikia atlikti tam tikrus veiksmus.40 pav.H . Visi atkarpos 39 . 4. Sukimas apie ašį. 4. Šios plokštumos parametrai γ (k .

apskritimo ir kt. todėl epiūroje naujoji ašis Ox1 turi būti lygiagreti su tiesės horizontaliąja F projekcija.). Tokiu pat būdu tiesės kampui su frontaliąja projekcijų plokštuma rasti. Trikampis ABC (žr. Nauja plokštuma H1 parenkama lygiagreti su duotąja tiese. 4. kurį projekcija A1″ B ′′ sudaro su ašimi Ox. Plokščių figūrų projekcijos Plokščiomis figūromis vadinamos tokios. Šios tiesės frontalioji projekcija A1″ B′′ bus lygi tikrajam tiesės AB ilgiui. išskyrus tašką B.2. Šiuo atveju yra parenkamos papildomos projekcijų plokštumos taip. 4. Frontalės horizontalioji projekcija turi būti lygiagreti su ašimi Ox.44 pav. todėl jo projekcijos nėra trikampio tikrieji dydžiai. yra lygus kampui su ′ plokštuma F.46 pav. 40 . kurį projekcija ″ ″ sudaro su ašimi Ox1. kad tos plokštumos būtų lygiagrečios su duotomis tiesėmis. yra lygus kampui su plokštuma F.44 pav. 4. Tikrojo ilgio radimas papildomoje projekcijų plokštumoje H1 2. Naujoji ašis Ox1 turi būti lygiagreti su tiesės frontaliąja projekcija. Norint rasti atkarpos AB tikrąjį ilgį ir kampą su projekcijų plokštuma H plokštumų pakeitimo būdu reikia frontaląją projekcijų plokštumą F pakeisti nauja plokštuma F1. kurį projekcija A1′ B1 sudaro su ašimi Ox1. 4.). 2. daugiakampio. Išmokus braižyti taško ir tiesės atkarpos projekcijas bei plokštumos pėdsakus. Analogiškai tikrąjį ilgį galima rasti pasukę atkarpą apie ašį. Naujojoje plokštumų sistemoje 1 tiesė AB yra frontalė ir jos nauja frontalioji projekcija H ″ ″ lygi tikrajam tiesės AB ilgiui. Naujojoje F plokštumų sistemoje tiesė AB yra horizontalė ir jos nauja horizontalioji projekcija A1′ B1′ lygi H1 tikrajam tiesės AB ilgiui. Horizontalioji projekcija A1′ B′ bus lygi tikrajam tiesės AB ilgiui. kuri parenkama lygiagreti su tiese AB.). statmeną projekcijų plokštumai F. yra A1 B1 A1 B1 1 lygus kampui su plokštuma H.43 pav. nesunku nubraižyti ir plokščios figūros (trikampio.45 pav.2.) projekcijas.8. 2.45 pav. pakanka rasti jos viršūnių projekcijas ir nuosekliai tiesėmis sujungti jų vienvardes projekcijas. Braižant plokščią tiesėmis apribotą figūrą. 1.1. Kampas ϕ 2 . Kampas ϕ . Projekcijų plokštumų pakeitimas. Kampas ϕ 2 . reikia surasti tiesės atkarpos tikrąjį ilgį paverčiant ją horizontale (žr. kurių visi taškai yra vienoje plokštumoje. keturkampio. yra lygus kampui su plokštuma H. kurį projekcija A1′ B′ sudaro su ašimi Ox.) nelygiagretus jokiai projekcijų plokštumai ir užima bendrą padėtį erdvėje. Tikrojo ilgio radimas papildomoje projekcijų plokštumoje F1 4.taškai keičia padėtį. 4. ir tiesė tampa frontale (žr. Gaunamos plokščios figūros projekcijos. Kampas ϕ1 . 4. (žr.

Apskritimas pasviręs bet kokiu kampu į dvi projekcijų plokštumas ir statmenas trečiajai projekcijų plokštumai. Apskritimo projekcijos. kai viena projekcija apskritimas 4. Į ją figūra projektuojama tikruoju dydžiu.50 pav. Apskritimo projekcijos. kai viena projekcija elipsė 4. 4. Elipsės didžioji ašis lygi apskritimo skersmeniui (žr.) lygiagretus plokštumai H ir statmenas plokštumoms F ir P.). Keturkampio horizontalioji projekcija A′B ′C ′D′ yra keturkampio tikrasis dydis. 4.Keturkampis ABCD (žr. 4. Plokščios figūros tikrojo dydžio radimas Jeigu plokščia figūra yra lygiagreti projekcijų plokštumai.46 pav. lygios apskritimo skersmeniui (žr. tai tikrajam dydžiui rasti yra patogesnis plokštumų pakeitimo būdas (žr.49 pav.47 pav.47 pav.49 pav.). 4. Apskritimas lygiagretus su ta projekcijų plokštuma.48 pav. 41 .9. nes jo frontalioji A′′B ′′C ′′D′′ ir profilinė A′′′B ′′′C ′′′D′′′ projekcijos yra tiesės atkarpos.). 2. 4. Apskritimo viena projekcija – tokio pat didumo apskritimas. Tikrajam dydžiui rasti plokštuma H pakeičiama nauja plokštuma H1. Jeigu plokščia figūra yra bendros padėties. Trikampio ABC projekcijos 4. o kitos dvi projekcijos yra tiesės atkarpos.48 pav. Keturkampio ABCD projekcijos Apskritimo projekcijos priklauso nuo jo padėties erdvėje ir gali būti: 1. tai į ją projektuojasi tikruoju dydžiu. Apskritimo viena projekcija – elipsė. 4.

10. projekcijų vaizdavimas Paviršius – tai visuma padėčių judančios linijos. kurios judėjimo dėsnį nustato kitos dvi linijos.51 pav. vadinamos sudaromąja. slenkančios dviem susikertančiomis tiesėmis – kreipiančiosiomis. vadinamos kreipiančiosiomis.4. skersmens vamzdžio paviršius Piramidiniai Cilndroidas Toras Grafiniai 42 . Paviršiai Tiesiniai Netiesiniai Išklojami Neišklojami Pastovi sudaromoji Sukiniai Kintanti sudaromoji Cikliniai Briaunainiai Su lygiagretumo plokštuma Įžambi plokštuma Prizminiai Sfera Kint. Paviršiai ir geometriniai kūnai. Taškų. Pats paprasčiausias paviršius – plokštuma.50 pav. Penkiakampio tikrojo dydžio radimas 4. Kiekvieną paviršių galima nusakyti sudaromosios ir kreipiančiųjų forma (žr.4.). Ją galima nusakyti kaip visumą padėčių tiesios sudaromosios. esančių kūnų paviršiuje.

o jei pasvirusios į pagrindą bet kokiu kampu. matomumas projekcijų atžvilgiu nustatomas: 1. 43 . kuriuos perpjovus per sudaromąją ir išskleidus galima sutapdinti su plokštuma be raukšlių ir plyšių. Epiūroje tai nustatoma žiūrint į frontaliąją arba profilinę projekciją iš viršaus (pagal rodyklę H). Prizmė yra stati. Turint dvi prizmės projekcijas. šiuo atveju plokštumų ir briaunų. 2. gautas žiūrint į jį iš viršaus statmenai plokštumai H. spyruoklės paviršius Kūginiai Pražulnus helikoidas 4. Netiesiniai paviršiai – kurių sudaromoji – kreiva linija. Pagal nustatytas kryptis gautų kūnų projekcijų matomumas plokštumose. Prizminiais kūnais vadinami tokie briaunainiai. Plokštumų susikirtimo linijos vadinamos briaunomis. Paviršiai su pastovia sudaromąja – tai paviršiai. Briaunainiais vadinami kūnai. 4. Išklojami paviršiai. 4. ir 4.52 pav. Kūno profilinė projekcija – tai kūno vaizdas. randama trečioji – profilinė projekcija. jei jos briaunos yra statmenos pagrindo plokštumai. Paviršiai su kintančia sudaromąja – kai sudaromoji judėdama keičia formą. esantys taškai bei tiesės visada bus matomi. Epiūroje tai nustatoma žiūrint į frontaliąją arba horizontaliąją projekcijas iš kairės (pagal rodyklę P). Kūno horizontalioji projekcija – tai kūno vaizdas.). briaunos yra tarpusavyje lygiagrečios.51 pav. Prizmės elementų. Norint pavaizduoti taisyklingos prizmės projekcijas. Jos šoninės sienos yra vienodi stačiakampiai (žr. Taisyklinga stačioji prizmė yra tokia. pirmiausia braižoma jos horizontalioji projekcija.Taisyklingi daugiakampiai Konoidas Elipsoidas Triašis elipsoidas Sukiniai Sraigtiniai Cikliniai Bato paviršius Cilindriniai Status helikoidas Cilindr. kurių sudaromoji – tiesi linija.53 pav. kurios pagrindas yra taisyklingas daugiakampis.53 pav. kurių šoninis paviršius sudarytas iš lygiagretainių. gautas žiūrint į kūną iš kairės statmenai plokštumai P. o nematomose plokštumose – nematomi. Epiūroje tai nustatoma žiūrint į horizontaliąją projekciją iš apačios (pagal rodyklę F). tai prizmė pražulni. paskui randama prizmės pagrindo frontalioji projekcija. gautas žiūrint į jį iš priekio statmenai plokštumai F. o briaunų susikirtimo taškai – viršūnėmis. Neišklojamų paviršių negalima iškloti plokštumoje be raukšlių ir plyšių. po to iš pagrindo frontaliosios projekcijos viršūnių iškeltuose statmenyse atidedami šoninių briaunų ilgiai. 4. kurių paviršių iš visų pusių apriboja tarpusavyje susikertančios plokštumos. Prizmių pagrindai gali būti bet kokie daugiakampiai. Kūno frontalioji projekcija – tai kūno vaizdas.). kuriuos sujungus horizontaliąja tiese gaunama prizmės frontalioji projekcija (žr. 3. kuriuos sudarant sudaromoji nekeičia formos. Paviršių skirstymas Tiesiniai paviršiai – tai pavišiai. o briaunos statmenos pagrindui.

kurių šoninis paviršius sudarytas iš trikampių. o pagrindas – daugiakampis. Tarkime. Iš taško M ′′ nuleidžiamas statmuo į prizmės horizontaliąją projekciją. Pirmiausia piramidės sienoje per viršūnę S ir tašką M iki pagrindo brėžiama pagalbinė tiesė. Prizmės epiūra Norint nustatyti kokios briaunos ir sienos yra matomos. Trikampės piramidės (žr. Taškų trūkstamos projekcijos prizmių paviršiuose ieškomos kaip taškų. esančios tarp briaunų. Gaunama piramidės viršūnės frontalioji projekcija S ′′ . einančių per pagrindo taškus D ir A. Turint dvi taško projekcijas.55 pav. Žinoma piramidės paviršiuje esančio taško M frontalioji projekcija M ′′ . Ši projekcija bus taisyklingas daugiakampis.52 pav. Ant šio statmens nuo pagrindo frontaliosios projekcijos atidedamas piramidės aukštis. o briaunos lygios(žr. kuri yra nematomo taško projekcija. Taisyklinga stačioji piramidė yra tokia. braižoma trečioji – profilinė. Norint nubraižyti taisyklingos stačiosios piramidės projekcijas. Prizmės aksonometrinė projekcija 4. kuri yra matomo taško projekcija. kurią sujungus su pagrindo visais taškais. 4. B ir C. Jei aukštinė neina per pagrindo svorio centrą.). 4. reikia žiūrėti parodytomis rodyklėmis ir kryptimis (žr. Jos sienelės yra vienodi trikampiai.55 pav. ir pagrindo kraštinėje B ′C ′ randama taško horizontalioji projekcija M ′ . pirmiausia braižoma jos horizontalioji projekcija. Frontaliojoje projekcijoje matomos sienos yra tarp briaunų.4. ir 4.53 pav. 44 .) trikampio centro taškas S ′ yra piramidės viršūnės horizontalioji projekcija. Reikia rasti kitas šio taško projekcijas ir nustatyti jo matomumą projekcijų plokštumų atžvilgiu. o briaunos eina per vieną bendrą tašką. gaunama piramidės frontalioji projekcija. Piramidė yra stačioji. Profilinėje projekcijoje prizmės plokštumos. D ir C. Turint dvi piramidės projekcijas. randama trečioji – profilinė M ′′′ . nes yra nematomoje prizmės plokštumoje. Paskui nubraižoma pagrindo frontalioji projekcija ir iš viršūnės horizontaliosios projekcijos S ′ iškeliamas statmuo. C ir B – nematomos.53 pav. piramidė yra pražulnioji. einančių per pagrindo taškus A ir B. Piramidėmis vadinami tokie briaunainiai. kuris atitiks piramidės pagrindo tikrąjį dydį. Nuleidus statmenį iš taško M ′′ .54 pav. kad žinome matomo taško M frontalioji projekcija M ′′ (žr. esančių tiesėse (briaunose) arba plokštumose (sienelėse) projekcijos. vadinamą viršūne. kurios pagrindas yra taisyklingas daugiakampis. 4. 4.53 pav. Brėžiamos jos projekcijos. o nematomos – per pagrindo taškus A ir D. pagalbinėje tiesėje gaunamas taškas M ′ . A ir B yra matomos.) .). aukštinė eina per pagrindo svorio centrą. jei jos aukštinė eina per pagrindo svorio centrą. Reikia rasti kitas dvi jos projekcijas ir nustatyti šio taško matomumą. o – per pagrindo taškus D ir C.

statmena cilindro sudaromosioms ir ši sankirta yra apskritimas. Piramidės epiūra Tiesinis išklojamasis kreivas paviršius yra toks. ir 4.57 pav.4.57 pav. gaunamas stačiakampis. 4.). Tada braižoma trečioji . Turint dvi taško projekcijas. o jei uždara – uždaruoju. Piramidės aksonometrinė projekcija 4. Gretimos tokių paviršių sudaromosios yra lygiagrečios arba prasilenkiančios. braižoma profilinė projekcija M ′′′ . 4. Statusis apskritas cilindras – tai cilindro paviršiaus ir plokštumos sankirta. Cilindro pagrindo frontalioji projekcija bus tiesės atkarpa. Iš cilindro horizontaliosios projekcijos iškeliami statmenys ir nuo pagrindo frontaliosios projekcijos atidedamas cilindro aukštis. Uždaras cilindrinis paviršius. kuri yra nematoma.profilinė cilindro projekcija. Braižant stačiojo apskrito cilindro (toliau cilindro) projekcijas (žr.kuris yra matomo taško projekcija. ir kai cilindro pagrindai statmeni jo sudaromosioms (žr.). Cilindro aksonometrinė projekcija 4.55 pav. kuris yra tikrasis dydis. slinkdama kreive – kreipiančiąja. Ši tiesė visą laiką yra lygiagreti su pačia savimi. slinkdama kreive – kreipiančiąja. vadinamas cilindru. Cilindro epiūra 45 . cilindrinis paviršius vadinamas atviruoju. Cilindrinį paviršių brėžia tiesė – sudaromoji.56 pav. Sujungus šiuos statmenis horizontaliąja tiese. kurį brėžia tiesė – sudaromoji.56 pav. 4. Jei kreipiančioji yra atvira kreivė. pradedama braižyti nuo horizontaliosios projekcijos – apskritimo. apribotas plokštumomis.57 pav.54 pav.

gaunamos taškų horizontaliosios projekcijos K ′ ir L′ . kai žinoma viena jo projekcija. Turint dvi projekcijas randamos trečiosios ir nustatomas jų matomumas: L′′′ . kurios yra apskritimo kontūre ir yra matomos. o žemiau – nematomos. Norint nustatyti taškų matomumą frontaliojoje projekcijoje. kuris ir yra kūgio frontalioji projekcija. statmenos kūgio sudaromosioms sankirta. 4. o pagrindą – apskritimas. t. frontalioji projekcija K ′′ . randama trečioji . t. taško L′′ frontalioji projekcija yra matoma. Jei kūgio paviršiuje reikia rasti taško K projekcijas. Jei taškų horizontalioji projekcija yra virš horizontaliosios ašies 1-1. Kūgio projekcijos pradedamos braižyti nuo horizontaliosios projekcijos (žr. 4. nes yra iki vidurio cilindro. reikia žiūrėti į taškų frontaliosios projekcijos padėtį (rodyklės P kryptimi). taško L′′′ profilinė projekcija yra matoma.nematoma. t. gaunamas trikampis.Žinomos taškų K ir L. tai taškų fronaliosios projekcijos yra nematomos. Nuleidus iš K ′′ ir L′′ statmenis į cilindro horizontaliąją projekciją. Statmenu kirtiniu vadinamas kūgio paviršiaus ir plokštumos. Turint dvi. t.y. Šis taškas vadinamas kūginio paviršiaus viršūne. Norint nustatyti taškų matomumą horizontaliojoje projekcijoje.y. gaunamas sukant tiesę apie ašį taip. reikia žiūrėti į taškų frontaliosios projekcijos padėtį (rodyklės H kryptimi).matomo taško projekcija. o sukamoji tiesė – kūgio sudaromąja. Taško K ′′ yra nematomo taško projekcija. 2. Iš kūgio horizontaliosios projekcijos iškeliami statmenys ir nuo pagrindo frontaliosios projekcijos vidurio iškeliamas kūgio aukštinei lygus statmuo. Norint nustatyti taškų matomumą profilinėje projekcijoje.). t. Kūginiu paviršiumi vadinamas paviršius.).59 pav. K ′′′ . frontaliosios projekcijos K ′′ ir L′′ . Horizontaliosios taškų projekcijos yra matomos iki vidurio cilindro. Gaunama kūgio viršūnės taško projekcija S ′′ . nes yra už ašies 2-2. ir 4. po to surandama horizontalioji sudaromosios projekcija ir joje ryšio linijoje (statmenyje) randama taško horizontalioji projekcija K ′ . taško K ′′ profilinė projekcija yra nematoma. tai per tą taško projekciją ir viršūnę brėžiama frontalioji sudaromosios projekcija. Matomumą geriausia nustatyti taip: 1. o L′′ . Jei taškų horizontalioji projekcija yra į dešinę už vertikaliosos ašies 2-2. reikia žiūrėti į taškų horizontaliosios projekcijos padėtį (rodyklės F kryptimi) ir jei taškų horizontalioji projekcija yra iki horizontaliosios ašies 1-1. 46 . tai taškų profilinės projekcijos yra nematomos. Kūgio pagrindo frontalioji projekcija bus tiesės atkarpa. esančių cilindro paviršiuje. Jei taškų horizontalioji projekcija yra iki vertikaliosios ašies 2-2.matoma projekcija. kuri yra apskritimas.y. tai taškų fronaliosios projekcijos yra matomos. žiūrint iš viršaus. nes yra iki ašies 2-2.y. Reikia rasti šių taškų kitas dvi projekcijas ir nustatyti jų matomumą. Kūgiu vadinamas kūnas. taško K ′′ frontalioji projekcija yra nematoma. kurio šonus riboja kūginis paviršius.y.profilinė kūgio projekcija. kai kūgio statmenas kirtinys yra apskritimas ir jei kūgio pagrindas yra statmenas kirtinys (žr.59 pav. kad vienas jos galinių taškų sutaptų su ašies tašku.58 pav. 3. Sujungus šį tašką su horizontaliąja atkarpa (pagrindu). Status apskritas kūgis yra. tai taškų profilinės projekcijos yra matomos.

Nustatant taškų matomumą reikia žinoti.60 pav. Kūgio aksonometrinė projekcija 4. Pagal A′′ padėtį (virš horizontaliosios ašies 1-1 nustatoma. 4. sutampanti su apskritimo simetrijos ašimi. Ši atkarpa bus rutulio paviršiaus apskritimo. Jeigu žinome taško A. kad jei vienoje projekcijoje projekcija yra apskritimas. Turint dvi taško projekcijas. 4.). tai kitose dviejose projektuojasi atkarpa. frontalioji projekcija. einančio per tašką A.59 pav. per taško projekciją A′′ brėžiama horizontalioji atkarpa iki apskritimo kontūro. kuri yra nematoma.). esančio rutulio paviršiuje.61 pav. Jo visos trys projekcijos yra vienodo skersmens apskritimai (žr. Norint tai padaryti.61 pav. kurio skersmuo lygus frontaliojoje projekcijoje išvestai atkarpai. gaunamas taškas A′ . kad tai matomo taško A projekcija A′ .61 pav. Kūgio epiūra Rutulys (sfera) gaunamas sukant apskritimą apie jo skersmenį (žr. nes yra skritulio vertikaliosios sumetrijos ašies dešinėje. nubraižoma trečioji projekcija A′′′ . Nuleidus iš taško projekcijos A′′ statmenį į žemiau skritulio ašies 2-2 horizontaliojoje projekcijoje esančią apskritimo dalį. Rutulio epiūra 47 . ir 4. frontalioji projekcija A′′ . tai reikia rasti kitas taško projekcijas ir nustatyti jo matomumą.58 pav. Rutulio aksonometrinė projekcija 4.60 pav. 4. Horizontalioji projekcija braižoma kaip R spindulio apskritimas.4.

63 pav. Stačiakampes – kai projektavimo kryptis yra statmena aksonometrinei projekcijų plokštumai (žr. 2. 4. Pagal ašių iškreipimo koeficientus aksonometrinės projekcijos skirstomos: 1.64 pav. 4. t.64 pav. lygiagretus su ašimi z0. kad daikto brėžinys būtų vaizdingesnis ir lengviau suprantamas. Aksonometrinės projekcijos.11. 4. 4. Pagal projektavimo kryptį aksonometrinės projekcijos skirstomos: 1. Iš gauto taško A0 iškeliamas statmuo. 4. Standarte numatoma aksonometrines projekcijas visada braižyti padidintas. o ašys joje – aksonometrinėmis ašimis.62 pav. 4.63 pav.y.65 pav.). kurioje atidedama / koordinatė y=60 mm.66 pav. galima nubraižyti taško A izometrinę projekciją (žr. 4. Dimetrines – kai jie dviejose ašyse vienodi (žr.taško epiūrą (žr. Tuomet atvaizdai gaunami padidinti 1. Turint taško A koordinates .). Taško A koordinačių dydžiai imami iš epiūros ir atidedami pagal atitinkamas aksonometrines ašis. Aksonometrinėje ašyje x0 atidedama koordinatė x=55 mm nuo koordinačių pradžios. Aksonometrinės projekcijos Braižant techninius brėžinius.).).64 pav. kaip pagalbinės. dažnai tenka braižyti aksonometrines projekcijas.62 pav.62 pav. Ši plokštuma vadinama aksonometrine projekcijų plokštuma. Trimetrines – kai jie visose ašyse skirtingi. 2.4.82. Stačiakampės dimetrinės projekcijos ašys 48 .22 karto. Stačiakampės izometrinės projekcijos ašys 4. 4. Per gautą tašką Ax0 brėžiama tiesė lygiagreti su y0 ašimi.63 pav. 3. taip.). ir 4. kuriame atidedama koordinatė z=45 mm ir gaunama taško A izometrinė projekcija A0. Aksonometrinė projekcija gaunama projektuojant detalę ir su ja susietas stačiakampės koordinačių ašis lygiagrečiai į tam tikrą plokštumą. Pražulniosios frontaliosios dimetrinės projekcijos ašys Izometrinėje projekcijoje iškreipimo koeficientai visose ašyse yra lygūs 0. Pražulniąsias – kai ši kryptis nestatmena aksonometrinei projekcijų plokštumai (žr.). Izometrines – kai koeficientai visose ašyse vienodi (žr. ir 4. paprastai braižomos šalia epiūrų. kad iškreipimo koeficientai aksonometrinėse ašyse būtų lygūs vienetui.

4.65 pav. Taško epiūra

4.66 pav. Taškas aksonometrinėje stačiakampėje izometrinėje projekcijoje

Atitinkamai braižoma tiesės AB aksonometrinė projekcija, nubraižant kiekvieną tašką atskirai (žr. 4.67 pav. ir 4.68 pav.).

4.67 pav. Tiesės epiūra

4.68 pav. Tiesė aksonometrinėje stačiakampėje izometrinėje projekcijoje

Stačiakampėje dimetrinėje projekcijoje iškreipimo koeficientai ašyse x0 ir z0 yra vienodi 0,94, o ašyje y0 – 0,47. Tačiau gana dažnai braižoma padidinta dimetrinė projekcija. Joje iškreipimo koeficientai ašyse x0 ir z0 yra lygūs vienetui, o ašyje y0 – 0,5. Atvaizdas padidėja 1,06 karto. Taško A horizontaliosios projekcijos A′ atstumas nuo x ašies atidedamas sumažintas du kartus, t.y. y/2, tiesėje lygiagrečioje su ašimi y0 (žr. 4.70 pav.).

49

4.69 pav. Taško epiūra

4.70 pav. Taškas aksonometrinėje stačiakampėje dimetrinėje projekcijoje

4.71 pav. Taškas aksonometrinėje frontaliojoje dimetrinėje projekcijoje

Frontaliojoje dimetrinėje projekcijoje iškreipimo koeficientai ašyse x0 ir z0 yra vienodi - 1, o ašyje y0 – 0,5. Braižoma taip pat kaip ir stačiakampėje dimetrinėje projekcijoje (žr. 4.71 pav.). Dydžiai, atidedami lygiagrečiai su ašimi y0, imami du kartus mažesni negu epiūroje.

4.12. Geometrinių figūrų ir kūnų aksonometrinės projekcijos
Duota stačiakampio ABCD epiūra (žr. 4.72 pav.). Reikia nubraižyti jo aksonometrines projekcijas stačiakampėje izometrinėje projekcijoje (žr. 4.73 pav.) , stačiakampėje dimetrinėje projekcijoje (žr. 4.74 pav.), frontaliojoje dimetrinėje projekcijoje (žr. 4.75 pav.). Braižome taip pat, kaip taškų aksonometrines projekcijas. Tačiau atkarpų, plokščių figūrų ir geometrinių kūnų aksonometrines projekcijas patogiau braižyti elementus (kraštines, aukštines, simetrijos ašis) lygiagrečiai su tam tikromis ašimis, kurių atstumai nebūtinai turi sutapti su atstumais nuo ašių epiūroje. Svarbu, kad atkarpų, plokščių figūrų, geometrinių kūnų elementų ilgiai būtų lygūs jų ilgiams epiūroje.

4.72 pav. Keturkampio epiūra

4.73 pav. Keturkampio aksonometrinė projekcija stačiakampėje izometrinėje projekcijoje

50

4.74 pav. Keturkampio aksonometrinė projekcija stačiakampėje dimetrinėje projekcijoje

4.75 pav. Keturkampio aksonometrinė projekcija frontaliojoje dimetrinėje projekcijoje

Gana dažnai izometrinėje projekcijoje reikia braižyti apskritimus. Bendruoju atveju aksonometrinėje projekcijų plokštumoje jie projektuojasi elipsėmis. Dažniausiai apskritimų plokštumos yra lygiagrečios su kuria nors projekcijų plokštuma. Apskritimų aksonometrinės projekcijos gerai matomos, kai jie įbrėžti į kubo sienas (žr. 4.76 pav.). Pagal lekalą elipsė braižoma gana sudėtingai, todėl aksonometrijoje dažnai vietoj elipsės braižomas ovalas (žr. 4.77 pav.).

4.76 pav. Apskritimų, įbrėžtų į kubo sienas, 4.77 pav. Ovalo braižymas braižymas stačiakampėje izometrinėje projekcijoje Ovalo braižymas (žr. 4.77 pav.). Ant simetrijos ašių, kurios yra lygiagrečios aksonometrijos ašims x0, y0, atidedamas apskritimo skersmuo ir gaunami taškai 10, 20, 30, 40. Per juos braižomos tiesės, lygiagrečios aksonometrinėms ašims ir gaunamas rombas. Nubraižoma ilgoji rombo įžambinė K0L0. Iš pažymėtų taško M0 spinduliu M010 braižomas lankas, jungiantis taškus 10 ir 40, ir taško N0 spinduliu N030 braižomas lankas, jungiantis taškus 30 ir 20. Iš taško N0 brėžiamos tiesės į taškus 30 ir 20 . Ten, kur jos susikerta su įžambine K0L0, gauname taškus O1 ir O2. Iš gautų apvalinimo centrų O1 spinduliu O120 brėžiamas lankas, jungiantis taškus 20 ir 40, o iš O2 spinduliu O210 brėžiamas lankas, jungiantis taškus 10 ir 30. Kūnų aksonometrinės projekcijos braižomos panašiai kaip ir plokščiųjų figūrų. Kūnų elementai, lygiagretūs su epiūrų projekcijų ašimis x, y ir z atidedami lygiagrečiai su atitinkamomis aksonometrinėmis ašimis x0, y0 ir z0. Paprastai pradedama braižyti nuo horizontalinės projekcijų plokštumos, nes dažniausiai geometrinių kūnų pagrindas priklauso horizontalinei projekcijų plokštumai. Lygiagrečiai su ašimi z0 dažniausiai atidedami kūnų aukščiai. Bet kokio geometrinio kūno aksonometrinėms projekcijoms nubrėžti dažniausiai pakanka dviejų jo epiūros projekcijų. Duota stačiosios šešiakampės prizmės epiūra, kurios paviršiuje yra taškas A (žr. 4.78 pav.). Reikia nubraižyti šios prizmės stačiakampę izometrinę projekciją (žr. 4.79 pav.).

51

80 pav. 2. Piramidės stačiakampė dimetrinė projekcija Sukinių aksonometrinės projekcijos braižomos panašiai kaip ir braiunainių projekcijos. stačiakampė dimetrinė projekcija (žr. b). Atidedamas prizmės aukštis H arba šoninių briaunų aukščiai (žr. Brėžiamas prizmės apatinis pagrindas ir žymima suprojektuoto taško A padėtis (žr.79 pav. 3. 4. Piramidės epiūra 4.79 pav. kurios paviršiuje yra taškas A.79 pav. dažniausiai braižoma stačiakampė izometrinė projekcija (žr. 1.) ir pradedama braižyti nuo apatinio pagrindo (ovalo).).81 pav. 4.). b).82 pav. tik ašyje y0 visi dydžiai mažinami du kartus. Brėžiamas viršutinis prizmės pagrindas (žr.79 pav. Cilindro (žr.). 4.80 pav.83 pav. a).4. a). Tokiu pat principu braižoma taisyklingos ketrurkampės piramidės (žr.78 pav.81 pav. 4. kurio paviršiuje yra taškas A. 52 . 4. 4. 4. Prizmės stačiakampė izometrinė projekcija Brėžiamos prizmės pagrindo simetrijos ašys 10 – 10 ir 20 – 20 lygiagrečios su aksonometrinėmis ašimis x0 ir y0 (žr. 4. Prizmės epiūra 4. 4.79 pav.

galima pasinaudoti ir pagalbinėmis kertančiomis plokštumomis. 4. Ant apskritimo horizontaliosios projekcijos ir randama taško horizontalioji projekcija 1‘. Per duotą taško projekciją 1‘‘ brėžiame horizontalinę plokštumą.). kurios yra lygiagrečios kūgio paviršiui (žr. Kūgio stačiakampė izometrinė projekcija Ieškant ant kūgio paviršiaus esančių taškų. Cilindro stačiakampė izometrinė projekcija Kūgio(žr.85 pav. 4.82 pav.).87 pav. taip pat dažniausiai braižoma stačiakampė izometrinė projekcija (žr.). Cilindro epiūra 4. 4.85 pav.83 pav. kurio paviršiuje taškas A.4.84 pav.86 pav.84 pav. Kūgio epiūra 4. ir 4. 4. 53 . kuri duotame kūgyje iškerta atitinkamo spindulio apskritimą.

Kūno aksonometrinė projekcija (jei nėra nurodyta) pasirenkama pagal kūno sudėtingumą ir išvaizdą.5′ (žr. 4.5′′ .87 pav.3′. Reikia rasti prizmės trečiąją projekciją.4′′.86 pav. Nuosekliai sujungus taškus.3′′. patogiausia juos suskirstyti į paprastus geometrinius kūnus.13. Nukirsto kūgio epiūra 4.4′.). gaunamas plokščia figūra – kirtinys. 54 . Nuosekliai sujungus taškus. vadinama kirtiniu. Pirmiausia randama prizmės profilinė projekcija.4. randamos jų profilinės projekcijos. nubraižyti jos apatinės dalies išklotinę ir prizmės aksonometriją (žr. Jei kertamojo paviršiaus sienelės statmenos projekcijų plokštumai (jos yra projektuojančios). Tai geometrinio kūno paviršiaus ir plokštumos sankirtos linija. nukirstos plokštuma α .2′′. Kirtinys Kertant bet kokį kūną plokštuma. kurį galima rasti: 1.88 pav. ribojantis iškirstą figūrą. Nukirsto kūgio stačiakampė izometrinė projekcija Braižant sudėtingus kūnus ar detales aksonometrinėje projekcijoje. susidaro plokščia figūra – uždaras daugiakampis. projekcijos. viena sankirtos linijos projekcija taip pat yra žinoma (sutampa su sienelių projekcijomis). kuriuose plokštuma susikerta su prizmės briaunomis. viena sankirtos linija žinoma (sutampa su plokštumos pėdsaku). kurios bus plokščios figūros kontūrai. gaunama prizmės ir kertančios plokštumos α sankirtos linijos.13.1. pirmiausia reikia rasti taškus. Kirtinio linija yra kontūras. Norint rasti prizmės ir kertančios plokštumos sankirtos figūros formą. Briaunainio ir plokštumos sankirta Žinomos dvi taisyklingos šešiakampės prizmės. Susikirtus plokštumai su briaunainio paviršiumi.88 pav. Geometrinio kūno ir plokštumos sankirta 4. gaunama plokščia figūra.13. reikia rasti antrąją.2. Randami briaunainio briaunų ir su jomis susikertančių plokštumų sankirtos taškai. 2. 4.2′. Turint dvi šių taškų projekcijas. Tų taškų frontaliosios projekcijos bus prizmės briaunų frontaliųjų projekcijų ir plokštumos frontaliojo pėdsako α F sankirtos taškuose 1′′. 4. Kirtinyje vaizduojama tik tai. Taškų horizontaliosios projekcijos bus atitinkamų prizmės briaunų projekcijose 1′. kas yra pačioje kertančioje plokštumoje. kad pasirinktoje aksonometrinėje projekcijoje būtų geriausiai matomi jo kontūrai ir paviršiai. 4.). Jei kertančioji plokštuma yra projektuojanti. Randamos briaunainio sienų su turima plokštuma sankirtos linijos.

51 (žr.50 pav. 4. Atidėti taškai išklotinėje nuosekliai sujungiami tiesėmis. 4.). pirmiausia reikia nubraižyti nenukirstos prizmės išklotinę (žr. 4.21 .91 pav.41 .88 pav. 4.. Tada braižoma nukirstos prizmės stačiakampė izometrinė projekcija (žr. 4.94 pav. Nukirstos prizmės stačiakampės izometrinės projekcijos braižymo tvarka 4. 4.89 pav. 4.). Gaunama prizmės šoninio paviršiaus ir kertančios plokštumos sankirtos linija 30 20 10 50 40 30. bei A0 30 = A′′3′′ = h1 .Kirtinio tikrąjį dydį randame plokštumų pakeitimo būdu (žr.). apatinės dalies išklotinė ir aksonometrinė projekcija (žr.92 pav.90 pav. Nukirstos prizmės išklotinė Tokiu pat principu ieškoma nukirstos piramidės trečioji projekcija. ir 4. nukirstos plokštuma. 4.). Prizmės pagrindo ABCDEF kraštinių ilgiai imami iš jos horizontaliosios projekcijos. Prizmės.31 . 4.90 pav.. projekcijos 4. o šoninių briaunų aukščiai – iš frontaliosios arba profilinės projekcijų. 4.88 pav.95 pav. Nukirstos prizmės aksonometrinė projekcija Norint nubraižyti apatinės prizmės dalies išklotinę..91 pav.45 pav.88 pav. ' ' ' ' ' Kirtinio tikrasis dydis bus 11 . ir 4.. 55 . kurie randami iš epiūros. Nubraižome kirtinio tikrąjį dydį iš prizmės epiūros. B0 2 0 = B ′′2′′ = h2 ir kt. B0 C0 = B ′C ′ ir kt. Taip atidedami dydžiai: A0 B0 = A′B ′ .). Išklotinėje atidedami prizmės elementų tikrieji dydžiai. ir 4.93 pav.88 pav.

Nukirstos 4. tai kirtinys yra hiperbolė.4. Briaunainio ir kreivo paviršiaus sankirtos linijos yra plokščių kreivių junginys. Dviejų kreivų paviršių sankirtos linija yra erdvinė arba plokščia kreivė. Du paviršiai gali kirstis dviem uždaromis linijomis. Jei plokštuma yra pasvirusi į cilindro ašį. kirtinys – elipsė. gausime kirtinį – skritulį. jei plokštuma lygiagreti dviem kūgio sudaromosioms. 4. kirtinys yra elipsė. projekcijos 4. arba viena uždara linija. Paviršių sankirta Dviejų briaunainių sankirtos linija gali būti erdvinė arba plokščia laužtinė linija. gauname kirtinį skritulį.94 pav. 56 .92 pav. Piramidės. Kertant kūgį plokštuma. Jei plokštuma kerta visas kūgio sudaromąsias. tai kirtinys yra stačiakampis. nukirstos plokštuma. kai vienas paviršius kerta kitą. kirtinys – parabolė. Nukirstos piramidės stačiakampės piramidės izometrinės projekcijos aksonometrinė braižymo tvarka projekcija Kertant cilindrą plokštuma. statmena kūgio ašiai. Jei kertanti plokštuma yra lygiagreti cilindro ašiai.95 pav. Nukirstos piramidės išklotinė 4. kai abu paviršiai tik įsikerta vienas į kitą. statmena cilindro ašiai.93 pav. jei plokštuma lygiagreti kūgio sudaromąjai.14.

žemiausius. kurių horizontaliosios projekcijos bus 4‘. kurių horizontaliosios projekcijos bus keturkampio ir stačiakampio horizontaliųjų projekcijų sankirtos taškuose 1‘. reikia per briaunainio briaunas vesti pagalbines kertančias plokštumas (žr.) 57 . Tokie pat taškai atsiras ir kitoje piramidės pusėje. 4. 4. Dviejų briaunainių sankirtos linijos yra laužtinės linijos (žr. 2‘ ir 3‘.). 97 pav. kuri yra bent vieno paviršiaus nematomoje dalyje. Iš esamų projekcijų tik frontaliojoje projekcijoje yra žinoma kūnų sankirtos linija. atsiras du taškai. 4. Norint rasti dviejų briaunainių sankirtos liniją.96 pav.96 pav. kuriuose susikerta sankirtos linijos. kuriuose vieno briaunainio briaunos kertasi su kito briaunainio sienomis (arba briaunos su briaunomis). randama trečioji – profilinė projekcija. Randami taškai. Sankirtos linijos dalis. Išnagrinėti ir nustatyti kokie paviršiai kertasi. Nustatyti kokios figūros yra kirtiniai.96 pav. kuri apibrėš plokščią figūrą – keturkampį. yra nematoma. 4. Susikirtus keturkampiui su tiese. 4. Šių linijų dalys yra vieno ir antro briaunainio sienų sankirtos linijos. Dviejų paviršių sankirtos linija yra matoma. Šie taškai ir yra susikertančių paviršių sankirtos linijos taškai ir per juos nubrėžiama paviršių sankirtos linija. Šios linijos yra taškai..). o prizmėje – stačiakampį. 3‘.97 pav. Sujungus gautuosius taškus. gaunama kūnų sankirtos linijos horizontalioji projekcija 1‘. Prizmės ir piramidės sankirta Paskui braižoma susikertančių briaunainių dimetrinė projekcija (žr. nes prizmė yra frontaliai projektuojanti. Turint dvi taško projekcijas. Plokštuma α piramidės pavišiuje iškirs liniją. toliausius. Susikirtus keturkampiui su stačiakampiu. o prizmėje – tiesę. Rasti susikertančių kūnų kritinius taškus: aukščiausius. atsiras sankirtos linijos taškai.Rekomenduojama sankirtos linijos taškų ieškojimo tvarka: 1. 2. 1‘ ir tokia pat simetriška linija kitoje prizmės pusėje. Kertančių plokštumų turi būti tiek. 4‘. Plokštuma β piramidės paviršiuje iškirs didesnio perimetro keturkampį. arčiausius. 2‘. Nustatyti kokioje projekcijų plokštumoje matyti sankirtos linija ir per kritinius taškus kirsti abu kūnus pagalbinėmis projektuojančiosiomis plokštumomis. kad gautume aiškias sankirtos linijos projekcijas. todėl naudojamos pagalbinės kertančiosios horizontaliosios plokštumos α ir β. 4. 3. jei ji yra abiejų paviršių matomose dalyse.

Apskritimo ir tiesių sankirtoje bus gauti kūnų sankirtos linijos taškai.). Dviejų cilindrų sankirta Briaunainių ir sukinių sankirtos linijos randamos naudojant pagalbines kertančiąsias plokštumas. 4. randama sankirtos linijos horizontalioji projekcija (žr 4. o prizmėje – dvi tieses. Todėl reikia rasti sankirtos linijos horizontaliąją ir profilinę projekcijas. Panaudojus pagalbines horizontaliąsias kertančiąsias plokštumas α. β. 4.99 pav.97 pav. tai sankirtos linijos frontalioji projekcija sutaps so prizmės pagrindo kontūru. γ. 58 . Reikia rasti kūgio ir prizmės sankirtos liniją (žr. Pateiktame pavyzdyje (žr. Kadangi prizmė statmena projekcijų plokštumai F.) naudojamos pagalbinės kertančiosios frontaliosios plokštumos ir ieškomos taškų frontaliosios projekcijos. ir 4. Kertančioji plokštuma α kūgio paviršiuje iškirs apskritimą. kaip ir briaunainių. Turint dvi projekcijas.).a b 4.profilinė sankirtos linijos projekcija.86 pav.98 pav. randama trečioji .97 pav. Prizmės ir piramidės sankirtos stačiakampė dimetrinė projekcija Dviejų sukinių sankirtos linijos ieškomos taip pat.99 pav. 4.

pakeitus kurią nors projekcijų plokštumą? 19. Kokios plokštumos vadinamos projektuojančiosiomis ir kokias jas žinote? 15. ieškant tiesės tikrojo ilgio? 20. Kokią padėtį tiesės atžvilgiu turi užimti naujai parinkta projekcijų plokštuma. Kokios tiesės vadinamos projektuojančiosiomis ir kokias jas žinote? 10. kad ji būtų lygiagreti su kuria nors projekcijų plokštuma? 23. norint rasti naują taško projekciją. Kokiu tikslu naudojamas pasukimo metodas? 21. Kada tiesės atkarpa projektuojasi tikruoju dydžiu? 11. Kur yra taškas. Kaip parenkamos naujos projekcijų plokštumos? 18. Ką reikia daryti. jei jo dvi koordinatės lygios 0? 7. jei kuri nors jo koordinatė lygi 0? 6. Kaip gaunamas cilindrinis paviršius? 31. Kaip gaunamas kūginis paviršius? 59 . Kokie paviršiai vadinami tiesiniai? Juos išvardinkite. besisukdamas apie ašį. statmeną plokštumai H? 22. Kas yra stačioji taisyklinga piramidė? 30. Kokie paviršiai vadinami piramidiniais? 29. 26. Kokie paviršiai vadinami briaunainiais? 27. Kas yra paviršiaus sudaromoji? 24. Kokias tarpusavio padėtis gali užimti dvi tiesės? 12. Kokia tiesė vadinama bendrosios padėties tiese? 8. Kam reikalingas projekcijų plokštumų pakeitimas? 17. Kas yra plokštumos parametrai? 14.4. 25.99 pav. Kūgio ir prizmės sankirta Savikontrolės klausimai 1. Kas yra epiūra ir kaip ji gaunama? 4. Kokios yra lygio plokštumos ir kokias jas žinote? 16. Kaip pasukti bendros padėties tiesę. Kokios yra lygiagrečiųjų stačiakampių projekcijų savybės? 3. Kokios tiesės vadinamos lygio tiesėmis ir kokias jas žinote? 9. Kokie paviršiai vadinami išklojamaisiais? Juos išvardinkite. Kas yra projekcija? 2. Ką ir kokioje plokštumoje brėžia taškas. Kas yra taško koordinatės ir kokias jas žinote? 5. Kas yra stačioji taisyklinga prizmė? 28. Kur yra taškas. Kas yra plokštumos pėdsakai? 13.

kertant plokštumomis apskritą kūgį? 37.32. Kokios linijos gaunamos. briaunainis ir sukinys? 39. Kaip ieškoma sukinių sankirta? 41. Kaip ieškoma dviejų briaunainių sankirta? 40. Kaip ir kokie pagalbiniai paviršiai parenkami. du sukiniai. Kokiomis linijomis kertasi du briaunainiai. Kaip randama sankirtos linija. PROJEKCINĖ BRAIŽYBA 60 . Kokia figūra gaunama. Kaip randamos briaunainių ir sukinių sankirtos? 5. kertant briaunainį plokštuma? 34. kertant plokštumomis apskritą cilindrą? 36. Kokiais būdais ieškomos briaunainių ir plokštumų sankirtos? 33. ieškant dviejų paviršių sankirtos? 38. kai briaunainį kertanti plokštuma yra projektuojančioji? 35. Kokios linijos gaunamos.

Jeigu projekcijų plokštuma yra tarp stebėtojo akies ir gaminio. kurie vadinami vaizdais. papildomus ir vietinius. Vaizdas – tai daikto atvaizdas brėžinyje gautas projektuojant stačiakampio projektavimo metodu.1 pav.6 pav.). 5.5 pav.5. dažnai nepakanka trijų projekcijų detalės formai ir matmenims išaiškinti. kaip parodyti 5. Brėžiniai. nubraižytų amerikietiškuoju metodu Vaizdai skirstomi į pagrindinius. 5. Šis projektavimo metodas vadinamas europietiškuoju (metodas E) (žr. Grafinis simbolių žymėjimas brėžinių. nubraižytų europietiškuoju metodu 5.). 5. nubraižyti pagal amerikietiškuoju projektavimo metodą. kaip parodyti 5. Tada braižoma daugiau detalės atvaizdų. 5. Braižant vaizdus gaminys įsivaizduojamas esąs tarp stebėtojo akies ir tam tikros projekcijų plokštumos. Pagrindinių vaizdų išdėstymas amerikietiškuoju metodu Brėžiniai. žymimi taip. Grafinis simbolių žymėjimas brėžinių. Pagrindinių vaizdų išdėstymas europietiškuoju metodu 5.5 pav. Gaminio projektavimas amerikietiškuoju metodu 5. 61 .1 pav.1. žymimi taip.3. Gaminio projektavimas europietiškuoju metodu 5.4 pav.6 pav.2 pav. Vaizdai Braižant detales. nubraižyti pagal europietiškąjį projektavimo metodą. metodas vadinamas amerikietiškuoju (metodas A) (žr.2 pav.

9 pav. Vietinių vaizdų vaizdavimas ir žymėjimas Papildomi vaizdai (žr.2 paveiksle. 5 – vaizdas iš apačios.7 pav.) braižomi.7 pav. Rodyklės matmenys 5.). ir 5. Šios sienos išskleidžiamos į vieną plokštumą (žr. reiškiantis pasuktą vaizdą 5. 5. 3 – vaizdas iš kairės. 6 – vaizdas iš antros detalės pusės.svarbiausias vaizdas (gaminio padėtis parenkama taip. jokių papildomų žymėjimų nereikia. Papildomų vaizdų vaizdavimas ir žymėjimas 5. bet tiek. kad brėžinys būtų pakankamai aiškus. Jei pagrindiniai vaizdai išdėstyti taip. kaip parodyta 5. užrašyti vaizdo pavadinimą viena iš pirmųjų abėcėlės raidžių ir virš nubraižyto vaizdo užrašyti tą pačią raidę (žr. Ženklas. kai kuri nors gaminio dalis nėra lygiagreti nei vienai pagrindinei projekcijų plokštumai ir jose projektuojasi iškreiptai.11 pav.10 pav. kad šiame vaizde geriausiai atsiskleistų gaminio forma ir matmenys). 4 – vaizdas iš dešinės. Jeigu braižomasis papildomas vaizdas turi tiesioginį projekcinį ryšį su pagrindiniu vaizdu – žymėjimas nereikalingas. Pagrindiniai vaizdai vadinami taip: 1 .Pagrindiniai vaizdai braižomi projektuojant daiktą į šešias kubo sienas. Raidės rašomos 2 didesnės už matmenų skaičius. jei jis yra perstumtas svarbiausio vaizdo atžvilgiu 5.2 pav.8 pav.vaizdas iš priekio . lygiagrečią vaizduojamajai daliai. 5. tai brėžinyje reikia parodyti rodykle (žr. 5. 2 – vaizdas iš viršaus.) žvilgsnio kryptį. 5. Atvaizdų brėžinyje turi būti kuo mažiau.10 pav.11 pav. 5. nubraižytas ne savo vietoje.8 pav. Jeigu kuris nors vaizdas yra perstumtas svarbiausiojo vaizdo atžvilgiu.). Tuo atveju ta daikto dalis projektuojama į papildomą plokštumą. Papildomas vaizdas žymimas kaip ir pagrindinis vaizdas. Jeigu papildomo vaizdo išdėstymas neatitinka žvilgsnio krypties – žymėti reikia. Pagrindinio vaizdo žymėjimas. Papildomų vaizdų vaizdavimas ir žymėjimas 5.12 pav. Esant reikalui 62 .

Užrašai visuomet rašomi lygiagrečiai su pagrindiniu užrašu. kokiu kampu pasukta. Tada šalia vaizdo pavadinimo rašomas ženklas (žr. Pjūviai Nematomus kontūrus brėžinyje vaizduojame brūkšninėmis linjomis. Jie žymimi kaip ir papildomi vaizdai. kai 63 . Kai detalės vidus yra sudėtingas.13 pav. nes gaunama daug brūkšninių linijų. Pagal kertančiųjų plokštumų skaičių pjūviai skirstomi į: paprastuosius .kai kertančios plokštumos dvi ar daugiau. kai kirtimo plokštuma yra lygiagreti su horizontaliąja projekcijų plokštuma (žr. ir sudėtinguosius .14 pav. braižomi pjūviai ir kirtiniai. kuomet kertančios plokštumos tarpusavyje susikerta. 5. kol sutampa vienoje plokštumoje.) braižomi. Sukimo kryptis gali nesutapti su žvilgsnio kryptimi. pjūvis B-B). 5. kas yra kertančioje plokštumoje ir už jos žvilgsnio kryptimi. pjūvis vadinamas (žr.12 pav.9 pav. ir laužytus (pjūvis dviem susikertančiomis plokštumomis) (žr. Šis gaminio kirtimas yra sąlyginis. 5. 5. brėžinys pasidaro neaiškus. Kad detalės vidaus kontūrai būtų matomi. Paprastas pjūvis. kokioje padėtyje kirtimo plokštuma yra horizontaliosios projekcijų plokštumos atžvilgiu. atvaizdas.15 pav.) ir nurodoma.).kai kertanti plokštuma viena. kuomet reikia detaliau pavaizduoti nedidelę detalės dalį. nekartojant ir nepraleidžiant raidžių (išskyrus I.17 pav. Sudėtingieji pjūviai skirstomi į laiptuotus ( pjūvis lygiagrečiomis plokštumomis) (žr. Laiptuotas pjūvis 5. Laužytajame pjūvyje kirtimo plokštumos sąlygiškai sukamos.15 pav. Vietinis vaizdas gali būti neapribotas. yra skirstomi į: horizontaliuosius. mintyse perkirsto viena arba keliomis plokštumomis.).16 pav. Pjūviu vadinamas daikto.13 pav.) .papildomą vaizdą galima pasukti pagrindinio vaizdo atžvilgiu.16 pav.) . Paprastasis pjūvis 5. 5.12 pav. kai simetrijos plokštuma sutampa su detalės kontūru 5. 5. vertikaliuosius. kuomet kertančios plokštumos tarpusavyje lygiagrečios. Vietiniai vaizdai (5. 5.2. arba apribotas trūkio linija (vaizdas B). todėl braižant pjūvį viename iš atvaizdų kiti to paties gaminio atvaizdai nesikeičia. Laužytas pjūvis Paprastieji pjūviai pagal tai. kuomet vaizduojamas elementas tiesiogiai nesusiję su likusia detalės dalimi (vaizdas A) (žr. O). 5. vaizduojant tai.

) ir pražulniuosius.). du kartus ta pačia raide. 5. prie plūvio galų užrašomas pjūvio pavadinimas.18 pav. 5. nurodyti kertančios plokštumos padėties ir rašyti pjūvio pavadinimo nereikia (žr. Raidės 2 didesnės už matmenų skaičius.). Vietiniai pjūviai Paprastieji pjūviai daromi pusiniai. 5. kai kirtimo plokštuma yra lygiagreti su frontaliąja prijekcijų plokštuma (žr. kad detalės kontūras liktų matomas (žr. ir 5. Frontalusis ir profilinis pjūvis 5. 5. pjūvis A-A ir 5.). pjūvis A-A). 5. 5. ir ištisiniai – jei nesimetriška (žr.).17 pav. Virš nubraižyto pjūvio rašomos tos pačios raidės su brūkšneliu tarp jų. Pjūvį nuo vaizdo skiria siauroji ilgų brūkšnių su tašku linija. kai kirtimo plokštuma lygiagreti su profiline projekcijų plokštuma (žr. Jei kertančioji plokštuma sutampa su detalės simetrijos plokštuma ir nubraižytas pjūvis turi tiesioginį projekcinį ryšį.21 pav. Vertikalieji pjūviai dar skirstomi į: frontaliuosius. Kertančios plokštumos padėtis žymima siaurąja ilgų brūkšnių su tašku linija (galuose ir plokštumos sankirtose – plačioji ilgų brūkšnių su tašku linija).18 pav.) ir profilinius.). Šalia rodyklių.20 pav.22 pav.18 pav. Horizontalusis ir frontalusis pjūviai 5.14 pav. pjūvis A-A ir 5.17 pav.18 pav. Žvilgsnio kryptis nurodoma rodyklėmis (ištisinė plačioji linija).17 pav. kai kirtimo plokštuma su horižontaliąja projekcijų plokštuma sudaro nestatų kampą (žr. Pražulnusis pjūvis 5. 5. ir 5.17 pav. 5.14 pav. 64 .kirtimo plokštuma yra statmena horizontaliajai projekcijų plokštumai (žr. pjūvis nuo vaizdo atskiriamas ištisine vingiuota arba ištisine siaurąja su lūžiais linija taip. kurios remiasi į galinį brūkšnį. Jeigu su simetrijos plokštuma sutampa detalės kontūras. jei detalė simetriška (žr.18 pav. 5.19 pav.19 pav.

24 pav. Juose vaizduojama tik tai. 5. kad atitiktų rodyklėmis rodomą kryptį.22 pav.23 pav. Siauresnius kaip 2 mm kirtinius rekomenduojama užjuodinti. 5. Pjūvių arba kirtinių brūkšniavimas Pjūviai ir kirtiniai brūkšniuojami 450 kampu pasvirusiomis linijomis pagrindinio kontūro atžvilgiu į kairę arba į dešinę pusę. vadinamas vietiniu.24 pav.10 mm. kuriame parodoma tik tam tikra daikto vieta. 5. 65 . Nesimetriškų detalių pjūvis Jeigu kertančioji plokštuma eina išilgai plonasienės sienelės.).23 pav.5.. Kirtinys braižomas taip.26 pav.25 pav. 5.21 pav. Iškeltiniai kirtiniai 5.5.). 5. Visuomet vienos detalės visi pjūviai ir kirtiniai brūkšniuojami vienodai. 5. Gretutiniai kirtiniai Pjūvis. Atstumai turi būti parinkti proporcingai brūkšniavimo plotų dydžiui. Gretutiniai kirtiniai (žr.25 pav. tai pjūvyje ji rodoma neperpjauta (žr.3. Plonasienių sienelių pjūviai 5.) Atstumai tarp brūkšnelių 1.)..26 pav.) gali būti išdėstyti bet kurioje brėžinio vietoje.24 pav. 5. Simetriškų detalių pjūvis 5.27 pav. Iškeltiniai kirtiniai (žr.) iškeliami šalia vaizdo ir sujungiami su juo siaura ilgų brūkšnių su tašku linija. Gretimos detalės brūkšniuojamos skirtinga kryptimi arba skirtingu tankiu (žr.).20 pav. Vietiniai pjūviai yra paprastieji pjūviai. 5. Jį nuo vaizdo skiria ištisinė vingiuotas arba ištisinė siauroji su lūžiais linija (žr. kas yra kertančioje plokštumoje (žr. arba pjūvių ar kirtinių simetrijos ašims (žr. 5. Kirtiniai Kirtiniai naudojami detalės formai nustatyti.

5.). Jei reikia. Iškeltinis elementas žymimas ta pačia raide arba didžiosios raidės ir skaitmens deriniu.).27 pav. 5. pjūvyje ar kirtinyje apibrėžiama apskritimo. braižomi vietiniai pjūviai. tam tikrame vaizde. 2. Ta dalis. vaizdavimas 5. turinčio keletą tolygiai išdėstytų elementų. 5. 3. Iškeltinis elementas 5.28 pav. Paviršių sklandaus perėjimo linijos sąlyginis vaizdavimas 5. Varžtų. Iškeltinio elemento žymėjimas 5. A1. Sąlygotumai ir supaprastinimai atvaizduose Norint sparčiau braižyti ir sutaupyti vietos brėžiniuose. ). Gretimų plotų brūkšniavimas 5. Krumpliaračio. kniedžių. iškeliamoji vieta brėžinyje gali būti gaminio vaizde.30 pav. Iškeltinis elementas brėžinyje turi būti kuo arčiau detalės aiškinamosios vietos. A2. 5. atvaizde rodomas visas vienas ar du elementai. pavyzdžiui. o iškeltinis elementas pavaizduotas jau tos vietos pjūvis (žr. kurią reikia pavaizduoti iškeltiniame elemente. ovalo ar kitokia siaurąja ištisine linija ir virš išnašos linijos lentynėlės rašoma didžioji raidė arba didžiosios raidės ir arabiško skaitmens derinys.28 pav. pilnavidurių velenų.4. Jei gamybos sąlygos nereikalauja tiksliai nubraižyti sankirtos linijų projekcijas.4. lanku arba tiese (žr.30 pav. Gaminio. ašių ar kitų panašių detalių išilginiai pjūviai nebraižomi. vartojami sąlygotumai ir supaprastinimai: 1.5. o kiti rodomi suprastintai arba sutartiniais ženklais (žr. pavyzdžiui.29 pav. be to gali skirtis ir jo vaizdavimo būdas. 66 . Iškeltiniai elementai Iškeltinis elementas yra papildomas atvaizdas (paparastai padidintas) tos gaminio dalies. A. kurios formą ar matmenis reikia išaiškinti.32 pav. pleištų. 5.29 pav. kurios nepavaizduotos tam tikrame atvaizde. be to nurodomas mastelis (žr.).31 pav. tvirtinamo pleištu. tai vaizduose ir pjūviuose jos vaizduojamos supaprastintai. Iškeltiniame elemente gali būti gaminio dalių.

5. Skriemulių. leidžiama jų nevaizduoti arba vaizduoti neiškreiptus. Jeigu kai kurie detalės elementai projektuojant išsikreipia. šalia atvaizdų pavadinimų nurodoma į kokį lapą nukeltas atvaizdas bei kokiame lape pažymėtas nubraižytas atvaizdas. Jeigu krumpliaračio. 5. plonos detalių sutvirtinimo sienelės.4. 8. skriemulio ar kitos detalės. konstrukcijai išsiaiškinti nereikia antro vaizdo. Tolygiai išdėstytų elementų supaprastintas vaizdavimas 5. stipinai. krumpliaračių ir kt. 31 pav. Jei sudėtingas brėžinys braižomas keliuose lapuose. tvirtinamos pleištu. pavyzdžiui.33 pav. 5. 5. kurios išdėstytos apskritame flanše ir per kurias neina kertančioji plokštuma. pirmame brėžinio lape pažymime vaizdą A(2). o antrame lape vaizdą žymime A(1).33 pav.32 pav. pjūvį. išskyrus kiaurymę. Sudėtinguose brėžiniuose dalima vaizduoti skylių. 6. kuris bus nubraižytas antrame lape. auselės ir panašūs elementai rodomi neužbrūkšniuoti ir atskiriami nuo likusios detalės dalies pagrindine linija (žr. jeigu tai nesumažina brėžinio vaizdumo.). 7.). Stipinų supaprastintas vaizdavimas 67 . leidžiama antrame vaizde braižyti tik kiaurymės kontūrą (žr.

vamzdinį cilindrinį arba vamzdinį kūginį sriegį pateikta skaitinė reikšmė atitinka sąlyginį vamzdžio. Skiriasi tik užrašai. Dažniausiai pagal susitarimą visų tipų techniniuose brėžiniuose sriegiai ir įsriegtos detalės yra vaizduojamos supaprastintai. Pagal pradinio paviršiaus.metriniai.2.). cokoliniai žymimi kaip parodyta 6.1 pav.trikampio. Išorinio metrinio sriegio vaizdavimas ir žymėjimas brėžinyje 6. e.1.2 paveiksluose.1 ir 6.ir 6. Sriegių vaizdavimas ir žymėjimas brėžiniuose Sriegių ir sriegtų detalių vaizdavimo techniniuose brėžiniuose metodai pateikti LST EN ISO 6410-1. Pagal išdėstymą ant paviršiaus – vidiniai ir išoriniai. nubrėžto ištisine siaurąja linija.). Tarpas tarp sriegio viršūnes ir pašaknius vaizduojančių linijų turi būti kuo artimesnis sriegio gyliui. Sriegiai . f. šiai tolygiai sukantis apie ašį. atraminiai. b.6. trapeciniai. matuojamas išilgai sudaromosios. d. specialūs.1 pav. Sriegiai ir jų tipai Sraigtinę liniją nubrėžia taškas tolygiai slinkdamas linija. 6. Vieno pilno apsisukimo sraigtinės linijos dalis vadinama vija. Pagal sriegio vijų pradžių skaičių – vienapradžiai ir daugiapradžiai.2 Vidinio metrinio sriegio vaizdavimas ir žymėjimas brėžinyje Pjūvyje sriegtas detales užbrūkšniuoti reikia iki plačiųjų ištisinių linijų (žr. Matomų sriegių viršūnės vaizduojamos ištisine plačiąja linija. Pagal sriegio profilį . Žymint kūginį.). skersmenį coliais (1′′ = 25. Atstumas tarp gretimų vijų. ir 6. Pagal eksploatavimo paskirtį – tvirtinimo (metriniai). nei sriegtose skylėse projekcijose. bet visais atvejais šis tarpas neturi būti mažesnis kaip dvigubas plačiosios linijos plotis. Sriegių skirstymas: a. formą . Kūginiai sriegiai vaizduojami ant kūginio paviršiaus (žr. Pagal sraigtinės linijos kryptį – dešininiai ir kairiniai.4 pav. tvirtinimo ir sandarinimo (vamzdiniai ir kūginiai). ant kurio suformuotas sriegis. 6. įsukamo į skylę. stačiakampio. statmenose strypo arba skylės ašiai. 6. Vaizduose iš galo sriegio pašakniai turi būti vaizduojami maždaug trimis ketvirtadaliais apskritimo.2 pav. pavarų (trapeciniai.2 pav.cilindriniai ir kūginiai. Matoma sriegio profilio viso gylio pabaiga turi būti vaizduojama ištisine plačiąja linija. c.4mm ) . trapecinio. Nuožulos nei ant sriegtų strypų. 68 . 6. DETALIŲ BRĖŽINIAI 6.3 pav. o sriegio pašakniai – ištisine siaurąja linija (žr. nerodomos. vadinamas sraigtinės linijos žingsniu. 6. atraminiai).

L – ilgas. 2. N – normalus). Sriegio sukibimas (S – trumpas. kai sriegiai išdėstyti taisyklingai 69 . 6g (atraminis išorinis). Rc – vamzdinis kūginis vidinis.) 6. kurių skersmuo brėžinyje yra mažiau negu 6 mm arba kai yra taisyklingai išdėstytos to paties tipo ir dydžio skylės ar sriegiai. Mažo skersmens sriegių supaprastintas vaizdavimas.: 20. Sp – specialus. pvz. Vijų pradžių skaičius. MK – metrinis kūginis. S – atraminis. ir 6. Vardinis skersmuo arba dydis. C – cokolinis.6. Žingsnis P. 7e (trapecinis išorinis). Taip pat pateikiami papildomi duomenys: 1. K – kūginis colinis. 6.5 pav. Vidinio metrinio kūginio sreigio vaizdavimas ir žymėjimas Sriegio tipas ir matmenys žymimi pagal atitinkamus sriegių tarptautinių standartų reikalavimus. ¾. mm. 2. Tr – trapecinis.3 pav. Tolerancijų lauko žymėjimas – 6g (metrinis išorinis).6 pav. Brėžinyje žymint metrinio. trapecinio ar atraminio sriegio matmenis.6 pav. G – vamzdinis.5 pav. 7H (trapecinis vidinis). Sriegio eiga L (poslinkis vieną kartą apsisukus. 3. leidžiamas supaprastintas vaizdavimas (žr. 5. Raidinio sriegio tipo žymuo (sriegio tipo santrumpa): M – metrinis. 3. R – vamzdinis kūginis išorinis. Mažo skersmens sriegių. Sriegių žymą sudaro: 1. mm). 4. 6H (metrinis vidinis). jei kairinis – rašomos raidės LH. 8H (atraminis vidinis). Išorinio kūginio sreigio vaizdavimas ir žymėjimas 6. Vijos kilimo kryptis – jei sriegis dešininis – nenurodoma. Mažo skersmens sriegių supaprastintas vaizdavimas 6.4 pav. jo vardinis skersmuo atitinka išorinio sriegio viršūnių arba vidinio sriegio pašaknų skersmenį.

7) parašoma medžiaga. spyruoklės svarbiausias vaizdas parenkamas lygiagrečiai su pagrindinio įrašo lentele. 5) braižomi detalių darbo brėžiniai. bei koks turi būti svarbiausias vaizdas. 6. poveržlės. Parenkama kuo mažiau atvaizdų.8 pav. Pjūvyje srieginės jungties detales reikia užbrūkšniuoti iki plačiosios ištisinės linijos. iš kurios bus gaminama detalė. dangų reikalavimai .).) detalizuoti nereikia. bet tiek.8 pav. Rekomenduojamas 1:1 mastelis.3. didesnės – pagal mažinimo. bet smulkios detalės braižomos pagal didinimo mastelį. pjūviai.7 pav. poveržlių ir kt. detalės paviršių šiurkštumas. pjūvių bei kirtinių skaičius. 6.). Brėžiniuose srieginių sujungimo vietoje sriegis vaizduojamas pgal tą detalę. 3) nepaisant surinkimo brėžinio mastelio. 6) surašomi visi detalių matmenys (nominalieji). veržlės. 2) nustatomas kiekvienai detalei reikalingas pagrindinių.4.8 pav. sraigtų. jų žymėjimas ir vaizdavimas brėžiniuose 6. Srieginė jungtis. Kiekviename brėžinyje braižomi rėmeliai ir pagrindinio įrašo lentelė (žr. kuriuose bus braižomos detalės. ir 6. 70 . smeigės. Vaizdai. kurių reikia joms pagaminti ir tikrinti (su nuokrypomis). kad matytųsi visa detalės forma ir brėžinys būtų aiškus.7 pav. kuri turi sriegį išorėje (žr. Pvz. Srieginės jungtys Tai išardomosios jungtys. 4) A1 formato lapas padalijamas į mažesnius formatus. 1 pav. Kiek kiekvienai detalei reikia atvaizdų. 8) techniniuose reikalavimuosepateikiama: a) nenurodytos grafinėje dalyje ribinės nuokrypos. Braižymo tvarka: 1) braižomas kiekvienos nestandartinės detalės atskiras brėžinys. Surinkimo brėžiniuose varžtai. sraigtai pjūviuose vaizduojami neperpjauti (žr. veleno. 6. vietinių ir papildomų vaizdų. kirtiniai braižomi ir išdėstomi pagal standarto reikalavimus.). kai išorinis sriegis įsriegtas ant pilnavidurio strypo 6. bei kiti duomenys. Kiekvienos sujungtos paviršių poros turi būti vienodi nominalūs jungiamieji matmenys. kuriose atskiros dalys sujungiamos tarpusavyje sriegiais. DETALIŲ BRĖŽINIAI Detalių darbo brėžiniuose turi būti pavaizduota visos gaminio sudėtinės dalys ir elementai. Reikia atkreipti dėmesį į jungiamuosius paviršius. Suvirintos jungtys. parenkami detalių brėžinių masteliai ir reikalingi standartiniai lapo formatai. Braižant nereikia kopijuoti iš surinkimo brėžinio. veržlių.6. Standartinių gaminių (varžtų. nustatoma pagal detalės formą. Srieginės jungties vaizdavimas 6.

b) c) d) 9) danga. 71 . detalės terminis apdorojimas. užpildoma brėžinio pagrindinio įrašo lentelė. kiti parametrai.